Pilėnų mozaika 2013 m. rugsėjis

Redakcinė kolegija: Redaktorė:

Laura Končiūtė Žurnalistai:

Ignas Cibulskas, Inesa Sadlauskaitė, Matas Baronas, Matas Kuncevičius, Indrė Rekašiūtė, Rugilė Matuzaitė, Viktorija Smirnovaitė, Matas Kandrotas, Gytis Laužadis, Gintas Stašauskas, Monika Vaškevičiūtė, Šarūnas Zimblys, Inesa Navickaitė, Adrijana Marcinkutė, Paulina Bundonytė, Viltė Norvydaitė

Kalbos redaktorė: Danutė Balčiūnienė

Mano mokytojas kitaip Turbūt visi gerai pažįstam savo

auklėtojus, mokytojus. Bet ar kartą pagalvojom, ką jiems patinka veikti laisvalaikiu, kokie jų pomėgiai? Taigi artėjant Mokytojo dienai nusprendėme pakalbinti savo mokytojus apie tai, kas su mokykla nesusiję.

Štai mokytoja Janina Dudonienė, dirbanti mokykloje tryliktus metus, laisvalaikį praleidžia su knyga rankoje arba savo gėlių darželyje, o vakare, kada visa šeima susirenka prie bendro stalo, mokytoja parodo savo kulinarinius gabumus.

Inesa S.

Anaita Blauzdžiūnienė labai mėgsta keliauti, skaityti knygas ir, manau, kaip ir visi skaniai pavalgyti.

Pavaduotoja turėjo įsimintiną kelionę su mokiniais – „Snaigės žygį“. Kartu su mokinais pavaduotoja keliavo slidėmis iš Kauno į Zarasus. Jai šita kelionė labai patiko.

Adrijana

Alysai Siniauskienei patinka nerti vąšeliu, patinka taip pat lietuvių liaudies menas ir dar patinka žiūrėti TV laidas apie gamtos reiškinius, gyvūnus. Mokytojai labai įsiminė kelionė į „Tremties rezistencijos“ muziejų, nes mokytoja ten sužinojo apie savo tėtį, jo tremtyje išdrožtus medžio dirbinius.

Adrijana

Matematikos mokytoja Regina Butiškytė mėgsta skaityti knygas, šiuo metu būtent detektyvines. Ir taip pat mėgsta megzti tunisietišku kabliuku. Ji sakė, kad tai išmokti yra nesunku su visagalio interneto pagalba.

Matas K. ir Gintas

Pradinių klasių mokytoja Nijolė

Bartkaitienė tapo mokytoja, nes turėjo labai gerą pradinių klasių mokytoją, kurią labai mylėjo ir norėjo būti tokia kaip ji. Mokytoja mėgsta skaityti knygas ir keliauti.

Matas K. ir Matas B.

Mūsų mokyklos istorijos mokytojo Juozapo Blauzdžiūno pomėgis susijęs su jo profesija. Jis mėgsta kolekcionuoti monetas ir ženkliukus bei skaityti istorinę literatūrą. Savo akimis įsitikinome, jog mokytojas užkietėjęs kolekcionierius, turi nemažai istorinių laikraščių bei knygų. Šias kolekcijas jis kaupia jau ilgą laiką.

Viltė

Informacinių technologijų

mokytoja Erika Kubilienė vaikystėje lankė daug būrelių, bet labiausiai patiko dailiojo čiuožimo užsiėmimas. Todėl nesunku atspėti, jog mokytojos mėgstamiausias hobis yra šokti ir klausytis muzikos. Informacinių technologijų žinovė, kaip ir daugelis mokytojų, mėgsta skaityti knygas.

Viltė

Rima Hasenaitytė, mūsų matematikos mokytoja, laisvalaikiu mėgsta keliauti po įvairias šalis.

Paulina

Vytautas Boska (informatikos mokytojas), kai turi daugiau laisvo laiko, mėgsta žvejoti, o šiaip užsiima įvairia kompiuterizuota veikla.

Paulina

Jūratė Fedoravičienė. Šios mokytojos pomėgis gana susijęs su jos dėstomu dalyku – kūno kultūra. Jos pagrindinis ir vienintelis pomėgis – tinklinis. Ir jis jau tapo tokiu svarbiu, kad užima didžiausią dalį jos laisvo laiko! Aišku, tai suprantama, juk jos gyvenime šis užsiėmimas tuoj įkops į ketvirtą dešimtį! Pagirtina. Beje, mūsų mokytoja gali pasigirti, kad su savo tinklinio komanda jau yra dalyvavusi ne vienose tinklinio varžybose ir ne kartą užėmusi prizines vietas! Valio!

Rugilė

Rimantas Sutkevičius. Moky-tojo užsiėmimas yra gana neįprastas. Bent jau man. Ne visada paklausęs „Mokytojau, koks jūsų pomėgis?“ sužinai, kad tai... Biliardas!

Prisipažinsiu, nustebau. Atrodo,

taip aiškiai ir paprastai. Pati niekada nesu bandžiusi žaisti biliardo. Paklausinėjus daugiau sužinojau, kad mokytojas biliardą pradėjo žaisti prieš dvejus metus. Taigi, jam tai gana jaunas pomėgis. Aišku, kas kaip

pažiūrės. Paklausus, kaip jam sekasi šiame pomėgyje, jis atsakė, kad gana neprastai, turi kelis draugus, su kuriais nuolat žaidžia. Tikiuosi, šis mokytojo pomėgis nuo jo niekur nepabėgs ir toliau padės praleisti nuobodžius savaitgalius.

Rugilė

Rita Belkevičienė laisvalaikiu domisi floristika, augina gėles. Taip pat mėgsta skaityti knygas. „Dažniausiai skaitau psichologines knygas, romanus, šio sezono populiariausius kūrinius“, – pasakoja matematikos mokytoja. Laisvu nuo darbo metu ji mėgsta megzti.

Inesa N.

Geografijos mokytoja Rita Milkaitytė mėgsta skaityti knygas. Labiausiai publicistines, bet neatsisakytų ir gero romano. Seniau ji mėgo megzti.

Gintas ir Šarūnas

Anglų kalbos mokytoja Birutė

Navikienė mėgsta skaityti įvairią literatūrą anglų ir lietuvių kalbomis. Prieš mūsų mokyklą ji dar dirbo kitoje mokykloje.

Indrė

Jūratė Gudienė moko ,,Pilėnų“ mokyklos mokinius muzikos. Ji, kaip

daugelis mokytojų, mėgsta skaityti. Daugiausiai skaito mokslinę ir istorinę literatūrą. Taip pat mėgsta siūti drabužius sau ir savo šeimos nariams.

Indrė

Lietuvių kalbos mokytojai Danutei Balčiūnienei patinka keliauti po įvairiausias šalis. Tačiau jai labiausiai patinka laipioti kalnais. Mokytoja yra buvus Alpių, Kaukazo, Juodkalnijos, Karpatų, Pirėnų kalnuose. Be alpinizmo mokytoja Danutė mėgsta važinėti dviračiu ir bėgioti. Ji dalyvauja įvairiose varžybose ar maratonuose, kuriuose nubėga apie 10 kilometrų.

Laura

Rusų kalbos mokytoja Ala

Davlečina taip pat mėgsta keliauti. Ji yra aplankiusi tikrai daug šalių!!! Mūsų mokytoja buvo Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Maltoje, Egipte, Turkijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Ir kiekviena kelionė jai buvo pati nuostabiausia. Taip pat rusų kalbos mokytoja mėgsta skaityti psichologines knygas.

Laura

Interviu su mokytoja Irena Bikiniene

Kodėl jūs tapote mokytoja?

Aš labai mylėjau vaikus ir turbūt iš didelės meilės, man visą laiką įdomu būti su jais, bendrauti, padėti jiems tapti gerais, dorais žmonėmis ir ko nors išmokyti jų gyvenime... Man patinka matyti, kaip vaikas tampa protingesnis, kaip jis tampa tikru žmogumi.

O kas yra jūsų pomėgis?

Mano didžiausias pomėgis yra gėlių auginimas. Man patinka jas auginti, su jomis eksperimentuoti, dauginti, išbandyti įvairius dauginimo būdus ir atrasti kažką naujo. Antrasis mano pomėgis – skaityti knygą.

Matas B. ir Matas K.

Interviu su mokytoja Kristina Tichomirova

Kodėl jūs tapote mokytoja?

Tapau ja visiškai atsitiktinai. Įstojau į pedagoginį, mokiausi, o paskui darbo metu, tiesiog pradėjau dirbti.

Kas yra jūsų pomėgis?

Mano pomėgis yra būti su savo sūnumi.

Matas B. ir Matas K.

Interviu su mokytoja Auksuole Dereškevičiene

Kokie yra Jūsų pomėgiai?

Mano pomėgiai yra kelionės, kulinarija, gyvūnai, gamta.

Kokio pobūdžio keliones mėgstate – pažintines ar poilsines? Kur esate nukeliavusi?

Labiau mėgstu pažintines keliones – įdomu pamatyt, kaip verda gyvenimas už Lietuvos ribų. Esu buvusi Šveicarijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Turkijoje, Portugalijoje ir, žinoma, Didžiojoje Britanijoje bei kitose Europos šalyse. Taip pat mėgstu keliones po kalnus, patinka keliauti dviračiais.

Ar esate pabuvojusi toliau nei Europa? Jei taip, tai kur?

Taip, esu aplankiusi Ameriką.

Sakėte, mėgstate kulinariją. Gaminate pati?

Taip. Visuomet pati.

Minėjote, jog Jūsų pomėgis yra gyvūnai.

Taip, labiausiai myliu šunis. Šeriu, priglaudžiu benamius šunis, esu gyvūnų prieglaudų rėmėja.

Viktorija

Interviu su mokytoja Dangira Bazevičiene

Kokie yra Jūsų pomėgiai?

Labiausiai domiuosi gėlėmis. Labai patinka ryškios jų spalvos.

Ar turite sodelį prie namų?

Žinoma, man labai patinka prižiūrėti gėles, stebėti, kaip jos auga, kaip skleidžiasi jų žiedai.

Viktorija

Kultūrinė diena ledo arenoje

Rugsėjo 19 dieną, ketvirtadienį, mokykloje nevyko pamokos ir visi mokiniai važiavo į muziejus ar kitą kokią nors pasirinktą vietą. Kelios klasės, tarp jų ir mūsų, 8b klasė, pasirinko aktyvų poilsį, sportą ir draugystę. Susitarėm susitikti Ašigalio gatvės stotelėje ir išvažiavom antru troleibusu. Apie dešimtą valandą buvom Ledo arenoj.

