PETRAS GINTALASMEDALIO ŽMOGUSPETRAS GINTALAS

THE MAN OF MEDALS

PETRAS GINTALASMEDALIO ŽMOGUS

? Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2016

PETRAS GINTALAS THE MAN OF MEDALS

Teksto autorė dr. Jurgita LudavičienėRedagavo: Artūras Judžentis, Vytautas StulpinasParodų, katalogo ir bibliografijos sąrašus sudarė Zita DargaitėDailininkas Martynas GintalasNuotraukos: Antano Lukšėno, Algimanto Aleksandravičiaus, Martyno Gintalo, Petro Gintalo, Mečislovo Šilinsko, Zitos Dargaitės, Eglės Čėjauskaitės-Gintalės

Iš anglų kalbos vertė: UAB „Ad Gloriam“, vertimų biuras „E-VERTIMAI“, Zuzana Šiušaitė

Knygos leidimą rėmė:

UDK 737(474.5)(084) Gi251

ISBN 978-609-447-230-5

© Petras Gintalas, 2016© Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2016

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ

Turinys

„Buvau – tada ir dabar“ \ 8„Aš žinau savo vietą pasauly“ \ 10

Medalis praėjusiam laikui \ 20 Medaliai asmenims ir personažams \ 23 Medaliai miestams \ 87 Medaliai asmeninei istorijai \ 102

Metalo plastika: plokštuma prieš formą \ 114

Poezija \ 168

Parodos \ 184Kūrinių katalogas \ 198Bibliografija \ 210Kūrinių sąrašas \ 216

“I know my place in the world” \ 222Medal for the past time \ 225

Medals for persons and characters \ 226Medals for towns. \ 232Medals for personal history. \ 233

Metal plastic arts: flat surfaces against form \ 234Index of reproductions \ 243

Jurgita Ludavičienė

Jurgita Ludavičienė

Petras Gintalas

Petras Gintalas

Zita Dargaitė

8

Buvau – tada ir dabar

Gimiau pavasarį, bet, pasirodo – rudenį. Beveik pusę amžiaus vėl reziduoju gimtuosiuose Telšiuose. Dirbu eiliniu dėstytoju, einu profesoriaus pareigas. Pasibaigus visoms dekano kadencijoms VDA Telšių fakultete. Ne, negaliu užmiršti nuostabiausios mokyklos – Telšių dailės technikumo, savo buvusių kolegų dėstytojų, studentų.

Lipdau miniatiūrinės plastikos dalykėlius, darau medalius, mažąsias skulptūras.

Įkritau į didžiulį miniatiūrų ir poezijos pasaulį – jame susimažinu ir žvelgiu iš vabalų ropojimo perspektyvos, iš to matymo supratau, kokie svarbūs veido, viso kūno kvadratėliai, žolės, gamtos ląstelių, pagaliau pirštų atspaudai. Šiek tiek pasididinęs vėl pamatau: visko tiek pridaryta, prikurta – nebesusi-gaudau mygtukiniame virtualijų pasaulyje. Bet vis dar trokštu artimo veido, jo išraiškos stebėjimo, pasisveikinimo, galėjimo pasipasakoti apie netektis ir džiaugsmus. Noriu derėtis su šiuo ir metafiziniu pasauliais, bandyti prakalbinti Dievo abrozdėlį, studentiškų laikų poeto Arvydo Ambraso teatro aktorius; vėl apsikeisti laiškais su artistu ir fotografu Algiu Jociu, tarnavusiu kariuomenėje apšnerkštuose Rusijos miestuose. Taip norėčiau, kad šiuolaikinio gyvenimo dėsniai daugiau nebedaužytų, nebežalotų manęs ir artimųjų.

Galėjau tapti vienu laimingiausių Žemaičių žemės keleivių, jei nebūtų Baltijos jūroje, šalia Palangos tilto, pražuvęs mano sūnus Petras – poetas, Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premijos laureatas už debiutinę poezijos knygą.

Turiu anūką Džiugą, to vardo pirmeivis padėjo įkurti Telšius, sūnus Martynas – šios knygos dailininkas. Dar laikau kūrybinę meistarnę „Loftą“ – neužbaigtą erdvę, aprašytą ilgame poeto Danieliaus Milašausko eilėraštyje.

Turėjau Palangos mokykloje įstabiausią menų mokytoją Janiną Jurkutę, ypatingą lietuvių kalbos mokytoją Joną Brindzą. Esu dėkingas Vilniaus dailės instituto (dabar Dailės akademija) profesoriams: Vladui Drėmai,

9

Juozui Burneikai, Albinui Puriui, Feliksui Daukantui, Algiui Bielskiui, Broniui Vyšniauskui, Konstantinui Bogdanui, Vladui Žukliui, kurie visada primindavo, kad studijuoju DAILĘ. Esu dėkingas kolegoms: Regimantui Midvikiui, Algirdui Antanui Zokaičiui, Arūnui Sakalauskui, Aloyzui Janušauskui, Stanislovui Kuz-mai, Osvaldui Neniškiui, Dovydui Zundelovičiui, Petrui Repšiui, Antanui Ol-butui, Alfonsui Vilpišauskui ir kitiems, padėjusiems rasti manyje rusenančius gebėjimus skulptūrai, grafikai, tapybai.

Kaskart gaunu savo buvusių studentų elektroninius laiškus – prisimena, kad TADA kažką Jiems įkvėpiau. Gal nebuvau pats blogiausias mokytojas.

Už padrąsinimą, sugrįžtant į jaunystėje godotą poeziją, esu dėkingas rašytojams Vytautui Stulpinui, Gvidui Latakui, Danieliui Milašauskui, Vytautui Kazielai, Onutei Jautakei, Janinai Riškutei, Regimantui Tamošaičiui ir Aidui Marčėnui.

Savo kūrinių parodą Lietuvos nacionaliniame muziejuje patyriau kaip Dievo dovaną. Dėl šios pilnatvės esu dėkingas direktorei Birutei Kulnytei, muziejininkėms Daliai Grimalauskaitei, Reginai Ablėnienei, Rūtai Kuodytei, ekspozicijos dailininkei Giedrei Narbutienei. Dailininkas ir bičiulis Antanas Olbutas, pristatydamas kūrybą parodos lankstinuke bei spaudoje, pavadino mane medalių pasaulio žmogumi. Pagal jį ir šios knygos pavadinimas.

Dėkoju Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorei Elvyrai Spudytei, Lietuvos dailės muziejaus direktoriui Romualdui Budriui, leidusiems pasinaudoti jau eksponatais tapusiais savo medaliais. Ačiū padėjusiems parengti šią knygą: dr. Mariui Iršėnui, teksto autorei menotyrininkei Jurgitai Ludavičienei, Zitai Dar-gaitei, knygos redaktoriams – Vytautui Stulpinui ir Artūrui Judženčiui, fotogra-fams Antanui Lukšėnui, Mečislovui Šilinskui, Pranciškui Balčiūnui sūnui Martynui.

Esu dėkingas Vilniaus dailės akademijos rektoriams: prof. Arvydui Šalteniui, prof. Adomui Butrimui. Jų dėka esame VDA Telšių fakultetas, kuris garbina mūsų nuostabųjį miestą – Telšius.

Petras Gintalas

19

FINALE

negi dabar visi skambinskurių portretus lipdžiautaip – mūsų daugnu ačiū Michel Augustin už ryšį

Petro Gintalo eilėraščiai iš ciklo „MKČ“

Medalis praėjusiam laikui

21

22

Petras Gintalas lietuvių dailėje ryškiausią pėdsaką įspaudė (ir toliau tebespaudžia) būtent medaliais. Savitas tai žanras: kadangi, geriau pagalvojus, keistas objektas tas medalis. Istorija siekiantis Antikos laikus, kai medalio protėviais medalionais su imperatorių portretais Romos imperijoje buvo apdovanojami Romai lojalių barbarų genčių vadai. Taigi romėniškoji medaliono samprata mažai kuo skyrėsi nuo mūsiškės: ir tada, ir dabar medaliu vadinamas savitos kanoninės formos memorialinę ir meninę vertę turintis objektas, skirtas apdovanoti, pagarbai išreikšti ar reikšmingam asmeniui bei įvykiui pažymėti. Lietuva su medaliais susipažino vėlokai, kaip ir su daugeliu meno srovių – tik XVI a., kai Vakarų Europoje jau sėkmingai gyvavo vokiečių, prancūzų, čekų, italų, flamandų medalininkystės mokyklos. Pirmasis lietuviškas medalis siejamas su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Senuoju, 1520 m. užsakiusiu medalį savo sūnaus Žygimanto Augusto gimimui pažymėti. Pirmoje XX a. pusėje lietuviški medaliai siejami su Petro Rimšos, o vėliau – Juozo Zikaro kūryba. O nuo aštuntojo, juo labiau – nuo devintojo XX a. dešimtmečio lietuvių medalio mene tvirtai įsišaknija Petro Gintalo kūriniai. Medalininkystę suradęs kaip priebėgą nuo rutinos, pradėjo kurti įsimintinai, tegu ir sekdamas tradicijomis. Iš karto. „Susidomėjimas medaliais susijęs su mano panišku bėgimu iš Vilniaus. Buvau paskirtas į institutą, pradėjau dirbti tas žemės ūkio mašinas, ir pradėjo imti panika, kad ne tą kažką darau. Pabėgau į Palangą, vėl gavau neblogą darbą – reklamos skyriaus vedėju. Atvažiavo Algis Mizgiris, pamatė ir sako – Petrai, baik durniuoti, važiuojam į Telšius, mums reikia tavo idėjų. Vieną gražią dieną sėdžiu aš savo butely (turėjau du kambarius su virtuve, bendras plotas 13 kvadratinių metrų) ir galvoju – reikia padaryti medalį. Ir kibausi kaip skęstantis už šiaudo. Pirmasis buvo Čiurlionis.“ – Pasakoja autorius.

