Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos Lietuvoje analizė · 3 ĮVADAS Ši ataskaita yra...
Transcript of Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos Lietuvoje analizė · 3 ĮVADAS Ši ataskaita yra...
LIETUVOS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS
TOBULINIMO SISTEMOS ANALIZĖ
PARENGĖ:
R. DAČIULYTĖ,
L. DROMANTIENĖ,
V. INDRAŠIENĖ,
O. MERFELDAITĖ,
S. NEFAS,
D. PENKAUSKIENĖ
R. PRAKAPAS,
A. RAILIENĖ
2011
2
TURINYS ĮVADAS.................................................................................................................................................3
I. LIETUVOS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS
AKTŲ, KITŲ DOKUMENTŲ VERTINIMAI .............................................................................................4
1.1 Kvalifikacijos tobulinimo funkcijos turinys ............................................................................... ....4
1.2 Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo reglamentavimas ................................................................. 5
1.3 Kvalifikacijos tobulinimo funkcijos realizavimas ......................................................................... 9
1.4 Kvalifikacijos tobulinimo valstybinis matmuo ............................................................................ 11
1.5 Kvalifikacijos tobulinimo europinis matmuo .............................................................................. 12
1.6 Apibendrinimas ................................................................................................. ..........................13
II. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGŲ TEIKIMĄ VYKDANČIŲ ĮSTAIGŲ,
INSTITUCIJŲ IR KITŲ PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ APRAŠYMAI IR
FUNKCIJŲ ĮVERTINIMAS .....................................................................................................................15
2.1 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikimo organizavimas nacionaliniame lygmenyje.............15
2.2 Savivaldybių lygmens institucijos, vykdančios pedagogų kvalifikacijos tobulinimą...................17
2.3 Profesinių kompetencijų tobulinimo paslaugas teikiantys aukštųjų mokyklų padaliniai .........19
2.4 Kitos institucijos, vykdančios pedagogų kvalifikacijos tobulinimą.............................................22
2.5 Apibendrinimas............................................................................................................................27
III. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGŲ TEIKIMĄ VYKDANČIŲ SPECIALISTŲ
RENGIMO IR JŲ KVALIFIKACIJOS ĮVERTINIMAS .................................................................................29
3.1 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikimą vykdančių specialistų rengimas ............................29
3.2 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikimą vykdančių specialistų kvalifikacija........................34
3.3 Apibendrinimas............................................................................................................................38
IV. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO VADYBINIŲ IR EDUKACINIŲ PROCESŲ APRAŠYMAI IR
VERTINIMAS.......................................................................................................................................39
4.1 Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo vadybinių ir edukacinių procesų analizės pagrindimas.....39
4.2 Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo vadybinių ir edukacinių procesų politiką formuojančių
dokumentų analizė.............................................................................................................................39
4.3 Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo vadybinių ir edukacinių procesų srities veiklą formuojančių
dokumentų analizė ............................................................................................................................46
4.4. Apibendrinimas.......................................................................................................................... 50
V. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMUI TAIKOMI BŪDAI IR PRIEMONĖS
...........................................................................................................................................................52
5.1 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimo lygmenys...............................................53
5.2. Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimo būdai....................................................54
5.3 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimo patirties analizė....................................57
5.4 Kvalifikacijos tobulinimo procesų ir paslaugų įtakos ugdymui vertinimo būdai ir metodai......62
5.5.. Apibendrinimas..........................................................................................................................66
VI. LYGINAMASIS SITUACIJOS ĮVERTINIMAS ES ŠALIŲ PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO
SISTEMŲ KONTEKSTE ........................................................................................................................67
6.1 Europos Sąjungos švietimo politikos pagrindinės nuostatos.......................................................67
6.2 Pagrindinės mokytojų kompetencijos ir ES rekomendacijos kaip jų siekti.................................68
6.3 Kvalifikacijos tobulinimas ES – tarp prievolės ir laisvo pasirinkimo.........................................68
6.4. Kvalifikacijos tobulinimo poreikiai, būdai ir vieta.....................................................................70
6.5 Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Suomijoje...........................................................................71
6.6. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Jungtinėje Karalystėje......................................................73
6.7. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Airijoje..............................................................................75
6.8 Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Lenkijoje.......................................................................... 76
6.8. Apibendrinimas.......................................................................................................................... 77
VII. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMOS STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR
GRĖSMIŲ APRAŠYMAI........................................................................................................................79
VIII. SIŪLYMAI, KURIOMIS KRYPTIMIS TOBULINTINA PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO
SISTEMA.............................................................................................................................................82
IX. REKOMENDACIJOS EFEKTYVAUS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMOS
FUNKCIONAVIMO MODELIAVIMUI......................................................................................................83
LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................................................................................................84
3
ĮVADAS
Ši ataskaita yra parengta remiantis 2011 m. kovo 14 d. sutartimi Nr. F5-
19(9.28)/1U-62 tarp biudţetinės įstaigos „Ugdymo plėtotės centras“ ir Bendraautorių
kolektyvo.
Ataskaitos tikslas – išanalizuoti Lietuvos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo
(toliau - PKT) sistemą. Siekiant šio tikslo remtasi moksliniais tyrimo pagrindais1,
empirinių tyrimų duomenimis, teisiniais dokumentais, uţsienio šalių ir tyrėjų asmenine
praktine patirtimi. Bendraautorių kolektyvas išanalizavo pedagogų kvalifikacijos
tobulinimo:
- prielaidas ir organizavimą reglamentuojančius teisės aktus, atliko kitų
dokumentų vertinimą;
- paslaugų teikimą vykdančių įstaigų, institucijų ir kitų PKT paslaugų teikėjų
aprašymus ir atliko jų funkcijų įvertinimą;
- paslaugų teikimą vykdančių specialistų rengimą ir atliko jų kvalifikacijos
įvertinimą;
- vadybinius ir edukacinius procesus bei atliko jų vertinimą;
- taikomus paslaugų kokybės vertinimo būdus bei priemones ir atliko jų
vertinimą;
- tendencijas ES šalyse ir atliko lyginamąjį situacijos vertinimą ES šalių
pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemų kontekste;
- sistemos stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes bei jas aprašė (SSGG
analizė).
Ataskaitoje taip pat pateikti:
- siūlymai, kuriomis kryptimis tobulintina PKT sistema;
- rekomendacijos efektyvaus PKT sistemos funkcionavimo modeliavimui.
Atsiţvelgiant į numatytus uţdavinius, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo
sistemos analizei atskleisti, taikyti šie metodai: teorinė analizė, antrinių duomenų analizė,
ekspertinis interviu, atvejo analizė.
Siekiant įvertinti kvalifikacijos tobulinimo sistemą 2011m. kovo - balandţio mėn.
analizuota:
viešojoje erdvėje pateikiamų (nacionalinių/regioninių) tyrimų ataskaitos;
viešai prieinamoje erdvėje (interneto svetainės) švietimo centrų ir kitų
kvalifikacijos kėlimo institucijų 2008, 2009, 2010 metų veiklos ataskaitos.
1 Pateikiamas ataskaitoje tyrimas grindţiamas humanistinėmis, socialinio konstravimo ir dalyvavimo,
pragmatizmo ir postmodernizmo teorinėmis nuostatomis
4
I. LIETUVOS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMĄ
REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ, KITŲ DOKUMENTŲ VERTINIMAI
1.1 Kvalifikacijos tobulinimo funkcijos turinys
Mokytojai, mokyklų vadovai ir mokytojų mokytojai yra pagrindiniai veiksniai,
nuo kurių priklauso švietimo ir mokytojų rengimo sistemos palaikymas ir tobulinimas. ES
švietimo ministrai bent tris kartus yra išdėstę, kas, jų manymu, yra mokytojų rengimo
sistemos tobulinimo prioritetai: aukšti kokybės standartai, profesionalumas ir veiksminga
parama.
Tikslas tobulinti švietimo sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją įtvirtintas Lietuvos
valstybinės raidos strategijoje. Dokumente paţymima, kad vienas iš uţdavinių mokslo ir
švietimo srityje – pertvarkyti ir išplėtoti pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo
sistemas, suderinti jas su švietimo tikslais ir uţdaviniais siekiant parengti mokytojus dirbti
ţinių visuomenėje.
Kitame dokumente (Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa,
2005) – numatoma tobulinti švietimo įstaigų pedagoginio personalo kvalifikaciją ir
įvykdyti kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką.
Mokymosi visą gyvenimą uţtikrinimo strategijoje (2004) teigiama, kad svarbu
sudaryti profesijos mokytojams galimybes nuolat, įvairiapusiškai tobulintis.
Lietuvoje 2004 m. vykdyto tyrimo „Mokytojų kvalifikacijos tobulinimosi
poreikių tenkinimas“ metu buvo nustatyta, kad kvalifikacijos tobulinimo paslaugas
teikiančių institucijų atstovai Lietuvos švietimo būklę apibrėţia kaip sparčiai gerėjančią:
mokytojų kvalifikacijos sistema decentralizuota, finansavimas siejamas su mokinio
krepšeliu, siūloma daug ir įvairių kvalifikacijos tobulinimo programų, kuriama mokymo
programų vertinimo metodika, padidėjęs kvalifikacijos tobulinimo sistemos finansavimas
ir kvalifikacijos tobulinimo renginių interaktyvumas. Neigiamais bruoţais laikomi:
nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo strategijos stoka, veiklos tarp skirtingų institucijų
nepasidalijimas, menka kvalifikacijos tobulinimo renginių kokybės kontrolė, kartais tik
formalus su atestacija siejamas mokytojų interesas dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo
renginiuose, nesutampantys mokytojų ir mokyklos administracijos interesai, ne visada
tikslingai panaudojamos kvalifikacijai tobulinti skirtos lėšos. (Švietimo būklės tyrimų
apţvalga. Valstybinės švietimo strategijos 2003−2012 metams ir Ekonominio
bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijų Lietuvai aspektu, 2008).
Pagrindiniai pedagogų kvalifikacijos tobulinimą reglamentuojantys teisės aktai
yra Darbo kodeksas, Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas (toliau – ŠĮ, priimtas 2011-03-
5
17), Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas (pagal ekonominių veiklų klasifikatorių
pedagogų kvalifikacijos tobulinimas yra neformaliojo suaugusiųjų švietimo sritis), Vietos
savivaldos įstatymas, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai. Pedagogų kvalifikacijos
tobulinimą įvairiais aspektais reglamentuoja per 50 įvairaus lygio nacionalinių teisės aktų
(įstatymų, Vyriausybės nutarimų, ministrų įsakymų, įskaitant švietimo ir mokslo ministro
įsakymu tvirtinamas programas, pvz., Vyriausybės patvirtinta programa „Dėl sanglaudos
skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo 2008 m. liepos 23 d. Nr. 787“; ŠMM
įsakymai „Dėl Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011-2013 metų
programos patvirtinimo 2011 m. kovo 1 d. Nr. V-350“; „Dėl Mokyklų tobulinimo
programos plius patvirtinimo 2010 m. rugsėjo 27 d. Nr. V-1607“ ir t.t.). Nors ŠĮ įteisinta
kvalifikacijos tobulinimo sąvoka, daugelyje Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentų
dar tebevartojamas sovietinis kvalifikacijos kėlimo 2 terminas (pvz., ministerijos skyrių
nuostatuose).
1.2 Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo reglamentavimas
ŠĮ nustato, kad „Pedagogas – asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009
metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją“,
o „Pedagogo kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripaţįstama
asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų
mokiniams ugdyti, visuma.“ ŠĮ taip pat apibrėţia, kad „kompetencija – gebėjimas atlikti
tam tikrą veiklą, remiantis įgytų ţinių, mokėjimų, įgūdţių, vertybinių nuostatų visuma“,
„kvalifikacija – teisės aktų nustatyta tvarka pripaţįstama asmens turimų kompetencijų arba
profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma“. Kadangi
pedagogo kompetencijos ir kvalifikacija yra specialiojo įstatymo subjektas, Lietuvos
piliečio ugdymas yra valstybės raidai ir visuomenės gerovei reikšminga veikla, o
„mokytojo, pagalbos mokiniui specialisto darbo uţmokestis priklauso nuo išsilavinimo,
pedagoginio darbo staţo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo“ (ŠĮ 68 str.),
darbo uţmokestis pagal mokinio krepšelio metodiką mokamas iš esmės iš valstybės
biudţeto, kvalifikacijos tobulinimo kokybė turėtų būti vertinama (pamatuojama)
valstybės mastu.
Mokytojo profesinės veiklos pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio,
pagrindinio, vidurinio, atitinkamas specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo
vaikų švietimo programas kompetencijų grupes, kompetencijas, gebėjimus reglamentuoja
2 Šis terminas vartojamas ir Darbo kodekse
6
švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. ISAK-54 „Dėl Mokytojo
profesijos kompetencijos aprašo patvirtinimo“. Šiame teisės akte nustatyta, kad mokytojo
profesijos kompetencijos apima bendrakultūrinę, profesines, bendrąsias ir specialiąsias
kompetencijas. Dokumente detaliai atskleidţiama, kas įeina į šias kompetencijas. Toks
dokumentas yra veiklos orientyras mokytojų švietimo centrams ir kitoms kvalifikacijos
tobulinimo (toliau – KT) programas teikiančioms įstaigoms.
ŠĮ 23 straipsnis „Pagalba mokyklai ir mokytojui“ nustato KT kaip pagalbos
mokyklai ir mokytojui funkciją:
1. Pagalbos mokyklai ir mokytojui paskirtis – teikti informacinę, ekspertinę,
konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir
skatinančią mokyklos veiklos tobulinimą ir mokytojo profesinį tobulėjimą.
2. Mokyklai ir mokytojui padedama tobulinti veiklą, siekti geresnės švietimo
kokybės konsultuojant, atliekant mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą ir išorinį
vertinimą bei sudarant sąlygas mokytojams tobulinti kvalifikaciją.
3. Pagalbą mokykloms ir mokytojams teikia psichologinės, specialiosios
pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, kvalifikacijos
tobulinimo, visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai, profesinės asociacijos ir kiti
asmenys.
4. Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra sudedamoji
neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalis. Valstybinių (išskyrus aukštųjų mokyklų
darbuotojus) ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacija
tobulinama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais nuostatais.
5. Kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo ir mokslo ministro
nustatyta tvarka akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.
Pedagogų KT sistemos funkcionavimui ir plėtrai aktuali yra dar viena Švietimo
įstatymo pakeitimo įstatymo nuostata, išdėstyta 49 straipsnyje „Mokytojo teisės ir
pareigos“:
„Mokytojas turi teisę (...) ne maţiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti
kvalifikacijos tobulinimo renginiuose“.
Naujasis Įstatymas įtvirtino ir naują ŠMM įgaliojimą PKT srityje (56 straipsnis):
„tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų
pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo
ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos
mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo
reglamentą“. Tai reiškia, kad mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą
7
organizuojančių skyrių vedėjų KT susiejamas su atestacija ir veiklos vertinimu per
tam tikrą laikotarpį (per penkerius metus).
Nauja nuostata taip pat išdėstyta ŠĮ 68 straipsnio 4 dalyje: „Valstybinės (išskyrus
aukštąsias mokyklas) ir savivaldybės mokyklos vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdymą
organizuojančio skyriaus vedėjo vadybinės kvalifikacinės kategorijos nustatomos ir šių
asmenų veiklos atitikties įgytai kvalifikacinei kategorijai vertinimas atliekamas kas
penkeri metai, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacinės kategorijos
nustatomos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
Vyriausybės 2001 m. birţelio 27 d. nutarimas Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio
lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“ nustato, kad „Mokyklos skirtas
mokinio krepšelio lėšas naudoja šioms mokymo reikmėms tenkinti: (...) „mokytojų ir kitų
ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti“. Numatyta mokinio
krepšelio dalis pedagogų kvalifikacijai tobulinti turėtų atitikti ŠĮ 49 straipsnio nuostatą
„Mokytojas turi teisę:“ (...) „ne maţiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos
tobulinimo renginiuose“.
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 5 d. nutarimą
Nr. 1298 „Dėl Neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos, informacijos apie neformaliojo
suaugusiųjų švietimo programas ir teisės uţsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu“
(Ţin., 1998, Nr. 98 -2721), švietimo ir mokslo ministras 1999 m. gruodţio 24 d. įsakymu
Nr. 1279 patvirtino Teisės uţsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu įgijimo tvarką.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigos teisę uţsiimti neformaliuoju suaugusiųjų
švietimu įgyja jas įregistravus Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės
registre.
Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įvardytus PKT
nuostatus 2007 kovo 29 d. yra patvirtinęs švietimo ir mokslo ministras, vadovaudamasis ir
anksčiau galiojusia tokia pat Švietimo įstatymo nuostata, ir vykdydamas Vyriausybės 2006
metų geguţės 26 d. nutarimu patvirtintą Valstybinę pedagogų rengimo ir kvalifikacijos
tobulinimo pertvarkos programą.
PKT nuostatuose išaiškintos pagrindinės dalykui reikalingos sąvokos. Šiuose
nuostatuose atkartota Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo formuluotė, kad kvalifikacijos
tobulinimas yra neformalusis švietimas ir savišvieta, kuriais siekiama įgyti, plėtoti
profesinei veiklai reikalingas kompetencijas. Tokia sąvokos apibrėţtis atveria labai plačias
kvalifikacijos tobulinimo programų turinio ir formų galimybes. Be kita ko, įvedamos
tokios sąvokos kaip edukacinė išvyka (išvyka, kurios metu vykdoma kvalifikacijos
tobulinimo programa ir įgyjamos, plėtojamos kompetencijos), stažuotė (veikla, vykdoma
8
pagal kvalifikacijos tobulinimo programą, kuria siekiama įgyti ar plėtoti praktinės veiklos
kompetencijas, įgyti praktinės patirties).
Tokia sąvokų plėtra atitinka šiuolaikinį poţiūrį į pedagogų profesinį tobulėjimą:
jis turėtų būti grindţiamas konstruktyviu, o ne transmisiniu orientavimo modeliu; profesinį
tobulėjimą sąlygoja ir visapusiškas kultūrinis mokytojų augimas, o ne tik profesinių
įgūdţių tobulinimas.
Švietimo ir mokslo ministerija, kaip švietimo politikos įgyvendintoja, nustato
tokius PKT uţdavinius:
- tenkinti valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui,
ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų
kvalifikacijos tobulinimo poreikius gauti kokybiškas kvalifikacijos tobulinimo paslaugas,
sudaryti sąlygas dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, ir skatinti įgytas ţinias ir
gebėjimus aktyviai taikyti praktinėje veikloje, didinti jų atsakomybę uţ ugdymo kokybę,
plėtoti profesinį bendradarbiavimą ir gerosios darbo patirties sklaidą.
Kartu sistemai išlieka uţdavinys racionaliai (efektyviai, veiksmingai) naudoti
lėšas.
PKT organizuoja ir vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos,
Ugdymo plėtotės centras ir kitos Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldţios institucijos,
savivaldybių administracijos, kvalifikacijos tobulinimo institucijos (švietimo centrai,
tęstinių studijų institutai ir kt.) ir laisvieji mokytojai, turintys teisę vykdyti PKT programas.
PKT sistemoje Švietimo ir mokslo ministerija yra atsakinga uţ PKT kryptis;
pavaldţių PKT institucijų išlaikymą; valstybiniu mastu svarbių kvalifikacijos tobulinimo
programų vykdymą.
Matyt, tikintis, kad ŠĮ bus priimtas gerokai anksčiau (o ne 2011-03-17, kaip iš
tiesų atsitiko), 2010 m. buvo parengtas naujos redakcijos Valstybinių ir savivaldybių
mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų,
mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų projektas.
Naujojoje Nuostatų redakcijoje paliekamos tik kelios sąvokos, vartotos ir 2007
redakcijoje, tačiau pridėtas priedas (Nuostatų priedas 1), kuriame išvardyta 17 PKT formų
(ankstesniuose nuostatuose – 5) ir sąrašas pateikiamas kaip nebaigtinis. Taip
liberalizuojamos PKT formos ir dar kartą patvirtinama edukologų nuostata, kad pedagogai
tobulina savo profesines kompetencijas labai įvairiomis formomis, o tradiciniai seminarai
ir kursai yra gūdi praeitis ir gali būti prasmingi nebent naujai švietimo faktografijai
perduoti. Remiantis ŠĮ nuostatomis dėl valstybės, savivaldybių ir švietimo savivaldos
institucijų, mokyklų bendruomenių teisės atitinkamai inicijuoti PKT programas, projektus,
9
galima daryti išvadą, kad PKT yra visiškai atvira sistema, kurią reguliuoja tik
finansavimo galimybės ir kokybės reikalavimai.
Nuostatų projekte trumpiau apibrėţiamas PKT tikslas, o apibrėţime švietimą
keičia ugdymo sąvoka. Toks PKT tikslo siaurinimas sietinas su, naujos institucijos –
Ugdymo plėtotės centro, atsiradusio sujungus tris įstaigas, - pavadinimo pateisinimu.
Kaip ir dabar galiojančiame dokumente numatyta palikti tuos pačius 4 PKT
uţdavinius. Keičiasi tik formuluočių gramatinė stilistika.
Kai kurios naujų nuostatų formuluotės susieja neformalųjį suaugusiųjų švietimą
su formaliuoju švietimu: „Neformaliojo švietimo būdu asmens įgyta kompetencija gali būti
pripaţįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta arba aukštosios mokyklos nusistatyta tvarka.“ (Nuostatų
projekto 17 d.)
Formalizuojama PKT trukmė: „Į kvalifikacijos tobulinimo trukmę įskaičiuojamas
kvalifikacijos tobulinimo laikas, kurį Vadovai ir Mokytojai gali patvirtinti kvalifikacijos
tobulinimo paţymėjimais ir paţymomis“ (Nuostatų projekto 18 d.). Tokią formuluotę
suponuoja Darbo kodekso 143 straipsnio „Darbo laiko struktūra“ nuostata, kad „Į darbo
laiką įeina“ (...) „kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose“. Todėl laikas,
praleistas PKT, turi būti pagrindţiamas dokumentais.
Tikėtina, kad Nuostatų projektas bus tobulinamas atsiţvelgiant į naujojo ŠĮ
nuostatas, tačiau esminės kaitos čia neturėtų būti, kadangi sistemos funkcionavimas
nusistovėjęs, o pagrindinės nuostatos (išskyrus dvi anksčiau minėtas) dėl PKT
Švietimo įstatyme liko nepakitusios.
1.3 Kvalifikacijos tobulinimo funkcijos realizavimas
Uţ PKT sistemos formavimą ir koordinavimą atsako ŠMM įstaiga – Ugdymo
plėtotės centras. Šis centras „organizuoja ir atlieka pedagogų/andragogų kompetencijų
tobulinimo programų bei jas įgyvendinančių institucijų ekspertinį vertinimą ir
akreditavimą“; „uţtikrina kvalifikacijos tobulinimo duomenų pedagogų/andragogų
kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registre valdymą“ (Ugdymo plėtotės centro
nuostatai).
Tiesiogiai uţ PKT Ugdymo plėtotės centre atsako Kvalifikacijos tobulinimo ir
kompetencijų skyrius (toliau – KTKS). Jo uţdaviniai yra uţtikrinti mokyklų vadovų, jų
pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos
mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų ir institucijų, vykdančių PKT
10
programas, veiklos kokybę; daryti įtaką mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui,
ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų
atestacijos kokybei; uţtikrinti konsultantų rengimo, KT atskaitomybės ir veiklos tęstinumo
prieţiūrą.
KTKS organizuoja ir vykdo PKT programų ekspertinį vertinimą ir akreditaciją
(PKT nuostatuose rašoma „akreditavimą“); institucijų, vykdančių PKT programas, išorinį
vertinimą ir akreditaciją; organizuoja praktinės veiklos vertinimą; dalyvauja rengiant ir
įgyvendinant PKT modelį; organizuoja ir vykdo švietimo konsultantų rengimą ir KT,
atlieka jų veiklos vertinimą ir nustato veikos tęstinumą; teikia konsultacinę ir metodinę
pagalbą, rengia ir atnaujina metodinę medţiagą; registruoja akredituotas ir prilygintas
akredituotoms programas AIKOS interneto svetainėje; vykdo švietimo konsultantų
atskaitomybės ir veiklos tęstinumo prieţiūrą, tvarko duomenų bazę; rengia pasiūlymus dėl
švietimo kokybės uţtikrinimo priemonių įgyvendinimo; inicijuoja, rengia ir vykdo
kvalifikacijos tobulinimo programas ir projektus bei kitas priemones, uţtikrinančias
pedagogų KT, atestacijos procesų veiksmingumą; dalyvauja kitose veiklose.
Kitos PKT institucijos turi teisę, pareigą ir atsakomybę tirti ir analizuoti PKT
poreikius; rengti PKT programas ir organizuoti PKT renginius. PKT įstaigos turi viešai
skelbti informaciją apie vykdomas programas ir jų akreditavimą, organizuojamus
renginius. PKT įstaigos turi tirti programų ir renginių veiksmingumą, jų poveikį darbo
kokybei. Tokia nuostata nėra lengvai realizuojama, kadangi reikalauja didelių finansinių,
laiko ir intelektualinių išteklių, kurių neretai savivaldybių PKT įstaigos gali ir neturėti.
Teisę užsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu biudţetinės įstaigos, labdaros
ir paramos fondai, viešosios įstaigos, asociacijos, įmonės, įgyja jų steigimą
reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, savo įstatuose įrašiusios Ekonominės
veiklos rūšių klasifikatoriuje nustatytą veiklą „80.42.30. Kvalifikacijos tobulinimas“.
Politinės partijos ir visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės ir
bendrijos, profesinės sąjungos ir kiti juridiniai asmenys teisę uţsiimti neformaliuoju
suaugusiųjų švietimu įgyja teisės aktų nustatyta tvarka, savo įstatuose ar juos
atitinkančiuose dokumentuose įrašiusios neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklą.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdytojai gali išduoti neformaliojo
suaugusiųjų švietimo paţymėjimus, patvirtinančius dalyvavimą neformaliojo suaugusiųjų
švietimo programoje ir jos baigimą, išskyrus išsilavinimo, tam tikros jo pakopos ar
reglamentuoto modulio baigimą arba kvalifikacijos įgijimą. Tokie paţymėjimai gali būti
pripaţįstami juridinių ir fizinių asmenų, jei jų pripaţinimas kitaip nereglamentuojamas
11
teisės aktais. Tačiau remdamosis tokiais paţymėjimais formaliojo švietimo ar studijų
institucijos negali išduoti valstybės pripaţįstamų diplomų ar paţymėjimų.
1.4 Kvalifikacijos tobulinimo valstybinis matmuo
Šiuo metu valstybinio masto PKT sistemos nėra. Nuolatinio PKT funkcija yra
visiškai decentralizuota – perleista nevyriausybinėms organizacijoms ir savivaldybių
švietimo centrams. Bendrojo ugdymo, profesinės ir aukštosios mokyklos teisę uţsiimti
neformaliuoju suaugusiųjų švietimu (taigi ir PKT) įgyja jų veiklą reglamentuojančių teisės
aktų nustatyta tvarka įsteigusios neformaliojo suaugusiųjų švietimo padalinius (skyrius,
grupes ir t.t.). O tokių centrų, padalinių PKT programų pasiūla priklauso nuo centrų
problemos supratimo, galimybių, pedagogų bendruomenės paklausos, kuri, nėra
kvalifikuotai tiriama. Dėl ekonominių aplinkybių siūlomos programos yra tik trumpalaikės
(nuo kelių valandų iki vienos dienos), išskyrus kai kuriuos labai retus atvejus, arba skirtos
vadinamiesiems konsultantams, kurie, patys būdami pedagogai ir turėdami pilną mokytojo
krūvį, kolegoms tiraţuoja kursuose įgytas ţinias.
Centralizuotai įgyvendinami tik tam tikri ugdymo plėtotės projektai, kuriuose yra
ir PKT segmentas.
Asmenų, norinčių tobulinti kvalifikaciją, ir darbdavių, švietimo įstaigų, viešojo
administravimo subjektų bei kitų juridinių asmenų informaciniams poreikiams tenkinti,
teikti patikimą ir aktualią informaciją apie KT galimybes švietimo ir mokslo ministro 2007
m. gruodţio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2524 „Dėl Kvalifikacijos tobulinimo programų ir
renginių registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradţios nustatymo“ įsteigtas
Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registras. Jo paskirtis – registruoti
nustatytus objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti jų duomenis ir teikti
informaciją apie registro objektus fiziniams ir juridiniams asmenims. Registro duomenys
kaupiami vienoje registro duomenų bazėje.
Pagal šį įsakymą „kvalifikacijos tobulinimo institucija – švietimo įstaiga ar
įstaiga, įmonė, organizacija, kuriai švietimas nėra pagrindinė veikla, vykdanti
kvalifikacijos tobulinimo programas.“ „Kvalifikacijos tobulinimo programa – ţinių ir
gebėjimų plėtojimo planas ir jo įgyvendinimo projektas, apibrėţtas mokymosi ar
lavinimosi tikslais, šių tikslų sąlygotu turiniu, įgyvendinimo eiliškumu, mokymosi
metodais ir priemonėmis, baigusiajam neišduodant dokumento, patvirtinančio išsilavinimo
arba kvalifikacijos įgijimą.“
„Kvalifikacijos tobulinimo renginys – renginys, kurio metu mokoma pagal
kvalifikacijos tobulinimo programą.“ Registro tvarkymo įstaigos yra kvalifikacijos
12
tobulinimo institucijos, Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras ir Švietimo
informacinių technologijų centras.
Čia aptartas dokumentas detaliai reglamentuoja registro tvarkybą. Kokybės
reikalavimus KT programoms ir renginiams nustato kiti, jau anksčiau (p. 2, 4, 5) aptarti
teisės aktai. Atkreiptinas dėmesys, kad tais pačiais metais to paties ministro patvirtintuose
dokumentuose tokios sąvokos kaip kvalifikacijos tobulinimo institucija, kvalifikacijos
tobulinimo programa, kvalifikacijos tobulinimo renginys apibrėţiamos nevienodai.
1.5 Kvalifikacijos tobulinimo europinis matmuo
Lietuvos pedagogų profesinių kompetencijų sąsajas su europietiškais pedagogų
kompetencijų standartais formalizavo jau minėtas (p. 5) švietimo ir mokslo ministro 2007
m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-54 patvirtintas Mokytojo profesijos kompetencijos
aprašas. Jame nustatyta keturios kompetencijų grupės.
- bendrakultūrinė kompetencija – ţinios, įgūdţiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos
ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą ţmogaus veiklą konkrečioje(-iose)
kultūroje(-ose);
- profesinės kompetencijos – mokytojo ţinios, įgūdţiai, gebėjimai, vertybinės
nuostatos, poţiūriai ir kitos asmeninės savybės, reikalingos sėkmingai bendrajai ugdymo
veiklai, jos nespecifikuojant pagal ugdymo turinio koncentrus/sritis;
- bendrosios kompetencijos – ţinios, įgūdţiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos,
poţiūriai, kitos asmeninės savybės, reikalingos mokytojo veiklai ir galimos perkelti iš
vienos rūšies veiklos į kitą;
- specialiosios kompetencijos – mokytojo ţinios, įgūdţiai, gebėjimai, vertybinės
nuostatos, poţiūriai ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą jo veiklą
konkrečiame ugdymo turinio koncentre/srityje.
Rengiant šį dokumentą remtasi plačia Europos šalių pedagogų kvalifikacijų ir
kompetencijų tyrimų patirtimi. Kartu šios nuostatos atliepia ŠĮ nuostatas,
reglamentuojančias mokytojų kompetencijas, švietimo ir ugdymo programų tikslus.