Arenoj visiems labai patiko,

gerai praleidome laiką. Ledo aikštė buvo tuštutėlė, tik mūsų klasės čiuožėjai suko ratus, darė sukinius, o tie, kurie nemokėjo čiuožti, visą valandą tobulino savo įgūdžius. Ir ką Jūs manote, pabaigoje neliko nė vieno nemokančio. Daugelis norėtų kelionę į Ledo areną pakartoti. Tikimės, kad taip ir bus.

Matas

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė 2013“

Kaip jau daugelis žino, o gal ir

nežino, rugsėjo 10-19 dienomis, KTU miestelyje ir įvairiuose fakultetuose vyko tarptautinis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“. Tačiau tikrai ne kiekvienas žino, kad šie

metai šiam festivaliui – jubiliejiniai. Jau 10 metus vykstantis festivalis sulaukia vis daugiau populiarumo. Beje, jis vyksta ne tik Kaune, o ir Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje bei Panevėžyje! Argi ne puiku?

O dabar apie aštuntokų

įspūdžius festivalyje. Visų pirma, norėčiau padėkoti matematikos mokytojai Reginai Butiškytei. Jeigu ne ji, taip ir būčiau sėdėjus savo kambario kamputy lyg tamsi pelytė. Prisipažinsiu, apie šį festivalį išgirdau pirmą kartą tik jos dėka. Vienu sykiu nuvažiavo (ir beje, kartu) dvi klasės – „b“ ir „c“ aštuntosios, lydimos lietuvių kalbos, matematikos bei fizikos mokytojų. Aišku, festivalyje sutikau ir „a“ klasę kartu su savo auklėtoja. Tikiuosi, ir jiems patiko. Festivalis buvo tikrai plačios apimties – biologai, veterinarai, medikai, chemikai, fizikai, tautodailininkai, zoologai, policininkai, gaisrininkai, geografai... Tikriausiai ne vieno net ir nemačiau. Jų dėka galėjom sužinoti apie gyvūnus, dalyvauti viktorinose, išmokit gaivinti nualpusį arba širdies smūgio ištiktą žmogų, surasti savo likimo ženklą juostoje ir taip toliau,

ir taip toliau. Beje, galėjom ir išmėginti savo anglų kalbos žinias. Buvau įkalbėta pabendrauti su vienu latviu apie hidroelektrines... angliškai. Buvo gana rimtas iššūkis. Aišku, išsigelbėjau tuo, kad vis atsakinėjau „Aha“, „Mhm“ ir „Of course“.

Pradžioje maniau, kad festivalis

bus tikra nuobodybė, nes pirmoji aplankyta festivalio vieta nebuvo pati įdomiausia... Tačiau šįkart supratau posakį: „Nespręsk apie knygą pagal viršelį“. Tikiuosi, pavyks dalyvauti šiame festivalyje ir kitais metais. Nekantriai jo lauksiu.

Rugilė M.

Penktokų krikštynos Rugsėjo 26 dieną mokykloje

vyko penktokų krikštynos. Buvo pakrikštyti visi penktokai, atėję į Pilėnų mokyklą. Per krikštynas naujieji penktokai turėjo įrodyti, jog yra verti tapti pilnaverčiais Kauno Pilėnų mokyklos mokiniais. Penktokai turėjo surinkti išbyrėjusius patarlių žodžius, atsakyti į bendro lavinimo klausimus, atspėti, kokio medžio lapai yra nupiešti, ir

(linksmiausia dalis) sudainuoti karaoke. Taip pat jaunieji mokiniai turėjo pasakyti priesaiką, įsikibę į Draugystės Virvę. Kiekvienas penktokas gavo po medalį – dokumentą, įrodantį, jog jis turi pilnas teises Kauno Pilėnų pagrindinėje mokykloje. Taip pat šiais metais pradėta nauja mūsų mokyklos tradicija – įsirašyti į Penktokų metraštį, – tai turės padaryti kiekvienas naujas penktokas.

Taigi, tikimės, jog ši graži

tradicija neišblės – gyvuos dar ilgai ilgai...

Viktorija

Vaikų ir moksleivių pramoginės dainos varžytuvės

Rugsėjo 13-ą dieną Čečėnijos aikštėje vyko Eigulių mikrorajono vaikų ir moksleivių dainos varžytuvės. Varžytuvėse dalyvavo labai daug mokyklų, lopšelių-darželių ir gimnazijų. Visos jos buvo suskirstytos į tam tikras grupes. Mokyklų-gimnazijų grupėje buvo ir mūsų mokiniai – Šarūnas Zimblys ir Monika Vaškevičiūtė.

Konkurse Kauno Pilėnų pagrindinė mokykla pasirodė paskutinė. Mūsų mokiniai dainavo dainą „O mes pasaulis“ ir sužavėjo visą publiką. Pirmąją vietą užėmė mergina iš moksleivių rūmų, trečiąją vietą – iš A.Smetonos gimnazijos. Na, o garbingą antrąją vietą užėmė Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos mokiniai – Šarūnas Zimblys ir Monika Vaškevičiūtė. Juos atėjo palaikyti beveik visa 8b klasė.

Šarūnas ir Monika

2013 m. spalis

Redakcinė kolegija Redaktorė: Laura Končiūtė Žurnalistai: Ignas Cibulskas, Inesa Sadlauskaitė, Matas Baronas, Matas Kuncevičius,

Indrė Rekašiūtė, Rugilė Matuzaitė, Viktorija Smirnovaitė, Matas Kandrotas, Gintas Stašauskas, Monika Vaškevičiūtė, Šarūnas Zimblys, Inesa Navickaitė, Adrijana Marcinkutė, Paulina Bundonytė, Viltė Norvydaitė

Kalbos redaktorė: Danutė Balčiūnienė

Žurnalistų kelionė Turbūt visose mokyklose

yra dienų, kada dėl tam tikrų priežasčių nereikia keliauti į mokslų šalį. Pavyzdžiui, kultūrinės dienos... arba kelionė į LNK'ą studiją su žurnalistų būreliu. O tai padarė Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos jaunieji žurnalistai su savo vadove Danute Balčiūniene.

Spalio 15 dieną, kada visi vaikai sėdėjo pamokose, išskirtinis būrys patraukė į

Vilnių, į LNK studiją rinkti informacijos ir filmuotis laidoje ,,Yra kaip yra". Laidos tema naudinga mokyklinio amžiaus vaikams – buvo kalbama apie telefoninius sukčius, diskutuojama, kaip nepatekti į jų rezgamas pinkles. Laidoje dalyvavo ir nukentėjusieji, ir jų pažįstami, ir pareigūnai, ir net proto apgaudinėtojai – telefoniniai sukčiai. Tarp nukentėjusiųjų buvo ir mums gerai žinomų žmonių, netgi Dalia Teišerskytė. Jaunieji žurnalistai gavo puikią progą pažiūrėti kaip dirba profesionalai.

Turbūt visiems dalyvavusiems mokykloms sekliukams buvo labai įsimintina ir džiugi diena, po kurios jie drąsiai galėjo įsidėti žurnalistų patirties akmenėlį į savo karjeros dėžutę.

Inesa

Spalio 26-oji – Vytauto Didžiojo mirties diena

Mums ši kalendorinė data niekuo nesiskiria nuo

kitų. Atrodo, jog tai tiesiog eilinė atostogų diena. Ir tikrai nedaugelis žinome, kad šią dieną minimos Vytauto Didžiojo mirties metinės. Taigi, papasakosiu jums apie tai kiek daugiau…

1430 m. miręs Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas buvo jau garbaus amžiaus – tada jam jau buvo 80 metų. Manoma, kad šis iškilus žmogus mirė nuo sutrenkimo, kai nukrito nuo arklio. Kita versija – kad nuo supūliavusios voties. Vytautas yra garsiausias iš visų Lietuvos valdovų, ne veltui vadinamas Didžiuoju. Didžiausias jo nuopelnas,

kad Jogailai užvaldžius Lenkiją ir Lietuvą, Vytautas sugebėjo atsikovoti valdžią Lietuvoje ir po jo mirties Lietuva tapo nepriklausoma nuo Lenkijos. Vienas iš garsiausių mūšių Lietuvos istorijoje – Žalgirio mūšis (1410 liepos 15 d.), o lietuvių pergalei prieš Vokiečių ordiną šiame mūšyje daug įtakos turėjo Vytauto vadovavimas.

Vytautas Didysis – ne vieno Lietuvos poeto ar politiko idealas.

Paulina

7a klasės kultūrinė diena Spalio 18 dienos kultūrinę dieną 7a klasė leido kino salėje ,,Akropolyje“. Mes

žiūrėjome filmą pavadinimu ,,Ekskursantė“. Tai filmas apie vienuolikmetę mergaitę pabėgusią iš tremties gniaužtų. Keliems mokiniams filmas pasirodė per ilgas, bet atlikus trumpą apklausėlę paaiškėjo, jog daugumai šis filmas labai patiko, kai kurie nepagailėjo papasakoti, kad filmo metu net ir ašarą išspaudė.

Viltė

Apie Vėlines Lietuvoje artėja Vėlinės. Norėčiau jus truputį supažindinti su jų tradicijomis.

Vėlinės arba Ilgės – tai visų mirusiųjų pagerbimo šventė, švenčiama lapkričio 2 d. Lietuvoje gyvieji aplanko mirusiųjų kapus, uždega žvakes. Neretai šventė susilieja su lapkričio 1 d. minima Visų šventųjų diena, ir paprastai tarp šių švenčių nėra aiškios ribos, tad kapai aplankomi dažniau lapkričio 1 d., kuri Lietuvoje yra nedarbo diena.

Vėlines šventė dar pagonys. Jie dažydavo kiaušinius raudonai ir juodai, nešdavo juos ant kapų ir tikėdavosi, kad tai atneš jiems gerą derlių ar kitokią sėkmę.

Per Vėlines buvo paplitęs paprotys susėdus už stalo pasakoti šiurpias istorijas apie vėles. Šis paprotys išliko ir dabar, jo laikosi dažniausiai jaunimas. Po tokių istorijų išeiti į lauką dar baisiau. Anksčiau vėlinių naktį užklydęs į namus nepažįstamas kareivis būdavo gražiai sutinkamas, tikėta, kad tai vėlių pasiuntinys.

Per Vėlines būdavo pagerbiamos ir klajojančios vėlės, tai yra nesava mirtimi mirusieji. Buvo tikima, kad tokios vėlės, pavyzdžiui, mirusių nekrikštytų kūdikių, per Vėlines klaidžiojančios po langais, prašydamos maldų.

Štai tiek apie šią šventę. Nepamirškime mūsų protėvių tradicijų.

