Projekto numeris Administraciniai pastatai. Nemen...

Projekto numeris Administraciniai pastatai. Nemenins pl.48, Vilnius. Statybos projektas PB-045-TP

PUIKUS BSTAS UAB Kareivi g.19-168, LT-09117, mons kodas: 301313549

Projektas: Administraciniai pastatai. Nemenins pl.48, Vilnius. Statybos projektas Dalis: BD

Pareigos V. Pavard Paraas Data Dokument sudties iniaratis A 1667 PV J.alys 2017.05.16 PB-045-TP-BD-D

Lapas Lap 1 2

BD.1.01. PROJEKTO DOKUMENT SUDTIES INIARATIS Nr. PAVADINIMAS: LAPO NR.

1. BENDRIEJI DUOMENYS: BD.1.01. Dokument iniaratis 2-3 BD.1.02. Projekto sudties iniaratis 4 BD.1.03. Bendrieji sklypo ir statinio rodikliai 5-6 BD.1.04. Bendras aikinamasis ratas 7-33 BD.1.05. Technins specifikacijos 34-54

2. BRINIAI: BD.2.01. Sklypo nuymjimo planas, M 1:500 55 BD.2.02. Sklypo dang planas, M 1:500 56 BD.2.03. Sklypo vertikalinis planas, M 1:500 57 BD.2.04. Sklypo medi taksacijos planas, M 1:500 58 BD.2.05. Sklypo ininerini tinkl suvestinis planas, M 1:500 59 BD.2.06. Administracinio pastato (A korpusas) planai 60-63 BD.2.07. Administracinio pastato (A korpusas) fasadai-pjviai 64-66 BD.2.08. Administracinio pastato (B korpusas) planai 67-70 BD.2.09. Administracinio pastato (B korpusas) fasadai-pjviai 71-72 BD.2.10 Lang ir dur iniaraiai 73-79 BD.2.11. Vizualizacijos 80-84

3. PRIEDAI: BD.3.01. Specialieji architektros reikalavimai Nr. AR 1368 85-87 BD.3.02. Situacijos schemos M 1:2000 88 BD.3.03. Situacijos schemos M 1:500 89 BD.3.04. Praymas 2016-08-31 registracijos Nr. PA 1368 90-91 BD.3.05. NT registro centrinio duomen banko iraas 2016-08-12 reg. Nr. 44/1970945 92-94 BD.3.06. ems sklypo planas M 1:500 95-96 BD.3.07. NT registro centrinio duomen banko iraas 2016-06-02 reg. Nr. 10/174615 97-98

BD.3.08. Vilniaus miesto savivaldybs tarybos 2010-11-24 sprendimas Nr. 1-823 Dl paramos socialins infrastruktros pltrai dydi ir paramos socialins infrastruktros pltrai teikimo tvarkos aprao tvirtinimo

99-100

BD.3.09. Vilniaus miesto savivaldybs administracijos Miesto pltros departamento direktoriaus 2015-02-10 sakymas Nr. A15-271/15 (2.1.4-MP) Dl papildom reikalavim raymo specialiuosius architektros reikalavimus.

101

BD.3.10. Vilniaus miesto savivaldybs administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016-08-03 sakymas dl ems sklypo Nemenins pl. 48 naudojimo bdo pakeitimo Nr. A30-2243 102

BD.3.11. Topografin geodezin nuotrauka M 1:500 103 BD.3.12. Griaunamo statinio Reg.nr.10/174615 (unik.nr.1095-2005-3016) kadastrini matavim byla 104-110

BD.3.13. AB Energijos skirstymo operatorius elektros tinkl ir rengini perklimo (rekonstravimo) slygos ISK16-40119 (2016-10-10) 111-112

BD.3.14. AB Energijos skirstymo operatorius prisijungimo slygos TS16-40092 (2016-10-11) 113-114 BD.3.15. Situacijos schema 115 BD.3.16. AB Energijos skirstymo operatorius prisijungimo slygos 16-12773D (2016-10-20) 116-117 BD.3.17. AB TEO LT prisijungimo slygos 1-1445/2016 (2016-10-10) 118 BD.3.18. UAB Vilniaus vandenys prisijungimo slygos 16/2251 (2016-10-14) 119 BD.3.19. UAB Vilniaus vandenys prisijungimo slyg 16/2251 papildymas (2017-04-25) 120

BD.3.20. NT prie M Vilniaus miesto skyriaus sutikimas statyti statin sklype, besiribojaniame su valstybins ems sklypu ar valstybine eme Nr.49ST-7-(14.49.5) 122

2

Projekto numeris Administraciniai pastatai. Nemenins pl.48, Vilnius. Statybos projektas PB-045-TP


Projektas: Administraciniai pastatai. Nemenins pl.48, Vilnius. Statybos projektas Dalis: BD

Pareigos V. Pavard Paraas Data Dokument sudties iniaratis A 1667 PV J.alys 2017.05.16 PB-045-TP-BD-D

Lapas Lap 2 2

BD.3.21. VMSA Miesto kio ir transporto departamento prisijungimo prie susiekimo komunikacij slygos Nr.17/349 123

BD.3.22. VMSA Miesto kio ir transporto departamento sutartis 2017-04-03 Nr.A326-76/17 prie prisijungimo prie susiekimo komunikacij slyg Nr.17/349 124-125

BD.3.23. UAB Aktyvus turtas galiojimas projektuotojui 126 BD.3.24. UAB Aktyvus turtas projektavimo uduotis 127-130 BD.3.25. UAB Aktyvus turtas sprendimas nugriauti statinius 131

BD.3.26. Nerijaus Januonio ir Renatos Januoniens sutikimas dl statyb leidianio dokumento UAB Aktyvus Turtas vardu 132

BD.3.27. Projektavimo mons dokumentas dl PV skyrimo 133 BD.3.28. Projekto dokumentacijos perdavimo aktas 134 BD.3.29. Gaisrins saugos projektavimo uduotis 135-143 BD.3.30. Projektuotoj kvalifikacij patvirtinantys dokumentai 144-148 BD.3.31. Civilins atsakomybs draudimas 149 BD.3.32. Projekto derinim nuoraai 150-151

3

Kompleksas Administraciniai pastatai. Nemenins pl.48, Vilnius. Statybos projektas PB-045-TP


Administraciniai pastatai. Nemenins pl.48, Vilnius. Statybos projektas

Dalis: BD Pareigos V. Pavard Paraas Data Projekto sudties iniaratis

A 1667 PV J.alys 2016.10.28 PB-045-TP-BD-PS Lapas Lap 1 1

PROJEKTO SUDTIES INIARATIS

NR. YM. BYLOS PAVADINIMAS

TOMAS I BD BENDROJI DALIS / SKLYPO SUTVARKYMO DALIS / ARCHITEKTRIN DALIS

TOMAS II SDO PASIRENGIMO STATYBAI IR STATYBOS DARB ORGANIZAVIMO DALIS

TOMAS III SK STATYBINS KONSTRUKCIJOS

TOMAS IV GS GAISRIN SAUGA

TOMAS V ER ELEKTRONINIAI RYIAI (VIDAUS IR LAUKO)

TOMAS VI LVN LAUKO VANDENTIEKIO IR NUOTEK ALINIMO DALIS

TOMAS VII D DUJOTIEKIS

TOMAS VIII VN VANDENTIEKIO IR NUOTEK ALINIMO (VIDAUS TINKLAI)

TOMAS IX VOK ILDYMAS VDINIMAS

TOMAS X LE LAUKO ELEKTROTECHIN DALIS (ESO)

TOMAS XI E ELEKTROTECHNIN DALIS (VIDAUS)

TOMAS XII GSS GAISRO SIGNALIZACIJA

TOMAS XIII AS APSAUGIN SIGNALIZACIJA

TOMAS XIV VD VIDAUS DUJOTIEKIS

TOMAS XV PVA PROCES VALDYMAS IR AUTOMATIZACIJA

TOMAS XVI GA GATVI APVIETIMAS

4




Dalis: BD Pareigos V. Pavard Paraas Data Aikinamasis ratas

A 1667 PV J.alys 2016.04.26 PB-045-TP-BD-AR Lapas Lap 1 27

BD.1.04. AIKINAMASIS RATAS TURINYS:

01. BENDROJI AIKINAMOJO RATO DALIS 02. SKLYPO SUTVARKYMO DALIS 03. ARCHITEKTRIN DALIS 04. STATINIO KONSTRUKCIJOS 05. ININERINI TINKL SPRENDINIAI 06. ESMINIAI PASTATO REIKALAVIMAI 07. STATYBOS TAKA APLINKAI 08. DARBO SAUGOS DALIS

7






01. BENDROJI AIKINAMOJO RATO DALIS 01.01. Projekto rengimo dokumentai

Specialiosios projektavimo slygos

Specialieji architektriniai reikalavimai Nr.AR 1368 (2016-09-07); AB Eso prisijungimo slygos ISK16-40119 (2016-10-10); AB Eso prisijungimo slygos TS16-40092 (2016-10-11); AB Eso prisijungimo slygos 16-12773D (2016-10-20); AB Teo LT prisijungimo slygos Nr.1-1445/2016 (2016-10-10); UAB Grinda technins slygos Nr. 16/268 (2016-11-14); UAB Vilniaus vandenys prisijungimo slygos Nr.16/2251 (2016-10-14); VMSA m. kio ir t. departamento prisijungimo slygos Nr. 17/349 (2017-03-22).

Pagrindiniai normatyviniai, kiti dokumentai ir duomenys, kuriais vadovaujantis parengtas projektas LR statymai: 1. Lietuvos respublikos statybos statymas. 1996 03 19, Nr. I-1240. 2. Specialieji architektros reikalavimai. 3. Statybos techniniai reglamentai:

1. STR 1.01.05:2007 Normatyviniai statybos techniniai dokumentai 2. STR 1.01.06:2013 Ypatingi statiniai 3. STR 1.01.07:2010 Nesudtingi statiniai 4. STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rys 5. STR 1.01.09:2003 Statini klasifikavimas pagal j naudojimo paskirt 6. STR 1.04.02:2011 Inineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai 7. STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas 8. STR 1.05.08:2003 Statinio projekto architektrins ir konstrukcins dali brini braiymo

taisykls ir grafiniai ymjimai. 9. STR 1.06.03:2002 Statinio projekto ekspertiz ir statinio ekspertiz 10. STR 1.07.01:2010 Statyb leidiantys dokumentai 11. STR 1.07.02:2005 ems darbai 12. STR 1.08.02:2002 Statybos darbai 13. STR 1.10.01:2002 Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas 14. STR 1.11.01:2010 Statybos ubaigimas 15. STR 1.12.06:2002 Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukm 16. STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas 17. STR 2.01.01(2):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrin sauga 18. STR 2.01.01(3):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga 19. STR 2.01.01(4):2008 Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga. 20. STR 2.01.01(5):2008 Esminis statinio reikalavimas. Apsauga nuo triukmo. 21. STR 2.01.01(6):2008 Esminis statinio reikalavimas.