Detalus kiekvienos iš čia cituotų kompetencijų grupių išskleidimas yra ir programa PKT
institucijoms rengiant savo PKT programas.
Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. sausio 23 d.
įsakymą Nr. ISAK-109 „Dėl institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių
specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos“ svarbiausias
uţdavinys: „6.1. uţtikrinti, kad valstybės biudţeto lėšos, skiriamos mokytojų ir švietimo
pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijai tobulinti, būtų naudojamos tik toms
13
Institucijoms, kurių veikla atitinka sutartinius kokybės rodiklius“. Sutartinių reikalavimų
kriterijus suponuoja išvadą, kad negali būti jokios korekcijos pagal dienos aktualijas, staiga
iškilusį poreikį arba paaiškėjusius tyrimo duomenis. Dėl to paradoksaliai skamba ir kitas to
pačiu įsakymu patvirtintas kriterijus: „7.1. aktualumas – įsivertindama Institucija pasirenka
sutartinius, sau aktualius veiklos vertinimo kriterijus ir rodiklius pagal veiklos sritis ir jų
dalis“. Jeigu vertinimo kriterijus yra aktualus „sau“, tai su kuriuo subjektu dėl jo gali būti
sutarta?
Visoje socialinėje srityje, taigi ir KT sistemoje, vis daugiau svorio tenka iš anksto
parašytiems kriterijams, vertinimo normoms, bet vis maţiau lieka personalinės
atsakomybės, personalinio vertinimo. O juk mokytojo darbas yra visiškai personifikuotas.
Ţinoma, demokratinėje šalyje vertinimo kriterijai turi būti aiškūs ir skaidrūs. Ir tai
yra įmanoma pasiekti matuojant konkrečiais laiko, lėšų matais. Tačiau, pasak T. Guskey,
beveik neįmanoma pamatuoti kvalifikacijos tobulinimo programos įtakos mokytojo
konkrečiai pamokai. Mokytojo profesinis tobulėjimas yra labai individualus, gal net,
galima sakyti, intymus procesas, priklausantis nuo daugybės veiksnių, vienas jų - ţmogaus
charakteris. PKT negalima matuoti tais pačiais matais, kuriais matuojamas inţinierių,
dispečerių, chirurgų ar kitų profesijų specialistų kvalifikacijos tobulinimas (tobulėjimas).
1.6 Apibendrinimas
Kvalifikacijos tobulinimą organizuoja ir vykdo Švietimo ir mokslo ministerija,
Ugdymo plėtotės centras, kvalifikacijos tobulinimo institucijos, mokyklos ir kiti švietimo
teikėjai, turintys teisę vykdyti kvalifikacijos tobulinimą.
Išnagrinėjus Švietimo ir mokslo ministerijos ir jos skyrių nuostatus matyti, kad
nėra nė vieno padalinio (taigi ir pareigūno), kuriam būtų priskirta pareiga ir atsakomybė
koordinuoti visą pedagoginių darbuotojų KT. Tik Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo
departamento Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus nuostatuose įrašyta, kad
skyrius „koordinuoja švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos kėlimą“. Kitų padalinių
nuostatuose įrašyta tik pareiga pagal kompetenciją dalyvauti nustatant PKT prioritetus,
rengiant PKT reglamentuojančius teisės aktus.
Per paskutinį dešimtmetį pedagogų kvalifikacijos tobulinimas įvairiais aspektais
– siauriau ar plačiau – tiriamas nuolat, kartais po keletą tyrimų per metus, ir švietimo ir
mokslo ministerijos uţsakymu, ir universitetų iniciatyva, ir doktorantų, ir magistrantų. Vis
dėlto tų tyrimų išvados turėtų būti vertinamos labai atsargiai. Susidaryti patikimą vaizdą,
remiantis tais tyrimais, būtų labai drąsu.
14
Lietuvoje veikia tankus PKT tinklas. PKT įstaigos teikia labai įvairias PKT
paslaugas. Veikia ir specializuoti, ir „plataus profilio“ centrai. Tačiau nėra trumpos ir
aiškios koncepcijos – kokio pedagogų KT reikia ir ko šaliai reikia iš pedagogų KT. Taigi
analizuojant 2011 metų PKT sritį reglamentuojančius dokumentus, viešai prieinamas PKT
institucijų programas, deja, vėl galima pakartoti tai, kas buvo šio teksto pradţioje įvardyta
kaip neigiami bruoţai.
Nepaisant kai kurių kritiškų pastabų, reikia pripaţinti, kad remiantis tarptautiniais
tyrimais Lietuvos PKT vertintinas (ir yra vertinamas) kaip finansuojamas gana dosniai. Tai
yra viena iš stipriųjų KT sistemos funkcionavimo patirčių3.
3 http://ec.europa.eu/education/school-education/doc/talis/report_en.pdf
15
II. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGŲ TEIKIMĄ VYKDANČIŲ
ĮSTAIGŲ, INSTITUCIJŲ IR KITŲ PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGŲ
TEIKĖJŲ APRAŠYMAI IR FUNKCIJŲ ĮVERTINIMAS
2.1 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikimo organizavimas
nacionaliniame lygmenyje
Švietimo ir mokslo ministerija nustato prioritetines mokyklų vadovų ir
mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kryptis; numato ir skiria lėšų pavaldţioms
kvalifikacijos tobulinimo institucijoms išlaikyti; inicijuoja nacionalinių kvalifikacijos
tobulinimo programų rengimą ir vykdymą bei tam skiria tikslinių lėšų.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2011–2013 metų
strateginiame veiklos plane4 numatytos šios su pedagogų kvalifikacija susijusios
priemonės:
- parengti ir įgyvendinti neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų ir
kvalifikacijos pripaţinimo koncepciją;
- parengti ir patvirtinti koncepciją, pagal kurią mokyklos vadovas turės teisę
kas septyneri metai suteikti mokytojui galimybes darbo metu (iki vienų metų) tobulinti
kvalifikaciją ar / ir plėtoti kūrybinę veiklą;
- sukurti naujus mokytojų ir mokyklų vadovų veiklos vertinimo kriterijus bei
tvarką;
- parengti ir patvirtinti naują mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos
modelį
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos
įgyvendinimo priemonių, uţ kurių vykdymą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija,
įgyvendinimo planu (2009)5 iki 2011 metų turėjo būti parengta ir įgyvendinta neformaliojo
ugdymo būdu įgytų kompetencijų ir kvalifikacijos pripaţinimo koncepcija bei parengtas ir
patvirtintas naujas mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos modelis.
Taigi, nors iš esmės nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo funkcija yra
decentralizuota – perleista savivaldybių švietimo centrams, nevyriausybinėms
organizacijoms, tačiau Šveitimo ir mokslo ministerijai išlieka prioritetų nustatymo, lėšų
paskirstymo funkcijos.
Ugdymo plėtotės centro nuostatuose (2011)6 nurodoma, jog centras,
įgyvendindamas jam pavestus uţdavinius, formuoja ir koordinuoja nuolatinio
4 http://www.smm.lt/veikla/docs/org_isa_SP_2011-2013.pdf
5 http://www.smm.lt/veikla/docs/lrv/08-12/Isakymas-1priedas%2005-05.pdf
6 http://www.upc.smm.lt/veikla/UPC_nuostatai.pdf
16
(nepertraukiamo) mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, organizuoja ir atlieka
pedagogų/andragogų kompetencijų tobulinimo programų bei jas įgyvendinančių institucijų
ekspertinį vertinimą ir akreditavimą. Išskirtinos ir kitos dvi šio centro funkcijos: teikti
konsultacines paslaugas ir pagalbą švietimo bendruomenei bei socialiniams partneriams ir
uţtikrinti kvalifikacijos tobulinimo duomenų pedagogų/andragogų kvalifikacijos
tobulinimo programų ir renginių registre valdymą. Ugdymo plėtotės centras yra paskelbęs
institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos
tobulinimą, sąrašą (regioniniai ir universitetų švietimo centrai) kuriame išvardintos 58
institucijos (47 akredituotos), taip pat kitų institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo
pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą sąrašą (21 institucija, 4
akredituotos)7. Šios institucijos tinklalapyje yra skelbiamas ir akredituotų PKT institucijų
sąrašas8. Kvalifikacijos tobulinimo programos kuriamos ir naujos kvalifikacijos tobulinimo
galimybės sudaromos vykdant ES SF projektus9.
ŠMM padalinys Švietimo informacinių technologijų centras10
nuostatuose
nurodo, jog organizuoja ir koordinuoja pedagogų, švietimo įstaigų darbuotojų
kvalifikacijos tobulinimo renginius, susijusius su informacinėmis technologijomis diegiant
ir naudojant duomenų bazes, registrus, informacines sistemas; inicijuoja, koordinuoja ir
vykdo Lietuvos bei tarptautinius informacinių technologijų diegimo ir pedagogų
kvalifikacijos tobulinimo projektus; teikia metodinę paramą valstybės ir savivaldybių
mokytojų švietimo centrams tobulinant pedagogų kvalifikaciją, susijusią su informacinių
technologijų diegimu.
Švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo renginių organizavimas
nurodomas kaip viena iš Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro
veiklos funkcijų11
. Panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo
finansavimo 2007–2013 metams skirtas lėšas ji vykdoma įgyvendinant Nacionalinės
bendrojo lavinimo Mokyklų tobulinimo programos plius projektus12
. Pedagogų
kvalifikacijos tobulinimo programų vykdomas yra projektų „Alternatyvus ugdymas
švietimo sistemoje“13
(5 kvalifikacijos ugdymo programos), „Besimokančių mokyklų
tinklai“14
ir “ Lyderių laikas”15
veiklų dalis.
7 http://www.upc.smm.lt/suzinokime/vertinimas/programos/
8 http://www.upc.smm.lt/suzinokime/vertinimas/programos/Akredituotu_instituciju_sarasas_2011.pdf
9 http://www.upc.smm.lt/projektai/
10 http://www.ipc.lt/?page_id=43
11 http://www.sac.smm.lt/
12 http://www.sac.smm.lt/index.php?id=20c
13 http://www.alternatyvusugdymas.lt/
14 http://www.sac.smm.lt/index.php?id=21f
15 http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/
17
Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra savo veiklos funkcijose nurodo, kad
tiria kvalifikacijos tobulinimo poreikius, rengia ir įgyvendina Mokyklų veiklos kokybės
išorės vertintojų kvalifikacijos tobulinimo programas ir projektus16
.
Nacionalinis egzaminų centras17
, kaip pagalbą mokiniui, mokytojui, mokyklai
teikianti švietimo įstaiga, organizuoja brandos egzaminų, vykdo testų vertintojų
parengimą, jų kvalifikacijos tobulinimą. 2006-2008 m. įgyvendintas projektas "Brandos
egzaminų kokybės sistemos plėtra", kurio metu organizuoti mokymai BE uţduočių
rengėjams. Surengta 18 teorinių-praktinių seminarų, kuriuose dalyvavo 492 mokytojai18
.
2011 m. Nacionalinis egzaminų centras vykdo projektą „Pagrindinio ugdymo pasiekimų
patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas“, įgyvendinamą pagal 2007–2013
m. Ţmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą
gyvenimą“ VP1-2.1-ŠMM-01-V priemonę „Švietimo kokybės uţtikrinimo ir stebėsenos
sistemų stiprinimas“, kurio metu organizuojami mokymai mokyklų komandoms (ne
maţiau 2 mokytojai ir administracijos atstovas, atsakingas uţ Brandos egzaminų
organizavimą mokykloje)19
.
2.2 Savivaldybių lygmens institucijos, vykdančios pedagogų kvalifikacijos
tobulinimą
Arčiausiai mokyklų esančių savivaldybių švietimo centrų nuostatuose20
įvardinamos šios funkcijos:
- poreikių tyrimo (tiria kvalifikacijos tobulinimo, perkvalifikavimo, kitų
švietimo paslaugų poreikius);
- kvalifikacijos tobulinimo organizavimo ir vykdymo (organizuoja
kvalifikacijos tobulinimo renginius (kursus, seminarus, paskaitas, konferencijas,
mokomąsias – paţintines ekskursijas, konkursus ir kt.); organizuoja mokytojų, auklėtojų ir
kitų švietimo įstaigų darbuotojų perkvalifikavimą, dalykinį tobulinimąsi, staţuotes;
išduoda kvalifikacijos tobulinimo renginių baigimo paţymėjimus asmenims,
dalyvavusiems renginiuose bei įvykdţiusiems kvalifikacijos tobulinimo programos
reikalavimus; rengia arba siūlo kitų parengtas kvalifikacijos tobulinimo programas, rengia
ir dalyvauja projektuose bei konkursuose)
16
http://www.nmva.smm.lt/index.php?id=36 17
http://www.egzaminai.lt/45/ 18
http://www.egzaminai.lt/49/ 19
http://www.egzaminai.lt/49/ 20
http://kaisiadoriuskpc.lt/apie_centra/nuostatai/nuostatai.htm ; http://www.kpskc.lt/content/view/66/61/ ;
http://www.krsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=52&Itemid=54 ;
http://sc.moletai.lt/dokumentai/SCnuostatai.pdf ; ir kt.
18
- gerosios patirties sklaidos (sudaro galimybes kaupti ir skleisti gerąją
profesinę patirtį; koordinuoja rajono švietimo darbuotojų metodinių būrelių ir rajono
mokytojų metodinės tarybos veiklą; rengia gerosios patirties sklaidos, dalykines, kūrybines
ir kitas parodas);
- bendradarbiavimo (palaiko ir plėtoja ryšius su šalies ir uţsienio šalių
kvalifikacijos tobulinimo ir kitomis institucijomis).
Nors nuostatuose įvardintų švietimo centrų funkcijų vykdymas atsispindi ir kai
kurių centrų veiklos programose21
bei ataskaitose22
, visgi atliktų tyrimų23
24
analizė leidţia
daryti prielaidą, kad kol kas šios nuostatuose įvardijamos funkcijos nėra pilnai
realizuojamos. Daţniausiai šios įstaigos yra matomos kaip informaciją apie pasiūlą
susisteminančios ir mokyklų bendruomenėms pateikiančios organizacijos, kiek rečiau kaip
organizuojančios konkrečius renginius. Savivaldybių šveitimo centrų internetiniuose
puslapiuose pateiktos informacijos analizė patvirtina ir kitą minėtame tyrime suformuluotą
prielaidą, kad centrų veikla yra labai skirtinga ir nelygiavertė. Tyrimų analizė rodo, kad
centruose nemaţai konkurencijos apraiškų. Bendradarbiavimą tarp centrų bandoma
stiprinti per Lietuvos Švietimo centrų darbuotojų asociacijos veiklą25
.
Pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai savivaldybių centrai (veiklos sritis
– švietimo pagalba), remiantis nuostatais, organizuoja mokytojų ir švietimo pagalbą
teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo renginius (konkursus, seminarus, paskaitas
ir kt.); inicijuoja arba siūlo kitų parengtas kvalifikacijos tobulinimo programas, rengia
projektus, dalyvauja juose, organizuoja dalykinį švietimo darbuotojų tobulinimąsi,
staţuotes bei kultūrinį švietimą; sudaro galimybes pedagoginės patirties sklaidai, uţmezga
bei palaiko ryšius su šalies ir uţsienio šalių kvalifikacijos tobulinimo institucijomis,
dalyvauja kvalifikacijos tobulinimo institucijų veikloje; teikia metodinę bei konsultacinę
paramą26
.
21
http://www.kpkc.lt/nauja/index.php?page=programos; http://marijampolesc.w3.lt/page17.php;
http://sc.moletai.lt/fr_programos.htm; http://www.ppsc.lt/; http://www.psc.visiems.lt/;
http://www.sirvintusc.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=144&Itemid=123 ir kt. 22
http://kaisiadoriuskpc.lt/apie_centra/veiklos_ataskaitos/ataskaitos.htm;
http://www.kpkc.lt/nauja/index.php?page=programos; http://marijampolesc.w3.lt/page17.php;
http://sc.moletai.lt/fr_programos.htm 23
Pagilintų interviu su ekspertais ir fokusuotų grupinių diskusijų su mokytojais ir mokyklų administracijos
atstovais rezultatų apţvalga/ Projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos
plėtra“- Vilnius: UAB “RAIT“, 2011. 24
Bakšienė J. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas decentralizacijos sąlygomis: Magistro darbas:
Edukologija / Švietimo vadyba. – Vilnius: VPU, 2010 – prieiga per internetą:
http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100702_112625-88267/DS.005.0.01.ETD 25
http://lt-lt.facebook.com/pages/Lietuvos-švietimo-centrų-darbuotojų-asociacija/ 26
http://www.ignalinospmmmc.lt/; http://www.pmmmc.puslapiai.lt/Apie%20centra.html;
http://www.palangospmmmc.lt/index.php?page=apie_pmmc;
19
Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Meninio ugdymo pedagogų
kvalifikacijos tobulinimo centras27
organizuoja kvalifikacijos tobulinimo renginius
muzikos, dailės ir choreografijos pedagogams, kaupia ir skleidţia Lietuvos bei uţsienio
meno institucijų pedagoginę ir metodinę patirtį. Centras organizuoja seminarus, kuriuos
veda Lietuvos aukštųjų mokyklų lektoriai, mokytojai praktikai ir ţymūs uţsienio meninio
ugdymo pedagogai. Skatindamas mokytojus tobulinti savo profesinius įgūdţius bei
kompetenciją ir įgyti praktinę veiklą atitinkančią kvalifikacinę kategoriją, Centras rengia
mokyklos pedagogų atestaciją.
2.3 Profesinių kompetencijų tobulinimo paslaugas teikiantys aukštųjų
mokyklų padaliniai
Profesinių kompetencijų tobulinimo ir ugdymo paslaugas teikiantys universitetų
padaliniai (Klaipėdos universiteto tęstinių studijų institutas, VPU Profesinių kompetencijų
tobulinimo institutas, Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institutas, VDU Švietimo studijų
centras, Kauno Technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukacinės
kompetencijos centras ir kt.) organizuoja ir plėtoja įvairių sričių specialistų, tame tarpe ir
pedagogų, profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo paslaugas. Atliekami
kvalifikacijos tobulinimo poreikio tyrimai, inicijuojamos ir organizuojamos programos.
Veiklų vykdymui pasitelkiama akademinė aukštųjų mokyklų bendruomenė. Universitetų
padalinių tinklalapių analizė rodo, kad šiuose centruose teikiamos paslaugos įvairuoja tiek
pagal programų pobūdį, tiek pagal jų pasiūlos turtingumą.
Klaipėdos universiteto tęstinių studijų institutas organizuoja atestacinius,
kvalifikacijos tobulinimo renginius pedagogams, socialiniams darbuotojams,
andragogams28
. 2011 metų I pusmečio kvalifikacijos tobulinimo programų plane29
įvardintos 38 pedagogams bei mokyklų vadovams siūlomos programos, trys iš jų
akredituotos. To paties laikotarpio renginių plane30
numatyti 63 renginiai.
27
http://www.cmm.lt/cms/content/view/34/67/ 28
Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institutas http://www.tsi.lt/?lt=1267441509 29
KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PROGRAMŲ PERSPEKTYVINIS PLANAS / Gimnazijų, vidurinių,
pagrindinių, meno ir muzikos mokyklų, spec. internatų , aukštųjų (universitetinių, neuniversitetinių),
profesinio mokymo, formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų pedagogams bei specialistams. 2011 m.
sausio-birţelio mėn. http://www.tsi.lt/?lt=1146725939 30
Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų , gimnazijų, vidurinių, pagrindinių, meno ir muzikos
mokyklų, spec. internatų, profesinio mokymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo renginių perspektyvinis
planas. 2011 m. Sausio - birţelio mėn. http://www.tsi.lt/?lt=1146725939
20
VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas31
inicijuoja kvalifikacijos
tobulinimo programų rengimą ir jų nuolatinį atnaujinimą, pedagogų kvalifikacijos
tobulinimo klausimais kviečia bendradarbiauti tiek akademinės bendruomenės atstovus,
tiek mokyklų direktorius, mokytojus. 2010 -2011 m. siūlomų kvalifikacijos tobulinimo
renginių plane nurodomi naujausias švietimo aktualijas atliepiantys seminarų ciklai (15
pavadinimų), mokymai ugdymo įstaigų vadovams, pavaduotojams, administracijai (18
pavadinimų), seminarai įvairių dalykų mokytojams (33 pavadinimų), mokyklų komandoms
(11 pavadinimų seminarai) ir kt. renginiai. Iš viso renginių plane įtraukti 104 pasiūlymai32
.
Taip pat VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas vykdo pedagogų
perkvalifikavimo studijas (anglų filologijos)33
, kvalifikacijos tobulinimą integruoja į
vykdomus projektus34
.
Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institutas35
, vykdo profesinės
kvalifikacijos tobulinimo veiklas organizuodamas formalųjį ir neformalųjį švietimą.
Institute vykdomos perkvalifikavimo, tęstinės ir laipsnio nesuteikiančios studijų
programos: specialioji pedagogika, specialioji pedagogika (studijų programos šaka -
socialinis darbas), specialioji pedagogika (specializacija-logopedija), specialioji
pedagogika (specializacija - specialiųjų poreikių vaikų kūno kultūros pedagogika,
kineziterapija), socialinė pedagogika, pradinio ugdymo pedagogika ir ikimokyklinis
ugdymas. Kvalifikacijos tobulinimų programų pasirinkimas nėra didelis: siūloma programa
mokyklų bendruomenėms „Mokyklų, siekiančių tobulinti mokyklos valdymo struktūrą,
komandų mokymas“ (33 akad. valandos)36
, dvi programos skirtos priešmokyklinėje
grupėje dirbantiems pedagogams37
38
bei pedagoginių – psichologinių ţinių kursas39
.
Kauno Technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos
instituto Edukacinės kompetencijos centras organizuoja švietimo vadovų, pedagogų
kvalifikacijos tobulinimo kursus bei seminarus; atlieka kvalifikacijos tobulinimo seminarų
ir kursų efektyvumo tyrimus40
. Tačiau Centro tinklalapyje pateikiamas tik 2009 metų planų
31
http://www.pkti.vpu.lt/lt/tobulinimas/ 32
2010-2011 m. SIŪLOMI KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO RENGINIAI http://www.pkti.vpu.lt/lt/tobulinimas/ 33
http://www.pkti.vpu.lt/lt/perkvalifikavimo_studijos/ 34
http://www.pkti.vpu.lt/lt/projektine_veikla/ 35
http://www.su.lt/fic-testiniu-studiju-institutas/apie-tsi 36
http://www.su.lt/fic-testiniu-studiju-institutas/kvalifikacijos-tobulinimas/4938-mokykl-siekiani-tobulinti-
mokyklos-valdymo-struktr-komand-mokymas 37
http://su.lt/fic-testiniu-studiju-institutas/kvalifikacijos-tobulinimas/kursai/4589-kursai-turintiems-
ikimokyklinio-amiaus-vaik-aukltojo-kvalifikacij 38
http://su.lt/fic-testiniu-studiju-institutas/kvalifikacijos-tobulinimas/kursai/4588-kursai-turintiems-pradini-
klasi-mokytojo-kvalifikacij 39
http://su.lt/fic-testiniu-studiju-institutas/kvalifikacijos-tobulinimas/kursai/3955-pedagogini-psichologini-
ini-kursas 40
http://www.education.ktu.lt/wordpress/?page_id=4072
21
aprašymas41
. KTU Edukacinės kompetencijos centras siūlo pedagogines studijas pagal
laipsnio nesuteikiančią studijų programą42
mokykloje dirbantiems mokytojams,
neturintiems pedagoginio išsilavinimo, taip pat Centras vykdo pedagogų perkvalifikavimo
studijas per projektinę veiklą, dalyvaudamas projekte „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo
ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“43
. Šis centras išsiskiria iš kitų aukštųjų mokyklų
centrų vykdoma konsultacine veikla – vien 2011 metais 38 Edukologijos instituto
mokslininkai, doktorantai ir alumnos nariai siūlo konsultacijas įvairiomis temomis patogiu
ir iš anksto suderintu laiku44
. Tačiau centro kvalifikacijos tobulinimo tikslinės grupės yra
gana plataus diapazono ir tik dalis konsultacijų temų yra susijusi su bendrojo lavinimo
mokyklos vadovų ir mokytojų darbu (pvz. „Darbas su delinkventinio elgesio ir rizikos
grupės mokiniais bei jų tėvais“, „Mokyklos vystymas į besimokančią organizaciją“ ir kt.).
Vytauto Didžiojo universiteto Tęstinių studijų centras45
, vadovaudamasis
liberalumo ir demokratijos principais, siekia teikti suaugusiųjų poreikius atitinkančias
intelektines paslaugas, siūlo seminarus pedagogams, mokyklų vadovams (pvz.
„Pedagoginės praktikos tyrimas mokytojo vaidmens kaitai“), 120 valandų pedagoginių –
psichologinių ţinių programą asmenims, dirbantiems neformaliojo vaikų šveitimo srityje,
dalyvauja projektuose, kurių viena iš veiklų yra pedagogų kvalifikacijos tobulinimas (pvz.
šiuo metu VDU Tęstinių studijų centras, dalyvauja VšĮ Mokyklų tobulinimo centro
vykdomame projekte „Renkuosi mokyti!“).
Maţesnės apimties kvalifikacijos tobulinimo programas siūlo dar kelios Lietuvos
aukštosios mokyklos.
Lietuvos kūno kultūros akademijos Tęstinių studijų centre šalia sporto trenerių
kvalifikacijos tobulinimo programų, siūlomas ir kūno kultūros mokytojų, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo
pedagogų, specialistų, dirbančių su neįgaliaisiais, sveikatos ugdytojų kvalifikacijos tobulinimas46
. Kūno
kultūros, sveikatos ir pradinių klasių mokytojams siūlomi 9 pavadinimų vienos dienos trukmės
seminarai.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos mokymo studijų centre,
siekiant sukurti šiuolaikišką muzikos srities specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir tęstinio
mokymo sistemą, tirti Lietuvos muzikinio švietimo sistemos kaitą ir galimybes ir ieškoti
būdų tenkinti jos dalyvių poreikius47
, rengiami kvalifikacijos tobulinimo seminarai,
41
http://www.education.ktu.lt/wordpress/?page_id=4348 42
http://www.education.ktu.lt/wordpress/?cat=902&showcontent&last_months=20 43
http://www.education.ktu.lt/wordpress/?page_id=4348 44
http://www.education.ktu.lt/wordpress/?page_id=4360 45
http://puga.vdu.lt/tsc/index.php?option=com_content&task=view&id=28&Itemid=46 46
http://www.lkka.lt/index.php?cid=451 47
http://mums.lmta.lt/index.php?a=1&b=11&c=0
22
nuotolinio mokymosi kvalifikacijos tobulinimo kursai48. Asmenys, turintys aukštąjį
universitetinį arba jam prilygstantį išsilavinimą, muzikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį,
gali baigti Muzikos pedagogikos studijas mokytojo kvalifikacijai įgyti49
. Muzikos
mokytojų kvalifikacijos tobulinimas vykdytas ir įgyvendinat projektus (2006-2008 m.
projektas "Muzikos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos plėtra įgyvendinant
mokymosi visą gyvenimą inovatyviais metodais ir formomis galimybes" ESF/2004/2.4.0-
03-319/BDP-59/LTMA-06/01)50
.
Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos institutas51
yra
įtrauktas į Ugdymo plėtotės centro pateikiamą kvalifikacijos tobulinimo institucijų, kurios
gali teikti oficialiai kvalifikacijos tobulinimo paslaugas, sąrašą, tačiau Instituto tinklalapyje
siūlomos kvalifikacijos tobulinimo programos nėra skelbiamos.
Marijampolės kolegijos Tobulinimosi studijų centras52
, siekdamas tenkinti
besimokančios visuomenės poreikius, siūlo 35 pavadinimų 6 ak. valandų trukmės
kvalifikacijos tobulinimo programas mokytojams, socialiniams darbuotojams53
. Programas
veda Marijampolės kolegijos lektoriai, mokyklų pedagogai.
Analizė rodo, kad profesinių kompetencijų tobulinimo ir ugdymo paslaugas
teikiantys universitetų padaliniai organizuoja ir plėtoja įvairių sričių specialistų, taip pat
ir pedagogų, profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo paslaugas. Aukštųjų
mokyklų centrai inicijuoja kvalifikacijos tobulinimo programų rengimą ir apjungia šioje
veikloje tiek akademinę, tiek ir mokyklų bendruomenę. Keliuose aukštųjų mokyklų
centruose vykdomos formalios pedagogų perkvalifikavimo programos (ŠU, VPU,
padaliniuose), programos mokytojo kvalifikacijai įgyti (ŠU, VPU, KTU, Muzikos
akademijos padaliniuose). Universitetų padalinių tinklalapių analizė rodo, kad šiuose
centruose teikiamos paslaugos įvairuoja tiek pagal programų pobūdį, tiek pagal jų pasiūlos
turtingumą. Beveik visuose aptartuose universitetų padaliniuose pedagogų kvalifikacijos
tobulinimas integruojamas į projektinę veiklą.
2.4. Kitos pedagogų kvalifikacijos tobulinimą vykdančios institucijos
48
http://mums.lmta.lt/index.php?a=2&b=4&c=0&archive=true 49
http://mums.lmta.lt/ 50
http://mums.lmta.lt/index.php?a=78&b=79&c=0 51
http://projects.5ci.lt/socpedagogika/index.asp?DL=L&TopicID=490 52
http://tsc.marko.lt/index/about/id/1 53
http://tsc.marko.lt/index/about/id/2
23
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro nuostatuose54
nurodoma, kad
SPPC koordinuoja savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų veiklą bei inicijuoja,
organizuoja ir vykdo savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų, mokyklų
psichologų, specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų profesinės kvalifikacijos
tobulinimą. Viena iš šiuo metu nurodytų kvalifikacijos tobulinimo galimybių yra
vykdomos Olweus patyčių prevencijos programos II-ojo diegimo etapo instruktorių
mokymai55
, taipogi kvalifikacijos tobulinimo galimybės sudaromos per ŠMM priţiūrimus
ES projektus56
. Tačiau aiškiai apibrėţtų kvalifikacijos tobulinimo galimybių SPPC
tinklapyje57
nėra nurodyta.
Pedagoginės psichologinės tarnybos58
, šalia vykdomų konsultavimo,
diagnostikos ir korekcijos funkcijų, teikia metodinę pagalbą bei, kaip nurodoma veiklos
nuostatuose, gali vykdyti ir kvalifikacijos tobulinimo veiklą. Iš AIKOS sistemoje Švietimo
ir mokslo institucijų registre nurodytų 30 savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų
savo tinklalapiuose informaciją apie mokytojų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas pateikia
tik kelios (Kauno59
, Klaipėdos60
, Lazdijų rajono61
, Raseinių savivaldybės 62
). Kauno
pedagoginė psichologinė tarnyba siūlo 22 pavadinimų 6 - 18 akad. valandų trukmės
seminarus mokytojams. Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje organizuojami
atestaciniai, kvalifikaciniai, metodiniai ir kitokie renginiai63
, kvalifikacijos tobulinimo
programoje64
siūlomos 226 temos mokyklų vadovams, mokytojams, socialiniams
darbuotojams, mokyklų komandoms ir kt. (apimtis 6 -18 akad. valandų), kvalifikacijos
tobulinimas vykdomas įgyvendinant projektus65
. Tarnybos tinklalapyje patalpintas
kvietimas siūlyti ir rengti kvalifikacijos tobulinimo programas66
. Lazdijų rajono, Raseinių
savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos tinklalapiuose skelbiamų organizuojamų
seminarų ir paskaitų sąrašas ţymiai kuklesnis.
Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro nuostatuose67
paţymėta, jog šis centras koordinuoja ir organizuoja profesijos patarėjų, socialinių
54
http://www.aikos.smm.lt/aikos/svietimo_ir_mokslo_institucijos.htm?m=institution&a=displayItem&id=193
101717 55
http://www.sppc.lt/index.php?901799580 56
http://www.sppc.lt/index.php?-1045542225 57
http://www.sppc.lt/ 58
http://www.aikos.smm.lt/aikos/svietimo_ir_mokslo_institucijos.htm 59
http://www.kppt.lm.lt/paslaugu_sarasas.html 60
http://sites.google.com/site/klaipedosppt/paslaugos/paskaitos-ir-seminarai 61
http://www.ppt.lazdijai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=10&Itemid=8 62
http://www.raseiniai.lt/index.php?3600272115 63
http://www.kpskc.lt/content/view/40/41/ 64
http://www.kpskc.lt/planai/2011/Kvalifikacijos_tobulinimo_programa.pdf 65
http://www.kpskc.lt/content/view/32/37/ 66
http://www.kpskc.lt/content/view/34/2/ 67
http://www.lmitkc.lt/lt/informacija
24
pedagogų, mokyklų psichologų, neformaliojo švietimo specialistų, savivaldybių
koordinatorių kvalifikacijos tobulinimo programų rengimą ir jų įgyvendinimą. Pedagogų
kvalifikacijos tobulinimui skirtos veiklos vykdomos įgyvendinant projektą „Mokinių
jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas“68
, kurio metu sudaromos
sąlygos pedagogams dirbti su jaunaisiais tyrėjais ir tobulinti mokslinio darbo įgūdţius.
VšĮ Mokyklų tobulinimo centro69
(steigėjas Atviros Lietuvos Fondas)
uţdavinys - remti švietimo tobulinimo bei mokyklų veiklos tobulinimo bei modernizavimo
pastangas Lietuvoje. Centre organizuojami profesinio tobulinimo renginiai ikimokyklinio
ugdymo pedagogams, pradinių klasių mokytojams, bendrojo lavinimo mokyklos
mokytojams bei mokyklų komandoms. Taip pat vienas iš centro uţdavinių - organizuoti
konsultacinį darbą to pageidaujančioms švietimo įstaigoms bei pedagogams. Plačiai į
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas integruojamas į centro įgyvendinamus projektus, pvz.:
2005 - 2008 m. vykdytas BPD projektas „Naujos galimybės Vilniaus pedagogų profesinės
kompetencijos plėtrai“70
, kurio metu buvo sukurta kompleksinė programa „Kompetencijų
ir gebėjimų ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“ 7 interesų grupėms (gamtos,
matematikos, informatikos, socialinių dalykų, menų ir technologijų, kalbų mokytojams,
priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams). Centras vykdo ir netradicinio mokytoju
rengimo modelio „Renkuosi mokyti!“ plėtrą Lietuvoje.
VšĮ Šiuolaikinių didaktikų centras71
– tai tarpuniversitetinis centras,
neformaliojo suaugusiųjų švietimo institucija, įkurta 1999 m. Atviros Lietuvos fondo ir
Vilniaus pedagoginio universiteto iniciatyva. VšĮ „Šiuolaikinių didaktikų centras“ siekia
skatinti aukštųjų mokyklų ir bendrojo lavinimo mokyklų bendradarbiavimą. Pedagogų ir
kitų suaugusiųjų grupių profesinis tobulinimas įvardinamas kaip viena iš Centro veiklos
krypčių. Taip pat centro veikla apima švietimo projektų ir programų kūrimą ir
įgyvendinimą, profesinio tobulinimosi programų kūrimą ir sklaidą, nacionalinių ir
tarptautinių konferencijų bei seminarų organizavimą, paţintinių, profesinių ir mainų vizitų
organizavimą, ekspertavimą, konsultavimą, tyrimų atlikimą. Kvalifikacijos tobulinimo
programos siūlomos bendrojo lavinimo ir aukštosioms mokykloms, Mokytojų švietimo
centrams. Dauguma Šiuolaikinių didaktikų centro siūlomų kvalifikacijos tobulinimo
programų skirtos visų dėstomųjų dalykų bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams,
dirbantiems su įvairaus amţiaus vaikais, klasių auklėtojams, neformalaus ugdymo
specialistams, mokyklų psichologams. Centras yra UPC akredituotas (siūloma virš 20
68
http://www.jaunasis-tyrejas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=16&Itemid=31 69
http://www.mtc.lt/ 70
http://www.mtc.lt/index.php?id=488 71
http://www.sdcentras.lt/
25
programų). Tarp kitų kvalifikacijos tobulinimo programas siūlančių institucijų, ŠDC
išsiskiria inovatyviais pasiūlymais72
: siūlomos 6 programos su edukacinėmis išvykomis (į
etnokosmologijos centrą, Ţidikus, Nemuno deltos regioninį parką ir kt.) bei 6 programos
su uţsienio kelionėmis (į Slovakiją, Estiją). Kvalifikacijos tobulinimas vykdomas
įgyvendinant nacionalinius ir tarptautinius projektus. Pavyzdţiui, Šiuolaikinių didaktikų
centras yra pagal Norvegijos finansinio mechanizmo subsidijų schemą „Patirties
perdavimo ir bendradarbiavimo ryšių tarp vietinio, regioninio ir euroregioninio lygio
partnerių Lietuvoje ir Norvegijoje stiprinimas“ finansuojamo projekto „Ugdymo kaita:
mokytojų kompetencijų tobulinimas“ partneris. Projekte siekiama ugdyti mokytojų IKT
valdymo kompetencijas, būtinas modernios mokymo(-si) aplinkos kūrimui ir jos
efektyviam naudojimui ugdymo kokybei gerinti73
.
VšĮ Ekonominio švietimo sklaidos centras – siūlo ekonomikos mokymo
programas pradinių klasių74
, pagrindinio ir vidurinio lavinimo mokyklų mokytojams75
, taip
pat seminarus mokyklų vadovams76
.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras – siekia tobulinti mokytojų,
specialistų, ugdančių akluosius, silpnaregius ir kurčneregius, kvalifikaciją77
.
Lietuvos katechetikos centras78
(steigėjas– Lietuvos Vyskupų Konferencija)
kuria ir palaiko vieningą tikybos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, inicijuoja,
rengia, tvirtina ir įgyvendina kvalifikacijos programas; tiesiogiai dalyvauja tikybos
mokytojų atestacijos bei darbo prieţiūros procese (Lietuvos katechetikos centras yra
Švietimo ir mokslo ministerijos, Katalikų tikybos mokytojų kvalifikacijos komisijos,
veiklos būstinė). Tačiau informacija apie kvalifikacijos tobulinimo programas ar renginius
institucijos tinklapyje nepateikiama.
VšĮ Jaunimo karjeros centras79
– tinklapyje skelbia informaciją apie
kompiuterinio raštingumo, nuotolinius uţsienio kalbų (anglų) kursus mokytojams, kursą
“Bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą”.
Pilietinių iniciatyvų centras80
mokytojams rengia seminarus, įgalinančius
kvalifikuotai perteikti mokiniams sudėtingas Pilietinės visuomenės disciplinos problemas.
72
http://www.sdcentras.lt/progr1.htm 73
http://www.sdcentras.lt/proj_mkt.htm 74
http://www.essc.lt/mokymasa 75
http://www.essc.lt/mokymasb 76
http://www.essc.lt/index.php?cid=799 77
http://www.lasuc.lt/index.php 78
http://www.ltkc.lt/index.php?link=about 79
http://jkc.isprendimai.lt/lt/mokymai/mokymai/kursai/ 80
http://www.pic.lt/
26
Neformaliojo vaikų švietimo mokytojų kvalifikacijos tobulinimą vykdo Lietuvos
vaikų ir jaunimo centras81
(koordinuoja ir organizuoja neformaliojo vaikų švietimo
mokytojų kvalifikacijos tobulinimo renginius; rengia neformaliojo švietimo metodines
priemones). Centre organizuojami seminarai, konferencijos, forumai, ugdomieji renginiai,
edukacinės programos pedagogams ir kitiems švietimo bei kultūros sistemos darbuotojams
bei tėvams, rengiamos uţsakomosios mokymų programos pagal konkrečios mokyklos
poreikius.
Šalia pagrindinių veiklos funkcijų, neformaliojo vaikų švietimo mokytojų
kvalifikacijos tobulinimo renginius koordinuoja ir organizuoja Lietuvos jaunimo
turizmo centras82
, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras83
(gamtinio švietimo ir
sveikatos ugdymo srityse). Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras84
(mokytojų ir
trenerių kvalifikacijos tobulinimą: seminarai kūno kultūros mokytojams ir sporto šakų
treneriams). Šie centrai taip pat teikia metodinę pagalbą švietimo įstaigoms, mokytojų
kvalifikacijos tobulinimo institucijomis. Lietuvos jaunimo turizmo centro85
2011 metų
veiklos plane numatyti seminarai ir seminarų ciklai (9 temos) turizmo, kraštotyros, etninės
kultūros būrelių vadovams, skautų vadovams, bendrojo lavinimo mokyklų, kūno kultūros,
geografijos mokytojams, vaikų vasaros poilsio organizatoriams, klasių vadovams.
VšĮ Šeimos santykių institutas86
nuo 2007 metų yra metodinis centras,
periodiškai organizuojantis socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų
kvalifikacijos tobulinimą. Tinklalapyje skelbiamos 9 kvalifikacijos kėlimo programos.
UAB ,,Šviesa” Mokymo centras87
rengia švietimo projektus, kurių metu
inicijuojami ir organizuojami pedagogų kvalifikacijos tobulinimo renginiai, susiję su
vadovėlių pristatymu ir naudojimu, mokyklose ir įvairiose kvalifikacijos tobulinimo
institucijose.
VšĮ Ugdymo inovacijų centras88
siūlo programas ikimokyklinių, pradinių klasių
pedagogams, švietimo įstaigų vadovams, pagrindinės mokyklos pedagogams, švietimo
skyrių darbuotojams.
Nuorodų į mokytojų kvalifikacijos tobulinimą randama ir kituose neformaliojo
švietimo institucijų tinklapiuose. Valstybės institucijų kalbų centro tinklalapyje vienu iš
81
http://www.lvjc.lt/index.php?page=apie-lvjc-2&hl=lt_LT 82
http://www.ljtc.lt/index.php/centro-nuostatai 83
http://www.gamtininkai.lt/Istorija/nuostatai.html 84
http://www.lmssc.smm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=50&Itemid=27 85
http://www.ljtc.lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=225&cntnt01dateformat=%25Y
%20%25m%20%25d&cntnt01returnid=62 86
http://www.ssinstitut.lt/metodinis-centras.htm 87
http://www.sviesa.lt/lt.php/renginiai/ 88
http://www.uic.lt/programos.htm
27
tikslų įvardinamas siekis „prisidėti prie uţsienio kalbų pedagogų kvalifikacijos kėlimo ir jų
veiklos stiprinimo“ 89
, tačiau kvalifikacijos tobulinimo programos neįvardintos. VšĮ
"Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas" vykdomuose
projektuose „Tarpkultūrinis dialogas - visuomenės ateities garantas“90
ir „Negaišk laiko
patyčioms! Tu gali kurti“91
kaip vienos iš veiklų įvardintas ir mokytojų, kitų šveitimo
darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas.
Kvalifikacijos tobulinimo programas mokytojams siūlo ir keletas tarptautinių
organizacijų. Soros International House yra vienas iš Pasaulinės IH Organizacijos
Affiliate Network patvirtintų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo centrų. Specialistams,
turintiems aukštojo humanitarinio (uţsienio kalbų) išsilavinimo diplomą, bet neturintiems
praktinės kalbos mokymo patirties arba jos turintiems nepakankamai, siūlomas IHCTL
International House Certificate in Teaching Language/CELTA kursas92
. Goethe`s
institutas siūlo savo seminarus ir pranešimus Lietuvos ir kaimyninių šalių švietimo ir
kvalifikacijos tobulinimo institucijoms, ruošia lektorius. Institucijos tinklapyje
informuojama, kad daugelis programų yra sukurtos vokiečių kalbos mokytojams ir vyksta
vokiečių kalba, tačiau nemaţa dalis seminarų turėtų būtų įdomūs ir kitų dalykų
mokytojams, todėl jie gali vykti ir lietuvių kalba93
. Kasmet Vilniaus Goethe`s institutas
skiria vidutiniškai dešimt stipendijų vokiečių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimui
Vokietijoje94
.
2.5 Apibendrinimas
Nors iš esmės nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo funkcija yra decentralizuota –
perleista savivaldybių švietimo centrams, kitoms organizacijoms, tačiau Švietimo ir
mokslo ministerijai išlieka prioritetų nustatymo, lėšų paskirstymo funkcijos. Gana svarbios
pedagogų kvalifikacijos kėlimo funkcijos tenka ŠMM padaliniams. Ugdymo plėtotės
centras atlieka institucijų ir programų akreditaciją. Švietimo aprūpinimo centras
įgyvendina Nacionalinės bendrojo lavinimo Mokyklų tobulinimo programos plius
projektus, integruojančius pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklas, skirtas plačiam
švietimo centrų ir mokyklų tinklui. Švietimo informacinių technologijų centras organizuoja
89
http://www.vikc.lt/?p=about 90
http://europe-institute.com/projektai/tarpkulturinis-dialogas-visuomenes-ateities-garantas-nr-vp1-22-smm-
05-k-01-114 91
http://europe-institute.com/projektai/negaisk-laiko-patyciomstu-gali-kurti 92
http://www.sih.lt/ih_sertifikatas 93
http://www.goethe.de/ins/lt/prj/for/ltindex.htm 94
http://www.goethe.de/ins/lt/vil/lhr/sem/stp/deindex.htm
28
ir koordinuoja pedagogų, švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo renginius,
susijusius su informacinėmis technologijomis diegiant ir naudojant duomenų bazes,
registrus, informacines sistemas.
Savivaldybių ir regioniniams švietimo centrams deleguotos poreikių tyrimo,
kvalifikacijos tobulinimo organizavimo ir vykdymo, perkvalifikavimo, gerosios patirties
sklaidos, bendradarbiavimo funkcijos. Tačiau šių centrų internetinių puslapių ir juose
pateiktų dokumentų analizė leidţia daryti prielaidą, kad kol kas šios nuostatuose
įvardijamos funkcijos nėra pilnai realizuojamos. Taip pat daugelis centruose siūlomų
programų yra trumpalaikės (nuo kelių valandų iki vienos dienos), fragmentiškos.
Profesinių kompetencijų tobulinimo ir ugdymo paslaugas teikiantys universitetų
padaliniai organizuoja ir plėtoja įvairių sričių specialistų profesinės kvalifikacijos
tobulinimo ir perkvalifikavimo paslaugas, todėl mokytojų kvalifikacijos tobulinimas apima
tik dalį šių centrų veiklos, o juose teikiamos paslaugos įvairuoja tiek pagal programų
pobūdį, tiek pagal jų pasiūlos turtingumą. Reikia paţymėti, kad praktiškai visuose
Universitetų centruose inicijuojamas kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas, šioje
veikloje stengiamasi apjungti tiek akademinę, tiek ir mokyklų bendruomenę.
Keliuose aukštųjų mokyklų centruose vykdomos ir formalios pedagogų
perkvalifikavimo programos (ŠU, VPU padaliniuose), taip pat vykdomos programos
mokytojo kvalifikacijai įgyti (ŠU, VPU, KTU, Muzikos akademijos padaliniuose).
Pavienes pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas siūlo kai kurios
pedagoginės psichologinės tarnybos (išimtis – Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba,
kurios PKT siūlomų paslaugų sąrašas itin gausus).
29
III. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGŲ TEIKIMĄ VYKDANČIŲ
SPECIALISTŲ RENGIMO IR JŲ KVALIFIKACIJOS ĮVERTINIMAS
3.1 Paslaugų teikimą vykdančių specialistų rengimas
Specialistų, teikiančių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas, rengimas
vykdomas pagal LR Vyriausybės patvirtintas ir akredituotas šių specialistų (aukštųjų
mokyklų dėstytojai, mokytojai, švietimo vadybininkai) rengimo programas ir
vadovaujantis šių specialistų rengimo reikalavimais apibrėţtais atitinkamuose norminiuose
dokumentuose.
Aukštųjų mokyklų dėstytojai - asmenys, ugdantys ir mokantys studentus ir
klausytojus aukštojoje mokykloje. Mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo laipsnį95
.
Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis (2009), daugiau kaip pusė
universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (arba) pripaţinti menininkai. Daugiau kaip
pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne maţesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį
dėstomojo dalyko srityje. Kvalifikacija dėstomo dalyko srityje turi būti keliama kolegijos
nustatyta tvarka. Dalykus, kuriuos kolegijose turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai,
nustato studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašai.
Pedagogas – asmuo, įgijęs valstybės nustatytą išsilavinimą ir pedagogo
kvalifikaciją. Mokytojas - asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal formaliojo arba
neformaliojo švietimo programas. Laisvasis mokytojas – fizinis asmuo, uţsiimantis
individualia švietimo teikėjo veikla96
. Mokytojai rengiami vadovaujantis LR švietimo ir
mokslo ministro įsakymu Dėl mokytojo profesijos kompetencijos aprašo patvirtinimo
(2007) bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymu
Nr. V- 54 dėl Pedagogų rengimo reglamento patvirtinimo. Vadovaujantis pastarojo
dokumento nuostatomis, pedagoginės studijos lygiagrečiai integruojamos į universitetinių
pirmosios pakopos ar koleginių studijų programas, kurių pagrindinis tikslas yra pedagogų
rengimas ir kurios registruojamos kaip studijų krypčių „Pedagogika“ arba „Andragogika“
programos. Baigus tokią studijų programą įgyjamas pagrindinės – pedagogikos arba
andragogikos – krypties ir gali būti įgyjamas gretutinės – kitos krypties – bakalauro arba
profesinio bakalauro laipsnis ir atitinkama pedagogo kvalifikacija, patvirtinami bakalauro
arba profesinio bakalauro diplomu97
.
95
LR mokslo ir studijų įstatymas. Ţin., 2009, Nr. 54-2140 96
LR Švietimo įstatymas, Ţin., 2003, Nr. 63-2853 97
LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl Pedagogų rengimo reglamento patvirtinimo. Ţin., 2008, Nr.
143-5734
30
Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas (2007) reglamentuoja mokytojo
profesinės veiklos pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio,
atitinkamas specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo vaikų švietimo
programas kompetencijų grupes, kompetencijas, gebėjimus98
. Aprašas nustato vienodus
mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kriterijus, reikalingus profesinėje veikloje,
tačiau dokumente neaišku, kokios pedagoginės kategorijos, kokį atestacinį laipsnį
turintiems pedagogams skirtos įvardintos kompetencijos, pvz.: ar šis kompetencijų aprašas
taikytinas ir ką tik mokytojų rengimo programą baigusiajam absolventui, ir eksperto
kvalifikacinę kategoriją ir gausią praktinę pedagoginio darbo patirtį turinčiam mokytojui.
Bandymo sieti kompetencijas su pedagoginėm kvalifikacijom apraiška - tarptautinis
projektas „MOST – studentų mainai ir pradedančiojo mokytojo standarto kūrimas“ (reg.Nr.
118340-CP-1-2004-1-BE-COMENIUS-C21), kurio rezultatas - pradedančiojo mokytojo
standarto sukūrimas. 2004 – 2007 metais vykdyto projekto tikslas buvo pagerinti mokytojų
rengimo kokybę, paskatinti pedagogų mainus Europoje, pasidalyti pedagoginių praktikų
organizavimo ir vertinimo patirtimi. Be Šiuolaikinių didaktikų centro projekte dalyvavo
Belgijos Artevelde aukštoji mokykla, Maltos universitetas, Stavangerio universitetas
(Norvegija), Barselonos Ramon Llull universitetas (Ispanija), Gävle universitetas
(Švedija). Projektu buvo siekiama inicijuoti europinio pradedančiojo mokytojo standarto
kūrimą, kuris paskatintų pedagoginių studijų studentų mainus būtent pedagoginių praktikų
atlikimo lygmenyje. Projekto metu visų tarptautinių partnerių sukurtas pradedančiojo
mokytojo standartas buvo testuojamas ir išbandomas studentų mainų pedagoginei praktikai
atlikti metu. Per 3 projekto vykdymo metus pedagoginę praktiką partnerių šalyse atliko 45
Vilniaus pedagoginio universiteto studentai. Tuo pat metu įvairiose Vilniaus miesto
mokyklose pedagoginę praktiką atliko 15 būsimų pedagogų iš Norvegijos, Švedijos ir
Belgijos. Pradedančiojo mokytojo standarto projektas skiriamas tiek pedagogus
rengiančioms aukštosioms mokykloms, tiek švietimo institucijoms, kuriose būsimieji
pedagogai atlieka pedagogines praktikas. Dokumente, apibendrinant visų partnerių šalių
pedagoginės praktikos organizavimo patirtį, pristatomas pradedančiojo mokytojo
standartas, apibrėţiantis pradedančiojo mokytojo (pedagoginės aukštosios mokyklos
absolvento) gebėjimus bei pateikiamas šio standarto pagrindu sukurtas pedagoginės
praktikos vadovas, kuriame apţvelgiamos teorinės pedagoginės praktikos organizavimo
prielaidos, praktikos proceso ir rezultatų vertinimo pavyzdţiai99
.
98
LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Dėl mokytojo profesijos kompetencijos aprašo patvirtinimo. Ţin.
2007, Nr. 12-511 99
MOST / Studentų mainai ir padedančiojo mokytojo standarto kūrimas.
http://www.sdcentras.lt/proj_most.htm
31
Mokyklų vadovai. Vadovaujantis Visų tipų (išskyrus aukštąsias mokyklas)
mokyklų vadovų kvalifikacinių reikalavimų aprašo nuostatomis (2005), priklausomai nuo
to, kuriam tipui priskirta mokykla, mokyklos vadovu gali dirbti tik asmuo, atitinkantis
šiuos reikalavimus: bendrojo lavinimo mokyklų tipui priskiriamoje mokykloje – įgijęs
aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, turintis pedagogo kvalifikaciją ir 3
metų pedagoginio darbo staţą; profesinių mokyklų tipui priskiriamoje mokykloje – įgijęs
aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, turintis 3 metų pedagoginio arba
mokyklos vykdomų programų profilį atitinkantį darbo staţą; ikimokyklinio ugdymo
mokyklos tipui priskiriamoje mokykloje – įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turintis pedagogo
kvalifikaciją ir 3 metų pedagoginio darbo staţą; neformaliojo vaikų švietimo mokyklos
tipui priskiriamoje mokykloje – įgijęs aukštąjį išsilavinimą, išklausęs švietimo ir mokslo
ministro nustatyta tvarka pedagoginių-psichologinių ţinių kursą ir turintis 3 metų
pedagoginio darbo staţą; neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklos tipui priskiriamoje
mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijoje – įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam
prilygintą išsilavinimą, turintis pedagogo kvalifikaciją ir 3 metų pedagoginio arba
vadybinio darbo staţą.100
Švietimo vadybininkų (švietimo institucijų vadovai, vadovų pavaduotojai)
rengimui skirtos Švietimo vadybos magistro studijų programos, vykdomos Vytauto
Didţiojo, Vilniaus pedagoginiame, Klaipėdos, Kauno technologijos universitetuose. Šių
programų paskirtis - parengti kvalifikuotus švietimo vadybos specialistus – edukologijos
magistrus, gebančius planuoti, organizuoti, plėtoti ir vertinti švietimo sistemoje
vykstančius procesus besikeičiančios darbo rinkos, veiklos procesų modernizavimo ir
globalizavimo bei asmenybės visapusiško vystymosi ir veiklos sistemos sąveikos
kontekste101
.
Švietimo konsultantai – specialistai, vertinantys ir konsultuojantys mokyklų
vadovus, jų pavaduotojus ugdymui, ugdymą organizuojančius skyrių vedėjus, mokytojus,
pagalbos mokyklai, mokiniui ir mokytojui specialistus ir kitus mokyklų bendruomenių
narius prioritetiniais valstybinės švietimo politikos, ugdymo turinio įgyvendinimo, ugdymo
proceso organizavimo ir mokyklų valdymo, tobulinimo bei kitais švietimo klausimais102
.
Tyrimo „Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir uţsienyje analizė“ (2009)
duomenimis 2009 m. galiojantį švietimo konsultanto paţymėjimą turėjo 45 konsultavimo
sričių 1348 švietimo konsultantai. Didţioji dalis konsultantų teikia dalykines konsultacijas
100
LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl Visų tipų (išskyrus aukštąsias mokyklas) mokyklų vadovų
kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo. Ţin., 2005, Nr. 122-4374 101
www.aikos.smm.lt 102
Švietimo konsultantų veiklos nuostatai, Patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birţelio 7 d.
įsakymu Nr. ISAK- 1041. http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/Konsultantu_redakcija_2008_06.pdf
32
(40,7 proc. konsultantų) ir konsultuoja mokyklų valdymo ir tobulinimo klausimais (36,4
proc.). Beveik dešimtadalis (9,6 proc.) konsultantų teikia konsultacijas ugdymo turinio
įgyvendinimo, 2,4 proc. ugdymo turinio klausimais, ir vos 0,9 proc. – neformaliojo vaikų
švietimo klausimais103
. Švietimo konsultantų rengimas apibrėţtas Švietimo konsultantų
veiklos nuostatose (Patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birţelio 7 d. įsakymu
Nr. ISAK- 1041 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. birţelio 20 d.
įsakymo Nr. ISAK- 1866 redakcija). Dokumente nurodoma, kad konsultantus gali rengti
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, kuri ir vykdo
asmenų, siekiančių tapti švietimo konsultantais atranką. Konsultantų rengimo programos
reikalavimai: programos trukmė turi būti ne maţesnė kaip 80 akademinių valandų;
programa turi apimti teorinį ir praktinį rengimą (praktinei veiklai ir savarankiškam
konsultantų tobulinimuisi skiriama ne maţiau kaip pusė programos apimties); programa
baigiama kandidato į konsultantus teorinio ir praktinio pasirengimo vertinimu. Kandidatų į
konsultantus teorinio ir praktinio pasirengimo vertinimą atlieka komisija, sudaryta iš ne
maţiau kaip 5 narių. Komisiją tvirtina Rengiančios institucijos vadovas104
.
Švietimo konsultantai rengiami Mokytojų kompetencijos centre105
, Švietimo
plėtotės centre106
, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre107
. Konsultacinių švietimo paslaugų ir
pasiūlos Lietuvoje ir uţsienyje tyrimo duomenimis (2009) pagrindinis būdas tapti
konsultantu - įsitraukimas į projektinę veiklą (rengėjas arba dalyvis). Pastaraisiais metais
vykdyti projektai, susiję su švietimo konsultantų rengimu/veikla yra:
„Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimas“.
Projekto metu parengta didţioji dalis paţymėjimą turinčių švietimo konsultantų.108
„Visuomenės darnaus vystymosi ir jo ugdymo tarpdalykinių kompetencijų
plėtotė“ (2005 – 2010 m.)109
. Įgyvendinant šį projektą konsultantų rengimo programa buvo
vykdoma dvejus metus, dalimis pateikiant naujoves, kurias vėliau mokytojai
įgyvendindavo mokyklose. Po kurio laiko būdavo analizuojama, kaip įgyvendinamos
naujovės, jos buvo diegiamos pamaţu. Buvo laikomasi principo, kad tik išbandęs
konkrečią naujovę gali tapti konsultantu, galinčiu kompetentingai išaiškinti veiklos
ypatumus, perteikti ir naujoves, ir jų įgyvendinimo patirtį. Tokiu būdu rengiant
103
Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir uţsienyje analizė (2009).
http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/savivieta/moksliniai-darbai/tyrimai/projekto/1550-
konsultacinespaslaugos.html 104
Švietimo konsultantų veiklos nuostatai, Patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birţelio 7 d.
įsakymu Nr. ISAK- 1041. http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/Konsultantu_redakcija_2008_06.pdf 105
www.mkc.lt 106
www.pedagogika.lt 107
www.lvjc.lt 108
http://www.pprc.lt/ktpp/2008/13/ 109
http://www.pprc.lt/dv/?page_id=50
33
konsultantus suvokta, jog reikia bendrauti ne tik su specialistais ar ekspertais – teoretikais,
tačiau ir su kolegomis. Teigta, kad konsultantai turėtų būti rengiami kaip platesnio profilio
specialistai, kurie gali teikti ne tik savo dalyko konsultacijas.
Švietimo ir mokslo ministerijos finansuota „Mokyklų tobulinimo
programa“110
. Ši programa buvo vykdoma kompleksiškai, nusistačius konkrečius tikslus
bei uţdavinius. Labai svarbi programos dalis buvo konsultavimas. Buvo rengiami įvairių
sričių konsultantai – mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimo konsultantai; švietimo
valdymo informacijos sistemos konsultantai; švietimo politikos analizės konsultantai;
moksleivių paţangos vertinimo konsultantai; vidaus audito konsultantai ir kt. Visa
programa buvo orientuota į kompleksinį pokytį.
Mokyklų tobulinimo centro vykdytas projektas „Naujos galimybės Vilniaus
pedagogų profesinės kompetencijos plėtrai” (2006-2008)111
. Viena iš veiklų buvo projekto
dalyvių – pedagogų – konsultacijos. Dalyvius konsultavo įvairių sričių konsultantai
(psichologai, teisininkai, ŠMM atstovai specialistai). Vyko vienkartiniai ir tęstiniai
konsultaciniai uţsiėmimai nedidelėms grupėms. Daugiausia laiko skirta dalyvių
klausimams, problemoms. Vis dėlto tai nebuvo „tikrasis” konsultavimas, kadangi
iniciatyva nekilo iš dalyvių, o buvo MTC pasiūlymas, jų iniciatyva.
Vytauto Didţiojo universiteto vykdytas projektas „Švietimo kokybės
vadybininkų rengimas plėtojant kokybės uţtikrinimo sistemą Lietuvoje“ (2006-2008)112
.
Projekto metu buvo sukurta ir akredituota švietimo kokybės vadybos magistro studijų
programa ir VDU, VPU, KU ir ŠU parengta 80 švietimo kokybės vadybininkų.
Remiantis Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir uţsienyje
tyrimo duomenimis (2009) išskirtinos šios su konsultantų rengimu ir jų veikla susijusios
problemos:
- Konsultantų rengimas nesirėmė kokybės kriterijais;
- Buvo rengiami ţinių multiplikatoriai, nebūtinai turintys atitinkamos
profesinės patirties;
- Dalyvavimas konsultacijose grindţiamas ne konkrečiu poreikiu,
savanoriškumo principu, bet formalia prievole;
- Konsultantų perteikiama informacija nepritaikyta konkrečiam kontekstui;
110
http://www.mtp.smm.lt/ 111
http://www.mtc.lt/index.php?id=254 112
http://esf.vdu.lt/esf/esf0014/index.php?option=com_content&task=view&id=1&Itemid=2
34
- Neparengta koncepcija ar sistema, kaip toliau plėtoti savo kaip konsultanto
veiklą113
.
Pagrindiniai vyravusio konsultantų rengimo modelio trūkumai susiję su tokiomis
bendrosiomis konsultanto kompetencijomis kaip auditorijos valdymas, dėstymo
suaugusiems ţmonėms metodikos išmanymas, konsultantų rengimas nesuteikė tvirto
ţinojimo apie turimą informaciją ir jos interpretaciją.
Andragogai. Andragogas – suaugusiųjų mokytojas, suaugusiųjų formalaus
ir/arba neformalaus švietimo paslaugų teikėjas. Andragogai rengiami vadovaujantis
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V- 54
dėl Pedagogų rengimo reglamento patvirtinimo. Vadovaujantis šio dokumento
nuostatomis, pedagoginės studijos lygiagrečiai integruojamos į universitetinių pirmosios
pakopos ar koleginių studijų programas, kurių pagrindinis tikslas yra pedagogų rengimas ir
kurios registruojamos kaip studijų krypčių „Pedagogika“ arba „Andragogika“ programos.