Indrė

Keisti Helovino šventės papročiai Vokiečiai tiki, kad Helovino naktį reikia paslėpti visus peilius, kad

klaidžiojančios mirusiųjų vėlės nesusižeistų.

Pati Helovino šventė gimė būtent Airijoje. Vietiniai degina kostiumus, vaikšto vienas pas kitą ir sako tradicinę frazę: „Pokštas arba saldainis”. Vienas populiariausių

žaidimų tą vakarą yra „Pagriebk obuolį”. Mažieji persirengėliai dažniausiai daužo pinjatą. Airijoje išlikęs paprotys kepti šiai šventei skirtą duoną su vaisiais. Kepant tokią duoną į tešlą paprastai įmaišomi keli daiktai, turintys tam tikrą simboliką. Pavyzdžiui, valgant rastas žiedas pranašauja vedybas, žirnis – viengungystę, o moneta – turtus.

Belgijoje Helovino dieną žmonės kaip įmanydami stengiasi išvengti susidūrimo su juoda kate. Manoma, kad tai blogį pranašaujantis ženklas. Kaip ir Lietuvoje, belgai ant artimųjų kapų uždega žvakutes.

Kinijoje Helovinas turi savitą pavadinimą, tai yra Teng Chieh šventė. Tam, kad mirusiesiems išreikštų pagarbą, ant jų kapų dažniausiai deda pagamintą maistą ir indą su vandeniu.

Vietiniai Honkongo gyventojai mano, kad ištisą Helovino dieną dvasios klajoja po pasaulį. Senieji žmonės dažniausiai degina paveikslėlius, kuriuose pavaizduoti vaisiai arba medus. Tikima, kad tik tokie dūmai pasieks mirusiųjų pasaulį ir suteiks jiems nusiraminimą bei paguodą.

Italijoje kepami specialūs pyragaičiai, kurie vadinami “Mirties raganos”. Šie kepiniai savo forma primena raganų galvas ir viršuje turi specialią kepurėlę. Čia auštant prasideda varpų ceremonija. Taip italai pagerbia mirusiuosius.

Japonijoje Helovinas yra mirusių artimųjų prisiminimo šventė. Kaip ir Kinijoje, ant kapų dedamas indas su vandeniu ir pagamintas maistas.

Vietiniai Lenkijos gyventojai tiki, kad dvasios šią dieną klajoja po apylinkes, kuriose gyveno. Todėl daugelis žmonių palieka praviras duris ar langus, kad nelaukti svečiai galėtų bet kada užeiti.

Portugalijoje tą dieną kapinės virsta pasilinksminimo vieta. Geriamas vynas, valgomi specialiai pagaminti kaštainiai, bei cukriniai pyragėliai su cinamonu ir žolelių prieskoniu.

Ispanai taip pat vengia susidūrimo su juoda kate. Ypač blogas ženklas, jei šis gyvūnas tau perbėgo skersai kelią. Helovino dieną kepamas specialus tešlainis, kuris vadinasi “Šventųjų Kaulas”.

Amerikoje tai tradicinė šventė. Vaikai persirengia raganomis, velniais ar kitais animaciniais personažais ir eina rinkti saldainių.

Meksikoje manoma, kad tada į gyvųjų pasaulį sugrįžta mirusieji – jie tetrokšta kartu pavalgyti, pagerti ir pasilinksminti, tarsi tebebūtų gyvi. Meksikiečiai savo protėvių dvasias pasitinka gėlėmis bei žvakėmis papuošę namus, kapines, prigaminę gardžių patiekalų.

Anglijoje, panašiai kaip ir Airijoje, tradiciškai valgomas „dvasių“ pyragėlis. Tikima, jog į namus tąnakt sugrįžta čia kažkada gyvenę mirusieji, dėl to išlikusi tradicija kiekviename kambaryje uždegti po žvakę, taip padedant jiems surasti kelią. Kartais netgi paliekama vyno, kad užsukę ano pasaulio gyventojai galėtų numalšinti troškulį.

Prancūzijoje visi barai tą naktį dirba iki paryčių, o daugelis padavėjų persirengia atitinkamais kostiumais. Visose kepyklėlėse galima nusipirkti pyragą, ant kurio vaizduojami šventieji, o ant kiekvieno kampo parduodami saldainiai, su ant jų išpieštomis pabaisomis. Triukšmingiausiai švenčiama Disneylando parke kur apšviesti moliūgų po gatvės žygiuoja monstrai.

Parengė Paulina

Filmas „Turbo“ Tai amerikietiška animacinė nuotykių komedija vaikams. Lietuviškai vaidmenis

įgarsino:

TURBO – Tomas Žaibus ČETAS – Arvydas Dapšys TITAS – Dalius Skamarakas ŽAIBAS – Andrius Kaniava ŽAN ŽIULJENAS – Vytautas Rašimas FLEGMIUS – Andrius Žebrauskas DRAGIUS – Rolandas Boravskis KIM LI – Kristina Andrijauskaitė GAZĖ – Agnė Šataitė UGNĖ – Monika Vaičiulytė ANDŽELO – Algirdas Dainavičius BOBIS – Algirdas Paulavičius DRŪTUOLIS – Saulius Prūsaitis

Turbo nuo vaikystės svajojo tapti didžiu sportininku. Lenktynininku! Kad jo vardą skanduotų minios! Kad jis būtų greičiausias ir kiečiausias! Tikra raketa. Tačiau net didžiausiai svajonei koją gali pakišti prigimtis: Turbo yra sraigė. Tiksliau, sraigius. Ir gyvena ten, kur visi vos velkasi – sraigyne. O Turbo taip norėjosi greičio... Netikėtai, vieną dieną sraigiui Turbo nutinka keistas dalykas... Jis įgyja super galių! Štai tada sraigius supranta, kad išmušė jo gyvenimo valanda! Jis nusprendžia važiuoti į garsiausias mašinų lenktynes pasaulyje ir nugalėti ne tik savo varžovus, bet ir idealą. Tačiau toje kelionėje atsiranda daug problemų, baisių įvykių... Bet mažasis sraigius su savo draugais juos įveiks ir nugalės visus priešus. Net jeigu jie yra 20 kartų už tave didesni.

Šis filmas buvo tikrai labai smagus ir pilnas netikėtumų bei nuotykių. Tačiau aš

manau, kad jis skirtas mažiems vaikams. Nes man (aštuntokei) kai kuriose vietose būdavo nuobodu ir norėdavosi labiau valgyti spragėsius nei žiūrėti filmą. Todėl į šį filmą rekomenduoju eiti vaikams iki kokių 13 metų, nes kitiems šis filmas atrodys tik laiko švaistymas...

Na, o mes bilietus gavome dovanų laimėję socialinį projektą „Klasė be patyčių“. Žinome, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Tad filmą pažiūrėjome su dideliu malonumu.

Laura

Žurnalistų kreipimasis Mieli skaitytojai, kaip matote, pakeitėme savo laikraščio logotipą. Norėtume,

kad išsakytumėte savo nuomonę apie naująjį. Kuris Jums priimtinesnis – senasis ar naujasis. Užeikite į 105 kabinetą ir pasakykite savo mintis. Mus rasite antradieniais ir ketvirtadieniais per septintą pamoką.

Nekantraudami laukiame. Žurnalistai

Eigulių bendruomenės šventė

Lapkričio 14d. mūsų mokykloje vyko šventė „Pabūkime kartu“. Renginio metu mus džiugino Studentiškasis Kauno choras, Muzikos akademijos solistė Iveta Kalkauskaitė bei folkloro klubas „Jotija“, taip pat pasirodė mūsų mokyklos mokiniai Monika ir Šarūnas. Į šventę atėjo Eigulių rajono gyventojai. Bene labiausiai renginys pritraukė mūsų mokyklos mokinius ir vyresnius žmones.

Gaila, kad neatėjo jaunų šeimų ar

suaugusiųjų... Tačiau visi susirinkusieji išėjo su šypsenomis veiduose. Žmonės daug plojo ir šūkavo. Po koncerto keliems mokiniams

pasisekė, jie gavo galimybę susitikti su Kauno choro dalyviais. Tai buvo proga susipažinti su tikrai garsiais žmonėmis, su jais nusifotografuoti ar gauti autografą. Klausinėjome mokinių

Klausinėjome mokinių nuomonės: visi labai džiaugėsi šiuo koncertu. Laura

„The GazettE“ koncertas Helsinkyje arba svajonės išsipildymas

Rugsėjo 29 diena pati ypatingiausia mano gyvenime.

Tądien Helsinkyje vyko mano mylimiausios japonų grupės „The GazettE“ koncertas. Ir aš jame buvau!

Visa salė skandavo „GAZETTO!“, o išgirdę intromelodiją – rėkė ne savu balsu. . Neatsilikau ir aš. Juk jų atliekamas dainas moku mintinai! Tyliai dainavau paskui vokalistą Ruki. Šokinėjau besistengdama per įmantrias žiūrovų šukuosenas įžiūrėti ir kitus savo dievukus – gitaristus Aoi ir Uruha, bosinės gitaros dievą Reita ir būgnų meistrą Kai. O jiems baigus pagrindinę dalį, reikalavome encore – sugrįžimo į sceną.

Dabar, prisiminus viską, kas įvyko, nejučiom kaupiasi ašaros, tik nežinau kodėl. Gal giliai širdyje vis dar tikiuosi, kad juos dar pamatysiu? Rugilė

Kad pertraukos būtų jaukios

Kas nenorėtų mokytis jaukioje mokykloje? Kas nenorėtų pertraukas leisti ne mažiau patogiai nei pamokas? Norėdami inicijuoti mokyklos keitimąsi, žurnalistai lapkričio mėnesį vykdė anoniminę apklausą – ką mokiniai siūlytų pakeisti mokyklos koridoriuose. Aplankėme penkias klases, gavome pluoštą atsakymų. Pateikiame Jums trumpą suvestinę.

Penki 6a klasės mokiniai pasakė, jog labiausiai jie norėtų mokyklos koridorių sienas matyti spalvingesnes, trys vaikai parašė, jog norėtų spintelių, buvo ir tokių, kurie sumanė patiesti koridoriuose kilimus...

Didžioji 6b klasės klasės dalis atsakė, jog praverstų suoliukai koridoriuose, nes per pertraukas ar laukiant pamokos nėra kur atsisėsti. Keli šeštokai mano, kad mokyklai praverstų ir stalai su žurnalais ar maisto produktų aparatas.