Energijos taupymas ir ilumos isaugojimas. 22. STR 2.01.03:2009 Statybini mediag ir gamini ilumini-technini dydi projektins verts.23. STR 2.01.06:2009 Statini apsauga nuo aibo. Iorin statini apsauga nuo aibo 24. STR 2.01.07:2003 Pastat vidaus ir iors aplinkos apsauga nuo triukmo 25. STR 2.01.09:2012 Pastat energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas

8






26. STR 2.01.10:2007 Iorins tinkuojamos sudtins termoizoliacins sistemos 27. STR 2.01.11:2012 Iorins vdinamos termoizoliacins sistemos 28. STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai 29. STR 2.02.02:2004 Visuomenins paskirties statiniai 30. STR 2.02.04:2004 Vandens mimas, vandenruoa. Pagrindins nuostatos 31. STR 2.02.08:2012 Automobili saugykl projektavimas 32. STR 2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai moni su negalia reikmms. 33. STR 2.05.01:2013 Pastat energinio naudingumo projektavimas 34. STR 2.05.02:2008 Statini konstrukcijos. Stogai. 35. STR 2.05.03:2003 Statybini konstrukcij projektavimo pagrindai. 36. STR 2.05.04:2003 Poveikiai ir apkrovos. 37. STR 2.05.05:2005 Betonini ir gelbetonini konstrukcij projektavimas 38. STR 2.05.06:2005 Aliuminini konstrukcij projektavimas. 39. STR 2.05.07:2005 Medini konstrukcij projektavimas 40. STR 2.05.08:2005 Plienini konstrukcij projektavimas. Pagrindins nuostatos 41. STR 2.05.09:2005 Mrini konstrukcij projektavimas 42. STR 2.05.10:2005 Armocementini konstrukcij projektavimas 43. STR 2.05.11:2005 Gaisro temperatr veikiam gelbetonini konstrukcij projektavimas 44. STR 2.05.12:2005 Betonini ir gelbetonini konstrukcij i tankiojo silikatbetonio projektavimas45. STR 2.05.13:2004 Statini konstrukcijos grindys 46. STR 2.05.20:2006 Langai ir iorins jimo durys 47. STR 2.06.04:2014 Gatvs ir vietins reikms keliai. Bendrieji reikalavimai. 48. STR 2.07.01:2003 Vandentiekis ir nuotek alintuvas. Pastato ininerines sistemos. Lauko

inineriniai tinklai. 49. STR 2.09.02:2005 ildymas, vdinimas ir oro kondicionavimas. 50. STR 2.09.04:2008 Pastato ildymo sistemos galia. ilumos poreikis ildymui

4. Respublikos statybos normos, taisykls ir kt.: 1. RSN 26-90. Vandens vartojimo normos. 2. Stacionariosios gaisr gesinimo sistemos. Projektavimo ir rengimo taisykls. 3. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. Projektavimo ir rengimo taisykls. 4. Statini vidaus gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir rengimo taisykls. 5. Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir rengimo taisykls. 6. Gaisrins saugos pagrindiniai reikalavimai (patvirtinta priegaisrins apsaugos ir gelbjimo

departamento prie vidaus reikal ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodio 7 d. sakymu Nr. 1-338). 7. Nekilnojamojo turto kadastrini matavim ir kadastro duomen surinkimo taisykls.

5. Higienos normos ir aplinkos apsaugos normatyviniai dokumentai: 1. HN 24:2003 "Geriamojo vandens saugos ir kokybs reikalavimai" 2. HN 30:2009 "Infragarsas ir emo danio garsai: ribiniai dydiai gyvenamuosiuose ir visuomenins

paskirties pastatuose" 3. HN 33:2011 Triukmo ribiniai dydiai gyvenamuosiuose ir visuomenins paskirties pastatuose bei j

aplinkoje 4. HN 35:2002 Gyvenamosios aplinkos or teriani mediag koncentracij ribins verts

9






5. HN 36:2002 "Draudiamos ir ribojamos mediagos" 6. HN 42:2009 Gyvenamj ir visuomenini pastat patalp mikroklimatas 7. HN 80:2011 Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametr

normuojamos verts ir matavimo reikalavimai 10 kHz300 GHz radijo dani juostoje 8. HN 104:2011 Gyventoj sauga nuo elektros linij sukuriamo elektromagnetinio lauko

6. Specialiosios ems ir miko naudojimo slygos. 1992 05 12, Nr. 343. Aktuali redakcija nuo 2014-07-15 7. Vilniaus miesto savivaldybs teritorijos bendrasis planas iki 2015 m. patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybs

tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519. registracijos Nr. 1881. 8. Vilniaus senamiesio (nekilnojamosios kultros vertybs unikalus kodas 16073. buvs kodas U1P)

nekilnojamojo kultros paveldo apsaugos specialusis planas. Patvirtintas Lietuvos Respublikos kultros ministro 2010-10-18 sakymu Nr. V- 512

9. LR nekilnojamojo kultros paveldo apsaugos statymas, 1994-12-22, N. I-733.

Projektui parengti naudotos licencijuotos projektavimo programins rangos sraas pagal techninio projekto sudedamsias dalis:

BENDROJI DALIS Archicad 20, Mircrosoft Office 2016 SKLYPO SUTVARKYMO DALIS Archicad 20, Mircrosoft Office 2016 ARCHITEKTRIN DALIS Archicad 20, Mircrosoft Office 2016 PASIRENGIMO STATYBAI IR STATYBOS DARB ORGANIZAVIMO DALIS

Archicad 20, Mircrosoft Office 2016

GAISRIN SAUGA Microsoft Office 2016, ZWCAD 2014, FDS STATYBINS KONSTRUKCIJOS Revit 2017, Sofistic, Microsoft Office 2013 LAUKO ELEKTREOTECHIN DALIS Autocad 2014, Apache OpenOffice LAUKO ELEKTRONINIAI RYIAI Autocad 2014, Apache OpenOffice LAUKO VANDENTIEKIO IR NUOTEK ALINIMO DALIS

ZWCAD Plus 2014 Proffesional, Microsoft Office 2016

DUJOTIEKIO TINKLAI ZWCAD Pro 2017, Microsoft Office 2016 VANDENTIEKIO IR NUOTEK ALINIMO (VIDAUS TINKLAI)

ZWCAD Plus 2014 Proffesional, Microsoft Office 2016

ILDYMAS, VDINIMAS ZWCAD Plus 2014 Proffesional, Microsoft Office 2016 ELEKTROTECHNINIAI RYIAI (TELEKOMUNIKACIJOS) (VIDAUS TINKLAI)

Autocad 2014, Microsoft Office Standart 2013

ELEKTROTECHNIKA (VIDAUS TINKLAI) Autocad 2014, Apache OpenOffice GAISRIN SIGNALIZACIJA Autocad 2014, Apache OpenOffice PROCES VALDYMO IR AUTOMATIZACIJOS DALIS Autocad 2014, Apache OpenOffice

01.02. Projektuojamo statinio statybos vieta, kiti duomenys

Projekto parengimas Administracini pastat, Nemenins pl. 48 Vilniuje statybos projektas rengiamas remiantis: pasirayta tarp UAB Puikus Bstas ir UAB Aktyvus turtas, projektavimo uduotimi, galiojaniais statymais, statybos techniniais reglamentais ir normatyviniais dokumentais. Projektavimo darbai vykdomi etapais rengiant projektinius pasilymus (PP), technin projekt (TP) ir darbo projekt (DP). Vadovaujantis STR 1.05.06:2010 STATINIO PROJEKTAVIMAS 7. punktu (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjio 13 d. sakymo Nr.

10






D1-654 (nuo 2012 m. rugpjio 18 d.) (in., 2012, Nr. 96-4933) redakcija), statinio projektavimo pradia laikoma projektavimo darb rangos sutarties sigaliojimo diena (kai projektavimas atliekamas rangos bdu) arba kita diena, nurodyta projektavimo darb rangos sutartyje.

Statybos vieta Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Nemenins pl. 48 Sklypo Kadastrinis Nr.: 0101/0012:155 Sklypas nepatenka jokias ems kio, gamybos, aptarnavimo, komunalini objekt bei rengini sanitarines apsaugos zonas. Sklypas yra nutols nuo 330 kV ir didesns tampos elektros oro linij daugiau kaip 300 metr ir nepatenka pramoninio danio 330 kV ir auktesns tampos elektros oro linij, poveikio zon.

Sklypo nuosavybs teis UAB Aktyvus turtas, a.k. 304254401 Statybos ris NAUJA STATYBA Statini paskirtis Administraciniai pastatai Statini kategorija Neypatingi Klimato slygos ir reljefas Vidutins metin oro temperatra: +6,7C;

Absoliutus oro temperatros maksimumas: +35,4C; aliausios paros vidutin oro temperatra: 27C (92% integralinis pasikartojimas); aliausio penktadienio vidutin oro temperatra: 23C (92% integralinis pasikartojimas); ildymo sezono vidutin lauko temperatra: -0,7C; Santykinis oro metinis drgnumas: 81%; Vidutinis krituli kiekis per metus: 683 mm; Maksimalus paros krituli kiekis: 75 mm; Maksimalus ems alo gylis (galimas 1 kart per 10 met) 110 cm, (galimas 1 kart per 50 met) 150cm; Pagal STR 2.05.04:2003 Vilniaus m. priskiriamas I-jam vjo apkrovos rajonui su pagrindine atskaitine vjo greiio reikme 24 m/s. Pagal STR 2.05.04:2003 Vilniaus m. priskiriamas II-jam sniego apkrovos rajonui su sniego antemins apkrovos sk. charakteristine reikme 1,6 sk, kN/m2.

01.03. Sklypo ir jo esamos bkls apibdinimas Sklypo pagrindin tikslin naudojimo paskirtis Kita Naudojimo bdas Komercins paskirties objekt teritorijos Sklypo plotas 0.2115 ha Reljefas Sklypo ems reljefas neymiai emja iaurs vakarus, nuo

Nemenins plento puss. Auki skirtumas nuo 131,00 ties Nemenins pl., iki 130,00 iaurinje dalyje.

Sklypo konfigracija Vakar ir iaurs pusse teritorija ribojasi su gyvenamosios paskirties sklypais. Piet pusje sklypas ribojasi su Nemenins plentu, o ryt pusje su Svajoni gatve.

Sklype esantys statiniai Sklype esantys pastatai: Gyvenamasis namas (un.nr.1095-2005-3016) griaunamas. Kiemo statiniai (un.nr.1095-2005-3027) griaunamas.

11






Sklype esantys inineriniai tinklai ir renginiai Sklype yra emos tampos elektros oro linija, poeminio vandentiekio tinklas, fekalins kanalizacijos vamzdynas bei poeminio dujotiekio vamzdynas. Inineriniai tinklai tvarkomi atskirose projekto dalyse.

Sklype esantys eldiniai Sklype auga vairi ri mediai- puys, liepos, berai, kriaus. Sklypas nepatenka valstybinio miko teritorij. Sklype augantys vertingi mediai saugomi, kertami vaismediai ir prastos bkls mediai pagal parengt projekt.

Vandens telkiniai Nra Specialios naudojimo slygos XXVII. Saugotini eldiniai (mediai ir krmai), augantys ne mik

kio paskirties emje I. Ryi linij apsaugos zonos IX. Dujotieki apsaugos zonos XLIX. Vandentiekio, lietaus ir fekalins kanalizacijos tinkl ir rengini apsaugos zonos VI. Elektros linij apsaugos zonos

Aplinkinis ustatymas Maaaukiai gyvenamieji namai, daugiabuiai gyvenamieji namai ir komerciniai pastatai.

Insoliacija Teritorijos apvietimas geras. Pastatai statomi rytinje sklypo dalyje. Sklype augantys pavieniai mediai insoliacijai takos neturs. Projektuojam administracini pastato tris neturs takos esminiams insoliacijos reikalavimams kituose sklypuose esani aplinkini pastat insoliacijos.

Servitutai iuo metu sklype yra registruotas 206m2 ploto kelio servitutas skirtas vaiuoti transporto priemonmis ir naudotis psij taku. Jis nekeiiamas.

01.04. Susisiekimo komunikacijos Iorinio ir vidinio transporto judjimo organizavimo principai

Projektas atliktas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybs administracijos miesto kio ir transporto departamento prisijungimo prie susisiekimo komunikacij slygomis Nr. 17/349. Iorinio transporto judjimo organizavimo principai nekeiiami. Patekimas sklyp numatomas esamas i Svajoni gatvs. Transporto judjimas sklypo viduje minimalus.

