Prezidento rinkimø anatomijamediaclub.lt/resursai/vrstudija/Literatura/Bilelinis_2002.pdf · buvo...

Lauras Bielinis

Prezidento rinkimøanatomija

Lauras Bielinis

Prezidento rinkimø anatomija2002 M. PREZIDENTO RINKIMAI LIETUVOJE

UDK 342.8(474.5)Bi-143

ISBN 9955-601-03-5

© Lauras Bielinis, 2003© VERSUS AUREUS leidykla, 2003

Skiriu sûnums

Andriui ir Martynui

Dëkoju visiems, padëjusiems kaupti bei analizuoti gautà medþiagà,

o ypaè þmonai Audrai uþ kantrybæ ir supratimà knygos rengimo

metu, Vieðøjø ryðiø specialistei Kristinai Vaièiûnaitei, kolegoms ir

draugams, kritiðkai perskaièiusiems ðios knygos rankraðtá ir davu-

siems ne vienà vertingà patarimà. Esu dëkingas Virginijui Savukynui

bei Ernestui Parulskiui, kuriø iniciatyva ir paþadino mano ambicijas

plaèiai iðanalizuoti 2002 m. rinkimø kampanijà.

T U R I N Y S

Áþanga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9

PRIEÐRINKIMINË SITUACIJA ÐALYJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13Prezidento rinkimø reikðmë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13Rinkiminës veiklos pradþia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14Rinkimø sudvejinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19V. Adamkaus ir A. Brazausko prieðrinkiminiaisprendimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21Naujo tipo politikas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23Pagrindiniø kandidatø rinkiminis potencialas . . . . . . . . . . . . . 25Pirminiai rinkimø scenarijai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28Situacija elektorato lauke . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30

ÞINIASKLAIDOS SISTEMA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40

KANDIDATØ RINKIMINIO ELGESIO MODELIAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52Padëtis centre ir kairëje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52Padëtis centre ir deðinëje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57

KANDIDATAI Á PREZIDENTUS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64Pretendentø paieðka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64Kandidatø sàraðas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 77

Valdas Adamkus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 77Vytenis Povilas Andriukaitis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 80Vytautas Bernatonis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 82Kazys Bobelis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 83Rimantas Dagys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 85Eugenijus Gentvilas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 86Kæstutis Glaveckas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87Algimantas Matulevièius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 89Vytautas Matulevièius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 91

8 PREZIDENTO RINKIMØ ANATOMIJA

Rolandas Paksas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 92Artûras Paulauskas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94Juozas Edvardas Petraitis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96Algirdas Pilvelis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 98Kazimiera Danutë Prunskienë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 99Vytautas Ðerënas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101Vytautas Ðustauskas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 103Julius Veselka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 105

RINKIMØ STRATEGIJA BEI TECHNOLOGIJA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 107Rinkimø reitingai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 109Lyderio vijimasis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 111Rinkiminiai aljansai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 112Rinkimø technologijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 115Pseudoávykiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 118Ryþtas – rinkiminis efektas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 121Provokacijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 123Ávaizdis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 125

APIBENDRINIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 131

Priedas. Rinkimø kampanijos chronologija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 134

Rinkimø kampanijos chronologija 9

ÁÞANGA

2002 m. rinkimai á Lietuvos prezidento postà bei savivaldybiø ta-rybas uþgoþë viskà, kas tuomet vyko politikoje, ekonomikoje arsocialiniame gyvenime. Ðioje knygoje neakcentuosime, kas laimëjorinkimus ar kaip vertinama po rinkimø pasikeitusi situacija. Kny-gos tikslas – rinkimø proceso, rinkiminiø situacijø, kandidatø irpartijø pretenzijø, rinkiminiø resursø panaudojimo analizë.

2002 m. rinkimai Lietuvai tampa reikðmingu politiniu slenks-èiu þengiant politinës kultûros bei demokratijos keliu. Suprasda-mi, kad rinkimai yra svarbus politiniø jëgø persiskirstymo veiks-nys, iððaukiàs daugelá pokyèiø visuomenës gyvenime, turimeatidþiai iðnagrinëti, kas gi atsitiko rinkimø metu ir kaip veikë visiðio proceso dalyviai.

Rinkimai demokratinëje visuomenëje, kur tvirtai ásigalëjusiosmasinës komunikacijos sistemos, yra panaðûs á didelá politiná tur-gø su visais pirkimo–pardavimo elementais. Taèiau rinkiminë pa-siûla iðlieka ribota, bet áspûdinga, o paklausos kriterijai konkre-tûs, bet pretenzingi ir ne visada rinkëjø racionaliai paaiðkinami.Prieð rinkimø kampanijà politinës partijos ima ieðkoti reikðmin-gø, prezidentiniø ambicijø ir átakà visuomenëje turinèiø asmeny-biø, tinkanèiø bûti kandidatais á prezidentus. Niekas nenori apsi-rikti. Tauta laukia herojaus, herojai laukia rinkëjø padràsinimo, opartijos skaièiuoja savo galimybes ir kandidato rëmimo taktikà.Þinia, pergalæ lemia rinkëjø valia. Tad rinkiminë kampanija nu-kreipiama taip, kad pakeistø rinkëjø valià, nes idealu, kai rinkë-jas turi ne savo, o partijos ar politiko nuomonæ. Geras rinkëjas –tai rinkëjas be nuomonës, taèiau su aiðkia rinkimine nuostata. O


geras prezidentas – tai prezidentas, kuris tiesiog „geras“ neturin-èiam asmeninës nuomonës rinkëjui.

Koks turëtø bûti idealus kandidatas á prezidentus, neámano-ma apibûdinti – tai labai specifiðka. Daþniausiai apie idealø kan-didatà kalbama bûtuoju laiku: po rinkimø ar net pasibaigus ka-dencijai. Galima rasti daug ir ávairiø kandidatø klasifikavimomodeliø, taèiau, kaip daþnai bûna, kiekvienu konkreèiu atveju ten-ka kurti naujus, vis kitokius modelius. Nesiekdamas preciziðkaiiðmatuoti visø galimø kandidatø galimybiø, manau, kad þemiaupateikiamas, gal ðiek tiek lengvabûdiðkas, kandidatø suskirsty-mas leis suvokti, kokie skirtingi gali bûti prezidentai pagal gebë-jimà lyderiauti, realius politinius tikslus bei savo galimybiø su-vokimo adekvatumà.

Bet kokios rinkiminës kampanijos kandidatus á prezidentusgalima suskirstyti taip:• á „mëgëjus“, kurie trokðta pamatyti savo pavardæ laikraðèiuose,

iðgirsti televizijos ar radijo laidose. Jø niekas nerems, iðskyruskeletà uþstalës draugø bei priverstus tai daryti ðeimos narius;

• á potencialiai rimtus, bet ðiandien dar ankstyvus. Jø paskirtisyra subræsti, sukaupti ðalininkø ratà ir taip atsverti stipriøjøkandidatø grësmæ, arba tinkamu laiku ir pelningai atiduoti sa-vuosius galimus balsus ir paramà realiam laimëtojui. Uþ taipo pergalës galima bus tikëtis postø, garbës ir pan.;

• á potencialius laimëtojus. Juos remia partijos, palaiko rinkëjai,finansuoja verslininkai. Tai nëra þmonës ið niekur, jie patyræpolitikai – þinomi daugumai, prognozuojami.

Rinkimø ðtabai daþniausiai siûlo tokius kandidatus, kokius, jømanymu, mes norëtume pamatyti. Ir jei mûsø gyvenimo suprati-mas yra primityvus, jei mes linkæ priimti ávykius tik emociona-liai, esame priklausomi nuo sentimentø, tai kandidatai pateikia-mi taip, kad tampa panaðûs á muilo operø herojus. Tai normalu,kol neperþengiamas padorumas ir saikas.


Visuomenë nuolat átraukiama á veiksmà, kur konkuruojama nedël realiø asmenø propaguojamø vertybiø ir ketinimø, bet dël ste-reotipizuotø politinës veiklos modeliø. Politika, rinkimai tampa ið-skirtine arena, kur kovojama ne tiek uþ politinius principus ar ide-ologines tiesas, kiek uþ tam tikrus socialinius stereotipus, kuriais –kartais visai sàmoningai, kartais ne - pridengiami siauri partiniaiar grupiniai interesai. Ávykiai ir jø vertinimai, atitraukiami nuo rea-lybës, tampa trafaretais, politinei nuomonei atstovaujanèiais mo-deliais, besiremianèiais konvencionalizuotø stereotipø rinkiniu. Taipsuprimityvinamas visuomenës dalyvavimas rinkimuose.

Reikia pripaþinti, kad 1997 m. prezidento rinkimuose visuo-menë ið dalies sugebëjo perþengti jai teikiamà primityviàjà mobi-lizacinæ elgsenà, suformuotà taikant opozicijà „savas–svetimas“ideologiniø kairës–deðinës vertinimø lauke. 2002 m. politikai beijø rinkiminës komandos stengësi kuo stipriau kurstyti ir atgai-vinti ðá efektingà vertybiná–klasifikaciná pasiskirstymà, taèiau, kaipolitikoje nublanksta ideologinë prieðstata, prieðrinkiminëje kovo-je iðnyra kiti, „aktualesni“ motyvai. Politikai ima veikti, siekdamiprieðpastatyti visuomenës grupes ne tiek remdamiesi ideologi-niais, kiek socialiniais–klasiniais prieðstatos kriterijais: visuome-në prieð elità, ryþtingieji prieð biurokratus. Svarbiausia tampa nepartijø platformø, idëjø ar programø prieðstata, o asmenybiø kon-kurencija. Svarbiau ne teikiamo turinio esmë, o tai, kaip pateikia-ma reikalinga medþiaga, kokiu stiliumi ir forma1. Ir mes rinko-mës þiûrëdami ne tiek á tai, kà gali vienas ar kitas politikas, kiek átai, kà jis mums reiðkia, ko ið jo tikimës arba tiesiog naiviai vado-vavomës emocijomis bei jausmais.

2002 m. rinkimø kampanijos pradþioje vël ëmëme kalbëti apieValdà Adamkø, samprotavome apie Algirdà Brazauskà, uþsimi-nëme apie Artûrà Paulauskà, Kazimierà Bobelá, kaip apie tradici-

1 Þr.: Kaèkajeva A. Ávaizdþiø gamykla: televizija pagrindinis politiniø mitø sukû-rimo instrumentas // http://www.internews.ru/article/imagefab.html

Áþanga 11


nius ir tikëtinus kandidatus. Atsirado ir naujø jaunø herojø, ku-riems dar teks uþsikovoti vietà po prezidentiniø rinkimø saule.Privalëjo pasirodyti tie, kuriø noras tapti prezidentu dar nepavir-to á valià siekti ðio posto rimtai, taèiau jëgø iðbandymo metas nau-jiems, „kitos kartos“, politikams jau prasidëjo.

Ðioje monografijoje atsisakiau detalios, chronologiðkai nuosek-liai apraðytos faktologinës rinkiminiø ávykiø rekonstrukcijos. Rin-kimø eigos chronologijai skirtas priedas, kuris pateikiamas mo-nografijos gale. Darbo struktûros logikà formavau remdamasisatraminëmis, mano galva svarbiomis, atspindinèiomis ðios rinki-minës kampanijos specifikà, problemomis. Todël kartais gali su-sidaryti áspûdis, kad vis gráþtama prie ávykiø, apie kuriuos jaubuvo kalbëta. Toks „gráþimas“ motyvuojamas ne chronologija, oaptariamos problemos vieningumu.

Visa ði rinkimø istorija verta dëmesio jau vien todël, kad esa-me rinkëjai ir á tokius politinius reiðkinius, kaip prezidento rinki-mai, turime þvelgti rimtai, supratingai ir beðaliðkai.

Sàmoningai atsiriboju nuo asmeniniø pozicijø, vertinimø iremocijø deklaravimo, nes tapèiau ne tirianèiu ir analizuojanèiu, otiriamuoju, kalbanèiu apie savo asmeniná santyká su objektu. Sten-giausi iðlaikyti ribà tarp politikos, asmeniniø ambicijø ir analizës,netapdamas nei politiku, nei politikuojanèiu – tik analizuojanèiu.Taèiau visi apraðyti ávykiai nëra iðgalvoti, ir bet kokie sutapimaisu realiais þmonëmis nëra atsitiktiniai.

Dalis èia pateikiamos medþiagos jau yra publikuota rinkimømetu elektroniniame Omni Laiko puslapyje bei straipsniuose „Pre-zidento rinkimø anatomija“. Taip pat naudojama medþiaga, gautaið rinkimø ðtabø, sociologiniø tyrimø bei mano kolegø straipsniø.

Monografija skiriama politikams, politologams, þurnalistams,studentams bei politika besidomintiems pilieèiams, visiems bûsi-miems prezidentams.


PRIEÐRINKIMINË SITUACIJA ÐALYJE

Prezidento rinkimø reikðmë

Lietuvos respublikos prezidento institucijos galimybës daþniau-siai apibrëþiamos per teorijas, nagrinëjanèias pusiau prezidentiz-mo modelius2. Prezidentas Lietuvoje nëra tokia átakinga ir dauggaliø turinti institucija, kaip Seimas ar Vyriausybë, taèiau simbo-linë prezidento galia bei moralinis visos tautos palaikymas suku-ria stiprià prezidento galimybiø bei átakos iliuzijà. Prezidentas mû-sø ðalyje tampa savotiðku simboliniu tautos vadovu, ápareigotune tiek vykdyti valdþià, kiek atstovauti moralines tautos ir vals-tybës ambicijas.

Politikoje prezidento vaidmuo tampa papildomu veiksniutiems, kuriuos jis remia ir didþiule parama toms politinëms jë-goms bei iniciatyvoms, su kuriomis jis bendradarbiauja. Todël pre-zidento rinkimai Lietuvoje tampa svarbiu ávykiu, nes visos politi-nës partijos suinteresuotos palaikyti ðià institucijà. Kita vertus,prezidento vaidmuo vieðajame gyvenime tampa tarsi papildomugarantu já palaikiusiø jëgø susitapatinimui su prezidento reputa-cija, stipria reklama ir akstinu kalbëti su visuomene ne tik remiantispolitinëmis programomis, bet ir prezidento autoritetu. Taigi rin-kimai á Lietuvos respublikos prezidentus yra ne paprastas techni-nis aktas politiniø jëgø tarpusavio santykiuose, o papildomo, áta-kojanèio visuomenæ, autoritetingo, turinèio daugelá galimybiø,komunikacinio kanalo uþkariavimas.

2 Plaèiau apie tai: Lukoðaitis A. Prezidentas Lietuvos politinëje sistemoje: vietosir galiø paieðkos. // Politologija, 1998/2 (12). – P. 38–56; Talat-Kelpða L.Prezidentas ir ástatymø leidyba: Veto teisës naudojimas Lietuvoje. // Politologi-ja, 1998/2 (12). – P. 57–69; Pugaèiauskas V. Pusiau prezidentinio institu-cinio modelio átaka demokratijos stabilumui: Lietuvos ir Lenkijos analizë // Poli-tologija, 1999/3 (15). – P. 50–84.


Rinkiminës veiklos pradþia

Viena ið ðios rinkiminës kampanijos ypatybiø buvo ta, kad be-

veik neámanoma uþfiksuoti vieningo kampanijos pradþios mo-

mento. Visi kandidatai savaip pradëjo pasirengimà rinkimams:

veikë sau „naudingu“ laiku, su jiems bûdingais veikimo bruoþais

bei turimais resursais. Tai suponavo pakankamai didelá prieðrin-

kiminá chaosà santykiuose tarp kandidatø ir partijø, visuomenës

poþiûryje á kandidatus. Visi laukë pagrindiniø politikos veikëjø

apsisprendimo ir tuo pat metu kiekvienas veikë pagal savo gali-

mybes ir supratimà apie prieðrinkiminæ veiklà.

Iðkyla sudëtinga prieðrinkiminës veiklos pradþios kriterijaus

problema. Politikø veikla ne visada priskirtina prie ávykiø, da-

ranèiø átakà rinkiminei kampanijai arba sietina su ja per konku-

rentø ir þiniasklaidos daromus akcentus bei interpretacijas. Taip

pat sunku nustatyti, kada iðties prasideda su rinkimais sietini po-

litikø veiksmai. Suprantama, kad viskas, kà daro politikas, vie-

naip ar kitaip gali bûti siejama su ateinanèiais rinkimais. Taèiau

realiai politikai susigriebia ir sàmoningai bei planingai ima veikti

ne kità dienà po jau ávykusiø rinkimø, bet daug vëliau.

Taigi, galime kalbëti apie kelis rinkiminiø veiksmø etapus:

• politikø apsisprendimo dalyvauti rinkimuose etapas, kuris kar-

tais uþsitæsia labai ilgai ir gali tuo pat metu sutapti su kitais

etapais;

• prieðrinkiminiai organizaciniai veiksmai, kada politikai bei juos

remianèios partijos imasi planuoti bûsimus veiksmus ir kaup-

ti organizacinius, administracinius, finansinius, ideologinius,

informacinius bei kitus rinkimams reikalingus resursus;

• prieðrinkiminë kampanija, kada ima veikti rinkimø ðtabas ir

imami realizuoti suplanuoti veiksmai;

• oficiali rinkiminë-agitacinë kampanija. Tai oficialiai rinkimams

skirtas laikas, kurio metu ima veikti grieþtos dalyvavimo rin-


kimø kampanijoje taisyklës. Oficialiai leidþiama kandidatø agi-tacinë reklama;

• rinkimø diena. Ðià dienà draudþiamos visos galimos rinkimi-nës-agitacinës veiklos formos.

Jau nuo 2001 m. vidurio galima aptikti pasirengimo rinkimamspoþymiø ir pamatyti, kaip politikai pradëjo intensyviai rengti saunaudingas pozicijas. Ne vienas aukðto valdþios vyro pasisaky-mas ar sprendimas visuomenëje bei þiniasklaidoje nuo to laikotapo priimamas ne kaip veiksmas, nukreiptas á aptariamos pro-blemos sprendimà, o kaip ryðkesnë ar blankesnë rinkiminë akci-ja. Visuomenë, politikai, politikos analitikai, þurnalistai ëmësi li-guistai sekti galimø kandidatø veiksmus ir ieðkoti rinkimøpradþios þenklø kiekvieno galimo kandidato veikloje. Pretekstai,leidþiantys veikti taip, tartum rinkiminë kampanija jau prasidë-jusi, atsirasdavo kasdien.

Ðtai 2002 m. vasario pabaigoje socialdemokratai ëmë kaltintiValdà Adamkø, kad jis pradëjo rinkiminæ kampanijà. Pretekstu játuo apkaltinti tapo prezidento iðsakytos mintys apie Ignalinos ato-minës elektrinës antrojo bloko uþdarymo sàlygas bei pakanka-mai kategoriðki jo pareiðkimai, kad 2009 m. antrojo bloko uþda-ryti nereikëtø. „Iðgirdus, kà antradiená spaudos konferencijojekalbëjo prezidentas, susidaro áspûdis, jog jis pradëjo rinkimø kam-panijà“.3 Reakcija á tuos teiginius, ko gero, buvo netikëta net pa-èiam V. Adamkui. Vietoj ramios diskusijos ávyko aistringas esmi-niø Lietuvos pozicijø aptarimas bei prasidëjo politiniø partijøakcijos, siekiant pasinaudoti informacine proga ir dar kartà pa-reklamuoti savo organizacijà bei lyderá.

Nesigilinant á prezidento iðsakytø teiginiø lygá ir jø pasakymolaikà, mes galime dràsiai teigti, kad rinkimine prasme tai buvo

3 Rinkimø vajus svarbiau uþ Lietuvos prestiþà // Lietuvos rytas, 2002-03-01. –Nr. 49. – P. 4.

Prieðrinkiminë situacija ðalyje 15


veiksmas, po kurio visuomenë buvo priversta atkreipti dëmesá á

V. Adamkø kaip á galimà kandidatà. Rinkimø racionalumo pras-

me tai buvo áprastas veiksmas, siekiant suaktyvinti þmoniø dë-

mesá á kandidatà. Taèiau niekas negali tiksliai atsakyti á klausimà,

ar tai buvo padaryta sàmoningai, ar tebuvo paprastas prezidento

pareiðkimas, siekiant suaktyvinti konstruktyvesnius diplomatø

bei politikø veiksmus atominës elektrinës uþdarymo klausimu.

Jei tuo ir nebuvo siekiama rinkiminiø tikslø, ðis akcentas ágijo di-

dþiulæ reikðmæ.

2002 m. kovo pradþioje V. Adamkus pasiraðë dekretà, kuriuo

siûloma Aukðèiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo pirminin-

kui V. Landsbergiui suteikti prezidentines socialines garantijas.

Visais atvejis tai buvo traktuojama kaip rinkiminis veiksmas sie-

kiant sustiprinti galimà konservatoriø paramà rinkimuose ir at-

kreipti dëmesá á save: „G. Kirkilas spëliojo, galbût tokiu bûdu sie-

kiama konservatoriø rinkëjø balsø per artëjanèius prezidento

rinkimus, o galbût ir visø konservatoriø paramos“.4 (Ateitis paro-

dë, kad konservatoriai buvo pasirengæ remti V. Adamkø, ir A. Ku-

bilius neatsitiktinai atsisakë kandidatuoti V. Adamkaus naudai.)

Kovo 11 dienos ðventës tapo papildoma proga pasireikðti po-

litikams ir tuo paèiu neiðvengiama visø politikø kalbø interpreta-

vimo galimybe, siejant jø pasisakymus su ateinanèiais rinkimais.

Taip Seimo pirmininko kalba iðkilmingo minëjimo proga Operos

ir baleto teatre, jo pasisakymai apie sovietiná Lietuvos laikotarpá

bei rezistencijos vertinimai, tapo aiðkiais rinkiminiais þenklais di-

dþiajai rinkëjø daliai, pripratusiai prie pokarinës Lietuvos verty-

biø. Þiûrint psichologiðkai, ði kalba iððaukë daugelio pritarimà,

kadangi ðie þmonës, maþai tenuveikæ Lietuvos laisvës labui, po-

tencialiai yra pasiruoðæ priimti bet koká argumentà, pateisinantá

jø pasyvumà. Taip Seimo pirmininko kalba tapo pasyviosios dau-

4 Prezidentas nenuspëjamas // Lietuvos rytas, 2002-03-09. – Nr. 56. – P. 2.


gumos susitelkimo katalizatorium. Tai reiðkia, kad rinkiminio tiks-lo atþvilgiu ðie þmonës traktuos A. Paulauskà kaip artimà ir juossuprantantá politikà. Papildomu jø susitelkimo veiksniu tapo ra-dikaliø deðiniøjø kaltinimai, priekaiðtai A. Paulauskui bei atski-rø politikø ar visuomenës veikëjø protesto akcijos.

2002 m. balandþio 2 d. prezidentas Valdas Adamkus perskaitëmetiná praneðimà, kuriame apþvelgë Lietuvos valstybës vidaus iruþsienio santykiø problematikà bei tendencijas. Buvo akivaizdu,kad visi jo iðtarti þodþiai jau buvo leidþiami per rinkiminiø inte-resø prizmæ. Taigi, V. Adamkus tapo vienu ið tø asmenø, kuriesavimi, savo veikla ar kalbomis provokavo rinkimines aistras.5

Kita vertus, jam, kaip potencialiam kandidatui, toks dëmesysbuvo labai parankus. Retas politikas turi galimybæ prisitraukti vi-suomenës dëmesá bet kada ir bet kokiu pretekstu – tereikia iðtartisavo nuomonæ, ir visa þiniasklaida bus priversta tai transliuoti,komentuoti (girti ar peikti), versti kitus politikus deklaruoti savolojalumà prezidento iðsakytoms mintims. Taip prezidentas galilengvai uþvaldyti þmoniø mintis, savo veiksmais uþgoþti kituspolitikus, dramaturgiðkai dominuoti visame informacijos lauke.

Todël galime dràsiai teigti, kad kol prezidentas nepaskelbë,ketina ar neketina kandidatuoti kitai kadencijai, visi jo iðtarti þo-dþiai privalëjo bûti visuomenës komunikaciniø nuotaikø ðaltiniu,o visi kiti galimi kandidatai buvo priversti deklaruoti savo rinki-mines pretenzijas ne kaip pozityvias nuostatas ateièiai, o kaip re-akcijas á prezidentà ir jo nepaskelbtà pozicijà.

Apibendrinant galima teigti, kad V. Adamkus instituciniu irorganizaciniu poþiûriu turëjo didþiulá pranaðumà prieð kitus kan-didatus, nes:• turëjo galimybæ lengvai valdyti informacinius srautus, privers-

damas viskà, kas atsitinka, transliuoti derinant prie jo veiksmø;

5 Þr.: Prezidento kalboje – rinkimø vajaus þenklai // Lietuvos rytas, 2002-04-03. –Nr. 75. – P. 4.



• turëjo galimybæ kontroliuoti vertinimø bei komentarø srau-tus, koncentruodamas juos á save;

• galëjo nuolat maþinti konkurentø mediaegzistavimà, versda-mas juos, siekianèius patekti á þiniasklaidos akiratá ir uþgoþtiinformacijà apie veikiantá prezidentà, eikvoti brangius finan-sinius, organizacinius bei struktûrinius resursus.

Pagrindinë 2002 m. prieðrinkiminë intriga buvo ta, kad A. Bra-zauskas, V. Adamkus ir A. Paulauskas ilgai vengë deklaruoti sa-vo pasiryþimà dalyvauti rinkimuose. Visi trys turëjo savø argu-mentø neskubëti ir visi savaip buvo teisûs.

A. Brazauskas, jau buvæs prezidentu ir patyræs, kad jam daugartimesnë veikla sietina ne su prezidento, o su premjero postu. Jodvejonës labiau traktuotinos kaip sàmoningas delsimas ir vaidy-ba, siekiant suklaidinti politinius oponentus, nei kaip tikrai rim-tas svarstymø bei abejoniø laikotarpis.

V. Adamkus savotiðkai susitelkë ties savo simboliniu santy-kiu su tauta ir tarsi laukë þenklo, skelbianèio visuomenës norà,kad jis tæstø tai, kà pradëjo. Lemtingu argumentu, matyt, tapoapsupties nuotaikos bei sociologiniø tyrimø rezultatø sureikðmi-nimas.

A. Paulauskas, matyt, vadovavosi blaiviu iðskaièiavimu ir la-biau siekë susimodeliuoti galimus porinkiminës situacijos varian-tus, nei realø prezidentiniø rinkimø rezultatà. Jo apsisprendimuibalotiruotis á prezidentus átakà galëjo padaryti daug kas, bet, ma-tyt, buvo neiðvengta ir psichologiniø prieþasèiø, susietø su uþ-gautomis ambicijoms bei Rolando Pakso iððûkiu kandidatams, va-dinasi ir jam.

Ði situacija savaip pagelbëjo kitam, dar tada rimtai nevertintamkandidatui Rolandui Paksui, kuris susitelkë ir tikslingai veikti ëmëlabai anksti – 2001 m. vasarà.


Rinkimø sudvejinimas

Savivaldybiø tarybø ir LR prezidento rinkimai turëjo vykti kartu(dvigubi rinkimai). Tarpusavio priklausomybë tarp ðiø rinkimøbûtø likusi labai stipri net ir tada, jei savivaldybiø tarybø rinki-mai bûtø vykæ anksèiau numatytà datà – kovo mënesá. Dvigubørinkimø veiksnys turëjo pakankamai didelæ reikðmæ kandidatams,nes savivalda galëjo tapti vienintele, arba papildoma, stipria atra-ma bûsimajam kandidatui (tokià savivaldybiø tarybø svarbà pre-zidentui iliustravo porinkiminiai ávykiai renkant Vilniaus merà,kada, jau tapæs prezidentu, R. Paksas per savo atstovus bandëátakoti naujo, jam palankaus mero iðrinkimà).

Sprendimas rinkimus organizuoti vienu metu buvo motyvuo-jamas viltimi laimëti daugiau rinkëjø balsø. „Seimo vadovo nuo-mone, rengiant rinkimus vienu metu pavyks sutaupyti nemaþaibiudþeto lëðø, juose aktyviau dalyvaus rinkëjai, maþiau bus ap-krauti partijø rinkimø ðtabai“.6 Taèiau, kaip ir kiekvienas bandy-mas supaprastinti politinio proceso procedûras, ðis sprendimassukûrë naujà rizikos bei átampos ribà, kurios daugelio kandidatørinkiminiai ðtabai galëjo ir neperþengti. Kita vertus, tai buvo pa-skata atsirasti tokiems kandidatams, kurie siekë ne tiek laimëtiprezidento postà, kiek sukurti palankias komunikacines sàlygassavo partijos atstovams savivaldybiø tarybø rinkimuose.

Svarstant apie dvigubus rinkimus, reikia atmesti bet kokià sam-protavimø logikà apie tai, kad ðis þingsnis padës sutaupyti pini-gø. Rinkimø esmë yra ne pinigø taupymas ar resursø paskirsty-mo optimizavimas. Rinkimai turi duoti optimalø ðansà politikamsbei rinkëjams komunikuoti, kada rinkëjai, susidaræ asmeninæ nuo-monæ, pasirinks priimtiniausià kandidatà. Tai yra pagrindinis irsvarbiausias argumentas.

6 Karaliûnas A. Ignatavièius T. Ið dvigubø rinkimø partija tikisi naudos // Lie-tuvos rytas, 2002-04-29. – Nr. 97. – P. 2.



Sutapatinus Lietuvos respublikos prezidento ir savivaldybiøtarybø rinkimus, rinkiminiai veiksmai neiðvengiamai persiden-ginëja ir neleidþia susiderinti toms politinëms partijoms bei koa-licijoms, kurios yra sutarusios remti viena kità savivaldybiø ta-rybø rinkimuose, bando kelti bendrus kandidatus á savivaldà, tuopat metu turëdamos konkuruojanèius kandidatus á prezidentus.Tai iðblaðko rinkëjà, jis gali pasimesti, nesusigaudyti, kas vyksta,suabejoti tokiø politiniø partijø bei kandidatø programiniu nuo-seklumu.

Galø gale rinkëjas gali susipainioti rinkiminiuose biuleteniuo-se – rinkdamas prezidentà jis gali ásidëmëti kandidatà remianèiàpartijà, o tada uþ jà balsuoti ir biuletenyje, skirtame savivaldai.Kita vertus, gali kilti rinkëjo interesø konfliktas, kada partija, re-mianti jam priimtinà kandidatà, nepriimtina savivaldoje. Taigi,vietoj tvarkos ir patogumo, sprendimas rengti rinkimus tà paèiàdienà keièia tikëtinus rinkimø rezultatus.

Manoma, kad suderinus ðiuos rinkimus suaktyvinamas rin-këjø dalyvavimas. Taèiau tai tëra teorinis samprotavimas, nepa-remtas jokia praktika. Uþmirðtama, kad rinkëjai aktyviau daly-vauja rinkimuose ne todël, kad reikia rinkti prezidentà, o todël,kad rinkiminës kampanijos metu jie átikinami dalyvauti. Ðiandienbalsuoti ateina minimalus rinkëjø kiekis, todël politikams visadaiðkyla uþdavinys ne tik agituoti uþ kandidatà, bet ir uþ tai, kad jietiesiog ateitø á balsavimo apylinkes. O komunikacine prasme dvi-guba agitacija taip uþpildo informaciná eterá, kad rinkëjai papras-èiausiai tampa abejingi bet kokiai agitacijai.

Jei samprotaujama, kad suderinus rinkimus bus pasinaudotaesamu rinkëjø palankumu, tarkime, valdanèiajai daugumai, tadakyla klausimas, ar iðties valdanèioji dauguma neturi kitø, realiøsprendimø priëmimo bei jø vykdymo, komunikavimo su rinkë-jais, ûkio valdymo, politinës agitacijos resursø? Palankumas, at-spindëtas sociologiniuose duomenyse, yra dinamiðka, kintanti ver-tybë, kuri gali priklausyti nuo daugelio veiksniø. Taigi, atëjus


rinkimø dienai, gali atsitikti taip, kad palankumas valdanèiajaidaugumai sumaþës iki minimumo, o dvigubi rinkimai taps pa-pildomu instrumentu aktyviau balsuoti prieð tuos, kurie dabarsudaro daugumà.

Nevertëtø uþmirðti, kad oficiali ðios rinkiminës kampanijos pra-dþia sutapo su svarbiais Lietuvos priëmimo á NATO sprendimais.Tai irgi buvo tam tikras rinkëjà átakojantis veiksnys.

V. Adamkaus ir A. Brazausko prieðrinkiminiaisprendimai

Susiklostë tokia situacija, kad visi ámanomi prieðrinkiminiai kan-didatø elgesio modeliai galëjo bûti apskaièiuojami tik atsiþvelgiantá susiformavusias keturias bazines V. Adamkaus ir A. Brazauskoprieðrinkiminiø sprendimø sàlygas. Priklausomai nuo to galimabuvo realiai ávertinti visø kitø kandidatø rinkimines perspektyvas.

P i r m o j i s à l y g a . A. Brazauskas ir V. Adamkus balotiruo-jasi á prezidentus.

Ðiuo atveju kiti kandidatai pastatomi á padëtá, kada reikia vy-tis lyderius. Beveik visais aspektais situacija tampa nepalankiA. Paulauskui, R. Paksui ir kitiems kandidatams.

A n t r o j i s à l y g a . A. Brazauskas balotiruojasi á preziden-tus, o V. Adamkus – ne.

Tokiu atveju A. Brazauskas netenka vienintelio pavojingo kan-didato ir gali lengvai laimëti rinkimus dar pirmajame ture. Liku-siø kandidatø rinkiminë veikla gali bûti prasminga tik siekiantpristatyti visuomenei savo partijà bei save, kaip politikà.

Centro ir deðiniøjø partijø kandidatai, jei sugebëtø susikon-centruoti kovai su A. Brazausku, galëtø galvoti apie ðansà iðeiti áantràjá turà. Realu, kad antrasis turas taptø ðansu deðiniøjø kan-didatui, taèiau tai sukurtø ir kità situacijà – visi galimi kandidataiimtø intensyviai kovoti vienas su kitu, naudoti visus ámanomus



rinkiminius resursus, taip nualindami vienas kità dar pirmajameture. O tai dar labiau sustiprintø A. Brazausko pergalës galimybæ.

T r e è i o j i s à l y g a . V. Adamkus balotiruojasi á prezidentus,o A. Brazauskas – ne.

Ði situacija suteikia galimybæ V. Adamkui laimëti pirmàjá turàir patvirtina tikimybæ, kad tarp jo ir A. Brazausko jau yra tiesio-ginis ar netiesioginis susitarimas dël pastarojo paskyrimo premje-ru. Reali rinkimø eiga pradiniame etape iðties sukëlë daug sampro-tavimø apie galimus A. Brazausko ir V. Adamkaus susitarimus.7

Taèiau, manyèiau, realiai A. Brazausko atsisakymas balotiruotisiððaukë kità situacijà: V. Adamkus bei jo komanda nusiraminodël „sustiprëjusios“ galimybës laimëti rinkimus ir nebesistengëdirbti taip intensyviai, kaip to reikalavo aplinkybës. Aukðti rei-tingai bei netikslus konkurentø vertinimas V. Adamkui tapo rin-kiminiu trukdþiu.

Tikimybë, kad V. Adamkus dalyvaus rinkiminëje kampanijo-je, jos laukimas sukuria specifinæ situacijà. Þinodami, kadV. Adamkus tebeturi autoritetà daugelio Lietuvos þmoniø tarpe,jo oponentai priversti planuoti savo veiklà atsiþvelgdami á gali-mus V. Adamkaus veiksmus. Taèiau ðtai bëda: jis ilgai delsë irnieko nesakë apie savo ketinimus. Tai labai sujaukë visø bûsimøkonkurentø veiksmus bei resursø panaudojimo planavimà.

Atsisakius kandidatuoti A. Brazauskui, pasikeièia ir A. Pau-lausko padëtis. Pastarasis tokioje situacijoje ágyja realø ðansà taptikairiøjø jëgø kandidatu. Taèiau èia irgi vadovaujamasi hipoteze:jei A. Brazauskas nëra susitaræs su V. Adamkum dël premjeravi-mo, galima versija, kad LSDP palaikytø A. Paulauskà, ir V. Adam-kui laimëti pirmàjá turà bûtø sunkiau. Nebuvo ávertintos LSDPviduje vyraujanèios ambicijos bei nenoras uþleisti vietà kitiems,ne savo partijos kandidatams.

7 V. Radþvilas kelis kartus spaudoje bandë iðsakyti virðûniø suokalbio ga-limybæ.


K e t v i r t o j i s à l y g a . A. Brazauskas ir V. Adamkus nesi-balotiruoja á prezidentus.

Atsisakius A. Brazauskui ir V. Adamkui kandidatuoti, ávyktøpakankamai didelë sumaiðtis prieðrinkiminiame lauke, rinkëjø sà-monëje sustiprëtø neaiðkumo bei pasimetimo nuotaikos, nes nëvienas ið likusiøjø kandidatø nebuvo pakankamai „iðsuktas“, t. y.taip rinkimiðkai efektingai pateiktas, kad galima bûtø jausti sa-vaimines visuomenës nuomonës inercijas vieno ar kito kandidatoatþvilgiu. Ðie du lyderiai neparengë (dar nebuvo atradæ) politikø,galinèiø uþtikrintai perimti jø politiná palikimà.

Naujo tipo politikas

Situacija kardinaliai skyrësi nuo rinkimø, vykusiø iki tol, dar irtodël, kad atsirado ir jau prieð pusantrø metø aiðkiai deklaravosavo pasiryþimà kovoti dël prezidento posto naujo tipo politikas –Rolandas Paksas. Kodël já galima pavadinti naujo tipo politiku?Tai nulëmë naujoviðki paties politiko apsupties formavimo beirinkiminës veiklos principai, resursø kaupimo bei paskirstymologika, o taip pat darbo su kandidato asmens ávaizdþiu rinkimi-nëje kovoje pobûdis bei laisvas moralinës atsakomybës uþ savoveiksmø pasekmes traktavimas.

R. Pakso apsupties formavimo bei funkcionavimo logika kar-dinaliai skyrësi nuo kitø kandidatø. Visø pirma, ðtabas èia buvokuriamas ne remiantis já supanèiais politikais, bet pasamdþius ne-suinteresuotus bûti politikoje þmones, kas ið principo teisinga rin-kimø ðtabo organizavime. Realiai didþiàjà dalá informacinës veik-los funkcijø perëmë pasamdyta vieðøjø ryðiø kompanija „DDB &Co ir A. Katkevièius“. Kitus rinkimams svarbius veiksmus ëmësivykdyti þmonës, kurie realioje politikoje tuo metu visai nedaly-vavo. Taigi organizacinæ, finansø kaupimo, reklaminæ bei komu-nikacinæ veiklà R. Paksas vykdë netrukdydamas nei savo, nei sa-



vo partijos kolegø politinei veiklai. Politikai jo rinkiminëje kam-panijoje darë tik bendrà strateginæ átakà, dalyvaudami nedaþnuo-se rinkimø ðtabo susirinkimuose. Taigi èia buvo realiai ágyven-dintas politikø ir rinkimø ðtabo atskyrimo principas, kada politikaineturëjo galimybës átakoti ðtabo veiklà, o ðtabistai galëjo nekreip-ti dëmesio á taktinius pasikeitimus politikoje.

Finansø kaupimas bei paskirstymas tapo iðskirtine atskirosgrupës veikla, kuri visai netrikdë nei ðtabo funkcijø, nei politikø.Ðtabistai sàmoningai buvo atriboti nuo galvojimo, ið kur gauti pi-nigø, ir jø uþduotis susivedë á tai, kaip racionaliai motyvuoti, kiekir kokiam veiksmui reikia finansø.

R. Pakso komunikacinis portretas ágijo visai kitus bruoþus, neibuvo prieð rinkimø kampanijos pradþià. Jo ðtabe vyko planingas,intensyvus ir nenutrûkstamas asmens ávaizdþio korekcijos dar-bas. Tai, kas atsitiko su R. Pakso ávaizdþiu ir rinkëjø poþiûriu á ðápolitikà, yra vertinga pamoka visiems politikos dalyviams.

Prieðrinkiminë situacija R. Paksui nebuvo palanki. Pusantrømetø prieð rinkimus já palankiai vertino tik 33,9% gyventojø, taireiðkia, kad R. Paksas pagal visuomenës nuomonës ir rinkos tyri-mø centro „Vilmorus“ 2001 m. liepos 05–09 d. apklausos rezulta-tus uþëmë aðtuntà vietà. Aukðèiau reitingø lentelëje buvo tokiepatyræ politikai kaip: A. Brazauskas, V. Adamkus, K. Bobelis,È. Jurðënas, K. Prunskienë, E. Gentvilas, K. Glaveckas.8 O atsa-kant á klausimà, kas ið politikø geriausiai atstovauja rinkëjø inte-resus, politikø sàraðas iðsidëstë taip: A. Brazauskas 36,3%; K. Bo-belis 14,9%; V. Adamkus 14,5%; E. Gentvilas 8%; A. Paulauskas7,4%; R. Paksas 6,4%.9 Baltijos tyrimø apklausos rezultatai R. Pa-kso atþvilgiu buvo dar pesimistiðkesni – uþ já balsuotø 3,4% rin-këjø.10 Ið esmës ðie politikai, iðvardyti aukðtose reitingø sàraðøpozicijose, tapo vienais ið pirmøjø R. Pakso rinkimø ðtabo veiklos

8 Þr.: Lietuvos rytas, 2001-09-15. – Nr. 216. – P. 7.9 Ten pat. P. 2.

10 Þr.: Lietuvos rytas, 2001-09-06. – Nr. 234. – P. 2.


objektø. Jø atþvilgiu reikëjo suplanuoti tam tikras strategijas, lei-sianèias juos neutralizuoti, pritraukti prie savæs, susilpninti, prieð-pastatyti vienà kitam ar izoliuoti nuo rinkëjø daugumos. Taigi,pirmoji uþduotis buvo akivaizdi.

R. Paksas (jo rinkimø ðtabas) strategijà ið esmës formavo atsi-þvelgdamas á ðià situacijà. Kandidatas maksimaliai veikë leistinoagresyvumo lygyje, buvo pateikiamas visuomenei per ritualizuotàjo ávaizdþio suvokimà. Buvo einama trumpiausiu keliu, formuo-jant reakcijas á ðá asmená pagal stimulo–reflekso principus: Paksas –tvarka, Paksas – ryþtas, Paksas – kova su nusikalstamumu ir pan.Vyko intensyvus stereotipø sistemos ádiegimas á visuomenës nuo-monæ, kuri balsavimo metu privestø rinkëjus prie reflektyvaus, irtodël tarsi spontaniðko, sprendimo: nori tvarkos – balsuoji uþR. Paksà, ir nëra èia ko galvoti. Ávaizdþiui buvo klijuojamos savy-bës, paklausios rinkëjø daugumai, dirbama laukiamos situacijosdiapazone.

Pagrindiniø kandidatø rinkiminis potencialas

Trys pagrindiniai praëjusios kampanijos kandidatai – V. Adam-kus, R. Paksas ir A. Paulauskas – ið kitø iðsiskyrë ne tik kaip as-menybës. Jø rinkiminio potencialo sandara nebuvo atsitiktinë irsukurta tik tam ávykiui. Visi trys politikai turëjo pakankamai þi-nomà prieðistoræ ir buvo uþëmæ Lietuvos politikoje aiðkias ir sun-kiai pajudinamas pozicijas. Tuo jie skyrësi nuo autsaideriø, kuriødalyvavimas rinkimuose tapo greièiau nuotykiu, nei nuoseklauspolitinio darbo rezultatu. Ðis ádirbis tapo jø statiniø charakteristi-kø baze. Tai tos politikø savybës ar visuomenës nuostatos jø at-þvilgiu, kurios tampa ðiø politikø atpaþinimo pagrindu.

Dinaminës charakteristikos atspindi tas savybes bei nuosta-tas, kurios nëra ilgo veikimo politikoje pasekmë, taèiau tampa es-minëmis rinkimuose, nes yra intensyviai naudojamos, pritaiko-



mos ir modifikuojamos kintant situacijai, taip stiprinant ar silpni-nant jau susiformavusá ðiø kandidatø ávaizdá.

1 . S t a t i n ë s c h a r a k t e r i s t i k o s

V. Adamkus traktuojamas kaip solidus ir patyræs politikas. Jo stip-

riàja savybe, uþduota ið anksto, galima laikyti atëjimà á politikàSàjûdþio laikais, kada V. Adamkus visuomenës buvo priimamas

kaip rimtas ir atsakingas gamtosaugininkas. Iki ðiol iðlikæs stiprus

jo, kaip korektiðko veikëjo, ávaizdis. Ðiandien tai iðlieka kaip vienastipresniø V. Adamkaus savybiø – gebëjimas atrodyti solidþiai.

R. Paksas á politikà atëjo nepastebimai, taèiau jo veikla, bûnant

premjeru, jo emocinis pasitraukimas ið premjero posto dël naftosámonës privatizavimo, tapo vizitine kortele – kovotojas su tais,

kurie siekia neteisingai pasisavinti valstybës turtà.

A. Paulausko atsiradimà politikoje þymi pakankamai átemptasdarbas prokuratûroje Sàjûdþio laikais. Po darbo prokuratûroje

A. Paulauskas tampa savotiðku stabu tiems, kurie mato naujà po-

litikà, pasiruoðusá stabilizuoti visuomenæ – A. Brazausko ápëdiná.Taigi A. Paulausko charakteristikos pagrindu tampa jo gebëjimas

bûti ta figûra, kuri iðspræs socialines problemas.

2 . D i n a m i n ë s c h a r a k t e r i s t i k o s

V. Adamkus geba sukurti vaizdà, kad yra aktyvus ir nuolat daly-

vaujantis visuomenës gyvenime politikas. Kasdienis aktyvus ste-bëjimas to, kas vyksta, vertinimai bei kritika tampa realaus po-

veikio visuomenei veiksniu. Kita vertus, bûdamas solidaus

amþiaus, jis negali labai daþnai vaþinëti po Lietuvà bei susitikinë-ti su visuomene. Matyt bûtent tai vertë já bei jo ðtabà teigti, kad

V. Adamkus nesileis á aktyvià rinkiminæ kampanijà, o tiesiog dirbs

toliau, ir to pakaks. Iðties tai jam tapo parankiausia pozicija ir mo-tyvu atsisakyti pernelyg intensyvios rinkiminës veiklos.


R. Paksas – jaunas ir aktyvus. Geba paklusti savo ávaizdþio kûrë-jams ir atlikinëti bent kokius veiksmus, kuriais pritrauktø visuo-menës dëmesá. Asmeninës ambicijos bei savotiðkas noras kom-pensuoti nuoskaudas, patirtas per keletà paskutiniøjø metøpolitikoje, dar labiau skatina siekti prezidento posto. Taigi jo pre-zidentinës ambicijos paremtos tiek vidine, ryðkiai iðreikðta nuo-stata bûti prezidentu, tiek ir jo aplinkos nuostata kartu su savuo-ju prezidentu uþsikabinti uþ stipraus ðanso ágyti naujø ir átakingøpozicijø politikoje. Kita vertus, R. Pakso, kaip aktyvaus þmogaus,veiksmai visada gali atrodyti energingi ir ryþtingi, vadinasi, rin-kimiðkai patrauklûs.

A. Paulauskas tampa savotiðku partijos ákaitu. Jo veiksmø bei sie-kiø ávertinimas visuomenëje visada siejamas su jo partijos veiks-mais ir jos nariø siekiais. Kadangi, kaip ir visose didelëse organi-zacijose, galima atrasti visko, A. Paulausko veiklos dinamikadaþnai atrodo kaip prieðtaringa ir neaiðkiai motyvuota jo partijosveikla, kurios nepavyksta atsieti nuo jo asmens. Kita vertus, taireiðkia, kad A. Paulauskas iðties nedemonstruoja tos energijos,kuri pati savaime leistø paðaliniam þmogui pamatyti jame ne tiksavarankiðkà ir patyrusá politikà, bet ir politikà, nepriklausomànuo partijoje dominuojanèiø, rinkimiðkai nepalankiø, tendencijø.

3 . R . P a k s o i r A . P a u l a u s k o o p o z i c i j a

R. Pakso situacija panaði á A. Paulausko 1997 m. prezidento rin-kimuose. Kaip tada A. Paulausko, taip ðiuose rinkimuose R. Pak-so atveju, stebimos didþiulës pozityvios rinkiminës inercijos, ka-da tiek partijos nariai, tiek rinkëjai, kandidato asmenyje pamatëne tiek politikà ir jo partijà, kiek naujà, dar neiðbandytà, viltá.Buvo ryðkiai matomas R. Pakso ðtabo vengimas susimàstyti apiedetales, kurios, beje, rinkëjui visiðkai nerûpëjo. Reikëjo tik vil-tingø lûkesèiø, atmieðtø socialinio kerðto ágyvendinimo per ðáasmená, galimybës.



A. Paulauskas jau rinkimø pradþioje buvo praradæs tokio po-bûdþio inercijas, kurios paèios, kaip 1996 m., neðtø á tikslà. Pro-blemos, kurios tada buvo tiesiog neþymûs rinkimø eigos epizo-dai, ðiuose rinkimuose pavirto klampiais faktais, stabdanèiais tiekrinkiminius komandos veiksmus, tiek iðkreipianèiais rinkëjø po-þiûrá á já.

Taigi ðie du kandidatai jau rinkiminiø veiksmø pradþioje bu-vo pastatyti á sàlygas, turinèias skirtingas rinkimines inercijas:vienas iðgyveno akivaizdø pakilimà, kitas – dëmesio praradimolaikotarpá.

Pirminiai rinkimø scenarijai

Prieðrinkiminæ situacijà sunkino Seimo frakcijø konfigûracija irpotencialiø kandidatø galimybës prezidento poste. Èia ryðkëjo kelirinkiminiai ir porinkiminiai scenarijai, kurie darë átakà bûsimiemskandidatams, ieðkantiems realios niðos rinkimuose:

I s c e n a r i j u s . Jei A. Brazauskas norëtø (sutiktø) likti prem-jeru po prezidento rinkimø. Ðiuo atveju situacija A. Brazauskuitampa ypaè palanki, nes Seimo dauguma po rinkimø dar du me-tus priklausys nuo LSDP. Bet kokiu rinkimø baigties atveju bûsi-masis prezidentas turës skaitytis su dauguma ir bus priverstasatrasti kandidatà, kaip savo laiku V. Adamkus, LSDP gretose. Sei-mo daugumos koalicijos galimybë gali bûti ávairi: likti sena dau-gumos struktûra – LSDP+NS. Taèiau teoriðkai ámanomos ir to-kios konfigûracijos: LSDP + liberaldemokratai; LSDP + liberalai;LSDP + krikðèionys demokratai (visais atvejais garantuojami kelipapildomi nedideliø kairës (centro) frakcijø balsai). Todël social-demokratams buvo priimtini beveik visi kandidatai.

I I s c e n a r i j u s . A. Paulauskas taip pat suinteresuotas esa-mos Seimo daugumos konfigûracijos iðsaugojimu, nes jo tikimy-bë sutelkti ties savo kandidatûra kairiesiems palankius rinkëjusdidþiàja dalimi priklausë nuo A. Brazausko apsisprendimo. Jei jis


galëtø A. Brazauskà átikinti, kad tokia konfigûracija yra palan-kiausia jam ir gautø jo pritarimà (palaiminimà, kaip praëjusiuoserinkimuose), tada A. Paulauskas taptø paèiu stipriausiu kandi-datu ið kairës, atstovaujanèiu ir NS, ir LSDP, nors dabar tapimaspagrindiniu kandidatu nuo kairës jau nebebûtø toks efektingas,kaip per praëjusius rinkimus, nes ðis politikas per kelerius metusprarado daugelio uþ já balsavusiø þmoniø pasitikëjimà. Kita ver-tus, tai sutelktø centro ir deðinës rinkëjus balsuoti uþ stiprø deði-niøjø kandidatà. Taip pat tai bûtø þenklas, kad NS pasmerkiamaiðnykti, nes kito A. Paulauskui lygaus lyderio Naujojoje sàjungo-je neatsiranda. Be jo ði partija gali greitai integruotis á kaimyninespartijas, pirmiausia á LSDP.

I I I s c e n a r i j u s . R. Paksas negali tikëtis Seimo daugumosparamos, jei teiktø savo kandidatûrà. Vadinasi, jis yra gyvybiðkaisuinteresuotas planuoti prezidentavimà, Seime dominuojant LSDP.Tai reiðkia, kad R. Paksas gali derëtis su A. Brazausku dël tokiøsàlygø: A. Brazauskui garantuojama, kad jis liks premjeru, o ðisatsisako kandidatuoti R. Pakso naudai. (Manyèiau, kad R. Paksoinicijuotø pietø su A. Brazausku 2002 m. balandþio 3 d. metu galëjobûti aptariamas toks R. Pakso ir A. Brazausko tandemas.11 Arba taibuvo R. Pakso komandos sugalvota akcija, kurios tikslas – simbo-liðkai suartinti R. Pakso ávaizdá su populiariu A. Brazausko ávaiz-dþiu, taip priverèiant visuomenæ spëlioti, lyginti ðiuos du politi-kus, ir taip didinti R. Pakso reikðmingumà rinkëjø akyse.)

I V s c e n a r i j u s . K. Bobelis turi panaðias sàlygas kaip irR. Paksas, iðskyrus tai, kad jo atþvilgiu LSDP ir A. Brazauskasnusiteikæ nepalankiai. O tai reiðkia, kad, jam tapus prezidentu,Seimas, jau Vyriausybës formavimo metu, gali sudaryti nepalan-kià atmosferà.

V s c e n a r i j u s . E. Gentvilas taip pat gali bûti suinteresuo-tas susitarti su A. Brazausku, taip tikëdamasis garantuoti greità

11 Ignatavièius T. Politikø pietûs apaugo netikëtomis versijomis // Lietuvos rytas,2002-04-05. – Nr. 77. – P. 2.



Vyriausybës suformavimà ir stabilumà. Tuo paèiu E. Gentvilasgali tikëtis susitarti ir su V. Adamkum dël jo kandidatavimo á pre-zidentus nuo centro ir deðinës.

V I s c e n a r i j u s . V. Adamkus A. Brazausko siekyje likti Vy-riausybës vadovu gali áþvelgti pergalës garantijà sau. Jø tande-mas jiems patiems yra visiðkai normalus. Abu politikai jau turipatirties dirbdami kartu, supranta vienas kito politinius interesusbei suvokia, kad abiems lemta vesti paskui save skirtingas niðasuþimanèias partijas bei politines grupuotes: vienam – LSDP ir kai-rájá sparnà, kitam – centro deðiniàsias jëgas. Abi puses atstovau-janèioms politinëms grupuotëms buvo paranku iðsaugoti esamàstatus quo ir tuo pat metu nuosekliai tæsti pradëtus darbus.

Visa tai demonstravo viena – LSDP gali kontroliuoti bûsimus rin-kimus, beveik visiems rimtesniems kandidatams siûlydama koa-licijos galimybæ Seime uþ A. Brazausko premjeravimà. Taèiau irtaip buvo akivaizdu, kad A. Brazausko premjeravimo tikimybë,jei jis ir atsisakys kandidatuoti á prezidentus, yra labai aukðta, kolSeime dominuoja LSDP.

Situacija elektorato lauke

Rinkiminë balsuotojø logika, anot vieno ið þymiausiø rinkimø tech-nologø Jacques Séguéla, yra tokia: rinkëjas visada labiau pasiry-þæs balsuoti uþ þmogø, o ne uþ partijà; uþ idëjà, o ne uþ ideologijà;uþ ateitá, o ne uþ praeitá; uþ spektaklá, o ne uþ kasdienybæ; uþ sa-ve, o ne uþ kandidatà; uþ autentiðkumà, o ne uþ regimybæ; uþsvajonæ, o ne uþ banalybæ; uþ lûkestá, o ne uþ paþadà; uþ aktyvø,o ne uþ pasyvø; uþ laimintá, o ne pralaimintá12. Remiantis ðiais

12 Þr.: Séguéla J. Place aux jeunes // Voguet E., Soubranne L. Politic art. Paris.L’atellier de l’archer. – P. 6–8.


postulatais didþiosios dalies kandidatø á prezidentus prieðrinki-minë situacija Lietuvoje buvo prieðtaringa ir formavo kitoká, neireikia pergalei, supratimà apie kandidatus. Nepalankios rinkëjønuostatos apie kandidatus situacija tebuvo daugelio netiksliø irklaidingø veiksmø, per keletà metø iðkreipusiø ir suardþiusiø par-tijø ir jø lyderiø, einanèiø á pergalæ, ávaizdá, pasekmë.

