1

PRITARTA

Kauno miesto savivaldybės

administracijos

Direktoriaus pavaduotojo S. Šliažo

2015 m. gruodžio 17 d.

įsakymu Nr. A-3637

PATVIRTINTA

Kauno „Žiburio“ pagrindinės

mokyklos direktoriaus

2015 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. (1.3) V-81

KAUNO „ŽIBURIO“ PAGRINDINĖ MOKYKLA

2016–2018 METŲ STRATEGINIS PLANAS

I. ĮVADAS

Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos (toliau – Mokykla) 2016 – 2018 metų

strateginis planas nusako mokyklos strateginius tikslus, kryptis ir apibrėžia veiklos rezultatus.

Mokyklos strateginis planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais,

Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtinta LR Seimo

2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015, Kauno miesto savivaldybės 2015 – 2017 metų

strateginiu veiklos planu, Kauno miesto savivaldybės strateginiu plėtros planu iki 2022 metų,

Kauno m. savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012 – 2015 m. bendruoju planu, mokyklos

nuostatais, mokyklos vidaus įsivertinimo išvadomis.

Įgyvendinant strateginio plano tikslus, siekiama aukštesnės ugdymo kokybės, kuriant

patrauklias mokymosi aplinkas, diegiant savitą gamtamokslinį ir ekologinį ugdymą, sveiką

gyvenseną. Suplanuotos veiklos dera su turimų resursų baze.

Siekiant įgyvendinti strateginio plano tikslus 2016 – 2018 metams, bus telkiamos

mokyklos bendruomenės (mokytojų, mokinių, tėvų) bei socialinių partnerių pastangos. Strateginio

plano rengime dalyvavo mokyklos bendruomenė, laikytasi viešumo, atvirumo, partnerystės,

demokratiškumo principų.

2

II. MOKYKLOS PRISTATYMAS

Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla įsteigta 1972 metais Aukštųjų Šančių

mikrorajone. Steigėjas Kauno m. savivaldybė, mokykla – biudžetinė įstaiga.

Mokykla įsikūrusi Aukštųjų Šančių mikrorajone, netoli Ąžuolyno ir Zoologijos sodo.

Mokyklos padėtis palanki ugdymo procesą organizuoti netradicinėse žaliosiose erdvėse, vykdyti

gamtamokslinius, ekologinius, sveikos gyvensenos projektus, organizuoti ugdymą netradicinėse

aplinkose.

Aukštųjų Šančių aplinka konkurencinga. Šalia mokyklos veikia Kauno Montesori

mokykla – darželis „Žiburėlis“, komplektuojanti 1 – 4 klases. Netoliese – Kauno technologijos

universiteto Vaižganto progimnazija. Didžioji dalis mokinių, baigusių pagrindinio ugdymo 8 klasę,

tęsia mokymąsi S.Dariaus ir S.Girėno, „Aušros“ gimnazijose bei profesinio rengimo įstaigose.

Mokykloje pastebimas mokinių skaičiaus mažėjimas. Todėl labai svarbu tobulinti ugdymo kokybę,

sukurti įdomią ir konkurencingą mokymosi aplinką, siekiant stabilizuoti mokinių skaičiaus

mažėjimą ir užtikrinti mokinių skaičius augimą.

Mokykloje 2014-2015 m. m. suformuota 13 klasių komplektų, mokosi 261 mokinys.

Didžioji dalis mokinių mokykloje yra iš mokyklai priskirtos teritorijos. Ugdomi 19 specialiųjų

poreikių mokiniai. Jiems teikiama specialioji pedagoginė – psichologinė pagalba. Mokykloje dirba:

1 mokytojas ekspertas, 12 mokytojų metodininkų, 16 vyr. mokytojų, 2 mokytojai, 5 neformaliojo

ugdymo mokytojai, 1 psichologas, 1 socialinis pedagogas, 1 logopedas, 1 mokytojo padėjėjas, 2

bibliotekos darbuotojai.

Neformaliam vaikų ugdymui veikia laivų modeliavimo, keramikos, dailės, muzikos,

sporto ir sveikatingumo bei kiti būreliai. Mokykloje įdiegtas TAMO elektroninis dienynas.

Mokyklos bibliotekoje gausu grožinės literatūros kūrinių įvairių amžiaus grupių mokiniams. Veikia

skaitykla, kuri aprūpinta kompiuteriais, vaizdo projektoriumi.

Pasirašytos ir sėkmingai įgyvendinamos bendradarbiavimo sutartys su VDU, KTU ,

UAB „Ave vita“ klinika, Kauno Karaliaus Mindaugo profesiniu mokymosi centru, Kauno marių

regioniniu parku, Kauno m. moksleivių aplinkotyros centru ir kitais švietimo teikėjais bei

socialiniais partneriais. Tai leidžia sėkmingai organizuoti ugdomąsias veiklas ne tik mokyklos, bet

ir partnerių edukacinėse erdvėse. Siekiant įgyvendinti gamtamokslinį, ekologinį, sveikos

gyvensenos ugdymą bus plėtojamas kryptingas bendradarbiavimas, organizuojamos bendros

veiklos, atliekant praktiką, įgyvendinant projektus, kuriant mokyklos žaliąsias aplinkas. Ugdymo

savitumas bus diegiamas nuosekliai užtikrinant ugdymo tęstinumą ugdymo pakopose. Tai sudaro

sąlygas plėtoti mokinių kompetencijas ir praktinius gebėjimus, ugdyti darnią asmenybę.

3

III. SITUACIJOS ANALIZĖ

1. Išorinės aplinkos analizė PESTE:

Išoriniai veiksniai

Politiniai, teisiniai Mokykla vadovaujasi valstybės švietimo strategija ir Kauno miesto

savivaldybės strateginiu plėtros planu iki 2022 metų. Todėl strateginis

dėmesys skiriamas ugdymo kokybės, edukacinių aplinkų, neformalaus

ugdymo gerinimui ir vaiko gerovės užtikrinimui.

Nuo 2013 m. rugsėjo 1d. mokykla tapo pagrindine ir pagal Kauno miesto

savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo,

likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų 2012 – 2015 metų

priemonių planą ugdymą organizuoja pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo

programas. Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Kauno

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno ir Kauno „Aušros“ gimnazijose.

Švietimo politikos kaitos strategija nebuvo nuosekli, todėl mokykla

negalėjo turėti aiškios veiklos strategijos.

Ekonominiai Valstybinėje švietimo strategijoje numatyta didėjanti BVP dalis, skiriama

švietimui, ir planuojamas Mokinio krepšelio didinimas pagerins mokyklos

finansinę padėtį, nes pagrindines mokyklos lėšas sudaro Mokinio krepšelio

lėšos. Mokyklos ekonominė situacija priklauso nuo bendros valstybės

ekonominės būklės ir miesto savivaldybės finansinių galimybių, nes kitą lėšų

dalį sudaro aplinkos (savivaldybės) lėšos.

Vadovaudamiesi Kauno miesto savivaldybės strateginio plano nuostata

atnaujinti ir plėsti miesto savivaldybės ugdymo įstaigų pastatus, planuojame,

kad tai sudarys sąlygas renovuoti mokyklos išorę ir vidų. Savivaldybės

strateginiame plane numatytas ugdymo įstaigų aprūpinimas šiuolaikinėmis

mokymo priemonėmis sudarys sąlygas gerinti edukacines aplinkas.

