Lietuvos savivaldybių asociacija

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo

organizacijų platforma

REKOMENDACIJOS

NACIONALINEI VYSTOMOJO ŠVIETIMO POLITIKOS

KONCEPCIJAI

1

Vilnius 2012

2

TURINYS

Įvadas 3 psl.

Naudojami trumpiniai 4 psl.

Pagrindinės sąvokos 5 psl.

Tarptautinis kontekstas 7 psl.

Tarptautiniai teisės aktai 7 psl.

Vystomojo švietimo teisinis reglamentavimas ir jo dalyviai 9 psl.

Vystomasis švietimas formaliajame ugdyme 12 psl.

Vystomojo švietimo modeliai 14 psl.

Situacija Lietuvoje 18 psl.

Bendrieji ir specifiniai vystomojo švietimo tikslai 20 psl.

Vystomojo švietimo integravimas į formalųjį ugdymą 22 psl.

Rekomenduojamas vystomojo švietimo politikos koordinavimo modelis

23 psl.

Vystomojo švietimo finansavimo šaltiniai 24 psl.

2012-2014 mm. laikotarpiui siūlomas veiksmų planas 25 psl.

Naudota literatūra 26 psl.

3

ĮVADAS

2010-2012 metais Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su Nacionaline

nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma bei

Suomijos vietos ir regionų valdžių asociacija (suom. Kunttalitto) įgyvendina

Europos Sąjungos išorės pagalbos agentūros EuropeAid ir Lietuvos

Respublikos Užsienio reikalų ministerijos finansuojamą projektą „Informacija

apie vystomąjį bendradarbiavimą Lietuvos vietos pareiškėjams“ (ang.

„Development Education Reaching Out Lithuanian Local Players”).

Šio projekto metu buvo ištirtas Lietuvos vietos veikėjų – potencialių ir

esamų vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvų dalyvių požiūris į vystomąjį

bendradarbiavimą ir vystomąjį švietimą bei pasirengimą dalyvauti vystomojo

bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo iniciatyvose Lietuvoje ir užsienyje.

Vienas projekto tikslų buvo parengti rekomendacijas nacionalinei vystomojo

švietimo politikos koncepcijai.

Projekto rengimo metu buvo atliktas Lietuvos vietos veikėjų nuomonės

tyrimas, siekiant sužinoti jų bendras visuomenės nuostatas vystomojo

bendradarbiavimo koncepcijos atžvilgiu, įvertinti atskirų, specifiniais

kultūriniais ir profesiniais bruožais pasižyminčių visuomenės sektorių atstovų

nuostatas.

Remiantis šio tyrimo išvadomis, apibendrinant pastarųjų metų

vystomojo švietimo dalyvių ir vietos veikėjų patirtį diskutuojant apie

vystomojo švietimo politiką ir jos įgyvendinimą buvo parengtos šios

rekomendacijos nacionalinei vystomojo švietimo koncepcijai.

Šio dokumento tikslas padėti sprendimus priimančioms institucijoms

formuoti vystomojo švietimo politiką ir pradėti sistemingai ir tvariai

ilgalaikėje perspektyvoje ją įgyvendinti tiek formaliajame, tiek

neformaliajame ugdyme, taip pat informuojant visuomenę ir jos tikslines

grupes (didinant informuotumą) Lietuvoje.

4

Rekomendacijose pateikti siūlymai grindžiami gerąja Europos šalių

vystomojo švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo patirtimi bei

diskusijomis su suinteresuotais Lietuvos dalyviais. Jų metu buvo įvardytas

labiau apibrėžtos nacionalinės vystomojo švietimo politikos poreikis

Lietuvoje, inicijuotas bendros vystomojo švietimo vizijos kūrimas, numatytos

strateginės politikos kryptys ir galimi modeliai bei aptartas įgyvendinimo

mechanizmas.

5

NAUDOJAMI TRUMPINIAI

NVVO – nevyriausybinės vystymo organizacijos.

RsV – ryšiai su visuomene.

ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija.

URM - Užsienio reikalų ministerija.

VB – vystomasis bendradarbiavimas (ang. development cooperation).

VI – visuomenės informavimas (ang. awareness raising).

GŠ - globalus švietimas (ang. global education, global learning).

VŠ - vystomasis švietimas (ang. development education).

CONCORD – Europos pagalbos ir plėtros nevyriausybinių organizacijų

konfederacija.

GENE - Europos globalaus švietimo tinklas.

Platforma – Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo

organizacijų platforma.

LSA – Lietuvos savivaldybių asociacija.

EK – Europos komisija.

ES – Europos Sąjunga.

6

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Naujose politikos srityse dažna problema yra sutartinis sąvokų

naudojimas. Nepaisant to, kad apie vystomąjį švietimą Lietuvos specialistai

kalba jau dešimt metų, vis dar painiojami ir netiksliai naudojami pagrindiniai

apibrėžimai. Todėl diskutuojant apie vystomojo švietimo politiką pasitaiko

nesusipratimų, kai „Antanas kalba apie ratus, o Petras - apie batus“. Painiava

terminijoje pastebėta ir analizuojant vietos veikėjų apklausos apie vystomojo

bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo suvokimą rezultatus. Siekdami

išvengti skirtingų interpretacijų pateikiame pagrindinių šiose

rekomendacijose naudojamų sąvokų paaiškinimą.

Vystomasis bendradarbiavimas (ang. „development cooperation“) –

tai priemonės politinei, ekonominei ir socialinei padėčiai besivystančiose

šalyse pagerinti. Vystomojo bendradarbiavimo politika - tai visų išsivysčiusių

šalių neatskiriama užsienio politikos dalis, kuria siekiama taikos, skatinti

ekonominį augimą bei socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp

išsivysčiusių ir besivystančių šalių bei integruoti besivystančias šalis į

pasaulio ekonomiką. Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare 2004 m. kartu su

kitomis naujosiomis narėmis tapo tarptautinės donorų bendruomenės dalimi.

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas - paremti darnų,

nešališką ir visuotinį žmogiškąjį bei socialinį valstybių partnerių vystymąsi.

Žmogaus teisių, demokratijos, įstatymų viršenybės, lyčių lygybės ir gero

valdymo skatinimas - neatsiejama šios politikos dalis, o dažniausiai ir pirminė

sąlyga vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslams įgyvendinti.

Vystomasis bendradarbiavimas apima ir vystomąjį (globalų) švietimą.

Globalus švietimas (ang. „global education“, „global learning“) kitaip

dar yra verčiamas kaip „visuotinas švietimas“ arba „švietimas/mokymas apie

pasaulio raidą“. Globalaus švietimo terminas plačiau naudojamas Europos

Tarybos dokumentuose ir jos veikloje dalyvaujančių organizacijų bagaže.

Kadangi šis terminas pradėtas vartoti prieš porą dešimtmečių, jis

pakankamai dažnai vartojamas apibūdinant švietimo ir ugdymo apie

7

besivystančio pasaulio problemas priemonių visumą. Europos globalaus

švietimo kongresas 2002 priėmė Mastrichto globalaus švietimo deklaraciją,

kurioje nurodoma, kad globalius švietimas - tai švietimas, atveriantis žmonių

širdis ir protus apie globalizacijos reiškinius ir skatinantis juos kurti

teisingesnį, sąžiningesnį pasaulį, kuriame užtikrinamos žmogaus teisės

visiems. Globalaus švietimas apima vystomąjį švietimą, švietimą apie

žmogaus teises, švietimą apie tvarų vystymąsi, švietimą apie taiką ir

konfliktų prevenciją ir tarpkultūrinį švietimą, sudaro globalią pilietiškumo

ugdymo dimensiją.