Baigus tokią studijų programą įgyjamas pagrindinės – pedagogikos arba andragogikos –
krypties ir gali būti įgyjamas gretutinės – kitos krypties – bakalauro arba profesinio
bakalauro laipsnis ir atitinkama pedagogo kvalifikacija, patvirtinami bakalauro arba
profesinio bakalauro diplomu114
. Andragogikos studijų pirmos ir antros pakopos
programas, skirtas rengti suaugusiųjų mokytojus gebančius planuoti, organizuoti, vykdyti,
plėtoti visuotinį ir nuolatinį mokymąsi, uţtikrinti jo prieinamumą, padėti įgyti bei
atnaujinti gebėjimus, reikalingus dalyvaujant ţinių visuomenės gyvenime, taikyti
šiuolaikinus mokymo/si metodus, plėtoti distancinio mokymosi galimybes, projektuoti ir
įgyvendinti praktinės veiklos tyrimus, vykdo Vytauto Didţiojo universitetas, Vilniaus
pedagoginis universitetas, Klaipėdos universitetas115
.
3.2 Paslaugų teikimą vykdančių specialistų kvalifikacija
Švietimo centruose dirba specialistai, turintys mokytojo kvalifikaciją, baigę
pedagogų/andragogų rengimo programas, švietimo vadybos programas. Marijampolės
švietimo centro 2010 m. veiklos ataskaitos duomenimis, pagrindinę švietimo centro veiklą
– kvalifikacijos tobulinimo(si) organizavimą ir metodinės veiklos koordinavimą - vykdo
kvalifikuoti specialistai, iš kurių 3 - andragogikos (suaugusiųjų švietimo) magistrai, 1
113
Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir uţsienyje analizė (2009).
http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/savivieta/moksliniai-darbai/tyrimai/projekto/1550-
konsultacinespaslaugos.html 114
LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl Pedagogų rengimo reglamento patvirtinimo. Ţin., 2008, Nr.
143-5734 115
www.aikos.smm.lt
35
informacinių technologijų, 1 sociologijos magistras, 1 viešojo administravimo
magistrantas, 4 įvairių sričių švietimo konsultantai, 3 mokytojai metodininkai. 4 centro
darbuotojai 2010 m. vedė kvalifikacijos tobulinimo kursus pedagogams116
. Telšių švietimo
centre 2010 m. duomenimis dirba 1 viešojo administravimo magistras, 1 andragogikos
(suaugusiųjų švietimo) magistras, 2 mokytojai metodininkai.117
Kauno pedagogų
kvalifikacijos centro 2010 m. duomenimis, centre dirba 11 pedagoginių darbuotojų,
turinčių aukštąjį išsilavinimą, iš jų 7 magistrai, 3 įgiję andragogo kvalifikaciją. 118
Varėnos
švietimo centre dirba 19 darbuotojų, 9 iš jų darbas prilyginamas pedagoginiam. Psichologė
asistentė tęsia neakivaizdţiai VU psichologijos studijas. Realizuojamų kvalifikacijos
tobulinimui skirtų programų ekspertizę atlieka du švietimo konsultantai, įgiję kvalifikacijos
tobulinimo programų vertinimo eksperto kompetenciją119
. Zarasų švietimo centro 2009 m.
veiklos ataskaitos duomenimis centre dirba 10 aukštąjį pedagoginį išsilavinimą turinčių
specialistų, iš kurių 2 metodininkai, 1 – turintis III kvalifikacinė psichologo kategoriją, 1
švietimo konsultantas. Per metus vienas darbuotojas vidutiniškai 15 dienų tobulina
kvalifikaciją šalies ir uţsienio kvalifikacijos tobulinimo įstaigose120
. Anykščių švietimo
centre dirba 5 pedagoginiai darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą: psichologė,
specialioji pedagogė, logopedė, metodininkė, direktorė121
. Alytaus rajono švietimo ir
pedagoginės psichologinės pagalbos centre 2010 m. duomenimis dirbo 8 pedagoginiai
darbuotojai, iš kurių 2 turintys metodininko kvalifikacinę kategoriją, 2 turintys vyr.
mokytojo (specialisto) kvalifikacinę kategoriją, 4 neatestuoti mokytojai (specialistai)122
.
Kėdainių švietimo centro visi pedagoginiai darbuotojai, išskyrus vieną, turi aukštąjį
universitetinį išsilavinimą ir veiklai būtinas kompetencijas. Du metodininkai įgiję
edukologijos magistro laipsnį, du pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai
(logopedė ir spec. pedagogė) įgiję metodininkų kvalifikacines kategorijas. Centrui
vadovauja edukologijos magistro laipsnį, aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei vadybinės
patirties turintis direktorius. Centro darbuotojai ir direktorius kvalifikaciją tobulina daţniau
nei kartą per pusmetį123
. Birţų rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centre
dirba 6 pedagoginiai darbuotojai. Trys specialistai baigė andragogikos kursus, vienas baigė
vystymosi psichologijos magistro studijas. Pedagogų švietimo sektoriaus metodininkai ir
direktorius dalyvavo: 2006 metais 41-uose ir 2007 metais 36-uose kvalifikacijos
116
http://www.infolex.lt/marijampole/Default.aspx?Id=3&DocId=22855 117
http://sctelsiai.lt/apie/veiklos_ataskaitos/ 118
http://www.kpkc.lt/nauja/data/home/2011.pdf 119
http://www.varena.lt/lt/svietimas/varenos-svietimo-centras.html#statistika 120
http://www.zarasai.lt/userimages/SVIETIMO%20CENTRO%20ATASKAITA%202009%20M..pdf 121
http://www.centras.anyksciai.lm.lt/index.php/apie-mus/56 122
http://www.arsc.alytus.lm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=81&Itemid=83 123
http://www.centras.kedainiai.lm.lt/apie_centra.htm
36
tobulinimo renginiuose ir tobulino vadybines, suaugusiųjų mokymo, mokymosi mokytis
kompetencijas. Pedagoginio – psichologinio sektoriaus specialistai 2006 metais dalyvavo
27-uose ir 2007 metais 17-oje kvalifikacijos tobulinimo renginių ir tobulino specialiosios
pedagogikos ir psichologijos, mokinių paţinimo, specialiojo ugdymo organizavimo ir
specialiosios pagalbos teikimo kompetencijas124
. Panevėţio rajono pedagogų švietimo
centro pedagoginiai darbuotojai turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, veiklai būtinas
kompetencijas. Darbuotojų dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo renginiuose yra
skatinamas visapusiškai. Visi Centro darbuotojai formuoja savo kompetencijos
aplankus125
.
Remiantis tyrimo „Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo ir
neformalaus jų papildymo galimybių studija (situacijos analizė)“ (2009) išvadomis
nustatyta, kad: daugiausiai PKT programų/seminarų rengia mokytojai praktikai ir dalykų
mokytojai. Siūloma PKT renginius vedančius dėstytojus parinkti atsiţvelgiant į jų
kvalifikaciją ir patirtį: prioritetas turėtų būti skiriamas asmenims, turintiems praktinio
darbo švietimo sistemoje ar švietimo organizacijoje patirties126
. Tyrimo duomenų analizė
atskleidė, kad:
- PKT lektoriaus pasirinkimą lemia klientų pageidavimai, siūloma seminaro
tematika, lektoriaus kvalifikacija, kompetenciją, lemia kitų rekomendacijos, ankstesnių
seminarų dalyvių nuomonė127
, 128
,129
; rajono metodinės tarybos nuomonė, kitų pagalbos
mokiniui, mokytojui ir mokyklai centrų darbuotojų, kvalifikacijos tobulinimo renginių
dalyvių rekomendacijos130
- Seminarų dalyviai pageidauja lektorių-praktikų, gerai išmanančių savo
darbą, sukuriančių darbingą, malonią atmosferą uţsiėmimų metu. Respondentams svarbi
gera aplinka, nuoširdus bendravimas su lektoriais ir kolegiški dalyvių tarpusavio
santykiai131
. Pageidautina, kad seminarus vestų jungtinės lektorių grupės – mokslininkai ir
praktikai132
- Svarbiausi lektoriui keliami reikalavimai: ţinoti naujausius mokslo
pasiekimus, ypač naujausius mokymo(si) dalykus, ţinoti naujausią švietimo įstatyminę bazę
124
http://www.pmmmc.puslapiai.lt/Apie%20centra.html 125
http://www.prpsc.lt/images/file/Veikla/2010%20m_%20PSC%20ataskaita.pdf 126
Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo ir neformalaus jų papildymo galimybių studija
(situacijos analizė. http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/savivieta/moksliniai-
darbai/tyrimai/projekto/1693-vadybini-kompetencij-formalaus-pradmen-gijimo-ir-neformalaus-j-papildymo-
galimybi-studija-situacijos-analiz.html 127
Anykščių švietimo centras, 2010 metų veiklos ataskaita
128 Kėdainių švietimo centro ataskaita, 2009 metai
129 Skuodo švietimo centras, 2009 ataskaita
130 Ten pat
131 Telšių švietimo centro ataskaita, 2009
132 Kvalifikacijos tobulinimo renginių Kauno kvalifikacijos centre kokybė ir poreikiai, 2009
37
ir potvarkius, mokėti paprastai pateikti sudėtingus dalykus, turėti turtingą pedagoginę
praktiką133
.
Švietimo paslaugas teikiančių NVO specialistai. Kiekviena švietimo paslaugas
teikianti NVO, akredituota kaip pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucija, turi
suformuotą kvalifikacijos tobulinimo paslaugas pedagogams teikiančių lektorių tinklą
(pedagogai-praktikai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, pagalbos specialistai, mokyklų
vadovai, pavaduotojai ir pan.). Daţniausiai NVO savo lektorius įtraukia į įvairius
vykdomus projektus, kurių metu jie turi galimybę tobulinti savo profesinę ir suaugusiųjų
mokytojo kvalifikaciją. Bendrame NVO kontekste išsiskiria VšĮ „Šiuolaikinių didaktikų
centras“, vykdantis PKT specialistų rengimą. Minėtoji NVO realizuoja PKT skirtą
programą „Kritinio mąstymo ugdymas“ ir yra parengusi Kritinio mąstymo ugdymo
programos mokytojo ir lektoriaus sertifikavimo standartus, vadovaujantis kuriais yra
vykdoma PKT programos „Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant“ daugiapakopė
lektorių atranka ir rengimas. Lietuva įsitraukė į tarptautinį projekto dalyvių sertifikavimo
procesą kartu su kitomis projekte „Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant“
dalyvaujančiomis šalimis. Tarptautiniai kritinio mąstymo ugdymo standartai skirti
pedagogų profesiniam tobulėjimui ir kvalifikacijai kelti. Jie yra keturių lygmenų, arba
kategorijų. Pirmasis lygmuo – kursų klausytojo, išklausiusio visą 48 valandų seminarų
kursą, atlikusio namų darbų uţduotis ir gavusio kursų klausytojo ar dalyvio paţymėjimą.
Antrasis lygmuo – mokytojo/dėstytojo, sėkmingai taikančio KMU schemą, strategijas ir
suvokiančio kritinio mąstymo esmę; trečiasis – lektoriaus, gebančio ugdyti mokytojus ir
skatinančio juos asmeniniu pavyzdţiu; ketvirtasis – vertintojo, gebančio spręsti apie kitų
darbą ir įgalioto suteikti jiems visas keturias kategorijas. Sukurtoji mokytojo profesinio
vertinimo sistema atitinka tarptautinius standartus. Su vienokiomis ar kitokiomis
išlygomis, bet laikantis pagrindinių principų, taip vertinama beveik trisdešimtyje šalių,
KMU projekto dalyvių. Vertinamas tiesioginis mokytojo ar lektoriaus darbas pamokoje
arba auditorijoje. Svarbiausia – kaip mokytojas moko, vaikai mokosi, kaip kuriama
abipusio bendradarbiavimo aplinka. Dėmesys kreipiamas į mokytojo/dėstytojo/lektoriaus
asmenines ir profesines kompetencijas, besireiškiančias per mokymo aplinkos formavimą,
patį ugdomąjį procesą, pamokos planavimą ir vertinimą. Sertifikavimo sistema remiasi
mokytojo darbo kokybe134
.
133
http://www.raseiniusvietimocentras.lt/index.php?-331442490 134
Kritinio mąstymo ugdymo programos mokytojo ir lektoriaus sertifikavimo standartai ir procedūros.
Vilnius, 2004.
38
3.3. Apibendrinimas
PKT vykdančių specialistų rengimas specialiai šiai veiklai (išskyrus išimtinius
atvejus) nėra vykdomas. Reikalavimai PKT paslaugas teikiančių specialistų kvalifikacijai
apibrėţiami uţsakovo kiekvienu konkrečiu atveju uţsakant paslaugą.
Mokytojų kompetencijų sistema nėra susieta su pedagoginių kvalifikacijų
sistema.
Daţniausi reikalavimai PKT paslaugas teikiančio specialisto kvalifikacijai – ne
maţesnis kaip magistro kvalifikacinis laipsnis (srities, kurioje vedami kursai), dalyvavimo
PKT patirtis. Lektorių pakvietimą lemia tematika, lektoriaus kvalifikacija, klientų
pageidavimai, rekomendacijos ir dalyvavusiųjų atsiliepimai.
Švietimo centrų, organizuojančių PKT renginius duomenimis, kvalifikacijos
tobulinimo dalyviai labiausiai pageidauja pedagogų-praktikų, išmanančių praktinius
analizuojamo dalyko aspektus.
39
IV. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO VADYBINIŲ IR
EDUKACINIŲ PROCESŲ APRAŠYMAI IR VERTINIMAS
4.1 Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo vadybinių ir edukacinių procesų
analizės pagrindimas
Vadybinių ir edukacinių procesų analizė atlikta remiantis egzistuojančių
dokumentų, kurių koreliacija yra svarbi pavaldumo aspektu, hierarchija (pav. 1), ekspertų
apklausa ir literatūros analize.
1 pav. PKT reglamentuojančių dokumentų hierarchija
Ekspertinis interviu buvo atliktas su UPC kvalifikacijos tobulinimo ir
kompetencijų skyriaus vedėjos pavaduotoju Vytautu Andrėkumi ir metodininke Snieguole
Dinapiene, Anykščių švietimo centro direktore Jolanta Bakšiene ir metodininke Daiva
Ţiogiene bei ŠMM Ugdymo departamento direktoriumi Alvydu Puodţiuku.
4.2 Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo vadybinių ir edukacinių procesų
politiką formuojančių dokumentų analizė
Analizuojant svarbiausią poziciją (ilgaamţiškumas, legitimacija seime ir
funkcionalumas atsiţvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybėje veikla planuojama remiantis
strateginiu planavimu ) turintį dokumentą 2003 – 2012 metų valstybinę švietimo strategiją,
LR švietimo įstatymas
Kvalifikacijos tobulinimo
kryptys 2008 -2010
MOKYTOJO PROFESIJOS
KOMPETENCIJOS APRAŠAS
2008 06
nuostatai
2007 04
nuostatai
2007 03
nuostatai
Tobulinimo programų akreditavimo tvarka
Kvalifikacijos paslaugų teikėjų juridiniai aktai
Strategija
2003 -2012
40
išskirtos nuostatos, turinčios įtakos vadybiniams ir edukaciniams pedagogų kvalifikacijos
tobulinimą lemiantiems veiksniams:
1.<sukuriama lanksti ir atvira švietimo struktūra, sujungianti bendrąjį ugdymą, profesinį
mokymą, studijas, formalaus, neformalaus mokymosi ir savišvietos formas į bendrą švietimo erdvę:
<...>
- švietimo programų ir modulių akreditavimo tvarka;
– jungiami formalus, neformalus švietimas ir savišvieta;
– sukuriama įvairiais mokymosi būdais įgytų kompetencijų formalaus pripaţinimo
sistema>.
Nustatyta, kad yra sukurta neformalaus pedagogų mokymosi patirties
pripažinimo metodika (Projekto „Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pertvarka“
rezultatų apibendrinimas, 2007), kuri praktiškai pedagogų kvalifikacijos tobulinimo
sistemoje nėra taikoma. Pvz., VPU to nepripaţįsta ir reikia mokytis pagal jų programą.
2. <sukuriamas efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantis mokyklų
tinklas:
– parengiami detalūs savivaldybių, apskričių ir valstybės švietimo tinklų raidos planai>.
Ekspertų teigimu, savivaldybės, švietimo centrai savo veiklos programose
planuoja kvalifikacijos tobulinimą, atsižvelgdami į šalies iškeltą prioritetą (pvz.
kūrybiškumo metai ir t.t.), rajono ir individualius mokyklų poreikius.
3. <pasirūpinama naujomis mokytojų darbo vietomis ir galimybėmis įgyti naujų
kvalifikacijų>;
Šios nuostatos realizavimo ekspertai niekuo negalėjo pagrįsti.
4. < Kad būtų uţtikrinamas švietimo plėtotės prieinamumas, tęstinumas ir socialinis
teisingumas:
<...>
- sudaromos sąlygos mokytis visą gyvenimą:
<...>
- išplečiamos finansinės mokymosi visą gyvenimą galimybės. Parengiama ir
įgyvendinama nacionalinė bei regioninės suaugusiųjų tęstinio mokymosi plėtros programos>
Aiškinantis pastarąsias Strategijos nuostatas, anot ekspertų, ryškiausias yra
ankstesniais metais ir šiuo metu vykdomas Ugdymo plėtotės centro projektas „Pedagogų
kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“. Siekiant įgyvendinti
Valstybinės pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programą,
patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. geguţės 25 d. nutarimu Nr. 468
(Ţin., 2006, Nr. 60-2139), pedagogams ir vaikų namų globos auklėtojams yra sudarytos
sąlygos persikvalifikuoti (įgyti reikalingą pedagoginę arba dalykinę kvalifikaciją). Yra
41
finansuojamos 440 pedagogų ar socialinių pedagogų perkvalifikavimo vienų metų studijos.
Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus besimokančiųjų sąrašus iš dalies bus
finansuojama 2009 m. pradėjusiems ir 2010 m. specialiosios pedagogikos (šaka –
surdopedagogika) studijos (10 ţmonių). Pedagogo ir socialinio pedagogo kvalifikacijai
įgyti bus skelbiamas programų konkursas ir sudaromos sutartys su aukštosiomis
mokyklomis, vykdančiomis perkvalifikavimo programas. Iš viso studijų finansavimui bus
skiriamas 450 asmenų.
5. <Kad būtų uţtikrinta švietimo plėtotės kokybė:
<...> atnaujinamas mokytojų rengimas ir darbas:
– nuolat vertinamas mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemų
veiksmingumas ir atliekama tarptautinė studijų programų ekspertizė>
Mokytojų rengimo pokyčiai siejami su priėmimo į pedagogines studijas
kaita135
. Ţenkliai padidintas vienos studijų vietos finansavimas, norintiems įstoti į
valstybės finansuojamą vietą būtinas motyvacijos testas, pusei įstojusių į valstybės
finansuojamas vietas skirta speciali skatinamoji stipendija.
Didesnę pedagogų rengimo kokybę garantuoja ir priimti pedagogų rengimą
reglamentuojantys teisės aktai, numatantys aukštesnius reikalavimus studijoms bei didesnį
dėmesį būsimų pedagogų praktikoms. Paminėtinas naujas Pedagogų rengimo
reglamentas, kuris sudaro galimybes visoms aukštosioms mokykloms pradėti rengti
pedagogus ir tokiu būdu išplėsti pedagogų rengimo modelį, o drauge ir pedagoginių
programų įvairovę. Pasak N. Putinaitės, galima įgyti pedagogo kvalifikaciją vienam arba
dviems dalykams mokyti ar atlikti papildomam pedagoginiam vaidmeniui, tokiam kaip
profesijos konsultanto, karjeros konsultanto ir kt.
Numatant perspektyvą, būtina paţymėti, kad tikimasi, jog aukštosios mokyklos
dėl pedagogų rengimo ims labiau konkuruoti tarpusavyje, pasirinkdamos įvairesnes
pedagogų rengimo formas. Taip pat, keičiant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo tvarką
siekiama, kad universitetai ir kolegijos taptų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo
baze.136
Ekspertų teigimu, mokytojų kvalifikacijos tobulinimas vykdomas daţniausiai
pačiam mokytojui savarankiškai sprendţiant, ko trūksta ir yra vertinamas vadovaujantis
mokytojų atestacijos nuostatais kas 5 m. arba pagal mokykloje pasitvirtintą tvarką.
135
Putinaitė N. 2010 m. pokyčiai rengiant pedagogus. Inernetinė prieiga:
http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/pedagogu%20testas.pdf 136
Putinaitė N. 2010 m. pokyčiai rengiant pedagogus. Internetinė prieiga:
http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/pedagogu%20testas.pdf
42
6. <sukuriama integrali mokytojų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo sistema,
orientuota į kintantį mokytojo vaidmenį ţinių visuomenėje ir šiuolaikiniam
mokytojui būtinas naujas kompetencijas bei vertybines nuostatas>.
Aiškinantis tokios sistemos formalizavimą, ekspertai nurodė Mokytojų ir
pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatus (2008).137
Dokumentas reglamentuoja mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos tvarką ir
organizavimą, jame pateikiami mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto veiklos
vertinimo kriterijai ir procedūros.
7. <parengiami mokytojų rengimo standartai ir reikalavimai studijų planams.
Įdiegiami bendrieji pedagoginių studijų bei kvalifikacijos tobulinimo moduliai ir
bendroji kvalifikacijų suteikimo ir pripaţinimo sistema>;
Teisės aktų analizė rodo, kad mokytojų rengimo standartų nėra. Lietuvos
Respublikos vyriausybės nutarimu (2010) įtvirtinta laipsnio nesuteikiančių studijų
programos vykdymo aukštosiose mokyklose tvarka, pagal kurią pageidaujantys gali įgyti
pedagogo kvalifikaciją. Reikalavimai studijų planams apibrėţiami Pedagogų rengimo
reglamente (2010). Bendroji kvalifikacijų suteikimo ir pripaţinimo sistema ekspertų
įvardijama tik kaip neformalaus mokymosi pripaţinimas.
8. <uţtikrinamas mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir naujų kvalifikacijų
įgijimo programų, atitinkančių švietimo reformos poreikius, reikiamas finansavimas. Visiems
mokytojams sudaromos galimybės tobulinti kvalifikaciją arba įgyti naujų kvalifikacijų>
Kadangi nenurodoma, kas uţ šių funkcijų vykdymą yra atsakingas, ekspertai
negalėjo nurodyti, kas kokias funkcijas vykdė ir ar pakako finansavimo. Nustatyta,
kad sukonkretintas socialinių pedagogų bei švietimo įstaigose dirbančių psichologų
vaidmuo, tiksliau apibrėţiamos jų funkcijos. Ypatingas dėmesys skiriamas jų rengimui bei
kvalifikacijos tobulinimui. Ekspertai nurodė: „yra daug projektinių mokymų. Projektai
„Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra“ , „Pedagoginių psichologinių tarnybų
infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų,
psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas“, „Krizių valdymas mokyklose“ ir
kt. Pagerėjo darbo sąlygos, konsultavimo kokybė (galima tikėtis, kad besimokantieji įgijo
naujų ţinių), mokyklose atsirado daugiau psichologo bei socialinio pedagogo etatų.
Kitas dokumentas, formuojantis pedagogų kvalifikacijos tobulinimo vadybinių ir
edukacinių procesų politiką yra Švietimo įstatymas. Šis dokumentas hierarchijoje yra
nukeltas į antrą poziciją ir dėl to, kad iš trijų savybių - ilgaamţiškumas, legitimacija seime
137
Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatai. 2008. Internetinė
prieiga: http://www.smm.lt/prtm/mkt/index.htm
43
ir funkcionalumas - jis turi tik vieną neabejotiną – legitimacija seime. Ilgaamţiškumo
savybė - ilgaamţiškumas - šiam įstatymui yra nebūdinga, kadangi priimta nauja įstatymo
redakcija.
Įstatyme yra apibrėţiamos su pedagogų kvalifikacijos tobulinimu koreliuojančios
sąvokos. Akreditavimas – procedūra, kurios metu įgaliota institucija pripaţįsta, kad
įvertinta švietimo programa, švietimo teikėjas atitinka nustatytus reikalavimus.
Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripaţįstama asmens
turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai
veiklai, visuma. Lietuvos kvalifikacijų sandara – Lietuvos Respublikoje nustatytų
kvalifikacijų, grindţiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema.
Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo,
kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus
formaliojo švietimo programas. Savišvieta – savarankiškas mokymasis, kuris remiasi
asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis ţiniomis ir jo praktine patirtimi.
23 įstatymo straipsnio Pagalba mokyklai ir mokytojui antras punktas numato, kad
<Mokyklai ir mokytojui padedama tobulinti veiklą, siekti geresnės švietimo kokybės
konsultuojant, atliekant mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą ir išorinį vertinimą bei sudarant
sąlygas mokytojams tobulinti kvalifikaciją, o trečias punktas apibrėţia, kad Pagalbą mokykloms ir
mokytojams teikia psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės
pagalbos teikėjai, kvalifikacijos tobulinimo, visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai,
profesinės asociacijos ir kiti asmenys.>
Čia, tarp pagalbą teikiančių subjektų, yra įvardytas kvalifikacijos tobulinimo
subjektas, tačiau ši sąvoka nėra apibrėţta nei šiame nei kituose juridiniuose dokumentuose.
4 punkte pabrėţiama, kad:
<Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra sudedamoji neformaliojo
suaugusiųjų švietimo dalis. Valstybinių (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) ir
savivaldybių švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacija tobulinama
vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais nuostatais>.
Neaišku, kodėl tai laikoma neformaliuoju švietimu, nors pagal įstatyme pateiktą
apibrėţtį tai atitinka, bet pagal pačią formalumo ir neformalumo sampratą nedera.
Pavyzdţiui, tame pačiame punkte aptinkamas neformalumą paneigianti straipsnio dalis -
darbuotojų kvalifikacija tobulinama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro
patvirtintais nuostatais. Nenormalumą paneigiančių nuostatų aptinkama ir kitose
įstatymo vietose, skelbiančiose, kad pedagogai privalo tobulinti kvalifikaciją.
5 punktas nustato:
44
<Kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo ir mokslo ministro nustatyta
tvarka akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos, taigi įstaigų (sienų, įrangos ir t.t. (formos), o
ne turinio ,t.y. programos ar kompetentingo lektoriaus vaidmenį kvalifikacijos kėlime.>
Ši įstatymo nuostata parodo, kad hierarchinėje valdymo struktūroje
atsakomybę prisiima švietimo ir mokslo ministras (ministro tvarka).
49 straipsnis suponuoja mokytojo teisę <ne maţiau kaip 5 dienas per metus
dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose)> ir pareigą - <Mokytojas privalo: <..>
tobulinti savo kvalifikaciją>. Atkreiptinas dėmesys, kad vadybos aspektu nėra aišku, kaip
ši nuostata praktikoje bus realizuojama, kadangi viena kitai prieštarauja dvi nuostatos. Tai
laisvanoriškumo (kvalifikacijos kėlimas yra laisvanoriška mokytojo teisė ne maţiau 5
dienų dalyvauti kvalifikacijos kėlime) ir privalomumo (privalo tobulinti kvalifikaciją).
Vadovaujantis laisvanoriškumo nuostata mokytojas gali tobulinti kvalifikaciją,
atsiţvelgdamas į savo poreikius ir profesinę situaciją, bet, atsiţvelgiant į privalomą
nuostatą, ji turi būti praplėsta nuorodom, apibrėţiančiom privalomos normos realizavimą
(ministro, mokyklos direktoriaus įsakymas ar pan.). Šis netikslumas, vadybos aspektu,
kelia daug neaiškumų ir pavojų, kad „privalo“ praktikoje gali būtį realizuojama ir taip, kad
pedagogas per metus kels kvalifikaciją 8 val. (nustatytą minimumą), realizuodamas
privalomumą, bet nerealizuos teisės, t.y. 5 dienų kvalifikacijos tobulinimui per metus.
56 įstatymo straipsnyje (12 ir 14 punktai) apibrėţiami Švietimo ir mokslo
ministerijos įgaliojimai ir numatyta, kad kvalifikacijos tobulinimo aspektu Švietimo ir
mokslo ministras tvirtinta:
< ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją
programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio
ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina
švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo
tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudţetų finansuojamų formalųjį švietimą
papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus>;
<valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų
pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir
atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui
specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentai>
Todėl, anot ekspertų, atvejai, kai Savivaldybės institucijų ir Švietimo įstaigų
vadovai taupo krepšelio lėšas kvalifikacijos tobulinimo sąskaita arba šiaip nemato
reikalo leisti darbuotojus tobulinti kvalifikacijos (sunkėja pedagoginio darbo
organizavimo procesas darbuotojui išvykus ir t.t.) yra gana dažni. Tai turi įtakos tiek
vadybinių, tiek edukacinių kvalifikacijos tobulinimo procesų organizavimui.
45
Darytina prielaida, kad viską turėtų spręsti gana aiškus įstatymo 69 straipsnio
Materialinė parama 4 punktas Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės
mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) savo nustatyta tvarka
uţtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų
apmokėtos ne maţiau kaip 5 dienų per metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos. Tačiau,
anot ekspertų, mokyklų vadovų vadybiniuose nuostatuose kvalifikacijos tobulinimas
nėra svarbiausia vertybė, todėl mokytojų galimybė pasinaudoti valstybės įstatymo tvarka
skiriamomis lėšomis kvalifikacijos tobulinimui virsta tik galimybe, o ne realybe. Anot
ekspertų, čia svarbus ir pačių mokytojų poţiūris. Tyrimo duomenimis tik maţiau nei 20%
mokytojų yra suinteresuoti sistemingai tobulinti savo kvalifikaciją.
4 metus Lietuvos švietimo sistemoje veikė įsakymas, apibrėţiantis kvalifikacijos
tobulinimo 2008–2010 metams kryptis, tokias kaip: atnaujintų Lietuvos bendrojo lavinimo
mokyklos bendrųjų programų diegimo; pagalbos mokiniui organizavimo; ikimokyklinio
ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų plėtros informacinių komunikacinių technologijų
taikymo mokykloje plėtros; mokyklos vaidmens stiprinimo kuriant atvirą pilietinę
visuomenę; profesinio mokymo paslaugų plėtros kvalifikacijos tobulinimo. Šiandien
turėtume turėti dokumentus, kuriuose būtų analizuojamas realiai pasibaigusio dokumento
veikimo rezultatai138
. Deja, tokio dokumento rasti nepavyko.
Anot ekspertų, akivaizdu, kad ne tik šiame dokumente, bet ir kituose vyrauja
idėjų prioritetų, krypčių gausa, tačiau trūksta vieningo jų įgyvendinimo. Taigi, vadybiniu
aspektu, būtina PKT įgyvendinamumo analizės. Kai kurie ekspertai akcentavo, kad
tikrąsias kryptis pasako ministras kiekvienais metais prieš rugsėjo pirmąją.
Tiek šioje studijoje sudarytoje hierarchijoje, tiek švietimo sistemoje apskritai
labai svarbus norminis dokumentas, apibrėţiantis šiuolaikinio mokytojo „paveikslą“ yra
Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas. Kvalifikacijos tobulinimo procese tai yra
vienas iš svarbiausių dokumentų, kvalifikacijos tobulinimo politikos formuotojams
apibrėţiantis kryptis, kur link formuoti PKT politiką, o PKT politikos įgyvendintojams
nurodantis vardan kokios siekiamybės jie vykdo savo veiklą. Vadybiniame proceso
aspektu tai apima visus penkis modelyje nurodytus vadybos ciklus, ir tiesiogiai siejamas su
penktu ciklu – veiklos rezultatai.