Kultros paveldo vertybs Nra

02. SKLYPO SUTVARKYMO DALIS 02.01. Sklypo sutvarkymo sprendiniai

Pastato idstymas sklype Projektuojamo pastato idstymas sklype planuojamas atsivelgiant aplinkinio ustatymo konfigracij, bei UAB Puikus Bstas parengtus ir suderintus projektinius pasilymus ir VMSA iduotus specialiuosius architektros reikalavimus Nr. AR1368. Pietrytinje sklypo dalyje, ties Nemenins plentu planuojamas Administracinis pastatas A korpusas. iaurs vakarinje sklypo dalyje planuojamas Administracinis pastatas B korpusas.

12






Atsivelgiant Valakampi - Turniki zonos detalj plan sklype ilaikomas 20% ustatymo tankis. Vadovaujantis VMSA MPD iduotais SAR Nr. AR1368 pastato statybos linija ilaikoma ne maesn kaip 3m atstumu nuo Svajoni gatvs raudonj linij ir sklypo ribos. Pagal gaut NT sutikim 2017-01-04 Nr.49-ST-7-(14.49.5) atstumas iki sklypo ribos ties Nemenins pl. neilaikomas. Ilaikomi norminiai atstumai nuo gretim sklyp rib. Vadovaujantis STR 2.02.02:2004 nuostatomis, B korpuso pastato statybos linija projektuojama atsitraukus 3,80m nuo sklypo ribos sklyp.

Autotransporto privaiavimo keliai ir parkavimas

Patekimas sklyp numatomas i Svajoni gatvs. Autotransporto parkavimas organizuojamas sklypo ribose. Utikrinamas norminis parkavimo viet skaiius. Projektuojamo administracinio pastatas (A korpusas), kurio naudingas plotas 500m2. Vadovaujantis STR 2.06.04:2014 Gatvs ir vietins reikms keliai. Bendrieji reikalavimai, automobili stovjimo viet minimalus skaiius-1 vieta 25 m2 pagrindinio ploto. Viso 465,12/25=19 Projekte numatoma 19 parkavimo viet skirti (A korpuso) administracinio pastato poreikiams. Projektuojamo administracinio pastatas (B korpusas), kurio plotas 300m2. Vadovaujantis STR 2.06.04:2014 Gatvs ir vietins reikms keliai. Bendrieji reikalavimai, automobili stovjimo viet minimalus skaiius-1 vieta 25 m2 pagrindinio ploto. Viso 232,57/25=9 Projekte numatoma 9 parkavimo vietas skirti (B korpuso) administracinio pastato poreikiams. Automobili stovjimo vietos (iki 10 parkavimo viet) prie projektuojamo numatomos ne ariau kaip 10 m iki esam gyvenamj pastat lang. Pagal funkcin naudojim, kelius ir prieigas prie j dengiamos technogeninmis dangomis.

Dvirai saugyklos Prie pagrindinio patekimo pastat numatoma darbuotoj ir lankytoj dvirai saugojimo vieta. Saugumui utikrinti numatomas metalinis dvirai stovas.

Teritorijos vertikalus planavimas, lietaus vandens nuvedimas

Sklypo vertikalus planavimas minimalus. Projektuojamas atsivelgiant privaiavimo keli bei psij tak normini nuolydi reikmes.

Teritorijos apeldinimas Sklype augantys mediai (34) isaugomi. Sklype augantys, patenkantis planuojamo ustatymo plot mediai (35) kertami. eldyn ir eldini dalys sklype 31%. Pagal SAR reikalavimus numatytas 15%.

Atliek surinkimas ir tvarkymas Buitines atliekas numatoma saugoti poeminiuose konteineriuose, ne maesniu negu 10m atstumu nuo projektuojamo pastato ir gretim pastat lang, greta

13






pravaiavimo kelio, siekiant palengvinti buitini atliek surinkj manevravim sklype. Buitini atliek iveimas numatomas komunalinio kio tarnyb pagalba, pagal atskirai sudaromas sutartis.

Sklypo ir pastat apvietimas Numatomas kiemo apvietimas ir pagrindini patekim pastat apvietimas.

moni su negalia judjimo ir j transporto stovjimo, judjimo galimybs

Teritorijoje planuojama 2 N parkavimo vietos. N automobili stovjimo vietoje numatyta galimyb jam ilipti i automobilio, rengiant greta 1 500 mm ploio aiktel. Numatyti vaiavimo bortai nuvaiavimui nuo aligatvio ant vaiuojamos gatvs dalies.

Pastato sklype pritaikyta trasa, vedanti nuo patekimo sklyp iki pagrindinio jimo pastat. N automobili stovjimo vietose numatyta galimyb jam ilipti i automobilio, rengiant greta 1 500 mm ploio aiktel.

Psij takuose prie lygio ar krypties pasikeitimus ir susikirtim su gatvi vaiuojamja dalimi bei kitomis klitimis vietose turi bti rengti spjamieji paviriai.

N judjimo trasose rengiami spjamieji paviriai rekomenduojami tokio reljefo: - lygiagrei juosteli (4-5 mm aukio, 20-25 mm ploio, idstyt kas 40-60 mm), skirto

judjimo krypiai ar krypties pasikeitimui paymti; - apvali kauburli (kauburli skersmuo 20-25 mm, auktis 4-5 mm, atstumai tarp centr

60 mm), skirto spti apie priekyje esanius aukio pasikeitimus (laiptus arba pandusus). Ant N judjimo trasoje ar greta jos esani klii (stulp, atram, medi kamien ir kt.)

1 500-1 700 mm auktyje nuo ems paviriaus turi bti rengiama perspjanti rykios spalvos 150 mm ploio juosta. Prie tokias klitis rengiami spjamieji paviriai.

N judjimo tras paviriai turi bti lygs, kieti, pakankamai iurkts, neslids, neklamps, i nebiri (ne smlio, ne vyro) ir saikingai rievt mediag. Dangos i ploki ar plyteli turi bti lygios, sils tarp plyteli ne platesns nei 15 mm. N pritaikytose trasose ir zonose esani grot, dangi ir pan. kiauryms negali bti platesns kaip 15 mm.

Treij asmen pagrst interes apsauga ir kompensacins priemons

Treij asmen interesai nepaeisti.

Sklypo sanitarin ar apsaugin zona

Projektuojamas pastat kompleksas pagal paskirt nepatenka reglamentuojam kins veiklos sra, todl sklypo SAZ ribos nenustatomos.

Sprogimui ir gaisrui pavojinga zona

Projektuojamame pastat komplekse nebus vykdoma jokia kin veikla, galinti sukelti sprogim ar gaisr.

03. ARCHITEKTRIN DALIS 03.01. Pastato plano ir trio sprendiniai

Pastato (patalp) funkcinio ryio ir zonavimo sprendiniai

Administracinio pastato A korpuso bendras plotas 624,82m2. Pastatas pailgo staiakampio formos projektuojamas ties riba su Nemenins plentu. Patekimas pastat numatomas per laiptin pastato kampe, i kiemo puss. I laiptins patenkama 2 ir

14






mansardinio aukto administracines patalpas. Evakuacijai numatoma antra L1 tipo laiptin iaurinje pastato dalyje. Administracinio pastato B korpuso bendras plotas 388,78m2. Patekimas pastat numatomas per laiptin pastato kampe. I laiptins patenkama 2 ir mansardinio aukto administracines patalpas. Evakuacijai numatoma antra L1 tipo (neildoma) laiptin iaurinje pastato dalyje.

moni su negalia poreiki tenkinimas

Pastatuose numatoma galimyb N savarankikai j patekti, laisvai judti ir naudotis visomis pagrindinmis ir pagalbinmis lankytojams skirtomis patalpomis pirmuose pastat auktuose. Pagrindiniai jimai pastatus, visos pagrindins paskirties patalpos ir lankytoj aptarnavimui skirtos patalpos, taip pat patekimui ias patalpas skirti prajimai, koridoriai, holai ir pan. yra pritaikyti N poreikiams. N poreikiams utikrinti numatomas ir bent vienas lankytojams skirtas sanitarinis mazgas pirmame pastato aukte. N yra pritaikyti visi evakuacijos i pastat pirm aukt keliai, ijimai ir durys. Antras ir mansardinis pastat auktai, pagal projektavimo uduot nra pritaikyti N poreikiams, kadangi pastatuose bus maiau nei 50 darbo viet (pagal STR 2.03.01:2001, 29 punkt: Vis ri monse, staigose ir organizacijose, kuriose yra daugiau nei 50 darbo viet, 2 % j turi bti rengta taip, kad jose galt dirbti mons su negalia [17.1]) N pritaikyti jimai pastatus, judjimo trasos, patalpos ir renginiai, N pritaikytos vietos patalpose ir nuorodos jas turi bti paymtos tarptautiniu N enklu. Visose pagrindins paskirties patalpose, judjimui skirtose patalpose ir zonose, N sanitariniuose mazguose bei visose kitose lankytoj aptarnavimo patalpose numatomas pavojaus signalizacijos rengimas. Pavojaus signalas bus perduodamas garsu ir viesa. Pagrindinis jimas pastat ir prieigos prie jo bus rengtos taip, kad N nebt klii savarankikai patekti pastato vid. N pritaikyto jimo durys numatomos varstomosios. Prie pagrindinio jimo duris numatoma lygi aiktel, ne maesn kaip 1 500 mm x 1 500 mm. Dur slenkstis turi ne auktesnis kaip 20 mm. spjamieji paviriai rekomenduojami tokio reljefo: - lygiagrei juosteli (4-5 mm aukio, 20-25 mm ploio, idstyt kas 40-60 mm), skirto judjimo krypiai ar krypties pasikeitimui paymti; - apvali kauburli (kauburli skersmuo 20-25 mm, auktis 4-5 mm, atstumai tarp centr 60 mm), skirto spti apie priekyje esanius aukio pasikeitimus (laiptus arba pandusus). Ant N judjimo trasoje ar greta jos esani klii (stulp, atram, medi kamien ir kt.) 1 500-1 700 mm auktyje nuo ems paviriaus turi bti rengiama perspjanti rykios spalvos 150 mm ploio juosta. Prie tokias klitis rengiami spjamieji paviriai. N judjimo tras paviriai turi bti lygs, kieti, pakankamai iurkts, neslids, neklamps, i nebiri (ne smlio, ne vyro) ir saikingai rievt mediag. Dangos i ploki ar plyteli turi bti lygios, sils tarp plyteli ne platesns nei 15 mm. N pritaikytose trasose ir zonose esani grot, dangi ir pan. kiauryms negali bti platesns kaip 15 mm. Pastato patalpose mons su regjimo sutrikimais turi bti apsaugoti nuo atsitrenkimo emai rengtus atsikiusius elementus ir konstrukcijas. Jei koridoriuose emiau kaip 2 100 mm ir aukiau kaip 800 mm kabinami enklai, viestuvai ar kiti elementai, atsikiantys nuo sienos daugiau nei per 100 mm, po jais ant grind btina rengti ne emesn kaip 50 mm bortel arba perspjant barjer, tvirtint ne aukiau kaip 700 mm nuo grind. Patalpose su nuoulniomis lubomis, po laiptatakiais ar kitais elementais, kai patalpos auktis po jais tampa maesnis nei 2 100 mm, btina rengti nurodyt aukiau dydi perspjant bortel, atitvar ar barjer.

15






Utikrinama galimyb N laisvai judti po visas lankytojams skirtas patalpas. Lankytoj aptarnavimo vietose N utikrinama galimyb laisvai judti bei patogiai bendrauti su aptarnaujaniuoju personalu. Todl skirianiojo barjero (arba jo dalies) auktis ne didesnis kaip 850 mm.