Rinkëjas akivaizdþiai buvo praradæs galimybæ identifikuotikandidatus pagal jø partines ar ideologines priklausomybes. Toprieþastis galëjo bûti visø iki rinkimø aktyviai besireiðkusiø par-tijø ideologinis supanaðëjimas, niuansus gebëjo atskirti tik spe-cialistai bei patys politikai. Painiavà identifikacijoje lëmë ir auto-ritetingø politikø perëjimas ið vienos partijos á kità, blokø tarpskirtingai traktuojamø partijø sudarymai bei jø skilimai. Nepasi-teisinæ rinkëjø lûkesèiai ir nuolatinës „rietynës“ tarp politikø beipartijø këlë nepasitikëjimà valdþia bendrai ir partijø teikiamaiskandidatais konkreèiai. Á politiniø rinkimø dalyvius rinkëjas þvel-gë átariai, laukë apgavystës, melo. Valdþia ir á jà pretenduojantiejirinkëjui vis labiau panëðëjo á savanaudþius cinikus, pasirengu-sius apgauti, o ne padëti.

Dël ðiø prieþasèiø smarkiai iðsikreipia rinkëjø preferencijos.Kriterijai, kuriais vadovaujasi rinkëjas, tampa pernelyg subjekty-vûs. Þmonës atsisako suprasti ir paþinti politinæ sistemà. Jø inte-resas nukreipiamas á esamos, duotosios politinës sistemos pritai-kymà saviems (pakankamai siauriems) interesams, jei sistemaleidþiasi keièiama, ir prisitaikymà prie jos, jei sistema nesileidþiakeièiama.

Taèiau egzistuoja keletas poþymiø, savybiø, reakcijø, kuriosvienodai pasireiðkia visiems arba didesnei daugumai. Rinkimøkampanijose darosi svarbu atrasti refleksø, bûdingø daugumai,rinkinius, kuriuos kontroliuojant bûtø galima visuomenës nuo-monæ apie vienà ar kità kandidatà pakreipti reikiama linkme.

Taigi tokiø, daugiau subjektyviø, poþymiø visuma ir yra rin-këjo portretas, nusakantis daþniausiai pasitaikanèias rinkimines



savybes. Ðtai kodël rinkimø komandoms pirmiausia rûpi emoci-nës rinkëjø reakcijos á ávairius galimus dirgiklius ir tø reakcijøilgalaikiðkumas. Nepasakyèiau, kad pas mus jau pasitelkiami su-dëtingø tyrimø rezultatai, veikiau, kuriant reagavimo á vienà arkità rinkiminá veiksmà modelius, vadovaujamasi ekspertø nuo-jautomis. Kriterijais, nors ir naiviais, tada tampa naujumo bei origi-nalumo nestokojantys projektai. Kad ir kaip keista, daugelisvertintojø irgi mano, kad rinkiminëje reklamoje ar agitacijoje ver-tingiausia tai, kas netikëta ir emociðkai patrauklu.

Kita vertus, rinkëjas traktuojamas kaip vidutiniðkai iðprusæs,bet maþai jautrus politikai (netgi jai prieðiðkas ar átarus), o tuopaèiu savimi abejojantis pilietis. Tai sukuria áspûdá, kad Lietuvospilietis yra iðsiilgæs kietos rankos bei aiðkaus sprendimø organi-zavimo. Ðtai tada kandidatai þada imtis tvirtø sprendimø bei kar-dinaliø priemoniø, tikëdamiesi átikti ðiems lûkesèiams ir taip uþ-sitikrinti rinkëjø balsus.

Politikai taip ásitraukia á rinkiminio ávaizdþio kûrimo bei vie-ðøjø ryðiø sistemos organizavimo subtilybiø paieðkà, kad net ne-pastebi, jog be ðiø svarbiø rinkimø elementø uþmirðtama elemen-tari, kasdienë politikø veikla, lemianti daugelio rinkëjø nuomonæapie juos. Ði veikla sunkiai siejama su rinkiminiais vieðøjø ryðiøprincipais, o kartais ir visiðkai prieðtarauja tam, kà numato rinki-mø technologai.

Daþnas rinkëjas á politikà bei jo veiklos rezultatus þiûri pernaudos sau bei savo verslui prizmæ. Ðis poþiûris turi vienà labaiþmogiðkà detalæ – tai, kà politikai padaro naudingo, yra priima-ma kaip natûrali bûtinybë, o tai, kà atima – kaip didþiulis nusi-kaltimas. Beje, tokiu visuomenës reagavimo á valdþià pobûdþiunaudojasi „geltonoji“ þiniasklaida, beveik visà pelnà gaunanti iðvisø ámanomø valdþios nuodëmiø kronikø.

Taigi, duodami pensininkams kad ir nedidelá priedà, valdþiosvyrai tikisi palaikymo, o gauna irzlø priekaiðtavimà dël pagyve-nusius þmones þeminanèio keliø litø priedo. Bet svarbiausia, kad


politikai vis daþniau, bandydami kà nors nuspræsti, sukuria situ-acijas, kada eiliniai pilieèiai nebesupranta, kas vyksta, nemato saunaudos, o tik átaria valdþià juos „apgaudinëjant“ ar „atimant“ irtaip menkus pinigus. Taip buvo ávertintas naujas ðilumos ûkioástatymas, kur sudëtinga formulë lyg ir sumaþina mënesiná mo-kestá uþ ðilumà, taèiau, jà panaudojus, prapuola galimybë kom-pensuoti mokesèius socialiai remtinoms ðeimoms, apribojamosdaugiabuèiø gyventojø teisës. Taigi valdanèiosios daugumoskontroliuojama Vyriausybë sukûrë ir pateikë toká ástatymà, kuris,galiausiai, rinkimø dienà sutelktø rinkëjus prieð valdanèiàjàdaugumà.13

Problema ta, kad visos valdþioje esanèios ar buvusios partijos,gavusios galimybæ vykdyti valdþià iki ateinanèiø rinkimø, uþmirð-davo paprasèiausià taisyklæ: galvoti apie rinkimus reikia pradëtikità dienà po rinkimø. Kitaip, atëjus rinkimø dienai, susikaupsbegalë problemø, pakils rinkëjø nepasitenkinimas valdþia, ðan-sas laimëti sumaþës.

Visos valdþioje esanèios partijos uþmirðta sukurti koordinaci-ná padaliná, kontroliuojantá, kaip valdþios vykdymas atitinka par-tijos ar valdanèios daugumos rinkiminius interesus, o ne tai, kaipvykdoma valdþia. Jei toks koordinacinis padalinys egzistuotø da-bar, socialdemokratus atstovaujantis premjeras ne pritartø minis-terijai, o organizuotø visø Vyriausybës veiksmø rinkiminæ koor-dinacijà, kur bûtø ið anksto nustatoma, kokia galima rinkëjøreakcija á vienà ar kità valdþios veiksmà. Gal tai ir apsunkintøVyriausybës veiksmus, taèiau sumaþintø daugelio nesusipratimøtarp valdþios ir visuomenës galimybæ, o tai irgi svarbus valdymoir rinkiminiø resursø bei galimybiø kûrimo veiksmas.

Taip pat vis daþniau pasirodo samprotavimø apie tai, kad ðiuo-laikinë visuomenë, tapdama masiø bei masinës komunikacijos

13 Þr.: Pyliava A. Naujasis ðilumos ûkio ástatymas stums vartotojus á neþinià //Respublika, 2002-05-28. – P. 23.



visuomene, politiniuose sprendimuose vadovaujasi minios reflek-sais ir elgiasi taip, kaip tuo metu madinga arba priimtina daugumai.Taip tarsi susikuriamas vidinis komfortas, bendrumo jausmas.

Taèiau nevertëtø uþmirðti ilgus amþius egzistuojanèio lietu-viø visuomenei bûdingo átarumo jausmo, kada net geri siûlymaibei naudingi sprendimai vertinami ðiuo aspektu: kas uþ to slepia-si ir kas man ið to. Taigi, vertindami Lietuvos rinkëjà turime suvok-ti, kad, bûdamas átarus ir pakankamai savarankiðkas, jis stengiasiiðlikti savimi, o tai reiðkia, kad rinkëjas gali bûti emocionalus, taèiaurinkasi uþ kà balsuoti remdamasis racionaliu asmeniniu sprendi-mu, savo þinojimu (tegul ir ribotu) apie valdþià bei politikus.

Problema ne ta, kad visuomenë praranda interesà ideologijomsir dabar jomis domisi tik siauri sluoksniai, o ta, kad dabar visuo-menë gali pilnai dalyvauti demokratiniuose procesuose, bûti ly-gia elitui sprendþiant per rinkimus, taèiau lieka nelygybë suvoki-ant tai, kas vyksta. Nesuprantant savo sprendimo esmës, galimødaromo sprendimo pasekmiø, toks rinkiminës „lygybës princi-pas“ sukuria kontroliuojamos demokratijos galimybæ.

Kaip þinia, daþniau balsuojama uþ tà, ið kurio tikimasi ma-þesnio blogio, nei uþ tà, kurio veikla suprantama ir jai pritaria-ma (todël kandidatui psichologiðkai vertingiau sakyti „að esutoks, bûkite su manimi“, negu „esu geras, toks, kokio jums rei-kia“). Vis labiau ima dominuoti emocinis, kryptingai suformuo-tais vaizdiniais paremtas, pilieèiø nuostatø formavimo aspek-tas. Ðá reiðkiná paaiðkino McGinnis savo darbe The Selling of the

President: „Mes turime aiðkiai suprasti viena: rinkëjas reaguojane á þmogø, o á jo ávaizdá… Turi reikðmæ ne tai, kas yra, o tai, kasprojektuojama ir netgi daugiau, ne tiek tai, kas projektuojama,kiek tai, kà suvokia rinkëjas. Mes turime keisti ne asmená, o rin-këjo áspûdá apie asmená“.14

14 McGinnis J. The Selling of the President. // Prais P. Memorandum 1968. N. Y.1972. – P. 204.


Rinkimø kampanija iðties yra begalinë rinkiminës situacijos

modeliavimo bei jos kontroliavimo ið rinkimø komandø pusës

veikla. Rinkimø agitacija, videoklipai, plakatai, tekstai spaudoje

bei paèiø kandidatø kalbëjimas yra sudëtinë ðio modeliavimo dalis.

Taigi, eilinis rinkëjas kampanijos metu intensyviai nardinamas á

kelias ið karto stipresniø rinkimø ðtabø sumodeliuotas aplinkas.

Todël manyti, kad kandidato bei rinkëjo santykis, iðreikðtas

emocijomis, argumentais ar statistiniais duomenimis, yra vienin-

telis rinkimiðkai ámanomas santykis, bûtø labai naivu. Realiai

santykis su politiku yra minimalus ir beveik neátakojantis mûsø

gyvenimo. Todël dalyvaujame rinkimuose vadovaudamiesi ta san-

tykiø su kandidatu patirtimi, kuri sumodeliuota kampanijos metu.

Politikos pasaulis, kaip mes já suprantame, jau nëra mûsø prak-

tinës patirties rezultatas. Tai ápirðtø vaizdiniø, emociniø vertini-

mø bei suformuotø lûkesèiø visuma, kurià kryptingai ir nenuils-

tamai bando kurti rinkimø ðtabai.

Paradoksaliausia yra tai, kad daugiausia dëmesio kreipiama

ne á rinkiminës aplinkos modeliavimà, o á idealaus rinkëjo sukû-

rimà. Sëkmingiausi rinkimai yra tie, kur rinkëjui ið anksto sufor-

muojamos tokios nuostatos bei vertybiø, baimiø ir lûkesèiø siste-

mos, kurios priverèia ateiti á rinkimus, balsuoti uþ „nurodytà“

kandidatà, o po to manyti, kad pasielgta teisingai ir laisvai.

Kadangi rinkëjas nëra lengvai spaudimui pasiduodanti me-

dþiaga, imama modeliuoti realybë. Bûtent todël manyèiau, kad

yra simptominis, nors gal net paèiø autoriø iki galo nesuvoktas

reiðkinys, kai debatø per televizijà metu periodiðkai pasirodo slen-

kanti eilutë su uþraðu: „LTV neatsako uþ kandidatø pateiktas þi-

nias“. Tai signalas, proverþis ið blaivios ir rinkiminiø átakø nepa-

veiktos realybës, kurio daþnas þiûrovas net nepastebi.

Taèiau rinktis tenka ið tø kandidatø, kurie matomi tokie, ko-

kius juos susikûrëme vaizduotëje, suteikëme tas savybes, kurias

jie sugebëjo mums áteigti kaip esmines ir nekintanèias.



Charakteristikos

Tai disciplinuotas rinkëjas, pagyvenæs,konservatyvaus poþiûrio á gyvenimà ða-lininkas, linkæs balsuoti uþ lyderá ar fik-suotà, aiðkià idëjà. Lietuvoje tai balsuojan-tis uþ konservatorius ir Landsbergá arbauþ LDDP ir Jurðënà–Brazauskà. Didelëtikimybë, kad santykinis jø skaièius busdidelis, lyginant su maþu atëjusiø balsuotiskaièiumi.

Tai rinkëjas, visiðkai nusivylæs valdþia,politikø deklaruojamais idealais. Atsisa-kantis balsuoti rinkëjas demonstruoja pa-sitikëjimà tik savimi, savo nuostatas ver-

Rinkëjo tipas

Turintis pastoviànuostatà, visadabalsuojantis uþ tàpatá kandidatà arpartijà

Kategoriðkainebalsuojantis

LIETUVOS RINKËJØ TIPAI IR CHARAKTERISTIKOS

Ávykæs balsavimas tampa verdiktu politikams bei visuomenei,iðryðkëja realybë, taèiau visai ne tokia, kokià modeliavo rinkimøkomandos. Tampa aiðku, kad rinkimai tëra paprasèiausias, tech-niðkai nesudëtingas politinës valdþios persigrupavimas. Tada, polaimëtojø paskelbimo, mes imame gyventi erdvëje, labiau priar-tintoje prie realybës, nustembame iðvydæ rezultatus, pergyvena-me dël to, kas ávyko, net nesuprasdami, kad rinkimø metu atsisa-këme realybës jausmo ir paklusome iliuzijai, manydami, kad taiir yra tikrovë.

Keièiantis rinkëjø nuostatoms bei didëjant prieðrinkiminei átam-pai, auga tikimybë, kad apie pusæ rinkëjø tiesiog neateis á rinki-mus. Rinkëjas jau skiriasi nuo to, kurá paþinojome dar ið Sàjûdþiolaikø – aktyvø ir besidomintá visais politinio gyvenimo aspektais.Dabar vis labiau nyksta pilieèiø rinkiminiø nuostatø kontûras, au-ga jø pasyvumas bei nenoras gilintis á tai, kas vyksta politikoje.Tradiciðkai Lietuvos rinkëjà galima suskirstyti á kelias grupes:


Neturintis jokiørinkiminiø nuostatø(floating voter)

Turintis kintanèiasnuostatas

tina labiau uþ kitø, tampa autonomizuotunuo vieðo gyvenimo. Jo nusiteikimui bal-suoti reikia atrasti argumentus, adekvaèiusjo lûkesèiams, nuostatoms ar baimëms.

Tai neryþtingas, savo sprendimu abejojan-tis rinkëjas. Toks rinkëjas daþnai yra ma-þai informuotas, nesidomi politika ir ne-turi aiðkios rinkiminës pozicijos, taèiauápratæs balsuoti inertiðkai. Ðis rinkëjas leng-vai pasiduoda rinkiminei manipuliacijai,daþnai tiek tik ir tereikia, kad kas nors pasjá atvaþiuotø, pabendrautø ir nuramintø.Tai, kaip áprasta, tolimesniø rajonø, kai-mø gyventojai, nors ne iðimtis ir centrai.

Tai pati jautriausia rinkëjø dalis. Formaliairinkëjas su besikeièianèiomis nuostatomisyra tas, kuris, dalyvaudamas dviejuose rin-kimuose paeiliui, balsavo uþ skirtingaskandidatûras ar partijas. Jo negalima va-dinti apolitiðku, jis nëra floating voter, joporeikis dalyvauti politiniame gyvenimeper rinkimus daþnai yra sàmoningas ir ra-cionaliai motyvuotas (iðrinkti dalykiðkesnápolitikà, pagerinti ekonomines sàlygas irt. t.). Rinkëjas sprendþia apie politikà va-dovaudamasis maksimalios naudos siekiu.Toks rinkëjas labai jautriai reaguoja á konk-reèius socialinius ekonominius pasikeiti-mus visuomenëje, jis linkæs identifikuotisavo problemas su visuomenëje vykstan-èiais pokyèiais ir ið to daryti rinkimines ið-vadas. Jam reikalingi apèiuopiami, efek-tingai skambantys argumentai, ideologijosjo jau nejaudina.



Prieþastys

Prieþastis – didelis pajëgiøpartijø, siekianèiø turëti savokandidatà á prezidentus,skaièius. Kandidatai konku-ruos dël tø paèiø rinkëjø.

Visø pirma to reikia laukti iðpralaiminèiø prieðrinkiminæsituacijà kandidatø.

Susitarimà tarp kandidatø beijuos atstovaujanèiø partijøðiuose rinkimuose politikailinkæ traktuoti kaip silpnumodemonstravimà ir nenoràpadëti savo kandidatams ásavivaldybiø tarybas.

Tiek LSDP, tiek NS, tiekprezidento V. Adamkaus ðtabaitikëjosi iðgauti sau rinkiminænaudà ið savo kandidatøstatuso.

Toks ðio verslo dësnis.

Tikimybës

Rinkiminë kampanija þada bûtiaðtri.

Yra tikimybë, kad bus panau-dotas didesnis nei áprastaikompromituojanèios medþia-gos kiekis.

Rinkiminiø susitarimø patva-rumas maþës artëjant rinkimødienai.

Vyriausybë bei administracijabandys kiðtis á rinkiminækampanijà.

Þiniasklaida didins átampà,iðryðkindama skandalus,konfliktus bei nesusipratimus.

RINKIMØ EIGOS TIKIMYBËS IR PRIEÞASTYS

Esant tokiam dideliam kiekiui kandidatø, egzistuojant rimtaipolitiniø partijø nuostatai, kad per prezidento rinkimus galima pa-gerinti ir rinkimø á savivaldybiø tarybas rezultatus, o taip pat þi-niasklaidai suvokiant, kad rinkimai yra didþiulio pelno ðaltinis, ga-lëjome tikëtis rimtos kovos dël prezidento posto. Tokioje situacijojegalima sumodeliuoti keletà rinkiminiø tikimybiø ir prieþasèiø:


Daugës neapsisprendu-siø rinkëjø.

Emociniai argumentaitaps ryðkiausiaisrinkiminës kampanijoselementais.

Dalis kandidatø tiesiog nespëstinkamai pateikti savo programø, nesjos iki pat rinkimø kampanijospradþios buvo kûrimo stadijoje, jassunku identifikuoti – atskirti vienànuo kitos. Politiniø, ekonominiø,socialiniø projektø skirtumai partijøprogramose yra minimalûs ir supran-tami tik atidþiai sekantiems politikà.

Rinkëjai kandidatus bei jø savybesbandys stereotipizuoti, ðou biznioatstovai sieks tai ypaè iðryðkinti.Dël ðios prieþasties rinkëjas vertinskandidatus pagal principà „myliu–nemyliu“. Todël rinkëjø emocijos,nuotaikos ar baimës gali nulemtigalutiná sprendimà.



ÞINIASKLAIDOS SISTEMA

Ðiuolaikiniø rinkimø specifika yra ta, kad tiek politika, tiek pilie-

tinë visuomenë daþnai funkcionuoja ne kaip savarankiðkai ir

laisvai veikianèiø politikos veikëjø grupës, bet kaip atsidûrusiø

informaciniame lauke ir nuo jo logikos bei dësningumø priklau-

sanèiø subjektø visuma. Taigi þiniasklaida, tarsi neutraliai daly-

vaudama politikoje, informuodama apie jà, kritikuodama ar aukð-

tindama kaþkuriuos jos aspektus, tampa pagrindiniu ir daþnai

vieninteliu þmoniø politinës sàmonës ugdymo instrumentu.

Tiesa yra ta, kad þiniasklaida – tai tarsi stangri membrana,

iðsidësèiusi tarp visuomenës ir realybës, nepraleidþianti jokio fak-

to ar reiðkinio be redakcinio–komercinio intereso. Visa, kas ávyks-

ta su mumis ar kà suvokiame kaip ávyká (taip pat ir rinkiminá),

yra þiniasklaidos darbo pasekmë. Demokratija negali bûti reali,

jei visuomenës nariai neþino, kur jos esmë. Todël politiniai rin-

kimai, rengiami pasitelkiant komunikacines rinkimø technolo-

gijas, bus tolimi nuo demokratijos tol, kol visuomenë supras,

kad televiziðkai modifikuota politika tëra naujas rinkëjø ákalbi-

nëjimo bûdas, o ne tiesos sakymas arba galimos valdþios argu-

mentø demonstravimas.

Daug kas susimàsto apie þiniasklaidos dalyvavimà politikoje

ir jos átakà jai. Ðtai tada ir atsiranda ávairiø technologijø vertinimo

bei klasifikavimo poreikis. Epitetai „juodoji“, „pilkoji“, „baltoji“

technologija daþnai skamba tarsi paini alchemijos vadovëliø ter-

minija. Ji pateisinama, taèiau tik profesiniø samprotavimø (màs-

tant apie rinkimus) lygyje. Kitais atvejais samprotavimai apie tech-

nologijø ðvarumà gali bûti vertinami kaip dar viena priemonë

siekiant paveikti rinkëjà, suformuoti reikiamà jo nuomonæ.


Bet paþvelkime á þiniasklaidà kaip á sistemà, kuri veikia ir to-kia yra todël, kad visuomenei reikia plataus ir ávairiapusio infor-mavimo, nuomoniø spektro, þiniø ávairovës. Per rinkimus galiatsitikti taip, kad visa þiniasklaida taps tendencinga, priklauso-ma nuo kaþkieno rinkiminiø interesø. Taèiau informacinis pliu-ralizmas visus rinkiminius þiniasklaidos ir su þiniasklaida susiju-sius triukus pavers á niekà, nes prieðingø nuomoniø bei nuostatøtransliavimo principas liks nepaþeistas, visuomenë gaus tà paèiàinformacijos ávairovæ. Taigi þiniasklaida, kaip sistema, yra nepa-þeidþiama ir neiðkreipiama tol, kol egzistuoja demokratiniai spau-dos laisvës institutai. Vadinasi, rinkiminës priemonës, bûdingosþiniasklaidai, visos sistemos diapazone tampa bereikðmëmis, otada, kaip ir spalvø spektre, galima matyti visø ámanomø spalvøsumà virstant á vienà – baltà – spalvà.

Taigi þiniasklaida lieka ðvariu ir priimtinu demokratinëje vi-suomenëje rinkiminiu elementu ne todël, kad jos veikëjai – þurna-listai ir redakcijos – yra nepriekaðtingi (anaiptol), o todël, kad jieuþpildo visà ámanomà politiniø preferencijø bei poþiûriø spektrà.

Neleistinu, „juodu“, tokiomis sàlygomis tampa tik tai, kasdraudþiama ástatymo, kurio þiniasklaida laikosi pakankamaigrieþtai. Belieka visuomeninës normos, paproèiai bei tradicijos,kurie kartais paverèiami á neperþengiamus tabu. Tada mes ir ma-tome bandymus paversti rinkimus ne politiniø pozicijø konkura-vimu, o vienas kito gëdinimu, pirðto baksnojumu á tai, kas visuo-menei nepriimtina ir neapginta tradicijos.

Bëda ta, kad tokie rinkiminiai triukai greit atsisuka prieð jø ini-ciatorius: nukrypimai nuo ginamos normos tampa neleistini ir pa-tiems tradicijø saugojimo iniciatoriams, o iðvengti „nukrypimø“,jei visuomenës raida iðties demokratiðkai laisva, – neámanoma.

Todël tvirtai galime teigti, jog technologine prasme þiniasklai-da, kaip sistema, lieka priimtiniausia ir pakankamai objektyviapriemone nuðvieèiant rinkimus, pateikiant pilnà ir ávairiapusá rin-kimø vaizdà.

Þiniasklaidos sistema 41


Taigi, ásmeigæ þvilgsnius á televizoriø ekranus, laikraðèiø pus-lapius, sekame, kas darosi pasaulyje ir, þinoma, rinkimø fronte.O ðis frontas, giliau paþvelgus, apgaubtas neaiðkumo ir abejoniørûku: viskas kinta, tampa iki galo nebesuprantama, o geriausiutampa tas kandidatas, kuris þiûrimiausiu laiku rodomas per po-puliariausià televizijos kanalà. Taigi susiduriame su akivaizdþiaþiniasklaidos „diktatûra“. Pagrindiniu rinkiminiø kovø principutampa teiginys: kas valdo þiniasklaidà, tas valdo rinkimus. Ka-dangi þiniasklaidos suvaldyti neámanoma, ðis principas ágaunanaujà, daug áspûdingesnæ, tiesà: tai, kà teigia þiniasklaida, ir yrarinkimø tiesa.

Ðtai ir susiduriame su þiniasklaidos manipuliacijø reiðkiniu.Turime rezultatà, kada vieno politiko nusièiaudëjimas yra daugsvarbesnë ir labiau skelbtina tiesa, nei kito politiko kruopðtauspasirengimo ir intensyviø veiksmø sukurtos geros sàlygos ver-slui ar ilgalaikë parama socialiai remtiniesiems.

Informavimas þiniasklaidoje visada lydimas konkurenciniø in-teresø ir yra parengtas manipuliuoti: tai, kas pateikiama turinttam tikrø tikslø, iðsakoma tokia forma, kuri pritaikyta tikslinioklausytojo lygiui ir suinteresuoto politiko reikalavimui. Todël in-formavimas visada bûna interpretacinio pobûdþio, t. y. prasmëformuojama vadovaujantis subjektyviai suprastais ir atrinktaiskonkreèiø þmoniø (þurnalistø, redaktoriø, savininkø ar uþsako-vø) faktais.

Nesakau, jog visa þiniasklaida yra ið anksto angaþuota. Ta-èiau teigiu, kad politikams nëra labai sunku sukurti tokias pseu-doávykiø bei pseudopraneðimø bangas, kada bet koks naivesnisar maþiau skrupulingas þurnalistas pasinaudos gauta informaci-ja ir ims jà tiraþuoti, net negalvodamas apie pasekmes.

Kita vertus, randame aibæ taip vadinamø „informacijos nute-këjimø“, kada neþinia kaip ir neþinia ið kokiø ðaltiniø atsirandagandai ar abejonës dël vieno ar kito kandidato rinkimø koman-dos, finansavimo, verslo ryðiø skaidrumo. „Informacijos nutekë-


jimas“ – tai ekskliuzyvinës, „uþdaros“, tik konfidencialiai ribo-tam informacijos gavëjø skaièiui skirtos medþiagos pateikimas þi-niasklaidai. Tokia medþiaga gali turëti nepilnai ávardytà informa-cijos ðaltiná, tada dar labiau imama átarti, kad „èia kaþkas negerai“.

Tokia informacija bûna konkreti ir susieta su konkreèiu ávy-kiu. Ji pakankamai tikroviðka ir daþniausiai skirta tam tikrai gru-pei, rinkimø metu – konkreèioms rinkëjø grupëms. Tokios infor-macijos pateikimo tikslas nëra vien informacinis, siekiama tolesniotikslo: tam tikro rinkiminiø nuostatø pakeitimo, abejoniø ar emo-ciniø pozicijø suformavimo.

Taigi þiniasklaida tampa vienu ið pavojingesniø ir juridiðkaisunkiai suvaldomø rinkiminiø instrumentø. Rinkëjas, pasitikin-tis tik „savu“ laikraðèiu, kanalu ar þurnalistu, paprasèiausiai tam-pa minkðtu rinkiminës manipuliacijos objektu, kurio valia bei po-litikos supratimas sukonstruoti pagal subtilià, taèiau, galima teigti,juodà rinkiminæ technologijà, nesuteikianèià jam nei þinojimo apiepolitikus, nei politinës pozicijos – vien emocijà bei „ásitikinimà“,kad jis balsuos uþ „tinkamiausià“.

Problema dar ir ta, kad þiniasklaida daþnai nebesugeba kon-troliuoti to, kà produkuoja. Pasireiðkia savaiminiø procesø jëga.Rinkimø metu þurnalistai labai daþnai susiduria su tokia proble-ma. Informacijos skleidimo nevaldymas sukelia netikëtus konflik-tus tiek su politikais, tiek su uþsakovais bei redakcijas valdanèio-mis struktûromis. Kaltø nëra, taèiau, þvelgiant ið rinkimø pozicijos,tai galima traktuoti kaip technologiná defektà.

Prieþastys, kai þiniasklaida tampa paèiai sau netikëtu árankiurinkimø dalyviø rankose (technologine priemone, nesàmoningaiveikianèia kaþkieno naudai) yra ávairios. Tai gali bûti redakcijosir pavieniø þurnalistø prieðstata, kada redakcija stengiasi palai-kyti vienà rinkimø komandà ar kandidatà, o atskiri þurnalistai,turëdami savo supratimà bei simpatijas, raðo niuansuodami beiakcentuodami kitus argumentus bei vertybes. Todël rinkëjas (skai-tytojas) negauna pilnos átaigos dozës ir susiformuoja kitokià, neibuvo planuota, nuostatà apie proteguojamà kandidatà.



Labai daþna tokiø nesusipratimø prieþastis yra þurnalistø nai-vumas arba pernelyg silpnas politikos procesø supratimas. Tadajie „kimba“ prie kiekvieno „ádomesnio“ pasisakymo, fakto, netnepanagrinëjæ, ar jis nëra „iðkeptas“ bûtent jiems. Taip þurnalis-tai, netikëtai patiem sau, tampa vienos ar kitos politinës jëgos arnuostatos ruporais.

Daþnai redakcijos ir atskiri þurnalistai átiki, kad jø þinios apiekonkreèius kandidatus bei partijas yra iðsamios, o tai ima reikðti,kad jie turi visà teisæ spræsti ið turinèiøjø tiesos monopolá pozici-jø. Toks erzac-mesianizmas gal ir atrodo juokingas bei naivus, ta-èiau, kad ir kaip keista, pasireiðkia gana daþnai. Dar keisèiau tai,kad visuomenë laukia tokios absoliuèios tiesos, o iðgirdus kate-goriðkus kaltinimus vieno ar kito kandidato atþvilgiu, priima kaiprimtus ir jiems svarbius praneðimus.

Na ir visai paprasta prieþastis yra ta, kad þurnalistai, sampro-taudami apie politikà, rinkimus bei kandidatus, daþnai nesugebaiðtrûkti ið provincialumo lygio. Tokiu atveju gauname ne rimtàrinkiminës problemos analizæ ar kritikà, bet ðtampø ir stereotipørinkinius, kurie kelia emocijas, taèiau smukdo politiniø procesøsupratimà.

Juokingiausia, ko gero, tai, kad në vienas neprisipaþásta tokiuesàs, taèiau visada turi omeny savo kolegà. Taigi pagrindinë þur-nalistiniø nesusipratimø prieþastis rinkimuose yra paèios þiniask-laidos pilkumas, ryðkiø (supratimo bei atsakomybës prieð valsty-bæ prasme) þurnalistø stoka.

Prasidëjus prieðrinkiminiam laikotarpiui, Seimo nariai netikë-tai ëmë aiðkintis LRT programø tinklelio turinio kokybæ. Ðtai Sei-mo Ðvietimo komiteto vadovas LRT programose pasigedo laidøapie Seimà ir teigë, kad nacionalinis transliuotojas bulvarëja.15 Aki-vaizdu, jog ginèuose dël gero skonio pasireiðkia ne besiginèijan-

15 Politikai pamokë, kà rodyti per televizijà // Lietuvos rytas, 2002-03-14. – Nr. 59. –P. 2.


èiø kompetencija, o norai ir tikslai. Pagrindinis politikø tikslas,kalbant apie þiniasklaidà, yra jø interesø ádiegimas á visuomenësnuomonæ. Rinkimø metu televizija, vaidinanti bene didþiausiàvaidmená, neiðvengiamai virsta politiniø aistrø objektu. Rusø raðy-tojas Viktoras Pelevinas gana tiksliai apibrëþë ðiuolaikinio politi-ko ir televizijos santyká, nurodydamas totalià elektroninës þiniask-laidos reikðmæ politikoje: „Savo prigimtimi bet kuris politikas –tai tiesiog televizijos laida“.16

Galime pritarti ðiai nuomonei ir teigti, kad þiniasklaida pajëgipateikti toká politiko ar situacijos vaizdà, koks yra pageidautinasarba koká nori pateikti suinteresuoti ir þiniasklaidà átakojantys as-menys. „Kai kurie ðiandienos politikos herojai tiesiogine to þo-dþio prasme buvo sukurti þiniasklaidos – ne tiek juos aktyviaireklamuojant, kiek nutylint visiðkai akivaizdþius ir plika akimimatomus trûkumus“.17 Mûsø nuomonë apie politikus tampasmarkiai priklausoma nuo tos informacijos ar nuomonës, kuriàtransliuoja televizija. O „nuomonæ, jei ji yra susiformavusi, pa-keisti sunku. Sunku ir suformuoti konkreèià nuomonæ“.18 Todëlpolitikø siekis dominuoti þiniasklaidoje yra suprantamas ir tech-nologiðkai pateisinamas.

Ypaè politikams svarbu sukurti kumuliatyvines informacijosbangas. Jos kuriamos informacinæ medþiagà þiniasklaidoje dëlio-jant taip, kad ji sukeltø vis naujus pretekstus kalbëti apie vienà irtà patá reiðkiná ar asmená, taip sukuriant esminæ propagandinæprielaidà kandidatui ir jo komandai.

Manyèiau labai efektingai þiniasklaida buvo panaudotaK. Prunskienës rinkiminiuose veiksmuose. Kandidatës á preziden-tus K. Prunskienës atsisakymas kiekvienoje vaizdo ir garso agita-

16 Pelevin V. Generaton „P“. Maskva. – Vagrius. – 2001. – P. 230.17 Per savivaldybiø rinkimus pirmà kartà aiðkiai susiliejo verslas ir politika // Aidai,

2000-03-25. – Nr. 59. – P. 4.18 Gaidys V. Visuomenës nuomonës tyrimai: teorija ir praktika. Vilnius. – Þara. –

1999. – P. 22.



cinëje medþiagoje skelbti, kad kaþkada yra bendradarbiavusi susovietø KGB19, gali bûti vertinamas kaip vienas ið efektingiausiøðios rinkiminës kampanijos aktø siekiant informaciniuose srau-tuose sukelti intensyvià kumuliacinæ bangà. Beveik visà rinkimøkampanijos laikà þiniasklaida raðë ir rodë K. Prunskienës kon-frontacijà su VRK.

Nevertëtø absoliutizuoti þiniasklaidos galimybiø formuojantnuomones, taèiau „ji daþnai bûna labai átakinga sakant, apie kàreikia turëti nuomonæ“.20 Ðiandien þiniasklaida daugeliui tampapaskutinës tiesos instancija. „Paaiðkëjo, kad rinkëjai problemasranguoja ne pagal savo kandidato programinius pasisakymus, kal-bas, bet pagal tai, kà pateikia þiniasklaida, t. y. kokias problemasþiniasklaida laiko svarbiomis, o kokias ne. Taip pat buvo nustaty-ta, kad ir neapsisprendæ rinkëjai struktûruoja problemas pagalþiniasklaidos pavyzdá.“21

Per þiniasklaidà uþkariaujama arba sukuriama politikui pa-lanki komunikacinë erdvë – visa komunikaciniø kanalø sistema,nuolat ir aktyviai átakojanti þmogø. Taèiau bûtø klaida manyti,kad þiniasklaida reikalinga rinkëjui átakoti. Tam pakanka uþpirk-ti spaudos puslapius, laikà laidose ir ádëti savo reklamà. Þiniask-laida nëra pagalbinis instrumentas rinkimuose. Tai informacinëterpë, virtualus þiniø laukas, kur vyksta politinis gyvenimas, tu-rintis visus realaus gyvenimo atributus. Taigi ávykiai, apraðyti arparodyti þiniasklaidoje, ágyja savarankiðkumà ir daro daugiapu-sá poveiká eiliniam pilieèiui, kartais gyvenanèiam realø, kartais –

19 Pvz.: Kandidatë á Prezidentus mina teismø slenkstá // Lietuvos rytas, 2002-11-16. – Nr. 266. – P. 2; Paèkauskaitë A. Kandidatei laikinai pavyko atsikratytiKGB ðeðëlio // Respublika, 2002-12-17. – P. 2.

20 Gaidys V. Visuomenës nuomonës tyrimai: teorija ir praktika. Vilnius. – Þara. –1999. – P. 24.

21 McCombs M., Shaw D. The agenda-setting functions of mass media. PublicOpinion Quarterly. – 1972. – Vol. 36. – P. 176–187. Cit. pagal: Gaidys V.Visuomenës nuomonës tyrimai: teorija ir praktika. Vilnius. – Þara. – 1999. –P. 24.


virtualø gyvenimà. Viskas susipina ir tampa pilieèio pergyventair ásisamoninta patirties nuosavybe, pavirtusia á vertinimà, nuo-statà, stereotipà ar tiesiog emociná ar estetiná pergyvenimà.

Kita vertus, televizijoje politikai ir politiniai ávykiai suvokiamikaip kinas. Kandidatas kartais suvokiamas kaip natûralus kokiosnors muilo operos tæsinys ar papildymas. Tai þiûrovà (rinkëjà)atitraukia nuo rimtø problemø ir jo dëmesá fokusuoja á asmeninespolitiko savybes, kalbëjimo manierà, sugebëjimà save pateikti. Te-levizijoje politiko asmenybë ir charakteris tampa daug ádomesniuþ politines problemas. Politinio lyderio funkcionavimas ðiuolai-kinëje valstybëje ið esmës yra nesibaigiantis teleserialas. Visa taipolitikui suteikia galimybæ kontroliuoti ir koreguoti atskirus þi-niasklaidos sektorius, valdyti vertinimø bei aiðkinimø srautus, ko-reguoti informacijos dienotvarkæ. Toks buvimas rinkimiðkai svar-biame informacijos lauke savaime tampa reikðmingu.

Rungtynës vyksta ir tokiu aspektu: kuris politikas ir jo apsup-tis privers kitus politikus þvelgti á save ir aplinkà per jø interpre-tavimo prizmæ. Keblumas tas, kad þiniasklaida, kaip sistema, yrasunkiai valdoma, jei ne visiðkai savarankiðka. Taigi diktuoti savosituacijos matymà þiniasklaidos sistemai, priversti jà priimti dik-tuojamà situacijos supratimo versijà kaip „objektyvià“, yra vie-nas ið svarbiausiø rinkiminiø uþdaviniø, kuriuos turëtø spræstikandidatø ðtabai. Ðiuose rinkimuose taip veikë R. Pakso ðtabasbei V. Ðerëno kûrybinë grupë.

Verta paminëti ir mediapolitinæ sistemà, kurios prielaidos at-siranda tada, kai politinës sistemos veikëjai ásisamonina, jog jøveikla ið esmës tëra politinë komunikacija su visuomene, politinë-mis bei ekonominëmis jos stuktûromis. Tada masinës komunikaci-jos struktûra – þiniasklaida – tampa pagrindine, daþniausiai vienin-tele, politinës komunikacijos terpe. Politinë veikla ið realios pereinaá simbolinæ – sprendimø deklaravimà. Politinis aktas ið valios veiks-mo virsta á politikos prezentavimà, vaidybà. Svarbus tampa ne po-litinio sprendimo rezultatas, o politinës átakos turëjimas.



Rinkimai ypaè iðryðkina mediapolitinës sistemos neiðvengia-mumà ðiuolaikinëje visuomenëje. Jie tampa ta vieta, kur vaidina-mas pagrindinis, politiðkai lemtingas spektaklis, kurio metu þiû-rovams suformuojama nauja vaidmenø hierarchija iki sekanèiørinkimø.

Átraukti þiniasklaidà á rinkimø kampanijos procesus, politikamstampa aktualiausiu uþdaviniu. Daugelis jø þiniasklaidoje matovienintelæ rinkimø sëkmës galimybæ. Politikai, artëjant lemiamairinkimø dienai, daþnai bando perimti televizijos bei spaudos kon-trolæ á savo rankas, tokiu bûdu ágydami galimybæ paveikti televi-zijos þiûrovus bei laikraðèiø skaitytojus, kad matytume tik tà rin-kimø spektaklá, kuris sukeltø þiûrovø simpatijas reikiamiemskandidatams.

Bûtø klaida manyti, kad þiniasklaida yra savarankiðkai funk-cionuojantis darinys, nepaklûstantis átakai ið ðalies. Þiniasklaidosaktyvumà politikoje, ypaè rinkimø metu, sàlygoja tai, kad ji tam-pa politiniø jëgø agentu. Kartais atviru, paþymëtu komerciðkai arpolitiðkai, bet daþniau uþslëptu ir ne visada suvokiamu jai paèiai.Nors, kai þiniasklaidos priemonë tampa politinës partijos, intere-sø grupës ar atskiro politiko agentu, ji ágyja tendencingà veikloskryptá ir poziciðkumà, praranda komercinæ naudà, o kartais netreputacijà. Taip keliø rinkiminiø kampanijø metu, kryptingai veik-damas konservatoriø naudai, „Lietuvos aidas“ ágijo ðaliðko laik-raðèio reputacijà, kuri susiaurino jo skaitytojø ratà iki minimumo.

Politikai kandidatai negali naiviai nekreipti dëmesio á þiniask-laidà ir manyti, kad jø pergalës pagrindas glûdi jø realioje veiklo-je, kuri ðiuolaikiniame masinës komunikacijos pasaulyje tëra ge-ra prielaida sukurti politinës prekës þenklui, uþ kurá ið tiesø ir yrabalsuojama.

Mediapolitinës sistemos susiformavimui reikia realaus politi-kos ir þiniasklaidos struktûrø suartëjimo, kur veikia abipusës nau-dos pagrindu sudarytos sutartys bei áspareigojimai. Dar geriau,kai politikos atstovai ne tiek susitaria, kiek nusiperka þiniasklai-dà ir padaro jà tiesiogiai priklausoma nuo politiniø interesø ir tiks-


lø. Tai efektinga, taèiau, laikui bëgant, sunaikina þiniasklaidosstruktûras. Pirmasis toks bandymas, dar naivus ir negudrus, bu-vo konservatoriø siekis paversti „Lietuvos aidà“ pagrindiniu Lie-tuvos dienraðèiu, per kurá TSLK politikai galëtø intensyviai ir ne-trugdomai skleisti savo idëjas ir taip átakoti visuomenæ. Taèiautokie metodai atvedë prie laikraðèio sunykimo.

Daug subtiliau imta veikti, kai atsisakyta tiesioginio siekimovaldyti þiniasklaidos priemones, taèiau sukurtos tokios sàlygos,kad, reikalui esant, galima bûtø jas átakoti. Tai visø pirma bandy-mai sukurti ástatyminæ bazæ, kuri leistø kontroliuoti þiniasklaidà(nelabai grieþta moraliniø-etiniø apribojimø sistema leidþia pa-grasinti licencijos atëmimu uþ amoralumo skleidimà, taip darantspaudimà visam kanalui ar laikraðèiui, kuris pernelyg atvirai kri-tikuoja valdþià).

Kita galimybë kontroliuoti þiniasklaidà atsiveria tada, kai ban-doma jà valdyti ne per ástatymus, bet skiriant á vadovo vietà rei-kiamà þmogø. Taip LRT vadovybës problema nuo pat nepriklau-somybës atkûrimo tampa grynai politine. Kiekviena nauja valdþiabando á LRT vadovo postà paskirti savà, partijai ar koalicijai pa-lankø vadovà arba iki minimumo suvarþyti LRT finansavimo ga-limybes. Prieð pastaruosius prezidento rinkimus mes nuolat ste-bëjome panaðaus pobûdþio intrigas. Jau 2002 m. kovo mënesá visaisámanomais frontais prasidëjo puolimas prieð ðià ástaigà: „Uþkuli-siuose kaitinamos aistros dël Lietuvos radijo ir televizijos vadovoposto, kurá ðiuo metu uþima Valentinas Milaknis, artëjant Prezi-dento rinkimams, vis labiau verþiasi á vieðumà. Manoma, kad ðiasaistras dar labiau turëtø pakurstyti Seimo socialliberalø frakcijosnario Vytauto Kvietkausko rengiamos Lietuvos radijo ir televizi-jos ástatymo pataisos. Be to, neseniai atlikusi patikrinimà Valsty-bës kontrolë nustatë, jog imdama paskolà ið banko LRT paþeidëástatymà“.22

22 Kontrimas L., Urbonaitë A. Politikø taikinyje – LRT vadovo këdë // Lietuvosrytas, 2002-03-04. – Nr. 51. – P. 2.



Akivaizdu, kad politikams rûpëjo galimybë átakoti LRT prieðrinkimus. Ne veltui, aptariant LRT padëtá, buvo kalbama apie ki-tus dalykus: pasigesta laidø apie Seimà, priekaiðtaujama, kad nuo-monæ apie valstybës darbà visuomenë labiau linkus susidaryti iðtokiø laidø kaip „Be tabu“ ar „Dviraèio þynios“, o ne ið nacionali-nio transliuotojo.23 Tai, kad socialliberalø atstovai aktyviai siekësutramdyti jiems nepalankias televizijos laidas, gali bûti savotið-ka prielaida, paskatinusia televizijà negailëstingai susidoroti suA. Paulausku – „Dviraèio televizijos“ laidø personaþu buvo uþ-dengtas, neutralizuotas bei iðkreiptas realus ir rinkimø ðtabo pa-teikiamas kandidato ávaizdis.

Artëjant rinkimams politikø siekiai konkretizuojami.24 Dràsiaigalime daryti prielaidà, kad tokie valdanèiosios daugumos veiks-mai sukëlë þiniasklaidos nemalonæ jø partijoms bei politikams–kandidatams. Taigi jau 2002 m. pavasará buvo sukurta neoficialiprieðstata valdanèiajai daugumai – þiniasklaida. Mediapolitinëssistemos sukûrimo galimybë ðioms partijoms bei jø atstovams ta-po nebeámanoma – vadinasi, politinës komunikacijos prasme val-danèiosios daugumos kandidatai jau buvo susilpninti iki rinki-mø dar likus visiems metams.

Kitaip veikë Rolando Pakso ðtabas. Mes neradome jokiø ðiokandidato pasisakymø, kur bûtø kritikuojama þiniasklaida. Prie-ðingai – kandidatas vieðai demonstravo palankumà visiems, netjá kritikuojantiems þurnalistams bei laidoms. Tuo pat metu, visai

23 Politikai pamokë, kà rodyti per televizijà // Lietuvos rytas, 2002-03-14. – Nr. 59. –P. 2.

24 Þr.: Ignatavièius T. Politikai neslepia norø kontroliuoti LRT // Lietuvos rytas,2002-04-17. – Nr. 87. – P. 2; Jansonas F. Televizijos eterá – kandidatams á prezi-dentus // Respublika, 2002-05-07. – P. 6; Ignatavièius T. Socialliberalai bandoklibinti LRT pamatus // Lietuvos rytas, 2002-06-06. – Nr. 129. – P. 2; Rudenákils naujø mûðiø dël LRT // Lietuvos rytas, 2002-07-22. – Nr. 167. – P. 2;A. Kubilius: LRT verèiama tenkinti politikø ambicijas // Lietuvos rytas, 2002-10-01. – Nr. 227. – P. 2; Milèius P. LRT valdþia ir pinigai: mûðis tæsiasi //Lietuvos þinios, 2002-10-15. – Nr. 239. – P. 2.


kitu pagrindu, buvo kuriama laikina mediasistema, tiesiog nuper-kant ar susitariant su atskirais laikraðèiais („Vakaro þinios“) arlaidomis („Pjûvis“ TV4). Jei susitarimas buvo neámanomas, paka-ko tiesiog laisvo draugiðko ryðio per tarpininkus („Dviraèio tele-vizija“ per A. Katkevièiø), kai laikui bëgant buvo pasiekta, kadlaidos rengëjai, sàmoningai ar ne, taptø R. Pakso rinkiminiø inte-resø vykdytojais.



KANDIDATØ RINKIMINIO ELGESIOMODELIAI

Padëtis centre ir kairëje

Metus gyvuojanti LSDP ir Naujosios sàjungos koalicija suteikëpretekstà susimàstyti dël jos reikðmingumo ir svarbos artëjantiemsrinkimams. Nors koalicija atrodë pakankamai stabili, taèiau, ste-bint ið ðalies, galëjo kilti abejoniø dël jos patvarumo ir ilgalaikið-kumo, todël buvo ilgai diskutuojama dël koalicijos partneriø kan-didatø konkurencijos.

Iðties rinkimai galëjo suprieðinti daugelá politikø ir partijø. Pa-tys to nepastebëdami, politikai rinkimø ákarðtyje kartais iðsakotokias mintis, kad po to nebelieka vilties ne tik bendradarbiauti,bet ir normaliai bendrauti. Taip Lietuvoje yra ávykæ ne kartà, to-dël prieðrinkiminis santykiø iðsiaiðkinimas kairiøjø stovykloje bu-vo neiðvengiamas.

Kaip ir visi politinio dominavimo siekiantys politikai, LSDP irNS partijø lyderiai suprato ðià keblià situacijà. Akivaizdu ir tai,kad jie ieðkojo vienokiø ar kitokiø sprendimo variantø. Vienu iðjø galëjo bûti èia pateikiama rinkiminiø vaidmenø paskirstymohipotezë.

Þvelgiant realiai, A. Paulauskas pakankamai blaiviai galëjoávertinti savo kandidatavimo galimybes esant jam nepalankiaikandidatø konjunktûrai bei padidëjusiam rinkëjø nusivylimui juobei jo sukurta partija. Tai bûtø leidæ racionaliai suplanuoti arti-miausià dvejø metø buvimo Seime taktikà, rinkimus á Seimà beiporinkiminæ partijos bei jo paties padëtá 2004 metais.

Turint galvoje ryðkø Socialliberalø partijos nariø pakrikimà irsieká laiku perbëgti pas socialdemokratus, centristus ar liberalusdemokratus, matëme ne vienà konfliktà tiek centre, tiek regionuo-se, kai eiliniai partijos nariai, tikëdamiesi neprarasti turimos áta-


kos savivaldoje ar iðlikimo galimybiø politikoje, pereidinëjo á kitaspartijas. A. Paulauskui bûtø buvæ naudingiau ne kandidatuoti áLR prezidentus, bet paèiam inicijuoti NS suartëjimà su LSDP, vie-ðai deklaruoti apie LSDP kandidato palaikymà ir taip uþsitikrintisau ir partijai pasitikëjimà bei palaikymà ateinanèiuose rinkimuo-se á Seimà.

Jo frazë, iðtarta 2002 m. birþelio 27 d. spaudos konferencijoje,skirtoje koalicijos metinëms, ágijo gilià prasmæ: „Neuþbëkimeávykiams uþ akiø. Ateis laikas, ir bus matyti“. Akivaizdu, kadA. Paulauskas nebuvo uþtikrintas dël savo rinkiminiø perspek-tyvø. Pralaimëjus rinkimus jo politinë karjera galëjo ágyti netikë-tai neigiamà atspalvá. Naujosios sàjungos pakrikimas taptøsunkiai valdomas, o jos iðtirpimas gretimose politinëse organiza-cijose – neiðvengiamas.

Kandidatas, uþtikrintas savimi bei savo rinkiminëmis galio-mis, kalbëtø visai kitaip, jo argumentai bûtø daug laisvesni ir kon-kretesni. Tam, kuris jauèia, kad gali laimëti, nelieka laiko abejoti –jis bei jo komanda planuoja pergalæ.

Uþleidæs vietà LSDP kandidatui, ðiuo atveju nebûtinai A. Bra-zauskui, A. Paulauskas uþtikrintø stiprias kairiøjø kandidato po-zicijas ir tikimybæ laimëti dar pirmajame ture. Taip iðsprendusrinkiminæ ðaradà, LSDP ir NS bûtø susikûrusios stabilias ilgo do-minavimo Seime sàlygas. Na, o A. Paulauskas taptø ðios koalici-jos herojumi, ágydamas milþiniðkà ðansà laimëti bet kokio sudë-tingumo 2007-øjø m. LR prezidento rinkimus.

LSDP taip pat virë kova dël savojo kandidato á prezidentus.Buvo ávairiø nuomoniø apie tinkamumà bei tikslingumà teiktikandidatà. Tuo metu ypaè suaktyvëjo Vytenis Andriukaitis. Jisëmë ypaè aktyviai reikðtis Seime. Jo teikiamos pataisos ar paklau-simai buvo ne tik gausûs, bet ir pakankamai preciziðki. Galëjosusidaryti vaizdas, kad jis, daug dirbdamas Seime, uþmirðta vi-suomenæ ir taip jam reikalingà palaikymà. Taèiau taip nebuvo:pagrindinë jo veiksmo kryptis buvo Seimo nariai bei partieèiai, o

Kandidatø rinkiminio elgesio modeliai 53


ne visuomenës nuomonë. Kodël buvo nuþymëta bûtent tokia joveiklos trajektorija? Tai galima paaiðkinti argumentais, kurie galir turi hipotetiðkumo atspalvá, taèiau tikrai þymi galimà jo intere-sø realizavimo kryptá: jis suaktyvino Naujosios sàjungos kritikà.Pirmuoju pretekstu tapo Seimo kanceliarijos reorganizacijos pro-jektas, pateiktas Artûro Skardþiaus bei aptarinëjama galimybëkeisti Seimo kanclerá.

Didindamas savo partijos sàjungininkø kritikà, V. Andriukai-tis galëjo siekti iðskirti Naujàjà sàjungà ir socialdemokratus, nes,jei jam tai pasisektø, socialdemokratai net nebandytø projektuotigalimybës paremti A. Paulauskà per prezidento rinkimus. Aki-vaizdu ir tai, kad Socialdemokratø partijoje buvo pernelyg daugþmoniø, nenorinèiø matyti A. Paulausko, kaip prezidento. Tuonaudodamasis V. Andriukaitis siekë árodyti, kad bûtent jis yraartimesnis ir tikrai savas, t. y. tinkamiausias kandidatuoti.

Kita vertus, ásileidus A. Paulauskà á socialdemokratø tarpà,bûtø uþleista vieta ir didþiulei jo ðalininkø grupei Prezidentûroje,o visa partija, su jos vidaus problemomis, bûtø priimta kaip sà-jungininkë ir nauja konkurentë galimose valdþios struktûrose.

V. Andriukaitis bandë taip parengti dirvà, kad Socialdemok-ratø partijoje nekiltø siekiø siûlyti kità kandidatà ið savø ar sà-jungininkø: tarkim, palaikyti K. Prunskienës kandidatûrà arba ið-kelti partijos kandidatu jau kuluaruose aptarinëtà J. V. Palecká arÈ. Jurðënà. Taigi jis privalëjo taip uþkariauti partijos erdvæ, kadniekam nekiltø abejonës dël kitø kandidatø galimybës.

Ëjo kalbos, kad A. Paulauskas, uþ socialdemokratø palaiky-mà rinkimuose, pasiryþæs integruoti Naujàjà sàjungà á Socialde-mokratø partijos gretas. Gal tai bûtø ir geras þingsnis, jei ði parti-ja nebûtø taip susilpninta vidiniø prieðtaravimø, neþinios dëlbûsimø rinkimø á savivaldybiø tarybas bei Seimà. Dabar dauge-lis laukë savaiminio ðios partijos nariø perbëgimo á kitas partijasir, jei ne visiðko jos iðnykimo, tai sumaþëjimo iki nepavojingø áta-kos visuomenei dydþiø. Partijos ávaizdis rajonuose ëmë sparèiai


silpnëti dël menkos nariø veiklos, neatitinkanèios prieðrinkimi-niø paþadø.

Kita vertus, A. Paulauskas pademonstravo nepastovumà, sa-votiðkai iðduodamas A. Brazauskà bei LDDP po 2000 m. Seimorinkimø. Konkurencija su V. Andriukaièiu ir senàja Socialdemok-ratø partija dël rinkëjø tikrai nepadidino ðalininkø skaièiaus kai-riajame sparne. Be abejonës neigiamà reikðmæ turëjo ir staigusNaujosios sàjungos iðëjimas, inicijuotas A. Paulausko, ið Seimokoalicijos su liberalø partija. Ðis þingsnis stiprino nekontroliuoja-mo bei neprognozuojamo politiko ávaizdá. V. Andriukaitis netru-ko pabrëþti visuomenei ir socialdemokratams, kad A. Paulaus-kas ne jø þmogus ir turëti su juo reikalø neapsimoka.

2002 m. vasario 9 d. ávykæs Socialliberalø suvaþiavimas, turë-jæs atsakyti á daugelá partijos narius bei Lietuvos visuomenæ do-minanèiø klausimø, buvo organizuotas taip, kad visa tai, kas ið-ties galëjo sujudinti visuomenæ, buvo palikta ateièiai. Realiai tebuvoperrinktas partijos lyderis A. Paulauskas bei iðrinktas jo pateiktasnaujos tarybos sàraðas. Suvaþiavimas ið esmës priëmë vienintelákompleksiná nutarimà: ápareigojo naujàjà partijos tarybà spræstivisus iðkilusius organizacinius bei politinius klausimus. Taip ðipartija dar kartà pademonstravo gerai organizuotos, centralizuo-tos, nenorinèios vieðinti savo problemø, partijos savybes. Vadina-si, kalbëjimas apie NS iðnykimà, susiliejimà su LSDP galëjo bûtidaugiau þiniasklaidos, politologø ar galimø konkurentø kalbëji-mas apie tai, kas pageidaujama ir laukiama, nei apie tai, kas realu.Partija buvo veiksminga ir patvari, turëjo daug savo nariø vietossavivaldoje bei Seime, o tai didþiulis galimybiø potencialas politi-koje.

