1

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija

LIETUVIŲ TRADICIJOS, PAPROČIAI IR TAUTOSAKA

SKAIDRIŲ CIKLAS 9 KLASEI (I KL.)

Darbą parengė

I kl. mokinių grupė

Vadovas

lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Dalia Žurkauskienė

Gargždai

2010

2

TURINYS

Įvadas ..............................................................................................................

1. Lietuvių tradicijos, papročiai ir tautosaka (skaidrių ciklas):

1.1. Joninių (Rasos) šventės tradicijos, papročiai ir tautosaka. I c kl. mok.

Emilija Kerpytė ...............................................................................................

1.2.Velniai lietuvių liaudies sakmėse. I c kl. mok. Modestas Brazauskas ......

1.3. Kūčių šventės tradicijos, papročiai ir tautosaka. I c kl. mok. Simona

Varkalytė............................................................................................................

1.4. Žalčio simbolika ir vaizdavimas lietuvių liaudies tautosakoje. I c kl.

mok. Audrius Mangarovas ................................................................................

1.5. Kūčių ir Kalėdų tradicijos, papročiai ir tautosaka. I e kl. mok. Ernesta

Kaušytė ...........................................................................................................

1.6. Velykų tradicijos, papročiai ir tautosaka. I e kl. mok. Brigita Girskytė ....

1.7. Lietuvių liaudies vestuvių tradicijos, papročiai ir tautosaka. I e kl. mok.

Lina Rusytė .....................................................................................................

1.8 Vėlinių tradicijos, papročiai ir tautosaka. I e kl. mok. Karolina Abartytė

1.9 Joninių tradicijos, papročiai ir tautosaka. I e kl. mok. Aušra

Vaitiekūnaitė ...................................................................................................

1.10 Lietuvių laidojimo papročiai. I e kl. mok. Žilvinas Špečkauskas .............

1.11. Antgamtinės lietuvių liaudies sakmių būtybės. I e kl. mok. Martynas

Ambrazaitis, Rimgaudas Rauktys .....................................................................

Išvados ........................................................................................................

2

3

4

6

7

8

9

11

12

13

14

14

16

Įvadas

Dėstant tautosakos kursą 9 klasėje (I kl.) pagrindinė mokymo priemonė – I. Kanišauskaitės, N.

Šervinikaitės, S. Žuko „Literatūros vadovėlis 9 klasei‘. Jame yra pateikta daug įvairios medžiagos

apie lietuvių tautosaką: teorinė dalis, tautosakos ir grožinės literatūros tekstai bei klausimai ir

užduotys mokiniams, tačiau pasigendama išsamesnės informacijos apie lietuvių tautosakos ir

tradicijų bei papročių ryšį, tautosakinių motyvų paaiškinimo.

Šiame darbe dalinuosi savo patirtimi, kaip organizuoju lietuvių tautosakos pamokas 9 klasėje

(I kl.) ir kaip vadovaudamasi atnaujinta pagrindinio ugdymo bendrąja programa, siekiu , kad

mokiniai pažintų savo tautos tradicijas, papročius bei tautosaką, ugdau jų gebėjimą dirbti su įvairaus

pobūdžio (taip pat ir įvairialypės informacijos) tekstais: savarankiškai susirasti kelis įvairaus

pobūdžio šaltinius ir mokymuisi reikalingą informaciją, tinkamai ją atsirinkti, klasifikuoti, vertinti

šaltinių informatyvumą, patikimumą.

Prieš pradedant dėstyti tautosakos kursą, buvo pateiktas temų ir rekomenduojamos literatūros

sąrašas, iš kurio mokiniai galėjo rinktis vieną temą ir sutartu laiku turėjo pristatyti ją klasei

pasirinkta forma. Dauguma mokinių darbus atliko „Microsoft Office Power Point 2003“

kompiuterine programa ir pristatė skaidrių ciklo forma. Dėstyme pateiktų skaidrių ciklų turinys yra

netaisytas, t.y., toks, kokį pateikė mokiniai. Stipriąsias ir silpnąsias darbų puses vertino klasės

mokiniai ir mokytoja.

Mokinių pateiktais darbais galima naudotis kaip mokymo priemone, dėstant tautosakos kursą

9 klasėje (I kl.).

3

1 . Lietuvių tradicijos, papročiai ir tautosaka (skaidrių ciklas)

1.1. Joninių (Rasos) šventės tradicijos, papročiai ir tautosaka. I c kl. mok. Emilija Kerpytė

Skaidrė 1

Gargždų “Vaivorykštės” gimnazijos

1cg kl. mok. Emilijos Kerpytės

““JoniniJoniniųų (Rasos) (Rasos)

ššventventėės tradicijos s tradicijos

papropaproččiai ir tautosakaiai ir tautosaka””

Skaidrė 6

Buvo tikima:

Žemdirbių įsitikinimu, Joninių vidurnaktį ant kiaulių

jojančios raganos susirenka kryžkelėse ir skrenda į

pasilinksminimus ant Šatrijos, Rambyno kalno.

Raganos kėsindavosi atimti iš kaimynių karvių pieną,

savo kerais užleisdavo rugių lauką.

Skaidrė 2

Ši šventė vadinama įvairiai: vasaros

saulėgrįžos ar trumpiausios metų nakties

švente, Joninėmis, Rasos švente, arba

Kupole. Ikikrikščioniškas vardas, matyt,

negrįžtamai pamirštas, o Rasų ar Kupolės

vardai atsirado suteikus pirmenybę kuriam

nors šventės momentui – Joninių ryto rasos

apeigoms ar gydomųjų žolynų rinkimui

išvakarėse.

Skaidrė 7

Paparčio žiedas

Tikėta, kad Joninių vidurnaktį žydi papartis,

bet jo žiedą yra sunku nuskinti, nes jis žydi tik

vieną akimirką ir jį saugo piktosios dvasios.

Senovės lietuviai tikėjo, kad tas, kuris ras

paparčio žiedą, taps viską žinančiu, matančiu

slapčiausius turtus, suprantančiu gyvulių bei

paukščių kalbą.

Skaidrė 3

Per Jonines būdavo

garbinama suklestėjusi

augmenija, kuriai buvo

priskiriama ypatinga reikšmė.

Žmonės tikėjo, kad tą dieną ar

jos išvakarėse surinkti žolynai

turi nepaprastą magišką galią

gydyti ligas, išburti būsimojo

gyvenimo sėkmę, atnešti

žmogui laimę. Todėl švenčių

išvakarėse arba rytą prieš

saulėtekį eidavo rinkti žolynų –

tai vadindavo kupoliavimu.

Skaidrė 8

Žiedo ieškojimas

Norintieji rasti paparčio žiedą naktį eidavę į

miško gilumą, papartyne kokiu nors šventu daiktu

apsibrėždavę trigubą ratą, jo viduryje patiesdavę

drobulę ir atsisėdę laukdavę. Vidurnaktį

pradėdavusios rodytis piktosios dvasios, baidyklės

ir vaiduokliai. Žmogus, pasiryžęs gauti paparčio

žiedą, turėdavęs neišsigąsti. Jeigu nusigręždavęs,

tai tuo metu pražydusį paparčio žiedą

nugriebdavusios piktosios dvasios. “Radęs”

paparčio žiedą, įsipjaudavęs dešinės rankos

mažąjį pirštą ir žiedą įsidėdavęs į žaizdą. Toks

žmogus tapdavęs labai laimingas.

Skaidrė 4

VainikaiVainikai per Rasos šventę būdavo pinami ne pramogai. Tai turėjo

didžiulę prasmę. Žmonių tikėjimu, vainike kaupiasi amžino augmenijos

gyvenimo jėga. Vainikas – nemirtingumo bei gyvųjų ryšio su mirusiaisiais

simbolis.

Lietuviai, prisiskynę pievose kupolių, grįždavo į kaimą, kur pindavo

vainikus ir juos (arba įvairių žolynų puokštes) pririšdavo prie karties -

kupolės, kurią iškeldavo ir pritaisydavo prie vartų, pro kuriuos bus

vežami javai.

Skaidrė 9

LaužasJoninių apeigos baigdavosi vakare

prie sukurto laužo. Šventiniai laužai

naktį atstodavo saulę ir saugojo žmogų

skleisdami piktąsias jėgas atbaidančią

šviesą. Laužams žmonės parinkdavo

gražiausią apylinkės vietą, paprastai ant

kalnelių, paežerėse, paupiuose.

Užkurdavo švaria, nesuteršta šventa

ugnimi, kuri būdavo išgaunama trinant

vieną medžio gabalą į kitą. Prie

apeiginio laužo rinkdavosi kaimų ir

miestų žmonės, ypač jaunimas. Jie

šokinėdavo per ugnį, dainuodavo,

šokdavo ratelius ir linksmindavosi visą

naktį iki pirmųjų gaidžių ar net iki saulės

patekėjimo.

Skaidrė 5

Burtai• Merginos ir vaikinai naktį pindavo

vainikus iš paparčių. Prie jų pritaisydavo

žvakutes. Jas uždegę paleisdavo į upelį.

Jei merginos ir vaikino vainikai plaukdavo

greta, tikėta, kad tais metais šie jaunuoliai

susituoks.

• Kai kur Lietuvoje merginos mesdavo ant

papuoštos karties rūtų vainikėlius. Kurios

vainikas užsikabindavo, ta taip pat tikėjo,

kad greitai ištekės.

• Merginos nupina vainikus, atsistoja

nugara prie medžio ir per galvą meta

vainiką, kad jis užsikabintų už šakos. Per

kiek kartų vainikas užsikabina, už tiek

metų mergina ištekės.

Skaidrė 10

Buvo tikima:

Jeigu vyrams ir merginoms pavyksta lengvai peršokti

laužą, padai ar drabužiai neapsvyla, tai viskas tais metais

gerai seksis: laukia meilė, laimė, turtas.

Jeigu nuo dūmų akys ašaroja, teks daug tais metais vargo

pakelti, verkti.

Jeigu per laužą šokanti pora nepaleidžia rankų, tai jie tais

metais sukurs šeimą – visą gyvenimą tvirtai vienas kito

laikysis.

4

Skaidrė 11

Joninių laužas

Skaidrė 14

ANT TĖVULIO DVARO

Ant tėvulio dvaro Vyriausias brolalis

Beržas siūbau, Šakelas kirs,

Mikliojos šakelės Jauniausioj sesutė

Liūliau liūliau. Lauželį kraus.

O kas tas mikliąsias Sausųjį lauželį

Šakeles kirs, Sukraus, sukraus,

Joninių naktelaj Kaitriųjų ugnelį

Lauželį kraus? Sukurs sukurs.

Kaitriųjų ugnelį

Sukurs, sukurs,

Baltąsias rankelas

Sušils sušils.

Skaidrė 12

Joninių šventės dainos

Skaidrė 15

Joninės šiandien

Atėjus krikščionybei, pamažu nyko senoji šventės

prasmė, tačiau pagrindiniai elementai išliko.

Nors paprastai šiandien šventė vadinama

krikščionišku Joninių vardu, yra siekiančių atsiriboti,

švęsti Rasas, tęsti senąsias tradicijas.

Svarbiais šventės elementais išlieka vanduo, ugnis,

žolynai, apeigose neapsieinama be laužų, vainikų,

kupoliavimo.

Skaidrė 13

OI TA TA, KUPOLIA GRAŽI

- Oi ta ta, kupolia, graži, - Oi ta ta, Jono rugeliai

Dai kur tu buvai, oi ta ta? Už vis gražesni, oi ta ta.

- Oi ta ta, laukely buvau Oi ta ta, možna ženytis

Rugių daboti, oi ta ta. Dai Jonukėliui, oi ta ta.

- Oi ta ta, dai ko rugeliai Oi ta ta, možna padaryt

Už vis gražesni, oi ta ta. Saldaus alučio, oi ta ta.

Oi ta ta, možna priprašyt

Mielų svetelių, oi ta ta.

Skaidrė 16

Šaltiniai

• Pranė Dundulienė “Lietuvių šventės. Tradicijos,

papročiai, apeigos”

• Asta Tamošiūnienė “Kalendorinės šventės”

• “Lietuvių kalendorinės šventės” 2006

• Nijolė Marcinkevičienė “Rasos. Joninės. Kupolės.”

• Internetas.

• Iliustracijos paimtos iš interneto.

1.2. Velniai lietuvių liaudies sakmėse. I c kl. mok. Modestas Brazauskas

Skaidrė 1

VelniaiVelniai lietuvilietuviųų

liaudies sakmliaudies sakmėėsese

DarbDarbąą atlikoatliko

GargGargžžddųų ““VaivorykVaivorykššttėėss”” gimnazijosgimnazijos

IcIc klkl. mok. Modestas Brazauskas. mok. Modestas Brazauskas

2009 2009 –– 2010 2010 m.mm.m..