Trio sprendiniai Atsivelgiant Valakampi - Turniki zonos detalj plan sklype projektuojami du dviej aukt su mansarda pastatai. Ilaikomas reikalavimas pagal STR 2.02.02:2004 8.5 punkt- auktis nuo mansardoje rengiam grind paviriaus arba iki stogo nra didesnis kaip pus pastato ploio toje pastato dalyje, plot skaiiuojant pagal iorinius sien pavirius. Projektas parengtas atsivelgiant aplinkin ustatymo pobd ir pritaikant iuolaikinius konstruktyvo, ininerini dali sprendinius. Pastat triai, kompoziciniai sprendiniai atitinka pastat paskirt ir aplinkinio ustatymo charakter. Pastat trio kompoziciniai sprendiniai, estetin fasad iraika harmonizuoja su gretimybmis.

Fasad apdaila Pastato fasad apdailai naudojamos fasadins klinkerio plytels. Glatt grenoble metallic (290x15x52 mm). Priekiniai pastat fasadai dengiami valcuotos 540 mm skardos danga (spalva RAL 7015), bei medio lentomis h-20mm, dengiamos alyva, viesiai pilka spalva.

stiklinimai Lang angos, mediagos ir imatavimai apibriami architektriniuose fasado briniuose ir lang schemose. Atidarom lang furnitra standartin, aprayta lang schemose. Priekinio fasado ir laiptini langai yra pramoninio tipo su dvigubu stiklinimu, sudaryti i anodizuoto natralios spalvos ar milteliniu bdu dayto aliuminio sekcij, spalva RAL7015. Lang gaminiuose numatyti mikroventiliacij. Visose patalpose utikrinti normin apviestum. Lang gaminiams numatyti dviej kamer selektyvinio stiklo paketus, aliuminio rmus. Langai ir durys turi atitikti STR 2.05.20:2006 Langai ir iors jimo durys.

Stogas laitinis pastato stogas (nuolydis 7.5) dengiamas prilydoma bitumine danga. Pagal STR 2.05.02:2008 5.13 punkt: laitinis stogas stogas, kurio lait nuolydis didesnis kaip 7 .

04. STATINIO KONSTRUKCIJOS Pamatai Pamatai statiniuose projektuojami monolitinio g/b grtiniai CFA

tipo poliai.

16






Rostverkai Rostverkai vir poli projektuojami juos apjungiantys monolitinio g/b rostverkai armuojami iilgine ir skersine S500 klass armatra. Rostverkai hidroizoliuojami i lauko puss ir i viraus.

Atramins sienos Atramins sienos - monolitinio g/b armuojamos dviem S500 klass armatros tinklais. Sienuts hidroizoliuojamos i lauko puss ir i viraus.

Kolonos Kolonos - projektuojamos plienins kvadratinio skerspjvio kolonos. Plieno klass S355.

Sienos Sienos statinio pagrindins laikaniosios konstrukcijos - 17.5MPa stiprumo sienos i silikatini plyt, sienos storis t=250 mm. iltinimui naudojamas polistireninis putplastis EPS 70 ir akmens vata. Mrijimui naudojamas 10 MPa stiprumo skiedinys. Skiedinio sluoksnio storis - 12 mm. Sienos armuojamos armatros karkasais arba strypais. Armatros klass S500. Sienos konstrukcijoje sumontuojama horizontali hidroizoliacija tarp rostverko ir pirmosios sien plyt eils.

Perdenginiai Perdenginiai projektuojami i surenkam kiaurymtj g/b ploki. Tarpai tarp surenkam perdangos ploki monolitinio g/b. Perdangos plokts sujungiamos bendr disk sumontavus tarp j armatros strypus ir umonolitinant tarpus tarp ploki betonu, pagal ploki gamintojo rekomendacijas.

Pertvaros Pertvaros statiniuose projektuojamos dviej tip pertvaros: lengvos gipso kartonu dengtos pertvaros su cinkuoto plieno karkasu (arba mediniu) ir apiltinimu viduje. Pertvaros achtoms, san. mazgams - kiaurymtj keramini arba silikatini plyt.

Denginys Denginys projektuojamas i surenkam kiaurymtj g/b ploki. Tarpai tarp surenkam perdangos ploki monolitinio g/b. Perdangos plokts sujungiamos bendr disk sumontavus tarp j armatros strypus ir umonolitinant tarpus tarp ploki betonu, pagal ploki gamintojo rekomendacijas.

Grindys ant grunto Grindys ant grunto - rengiamos i smulkiagrdio betono sluoksnio armuoto armatros tinklu ant sutankinto vyro ar skaldos sluoksnio, kurie rengiami ant sutankinto grunto. Grindyse apiltinimui naujomamas polistireninis putplastis.

05. ININERINI TINKL SPRENDINIAI Lauko vandentiekis

Projektas rengiamas vadovaujantis iduotomis prisijungimo slygomis.

Lauko dujotiekis Poeminis dujotiekis projektuojamas i didelio tankumo polietilenini vamzdi (PE-HD / SDR11), pritaikyt 5,0 bar darbiniam duj slgiui.

17






Esamas vidutinio slgio dujotiekio vamzdynas unik.nr. 4400-0144-4017 (savininkas AB "ESO"), esantis sklypo ribose, pilnai demontuojamas iki projektinio mazgo M1 pagal prisijungimo slygose nustatyt tvark. Nuo prisijungimo vietos projektuojama vidutinio slgio dujotiekio ataka D20 iki duj slgio reguliavimo rengini (DSR Q6, G-4T ir DSR Q10, G-6T), rengiam 0,5 m auktyje nuo ems paviriaus ant projektuojam administracini pastat sien projektiniuose mazguose M4 ir M8. Lygiagreiai su PE dujotiekiu klojamas indikacinis laidas ivedamas kiekviename projektuojamame duj slgio reguliavimo renginyje rengiamoje kolonlje. Sankirtose su kitomis ininerinmis komunikacijomis dujotiekis klojamas remiantis "Skirstomj dujotieki rengimo taisykli" reikalavimais. Statybos darbai gatvs ribose vykdomi vadovaujantis STR 1.06.01-2016 Statybos darbai. Statinio statybos prieira, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtintu keli prieiros tvarkos aprau, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobili keliais statymu ir kitais susijusiais teiss aktais. Dangos konstrukcija parenkama pagal Automobili keli standartizuot dang konstrukcij projektavimo taisykles KPT SDK 07. Projektiniai sprendiniai atitinka projekto rengimo dokumentams bei esminiams statinio reikalavimams.

Vidaus dujotiekis Duj vade suprojektuoti 2 nam duj slgio reguliavimo ir apskaitos renginiai: NDSR Q6, G-4T, kurio Qmax = 6 m3/h ir NDSR Q10, G-6T, kurio Qmax = 10 m3/h, (Pdarbinis=20mbar.) Dujiniai prietaisai projektuojami automatinio veikimo, eminti, pilnai sukomplektuoti ir sertifikuoti gamyklos - gamintojos, bei pritaikyti naudoti gamtines dujas (2-os eimos, H grups, G20 tipo). Projektuojamo dujotiekio prisijungimo vieta mao slgio dujotiekio atakos d32 esaniois NDSR. "A" korpuso ildymui ir karto vandens ruoimui katilinje projektuojami du "C93x" tipo dujinis ildymo katilai (35 kW). "B" korpuso ildymui ir karto vandens ruoimui katilinje projektuojamas "C93x" tipo dujinis ildymo katilas (35 kW). Bendras instaliuojamas galingumas 105 kW. Kiekvieno dujinio ildymo katilo (DK) dmtraukis - ortakis, degimo produkt paalinimui rengiamas vadovaujantis gamyklos - gamintojos nurodymais ir ivedamas per stog pagal projekto lape Nr.9 ir dalyje "ildymas-vedinimas" pateiktus sprendinius. Kiekvienos katilins nearmuotu stiklu stiklint dur angos plotas ne maesnis kaip 1,0 m2. Kiekvienos katilins vdinimui numatomas atskiras natralios traukos vdinimo kanalas su vdinimo grotelmis, kuris turi utikrinti triskartin patalpos oro pasikeitim per valand. Kiekviena katilin privalo bti rakinama ir turti patalpos dur atidarymo signalizacij. Kiekvienoje katilinje rengiama nesprogi (vieno viestuvo) apvietimo sistema. Jungikl taisyti iorje, prie jimo patalp. Prie jungiklio turi bti uraas Nesprogios kontrolins apvietimo sistemos jungiklis. Lauke rengtas uraas turi bti apsaugotas nuo atmosferos poveikio. Kiekvienoje katilinje rengiama priegaisrin udujinimo signalizacija, sujungta su apsauginiu duj ijungimo votuvu, rengiamu lauke (NDSR spintelje). Priegaisrin garsin udujinimo signalizacija turi suveikti, kai duj kiekis patalpoje pasiekia 20 % emutins duj sprogimo ribos. Automatinis duj ijungimo votuvas turi suveikti, kai duj kiekis patalpoje pasiekia 40 % emutins duj sprogimo ribos arba pastate kyla gaisras. Dujotiekio sandarumo bandym atlikti tik prijungus prie dujinio ildymo prietaiso ibandytas vandentiekio ir ildymo sistemas. Iki dujotiekio statybos pradios patikslinti AB "ESO" pateikiamo duj skaitiklio prijungimo parametrus.

18






Iki dujotiekio pridavimo eksploatacij pateikti atestuotos mons, dmtrauki ir vdinimo sistemos patikros akt bei dmtraukio dklo rengimo akt.

Vandentiekis ir nuotekos

Vandentiekis Pastate projektuojama alto, karto, buitini nuotek sistema. altas vandentiekis i vandens apskaitos mazg plastikiniais vamzdynais, montuojamais pirmo aukto grind konstrukcijoje, tiekiamas vartotojams. Kiekviename aukte, projektuojamos alto vandentiekio apskaitos ( A pastatas po vien apskait aukte, B pastatas po dvi apskaitas kiekviename aukte). Vartotoj apskaitos rengiamos bendro naudojimo patalpose. Vandens skaitikliai DN 15 (Qvard.= 1.5 m3/h, Qmax.=3.0 m3/h), vartotojams projektuojami su urakinamais ventiliais. alto vandentiekio stovai, magistrals, skirstomieji vamzdynai projektuojamos i plastikini daugiasluoksni vamzdi, vamzdyn tipas gali bt keiiamas, visi sprendiniai turi bt suderinti su usakovu. Vandentieki stovai projektuojami i anksto paruotuose achtose. Stovai, magistraliniai, skirstomieji vamzdynai izoliuojami. Vamzdynas montuojamas achtose, techninse patalpose izoliuojamas ilumine izoliacija. alto vandentiekio stovai, vamzdynai izoliuojami = 20 mm storio kevalais, karto vandentiekio stovai, vamzdynai izoliuojami = 40 mm storio termoizoliacija. Briniuose pateikiamas vandentiekio ivediojimas pagal architektrinius, planinius sprendimus. Atliekant vandentiekio montavimo darbus, A korpuse numatoma vamzdyn atvesti nuo apskaitos prietais iki sanmazg ( pagal architektrinius planinius sprendimus), B korpuse ivediojimai neatliekami, visi sprendiniai susij su vamzdyno atvedamais iki prietais, tikslinami DP stadijoje. Visi plastikiniai buitinio vandentiekio vamzdynai, kurie klojami grindyse, montuojami iltinaniuosiuose apvalkaluose atitinkaniuose vamzdyno skersmen. privedimus Vamzdyn sieneli storiai turi bt tikslinami pagal pasirinkt gamintoj. Pagal UAB "Vilniaus Vanden" iduotas technines slygas, vandens slgis prisijungimo vietoje 0.00=15 m. alto, karto vandentieki, aukiausiuose sistemos takuose rengiami automatiniai nuorintojai, emiausiuose vandens ileidimo ventiliai. Nuorintoj, vandens ileidj vietose turi bti rengta revizins durels aptarnavimui. Vandentiekio stov patogiai eksploatacijai prieais stovus turi bti rengiami lengvai nuimami skydai arba durys per vis aukto aukt. A korpuse kartas vanduo ruoiamas elektriniais vandens ildytuvais, montuojamasi poilsio zonose, B korpuse kartas vanduo ruoiamas katilinje. Buitins nuotekos Pastatuose susidaranios buitins nuotekos bus paalinamos esamus nuotek tinklus d 160. Pastatuose numatyti nuotek ivadai 110 diametro. Visi horizontals vamzdynai montuojami su nuolydiu ivad, stov link. Plastikiniams vamzdiams kertant tarpauktini acht sienutes, o ten, kur nra acht tarpauktines perdangas, montuojamos priegaisrins vors. Vamzdyn tinkle, pastarojo valymui, suprojektuotos revizijos ir pravalos. Revizijos montuojamos stovuose 1.0 m vir grind. Stovuose revizijos btinos apatiniame, virutiniame aukte. Stov vdinamosios dalys ikeliamos vir pastato stogo 0.3-0.5 m. Vir eksploatuojamo plokio stogo stovo vdinamj dal reikia ikelti ne maiau 3.0 m. Keli stov vdinamosios dalys gali bt sujungtos bendr vdinamj dal, kurios skersmuo t.b. 50 mm didesnis u storiausi. Vandentiekio ir ilumos vad patalpose numatyti trapai 110 mm. kio buities nuotek stovai projektuojami achtose. Buitini nuotek stovai montuojami neapmrijamose achtose izoliuojami 20-30 mm storio izoliacija. B pastate - buitini nuotek pajungimui numatomi tik