Petro Gintalo sukurtus medalius apytikriai būtų galima skirstyti pagal tematiką: skirti asmenims / personažams, miestams ir sau pačiam, savo asmeninei istorijai. Ir kiekvienas jų, ir visi drauge, žinoma, skirti atminčiai.

23

Medaliai asmenims ir personažams. Taigi chronologiškai pirmasis medalis, skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms metinėms, sukurtas 1975 m. Klasikinė kompozicija: Čiurlionio veidas profiliu, apačioje – data ir pavardė. Nieko ypč išsiskiriančio, tačiau sunku patikėti, kad tai – pirmasis darbas. Čiurlionio plaukai ir veidas nulipdyti stambiomis plokštumomis, pernelyg nesileidžiant į detales, apibendrinant. Santūriai, rimtai, griežtai, tačiau tuo pat metu ir veržliai. Šie bruožai – nenoras labai išsiveržti iš klasikos rėmų, tvirta lipdyba, gebėjimas apibendrinti ir savotiškas rupumas bei santūrumas – išliko iki šiol. Čiurlionio veidas tarsi išplaukia, išslysta iš reljefinio fono, išskirdamas neeilinę lietuvių kultūros asmenybę, o pavardės ir datos šriftas ornamentine juosta tęsiasi palei medalio kraštą, sudarydami kompozicinę atsvarą nematomo vėjo glostomiems plaukams. Čiurlionio medalis tam tikra prasme – etapinis; ne tik todėl, kad pirmas, ženklinantis svarbiausio gyvenimo tarpsnio pradžią, bet ir todėl, kad labai svarbus pačiam autoriui. „[Ė]mė pūsti šilti siautulingi vėjai / tavo plaukuose / ir ūsai rietėsi veide / pažeistos heraldikos profily“, sako P. Gintalas eilėraštyje „Scherzo“ („MKČ“ ciklas). Čiurlionio asmenybė reflektuojama ir metalu, ir žodžiu; ir forma, ir medžiaga. Ir koncentruojama į apibendrintą, aptakų, prasmę išlaikantį portretą. Prie Čiurlionio asmenybės Petras Gintalas grįžo po 27 metų – dar kartą patvirtindamas personažo asmenybės svarbą autoriui. Ir rodydamas nueitus žingsnius medalininkystės keliu. Čiurlionio profilis jau daug ženkliškesnis, griežtesnis, vis dar atpažįstamas, tačiau jau paklūstantis kur kas tvirtesnei autoriaus rankai. O ir medalis praradęs klasikinę formą, virstantis vertikalia plakete su geometrinėmis formos kiaurymėmis, atveriančiomis tuštumą (žemę?, dangų?, erdvę?). Dabar pasižymėjimo ženklas virsta pasakojimu – jame vietos randa ir zikuratas, ir saulė, ir ištiesta ranka, ir kiti čiurlioniškieji simboliai. Iš apibendrinto pavidalo, kai, regisi, nedrąsiai stengėsi metale perteikti veido bruožus, medalis tampa sudėtingo pasakojimo vieta.

24

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms. 1974 m.Bronza, lieta, Ø 22 cm

Tebūnie. 2002 m.Bronza, lieta, 12 × 36 cm

26

Grafikui Eduardui Juchnevičiui. 1974 m. Aliuminis, sidabruotas, lietas, Ø 12 cm

27

Taikomosios dailės paroda. 1976 m. Aliuminis, lietas, 11 x 10,5 cm

184

Parodos

AUTORINĖS PARODOS

1985 Metalo plastika. Medaliai. Kauno paveikslų galerija 1991 Medaliai. Kauno paveikslų galerija 1995 Piešiniai, medaliai. LDS medalių galerija, Vilnius 1995 Metalo plastika. Medaliai. Piešiniai. Telšių parodų salė 1995 Medaliai, piešiniai. Mažeikių muziejus 1995 Medaliai, metalo plastika, piešiniai. Palangos centrinė biblioteka 1998 Kalti medaliai. LDS medalių galerija, Vilnius.2003 Paroda „Objektai ir subjektai“. Metalo plastika, medaliai

(su V. Mockaičiu). Universiteto galerija, Šiauliai 2005 Paroda „Pasikeitimai“. Medaliai, piešiniai, videografika (kartu su

M. Gintalu). Klaipėdos galerija; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2006 Paroda „Pasikeitimai (invazija į ponų kambarį)“. Medaliai, tapyba,

metalo plastika (su M. Gintalu). Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai 2011 Paroda „Našta“. Galerija „ARgentum“, Vilnius 2015 Autorinė paroda ,,Medalių kūrėjo dialogai“. Lietuvos nacionalinis muziejus

GRUPINĖS PARODOS

1984 Pirmoji respublikinė medalių paroda. Vilnius1985 Pirmojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių

paroda. Telšiai1986 Antrojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių

paroda. Telšiai1986 Pirmoji Baltijos valstybių medalių trienalė. Vilnius1986 Lietuvos medalių paroda. Balstogė, Lenkija

185

Parodoje su Romualdu Inčirausku. Apie 1985 m. Telšiuose

186

Paroda „Pasikeitimai arba invazija į ponų kambarį“.2006 m. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai

187

188

1986 Medalių parodos Suomijoje ir Švedijoje1987 Trečiojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai.1987 Lietuvos meno paroda. Menininkų namai, Maskva, Rusija 1988 Antroji respublikinė medalių paroda. Parodų rūmai, Vilnius. Kultūros

ministerijos diplomas1988 Ketvirtojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai1989 Pirmoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Klaipėda1989 Antroji Baltijos medalių trienalė. Vilnius1989 Penktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai1990 Pirmoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Klaipėda 1990 Šeštojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai1991 Septintojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai1992 Tarptautinė FIDEM medalių paroda. Britų muziejus, Londonas,

Jungtinė Karalystė1992 Septintojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai1993 Aštuntojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai1994 Tarptautinė FIDEM medalių paroda. Budapeštas, Vengrija1994 Devintojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai1994 Antroji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Žemaičių dailės muziejus.

Plungė1995 Trečioji Baltijos medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius

Pagrindinis prizas

189

Petro Gintalo ir Vytauto Mockaičio kūrybos paroda „Objektai ir subjektai“(medaliai, metalo plastika). 2003 m.Šiaulių universiteto galerija

190

1995 Dešimtojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda. Telšiai

1995 Lietuvos medalio kūrėjų stovykloms – 10. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai1996 Vienuoliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių

paroda. Telšiai1997 Dvyliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai1997 Lietuvos medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius1998 Tryliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai1998 Ketvirtoji Baltijos valstybių medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija,

Vilnius1998 Keturioliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių

paroda. Telšiai1998 Tarptautinė FIDEM medalių paroda. Haga, Olandija1999 Trečioji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Telšių parodų salė1999 Penkioliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių

paroda. Telšiai1999 Nežinoma XX a. paskutiniojo dešimtmečio Lietuvos dailė. Šv. Jono gatvės

galerija, Vilnius2000 Šešioliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai.2000 Paroda „Vienas“. Parodų rūmai, Klaipėda2001 Penktoji Baltijos medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius2001 Septynioliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių

paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai2001 Klaipėdos dailininkų paroda „Žemė. Ugnis. Vanduo“. LDS Klaipėdos galerija.2001 Jubiliejinė paroda „Medalių galerijai – 10“. Vilnius2002 Aštuonioliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Šiuolaikinis medalis

istoriniame diskurse“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius

191

2002 Tarptautinė FIDEM medalių paroda. Paryžius, Prancūzija2003 Devynioliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Žemaitija –

Lietuvos kelyje į Europos Sąjungą“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai

2003 Ketvirtoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Žemaičių dailės muziejus, Plungė

2004 Tarptautinė FIDEM medalių paroda. Seišalis (Seixal), Portugalija.2004 Dvidešimtojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Medalio menas“

sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai2004 Šeštoji Baltijos medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius.2004 Tarptautinė metalo plastikos paroda „Europos menininkai“.

Ramonvil (Ramonville), Prancūzija.2004 Tarptautinio dailininkų plenero „Skambančios formos“ paroda.

Plateliai, Plungės raj.2005 Dvidešimt pirmojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Kita medalio

pusė“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai2005 Šeštoji Baltijos valstybių medalio meno paroda. Jelgavos Istorijos ir

meno muziejus, Latvija2005 Respublikinė skulptūros paroda „Mažoji plastika“. Parodų rūmai,

Klaipėda; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius.2005 Klaipėdos taikomosios dailės paroda „Arti“. Kaliningrado dailės

galerija, Rusija 2006 Paroda „Žemaitijos sostinės menininkai“. Telšių parodų salė2006 Paroda „Vakarų vėjai“. Parodų rūmai, Klaipėda2006 Dvidešimt antrojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Datos ir ženklai“

sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai 2006 Grupinė medalių paroda. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės

biblioteka2006 Grupinė paroda „Žemaitijos sostinės menininkai“. Telšių parodų salė2006 Grupinė medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai2006 Aštuntoji respublikinė medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius

192

2007 Tarptautinis mažosios metalo plastikos simpoziumas SFERA. Palanga2007 Paroda SFERA. Užupio galerija, Vilnius2007 Penktoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Žemaičių dailės muziejus,

Plungė 2007 Dvidešimt trečiojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Istorijos

atspindžiai Vakarų Lietuvos teatre“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius

2007 Trisdešimtoji Tarptautinė FIDEM medalių paroda FIDEM 70-mečiui pažymėti. Kolorado Springsas (Colorado Springs), JAV

2008 Medalininkų simpoziumas VERSMĖ 1. Palangos dailininkų namai 2008 Paroda VERSMĖ 1. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2008 Paroda „Lietuvos medaliai“. Mencendorfo muziejus, Ryga 2008 Dvidešimt ketvirtojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Lietuvos

portretas“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2008 LDS Klaipėdos skyriaus apžvalginė paroda „Vakarų vėjai“. Klaipėdos

parodų rūmai 2008 Paroda „Mažoji plastika 2008“. Klaipėdos parodų rūmai 2009 Paroda „Žirgas dailėje“. Dusetų dailės galerija2009 Ekspozicija „Dvidešimt penkeri Lietuvos medalio kūrėjų stovyklų metai“

Žemaičių muziejus „Alka“. Telšiai. Ekspozicijos autorius2009 Dvidešimt penktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Medalis –

valstybės istorijos, kultūros atminties ženklas“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius

2009 Devintoji respublikinė medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2009 Tarptautinė meno paroda „.lt – .de“. Utenos dailės galerija2009 VDA Telšių dailės fakulteto dėstytojų kūrybos paroda. Dusetų dailės

galerija2009 Paroda „Telšiai yra“. LR Seimo galerija, Vilnius2010 Paroda ,,Sulptūra 09“. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius

193

2010 Tarptautinė trisdešimt pirmoji FIDEM medalių paroda. Meno muziejus, Tamperė, Suomija

2010 Dvidešimt šeštojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Lietuva – nuo Durbės iki Kovo 11-osios“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai; šv. Jono gatvės galerija, Vilnius

2010 Paroda „Lietuvos istorija ir kultūra medaliuose“. Varšuvos miesto istorijos muziejus, Lenkija

2010 Aštuntoji Baltijos šalių medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2010 Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus trečioji apžvalginė dailės

paroda „Vakarų vėjai“. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmai2011 Paroda „Latvijos ir Lietuvos metalo menas, juvelyrika / objektai“.