Iš 7a klasės net vienuolika mokinių atsakė, kad koridoriuose labai reikia suoliukų, nes nėra kur atsisėsti. Taip pat sulaukėme lapelių su užrašais „plačiaekranių televizorių“. Manau, kad mokykla yra vieta, kur žmonės ateina pasimokyti, įgyti žinių, o televizorių kiekvienas gali pažiūrėti namuose

Septintokams iš b klasės prireikė fontanų, šviečiančių lempučių, žybsinčių švieselių... Tarp likusiųjų atsakymų ne kartą pasikartojo užrašas „spalvingesnių sienų, tada būtų gražesnė mokykla“.

Na, o 8b klasėje daugiausia atsakymų gavome „norėčiau, kad koridoriai būtų spalvingesni“. Taip pat buvo gana daug atsakymų, jog labai labai labai reikia suoliukų

Taigi, tikimės, jog ateityje mūsų mokykla pakeis koridorių spalvą, pastatys koridoriuose kėdes, suoliukus, sėdmaišius, o gal vieną dieną net ir tą patį fontaną įrengs

Viktorija ir Gintas

Interviu su pirmoku

Pirmokėliai pradėjo mokytis dar visai neseniai. Mums pasidarė įdomu, koks jų pirmasis įspūdis apie mūsų mokyklą, todėl apklausėme kelis pirmokus.

– Kokią mokyklą įsivaizdavai kai dar buvai darželyje?

Mokyklą įsivaizdavau tokią, kokia ji yra dabar. Tik galvojau, kad mokykloje bus ir lovų, kuriose galėsime pamiegoti ir atsipūsti nuo sunkių darbų.

– O ar labai pavargsti mokykloje? Ar sunku mokytis?

Taip, mokykloje pavargstu, bet man patinka mokytis. Labai laukiau, kol galėsiu spręsti matematikos uždavinius, rašyti raides. Pavydėjau savo broliui, kad jis jau viską moka, o aš nieko, bet dabar džiaugiuosi, nes aš irgi galiu rašyti ir skaičiuoti.

– O kokia tavo pirmoji mokytoja? Ji yra labai gera. Tiesa, kartais būna

griežta, bet kai labai stengiesi, viskas būna gerai.

– Ką norėtum pakeisti mūsų mokykloje? Sakei, kad tau trūksta lovų, ko dar pasigendi mokykloje?

Nežinau. Turbūt nieko daugiau nepasigendu. Viskas, ko dar norėčiau, tai lovos ir trumpesnės pamokos, bet aš suprantu, jog tai mokykla ir čia turiu mokytis.

Štai tokie tie mūsų pirmokėliai. Tiesa, jie nėra kalbūs ir prakalbinti juos buvo tikrai sunku. Vieni norėjo daugiau žaislų, kiti lovos... Daugelis pasakytų, jog tai darželinukai, bet kai daugiau su šiais vaikais pabendrauji, supranti, kad tai jau rimti žmonės Viltė

KLAUSIMĖLIS

Ką žinai apie Pilėnus?

Mūsų mokyklos vardas gan skambus, susijęs su istorija. Manome, kad jis šiek tiek įpareigoja mokinius būti pilietiškus ir drąsius. Žurnalistams gimė mintis ištirti, ką mūsų mokiniai žino apie mokyklos vardą.

Padarę apklausėlę sužinojome, kad 15-20 vaikų visiškai nieko nežino apie Pilėnus. Bet radome kelis žmones, kurie šį tą pasakė.

Štai kokių atsakymų išgirdome: – Aš žinau tik tiek, jog yra Pilėnų opera.

Bet tikriausiai tai nesusiję su šia mokykla. – Aš žinau, jog Pilėnai - tai kaimelis, kurį

užpuolė kryžiuočiai, bet kol jie puolė, Pilėnai susidegino. Taigi kryžiuočiai nieko nepešė.

– Žinau tai, kad mūsų mokykloje mokėsi Natalija Zvonkė. Ir dar žinau, kad Pilėnai tai kaimelis.

8a klasės mokiniai žino, kad yra Pilėnų

piliakalnis, kad yra kaimelis, kuris susidegino, ir dar yra Pilėnų pilis. Taigi, žinom tik tiek.

Dar paklausinėję išgirdome ir tokį atsakymą:

– Čia buvo kaimelis – Pilėnai, bet jį išgriovė ir pastatė čia mokyklą.

Taigi čia yra visi atsakymai, kuriuos išgirdome. Deja, Pilėnų mokiniai nekaip išmano savo mokyklos istoriją.

Adrijana

Debatai

Lapkričio 11 dieną mūsų mokykloje vyko debatai „Internetas – draugas ar priešas?“ Diskusijoje dalyvavo 8b klasės mokiniai, kurie ginčijosi apie interneto privalumus, pliusus arba minusus. Abi komandos pateikė daug įdomios bei naudingos informacijos. Galiausiai teisėjai nusprendė, kad laimėjo grupė, teigusi, jog internetas yra žmogaus priešas. Ši komanda labai stipriai argumentavo, kalbėjo beveik nežiūrėdami į lapus ir uždavinėjo tikslius klausimus. Tačiau nenuvertinkime ir kitos grupės, kuri taip pat pasirodė puikiai. Manau, kad abi komandos, teisėjai ir žiūrovai daug ko išmoko. Etikos mokytoja Kristina planuoja daugiau tokių užsiėmimų. Tad jeigu ir jūs turit kokių idėjų tokiems renginiams, nebijokite! Viską drąsiai sakykite mokytojams. Tikimės, kad tokių mokinių bus daugiau nei du ar trys.

Laura

Epistolinis rašinys

Epistolinis rašinys jau daugel metų garsus visame pasaulyje. Jį rašo ir mūsų mokyklos mokiniai. Šių metų tema yra „Kokią įtaką mūsų gyvenime daro muzika?“ Gausiausiai šiame konkurse dalyvavo 7a klasės mokiniai, jie pateikė net 18 darbų! Tačiau konkursą laimėjo 7b klasės mokinys Žygimantas Česnovas. Rašinyje jis aptarinėjo savo ir muzikos santykius. Štai ką jis rašė: „Aš tikriausiai nebūsiu nei muzikantas, nei dainininkas, nei muzikos kritikas, bet, manau, galiu teigti, kad aš Tave, muzika, tikrai ir jaučiu ir myliu, ir labai džiaugiuosi dar labiau ir giliau su tavimi susipažinęs.“

Linkime Žygimantui sėkmės miesto konkurse.

7a klasės žurnalistai

Tolerancijos diena

Kaip ir kiekvienais metais, šiemet lapkričio 16 mūsų mokykloje minima tolerancijos diena. Jau visos klasės yra padariusios šiai dienai skirtus plakatus, kurie dabar puošia mokyklos antro aukšto fojė. Tikriausiai mes visi suprantame, kas yra tolerancija, bet niekada labiau nepasidomime apie šią dieną Taigi papasakosiu apie ją daugiau.

Šią dieną skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į skirtingų nuomonių, skirtingų tautybių žmonių, sergančiųjų ir turinčių problemų

(alkoholio, narkomanijos) toleranciją. Juk į kitaip atrodančius ar kitaip besielgiančius žmones mes dažnai žiūrime skeptiškai ir net nesistengiame jų suprasti. Taigi šia diena ir stengiamasi atkreipti dėmesį į šią visuomenės problemą.

Paulina

Genealoginiai medžiai

Dauguma žmonių sakytų, kad genealoginis medis - tai kažkoks ypatingas augalas. Ir iš tikrųjų jis yra ypatingas – tai vaizdingai nupiešta giminės istorija, prasidedanti nuo mažiausių šaknelių ir išauganti iki didelių, storų ąžuolų, kurių niekas nepalaužtų.

Ir štai teko ir septintokams per literatūros pamokas parodyti savo giminės šaknis. Mūsų mokykloje yra dvi septintokų klasės (a ir b), jie nupiešė 42 genealoginius medžius. Kai kurie medžiai labai gražūs, vaizdingi bei dideli, bet buvo ir tokių, kurie, palyginti su kitais, atrodė lyg mažytės šakelės, vos bepradedančios formuotis. Nuotraukose matote keletą gražiausių darbų.

Štai, kokie talen-tingi mūsų mokyklos septintokai. Ir kiek daug jie žino apie savo šaknis.

Adrijana ir Inesa

2013 m. gruodis

Redakcinė kolegija Redaktorė: Laura Končiūtė Žurnalistai: Inesa Sadlauskaitė, Matas Baronas, Matas Kuncevičius, Indrė Rekašiūtė,

Viktorija Smirnovaitė, Matas Kandrotas, Gintas Stašauskas, Adrijana Marcinkutė, Paulina Bundonytė, Viltė Norvydaitė

Kalbos redaktorė: Danutė Balčiūnienė

Įdomiausios Kalėdų eglutės

Smaragdinė 16 m aukščio eglė, per žiemos šventes 2011-2012 m. puošusi Kauno Rotušės aikštę, pripažinta aukščiausia pasaulyje plastikinių butelių skulptūra ir įtraukta į Gineso rekordų knygą.

Rio de Žaneiras gali pagrįstai didžiuotis ne tik prašmatniausiais pasaulyje karnavalais, bet ir aukščiausia – 85 metrų – plaukiojančia kalėdine eglute.

Vatikane Gubbio miestelyje buvo įžiebta ši Kalėdų eglutė. Tai iliuminuota eglės išvaizdos instaliacija ant Apeninų kalno šlaito, ji yra 750 m aukščio ir 450 m pločio.

Tokią eglutę sukurti įkvėpė populiarus Pac-man žaidimas. Ja galima pasigrožėti Ispanijos sostinėje Madride. Eglutė pagaminta iš LED šviesos diodų, o kad būtų dar įdomiau, šviesos mirga.

Kairėje eglutė, kuriai neatsispirtų sušio mėgėjas, ji atrodo ne tik gražiai, bet ir skaniai. Pagaminta ji, žinoma, Japonijoje…

Šiai bulvinei Kalėdų eglutei (dešinėje), ekspo-nuojamai Limoje, Peru, prireikė 98 kilogramų bulvių. Atspėjote, idėjos autoriai – studentai…

Dar viena įspūdinga Kalėdų eglė (apačioje kairiau). Ji eksponuojama Tokijuje, Japonijoje.

O dešiniau – eglutė iš daugybės žalių plastikinių butelių. Spalvingumo suteikia mėlyni kamšteliai. Ji puošia Australijos miestą Sidnėjų.

Paulina

Kas tos Kalėdos Kalėdos tai viena nuostabiausių metų švenčių. Vieniems tai stebuklų ar svajonių

išsipildymo metas, kiti laukia Kalėdų, nes galės susėsti prie šventinio stalo ir pabūti su mylimais žmonėmis, o patiems mažiausiems ši šventė išskirtinė tuo, kad po egle randa dovanų. Taip pat tai gilių apmąstymų metas.