19






stovai su uaklintomis atakomis. Prietais pajungimai turi bt detalizuojami darbo projekte pagal patikslint san. prietas idstym, esant btinybei turi bt numatyti papildomi stovai. kini nuotek kiekis analogikas suvartoto vandens kiekiui. Baigus montavimo darbus turi bt atlikti vamzdyn hidrauliniai bandymai, projektuojamo vamzdyno dezinfekavimo ir praplovimo darbai.

ildymas Pastatuose projektuojama apatinio paskirstymo dvivamzd ildymo sistema. ilumneis plastikiniais vamzdiais, montuojamais pirmo aukto grind konstrukcijose, tiekamas vartotojams. Atskir vartotoj suvartotam ilumos kiekiui apskaityti numatomos atskiros apskaitos. Numatomi ilumos skaitikliai su elektroniniu duomen atvaizdavimo ir kaupimo rengini DN 15 (Qvard.= 0.6 m3/h, Qmax.=1.2 m3/h). Nuo apskaitos prietais, ilumneis plastikiniais daugiasluoksniais vamzdiais tiekiamas atskiriems vartotojams. Vartotoj patalpose, projektuojama dvivamzd apatinio paskirstymo kolektorin ildymo sistema. Stovai montuojami i anksto paruotose achtose, kur rengiami kolektoriai su atakomis kiekvienam vartotojui. Ant atak montuojami udaromieji ir balansiniai ventiliai bei ilumos apskaitos prietaisai. Po apskaitos grind konstrukcijoje klojami daugiasluoksniai plastikiniai vamzdiai su ilumos izoliacija iki projektuojam paskirstymo kolektori, nuo paskirstymo kolektori iki projektuojam ildymo prietais klojami daugiasluoksniai plastikiniai vamzdiai su apsauginiu arvu. Vamzdynai montuojami grind konstrukcijoje, taip, kad juos bt galima pakeisti, neardant grind konstrukcijos. Vamzdiai sujungiami triakiais panaudojant uspaudimo iedus, sujungimai neiardomi, izoliuojami. ildymo vamzdiai, kertantys pastato atitvaras, turi bti tiesiami nedegios mediagos dkluose. Vamzdi prijungimai prie radiatori ir kolektori atliekami naudojant sriegines jungtis. Btina naudoti fasonines dalis tos firmos, kuri nurodo polietilenini vamzdi gamintojas. Usakovas informuotas, kad montuojant kolektorin ildymo sistem vandens i ildymo sistemos savitaka ileisti nepavyks, norint itutinti vamzdyn, turt bt panaudojamas kompresorius ar kitos priemons, su iais sprendiniais usakovas supaindintas ir jiems neprietarauja. Pirmo aukto grind konstrukcijoje projektuojami daugiasluoksniai vamzdiai turi bti klojami vir perdenginio izoliacijos.. Hidrauliniam sistemos sureguliavimui ant atak, prie kolektorius, suprojektuoti automatini ASV tipo ventili komplektai, kurie palaiko pastov slg sistemoje ir utikrina subalansuot ilumos paskirstym. Todl galima tiksliai bei stabiliai reguliuoti patalp temperatr ir taupyti energij. Stovo apaioje suprojektuoti udarymo ventiliai. ildymo prietaisai projektuojami apatinio pajungimo su iankstinio nustatymo ventiliais, termostatinmis galvutmis. Apatinio pajungimo ildymo prietaisai pajungiami naudojant pakilimui i grind konstrukcijas specialias alkns, kurios traukiamos snaud iniarat. Vonios patalpose numatomi rankluosi diovintuvai su elektriniais tenais. ildymo prietais galios nurodytos prie parametr 80/60 0C, keiiantis ilumneio parametrams, btina atlikti ildymo prietais perskaiiavim. Visi magistraliniai vamzdynai izoliuojami ilumine izoliacija, o plastikiniai izoliuojami drgmei atsparia ilumine izoliacija. Temperatriniai pailgjimai kur manoma kompensuojama natraliais vamzdi pasislinkimais aine kryptimi. Kur nemanoma kompensuoti vamzdyn pltimosi ir susitraukimo aukiau apraytu bdu, vamzdynams turi bti rengti U formos kompensatoriai. Aukiausiuose takuose numatyti automatiniai/rankiniai nuorintojai, emiausiuose vandens ileidimo iaupai. Vamzdynai montuojami su minimaliu 0,002 nuolydi stovo pus. Visi sprendiniai susij su projektuojam tinkl konstrukcij kirtimu (prajimas per perdangas, sijas ir pan.), detalizuojami konstrukcij projekto dalyje.

20






Sanmazg patalpose numatomi rankluosi diovintuvai su elektriniu tenu, jungiami prie bendros ildymo sistemos. Diovintuvo tipus, j pastatymo vietas tikslinti montavimo metu. Technini patalp, hol ildymui, numatomi elektriniai ildymo prietaisai. Projekte nurodytos principins ildymo element, skirstomj vamzdyn vietos, ildymo kolektori montavimo vietos, jas btina tikslinti darbo eigoje. Visi magistraliniai vamzdynai izoliuojami ilumine izoliacija. Vamzdynai montuojami su minimaliu 0,002 nuolydi stovo pus.

Katilin Pastat aprpinimui iluma, kartu vandeniu, projektuojamos vandens ildymo katilins. Pastate A projektuojami 2x35 kW galios , pastate B 1x35 kW galios ildymo katilai. Pastat ildymui, technologijoms numatyti po du kontrus. ildymo, technologijos tiekimo sistem kontrams numatyti trij eig reguliavimo votuvai. Tiekimo sistem cirkuliacijai utikrinti parinkti kintamo srauto cirkuliaciniai siurbliai (tikslinti DP Sistem sraut subalansavimui numatyti balansiniai ventiliais su sraut matavimo ir drenao antgaliais. Karto vandens ruoimui ( pastatas B) numatytas 300 ltr. trinis vandens ildytuvas. Padidjusiam vandens kiekiui kompensuoti numatomi membraniniai isipltimo indai. Katilins, ilumos mazgo patalpos rengiamos pagal galiojanias normas ir taisykles, patalpos turi bt ildomos 150C. Katilins dmtraukis D 80/120 numatyti i polipropileno (PP, Tmax=1200C), montuojami su nuolydiu 30 katil pus. Kondensatas i kamino, katil tiekiamas kanalizacij. Kamin aukiai tikslinami darbo projekto metu. Katilinje rengiama priegaisrin, garsin udujinimo signalizacija. Vamzdynai montuojami su minimaliu 0,002 nuolydi, izoliuojami ilumine izoliacija. Aukiausiuose takuose btina numatyti automatinius/rankinius nuorintojus, emiausiuose vandens ileidimo iaupus. Katilins darbas pilnai automatizuotas, aptarnaujanio personalo nra. Automatika nustatoma taip, kad esant karto vandens poreikiui pirmenyb teikiama karto vandens gamybai, tuo metu apribojant kit kontr ilumos pareikalavimus. Numatyti udujinimo signalizacija. Garsin sijungia esant 20% nuo sprogimo koncentracijos.

Vdinimas Pastate B korpusas, vedinimo sistema neprojektuojama. Pastate A korpusas administracinse patalpose numatoma rengti mechanin vdinimo oro tiekimo ir alinimo sistem. Projektas rengiamas vadovaujantis usakovo pateikta uduotimi, galiojaniais normatyviniais dokumentais. Patalp vdinimui projektuojamos mechanins oro tiekimo alinimo sistema OT-1/OS-1, su ilumos rekuperatoriumi. Ventagregatas montuojamas techninje patalpoje. Vdinimo agregat sudaro filtrai tiekiamam ir alinamam orui, F7 klass, ildymo, vsinimo sekcija, ploktelinis rekuperatorius( dl renginio ipildymo), bei ventiliatoriai tiekiamam ir alimam orui su danio keitikliais. Vdinimo agregatas komplektuojamas su gamintojo automatika, su integruota valdymo sistema, votuvais. Oro paildymui numatytas vandeninis ildytuvas, oro vsinimui - aldymo kaloriferis. vieias lauko oras paimamas per grotas rengtas lauko sienoje. I patalp oras imetamas per grotas, rengiamas lauko sienoje. Ventkamera montuojama ant i anksto paruoto pamato. Ventkamera montuojama ant vibro pagrind , taip kad sukeliama vibracija nepersiduot pastato konstrukcijas. Triukmo lygio sumainimas iki leistino lygio sprendiamas naudojant triukmo slopintuvus, triukmo slopintuvai, montuojami ventkameros patalpoje. Triukmo slopintuv imatavimai nurodomi orientaciniai. Triukmo slopintuvai turi bti parenkami darbo projekto stadijoje, vertinant technines rangos charakteristikas.

21






Ortakiai cinkuotos skardos, montuojami vir aptarnaujam patalp pakabinam lub. Oro imamieji ortakiai iki rekuperatoriaus izoliuojami ilumins izoliacijos dembliais 100mm storio padengtais al folija. Oro imetamieji ortakiai izoliuojami ilumins izoliacijos dembliais 100mm storio padengtais al folija. Visi ortakiai esantys lauke, oro imetimo ir pamimo ortakiai izoliuojami, papildomai apskardinami. Oro tiekimo ortakiai izoliuojami antikondensacine izoliacija, alinimo ortakiai, esantys pastate, neizoliuojami. Tiekiamo vieio ir alinamo oro kiekiai yra parinkti pagal ildymas, vdinimas ir oro kondicionavimas STR 2.09.02:2005 normas. Atliekant projekt taip pat vadovaujamasi tokiomis higienos normomis HN 42:2004 Gyvenamj ir vieosios paskirties pastat mikroklimatas, HN 69:2003 iluminis komfortas ir pakankama ilumin aplinka darbo patalpose bei kitomis normomis. Patalp vdinimui suprojektuoti oro padavimo/alinimo plafonai. Itraukimo ir padavimo patalpas oro kiekio srauto sureguliavimui, numatomos vairaus diametro reguliavimo sklends. Ortakiams kertant pertvaras montuojami ugnies votuvai, j tipus btin tikslinti, pagal parinktos rangos charakteristikas. Pasitarim kambariuose, oro tiekimas, alinimas jungiamas bendr pastato sistem, kadangi i patalp uimtumas periodinis, numatomos motorizuotos sklends( valdymas nuo jungiklio, montuojamo patalpoje), kuri pagalba oro tiekim, alinim galima jungti/ijungti pagal poreik. Atlikus sistemos montavimo darbus, atliekami sistemos ibandymo, derinimo darbai. Ortaki apriimai prie ventkamer turi bti i naujo derinami darbo projekto eigoje, atsivelgiant usakov, architektr, bei parinkt rang.