VDA ekspozicijų salė Titanikas, Vilnius 2011 Paroda „Emocija“. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmai2011 Dvidešimt septintojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Atmintis“

sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius

2011 Paroda „Mažosios Lietuvos raštijos veikėjai“. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2012 Tarptautinė trisdešimt antroji FIDEM medalių paroda. Hunterian

muziejus, Glasgas (Glasgow), Jungtinė Karalystė 2012 LDS Klaipėdos skyriaus ketvirtoji apžvalginė dailės paroda „Vakarų vėjai“.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmai 2012 Šeštoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Žemaičių dailės muziejus,

Plungė 2012 Dvidešimt aštuntojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Iškiliau-

siems – abi medalio pusės“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius

2012 Dešimtoji respublikinė medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius2012 Žemaitijos regiono menininkų paroda „Vilnius – vartai į Žemaitiją 2012“.

Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2012 Paroda „Medaliuose – iškiliausios asmenybės“. Savivaldybių muziejų

parodų mugė „Parodų tiltai“, Kauno miesto muziejus

194

2013 Paroda „K. Donelaičio ‚Metai‘ medaliuose“. Kaliningrado istorijos ir dailės muziejus, Rusija

2013 Devintoji Baltijos medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius; G. Eliaso ir Jelgavos muziejus, Latvija

2013 Tarptautinio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant“ (mažoji forma, gintaras), paroda. Klaipėdos galerija

2013 LDS Klaipėdos skyriaus narių mažosios plastikos paroda „Mainai“. Klaipėdos galerija; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius

2013 Apžvalginė LDS Klaipėdos dailininkų paroda „40 kūrybos metų“. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmai; Galerija „Arka“, Vilnius

2013 Dvidešimt devintojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Dabartis – praeities ateitis“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai;

Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius2013 Paroda „Pasitinkant K. Donelaičio metus“. LR Seimo galerija, Vilnius 2013 Tarptautinė paroda „Laisvės kovų atspindžiai Lietuvos ir Lenkijos mažojoje

skulptūrinėje plastikoje“. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai2014 XXXIII Fidem kongresas. Nacionalinis archeologijos muziejus,

Sofija, Bulgarija 2014 Petro Gintalo medaliai, skirti istorinėms asmenybėms. Paroda „Meno

ženklai Žemaitijos sostinėje“. LR Seimo rūmų galerija2014 Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos dailininkų paroda „Medalio kūrėjų

stovykloms – 30 metų.“ VDA Telšių galerija2014 XXX Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos „Via Baltica“ paroda. Žemaičių

muziejus „Alka“, Telšiai 2015 Petro Gintalo ir jo bičiulių paroda „Eilėraštis – žmogus – medalis“.

LMA Vrublevskių biblioteka2015 Respublikinė skulptūros paroda ,,Mažoji plastika – IV“. KKKC parodų rūmai.

Panevėžio dailės galerija

195

2015 Paroda ir edukacija ,,Medalių žmogus“. Klaipėdos apskrities Ievos Simo-naitytės viešoji biblioteka

2015 Trisdešimt pirmosios Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos „Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016 m.“ paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai

2016 Septintoji Pasaulio žemaičų dailės paroda, skirta Saulės mūšio metinėms paminėti. Žemaičių dailės muziejus. Plungė

Autorinėje parodoje „Medalio kūrėjo dialogai“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje. 2015 m.

196

197

Petras Gintalas su sūnumi Martynu autorinėje parodoje „Medalio kūrėjo dialogai“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje. 2015 m.

Autorinėje parodoje „Medalio kūrėjo dialogai“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje. 2015 m.

198

Kūrinių katalogas

PROGINIŲ MONETŲ PROJEKTAI

10 litų. 1994 m. Pasaulio lietuvių dainų šventei. I vieta. 1993 m.50 litų. 1994 m. Žiemos olimpinėms žaidynėms Lilehameryje (Lillehammer).

II vieta (nukaldinta 200 bandomųjų monetų). 1993 m.50 litų. 1995 m. M. K. Čiurlionio 120-osioms gimimo metinėms. I–II vieta. 1994 m.50 litų. 1996 m. Vasaros olimpinėms žaidynėms Atlantoje. II vieta. 1995 m.1 litas. 1997 m. Lietuvos banko 75-erių metų sukakčiai. III vieta. 1996 m.50 litų. 1998 m. Adomo Mickevičiaus gimimo 200-osioms metinėms.

III vieta. 1997 m.50 litų. 1999 m. Baltijos kelio 10-mečiui. II vieta. 1998 m. 50 litų. 1999 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui (iš serijos „Lietuvos

valdovai“). Aversas. I vieta. 1999 m.

MEDALIŲ KONKURSAI

1987 Respublikinis medalio Maironiui konkursas, Vilnius. III vieta.1988 Respublikinis medalio Vladimirui Dubeneckiui konkursas, Kaunas.

IV vieta.1989 Respublikinis medalio Kristijonui Donelaičiui konkursas, Vilnius. I vieta.1989 Respublikinis medalio Pauliui Galaunei konkursas, Kaunas. I vieta.1992 Respublikinis medalio Čijunei Sugiharai konkursas, Vilnius. II vieta.1993 Respublikinis medalio „Vilniui – 670“ konkursas, Vilnius. I vieta

ir EBSW premija.

199

MEDALIAI

1974Grafikui Eduardui Juchnevičiui. Aliuminis, sidabruotas, lietas, Ø 12 cmBaltija – taikos jūra. Bronza, lieta, 17,5 x 14,5 cm

1975Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms metinėms atminti. Bronza,

lieta, Ø 22 cm1976Taikomosios dailės paroda. Aliuminis, lietas. 11 x 10,5 cm

1978Justas Paleckis. Bronza, lieta, Ø 40 cm

1982Vydūnas. Bronza, lieta, Ø 25 cm

1984Tėvas Bonifacas Gintalas. Bronza, lieta, Ø 21 cm

1985Telšiai 1317–1987. Aliuminis, lietas, 18 × 28 cm Plaketė Ką darai veizėk galo. Bronza, lieta, 18,2 × 18 cm

1986Telšiams suteiktos Magdeburgo teisės. Bronza, lieta, 18,5 × 18 cmŽemaitė ir Povilas Višinskis. Bronza, 14 × 14 cm

1987Maironis. Bronza, lieta, Ø 14 cmMaironis. Varis, kaltas, Ø 6 cmIeva Simonaitytė. Bronza, lieta, Ø 13 cm Janis Rainis. Bronza, lieta, Ø 12,5 cm

200

Salomėja Nėris. Bronza, lieta, Ø 10 cmTarybų Lietuvos dailė. Bronza, lieta, Ø 7,8 cm

1988Telšių mitai. Džiugo piliakalnis. Bronza, lieta, 14 × 14 cm Kristijonas Donelaitis. Varis, kaltas, Ø 6 cm. „Dailė“ Kristijonas Donelaitis. Bronza, lieta, Ø 17 cm Vladimiras Dubeneckis. Bronza, lieta, Ø 17 cm Onkologas Jonas Vaitkevičius. Bronza, lieta, Ø 17 cm

1989Paulius Galaunė. Alavas, varis, varis, dengtas baltu metalu, kaltas, Ø 5 cm

Dailės bendrovė „Medalis“, KaunasPaulius Galaunė. Bronza, lieta, Ø 17 cm Baltijos medalių trienalė. Bronza, lieta, Ø 14 cm

1990Sausio 13. Dviejų dalių. Bronza, lieta, 17,5 × 14 cm Dr. Paulis Breivis. Bronza, lieta, Ø 14 cmMartynas Jankus. Bronza, lieta, 20 × 10 cmDr. Jonas Šliūpas. Bronza, lieta, 20 × 10 cm

1992Jonas Šliūpas. Bronza, lieta, 24 × 10 cmVincas Krėvė-Mickevičius. Bronza, lieta, Ø 9 cmChiunė Sugihara. Varis, galvanoplastika, Ø 18 cm Kunigas Juozapas Montvila. Bronza, lieta, Ø 26 cmKlaipėdai – 740. Vario ir nikelio lydinys, Ø 11 cm

1993Vladas Drėma. Bronza, lieta, 11,9 × 10 cm, 11,9 × 10 cm Vladas Drėma. Bronza, lieta, 21 × 10 cm

201

Jono Basanavičiaus premija. Bronza, lieta, 10, 4 × 10 cm, 10,4 × 10 cm Jono Basanavičiaus premija. Bronza, lieta, 22,1 × 10 cm Palangai – „Laiminantis Kristus“. Žalvaris, kaltas, Ø 5 cm.

