Programos Lietuvoje tarpinis...
Transcript of Programos Lietuvoje tarpinis...
Firminio þenklo dalis A - juoda
Uþraðai - juodi
C=0, M=0, Y=0, K=100PROCESS
PROCESS C=0, M=0, Y=0, K=40
PROCESS C=0, M=0, Y=0, K=100
Helvetica LT Condensed Bold
Firminio þenklo dalis B - pilka
Uþraðø ðriftas -
Programos
Lietuvoje tarpinis
vertinimas
Vilnius, 2017
TURINYSVERTINIMO TIKSLAS 5
IŠVADOS 7
VERTINIMO REKOMENDACIJOS 13
GEROSIOS PRAKTIKOS 17
Žinau, ką renku 18
Besimokanti ir kurianti mokykla 20
„Making good deeds profitable“, arba kitaip – „Socifaction“ 22
Pagrindinio ugdymo pakopoje dirbančių mokytojų kompetencijų tobulinimas ir lyderystės plėtra Rokiškio rajono mokyklose 25
Tarptautinė kvalifikacija novatoriškoms bibliotekų idėjoms 28
Efektyvūs sutrikusios klausos žmonių profesinio mokymo būdai 30
Erasmus+ aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumas Programos šalyse 32
VERTINIMO TIKSLAS 5
VERTINIMO TIKSLASĮvertinti programos „Erasmus+“ indėlį į Lietuvos švietimo ir mokymo kokybės gerinimą, į jaunimo neformaliojo ugdymo ir darbo su jaunimu kokybės gerinimą Lietuvoje bei pateikti programos indėlio Lietuvoje gerosios praktikos pavyzdžius.
PROGRAMOS ERASMUS+ TARPINIS VERTINIMAS LIETUVOJE6
IŠVADOS 7
IŠVADOSREZULTATYVUMASPrograma reikšmingai prisidėjo keliant dalyvių gebėjimų ir įgūdžių lygį, daugiau-sia bendrųjų kompetencijų. Mobilumo vizitų dalyviai išplėtė savo pasaulėžiūrą, tapo savarankiškesni, įgijo daugiau asmeninio ir socialinio pasitikėjimo. Daly-vavimas programoje padidino studentų norą mokytis ir galimybes įsidarbinti. Dėstytojai, mokytojai ir jaunimo darbuotojai pagerino savo profesines žinias, tapo atviresni pokyčiams, iš užsienio kolegų pasisėmė naujų idėjų ir įkvėpimo. Programa paskatino jaunimo pilietiškumą, atvirumąkitoms kultūroms.
Dalyvavimas programos „Erasmus+“ projektuose paskatino tarptautiškumo plėtrą Lietuvos aukštojo mokslo ir profesinio mokymo sektoriuose. Programoje dalyvaujančiose Lietuvos aukštosiose ir profesinėse mokyklose formuojasi dvi-kalbė studijų aplinka, daugėja jungtinių studijų programų, auga narystė tarp-tautinėse organizacijose ir tinkluose.
PROGRAMOS ERASMUS+ TARPINIS VERTINIMAS LIETUVOJE8
Programa reikšmingai prisidėjo prie mokslo ir studijų kokybės gerinimo ir ino-vacijų diegimo. Pastebimai keičiasi programoje dalyvaujančių įstaigų kultūra: daugėja atvirumo, drąsos eksperimentuoti, išbandyti naujoves, mokytis. Stiprė-ja bendradarbiavimas organizacijų viduje, plėtojami ir stiprinami ryšiai su vie-tos ir užsienio partneriais. Diegiamos kokybės stebėsenos sistemos.
„Erasmus+“ dalyvaujančiose Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ryškūs ugdymo proceso pokyčiai: pamokose keliami nauji ugdymo tikslai, taikomos naujos didaktinės praktikos, integruojami dalykai, pagerėja emocinis klimatas, daugėja tolerancijos ir atvirumo. Per programą diegiama STEM programa, sti-prinamos IKT kompetencijos, kuriamos ugdymo metodikos mokiniams su spe-cialiaisiais poreikiais. Dalyvavimas programoje stiprina mokytojų lyderystę.
