TARPTAUTINĖ TEISĖS IR VERSLO AUKŠTOJI MOKYKLAVADYBOS IR TEISĖS FAKULTETAS

FINANSŲ KATEDRA

TARPTAUTINIŲ FINANSŲ STUDIJŲ PROGRAMANuolatinės studijos

II kursasTFInl 11/1 grupė

PROFESINĖS VEIKLOS PRAKTIKA

Praktikos ataskaita

Studentas Andrius Dainaravičius(parašas)

Metodinio darbo vadovė Jelena Borisova(parašas)

Vilnius, 2013

Turinys

Įvadas..................................................................................................................................................3

1. Įmonės aprašymas..............................................................................................................................4

1.1. Įmonės teisinė forma, organizacinė struktūra............................................................................5

1.2. Įmonės pagrindinė veikla...........................................................................................................6

1.3. Pagrindiniai įmonės veiklos rezultatai.......................................................................................8

2. Įmonės finansinės informacijos analizė........................................................................................10

2.1. Įmonės finansinės analizės šaltiniai...........................................................................................10

2.2. Įmonės finansinės informacijos vartotojai.................................................................................11

2.3. Finansinės atskaitomybės turinys ir teikimo tvarka...................................................................12

3. Turto vertinimas............................................................................................................................13

3.1. Turimo įmonėje turto aprašymas...............................................................................................13

3.2. Turto vertės nustatymas.............................................................................................................14

3.3. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita.......................................................................................15

Išvados..............................................................................................................................................16

Literatūra..........................................................................................................................................17

Priedai.Atsiskaitymo lapas...............................................................................................................18

2

Įvadas

Praktika ir teorija tai turbūt du neatsiejami dalykai, nes teorinės žinios puikiai įtvirtinamos

praktikos metu, todėl studentams yra labai svarbu atlikti praktiką. Praktikos metu studentas gali ne

tik pasitikrinti savo turimas žinias, bet ir įgyti naujų žinių, o taip pat pasijusti savo srities

specialistu.

Aš esu tarptautinių finansų antro kurso studentas ir šiemet turėjau galimybę pirmą kartą

atlikti praktiką. Profesinės veiklos praktikos trukmė – 6 savaitės. Šią pirmąją praktiką atlikau

BIGBANK AS Lietuvos filiale, centrinėje įmonės būstinėje esančioje Jogailos g. 4 (Vilnius).

Praktiką atlikau lizingo skyriuje.

Praktikos tikslas – pritaikyti praktikoje studijų metu įgytas teorines žinias bei atlikti

paskirtas užduotis.

Tyrimo objektas – BIGBANK AS.

Remiantis turimais informacijos šaltiniais, kurių pagrindą sudarys įmonės finansinė ataskaita bei

internetinis puslapis www.bigbank.lt atliksiu praktikos užduotis, kurias ir pateiksiu šioje ataskaitoje.

Praktikos užduotis, kurios bus pateiktos ataskaitoje:

Įmonės aprašymas: teisinė forma, organizacinė struktūra, pagrindinė veikla,

pagrindiniai veiklos rezultatai)

Įmonės finansinės informacijos analizė: finansinės analizės šaltiniai, finansinės

informacijos vartotojai, finansinės atskaitomybės turinys ir teikimo tvarka.

Turto vertinimas: turimo įmonėje turto aprašymas, turto vertės nustatymas,

ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita.

3

1. Įmonės aprašymas

BIGBANK AS – specializuotas vartojimo paskolų bankas, veikiantis Estijoje, Latvijoje,

Lietuvoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Baltijos šalyse ir Suomijoje bankas specializuojasi

vartojimo paskolų ir terminuotųjų indėlių srityje, o Vokietijoje ir Austrijoje siūlo indėlius kaip

tarptautinę („cross-border“) paslaugą. Šiandien BIGBANK yra vienas didžiausių privačių asmenų

kreditorių po universaliųjų bankų ir lizingo bendrovių Baltijos šalyse. Bendrovė buvo įkurta 1992

m. Tartu mieste, Estijoje. 2007 m. bendrovė įsteigė filialą Lietuvoje, kuris pirmasis pradėjo veiklą

naudodamas BIGBANK prekės ženklą.

BIGBANK misija – užtikrinti, jog finansavimas būtų paprastas procesas,  suteikiantis

žmonėms galimybę pagerinti jų gyvenimo kokybę.

BIGBANK vizija - iki 2016 metų būti tarp dešimties geriausių Europos specializuotų

bankų, suteikiančių vartojimo paskolas.