Lietuvos monetų kalykla, VilniusSimonas Daukantas. Bronza, lieta, Ø 15 cm Vyskupas Motiejus Valančius. Bronza, lieta, 17 x 12 cm

1994Ignas Jokūbas Masalskis. Žalvaris, kaltas, Ø 51 cm. Lietuvos monetų kalykla Ignas Jokūbas Masalskis. Žalvaris, lietas, Ø 18 cm Pasaulio lietuvių dainų šventė. Bronza, lieta, Ø 18 cm

1995Krikštynos. Sidabras, žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla Vestuvės. Sidabras, žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla Kovo 11 – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Reversas. Varis, kaltas,

Ø 34 cm, Ø 3,7 cm. Lietuvos monetų kalykla

1996Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko 50-ies metų kunigystės jubiliejus.

Varis, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla.Telšių miestui. Sidabras, žalvaris, kaltas, Ø 3,4 cm. Lietuvos monetų kalykla. Didysis Lietuvos Kunigaikštis Vytautas Didysis (su dailininku Tadu Deksniu).

Lietuvos Vytautų klubo medalis. Žalvaris, juodinimas, kaltas, Ø 3,7 cm. Lietuvos monetų kalykla

1997Pirmajai Lietuvos mokyklai – 600 metų. Žalvaris, kaltas, Ø 3,4 cm.

Lietuvos monetų kalyklaPirmajai Lietuvos mokyklai – 600 metų. Bronza, lieta, Ø 18 cmKlaipėdos universitetas. Žalvaris, kaltas, Ø 3,4 cm. Lietuvos monetų kalykla

202

2000Kompozicija 2000. Varis, galvanoplastika, Ø 18 cmVyskupas Motiejus Valančius. Varis, galvanoplastika, 13 × 12 cm

2001XVII Lietuvos medalio kūrėjų stovykla. Bronza, lieta, 16 × 12,2 cm

2002Mykolas Eustachijus Brenšteinas. Bronza, lieta, 14,5 × 11,5 cmTebūnie. Triptikas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Bronza, lieta, 12 × 12 cmJonas Krizostomas Gintila. Bronza, lieta, 13,5 × 14 cmXVIII Lietuvos medalio kūrėjų stovykla. Bronza, lieta, 16 × 12,2 cmRekviem (žinutė). Bronza, lieta, 10 × 4 × 2 cmRekviem (berniukas). Bronza, lieta, Ø 10 cmKlaipėdai – 750. Bronza, lieta, Ø 18 cmKlaipėdos universitetas. Bronza, lieta, Ø 16 cm

2003Palangai – 750 metų. Žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalyklaKražiams – 750 metų. Varis, kaltas, Ø 5,1 cm. Reversą sukūrė Giedrius

Paulauskis. Lietuvos monetų kalykla

2004Liudas Truikys. Salvadoras Dali. Varis, galvanoplastika, 16,5 × 20 cmŽemaičių Kalvarija. Varis, galvanoplastika, Ø 18 cmŽemaičių Kalvarijos parapinei dominikonų mokyklai – 650 metų. Žalvaris,

oksiduotas, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla

2005Telšių miestui. Sidabras, kaltas, Ø 4 cm. Lietuvos monetų kalykla

203

2008Atleisk. Bronza, lieta Ø 22 cmPoeto Petro P. Gintalo portretas. Bronza, lieta, Ø 16 cmRašytojui Petrui Gintalui. Bronza, lieta, Ø 18 cmEinu namo. Bronza, akmuo, mišri technika, Ø 35 cmKražiai. Bronza, lieta, Ø 17 cm

2009Kauno burmistrui Jonui Vileišiui. Žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cmKauno burmistrui Jonui Vileišiui. Bronza, lieta, Ø 20 cmKauno savivaldai – 600. Bronza, lieta, Ø 20 cm

2011Tomas Manas. Varis, galvanoplastika, 20 × 215 cmMartynas Jankus. Varis, galvanoplastika, 17 × 11 cmKristijonas Donelaitis. Varis, galvanoplastika, 14,5 × 12,5 cmEinu namo. Varis, galvanoplastika, 15 × 15 cm

2012Ernstas Vilhelmas Berbomas. Varis, galvanoplastika, 28 × 12 cmSkiriama Munkui. Varis, galvanoplastika, emalis, Ø 9,5 cmMedalių kompozicija Kristijonui Donelaičiui. Varis, 600 × 400 mm

2013Palanga – Lietuvos kultūros sostinė. Žalvaris, kaltas, Ø 5,9 cm. Lietuvos

monetų kalyklaAntanui Mončiui. Žalvaris, kaltas, Ø 5,9 cm. Lietuvos monetų kalykla

2014Vytautas Mačernis. Varis, galvanoplastika, Ø 16 cm Skeveldra. Skirtas V. Mačerniui. Bronza, lieta Ø 10 cmPoetas. Ketus, lietas, Ø 18 cm Via Baltica. Bronza, lieta, h 28 cm

204

2015Borisas Schatzas. Bronza, lieta, 14,5 × 13,7 cmPoetas Petras P. Gintalas. Bronza, lieta, 14 × 13,5 cm Vyskupas Justinas Staugaitis. Bronza, lieta, 18,5 × 8,5 cm

METALO PLASTIKA

1974Kompozicija. Varis, lankstytas, 60 × 60 cmKompozicija Prisiminimas. Varis, lankstytas, 70 × 60 cm Diena. Varis, kaltas. 60 x 50 cmVakaras. Varis, kaltas. 60 x 50 cm

1976Vyras. Bronza, lieta, h 40 cmMoteris. Bronza, lieta, h 40 cm

1978Kompozicija Diena, vakaras. Varis, 75 × 65 cm

1988Kompozicija Telšių mitai. Bronza, lieta, 112 cm × 80 cm

1990Kompozicija Pavasaris, vasara. Varis, polichromija, 75 × 65 cm

2005Politiko suvenyrai (su E. Čėjauskaite-Gintale). Bronza, lieta, 9 × 7,4 cm Lietuva (atsisveikinimas su litu). Bronza, akmuo, 24 × 12 cm, Ø 17,5 cm

2006Bokštas. Bronza, akmuo, h 58 cm, Ø 17,5 cm Kompozicija Vytautui Mačerniui. Bronza, žalvaris, akmuo, plienas, sidabras,

gipsas, 42 × 36 × 40 cm

205

2007Modifikuotas. Bronza, lieta, h 40 cmSkrendantysis. Bronza, lieta, h 12 cm

2008Vairininkas. Bronza, lieta, h 42 cmDelmantavinėlis. Bronza, lieta, h 19 cmCarunarinė. Bronza, lieta, h 39 cmModifikatoriai-bendraminčiai. Bronza, lieta, h 40 cmVanduoliai. Bronza, stiklas, h 33 cmGretė. Bronza, lieta, h 42 cmGesė. Bronza, lieta, h 9,5 cm

2014Via Baltica. Bronza, lieta, h 28 cm

INTERJERO IR EKSTERJERO DARBAI

1976Kompozicija „Draugystės“ viešbučio fojė (su R. Mizgiriu).

Varis, metalo plastika, 600 × 400 cm. Vilnius Kompozicija Skrydis. Telšių K. Praniauskaitės centrinė bibliotekaVartai ir varteliai (su R. Inčirausku). Mišri technika, geležis, bronza, žalvaris,

290 × 250 cm, 125 × 125 cm. Telšių senamiestis, Respublikos gatvė 1978Iškaba Bočių užeiga. Bronza, lieta, 60 x 90 cm. Telšiai

1981Dekoratyvinė kompozicija Pabaigtuvės (su R. Mizgiriu). Varis, metalo plastika.

Telšių K. Praniauskaitės centrinė biblioteka

206

Dekoratyviniai vartai-sienelė su laikrodžiu (su R. Inčirausku). Geležis, bronza, medis, emalis, 290 × 240 cm. Telšių K. Praniauskaitės centrinė biblioteka

1983Dekoratyvinis akcentas Knyga (su R. Inčirausku). Mišri technika, geležis,

nerūdijantis plienas, bronza, tompakas, emalis, 290 × 240 cm. Klaipėda, Knygyno eksterjeras

1990Atminimo lenta dr. Jonui Šliūpui. Bronza. Dr. J. Šliūpo namas,

Vytauto g. 23, Palanga

2006Atminimo lenta Vydūnui. Bronza, akmuo. Namas Respublikos gatvėje, Telšiai

2008Kompozicija-scenografija, skirta dramaturgui Petrui Gintalui (1908–1971) ir

poetui Petrui P. Gintalui (1983–2002). Architektas A. Žebrauskas. Bronza, akmuo, stiklas, autorinė technika, 145 × 70 × 50 cm. Telšių Žemaitės teatro fojė

Antkapinio paminklo akcentas Telšių kunigų seminarijos rektoriui, kun. mons. Antanui Lapei. Architektas A. Žebrauskas. Bronza, Ø 22 cm. Telšių švč. Mergelės Marijos į dangų žengimo bažnyčios šventorius

2011Plokštė Žemaitija, skirta pirmajam Žemaitijos paminėjimui rašytiniuose

šaltiniuose. 2011 06 13. Architektas A. Žebrauskas. Bronza, mišri technika, 50 × 38 cm. Žemaičių siena, Respublikos g., Telšiai

Plokštė Durbės mūšis, skirta Durbės mūšio 750-osioms metinėms. Architektas A. Žebrauskas. Bronza, mišri technika, 50 × 50 cm. Žemaičių siena, Respublikos g., Telšiai

207

TAPYBA

1970Moters portretas. Popierius, anglis, 78 × 57 cm

1976Autoportretas. Drobė, aliejus, 87 × 57 cm Adomas ir Ieva. Drobė, aliejus, 78 × 52,5 cm1983Autoportretas su kaukelėmis. Popierius, pastelė, 75,5 × 53 cmAutoportretas be kaukelių. Popierius, pastelė, 48 × 61 cm

1985Baubo išvarymas iš miesto. Pastelė, popierius, 75,5 × 53 cm

1990Juzefo Perkovskio (1896–1940) portretas. Popierius, pastelė, 60 × 44,5 cm Skraidantieji. Popierius, pastelė, 61 × 48 cm

1991Ponios portretas. Popierius, anglis, 61,5 × 44 cm

1993Nukryžiuotasis. Popierius, pastelė, 59,5 × 47,5 cm

2000Simonas Daukantas. Popierius, anglis, 61,5 × 47 cm

2001Žemaitės portretas. Popierius, pastelė, 61,5 × 47,5 cm

2002Rekviem. Popierius, pastelė, 62 × 47 cm

2005J. K. Gintylos (1778–1857) portretas. Popierius, pastelė, 61,5 × 46,5 cm

208

2006Nuogas karalius. Drobė, aliejus, 80 × 60 cm Nuogas bajoras. Drobė, aliejus, 50 × 40 cm

2007Kristus. Popierius, pieštukas, 27 × 20 cmMuziejininkas Pranas Genys. Popierius, anglis, 60 × 47,5 cm

2008Kalnas. Drobė, pastelė, 90 × 75 cmAgresija. Popierius, pastelė, 90 × 60 cmNuolankumas. Popierius, pastelė, 90 × 60 cmVelykinis įsimylėjimas. Drobė, anglis, sangvinas, 90 × 75 cm

KITI DARBAI

Lietuvos medalio kūrėjų stovyklų Telšiuose organizatorius ir parodų kuratorius. 1985–2013 m.