Skaidrė 3

LietuviLietuviųų mitologijoje velnias yra tremitologijoje velnias yra treččias ias

iišš pagal svarbumpagal svarbumąą pagonipagoniųų dievdievųų. Tiesa, tada . Tiesa, tada

vadinosi vadinosi VeluVelu. Jis yra . Jis yra popožžiemiiemiųų dievas, dadievas, dažžnai nai

padeda neturtingiems ir baudpadeda neturtingiems ir baudžžia gobia gobššuolius. Jo uolius. Jo

pagrindinis priepagrindinis prieššas as -- PerkPerkūūnas. nas. ĮĮvairivairiųų ššalialiųų

sakmsakmėėse ir se ir padavimosepadavimose raraššoma, kaip velnias oma, kaip velnias

kakažžkkąą pavogiapavogia iišš Dievo ir todDievo ir todėėl Dievas, kur l Dievas, kur

bepamatbepamatęęs, velnis, velniąą mumušša. a.

Skaidrė 2

Skaidrė 4

AtAtėėjus krikjus krikššččionybei jis tapo blogio ionybei jis tapo blogio įįsiksikūūnijimu, pagrindiniu dievo prienijimu, pagrindiniu dievo prieššu. u. Vaizduojamas juodos odos su ragais ir uodega. Vaizduojamas juodos odos su ragais ir uodega. KrikKrikššččionys velniui ionys velniui įį rankas rankas įįdavdavėė Poseidono Poseidono tritriššakakįį, taip parodydami, jog kita religija yra , taip parodydami, jog kita religija yra blogis. Velnias vaizduojamas pusiau blogis. Velnias vaizduojamas pusiau žžmogus, mogus, pusiau gyvpusiau gyvūūnas, visai kaip graiknas, visai kaip graikųų mitologinmitologinėėbbūūtybtybėė kentauraskentauras. Nuo . Nuo kentaurokentauro velniui velniui pripaipripaiššytos ir kanopos. ytos ir kanopos.

5

Skaidrė 5

Skaidrė 10

Skaidrė 6

Skaidrė 11

Velnio vardo pavadinimaiVelnio vardo pavadinimai

Velnio vardu pavadinti viskas, kas menkai Velnio vardu pavadinti viskas, kas menkai

auga ar yra nereikalingi (velniaauga ar yra nereikalingi (velniažžololėė--niekam niekam

tikusi tikusi žžololėė, , velniagulvelniagulėė-- netinkama netinkama žžememėė). ).

Velnio vardu yra pavadinta daug pelkiVelnio vardu yra pavadinta daug pelkiųų, tod, todėėl l

galima teigti, jog lietuvigalima teigti, jog lietuviųų tautosakoje velnias tautosakoje velnias

gyvena pelkgyvena pelkėėse, mise, mišškuose, po akmenimis. kuose, po akmenimis.

Skaidrė 7

Skaidrė 12

ŠŠiais laikais mes nebetikime jokiais mistiniais iais laikais mes nebetikime jokiais mistiniais

padarais, todpadarais, todėėl apie velnius sul apie velnius sužžinome nebe iinome nebe išš

llūūppųų, o perskait, o perskaitęę kokikokiąą lietuvilietuvišškkąą sakmsakmęę ar ar

pasakpasakąą. Tod. Todėėl l ššiais laikais lietuviiais laikais lietuviųų tautosaka tautosaka

yra itin svarbi.yra itin svarbi.

Skaidrė 8

Velnio veiksmai sakmVelnio veiksmai sakmėėsese

Velnias sakmVelnias sakmėėse ir padavimuose kuria se ir padavimuose kuria krakrašštovaizdtovaizdįį-- nenešša akmena akmenįį ir gaidir gaidžžiams iams sugiedojus pameta. Lietuvisugiedojus pameta. Lietuviųų sakmsakmėėse ir se ir tautosakoje velnias visaip mtautosakoje velnias visaip mėėgina apgauti gina apgauti žžmogmogųų, , tataččiau daiau dažžniausiai lieka kvailio vietoje, nors ir niausiai lieka kvailio vietoje, nors ir beveik visi velnio dovanoti daiktai beveik visi velnio dovanoti daiktai žžmogui mogui atvirsta arklio katvirsta arklio kūūno dalimis arba ino dalimis arba iššmatomis. matomis. Velnias Velnias žžmogmogųų lydi visurlydi visur-- įį žžvejybvejybąą, , įį medmedžžioklioklęę. . Sukiojasi po laukus, darSukiojasi po laukus, daržžus ar namus, todus ar namus, todėėl l akivaizdu, jog dakivaizdu, jog dėėl visl visųų nelaiminelaimiųų kaltinamas kaltinamas nelabasis.nelabasis.

Skaidrė 13

DDėėkoju ukoju užž ddėėmesmesįį..

Kad tave kur velnias.Kad tave kur velnias.

Skaidrė 9

Velnio vaizdavimas Velnio vaizdavimas

LietuviLietuviųų tautosakoje velnias vaizduojamas tautosakoje velnias vaizduojamas

gyvgyvūūnnųų, pauk, paukššččiiųų ropliropliųų pavidalais. Sakoma, pavidalais. Sakoma,

jog kjog kąą velnias valdo, tuo ir pasiversti gali. velnias valdo, tuo ir pasiversti gali.

Velnias tautosakoje daVelnias tautosakoje dažžnai vaizduojamas ir nai vaizduojamas ir

kaip jaunuolis, vokietukas ar ponaitis. Lietuvikaip jaunuolis, vokietukas ar ponaitis. Lietuviųų

tautosakoje velnias turi daugiau nei 200 tautosakoje velnias turi daugiau nei 200

pavadinimpavadinimųų..

Skaidrė 14

Informaciniai Informaciniai ššaltiniai:altiniai:

P. P. DundulienDundulienėė.. ““SenovSenovėės lietuvis lietuviųų mitologija ir mitologija ir

religijareligija””

N. VN. Vėėliuslius.. ““ChtoniChtonišškasiskasis lietuvilietuviųų mitologijos mitologijos

pasaulispasaulis””

Internetas Internetas

6

1.3. Kūčių šventės tradicijos, papročiai ir tautosaka. I c kl. mok. Simona Varkalytė

Skaidrė 1

Gargždų “Vaivorykštės” gimnazijosIcg kl.mok. Simonos Varkalytės

“Kūčių šventės tradicijos, papročiai ir tautosaka”

2009-2010 m.m.

Skaidrė 6

Kūčių stalas ir vakarienė:

Kūčių vakarienės stalas buvo ir yra ypatingas. Pirmiausia, jį apdėdavo šienu, kuris primindavo Betliejaus prakartėlę su kūdikėliu, užklodavo balta staltiese, kuri simbolizuodavo tyrumą ir gerumą, uždegdavo žvakes, papušdavoeglių, rūtų šakelėmis, sudėdavo valgius, kuriųdažniausiai būdavo 12,nes metai turi 12 mėnesių. Kad jie būtų sotūs, reikia kiekvienam mėnesiui po valgį paruošti.

Skaidrė 2

Kūčių šventės kilmė:

Kūčios - tai šeimos šventė,švenčiama gruodžio 24d.,Šv. Kalėdų išvakarėse. Ji suartina visus šeimos narius: ir gyvus, ir išėjusius į amžinybę;tai - nakties šventė, kuri prasideda vėlai vakare, susėdus visiems prie stalo, apdengto balta staltiese,o paliktos tuščios vietos byloja apie mirusiųjųprisiminimą ir pagerbimą.

Skaidrė 7

Visi Kūčių valgiai gaminami be mėsos.Taiprėskučiai su aguonų pienu, žuvis – silkė,lydeka, grybai, rauginti kopūstai, daržoviųmišrainės, kisielius, džiovintų vaisių sriuba, žirniai, obuoliai ir, svarbiausia, duona.

Skaidrė 3

Vieni mano, kad Kūčių pavadinimas kilo iš žodžio Kočės (taip buvo vadinamos vėlės), kiti šią šventękildina iš žodžio “kucija”, kuris reiškė įvairių javųpatiekalą, skirtą vaišinti tą dieną apsilankančioms mirusiųjų vėlėms.

Skaidrė 8

Štai Kūčiukai – pagrindinis Kūčių stalo akcentas, be kurio ši šventėneįsivaizduojama.

Skaidrė 4

Pasiruošimas Kūčioms:

Kūčių diena siejama su visapusišku žmogaus dvasiniu ir fiziniu apsivalymu. Žmonės ne tik stengėsi išsivalyti namus, sutvarkyti buitį, išsimaudyti ir apsivilkti švariais drabužiais, bet ir dvasiškai atsigauti, atleisdami skriaudas ir nuoskriaudas, susitaikydami su visasi artimaisiais, baigdami darbus, grąžindami skolas. Nes sėsti prię Kūčių stalo, kur ateina mirusiųjų vėlės, galima tik būnant visapusiškai švariam, be pykčio, blogio, sąžinės graužaties.

Skaidrė 9

Po Kūčių vakarienės stalas nenukraustomas, nes maistas

paliekamas vėlėms.Nuo Kūčių stalo valgiųduodama ir gyvuliams,

bitėms nunešamas gabalėlis paplotėlio ar medaus,

kad vasarą daugiau

medaus prineštų.

Skaidrė 5

Pasirodžius vakarinei žvaigždei, visi sėsdavosi prie stalo. Tada ir prasidėdavo Kūčių vakarienė. Kalendorinių švenčių apeiginės vaišės turėjo pabrėžti kaimo žmogaus stalo turtingumą. Ritualinėgausa galėjo būti išreiškiama tik pagrindinio žemdirbio maisto - duonos buvimu ant stalo. Labai įdomu,kad seniau viena svarbiausių Kūčiųvakarienės apeiginiųdalių buvo„kūčių duonos“nešimas aplink namą.

Skaidrė 10

Kūčių nakties rimtis, paslaptingumas ir kartu žaismingumas teikė galimybę žmonėms atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais jie stengėsi sužinoti savo ateitį: ar geri, laimingi, derlingi, turtingi bus ateinantys metai, ar susilauks vaikų, ar ištekės, ir ar mirs. Burtai ir spėjimai atliekami prie stalo, lauke, miegant, su šiaudais, apavu, vašku, veidrodžiais, žaidžiant

„loteriją“.

7

Skaidrė 11

Štai keletas burtų ir spėjimų

Skaidrė 14

Spėjimai:

Jei Kūčių naktį būdavo žvaigždėtas dangus ir žvaigždės susibūrusios krūvomis, buvo tikima, kad kiti

metai bus derlingi.

Jei pūsdavo stiprus vėjas, žmonės tikėdavosi kitais metais daug riešutų ir obuolių.

Skaidrė 12

Burtas:Paimamos trys lėkštės,

po viena dedamas raktas, po antra – žiedas,

o po trečia – pinigas.Lėkštės sumaišomos irreikai vieną pasirinkti.

Žiedas simbolizuoja meilę, vedybas, raktas - šeimininką

savo bute ar name,o pinigas – turtingus

ateinančius metus.

Skaidrė 15 Vidurnaktį tariamai vykdavo įvairiausi

nepaprasti dalykai, neįmanomi kitu metu: prabildavo gyvuliai, vanduo pavirsdavo vynu.

Bet niekas neišdrįsdavo eiti į tvartą ir patikrinti, nes neva kas išgirsdavo kalbančius

gyvulius, iškart mirdavo.

Skaidrė 13

Burtas:Surenkami troboje esančiųžmonių batai.Tada juos reikiasudėlioti vieną paskui kitądurų link. Kieno batas atsiremia į duris,tas pirmasis išeis iš namų (kai kur sakoma, kad pirmasis mirs).

Skaidrė 16

Literatūra ir šaltiniai:

1.Asta Tamošiūnienė“Kalendorinės šventės”

2.Arūnas Vaicekauskas “Lietuvių kalendorinės šventės”

3.Pranė Dundulienė “Lietuvių šventės, tradicijos, papročiai, apeigos”

4.Internetas

1.4. Žalčio simbolika ir vaizdavimas lietuvių liaudies tautosakoje. I c kl. mok. Audrius

Mangarovas

Skaidrė 1

DarbDarbąą atliko atliko

GargGargžžddųų ““VaivorykVaivorykššttėėss”” gimnazijos gimnazijos

IcIc klkl. mok. Audrius . mok. Audrius MangarovasMangarovas

20092009--2010 2010 m.mm.m..