Suaugusiųjų švietimo sektoriaus organizacijoms dalyvavimas programoje sutei-kė galimybę kurti ir plėtoti naują ugdymo turinį, vykdyti tarpdisciplininę veiklą, plėsti partnerių tinklą, kurti naujas paslaugas ir pasiekti naujas tikslines grupes.
IŠVADOS 9
„Erasmus+“ sudaro organizacijoms geras sąlygas mokytis ir tobulėti. Programo-je dalyvaujančios organizacijos diegia naujus valdymo procesus ir struktūras, pasiekimų stebėsenos sistemas, kuria tarptautinio bendradarbiavimo skyrius. Šios priemonės didina įstaigų veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą.
Programa prisidėjo Lietuvoje diegiant Europos Sąjungos skaidrumo bei pripaži-nimo priemones (ECTS, ECVET, „Europass“ ir „Youthpass“) bei skleidžiant gerą-ją užsienio šalių patirtį.
PROGRAMOS ERASMUS+ TARPINIS VERTINIMAS LIETUVOJE10
EFEKTYVUMASNors sujungus „Mokymosi visą gyvenimą“ ir „Veiklaus jaunimo“ programas naujosios programos įgyvendinimas švietimo ir mokymo srityje tapo paprastes-nis, jaunimo srityje šis teigiamas poveikis nepasireiškė. Didesnį poveikį turėjo išplėstas supaprastintų dotacijų sistemos taikymas – šie pokyčiai sumažino administracinę naštą nacionalinėms agentūroms ir projektų vykdytojams vi-suose programos dengiamuose sektoriuose. Atsižvelgiant į programos populia-rumą, Lietuvai tenkanti programos biudžeto dalis yra nepakankama poreikiui visuose sektoriuose patenkinti.
SUDERINAMUMAS IR PAPILDOMUMASSkirtingi programos veiksmai gerai papildo vienas kitą švietimo ir mokymo sek-toriuje, padeda plėtoti organizacijų partnerystę, tačiau jaunimo srityje skirtingų veiklų sujungimas į vieną veiksmą kol kas nedavė laukiamų rezultatų.
„Erasmus+“ ir prieš tai buvusios programos yra vienintelis stabilus ir nuolat augantis tarptautinio mobilumo finansavimo šaltinis Lietuvoje. Ji taip pat yra pagrindinis finansavimo šaltinis neformaliajam jaunimo ugdymui ir savanorys-tės plėtrai.
IŠVADOS 11
TINKAMUMASProgramos „Erasmus+“ tikslai atitinka dalyvių iš Lietuvos poreikius ir yra sude-rinami su dalyvaujančių organizacijų strateginiais tikslais visuose programos dengiamuose sektoriuose. Lietuvoje ši programa yra populiari, konkurencija dėl lėšų – didelė, todėl paramą dažniau gauna daugiau patirties ir išteklių turinčios organizacijos. Programa pritraukia įvairias tikslines grupes, tačiau darbdavius ir neorganizuotą jaunimą pritraukti yra sunkiau nei kitas.
EUROPOS PRIDĖTINĖ VERTĖ IR TĘSTINUMASBe programos finansavimo, švietimo ir mokymo tarptautiškumo, tarpsektoriš-kumo, inovatyvumo, taip pat savanoriškos veiklos ir jaunimo pilietinio aktyvu-mo plėtra Lietuvoje vyktų daug lėčiau ir užsitęstų ilgiau. Programos poreikis Lie-tuvoje yra didelis, o paraiškų kokybė – aukšta, todėl galima teigti, kad išaugęs biudžetas visuose sektoriuose galėtų būti efektyviai įsisavintas.