Katalogas Medalininkų kūrybinės stovyklos Telšiuose 1985–2000. Bendraautoris. 2000 m.

5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos profesionaliosios vaizduojamosios ir taikomosios dailės meno tarybos narys. 2007 m.

Katalogas Lietuvos medaliai ir jų kūrėjai. Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos Telšiuose. Bendraautoris. Išleido VDA leidykla, 2007 m.

Kai Jūs bandėte gyventi kaip ir visi [prisiminimai apie rašytoją, visuomenės veikėją Petrą Gintalą (1908–1971)]. Petras Gintalas. Gyvenimas ir kūryba, Vilnius, 2008, p. 428–436.

Katalogas Medaliai – Lietuvos tūkstantmečiui. Bendraautoris. Išleido VDA leidykla, 2009 m.

209

Lietuvos dailininkų sąjungos konkurso Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimo medaliui sukurti komisijos narys-ekspertas. 2010 m.

Medalio kūrėjų stovyklos Telšiuose: tradicijų tęstinumas ir inovacijos. Pranešimas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Lenkijos ir Lietuvos medalininkystė: istorija ir dabartis“. Plungė, 2010 m. rugpjūčio 25 d.

Katalogas Lietuva – nuo Durbės iki Kovo 11-osios. Bendraautoris. Išleido VDA leidykla, 2010 m.

Tarptautinis medalių meno simpoziumas „Mažosios raštijos veikėjai“. Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybos namai „Dailė“. Palanga, 2011 m. rugsėjo 13–26 d.

Katalogas Atmintis. Bendraautoris. Išleido VDA leidykla, 2011 m.Tarptautinis 10-asis emalio simpoziumas. Kintų Vydūno kultūros centras,

2012 m. rugpjūčio 14 d.Edukacinio renginio „Medalio kodas“ kuratorius. Kauno miesto muziejus,

2012 m. rugsėjo 19 d.6-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos profesionaliosios vaizduojamosios ir

taikomosios dailės meno tarybos narys. 2012 m.Katalogas Iškiliausiems – abi medalio pusės. Bendraautoris. Išleido

VDA leidykla, 2012 m.LDS skelbto viešo medalio, skirto K. Donelaičio 300 metų jubiliejui, konkurso

vertinimo komisijos narys. 2013 m.Katalogas Dabartis – praeities ateitis. Bendraautoris. Išleido VDA leidykla, 2013Katalogas VIA BALTICA. Benraautoris. Išleido VDA leidykla, 2014 m.7-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos meno tarybos pirmininkas. 2016 m.

210

Bibliografija

INFORMACINIAI LEIDINIAI, MONOGRAFIJOS

Medaliai. Skulptūra 1975–1990, sudarė Giedrė Jankevičiūtė, Elona Lubytė. Vilnius: Aidai, 1997, p. 105

Medalininkų kūrybinės stovyklos Telšiuose 1985–2000, sudarė Genovaitė Lukauskytė, Petras Gintalas. Vilnius, 2000, p. 21

Lietuviškos kolekcinės monetos 1993–2001. Vilnius: Lietuvos bankas, 2002, p. 11, 15, 47

Irena Dobrovolskaitė, Petras Gintalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 6, p. 661

Numizmatika 6. Metraštis, sudarė Dalia Grimalauskaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muzie-jus, 2005, p. 315–334

Žemaitijos sostinės menininkai, sudarė Genovaitė Lukauskytė. Telšiai: Telšių parodų salė, 2005, p. 84–85

Adomas Butrimas, Telšių kraštas, kultūra, meno paminklai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005, p. 209

Lietuvos monetos. Vilnius: Lietuvos bankas, 2006, p. 169, 201, 217, 224, 229, 235, 253, 255, 259

Numizmatika 7–8. Metraštis, sudarė Dalia Grimalauskaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006–2007, p. 324–327, 330

Lietuvos medaliai ir jų kūrėjai. Medalio kūrėjų stovyklos Telšiuose, sudarė Petras Gintalas, Zita Dargaitė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, Žemaičių muziejus „Alka“, VDA Telšių fakultetas, 2007, p. 7–217

Vincas Ruzas, Lietuva. 1991 metų sausis–rugsėjis. Ordinai, medaliai ir ženkleliai. Vilnius: Lietu-vos nacionalinis muziejus, 2008, p. 66–67

Žemaičių muziejus „Alka“. Vadovas po muziejų, sudarė Elvyra Spudytė. Vilnius, 2012, p. 43

Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei, sudarė Rimantas Dichavičius. Vil-nius, t. 1, 2012, p. 283

Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei, sudarė Rimantas Dichavičius. Vil-nius, t. 2, 2013, p. 142–149

Žemaičių kultūros savastys. Epochų jungtys, sudarė Virginijus Jocys. Vilnius: Šilalės kraštiečių draugija, t. 2, 2013, p. 150, 155, 175

Vytautas Kirkutis, Zigmo Gėlės namai. Klaipėda, 2013, p. 184

211

Kristijonas Donelaitis. Metų ir raštų ratas, sudarė Sigitas Narbutas. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2013, p. 124

Kraštiečiai. Palanga. Rinktinės biografijos, sudarė Jūratė Adomaitienė, Rūta Gurčinienė. Kaunas: VŠĮ Leidybos idėjų centras, 2013, p. 163

PARODŲ KATALOGAI

Pirmoji respublikinė medalių paroda. 1984, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 1986, il. 57, 58

Pirmoji Pabaltijo medalių trienalė. 1986. Vilnius, 1989, p. 33

Antroji respublikinė medalių paroda. 1987, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 1990, il. 72

Antroji Pasaulio žemaičių dailės paroda, sudarė Morta Ulpienė. Plungė: Žemaičių dailės muz-iejus 1994, p. 28

Penktoji respublikinė medalių trienalė. Vilnius, 1997, p. 16

Trečioji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Vilnius, 1999, p. 33

Šeštoji respublikinė medalių trienalė. Vilnius: Medalių galerija, 2000, p. 10

Penktoji Baltijos medalių trienalė. Vilnius, 2001, p. 19

Vyskupo Motiejaus Valančiaus ikonografija, sudarė Zita Dargaitė. Vilnius: Vilniaus dailės aka-demijos leidykla, Žemaičių muziejus „Alka“, 2001, p. 34

Septintoji respublikinė medalių trienalė, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 2003, p. 12

Ketvirtoji Pasaulio žemaičių dailės paroda, sudarė Jūratė Petrulytė. Plungė: Žemaičių dailės muziejus, 2003, p. 31

Šeštoji Baltijos medalių trienalė, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 2004, p. 10

FIDEM XXIX. Art Medal World Congress. Seixal, Portugal, 2004, p. 347

Aštuntoji respublikinė medalių trienalė, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 2006, p. 8

Septintoji Baltijos medalių trienalė, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 2007, p. 13

Penktoji Pasaulio žemaičių dailės paroda, sudarė Jūratė Petrulytė, Kęstutis Vaitkus. Plungė: Žemaičių dailės muziejus ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, 2007, p. 39

FIDEM XXX. 30th Congress internacionale de la Medaille. Colorado Springs: Hosted by Ameri-can Numismatic Accociation, 2007, p. 183–186

Mažoji plastika. Respublikinė skulptūros paroda, sudarė Saulius Bertulis. Klaipėda: Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, 2008, p. 7

Devintoji respublikinė medalių trienalė, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 2009, p. 10

Žirgas dailėje, sudarė Alvydas Stauskas. Utena: Dusetų dailės galerija, 2009, p. 14

212

.lt – .de, sudarė Alvydas Stauskas. Utena: Dusetų dailės galerija, 2009, p. 20–21

Medaliai – Lietuvos tūkstantmečiui (XXV Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos katalogas), sudarė Zita Dargaitė, Petras Gintalas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009, p. 4

Vakarų vėjai. Trečioji apžvalginė dailės paroda. Klaipėda: Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, 2010, p. 15

FIDEM XXXI. Art Medal World Congress. Tampere: Tampere Art museum, 2010, p. 192

Lenkijos ir Lietuvos medalininkystė: istorija ir dabartis, redaktoriai Jolanta Skurdauskienė, Andrzej Sołtan. Plungė – Varšuva: Žemaičių dailės muziejus, Varšuvos miesto Istorijos muziejus, 2010, p. 57, 60

Lietuva – nuo Durbės iki Kovo 11-osios (XXVI Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos katalogas), sudarė Zita Dargaitė, Petras Gintalas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010, p. 6

Aštuntoji Baltijos medalių trienalė, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 2010–2011, p. 8

Atmintis (XXVII Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos katalogas), sudarė Zita Dargaitė, Petras Gintalas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, p. 13