Vystomasis švietimas (ang. „development education“). Europos

pagalbos ir plėtros nevyriausybinių organizacijų konfederacijos CONCORD

generalinė asamblėja 2004 metas priėmė tokį apibrėžimą: „vystomasis

švietimas – aktyvus mokymasis, grindžiamas solidarumo, teisingumo,

įtraukties ir bendradarbiavimo vertybėmis, įgalinantis žmones pereiti nuo

žinių apie tarptautinio vystymosi prioritetus ir darnų žmonijos vystymąsi ir

supratimo apie pasaulinių reiškinių priežastis ir pasekmes prie asmeninio

dalyvavimo ir kompetentingų veiksmų. Vystomasis švietimas skatina visų

piliečių dalyvavimą mažinant skurdą pasaulio mastu ir kovą su atskirtimi. Juo

siekiama daryti įtaką teisingesnei ir tvaresnei nacionalinei ir tarptautinei

politikai ekonomikos, socialinių reikalų, aplinkosaugos ir žmogaus teisių

srityse“. Vystomasis švietimas 9ir visuomenės informuotumo didinimas) yra

naudojamas Europos Komisijos, Europos Parlamento ir kitų ES institucijų

leksikone. Pradėta naudoti ne tiek senai, sąvoka „vystomasis švietimas“

pamažu tampa pagrindine, apibūdint švietimo priemones, kuriomis mokoma

ir informuojama apie besivystančio pasaulio problemas ir jų sprendimo

būdus.

Šiose rekomendacijose naudojamas vystomojo švietimo terminas yra

bendrinis, apibūdinantis švietimą, susijusį su vystomuoju bendradarbiavimu.

Pažymėtina, kad neseniai savarankišką vystomojo bendradarbiavimo politiką

vykdančios šalys globalaus švietimo ir vystomojo švietimo sąvokas neretai

vartojama paraleliai kaip sinonimus. Todėl šių sąvokų patikslinimas ypač

8

išgryninant jų tarpusavio sąryšį nacionalinių švietimo politikos taikomų

priemonių kontekste tebelieka aktualus ateities uždavinys.

Lietuvoje vystomojo (globalaus) švietimo kontekste kartais naudojama

visuotinio (arba visuotino) švietimo sąvoka. Vienok tai yra klaidinantis

vertinys iš anglų kalbos (ang. „global“ – visuotinis). LR Švietimo įstatymas

nurodo, kad visuotinis švietimas – tai visiems Lietuvos Respublikos piliečiams

ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos

Respublikoje, valstybės laiduojamas švietimas (kitaip tariant - tai švietimas

visiems). Todėl siūloma vystomojo švietimo anglakalbės bendruomenės

naudojamą sąvoką „global education“ versti kaip „globalus švietimas“ arba

„švietimas apie pasaulio raidą.

Jungtinių Tautų organizacijų (ypač UNESCO) plačiausiai naudojamas

Tvarios plėtos švietimo terminas (ang. „Education for sustainable

development“). Jungtinių Tautų organizacija 2004-2015 metus paskelbė

„Darnaus vystymosi švietimo“ dešimtmečiu.

Nevyriausybinės vystomojo bendradarbiavimo (arba vystymo)

organizacijos (NVVO) - tai visuomeninės ne pelno organizacijos, kurios

teikia pagalbą besivystantiems kraštams. Pripažįstama, kad Lietuvoje dar

nėra nevyriausybinių organizacijų, kurių pagrindinis tikslas yra teikti pagalbą

besivystančioms šalims. Tačiau turime nemažai visuomeninių organizacijų,

kurios vykdydamos savo misiją bendradarbiauja su besivystančiomis šalimis

ir teikia pagalbą vykdant reformas ar diegiant inovacijas pagrindinę misiją

atitinkančiose srityse. Tarp tokių organizacijų - „Gelbėkit vaikus“, Moterų

informacijos centras, Baltijos aplinkos forumas ar „Globali iniciatyva

psichiatrijai“. Lietuvoje jas vienija Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo

bendradarbiavimo organizacijų platforma ir asociacija „LITDEA“. Europoje

vystomojo bendradarbiavimo srityje dirbančias Europos nevyriausybinių

organizacijų skėtines struktūras vienija Europos pagalbos ir plėtros

nevyriausybinių organizacijų konfederacija (CONCORD).

TARPTAUTINIS KONTEKSTAS

9

Tarptautiniai teisės aktai

Vienas seniausių ir pagrindinių vystomąjį (globalųjį) švietimą

apibrėžiančių dokumentų yra Europos Tarybos Šiaurės-Pietų centro 1997

metais priimta „Globalaus švietimo chartija“. 1989 metais įkurtas Šiaurės-

Pietų centras (ang. „European Centre for Global Interdependence and

Solidarity“) siekia didinti Europos visuomenės informuotumą globalius

iššūkius bei skatinti sienų nepaisantį dialogą ir bendradarbiavimą tarp tautų

ir piliečių sprendžiant besivystančio pasaulio problemas. Šiaurės-Pietų

centras priėmė Edukacinių mokslų instituto parengtą Globalaus švietimo

chartiją, kurios pagrindinė nuostata yra ta, kad vystomasis (globalus)

švietimas turi nelikti vien neformalaus ugdymo instrumentas, jis privalo būti

integruojamas į formalųjį ugdymą, t.y. bendrojo ugdymo programas.

Daugiau nei dešimtmetį besitęsusių Europos vystomojo (globalaus)

švietimo dalyvių diskusijas apie bendras vystomojo švietimo plėtros

perspektyvas, koncepcijas, taikytinus standartus ir politikos koordinavimą

vainikavo Europos vystomojo (globalaus) švietimo konferencijų vykusių

Mastrichte (2002), Briuselyje (2005), Helsinkyje (2006) ir Liublijanoje (2008)

priimti sprendimai. 2006 metais Helsinkyje buvo suformuota Europos

vystomojo švietimo klausimais suinteresuotų dalyvių koordinavimo grupė,

kuri ėmėsi rengti Europos vystomojo švietimo konsensusą. Šis dokumentas –

tai svarbus žingsnis link bendrų Europos vystomojo švietimo strateginių

gairių ir labiau koordinuotų, nuoseklių ir suderintų atskirų Europos veikėjų

veiksmų šioje srityje.

2006 metais Europos Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių

atstovai, Europos Parlamentas ir Europos Komisija priėmė bendrą pareiškimą

„Europos konsensusas“. „Europos konsensusas dėl vystymosi: vystomojo

švietimo ir informavimo indėlis“ yra pagrindinis vystomojo švietimo politikos

gaires nubrėžiantis dokumentas. Jame akcentuojama integruotos, ilgalaikės

strategijos svarba, pabrėžiamas poreikis integruoti vystomąjį švietimą ir

visuomenės informavimą į formaliojo ir neformaliojo ugdymo sistemas ir

procesus. Jame iškeltas tikslas įtraukti sprendimų priėmėjus į vystomojo

10

švietimo ir visuomenės informavimo politikos įgyvendinimą. „Europos

konsensusas“ siūlo vystomąjį švietimą integruoti į jau egzistuojančias

sistemas ir procesus, parengti bendras vystomojo švietimo ir pilietinio

ugdymo, aplinkosaugos ir darnaus vystymosi, lyčių, visuotino, žmogaus

teisių švietimo ir kitų sričių programas. Šis dokumentas rekomenduoja ES

šalių vyriausybėms parengti ilgalaikes vystomojo švietimo plėtros politikos

strategijas ir trumpalaikes priemonių įgyvendinimo programas, įtraukiant

šalių užsienio reikalų ir švietimo ministerijas, taip pat remti vystomojo

švietimo integravimą į švietimo sistemas ir programas bei skirti reikiamą

finansavimą jų įgyvendinimui.

2008 metais Europos Komisija ir Europos Tarybos Šiaurės-Pietų centras

pasirašė bendrą susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti visuomenės suvokimą ir

paramą vystomajam bendradarbiavimui bei Tūkstantmečio Vystymosi Tikslų

siekimui. Juo remiantis 2010 metais buvo atliktas tyrimas dėl vystomojo

švietimo ir visuomenės informavimo situacijos ir pateiktos rekomendacijos

ES politikos įgyvendinimui. Šiose rekomendacijose pabrėžiama, kad Europos

Komisija turi aktyviai formuoti ir suteikti strateginę kryptį vystomojo švietimo

politikos įgyvendinimui, bei naudoti jau esamas sistemas ir procedūras.