Suvaþiavimo koridoriuose buvo daug kalbama apie bûsimusprezidento rinkimus bei apie grësmæ, kylanèià socialliberalams iðsocialdemokratø stovyklos – bijota, kad socialdemokratai gali in-tegruoti ðià partijà artimiausiu metu. Taèiau, manyèiau, èia pasi-reiðkë vietinës reikðmës mitø kûrëjai. Socialdemokratø pozicija



Naujosios sàjungos atþvilgiu gal ir buvo aktyvi, taèiau jie tikrainesiekë praryti savo partneriø, be kuriø Seimo dauguma gali pa-sikeisti ne socialdemokratø naudai. Taigi, socialdemokratamsdaug svarbiau buvo iðlaikyti patvarià Seimo daugumà, iðvengtikonfliktø bei nesusipratimø koalicijos viduje, nei integruoti á sa-vo tarpà didelæ partijà, prieð savivaldybiø tarybø bei prezidentorinkimus uþsikraunant papildomø organizaciniø rûpesèiø.

Socialdemokratai gal ir suinteresuoti dominuoti bei prisitrauktiNaujosios sàjungos narius, bet tuo metu jø veiksmai demonstra-vo, kad socialdemokratai nesirengia veikti drastiðkai koalicijospartneriø atþvilgiu. Veikiama buvo lëtai, neskubinant ávykiø. Bu-vo aiðku, kad staigûs veiksmai ne tik atbaidytø Naujàjà sàjungà,bet ir sulauþytø Seime susidariusià trapià daugumà. Buvo supran-tama ir pripaþástama, kad dvi komandos veikia savarankiðkai,gali turëti savus, kitokius nei partneriø planus bei veikimo takti-kas. Tai reiðkë, kad realiai buvo susitaikyta su mintimi, jog kairëjekandidatuos du stiprûs politikai.

Socialdemokratai nuosekliai laikësi neskubëjimo ir nesikiðimoá partneriø vidaus reikalus pozicijos. Manyèiau, ásivyravo nuo-stata: tegu Naujoji sàjunga pati evoliucionuoja kaip gali ir kaip jaiiðeina. Jei socialdemokratai Seime ir Lietuvos politiniame laukeveiks efektingai, tai, bëgant laikui, gal net didþioji Naujosios sà-jungos nariø dalis natûraliai pereis á ðià partijà. Net girdëjosi sam-protavimø apie Socialliberalø frakcijos Socialdemokratø partijojegalimybæ. Svarbiausias uþdavinys – be ekscesø, pavojaus jausmo,be apkalbø bendradarbiauti su partneriais, leidþiant jiems patiemsiðlikti savarankiðkiems arba pritapti prie socialdemokratø.

Buvo aiðku, kad po prezidento rinkimø liks dar keli bendrodarbo Seime metai, ir jei susiprieðinimas taps pernelyg didelis,koalicija þlugs.


Padëtis centre ir deðinëje

Deðiniajame sparne buvo keletas kandidatø, kurie pretendavo su-rinkti nemaþà balsø skaièiø, taip paskirstydami deðiniøjø ir cent-ristø rinkëjus á kelias nemaþas, taèiau favoritams nepavojingasgrupes. Deðinës bei centro partijos ilgai diskutavo apie bendrà kan-didatà, taèiau taip ir nesutarë dël principiniø nuostatø ir vienin-gos taktikos prieð rinkimus. Visiems priimtino kandidato neatsi-rado, nors buvo aiðku, kad V. Adamkus – lyderis. Nesusitaræ dëlpolitiko, galinèio savo autoritetu uþgoþti kairiøjø kandidatus, de-ðinës bei centro partijø atstovai tarsi ir pripaþino V. Adamkausprioritetà, taèiau kiekviena partija ar kandidatas matë rinkimuo-se tam tikrà naudà sau ir jautë tam tikrà abejonæ dël V. Adam-kaus tinkamumo.

Konservatoriai ir liberalai ëmësi siauresnës iniciatyvos ir ban-dë susitarti dël bendro kandidato. Juo turëjo tapti tas, kuris bai-giantis rinkimø maratonui bus populiaresnis.25 Taèiau iniciatyvanesulaukë tæsinio, uþgeso dar derybø stadijoje. Prieþastis buvo irta, kad V. Adamkus dar nebuvo paskelbæs apie savo kandidata-vimà ir paèiø partijø vidaus bei tarpusavio santykiai liko iki galoneiðspræsti.

Tapo aiðku, kad tokia kandidatø gausa centro deðinëje(V. Adamkus, K. Bobelis, K. Glaveckas, R. Paksas, E. Gentvilas ir,galimas daiktas, dar keli deðinës ir centro partijø atstovai) galiprivesti prie situacijos, kada balsai iðsidalins taip plaèiai, kad kai-riøjø atstovas, jei jis bus bendras kandidatas, laimës dar pirmaja-me ture.

Moderniøjø krikðèioniø demokratø ir jø lyderio V. Boguðio ini-ciatyva kreiptis á V. Adamkø ir paraginti já varþytis dël antrosioskadencijos buvo racionali ir valstybiðkai pamatuota.26 Ji deðinie-

25 Bruveris V. Á aukðèiausià postà – bendras kandidatas // Respublika, 2002-04-02. – P. 2.

26 Deðinieji neranda prezidento // Respublika, 2002-04-04. – P. 2.



siems garantavo savà ir jau þinomà prezidentà, taèiau siûlymas

susitarti dël bendro kandidato buvo priimtas labai pasyviai. Vie-

na ið pagrindiniø prieþasèiø, kodël ði, pakankamai pozityvi, ini-

ciatyva buvo skandinama abejonëse bei centro ir deðiniøjø prie-

kaiðtuose vieni kitiems buvo ta, kad visose partijose jau buvo

numatyti ir net paskelbti bûsimieji kandidatai. Kita vertus, nerei-

kia atmesti, kad þiniasklaida bei oponentai sàmoningai provoka-

vo galimus kandidatus ir skatino jø viltis laimëti rinkimuose.

Potencialûs ir jau pasiskelbæ kandidatai á prezidentus suprato,

kad kovoti su milþiniðkà autoritetà turinèiais A. Brazausku bei

A. Paulausku bus labai sunku. Visi suvokë didþiausià tikimybæ,

kad pastarieji du kandidatai gali iðeiti á antràjá turà. O jei dar kan-

didatuos ir V. Adamkus, buvo tikëtina, kad jis bus tas asmuo,

kuris pereis á antràjá turà kartu su vienu ið minëtøjø.

Taigi kitø kandidatø „biznis“ ðiuose rinkimuose galëjo bûti

tik antrinis – gauti kitoká politiná pelnà: postà uþ atsisakymà balo-

tiruotis rinkimø turo pabaigoje kokio nors stipresnio kandidato

naudai, savireklamà sau bei savo partijai, asmeniná bei rinkëjø

parengimà (pratinimà prie savæs) bûsimiesiems rinkimams á Sei-

mà. Taigi egzistavo begalë motyvø, skatinanèiø net nedideliø par-

tijø atstovus kovoti dël prezidento posto. Kitam gal tik tiek ir rei-

këjo, kad, nuvykæs svetur, prisistatytø kaip buvæs kandidatas á

prezidentus.

Teigiamai galime vertinti siûlymà surengti pirminius rinkimus

bendram deðiniøjø kandidatui iðsiaiðkinti. Pasaulinë praktika ro-

do, kad ði priemonë labai naudinga siekiant partijos viduje demo-

kratiðkai atrinkti tà kandidatà, kuris ið tiesø yra populiariausias,

taip suvarþoma partiniø virðûniø savivalë darant tokio pobûdþio

sprendimus uþ partinës daugumos nugarø. Bet kad kelios parti-

jos surengtø pirminius rinkimus – buvo nerealu. Esant tokiai si-

tuacijai prapuola galimybë pasireikðti realiai demokratijai, nes ðan-

sà laimëti ágyja ne tas kandidatas, kuris vertesnis posto, bet tas,


kurio partija gausesnë. Nereikia didelio iðmanymo atspëti, kokiatai partija, tereikia pasiþiûrëti statistinius duomenis apie partijosnariø skaièiø.

Bëda dar ir ta, kad tiek centro, tiek deðiniøjø jëgos jau ið anks-to buvo susitaikiusios su galimu pralaimëjimu Lietuvos prezidentorinkimuose. Tà patvirtina ir tai, kad në viena deðinioji partija ne-buvo aiðkiai paskelbusi „savo pasiryþimo remti prezidentàV. Adamkø, jei jo sprendimas dël dalyvavimo bûtø teigiamas. Ta-èiau partijø lyderiai jau buvo vienokia ar kitokia forma pareiðkæapie savo planus kandidatuoti á prezidento postà“.27 Viltis laimëtiartëjanèius rinkimus buvo siejama tik su atsitiktinumu, kad, neti-këtai ávykus antrajam turui, jo metu rinkëjai staiga pakeis savonuomonæ ir balsuos uþ kairiøjø oponentà. (Tokia galimybë irgibuvo galima. Prisiminkime, kad pirmasis Rusijos prezidentas lai-mëjo rinkimus, nors pusmetá prieð rinkimø datà teturëjo 5% vi-suomenës palaikymo ir organizavo savo prezidentinio ávaizdþiokorekcijà, kaip oponavimà kairumui politikoje.)

Tartum ir nusistovëjo nuomonë, kad vietos aukðèiausiuose val-dþios sluoksniuose jau yra pasiskirstytos, o rinkimai tëra nuspræstodalyko legitimizavimo procedûra. Taèiau nevertëtø uþmirðti, kadvisada yra keletas veiksniø, nepavaldþiø politikos subjektø va-liai. Pirmiausia, paèiø rinkëjø nuomonë, kuri, kaip taisyklë, yrapakankamai laisva ir nëra taip kontroliuojama, kaip gali atrodyti,taip pat kandidatø valia bei vidinio apsisprendimo netikëtumai,vedantys á visø nusistovëjusiø rinkiminiø tendencijø pasikeitimà.

Norëèiau pasiûlyti skaitytojui vienà pakankamai realistinæ hi-potezæ, kuri leis mums sumodeliuoti visai kitokià rinkimø eigà irrezultatus. Nesiûlyèiau þvelgti á ðá modelá lengvabûdiðkai. Prie-ðingai, siekiantiems valdyti situacijà, manyèiau reiktø rimtai ið-nagrinëti valdomos situacijos pokyèiø galimybes.

27 Bruveris V. Deðiniøjø ir kairiøjø partijø stovyklose matomi rinkimø þenklai //Respublika, 2002-04-13. – P. 2.



Prieð rinkimus, kada visi sociologiniai duomenys rodë, jog

V. Adamkus yra visø apklausø lyderis (jis lenkë artimiausià kon-

kurentà daugiau nei dvideðimèia punktø), jo padëtis darësi pa-

kankamai kritiðka. Po paskutinio stipraus politiko – A. Paulaus-

ko – apsisprendimo kandidatuoti, kandidatø tarpusavio santykiø

struktûra tapo aiðki. Silpniesiems beliko kritikuoti savo konku-

rentus, þiniasklaidà ar rinkëjus, kad ðie nelinkæ jø palaikyti. Leng-

viausia uþsipulti stipriausià. Todël, po galimø rinkimø lyderiø

apsisprendimo, mes matëme tik vienà vaizdà – didþioji kandida-

tø bei jø rinkiminiø komandø grupë atakavo V. Adamkø ið visø

ámanomø pozicijø ir visais ámanomais aspektais. Taigi, V. Adam-

kaus laukë neiðpasakytai átemptas bei moraliai, politiðkai, fizið-

kai ir psichiðkai sunkus laikmetis. Atlaikyti toká puolimà neleng-

va. Buvo matyti, kad jis pergyvena „Maþeikiø naftos“ pardavimo

istorijà. Galima buvo tikëtis, kad toks jo puolimas gali iðsekinti ir

já, ir jo ðalininkus, ir rinkimø komandà.

Prezidentûra ir V. Adamkaus rinkimø ðtabas iðties buvo ámes-

ti á stresinæ situacijà. Kairiøjø sparno kandidatai, prieðingai, stre-

savo gal tik dël nepatenkintø asmeniniø ambicijø, kurias vis tik

galima suvaldyti. Taèiau visi jautë, kad gali tapti rimtais antrojo

turo dalyviais. Kaip esminis jø rinkiminës vilties palaikymo ele-

mentas galëjo bûti kalbëjimas apie tai, kad, besikeièiant rinkimi-

nei situacijai, prieð pirmàjá balsavimà visai tikëtina, jog vienas ið

jø pasitrauks stipresniojo naudai.

V. Adamkus atsidûrë savotiðkoje izoliacijoje – jis nebuvo ga-

rantuotas, kad já palaikys, tarkim, K. Bobelis ar R. Paksas ir prieð

rinkimus atsisakys kandidatuoti jo naudai. Tam reikëjo aiðkios

kitø kandidatø moralinës prielaidos, strateginio þvelgimo á vals-

tybës interesus, aukðtesnius uþ partinius ar asmeninius.

Galime iðketi ir kitokià hipotezæ: pats V. Adamkus, per kelis

mënesius rinkiminiø batalijø pajutæs, kad nepajëgs fiziðkai ar dva-

siðkai atlaikyti rinkiminës átampos, gali sudaryti sàlygas laimëti


Eugenijui Gentvilui, kuris po A. Kubilaus atsisakymo kandida-tuoti liko vienintelis nuoseklus deðiniojo sparno idëjø atstovas.

Kalbu apie savotiðkà moralinio ápëdinio paskelbimà. Tokia rin-kiminë pora taptø pagrindu ne tik rimtam deðiniøjø vienijimuisiapie naujàjà politikà, bet ir sudarytø tikimybæ, kad V. Adamkausprieigas saugotø politiðkai giminingas kandidatas. Kita vertus,V. Adamkus turëtø politikà, tæsiantá jo idëjas bei politikà po ant-rosios kadencijos, arba tuo vieninteliu, kuriam paskutiniu momen-tu prieð rinkimus V. Adamkus atiduotø ðansà atstovauti deðinià-jà politikà.

Andriui Kubiliui atsisakius kandidatuoti á Lietuvos respubli-kos prezidentus, tarsi buvo duotas þenklas kitiems, turintiems pre-tenzijø skelbti apie savo sieká kandidatuoti, kad jie susimàstytøne tik apie realias galimybes, bet ir apie rinkimø pasekmes deði-niøjø bei centro interesus atstovaujanèiai visuomenës daliai.

Septyniolikos asmenø, pasiryþusiø kovoti dël prezidento kë-dës, yra perdaug. Realiai tikëtis apèiuopiamø rezultatø (daugiaunei 5% rinkëjø balsø) galëjo tikëtis 5–6 ið jø, o laimëti rinkimus –tik vienas. Kokià tada politinæ prasmæ rinkimuose galëjo regëtilikusieji 10–11 kandidatø?

Dalis jø, matyt, matë save þiniasklaidos praneðimuose ir dþiau-gësi netikëtu „populiarumu“, dalis, ko gero, suvokë, kad nepa-sieks galutinio tikslo, taèiau dalyvaudami rinkimuose tikëjosi, kadsugebës sustiprinti savo partijø ðansus savivaldos tarybø rinki-muose. Buvo ir tokiø, kurie vis tiek manë, kad jie nepakartojamiir vieninteliai verti rinkëjø dëmesio.

Visais atvejais ðie kandidatai sugebëjo sudominti dalá rinkëjø,dirginti visuomenæ savo ðokiruojanèiu elgesiu, nuolat trukdyti pa-grindiniams kandidatams nuosekliai rinkimiðkai veikti ir taip keltijiems jei ne realø pavojø, tai tikrai laikyti átampos ir nuolatinësmobilizacijos bûsenoje.

Jaudintis buvo dël ko. Net jeigu manysime, kad ðie marginali-niai kandidatai yra rinkimø autsaideriai, turime suvokti, kad kaþ-



kas vis tiek atiduos jiems savo balsà. Taigi kiekvienas ið jø viduti-niðkai galëjo tikëtis 1% balsø. O tai sudarë apie 16% prarastø árinkimus atëjusiø rinkëjø balsø.

Kiekviena rimta partija ir jos deleguoti kandidatai suvokia, kad16% – tai ne ðiaip skaièius, bet pergalæ lemiantis procentas. Taigiið pirmo þvilgsnio neþymûs ir politiðkai dëmesio neverti kandi-datai tampa svarbiu rinkiminiø balsø paskirstymo elementu.

Akivaizdu, kad rinkimø lyderiai privalëjo iðspræsti marginali-niø kandidatø problemà savo naudai, t. y. arba susitarti, kad jie,kaip A. Kubilius, atsisakytø kandidatuoti kurio nors ið stipres-niøjø naudai, arba priversti, iðprovokuoti juos rungtis iki galo,kad pastarøjø balsai neatitektø konkurentams, t. y. prapultø.

Ðtai ir matome, kad rinkiminë situacija nëra tokia paprasta,kaip gali atrodyti ið reitingø lenteliø, nes rungiasi ne skaièiai irprocentai, o þmonës, turintys savus iðskaièiavimus, emocijas, slap-tus tikslus bei nuostatas, o tai jau tie, sunkiai sureguliuojami rin-kiminës kovos ir politikø tarpusavio santykiø elementai, kurie galimus atvesti prie situacijos, kada didþioji dalis galimø balsø, ati-duotø uþ kiekvienà lyderiaujantá kandidatà, pirmajame ture pri-klausys nuo marginaliniø kandidatø valios, iðmonës bei kaprizø.

Kairiøjø koalicijos partijos, siekdamos pergalës savo kandida-tams ir beveik nekomunikuodamos tarpusavyje, sukûrë situaci-jà, kada partijos bei kandidatai á prezidentus, nederindami neiveiksmø, nei rinkiminiø tikslø, suskaldë ganëtinai platø centro–kairës rinkëjø laukà á kelis smulkius ir rinkimiðkai nepajëgius da-rinius. Rezultatas – pralaimëjo visi koalicijos nariai.


KANDIDATØ Á PREZIDENTUS PASISKIRSTYMAS

PAGAL KAIRËS–DEÐINËS SKALÆ

V. Ðerënas

KAIRË CENTRAS DEÐINË

A. PaulauskasV. Andriukaitis V. Adamkus

K. Pruns-kienë

R. Paksas

J. V

esel

ka

V. Ð

usta

uska

s

J. P

etra

itis

V. B

erna

toni

s

V. M

atul

eviè

ius

A.

Mat

ulev

ièiu

s

R.

Dag

ys

A. P

ilvel

is


K. Bobelis K. Gla-veckas

E. Gent-vilas


KANDIDATAI Á PREZIDENTUS

Pretendentø paieðka

Politikas, nutaræs kandidatuoti á aukðèiausià valstybës postà, vi-

sada sutelkia dëmesio bangà á savo asmenybæ, biografijà, pomë-

gius, silpnybes bei stiprybes, visokiausius nutikimus bei santy-

kius su politine aplinka ir artimaisiais. Taip politiniø partijø

problema daþnai tampa ne patys rinkimai, bet visiems suintere-

suotiems tinkamo kandidato suradimas. Tokia problema ið pa-

prastos paieðkos kartais pavirsta á grupuoèiø, esanèiø partijos vi-

duje, prieðprieðà ir netgi atvirà kovà. Kartais paieðka uþtrunka

per ilgai, o kartais, jau suradus visiems partijoje tinkamà kandi-

datà, rinkiminis laikas bûna nedovanotinai prarastas.

Taip, ko gero, nutiko ir su LSDP kandidatu. A. Brazauskas,

kuris buvo tinkamiausias kandidatas á prezidentus nuo LSDP, aki-

vaizdþiai delsë sakyti apie savo kandidatavimà, nes, ko gero, ne-

buvo apsisprendæs dël savo artimos ateities. A. Brazauskas su-

prato savo iðskirtinumà LSDP ir jautë, kad yra reikalingas partijai

kaip „vëliava“ ir vidinio organizacijos stabilumo garantas, auto-

ritetas. Realiai matydamas savo padëtá jis juto, kad premjeravi-

mas jam yra artimesnis, o partijos elitas suprato, kad ðiame poste

jis jiems bus naudingesnis.

Neapsisprendusio A. Brazausko efektas tapo tradiciniu jau ke-

lintø rinkimø intrigos elementu.28 Visi jo tolesniø þingsniø spëji-

mai, nuostatos planuojant rinkimus, tampa galimos tik taikant

koeficientà „jeigu“. LSDP gretose tai nuolat sukelia stresà ir pa-

pildomà átampà. „Parlamentaras Vytautas Einoris perspëjo, kad

28 Þr.: Ignatavièius T. Socialdemokratus pradëjo kankinti abejonës // Lietuvos ry-tas, 2002-06-10. – Nr. 132. – P. 2.


jeigu socialdemokratai neturës savo kandidato antrajame Prezi-dento rinkimø ture, partijai bus didelis sukrëtimas: èia ne tik prem-jero, èia ir mûsø ateities klausimas“.29 Jeigu jis atsisakys kandida-tuoti, partija neturës ryðkaus autoriteto ir turës rinktis vienà iðkeliø silpnøjø.

A. Brazausko asmenybës ypatybë yra ta, kad jo politinës veik-los, áproèiø bei politinës savimonës pagrindas susiformavo dir-bant aukðèiausioje Tarybø Lietuvos nomenklatûros grandyje.A. Brazauskas tampa nesuprantamu ir neprognozuojamu tik ta-da, kai imame jam taikyti ðiuolaikinës politikos kriterijus, taèiauuþmirðtame jo praeitá. Savo esybe jis yra tvarkingas ir nuoseklustarybinës nomenklatûros atstovas, kuris, bûdamas sàþiningas,bando keisti savo nomenklatûrinius áproèius ir tuo paèiu sukeliasau ir aplinkiniams daug rûpesèiø bei nusivylimo.

Nors bûdamas iðlaikyto charakterio ir pakankamai nuoseklusspræsdamas, A. Brazauskas lieka pakankamai naiviu politiku. Kaireikia apþvelgti strateginá Lietuvos valstybës raidos diapazonà,jo supratimas apie reikalo esmæ supaprastëja iki ûkiniø bei ko-munaliniø valstybës reikmiø ir galimybiø, kurias jis mato taip,kaip ir visada: pareigingo vykdytojo akimis, kuris turi pasiektirezultatà, taèiau neþino plano.

Taèiau pagrindinë A. Brazausko jëga yra juo pasitikinti, arba,tiksliau, uþ jo nugaros uþsiglaudusi naujoji Socialdemokratø par-tija bei visi kairieji ar kairumà iðpaþástantys politikai ir smulkes-nës partijos. Visi supranta, kad A. Brazausko asmenyje jie turi netiek valingà politikà, kuris nurodys kelià, kiek ryðkø simbolá, ku-ris vis dar traukia rinkëjø dëmesá. Vadinasi, A. Brazausko vaid-muo politikoje nulemtas ið anksto – bûti kairiojo sparno vëliava irpriedanga tol, kol neatsiras tinkamas jo pakaitalas. Komandineprasme A. Brazauskas yra garantuotas charizmatinis lyderis, tu-rintis iðtikimà ðalininkø be alternatyvos bûrá kairëje.

29 Ten pat.

Kandidatai á prezidentus 65


Norinèiø uþimti politinës kairës lyderio vietà atsiranda ne vie-

nas, juo tapti galëtø daugelis, pvz. V. Andriukaitis, K. Prunskie-

në, netgi A. Paulauskas demonstruoja galimybæ pasislinkti ðiek

tiek kairën, jei bûtø garantuota kairiøjø parama Lietuvos prezi-

dento rinkimuose. Taèiau visø jø ðansai taptø niekiniais, jei A. Bra-

zauskas paskelbtø savo sieká balotiruotis á prezidentus. Taigi, kol

A. Brazauskas neapsisprendë, situacija kairëje buvo átempta: kol

realus lyderis, savimi tramdantis sunkiai suvaldomà Lietuvos so-

cialdemokratijà, tylës, tol jis kels neviltá uþ jo stovintiems antro-

sios kartos politikams. Jie reiðkia pretenzijas bûti prezidentais, ta-

èiau suvokia, kad be A. Brazausko palaiminimo jø rinkiminës

kampanijos taps tik spalvingu fonu pirmiesiems.

Visi reitingai rodë, kad A. Brazauskas yra vienas ið populia-

riausiø politikø Lietuvoje. Jo populiarumo sandara nebuvo pa-

slaptis: kada politikø tarpe nuolat vyksta konfliktai, skandalai,

intrigos bei ðalininkø nepaklusnumo akcijos, A. Brazauskas atro-

do kaip nepajudinama uola, á kurià sudûþta visi já kompromituo-

jantys kaltinimai, átarimai ar abejonës. Ne vienas politikas yra pa-

sakæs: „Prie A. Brazausko kompromituojanti medþiaga nelimpa“.

Taigi, bûdamas nuoseklus ir asmeniðkai nesiveldamas á politines

rietynes, A. Brazauskas iðliko politiku, esanèiu virð partijø ir taip

iðsaugojo savo autoritetà bei stiprø autoritetingo politiko ávaizdá.

Kita vertus, jo sëkmæ nulëmë ne tik sugebëjimas bûti virð par-

tijø (net esant socialdemokratø lyderiu), bet ir paèios visuomenës

màstymo inercijos. Daugelis dar ir dabar mano, kad deðinieji, kaip

jie besivadintø, yra tie, kurie atims, bet neduos, o kairieji þmo-

nëms asocijuojasi su politikais, kurie gyvena jø rûpesèiais. A. Bra-

zausko asmenyje þmonës matë savo kolektyvistiniø lûkesèiø ágy-

vendinimà: jo samprotavimuose apie ûká, reakcijose á deðiniuosius,

kaip svetimus ir nepatikimus, jie labai lengvai atpaþino save. Bal-

suodami uþ A. Brazauskà, rinkëjai bûtø balsavæ uþ save, savo iner-

tiðkà norà gyventi ramiai ir nieko nekeièiant.


Socialdemokratø situacija buvo iðties unikali, taèiau, kad su-valdytø palankiai besiklostanèià prieðrinkiminæ situacijà, LSDPvadovai privalëjo iðspræsti lygtá su trimis neþinomaisiais. Domi-nuodami politiniame Lietuvos gyvenime, sëkmingai palaikyda-mi trapø ekonominá bei socialiná stabilumà ðalyje, jie turëjo benedidþiausià palankumà rinkëjø tarpe. Taigi A. Brazausko fenome-nas buvo tik viena ið sudedamøjø sëkmingos LSDP veiklos daliø.Partijos elitas, suprasdamas, kad nuo jø kandidato pateikimo vi-suomenei gali priklausyti daugelis ateinanèiø metø rezultatø, siekëiðsaugoti ðias progresyvias tendencijas ir ieðkojo optimaliausiosiðeities ið susidariusios problemos.

Taigi, siekdami stabilumo, socialdemokratai privalëjo suregu-liuoti trijø lygiø sàlygas:

1 s à l y g a . Reikëjo iðspræsti partijos vidaus stabilumo iðlai-kymo problemà. A. Brazauskas yra partijos lyderis, kurio autori-tetas tapo viena ið rimties palaikymo sàlygø jungiantis buvusiaiLDDP ir senajai LSDP. Tada atrodë, kad jam nesutikus bûti parti-jos vadovu, ðie du naujos partijos sparnai nesuderins tarpusaviosantykiø, nes tiek ið vienos, tiek ið kitos pusës buvo ir liko keletasradikaliø bei ambicingø politikø, pasiryþusiø palenkti situacijàsavo naudai net partijos vienybës sàskaita. Todël teikiant A. Bra-zauskà kandidatuoti, iðkart gali iðkilti naujojo partijos vadovoklausimas, o tai reiðkia, kad gali iðkilti senos, dabar tylinèiø poli-tikø vadovavimo partijai ambicijos ir pagilëti konfliktai, kurie da-bar uþgoþti jo autoritetu. Partijos aktyvas, prieð galutinai nuspræs-damas, kà siûlyti kandidatu, turëjo rimtai apsvarstyti ðià vidinæproblemà.

2 s à l y g a . LSDP ir NS koalicija nëra vieningas ir be prieðta-ravimø funkcionuojantis Seimo darinys. Per metus iki rinkimømatëme ne vienà nesusipratimà bei interesø konfliktà tarp koali-cijos partneriø. A. Paulausko ambicijos adekvaèiai atsispindëjo jopartijos bei frakcijos nariø ambicijose, o tai këlë grësmæ visai koa-licijai. Juolab visi suprato ir supranta, kad po rinkimø dar du me-



tus reiks dirbti kartu ir siekti efektingø rezultatø. Taigi LSDP eli-tas, planuodamas rinkimø strategijà, turëjo rimtai apsvarstyti sa-vo santykius su koalicijos partneriais. Èia reikëjo derinti savo kan-didato parinkimà su NS kandidato pretenzijomis ir galimybëmis.Juo labiau visiems buvo aiðku, kad A. Paulauskas turi rimtø pre-tenzijø tapti bendru koalicijos kandidatu, o tai suteiktø jam gali-mybæ tapti vienu ið stipriausiø.

Vis daþnëjo kalbos, augo gandai, kad ámanomas prieðrinkimi-nis partijø susijungimas ir vieno kandidato iðkëlimas. Taèiau rea-liai galëjome tikëtis ne susijungimo, o NS prisijungimo prie LSDP.Tai bûtø lëmæ ne tik LSDP sustiprëjimà, bet ir aikðtingøjø Naujo-sios sàjungos atstovø atskilimà bei tolesná atskilusiø sociallibera-lø buvimà politiniame lauke. LSDP rinkimø ðtabo vadovas J. Ole-kas ir SL–NS rinkimø ðtabo vadovas V. Pliusnis pastebëjo, kadbendrø rinkiminiø sàraðø sudarinëjimas gali tapti problemiðkas,nes atsirado tik keli skyriai, kurie deklaravo toká pasiryþimà. Taippartijø susiliejimas prieð rinkimus bûtø sukëlæs nemenkus kon-fliktus, o susijungimas strategine prasme nieko rimto nereikðtø:liktø tos paèios dvi partijos, tik dar paþymëtos skilimo þenklu.Rinkëjai pamatytø dar vienà susiskaldymà bei konfliktavimà, da-bar jau kairiøjø stovykloje.

Taigi, vieningo kandidato ir sujungtos partijos kairiajame spar-ne vizija buvo ávertinta kaip labai rizikingas ir intelektualinës beipolitinës precizikos reikalaujantis veiksmas, kuris, atrodo, yrapageidautinas, taèiau pavëluotas. Nebent strateginiu tikslu bûtøpasirinkti ne prezidento, o 2004-øjø Seimo rinkimai. Juolab so-cialdemokratai galëjo laisvai kalbëti apie ávairius projektus, sam-protauti apie daugelá susijungimo ar bendradarbiavimo varian-tø – rinkimø lauke jie liko dominuojanèia partija. Vadinasi, ið keletoneblogø variantø jie pasirinko geresná.

Ar buvo ámanomas lygus ir visavertis LSDP ir SL–NS partijøsusijungimo variantas? Manyèiau ne, nes partijos yra ið principonelygios. Socialdemokratai demonstravo gerai organizuotos po-


litinës organizacijos, skirtos valstybës valdymui, savybes. Social-

liberalai rodë didelës, turinèios daug pretenzingø þmoniø, orga-

nizacijos savybes, kur valstybës valdymo problema iðkyla tik ta-

da, kai socialliberalai bûna priversti valdyti.

Kita vertus, lyderiai – tai ne vien asmenybës. Tokiu atveju

A. Paulauskas ir A. Brazauskas bûtø pakankamai lygûs politikai.

Lyderystës fenomenas – glûdi partijø komandinio veiksmo po-

tencijos. Ðiuo atveju A. Paulauskas labai atsiliko nuo A. Brazaus-

ko, kuris gali atsiremti á gerai iðdëstytà, patikimà ir santykinai

paklusnià struktûrà, turinèià aukðtà intelektualiná, kultûriná bei

organizaciná potencialà. Tai reiðkia, kad, esant tokiai partijos or-

ganizacijai, Socialdemokratø partijoje lyderiø kaita nëra didelë

problema. Pasitraukus A. Brazauskui, „svita“, t. y. partinë orga-

nizacija, nuosekliai pereitø prie kito lyderio palaikymo ir sukurtø

jam charizmatiná ávaizdá.

O A. Paulausko nebuvimas paþeistø visos NS ateities perspek-

tyvà, nes be jo ði partija labai greit sutrupëtø ir socialdemokratai

lengvai jà integruotøsi. A. Paulauskas, uþimdamas Seimo pirmi-

ninko postà, savaip garantuoja savo apsupties dalyvavimà aukðto-

joje Seimo veikloje ir uþtikrina garbingà vietà visame Lietuvos

politiniame gyvenime. Socialdemokratai, neiðsprendæ santykiø su

koalicijos partneriais, galëjo prarasti Naujosios sàjungos pasitikë-

jimà ir palaikymà tolesnëje Seimo veikloje, o tai sujauktø visà Sei-

mo darbà.

3 s à l y g a . A. Brazauskas, uþimdamas premjero postà, uþ-

tikrina stabilø jau anksèiau susiklosèiusiø tendencijø vystymàsi.

Tai suteikia ðansà be dideliø ekscesø tæsti visas numatytas refor-

mas. Jo buvimas ðiame poste tampa ne tik asmeniniu noru dirbti,

bet ir daugumos politikø bei verslininkø siekiu turëti stabilø Vy-

riausybës aparato funkcionavimà. Taigi, siekdami iðlaikyti stabi-

lumà, LSDP atstovai turëjo rimtai susimàstyti apie A. Brazausko

palikimà Vyriausybës vadovo poste.



I ð v a d a : susiklosèiusi situacija kairëje natûraliai stûmë V. Adam-kø bûti pagrindiniu kandidatu nuo deðinës ir centro. Pagrindinëspolitinës bei verslo jëgos buvo suinteresuotos jo pergale, nes taibent jau bûtø leidæ iðlaikyti situacijà bei visas politikos ir ekono-mikos tendencijas nepakitusias. Kita vertus, V. Adamkus tapo rim-ta psichologine atsvara deðiniojo elektorato atstovams – jame jiematë rimtà simbolinæ atsvarà kairiesiems politikams.

Partija ilgai laukë A. Brazausko apsisprendimo. Jam nutarus ne-kandidatuoti, buvo siûlomi kiti: V. Andriukaitis, ëjo kalba apieÈ. Jurðënà, A. Juozaitá, J. V. Palecká. Socialdemokratø partijos na-riø reitingø rezultatai nulëmë Èeslovo Jurðëno kandidatûrà, kuriàpartijos nariai pirmiausia norëtø iðkelti, jei atsisakytø AlgirdasBrazauskas kandidatuoti.30 Vëliau prie ðio galimø socialdemok-ratø sàraðo prisidëjo dar dvi pavardës. Buvo paminëta EduardoKaniavos galimybë konkuruoti, pasklido kalbos, kad aptarinëja-mas ir Kraðto apsaugos ministras Linas Linkevièius: „Neoficia-liuose socaldemokratø pokalbiuose ministro L. Linkevièiaus kan-didatûra laikoma atsarginiu variantu tuo atveju, jeigu dabartinissocialdemokratø lyderis premjeras Algirdas Brazauskas atsisakytødalyvauti Prezidento rinkiminëje kampanijoje“.31 Kita vertus, þi-nantys supranta, kad kandidatûros rinkimas remiantis partijosviduje surengto reitingo rezultatais tikslingas tik tuomet, jei vienpartijos nariai rinktø kandidatà. Realø politiko prieðrinkiminá rei-tingà galima suþinoti apklausus rinkëjus, o ne suinteresuotus irpasiskirsèiusius á grupuotes partijos narius. Partieèiø apklausosrezultatà galima buvo numanyti jau tada, kai susijungë dvi kai-riosios partijos (turint omenyje partijø nariø skaièiaus skirtumà).Kadangi buvusios LDDP nariø yra maþdaug tris kartus daugiau,

30 Bruveris V. Kandidato paieðka neduoda ramybës // Respublika, 2002-02-20. –P. 2.

31 Ignatavièius T. Socialdemokratø kandidatø sàraðas ilgëja // Lietuvos rytas, 2002-03-19. – Nr. 63. – P. 2.


tai V. Andriukaitis niekaip negalëjo tikëtis daugumos balsø jung-tinëje partijoje. Ðis galimo kandidato reitingavimo kelias yra pa-kankamai formalus ir niekuo neápareigojantis bûsimøjø rinkëjø.Reikia manyti, kad tai buvo vienas ið Socialdemokratø partijosvidaus prieðtaravimø pasireiðkimo atvejø.

Taèiau dël to nedingo È. Jurðëno asmenybës svarba bûsimuo-se rinkimuose. Jei A. Brazauskas bûtø kandidatavæs, È. Jurðënasbûtø tapæs tuo politiku, kurio þodis bei organizaciniai sugebëji-mai leistø A. Brazauskui tvirtai atsiremti á socialdemokratus.A. Brazauskui atsisakius kandidatuoti È. Jurðënas iðties buvo patstinkamiausias kandidatas nuo Socialdemokratø partijos. Tà lëmëne tik jo partinis reitingas, bet ir daugelis profesionalaus politikosavybiø, kurias È. Jurðënas parodë dirbdamas ávairiuose atsakin-guose valstybës postuose.

È. Jurðënas, ko gero, yra vienas ið labiausiai patyrusiø ir poli-tinëms batalijoms pasiruoðusiø politikø. Ilgametë þurnalisto beipartinio funkcionieriaus patirtis iðugdë jame sugebëjimà disku-tuoti su bet kokios pakraipos politiku, nesukeliant konfliktiniøsituacijø. To trûksta daugeliui jaunesniø politikø, kurie sprendþiaremdamiesi ne tiek þinojimu ar patirtimi, kiek nepaaiðkinamomissimpatijomis sprendimø projektø autoriams ar intuityviomis re-akcijomis á situacijà, net nesiteikiant ásiklausyti á patarëjø þodþius.

Uþ È. Jurðëno nugaros stovi beveik visa Socialdemokratø par-tija, pasiryþusi kaip visada disciplinuotai veikti vardan numaty-tø tikslø. Taèiau rinkimø komandos kontûrai buvo nuþymëti tikJuozo Olekos pavarde bei keleto Socialdemokratø frakcijai Seimeatstovaujanèiø parlamentarø darbu, o tai rodë, kad V. Andriukai-tis rinkimiðkai labiau pasiryþæs veikti nei È. Jurðënas. Tai taip patreiðkë, kad rinkiminis ðtabas ið esmës buvo politizuotas, priklau-somas bei suvarþytas V. Andriukaitá palaikanèiø þmoniø grupëstiek organizaciðkai, tiek profesionaliai.

Visuomenës poþiûris á È. Jurðënà lieka dvejopas. Nors pripa-þástama, kad tai nuosaikus ir patyræs politikas, niekada nepasi-



elgsiantis neapgalvotai, taèiau kaip galimas kandidatas jis nërarimtai svarstomas. Matyt È. Jurðënas neparengtas rinkiminiam„vartojimui“ visuomenës sampratoje. Ðiandien galime teigti, kadÈ. Jurðënas yra iðties gera medþiaga teigiamam ir stipriam ávaiz-dþiui sukurti, bet jei ðtabas paliks ávaizdþio formavimà jam pa-èiam, bus lengva jei ne iðkreipti, tai tikrai uþdengti È. Jurðëno ávaiz-dá ryðkesniais.

Partijoje vyko ilgi ginèai, buvo organizuota pirminiø rinkimøprocedûra, nors galø gale ðiø rinkimø rezultatai galutiniam spren-dimui nieko nereiðkë. Buvo nubalsuota uþ Vytenio Andriukaièiokandidatûros iðkëlimà. Jo iðrinkimas kandidatu nuo LSDP galëjoreikðti, kad atrastas kompromisas tarp partijos viduje esanèiø po-litiniø bei interesø grupiø. V. Andriukaitis buvo daugeliu atþvil-giø rinkimams tinkanti figûra:

1. Jis nëra silpnas ar nesavarankiðkas politikas. Prieðingai, jogebëjimai rasti aðtriø argumentø bet kokioje situacijoje, didþiulëpolemizavimo patirtis gerai þinoma politikams. Þinant V. Adam-kaus bei kitø kandidatø kalbëjimo bei argumentavimo manierà,galima buvo teigti, kad politiniø debatø metu V. Andriukaitis po-tencialiai stipresnis.

2. Ðis politikas pakankamai ambicingas, kad nekeltø pavojausjausmo kitiems partijos kolegoms. V. Andriukaièio iðkëlimà kan-didatu galime traktuoti ir kaip bandymà sudaryti situacijà, kadapo pralaimëjimo já bûtø galima dar labiau nustumti nuo LSDPelito virðûnës. Èia slypi banali klaida – V. Andriukaitis nëra taspolitikas, kuris pralaimëjimà traktuotø tik kaip galimybiø prara-dimà, prieðingai, jo rinkiminë kova, net jei jis pralaimëtø, taptøjam stipriu argumentu partijos vidaus ginèuose, demonstruojantryþtà, patirtá ir valià. Kas po ðiø rinkimø galës lygintis su V. An-driukaièio politine patirtimi? Rinkimai, nepriklausomai nuo re-zultato, politikui tampa tramplinu á partijos lyderius.

Kita vertus, jo pergalës atveju partija gautø prezidentà, pakan-kamai gerai izoliuotà nuo jos vidaus problemø. Tai irgi tvarkos ir


rimties galimybë LSDP viduje. Kol buvo galutinai nuspræsta parti-jos kandidatu paskelbti V. Andriukaitá, politikai prarado laikà irpastarojo rinkiminë kampanija prasidëjo skubotai. Galima kon-statuoti, kad V. Andriukaièio rinkiminis startas sutapo su rinki-mø finiðo tiesiàja.

Konservatoriai taip pat sprendë panaðià problemà – rinkositarp A. Kubiliaus, R. Juknevièienës bei I. Degutienës. Taèiau èiapernelyg didelio nuomoniø skirtumo nebuvo, ir organizacija pa-kankamai greitai apsisprendë remti A. Kubiliø.

Andriø Kubiliø galima bûtø vadinti vienu ið pirmøjø profe-sionaliø politikø, kuris karjerà padarë ne tik remdamasis pato-giomis aplinkybëmis ar skindamasis alkûnëmis kelià partinësestruktûrose. Jo, kaip profesionalaus politiko, augimas buvo vi-siems matomas. Sàjûdþio laikais – tai jaunas aktyvistas, Sàjûdþiobûstinës sekretorius, nuolat ir nuosekliai palaikantis V. Landsbergáir jo politinius interesus. Laikui bëgant A. Kubilius tampa partijospirmininku ir vienu ið átakingiausiø Seimo nariø. Jo savybë visàlaikà palaikyti V. Landsbergá nëra aklas veiksmas. A. Kubiliusturi savo nuomonæ, sugeba, kai reikia, jà argumentuoti, taip ið-saugodamas ir savo politinës pasaulëþiûros savitumà, ir V. Lands-bergio palaikymà partijoje.

Bûdamas nuoseklus, savo veiksmuose V. Kubilius lieka maþaipaþástamas aplinkiniams bei savo partijos nariams. Jo retoriniaisugebëjimai sukuria dalykiðko bei supratingo politiko vaizdà,taèiau, stebint já, kaþkur sàmonës gilumoje lieka pojûtis, kad gir-dime gerai iðmoktà pamokà, matome puikiai surepetuotà vaidme-ná. Asmuo, jo jausmai bei vizijos lieka uþ matymo ribos. To nepa-vadinèiau ðaltumu. Veikiau tai tvarkingas, politiko karjerà darantisþmogus, kuris jau þino, kad atviravimas atneða daugiau nuos-kaudø bei nusivylimø nei dalykiðkas politinio vaidmens atlikimas.

Politiniame rinkimø lauke A. Kubiliaus pozicija lieka neiðbaig-ta. Iki ðiol, nors dël jo rinkiminiø pretenzijø nebeliko abejoniø,nematëme jo rinkiminës kampanijos vizijø, projektø, siekiø.



Programa atidëta ateièiai, vadinasi rinkiminë veikla liko nesude-rinta su tikslais, o tai reiðkë, kad ir rinkëjø ratas pasiliko tas pats:TS–LK bei jos politiniø sàjungininkø parama A. Kubiliui buvo ga-rantuota ið anksto, taèiau to permaþa susmulkëjusiame deðiniøjøsparne net pirmajam turui laimëti. Pats A. Kubilius pasisakymuosebei interviu daþnai kartojo, kad deðiniesiems labai svarbu bûti vie-ningesniems ir turëti bendrà kandidatà.

Su tuo tiesiogiai sietinas ir jo rinkiminës komandos klausimas.A. Kubiliui buvo ypaè aktualu turëti dinamiðkà bei produktyvià,rinkimø kampanijos organizavimui tinkanèià, komandà. Tokiosstruktûros nebuvo. Jo veiksmø bei sprendimø generatoriumi likopartija bei negausûs ir diskretiðki pagalbininkai Seime bei parti-joje. Taèiau visuotinës paramos poþymiø rinkiminëje kampanijo-je nesimatë, todël ðis kandidatas, nors ir potencialiai rimtas, likovisuotinai svetimas kandidatas bei politikas. Partijos bei prieð jábuvusiø TS–LK lyderiø klaidos taip pat tapo vienu ið neigiamørinkiminiø ðleifø. Reikëjo rimtai pertvarkyti rinkimines pozicijas,apsispræsti dël porinkiminës ateities strategijø, o ne siekti reorga-nizuoti visà rinkiminiø veiksmø konceptà. Buvo nuspræsta atsi-sakyti kandidatuoti V. Adamkaus, kaip turinèio realø ðansà lai-mëti, naudai.

Dabar nebepastebimu lieka tas atrankos epizodas, kai smul-kiø deðiniøjø partijø kandidatu galëjo tapti Amerikos lietuvis, bu-væs Vidaus reikalø bei kraðto apsaugos viceministras Romas Kili-kauskas. Pirmajame etape pretendentø sàraðe buvo ir tokiepolitikai, kaip S. Buðkevièius, V. Kundrotas, A. Mickevièius, J. Ba-nevièius, J. Kairys bei K. Uoka. Per trumpà laikà pretenduoti ákandidatus pasiryþo tik S. Buðkevièius, V. Kundrotas bei K. Uo-ka, taèiau ir jie realiame kandidatø sàraðe bûti atsisakë.

Mano galva, ðiø pretendentø svarstymas, ar dalyvauti rinki-muose, reiðkë bandymà ásikabinti á prarastà erdvæ politikoje. Taiverèia saugotis netikëtø, neturinèiø ko prarasti politikø veiksmø.Apibendrinanèiu pavyzdþiu galëtø bûti Kazimiero Uokos siekisdalyvauti rinkimuose. 2002 m. geguþës 1 d. Kaune ávyko Lietu-


vos nacionaldemokratø partijos (NLDP) suvaþiavimas, kuriamebuvo nutarta pritarti pastarojo iðkëlimui kandidatuoti. Nacional-demokratai þengë þingsná, bûdingà tokio pobûdþio partijoms irneiðvengiamà bet kokiai radikalias permainas propaguojanèiaipartijai. Niekas nei partijoje, nei uþ jos ribø nemanë, kad K. Uokayra ar taps realiu pretendentu á prezidentus. Tikrasis ðios partijostikslas buvo propagandinio pobûdþio. Anot K. Uokos, „tai puikiproga propaguoti nacionaldemokratø idëjas“.

Visuomenë jau ima pamirðti ambicingà ir „buldozeriðkai“ uþ-sispyrusá politikà, Kovo 11-osios Akto signatarà. Tuomet jo poli-tinë karjera galëjo atrodyti natûrali ir priimtina daugeliui pilie-èiø. Tokio tipo politikai lûþio metu sugeba aplink save sutelktinemaþai ðalininkø, kad padarytø esminá poveiká ávykiams, iðkel-tø á vieðumà problemas, kuriø nepastebi ar nenori pastebëti kiti.Taèiau revoliucinis, kartais tiesiog agresyvus, politinis buvimasnëra nuolat reikalingas visuomenei. Kiekvienà lûþá visuomenëjelydi latentinis ramybës ir stabilumo vilties jausmas. Jei ðis tikslasnepasiekiamas, radikalai ima keisti vienas kità, tampa vis katego-riðkesni ir þiauresni. Taigi, K. Uokos socialinë-psichologinë ter-pë – socialinis-politinis nestabilumas, valdþios neveiklumas beipolitikø diskreditacija. Todël matydami, kad po ilgos pauzës ðispolitikas vël pasirodë politiniame horizonte, galime daryti iðva-dà, kad tai vienas ið tikriausiø socialinës-politinës situacijos pa-blogëjimo kriterijø.

Radikalias paþiûras propaguojanèiam politikui stipri rinkimi-në komanda nëra tokia svarbi, kaip nuosaikiam ir racionaliam po-litikui. Èia daug didesnæ reikðmæ turi ne tiek komanda, kiek pre-tekstai áspûdingai pasireikðti. Taigi K. Uoka galëjo remtis ne tiekmenka LNDP parama, kiek áprastu visuomenës refleksu domëtistuo, kas ðokiruoja. Rinkimine komanda, arba plaèia ir nesàmonin-ga palaikymo grupe galëjo tapti naivûs ant valdþios supykæ rinkë-jai, kurie mielai bûtø pritaræ bet kokiam K. Uokos siûlymui, jei tikjis bûtø kategoriðkas ir pretenduotø á aukðèiausiàjá teisingumà.



Nemanau, kad reikia kalbëti apie tokio tipo politiko konkuren-tus. K. Uokai egzistuoja ne konkurentai, o prieðininkai: lietuviøtautos prieðai, kenkëjai. Taigi visi, kurie bandytø deklaruoti savopolitines idëjas, jau dabar gali uþsiraðyti á K. Uokos bei LNDPprieðø sàraðà. Ið esmës jis pritars tik tam, kuris kartos jo mintis.Visi kiti tampa átariamaisiais, su kuriais reikëtø padirbëti: ið pra-dþiø propagandiðkai, o jei nepadës – iðmuð valanda ir kitoms prie-monëms.

Kaip ir Þ. M. Le Penas, K. Uoka, ko gero, tikëjosi paramos iðnusivylusiøjø rinkëjø. Taèiau, þvelgiant á rinkëjø potencialà struk-tûriðkai, galima buvo teigti, kad didþiausia jo rinkëjø dalis iðvisnesiruoðia nei balsuoti, nei kam nors pritarti. Rinkëjø pasyvumastampa silpnøjø politikø panacëja, nes tada galima tikëtis dides-nio santykinio gautø balsø procento. Neidami balsuoti pilieèiaididina autsaideriø rinkimines viltis, suteikia jiems naujà viltá irstimulà veikti toliau, tikintis sulaukti palankios situacijos ir gautinors truputá valdþios.

Tikimybë, kad netikëtai atsiras naujas, stiprus ir energingaskandidatas, gebantis surinkti apie save nepatenkintus, nusivylu-sius valdþia centro ir deðinës rinkëjus, buvo menka, nors atmestitokios galimos kandidatûros nebuvo galima. Jau ëmë sklisti gan-dai apie tai, kad iðeivijos lietuvis J. Petraitis, turintis daug ambici-jø, finansiðkai pajëgus vienas finansuoti rinkimus bei galintis grei-tai surinkti nemenkà intelektualiná ratà ir tapti rimtu konkurentudaugeliui patyrusiø politikø. Tolesni ávykiai greitai pakeitë rin-këjø poþiûrá á ðá kandidatà, taèiau ið pradþiø jo asmenybë buvoplaèiai aptarinëjama visuomenëje. Lygiai taip pat daug dëmesiopritraukë ir LDDP gretose kilæs gandas apie netikëtà kandidatà.


Kandidatø sàraðas

Þvelgiant á rinkimus ið rinkiminiø technologijø pusës bei suabso-liutinus galimybes, galima teigti, kad kandidatas, kaip asmeny-bë, daþnai tampa rinkiminës kampanijos trukdþiu, neprognozuo-jama ir silpniausiai valdoma grandimi, daugelio rinkiminiø klaidøprieþastimi.

Todël verta iðnagrinëti kandidatø savybes. Tai leidþia iðtirtibei suprasti, kokios savybës bei priklausomybës nuo vienø ar ki-tø veiksniø suteikia tam politikui pranaðumà rinkiminëje kovoje,o kurios trugdo.

2002 m. rinkimai á LR prezidento postà buvo ypatingi jau tuo,kad kandidatavo net septyniolika politikø bei visuomenës veikë-jø: V. Adamkus, V. Andriukaitis, V. Bernatonis, K. Bobelis, R. Da-gys, E. Gentvilas, K. Glaveckas, A. Matulevièius, V. Matulevièius,R. Paksas, A. Paulauskas, J. Petraitis, A. Pilvelis, K. Prunskienë,V. Ðerënas, V. Ðustauskas, J. Veselka.

Valdas Adamkus

V. Adamkaus pozicija rinkiminiø batalijø pradþioje liko labiau-siai neapibrëþta: jis neturëjo rimtos partinës paramos ir galimorinkiminio tikslo atþvilgiu veikë diskretiðkai. Jei V. Adamkus bû-tø apsisprendæs kandidatuoti anksèiau, jis galëjo pasinaudoti vie-na psichologiðkai svarbia galimybe: centro ir deðinës kandidataigalëjo susitarti ir uþleisti vietà V. Adamkui, taip nukreipdami rin-këjø dëmesio inercijas á vieningà deðiniøjø ir centro kandidatàV. Adamkø.

V. Adamkaus asmuo prieðrinkiminëje situacijoje suvaidinokampanijà átakojantá ir intriguojantá vaidmená. Ðio kandidato ga-limybiø ir silpnybiø struktûra verta ypatingo dëmesio. Iðlaikytascharakteris bei administravimo patirtis leidþia teigti, kad V. Adam-kus kritiniø situacijø metu (o rinkimai yra pakankamai kritinësituacija politikui) moka iðsaugoti blaivø protà ir gebëjimà spræs-



ti saikingai ir net atsargiai. Tai leidþia neperþengti leistinø politi-kui ribø ir atrodyti solidþiai. Dinamiðkose situacijose reikia ne tikiðdiskutuotos ir su daugeliu suinteresuotøjø suderintos nuomo-nës, bet ir greitø, neatidëliotinø veiksmø, daugiau nulemtø intui-cijos. Tokios charakterio savybës neturëjimas gali tapti stabdþiu.Pagrindiniu V. Adamkaus politinës veiklos bruoþu tapo korek-tiðkas elgesys su konkurentais, nepriklausomai nuo jø pozicijø,pasisakymø bei veiksmø.

Silpnoji V. Adamkaus „savybë“, jei galima taip pasakyti, – ri-zikingas amþius. Sukûrus atitinkamà situacijà, galima labai susil-pninti jo ávaizdá: parodyti, kad ðis kandidatas, nors ir turi dauggerø savybiø, jau nëra toks energingas, kad galëtø intensyviai dirb-ti. Prieðininkams tai gera proga skleisti nuomonæ, kad tokio po-bûdþio „silpnybë“ kompensuojama patarëjø veiklos. Taip suku-riama galimybë formuotis minèiai, kad V. Adamkaus veikla beisprendimai yra jo apsupties veiklos rezultatas, o jis pats labai pri-klausomas nuo Prezidentûros favoritø, t. y. leidþiama augti tomsvertinimo inercijoms, kurios per visà prezidentavimo laikà buvoir egzistuoja. Nors pagal Platonà rimtas politikas privalo bûti nejaunesnis kaip ðeðiasdeðimties, daugelis jam gali prikiðti amþiø,kaip netinkamà kandidatuoti. V. Adamkaus sveikata tapo ypa-tingo prieðininkø dëmesio objektu.

K o m a n d a . Skirtingai nuo kitø politikø, prezidentasV. Adamkus turëjo pilnavertæ komandà (Prezidentûrà), sugeban-èià modeliuoti bûsimus jo veiksmus ir sprendimus, santykius supolitikais, partijomis bei visuomene. Tai labai svarbu siekiantveiksmingai dalyvauti politiniame Lietuvos gyvenime ir ypaè ak-tualu artëjant rinkimams. Prezidentûra, ko gero, buvo labiausiaisuinteresuota V. Adamkaus dalyvavimu ir pergale, nes, jam atsi-sakius kandidatuoti, daugeliui bûtø iðkilusios darbo bei tolimes-nës karjeros problemos.

Taèiau Prezidentûra, kaip rinkiminë struktûra, tampa ir rinki-mams trugdanèiu veiksniu. Tai visai kitokia nei rinkimø ðtabas


struktûra. Prezidentûros dalyvavimas V. Adamkaus rinkimø stra-

tegijos realizavime neatneðë nieko gero. Prezidentûra tarsi vers-

davo V. Adamkø veikti ne taip, kaip to reikalauja rinkiminë logi-

ka, bet taip, kaip to reikalauja aukðèiausiojo valdininko statusas.