Būdamas specializuotu banku, BIGBANK turi galimybę atskirai išanalizuoti kiekvieno kliento

situaciją ir įvertinti kliento aplinkybes. Todėl BIGBANK veikia greičiau ir lanksčiau už kitus

bankus bei kreditus teikiančias įmones. Platus BIGBANK klientų aptarnavimo skyrių tinklas

užtikrina patogią galimybę klientams susitikti asmeniškai su banko darbuotojais. Estijoje, ir

Latvijoje  BIGBANK paslaugos yra teikiamos taip pat ir per pašto skyrių tinklą visoje šalyje.

Lietuvoje, bendradarbiaujant su Lietuvos paštu, klientų patogumui sutartį pristatome tiesiai į namus

taip pat paskolos įmokas galima atlikti visose Lietuvos pašto skyriuose. Taip pat bankas siūlo

galimybę naudotis visais įmonės elektroniniais kanalais - interneto, telefono paslaugomis -

nepriklausomai nuo laiko ir vietos. BIGBANK strategija numato tęsti darbą savo dabartinėje

veiklos sferoje, remiantis jau egzistuojančiais susiformavusiais principais. Bankas siekia

sukoncentruoti savo pastangas ties jau esančiu klientų segmentu ir visada teikti geriausias

paslaugas, atitinkančias šių klientų poreikius. BIGBANK nesiekia konkuruoti su stambiais

universaliais bankais tradicinių banko paslaugų srityse.

4

1.1. Įmonės teisinė forma, organizacinė struktūra

BIGBANK teisinė forma – akcinė bendrovė. Akcinė bendrovė – bendrovė, kuri priklauso

vienam ar keliems juridiniams ar fiziniams asmenims ir veikia kaip juridinis asmuo. Aukščiausias

bendrovės valdymo organas yra akcininkų susirinkimas. Jis tvirtina bendrovės įstatus, stebėtojų

tarybą, jei stebėtojų taryba nesudaroma, tai bendrovės valdyba, jei bendrovės valdyba nesudaroma

išrenkamas bendrovės vadovas, išrenka išorės audito įmonę, paskirsto pelną, didina ar mažina

įstatinį kapitalą ir kt. Stebėtojų taryba akcininkų susirinkimo suteiktų įgaliojimų ribose kontroliuoja

bendrovės veiklą, renka valdybos narius, jei nėra numatyta bendrovės valdyme valdybos narių

institucijos paskiria vadovą. Valdybos nariai jiems suteiktų įgaliojimų ribose kolegialiai dalyvauja

bendrovės valdyme, su jais bendrovės vadovas privalo derinti svarbesnius, bendrovės nuostatuose

nurodytus sprendimus. Bendrovės vadovas vienvaldžiai priima sprendimus savo įgaliojimų ribose.

Įprasta, kad kuo mažesnė bendrovė tuo ji turi mažiau valdymo institucijų. BIGBANK AS veiklą

pirmiausia reglamentuoja Estijos Respublikos Komercinis kodeksas, Kredito įstaigų įstatymas ir

įmonės įstatai. Įmonės įstatų pakeitimai atliekami remiantis Komercinio kodekso, Kredito įstaigų

įstatymo ir įmonės įstatų nuostatomis. Įmonės valdymo organai yra visuotinis akcininkų

susirinkimas, stebėtojų taryba ir valdyba. Valdybos narių skyrimas, atsistatydinimas, pašalinimas ir

įgaliojimai reglamentuojami vadovaujantis Estijos respublikos Komerciniu kodeksu, Kredito įstaigų

įstatymu ir BIGBANK įmonės įstatais. Žemiau paveikslėlyje pamatysite valdymo schemą (1 pav.).

(1pav.).

5

BIGBANK AS akcijos yra lygiomis dalimis valdomos dviejų asmenų Parvel Pruunsild

(Stebėtojų tarybos pirmininkas) ir Vahur Voll (Stebėtojų tarybos narys) abu turintys po 50 %

akcijų. BIGBANK AS akcijos yra įregistruotos Estijos Centriniame vertybinių popierių

depozitoriume. Akcijų suteikiamos balsavimo teisės nėra apribojamos. Įmonei nežinomi jokie

akcininkų susitarimai, numatantys bendrą valdymo politiką sutartinio balsavimo priemonėmis ar

kitokiu būdu apribojantys balsavimo teisių panaudojimą. BIGBANK nėra išleidęs jokių vertybinių

popierių, suteikiančių teisę valdytį įmonę, išskyrus įmonės akcijas. Šiuo metu BIGBANK AS

valdybą sudaro keturi nariai: Targo Raus (valdybos pirmininkas) ir kiti 3 valdybos nariai Veiko

Kandla, Kaido Saar ir Ingo Põder. Tuo tarpu stebėtojų taryba sudaro penki nariai: Parvel Pruunsild

(stebėtojų tarybos pirmininkas) ir kiti 4 nariai Vahur Voll, Andres Koern, Juhani Jaeger ir Raul

Eamets.