Skaidrė 3

ŽŽalalččiai riai rūūpinasi visokeriopa savo globojampinasi visokeriopa savo globojamųų ššeimeimųųgerove. Vaisingumo, ngerove. Vaisingumo, nėėšštumo, meiltumo, meilėės ids idėėja buvo ja buvo siejama su siejama su žžalalččiu. Tai turiu. Tai turėėjo garantuoti giminjo garantuoti giminėės s nesibaigiamumnesibaigiamumąą. Lietuvi. Lietuviųų tiktikėėjimuose gyvatjimuose gyvatėės bei s bei žžalalččiai riai rūūpinasi moterpinasi moterųų vaisingumu ir turi jam vaisingumu ir turi jam įįtakos. takos. DDėėl to atsirado gyvatl to atsirado gyvatėėms skirtos apeigos, susijusios su ms skirtos apeigos, susijusios su motermoterųų vaisingumo vaisingumo įįgijimu arba jo suintensyvinimu. gijimu arba jo suintensyvinimu. TodTodėėl buvo piel buvo pieššiami iami žžalalččiai ant moteriiai ant moterišškkųų statulstatulėėliliųųarba arba ššalia jalia jųų. .

Tautosakoje artimi gyvatTautosakoje artimi gyvatėės ar s ar žžalalččio ryio ryššiai su vaikais. iai su vaikais. ŽŽalalččiai globoja, supa vaikus, miega su jais vienoje iai globoja, supa vaikus, miega su jais vienoje lovoje, lovoje, žžaidaidžžia, gina nuo ia, gina nuo nelaiminelaimiųų.pasakoje.pasakoje gyvatgyvatėėatatššliauliaužžia prie naujagimio ir padeda ant jo arba prie jo ia prie naujagimio ir padeda ant jo arba prie jo labai gralabai gražžiiąą ggėėllęę. Turintis t. Turintis tąą ggėėllęę vaikas uvaikas užžaugaugęęs nei s nei kare, nei kitur nekare, nei kitur nežžus. Taip atsilygina gyvatus. Taip atsilygina gyvatėė moteriai, moteriai, davusiai jai duonos gimdant.davusiai jai duonos gimdant.

Skaidrė 2

ŽŽaltys saugo namus nuo perkaltys saugo namus nuo perkūūno, ligno, ligųų, , žžmogmogžžudystudystėės, s, nelaiminelaimiųų. . ŽŽalalččiai globoja sodybos gyvulius, tvartus, iai globoja sodybos gyvulius, tvartus, arklides arklides –– viso viso ūūkio skio sėėkmingumkmingumąą. Pasak S. Daukanto, . Pasak S. Daukanto, žžalalččiai buvo laikomi namiai buvo laikomi namųų sargais. Apie Kudirkos sargais. Apie Kudirkos NaumiestNaumiestįį buvo sakoma, kad kiekviena karvbuvo sakoma, kad kiekviena karvėė turi savo turi savo žžaltaltįį ir, jam nuklydus, duodanti mair, jam nuklydus, duodanti mažžiau pieno. Perkant iau pieno. Perkant karvkarvęę, buvo perkamas ir jos , buvo perkamas ir jos žžaltys. Rodaltys. Rodūūnnėės s apylinkapylinkėėse buvo draudse buvo draudžžiama muiama muššti ti įį tvarttvartąą ar kiaulidar kiaulidęęatsliuogusatsliuogusįį žžaltaltįį, nes jis kartu su par, nes jis kartu su parššeliais eliais žžinda kiaulinda kiaulęę, , nuo ko ji neserganti.nuo ko ji neserganti.

ŽŽalalččio globa, jo prielankumas susijio globa, jo prielankumas susijęęs su turtu, derliaus s su turtu, derliaus padidinimu. Ten, kur bpadidinimu. Ten, kur būūva va žžaltys, jis atnealtys, jis atnešša palaima palaimąą ir ir laimlaimęę, tie namai laimingi, pilni visokio turto, be to, jis ir , tie namai laimingi, pilni visokio turto, be to, jis ir popožžemio lobiemio lobiųų globglobėėjas.jas.

YpaYpačč artimi artimi žžalalččiiųų ryryššiai.iai.

Skaidrė 4

GyvatGyvatėės ar s ar žžalalččio, kaip gerojo totemo, vaizdavimas io, kaip gerojo totemo, vaizdavimas daugiausia buvo susijdaugiausia buvo susijęęs su s su žžmogaus imogaus iššėėjimu ijimu išš ššio io pasaulio bei pomirtiniu gyvenimu. pasaulio bei pomirtiniu gyvenimu. ŠŠie ropliai rie ropliai rūūpinosi pinosi ne tik gyvo ne tik gyvo žžmogaus gerove, bet ir tolesniu jo mogaus gerove, bet ir tolesniu jo gyvenimu pogyvenimu požžemio karalystemio karalystėėje, kur jie saugojo mirusje, kur jie saugojo mirusįįjjįįnuo piktnuo piktųų dvasidvasiųų, tur, turėėjo suteikti jam tariamjo suteikti jam tariamųųjjųų gyvybgyvybėės s jjėėggųų. Gyvat. Gyvatėės ar s ar žžalalččio atvaizdus pavaizduotus ant io atvaizdus pavaizduotus ant žžiediedųų, apyranki, apyrankiųų, apykakli, apykakliųų, d, dėėdavo mirusiesiems davo mirusiesiems įįkapkapąą. Tai buvo tolyg. Tai buvo tolygūūs pas paččiam iam žžalalččiui amuletai, iui amuletai, saugantys nuo visokisaugantys nuo visokiųų blogybiblogybiųų. Tod. Todėėl neatsitiktinai jl neatsitiktinai jųųgausu mgausu mūūssųų senkapiuose.senkapiuose.

8

Skaidrė 5

Tautosakoje daTautosakoje dažžnai nai žžaltys ar gyvataltys ar gyvatėės vaizduojami be s vaizduojami be galvgalvųų, i, iššžžiotais narais ar su dviem realistiniais ar iotais narais ar su dviem realistiniais ar stilizuotais dvistilizuotais dviššakiais ar triakiais ar triššakiais galais. Teigiama, jog akiais galais. Teigiama, jog tai lietai liežžuvis. Toks vaizdavimas perimtas iuvis. Toks vaizdavimas perimtas iššbendruomeninbendruomeninėės santvarkos buvo s santvarkos buvo žžinomas jau inomas jau viduramviduramžžiais.iais.

Liaudies mene realistinis Liaudies mene realistinis žžalalččio vaizdavimas iio vaizdavimas iššsilaiksilaikėėiki dabar. Siuiki dabar. Siužžetas perimtas ietas perimtas išš pirmykpirmykššttėės s bendruomenbendruomenėės santvarkos buvo gyvas ir kapitalizmo s santvarkos buvo gyvas ir kapitalizmo laikotarpiu. Realistilaikotarpiu. Realistišškai gyvatkai gyvatėės ar s ar žžalalččiai vaizduojami iai vaizduojami ant ant įįvairivairiųų darbo darbo įįrankirankiųų, bald, baldųų, d, dėžėžuuččiiųų, , rankrankššluostiniluostiniųų, , vavažžiiųų, , ššepeepeččiiųų. Be realisti. Be realistišškai vaizduojamkai vaizduojamųų žžalalččiiųų, yra , yra daugybdaugybėė stilizuotstilizuotųų, i, iššreikreikššttųų atitinkamais atitinkamais žženklais ir enklais ir simboliais. Taip jie vaizduoti ant papuosimboliais. Taip jie vaizduoti ant papuoššalalųų, audini, audiniųų, , darbo darbo įįrankirankiųų, bald, baldųų, susisiekimo priemoni, susisiekimo priemoniųų, apyvokos , apyvokos daiktdaiktųų, juost, juostųų ir kt.ir kt.

Skaidrė 8

••TreTreččioji funkcija ioji funkcija -- teisingumo vykdymas. Skriaudteisingumo vykdymas. Skriaudųų

žžalalččiai nedovanodavo. Populiarus sakmiai nedovanodavo. Populiarus sakmėės motyvas, s motyvas,

kaip kaip žžaltys netekaltys netekęęs tvarte pads tvarte padėėttųų kiaukiauššiniiniųų, ,

apnuodija puodynapnuodija puodynęę pieno, tapieno, taččiau pamatiau pamatęęs, kad s, kad

kiaukiauššiniai griniai grąžąžinti, puodyninti, puodynęę apverapverččia.ia.

••KrikKrikššččionybionybėės paveiktose sakms paveiktose sakmėėse ise iššryryšškinamas kinamas

žžalalččio io demonizmasdemonizmas, pabr, pabrėžėžiamas keriamas keršštingumas. tingumas.

ĮĮpykpykęęs s žžaltys altys žžmogmogųų lupa uodega, jlupa uodega, jįį apspjauna. apspjauna.

Tada Tada žžmogus apanka ir mirmogus apanka ir mirššta.ta.

••NuNužžududžžiusius žžaltaltįį, kiti , kiti žžalalččiai daiai dažžniausiai kerniausiai kerššija ija

nusmaugdami patnusmaugdami patįį žžududžžiusiusįį arba jo artimarba jo artimąąjjįį, ,

iiššpjaudami gyvulius.pjaudami gyvulius.

Skaidrė 6

••Juostos Juostos –– viena seniausiviena seniausiųų žžmonijos drabumonijos drabužžiiųų dalidaliųų. J. Jųų

ornamentika, kurioje galima aptikti gyvaornamentika, kurioje galima aptikti gyvaččiiųų ir ir žžalalččiiųų

žženklus, enklus, –– viena seniausiviena seniausiųų..

••YpaYpačč jjųų gausiai gausiai žžalalččiai vaizduoti Maiai vaizduoti Mažžojoje liaudies ojoje liaudies

architektarchitektūūroje. Jroje. Jųų galima rasti ir virgalima rasti ir viršš langinilanginiųų, ir ant , ir ant

koplytstulpikoplytstulpiųų. Daug koplytstulpi. Daug koplytstulpiųų su su žžalalččio atvaizdu rasta io atvaizdu rasta

ŽŽemaitijoje. Daug kur emaitijoje. Daug kur žženklai sudenklai sudėėtingai stilizuoti tingai stilizuoti –– su su

papildomais papildomais žženklais, sparneliais.enklais, sparneliais.

••LietuviLietuviųų liaudies mene daliaudies mene dažžnai aptinkama gyvatnai aptinkama gyvatėė ar ar žžaltys altys

apsivyniojapsivyniojęę aplink Gyvybaplink Gyvybėės meds medįį arba stulparba stulpąą. Taip . Taip

vaizduojami pirmieji biblinio Rojaus vaizduojami pirmieji biblinio Rojaus žžmonmonėės Adomas ir s Adomas ir

Ieva, kuriuos Ieva, kuriuos žžaltys sugundaltys sugundęęs suvalgyti vaisis suvalgyti vaisiųų. . ŠŠis motyvas is motyvas

per Biblijper Biblijąą atatėėjjęęs is išš pirmykpirmykššttėės bendruomens bendruomenėės santvarkos, s santvarkos,

susijsusijęęs su Gyvybs su Gyvybėės meds medžžio, Kosminio stulpo, Kosminio, Kosminio stulpo, Kosminėės s

gyvatgyvatėės vaizdais.s vaizdais.

Skaidrė 9

Wikipedija.org Wikipedija.org

Mokslai.lt Mokslai.lt

Skaidrė 7

LietuviLietuviųų mitologinmitologinėėse sakmse sakmėėse pasakojama apie se pasakojama apie dvejopus dvejopus žžalalččius ius –– apie gyvenusius kartu su apie gyvenusius kartu su žžmonmonėėmis mis sodybose sodybose –– namines gyvates namines gyvates –– ir apie sutiktas miir apie sutiktas mišške.ke.

MitologinMitologinėėse sakmse sakmėėse pagrindinse pagrindinėė žžalalččio funkcija io funkcija –– teikti teikti gerovgerovęę namams, kuriuose gyvena. Sakyta, kad namai, namams, kuriuose gyvena. Sakyta, kad namai, kuriuose jis gyvena yra laimingi, kuriuose jis gyvena yra laimingi, įį juos netrenkia juos netrenkia žžaibas, aplenkia ligos, geriau auga gyvuliai.aibas, aplenkia ligos, geriau auga gyvuliai.

Antroji Antroji žžalalččiiųų funkcija funkcija –– draugavimas su vaikais. draugavimas su vaikais. ŽŽalalččiai iai su vaikais miegodavsu vaikais miegodavęę vienoje lovoje, valgydavvienoje lovoje, valgydavęę iiššvieno indo, kartu vieno indo, kartu žžaisdavaisdavęę. Jei koks vaikas . Jei koks vaikas žžaltaltįįnuskriausdavo, tai nuskriausdavo, tai žžaltys jam nekeraltys jam nekerššydavydavęęs.s.