Mažosios Lietuvos raštijos veikėjai, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius: šv. Jono gatvės galerija, 2011, p. 12–13

Piešinių paroda „Emocija“. Klaipėda: Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, 2011, p. 15

Dešimtoji respublikinė medalių trienalė, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 2012, p. 11

Šeštoji Pasaulio žemaičių dailės paroda, sudarė Jolanta Skurdauskienė. Plungė: Žemaičių dailės muziejus, 2012, p. 33

Vakarų vėjai. Ketvirtoji apžvalginė paroda. Klaipėda: Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, 2012, p. 38

Žemaitijos regiono menininkų paroda „Vilnius – vartai į Žemaitiją“. Vilnius, 2012, p. 29

FIDEM XXXII. Glasgow: The Hunterian, University of Glasgow, 2012, p. 112

Iškiliausiems – abi medalio pusės (XXVIII Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos katalogas), sudarė Zita Dargaitė, Petras Gintalas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, p. 12

Devintoji Baltijos medalių trienalė, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 2013, p. 8

Dabartis – praeities ateitis (XXX Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos katalogas), sudarė Zita Dargaitė, Petras Gintalas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2013, p. 16

Kristijonas Donelaitis 1714–1780. Grafika. Skulptūra. Tapyba. Medaliai. Vilnius: Lietuvos dailininkų sąjunga, 2013, p. 176, 177, 191

213

Kristijonas Donelaitis. Tarptautinis taikomojo meno projektas. Mažoji forma. Gintaras, sudarė Violeta Jusionienė. Klaipėda: Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, 2013, p. 15–16

Jubiliejinė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus paroda „40 kūrybos metų“: Kata-logas. 2013, p. 66

FIDEM XXXIII. Art Medal World Congress. Sofia: National Archaeological Museum in Sofia, 2014, p. 149

Via Baltica (XXX Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos katalogas), sudarė Remigija Vaitkutė, Petras Gintalas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014, p. 6, 11

Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016 m. (XXXI Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos katalogas), sudarė Remigija Vaitkutė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015, p. 19

Medalių kūrėjo dialogai. Parodos lankstinukas. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015

Septintoji Pasaulio žemaičių dailės paroda, sudarė Jūratė Motūžienė, Loreta Gedeikienė. Plungė: Žemaičių dailės muziejus, 2016, p. 41

STRAIPSNIAI PERIODINIUOSE LEIDINIUOSE

Romas Alekna, Žanro grįžimas. Tiesa, 1988 m. vasario 5 d., p. 4

Rūta Marcinkevičiūtė, Dvi medalio pusės. Kultūros barai, 1991 m. Nr. 4, p. 39–41

Elvyra Spudytė, Medalininkystės tradicijų tąsa Telšiuose. Lietuvos rytas, 1994 m. liepos 15 d.

Elvyra Spudytė, Dešimtoji medalininkų stovykla Telšiuose. Kalvotoji Žemaitija, 1994 m. liepos 16 d., p. 3

Akvilė Kretavičiūtė, Medalių kūrėjų godos Telšiuose. Lietuvos rytas, 1994 m. spalio 21 d., p. 37

Žanas Rysevas, Medalių meistras. Vakarinė Palanga, 1994 m. gruodžio 24–31 d., p. 11

Audronė Jablonskienė, Galima būti menininku ir Telšiuose. Respublika, 1995 m. balandžio 28 d., p. 98

Janina Godunavičienė, Reikia dar būti ir žemaičiu... Vakarinės naujienos, 1995 m. gegužės 3 d., p. 18

Rūta Marcinkevičiūtė, Medaliai tarsi prašymas neužmiršti. Lietuvos rytas, 1995 m. gegužės 12 d., p. 37

E. Merkienė, Medaliuose man labiausiai pasisekė įtvirtinti save. Vakarinė Palanga, 1995 m. rugpjūčio 12–16 d., p. 10

Danguolė Želvytė, Telšee – Lietovuos medalininku suostėnė. Žemaičių žemė, 1995, Nr. 4, p. 55–57

214

Jolita Vaičiulienė, Petro Gintalo žmonių ir miestų portretų kolekcijoje – naujas medalis. Vakarinė Palanga, 1996 m. liepos 6–10 d., p. 11

Elvyra Spudytė, Telšių medalių 10-metis. Literatūra ir menas, 1997 m. rugsėjo 4 d., p. 9

Jurgita Ludavičienė, Telšių miestas vėl tampa Žemaitijos kultūros židiniu. Lietuvos aidas, 1999 m. rugpjūčio 4 d., p. 15

Ignas Kazakevičius, Medaliai Klaipėdai. Literatūra ir menas, 2002 m. rugpjūčio 9 d., p. 1

Salomėja Jastrumskytė, Kiek sveria profilis. Literatūra ir menas, 2002 m. spalio 11 d., p. 14

Salomėja Jastrumskytė, Geležies mitologija. Literatūra ir menas, 2003 m. gegužės 16 d., p. 12

Goda Giedraitytė, Metalo pėdsakais per istoriją. Literatūra ir menas, 2005 m. gegužės 27 d., p. 1

Jurgita Ludavičienė, Metaliniai pasikeitimai. Literatūra ir menas, 2006 m. sausio 13 d., p. 7

Kristina Jokubavičienė, Vakarų vėjai. Dailė, 2006, Nr. 2, p. 32–39

Zita Dargaitė, Pasikeitimai: invazija į ponų kambarį. Žemaičių žemė, 2006, Nr. 3, p. 58–59

Janina Vansauskienė, Tėvas ir sūnus pakeitė seną ponų kambarį. Lietuvos rytas, 2006 m. rugpjūčio 21 d., p. 11

Elena Kakanauskienė, Datos ir ženklai. Žemaičių saulutė, 2006 m. rugsėjo 8 d.

Laima Kėrienė, Medalių lopšys Telšiuose. Literatūra ir menas, 2006 m. rugsėjo 22 d., p. 2

Algimanta Dargienė, Keletas pagiriamųjų žodžių XIX Lietuvos medalio kūrėjų stovyklai. Žemaičių žemė, 2007, Nr. 1, p. 7–8

Laima Kėrienė, Kaip gimsta Telšių mitai? Interviu su dailininku Petru Gintalu. Žemaičių žemė, 2007, Nr. 1, p. 9–14

Pillė Veljetaga, Sfera. Mažosios metalo plastikos simpoziumo darbai Užupio galerijoje. Sep-tynios meno dienos, 2007 m. birželio 1 d.

Zita Dargaitė, Telšių teatro atspindžiai medaliuose. Žemaičių žemė, 2007, Nr. 4, p. 58–59

Antanas Olbutas, Telšių fenomenas. Literatūra ir menas, 2007 m. lapkričio 2 d., priedas Dailėraštis, p. 2

Antanas Kakanauskas, Medalio kūrėjus įkvepia krašto kultūra. Mano Žemaitija, 2008 m. rugpjūčio 29 – rugsėjo 4 d., p. 2

Audronė Jablonskienė, Eik į priekį – veizėk galo. Respublika, 2008 m. rugpjūčio 30 d., p. 29

Skaistė Sadonytė, Skulptūrinė kompozicija – Gintalų giminei atminti. Telšių žinios, 2008 m. rugsėjo 16 d., p. 1, 8

Jurgita Aleknaitė, Atidengta skulptūrinė kompozicija Petrui Gintalui ir Petrui P. Gintalui atminti. Penktadienio žemaitis, 2008 m. rugsėjo 19 d.

Vytautas Žeimantas, Telšiuose XXIV Lietuvos medalio kūrėjų stovykla „Lietuvos portretas“. Lietuvos aidas, 2008 m. spalio 15 d., p. 1, 4

215

Violeta Šimulynienė, Medalių mėnuo Šv. Jono gatvės galerijoje. Literatūra ir menas, 2008 m. spalio 24 d., p. 6

Kristina Jokubavičienė, „Mažoji“ nereiškia „nereikšminga“. Durys, 2008 m. lapkričio 26 d., p. 8

Salomėja Jastrumskytė, Medalio tvarka. Literatūra ir menas, 2008 m. gruodžio 5 d., priedas Dailėraštis, p. 1, 2

Zita Dargaitė, Medaliuose – tūkstantmečio Lietuva. Žemaičių žemė, 2009, Nr. 1, p. 46–49

Jolanta Sereikaitė, Žirgas dailėje. Literatūra ir menas, 2009 m. kovo 6 d., priedas Dailėraštis, p. 1

Stanislovas Sajauskas, Kunigas Montvila ir jo žūtis. Tėviškės žiburiai, 2009 m. rugsėjo 7 d., p. 2

Danutė Jackutė, Žemaitijos sostinės pasididžiavimas – medalio kūrėjų stovyklos. Kalvotoji Žemaitija, 2010 m. rugpjūčio 8 d., p. 6; rugpjūčio 31 d., p. 4

Danutė Jackutė, Medalio kūrėjai įamžins svarbias Lietuvai datas. Kalvotoji Žemaitija, 2010 m. rugpjūčio 17 d., p. 1

Danutė Jackutė, Pasauliui garsą apie Žemaitiją neša medalių kūrėjai. Kalvotoji Žemaitija, 2010 m. rugpjūčio 31 d., p. 5

Zapisane w medalach. Nasza Gazeta Woli i Bemowa, 2010 m. rugsėjo 10 d., p. 5

Zita Dargaitė, Varšuvoje atidaroma paroda „Lietuvos istorija ir kultūra medaliuose“. Kalvotoji Žemaitija, 2010 m. rugsėjo 11 d., p. 2

Eglė Dean, Naujas puslapis medalių mene. Literatūra ir menas, 2011 m. lapkričio 4 d., priedas Dailėraštis, p. 4

Gina Kubiliūtė, Petras Gintalas: Mano medaliuose – istorinės asmenybės. Palangos tiltas, 2012 m. liepos 20 d.