Kauno miesto savivaldybės skirtos lėšos mokyklai naudojamos taupiai,

atsižvelgiant į Kauno miesto taupymo priemonių planą. Mažėjant mokinių

skaičiui mokykloje, lėšos ir toliau bus ribojamos.

Teisės aktai numato galimybę skirti 2 procentus GPM lėšų, kurios bus

panaudotos mokyklos reikmėms.

Naujas ES finansavimo laikotarpis sudarys galimybę panaudoti ES

struktūrinių fondų lėšas mokyklos strateginiams siekiams įgyvendinti.

Mažėjantis gyventojų skaičius valstybėje, taip pat ir Kauno mieste bei

4

mikrorajone įtakoja mokinių skaičiaus mažėjimą mokykloje. 2015 m. m.

mokykloje sumažėjo 55 mokiniais. Kai kuriose klasėse mokinių skaičius yra

mažesnis nei reikalauja mokinio krepšelis. Mažėjant mokinių skaičiui

mokyklai tampa nepalanki mokinio krepšelio skaičiavimo metodika.

Valstybės ir savivaldybės lėšų pakako tik ugdomajai veiklai organizuoti, bet

ne patalpų atnaujinimui. Todėl reikia pritraukti lėšas dalyvaujant įvairiuose

projektuose, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, ieškoti ir surasti

efektyvesnių ir paveikių mokymosi metodų ir būdų, siekiant labiau tenkinti

mokinių ugdymosi poreikius.

Mokykla parengusi elektrotechnikos projektą, todėl yra galimybė siekti

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų mokyklos pastato renovacijai.

Reikia parengti dokumentus dėl mokyklos įtraukimo į Europos Sąjungos

fondų arba valstybės investicinių fondų finansuojamų mokyklų sąrašą.

Socialiniai Įstaigos veiklai įtaką daro nepalanki demografinė padėtis Kauno mieste.

Mokyklos socialinę situaciją lemiantys veiksniai yra įvairūs. 2015 m. rugsėjo

mėnesio duomenimis, socialiai remtinų mokinių skaičius sudarė 13% visų

mokyklos mokinių. Nemokamą maitinimą gauna 23 pradinio ugdymo ir 12

pagrindinio ugdymo mokinių. Didžioji dauguma socialiai remtinų vaikų auga

daugiavaikėse šeimose, kurios sudaro 12% visų besimokančiųjų mokykloje

mokinių. 26% mokinių auga nepilnose šeimose, 44 vaikai gyvena

išsituokusiose šeimose, o 25 mokiniai yra auginami vienišų mamų/tėčių, 10

mokinių yra netekę vieno iš tėvų. Dėl sunkių psichologinių išgyvenimų ar

kitų neigiamų socialinių pavyzdžių šeimoje, išskiriama 10 mokinių, kurie dėl

tam tikrų tikslingai pasikartojančio netinkamo elgesio apraiškų priklauso

rizikos grupei.

Mokykloje mokosi 7 mokiniai, kurių vienas iš tėvų dirba užsienyje ir 4

mokiniai, kurių abu tėvai išvykę uždarbiauti į užsienio valstybes. Todėl 6

mokyklos mokiniams skirta oficiali globa.

Ypač teigiamas veiksnys, nusakantis mokyklos socialinę situaciją, yra

tas, kad mokykloje nėra mokinių, augančių šeimose, kuriose dėl

tėvystės/socialinių įgūdžių stokos, vaikai yra neprižiūrimi.

Siekiant pakeisti visuomenės požiūrį į visapusiškai išsilavinusią, sveiką ir

saugią asmenybę, mokykla diegs gamtamokslinį – ekologinį ugdymą, vykdys

sveikatą stiprinančias ir sveikos gyvensenos programas. Tai sąlygos mokinių

skaičiaus padidėjimą bei pedagogų darbo vietų sukūrimą.

5

Technologijos Dalyvavimas MTP plius projekte „Technologijų, menų ir gamtos mokslų

mokymo infrastruktūra“ leidžia ugdymo procese naudoti šiuolaikines

technologijas. IT naudojamos mokyklos valdymo, metodinės veiklos

koordinavimo, išorinių ir vidinių informacijos srautų koordinavimo procese.

Naujų technologijų, ypač informacinių komunikacinių, pažanga keičia

mokymo(si) sampratą, sudaro sąlygas plėtoti tęstinį, nuotolinį, neformalųjį

ugdymą, pritaikant skirtingoms mokinių ir mokytojų galimybėms ir

poreikiams. Mokykloje sukurtos palankios sąlygos naudotis internetu.

Interneto teikiamomis galimybės naudojasi visi mokyklos bendruomenės

nariai. Šių priemonių pagalba gerėja informacijos prieinamumas, daugėja

mokymo ir mokymosi šaltinių, gerėja prieigos prie interneto rodiklis.

Šiuolaikinės technologijos leidžia sukurti atliekamų tyrimų, audio ir kt.

duomenų bazes bei operatyviai valdyti procesus, jų pokyčius.

Naujų galimybių bendraujant su mokiniais ir mokinių tėvais, suteikė

įdiegtas elektroninis dienynas. Mokykla dalyvauja išorės projektuose IKT

įsigyti ir edukacinei aplinkai tobulinti.

Dalyvaujant MTP Plius programos projektuose mokykloje moderniomis

kompiuterinėmis priemonėmis aprūpinti gamtos mokslų (chemijos, fizikos,

biologijos), menų (dailės ir muzikos), technologijų kabinetai. Kompiuterines

mokymo priemones pamokose taiko įvairių dalykų mokytojai.

Bendradarbiaujant su socialiniu partneriu „Kalba. Lt“ įgyta kompiuterinė

technika pradinių klasių užsienio kalbų kabinetui. Tačiau pradinio ugdymo

sistemoje kompiuterinės įrangos trūksta. Informacinių technologijų kabinete

kompiuteriai moraliai pasenę ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, todėl kyla

būtinybė ieškoti galimybių kompiuterinę įrangą atnaujinti, kad būtų

užtikrintas mokinių kompetencijų ugdymas informacinių technologijų srityje.

Mokyklos skaitykla yra informacinis centras, kuris teikia galimybę

visiems mokiniams naudotis internetu ir kompiuterine įranga. Tėvams ir

bendruomenei informacija apie mokyklą pateikiama mokyklos elektroninėje

svetainėje.

Ugdymo proceso technologizavimo pasekmė – tiesioginio bendravimo

trūkumas. Naujos technologijos lemia kvalifikacijos tobulinimo poreikio

didėjimą.

Edukaciniai

(centriniai/vietiniai)

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo, Lietuvos pažangos strategijos

„Lietuva 2030“ bei Kauno miesto savivaldybės strateginio veiklos plano iki

6

2022 m. prioritetinės kryptys – mokymosi kokybė, inovacijos, veiklumas,

mokymasis visą gyvenimą, modernių edukacinių aplinkų kūrimas.

Siekdami aukštesnės ugdymo kokybės, mokyklos mokytojai nuolat kelia

kvalifikaciją seminaruose, kursuose, mokydamiesi vieni iš kitų, dalindamiesi

gerąja darbo patirtimi konferencijose ir kituose renginiuose kartu su

socialiniais partneriais – Kauno pedagogų kvalifikacijos centru, S. Daukanto

ir J. Dobkevičiaus mokyklomis.