Turbūt nėra pasaulyje tokio žmogaus, kurio nedžiugintų Kalėdos. Todėl prieš šią šventę vyksta įvairios išsipildymo akcijos, visi žmonės stengiasi būti paslaugūs kitiems.

Taigi visus „Pilėnų mozaikos“ skaitytojus sveikiname su artėjančiomis šventėmis ir linkime būti visados linksmais žmonėmis bei nepamiršti daryti gerų darbų ne tik prieš Kalėdas, bet ir visus ateinančius metus.

Indrė

Kaip Kalėdas švenčia kitos šalys Šv. Kalėdas arba Naujuosius švenčia praktiškai visas pasaulis. Atrodo, jog

šventiniu laikotarpiu pasaulis šiek tiek sustoja, atsipalaiduoja ir džiaugiasi kiekviena akimirka.

Italija. Anksčiau Italijoje Kūčių vakarą būdavo įprasta pasninkauti, todėl šalies gyventojai ruošdavo vakarienę iš žuvies bei jūros gėrybių. Dabar šios tradicijos beveik nesilaikoma. Šv. Kalėdų išvakarėse italai valgo įprastai, tačiau vakare būtinai apsilanko pamaldose.

Graikija. Ortodoksai graikai ir graikiškoji Kipro salos dalis turi nemažai unikalių Kalėdų šventimo tradicijų. Kūčių vakarą mažesnėse vietovėse gyvenantys vaikai lanko kaimynus, giedodami Kalėdų giesmes ir sakydami linkėjimus. Dažnai giesmėms yra akompanuojama metaliniu trikampiu ir moliniais būgneliais. Už tai vaikai dažniausiai yra apdovanojami saldainiais ir džiovintais vaisias.

Kroatija. Šv. Kalėdų išvakarėse po vakarienės stalo staltiese kroatai, panašiai kaip ir lietuviai, deda šiaudų, o valgiai, esantys ant stalo, privalo būti nemėsiški. Kūčių vakarą visi tikintieji eina į vakarines mišias. Po jų pirmą kartą po ilgo advento galima valgyti, ką nori.

Bulgarija. Šv. Kalėdos yra Kūčių pratęsimas ir paskutinė didžiojo pasninko diena. Tądien svarbų vaidmenį atlieka kalėdautojai. Tai dažniausiais būna vyrai – viengungiai, susižadėję ar greitai vesiantys. Kiekviename name giedodami jie tartum vaiko baidykles, vampyrus, šmėklas. Šeimininkai privalo giedotojus pavaišinti.

Taigi, Kalėdų papročiai visose šalyse šiek tiek panašūs.

Matas B.

Kūčių burtai Kūčios yra didelė šventė, lydima tradicinių apeigų. Žinoma, žmonės buriasi,

spėja orus, taip pat pranašauja ateitį.

Kokie burtai tinka nevedusioms merginoms ir vaikinams? Atsistojęs nugara į duris ir paėmęs batą, mesk jį per petį. Jei bato nosis atsisukus į

duris – greitai ištekėsi. Pasidaręs 12 kortelių, ant 6 kortelių surašyk pažįstamų merginų (vaikinų) vardus,

ant kitų – 6 nepažįstamus vardus. Prieš eidamas miegoti, visas korteles sumaišyk ir pasidėk po pagalve. Rytą ištrauk vieną kortelę. Toks ir turėtų būti tavo būsimo žmonos (vyro) vardas.

Ateities pranašystės, tinkančios visiems Ruošiant kūčių stalą, po staltiese reikia padėti šiaudų. Susėdę prie stalo visi iš po

staltiesės traukia po vieną šiaudą. Kuo ilgesnis šiaudas, tuo ilgesnis bus tavo gyvenimas.

Ant 10 lapelių surašyk po vieną savo norą. Sumaišyk lapelius ir Kūčių vakarą eidamas miegoti pasidėk juos po pagalve. Kalėdų rytą nežiūrėdamas ištrauk 3 lapelius. Ant jų užrašyti norai turėtų išsipildyti iki kitų Kalėdų.

Orų spėjimas Jei Kūčių vakaras giedras, ryškiai šviečia žvaigždės, o ežero ledas savaime traška

– lauk šaltos žiemos. Jei per Kalėdas stipriai pasnigę, per Velykas žolė bus sužaliavusi, o jei Kalėdos

juodos, tai Velykos bus baltos. Jei Kūčių naktį dangus žvaigždėtas, Joninės bus gražios.

Štai tokių pranašysčių būdavo senovėje. Manome, kad ir dabar jomis kai kas tiki.

Adrijana

Kaip mano seneliai švenčia Kūčias Nors už lango ir nėra sniego, bet ramybės neduoda mintis, kad po savaitės bus

Kūčios. Tą stebuklingą vakarą, kai visa šeima susės prie bendro stalo, visi gaus dar vieną progą paragauti tradicinių dvylikos patiekalų, kurių receptus žino tik vyriausieji šeimos nariai.

Mano šeima yra tarp tų, kurios per kiekvienas Kūčias valgo tik tradicinius patiekalus. Visai neseniai man pavyko iš močiutės sužinoti porą patiekalų, kurie, jos manymu, patys įdomiausi. Pirmasis pretendentas ir nugalėtojas būtų žuvis su kailiniais. Tai silkė, „aprengta“ padažiniais kailiniais.

Kitas patiekalas - grybų sriuba. Tai sriuba, pagaminta iš grybų, o svarbiausia - joje yra kažkoks slaptas prieskonis (jau daug kartų valgiau tą sriubą, bet to prieskonio kilmės taip ir nesužinojau). Mano manymu, šita sriuba yra pati karčiausia iš visų, kurias tik žinau.

Tai tiek apie mano šeimos tradicinius patiekalus! Linksmų jums švenčių!

Inesa

Kūčių patiekalai Kūčios – ypatingas metas mums visiems, tai Kalėdų išvakarės, kai visa šeima ar

giminė susėda vienai bendrai vakarienei. Lietuviai nuo seno ant Kūčių stalo dėdavo 12 patiekalų. Per Kūčių vakarienę negalima valgyti mėsos, todėl ant stalo dažniausiai garuoja kepta žuvis, įvairios mišrainės, grybų patiekalai, o svarbiausias Kūčių simbolis kūčiukai.

Balta mišrainė

Kūčiukai

Žuvis

Viltė

Sveikiname Jus su Šventomis Kalėdomis!

Linkime linksmos šven-tės, smagios nuotaikos, daug laimės ir visko, kas geriausia! Tikimės, kad kiti metai Jums bus pilni naujovių ir gražių akimirkų!

Žurnalistų būrelis

2014 m. sausis

Redakcinė kolegija Redaktorė: Laura Končiūtė Žurnalistai:, Inesa Sadlauskaitė, Matas Baronas, Matas Kuncevičius, Indrė Rekašiūtė,

Viktorija Smirnovaitė, Matas Kandrotas, Gintas Stašauskas, Monika Vaškevičiūtė, Adrijana Marcinkutė, Paulina Bundonytė, Viltė Norvydaitė

Kalbos redaktorė: Danutė Balčiūnienė

K. Donelaičio minėjimas Kaip jau žinote, šiemet minime lietuvių poeto Kristijono Donelaičio 300-ąsias

gimimo metines. Girdime skaitant pranešimus per radiją, televiziją. O kaipgi mes paminėjome šią gražią sukaktį?

Mūsų mokykloje buvo organizuota metodinė lietuvių kalbos savaitė, skirta Kristijonui Donelaičiui. Savaitės pradžioje vyko konferencija, kuriai įvairių klasių mokiniai ruošė pateiktis skirtingomis temomis apie K. Donelaitį – jo gyvenimą, kūrybą, aplinką, pomėgius, biografiją, darbą. Vėliau 7-8 klasių mokiniai dalyvavo viktorinoje „Ką žinai apie K. Donelaitį?“ Nemažai mokinių piešė piešinius, iliustravo K. Donelaičio kūrybą, inscenizavo poeto eiles, pasakėčias.

Tikimės, jog toks paminėjimas Jums padėjo įgyti daugiau žinių ne tik apie

Kristijoną Donelaitį, bet ir apie žmonių gyvenimą šio žymaus ir Lietuvai brangaus poeto laikais.

Viktorija

Skaitovų konkursas Sausio 21 dieną mūsų mokykloje vyko skaitovų konkursas, skirtas Kristijono

Donelaičio 300 metų jubiliejui. Visi dalyviai ilgai ruošėsi ir stengėsi pasirodyti labai gerai. Nors kai kurie labai jaudinosi, visi padeklamavo puikiai ir pasirodymai buvo labai gražūs. Po ilgų komisijos svarstymų į miesto turą buvo atrinkti du skaitovai – tai Matas Kandrotas ir Monika Vaškevičiūtė, abu 8b klasės mokiniai. Linkime jiems sėkmės. Be to, komisija pagyrė penktokę Miglę, šeštokę Vitaliją, septintokus Matą ir Inesą bei visus visus dalyvavusius. Tikimės, kad kitais metais poezijos mylėtojų bus dar daugiau.

Matas

Viktorina „Kristijonas Donelaitis“ Šių metų sausio 23 dieną mūsų mokyklos bibliotekoje buvo rengiama viktorina

apie Kristijoną Donelaitį. Joje dalyvavo trys aštuntokų ir dvi septintokų komandos, o jo organizatorė buvo bibliotekos vedėja Irena Taurienė. Renginyje buvo pateikiami klausimai iš lietuvių literatūros pradininko K. Donelaičio gyvenimo ir kūrybos.

Manau, šis renginys mums padėjo pagilinti žinias apie iškilų poetą, o žinoti apie jį yra kiekvieno save gerbiančio tautiečio pareiga.

Paulina

Ką prisimenate apie sausio 13-ąją? Šį klausimą, minėdami sausio tryliktąją, uždavėme keletui savo mokytojų. Štai ką

jie pasakė.

Technologijų mokytoja Alysa Siniauskienė pasakojo, kad tada buvo labai baisi naktis, jos vyras budėjo prie televizijos bokšto Kaune, o ji buvo namuose su savo mažais vaikais ir viską matė per televizorių. Tai buvo jai baisiausios gyvenimo akimirkos...

Lietuvių kalbos mokytoja Danutė Balčiūnienė buvo prie Kauno televizijos bokšto. Mokytoja prisimena, kad naktį matė daug žmonių, kurie tuo metu važiavo prie televizijos bokšto, nes Vilniaus televizijos bokštas jau buvo užimtas. Ji mano, kad ir dabar darytų lygiai tą patį.

