Seniai labai seniai gyveno karalius ir karalienė ir labai troško įpėdinio sūnaus. Jie turėjo gražią

karalystę, prašmatnią pilį ir milžiniškus turtus, bet neturėjo to ko labiausiai geidė.

Karalienė susilaukė dviejų dukrelių. Karalius labai nustebo kai pamatė dvynukes. Jis iškart jas pamilo, tačiau nežinojo kuri gimė pirmoji. Karalius nusprendė pagalvoti, kuri užims sostą, o mergaites pavadino princesėmis Bernardinomis.

Iš kūdikių jos išaugo į vaikus, ir po pilį strikinėjo dvi žavios mergaitės. o karalius ir karalienė paseno ir pavargo.

Brangioji, reikia atiduoti valdžią

dukroms.Kuriai? Kuriai dukrai atiduoti

valdžią?

Sudarysime testą. Mergaitė, kuri

surinks daugiau taškų užims sostą.

Princeses nuvedė į didelę menę. Ten jos rašė testą ir surinko lygiai tiek pat taškų. Karalius, labai nusiminęs nuėjo pas karalienę.

Išėjo šnipštas. Neturiu kitos išeities. Kviesiu žynį.

Ką daryti, kviesk.

Jei pasakytum,

kuri princesė gimė

ankščiau mes žinotume ką

daryti toliau.

Žynio akis kiaurai mato, kuri mergaitė gimė pirma.

Pasakysiu jos vardą, bet duok man žiedą nuo savo rankos.

Karalius nujautė, kad žynio žodžiai įtartini, bet atidavė žiedą. Jis visada bijojo žynių.

Irgi mat!

Pats žinau.

Tik veltui laiką

sugaišome.

Vyresnės vardas yra Bernardina.

Bet žynys atidavė žiedą vienai princesei ir jai pasakė, kad visada jį nešiotų. Nuo tada visi atskiria princeses. Ta kuri nešiojo žiedą buvo karalienė. Tačiau niekas nežinojo, jog kiekvieną rytą valgydamos košę ar lašišą jos apsikeičia žiedu. Kiekvieną dieną karaliene būna vis kita princesė.

BeatričėDeimantėIvetaEvelina