Mokykla pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su VDU, KTU, Jaunųjų

technikų stotimi, todėl yra galimybės organizuoti pamokas ir kitus

edukacinius užsiėmimus įvairesnėse mokslo ir socialinių partnerių

edukacinėse erdvėse.

Tėvų švietimas vyksta įvairiais metodais: bendrų mokinių tėvų

susirinkimų metu (tėvams skaitomos paskaitos, kviečiami lektoriai,

psichologai, tėvai supažindinami su atliktų tyrimų medžiaga ir kt.),

bendraujant su klasės auklėtojais, toje klasėje dirbančiais mokytojais bei per

mokyklos internetinę svetainę ir elektroninį dienyną. Mokinių tėvai visada

gali konsultuotis su mokykloje dirbančiais švietimo pagalbos specialistais.

2. Vidinių išteklių analizė:

Vidiniai veiksniai

Mokyklos kultūra/

Etosas

Mokyklos veikla grindžiama humanistinėmis, bendrosiomis vertybėmis

ir darniais tarpusavio santykiais. Mokyklos bendruomenė dalyvauja

tradiciniuose renginiuose tiek savo erdvėse, tiek už mokyklos ribų:

tautiniuose, patriotiniuose, pilietiniuose, kultūriniuose ir edukaciniuose.

Mokykloje susiformavusi aiški vertybių sistema, puoselėjamos tradicijos

ir ritualai. Mokykla turi savo emblemą, vėliavą, uniformas. Tapatumo

jausmą skatina bendri renginiai su mokyklos bendruomene; tai: Senjorų

šventė, Šančių gegužinė, gabių mokinių šventė, bendruomenės diena,

rudenėlio šventė, eko madų šou, etnokultūrinė vakaronė, amatų šventė. 81%

mokytojų ir 86% mokinių jaučiasi savi mokyklos bendruomenėje bei

aktyviai dalyvauja jos veikloje, jaučiasi vertinami ir reikšmingi. 73%

mokinių nurodė, kad mokinių nuomonė, kritika, pasiūlymai yra svarbūs ir į

juos atsižvelgiama. 87% mokinių mokykloje jaučiasi saugiai, mokytojai su

mokiniais elgiasi draugiškai, pagarbiai, padeda tiems, kuriems sunkiau

sekasi mokytis ar turi asmeninių problemų.

7

88% mokinių nurodo, kad šalia įprastinių pamokų mokykloje

organizuojama ir kitokia edukacinė veikla įvairiose netradicinėse aplinkose

(muziejuose, gamtoje, Zoologijos sode, Ąžuolyne ir kitur).

81% mokinių patenkinti, kad mokosi būtent šioje mokykloje, o 77%

mokinių mokykloje jaučiasi laimingi. 91% mokinių pasitiki mokyklos

mokytojais, kurie tiki mokinio galimybėmis siekiant mokymosi pažangos.

Mokyklos bendruomenės tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą

palaiko ir skatina jos išorės ryšiai ir bendradarbiavimas su Kauno

universitetais, Kauno arkivyskupijos Šeimos centru, Lietuvos iniciatyvių

mokyklų klubu, Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Šančių–

Panemunės policijos nuovada, Šančių seniūnija, VšĮ Kolpingo ir Kauno

technikos kolegijomis.

Tobulintinos sritys:

Nevisiškai išnaudojamos mokyklos tinklalapio galimybės informuoti

visuomenę apie mokyklos vertybes ir pasiekimus; nepakankamas tėvų

įsitraukimas į mokyklos veiklą – tėvų, mokytojų ir klasės auklėtojų

bendravimas epizodinio pobūdžio.

Ugdymas ir

mokymasis

Mokykla vykdo pradinio, pagrindinio ugdymo programas integruodama į

ugdymą gamtamokslines, ekologijos problemas, taip užtikrindama darnaus

ugdymo koncepcijos įgyvendinimą. Ugdymas mokykloje pagal formaliojo ir

neformaliojo švietimo programas orientuotas į mokinių poreikius. Stiprinant

tarpdalykinius ryšius ir integraciją, derinamos susijusių dalykų programos,

vedamos integruotos pamokos. Jų suderinimas laiko, turinio, apimties

atžvilgiu pasirinktas kaip tobulintinas veiklos aspektas. Numatoma

bendradarbiauti planuojant, siekiant įgyvendinti įvairios trukmės (pamokos,

pamokų ciklo, trimestro, mokslo metų) mokomųjų dalykų ir projektų

integraciją. Mokyklos ugdymo planas atitinka bendrųjų ugdymo planų

reikalavimus ir mokyklos tikslus. Tačiau nepakanka pasirenkamųjų

programų ir dalykų, nes jų skaičių riboja mokinio krepšelio lėšos ir mažas

mokinių skaičius klasėse. Ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis

formuojamasis, kaupiamasis, diagnostinis vertinimai. Parengta mokinių

pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, kurioje numatyta dešimties balų

vertinimo sistema ir kaupiamasis vertinimas. Stebima kiekvieno mokinio

mokymosi pažanga, teikiama mokymosi pagalba. Mokiniai pasitiki

mokytojais, mano, kad mokytojai elgiasi sąžiningai ir teisingai, 75%

8

mokinių nebijo daryti klaidų ar neteisingai atsakyti, nes iš klaidų mokomasi.

86% mokinių teigia, kad pamokos mokykloje vyksta bendradarbiaujant,

mokiniai skatinami padėti vieni kitiems. Mokiniai kartu su mokytojais kuria

įdomesnes, netradicines mokymosi erdves. Pamokos mokiniams yra įdomios

ir nenuobodžios, vedamos integruotos pamokos. Integracija fiksuojama

ilgalaikiuose dalykų planuose ir klasių auklėtojų veiklos programose,

neformaliojo ugdymo veiklos programose.

Nors 73% mokinių teigia, kad jų tėvai mokyklą ir mokymąsi vertina

gerai, tačiau tik 35% mokinių teigia, kad jų tėvai mokykloje aktyviai

įsitraukia į mokyklos veiklas, dalyvauja, organizuoja renginius, vyksta į

ekskursijas, padeda pravesti pamokas netradicinėse aplinkose.

Siekiama kurti mokytojų bendruomenę, kuri atskleistų mokinių

poreikius, o vėliau sukurtų siekiamai pažangai reikiamas sąlygas. Taip

atsirastų galimybė neprisirišti tik prie pasiekimų rezultatų diagnostiniuose

testuose, bet ir stipriai akcentuoti gilų ir platų mokymąsi, kuris apima visų

kompetencijų ugdymą.

Tobulintinos sritys:

Dalis mokytojų dėl įvairių priežasčių patiria sunkumų įgyvendinant

pamokoje keltus uždavinius; dėl skirtingos mokinių mokymosi motyvacijos

iškyla sunkumų diferencijuoti darbą pamokoje; daliai mokinių trūksta

atsakomybės mokymuisi, lankomumui, savarankiškam darbui; silpna namų

darbų skyrimo ir grįžtamojo ryšio kontrolė, namų darbų krūvis derinamas

nepakankamai; kurdami mokymo programas, ilgalaikius planus mokytojai

dalykininkai per mažai bendrauja tarpusavyje; ne visada aiškiai susitariama

dėl vertinimo kriterijų.

Popamokinė veikla Neformalusis vaikų švietimas mokykloje organizuojamas pagal

neformaliojo vaikų švietimo koncepciją ir mokyklos direktoriaus patvirtintą

tvarką.