Pasibaigus 2012 metams BIGBANK dirbo 582 žmonės: 238 Estijoje, 149 Latvijoje, 90

Lietuvoje, 45 Suomija, 38 Ispanijoje ir 22 Švedijoje. Tuo tarpu 2011 m. pabaigoje dirbo 531

žmogus. Per metus darbuotojų skaičius išaugo 9,6 %, nauji darbuotojai buvo pasamdyti veiklai

naujose rinkose plėtoti.

2012 metų pabaigoje BIGBANK AS turėjo 29 klientų aptarnavimo skyrius: 10 Estijoje, 7

Latvijoje, 10 Lietuvoje ir po vieną Ispanijoje bei Suomijoje.

1.2. Įmonės pagrindinė veikla

BIGBANK teikia dviejų rūšių paslaugas: Baltijos šalyse, Suomijoje, Ispanijoje ir Švedijoje -

paskolas ir terminuotuosius indėlius, o Vokietijos, Austrijos bei Olandijos rinkose - indėlius.

Tarptautinė veikla: BIGBANK motininė įmonė yra 100% estiško kapitalo įmonė, jos pagrindinis

biuras yra Estijoje. BIGBANK grupei priklauso dukterinė įmonė ir filialai Latvijoje, Lietuvoje,

Suomijoje bei Ispanijoje ir aktyvios, tarptautinės („cross-border") operacijos Vokietijoje, Austrijoje

bei Olandijoje.

Mes siūlome šiuos produktus:

Apyvartinių lėšų kreditas – kreditas yra skirtas apyvartinėms lėšoms finansuoti, suteikimo

(arba grąžinimo) terminas -  iki 24 mėnesių. Minimali kredito suma – 10 000 Lt. Kredito

suma išmokama vienu pavedimu, kreditas ir palūkanos grąžinami vienodomis

kasmėnesinėmis įmokomis - anuiteto būdu, arba kreditas vienu pavedimu sutarties termino

pabaigoje, mokant palūkanas kiekvieną mėnesį. Grąžinta kredito suma nebenaudojama.

6

Kredito linija – daugkartinis kredito limitas, t.y. kreditą galima grąžinti anksčiau nustatyto

termino ir prireikus vėl juo pasinaudoti iki sutartyje numatyto kredito termino pabaigos ir

atsižvelgiant į kredito linijos ribas. Maksimalus terminas bendrajai kredito linijos sutarčiai ir

kiekvienai panaudotai kredito daliai – 12 mėnesių, o minimalus kredito limitas – 10000 Lt.

Išmokėjimų skaičius neribojamas. Klientas grąžina kreditą pagal galimybes, bet ne vėliau

termino pabaigos, kuris numatytas kredito linijos sutartyje. Palūkanos kartu su

įsipareigojimo mokesčiu nuo nepanaudotos kredito dalies mokamos kas mėnesį.

Banko garantija - BIGBANK suteikia šias garantijas: mokėjimo, išankstinio mokėjimo,

sutarties įvykdymo, pasiūlymo ir garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo. Banko

garantijos terminas – iki 2 metų. Banko garantija suteikiama su sąlyga, kad garantinis

įsipareigojimas ir garantijos gavėjas yra aiškiai nustatyti.