Europos Komisijos priedermė taip pat koordinuoti EK ir šalių narių veiksmus

šioje srityje.

11

Vystomojo švietimo teisinis reglamentavimas ir jo dalyviai

Šiame skyriuje trumpai apžvelgti svarbiausi Europos šalių vystomojo

švietimo politikos reglamentavimo ir įgyvendinimo bruožai.

Airija. Airija pelnytai laikoma viena labiausiai pažangių valstybių

vystomojo švietimo srityje. Jos sukurtu vystomojo švietimo modeliu remiasi

daugelis Europos šalių, tame tarpe ir kai kurios naujos ES šalys. Tarp

valstybės institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų kelis dešimtmečius

užsimezgusi stipri partnerystė, sukurti aiškūs nacionaliniai vystomojo

švietimo projektų rėmimo mechanizmai. Pagrindinis Airijos vystomojo

švietimo dokumentas - Vystomojo švietimo strategija, kurios įgyvendinimo

planą Airijos Užsienio reikalų ir prekybos departamentas tvirtina keleriems

metams. Pagrindinis dėmesys strategijoje skiriamas vystomojo švietimo

integravimui į formaliojo ugdymo sistemą ir ugdymo turinį. 2007-2011 metų

strategijos įgyvendinimo plane numatytos Airijos vystomojo švietimo

prioritetinės kryptys šiam laikotarpiui. Vienas svarbiausių – didinti globalių

problemų supratimą visuomenėje ir auginti visuomenės solidarumą bei

paramą vystomajam bendradarbiavimui. Ši veikla vykdoma įgyvendinant

įvairius vystomojo švietimo projektus. Vystomojo švietimo sklaidą šioje šalyje

dvi pagrindinės Airijos organizacijos - Dóchas ir IDEA. Dóchas yra sukūręs

Vystomojo švietimo darbo grupę (DEG), kuri rūpinasi vystomojo švietimo

kokybe ir vystomojo švietimo metodų taikymu kovojant už pasaulinę lygybę

bei tvarią plėtrą. IDEA yra 85 vystomojo švietimo organizacijas ir

profesionalus jungianti platforma, be Airijos apimanti ir Šiaurės Airiją. Šios

organizacijos ypač rūpinasi vystomojo švietimo kokybe ir poveikiu, taip pat

skatina atsakingai naudoti besivystančio pasaulio problemas iliustruojančius

vaizdinius bei klišes.

Čekija. Čekijos Užsienio reikalų ir Švietimo ministerijos patvirtino

nacionalinę 2011-2015 metų vystomojo švietimo strategiją, ją rengiant

dalyvavo nevyriausybinės organizacijos, mokyklos ir universitetai. Nepaisant

akivaizdaus solidarumo, kurį čekai demonstruoja humanitarinių krizių

12

akivaizdoje, bendras visuomenės suvokimas apie globalinį skurdą bei kitus

svarbius ilgalaikio vystomojo bendradarbiavimo klausimus yra

nepakankamas. Čekijos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Čekijos

plėtros agentūra yra pagrindiniai vystomojo bendradarbiavimo ir

humanitarinės pagalbos koordinatoriai, teikiantys ir ilgalaikį finansavimą

nepelno organizacijų vystomojo švietimo projektams. Paramą visuotinam

švietimui skiria ir kitos žinybos (pvz., Aplinkos ministerija) Todėl pastaraisiais

metais Čekijoje žymiai padaugėjo vystomojo švietimo veiklų, kurias vykdo

nevyriausybinės organizacijos, universitetai, taip pat visų tipų mokyklų

pedagogai.

Ispanija. Pagrindinis Ispanijos valstybinės vystomojo švietimo politikos

dokumentas yra „Ispanijos vystomojo švietimo strategija“. Šios strategijos

tikslas buvo sudaryti sąlygas nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo

politikos kūrimui, ugdant visuomenės paramą tvariai ir humaniškai plėtrai bei

prisidėti prie skurdo mažinimo pasaulyje. Vyriausybės patvirtintas

nacionalinis 2005-2008 m. Vystomojo bendradarbiavimo priemonių planas

buvo išryškinęs vystomojo švietimo svarbą ir skatino šalies visuomenės

supratimą ir palaikymą kaip svarbų kriterijų teikiant paramą tarptautinėms

vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvoms. Strategija tapo svarbiausiu

instrumentu šalies vystomojo švietimo veikėjams. Jos tikslas stimuliuoti

visuomenės informuotumą apie atsakomybę mažinant skurdą pasaulyje ir

būtinybę investuoti į tvarią plėtrą, tarptautinį saugumą ir bendradarbiavimą.

Be kita ko, strategijos vienas tikslų ir suteikti daugiau informacijos apie

Ispanijos vystomojo bendradarbiavimo politikos priemones, principus,

horizontaliuosius ir sektorinius tikslus ir prioritetus.

Jungtinė Karalystė. Nacionalinė šios šalies Paramos vystymuisi

skatinimo strategija buvo patvirtinta dar 1999 metais. Anglijos vystymo

agentūra ir Švietimo ministerija patvirtino Globalaus švietimo (ang. „global

learning“) strategiją, kuria siekiama sustiprinti dėmesį mokymuisi apie

pasaulio raidą formaliajame ugdyme. Anglijoje vystomojo švietimo politikos

strategija formuojama konsultuojantis su suinteresuotais dalyviais, kurie

drauge su Švietimo ministerija nustato bendrojo ugdymo ir tarpdisciplininių

13

programų globalias dimensijas. Velse patvirtinta nacionalinė darnaus

vystymosi strategija ir veiksmų planas, apimantis švietimo apie darnų

vystymąsi ir globalaus pilietiškumo įgyvendinimo priemones švietimo

sektoriuje. Škotijoje vystomasis švietimas yra įtrauktas į nacionalinę darnaus

vystymosi strategiją. Jungtinėje karalystėje vystomąjį švietimą koordinuoja

Vystomojo švietimo tinklas, kuriame dalyvauja Šiaurės Airijos, Velso, Anglijos

ir Škotijos asocijuotos organizacijos. Kiekvienoje iš 4 Jungtinės Karalystės

teritorijų dirba ir nacionalinis vystomojo švietimo tinklas – Think Global

Anglijoje, Škotijos Tarptautinė vystomojo švietimo asociacija, Cyfanfyd Velse

ir Š.Airijos Plėtros ir paramos agentūrų koalicija. Be to, šalyje veikia 46

vystomojo švietimo centrai. Visuotinas švietimas Jungtinėje Karalystėje

koncentruojamas į platesnį globalių klausimų ir globalaus socialinio

teisingumo vertybių ugdymo integravimą į bendrąjį moksleivių švietimą.

Norvegija. Vystomasis švietimas šioje Šiaurės šalyje turi vienas

seniausių ir giliausių tradicijų Europoje. Nacionalinė vyriausybė skatina

pilietinės visuomenės aktyvų dalyvavimą, savanorišką veiklą ir dalyvavimą

vystomojo švietimo ir informuotumo didinimo veiklose, puoselėja įvairovės ir

tarptautinio solidarumo tradicijas. Vystomojo (globalaus) švietimo

koordinavime dalyvauja šalies Užsienio reikalų ministerija, Nacionalinė

vystymo agentūra, švietimo sistemos institucijos kartu su pilietinės

visuomenės organizacijomis. Europos visuotino švietimo tinklo 2009 m.

apžvalgoje (ang. peer review) rekomenduojama ministerijoms ir pilietinei

visuomenei parengti nacionalinę visuotino švietimo strategiją.