1.5. Kūčių ir Kalėdų tradicijos, papročiai ir tautosaka. I e kl. mok. Ernesta Kaušytė

Skaidrė 1

LLieietuvituviųų liaudies kalendorinliaudies kalendorinėės s ššventventėėss

KKūčūčiiųų ir Kalir Kalėėddųų

tradicijostradicijos, papro, paproččiai, iai,

tautosakatautosaka

Skaidrė 3

L iteratL iteratūūra, ra, ššaltiniaialtiniai

PranPranėė D undulienD undulienėė ““L ietuviL ietuviųų ššventventėės: s: tradicijos, tradicijos,

papropaproččiaiiai, apeigos, apeigos””

A sta T amoA sta T amošš iiūūnaitnaitėė ““K alendorinK alendorinėės s ššventventėėss””

Skaidrė 2

GargGargžžddųų „„VaivorykVaivorykššttėėss”” gimnazijosgimnazijos

IegIeg klasklasėėss mokinmokinėė

ErnestaErnesta KauKauššytytėė

20092009--2010 m.m.2010 m.m.

DarbDarbąą atlikoatliko

Skaidrė 4

KKŪČŪČIOSIOSGruodGruodžžio io 24 d24 d. Kal. Kalėėddųų iiššvakarvakarėėss

KKūčūčios ios -- tai tai ššeimos eimos ššventventėė, suartinanti visus , suartinanti visus ššeimos narius: eimos narius: ir gyvus, ir iir gyvus, ir iššėėjusius jusius įį amamžžinybinybęę, tai, tai-- nakties nakties ššventventėė, kuri , kuri prasideda vprasideda vėėlai vakare, suslai vakare, susėėdus visiems prie stalo, dus visiems prie stalo, apdengto balta staltiese, o paliktos tuapdengto balta staltiese, o paliktos tuššččios vietos byloja ios vietos byloja

apie mirusiapie mirusiųųjjųų prisiminimprisiminimąą ir pagerbimir pagerbimąą..

Reikia manyti, kad nuo vReikia manyti, kad nuo vėėliliųų vardo vardo kokočėčėss susidarsusidarėė KKūčūčiiųųpavadinimas.pavadinimas.

ŠŠi naktis nepaprasta i naktis nepaprasta –– kupina paslapties, kupina paslapties, burtburtųų,, prietarprietarųų. . Buvo tikima, kad vidurnaktBuvo tikima, kad vidurnaktįį kalba gyvuliai, vanduo kalba gyvuliai, vanduo virsta virsta įį vynvynąą, o atliekant , o atliekant įįvairius spvairius spėėjimus, galima jimus, galima susužžinoti ateitinoti ateitįį..

9

Skaidrė 5

KKūčūčiiųų vakarienvakarienėės stalas ypatingas. Pirmiausia js stalas ypatingas. Pirmiausia jįį apdapdėėdavo davo

ššienu, uienu, užžklodavo balta staltiese, uklodavo balta staltiese, užždegdavo degdavo žžvakes, vakes,

papuopapuoššdavo eglidavo egliųų, r, rūūttųų, mirt, mirtųų ššakelakelėėmis, sudmis, sudėėdavo davo

valgius, kurivalgius, kuriųų dadažžniausiai bniausiai būūdavo 12, nes metai turi davo 12, nes metai turi

dvylika mdvylika mėėnesinesiųų. Kad jie b. Kad jie būūttųų sotsotūūs, reikia kiekvienam s, reikia kiekvienam

mmėėnesiui po valgnesiui po valgįį paruoparuošštiti. Visi K. Visi Kūčūčiiųų valgiai gaminami valgiai gaminami

be mbe mėėsos. sos.

PasirodPasirodžžius vakarinei ius vakarinei žžvaigvaigžždei, visi sdei, visi sėėdasi prie stalo. dasi prie stalo.

SusSusėėdus svarbiausia dus svarbiausia –– paplotpaplotėėliolio dalijimas.dalijimas.

VyriausiasVyriausias-- senelis ar tsenelis ar tėėvasvas-- garsiai melsdavosi, o paskui garsiai melsdavosi, o paskui

visivisi vieni kitiems linkvieni kitiems linkėėdavo sveikatos, laimdavo sveikatos, laimėės, tiks, tikėėdami, dami,

kadkad tai itai iššsipildysisipildysiąą, nes per t, nes per tąą ššventventęę pasakytiems pasakytiems

linklinkėėjimamsjimams buvo priskiriama magibuvo priskiriama magišška galia.ka galia.

Seniau viena iSeniau viena išš sudsudėėtinitiniųų KKūčūčiiųų vakarienvakarienėės apeiginis apeiginiųų dalidaliųų

buvobuvo ““KKūčūčiiųų duonosduonos”” neneššimas aplink namimas aplink namąą..

Skaidrė 9

Skaidrė 6

Po KPo Kūčūčiiųų vakarienvakarienėės stalas nenukraustomas ir s stalas nenukraustomas ir

maisto paliekama vmaisto paliekama vėėllėėms. Nuo Kms. Nuo Kūčūčiiųų stalo valgistalo valgiųų

duodama gyvuliams, bitduodama gyvuliams, bitėėms nunems nuneššamas gabalamas gabalėėlis lis

paplotpaplotėėlio ar medaus, kad vasarlio ar medaus, kad vasarąą daugiaudaugiau medaus medaus

prineprineššttųų. Visas K. Visas Kūčūčiiųų vakaras kupinas burtvakaras kupinas burtųų ir ir

spspėėjimjimųų..

Skaidrė 10

Per KalPer Kalėėdas buvo puodas buvo puoššiamos iamos

egluteglutėės Ks Kūčūčiiųų vakarui ir vakarui ir

laikomos per vislaikomos per visąą KalKalėėddųų

laikotarplaikotarpįį iki Trijiki Trijųų KaraliKaraliųų. .

Seniau eglutSeniau eglutėės puos puoššėė

rierieššutais, dutais, džžiovintais iovintais

obuoliais, obuoliais, žžvakvakėėmis, o mis, o

dabar gradabar gražžiais kaliais kalėėdiniais diniais

žžaisliukais. O Kalaisliukais. O Kalėėddųų rytrytąą

atsikatsikėėllęę vaikai po Kalvaikai po Kalėėddųų

eglute ieeglute iešškodavo dovankodavo dovanųų. .

Skaidrė 7

KALKALĖĖDOSDOSGruodGruodžžio io 2525--26 d26 d..

Tai senovinTai senovinėė saulsaulėės grs grįžįžimo imo ššventventėė. Nuo . Nuo ššios ios ššventventėės diena s diena ima ilgima ilgėėti. Lietuvoje ti. Lietuvoje įįvedus krikvedus krikššččionybionybęę, , šši diena minima i diena minima kaip Kristaus Gimimo kaip Kristaus Gimimo ššventventėė. .

Seniau KalSeniau Kalėėdos Lietuvoje dos Lietuvoje ššventventėė tris ar net keturias dienas. tris ar net keturias dienas. Pirmoji buvo vadinama DidPirmoji buvo vadinama Didžžiiąąjjąą ššventimo diena, antroji ventimo diena, antroji --KalKalėėddųų, , tretreččioji ioji -- LedLedųų , ketvirtoji , ketvirtoji -- BerneliBerneliųų..

Su Su pirmpirmąąjaja KalKalėėddųų dienadiena baigiasi Adventas ir prasideda baigiasi Adventas ir prasideda mmėėssėėdis laikotarpis. Antrdis laikotarpis. Antrąąjjąą KalKalėėddųų diendienąą visi vavisi važžininėėja vieni ja vieni pas kitus pas kitus įį svesveččius, vaiius, vaiššinasi, o jaunimas linksminasi.inasi, o jaunimas linksminasi.

Vienas iVienas išš senovinisenoviniųų papropaproččiiųų buvo kalbuvo kalėėdojimas.dojimas.

Skaidrė 11

Dabar KalDabar Kalėėdos dos ššvenvenččiamos beveik visame pasaulyje, daiamos beveik visame pasaulyje, dažžnai nai

suliejant vietines ir jau globalios kultsuliejant vietines ir jau globalios kultūūros dalimi tapusias ros dalimi tapusias

tradicijas. Visur atsiranda tokitradicijas. Visur atsiranda tokiųų elementelementųų kaip Kalkaip Kalėėddųų

Senelis, saldumynai, Senelis, saldumynai, įįvairvairūūs s žžaisliukai, blizguaisliukai, blizguččiais iais

papuopapuošštos egluttos eglutėės, dovans, dovanėėles. Miestai puoles. Miestai puoššiami iami

mirganmirganččiomis lemputiomis lemputėėmis, prekybininkai kasmet vis mis, prekybininkai kasmet vis

anksanksččiauiau ima siima siūūlyti lyti ššventinesventines nuolaidas. Dovannuolaidas. Dovanųų pirkimas pirkimas

neretai tampa neretai tampa galvosgalvosūūkiu:kiu: nenuostabu, kad Kalnenuostabu, kad Kalėėdos sukelia dos sukelia

dideldidelįį stresstresąą. Pa. Pašštas dirba ltas dirba lėčėčiau nei paprastai, nes nespiau nei paprastai, nes nespėėja ja

iiššneneššioti gausybioti gausybėės kals kalėėdinidiniųų atvirukatvirukųų. Vie. Vieššose vietose ose vietose

visame pasaulyje skamba tos pavisame pasaulyje skamba tos paččios melodijos: ios melodijos: „„JingleJingle

BellsBells””, , „„WeWe wishwish youyou a a merrymerry ChristmasChristmas””. Neretai . Neretai

prabylama apie tai, kad Kalprabylama apie tai, kad Kalėėdos praranda dos praranda ššventventėės kaip s kaip

„š„švento laikovento laiko”” prasmprasmęę: jos vis labiau : jos vis labiau sukomercinamossukomercinamos, ,

tampa prievole. tampa prievole.

Skaidrė 8

MMūūssųų protprotėėviai per Kalviai per Kalėėdas kdas kėėllėėsi anksti si anksti rytrytąą,, nudenginnudenginėėjo jo

KKūčūčiiųų stalstaląą, steb, stebėėdavo, ar nesdavo, ar nesąą vvėėliliųų buvimo pbuvimo pėėdsakdsakųų. .

NuimtNuimtąą nuo stalo nuo stalo ššienienąą dalindavo gyvuliams. dalindavo gyvuliams.

Prosenovinis tradicinis KalProsenovinis tradicinis Kalėėddųų valgis buvo valgis buvo ššerniena arba erniena arba

kiauliena. Pirmkiauliena. Pirmąą KalKalėėddųų diendienąą žžmonmonėės buvo rimtai s buvo rimtai

nusiteiknusiteikęę, niekur neidavo ir nieko nedirbdavo, bet burdavo , niekur neidavo ir nieko nedirbdavo, bet burdavo

ateinanateinanččiiųų metmetųų derliderliųų bei orbei orąą. . ŠŠaltos Kalaltos Kalėėdos reidos reišškia kia

pavasarpavasarįį, saul, saulėėta dienata diena-- derlingus metus.derlingus metus.

KalKalėėddųų,, kaip ir kitkaip ir kitųų ššvenvenččiiųų, dienomis didel, dienomis didelėė magimagišška jka jėėga ga

buvo priskiriama sveikinimams bei linkbuvo priskiriama sveikinimams bei linkėėjimams. Apeigas jimams. Apeigas

atlikinatlikinėėjo jo žžyniai, yniai, įįvairvairūūs persirengs persirengėėliai. Po liai. Po kiemuskiemus imta imta

vaikvaikššččioti persirengus Kalioti persirengus Kalėėddųų seniu arba seniu arba KalKalėėdada ir linkir linkėėti ti

gero derliaus.gero derliaus.

Skaidrė 12

1.6. Velykų tradicijos, papročiai ir tautosaka. I e kl. mok. Brigita Girskytė

Skaidrė 1

VelykosVelykos --lietuvių liaudies kalendorinė šventė

(tradicijos, papročiai, tautosaka)

Darbą atliko

Gargždų “Vaivorykštės” gimnazijos

I e kl. mok. Brigita Girskytė

2009-2010 m.m.

Skaidrė 2

Ve rb ų se kmad ie nis:

Didžioji, arba kančios, savaitė prasideda

Verbų sekmadienį. Kartu su bundančiu

pavasariu šį sekmadienį atgydavo visa

Lietuva. Keliais ir takeliais mirgėte mirgėjo

žmonių būreliai su verbomis rankose.

Verbų sekmadienį eiti į bažnyčią be žolynų

nederėjo.

10

Skaidrė 3

Skaidrė 8

Skaidrė 4

Ugnis ir vanduo:

Didįjį šeštadienį, dažniausiai prieš pietus,

(iki mūsų šimtmečio vidurio) bažnyčioje

šventinama ugnis ir vanduo. Juos parnešti į

namus buvo vaikų ir paauglių pareiga. Ši

diena jiems suteikdavo daug įspūdžių.