Iš viso mokykloje ir mieste užimtų neformaliojo ugdymo veikla mokinių

yra 65%. Būrelius mokykloje lanko 43% mokinių, miesto neformaliojo

švietimo įstaigas – 44%. mokinių. Mokyklos prioritetinės kryptys yra sveika

gyvensena, turizmas, sportas. Šios krypties veiklas lanko 15%, meno

kolektyvus - 23%, kitus meninės saviraiškos kolektyvus - 11% mokinių.

Mokykla garsėja laivų modeliavimo veikla. Mokyklos laivų modeliuotojai

yra nuolatiniai Lietuvos motorlaivių federacijos laivų modeliavimo sporto

9

čempionato laimėtojai ar prizininkai.

Tyrimo duomenimis, mokiniai yra patenkinti neformaliojo ugdymo

veikla mokykloje. 90% mokinių teigia, kad veikla būreliuose įdomi,

užsiėmimai vyksta tinkamu metu, padeda siekti geresnių ugdymosi rezultatų.

10% apklaustųjų mokinių pageidauja kitokių, įvairesnių veiklų būrelių, nei

mokykla siūlo, tačiau dėl bazės ar specialistų stokos šiuos mokinių poreikius

patenkinti sunku. Mažėjant klasių skaičiui, mažėja ir pagal ugdymo planą

neformaliajam ugdymui skirtos valandos. Dėl to mokykla negali pilnai

patenkinti mokinių pageidavimų, skiriamas minimalus valandų skaičius

įvairioms programoms vykdyti. Ši problema sprendžiama sudarant sutartis

su miesto neformaliojo švietimo įstaigomis. 2015 metais mokykloje pradėjo

veiklą:

Kauno moksleivių aplinkotyros centro būrelis;

Kauno jaunųjų turistų centro būrelis;

UAB „Tagata“ darbščiųjų rankų būrelis;

Lietuvos šachmatų mokyklos šachmatininkų būrelis.

Pastarieji trys būreliai yra nemokami, jie finansuojami MK lėšomis,

skirtomis ŠMM neformaliajam ugdymui.

Mokslo metų pabaigoje mokytojai teikia ataskaitas apie veiklos

rezultatus. Kiekybinė ir kokybinė neformaliojo ugdymo veiklos analizė

pateikiama mokyklos bendruomenei, mokinių tėvams.

Neformaliajam ugdymui panaudojamos visos pagal ugdymo planą

skiriamos valandos.

Tobulintinos sritys:

Pavienių mokinių pasyvumas ir iniciatyvų stoka; vyrauja tradicinės

neformalaus ugdymo kryptys.

Pasiekimai Mokymosi ataskaitose fiksuojami ir svarstomi trimestrų, metiniai,

analizuojami standartizuotų testų rezultatai. Atskirų mokinių pažanga

įvertinama kiekvienos pamokos metu pagal numatytus kriterijus ir išsikeltus

pamokos uždavinius. Mokinių pasiekimus auklėtojai aptaria individualiai su

mokiniais ir jų tėvais bent tris kartus per metus, Tėvų dienų metu.

Mokykloje skiriamas reikiamas dėmesys gabių mokinių atpažinimui ir

ugdymui.

Mokiniai kasmet dalyvauja ir laimi prizinių vietų įvairiuose

10

tarptautiniuose konkursuose, mokomųjų dalykų olimpiadose, projektuose bei

sporto varžybose.

Mokinių dalyvavimas olimpiadose, konkursuose 2014/2015 m. m.

Miesto Respublikiniai

Nugalėtojų skaičius 46 Nugalėtojų skaičius 21

Tobulintinos sritys:

Nepakankamai veiksminga konsultavimo sistema, padedanti mokiniams

ruoštis dalykinėms olimpiadoms. Nenuoseklus vieningų reikalavimų

laikymasis trukdo pasiekti didesnės mokinių mokymosi pažangos.

Pagalba mokiniui Mokykloje yra sukurta efektyvi pagalbos teikimo sistema elgesio ir

emocijų problemų turintiems mokiniams, kuri tenkina įvairius mokinių

poreikius. Šią pagalbą įgyvendina specialistai: socialinė pedagogė, logopedė,

specialioji pedagogė ir psichologas. Šie specialistai, siekdami labiau pažinti

mokinius, sužinoti jų poreikius ir vyraujančias problemas, glaudžiai

bendrauja su mokinių tėvais (globėjais) ir mokytojais.

Pagalbos mokiniui specialistai vykdo įvairias prevencines ir

šviečiamąsias veiklas, bendradarbiauja su atitinkamomis VO ir NVO bei

kitomis įstaigomis, stebi mokymosi procesą, periodiškai įvertina mokinių

mokymosi pasiekimus.

Specialioji pedagogė – logopedė teikia švietimo pagalbą mokiniams.

2014 – 2015 m. m. švietimo pagalba mokykloje teikiama 19% mokinių. Iš jų

5% sudaro specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai turintys išvadas iš

pedagoginės psichologinės tarnybos.

Mokykloje teikiamos socialinės pedagogės paslaugos. Socialinė

pedagogė reguliariai dirba su 16 specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių

mokinių, tarp kurių yra didelių sutrikimų ir negalią (Aspergerio sindromą)

turinčių vaikų, 10 rizikos grupei priklausančių mokinių, 36 socialiai

remtinais ir keletu ypatingo dėmesio reikalaujančiais vaikais ir jų tėvais

(globėjais, rūpintojais).

Mokyklos psichologas suteikia psichologinę pagalbą mokiniams, turintiems

asmenybės ar ugdymosi problemų. Mokyklos psichologo konsultacijas lanko

13 mokinių, kurie turi specialiuosius ugdymosi poreikius ir 12 mokinių,

kurie kreipėsi psichologinės pagalbos savo, tėvų (globėjų) ar mokytojų

pageidavimu.

Tobulintinas aspektas yra diferencijavimo proceso giluminė analizė bei

11

veiklų tinkamumo nustatymas. Analizė padėtų organizuoti, veiksmingiau

diferencijuoti ir individualizuoti atitinkamų gebėjimų, polinkių bei poreikių

mokiniams siūlomas veiklas, turinį, tempą.

Personalo

formavimas ir

organizavimas

Mokykloje skiriamas reikiamas dėmesys žmogiškųjų išteklių vystymui.

Pedagoginis ir techninis personalas formuojamas atsižvelgiant ne tik į

ugdymo poreikius, bet ir į finansines galimybes.

Mokytojai į darbą priimami viešo konkurso tvarka laikantis galiojančių

teisės aktų. Priėmimo metu pokalbyje su darbdaviu ir darbuotoju dalyvauja

mokyklos tarybos ir administracijos atstovai. Svarbiausias dėmesys

skiriamas mokytojo kompetencijai, kvalifikacijai ir motyvacijai dalyvauti

projektuose, dirbti kūrybiškai, inovatyviai, mokėti bendrauti su mokiniais ir

jų tėvais. Mokytojai bei aptarnaujantis personalas žino savo teises ir

pareigas, jos apibrėžtos mokyklos dokumentuose. Mokykloje nuolat

atnaujinami ir tobulinami personalo profesiniai gebėjimai. Mokytojų

kvalifikacija atitinka įstaigos poreikius, mokyklos pedagogai kelia savo

kvalifikaciją ir, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. atsižvelgiant į

mokytojų atestacijos programą, tiriama jų veikla, tvirtinamos kvalifikacinės

kategorijos.