138
Prioritetines valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą
organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, profesijos mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos
tobulinimo kryptis 2008–2010 metams. Internetinė prieiga: http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2008-02-12-
ISAK-398.pdf
46
Mokytojo profesijos kompetencijos apraše yra apibrėţiamos mokytojo
kompetencijos. Jau pačiame sampratų apibrėţime pastebima, kad profesinės
kompetencijos nuo bendrųjų ir specialiųjų apibrėţimų skiriasi tik kelių ţodelių vartojimu.
<Profesinės kompetencijos – mokytojo ţinios, įgūdţiai, gebėjimai, vertybinės
nuostatos, poţiūriai ir kitos asmeninės savybės, reikalingos sėkmingai bendrajai ugdymo
veiklai, jos nespecifikuojant pagal ugdymo turinio koncentrus/sritis.
Bendrosios kompetencijos – ţinios, įgūdţiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos,
poţiūriai, kitos asmeninės savybės, reikalingos mokytojo veiklai ir galimos perkelti iš
vienos rūšies veiklos į kitą.
Specialiosios kompetencijos – mokytojo ţinios, įgūdţiai, gebėjimai, vertybinės
nuostatos, poţiūriai ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą jo veiklą
konkrečiame ugdymo turinio koncentre/srityje.>
Nedetalizuotos ir aiškiai neatskirtos kompetencijų rūšys kelia problemą PKT
paslaugos teikėjui (pvz. Švietimo centrams) vertinant pedagogų kompetencijų įgijimą,
kaitą po tam tikro laikotarpio ar išklausius tam tikrą PKT programą. Vadybiniu
poţiūriu, tada visi daro viską ir padaro viską arba nieko, todėl vėl visi daro viską ir taip visi
visą laiką turi darbo.
4.3 Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo vadybinių ir edukacinių procesų
srities veiklą formuojančių dokumentų analizė
Dviejų įsakymų: 2007 m. kovo 29 d. Nr. ISAK-556 „Dėl valstybinių ir
savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių
vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų“139
ir
2007 m. balandţio 3 d. Nr. ISAK- 591 „Dėl profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo
nuostatų140
“ galiojimas kelia tam tikros painiavos, kadangi juose atskleidţiamos nuostatos
iš esmės yra identiškos, o tuo labiau, kad ir vieno ir antrojo įsakymo veikimo subjektai yra
pedagogai, kartais dirbantys ir bendrojo lavinimo ir profesinėse mokykloje. Todėl toliau
analizuojant remiamasi tik 2007 m. kovo 29 d įsakymu (veikia daugiau subjektų). Jame yra
aiškiai įvardintas edukacinio proceso organizavimas, pradedant akademine valanda ir
baigiant staţuote. Visgi, įsakyme nėra reglamentuotas staţuočių, kaip kvalifikacijos
tobulinimo formos, organizavimas, nėra nuorodų į kitus juridinius aktus. Šios informacijos
139
Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių
vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai. Internetinė prieiga:
http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2007-03-29-ISAK-556.pdf 140
Profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai. Internetinė prieiga: http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2007-04-03-ISAK-591.pdf
47
nėra ir nebuvo pateikta aukščiau hierarchijoje stovinčiuose juridiniuose dokumentuose.
Taigi, hierarhiškai šis dokumentas nepateikia atsakymų į šį ir kitus pedagogams
aktualius klausimus.
Analizuojant dokumentą pagal bendrų tikslų kėlimo aspektu, neįmanoma
nustatyti, kaip dokumente iškeltas tikslas dera su kvalifikacijos tobulinimo kryptimis
arba su strategija. Pateikiama tikslo formuluotė: <sudaryti sąlygas ir skatinti valstybinių ir
savivaldybių mokyklų vadovus, jų pavaduotojus ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus,
mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus įgyti ir plėtoti savo kompetencijas siekiant uţtikrinti
aukštą švietimo kokybę>, faktiškai kalba apie tai, kaip vadovai turi organizuoti PKT procesą,
o ne kaip jis turi plėtotis. Tai, patvirtina ir deklaratyvus uţdavinių apibrėţimas, kur trys
uţdaviniai prasideda: tenkinti..., skatinti..., plėtoti..., o ketvirtasis uţdavinys nedera su
tikslu, nes yra platesnis nei tikslas ir orientuotas į racionalų lėšų naudojimą.
7 punkte yra apibrėţiama, kas organizuoja ir vykdo kvalifikacijos tobulinimą.
Dokumente yra išvardijamos šios institucijos: Švietimo ir mokslo ministerija, Mokytojų
kompetencijos centras, Pedagogų profesinės raidos centras ir kitos Švietimo ir mokslo
ministerijai pavaldţios institucijos, apskričių viršininkai ir savivaldybių tarybos, apskričių
viršininkų ir savivaldybių administracijos, kvalifikacijos tobulinimo institucijos (švietimo
centrai, tęstinių studijų institutai ir kt.) ir laisvieji mokytojai, turintys teisę vykdyti
kvalifikacijos tobulinimo programas. Toks organizavimo ir vykdymo apibrėţimas
suponuoja, kad nuostatuose (dokumentas, kuris aiškiai turi viską reglamentuoti, kadangi
hierarchinėje struktūroje jis uţima vieną iš ţemiausių vietų) turi būti aiškiai atskirtos šios
dvi vadybos proceso fazės. Jų neatskyrimas apsunkina proceso įgyvendinimą ir prieţiūrą.
Punktuose 8, 9 ir t.t. bandoma atskirti tam tikras funkcijas tik instituciniu
lygmeniu. Funkcijų apibrėţimas taip pat vertintinas kritiškai, kadangi jų gana daug, dalis jų
nekonkrečios, todėl sunku patikrinti, ar įgyvendinamos, kaip įgyvendinamos ir kodėl
neįgyvendinamos. Taip pažeidžiamas darbo pasidalijimo principas, o apie veiklos
koordinavimą, kuris daţnai yra būtinas, nuostatuose visai neužsimenama.
2008 m. birţelio 20 d. įsakymas Nr. ISAK reglamentuoja Švietimo konsultantų
veiklą141
. Painiavos kvalifikacijos tobulinimo procesui čia sukelia tai, kad įsakyme nėra
aiškiai įvardintas konsultantų santykis su kvalifikacijos tobulinimu. Ekspertų teigimu,
patys konsultantai dalijasi į dvi grupes: konsultantus ir konsultantus – multiplikatorius. Iki
šios yra nesutariama, ar konsultantas turi turėti ir bendrąsias kompetencijas, ar pakanka tik
dalykinių, ką turi perteikti konsultuojamiesiems.
141
Švietimo konsultantų veiklos nuostatai. Internetinė prieiga:
http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/Konsultantu_redakcija_2008_06.pdf
48
Taip pat keista, kad ne tik kvalifikacijos tobulinimo sistemoje, bet ir konsultantų
veiklos sistemoje nedalyvauja universitetai, ruošiantys būsimą pedagogą. Tokiu atveju
tikėtina prielaida, kad tik ką universitetą baigęs pedagogas taps kvalifikacijos kėlimo ar
konsultantų veiklos subjektu. Vadovaujantis darbo pasidalijimo principu, tai yra visiškas
nesuderinamumas.
Kitas veiklos lygio juridinis aktas yra Kvalifikacijos tobulinimo programų
akreditavimo tvarkos aprašas142
. Dokumente yra nemaţai dėmesio skiriama formalioms
programos akreditavimo procedūroms ir gana nedaug programos turiniui (prioritetai –
bendri ir maţai ką pasako, pati ministerija jų nelaiko svarbiais, kadangi nestebi, kaip jų
siekiama orientuojantis į kompetencijų plėtrą).
Anot tyrimo ekspertų, tokia programų akreditavimo tvarka negarantuoja
kokybiškos paslaugos. Tikrai geidţiami PKT lektoriai yra atrenkami vadovaujantis
visai kitais kriterijais, iš kurių pagrindinis – paslaugos gavėjo atsiliepimas apie lektoriaus
darbą. Deja, dabar esantis lektorių darbo vertinimas po seminaro yra labai formalus. Tokį
formalų vertinimą lemia vertinimo rezultatų įtakos tolimesnei lektoriaus veiklai
nebuvimas. Akcentuotina, kad akredituota PKT programa neretai nėra susieta su
konkrečiu lektoriumi (pedagoginiame procese, kitaip nei inţineriniame, brėţinys
(pamokos planas) yra labai individualus dalykas, kadangi jį lemia tiek mokytojas
(ekspertas) tiek paslaugos gavėjas (seminaro klausytojas).
Dar viena juridinių veiklos aktų rūšis yra kvalifikacines paslaugas teikiančių
subjektų dokumentai. Prie tokių subjektų reikia priskirti ir Ugdymo plėtotės centrą, kurio
veiklos sritis yra švietimo pagalba, siekiant įgyvendinti LR švietimo ministerijos švietimo
kokybės uţtikrinimo bei plėtros politiką, koordinuoti ir vykdyti bendrojo ugdymo procesų
stebėseną ir modernizavimą.
UPC esantis Kvalifikacijos tobulinimo ir kompetencijų skyrius turėtų vaidinti
valstybėje formuojamos kvalifikacijos tobulinimo politikos įgyvendintojo funkcijas.
Anksčiau šias funkcijas vykdė ŠMM atitinkamas skyrius (anot ekspertų, yra išlikusi
„nostalgija ministerijai“). Deja, ekspertų teigimu, kol kas nejaučiama aiški PKT veiklos
koordinacija. Vienų teigimu, pvz., „klausiant, o kas turi išduoti paţymėjimus turizmo
vadovams, UPC atsako, kreipkitės į Jaunimo turizmo centrą, o kai į šiuos kreipiamasi, jie
sako, kad neţino ir sako, kad niekas neţino“. Arba „dėl programų akreditavimo iki 18 val.:
142
Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos
mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimo tvarkos aprašas. Internetinė prieiga: http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2007-11-23-ISAK-2275.pdf
49
kas jas turi akredituoti, nes tai niekur neapibrėţta, tik aišku, kad minimali programa yra 6
val.“
Kalbant su ekspertais apie PKT programų kokybę, buvo paminėta, kad „nors tai ir
įeitų į UPC funkcijas, patikrinti nėra fizinių galimybių, nes paslaugas teikia arti 60- ies
paslaugų centrų, o kur dar fiziniai asmenys“. UPC, nors yra atsakingas uţ PKT paslaugų
kokybę, šio proceso nemato, taigi ir negali daryti jam įtakos.
Švietimo centrų juridiniai aktai (nuostatai) neatskleidţia, kaip organizuojama
veikla hierarchijos, bendrų tikslų, koordinavimo, darbo pasidalijimo, darbo rezultato
aspektais arba edukacinio proceso organizavimo aspektais, kadangi jų nuostatai yra
reikalingi formaliam įsteigimui.
Svarbus ir pačių paslaugos gavėjų poţiūris į kvalifikacijos kėlimą. Tam tikras
tendencijas atspindi ir prielaidų kėlimui informacijos suteikia atlikti tyrimai. Organizacinis
ir vertybinis PKT lygmuo buvo tirtas UPC143
darytame tyrime, kurio rezultatai atskleidė,
kad: „organizacinis lygmuo tyrimo dalyviams yra aiškesnis, situacija šiame lygmenyje nors
ir fragmentiškai, bet gali būti apibūdinta“.
Didţioji dalis ekspertų, dalyvavusių tyrime, turi aiškią nuomonę apie situaciją
pedagogų kvalifikacijos tobulinimo srityje, nors vertina ją nevienareikšmiškai. Didesnė
dalis respondentų kaip teigiamą veiksnį nurodo suformuotą švietimo centrų sistemą. Pati
sistema matoma kaip daugiau ar maţiau vienodų vienetų darinys, formaliai veikiantis kaip
vadybos tinklas, skirtas teikti pedagogams kvalifikacijos tobulinimo paslaugą. Atskirų
centrų veikla nėra vertinama kaip sistemiškas ar koordinuotai veikiantis darinys.
Apibūdinama tik atskirų konkrečių centrų, su kurias sieja individuali asmeninė patirtis,
veikla. Tai viena vertus nurodo, kad sistema iš tiesų decentralizuota ir turi galimybes
veikti pagal konkretų vienos ar kitos savivaldybės mokyklų bendruomenės poreikį. Kita
vertus, tai liudija, kad centrų veikla yra tiek skirtinga ir nelygiavertė, kad kalbėti apie
pilnavertį bendradarbiavimą tarp skirtingų savivaldybių mokyklų bendruomenių aktyviai
dalyvaujant šiems centrams yra gerokai per anksti.
Teoriškai decentralizavimas vertinamas pozityviai dėl suvokto didesnio
atsakomybių, o tuo pačiu ir veiklų spektro priskyrimo vietos lygmeniui. Tačiau retas
respondentas galėjo nurodyti konkrečias šių centrų veiklas, kurios praktiškai atlieptų jiems
priskiriamus lūkesčius. Daţniausiai šios įstaigos matomos kaip informaciją apie pasiūlą
susisteminančios ir mokyklų bendruomenėms pateikiančios, kiek rečiau, kaip konkrečius
renginius organizuojančios, organizacijos. Svarbu pastebėti, kad mokytojai ir dalis
143
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra. UPC uţsakymu atliktas UAB Rait
tyrimas. Vilnius, 2011.
50
ekspertų ne visuomet atskiria savivaldybės švietimo skyriaus ir švietimo centro veiklas,
daţnai jas tapatina ar painioja.
Ugdymo plėtotės centro uţsakymu atlikto tyrimo144
rezultatai rodo, kad
pedagogams priimtinas decentralizuotas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo modelis:
daugiau nei pusė apklaustų mokytojų tai vertina gerai arba labai gerai. Vis dėl to dauguma
mokytojų pageidauja, kad organizuojant pedagogų tobulinimo procesus, būtų įsitraukimas
visuose lygmenyse: pradedant valstybiniu ir baigiant kiekvienu pedagogu asmeniškai.
J. Bakšienės atliktame tyrime „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas
decentralizacijos sąlygomis“ (2009)145
paţymima, pagrindinis kvalifikacijos tobulinimo
sistemos privalumas yra lėšų taupymas, tačiau mokyklose nepakankamai kryptingai
organizuojamas kvalifikacijos tobulinimas. Svarbiausiu PKT sistemos decentralizacijos
trūkumu laikoma bendravimo su šalies pedagogais stoka.
4.4. Apibendrinimas
Vertinant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo vadybinius ir edukacinius procesus
buvos sudėtinga atpaţinti jų raišką pasirinktame modelyje (hierarchinė struktūra, bendri
tikslai, darbo pasidalijimas, darbo rezultatai ir jų matavimas), taip pat nebuvo nustatyta,
kad yra kokio nors kito modelio apraiškų ar nors elementų apraiškų. Tai rodo, kad
vadybiniai procesai vyksta chaotiškai.
Analizuojant juridinius aktus, kurie labiausiai lemia pedagogų kvalifikacijos
tobulinimą, pastebėtas akivaizdus strateginio lygmens ir funkcinio vaidmens dokumentų
nefunkcionalumas ir nekoreliacija. Pirmiausia tai akivaizdţiai matosi strateginio lygio
dokumentuose, pvz., kadangi 2003 -2012 m. švietimo strategija vadybiškai nefunkcionavo
(nedaryti pakeitimai, auditas, vertinimas), tai nefunkcionavo ir su pedagogų kvalifikacijos
tobulinimu susijusios nuostatos. Tuo pačiu jos neatsispindėjo kituose dokumentuose.
Aiškėja, kad paslaugos teikėjai savo veikloje vadovaujasi tam tikromis
strateginėmis nuostatomis (prioritetais, kryptimis) bet jie jas numato/ pasirenka patys arba
jas pasako ministrai rudeniniuose švietimo darbuotojų pasitarimuose.
PKT dokumentuose nėra nuostatų apie Lietuvoje esančio tradicinio potencialo –
pedagoginio profilio universitetų ir kolegijų dalyvavimą PKT vadybiniuose ir
144
Projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ kompleksinis
mokslinis tyrimas, UAB RAIT, 2011. 145
Bakšienė J. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas decentralizacijos sąlygomis. Tyrimas atliktas rašant
magistro kvalifikacinį darbą. Anykščiai, 2009.
51
edukaciniuose procesuose, todėl prarandamas profesionalus potencialas ir PKT tampa
nesusietas su pedagogų rengimu (mokytojo standartai).
Vadybos procese, siekiant efektyvumo, būtinas aiškus pasiskirstymas
funkcijomis. Atlikta analizė atskleidė, kad PKT sistemoje yra daug funkcijų dubliavimo
(iki UPC sukūrimo), o pastaruoju metu padaugėjo neaiškumo, kas vykdo vienas ar kitas
funkcijas (centrai neţino į ką kreiptis vienu ar kitu atveju).
Kadangi norminiuose dokumentuose daug subjektų (seimas, ministerija, UPC,
savivaldybės, centrai) dalyvauja PKT procese neaiškiai ţinodami, kas atsako uţ tam tikrą
rezultatą, neaišku, kokia PKT kryptis šiuo metu vyrauja - centralizacijos ar
decentralizacijos,
Kvalifikacijos tobulinimas naujos redakcijos švietimo įstatyme netapo vertybiniu
principu (vertybiniais principais tapo kaţin ar švietimui svarbiausios vertybės), o tik eiline
funkcija, nors kvalifikacijos tobulino tapimas išskirtine vertybe neabejotinai yra svarbus
akcentuojant visą gyvenimą trunkančio mokymosi svarbą.
52
V. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMUI
TAIKOMI BŪDAI IR PRIEMONĖS
Teigiama, kad paslaugos kokybė yra vartotojo pasitenkinimo gaminiu (ar
paslaugų parametrais ir ypatybėmis) lygis. Kokybė - paslaugos savybių visuma, leidţianti
tenkinti išreikštus ar numanomus kliento norus. Išskiriami trys kokybės analizės objektai:
atitikties kokybė; reikalavimų kokybė; įsiteikimo kokybė.146
Kiekvienas kokybės vertinimo lygmuo turi savo kokybinio vertinimo aspektus:
1. Individo – paslaugų gavėjo lygmuo. Subjektyvus kliento pojūtis,
vertinimas, poreikių pagal numatytą planą patenkinimas.
2. Įstaigos lygmuo. Įstaigos veiklos organizavimas, garantuojant socialinį
ekonominį įstaigos veiklos efektyvumą.
3. Savivaldybės lygmuo. Paslaugų savivaldybėje optimalumas, paţangios
patirties skatinimas, paslaugų prieinamumo uţtikrinimas.
4. Valstybės lygmuo. Paslaugų politikos pagrįstumas, perspektyvumas ir
pan.147
Paslaugų vertinimo būdai. Išskirtini šie paslaugų vertinimo būdai: pagal
nustatytas charakteristikas – standartus; pagal kliento vertinimus; pagal kitų paslaugų
teikėjų poreikius.
Švietimo kokybės uţtikrinimas arba laidavimas – visuma priemonių, skirtų
pageidaujamai (sutartai, nustatytai) švietimo kokybei pasiekti ir švietimo tobulinimui
skatinti; taip pat švietimo kokybės stebėsenos, vertinimo, palaikymo, tobulinimo
procesas.148
Švietimo kokybės vertinimas – viso švietimo ar jo dėmenų ir jų ryšių tyrimas
siekiant nustatyti, kiek vertinami objektai atitinka kokybės sampratą ir arba kokybės
reikalavimus149
Švietimo kokybė sutartinė, priklausanti nuo ją apibrėţiančių asmenų intencijų ir
aplinkybių samprata, reiškianti švietimo prieinamumą, tinkamumą150
.
Vadinasi kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimas – kvalifikacijos
tobulinimo paslaugų tyrimas, siekiant nustatyti paslaugos atitikimą kvalifikacijos
146
Ţalimienė L. Socialinės paslaugos. Vilnius, 2003, p. 85 147
Ţalimienė L. Socialinės paslaugos. Vilnius, 2003, p.88 148
Švietimo problemų analizė, 2009, gruodis, Nr. 9. Prieiga per internetą:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Sv_prob9_Svietimo%20prieziura_print.pdf 149
Ten pat 150
Ten pat
53
tobulinimo paslaugos atitikimą keliamiems reikalavimams vertinant individo, įstaigos,
steigėjo, valstybės lygmenimis.
5.1 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimo lygmenys
Paanalizavus kvalifikacijos tobulinimą vykdančių institucijų atsakomybes151
nustatyta, kad uţ kvalifikacijos tobulinimo programų kokybę atsakomybę galima išskirstyti
į keturi lygmenis: nacionalinį, regioninį, institucinį paslaugos teikėjo, institucinį –
paslaugos gavėjo (8 pav.).
2 pav. Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimo lygmenys
NACIONALINIU lygmeniu uţ PKT paslaugų kokybės vertinimą atsako
Mokytojų kompetencijos centras (dabar Ugdymo plėtotės centras):
vykdo valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui,
ugdymą skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo
kokybės stebėseną;
organizuoja ir koordinuoja kvalifikacijos tobulinimo institucijų ir
kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimą.
151
Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių
vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai, 2007 m. kovo 29 d. Nr.
ISAK-556. Internetinė prieiga: http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2007-03-29-ISAK-556.pdf
VERTINIMO
LYGMENYS
Nacionalinis
Savivaldos/
steigėjai
Institucinis
Institucijos
veiklos
išorinis
vertinimas
(UPC)
Institucijos
veiklos
koordinavimas
/veiklos
ataskaitos
(steigėjas)
Institucijos veiklos
vidinis vertinimas
(Kvalifikacijos
tobulinimo
institucija)
Programų
akreditacija
UPC
Programų
pritaikymas
praktinėje
veikloje (Ugdymo
institucija)
Programų
akreditacija
(akredituoti
centrai)
Kompetencijų įgijimas
(lektorius)
54
REGIONINIU/SAVIVALDOS lygmeniu nėra numatytos tiesioginės
atsakomybės savivaldybių administracijai uţ kvalifikacijos tobulinimo programų kokybę,
nes, remiantis dokumentu, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijos ar jų įgalioti
asmenys:
koordinuoja pavaldţių kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklą;
sudaro sąlygas pavaldţių pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigų,
mokyklų vadovų kvalifikacijai tobulinti
INSTITUCINIU lygmeniu kvalifikacijos tobulinimo institucijoms numatyta
tiesioginė institucijos atsakomybė uţ kvalifikacijos tobulinimą, t.y. institucijos
tiria kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių veiksmingumą, jų poveikį
valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą
organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų darbo kokybei;
uţtikrina organizuojamų renginių kokybę;
INSTITUCINIU lygmeniu Mokyklos:
analizuoja, kaip vadovai, pavaduotojai ugdymui, ugdymą organizuojančių
skyrių vedėjai, mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai kvalifikacijos tobulinimo metu
įgytas kompetencijas pritaiko savo praktinei veiklai ir mokinių ugdymo kokybei gerinti.
Kvalifikacijos tobulinimo programoje, mokymo modulyje numatytų
kompetencijų įgijimą, plėtojimą vertina lektorius arba institucijoje, vykdančioje
kvalifikacijos tobulinimo programą, sudaryta komisija152
.
5.2 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimo būdai
Remiantis 2011-03-28 dienos duomenimis priskaičiuojama 80153
mokytojų ir
švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą vykdančios institucijų
(regioniniai ir universitetų švietimo centrai), kurių didţiausia dalis – regioniniai ir
universitetų švietimo centrai154
.
Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. sausio 23 dienos įsakymu Nr. ĮSAK-109
„Dėl institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų
152
Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių
vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai, 2007 m. kovo 29 d. Nr.
ISAK-556. Internetinė prieiga: http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2007-03-29-ISAK-556.pdf 153
Ugdymo plėtotės centro duomenys. Internetinė prieiga:
http://www.upc.smm.lt/suzinokime/vertinimas/programos/Regioniniai_ir_universitetu_centrai_2011.pdf,
ţiūrėta 2011-04-29 154
Ugdymo plėtotės centro duomenys.
http://www.upc.smm.lt/suzinokime/vertinimas/programos/Regioniniai_ir_universitetu_centrai_2011.pdf,
ţiūrėta 2011-04-29
55
kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos155
buvo patvirtintos Institucijų,
vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą,
veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklės156
.
3 pav. Kvalifikacijos tobulinimo kokybės vertinimas
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimą vykdančių institucijų akreditacija yra
grindţiama institucijos veiklos įsivertinimu ir išoriniu vertinimu (3 pav.). Įsivertinimą
atlieka institucijos, išorinį vertinimą – parengti institucijų išorinio vertinimo ekspertai157
.
Institucijų veiklos vertinimo ir akreditacijos tikslas – uţtikrinti Institucijų veiklos kokybę
nuolat vertinant veiklą pagal Institucijų veiklos vertinimo sritis ir jų dalis ir nustatant
veiklos kokybės lygį.
Institucijos veiklos įsivertinimas – tai sistemingas veiklos, susijusios su
mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimu, tyrimas,
kuris atliekamas pagal Institucijai aktualias veiklos sritis ir jų dalis, nustatant savo
potencialą, veiklos rezultatų kokybę ir yra orientuojamas į Institucijos veiklos
tobulinimą158
.
Įsivertinimo anketoje, siekiant uţtikrinti renginių kokybę ir poreikius, tiriami
tikslinių grupių poreikiai, lektoriams numatomi tam tikri reikalavimai, renkama grįţtamoji
informacija iš klausytojų; domimasi, kaip klientai panaudoja seminaruose, kursuose,
paskaitose ir kituose renginiuose įgytą patirtį ir ţinias.
155
Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą,
veiklos vertinimas ir akreditacija, Ţin., 2006, Nr. 25-851(2006 m. sausio 23 dienos įsakymas Nr. ĮSAK-109) 156
Ten pat 157
Ten pat 158
Ten pat
KOKYBĖS
VERTINIMAS
Programų
vertinimas
Institucijos
vertinimas
Programos
akreditacija
Programos
pritaikymas
praktinėje veikloje
Kompetencijų
įgijimas
Vidinis
įsivertinimas
Išorinis
institucijos
vertinimas
56
Institucijos veiklos išorinis vertinimas – tai akreditacijos siekiančios
Institucijos veiklos, susijusios su mokytoju ir švietimo pagalba teikiančių specialistu
kvalifikacijos tobulinimu, ekspertinis tyrimas, kurio metu, remdamiesi įsivertinimo
išvadomis, institucijų veiklos išorinio vertinimo ekspertai padeda jai nustatyti veiklos
rezultatu kokybę ir teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo159
.
Remiantis įsakymu dėl institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą
teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos (2006),
siekiant uţtikrinti kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybę analizuojami:
institucijos interneto svetainėje pateikiami atsiliepimai. Remiantis jais
tobulinama veikla; periodiškai atliekami tyrimai institucijos poreikiams nustatyti;
lektorių pasirinkimas pagal jų kompetenciją, kuri institucijai aiškiai ţinoma;
klientų poreikiai, kuriais remiantis organizuojami renginiai;
grįţtamoji informacija iš klientų ir lektorių. Tai atliekama organizuojant
nuolatinius, pasikartojančius tyrimus. Išanalizavus šią informaciją galima teigti, kad
dauguma klientų mokymuose įgytą patirtį ir ţinias sėkmingai panaudoja savo veiklos
tobulinimui;
dalijimosi gerąja patirtimi kokybė;
konsultacijų efektyvumo vertinimo kriterijai;
projektinės veiklos efektyvumas;
programų, vadovėlių, metodinių priemonių ir kito ekspertinio vertinimo
atlikimas160
.
Siekianti uţtikrinti vykdomų programų kokybę, programos akredituojamos (3
pav.). Akredituotų institucijų įvertintos institucinio lygio Programos prilyginamos
akredituotoms programoms. Institucinio lygio Programų vertinimas vykdomas pagal
Akredituotos institucijos patvirtintą Programų vertinimo tvarką. Institucija įvertintas
institucinio lygio Programas teikia Centrui registruoti. Programos, vykdomos ne Lietuvos
Respublikos teritorijoje, negali būti prilyginamos akredituotoms programoms ir turi būti
teikiamos Centrui akredituoti Apraše nustatyta tvarka. Visas ne Lietuvoje vykdomas
programas akredituoja Centro parinkti ekspertai161
(Ţin., 2006, Nr. 25-851).
Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. sausio 23 d.
įsakymu Nr. ISAK-109 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m.
balandţio 22 d. vertinimą ir akreditaciją koordinuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir
159
Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą,
veiklos vertinimas ir akreditacija, Ţin., 2006, Nr. 25-851(2006 m. sausio 23 dienos įsakymas Nr. ĮSAK-109) 160
Ten pat 161
Ten pat
57
mokslo ministerija (toliau – Ministerija), organizuoja Mokytojų kompetencijos centras
(dabar – Ugdymo plėtotės centras).
Programos vertinimui numatyti kriterijai: programos anotacija, tikslo formuluotė,
programos uţdaviniai, programos turinys, tikėtinų kompetencijų, naudojama mokomoji
medţiaga, lektorių patirtis ir kompetencijos, dalyviai. Tai uţtikrina gerą programos
parengimą, tačiau ne vykdymą. Silpnoji programų vertinimo pusė - uţtikrinamas
kokybiškas programos parengimas, tačiau nėra grįţtamojo ryšio apie jų vykdymo kokybę.
Analizuojant vertinimo tikslus juos galima grupuoti į tris kategorijas:
planuojamas, formuojamas, apibendrinamasis vertinimas. Dauguma vertinimų
konstruojami taip, kad būtų pasiekti visi trys tikslai.
Planuojamas vertinimas vyksta iki prasideda profesinio tobulinimosi programa.
Jis skirtas tam, kad ţmonės, dalyvaujantys formuojant programą, aiškiai suprastų, ką
siekiama atlikti, kokios procedūros bus taikomos ir kaip nustatoma, ar šis darbas bus
sėkmingas. Priimantiems sprendimus tai padeda suprasti, ar dedamos pastangos kreipiamos
tinkama linkme, ar galima tikėtis pageidaujamo rezultato.
Formuojamas vertinimas atliekamas programos ar renginio metu. Jo tikslas –
suteikti programą vykdantiems asmenims, grįţtamąjį ryšį apie tai, ar viskas klostytis taip
kaip planuota ir ar daroma laukiama paţanga. Daţnai formuojamas vertinimas yra
pasikartojantis procesas, kuris iki programos pabaigos atliekamas daugelį kartų.
Apibendrinamasis vertinimas atliekamas, kai programa ar veikla baigta. Iš jo
galima spręsti apie programos naudingumą ar vertingumą162
.
Galima teigti, kad planuojamas vertinimas, vykdomas akredituojant programas,
formuojamas – programos vykdymo metu, tačiau jo apraiškų analizuojant oficialiai
pateiktą informaciją neaptikta. Dažniausiai taikomas apibendrinamasis vertinimas.
5.3 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimo patirties analizė
Siekiant nustatyti praktiškai kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės
vertinimui taikomus būdus ir priemones 2011m. kovo mėnesį buvo analizuotos viešai
prieinamoje erdvėje pateikiamos nacionalinių/regioninių tyrimų ataskaitos ir švietimo
centrų 2008, 2009, 2010 metų veiklos ataskaitos. Šiuo tikslu buvo išanalizuotos visų
informaciniame UPC tinklapyje pateiktų kvalifikacijos tobulinimo institucijų interneto
svetainėse skelbiamos veiklos ataskaitos ir tikslingai atrinktos tos ataskaitos, kuriose
162
Guskey T.R., Profesinio tobulinimosi vertinimas. Vilnius: Garnelis, 2004
58
galima aptikti kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimui taikomus būdus ir
priemones.