Skaidrė 9

Ve lykų naktis:

Seniau nakčia iš Didžiojo šeštadienio įVelykų sekmadienį žmonės, seni ir jauni, ypač atėjusieji iš tolimesnių kaimų, bažnyčiose budėdavo. Po iškilmingųmišparų, jie, kaip ir per laidotuves, iki vidurnakčio, o kartais ir ilgiau, melsdavosi, giedodavo. Ta proga jaunimas ir kitokiųužsiėmimų turėdavo. Bažnyčiose ir šventoriuose Velykų naktį pasirodydavo “žalnieriai”, įvairūs persirengėliai, išvarydavo silkę, sušaudydavo gavėną, saliutuodavo iš patrankėlių ir kt.

Skaidrė 5

Vanduo – vandenį nešdavo ąsočiuose, buteliuose, mediniuose induose. Buvo paprotys skubėti pasisemti šventinto vandens – kas pirmas pasisems, tas tais metais greičiau apsidirbs, bus laimingas. Apie tokįskubėjimą kritiškai atsiliepėVaižgantas.

Ugnis – šventoriuose

sukurdavo didžiulius

laužus; į juos sudėdavo ir

senus medinius kryžius.

Buvo paprotys laužus, kaip

ikikrikščioniškuoju

laikotarpiu namų židinius,

užkurti trinant sausas

skalas arba titnagu gauta

ugnimi.

Skaidrė 10

Ve lykų rytas:

Velykų rytą ūkininkai laikė savo pareiga nueiti į tvartus paglostyti ir paglamonėti visus gyvulius. Tai darydavo tam, kad gyvuliai visus metus būtų nepikti ir jaukūs. Eidamas į tvartą, tėvas vesdavosi ir vaikus, gyvulius pašerdavo geresniais pašarais. Kiti tai darydavo Velykų naktį, priešguldami “apeina savo ūkio pastatus, klojimą, tvartus, namus ir kt. trobesius tuo apsaugodami savo ūkį nuo pikta nešančiųasmenų, kad neužburtų, ligų neįneštų ir kt”.

Skaidrė 6

Kamb arių puošimas:

Laukiant Velykų, susitvarkius visoje

sodyboje, puošiami kambariai. Puošmenos

buvo daromos iš šiaudelių, kiaušinio

kevalų, popieriaus, buvo panaudojami ir

naturalūs žalumynai.

Skaidrė 11

Valg ių šve ntinimas:

Velykinius valgius bažnyčiose šventinti

pradėta VII amžiuje. Iš pradžių tai buvo

avinėlio mėsa, vėliau ją pakeitė kiaulienos

kumpis. Kiaušinius šventinti imta XII

amžiuje.

Skaidrė 7

Marg učių marg inimas:

Daugiausia džiaugsmo vaikams

padarydavo margutis, tuo labiau, jeigu

gražiai išmargintas ir skiriasi nuo kitų.

Susirinkę eiti “atimtinių” ar kiaušinių ridenti

vaikai pirmiausia apsižiūrėdavo, kuris

margutis gražiausias.

Skaidrė 12

Ve lykų pusryčiai:

Visi stengdavosi kad Velykų, kaip ir Kūčių, stalas būtų turtingas – tuomet bus turtingi ir metai. Velykų stalas jau alsuoja pavasariu. Stalo viduryje dubenėlyje sudėti margučiai - jie puošti pataisų, bruknių šakelėmis, samanomis, rugių želmenimis, žemuogiųlapeliais, kartais žibutėmis. Šventinti margučiai dedami ir į priželdintą avižų ar miežių dubenį. Skuode avižas želdinant suformuodavo kūgį, o margučius sudėliodavo lėkštėje apie jį.

11

Skaidrė 13

Ve lykų b ob utė:

Aukštaitijoje ir Suvalkijoje vaikų laukiamas svečias – Velykų bobutė. Šakiečiai iki Pirmojo pasaulinio karo ją vadino “Velykų karaliene”. Pasvaliečius, panevėžiečius ir ukmergiškius vietoje Velykėslankė Velykis arba Velykius. Vaikai jau Velykųšeštadienį po pietų pradėdavo jų laukti, ruošti vietelę margučiams – darželiuose prie medžių, namų sąsparuose, medžiuose įrengdavo gūžteles, ant palangių, stalų, po suoliukais, prieangiuose, prie lovos dėdavo pintinėles ir dubenėlius –prieangyje vietoje jų kartais palikdavo rėtuką.

Skaidrė 16

Atve lykis:

Pirmas sekmadienis po Velykų – Velykųšvenčių užbaiga. Žmonės jį vadina Atvelykiu, o žemaičiai dar “Velykėlėmis”, “Velykikėmis”, “Mažosiomis Velykėlėmis”. Vidurio ir šiaurės rytų Lietuvoje – “VaikųVelykomis”. Iki Atvelykio išlaikydavo keletąvelykinių kiaušinių arba naujai virdavo vaikams, neretai ir visus, per savaitęsudėtus. Kartais juos nudažydavo tais pačiais dažais, kurie likę nuo Velykų, arba ir visai nedažydavo. Per Atvelykįdažniausiai subaigdavo Velykų valgius arba vėl ruošdavo tokius pat kaip ir per Velykas, tik šventinti nebenešdavo.

Skaidrė 14

Kiaušiniavimas:

Velykų antroji diena - kiaušiniavimo, “žėkavimo” diena. Kiaušiniauti eidavo visoje Lietuvoje: tai krikštavaikiai, kaimo vaikai, uždarbiautojai, persirengėliai,

Krikšto motina. Margutis krikštavaikiui –velykinė krikšto motinos pareiga. Įvairiuose Lietuvos vietose krikšto tėvų ir vaikųsusitikimo įpročiai skirtingi – vienur tai dažniausiai krikštamotė margutį atneša, kitur krikštavaikiai nueina, o ir tokių vietųbūdavo, kur krikšto motina nieko neturėjo dovanoti.

Skaidrė 17

Informacijos ėmiau iš knygos:

“Velykų šventės”. Juozas Kudirka.

Skaidrė 15

Žaid imai su margučia is:Apie margučius sukasi dauguma velykiniųlinksmybių. Gauti jie iš savo tikros ir iš krikšto mamos, išsiderėti iš merginų, susirankioti iš artimųkaimynų ir kaimų, - iš vienų gauti kaip prievolė, iškitų vaišingumo ir nuoširdumo simbolis. Baigus kiaušiniauti, visi tie maži ir didelis “žėkeliai”, lalauninkai, nešini pilnomis kišenėmis, užančiais, maišeliais ir pintinėmis margučių, susirinkdavo kur nors gražioje vietoje į krūvą, apsirodydavo, apsižiūrėdavo, kas kokių turi, kas daugiausiai surinko, kieno gražiausi. Ir prasidėdavo žaidynės.

Skaidrė 18

AAččiiūū uužž ddėėmesmesįį..

1.7. Lietuvių liaudies vestuvių tradicijos, papročiai ir tautosaka. I e kl. mok. Lina Rusytė

Skaidrė 1

L ietuvių liaudies ves tuvių tradicijos , paproč iai ir tautosaka

G argždų Vaivorykštės gimnazijos mokinė L ina R usytė, 1eg

Skaidrė 3 P aprotys vestuvėse uždaryti vartus priešjaunavedž io būrį, nuotaka vartųsaugotojui turėdavo duoti porą vilnoniųkojnių, o jos palydovai – pinigų. J aunosios slapstymasis ir verkimas, vištų ir kitųdaiktų vogimas, išvežant jaunąją, - tai irgi žmonos vogimo tradicijų leikanos. P irš lių apsimetimas pirkliais, nuotakos vadinimas preke, derėtuvės, ž iedo, vainiko, kasos, sodo, rūtų mokėsč iai, duodami nuotakai bei jos giminėms, nuotakos pulko pirkimas, dovanos ir pan. P er mergvakarį visi pažadėdavo kas puspūrį, kas av į, kas veršį ir t.t. Tą patįvakarą padarydavo sandėrį, atlikdavo pintuves, pasikeisdavo ž iedais. T ada pirš lys duodavo jauniesiems atsigerti išvieno indo alaus. Vestuvės dažniausiai būdavo antradieniais, o turtingųjų –sekmadieniais.

Skaidrė 2

Vestuvių paproč iai, tradicijos :

Vedus broliams, ištekėjus dukterims, ūkį pasidalydavo broliai. Būdavo atvejų, kad ūkio nesmulkindavo, o vyriausias brolis išmokėdavo dalį. Ištekinamoms dukterims buvo duodama nekilnojamojo turto dalis, vadinama pasoga, susidedanti išgyvulių, javų, žemės ūkio įrankių, pakinkytų arklių, pinigų ir kt.Vesti ar tekėti buvo leidž iama iš eilės pagal gimimo pirmumą. P asitaikydavo, kad neištekėjus vyriausiai dukteriai, netekėjusios likdavo ir kitos. G rupinės šeimos užuomina yra vestuvinių apeigų marčios šokis, kur jąšokdina jaunojo broliai bei pusbroliai, o tik pats paskutinis – jaunasis.

Skaidrė 4

Dar X IX a. B uvo iš likęs paprotys drausti moteriai nusiimti gobtuvą, ypač rodytis neapgobta galva žmonėms. Y pač Ž emaitijoje ir S uvalkijoje, svarbią vietą užėmė pirš lio korimas. Ž emaičiai pirš lio iškamšą ne tik kardavo, bet ir degindavo, o patįpirš lį visada išvaduodavo nuotaka. P agal seną tradiciją pirš lys įsutuoktuves su jaunuoju važ iuoja pirmoje maš inoje, o svoč ia su jaunąja – antroje. G rįž tant pirš lys su svoč ia pirmoje maš inoje, o už jųjaunavedž iai. Vienas iš reikšmingųprieš istorinės kilmės paproč ių buvo nuotakos atsisveikinimas su namųž idiniu.

12

Skaidrė 5

Nuotakos atsisveikinimas su savo gimtuoju kaimu paprotys atspindi kaimo bendravimo tradicijas. J aunoji prieš vestuves eidavo atsisveikinti su kaimynais. P lačiai ž inomas paprotys jungtuvių dienos rytą nuotakai slėptis nuo jaunikio pirkaitėje arba po drobule. J auniko pabroliai š iaudiniais bizūnais užmušdavo vištą ir duodavo ją marčiai pietums. P rieš dedant kraičius į vež imą, dažniausiai jaunikis, vyriausiasis pabrolys arba pirš lys išpirkdavo kraitį iš nuotakos motinos ar kitųmoterų.

Skaidrė 7

P agroti per vestuves būdavo kviečiami savo arba kaimyninių kaimų muzikantai. Muzika turi būti vestuviųstiliaus, žaisminga bei dž iugi, vestuvėse grodavo įvairiausi ansambliai. G rojama buvo medinėmis triūbomis, kanklėmis, būgnas, vamzdeliais ir smuiku.

Š okami vestuviniai šokiai, pasakojamos legendos,istorijos, patarles. T aip pat būna daug visokiausių pokštų ir anekdotų bei begalė mįslių ir pan...

T autosaka :

Skaidrė 6

S enųjų vestuvių veikėjai :

J aunikio s varbiaus ias is veikėjas - pirš lys . T ai vienas išspalv ingiausių figūrų lietuv ių liaudies vestuvėse. P irš lys vadovauja vestuvėms, jis išsiskiria dideliais vaidybiniais, improvizaciniais bei retoriniais sugebėjimais. P irš lį jaunikis pasirinkdavo iš savo giminių ar paž įstamų rato. P irš lybos visoje L ietuvoje vykdavo dažniausiai baigiantis lauko darbams, rudenį arba ž iemą, per mėsiedą.Nuotakos s varbiaus ioji veikėja – s voč ia. J i lietuvių liaudies vestuvėse nuotakos pusėje vyriausioji. S vočia būdavo kviečiama vyresnio amž iaus ištekėjusi nuotakos giminaitė. J os pareiga buvo lydėti nuotaką į jungtuves, vadovaudavo apeigoms.Vyriaus ioji pamerg ė – jaunoji savo netekėjusią seserį, giminaitę ar artimą draugę paskirdavo vyriausiąja pamerge. J i atlikdavo tam tikras pareigas ruoš iantis vestuvėms.J aunųjų tėvai – nuotakos tėvas tam tikrą vaidmenį atlikdavo per pirš lybas. J aunikio pusei atstovaudavo pirš lys, o jaunosios – jos tėvas.

Skaidrė 8

Informacija iš knygų : P ranė Dundulienė. L IE T UVO S E T NO G R AF IJ AB alys B uračas . L IE T UVO S K AIMO P AP R OČ IAI

J uozas K udirka. L IE T UVIŲ L IAUDIE S P AP R OČ IAII. Č epienė. L IE T UVIŲ L IAUDIE S VE S T UVIŲ VE IK Ė J AI

Ač iū už dėmes į.