Lauko elektrotechnika

Projekto gyvendinimas yra atliekamas vienu etapu. Projektas parengtas pagal AB ESO parengtas slygas Nr. TS 16-40092 ir TS 16=40119. Pagal elektros energijos tiekimo patikimum objektui priskiriama III kategorija. Remiantis prijungimo slygomis projektuojama nauja komercin apskaitos spinta alia projektuojam pastat. Kadangi esamas pastatas yra griaunamas, todl kabelin spinta PP1597 ikeliama prie naujo administracinio pastato sienos ir pavadinama KS/KAS-1. Pagal sklypo krat yra paklojami KS/KAS-1 maitinantys kabeliai, o esami naikinami. Kabelinje spintoje KS/KAS-1 projektuojama 1 administracinio pastato komercin apskaita. 2 administracinio pastato komercin apskaita projektuojama nauja KS/KAS-2 skyde ant antro administracinio pastato sienos. KS/KAS-2 umaitinama i greta esanios transformatorins MT-1619 i 204 rezervinio 0,4 kV narvelio rengiant nauj saugikli kirtikli blok. Visos spintos turi bti emintos. eminimo vara turi bti ne didesn kaip 10 om. iam tikslui alia pastatu rengiami atskiri eminimo kontrai. Taip pat numatoma sutvarkyti sklyp patenkanius bei alia sklypo einanius 0,4 kV kabelius. Esami 4 vienetai 0,4 kV linij yra ilyginamos ir gilinamos apsaugant vamzdiais bei paklojant vien tui vamzd rezervui. Montavimo darbus atlikti pagal ET ir RSN reikalavimus. Apskaitai privalo bti naudojami tiktai tie prietaisai , kurie yra rayti Lietuvos valstybin matavimo priemoni registr. Skydelis privalo atitikti reikalavimus O tipo prietaisams, skirtiems eksploatuoti vidutinio klimato zonoje lauko slygomis. Numatomos jgos spintos skirtos elektros energijos paskirstymui kintamos 400 V/ 230 V tampos, 50 Hz danio tinkluose su eminta neutralia ir nueinani linij apsauga nuo perkrovim ir trumpo jungimo srovi. Jgos spintose montuojama vadin, paskirstymo, paleidimo ir valdymo aparatra. Spinta privalo atlikti reikalavimus keliamus O tipo prietaisams, skirtiems eksploatuoti vidutinio klimato zonoje. vadiniai aparatai montuojami spintos

22






virutinje dalyje, kairje pusje, o paskirstymo ir valdymo linijos dein nuo vadini aparat atskiroje spintos dalyje.

Elektrotechnika Jgos tinklai Projektuojamo pastato maitinimas numatomas i suprojektuotos apskait spintos KAS statomos prie pastat sien (Numatyta atskiru projektu). Pastatui rengiamas vadinis paskirstymo skydas PS. Nuo vadinio paskirstymo skydo suprojektuoti prijungti paskirstymo skydai PS-1, PS-2, PS-3. Nuo pastarj prijungiami radialiniu tinklu visi kitukiniai lizdai, apvietimas. I vadinio paskirstymo skydo taip pat numatoma avariniai ir evakuaciniai viestuvai, gaisrin central, katilins ir stoglangi valdymo skydai. Pastato I kategorijos vartotojai (avariniai ir evakuaciniai viestuvai, gaisrin central, stoglangi valdymo skydas VAS-D) turi bti rengiami su nepriklausomais maitinimo altiniais akumuliatoriais, utikrinaniais 1 val. nepertraukiam darbo reim. Patalp apvietimas Pastato patalp apviestumas suprojektuotas pagal Lietuvos higienos normas HN 98:2014. Elektrinio apvietimo tinklo tampa: magistralinio 400V, grupinio 400/230V. Apvietimo intensyvumas, viestuv kiekiai apskaiiuoti panaudojant Dialux program priklausomai nuo patalp paskirties bei jose atliekam darb charakterio, nuo patalp sien ir atspindio koeficient, viestuv technini charakteristik. Skaiiavim ataskaitos saugomos archyviniame egzemplioriuje, o rezultatai pateikiami apvietimo tinkl idstymo brinyje. Projektuojamas apviestumas administracinms ofiso patalp apviestumas 500lx, pagalbini ir sandliavimo patalp 200Lx, koridori, laipt -200-100Lx. viestuv tipus tikslinti darb metu pagal pateikiam reikalaujam apviestumo lyg (tikslinti su viestuvus tiekiania firma). Atliekant darbus viestuv tipus ir vietas derinti su architektais. viestuvai numatomi maitinti nuo bendr paskirstymo skydeli PS. Paskirstymo skydeliai numatomi maitinti nuo perkeliamo pastat komplekso vadinio paskirstymo skydo per i jo rengiamus stovus ir montuojamus kabelinius lovelius tiesiamus magistralinius kabelius (irti brinius). Evakuacinis apvietimas Evakuaciniai viestuvai priimti su piktograma, nurodania ijimo krypt. Evakuacijos krypties viestuvai jungiami i avarinio apvietimo skydelio AAS ir yra pastoviai jungti. Evakuaciniai viestuvai rengiami 2 2,5 metr auktyje. Evakuacini viestuv klas neturi bti emesn kaip IP65 Tose patalpose, kur rengiamas avarinis ir evakuacinis apvietimas, avarinio elektrinio apvietimo apviestumas sudaro ne maiau kaip 2 Lx grind lygyje. Avarinis apvietimas Avarinis apvietimas numatytas koridoriuose, laiptinse ir judjimo keliuose. Tam tikslui numatyta panaudoti bendro apvietimo viestuvus su integruotomis autonominmis akumuliatori baterijomis ir konverteriais. Priimta avarinio apvietimo autonominio funkcionavimo trukm 1 valanda. Avarini ir evakuacini viestuv apvietimui numatomi maitinti i vadinio paskirstymo skydo PS atskiros prijungimo grups. aibosauga Skaiiuojamas objektas pagal STR2.01.06:2009 priklauso III aibosaugos kategorijai.

23






Numatoma ant stogo aktyvij aibosaug su aktyviojo aibolaidio galvute (Galactive-2 arba analogas) ant 2m aukio stovo. Nusileidim nuo stogo numatoma sumontuoti ne maiau kaip 2 vietose cinkuoto plieno viela D8mm., po eme sujungiama su cinkuota plieno juosta 30x4mm, kuri iardoma jungtimi jungiasi su giluminiu eminimu. Giluminis eminimas kalamas 1m atstumu nuo pastato pamat. Cinkuota plieno juosta klojama 0,5m gylyje, 1.0m atstumu nuo pastato pamatu ir 2m atstumu ties jimais pastat. aibolaidi montavimo vietas ir aukius tikslinti montavimo metu. eminimas Pastato aibosaugai eminimui numatoma rengti nauj eminimo rengin i 3vnt. 4,5m gylio elektrod ir juos sujungti su 30x4mm cinkuota plieno juosta. Pastatui panaudojamas aibosaugos emiklis. Pastato elektros tinkl prie emintuvo prijungti per revizin eminimo matavimo dut. Naudojamas aibosaugos emintuvas. eminimo rengini vara esant savitjai grunto varai 100 m, neturi viryti 10 . Jei atlikus matavimus i vara bt didesn, papildomai btina sukalti dirbtinius emiklius ir prijungti prie bendro emintuvo. PS skydas turi bti prijungiamas prie emikli. Apsaugini eminimo ir nulinimo laidinink izoliacija turi bti nudayta geltonai/aliai. Apsauginiai eminimo laidininkai prajimo per pamatus ir sienas vietose ir susikirtimo su kitais kabeliais ir ininerinmis komunikacijomis vietose turi bti apsaugoti PVC vamzdiais.

Gaisrin signalizacija

Projektuojamos adresuojamos gaisrins signalizacijos sistemos kiekviename korpuse atskirai. Gaisro aptikimo ir signalizavimo (GAS) sistema projektuojama visose patalpose, iskyrus WC. Gaisrins centrals projektuojamos pirmuose auktuose. Stovai tarp aukt aprayti projekto dalyje ER. Gaisro aptikimui patalpose naudojami optiniai dm detektoriai. Jie rengiami ant lub. Rankiniam gaisro pavojaus signalizavimui prie evakuacini ijim rengiami rankiniai gaisro pavojaus mygtukai. Gaisro pavojaus signalizavimui pastato viduje suprojektuotos sirenos bei blykst negalij WC patalpoje, iorje - sirenos su blykstmis. Projektuojama GAS sistema, suveikus signalizacijai automatikai generuoja iuos valdymo signalus: signalas centralizuoto stebjimo pult, elektros ijungimui, vdinimo ijungimui, duj sklends udarymui ( duj signalizacijos central). Korpuse B GAS sistema priima signal i duj signalizacijos centrals apie patalp udujinim. Gaisro pavojaus ir sistemos gedimo signalai centralizuoto stebjimo pult perduodami apsaugins signalizacijos centrals (proj. dalis AS) pagalba. Signalai elektros ijungimui perduodami vadinius elektros skydus. Signalai vdinimo ijungimui perduodami vdinimo valdymo skydus. Visa informacija apie gaisro pavoj, sistemos bsen ir gedimus rodoma gaisrini centrali priekinse panelse esaniuose LCD displjuose. Sistem valdymas atliekamas taip pat i centrali. Gaisro signalizacijos sistem autonomin darb 24 val., dingus 230 VAC tinklo tampai, utikrina centralse montuoti akumuliatoriai.

Apsaugin signalizacija

Apsaugin signalizacij sudaro sibrovimo signalizacijos sistema, skirta vidaus patalp apsaugai. Ji saugo nuo nesankcionuoto patekimo patalpas.

24






Apsaugin signalizacija projektuojama abiejuose korpusuose. Kiekviename korpuse atskira sistema. Centrals projektuojamos pastat pirmuose auktuose, o ipltimo moduliai centrals dse bei atskirose dse, montuojamose 2-me ir mansardiniame auktuose. Stovai tarp aukt aprayti projekto dalyje ER. Patalpos saugomos dviem ruoais: perimetras ir tris. Perimetrui saugoti ant iorini dur bei lang rengiami magneto kontaktiniai detektoriai ir patalpose stiklo dio detektoriai. Patalp tris saugomas piroelektriniais judesio detektoriais. Kiekvieno korpuso apsauginje signalizacijoje du zon jimai numatyti gaisrins signalizacijos sistemos aliarmo bei gedimo signalams perduoti centrin stebjimo pult. Aliarmui signalizuoti pastat viduje ir iorje suprojektuotos sirenos. Sistem bsen atvaizdavimas ir sistem valdymas LCD valdymo pulteliais. Numatyta galimyb perduoti sistem bsen signalus centrin stebjimo pult. Ryio rang patiekia turto apsaugos kompanija. Apsaugins signalizacijos sistem autonomin darb, dingus 230 VAC tinklo tampai, utikrina centralse sumontuoti akumuliatoriai.