Mokykloje mažėjant mokinių skaičiui, mažėja mokytojų darbo krūviai,

todėl dalis mokytojų dirba kitose mokyklose antraeilėse pareigose.

Mokytojų darbas organizuojamas derinant tvarkaraštį, atsižvelgiant į

mokytojų poreikius ir mokyklos galimybes, siekiama sudaryti mokytojo

darbui palankias sąlygas, galimybę dalyvauti bendruomenės gyvenime. Visi

mokytojai turi savo darbo kabinetus, kurie aprūpinti kompiuteriais.

Vadovavimas ir

lyderystė

Mokyklai vadovauja direktorė tardamasi su savivaldos darbo grupėmis.

Mokyklos administracija: mokyklos direktorė - II vadybinė kategorija ir du

direktoriaus pavaduotojai ugdymui įgiję II ir III vadybines kategorijas.

Mokyklos vadovai nuolat kelia kvalifikaciją, ugdo lyderystės įgūdžius

kursuose ir seminaruose bei saviugdos būdu.

Mokykloje vadovaujamasi demokratiškumo principais, vyrauja

bendradarbiavimo stilius. Administracijos iniciatyva buriamos ir veikia ne

tik dalykų metodinės grupės, bet ir trumpalaikės darbo grupės įvairioms

veikloms organizuoti ir įgyvendinti. Stiprinant lyderystę mokykloje,

sudaromos palankios sąlygos lyderių atsiradimui ir veiklai. Mokykla suteikia

didesnę laisvę ir atsakomybę pasirenkant veikimo būdus (metodų ir vadybos

12

lygmeniu). Mokykloje taikoma vidaus kontrolės sistema reglamentuoja

įstaigos veiklos priežiūros tvarką, faktinės padėties palyginimą su

reikalaujama, atsižvelgiant į organizacijos veiklos kokybės, finansinės ir

ūkinės veiklos reikalavimus. Atsižvelgiant į įsivertinimo grupės teikiamas

rekomendacijas, planuojama įstaigos veikla kalendoriniams metams,

išsikeliant ne tik atkaklius, bet ir pamatuojamus tikslus.

Mokykloje veikia mokytojų, mokinių ir tėvų savivaldos organizacijos,

kurios prisideda planuojat veiklas, prisiima dalį atsakomybės už

įgyvendinimą ir teikia ataskaitas.

Aukščiausias mokyklos savivaldos organas – Mokyklos taryba, kurią

sudaro mokinių, mokinių tėvų, mokytojų atstovai. Mokyklos tarybos veiklą

reglamentuoja mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtinti mokyklos tarybos

nuostatai.

Nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija yra mokytojų taryba. Ji

sprendžia mokinių ugdymo bendruosius ir mokytojų profesinius klausimus.

Mokytojų metodinė taryba svarsto klausimus, susijusius su ugdymo

proceso efektyvinimu, kvalifikacijos kėlimu, gerosios patirties kaupimu ir

sklaida, pedagoginiu švietimu, ugdymo proceso analizavimu,

nagrinėja mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, nustato jos

prioritetus. Prireikus vertina mokytojų metodinius darbus bei praktinę

veiklą.

Mokinių taryba pagal kompetenciją inicijuoja ir organizuoja mokinių,

laisvalaikį, socialinę veiklą ir paramą, mokinių elgesio taisyklių kūrimą ir

svarstymą.

Mokykloje vyrauja palankios sąlygos bendruomenės nariams siūlyti ir

įgyvendinti iniciatyvas, akcijas, dalyvauti projektuose, varžybose,

renginiuose.

Mokykloje parengtas ir patvirtintas mokytojų veiklos stebėsenos

grafikas. Stebėtos pamokos aptariamos individualiai su mokytojais. Bendri

pastebėjimai aptariami mokytojų taryboje, teikiami pasiūlymai ugdymo

kokybei gerinti.

Apie mokyklą teikiama informacija visuomenei mokyklos internetiniame

puslapyje, mokyklos bendruomenei atsiskaitoma visuotiniame tėvų

susirinkime.

Mokyklos veiklos planavimas grindžiamas duomenimis, plačiojo bei

13

giluminio įsivertinimo išvadomis. Mokyklos veiklos planavime dalyvauja

visa mokyklos bendruomenė. Strateginį planą rengia direktoriaus įsakymu

sudaryta darbo grupė. Mokyklos strateginis planas skelbiamas mokyklos

internetinėje svetainėje. Metodinių grupių, mokytojų planai derinami su

mokyklos strateginiais tikslais ir metiniu veiklos planu.

Mokykloje reikėtų daugiau dirbti kuriant ir atnaujinant mokymosi ir

pažangos kultūrą visais lygmenimis, taikant tokius metodus, kaip problemų

sprendimas, tyrimas ir protingas, įrodymais pagrįstas, sprendimų priėmimas.

Kita tobulintina sritis yra mokyklos vykdomų veiklų įsivertinimo

sistemingumas ir tikslingas jo išvadų panaudojimas planavime.

Finansiniai ištekliai Dėl lėšų panaudojimo prioritetų tariamasi su mokyklos taryba. Mokykla

ieško būdų, kaip pritraukti daugiau ne biudžeto lėšų per projektus, kad būtų

galima atnaujinti pastato elektros instaliaciją ir vamzdyną. Mokyklos

finansinius išteklius sudaro valstybės (MK), savivaldybės, specialiųjų

programų lėšos, gyventojų pajamų 2 proc. parama, lėšos, gaunamos pagal

projektinę veiklą (iš ES fondų arba valstybės bei savivaldybės biudžeto).

Mokykla finansiškai savarankiška. Veikla finansuojama iš Kauno miesto

savivaldybės biudžeto ir mokinio krepšelio lėšų.

2015 biudžetiniams metams patvirtinta 684,1 tūkst. Eur, iš jų: mokinio

krepšelio – 376,4 tūkst. Eur, aplinkos lėšos – 291,8 tūkst. Eur, spec. lėšų

programos – 15,9 tūkst. Eur.

Įgyvendinant mokyklų tinklo pertvarkos planą susidarė lėšų stygius

išeitinėms išmokoms ir kompensacijoms bei socialinio draudimo įmokoms.

Mokinio krepšelio lėšų darbo užmokesčiui pakanka iš dalies, todėl metų

pabaigoje lėšos iš sutaupytų straipsnių perkeliamos į darbo užmokesčio

straipsnį.

Aplinkai skirtų lėšų pakanka pagal visus sąmatoje patvirtintus straipsnius

(darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, komunalinėms

išlaidoms).

2015 m. mokykla gavo 2,8 tūkst. Eur 2 proc. paramą. Lėšos naudojamos

ryšio paslaugoms (auklėtojų telefonai), klasių ir kabinetų remontui,

mokykliniams baldams atnaujinti.

Siekdama užtikrinti kokybišką ir sveiką ugdymo aplinką, gaunamas lėšas

mokykla naudoja taupiai ir tikslingai.

Už lėšų panaudojimą atsiskaitoma mokyklos tarybai, mokytojų tarybai,

14

mokinių tėvams jų susirinkimų metu; pasibaigus finansiniams metams,

mokyklos internetiniame puslapyje teikama direktorės finansinė ataskaita už

praėjusius finansinius metus.