Bibliotekininkė Irena Taurienė buvo prie radijo ir televizijos bokšto. Ji pasakojo, kad visi buvo draugiški vieni kitiems, nors visur tvyrojo baimė...

Socialinė pedagoginė Vida Marcinkevičienė atsimena baisius įvykius per Sausio 13-ąją. Buvo baisu girdėti apie visa tai, kas vyksta, apie pastatų užėmimus, apie mirusiuosius. O rytą išėjus į lauką atrodė taip pilka, ramu, tarsi viskas sustingę...

Matas

Ar žinai? Karjeros ugdymas Ar žinote, kad šešiems iš dešimties lietuvių

yra depresija, o likę keturi gyvena Londone? Taip yra todėl, kad besimokantis jaunimas per mažai galvoja apie savo lūkesčių suderinimą su mažos šalies Lietuvos ekonominėmis galimybėmis. Net ir labai gerbdami įstatymus turime pripažinti, kad tiek jaunų žmonių, besiveržiančių studijuoti teisę, Lietuva tikrai nesutalpins. Tuomet lieka vienintelis kelias – emigracija.

Ar žinojote, kad konkurencija tarp ieškančių darbo lemia vidutinį skirtingoms profesijoms mokamą darbo užmokestį? Taigi Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pažadai čia niekuo nepadės, tad geriau apie profesiją galvokime iš anksto ir labai atsakingai.

Jums tikrai padės karjeros ugdymo konsultantė mokytoja Rima Hasenaitytė. Ją visada rasite 104 kabinete Pilėnų pagrindinėje mokykloje.

Matas

Keletas parodijų 8b klasės mokiniai per lietuvių kalbos pamoką parodijavo A. Miškinio kūrinį

„Elegantiškai sninga“ (parodijuoti – pajuokiamai mėgdžioti kieno nors kūrinį). Aštuntokai dirbo net išsijuosę. Paskelbėme kelias nominacijas. Štai keletas nugalėtojų.

Mūsų skaniausias Šiandien taip elegantiškai kvepia, Kvepia pica svogūnų žiedais. Panašiai mano kambarys kvepėjo, Kai suvalgiau aš picą tenais. Dar tada, kai užsisakiau picą, Susidarė spūstys visur. Mirė laikas, kol laukiau skanėsto, Išsiilgto be proto tikrai.

Mūsų aktualiausias Šiandien taip beprasmiškai baras Labas ir Tele2 reklamos. Panašiai kaip katė su šuniu Dėl geresnių ir pigesnių planų. Dar tada kai nebuvo karų Tarp Labas ir Tele2. Buvo gera ir pigu Su paprastu standartiniu planu.

Mūsų geriausias Šiandien taip elegantiškai sninga, Sninga žemėn medžių žiedais. Tuo metu telefonas pradingo Su visais kontaktais manais. Dar tada, kai pavasaris trankės, Pirkom jį kartu su tėvais. Slepia jį dabar svetimos rankos, O man širdį spaudžia labai. Kaip norėčiau paskambinti draugui, Pasiguosti tyliais vakarais, Bet deja... O už lango vis sninga Elegantiškais medžių žiedais.

2014 m. kovas

Redakcinė kolegija Redaktorė: Laura Končiūtė Žurnalistai: Inesa Sadlauskaitė, Matas Baronas, Matas Kuncevičius,

Indrė Rekašiūtė, Viktorija Smirnovaitė, Matas Kandrotas, Gintas Stašauskas, Monika Vaškevičiūtė,Adrijana Marcinkutė, Paulina Bundonytė, Viltė Norvydaitė

Kalbos redaktorė: Danutė Balčiūnienė

Valstybės šventės 1918 m. vasario 16-oji – Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo diena – tai

viena svarbiausių datų Lietuvos kelyje. Priespaudos jungą nusimesti nebuvo lengva, bet susitelkę iškovojome savo tautos laisvę!

Mes taip pat savo mokykloje paminėjome vasario 16-ąją. Mokykloje vyko Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirta viktorina ,,Lietuvos didieji kunigaikščiai“. Viktorinoje dalyvavo šešios penktokų komandos. Visi penktaklasiai pademonstravo puikias Lietuvos istorijos žinias ir šauniai pasirodė. Tikimės, kad penktokai neužmirš, ką išmoko, toliau gilinsis į istoriją ir mūsų mokykla galės didžiuotis, jog jos auklėtiniai brangina, myli ir žino Tėvynės istoriją. Vasario 16-osios proga mokyklos informaciniame centre pristatytas bendras mokinių ir mokytojų kūrybinis darbas – stendinis pranešimas „Nepriklausomybė. Štai kas esame... Mes!" Jis visiems paliko didelį įspūdį.

Viliamės, kad ir Jūs kiekvienas asmeniškai paminėjot šią gražią ir Lietuvai tokią svarbią šventę!

1990 m. kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės diena, kada galime parodyti savo vienybę.

Šią šventę paminėjome dalyvaudami Švietimo ir ugdymo skyriaus inicijuotoje akcijoje – flashmob‘e „Aš tikrai myliu Lietuvą“. Visa mokykla, nuo jauniausių – pirmokų iki vyriausiųjų – dešimtokų, susirinko prie mokyklos pagrindinio įėjimo ir šoko pagal Marijono Mikutavičiaus dainą ,,Aš tikrai myliu Lietuvą“. Po šokio visi buvo pasisėmę geros nuotaikos ir meilės Lietuvai. Be to, kovo 11-osios šventę mokyklos 8c ir 8b klasės mokiniai paminėjo Nepriklausomybės aikštėje vykusiame renginyje.

Mylėkime Lietuvą, gerbkime ją ir jos šventes, o svarbiausia – vertinkime Nepriklausomybę!

Matas Kandrotas

Kauno meninio skaitymo konkursas Kovo 3-6 dienomis mūsų

mokykloje vyko Kauno meninio skaitymo konkursas. Jame teisėjavo aktoriai Inesa Paliulytė, Saulius Bagaliūnas, Andrius Žiurauskas, rašytoja, humanitarinių mokslų daktarė Erika Drungytė bei Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Anaita Blauzdžiūnienė. Į renginį susirinko visi geriausieji Kauno skaitovai. Pirmąją dieną rungėsi jaunesnieji 5-8 klasių mokiniai. Tarp jaunesniųjų dalyvavo ir mūsų mokyklos skaitovai Monika Vaškevičiūtė ir Matas Kandrotas. Abu pasirodė puikiai. Iš

jaunesniųjų į Kauno miesto meninio skaitymo konkurso finalą pateko dešimt mokinių.

Antrąją dieną savo talentą raiškiai skaityti demonstravo vyresnieji skaitovai, 9-12 klasių mokiniai. Vyresnėlių skaitymo klausyti buvo nepaprastai gera... Vis labai stengėsi ir jų skaitomi tekstai buvo labai emocionalūs. Iš antrąją dieną pasirodžiusių skaitovų į finalą buvo išrinkti net šešiolika.

Finale iš dvidešimt šešių mokinių komisija turėjo išrinkti tik tris vyresniuosius ir tris jaunesniuosius skaitovus, kuriems buvo suteiktas kelialapis į respublikinį meninio skaitymo konkursą. Po didelių diskusijų komisija išrinko tuos šešis laiminguosius,

laimėjusius galimybę konkuruoti su visos Lietuvos geriausiais skaitovais. Linkime jiems didžiausios sėkmės!

Matas Kandrotas

Mes su tavim, Ukraina! Kaip visi jau žinote, Ukrainoje vyksta

baisūs dalykai. Rusija jau užgrobė Krymą – Ukrainos teritoriją. Ukrainoje jau žuvo daugiau nei 100 žmonių, tai apie 7 kartus daugiau nei žuvusiųjų 1991 m. sausio 13 d. Lietuvoje. Jei Rusija visiškai užims Ukrainą, gali iškilti grėsmė Lietuvai. Tikrai niekas to nenori ir tikrai niekas nenori III pasaulinio karo, todėl parodykime, kad mes esame su Ukraina. Žinau, kad nelabai ką ir gali padaryti eilinis žmogus, bet jei labai pasistengtume, rastume išeitį, kaip galime Ukrainai padėti. Ir, manau, galiu kalbėti už visus, sakyti, kad mes su tavim, Ukraina!

Gintas Stašauskas

Skaitymo įgūdžių ir suvokimo patikra Baigiantis žiemai, mūsų mokykloje vyko pradinių klasių mokinių skaitymo

patikra. Jos metu reikėjo atlikti teksto suvokimo užduotis, buvo tikrinama, ar mokiniai užsiima užklasiniu skaitymu. 1a klasėje geriausiai pasirodė Gediminas Šereika, kuris atėjo į mokyklą nemokėdamas raidžių, o dabar visas užduotis atliko puikiausiai. Džiugu, kad pradinukai taip gausiai plūsta į biblioteką.

Viltė Norvydaitė

Lietuvių kalbos ir matematikos “Kengūros” Kaip ir kasmet, mus aplankė Kengūros. Ne, tai ne įdomūs

gyvūnai. Tai žinių konkursas.

1-8 klasių mokiniai rašė lietuvių kalbos „Kengūros“ užduotis. Testas nebuvo labai sunkus, tačiau, kad jį įveiktum, turėjai būti pasimokslinęs ir žinoti daug sąvokų. Nemanau, kad labai didelė dalis mokinių žino, kas yra deminutyvai... Užduotys buvo labai

įvairios: teksto suvokimas, gramatika, morfologija, kirčiavimas ir daug kitų įdomybių. Gaila, kad rezultatai bus paskelbti tik gegužės pradžioje.

Matematikos „Kengūroje“ dalyvavo visų klasių mokiniai. Bent jau man trijų taškų užduotys buvo gana lengvos, tačiau tolesni keturių taškų uždaviniai sukėlė problemų. Viliuosi, kad dalyviai viską atliko teisingai ir džiaugsis savo rezultatais, kurie taip pat bus paskelbti gegužės pradžioje.

Laura Končiūtė

Filharmonijoje Kovo 18 d. dvidešimt pačių rimčiausių (norime tuo tikėti) mokinių su muzikos

mokytoja keliavo į Kauno Filharmoniją stebėti koncerto, skirto Kristijono Donelaičio gimimo 300 metų jubiliejui. Renginyje koncertavo Kauno valstybinis choras su dirigentu Petru Bingeliu. Choras akapelos būdu dainavo ištraukas iš K. Donelaičio poemos „Metai“. Koncertinės programos metu pamokslininko ir pasakotojo vaidmenį

atliko aktorius Dainius Svobonas.

Didžiausią įspūdį visiems paliko choro organizuotumas, dainavimas ir įvairių miško garsų mėgdžiojimas. Tai yra vadinama tautinio repo stiliumi.