Tyrimų ir ataskaitų analizė atskleidė, kad yra vertinama:
pasitenkinimas kvalifikacijos tobulinimo institucijomis;
institucijų kvalifikacijos tobulinimo poreikių nustatymas ir klientų poreikių
tenkinimas;
grįţtamoji informacija iš klientų ir lektorių (renginių kokybė);
kvalifikacijos tobulinimo renginių atitikimas dalyvių lūkesčiams ir įgytos
patirties sėkmingas panaudojimas veiklos tobulinimui.
Remiantis 2004 metų Sociologinio tyrimo ataskaita „Mokytojų kvalifikacijos
tobulinimo poreikių tenkinimas“163
nustatyta, kad:
„nėra metodikos, kurios pagalba būtų galima įvertinti kiekvieno mokytojo
kvalifikacijos kaitą kvalifikacijos tobulinimo kursų metu“;
„pirmiausiai turėtų būti paties mokytojo savo darbo ir tobulėjimo vertinimas“
„kol kas tik apsiribojama ne seminarų efektyvumo, bet pačių seminarų vertinimu“;
naudojami metodai refleksija (diskusijos grupėse) bei anketavimas.
Viena iš siūlomų galimybių vertinti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kaitą – jų
apklausa bei darbo rezultatų analizė praėjus tam tikram laikui po seminarų164
Vadinasi, būtina mokytojų kvalifikacijos kaitos vertinimui skirta metodika,
orientuota į mokytojo veiklos pokyčių po kvalifikacijos tobulinimo įvertinimui.
Pasitenkinimas kvalifikacijos tobulinimo institucijomis. Nacionaliniuose
tyrimuose ir švietimo centrų ataskaitose yra vertinamas kvalifikacijos tobulinimo
institucijos populiarumas, kvalifikacijos centro veikla. Kokybei nustatyti naudojama
anketinė apklausa. Analizuojant pateiktus tyrimus, švietimo centrų ataskaitas, nustatyta,
kad mokytojai yra patenkinti institucijų veikla:
- Prie populiaresnių kvalifikacijos tobulinimo institucijų būtų galima priskirti
pačių mokytojų mokyklas, PPRC, kitose mokyklose ir regioniniuose centruose vykstančius
renginius.
- Maţiausiai patrauklios mokytojams – prie aukštųjų mokyklų įsikūrusios
kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.
- Maţiausiai mokytojus tenkina, kai renginius veda visuomeninės kvalifikacijos
tobulinimu uţsiimančios organizacijos (28 proc.); konsultantai (20 proc.), ŠMM atstovai
(17 proc.).
163
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tenkinimas, sociologinio tyrimo ataskaita,2004. Internetinė
prieiga: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mokytoju_kvalifikac_tobul_ataskaita_04.doc 164
Ten pat
59
- Mokytojai iš esmės palankiai vertina regioninius kvalifikacijos tobulinimo
centrus, kurie sudaro galimybes regionuose dirbantiems mokytojams nuolatos tobulinti
savo kvalifikaciją, susipaţinti su naujovėmis, naujausiais mokymo metodais ir metodine
literatūra, centras nesunkiai pasiekimas, todėl taupomas mokytojų laikas165
.
- Ukmergės mokytojų švietimo centro, Telšių švietimo centro Elektrėnų
savivaldybės švietimo paslaugų centro vykdoma veikla - švietimo centrų darbuotojų
darbas, seminarų organizavimas, gebėjimas bendrauti su klientais - tenkina rajonų
mokytojų bendruomenę166
, 167
, 168
.
Remiantis švietimo centrų duomenimis mokytojai palankiai vertina švietimo
centrų veiklą regionuose.
Šį faktą patvirtina ir Ugdymo plėtotės centro uţsakymu atliktas kompleksinis
mokslinis tyrimas169
. Tyrimo rezultatai rodo, kad mokytojai mielai renkasi ir gerai vertina
„vietinius“ tobulinimosi renginius. Naudingiausiomis kvalifikacijos tobulinimo vietomis
dauguma mokytojų laiko savo švietimo įstaigą bei kitas švietimo įstaigas tame pačiame
mieste ar rajone.
Kvalifikacijos tobulinimo renginių kokybė. Analizuojant kvalifikacijos
tobulinimo renginių kokybę, kaip tyrimo instrumentai taikomi mokytojų ir mokyklos
vadovų atsiliepimai, anketinė apklausa. Pateikiamos nacionalinių tyrimų ir šveitimo centrų
išvados dėl kvalifikacijos tobulinimo renginių kokybės skiriasi. Nacionaliniuose tyrimuose
akcentuojama tarpdisciplininių mokymų ir specializuotų mokymų stoka; programų
nenuoseklumas, mokyklų įvairiapusiškumo ignoravimas, šiuolaikinių vadybinių
tendencijų stoka. Tyrimai170
rodo, kad:
- kvalifikacijos tobulinimas stokoja tarpdisciplininių ir specializuotų mokymų.
Neformalios programos turėtų numatyti individualių ir lyderių komandų rengimo
iniciatyvas, taip pat atsiţvelgti į mokyklų įvairovę ir jų kontekstų skirtumus.
- neformalaus profesinio tobulinimosi programos nėra pakankamai
orientuotos į šiuolaikinės vadybos tendencijas
165
Ten pat 166
Ukmergės mokytojų švietimo centro ataskaita, 2009. Internetinė prieiga:
http://www.usc.lt/dokumentai/article/3/2009%20m.%20veiklos%20ataskaita.doc 167
Telšių švietimo centro 2009 metų veiklos ataskaita, 2009. Internetinė prieiga:
http://sctelsiai.lt/apie/veiklos_ataskaitos/ 168
Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centro 2008 metų veiklos ataskaita, 2008. Internetinė prieiga:
http://www.spc.progresas.lt/158,veiklos-ataskaitos.html 169
Projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ kompleksinis
mokslinis tyrimas, UAB RAIT, 2011. 170
Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo ir neformalaus jų papildymo galimybių studija
(situacijos analizė), 2010// http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/savivieta/moksliniai-
darbai/tyrimai/projekto/1693-vadybini-kompetencij-formalaus-pradmen-gijimo-ir-neformalaus-j-papildymo-
galimybi-studija-situacijos-analiz.html
60
- nėra ugdomos visos kompetencijos, reikalingos darbui švietimo vadybos
sistemoje.
Remiantis 2011 metų Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo
sistemos plėtros projekte atliktu tyrimu171
, nustatyta, kad formaliame lygmenyje
pripaţįstamas ne pats kvalifikacijos tobulinimas (pokytis), kuris nėra niekaip matuojamas,
o formalus dalyvavimo dokumentas. Neformaliame lygmenyje – kolegų pripaţinimas
stebint darbo procesą ir jo rezultatus (vertinant moksleivių ir tėvų atsiliepimus, inovacijų
įdiegimą, rezultatus popamokinėje veikloje ir aktyvumą joje). Tačiau pastaruoju atveju taip
pat sunkiai skiriama kiek esamam rezultatui turėjo įtakos kvalifikacijos tobulinimas.
Šio tyrimo rezultatai rodo, kad apklausoje dalyvavę mokytojai daţniausiai rekasi
kvalifikacijos renginius, kuriuose gali patobulinti profesines kompetencijas.
Švietimo centrų ataskaitose pateikiamas tik renginių vertinimas. Nustatyta, kad
visose savivaldybėse mokytojai palankiai vertina centrų organizuojamus renginius:
- labiausiai vertina savo dalykų ţinių gilinimui skirtus renginius ir renginius
skirtus mokymo įgūdţiams tobulinti, naujiems mokymo metodams taikyti, mokymo proceso
vadybai, mokinių pasiekimų vertinimui. Šiek tiek maţiau palankių vertinimų sulaukė
renginiai, skirti pedagoginių įgūdţių, psichologinių ţinių gilinimui ir renginiai skirti
mokinių socialiniams įgūdţiams lavinti172
;
- mokytojai ateityje tobulindami savo kompetenciją norėtų kur kas didesnį
dėmesį skirti psichologijos sričiai, vadybinio bei projektinio darbo kompetencijai173
.
Siekiant tobulinti veiklą, švietimo centrai nuolat organizuoja klausytojų,
seminarų dalyvių, lektorių, anketines apklausas:
- Klausytojai įvertina lektoriaus darbą, teikia pastabas, pasiūlymus,
pageidavimus organizatoriams. Atkreipiamas dėmesys į mokyklų vadovų, rajono metodinių
būrelių pirmininkų ţodinius atsiliepimus, pastabas. Lektoriai taip pat išsako savo nuomonę
apie vykusį renginį, mokytojų pasirengimą mokymams, vertina namų darbų atlikimų, teikia
rekomendacijas organizatoriams174
.
Švietimo centrų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad dalyviai:
171
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtros projektas. Pagilinto interviu su
ekspertais ir fokusuotų grupinių diskusijų su mokytojais ir mokyklų administracijos atstovais rezultatų
apţvalga, 2011. UAB „RAIT“ 172
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tenkinimas, sociologinio tyrimo ataskaita,2004. Internetinė
prieiga: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mokytoju_kvalifikac_tobul_ataskaita_04.doc 173
2007 metais atlikta Vilniaus miesto mokytojų apklausa. Pristatoma apklausa – projekto – „Naujos
galimybės Vilniaus pedagogų profesinės kompetencijos plėtrai“ dalis. Internetinė prieiga:
www.mtc.lt/get.php%3Ff.302 174
Skuodo švietimo centras, 2009 metų veiklos ataskaita. Internetinė prieiga:
http://www.skuodas.lt/failai/file/sprendprojektai/Archyvai/2010_01_28/01%2011%20Verslo%20programos
%20ataskaita3.doc
61
- yra patenkinti švietimo centrų darbuotojų darbu ir organizuojamais
praktiniais seminarais, paskaitomis ir kitais renginiais 175
, 176
, 177
, 178
;
- absoliuti dauguma švietimo centro organizuotus kvalifikacijos tobulinimo(si)
renginius ir pateiktą medţiagą vertina kaip labai aktualius ir aktualius bei naudingus.
Seminarų metu įgytas ţinias ir praktinius įgūdţius savo darbe pritaiko trys ketvirtadaliai,
vienas ketvirtadalis dalyvių - pritaiko iš dalies179
;
Remiantis renginių vertinimu, nustatyta, kad vertinama dalyvių reakcija,
išmokimas, tačiau nevertinamas seminarų naudingumas, grįžtamasis ryšys. Tai
paţymima 2011 metų Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos
plėtros projekte atlikto pagilinto interviu su ekspertais ir fokusuotų grupinių diskusijų su
mokytojais ir mokyklų administracijos atstovais rezultatų apţvalgoje180
. Kvalifikacijos
tobulinimo renginiuose ţinių panaudojimas praktiniame darbe sudėtingas dėl: atgalinio
ryšio galimybės su lektoriais nebuvimo; programų trumpalaikiškumo.
Visgi, remiantis 2011 metų Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir
perkvalifikavimo sistemos plėtros projekte atliktoje pagilinto interviu su ekspertais ir
fokusuotų grupinių diskusijų su mokytojais ir mokyklų administracijos atstovais rezultatų
apţvalga181
reikia pripaţinti, kad kvalifikacijos tobulinimo programų kokybės įvertinimas
„yra nerealus uţdavinys, kadangi šiuo metu šalia vietinės kilmės programų esančios iš ES
struktūrinių fondų finansuotos programos iškreipia situaciją“
Kvalifikacijos poreikio tyrimas. Kvalifikacijos poreikiai tiriami vykdant klientų
apklausas. Švietimo centruose vykdoma:
- kasmetinė tiriamoji veikla, kvalifikacijos tobulinimo renginių, suaugusiųjų
švietimo, ankstyvojo uţsienio kalbų mokymo, tėvų švietimo, prevencijos renginių poreikių
srityse182
175
Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centras, 2008 metų veiklos ataskaita. Internetinė prieiga:
http://www.spc.progresas.lt/158,veiklos-ataskaitos.html 176
Kėdainių švietimo centro ataskaita, 2009. Internetinė prieiga:
http://www.centras.kedainiai.lm.lt/dokumentai/ataskaitos/ataskaita_2009.doc 177
Marijampolės švietimo centras, 2010 metų veiklos ataskaita. Internetinė prieiga:
http://www.infolex.lt/marijampole/Default.aspx?Id=3&DocId=22855 178
Panevėţio rajono pedagogų švietimo centro veiklos analizė, 2010. Internetinė prieiga:
http://www.prpsc.lt/images/file/Veikla/2010%20m_%20PSC%20ataskaita.pdf 179
Marijampolės švietimo centras, 2010 metų veiklos ataskaita. Internetinė prieiga:
http://www.infolex.lt/marijampole/Default.aspx?Id=3&DocId=22855 180
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtros projektas. Pagilinto interviu su
ekspertais ir fokusuotų grupinių diskusijų su mokytojais ir mokyklų administracijos atstovais rezultatų
apţvalga, 2011. UAB „RAIT“ 181
Ten pat 182
Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros centro 2008 metų veiklos ataskaita, 2008. Internetinė prieiga:
kaisiadoriuskpc.lt/apie_centra/
62
- pedagogų anketines apklausas po renginių, rajono mokytojų metodinių
būrelių uţsiėmimuose, neformalius ir individualius pokalbius su pedagogais, mokyklų
vadovais, savivaldybės švietimo padalinių specialistais, lektoriais. Taip pat atsiţvelgiama į
regiono švietimo politikos įgyvendinimo poreikius, švietimo politikos, ugdymo turinio
naujovių ir kaitos analizės duomenis, metodinių tarybų, mokyklų bendruomenių,183
,184
,185
- nors mokytojai teigia, kad pildę įvairias anketas poreikiams nustatyti, tačiau
pasigenda poreikių tyrimo anketų rezultatų panaudojimo apţvalgos186
.
Kvalifikacijos tobulinimo poreikio tyrimo būdai: mokyklų ir kitų švietimo
institucijų apklausa (tyrimas); individualūs klientų pageidavimai ir švietimo politikos
aktualijų analizė.
Paţymėtina, kad poreikio identifikavimo mechanizmas turėtų būti neatsiejamas
nuo kvalifikacijos pokyčio matavimo mechanizmo. Kitu atveju būtų sunku kalbėti apie
kvalifikacijos tobulinimo procesų tęstinumą ir ilgalaikius tikslus, atsiţvelgiant į visos
mokyklos bendruomenės, o ne tik į individulius pedagogo poreikius. Dauguma ekspertų
pasisako uţ tai, kad mechanizmas, matuojantis mokytojo darbo rezultatą, juo laikant
moksleivio pasiekimų pokytį, būtų sukurtas ir įdiegtas kaip pedagogų kvalifikacijos
tobulinimo sistemos dalis187
.
Pritaikomumas. Švietimo centrų ataskaitose pateikiama, kad:
- 86 proc. seminarų dalyviams kvalifikacijos tobulinimo renginių metu įgytas
ţinias ir praktinius įgūdţius pavyksta pritaikyti ugdymo procese. Dauguma renginių
vertinami aukštu pritaikomumo ugdymo procese lygmeniu“188
;
- pasigendama grįţtamojo ryšio kaip viskas pasiekia mokinį189
5.4 Kvalifikacijos tobulinimo procesų ir paslaugų įtakos ugdymui vertinimo
būdai ir metodai
183
Skuodo švietimo centro 2009 metų veiklos ataskaita , 2009. Internetinė prieiga:
http://www.skuodas.lt/failai/file/sprendprojektai/Archyvai/2010_01_28/01%2011%20Verslo%20programos
%20ataskaita3.doc 184
Kvalifikacijos tobulinimo renginių Kauno kvalifikacijos centre kokybė ir poreikiai, 2009. Internetinė
prieiga: http://www.kpkc.lt/nauja/data/stat/rysio_tyrimas_2009.pdf 185
Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centro 2008 metų veiklos ataskaita, 2008. Internetinė prieiga:
http://www.spc.progresas.lt/158,veiklos-ataskaitos.html 186
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtros projektas. Pagilinto interviu su
ekspertais ir fokusuotų grupinių diskusijų su mokytojais ir mokyklų administracijos atstovais rezultatų
apţvalga, 2011. UAB „RAIT“ 187
Ten pat 188
Panevėţio rajono pedagogų švietimo centro veiklos analizė, 2010. Internetinė prieiga:
http://www.prpsc.lt/images/file/Veikla/2010%20m_%20PSC%20ataskaita.pdf 189
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tenkinimas, sociologinio tyrimo ataskaita,2004. Internetinė
prieiga: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mokytoju_kvalifikac_tobul_ataskaita_04.doc
63
Metodologiškai analizuojant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo procesų,
paslaugų įtakos ugdymui tyrimo būdų ir metodų įvertinimą, prasminga atkreipti dėmesį į
klasikinį W.E. Demingo190
kokybės gerinimo ciklą (Planuok–Daryk–Tikrink–Veik).
Remiantis šia klasikine vadybinio ciklo logika buvo analizuota atskirų, atsitiktiniu būdu
parinktų, pedagogų kvalifikacijos tobulinimą vykdančių ir bendrojo lavinimo institucijų
veikla191
. Pastebėta, kad dominuoja tradicinės veiklos ciklas – „planavimas (darbų
kalendoriaus sudarymas) – įgyvendinimas (darbų vykdymas)“. Kokybės vadybos (ţr. 1
pav.) epizodai šioje veikloje nefiksuojami ir formaliai jiems net nesukuriamos prielaidos.
4 pav. Kokybės vadybos ciklas
Rengiamų programų formose dėmesys skiriamas tik keletui epizodų (pvz.,
pagrindimas, paskirtis, tikslas, uţdaviniai, turinys, dalyviai, trukmė, numatomi rezultatai,
tikėtinos kompetencijos, klausytojų paţymėjimo išdavimo sąlygos ir pan.), kurie savo
ruoţtu tik labai sąlyginai ir netiesiogiai gali turėti sąsajų su vidiniu įsivertinimu ir jo
rezultatų panaudojimu. Akivaizdu, kad formalizuojant veiklą, procesų, paslaugų įtaka
tampa daugiau saviveiklinė. Tiesa, kai kurios institucijos pedagogų kvalifikacijos
tobulinimo procesą bandė konstruoti remiantis projektiniu, mokymosi veikloje192
modeliu
(ţr. 5 pav.), tačiau pastarasis, išskyrus projektų, sekusių vienas kitą, pačios mokymosi
veikloje idėjos (apmąstymo ir refleksijos, išvadų suformulavimo, naujų galimybių
apsvarstymo, naujo planavimo) neišsaugojo.
190
Deming W. E. Out of the crisis. Cambridge; London: The MIT Press, 2000. 191 Pvz., analizuota Pedagogų profesinės raidos centro Kvalifikacijos tobulinimo projektų archyvas
(http://www.pprc.lt/ktpp/archyvas/), Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centro Mokytojų kvalifikacijos
tobulinimo pertvarka (http://www.kpskc.lt/content/view/33/38/), atskirose institucijose esančios Mokyklų
vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui
specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimo tvarkos aprašai ar minėtų programų rengimo
formos, bendrojo lavinimo mokyklų pasitvirtintos mokytojų kvalifikacijos kėlimo programos 192
Fiddler M., Marienau C., Whitaker U. Assessing learning: standards, principles, and procedures. 2nd ed.
– Chicago (Ill.): Council for Adult and Experiential Learning; Dubuque (Iw.): Kendall / Hunt Publishing
Company, 2006.
64
5 pav. Mokymasis veikloje193
Refleksijos (pasiţiūrėjimas į save; situacijų, kuriose dirbi, analizavimas; klausimų
kėlimas ir iššūkiai; sintezė; galimybių ir pasekmių tyrinėjimas; veiklos planų sudarymas)
nebuvimas arba minimalizuota jos improvizacija bei atotrūkis nuo mokyklose vykstančių
vidinių savęs vertinimo procesų kaitos sąlygojo tai, kad pedagogų kvalifikacijos
tobulinimo procesas buvo sąlyginai statiškas institutas (mokyklų savęs vertinimo procesai
per paskutinį dešimtmetį patyrė tris virsmus pereinant nuo kokybės vadybos iki
besimokančiosios organizacijos ir ţinių vadybos modelių)194
.
Atsiţvelgiant į švietime kilusius iššūkius, 2009 m. bandyta konceptualizuoti
profesijos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimą, remiantis CQAF
(Common Quality Assurance Framework) modeliu195
. Minėti autoriai bandė pagrįsti
minėtų programų rengimo metodologiją, akcentuodami kokybės vadybos ciklo
jungiančiąją – metodologinę – dalį, kuri praktikoje realizuojama per įsivertinimo
metodikos taikymą (ţr. 6 pav.). Akivaizdu, kad siekiant vadovautis kokybės vadybos
modeliu, kvalifikacijos tobulinimo institucijos tiesiogiai susiję su pedagoginės veiklos
tobulinimu, turėtų siekti gauti grįţtamąją informaciją apie kursų dalyvių įgytas ţinias bei
gebėjimus pasinaudodami įvairiais metodais.
193
Ten pat. 194
Katiliūtė E. ir kt. Mokyklos savęs vertinime naudojamų tyrimo instrumentų koncepcija. – Vilnius:
[Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, 2009. 195
Pukelis K., Savickienė I., Fokienė A. Profesijos pedagogų kvalifikacijos kėlimo programų rengimo
metodologija. – Kaunas: VDU, 2009.
65
6 pav. CQAF modelis196
Paţymėtina, kad tikslinių Lietuvos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo procesų,
paslaugų įtakos ugdymui tyrimų edukologai neatlieka, nepaisant to, edukologiniuose
mokslo ţurnaluose (pvz., Acta Peadagogica Vilnensia, Pedagogika) kartais išskiriamos
atskiros mokslo ţurnalų dalys, skirtos profesinio rengimo problemoms; pedagogų rengimo
tobulinimo inovacijoms ir pan. Minėtuose ţurnaluose nagrinėjami tik pavieniai,
pakankamai specializuoti probleminiai klausimai197
, pakankamai retai ir netiesiogiai juos
siejant su pedagoginės kvalifikacijos tobulinimu. Atskirai paminėtinas R. Lauţacko, G.
Gendvilienės, V. Tūtlio ir D. Juozaitienės tyrimas198
, atskleidęs mokytojų kvalifikacijos
tobulinimo poreikius. Taip pat, kiek anksčiau LR švietimo ir mokslo ministerijos
uţsakymu 2004 m. buvo atliktas tyrimas „Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių
tenkinimas“199
. Tyrimai rodo, kad mokytojai suvokia kvalifikacijos tobulinimo būtinybę,
siekia ją tobulinti, tačiau visiškai nėra aiškus esančios kvalifikacijos tobulinimo sistemos
poveikis ugdymo kokybei.
Interviu su pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų darbuotojais bei
kvalifikacijos tobulinimo renginiuose dalyvavusiais asmenimis metu nustatyta, kad
minėtos institucijos „nuolatos siekia gauti grįţtamąją informaciją apie kursų dalyvių įgytas
196
Ališauskas R., Dukynaitė R. Kokybės uţtikrinimo tendencijos [nepublikuotas rankraštis]. – Anykščiai,
2005. 197
Targamadzė V., Vėbra A.V. Evaluation of Professional Development in Lithuanian Education: Problems
and Prospects // Acta peadagogica Vilnensia. 2008 (20). p. 102-114.; Targamadzė V. Didaktinės problemos
bendrojo lavinimo mokykloje – pedagogų rengimo kaitos agentas // Acta peadagogica Vilnensia. 2010 (25).
p. 127-136.; Paulauskas R., Ušeckienė L., Bakutytė R. Pedagogų poţiūris į profesijos prestiţo veiksnius //
Acta peadagogica Vilnensia. 2010 (24). p. 127-138. 198
Lauţackas R., Gedvilienė G., Tūtlys V., Juozaitienė D. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai //
Pedagogika. 2008 (89). p. 29-44. 199
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimosi poreikių tenkinimas: sociologinio tyrimo ataskaita. – Vilnius, 2004.
66
ţinias bei gebėjimus“ (tai labai daţnai būna viena iš finansų teikėjų [BPD] sąlygų) ir
„daţniausiai tai atlieka rašytine“, pakankamai formalizuota, forma taikant „anketinę
apklausą“, orientuojantis į kiekybinės informacijos kaupimą, vėliau apibendrinamą ir
statistine išraiška pristatant pridėtinę vertę. Pakankamai retai taikyti testavimai. Pedagogai
labai skeptiškai vertina tokio pobūdţio kvalifikacijos kėlimą, nurodydami, kad tai „tiesiog
laiko švaistymas“200
. Tuo pačiu paţymėtina ir tai, kad kai kurios kvalifikacijos tobulinimo
institucijos neapsiribodavo tik formalizuotu anketavimu. Jos siekdavo „palaikyti grįţtamąjį
ryšį“ su kvalifikacijos kėlimo paslaugos gavėjais ir, praėjus ilgesniam laikotarpui (pvz.,
mokslo metams), teirautis „apie sėkmes, iškilusius sunkumus“ ir atsiţvelgiant į tai
„koreguodavo tolesnes kvalifikacijos kėlimo programas“.
Taigi, pirmuoju atveju kvalifikacijos kėlimo institucijos teikiamų paslaugų
kokybę bandydavo patvirtinti atliekant formalizuotus testavimus ir anketavimus, kurie, iš
esmės, didesnės įtakos būsimoms programoms neturėjo; tuo tarpu antruoju atveju
kvalifikacijos kėlimo institucijos siekdavo derinti gaunamos grįţtamosios kiekybinės
(anketavimai) ir kokybinės (individualūs interviu, diskusinės grupės, refleksijos, praktikos
stebėjimai) informacijos analizę, operatyviai reaguojant į paklausą ir poreikius.
5.5. Apibendrinimas
Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimas – kvalifikacijos
tobulinimo paslaugų tyrimas, siekiant nustatyti paslaugos atitikimą kvalifikacijos
tobulinimo paslaugos atitikimą keliamiems reikalavimams vertinant individo, įstaigos,
steigėjo, valstybės lygmenimis. Analizuojant kvalifikacijos tobulinimo realizavimo
kokybės vertinimą, nustatyta, kad planuojamas vertinimas vykdomas akredituojant
programas, formuojamo vertinimo apraiškų, analizuojant oficialiai pateiktą informaciją –
neaptikta, daţniausiai taikomas apibendrinamasis vertinimas, kuris remiasi kvalifikacijos
tobulinimo renginių dalyvių reakcija.
Siekiant įvertinti kiekvieno mokytojo kvalifikacijos kaitą kvalifikacijos
tobulinimo kursų metu, turėtų būti sukurtas ir įdiegtas mechanizmas, matuojantis
kvalifikacijos tobulinimo kursų įtaką mokytojo darbo rezultatams.
200
Smaliukienė R., Prakapas R., Korsakienė R. Apskrities viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo
padalinių konsultacinės veiklos plėtojimo prioritetai. – Vilnius: Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra;
Panevėţio pedagogų švietimo centras, 2009.
67
VI. ES ŠALIŲ PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMŲ
LYGINAMASIS ĮVERTINIMAS
6.1 Europos Sąjungos švietimo politikos pagrindinės nuostatos
Europos Sąjungos (toliau – ES) Taryba, ES Komisija, kitos atsakingos europinės
institucijos pabrėţia, kad kokybiškas mokytojų rengimas ir tolesnis profesinis tobulinimas
yra ne tik visos švietimo sistemos sėkmės garantas, bet ir vienas svarbiausių veiksnių,
uţtikrinančių šalių narių ekonominę - socialinę gerovę, tolygų šalių vystimąsi. 2009 m.
lapkričio 26 d. ES Tarybos išvadose „Dėl mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio
tobulinimo“ teigiama, kad mokytojų rengimas, parama profesinės karjeros pradţioje ir
tolesnis kvalifikacijos tobulinimas turi būti laikomi nuoseklia visuma, nes pirminės ir
vienkartinės studijos nesuteikia mokytojams visų, tolimesnėje profesinėje karjeroje,
reikalingų kompetencijų201
.Tokios pačios nuostatos laikomasi ir Lietuvoje, ji deklaruojama
Valstybinėje švietimo strategijoje 2003-2012 m., kituose oficialiuose švietimo
dokumentuose.
Kokybė ir efektyvumas yra du pagrindiniai raktiniai ţodţiai, apibrėţiantys
bendrą ES švietimo politiką ir pagrindinius šio laikotarpio uţdavinius. Tai gana ambicingi
ir nelengvi uţdaviniai, turint galvoje keliamus reikalavimus mokytojams. Neuţtenka vien
gerai išmanyti dėstomą dalyką ir turėti pedagoginių - psichologinių ţinių. Iš mokytojų
reikalaujama gebėti dirbti įvairioje kultūrinėje aplinkoje, lanksčiai reaguoti ir prisitaikyti
prie pokyčių, individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį, atlikti įvairias socialines
funkcijas (profesijos konsultanto, konfliktų sprendimo ir meditacijos, kt.). Šalia aukštų
profesionalumo reikalavimų keliami nuolatinio, tęstinio mokymosi, reikalavimai,
formaliai ir neformaliai keliant kvalifikaciją, mokantis savarankiškai, renkantis ir
valstybines, ir privačias profesinio tobulinimo organizacijas, tobulinantis ne tik švietimo
sistemoje, bet ir uţ jos ribų (tai pripaţįstama išskirtina vertybe), keliaujant ir mokantis iš
kitų šalių kolegų, dalinantis savo patirtimi, o taip pat ir turint mobilumo galimybę šalies
viduje tarp įvairių švietimo lygmenų ir institucijų (pvz., dėstytojai atlieka staţuotę
mokykloje, o mokytojai dirba aukštojoje mokykloje, nevyriausybinėse organizacijose ar
pan.). Mokytojų profesinis tobulinimas turi būti vykdomas partnerystėje su įvairiomis
institucijomis – valstybinėmis ir privačiomis, švietimo ir verslo, ir t. t. Bet koks profesinis
201
Key Data on Education in Europe (2009). EURYDICE. Brussels: Education, Audiovisual and Culture
Executive Agency (EACEA). Prieiga internete adresu
http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/key_data_series /105EN.pdf
68
tobulėjimas turi suteikti galimybę reflektuoti savo mokymo praktiką ir gauti pagalbą
tolesniam darbui.
6.2 Pagrindinės mokytojų kompetencijos ir ES rekomendacijos kaip jų siekti
ES institucijos akcentuoja tris bendrąsias kompetencijas :
1) gebėjimą dirbti su kitais. Turima galvoje ir mokinius, ir kolegas, ir platesnę
mokyklos bendruomenę;
2) gebėjimą valdyti žinias, informaciją ir technologijas. Tai reiškia gebėjimą
surasti, atsirinkti, analizuoti, sintezuoti ir apmąstyti informaciją, tinkamai pasirenkant
technologines priemones;
3) gebėjimą dirbti su visuomene ir visuomenei. Tai reiškia prisiimti
atsakomybę uţ atsakingų piliečių ugdymą, gerbti įvairovę, prisidėti prie visuotinės gerovės
kūrimo. Mokytojams keliamas reikalavimas būti asmeniniais pavyzdţiais kitiems
visuomenės nariams202
.
ES, deklaruodama bendruosius švietimo politikos principus ir apibrėţdama
mokytojų kompetencijas, šalių ir regionų švietimo politikos formuotojams
rekomenduoja:
1) uţtikrinti mokytojų profesionalumą, sudarant sąlygas įgyti aukštąjį išsilavinimą
ar jį atitinkantį kokybišką profesinį mokymą, o taip pat įgyti visus tris aukštojo mokslo
laipsnius, skatinti mobilumą, keitimąsi patirtimi;
2) į profesinę mokytojo karjerą ţiūrėti kaip visumą – nuo pradinio rengimo iki
visą gyvenimą trunkančio tobulinimosi formaliuoju, neformaliuoju ar savarankiško
mokymosi būdu;
3) skatinti mokytojų mobilumą visose profesinės karjeros etapuose;
4) skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę su įvairiomis kitų sričių, sektorių
institucijomis, taip pat ir tarp įvairių švietimo lygmens institucijų šalies viduje, kurti ir
dalyvauti nacionalinių ir tarptautinių tinklų veiklose.