Patalpos ir kiti

materialiniai

ištekliai

Mokyklos edukacinės erdvės pritaikytos organizuoti ugdymo procesą

pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, realizuojant

savitą ekologijos, sveikos gyvensenos ir gamtamokslinį ugdymą. Dalykų

kabinetai atnaujinti dalyvaujant MTP PLIUS programos, „Bendrojo

lavinimo mokyklų modernizavimas“ ir "Technologijų, menų ir gamtos

mokslų infrastruktūra“ projektuose. Mokykloje įrengti specializuoti

chemijos, fizikos, biologijos kabinetai, sudarytos galimybės naudotis

internetu, vaizdo projektoriais. Kompiuterizuotos visų dalykiniuose

kabinetuose ir klasėse dirbančių mokytojų darbo vietos. Mokykloje yra 16

nešiojamųjų kompiuterių, 66 stacionarūs kompiuteriai, 16 daugialypės terpės

projektorių, 5 skeneriai, 3 interaktyvios lentos, 13 spausdintuvų, 3

kopijavimo aparatai.

Mokykloje sudarytos palankios sąlygos sportinei ir sveikatingumo

veiklai. Atnaujintos šiuolaikiškos dirbtinės dangos krepšinio ir tinklinio

aikštelėse, laipiojimo ir lauko gimnastikos aikštynų įrengimai. Renovuota

sporto salė, pagal naujas technologijas įrengta sporto salės danga, atnaujintas

salės apšvietimas, prie salės esantys persirengimo kambariai bei dušinės,

sanitariniai mazgai.

Tačiau pastatas, išskyrus sporto salę, nerenovuotas, interjerui trūksta

vieningumo, nepakankamai išnaudojamos mokyklos erdvių edukacinė bei

estetinio lavinimo pusės. Mokiniams trūksta erdvių, kuriose jie galėtų ilsėtis,

užsiimti kūrybine veikla.

Būtina renovuoti 60% sanitarinių mazgų. Mokykloje prastos apšvietimo

sąlygos, techniškai pasenę šviestuvai ir instaliacija. Susidėvėjęs elektros

laidų tinklas, būtina jį nedelsiant keisti, nes dėl kompiuterinės technikos

naudojimo yra padidėjęs laidų apkrovimas. Tam mokykla yra parengusi

elektrotechnikos dalies techninį projektą.

Vykdant „Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti

bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“

nuostatas mokyklos teritorija turi būti aptverta tvora. Mokinių saugumui

užtikrinti būtina sutvarkyti mokyklos teritorijos apšvietimą ir papildomai

įrengti vaizdo stebėjimo kameras.

15

3. SSGG analizė:

Stiprybės Mokykla atvira ir svetinga, išsaugo ir

puoselėja tradicijas.

Mokyklos valdymas grindžiamas

demokratiškumo principu (kuriamos

bendruomenės darbo grupės atskiriems

klausimams ir problemoms spręsti).

Mokykla sumaniai, kryptingai planuoja ir

valdo lėšas bei turtą.

Mokykloje dirba reikiamos kvalifikacijos

mokytojai. Skiriamas reikiamas dėmesys

darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui.

Aktyviai bendradarbiaujama su

socialiniais partneriais.

Efektyvi neformaliojo ugdymo veikla.

Ryškūs tautinių šokių, dramos, laivų

modeliavimo, sporto ir kitų būrelių

pasiekimai.

Kryptinga metodinės tarybos veikla.

Sukurta mokinių individualios pažangos

stebėjimo ir fiksavimo sistema, pradinių

klasių mokinių vertinimo sistema,

mokymosi pagalbos teikimo tvarka.

Pasirinkta gamtamokslinio ekologinio

ugdymo strateginė kryptis atitinka

valstybės ir miesto švietimo strateginius

tikslus.

Dalis mokinių domisi ekologijos,

gamtosaugos, sveikos gyvensenos

problemomis, aktyviai dalyvauja Kauno

miesto moksleivių aplinkotyros centro ir

Visuomenės sveikatos biuro, mokyklos

organizuojamuose renginiuose,

konferencijose ir konkursuose, akcijose.

Kuriama mokiniams saugi mokymosi

aplinka. Vykdomas Olweus projektas.

Veiksminga pagalbos mokiniui specialistų

komandos veikla.

Silpnybės

Nepakankamai neformalaus ugdymo

būrelių finansuojamų MK lėšomis.

Nėra neformalaus ugdymo būrelių,

skirtų gamtosaugai, sveikai gyvensenai,

ekologijai.

Dėl MK lėšų stygiaus mokiniams mažai

siūloma pasirenkamųjų programų.

Patenkinamas ugdomosios veiklos

formų tinkamumas mokymosi

motyvacijai ir mokinių aktyvumui

palaikyti.

Nepilnai įgyvendintos diferencijavimo

galimybės.

Nerenovuotas mokyklos pastatas,

nesutvarkyta elektros ir šildymo

sistemos, nerenovuoti sanitariniai

mazgai.

Trūksta lėšų mokomųjų kabinetų

remontui ir turtinimui.

Maži mokytojų darbo krūviai, todėl

daugelis mokytojų dirba antraeilėse

pareigose.

Mokykloje mažai jaunų mokytojų.

.

Dalis tėvų nenoriai dalyvauja mokyklos

ir klasės organizuojamuose renginiuose,

nepakankamai domisi mokinių

mokymosi pasiekimais.

Neefektyvus tėvų švietimas.

Mokinių savivalda nepakankamai

aktyvina mokinių bendruomenę.

Bendruomenės santykiai nepadeda siekti

efektyvių ir teigiamų pokyčių

mokykloje.

16

Nuolat vyksta mokyklos įsivertinimo

procesas.

Įdiegtas elektroninis dienynas TAMO.

Renovuota mokyklos sporto salė, įrengtas

pradinio ugdymo mokiniams skirtas

poilsio kambarys, mokinių savivaldos

kabinetas.

Galimybės

Vesti pamokas įvairiose netradicinėse

aplinkose.

Vykdyti ekologinius, gamtosauginius,

sveikos gyvensenos projektus mokykloje.

Įrengti mokykloje ir jos teritorijoje

žaliąsias erdves.

Dalyvauti projektuose, siekiant pritraukti

žmogiškuosius ir materialinius išteklius,

gerinti edukacines aplinkas.

Pasinaudoti palankia rekreacine aplinka

gerinant mokyklos bendruomenės narių

fizinį aktyvumą bei sveikatingumą.

Atnaujinti kompiuterių klasę.

Stiprinti mokyklos bendruomenės

bendradarbiavimą bei bendravimą su

mikrorajono bendruomene.

Skleisti informaciją apie mokykloje

vykdomą veiklą.

Stiprinti tėvų švietimą.

Grėsmės/pavojai

Mažėja mokinių skaičius dėl

gimstamumo ir emigracijos.

Nepakankamai efektyvi valstybės

vykdoma savivaldybių švietimo įstaigų

finansavimo bei aprūpinimo politika.

Mažėja mokytojų darbo krūvis,

mokytojai jaučiasi nesaugūs.

Nepakankamai aktyvūs mokinių tėvai.

Dėl didelio užimtumo darbe,

nepakankamai domisi pokyčiais

mokykloje.

Didėja socialiai remtinų šeimų skaičius.

Dėl emigracijos ir tėvų užimtumo

silpnėja ryšys tarp tėvų ir vaikų.

Auga specialiųjų poreikių mokinių

skaičius.

Nerenovuotas mokyklos pastatas.

Trūksta lėšų mokyklos remontui, bloga

pastato būklė.