Suomija. Šios šalies Švietimo misterija parengė nacionalinę strategiją

„Globalus švietimas 2010“. Iki tol globalaus švietimo aspektai buvo vykdomi

internacionalinio mokymo kontekste. Strategiją „Globalus švietimas 2010“

nustatyta Suomijos švietimo institucijų ir šakinių ministerijų, taip pat

nevyriausybinių organizacijų kompetencijos ir atsakomybės sritys. Priimant

šią strategiją ji buvo derinta ne tik su Suomijos parlamentu bei vyriausybe,

bet ir pilietinės visuomenės ir verslo atstovais. Vykdydama vystomojo

švietimo politiką, glaudžiai bendradarbiauja Užsienio reikalų, Švietimo

ministerijos bei Nacionalinė švietimo taryba. Suomijos Užsienio reikalų

14

ministerija ir Nacionalinė švietimo taryba kartu atstovauja Suomiją Europos

globalaus švietimo tinkle GENE. Suomijos vystomojo švietimo organizacijas

vienija viena iš dviejų Suomijos NVVO platformų „Kehys“. Vystomojo

bendradarbiavimo pagrindinė koordinuojanti institucija šalyje yra Kepa –

Vystymosi paslaugų centras - kuri savo ruožtu koordinuoja ir Nevyriausybinių

organizacijų globalaus švietimo tinklą, administruoja valstybės paramą

vystomojo švietimo projektams. Vystomojo švietimo veiklas aktyviai vykdo ir

savivaldybės, vystomojo bendradarbiavimo politiką koordinuoja Suomijos

vietos ir regionų valdžių asociacija „Kunttalitto“.

Švedija. 2009 metais Švedijos Užsienio reikalų ministerija patvirtino

naują pilietinės visuomenės organizacijų komunikacijos strategiją. Pilietinės

(nevyriausybinės) organizacijos vaidina svarbų vaidmenį informuojant šios

šalies visuomenę apie vystomąjį bendradarbiavimą bei teikiant humanitarinę

pagalbą. Švedijos visuomenė aktyviai dalyvauja vystomojo

bendradarbiavimo veiklose, ne nevyriausybinių organizacijų vystomojo

švietimo veiklose aktyviai dalyvauja bažnyčia ir profesinės sąjungos.

Vokietija. Vokietijos Federalinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros

ministerija yra atsakinga vystomojo švietimo politikos formavimą ir strategijų

nustatymą. Vokietijos strateginis vystomojo švietimo politikos dokumentas –

Nacionalinė vystomojo švietimo ir visuomenės informavimo koncepcija (BMZ

Konzept 159). Jame nustatyti vystomojo švietimo tikslai, politikos

įgyvendinimo būdai ir instrumentai, kuriais naudasi tiek ministerija, tiek

organizacijos-partnerės. Prie ministerijos veikia patariamoji taryba, kurią

sudaro akademinių institucijų, žiniasklaidos, švietimo įstaigų, nevyriausybinių

organizacijų, federacinių žemių valdžios atstovai. Įvairios vystomojo švietimo

veiklos bei iniciatyvos Vokietijoje vykdomos regioniniu (žemių) lygmeniu.

Šalyje įsteigta keletas regioninių vystomojo švietimo centrų, o kiekvienoje iš

16 žemių veikia nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų

tinklai.

15

Vystomasis švietimas formaliajame ugdyme

Formalusis ugdymas yra ypatingai svarbus siekiant, kad kokybiškas

vystomasis švietimas būtų nuo mažumės teikiamas visiems piliečiams.

Daugelyje Europos šalių švietimo ministerijos, užsienio reikalų ministerijos ir

joms pavaldžios įstaigos bei nevyriausybinės vystymo organizacijos įtraukia

vystomojo švietimo komponentus tiek į bendrojo ugdymo turinį, mokymo

priemones tiek ir į mokytojų rengimo programas, rūpinasi praktinio

vystomojo švietimo kiekybinio ir kokybinio stiprinimu bendrojo lavinimo

mokyklose. Žemiau pateiksime keletą tokių veiksmų pavyzdžių:

Austrijoje prie Federalinės švietimo ministerijos veikia patariamasis

organas - strateginė globalaus švietimo grupė. Ši grupė nagrinėja ir teikia

siūlymus dėl vystomojo (globalaus) švietimo turinio mokyklos programose ar

mokytojų rengimo procese.

Suomijoje 2008 metais šios šalies Nacionalinė švietimo taryba patvirtino

naują pagrindinę dėstymo programą (ang. Core Curriculum), kurioje

sustiprintas vystomojo švietimo temų ir dėstymo formaliajame ugdyme

vaidmuo. Vystomasis švietimas įtrauktas į mokytojų, mokyklos vadovų ir

darbuotojų rengimo programas. Ministerijos remia nevyriausybinių

organizacijų vystomojo švietimo priemones ir teikia pagalbą mokytojams.

Suomijos mokyklos ir nevyriausybinės organizacijos glaudžiai

bendradarbiauja šioje srityje.

Vokietijos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerija ir

Federacinė švietimo ministrų konferencija patvirtino „Mokymasis apie

pasaulio raidą gaires“ (ang. Orientation Framework for Learning about Global

Development), kuriomis siekiama didesnio vystomojo švietimo klausimų

integravimo į ugdymo turinį.

Airijos Užsienio reikalų ir Švietimo ministerijos bendradarbiauja

vystomojo švietimo integravimo į ugdymo turinį klausimais. Mokymas apie

globalias problemas ir jų sprendimo būdus yra integruotas daugumoje Airijos

16

bendrojo lavinimo mokyklų, jis taip pat įtrauktas į pradinio ir bendrojo

ugdymo pedagogų rengimo programas. Be to, Airijos universitetuose

taikomas vystomojo švietimo modulis.

Lenkijoje 2008 m. vykdant mokymo pagrindų programos reformą ir

glaudžiai bendradarbiaujant Švietimo ir Užsienio reikalų ministerijoms bei

nevyriausybinėms organizacijoms, vystomojo švietimo temos buvo įtrauktos į

bendrojo ugdymo programas. Lenkijos Švietimo ministerija teikia prioritetą

vystomajam (globaliam) švietimui. Nuo 2007 metų šios šalies Nacionalinis

mokytojų kompetencijų tobulinimo centras įtraukė vystomąjį (globalų)

švietimą į pedagogų rengimo programą.

Ispanijos Švietimo ministerija subūrė darbo grupę, kuri 2008 metais

parengė naują Pilietiškumo ugdymo programą, į kurią įtraukė vystomojo

švietimo komponentus. Tačiau naujosios programos įgyvendinimas kelia

sunkumų, kadangi už įgyvendinimą atsako autonomiškos savivaldos švietimo

įstaigos. Ispanijos mokyklose labiau išplėtota neformali vystomojo švietimo

veikla.

Švedijos Visuotiną švietimą plėtoja Globalaus švietimo mokykla (ang.

Global School), kurios keturi regioninius centrai padeda šios šalies

mokykloms rengti savo vystomojo švietimo programas. Daugiausia dėmesio

skiriama pedagogams, mokyklų vadovams, vyresniųjų klasių mokiniams.

3000–4000 mokytojų kasmet yra siunčiami į “keliones po pasaulį”, po kurių

jiems rengiami praktiniai mokymai apie globalias problemas, jų sprendimo

būdus ir sąsajas su Švedijos visuomene.

Nors vystomasis švietimas yra įtrauktas į Jungtinės Karalystės ugdymo

programas, tačiau pasak vystomąjį švietimą Europoje vertinusių ekspertų

praktinis vystomojo švietimo įgyvendinimas dar turėtų būti tobulinamas.

Norvegijoje vystomojo švietimo dalykai yra įtraukti į bendrojo ugdymo

programas, pradedant vaikų darželiais ir baigiant aukštesniojo viduriniojo

ugdymo lygmeniu. Norvegijoje vykdoma švietimo reforma (ugdymo turinio,

dalykų programų, mokytojų rengimo) sudaro palankias galimybes sustiprinti

17

vystomąjį (globalų) švietimą formaliajame ugdyme. Šalis švietimo ministerija

yra atvira šiems pokyčiams.

CONCORD Vystomojo švietimo forumo 2009 metais parengtoje

ataskaitoje „Vystomasis švietimas formaliajame ugdyme“ (ang.