PROGRAMOS ERASMUS+ TARPINIS VERTINIMAS LIETUVOJE12
VERTINIMO REKOMENDACIJOS 13
VERTINIMO REKOMENDACIJOSDĖL PROGRAMOS TURINIO• Išlaikyti prioritetą Europinių vertybių sklaidos ir mokymosi visą gyvenimą tikslams;
• Išlaikyti dabartines asignavimų, skirtų pavienių asmenų mobilumui ir strategi-niam bendradarbiavimui, proporcijas;
• Didinti profesinio mokymo, bendrojo ugdymo, suaugusiųjų švietimo ir jaunimo sektoriams tenkančio finansavimo dalį;
• Pritaikyti jaunimo srities programos komunikavimą ir administravimą tikslinių grupių poreikiams.
PROGRAMOS ERASMUS+ TARPINIS VERTINIMAS LIETUVOJE14
DĖL PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO ES LYGMENIU:• Supaprastinti mobilumo tarp Programos šalių ir šalių Partnerių bei strateginių
partnerysčių projektų administravimą;
• Peržiūrėti supaprastintų dotacijų normas tarp šalių;
• Suvienodinti strateginių partnerysčių projektuose taikomus ekspertų įkainius, nediferencijuoti jų pagal šalis;
• Mažinti naudojamų IT įrankių skaičių ir gerinti jų sąveiką;
• Parengti strateginių partnerysčių rezultatų stebėsenos ir sklaidos įrankius.
VERTINIMO REKOMENDACIJOS 15
DĖL PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO NACIONALINIU LYGMENIU:• Nacionaliniu lygmeniu skatinti darbdavių įsitraukimą į tarpsektorines strateginių
partnerysčių veiklas;
• Didinti programos žinomumą vietos savivaldos lygmeniu ir propaguoti jungtinę (konsorciumų) veiklą bendrojo ugdymo, suaugusiųjų švietimo ir jaunimo srityse;
• Stiprinti projektų dalyvių gebėjimus vykdyti rezultatų stebėseną;
• Labiau sieti projektų rezultatus su tikslinių grupių poreikiais.
Šaltinis: PPMI, Erasmus+ programos įgyvendinimo Lietuvoje tarpinis vertinimas, 2017
GEROSIOS PRAKTIKOS 17
GEROSIOS PRAKTIKOSAtliekant programos „Erasmus+“ įgyvendinimo Lietuvoje vertinimą, buvo tiria-ma, kaip švietimo, mokymo ir jaunimo organizacijos galėtų pagerinti programos „Erasmus+“ įgyvendinimą, kaip „Erasmus+“ projektų vykdytojai galėtų padidin-ti projektų tinkamumą, rezultatyvumą, efektyvumą, poveikį bei tvarumą. Į šiuos klausimus padėjo atsakyti gerosios praktikos. Per „Erasmus+“ įgyvendinimo Lietuvoje vertinimą aprašytos septynių sėkmingų projektų gerosios praktikos. Geroji praktika – tai projekto veikla, kuri tam tikro-mis aplinkybėmis leidžia pasiekti didesnį projekto tinkamumą, rezultatyvumą, efektyvumą, poveikį ir tvarumą. Taigi gerosios praktikos subjektas yra projektai, o objektas – veiklos, procesai ir struktūros, kurias taikė organizacijos, įgyvendi-nusios sėkmingus projektus. Pateikiami gerosios praktikos pavyzdžiai atspindi programos „Erasmus+“ pro-jektų įvairovę, t. y. visus „Erasmus+“ finansuojamus veiksmus, bei visus švieti-mo sektorius: tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo. Kviečiame susipažinti su šiais pavyzdžiais!