Nepakankamai efektyvi valstybės

vykdoma savivaldybių ir nevalstybinių

mokyklų finansavimo bei aprūpinimo

politika.

17

IV. MOKYKLOS VIZIJA

Atvira kaitai ir naujovėms progimnazija, įtvirtinanti savitą gamtamokslinį ekologinį,

sveikos gyvensenos ugdymo modelį, siekianti tapti Aukštųjų Šančių žaliąja mokykla.

V. MOKYKLOS MISIJA

Dinamiška, holistinė, gamtinių aplinkų mokykla, ugdanti visavertį ateities žmogų,

teikianti pradinį ir pagrindinį išsilavinimą.

VI. VERTYBĖS IR FILOSOFIJA

Vertybės: pagarba ir tolerancija, kūrybiškumas, atvirumas, pasitikėjimas, atsakomybė,

tobulėjimas.

Filosofija: neužtenka žinoti, reikia panaudoti žinias; neužtenka norėti, reikia veikti.

VII. STRATEGINIAI TIKSLAI

A. KLIENTO PERSPEKTYVA

(Susivok)

B. ORGANIZACINĖ PERSPEKTYVA

(Organizuok)

Gerinti mokymo(si) kokybę, įgyvendinant

gamtamokslinį, ekologinį, sveikos

gyvensenos ugdymą, siekiant plėtoti

mokinių kompetencijas ir praktinius

gebėjimus, siekiant kiekvieno mokinio

asmeninės pažangos.

Parengti dokumentus, įteisinančius mokyklos

savitumą, pasirinktą gamtamokslinio,

ekologinio, sveikos gyvensenos formaliojo ir

neformaliojo turinio diegimą.

C. PARAMOS PERSPEKTYVA

(Pasitelk)

Keisti mokyklos edukacines erdves, pritaikant jas gamtamokslinio, ekologinio, sveikos

gyvensenos turinio diegimui, dalyvaujant projektuose, bendradarbiaujant su socialiniais

partneriais, panaudojant MK ir kitas lėšas.

18

VIII. STRATEGIJOS REALIZAVIMO PRIEMONIŲ PLANAS

1 tikslas – Gerinti mokymo(si) kokybę, įgyvendinant gamtamokslinį, ekologinį, sveikos gyvensenos ugdymą, siekiant plėtoti mokinių

kompetencijas ir praktinius gebėjimus, siekiant kiekvieno mokinio asmeninės pažangos.

Uždaviniai Įgyvendinimo

priemonės Esama padėtis Planuojami rezultatai

Planuojamas

pasiekimo laikas

Atsakingi

vykdytojai

Lėšų poreikis ir

numatomi

finansavimo šaltiniai

1. Tobulinti

ugdymo

procesą, keliant

mokytojų

kompetencijas,

parengiant

savito ugdymo

programas,

orientuotas į

gamtamokslinį,

ekologinį,

sveikos

gyvensenos

ugdymą,

siekiant

kiekvieno

mokinio

asmeninės

mokymosi

1.1. Organizuoti

mokymus ir

seminarus , siekiant

kelti mokytojo

dalykines ir

pedagogines bei

bendrakultūrines

kompetencijas

Dalis mokytojų

stokoja

kompetencijų,

susijusių su

ekologiniu, sveikos

gyvensenos , darnios

asmenybės ugdymu

Kryptingas mokytojų

mokymasis

dalyvavimas

seminaruose

Mokytojai įgis arba

patobulins

kompetencijas

2016 – 2018 m.

Direktorė,

direktoriaus

pavaduotojas

ugdymui

Žmogiškieji ištekliai,

MK lėšos, 1,0 tūkst.

Eur

1.2. Dalintis gerąja

darbo patirtimi,

organizuojant kartu

su socialiniais

partneriais

konferencijas,

metodines savaites,

vedant integruotas,

atviras pamokas,

aprašant sėkmės

istorijas

Dalis mokytojų

dalijasi gerąja darbo

patirtimi, veda

integruotas, atviras

pamokas

70% mokytojų

dalinasi gerąja darbo

patirtimi, veda

integruotas, atviras

pamokas

2016 – 2018 m.

Direktorė,

direktoriaus

pavaduotojas

ugdymui

Žmogiškieji ištekliai,

paramos lėšos, 0,5

tūkst. Eur

19

pažangos 1.3 Atlikti tyrimus,

susijusius su

mokinių mokymosi

motyvacijos ir

ugdymo kokybės

gerinimui bei

mokinio pažangos

stebėsena

Nepakanka

duomenų, kaip

diegiamos naujovės,

įtakoja mokinių

mokymosi

motyvaciją ir

kiekvieno mokinio

mokymosi pažangą

Surinkti duomenys

panaudojami ugdymo

kokybės gerinimui,

motyvacijos

skatinimui

2016-2018 m. Direktoriaus

pavaduotojas

ugdymui

Žmogiškieji ištekliai

1.4.Tobulinti

pažangos pokyčių

stebėseną

Ugdymo kokybė

stebima ir

analizuojama

Pagerės duomenų

valdymas, bus

inicijuojami pokyčiai

2016-2018 m. Direktoriaus

pavaduotojas

ugdymui

Žmogiškieji ištekliai

2. Ugdyti

mokinių

asmenines ir

socialines

kompetencijas

įgyjant

tarptautinio

aplinkosauginio

švietimo

patirties

projektinėje,

praktinėje

veikloje,

plėtojant

ugdymo turinio

įvairovę,

pasitelkiant

mokinių, tėvų ir

socialinių

partnerių

iniciatyvas

2.1. Dalyvauti

Erasmus+ programos

priemonėje

„Mokyklinio

ugdymo

tarpmokyklinės

strateginės

partnerystės“

Mokykla

nedalyvauja

Erasmus+ programos

projektuose

Parengti projektą

pagal priemonę

„Mobilumo mokymosi

tikslais projektai

švietimo ir mokymo

srityje“

Parengti projektą

pagal priemonę

„Strateginių

partnerysčių projektai

švietimo ir mokymo

srityje“

2016 m.

2017 m.

Darbo grupė Žmogiškieji ištekliai,

1,0 tūkst. Eur

2.2. Vykdyti

gamtamokslinius

projektus,

organizuoti

ekologines, sveikos

gyvensenos akcijas,

muges, kūrybines

Renginiai vyksta,

tačiau veikla

nepakankamai

kryptinga ir

sisteminga

Veikla kryptinga ir

sisteminga, apimanti

60% visų mokykloje

organizuojamų veiklų

2016- 2018 m. Direktoriaus

pavaduotojas

ugdymui

Žmogiškieji ištekliai,

metodinė taryba,

mokyklos mokytojai

20

dirbtuves ir kitus

renginius mokyklos

bendruomenei

2 tikslas – Parengti dokumentus, įteisinančius mokyklos savitumą, pasirinktą gamtamokslinio, ekologinio, sveikos gyvensenos formaliojo ir

neformaliojo turinio diegimą.