Siekiame, kad kliento sprendimas skolintis būtų kruopščiai apgalvotas, o skolinimosi procesas -

paprastas, todėl kredito gavimo iš mūsų banko tikslai nėra ribojami, paliekant klientui teisę gauti

pajamas į savo banko sąskaitą, esančią kitame banke bei jame tvarkyti visas kasdienes bankines

operacijas. Vietoj varginančio stovėjimo eilėse, mūsų klientai gali  paprastu ir patogiu būdu kreiptis

dėl paskolos  BIGBANK interneto svetainėje. Mes esame pasiruošę atvirai išklausyti klientų

pageidavimus, nes norime kuo geriau suprasti jų asmeninius  poreikius. Nesiūlome standartinių

sprendimų, įsiklausome į klientų norus ir stengiamės pateikti pasiūlymą, kuris pranoktų jų

lūkesčius. Kadangi esame bankas, kurio specializacija – vartojimo kreditai, mūsų verslo modelis

yra  paprastas ir skaidrus. Daug klientų iš įvairių šalių pasirinko mus kreditavimo arba indėlių

paslaugų banku, tad siekiame būti patikimu partneriu ateityje, kurdami  suprantamas ir paprastas

finansavimo paslaugas. Mes vertiname ilgalaikį bendradarbiavimą su klientais ir partneriais.

UNO lizingas – patogus finansavimo būdas įsigyti prekes išsimokėtinai. Užpildę paraišką,

atsakymą sužinosite nedelsiant, partnerio prekybos vietoje. Teigiamo atsakymo atveju, galėsite

pasirinkti vartojimo lizingo grąžinimo laikotarpį bei mėnesio įmokos dydį ir naudotis norima preke

iškart.

UNO lizingas Lietuvoje pradėjo veikti nuo 2011 m. pavasario, pasinaudoti UNO lizingo paslauga

galite daugumoje parduotuvių iš viso apie 120 partnerių (Lietuvoje).

UNO lizingas siūlo paslaugas taip pat Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje.

7

1.3. Pagrindiniai įmonės veiklos rezultatai

Finansinėje ataskaitoje galima rasti BIGBANK pagrindinius veiklos rezultatus. 2012 m.

BIGBANK buvo sėkmingi, metus baigė su 7,030 mln. Eurų grynuoju pelnu, tai net 24,1 % daugiau

nei uždirbo 2011 m. atitinkamai 5,665 mln. Eurų. Palūkanų pajamos išaugo 26,3 % 2011 m. siekė

36,314 mln. Eurų, o 2012 m. 45,893 mln. Eurų. Palūkanų išlaidos taip pat išaugo 20,4 % 2011 m.

siekė 6,310 mln. Eurų, o 2012 m. 7,601 mln. Eurų. Pajamos iš viso per metus išaugo beveik

trečdaliu 32,9 %, 2011 m. buvo 42,873 mln. Eurų, o 2012 m. 57,015 mln. Eurų. Visus šiuos

teigiamus pokyčius nulėmė klientų skaičiaus augimas. Pagal 2012 m. finansinę ataskaitą galiojančių

kredito sutarčių skaičius buvo 163 000. Taip pat gal finansinę ataskaitą paskaičiavau keletą

finansinių rodiklių (Bendrojo pelningumo rodiklį, nuosavo kapitalo pelningumą, grynąjį

pelningumo rodiklį ir EBIT).

Bendrojo pelningumo rodiklis (BPR), kuris parodo vieno pardavimo pajamų piniginio vieneto

uždirbtą bendrąjį pelną. Gerai būna, kai šio rodiklio reikšmė būna daugiau nei 20 %. BIGBANK šis

rodiklis 2011 m. buvo lygus 17,8 %, o 2012 m. atitinkamai 15,5 %. Nors ir rodiklio reikšmė yra

žemiau 20 % įmonė sugeba uždirbti pelną iš pagrindinės įmonės veiklos, kontroliuoja pardavimo

pajamas bei pardavimo savikainos lygį.

Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (ROE), kuris parodo kiek pelno tenka kiekvienam

savininko investuotam į verslą piniginiam vienetui. Jis parodo investicijų pelningumą. Aukštas lygis

užtikrina didelius dividendus. Šis rodiklis lyginant su 2011 m. išaugo, nes 2012 m. buvo lygus

12,5%, kai tuo tarpu 2011 m. 11,2 %.

Grynasis pelningumo rodiklis (grynojo pelno marža) nusako, kiek grynojo pelno tenka

kiekvienam grynųjų pardavimų pajamų vienetui. Grynasis pelningumas apibūdina visos tiriamo

subjekto veiklos (gamybinės, komercinės, investicinės, finansinės) galutinį pelningumą. Rodiklio

mažėjimas parodo, kad būtinos naujovės, įspėja, kad prekių konkurencingumas smunka. Kuo

didesnis šis rodiklis tuo įmonės veikla efektyvesnė. Šis rodiklis tiek 2011 m. tiek 2012 m. buvo

panašus atitinkamai 15,6 % ir 15,3 %.