O kas gi mëgsta valdininkus? Valdininkiðkas, prezidentiðkai rafi-

nuotas santykis su rinkëjais maþai tepadeda kandidatui.

Egzistavo ir rinkimø ðtabas, kuriam vadovavo Ona Volunge-

vièiûtë. Ðtabo sudëtis, kaip ir kitø ðtabø, buvo savotiðka paslap-

tis, galëjo bûti ávardyti tik keli ðtabo padaliniams vadovaujantys

asmenys. Bëda ta, kad ðtabas nesugebëjo priversti kandidato kryp-

tingai eiti link numatytos strategijos. Daþnai buvo matyti, kad ðta-

bo sprendimams trukdë (autoritetingai patarinëjo) Prezidentûra,

pavieniai, V. Adamkui savarankiðkai padedantys draugai ar ko-

legos, jau nekalbant apie prieðininkø primetamà ir V. Adamkui

nenaudingà veiksmø dienotvarkæ. Ðtabas buvo tarsi kempinë, kau-

pianti prieðtaringas ávairiø padëjëjø ir aktyvistø idëjas, koman-

das bei iniciatyvas, bandanti jas taikyti ir derinti prie numatytos

veiksmø programos. To rezultatas – tik karðtligiðkos pastangos

realizuoti bent minimumà sumanytø veiksmø ir neprarasti tos rei-

tinginës persvaros, kurià kaskart konstatuodavo ávairios sociolo-

ginës tarnybos.

Kita vertus, be sistemingo komandos darbo, reikia ir politinës

partijø paramos, kurios V. Adamkus nesugebëjo susikurti.

V. Adamkaus pozicija santykiuose su politinëmis partijomis liko

labiausiai neapibrëþta – jis neturëjo rimtos, sistemiðkai apibrëþtos

ir struktûriðkai organizuotos politinës paramos, todël galimo rin-

kiminio tikslo atþvilgiu veikë diskretiðkai. Centro sàjunga, kuri

dar galëjo tapti jo kandidatûrà palaikanèia organizacija, buvo sil-

pna ir turëjo savo potencialø kandidatà – K. Glaveckà. Liberalai,

atvirai deklaravæ simpatijas veikianèiam prezidentui, rinkimams

sugebëjo iðkelti net du kandidatus. Taigi V. Adamkui artimiau-

sios politinës partijos buvo simboliðkai nuo jo nusisukusios.



V i s u o m e n ë s p a r a m a . Bûdamas prezidentu V. Adam-kus turëjo galimybæ daþniau ir átaigiau bendrauti su bûsimais rin-këjais. Tai bûtø buvæs labai stiprus rinkiminis veiksnys, reiðkian-tis politinës paramos keitimà pilietine, t. y. tiesiogine pilieèiøparama, apeinant partijas. Bet rinkimø ðtabe nusistovëjusi nuo-monë, kad aukðti reitingai prezidentui leidþia veikti kitaip, nei toreikalauja rinkimai, nulëmë, kad V. Adamkus, kaip kandidatas,buvo eksponuotas per silpnai. Be to, buvo visai uþmirðta, kad vi-suomenës nuomonë ir rinkëjø pasirinkimas nëra tapatus. TaigiV. Adamkus turëjo aktyviai kreipti visuomenës dëmesá á save irsavo prezidentinæ veiklà, derinti jà su strateginiu tikslu – rinki-mais, taèiau to nedarë.

Vytenis Povilas Andriukaitis

Politinis Vytenio Andriukaièio portretas tuo pat metu gali bûti irspalvingas, ir blankus – pakeitus þiûrëjimo kampà ar vertinimokriterijus, ðio asmens politinë veikla virsta neryðkia ir net nesu-prantama. V. Andriukaitis per visà nepriklausomos Lietuvos lai-kotarpá buvo pirmose politikos gretose. Jo veikla niekada nebuvonuobodi ar vienoda, bet pakanka kam nors parodyti valià, þengtiryþtingesná politiná þingsná, ir V. Andriukaitis prapuola ið mûsøakiraèio. Susidaro áspûdis, kad jam politikoje skirtas svarbus spe-cifinis politinio vakuumo uþpildymo vaidmuo. Netgi jo kandida-tavimas á prezidentus ámanomas kaip vakuumo uþpildymo veiks-mas, atsisakius kandidatuoti A. Brazauskui.

A s m e n y b ë . V. Andriukaitis visada darë gerà kovingo beidiskusijoms pasiruoðusio politiko ávaizdá. Iðties jo sugebëjimasapie bet kà kalbëti átikinamai sukelia pavydo jausmà ne vienampolitikui. V. Andriukaitis ne kartà yra pademonstravæs visuome-nei, kaip reikia átikinamai ir dramatiðkai kalbëti apie nesudëtin-gus dalykus. Rinkëjai visada palaiko politikà, kuris, uþuot aima-navæs, deklaruoja ryþtà, norà keisti bei sieká nugalëti. Ðiandien jopatirtis tokia didelë, kad net netyèiom uþkluptas jis bûtø pavojin-


gas prieðininkas bet kokio lygio politikui, todël jo dalyvavimasrinkimuose turëjo suteikti kampanijai ryðkiø spalvø bei malonu-mà matyti raiðkiai ir dramatiðkai pateikiamus argumentus.

K o m a n d a . V. Andriukaitis neturi jam dirbanèios þmoniøgrupës (neskaitant keliø padëjëjø Seime bei partijoje), bet ji, atro-do, ir nereikalinga, nes ðis politikas pasiþymi gera intuicija, savoveiksmus derina prie situacijos, o ne pagal kaþkieno sugalvotàplanà. Kita vertus, kada partija nutarë paremti jo kandidatavimà,komanda buvo suformuota be jo þinios. Visa LSDP intelektualinëbei organizacinë potencija buvo panaudota jo rinkiminiamstikslams.

S t r u k t û r o s . Ðiandien socialdemokratai yra viena ið stam-biausiø politiniø organizacijø Lietuvoje, turinti partinæ struktûràvisuose Lietuvos rajonuose. Socialdemokratai aktyviai dirba vi-suose valdþios lygiuose – nuo Vyriausybës iki savivaldybiø. Sis-temine prasme ði partija gali kontroliuoti daugelá politiniø bei eko-nominiø Lietuvos procesø. Taigi V. Andriukaièio veiksmai beisprendimai tampa lygûs ðios partijos galioms. Kalbant rinkimið-kai, LSDP gali sutelkti didþiausius administracinius resursus sa-vam kandidatui pagelbëti. V. Andriukaitis tai supranta ir neuþ-mirðta pasinaudoti tokia struktûrine parama. Problema gali bûtitik ta, kad ði partija yra pakankamai disciplinuota, todël jei nebusaiðkiai nuspræsta remti ðá kandidatà bei siekti jo pergalës, V. And-riukaièiui reikiama parama suteikta nebus. O turint omenyje, kadpartijoje egzistuoja gana rimti prieðtaravimai, o kandidatûros ið-këlimas ne visada lygus jos palaikymui, galime teigti, kad parti-në maðina, formaliai palaikydama savo kandidato sieká dalyvau-ti rinkimuose, realiai elgiasi pasyviai ir didesnæ dëmesio dalá skiriasavivaldos rinkimams. V. Andriukaitis atliko papildomo rinki-minio partijos þenklo vaidmená ir, galimas daiktas, tuo pademonst-ravo A. Paulauskui bei kitiems, kad LSDP visada gali elgtis sava-rankiðkai ir nelabai skaitytis su potencialiais sàjungininkais.



Vytautas Bernatonis

Tiesà sakant, niekas iki rinkimø neþinojo apie V. Bernatoná jokiøfaktø, kurie leistø numanyti, kad ðis þmogus gali pretenduoti áprezidento postà. Politikoje jis reiðkësi maþai. Pats atëjimas á rin-kimus bei rinkimø kampanijos metu demonstruotas elgesys beiretorika leidþia teigti, kad ðis þmogus yra nuoðirdþiai naivus. Tiks-lai bei priemonës, kuriomis jis tikëjosi patraukti rinkëjø dëmesá,geriausiu atveju atrodë nekaltos, taèiau daþnai galëjo sukelti liûdnàironijà ðio þmogaus atþvilgiu.

Visø pirma V. Bernatonis neturëjo jokiø organizaciniø, finan-siniø, komunikaciniø bei ideologiniø resursø, kurie leistø tikëtisbent kaþkokio rezultato. Reali komanda, rinkimø ðtabas buvo su-formuotas ið tø artimøjø, kurie sutiko padëti ðiam þmogui. Ta-èiau akivaizdu ir tai, kad rinkiminis ðtabas, jei jis veikë, dirbo vi-siðkai neprofesionaliai. Politine prasme V. Bernatoniui nebuvosuteikta jokia reali partinë ar visuomeniniø organizacijø pagalba.Finansiðkai ðis kandidatas taip pat buvo nepasirengæs rinkimams.Taigi tikëtis kaþkokio ryðkaus rezultato nebuvo galima.

Visuomenës parama irgi buvo minimali. Tai priklausë nuo ke-liø veiksniø. Pirma, V. Bernatonis prieð rinkimus nebuvo padaræsnieko tokio, kad rinkëjø bûtø atpaþintas ir atsimenamas. Antra,jo komunikaciniai sugebëjimai nëra tokie, kad galima bûtø tikëtisrezultatø vien tik intensyviai komunikuojant. Treèia, jis nebuvoreikalingas ir kaip stipresniøjø kandidatø rinkiminës kovos ele-mentas, padedantis atitraukti konkurentø balsus, iðkelti á vieðu-mà naujus faktus ar sudaryti kitiems kandidatams patogias si-tuacijas. Todël visuomenë neatkreipë dëmesio á ðá politikà ir neteikëreikðmës jo deklaruojamoms vertybëms bei programinëmsnuostatoms.

Galima daryti prielaidà, kad V. Bernatonis, dalyvaudamas rin-kimuose, siekë tolesnio tikslo. Tai galëjo bûti: 1) savo asmens an-gaþavimas, teikimas visuomenei, bandymas priversti visuomenæjá ásidëmëti, kad per Seimo rinkimus bûtø pasiektas realesnis re-


zultatas – laimëta Seimo nario vieta; 2) autoriteto sukûrimas arti-

mesnëje aplinkoje, siekiant stipriau ásitvirtinti darbo vietoje ar tam

tikruose visuomenës sluoksniuose.

Kazys Bobelis

Kaip kandidatas, Kazys Bobelis nëra labai pavojingas prieðininkas,

taèiau jo vaidmuo rinkiminëje kovoje visada gali tapti iðskirtiniu.

Bûdamas uþsispyræs ir pretenzingas, jis gali sëkmingai surinkti

nemenkus 10% balsø potencialiame centro–deðiniøjø elektorate.

Tuo paèiu negalima atmesti jo sugebëjimo vertinti situacijà ir þaisti

netrivialiai (ko vertas dviejø krikðèioniø demokratø partijø susi-

jungimas), sukuriant ateièiai palankias sàlygas sau ir partijai.

Daugelio analitikø nuomone, sunku ásivaizduoti, kad Krikð-

èioniø demokratø partijos lyderis K. Bobelis bûtø atsiëmæs savo

kandidatûrà kieno nors naudai. Kita vertus, nebuvo prasmës to

daryti, nes jo reitingai buvo vieni ið stabiliai didþiausiø. Taigi jo

motyvas kandidatuoti nebuvo vien ambicijos, o veikiau dalykið-

kas, prie tvarkos ir aiðkumo pripratusio gydytojo sprendimas, kurá

jis ápratæs daryti remdamasis reikiamø tyrimø duomenimis. Vie-

nas ið pirmøjø oficialiai iðkëlæs savo kandidatûrà, K. Bobelis ðiam

tikslui pasiekti pasiryþo skirti tiek pinigø, kiek tik prireiks.

A s m e n y b ë . Tai garbaus amþiaus gydytojas, turintis ilga-

metæ darbo patirtá politinëse iðeiviø organizacijose. Taèiau ðian-

dien K. Bobelio darbo Seime rezultatai rodo, kad nëra uþregist-

ruota në vieno ástatymo projekto, kurá jis bûtø parengæs. Bet visi

þino, kas yra „bobelinë“, visi ásidëmëjæ nenuilstantá, iðvaizdø, ma-

dingai pasiriðusá kaklaraiðtá senukà, kuris, net negirdëdamas, kà

jam sako, sugeba elgtis televiziðkai ir demonstruoja gerus orato-

rystës ágûdþius. Jis moka komunikuoti su masine auditorija: siû-

lo lengvai suprantamus lozungus, bet ne sprendimus. O juk pub-

likai reikia ne tiek sausos ástatymø statistikos, kiek þmogaus, kuris,

teigdamas politiná argumentà, daro tai taip, tartum kalbëtø su



kiekvienu ið þiûrovø. Debatø metu K. Bobelis gali bûti labai pavo-jingas varþovas tiems, kurie, net þinodami, nemoka sklandþiaireikðti savo minèiø.

K o m a n d a . K. Bobelio komandos vaidmená ðiuo metu atlikosunkiai susivienijusi su LKDP Krikðèioniø demokratø sàjunga.Joje yra daug partinæ veiklà iðmananèiø politikø, daug ambicin-gø asmenybiø. Ði partija buvo pagrindinë politinë struktûra, or-ganizuojanti K. Bobelio kandidatûros palaikymà, taèiau joje ne-buvo rinkiminës kampanijos organizavimo, nebuvo tinkamaivadybos reikalus atliekanèiø þmoniø ir tuo labiau rimtos struktû-ros. Rinkiminio ðtabo vaidmená atliekantys tos paèios partijos na-riai, kurie rinkimø metu uþsiëmë jiems nebûdinga veikla, kontro-liavimas, kà veikia reklamos agentûros, nesudarë tinkamos,rinkimiðkai sveikos atmosferos.

S t r u k t û r o s . K. Bobelio kandidatûrà buvo paþadëjæ paremtipolitiniai kaliniai (tai pakankamai plaèiai per Lietuvà iðsiðakojusiorganizacija, kuri gali átakoti ne vienà ðimtà tûkstanèiø rinkëjø):Antanas Terleckas (nors neaiðku, kokia jëga, didesnë uþ já patá,gali uþ jo stovëti), Deðiniøjø jëgø sàjungos vadovas Arûnas Þeb-riûnas. Ðios politinës organizacijos bei asmenys ne kartà buvo prie-ðingose barikadø pusëse, todël nevertëjo tikëtis, kad jø palaiky-mas bus sklandus.

V i s u o m e n ë s p a r a m a . Lietuva – ne Marijampolë, ir ti-këtis visuotino palaikymo buvo nerealu. Na, o manyti, kad visuo-menë rems já kaip „bobelinës“ autoriø, bûtø buvæ tiesiog naivu.Liko keisèiausias ið ðansø: visuomenë rems K. Bobelá, nes kiti busnusibodæ ar praradæ pasitikëjimà. Taigi, didþiausios paramosK. Bobelis tikëjosi ið savo konkurentø, kurie per ateinantá prieð-rinkiminá laikotarpá galëjo nusibosti ir tapti neiðvaizdþiais politi-kais, nekelianèiais daugumai jokio pasitikëjimo.


Rimantas Dagys

Rimanto Dagio politinë biografija spalvinga. Ðis kandidatas ilgusmetus buvo LSDP narys, taèiau pasiprieðino LSDP ir LDDP susi-jungimo procesams teigdamas, kad tokiu bûdu socialdemokrati-jos idëja yra iðkreipiama. Reikia turëti galvoje ir tai, kad R. Dagysturi nemenkà politinæ praktikà, leidþianèià daryti tam tikrà átakàvaldþios struktûroms.

Pasitraukæs ið LSDP, R. Dagys kartu su savo ðalininkais sukû-rë kità partijà – „Socialdemokratija 2000“. Ji netapo gausia orga-nizacija, taèiau pavirto á paslankø ir gana efektingà politiniø ly-deriø áranká kovoje su oponentais. R. Dagys per ðià partijà siekësusikurti visuomeninës paramos sistemà. Veikiama buvo pa-prastai – imtos atakuoti beveik visos A. Zuoko iniciatyvos, taipsukuriant áspûdá, kad „Socialdemokratija 2000“ yra tarsi vienin-telë „antizuokiðka“ partija. Taip buvo tikimasi sutelkti galimas„antizuokiðkas“ jëgas.

Tai reiðkë, kad jo rinkiminë kampanija gali bûti agresyvi beinukreipta prieð ið anksto numatytus prieðininkus. Taèiau tokiubûdu organizuojama R. Dagio rinkiminë kampanija iðties buvosavireklaminio pobûdþio ir turëjo kitø tikslø: savivaldybiø tary-bos bei Seimo rinkimus. „Svarbiausias partijos „Socialdemokrati-ja 2000“ tikslas ðiais metais yra ásitvirtinti tarp politiniø partijølyderiø, kad bûtø galima daryti átakà Lietuvos politiniam gyveni-mui“.32 Kadangi R. Dagys buvo gerokai uþgoþtas kitø politikø,jis bandë veikti rizikingai, taip daug kam keldamas pavojø.

Taèiau visuotinës rinkëjø paramos ði partija negalëjo tikëtis.Struktûriðkai ji buvo silpna, jos átaka visuomenës nuomonei bu-vo ámanoma tik atskirose teritorijose, visø pirma Vilniuje. Ideolo-giðkai „Socialdemokratija 2000“ taip ir liko neapibrëþta. Dekla-ruodama socialdemokratines vertybes, partija nesugebëjo parodyti,

32 Ðalies vadovo posto sieks ir kairioji opozicija // Lietuvos rytas, 2002-04-22. –Nr. 91. – P. 2.



kuo ji skiriasi nuo panaðios pakraipos partijø ir kuo yra geresnë.Taigi R. Dagys ið esmës rëmësi rinkëjams negirdima ideologija irnematoma organizacija. Paties kandidato savybiø sàraðe neran-dame kokiø nors iðskirtiniø bruoþø, kurie leistø teigti, kad jis gebademonstruoti aukðto lygio politiko savybes.

Eugenijus Gentvilas

Eugenijaus Gentvilo politinë veikla prasidëjo Sàjûdyje, nuo tadaðis politikas sugeba iðsilaikyti politikos elite nepriklausomai nuodaþnø Seimo bei politinës visuomenës orientacijos pokyèiø ar su-krëtimø. Tai gera patirtis ir pamoka, kaip nenuskæsti sudëtingojeLietuvos politikos situacijoje. Galime teigti, kad E. Gentvilas pa-kankamai patyræs, kad iðsaugotø pozicijas ir panaudotø jas toles-nei politiko karjerai. Bet prezidentiniø rinkimø sàlyga viena: tap-ti prezidentu, arba ne.

A s m e n y b ë . Jaunas pradëjæs politinæ karjerà, E. Gentvilassugebëjo iðsiugdyti daug politikui naudingø charakterio savybiø.Jo sprendimams nebûdingas skubotumas (bent jau jis to nevieði-na). Santykiuose su aplinkiniais nepastebima átampa ar prieðið-kumo nuotaikos, nors pretekstø pasireikðti prieðiðkumui, pykèiui,grubumui buvo pakankamai daug. Sukaupta patirtis leidþia lai-kytis ramiai, atrodyti pakankamai laisvai, ir net su atviru prieði-ninku kalbëti taip, kad ið ðalies tai atrodytø taikiai ir rimtai. Kitavertus, politikas sugeba laisvai reaguoti á kritikà savo atþvilgiu irjuokauti net nelabai maloniose situacijose. Taigi asmeninës savy-bës sukûrë pozityvø veiklaus ir pakankamai simpatiðko þmogausávaizdá.

K o m a n d a . E. Gentvilas realiai disponuoja keliø draugø, par-tieèiø bei keleto patikimø partijos sekretoriato þmoniø parama.Visa atsakomybë uþ rinkiminës situacijos analizæ bei sprendimørealizavimà tenka jam paèiam. Rimtos, nuosekliai dirbanèios rin-kimø komandos jis neturi. Þinia, kad rinkimams samdomos re-klamos agentûros, taèiau jos – tai ne rinkimø ðtabas, o draugai


politikai, vadovaujantys rinkiminei kampanijai, daþnai net patysto nepastebëdami daro klaidas, bûdingas politikams ir þalingasper rinkimus.

S t r u k t û r o s . Daugelio politikø „svoris“ yra tiesiogiai pri-klausomas nuo partijø, kurias jie atstovauja, dydþio ir politinësátakos. Taigi prieð prezidentinius rinkimus sumaþëjusi Lietuvosliberalø sàjungos átaka tiesiogiai atsispindëjo ir paties E. Gentvilorinkiminiame „svoryje“. Tai, kad liberalai suskilo ir prarado Sei-me daugumos koalicijà su socialliberalais, nesuteikë E. Gentviluiðanso atsiremti á stiprià politinæ struktûrà, o sumaþino jo, kaipgalimo ðios partijos kandidato, galimybæ gauti reikiamà finansi-næ paramà ið verslininkø.

V i s u o m e n ë s p a r a m a . Visuomenë linkusi melodrama-tizuoti tai, kas vyksta, todël reakcijos á politikus daþnai bûna gai-valiðkos ir trumpalaikës. Visuomenë nebuvo linkusi traktuotiE. Gentvilo kaip realaus kandidato á prezidentus. Þiniasklaida taippat prisidëjo prie nuostatos apie ðá politikà, kaip silpnà kandida-tà, formavimo, uþgoþdama jo ávaizdá kitais faktais, ávykiais beiþmonëmis. Informacija apie E. Gentvilà vis daþniau tapdavo nau-jienø pakraðèio uþpildymu bei pilku kitø politikø ar politiniø ávy-kiø fonu.

Kæstutis Glaveckas

Tai politikas, kuris dirba realiø tikslø diapazone: maksimaliai re-klamuoja ir save, ir partijà, taèiau, atëjus momentui, pasirengæsvieðai uþleisti vietà centro–deðinës lyderiui. Tikrasis ðio kandida-to tikslas buvo ásitvirtinti savivaldoje ir paversti jà rinkimø á Sei-mà placdarmu.

Kæstutá Glaveckà visi paþásta, visiems aiðku, kad jis kandida-tuos á prezidentus, ir visi supranta, kad kol kas uþ já nebalsuos.K. Glavecko vaidmená Lietuvos politikoje galima bûtø vaizdþiaipalyginti su dailininkø klasikø paveiksluose tapomu saulës blyks-niu ant vazos, obuolio ar sidabriniø ðaukðtø: kontrasto efektas,pabrëþiantis ribà tarp ðviesos ir tamsos.



Pagrindiniu rinkimø veikëju K. Glaveckas lyg ir nesistengë tapti,matyt suprasdamas, kad be jo prieðrinkiminiø santykiø konfigû-racija neteks reikiamo blizgesio, profesoriðko ðarmo, kurá gali su-teikti jo kalbëjimas, vertinimai. Jis tapo priimtina figûra rinkimøkampanijoje, taèiau neatrodanèia triuðkinamai pavojinga pagrin-diniams kandidatams.

Kita vertus, K. Glaveckas savotiðkai atiminëjo balsus iðV. Adamkaus, nes buvo tikëtina, kad tiek jo, tiek V. Adamkausrinkëjai bus centro deðinëje. Taigi K. Glaveckas uþëmë tarpinæ po-zicijà tarp stipriøjø ir antrojo plano politikø. Jo rinkiminë potencijavisà laikà atrodë tarsi iki galo neatskleista ir kaþkieno slopinama.

A s m e n y b ë . Profesorius K. Glaveckas – pakankamai geraiLietuvoje þinomas mokslininkas bei politikas. Jo politinë elgsenapasiþymi atsargumu bei sugebëjimu ryþtingai remti tai, kas iðanksto visuotinai priimtina. Todël galime teigti, kad jis veikia, pri-ima sprendimus, pyksta tik tokiame lygyje, kuris nëra pavojin-gas jau pasiekto rezultato iðsaugojimui. Taip neskubëdamas pro-fesorius K. Glaveckas lipa aukðtyn politinës karjeros laiptais. Kitavertus, toks atsargumas sukuria áspûdá, kad jis ne tiek siekia re-zultato, kiek pasitenkina paèiu procesu, kuris jam irgi yra savo-tiðkas rezultatas.

K o m a n d a . Kaip ir daugelis Lietuvos politikø, K. Glaveckasnesusimàsto apie komandiná veikimà per rinkimus. Rinkiminækomandà jam kompensuoja þmona, tiksliau jos ávaizdis, be per-stojo rodomas þiniasklaidoje, bei visuomenës ásitikinimas, kad jispakankamai iðprusæs reikiamam rezultatui pasiekti. Realus rin-kiminës kampanijos organizavimas suvedamas á nesudëtingà po-litinæ vadybà, kur keli samdyti þmonës atidirbinëja honorarus, pa-tys suprasdami, kad ðiam kandidatui svarbiau dalyvavimas neipergalë.

S t r u k t û r o s . Prieð rinkimus profesorius K. Glaveckas galë-jo remtis tik Centro sàjunga. Kitos partijos, visuomeninës organi-zacijos, verslo atstovai já vertino gana neutraliai, nesuteikdami


vilties dël palaikymo. O ir pati Centro sàjunga galëjo suvaidinti tikformalios struktûros, iðkelsianèios K. Glaveckà kandidatu, vaid-mená. Realus ðios partijos palaikymas buvo labai efemeriðkas, kaipir pati partija – negausi, nepastebima ir áklimpusi á savivaldybi-nius rûpesèius.

Ið esmës visos partijos bei kandidatai suprato, jog ðio politiko,kaip realaus kandidato, bijoti nereikia, taèiau jo veiksmai galëjopridaryti þalos kalbant apie balsø atitraukimà. Buvo akivaizdu,kad K. Glaveckas pirmajame rinkimø ture gali „suvartoti“ nema-þà dalá svetimø balsø.

V i s u o m e n ë s p a r a m a . Tikëtina, kad K. Glaveckas galisusitelkti ir rinkëjams bei konkurentams pateikti gana daug siur-prizø. Viena ið jo stipresniøjø asmens savybiø – sugebëjimas laisvaiir argumentuotai kalbëti. Ðiuolaikiniame pasaulyje, kada ávaizdisbei komunikacija nulemia visuomenës nuomonæ, ðie K. Glaveckosugebëjimai yra neákainojami. Taigi buvo laukiama, kad viskaspasikeis artëjant oficialiai rinkimø kampanijai, taèiau K. Glavec-ko veiksmai priminë nesibaigiantá starto skelbimà, nepajudant iðvietos per visà rinkimø kampanijà. Buvo aiðku, kad jis nëra pavo-jingas rimtas kandidatas, o rinkiminë kampanija blaiviai paskai-èiuota realiai naudai gauti. Ta nauda – rinkimai á savivaldybiøtarybas. Ðito labiausiai norëjo ir jo partijos nariai, suþaidæ vykusáþaidimà partijos viduje.

Algimantas Matulevièius

Liberalas parlamentaras Algimantas Matulevièius 2002 m. gegu-þës 13 d. pareiðkë sieksiàs valstybës vadovo posto gruodþio pa-baigoje numatytuose prezidento rinkimuose. Tuo pat metu jis ið-sakë keletà su prezidento kompetencija nesusijusiø paþadø. Savoapsisprendimà balotiruotis jis motyvavo daugelio þmoniø ragini-mu tai daryti. Atsiliepdamas á jø norus A. Matulevièius ir nuspren-dë tapti prezidentu. Ðtai tokia nesudëtinga politinës ambicijos le-genda buvo iðdëstyta.



A s m e n y b ë . A. Matulevièius – tipiðkas tarybinës industri-nës nomenklatûros produktas, kurio veiksmuose bei màstymo ste-reotipuose galima lengvai atpaþinti administracinës-gamyklinësveikimo logikos bruoþus, bûdingus karjeros laiptais kopianèiokomjaunuolio refleksams. Tokiems veikëjams bûdinga kalbëti apievisiems akivaizdþiø, madingø ir, be abejo, aktualiø problemø grei-to bei spartuoliðko sprendimo planus. Nuolat apeliuojama á liau-dies mases, esant reikalui surengiami nesudëtingi visuotinës pa-ramos bei laiðkø á spaudà raðymo spektakliai: „Kai vaþinëdamaspo Lietuvà pamaèiau, kiek þmoniø mane remia, pajutau jëgà“.Vienu þodþiu, èia ne kas kita, kaip kryptingas daugiaþodþiavi-mas apie tai, kas ir taip visiems þinoma bei suprantama. Ðtai kele-tas citatø, kurios prapultø bendrame vieðo kalbëjimo sraute, jeijas iðsakytø þmogus, nesugebantis kryptingai organizuoti vieðøjøryðiø sistemos: „Ávykdþius reformas, Lietuvos ekonomika gali at-sigauti per 5–10 metø. Minimalus atlyginimas iðaugtø iki tûkstan-èio, o pensija – iki 500 litø“. Ðie þodþiai nerodo jokio rimto gebëjimoorganizuoti darbà, veikti pagal planà ir jausti realià situacijà.

K o m a n d a . Labai sunku ávardinti tuos, kurie rëmë ir padëjoA. Matulevièiui rengtis rinkiminei kampanijai. Kaip abstraktusliaudies balsas „pakvietë“ já balotiruotis, taip abstraktûs „drau-gai“ jam padëjo: „Mane ðiek tiek rems pramonininkai bei versli-ninkai, taèiau tai nebus dideli pinigai“. Vieninteliu realiu ir stip-riu pagalbininku A. Matulevièiui galëjo bûti jo brolis þurnalistas,vedantis populiarià TV laidà. Aiðku, tiesmukiðkai jis to nedarytø,taèiau, artëjant rinkiminei kampanijai, galëjome pastebëti, kaip jovedamoje laidoje „sudirbinëjami“ visi kandidatai iðskyrus vienà –A. Matulevièiø. Taèiau gyvenimas pasisuko kita linkme – brolisVytautas Matulevièius taip pat pareiðkë rinkimines pretenzijas.

Visi kandidatai ið esmës pavirto A. Matulevièiaus konkuren-tais, nes ðiuo atveju buvo svarbu ne realiai ávertinti savo veiks-mus, bet iðkelti savo asmená visuomenës nuomonëje. Tai reiðkë,kad jam patogiausia teigti ir eskaluoti visø kitø kandidatø ydin-


gumà, taip sukuriant visuotinæ opozicijà: A. Matulevièius prieð

visus kandidatus. Triukas nesudëtingas ir labai nepatvarus: kitø

daugiau, jie racionalesni ir geba pasinaudoti neiðmanymu tokiø

politikø, kurie, tarsi veikdami sau, ið tiesø dirba gudresniojo nau-

dai, atimdami kaþkieno balsus.

V i s u o m e n ë s p a r a m a . Rinkimø kampanijos metu visuo-

menë ne tiek kaþkà remia, kiek stebi ir vertina. Tie vertinimai pa-

sireiðkia ne reitingais ar þurnalistiniais straipsniais, o paprasèiau-

siu tyliu blaivaus poþiûrio á þmogø formavimu. Todël teigti apie

visuomenës paramà yra jei ne naivu, tai ciniðka. Politikams bû-

dingas pasitikëjimas savimi neturëtø perþengti blaivaus proto ri-

bø, nes, atëjus rinkimams, jie bus nustebinti visiðko rinkëjø abe-

jingumo jø asmeniui.

Taèiau vienam politikui A. Matulevièius buvo iðties pavojin-

gas. Tai tos paèios Liberalø sàjungos lyderis E. Gentvilas. A. Ma-

tulevièius savo rinkiminæ kampanijà modeliavo kaip savæs prieð-

pastatymà partijai. Deklaratyvûs pasisakymai apie nenorà

konkuruoti ir laikinà savo partinës priklausomybës sustabdymà

neuþgoþë visuotino átarumo, kad liberalø partijoje kaþkas negerai.

Vytautas Matulevièius

Vytauto Matulevièiaus kandidatavimo prieþastis, ko gero, yra jo

paties ásivaizdavimas, kad teleþiûrovo ir rinkëjo simpatijos yra

tapaèios. Taèiau rimèiau paþvelgus aiðku, kad simpatijos politi-

koje yra labai nestabilus dalykas, jos reikalauja nuolatinio darbo

vieðøjø ryðiø sistemoje. Matyt ir pats V. Matulevièius suprato, kad

jo ðansai laimëti arba bûti vienu ið lyderiø yra neágyvendinami.

Suprantama ir tai, kad jo gebëjimas patenkinti þiûrovo aistras yra

nemenkas. Todël, siekdamas surinkti tam tikrà balsø kieká rinki-

muose, V. Matulevièius atliko savotiðkà eksperimentà, per kurá

suþinojo, kiek þmoniø dar prisimena jo laidas ir jas vertina labiau

nei prezidentines kandidatø kalbas.



V. Matulevièiaus rinkiminis potencialas ið esmës ir buvo su-formuotas bei pagrástas televiziniu populiarumu. Taèiau rinkimai,nors ir turi panaðumø su televizine komunikacija, reikalauja kitøágûdþiø bei kitø kandidato savybiø. Rinkiminë komanda, kuri ga-lëjo sudaryti tam tikras ðio kandidato pajëgas, buvo silpna ir ne-profesionali. Tikëtis partinio palaikymo jis negalëjo, nes pati jopozicija partinës sistemos atþvilgiu yra pakankamai neigiama. Tai-gi komandine prasme V. Matulevièius nebuvo pajëgus laimëti.

Visuomeninio palaikymo prasme jis iðnaudojo þurnalistinius„dividendus“, taip realizuodamas asmenines ambicijas visiemsartimiesiems parodyti, kad gali dalyvauti rinkimuose. „Kad ma-ne iðrinks að, þinoma, neturëjau jokiø iliuzijø, tiesiog tokiu ne-áprastu bûdu bandþiau apginti savo þurnalistinæ pozicijà“.33 Ta-èiau, net siekdamas taip apginti savo principus, kompensuotinepatenkintas ambicijas, jis padarë vienà esminæ klaidà, jei atei-tyje planavo laimëti rinkimus á Seimà. Klaida ta, kad per rinki-mus jis, nors ir pademonstravo visuomenei, kad nedingo ið akira-èio ir turi pretenzijø aktyviai dalyvauti visuomenës gyvenime,taèiau siekdamas bûti politiku jis sumenkino, o gal net sunaikino,savo þurnalistiná ávaizdá. Taigi, po rinkimø V. Matulevièius liekapralaimëjusiu politiku ir kitokiu nei seniau þurnalistu.

Ar visame tame yra koks nors laimëjimas – abejotina, taèiauaiðku, kad ávaizdþio keitimas apsunkins ðio asmens tolesnæ karje-rà þurnalistikoje bei nepakels jo ðansø tapti politiku.

Rolandas Paksas

Kai politikas priverstas daþnai teisintis dël to, kad vël iðeina iðpartijos, nes jo nesuprato, kad aplinkui yra vien apgavystës ir intri-gos, imi tikëti tuo, kad ðis politikas pats yra visø problemø gene-ratorius. R. Pakso politinë karjera verta gero romano apie Lietu-

33 Raðimaitë T. Vytautas Matulevièius: nepaklausus savo noru // Savaitë su TV,2003-07-23. – Nr. 30. – P. 6.


vos valdþios realybæ: herojus ateina ið ðalies (lakûnas, verslinin-kas) ir padaro greità karjerà (tampa sostinës meru, o vëliau Vy-riausybës galva), taèiau po trumpo laiko praranda ir pozicijà, irpasitikëjimà. Atrodo, kad asmuo, patekæs á palankias aplinkybes,gali atrodyti laimëtoju, bet, nesugebëdamas kontroliuoti situaci-jos (neturi nei rimtos patirties dirbti su dideliais kolektyvais, neisupratimo apie politikos dësnius, su kuriais priversti skaitytis vi-si), labai rizikuoja.

Rinkimø kampanijos iðvakarëse daugelis rimtai abejojo, arR. Paksas turi savikritiðkà pojûtá, ar nëra priklausomas nuo atsitik-tiniø politiniø dirgikliø, ar jo charakteris leis iðsaugoti savo ðalinin-kus iki prezidento rinkimø? Iðties jo reakcijos á tai, kas atsitiko suLiberalø sàjunga, su valdanèiàja dauguma Seime, kurios pagrin-das buvo liberalai, kartais atrodo perdëtai vangios bei pavëluotos.Dël to jo kalbø akcentai dëliojami taip, kad situacija, nors ir nelabaisudëtinga, ágydavo saldaus dramatizmo elementø ir tapdavo pa-slaptingai painia (nors dar vakar jam viskas buvo aiðku ir papras-ta). Tokie veiksmai sustiprina nuomonæ, kad ðis politikas yra pasi-metæs ir viskas, kà jis daro, labiau sietina ne su partine-politinerealybe, o su vidine þmogaus krize bei noru iðsaugoti bent jau soli-dø nuskriausto teigiamo herojaus ávaizdá. Diskretiðkumas bendrau-jant su aplinkiniais, reakcijos á aplinkybes, leido daryti iðvadas, kadðis politikas negali pasiekti jokio rezultato politikoje, nebent aplin-kiniai sugebës já priversti paklusti jø diktuojamai tvarkai.

Todël apsupties klausimas iðties tapo R. Pakso ateities klausi-mu. Nors prieð rinkimus apie R. Paksà telkësi solidi grupë ðali-ninkø, jø palaikymas labiau buvo siejamas ne tiek su paèiu R. Pak-su, kiek su ðiø þmoniø asmeninëmis ambicijomis ir pretenzijomis.Iðeidami ið Liberalø sàjungos visi atrodë vieningi, taèiau pirmiejiveiksmai, pareikalavæ ðios grupës vienybës priimant sprendimus,parodë, kad R. Pakso ðalininkai nesugeba bûti partija, nes jø ne-vienija joks kitas bendras interesas, iðskyrus jau realizuotà noràdemonstratyviai iðeiti ið Liberalø sàjungos ir likti politikoje.



Taèiau atsirado struktûrø, galinèiø paremti. Matyt buvo árody-ta, kad ðis politikas sugebës bûti joms naudingas. Struktûrine pras-me R. Pakso tipo politikai yra naudingi rizikà mëgstantiems ver-slo þmonëms ir þiniasklaidai. Pastarajai visada pravartu turëti poranka á dramatizmà linkusá politikà, kurio veiksmai gali sukeltiskandalà, nesusipratimus lygioj vietoj, ar aðaras namø ðeiminin-kiø akyse – visa tai tiesioginis þiniasklaidos pelno ðaltinis.

Bûdamas neprognozuojamu politiku, R. Paksas prarado gali-mybæ susitarti su kitais politikais bei galimais konkurentais bûsi-moje rinkiminëje kovoje. Taigi, rinkimø arenoje jis tapo visø prie-ðininku. Visuomenës akyse R. Paksas liko simpatiðku þmogumi,savotiðkai naiviu nevykëliu, galinèiu laimëti tik atsitiktinai.

Rinkiminio ðtabo problema buvo iðspræsta laiku ir efektingai.Neapsunkinant politikø bei draugø, kurie bûtø tik trukdæ savoseiminiais diskutavimo ágûdþiais bei prieðtaringais patarimais, bu-vo pasamdyta vieðøjø ryðiø ámonë, suplanuotas pakankamasbiudþetas. Taigi asmenybës trûkumus visiðkai pakeitë profesio-nalia veikla uþsiimanti ámonë.

Artûras Paulauskas

„Aplinkybiø ir laimës kûdikis“ – pavadino Artûrà PaulauskàA. Juozaitis. Iðties per pastaruosius kelerius metus A. Paulauskuisekësi gana gerai. Kuriant partijà jam nereikëjo dirbti taip inten-syviai ir rizikingai, kaip daugeliui kitø Lietuvos politikø. Padir-bëti, þinoma, reikëjo, taèiau susidariusios aplinkybës – didëjantiscentro kairës vakuumas – tiesiog stûmë ðá politikà kurti naujà par-tijà, kuri uþimtø „niekieno teritorijà“. Partija atsirado greièiau neikas tikëjosi. Netrukus ji laimëjo rinkimus á savivaldybiø tarybaso po to ir á Seimà. Tolesnis þingsnis galëjo bûti pergalë Lietuvosprezidento rinkimuose.

Sëkmë ne tik suteikia stiprybës, bet ir lepina. Vis labiau ryðkë-jo ðio politiko nekantrumo ir skubëjimo pasekmës: 1) praranda-mos pozicijos kairëje (suvienytieji socialdemokratai Naujàjà sà-


jungà traktuoja tik kaip satelitinæ, jø interesus aptarnaujanèià par-tijà); 2) centre liberalai ir centristai nesiruoðia trauktis.

Bûdamas jaunas, patrauklus bei nuoseklus, A. Paulauskas lie-ka stipriu konkurentu politikams, pretenduojantiems á preziden-to postà. Jo asmeninë politinë istorija trumpa, efektinga ir neuþ-goþta pernelyg neigiama atmintim apie nesëkmes. Taèiau vis labiauima ryðkëti ne tiek asmens vientisumas, kiek politiko vieniðumas.Taip ir nesurinkæs já palaikanèiø politikø, jis praranda ir já palai-kanèius partieèius. Kalbant metaforiðkai, ðis politikas iðkilo taipaukðtai, kad jau vis maþiau kà bedengë savo átakos ðeðëliu.

„Naujoji sàjunga“ yra ta politinë partija, kurià visi vadina par-tija, sukurta A. Paulauskui. Bet greièiausiai jà reiktø vadinti par-tija, kurià sukûrë A. Paulauskas, siekdamas iðlikti politikoje ir ið-saugoti juo patikëjusius rinkëjus. Sukurti partijà nëra taip sunku,kaip po to jà priversti efektingai dirbti ir tapti patikima politinejëga tiek paèiam, tiek rinkëjams. Prieðrinkiminëje situacijoje ði po-litinë jëga, turëdama didþiules galimybes valstybës valdyme, vei-kë blankiai ir ið esmës kasdien praradinëjo savo átakà. Jà uþgoþësuvienytieji socialdemokratai. Kartu su partija vis labiau buvo uþ-goþiamas ir pats A. Paulauskas. Partija, uþuot tapusi ðá politikàpalaikanèia ir jo planus realizuojanèia organizacija, ëmë tirpti irvisuomenës akyse, vis labiau buvo tapatinama su tomis valsty-bës nesëkmëmis, kurias Lietuva patyrë po paskutiniøjø rinkimø áSeimà. Daugumos viltys vël pakrypo á kairæ.

Per metus prieð rinkimus Naujoji sàjunga prarado beveik visøjà remianèiø partijø paramà. Tiksliau parama lyg ir iðliko, bet josmotyvas siejamas su NS ir socialdemokratø ryðiu. Taigi, visi bu-væ ðalininkai potencialiai galëjo tapti prieðininkais, jei socialde-mokratai nutartø, kad NS jø þaidime nereikalinga. Galime dràsiaiteigti, kad A. Paulauskas praeituose rinkimuose didþiàja dalimisëkmingai veikë todël, kad buvo vadinamas A. Brazausko palai-komu þmogumi. A. Brazauskui sugráþus á politikà, A. Paulaus-kas neteko „uþnugario“ ir tapo maþiau reikalingas kairiesiems.



Visuomenës meilë, kaip þinia, trumpa ir permaininga. Todël

kalbëti apie masiná palaikymà, kaip konstantà, bûtø klaidinga.

Suprantama, visuomenëje dar buvo stiprios A. Paulausko palai-

kymo ir pasitikëjimo juo inercijos, todël potencialiai jis dar galëjo

daug nuveikti, jei tik bûtø susiklosèiusios tinkamos aplinkybës ir

atsirastø ryþtas þengti visiems matomus savarankiðkus þingsnius,

nesivelkant ið paskos kairiøjø ðeðëliui.

Kitas teigiamas veiksnys bûsimam kandidatui buvo Seimo pir-

mininko postas, leidþiantis A. Paulauskui pasireikðti ryþtingai ir

patraukliai, taèiau stengiantis neprarasti nei silpno kairiøjø palai-

kymo (jie rems já tol, kol bijos jo gráþimo pas liberalus), nei paties

Seimo pirmininko posto. O tai reiðkia, kad efektingos veiklos Sei-

me diapazonas susiaurëja ir, siekiant iðlaikyti iðkovotà pozicijà ir

þmoniø palankumà, reikalauja ið jo vis daugiau intelekto pastangø.

NS silpnybë buvo ta, kad A. Paulauskas pametë daugelio ðali-

ninkø bei sàjungininkø paramà, nunyko besàlygiðko pasitikëji-

mo juo euforija, buvusi prieð praëjusius rinkimus. Jo rëmëjai po

truputá perbëginëjo pas kitus. Rinkëjas destabilizuotas. Rinkimø

ðtabas, kuris didþiàja dalimi buvo kontroliuojamas partijos atsto-

vø, tarsi dirbo daug, taèiau visà jo veiklà paralyþiavo besireið-

kianèios partinës ambicijos. Galø gale buvo panaudota áprasta ir

iðmokta rinkiminë taktika: agitacija pagal galimybes.

Juozas Edvardas Petraitis

Juozo Petraièio asmenybë nesukelia jokiø rimtø asociacijø. Ne-

manau, kad jis nesuprato, kà daro ir kad nejuto, jog laimëti rinki-

mus jam bus sudëtinga ir, ko gero, neámanoma. J. Petraièio kandi-

datavime galime áþvelgti tam tikrà komercinæ avantiûrà, kada

rinkiminës kampanijos metu sukuriamas stiprus vaizdinys, pre-

kinis þenklas, paliekamas gilus áspûdis. Jau niekas nesupainios

J. Petraièio su kuo nors kitu, vadinasi, tolesnë galimybë bûti Lie-

tuvoje yra neblogai sutvirtinta komerciniu vaizdiniu.


Kita vertus, J. Petraitis nepralaimëjo ir politinëje terpëje. Tai,kad po rinkimø R. Paksas já kvietësi á Prezidentûrà, yra nemen-kas J. Petraièio pasiekimø rodiklis. Manyèiau, kad jo dalyvavi-mas rinkiminëje kampanijoje atkreipë dëmesá á jo asmenybæ, ta-èiau tuo paèiu sujaukë daugelio kitø kandidatø rimtesnesgalimybes. „J. Petraièio rëmëjai prognozuoja, kad jo ryþtas daly-vauti rinkimuose pakið kojà daugeliui maþiau populiariø kandi-datø“.34 Jo dalyvavimà rinkimuose galime traktuoti kaip papil-domà veiksná skaldant rinkëjø balsus, galëjusius atitekti radikaliamir netikëtam kandidatui.

Pats J. Petraitis neturëjo rimtos ir gerai parengtos rinkiminësprogramos. Jo deklaruojami teiginiai iðties buvo savotiðkas ðou,siekiant sudominti, o ne átikinti rinkëjà. Ðtabo veikla susivedë ákeliø formaliø funkcijø atlikimà bei asistavimà ðiam kandidatui.Realios veiklos J. Petraièio ðtabas negalëjo, o, ko gero, ir nesirengëdemonstruoti.

Politinës paramos ðis kandidatas ið kitø partijø negalëjo lauktivien tik dël to, kad jis politiniame lauke paprasèiausiai buvo neþi-nomas. Kitas reikalas, jei jis kandidatuos á Seimà: dabar tai jauþinomas, savo politinës elgsenos amplua turintis politikas. Gali-ma buvo tikëtis, kad K. Bobelio partija sudarys su juo koká norssusitarimà ir taip já parems. Taèiau to galima buvo tikëtis tik tada,jei nekandidatuos pats K. Bobelis, o kiti jo partijos nariai neturëspretenzijø uþimti laisvà vietà.

Visuomenës paramos galima buvo sulaukti pirminiame eta-pe, jei bûtø rimtai atidirbtas mitas: ateina naujas ir stiprus kandi-datas. Ið pradþiø net buvo kilæs tam tikras aþiotaþas dël J. Petrai-èio asmenybës. Taèiau vëliau, pasireiðkus paèiam kandidatui, oþiniasklaidai atskleidus kelis nekorektiðkus jo veiksmus bei abe-jotinus komercinës veiklos aspektus, mitas subliûðko.

34 Jarutienë J. Ir milijonierius ið Australijos nori valdþios // Lietuvos rytas, 2002-06-17. – Nr. 138. – P. 2.



Algirdas Pilvelis

Reformø partija savo kandidatu á LR prezidentus iðkëlë partijosvadovà, verslininkà, dienraðèio „Lietuvos aidas“ savininkà ir vy-riausiàjá redaktoriø Algirdà Pilvelá. A. Pilvelis Lietuvos visuome-nei yra þinomas ne tik kaip ryðkus fotografas, bet ir kaip ðokiruotinevengiantis politikas bei þurnalistas, visada siekiantis ne tiek in-formuoti skaitytojus, kiek sukelti jø emocijas apraðomø asmenøbei ávykiø atþvilgiu.

Lietuvos visuomenë didelio dëmesio jam nesuteikia, nepriimarimtai, taèiau per deðimtmetá ðis politikas sugebëjo iðsilaikyti kaippakankamai þinomas ir gebantis sistemingai atkreipti á save dë-mesá asmuo. Negalëdamas rimtai átakoti politikos, jis tiesiog jojedalyvauja kaip lygus ir priverèia kitus politikus skaitytis su savopozicija. Tai, kad A. Pilvelis valdo vienà ið Lietuvos dienraðèiø –„Lietuvos aidà“ – já paverèia aktyviu visuomenës nuomonës for-muotoju. Nesvarbu, kad laikraðtis neturi didelio tiraþo ir teikiaþemesnës kokybës informacijà nei kiti dienraðèiai, taèiau jo buvi-mas informacinëje erdvëje reiðkia, kad A. Pilvelis savo rankoselaiko visuomenës átakojimo instrumentà, su kurio pagalba galësjei ne nugalëti, tai bent priversti savo konkurentus koreguoti pla-nus bei veiksmus paèiais atsakingiausiais rinkimø kampanijosmomentais.

Tai, kad jis neturi ðanso laimëti daugiau balsø, nei rodo reitin-gai, ko gero, ne paslaptis. Galø gale, jei politikas teigia, kad jambus sunku surinkti 50 tûkst. balsø (jei bûtø pakeistas ástatymasdël privalomo paraðø skaièiaus), reiðkia, kad jis nesitiki rinkëjøpalaikymo. O juk tada prireiks ne keliø deðimèiø tûkstanèiø bal-sø, o daug daugiau.

Taèiau A. Pilvelis – ne tas politikas, kuris aklai tiki pergalësiliuzija ir nekreipia dëmesio á realià situacijà. Jis, mano galva, pa-kankamai blaiviai ir komerciðkai màstantis asmuo. Jo dalyvavi-mo rinkimuose prasmë yra ne tiek pergalës siekimas, kiek savoasmens ir laikraðèio reklama. Tokio tipo reklaminë akcija kainuo-


ja daug pigiau ir yra daug efektingesnë, nei uþpirkti puslapiai (okam juos uþpirkinëti, jei galima priraðyti tiek, kiek tik ðirdis gei-dþia á savo laikraðtá), uþsakytos televizijos ar radijo laidos.

Rinkimø ðtabo, stiprios já palaikanèios partijos ar visuomenësgrupës nebuvo (Lietuvos reformø partija nëra ta organizacija, ku-rios veikla darytø átakà mûsø visuomenei). Rinkimø ðtabu tapolaikraðtis bei LRP. Todël visa A. Pilvelio, kaip kandidato, veiklagali bûti suvesta á ðiø dviejø nedideliø struktûrø veiklà.

Kazimiera Danutë Prunskienë

K. Prunskienë bei jos vadovaujama Naujosios demokratijos par-tija lieka deklaratyviai iðtikima Socialdemokratø partijai ir veikiakaip „dukterinë ámonë“. Esant tokiai situacijai, K. Prunskienë,demonstruodama savo santykinæ laisvæ, lemiamu momentu ne-trukdytø stipriam kandidatui, jei matytø realià naudà sau ir savopartijai.

Ðios politikës rinkiminá ðansà galima apibûdinti taip: visi jàpaþásta, taèiau maþai kas ruoðiasi uþ jà balsuoti. Bet dël to jos lai-kysena netampa nei ðokiruojanti, nei kitokia, t. y. neáprasta jospolitinës elgsenos stiliui. Ji ir pati, ko gero, suprato realias savogalimybes bei tikràjà vietà Lietuvos politinëje sistemoje. Taèiau,net suprasdama ir blaiviai vertindama savo vietà ir galimybes, jikandidatavo ir tikëjosi pasiekti sau bei partijai naudingø rezultatø.

Daugelis cento kairës politikø gal ir nori, kad K. Prunskienëtaptø jø partijos nare, tuo paveikdama rinkëjus jø naudai, bet tuopat metu beveik visi bijo, kad ásileidæ jà á savo partijos gretas galisulaukti dienos, kada ji, kitø partijos nariø nuomone, taps tinka-miausia uþimti lyderio vietà. Taigi, pripaþindami asmeniná jos au-toritetà, politinës veiklos patirtá, gebëjimà iðlaikyti rimtá kritiðkumomentu, politikai stengiasi iðsaugoti distancijà, taip netikëtai kur-dami aplink jà vakuumà.

Ði politikë geba taip tvarkyti politinius reikalus, kad laisviaubesielgiantys kolegos greitai pasijunta priklausà nuo jos nuomo-



nës bei sprendimø. Taigi profesoriðkas sugebëjimas aiðkiai matytisituacijà ir preciziðkai planuoti veiksmus verèia daugelá atsipa-laidavusiø bei su disciplina nesutarianèiø politikø matyti joje grieþ-tà, „uzurpatoriðkai“ besielgianèià moterá. Nors ið tiesø ji elgiasibûtent taip, kaip dera rimtam politikui. Vertindami K. Prunskie-nës gebëjimà koncentruotis ties siekiamais tikslais, turime pripa-þinti, kad tai yra ir jos stiprybë, ir politiniø nesëkmiø prieþastis.

Tvarka ir susitelkimas ties siekiamu uþdaviniu tampa koman-dos formavimo pagrindu. O kadangi þmonës, esantys ðalia politi-kø ir dirbantys jø tikslø ágyvendinimui, ne visada á darbà þiûriatsakingai, jiems dirbti su reiklia sau ir kitiems profesore yra ypaèsunku. Aukðti reikalavimai tampa riba, kurios negali perþengtidaugelis tø, kurie jai galëtø padëti politikoje.

Nedidelë Valstieèiø ir Naujosios demokratijos partijø sàjungaK. Prunskienei turëjo tapti pakankama atrama politikos rutinoje,taèiau rinkiminiø átampø bei konkurencijos atlaikymui reikalin-gas visiðkai kitoks politinis agregatas – plaèiai per ðalá iðskleistaorganizacija bei rimtà ádirbá vietose turintys partijos nariai. To-kios partijos ði politikë neturëjo ir, ko gero, neturës. Todël ðiuoaspektu vertindami jos pasirengimà rinkimams, galime teigti, kadK. Prunskienë neturëjo pergalei reikalingos struktûrinës atramos.

Paradoksas, taèiau daugelis jos kolegø ir jai simpatizuojanèiøkandidatø tapo tikraisiais konkurentais. Deðinieji nesirengë truk-dyti K. Prunskienës rinkimø kampanijos: kuo daugiau ji pritrauksbalsø, tuo maþiau jø atiteks V. Andriukaièiui ir A. Paulauskui, pre-tenduojantiems á beveik identiðkà elektoratà. Taigi, siekdama sa-varankiðko dalyvavimo politikoje, K. Prunskienë tampa nesava-rankiðka: nesàmoningai veikia deðiniøjø ar „paksistø“ naudai. TaipK. Prunskienës rinkiminës kampanijos vaidmuo ákalkuliuojamas ástrateginius kitø rinkiminiø ðtabø planus ir nukreipiamas prieðV. Andriukaièio bei A. Paulausko kandidatûras: ji eikvoja jø balsus.

Paradoksalu, taèiau savarankiðkas ir nepriklausomas politikastampa savotiðku rinkimø akcentu tiems, kurie nesiekia þvelgti gi-


liau. Bet ásiþiûrëjus matosi, kad visi, net visiðkai beviltiðki kandi-datai, gali tapti veiksmingomis rinkimø þaidimo figûromis kitøpolitikø rankose: nereiks nei prievartos, nei klastos, uþteks ap-skaièiuoti ðiø kandidatø ambicijas bei politiniø siekiø trajektori-jas, kad, pasinaudojus veiklos inercijomis bei prie jø prisitaikiusgalima bûtø ágauti asmeniná pagreitá.

Vytautas Ðerënas

V. Ðerëno rinkiminës kampanijos unikalumas buvo tas, kad ðiskandidatas tapo savotiðku Lietuvos rinkëjø naivumo bei atsainu-mo testuotoju. Kandidatavo ne tiek V. Ðerënas, kiek jo sukurtaspersonaþas – klounas, pretenduojantis bûti prezidentu. Vaidybo-je nusitrynë riba tarp vaidinamo farso ir realios politikos. Ðis per-sonaþas vertë mus kasdien laukti ádomiausio politinio ávykio –„Þyniø televizijos“ laidos.