Gera pamokas leisti filharmonijoje. Jos suteikia tikrai puikių įspūdžių.

Laura Končiūtė

Būsimų pirmokų šventė Vasario 25 d. mūsų mokykloje

vyko būsimų pirmokų šventė. Į ją sugužėjo mažieji priešmokyklinukai su tėveliais. Renginio pradžioje buvo parodytas trumpas koncertukas, kuriame dainavo muzikos mokytojos Jūratės Gudienės vadovaujamas „Jaunučių choras“, šoko pirmokėlių mokytojos Ingridos Norvydienės auklėtinių tautinių šokių būrelis. Vėliau trečiokų mokytojos pakvietė būsimus pirmokus į kūrybines dirbtuvėles, kur mažieji žiūrėjo filmukus ir žaidė. Tuo metu vaikų tėveliai buvo supažindinti su mokyklos tvarka bei būsimomis mokytojomis.

Viltė Norvydaitė

Šv. Patriko diena Šv. Patriko diena yra kasmetinė airiška šventė, skirta Airijos globėjui Šv.

Patrikui. Šventė rengiama kasmet kovo 17 dieną.

Štai kokia istorija.

...Iki 16 metų Maewynas save laikė pagoniu. Kaip tik tada vaikinas buvo parduotas į vergiją. Būdamas nelaisvėje jis atsivėrė į krikščionybę. Po šešerių metų Maewynas pagaliau ištrūko iš vergijos ir nuvyko į Gaulio miestą. Ten 12 metų studijavo vienuolyne. Studijų metu jaunuolis suprato, kad jo misija – visus pagonis paversti krikščionimis. Jau norėjo grįžti į Airiją ir ten įvykdyti savo užduotį, tačiau vyresnieji nusprendė, kad į Airiją vyks šventasis Palladius. Tačiau pastarasis po poros metų buvo perkeltas į Škotiją ir tada Maewynas–Patrikas (jau pasivadinęs krikščionišku vardu) pagaliau buvo paskirtas antruoju Airijos vyskupu. Jis gana sėkmingai krikštijo vietinius

gyventojus. Tačiau tai nepatiko keltų žyniams. Jie kelis kartus Patriką buvo suėmę, bet šiam vis pavykdavo ištrūkti. Patrikas keliavo per Airiją, steigdamas naujus krikščioniškus vienuolynus, mokyklas ir bažnyčias. Taip jis pamažu keitė savo šalį.

Patriko misija truko 30 metų, kol galiausiai jis apsistojo Downo grafystėje. Šv. Patrikas mirė 461 metų kovo 17 dieną.

Matas Kuncevičius

Žemės diena Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena – astronominis pavasaris. Šiomis

dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d.,

minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

Šią dieną Lietuvos Aplinkos ministerija organizuoja šventinius reginius, kūrybines akcijas, išvykas į parkus, miškų tvarkymą, inkilų kėlimo akcijas.

Mums ši diena taip pat svarbi. Šiemet rankomis apglėbėme mokyklą.

Matas Kuncevičius

Tolerancija – pakanta priešingos nuomonės, pažiūrų, tikėjimo, įsitikinimų gerbimas

Mūsų mokykloje kiekvienais metais kovo priešpaskutinę savaitę organizuojama Tolerancijos savaitė, arba kitaip Savaitė be patyčių. Tomis dienomis mokiniai ypač stengiasi parodyti pagarbą vienas kitam ir dar labiau įsitikinti, kad, nors mes visi skirtingi savo charakteriais, išvaizda ir gyvenimo būdu, bet visi panašūs savo gerumu ir nuoširdumu. Kad palaikytume tolerancijos dvasią kiekvienas papuošė savo klasės duris šypsenėlėmis. Ir kitą dieną tik įžengus į mokyklą negalėjai nenusišypsoti: visos durys šypsosi!

Taigi mūsų žurnalistų grupei kilo puiki mintis išrinkti duris, kurios gražiausiai šypsosi. Kad nebūtų nelygybės, mūsų grupė pasiskirstė į dvi dalis ir kiekviena išrinko labiausiai patinkančias duris. Komisijos rezultatai buvo tokie: daugiausiai gražių minčių ir darbo yra įdėta į 4b klasės durų puošybą: tai mažyčiai žirniukai, nusprendę susikibti už rankyčių ir šypsotis visiems praeiviams!

Taip pat didžiulio žurnalistų komisijos palaikymo susilaukė istorijos kabineto durys.

Buvo nemažai puikių kabinetų, kurie kvietė šypsotis, pavyzdžiui, rusų kalbos

kabineto, anglų ar vokiečių kalbos kabinetų durys.

Tolerancijos savaitė yra puikus ir gražus laikas, kada mokykloje vyrauja draugiškumas bei santarvė ir durys staiga pradeda šypsotis.

Inesa Sadlauskaitė

20 faktų, kurių tu tikrai nežinojai Kaip jau tikriausiai supratote, šį kartą aš jums pateiksiu dvidešimt keistų ar net

neįtikėtinų faktų, kurie gali sukelti šypseną jūsų veide.

1. Morkos seniau buvo violetinės spalvos, mums įprastos oranžinės veislės buvo išveistos gerokai vėliau.

2. Viena iš sudėtinių dinamito dalių yra žemės riešutai.

3. Žmonių ir bananų DNR sutampa 50%.

4. Fiziškai yra neįmanoma nusičiaudėti atsimerkus.

5. Vienas žmogaus plaukas gali išlaikyti 3 kg.

6. Prakaito laše yra apie 1 milijardas aukso atomų.

7. Elektros kėdę išrado dantistas. 8. Napoleonas savo mūšių planus braižė

smėlio dėžėje. 9. Žiurkės be vandens išgyvena ilgiau

nei kupranugariai.

10. Tarp išsigelbė-jusių iš „Titaniko“ buvo 2 šunys.

11. Ilgiausiai skridęs viščiukas skrido 13 sekundžių.

12. Šuns burna 200 kartų švaresnė už žmogaus.

13. Kiaulė yra ketvirtas gyvūnas pagal protingumą.

14. Sanskrito žodis „karas“ reiškia „trokšti daugiau karvių“.

15. Norint atspausdinti vieną New York Times tiražą, reikia nukirsti 63 000 medžių.

16. 10 % Rusijos pajamų sudaro „Vodkos“ pardavimai.

17. Rusijos paviršaus plotas yra didesnis nei Plutono.

18. Labiausiai vagiama knyga pasaulyje yra „Pasaulio Gineso rekordų knyga“.

19. Ilgiausias angliškas žodis, užrašomas tik viena klaviatūros eile, yra TYPEWRITER.

20. Seniausiam pasaulyje kramtomosios gumos gabaliukui yra 9000 metų.

Paulina Bundonytė

Balandžio 1 – Tarptautinė melagių ir juokų diena Vienintelę metų dieną – balandžio 1-ąją – susiduriame su keistu psichologiniu

paradoksu – galime meluoti, kiek tik leidžia laki fantazija, ir nesulauksime jokių priekaištų. Maža to, užsitikrinsime sėkmę visiems ateinantiems metams.

Kita vertus, nieko čia nuostabaus, nes balandžio 1-oji – Melagių diena. Išdaigų ir juoko diena nuo seno yra minima ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Seniau melagio, arba šido, diena buvo siejama su kiekvieno žmogaus sėkmės tiems metams būrimu. Manyta, kad jeigu tą dieną nieko neprigausi, tau bus nelaimingi metai. Užtat tądien visi

verčiasi per galvas, stengdamiesi sukurpti kuo įtikinamesnį melą ir taip šmaikščiai apmauti savo bičiulį ar giminaitį.

Matas Baronas

Kazio Binkio įkvėpta aštuntokų kūryba

Pavasarį ašaros krenta, Ant tavo liūdnos šypsenos. Žydėjimas ištrina šaltį, Pavasarį ašaros krenta... Žalia švelniai spalvina žemę, Nelieka laukimo tylos. Pavasarį ašaros krenta, Ant tavo liūdnos šypsenos. Laura Končiūtė Kaip gyventi gera, Nes esu aš ne viena čia. Mes visi kartu juk deram, Kaip gyventi gera. Mes draugystės virvę neriam, Ji apsaugos mus nakčia. Kaip gyventi gera, Nes esu aš ne viena čia. Monika Budreikaitė Saulė sveikina mane Su skaisčia, ryškia šviesa! Atsibusi šalia, Saulė sveikina mane Su pavasario diena. Su šilta, gražia, giedra Saulė sveikina mane, Su skaisčia, ryškia šviesa! Karolina Budreikaitė Štai pavasaris atėjo, Visi džiaugias, geras ūpas! Gal kažkas kažkur bambėjo, „Štai pavasaris atėjo, Visos slogos prasidėjo.“ O aš sėdžiu, rašau utas... Štai pavasaris atėjo, Visi džiaugias, geras ūpas. Gintas Stašauskas

Mažos, didelės ir šviesios Žiba žvaigždes danguje, Priartės pernakt prie žemės... Mažos, didelės ir šviesios Jos nutolsta aušroje. Dingsta viltys tamsoje... Mažos, didelės ir šviesios Žiba žvaigždės danguje. Viktorija Smirnovaitė Pirma žvaigždė danguj sužibo, Lakštingalos graži giesmė Nakties tyloj staiga pragydo. Pirma žvaigždė danguj sužibo. Mėnulį ji staiga išvydo. Ir ežero tylioj gelmėj Pirma žvaigždė danguj sužibo - Lakštingalos graži giesmė. Eglė Brusokaitė Pumpurėlis kelia galvą, Džiaugias saulės spinduliais, Myli gaivų vandens lašą. Pumpurėlis kelia galvą, Saugo savo stiebą žalią, Niekam jo nulaužt neleis. Pumpurėlis kelia galvą Džiaugias saulės spinduliais. Monika Vaškevičiūtė

2014 m. balandis

Redakcinė kolegija Redaktorė: Laura Končiūtė Žurnalistai: Inesa Sadlauskaitė, Matas Baronas, Matas Kuncevičius,

Indrė Rekašiūtė, Viktorija Smirnovaitė, Matas Kandrotas, Gintas Stašauskas, Monika Vaškevičiūtė,Adrijana Marcinkutė, Paulina Bundonytė, Viltė Norvydaitė

Kalbos redaktorė: Danutė Balčiūnienė

Sukaktis

Gegužės 1-ąją Lietuvoje vyko daugybė renginių, kuriais buvo paminėta pirmoji apvali Lietuvos narystės ES sukaktis. Iškilmingas Seimo posėdis kiek vėliau – gegužės 6-ąją. Stojimo į ES sutartį Lietuva ir dar devynios valstybės pasirašė 2003 metų balandžio 16-ąją Graikijos sostinėje Atėnuose.