1.8. Vėlinių tradicijos, papročiai ir tautosaka. I e kl. mok. Karolina Abartytė

Skaidrė 1

VVėėlinlinėės s -- lietuvilietuviųų liaudies liaudies kalendorinkalendorinėė ššventventėė

(tradicijos, papro(tradicijos, paproččiai, tautosaka)iai, tautosaka)

Skaidrė 4

VVėėliniliniųų papropaproččiaiiai

Per VPer Vėėlines buvo paplitlines buvo paplitęęs paprotys suss paprotys susėėdus udus užžstalo pasakoti stalo pasakoti ššiurpias istorijas apie viurpias istorijas apie vėėles. les. ŠŠis is paprotys ipaprotys iššliko iki dabar, jo laikosi daugiausia liko iki dabar, jo laikosi daugiausia jaunimas.jaunimas.

Pagonys daPagonys dažžydavo kiauydavo kiauššinius raudonai ir juodai, inius raudonai ir juodai, neneššdavo juos ant kapdavo juos ant kapųų ir tikir tikėėdavosi, kad tai davosi, kad tai atneatnešš jiems gerjiems gerąą derliderliųų ar dar kar dar kąą nors.nors.

AnksAnksččiau iau VVėėliniliniųų naktnaktįį uužžklydklydęęs s įį namus namus nepanepažįžįstamas kareivis bstamas kareivis būūdavo gradavo gražžiai iai sutinkamas, tiksutinkamas, tikėėta, kad tai vta, kad tai vėėliliųų pasiuntinys.pasiuntinys.

Skaidrė 2

Kas yra VKas yra Vėėlinlinėės?s?

VVėėlinlinėėss -- tai mirusitai mirusiųųjjųų

pagerbimo pagerbimo ššventventėė..

Gyvieji aplanko Gyvieji aplanko

mirusimirusiųųjjųų kapus, kapus,

uužždega dega žžvakes.vakes.

Jos bJos būūna kartna kartąą

metuose.metuose.

Skaidrė 5

Viena iViena išš ššventventėės dalis daliųų –– vaivaiššėės. s. TiTikkėėta, kad ta, kad

jose dalyvauja ir mirusieji.jose dalyvauja ir mirusieji.

VVėėliniliniųų vaivaiššiiųų metu aplink stalmetu aplink staląą uužždegami degami

žžiburiai iburiai –– žžvakvakėės ar kitokia ugnis.s ar kitokia ugnis.

ŠŠiais laikais Viais laikais Vėėlines lines ššvienvienččiame eidami iame eidami įį

kapines ir ant kapkapines ir ant kapųų uužždegdami degdami žžvakes.vakes.

Skaidrė 3

ŽŽmogus manmogus manėė, kad mirusiojo , kad mirusiojo

vvėėllėė gyviesiems yra pavojinga, gyviesiems yra pavojinga,

todtodėėl atsirado paprol atsirado paproččiiųų,, magimagišškkųų

veiksmveiksmųų, apeig, apeigųų..

Skaidrė 6

DarbDarbąą atliko atliko GargGargžžddųų ““VaivorykVaivorykššttėėss”” gimnazijosgimnazijos

Ie kl. mok. Karolina AbartytIe kl. mok. Karolina Abartytėė20092009--2010 m.m.2010 m.m.

13

1.9. Joninių tradicijos, papročiai ir tautosaka. I e kl. mok. Aušra Vaitiekūnaitė

Skaidrės 1

J o n i n i ų

p a p r o či a i ,

t r a d i c i j o s

i r

t a u t o s a k a

Drabą atliko

Gargždų “Vaivorykštės” gimnazijos

1eg kl. mokinė Aušra Vaitiekūnaitė

2009-11-25

Skaidrės 6

Joninių laužas ir saulėtykis

l a u ž a i b u v o d e g i n a m i p a s i l i n k s m i n u m u i . J a u n i i r s e n i p r i e l a u ž o d a i n u o d a v o , š o k d a v o , v a i š i n d a v o s i . J o n i n i ųn a k t i s b u v o s k i r t a j a u n i m u i . T ą n a k t į n i e k a s n e i d a v o m i e g o t i , k a d n e p r a m i e g o t ų s a u l ėt y k i o . M a t J o n i n i ų r y t e s a u l ėt e k ėd a m a š o k i n ėj a i r m a i n o s p a l v a s . P a m a t y t i š o k i n ėj a n či ą s a u l ę y r a l a b a i n a u d i n g a : b ūs i l a i m i n g a s i r s v e i k a s v i s u s m e t u s .

Skaidrės 2

J oninės-tai vidurvasario šventė, švenčiam a nuo sen iausių, neatm enamų laikų ne tik Lietuvoje, bet daugelyje k itų Europos k raštų. Įsigalėjus k rik ščionybei, pagonišk a šventė sutapatin im a su k rik ščion išk a šv. J ono K rik štytojo švente. Nors k alen doriuje yra pažymėta daugiau dienų šv. J ono vardu, bet liaudis tvirtindavo, k ad visi J on ai švenčia birželio 2 4 dieną.

Joninės-kalendorinė lie tuvių

liaudies šventė

Skaidrės 7

A p e ig os

J on in ių a p e ig ose y p a t in g a s d ėm e sy s b u vo sk i r ia m a s va n d e n iu i , ku r i s la ikom a s tu r in čiu g a l ią a p va i sin t i ž e m ę, su te ik t i j a i jėg ų, t od ėl b u r t a i , m a g i šk i ve iksm a i b u vo a t l ie ka m i p r ie va n d e n s a r b a su va n d e n iu . J on in ių išva ka r ėse a r b a J on in ių a n kstų r y tą, p r ie š sa u lės p a te kėj im ą, l ig o n ia i e id a vo į u p e s a r e ž e r u s m a u d y t is, n u o ko t ik ėd a vosi p a sve ik t i , a p sisa u g o t i n u o l ig ų, su st ip r in t i sve ik a tą. Y p a t in g a i J on in ių r y tą st e b ėt a r a sa ( t a i e sm in ėg y vy b ės a p r a i šk a ) . K u o d id e sn ė j i b u vo šve n tės r y tm e t į, t u o g e r e sn io d e r l ia u s t ik ėt a si .

Skaidrės 3

Ši šventė vien a lin k sm iausių ir populiariausių vasaros švenčių. Tai trum piausia m etų n ak tis ir ilgiaus ia diena. I š tik rųjų šv. J ono nak tįLietuvoje beveik nesutem sta.

Skaidrės 8

Tautosaka

Per Jonines dainuojamos

dainos, pasakojamos istorijos.

Visi pritaria dainininkui ir

dainuoja kartu.

Lietuvių Joninių dainų, nors

užrašyta yra nedaug, bet jos

gana savitos ir vertos dėmesio.

O per Jonines pasakojama, kaip

ieškojo paparčio žiedo, kokie

buvo įspūdžiai.

Skaidrės 4

Papročiai

Iš lik ę senieji papročiai yra susiję su vandens,

ugnies, augmenijos simbolik a: vainik ų pynimas,

meilės bei vestuvių burtai, žoliavimas ir

k upoliavimas, paparčio žiedo iešk ojimas, laužų

kūrenimas, šok inėjimas per ugn į.

Svarbi Joninių dalis - vainikų pynimas. Išvakarėse merginos

nusipindavo iš kupolių vainikėlius ir plukdydavo juos,

mėtydavo per laužą, taip burdamos savo vestuvinę laimę.

Vainiką reikėdavo pinti iš 9 arba 12 rūšių gėlių: baltųjų ir

raudonųjų dobilų, ramunių, kūkalių, rugiagėlių, rūtų... Vainikas

– tai saulės ženklas, meilės ir skaistumo simbolis,

Joninių išvakarėse – moterys laukuose ir miškuose rinkdavo

vaistažoles – kupoliaudavo .

Buvo nemažai burtų . Pvz., jaunimas Joninių naktį šokinėdavo

per laužą. Buvo manoma, kad jei mergina ir vaikinas kartu

peršoka laužą susikibę rankomis, jie šiemet susituoks.

Skaidrės 9

Jo n in ių v a i z d a i

Skaidrės 5

Manoma, kad Joninių naktį žydi papartis.

Liaudis, pripratusi prie įvairiausių gamtos

apraiškų, pažindama savo aplinkos augmeniją,

žinojo, jog visi augalai prasideda iš sėklos. Tačiau

papartis-kitas dalykas. Augalas vešlus, žalias,

visur augantis, ypač miškuose, drėgnuose pievose,

žydi pačiu magiškiausiu metų laiku-šv. Jono naktį.

Paparčio žiedas panašus į blizgantį, tviskantį

raudoną ar vaivorykštės spalvų žiburėlį. Jis

prasiskleidžia lygiai 12 val. Joninių naktį. Papartis

žydi tik trumpučiukę akimirką. Žmogaus dėmesį

nuo šio stebuklingo reginio stengiasi nukreipti

įvairios baidyklės, raganos. Matyt, kad joms

visuomet pavyksta, nes žmogus taip ir neranda

paparčio žiedo . Kol lauksi paparčio žiedo

pražystant, tave gąsdins piktosios miško dvasios,

todėl turi būti drąsus, susikaupti ir nesigręžioti.

Paparčio žiedą patariama įsikišti po oda,

prasipjovus rankos odą, kad jo nepamestum .

Paparčio žiedo simbolio reikšmė

Skaidrės 10

Darydama šį darbą rėmiausi

interneto informacija ir knyga -

Danutė Brazytė “Lietuvių papročiai

ir tradicijos”.

Štai tiek įdomių dalykų sužinojau

rašydama šį darbą, tikiuosi, kad

perskaitę kažką nauja sužinojote ir

Jūs.

14

1.10. Lietuvių laidojimo papročiai. I e kl. mok. Žilvinas Špečkauskas

Skaidrė 1

ŽŽilvinas ilvinas ŠŠpepeččkauskas kauskas

1eg1eg

pristatys apie senovpristatys apie senovėės lietuvis lietuviųų

laidojimo paprolaidojimo paproččius. ius.

Ir tikiuosi,Ir tikiuosi, kad bus kad bus įįdomu.domu.

Skaidrė 5 KKūūnnųų deginimasdeginimas

ApieApie XI a.XI a. vakarinvakarinėėjeje LietuvosLietuvos dalyjedalyje įįsivyraujasivyrauja kkūūnnųų deginimasdeginimas. . XIIXII--XIII a.XIII a. visojevisoje LietuvojeLietuvoje kkūūnnųų deginimasdeginimas pasidaropasidaro vienintelevienintelelaidojimolaidojimo forma.forma.

TuoTuo metumetu buvobuvo tikimatikima, , kadkad sudeginantsudeginant kkūūnnąą iiššvaduojamavaduojama sielasiela. . GalbGalbūūtt kaipkaip tiktik tuotuo laikotarpiulaikotarpiu imtaimta labiaulabiau atskirtiatskirti kkūūnono irir sielossielosssąąvokasvokas. . DeginimasDeginimas –– lengvesnislengvesnis sielossielos iiššlaisvinimaslaisvinimas iišš kkūūnono. . TaTaččiauiau sielasiela likoliko artimaartima mirusiojomirusiojo kkūūninišškamkam vaizduivaizdui irir taiptaip susijusisusijusisusu papaččiuiu mirusiuojumirusiuoju, , kadkad pomirtiniopomirtinio gyvenimogyvenimo supratimesupratime nenežžymuymujokiojokio skirtumoskirtumo: : ddėėll to to irir toliautoliau įį kapkapąą dedamidedami tokiostokios pat pat įįkapkapėėss..

DeginimasDeginimas pomirtiniopomirtinio gyvenimogyvenimo nepakeitnepakeitėė, , pakeitpakeitėė tiktik papažžiiūūrrąą įįmirusmirusįįjjįį. . EiliniusEilinius žžmonesmones laidodavolaidodavo irir įį žžememęę, , tataččiauiau kilminguosiuskilminguosius irirypaypačč kunigaikkunigaikššččiusius bbūūtinaitinai degindavodegindavo. . BuvoBuvo sudegintisudeginti MindaugoMindaugo, , GediminoGedimino, , kitkitųų kunigaikkunigaikššččiiųų kkūūnainai. . HermanasHermanas VartbergasVartbergas ““LivonijosLivonijoskronikojekronikoje”” pasakojapasakoja kaipkaip 13771377 m. m. buvobuvo iišškilmingaikilmingai sudegintassudegintasDidysisDidysis LietuvosLietuvos kunigaikkunigaikšštistis AlgirdasAlgirdas susu daugybedaugybe daiktdaiktųų irir 18 18 kovoskovos žžirgirgųų. . XIV a.XIV a. krykryžžiuoiuoččiiųų metrametrašštininkastininkas VygantasVygantasHarburgietisHarburgietis ““NaujosiosNaujosios PrPrūūsijossijos kronikojekronikoje”” apraapraššoo kaipkaip 13831383 m. m. VilniujeVilniuje iišškilmingaikilmingai, , kartukartu susu rrūūbaisbais, , ginklaisginklais, , kovoskovos žžirguirgu, , medmedžžioklioklėėss ššunimisunimis irir sakalaissakalais buvobuvo sudegintassudegintas kunigaikkunigaikšštistisKKęęstutisstutis..