Veiklos pelningumas prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT). Jis parodo įmonės pelną, uždirbtą

veiklos ir investicinio ciklų metu, bet prieš įmonės finansavimo politikos įtakos pelnui vertinimą bei

pelno mokesčio atskaitymą. Arba kitaip tariant kokį pelną įmonė būtų uždirbusi, jei ji nebūtų

turėjusi finansinių skolų. 2011 m.buvo 17,2 %, 2012 m išaugo iki 18 %.

8

Įdomus faktas, jog filialas esantis Lietuvoje patiria nuostolį, nepaisant rekordiškai augančio

paskolų portfelio. Pagal neaudituotus praėjusių metų finansinius rezultatus, BIGBANK AS filialo

Lietuvoje paskolų portfelis augo net 27 % ir metų pabaigoje siekė 85 mln. Lt.

BIGBANK AS Lietuvos filialo bendrieji aktyvai per metus išaugo iki 88,2 mln. Lt. Lyginant

su 69,4 mln. Lt 2011 metų pabaigoje, fiksuojamas 27 % metinis augimas. Banko palūkanų pajamos

2012 metų pabaigoje sudarė 22,7 mln. Lt, t.y. 25 % daugiau lyginant su praėjusiais metais, kuomet

palūkanų pajamos siekė 18,2 mln. Lt. Metų pabaigoje bankas patyrė 0,413 mln. Lt nuostolį, kuris

yra 0,179 mln. Lt mažesnis nei pernai. Pagrindinė patirtų nuostolių priežastis – tai didelės

investicijos į pagrindinių banko sistemų vystymą.

„Įgyvendinome visus užsibrėžtus tikslus, ir portfelio augimas tai puikiai atsispindi. Sėkmingai

vystomės ir augame visomis kryptimis – tiek pagrindinėje banko veikloje išduodant vartojimo

paskolas, tiek vystant UNO prekės ženklu pažymėtą vartojimo lizingo paslaugą. Gana sparčiai auga

išduodamų paskolų skaičius smulkiam ir vidutiniam verslui. Priešingai nei kiti bankai 2013 metais

tikimės nemažiau spartaus banko portfelio augimo,“ – teigė banko BIGBANK vadovas Rolandas

Norvilas.

9

2. Įmonės finansinė informacijos analizė

2.1. Finansinės informacijos šaltiniai įmonėje

Finansinės ataskaitos yra svarbiausias reglamentuotas informacijos šaltinis, parodantis

įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Finansinės ataskaitos skirtos tiek

vidaus, tiek išorės vartotojams, kad jie galėtų gauti konkrečios informacijos apie įmonės finansinę

būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus, perspektyvas ir panašiai.

Finansinėse ataskaitose pateikiama informacija apie:

1. Turtą;

2. Nuosavą kapitalą;

3. Įsipareigojimus;

4. Pajamas ir sąnaudas;

5. Pinigų srautus.

Įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydis ir struktūra paskutinę ataskaitinio

laikotarpio dieną pateikiama balanse. Nuosavo kapitalo pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį

pateikiami nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos

pajamos, patirtos sąnaudos ir gautas pelnas (ar nuostoliai) pateikiami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Pinigų srautų ataskaitoje pateikiami pinigų srautai suklasifikuoti pagal įmonės veiklos rūšis:

pagrindinę, investicinę ir finansinę veiklą. Aiškinamajame rašte papildomai apibūdinami finansinių

ataskaitų straipsniai, kad šių ataskaitų informacijos vartotojai geriau galėtų suprasti įmonės veiklos

specifiką, įvertinti jos finansinę būklę ir priimti pagrįstus sprendimus.

10

2.2. Įmonės finansinės informacijos vartotojai

Finansinių ataskaitų informacijos vartotojai yra dabartiniai ir potencialūs investuotojai,

darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, pirkėjai, vertybinių popierių komisijos, biržos, vyriausybė, jos

organizacijos, finansiniai konsultantai, profesinės sąjungos ir visuomenė. Kiekvieną finansinių

ataskaitų informacijos vartotoją domina konkreti informacija. Investuotojai rūpinasi savo investicijų

rizika ir pelningumu, galimybe gauti dividendus, kad nuspręstų pirkti, laikyti ar parduoti akcijas.