„Development Education in the School Curriculum“), nurodoma, kad

vertinant padėtį Europos valstybėse pastebima, jog bendradarbiavimas tarp

švietimo ministerijų, už ugdymo turinį atsakingų institucijų, užsienio reikalų

ministerijų bei nevyriausybinių organizacijų pastaraisiais metais ženkliai

sustiprėjo. Trylikoje (iš 29) Europos valstybių švietimo programų reformų

strategijose buvo įtraukti vystomasis (globalus) švietimas arba švietimas

apie darnų vystymąsi. Daugelyje šalių užsienio reikalų ministerijos (ar kita už

vystomojo bendradarbiavimo politiką atsakinga žinyba) vaidina svarbų

vaidmenį integruojant vystomąjį (globalų) švietimą į formaliojo ugdymo

programas. Tačiau pasak vertintojų esminis proveržis įmanomas tik tuo

atveju, jei švietimo ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos pripažįsta

vystomojo (globalaus) švietimo svarbą.

18

VYSTOMOJO ŠVIETIMO MODELIAI

Vystomojo švietimo sąvoka yra neatsiejama nuo globalaus švietimo,

švietimo apie tvarų vystymąsi (tvarią plėtrą), aplinkosauginio švietimo,

švietimo apie žmogaus teises, tarpkultūrinių kompetencijų ugdymo, taikos

pasaulyje, pilietiškumo ugdymo ir kitų švietimo ir ugdymo koncepcijų.

Dažniausiai vystomojo ir globalaus švietimo terminai yra naudojami

pakaitomis, nors neretai globalus švietimas vertinamas kaip apimantis

platesnį temų ratą nei vystomasis švietimas.

Pagrindinis bruožas, išskiriantis vystomąjį švietimą iš kito švietimo, yra

stipri vystomojo švietimo orientacija į socialinį teisingumą pasaulyje ir

Šiaurės–Pietų (ar centro–periferijos) santykius.

Europos vystomojo švietimo konsensusas vystomąjį švietimą apibrėžia

taip: „vystomojo švietimo ir visuomenės informavimo tikslas – sudaryti

sąlygas ir galimybes kiekvienam Europos piliečiui visą gyvenimą žinoti ir

suprasti svarbius pasaulio raidos dalykus ir lokalią ir asmeninę šių dalykų

svarbą, taip pat įgyvendinti savo, kaip tarpusavy susijusio ir kintančio

pasaulio gyventojo, teises ir pareigas, siekiant kurti teisingą ir tvarų pasaulį.“

Įvairiuose kontekstuose naudotiems vystomojo švietimo ir visuomenės

informuotumo didinimo (taip pat globalaus švietimo, mokymosi apie pasaulio

raidą, švietimo apie darnų vystymąsi) apibrėžimams, sąvokoms ir

koncepcijoms yra būdingi šie elementai:

1. Vystomasis švietimas ir visuomenės informuotumo didinimas suteikia

skirtingas žinias ir kritinį supratimą apie globalių reiškinių ir įvykių tarpusavio

sąveiką, globalų ir lokalų vystymąsi ir aplinkosauginius iššūkius, galios

santykius ir tapatybės bei įvairovės klausimus.

2. Vystomasis švietimas ir visuomenės informuotumo didinimas siekia

įgalinti žmones aktyviai dalyvauti viešajame gyvenime, stiprinti pilietinę

visuomenę bei puoselėti tikrąją demokratiją. Tai stiprina piliečių dalyvavimą

19

vykdant socialinius pokyčius savo bendruomenėse ir visuomenėje, skatina

pasaulio piliečio jauseną ir bendrą atsakomybę pasaulio visuomenėje.

3. Vystomasis švietimas ir visuomenės informuotumo didinimas

grindžiamas teisingumo, lygybės, įtrauktiems (dalyvavimo), žmogaus teisių,

solidarumo ir pagarbos kitoniškumui ir aplinkai vertybėmis.

4. Globalaus švietimo (arba mokymosi apie pasaulio raidą, ang. „global

learning“) tikslas – sustiprinti besimokančiojo kompetencijas. Jame

naudojami orientuoti į besimokantįjį, aktyvūs ir skatinantys, dialoginiai ir

patyriminiai metodai, kurie apima įvairialypes perspektyvas ir įgalina

besimokantįjį įvertinti bei permąstyti savo vietą, vaidmenį ir atsakomybę

bendruomenėje ir dinamiškai kintančiame pasaulyje; keisti požiūrį ir kritiškai

išanalizuoti savo nuostatas, stereotipus ir nuomonę, įvertinti bendrų veiksmų

privalumus; formuoti ir reikšti savo nuomonę, daryti savarankiškus ir

atsakingus sprendimus, dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose; mokytis

mokintis.

5. Vystomojo švietimo ir visuomenės informuotumo didinimo kampanijų

organizavimo tikslas – konkretūs pokyčiai asmenų elgsenoje ar

institucijų/korporatyvinėje politikoje. Čia naudojamos į rezultatus orientuotos

strategijos. Tokios kampanijos skatina ir remia informuoto piliečio

dalyvavimą ir teisingesnės bei tvaresnės politikos, politinių/ekonominių

struktūrų ir atskirų praktikų propagavimą.

ES šalyse narėse naudojami skirtingi vystomojo modeliai, dažnai daugiau

nei vienas. Vyraujantys vystomojo švietimo modeliai yra šie: ryšiai su

visuomene, visuomenės informavimas (informuotumo didinimas), globalus

švietimas ir gyvenimo įgūdžių formavimas.

Ryšių su visuomene modelis oficialiai nepripažįstamas vystomuoju

švietimu per se. Europos vystomojo švietimo konsensuso 23 punktas nurodo,

kad „vystomasis švietimas ir visuomenės informavimas nėra susiję su

veiksmais, kurie skatina visuomenės paramą atskirų institucijų ar

organizacijų vykdomai vystymo veiklai. Tai taip pat nesusiję su labdara,

20

organizacijos viešinimu ar ryšių su visuomene veiksmais“. Cituojamame

dokumente rekomenduojama visiems vystomojo švietimo veikėjams laikytis

šio siūlymo ir aiškiai atskirti ryšių su visuomene veiksmus nuo vystomojo

švietimo koncepcijos ir netraukti RsV sąnaudų į vystomojo švietimo išlaidas.

Europos kontinente užsienio reikalų ministerijos (ar vystymo agentūros)

dažniau naudoja ryšių su visuomene, visuomenės informuotumo didinimo ar

globalaus švietimo metodus, tuo tarpu vystomojo bendradarbiavimo NVO

sektoriuje plačiau taikoma vystomojo švietimo praktika (kai kuriose Europos

šalyse ji papildoma gyvenimo įgūdžių ugdymo ir visuomenės informuotumo

didinimo elementais).

Aptarkime dažniausiai pasitaikančias skirtingų vystomojo švietimo

metodų tarpusavio derinimo kombinacijas. Pastebėta, kad tose šalyse,

kuriose aktyvesnė vystomojo švietimo veikla, ten dažniau naudojami

globalaus švietimo ir gyvenimo įgūdžių mokymo modeliai. Ryšių su

visuomene ir visuomenės informavimo vyravimas paprastai labiau susiję su

mažesniu valstybės dėmesiu vystomojo švietimo politikos priemonėms.

Skirtingais vystomojo švietimo diskurso raidos etapais esant skirtingai

dalyvių patirčiai ir praktikai vystomojo švietimo srityje vyrauja skirtingi

požiūriai.

Pradiniame vystomojo švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo

etape (ES naujoms šalims narėms neseniai prisijungus prie donorų

bendruomenės ir pradėjus vykdyti savarankišką vystomojo

bendradarbiavimo politiką), šios šalies vystomojo švietimo veikėjams

pirmiausiai iškyla uždavinys išaiškinti visuomenei ir politikams, kas yra

vystomasis bendradarbiavimas, kokie jo tikslai, kodėl šalis turi vykdyti šią

politiką. Vystomasis švietimas šiuo laikotarpiu iš esmės yra ryšių su

visuomene įrankis, skirtas pateisinti valstybės dalyvavimą vystomajame

bendradarbiavime ir siekiant užtikrinti visuomenės ir politikų paramą.