Ryi tinklai Lauko elektronini ryi tinklai Projektuojamus elektronini ryi lauko tinklus sudaro ryi uliniai PT-1 ir PT-2, kabeli kanalas, klojamas grunte tarp esamo ulinio Nr. 223A ir vado pastat, kabeli kanalas, klojamas pastato viduje nuo vado pastat iki komutacins spintos. Projektuojami uliniai PT-1 ir 2 - RK-2 tipo, kabeliniai kanalai vamzdiai HDPE d100, klojami grunte 0,7 m gylyje., kabelinis kanalas viduje pastato vamzdis PE d50, tvirtinamas prie lub. Projektuojamos ryi spintos matmenys ir konstrukcija - AB TEO.LT pasirinkimas. Pastato viduje ties vadu montuojama kabeli pratraukimo dut bei vedamas PE d50 vamzdis iki komutacins spintos. Esamas RKKS nuo ulinio Nr. 184 iki griaunamo pastato imontuojamas. Esamas ryi kabelis uliniu Nr.221 taipogi imontuojami. Kai vamzdiai kerta betonines konstrukcijas (RK sieneles, statini pamatus ir pan.), turi bti naudojamos specialiai tam skirtos movos. Movos viduje turi bti guminis tarpiklis, o iorin movos dalis turi bti apibetonuojama. Vietoj movos galima naudoti didesnio skersmens trump vamzd, o vietoj guminio tarpiklio ertmes upildyti poliuretano putomis. Vidaus elektronini ryi tinklai administraciniuose pastatuose projektuojama kabeli kanal sistema, komutacins spintos, aukt komutacins ds, komercini patalp vadins ryi ds ir duomen/ryio rozets patalpose. Pastate numatyta komutacin spinta. Komutacin spinta eminama, j atvedamas 230 VAC maitinimas. Komutacinje spintoje montuojami elektros rozei blokai ir lentynos. i spint atvedamas ir ryi vadas. Spintoje montuojama telekomunikacij paslaugos tiekjo ranga. Silpn srovi stov (numatyti vienas stovas) sudaro kiekviename aukte montuojama aukto komutacin d ir 4xPEd50 vamzdiai tarp j. kiekvien aukto komutacin d atvedamas 230 VAC maitinimas, montuojamos dvi elektros rozets su eminimu.

25






06. ESMINI STATINI REIKALAVIM SPRENDINIAI Mechaninis atsparumas ir pastovumas Pastato projektas parengtas taip, kad apkrovos, galinios statin

veikti statybos ir naudojimo metu, nesukelt neigiam pasekmi.

Prevencins civilins saugos, apsaugos nuo vandalizmo priemons

Iors durys sustiprintos konstrukcijos; Patikimi dur uraktai;

Gaisr

in sa

uga.

Pasta

to pa

voj

ide

ntifik

acija

Kategorija pagal gaisro ir sprogimo bei sprogimo pavoj

irti gaisrins saugos dal

Funkcin paskirtis ir jos specifika irti gaisrins saugos dal Technologini proces pavojingumas irti gaisrins saugos dal

Gaisr

in sa

uga.

Objek

to id

stym

as

Atstumas iki gretim pastat, teritorijos pavojaus analiz


Atstumas iki artimiausios priegaisrins gelbjimo tarnybos


Privaiavimai prie pastato, galimyb ugniagesi technikai manevruoti


Ioriniai vandens altiniai gaisrui gesinti, vandens tiekimo patikimumas


Gaisr

in sa

uga.

Aktyv

ios ga

isrin

s sau

gos

priem

ons

Gaisrin signalizacija irti gaisrins saugos dal

Dm itraukimo sistemos irti gaisrins saugos dal

Automatin gaisro gesinimo sistema, vidaus priegaisrinis vandentiekis


Priegaisrins automatikos rengini objekte apraymas. Gaisrins automatikos rengini veikimo patikimumo utikrinimas


Pirmins gaisro gesinimo priemons irti gaisrins saugos dal

Higie

na. S

veika

ta. A

plink

os

apsa

uga.

Iors aplinkos reikalavim sprendiniai

Statybos produktai nepralaids teralams ir nuotekoms, kurios gali pasklisti aplinkoje ir turti aplinkai neigiam poveik, sukeliant grsm moni sveikatai, gyvnams, augalams ir ekosistemai. Visi renginiai ir mediagos, tiekiami statybos objekt, privalo turti atitikties sertifikatus, teisintus Lietuvos Respublikos Visuomens Sveikatos Centre ir Aplinkos ministerijoje.

Numatoma pastato (pastat) vidaus aplinkos garso klas

Projektuojam pastat garso klas C. DnT,W vert >55 dB pastato patalp garso izoliacija, pagal atliktus skaiiavimus utikrinama. Pastato patalpose leistin triukm apsprendiantys projekto sprendiniai atitinka HN 33:2011 nurodomus ribinius dydius.

26






Patalp insoliacija ir natralus apvietimas

Statybos projekto apimtyje numatomi sprendiniai nepaeidia gretimuose sklypuose esantiems ar statomiems pastatams atitinkamuose teiss aktuose tos paskirties pastatams nustatyt insoliacijos ir natralaus apvietimo reikalavim. Visuose pastato patalpose, iskyrus san. mazgus ir pagalbines patalpas, numatomas natralus oninis apvietimas.

Mikroklimatas Statinys suprojektuotas taip, kad nekelt grsms statinyje ar prie bnantiems monms dl i prieasi: Kenksmingo duj isiskyrimo; Pavojing daleli ar duj ore buvimo; Vandens ar dirvoemio taros ir gyvj organizm nuodijimo; Netinkamo nuotek, dm, kietj ar skystj atliek alinimo; Drgms statinio dalyse ar jo dali vidaus paviriuose. Pastatuose numatyta - natrali ir dirbtin (oro itraukimo) ventiliacijos sistemos. Pastatuose sudaromos optimalios darbo slygos.

Pastat iors aplinka Utikrinamas teral emisijos ir sklaidos leidiamas teritorijoje lygis rengiant vdinimo sistemas, dmtraukius, dmtakius pagal nustatytus reikalavimus, laikantis nuotakyno sandarinimo reikalavim, laikantis nuotek kaupimo rezervuar sandarinimo reikalavim. Statybos produktai, i kuri pastatyti pastatai, ininerins sistemos ir sklypo inineriniai tinklai, taip pat pastat ranga atitinka STR 2.01.01(3):1999 prieduose ir HN 16:2006, HN 36:2009, HN 105:2004 nurodytus reikalavimus. Projektas parengtas taip, kad statinyje ar prie jo bnantiems monms dl i prieasi nekelt grsms:

Kenksmingo duj isiskyrimo; Pavojing daleli ar duj ore buvimo; Vandens ar dirvoemio taros ir gyvj organizm

nuodijimo; Netinkamo nuotek, dm, kietj ar skystj atliek

alinimo; Drgms statinio dalyse ar jo dali vidaus paviriuose.

07. STATYBOS TAKA APLINKAI Statybos taka aplinkai, gyventojams, gretimoms teritorijoms

Statybos metu statybins mediagos sandliuojamos ems sklypo ribose, aiktel aptveriama, statybinis lauas bus tvarkomas ir iveamas pagal sudaryt sutart, sklypas yra aptvertas vielinio tinklo iki 1,8 m aukio tvora. Statybos metu kaimynini sklyp gyventojai nepatogum nepatirs. Kaimynini sklyp vadiniai inineriniai tinklai nebus paliesti. Atstumai iki kaimynini pastat yra norminiai ir atitinka reikalavimus.

Statybini atliek tvarkymas

Statybins atliekos turi bti tvarkomos vadovaujantis Statybini atliek tvarkymo taisyklmis 2006.12.29, sak. Nr. D1-637. Statyba vykdoma kio bdu. Statybos proceso metu statybins atliekos riuojamos :

27






tinkamas naudoti vietoje atliekas (betono, keramikos, medienos, metalo gamini, termoizoliacini mediag ir kt. nedegi med.), kurias planuojama panaudoti aikteli, pravaiavim, tak dang pagrindams, rengini ar priklausini statybai; tinkamas energijos gavybai atliekas. Medienos atliekos, kurios neapdorotos medienos konservantais, nepadengtos gruntu ar daais; tinkamas sluoksni perdengimui svartynuose atliekas. Pavojingomis mediagomis neutertas gruntas arba kitos savo fizine struktra panaios inertines atliekos (pvz., atsijos, akmens vatos atliekos ir pan.); tinkamas perdirbti atliekas. Antrins aliavos betono, keramikos, bitumins mediagos, pristatomos perdirbimo gamyklas; netinkamas naudoti ir perdirbti atliekas. Statybins iukls, tame tarpe pavojingomis mediagomis uterta tara ar pakuot, priduodamos monms, turinioms TIPK leidim ir licenzij pavojingas atliekas panaudoti (alinti). Statybins atliekos iki j iveimo ar panaudojimo saugomos aptvertoje teritorijoje konteineriuose, udarose patalpose ar tvarkingose krvose, jei jos neuteria aplinkos. Statybinis lauas bus iveamas pagal sudaryt sutart su specialia mone, sutartis turi bti saugoma iki statybos darb pabaigos. Statybini atliek turtojas atsako u tvarking j pakrovim ir pristatym atliek tvarkymo viet. Statytojas, baigs statyb, statinio pripainimo tinkamu naudoti komisijai pateikia dokumentus apie netinkam perdirbti ar panaudoti atliek pristatym svartas. Gruntas, ikastas rengiant pamatus, gerbv, panaudojamas sklypo teritorijoje paviriaus formavimui. Jei jis perteklinis, iveamas vietos savivaldybs komunalinio kio skyriaus nurodyt viet. Statybos metu susidarysiani atliek sraas, kiekiai ir tvarkymo bdai:

Atliekos Kiekis, m Tvarkymas Kodas Pavadinimas

17 01 01 betonas 0,12 Perduodamos atliek tvarkytojams 17 01 02 plytos 0,09 Panaudojamos vietoje 17 01 03 erps ir keramika 0,06 Panaudojamos vietoje 17 02 01 medis 0,06 Panaudojamos vietoje 17 02 03 plastikas 0,03 Perduodamos atliek tvarkytojams 17 04 04 cinkas 0,003 Perduodamos atliek tvarkytojams 17 04 05 geleis ir plienas 0,03 Perduodamos atliek tvarkytojams 17 05 04 gruntas ir akmenys 4,5 Panaudojamos vietoje 17 06 04 izoliacins mediagos 0,09 Perduodamos atliek tvarkytojams 17 08 01 gipso izoliacins statybins mediagos 0,06 Panaudojamos vietoje

Pastato eksploatacijos metu susidaranios atliekos riuojamos perdirbti tinkamas atliekas (popierius, plastikas, stiklas) ir buitines organines, netinkamas perdirbimui. Atliekos kaupiamos pagal j r pritaikytuose konteineriuose. Visos eksploatacijos metu susidaranios atliekos perduodamos atliek tvarkytojams. Eksploatacijos metu susidarysiani atliek sraas, kiekiai ir tvarkymo bdai:

Atliekos Kiekis, m/mn Tvarkymas Kodas Pavadinimas

20 01 01 popierius ir kartonas 0,006 Perduodamos atliek tvarkytojams (perdirbamos)

28






20 01 02 stiklas 0,003 Perduodamos atliek tvarkytojams (perdirbamos)

20 01 34 baterijos ir akumuliatoriai 0,0006 Perduodamos atliek tvarkytojams (perdirbamos)

20 01 35 nebenaudojama elektros ir elektronin ranga, kurioje yra pavojing sudedamj dali

0,0015 Perduodamos atliek tvarkytojams (perdirbamos)

20 01 36 nebenaudojama elektros ir elektronin ranga 0,0015 Perduodamos atliek tvarkytojams (perdirbamos)

20 01 39 plastikai 0,006 Perduodamos atliek tvarkytojams (perdirbamos)

20 02 01 biologikai suyranios atliekos 0,015 Perduodamos atliek tvarkytojams

20 03 01 mirios komunalins atliekos 0,015 Perduodamos atliek tvarkytojams

Pastato ubaigimo procedra

Statybos ubaigimo procedros metu, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybs reikalavimai 26.2 punkto reikalavimais yra projektuojamame pastate numatytos technins prielaidos padidinti karto vandens temperatr iaupuose iki 60 C ir, ar statybos ubaigimo procedros metu, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 Statybos ubaigimas 3 priedo 10 punkto reikalavimais, yra numatyta atlikti karto vandens temperatros matavimus i tolimiausiai nutolusio vandentiekio iaupo nuo karto vandens cirkuliacinio stovo ir pateikti rezultatus statybos ubaigimo komisijai Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 Statybos ubaigimas 3 priedo 10 punkto reikalavimais, techniniame projekte numatyta statybos ubaigimo procedros metu atlikti triukmo ir kt. tyrimus projektuojamame pastate/ aplinkoje ir j rezultatus pateikti statybos ubaigimo komisijai.