Darbuotojus domina darbdavio stabilumas ir pelningumas, galimybės dirbti ir gauti darbo

užmokestį. Kreditorius domina suteiktų paskolų saugumas, t. y. ar įmonė pajėgi sumokėti palūkanas

ir grąžinti paskolą. Tiekėjus ir pirkėjus ypač domina įmonės veiklos tęstinumas, kai jie susiję

ilgalaikiais ryšiais arba yra nuo jos priklausomi. Valstybės institucijos naudojasi finansinių ataskaitų

informacija priimdamos ekonominio vystymo, mokesčių politikos, įmonių veiklą reguliuojančius ir

kitus svarbius sprendimus. Bendra įmonių veiklos gerėjimo tendencija svarbi visuomenei, nes nuo

to priklauso visų gyventojų pragyvenimo lygio augimas.

Finansinėse ataskaitose pateikta informacija yra retrospektyvinė, t. y. apibūdina praėjusius

laikotarpius. Finansinės ataskaitos nesuteikia visos informacijos, kurios priimant sprendimus gali

prireikti jos vartotojams, nes šiose ataskaitose dažnai nepateikiama detalios nefinansinio pobūdžio

informacijos, nors ji yra svarbi atskiram finansinių ataskaitų vartotojui priimant sprendimus (pvz.,

pirkėjų lojalumas, produkcijos kokybė, informacija apie konkurentus ir pan.). Finansinių ataskaitų

vartotojai turi turėti galimybę palyginti įmonės skirtingų ataskaitinių laikotarpių finansines

ataskaitas, kad nustatytų jos finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų kitimo tendencijas.

Todėl ta pati apskaitos politika ūkinių operacijų apskaitai taikoma visais ataskaitiniais laikotarpiais.

11

2.3. Finansinės atskaitomybės turinys ir teikimo tvarka

Įmonės finansinė atskaitomybė – įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų

srautų duomenų ir jų aiškinimo rengimas nustatyta forma. BIGBANK auditorius yra „KPMG“,

kuris ir paruošia finansines ataskaitas. Ketvirčio ataskaitas ir metines ataskaitas BIGBANK skelbia

per 35 dienas nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Bendrovė rengia pilną finansinės atskaitomybės ataskaitą kuria sudaro:

Balansas;

Pelno (nuostolių) ataskaita;

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

Pinigų srautų ataskaita

Aiškinamasis raštas.

Finansinių ataskaitų sudedamosios dalys yra tarpusavyje susijusios, nes jose tos pačios

ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai pateikiami skirtingi aspektais. Nors kiekvienoje finansinėje

ataskaitoje pateikta informacija skiriasi nuo kitų finansinių ataskaitų informacijos, tačiau kiekviena

atskira ataskaita negali patenkinti visų informacijos vartotojų konkrečių poreikių. Pvz., pelno

(nuostolių) ataskaita leidžia susidaryti nuomonę apie įmonės pelningumą, tačiau ši nuomonė bus

neišsami be balanso, nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų informacijos. Skaitydamas

pelno (nuostolių) ataskaitą, kreditorius gali susidaryti nuomonę, kad uždirbto pelno užteks grąžinti

paskolą, tačiau pinigų srautų gali nepakakti, kad paskola būtų grąžinta. Aiškinamajame rašte

vartotojams papildomai paaiškinami tam tikri finansinių ataskaitų straipsniai. Informacijos

reikšmingumo vartotojams požiūriu negalima išskirti nė vienos finansinės ataskaitos, jos visos yra

reikšmingos.

12

3. Turto vertinimas

3.1. Turimo turto įmonėje aprašymas

Turtas – tai visos materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo,

naudoja ir kuriomis disponuoja įmonė bei kurias naudodama tikisi įgyti kuo didesnės ekonominės

naudos. Finansinėse ataskaitose turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

Ilgalaikis turtas – tai visas įmonės turimas turtas, kuris naudojamas ekonominei naudai gauti

ilgiau nei metus.

Trumpalaikis turtas – tai įmonės turtas, kuris sunaudojamas ekonominei naudai gauti per

metus arba per vieną veiklos ciklą. Ilgalaikis turtas gali būti skirstomas į nematerialųjį, materialųjį,

finansinį ir kitą ilgalaikį turtą. Trumpalaikis turtas gali būti skirstomas į atsargas, avansus ir

nebaigtas vykdyti sutartis, per vienus metus gautinas sumas, kitą trumpalaikį turtą, pinigus ir jų

ekvivalentus. Pakankamai mažokai informacijos apie įmonės turimą turtą, tačiau kiek turiu tiek

pateiksiu. Įmonės finansinį turtą sudaro: lėšos bankuose ir centriniuose bankuose, paskolos

klientams.