6.3 Kvalifikacijos tobulinimas ES – tarp prievolės ir laisvo pasirinkimo
Dirbant mokytoju visą gyvenimą trunkantis mokymasis ir profesinis tobulėjimas
yra nebe siekiamybė, bet būtinybė. Tai deklaruojama daugiau nei 20-tyje Europos šalių.
Mokytojai turi daug ir įvairių galimybių tobulėti – mokytis kasdienėje darbo aplinkoje,
202
European commission. Directorate-General for Education and CultureCommon European Principles for
Teacher1 Competences and Qualifications. Personal typescript.
69
naudotis profesine literatūra, bendradarbiauti su kolegomis ir mokytis iš jų, dalyvauti
kursuose, seminaruose, tęsti studijas aukštosiose mokyklose ir kt.
Tačiau ne visose šalyse ta būtinybė yra įteisinta, kaip oficiali, formali prievolė.
Pavyzdţiui, Nyderlanduose, Švedijoje, Islandijoje ir Norvegijoje tai yra palikta laisvam
mokytojų pasirinkimui. Ispanijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje ir
Slovakijoje taip pat nėra prievolės kelti kvalifikaciją, tačiau nuolatinis tobulėjimas
tiesiogiai susijęs su profesine karjera, įskaitant ir atlyginimo augimą203
. Švietimo
reformų dėka atsiradę pokyčiai be išimties visose ES šalyse yra pristatomi mokytojams
organizuojamų kursų, seminarų ar kitokių mokymų metu. Mokytojų profesinis statusas
varijuoja nuo paprasto darbuotojo (Švedijoje, Norvegijoje, visose trijose Baltijos šalyse,
Didţiojoje Britanijoje, Airijoje, Slovakijoje,Čekijos Respublikoje, Italijoje), valstybės
tarnautojo (Liuksemburge, Suomijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje) iki karjeros valstybės
tarnautojo (Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, kai kuriuose Lenkijos, Vokietijos,
Belgijos regionuose, Graikijoje, Kipre, Maltoje). Belgų, vokiečių, graikų, prancūzų,
ispanų, portugalų, kitų šalių mokytojai įgyja profesiją visam gyvenimui, o galimybę dirbti
šį darbą gali prarasti tik labai išimtinais atvejais. Ne visos šalys, kuriose PKT yra įteisinta
kaip profesinė pareiga nurodo, kiek laiko mokytojai privalo skirti šios pareigos atlikimas.
Šalyse, kurios pateikia šiuos indikatorius, minimalus PKT skiriamas laikas per metus labai
skiriasi. Pvz., Kipre pradinių klasių mokytojai PKT renginiuose privalo dalyvauti 50
valandų per metus; Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje
minimalus PKT laikas skirtas per metus - per 30 valandų; kitose šalyse, išskyrus Belgiją
(prancūziškai ir vokiškai kalbančias bendruomenes), - maţiau nei 20 valandų.
Kai kuriose šalyse mokytojams skiriamas tam tikras apmokamas darbo laikas,
kurį jie gali praleisti dalyvaudami PKT: Čekijoje savarankiškoms studijoms mokytojams
skiriama 12 darbo dienų per mokslo metus. Italijoje dėl laisvės mokyklose turėti lankstų
tvarkaraštį, mokyklos gali kelioms dienoms sustabdyti mokymo procesą ir kelias dienas
skirti intensyviam PKT, o darbo kontraktuose nurodyta, kad mokytojas per mokslo metus
be savo tiesioginio darbo turi 5 dienas dalyvauti PKT renginiuoe, Slovėnijoje ir Suomijoje
- 3 dienas; Jungtinėje Karalystėje – 5 dienas. Portugalijoje mokytojai yra įpareigoti
dalyvauti PKT darbo laiku, bet ne ilgiau kaip 10 val. per metus, tai priklauso nuo jų pačių
iniciatyvos, kitu atveju jų metinis leidimas nebūti darbe negali viršyti 5-8 dienų. Kai PKT
vyksta pamokų metu, mokyklos vadovas privalo uţtikrinti pavadavimą visose šalyse.
Pavaduojančių mokytojų trūkumas ir papildomos išlaidos neigiamai veikia mokytojų
dalyvavimą PKT visose šalyse.
203
Creating Effective Teaching and Learning Environments: First Results from TALIS (2009) EBPO
70
Lietuvoje mokytojams skiriamos 5 darbo dienos kvalifikacijai kelti ir tobulintis.
Iš vienos pusės, tai prievolė, įtvirtinta Švietimo įstatymu, bet iš kitos pusės – ji nėra
grieţta, nes mokytojai nėra kaip nors kontroliuojami, kada ir kaip jie kėlė kvalifikaciją,
profesinis tobulinimas nebėra susietas su jų profesine karjera. Trumpai tariant, tai palikta
laisvam mokytojo apsisprendimui.
6.4 Kvalifikacijos tobulinimo poreikiai, būdai ir vieta
Mokytojai visoje Europoje susiduria su labai panašiomis profesinės karjeros
problemomis. Pradedantiesiems reikia patyrusių mokytojų, mentorių paramos dėstant
konkretų dalyką, dirbant su klase, mokyklos administracijos pagalba reikalinga siekiant
perprasti mokyklos vidaus gyvenimo taisykles, normas, tradicijas, bendradarbiavimą su
kolegomis ir tėvais. TALIS tyrimo duomenimis, dauguma mokytojų, vienu ar kitu metu,
susiduria su trejopo pobūdţio profesinės karjeros problemomis:
1) bendravimo su mokiniais, jų tėvais, kartais ir kolegomis;
2) su naujų dalykų (pvz., bendrųjų ugdymo programų), mokymo priemonių
(pvz., interaktyvių lentų) pristatymu ar įvedimu į mokymo / dalyko programą;
3) specialiųjų poreikių vaikų integravimu (įskaitant ir gabius vaikus).
Šios problemos daţniausiai sprendţiamos konsultacijų ir mokymų metu, tokiu
būdu gilinamos ţinios, tobulinami įgūdţiai ir keliama profesinė kvalifikacija.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - EBPO) atlikto
TALIS tyrimo (angl. Teaching and Learning International Survey) duomenimis, Lietuvos
mokytojai daţniausiai tobulina kvalifikaciją neformalių susitikimų metu,
organizuojamuose kursuose, taip pat skaitydami profesinę literatūrą204
. Taip pat
populiarios yra konferencijos ir seminarai, lankymasis kitose mokyklose ir ten stebint
ugdymo procesą (tai nėra įprasta daugelyje ES šalių). Mažiausiai dėmesio sulaukia
bendradarbiavimas su kolegomis, lankymasis vienas kito pamokose ir mokymasis
vienam iš kito, dalyvavimas profesinėse organizacijose ir tinkluose. Lietuvos mokytojai
labiausiai linkę tobulinti savo dalyko ţinias, atnaujinti didaktines kompetencijas.
Tai patvirtino ir 2011m. atliktas UAB „RAIT“ tyrimas. Išryškėjusios
individualizmo ir savininkiškumo nuostatos, nes manoma „ kad dalindamiesi savo
sukaupta patirtimi mokytojai jaučiasi prarandantys pranašumą ir vertę“(p.7)205
.
204
Lietuvos mokytojų profesinis tobulėjimas. Iš leidinio „Švietimo problemos analizė“ 2010, rugpjūtis Nr. 5
(45). ISSN 1822-4156. Prieiga internete; http://www.smm.lt/svietimo_ bukle/analizes.htm ir
http://portalas.emokykla.lt 205
R.Sadunišvili. Pagilintų interviu ir fokusuotų grupinių diskusijų su mokytojais ir mokyklų administracijos
atstovais rezultatų apţvalga.- UAB RAIT.- Rankraštis, 2011
71
Multikultūrinės kompetencijos, valdymo ir administravimo, mokinių konsultavimo
klausimai yra mažiau svarbūs. Lietuvos mokytojų profesinio tobulinimo situacija,
sprendţiant iš dalyvaujančiųjų skaičiaus, atrodo labai gerai. Daugiau nei 90 proc. įsitraukia
į įvairias kvalifikacijos tobulinimo veiklas. Tačiau dalyvavimo intensyvumas kiek
maţesnis nei bendras TALIS vidurkis. Lietuvos mokytojų kvalifikacijos kėlimo prioritetai
taip pat skiriasi nuo bendrų tendencijų kitose šalyse. Pavyzdţiui, gilinimasis į profesinius
klausimus yra vienas iš aktualiausių daugelyje šalių, o Lietuvoje - tik ketvirtoje vietoje;
aukštesnį mokslinį laipsnį suteikiančios programos taip pat nepopuliarios – tik septintoje
vietoje; o šių dienų iššūkius atspindinčios temos (multikultūrinis ugdymas, globalizacijos
problemos ir pan.) dar neatranda atgarsio Lietuvoje, čia aktualios temos, susijusios su
kasdiene pedagoginio darbo praktika. Apskritai, kvalifikacijos kėlimo Lietuvos
mokytojai nesieja su savo profesine karjera, nes nemano, kad kursai, seminarai ar kiti
mokymai prisideda prie konkrečių pokyčių konkrečioje mokykloje. Lietuvos mokytojai
tradicinius seminarus, kursus laiko pasenusiomis, „moraliai susidėvėjusiomis“ formomis,
nemato juose praktinės naudos, jie norėtų dalintis savo patirtimi, bet norėtų atlygio uţ tai ir
bijo konkurencijos, palankiai vertina staţuotes Lietuvoje ir išvykas į uţsienį, savišvietos
prasmę matytų tik tuo atveju, jei būtų jį formaliai pripaţįstama. Apskritai į kvalifikacijos
kėlimo organizavimą ţiūrima kritiškai, nes jis nesiejamas su konkrečiai pokyčiais jų darbe,
o trumpalaikiai mokymai neduoda atgalinio ryšio.
Nei viena ES šalis nėra grieţtai nustačiusi kurios nors vienos konkrečios vietos
mokytojų kvalifikacijai tobulinti. Pirmenybė teikiama ne konkrečiai vietai ar
institucijai, bet paslaugos kokybei. ES Komisija pasisako uţ įvairių švietimo institucijų
bendradarbiavimą ir partnerystę, skatindama mokytojus mokytis ir iš kolegų, ir iš aukštųjų
mokyklų dėstytojų, iš profesionalių lektorių, atstovaujančių įvairias organizacijas (net ir uţ
švietimo sistemos ribų), skatinamas mokymasis darbo vietoje, nes ten yra palankiausios
sąlygos analizuoti savo darbo praktiką, poreikius, galimybes, stebėti kolegų darbą, dalintis
patirtimi ir pasiūlymais profesinės veiklos tobulinimui. ES dokumentuose ir praktikoje
nėra nuorodos į kurį nors vieną kvalifikacijos tobulinimo modelį kaip pavyzdinį. Yra
pripaţįstama, kad kiekviena situacija yra labai išskirtinė, savita, reikalaujanti lankstaus
poţiūrio, atitinkančio tos šalies pedagogų poreikius ir lūkesčius. Lietuvoje mokytojai
pasisako uţ galimybę mokytis mokykloje, anksčiau baigę aukštąsias mokyklas, norėtų
klausytis savo dėstomų dalykų paskaitų universitetuose. Vietinių švietimo centrų veikla
vertinama nevienareikšmiškai, nes jų veikla labai skiriasi skirtinguose regionuose.
72
6.5 Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Suomijoje
Kiekvienas mokytojas Suomijoje turi galimybę kiekvienais metais 2-3 savo darbo
dienas skirti kvalifikacijos tobulinimui. Tokia tvarka yra patvirtinta mokytojų profesinės
sąjungos. Mokyklų vadovai, atsiţvelgdami į šią tvarką, taip pat gali reikalauti, kad
mokytojai (ypač tie, kurie retai dalyvauja profesijos tobulinimo renginiuose) nuolat keltų
kvalifikaciją.206
Jei mokytojai atsisako šios galimybės, tai direktorius (kai kuriose
mokyklose) turi teisę sumaţinti atlyginimą, atimdamas 2 ar 3 dienų uţdarbį. Suomijos
mokytojai mano, kad šių 2-3 dienų nepakanka, jie būtų linkę skirti daugiau laiko
profesiniam tobulinimuisi. Tačiau jis brangiai kainuoja, todėl mokyklos neišgali skirti
daugiau pinigų. Švietimo ministerija ir Nacionalinė Švietimo taryba taip pat remia
dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo kursuose, tačiau formaliai tai mokyklų pareiga
pasirūpinti savo mokytojų tobulinimusi. Daţnai mokytojai laisvu nuo darbo metu renkasi
jų poreikius tenkinančius kvalifikacijos kėlimo kursus ir net uţ juos susimoka.207
Kvalifikacijos kėlimo intensyvumas ir daţnis skiraisi atskiruose regionuose. Labiau nuo
didţiųjų miestų nutolusiuose regionuose (pvz., šiaurinėje dalyje). Pagrindinės
kvalifikacijos kėlimo kliūtys – nuotolis, pageidaujamų programų stygius, motyvacijos
stoka.
Kvalifikacijos tobulinimo kursus taip pat siūlo Nacionalinis profesinio
tobulinimo centras, savivaldybių suaugusiųjų švietimo centrai, „atviri“ universitetai,
švietimo skyriai, universitetai, kitos įvairios organizacijos. Kvalifikacijos kėlimo
poreikis daţnai būna susijęs su naujomis programomis, pakeitimais dalykų dėstyme,
kitomis naujovėmis. Pastaruoju metu labai populiarus dalinimasis profesine patirtimi.
Pavyzdţiui, mokytojai, remdamiesi savo kasdiene praktika, moko universiteto dėstytojus, o
pastarieji dalinasi naujausiais tyrimais bendrų seminarų metu. Tiek vieni, tiek kiti gali būti
ir lektoriais, ir besimokančiais tokių seminarų metu. Mokytojams suteikiamas tam tikras
akademinių kreditų skaičius (ar akademinių valandų), kurias jie gali panaudoti siekdami
mokslinio laipsnio ar laikydami juos įprasto kvalifikacijos kėlimo dalimi.
Mokytojų dalyvavimą kvalifikacijos kėlimo procese stebi ir fiksuoja Statistikos
departamentas ir Nacionalinė Švietimo taryba. Tikrai kvalifikuotu mokytoju įprasta
laikyti įgijusius magistro laipsnį ir toliau nuolat tobulinančius savo profesinę kvalifikaciją.
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas taip:
206
The 2AgePro Consortium. (2009). Methods and practises utilized to support teachers’ professional
development: Current state description. Oulu, Finland: University of Oulu, Learning and Research Services. 207
Tuovinen, J. E. (2008). Teacher Professionalism – Viewpoints On Best Practice, the Case of Finland.
Pranešimas tarptautinėje konferencijoje AARE 2008 conference, Brisbane, Australia.
73
mokytojai savanoriškai prisiima atsakomybę uţ profesinį tobulėjimą,
patys renkasi kursus, programas, ir jiems teikiama parama įvairių stipendijų forma.
Darbdavys priima galutinį sprendimą apie kvalifikacijos kėlimą darbo metu;
mokyklos prisiima atsakomybę uţ savo darbuotojų profesinį tobulinimą.
Mokykloms skiriama parama iš savivaldybių biudţeto (apie 200 eurų mokytojui į metus);
pati vyriausybė, per Švietimo ministeriją ir jai pavaldţias institucijas,
prisiima atsakomybę uţ mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, ypač tais atvejais, kai reikia
pristatyti naujus švietimo politikos klausimus, programas ar pan. Dalyvavimas tokiuose
renginiuose yra nemokamas, tačiau kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidų
kompensavimas yra svarstomas kiekvienu atveju atskirai ir yra derybų objektas su
darbdaviais (jei neskiriamas centralizuotas finansavimas). Mokytojų profesinio tobulinimo
programos sudaromos ir centralizuotai, ir kiekvienos mokyklos atskirai, priklausomai nuo
programų pobūdţio ir poreikio.
Mokytojų profesinio tobulinimo Konsultacinė Taryba parengė Ossav’os
programą 2010 – 2011 m., kuria numatoma reformuoti mokytojų kvalifikacijos kėlimą,
ţvelgiant į jį sistemingai, siekiant kokybės ir efektyvumo. Pirmenybė teikiama švietimo ir
organizacinei vadybai, mokytojams, kurių amţius siekia daugiau nei 55 metus, ir tiems,
kurie turėjo nedaug progų dalyvauti tęstiniame mokymesi pastaraisiais metais.
Suomija pasitiki savo mokytojais, vertina švietimą, tačiau tuo pačiu metu kelia
jiems aukštus reikalavimus. Todėl mokytojų pradinis rengimas ir tolesnis jų tobulinimas
laikomas labai atsakingu ir svarbiu. Tiek patys mokytojai, tiek jų darbdaviai, profesinės
sąjungos, kvalifikacijos kėlimo programų ir kursų rengėjai bei vykdytojai yra suinteresuoti
profesinio tobulinimo kokybe ir efektyvumu.
Atliktas UAB „RAIT“ tyrimas (2011) atskleidė, kad mokytojai turi maţai
pasitikėjimo tiek pačia švietimo sistema, tiek mokykla, kaip organizacija (kalbant apie
kvalifikacijos kėlimą) ir yra linkę daugiau veikti individualiai, savarankiškai.
6.6 Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Jungtinėje Karalystėje
Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK), kaip ir Suomijoje, kvalifikacijos kėlimas
nėra centralizuotas. Jį atlieka įvairios, tiek valstybinės, tiek privačios institucijos.
Mokytojai renkasi profesinio tobulinimo paslaugos teikėją, remdamiesi jo reputacija,
profesionalumu, kompetencija. Centralizuotai akredituojamos tik aukštųjų mokyklų
74
programos.208
Kaip ir Suomijoje, taip ir JK yra aktyvios mokytojų profesinės sąjungos
(pavyzdţiui, Mokyklų ir kolegijų lyderių asociacija), besirūpinančios savo narių profesiniu
tobulinimu. JK plačiai paplitusi praktika remtis mokytojais-lyderiais, vadovaujančiais
mokytojais, kurie teikia profesinę - konsultacinę pagalbą kitiems mokytojams ir mokyklų
bendruomenėms. Todėl daţnai mokyklos pačios organizuoja profesinio tobulinimo kursus
savo ir kitų, kaimyninių mokyklų mokytojams.
TALIS tyrimo duomenimis, mokytojams skiriamos 5 dienos per metus
kvalifikacijai tobulinti ar kuriai nors kitai veiklai, nesusijusiai su tiesioginiu darbu (išimtis
- Škotija, kur prie 5 dienų dar papildomai skiriamos 35 valandos ir kvalifikacijos kėlimas
yra tiesiogiai susijęs su mokytojų laipsniais ir atlyginimo dydţiu). Tačiau galimybė
mokytis darbo metu yra ribota. Daţniausiai organizuojami tęstiniai vienos dienos, o ne
kelias iš eilės, kursai akademinių metų eigoje. Mokytojai patys yra suinteresuoti kelti
kvalifikaciją, nes tai svarbu yra darbdaviams, mokyklų bendruomenei, todėl mokytojai
daţnai tobulinasi papildomai, laisvu nuo darbo metu. Nors kvalifikacijos tobulinimas
planuojamas įvertinus individualius poreikiais (Škotijos pavyzdys), tačiau mokytojai turi
atsiţvelgti į bendrą mokyklos bendruomenės „politiką“, strategiją ir planą, taip pat paisyti
nacionalinių prioritetų. Pastaruoju metu daugėja mokytojų – lyderių, studijuojančių pagal
magistro programas ir besirenkančių studijų temas, artimas jų dėstomam dalykui (JK
pakanka ir bakalauro laipsnio dirbti mokykloje).
Profesinio tobulinimo programos sudaromos mokykloje ir yra integrali mokyklų
programos dalis. Universitetai stengiasi sudaryti lanksčias programas dirbančiųjų mokytojų
studijoms, darbdaviai taip pat sudaro sąlygas studijoms, tačiau mokytojai patys turi
padengti visas studijų išlaidas. „Atviri“ universitetai (nuotolinis mokymas) sudaro sąlygas
mokytis savo darbo vietoje ar namuose, derinant įvairias studijų formas. Mokytojai
pageidautų didesnės finansinės paramos kvalifikacijai kelti, daugiau laiko ir pavaduojančių
mokytojų, kad galėtų mokytis darbo metu. Paklausios programos, susijusios su dėstomu
dalyku, IKT taikymu, ugdymo turinio individualizavimu, vertinimu, specialiųjų poreikių
vaikų, talentingų vaikų mokymu.
Tuo tarpu, atliktas UAB „RAIT“ tyrimas (2011) atskleidė, kad Lietuvos
mokyklose maţai kur yra planuojamas profesinis tobulinimas, paremtas individualiais
poreikiais, visos organizacijos mastu. Menkai derinami mokyklos ir mokytojų poreikiai.
JK labai daţnai mokytojais priimami dirbti asmenys, neturintys profesinės
kvalifikacijos ar išsilavinimo. Ji įgyjama darbo metu, sudarant galimybę mokytis iš
208
Asmeninė komunikacija su organizacijos Specialist Schools and Academies Trust (SSAT), UK ,
specialistais.
75
praktikų kolegų, kelti kvalifikaciją darbovietėje, įvairiuose kursuose, studijuojant
kolegijose ar universitetuose. Pradedantiems mokytojams taikomas „indukcinis“
laikotarpis, kurio metu jie gauna vyresniųjų mokytojų, mentorių nuolatinę pagalbą,
pavyzdţiui, paskutinį vasaros mėnesį jiems organizuojami intensyvūs mokymai, kad atėjus
rugsėjui jie būtų pasirengę darbui mokykloje. Lietuvoje nėra galimybės dirbti mokytoju
neturint profesinės kvalifikacijos.
6.7 Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Airijoje
Analizuojant kitų šalių patirtį, galima išskirti Airijos patirtį. Airijoje situacija
rodo, kad mokytojai turi keistis didelio neuţtikrintumo aplinkoje, kur tradiciniai mokytojo-
mokinio santykiai daugiau nebeveikia ir kurioje mokykla ir visuomenė turi rasti naują
pusiausvyrą funkcionuoti. Siaurasis kvalifikacijos tobulinimo apibrėţimas akcentuoja į
uţimtumą orientuotą į mokymosi - kvalifikacijos tobulinimo - veiklą, kuria siekiama
spręsti problemas darbo vietoje. Platesnis apibrėţimas siekia įtvirtinti nuostatą, kad PKT
tai įvairios susijusios veiklos, padedančios mokytojui plėsti asmeninį išsilavinimą, gilinti
profesines kompetencijas, gerinti ugdymo filosofijos principų ir technikų supratimą.
Airijos vyriausybė mano, kad geriausia grąţa iš būsimų investicijų į mokytojų rengimą
ateis iš teisingai suprastos, kruopščiai suplanuotos ir nacionaliniu lygiu paskleistos
kvalifikacijos kėlimo sistemos, besiremiančios mokytojo karjeros idėja. Airijos nacionalinę
mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos (ICPD- „in-career profesional development“ )
koncepciją sudaro tokie elementai:
- ICPD sprendimų priėmimo lygmuo. Tai gali būti nacionalinis,
regioninis, vietinis ar mokyklos lygmuo;
- ICPD politikos agentai. Tai asmenys, turintys politikos formavimo
galią, tokie kaip ministras ar vyriausybės departamentas, administratoriai ar politikos
įgyvendintojai ir profesionalai, kurie pataria politikams;
- ICPD politikos uţdaviniai. Juos sudaro kertinės veiklos, tokios kaip
poreikių identifikavimas, turinio sritys, finansavimas, organizacinė struktūra ir vertinimas;
- ICPD politikos vartotojai. Apima visus dalyvaujančius mokytojų
kvalifikacijos tobulinime. Tokie vartotojai gali būti atskiri asmenys, grupės, mokyklos,
vietiniai švietimo vadovai/skyriai ar visa nacionalinė švietimo sistema.
- ICPD politikos įgyvendinimo instrumentai. Jie apima įpareigojimų,
skatinimų, gebėjimų kūrimą ir sistemą keičiančius mechanizmus;
76
Airijos PKT sistemai būdingas fragmentiškumas ir sunkumai identifikuojant
ir įvertinant vykstančius PKT procesus. Airijos nacionalinę PKT politikos sistemą
sudaro/vykdo vietinės iniciatyvos (mokyklų ar jų grupių); agentūros (vadybinės
institucijos), universitetai, mokytojų centrai ir mokytojų rengimo institucijos. Airijoje
trūksta formalizuotos nacionalinės PKT politikos ir priemonių. Dabartinė sistema,
besivadovaujanti iš pačių mokytojų ir mokyklų (bottom –up) kylančiu poţiūriu, susideda
iš 4 pagrindinių veikėjų:
Švietimo inspektoratų sistema, kuri organizuoja mokytojų
mokymus per vasaros atostogas. Šie mokymai koncentruojasi daugiausia į
programos turinį.
Mokytojų dalykininkų asociacijos, kurios nacionaliniu ir vietos
lygmeniu savo nariams vykdo tam tikro dalyko PKT veiklas. Šios veiklos pasiţymi
formų įvairove: konferencijos, seminarai, mokymai, paskaitos.
Profesinio rengimo komitetai, kurių kiekvienas turi KT padalinį,
organizuojantį mokytojų ir mokyklų vadovų KT. Tokias veiklas organizuoja
atskiras ar keli profesinio rengimo komitetai.
Institucijos ir organizacijos, tokios kaip universitetai, mokytojų
centrai ir įvairios vadybinės struktūros, veikiančios individualiai ir kartu su kitomis,
organizuojančios įvairias PKT veiklas, kurios apima profesinių ţinių atnaujinimą,
metodologiją, klasės valdymą, administracinius klausimus ir kt.
Airijoje, remiantis edukologiniais tyrimais, išskirimi 9 PKT politikos
formavimo proceso veiksniai: programų vystymas/pokyčiai; mokinių mokymosi
sunkumai, moksleivių paţangumo vertinimo pokyčiai; mokyklos ryšys su mokinio
namais/tėvais; mokymo metodikos ir klasės valdymas; pastoralinės paslaugos ir
konsultavimas; mokyklos administravimas; ţinių ir gebėjimų atnaujinimas; mokytojai,
dirbantys dalį laiko.
6.7 Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Lenkijoje
Lenkijoje PKT yra skiriamas į kvalifikacijos kėlimą ir kvalifikacijos
tobulinimą. Mokytojų kvalifikacijos kėlimas susijęs su formaliai pripaţintu sertifikavimo
procesu keliant kvalifikaciją (atestacija). Tai yra privaloma. Kvalifikacijos tobulinimas yra
orientuotas į mokytojo profesinių kompetencijų tobulinimą ir nėra susijęs su mokytojų
atestacija bei nėra privalomas.
PKT organizuojamas šiomis formomis:
77
- individualus mokymasis, taikant nuotolinio mokymo ir konsultavimo
programas mokykloje.
- tarpmokyklinis mokymasis, skirtas mokytojų mokytojų rengimui ir tam
tikrų dalykų mokytojų kvalifikacijos tobulinimui.
- vietos švietimo valdţios pagalba ir konsultacijos apie mokymo metodus ir
strategijas, mokymo programas.
Mokytojų dalykininkų kvalifikacijos tobulinimą vykdo mokytojas-
konsultantas. Vienas konsultantas yra skiriamas 120 mokytojų grupei. Konsultanto
pedagoginio darbo krūvis 18 val. Per savaitę, iš kurių dalį privalo skirti mokytojų
kvalifikacijos tobulinimui. Pagrindinis konsultantų veiklos tikslas – teikti visapusišką
pagalbą konkretaus dalyko mokytojams.
Šalyje PKT vykdomas regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Regioniniame
lygmenyje PKT paslaugas teikia tiek valstybinės, tiek privačios institucijos,
organizuojančios skirtingo tipo PKT renginius (seminarus, konsultacijas, konferencijas,
kursus ir pan.), atsakingos uţ individualiam tobulinimuisi skirtos mokymosi medţiagos
parengimą. Nacionaliniu lygmeniu veikia nacionalinės PKT agentūros, pavaldţios
Švietimo ministerijai. Tokios institucijos Lenkijoje yra:
- Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo centras (Centralny Osrodek
Doskonalenia Nauczycieli – CODN), kuris atsakingas uţ PKT standartų ir modelių
kūrimą209
.
- Pedagoginės ir psichologinės pagalbos metodinis centras (Centrum
Metodyczne Pomocy Psychologiczno-Pedagogicznej)
- Nacionalinis švietimo programų kūrimo centras (Krajowy Osrodek
Rozwoju Programów Szkolnych), atsakingas uţ PKT paslaugas teikiančių institucijų ir
programų akreditaciją 210
.
6.8 Apibendrinimas
Kvalifikacijos kėlimo modeliai ES šalyse varijuoja, priklausomai nuo konkrečios
šalies situacijos, poreikių, tradicijų ir yra kintantys, atsiţvelgiant į laikotarpio ypatumus,
švietimo politiką, pedagogų lūkesčius ir pageidavimus. Tačiau visose šalyse į pedagogų
kvalifikacijos kėlimą ţiūrima kaip į visą gyvenimą trunkantį lavinimąsi, tobulinimąsi,
reflektuojant savo ir kitų patirtis, mokantis iš artimos ir tolimos aplinkos, atsiţvelgiant į
209
http.www.codn.edu.pl 210
Institutional Approaches to Teacher Education within Higher Education in Europe: Current Models and
New Developments. Bucharest, 2003. http://www.cepes.ro/publications/pdf/teacher.pdf
78
savo šalies, ES ir pasaulinius procesus bei pokyčius, ateities tendencijas. Pagrindinis
kvalifikacijos kėlimo tikslas - gerinti mokymą ir mokymąsi klasėje, ugdyti savarankiškai
mąstančius, gebančius kūrybiškai bei sėkmingai veikiančius piliečius.
Lietuva bendrame ES kontekste, sprendţiant iš dalyvaujančiųjų skaičiaus
profesiniame tobulinime, atrodo labai neblogai, tačiau skirtingai nei kitų šalių pedagogai,
Lietuvos mokytojai maţai domisi globaliai reikšmingomis temomis, maţai linkę dalintis
savo praktika su kitais, dalyvauti profesiniuose tinkluose ir savo profesinės karjeros nesieja
su kvalifikacijos kėlimu.
79
VII. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMOS STIPRYBIŲ,
SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ APRAŠYMAI
Laikantis klasikinės SSGG atlikimo matricos (stiprybės ir silpnybės yra
organizacijos, o šiuo atveju PKT, kaip veiklos srities viduje besireiškiančios problemos,
sugebėjimai, o galimybės ir grėsmės - kas veikia organizaciją, o šiuo atveju PKT, kaip
veiklos sritį iš išorės) buvo apsibrėţta, kad, kalbant apie analizuojamos srities vidų,
vertinamos organizacinės veiklos, kurios vyksta mokyklose, švietimo centruose,
savivaldybėse – t.y. subjektuose esančiuose arti kvalifikacijos paslaugos gavėjo. Prie šių
subjektų priskiriamas UPC ir kitos institucijos, teikiančios kvalifikacijos tobulinimo
paslaugas ar betarpiškai susijusios su jų organizavimu. Studijos autoriai stiprybių -
silpnybių dimensijose įvardijo minėtų institucijų sugebėjimus organizuoti PKT,
konkuruoti arba bendradarbiauti, kokybiškai teikti paslaugas, naudoti išteklius.