Matas Baronas

Mamyčių dienos šventė Balandžio 29 dieną mokykloje vyko Mamyčių dienos renginys. Ši šventė mūsų

mokykloje jau tapo tradicija. Ji paprastai derinama su Atvirų durų diena, kad tėveliai gelėtų pabendrauti su mokytojais, pažiūrėti, kokioje aplinkoje mokosi jų vaikai, ir pasidžiaugti savo vaikų rezultatais.

18 valandą prasidėjo ataskaitinis koncertas, skirtas artėjančiai Motinos dienai. Mokiniai turėjo daug ką parodyti – juk tiek daug išmoko per šiuos mokslo metus. Dainavo muzikos mokytojos Jūratės Gudienės vadovaujamas jaunučių choras, pasirodymą, parengtą konkursui ,,Skambioji melodija“, mamytėms parodė ir mokyklos solistai Monika su Šarūnu, nuostabiai šoko mokytojos Gražinos Kaštalianovienės vadovaujamas šokių kolektyvas.

Buvo daug kitų gražių ir nuostabių mokinių pasirodymų. Visiems įspūdį paliko

mūsų mokyklos draugų – Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis“ vaikų ir jaunuolių choro pasirodymai. Po koncerto visos mamos, koncerto dalyviai ir svečiai buvo labai geros nuotaikos ir negailėjo gerų žodžių mokyklai.

Matas Kandrotas.

Tėvo diena Tėvo diena – tai šventė, kurioje švenčiama tėvystė, panašiai kaip ir per Motinos

dieną – motinystė. Šią dieną oficialiai pirmiausiai pradėjo švęsti JAV, kur Tėvo diena švenčiama panašiai kaip ir Motinos diena.

Šį judėjimą tėvams pagerbti sukūrė 1910 m. Louisa Dodd. Jos motina mirė gimdydama šeštą vaiką ir tuomet jos tėvas vienas užaugino visus vaikus.

Lietuvoje tėvo diena švenčiama birželio mėnesio pirmą sekmadienį.

Matas Kandrotas

Černobylio avarija Černobylis – miestas šiaurės Ukrainoje, Kijevo srityje, 90 km į šiaurę nuo Kijevo,

15 km nuo sienos su Baltarusija. 1986 m. miestas evakuotas dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos, po kurios mieste iš 14 000 gyventojų liko tik apie 420.

1986 m. balandžio 26 d. 01:23 vietos laiku, manoma, dėl operatorių klaidos ir trūkumų RBMK tipo reaktorių konstrukcijoje, įvyko didžiausia pasaulyje atominės jėgainės avarija, turėjusi globalaus masto pasekmių. Sprogus reaktoriui ir kilus gaisrui į aplinką pateko radioaktyvios medžiagos. Oficialiai žuvo 56 žmonės, avarijos metu iš miesto ir apylinkių buvo evakuota apie 130 tūkst. gyventojų (įskaitant Pripetės ir Opačičių miestus). Apylinkėse gyvenama tik vyresnio amžiaus žmonių, kurie netiki radiacija arba nenori palikti gimtosios žemės. Dabar reaktorius yra užbetonuotas sarkofage, tačiau Černobylio zona išlieka viena iš pačių radioaktyviausių vietų visoje Žemėje. Apsaugos zona aplink Černobylio AE yra 30 km spinduliu. Šiuo metu Černobylyje gyvena tik pakaitomis dirbantys 3000 mokslininkų.

Įvairiais skaičiavimais dėl priežasčių, susijusių su katastrofa, žuvo 10 tūkstančių

žmonių, dar 3,5 milijono susirgo. Dėl radiacijos, skydliaukės vėžys padažnėjo dešimčia kartų. Černobylio jėgainė elektrą gamino dar 14 metų – iki 2000 m.

Matas Kandrotas

Konkursas „Pilėnų talentai“ Balandžio 11 dieną nuo 13 val. mūsų mokykloje aidėjo muzikos garsai. Įvairių

klasių mokiniai dainavo, šoko, grojo bei kitaip rodė savo talentus. Konkurse turbūt drąsiausiai dalyvavo mokyklos mažieji. Visų dalyvių pasirodymus vertino komisija – dvi mokytojos ir du Mokinių tarybos mokiniai. Visi komisijos nariai vienbalsiai sutarė, jog konkursą laimėjo 8b klasės mokinė Monika. Monika – mūsų mokyklos pažiba! Be to, komisijai labai patiko trečiaklasių mergaičių šokis „Malda“. Originaliai pasirodė 6b klasės mokinės – keturios jų grojo puodeliais, o dar dvi dainavo. Buvo labai gražu. Taipogi konkursą papuošė berniuko, mušinėjusio futbolo kamuolį, numeris. Labai įdomus talentas!

Vaikai, nebijokite pasirodyti kitaip, daryti ką nors kitaip, nes kiekvienas Jūsų esate UNIKALUS ir turite tuo didžiuotis!

Viktorija Smirnovaitė

Projektų diena Kaip jau visi žinome, šiemet mūsų mokykloje pirmą kartą buvo rengiami

projektiniai darbai. Mokiniai kartu su įvairių dalykų mokytojais daugiau nei pusę metų ieškojo informacijos įvairiomis temomis. Balandžio 24 d. visoms klasėms reikėjo parodyti, ką per visą šį laiką nuveikė. O nuveikė jie išties daug – vieni pateikė vertingos informacijos apie matematikus, kiti – apie įvairių tautų tradicijas, treti aptarė geometrines figūras madoje, dar kiti parodė gyvenimišką miuziklą. Šią dieną mes sužinojome tiek informacijos, kiek paprastai per savaitę ar net metus.

Taigi galima daryti išvadą, kad projektinis darbas yra labai informatyvus, tikėkimės, jog ir kitais metais bus organizuojamas ši veikla.

Indrė Rekašiūtė ir Paulina Bundonytė

Lietuvių kalbos olimpiada

Šio mėnesio pradžioje mokykloje vyko lietuvių kalbos olimpiada. Joje dalyvavo iš kiekvienos klasės po keletą mokinių. Geriausiai pasirodė Vaiva Lukoševičiūtė iš 5b klasės, Akvilė Urbonaitė iš 6b, Dovydas Kaunietis iš 7b ir 8b mokinė Karolina Budreikaitė. Jie vyks į Kauno miesto olimpiadą. Taigi sveikiname nugalėtojus ir linkime jiems puikiai pasirodyti.

Paulina Bundonytė ir Indrė Rekašiūtė

Kelionės į Kiprą įspūdžiai Šį mėnesį turėjau trumpas atostogas, kurias praleidau Kipre. Lėktuvu keliauju ne

pirmą kartą, tačiau skrydis teikia man didžiulių įspūdžių kiekvieną kartą. Ši kelionė buvo pažintinė. Per septynias dienas spėjome pamatyti tikrai nemažai. Lankėmės didžiausiuose Kipro miestuose, pasiekėme aukščiausią šalies viršūnę – Olimpą. Garsioji deivė Afroditė gimė šioje šalyje, tad dauguma garsiausių Kipro vietų pavadintos jos vardu. Spėjau ir pabuvoti šios deivės gimimo vietoje, ir pasimaudyti jos vonioje. Ši šalis sužavėjo savo žmonėmis, kurie yra kultūringi ir linksmi. Tikrai nedvejodama grįžčiau į šį šiltąjį kraštą.

Viltė Norvydaitė

Kelionė į Lenkiją Balandžio 13-16 dienomis dalis 8b klasės su Vilniaus „Versmės" katalikiškosios

gimnazijos mokiniais važiavo į Zakopanę. Iš Lietuvos išvykome vėlai sekmadienio vakare, keliavom visą naktį ir tada sustojom didžiausioje žydų koncentracijos stovykloje Europoje – Aušvice. Kai kuriems mokiniams tai buvo tikrai šokiruojantis reginys, ypač matant autentiškas nukankintų žmonių nuotraukas. Tiek vyrai, tiek moterys jose visiškai sulysę ir bejėgiai. Sunku net įsivaizduoti tas baisybes.

Vakarop pasiekėm kelionės tikslą – Zakopanę. Tenai keltuvu pasikėlėme į 1 kilometro aukščio kalną. Čia gamta mus pasitiko lietumi su ledo gabaliukais. Po

kelių valandų nukeliavom į viešbutį. Visai vakare išėjom pasivaikščioti po miestą. Šis kurortinis miestelis paliko įspūdį visiems.

Naktį viešbutyje praleidom gana neramiai ir labai anksti ryte išvykom Veličkos druskos kasyklų link. Nusileidę kelis šimtus metrų po žeme net keturias valandas vaikščiojom tuneliais. Tikrai įdomi ekskursija.

Pagaliau pasiekėme Krokuvą, apžiūrėjome senamiestį bei Valdovų pilį. Galiausiai mes gavom dvi valandas laisvės ir galėjom pasivaikščioti po Krokuvą, pavalgyti, nusipirkti suvenyrų... Ir jau tada prasidėjo ilga naktis autobuse, kelionėje į Lietuvą.

Buvo tikrai puiki kelionė, o smagiausia dalis – naktys autobuse. Iš tiesų man labai

patiko druskos kasyklose, nes buvo galima sužinoti daug negirdėtų dalykų. Jei Jums teks galimybė nuvažiuoti į Veličką, tikrai neatsisakykite šios progos.

Laura Končiūtė

Pavasariškas humoras

Skelbimas zoologijos sode: „Grindys betoninės. Stručių negąsdinti!“

Direktorius sako pavaldiniams: – Ko jūs čia apie tą krizę vis malat ir malat, prie Seimo riaušinat? Kas jums

nepatinka? Juk gaunat 75% didesnį atlyginimą! – Direktoriau, o su kuriais metais lyginat? – Su ateinančiais!!!

Lipa du į kalną. Vienas iš jų mikčius. Mikčius: – Pa pa pa papa…. Draugas: – Ai, nusibodo laukt kol išlemensi, užlipsim, tada pasakysi. Užlipo ant kalno viršūnės, abu sušilę, nusikalę. Mikčius: – Pa pa pa palapinę palikom…. Ką darysi, draugelis išsikeikė juodai ir lipa abu žemyn. Mikčius: – Pa pa pa pa….. Draugas: – Atsibodai jau, nulipsim, pasakysi Nulipa vargais negalais, vos pastovi abu ant kojų. Draugelis: – Na sakyk ko norėjai… Mikčius: – Pa pa pa pajuokavau...

Gintas Stašauskas