Nematerialųjį turtą sudaro: įsigytos programinės įrangos licenzijos.

Materialusis turtas: filialai, žemė, kompiuteriai, spausdintuvai, telefonai, kondicionieriai ir

visa kita biuro įranga.

Kitas turtas apima kilnojamą ir nekilnojamą turtą, klientų įkeistą kaip paskolos užtikrinimo

priemonė, perduota Grupei po nesėkmingų varžytinių. Kitas turtas apima sklypus, namus ir butus.

Dabartinėje makroekonominėje aplinkoje užtikrinimo priemonės realizacija gali tapti laiko

reikalaujančiu procesu.

Įmonės turto pagrindą sudaro finansinis turtas.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai tai visų įmonės turimų piniginių lėšų ir jų ekvivalentų (pvz.,

grynų pinigų kasoje ir banko sąskaitose, banko čekių, perlaidų) vertė, tos pinigų sumos, kuriomis

įmonė realiai gali naudotis. Įmonė naudoja tik atsiskaitomąją banko sąskaitą.

13

3.2. Turto vertės nustatymas

Materialusis turtas yra apskaitomas jo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės

sumažėjimo nuostolius. Turtas pripažįstamas materialiojo turto straipsniais jeigu jis naudojamas

Grupės versle, yra reikšmingas ir jo preliminarus naudingo tarnavimo laikas viršija vienerius

metus. Turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas yra trumpesnis ir kuris yra mažiau reikšmingas,

yra įtraukiamas į išlaidas ir apskaitomas nebalansiniuose straipsniuose. Vėlesnės sąnaudos,

galinčios padidinti materialaus turto ekonominę naudą, pridedamos prie apskaitinės turto vertės.

Materialiojo turto nuolatinio aptarnavimo sąnaudos apskaitomos kaip išlaidos tuo

laikotarpiu, kai yra patiriamos. Kai materialiojo turto atgautina suma nukrenta žemiau jo apskaitinės

vertės, turtas nurašomas į atgautinas sumas. Vertės sumažėjimo nuostoliai apskaitomi kaip patirtos

išlaidos. Įsigytas nematerialusis turtas apskaitomas jo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir bet

kokius nuvertėjimo nuostolius. Viduje sukauptas prestižas ir sąnaudos, susijusios su įmonės ir

prekių ženklais, apskaitomos kaip išlaidos jų patyrimų metu. Kiekvieną ataskaitinę dieną vadovybė

įvertina, ar nėra turto nuvertėjimo požymių. Jeigu tokių požymių yra, atliekamas turto nuvertėjimo

testas ir nustatoma turto atgaunamoji vertė. Turto atgaunamoji vertė yra turto tikroji vertė (atėmus

pardavimo išlaidas) arba turto naudojimo vertė, nustatoma naudojant diskontuotų pinigų srautų

metodą, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Jeigu testai parodo, kad turto atgaunamoji vertė

yra mažesnė negu jo apskaitinė vertė, turto vertė sumažinama iki jo atgaunamosios vertės. Jeigu

turto atgaunamosios vertės nustatyti neįmanoma, nustatoma mažiausios turto grupė, kuriai šis turtas

(jo pinigus generuojanti dalis) priklauso, atgaunamoji vertė. Nuvertėjimo nuostoliai apskaitomi kaip

išlaidos kai yra patiriami. Jeigu atgaunamosios vertės skaičiavimai rodo, kad ankstesniais metais

turtui nustatytas nuvertėjimą nebeegzistuoja arba yra sumažėjęs, ankstesnis nuvertėjimas yra

atstatomas ir turto apskaitinė vertė padidinama. Padidinta apskaitinė vertė negali viršyti apskaitinės

vertės, kuri būtų buvusi nustatyta (atsižvelgiant į įprastą nusidėvėjimą), jeigu nebūtų pripažintas

turto nuvertėjimas. Kitas turtas balanso ataskaitoje apskaitomas savikaina arba tikrąja verte, atėmus

pardavimo išlaidas, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Kitas turtas nurašomas kai jo savikaina

viršija grynąją realizavimo vertę. Turto perkainavimo vertė yra turto apskaitinės vertės ir tikrosios

vertės skirtumas. Prireikus, turto tikroji vertė nustatoma pasitelkus kvalifikuotų ekspertų pagalbą,

kurie savo išvadas pagrindžia faktinėmis panašių sandėrių, sudarytų prieš du mėnesius iki

vertinimo, kainomis. Jeigu vertinamas nekilnojamas turtas, faktinė sandorio kaina nustatoma taikant

tinkamą kainos nustatymo veiksnį pagal specifinius turto bruožus.