Uždaviniai Įgyvendinimo

priemonės Esama padėtis Planuojami rezultatai

Planuojamas

pasiekimo laikas

Atsakingi

vykdytojai

Lėšų poreikis ir

numatomi

finansavimo šaltiniai

1. Telkti

mokyklos

bendruomenę

savitos ugdymo

krypties

programų bei

ugdymo proceso

turinio

dokumentų

parengimui ir

diegimui

1.1. Parengti

ugdymo proceso

norminius

dokumentus,

įteisinančius

mokyklos savitumą

Mokykla neturi

savitos ugdymo

krypties ir ją

įteisinančių

dokumentų

Parengti norminiai

dokumentai, kuriems

pritarta Kauno miesto

savivaldybėje

2017 m. Direktorė Žmogiškieji ištekliai

1.2. Pasirašyti

bendradarbiavimo

sutartis su

socialiniais

partneriais, siekiant

ugdymo procesą

vykdyti

netradicinėse

aplinkose

Pamokos vyksta

tradicinėse mokyklos

aplinkose

50% pamokų vyksta

netradicinėse

aplinkose

2016 – 2018 m. Direktorė Žmogiškieji ištekliai

1.3. Parengti

gamtamokslinio

ekologinio, sveikos

gyvensenos

pasirenkamųjų

dalykų ir modulių

programas

Nepakankama

pasiūla

gamtamokslinio ir

ekologinio ugdymo

pasirenkamiesiems

dalykams

Parengtos 6

pasirenkamųjų dalykų

ir modulių programos

1-8 klasių mokiniams

2016 m. Direktoriaus

pavaduotojai

ugdymui

Žmogiškieji ištekliai,

metodinė taryba,

mokyklos mokytojai

21

1.4. Parengti

neformaliojo

ugdymo programas

atspindinčias savitą

mokyklos kryptį

Nepakankama

pasiūla

gamtamokslinio ir

ekologinio ugdymo

būrelių

Parengtos 4

neformaliojo ugdymo

programos, veikia

būreliai

2016 m. Direktoriaus

pavaduotojai

ugdymui

Žmogiškieji ištekliai,

mokyklos mokytojai

1.5. Parengti

ilgalaikius planus,

kuriuose atsispindėtų

gamtamokslinio,

ekologinio, sveikos

gyvensenos

tarpdalykinė

integracija

Ilgalaikiuose

planuose

nepakankamai

atsispindi gamtos

mokslų, ekologijos ir

sveikos gyvensenos

integracija

Parengti integruoti

ilgalaikiai dalykų

planai

2016 – 2017 m. Direktoriaus

pavaduotojai

ugdymui

Žmogiškieji ištekliai,

metodinė taryba,

mokyklos mokytojai

3 tikslas – Keisti mokyklos edukacines erdves, pritaikant jas gamtamokslinio, ekologinio, sveikos gyvensenos turinio diegimui, dalyvaujant

projektuose, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, panaudojant MK ir kitas lėšas.

Uždaviniai Įgyvendinimo

priemonės Esama padėtis Planuojami rezultatai

Planuojamas

pasiekimo laikas

Atsakingi

vykdytojai

Lėšų poreikis ir

numatomi

finansavimo šaltiniai

1. Parengti

dokumentus

mokyklai įtraukti į

Europos Sąjungos

finansuojamų

fondų mokyklų

sąrašą/valstybės

investicinių fondų

sąrašą

1.1. Dalyvavimas

ES programose/

projektuose

Pagal galimybes Gavus finansavimą

įgyvendinamos

programų/projektų

veiklos

2016 m. Direktorė,

direktoriaus

pavaduotojai

ūkiui

Programų/projektų

finansinė parama

projektams

įgyvendinti

2. Renovuoti

mokyklos pastatą

2.1. Mokyklos

pastato išorinių

Išorinės pastato

sienos ir pamatai

Jauki, šiuolaikiška,

patraukli ugdymo

2016 – 2018 m. Direktorė,

direktoriaus

VIP arba ES lėšos,

600,0 tūkst. Eur

22

(išorę ir vidų),

kuriant saugią,

sveiką ir

šiuolaikišką

mokyklos aplinką

sienų ir pamatų

apšiltinimas

patamsėję, daugelyje

vietų ištrupėję, gilūs

įtrūkimai

įstaiga pavaduotojai

ūkiui

2.2. Mokyklos

pastato

elektrotechninės

dalies kapitalinis

remontas

(techninio

projekto

įgyvendinimas)

Susidėvėjusi vidaus

elektros tinklų

instaliacija,

neekonomiški,

neatitinkantys

higienos normų

šviestuvai, skydeliai,

skydinės

Pakeista vidaus

elektros tinklų

instaliacija ir

šviestuvai, skydeliai,

skydinės

2016 – 2018 m. Direktorė,

direktoriaus

pavaduotojai

ūkiui

VIP arba ES lėšos,

232,0 tūkst. Eur

3. Gamtamokslinių

edukacinių aplinkų

kūrimas ir

gerinimas

3.1. Įkurti

ekologinio

ugdymo ir

sveikos

gyvensenos

kabinetą

Laisva patalpa Įrengtas naujas

ekologinio ugdymo ir

sveikos gyvensenos

kabinetas

2016 – 2018 m. Direktorė,

direktoriaus

pavaduotojai

ūkiui

Spec.pr. lėšos, 3,5

tūkst. Eur

3.2. Modernizuoti

mokyklos

gamtamokslinių

dalykų ir kitus

kabinetus

Susidėvėjusi grindų

danga, seni mokinių

ir mokytojų baldai

chemijos ir

biologijos

kabinetuose

Patogių, jaukių sąlygų

mokiniams ir

darbuotojams

sudarymas

gamtamoksliniuose

kabinetuose

2016 – 2018 m. Direktorė,

direktoriaus

pavaduotojai

ūkiui

Spec.pr. lėšos, 15,0

tūkst. Eur

3.3. Šilumos

punkto

rekonstrukcija

Šilumos punkto

įrenginiai seni,

neefektyvūs

Modernizuotas

šiuolaikinis šilumos

punktas

2016 – 2018 m. Direktorė,

direktoriaus

pavaduotojai

ūkiui

SB lėšos, 15,0 tūkst.

Eur

3.4. Sporto salės

lubų ir sienų

remontas

Būtina užbaigti

sporto salės

atnaujinimą po

apšvietimo

Suremontuota sporto

salė

2016 – 2018 m. Direktorė,

direktoriaus

pavaduotojai

ūkiui

SB lėšos, 33,6 tūkst.

Eur

23

rekonstrukcijos,

stiklo blokelių sienos

apšiltinimo ir grindų

dangos keitimo

3.5. Valgyklos

salės grindų

dangos remontas

Grindų plytelės

ištrupėjusios,

nelygios

Renovuotos valgyklos

salės grindys

2016 – 2018 m. Direktorė,

direktoriaus

pavaduotojai

ūkiui

SB lėšos, 15,0 tūkst.

Eur

IX. STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS

1 tikslas –

Planuotas

rezultatas

Pasiektas rezultatas Planuoti

finansiniai

ištekliai

Panaudoti

finansiniai

ištekliai

Planuota

įgyvendinti (data)

Įgyvendinta (data)

Per tarpinį

matavimą

2016 m.

Per tarpinį

matavimą

2017 m.

Per galutinį

matavimą

2018 m.

Uždavinys 1

Uždavinys 2

Uždavinys 3

Išvada apie pasiektą tikslą (nustatoma, ar reikia tikslinti, koreguoti kurį nors tikslo pasiekimo etapą, ar apriboti arba išplėsti tam tikrus projektus):

Strateginio plano rengimo darbo

grupės pirmininkė

direktorė Asta Daugirdė

PRITARTA

Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos

tarybos posėdžio

2015 m. lapkričio 9 d. protokolu Nr. (5.8)-7

24