PROGRAMOS ERASMUS+ TARPINIS VERTINIMAS LIETUVOJE18
ERASMUS+ PILIETINEI VISUOMENEI
ŽINAU, KĄ RENKU
PROJEKTAS
PRODUKTAI / REZULTATAI / POVEIKIS
Tikslas Skatinti jaunimo domėjimąsi viešąja politika ir atsakingą balsavimą rinkimuose
Vykdytojas Viešoji įstaiga Europos namai
Pagrindinisveiksmas KA3 – Politinių reformų rėmimas
Trukmė 2014 m. rugpjūtis – 2016 m. sausis
Biudžetas 30 200 EUR
6 seminarai ir 15 susitikimų su
politikais
www.zinaukarenku.ltpolitikos
stebėsenos portalas
Informacinė kampanija „Facebook“ paskyroje ir
žiniasklaidoje
463 asmenys, dalyvavę
mokymuose ir susitikimuose su
politikais
PRODUKTAI
GEROSIOS PRAKTIKOS 19
SĖKMĖS VEIKSNIAI
Projekto vykdytojo kompetencija
• didelė darbo su tiksline grupe patirtis; bandomosios iniciatyvos įgyvendini-mas, jaunimo apklausos
Tikslinės grupės įtraukimas
• jaunimo iniciatyvinės grupės – savanorių įtraukimas į planavimą ir įgyven-dinimą
Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis
• platus įtrauktų organizacijų tinklas (LiJOT, Vyriausioji rinkimų komisija, parla-mentinės partijos ir kt.)
Atitikimas projekto vykdytojo strateginiams tikslams
• projekto vykdytojo strateginių tikslų ir projekto tikslų stiprus atitikimas
Geresnės jaunimo dalyvavimo demokrati-niuose procesuose kompetencijos
Daugiau informacijos apie politikų veiklą
Pilietiško jaunimo socialinis tinklas
Sustiprintos jaunimo organizacijos
mokymai jaunimui apie Europos Parlamen-to, Lietuvos savivaldybių rinkimus; susitiki-mai su politikais, politologais, komunikaci-jos specialistais, NVO atstovais
politiniai debatai su kandidatais į merus ne tik didžiuosiuose, bet mažesniuose miestuose ir miesteliuose; politikos stebėsenos portalas www.zinaukarenku.lt
suburtas jaunimo tinklas, vienijantis moks-leivius, studentus ir dirbančius jaunuolius, kurie telkia jaunimo grupes savo miestuose ir rajonuose
išplėstas partnerių tinklas, geresnis stra-teginių tikslų pasiekimas; išaugęs politikų dėmesys jaunimo politikai
REZULTATAI
POVEIKIS
Aktyvesnis jaunimo domėjimasisviešąja politika Pagerinta politinio atskaitingumo kultūra
PROGRAMOS ERASMUS+ TARPINIS VERTINIMAS LIETUVOJE20
ERASMUS+ PAŽANGIAI MOKYKLAI
BESIMOKANTI IR KURIANTI MOKYKLA
PROJEKTAS
PRODUKTAI / REZULTATAI / POVEIKIS
TikslasPagerinti mokinių mokymosi rezultatus taikant mokymo lauko aplinkose metodus ir IT priemones, optimizuoti spe-cialiųjų poreikių vaikų ugdymo organizavimą mokykloje
Vykdytojas Vilniaus Balsių progimnazija
Pagrindinisveiksmas KA1 – Mobilumas mokymosi tikslais
Trukmė 2014 m. rugpjūtis – 2016 m. liepa
Biudžetas 29 529 EUR
15 mokytojų ir 3 administracijos darbuotojai, dalyvavę darbo stebėjimo vizituose arba kursuose
PRODUKTAI
GEROSIOS PRAKTIKOS 21
Vadovų ir mokytojų lyderystė
• „Erasmus+“ projekto dalyviai tapo tikra pokyčių komanda, kuri vieningai sie-kė mokyklos strateginių tikslų diegdama naujoves, paremtas „Erasmus+“ projekto patirtimi
Geras pokyčių valdymas organizacijoje
• perimtos gerosios praktikos diegiamos laipsniškai ir skiriant daug dėmesio komunikacijai, mokytojų motyvacijai ir reikalingų išteklių užtikrinimui
Aiškūs projekto tikslai