Daug kas gali pasakyti, kad ði laida ir pats V. Ðerëno persona-þas þenklina Lietuvos politinës sistemos absurdà, apnuogina po-litikø veidmainiðkumà bei provincialumà, kritikuoja netikusiusvaldþios sprendimus. Ir iðties, tokio pobûdþio laida bei jos daly-viai yra paðaukti bûti savotiðkais visuomeniniø-politiniø santy-kiø sanitarais, reguliuojanèiais valdþios atstovø atitrûkimà nuovisuomenës. Todël V. Ðerëno personaþas tampa tarsi protesto kan-didatu, neturinèiu jokios politinës partijos paramos bei ideologi-jos, kuriam rinkiminæ komandà pakeièia kûrybinë laidos grupë.Visa tai atsispindi V. Ðerëno paskelbtoje rinkimø programoje.35

Taèiau tiesa ta, kad tarp valdþios ir humoro laidos yra esminisskirtumas: valdþia, gera ar bloga, priima sprendimus ir yra atsa-kinga, o televizijos ðou beveik nepakaltinama. Taigi, kai humorolaidos vedëjas rimtai kandidatuoja á prezidentus, mes apgauna-mi, nes savo simpatijas atiduodame nepakaltinamam ir jokiøsprendimø nepriimanèiam personaþui. V. Ðerëno asmuo ðioje poli-

35 V. Ðerëno rinkimø programa // Vakaro þinios, 2002-10-12. – P. 7.



tinëje kolizijoje tëra paðalinis: já uþgoþia Bratka ar rauvu ðvarkuvilkintis laidos vedëjas.

Paradoksas, taèiau èia atsispindi nauja ir pakankamai pavo-jinga tendencija, kurià geriausiai apibûdino laidos „Iðbandymasvaldþia“ vedëjas Ginas Dabaðinskas: „Problema ta, kad ne teatrastampa politikø instrumentu, o politika tampa teatro instrumentuir terpe“. Tai reiðkia, kad politikai suteikiamas vaidmuo, prily-gintas nerimtam ir visø kritikuojamam objektui.

Politinë realybë, kuri nëra triviali ir lengvai paaiðkinama, pa-verèiama visiðku farsu, kur kiekvienas rinkëjas gali pasijusti þi-novu ir vertintoju, galinèiu kategoriðkai nuspræsti, kas yra teisus.O teisus bus V. Ðerëno personaþas, nes juk jis suteikia rinkëjui(þiûrovui) galimybæ pasijusti politikos formuotoju ir kritiku. V. Ðe-rëno personaþas – tai personalizuotas nusivylæs rinkëjas, gavæsðansà legaliai atkerðyti valdþiai uþ savo vargus ir rûpesèius.

Viskas gali bûti paaiðkinta sena Paracelso formule: kiekvienasvaistas (juokas ið visø ir visko, kà iðaukðtina V. Ðerënas) gali taptinuodu, kaip ir kiekvienas nuodas (kritikuojamos valdþios veiks-mai) gali tapti vaistu – viskas priklauso nuo dozës. Kyla klausi-mas, ar V. Ðerënas neperdozavo, totaliai neigdamas tai, kur patssiekë patekti?

Ar V. Ðerëno ir jo rinkiminës komandos veikla iðties buvo sa-varankiðka, o „Dviraèio televizijos“ darbas tolygus normaliai rin-kiminei veiklai, nesusietai su kitais kandidatais niekaip kitaip, kaiptik rinkiminës konkurencijos santykiu? Iðtyrus laidø struktûràtampa akivaizdu, kad „Dviraèio televizijos“ kûrybinës grupës po-þiûris á kandidatus-konkurentus pastaruosius skirsto á keturiasgrupes:• autsaideriai, kuriø galima ir nepastebëti. Nebent koká kartà pa-

siðaipyti ið visiðkai akivaizdaus jø rinkiminio idiotizmo (J. Pet-raitis, A. Pilvelis, V. ir A. Matulevièiai);

• pats V. Ðerënas, kuris tuo pat metu yra ir personaþas, atliekan-tis kandidato vaidmená, ir realus kandidatas á Lietuvos respubli-kos prezidentus;


• kandidatai, kurie „Dviraèio televizijos“ rengëjø traktuojami (ko-kiais kriterijais ar motyvais remiantis, pasakyti sunku, nebenttai paaiðkintø patys laidos rengëjai) kaip kandidatai, verti pa-kliûti á antràjá rinkimø turà. Jø atþvilgiu laikomasi pagarbiosdistancijos ir vengiama kritikuoti ar net apie juos uþsiminti (V.Adamkus ir R. Paksas);

• kandidatai, traktuojami kaip neverti laimëti rinkimus, taèiaugalintys prasiverþti á antràjá turà dël pakankamo populiaru-mo, rinkiminio potencialo ar efektingos agitacijos. Jø atþvilgiubuvo laikomasi intensyvios farso bei iðjuokimo taktikos. Prieðrinkimus á pirmàjá turà „Dviraèio televizijos“ rengëjai kryp-tingai transliavo neigiamà, paðiepiamà ir net þeminanèià nuo-statà (A. Paulauskas, V. Andriukaitis, K. Bobelis, E. Gentvilas,K. Glaveckas).

V. Ðerëno veikloje labai ryðkiai matomas kontroliuojamø insceni-zacijø pëdsakas – aktyvus vienø pirmojo plano politikø kritikavi-mas ir visiðkas V. Adamkaus bei R. Pakso asmenybiø nutylëji-mas. Jei ir buvo apie juos kalbama, tai akcentuojama tik tai, kasnekelia negatyviø jausmø, prieðingai – skatina simpatijas ir didi-na jø populiarumà.

Vytautas Ðustauskas

Tai nuosekliai veikiantis, aiðkià niðà uþimantis politikas, turintisapibrëþtà rinkëjø ratà. Taèiau Vytauto Ðustausko pagrindinis tiks-las vis dëlto galëjo bûti Kauno savivaldybës taryba, kur jis pakan-kamai laisvai jauèiasi. Kenkdamas kitiems ir kovodamas su dis-kretiðkai pasirinktais konkurentais, jis, vadovaudamasis áprastaisskandalingos elgsenos metodais, organizavo rinkiminæ kampani-jà savo partijai á savivaldybiø tarybas.

Vienas ið ryðkiausiø Lietuvos politinio lauko dalyviø V. Ðus-tauskas gali bûti ávertintas kaip nuosekliausiai savo ávaizdá iðlai-kantis ir já stiprinantis politikas. Dabartinës V. Ðustausko politi-nës veiklos problemos yra logiðkas rezultatas: tai, ko rinkëjai



tikëjosi ið jiems suformuoto ávaizdþio, neatitinka to, kà jie gauna iðrealaus asmens. Net suprasdami, kad jo þodþiai bei grasinimaidaþniausia yra sudëtinë „kaimo juokdario“ amplua dalis, mes pri-versti pripaþinti, kad V. Ðustauskas uþima tokià niðà politikoje,kuri visada garantuoja ypatingà rinkëjø bei þiniasklaidos dëmesá.

Daþniausiai jis vertinamas kaip neprognozuojamas, arogan-tiðkas bei neiðprusæs „gatvës politikas“. Taèiau V. Ðustauskas yrapuikus gudraus politiko pavyzdys, sugebantis pasinaudoti visuo-menëje egzistuojanèiomis átampomis, nusivylimu bei baimëmis.V. Ðustauskas pagavo tà plebëjiðkà lietuviø rinkëjø gyslelæ, kadadaþnas ásikarðèiavæs pagalvoja, kad reiktø trinktelti kumðèiu, su-sodinti visus á kalëjimà, ávesti diktatûrà. V. Ðustauskas puikiau-siai pasinaudojo liaudies emocijomis, pykèiu ir taip pasidarë po-litinæ karjerà.

Savo galimybes tapti valstybës vadovu V. Ðustauskas vertinopakankamai skeptiðkai, taèiau manë, jog jo dalyvaudamas rinki-muose galëtø pakenkti kitiems kandidatams. Taigi jau ið ankstobuvo aiðku, kad jam nebus reikalinga nei rinkimus organizuojan-ti komanda, nei rimta politinë parama. V. Ðustauskas rëmësi þi-niasklaida, kaip pagrindine savo politinës kovos organizavimoinstitucija. Jo jëga – tai mûsø noras pamatyti áspûdingà, ðokiruo-jantá politikos spektaklá „Ðustausko ðou“. V. Ðustauskas, puikiau-siai tai suprasdamas, neuþmirðo ir savæs. Jo pasakyti þodþiai apiegalimybæ pakenkti kitiems kandidatams turëjo bûti suprasti kaippasiûlymas galimiems rëmëjams: „Dalyvaudamas galiu sumai-ðyti ne vienam eilæ. Manau, kad surinksiu ne vienà deðimtá balsø,kuriø gali kitiems kandidatams pritrûkti“.36 Mes matome akivaiz-dø konfident-kampanijos organizavimà, kada antrojo plano kan-didatas prisiimà visà neðvarø realaus kandidato konkurentø juo-dinimo, provokavimo bei erzinimo darbà.

36 Seimo radikalas ketina varþytis dël ðalies vadovo këdës // Lietuvos rytas, 2002-01-10. – Nr. 7. – P. 4.


V. Ðustausko struktûra tëra jo nedidelë, agresyvi politinë parti-ja – Lietuvos laisvës sàjunga. Ji reikalinga tik kaip formali struktû-ra, per kurià jis gali bûti iðkeltas kandidatu. Mëgstanèiam vienopolitiko ðou jokiø kitokiø struktûrø nereikia. Galime teigti, kad V.Ðustauskas pasiruoðæs kovoti su visais ir prieð visus.

Kaip ir kiekvienoje visuomenëje, Lietuvoje yra dalis liumpeni-zuotø gyventojø, kurie valdþioje visada mato nusikaltimà bei ap-gaulæ. Jø vedliais niekados netaps tie, kurie siûlo susikaupimàbei rimtá, paklusnumà ástatymams. Liumpenizuota visuomenësdalis reaguoja á aistras: pyktá, aðaras, perdëtus paþadus bei kerð-tà. Jø herojumi gali tapti asmuo, kuris visa tai pasiûlys ir pats busið jø tarpo. V. Ðustauskas yra idealus prasèiokø politinës kultûrosatstovas, visada galintis tikëtis jø paramos ir visada jà gausiantis.Anot þinomo politikos apþvalgininko sociologo Vyginto Varei-kio, V. Ðustausko atëjimo á didþiàjà politikà prieþastis gali bûtidël politinës kultûros stokos ydingas kaunieèiø pasirinkimas.„Ðiandieninio kaunieèiø pasirinkimo rezultatas yra neatitikimastarp to, kas jie ásivaizdavo esà ir kas jie yra ið tiesø“.37

Julius Veselka

Politikoje Julius Veselka nëra naujokas. Bendradarbiavæs su LDDP,buvæs paskirtas ekonomikos ministru, ðis politikas suvokia politi-niø procesø svarbà ir politikø galimybes. Pagal savo politiná ampluapastaruoju metu jis yra priskiriamas prie radikaliai besielgianèiøbei deklaruojanèiø socialistinei pakraipai priskiriamas idëjas. Kai-mo rajonuose, kur màstymo bei veiklos inercijos yra didelës, J. Ve-selkos demonstruojamas ryþtas bei radikaliø priemoniø siûlymasûkio valdyme turi nemenkà paklausà. Ne veltui jis demonstruojasimpatijas A. Lukaðenkos valdymo stiliui, kuris tampa J. Veselkossiûlomø veiksmø iliustracija, apèiuopiamu pavyzdþiu.

37 Vareikis V. Autentiðka politika, arba Kas sukûrë Ðustauskà? // Vakarø ekspre-sas, 2000-06-07. – P. 4.



Nemanau, kad rinkimuose á Lietuvos prezidentus J. Veselkatikëjosi laimëti rimtas pozicijas. Akivaizdu, kad ðie rinkimai jamtebuvo geras placdarmas 2004-øjø Seimo rinkimams. Juk reikskonkuruoti su daugeliu pajëgiø, partijø remiamø kandidatø, to-dël prezidentiniai rinkimai tampa gera terpe átvirtinti savo vaiz-diná rinkëjø sàmonëje.

Rinkimø komandos ar rimto ðtabo ðis politikas neturëjo, ta-èiau, turint tokius tikslus, rinkimø ðtabo veikla supaprastëja. Po-litinë parama ðiam politikui buvo galima tik ið atsitiktiniø politi-niø grupuoèiø ar atskirø politikø bei interesø grupiø.

Daug svarbesnis ir, ko gero, vienintelis J. Veselkos veiklos ba-ras buvo savarankiðka savireklama, dalyvavimas ávairiose þiniask-laidos akcijose. Demonstruodamas save kaip telegeniðkà, televi-zijos laidoms suteikiantá dinamikos politikà, jis pakankamaidaþnai rodësi þiniø bei ðou laidose, tuo uþtikrindamas nuolatinásavo asmens bei pozicijø transliavimà. Lengvo efekto siekiantysþurnalistai, sàmoningai ar ne, padëjo J. Veselkai bûti mûsø akira-tyje daþniau nei jis ið tiesø yra vertas, sprendþiant pagal jo reikð-mæ Lietuvos politikoje. Tai reiðkë, kad ðis politikas tikëjosi para-mos ne ið organizuotø politiniø ar ekonominiø struktûrø, bet iðvisuomenës. Reziumuojant galima teigti, kad J. Veselka sugebëjopritraukti virð 2% rinkëjø balsø, nereikðmingø prezidento rinki-muose, taèiau svariø, þiûrint á ateinanèius Seimo rinkimus.


RINKIMØ STRATEGIJA BEI TECHNOLOGIJA

Vienas ið netikëèiausiø strateginiø planø buvo LSDP pirmininkopavaduotojo Juozo Bernatonio praneðimas Vilniaus socialdemok-ratø partijos tarybos posëdyje apie galimà partijos strategijà pre-zidento rinkimuose. J. Bernatonis iðkëlë netikëtà, taèiau racionaliàmintá apie tai, kad LSDP bûsimuose rinkimuose galëtø palaikytiValdà Adamkø, o ne savo kandidatà. Motyvas tas, kad nusisto-vëjusi politiniø jëgø lygsvara yra labai palanki socialdemokra-tams, o tolesni pasikeitimai gali jà iðbalansuoti. Taigi J. Bernatonispasiûlë aiðkø ir sistemiðkai stiprø variantà, leisiantá LSDP iðsau-goti átakà Lietuvos politiniame gyvenime ir sudarysiantá galimybædominuoti priimant sprendimus iki pat 2004 m. Seimo rinkimø.Pasiûlymo esmë – iðsaugoti status quo, susiklosèiusá aukðèiausiuo-se valdþios eðelonuose. Bûtina ðio varianto sàlyga – V. Adamkauskandidatavimas ir jo pergalë.

V. Adamkus buvo visiðkai priimtinas ir prognozuojamas po-litikas. Taèiau partijos viduje kilæ prieðtaravimai sujaukë ðios idë-jos ágyvendinimo galimybæ, tuo labiau, kad V. Andriukaitis, bû-damas ambicingu, pretendavo tapti kandidatu nuo LSDP. 38 Ðiopasiûlymo atmetimà nulëmë, ko gero, tai, kad bûtø sustiprëjæ ne-sutarimai tarp „tikrøjø“ socdemø ir realià valdþià partijoje turin-èiø LDDP veikëjø“.39 Oficiali partijos motyvacija buvo ta, jog sa-vojo kandidato nedalyvavimas prezidento rinkimuose iððauktødaug neigiamø pasekmiø:

38 Plaèiau apie tai: Bruveris V. A. Brazauuskas raginamas likti premjeru // Res-publika, 2002-08-26. – P. 2; Ignatavièius T. Socialdemokratai pradëjo mëtytis// Lietuvos rytas, 2002-08-26. – Nr. 196. – P. 2.

39 Baèiulis A. È. Jurðënas socialdemokratø kandidatas? // Veidas, 2002-09-05. –P. 27.


• nuviltø kairájá elektoratà;• nuviltø tuos partijos narius, kurie siûlë A. Paulausko kandi-

datûrà;• maþintø vietiniuose rinkimø ðtabuose dirbanèiø motyvacijà,

entuziazmà, o tai atsilieptø jø veiklos efektyvumui rinkimuo-se á savivaldybiø tarybas;

• maþintø partijos galimybes savivaldos rinkimuose;• atsisakydama kelti savo kandidatà, partija atsisakytø dalyvauti

viename ið svarbiausiø politiniø turnyrø keleriø metø politi-kos cikle;

• prezidento rinkimai – tai dar viena galimybë Lietuvos pilie-èiams pristatyti ar bent jau aktualizuoti socialdemokratijos idë-jas, vertybes, principus ir dar kartà iðdëstyti LSDP siekius.40

Daugelio kandidatø bei partijø rinkiminës kampanijos Lietuvojevyksta be jokio strateginio plano. Tai leidþia teigti, kad toks ydin-gas pasirengimas nulemia rinkiminës kampanijos pralaimëjimà,arba yra viena ið tø prieþasèiø, kurios, susiklosèius sudëtingesneisituacijai, iððaukia kandidato ar net visos partijos prieðrinkiminësveiklos krizæ: ginèus ðtabe dël veiklos prioritetø, kandidato ir ðta-bo konfliktus, pasidavimà konkurentø diktuojamai dienotvarkei.Strateginis rinkimø kampanijos planavimas yra instrumentas, pa-dedantis laiku priimti reikiamus sprendimus ir suteikiantis vie-ningà pagrindà visiems rinkimø kampanijos veikëjams, nepriklau-somai nuo to, ar yra ryðys su centru, ar ne, ar atsiþvelgiama ánetikëtus pokyèius, ar ne.

Strateginio rinkimø kampanijos planavimo turiná sudaro ðieveiksmai:• politinës padëties ávertinimas;• rinkimø kampanijos tikslø nustatymas;

40 Mitrulevièius G. Socialdemokratinis akordas Prezidento rinkimuose privalo skam-bëti garsiai ir aiðkiai // Mûsø balsas, 2002-09-06. – Nr. 18. – P. 2.


• tikslinës rinkëjø grupës ar grupiø nustatymas;• rinkimø kampanijos koncepcijos nustatymas;• darbo su rinkëjais plano sukûrimas.

Rinkimø reitingai

Kaskart, kai bûna paskelbiami sociologiniai duomenys apie tai,kaip visuomenë vertina politikus bei politines partijas, sukruntapolitikai ir þiniasklaida. Visuomenë gauna peno kalboms apie tarsirealø pasikeitimà rinkimø maratone. Paskelbtos nuomoniø bei pre-ferencijø lentelës sukelia diskusijø bangà apie gerëjanèius ar blo-gëjanèius politikø reitingus. Didþioji politikø dalis, remdamasiðiais duomenimis, sukrunta prognozuoti savo bei savo partijø at-eitá, rinkimines galimybes. Taèiau vertëtø susimàstyti, ar ið tiesøtai, kas gaunama sociologinës apklausos bûdu, yra tikroji visuo-menës nuomonë?

Jei taip, tada visuomenës nuomonë tëra nuomonë apie apklau-sos rezultatà, bet jokiu bûdu ne apie politikus. Ðios þinios galbûtnaudingos politikams kaip informacija apie tam tikrø visuome-nës grupiø nuostatas atskirais klausimais. Tai reiðkia, kad visuo-menës nuomonës tyrimai panaðesni á visuomenës nuomonës kli-mato tyrimus. P. Bourdieu yra visai teisus sakydamas, kad „tyrimopaskirtis – paslëpti, kad visuomenës nuomonës bûvis yra jëgø irátampø sistema ir kad nëra nieko labiau neadekvataus, kaip ið-reikðti visuomenës nuomonæ per procentiná santyká“.

Formaliai visuomenës nuomonë – tai visuomenës apklausostyrimø rezultatas, t. y. pakankamai subjektyvus poþiûris, nelei-dþiantis ásigilinti á apklausos objektà. Sociologinës apklausos, ma-no galva, prilygsta bibliotekiniam knygø apraðymui jø neskai-tant, kada mes tiksliai galime pasakyti, kokia visuomenës dalis iruþ kà rengiasi balsuoti, kokius maisto produktus vartoja, bet var-giai ar pasiseks ið to padaryti iðvadas, kokia visuomenës dvasinë

Rinkimø strategija bei technologija 109


ar psichologinë savijauta, kaip ji funkcionuoja ir kodël kinta taiptiksliai apskaièiuoti vertybiniai prioritetai, nuostatos ar orientaci-jos? Maþiau skrupulingi sociologai ðiuos klausimus iðsprendþiapaprastai: jie teigia, kad tai ne jø tyrimo objektas, kad apklausosbei zondavimas siekia uþfiksuoti momentiná visuomenës bûvá, one jà paþinti. Bet tada sociologiniai tyrimai ið visaapimanèio moks-lo pavirsta á taikomàjá, statistiðkai tiksliai ir pagal preciziðkus kri-terijus tiriantá klausimus ir atsakymus, bet ne visuomenæ.

Taèiau informacijos amþiaus visuomenæ mes galime tvirtaiávardyti kaip nuomoniø konfigûracijà. Visuomenës nuomonë –tai ne vien konstatavimas „taip“, „ne“, „neturiu nuomonës“. Nuo-monë – tai poþiûriø sistemos pasekmë, ilgai svarstoma ir pakan-kamai trapi, kad bûtø galima jà ásprausti á vienà trumpà þodelá.Ðiuolaikinæ demokratinæ valstybæ galima bûtø ávardyti kaip „nuo-moniø demokratijà“. Visuomenës nuomonë vis reèiau ávardija-ma kaip „masiø instinktas“, ðiandien tai daugiau planingas ir sis-temiðkai organizuotas þiniasklaidos veiklos rezultatas. Taigi,kalbëdami apie visuomenës nuomonæ, turëtume daugiau akcen-tuoti þiniasklaidos, o ne sociologijos reikðmæ.

Per apklausas bei skelbiant tyrimø rezultatus vyksta nuolati-nis individo asmeninës nuomonës niveliavimo, pritaikymo prie„standartizuotos visuomenës nuomonës“ (statistinio nuomonëstyrimø rezultato), procesas. Galø gale, daugeliui to nesuvokiant,siekiama, kad sugebëjimas produkuoti asmeninæ nuomonæ iðnyk-tø ir bûtø pakeistas ágûdþiu pasirinkti tariamà „savo“ nuomonæið pasiûlyto (kartais subtiliai, kartais tiesmukiðkai ar net grubiai)galimø variantø rinkinio.

Taigi individas, pasak K. Manheimo, visuomenëje atranda jaususiklosèiusià situacijà ir jau susiformavusius elgesio ir màstymomodelius. Jis linkæs matyti ir vertinti aplinkà pagal savo veiklà.Viena ið didþiausiø individo terpiø yra kasdienë informacija, osvarbiausias uþsiëmimas – televizijos þiûrëjimas, radijo klausy-mas ir laikraðèiø skaitymas, todël tai, kas ten randama, tampa jo


pasaulëþiûros pagrindu. Vadinasi, þiniasklaidos praneðimai neið-vengiamai formuoja socializacijos agentà bei jo nuomonæ. Tai reið-kia, kad visuomenë þiniasklaidos „veidrodyje“ neatsispindi, betþiûrëdama á tà „veidrodá“, o tiksliau – á televizoriaus ekranà, deri-nasi prie pamatyto vaizdo, tampa panaði á tai, kas vaizduojama.Galø gale tiesa lieka ta pati – mes matome „veidrodyje“ savo at-spindá, nors tiksliau bûtø sakyti – esame atspindys to, kà matome.

Lyderio vijimasis

Paskutiniai sociologiniai tyrimai („Vilmorus“) parodë, kad prezi-dento rinkimø maratone V. Adamkus yra ryðkus lyderis, lenkiantisartimiausius konkurentus dvideðimt penkiais punktais. Tai su-kuria situacijà, kada rinkiminë kampanija, ið konkuravimo tarplygiø, gali virsti á bendrà V. Adamkaus vijimàsi.

Tokia padëtis skaldo kandidatus á kelias apibrëþtas grupes, kurrealizuojami savi tikslai ir savos strategijos:• ákandin V. Adamkaus einanti grupë (K. Bobelis, A. Paulaus-

kas ir R. Paksas) – tai realûs lyderio konkurentai, kurie galitikëtis pereiti á antràjá turà;

• aktyvûs statistai, sukuriantys nuolatinæ átampà informacinia-me lauke ir teikiantys rinkiminei kampanijai aðtrios konku-rencijos fonà, kuris realiai tëra spektaklis, leidþiantis jiems gautisavus dividendus ið rinkimø (K. Prunskienë, V. Ðerënas, V. Ma-tulevièius, A. Matulevièius, V. Andriukaitis). Tai kandidatai,kuriø ðansas laimëti yra iliuzorinis, todël jie priversti atrastitokias veikimo formas, kurios pritrauktø rinkëjø dëmesá ir tuopaèiu uþtikrintø jiems jei ne prezidentinæ ateitá, tai bent tvir-tesnæ realiai uþimamà pozicijà;

• autsaideriai – tai didþiausia grupë kandidatø, kuriai skirta pa-sitenkinti dalyvavimo rinkimuose malonumu (J. Petraitis, J. Ve-selka, E. Gentvilas, K. Glaveckas, V. Ðustauskas ir kt.). Ðiems



kandidatams lemta smarkiai sujaukti rinkimø eigà, nes jø iðliki-mo sàlyga yra pritrenkianti elgsena ir skandalai. Nesakyèiau,kad visiems lemta tapti skandalistais, taèiau esu ásitikinæs, kadvisi, linkæ á skandalus, laikui bëgant taps tokios grupës atstovais.

Kita vertus, sociologø teikiami skaièiai tëra formalus tam tikrøpasiektø rezultatø fiksavimas, taèiau jie neparodo, kiek potencijøturi vienas ar kitas kandidatas, kokie resursai dar nepanaudoti irkokie rinkimø ðtabai laukë komandos pradëti veikti.

Rinkimø lyderis irgi buvo paþeidþiamas. Jo uþimama pozicijabuvo labiausiai matoma, todël buvo tikëtina, kad jis bus atakuo-jamas labiausiai. V. Adamkaus ðtabas realizavo vienintelæ takti-kà, susidedanèià ið dviejø daliø: 1. Iðsaugoti esamà visuomenëspasitikëjimà ir demonstruoti já kaip nuolat veikiantá prezidentà,sugebantá reaguoti beveik á viskà (studentø bendrabuèiø reikalai,lenkø pilietybës problemos ir pan.). 2. Dominuoti informacinia-me lauke taip, kad V. Adamkaus realiame laike ir erdvëje nesi-matytø, t. y. ðtabas, suprasdamas, kad V. Adamkus gali neatlai-kyti tiesiogiai transliuojamø debatø su konkurentais, bandëuþpildyti eterá kalbëjimu apie já, jo veiklos komentarais bei þurna-listiniais videoklipais. V. Adamkus, kaip debatø dalyvis, ðioje rin-kiminëje kampanijoje buvo matomas retai.

Taèiau rinkimai gali bûti ir tokie. Já besivejantys konkurentaiprivalëjo ieðkoti ávairiausiø metodø, kad priverstø suklysti lyde-rá ir taip padidintø savo ðansà pakliûti á antràjá turà.

Rinkiminiai aljansai

Svarbi rinkimø detalë yra savalaikis ir rinkiminius tikslus atitin-kantis bei visas puses patenkinantis susitarimas dël bendros, ko-ordinuotos rinkiminës kovos. Pavyzdþiu gali bûti atviras ir vi-suomenëje iðvieðintas susitarimas dël Rinkiminiø Kazio Bobelioir Rolando Pakso susitarimø.


K. Bobelis bei R. Paksas pasiraðë susitarimà dël bendradar-biavimo artëjanèiuose prezidento ir savivaldybiø tarybø rinkimuo-se.41 Natûraliai kyla klausimas – koks to bendradarbiavimo turi-nys? Ar tai rimtas dviejø pakankamai energingø lyderiøsusitarimas veikti bendrai siekiant abiems naudingø tikslø, ar taivieno ið jø atsisakymas dalyvauti rinkimuose ir padëti kitam? Ogal tai rimtos ir ilgalaikës koalicijos sukûrimas, leisiantis vëliaususijungti jø partijoms? Visais atvejais tai bûtø buvæs sensacingasLietuvai susitarimas, galintis iðties nulemti jei ne prezidento, taisavivaldos tarybø rinkimø baigtá.

Taèiau sensacija buvo atidëta. K. Bobelis aiðkiai leido suprasti,kad jis nesirengia savo vietos uþleisti kitam ir rinkimuose daly-vaus. Petras Graþulis, krikdemø valdybos pirmininkas, „grieþtaipaneigë jau kurá laikà sklandanèias kalbas, neva R. Paksas sten-giasi ákalbëti K. Bobelá apskritai nedalyvauti prezidento rinkimuo-se“.42 R. Paksas irgi pasiryþæs eiti iki galo. Vadinasi, ðie du politi-kai buvo lygiaverèiai konkurentai, todël tarp jø buvo neámanomijokie konstruktyvûs susitarimai. Viskas, kà tarpusavyje vieðai su-taria realûs rinkimø konkurentai yra ne susitarimai, o deklaraci-jos vardan poveikio rinkëjams, siekiant sutelkti jø dëmesá á save irsavo partijas.

Realiai ðio susitarimo turinys buvo neryðkus, o rinkiminëspragmatikos poþiûriu tiesiog bevertis, nes buvo atmestos dvi pa-grindinës politinio bendradarbiavimo sàlygos:• ðis susitarimas nereiðkë, kad sukuriama konstruktyvi koalicija;• jame nebuvo jokiø konkreèiø ir abipusiai produktyviø ásipa-

reigojimø dël bendradarbiavimo (iðskyrus abstraktø ir visið-kai deklaratyvø susitarimà dël korektiðko ir etiðko elgesio vie-nas kito atþvilgiu).

41 Þr.: Bruveris V. Prieð rinkimus – Kazio Bobelio ir Rolando Pakso þvalgytuvës //Respublika, 2002-05-08. – P. 2.

42 Ten pat.



Ið esmës tai buvo deklaracija, skelbianti, kad ðios dvi partijos yrapanaðios, t. y. laikosi maþdaug tokiø paèiø politiniø principø. Otai vëliau gal ir galëtø tapti pagrindu glaudesniam bendradarbia-vimui, jei aplinkybës ar lyderiø interesai nepakeis santykiø tarpliberaldemokratø ir krikðèioniø demokratø. Realiausia tikro, o nedeklaruoto bendradarbiavimo tikimybe bûtø galëjæs tapti bendrøðiø partijø sàraðø sudarymas savivaldybiø tarybø rinkimuose. Ta-èiau buvo pasiraðytas tik deklaratyvus, rinkimiðkai patrauklusdokumentas, kurio reikðmæ galime suvesi á paprastà mintá – lyde-riai norëtø vienas kito paramos, taèiau nieko daugiau, nei ðiø no-rø deklaravimas, negali pasiûlyti.

Tik antrajame ture galima buvo tikëtis realaus ðiø politikø beijø atstovaujamø partijø bendradarbiavimo, aiðku su salyga, kadvienas ið ðiø politikø iðeis á antràjá rinkimø turà. Taèiau gyveni-mas rodo, jog antrojo turo kandidatai paramà ið kitø partijø gau-na ne todël, kad kaþkada buvo susitarta ir paþadëta, bet todël,kad tikimasi uþ tai gauti realià naudà: postus, átakà bûsimose nau-jos valdþios struktûrose. Jei K. Bobelis ir R. Paksas þadëjo vienaskitam panaðias gërybes, jie tikrai to niekam nesakë.

2001 m. pabaigoje susijungë dvi nedidelës, bet Seime ir pro-vincijoje átakingos partijos: Valstieèiø ir Naujosios demokratijospartija. Junginys buvo pavadintas Valstieèiø ir naujosios demo-kratijos sàjunga. Ðios partijos pirmininke tapo K. Prunskienë. Taipði politikë uþsitikrino didesnæ paramà kaime ir atkreipë visuome-nës dëmesá á naujà partijà. „K. Prunskienë bus stipri varþovë perPrezidento rinkimus, – neabejojo sëkme ir R. Karbauskis“.43 Tai,ko gero, buvo vienintelis aljansas, tapæs realiu ir tvirtu junginiuprieð rinkimus ir padëjæs jo vadovei K. Prunskienei tiek struktû-riðkai, tiek finansiðkai pasiekti gerø rezultatø – laimëti balsus sa-vivaldoje ir iðlaikyti aukðtà vietà prezidento rinkimuose.

43 Ignatavièius T. Kalvio dovana nuotakai ið miesto – plûgas // Lietuvos rytas,2001-12-17. – Nr. 294. – P. 2


Privalu pakalbëti apie LSDP ir NS susijungimo galimybes. Norsniekas negalëjo pilnai patvirtinti, kad toks þingsnis ávyks, taèiaukalbø apie galimybes susijungti buvo daug. „Ádomiau nuskam-bëjo aukðto socialdemokratø sveèio uþuominos apie kalëdiniusstebuklus, kurie padësià socialliberalams sykiu su socialdemok-ratais darniai laimëti visus rinkimus susyk. Jos lyg ir patvirtinoversijà, kad slapèia visai rimtai kalbama apie koalicijos partijø su-sijungimà.“44

Taèiau socialdemokratø poþiûris á savo valdanèiosios koalici-jos partnerius rinkimø metu buvo dvejopas. Ið vienos pusës tiekNS, tiek LSDP rinkimuose á savivaldybiø tarybas tikëjosi ne tiekkonkuruoti, kiek ieðkoti galimybiø bendrai, apjungus jëgas ten,kur tai ámanoma, rungtis su centro bei deðiniosios atstovais. Iðkitos pusës, prezidento rinkimuose ðios dvi partijos buvo akivaiz-dþiai prieðpastatytos viena kitai. Tai lëmë ne tik rinkiminës kon-kurencijos dësnis, bet ir tai, kad V. Andriukaitis ir A. Paulauskasjautësi tarsi seni varþovai, atradæ galimybæ vël árodyti vienas ki-tam, kas virðesnis.

Rinkimø technologijos

Tapdami kandidatais, politikai priversti sugalvoti kà nors tokio,kas pritrauktø daugumà rinkëjø, suþavëtø juos ir rinkimø dienàskatintø balsuoti. Taèiau sugalvoti áspûdingà veiksmà, akcijà artezæ–idëjà nëra lengva. Praktika rodo, kad efektyviausiu rinkimøveiksmu gali bûti tik akivaizdþiø ir visiems suprantamø prakti-niø sprendimø rezultatai. Kiek egzistuoja politika ir rinkimai, tiek,ko gero, egzistuoja ir ávairios priemonës, su kuriø pagalba siekia-ma pritraukti rinkëjus. Jau Herkulanume archeologai atrado 1600rinkiminiø skelbimø, taigi galime teigti, kad rinkëjø dëmesiopritraukimo technika tokia pat sena, kaip ir politika.

44 Máslingi kairiøjø judesiai // Respublika, 2002-07-23. – P. 6.



Siekdami sustiprinti savo átakà rinkëjams, politikø ðtabai ban-do atrasti tokias rinkimø technologijas, kurios leistø pasiekti trokð-tamà rezultatà. Rinkimø technologijos pagrindas – manipuliaci-nio veiksmo panaudojimas. Tai gali bûti:• ryðkaus emocinio poveikio priemonë – koncertas, ðventë, ðou;• streso bûsenos sukëlimas – baimës jausmas, gàsdinimas, men-

kinimas;• ideologinis átikinimas – programa, ðûkis;• informacinis dominavimas þiniasklaidoje – nuolatinis rodyma-

sis televizijos laidose, kalbëjimas per radijà ar raðymas á laik-raðèius;

• vaizdinës priemonës – plakatai, skelbimai;• agitacija – tiesioginis bendravimas su rinkëjais ir jø átikinëjimas;• specialios priemonës.

Ið esmës viskas suvedama á viena – siekiama manipuliuoti rinkë-jo nuomone. Viena ið pagrindiniø sferø, kur ámanoma tokia ma-nipuliacija, yra emocijos. Èia galima veikti keliomis kryptimis:• Streso, paþeminimo, átampos kûrimas. Sukûrus tokià bûsenà,

galima labai lengvai áteigti rinkëjui, kad reikiamas kandidatasar politinë partija yra kaip tik tai, kas gali iðlaisvinti nuo susi-dariusiø baimiø ar stresø.

• Neapykanta. Sukûrus tokià situacijà konkurento atþvilgiu, rin-kimø eiga bûna ið esmës nulemta. Taèiau tai veda prie rinkëjøasmenybës depersonalizacijos, sumaþina jau ásisavintø socia-liniø normø vidinæ cenzûrà ir rinkëjas gali pasielgti neapgal-votai. (Pvz., sukelti riauðes, iðdauþyti langus nekenèiamamkandidatui ir t. t.).

• Asmenybës identifikacija su visais. Tai tvirtai susieja rinkëjosprendimus su kandidato interesais, taèiau ðis kelias nëra tokstrumpas, kaip neapykantos sukëlimas. Èia reikia ilgo darbosu þmonëmis (bendrø veiksmø sistema, muðtras, ritualai,tradicijos).


• Psichologinis spaudimas, siekiant suformuoti reikiamus ref-leksus, vertinimo ir elgesio stereotipus bei juos átvirtinti. Ste-reotipø prigimtis susieta su þmogaus psichikos savybëmis irpasireiðkia kaip tendencija viskà supaprastinti, surasti nesu-dëtingas reiðkiniø ypatybes. Taip pat stereotipai veda prie ten-dencijos susieti bet koká reiðkiná su konkreèiu vaizdiniu.

Manipuliacines technologijas galima suskirstyti ir pagal psicho-loginio poveikio kriterijus:• palankiø rinkëjø nuostatø kûrimas;• informacinio srauto transformacija (nutylëjimai, uþdengimai

kita informacija, áslaptinimai, informacinis triukðmas);• pasàmoniniø stimulø panaudojimas (poreikiai – saugumo,

maisto, dþiaugsmo, savigarbos; baimës).Manipuliacija – sudëtingas procesas ir jo negalima vertinti viena-reikðmiðkai, kaip prievartos naudojimo prieð þmones. Bet kokiosmanipuliacijos – tai rinkëjo elgsenos keitimas, keièiant stereotipøbei ávaizdþiø sistemà.

Tokios specialiosios rinkiminës kampanijos priemonës ir tam-pa daþniausiø svarstymø objektu. Èia daug klaidø, netiesos artiesiog melo bei mistifikacijos. Atsiranda skirstymas á baltàsias,pilkàsias ir juodàsias technologijas. Realiai visos rinkimø techno-logijos yra manipuliacinës ir skiriasi tik vienu aspektu: jas nau-dojanèiø politikø morale. Ástatymas ðiuo atveju yra tik savotiðkasformalus kriterijus, nustatantis ribà tarp leistino ir neleistino, ta-èiau negalintis nei rimtai kontroliuoti kandidatø veiklos, nei apri-boti jø veiksmø. Visada atrandami keliai bei priemonës, kuriosleidþia apeiti ir ástatymà, ir moralæ.

Lietuvos prezidento rinkimø kampanijai bûdingi tokie technolo-giniai elementai:• ðou efektai (R. Pakso skraidymai malûnsparniu, lëktuvais ir

oro balionu; liberalø festivaliai „Liberalus ruduo Vilniuje“, li-



beralø palapinë; A. Matulevièiaus rengiami koncertai; V. Ðerë-no klounada; V. Ðustausko ubagø baliai su deðreliø valgymu);

• gàsdinimai bei arogantiðki veiksmai (J. Petraièio pretenzijosdaugeliui valstybiniø institucijø; V. Matulevièiaus kaltinimaivaldþiai);

• dominavimas þiniasklaidoje (V. Adamkus paskutinæ savaitæprieð rinkimus beveik kasdien inicijavo naujus ástatymø pro-jektus, susidomëjo studentø gyvenimu, dvigubos pilietybësástatymu ir t. t.);

• vaizdinës priemonës (A. Paulausko bei K. Glavecko plakataiVilniuje).

Pseudoávykiai

Ðiø rinkimø naujovë – kandidatø laiðkø raðymas pasaulio politi-kams. Siunèiant laiðkà Popieþiui ar prezidentui, niekuo nerizikuo-jama (juk ir vaikai raðo laiðkus karaliams ar Kalëdø seneliui), ta-èiau kada raðo politikai, galima sukelti tam tikrà rezonansàþiniasklaidoje, kas ir yra svarbiausia raðantiems. Tai akivaizduspseudoávykio pavyzdys. Per rinkimø kampanijà pirmasis toká laið-kà paraðë A. Pilvelis. Laiðkas buvo adresuotas Rusijos preziden-tui. Kandidatas V. Putinui priminë istorinæ skriaudà, kurià Rusijayra padariusi Lietuvai ir paragino Rusijos prezidentà, vardandraugiðkø santykiø ateityje, Rusijos valstybës lëðomis atstatyti Lie-tuvos valdovø rûmus.45

R. Pakso vardu buvo paraðyti laiðkai buvusiam Niujorko me-rui R. Giulliani, pagarsëjusiam kova su nusikalstamumu ir JAVprezidentui G. Bushui. R. Paksas JAV prezidento praðë pareikðtisavo poþiûrá á JAV kompanijos „Williams“ sandorá su Rusijos naf-

45 Reformø partijos vadovas A. Pilvelis kreipësi á Rusijos Prezidentà V. Putinà //Lietuvos aidas, 2002-02-01. – P. 1.


tos kompanija „Jukos“. Norëta suþinoti, ar egzistuoja naujø áta-

kos sferø pasidalijimo susitarimai, galintys paveikti euroatlanti-

nës integracijos procesus. 46

Vienas ið áspûdingiausiø, ilgai trukæs ir intensyviai eksploa-

tuotas pseudoávykis buvo R. Pakso rinkimø þygiai su sraigtas-

parniu. Eilinë rinkimø akcija – susitikimai su rinkëjais – buvo pa-

versta á serijà áspûdingø ðou.47

Prie pseudoávykiø priskirtini ir ðventiniai renginiai. Verta pri-

siminti, kai Velykø proga 2002 m. Kaune Lietuvos laisvës sàjun-

ga iðkëlë puotà, kur buvo kepamas visas jautis ir buvo pavaiðinta

apie tûkstantis sveèiø.48 Toks renginys iðties uþvaldë dalies kau-

nieèiø dëmesá ir tapo dominavimo informaciniame lauke lyderiu,

ir nesvarbu, kad þiniasklaidos dëmesá daugiau traukë ne pats po-

litikas, o jauèio kepimo bei valgymo procesas. Þiniasklaida skru-

pulingai apraðinëjo kulinarines gudrybes: „Jautis buvo iðkeptas

ne ið karto – apipjausèius virðutiná sluoksná, jautis valandà vël

buvo kepamas. Vëliau kulinarai dar du kartus pakartojo ðià pro-

cedûrà“49 ir t. t.

Na, o liepos 27-àjà Seimo pirmininkas A. Paulauskas apsilan-

kë Anykðèiuose, kur dalyvavo Onø pagerbimo ðventëje: „Seimo

pirmininkas pasveikino varduvininkes, o gëliø puokðtes áteikë

dviem Onoms – Þegunienei ir Jukniuvienei, kurioms vardadienis

sutapo su garbingais jubiliejais.“50 Jokios valstybinës reikðmës ne-

turintis ávykis tapo svarbus ir reikðmingas tik rinkiminiø intere-

sø lauke, todël ir buvo iðvieðintas.

46 G. W. Bushui – R. Pakso klausimai // Lietuvos rytas, 2002-09-04. – Nr. 204. –P. 2.

47 Ganusauskas E. Pas rinkëjus – ið padebesiø // Lietuvos rytas, 2002-08-19. –Nr. 190. – P. 2.

48 Karaliûnas A. Viena partija varguolius maitino, kita girdë // Lietuvos rytas,2002-04-02. – Nr. 74. – P. 2.

49 Ten pat.50 Deksnys J. Seimo pirmininkas tarp Onø // Respublika, 2002-07-30. – P. 4.



Kitas pseudoávykio pavyzdys – referendumo siûlymas. Kiek-vienu atveju, kada kas nors ima kalbëti apie referendumo reika-lingumà, tai sukelia didelæ visuomenës reakcijà, nors daþniausiaireferendumo idëja ir baigiasi diskusijomis. Ðtai K. Prunskienë pa-siûlë rengti referendumà dël dirbamos þemës pardavimo uþsie-nieèiams bei Ignalinos atominës elektrinës uþdarymo.51 Taip bu-vo sukeltos ilgos diskusijos ir atkreiptas dëmesys á K. Prunskienæbei jos partijà. Nors paties referendumo rengimui Valstieèiø ir Nau-josios demokratijos partijø sàjungoje niekas nesiruoðë.

Pseudoávykiais gali bûti vadinamos ávairios akcijos, kuriøreikðmë paaiðkinama tik rinkiminiu interesu. Tai gali bûti visainereikðmingas, turintis tik simbolinæ reikðmæ politiko veiksmas.Veiksmo simbolizmas, gerai pateiktas per þiniasklaidà, pavirstareikðmingu ávykiu, papildanèiu tiek politiko ávaizdá, tiek ideolo-gines nuostatas. Pavyzdþiu gali bûti atvejis, kada „Seimo pirmi-ninkas, gráþdamas ið Ðeðtokø, nukrypo nuo oficialaus marðruto irið anksto skelbtos darbotvarkës – uþsuko á Þelsvos kaimà“52, taipsukeldamas informaciná ðurmulá.

Kitas daþnas pseudoávykiø pavyzdys yra ávairios labdaros ak-cijos. Ðtai „Vilniaus miesto mero þmona Agnë Zuokienë <…> pra-dëjo þygius po miesto ligonines. Ji dovanojo knygas.“53

Prie pseudoávykiø priskirtinos ir visuomenëje iðvieðintos ávai-rios politikø bei politiniø partijø tarpusavio susitarimø, pasiþa-dëjimø bei atsisakymø deklaracijos. Ðtai Seimo pirmininkoA. Paulausko inicijuotà susitarimà dël kovos su nusikalstamu-mu ir korupcija nedvejodamos pasiraðë daugelis politiniø parti-jø, tikintis visuomenës palankumo deklaracijà pasiraðiusioms

51 Kazimiera Prunskienë siûlo rengti referendumà // Lietuvos aidas, 2002-06-04. –Nr. 123. – P. 2.

52 Gardþiulis V. Iðklydæs ið kelio Seimo pirmininkas nustebino Marijampolës ûki-ninkus // Respublika, 2002-07-12. – P. 4.

53 Valonytë L. Mero þmona jau pradëjo labdaros þygá // Lietuvos rytas, 2002-07-11. – Nr. 133. – P. 2.


partijoms (tam, kas buvo deklaruota ðiame susitarime, ir taipvisada bus pritarta).54

Manyèiau, kad prie pseudoávykiø priskirtinos ir tokios rekla-minio pobûdþio akcijos, kaip suvenyrø ar þenklintø daiktø dova-nojimas rinkëjams: visa tai atkreipia visuomenës bei þiniasklai-dos dëmesá, skatina ilgai aptarinëti (pvz. gabalinio cukrausdëþutës su E. Gentvilo rinkiminiu plakatu, degtukø, druskos beisaldainiø etiketës su R. Pakso ereliu ir lozungais).

Artëjant rinkimø dienai, R. Pakso ðtabas atsiuntë sveikinimolaiðkà Pasvalio rajono kunigams, kuriame kandidatas sveikina suadvento pradþia ir praðo kunigø perduoti nuoðirdþiausius linkë-jimus visai parapijos bendruomenei. Tai sukëlë grieþtà baþnyèiosreakcijà ir taip sutelkë visuomenës dëmesá ties R. Pakso kandida-tûra, privertë vël apie já kalbëti, ginèytis dël ðio veiksmo tinkamu-mo rinkimø kampanijos metu.55

Ryþtas – rinkiminis efektas

Rinkëjas visada pasàmonëje tikisi, kad vienà kartà bus iðrinktastoks politikas, kuris pademonstruos ir valià, ir ryþtà veikti. Tradi-ciðkai tokio politiko vaizdas rinkëjo sàmonëje susikuria remiantisbeveik tautosakiniais elementais, kuriais mûsø senoliai apibûdin-davo herojø bruoþus: dràsus, energingas, iðmintingas, graþus irvisø moterø mylimas blogybiø nugalëtojas. Taigi kiek bemany-tume, kad esame civilizuoti ir racionalûs, liekame pasakø apieprincus mëgëjai, laukiantys, kada gi pagaliau ávyks stebuklas.

Politikos technologai suvokia ðià mûsø silpnybæ ir, artëjant rin-kimø dienai, tampa vis ryðkesniais, herojiðkà elgesá ir ryþtà kovo-

54 Paèkauskaitë A. Susitarimas prieð nusikalstamumà – be opozicijos paraðø // Res-publika, 2002-07-18. – P. 2.

55 Savickas S. Rinkimø vajø bandoma perkelti á baþnyèias // Lietuvos rytas, 2002-12-06. – Nr. 283. – P. 1–2.



ti su blogiu demonstruojanèiais rinkimø personaþais. Tai, ko ge-

ro, vienas ið retesniø atvejø, kai visi kandidatai tampa herojais,

pasiryþusiais vienu ðuoliu perðokti valstybës problemø bedugnæ,

kurios visi kartu nesugebëjo áveikti per iðtisà kadencijà.

Mes, rinkëjai, girdime ausiai mielus siûlymus kardinaliai ið-

spræsti tiek ekonomines, tiek uþsisenëjusias socialines bei kultûri-

nes problemas. Ið pirmo þvilgsnio tokie pasiûlymai priimtini dau-

geliui ir bûtø pakankamai sunku ginti kitokià nuomonæ. Panaðaus

pobûdþio pasiûlymai visada laukiami, taèiau, ásiþiûrëjæ á juos ati-

dþiau, aptiksime daug problemø, kuriø ágyvendinimas reikðtø es-

miná fundamentaliø demokratijos principø paþeidimà: reþimas

Lietuvoje, geriausiu atveju, maþai kuo skirtøsi nuo dabartinio re-

þimo Baltarusijoje.

Liberalø demokratø partijos pirmininkas R. Paksas siûlë iðties

revoliucingas ryþtingø veiksmø programas: mirties bausmæ nu-

sikaltëliams, ðunø pasitelkimà kovai su narkomanija mokyklose.

Taigi daugelis kandidatø prezidento ávaizdá supranta kaip auto-

kratà, stovintá virð visø valdþios institucijø. Bet ar tuomet galësi-

me teigti, kad Lietuvoje sëkmingai vystosi demokratija? Greièiau-

sia ne.

Ryþto deklaravimas visai nereiðkia, kad jau atsiranda naujo

tipo politikas, pasiryþæs kardinaliai ir teisingai iðspræsti mûsø pro-

blemas. Tai tik rinkiminës deklaracijos, kurios atrodo tikroviðkos

vien televiziniø bei laikraðtiniø visuomenës informavimo, arba,

tiksliau, nuomonës formavimo procedûrø dëka. Realiai net ir Ka-

lëdø senelis nesugebëtø mums padëti, nes tai kiekvieno asmeninë

problema, reikalaujanti aktyvios pozicijos bent jau savø proble-

mø atþvilgiu.

Rinkimø kampanija gali sukurti iliuzijà, kad ateina tas, kuris

dirbs uþ mus, taèiau realiai politiko ryþtas tëra iðsvajota mûsø

neryþtingumo kompensacija. Tai, kas ið tikrøjø bûdinga politi-

kams, atsiskleidþia po visø rinkiminiø akcijø, kada nusilupa pla-


katai, o televizinai ávaizdþiai, pilni nuoðirdaus rûpesèio ir rûsty-bës dël to, kà jau seniai galima buvo iðtaisyti, padedami á archyvus.

Originaliu ryþto bei kovingumo deklaravimo pavyzdþiu galibûti teisminiø bylø këlimas bei bylinëjimasis su daug stipresniaiskonkurentais. Taip J. Petraitis „dviem ðalies teismams áteikë ieð-kinius, kuriais praðo pripaþinti ðalies vadovo V. Adamkaus pa-darytà moralinæ þalà jam ir visiems Lietuvos pilieèiams. J. Petrai-tis kaltina prezidentà neveiklumu ir Konstitucijos nepaisymu“.56

Dar po keliø dienø J. Petraitis apkaltino ir prezidento patarëjàD. Kuolá bandymu daryti átakà teismø sprendimams.57

V. Adamkus, tarsi pabudæs ið sàstingio, ëmësi intensyviosneveikliø valdininkø „medþioklës“. Netikëtai imtasi „Sodros“ pro-blemø. Deklaruodamas kategoriðkà reikalavimà dël valstybës tar-nautojø atsakomybës uþ valstybei padarytà þalà, „Valdas Adam-kus kumðèiu porà kartø trinktelëjo á stalà ir kalbëjo pakeltubalsu“.58

Provokacijos

Rinkimø kampanijos negalima ásivaizduoti ir be provokaciniøveiksmø, kuriø tikslas – iðmuðti ið pusiausvyros konkurentus. Vie-na ið rimtesniø provokacijø buvo netikëta A. Paulausko ðtabo vi-daus vartojimui skirto projekto dël rinkimø kampanijos prieðønaikinimo iðvieðinimas. Nors ðis dokumentas nebuvo ðtabo pa-tvirtintas naudojimui, taèiau kilmë buvo akivaizdþiai priskirta jam,taip sukuriant atitinkamà ðtabo veiklos ávaizdá. Buvo siekiama pa-rodyti visuomenei, kad A. Paulauskas pasiryþæs veikti bet kokiais

56 Sotvarienë R. Teismuose – ieðkiniai ðalies prezidentui // Lietuvos rytas, 2002-09-11. – Nr. 210. – P. 3.

57 Pretendentas apkaltino Prezidento patarëjà // Lietuvos rytas, 2002-09-16. –Nr. 214. – P. 2.

58 Ðalies vadovas netvërë pykèiu // Lietuvos rytas, 2002-10-16. – Nr. 240. – P. 2.



metodais, kad tik pasiektø savo tikslà. Taèiau realiai tuo galimabuvo apkaltinti bûtent tuos, kurie organizavo dokumento iðplati-nimà, sukeldami sumaiðtá ir emocijas rinkëjø tarpe.59

Toks rinkimø kampanijos posûkis privertë A. Paulausko ðta-bà bei kandidatui pritarianèius rinkëjus veikti ne pagal numatytàplanà, o keisti savo veiksmø programà reaguojant á susiklosèiu-sià situacijà – dokumento iðplatinimà.60 Ðitaip prieð rinkimø agi-tacijos pabaigà konkurentams pavyko kelioms dienoms iðderintiA. Paulausko ðtabo veiklà.

Kita, ne tiek ryðki visos kampanijos atþvilgiu, provokacija bu-vo Sariø kaime: balsuojant paðtu èia buvo siûloma rinkëjams 10litø, kad ðie balsuotø uþ tam tikrà partijà.61

Na, o viena ið rimèiausiø, galëjusiø kainuoti Lietuvai labai bran-giai, rinkiminiø provokacijø buvo prieð antràjá turà „Vakaro þi-niose“ paskelbta þinia apie galimà Vilniaus banko krizæ – „Vil-niaus bankas praranda klientus“.62 Nors tolesni ávykiai parodë,kad situacija banke visai kitokia, nei buvo iðvieðinta, poveikis rin-kimams jau buvo padarytas.

Prie panaðaus pobûdþio provokacijø galima priskirti ir netie-sioginá V. Adamkaus sugretinimà su nukarðusiais pasaulio dik-tatoriais. Buvo net iðleistas ir nemokamai iðplatintas (350 tûkst.egz. tiraþu) specialiai tam skirtas leidinys.

59 Bruveris V. Rinkëjø vilionei – slapti dokumentai // Respublika, 2002-12-14. –P. 2.

60 Pliusnis V. „Juodosios technologijos“ ir Artûro Paulausko rinkimø strategija //Respublika, 2002-12-17. – P. 4.

61 Paèkauskaitë A. Rinkëjams siûlomi pinigai ir alkoholis // Respublika, 2002-12-20. – P. 2.

62 Kavolëlytë D. Vilniaus bankas praranda klientus // Vakaro þinios, 2003-01-04. – P. 3.


Ávaizdis

Bûtø klaidinga manyti, kad galima sukurti bet koká pageidauja-mà politiko ávaizdá, kad tai tarsi kaukë, kurià galima nudaþyti betkokia spalva ir papuoðti bet kokiais rinkiminiais atributais. Ávaiz-dis yra natûralus, neatsiejamas nuo politiko vieðinamø ar slepia-mø, taèiau egzistuojanèiø, asmens savybiø tæsinys. Taigi politikaigali skaudþiai nudegti manydami, kad tereikia pakviesti suma-nesná rinkimø technologà ir jis jau pasirûpins politiko ir jo parti-jos vieðuoju ávaizdþiu – „padarys veidà“.