Vėliau, įtvirtinus nacionalinę vystomojo bendradarbiavimo politiką,

vystomojo švietimo veikėjai siekia informuoti visuomenę apie tai, ką jie

21

veikia šioje srityje, aiškinti apie yra situaciją mažiau išsivysčiusiose šalyse,

kalbėti apie bendrąsias globalaus vystymosi problemos. Tokiu būdu

atsiskaitoma už nuveiktą VŠ darbą ir siekiama visuomenės pripažinimo bei

paramos. Vyraujantis šio etapo modelis – visuomenės informavimas.

Ilgainiui vystomojo bendradarbiavimo politikos architektai ir dalyviai

supranta, kad būtina sukurti plataus bendradarbiavimo struktūras ir

sistemingai plėtoti vystymą. Tai susiję su gilesne globalizacijos patirtimi ir

tarpusavio priklausomybės suvokimu. Vystomojo švietimo priemonių fokusas

labiau krypsta į „permainas namuose“, siekiant sukurti teisingesnius

išsivysčiusiu-besivystančių visuomenių (šiaurės-pietų) santykius ir tvaresnius

bendro gyvenimo modelius. Tokiu būdu daugiausia dėmesio šiame etape

paprastai skiriama globaliam švietimui, sutelkiant dėmesį į santykių su

besivystančiais regionais kritinį supratimą, vystomojo švietimo praktinės

veiklos kokybę ir poveikį keičiant europiečių visuomenės požiūrį ir elgseną.

Galiausiai tose šalyse, kuriose yra sukurtas stiprus globalaus švietimo

judėjimas, vystomasis švietimas laipsniškai integruojamas į formaliojo

ugdymo sistemą. Pagrindinis dėmesys skiriamas formaliojo ugdymo

sektoriui, mokyklų programoms, pedagogų rengimui ir pan. Naujasis

formaliojo ugdymo kontekstas įtakoja viešą diskursą apie vystomąjį švietimą

ir jo taikymo modelius. Vystomojo švietimo, suprantamo kaip „mokymosi

pedagogika“, siekis – padėti besimokančiajam įgyti gyvenimo įgūdžius,

būtinus asmeniui jaustis pilnaverčiu vietos bendruomenės ir sudėtingos

pasaulio visuomenės nariu.

Aukščiau pateikta seka be abejo yra supaprastintas vystomojo švietimo

politikos raidos pavyzdys. Praktikose dažniausiai vienu metu ir net tie patys

vystomojo švietimo veikėjai naudoja kelis vystomojo švietimo modelius,

tačiau šie pavyzdžiai gali padėti geriau suprasti skirtingus vystomojo

švietimo diskurso raidos etapus įvairiose šalyse.

Pastebėta, kad politinė parama vystomojo švietimo priemonėms didėja,

jei valdžios ir NVO atstovai nacionaliniu lygmeniu dalyvauja ilgalaikiame,

struktūruotame sprendimus priimančių institucijų atstovų dialoge, sukuria

22

tarpusavio pasitikėjimu grįstą tinką, pasiekia bendrą turinio supratimą, viziją,

vienodai supranta vystomojo švietimo uždavinius ir priemones jiems

įgyvendinti. Intensyvėjanti vystomojo švietimo plėtra vyksta, kai

nacionalinius vystomojo švietimo politikos veiksmus remia ir papildo

tarptautinis bendradarbiavimas, mainai ir mokymasis. Taip pat svarbus

faktorius yra bendra politinės aplinkos (pirmiausia turimi omenyje atitinkami

vyriausybės politikos prioritetai) palankumas vystomojo švietimo

darbotvarkei, taip pat asmeninis dialoge dalyvaujančių institucijų darbuotojų

suinteresuotumas ir motyvacija remti vystomojo švietimo plėtrą.

Politinė parama vystomajam švietimus bus mažesnė ir trauksis jei bus

mažinamas finansavimas vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo

reikmėms. Neretai tenka pastebėti, kad ekonominės krizės aplinkybėmis

karpant valstybių ar savivaldybių biudžetą pirmiausia mažinamos išlaidos,

skirtos vystomojo bendradarbiavimo ir švietimo veikloms finansuoti.

Nepalanki konjunktūra vystomojo švietimo plėtrai yra ir tada, kai vystomasis

švietimas nėra suprantamas kaip aktyvaus piliečio, suvokiančio ir

dalyvaujančio pasaulio gyvenime, puoselėjimo priemonė (globalusis

švietimas, galvosenos ir vertybių transformacija), o tik kaip šalies vystomojo

bendradarbiavimo programų propagavimo įrankis. Neįmanoma tikėtis

platesnės vystomojo švietimo sklaidos, jei politikai nepageidauja stiprių ir

pasitikinčių pilietinės visuomenės organizacijų, neteikia pirmenybės

vystomajam švietimui manydami, kad VŠ yra prabanga, kuri galima gerovės

laikais. Požiūris, kad vystomasis švietimas mažiau svarbus nei

besivystančioms šalims skirta piniginė parama ir intervencijos, tiesiogiai

padedant kovoti su skurdu ir spręsti kitas opiausias problemas.

23

SITUACIJA LIETUVOJE

Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija iki šiol yra pagrindinė

vystomojo švietimo ir visuomenės informavimo priemonių iniciatorė ir

rėmėja. Visuomenės informavimo ir švietimo apie tvarų vystymąsi svarba

buvo pažymėta URM parengtame 2011 m. sausio 12 d. Vyriausybės nutarime

Nr. 10 „Dėl Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo 2011-2012

metų politikos nuostatų patvirtinimo“. Jame be kita ko sakoma, kad „parama

švietimui apie tvarų vystymąsi, Lietuvos ir valstybių partnerių visuomenės

informavimas apie vystomojo bendradarbiavimo svarbą, tikslus ir

įgyvendinamus projektus – svarbi Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo

misijos dalis“.

Trumpai apžvelkime dabartinį Lietuvos vystomojo švietimo raidos politikos

etapą. LR Užsienio reikalų ministerija rengia Vystomojo bendradarbiavimo ir

humanitarinės pagalbos įstatymo projektą (Vyriausybė jau patvirtino šio

įstatymo koncepciją). Užsienio reikalų ministerija vykdo konsultacijas su

suinteresuotais vystomojo bendradarbiavimo dalyviais vystomojo švietimo

klausimais; tiesa, šie susitikimai nėra sistemingi, bendra veikla tarp

susitikimų paprastai nėra vykdoma.

Kasmet Lietuvoje lapkričio mėnesį Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldus

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras rengia Visuotino (globalaus) švietimo

savaitę. Šias savaitės visoje Europoje pradėtos renti Europos Tarybos

Šiaurės-Pietų centro iniciatyva. Visuotino švietimo savaitės metu

organizuojamos veiklos jaunimui ir teminė konferencija, vienok platesnio

vystomojo švietimo veikėjų rato šie renginiai dar neapima, nesulaukia ir

platesnio visuomenės informavimo priemonių dėmesio.

Švietimo ir mokslo ministerija pradėjo rengti naują Nacionalinę švietimo

strategiją (2011 m. lapkričio mėn. ŠMM paskelbė scenarijų konkursą).

Atsakingi ministerijos pareigūnai ne kartą yra pareiškę ketinimą vystomąjį

švietimą kaip vieną horizontalių dimensijų integruoti šioje švietimo

strategijoje, tuo pačiu užtikrinant, kad vystomojo švietimo aspektai bus

24

įterpti į formalaus ugdymo programas. Vienok tebesilaikoma nuomonės, kad

vystomasis švietimas labiausiai turėtų būti vykdomas neformaliojo švietimo

(ir visuomenės informavimo) priemonėmis.