Eglė Dean, XXVIII Lietuvos medalio kūrėjų stovykla – įtvirtintos tradicijos. Literatūra ir menas, 2012 m. spalio 5 d., priedas Dailėraštis, p. 2

Rita Bočiulytė, Iš Vilniaus sugrįžo klaipėdiečių mažosios plastikos „Mainai“. Kauno diena, 2013 m. sausio 23 d.

Lietuvos kultūros sostinė Palanga jau turi unikalų medalį. Vakarinė Palanga, 2013 m. gegužės 17 d.

Antanas Olbutas, Medalių kūrėjo dialogai. Medalininko Petro Gintalo jubiliejui. Voruta, 2015 m. gegužės 12 d.

Jurgita Ludavičienė, Vieta metale ir mene. Literatūra ir menas, 2015 m. birželio 26 d., p. 18, 19, IV viršelis

Neringa Markauskaitė, Istorija atgimsta medaliuose. Nemunas, 2016 m. balandžio 1 – gegužės 4 d., p. 14

216

Kūrinių sąrašas

Viršelyje Telšių mitai. Vizija. 1987 m. Bronza, lieta, 17,5 × 27,6 cm. Antano Lukšėno nuotrauka. LDMI priešlapyje Baubo išvarymas iš miesto. 1983 m. Popierius, pastelė, 75,5 × 53 cmIV priešlapyje Autoportretas su kaukelėmis. 1983 m. Popierius, pastelė, 75,5 x 53 cm6 Telšių mitai „Ką darai veizėk galo“. 1985 m. Bronza, lieta, 18,2 x 18 cm. Antano Lukšėno

nuotrauka. LDM21 Medalio „Kristijonas Donelaitis“ reverso fragmentas. 1988 m. Bronza, lieta, Ø 17 cm.

Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA24 Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms. 1974 m.

Bronza, lieta, Ø 22 cm. Martyno Gintalo nuotrauka25 Tebūnie. 2002 m. Bronza, lieta, 12 × 36 cm. Petro Gintalo nuotrauka. ŽMA26 Grafikui Eduardui Juchnevičiui. 1974 m. Aliuminis, sidabruotas, lietas, Ø 12 cm. Zitos Dargaitės

nuotrauka27 Taikomosios dailės paroda. 1976 m. Aliuminis, lietas, 11 × 10,5 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka29 Vydūnas. 1982 m. Aliuminis, lietas, Ø 25 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA32, 33 Žemaitė ir Povilas Višinskis. 1987 m. Bronza, lieta, 14,4 × 13,9 cm. Petro Gintalo nuotrauka. ŽMA34, 35 Ieva Simonaitytė. 1987 m. Bronza, lieta, Ø 13 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA36, 37 Salomėja Nėris. 1987 m. Bronza, lieta, Ø 10 cm. Petro Gintalo nuotrauka. Šiaulių rajono

literatūros muziejus38, 39 Maironis. 1987 m. Bronza, lieta, Ø 14 cm. Petro Gintalo nuotrauka. ŽMA40, 41 Janis Rainis. 1987 m. Bronza, lieta, Ø 12,5 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka43 Vladimiras Dubeneckis. 1988 m. Lieta bronza, Ø 10 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA43 Onkologas Jonas Vaitkevičius. 1988 m. Bronza, lieta, Ø 17 cm. Petro Gintalo nuotrauka44, 45 Kristijonas Donelaitis. 1988 m. Bronza, lieta, Ø 17 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA46 Medalių kompozicija Kristijonui Donelaičiui. 2012 m. Varis, galvanoplastika, 60 × 40 cm.

Martyno Gintalo nuotrauka47 Kristijonas Donelaitis. 2011 m. Varis, galvanoplastika, emalis, 15 × 14 cm. Martyno Gintalo

nuotrauka48, 49 Paulius Galaunė. 1989 m. Bronza, lieta, Ø 17 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA51 Vincas Krėvė-Mickevičius. 1992 m. Bronza, lieta, Ø 9 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka52 Martynas Jankus. 1990 m. Bronza, lieta, 20 × 10 cm. Petro Gintalo nuotrauka. ŽMA53 Martynas Jankus. 2011 m. Varis, galvanoplastika, emalis, 11 × 16,5 cm. Romo Tarvydo nuotrauka54, 55 1991 m. sausio 13 d. 1991 m. Bronza, lieta, 17, 5 × 14 cm. Martyno Gintalo nuotrauka56 Jono Basanavičiaus premija. 1993 m. Bronza, lieta, 22,1 × 13 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA

217

57 Vladas Drėma. 1993 m. Bronza, lieta, 21 × 10 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA58, 59 Chiunė Sugihara. 1992 m. Varis, galvanoplastika, Ø 18 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA60 Simonas Daukantas. 1993 m. Bronza, lieta, Ø 15 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA61 Simonas Daukantas. 2000 m. Popierius, anglis, 61,5 × 47 cm. Petro Gintalo nuotrauka62 Memorialinė lenta Jonui Šliūpui. 2010 m. Varis, galvanoplastika, 40 × 70 cm.

Dr. Jono Šliūpo namas, Palanga. Zitos Dargaitės nuotrauka63 Jonas Šliūpas. 1992 m. Bronza, lieta, 24 × 10 cm. Petro Gintalo nuotrauka64 Vyskupas Motiejus Valančius. 1993 m. Bronza, lieta, 17 × 12 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽVM65 Vyskupas Motiejus Valančius. 2000 m. Varis, galvanoplastika, 13 × 12 cm. Martyno Gintalo

nuotrauka. ŽMA66, 67 Vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis. 1994 m. Bronza, lieta, Ø 18 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka 68 Vestuvės, 1995 m. Bronza, lieta, Ø 18 cm. Petro Gintalo nuotrauka69 Krikštynos. 1995 m. Bronza, lieta, Ø 18 cm. Petro Gintalo nuotrauka70 Ignas Jokūbas Masalskis. 1994 m. Žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla.

Martyno Gintalo nuotrauka70 Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko 50-ties metų kunigystės jubiliejus. 1996 m.

Žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla. Martyno Gintalo nuotrauka 70 Pirmajai Lietuvos mokyklai – 600 metų. 1997 m. Žalvaris, kaltas, Ø 3,4 cm. Lietuvos monetų

kalykla. Martyno Gintalo nuotrauka71 Kristijonas Donelaitis. 1988 m. Žalvaris, kaltas, Ø 6 cm. Kombinatas „Dailė“.

Martyno Gintalo nuotrauka71 Paulius Galaunė. 1989 m. Žalvaris, sidabruotas, kaltas, Ø 5 cm. Dailės bendrovė „Medalis“.

Petro Gintalo nuotrauka 72 50 litų moneta, išleista Lilehamerio (Lillehammer) žiemos sporto žaidynių proga. 1994 m.

Sidabras, kaltas. Lietuvos monetų kalykla. Martyno Gintalo nuotrauka72 50 litų moneta, skirta didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Kęstučiui. 1999 m. Sidabras, kaltas,

Ø 3,4 cm. Dailininkai Petras Gintalas ir Antanas Žukauskas. Lietuvos monetų kalykla. Martyno Gintalo nuotrauka

72 10 litų moneta, skirta Pasaulio lietuvių dainų šventei. 1994 m. Vario ir nikelio lydinys, Ø 3 cm. Lietuvos monetų kalykla. Martyno Gintalo nuotrauka

73 Kolekcinių monetų ir medalių eskizai74 Jaroslavas Hašekas, 1998 m. Bronza, lieta, 11 × 12 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka76, 77 Kauno burmistrui Jonui Vileišiui. 2009 m. Bronza, lieta, Ø 20 cm. Petro Gintalo nuotrauka79 Ernstas Vilhelmas Berbomas, 2012 m. Varis, galvanoplastika, 28 × 12 cm.

Martyno Gintalo nuotrauka80 Liudas Truikys ir Salvadoras Dali. 2004 m. Varis, galvanoplastika, 16,5 × 20 cm.

Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA81 Tomas Mannas. 2012 m. Varis, galvanoplastika, emalis, 15 × 23 cm. Aversas, reversas.

Martyno Gintalo nuotrauka

218

82 Vytautas Mačernis. 2014 m. Varis, galvanoplastika, Ø 16 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka83 Vyskupas Justinas Staugaitis. 2015 m. Bronza, lieta, 18,5 × 8,5 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka84 Borisas Schatzas. 2015 m. Bronza, lieta, 14,5 × 13,7 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka85 Borisas Schatzas. 2015 m. Popierius, pieštukas, 29 × 21 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka86 Medalio „Kompozicija 2000“ fragmentas. 2000 m. Bronza, lieta, Ø 18 cm. Martyno Gintalo

nuotrauka.88 Kražiai. 2008 m. Bronza, lieta, Ø 17 cm. Petro Gintalo nuotrauka. ŽMA 90, 91 Kompozicija 2000. 2000 m. Bronza, lieta, Ø 18 cm. Martyno Gintalo nuotrauka.92 Palanga – Lietuvos kultūros sostinė. 2013 m. Žalvaris, kaltas, Ø 5,9. Lietuvos monetų kalykla.

Aversas, reversas. Martyno Gintalo nuotrauka 92 Palangai – 750 metų. 2003 m. Žalvaris, kaltas, Ø 5. Lietuvos monetų kalykla. Aversas,

reversas. Martyno Gintalo nuotrauka 93 Palangai – „Laiminantis Kristus“. 1993. Žalvaris, kaltas, Ø 5 cm. Lietuvos monetų kalykla“.

Aversas, reversas. Petro Gintalo nuotrauka 91 psl. Vasaros sostinė. Sidabras, kaltas, Ø 3,5 cm. Lietuvos monetų kalykla. Petro Gintalo nuotrauka

94 Telšių miestui. 2006 m. Sidabras, kaltas, Ø 4 cm. Lietuvos monetų kalykla. Martyno Gintalo nuotrauka

94 Dominikonų parapinė mokykla arba Žemaičių Kalvarija. 2004 m. Sidabras, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla. Martyno Gintalo nuotrauka

95 Vestuvės. 1995 m. Sidabras, žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla. Petro Gintalo nuotrauka

95 Krikštynos. 1995 m. Sidabras, žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla. Petro Gintalo nuotrauka

96 Klaipėdai – 740. 1992 m. Vario ir nikelio lydinys, Ø 11 cm. Martyno Gintalo nuotrauka 96 Klaipėdos universitetas. 1997 m. Žalvaris, kaltas, Ø 3,4 cm. Lietuvos monetų kalykla. Petro

Gintalo nuotrauka 97 Klaipėdai – 750. 2002 m. Bronza, lieta, Ø 18 cm. Petro Gintalo nuotrauka 96 psl. Miestas.