Dar ydingesnis poþiûris á ávaizdþio reikðmæ bei jo ribas yratada, kai politikas, uþimantis vienà ar kità postà valstybëje (Sei-mo narys, þymus visuomenës veikëjas, ministras ar prezidentas),mano, kad postas jau pats savaime suteikia tam tikras charizma-tines savybes ir formuoja bei palaiko jo ávaizdá visuomenëje. Norsdaþnai neaiðku koks tai ávaizdis, gal net neigiamas, ir kokiai vi-suomenës daliai jis yra veiksmingas. Ðiø rinkimø atveju V. Adam-kaus komanda bandë eksploatuoti jau susiformavusá prezidentoávaizdá, nors neiðtyrë, kokie ávaizdþio parametrai dominuoja irkaip jie átakoja rinkëjø sàmonæ.

Ðiandien jau visi supranta, kad ðiuolaikinio politiko ávaizdis iðesmës kuriamas kaip televaizdinys. Net jei kandidatas aktyviaibendrauja su visuomene vaþinëdamas po regionus, jo veiksmaibûna sureþisuoti taip, kaip reikalauja teleserialø kûrimo logika.Gyvas politiko bendravimas su þmonëmis yra nauja bûsimo poli-tikos serialo medþiaga.

Net jei ávaizdþio pateikimas yra kruopðèiai suplanuotas ir sis-temingas, atsiranda ávairiø trukdþiø, kurie, kaip realybës prover-þis á rinkëjo sàmonæ, pakeièia ávaizdþio parametrus. Tada hero-jaus vietoje imame matyti pavargusá ir nieko nesuprantantá,gailesèio vertà þmogø. Taip dauguma rinkiminiø komandø ban-dë planingai kurti toká ávaizdá, kad kandidatas atitiktø pagrindi-nius ásivaizduojamo gero politiko kriterijus. Neuþmirðtos iðvar-



dyti visos galimos ir negalimos kandidatø savybës, kuriø gali pri-reikti idealiems politikams. Perþvelgus oficialias kandidatø biog-rafijas, galima rasti tokiø faktø, kurie, ásigilinus á jø prasmæ, nu-stebintø daugelá gerbëjø. Beveik visø kandidatø ávaizdisvisuomeniniø savybiø prasme buvo panaðus: ryþtingi, energingi,nugalintys visus ámanomus trûkumus, nebijantys sakyti tiesà, pri-imantys teisingus sprendimus sudëtingose situacijose, taip pat pa-tyræ ir iðsilavinæ (net V. Ðustauskas pasistengë ástoti á Klaipëdosuniversitetà). Asmeniniø savybiø prasme kandidatø ávaizdis bu-vo toks: tai geri, ðeimà mylintys tëvai ir motinos, graþûs ir sveikifiziðkai bei jautrûs dvasiðkai þmonës.

Esant santykinai panaðiems kandidatø ávaizdþiø parametrams,prieðrinkiminës kampanijos metu vieni ið jø sutelkia rinkëjø dë-mesá, kiti ne, arba net prieðingai – atstumia nuo savæs galimuspotencialius rinkëjus. Prieþastis gali bûti paèiø kandidatø nesi-skaitymas su savo ávaizdþio galimybëmis – ávaizdis negali prieð-tarauti asmens galimybëms bei realioms kandidato savybëms. Ta-èiau papildomà ávaizdþio iðkreipimà skatina konkurentø veikla,nukreipta prieð kandidatà.

Ávaizdþio formavimas ið ðalies gali bûti panaðus á herojinæ pa-sakà, kur didvyris, turintis aibæ teigiamø savybiø, ilgai kovojo suneteisybe, taèiau jo kuklumas neleido prisipaþinti visuomenei, kadtai jis yra tas geradëjas. Taèiau ðtai atëjo lemiamas laikas (rinki-mai), kada nebegalima slëptis, o reikia dràsiai ir vieðai pareikðti –blogis bus nugalëtas, ir yra herojus, kuris tai padarys.

Ryðkiausiai ir nuosekliausiai ávaizdá kûrë R. Pakso komanda.Buvo sutelkti didþiuliai piniginiai bei organizaciniai resursai, pa-skaièiuotas laiko rezervas, ágalinantis pilnai ir ið esmës sustiprintiherojiðkà R. Pakso ávaizdá. O keisti buvo kà. Asmeniniø savybiørinkinyje buvo nusistovëjæs verkðlenanèio ir neryþtingo þmogausvaizdas, o socialinëje srityje reikëjo iðryðkinti organizacines beipolitines savybes, kuriø nesimatë taip ryðkiai, kaip to reikalavorinkimø scenarijus.


Akivaizdu, kad R. Pakso ir jo bendraþygiø sukurta Liberalødemokratø partija ið pat pradþiø susidûrë su ávaizdþio ir siekia-mø tikslø adekvatumo problema. Partija buvo sukurta remiantisdramatinio lyderio buvimo logika, kur dëmesys á R. Paksà bei jamasistuojanèius kolegas buvo formuojamas remiantis melodramið-kai ryðkiais politiniais bei asmeniniais principais, pateikiant juoskaip esminius partijos ar politiko tikslus, vertus pritarimo bei pa-ramos. Nors vëliau R. Paksas teigë, kad jam „buvo klijuojama sei-liaus etiketë“.63

Liberalø demokratø partija, ëmusi keisti savo ávaizdá, ëmë kal-bëti apie naujà – energingà, ryþtingà lyderá. R. Paksas ima kalbëti,kad þino, kà daryti: tvarka ðalyje, atsakomybë uþ veiksmus beiprotingi veiksmai. Nors ið pradþiø dar buvo transliuojamas pa-kankamai neatsakingas samprotavimas apie mirties bausmës grà-þinimà, taèiau visi R. Pakso samprotavimai buvo pakankamai ryð-kûs ir sudarë ryþtingo bei energingo politiko portretà. Labiaupatyræs suprastø, kad taip veikti ar net kalbëti, neatsiþvelgiant árealius pajëgumus bei partiná-politiná jëgø iðsidëstymà ðalies vi-daus ir uþsienio kontekste, yra avantiûristiðka. Deklaruodamasdaugelá kategoriðkø pareiðkimø, R. Paksas ið esmës þadëjo lauþy-ti esamà situacijà, be jokiø garantijø pastatyti naujà. Buvo nesu-vokta, kad demokratija – tai tarsi trapus visuotiniø susitarimøbei abipusiø nuolaidø stiklas, ir mosavimas kategoriðkø principøvëzdu po savæs palieka skeveldras.

Ávaizdþio simbolika, pozicijø teikimo charakteris, agresyvumasir kategoriðkumas buvo ne tiek R. Pakso naujo ávaizdþio kontû-rai, kiek jo asmenybës hiperkompensacija, kuri ypaè tiko rinkimøkampanijai bei jos ákaitinimui. Apgautos rinkëjø ambicijos tapokandidato judëjimo lokomotyvu. Jausdamas skriaudà sau, kon-statuodamas kelio á politikà nebuvimà, rinkëjas R. Pakso siekime

63 Sotvarienë R. Dar kartà aukðtyn – ant erelio sparnø // Lietuvos rytas, 2002-04-08. – Nr. 79. – P. 2.



atrado galimybæ atsirevanðuoti, nes R. Paksas atrodë panaðiai „nu-skriaustas“, t. y. iðeliminuotas ið politikos. Rinkëjo ir R. Pakso emo-cinis susitapatinimas buvo tas, kad jie vienodai giliai pergyvenoizoliacijà nuo politikos elito. Taip R. Paksas tapo artimas rinkëjui,o jo naujasis ávaizdis ëmë dirbti rinkimø tikslui.

R. Pakso veikla pakankamai stipriai siejama su áspûdþiu, kurávisuomenei padarë jo pirmasis atsistatydinimas ið premjero pos-to, leidæs jam ir partijai tikëtis didþiulio visuomenës palaikymo.Taèiau po „ðiltø pritarimo aðarø“ laikotarpio daugiau nieko kon-struktyvaus neávyko. Todël atsiskyrimas nuo Liberalø partijos ta-po nauju stimulu vël atkreipti dëmesá á R. Paksà, o komandai for-muoti nuomonæ apie ðio politiko vaidmená naujoje partijoje, kurpartinës vertybës yra akivaizdþiai personifikuojamos ir sutapati-namos su lyderio nuostatomis.

Taèiau naujoje situacijoje tapo reikalinga ne emocinë masiø pa-laikymo taktika, o darni partinës struktûros, turinèios vieningàtikslà ir realø þinojimà kaip elgtis, veikla. Visi suprato, kad jeiR. Paksas neátvirtins savo autoriteto, neorganizuos dalykinio par-tinës hierarchijos funkcionavimo, jis vël pavirs á vieniðà, uþkom-pleksuotà televizijos herojø, kovojantá su visuomenës interesø ne-atitinkanèiais oponentais.

Ðis politikas pasirodë kaip þmogus, labai lengvai sukuriantisátampas tarp partijos kolegø bei koalicijos partneriø. Visuomenëjeiðkilus autoritetingo ir konstruktyviai veikianèio lyderio poreikiui,emocijomis bei kaprizais paremtos bendrai dirbti pasiryþusiø par-tijos nariø „politinës dramos“ galëjo sulauþyti ávaizdþio vienybæ.

Ávaizdþio vientisumo problemà reikëjo spræsti kuo skubiau.Klausimas iðties buvo sudëtingas, nes sunku apibûdinti, koks giyra R. Paksas? Kada bandai ásiþiûrëti á ðá politikà, pagauni savemàstant, kad jis yra „joks“, t. y. – beveidis. Ádomu kalbëti apiepolitikà, jo pastangas bet kokiu bûdu laimëti, bandyti klasifikuotijo veiksmus, nuostatas bei pozicijas, ir tikëtis, kad R. Paksas, bû-damas pakankamai jautrus ir reaguodamas á tavo samprotavi-mus, ims ir pasitaisys – „ágis veidà“.


Kyla kitas klausimas: koká veidà jis gali ágyti? Atsakymas: R. Pak-sas, kaip ir kiti politikai, negali keistis kaip ðaukia siela, ar, veikiau,rinkiminis ðtabas. Jei jis taip elgtøsi, sulauktø aplinkiniø izoliacijosir rinkëjø abejingumo. R. Pakso pastangos bûti „kitokiu“ buvo apri-botos jo apsupties suvokimo apie politikà, siekiantá prezidento pos-to. Apsuptis darë ið R. Pakso pakankamai „kietà“ lakûnà, siekiantáprezidentauti, bet ne rimtà politikà. Pakakdavo nusileisti ant þe-mës, ir visi galëjo pamatyti, kad herojus netikras.

Drama dël ávaizdþio tokia pat sena, kaip ir teatro iliuzija. Svar-biausia prezidento savybe reiktø laikyti gebëjimà derinti intere-sus tarp ávairiø tarpusavyje prieðtaraujanèiø politiniø grupuoèiø,interesø grupiø, visuomenës sluoksniø. R. Paksas jau buvo pade-monstravæs prieðingas savybes: nesugebëjo normaliai dirbti neiLiberalø partijoje, nei koalicijoje su Naujàja sàjunga. Laimë, Nau-joji sàjunga laiku ir sëkmingai nutraukë ðià koalicijà, konkreèiainurodþiusi trukdþiø ir silpnybiø prieþastá – R. Paksà.

Reiktø pabrëþti, kad ávaizdþio keitimas didþiàja dalimi yra iliu-zija ir paèiam politikui, kada jis kaip strutis verèiamas slëpti gal-và smëlyje, o jam áteigiama, kad niekas jo nemato. Visi viskà ma-to, o realus ávaizdþio keitimas ámanomas tik kaip asmens savybiøkorekcija, nedidelis makijaþas, kada tikrosios politiko savybës pa-daromos labiau matomos, aiðkiau suprantamos.

V. Adamkaus ðtabo þmonës rëmësi reitingø diktuojamu faktu,kad jis yra vertinamas palankiausiai, todël kurdami ávaizdá neper-sistengë, o pasitenkino tik tam tikromis korektûromis, sietinomissu amþiumi, sveikata bei ryþtingumu, ir tai tik atsakydami á kon-kurentø kuriamas neigiamas V. Adamkaus ávaizdþio tendencijas.

A. Paulausko ávaizdis kirtosi su tais neigiamais jo veiklos beiasmens faktais, kurie susikaupë per kelerius jo buvimo Seime me-tus. Asmeniniø savybiø plotmëje iðryðkëjo ir buvo rimtai apþai-dþiamos problemos su keliais papildomais kvadratiniais metraisþemës, kuriuos jis apsitvërë tvora kaip savus. Nors teisiðkai visaði istorija buvo nieko verta, taèiau rinkëjø sàmonëje ji kûrë kardi-



naliai neigiamà politiko ávaizdá. Rinkimø ðtabas nesugebëjo pa-lenkti situacijà á savo pusæ ir paversti ðià istorijà niekine. Kitos,tarsi ir teigiamos, ávaizdþio savybës (iðvaizda, sveikata, geras cha-rakteris) tapo intensyvios konkurentø atakos taikiniu. Nuosekliaiparodijuodami ðias ið principo geras A. Paulausko savybes, „Dvi-raèio televizijos“ aktoriai sukûrë visai kitoká A. Paulauskà, tota-liai uþdengusá tikràjá kandidatà – silpnas, geras iki aðarø ir netu-rintis valios þmogus, tinkantis pasigailëjimui, bet ne politikai.

V. Andriukaièio ávaizdþio parametrai papildomai buvo sutelktities jo partiniu fonu (atstovauja stiprià valdanèiàjà partijà) beiA. Brazausko ápëdinio vaidmeniu. Ðie parametrai, sutvirtinti lai-ku ir vietoje pasirodanèiu átaigiu kalbëtoju bei energingu pole-mistu, turëjo sukurti tikrai gerà rinkimø efektà. Taèiau „Dviraèiotelevizijos“ aktoriai, sukûræ savàjá V. Andriukaièio personaþà, pa-siekë visiðkà rinkiminio ávaizdþio suþlugdymo rezultatà. V. An-driukaièio rinkiminis rezultatas buvo nulemtas nepriekaiðtingosakcijos, atliktos su jo ávaizdþiu. Ið energingo politiko jis pavirto áapsiseiliojusá ir su visais buèiuotis lendantá klounà, á kurá niekasnebegalëjo þiûrëti rimtai.

Taèiau vienu ið ádomiausiø atvejø ðioje rinkiminëje kampani-joje lieka V. Ðerëno ávaizdis, kuris be jokiø stabdþiø buvo teikia-mas visuomenei ne kaip konstruktyvaus politiko vaizdinys, betkaip suabsoliutintas visø galimø, teigiamø ir neigiamø, politikosavybiø rinkinys.


APIBENDRINIMAI

Ðiuolaikinës demokratijos specifika ta, kad kiekvienas privalo de-klaruoti savo nuomonæ bei pozicijà renkamos valdþios atþvilgiu,o valdymo sistema vis labiau remiasi visuomenës nuomone beipasitikëjimu. Taèiau maþai kas gali artikuliuotai ir laisvai sufor-muluoti savo nuomonæ apie valdþià. Daþniausiai mes kaþkà tei-giame remdamiesi emocijomis, aistromis ar paprasèiausiu pase-nusiø ir stereotipiniø nuostatø rinkiniu. Valdþia ir á valdþiàeinantys suvokia ðià situacijà ir naudojasi ja, kaip iðmano. Ðian-dien valdymas daþnai tereiðkia pilieèiø nuomonës kontrolæ.

2002 m. pabaigos Lietuvos prezidento rinkimø kampanija ta-po ryðkiu pavyzdþiu, kaip politikai (profesionaliai arba nelabai)vertina savo galimybes kontroliuoti mûsø nuomonæ ir manipu-liuoti ja taip, kaip suplanuota. Ið to nedarau iðvados, kad smunkapilieèiø politinë sàmonë bei kultûra, kad demokratija pavojuje,nors kontroliuojamos demokratijos apraiðkø bei politikø siekimotai ágyvendinti pavyzdþiø iðties nemaþai. Manyèiau, kad iðgyve-name normalià ávairiø poþiûriø, vertybiniø orientacijø bei politi-niø tikslø rungties bûsenà, kas ir yra vertingiausias demokratijospasiekimas.

Prezidento rinkimai ávyko, laimëjo disciplinuotos rinkimøkomandos, tvarkingos rinkimø vadybos bei ávairiø rinkimø tech-nologijø panaudojimo ðalininkai. Kitaip nei 1997 m. prezidentorinkimuose V. Adamkus prieð A. Paulauskà, R. Paksas prieðV. Adamkø laimëjo su aiðkia persvara, ir niekas negalëtø suabe-joti dël jo pergalës tikrumo. Taèiau politikos laukas turi savybænebaigti politinës konkurencijos santykiø tol, kol nors vienas iðoponentø turi pretenzijø. Ðiø pretenzijø pasireiðkimas politikojesàlygoja átampas, kurios vienaip ar kitaip pasireikð netolimoje at-


eityje ir nulems realias, o ne rinkimiðkai sumodeliuotas, visos ðaliespolitines perspektyvas.

Apibendrindami praëjusius rinkimus galime teigti, kad kandi-dato V. Adamkaus rinkiminës perspektyvos buvo nulemtos jo nuo-seklios ir pakankamai aiðkios pozicijos visuomenëje. Taèiau ji ne-buvo paremta nei disciplinuotu poþiûriu á rinkimø kampanijà,nei gera vadyba, nei rinkimø technologijø panaudojimu. Na, o jopagrindiniø konkurentø, A. Paulausko bei R. Pakso, rinkiminësgalimybës buvo nulemtos keletu sisteminiø prieþasèiø:• A. Paulausko rinkiminë kampanija, palyginus su R. Pakso, star-

tavo labai vëlai. Nors abu kandidatai dirbdami Seime buvo pa-kankamai iððvaistæ savo rinkiminá potencialà, R. Paksas suge-bëjo gana greitai persiorientuoti nuo politiniø debatø bei Seimorutinos ir pereiti prie tiesioginio pasirengimo rinkimams.

• Naujoji sàjunga taip ir nesugebëjo iðsiaiðkinti santykiø su ko-alicijos partneriais. Santykiai su socialdemokratais bei K. Pruns-kienës vadovaujama Naujàja demokratija liko migloti ir de-klaratyvûs. Realiai Naujoji sàjunga bei A. Paulauskas likorungtis vieni prieð visus, tame tarpe ir prieð savo koalicijospartnerius. Tai sàlygojo kairiøjø rinkëjø balsø iðsibarstymà.R. Pakso vadovaujama Liberalø demokratø partija situacijàávertino blaiviau ir neteikë pernelyg dideliø vilèiø partneriøpaieðkai, o susitelkë ties rëmëjø bei interesø grupiø palaiky-mo organizavimu.

• Sudvejinti savivaldybiø tarybø bei LR prezidento rinkimai ga-lëjo atrodyti kaip sëkmingas sprendimas siekiant pigiau ir efek-tyviau laimëti balsus, taèiau realiai beveik visos partijos iðskai-dë savo nedidelius organizacinius, finansinius bei politiniusresursus ir nesugebëjo tinkamai organizuoti nei vienø, nei kitørinkimø. Gal tik Liberalø sàjunga, Centro sàjunga bei TSLK, ku-rios nuo pat rinkimø pradþios, realiai ávertinusios savo galimy-bes, susitelkë ties savivaldybiø tarybø rinkimais ir pasiekë nori-mà rezultatà: laimëjo pakankamai vietø savivaldybiø tarybose.


• Nereikia pamirðti ir to, kad politiniø procesø karnavalizacijaLietuvoje yra pasiekusi toká aukðtà lygá, kad bet kuris ðaliespilietis, nusivylæs savo padëtimi, kaipmat átraukiamas á politi-nio gyvenimo iðjuokimo sistemà ir, tarsi gaudamas moralinækompensacijà, saldþiai juokiasi ið politikos personaþø, net ne-suvokdamas, kad ðis kompensuojantis refleksas laikui bëganttampa stabilia nuostata visos politikos atþvilgiu. Taigi farsøkûrëjai, nesuvokdami pasekmiø (tikëkimës, vedini donkicho-tiðko naivumo), naikina politinës sistemos pagrindus ir suda-ro sàlygas bet kokiam avantiûristui, turinèiam daugiau pini-gø bei áþûlumo, palenkti visuomenæ savo naudai.

Na, o R. Pakso ðalininkai, ëmæsi rinkimø kampanijos metu eska-luoti suprieðinimà socialiniu-turtiniu lygiu, suskaldë visuomenæá elità ir mases. Taip visuomenëje kilo ypaè pavojinga vienas kitoátarinëjimø bei atviro pavydo tendencija – susikûrë socialinio-po-litinio prieðo vizija. Áteigæ, kad egzistuoja prieðai, R. Pakso ðali-ninkai susikûrë ateièiai konfliktø laukà. Ið praktikos tampa aið-ku, kad prieðai – tai ne konkretûs asmenys, o sistema, susidedantiið politikø, politiniø nuostatø, ideologijø, veikianèiø þmoniø pro-fesiniø gebëjimø bei mûsø visø politinës kultûros. R. Pakso ðali-ninkai, patys bûdami ðios sistemos sudedamàja dalim, bus pri-versti kovoti ne su sistemos prieðais, o su savo paèiø klaidomis.Taigi, iðtarus þodá prieðas, neiðvengiamai liesis kraujas.

Pinigai tokiu atveju sëkmingai skinsis kelià á tikràjà valdþià,atrasdami savo klientus ir uþvaldydami juos bei visà jø partijàgreièiau, nei visuomenë gebës susivokti, kas vyksta.

Apibendrinimai 133


PRIEDAS

RINKIMØ KAMPANIJOS CHRONOLOGIJA

Ði ávykiø chronologija yra bandymas parodyti ne visus ávykius,kurie gali bûti átraukti á rinkimø kampanijos metraðtá, o tik tuos,kurie vienaip ar kitaip pakliuvo á þiniasklaidos dëmesá. Pabandy-sime apþvelgti ávykius, átakojusius Lietuvos mediasistemà.

Èia nebus paminëti tokie áspûdingi ir rinkimams reikðmingibei ilgai aptarinëti ávykiai, kuriuos sukëlë „Dviraèio televizija“.Nesiekiu uþtuðuoti jos reikðmës formuojant rinkëjø nuomonæ, tie-siog ði laida buvo rodoma beveik kasdien, todël jà reiktø vertintine kaip specialø ávyká, o kaip nuolatinæ ir ilgalaikæ visos rinkimøinformacinës terpës sudedamàjà, pripaþástant iðskirtinæ jos reikð-mæ manipuliuojant rinkëjø emocijomis, politinëmis nuostatomisbei rinkimø preferencijomis.

Èia nepaminëti ir tie rinkiminiai ávykiai, kurie buvo suplanuotikaip pasikartojantys: kelionës per Lietuvà, R. Pakso skraidymasmalûnsparniu ir pan. Ðiuos ávykius paminëjau tik tuomet, kai jietapdavo iðskirtiniais net numatyto plano rëmuose, arba juos uþ-dengdavo nenumatyti ávykiai.

Prieðrinkiminës veiklos pradþia laikau datà, kada vieno ið kan-didatø ðtabas ar politiniø partijø susirinkimas vieðai pareiðkë apiesavo veiklos, susietos su bûsimais rinkimais, planavimà arba vyk-dymà. Suprantu, kad reali rinkimø ðtabø veiklos pradþia gali bû-ti visai kita, taèiau man rûpëjo parodyti, kada ði veikla atsidûrëþiniasklaidos akiratyje ir buvo uþfiksuota dokumentaliai.


2001-06-13• Tëvynës sàjungos (Lietuvos konservatoriø) taryba savo posë-

dyje patvirtino kandidatus, kurie toliau varþysis tolesniuosevidiniuose partijos kandidato á prezidentus rinkimuose. Dëlpartijos kandidato á prezidentus posto varþysis Tëvynës sà-jungos – konservatoriø frakcijos nariai: buvusi socialinës ap-saugos ir darbo ministrë Irena Degutienë, Rasa Juknevièienë irbuvæs premjeras ir partijos vicepirmininkas Andrius Kubilius.

2001-07-17• Du Seimo Liberalø frakcijos nariai, Egidijus Skarbalius ir bu-

væs aplinkos ministras Henrikas Þukauskas, parengë Konsti-tucijos pataisos projektà, pagal kurá prezidentu galëtø bûtiþmogus, ne vyresnis nei 62 metai. Dabartiniai politikai, kurieávardijami kaip galimi kandidatai á prezidento postà, – ValdasAdamkus, Kazys Bobelis ir Algirdas Brazauskas – yra perko-pæ 60 metø slenkstá. V. Adamkui – 74, A. Brazauskui – 68, oK. Bobeliui – 78 metai.

2001-07-27• V. Ðustauskas vël prabilo apie ketinimus dalyvauti kitø metø

pabaigoje vyksianèiuose prezidento rinkimuose.

2001-07-28• Prezidentas Valdas Adamkus tvirtina, jog sveikata jam leistø

dalyvauti artëjanèiuose Lietuvos vadovo rinkimuose, taèiau ne-atskleidþia, ar ketina rungtis dël antros kadencijos.

2001-08-01• Lietuvos krikðèionys demokratai ragina liberalus aptarti gali-

mybæ bûsimuosiuose prezidento rinkimuose iðkelti vienà de-ðiniøjø politiniø jëgø kandidatà. Tai sakoma partijos „Lietu-vos krikðèionys demokratai“ pirmininko Kazio Bobelio beipartijos valdybos pirmininko Petro Graþulio laiðke opozicinësLiberalø frakcijos Seime seniûnui Rolandui Paksui.


2001-08-04• Krikðèioniø demokratø lyderis Kazys Bobelis bei Lietuvos li-

beralø sàjungos pirmininkas Rolandas Paksas sutarë siekti de-ðiniøjø jëgø konsolidacijos tiek ruoðiantis bûsimiesiems prezi-dento rinkimams, tiek ir dirbant opozicijoje Seime.

2001-08-06• Tëvynës sàjungos (konservatoriø) frakcijos Seime seniûnas

Andrius Kubilius ragina deðiniàsias partijas nesibaiminti pir-miniø rinkimø dël kandidatø á bûsimuosius prezidento rinki-mus idëjos bei planuoti bûsimàjá bendradarbiavimà po jø.

2001-08-08• Lietuvos liberalø sàjungoje (LLS) ryðkëja naujas konfliktas –

tarp partijos pirmininko ekspremjero Rolando Pakso ir vienopartijos vicepirmininkø, Vilniaus mero Artûro Zuoko.

• Paskelbta, kad spalio pradþioje kelios nedidelës deðiniosios par-tijos ketina susijungti á Lietuvos deðiniøjø sàjungà.

• Á vieðumà iðkilo skandalas, kad naujosios daugumos atstovai –socialdemokratai ir socialliberalai – savo partinius reikalus tvar-ko ir uþ mokesèiø mokëtojø pinigus.

• Prezidentas Valdas Adamkus, besirûpindamas degalinës sta-tybai iðkirstu puðynu Druskininkuose, pamirðta netoliese – tojepaèioje savivaldybëje esantá socialiniø problemø kamuojamàVieèiûnø miestelá. Taip teigiama ketvirtadiená iðplatintame Vie-èiûnø profesinës sàjungos „Vienybë“ atvirame laiðke preziden-tui Valdui Adamkui, Seimo pirmininkui Artûrui Paulauskuibei premjerui Algirdui Brazauskui, pasiraðytame 118 ðio2 tûkst. gyventojø turinèio miestelio gyventojø.

• Prezidentui Valdui Adamkui atlikta akmens skaldymo operacija.• Lietuvos socialdemokratø partijos (LSDP) lyderis, premjeras

Algirdas Brazauskas yra trokðtamiausias kandidatas á prezi-dento postà 2002 m. pabaigoje vyksianèiuose rinkimuose. Tairodo liepos pabaigoje bendros Lietuvos ir Didþiosios Britani-jos rinkos ir vieðosios nuomonës tyrimø kompanijos „Baltijostyrimai“ atlikta apklausa.


• Kitàmet vyksianèiuose prezidento rinkimuose gali dalyvautifilosofas ir publicistas Arvydas Juozaitis. Jo pavardë minimatarp galimø Socialdemokratø partijos kandidatø.

2001-08-14• Centro sàjungoje gilëja nesutarimai tarp partijos lyderio Kæs-

tuèio Glavecko ir buvusio jos pirmininko Romualdo Ozolo.

2001-08-17• Naujosios demokratijos partijos (NDP) pirmininkë parlamen-

tarë Kazimiera Prunskienë sutiktø kandidatuoti á prezidentus,jeigu palankiai susiklostytø aplinkybës.

• Liberalø sàjungos lyderiai (LLS) – pirmininkas Rolandas Paksasir buvæs pirmininkas Eugenijus Gentvilas – penktadiená susi-tikæ Panevëþyje sutarë dël procedûrø, po kuriø turëtø paaið-këti, kas vadovaus partijai ir bus jos kandidatas á prezidentus.

• Vyriausios rinkimø komisijos pirmininkas Zenonas Vaigaus-kas paskelbë, kad VRK prieð pusantros savaitës gavo doku-mentø kopijas, patvirtinanèias Seimo nario Vytauto Ðustaus-ko teistumà, ir dabar juos nagrinëja.

2001-08-20• Tëvynës sàjungos (Lietuvos konservatoriø) lyderis parlamen-

taras Vytautas Landsbergis áspëja, kad daugiau negu vieno de-ðiniøjø kandidato iðkëlimas á prezidentus bus naudingas kai-riesiems, nes skaldys deðiniøjø elektoratà.

2001-08-21• Parlamentarë Kazimiera Prunskienë mano, jog Lietuva gali uþ-

daryti Ignalinos atominës elektrinës antràjá reaktoriø ne anks-èiau kaip 2015 m., ir toks pasiûlymas turi bûti pateiktas dery-bose su ES.

• Centro sàjungos (CS) pirmininkas Kæstutis Glaveckas vykstaprivataus vizito á Jungtines Amerikos Valstijas, kur bandys rastilietuviø iðeivijos pritarimà savo planams kitàmet siekti Lietu-vos prezidento posto.


2001-08-25• Partijos „Socialdemokratija 2000“ kandidatas prezidento rin-

kimuose bus partijos pirmininkas Rimantas Dagys. Toká spren-dimà priëmë partijos valdyba.

• Kaiðiadoriø rajone vykusiame Tëvynës sàjungos (Lietuvos kon-servatoriø) sàskrydyje neoficialiai buvo aptarti liberalø ketini-mai dalyvauti pirminiuose deðiniøjø kandidato á prezidentusrinkimuose.

2001-08-27• „Respublikos“ þiniomis, kitø metø pabaigoje vyksianèiuose

Lietuvos prezidento rinkimuose ketina dalyvauti ir ðalies Pra-monininkø konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys. Iðviso tapti ðalies vadovu gali pretenduoti net ðeðiolika asmenø.

2001-08-28• Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) pirmininkas ekspremjeras Ro-

landas Paksas skeptiðkai vertina deðiniøjø kandidato á prezi-dentus pirminiø rinkimø idëjà.

• Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) Kauno Þaliakalnio skyriausatstovai paragino partijos kolegas „nesikarðèiuoti ir neskubë-ti“ perrinkti partijos pirmininko, o partijos lyderiams nutrauktiaiðkinimàsi þiniasklaidoje.

2001-08-29• Liberalø sàjungos lyderis Seimo narys Rolandas Paksas Ðiau-

liuose susitiko su apskrities liberalø lyderiais. Tokie R. Paksosusitikimai su partijos veikëjais numatyti ir kitose apskrityse.Ðiauliø liberalai neslëpë, kad ðios R. Pakso kelionës yra ban-dymas kaip nors iðsilaikyti Liberalø sàjungos lyderio poste.

2001-08-30• Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) valdybos narys Vladas Þal-

nerauskas atvirai prabilo apie nesutarimus partijos vadovy-bëje dël partijos pirmininko pakeitimo.


• Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) valdyba nepritarë siûlymuineeiliniame partijos kongrese surengti partijos pirmininko rin-kimus. Partijos pirmininko rinkimø ðalininkams pritrûko vosvieno balso.

2001-08-31• Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) pirmininkas Rolandas Paksas

teigia esàs ásitikinæs, jog jam pavyks iðlikti partijos pirminin-ku po spalio mënesá ðaukiamo neeilinio partijos kongreso.

2001-09-04• Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) tarybos posëdþio iðvakarëse

partijos lyderis ekspremjeras Rolandas Paksas pareiðkë patssiûlysiàs partijos kongresui balsuoti dël pasitikëjimo juo ir pa-ragino partijos kolegas baigti vieðai aiðkintis santykius.

• Lietuvos socialdemokratø partijos (LSDP) Informacijos centrovadovas parlamentaras Gediminas Kirkilas paneigë, jog social-demokratai jau ðá rudená ketina apsispræsti dël partijos kandi-dato á prezidentus.

2001-09-05• Prezidentas Valdas Adamkus tik po Naujøjø metø þada pra-

neðti savo sprendimà, ar sieks bûti iðrinktas antrajai kadenci-jai per rinkimus kitø metø pabaigoje.

• Daugiau kaip du treèdaliai ið 114 Lietuvos liberalø sàjungos(LLS) tarybos nariø pasiraðë kreipimàsi, kuriame siûlo Anykð-èiuose ðaukiamame tarybos posëdyje atsistatydinti partijos pir-mininkui Rolandui Paksui ir valdybai, o naujà partijos vado-vybæ rinkti neeiliniame kongrese.

• Rolandas Paksas atsistatydino ið Lietuvos liberalø sàjungos(LLS) pirmininko posto, pasiûlius tai padaryti daugumai par-tijos tarybos nariø. Sprendimà jis priëmë Anykðèiuose sureng-tame LLS valdybos posëdyje.


2001-09-06• Seimo Liberalø frakcijos narys Algimantas Matulevièius

spaudos konferencijoje supaþindino su savo siûlomomis Kon-stitucijos pataisomis, kurios turëtø Lietuvoje átvirtinti prezi-dentinës respublikos valdymo modelá, atsisakant premjero pa-reigybës.

2001-09-08• Lietuvos centro sàjunga (CS) bandys tapti centro ir deðinës par-

tijø vienytoja. Tuo tikslu centristai kartu su Vokietijos Friedri-cho Naumanno fondu Vilniuje surengë teorinæ-praktinæ konfe-rencijà tema „Centro-deðinës politikos perspektyvos Lietuvoje“.

• Centro sàjungos atstovai Seime pasiryþæ á savo frakcijà priimtibuvusá Liberalø sàjungos pirmininkà Rolandà Paksà ir jo ko-mandà, jei jis nuspræstø palikti Seimo Liberalø frakcijà.

• Vieðosios nuomonës tyrimø duomenimis premjeras AlgirdasBrazauskas neuþleidþia lyderio pozicijos populiarumo lente-lëje, taèiau já vejasi prezidentas Valdas Adamkus.

2001-09-10• Optimistiðkai kalbëjæ apie kitais metais galintá ávykti Centro ir

Liberalø sàjungø susijungimà, centristai tapo atsargesni. „Kolliberalai neiðsprendë savo vidiniø problemø, jungimosi dar tekspalaukti“, – teigë „Lietuvos rytui“ centristø lyderis Seimo na-rys Kæstutis Glaveckas.

• Krikðèioniø demokratø lyderis Kazys Bobelis nusprendë kol kasneatskleisti savo planø dël dalyvavimo prezidento rinkimuose.

2001-09-12• Atsistatydinimo pareiðkimus laikinajam Liberalø sàjungos val-

dybos pirmininkui Eugenijui Gentvilui áteikë keturi buvæ Ro-lando Pakso Vyriausybës nariai Eugenijus Maldeikis, JonasLionginas, Henrikas Þukauskas ir Dailis Barakauskas.


2001-09-13• Seimo narys, radikalios Lietuvos liaudies sàjungos „Uþ teisin-

gà Lietuvà“ lyderis Julius Veselka neseniai Baltarusijoje vyku-sius prezidento rinkimus vadina demokratiðkais bei reiðkia su-siþavëjimà juos laimëjusio Aleksandro Lukaðenkos asmenybebei valdymo stiliumi.

2001-09-15• Socialdemokratø lyderis Algirdas Brazauskas ir tapæs premje-

ru iðlieka populiariausiø ðalies politikø rikiuotës virðûnëje. Tairodo apklausa, kurià rugsëjo 6–10 dienomis atliko visuome-nës nuomonës ir rinkos tyrimø centras „Vilmorus“.

2001-09-18• Seimo Etikos ir procedûrø komisija rekomendavo pavieðinti

informacijà apie Seimo pirmininko fondo reprezentaciniø lëðøpanaudojimà, nors Seimo nariø darbo sàlygø ástatymas to irnenumato.

2001-09-21• Klaipëdos liberalai ëmësi ginti kai kur spaudoje pastaruoju me-

tu kritikuotà Liberalø sàjungos vadovà, buvusá laikinàjá prem-jerà, ûkio ministrà ir miesto merà Eugenijø Gentvilà. Iðplatin-tas pareiðkimas, smerkiantis spaudos publikacijas, „neigiamaivertinanèias“ Klaipëdos mero E. Gentvilo veiklà.

2001-09-24• Alytuje á susitikimà su trimis konservatoriø pretendentais á ða-

lies prezidento postà susirinko apie ðimtà ðios partijos nariø,rëmëjø bei oponentø.

2001-09-25• Socialdemokratai savo lyderiui ir Vyriausybës vadovui Algir-

dui Brazauskui nutarë duoti dar dvi savaites laiko apsispræsti,ar jis dalyvaus kitàmet vyksianèiuose prezidento rinkimuose.


• Laisvës sàjungos lyderis Seimo narys 56 metø Vytautas Ðus-tauskas nusprendë dalyvauti kitø metø rudená vyksianèiuoseðalies prezidento rinkimuose. Oficialiai kandidatu já ketinamapaskelbti per Laisvës sàjungos konferencijà, kurià numatytasurengti dar ðámet.

2001-09-26• Socialdemokratø partijos lyderis premjeras Algirdas Brazaus-

kas pareiðkë, kad nebelauks, kaip þadëjo anksèiau, paskutinësdienos paskelbti savo sprendimui dël kandidatavimo á prezi-dentus, o padarys tai anksèiau, suderinæs su savo partija.

2001-09-28• Vilniaus universitetinëse Santariðkiø klinikose deðimties gy-

dytojø konsiliumas surengë planuotà iðplëstiná V. Adamkaussveikatos patikrinimà. Prezidento Valdo Adamkaus sveikatàtikrinæ medikai patenkinti iðankstiniais tyrimø rezultatais.

2001-10-01• Paskelbta, kad socialdemokratai siûlys savo partneriams Sei-

me – socialliberalams – apsvarstyti galimybæ artimiausius sa-vivaldybiø rinkimus surengti kartu su prezidento rinkimais.Prezidento rinkimai numatyti 2002 m. gruodþio pabaigoje, osavivaldybiø – 2003 m. kovo mënesá.

2001-10-02• Keturiø opoziciniø vidurio ir deðiniøjø partijø – liberalø, kon-

servatoriø, moderniøjø krikðèioniø demokratø ir centristø –atstovai sutarë tæsti konsultacijas dël nuolat veikianèios politi-nio bendradarbiavimo tarybos ákûrimo.

2001-10-04• Keletà mënesiø buvæs populiarumo lentelës virðûnëje premje-

ras Algirdas Brazauskas uþleido lyderio pozicijà prezidentuiValdui Adamkui, – rodo vieðosios nuomonës tyrimas.


2001-10-06• Buvæs Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) pirmininkas eskprem-

jeras Rolandas Paksas teigia esàs nusiteikæs kelti savo kandi-datûrà á partijos pirmininkus spalio pabaigoje ávyksianèiameLLS kongrese, taèiau galutiná sprendimà priims atsiþvelgda-mas á partijos skyriø nuomonæ.

• Kauno rajono liberalø skyrius nutarë á Lietuvos liberalø sàjun-gos (LLS) pirmininkus siûlyti neseniai ðá postà palikusá Rolan-dà Paksà.

2001-10-08• Didþiausia Seimo opozicinë Liberalø frakcija pritarë moderniø-

jø krikðèioniø atstovø iniciatyvai ásteigti keturiø centro ir deði-nës parlamentiniø partijø Politinio bendradarbiavimo tarybà.

2001-10-11• Buvæs Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) pirmininkas Rolandas

Paksas teigia, jog Liberaliø reformø frakcijos LLS viduje kûri-mas nereiðkia partijos skilimo, o yra sveikintina partijos nariøiniciatyva pareikðti poþiûrá á dabartinius procesus partijoje.

2001-10-13• Prezidentas Valdas Adamkus atmetë kai kuriø valdanèiosios

daugumos parlamentarø kaltinimus kompetencijos virðijimu,kritikuojant kitø ðalies valdþios institucijø sprendimus.

• Klaipëdoje su visuomene susitikæs Seimo opozicijos lyderis Ro-landas Paksas tikino jokia skaldytojiðka veikla Liberalø sàjun-goje neuþsiimàs.

2001-10-18• Socialdemokratø lyderio Algirdo Brazausko vadovaujama Vy-

riausybë per pirmàsias ðimtà dienø nëjo á prieká, o stabdë re-formas ir darë klaidø. Tai Seime surengtoje spaudos konferen-cijoje pareiðkë Seimo opozicijos lyderis, Liberalø frakcijosseniûnas Rolandas Paksas.


• Lietuvos liberalus jaunimas, ávertinæs Vyriausybës 100 dienøveiklà, ragina A. M. Brazauskà prisiimti visà atsakomybæ iratsistatydinti ið uþimamø pareigø.

2001-10-23• Prezidentas Valdas Adamkus, atsisakæs milijonø litø Preziden-

tûros rûmø remontui, dar kartà paragino prioritetà skirti so-cialiniø problemø sprendimui.

2001-10-24• Seimo Tëvynës sàjungos – konservatoriø frakcijos narë Rasa

Juknevièienë pasiûlë atsisakyti ástatymo nuostatos, kad kaden-cijà baigusiam prezidentui yra suteikiama poilsiavietë su ap-tarnavimu.

• Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) skyriai baigë kelti kandida-tus á naujà partijos vadovybæ, kurios rinkimai ávyks Panevë-þyje rengiamame LLS kongrese. LLS sekretoriato duomenimis,buvusio partijos pirmininko ir buvusio ûkio ministro Eugeni-jaus Gentvilo kandidatûrà iðkëlë 5 skyriai, buvusio partijos pir-mininko, ekspremjero ir Liberalø frakcijos Seime seniûno Ro-lando Pakso kandidatûrà – 4 skyriai, be to, po vienà skyriøiðkëlë Seimo nariø Algimanto Matulevièiaus ir Alvydo Meda-linsko kandidatûras.

2001-10-27• Naujuoju Lietuvos liberalø sàjungos pirmininku iðrinktas bu-

væs ûkio ministras Eugenijus Gentvilas. Uþ E. Gentvilà balsa-vo 374 á LLS kongresà susirinkæ partijos nariai. Uþ pagrindinájo varþovà ekspremjerà Rolandà Paksà balsavo 208 liberalai.Kongreso dalyviai nusprendë, kad vienam ið ðiø dviejø kandi-datø tapus partijos pirmininku, kitas automatiðkai taps jo pa-vaduotoju.

• Lietuvos liberalø sàjungos pirmininku Panevëþyje vykusiamepartijos kongrese iðrinktas Eugenijus Gentvilas sako, kad kar-tu su Rolandu Paksu pirmiausia stengsis suvienyti liberalus.


2001-10-29• Spaudos konferencijoje Seime Socialdemokratinës koalicijos

frakcijos (SDKF) seniûnas Juozas Olekas pareiðkë, kad LSDPsvarstys valdanèiosios daugumos partneriø – Naujosios sàjun-gos (NS, socialliberalø) siûlymà savivaldybiø rinkimuose da-lyvauti bendrais sàraðais.

• Nelaimëjæs Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) pirmininko rinki-mø, Rolandas Paksas iðtesëjo savo paþadà atsistatydinti ið Libe-ralø frakcijos Seime seniûno pareigø. Liberalø frakcijos posëdy-je R. Paksas praneðë atsistatydinàs ið frakcijos seniûno pareigø.

2001-10-30• Socialdemokratai ir socialliberalai paneigë praneðimus apie

bendro kandidatø sàraðo sudarymo galimybes savivaldybiøtarybø rinkimuose.

2001-10-31• E. Gentvilas paragino R. Paksà nesitraukti ið frakcijos vado-

vø. Neatmetama galimybë, kad ir partijos valdyba bandysátikinti R. Paksà nesitraukti ið frakcijos vadovo ir opozicijoslyderio posto.

2001-11-05• Tëvynës sàjungos (Lietuvos konservatoriø) skyriai pradëjo sa-

vaitæ truksiantá iðankstiná balsavimà dël partijos kandidato áprezidentus. Ðiuose rinkimuose varþosi trys Tëvynës sàjun-gos – konservatoriø frakcijos Seime nariai: Andrius Kubilius,Irena Degutienë ir Rasa Juknevièienë.

• Nesigilindamas á Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) vidines pro-blemas, prezidentas Valdas Adamkus ragina liberalø lyderiusbûti Seime stipria opozicine jëga.

2001-11-07• Baltijos TV þurnalistas Vytautas Matulevièius ketina kreiptis á

teismà dël publikacijø spaudoje, o á prokuratûrà – dël perse-


kiojimo uþ kritikà, kurá, jo nuomone, vykdo Lietuvos pareigû-nas, Seimo narys Viktoras Uspaskich.

• Socialdemokratø partijos vadovas, ministras pirmininkas Al-girdas Brazauskas ir toliau iðlieka populiariausiu kandidatu áðalies prezidento postà, – rodo vieðosios nuomonës tyrimas.

2001-11-10• Seime susitikæ Lietuvos deðiniøjø sàjungos (LDS) ir Lietuvos

krikðèioniø demokratø (LKD) lyderiai Arûnas Þebriûnas irKazys Bobelis sutarë bendradarbiauti vienijant centro ir deði-nës partijas.

• Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinis di-rektorius Valentinas Milaknis teigia, jog Seimo pirmininkas Ar-tûras Paulauskas neturi priekaiðtø dël galimybiø visuomeni-nio transliuotojo laidose iðsakyti savo pozicijà.

2001-11-11• Ekspremjeras Andrius Kubilius iðrinktas Tëvynës sàjungos

kandidatu kitais metais vyksianèiuose prezidento rinkimuose.• Tëvynës sàjungos pirmininkas Vytautas Landsbergis mano,

kad partijos kandidato á prezidentus iðkëlimas turëtø paska-tinti kitas deðiniàsias centro politines jëgas greièiau apsispræs-ti dël bendro kandidato këlimo.

2001-11-15• Lietuvos liberalø lyderis Eugenijus Gentvilas bei Lietuvos de-

ðiniøjø sàjungos vadovas Arûnas Þebriûnas treèiadiená aptarëtolesnio deðiniøjø vienijimosi klausimus.

• Augant prezidento Valdo Adamkaus rëmëjø gretoms, jis an-trà mënesá ið eilës uþima pirmàjà populiariausiø politikø sàra-ðo vietà. Tai rodo apklausa, kurià lapkrièio 8–12 dienomis atli-ko visuomenës nuomonës ir rinkos tyrimø centras „Vilmorus“.


2001-11-22• Didþiausios parlamentinës opozicijos partijos – Lietuvos libe-

ralø sàjungos (LLS) – lyderiai prognozuoja, jog socialdemok-ratø lyderio Algirdo Brazausko Vyriausybë dël savo klaidø iraktyvios opozicijos veiklos gali þlugti dar iki prezidento rinki-mø, kurie ávyks kitø metø pabaigoje.

2001-11-23• Savivaldybës nepritaria valdanèiosios socialdemokratø parti-

jos idëjai kitø metø pabaigoje vienu metu surengti prezidentoir savivaldybiø tarybø rinkimus.

2001-11-24• Tëvynës Sàjungos (Lietuvos konservatoriø) konferencijoje be-

veik vienbalsiai, susilaikius tik vienam delegatui, kandidatu áprezidentus patvirtintas partijos pirmasis vicepirmininkasAndrius Kubilius.

• Centro sàjungos (CS) pirmininku perrinktas parlamentarasKæstutis Glaveckas.

2001-11-25• Tëvynës Sàjunga (Lietuvos konservatoriai) kvieèia centro de-

ðiniàsias jëgas bendram veikimui, siûlo iðsirinkti bendrà kan-didatà prezidento rinkimams ir paþymi, kad tik sutelktos de-ðiniøjø pastangos gali ið esmës pasiprieðinti ilgalaikiamkairiøjø ásivieðpatavimui visø lygiø valdþios struktûrose.

• Centro sàjunga ketina iðlikti partija, drauge veikianti su Cen-tro deðiniosiomis politinëmis partijomis. Savo artimiausiaispartneriais ji kvieèia bûti Lietuvos liberalø sàjungà ir Moder-niøjø krikðèioniø demokratø sàjungà.

2001-11-30• Socialdemokratai mano, jog dauguma Lietuvos rinkëjø prita-

ria jø pasiûlymui vienu metu surengti prezidento ir savival-dybiø rinkimus, todël deðiniosios partijos ðiai idëjai oponuojanepagrástai.


2001-12-03• Didþiausia opozicinë Seimo Liberalø frakcija siûlys kandidatu

á Seimo pirmininko pavaduotojus buvusá frakcijos seniûnà eks-premjerà Rolandà Paksà.

2001-12-06• Vilniuje prasidëjo Kazimieros Prunskienës vadovaujamos Nau-

josios demokratijos partijos (NDP) tarybos posëdis, kuriameketinama priimti dokumentus dël NDP ir Lietuvos valstieèiøpartijos (LVP) jungimosi.

2001-12-07• Moderniøjø krikðèioniø demokratø sàjunga (MKDS) ir Tëvy-

nës sàjunga (Lietuvos konservatoriai) ketvirtadiená pradëjo de-rybas dël politinio aljanso sudarymo.

• Tëvynës sàjunga (Lietuvos konservatoriai) ir Lietuvos politi-niø kaliniø ir tremtiniø sàjunga pasiraðë susitarimà dël ilga-laikës politinës partnerystës.

2001-12-08• Socialdemokratø lyderiui Algirdui Brazauskui tapus minist-

ru pirmininku, jo populiarumas tolydþio maþëja. Tai liudijadienraðtyje „Lietuvos rytas“ skelbiami visuomenës nuomonëstyrimo duomenys apie þmoniø palankumà.

• Nepaisant keliais procentais sumaþëjusio prezidento ValdoAdamkaus populiarumo, jis iðlieka tarp palankiausiai verti-namø Lietuvos visuomenës veikëjø. Tai rodo apklausa, kuriàlapkrièio 29 – gruodþio 3 dienomis atliko visuomenës nuomo-nës ir rinkos tyrimø centras „Vilmorus“.

• Lietuvos krikðèioniø demokratø taryba vienbalsiai palaikë sa-vo pirmininko Kazio Bobelio kandidatûrà á ðalies vadovo postà.

2001-12-10• Jeigu bûtø iðrinktas prezidentu, partijos „Lietuvos krikðèionys

demokratai“ (LKD) lyderis Seimo narys Kazys Bobelis siektø,kad bûtø ásteigtas viceprezidento postas.


2001-12-13• Populiarumu premjeras Algirdas Brazauskas nusileido ne tik

prezidentui Valdui Adamkui, bet ir krikdemø lyderiui KaziuiBobeliui, – rodo vieðosios nuomonës tyrimas.

2001-12-14• Neátakingos ir maþos Reformø partijos pirmininkas Algirdas

Pilvelis þada gráþti á politikà. Spaudos konferencijoje dabarti-nis laikraðèio „Lietuvos aidas“ redaktorius ir kontrolinio akci-jø paketo savininkas Algirdas Pilvelis pareiðkë gráþtàs á politi-kà su ðûkiu „Stabdykime þmoniø þudymo maðinà“.

• Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) pirmininko pavaduotojas,ekspremjeras Rolandas Paksas nedalyvaus partijos kandida-to á prezidentus rinkimuose. „Partijos kandidato rinkimuoseað nedalyvausiu“, – BNS sakë R. Paksas, pavadinæs rinkimus„partiniu þaidimu“. Taèiau LLS pirmininko pavaduotojas at-sisakë atskleisti, ar apskritai ketina dalyvauti ðalies prezidentorinkimuose.

2001-12-15• Susijungusios Naujosios demokratijos (NDP) ir Lietuvos vals-

tieèiø (LVP) partijos savo pirmininke iðrinko Kazimierà Pruns-kienæ ir iðkëlë jà savo kandidate ðalies prezidento rinkimuose.

2001-12-19• Premjeras Algirdas Brazauskas kitø metø viduryje þada apsi-

spræsti, ar sieks Lietuvos prezidento pareigø, ir leido suprasti,kad yra vienintelis socialdemokratø kandidatas á ðá postà.

2001-12-22• Liberalø frakcija ir Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) valdyba

davë laiko partijos vicepirmininkui Rolandui Paksui ir jo ðali-ninkams apsispræsti dël iðëjimo ið frakcijos iki gruodþio 28 die-nà numatomo partijos tarybos posëdþio.


2001-12-21• Vilniuje posëdþiavusi Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) taryba

pakartojo ankstesnæ partijos valdybos ir parlamentinës Libe-ralø frakcijos nuostatà, jog Seime partijai gali atstovauti tikviena frakcija. Taip partijos taryba davë þinià prieð savaitæ iðLiberalø frakcijos pasitraukusiam partijos pirmininko pava-duotojui Rolandui Paksui ir deðimèiai jo bendraþygiø, jog darvienos liberalø frakcijos kûrimas nebus toleruojamas. LLS ta-ryba taip pat pareiðkë, jog vienuolikos liberalø pasitraukimasið frakcijos Seime padarë „didelæ þalà“ ne tik LLS, bet ir visaibrandintai centro ir deðiniojo sparno partijø vienybei.

2001-12-28• Pasak apklausos, kurià atliko rinkos ir vieðosios nuomonës ty-

rimø kompanija „Baltijos tyrimai“, aplenkæs prezidentà ValdàAdamkø, premjeras Algirdas Brazauskas tapo populiariausiukandidatu á ðalies prezidento postà.

2002-01-03• Liberalø sàjungos pirmininkas Eugenijus Gentvilas nëra kate-

goriðkai nusiteikæs dël Rolando Pakso ir jo bendraþygiø, pasi-traukusiø ið Liberalø frakcijos Seime. Jis nesiûlytø partijos val-dybai svarstyti jø paðalinimo ið partijos klausimo, o ragintøieðkoti ðvelnesnio varianto. E. Gentvilas sakë konkreèiø for-muluoèiø dar neþinàs.

• Liberalø sàjungos valdyba nutarë sustabdyti Rolando Paksoir jo bendraþygiø, pasitraukusiø ið Liberalø frakcijos Seime,narystæ partijoje tol, kol jie sugráð á parlamentinæ frakcijà.

2002-01-07• Ið Liberalø frakcijos Seime su bendraminèiais pasitraukæs eks-

premjeras Rolandas Paksas pareiðkë ketinàs ruoðtis preziden-to rinkimams, nors teigia kol kas galutinai dar neapsisprendæsdël kandidatavimo.


• Ið Liberalø frakcijos Seime pasitraukæs buvæs premjeras Rolan-das Paksas ir jo ðalininkai nusprendë ákurti atskirà frakcijà beiapsisprendë dël jos pavadinimo ir vadovø.

2002-01-08• Pasitraukæ ið Seimo Liberalø frakcijos, Rolando Pakso ðalinin-

kai áteikë Seimo pirmininkui Artûrui Paulauskui praðymà ofi-cialiai áteisinti savo ákurtà Nepriklausomà frakcijà. Ðios frakci-jos seniûnas bus Seimo narys Eugenijus Maldeikis, seniûnopavaduotojas – Henrikas Þukauskas.

2002-01-09• Lietuvos liberalø sàjungoje (LLS) á neregistruotà Liberaliø re-

formø frakcijà susibûræ ekspremjero Rolando Pakso ðalinin-kai pasiûlë LLS pirmininkui Eugenijui Gentvilui ir partijos val-dybai kuo skubiau „garbingai atsistatydinti“.

2002-01-11• Liberalø frakcijà palikæs buvæs liberalø lyderis Rolandas Pa-

ksas bando iðsiderëti, kad Seimo vadovas Artûras Paulauskaspasiûlytø jam penktojo Seimo vicepirmininko postà.

• Socialliberalai neigia þiniasklaidos praneðimus, jog jie veda ne-oficialias derybas su valdanèiosios daugumos partneriais so-cialdemokratais dël galimybës bendru kandidatu á preziden-tus kelti dabartiná Naujosios sàjungos (socialliberalø) lyderáSeimo pirmininkà Artûrà Paulauskà.

2002-01-12• Seimo neeiliniame plenariniame posëdyje paskelbta apie nau-

jos parlamentinës frakcijos – Nepriklausomos frakcijos ákûri-mà. Nepriklausomà frakcijà ákûrë buvæs Lietuvos liberalø sà-jungos (LLS) lyderis ekspremjeras Rolandas Paksas ir devynijo ðalininkai.

• Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) Antakalnio skyriaus tarybadauguma balsø nusprendë paðalinti ið partijos buvusá LLS ly-derá ekspremjerà Rolandà Paksà.


