petkevicius .Kaip.uzdirbti.siandien.lt

8/2/2019 petkevicius .Kaip.uzdirbti.siandien.lt

1/70

ASMENINIS FINANS TRENERIS

KAIP UDIRBTI IANDIEN

...dabar ir ia Lietuvoje. Geriausios idjosir jgyvendinimo galimybs.

Algirdas Petkeviius


2/70

2

Turinys

vadinis odis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.

Nuolatinis darbas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5.

Papildomas darbas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8.

Darbo ir papildomo darbo planavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10.

Verslas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12.

Sunkmetisgalimybi metas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14.

Investavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16.

Skaiiavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18.

Amatai, talentai, mokymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20.

Tobuljimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22.

100 000 lit js banko sskaitoje nieko nedarant . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24.

Pardavjo kaip gyvenimo bdo koncepcija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25.

Asmenin darbo strategija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26.

Prognozavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27.

iandienos aukso puodasgeriausia idja . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28.

Idj bankas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29.


3/70

3

vadinis odis

Gerbiamas skaitytojau,

is leidinys pareikalaus

trupuio kantrybs, atidumo bei

analitinio mstymo, taiau suteiks jums

pranaumo, kvps siekti, tobulti, bei

pateiks originali idj, kaip susitvarkyti

savo finansin padt ir udirbti

iandieninje Lietuvos rinkoje. is

leidinys tai eksperimentas, kuriuo

bandoma rodyti, kad perspektyviam

mogui suteikus ini, reikiam paspirt, kvpiani idj, jis gali pasiekti daug daugiau negu

galvoja galintis. Gali pasirodyti labai banalu, bet iame leidinyjegalima bt velgti paslpt mint,

kad kiekvienas udirba tiek, kiek nori ir stengiasi udirbti.Nenoriau nieko eisti, taiau visada

kartoju, kad jei neudirbate arba udirbate maai, tai tik patys esate dl to kalti. tekst mane

kvp parayti daugyb skming moni, kurie savo gyvenime mato galimybes ir jas laiku

inaudoja. Tuo tarpu kiti tik dejuoja ir skundiasi dl savo neskmi, esamos padties, nusivylimo ir

pan. Sunkmetis, kur dabar igyvename, yra ne tik praradim, bet ir galimybi metas.

Tekstas, kur perskaitysite tai nra groin literatra ar filosofijos vadovlis. Tai

greiiau grietas treneris, kuristuri ribot laik paruoti nauj versl sportinink.ios knygos

turinys yra paremtas Lietuvos didiausi finansines paslaugas teikiani moni analitik valgomis

bei paprasta matematika. Tai reikia, kad tekstas yra konstruojamas per rinkos analizs ir

matematikos prizm, nes vertinga yra tik tai, k galima pamatuoti ir vertinti tam tikra iraika.

Raant tekst vadovaujuosi pagrindine taisykle: laikas pinigai, bet pinigai geriau. Tikiuosi perkiek manoma trumpesn laik perteikti didel informacijos kiek, kuris bus struktruotas ir

usifiksuos skaitytojo pasmonje be joki dideli pastang. Vienas io leidinio tikslas yra suadinti

skaitytojo verslum bei ambicijas, kitas inspiruoti geromis idjomis ir paskatinti skaitytoj

generuoti ir gyvendinti savas idjas.

io leidinio pagrindins aptariamos temos ir gairs: nuolatinis darbas; papildomas

darbas; verslas; darbo ir papildomo darbo planavimas; sunkmetisgalimybi metas; investavimas;

skaiiavimas; amatai, talentai, mokymas; tobuljimas; 100 000 lit js banko sskaitoje nieko

nedarant; valgos; pardavjo kaip gyvenimo bdo koncepcija; asmenin darbo strategija;


4/70

4

skaiiavimas ir prognozavimas; iandienos aukso puodas geriausia idja; asmenins rizikos

valdymas; asmeninio laiko kainos nustatymas; taupymas.

Pabaigoje pateikiamas io leidinio priedas Idj bankas, kuris yra aktualus

iandieninei Lietuvos rinkai ir ekonomikai. Idj bankoesmin vert yra valg, aprayt leidinio

turinyje, galimos geros praktikos pavyzdiai, kuriais skaitytojas gali pasinaudoti tiesiogiai, arba,

kurie gali padti sugeneruoti individuali idj ir kvpti naujai veiklai.


5/70

5

Nuolatinis darbas

Nuolatinis darbas yra btinas. Vis pirma nuolatinis darbas turi tapti js saugaus

finansinio gyvenimo garantu. Kasdienyb neturi tapti ilikimo klausim gvildenimu, js turite

pirmiausia jaustis saugiai dl savo finansins padties, reikalingiausi gyvenimik, buitini dalyk,

kad galtumte siekti kako daugiau. Neturi kilti rizika viendien likti be maisto ar be pastogs, o

nuolatinis, kad ir ne js svajoni darbas, garantuos jums ramyb bent jau dl to. Nuolatinis

darbas turi taptijspirmuoju laipteliu geresn gyvenim.

Nuolatinio darbo gijimas yra sudtingas ir galvos skausm keliantis klausimas,

reikalaujantis ne ma pastang. Kokio darbo iekoti:ar i karto siekti savo gyvenimo svajons, ar

pradti nuo kuklesnio darbo paiek? Kaip inia, Lietuvoje kiekvienas darbdavys atsivelgia

isilavinim, patirt, mon, kurioje buvo dirbta, uimtas toje monje pareigas, prieastis, kodl

keiiate darb (jei keiiate) ir kitas panaias aplinkybes (viskas priklauso nuo to, kok darb

renkats ir kokio smalsumo yra js darbdavys). Kitaip tariant labai svarbiu tampa js turimas

patirties bei ini bagaas ir dl to skirtingas pasiruoimas iekant darbo.

Jeigu js isilavinimasyra nepakankamas pretenduojant tam tikr darbo pozicij,

visada galima inias gyti ir pasiekti tai, ko reikia, taiau laikas ir nuolatini pajam neturjimas tam

gali bti nemau trukdiu. Todl optimaliausias tokioje situacijoje variantas yra tikinamai savo

darbdaviui silyti jums palankias slygas. Pradioje galima usiminti, kad jums niekada nebuvo

problematikas norim ini gijimas ir, kad jsmielai j gytumte jau bedirbdamas tam tikroje

norimoje pozicijoje. Jei po tokios uuominos darbdavys pats nepasilytjums galimybs bedirbant

tobulti finansuojant firmai (kaip kad daniausiai bna pasiraius iankstin sutart toliau toje pat

firmoje dirbti ilgesn laik), tuomet galima silyti, paiam pasiryti gyti reikiam ini (tarkim

kalbos mokymosi) u savo pinigus bedirbant norimoj pozicijoj. Taip bt paalintas ir js ini

stygius ir gautas siekiamas darbas.

inoma, visada galima ikelti savo privalumus, kurie nustelbs js trkumus.

Galvokite, kas jumyse yra geriausio, niekada nenuvertinkite savs, o ypa pokalbyje su darbdaviu.

Juk siekiate parduoti savo sugebjimus, tai k gebate geriausio, o ne tai, ko negebate! Tobul

moni nra, yra tik nenorintys tobulti, Jei parodysite, kad js esate priskiriamai antrajai

kategorijai, jumis patiks. Tobuljantys mons yra perspektyvs ir iekomi visose monse.

Pabandykite pateikti rodym i savo patirties: koki dalyk, esant reikalui, esate imoks, kaipjums pavyko tai padaryti, kokiomis slygomis, kiek tai kainavo jums pastang, pasakykite, kadjums


6/70

6

visada svarbi motyvacija, o geros ir siekiamos darbo slygos ir yra stipriausia motyvacija, kokia tik

gali bti.

Kitas svarbus aspektas iekant darbo yra turima patirtis. Darbdaviai praktikos

turjim danai vertina kaip turimas inias, o kitaip tariant, ini gebjim praktikai panaudoti.

Taigi praktikos ar atitinkamo isilavinimo turjimo sureikminimas priklausys tik nuo js

pasirinkto darbo, o tiksliau nuo darbdavio poirio. Praktika gal net sunkiau yra gyjama, tad ia

galioja visai kitokios slygos tariantis. Bet kuriuo atveju, tai yra js stygius ir jsnordami gauti

siekiam pozicij greiiausiai tursite j kakokiu bdu upildyti. Gali bti, kad nebus kitos ieities,

kaip tik kur laik sutikti su maesniu atlyginimu su projekcija (paminta susitarime), jog jsvliau,

gijs reikiamos praktikos, pretenduosite didesnes pajamas.

Turima patirtis gali bt tokios pat verts, kaip jos neturjimas, jei jsnemoksite jos

pateikti, disponuoti ja. Visada svarbu ikelti geriausius savo sugebjimus, gytus monse, kuriose

dirbote anksiau. Jsturite pabrti mons, kurioje prie tai dirbote privalumus, kurioje srityje toji

mon buvo pranaesn u kitas konkurentes, k js ten dirbdami imokote, ir kokias inias,

naujoves galtumte integruoti. Svarbu paminti ir pareigas, kurios buvo uimamos bei kaip t

pareig pavyko pasiekti (jei tai js karjeroje vyko), kokias atsakomybes js buvote prisims ir

kaip skmingai jas vykdte. Rekomenduojama net paminti, kaip jums patiko tos pareigos, kok

malonum jautte dirbdamas tam tikr darb, kaip jums patikdavo susidoroti su tam tikromis

problemomis, vykdyti usibrtus tikslus. ioks toks jausmingumo ar asmenikumo atskleidimas

padarys js kalb tikinamesn, nuoirdesn. inoma, taip kalbant nereikia perlenkti lazdos, tai

turi bti isakoma santriai, bet utikrintai ir natraliai, tarsi lengvabdikai, o i tikrj labai

smulkiai prie tai apgalvojus ir pasiruous, kurias savo darbo patirties kortas norsite at skleisti, o

kurias ne. Tikrasis rodymas apie jsdarbo kokyb gali bti prieastis, kodl keiiate darb. Jei

jsnaujasis darbdavys suinot, kad jsdarb keiiate dl to, kad buvote paalintas i ankstesnipareig tai spdio nepadarys ir, maa to, nublanks visi js argumentai apie darbtum ar

patikimum. Darbo rinkoje, kaip diunglse, galioja panas negailestingi principai: kart imestas

i komandos visam laikui usitrauki nepasitikjimo ym, tadt ym reikia t bt slpti.

Nuolatinis darbas yra verslo pradios saugiklis. Jeigu js gyjate nuolatin darb,

tuomet js suformuojate galimybes veikti siekiat didesnio pajam altinio, tarkime verslo.

Nuolatin darb turi turti bent vienas i eim ilaikanij asmen, jei biudet dalijats kartu ir

jei vieno asmens udarbio utenka ilaikyti dviems asmenims (ar visiems eimos nariams), kol

antrasis planuoja verslo strategijas. Taiau verslo planai neturi usitsti per ilgai, nors ir kruopiai


7/70

7

apgalvoti jie turi bti gyvendinti, o ne likti aminu planu, ar drsos stokojania vizija. Ypa, jei

antroji pus sutinka kur laik garantuoti finansin stabilum tam, kad vliau js rodytumte, ko

galite pasiekti versle. Reikia i anksto nusiteikti, kad verslo planavimas ir palaipsninis

gyvendinimas yra sunkesnis u bet kok kasdienin darb, todl tam reikia pasiryimo daryti visk

iki galo niekados nesustojant. Kaip rytiei imintis sako: jei jau kada ulipai joti ant tigro, tai ir

nenulipk. Taigi turjimas nuolatinio darbo, ar savo antrosios puss palaikym, kol generuosite

verslo idj, jau ir yra tolygu vienos kojos uklimui ant tigro, nuo kurio reiks ilgai nenussti.

Nuolatinis darbas gali bti js mokymosi ir verslo idj altinis bei nemokama

praktika. Jei turite savo antrj pus, kuri padt jums kur laik nedirbti ir kurti verslo idjas, ar

pinigines santaupas, kurios leist jums tai daryti, nebtinai reikia i karto imtis tuo naudotis.

Judjimas, veikimas yra geriausias idj generatorius. Pats gijs darb gaunate galimybes ne tikmokytisjsbsimam verslui reikaling dalyk, stebti kit versl ir mokytis ne i savo, bet i kit

klaid. Js galite gilintis firmos, kurioje sidarbinote veikimo strategijas, jos daromas klaidas ir

teisingus sprendimus visa tai realybje vykstanti pamoka, praktika, pamokos, u kuriasjums dar

ir moka.

Nuolatinis darbas yra paini altinis, o paintys yra btinos iuolaikiniame versle.

Kaip ir anksiau, taip ir dabar galioja ta pati auksin taisykl, kad karo lauke vienas ne karys.

Geriausias bdas gyti sau kompanionus, verslo partnerius yra juos patikrinus atsirinkti. Tai leidia

padaryti vlgi js nuolatinis darbas, kuriame js be jokios apgauls ir be joki pastang galite

matyti savo koleg sugebjimus, j poir versl, visus jums rpimus klausimus. Js esate tik

stebtojas, todl kolegos nebus suinteresuoti prie jus veidmainiauti, kitaip nei tuomet jei js

btumte j darbdavys, kalbinantis juos per darbo pokalb, ar kolega, kuriantis kartu verslo

strategij. Tokia proga naudodamasis galite lyg ir atsitiktinai ir nerpestingai (kad ir piet metu)

iklausintijums rpimus klausimus ir iekotis savo verslo kelyje bsim koleg. Be to, js darboaplinka jsneapriboja plsti paini rato ir u darbo rib. Atstovaudamas savo firmai, kurioje

dirbate, tuo paiu geriausiais bdais reprezentuokite ir save, nepamirkite susikurti savo vizitins

kortels, geros ivaizdos, tinkam manier. Bkite su visais kolegomis malonus ir reikalui esant

daugiau nei malonus. Nesidrovkite lyg tarp kitko pakviesti savo kolegos papramogauti, bandykite

atrasti bendr pomgi. Visada kurkite aplink save ger pastam rat . Jis versle netiktinai

praveria.


8/70

8

Papildomas darbas

Jei jsturite nuolatin darb ir jauiate, kad neinaudojate visos savo energijos, kad

nepervargstate per dien, kad jums kako dar trksta, jums tuomet reikia susirasti dar ir

papildom darb. inoma, kad papildomas darbas tai neturi bti atuoni valand pilno etato

darbas. Tai gali bti puss etato darbas ar neriboto laiko, keli valand darbas, bet kuriuo atveju

jsturite laikytis svarbiausi dviej pagrindini taisykli, kurios galioja iekantis papildomo darbo:

jis neturijsvisikai nualinti darbo dienos pabaigoje ir jis turi bti jums ne nata, o visapusika

pagalba ir finansine, ir ini ar praktikos prasme.

Papildomas darbas yra vienas geriausi bd, kaip usitikrinti finansin saugum ir

stabilum. Papildomas darbas, iai dienai yra idealus variantas, nes praradus nuolatin darb, js

dar tursite ir papildom darb, kur galsite plsti ir dirbti kaip nuolatin. Be to, papildomas

darbas yra papildomi pinigai, kuriuos js galsite kaupti kaip t biudet, kur panaudosite savo

verslo idjoms. Be abejo, kad papildom darb galima irti i vairi perspektyv. Tai gali bti ir

kaip galimybjums gauti ini ar praktikos, u kurias maa to dar gausite ir atlyginim. Visgi reikia

neumirti, kad kuo daugiau valand dirbate, tuo daugiau energijos inaudojate, taiau tok gan

tempt laikotarp reikt vertinti ir keliant sau motyvacij teigti, kad tai js kelias galutin

pasiekim versl, ir, kad tas kelias kartaisturi bti itin intensyvus ir ne btinai lengvas.

Papildomas darbas turi bti lankstus, kad jums nereikt laikytis monotoniko ritmo

vis dien, nuo ryto iki pat vakaro. Geriausia bt, jei papildomo darbo valandos nebt sutartos ir

spraustos grafikus, pavyzdiui, kad js turite dirbti nuo 19 h iki 22 h. Idealus papildomas darbas

yra tas, kur js galite atlikti namuose vadovaudamasis savo asmeninais gebjimais ar

naudodamasis ranga, kuri turite. Nam aplinka atpalaiduoja ir tolimesnis darbo dienos

usitsimas nebebt toks temptas ir slegiantis. Tai kelt nuotaik, nes vienu metu js ir

ilstumts ir siektumte savo usibrto tikslo. Tai lyg naujas dienos etapas, kai tempas

sumainamas, kai galima ramiai isivirti kavos puodel ir ilgiau usiirti pro lang...

Antrojo darbo paiekos turi bti kruopios ir kryptingos. Ne kiekvienas mogus geba

save stipriai motyvuoti imantis kokios nors papildomos veiklos, tad reikia labai gerai apgalvoti, ar

sugebsite savyje rasti jg po nuolatinio, kasdienio darbo dar imtis papildomos veiklos, nes tai

taip pat darbas, kuriamjsne maiau sipareigojate. Negalima nei savs nualinti, nei okinti nuo

vieno prie kito, neinant, ko siekiate, ir gaiinant savo laik bei energij. Tad vis pirma reikiaapsisprsti ne maiau rimtai, nei dl pirmojo ir pagrindinio savo darbo, reikia vertinti ne tik savo


9/70

9

jgas ir galimybes (tarkim dirbti namuose), bet ir pomgius. Idealu bt, jei js papildomas

darbas dar atitikt ir js pomgius, nes tai turi bti lyg ir savotikas atsipalaidavimas, bet ne

kardinaliai nutols nuo pagrindins siekiamybs verslo krimo.

Papildoma veikla, kuri atnea finansins naudos, turt bti skirtinga nuo

pagrindins, antraip tai galima pavadinti virvalandiais ir iuo atveju gresia savs nualinimas .

Reikia palaikyti balans ir pasirinkti skirting, bet ne visikai nutolusi veikl, kad viskas bt to

paio plano gyvendinimas, kad tai bt atrama, o ne trukdys tolimesniems ateities planams. Tai

neturi trukdyti, kaip alinantis jsjgas usimimas, nei kaip nereikalinga js gyvenimo siekiams

veikla. Jei pasirinksite vienod darb ir dar toje paioje monje, jausits, kad dirbate

virvalandius,o tai daugeliui darbinink nekelia entuziazmo ir jgos tokiai veiklai greitai baigiasi

palikdamos jus pralaimjusiojo pozicijoje. Tad atsisakykite galimybs dirbti vienai firmai ir t patdarb ilgiau nei reikia, rinkits vairum, kuris pads jums ilikti darbingiems ilgiau, neijsmante

gals.

Nepamirkite, kad kuo daugiau vairumo tuo daugiau nauj pasilym. Turdamas

vairesnius usimimus js ne tik, kad neleisite sau pavargti, bet ir plsite savo paini rat, kuris

jums pravers ateityje. Js galite gauti nauj netikt pasilym, pamatyti naujas perspektyvas. Kad

ir kaip gerai sektsi js nuolatiniame darbe, js neturite prie jo prisiriti ir tapti jo vergu,

atiduodaniu jam visas jgas, nebent vliau ketinate tapti tos mons savininku ar dalininku. Jei

neketinate to daryti, tai irkite darb, kaip trumpalaik usimim, i kurio gaunate jums

reikaling naud.I kiekvienos veiklos reikia stengtis gauti kuo daugiau paini ir ini/ praktikos,

o finansin pus ne visada bna adekvati jsdtoms jgoms ir j jsgalsite pakeisti turdamas

sav plan ir kai bsite gijs paintis bei inias.

Kaip pamatuoti ar papildomas darbas apsimoka? Turint papildom darb mogus

aukoja savo laisv laik ir poils, todl reikia vertinti, kiek reikia pinig, kad pailstumte nuo tokio

darbo ir dar likt. Jei matome, kad udirbama suma yra per maa padengti ilsjimosi ilaidas,

reikt pagalvoti apie kit veikl, nes be poilsio niekados nebus ir produktyvaus darbo.


10/70

10

Darbo ir papildomo darbo planavimas

Pagrindinis darbas yra btinas,

taiau atsiradus papildomam darbui reikia

skaiiuoti, ar jis apsimoka ar ne, nes

papildomas darbas dar ne visada yra

privalumas, jis gali trukdyti. Apskaiiavimo

formul, ar papildomas darbas yra

naudingas, ar ne, yra labai paprasta. Vis

pirma svarstant papildomo darbo galimyb

reikia vertinti, kokios yra jo slygos ir

tiktinos gauti pajamos. Slygos neturi btiper daug komplikuotos, o pajamos turi tikrai

atitikti dedamas pastangas. Toliau, reikia

vertinti nuolatinio darbo (karjeros) galimybes ir ko tam reikia. Reikia pasiskaiiuoti, ar tos

pastangos, kurios dedamos antrj veikl nra per didels lyginant su tuo , kiek galima bt

pasiekti nuolatiniame darbe dedant tokias paias pastangas.

Kaip inoma, laikas yra pinigai, na o ipltus i gan redukuot mint irykja, kad per

tam tikr laiko tarp galima atlikti labai skirtingas veiklas, bet toli grau ne visos i j bus kaip nors

naudingos, tad verta apsvarstyti, kokia veikla usiimama, ir kiek tai yra naudinga ne tik dabariai,

bet ir ateiiai. Danai tokie pasvarstymai ir visiki veiklos keitimai ar lengvi koregavimai atnea

daugiau naudos nei pati veikla. Taigi svarstytina, ar laikas nra gaitamas nuolatiniame darbe ir tuo

paiu papildomame darbe. Visada svarstytinos ir galimybs j pakeisti geresn, tai yra visomis

prasmmis produktyvesn darb. ia ir vl, jei reikia, negalima nepamirti pastang, kurias galima

bt traktuoti ir kaip mokymsi, investavim kursus, tobuljim, nes tai yra veikla, kuri norskurlaik pradioje yra visikai neproduktyvi, taiau vliau atsiperka. Tiesiog nereikia bijoti daryt dideli

ingsni, priimti tvirtus sprendimus: jei akivaizdu, jog nevyksta finansinis progresas, turi bti

daromi kiti jimai, gal net radikaliai skirtingi. Nereikia bijoti visk pakeisti kartais naudinga sustoti

ir pailsti, kad vliau bt nubgtas dar didesnis atstumas.

Jei vis tik apsistojame prie papildomo darbo, reikia planuoti laik taip, kad rutina ir

darbas nesuvalgyt js kaip asmenybs. Juk negalima visikai pasiduoti nepastebimai

savidestrukcijai. Kad ir koks darbtus esate, vis tiek reikia siklausyti savo kaip asmenybs , ir

pagaliau, kaip paprasto mogaus poreikius. Negalima nualinti keletu darb (kurie, kaip vliau


11/70

11

paaikja, net nra labai naudingi) savo kno, sielos, marinti save vien darbu atsakomybmis,

pareigomis. inoma, tai nra i vienos puss ivengiama, taiau viso to nemalonaus efekto galima

ivengti, o tiksliau sumainti persidirbimo diskomfort, jei protingai irsite savo veiklas ir iki

galo jas vertinsite. Optimalus paskaiiavimas yra labai paprastas: jei pagrindinis darbas uima 45

valandas per savait (skaitant kelion iki darbo ir atgal), tai papildoma veikla turt sudaryti ne

daugiau kaip 20 valand per savait.itokiu bdujums dar liks laiko sau, inoma, ne taip jau daug,

bet siekiant tikslone taip ir maai, kad utekt pakankamai pailsti. Toliau kalbant jau nebe apie

laik, bet apie pajamas (juk jos ia vienos i svarbiausi), naudinga bt laikytis tokio balanso:

pajamos, gaunamos i papildomos veiklos, turt bti ne maesns kaip 50 -60 % nuolatinio darbo

gaunam pajam. Tai reikia, kad jei js atlyginimas nuolatiniame darbe yra 1000 Lt, tai i

papildomos veiklos turtumte gauti bentjau 500-600 Lt dirbdami papildomai ne daugiau kaip 3 ar

4 valandas per dien. Kitu atveju papildoma veikla yra pasirinkta neprotingai, nes js papildomo

darbo valandos jau reikalauja visai kitoki pastang ir turi b ti visai kitaip apmokestinamos, kitaip

tariant, valandinnauda turi bti visai kitokia didesn. Jei per valand nuolatinio darbo turite

udirbti (dirbant 8 valandas per dien) 0.5 % visos dienos atlyginimo, tai per papildomo darbo

valand turite udirbti (dirbant apie 4 valandas per dien) 0.8 % visos dienos atlyginimo.


12/70

12

Verslas

Gaila, taiaugreiiausiai yra tiesa, kadLietuvoje mogus gali turti didesnes pajamas

tik vystydamas savo versl ir dirbdamas sau. Tai parodo ne vienas pavyzdys, nors ir iimi,

savaime suprantama, ia gali atsirasti. Skmingas verslas yra geriausia k galima pasiekti Lietuvoje

(kalbant apie karjer ir pajamas). Daugelis skming verslinink pasakyt, kad iandieninmis

slygomis pradti savo versl yra saviudyb, taiau nereikia i karto nuleisti rank ir net nedrsti

mstyti ta linkme. Daugelis dabar mano, kad pradjus sav versl iomis dienomis b ankrotas

itikt dar nespjus sivaiuoti, taiau vl gi tainebtinai tiesa, nors daugumoje atvej taip ir bt,

taiau reikia visada mstyti analitikai. iandien pradti versl reikia ger valg, gudrumo,

operatyvi veiksm, ryto.

Istorijoje nra toki atvej, kad nebt krizi ir kar. Taip, vieniems tai yra didels

nelaims, praradimai, taiau kitiems tai tampa naujos pradios galimybe. Juk kriz galima vertinti

ir optimistikiau: tai nra vien praradimai ir nelaims, tai galbt tra naujos laisvos vietos rinkoje

atsiradimas ir naujiems verslininkams teigiamas perpildytos rinkos pravalymas. Laimi juk tas,

kuris paiumpa verslo idj ir nedelsiant imasi jos gyvendinimo. Nebtina atsissti ir galvoti dien

dienomis apie tai, k ia pradjus gaminti ar parduoti tai yra verslo pradios bd, bet kai ar

danai pasiteisinantis. Daniausiai tikri verslai prasideda ne per vien dien. mogus ilgai apie tai

galvoja, stebi aplink, mato potencialias galimybes dar prie praddamas vystyti kakokias

konkreias, kryptingas idjas.Tam reikalingas ilgas stebjimas, natralus domjimasis tuo, kas bus

daroma. Kai ar pasiteisint tokia veiksm seka, jei mogus sumanyt imtis savo verslo ir savait

generavs i idj, j galiausiai gyvendint. inoma, ir tokia galimyb neatmestina, taiau ji,

vertinant, turi maai potencialo bti ipildoma, kaip pilnai pasisekusi veiksm eiga.

Yra ir kita verslo pradjimo pozicija genialumas yra paprastumas. Danai visiems

matomoje vietoje padtas daiktas yra nematomas, nes jis nrapaslptas, o padtas visiems tiesiai

prie nosis. mons nesitiki, kad aukso kaln vertos verslo nios kartais jiems yra labai lengvai

pasiekiamos ir ia pat alia j. Reikia tiesiog pakeisti savo iros bd, visk irti visikai

objektyviai, savo aplink ir galimybes pervelgti kaip visai naujas, svetimas, ir tuomet yra galimyb

pamatyti tai, kas visada buvo padta prieais jus, bet nebuvo pastebima. Juk tai, kad kiti nemato

galimybi dar nereikia, kad t galimybi ir nra. Nereikia bti usimerkus ir pasidavus bandos

instinktams. Bkite originals, valgs ir itas iros ir veikimo bdas gali js rankose suveikti ir

nustebinti aplinkinius, kurie po js skms teisindami savo aklum sakys: a ir galjau tai

padaryti, bet nenorjau....


13/70

13

Dar kitas irjimo kampas Jums prieinamas, jei suprasite, kad i mintis ir auksins

idjos vaikto aliajskit moni galvose. Ar kada apie tai susimstte? Juk yra sakoma per

daug kalbantis mogus, toks mogus bna ne tik per daug kalbantis, bet ir per daug pasakantis, o

net ir tyleniai, kartais nenordami pasako, kas slypi j galvose, reikia tik mokti tai igirsti.

Versliausi pasaulio mons nesdi ir nekuria nauj verslo plan jie bendrauja. Taip, mons yra

socialios btybs ir tai puiki proga perimti vieni kit mintis. Jei jstai suvoksite ir pamstysite apie

tai, bendraudami su monmis (nesvarbu, kas tai bebt js: kolega bendradarbis, ar js

kaimyn) js bendrausite intencionaliai, turdamas savo tiksl SUVOKTI, DEIFRUOTI, PERIMTI ir

PANAUDOTI inias, kurias gaunate i moni ir kurios jums yra naudingos. Bendravimas verslo

pagrindas. I bendravimo susigeneruoja naujos idjos, randami partneriai, randami specialistai ir

darbuotojai.

Taip pat reikt verslo nevertinti kaip negyvendinamo, labai sudtingo reikinio,

kuriam reikia be galo didelio biudeto, neeilini paini ir iankstini galimybi. Verslas tai

nebtinai gamykla, cechas, logistika, milijoninsinvesticijos. Verslas gali bti ir biuterijos gamyba

rankomis ar miko grybi rinkimas. Kartais reikia labai nedideli pastang, kad viskas isipltot.

Esminis dalykas, ko reikt nepamirti, kad tikrasis verslas prasideda tada, kaijums kakas dirba, o

ne jskakam dirbate. Tuo ir avi verslo specifika.


14/70

14

Sunkmetisgalimybi metas

Rink galima bt sulyginti su gamta ia ilieka stipriausi ir vikriausi. Mus itikusi

ekonomikos kriz nra kakokia anomalija tai natralus nuosmukis po stipraus augimo. Todl

nesvarbu, kas js esate, ar

verslininkas, ar mogus, turintis

nuolatin darb, js negalite

usnsti jus supanioje aplinkoje,

situacijoje, nes pasaulis yra

dinamikas, ne tik kalbant apie vis

pasaul, bet ir apie mikropasaul,

kuris supa jus konkreiai. Dlasmenini neskmi paskutinis

dalykas, kur galime kaltinti tai

sunkmetis. Juk akivaizdu, kad visi gyvename tame paiame pasaulyje su tokiomis pat slygomis ir

visi galime jame turti t pat. Jei mogus yra rinkos dinozauras, nevikrus, nelankstus ir

nesugebantis prisitaikyti prie kintani slyg jis inyks. Reikia pasverti, kiek mes ruoiams

vairiems sunkumams, kaip mes vertiname situacij, kaip nekintani, ar kaip potencialiai

dinamik. Juk visada lengviausia yra umigti ant laur ir svajoti, kad skm jus lyds visada, bet

taip nebna. Lankstumas tai kelias skm krizs slygose. inoma, sunkmetyje galimybi reikia

iekoti akyliau, ia veikia visai kitos aidimo taisykls, bet jose yra paliekama galimyb laimti

ir jums. Vis pirma reikia velgti padt alyje ir aplink save. Nors visas pasaulis yra susaistytas

glaudiais ekonominiais ryiais, taiau greiiausiai ir stipriausiai konkret asmen ar versl veikia j

supanti artimoji aplinka, kuri ir prasminga siirti.

Lietuvoje yra daugyb pavyzdi, kaip prasidjus krizei veikia, persiorientuoja tamtikri verslo sektoriai, kokius tinkamus sprendimus jie daro, kad kriz ne tik j nesulugdyt, bet

kartais net ir pagerint finansines slygas. Tai puikus rodymas, kadkriz, i esms nelemia js

verslo situacijos. Kad ir kokiomis slygomis, j lemia jsmstymo bdas, gebjimas prisitaikyti.

Galima paanalizuoti kelet krizs itikt versl padaryt skming valg panaudojimo bd:

pauktynai brangstant kiaulienos, jautienos msai daugiau parduoda pauktienos. Msa yra

btinas produktas mogaus mityboje ir mons vis tiek stengiasi pirkti ms, net ir ujus

sunkmeiui. Galbt jie perka turguose, ar specializuotose parduotuvse, galbt vietoj jautienos

renkasi kiaulien, ar pauktien, bet msa vis tiek yra vartojama. Taigi pauktynai ia ir yra padar


15/70

15

valg, kad j tiekiama msa, kad ir nra lygiavert kiaulienai ar jautienai, bet gali turti

pranaum dl savo kainos, kuri lyginant su msos kiekiu yra labai nedidel (kaina u kilogram).

Taigi jie padar investicij rinkodar, usak daug reklamos ir i valg pateik kaip sensacing

fakt, jog, pavyzdiui, visas viiukas kainuoja tik 7lt ir mons, nors ir inoj fakt, kad vitiena

kainuoja pigiau nei tarkimjautiena, priima tai kaip jiems palankias slygas ir tokiu bdu pardavim

kiekis padidja net sunkmeio slygomis. Kiti analogikus rezultatus sukl idj, pastebjim

gyvendinimo pavyzdiai yra tokie: gamybinink staigus persiorientavimas eksporto rinkas; tam

tikr finansines paslaugas teikiani bendrovi darbuotoj perjimas maiau nukentjusias to

paties sektoriaus sritis (pvz. draudim) ir pan.

Lidnesni pavyzdiai ms visuomenje taip pat yra gan akivaizds. Yra matomos

neskms, kurias slygojo analitinio mstymo stoka. Statyb bendrovs ir j darbuotojai mgavosipuikia padtimi netikdami buvusios gerovs laikinumu. Menkesnis ekonomikos imanymas bei

svaigus pinig antpldis neivengiamai nuved lugimo keliu. Darbuotojai, kurie dirbo vienoje

srityje daugyb met taip pat nesugebjo persiorientuoti kitas sritis ir dl to neiveng

sunkmeio.

Sunkmeiu reikia galvoti apie udarb i kitos puss. Reikia suvokti, kad rinkoje

pinig yra maai ir apmastyti, kas iuo metu yra vertingiausia fiziniams ir juridiniams asmenims.

Viskas turi bti daroma operatyviai ir altu mastymu. Usistovjus vienoje vietoje per ilgai, jau gali

bti per vlu k nors keisti. Krizs tarsi persitvarkymo periodai, kai visk reikia permastyti i

pamat, kruopiai perirti ir per nauj vertinti. Reikia apsvarstyti darbo paiekas, ar j kakam

suteikti ir i to turti naudos. Taip pat turi bti apsvarstytos visos investavimo galimybs.


16/70

16

Investavimas

Igirdus od investavimas, daugeliui tikriausiai pirma mintis, kuri kilt, kad tai yra

veikla ne man. inoma, kad mogui, kuris nra su tuo niekados susidrs, tai gali atrodyti tikrai

sudtingas dalykas, kur reikia perprasti, kaip kad koki chemini element lentel prie darant

eksperimentus laboratorijoje su tikromis cheminmis mediagomis. Tame yra tiesos, nes juk k

bedarytume, turime su tuo susipainti bent pavirutinikai, taiau investavimas tikrai nra toks

sudtingas procesas, kaip kad chemini element sveika. Taigi nereikia i anksto isigsti. I

esms investavimas, tai procesas, kai kakokiai veiklai panaudojamos tam tikrosvertybs (sakykim

pinigai) tam, kad jos vliauatsipirkt ir padiddamos atnet naud investavusiajam.

Be to, kad investavimas gali skambti kaip kokia mistika, daugeliui tai gali pasirodyti

tiesiog veikla ne man dl savo komplikuotumo ir rizikingumo juk tai tikras aidimas pinigais,

o ne sodos, vandens ir citrinos rgties junginio sukeltas reikinys, nuo kurio nei kas nukenia, nei

kas laimi... Daugelis neinvestuoja dl to, kad bijo ir neino, kaip pradti investavim, arba i viso

neino, kad gali tai daryti. Taigi, pradedant gvildenti klausim apie investavim, vis pirma reikia

atsakyti klausim, kiek reikia turti pinig norint investuoti. O atsakymas labai paprastas. Galima

turti bet kokia sum svarbu j turti. Puiku, jei turite vien milijon, bet ne bda, jei turite tik

imt lit kas paneigs, kad imtas lit yra tam tikra suma? Taigi, pirmasis ir esminis klausimas (po

to, kai apsisprendiate dl investavimo), kur reikia sau siningai atsakyti tai kiek a turiu ir

galiu investuoti. Taigi investavimo klausimo iklimas tuo paiu gali bti ir labai naudinga js

biudeto revizija. Atsakius klausim galima engti kit ingsn investavimo link.

Jsveiksm skirtingumas priklausys nuo to, koki sumjsgalsite ir norsite skirti

investavimui. Ta suma gali bti skirstoma tokius intervalus:

suma iki 30 tkstani lit; suma, sudaranti daugiau kaip 30-40 tkstani lit.

Jei suma, kuri norite skirti investicijoms, yra nedidel (tarkim 1000 Lt), vertt toki

investicij pavelgt iek tiek kitu kampu. Toki sum iandieninje, krizs itiktoje Lietuvoje

geriausia bt investuoti , tarkim, savs tobulinim. ia gali bti vairiausi kursai, mokymai,

vairuotojo paymjimo gijimas, sveikatos problem isprendimas, savo ivaizdos tobulinimas (tai

taip pat svarbi investicija, nes rimtam verslininkui dera atrodyti tvarkingai) ir pan. Tokio tipo

investicijgr paskaiiuoti yra kiek sunkiau, taiau ji tikrai yranemaa. Ir tikrai nevalia tokio tipo


17/70

17

investicij nuvertinti, nes kai kuriais atvejais (pvz. sveikatos) ji ne tik rekomenduotina, bet ir

btina. inoma, kai kam tai gali atrodyti kaip laiko ir pinig vaistymas, taiau kiek vliau

pasirodantys rezultatai atperka ir dtas pastangas, ir visas finansines investicijas. Juk bsimas

verslininkas turi bti ne tik mogus su geromis idjomis, bet ir savarankikas mogus: gebantis

susikalbti usienio kalbomis, gebantis vairuoti automobil, naudotis kompiuteriu ir t. t. Jau

nekalbant apie ivaizdos dalykikum ir tvarkingum bei sveikat. Tokias investicijas galima vertinti

kaip pasiruoim savo bsimai veiklai.

Visai kitas variantas, jei js turima ir skiriama investicijoms suma sudaro daugiau

kaip 30-40 tkstani lit. Tuomet vertt pasikonsultuoti su specialistu ir nesiimti riziking

investavimo veiksm. Pati svarbiausia taisykl investuojantreikia inoti, ko tikimasi i konkreios

investicijos. Kvaila ir danai neprasminga investuoti vien dl paio investavimo fakto, tai visgi, kaipir viskas versle, turi bti daugiau ar maiau apgalvota.


18/70

18

Skaiiavimas

Skaiiavimas yra viena i svarbiausi kelio skm sudedamj dali. Skaiiuoti reikia

kuo daugiau, o geriausia visk na ir, inoma, kad ypa pinigus. Nordami suprasti savo paio

smoningai ar nesmoningai valdomus finansinius procesus skaiiuokite: kiek udirbate, kiek

ileidiate, kiek pravalgote, kiek sugaitate laiko darydamas vien ar kit veikl (nes juk laikas irgi

pinigai)... Svarbu yra vesti nuosekl, detal ir atsaking savo nam kio biudet. Skaiiavimas

visada disciplinuoja ir veiksmus, ir ileidiamus pinigus, be to, veda skaidrumo bei aikumo

esamoje finansinje padtyje. Skaiiavimai jums pads daryti savo finans analiz ir kryptingai

naudoti savo jgas. Maa to, tai jums suteiks verslumojuk joks verslas neatsiranda ir neilieka

nevykdant vienoki ar kitoki skaiiavim.

Imkime pat paprasiausi eimos pajam skaiiavimo pavyzd. Sakykime,eima labai

maai udirba pinig ir dl to sunkiai veriasi. Maai udirbdama ir vos sudurdama gal su galu ji

net nedrsta turti koki nors svajoni ir tiksl, iskyrus toki, kaip pradjus gyventi geriau ,

laisviau. Taiau tokioje situacijoje panaios svajons bna labai abstrakios ir miglotos, jos neturi

jokios realios galimybs bti ipildytos. Taigi ia galt padti tik grietas situacijos analizavimas.

Dirbtinai usibrti tiksl visada yra sunku, o juo labiau, kai inoma, kad tai yra dirbtinas tikslo

usibrimas, kuris niekaip dl savo dirbtinumo nemotyvuoja jo siekti ir gyvendinti. Darant tikslius

skaiiavimus visada galima velgti vairias galimybes, kuri nepastebtumte abstrakiai

vertindami situacij. Tarkim, koks nors nam kis turi 3000 Lt mnesini pajam. I t 3000 Lt

ileidiama 1300 Lt turto ilaikymui (tarkim buto nuomai) ir mokesiams, o 1200 Lt ileidiama

maistui ir kitiems poreikiams (tokiems kaip higienos priemons, drabuiai, avalyn), o 500 Lt lit

ileidiama atsitiktinai ir neapgalvotai. Akivaizdu, kad neapgalvotai ileidiami 500 Lt sudaro

nemenk visos sumos dal. Tai reikia, kad jei tokia eima racionaliai valdyt savo biudet, be

vargo galt gyvendinti su finansais susijusius usibrtus savo tikslus. tai taip ir atsiskleidialabai konkreios galimybs, kaip galima atrasti savo pajamose sprag (atsitiktinai,

nekontroliuojamai ileidiam pinig sum), kurios anksiau nepastebdavote, kol

neskaiiuodavote. Suma, tapusi konkreti, yra lengviau kontroliuojama, pagal j galima konstruoti

ateities planus, j planuotai naudoti (kad ir investicijoms).

Toliau pltojant tokios eimos biudeto skaiiavimus ir j panaudojim, galima

sivaizduoti, kaip tarkimeimos galva nujusi bank suino pasilymus apie paskolas bstui sigyti

ir padaro stulbinant atradim, kad sigyti nauj bst j eimai kainuot apie 1000-1400 Lt per

mnes (tokia bt mnesin moka), jei bt paimta paskola. Ir k tai reikia, ogi tai, kad tokiai


19/70

19

eimai realu yrasigyti nekilnojam turt vietoj to, kadturti laikin nekilnojamjturt, kur reikia

nuomoti u didel sum ir neturti pakankamai pinig jame igyventi. Tokios eimos atveju,

protingai paskaiiavus, tereikia atsisakyti buto nuomos paslaug, o likusius pinigus protingai

valdyti atiduodant, sakykime, paimtai bsto paskolai grinti ir taip bus nuauti duzuikiai: eima

gis nuolatin gyvenamj viet (sav nekilnojam turt), tiktina,kad sutaupys maiausiai 300 Lt

per mnes, kuriuos gals skirti savo tikroms svajonms ir planams realizuoti.

iuo pavyzdiu rodoma, kad skaiiavimas padeda pastebti savo finansines

galimybes, apiuopti ir panaikinti spragas, kurios ilg laik neleido pagerinti finansins padties.

Maa to, savo biudeto detalus skaiiavimas gali sukelti labai pozityvi veiksni ir net nebtinai

finansini permain. Mstant plaiau, skaiiavimas ir analiz mog gali itraukti i rutinos,

parodyti jo galimybes, leisti pasijusti, kad jis pats yra savo padties eimininkas.


20/70

20

Amatai, talentai, mokymas

Jei norite papildomai usidirbti, be to, k udirbate savo nuolatiniame ar

papildomame darbe galite imtis verslo, investavimo. Apie tai buvo rayta ankstesniuose skyriuose,

taiau jei tokios perspektyvos js netikina ar gsdina, atrodo nepakankamai pagrstos, yra dar

vienas bdas. Tai yrajssugebjimai,js talentai nerealizuotos galimybs usidirbti paiuose

jumyse. Tai maiausiai rizikingas dalykas, nes jspats galite vertinti, kiek js sugebate, kiek js

tam tikras gebjimasjums domus, ir kiek j nortumte pltoti, bei tikimybes, kiek i jo jums bt

galima udirbti.inoma, i karto apsvarsius savo gebjimus gal kartais ir sunku atrasti kak labai

rykaus ir smarkiai ivystyto jsasmenybje, taiau talent paiam atrasti yra realu, jei galvosite

ne tiek, kas jums puikiai sekasi ir kit pripainta, bet taip, kas jums labai domu, k jsjauiate, kad

sugebate, bet galbt ne iki galo atskleidte.

Taigi pirmasis ingsnis yra savo talento, iskirtinio pomgio ar gebjimo

identifikavimas ir objektyvus apsvarstymas. Danai mons nesuvokia ir nevertina, kad jie sugeba

kak daryti geriau u kitus ir dl to neinaudoja savo potencialo vis gyvenim. Kad taip nenutikt

pabandykite save pairti lyg i ono, pergalvokite, ko kiti asmenys nuolatos prao i js kaip

pagalbos, paslaugos. Persvarstykite, k gyvenime esate veiks, gal jaunystje esate kakuo

usiiminjs, k vliau nuvertinote kaipjums netinkani, per maai pelno neusi veikl ar pan.

Taigi akivaizdu, kad nebtina turti ypating verslininko sugebjim norint usidirbti.

Lietuvoje iuo metu itin spariai auga vairi srii specialist, talenting, gabi moni paklausa,

tad tereikia bti individualiu, nebijoti pltoti savo gebjimus ir juos pritaikyti. Ir ia tampa visikai

nesvarbu kokio tipo talent mogus turi: ar jis yra programuotojas, ar profesionalus stalius, o gal

menininkas, ar siuvjas. Jei mogus nujauia, kad kakok darb jis daro geriau u kitus, reikia tai

realizuoti, nereikia bijoti savo sugebjim. Net jei nra pasitikjimo savimi ar pakankamai gdi,

reikia neisigsti ir pradti nuo savigarbos. Supratimas ir konkretus inojimas, k galiu geriau nei

kiti, jau yra nemaai. Kiekviena veiklos, gebjim sritis yra tobulinama, jei to reikia. Niekas

negimsta profesionalu. mons imoksta daryti tam tikrus dalykus, daug kas atrad savyje talentus

mgaujasi jais, mons taip atranda savo mylim darb.

gijus pakankamai ini nereikia bijoti pateikti save kaip profesionalir imti pelnytis i

to. Skirtingas pelnas yra, kai mogus prisistato kaip mgjas ir kaip pro fesionalas. Nereikia

nusiminti, tereikia pradti nuo to lygmens, kuriame esate. Tobuljimas savo amate dirbant yra


21/70

21

geriausias dalykas, nes bet kuriuo atveju jums u tobuljim yra mokoma ir tai labai motyvuoja

stengtis. Anksiau ar vliau vis tiek tapsite savo srities profesionalu, jei sieksite to.

Parduoti savo sugebjimus galima visada, tik reikia tinkamai parengti pardavimo

strategij. Jei visgi neieina arba nesinori imtis savo amato, galima to mokyti kitus. Suburkite grup

ir bkite mokytoju tai taip pat labai pelninga. Js galite iekoti savo vietos jau sukurtose kit

moni mokymo vietose, kur galsite kitus mokyti savo imanomo dalyko, arba pats galite suburti

mokini grup, tam tinkam erdv, pateikti savo gebjimus, inias kaip norim prek, kuri

galsite parduoti su malonumu.


22/70

22

Tobuljimas

Tobuljimas tai viena i saugiausi investicij, kurias ga lima padaryti su labai

nedidelmis lomis. Profesijos gijimas, kalb mokymasis, vairi mokomj program ir kurs

lankymas ar net paprastas sportas yra tai, kas gali keisti finansin mogaus padtir jo asmenyb,

pasitikjim savimi, kuris taip pat lemia tolimesnius jo veiksmus ir j pasisekim. Be abejo, prie

darant bet koki investicij, net save, reikia labai konkreiai inoti, kokios naudos siekiama.

Idealu, jei t naud galima bt

kakokiu bdu pamatuoti: pinigais,

skme ar neskme, balais, takais,

procentine iraika ar kitais

vienetais, nes matuojant ir

vertinant mogus analizuoja

investicijos naud (gr) bei gali

mokytis i savo klaid. Jei negalite

gauti objektyvaus vertinimo u savo

pasiekimus i aplinkos, tai

sivertinkite save patys, tiesiog objektyviai paraykite sau paym, kurio manote ess vertas u

dtas pastangas savstobulinim. Bkite sau grietas, teisingas, bet ir nenuvertinkite savs. Ta

riba danai bna labai trapi, bet jsturite save sekti, ar neimate pstis dl pasiekim. Taip bna

monms, kurie ilg laik nieko nedaro dl savs, o kai pajudina pirt, tai nebegali atsidiaugti kad

ir maomis pastangomis jas gerokai pervertindami.

Tobuljimas gali bti ir finansinis prieglobstis. ia viskas priklauso nuo jsvalgumo

ir bendrai, poirio. Pavyzdiui,mogus nori pamginti studijuoti usienyje, taiau tam reikia gauti

param, tai yra stipendij, nes norimos studijos kainuoja daugiau, nei jis sau gali leisti. O iaegzistuoja tam tikros pakopos, kuri pirmoji yra ta, kad norint stoti usienio universitet laikomas

Europoje ir Amerikoje pripaintas usienio kalbos egzaminas (IELTS, TOEFL ir pan.). Tam mogus

investuoja 500-1000 Lt specialius paruoiamuosius kalbos kursus bei sumoka 500 Lt u egzamino

laikym. Tai jau nemaa investicija kaip pirmajam ingsniui, bet dar didesn nei pinigin investicija

yra laiko investavimas. Investavs sugait laik bei pinigus, ikents alinant mokymosi proces

mogus galiausiai laimi, jei pasiekia usibrt tiksl. Skms atveju jis gauna materialins naudos

bei ipleia savo galimybi spektr. Neskms atveju (nepasiekus reikiamo rezultato egzamino

metu), investicija vis tiek pasiteisina, nes lieka inios ir patirtis, kuriuos panaudojus antr kart


23/70

23

galima jau lengviau ir su maesniu psichini ir materialini itekli investavimu pasiekti reikiam

tiksl.

Tobuljimo ir mokymosi galimybs yra neribotos, galima mokytis be galo daug

dalyk, taiau vl gi reikia tai daryti prasmingai ir apgalvotai, o ini niekada nebus per daug, nes

kaip mokslininkai teigia, mogus inaudoja tik 10 % savo smegengalimybi.


24/70

24

100 000 lit jsbanko sskaitoje nieko nedarant

sivaizduokite, kad sdite namuose, nieko neveikiate. itaip nededant joki pastang

dl to, kad udirbtumte js sskaitoje banke jau yra padta 100 000 lit arba net daugiau.

Puikus bt jausmas, ar ne? Kaip tai pasiekti? Patikkite tai yra visikai nesudtinga. Tereikia

pakeisti savo mstym, nesjuk turtingi tampa tik tie, kurie sugeba pavelgti galimybes kitu kampu

nei daugelis. Kas iandien yra 100 000 lit padt bank? Tai yra puikus saugiklis ir geros pajamos

i mokam palkan.

i tema yra apie tai, kaip pakeitus savo rutin galima turti toki sum pinig.

Pagrindin jsuduotis yra surasti savo rutinin, kasdien perkam pirkin , be kurio tikrai galima

laimingai ir be jokio diskomforto (arba net laimingiau) gyventi. Gerai apgalvokite, kas tai galt

bti ir neiekokite kako ypatingo, nes tai gali bti js rytais perkamas ir skaitomas laikratis,

pusryi kava, kuri geriate kavinje, cigarets, iomis dienomis kainuojanios labai brangiai,

kramtomoji guma, kuri kramtote dl to, kad geriate kav ar rkote cigaretes, ar kita kasdienin

jsprek.

Tarkime, kadjsesate rkantis mogus ir surkote, sakykime, 20 cigarei per dien,

bet norite pasikeisti, patobulti, sveikiau gyventi ir panaiai.iandien cigarei pakelis kainuoja 6-

10 Lt, tad galima sakyti, jog vidutinikai apie 8 Lt. Jeijsmestumte rkyti, nauda bt visokeriopa

ir sveikiau gyventumte, ir btumte gerokai turtingesnis mogus. inoma, nebtinai reikia mesti

rkyti galima rasti kit kasdienin pirkin ar pastovias, ne itin reikalingas ilaidas. Esu sitikins,

kad toki bereikaling kasdienini ilaid turi absoliuti moni dauguma, tai reikia visi mes.

Taigi, met rkyti kiekvienos dienos pabaigoje kienjetursitegulinius 8 Lt, kuri nesurkte.

Mnesio pabaigoje jau tursite vir 240 Lt, o per metus apie 2 920 Lt. Jei jums tai atrodo mai

pinigai, js turbt milijonierius. I ties toki sum gauti nieko nedarant (o nerkyti tai ir yra

nedaryti) galima nebent bank padjus terminuot indl, kurio suma viryt 100 000 Lt.

iandien pinigai turi labai didel vert ir bankai tai supranta. Jei bankas pasilyt 2 proc. metini

palkan nuojspadt t bank pinig, tai galima bt tai sulyginti su tuo, kad mette rkyti

ir tai jums prads kauptis pinigai. Galite sivaizduoti, kad bank pasidjote 146 000 lit jau t

dien, kai mesite rkyti. Btent nuo tokios sumos per metus gautumte tiek palkan , kiek

gaunate pinig atsisakydami rkymo. Ir tai dar ne viskas. Jei iuos pinigus protingai investuosite,

maiau nei po 30-35 met js 100 000 lit, kuriais turbt netikjote, tikrai guls jssskaitoje

ir utikrins finansin stabilum tada, kai jo labiausiai reiks.


25/70

25

Pardavjo kaip gyvenimo bdo koncepcija

Turbt niekur kitur nemanoma tiek daug udirbti, kaip pardavim srityje. Jei

ekonomikos slygos yra palankios, geri pardavjai kas mnes gauna penkiaenkl pinig sum.

Tokios pajamos tai visikai normalus gero pardavjo (salesmano) mnesinis atlygis. iame

skyriuje a jokiu bdu tiesiogiai nesilau tapti pardavimo agentu ar kokiu kitu pardavimais

usiimaniu mogumi. A silau tiesiog imokti io amato gudrybi, gdi ir vis gyvenim

tobulinti tuos gdius pardavim srityje. Nesvarbu, kas js esate sodininkas ar biuro

darbuotojas, jei turite pardavjo gyslel, js jau esate gerokai pranaesnis u daugel jus

supani moni, o jei tokios gyslels neturite gal tik taip galvojate, ibandykite save ir suinosite,

kaip jums tai sekasi.

Pardavimaitai svarbiausias verslo segmentas, todl pardavim neimanym galima

vadinti savotika yda. inios kaip parduoti, yra reikalingos visur: iekant darbo, perkant ar

parduodant turt, bendraujant su perspektyviais monmis, ar net atostogaujant. Nebandau jums

varyti komplekso dl negebjimo parduoti, nes tai irgi yra inios, o vis ini specifinis bruoas tas,

kad jos yra gyjamos. Taigi tokiu atveju jums aktualus klausimas k reikia mokti?

Vis pirma mogui, kuris nori gerai imanyti pardavimus reikia domtis mogaus

bendrai psichologija ir specifine pardavim psichologija, nes juk kad ir k beparduotumte,

parduosite ne kompiuteriui ir ne mainai, o mogui , tad jums visada reiks inoti, kaip reikia

bendrauti su monmis, kad j neatbaidytumte dar nepradjs silyti preks , inoti, ko

monms reikia, k jie nori pirkti ir kaip savo silom prek kuo efektyviau pateikti ir palenkti

potencial pirkj taip, kad jis pasijust, jog btent ito jam vis laik ir reikjo . Geras pardavjas

yra tas, kuriam kak pardavus pirkjas dar padkoja u puiki prek ir jauiasi ilos. Reikia

stebti ir mokytis suprasti moni kno kalb bei savo kno kalb kontroliuoti taip, kad ja bt

perteikiama tik pozityvi informacija. Taip pat reikia paiam stiprti psichologikai, nes neskms

pardavimuose yra labai gniudantis ir demotyvuojantis toliau veikti reikinys. Reikia jau i anksto

bti tam pasiruous ir patyrus neskm nesustoti, o ramiai pasimokyti i savo klaid. Jei tapsite

geru pardavju (o tai tikrai gali padaryti kiekvienas), padidinsite savo verslum daugyb kart, nes

nepriklausomai nuo to, kuo usiimate, pardavimai yra sritis, kuri udirba pinigus visur, kur yra

tinkamai pritaikoma.


26/70

26

Asmenin darbo strategija

Dabar pateiksiu iek tiek saviugdos ir disciplinos patarim, nes tai, manau, daugelio

stokojamos savybs. Esu sitikins, kad jei skaitote i knyg, vadinasi siekiate kako daugiau. Juk

sakoma, jei mogus daro kakok judes, jis siekia kako. Btent tokie siekiantys mons ir yra ios

knygos tikslin auditorija. Kako siekti yra labai gerai, taiau savo pastangas reikia optimizuoti

norint turti aukiausi rezultat. jssiekiai turt bti tiksliai schematizuoti ir suplanuoti. Kitais

odiais tariant, reikalinga strategija.

Vis pirma reikia sudaryti savo tikslo siekimo login schem: 1. k darau, jei planas A

pasiseka; 2. k darau jei planas A nepasiseka. Ties pirmuoju punktu reikt sustoti ir

savikritikai, objektyviai pavelgti situacij. Tai pads pasiekus tiksl nesustoti neumigti ant

laur, nes juk daugelis moni umiega, suavti savo pasiekim ir visas j progresas ties tuo ir

baigiasi. Reikia turti susigalvojus bent 1-2 vizijas, i kuri kils nauji tikslai pasiekus t pirmj tiksl.

inoma, svarbu tuos tikslus irti rimtai ir tikti savimi, kad pasisekimo atveju elgsits pagal savo

susigalvojim, o ne kaip nors kitaip, nes plan krimas vien dl savs nuramino nra prasmingas.

Ties antruoju punktu (k darau jei planas A nepasiseka) reikia sustoti ir padirbti

daugiau. iam punktuisvarbu ir tikslo siekimas ir asmenin psichologija. Jei jsusibrtas tikslas

yra per auktas, didel tikimyb, kad jo nepasieksite, arba pasieksite nepilnai. Tokia padtis labai

lugdo nepatyrusius verslininkus. Ties antruoju punktu mums reikia sugalvoti bent 2-3 atsarginius-

motyvacinius tikslus. Jei nepavyksta planas A, imuosi plano B, jei nepavyksta planas B, imuosi C ir

t.t. Tai turi bti panau aidim,i kurio ieinama vis tiek laimjus visas veiksm planas turi vis

tiek vesti prie pasisekimo. Todl tas plano krimas turi bti tiek tvirtas ir tiek platus, kol js sau

galsite pasakyti, kad jau dabar yra nebepavojinga ir nebebaisu imtis vieno ar kito rizikingo

veiksmo. Jei planas, vlgi, bus tik dl savs nuraminimo, o ne tikr problem sprendimo planas,

bus sunku su kiekviena neskme susidoroti psichologikai, nesjsinosite, kad buvote padars ne

visk, k i tikrj galjote padaryti.

Kiekvien savo tikslo pasiekim ar nepasiekim reikia labai objektyviai vertinti

paymiu, procentais, balais ar dar kokiais nors vienetais bei parayti komentar, kad vliau galima

bt pasimokyti i savo klaid. Tokia disciplina labai gerai irykins js galimybes ir parodys

silpnsias vietas. vedus sau toki sistem, galima pamatyti savo laiko resursus bei papildomos

veiklos galimybes, kurios aptariamos kituose ios knygos skyriuose.


27/70

27

Prognozavimas

Jau esame aptar investavimo bei skaiiavimo subtilybes ankstesniuose ios knygos

skyriuose. Prognozavimo tema yra neatsiejama nuo mintj tem. Jei ias svokas reikt

idstyti eils tvarka, jas dstyiau taip:

Skaiiavimas Prognozavimas Investavimas.

Prognozavimas egzistuoja dvejopas: fundamentalusis bei techninis. Fundamentalusis

prognozavimas tai ateities spjimas remiantis visais realiais reikiniais: valstybs ekonomikos

rodikliais, socialiniais rodikliais bei kitais mus supaniais faktoriais. Fundamentalioji analiz ir

prognozavimas apima labai daug sfer ir srii. Fundamentaliojo prognozavimo rodikliai gali bti

globals tokie kaip alies arba regiono bendrasis vidaus produktas, arba gali bti visikai smulks,tokie kaip: prezidento pasisakymas prie ems k, valdinink pasvarstymas balsu apie pensij

arba stipendij nemokjim ir panaiai. Visa tai daroma tam, kad bt suvokta savo padtis

esamoje platesnje situacijoje. Toks prognozavimas yra lyg pagalba sau, kad bt aikiau, kokie

pavojaijssprendimams gresia ir kokios papildomos galimybs atsiveria.

Tuo tarpu technin analiz remiasi tik techniniais skaiiais (grafikais). Paprastas

techninio prognozavimo pavyzdys: js nusibriate savo paskutini penkeri met darbo

umokesio kitimo grafik. Grafike matote, kad darbo umokestis kakiek svyravo, taiau ivedus

vidurk, jis rodo, kad jsatlyginimas metams bgant kyla. Nepaisant pasaul sukrtusios krizs, js

galite daryti prielaid, kad ateityje js darbo umokesio kitimas bus panaus ir po 5 met js

udirbsite gerokai daugiau nei iandien.Taigi techninis prognozavimas yra koncentruotas labiau

js pai veikl ir galimybes, o aplinka ia tampa jau antriniu veiksniu, kai tuo tarpu

fundamentaliojo prognozavimo atveju centre yra aplinka bei jos tyrimas ir tik toliau irima, kaip

tai veikia konkreiai jus ia yra i dviej prognozavim skirtis, taiau bet kuriuo atveju,prognozavimas yra daromas dl js idj saugumo, tai lyg plan saugiklis ir tikrosios situacijos,

supanios tuos planus, atskleidimas sau paiam.

Jums greiiausiai po toki abstraki paaikinim kyla klausimas, k turtumte

prognozuoti? Atsakymas labai paprastas: prognozuoti reikia tai, kas jums, js asmeniniams

planams yra aktualu: nekilnojamojo turto kaina, euro/dolerio kursas, darbo rinkos pokyiai alyje ir

pan.


28/70

28

iandienos aukso puodasgeriausia idja

Aukso puodo gijimo pirminis patarimas labai paprastas: ieikite trumpam i savo

rutinos ir apsidairykite jus supanius mones. Pamastykite, kas jie ir k jie veikia, ko siekia? Verta

pasvarstyti ir tai, kokiu keliu jie jo, kol pasiek tai, k turi. Atsakius iuos nesudtingus klausimus

galima pasirayti sau preliminar scenarij su ta paia schema: kaip bna, jeigu.... Labai gaila,

kad mons Lietuvoje yra ypatingai pasyvs, o ypa tai pasireikia sunkmeiu. Jei mogus turi

darb, jis nieko nedaro, tik meldiasi, kad to darboneprarast. Kartosiuos, bet visgi akivaizdu, kad

isaugoti tai, k turi visuomet yra ymiai lengviau, nei tai, k turi prarasti ir i naujo gyti. i tema

nra apie loterij i tema yra apie sumanum ir skm.

iandien rinkoje yra itin atiaurios slygos bandantiems rasti sau ilt viet.

Nesvarbu arjsiekote darbo, ar kuriate versl rink eiti ir joje dalyvauti yra sunku. Vienintelis

tikrai veikiantis receptas, kuris yra maiausiai rizikingas tai eiti ten, kur rinkos dar nra. Turiu

omenyje, kad saugiausia daryti tai, ko Lietuvoje dar niekas nedaro, arba daro labai pavirutinikai ir

atidiau pairjus tame daryme galima velgti trkum, kuri nekartojant galima vystyti savo

veiklos pana variant.

Juk visi ino, kad laimi tas, kuris laiku pagriebia ir gyvendina geriausi idj.

Pairkime Lietuv prie 10 met ir palyginkime j su iandiena. Progresas matosi akivaizdiai,

taiau jei iandienin Lietuv lyginsime su gerokai labiau isivysiusia alimi, pamatysime kokiame

banan krate, arba kokiame XIX amiuje, kai kuri valstybi atvilgiu, mes dar gyvename. Noriu

pasakyti tai, kad nereikia iradinti dviraio. Kaip sakoma,dviratis jau irastas, bet ne visi pinigai

dar paimti. Pamatyti, kokia tikroji Lietuvos situacija mums padeda internetas, kelions bei

paintys usienyje. Esu tikras, kad Lietuva eis panaiu arba visikai tokiu pat progreso keliu, kaip ir

kitos isivysiusios alys. Tad jei ten mons jau pramyn takus ir irado dviraius, tai kam dar

kart daryti t patstengiantis neirti, kas yra padaryta ir vl i vis jg bandant irasti dvirat.

Kartais tereikia perimti kit jau skmingai pritaikyt model, inoma, ne aklai, bet pritaikant prie

sav slyg. Ir svarbiausia matyti tas slygas pozityvioje viesoje jei kakas yra valstybje ne taip,

tai yra puiku, nes yra galimyb tai pakeisti, inaudoti aliestrkumus kuriant sau ir tai aliai naud.


29/70

29

Idj bankas

Investuokite. Nekilnojamasis turtas.Dabar arba niekada. iandien yra ta diena, kai reikia apsisprsti pirkti. Nors rizika ilieka,

taiau geresn proga gali ir nebepasirodyti. Tokia investicija iuo metu nra lengvas

udavinys finansiniu poiriu, nes skolintis banke yra brangu. Daugiausiai laims tie, kurie

turi uspaud pinigini l arba tie, kurie skolinsis i gimini arba investuojant

susikooperuos su artimaisiais.

Analizuokite savo finansines galimybes.

Tik 3 minuts per dien gali pakeisti gyvenimo kokyb. Norint kako siekti, reikia inoti savo

galimybes. Puiku, kai mogus pranoksta pats save ir virija usibrtus planus, taiau

neinant tiksli savo galimybi, galima usimoti per plaiai. Danai nepasvertos investicijos

ar ilgalaikiai tikslai baigiasi visiku fiasko vien dl to, kad nebuvo tinkamai ianalizuota

situacija ir vertintos galimybs. Puikus rankis planuojant savo ateit ir usibriant tikslus yra

asmeninio biudeto knyga. Nesvarbu kokio ji pavidalo, taiau ji yra privaloma. Geriausia,

inoma, kad tai bt iuolaikikas rankis pasitelkiant kompiuter. Geriausiai tam tinka vairios

asmeninio biudeto tvarkykls (tokios kaip MS Money) arba tiesiog paprastos skaiiuokls


30/70

30

(tokios kaip MS Excel), kurios gali padti tvarkyti asmeninius finansus ir utikrinti nam kio

finansin stabilum. Pavyzdyje emiau yra pavaizduota 3 asmen eimos biudeto balanso

kreiv. Mnesins ios eimos pajamos sudaro apie 3000 Lt, o gyvenimo ilaidos apie 2600

Lt. Nors bendras balanso trendas yra kylantis, taiau planuojant tam tikras ilaidas matomi

du takai, esantys itin arti nulio. Toks planavimas padeda vertinti grsmes ir numatyti

vairius scenarijus. Jei matomas neigiamas trendas, tokiu atveju nesunku pakoreguoti

vidutines dienos ilaidas, kad neklimpti skolas ir nejusti staigaus puolimo taupymo

reim. Taip galima suplanuoti didesns verts pirkinius ar investicijas.

Investuokite. inios, gdiai, patirtis.Turbt nerastume geresnio meto kaip dabar pradti mokytis, tobulti, gyti nauj ini ar

valdyti kok nors amat. Investicija tobuljim ir saviugd vienaip ar kitaip duoda nemenk

gr. Su itin maomis lomis ir labai ribotu laiku galima imokti to, kas vliau atpirkt t

investicij per trumpesn laik, nei buvo sugaita mokymuisi. iuo metu Lietuvoje rinka yra

persotinta vairiausiais pasilymais, todl kain rinkoje diktuoja pirkjas. Kiekvienas

sugalvojs ileisti bent 100 lt kokiam nors mokymuisi, turt pagalvoti apie tai, ko trokta

pasiekti i tokios investicijos, ko tikisi kaip galutinio rezultato. iuo metu mokytis apsimoka

beveik visko: buhalterins apskaitos, usienio kalb, pardavim meno, net makiao ar

manikiro gudrybi. mogus imoks net ir nesudtingo amato (tarkime manikirininko-

pedikirininko) per dien udirba 100-200 lit, o tai yra gerokai daugiau nei vidutinis


31/70

31

atlyginimas Lietuvoje. iandien rinka yra tiek palanki, kad galime rasti daugyb nemokamo

mokymosi galimybi. Nemokamai mokytis galima siprayti koki nors mon, kaip

nemokamai priimamas dirbti praktikantas. Taip pat trumpam laikui galima tapti draudimo ar

kitu brokeriu ar konsultantu ten taip pat visada vedami pirminiai apmokymai bei vadiniai

kursai, kuri kokybe galima neabejoti (juk mon suinteresuota paruoti sau kuo geresn

darbuotoj). Taigi, investicija save visada yra labai naudinga ir kainuoja slyginai nedaug,

taiau visuomet reikia vertinti sugait laik ir dtas pastangas, kadangi tai yra pagrindiniai

toki investicij resursai.

Pradkite versl.Mano asmenine nuomone, Lietuvoje manoma daug (tikrai daug) udirbti tik dirbant sau

turint kok nors versl. Kiti praturtjimo atvejai yra itin reti ir labiau susij su skme ir/arba

kokiu nors ypatingu talentu. Nors situacija iuo metu nra pati palankiausia, taiau galimybi

pradti versl visuomet galima rasti. ioje knygoje jau aptarme kelet verslo pradios

subtilybi ir patarim, kaip tai padaryti esant tokiai anktai rinkai. Lietuvoje geriausia iuo

metu versl vystyti turint mon (konkreiai udarj akcin bendrov), nors manomos ir

kitos verslo formos.

Pradkite individuali veikl.Jei visgi bendrovs krimas jums atrodo per didel pirmin investicija, pradkite versl kita

forma. Vienas geriausi legali bd vystyti versl neturint mons yra komercins veiklos

vykdymas turint verslo liudijim. Jei turite geniali idj, taiau neturite pakankamai pinig

kurti UAB, nebloga ieitis yra steigti individuali mon. Yra daugyb bd , kaip be dideli

pirmini investicij galima tapti verslininku, taiau reikia inoti, kad turbt geriausia juridinio

asmens forma yra visgi UAB. Reikia nepamirti, kad turint individuali mon, jsasmeninfinansin atsakomyb yra labai didel. Jei vis tik pradedate nuo individualios mons,

patariau j reorganizuoti UAB i karto, kai tik atsiras finansins galimybs.

Kurkite.Sunkmeioslygomis gali bti sunku imtis bet kokios veiklos, galinios turti teigiamos takos

individo pajamoms. Krybin veikla (nesvarbu kokia ji bebt) yra vienas geriausi bd save

realizuoti. Tai gali bti poezijos, prozos ar publicistikos raymas, tapymas, elektronin dail,

ir daugyb kit usimim. Kryba yra puikus meditacijos, atsipalaidavimo, savo gabum


32/70

32

iekojimo bdas. Tokios veiklos privalumai: 1) materialios verts krimas (kada nors galbt

galsite parduoti savo krinius); 2) js tampate domesnis mogus (tokius mones greiiau

pastebi verslas, mieliau darbina); 3) js lavinate savo vaizduot ir gdius, kuri gali prireikti

js karjeroje. Susikrus savo darb portfolio js jau turite sukurt nemenk pridtin

vert, kuri tereikia laiku ir tinkamai panaudoti.

Investuokite darbo paiek.Nedidel investicija darbo paiek Lietuvoje visuomet duoda ger rezultat. Investuoti

galima ir laiko, ir pinig. mogikj itekli specialistai pastebi, kad visi lietuvaiiai yra link

investuoti laiko, bet ne pinig. Taip pat didel klaida yra masikas darbdavi atakavimas

siuniant savo gyvenimo apraym. Tai tas pat kaip loti loterijoje. Ar tai rimta? Atsakymas

ne. Rimta yra tada, kai kiekvienam potencialiam darbdaviui pirminiame darbo paiekos etape

(CV pateikimui)js skiriate 0,5-2 val. Reikia pasikoreguoti savo CV prie siuniant konkreiam

darbdaviui. Kiekvienam darbdaviui gali bti aktuals ir doms skirtingi jsbruoai, todl ir

patariu pritaikyti CV pagal potencial jo skaitytoj. Taip pat reikia isaugoti kiekvien sukurt

CV kopij ir pasiymti, kuris darbdavys kuri kopij gavo.

Tinkamai parduokite save darbdaviui.Lietuvoje tinkamai parduoti save darbdaviui moka vienetai. Tie, kurie ino, kaip kurti ir

auginti savo vert, kyla karjeros liftu, o ne laiptais (vaizdiai tariant). Gali pasirodyti keista,

bet Lietuvoje vert galima susikurti naudojantis: pagyrnikumu, lengvu melu, pataikavimu.

Sutikime, kad daugelis vadov suserga vaigdi liga ir ima save vertinti kaip esanius

aukiau u kitus mones. Jiems patinka, kai mons tai pastebi ir vertina. Jei turite toki

galimyb, paglostykite savo vadovo savimeil ir js vert pakils. Taip pat reikia daugbendrauti ir stengtis bti pastebtam. Bendraujant reikia kuo daugiau suinoti kokiomis

vertybmis vadovaujasijums takingi mons.

Taupykite.Taupymastai nra labai svarbus veiksnys jsskmje. Taupyti reikia protingai. Kai mons

perka parduotuvje paius pigiausius produktus (nes neva taupo), o paskui ileidia didiules

sumas pinig nuj kavin to a i viso nepavadiniau taupymu. Taupyti, mano manymu,

reikia tik ten, kur galima sutaupyti reikming sum pinig. Savo biudeto planavime (kur


33/70

33

aptarme kiek anksiau) reikia iskirti tas ilaidas, kurios sudaro didel, reikming biudeto

dal. Tuomet kurti taupymo strategij, kuri bus orientuota tik tas reikmingas sritis.

Analizuokite papildomos veiklos galimybes.ia svarbu tik viena visuomet reikia galvoti, k galima dar papildomai nuveikti. Nesvarbu

kiek veikl jau turite, visuomet galite sugalvoti dar daugiau. Geriausia yra tada, kai veikl yra

daugiau ne laiko. Tadajsrenkatspelningiausias, domiausias, perspektyviausias veiklas.

Investuokite sveikat. Atsisakykite aling proi.Jei planuoji daug pasiekti, praturtti ir diaugtis savo sukurtu gyvenimu, visgi reikia atsisakyti

aling proi ir imti mylti savo kn, kuris leidia diaugtis tuo , k pasiekiame. Reikia

susitaikyti su tuo, kad sportui, sveikatai, gerai mitybai mes turime skirti laiko ir l. Kitu

atveju neverta stengtis. Ne veltui sakoma: sveikame kne sveika siela.

Rizikuokite. Matuokite rizik.Rizik galima bt pavadinti reikiniu, kuris mums duoda naudos u tam tikr praradimo

galimyb. Kad ir koks bt mogaus bdas bei charakteris, jis vis tiek turi rizikuoti, norint

pasiekti daugiau, nei jis turi esam akimirk. Vieni mons yra link rizikuoti, ki ti mgsta

saugum ir stabilum. Deja stabilumas pasiekiamas taip pat per rizik. Kur reikia rizikuoti?

Rizikuoti reikia ten, kur galima laimti ir laimjimo ansai yra dideli. Nekalbu apie loimus ar

juo labiau nutrktgalvik vairavim. Turiu omenyje investavim, susirmim su ikiais ir

materialins gerovs siekim. Norint protingai rizikuoti, savo rizik reikia matuoti. Matavimo

vienetai ia nra svarbs, bet jie turi reprezentuoti galimus laimjimus, praradimus ir santyk

tarp j. Taisykl, kuria reikt beslygikai vadovautis yra: nerizikuok daugiau , negu gali sau

leisti prarasti.

Parduokite savo inias.Neoficialiais duomenimis, Lietuvoje didja ini vertinimas. mons vis labiau vertina

individo inias, todl akivaizdu, kad galima jas parduoti. inias parduoti galima labai vairiai:

a) mokant mones individualiai arba grupmis; b) organizuojant mokymus monse; c)

konsultuojant mones; d) raant vairius projektus ar straipsnius; e) iekant darbo ir t.t. Jei

gysite tokios patirties, tapsite srities profesionalu, js inios gaus papildomo svorio.


34/70

34

Kuriant savo vert svarbu vieai deklaruoti savo dirb. Geriausia, kai js rezultatai atsispindi

iniasklaidoje arba ima sklisti i lp lpas.

Parduok usieniui.iandien Lietuvoje didiulproblema yra mokumas. Jei turite idj, susijusi su pardavimais,

gamyba ar net paslaugomis, apsvarstykite galimybes jsprodukcij eksportuoti arba teikti

paslaugas usieniui. Labiausiai tam tinka vakar Europa (ypa skandinav alys). iuo metu

visa Europa kenia krizs padarinius, taiau Lietuvoje yra kur kas prastesn padtis nei

vakar Europoje. Esu beveik utikrintas, kad usiimant eksportu tikrai nepatirsite sunkum

su atsiskaitymais.

Investuokite santykius.Gaila, taiau Lietuva savo gyventoj skaiiumi yra labai maa alis. Visi visus pasta ir rinka

yra pakankamai siaura. Lietuvoje paintys ir geri santykiai su aplinkiniais yra didiulis turtas.

Dl ios prieasties privalote plsti savo paini rat ir gerinti su jais santykius. Atnaujinkite

santykius su buvusiais kolegomis, kurso bei klass draugais. Kokius santykius turite palaikyti?

Santykiai turi bti pakankamai artimi, kad prireikus galtumte nevaromai kreiptis

pagalbos. vertinkite kiekvieno pastamo asmens potencial, takingum, uimamas pareigas

ir skirkite tam mogui atitinkamai dmesio. Gal tai atrodo banaliai, taiau btent itaip

verslas gyvuoja Lietuvoje.

Visada turkite pinig arba galimyb pasiskolinti.Visada bkite pasireng mokti. Mokumas yra vienas i skms faktori. Jei kartais taip

nutikt, kad gausite puiki galimyb (tarkime ivaiuoti mokytis svetur arba itin palankiomis

slygomis sigyti draudim ir t.t.), js turite bti tam pasirengs. Grynieji pinigai yra labai

svarbsmediojantgalimybes. Nebtina visuomet turti sav pinig. Svarbu visada turti

galimyb greitai j gauti. Geriausiai tam tinka kreditins kortels arba paskolos, taiau

nerekomenduoju naudotis greitj kredit paslaugomis. Taip pat reikia atminti, kad

skolinantis visada reikia inoti, kaip atiduosite paskol (skms ar neskms atveju). I

Lietuvoje silom kreditavimo paslaug kaip geriausi iskiriau kreditines korteles. Tai yra

itin greitas ir pigus bdas skolintis.


35/70

35

Jei galite vaiuokite didmiest, jei negalite padaryk taip, kad didmiestis vaiuot pas jus.Jei gyvenate ne didmiestyje, jsgalimybs yra apribotos. Didmiesio infrastruktra ir jame

besisukantys pinigai sukuria daug palankesnes slygas praturtti. Jei neturite didmiesio

teikiam galimybi, privalsite susikurti jas pats. Mauose miestuose ar provincijoje

gyvenantys monsretai kada valdo didel turt, taiau yra ir iimi. Jei visgi norite gyventi

kaime ar nedideliame miestelyje, turite sukurti slygas, kurios leis didmiesio kapital atvesti

iki js. Turiu omenyje versl, kuris bus susijs ne su vietiniais gyventojais, o su plaia

auditorija. Gyvenant kaime reikia apsvarstyti koki itekli turite, kuri reikt kitiems.

Daniausias i j yra gamta (ups, eerai...). Tokiu atveju nekilnojamojo turto ar kaimo

turizmo veikla ia bt tikrai perspektyvi. Kitas pavyzdys js arjsgiminaitis yra kininkas,

taiau kio dydis ir bkl nenea pakankamai naudos. Tokiu atveju reikt pagalvoti apie

investuotojus, apie ES struktrini fond param ar kitas galimybes, kaip atnaujinti ir

praplstik.Tad bet kuriuo atveju, esminis udavinys kuriant versl u didmiesio rib yra

sukurti apiuopiam vert, kuri bus patraukli plaiai auditorijai.

Mokykitspardavim meno. Pardavinkite.Kaip jau esu saks anksiau, pardavinti reikia mokti visiems.Jei neturite pardavimo gdi

ir teorini ini, j galima gyti nemokamai (pvz., tampant draudimo agentu finans

konsultantu ar pan.). Pardavim sritis puikiai tinka kaip papildoma veikla. iuo metu turbt

perspektyviausia yra nekilnojamojo turto nuomos bei pardavim tarpininkavimas, gyvybs ir

kit draudim pardavimas.


36/70

36


37/70

37


38/70

38


39/70

39


40/70

40


41/70

41


42/70

42


43/70

43


44/70

44


45/70

45


46/70

46


47/70

47


48/70

48


49/70

49


50/70

50


51/70

51


52/70

52


53/70

53


54/70

54


55/70

55


56/70

56


57/70

57


58/70

58


59/70

59


60/70

60


61/70

61


62/70

62


63/70

63


64/70

64


65/70

65


66/70

66


67/70

67


68/70

68


69/70

69


70/70

petkevicius .Kaip.uzdirbti.siandien.lt

Documents

Transcript of petkevicius .Kaip.uzdirbti.siandien.lt