14

3.3. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita

Nusidėvėjimas išsamioje pelno(nuostolio) ataskaitoje pripažįstamas taikant tiesiogiai

proporcingą metodą per numatytą kiekvieno materialiojo turto dalies naudingo tarnavimo laiką.

Nusidėvėjimo apskaičiavimo pradžia – įsigijimo diena. Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas -

tai dažniausiai naudojamas metodas. Skaičiuojant šiuo metodu nusidėvėjimą, daroma prielaida, kad

ilgalaikis turtas kiekvienais jo naudojimo metais nusidėvi vienodu dydžiu. Nusidėvėjimas

apskaičiuojamas iš ilgalaikio turto pradinės vertės atimant likvidavimo vertę ir gautą sumą padalinat

iš naudojimo laiko (metų skaičiaus).

Žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Apskaičiuotas naudingo tarnavimo laikas:

Nusidėvėjimo normos perskaičiuojamos kiekvieną ataskaitinę datą ir atsiradus aplinkybėms,

galinčioms turėti reikšmingos įtakos turto ar turto grupės naudingo tarnavimo laikui. Skaičiavimų

pokyčių rezultatas pripažįstamas einamuoju ir vėlesniais laikotarpiais. Nematerialusis turtas

amortizuojamas per jo 5 metų naudingo tarnavimo laiką.

Turto grupė Naudingo tarnavimo laikas

Žemė ir meno kūriniai nenusidėvi

Pastatai 25 - 50 metai

Automobiliai ir biuro įranga 5 metai

Kompiuteriai 3 - 4 metai

Kita įranga ir įrenginiai 5 metai

15

Išvados

Praktikos metu pasitikrinau savo turimas žinias, taip pat įgyjau naujų žinių ir patirties savo

srities specialybėje. Atlikdamas praktiką pasijutau tarsi įmonės darbuotojas, todėl pateikiau save

kiek įmanoma geriau, nes galbūt ateityje teks šioje įmonėje jau dirbti, o ne atlikti praktiką. Nors

Lietuvoje už praktikos atlikimą ir nemokamas atlygis, tačiau įgyta patirtis, ir savęs tobulinimas tai

didelis įnašas į ateitį, kuris yra kur kas vertingesnis nei atlyginimas.

Atlikdamas praktiką turėjau puikią galimybę susipažinti su įmonės veikla, atlikti praktikos

vadovės paskirtas užduotis, išmokti dirbti su banko vidine programa ir žinoma parodyti savo studijų

metu įgytas žinias.

Rašant praktikos ataskaitą teko papildomai pasidomėti įmonės organizacine struktūra ir

išanalizuoti įmonės finansinę ataskaitą, kuri buvo pateikta anglų kalba.

Apibendrinant, tai praktika šioje įmonėje leido suprasti ką reiškia dirbti ofise po 8 valandas

sėdima darbą, susipažinti su įmone ir jos veikla, taip pat supratau ką reiškia atsakomybė ir

pavaldumas.

16

Literatūra

1. 1. J.Žvinklys, E.Vabalas. Įmonės ekonomika.[vadovėlis]. 2006m. 54-70 p. ISBN 9955-528-

11-7

2. Įmonės internetinė svetainė [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2013 m. birželio 15 d.]. Prieiga per

internetą: http://www.bigbank.lt/lt/bigbank/apie-bank

3. Įmonės finansinė ataskaita [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2013 m. birželio 16 d.]. Prieiga per

internetą:http://www.bigbank.lt/images/stories/finanataskaitos2012/

bigbank_as_annual_report_2012.pdf

4. Informacija apie UNO paslaugą interaktyvus]. [ Žiūrėta 2013 m. birželio 17 d.]. Prieiga per

internetą: https://www.unolizingas.lt/index.php/pirkite-issimoketinai

5. Įmonės naujienos [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2013 m. birželio 17 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.bigbank.lt/lt/naujienos/naujien-archyvas/70-2013/655-2012-metais-rekordikai-

augo-banko-bigbank-paskol-portfelis

6. 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ metodinės rekomendacijos

[interaktyvus]. [ Žiūrėta 2013 m. birželio 15 d. ]. Prieiga per internetą:

http://www.aat.lt/index.php?id=175

17