• atsižvelgiant į mokyklos strateginę kryptį, projekto tikslai buvo formuluojami koncentruojantis į lauko pedagogikos metodų taikymą
Tinkami projekto partneriai
• partnerių kompetencija gerai atitiko projekto poreikius ir sudarė galimybes aplankyti santykinai daug mokyklų
SĖKMĖS VEIKSNIAI
Geresnės mokytojų ir administracijos darbuotojų kompetencijos
Įdiegtos kitos ugdymo ir mokyklosaplinkos gerinimo priemonės
Įdiegtas ugdymo lauke modelis
patobulintos ne tik specifinės pedagoginės ir kalbos kompetencijos, bet ir lyderystės gebėjimai; išaugo mokyklos kolektyvo pro-fesionalumas – kolektyvas tapo atviresnis gerųjų praktikų ir naujų metodų taikymui kasdienėje veikloje, labiau siekia pokyčių ir naujovių
įdiegta specialiųjų poreikių mokinių ste-bėsenos sistema; patobulintas IT priemo-nių panaudojimas ir pritaikytos naujos neformaliojo ugdymo formos (pvz., pradėtas organizuoti Skaitovų klubas); įdiegta įvairių mokyklos ugdymo aplinkos patobulinimų
mokytojai reguliariai organizuoja pamokas lauke pritaikydami žinias ir ugdymo meto-dus, kuriais pasidalino projekto dalyviai
REZULTATAI
POVEIKIS
Geresni mokinių mokymosi pasiekimai Profesionalesnė mokyklos aplinka
PROGRAMOS ERASMUS+ TARPINIS VERTINIMAS LIETUVOJE22
ERASMUS+ SOCIALINIAM VERSLUI
„MAKING GOOD DEEDS PROFITABLE“, ARBA KITAIP – „SOCIFACTION“
PROJEKTAS
Tikslas Skleisti ir įtvirtinti socialinio verslo koncepciją Lietuvoje bei Latvijoje, padėti jaunimui įgyvendinti socialinių verslų idėjas
Vykdytojas VšĮ Neformalaus ugdymo namai, arba kitaip – „NVO avilys“
Pagrindinisveiksmas KA2 – Strateginės partnerystės
Trukmė 2014 m. rugsėjis – 2016 m. rugpjūtis
Biudžetas 197 215 EUR
GEROSIOS PRAKTIKOS 23
PRODUKTAI / REZULTATAI / POVEIKIS
Socialinio verslo mokymo metodika
www.thinkso.ltpardavimų platforma
Informacinė kam-panija žiniasklai-
doje ir „Facebook“ paskyroje
Daugiau informacijos apie socialinį verslą
Akseleruoti socialinio verslo projektai
Socialinių verslininkų ir ekspertų bendra-darbiavimo tinklas
Sustiprintos ekspertinės socialinio verslo organizacijos
projekto metu sukurta ir išleista socialinio verslo mokymo metodika, didžiausiuose naujienų portaluose Lietuvoje ir Latvijoje skelbti straipsniai socialinio verslo tema, organizuojamas socialinio verslo festivalis „BiZzZ“ ir kt.
organizuoti socialinio verslo akseleratoriai, kuriuos sudarė mokomieji seminarai ir men-torystė; šiandien dėl šio projekto veikia bent 47 socialinio verslo iniciatyvos
projekto metu Lietuvoje ir Latvijoje susifor-mavo visiškai naujas ir unikalus pagalbos tinklas, apimantis ne tik socialinio verslo atstovus, bet ir tradicinio verslo, nevyriau-sybinių organizacijų, valstybinių institucijų darbuotojus
perimta geroji Jungtinės Karalystės praktika, kuri pritaikyta Lietuvos ir Latvijos kontekstui ir sukaupta socialinių verslų įgyvendinimo patirtis
~40 parengtųmentorių
PRODUKTAI
REZULTATAI
POVEIKIS
Palankesnė socialinio verslo aplinka ~47 veikiančios socialinio verslo iniciatyvos
167 asmenys, dalyvavę mokymuose ir konsultacijose
PROGRAMOS ERASMUS+ TARPINIS VERTINIMAS LIETUVOJE24
Susidomėjimas ir motyvacija
• projekte dalyvavę socialiniai inovatoriai bei projekto mentoriai pasižymėjo stipria motyvacija; projekto vykdytojai turėjo ilgalaikių tikslų socialinio verslo srityje ir buvo subūrę motyvuotas komandas; projekto vykdytojai – organiza-cijos su socialinio verslo patirtimi
Aiškūs projekto tikslai (uždaviniai)
• tikslų konkretumas ir jų išreiškimas kiekybiniais rodikliais projekto koman-dai padėjo pritraukti tinkamus partnerius, parengti nuoseklų veiksmų planą ir susikoncentruoti į rezultatus
Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis (ir specialistais)
• partneriai pasižymėjo aukšta kompetencija; sukurtas efektyvus ir tvarus eks-pertų tinklas; projekto rėmėjais tapo verslo organizacijos
SĖKMĖS VEIKSNIAI
GEROSIOS PRAKTIKOS 25
ERASMUS+ PEDAGOGŲ LYDERYSTEI
PAGRINDINIO UGDYMO PAKOPOJE DIRBANČIŲ MOKYTOJŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMAS IR LYDERYSTĖS PLĖTRA ROKIŠKIO RAJONO MOKYKLOSE
PROJEKTAS
Kelti Rokiškio rajono pagrindinio ugdymo pakopoje dirbančių peda-gogų kvalifikaciją, užtikrinti veiksmingą mokytojų bendradarbiavimą ir lyderystę, bei stebėti švietimo paslaugų kokybės pokyčius ir viešinti Rokiškio rajono mokyklų gerąją patirtį
Vykdytojas Rokiškio rajono savivaldybės administracija (švietimo skyrius)
Pagrindinisveiksmas KA1 – Mobilumas mokymosi tikslais
Trukmė 2015 m. birželis – 2016 m. birželis
Biudžetas 33 218 EUR
Tikslas
PROGRAMOS ERASMUS+ TARPINIS VERTINIMAS LIETUVOJE26
PRODUKTAI / REZULTATAI / POVEIKIS
18 mokytojų iš 8 rajono mokyklų, dalyvavusių 3 stažuotėse užsienyje (mokymo kursuose su pamokų stebėjimu)
PRODUKTAI
Sustiprėjusi mokytojų lyderystė Geresnės mokytojų kompetencijos
Įdomesnis ir šiuolaikiškesnis ugdymo procesas
sustiprėjęs mokytojų bendradarbiavimas aktyvinant tarpdalykinę integraciją; gerosios patirties sklaida; naujos ugdymo proceso iniciatyvos
patobulintos bendrosios (anglų kalbos, tapdalykinės integracijos ir kt.) ir profesinės (nauji ugdymo diferencijavimo metodai, darbas su išmaniosiomis programėlėmis ir kt.) kompetencijos, susipažinta su kitomis švietimo sistemomis, praplėstas akiratis ir kt.
mokytojai savo pamokose išbandė ir taiko užsienio mokyklose stebėtus ugdymo meto-dus („žaliasis rašiklis“, žaidybinės užduotys, žaidimas spalvomis ir kt.)
REZULTATAI
POVEIKIS
Sustiprėjusi mokinių motyvacija mokytis, pagerėję pasiekimai, išaugęs socialinis aktyvumas
Sustiprėjęs savivaldybės ir mokyklų bendradarbiavimas
GEROSIOS PRAKTIKOS 27
Aiškus ir duomenimis pagrįstas projekto poreikis
• iš anksto atlikta rajono švietimo problemų analizėTinkamas projekto valdymas
• skaidrus ir įtraukiantis projekto valdymas konsorciumo forma; rezultatų ste-bėsena ir vertinimas
Glaudus savivaldybės administracijos ir rajono mokyklų bendradarbiavimas
• kolegialus bendravimas ir švietimo iniciatyvų palaikymas
SĖKMĖS VEIKSNIAI
PROGRAMOS ERASMUS+ TARPINIS VERTINIMAS LIETUVOJE28
ERASMUS+ ŠIUOLAIKINĖMS BIBLIOTEKOMS
TARPTAUTINĖ KVALIFIKACIJA NOVATORIŠKOMS BIBLIOTEKŲ IDĖJOMS
PROJEKTAS
TikslasKelti bibliotekos darbuotojų tarptautinę kvalifikaciją, individualiai susipažinti su pažangių Danijos ir Suomijos bibliotekų veikla