MirusiMirusiųųjjųų irir jjųų daiktdaiktųų deginimasdeginimas labailabai stebinostebino VakarVakarųų EuroposEuroposkrikkrikššččionisionis, , kurkur tokiotokio papropaproččioio nebnebūūtata irir ikiiki krikkrikššččionybionybėėss įįvedimovedimo..

Skaidrė 2

Laidojimo bLaidojimo būūdaidai

Baltai mirusiuosius laidojo trejopai: laidojimas medžiuose, laidojimas žemėje ir kremavimas.

Šie būdai atitinka mirusiojo susijungimą su trimispirmapradžiais gamtos elementais: žeme, oru ir ugnimi. Tai tarsi žmogaus perėjimas į “kitą pasaulį”, įsivaizduojamas šių

trijų elementų tarpininkavimo dėka.

Skaidrė 6 Laidojimo paproLaidojimo paproččiaiiai

LabaiLabai svarbusvarbu buvobuvo mirusmirusįįjjįį palaidotipalaidoti ““deramaideramai””. . ŠŠisis paprotyspaprotys yrayra kilkilęęss iišš sensenųų laiklaikųųtiktikėėjimojimo, , kadkad tinkamaitinkamai nepalaidotasnepalaidotas žžmogusmogus neturineturi kapekape ramybramybėėss: : jisjis vaidenasivaidenasi irirkerkerššijaija savosavo artimiesiemsartimiesiems ddėėll jjųų neatliktosneatliktos pareigospareigos..

VisaisVisais laikaislaikais mirusiejimirusieji laidotilaidoti nene kurkur pakliuvopakliuvo: : kapinynamskapinynams iiššrenkamosrenkamos vietosvietospakilumojepakilumoje, , dadažžnainai ant ant kalneliokalnelio, , upupėėss pakrantpakrantėėjeje arar netolinetoli eežžeroero, , mimišškeke arar netolinetolimimišškoko..

PaproPaproččiuoseiuose tauttautųų, , kurikuriųų nekrokultuinekrokultui bbūūdingadinga mirusimirusiųųjjųų baimbaimėė, , laidojimolaidojimo vietavietaatskiriamaatskiriama uužždaradara linijalinija. . BaltaiBaltai įį kapineskapines žžiiūūrrėėjojo kaipkaip įį protprotėėviviųų bendrijosbendrijos vietvietąą. Su . Su visomisvisomis deramomisderamomis apeigomisapeigomis palaidotaspalaidotas mirusysismirusysis įžįžengiaengia įį mirusimirusiųųjjųų pasaulpasaulįį irirten ten bbūūdamasdamas likusilikusiųųjjųų ššiapusiapus jaujau nebebauginanebebaugina. . KapaiKapai baltbaltųų tiktikėėjimejime –– tai tai atskiraatskiraerdverdvėė, , kurikuri buvobuvo gerbiamagerbiama irir josjos pagarbiaipagarbiai bijomasibijomasi..

LaidotuviLaidotuviųų papropaproččiuoseiuose buvobuvo daugybdaugybėė perspperspėėjimjimųų, , patarimpatarimųų, , draudimdraudimųų. . SkirtinguoseSkirtinguose LietuvosLietuvos regionuoseregionuose irir skirtinguskirtingu laikulaiku jiejie skyrskyrėėsisi, , tataččiauiau bbūūtata irir daugdaugbendrabendra. . ŠŠtaitai kelikeli jjųų::

KadKad kuokuo greigreiččiauiau nutrnutrūūktktųų ryryššysys susu mirusiojomirusiojo vvėėlele, per , per ššermenisermenis irir kurkurįį laiklaikąą popo jjųųbuvobuvo vengiamavengiama minminėėtiti mirusiojomirusiojo vardvardąą, , nesnes ypatinguypatingu laikulaiku iišštartamtartam žžododžžiuiiui buvobuvoteikiamateikiama nepaprastanepaprasta galiagalia. Tai . Tai ssąąlygojolygojo tiktikėėjimasjimas, , kadkad daiktasdaiktas, , pavadintaspavadintas varduvardu, , turturįįss pasirodytipasirodyti. .

Kai Kai numirnumiršštata žžmogusmogus, , tostos ššeimoseimos nariainariai, , netginetgi artimosartimos gimingiminėėss, , negalinegali jojonupraustinuprausti, tai , tai turituri darytidaryti svetimisvetimi. . SvetimiSvetimi turituri pasipasiūūtiti kaskas reikalingareikalinga, , taiptaip pat pat irirduobduobęę iišškastikasti. .

GedulingasGedulingas vaivaiššeses paprastaipaprastai ruoruoššdavodavo kaimynkaimynėėss. . KvieKvieččiamosiamos ššeimininkautieimininkauti įįsvetimussvetimus namusnamus, , moterysmoterys neatsisakydavoneatsisakydavo: : atsisakymasatsisakymas reireišškkęęss nepagarbnepagarbąąmirusiajammirusiajam. .

NumirusNumirus, , tuojtuoj uužžspaudspaudžžiaia lavonuilavonui akisakis, , kadkad nenežžiiūūrrėėttųų irir kitkitųų neviliotneviliotųų įį ananąąpasaulpasaulįį. .

JeiJei mirmiršštata gerasgeras žžmogusmogus, tai , tai mirmiršštata ramiairamiai irir sielasiela atsiskiriaatsiskiria nuonuo kkūūnono lengvailengvai, , JeiJeimirmiršštata blogasblogas -- jisjis smarkiaismarkiai blablašškosikosi, , sielasiela sunkiaisunkiai skiriasiskiriasi nuonuo kkūūnono, , nesnes žžinoino, , kadkadjosjos laukialaukia kankanččiosios –– norinori dardar gyventigyventi irir pasitaisytipasitaisyti. .

Skaidrė 3

Laidojimas medLaidojimas medžžiuoseiuose

LaidojimasLaidojimas medmedžžiuoseiuose buvobuvo mamažžiausiaiiausiai paplitpaplitęęsspaprotyspaprotys. . KKėėlimaslimas įį medmedįį buvobuvo siejamassiejamas sususenovsenovėėss lietuvilietuviųų DeivDeivėėss MotinosMotinos kultukultu. . DeivDeivėėMotinaMotina buvobuvo siejamasiejama susu žžemeeme. . JJųų sakralizacijasakralizacijassąąlygojolygojo tam tam tikrtikrųų tabutabu atsiradimatsiradimąą: : lavonolavonouužžkasimaskasimas žžememėėjeje imtasimtas suprastisuprasti kaipkaip papaččiosiosžžememėėss iiššniekinimasniekinimas. . MirusiMirusiųųjjųų kkūūnusnus imtaimta keltikeltiaukaukšštyntyn, o , o įį žžememęę juosjuos uužžkasdavokasdavo tiktik tadatada, , kaikaitelikdavotelikdavo kaulaikaulai..

Skaidrė 7

KrikKrikššččionybionybėės s įįtakataka

DDėėll krikkrikššččionybionybėėss įįtakostakos pradpradėėtata aiaišškiaikiai skirtiskirti

materialinmaterialinęę irir dvasindvasinęę pusespuses -- ““kkūūnnąą”” irir ““sielsieląą””..

ĮĮsigalsigalėėjojo įįsitikinimassitikinimas, , kadkad numirnumirėėliolio nereikianereikia per per daugdaug

gailgailėėtiti, , nesnes jjįį apsunkinaapsunkina ((mirusiojomirusiojo nereikianereikia verktiverkti, ,

nesnes jojo vvėėleilei reikiareikia aaššarasaras neneššiotiioti). ). JeiJei mirmiršštantanččiojoiojo

labailabai gailimasigailimasi, tai jam , tai jam sunkusunku mirtimirti irir taiptaip

prailginamosprailginamos jojo žžemiemišškoskos kankanččiosios. . JeiguJeigu numirnumirėėliolio

labailabai verkiaverkia, tai , tai pykstapyksta velniaivelniai, , nesnes jiemsjiems ugnisugnis blogaiblogai

kkūūrenasirenasi..

Skaidrė 4

Laidoti užkasant į žemę pradėta neolite, o neolito pabaigoje kapuose randama ir įkapių (daugiausia

akmeninių kovos kirvukų). Labiau nusistovėję baltų laidojimo papročiai pastebimi tik žalvarioamžiuje, o paprotys dėti įkapes visuotinai įsigali nuo II. Vėliau VIII m įsigali paprotys laidoti

mirusius sudegintus kartu su įkapėmis.Su Deivės motinos kultu siejamas ir laidojimas žemėje. Tai turėjo mirusįjį priartinti prie gyvybę

teikiančių Deivės motinos galių, sugrąžinti jį tarsi į embrioninę būklę (nuo senų laikų mirusieji laidotisuriesti), tikint, kad visa, kas reikalinga žmogaus atgimimui, įvyks savaime.

Mirusieji buvo laidojami su išeiginiais drabužiais ir papuošalais. Įkapių dėjimas į kapą rodo, jog pomirtinis gyvenimas buvo įsivaizduojamas panašus į žemiškąjį. Antra vertus, turėjo magiškąją

prasmę ir atspindėjo gyvųjų santykius su mirusiuoju, nes tai privalėjo užtikrinti tolesnį “normalų”mirusiojo gyvenimą.

Baltų pasaulėžiūroje egzistavo atvirkštinio pasaulio modelis, kurį aiškiai atspindi įkapės. Anapusiniųtaisyklių dar neperpratęs mirusysis turėjo būti atitinkamai joms paruošiamas. Į kapą dedami indai

buvo specialiai sudaužomi – jei kitame pasaulyje viskas atvirkščiai, tai sudaužytas indas “anojepusėje bus sveikas”. Ši nuo senų laikų gyva tradicija išsilaikė pakankamai ilgai. Dar XVI a., kaip

liudija kapai Vilniaus katedroje, lietuvių didikams į kapą dedamos taurės buvo specialiai daužomos. Dievams gali būti aukojamas prastas, ligotas gyvulys, tačiau anapus jis taps sveiku. Keičiasi ir kairės

dešinės simetrija. Kardas, turįs būti prie kairiojo šono, dedamas prie dešiniojo - aname pasaulyje

vyrauja veidrodinė orientacija. Atsekamas dar vienas “atvirkštinio” pasaulio požymis. Lietuvoje tarp įkapių randami miniatiūriniai juostų vijimo įrankiai, dalgeliai, keramikos dirbiniai ir pan. Matyt,

miniatiūrinės įkapės aname pasaulyje turėtų virsti tikrais, natūralaus dydžio įrankiais. Buvo būdinga

ir laiko samprata. Laikas eina ta pačia kryptimi, kaip ir žemiškasis, tačiau jo santykis su pasauliuypatingas - dangiškoji diena prilygsta žemiškajam šimtmečiui ar tūkstantmečiui.

Laidojimas žemėje

1.11. Antgamtinės lietuvių liaudies sakmių būtybės. I e kl. mok. Martynas

Ambrazaitis, Rimgaudas Rauktys Skaidrė 1

„„AntgamtinAntgamtinėės lietuvis lietuviųų liaudies liaudies

sakmisakmiųų bbūūtybtybėėss““

Skaidrė 2

MitinMitinėės lietuvis lietuviųų sakmisakmiųų bbūūtybtybėėss

Mitines Mitines lielietuvituviųų sakmisakmiųų bbūūtybtybėėss:: LaumLaumėė, ,

GiltinGiltinėė, Kaukas, Aitvaras, Babau, Kaukas, Aitvaras, Babaužžis, is,

Maumas, NumirMaumas, Numirėėliai, Velniai.liai, Velniai.

15

Skaidrė 3

NamNamųų dvasios:dvasios:

Aitvarai, Kaukai, Ugnys.Aitvarai, Kaukai, Ugnys.

Skaidrė 8

LaumLaumėės:s:

LaumLaumėė –– viena seniausiviena seniausiųų lietuvilietuviųųdangaus ir dangaus ir žžememėės deivis deiviųų, Perk, Perkūūno no

sutuoktinsutuoktinėė, nublok, nublokššta ta įį ŽŽememęę. Jos . Jos --tarpininktarpininkėės tarp s tarp žžemiemišškosios ir kosios ir dangidangišškosios sferos. kosios sferos. ŽŽmones mones

apdovanodavo materialinapdovanodavo materialinėėmis mis ggėėrybrybėėmis, o kai kada lemdavo pramis, o kai kada lemdavo pražūžūttįį

ir ir mirtmirtįį. Laum. Laumėės ypas ypačč grgrėėsmingos smingos vyrams. Laumvyrams. Laumėės bendraudavo su s bendraudavo su

dangausdangaus dievais, ypadievais, ypačč su auksu aukššččiausiuoju iausiuoju dievu dievu PraamPraamžžiumiiumi bei dievu bei dievu PerkPerkūūnunu. .

DidDidžžioji Laumioji Laumėė buvusi stebuklingo buvusi stebuklingo grogrožžio deivio deivėė, kuri gyvenusi , kuri gyvenusi debesysedebesyse, ,

ssėėddėėjusi mitologiniame dangaus centre. jusi mitologiniame dangaus centre. Ten po laumTen po laumėės akmeniu esantis ir s akmeniu esantis ir

gyvybgyvybėės vanduos vanduo..

Skaidrė 4

AAititvvarasaras::

Aitvaras (Atvaras, Damavykas, Aitvaras (Atvaras, Damavykas,

GausinGausinėėlis, Koklikas, Plis, Koklikas, Pūūkis, kis,

SparySparyžžius, Spirius, Spirūūkas, Svitelis, kas, Svitelis,

ŽŽaltvikaltvikššas, as, ŽŽalviskas) alviskas) lliietetuuviviųų

mitologijojemitologijoje –– pagonipagonišškojokojo

panteonopanteono dievidievišška bka būūtybtybėė, ,

atmosferosatmosferos, , vandensvandens, ypa, ypačč debesdebesųų, ,

saugotojas, turintis rysaugotojas, turintis ryššįį su su žžemeeme ir ir

jos turtais. Tai materialines jos turtais. Tai materialines

ggėėrybes nerybes neššanti banti būūtybtybėė. .

Skaidrė 9

UndinUndinėėllėėss::

ŽŽmonmonėės tiks tikėėjo, kad pilnaties jo, kad pilnaties

naktys malonios ne tik jiems, naktys malonios ne tik jiems,

bet ir mitinbet ir mitinėėms bms būūtybtybėėms. Tuo ms. Tuo

laiku prie pelkilaiku prie pelkiųų ar upeliar upeliųų

rinkdavusios laumrinkdavusios laumėės, s,

dainuodavusios undindainuodavusios undinėės, s,

viliodavusios graviliodavusios gražžius ius

jaunikaijaunikaiččiusius. .

Skaidrė 5

Kaukas:Kaukas:

Kaukai uKaukai užž piktpiktąą galgalėėdavo taip davo taip pat atsilyginti piktu , pat atsilyginti piktu ,

pridarydami begales nelaimipridarydami begales nelaimiųųir atneir atneššdami dami ššimtus rimtus rūūpespesččiiųų. . TodTodėėl l žžmonmonėės stengdavosi s stengdavosi

bbūūti dorais ir sti dorais ir sąžąžiningais, nes, iningais, nes, jei norjei norėėjai bjai būūti laimingas, visti laimingas, visųųpirma, turpirma, turėėjai bjai būūtiti ssąžąžiningas.iningas.Svarbiausia Svarbiausia žžmonmonėėms buvo ms buvo sutarti ne tik su kaukais ir sutarti ne tik su kaukais ir laumlaumėėmis, bet ir su pamis, bet ir su paččiu iu

velniu.velniu.

Skaidrė10

VVėėjaijai::

VVėėjas pujas puččia, kur ia, kur

nori; jo onori; jo oššimimąą girdi, girdi,

bet nebet nežžinai, iinai, išškur kur

ateina ir kurlink ateina ir kurlink

nueina. Taip esti ir nueina. Taip esti ir

su kiekvienu, kuris su kiekvienu, kuris

gimgimėė iiššDvasiosDvasios““

Skaidrė 6

NamNamųų dvasia ugnis:dvasia ugnis:

TikTikėėta, jog ugnies uta, jog ugnies užžgesimas gesimas –– ugnies ugnies mirtis, o tai jau atsiliepia visai mirtis, o tai jau atsiliepia visai

bendruomenei. Labai svarbu bbendruomenei. Labai svarbu būūdavo, davo, kad ugnis neukad ugnis neužžgestgestųų per per žžiemos iemos

ššventventęę. . ŽŽmonmonėės mans manęę, kad per , kad per žžiemos iemos ššventventęę trukusitrukusiąą pora savaipora savaiččiiųų visur visur

pilnpilnąą visokiausivisokiausiųų baisybibaisybiųų ir kad ugnis ir kad ugnis galinti juos apsaugoti nuo jgalinti juos apsaugoti nuo jųų, manyta , manyta

kad ugnis nekad ugnis neššpalaimpalaimąą..

ŽŽmonmonėėse buvo ilgai ise buvo ilgai iššliklikęęs paprotys s paprotys kiekvienkiekvienąą diendienąą, verdant maist, verdant maistąą, , maitinti nammaitinti namųų žžidinidinįį. Maitindavo . Maitindavo

dadažžniausiai mesdami druskniausiai mesdami druskąą, sakydami , sakydami įįvairius posakius.vairius posakius.

Skaidrė 11

Nepaprastieji Nepaprastieji žžmonmonėės:s:

Raganos, Burtininkai, Vilktakiai.Raganos, Burtininkai, Vilktakiai.

Skaidrė 7

Gamtos dvasios:Gamtos dvasios:

LaumLaumėės, Undins, Undinėės, Vs, Vėėjai.jai.

Skaidrė 12

Ragana:Ragana:

Ragana moteriRagana moterišška ka pasakpasakųų ir ir sakmisakmiųų bbūūtybtybėė, turinti , turinti

stebuklingstebuklingųų galigaliųų. S. Sąąvoka voka raganaraganapradpradėėta taikyti taip ta taikyti taip

vadinamuose vadinamuose raganraganųųteismuoseteismuose moterims, kur moterims, kur

daug dadaug dažžniau buvo vartojami niau buvo vartojami žžododžžiai (lenkiai (lenkųų, kanc. slav, kanc. slavųų, , lotynlotynųų kalbomis) reikalbomis) reišškiantys kiantys

'ker'kerėėtoja, blogadarys'.toja, blogadarys'.

16

Skaidrė 13

Burtininkas:Burtininkas:

Burtininkas Burtininkas žžmogus, kuris mogus, kuris

uužžsiima siima bbūūrimurimu. Tik. Tikėėta, kad ta, kad

burtininkas baudburtininkas baudžžia kenkiania kenkianččias ias

raganasraganas, gydo gyvulius ir , gydo gyvulius ir

žžmones, imones, iššveda veda gyvatesgyvates, , pelespeles, ,

suranda pavogtus daiktus, suranda pavogtus daiktus, įįspspėėja ja

ateitateitįį, kartais ir kenkia , kartais ir kenkia

žžmonmonėėms (paverms (paverččia juos ia juos

gyvuliais, susargdina, pajuokia), gyvuliais, susargdina, pajuokia),

gyvuliams, gamtai.gyvuliams, gamtai.

Skaidrė 17

MoteriMoterišškosios mitinkosios mitinėės bs būūtybtybėės:s:

Gerosios ir blogosios Gerosios ir blogosios

moterimoterišškosios mitinkosios mitinėės bs būūtybtybėėss::

DeivDeivėės pragimdytojos Lada ir s pragimdytojos Lada ir

LelaLela,, LaumLaumėėss,, Gimimo ir Gimimo ir

mirties deivmirties deivėėss,, BiBiččiiųų deivdeivėė

AustAustėėjaja,, VandenVandenųų deivdeivėėss, ,

ŽŽememėės deivs deivėėss,, Ugnies deivUgnies deivėėss,,

SaulSaulėė ir jos dukrelir jos dukrelėės. s.

Skaidrė 14

Vilktakiai:Vilktakiai:

Vilktakiai yra vadinami ir kitais vardais : vilkalokas, vilktakaVilktakiai yra vadinami ir kitais vardais : vilkalokas, vilktakas, s, vilkolakis, vilkatas, vilkalakas, vilkuodegis.vilkolakis, vilkatas, vilkalakas, vilkuodegis.

Daugelyje sakmiDaugelyje sakmiųų ir tikir tikėėjimjimųų nieko nemini apie vilktakinieko nemini apie vilktakiųųiiššvaizdvaizdąą. Kartais pasakoma, kad jie turi uodegas, retus dantis, . Kartais pasakoma, kad jie turi uodegas, retus dantis, jei ant jo kas pirtyje ujei ant jo kas pirtyje užžpildavpildavęęs vandens, jam pasirodydavusi s vandens, jam pasirodydavusi trumpa uodega. Pastebtrumpa uodega. Pastebėėta, kad daugiausiai uodegas turi tie ta, kad daugiausiai uodegas turi tie

vilktakiai, kuriems kas nors sutrukdvilktakiai, kuriems kas nors sutrukdėė tapti normaliais tapti normaliais žžmonmonėėmis. Damis. Dažžnai sakoma, kad nai sakoma, kad žžmonimoniųų, pasivertusi, pasivertusiųų vilkais, vilkais, iiššvaizda yra tokia pati, kaip ir paprastvaizda yra tokia pati, kaip ir paprastųų vilkvilkųų, ta, taččiau kartais iau kartais

pasakoma, kad jie ties pakaklpasakoma, kad jie ties pakaklėėmis turi baltmis turi baltąą žžymymęę, kuri , kuri atsiradusi datsiradusi dėėl to, kad kai jie buvl to, kad kai jie buvęę žžmonmonėėmis, nemis, neššiojiojęę balta balta

sermsermėėggėėllęę. .

Skaidrė 18

Vandens motyvas senovVandens motyvas senovėės lietuvis lietuviųų

mitologijojemitologijoje

Vanduo yra labai svarbus Vanduo yra labai svarbus

senovsenovėės lietuvis lietuviųų tiktikėėjime, jime,

lietuvilietuviųų literatliteratūūroje, mituose. roje, mituose.

VandenVandenųų antgamtinantgamtinėės s

bbūūtybtybėės, s, archajinarchajinėėss deivdeivėės s --

undinundinėės.s.

"J"Jūūratratėė ir Kastytis". ir Kastytis".

Skaidrė 15

Nepaprastieji Nepaprastieji ggyvyvūūnai:nai:

žžalalččiai, rupiai, rupūžėūžės, vilkai, mes, vilkai, mešškos.kos.

Skaidrė 19

PabaigaPabaiga

AAččiiūū uužž ddėėmesmesįį. . DarbDarbąą atliko atliko

GargGargžžddųų ““VaivorykVaivorykššttėėss”” gimnazijos gimnazijos

I e I e klkl. mokiniai. mokiniai

Rimgaudas Rauktys Rimgaudas Rauktys

Martynas Ambrazaitis Martynas Ambrazaitis

Skaidrė 16

TurbTurbūūt dat dažžniausiai tautosakoje minimas velnias. niausiai tautosakoje minimas velnias.

TaTaččiau velnias niekada nebiau velnias niekada nebūūna na žžmogaus mogaus

draugas.draugas.

Velnias (Kaulinis senis) Velnias (Kaulinis senis) –– chtoninchtoninėė senovsenovėės s lietuvilietuviųų mitologinmitologinėė figfigūūra. Pora. Požžemio emio dvasia, sauganti dvasia, sauganti žžememėėje slypinje slypinččius, ius, žžmonimoniųų paslpaslėėptus, uptus, užžkeiktus lobius. keiktus lobius.

Velnias ypaVelnias ypačč artimai susijartimai susijęęs su mirusis su mirusiųųjjųųpasauliu. Pagrindinpasauliu. Pagrindinėė velnio pareiga velnio pareiga ––saugoti saugoti žžememėės lobius, globoti s lobius, globoti nene tiktikvargvargššus, neturtingus, bet sus, neturtingus, bet sąžąžiningus iningus žžmones, bausti skriaudmones, bausti skriaudėėjus gobjus gobššuolius, uolius,

piktadarius, girtuoklius.piktadarius, girtuoklius.

3. Išvados

1. Per tautosakos pamokas mokiniai turėjo galimybę pažinti savo tautos tradicijas,

papročius ir tautosaką.

2. Buvo ugdomas mokinių gebėjimas dirbti su įvairaus pobūdžio (taip pat ir įvairialypės

informacijos) tekstais: savarankiškai susirasti kelis įvairaus pobūdžio šaltinius ir

mokymuisi reikalingą informaciją, tinkamai ją atsirinkti, klasifikuoti, vertinti šaltinių

informatyvumą, patikimumą.

3. Tautosakos pamokos buvo įdomios, mokiniams patiko, nes patys aktyviai dalyvavo ne tik

ruošdamiesi ir pristatydami savo darbą, bet ir vertindami klasės mokinių darbus.