2002-01-14• Centro sàjungos (CS) valdybos narys parlamentaras Virgini-

jus Martiðauskas ragina svarstyti ne tik liberalø ir centristøbendradarbiavimo kitais metais numatytuose savivaldybiø rin-kimuose galimybæ, bet ir bendros Seimo frakcijos kûrimà.

2002-01-16• Liberalø sàjungos valdyba uþ elgesá, nesuderinamà su parti-

jos tikslais ir ástatais, ið savo gretø paðalino dar penkis Rolan-do Pakso bendraþygius. Tai Seimo Liberalø frakcijà palikæ irásteigæ Nepriklausomà frakcijà Seimo nariai Dailis Alfonsas Ba-rakauskas, Vytautas Lapënas, Egidijus Skarbalius, Vladas Þal-nerauskas ir Henrikas Þukauskas.

2002-01-18• Prezidentas Valdas Adamkus, kuris galëtø bûti vienu realiau-

siø kandidatø ðiemet ávyksianèiuose prezidento rinkimuose,kol kas neskelbia, ar sieks pasilikti valstybës vadovo poste ant-rajai kadencijai.

2002-01-21• Paskelbta, kad savo politinæ organizacijà imasi kurti ið Libera-

lø sàjungos paðalintas Rolandas Paksas ir jo ðalininkai. Rolan-do Pakso bendraþygiai nusprendë ákurti Liberalø demokratøpartijà.

2002-01-25• Naujosios sàjungos kandidatai per savivaldybiø rinkimus tau-

tos simpatijas ketina uþkariauti kurdami paprastø þmoniøávaizdá. Taip elgtis bûsimiems partijos kandidatams patariaNaujosios sàjungos prezidiumo parengtos ir patvirtintos in-strukcijos. Jos jau iðdalytos partijos skyriuose.

• Tarp valdanèiosios Socialdemokratinës koalicijos frakcijos irsocialdemokratø lyderio Algirdo Brazausko vadovaujamos Vy-riausybës bræsta nesutarimai. Valdanèioji frakcija iðkvietë


premjerà ir visà ministrø kabinetà. Ðio susitikimo iniciatorius –Seimo vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis.

2002-01-26• Seimo rinkimuose daugiausiai Lietuvos gyventojø balsuotø uþ

Lietuvos socialdemokratø partijà, o skilinëjanti Lietuvos libe-ralø sàjunga prarado didelæ dalá savo rëmëjø. Tai rodo apklau-sa, kurià sausio 17-20 dienomis atliko visuomenës nuomonësir rinkos tyrimø centras „Vilmorus“.

2002-01-28• Centro sàjungos lyderis parlamentaras Kæstutis Glaveckas tei-

gia, jog centristai jau baigë „paruoðiamàjá etapà“ derybose suLietuvos liberalø sàjunga dël bendrø kandidatø sàraðø bûsi-muose savivaldybiø tarybø rinkimuose sudarymo.

• Naujosios sàjungos kandidatas á prezidentus turëtø bûti pa-skelbtas rugpjûèio pabaigoje ar rugsëjo pradþioje. Tai, duoda-mas interviu „Þiniø radijui“, sakë Seimo ir Naujosios sàjun-gos lyderis Artûras Paulauskas.

2002-01-30• Prezidentas Valdas Adamkus iðlieka populiariausiu visuome-

nës veikëju. Pasak apklausos, kurià sausio 17–23 dienomis at-liko rinkos ir vieðosios nuomonës tyrimø kompanija „Baltijostyrimai“.

• Á Ðiaulius su bendraminèiais atvykæs Rolandas Paksas persivi-liojo á savo ðalininkø stovyklà ðiaulieèiø liberalø lyderá Valen-tinà Mazuroná. Ðiaulietis taps R. Pakso kuriamos Liberalø de-mokratø partijos vienu steigëjø.

2002-02-01• Verslininkas Algirdas Pilvelis, vadovaujantis nedidelei Refor-

mø partijai, nusiuntë laiðkà Rusijos prezidentui Vladimirui Pu-tinui, kuriame praðo Rusijos valstybës lëðomis atstatyti Lietu-vos valdovø rûmus Vilniuje.


• Kaune apsilankæs kuriamos Lietuvos liberalø demokratijospartijos (LLDP) lyderis Rolandas Paksas surado èia kelis ðim-tus rëmëjø.

2002-02-04• Ið galimø kandidatø á prezidentus daugiausia Lietuvos gyven-

tojø norëtø matyti ðiame poste dabartiná ðalies vadovà ValdàAdamkø. Jei artimiausià sekmadiená vyktø Lietuvos preziden-to rinkimai.

2002-02-06• Negausi Moderniøjø krikðèioniø demokratø sàjunga (MKDS)

ragina vidurio deðiniojo sparno politines jëgas tartis dël vienokandidato artëjanèiuose prezidento rinkimuose.

2002-02-08• Buvusio Lietuvos liberalø sàjungos lyderio, dukart eksprem-

jero Rolando Pakso ðalininkø grupë, Seime susibûrusi á Nepri-klausomà frakcijà (NF), pareiðkë nesijungsianti nei prie oficia-lios opozicijos, nei prie valdanèiosios daugumos.

2002-02-09• Valdanèiosios Naujosios sàjungos (NS, socialliberalø) lyderis

Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas paragino partijà reng-tis artëjantiems prezidento ir savivaldybiø rinkimams, taèiausavo asmeninës pozicijos dël to neiðsakë.

2002-02-12• Centro ir deðinës partijø kandidatai á prezidentus ignoravo Mo-

derniøjø krikðèioniø demokratø sàjungos (MKDS) iniciatyvasurengtà pasitarimà dël galimo bendradarbiavimo ðiø metøgruodá vyksianèiuose prezidento rinkimuose.

2002-02-14• Artëjant prezidento rinkimams Naujoji sàjunga (socialliberalai)

svarsto, kas pergalës atveju galëtø pakeisti dabartiná partijos va-


dovà Artûrà Paulauskà. Kaip realiausia kandidatë á sociallibe-ralø vadovus minima vos spëjusi partijon ástoti dabartinë socia-linës apsaugos ir darbo ministrë Vilija Blinkevièiûtë.

2002-02-15• Seimo narys liberalas Algimantas Matulevièius uþsiminë apie

galimybæ kelti savo kandidatûrà á Lietuvos prezidento postà.

2002-02-20• Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) ir Centro sàjungos (CS) dar-

bo grupës baigë derinti ir parafavo susitarimo dël glaudesniobendradarbiavimo projektà.

2002-02-25• Seimo valdanèiosios daugumos atstovai socialdemokratai prie-

kaiðtauja ðalies Prezidentûrai dël per maþo dviejø valdþios ins-titucijø bendradarbiavimo eurointegracijos klausimais, anot jøpasigendama paties prezidento pozicijos dël derybø su Euro-pos Sàjunga.

2002-03-09• Vilniuje Nacionaliniame dramos teatre ávyko steigiamasis Li-

beralø demokratø partijos (LDP) suvaþiavimas, kuris patvir-tino partijos programà, ástatus bei iðsirinko vadovybæ.

• Ekspremjeras Rolandas Paksas iðrinktas naujos Liberalø de-mokratø partijos (LDP) pirmininku.

• Su anykðtënais susitikæs Seimo narys liberalas Algimantas Ma-tulevièius siûlë susirinkusiems pasiraðyti kreipimàsi, kuriuojis bûtø raginamas siekti prezidento posto.

2002-03-16• Lietuvos centro sàjungos (LCS) taryba nusprendë siûlyti savo

partijos lyderá Kæstutá Glaveckà kandidatu á prezidentus.• Lietuvos centro sàjungos taryba bendru sutarimu patvirtino

su Lietuvos liberalø sàjunga sudaryto susitarimo dël glaudes-nio bendradarbiavimo principus.


2002-03-20• Dosniausia oficiali ankstesniø rinkimø rëmëja, stambiausius

verslininkus vienijanti Lietuvos pramonininkø konfederacijapaskelbë neketinanti aktyviai dalyvauti pirmajame preziden-to rinkimø ture.

• Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) valdyba nusprendë partijostarybai siûlyti kandidatu á prezidentus iðkelti LLS pirmininkàEugenijø Gentvilà.

2002-03-21• Paskelbta, kad Liberalø demokratø partijos pirmininko eks-

premjero Rolando Pakso prezidento rinkimø kampanijà pa-dës organizuoti prieðtaringai pagarsëjæ buvæs Seimo narysAudrius Butkevièius.

2002-03-22• Lietuvos deðiniøjø sàjunga (LDS) siûlo kitoms deðiniosioms ir

vidurio politinëms jëgoms prezidento rinkimuose kelti ir rem-ti dabartiná prezidentà Valdà Adamkø.

2002-03-23• Visuomenës veikëjø rikiuotëje lyderiai nesikeièia. Kuris laikas

daugiausia palankiø vertinimø surenka ðalies prezidentasV. Adamkus ir Seimo narys K. Bobelis. Kovà gerokai padau-gëjo þmoniø, teigiamai vertinanèiø parlamentaræ K. Prunskie-næ. Be to, sumaþëjo ir ðios politikës oponentø. Tai parodë vi-suomenës nuomonës ir rinkos tyrimø centro „Vilmorus“ kovo14–17 dienomis surengta reprezentacinë apklausa.

• Lietuvos socialdemokratø partijos (LSDP) taryba nutarë, kadpartijos kandidatà prezidento rinkimuose iðkels rugpjûèio–rugsëjo mënesá suðauktas suvaþiavimas.

• Tëvynës sàjungos (Lietuvos konservatoriø) partinëje konferen-cijoje nuspræsta nuo balandþio pradëti platinti anketas, kurio-se rinkëjai galëtø iðsakyti aktualiausias problemas ir pasiûlytijø sprendimo bûdus.


2002-03-25• Socialdemokratai tikisi, kad kitos politinës jëgos palankiai su-

tiks jø tarybos sprendimà prezidento ir savivaldybiø tarybørinkimus surengti vienu metu.

2002-03-29• Seimo narys, Liberalø demokratø partijos pirmininkas Rolandas

Paksas ragina Lietuvoje gràþinti mirties bausmæ, o moksleiviusdël narkotikø vartojimo siûlo tikrinti su specialiais ðunimis.

2002-04-02• Lietuvos respublikos prezidentas Seime perskaitë metiná pra-

neðimà, kuris politikø buvo vertinamas, ir kaip prieðrinkimi-nis aktas.

• Liberalai ir konservatoriai skelbia, kad jau pirmajame ture ðiøpartijø bendru kandidatu gali tapti vienas ið ðiø partijø lyde-riø – A. Kubilius arba E. Gentvilas.

2002-04-03• Liberalø demokratø partijos lyderis Rolandas Paksas bei prem-

jeras Algirdas Brazauskas pietavo kartu. Jø pokalbis prie pie-tø stalo buvo ávairiai komentuojamas ir buvo teigiama, kadvyko derybos dël galimo R. Pakso ir socialdemokratø bendra-darbiavimo Seime bei rinkimø metu.

• Seime vyko liberalø, konservatoriø, centristø bei moderniøjøkrikðèioniø demokratø atstovø derybos dël susitarimo, áparei-gojanèio ið rinkimø kovos pasitraukti tà kandidatà, kuris prieðpirmàjá prezidento rinkimø turà bus maþiau populiarus.

2002-04-04• Premjeras Algirdas Brazauskas pasikvietë kartu papietauti sa-

vo pirmtakà – ekspremjerà Rolandà Paksà, kuris neseniai ákû-rë Liberalø demokratø partijà (LDP).


2002-04-08• Prezidentas Valdas Adamkus vetavo kovo pabaigoje Seimo pri-

imtas Vyriausybës ástatymo pataisas.

2002-04-09• Parlamentinio Teisës ir teisëtvarkos komiteto (TTK) pirminin-

kas Aloyzas Sakalas pirmadiená Seimo seniûnø sueigoje pa-siûlë parlamento vardu kreiptis á Konstituciná Teismà (KT) dëlprezidento galiø vetuojant ir pasiraðant parlamento priimtusástatymus.

• Valdanèioji socialdemokratø partija (LSDP) iðsirinko tris po-puliariausius partijos narius bei galimus kandidatus prezidentorinkimuose, tuo atveju, jeigu ðalies vadovo posto atsisakytøsiekti partijos lyderis premjeras Algirdas Brazauskas – Èeslo-và Jurðënà, Justà Vincà Palecká bei Vytená Andriukaitá.

• Visuomenës nuomonës ir rinkos tyrimø centro „Vilmorus“ at-liktos apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojaiðalies prezidentu labiausiai norëtø matyti iðsilavinusá ir iðma-nantá politikos bei valstybës reikalus þmogø, ir kaip tinkamiau-sià prezidentà ávardija dabartiná premjerà Algirdà Brazauskà.

• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas pasiûlë Valstybës tarny-bos ástatymo pataisas, kurios neleistø politikams iðvengti asme-ninës atsakomybës, prisidengiant kolektyviniais sprendimais.

2002-04-10• Lietuvos ir Didþiosios Britanijos rinkos bei vieðosios nuomo-

nës tyrimø kompanija „Baltijos tyrimai“ paskelbë rezultatus,kuriuose Krikðèioniø demokratø lyderis Kazys Bobelis ir pre-zidentas Valdas Adamkus yra palankiausiai vertinami visuo-menës veikëjai.

• Valdanèiosios Seimo Socialdemokratø koalicijos frakcijos va-dovybë apkaltino Prezidentûrà bandymais sukelti konfronta-cijà tarp ðalies vadovo Valdo Adamkaus ir premjero AlgirdoBrazausko.


2002-04-11• Prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadiená kreipësi á sociali-

nës apsaugos ir darbo ministræ Vilijà Blinkevièiûtæ, praðyda-mas imtis visø priemoniø, kad nepasikartotø tokios tragedi-jos kaip Raseiniuose, kur savo trejø metø sûnø nuþudë VidaAuktûnienë.

• Centro sàjungos (CS) valdyba suformavo Jungtiná prezidentoir savivaldybiø rinkimø ðtabà, kuriam vadovauti pavesta par-tijos pirmininko pavaduotojui, buvusiam Seimo nariui AlgiuiÈaplikui.

• Lietuvos socialdemokratø partijos rinkimø ðtabui vadovaujaðios partijos frakcijos Seime seniûnas Juozas Olekas.

2002-04-12• Preliminariai 80% valdanèiosios Naujosios sàjungos (NS, so-

cialliberalø) partijos skyriø pasisako uþ socialdemokratø pa-siûlymà paankstinti 2003 m. numatytus savivaldybiø tarybørinkimus ir surengti juos kartu su ðiø metø gruodyje numaty-tais prezidento rinkimais.

• Liberalø demokratø partijos (LDP) pirmininkas Rolandas Pa-ksas, kuris sako ketinàs dalyvauti ðiemet ávyksianèiuose pre-zidento rinkimuose, ragina dabartiná ðalies vadovà ValdàAdamkø imtis „tvirta ranka“ kontroliuoti teisësaugos institu-cijø darbà.

• Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) taryba vienbalsiai patvirtinopartijos pirmininko Eugenijaus Gentvilo kandidatûrà á ðaliesprezidentus.

2002-04-15• Naujosios sàjungos (NS, socialliberalø) Ðiauliø skyriaus val-

dyba pirmadiená vienbalsiai paðalino buvusià Ðiauliø miestomeræ Vidà Stasiûnaitæ ið partijos.

2002-04-17• Seimo pirmininko pavaduotojas liberalas Gintaras Steponavi-

èius siûlo Seimui tikslinant ðiø metø valstybës ir savivaldybiø


biudþetus skirti daugiau lëðø „mokinio krepðelio“ ir þemës re-formos finansavimui, sumaþinant iðlaidas valstybës valdymui.

2002-04-19• Seimo narys socialliberalas Vytautas Kvietkauskas per patá Sei-

mo sesijos ákarðtá nusprendë pailsëti nuo politikos ir iðvyko áuþsiená.

• Savivaldybës turëtø rodyti daugiau iniciatyvos kuriant opti-malø sveikatos ástaigø tinklà ir nustatant ðiø ástaigø finansa-vimà, – penktadiená lankydamasis Lazdijø rajone sakë prezi-dentas Valdas Adamkus.

• Plungëje apsilankæs Seimo pirmininkas Artûras Paulauskasskatino plungiðkius palaikyti ðalyje vykdomas reformas.

2002-04-20• Absoliuèia balsø dauguma Lietuvos liberalø sàjungos (LLS)

kongresas ðeðtadiená partijos kandidatu á prezidentus patvir-tino partijos lyderá Eugenijø Gentvilà.

• „Socialdemokratija 2000“ kandidatu á prezidentus iðkëlë parti-jos ákûrëjà ir lyderá, buvusá parlamentarà 44-eriø Rimantà Dagá.

2002-04-22• Paskelbta, kad artimiausiu metu prezidentas Valdas Adam-

kus siûlys ásteigti centrinæ vaiko teisiø apsaugos institucijà, kurikoordinuotø ir uþtikrintø ávairiø institucijø veiklà ágyvendi-nant vaiko teisiø apsaugà.

• Paskelbta, kad Seimo opoziciniø partijø Politinio bendradar-biavimo taryba, kuriai pirmininkauja konservatoriai, neatme-ta galimybës inicijuoti jau antrà interpeliacijà sveikatos apsau-gos ministrui Konstantinui Romualdui Dobrovolskiui.

• Valstybës saugumo departamento (VSD) direktorius MeèysLaurinkus pristatë prezidentui Valdui Adamkui praëjusiø me-tø veiklos ataskaità, kurios plaèiau þurnalistams nekomenta-vo, tik patikino, kad valstybëje gyventi saugu.


2002-04-23• Opozicijos kandidatai prezidento rinkimuose rimtai vertina

galimybæ, jog Socialdemokratø partijos (LSDP) pirmininkopremjero Algirdo Brazausko apsisprendimas kurti naujà ðei-mà gali paskatinti já antrà kartà siekti ðalies vadovo posto.

• Nuosaikiøjø konservatoriø sàjunga nusprendë kreiptis á teis-mà, siekdama atðaukti sveikatos apsaugos ministro ásakymàdël kvotø nustatymo kompensuojamiems vaistams. Jø teigi-mu, toks ásakymas prieðtarauja Lietuvos teisës aktams bei kon-stitucinëms pilieèiø teisëms.

• Seimas po antrojo svarstymo pritarë Konstitucijos 119-ojostraipsnio pataisos projektui. Ðis pagrindinio ðalies ástatymo pa-keitimas numato nuo trejø iki ketveriø metø prailginti savival-dybiø tarybø kadencijas ir suteikti balsavimo teisæ ne tik Lietu-vos pilieèiams, bet visiems savivaldybiø teritorijø gyventojams.

2002-04-24• Paskelbta, kad Socialliberalø (NS) frakcija Seime pritars valdan-

èiosios koalicijos partneriø socialdemokratø (LSDP) siûlymuiprezidento ir savivaldybiø tarybø rinkimus rengti vienu metu.Neoficialiai teigiama, jog uþ tai socdemai partneriams paþadëjonekaiðioti pagaliø á rinkimø link riedanèio veþimo ratus.

• Prezidentas Valdas Adamkus nusprendë kol kas neskirti Vy-riausiojo administracinio teismo vadovo, nes, jo nuomone, Tei-sëjø taryba, formuluodama savo nuomonæ apie kandidatus áðá postà, paþeidë procedûrø ir etikos principus.

• Sovietmetá idealizuojantis radikalios Lietuvos liaudies sàjun-gos „Uþ teisingà Lietuvà“ lyderis ir vienintelis ðios partijos at-stovas Seime Julius Veselka piktinasi, jog politinis ðalies elitasnedvejodamas siekia narystës NATO ir nesirengia skelbti re-ferendumo ðiuo klausimu.

• Opozicinës Centro sàjungos (CS) atstovai siûlo sudaryti ið vi-sø parlamentiniø frakcijø, Sveikatos apsaugos ministerijos, gy-dytojø ir pacientø organizacijø atstovø darbo grupæ sveikatosapsaugos problemoms spræsti.


• Prezidentas Valdas Adamkus, norëdamas iðsiaiðkinti, kaip buságyvendinamos abiturientams nerimà kelianèios Aukðtojo moks-lo ástatymo pataisos, ketvirtadiená á pasitarimà kvieèia Seimovicepirmininkà Èeslovà Jurðënà, ðvietimo ir mokslo viceminist-rà Rimantà Vaitkø bei aukðtøjø mokyklø ir kolegijø atstovus.

• Liberalø demokratø partijos (LDP) lyderis ekspremjeras Ro-landas Paksas atkreipë þiniasklaidos dëmesá originaliu vieðø-jø ryðiø viraþu – paskelbë ketinàs nusiøsti buvusiam Niujor-ko merui Rudolphui Giulliani pakvietimà atvykti á Lietuvàpasidalinti patirtimi kovojant su nusikalstamumu savo mieste.

• Naujoji sàjunga (socialliberalai) paþymëjo partijos ákûrimo ket-virtàsias metines.

2002-04-25• Krikðèioniø demokratø rëmëjø sambûris bus iðsaugotas. Taip

nuspræsta Èikagoje vykusiame ðio sambûrio valdybos susirin-kime. Krikðèionims demokratams Lietuvoje suskilus á tris gru-pes, jø rëmëjø iðeivijoje veikla, kaip raðo dienraðtis „Draugas“,nuo praëjusios vasaros buvo suspenduota.

• Seimo narys modernusis krikdemas Artûras Vazbys panûdoárodyti socialdemokratø siûlymo savivaldybiø rinkimuose su-daryti vienodas atstovavimo galimybes vyrams ir moterimsabsurdiðkumà. Árodymui parlamentaras pasirinko pasiûlymosvarstomam projektui formà.

2002-04-26• Prezidentas Valdas Adamkus ragina tobulinti profesinio ren-

gimo sistemà, kad ji atitiktø ðalies ûkio poreikius ir uþ valsty-bës lëðas nebebûtø rengiami bedarbiai. Tokia ðalies vadovonuostata iðsakyta penktadiená surengtoje konferencijoje „Profe-sinio rengimo Lietuvoje kaita ir Europos integracijos iððûkiai“.

• Modernieji krikðèionys demokratai savo pirmininku antrajaikadencijai perrinko ðios partijos steigëjà, buvusá Seimo nará Vy-tautà Boguðá.


2002-04-27• Kaune posëdþiavusi Naujosios sàjungos (socialliberalø) tary-

ba pritarë idëjai savivaldybiø tarybø rinkimus rengti 2002 m.pabaigoje kartu su prezidento rinkimais.

2002-04-29• Ðalies vadovas ragina dar iki apsisprendþiant dël galutinës Ig-

nalinos atominës elektrinës eksploatavimo nutraukimo datosparengti aiðkià ðalies ateities gyvenimo vizijà.

• Tarptautinës darbo dienos iðvakarëse prezidentas ValdasAdamkus pasiraðë Seimo priimtas Lietuvos valstybës vëlia-vos pataisas, kuriomis panaikino privaèiø asmenø ir valsty-bës bei savivaldybiø institucijø prievolæ kelti trispalvæ valsty-binæ vëliavà valstybiniø ðvenèiø proga, iðskyrus vasario 16-àjà.Ðià ástatymo pataisà Seimas priëmë prieð deðimtá dienø.

• Premjeras Algirdas Brazauskas neigia, jog praëjusià savaitæ Vy-riausybës priimtos Mokestiniø ginèø komisijos nuostatø pa-taisos buvo specialiai taikytos Seimo pirmininko Artûro Pau-lausko sûnui Andriui, kaip átaria spauda.

2002-04-30• Prie partijos „Lietuvos krikðèionys demokratai“ (LKD) ákurta

Kaimo reikalø sekcija rems ðeimos ûkiø kûrimà ir sieks, kadkaime bûtø kuo maþiau samdomø darbininkø.

• Prezidentas Valdas Adamkus apgailestauja, kad Seimo dau-guma nepritaria Vyriausybës pozicijai kuo greièiau pradëtipensijø reformà. Antradiená priëmæs Seimo pirmininko pava-duotojà Èeslovà Jurðënà prezidentas dar kartà praðë valdan-èiosios daugumos atstovo „neaukoti jaunimo likimo“ delsiantáteisinti privalomàjá pensijø kaupimo fondà.

• Lietuvos liberalus jaunimas Marijampolëje surengë konferenci-jà apie seksualiniø maþumø teises, kurioje diskutavo, ar homo-seksualus asmuo galëtø bûti iðrinktas prezidentu Lietuvoje.


2002-05-01• Lietuvos nacionaldemokratø partijos (LNDP) suvaþiavime

Kaune vieningai pritarta partijos tarybos nutarimui kandida-tu á prezidentus kelti partijos lyderá, Kovo 11-osios Akto sig-natarà Kazimierà Uokà.

2002-05-02• Vilniaus merui liberalui Artûrui Zuokui rengiama interpelia-

cija. Jos tekstas jau áteiktas beveik visoms Vilniaus miesto ta-rybos frakcijoms.

2002-05-03• Europos Tarybos (ET) Ministrø komiteto sesijoje Vilniuje kal-

bëjæs Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas tvirtina, jog ge-riausios priemonës sukurti „Didþiàjà Europà“ yra kaimyni-niø valstybiø solidarumas ir regionalizmas.

• Seimo Nepriklausoma frakcija ir Liberalø demokratø partijaásitikinusi, jog derybose su Europos Sàjunga bûtina kalbëti netiek apie Ignalinos AE uþdarymà, kiek apie nesaugiø reakto-riø keitimà saugiais ir siekti, kad Lietuva liktø branduoline,energijà eksportuojanèia valstybe.

2002-05-04• Stodami á NATO, mes siekiame atgauti tai, kà praradome me-

chaniðkai padalijus Europà prieð beveik 60 metø, – tarptauti-nëje konferencijoje Berlyne sakë Lietuvos prezidentas ValdasAdamkus.

2002-05-06• Seimo Europos reikalø komiteto pirmininkas, socialdemokra-

tas Vytenis Andriukaitis teigia, jog parlamentarai galëtø su-teikti Vyriausybei ágaliojimus derëtis su Europos Komisija (EK)dël keliø galimø Ignalinos atominës elektrinës (IAE) II-ojo blo-ko eksploatacijos nutraukimo datø.


2002-05-07• LKDP ir LDP lyderiai Kazys Bobelis ir Rolandas Paksas pasi-

raðë susitarimà dël bendradarbiavimo artëjanèiuose preziden-to ir savivaldybiø tarybø rinkimuose.

• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas paragino parlamenta-rus vidaus politikoje nespekuliuoti eurointegraciniais klausi-mais ir sutelkti jëgas sëkmingam derybø dël stojimo á EuroposSàjungà (ES) uþbaigimui.

2002-05-08• Partijos „Lietuvos krikðèionys demokratai“ lyderis Kazys Bo-

belis uþsipuolë Azijos ðaliø gyventojus. Seimo Seniûnø suei-gai svarstant klausimà, ar atidëti antradiená planuotà balsavi-mà dël Konstitucijos 119-ojo straipsnio pataisos, suteikianèiosteisæ visiems Lietuvoje nuolat gyvenantiems uþsienieèiams da-lyvauti savivaldybiø tarybø rinkimuose, K. Bobelis vietnamie-èius ir laosieèius pavadino „ekonominiais nusikaltëliais“.

• Po atostogø Egipte net 7 punktais nukrito socialdemokratø ly-derio premjero Algirdo Brazausko populiarumas, taèiau prem-jeras toliau lieka treèioje vietoje.

• Liberalø sàjungos pirmininko Eugenijaus Gentvilo teigimu,„Lietuvos dujø“ privatizavimas vykdomas slaptai, slepiant netik nuo visuomenës, bet ir nuo Seimo nariø. Treèiadiená spau-dos konferencijoje Seime E. Gentvilas teigë, kad ðis privatiza-vimas ekonomine prasme vykdomas nesëkmingai.

• Lietuvos krikðèioniø demokratø lyderis Kazys Bobelis, tapæsLietuvos prezidentu, siektø iðplësti prezidento galias. Klaipë-doje surengtoje spaudos konferencijoje K. Bobelis praneðë pra-dëjæs oficialià prezidento rinkimø kampanijà.

2002-05-09• Liberalø demokratø partija ir Seimo Nepriklausoma frakcija

pasirengusios pasiraðyti pramonininkø inicijuojamà bendrà po-litiniø jëgø memorandumà dël kovos su nusikalstamumu. Sei-mo nario Rolando Pakso vadovaujama partija þada visomis


prieinamomis priemonëmis ryþtingai ásijungti á kovà su ko-rupcija, banditizmu, prievarta, narkomanija, plëðimais, chuli-ganizmu.

• Lietuvos premjero, socialdemokratø partijos lyderio AlgirdoBrazausko atostogos Egipte sumaþino jo galimybes laimëti bû-simuosius prezidento rinkimus, o palankiausiai vertinamu kan-didatu tapo dabartinis ðalies vadovas Valdas Adamkus, – ro-do apklausa.

• Europietiðkiausiu lietuviu iðrinktas prezidentas Valdas Adamkus.• Prezidentas Valdas Adamkus Kaiðiadoryse domëjosi rajono so-

cialine ir ekonomine padëtimi.

2002-05-10• Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas yra prieð politi-

nius þaidimus, pristatant Lietuvà tarptautinëje Frankfurto kny-gø mugëje.

2002-05-13• Liberalas parlamentaras Algimantas Matulevièius pareiðkë

sieksiàs valstybës vadovo posto gruodþio pabaigoje numaty-tuose prezidento rinkimuose. Tuo paèiu metu jis iðsakë keletàsu prezidento kompetencija nesusijusiø paþadø. Savo apsi-sprendimà balotiruotis jis motyvavo tuo, kad daugelis þmo-niø já ragina tai daryti. Atsiliepdamas á jø norus, A. Matulevi-èius ir nusprendë tapti prezidentu.

• Opozicinës Tëvynës sàjungos (Lietuvos konservatoriø) parti-jos prezidiumas paragino pilieèius protesto vardan „atsuktiSeimo pirmininkui nugarà“, jeigu ðis iðdrástø sakyti kalbà ren-ginyje Romo Kalantos atminimui.

2002-05-14• Naujosios sàjungos (NS) atstovai opozicijos bandymus vilkin-

ti Konstitucijos 119-ojo straipsnio pataisø priëmimà vadina „ne-atsakingu þaidimu“ bei kaltina jà kenkimu Lietuvos prestiþui.


• Suomijoje vieðintis premjeras Algirdas Brazauskas vietos þur-nalistams neatskleidë savo ketinimø dël dalyvavimo ðiø metøpabaigoje vyksianèiuose prezidento rinkimuose.

• Prezidentas Valdas Adamkus „spektakliu“ pavadino vieðuskonkursus dël ministerijø sekretoriø postø, kurie rengiami ágy-vendinant neseniai priimtas Vyriausybës ástatymo pataisas.

• Centro sàjungos pirmininkà prof. Kæstutá Glaveckà pasiekë Lie-tuvos krikðèioniø demokratø pirmininko dr. Kazio Bobelio at-viras laiðkas, kuriame centristai kvieèiami aktyviai bendradar-biauti artëjanèiuose LR prezidento ir savivaldybiø tarybørinkimuose.

2002-05-15• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas atmetë opozicijos áta-

rimus dël Ekonomikos komiteto pirmininko Viktoro Uspaski-cho veiklos kaip nemotyvuotus.

• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas neabejoja, kad spren-dimai dël golfo aikðtyno árengimo Vilniaus Pilaitës mikrorajo-ne priimti suklastotø dokumentø pagrindu, todël jie turi bûtinedelsiant perþiûrëti.

2002-05-16• LLS, LSDP, NS, TS(LK) bei Asociacija INFOBALT, Lietuvos

jaunimo organizacijø taryba, LPK, Lietuvos prekybos, pramo-nës ir amatø rûmai, Lietuvos profesiniø sàjungø konfederaci-ja, Rektoriø konferencija, Uþsienio investuotojø forumas, LRþemës ûkio rûmai ir Þiniø ekonomikos forumas pasiraðë Tar-pusavio supratimo memorandumà dël nacionalinio susitari-mo siekiant ekonomminës ir socialinës paþangos.

• Septynios politinës partijos, t. y. jø lyderiai K. Bobelis, K. Gla-veckas, R. Paksas, S. Buðkevièius, K. Prunskiennë, G. Vagno-rius, V. Tomaðevski, iðplatina pareiðkimà, kuriame smarkiaipiktinasi dël socialdemokratø, socialliberalø, liberalø ir kon-servatoriø pasiraðyto memorandumo „Dël nacionalinio susi-tarimo siekiant ekonominës ir socialinës paþangos“. Piktina-


masi ne tiek memorandumu ir jo turiniu, kiek dël to, kad niekasnepasiûlë ðioms partijoms prie jo prisijungti.

• Valdanèioji Naujoji sàjunga (NS, socialliberalai) parlamenti-nëms partijoms pateikë susitarimo projektà, kuriame siûlomaásipareigoti „populistiniais tikslais“ nenaudoti Lietuvos uþsie-nio politikos. Ðiam siûlymui pritarë socialliberalø daugumospartneriai socialdemokratai, taip pat ið principo tam pritarë irdviejø didþiausiø opoziciniø Lietuvos liberalø sàjungos (LLS)ir Tëvynës sàjungos (Lietuvos konservatoriø) atstovai.

• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas papraðë Specialiøjø ty-rimø tarnybos (STT) iðtirti golfo laukams skirto sklypo VilniausPilaitës mikrorajone áregistravimo teisëtumà.

2002-05-17• Neatidëliotinai atðaukti sveikatos apsaugos ministro ásakymà,

nustatantá kompensuojamø vaistø kvotas, ragina Seimo Vals-tieèiø ir Naujosios demokratijos partijø frakcija. Pasak ðios frak-cijos seniûnës Kazimieros Prunskienës, toks ásakymas paþei-dþia pacientø ir gydytojø teises.

• Valdanèioji socialdemokratø frakcija peikia opozicijà dël „rimtøkonstruktyviø idëjø“ stokos. Pretekstu socialdemokratø kriti-kai tapo opozicijos sudaryta ketvirtadienio plenarinio posëdþiodarbotvarkë.

2002-05-18• Lietuvos deðiniøjø sàjungos (LDS) pirmasis pavaduotojas Vy-

tautas Duknauskas pasitraukë ið LDS ir tapo Lietuvos liberaløsàjungos (LLS) nariu.

• Beveik pusantrø metø populiariausiø visuomenës veikëjø de-ðimtuke pirmavæs socialdemokratø lyderis premjeras Algir-das Brazauskas vietà uþleido prezidentui Valdui Adamkui. Tairodo apklausa, kurià iðvieðino visuomenës nuomonës ir rin-kos tyrimø centras „Vilmorus“. Á Seimà patektø penkiø Lietu-vos partijø atstovai, o daugiausia vietø gautø socialdemokra-tai, nors jø gerbëjø sumaþëjo.


• Gyventojø uþimtumo, socialiniø garantijø, pensijø, ðvietimo,sveikatos apsaugos reformos, þemës gràþinimo ir kiti Akme-nës rajono gyventojams aktualûs klausimai buvo aptarti Sei-mo pirmininko Artûro Paulausko vizito Akmenës rajone metu.

2002-05-20• Valstybës saugumo departamento (VSD) generalinis direkto-

rius Meèys Laurinkus ásitikinæs, kad radikalai niekada nebustokie populiarûs, kad galëtø perimti valdþià Lietuvoje, taèiauragina tradicines parlamentines partijas neuþmerkti akiø prieðradikalø keliamas problemas.

2002-05-21• Opozicinë Liberalø frakcija Seime siûlo atidëti antradiená parla-

mente numatytà Darbo kodekso priëmimà, kol pavyks susitar-ti dirbanèiøjø ir darbdaviø interesus ginanèioms organizacijos.

• Seimo pirmininko Artûro Paulausko nuomone, Lietuvoje gy-venanèiø uþsienieèiø dalyvavimas savivaldybiø tarybø rinki-muose neturës átakos jø rezultatams.

• Pirmàjá brandos egzaminà laikantiems abiturientams ðalies va-dovas Valdas Adamkus linki kûrybinës dràsos, pasitikëjimosavimi ir Lietuva.

• Seimo narys liberalas Algimantas Matulevièius, apsisprendæskelti savo kandidatûrà bûsimuose Lietuvos prezidento rinki-muose, papraðë Lietuvos Liberalø sàjungos valdybà suspen-duoti jo narystæ partijoje ir valdyboje.

• Valdanèiajai Seimo daugumai ávairias sàlygas pradëjæ diktuo-ti ekspremjero Rolando Pakso vadovaujami liberalai demok-ratai mainais uþ paramà balsavime dël Konstitucijos 119-ojostraipsnio pataisø reikalavo paremti interpeliacijà vienam li-beralø lyderiø Vilniaus merui Artûrui Zuokui.

2002-05-23• Liberalai ragina Seimo vadovybæ, valdanèiàjà daugumà nedels-

ti ir pradëti jø parengtos Konstitucijos pataisos dël tiesioginiø


mero rinkimø priëmimo procedûrà Seime. Liberalai, vykdyda-mi savo programà, yra parengæ ir áregistravæ Konstitucijos pa-taisos projektà.

• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas pareiðkë esàs nuste-bintas, kad neiðsprendus teisminio ginèo dël þemës, Vilniausmiesto savivaldybë ruoðiasi pasiraðyti sutartá su investuotoju„Skanska Statyba“ dël naujo savivaldybës pastato statybos.

2002-05-24• Buvusiam premjerui Seimo nariui Rolandui Paksui uþ skrai-

dymà Kraðto apsaugos savanoriø pajëgø (KASP) minëjimo pro-ga pasiûlytas atlyginimas. Tuometinis Seimo opozicijos lyde-ris teigia per renginá vykdæs karinæ uþduotá.

• Dukart Vilniui jau vadovavæs parlamentaras Rolandas Paksasðio posto sieks treèià kartà. Tai patvirtino vienas ið R. Paksovadovaujamos Liberalø demokratø partijos lyderiø parlamen-taras Henrikas Þukauskas.

• Lietuvos Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas paragino Bal-tijos Asamblëjà (BA) aktyviau reikðtis tarpregioniniame lyg-menyje ir atstovauti Baltijos ðaliø interesams bendruose Euro-pos renginiuose.

2002-05-25• Vilniuje ávykusioje Europos judëjimo Lietuvoje ataskaitinëje

rinkiminëje konferencijoje ðio judëjimo pirmininku iðrinktasbuvæs Lietuvos respublikos Seimo narys Rimantas Dagys.

2002-05-26• Vilniaus miesto savivaldybës tarybos Naujosios sàjungos frak-

cija pareikalavo, kad sutarèiø projektai dël naujojo savivaldy-bës pastato, jo finansavimo ir suteikiamø garantijø bûtø svars-tomi miesto Taryboje.

2002-05-29• Seimo nario Kazio Bobelio vadovaujami krikðèionys demok-

ratai dël sostinës mero posto þada grumtis kandidatø sàraðe


savo lyderá áraðæ pirmuoju numeriu. Krikðèioniø demokratøvaldybos pirmininkas parlamentaras Petras Graþulis patvirti-no, jog tokia galimybë svarstoma: „Juolab kad ir Rolandas Pa-ksas, ir Kæstutis Glaveckas þada vienu metu dalyvauti ir pre-zidento, ir savivaldybiø tarybø rinkimuose“.

2002-05-30• Kauno miesto savivaldybës taryba atstatydino Kauno merà so-

cialliberalà Erikà Tamaðauskà. Atstatydinti E. Tamaðauskà pa-vyko dël to, kad prieð já balsavo koalicijos partneriai socialde-mokratø atstovai. Naujoji sàjunga pareiðkë nepasitenkinimàkoalicijos partneriais ir suabejojo koalicijos tvirtumu ateityje.

• Socialliberalai nepalaikë socialdemokratø teiktos pensijø ásta-tymo pataisos, kuri leistø suteikti pensijas daugeliui sovieti-nës sistemos represiniø struktûrø bei partijos fukcionieriø.

2002-05-31• Liberalø demokratø partijos taryba Liðkiavoje oficialiai patvir-

tino savo kandidatu LR prezidento rinkimuose partijos pirmi-ninkà R. Paksà.

2002-06-03• Socialliberalai pareikalavo sukurti socialliberalø ir socialde-

mokratø komisijà, iðtirsianèià koalicijos partneriø elgsenà nu-ðalinant Kauno merà socialliberalà E. Tamaðauskà.

• Valstieèiø ir Naujosios demokratijos partijø sàjunga pasiûlëdrauge su ðiø metø gruodá rengiamais rinkimais organizuotireferendumà dël dirbamos þemës pardavimo uþsienieèiams beiIgnalinos atominës elektrinës uþdarymo.

2002-06-04• Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pakvietë Rusijà ben-

dromis jëgomis spræsti naftos telkinio Baltijos jûroje ties Kur-ðiø nerija eksploatavimo problemà.


• Seimo nariai centristai pasipiktino valdanèiosios daugumosveiksmais, siekiant uþblokuoti 60-ties tûkstanèiø pilieèiø pa-laikomà ástatymo pataisà dël pensijinio amþiaus sumaþinimo.

• Ekspremjero Rolando Pakso vadovaujama Liberalø demok-ratø partija (LDP) pareiðkë remianti Valstieèiø ir Naujosiosdemokratijos partijø sàjungos (NDPS) idëjà 2002 m. pabai-goje surengti referendumà dël Ignalinos atominës elektrinësuþdarymo.

• Liberalø demokratø partija ir Nepriklausoma frakcija Seimeparagino socialdemokratus ir socialliberalus kuo greièiau baigtiakivaizdþià tarpusavio konfrontacijà ir nukreipti valdanèiosioskoalicijos pastangas ne nesutarimø ir tarpusavio santykiø aið-kinimuisi, o neatidëliotinø valstybës problemø sprendimui.

• Paskelbta, kad iðkilus abejonëms dël premjero, socialdemokra-tø vadovo Algirdo Brazausko pergalës prezidento rinkimuose,jo partija ðiø metø gruodá vyksianèiuose prezidento rinkimuoseveikiausiai parems dabartiniø savo partneriø valdanèiojojedaugumoje lyderá Artûrà Paulauskà.

2002-06-05• Socialdemokratø lyderio premjero Algirdo Brazausko reitin-

gams nusmukus dar 6%, já populiarumu aplenkë Liberalø de-mokratø partijos lyderis Rolandas Paksas, – rodo apklausa.A. Brazauskas ið treèiosios populiariausiø politikø sàraðo vie-tos nukrito á penktàjà, tuo tarpu Liberalø demokratø partijoslyderis Rolandas Paksas ið deðimtosios lentelës vietos pakilo áketvirtàjà.

2002-06-06• Liberalai ragina Seimà iki artëjanèiø savivaldybiø tarybø rin-

kimø priimti Konstitucijos pataisà, kuri leistø miestø ir rajonømerus rinkti tiesiogiai ir taip uþtikrintø jø nepriklausomybænuo politiniø partijø „intrigø“.

• LLS vadovas E. Gentvilas iðreiðkë nuomonæ, kad sociallibera-lai atsisako vykdyti paþadà, áraðytà jø programoje – ávestitiesioginius merø rinkimus.


• Savaitgalá Ukrainoje ðios ðalies prezidento Leonido Kuèmos kvie-timu vieðësiantis ekspremjeras Rolandas Paksas þada domëtisne tik Èernobylio atominës jëgainës uþdarymo problemomis,bet ir ukrainietiðkais kovos su nusikalstamumu receptais.

• Politinës partijos „Lietuvos krikðèionys demokratai“ (LKD) at-stovai ragina Seimà nepritarti teisëjø valstybinëms pensijoms.

• Seimas nutarë, jog eiliniai prezidento rinkimai bus surengti2002 metø gruodþio 22 dienà.

• Kauno miesto tarybos atstatydintas ið mero pareigø sociallibe-ralas Erikas Tamaðauskas kreipësi á Administraciná teismà, pra-ðydamas panaikinti toká sprendimà.

2002-06-07• Tëvynës sàjunga (Lietuvos konservatoriai) dar kartà pakarto-

jo nepritarianti siûlymui prezidento ir savivaldybiø rinkimusrengti kartu, taèiau jei valdanèioji dauguma primestø abejusrinkimus tà paèia dienà, konservatoriai pasiryþæ laimëti ir vie-nus, ir kitus.

2002-06-08• Lietuvos centro sàjungos konferencijoje, ávykusioje Vilniuje,

kandidatu LR prezidento rinkimuose buvo iðkeltas K. Glavec-kas, partijos pirmininkas. Kartu buvo pristatyta ir jo rinkimi-në programa.

2002-06-10• Ásiliepsnojo skandalas, kurá sukëlë K. Bobelis, pasakæs prieðta-

ringà kalbà Amerikos mieste Sent Pitersberge, iðvadinæs Sei-mà buku, o ES pareigûnus – nachalais.

2002-06-11• Seimas pradëjo diskusijas dël rinkmø á LR prezidentus ir rin-

kimø á savivaldybiø tarybas sudvejinimo.• Didþiausios parlamentinës opozicinës partijos – Lietuvos libe-

ralø sàjungos (LLS) lyderis Eugenijus Gentvilas paragino


premjerà Algirdà Brazauskà ir prezidentà Valdà Adamkø pa-remti liberalø siûlymà priimti Konstitucijos pataisà dël tiesio-giniø merø rinkimø.

2002-06-12• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas antradiená parëmë Þe-

mës ûkio ministerijos (ÞÛM) iniciatyvà sudaryti komisijà, ku-ri iðtirtø golfo aikðtynø statybø Vilniaus Pilaitës ir Karolinið-kiø mikrorajonø prieigose teisëtumà.

• Lietuvos savivaldybiø asociacija neremia siûlymo tà paèià die-nà surengti savivaldybiø ir Lietuvos prezidento rinkimus.

• Partijos „Lietuvos krikðèionys demokratai“ pirmininkas Seimonarys Kazys Bobelis pagal galimybes laimëti artëjanèius prezi-dento rinkimus vejasi dabartiná ðalies vadovà Valdà Adamkø, –rodo apklausa. Tuo tarpu Seimo pirmininko Artûro Paulauskoðalininkø skaièius geguþæ sumaþëjo beveik per pusæ.

2002-06-13• Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) lyderis Eugenijus Gentvilas

skelbia kovos prieð „oficialiai áteisintus absurdus“ akcijà, ku-rios metu praðo visuomenës informuoti já apie ávairius nepa-grástus draudimus bei reikalavimus.

• Lietuvos Seimo ir Naujosios sàjungos pirmininkas Artûras Pau-lauskas paragino valstybës pareigûnus nepamirðti teisinës vals-tybës valdþiø atskyrimo principo ir nekelti abejoniø Lietuvos,kaip teisinës valstybës, egzistavimu.

• Lietuvos atstovai padarë viskà, kà galëjo, derëdamiesi su Eu-ropos Sàjunga dël susitarimo uþdaryti Ignalinos atominæ elek-trinæ 2009 metais, gavus adekvaèià finansinæ paramà. Toká pre-zidento Valdo Adamkaus vertinimà þurnalistams perdavë joatstovë spaudai Violeta Gaiþauskaitë.

2002-06-14• Prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadiená telefonu papraðë

premjero Algirdo Brazausko pasirûpinti griûvanèio namoBirþuose gyventojais.


• Per prezidento rinkimus, jei jie ávyktø dabar, daugiausiai bal-sø surinktø dabartinis Lietuvos vadovas Valdas Adamkus. Uþjá balsuotø 20,3% apklaustøjø, – rodo vieðosios nuomonës irrinkos tyrimø studijos „Spinter“ atlikta apklausa, kurià skel-bia savaitraðtis „Veidas“.

• Prezidentas Valdas Adamkus vetavo Operatyvinës veiklos ásta-tymà, siûlydamas átraukti á já nuostatà, apsauganèià religinësiðpaþinties paslaptá.

2002-06-15• Kaune vykusioje Lietuvos laisvës sàjungos konferencijoje kan-

didatu á prezidentus oficialiai iðkeltas partijos pirmininkasV. Ðustauskas.

• Juozas Petraitis, Australijos lietuvis, pasireiðkë kaip galimaspretendentas á ðalies prezidennto postà.

• Neaiðkiomis aplinkybëmis Vilniuje ávyko steigiamasis Lietu-vos krikðèioniø demokratø partijos suvaþiavimas. Tai buvu-siø LKDP nariø, prieðtaravusiø susijungimui su K. Bobeliokrikðèioniø demokratø sàjunga, suvaþiavimas. Tai treèiojikrikðèioniø demokratø partija, jei ji bus áregistruota.

• Sostinës Kalnø parke Liberalø demokratø kongreso delegataioficialiai patvirtino partijos lyderá Rolandà Paksà kandidatuðiø metø gruodþio 22 dienà ávyksianèiuose prezidento rinki-muose ir surengë vilnieèiams ðventæ su fejerverkais, aviatoriøbei paraðiutininkø pasirodymais.

2002-06-17• Prezidentas Valdas Adamkus pasipiktino pernelyg uoliais po-

licijos tramdomaisiais veiksmais prieð taikius piketuotojus, ku-rie ketino reikalauti laisvës Tibetui per Kinijos vadovo vizitàVilniuje.

2002-06-19• Lietuvos centro sàjungos (LCS) Nuosekliøjø centristø frakci-

jos nariai pareiðkë, jog teisës dalyvauti savivaldybiø tarybø


rinkimuose suteikimas nuolat Lietuvoje gyvenantiems uþsie-nieèiams „paþeidþia lietuviø tautos teises“.

• Prezidentas Valdas Adamkus konstatuoja, kad valstybëstarnyba tebëra formuojama ne karjeros principais, o politiniupagrindu.

2002-06-20• Seimas papildë savivaldybiø tarybø rinkimø ástatymà.• Partlamentas nepritarë Seimo pirmininko A. Paulausko iniciuo-

tai savivaldybiø tarybø rinkimø pataisai dël partinæ drausmæsulauþiusiø tarybø nariø atðaukimo tvarkos.

• Seime vienbalsiai priimtas VRK ástatymas. Uþ rinkimø ir refe-rendumø organizavimà atsakingos Vyriausiosios rinkimø ko-misijos (VRK) veikla bus reguliuojama atskiru ástatymu.

2002-06-25• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas kategoriðkai atsisakë

pasiraðyti Valstybiniø pensijø ástatymo pakeitimus ir papil-dymus, Konstitucinio Teismo nutarimu pripaþintus antikons-tituciniais.

• Opozicinës Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) lyderis EugenijusGentvilas paragino pilieèius kreiptis á valstybines institucijasdël Kinijos prezidento Jang Zeminio vizito sukeltø nuostoliøatlyginimo.

2002-06-27• Po NS (socialliberalø) partijos pirmininko A. Paulausko susi-

tikimo su VLPFK (Vakarø Lietuvos pramonës ir finansø kor-poracijos) valdybos pirmininku Antanu Bosu, paaiðkëjo, kadVLPFK bûsimuose prezidento rinkimuose nerems jokio kan-didato ir jokios partijos.

2002-06-29• Reformø partija savo kandidatu á LR prezidentus iðkëlë parti-

jos vadovà, verslininkà, dienraðèio „Lietuvos aidas“ savinin-kà ir vyriausiàjá redaktoriø Algirdà Pilvelá.


• Centro sàjungos valdybos pirmininkas Algis Èaplikas patvir-tino, kad derybos su liberalais dël bendradarbiavimo per savi-valdybiø rinkimus ëmë strigti.

2002-07-01• Seimo Nepriklausoma frakcija pakeitë pavadinimà – nuo ðiol

ji vadinsis Liberalø demokratø frakcija.

2002-07-02• Diskutuojant dël pereinamojo laikotarpio dirbamos þemës par-

davimui, J. Veselka pavadino opozicinës Liberalø frakcijos na-rá, Seimo pirmininko pavaduotojà Gintarà Steponavièiø „poli-tiniu dunduku“.

• Paskelbti sociologiniai duomenys apie rinkëjø pasirengimà da-lyvauti rinkimuose. Jei artimiausià sekmadiená rinktume ða-lies prezidentà, rinkimai bûtø laikomi ávykusiais. Juose daly-vautø apie 54% Lietuvos pilieèiø. Beveik 24% ignoruotø naujojovalstybës vadovo rinkimus, apie 22% dar neapsisprendæ.

2002-07-03• Prezidentas Valdas Adamkus „netikusiu precedentu“ pava-

dino Seimo sprendimà atnaujinti derybas su Europos Sàjunga(ES) dël Laisvo kapitalo judëjimo skyriaus.

• Prezidentas Valdas Adamkus nemano, kad referendumas dëlLietuvos narystës NATO yra reikalingas, taèiau neprieðtarausjo rengimui, jei jam savo paraðais pritars Lietuvos pilieèiai arSeimo nariai.

2002-07-04• E. Gentvilas ragina greièiau gràþinti þemæ.• Seimo Liberaldemokratø frakcijos lyderis Liberalø demokratø

partijos pirmininkas Rolandas Paksas kreipësi á vidaus reika-lø ir finansø ministrus, praðydamas svarstyti galimybæ atliktityrimà, iðsiaiðkinant dabartiniø ir buvusiø aukðtø pareigûnøuþsienio bankuose turimas sàskaitas.


2002-07-08• Baigësi Seimo pavasario sesija.

2002-07-09• Valstieèiø ir Naujosios demokratijos partijø sàjungos (VNDPS)

pirmininkë ir ðios partijos frakcijos Seime vadovë KazimieraPrunskienë siûlo paankstinti naujos redakcijos Referendumoástatymo ásigaliojimà.

• Rusijos fondo atstovai Chodkevièiø rûmuose Vilniuje apdo-vanos prezidentà Valdà Adamkø Ðv. apaðtalo Andrejaus ap-dovanojimu uþ civilizacijø dialogo puoselëjimà.

• Prezidentas Valdas Adamkus, susitikæs su ministru pirmininkuAlgirdu Brazausku, praðë premjero ieðkoti bûdø, kaip tesëtivalstybës prisiimtus turtinius ásipareigojimus nekilnojamojoturto savininkams bei indëlininkams.

2002-07-11• Lietuvos centro sàjunga (LCS) ir Seimo narys liberalas Algi-

mantas Matulevièius pirmieji suskubo kreiptis á Vyriausiàjàrinkimø komisijà (VRK), praðydami iðduoti jiems aukø lapusfinansinei rinkimø kampanijos paramai registruoti bei paþy-mas specialioms banko sàskaitoms atidaryti.

• Paskelbti sociologiniai duomenys, kur paþymima, kad did-miesèiø gyventojai prezidento rinkimuose linkæ paremti Val-dà Adamkø ir Algirdà Brazauskà, tuo tarpu naujausi kandi-datai á prezidentus turi gerokai maþiau ðalininkø.

2002-07-12• Paskelbta, kad humoro laidos „Dviraèio þynios“ vedëjas Vy-

tautas Ðerënas gali kandidatuoti á Lietuvos prezidentus. Tokiubûdu rinkimø kampanija pasipildë ryðkiu ðou elementu.

2002-07-13• Aukðtadvaryje centristø stovykloje iðryðkëjo nesutarimai tarp

R. Ozolo ðalininkø ir K. Glaveckà palaikanèios daugumos.


• Centristø stovykloje iðryðkëjo Centro sàjungos ir Liberalø de-mokratø suartëjimo ir galimo bendrø saraðø formavimo savi-valdybiø tarybø rinkimuose galimybë.

2002-07-14• Opoziciniø Lietuvos liberalø (LLS) ir Lietuvos centro (LCS) sà-

jungø deryboms dël bendradarbiavimo rinkimuose á savival-dybiø tarybas atsidûrus aklavietëje, savo pasiûlymus centris-tams suskubo pateikti ekspremjero Rolando Paksovadovaujama Lietuvos liberalø demokratø partija (LLDP).

• Vengdamas kiðtis á valdanèiosios daugumos partneriø nesu-tarimus, prezidentas Valdas Adamkus pasiraðë prieðtaringaivertinamas Sveikatos draudimo ástatymo pataisas.

2002-07-15• Lietuvos partija „Socialdemokratija 2000“ pripaþásta Lietuvos

socialdemokratø partijos (LSDP) lyderio Algirdo Brazauskovadovaujamos Vyriausybës nuopelnus ðaliai integruojantis áEuropos Sàjungà ir NATO, taèiau priekaiðtauja iðdavus social-demokratinius principus.

• Tëvynës sàjungos Konservatoriø frakcijos seniûnas AndriusKubilius tvirtina, jog Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriau-sybë „iðsikvëpë“, o per ðiuos metus nuveikti darbai – ankstes-niø Vyriausybiø nuopelnas.

• Lietuvos laisvës sàjungos (LLS) lyderis ir kandidatas á prezi-dentus Seimo narys Vytautas Ðustauskas Vyriausiojoje rinki-mø komisijoje pasiëmë aukø rinkimo lapus prezidento rinki-mø kampanijai finansuoti.

2002-07-16• LLDP vicepirmininko ir parlamentaro Henriko Þukausko nuo-

mone, mainais á vietas savivaldybëse centristai per prezidentorinkimus turëtø remti ne savo lyderá Kæstutá Glaveckà, bet eks-premjerà Rolandà Paksà.


• Opozicija teigë atsisakiusi pasiraðyti Seimo pirmininko Artû-ro Paulausko inicijuotà partijø susitarimà dël kovos su nusi-kalstamumu ir korupcija, nes jame áþvelgë prezidento rinki-mø kampanijos elementà.