Sekdama Jungtinių Tautų organizacijos iniciatyva, LR Vyriausybė 2007 m.

buvo patvirtinusi „Nacionalinę darnaus vystymosi švietimo 2007–2015 m.

programą“. Tačiau šis nutarimas 2011 m. buvo panaikintas laikantis

pozicijos, kad vystomasis (globalus, darnaus vystymosi) švietimas kaip

vienas iš bendrųjų principų turi būti įtrauktas į bendrą Valstybinę švietimo

strategiją.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu Europos Komisija tikėtina skirs

tikslinį finansavimą vystomojo švietimo ir visuomenės informuotumo

didinimo veikloms rengti. Viena pagrindinių priemonių galėtų būti Europos

vystymosi dienų organizavimas, kurios kasmet rengiamos toje šalyje, kuri

tuo metu pirmininkauja ES. Įgyvendinant šias ir kitas vystomojo švietimo

priemones turės prisidėti Lietuvos nevyriausybinės vystomojo

bendradarbiavimo organizacijos bei kiti vystomojo švietimo dalyviai,

pasirengimas joms priemonėms bus vykdomas 2012 m. pirmąjį pusmetį.

Patys vystomojo švietimo veikėjai pripažįsta, kad Lietuvoje vis dar trūksta

bendros vystomojo švietimo vizijos ir sutartų strateginių krypčių.

Bendradarbiavimas tarp už vystomąjį švietimą atsakingų institucijų ir

organizacijų (URM, ŠMM, NVVO) tebėra silpnas, nėra sukurta reguliariai

dirbančio jungtinės koordinavimo ar bendradarbiavimo organo. Ekspertai

pažymi ir gana žemas institucijų ir organizacijų kompetencijas vystomojo

švietimo srityje. Tą pripažįsta tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek

savivaldybės ar kiti vystomojo švietimo veikėjai, tarp artimiausių savo tikslų

keliantys savo kompetencijų ugdymą ir kadrų kvalifikacijos kėlimą.

Vertinant Lietuvos vystomojo švietimo politiką pažymėtina, kad vystomojo

švietimo veiksmai nėra kryptingi, planingi ir tvarūs. Nėra priimta strateginių

vystomojo švietimo politikos dokumentų ar jų įgyvendinimo veiksmų planų,

šioje srityje pastebimai atsiliekant nuo daugelio Europos valstybių. Ir nors

vystomojo švietimo iniciatyvos kasmet įtraukiamos į dvišalių Lietuvos

25

vystomojo bendradarbiavimo finansuojamų projektų įgyvendinimo

mechanizmą (neformaliai teigiama, kad VŠ projektams skiriama 10 proc.

dvišaliams projektams skiriamo metinio biudžeto), analizuojant sąnaudas ir

poveikį pastebimas neaukštas efektyvumas.

Viena iš pagrindinių problemų, stabdančių vystomojo švietimo politikos

plėtrą, yra nepakankamas Lietuvos visuomenės vystomojo švietimo tikslų ir

priemonių suvokimas ir palaikymas. Lietuvos visuomenės požiūrį į vystomąjį

švietimą atskleidė tiek ir projekto metu vykdyta vietos veikėjų apklausa, tiek

ir visose Europos šalyse periodiškai atliekami Eurobarometro viešosios

opinijos tyrimai. 2011 metų duomenimis, 79 proc. Lietuvos gyventojų mano,

kad parama vystymuisi yra labai svarbi ir svarbi (ES vidurkis – 85 proc.

gyventojų). Sub-Saharos Afriką kaip labiausiai remtinas regioną išskyrė 60

proc. Lietuvos respondentų (ES vidurkis – 70 proc.). Paramai Rytų Europai (už

ES ribų), Kaukazui, Centrinei Azijai (Ukraina, Armėnija, Kazchstanas, kt.)

pritaria 15 proc. gyventojų (ES tiek pat). Paradoksalu, tačiau šios gyventojų

preferencijos skiriasi nuo oficialios Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo

politikos geografinių prioritetų. Pažymėtinas ir gana neigiamas lietuvių

požiūris į paramos didinimo įsipareigojimus atsižvelgiant į ekonominę krizę:

45 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, kad įsipareigojimų reikia laikytis (ES

vidurkis – 50 proc.), tačiau 28 proc. mano, kad parama turi būti mažinama

(ES vidurkis – 18 proc.).

Kauno Vytauto Didžiojo universitetas 2011 metais pradėjo vykdyti

akredituotą tarptautinės politikos ir vystymo studijų bakalauro programą

anglų kalba. Ši programa skirta Lietuvos ir užsienio studentams,

besidomintiems politikos mokslų teorija, viešąja politika, valstybių raida,

besivystančių regionų ir valstybių studijomis, tarptautiniais procesais,

žmogaus teisėmis, ekonominės ir socialinės raidos studijomis, regionų

studijomis, orientalistika, tarptautinės donorystės ir vystymo strategijomis,

migracija, projektų rengimu ir įgyvendinimas bei kt. Tai svarbus žingsnis

pirmyn dėstant vystomojo (globalaus) švietimo dalykus aukštosiose

mokyklose.

26

Lietuvoje veikia nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų

asocijuotos struktūros. 17 nevyriausybinių organizacijų iniciatyvinės grupės

pastangomis 2007 kovo 29 d. įsteigta Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo

bendradarbiavimo organizacijų platforma. 19 narių vienijančios Platformos

pagrindiniai tikslai yra glaudžiau bendradarbiauti tarp Lietuvos NVO,

dirbančių arba planuojančių dirbti vystomojo bendradarbiavimo srityje,

stiprinti bendradarbiavimą su Užsienio reikalų ministerija, Seimu, kitomis

institucijomis, įgyvendinant nacionalinę politiką vystomojo bendradarbiavimo

srityje, plėtoti bendradarbiavimą su tarptautinėmis vystomojo

bendradarbiavimo organizacijomis, užtikrinti tvirtą Lietuvos NVVO interesų

atstovavimą. Taip pat Lietuvoje veikia ir 11 narių vienijanti asociacija LITDEA.

2012 šios skėtinės organizacijos pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria

sutarė koordinuoti Lietuvos NVVO veiksmus dalyvaujant nacionalinės ir

tarptautinės vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo politikos

formavime ir įgyvendinime.

27

BENDRIEJI IR SPECIFINIAI VYSTOMOJO ŠVIETIMO TIKSLAI

Bendrasis vystomojo švietimo tikslas – inicijuoti ir užtikrinti visuminį,

ilgalaikį ir nuoseklų vystomąjį švietimą ir visuomenės informavimą Lietuvoje.

Tai padės Lietuvos visuomenei ir jos tikslinėms grupėms geriau suprasti

pasaulio įvykius ir reiškinius, formuoti savo, kaip pasaulio piliečių,

pasaulėžiūrą, tinkamas vertybines nuostatas, veikti atsakingai.

Specifiniai artimiausio laikotarpio Lietuvos vystomojo švietimo politikos

tikslai yra tokie:

1. Sukurti bendrą visiems Lietuvos veikėjams vystomojo švietimo viziją,

nustatyti strategines politikos įgyvendinimo kryptis. Tai sudarys

pagrindą nuosekliau ir veiksmingiau įgyvendinti šalies vystomojo

bendradarbiavimo politiką, tikslingiau naudoti vystomojo

bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo veikloms skiriamą valstybės ir

ES finansavimą;

2. Sukurti ir suderinti vystomojo švietimo politikos koncepciją. Tai padės

vystomąjį švietimą koordinuojančioms ir vykdančioms institucijoms ir

profesionalams sutarti dėl bendros vystomojo švietimo idėjos,

pasirinkti tikslingesnes veikimo sritis, veiklos modelius, priemones,

būdus ir informacijos skleidimo kanalus;

3. Parengti ir patvirtinti vystomojo švietimo ir informuotumo didinimo

politikos įgyvendinimo koordinavimo mechanizmą. Tai užtikrins

skirtingų vystomojo švietimo veikėjų dalyvavimą taikant VŠ priemones,

palengvins bendradarbiavimą, sukurs sinergijos galimybes ir

koordinuojant koordinavimą ir siekiant maksimalių kiekybinių ir

kokybinių rezultatų;

4. Parengti ir įgyvendinti bandomąją integruotą vystomojo švietimo

programą. Toks ugdymo modelis įgalintų parengti kokybiškesnes

mokymo priemones, jas labiau integruotų į ugdymo turinį visų tipų

mokyklose.