Vykdytojas Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
Pagrindinisveiksmas KA1 – Mobilumas mokymosi tikslais
Trukmė 2014 m. rugsėjis – 2016 m. rugpjūtis
Biudžetas 15 910 EUR
PRODUKTAI / REZULTATAI / POVEIKIS
18 bibliotekos darbuotojų kėlė kvalifikaciją darbo stebėjimo vizituose
PRODUKTAI
GEROSIOS PRAKTIKOS 29
Strateginis požiūris
• glaudžiai susieti vizitų tikslai ir bibliotekos strateginiai veiklos prioritetaiVeiklos planavimas
• detalus projekto veiklų grafikas; kruopštus pasirengimas kiekvienam vizitui (anglų kalbos kursai, išankstinis susipažinimas su priimančios organizacijos veikla)
Patirties fiksavimas
• darbo stebėjimo ir vertinimo dienoraščiai; geroji patirtis fiksuojama nuotrau-kose, audio ir video įrašuose
Diegiamas „Bibliotekos – bendruome-nėms“ modelis
Geresnės bibliotekos darbuotojų kompe-tencijos
Skaitytojams teikiamos naujos paslaugos
vartotojų įtraukimas, jų poreikių tyrimas ir savanoriška veikla
įgyta profesinių žinių skirtingose bibliotekos veiklos srityse; patobulinti anglų kalbos, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai; pagerinti darbo planavimo, idėjų generavi-mo, sprendimų priėmimo gebėjimai
naujas skaitytojų aptarnavimo modelis; įkurtas skaitymo entuziastų klubas ir kt.
REZULTATAI
POVEIKIS
Gerinama skaitytojų aptarnavimo kokybė Stiprėja bibliotekos ir bendruomenių bendradarbiavimas
SĖKMĖS VEIKSNIAI
PROGRAMOS ERASMUS+ TARPINIS VERTINIMAS LIETUVOJE30
ERASMUS+ KURČIŲJŲ INTEGRACIJAI
A WAY TOWARDS EFFECTIVE VOCATIONAL TRAINING OF DEAF / HEARING IMPAIRED PEOPLE (liet. efektyvūs kurčiųjų / sutrikusios klausos žmonių profesinio mokymo būdai)
PROJEKTAS
Tikslas Pagerinti kurčiųjų / sutrikusios klausos moksleivių profesinio mokymo kokybę
Vykdytojas Klaipėdos technologijų mokymo centras (anksčiau – Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykla)
Pagrindinisveiksmas
Leonardo da Vinci (Mokymosi visą gyvenimą programa) – Strateginės partnerystės
Trukmė 2012 m. rugpjūtis – 2014 m. rugpjūtis
Biudžetas 14 000 EUR
GEROSIOS PRAKTIKOS 31
Suinteresuotų grupių įtraukimas
• su kurčiais mokiniais dirbančių mokytojų, mokinių bei verslo įmonės įtrauki-mas, leidęs sukurti veiksmingesnį ir tvaresnį produktą
Geras partnerių koordinavimas
• tinkamai ir aiškiai paskirstytos partnerių atsakomybės; organizuojami regu-liarūs partnerių susitikimai; struktūruotas bendradarbiavimo procesas, kuris apėmė reguliarią indėlių peržiūrą ir grįžtamąjį ryšį
PRODUKTAI / REZULTATAI / POVEIKIS
PRODUKTAI
Geresnės mokytojų kompetencijos Daugiau informacijos apie kurčiųjų /sutrikusios klausos asmenų mokymą
Labiau į kurčiuosius / sutrikusios klausos mokinius orientuota mokyklos veikla
pagerintos darbo su kurčiaisiais pedagogi-nės kompetencijos ir motyvacija
parengtos metodinės rekomendacijos, skir-tos profesijos mokytojams, dirbantiems su kurčiais jaunuoliais, kurios leido sistemiškai pažvelgti į kurčiųjų mokymą, o mokytojams padėjo geriau suprasti kurčiųjų kultūrą ir mokymosi ypatumus
naujas skaitytojų aptarnavimo modelis; įkurtas skaitymo entuziastų klubas ir kt.