08. DARBO SAUGOS DALIS a. Darbuotoj saug ir sveikat reglamentuojantys teiss aktai, kuri privalu laikytis statant

(rekonstruojant) statinius bei rengiant darbo vietas 1. Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statym (in., 2003, Nr. 70-3170); 2. Lietuvos Respublikos darbo kodeks (in., 2002, Nr. 64-2569; Nr. 71); 3. Darboviei rengimo statybvietse nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir

darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. sakymu Nr. A1-22/D1-34 (in., 2008, Nr. 10-362);

4. Lietuvos Respublikos statybos statym (in., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); 5. Statybos technin reglament STR 1.07.01:2010 Statyb leidiantys dokumentai, patvirtint Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsjo 27 d. sakymu Nr. D1-826 (in., 2010, Nr. 116-5944; 2011, Nr. 61-2915);

6. Statybos technin reglament STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas, patvirtint Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsjo 27 d. sakymu Nr. D1-808 Dl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas patvirtinimo (in., 2010, Nr. 115-5902);

7. Statybos technin reglament STR 1.01.09:2003 Statini klasifikavimas pagal j naudojimo paskirt, patvirtint Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birelio 11 d. sakymu Nr. 289 (in., 2003, Nr. 58-2611);

8. Statybos technin reglament STR 1.08.02:2002 Statybos darbai, patvirtint Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandio 30 d. sakymu Nr. 211 (in., 2002, Nr. 54-2150);

29






9. Darbuotoj aprpinimo apsauginmis priemonmis nuostatai (in.2007,Nr.66-2383). b. Bendrieji duomenys

Statybos projekto apimtyje numatomas dviej aukt su mansarda administracins paskirties pastat projektavimas.

c. Planuojamos kins veiklos programa, technologijos proceso sprendiniai, darbuotoj skaiius, darbo reimas.

Projektuojamuose pastatuose numatoma kin veikla verslo ir administravimo paslaugos. Kiekvieno projektuojamo pastato administravimas bus vykdomas vienos organizacijos, pagal sudarom pastato nuomos sutart (staiga valdys vis nuomojam statin). Kiekvienas darbuotojas bus darbintas ne daugiau negu 40 valand per savait. Numatomas moni darbo pobdis: darbas su kompiuteriais, klient primimas ir aptarnavimas numatomas pirmuose pastato auktuose. mons veiks pirmadieniais penktadieniais nuo 8.00 iki 17.00 val.

d. Saugaus darbo utikrinimo projektuojamame pastate reikalavimai Darbo viet ir j rengimo bendrieji reikalavimai

Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo viet aplinka turi atitikti Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo, darboviei rengimo bendruosius nuostatus (Darboviei rengimo bendrieji nuostatai. patvirtinta Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegus 5 d. sakymu Nr. 85/233), Europos Sjungos 89/654/EEB direktyv dl priemoni, skatinani darbuotoj sveikatos ir saugos gerinim darbo vietose.

Elektros instaliacija Elektros instaliacija rengiama pagal rengiam vidaus elektros tinkl projekt. Elektros instaliacija turi bti suprojektuota ir rengta taip, kad nesukelt gaisro ar sprogimo, o asmenys turi bti tinkamai apsaugoti nuo nelaiming atsitikim pavojaus dl tiesioginio ar netiesioginio slyio su elektros instaliacija. Projektuojant ir rengiant elektros instaliacij, parenkant mediagas bei apsaugos priemones atsivelgiama elektros tamp, aplinkos slygas bei asmen, galini prieiti prie instaliacijos, kompetencij. Visi elektros renginiai apsaugoti nuo trumpojo laid jungimo ir kit nevardini reim, galini sukelti gaisr. Laikin elektros instaliacij leidiama naudoti tik statybos, remonto ar avarij likvidavimo metu. Kilnojamiesiems elektros viestuvams ir kitiems kilnojamiesiems elektros renginiams turi bti naudojami tik lanksts kabeliai. Atstumas nuo elektros viestuv iki degi mediag ne maesnis kaip 0,5 m. Elektros viestuvuose turi bti naudojamos ne didesns galios elektros lempos, negu nurodyta viestuv techninse charakteristikose. Elektros ventiliatori oro siurbimo angos turi bti udengtos tinklu, kad jas nepatekt paalini daikt ir mediag. Laidai ir kabeliai turi bti sujungiami presuojant, suvirinant, lituojant arba specialiomis jungtimis. Skirting metal laidus sujungti leidiama tik specialiomis jungtimis. Atvirosios elektros instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechanikai paeisti, turi bti papildomai apsaugoti (arvais, plieniniais vamzdiais, kampuoiu, lovine sija ir pan.). Neapsaugot izoliuot laid ir j susikirtimo su statybinmis konstrukcijomis, kurioms nekeliami degumo reikalavimai, vietas btina papildomai apsaugoti nuo usidegimo.

30






Natralus ir dirbtinis patalp apvietimas

Darboviei norminis natralus oninis apvietimas utikrinamas per rengiamas dideles vitrinas visose pastato lauko atitvarose. Patalp grind ploto ir lang stiklinto paviriaus santykiai yra ie: personalo patalpos 1:6,pagalbins 1:8. Utikrinamos ne maesns kaip natralaus ir dirbtinio darbo patalp ir darbo viet apvietimo maiausios apvietos ribins verts. Darbo patalp natralus apvietimas vertinamas pagal natralios apvietos koeficiento (NAK) vert, procentais pagal Lietuvos higienos norm HN 98 : 2000 (Natralus ir dirbtinis darbo viet apvietimas. Apvietos ribins verts ir bendrieji matavimo reikalavimai). NAK vert nustatoma pagal formul: Nn=Nvk,=0.71,1=0,77 ia: Nv - NAK vert, procentais; nurodyta A.2 lentelje k - pataisos koeficientas, nurodytas 1 lentelje. Atsivelgiant maiausio matomo objekto dyd ir patalpos viesum, rekonstruojamos pastato dalies patalpos (kuriose rengiamos darbo vietos) priskiriamos prie E regos darb grups, kai matomas objektas nepriklausomai nuo jo dydio trumpai iskiriamas viesioje darbo patalpoje. A.2 lentel. Dirbtins, lx, ir natralios, NAK, %, apvietos maiausios ribins verts

Rego

s dar

b

char

akte

ristik

a

Maia

usio

mat

omo

objek

to d

ydis,

mm

Rego

s dar

b g

rup

Rego

s dar

b p

ogru

pis

Rego

s dar

b sa

ntyk

in

trukm

nuk

reip

us

vilg

snis d

arbo

pav

iri

, da

rbo

pam

ainos

laiko

, %

Dirb

tinis

apv

ietim

as

Darb

o pa

viria

us b

endr

o ap

viet

imo

apv

ieta,

lx

Natralus apvietimas, NAK,

%

viru

tinis

oni

nis

oni

nis

viesioje patalpoje

E - 200 2,5 0,7

1 lentel viesos angos viesos ang idstymas

pagal pasaulio alis Pataisos koeficientas, k

Langai pastat iorinse sienose

, R, V, V, R, 1,1

ia: - iaur, R - iaurs rytai, V - iaurs vakarai, V - vakarai, R - rytai, PR - pietryiai, PV - pietvakariai, P - piets. Rekomenduojamos apvietos verts ir apvietos kokybs klass Patalpos, darbo ar veiklos

tipas Apvietos ribins verts, lx Apvietos kokybs

Didels kabinetins patalpos 500 - 750 - 1000 A - B

Patalpose, kuriose rengiamos darbo vietos numatomas kombinuotas dirbtinis apvietimas. Nuolatini darbo viet bendram dirbtiniam apvietimui naudojamos ilydio lempos. Darbo viet dirbtiniam vietiniam apvietimui naudojami LED viestuvai.

31






Utikrinamos dirbtinio apvietimo apvietos maiausios ribins verts, pateiktos A.2 lentelje. Kadangi yra numatomas kombinuotas dirbtinis apvietimas, bendro dirbtinio apvietimo viestuv skleidiama darbo paviriaus apvietos vert sudarys ne maiau kaip 10 % kombinuoto dirbtinio apvietimo apvietos ribins verts, nustatytos tiems patiems viesos altiniams, kurie naudojami ir vietiniam apvietimui. viestuvai turi bti idstyti taip, kad lemp skleidiamas viesos srautas neakint darbuotoj tiek j darbo vietoje, tiek kitose darbo patalpos vietose. Darbinis apvietimas yra vidutinis apvietimas darbo zonoje, pasiekiamas dirbtine apvietimo sistema. Darbinis apvietimas matuojamas ant horizontalaus darbo paviriaus 0,75 m. auktyje vir grind, jei darbo slygos nereikalauja kitaip. Skaiiuojant apvietos lygi, turi bti vertintas apvietos sumajimas senstant lempom, atsargos koeficientas min. K-0,8. Tam, kad bt utikrintas normalus apviestumas per vis naudojimo laikotarp, btina viestuvus valyti kart per 2 metus.

Durys Dur idstymas, kiekis, matmenys, taip pat jiems gaminti naudotos mediagos atitinka patalp paskirt ir jose atliekam darb pobd. Permatomos durys turi bti tinkamai paenklintos aikiai matomame lygyje. Dur, lang permatomas pavirius apsaugotas nuo subyrjimo. Evakuacinio ijimo durys turi bti paenklintos pagal saugos ir sveikatos apsaugos enkl naudojimo darbovietse nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministrs 1999 m. lapkriio 24 d. sakymu Nr. 95. Jas turi bti galima bet kuriuo metu atidaryti i vidaus be speciali pagalbini priemoni. Kol darbovietse yra darbuotoj, durys turi bti lengvai atidaromos.

Pavojingos zonos Pastate nenumatoma pavojing zon, kuriose dl darbo pobdio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui.

Persirengimo kambariai ir spintels.

Atsivelgiant pastate vykdom kin veikl, moni darbo pobdis nereikalauja persirengimo todl atskiri darbuotoj parsirengimo kambariai nenumatomi.

Darboviei patalp vdinimas

Atsivelgiant darbo veiklos pobd, darbuotoj fizin tamp bei patalp matmenis ir paskirt, projektuojamo pastato darboviei grynas oras, atitinkantis STR 2.09.02:2005, utikrinamas mechanine vdinimo sistema su ildymo ir kondicionavimo funkcija. Darbo aplinkos or teriani mediag, galini tiesiogiai kenkti darbuotoj sveikatai, nebus.

Patalpos temperatra Darbo patalpose darbo metu utikrinamos optimalios mikroklimato parametr verts, kurioms esant aplinkoje, nra neigiamo poveikio sveikatai. Projektiniai parametrai Tiekiami/alinami oro kiekiai: Administracins, buitins patalpos: Personalo pat. 7,2 m3/h/m2 Darbuotoj san. mazgas 72 m3/h/vnt. Techn. patalpos 1 kartas/h Darbo kabinetas 3,6 m3/h/m2 Pasitarim kambarys 14,4 m3/h/m2 Skaiiuojant oro kiekius taikomas 0.70 apkrovos koeficientas.

32

Projekto numeris Administraciniai pastatai. Nemen...

Documents

Transcript of Projekto numeris Administraciniai pastatai. Nemen...