28

VYSTOMOJO ŠVIETIMO INTEGRAVIMAS Į FORMALŲJĮ

UGDYMĄ

Siekiant nuoseklesnio, efektyvesnio ir racionalesnio vystomo švietimo

įgyvendinimo Lietuvoje, siūlome parengti ir pradėti įgyvendinti bandomąją

vystomojo švietimo tarpdalykinę 2012-2014 metų programą. Programa

turėtų apimti visas bendrojo ugdymo pakopas, t.y. ikimokyklinį, pradinį ir

vidurinįjį ugdymą, taip pat neformalųjį ugdymą bei visuomenės informavimą.

Į vystomojo švietimo programos rengimą ir įgyvendinimą turi būti įtraukti

visi suinteresuoti vystomojo švietimo dalyviai: Švietimo ir mokslo ministerija

(koordinuojanti institucija), šiai ministerijai pavaldžios švietimo įstaigos,

savivaldybių atstovai, mokyklų vadovai, pedagogai, nevyriausybinės

vystomojo bendradarbiavimo organizacijos ir ekspertai.

Taip pat būtinas mokyklų vadovų, mokytojų parengimas, įskaitant ir jų

keliones į mažiau išsivysčiusias šalis bei stažuotes vystomojo švietimo srityje

pažangiose užsienio ugdymo įstaigose.

29

REKOMENDUOJAMAS VYSTOMOJO ŠVIETIMO POLITIKOS

KOORDINAVIMO MODELIS

30

VŠ/VI vizija, koncepcija, strateginės kryptys

Koordinavimo grupė (URM, ŠMM, NVVO, universitetai)

Kvietimai teikti paraiškas

VI koordinavimasURM

VI įgyvendinimas VB/VŠ organizacijos

VŠ koordinavimas ŠMM

VŠ integravimas į nacionalinę švietimo strategiją

VŠ bandomoji programa

Ugdymo programų, priemonių ir mokytojų rengimas

VŠ įgyvendinimasFormaliojo ugdymo įstaigos

(bendrojo ir aukštojo), VŠ organizacijos

VI/VŠ integravimas į VB įstatymą

Veiksmų planas

VYSTOMOJO ŠVIETIMO FINANSAVIMO ŠALTINIAI

31

Galimi įvairūs Lietuvos vystomojo švietimo veiklų finansavimo šaltiniai,

tačiau svarbu, kad būtų skirtingi šios srities veikėjai vienodai matytų bendrą

viziją, strategines vystomojo švietimo politikos kryptis, tikslus ir veiklos

prioritetus, sutartų dėl atsakomybės ir funkcijų pasidalinimo bei vystomojo

švietimo veiksmų koordinavimo, vystomojo švietimo politikos įgyvendinimo

etapų ir konkrečių priemonių.

Numatome šiuos galimus Lietuvos vystomojo švietimo politikos

priemonių įgyvendinimo finansavimo šaltinius:

LR Užsienio reikalų ministerija – parama visuomenės informavimo

projektams (kasmet skelbiama kvietimai teikti paraiškas projektų

konkursui);

Europos Komisija – didelės apimties visuomenės informavimo ir

vystomojo švietimo projektų finansavimas (periodiškai skelbiami

kvietimai teikti paraiškas);

LR Švietimo ir mokslo ministerija – vystomojo švietimo finansavimas

(koordinuojamos ES struktūrinių fondų paramos priemonės);

2014 - 2020 m. ES struktūrinių fondų priemonės (jei būtų numatyta

atskira vystomajam švietimui skirta priemonė);

Kitos šio laikotarpio ir 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų priemonės;

Kitų valstybių (Šveicarijos, Norvegijos) parama nevyriausybinių

vystomojo bendradarbiavimo organizacijų stiprinimui, kompetencijų

ugdymui;

Privačių užsienio fondų (National Endowment for Democracy, Open

Society Institute/East/East) parama vystomojo švietimo iniciatyvoms ir

projektams;

Neformaliojo ugdymo krepšeliai Lietuvos savivaldybėse.

32

2012-2014 MM. LAIKOTARPIUI SIŪLOMAS VEIKSMŲ

PLANAS

Nr. Tikslas Atsakinga institucija

Įgyvendinimo terminas

Veiksmai

1. Sukurti bendrą vystomojo viziją ir nustatyti strategines kryptis.

ŠMM 2012 II ketv.

1. Surengti apskrito stalo diskusijas su suinteresuotais dalyviais. 2. Parengti vizijos ir strateginių krypčių pristatymą.

2. Nustatyti VŠ modelį/modelius.

ŠMM, URM (3, 4),NVVO platforma/ LITDEA (5)

2012 II ketv.

1. Surengti aptarimus su švietimo srities dalyviais. 2. Parengti VŠ koncepcijos pristatymą.3. Įtraukti VŠ ir VI į vystomojo bendradarbiavimo įstatymą.4. Parengti VI planą (2012-2014).5. Parengti Lietuvos pirmininkavimo EST VŠ veiksmų planą.

3. Parengti ir patvirtinti VŠ koordinavimo struktūrą.

URM 2012 II ketv.

1. Sudaryti koordinavimo grupę iš suinteresuotų grupių.2. Nustatyti jos darbo tvarką.3. Patvirtinti koordinavimo grupę ir jos darbo tvarką teisės aktu.

4. Parengti ir įgyvendinti bandomąją integruotą programą.

ŠMM 2012 - 2014?

1. Nustatyti finansavimo priemonę.2. Parengti pažangių šalių VŠ politikos ir jos įgyvendinimo analizę.3. Surengti atsakingų institucijų/organizacijų dalyvių stažuotes į atitinkamas užsienio

33

švietimo ir ugdymo įstaigas. 4. Parengti programos įgyvendinimo struktūrą ir planą. 2. Parengti integruotą programą.3. Įgyvendinti programą atrinktose švietimo įstaigose. 4. Atlikti programos vertinimą.

34

NAUDOTA LITERATŪRA

1. The European Consensus on Development: the Contribution of

Development Education & Awareness Raising, 2007.

2. Global Education Guidelines: Concepts and Methodologies on Global

Education for Educators and Policy Makers, the North-South Centre of the

Council of Europe, 2010.

3. European Development Education Monitoring Report, Stakeholder

Steering Group on Development Education, DEEP, 2010.

4. Final Report of the ‘Study on the Experience and Actions of the Main

European Actors Active in the Field of Development Education and

Awareness Raising’, European Commission, 2010.

5. Country Presentations. Summaries of present situation of global

development education in the new EU member States, DEEEP.

6. Development Education in the School Curriculum, CONCORD/DEF,

2009.

7. The Maastricht Declaration-Global Education in Europe to 2015,

Strategy, Policies and Perspectives, 2002.

8. Report on the Challenge of EU Development Cooperation Policy for the

New Member States, EC (2007/2140(INI), 2008.

9. Mokymų „Vystomasis švietimas: patirtis ir galimybės Lietuvos

pareiškėjams“ medžiaga, Platforma, 2011.

10. Lietuvių kalba prieinamos literatūros sąvadas apie vystomąjį

bendradarbiavimą, Platforma, 2010.

11. Vietos veikėjų vystomojo bendradarbiavimo gebėjimų tyrimas,

LSA/Platforma, 2010.

12. Vystomojo švietimo plėtros gairės, PIC/EN, 2011.

13. Eurobarometro tyrimo ataskaita, Europos Komisija, 2011.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl nacionalinės darnaus

vystymosi švietimo 2007–2015 metų programos patvirtinimo“ (2007 m.

spalio 2 d. Nr. 1062).

35