REZULTATAI
POVEIKIS
Didesnė kurčiųjų integracija
SĖKMĖS VEIKSNIAI
Kurčių žmonių profesiniomokymo metodinės
rekomendacijos
Tarptautinėkonferencija kurčiųjų
mokymo tema
15 mokytojų ir 18mokinių, dalyvavusių
projekte
PROGRAMOS ERASMUS+ TARPINIS VERTINIMAS LIETUVOJE32
ERASMUS+ TARPTAUTINIAM UNIVERSITETUI
ERASMUS+ AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ IR DARBUOTOJŲ MOBILUMASPROGRAMOS ŠALYSE
PROJEKTAS
Tikslas Skatinti studentų, dėstytojų, kito personalo mobilumą ir didinti aukštojo mokslo kokybę
Vykdytojas Kauno technologijos universitetas
Pagrindinisveiksmas KA1 – Mobilumas mokymosi tikslais
Trukmė 2014 m. birželis – 2015 m. rugsėjis
Biudžetas 622 400 EUR
GEROSIOS PRAKTIKOS 33
Didesnis universiteto pajėgumas veikti tarptautiniu lygmeniu
PRODUKTAI / REZULTATAI / POVEIKIS
124 studentai, išvykę praktikai į
užsienį
64 darbuotojai, dalyvavę dėstymo vizituose užsienyje
70 darbuotojų, dalyvavusių
mokymovizituose užsienyje
Geresnės studentų kompetencijos
Į tarptautinius studentus labiau orientuotos studijos
Geresnės darbuotojų kompetencijos
Tarptautiškesnė universiteto (vidinė) aplinka
studentų apklausos duomenimis, po mobilumo studentai labiau vertina kitas kul-tūras, lengviau randa sprendimus sunkiose situacijose, mano pagerinę savarankiško mokymosi, komandinio darbo ir kitus ben-druosius įgūdžius
beveik 18 metų vykdomi mobilumo projek-tai leido universitete išplėsti studijas anglų kalba; studijų tarptautiškumą skatina ir didėjantis mobilių KTU bendruomenės narių skaičius
po mobilumo laikotarpio dauguma dar-buotojų teigia, kad jie išplėtė profesinių kontaktų ratą; pagerino socialines, kalbines ir/arba kultūrines kompetencijas; susipa-žino su užsienio gerosiomis praktikomis; pagerino profesines žinias
mobilumo projektai ilgainiui darė įtaką universiteto struktūrai, teikiamoms paslaugoms, skatino dvikalbės aplinkos atsiradimą
204 studentai, išvykę dalinėms
studijoms į užsienį
PRODUKTAI
REZULTATAI
POVEIKIS
PROGRAMOS ERASMUS+ TARPINIS VERTINIMAS LIETUVOJE34
Strateginis požiūris
• tarptautiškumas universitete vertinamas kaip svarbi strateginių tikslų sieki-mo priemonė ir yra gerai integruotas į kasdieninę veiklą
Motyvacijos ir susidomėjimo didinimas
• akademinio mobilumo ir mainų skyrius įgyvendina inovatyvias mobilumo vie-šinimo priemones, bendradarbiauja su dėstytojais ir kt.
Projektų administravimo tobulinimas
• įdiegtas naujas darbuotojų atrankos modelis, elektroninė išvykstančių ir atvykstančių dalinėms studijoms studentų paraiškų teikimo sistema; ana-lizuojami studentų pasirinkimo vykti arba nevykti dalinėms studijoms arba praktikai veiksniai ir kt.
SĖKMĖS VEIKSNIAI
Švietimo mainų paramos fondas
Tel. (+370 5) 261 0592
El. p. [email protected]
www.smpf.lt
Jaunimo tarptautinio
bendradarbiavimo agentūra
Tel. (+370 5) 249 7003
El. p. [email protected]
www.jtba.lt
programą Lietuvoje įgyvendina: