P O V I L A S P E Č I U L A I T I S

ŠITĄ PAIMKITE GYVĄ

Atsiminimai

KAUNAS LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGA

1993

P R A T A R M Ė

Šiuos pr i s iminimus skiriu žuvus ių par t izanų artimie-s iems ir v i s i e m s Lietuvos žmonėms, s lėpus iems, maitinu-siems, s l a u g i u s i e m s ir v i soker iopai r ė m u s i e m s p a r t i z a n u s . Tegul ateit ies kar tos žino, kokia kaina reikia mokėti už praras tą la i svę.

Likimas man s k y r ė p e r g y v e n t i v i są A n t r o j o pasaul in io karo o k u p a c i j ą , patirti jos ž i a u r u m u s nuo 1944 metų, kol 1989-aisiais b u v a u nublokš tas į V a k a r ų pasaul į . P e r ė j a u nuo pradž ios iki p a b a i g o s par t izanų pas ipr ieš inimo ko-vas, čekistų klastas, ž i a u r u m u s , provokac i ja s . 1952 meta i s k lasta b u v a u suimtas, p e r ė j a u Sibiro g u l a g u s .

P a r t i z a n ų kovų v a d o v y b ė s neminė jau, nes tai anks-čiau buvo a p r a š y t a Juozo Lukšos-Daumanto ir kitų pri-s iminimuose. D a u g i a u r a š a u apie eilinių part izanų kas-dieninį g y v e n i m ą ir kovas, nes j ie pirmiej i s to jo į kovos lauką ginti s a v o krašto. Tik vė l iau t v e r i a s i o r g a n i z a c i j o s , kur ias i v a d o v y b ė s , i š renkami vada i , ir v is i buriasi į bendrą kovą. V i s a tai v y k o labai sunkiai , nes nebuvo didelio patyr imo, nebuvo p a r e n g t ų kadrų. Todėl p i rmais ia i s par-t i z a n a v i m o meta i s teko b r a n g i a i mokėti. D a u g i a u s i a par-t izanų ir žuvo pirmais ia i s pas ipr ieš inimo metais .

Lietuvos k a r i n i n k i j o s mažai buvo belikę. D a u g u m ą a r e š t a v o bolševikai 1940—1941 metais, k i tus sunaikino, o dar kiti p r a d ė j o dirbti kar tu su bolšev ika i s , g a u d a m i už nuopelnus geresnį lovį. Kai kam pirmais ia i s o k u p a c i j o s metais p a v y k o i š s i s a u g o t i . Iš jų d a u g u m a pas i t raukė į V a k a r u s . Nors ten j ie kūrė į v a i r i u s g e l b ė j i m o ir laisvini-mo komitetus, bet tai kovojančia i Lietuvai nieko nedavė, nes ir ten bolševikų a g e n t a i t u r ė j o didelę į taką. J i e v i s a i p kurstė, ska ldė, t a r p u s a v y j e kiršino, s t e n g d a m i e s i kuo d a u g i a u pakenkti i še iv i ja i . Taip i š e i v i j a ir n e p a j ė g ė s u d a r y t i v i e n i n g o Lietuvos la i sv inimo komiteto, k u r i s v ienu b a l s u užtartų Lietuvą pasaul io a k y s e . V a k a r ų ra-di jo b a n g o m i s sk le idž iama p r o p a g a n d a , kad būsi te la i sv i

3

nuo pirmos ar penkioliktos dienos, taip pat Lietuvai ne-padėjo. Atvirkščiai — tuo labiau pasinaudojo čekistai, dar daugiau pridėdami nuo savęs , kad tik greičiau iš-provokuotų j iems priešišką ar pavo j ingą asmenį.

Į mūsų būrio partizanų gretas buvo s u ė j ę daugiaus ia ūkininkų vaikai, nenorėję kariauti nei už vokiečius, nei už rusus, nes ir tuos, ir tuos laikė vienodais okupantais .

Nuo 1944 metų žiemos mūsų būrys vadinosi „Geleži-nio Vi lko" būriu. Po Žiemkelio kautynių 1945 m. vasar io mėn. j i s buvo performuotas į „Tauro" a p y g a r d o s „Žal-gir io" rinktinę. 1947 m. buvo sukurta Birutės rinktinė Dar iaus ir Girėno tėvoni joje, o jos vadu buvo Juozas Lukša-Daumantas. Jam i švykus į užsieni, v a d o v y b ė kei-tėsi. Kai vieni žuvo, kiti perėmė jų pare igas . Kova vyko iki paskutinio kario.

Birutės r inktinės veiklos sr i t is buvo Kauno miestas ir dal is S u v a l k i j o s krašto. Nemunas skyrė nuo Aukšta i t i jos . Papiškes , Kardokus ir Kazlų Rūdą nuo „Žalgirio" rink-tinės skyrė Mar i jampolės plentas iki Mauručių ir Garlia-vos miškas iki Pakuonio, s iekiant Nemuną.

Mūsų krašto par t izanams buvo sunkiaus ia iš v i sos „Tauro" a p y g a r d o s , nes netoliese laikėsi dideli sovietų kariuomenės daliniai, kurie greitai pr i s i s ta tydavo į įvykio vietą. Tekdavo staigiai manevruoti, keisti padėtį.

Kauno apyl inkėse po karo buvo likę d a u g tuščių ūkių, į kuriuos visą laiką plūdo ateiviai iš Rus i jos . Dėl to kova buvo i lga ir sunki. Tačiau Kauną ir S u v a l k i j o s kraštą g a n a sėkmingai pavyko apgint i nuo atė jūnų.

Ypač aktyviai partizanų kovą rėmė vietiniai gyvento ja i . Be jų paga lbos būtų buvę s u n k u išsi laikyti . Bet per ilgą laiką daugumą mums palankių žmonių areštavo, ištrėmė, ūkius išdraskė. Gyvenimas visą laiką sunkėjo. V a k a r ų propaganda p a g a l i a u niekas nebetikėjo, nes jų kalbos nesiderino su gyvenimu. Nors atrodė, kad jų politika mūsų atžv i lg iu yra palanki — visi vienodai nekentė bol-ševikinės santvarkos , nekentė atė jūnų, tačiau pamažu ir V a k a r a i pradė jo ta ikstyt is su gyvenimo realybe, nes matė, kad kol kas kito kelio nėra, o gyvent i reikia.

Taip mes likome vieni, pasaulio užmiršti ir išsižadėti. Tačiau nepasimetėme. Vis i buvome įsitikinę, kad mūsų kova yra šventa kova už Lietuvą, kad jei ne dabar, tai kada nors mūsų k r a u j u bus išpirkta laisvė. O kaip mes atlikome s a v o mis i ją , tegul įvert ina is tori ja .

Povilas PEČIULAITIS

B O L Š E V I Z M O Š M Ė K L A A R T Ė J A

Nerami 1944-ųjų v a s a r a . Vokiečiai t raukias i . Po kai-mus ir mieste l ius sk l inda į v a i r i a u s i o s ka lbos ir paska los . Visi sus irūpinę, ką a tneš žmoni ja i s u g r į ž ę s b o l š e v i z m a s .

Rusų agenta i , ve ikę Lietuvoje, v a r ė didžiulę p r o p a g a n -dą, kad komunizmas j a u pasikeitęs. Sovietai kar tu su Amerika k a r i a u j a pr ieš Vokie t i ją , todėl ir v i s a b o l š e v i z m o s is tema jau esant i kitokia. Sovietų kar iuomenė u ž s i s i u v o antpečius, politrukų nebėra, atseit e inama į d e m o k r a t i j ą . Tokią p r o p a g a n d ą Lietuvoje skle idė p o g r i n d y j e v e i k u s i o s bolševikų o r g a n i z a c i j o s , kurios buvo gerai a p r ū p i n t o s va l iu ta , s p a u d a ir g ink la i s . Netgi ė jo kalbos, kad P a b a l -t i jo k r a š t u o s e rusa i nepasi l iks ią . Taip buvo s t e n g i a m a s i kuo d a u g i a u žmonių sula ikyt i nuo e m i g r a c i j o s į V a k a r u s .

D a u g u m a s vyrų, t inkamų į vokiečių kariuomenę, g y -veno p u s i a u nelegal ia i , n e g a l ė j o rodyt i s v i e š o s e v ie tose, ypač miestuose, nes vokiečiai juos g a u d ė . J a u n e s n i o j o a m ž i a u s v a i k i n u s ėmė į Reicho t a r n y b ą , ūkio ir k i t i ems d a r b a m s .

Frontas j a u buvo p r i a r t ė j ę s prie Nemuno ties Kaunu. S u v a l k i j o j e pilna vokiečių kar iuomenės, j i t raukias i , ta-čiau labai i š lėto. V a r o s i didžiules b a n d a s g y v u l i ų , k u r i e nuniokoja laukus, pal ikdami plynes . Vokiečiai sako, j o g R u s i j o j e niekas nepasikeitę, tik bolševikai v a r o p r o p a g a n -dą, kad žmonės nes i t rauktų į V a k a r u s .

Lietuvos j aunimas , niekur n e d a l y v a v ę s , nes i ruošė t raukt i s su vokiečiais, nes nei v ieniems, nei kit iems nebu-vo nus ika l tęs . D a u g u m a s to jo į P l e c h a v i č i a u s a r m i j ą , no-rėdami ginti s a v o kraš tą . Tačiau, kai vokiečiai, p a n a u d o j ę klastą, P lechav ič iaus a r m i j ą i švaikė, likome v i s k a m abe-j ing i . Laukėme, kas bus toliau.

1944 m. liepos p a b a i g o j e rusų kar iuomenės dal iniai j a u pers ikel ia per Nemuną ir pasiekia S u v a l k i j ą . Ūkinin-kai su g y v u l i a i s t raukias i į d idesnius miškus , ypač kad i š s a u g o t ų s a v o didžiausią turtą — arklį . Mūsų s o d y b a

5

buvo Tvarkišk ių kaime, G a l i a v o s v a l s č i u j e (Kauno r a j . ) . Šeimą p a s i d a l i j u s i į dvi g r u p e s . Tėtis su broliu Jonu liko

namie, o kiti pas i t raukė už Pažėrų į I Girninkų kaimą pas Juozą Bilskį. A r k l i u s la ikėme pas lėpę Kazlų Rūdoje .

Liepos 24 d., po pietų, pasirodė pirmieji rusų tankai , kurių keletas į ropojo į Bi lskio s o d y b ą . Mudu su Juozu Bi l sk iu e iname į sodą p a s i ž v a l g y t i į r u s i š k u s tankus . Iš-l ipęs iš tanko k a r i š k i s p a k l a u s ė , ar nėra vokiečių. Bi l sk i s mokėjo rusų kalbą ir paaišk ino, kad v a k a r tai buvo, o da-bar nematyti . M u m s bes idai rant , s t a i g a v ienas tankas s u b u r z g ė ir suka t iesiai į mane. Aš šoku į šoną, o j i s vėl s t a i g i u posūkiu ant m a n ę s . Tada aš gre i ta i už l indau už medžio. Tuo momentu tas p a t s kar i šk i s , su kuriuo kal-bė jos i Bi l sk is , tą tanką rankos mostu s u s t a b d ė ir p r i ė j ę s pr ie Bi lskio k laus ia , kur aš t a r n a v ę s prie vokiečių. At-sako, kad niekur. Kar i šk i s , užl ipęs ant tanko, kažką aiš-kina tankistui , o paskui m u m s — kad aš čia nebūčiau.

S u g r į ž ę į v idų, su Bi lskiu s v a r s t o m e , kodėl tas tankas norė jo m a n e suvaž inėt i . Matyt, tanke j a u tuo laiku l indėjo koks v iet inis komunis tas ir rodė kelią rusų t a n k i s t a m s . Vokiečių la ikotarpiu la ikiausi neutral ia i , bet ga l komu-nistų a g e n t a m s nepat ikau. Per d a u g v ieša i k a l b ė d a v a u , kad komunizmas m ū s ų d idž iaus ias pr iešas . Taig i paaiš-kėjo, kad likę prie vokiečių komunistai v iską r e g i s t r a v o , o dabar bolšev izmą sut iko i š skės tomis rankomis .

1944 m. r u g p j ū č i o 15 d. bolševikai paskelbė rinktinį š a u k i m ą į kar iuomenę v y r a m s nuo 18 iki 50 metų. J a u iš pat pirmosios šaukimo dienos p r a d ė j o tikrinti doku-m e n t u s p a g a l vietinių bolševikų agentų s u d a r y t u s s ą r a -š u s . P a g a l a g e n t ų veikimo r ibas buvo a p r a š o m a to k r a š t o padėt i s , kokios še imos liko nepas i t raukus ios su vokiečiais, kiek yra t inkamų vyrų a r m i j a i , kiek g a l i m a iš kurio ūki-ninko paimti mais to tarybinei a r m i j a i suše lpt i . G a v ę š a u k i m u s , į sovietų kar iuomenę niekas nestojo, bet pra-dė jo s l a p s t y t i s kur kas s u g e b ė j o . Ir n a m u o s e darės i slėp-tuves , ir į m i š k u s s u b ė g o dideli būriai s l apukų. Mat tuo la iku miškų dar labai nekrėtė, o k a r e i v i a m s labiau r ū p ė j o f rontas . Viet iniai komunis ta i agenta i p r a d ė j o ak tyv ia i veikti , v ieša i s a k y d a m i , kad dabar t a r y b i n ė v a l d ž i a v a l d y s amžinai , o kas n e p a k l u s — t iems ats iras v ietos kur ba l tos meškos , nes j a u kai kur ie i š v a ž i a v o . Jei reikės, ir kiti v a ž i u o s . NKVD daliniai p r a d ė j o kra tas daryt i be pers to jo . R a d ę j a u n u s v y r u s , i š kar to su ima, o jei pamato bėgant į , š a u n a . Suimtuos ius pr i s ta to p a g a l vietinių komunistų

nurodymą — v ienus į a r m i j ą , kitus į s a u g u m ą — p a g a l s u d a r y t ą apkal t in imą. Sovietų kar iuomenės v i s d a u g ė j o . V i d a u s s a u g u m o daliniai a p s i s t o d a v o ne tik mieste l iuose, bet ir kaimuose. Dienomis d a r y d a v o kratas, ieškodami v a d i n a m ų j ų dezertyrų, o nakt imis p lėšdavo, g r o b d a v o v i ską, ką r a s d a v o — mais tą , drabužius , o s v a r b i a u s i a , j i e m s re ikėdavo „vodkos" . Be s a u g u m o dalinių, dar buvo laiko-mi v a d i n a m i e j i prožektorininkai miestų a p s a u g a i nuo priešo a v i a c i j o s . Šiuos už f rontės da l in ius labai b logai mai t indavo. Alkani kareiv ia i v o g ė ne tik mais tą , bet ir g y v u l i u s — k a r v e s , k iaules , a v i s ir v i ską, kas pasipainio-davo po ranka .

Žmonės, m a t y d a m i , kad j a u g r e s i a badas , p r a d ė j o g in-tis. P a s i d a r ę s k a m b a l u s , p a s i k a b i n d a v o ant s togų, me-džiuose. Nusiveda vie lą, kad ga lė tų t raukyt i , kai kurį už-puola. I r pradeda v i s a s k r a š t a s skambint i , rėkti. V a g y s , matydami tokį t r iukšmą, p a s i t r a u k d a v o . Bet vė l iau įsi-drąs ino ir p r a d ė j o nekreipti dėmesio, nes buvo g inkluot i . Užpuolę ūkininko šeimą, s u v a r o į kampą, v ienas su auto-matu s a u g o , o kiti, ką r a n d a , k r a u n a s i į m a i š u s . Kas priešinasi, tą n u š a u n a . J a u n e s n i v y r a i pasirodyti n e g a l i , nes j į v a g y s n u š a u s kaip dezertyrą . K a r e i v i a m s duotas leidimas, kas tik nea i škus , su la ikyt i . J a u n i vyra i , k u r i e buvo pr ivers t i s l a p s t y t i s , p r a d ė j o nakt imis buriuotis . Vie-nas kitas turė jo g inklą, l ikusį nuo karo, ir ėmė p l ė š i k a m s prieš int is . Užpultas ūkininkas pradeda skambint i , s k a m b i n a v i s a s kaimas. Be to, dar p r a d e d a šaudyt i . Tada kare iv ia i plėšikai p r a d ė j o bi jot i . B ū d a v o a t v e j ų , kad i r s m a r k i a i s u s i š a u d y d a v o . Po tokių įvykių kitą dieną viet iniai ak-tyv i s ta i i r s a u g u m a s p r a d e d a k laus inėt i , a iškint is , kas š a u d ė ir t.t. O kad ūkininkus kare iv ia i plėšė, niekas nekreipia dėmesio. „I š la i sv ino" , ta ig i daro kas ką nori.

S a u k i a m o j o a m ž i a u s v y r a i dieną pasirodyti n e g a l ė j o . Kasdien per s o d y b a s pereina kel ios kratos . E n k a v e d i s t ų , čekistų v i s u r pilna. Ūkio d a r b u s re ikė jo nudirbti p a a u g -liams, moter ims i r s e n y v o a m ž i a u s žmonėms. J a u n i v y r a i dieną tūnodavo s l ė p t u v ė s e ir tik nakt imis s k u b ė d a v o at-likti pač ius s v a r b i a u s i u s d a r b u s . Taip tęsėsi 1944 m. rudenį ir 1945 m. žiemą. Naktį vieni eina s a r g y b ą , kiti tvarko s a v o g y v e n i m o re ika lus , kad apgintų šeimą i r s a v e nuo gres ianč io bado. Tokios s a r g y b o s p a m a ž u pasi-darė lab iau organizuotos , p a s i s k i r s t y d a v o po kel is asme-nis, a p s i g i n k l u o d a v o š a u t u v a i s , automata i s , kurių po k a r o buvo g a n a d a u g likę. Po keleto smarkių s u s i š a u d y m ų

.7

plėšikai aprimo. Bet labai s u a k t y v ė j o čekistai ir viet iniai komunista i , kurie dabar j a u buvo t a r y b i n ė va ldž ia . Prasi-dėjo šaukimai a iškint is , ta rdymai , kas turi g ink lus , kas o r g a n i z u o j a naktinį budė j imą ir t .t . Be abejo, ček i s tams kas nors paa i škėdavo. Tas še imas p r a d ė d a v o persekioti, suiminėt i , tremti.

Dideliuose m i š k u o s e pr ivers t inai s u s i b ū r u s i ų vyrų gy-v e n i m a s skyrės i nuo namuose bes i s laps tanč ių . 1944 m. čekistai masiškai miškų dar nekrėtė, buvo lab iau susirū-pinę karo re ika la i s . O miškuose telkėsi v i s d a u g i a u : b u v ę kar i šk ia i , s tudentai ir kiti polit iškai persek io jami . J ie p r a d ė j o organizuot i s , buvo g e r i a u ginkluoti . Tuo metu Lietuvoje s tokojo maisto, re ikė jo pat iems v i s k u o apsi-rūpint i . Be abejo, kiek g a l ė d a m i rėmė ūkininkai. Tačiau j ie buvo labai nualinti, apiplėšti , d a u g padėti n e g a l ė j o . Todėl didesni būriai p r a d ė j o ga lvot i , kaip mais tu apsi-rūpint i iš komunistų a k t y v i s t ų , pataikūnų, bolševikų pa-kal ikų. Tada ir p ras idė jo didesni sus idūr imai . Čekistai p r a d ė j o s a v o a k t y v i s t u s ginkluoti, verbuoti kuo didesnį šnipų tinklą, kad i ša iškintų, kas v i s a tai o r g a n i z u o j a . 1944—1945 m. žiemą d a u g u m a s vyrų, kurie s l a p s t ė s i prie s a v o namų, taip pat buvo pr ivers t i t raukt i s į m i š k u s .

1 9 4 4 - Ų J Ų K A L Ė D O S

Tų metų Kalėdos Lietuvai liko kaip s iaubo diena v i s a m laikui. Gerai p r i s i m e n u — d i e n a buvo labai g r a ž i . S u g a l -v o j a u pareiti namo, kartu su v i sa šeima susės t i prie mainos paruošto Kūčių s ta lo.

Mūsų k r a š t o v y r a i d a u g i a u s i a la ikėmės g r a ž i a m e , nedidel iame (56 ha) Mikal inės m i š k e l y j e . Mudu su žmonos broliu A k s e v e r u Gyliu buvome p a s i d a r ę s l ė p t u v ę labai s t o r a m e ąžuole. Ąžuolo v i d u s buvo i špuvęs . Tą iš-puvimą i šva lėme, per š a k n i s pas idarėme s laptą į l indimą ir i š bėdos dv iese g a n a gera i i š s imiegodavome. V i r š ž m o g a u s aukščio buvo didelė skylė, pro kurią įė jo šv ie sa , ir mes g a l ė j o m e la i svai skai tyt i .

N e s p ė j a u pareiti į n a m u s , kai p a j u t a u maš inų ūžesį ir p a s t e b ė j a u , kad keletas mašinų suka į mūsų kiemą. Tuo momentu pas ig i rdo s t i p r u s š a u d y m a s Pagir ių kaimo pu-s ė j e i r pasirodė g a i s r o p a š v a i s t ė . Degė A r l a u s k o sodyba .

Į miškelį pareit i nega l iu , nes ten girdėti rus i ška i kalbant, t a d a einu į kaimo pusę pas Juozą Povi la i t į . Jo s ū n u s

Povi las turė jo p a s i d a r ę s s l ėp tuvę k a m b a r y j e . V o s tik s p ė j a u įeiti, Povi laičio dukra sako, kad s u s t o j o m a š i n o s t i e s jų n a m a i s . Tik s p ė j o m e sul į s t i į s lėptuvę, čekistai p r a d ė j o daužyt i duris . P a d a r ę smulkią kratą, p r i g ą s d i n ę še imą, i švaž iavo. Tada supratome, kad v i s k a s yra nuro-dyta, kas s laps tos i , kas nes to ja į kariuomenę. Rytą gau-nu žinią, kad ir mano tėv i škę labai smulkia i iškrėtė, o keli čekistai laukė per naktį, kada aš pare i s iu v a l g y t i Kūčių.

Vėl iau g a v o m e žinią, kad mūsų kraš tui buvo sureng-tas didel is čekistų puolimas, areš ta i . Bet per s u s i š a u d y m ą pas A r l a u s k ą buvo nukautas tos operac i jos v a d a s . 1944 m. per šv. Kalėdas v i sa i Lietuvai buvo parengt i arešta i , deginimai, nekaltų žmonių žudymai, kad į b a u g i n t ų vi-suomenę. Vietiniai šnipai j a u buvo į teikę pilną v isų kraštų in formaci ją . Čekistai veikė, gera i žinodami, kas kur yra ir kas j i e m s pr ieš i škas . Tie kraš ta i , kurie labiau buvo s u s i j ę su ant ikomunist iniu j u d ė j i m u vokiečių okupac i jos laikotarpiu, g r į ž u s tarybinei va ldž ia i , ž iauriai nukentė jo.

Po šių įvykių dar d a u g i a u vyrų p a t r a u k ė į d idesnius m i š k u s , pasiruošė kovai . V i s i pamatėme, kokia padėt is , kad g e r i a u mirti s a v o k r a š t e n e g u nekal tam Sibire ver-gaut i . Kazlų Rūdos miške, v a d i n a m a m e Žiemkeliu, su-sir inkome d a u g i a u kaip penkiasdeš imt v y r ų . Buvo keli puskar ininkia i , v ienas Lietuvos laikų lei tenantas — Samuo-lis, keletas pol ici jos t a r n a u t o j ų , o d a u g u m a ūkininkų vai-kai — mokiniai, amat ininkai . S u d e g i n u s A r l a u s k o sodybą, a tė jo du broliai A n t a n a s ir A l f o n s a s A r l a u s k a i , o kar tu

:su j a i s kažkoks iš Ka uno Arturas , Antano A r l a u s k o d r a u g a s , m u m s nežinomas.

Al fonsą A r l a u s k ą , s l a p y v a r d ž i u Vi lkas, i šr inkome kuo-pos v a d u . Kuopą p a v a d i n o m e „Geležinio V i l k o " kuopa, j a i p r ik lausė keli būr ia i : Girninkų, Digrių ir Skr iaudžių kaimų. S u s i d a r ė apie p u s a n t r o š imto į v a i r a u s a m ž i a u s ir p r o f e s i j ų vyrų. D a u g i a u s i a mažažemiai ūkininkai . Gar-l iavos, Veiver ių k r a š t e didelių ūkių nebuvo. Tie, kurių ūkiai buvo didesni, d a u g i a u s i a buvo pas i t raukę į V a k a -r u s a r b a išvežti per pirmuosius vež imus į Sibirą 1941 m.

1944—1945 m. žiema buvo ša l ta , v i są laiką išbūti lauke prie laužo sunku. Žinoma, vė l iau pr ipratome ir prie tokių s ą l y g ų . Reikėjo ruoš t i s žemines, mat tuo metu miškuose dar masinių kratų nebuvo. Čekistai dažniaus ia i k ra tas d a r y d a v o kaimuose, nes m i š k u o s e nieko n e g a u d a v o pa-v o g t i.

.9

Gyvenimo s ą l y g o s buvo labai sunkios . Nors ūkinin-kai ir padėdavo, bet re ikė jo v i s k u o apsirūpint i : a p r a n g a , mais tu . Kai kurie va ik inai buvo labai jauni ir par t izani-niam g y v e n i m u i net inkami, tačiau kito kelio nebuvo — vis i norėjo g y v e n t i , ir k iekvienas ieškojo kur s a u g i a u . Ir mais to v i s i e m s reikėjo, tačiau kiek g a l ė d a m i s tengėmės, neskr iaus t i ūkininkų.

Kauno mėsos kombinatas, n e s p ė d a m a s apdoroti g y v u -lių, l a i k y d a v o j u o s tuščiuose ūkiuose netoli miesto — Alšėnuose, Noreikiškėse ir kitur. Sur inkę žinias, kiek kur ko yra ir kokia s a r g y b a , iš ūkio pas i imdavome, ko m u m s re ikėdavo. Kiaules s u s i k r a u d a v o m e į paruoš tas pastotis,. o r a g u o č i u s i š s i v a r y d a v o m e . D a u g u m ą p a l i k d a v o m e p a s ūkininkus, o vė l iau pas i imdavome. Labai ž iūrėdavome, kad g y v u l i a i nebūtų numeruoti . Tuos p a s i i m d a v o m e pa-t y s ar i š d a l y d a v o m e kit iems b ū r i a m s .

Sur inktos i š ūkininkų p y l i a v o s b ū d a v o laikomos s a n -dėliuose, kol i šveža. Mes grei ta i g a u d a v o m e labai tiks-lias žinias, k a d a Pažėrų ar Tabar i šk ių pieninė turi s v i e s -to ar kita ko. Iš par t izanų v a d o v y b ė s buvo g a u t a s įsa-kymas kuo m a ž i a u kreipt is dėl mais to į ūkininkus, o dau-g i a u apsirūpint i i š v a l d i š k ų ūkių, krautuv ių, sandėl ių . P a ė m ę didelį kiekį g rūdų ar g y v u l i ų , v i s a d p a l i k d a v o m e tam žmogui," kur i s padėdavo. Tuo laiku d a u g u m a ūkinin-kų g y v e n o beveik pusbadž iu . P y l i a v a s atiduoti re ikėjo, kitaip — sodins į k a l ė j i m ą , o kad šeima neturi ko v a l g y t i , niekas nežiūri. Ir vokiečiai ėmė py l iavas , bet ž iūrėjo, kiek yra šeimos, kiek lieka sėklai , kad būtų ki t iems metams. R u s a m s tai nerūpė jo — a k t y v i s t a i su s t r iba is , suvi r tę pas ūkininką, tik k l a u s i a — „ k u r š luota?" V i s k ą s u š l u o j a i r i š s iveža . Tas ūkininkas la imingas , kur i s s p ė j o bent kiek pasis lėpti g r u d ų . Kitais metais vėl r e i k a l a u j a duoklės , nors j a u pernai v i ską buvo atėmę. Jei neturi — tu sabo-tažnikas — buožė, eini pr ieš t a r y b ų va ldž ią . Tau rašo-aktus, g r ū d ž i a į k a l ė j i m u s .

V I S U R B U V O Š N I P Ų

Mūsų b ū r y s vadinos i Digr inių. V ienas kitą pažinome nuo j a u n u m ė s , todėl v ienas kitu g e r i a u s i a i pas i t ikė jome. Čekistai taip pat nesnaudė, s tengės i įkaiš iot i į o r g a n i z a -c i ja s kuo d a u g i a u šnipų. Mūsų būriui v a d o v a v o Jonas Pažėra-Uosi s . J i s labai pr ieš inosi , kad į būrį būtų pri-

.10

i m a m i nežinomi vyra i , nežinia iš kur a t s i radę v i sokie s a v a n o r i a i į p a r t i z a n u s . Todėl į mūsų būrį i lgai n e p a v y k o į l įs t i p rovokator iams ir i l g i a u s i a i i š s i la ikė seni part iza-nai.

Viet iniai a k t y v i s t a i šnipai, m a t y d a m i rusų p e r g a l ę p r i e š Vokie t i ją , dar labiau s u a k t y v ė j o . P a r t i z a n a m s buvo duotas nurodymas čekistų šn ipus įspėti žodžiu ar r a š t u , k a d l iautųsi p a r d a v i n ė j ę žmones. P a g ą s d i n i m u i naktį g a l i m a ir a p š a u d y t i , tik n e n u š a u n a n t . Taip buvo p a g ą s -d i n t i — P a ž ė r ų kaime Gervė, Pada inupio kaime Palu-binskas, Bi jūnų kaime J. S taniu l i s ir Digrių šnipai . Deja, p e r s p ė j i m a s nieko nedavė, šnipai dar lab iau s u a k t y v ė j o . V i e n u s čekistai a p g i n k l a v o , o Kaziui Pa lub inskui Padai-nupio kaime paskyrė penkių asmenų ginkluotą s a r g y b ą , kuri j į s a u g o j o . S a u g o t o j a i buvo atleist i nuo sovietų ar-m i j o s .

Kaip čekistai, taip ir par t i zana i s tengės i vieni ta rp ki tų laikyti s a v o žmones. Veiver ių v a l s č i u j e par t izanų

r y š i n i n k u buvo Jonas Kazla, ė j ę s p a r t o r g o p a r e i g a s Vei-ver iuose . J i s perduodavo žinias p a r t i z a n a m s . J . Kazio dėka buvo išaiškint i Pažėrų kaime Miknevičiai ir kiti komunistų šnipai, kurie p e r d u o d a v o s ą r a š u s Veiver ių NKVD — čekistų daliniui. G a r l i a v o s v a l s č i u j e st iprų ryš į t u r ė j o p a r t i z a n a s Vik toras Drūlia su ryš in inku, į s t o j u s i u į s t r i b u s Keturakiu iš Rinkūnų km. ir kitais . Apie Za-p y š k i o — K a č e r g i n ė s NKVD — čekistų dalinio šn ipus pra-n e š d a v o ryš in inkas , į s t r i b u s į s t o j ę s K r u š i n s k a s iš Kru-š inskų kaimo. Minėtų par t izanų ryš in inkai — Jonas Kaz-la-Musolinis, p e r ė j ę s į p a r t i z a n u s , žuvo. Keturakis iš Rinkūnų kaimo buvo i š t remtas į Sibirą, ten mirė. Kru-š i n s k a s buvo išduotas Stasio Jakšto-Kat ino ir nuteis tas p a g a l 58 str . Grįžęs g y v e n a Kaune.

P a r t i z a n a i , sur inkę žinias, p r a d ė j o šal int i čekistų šni-pus, kur ie be per s to jo teikė žinias NKVD — čekistų dali-n i a m s . P a g a l tai j ie žmones areš tuodavo, k a n k i n d a v o . 1945 m. Pada inupio kaime buvo l ikviduoti P a l u b i n s k a i . Jo s a r g y b a nuginkluota, t robesiai per s u s i š a u d y m ą su-degė. Tais pačia i s meta i s buvo n u b a u s t a s J . S taniu l i s i š Bi jūnų kaimo. J i s s m a r k i a i pr ieš inosi i š n a g a n o , todėl buvo suže i s ta Staniul io žmona, ja i p e r š a u t a ko ja . 1945 m. žiemą paša l int i Veiver ių v a l s č . Pažėrų kaime Miknevičiai ir kiti. V i s i e m s s u d a r y t o s bylos, nurodyta, už kokį nusi-ka l t imą s k e l b i a m a s Karo lauko teisimas (kai kur ie b u v ę Smetonos laikų k o m u n i s t a i ) . Kaip vė l iau paa i škė jo , viso-

11

se š iose o p e r a c i j o s e d a l y v a v o NKVD — čekistų s iųst i į par t izanų gre tas šn ipas A n t a n a s A r l a u s k a s i r jo d r a u g a s Ar tūras .

Kiek i lg iau buvo a i šk inama Gar l iavos va l sč . Bi jūnų kaimo mokytojo, Nepr ik lausomos Lietuvos šaulių v a d o Leono Šlapkausko šnip inė j imo veik la . B u v ę s senas ko-munistų a g e n t a s nuo nepr ik lausomos Lietuvos laikų, j i s t u r ė j o s t iprų t iesioginį ryšį su V i l n i a u s komunistų centru, kur iam te ikdavo v i s o kraš to žinias.

1945 m. rudenį, p a r t i z a n a m s p a d a r i u s kratą Šlap-kauskų namuose, buvo rastas i lgas s ą r a š a s to k r a š t o gy-vento jų areštui ar trėmimui. Š l a p k a u s k a s žmones s u r a š ę s kaip p a v o j i n g u s tarybinei s a n t v a r k a i . Laimė, g e r o s parti-zanų ž v a l g y b o s dėka nespė jo perduoti čeki s tams, ir kai kurie g y v e n t o j a i liko neištremti.

Likusi Š l a p k a u s k o šeima i l g u s metus kal t ino ir š m e i ž ė p a r t i z a n u s , kad nekaltai n u b a u s t a s to kraš to mokyto jas , bet n iekada ir niekur nepaminė jo, kad minėtas mokytojas. Leonas Šlapkauskas net iš vaikų r inko žinias apie tai, kas k a l b a m a namuose, ir p e r d u o d a v o čeki s tams. O ką j a u bekalbėt i dėl rastų s ą r a š ų ! Šlapkausko šeima v i sa tai gera i žinojo. P a r t i z a n a s Š a u l y s Šlapkausko žmoną Agotą

Šlapkauskienę supažindino, už kokius n u s i k a l t i m u s jų še imos g a l v a , to kraš to mokyto jas Leonas Šlapkauskas buvo b a u d ž i a m a s Karo lauko teismu. Teismo raportas ir pas Leoną Šlapkauską rasti s ą r a š a i perduoti „Tauro" a p y g a r d o s par t izanų š tabui .

1945-ųjų žiemą mes, dešimt par t izanų, kar tu su v a d u Vi lku buvome i š v a ž i a v ę į P a b a r t u p i o ir į k i tus k a i m u s pars ivežt i suaukoto maisto. Pastotę — ark l ius turė jome kaip ir n u o s a v u s . Veiver ių v a l s č . II Girninkų kaime Sku-čo šeima buvo pas i t raukus i į. V a k a r u s , o ten l ikusi g y v e n t i jų g iminai tė p a r t i z a n a m s laikė du g e r u s arkl ius . Jie buvo taip pr ipratę prie namų, kad buvo g a l i m a bet ku-r iame k r a š t e juos v i e n u s paleis t i — arkl iai v i s a d a ramiai p a r e i d a v o į n a m u s . O Skučo sodyba — tik keli š imtai met-rų nuo Kazlų Rudos miško Žiemkelio. Tada pr i s ikrovę pastotę maisto, g r į ž d a m i s u s t o j o m e II Girninkų kaime pas eigulį Raul inavič ių . Ten mūsų laukė r y š i n i n k ė Stasė Stu lg inska i tė , kuri pa la ikė ryš į su Kauno „Žaliojo V e l n i o " p a r t i z a n a i s . Pastotę pal ikome ant kelio su s a r g y b a , o p a t y s kel iese užė jome į R a u l i n a v i č i a u s n a m u s . S t a i g a s a r g y b i n i s duoda ženklą, kad m u s supa. M u d u su Uosiu š o k a m per duris į sodo pusę ir s u s i d u r i a m e su čekis ta is .

.12

Mūsų ginklai paruošt i , ir mes pa le idž iame smarkią au-tomato ir ku lkosva idž io ugnį , kiti vėl iš šono pradeda s t ipr ia i šaudyt i . Čekistai n e s p ė j a sus ivokt i , kas įvyko. Mudu su Uosiu peršokam per tvorą ir a t s i š a u d y d a m i pa-s i t r a u k i a m e arčiau miško. Susir inkę vis i duodame ug-nies .

Čekistų buvo nukautų ir sužeis tų . Mūsų nenukentė jo nė vienas. P e r s i g r u p a v ę g r į ž o m e į kautynių vietą. Pasi-ėmę ryšininkę, g r į ž o m e į miško s tovyk lą . Mūsų pastotė su mais tu p a r v a ž i a v o į Skučo sodybą, nieko nenukentė ju-si. Rytą p a r t i z a n a s Robinzonas sako:

— Povilai, kur v a k a r kelnes sus ip lėše i? Pasižiūriu, ne tik kelnės, bet ir mano s k r a n d u t ė s skver-

nas kulkų i š v a r p y t a s . Matyt, maskol ius ar s t r ibas gera i nenutaikė...

Po kautynių buvome labai a t s a r g ū s . Žiemą v i s u r lieka pėdsakai , kur nueini ar nuvaž iuo j i . V i są laiką s t a t ė m e stiprią s a r g y b ą . Mūsų kuopos da l inys dar v i s formavos i , skirstės i , kas imsis kokio v a d o v a v i m o . Vi r š in inka i s v is i nori būti, o p r o p a g a n d a v a r o m a , kad rusa i Lietuvoje i lgai nepas i l iks , tiktai dienų k laus imas . Vi lko brol i s A n t a n a s A r l a u s k a s , kiek pamenu, buvo paskirtas ryš ių v i rš ininku. Jo ž inioje turė jo būti vis i ryš in inkai , rėmėja i . Tai g a n a a t s a k i n g o s p a r e i g o s . Leitenantas Samuol i s , rodos, š t a b o v irš ininkas, atskirai buvo s u s i d a r ę s s a v o š t a b ą . J a m pri-k l a u s ė V y t a s Radvi la , minėtas A r t ū r a s ir kiti, d a u g i a u i š m a n a n t y s k a r i n ė j e p a r e n g t y j e a r matę mauzer į . Kuris n i e k u r n e t a r n a v ę s , tam lieka kareiv io t a r n y b a , o s v a r -biaus ia — gerai paruoš tas g inklas .

A n t a n a s A r l a u s k a s i š v y k s t a į Kauną t a r n y b i n i a i s rei-k a l a i s . Jo d r a u g a s A r t ū r a s taip pat rengias i vykt i į Kau-ną keliomis dienomis vėl iau, nes nebuvo paruošt i doku-menta i , kur iuos reikia perduoti į kažkokį bendrą pogrin-džio š tabą . Ankst i rytą s t o v ė j ę s s a r g y b o j e A k s e v e r a s Gylys-Aitvaras pas tebė jo prie k v a d r a t i n ė s l ini jos vieną par t izaną kažką r a š a n t . Per ž iūronus gera i atpažino, kad tai buvo Ar tūras . V i s k ą pasakė kuopos v a d u i Vi lkui . Vil-kas p a d a r o kelių patikimų part izanų s laptą posėdį, nes A r t ū r a s v a k a r e turi i švykt i į Kauną, o m u m s teks j į lydėti iki miesto.

P a g a l sutar tą komandą tuos, kurie lydėsim, v i rė jas kviečia vakar ienės , nes buvo nutarta niekur neužeiti. Su-sėdam p a g a l nurodytą planą. Neva vadui nematant , Ait-v a r a s i š t raukia degt inės butelį ir v i s i e m s pila po taure lę

1 3

prieš žyg į . Mes i š g e r i a m ir paduodam Artūrui , pal inkė-dami la imingos kelionės. Kai A r t ū r a s pakel ia tostą, tuo momentu p a k i š a m j a m kel is automatus, v ienas i š šono pistoletą ir uždeda ranką ant jo paruošto ginklo. A r t ū r a s dar b a n d ė s t v e r t i s s a v o ginklo, bet už s ta lo s u r e m t a s , pakėlė rankas . V i lkas sako:

— Reikia t a v e patikrinti . A r t ū r a s išdidžiai atkirto: — Manęs p iemenys niekada netikrino! — O mes pat ikr ins ime! N u s e g a m e diržą su g inklu ir g r a n a t a s , pastatome jį

į kampą su s t ipr ia a p s a u g a , o š tabe, pas leitenantą Sa-muolį, p r a d e d a m e nurenginėt i . Vi r šut in iuose d r a b u ž i u o s e

nieko neradome. J a u manėme, kad apsir ikta, bet nutar ta dar patikrinti iki nuogumo. Numovus apat ines , kurias j i s labai nenoromis at idavė, buvo rastas s lapta i lope į s i ū t a s nubra ižy tas miško ir mūsų s tovyk los p lanas . Po tokio ra-dinio A r t ū r a s pasikeitė. Nors ir nuogas, bet dar bandė pa-sprukt i . Tačiau buvo su imtas i r sur i š tas . M a t y d a m a s s a v o likimą ir ž inodamas, kas jo laukia, senas čekistų a g e n t a s p r i ž a d ė j o v i ską papasakoti be pr ievar tos . Pr i s ipažino, kad buvo čekistų s i ų s t a s sus ipaž int i su l ietuvių pas ipr ieš inimo veikla, o vė l iau b ū s i ą s permestas į V a k a r u s . Niekada ne-s i t ikė jęs , kad tokioje menkai p a r u o š t o j e o r g a n i z a c i j o j e s u d e g s . Vokiečių metais A r t ū r a s dirbo kar iuomenės šta-buose i r v i ską s ė k m i n g a i p e r d a v i n ė d a v o r u s a m s . Koks jo t ikras v a r d a s i r p a v a r d ė niekas nežinojo, j i s k a l b ė j o t a i s y k l i n g a i l ie tuviškai . Po a p k l a u s i n ė j i m o buvo perduotas. Karo lauko teismui.

Ž I E M K E L I O K A U T Y N Ė S

A n t a n a s A r l a u s k a s i š Kauno n e g r į ž t a , j i s dar nežino, kad jo d r a u g a s A r t ū r a s p a g a u t a s su p lana i s i r nubaustas. . A n t a n o brol is Al fonsas-Vi lkas , kaip matyt i , dėl to i š g y v e -na ir nepasit iki s a v o broliu Antanu, kur is i š ė j ę s į Kauną. Vieną dieną V i l k a s duoda komandą persikelt i į kitą vietą iš v a d i n a m o j o Grįst inio į Rievutes.

Žiema ša l ta , sn iego d a u g . N a u j o j e v ie to je p r a d ė j o m e rengt i žemines, vieni kasė žemę, kiti ruošė medž iagą . V a k a r e j a u turė jome s ienas i r s togą , kur g a l ė j o m e nuo šalčio pasis lėpti ir a t s igu l t i . Greitai buvo pas ta tyta žeminė š tabui , bet n a u j o j e v ie to je p a g y v e n o m e v o s apie s a v a i t ę .

.14

1945 m. v a s a r i o 26 d. mes penkiese ankst i rytą g r į ž t a -me nuo p a k a u n ė s per II Girninkų kaimą. Naktis labai ra-mi, kai kur s u l o j a šunys . Bet niekas n e n u j a u č i a , kad mūsų tyko didelis p a v o j u s . Gr įžus prie s tovyklos , pasi t inka sar-g y b a . P a s a k i u s parolį, duoda ženklą eiti, pažino — s a v i . M i š k e dar t a m s u . P a r ė j u s į s tovyklą , būr ininkas m a n e paskiria budėtii, kol suk i l s v y r a i , o paskui g a l ė s i u ir pa-ilsėti. Nors j a u antra nakt i s be miego, taip gera i būtų n u s n a u s t i , bet ką darys i , į s a k y m a s . U ž s i k a b i n ę s l e n g v ą j į kulkosvaidį , ruošiuosi keisti s a r g y b ą . Žiemą keič iamės kas dvi v a l a n d a s . P a g a l s ą r a š ą keliu tuos, kurie turi eiti sa r-g y b ą , ir r u o š i a m ė s eiti į p i rmąj į postą. J a u p r a d e d a šv i s t i . S t a i g a užverda s m a r k u s š a u d y m a s i š automatinių ginklų ir kulkosvaidžių . V a d a s Vi lkas duoda komandą v i sa i sto-v y k l a i pasiruošti kautynėms, gelbėti užpul tus . Š a u d y m a s nenusto ja , šaudos i ten, kur g y v e n a Girninkų, Pažėrų vy-rai. V a d a s paskirsto p a g a l būr ius , nurodo puolimo planą — kur ka i rys i s , v idur in i s i r deš inys i s s p a r n a s . Aš patenku į v idurinį d r a u g e su kuopos v a d u . Mūsų pirmoje g r a n d i n ė j e e s a m e keturiese, u ž n u g a r y j e d a u g i a u , rodos, šeš i . Deši-n i a j a m e s p a r n e d a u g i a u s i a , nes buvo n u m a t y t a , kad j ie p r a d ė s laužti apsupimą. Bet i šė jo atvirkščiai . Mes, vidu-r i n y s i s sparnas , pr iė jome pirmiausia i r pa le idome s m a r k i ą ugnį . Tada čekistai į m u s atkreipė v i są dėmesį. Kol deši-n y s i s s p a r n a s p r a d ė j o s m a r k i a u šaudyt i , mano d r a u g a i j a u buvo nukauti . Mane p r a d ė j o taip atakuoti , kad n e g a l i u pakelt i g a l v o s . S t a i g a d e š i n i a j a m sparnui d a v u s geros ugnies , aš j a u ga l iu pakelt i g a l v ą ir paleidžiu kelias kul-kosvaidžio s e r i j a s . Žiūriu — šone m a n ę s gul i Vi lkas , klau-s iu, ar sužeis tas , bet j i s nieko neatsako. P r i š l i a u ž ę s arč iau, m a t a u , kad j a u n e g y v a s . Toliau gul i n e g y v a s Ju l ius , kurio p a v a r d ė s nežinau, o A n t a n a s P a ž ė r a s a k o — „ k o j ą nukirto". S t e n g i u o s i pr iš l iaužt i , bet m a n e vėl pradeda s m a r k i a i a p š a u d y t i . P r i s i k r a u n u apkabą ir pale idžiu kelias s e r i j a s . D e š i n y s i s s p a r n a s kaunas i smark ia i , o kai r io jo s p a r n o v i s i š k a i negirdėti . P r i š l i a u ž ę s prie Antano, p r a d e d u trauk-ti j į tol iau nuo kautynių. Mudu vėl pradeda s m a r k i a i pulti . Saukiu užnugar į , kad duotų d a u g i a u ugnies , nes n e g a l i m e pasikelt i . P r a d e d a smark ia i šaudyt i antro j i li-n i j a . Išs i tempiu tol iau A n t a n ą , žiūriu — ir tas n e g y v a s . P r i b ė g a kitas, mes nutempiame j į toliau. Beve lkant j i s a tmerkia akis ir sako, kad b u v ę labai b loga . Klaus iu, gal dar kitur sužeis tas , sako, n e j a u č i ą s . Pas mane kulkosvai-d y j e liko tik v iena a p k a b a šovinių. A n t a n a s buvo mano

.15

p a g a l b i n i n k a s , o kai sužeidė, j i s pametė šovinius . Man v ienas duoda vokiškų šovinių, nes j i s š a u d o i š v o k i š k a karabino.

Š a u d y m a s p a m a ž u pradeda rimti, matyt , čekistai per-meta d a u g i a u p a j ė g ų . Laukti nėra kada, dar v ienas su-žeis tas į g a l v ą , bet nesunkiai . Pasi imu jauną v y r u k ą , pra-dedam vilkti Antaną, bet kur dėti, miške nepal iks i . Būrio v a d a s nurodo, kur grei tai gaut i arklį ir nuvežt i į K ū j a -ga lv ių kaimą pas S i lves t rą . Tam paskiria mane. Greitai a t v a ž i u o j a pastotė, užs imetu Antaną ant kelių lentų, ir v a ž i u o j a m į kaimą. P a l a u k ė j e , netoli ūkininko Rindeikos, p r a v a ž i u o j a pilna maš ina kareivių, bet mūsų nepastebi. A t v e ž ę s pas S i lves t rą , Antaną pal ieku ir vėl g r įž tu į kau-tynes. J a u v a k a r a s , čekistai i š miško pas i t raukę. Pasiim-dami s a v o ž u v u s i u s i r suže i s tuos ius , šaudos i pamiškė je . Mes vis i buvome pasi traukę, bet vė l iau g r į ž o m e į kauty-nių vietą. Par t izanų s tovyklos v a i z d a s š i u r p u s — lavonai išniekinti, kai kurie nurengt i , d a u g i a u s i a nuauti batai . S u s i k r o v ė m e try l ika lavonų ant rogių, a tvežėme į m ū s ų g y v e n a m ą vietą Rievutėse, pas lėpėme po sn iegu, užmėtė-me egl ių š a k o m i s ir pal ikome. Laukėme didelio čekistų puolimo. Iš to miško pas i t raukėme d a u g i a u į kaimus, kas kur t u r ė j o m e s a u g e s n ę vietą. Po s a v a i t ė s l a v o n u s palai-dojome Kazlų Rūdos miške, kur i s vad inas i Žiemkel i s—Rie-vutės . Po metų š i a m e miške buvo rasti dar du lavonai.

S ta tant žemines ir l a ido jant p a r t i z a n u s Rievutėse, kiek g i l iau p a k a s u s tuos ka lnel ius , teko rasti žmonių pa la ikų. Tik vė l iau suž ino jome iš s e n y v o ž m o g a u s Bilskio, kad tose v ietose yra ž u v ę ir palaidoti 1863 m. suki lėl iai . Vieni palaidoti arčiau Zapyškio, o kiti Kazlų Rūdos miške. Kaip Bi l sk i s m u m s papasakojo, kol nebuvo iškasti k a n a l a i Žiemkel i s—Rievutės , čia buvo didžiulės pelkės, ten ir laikėsi suki lėl iai .

Po kautynių iš kair io jo sparno, kur iame buvo leitenan-tas S a m u o l i s ir Radvi la , nieko d a u g i a u nematėme. J ie pasi traukė, ne i š šovę nė šūvio, todėl m u m s teko s m a r k i a i nukentėti. Leitenanto Samuolio likimo nežinau, o V y t a s Radvi la perė jo dirbti ček i s tams. Su čekis ta i s s u d a r ė būrį ir ap ip lėš inė jo g y v e n t o j u s par t izanų v a r d u , kol buvo su-imtas už ginkluotą p l ė š i k a v i m ą . Su juo buvo J u o d ž b a l y s iš Padainupio km., Povi la i t i s iš Tvark i šk ių km. ir kiti.

A n t a n a s A r l a u s k a s i š Kauno negr įžo, perė jo dirbti KGB — č e k i s t ų agentu . Per j į d a u g nekaltų žmonių buvo nuteista, i švežta į l ager ius . Vė l iau j i s dirbo kagėbi s tų

.16

gretose. A. A r l a u s k a s ki lęs iš G a r l i a v o s v a l s č . Pagir ių km.. Po Žiemkelio kautynių kai kurie vyra i i š s i g a n d ę dau-

g i a u į mišką negr įžo, s l aps tės i namuose. V i e n u s čekistai r a d ę suėmė, kiti s u l a u k ė 1945 m. paskelbtos a m n e s t i j o s . Užs i reg i s t ravo, bet vė l iau buvo suimti ir išvežti į Sibirą. Part izanų gre tos i š s iva lė . Tie, kurie d a u g i a u s a u g o j o tik s a v o kailį, į par t izanų gre tas negr įžo. Po kiekvienų kauty-nių part izanų b r a n d u o l y s l ikdavo v i s s t ipresni s . D a u g kas, p a m a t ę s part izanų g y v e n i m ą , s a k y d a v o , kad g e r i a u važiuot i į Sibirą, nors ten ir badas . Kas norėjo, g a l ė j o pasi traukt i , niekas nedraudė. Kovos lauke g e r i a u turėti vieną drąsų d r a u g ą n e g u dešimtį bai l ių. Padėt i s v i są laiką sunkėjo. A n k s č i a u garnizonai s t o v ė d a v o ra joniniuo-se miestel iuose, o vė l iau a p s i s t o d a v o ir pamiškėse .

„ Ž A L G I R I O " R I N K T I N E

1945 in. p a v a s a r į mūsų kuopa buvo perkelta į „Žalgi-r io" rinktinę, o „Geležinio V i l k o " r inkt inė pal ikta arč iau Prienų. Mums buvo leista pasirinkti, kur io je r inkt inė je norime pasilikti. Mes pasir inkome „Žalgir io", nes čia di-desni miškai ir ger iau žinomi kraš ta i . Mūsų k r a š t o par-t izanai buvo v ieningi , vieni ki tus g e r i a u pažinome, ir buvo didesnė drausmė. „Žalgir io" r inktinė buvo gera i organi-zuota, gerai g inkluota. „ S a k a l o " kuopą, kuri veikė Vil-kaviškio, V i š a k i o Rudos ir ki tuose kraš tuose , v a d i n o m e laukininkais . Ten buvo mažai miškų. 1945—1946 m. „Sa-ka lo" kuopa žuvo, nes j ie kovojo atvira forma. Gyveno didesnia i s būr ia i s ir v i są laiką k a u d a v o s i . Neturėjo pa-vienių s lėptuvių, kad ga lėtų d idesniam p a v o j u i esant, pa-sis lėpti , s a k y d a v o — „ m e s taip nepratę" .

Mūsų b ū r y j e buvo tie, kas g y v e n o prie Kauno. Mes įsi-r e n g d a v o m e s l ė p t u v e s ir s t e n g ė m ė s čia praleis t i poilsio laiką. Nors žinai, kad č e k i s t a m s s lėp tuvę r a d u s , žūsi, bet jei gera i p a d a r y t a ir nebus išduota, beveik ga l i būti ga-rantuotas . Vė l iau g y v e n i m o prakt ika pasitvirtino. Dau-g i a u s i a žuvo tik bendrose s lėptuvėse , kurias d a u g kas ži-nojo, ir kur buvo didesnis j u d ė j i m a s . Tos vietos, kur buvo i š la ikyta pas lapt i s , i š s i la ikė per visą part izaninį laiką. Yra p r a ė j ę š imtai kratų, jos liko nerastos, nežinomos iki pat part izanų kovos p a b a i g o s . Ne v i s a d a čekistai s l ėp tuvę rasdavo, nors ir šnipų b ū d a v o nurodyta . Kar ta i s net kelias dienas d a r y d a v o kratą, ir nieko. Man kelis k a r t u i t e k o

.IT

s l ė p t i s tokiose s lėptuvėse, kur čekistai iškasė, i švertė, iš-b a d ė v i są sodybą ir nerado. Mat nebuvo t iksl iai nurodyta, kur io je v ieto je .

Rinktinių v a d o v a i dažnai keitėsi, nes dažnai žūdavo. J u o s p a k e i s d a v o kiti. Kiek pr is imenu, i lg iaus ia i i šbuvo „Žalgir io" r inkt inės v a d a s Tigras , kur i s žuvo 1949 m. rudenį, e idamas į mūsų sus i t ik imą t ies Braz iūka i s .

1945 m. p a v a s a r į prie kiekvieno v a l s č i a u s buvo suda-ryti, istribitelių (str ibų) būriai, kurie vedž iodavo garnizono "kareivius, d a r y d a v o kratas, s t a t y d a v o pasa las tose vietose, k u r suž inodavo b u v u s p a r t i z a n u s . Garnizono čekistai pa-s i r i n k d a v o tokius s t r ibus , kurie gera i pažino tą k r a š t ą . S t r i b a m s jokios a t s a k o m y b ė s nebuvo, kas nepatiko, tą g a l ė j o nušaut i , pr imušt i , areštuoti , o vogt i ir plėšt i g a l ė j o , kiek kat ras norėjo. Žmogus n u s k r i a u s t a s , kam praneš t i ar p a s i s k ų s t i n e g a l ė j o , nes nukentėtų dar d a u g i a u .

Mūsų kraš tą g e r i a u s i a i ž inojo du broliai A n t a n a s ir K a z y s Staniul ia i i š Tvark i šk ių km. J ie taip su įžūlė jo, kad p a s i v a r ę ūkininką su pastočia, būdavo, v a ž i u o j a t iesiai pas tą žmogų, kur i s j i e m s nepat inka, ir kas j i e m s nau-d i n g a , s u s i k r a u n a ir i š s iveža . Taip s i a u t ė j o G a r l i a v o s s t r iba i po v i są k r a š t ą .

1945 m. p a v a s a r į m u m s p r a n e š a , kad s t r ibai a t v a ž i a v o į Tvarkišk ių km. pas Juozą Daugė lą pasi imti s a u s ų malkų. Mūsų keletas v y r ų pastatėme ant kelių pasa las . S t r i b a m s p r i v a ž i a v u s prie mūsų pasalų, a t i d e n g ė m e s m a r k i ą ugnį . S t r ibas K a v a l i a u s k a s buvo v ie to je nukautas , o s t r ibas K a z y s Staniu l i s suže i s tas p a b ė g o . J į paleido j a u tada b u v ę s čekistų užverbuotas provokator ius A n t a n a s Marcin-k e v i č i u s .

Po kautynių sovietų kar iuomenė su s t r i b a i s darė labai didelę kratą Mika l inės m i š k e l y j e , nes b u v o nurodyta, kad to k r a š t o vyra i turi p a s i d a r ę s lėptuves . Kratos metu rado m u d v i e j ų su Akseveru-Gyl iu-Ai tvaru s lėptuvę, bet mes l y g n u j a u t ę čia n e n a k v o j o m e . Mat mudu aptarėme, kaip buvo pa le i s ta s s t r ibas Staniu l i s . Buvo neaišku, kodėl, kai s t r ibas b ė g o į pamiškę, A. Marcinkevič ius į j į nešaudė, nors v i sa i netol i jo p r a b ė g o . Aš a p š a u d ž i a u bėgant į s t r ibą i r gera i mač iau v i są padėtį, kad Marcinkevič ius j į paleido.

M u d u su A i t v a r u v i ską aptarę, to je s l ė p t u v ė j e nepasi l ikome, nors j a u b u v o m e su l indę i r u ž s i m a s k a v ę . P a s i t a r ę grei tai iš l indome, gera i u ž m a s k a v o m e s l ė p t u v ę ir iš miškel io i šė jome. Aš n u ė j a u pas Juozą Povilait į , kur kieme s ū n u s buvo p a s i d a r ę s s lėptuvę. Ten pra le idome labai didelę kra-

.8

tą kar tu su Povi la ičio s ū n u m i s Povi lu ir Andr iumi . O Ait-v a r a s nuė jo į kitą k raš tą . Nėjome kartu, kad nebūtų di-desnio į tar imo. V a k a r e vėl sus i r inkome į numatytą vietą, sužinojome, kad mūsų s lėptuvę rusa i rado. Mikal inės miš-k e l y j e krėtė v i s a s G a r l i a v o s garn izonas . Tik m u m s liko neaišku, ar mūsų s l ė p t u v ę rado ats i t ikt inai, ar buvo nu-rodyta. Bet Marcinkevič ius taip ir liko nea i škus .

Kiek vė l iau paa i škė jo , kad Marcinkevič ius č e k i s t a m s dirba nuo pat p i rmųjų rusų užė j imo dienų. J i s ki lęs nuo Prienų, į mūsų kraš tą a tė jo g y v e n t i v e d ę s Agotą Ša lč iūtę i š Tvark i šk ių km. U ž ė j u s r u s a m s , j i s i š d a v ė s a v o kraš tą i r g imines, kurie buvo pr ieš iški bolšev izmui . Vieni b u v o areštuoti , kiti turė jo pas i t raukt i į mišką. Jo g iminai t i s , l ikęs v ienas iš giminių ir nieko nežinodamas, a tė jo pas Marcinkevičių p a g y v e n t i , nes jo v i s a šeima j a u buvo areš-tuota. Kurį laiką pas j į p a b u v ę s , p a m a t ė v i są Marcinke-v ič iaus veik lą . Vieną rytą s u s i r a d ę s Marc inkev ič iaus g ink-lą, kurį j a m buvo d a v ę čekistai, paleido į j į du š ū v i u s ir pas i t raukė pas p a r t i z a n u s . Tačiau Marcinkevič ius b u v o tik sužeis tas . P a g i j ę s ir toliau dirbo čekistų šnipu a g e n t u . Marcinkevič ius yra kilęs iš didelio ūkio, b u v ę s Smetonos la ika i s to k r a š t o Šaulių būrio v a d a s . V ė l i a u buvo i ša i š-kintas ir par t izanų perduotas Karo lauko teismui. Jo su-daryta šnipų g r u p ė p a b ė g o į miestą — P r a n a s D a u g ė l a , Maknickienė, J a n ė Akela i ty tė ir kt.

S T R I B Ų K E R Š T A S

1945 m. p a v a s a r į par t izanai g y v e n d a v o didesnia i s b ū -r ia i s pas ūkininkus . Būr io v a d a s Juozas Pažėra-Uosis su keletu part izanų a p s i s t o j o Padainupio kaime pas J a r ą . S a r g y b a pastebėjo, kad link tos s o d y b o s a r t ė j a didelis, b ū r y s v i d a u s s a u g u m o kar iuomenės . P a r t i z a n a i , nenorė-dami, kad nukentėtų ūkininkas, p r i s i d e n g d a m i k r ū m a i s , t raukės i link Pažėrų į Žalgirio miškel į . Netrukus kariuo-menė juos pas tebė jo ir p r a d ė j o šaudyt i , o par t izanai atsi-š a u d y d a m i t raukės i link miškelio. Per k a u t y n e s žuvo Jur-g i s Kabiš ius . Tai pirmasis par t izanas , kur i s buvo numestas i šniekintas Gar l iavo je , netoli b u v u s i o s e v a n g e l i k ų bažny-čios.

Per kautynes Gar l iavos s tr ibai — du broliai M i k u l s k i a i ir S taniu l i s a t k e r š i j o Andriui Šlapikui iš Padainupio kai-mo. Tėvą n u š o v ė jo pat ies kieme, o sūnų Andrių lauką

19

a r i a n t . Mikulskiai k a ž k a d a , ga l 1936 m., buvo p a v o g ę iš Š lapiko ir Stasio Kaz lausko laš in ius . B u v ę išaiškinti ir nubaust i s u n k i ų j ų darbų kalė j imo. U ž ė j u s tarybinei val-džiai, iš ka lė j imo j ie buvo paleist i ir tapo t a r y b i n i a i s vei-kė ja i s . O antrą kartą užė jus r u s a m s , s to jo į s t r ibus ir s u v e d i n ė j o s ą s k a i t a s . Neliko neatkeršy ta ir Stasiui Kaz-lauskui iš Tvarkišk ių kaimo. 1948 m. per kelis kar tus šeima buvo t remiama į Sibirą.

Veždami S. Kaz lausko šeimą, iš kar to jos v i s o s ne-surinko, nes didesnė dal i s s p ė j o pabėgt i ar nebuvo na-muose. Juos g a u d ė , vežė kaip d i d ž i a u s i u s nus ika l tė l ius buožes. O to buožės Stas io Kaz lausko buvo try l ikos as-menų šeima, mai t inamos žemes ne i šė jo nė po vieną hek-tarą g a l v a i . Užteko s tr ibo ar kelių p a r d a v i k ų pas irašymo, kad net inkamas bolševikinei s i s temai . K a z l a u s k o s ū n u s V y t a s anksčiau buvo su imtas i r nuteis tas p a g a l 5 8 — 1 0 s trp. už ryš į su p a r t i z a n a i s . Tuo pas inaudodami, bolševi-kai s t e n g ė s i i šdraskyt i to k r a š t o didžiausią ir t vark ing iau-sią šeimą. Niekam neteko girdėti, kad K a z l a u s k a i būtų kam piktą žodį pasakę. Krutė jo su s a v o didžiule šeima kaip d a r b š t u s skruzdė lynas , r o d y d a m a s kit iems pavyzdį , kaip g a l i m a gyvent i iš tokio mažo žemės lopinėlio. Stasio K a z l a u s k o ir t r e m t y j e nesunaikino, j i s g r į žo į s a v o išdras-kytą l izdą.

G y v e n d a m a s k a i m y n y s t ė j e , ž inojau, kad K a z l a u s k a s g y v e n a m a j a m e n a m e turi į s i rengęs gerą s lėptuvę, kur nuo i švežimo s l ė p d a v o v a i k u s . Mudu su broliu Jonu, a t ė j ę pas Povilą Bil iūną, kur is g y v e n o Tvarkišk ių kaime, Jono Povilaičio ū k y j e , sužinome, kad i švežė Stasį K a z l a u s k ą . Brol is sus i rūpino — ga l vaikai likę s l ė p t u v ė j e uždaryt i . Nurodome Biliūnui s lėptuvę, kad n u ė j ę s apžiūrėtų tušč ius n a m u s . Ir iš t iesų! S u r a d ę s s lėptuvę, j i s i š t raukė Kaz-lausko m a ž i a u s i u s v a i k u s . Vė l iau p a r t i z a n a s Jonas Pečiu-la i t i s-Žvangut i s Kaz lausko v a i k u s i š d a l i j o ūkininkams.

Šiuo metu j ie s u k ū r ę še imas tose s o d y b o s e t e b e g y v e n a .

S I A U B O D I E N A I R A M N E S T I J A

1945 m. g e g u ž ė s 15 d., vos karui p a s i b a i g u s , Lietuva s u l a u k ė s iaubo dienos. T r a u k d a m i e s i i š Vokie t i jos s a u g u -mo daliniai p a g a l NKVD gen. B a r t a š i ū n o re ika lav imą atl iko v a l y m ą . D a u g u m a šių dalinių — kareiviai iš A z i j o s ė jo per visą S u v a l k i j ą . P a m a t ę jaunesnį vyrą , pirma šau-

.20

na, o lik paskui tikrina dokumentus . Masės kar iuomenės ė jo per m i š k u s ir kaimus, pa l ikdami i š t i sus plotus nu-klotus lavonais . Nepaisydami, ar turi kas dokumentus, ar ne, n u š o v ė ir nuėjo. Laimingi , kas s p ė j o pasis lėpt i . Ka-riuomenė pas ipylė s ta ig ia i , d a u g i a u s i a pasieniečiai, va-dinami ža lkepur ia i s . Pilni keliai, laukai, miškeliai . V i s i daro kratas, k iekvienas t ikrina dokumentus a r b a š a u n a v ieto je . Veiver ių valsč . 11 Girninkų kaime s u š a u d ė dvyl ika jaunų vyrų, radę n a m u o s e dirbant. Apie Ši lavotą ir ki-tuose ka imuose s u š a u d y t a d a u g y b ė žmonių. M i š k u o s e nemažai part izanų žuvo, nes buvo nepasiruošę, v i s i e m s buvo s t a i g m e n a . N a v y n o s m i š k e l y j e žuvo devyni part iza-nai, n e s p ė j ę pereiti į d idesnius m i š k u s .

Mus irgi užklupo netikėtai. Mes, dešimt v y r ų , buvome s u s t o j ę dienoti m a ž a m e Laibutės miške ly je , Pada inupio kaime. S t a i g a pamatėme, kad miške l i s pi lnas rusų kariuo-menės, bet mūsų dar nepastebė ję . Pas i t raukėme į labai s iaurą miškel io ruožą ir, s u g u l ę į didelę žolę, laukėme, kada ant mūsų užeis. Bet, laimei, kareiv ia i kel i s kartus, p r a ė j o pro pat m u s nepastebėję . Iš mūsų buvome tiktai šeši ginkluoti part izanai , o kiti b e s i s l a p s t a n t y s . V a k a r e didžiuliai kar iuomenės būriai p a t r a u k ė link Kauno, kai kurie n u s i v a r ė s u i m t u s žmones. Žuvus ius pal iko vietoje, neėmė. Mano k r a š t e žuvo t r y s žmonės: Borkys i š J u r a g i ų km., A. Šalčiūtė iš Stanaičių km. (ją nušovė s t r ibas Bur-neika) ir Čes lovas iš Padainupio km. Po visų ž iaurumų buvo paskelbta Lietuvos p a r d a v i k o generolo B a r t a š i ū n o padėka s a u g u m o dal in iams, kad a p v a l ė Lietuvą nuo fa-š izmo liekanų. Tokią padėką paskaičius, didesnio s k a u s m o lietuviui ir žuvus ių še imoms n e g a l ė j o būti. Per tas s iaubo dienas i šžudyti g e r i a u s i žmonės, ūkininkai ir darbininkai . Nebuvo nei dal ies procento t a r n a v u s i ų vokiečiams. Taip i š s ig imėl ia i šmeižė ir žudė lietuvių tautą, dėkodami atė-jūnui už terorą.

Po masinių kratų ir žudynių kurį laiką buvo ramu. Dažniaus ia i ka imuose pas i rodydavo str ibai, o kai kur ir garnizonų čekistai m i š k u o s e d a r y d a v o nedidel ius miško v a l y m u s — kratas .

1945 m. g e g u ž ė s mėn. s p a u d o j e pasirodė Lietuvos teri-t o r i j o j e ske lb iama a m n e s t i j a t iems, kurie nė jo i sovietų kar iuomenę ir t iems, kurie i šė jo į miškus , tik sunkesnė-mis s ą l y g o m i s . Par t izanų v a d o v y b e i p a d a r i u s pas i tar imą, nuomonių buvo d a u g . P a g r i n d i n ė nuomonė, kad tai bus bolševikų klasta, a p g a v y s t ė , o vė l iau dideli areš ta i . Tiems,

.21

kas norė jo reg i s t ruot i s , par t izanų v a d o v y b ė nedraudė, t iktai j ie turė jo palikti g inklus , š a u d m e n i s ir kitą k a r i n ę a m u n i c i j ą . P a r t i z a n ų dal iniuose l iks tie, kurie nepr ipažįs-ta a m n e s t i j o s . D a u g kas r e g i s t r a v o s i , y p a č tie, kurie s laps-tės i nuo kar iuomenės ir g y v e n o atskirai mažomis grupe-lėmis, neturė jo didesnių ryš ių su par t izana i s . Po reg is t-r a c i j o s part izanų gretos gerokai s u m a ž ė j o , bet pas idarė v i e n i n g e s n ė s , d r a u s m i n g e s n ė s . A m n e s t i j a buvo ske lb iama ke l i s k a r t u s su v i sok ia i s p a ž a d a i s , l engvatomis , likę par-t izanai r iz ikuodami pas idarė dokumentus svet imomis pa-v a r d ė m i s kitose apskr i tyse , kur niekas jų nepažino. Tuo metu r e g i s t r a c i j a ė jo šab loniška i , per d a u g niekas nieko neklausė, nes čekistai žinojo, kad vė l iau v i s k a s bus išaiš-k inta . Netrukus p a a i š k ė j o dokumentų padirb inė j imas, ir b u v o pradėta s m a r k i a i v i s u r tikrinti.

A š b u v a u p a s i d a r ę s dokumentus M a r i j a m p o l ė j e kita p a v a r d e , bet ne i lga i teko naudotis . P a v y k o kel is k a r t u s nuvykt i į U k m e r g ė s kraš tą su par t izanų ryš iu . Po šeimos i švež imo pora savaič ių p a g y v e n a u Kaune, bet b u v a u pa-s t e b ė t a s ir vos s p ė j a u pasprukti . Čekistai apsupo Nemuno g a t v ė j e buvus ią geležinkeliečių mokyklą, kur mes užeida-vome. Ačiū sekretorei, kuri pranešė, kad m a n ę s ieško Kau-no s a u g u m a s , kad rodė mano nuotrauką. Gavę tokią žinią, su Juozu Valč iu-Put inu pers ikėlėme per Nemuną, nes Aleksoto t i l tas j a u buvo t ikr inamas p a g a l nuotrauką. Per-dienoję Aleksoto šlaite, g r į ž o m e į mišką.

N E P A S P R U K O

Dar pr ieš Žiemkelio k a u t y n e s g a u n a m e žinią iš Veive-rių, kad II Girninkų kaime čekistai turi s t iprų agentą šnipą, kur i s perduoda v i s a s žinias. Šnipo p a v a r d ė neži-noma. Gavę tokią žinią, par t izanai p r a d ė j o te i raut is , kas j i s toks ga lė tų būti . Atkre ip iame dėmesį į II Girninkų kaime pas Daugė lą g y v e n a n t į ka lv į . Vieną dieną tas k a l v i s pas ikinkė D a u g ė l o s arklį ir su žmona p a b ė g o .

1945 m. g e g u ž ė s mėn. keletas mūsų par t izanų susi-tikome su „Geležinio V i l k o " r inkt inės p a r t i z a n a i s . Apsi-s to jome G a r l i a v o s miške, prie G r a b a v o s kaimo. Moter iškė iš to kaimo atnešė m u m s v a l g y t i i r papasako jo , kad Vinco Keturakio ū k y j e a p s i g y v e n o kažkokie nežinomi žmonės nuo Kazlų Rūdos miškų. P a r t i z a n a s , s l a p y v a r d ž i u Vincukas, s a k o :

— Gal a tbėgo ka lv i s , kurio ieškojom.

.22

Mums bekalbant , ta pati moter i škė rodo: — Žiūrėkit, ar ne j ie v a ž i u o j a ! Mes keli n u b ė g a m pr ieša is , ant kelio. Bandom s t a b -

dyti, bet k a l v i s šveičia bėriui b o t a g u ir bando pasprukt i . V i e n a s p a r t i z a n a s nutver ia arklį už vadel ių ir nusuka į gr iovį . P a d a r ę k r a t ą , po pasoste r a n d a m didelį ūkininkų s ą r a š ą , kurie laikomi k e n k s m i n g a i s ta rybų va ldž ia i . Klau-s iam:

— Kam v e ž a t e s ą r a š ą ? A t s a k o : — Taip reikia. Kai p a k l a u s ė m e p a v a r d ė s , a t sakė, kad j į v a d i n a Kalviu..

S v a r b i a u s i a , s ą r a š a s g a n a i lgas, ūkininkų p a v a r d ė s ne iš, v ieno krašto. Iš G a r l i a v o s va l sč . Stanaičių km. S t a s y s Dau-gėla1, Jonas Šidiškis , abe j i Šalčiai ir kiti. Iš P a j i e s i o k m . — — Jakučionis , Degut i s ir kiti. Iš G r a b a v o s k m . — V. Ketura-kis, Žilinskas. Iš Veiver ių va l sč . Pažėrų k m . — Šidiškis,. K a z l a u s k a s ir kiti. D a u g i a u s i a p a v a r d ž i ų iš II Girninkų ir Poderiškių kaimų. Kaip p a a i š k ė j o , enkavedis tų-čekis tų a g e n t a s turė jo platų ryš į dar nuo vokiečių laikų. Suimtas k a l v i s su žmona buvo perduoti „Geležinio V i l k o " rinktinės-p a r t i z a n a m s , kurie, j u o s i š tardę, p e r d a v ė Karo lauko teis-mui. S ą r a š u s j ie vežė, be abe jo, Kauno s a u g u m u i .

L I E T U V A B E L I E T U V I O

Bolševikų p lanas buvo sukurt i Lietuvą be lietuvio. 1945 m. liepos 24 d. mūsų kraš te bolševikai v y k d ė

t rėmimus p a g a l va lsč ių ir vietinių šnipų s ą r a š u s . Dau-g i a u s i a vežė tas šeimas, kurių kas nors buvo p a r t i z a n a i ar š ia ip n e p a l a n k ū s bolševizmui . Trėmė ir tuos, kas turė jo užsienio pi l ietybę ir norė jo i švažiuot i iš Tarybų S ą j u n g o s , be to, ir tuos, kurių nespėta išvežti 1941 m. Iš G a r l i a v o s v a l s č i a u s ankst i rytą buvo i švežtos šios še imos: Drūl ios ir R a k a u s k o iš P a v y t ė s km., Keturakio iš R a š n i a v o s km., A l u b a u s k o iš I lgakiemio km., Jono Dagi l io ir Mackevi-čiaus iš Stanaičių km., Miko Pečiulaičio iš Tvark i šk ių km., J a n k ū n o iš Poderiškių km. ir kelios še imos iš p a k a u n ė s , v isų pavardž ių nepr is imenu. I švežant d a l y v a v o viet iniai komunista i su s t r i b a i s i r v i d a u s s a u g u m o kar iuomenė. Toms šeimoms, kur ias vežė kare iv ia i , leido pasi imti maisto, drabužių. Kariškia i net s a k y d a v o : „Pasi imkite kuo dau-g i a u , j u m s re ikės ." K a r t a i s ir p a t y s da ik tus m e s d a v o į

23.

m a š i n ą . O viet iniai komunistai ir s tr ibai vežt i s nieko ne-leido, tik gre ič iau su g inklu v a r ė į m a š i n a s pl ikus kaip s tovi . Ir dar v i sok ia i s būdai s g ą s d i n d a v o .

Mano tėvuką su m a m a , Amer ikos piliečius, t r i s brol ius — V y t ą , Joną ir Zigmą ir dvi s e s e r i s — Eleną ir Kazę, vos tre jų metukų, paėmė tiesiai prikėlė iš miego 1945 m. liepos 24 d. Susodino į maš iną po g inklu ir sakė, kad veža į G a r l i a v ą i šs ia iškint i dėl Amer ikos pi l ietybės. A t v e ž ę į G a r l i a v o s NKVD būstinę, tėvuką Miką Pečiulaitį čekistai sumušė, atėmė, kokius rado, Amer ikos pi l ietybės doku-mentus. Paskui vos g y v ą atvi lkę, įmetė į mašiną pas še imą, s a k y d a m i , kad j a u k a r a s ba igės i , m u m s d a u g i a u Amer ikos p a g a l b o s nereikia, o jūs , amerikonai, važiuoki t kur bal tos meškos. Nors čekistai gera i žinojo, kad Pečiu-laičio v y r i a u s i a s i s s ū n u s P r a n a s , g imęs Amerikoje, v i są karą k a r i a v o prieš vokiečius. Bolševikai laikė s a v e Ame-rikos s ą j u n g i n i n k a i s , bet dabar, kai p a g a l b o s j a u nereikia, daužo s ą j u n g i n i n k o tėvą, atima pi l ietybės dokumentus ir v i są šeimą veža pliką kaip stovi be mais to į Sibirą lėtai mirčiai.

Mūsų šeima buvo kaip r a k š t i s sovietų va ldž ia i . Tė-vai — Amer ikos piliečiai, j ie v i s a d a g a l ė j o išvažiuoti į J A V , bet Lietuvos la ikais nė n e g a l v o j o palikti Lietuvą.

Kai pras idė jo n e r a m u m a i Europoje, j ie p a d a v ė doku-mentus J A V pasiuntinybei Kaune, kuri 1940—1941 metų p a v a s a r į dar buvo. Dar kartą p a d a v ė dokumentus išvyki-mui 1944 m. rudenį į Maskvą J A V pasiuntinybei, bet at-s a k y m o n e g a v o . V i s ruošės i i švykt i su v i sa šeima į J A V p a g a l pil ietybę.

Mano senel i s S t a s y s Pečiulai t i s turė jo tr is sūnus . Caro la ikais du išleido į J A V , o t r e č i a j a m — Stasiui p a v e d ė ūkį. 1920 metais tėvukai g r į žo iš Amerikos, iš Stasio ūkio nu-sipirko 14 ha žemės ir iš leido brolį į Kanadą. Tėvukui ūkininkaut i sekėsi . Pas ta tė n a u j u s t robes ius, laikė dailią g a l v i j ų bandą ir a u g i n o didelę še imą. 1937 meta i s j i s buvo i šr inktas seniūnu, paskui Seimo nariu. Buvo visų gerbia-mas, v a d i n a m a s Mikeliu.

1945 m. rudenį tėvukas mirė b a d u Komijos A S S R . Bro-lis Jonas 1947 meta i s iš t remties p a b ė g o ir, keletą metų pas i s laps tęs , į s to jo į p a r t i z a n u s . 1951 m. b a l a n d ž i o 19 d. Kazlų Rūdos miške žuvo. Jo žuvimo v ie to je yra akmuo su u ž r a š u „ Ž v a n g u t i s " .

24

Sesuo Elena taip pat p a r b ė g o iš t remties 1948 metais . S l a p s t ė s i ir buvo part izanų ryš ininkė. 1952 m. mane su-ėmus, ir se suo Elena buvo į s k ų s t a ir su imta .

Kai mūsų šeimą vežė, aš n a m u o s e nebuvau, s u ž i n o j a u tik po kelių dienų. Mes, s t o j ę į par t izanų gretas , d a v ė m e pr iesa iką kovoti prieš k las t ingą okupantą, kol g y v i būsi-me. Mano kovos d r a u g a i n e l y g i o j e kovo je su okupantu kr i to v ienas po kito, o mane, kaip tą mažą Lietuvos pasi-pr ieš inimo kovos s ra ig te l į , v i s m a l ė metai po metų, o vė-liau ir deš imtmečiais .

Po trėmimų mūsų k r a š t e liko d a u g tuščių ūkių, la i svų g y v e n a m ų j ų namų. Be to, i š S u v a l k i j o s k r a š t o d a u g kas p a s i t r a u k ė į V a k a r u s . P a s i b a i g u s karui, d a u g rusų ka-r iuomenės buvo pale i s ta į a t s a r g ą . Būt inos kar iuomenės da l in ius g r ą ž i n o į Rus i ją organizuota i , o v i d a u s s a u g u m o ir k i tus p a g a l b i n i u s dal inius, kur ie buvo užf rontė je , palei-do la i sva i . D a u g u m a s pamatė, kad čia dar b a d u nemirš-tama, kaip R u s i j o j e .

V a l s č i u o s e s u d a r y t a komunistų v a l d ž i a r u s u s mielai p r i imdavo. A p r ū p i n d a v o melž iama karve , duodavo arklį , v e ž i m ą , o tuo laiku namai dar v i s i buvo su s t o g a i s ir ne i šdraskyt i . G a l v i j a i ir kitas inventorius, kurį d a l y d a v o a t e i v i a m s r u s a m s , b ū d a v o atimti i š vietinių g y v e n t o j ų . A t e i v i u s re ikė jo „paremti" , mat šie buvo laikomi „nau ja-k u r i a i s " . 1945 metų tremtinių turtą i š s i d a l i j o v a l s č i a u s komunista i , o kitą dalį sunaik ino s tr ibai . Ūkiuose a p s i g y -v e n ę rusa i buvo ginkluoti r u s i š k a i s k a r a b i n a i s , o kai kur ir automata i s . D a u g u m a s jų buvo iš v i d a u s s a u g u m o ka-r iuomenės . Tokie „svečia i " , a tp ludę į Lietuvą su terbo-mis ir su automata i s , 1945 m. rudenį buvo a p g y v e n d i n t i tušč iuose ūkiuose ir g y v e n a m u o s e namuose. Arč iau miškų r u s a i v e n g ė a p s i g y v e n t i , s a k y d a m i , kad miškiniai užmuš. O prie Kauno jautės i s a u g i a i . D a u g i a u s i a rusų buvo ap-g y v e n d i n t a Klaipėdos ir S u v a l k i j o s kraš tuose, nes didelė da l i s ūkininkų buvo pas i t raukę į V a k a r u s . A t s i k ė l ę rusai buvo apginkluot i a u t o m a t a i s ir net s u n k i a i s i a i s kulko-s v a i d ž i a i s . J ie p r a d ė j o kabinėt i s prie l ietuvių, kad šie i š s ikel tų. B ū d a v o ir tokių, kurie a p s i g y v e n d a v o i š v e ž t ų j ų ūkiuose, o nakvoti e idavo pas kaimyną, nes žinojo, kad į ka imyno g y v e n a m ą namą par t izanai n e š a u d y s . Be to, ka imynas turi ir p a v a l g y d i n t i , o jei neduoda, p a t y s pasi ima ir g r a s i n a , kad t u o j a u būsi i švežtas, nes esi buožė, jei turi keletą karv ių . O buožė buvo laikomas d idž iaus iu t a r y b i n ė s v a l d ž i o s pr iešu.

.25

1945 m. rudenį part izanų v a d o v y b ė s į s a k y m u kuopoms, b ū r i a m s paskirtuose r a j o n u o s e t u r ė j o m e neleist i a p s i g y -venti r u s a m s . P r a n e š i m a i s , a t s i š a u k i m a i s re ikė jo perspėti , kad Lietuvos k r a š t a s yra okupuotas, o j a m e turi te i sę g y -venti tik to k r a š t o piliečiai, kur ie g y v e n o prieš A n t r ą j į pasaul inį karą . Kas pr ieš ins i s , tam bus panaudota f iz inė j ė g a , o jei reikės, ir kovos takt ika.

Aš b u v a u paskirtas ant ro jo būrio vadu, mano r a j o n u i p r i k l a u s ė Kaunas ir pakaunė. Čia rusa i j a u d a u g kur gyveno, užėmę tušč ius pas tatus . D a u g u m a jų paleis t i i š rusų v i d a u s s a u g u m o kar iuomenės, d a u g g inkluotų.

Sukv ie tėme pirmojo ir antro jo būrio p a r t i z a n u s , p a d a -rėme planą, kaip g e r i a u veikti, kad m a ž i a u būtų aukų, a t ė j ū n u s r u s u s i š k r a u s t a n t . Gerai i š ž v a l g ę , o p a d ė j o vie-tiniai g y v e n t o j a i , numatėme, kad g e r i a u s i a s momentas pradėt i kuo anksč iau i š v a k a r o . Viet iniai g y v e n t o j a i į r e n g ė la ikinas s lėptuves , kad nereikėtų v i r š u j e dienoti. Gerai i š s ia i šk inome, kas kokius g i n k l u s turi, kur laiko. Dieną rusa i jaučias i drąs ia i , tik nakt ies laukia neramiai . V a -kare, kai dar y r a j u d ė j i m a s , s lapta p r i s i a r t i n a m e prie trobų, dviese s t e n g i a m ė s įeiti į g y v e n a m ą j į n a m ą , auto-m a t u s pas i s lėpę po l ietpalčiais . Įė ję į v idų, v ienas s a u g o m , jei ką r a n d a m , o kitas ieškom ginklų. Ginklai dažniaus ia i , būna prie lovos. N u g i n k l a v ę s u v a r o m v i s u s į kambar į ir į sakom šią naktį niekur neišeiti, o r y t o j a u s dieną i š s i -kraus ty t i i r palikti r u s i š k a i r a š y t ą a t s i š a u k i m ą . J e i g u j i e m s buvo duotas ark lys , karvė, tai p a i m a m ir iš to kraš-to pas i t raukiam. Kitą dieną būna pilna kar iuomenės . V ė l tokį i š k r a u s t y m ą ruoš iame k i tame kraš te . Buvo a t v e j ų , kai rusas , ne turėdamas ginklo, s t v e r d a v o kirvį ir s m o g d a -vo. Tokį k a r t a i s tekdavo ir nušaut i .

1945 m. v ė l y v ą rudenį j a u rusų buvo mažai tel ikę ap ie Kauną. Dar Poderiškių kaime, Gylio ū k y j e , s u s i o r g a n i z a v o g inkluotas būrys , bet v ieną naktį s u r u o š ė m e st iprią v a n t ą iš kelių automatinių g inklų, tai i š p r a š ė m e ir tuos. Keli r u s a i buvo sužeis t i . Rytą a t v a ž i a v o kel ios m a š i n o s karei-vių ir j u o s i šs ivežė. P a r t i z a n a i nenukentė jo, nors a t s i-š a u d ė g a n a smark ia i . Po tokių rusų i šva ikymų a n t p l ū d i s dar v i sa i nesus to jo . Kasmet a p s i g y v e n d a v o v i s n a u j ų tai v iename, tai k i tame krašte . Taig i m u m s darbo užteko.

1947 m. rudenį „Žalgir io" r inkt inės v a d a s Š t u r m a s ( p a v a r d ė s nepr i s imenu), s u m a n ė planą, kaip i š v y t i apsi-

g y v e n u s i u s r u s u s i š M a r i j a m p o l ė s apskr . A u š r u t ų kol-chozo, kur iame buvo s t i p r u s g inkluotas b ū r y s , o apl inkui.

.26

s t o v ė j o s a u g u m o dal iniai . P l a n e buvo n u m a t y t a p i rmiaus ia iš A n t a n a v o spirito v a r y k l o s paimti didelį kiekį spirito ir paslėpti , kad krėsdami rusų kare iv ia i rastų. Spirito buvo p a l i k t a , neva pas lėpta kel iose v ietose. Rusai , j į radę, s m a r k i a i p a s i g ė r ė ir tuo momentu buvo užpulti . Vieni p a s i d a v ė gre i ta i , o kiti, kur ie buvo paruošt i g int i s , prie-š inosi smark ia i . P a r t i z a n a m s d a v u s s t ipr ios ugnies , buvo nukaut i . Kitą dieną likę g y v i rusa i s u s i k r o v ė s a v o mantą ir i švaž iavo . A t v a ž i a v ę čekistai sus ir inko ž u v u s i u s . Če-kistai tik vė l iau sus ivokė, kad j i e m s buvo p a r e n g t o s gud-r i o s pinklės.

Trėmimais i r a r e š t a i s v i s ą laiką p i rmavo S u v a l k i j a , y p a č apie Pi lv iškį i r kitur. Nors Sniečkus s a v o g i m t a j a m e k r a š t e s t e n g ė s i į s te ig t i p i rmuosius kolchozus kaip pa-v y z d į , bet i šė jo v i sa i atvirkščiai . Po s t i p r a u s A u š r u t ų s m ū g i o rusai v e n g ė apsis tot i v i s o j e Lietuvoje . I š v e ž t ų j ų t robes ia i s t o v ė d a v o tušt i po keletą metų, o jei kur ir b a n d y d a v o a p s i g y v e n t i , t u o j a u b ū d a v o i šprašomi. Taip ir liko Lietuva š v a r i . Nors po tokių š t u r m a v i m ų labai <daug kar iuomenės d a r y d a v o kratas . Po A u š r u t ų rusų iš-v i j i m o didelę kratą darė Lekėčių, Kazlų Rūdos miškuose . P e r tokias kra tas ž ū d a v o ir p a r t i z a n ų .

S U S I T I K I M A S S U „ V O K I E Č I A I S "

Po vežimų bolševikų agenta i šnipai ir v i sokie komu-nis tų g a i v a l a i dar d a u g i a u s u a k t y v ė j o . Įžūl iaus iu b ū d u v i s u s g ą s d i n d a v o , kai tik kas nepat ikdavo. S a k y d a v o , k a d v a ž i u o s i ą s , kur anie i š v a ž i a v o . į par t izanų gre tas ček i s ta i s tengės i kaip g a l ė d a m i įkišt i s a v o šnipų. Siuntė v i s o k i u s desantus , p a b ė g u s i u s i š kar iuomenės, į v a i r i u s r y š i n i n k u s .

Mūsų b ū r y s laikėsi l ab iau prie Kauno. S t e n g ė m ė s p a s i d a r y t i kuo d a u g i a u s lėptuvių, kad nebūtume v i r šu je , nes buvo labai p a v o j i n g a ir g y v e n t o j a m s , ir mums pat iems. Didesnia i s būr ia i s g y v e n t i ne įmanoma, s u s i š a u d ž i u s tuo-j a u a t s iunčiami dideli kar iuomenės daliniai . Kaune sto-vi didelis v i d a u s s a u g u m o kar iuomenės da l inys ir labai gre i ta i permetamas ten, kur v y k s t a kautynės . Miškuose buvo laikomasi tik didel ia is būr ia i s ir s u s i d ū r i m ų su ka-r iuomene nevengėme. Labiau v e n g d a v o m e masinio miško va lymo, nes tada v i s u r pilna kar iuomenės .

.27

Skriaudžinių b ū r y s visą laiką laikėsi miškuose . Kaimo g y v e n i m o v e n g ė . S a k y d a v o , kad s l ė p t u v ė j e būti per kratą — tai g y v a s kars te . O Digriniai, mūsų būrys , s a k y d a v o -me, kad kuo i lg iau būni g y v a s pala idotas, tuo t rumpiau būni n e g y v a s . Skr iaudžinių būriui v a d o v a v o Brunza nuo Veiver ių ir J u o d ž b a l y s iš Gar l iavos , prie vokiečių t a r n a v ę pol ic i jo je ar kr iminal inėse tarnybose . J ie labiau pa la ikė vokiečius. Čekistai tai s u ž i n o j ę s u d a r ė tar iamų vokiečių — provokatorių būrį . Neva j ie buvo pasi l ikę B a l t a r u s i j o s miškuose, o dabar t raukias i link P r ū s i j o s . A p s i s t o j o Kazlų Rudos miške ir ieško ryš io su p a r t i z a n a i s . Nugirdę tokį p a g e i d a v i m ą , Brunza ir kiti to būrio v a d a i tokią „malonę" priėmė. Nors a t s a r g i a i , bet p r a d ė j o susit ikinėti su minėtų „vokiečių" ryš in inka i s . Po kelių sus i t ik imų j u o s į t ikino, kad tai t ikrai vokiečių da l inys traukias i , ir s u t a r ė didesnį sus i t ik imą. To provokator iams tik ir tereikėjo. A t ė j ę į numatytą sus i t ik imą dvyl ika par t izanų, vieni buvo nu-kauti, kiti suimti ir nukankint i . Brunza su J u o d ž b a l i u pr i s tatyt i s a u g u m u i . Skaudž ia t r a g e d i j a ba igės i pasitikė-j imas „vokiečiais" . Pr ie v i so būrio provokatoriai nepriė jo, nes kiti buvo pasi l ikę toliau. Kai pras idė jo kautynės , miš-ke pas ipylė s a u g u m o kar iuomenė, mat j ie buvo g e r a i u ž s i m a s k a v ę . Kiti kar iuomenės daliniai buvo s ta ig ia i permest i į kautynių vietą. „Vokiečia is" provokatoriais , d a u g i a u s i a buvo žydų t a u t y b ė s čekistai, kurie mokė jo vokiečių ka lbą .

S u š a u d y t ų ir nukankintų part izanų lavonai buvo su-mesti miške į duobę ir užmesti žemėmis. Kankinimo ž y m ė s buvo l ikusios i lgą laiką. S p y g l i u o t o s vielos, kuriomis bu-vo s m a u g i a m i par t izanai , p j a u n a m i jų kūnai, d a u g metų liko užsuktos ant medžių. S iaubo vietą Kazlų Rūdos miške prie I Girninkų k m , ties Bi lskio g y v e n v i e t e , kur palaidoti devyni par t izanai kankiniai , d a u g kas ap lankė. V ė l i a u čia buvo nukankintas ir p a t s Bi lskis . Būrio par-t izanai, likę s tovyklo je , buvo čekistų kar iuomenės apsup-ti, bet per k a u t y n e s praš l iaužė ir pas i t raukė į kitą v ie tą . „Vokiečiai" provokatoriai iš Kazlų Rūdos miško su didele a p s a u g a i š v a ž i a v o . Žinia grei tai buvo perduota į k i tus k r a š t u s part izanų dal in iams.

Mūsų k r a š t o Jonas Šidiškis i š Stanaičių kaimo su v a i k a i s dažnai n u v a ž i u o d a v o į Panevėž io k r a š t ą ir pa-laikė ryšį su p a r t i z a n a i s . J a m ten bebūnant, pas v ieną ūkininką a tė jo to kraš to par t izanai , ir Š idiškis p a p a s a k o j o , kas ats i t iko Kazlų Rūdos miške su „vokiečiais" , p a d a v ė

.28

mano laišką, kur buvo plačiau a p r a š y t a v i sa p r o v o k a c i j a . Viską sužinoję, Panevėž io k r a š t o par t izanai „vokiečius" pakv ie tė į sus i t ik imą, iš kurio mažai kam tepavyko pa-bėgt i . Kiek vė l iau g a v o m e žinių, kad kai par t izanai ap-s u p o „vokiečius", š ie prabi lo j a u ne vokiškai , bet r u s i š k a i s „ t r iaukšč ia i s " . Nuo to laiko d a u g i a u voki ško p r o v o k a c i j o s metodo čekistai nenaudojo.

U G N I E S V A G I M S

1945 m. vė lyvą rudenį g a u n a m e žinią, kad p a k a u n ė s k a i m u o s e v y k s t a dideli apiplėš imai , y p a č Tirkiliškių, Ar-maniškių kaimuose. Mes penkiese pasiruošiam v a g i ų me-d ž i o k l e i — A n t a n a s Rundinas-Vait i la, A k s e v e r a s Gylys-Ait-v a r a s , A n t a n a s Balasevič ius-Čigonas, Juozas Valč ius-Put i-

-nas ir aš, Povi las Peč iu la i t i s-Lakš t inga la . V ė l y v a s ruduo, ša l ta , aš menkai aps iv i lkęs . Nutar iame užeiti pas Vai t i los g iminait į Antaną Andr iuškevič ių Kampiškių kaime, ga l g a u s i m e kokią skrandutę . Va i t i la , p a m a t ę s kai l inius, sako, kad mums reikia vieną aprengt i , j a u s u š a l ę s . Andriuške-vičiui, žinoma, g a i l a n a u j ų kai l inių, bet ž m o g u s at iduoda. Man j ie labai geri, tik n e p a t o g ū s v i s u r landyti . Eidami toliau, u ž s u k a m e Armanišk ių kaime į p r o f e s o r i a u s Tado I v a n a u s k o ūkį. Per ryš ininką j i s sakęs , kad turi kažką p a r t i z a n a m s pasakyt i . Vai t i la profesorių gera i pažino. Iva-n a u s k o namuose, m u m s beka lbant , a t s i r a d o dar du, j a u p a g y v e n ę žmonės. P r o f e s o r i u s pris tato, s a k y d a m a s , kad tai jo g y v e n t o j a i , kurie nenori rusų matyt i . P r o f e s o r i u s m u m s pasiūlo nuo senų laikų pistoleto šovinių. Sakom, labai reikia. Mudu su profesor iumi nueiname į rūsį , sie-noje i š m u š a m e plytą ir i š t r a u k i a m e kelias dėžutes devin-tuko ir septinto kal ibro n a u j ų šovinių. B e k r a p š t y d a m i s i e n ą , s u š y l a m , š l u o s t a u s i prakai tą . P r o f e s o r i u s i r sako:

— Tau per š i l ta, o man ša l ta , mainom skrandutėm. Jo odinė str iukė, o mano n a u j i kail iniai, tik š iandien

ž m o g u s davė, l y g ir ga i la . Bet man jie n e p a t o g ū s . S u t a r ę ir pas imainom. P r o f e s o r i u s sako, kad jo kai l in ius rusai p a v o g ę . A t ė j u s į kambar į , v ienas mane pas i šaukia ir sako:

— Einam į sodą, s u t a r s i m vietą, p a r v e š i u iš Kauno automatą .

Vietą pasirinkome po eg lute . P a v a s a r į a tė ję, radome gerą automatą ir šovinių.

.29

P r i ė j ę arč iau Kauno, a p s i n a k v o j a m e pas Putino pa-ž į s t a m ą . J i s p a p a s a k o j a , kokios komedi jos v y k s t a nakti-mis su Kauno v a g i m i s . V a k a r i e n i a u d a m i k a l b a m ė s su šeimininku, kaip g e r i a u p a g a u t i v a g i s . Tuo momentu pra-deda skambint i ka imynas ir rėkti „ g e l b ė k i t ! " . P a s i g i r s t a m a ž o ka l ibro š ū v i s . Taip, v a g y s ginkluoti , būkim a t s a r g ū s . Mes pas i sk i rs tę b ė g a m link to ūkininko. Netoli trobesių k a ž k a s pasirodė. S u r i k a u „stok". Šūv i s į mus. Pa le idž iam s m a r k i ą ugnį, žiūrim — keli b ė g a link krūmų. Duodam dar u g n i e s į Kauno pusę. Netoli š la i to stovi rusų kariuo-menės dal inys, pradeda šaudyt i raketas . Toliau mes jų nes iv i jome, nes pro š la i to k r ū m u s naktį nieko nematyt i . P a s i t r a u k ė m e link T a b a r i š k i ų , ten, Putino tėv i škės kluone,, buvo s lėptuvė. Rytą še imininkas sako, kad b u v ę s s m a r k u s s u s i š a u d y m a s ir y ra nušautų, bet kas kur, nea i šku. Tik Kauno s a u g u m a s su mil ic i ja v a i k š č i o j a i r k l a u s i n ė j a , k a s šaudė.

Kaune ir jo apy l inkėse tuo laiku veikė v a g i ų g a u j o s , v a d i n a m o s „Juoda katė" , „ P a n t e r a " i r kitos. D a u g i a u s i a plėšikų g a u j o s e b ū d a v o rusų, bet buvo ir l ietuvių, k u r i e nurodinėjo, o paskui g robiu da l i jos i . Po to s u s i š a u d y m o d a u g i a u k a i m u o s e plėšikai nesirodė, nors mies tuose v e i k ė dar i lg iau. Kaip vė l iau teko sužinoti, tada v ienas buvo nušautas , du sužeist i , bet kas j ie tokie, žinių n e g a v o m e .

Plėšikų g a u j ų b ū d a v o ir d a u g i a u . Kiti ė jo kar tu su čekis ta i s p a g a l s a u g u m o nurodymą, p r i s i d e n g ę par t i zanų v a r d u , i r p rovokuodavo žmones. Vieną tokią g a u j ą s u m u -šėme netoli Kazlų Rūdos miško, t ies A g u r k i š k ė s k a i m u . Neva a tk lydę par t izanai iš kito kraš to ieško ryšio. Gaila, b u v o tamsi nakt i s , j ie s p ė j o pasprukt i į mišką .

Pakuonio k r a š t e ve ikė didelės tokių plėšikų provokato-rių g a u j o s . D a u g žmonių i šprovokavo, o vė l iau tuos, kur ie pras i tarė, a r e š t a v o . P r o v o k a c i j o s e dažniaus ia i d a l y v a u d a -vo viet iniai s t r ibai , kurie gera i ž inojo tą k r a š t ą .

Vė l iau V i l n i u j e buvo s u d a r y t a s provokatorių d a l i n y s , v a d i n a m a s sokolovninkai OBO, kurie v y k d ė p r o v o k a c i j a s , kol buvo par t izanų. Dažniaus ia i j i e m s v a d o v a v o p a t s m a j o r a s Sokolovas ir čekistas K a z y s Riepšas.

B A L S A V I M A I

Pr ieš b a l s a v i m u s bolševikai po k a i m u s i šdėsto ka-r iuomenės dal inius. Čekistai g ą s d i n a žmones, šaukia , t a r -

.30

do, k l a u s i n ė j a , ką p a ž į s t a iš par t izanų. A p s k r i t a i sten-g ias i s u d a r y t i didelę žmonių nerv inę į tampą, kad žmonės būtų d idesnė je b a i m ė j e ir g e r i a u eitų balsuot i . Part iza-n a m s duotas į s a k y m a s kuo d a u g i a u išplat int i a t s i š a u k i m ų , "kad kuo m a ž i a u eitų balsuot i . V e i k i a m e pas ikeisdami, čekistai dienomis, o mes, par t izanai , nakt imis . Lipdome a t s i š a u k i m u s prie medžių, s tulpų, d a l i j a m e r y š i n i n k a m s . Čekistai dieną sunaik ina, o iš po nakt ies vėl pilna, net prie pačios čekistų būst inės . Pr ie š pat r ink imus g a u n a m e į s a k y m ą p a g ą s d i n i m u i p a š a u d y t i v i r š rinkimų pastato. Man su s a v o būriu tenka Pažėrų r inkiminė apyl inkė. Vie-ta gera , g a l i m a a p š a u d y t i i š miško, d a u g r izikos nėra, tokį la imingą bilietą i š t rauk iau . Mūsų g r a n d i s : Juozas Skučas-Šaulys , A n t a n a s Balasev ič ius-Čigonas, A n t a n a s Rundinas-Vai t i la , Jonas Pažėra-Uos i s ir aš, Povi las Pe-č iu la i t i s -Lakš t inga la . P a s i i m a m vokišką kulkosvaid į , vie-ną kaspiną negarantuotų šovinių, nes p a v o j u s nenumato-mas ( g e r u s šov in ius gadint i g a i l a ) . P r i s i k r a u n a m apkabą blogų šovinių, o jei reikės, pas ikeis im. Rytą, kai pat s r inkimų įkar š t i s , su tar tą v a l a n d ą į Skr iaudžių, Pažėrų, Padainupio, Tabar i šk ių r inkimines būs t ines v ienu kar tu pasipi la ku lkosva idž ių s e r i j o s . V i s a m e k r a š t e pras ideda š a u d y m a s , ir rusa i šaudo, nors nieko nemato. Balsuot i niekas neina. Tie, kurie v a ž i n ė j a su b a l s a v i m o urnomis po kaimus, kur nors tūno į l indę, o v a k a r e s u g r ū d ž i a bal-sų, kiek j iems reikia. Jei kas k l a u s i a , kodėl nė ja i balsuo-ti,— a t s a k y m a s v ienas — „ š a u d o , tai i r n ė j a u " . V a k a r e po a p š a u d y m o į r inkimines būs t ines a t v a ž i u o d a v o šarvuočia i . Su didele s a r g y b a s u k r a u n a m o s b a l s a v i m o urnos i r i š s i v e ž a m o s skaičiuoti . O s p a u d o j e v i s k a s labai g r a ž i a i atrodo, b a l s a v i m a s p r a ė j o s k l a n d ž i a i , n u b a l s u o t a 90,8 proc. Bolšev ik inė melo maš ina sukosi , pa la ikoma čekistų dur-t u v ų .

D V E J O P A Š E I M A

Po rinkimų tą patį v a k a r ą mudu su A i t v a r u užė jome B i j ū n ų kaime pas Akelai t į . Ten, namų p r i e a n g y j e , po g r i n d i m i s , buvo s lėptuvė, kur g y d ė s i keturi sužeis t i par-t i zana i . Akela i t i s m u s gera i pažino, i r buvo s u t a r t a , prie k u r i o l a n g o pabels t i , kad žinotų, kas atė jo. Į ė j ę į kiemą, aps ida i rėme, nieko negirdėti . Matyti — k a m b a r y j e dega m a ž a lemputė. P r i ė j ę s prie lango, dar p a s i k l a u s i a u , tyku, p a b e l d ž i u į l a n g ą . K l a u s a u , ateina a t idary t i lauko durų.

.31

A i t v a r a s stovi prie pat durų, la ikydamas rankoje r u s i š k ą dešimtuką. At idaro duris ne šeimininkas, o s tr ibas Staniu-lis. Abu suė jo taip, kad negal i pakelti ginklų. Vienas kelia ir kitas. Tada Ai tvaras dūrė dešimtuko vamzdžiu stribui į pilvą. Šauti negali , nes str ibas stovi koridoriuje, o po gr indimis guli sužeisti part izanai . Str ibas šoko per langą kitame namo šone ir pabėgo. O mes nežinome, kiek dar jų yra, nes netoli, pas Viktorą Drulią, stovi kariuomenės dal inys. Stribas, pabėgęs toliau, pradeda šaudyti . Mudu, pas i t raukę prie miškelio, nešaudom. Galvo jam — ką daryti . Grįžti? Ten guli sužeisti . Aišku, jų nerado, str ibas užėjo atsit iktinai, mat A k e l a i t i e n ė — S t a n i u l i o sesuo. Akelait is , gerai apžiūrė jęs , kad nieko nėra, tuojau pasikinkė arkl ius ir sužeis tus par t izanus nuvežė į kitą s lėptuvę. Mudu su A i t v a r u buvome s a r g y b o j e , kol nuvažiavo.

Akelaičio šeima — dvejopų pažiūrų. Pat s Akelai t i s bu-vęs savanor i s , o jo žmonos du broliai a r š ū s Gar l iavos stribai — Antanas ir Kazys Staniuliai . Akelaičio buvo t rys dukros. Dukra Bronė ė jo su tėvais, o Stasė ir Janė su str ibais . Po to įvykio Stasė ir J a n ė tėvus ir seserį Bronę įskundė. Patį Akelaitį ir Bronę areštavo. Tėvą s a u g u m e užmušė, o dukrą nuteisė 10-čiai metų. Motina buvo likusi. Per 1948 m. trėmimą dukros pasirašė, kad motina yra part izanų rėmėja, ir ją išvežė. Akelait ienė po tremties metų ir dukra Bronė po kalė j imo gr įžo į Lietuvą. Kitos Akelai tytės Stasė ir J a n ė dirbo s a u g u m o provokatorėmis. Part izanai jas perdavė Karo lauko teismui.

N E P A V A L G Ė M E B A R Š Č I Ų

1946 m. p a v a s a r i s buvo a n k s t y v a s . Per žiemą ištūno-j u s s lėptuvė je, labai nusibodo, o dar reikėjo rūpintis su-žeis tais ia is . Slėptuvė buvo Garl iavos va l sč . Digrių kaime-pas Zigmą Baltrušai t į , bulvių r ū s y j e . Čia man teko d a u g kartų prabūti. Ligoniams pasveikus, visi i šė jome į Kazlų Rūdos mišką, kur laikėsi Girninkų part izanai .

Gauname v a d o v y b ė s į sakymą sudraust i Kačerginės s tr ibus, o s v a r b i a u s i a , Mockų, kuris terorizuoja visą kraš tą . Gražų pavasar io pavakar į mes penkiese išeiname link Zapyškio: Zenas Kaval iauskas , Antanas Pažėra, Juozas Vil imas, Vincas Baltrukonis ir aš. Kraštas man žinomas, bet kaimai ir žmonės nepažįstami. Operaci ja i v a d o v a u j a Kava l iauskas . Užėjome pas keletą ūkininkų, pranešė, kad

.32

ką tik b u v ę K a č e r g i n ė s s t r ibai , bet išėję. Pas vieną ūki-ninką užė jus , man kilo į ta r imas . Klaus iu Vil imo, kaip tas ūkininkas? Sako:

— A n k s č i a u nebuvo p a r a u d ę s , o dabar man atrodo toks keistas.

Kiek vė l iau paa i škė jo , kad m u m s būnant k a m b a r y j e , ten buvo pas i s lėpęs K a č e r g i n ė s s t r ibas . Mums i šė jus , j is pranešė, kad po tą kraš tą s iaučia par t izanai . J a u p r a d ė j u s šv is t i , eidami į mišką, dar užė jome į s t r ibo Mockaus tė-viškę, bet jo nebuvo. I šė ję pamatėme, kad kažkas b ė g a link Kačerg inės . V i l imas sur iko „stok!" , bet b ė g l y s nesu-stojo. Tada kelis k a r t u s i ššovėme, bet kaip bėgo, taip ir nubėgo. A t ė j u s prie miško, V i l i m a s su K a v a l i a u s k u nutarė p a v a l g y t i pusryčių. Užė jome pas ūkininką netoli miško.

Šeimininkė sako: — T u o j a u b a r š č i a i s p a v a l g y d i n s i u . Mums bekalbant , s a r g y b i n i s suriko, kad m u s supa.

Šokam mudu su Vi l imu per duris ir t iesiai į v idurį čekistų, čekistai šauti negal i . Mudu pa le idž iame kelis š ū v i u s ir, peršokę ant tako pastatytą čekistų kulkosvaidį , t r a u k i a m ė s link miško, o mus taršo. Kiek p a b ė g ę s u g r i u v ę a t s i šau-dom, vėl kel iamės, miškas čia pat. Matau, Vi l imas nuvirs ta , rėkiu — „ a r suže idė?" Sako „ne". Aš v irs tu už kupsto, pa-leidžiu ugnį, čekistai suvirs ta ant pievos. V i l imas pakar-toja, ir mudu s u l e n d a m į mišką. Kitų d r a u g ų nematyt i . Mūsų į mišką n e s i v e j a . Aš miške ats i skir iu nuo Vil imo, pasuku ne tuo kraš tu .

P a r ė j ę į s tovyklą , sužinome, kad K a v a l i a u s k a s su Bal t rukoniu žuvo vietoje. Buvo ūkanota, ir čekistai pr iė jo arti stovinčių s a r g y b o j e . A. Pažėra pras iveržė kitu šonu. Čekistų garnizono kar iuomenės buvo d a u g i a u kaip tris-dešimt. Nežinau, kur is iš m u d v i e j ų nukirtom kulkosvai-dininką, nes abudu jam t raukėme po s e r i j ą , šokdami per j į . M u m s tik s m a r k i a i a p d r a s k ė d r a b u ž i u s garn izono „ku-l ipkos" . Taip ir n e p a v a l g ė m e zapyškiečių barščių. O už per didelį drąsumą teko skaudžia i sumokėti . Būk d r ą s u s , bet būk a t s a r g u s .

I Š G E L B Ė J O P E L K Ė

Keli iš mūsų būrio pasi l ikome prie Skr iaudžinių, kurie buvo n u t a r ę kar iuomenės kra tas praleis t i miškuose . Dau-g u m a Skriaudžinių gerai pažino miško v ietoves, žinojo, kur per kratas, gerai pasiruošus, laukti kar iuomenės .

.33

1946 m. birželis buvo labai š i l tas ir s a u s a s . Niekur nėra v a n d e n s . Vaikščiot i n e g a l i m a , v i s u r pilna kare iv ių . Miško k r a t o s eina be pers to jo. Pereina vieną k r a š t ą , užima kitą. Mūsų aštuoniol ika vyrų, gerai g inkluotų, la ikomės ta rp A g u r k i š k ė s ir Ka jackų kaimų. Tai p a t o g i a u s i a s miš-kas pas i t raukt i po kautynių. V i s ą laiką pasirengę, nes j a u kelios b a n g o s kar iuomenės pro m u s praė jo. į pava-k a r ę kiek a p r i m s t a , ga l g a u s i m nueiti prie J ū r ė s upelio a t s iger t i , pr i s ip i ldyt i g e r t u v e s . Apie v a l g į j a u n e g a l v o j a -me, kad tik g a u t u m e a t s iger t i . Padėt i s gre i ta i keičiasi. P a j u n t a m e , kad link mūsų s lenka kariuomenė, o mes, g e r a i u ž s i m a s k a v ę , laukiame, kada prieis arčiau. A t g a l t r a u k t i s p r a ž ū t i n g a , v iena išeit is — pirmyn, pirmą l ini ją nukirtus, v e r ž t i s į priekį. S t a i g a pasirodo m o n g o l i š k a s ve idas, ir kar tu a t s idaro mūsų automatai . Kareiv ia i su-kr inka, o kiti ima rėkti. Mes vis i šokam į priekį. Pasi-t r a u k ę kokį š imtą metrų, g r i ū v a m e ir dairomės, ar m u s v e j a s i . A p s i d a i r o m — dar t e b e s a m vis i , tik Uosis sužeis-tas į ko ją . Vėl t r a u k i a m ė s kaip g a l ė d a m i iš kautynių v ie tos i r s t e n g i a m ė s pereiti k v a r t a l i n ę l ini ją . Jauč iame, kad ją t u o j a u a p s u p s . Kariuomenė š a u d o iš pašė l imo tik ne į mus, nes nepa juto, kad pirmuosius nukirtom ir pasi-t r a u k ė m e į priekį. Pr ie k v a r t a l i n ė s l in i jos vėl s u g u l a m ir š l i a u ž i a m artyn, nes ga l i būti apsupta . Šl iaužti labai s u n k u , miškas i šdžiūvęs, bais ia i drasko rankas . Pr i š l iau-ž u s l ini ją, pirmutinių niekas neapšaudo. P e r e i n a m ramia i ir ta r iamės, kuriuo k r a š t u eiti. P a s i t r a u k ę į tankesnį miš-ką, per r i šam Uosiui sužeis tą koją . Kaulas nel iestas, dar g a l i paeiti, didelės bėdos nėra. Mums bes i tar iant , v i r š medžių, v i sa i žemai, praskrenda lėktuvas, v a d i n a m a s ku-kurūzninku. S p ė j a m p r i s i g l a u s t i prie medžių. Daro ratą t ies tuo pačiu k v a r t a l u . Nutariame, kad turė jo ką nors pastebėti . S t e n g i a m ė s pereiti š į k v a r t a l ą , t ikrai t u o j a u j į s u p s . Lėktuvas v i s skra ido v i rš medžių, niekaip n e g a l i m nuo jo pasprukt i . Kai tol iau paskrenda, pašokam, pabė-g a m , o kai i š g i r s t a m a t skrendant , vėl g u l a m į didelę žolę. P a d a r ę s kel is ra tus , k u k u r ū z n i n k a s nuskrenda . S u k a u p ę v i s a s j ė g a s , s t e n g i a m ė s pereiti į kitą k v a r t a l ą . V i s a i ne-toli kitos k v a r t a l i n ė s l in i jos s t a i g a p a k y l a raudonos ra-ketos ir leidžiasi ant tos mūsų vietos, kur persekio jo lėk-tuvas . Mudu su M i n d a u g u p r i š l i a u ž i a m prie l ini jos . Per ž iūronus matau, kad ant l in i jos nėra nieko. Kar iuomenė u ž n u g a r y j e j a u nešaudo, tik leidžia raketas . Raketa pa-ky la k i tame šone, bet ne tol iaus ia i nuo mūsų. V i s a s b ū r y s

.34

j a u prie pat l ini jos. V i s i e m s p a v y k s t a perš l iaužt i į kitą l ini ją, o ten labai g r a ž u s miškas . S u g u l a m , kad maty-tume perš l iaužtą l in i ją , o jei persekios, vėl duosim u g n i e s . Žiūr im,— kare iv ia i supa tą k v a r t a l ą , kur iame mes buvome. Mums aiškiai matyt i nuo kalniuko ir iš t a n k u m y n ė s . Eiti neskubame, dar v a k a r a s toli, ir nežinom, kas toliau miške yra . K v a r t a l ą a p s u p o d a u g kar iuomenės, o lėktuvas v i s skra ido be perstojo, bet ra to niekur nedaro. Mes, pasi-pi ldę šovinių, pa i l sė ję , t r a u k i a m ė s toliau. Kai kas t u r ė j o v a n d e n s g e r t u v ė j e , v is i p a s i d a l i j a m e po gurkšne l į , kad l iežuvis v i sa i nepridžiūtų. Uosio p e r š a u t a koja p r a d ė j o tinti, nes labai š i l ta. Kiek g a l ė d a m i s t e n g i a m ė s prieiti J ū r ė s upeliuką. Vi s i labai iš troškę. Nors miško v a n d u o n e s k a n u s , s v a r b u , kad yra . Po kautynių v i sa i netekome or ientac i jos miške. Žinome, kur esame, tik nežinome, ko-kios vietos. Miškas pi lnas kelių, takų, takel ių. S v a r b i a u -s ia, kaip Uosį pr i s ta ty t i į s lėptuvę, t u o j a u v i sa i n e g a l ė s paeiti.

J a u temsta, kar iuomenė i š miškų nes i t raukia . V i s u r matyt i raketos, girdėti maš inų ū ž e s y s . B e s i a r t i n a n t pr ie upelio, s t a i g a p r i e k y j e kažkas s u j u d a ir sur inka —,,kto idiot?" Priekiniai pale idžia po ilgą s e r i j ą , kiti dar pakar-to ja . Užlipom ant rusų posto! Pas ig i rdo v ienas kitas š ū v i s , bet d a u g i a u nieko, tiktai didel is t r iukšmas, r u s i š k a komanda. Gerokai pas i t raukę nuo s u s i š a u d y m o , pasipil-dom šovinių. Jų dar turime. Miškuose g y v e n d a m i , sten-g i a m ė s turėti kuo d a u g i a u su s a v i m i . P r i e i n a m e Žiemkelio mišką, kur is v i s a d a labai š lap ias ir dideli b r ū z g y n a i . Uosį su kel ia i s v y r a i s pas iunčiame į kaimą, kur yra s lėptuvė, o mes pas i l iekame miške. Mais to neturim v isa i , tik van-dens p a k a n k a m a i , net batai pilni. S v a r b i a u s i a — t r ū k s t a miego, j a u kelinta para nemigę.

P r a d e d a šv is t i , kai kur ie miega, a p s i k a b i n ę g i n k l u s , o mudu su J u r g i u R a č y l a - Š a r v u darom planą tol imesnei e igai . B e k a l b a n t pas ig i r s ta s t a i g u s š a u d y m a s link Kazlų Rūdos, kur laikosi Skr iaudžinia i . Kur nuė jo Uosis, šau-dymo negirdėti, vadinas i , p r a ė j o la iminga i , nors v i s i miškai apsupt i .

P iemenys p r a d ė j o ginti k a r v e s . Pr ike l iam vieną v y r ą , kad nemiegotų, o mudu su Š a r v u e iname pak laus t i pie-menų, kas girdėti Girninkų kaime. Jonukas Rindeika, m u s pamatęs , p r a d ė j o moti ranka, kad neitume. Supratę, kad yra rusų, pas i t raukėme už eglaičių ir s tovim. J o n u k a s Rindeika, p a m a t ę s , kad neskubam, p a v a r ę s k a r v e s į prie-

.35

kį, pr iė ję s arčiau, mums sako, kad v i sa pa laukė pilna n u g u l u s i rusų. V a k a r krėtė Žiemkelio pelkes ir dabar vis i g u l i pamiškė je , o mamą pr i s ta tė v y r e s n i e m s daryt i val-gy t i . Mums v i s k a s aišku, jei v a k a r čia krėtė, tai ga l š iandien d a u g i a u nekrės. Jonukas turė jo į s i d ė j ę s duonos riekę, v is i pas ida l i jom po pora kąsnių. Nutariam pasilikti čia. Pasiskirs tom po du, u ž s i m a s k u o j a m . P a k i l u s saulei , labai apėmė miegas . M i e g a m v i s a d a kaip zuikiai, a k y s užmerktos ir vėl pras imerkia . B e s n a u d ž i a n t kažkas su-b r a š k ė j o . P r a m e r k i u ak i s — stovi mongolas ir dairosi . Ginklai užtaisyt i ir yra po ranka, diržai užkabinti ant kaklo. Tiesiu automatą ir kumšiu a lkūne Šarvui į šoną, kad p r a b u s t ų , i r kar tu spaudž iu s e r i j ą . Mongolas nuvirs ta, n e s p ė j ę s i ššaut i .

Iš tos v ietos pereinam gi l iau į mišką. Šūvių negirdėti, ir mūsų nepersekio ja . P a ė j u s kelis š imtus metrų, pasi-g i r s t a šūvia i ir raketos. Kur aps i s tot i? Giliau į mišką eiti n e g a l i m a , v a k a r ten buvo kautynės . P a m a t o m kylant ra-ketas ten, kur mes nutarėme eiti. J u r g i s Brazai t i s-Barsu-kas sako, kad v ienintelė išeitis — į pelkę, v a d i n a m ą Ka-jackų pelkėmis. J o j e reikia būti labai a t s a r g i e m s , yra a k i v a r ų . P r i ė j ę prie l ini jos, gera i užs imaskavę , stebim. V i e n a m e kampe, kur s a u s i a u , matyt i kažkas juda . Ramiai būti neleidžia uodai, o jų tiek daug, n e g a l i m a nė apsa-kyti . V i s i s u g u l ę pr i š l iauž iam l ini ją, o Š a r v a s stebi rusų s a r g y b i n į . P e r š l i a u ž i a m nepastebėti, nes didelė žolė. Lai-m i n g a i perš l iaužia ir Š a r v a s . Pr ie š akis didelė ir neiš-b r e n d a m a pelkė. B a r s u k a s sako ž inąs vieną vietą, kur s a m a n a l inksta, bet atlaiko. J i s eina pirmas, o kiti paskui. Lieka d idž iaus ia brydė, maskuoti nėra laiko. Kur susi-dūrėm su mongolu, ten dabar d idžiaus ias t r iukšmas, kyla raketos . Mes ne toliau kaip pusė kilometro. P a ė j ę paste-bė jom, kad mūsų pėdsaka i d i n g s t a , s a m a n a i škyla . Eida-mas pirmas, B a r s u k a s į s m u n k a , bet s p ė j a sus ig r iebt i už beržiuko, padedant kitam, i š t raukiam. Vai t i la žengė ž ingsnį į šoną, ir tas paniro, vos s p ė j o nusi tvert i už me-delio. Toliau eiti n e g a l i m a , ta ikomės ats istot i prie ber-žiuko, bet ir g r įž t i nėra kur. Imame peil ius ir i š s i p j a u n a m e po storesnį beržiuką. Vienas kitam paduodam ir per tą berž iuką einam kepurpėstom, o paskui beržiuką perduo-dam paskut iniam. Taip mes ir pasiekėme g a n a gil ią pelkę, iš kurios išteka J ū r ė s upelis. Ten r a d ę didesnį krūmą, s u g u l ė m . Netrukus pasig irdo lėktuvas, kur i s taip žemai laks to po tą pelkę, kad net oras medel ius judina . Mes

.36

turė jome gera i užs imaskuoti ta i s pačiais berž iukais , ku-r ia i s ė jome. Be to, s u g u l ė m e pus iau panirę į pelkę. Ka-reiviai atsekė iki pelkės, o kai p r a d ė j o eiti, taip ir p i-nėrė. Vieno kareiv io v i sa i nerado. Tada pasiuntė lėk-tuvą i š ž v a l g y t i .

J a u pradeda temti, vėl reikia gr įžt i tuo pačiu keliu. Toliau į pelkes — dar didesnė k lampynė. Grįžti g e r i a u , j a u išmokom, turim du berž iukus. Nors ko jos į smukę, r a n k o m i s laikomės ir e iname keturiom. Grįžom ta pačia v ie ta , kur buvom atė ję, tik kiek toliau nuo l ini jos, k u r b u v o rusų pasala . Vis i š lapi , o s v a r b i a u s i a , g inklai pilni v a n d e n s ir durpių. Pirmiaus ia i š s ip i lame vandenį iš batų, p a s i v a l o m e g inklus , pasikeičiame apkabas, kurios m a ž i a u purv inos . Miške i lg iau būti n e g a l i m a , nes kar iuomenė a p s i s t o j o i lgam. V i s a m e miške le idžiamos raketos . Tai ženklas — kur kas yra . Pas i sk i r s tome mažomis g r u p e l ė m i s , kad būtų g a l i m a bent kiek pr igul t i s l ėptuvė je , jei k u r i e ją turime. Mudu e iname su A i t v a r u , mes abudu nuo v i e n o krašto. A t ė j ę į pamiškę, s u s t o j ę k lausom. Kiek to-l iau pradeda loti kareivių šuo. P a j u t o m u s ar kokį žvėrį . V i s a i netoli pro m u s praeina s a r g y b i n i a i į tą pusę, k u r l o j o šuo. Mes net nežinojom, kad ten eina miško kel iukas, m u d u v isa i arti priė ję. Nieko nelaukdami, i šė jome v i s a i į pa laukę, iš kur a tė jo rusa i . Gerai pak lausę , kad nieko negirdėt i , nus iž iūrė ję , kur nėra krūmų, nėrėm į l a u k u s . D a u g i a u niekas mūsų nepersekiojo.

Kiek p a ė j ę užeinam pas ūkininką ko nors p a v a l g y t i . P i r m i a u s i a A i t v a r a s randa š u l i n y j e į leistą pieną. Sako:

— A t s i g e r k i m ir g a l ė s i m toliau eiti. P r a d ė j ę traukti pieną iš šulinio, i š g i r s t a m še imininkės

b a l s ą : — Ką vėl darot? — Pieno a t s iger t i n o r i m . — Prieinu prie lango, g i rdž iu : — Ar tai tu, Povi la i?