• Seimo Biudþeto ir finansø komiteto narys, ekspremjeras Gedi-minas Vagnorius ragina Vyriausybæ didinti minimalià mëne-sinæ algà ir tobulinti Gyventojø pajamø mokesèio ástatymà.

2002-07-17• Pasiraðytas Seimo pirmininko A. Paulausko inicijuotas susita-

rimas dël kovos su nusikalstamumu ir korupcija. Susitarimàpasiraðë tik Socialliberalø, Socialdemokratø, Krikðèioniø de-mokratø, Valstieèiø bei Naujosios demokratijos partijø atsto-vai. Penkios opozicinës partijos – liberalai, konservatoriai, cen-tristai, Lietuvos politiniø kaliniø bei tremtiniø sàjunga irmodernieji krikðèionys demokratai pasiraðyti susitarimà atsi-sakë, motyvuodami tuo, kad ðis susitarimas tëra deklaracija ireilinis rinkiminis veiksmas, siekiant pritraukti rinkëjø dëmesá.

• Pravieniðkiø 2-ojoje sustiprinto reþimo ir Pravieniðkiø ben-drojo reþimo pataisos darbø kolonijose apsilankæs Seimo pir-mininkas Artûras Paulauskas paragino susirûpinti nuteistø-jø uþimtumu.

2002-07-19• Po vizitø Romoje ir Prahoje gráþæs prezidentas Valdas Adam-

kus já oro uoste pasitikusiems þurnalistams sakë dar neturëjæslaiko „sugalvoti“, ar kandidatuos prezidento rinkimuose. Pre-zidentas pakartojo, kad iki rugsëjo mënesio antros pusës „ne-mato reikalo priimti tà sprendimà“.

2002-07-20• Átakingi valdanèiosios Lietuvos socialdemokratø partijos

(LSDP) vadovybës nariai bando átikinti partijos lyderá premje-rà Algirdà Brazauskà paremti partijos pirmininko pirmojo pa-vaduotojo Vytenio Andriukaièio kandidatûrà á prezidentus.


• Paskelbta, kad Socialdemokratø partija artëjanèiuose prezidentoir savivaldybiø rinkimuose, kovodama su konkurentais dël rin-këjø balsø, naudos naujausias informacines technologijas.

• Lietuvos rinkëjai per rinkimus á prezidento postà balsuotø uþdabartiná ðalies vadovà Valdà Adamkø, taèiau ðiuo metu la-biau pasitiki socialdemokratø lyderiu premjeru Algirdu Bra-zausku, – rodo apklausa.

2002-07-22• Naujosios sàjungos (socialliberalø) pirmininkas Artûras Pau-

lauskas neigia pasirodþiusius praneðimus, esà jis nesiryþtaapsispræsti, ar dalyvaus prezidento rinkimuose, taèiau pri-paþásta, jog partijoje svarstomos ir kitos galimos kandidatû-ros, tarp jø – socialinës apsaugos ir darbo ministrës VilijosBlinkevièiûtës.

• Prezidentas Valdas Adamkus vetavo tris ástatymus, ið kuriødu – dël nekilnojamo turto gràþinimo ir kompensacijø uþ jámokëjimo.

2002-07-23• Socialliberalai paleido gandà apie galimà Vilijos Blinkevièiû-

tës kandidatavimà rinkimuose.

2002-07-24• Tarp socialliberalø ir Prezidentûros ásiþiebë þodþiø karas dël

prezidento V. Adamkaus abejonës, ar socialliberalø ministraipajëgûs savarankiðkai kontroliuoti savo ministerijø darbà. So-cialliberalø atstovai pareiðkë, kad Prezidentûra uþsiima intri-gomis ir siekia sukirðinti koalicijos partnerius.

• Kauno eksmeras socialliberalas E. Tamaðauskas atsisatatydi-no ið SL–NS Kauno skyriaus vadovø ir pareiðkë stabdysiàs sa-vo narystæ Naujojoje sàjungoje.

2002-07-26• Premjeras A. Brazauskas tvirtina, kad tarp LSDP ir SL–NS në-

ra jokiø ginèø: „Koalicija yra tvirta, paritetinë“.


2002-07-29• Lietuvos lenkø iniciatyvinë grupë, kurioje yra ir visuomeni-

nës organizacijos – Lietuvos lenkø sàjungos – lyderis Ryèar-das Maciejkianecas, ákûrë naujà, jau antrà lenkiðkà politinæ or-ganizacijà – Lietuvos lenkø liaudies partijà (LLLP). Partijospirmininke iðrinkta buvusi Vilniaus rajono savivaldybës dar-buotoja Antonina Poltaviec, vicepirmininkais – Ryèardas Ma-ciejkianecas, Pavelas Mikuto ir Edvardas Tomaðevièius. AnotRyèardo Maciejkianeco, nauja partija sieks spartinti Vilniausregiono ûkinæ plëtrà.

• Kai kurie Lietuvos liberalø sàjungos lyderiai tvirtina neoficia-liais kanalais gavæ informacijà ið Prezidentûros, kad V. Adam-kus apsisprendæs antrà kartà kovoti dël ðalies vadovo posto.

• Vytautas Ðustauskas ástojo á Klaipëdos universitetà, Socialiniømokslø fakultetà. Jis neakivaizdþiai studijuos vadybà.

2002-07-30• Lietuvos krikðèionys demokratai apkaltino Valdà Adamkø me-

luojant rinkëjams. Jie teigia, kad V. Adamkus JAV slapta pra-dëjo ieðkoti rëmëjø bûsimiems prezidento rinkimams.

2002-08-01• Valdas Adamkus pareiðkë, kad Lietuva turi gauti visà infor-

macijà apie esamus ir bûsimus naftos gavybos darbus Baltijosjûroje ties Lietuvos ir Rusijos pasieniu esanèiame D-6.

2002-08-02• Prezidentas Valdas Adamkus „prieðtaringai“ vertina daugiau

kaip metus trunkantá savo bendradarbiavimà su valdanèiàjadauguma – Naujàja sàjunga (NS, socialliberalais) ir Lietuvossocialdemokratø partija (LSDP).

2002-08-06• Þurnalo „Mokslo Lietuva“ darbuotojas Vytautas Kundrotas pa-

reiðkë apie savo ketinimus dalyvauti Lietuvos respublikosprezidento rinkimuose.


2002-08-07• Pilieèiø iniciatyvinës grupës suburti aktyvistai pradëjo rinkti

paraðus uþ referendumà, kuriuo norima palengvinti ateitiesreferendumø procedûras.

2002-08-08• Alytuje ávyko Lietuvos laisvës sàjungos organizuota protesto

akcija, kurià jos iniciatoriai vadino vargðø eitynëmis.

2002-08-09• Á liberaldemokratø lyderio Rolando Pakso klijuojamà vidurio

jëgomis besivadinanèiø partijø blokà siekiama átraukti ir so-cialdemokratus dutûkstantininkus.

2002-08-10• Palangoje atostogaujantis prezidentas Valdas Adamkus ðeðta-

diená ryte nuvyko á uþ 25 kilometrø nuo kurorto esanèià Kre-tingà, kur apsilankë miestelio turguje.

2002-08-12• Siekiantis kandidatuoti á prezidentus Australijos lietuvis Juozas

Petraitis per susitikimà su Alytaus gyventojais þadëjo atkurtitautos moralæ ir kaimo þmonëms siûlë vël burtis á kolûkius.

• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas, susitikæs su sveikatosapsaugos ministru Konstantinu Romualdu Dobrovolskiu beispecialios komisijos vadovu ministerijos sekretoriumi EdvarduBartkevièiumi ir plaèiau susipaþinæs su surinkta medþiaga apieVyriausiàjá vaistø kontrolieriø Vytautà Budnikà, pareiðkë, jogV. Budnikas ið tiesø prarado pasitikëjimà uþimti toká postà.

2002-08-13• Paskleistas gandas, kad E. Gentvilas þada atsisakyti kandida-

tuoti á LR prezidentus.


2002-08-14• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas paragino opozicinës

Tëvynës sàjungos (konservatoriø) frakcijos narius „uþuot kurs-èius bereikalingas aistras“ dël valstybiniø pensijø sovietmeèioveikëjams, pateikti konstruktyvias ástatymo pataisas.

• Á prezidento postà kandidatuosiantis teisininkas ir verslinin-kas Juozas Petraitis siûlo savo receptà, kaip iðspræsti Kalining-rado srities gyventojø tranzito per Lietuvà problemà.

• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas „nekorektiðku“ pava-dino Prancûzijos teismo sprendimà, kuriuo dar kelioms savai-tëms palikta uþ grotø Lietuvos dviratininko Raimondo Rumðoþmona Edita.

2002-08-15• Realios prezidento rinkimø kampanijos ðiemet gali ir nebûti,

nes nemaþai lems tiesioginiai partijø susitarimai, – teigia Nuo-saikiøjø konservatoriø sàjungos pirmininkas ekspremjeras Ge-diminas Vagnorius.

2002-08-16• V. Ðustauskas savaitgaliui pakvietë visus kandidatus pas á su-

sibûrimà savo sodyboje.

2002-08-19• Lietuvos liberalø demokratø partijos (LLDP) nariai, pradëjæ

þygá sraigtasparniu po ðalies apskritis, Utenoje þmonëms dali-jo druskà ir degtukus.

2002-08-20• Paskelbta þinia, kad A. Brazauskas partijos bièiuliams gali pra-

neðti, jog atsisako dalyvauti prezidento rinkimuose.• Buvæs Seimo narys L. Alesionka atviru laiðku kreipësi á prem-

jerà ir LSDP vadovà A. Brazauskà, praðydamas jo atsisakytibûti kandidatu á Lietuvos prezidentus.


2002-08-21• A. Pilvelio vadovaujama Lietuvos reformø partija ir Lietuvos

profesionalø junginys, vadovaujamas P. Ðliuþo, pasiraðë susi-tarimà dël pagrindiniø kandidato á prezidentus nuostatø, ku-rias jis privalës vykdyti.

• Paskelbta, kad á Vilniaus miesto LSDP sàraðà gali bûti átrauktair A. Brazauso þmona Kristina Brazauskienë.

• TSLK taryba atidëjo partijos vadovybës rinkimus iki kitø me-tø pavasario.

• Televizijos þurnalistas Vytautas Matulevièius kreipësi á Vyriau-siàjà rinkimø komisijà ir gavo leidimà atidaryti specialiàjà ban-ko sàskaità rinkti rëmëjø lëðoms.

2002-08-23• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas mano, kad Valstybës

saugumo departamentas (VSD) turëjo pakankamai laiko su-rinkti ir anksèiau pateikti informacijà ðalies vadovams apie„Maþeikiø naftà“ valdanèios JAV bendrovës „Williams“ san-dorá su Rusijos bendrove „Jukos“.

2002-08-24• Dauguose (Alytaus raj.) vasaros stovyklà surengë TSLK. Bu-

vo aptarti susidariusios situacijos aspektai þvelgiant ið kon-servatoriø pozicijø ir rinkiminiø tikslø.

• Prie Plateliø eþero (Plungës raj.) stovyklavo Liberalø partija.Aptarinëjo rinkimines partijos perspektyvas.

• Vilniuje vyko LSDP tarybos posëdis, kuriame buvo tariamasiapie partijos lyderio A. Brazausko kandidatavimo galimybes.Galutinio sprendimo priimti nepasisekë. Vidaus reikalø mi-nistras J. Bernatonis pasiûlë svarstyti taip vadinamà status quovariantà – iðsaugant esamà situacijà, partija palaiko V. Adam-kaus kandidatûrà, A. Brazauskà palieka premjero, o A. Pau-lauskà – Seimo pirmininko poste.


2002-08-27• Lietuvos raðytojø sàjungos bûstinëje V. Adamkui buvo áteiktas

vieðas 60 intelektualø laiðkas, kuriame jis raginamas antràkartsiekti ðalies vadovo posto. Prezidentas pareiðkë, kad jis yralabai arti ðio apsisprendimo.

2002-08-29• Seime, spaudos konferencijoje, NS rinkimø ðtabo vadovas, par-

tijos atsakingas sekretorius Vaidotas Pliusnis ir Socialliberaløpartijos vicepirmininkas Alvydas Ramanauskas netikëtai pa-reiðkë, jog valdanèioji koalicija jau pirmajame prezidento rin-kmø ture turëtø iðkelti bendrà kandidatà.

• Átakingas NS frakcijos narys Viktoras Uspaskichas ragina Sei-mo pirmininkà A. Paulauskà nesiekti prezidento posto per ðiømetø pabaigoje vykstanèius rinkimus.

2002-09-02• Prezidentas Valdas Adamkus pietums á Prezidentûrà pakvie-

të Seimo pirmininkà A. Paulauskà ir premjerà A. Brazauskà.• Kilo skandalas dël Seimo pirmininko sveikinimo laiðko moks-

lo metø pradþios proga. Seimo pirmininkas A. Paulauskas kal-tinamas pasinaudojæs tarnybine padëtimi ir á rinkiminæ kam-panijà ápainiojæs mokinius ir mokytojus.

• Buvæs Kauno meras E. Tamaðauskas nepaneigë informacijosgalás bûti átrauktas á liberalø sàraðà.

• K. Prunskienë gavo VRK leidimà atidaryti specialiàjà bankosàskaità prezidento rinkimø kampanijos lëðoms rinkti.

• Klaipëdoje ákurta nauja politinë partija – Rusø aljansas, apjung-siantis tautiniø maþumø atstovus. 520 steigëjø turinèiam al-jansui vadovaus Klaipëdos miesto tarybos narë T. Lochankina.

2002-09-03• Liberalø demokratø lyderis R. Paksas iðsiuntë laiðkà JAV pre-

zidentui G. Bushui, siûlydamas jam pareikðti savo poþiûrá áJAV kompanijos „Williams“ sandorá su Rusijos naftos kompa-nija „Jukos“.


• Broliai Algimantas ir Vytautas Matulevièiai, ketinantys kandi-datuoti á prezidento postà, pradëjo rinkimø kampanijà dabar-tinio ðalies vadovo Valdo Adamkaus puolimu.

2002-09-04• A. Paulauskas pareiðkë, kad V. Adamkus paskelbs esàs apsi-

sprendæs antrà kartà dalyvauti kovoje dël ðalies vadovo pos-to, o premjeras A. Brazauskas ðeðtadiená paskelbs nedalyvau-siàs rinkimuose.

2002-09-05• Valdas Adamkus paskelbë apie savo apsisprendimà kandida-

tuoti antrajai kadencijai.• Valdanèiosios daugumos atstovai ëmë ieðkoti apkaltos proce-

dûros taikymo galimybës visiems, tame tarpe ir Valdui Adam-kui, prisidëjusiems prie sutarties su „Williams“ bendrove.

2002-09-07• Vilniuje vykusiame LSDP suvaþiavime A. Brazauskas paskel-

bë, kad jis nedalyvaus prezidento rinkimuose.• LSDP suvaþiavimas kandidatu á prezidentus nuo partijos ið-

rinko Vytená Andriukaitá.• Kaune Vytautas Ðustauskas Rotuðës aikðtëje surengë vaiðes

vargingiausiai gyvenantiems kaunieèiams.

2002-09-09• A. Kubilius, kandidatas nuo TSLK, iðplatino pareiðkimà, ku-

riame teigia, kad jis yra apsisprendæs nekandidatuoti prezi-dento rinkimuose ir kvieèia visus centro deðinës kandidatusparemti V. Adamkø bûsimuose rinkimuose.

• LNK kanalu transliuojamos humoro laidos „Dviraèio þynios“vedëjas Vytautas Ðerënas paskelbë apie savo ketinimà kandi-datuoti á Lietuvos prezidentus.

• Liaudies sàjungos „Uþ teisingà Lietuvà“ pirmininkas ir vie-nintelis ðios partijos atstovas Seime Julius Veselka paskelbë apiedalyvavimà prezidento rinkimuose.


• Vilniaus rajone, Mickûnuose gyvenantis buvæs pedagogas, odabar pensininkas Antanas Mickevièius paskelbë apie daly-vavimà prezidento rinkimuose.

2002-09-11• Prezidentu tapti pretenduojantis iðeivijos lietuvis Juozas Pet-

raitis dviem ðalies teismams áteikë ieðkinius, kuriais praðo pri-paþinti ðalies vadovo Valdo Adamkaus padarytà moralinæ þa-là jam ir visiems Lietuvos pilieèiams.

2002-09-16• Deðimt liberalø sàjungai, Centro sàjungai ir Moderniøjø krikð-

èioniø demokratø sàjungai priklausanèiø parlamentarø vakarkreipësi á generaliná prokurorà A. Klimavièiø, praðydami ið-tirti, ar 1999 m. tuometinei Vyriausybei vadovavusio RolandoPakso veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudëties ar aplaidumo.

2002-09-18• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas pritarë PHARE eks-

pertø nuomonei, jog bûtø netikslinga visiðkai uþdrausti juri-diniams asmenims finansuoti politines partijas.

2002-09-19• Liberalø frakcija Seime apskundë Vyriausiajai tarnybinës eti-

kos komisijai (VTEK) bei Seimo Etikos ir procedûrø komisijai(SEPK) vidaus reikalø ministrà Seimo nará Juozà Bernatoná dëldalyvavimo rinkimø kampanijoje. Savo pareiðkime minëtomsinstitucijoms liberalai praðo iðaiðkinti, ar dirbdamas Lietuvossocialdemokratø partijos (LSDP) rinkimø ðtabe vidaus reikaløministras Seimo narys J. Bernatonis nenusiþengia Vieðøjø irprivaèiø interesø derinimo valstybës tarnyboje ástatymams beivalstybës politiko etikos principams.

• J. Petraitis pareiðkë esàs nepatenkintas banku, kuriame jis turiatidaryti rinkimams skirtà sàskaità.

• V. Adamkus priekaiðtavo socialinës apsaugos ministrei dël ne-pakankamo rûpinimosi smurtà patyrusiais vaikais.


• Prezidento posto ketina siekti bulvarinio laikraðèio „Europa“leidëjas J. Banevièius.

• Kauno apskrities mokesèiø inspekcija pradëjo tyrimà, ar Lie-tuvos laisvës sàjungos lyderis V. Ðustauskas sumokëjo valsty-bei mokesèius uþ ðiais metais parduotus automobilius.

2002-09-21• „Socialdemokratijos 2000“ suvaþiavime kandidatu á ðalies pre-

zidentus iðkeltas Rimantas Dagys.

2002-09-22• Opozicinës Lietuvos centro sàjungos (LCS) pirmininkas Kæs-

tutis Glaveckas praneðë Vyriausiajai rinkimø komisijai (VRK),jog sutinka vieðai skelbti savo specialios banko sàskaitos, ku-rià jis atsidarë kaip pretendentas á prezidentus, duomenis VRKinterneto puslapyje.

2002-09-23• Ðià savaitæ á apklausà Generalinëje prokuratûroje kvieèiamas

ekspremjeras, liberalø demokratø lyderis Rolandas Paksas.Politikui bus pateikta klausimø, susijusiø su 1999 metais –„Williams“ atëjimo istorija.

• Spaudoje pasirodë informacija apie A. Paulausko rinkimø ðta-bo vadovo V. Pliupsnio polinká alkoholiui.

• Valdas Adamkus, likus kelioms valandoms iki planuoto susi-tikimo su centristø lyderiais, atðaukë já. Valstybës vadovas nu-tarë nebepriimti centristø po to, kai iðgirdo ðiø pasisakymà perradijà. Centristø atstovai bûsimà pokalbá su V. Adamkumi áver-tino kaip partijos skaldymà.

• Seime sudaryta laikinoji komisija „Maþeikiø naftos“ privati-zavimo aplinkybëms tirti. Joje dirbs 10 parlamentarø, vado-vaus socialdemokratø atstovas V. Greièiûnas.

2002-09-25• Vadovavimà liberalø ðtabui ið G. Babravièiaus perëmë R. Vað-

takas. Finansus priþiûrës A. Ðtaras.


• Pradëjo dirbti V. Adamkaus ðtabas, kuriam vadovaus O. Vo-lungevièiûtë, atstovas spaudai – prezidento konsultantasR. Maèius.

• R. Paksas Vilniuje á orà pakilo balionu su liberalø demokratøsimbolika ant kupolo.

• Prezidentas V. Adamkus ir kandidatas á prezidentus E. Gentvi-las pietavo Prezidentûroje ir aptarinëjo Lietuvos perspektyvas.

• V. Adamkus pasiraðë dekretà, kuriuo atsisakë skirti buvusáTeismø departamento vadovà Raimondà Bakðá Nacionalinësteismø adminnistracijos direktoriumi.

2002-09-26• Premjero ir valdanèiosios partijos lyderio A. Brazausko þmo-

na Kristina Brazauskienë ryþosi kandidatuoti á Vilniaus mies-to tarybà socialdemokratø sàraðe.

2002-09-27• Prezidentas Valdas Adamkus teigia esantis „labai arti“ apsi-

sprendimo, ar antrà kartà siekti ðalies vadovo posto.• Birþø rajone apsilankæs prezidentas Valdas Adamkus pasako-

jo apie narystës Europos Sàjungoje (ES) ir NATO privalumus.

2002-10-01• Prezidentas V. Adamkus susirûpino studentø bendrabuèiais

bei studentø apgyvendinimo juose problemomis.• Prezidentas V. Adamkus pasiraðë tautiniø maþumø atstovø

pasipiktinimà sukëlusá naujàjá Pilietybës ástatymà. Ðis doku-mentas leis iðlaikyti bei susigràþinti Lietuvos pilietybæ asme-nims, tapusiems kitos valstybës pilieèiais.

2002-10-02• Paskelbtos Lietuvos politikø turto ir pajamø deklaracijos.

2002-10-03• VRK pradëjo priiminëti dokumentus ið pretendentø á prezi-

dentus. Pirmàjà dienà dokumentus pateikë 17 pretendentø.


• Rinkimams besirengianti LSDP vadovybë depolitizuotø valdi-ninkø korpusà rengiasi átraukti á rinkimø agitacijà.

• V. Adamkus leido suprasti, kad esàs pasirengæs individualiainagrinëti á etninæ tëvynæ emigruojanèiø lenkø pageidavimusiðimties tvarka pasilikti Lietuvos pilietybæ.

• Pasirodë V. Adamkaus ðtabo skelbimas apie norinèius talkintiV. Adamkaus rinkimø kampanijai.

• Liberalai VRK áteikë pilieèiø paraðus, remianèius iniciatyvà su-maþinti fiziniø asmenø pajamø mokestá.

• E. Gentvilas siûlo átvirtinti konstitucinæ nuostatà, kuri leistøágyvendinti profesionalios kariuomenës formavimo principus.

• R. Paksas ir du jo kolegos lakûnai praskrido po Verkðnioniøtiltu.

2002-10-05• TSLK konferencija pritarë A. Kubiliaus sprendimui nekandi-

datuoti ir paragino centro–deðinës partijas remti V. Adamkø.• Lietuvos deðiniøjø sàjunga pasiryþo jungtis su R. Pakso vado-

vaujamais liberalais demokratais. Dauguma balsø nuspræstaprezidento rinkimuose neremti jokio kandidato. LDS lyderiuiðrinktas V. Þiemelis.

• Naujoji sàjunga paskelbë, kad jos atstovai per dienà surinkoreikiamus 20 tûkst. paraðø, reikalingø A. Paulausko kandida-tavimui.

• Paskelbtais „Baltijos tyrimø“ apklausos duomenimis lyderiaiyra V. Adamkus (27,8%) ir A. Paulauskas (12,5%).

• Centro sàjungos taryba Kaune priëmë rezoliucijà, kurioje reið-kiama parama ðalies vadovui. Pabrëþta, kad koalicijos negalibûti sudaromos su LSDP, NS ir radikalais.

• Lazdijø rajono meras J. Matuzevièius tapo liberaldemokratønariu ir ðios partijos Lazdijø skyriaus pirmininku.

• „Socialdemokratija 2000“ tarybos posëdyje priimtas pareiðki-mas „Dël skaidrumo farmacijos veikloje“.


2002-10-07• Suabejota, ar K. Bobelis vis dar JAV pilietis?• Dokumentus kandidatuoti á Lietuvos prezidentus VRK áteikë

„Jaunosios lietuvos“ pirmininkas S. Buðkevièius ir nacional-demokratø lyderis K. Uoka.

• V. Stasiûnaitë átraukta á Moderniøjø krikðèioniø demokratøsàraðà.

• V. Adamkaus ðtabo vadovë O. Volungevièiûtë VRK áteikë do-kumentus, patvirtinanèius, jog V. Adamkus nëra JAV pilietis.

2002-10-09• VRK iðkëlë klausimà apie K. Bobelio bei J. Petraièio pilietybës

atsisakymo dokumentø JAV ir Australijoje sutvarkymo.

2002-10-10• Prezidentà ðokiravo bandymas Vidaus reikalø ministerijoje

gràþinti antpeèius tarnautojams.• K. Bobelis pasipiktino dël þurnalistø iðvieðintos jo pilietybës

sutvarkymo problemos.• E. Gentvilas ragina didinti atlyginimus gatvëse dirbantiems

policininkams.

2002-10-11• Vilniuje vykusiame Lietuvos savivaldybiø asociacijos tarybos

posëdyje nutarta kreiptis á Seimà ir Vyriausybæ, kad jau ðiømetø gruodá nauji merai bûtø renkami tiesiogiai per savival-dybiø tarybø ir prezidento rinkimus.

2002-10-14• Á VRK kreipësi Adelë Jokubaitienë, kuri praðo iðduoti jai para-

ðø lapus be uþstato.

2002-10-15• Skelbiama, kad K. Bobelis tik praëjusià savaitæ atsisakë JAV

pilietybës.


• Prokuratûra ima domëtis A. Pilvelio asmeniu.• V. Adamkus susitikime su J. Liauèiumi ir Specialiøjø tyrimø

tarnybos (STT) vadovu V. Junoku netvërë pykèiu dël bylø vil-kinimo bei aukðtøjø pareigûnø neveiklumo.

2002-10-16• LDS prezidiumas nusprendë, kad partija rinkimuose rems Li-

beralø demokratø lyderá R. Paksà.• V. Adamkaus ðtabas paskelbë, kad jau surinko reikalingà pa-

raðø skaièiø (27,946).• Teigiama, kad Rolando Pakso, Kæstuèio Glavecko, Algimanto

Matulevièiaus, Juozo Petraièio, Vytauto Ðustausko rinkimø ðta-bai siûlo paraðø rinkëjams atlygá.

2002-10-17• E. Gentvilo rinkimø ðtabas uþsakë specialiø dëþuèiø gabali-

niam cukrui su E. Gentvilo rinkiminiu plakatu.• Neringos meras S. Mikelis (konservatorius) vieðai deklaruoja

paramà R. Paksui.• VRK nusprendë rytoj ðaukti specialø posëdá, kuriame bus

svarstomas K. Bobelio turëtos pilietybës atsisakymas.• K. Bobelis pareiðkë, kad jis yra saugomas valstybës apsaugos

darbuotojø. Taip yra todël, kad jam skambinæs vyriðkis grasi-no fiziðkai su juo susidoroti.

• V. Kundrotas áteikë VRK pareiðkinius dokumentus. A. Reièiû-nas yra praðæs komisijos atleisti já nuo 5 tûkst. litø uþstato, ta-èiau komisija su tuo nesutiko.

2002-10-18• Liberalai demokratai siûlo priimti Mokesèiø administravimo

ástatymo pataisà, pagal kurià valstybës tarnautojas privalëtødeklaruoti turimas sàskaitas uþsienio bankuose.

• VRK nariai nutarë nenaikinti spalio 3-osios sprendimo, kuriuoK. Bobeliui buvo iðduoti rëmëjø paraðø rinkimø lapai.


2002-10-21• Prienø rajono meras A. Gustaitis áteikë Naujosios sàjungos sky-

riaus vadovybei pareiðkimà dël iðstojimo ið partijos. Kalbama,kad jis ruoðiasi kandidatuoti á savivaldybiø tarybas Liberaløsàjungos sàraðe.

• Jaunøjø liberalø demokratø sàjûdþio atstovas Seime E. Skar-balius iðplatino kreipimàsi á moksleivius, siûlydamas padis-kutuoti apie rinkimø amþiaus cenzo sumaþinimà iki 16 metø.

2002-10-23• Valdanèiosios Naujosios sàjungos (NS, socialliberalø) Vilniaus

skyrius patvirtino kandidatø á sostinës savivaldybës tarybà sà-raðà, kuriame pirmuoju áraðytas parlamentaras, NS Vilniausrinkimø ðtabo vadovas Vytautas Kvietkauskas.

• Centristai leido suprasti, kad savo politinius oponentus social-liberalus átaria pakiðus pasiklausymo aparatà Panevëþio me-ro, Lietuvos centro sàjungos (LCS) nario Valdemaro Jakðto dar-bo kabinete. Vadinamàjà „blakæ“ po þurnaliniu staliuku merokabinete praëjusá ðeðtadiená rado savivaldybës darbuotojai, pa-sitelkæ privaèià saugos tarnybà.

• Prienø meras Antanas Gustaitis treèiadiená (spalio 23 d.) Sei-me surengtoje spaudos konferencijoje praneðë, kad artëjanèiuo-se savivaldybiø tarybø rinkimuose dalyvaus Lietuvos libera-lø sàjungos (LLS) sàraðe.

2002-10-24• Lietuvos laisvës sàjungos lyderis parlamentaras Vytautas Ðus-

tauskas tvirtina surinkæs pakankamai balsø, kad bûtø áregist-ruotas kandidatu rinkimuose á prezidento postà, taèiau neat-meta galimybës pasitraukti ið kovos.

2002-10-25• Teisingumo ministerija áregistravo naujà politinæ partijà, pasi-

vadinusià Rusø aljansu. Tai jau 36-oji politinë partija, ðiuo me-tu áregistruota Lietuvoje, ir kol kas vienintelë, turinti centrinæ


bûstinæ Klaipëdoje. Naujajai partijai vadovauja pedagogë Ta-mara Lochankina.

• Keturi Kauno tarybos nariai posëdyje ketvirtadiená pareiðkëiðeinà ið radikalaus populisto Vytauto Ðustausko vadovauja-mos Lietuvos laisvës sàjungos (LLS) frakcijos.

• Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) valdybos narys parlamenta-ras Alvydas Medalinskas rinkimuose nusprendë paremti bu-vusá LLS lyderá, dabartiná Liberalø demokratø partijos pirmi-ninkà Rolandà Paksà.

• Seimo nariai konservatorius Arvydas Vidþiûnas ir centristasGintaras Ðileikis kreipësi á Seimo Etikos ir procedûrø komisi-jà, Vyriausiàjà rinkimø komisijà (VRK) bei Seimo pirmininkàArtûrà Paulauskà praðydami iðtirti, ar krikðèioniø demokratølyderis Kazys Bobelis gali toliau eiti Seimo nario pareigas.

• Socialdemokratas Justinas Karosas siûlo sugrieþtinti reikala-vimus kandidatams á prezidentus, nes, anot jo, dabar rinkimaiyra tapæ „juokdariø paradu“ ir menkina prezidento instituci-jos ávaizdá.

• Dël ákaitø dramos Rusijos sostinëje Seimo pirmininkas Artû-ras Paulauskas atidëjo planuotà oficialø vizità á Maskvà.

2002-10-26• Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) Etikos komisija svarstys, ar

liberalas Alvydas Medalinskas nepaþeidþia partijos ástatø, nu-sprendæs rinkimuose paremti Rolandà Paksà.

• Vilniuje posëdþiavo Lietuvos centro sàjunga (LCS) bei keturiospolitinius kalinius, tremtinius ir rezistencijos kovø dalyvius vie-nijanèios organizacijos. LCS savo konferencijoje iðkëlë kandida-tus á savivaldybiø tarybas ir patvirtino savivaldybiø tarybø rin-kimø, vyksianèiø ðiø metø gruodþio 22 dienà, programà.

2002-10-27• V. Adamkus VRK pateikë turto ir pajamø deklaracijos iðraðà

bei sveikatos paþymà.


2002-10-28• Vienas ið Lietuvos centro sàjungos (LCS) ákûrëjø ir ideologø

Romualdas Ozolas nusprendë gráþti á aktyvià politikà – artë-janèiuose savivaldybiø tarybø rinkimuose jis sieks Varënos ra-jono tarybos nario mandato. Spaudos teigimu, neatmetama ga-limybë, kad R. Ozolas Varënoje ketina kandidatuoti ir po dvejømetø vyksianèiuose Seimo rinkimuose.

• Skilo Panevëþio socialdemokratø partijos skyrius. NarystæLSDP sustabdë keturi buvæ LDDP nariai.

2002-10-30• LLS ir MKDS lyderiai pasiraðë memorandumà „Dël bendrø

veiksmø telkiant vidurio deðiniàsias partijas“. Planuojama darðià kadencijà sudaryti bendrà frakcijà Seime. Prie naujos koa-licijos siûloma jungtis ir CS bei TSLK.

• Ið Liberalø sàjungos buvo paðalintas A. Medalinskas.• Prezidentûroje vykusiame prezidento V. Adamkaus, premje-

ro A. Brazausko ir Seimo pirmininko A. Paulausko posëdyjeaptarta Lietuvos derybø su ES eiga.

• J. Petraitis Seimo pirmininkui A. Paulauskui apskundë VRK dëlto, jog VRK já perspëjo, kad dël nesutvarkytø pilietybës domu-mentø jis gali bûti neuþregistruotas kandidatu á prezidentus.

2002-10-31• VRK áregistravo kandidatu á prezidentus A. Paulauskà.• VRK áteikti 43 176 paraðai pilieèiø, remianèiø K. Bobelá, bei

30 tûkst. rëmëjø paraðø uþ V. Bernatoná.• VRK uþregistravo Lietuvos lenkø rinkimø akcijà bei Krikðèio-

niø demokratø sàjungà dalyvauti gruodþio 22 d. vyksianèiuo-se savivaldybiø tarybø rinkimuose.

• Panevëþyje vicemerë L. Trasikytë miesto tarybos posëdyje at-sistatydino, pareiðkusi negalinti toliau dirbti, nes jos darbai ig-noruojami, o informacija blokuojama.

• Prezidentas V. Adamkus lankësi Klaipëdoje.


2002-11-02• Pagal paskelbtus sociologiniø tyrimø duomenis, nors gyven-

tojø parama dabartiniam ðalies vadovui Valdui Adamkui su-maþëjo daugiau kaip 2 punktais, jis tvirtai pirmauja tarp kan-didatø á prezidento postà.

2002-11-04• Ið Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) paðalintas parlamentaras

Alvydas Medalinskas iðstojo ið Liberalø frakcijos ir prisijungëprie liberaldemokratø.

2002-11-05• Kelios deðimtys vaikø V. Adamkui dovanojo savo pieðinius

prezidento 76-ojo gimtadienio proga, kurá V. Adamkus ðventësekmadiená.

• Deðimt Lietuvos jaunimo politiniø organizacijø atstovø suprezidentu Valdu Adamkumi diskutavo apie ðvietimà, patrio-tizmà, jaunimo emigracijà ið Lietuvos ir kitas problemas. Pre-zidentas susitikime teigë pasigendàs jaunimo dalyvavimosprendþiant aktualias visuomeninio gyvenimo problemas.

• Vyriausioji rinkimø komisija (VRK) uþregistravo kandidatu áprezidentus buvusá Lietuvos gyvenimo logikos partijos pir-mininkà verslininkà 61 metø Vytautà Bernatoná.

• Lietuvos liberalø sàjungos pirmininkas Eugenijus Gentvilaslaiðku kreipësi á prezidentà Valdà Adamkø praðydamas jo inici-juoti valstybës vadovui pavaldþiø teisësaugos institucijø tyri-mà, ar partijø ir politikø veikla ir rinkiminës kampanijos nërafinansuojamos uþsienio bendroviø ar pilieèiø lëðomis, – sako-ma praneðime spaudai.

• Prezidento posto siekiantis Naujosios sàjungos (NS, socialli-beralø) lyderis Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas prista-të savo „pasitikëjimo komandà“, kuri galës atstovauti jam su-sitikimuose su rinkëjais prezidento rinkimø kampanijos metu.

• Naujosios sàjungos (NS, socialliberalø) institucijos svarstys, arpartijos frakcijos Seime narys Gediminas Jakavonis nesukëlë


vieðøjø ir privaèiø interesø konflikto, nenusiðalindamas nuobalsavimo parlamentinëje Antikorupcinëje komisijoje.

2002-11-06• Klaipëdos miesto savivaldybës tarybos Naujosios sàjungos

(NS, socialliberalø) frakcijoje ávyko pasikeitimø – ið jos pirmi-ninko posto atsistatydino þinomas uostamiesèio verslininkasAntanas Bosas.

• Á vieðøjø ir privaèiø interesø skandalà patekusiam sociallibe-ralui Gediminui Jakavoniui Naujosios sàjungos (NS, socialli-beralø) parlamentinës frakcijos posëdyje buvo pasiûlyta atsi-statydinti ið NS frakcijos seniûno pavaduotojo posto.

2002-11-07• Faktà apie svetimos valstybës pilietybës turëjimà nuslëpusiam

parlamentarui ir kandidatui á prezidentus Kaziui Bobeliui gre-sia apkaltos procesas Seime. Penktadiená Vyriausioji rinkimøkomisija (VRK) svarstys iðvadas apie krikðèioniø demokratølyderio K. Bobelio registravimà Seimo nariu 2000-aisiais metais.

• Prezidentas Valdas Adamkus pristatë beveik dvi deðimtis pa-tikëtiniø, kurie ávairiuose Lietuvos regionuose atstovaus jamper prezidento rinkimø kampanijà.

• Iki ketvirtadienio vakaro pretendentai á prezidentus turëjo VRKáteikti po ne maþiau kaip 20 tûkst. jø kandidatûras remianèiø,rinkimø teisæ turinèiø pilieèiø paraðø. Ið 20 pretendentø,kuriems spalio pradþioje buvo iðduoti paraðø rinkimo lapai,paraðus VRK áteikë septyniolika asmenø.

• Paraðø neáteikë „Jaunosios Lietuvos“ ir naujøjø tautininkø ly-deris Seimo narys Stanislovas Buðkevièius, buvæs Nacionalde-mokratø partijos lyderis Kazimieras Uoka ir þurnalistas Vy-tautas Kundrotas.

• Daugiausia paraðø, áskaitant ir papildomai surinktus, VRK átei-kë valdanèiosios Naujosios sàjungos (NS, socialliberalø) lyde-ris Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas. Socialliberalø tei-gimu, já parëmë 89,4 tûkst. rinkëjø.


• Liberalø demokratø partijos lyderis Seimo narys Rolandas Pa-ksas VRK áteikë 87,5 tûkst., Lietuvos socialdemokratø partijospirmininko pirmasis pavaduotojas Seimo narys Vytenis Andriu-kaitis – 55 tûkst., Seimo narys Algimantas Matulevièius –46,99 tûkst., K. Bobelis – 46,92 tûkst., Australijoje gimæs teisi-ninkas Juozas Petraitis – 42,8 tûkst., Gyvenimo logikos partijosákûrëjas verslininkas Vytautas Bernatonis – 42,8 tûkst., prezi-dentas Valdas Adamkus – 36 tûkst., Lietuvos liaudies sàjungos„Uþ teisingà Lietuvà“ lyderis Julius Veselka – 34,9 tûkst. paraðø.

• Lietuvos centro sàjungos (LCS) lyderis Seimo narys KæstutisGlaveckas pristatë 34,8 tûkst., Reformø partijos lyderis ir dien-raðèio „Lietuvos aidas“ leidëjas Algirdas Pilvelis – 34 tûkst.,humoro laidos vedëjas Vytautas Ðerënas – 33,6 tûkst., televizi-jos þurnalistas Vytautas Matulevièius – 32 tûkst., Valstieèiø irNaujosios demokratijos partijø sàjungos (VNDPS) pirminin-kë Kazimira Prunskienë – 29,3 tûkst., Lietuvos laisvës sàjun-gos (LLS) lyderis Seimo narys Vytautas Ðustauskas – 27,5tûkst., partijos „Socialdemokratija 2000“ lyderis Rimantas Da-gys – 25 tûkst., Lietuvos liberalø sàjungos (LLS) lyderis Euge-nijus Gentvilas – 23,8 tûkst. paraðø.

• Vyriausioji rinkimø komisija kandidatais á prezidentus uþre-gistravo V. Adamkø, A. Paulauskà, V. Andriukaitá, A. Matu-levièiø, E. Gentvilà ir V. Bernatoná.

• Galutinis kandidatø á prezidentus sàraðas bus paskelbtas lap-krièio 22 dienà, o prezidento rinkimai vyks gruodþio 22 dienà.

2002-11-08• Prezidentas Valdas Adamkus, penktadiená lankydamasis Mo-

lëtø rajone, domëjosi kaimo þmoniø socialinëmis problemo-mis, dalyvavo stiklo muziejaus atidaryme ir Utenos apskritieskultûros darbuotojø ðventëje.

• Vyriausioji rinkimø komisija (VRK) uþregistravo dar tris kan-didatus á prezidentus – Lietuvos centro sàjungos (LCS) lyderáKæstutá Glaveckà, politinës partijos „Lietuvos krikðèionys de-mokratai“ lyderá Kazá Bobelá ir televizijos humoro laidos„Dviraèio þynios“ vedëjà Vytautà Ðerënà.


• Vyriausioji rinkimø komisija (VRK) konstatavo, kad parlamen-taras ir kandidatas á prezidentus Kazys Bobelis balotiruoda-masis á Seimà suklaidino rinkëjus, nenurodydamas, jog tuo me-tu turëjo ir Jungtiniø Valstijø pilietybæ.

• Seimo nariai negali siekti prezidento posto, Seimui pavaldiVyriausioji rinkimø komisija (VRK) yra ðaliðka, o jos iðduotirinkëjø paraðø rinkimø lapai paþeidþia pilieèiø teises, – tei-gia prezidento posto siekiantis Australijoje gimæs teisininkasJuozas Petraitis.

2002-11-09• Vyriausioji rinkimø komisija (VRK) nepritaria siûlymui ið-

braukti prezidento ir Seimo rinkimø ástatymø nuostatas, tei-gianèias, kad kandidatai turi vieðai paskelbti faktus apie savosàmoningà bendradarbiavimà su sovietø ar kitø uþsienio vals-tybiø slaptosiomis tarnybomis, jeigu jie tai darë ne pagal Lie-tuvos respublikos uþduotis.

• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas ðeðtadiená lankësi Pa-kruojo rajone, Pamuðio parapijiniuose vaikø globos namuose.

• Konservatoriai praðo Seimo pirmininko teikti nutarimo pro-jektà, kuriuo siûlytø Seimui iðbraukti socialliberalà GediminàJakavoná ið Seimo Antikorupcinës komisijos nariø.

• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas mano, kad bûtina grieþ-tinti „pernelyg liberalius“ kovà prieð nelegalià migracijà reg-lamentuojanèius Lietuvos ástatymus.

2002-11-10• Seimo Etikos ir procedûrø komisija nustatë, kad Seimo Anti-

korupcijos komisijos narys socialliberalas Gediminas Jakavo-nis paþeidë Seimo Statutà, praëjusià savaitæ komisijos posë-dyje nenusiðalinæs nuo klausimo, susijusio su „VP Market“sandoriais, svarstymo ir balsavimo.

• Socialliberalai Vilniuje vykusiame partijos tarybos posëdyje pa-tvirtino kandidatø á savivaldybiø tarybas sàraðus.


2002-11-11• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas ir kardinolas Audrys

Juozas Baèkis pirmadiená vykusiame susitikime aptarë bendrusvalstybës ir baþnyèios veiksmus kovoje prieð narkomanijà irAIDS, jaunimo ðvietimo ir dorovinio ugdymo klausimus.

2002-11-13• Sraigtasparniø remonto bendrovë „Avia Baltika“ pagrasino ap-

skøsti teismui ðalies Prezidentûrà dël „ðmeiþto“, per kurá esàpatyrë dideliø nuostoliø.

2002-11-14• Vyriausioji rinkimø komisija (VRK) uþregistravo Valstieèiø ir

Naujosios demokratijos partijø sàjungos (VNDPS) pirminin-kæ parlamentaræ Kazimirà Prunskienæ kandidate á preziden-tus. Kitu savo sprendimu komisija ápareigojo kandidatæ kiek-vienoje savo vaizdo ir garso agitacinëje medþiagoje skelbti, jogpraeityje ji yra bendradarbiavusi su KGB.

• Vyriausioji rinkimø komisija (VRK) þodþiu papraðë preziden-to posto siekiantá Australijoje gimusá Juozà Petraitá pateikti áro-dymø, jog jis neturi ðios ðalies pilietybës.

• Vyriausioji rinkimø komisija (VRK) vakare nusprendë kreip-tis á Prokuratûrà, kad ði iðtirtø, ar prezidento posto siekianèioSeimo nario Juliaus Veselkos pagalbininkai nesuklastojo rin-këjø paraðø.

2002-11-16• Liberalø demokratø partijos pirmininkas Rolandas Paksas su

savo kolegomis Operos ir baleto teatre këlë ðampano tauresuþ pergalæ artëjanèiuose prezidento rinkimuose. Èia vyko par-tijos sueiga „Ateitis kuriama ðiandien“.

• Premjero Algirdo Brazausko vadovaujama Lietuvos socialde-mokratø partija ðiuo metu surinktø gausiausià rinkëjø bûrá,kuris dar labiau padidëjo, lyginant su praëjusiu mënesiu, – ro-do apklausa. Uþ socialdemokratus dabar balsuotø 21,8% ap-klaustøjø – 5,1 punkto daugiau nei prieð mënesá.


2002-11-18• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas pradeda oficialø vi-

zità Maskvoje, kurá buvo atidëjæs dël ákaitø dramos Rusijossostinëje.

• Prezidentas Valdas Adamkus pristatë penkeriø metø darbo„ataskaità“ visuomenei „Penkeri darbo metai“. Knygos pra-tarmëje V. Adamkus teigia, jog ði knyga – „savotiðka ataskaitavisuomenei“.

2002-11-20• Valdanèiosios Socialdemokratø partijos vadovybë gali reko-

menduoti savo kandidatui á prezidento postà Vyteniui Andriu-kaièiui nebedalyvauti prezidento rinkimuose.

• Valdanèiosios Lietuvos socialdemokratø partijos vadovybësposëdyje premjeras Algirdas Brazauskas ketino vieðai pasiû-lyti Seimo vicepirmininkui Vyteniui Andriukaièiui nedalyvautibûsimuosiuose prezidento rinkimuose, taèiau pats kandida-tas á posëdá neatvyko.

2002-11-21• Prezidento rinkimø kampanijà vakar pradëjusi Seimo narë

Kazimiera Prunskienë rinkëjams dalija ir anûkës AugustinosJackevièiûtës raðytà bei paèios iliustruotà knygà. Joje – tik 16puslapiø.

• Likus mënesiui iki rinkimø á prezidentus ir savivaldybiø tary-bas, prasidëjo oficiali prezidento ir savivaldybiø rinkimø agi-tacijos kampanija.

2002-11-23• Vyriausioji rinkimø komisija (VRK) svarstys, ar prezidento pos-

to siekianti Valstieèiø ir Naujosios demokratijos partijø sàjun-gos (VNDPS) pirmininkë parlamentarë Kazimira Prunskienënepaþeidë ápareigojimo savo vaizdo ir garso agitacinëje me-dþiagoje skelbti apie bendradarbiavimà su KGB.


• Kandidatas á ðalies prezidentus Liberalø demokratø partijoslyderis Rolandas Paksas lankësi Lenkijoje, Seinø apskrityje,Punsko valsèiuje, kur surengë susitikimus su vietos lietuviais.

2002-11-24• Vyriausioji rinkimø komisija (VRK) kandidatei á prezidentus

Kazimierai Prunskienei nutarë priminti, jog ji kiekvienoje re-klamoje turëtø skelbti bendradarbiavusi su KGB.

2002-11-25• Lietuvos socialdemokratø partijos (LSDP) vadovai tvirtina re-

mià ir remsià savo kandidatà á prezidentus, partijos pirminin-ko pirmàjá pavaduotojà Vytená Andriukaitá.

• Prezidentas Valdas Adamkus papraðë Vyriausybës vadovo ne-skubëti ágyvendinti neseniai priimtø Pilieèiø nuosavybës tei-siø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo pataisø,kol jø neávertins Konstitucinis Teismas.

2002-11-26• Opozicinë Tëvynës sàjungos Konservatoriø frakcija reikalauja

Seime nedelsiant sudaryti laikinàjà tyrimo komisijà, kuri iðtir-tø kompanijos „Avia Baltika“, milijonu litø parëmusià kandi-datà á prezidentus Rolandà Paksà, veiklà.

2002-11-27• Lietuvos liberalø sàjungos vadovas Eugenijus Gentvilas tei-

gia, kad atiþvelgdama á bûsimà narystæ NATO bei Aljanso po-reikius, Lietuva jau dabar turi apsispræsti dël profesionalioskariuomenës kûrimo.

• Prezidentas Valdas Adamkus padëkojo savo globojamos Lie-tuvos Raudonojo kryþiaus draugijos nariams uþ jø veiklà so-cialinës apsaugos srityje.

• Vyriausioji rinkimø komisija (VRK) áspëjo kandidatæ á prezi-dentus Kazimirà Prunskienæ laikytis ápareigojimo agitacinëjemedþiagoje skelbti apie savo bendradarbiavimà su KGB.


2002-11-28• Valdanèiosios Naujosios sàjungos (NS, socialliberalø) lyderis

Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas ketvirtadiená paragi-no opozicijà ir þiniasklaidà nukreipti kritikos strëles nuo Sei-mo Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto pirmininko Rolan-do Pavilionio.

• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas neigia spaudoje pasi-rodþiusià informacijà, kad parlamentarai uþsimojo ekspertørankomis panaikinti parlamentarø piktnaudþiavimus á vieðu-mà iðkelianèià Seimo Etikos ir procedûrø komisijà.

2002-11-29• Prezidento rinkimø kampanijoje valdanèiosios Naujosios sà-

jungos (NS, socialliberalø) lyderis Seimo pirmininkas ArtûrasPaulauskas ketina akcentuoti politikos dëmesá þmogui, tæsti1997 metø rinkimø kampanijos idëjas.

2002-11-30• Ðeðtadiená prezidentas Valdas Adamkus praleido Dzûkijoje.

Ðalies vadovas bendravo su Valkininkø, Perlojos, Druskinin-kø, Margioniø, Marcinkoniø, Merkinës ir Varënos gyventojais.

2002-12-03• Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas siûlo pildyti Seimo Sta-

tutà nuostata, jog priimant, keièiant ar papildant ástatymà, Sei-mo posëdyje turëtø dalyvauti ne maþiau kaip pusë iðrinktøSeimo nariø.

• Kandidatas á prezidentus, radikalios Lietuvos laisvës sàjungos(LLS) lyderis parlamentaras Vytautas Ðustauskas kaip kerti-nius savo programos elementus ávardija Seimo paleidimà irprezidentinio valdymo ávedimà.

• Paskelbta, kad kandidato á prezidentus Valdo Adamkaus rin-kimø ðtabas gruodþio viduryje Vilniuje surengs labdaros kon-certà fizinæ negalià turintiems þmonëms „Bûti kartu“.


• Kandidatas á prezidentus, dienraðèio „Lietuvos aidas“ redak-torius Algirdas Pilvelis kreipësi á Vyriausiàjà rinkimø komisi-jà (VRK), praðydamas skirti jam apsaugà.

2002-12-04• Lankydamasis Naujojoje Akmenëje antradiená prezidentas Val-

das Adamkus ragino rengti veiklos planus, kad Lietuvai ásto-jus á Europos Sàjungà (ES) bûtø sklandþiau ásisavintos struk-tûriniø fondø lëðos.

• Lietuvos centro sàjunga (LCS) Vyriausiajai rinkimø komisijai(VRK) áteikë per 63 tûkst. pilieèiø paraðø, remianèiø prieðlai-kiniø daliniø senatvës pensijø mokëjimà prieðpensijinio am-þiaus nedirbantiems þmonëms.

2002-12-05• Naujoji sàjunga (NS, socialliberalai) ragina visuomenæ akty-

viau dalyvauti uþkertant nusikalstamumà ir kritikuoja Vyriau-sybæ demonstruojant nepakankamà paramà visuomenës ini-ciatyvoms nusikaltimø prevencijos srityje.

• Sraigtasparniø remonto bendrovë „Avia Baltika“ kaltina korup-cija prezidento patarëjà gynybos klausimais Dariø Kalibatà.

• Kaip rodo apklausa, per pastaruosius tris mënesius tarp kan-didatø á prezidentus labiausiai iðaugo dabartinio ðalies vado-vo Valdo Adamkaus ir televizijos humoro laidos vedëjo Vy-tauto Ðerëno populiarumas.

• Socialliberalø Seimo pirmininko Artûro Paulausko ir VaclovoKarbauskio iniciatyva Seime uþregistruotas Alkoholio kontro-lës ástatymo papildymo projektas, kuriuo siekiama iðsaugotiunikalø technikos paveldo objektà – daugiau kaip prieð ðimtàmetø statytà siauràjá geleþinkelá, vadinamà siauruku.

2002-12-06• Vilniaus miesto apylinkës prokuratûra tiria, ar kandidato á pre-

zidentus Juliaus Veselkos rëmëjø paraðai nebuvo suklastoti.


• Pasvalio rajono dvasininkus nustebino prezidento posto sie-kianèio Liberalø demokratø partijos lyderio Rolando Pakso at-siøsti laiðkai, kuriuose sveikinama su Advento pradþia ir artë-janèiomis Ðv. Kalëdomis bei praðoma kunigø perduoti jonuoðirdþiausius linkëjimus parapijieèiams.

• Daugiau kaip 450 susitikimø su ðalies gyventojais surengæsliberalø kandidatas á prezidento postà Eugenijus Gentvilas rin-kimø kampanijos pabaigoje á pagalbà þada pasitelkti þmonà,nes ásitikinæs, kad þmonëms tai patiks.

• Vytautas Ðustauskas pasiryþæs á savo partijà priimti ákalinimoástaigose bausmes atliekanèius þmones.

• Prezidentas Valdas Adamkus papraðë valstybës kontrolieriausJono Liauèiaus patikrinti, kaip Kalëjimø departamente yra nau-dojamos valstybës biudþeto lëðos. Apie tai penktadiená prane-ðë Prezidento spaudos tarnyba.

2002-12-07• Apklausø duomenimis, antros kadencijos siekianèio prezi-

dento Valdo Adamkaus populiarumas toliau sparèiai augair jis beveik treèdaliu lenkia artimiausià savo konkurentà –antroje vietoje esantá Seimo pirmininkà, socialliberalø lyderáArtûrà Paulauskà.

2002-12-13• Prezidentas Valdas Adamkus apkaltino atsakingas tarnybas

nesiëmus visø bûtinø priemoniø likviduojant ant seklumos uþ-plaukusio tanklaivio avarijà Klaipëdoje ir bandant jà nuslëptinuo visuomenës.

2003-01-02• Ignalinos atominëje elektrinëje (IAE) apsilankæs prezidentas

Valdas Adamkus paþymëjo, kad Lietuva turi ieðkoti galimy-biø likti branduoline valstybe ir po abiejø jëgainës reaktoriøuþdarymo.


2003-01-03• Prezidentas Valdas Adamkus televizijos laidoje pareiðkë esàs

nepatenkintas dabartiniu generaliniu prokuroru Antanu Kli-mavièiumi.

• Antrajame prezidento rinkimø ture Lietuvos rinkëjø simpati-jos ið esmës pasidalijo po lygiai abiem kandidatams, – rodonaujienø agentûros BNS ir telekomunikacijø bendrovës „Om-nitel“ atlikta balsavusiøjø apklausa.


Bielinis, Lauras

Prezidento rinkimø anatomija: 2002 metø prezidentorinkimai Lietuvoje [monografija] / Lauras Bielinis. – Vil-nius: Versus Aureus, [2003]. – 207 p.

Knygoje nagrinëjamos ryðkiausios 2002-øjø m. Lietuvos prezi-

dento rinkimø situacijos.

ISBN 9955-601-03-5

UDK 342.8(474.5)

Bi-143

Lauras Bielinis

PREZIDENTO RINKIMØ ANATOMIJA2002 metø prezidento rinkimai Lietuvoje

Virðelio autorius Daumantas Simonas Kaþdailis

Virðelyje panaudotas Pauliaus Adomëno pieðinys

Leidykla VERSUS AUREUS,

A. Vivulskio 7–208, LT-2006 Vilnius

e.p.: [email protected]

Spausdino UAB SAPNØ SALA,

S. Moniuðkos 21, LT-2004 Vilnius

e.p.: [email protected]

Prezidento rinkimø anatomijamediaclub.lt/resursai/vrstudija/Literatura/Bilelinis_2002.pdf · buvo...

Documents

Transcript of Prezidento rinkimø anatomijamediaclub.lt/resursai/vrstudija/Literatura/Bilelinis_2002.pdf · buvo...