Analizuojant PKT galimybes ir grėsmes vadovautasi nuostata, kad PKT, kaip
srities, veiklos išorė yra tokių PKT subjektų kaip Seimas, Švietimo ir mokslo ministerija,
UPC veikimas. Vadovaudamiesi šia nuostata studijos autoriai galimybių ir grėsmių
dimensijoje įvardino galimai tikėtinas aplinkybes, kurias analizuojamoje srityje gali
lemti/sukurti minėti subjektai ir kas turės analizuojamai sričiai realios naudos (galimybės)
arba jei minėti subjektai sukurs tokias aplinkybes (atliks veiksmus arba jų neatliks), dėl
kurių PKT sričiai bus padaryta ţala.
Kadangi objektyvių stiprybių ir silpnybių arba galimybių ir grėsmių matą įvardyti
yra sunku, tyrėjai savo argumentaciją, kodėl tam tikras aplinkybes priskyrė vienai ar kitai
dimensijai, grindė atliktuose empiriniuose tyrimuose uţfiksuotais parametrais (esant
reikalui, tai gali pagrįsti analizės medţiaga) ir sutarimo ieškojo taikydami konsensuso
metodą.
80
VIDINĖ APLINKA
Stiprybės Silpnybės
1. Aiški PKT finansavimo sistema (mokinio
krepšelis, projektiniai pinigai);
2. Decentralizuota PKT sistema ir paslaugų
teikėjų įvairovė;
3.Uţtikrintas PKT paslaugų prieinamumas:
išplėtotas mokytojų švietimo centrų tinklas
regionuose; aiškios centrų funkcijos.
4. PKT pasiūlos įvairovė (formos,
priemonės, vieta ir pan.);
5. PKT, kaip vieną iš veiklų, integruojančių
projektų ir programų gausa.
6. Veikia Lektorių sertifikavimo sistema
(parengta ŠDC, svarstyta ŠMM);
7. Sukurti Pradedančiojo mokytojo
standarto pradmenys (ŠDC ir tarptautinės
komandos parengtas kompetencijų aprašas,
įteiktas ŠMM)
8. Mėginama remtis mokyklų prioritetais
bei mokytojų poreikiais.
1.PKT proceso organizavimas vyksta be
aiškaus vadybinio modelio, schemos
(daugiau chaotiškai);
2.Formalizuotas ir uţdaras paslaugų
vertinimas (nevertinama kokybė arba maţai
vertinama);
3. PKT neturi aiškios orientacijos į rezultatą
(klasės, mokyklos lygmeniu);
4. Trumpalaikiai PKT renginiai, neturintys
ilgalaikio poveikio;
5. Menkai tarpusavyje derinami mokyklų ir
individualūs mokytojų poreikiai;
6.Mokytojai, mokyklos ir švietimo centrai
maţai dalinasi profesine patirtimi
7. PKT suprantama siaurai (vyrauja
domėjimasis dėstomo dalyko tobulinimu,
maţai skiriama dėmesio naujovėms,
susijusioms su globaliais pokyčiais,
visuomeninėmis tendencijomis);
8. Mokyklos ir mokytojai ne visada gali
pasirinkti pageidaujamą PKT paslaugos
teikėją (jei pinigai savivaldybės švietimo
centre);
9. Informacijos apie PKT teikiamas
paslaugas prieinamumas, išsamumas.
IŠORINĖ APLINKA
Galimybės Grėsmės
1.Sukurta tarpusavyje derančių PKT 1.Nebus vieningos PKT koncepcijos;
81
dokumentų sistema;
2. PKT remsis valstybine švietimo
strategija;
3. Bus realiai pripaţįstami ES prioritetai:
kokybė, efektyvumas, tęstinis mokymasis,
partnerystė, mobilumas (orientacija į ES
standartus)
4. Vykdant PKT bus orientuojamasi į
patobulintą mokytojų profesijos
kompetencijos aprašą, kaip svarbiausią
norminį dokumentą.
2.ŠMM švietimo strategijoje nebus
numatytasPKT kokybės vertinimas (nėra
aiškių kokybės vertinimo kriterijų, neaiškus
tolesnis akreditacijos sistemos likimas);
3.Pedagoginės kvalifikacijos reikalavimai
bus orientuoti ne į kompetencijas, o į
formalius reikalavimus;
4. Neatsiras formali ir neformali veiksmų
koordinacija tarp PKT institucijų;
5. Viešųjų pirkimų įstatymas bus
orientuotas į „pigią prekę“ (maţiausia kaina
82
VIII. SIŪLYMAI, KURIOMIS KRYPTIMIS TOBULINTINA PEDAGOGŲ
KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMA
1. Didinti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo galimybes, parengiant strategiškai
pagrįstą pedagogų kvalifikacijos koncepciją ir atnaujinant Mokytojų profesijos
kompetencijų aprašą, kompetencijas siejant su mokytojo pedagogine kvalifikacija.
2. Plėtoti esančias pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos stiprybes,
atkreipiant dėmesį į būtinybę tobulinti šios sistemos viduje proceso organizavimo vadybinį
modelį ir paslaugos vertinimą kaip kontekstualaus ir sisteminio proceso monitoringą
3. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimą planuoti strategiškai visais lygmenimis
(valstybė, savivaldybė, mokykla, mokytojas) pagal numatytus prioritetus ir sieti su
pokyčiais ugdymo procese, kurie vestų į finansinį skatinimą ir/ ar karjeros galimybes.
83
IX. REKOMENDACIJOS EFEKTYVAUS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS
TOBULINIMO SISTEMOS FUNKCIONAVIMO MODELIAVIMUI
1. Kuriant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo modelius, atsiţvelgti į
centralizacijos, decentralizacijos, koncentracijos ir dekoncentracijos principų
įgyvendinimą pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje.
2. Vadybiškai pagrįsti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo proceso
organizavimą, remiantis šiuo modeliu:
a. Hierarchinė struktūra - pavaldumas, iniciatyvų atsiradimas, derinimas,
veiksmų (juridinis ir biurokratinis) tvarkymas.
b. Bendri tikslai - kaip jie įgyvendinami: centriniame lygmenyje tarp
skirtingų institucijų; centro ir vietos (regiono/savivaldybės) prasme; vietos
prasme tarp paslaugos vartotojo ir tiekėjo; tarp skirtingų paslaugos tiekėjų?
c. Koordinavimas - kas reguliuoja einamuosius klausimus, nesusipratimus,
bendradarbiavimą?
d. Darbo pasidalijimas - išteklių naudojimo efektyvumas vykdant funkcijas.
e. Darbo rezultatai ir jų matavimas.
3. Numatyti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugos kokybės vertinimo
procesą ir principus. Remtis konceptualiai ir metodologiškai pagrįsta dualistine
vertinimo sistema, uţtikrinančia vidinio ir išorinio vertinimo dermę, atskleidţiančia
pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kokybę horizontaliais ir vertikaliais
lygmenimis bei atsiţvelgiant į kontekstualumą globaliame pasaulyje.
84
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Ališauskas R., Dukynaitė R. Kokybės uţtikrinimo tendencijos [nepublikuotas
rankraštis]. Anykščiai, 2005
2. Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centro direktoriaus
2010 metų veiklos ataskaita [interaktyvus], 2011 [ţiūrėta 2011-04-22]. .
<http://www.arsc.alytus.lm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=81&Itemid
=83>
3. Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-12].
<http://www.alternatyvusugdymas.lt/>
4. Anykščių švietimo centro 2010 metų veiklos ataskaita. [interaktyvus], 2010 [ţiūrėta
2011-04-22]. <http://www.centras.anyksciai.lm.lt/index.php/apie-mus/56>
5. Bakšienė J. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas decentralizacijos sąlygomis: Magistro
darbas: Edukologija / Švietimo vadyba. Vilnius: VPU, [interaktyvus], 2010 [ţiūrėta 2011-
04-22].<http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100702_112625-
88267/DS.005.0.01.ETD>
6. Bakšienė J. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas decentralizacijos sąlygomis. Tyrimas
atliktas rašant magistro kvalifikacinį darbą. Anykščiai, 2009
7. Birţų rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras [interaktyvus], [ţiūrėta
2011-04-22]. <http://www.pmmmc.puslapiai.lt/Apie%20centra.html>
8. Birţų rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras [interaktyvus], [ţiūrėta
2011-04-22]. <http://www.pmmmc.puslapiai.lt/Apie%20centra.html>
9. Brandos egzaminų kokybės sistemos plėtra. Nacionalinis egzaminų centras
[interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-27]. <http://www.egzaminai.lt/49/>
10. Creating Effective Teaching and Learning Environments: First Results from TALIS
[interaktyvus], 2009 [ţiūrėta 2011-04-15].
<http://www.namsmat.is/vefur/eydublod/talis/2talis2009_full_3.pdf>
11. Deming W. E. Out of the crisis. Cambridge. London: The MIT Press, 2000.
12. Directorate-General for Education and CultureCommon European Principles for
Teacher1 Competences and Qualifications. Personal typescript.
13. Edukacinės kompetencijos centras. Kauno technologijos universitetas [interaktyvus],
[ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.education.ktu.lt/wordpress/?page_id=4072>.
14. Ekonominio švietimo sklaidos centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.essc.lt/mokymasa>
15. Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centras, 2008 metų veiklos ataskaita
[interaktyvus], 2008 [ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.spc.progresas.lt/158,veiklos-
ataskaitos.html>
16. Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centro 2008 metų veiklos ataskaita.
[interaktyvus], 2008 [ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.spc.progresas.lt/158,veiklos-
ataskaitos.html>
17. Fiddler M., Marienau C., Whitaker U. Assessing learning: standards, principles, and
procedures. 2nd ed. – Chicago (Ill.): Council for Adult and Experiential Learning; Dubuque
(Iw.): Kendall / Hunt Publishing Company, 2006
18. Gotethe – Institut Litauen [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-21].
<http://www.goethe.de/ins/lt/prj/for/ltindex.htm>
19. Ignalinos rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras [interaktyvus],
[ţiūrėta 2011-04-22]. < http://www.ignalinospmmmc.lt/>
20. Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos
tobulinimą, veiklos vertinimas ir akreditacija. Valstybės ţinios 2006, Nr. 25-851
21. Guskey T.R. Profesinio tobulinimosi vertinimas. Vilnius: Garnelis, 2004
22. Jaunimo karjeros centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://jkc.isprendimai.lt/lt/mokymai/mokymai/kursai/>
85
23. Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros centro 2008 metų veiklos ataskaita
[interaktyvus], 2008 [ţiūrėta 2011-04-22]. < http://www.kaisiadoriuskpc.lt/apie_centra/>
24. Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros paslaugų centro nuostatai. Kaišiadorių rajono
švietimo ir kultūros paslaugų centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-12].
<http://kaisiadoriuskpc.lt/apie_centra/nuostatai/nuostatai.htm>
25. Katiliūtė E. ir kt. Mokyklos savęs vertinime naudojamų tyrimo instrumentų koncepcija.
– Vilnius: [Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, 2009
26. Kauno kvalifikacijos tobulinimo centro programos. Kauno kvalifikacijos tobulinimo
centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22]. <
http://www.kpkc.lt/nauja/index.php?page=programos>
27. Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-
22].<http://www.kppt.lm.lt/paslaugu_sarasas.html>
28. Kauno pedagogų kvalifikacijos centro 2011 metų veiklos programa [interaktyvus],
2011 [ţiūrėta 2011-04-22]. < http://www.kpkc.lt/nauja/data/home/2011.pdf>
29. Kėdainių švietimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.centras.kedainiai.lm.lt/apie_centra.htm>
30. Kėdainių švietimo centro ataskaita [interaktyvus], 2009 [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.centras.kedainiai.lm.lt/dokumentai/ataskaitos/ataskaita_2009.doc>
31. Key Data on Education in Europe EURYDICE. Brussels: Education, Audiovisual and
Culture Executive Agency (EACEA) [interaktyvus], 2009 [ţiūrėta 2011-04-15].
<http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/key_data_series /105EN.pdf>
32. Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-
04-12]. < http://www.kpskc.lt/content/view/66/61/ >
33. Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://sites.google.com/site/klaipedosppt/paslaugos/paskaitos-ir-seminarai>
34. Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centro Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo
pertvarka [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-15]. <http://www.kpskc.lt/content/view/33/38/>
35. Klaipėdos rajono švietimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-20].
<http://www.krsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=52&Itemid=54>
36. Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institutas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.tsi.lt/?lt=1267441509>
37. Kompleksinė programa "Kompetencijų ir gebėjimų ugdymas bendrojo lavinimo
mokyklose" 7 interesų grupėms. Mokytojų kompetencijų centras. [interaktyvus], [ţiūrėta
2011-04-22]. <http://www.mtc.lt/index.php?id=488>
38. Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir uţsienyje analizė
[interaktyvus], 2009 [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/savivieta/moksliniai-
darbai/tyrimai/projekto/1550-konsultacinespaslaugos.html>
39. Kritinio mąstymo ugdymo programos mokytojo ir lektoriaus sertifikavimo standartai ir
procedūros. Vilnius, 2004.
40. Kvalifikacijos tobulinimo renginių Kauno kvalifikacijos centre kokybė ir poreikiai
[interaktyvus], 2009 [ţiūrėta 2011-04-15].
<http://www.kpkc.lt/nauja/data/stat/rysio_tyrimas_2009.pdf>
41. Lauţackas R., Gedvilienė G., Tūtlys V., Juozaitienė D. Mokytojų kvalifikacijos
tobulinimo poreikiai. Pedagogika. 2008 (89). p. 29-44
42. Lazdijų rajono pedagoginė psichologinė tarnyba. [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.ppt.lazdijai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=10&Itemid=8
>
43. Leidykla „Šviesa. [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.sviesa.lt/lt.php/renginiai/>
44. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.lasuc.lt/index.php>
86
45. Lietuvos bendrojo lavinimo Besimokančių mokyklų tinklai. Švietimo ir mokslo
ministerijos Švietimo aprūpinimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-12].
<http://www.sac.smm.lt/index.php?id=21f>
46. Lietuvos jaunimo turizmo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.ljtc.lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=225&cntnt01da
teformat=%25Y%20%25m%20%25d&cntnt01returnid=62>
47. Lietuvos jaunimo turizmo centro nuostatai [interaktyvus], 2008 [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.ljtc.lt/index.php/centro-nuostatai>
48. Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro nuostatai [interaktyvus], 2008 [ţiūrėta 2011-04-
21]. <http://www.gamtininkai.lt/Istorija/nuostatai.html>
49. Lietuvos katechetikos centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.ltkc.lt/index.php?link=about>
50. Lietuvos kūno kultūros akademijos tęstinių studijų centras [interaktyvus], [ţiūrėta
2011-04-22]. < http://www.lkka.lt/index.php?cid=435>
51. Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro nuostatai. Lietuvos mokinių
informavimo ir techninės kūrybos centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.lmitkc.lt/lt/informacija>
52. Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-21].
<http://www.lmssc.smm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=50&Itemid=2
7>
53. Lietuvos mokytojų profesinis tobulėjimas. Švietimo problemos analizė [interaktyvus],
2010, rugpjūtis Nr. 5 (45) [ţiūrėta 2011-04-21]. <http://www.smm.lt/svietimo_
bukle/analizes.htm> ir <http://portalas.emokykla.lt>
54. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2011–2013 metų strateginis
veiklos planas. 2011 m. vasario 28 d.LR Švietimo ir moksli ministro įsakymas Nr. V-330
[interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-12]. <http://www.smm.lt/veikla/docs/org_isa_SP_2011-
2013.pdf>
55. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo
priemonių, uţ kurių vykdymą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendinimo planas.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. geguţės 7 d. įsakymas Nr. ISAK-
955 [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-13]. <http://www.smm.lt/veikla/docs/lrv/08-
12/Isakymas-1priedas%2005-05.pdf>
56. Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://lt-lt.facebook.com/pages/Lietuvos-švietimo-centrų-darbuotojų-asociacija/>
57. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.lvjc.lt/index.php?page=apie-lvjc-2&hl=lt_LT >
58. Lyderių laikas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-21].
<http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/>
59. LMTA muzikos mokymo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://mums.lmta.lt/>
60. LR Darbo kodeksas. Valstybės ţinios, 1985, 2002-06-26, Nr. 64-2569
61. LR mokslo ir studijų įstatymas. Valstybės ţinios, 2009, Nr. 54-2140
62. LR Švietimo įstatymas. Valstybės ţinios, 2003, Nr. 63-2853
63. Marijampolės kolegijos tobulinimosi studijų centras. [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-
22]. <http://tsc.marko.lt/index/about/id/1>
64. Marijampolės švietimo centro 2010 metų veiklos ataskaita [interaktyvus], 2010 [ţiūrėta
2011-04-22]. <http://www.infolex.lt/marijampole/Default.aspx?Id=3&DocId=22855>
65. Marijampolės švietimo centro programos. Marijampolės švietimo centras
[interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22]. <http://marijampolesc.w3.lt/page17.php>
66. Mokyklų tobulinimo programa [interaktyvus], 2006 [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.mtp.smm.lt/>
87
67. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų,
mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimo
tvarkos aprašas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. lapkričio 23 d.
įsakymas Nr. ISAK-2275 [interaktyvus], 2007 [ţiūrėta 2011-04-
22].<http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2007-11-23-ISAK-2275.pdf>
68. Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas. Valstybės ţinios, 2007, Nr. 12-511
69. Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatai.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr.
ISAK- 3216 [interaktyvus], 2008 [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.smm.lt/prtm/mkt/index.htm>
70. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tenkinimas, sociologinio tyrimo ataskaita
[interaktyvus], 2004 [ţiūrėta 2011-04-15].
<http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mokytoju_kvalifikac_tobul_ataskaita_04.doc>
71. Mokytojų tobulinimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.mtc.lt/>
72. Molėtų švietimo centro nuostatai [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-12].
<http://sc.moletai.lt/dokumentai/SCnuostatai.pdf>
73. Molėtų švietimo centro programos. Molėtų švietimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta
2011-04-22]. <http://sc.moletai.lt/fr_programos.htm>
74. MOST/Studentų mainai ir padedančiojo mokytojo standarto kūrimas. Šiuolaikinių
didaktikų centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.sdcentras.lt/proj_most.htm>
75. Nacionalinė bendrojo lavinimo Mokyklų tobulinimo programa plius. Švietimo ir
mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-14].
<http://www.sac.smm.lt/index.php?id=20c>
76. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.nmva.smm.lt>
77. Nacionalinės M.K Čiurlionio menų mokyklos Meninio ugdymo pedagogų kvalifikacijos
tobulinimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.cmm.lt/cms/content/view/34/67/>
78. Nacionalinis egzaminų centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-12].
<http://www.egzaminai.lt/45/>
79. Negaišk laiko patyčioms! Tu gali kurti. Europos socialinis verslumo ugdymo ir
inovatyvių studijų institutas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22]. <http://europe-
institute.com/projektai/negaisk-laiko-patyciomstu-gali-kurti>
80. Olweus patyčių prevencijos programa. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos
centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.sppc.lt/index.php?901799580>
81. Pagilintų interviu su ekspertais ir fokusuotų grupinių diskusijų su mokytojais ir
mokyklų administracijos atstovais rezultatų apţvalga. Projektas „Pedagogų kvalifikacijos
tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“. Vilnius: UAB “RAIT“, 2011.
82. Palangos miesto pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras [interaktyvus],
[ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.palangospmmmc.lt/index.php?page=apie_pmmc>
83. Panevėţio pedagogų švietimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.ppsc.lt/>
84. Panevėţio rajono pedagogų švietimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.psc.visiems.lt/>
85. Panevėţio rajono pedagogų švietimo centro veiklos analizė [interaktyvus], 2010
[ţiūrėta 2011-04-22
<http://www.prpsc.lt/images/file/Veikla/2010%20m_%20PSC%20ataskaita.pdf>
86. Panevėţio rajono pedagogų švietimo centro veiklos analizė. [interaktyvus], 2011
[ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.prpsc.lt/images/file/Veikla/2010%20m_%20PSC%20ataskaita.pdf>
88
87. Paulauskas R., Ušeckienė L., Bakutytė R. Pedagogų poţiūris į profesijos prestiţo
veiksnius. Acta peadagogica Vilnensia. 2010 (24). p. 127-138
88. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtros projektas.
Pagilinto interviu su ekspertais ir fokusuotų grupinių diskusijų su mokytojais ir mokyklų
administracijos atstovais rezultatų apţvalga, 2011. UAB „RAIT“
89. Pedagogų profesinės raidos centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22]. <
www.pprc.lt>
90. Pedagogų rengimo reglamentas. Valstybės ţinios, 2008, Nr. 143-5734
91. Pilietinių iniciatyvų centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].<http://www.pic.lt/>
92. Prioritetines valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui,
ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, profesijos mokytojų, pagalbos mokiniui
specialistų kvalifikacijos tobulinimo kryptis 2008–2010 metams [interaktyvus], [ţiūrėta
2011-04-22]. < http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2008-02-12-ISAK-398.pdf>
93. Profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai. Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2007 m. balandţio 3 d. įsakymas Nr. ISAK- 591. [interaktyvus], [ţiūrėta
2011-04-22]. <http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2007-04-03-ISAK-591.pdf>
94. Pukelis K., Savickienė I., Fokienė A. Profesijos pedagogų kvalifikacijos kėlimo
programų rengimo metodologija. Kaunas: VDU, 2009
95. Putinaitė N. 2010 m. pokyčiai rengiant pedagogus [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-15].
< http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/pedagogu%20testas.pdf>
96. Raseinių pedagoginė psichologinė tarnyba [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.raseiniai.lt/index.php?3600272115>
97. Raseinių rajono švietimo centro 2011 metų veiklos programa [interaktyvus], 2011
[ţiūrėta 2011-04-15]. <http://www.raseiniusvietimocentras.lt/index.php?-331442490>
98. Skuodo švietimo centro 2009 metų veiklos ataskaita [interaktyvus], 2009 [ţiūrėta 2011-
04-22].
<http://www.skuodas.lt/failai/file/sprendprojektai/Archyvai/2010_01_28/01%2011%20Versl
o%20programos%20ataskaita3.doc>
99. Smaliukienė R., Prakapas R., Korsakienė R. Apskrities viršininkų ir savivaldybių
administracijų švietimo padalinių konsultacinės veiklos plėtojimo prioritetai. Vilnius:
Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra; Panevėţio pedagogų švietimo centras, 2009.
100. Soros International House [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.sih.lt/ih_sertifikatas>
101. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-
22]. <http://www.sppc.lt/>
102. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro ES projektai [interaktyvus], [ţiūrėta
2011-04-22]. <http://www.sppc.lt/index.php?-1045542225>
103. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro nuostatai. [interaktyvus], [ţiūrėta
2011-04-22].
<http://www.aikos.smm.lt/aikos/svietimo_ir_mokslo_institucijos.htm?m=institution&a=disp
layItem&id=193101717>
104. Strategic framework for European cooperation in education and training
[interaktyvus], 2008 [ţiūrėta 2011-04-12].
<http://www.kslll.net/EducationAndTraining2010/Default.cfm>
105. Šeimos santykių institutas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.ssinstitut.lt%5C/>
106. Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institutas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.su.lt/fic-testiniu-studiju-institutas/apie-tsi>
107. Širvintų rajono švietimo centro veiklos planai. Širvintų švietimo centras [interaktyvus],
[ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.sirvintusc.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=144&Itemid=123
>
89
108. Šiuolaikinių didaktikų centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.sdcentras.lt/>
109. Šiuolaikinių didaktikų centro projektai. Šiuolaikinių didaktikų centras [interaktyvus],
[ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.sdcentras.lt/proj_mkt.htm>
110. Šiuolaikinių didaktikų centro seminarai. Šiuolaikinių didaktikų centras [interaktyvus],
[ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.sdcentras.lt/progr1.htm>
111. Švietimo informacinių technologijų centro nuostatai. Švietimo informacinių
technologijų centras [interaktyvus], 2010 [ţiūrėta 2011-04-14].
<http://www.ipc.lt/?page_id=43>
112. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta
2011-04-12]. <http://www.sac.smm.lt/>
113. Švietimo kokybės vadybininkų rengimas plėtojant kokybės uţtikrinimo sistemą
Lietuvoje [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-21].
<http://esf.vdu.lt/esf/esf0014/index.php?option=com_content&task=view&id=1&Itemid=2>
114. Švietimo konsultantų veiklos nuostatai. Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birţelio 7
d. įsakymas Nr. ISAK- 1041. [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/Konsultantu_redakcija_2008_06.pdf>
115. Švietimo problemų analizė [interaktyvus], 2009 gruodis, Nr. 9. [ţiūrėta 2011-04-15].
<http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Sv_prob9_Svietimo%20prieziura_print
.pdf>
116. Targamadzė V. Didaktinės problemos bendrojo lavinimo mokykloje – pedagogų
rengimo kaitos agentas. Acta peadagogica Vilnensia. 2010 (25). p. 127-136
117. Targamadzė V., Vėbra A.V. Evaluation of Professional Development in Lithuanian
Education: Problems and Prospects. Acta peadagogica Vilnensia. 2008 (20). p. 102-114
118. Tarpkultūrinis dialogas- visuomenės ateities garantas. Europos socialinis verslumo
ugdymo ir inovatyvių studijų institutas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22]. <http://europe-
institute.com/projektai/tarpkulturinis-dialogas-visuomenes-ateities-garantas-nr-vp1-22-smm-
05-k-01-114>
119. Teachers‘ professional development. Europe in International comparison
[interaktyvus], 2010 [ţiūrėta 2011-04-12]. < http://ec.europa.eu/education/school-
education/doc/talis/report_en.pdf>
120. Telšių švietimo centro 2009 metų veiklos ataskaita [interaktyvus], 2009 [ţiūrėta 2011-
04-22]. < http://sctelsiai.lt/apie/veiklos_ataskaitos/>
121. Tęstinių studijų centro programos. Lietuvos kūno kultūros akademijos tęstinių studijų
centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.lkka.lt/index.php?cid=451>
122. The 2AgePro Consortium. Methods and practises utilized to support teachers’
professional development: Current state description. Oulu, Finland: University of Oulu,
Learning and Research Services, 2009
123. Tuovinen J. E. Teacher Professionalism – Viewpoints On Best Practice, the Case of
Finland. Pranešimas tarptautinėje konferencijoje AARE 2008 conference, Brisbane,
Australia, 2008
124. Ugdymo inovacijų centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.uic.lt/programos.htm>
125. Ugdymo plėtotės centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-12].
<http://www.upc.smm.lt>
126. Ugdymo plėtotės centro akredituotų institucijų sąrašas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-
05-02].
<http://www.upc.smm.lt/suzinokime/vertinimas/programos/Akredituotu_instituciju_sarasas_
2011.pdf>
127. Ugdymo plėtotės centro nacionaliniai projektai [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-12].
<http://www.upc.smm.lt/projektai/>
90
128. Ugdymo plėtotės centro nuostatai [interaktyvus], 2011 [ţiūrėta 2011-04-26].
<http://www.upc.smm.lt/veikla/UPC_nuostatai.pdf >
129. Ukmergės mokytojų švietimo centro ataskaita [interaktyvus], 2009 [ţiūrėta 2011-04-
22]. <http://www.usc.lt/dokumentai/article/3/2009%20m.%20veiklos%20ataskaita.doc>
130. Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo ir neformalaus jų papildymo
galimybių studija (situacijos analizė) [interaktyvus], 2010 [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/savivieta/moksliniai-
darbai/tyrimai/projekto/1693-vadybini-kompetencij-formalaus-pradmen-gijimo-ir-
neformalaus-j-papildymo-galimybi-studija-situacijos-analiz.html>
131. Valstybės institucijų kalbų centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.vikc.lt/?p=about>
132. Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą
organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos
tobulinimo nuostatai. 2007 m. kovo 29 d. Nr. ISAK-556 [interaktyvus], 2007 [ţiūrėta 2011-
04-22] < http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2007-03-29-ISAK-556.pdf>
133. Varėnos švietimo centro 2010 metų veiklos ataskaita [interaktyvus], 2011 [ţiūrėta
2011-04-22]. <http://www.varena.lt/lt/svietimas/varenos-svietimo-centras.html#statistika>.
134. Vilniaus miesto mokytojų apklausa. Pristatoma apklausa – projekto – „Naujos
galimybės Vilniaus pedagogų profesinės kompetencijos plėtrai“ dalis. [interaktyvus], 2007
[ţiūrėta 2011-04-15]. <http://www.mtc.lt/get.php%3Ff.302>
135. Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos institutas [interaktyvus],
[ţiūrėta 2011-04-22].
<http://projects.5ci.lt/socpedagogika/index.asp?DL=L&TopicID=490>
136. Visų tipų (išskyrus aukštąsias mokyklas) mokyklų vadovų kvalifikacinių reikalavimų
aprašas. Valstybės ţinios, 2005, Nr. 122-4374
137. Vytauto Didţiojo universiteto tęstinių studijų centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-
22].
<http://puga.vdu.lt/tsc/index.php?option=com_content&task=view&id=28&Itemid=46>
138. VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-
22]. <http://www.pkti.vpu.lt/lt/tobulinimas/>
139. VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto 2010-2011 m. siūlomi
kvalifikacijos tobulinimo renginiai. VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas
[interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.pkti.vpu.lt/lt/tobulinimas/>
140. VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto pedagogų perkvalifikavimo studijos.
VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].
<http://www.pkti.vpu.lt/lt/perkvalifikavimo_studijos/>
141. Zarasų švietimo centro 2009 metų direktoriaus veiklos ataskaita [interaktyvus], 2010
[ţiūrėta 2011-04-22]. .
<http://www.zarasai.lt/userimages/SVIETIMO%20CENTRO%20ATASKAITA%202009%2
0M..pdf>
142. Ţalimienė L. Socialinės paslaugos. Vilnius, 2003
143. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011-2013 metų programa.
Valstybės Ţinios, 2011-03-10, Nr. 30- 1421
144. Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registro steigimo, jo nuostatų
patvirtinimo ir veiklos pradţios nustatymas. LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m.
gruodţio 20 d. įsakymas Nr. ISAK-2524
145. Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika. LR Vyriausybės 2001
m. birţelio 27 d. nutarimas Nr. 785
146. Mokyklų tobulinimo programa plius. Valstybės ţinios, 2011, Nr.: 19-923
147. Mokymosi visą gyvenimą uţtikrinimo strategijoja. Valstybės Ţinios, 2004-04-17, Nr.
1957; 2008-10-23, Nr. 122- 4647
91
148. Mokytojo bendrakultūrines, profesijos kompetencijos aprašas. LR Švietimo ir mokslo
ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. ISAK-54
149. Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas. LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m.
sausio 15 d. įsakymas Nr. ISAK-54.
150. Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa. Valstybės ţinios, 2005,
Nr. 139-5019
151. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas. Valstybės ţinios, 1998-07-24, Nr. 66-
1909
152. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba, informacija apie neformaliojo suaugusiųjų
švietimo programas ir teisė uţsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu. Valstybės ţinios,
1998, Nr. 98 -2721
153. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedas. Valstybės ţinios, 2008-08-21, Nr.
95-3720
154. Švietimo būklės tyrimų apţvalga. Valstybinės švietimo strategijos 2003−2012 metams
ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijų Lietuvai aspektu,
[interaktyvus], 2008 [ţiūrėta 2011-04-22].
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/apzvalgos/Svietimo_bukles_apzvalga-2.pdf
155. Teisė uţsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu įgijimo tvarka. LR švietimo ir
mokslo ministro1999 m. gruodţio 24 d. įsakymas Nr. 1279
156. Valstybinė ilgalaikė raidos strategija. Valstybės ţinios, 2002-11-27, Nr. 113-5029
157. Vietos savivaldos įstatymas, Valstybės ţinios, 2000, Nr. 91-2832 (2000 10 27)