2011 m. Bronza, lieta. Martyno Gintalo nuotrauka 99 Kauno burmistrui Jonui Vileišiui. 2009 m. Žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla.

Petro Gintalo nuotrauka 99 Kauno savivaldai – 600. 2009 m. Žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla. Petro

Gintalo nuotrauka 100 Baltijos medalių trienalė. 1989 m. Bronza, lieta, Ø 14 cm. Petro Gintalo nuotrauka 101 XVIII Lietuvos medalio kūrėjų stovykla. 2002 m. Bronza, lieta, 16 × 12,2 cm. Martyno Gintalo

nuotrauka 103 Poetas Petras P. Gintalas. 2015 m. Bronza, lieta, 14 × 13,5 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka 102

psl. Rekviem. 2002 m. Popierius, pastelė, 62 × 47 cm. Martyno Gintalo nuotrauka 105 Einu namo (Poeto Petro P. Gintalo atminimui). 2012 m. Varis, galvanoplastika, emalis,

15 × 15 cm. Petro Gintalo nuotrauka 106 Rekviem (berniukas). 2002 m. Bronza, lieta, Ø 10 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

219

106 Rekviem (žinutė). 2002 m. Bronza, lieta, 10 × 4 × 2 cm. Martyno Gintalo nuotrauka 107 Poeto P. Gintalo portretas. 2008 m. Bronza, lieta, Ø 16 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka. ŽMA108 Jonas Krizostomas Gintila. 2005 m. Popierius, pastelė, 61,5 × 46,5 cm.

Martyno Gintalo nuotrauka 109 Jonas Krizostomas Gintila. 2002 m. Bronza, lieta, 13,5 × 14 cm. Martyno Gintalo nuotrauka110 Atleisk. 2008 m. Bronza, lieta, Ø 22 cm. Petro Gintalo nuotrauka 111 Petrui Gintalui (1908–1971), rašytojui, teatralui. 2008 m. Bronza, lieta, Ø 18,5 cm. Petro

Gintalo nuotrauka. ŽMA 112 Tėvas Bonifacas Gintalas. 1984 m. Bronza, lieta, Ø 21 cm. Petro Gintalo nuotrauka 115 Lietuva (atsisveikinimas su litu). 2005 m. Akmuo, bronza, mišri technika, 24 × 12, Ø 17,5 cm.

Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA117 Kompozicija „Draugystės“ (dabar „Crowne Plaza“) viešbučio fojė (su Romualdu Mizgiriu).

1976 m. Varis, 600 × 400 cm118 Kompozicija „Skrydis“ I, II, III: „Miegantis“, „Erdvė“, „Kylantis“. 1976 m. Metalas, mišri

technika, 90 × 60 cm. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka. Petro Gintalo nuotrauka

119 Dekoratyviniai vartai-sienelė su laikrodžiu (su Romualdu Inčirausku). 1981 m. Geležis, bronza, medis, emalis, 290 × 240 cm. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka. Mečislovo Šilinsko nuotrauka

120 Kompozicija „Tebūnie“. 1976 m. Medis, varis, emalis, sidabravimas, mišri technika, 75 × 55 cm. Petro Gintalo nuotrauka

121 Kompozicija. 1974 m. Varis, lankstytas, 60 × 60 cm. Petro Gintalo nuotrauka 123 Dekoratyvinis akcentas „Knyga“ (su Romualdu Inčirausku). 1983 m. Bronza, nerūdijantis

plienas, geležis, tompakas, emalis, mišri technika, 290 × 240 cm. Petro Gintalo nuotrauka124 Plokštė „Durbės mūšis“, skirta Durbės mūšio 750-osioms metinėms. 2011 m. Bronza, mišri

technika, 50 × 50 cm. Architektas Algirdas Žebrauskas. Žemaičių siena, Respublikos g., Telšiai. Eglės Čėjauskaitės-Gintalės nuotrauka

125 Žemaitijos herbas. 2010 m. Bronza, mišri technika, 38 × 25 cm. Architektas Algirdas Žebrauskas. Herbo grafinis projektas Algio Kliševičiaus. Žemaičių siena, Respublikos g., Telšiai. Eglės Čėjauskaitės-Gintalės nuotrauka

126 Žemaitijos herbas. 2010 m. Bronza, lieta, 38 × 25 cm. Architektas Algirdas Žebrauskas. Herbo grafinis projektas Algio Kliševičiaus. Eglės Čėjauskaitės-Gintalės nuotrauka

127 Plokštė „Durbės mūšis“, skirta Durbės mūšio 750-osioms metinėms. 2011 m. Bronza, lieta, 50 × 50 cm. Eglės Čėjauskaitės-Gintalės nuotrauka

128, 129 Plokštės „Durbės mūšis“ fragmentas. Eglės Čėjauskaitės-Gintalės nuotrauka 130, 131 Mažoji skulptūrinė plastika „Mums“, skirta Saulės mūšiui. 2015 m. Varis, galvanoplastika,

h 55 cm. Petro Gintalo nuotrauka 132 Žemaitija. 2000 m. Varis, nikelis, 22 × 12 × 7 cm. Martyno Gintalo nuotrauka 133 Kelionė į Telšius (su Rimante Gilyte). 2004 m. Bronza, lieta, 20 × 18 × 20 cm.

Martyno Gintalo nuotrauka

220

134 Telšių mitai. 1988 m. Bronza, lieta, 112 × 80 cm. Antano Lukšėno nuotrauka. LDM138 Telšių mitai. Telšiams suteiktos Magdeburgo teisės. 1986 m. Bronza, lieta, 18,5 × 18 cm.

Antano Lukšėno nuotrauka. LDM139 Telšių mitai. 1831–1863 m. sukilimams. 1987 m. Bronza, lieta, 17,5 × 27,6 cm. Antano Lukšėno

nuotrauka. LDM140 Telšių mitai. Džiugo piliakalnis. 1988 m. Bronza, lieta, 14 × 14 cm. Antano Lukšėno

nuotrauka. LDM141 Telšių mitai. Vizija. 1988 m. Bronza, lieta, 14 × 14 cm. Antano Lukšėno nuotrauka. LDM143 Politiko suvenyrai (su Egle Čėjauskaite-Gintale). 2005 m. Bronza, lieta, h 14 cm. Martyno

Gintalo nuotrauka 145 Kompozicija-scenografija, skirta dramaturgui Petrui Gintalui (1908–1971) ir poetui

Petrui P. Gintalui (1983–2002). 2008 m. Bronza, akmuo, stiklas, autorinė technika, 145 × 70 × 50 cm. Architektas Algirdas Žebrauskas. Martyno Gintalo nuotrauka

146 Kompozicija-scenografija, skirta dramaturgui Petrui Gintalui (1908–1971) ir poetui Petrui P. Gintalui (1983–2002). 2008 m. Bronza, akmuo, autorinė technika, 40 × 30 cm, Ø 30 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

147 Gretė. 2007 m. Bronza, lieta, h 23 cm. Martyno Gintalo nuotrauka 148 Skrydis. 2009 m. Bronza, lieta, h 15 cm. Martyno Gintalo nuotrauka 149 Gesė. 2009 m. Bronza, lieta, h 9,5 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka 150 Bokštas parodoje „Pasikeitimai, arba invazija į ponų kambarį“. 2006 m. Žemaičių muziejus

„Alka“, Telšiai. Martyno Gintalo nuotrauka 151 Bokštas. 2005 m. Bronza, akmuo, h 58, Ø 17,5 cm. Martyno Gintalo nuotrauka 153 Skulptūrinė kompozicija „Modifikatoriai-bendraminčiai“ autorinėje parodoje „Medalio

kūrėjo dialogai“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje. 2015 m. Martyno Gintalo nuotrauka 156 Vyras. 1976 m. Bronza, lieta, h 40 cm. Petro Gintalo nuotrauka 156 Moteris. 1976 m. Bronza, lieta, h 40 cm157 Vairininkas. 2008 m. Bronza, lieta, akmuo, h 42 cm. Petro Gintalo nuotrauka 158 Modifikuotas. 2007 m. Bronza, lieta, h 40 cm. Martyno Gintalo nuotrauka 159 Modifikuotas. 2007 m. Fotografija. Petro Gintalo nuotrauka 160 Kompozicija Vytautui Mačerniui. 2006 m. Bronza, žalvaris, akmuo, plienas, sidabras, gipsas,

42 × 36 × 40 cm. Martyno Gintalo nuotrauka 161 Modifikatoriai-bendraminčiai. 2008 m. Bronza, h 40 cm. Petro Gintalo nuotrauka 162 Benamis ir karūna. 2008 m. Bronza, stiklas, h 19 cm. Petro Gintalo nuotrauka 163 Carunarinė. 2008 m. Bronza, stiklas, h 39 cm. Petro Gintalo nuotrauka 164 Dama ant kalno. 2008 m. Bronza, h 38 cm. Petro Gintalo nuotrauka 165 Vanduoliai. 2008 m. Bronza, stiklas, h 33 cm. Petro Gintalo nuotrauka 166 Kompozicija „Via baltica“. 2015 m. Bronza, akmuo, h 28 cm. Petro Gintalo nuotrauka 169 Skraidantieji. 1990. Popierius, pastelė, 61 x 48 cm

221

Santrumpos

LDM – Lietuvos dailės muziejusVDA – Vilniaus dailės akademijaŽMA – Žemaičių muziejus „Alka“ŽVM – Žemaičių vyskupystės muziejus (Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys)