5

Raktaþodþiai: mityba, fizinis aktyvumas, gyvenimo ko-kybë, sveikatos resursai, vyresnio amþiaus þmonës.

SantraukaTarptautinis CHANGE projekto modelis remiasi

mokymosi visà gyvenimà programos idëjomis. Ðios pro-gramos pagrindinë idëja (ji buvo ágyvendinta penkiose skirtingose Europos ðalyse: Lietuvoje, Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje ir Lenkijoje) buvo suteikti pagyvenusiems þmonëms daugiau þiniø ir naujø ágûdþiø bei iðlaikyti juos fiziðkai aktyvius kuo ilgesná laikà, kartu prailginti tikëtinà gyvenimo trukmæ bei darbingà amþiø. Tai reið-kia, kad naudojantis mokymo koncepcijos strategija, sukurti integruotà visuomenæ, kur pagyvenæ þmonës bus átraukiami á socioekonominæ plëtrà. Ðis modelis yra neformali mokymo sistema, kur akcentuojami du pa-grindiniai dalykai: fizinis aktyvumas ir mityba. Ðiø abiejø aspektø tikslas yra uþtikrinti geresnæ gyvenimo kokybæ, gerà ir ilgalaikæ sveikatà bei sumaþinti visuomenës ir sveikatos iðlaidas.

Iðanalizavus ir palyginus gautus dviejø apklausø rezultatus buvo nustatyta, kad tarp tyrime dalyvavusiø vyresnio amþiaus þmoniø ið Lietuvos, Lenkijos ir Italijos, padidëjo darþoviø ir ankðtiniø produktø suvartojimas (kiekvienà dienà arba beveik kievienà dienà ðiuos maisto

produktus vartojo 58% respondentø, pirmojoje apklau-soje – 34%) bei ðvieþiø vaisiø ir sulèiø (kiekvienà dienà arba beveik kievienà dienà, atlikus antràjà apklausà, ðiuos produktus vartojo 61%, per pirmàjà – 44%). Taip pat nustatëme, kad respondentai ið Lietuvos, Austrijos ir Italijos po mokymø pradëjo daugiau vaikðèioti. Vertinant bendrà vaikðèiojimo daþnio pasiskirstymà (t.y. vaikðtant kiekvienà dienà, arba beveik kiekvienà dienà) tarp ðaliø partneriø, dalyvavusiø ðiose apklausose, jis padidëjo nuo 64% iki 75%.

ÁVADASPagal PSO (Pasaulio sveikatos organizacija), mes

dalinamës pagrindinëmis koncepcijomis, tokiomis kaip sveikata, sveikatingumas ir aktyvus senëjimas. Remiantis ðiuo poþiûriu, gerovë tai ne vien tik numatomas ligø ar negalios nebuvimas, bet ir fizinë ir psichinë sveikata, kur proto, kûno ir socialiniai santykiai egzistuoja tame paèiame lygmenyje.

Mityba. Mityba – sveikatos pagrindas. Tai vienas ið svarbiausiø veiksniø, lemianèiø þmoniø sveikatà ir gyvenimo kokybæ. Netinkama mityba skatina tam tikrø ligø atsiradimà, sergamumà lëtinëmis neinfekcinëmis ligomis (pvz., cukrinio diabeto, ðirdies ir kraujagysliø si-stemø ligø ir kt.) bei didina mirtingumà [2, 4, 6]. Senstant

PENKIØ EUROPOS ÐALIØ PAGYVENUSIØ ÞMONIØ SVEIKATOS RESURSAI IR PASTANGOS JUOS DIDINTI

ALGIRDAS JUOZULYNAS1,2, RASA SAVIÈIÛT˹,², ANTANAS JURGELËNAS1,

REGINA PRAPIESTIENË3, MAURO COZZOLINO4, FRANCESCO GRAMEGNA TOTA4, ZUZANA SIMONOVA5, ROSALBA ARENA5, MARCO GIUSTINI6, ELOISE LONGO6,

DOMENICA ROSARIA MAROTTA7, RALF RISSER8, CHRISTINE CHALOUPKA-RISSER8, ELKE SUMPER8, KATARZYNA SZCZERBIÑSKA9,

MARTA MALINOWSKA – CIEÚLIK9, BEATA PIÓRECKA9, VIOLETTA KIJOWSKA9, ROBERT ROCHE10, PILAR ESCOTORIN10, MAYKA CIRERA10

1Valstybinis moksliniø tyrimø institutas Inovatyvios medicinos centras (Lietuva), 2Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Visuomenës sveikatos institutas (Lietuva),

3Vilniaus universiteto Gamtos mokslø fakultetas (Lietuva),4Dipartamento di Scienze dell’educazione, Universita di Salerno (Italija),

5Comitato Permanente Studi Ricerca Scientifica e Programmazione Socio sanitaria, ASL Caserta (Italija), 6Dipartamento di Ambiente e Connessa Prevenzione Primaria, “Instituto Superiore di Sanità” (Italija), 7Clinica Villa delle Magnolie (Italija), 8FACTUM Chaloupka & Risser OHG (Austrija), 9Institute of Public Health, Jagiellonian University Medical College

(Lenkija), 10Universitat Autonoma de Barcelona (Ispanija)

Þurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susiraðinëti: Algirdas Juozulynas, el. p.: a.juozulynas@imcentras.lt

VISUOMENËS SVEIKATA

ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAIVolume 21, Number 2, 2011, p. 5-10

6

organizmui, keièiasi ir ávairûs þmogaus fiziologiniai ir biocheminiai procesai (kitaip tariant baziniai metaboliz-mo bei energijos sànaudø procesai kûne), todël mityba tampa labai svarbiu veiksniu, kuris vyresnio amþiaus þmogaus organizmà veikia palankia linkme, kadangi val-gymo áproèiai ir mityba yra esminiai veiksniai vertinant daugelio ligø patogenezæ kiekviename gyvenimo etape.

Kaip ir daugelio ið mûsø vyresnio amþiaus þmoniø mitybos pagrindà sudaro angliavandeniai, riebalai ir baltymai (neskaitant vitaminø, mineraliniø medþiagø ar skaidulø, kuriø taip pat gaunama kartu su maistu), todël jiems rekomenduojama valgyti su saiku ir neriebiai, var-toti reikëtø maistà, turintá daugiau vitaminø, mineraliniø medþiagø, skaidulø, biologiðkai aktyviø medþiagø. Kad ávertintume vyresnio amþiaus þmoniø mitybà tiek Lietu-voje, tiek kitose projekte dalyvavusiose ðalyse partnerëse, buvo parengti klausimai, susijæ su mityba.

Fizinis aktyvumas. Reguliari fizinë veikla yra vienas ið svarbiausiø sëkmingo senëjimo veiksniø. Fizinë veikla padeda vyresnio amþiaus þmonëms stiprinti sveikatà, iðlikti judriems, gerina pusiausvyrà ir koordinacijà, be to, padeda iðsaugoti savarankiðkumà kasdieniniame gyvenime. Taigi ávairios formos veikla (fizinë veikla) suteikia ávairià naudà. Taèiau taip pat reiktø nepamirðti, kad fizinës veiklos bûdo pasirinkimas turi bûti individua-lus, todël bûtina atkreipti dëmesá á kiekvieno þmogaus asmeninius poreikius ir lûkesèius. Rekomenduojami reguliarûs pratimai (geriau kasdieniniai), teikiantys teigiamas emocijas (atsipalaidavimà, malonumà, pasi-tenkinimà), jie turëtø bûti lengvi ir nuosaikûs, nesuke-liantys diskonforto, tokie kaip ëjimas, ðokiai, vaþiavimas dviraèiu, pagrindiniai pratimai, atliekami lovoje ar ant këdës, plaukiojimas ir kt [6, 7].

Gyvenimo kokybë. Nors CHANGE modelis netie-siogiai ir neveikia gyvenimo kokybës, taèiau akivaizdu, kad tinkama mityba ir aktyvus gyvenimo bûdas jà veikia. Árodyta, kad netinkama mityba, nedidelis fizinis aktyvu-mas, nutukimas bei kiti nepalankûs veiksniai turi átakos vyresnio amþiaus þmoniø sveikatai. Taip pat bûtina prisi-minti, kad gyvenimo kokybæ apima þmogaus dvasinë, socialinë ir fizinë gerovë, jà veikia ligos, socialinë bei ekonominë bûklë, ðeimyninë situacija, iðsilavinimas, darbinë padëtis. Sëkmingos senatvës pagrindà sudaro neatskleisti pagyvenusiø þmoniø resursai ir pastangos padidinti jø potencialias galimybes keistis [1-3]. Siekiant ávertinti CHANGE modelio efektyvumà, buvo paruoðta eksperimentinë dalis. Ðiuo atveju laukiamas rezultatas buvo pagyvenusiø þmoniø nuostatø ir gyvenimo bûdo pokytis, ávykæs po apmokymø (t.y. po jiems suteiktos in-formacijos). Pokyèiams ávertinti buvo panaudota anketa

(susidedanti ið dviejø daliø), kuri buvo sukurta remiantis vykdyto tarptautinio CHANGE projekto modelio pagrin-du. Anketà parengë projekto CHANGE komanda.

Darbo tikslas – vykdant Tarptautiná projekà Change iðanalizuoti penkiø Europos ðaliø sveikatos resursus ir pastangas jas didinti.

TYRIMO METODIKAProjekto CHANGE pagrindinë idëja buvo suteikti pa-

gyvenusiems þmonëms þiniø apie sveikà mitybà, fiziná aktyvumà, jo naudà sveikatai bei iðlaikyti juos aktyvius kuo ilgiau, drauge prailginti tikëtinà gyvenimo trukmæ bei darbingà amþiø. Buvo panaudotos tam tikros moky-mo strategijos, modeliai, kurie leistø lengviau vyresnio amþiaus þmonëms ásisavinti tam tikrus sveikos gyvense-nos principus. Ávykusiø arba neávykusiø pokyèiø vertini-mas susidëjo ið dviejø paprastø klausimynø, skirtø dviem apklausoms ágyvendinti. Pagrindinis klausimynas 2010 m. buvo naudojamas pavasará pirmos apklausos metu. Jos metu buvo siekiama nustatyti tyrime dalyvaujanèiø respondentø mitybos áproèius, fiziná aktyvumo lygá, mo-tyvacijà keistis, kompetencijà ir pan. Vëliau, iðnagrinëjus gautus apklausos rezultatus, buvo nuspræsta, ko ir kaip reikia mokyti vyresnio amþiaus þmones, kad jie galëtø lengvai perimti naujus áproèius ir ásisavinti informacijà, kuri padëtø jiems iðlikti sveikesniems ilgesná laikà. Po pusmeèio 2010 m. rudená buvo vykdoma pakartotinë tyrime dalyvavusiø respondentø apklausa. Antrajai ap-klausai vykdyti buvo naudojamas naujas antras klau-simynas. Jo pagalba buvo renkama tik ta informacija, kuri buvo svarbi ir reikalinga siekiant ávertinti pokyèius, kurie atsirado arba galëjo atsirasti po vyresnio amþiaus þmoniø sveikos gyvensenos mokymo, tai yra duomenys, kurie galëjo kisti ir kuriuos buvo galima palyginti praëjus dviem mënesiams. Abu klausimynai buvo sudaryti ið dviejø skyriø. Pirmasis skyrius labai trumpas ir skirtas at-sakyti sveikatos mediatoriams, antrasis skyrius padalytas á kelis poskyrius ir yra skirtas pagyvenusiems þmonëms. Respondentai buvo klausinëjami apie jø mitybà, fiziná aktyvumà, nuotaikà, gyvenimo kokybæ ir kt.

Ðis bandomasis tyrimas truko apie 4 mënesius. Pir-mojoje tyrimo fazëje (ji truko apie 2 savaites) mediatoriai naudojosi pagrindiniu klausimynu; antrojoje fazëje, per kurià, manome, kad ávyko tam tikri nusistatymo ir elgse-nos pokyèiai, respondentø apklausai buvo panaudotas antrasis klausimynas. Abiejø apklausø rezultatai buvo palyginti naudojant Wilkoksono suderintø porø testà (Wilcoxon matched pairs test).

Remiantis tarptautinio CHANGE modelio pagrin-diniais tikslais, buvo nustatyti pagrindiniai átraukimo

7

kriterijai, tai vyresnio amþiaus þmonës nuo 65 m. ir turintys antsvorá (nustatomas pagal KMI – Kûno Masës Indeksas). Taip pat svarbu buvo neprarasti respondentø atliekant pakartotinæ apklausà. Vykdant pirmàjà projekto CHANGE apklausà, joje dalyvavo 407 vyresnio amþiaus þmonës (nuo 65 m iki 85 m) ið 5 skirtingø Europos ðaliø: Lietuvos, Italijos, Ispanijos, Austrijos ir Lenkijos.

TYRIMO REZULTATAI IR JØ APTARIMASPirmojoje vykdyto projekto CHANGE apklausoje

dalyvavo 407 vyresnio amþiaus þmonës (nuo 65 m. iki 85 m.) ið 5 skirtingø ðaliø (Lietuvos, Italijos, Ispanijos, Austrijos ir Lenkijos). 70% apklaustøjø sudarë moterys, 30% - vyrai, ið jø 34% buvo iki 69 m., 44% sudarë nuo 70 iki 79 m. amþiaus þmonës, o 80 m. ir vyresnius – 22% (1 lentelë). Vykdant pakartotinæ apklausà, buvo ap-klausti 405 respondentai (kadangi du ið jø mirë), taèiau tai neturëjo didelës átakos gautiems rezultatams.

Vertinant respondentø pagrindinius rodiklius, buvo vertinamas ir jø ûgis, svoris (siekiant nustatyti KMI), liemens apimtis bei liemens ir klubø santykis (LKS). Ðiø rodikliø vidurkiai buvo palyginti tarp dalyvavusiø ðaliø (2 lentelë). Paþvelgus á gautus duomenø vidurkius, gali-ma teigti, kad nepaisant geografinës padëties, skirtingø kultûrø ir kitø veiksniø, gauti rodikliø rezultatai buvo pa-naðûs visose, tarptautiná CHANGE projektà ir apklausas vykdþiusiose ðalyse partnerëse.

Mityba. Vyresnio amþiaus þmoniø mitybos pagrindà sudaro angliavandeniai, todël vyresniame amþiuje reko-menduojama valgyti daugiau kruopø, dribsniø, grûdiniø produktø, makaronø, duonos, vaisiø ir darþoviø. Anali-zuojant mitybos problemas á klausimà „Kaip daþnai Jûs vartojate makaronus, dribsnius, grûdinius produktus,

ryþius, duonà?“, kiekvienà dienà arba beveik kiekvienà dienà Lietuvoje vartojo 80% respondentø, Lenkijoje – 81%, Italijoje – 41%, Ispanijoje – 58% ir Austrijoje – 76%. Á klausimà „Kaip daþnai Jûs vartojate bulves?“, daþniausiai vyresnio amþiaus þmonës atsakë, kad 3 – 4 kartus per savaitæ (Lietuvoje – 53%, Lenkijoje – 51%, Italijoje – 13% (1 – 2 kartus per savaitæ vartoja – 43%), Ispanijoje – 33% ir Austrijoje – 40%).

Pienà, sûrá bei kitus pieno produktus kiekvienà dienà arba beveik kiekvienà dienà, apklausus respondentus, ið Lietuvos vartojo 38%, Lenkijos – 56%, Italijos – 33%, Ispanijos – 75% ir Austrijos – 72%.

Baltà mësà (t.y. viðtienà, kalakutienà ir triuðienà) 3 – 4 kartus per savaitæ Lietuvoje vartojo 46% apklaustøjø, Lenkijoje – 33%, Italijoje – 19% (o vartojusø 1 – 2 kartus per savaitæ sudarë 63%), Ispanijoje – 33%, Austrijoje – 13% (vartojusø 1 – 2 kartus per savaitæ sudarë 53%). Raudonà mësà (kiaulienà, verðienà, jautienà) 3 – 4 kartus per savaitæ Lietuvoje vartojo 46% apklaustøjø, Lenkijoje – 33% (vartojusiø 1 – 2 kartus per savaitæ sudarë 41%), Italijoje – 11% (vartojusiø 1 – 2 kartus per savaitæ sudarë 58%), Ispanijoje – 42%, Austrijoje – 19% (vartojusiø 1 – 2 kartus per savaitæ sudarë 38%).

Á klausimà „Kaip daþnai Jûs vartojate þuvá ir/ar jos produktus?“, 63% respondentø Lietuvoje atsakë, kad þuvá ir/ar jos produktus vartoja 1 – 2 kartus per savaitæ, Lenkijoje – 39%, Italijoje – 39%, Ispanijoje – 25% (kiek-vienà dienà arba beveik kiekvienà dienà vartojo 33%), Austrijoje – 40%.

Kiekvienà dienà arba beveik kiekvienà dienà á klausimà „Kaip daþnai Jûs vartojate sviestà ir/ar kitus gyvulinius riebalus (kiaulienos riebalus ir pan.)?“ atsakë 48% respondentai ið Lietuvos, ið Lenkijos – 38%, Itali-jos – 20% (retai arba niekada atsakë 51% apklaustøjø),

1 lentelë. Respondentø pasiskirstymas pagal amþiø.

2 lentelë. Pagrindiniai rodikliai.

3 lentelë. Vaisiø ir darþoviø vartojimas.

8

Austrijos – 57%. Paklausus respondentø, kaip daþnai jie vartoja augalinius ir/ar alyvuogiø aliejø, margarinà, kiekvienà dienà arba beveik kiekvienà dienà Lietuvoje vartojo 34% (3 – 4 kartus per savaitæ vartojo 39%) res-pondentø, Lenkijoje – 53%, Italijoje – 78%, Ispanijoje – 83%, o Austrijoje – 45% (3 – 4 kartus per savaitæ vartojo 31%).

Á klausimà „Kaip daþnai Jûs vartojate kiauðinius?“, vy-resnio amþiaus þmonës daþniausiai atsakë, kad vartoja 1 – 2 kartus per savaitæ (Lietuvoje – 58%, Lenkijoje – 47%, Italijoje – 59%, Ispanijoje – 67% ir Austrijoje – 32%).

Vyresnio amþiaus þmonëms labai svarbu gauti ati-tinkamà kieká vitaminø (pvz., vitamino A, C ir E bei kt., kurie kartu su flavonoidais ir kitais fenolio junginiais saugo þmogaus organizmà nuo laisvøjø radikalø þalingo poveikio), taip pat ir mineralø (Ca, Fe, Zn ir kt.). Ðios me-dþiagos daþniausiai gaunamos vartojant ðvieþius vaisius ir darþoves (daugiausia jø suvartojama vasarà ir rudená). Tai taip pat yra vienas pagrindiniø maistiniø skaidulø ðaltiniø, kurios svarbios þarnyno veiklai, jo reguliacijai, viduriø uþkietëjimo profilaktikai, maþina cholesterolio kieká kraujyje, kas labai svarbu yra vyresnio amþiaus þmonëms [1, 2, 6]. Atlikus apklausà tarp vyresnio am-þiaus þmoniø buvo nustatyta, kad ðvieþius vaisius ir sultis kiekvienà dienà arba beveik kiekvienà dienà Lietuvoje vartojo 27% (3 – 4 kartus per savaitæ 36%), Lenkijoje

– 46%, Italijoje – 66%, Ispanijoje – 75%, o Austrijoje – 36% (3 – 4 kartus per savaitæ 42%) respondentø. Kal-bant apie darþoves ir ankðtinius produktus, Lietuvoje kiekvienà dienà arba beveik kievienà dienà vartojo 16% visø apklaustøjø (3 – 4 kartus per savaitæ 37%, o 1 – 2 kartus per savaitæ – 42%), Lenkijoje – 47%, Italijoje – 39%, Ispanijoje – 33%, Austrijoje – 36% (3 lentelë).

Atlikus pakartotinæ respondentø apklausà buvo paly-ginti abiejø tyrimø duomenys (duomenys buvo lyginami Wilkoksono suderintø porø testu) bei vertinama, ar vyresnio amþiaus þmoniø mityba pakito. Atsiþvelgiant á gautus antrosios apklausos rezultatus ir palyginus juos su pirmosios apklausos gautais rezultatais, buvo pastebëta, kad tarp Lietuvos, Lenkijos ir Italijos tyrime dalyvavu-siø vyresnio amþiaus þmoniø padidëjo darþoviø ir ankðtiniø produktø suvartojimas (kiekvienà dienà arba beveik kievienà dienà ðiuos maisto produktus vartojo 58% respondentø, pirmojoje apklausoje - 34%) bei ðvieþiø vaisiø ir sulèiø (kiekvienà dienà arba beveik kievienà dienà, atlikus antràjà apklausà, vartojo 61%, per pirmàjà – 44%). Taèiau tam átakos galëjo turëti ir pasirinktas apklausø vykdymo laikas, kadangi ji buvo vykdoma vasaros metu. Augaliná, alyvuogiø aliejø, margarinà – daugiau pradëjo vartoti respondentai ið Austrijos, Italijos ir Lietuvos (4 lentelë).

Fizinis aktyvumas. Europos kovos su nutukimu chartijoje paþymima, kad tiek nutukimas, tiek antsvoris

4 lentelë. Pagrindiniø maisto produktø suvartojimas.

5 lentelë. Pagrindinës þinios apie reguliarø mankðtinimàsi.

6 lentelë. Fizinis aktyvumas.

9

yra vienas svarbiausiø 21 amþiaus iððûkiø visuomenës sveikatai, ypaè Europos regione, kur nutukimo papliti-mas per pastaruosius deðimtmeèius iðaugo tris kartus [3-5]. Tad tam tikra fizinë veikla, atsiþvelgus á þmogaus amþiø, sveikatos bûklæ bei kitus veiksnius yra labai svarbi prevencinë priemonë, padedanti þmonëms ilgesná laikà iðlikti energingesniems, judriems bei savarankið-kesniems.

Vienas pagrindiniø sëkmingo senëjimo veiksniø yra reguliari fizinë veikla, pavyzdþiui, mankðta. Atitinkama fizinë veikla yra vienas ið geriausiø bûdø iðsaugoti svei-katà, ilgaamþiðkumà, sveikatingumà. Be to, ji padeda iðvengti nutukimo pavojaus. Pagyvenusiø þmoniø fizinis aktyvumas daro teigiamà poveiká: gerina aerobiná iðtver-mingumà, didina raumenø jëgà ir stiprina juos, taip pat gerina kûno lankstumà, pusiausvyrà ir koordinacijà[6, 7]. Þinant teigiamà fizinës veiklos poveiká, tyrime daly-vavusiems vyresnio amþiaus þmonëms buvo uþduotas klausimas „Ar Jûs reguliariai mankðtinatës?“. Ávertinus gautus apklausos rezultatus, mes galëjome iðskirti tam tikras respondentø grupes, t.y. tie, kurie mankðtinasi ilgiau nei 6 mënesius (tokiø tarp Lietuvos tyriamøjø buvo 35,0%) bei tas þmoniø grupes arba grupæ, kurias reikëtø skatinti mankðtintis (5 lentelë).

Atlikus antràjà (pakartotinæ) apklausà, buvo vertina-ma, kaip pakito vyresnio amþiaus þmoniø fizinis akty-vumas. Vienas ið tikslø buvo projekto dalyvius priversti (paskatinti) daugiau vaikðèioti ir judëti, taip siekiant stiprinti jø sveikatà, iðlaikyti judrumà ir lankstumà bei skatinant jø savarankiðkumà. Tokiu bûdu, tiek pirmojoje apklausoje, tiek ir antrojoje anketoje buvo iðvardinti keli fizinio aktyvumo bûdai (6 lentelë), kuriuos gali atlikti vyresnio amþiaus þmonës (atsiþvelgiant á jø sveikatos bûklæ).

Ávertinus gautus abiejø apklausø duomenis nustatë-

me, kad respondentai ið Lietuvos, Austrijos ir Italijos po ávykdytø mokymø pradëjo daugiau vaikðèioti. Vertinant bendrà vaikðèiojimo daþnio pasiskirstymà tarp ðaliø partneriø, dalyvavusiø ðiose apklausose, jis padidëjo nuo 64% iki 75% vaikðtant kiekvienà dienà, arba beveik kiekvienà dienà. Reguliariai mankðtinasi (ilgiau nei 6 mënesius), kaip ir pirmosios apklausos metu, vienodas procentas respondentø – 36%. Nuo 6% iki 14% padidëjo respondentø skaièius, kurie pradëjo mankðtintis prieð maþiau nei 6 mënesius.

Taip pat padidëjo vyresnio amþiaus þmoniø skaièius, kurie vaikðèiojimui skyrë ilgiau nei 15 minuèiø (38% vaikðèiodami uþtruko nuo 30 iki 59 minuèiø). Tuo pa-èiu padidëjo patenkintø savo fizine bûkle skaièius. Tai galima matyti 1 paveiksle.

IÐVADOS1. Iðanalizavus gautus pirmosios ir antrosios ap-

klausos rezultatus bei juos palyginus nustatëme, kad po mokymø Lietuvos, Lenkijos ir Italijos tyrime dalyva-væ vyresnio amþiaus þmonës pradëjo vartoti daugiau darþoviø ir ankðtiniø produktø. Kiekvienà dienà arba beveik kiekvienà dienà ðiuos maisto produktus vartojo 58% respondentø, o pirmojoje apklausoje - 34%. Ðvieþiø vaisiø ir sulèiø suvartojimas kiekvienà dienà arba beveik kiekvienà dienà atitinkamai padidëjo nuo 44% iki 61%.

2. Ávertinus gautus abiejø apklausø duomenis nustatë-me, kad respondentai ið Lietuvos, Austrijos ir Italijos po mokymø pradëjo daugiau vaikðèioti. Vertinant bendrà vaikðèiojimo daþnio pasiskirstymà tarp ðaliø partneriø, dalyvavusiø ðiose apklausose, jis padidëjo nuo 64% iki 75% vaikðtant kiekvienà dienà, arba beveik kiekvienà dienà.

Literatûra1. Juozulynas A., Prapiestis J., Jurgelënas A., Valeikienë V.,

Savièiûtë R., Migline V. Pensijinio amþiaus þmoniø gyvenimo kokybës tyrimai Vilniaus mieste. Gerontologija, 2009; 10(2), 83–91.

2. „Gyvenimo kokybës ávertinimo 2001–2004 metø progra-ma“. Vilnius, 2001.

3. Europos Bendrijø Komisija. Baltoji knyga dël Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spræsti. Briuselis, KOM, 2007; 279.

4. Global strategy on diet, physical activity and health. WHA 57.17, Geneva, World Health Organization, 2004.

5. Europos kovos su nutukimu chartija. Patvirtinta PSO regio-ninio biuro Stambule (Turkija) vykusioje PSO Europos konferencijoje „Mityba ir fizinis aktyvumas sveikatai“, 2006 m. lapkrièio 16 d.

6. Didactical kit for social and Health Mediators. Project CHANGE, 2010

7. Juozulynas A., Savièiûtë R., Butikis M., Jurgelënas A., Fi-lipavièiûtë R., Cozzolino M., Gramegna T., F., Simonova Z., Arena R., Giustini M., Longo E., Marotta D R., Begiato M., Risse R., Szczer-1 pav. Ar Jûs esate patenkintas savo fizine bûkle?

10

biñska K., Malinowska–Cieúlik M., Piórecka B., Kijowska V., Roche R., Escotorin P., Cirera M. Healthy lifestyle pecularity of older people. Sveikatos mokslai, 2010; 5: 3519 – 3623.

HEALTH RESOURCES OF OLDER PEOPLE AND EFFORTS TO IMPROVE THEM FROM THE FIVE EUROPEAN COUNTRIES

Algirdas Juozulynas, Rasa Savièiûtë, Antanas Jurgelënas, Regina Prapiestienë, Mauro Cozzolino, Francesko Gramegna Tota, Zuzana Simonova, Rosalba Arena, Marco Giustini, Eloise Longo, Domenica Rosaria Marotta, Ralf Risser, Christine Chaloupka-Risser, Elke Sumper, Katarzyna Szczerbiñska, Marta Malinowska – Cieúlik, Beata Piórecka, Violetta Kijowska, Robert Roche, Pilar Escotorin, Mayka Cirera

SummaryKey words: nutrition, physical activity, quality of life, health

resources, older people.The international CHANGE project model was based on the

intervention ideas of the Lifelong Learning Programme (LLP). The main idea of this program and our project (which was implemented in five different European countries Lithuania, Italy, Spain, Austria and Poland) was to provide elderly more knowledge, new skills and keep them physical active as long as possible, prolong life expectan-cy and working lives. This means that using the concepts of training (teaching) strategy to produce a more integrated society where older people would be included into socio-economic development. The model is a non-formal education system that focuses on two main aspects: physical activity and nutrition. Both of these aspects are to

ensure a better quality of life, good and lasting health and to reduce cost of public health.

Having analysis and comparison between two surveys it was found that among elderly people from Lithuania, Poland and Italy increased consumption of the vegetables and legume products (ev-ery day or almost every day these foodstuff consumed 58%, in the first survey only 34%) and fresh fruit and juice (every day or almost every day in the first survey these products used 44%, in the second – 61%), also was found that respondents from Lithuania, Austria and Italy after education about healthy life style began to use more walk-ing. Mutual frequency distribution of walking (walking every day or almost every day) between the partnership countries increased from 64% up to 75%.

The main goal is – pursuance of international CHANGE project to analyze health resources of older people from the five European countries and the efforts to improve them.

Correspondence to: a.juozulynas@imcentras.lt

Gauta 2010-02-07