Še imininkė p a p a s a k o j a , kad j a u d a u g i a u kaip s a v a i t ė v i s u r pilna rusų, j ie eina dieną ir naktį, j a u kelintą kartą i š g e r i a pieną. P r a š a u duonos, nes j a u kelinta para nieko n e v a l g ę . Tuojau atneša duonos, g a b a l ą lašinių, k iauš in ių . M e s j a u a t s i g ė r ė m e pieno, p r a r i j o m e po pora žalių kiau-š in ių ir. s u ž i n o j ę kokia padėt is , t r a u k i a m e link s a v o k r a š -to — Gar l iavos . Bet ir ten nieko gera . Mudu s l ė p t u v ė s netur ime, g y v e n a m e miške. Beeinant pradeda šv is t i , o d a r reikia pereiti v ieškel į . Bet čia gryni laukai. V e i v e r i ų — P a ž ė r ų v ieškel iu a t v a ž i u o j a kelios m a š i n o s nuo Veiver ių.

.37

S u g u l a m į g r iov iuką ir žiūrim pro žiūronus. Dengtos ma-š inos su kare iv ia i s v a ž i u o j a link Pažėrų . P r a l e i d ę maši-nas, p e r š o k a m per v ieškel į ir j a u ne to l iaus ia Žalgirio miškel i s , bet j a u šv inta . S u l e n d a m į miškelį ir pasilie-kam dienoti. Greitai užmiegam, bet grei tai ir p a b u n d a m . A i t v a r a s kelia mane, sako — „ k a l b a r u s i š k a i " . Pro žiū-r o n u s matom — eina ga l dv ideš imt rusų kareivių ir ve-dasi šunis , bet pro mudu j a u p r a ė j ę ir suka link P a ž ė r ų . Dar g e r i a u u ž s i m a s k a v o m e ir l aukiame kito v a k a r o . Pa-v a l g y t i turime, o s v a r b i a u s i a , i šdžiūvom.

U Ž P A R T I Z A N U S P R E M I J A

P a r e i n a m e į Tvark i šk ių kaimą pas Joną Rinkevičių. U ž ė j u s r u s a m s , čia buvo p a d a r y t a s lėptuvė, kur s l a p s t ė s i jo s ū n u s , o dabar j i s dirba g e l e ž i n k e l y j e . Toje slėptu-v ė j e i r aš d a u g kartų n a k v o j a u . Mus priima labai š i l tai . Klaus iu, ar g a l ė t u m ė m e pernakvot i , nes j a u šv inta . At-sako, kad s l ė p t u v ę j a u užvertęs . I še inam pro duris, j a u v i s a i šv iesu, s a k a u :

— Tai e inam ant tvar to. Šeimininkas liepia gera i pasis lėpt i š iauduose, nes kiek-

vieną dieną prae ina rusa i . P e r d i e n o j a m ramia i , o v a k a r e s u t a r i a m už trobų lauke pas idaryt i laikiną s lėptuvę. Ge-r i a u s i a i būtų d i rbamoje dirvoje. Per naktį i š s ikasam, kad g a l ė t u m e dv iese a t s igu l t i . P a d a r o m e orui a n g ą i r s k y l ę į l į s t i . Rytą s l ė p t u v ę užkasa ir užakė ja , lieka dirva be p ė d s a k ų . Mudu su l indę p r a m i e g a m visą dieną, tik v a k a r e a t k a s a dukra Birutė, ir nueinam į kambar į p a v a l g y t i . Pa-v a l g ę lauke k a l b a m ė s su Birute. J i v i s užs imena, kad m u s i š d a v u s , būtų d a u g p in igų. Kiek p a k a l b ė j u s j i vėl sako, kad už m u s rusa i duoda dideles premi jas , buvo pa-s k e l b t a s p a u d o j e . Kiek p a l a u k u s i ir vėl tą patį ka lba , kad g a l i m a gaut i d a u g pinigų. G a l v o j a m , g a l j i j u o k a u j a , nes m e s v i s i gera i paž į s tami , kar tu u ž a u g ę . Kitą rytą m u s vėl užkasa, i r abu su A i t v a r u k a l b a m ė s apie tokią j o s šneką. Dieną kieme, netoli s lėptuvės , i š g i r s t a m kal-bant rus i ška i . A i t v a r a s s a k o :

— N e j a u g i j a u p a r d a v ė ? P a s i i m a m g r a n a t a s , v i ską pas i ruoš iam ir laukiam, kada

s a k y s iš l įs t i . Po kurio laiko ta pati Birutė, pr iė jus i prie oro a n g o s , sako, kad buvo kra ta , krėtė s m a r k i a i , bet j ū s ų s l ė p t u v ė s nerado, tik sakė, kad Povi las p a r ė j ę s i š miško

.38

į šitą k r a š t ą . Ir vėl juokai s pr iduria, k a d re ikė jo j u s parodyti , butų d a u g pinigų. Trečią n a k t j j a u čia nenak-v o j a m . Bet kur eiti? V i s u r rusa i daro kratas . Bee idami s u t i n k a m e Juozą Povi lai t į , ganant į arkl į . Sako:

— Vaika i , ar j ū s g y v i ? Aš už j u s d a b a r t ė s p o t e r i a v a u . Girdėjom, kas miške dedasi.

A t s a k i a u , kad mes pasprukom. Senukas s a k o : — D a u g nevaikščiokit , pas m a n e kluone yra s lėptu-

vytė, nors menka, bet kiek buvo kratų, dar nerado1, eikit ir gulki t .

Mudviem net „ant d ū š i o s " l e n g v i a u pas idarė . S l ė p t u v ė pras ta, ne į tar t ina, kad ten kas ga lėtų būti. P e r n a k v o j o m , m e r g i n o s pakeitė ba l t in ius , tuos išplovė, j a u buvo b a i s ū s žiūrėti, net su g y v u inventoriumi. Kiek p a g y v e n ę suži-nom, kokia padėt i s miške. Tie, kas i šė jo į ka imus, liko, o kas pasi l iko miške, d a u g iš jų žuvo ir turė jo labai didelių s u n k u m ų .

T U R I M E A T S I L Y G I N T I

P a s i b a i g u s m a s i n ė m s kra toms, vėl sus iž inom, kas kur y r a , ir sus i renkam į numatytą vietą Kazlų Rūdos miške, t ies Papi lv io kaimu. Iš mūsų būrio žuvę maž iau n e g u i š Skr iaudžinių būrio. Skr iaudžinia i laikėsi miškuose, o kai pakei tė taktiką, dažniaus ia i uže idavo ant p a s a l ų ir netikė-tai žūdavo. Kai mes gr įžome, pasalų j a u buvo m a ž i a u , kar iuomenės daliniai i š v a ž i a v ę , nors vietiniai g a r n i z o n a i v i s a d a persekiodavo, bet jų buvo ne tiek j a u d a u g .

Susi t ik imui v a d o v a v o r inkt inės v a d a s Šarūnas . J i s j a u buvo s u s i s i e k ę s s u a p y g a r d o s v a d o v y b e , smulk ia i žinojo, kiek yra žuvus ių , sužeis tų . Po mas inės kratos stri-bai labai į s idrąs ino. P r a d ė j o la i sva i vaikščiot i po m i š k u s ir iš žmonių atiminėti, kas j i e m s n a u d i n g a . Po visų su-sit ikimų ir a t s t a t ę ryš į n u t a r i a m e s t r i b a m s r a m y b ė s ne-duoti. P i rmiaus ia re ikė jo pasirūpinti mais tu . D a u g a t s a r -gų per kra tas rusa i sunaikino. B u v o nutar ta mais tu ap-sirūpinti i š v a l d i š k ų įmonių. Pr ie durpynų, kur k a s d a v o durpes, b ū d a v o parduotuvės . Iš tokių parduotuvių ir pa-s i i m d a v o m e mais tą , o g ė r i m u s a t iduodavome darbinin-k a m s . Durpynuose dirbo d a u g p r i v a ž i a v u s i o rusų jauni-mo. J ie g r i e b d a v o gėr imą ir m u m s p a d ė d a v o sukraut i mais tą į vež imus . Kai a tveža į p a r d u o t u v e s prekių, j ie, n e s u l a u k d a m i par t izanų, v a i k š č i o d a v o po mišką ir, ką

.39

sutikę, s a k y d a v o , kad p a r d u o t u v ė j e d a u g v i sko pr ivežta. Be to, ir vietiniai žmonės p r a n e š d a v o . Čekistai tai suži-n o j ę irgi p r a d ė j o leisti s a v o a g e n t u s , s a k y d a m i , kad d a u g v i s k o privežė. Tada darbininkai , ypač rusai, p r a n e š d a v o , kad čekistai s a u g o . Rusų darbininkai jautės i d r ą s i a u kaip l ietuviai .

Vieną kartą, p a ė m u s maistą iš Ežerėlio durpyno parduo-tuvės , kur buvo d a u g gėrimo, darbininkai p a r t i z a n a m s pr ikrovė du v e ž i m u s prekių, o gėr imas v i s a s liko j iems už darbą . Rusai iš karto pas igėrė ir s u m i g o p a r d u o t u v ė j e . Rytą a t v a ž i a v ę čekistai rado pilną parduotuvę girtų mie-gančių darbininkų. Juos suėmė ir apkal t ino p a r d u o t u v ė s apiplėš imu. Bet paskui paa i škė jo , kad juos pr ivertė „ban-dita i" . Vis i su imtie j i sakės i g a v ę mušti . Tada čekistai v i s u s paleido, s a k y d a m i „ jūs vis i b a n d i t a i " . Prekėms sukraut i turė jome į s i rengę s l ė p t u v e s netoli kelio, kad su-s t o j u s kuo gre ič iau būtų g a l i m a iškrauti ir pervežti į kitą v ietą . Mūsų mais to s lėptuvių nerasdavo, kai re ikėdavo, p a s i i m d a v o m e nors ir po pusės metų.

S u s i t v a r k ę ryš ius , aps i rūpinę maistu, tur ime atmokėti ir s t r i b a m s , nes ir j ie d a r b a v o s i , kai buvo didelės kratos . Mūsų ir Skr iaudžinių būriai a p s i s t o j a ta rp A g u r k i š k ė s ir Kazl iškių kaimų, netoli J ū r ė s upelio. Gauname žinią, k a d į Kajackų kaimą a t v y k ę s didelis b ū r y s str ibų rinkti p y l i a v ų . Žinojome, kad j ie turi gr įž t i per Kazliškių kai-mą arč iaus iu keliu į Kazlų Rūdą. Eidami per kaimą, j ie j a u t ė s i labai la isvai , s a k y d a m i , kad po tokios k ra tos d a u g i a u banditų nematys i t . Jei dar koks ir liko, tas j a u d a u g i a u nesirodys. Str ibai žmones rikdė, kiek g a l ė j o . Ra-dę ar g a v ę s a m a g o n o , vis i , gera i į s i l inksminę, p a t r a u k ė link Kazliškių kaimo. Gavę praneš imą iš ryšininko, sku-bam, dar g e r a s g a l a s nubėgt i , kad spėtume užbėgt i už akių. Kol nubėgom, p a v a r g o m , paskubomis pastatėme kulkosvaidį t ies kelio posūkiu, kad nebūtų matyti . Kiti užėmė vieną kelio pusę, kur buvo tankus miškas. V o s spė jom pasiruošti, j a u pirmieji s t r ibai v i sa i arti kulko-s v a i d ž i o . S t a i g a užvirė g inklai , s t r ibai šoko į tankų mišką t i e s i o g ant par t izanų. Mes j i e m s vėl ugnies . Bet j ie susi-vokė, nepuolė į retą mišką, bet į t a n k u m y n ą . Vienas s t r i b a s v ie to je žuvo, aštuoni sunkiai sužeist i .

Po kautynių g r į ž o m e į s e n ą j ą vietą, kur s tovyk lavome. P a i l s ė j ę nutar iame suduoti į kailį v a ž i u o j a n č i a m kratų dary t i garnizonui . V y t a s Mika lauskas-Aras pasiima š e š i s p a r t i z a n u s , gerą suomišką kulkosvaidį ir skuba prie Ma-

.40

r i j a m p o l ė s plento ties Gudeliais, kur dažnai v a ž i u o d a v o g a r n i z o n o m a š i n o s . Vos s p ė j a pasiekti plentą, m a t o — nuo M a r i j a m p o l ė s link Kauno v a ž i u o j a pilna maš ina kareiv ių. Pale idžia smarkią ugnį iš automato. Maš ina įv i r s ta į gr iovį . Kareiviai , sukr i tę į gr iovį, p radeda at-s i š a u d y t i ir sužeidžia kulkosvaidininką Česlovą Vaitkū-ną-Kolumbą. P e r š o v ė j į per kaklą, ir j i s liko be g y v y b ė s ženklo. Š a u d y t i s i lgai prie plento n e g a l i m a . Pas iėmę su-žeistą Česlovą, vis i t r a u k i a m ė s toliau. Benešant Čes lovas a t s i g a v o . P a r n e š ę į s tovyklą , p e r d a v ė m e j į vokiečių karo be la i sv iu i chirurgui , kuris d a u g sužeis tų par t izanų pa-gydė. Kelios dienos po kautynių buvo ramios, bet vė l iau pr i t raukė d a u g kar iuomenės ir lėktuvų, kurie visą laiką ž v a l g y d a v o miškus . Po poros savaič ių suže i s tas Kolum-b a s p a g i j o , bet tą pačią v a s a r ą mūsų c h i r u r g a s ir Čes-lovas Vai tkūnas-Kolumbas žuvo.

U Ž Ė J O M E D U O N O S

Perdieno ję Armanišk ių kaime pas ūkininką, r u o š i a m ė s eiti į Kazlų Rudos m i š k u s . Reikia pas iprašyt i duonos. E i n a m e t r i se — A i t v a r a s , Vai t i la ir aš . Va i t i la sako, kad čia kažkur g y v e n a komunistas J u o d ž b a l y s , g inkluotas, ir j į kar iuomenė s a u g o . Pasukam į ar t imiaus ią sodybą . Vai t i la eina pirmas, o mudu su A i t v a r u iš paskos ir prie var tų s u s t o j a m e . Matom, kieme stovi ž m o g u s . Vait i la pasveikina šeimininką, ir s u l i g ta i s žodžiais — automato s e r i j a . Abu sukr inta ir sur inka . Mudu p r i b ė g a m , Vai t i la keliasi ir vėl sukniumba. Jį už rankos prikeliu, v i s a s kru-vinas, še imininkas guli . Vai t i la sako:

— Į mane šovė, o paskui kirto. A i t v a r a s užs idega žibintuvėl į , šone gul i kirvis, o toliau

vok i škas parabe l i s . Vait i lą i š s i tempiame iš kiemo, paeiti gera i negal i . Link Kauno p r a d ė j o leisti raketas . Nusi-tempiam Vait i lą už krūmų, a p r i š a m sužeis tą g a l v ą . V i s a laimė, kad jo kar i ška kepurė su kietu snapu. Kirvio aš-m e n y s n e p r a m u š ė kaulinio snapo, j i s tik sul indo į kaktą. P a r ė j ę į s lėptuvę, a p ž i ū r ė j o m e parabel į — v i sa i n a u j a s . Neiššovė, mat netiko šoviniai .

S a r g y b a , kuri s a u g o j o Juodžbal į , kaip vė l iau teko sužinoti, buvo i šė jus i ieškoti s a m a g o n o . Išg i rdę š ū v i u s , j ie grei tai par lėkė ir rado Juodžbal į n e g y v ą . J u o d ž b a l y s buvo senas komunistas, tuo laiku j a m buvo paskirta stipri

.41

s a r g y b a . Buvo numatyta prie Kauno pradėt i kurti pir-muos ius kolchozus. Rusai į ūkius g y v e n t i j a u nėjo, bijojo.. D a u g didelių ūkių s t o v ė j o tušt i . J u o d ž b a l y s buvo parink-tas kaip s a v a n o r i s kolchozų kūrė jas , bet ir tas netikėtai, ga lą g a v o . Taip p a k a u n ė s k r a š t a s i lgai buvo be kolchozų.

V Ė L V A G Y S I R S T R I B A I

Papl i to praneš imai , kad nakt imis kažkas lankosi p a s ūkininkus, beldžiasi į l a n g u s , duris, p r i s i s t a t y d a m i parti-zanų s l a p y v a r d ž i a i s , o kai į s i le idžia, į sako duoti maisto,, drabužių arba paruoš t i k i tam kartui . Dažniaus ia i j i e buna užs imaskavę , neleidžia degti šv ie sos . Kai ateina tikri par t izanai , j ie rodosi v i s a d a v iešai , kad gera i žmo-g u s atpažintų, o paskui kalbas i . Žmonės tuoj suprato, k a d tai provokatoriai . J ie v i s i g inkluoti, eina g r u p ė m i s po tr i s , ketur is . Mes l iepdavome tokius a t v e j u s praneš t i čekis-tams, tačiau šie niekada n e s k u b ė d a v o reaguot i i r daryt i kratų, bet k l a u s d a v o , kada buvo užė ję Pažėra-Uosis , Sku-čas-Saulys ir aš . Mus tuo jau p a g a u t ų . Mes pamokom žmones, kad aps imetė l ius s t e n g t ų s i atpažinti , bent v ieną .

Mudu su Uosiu užeinam Tvark i šk ių ka ime pas ūki-ninką, o š i s sako, kad m u s labai nori matyt i A n d r i u s Kleiza. U ž ė j ę pas Kleizą, i šg i rdome liūdną žinią. P a s juos buvo a t ė j ę s jų g iminai t i s iš Pažėrų km. ir aps inak-vojo. Tą naktį a tė jo keli g inkluoti vyra i , i š s i v e d ė gimi-naitį ir prie miškel io nušovė. K l a u s i a m , g a l atpažinot kurį. Kleizienė sako, kad b u v u s i pas i s lėpus i ir a tpaž inus i P a b a r s k i o M a r ė s i š P a b a r t u p i o kaimo vyrą V y t ą Radvi lą ir Juodžba l io sūnų iš Padainupio km. Kitą v a k a r ą susi-renkame į sutar tą vietą, n u t a r i a m e pirmiausia p a s i g a u t i Juodžba l iuką, bet kiek tur ime žinių, j i s mažai n a m u o s e būna. Pas ta tome sek l ius ir d ieno jame pas Zigmą Bal t ru-šaitį . V a k a r e g a u n a m e žinią, kad Juodžba l iukas namuose . A p s u p ę n a m u s , r a n d a m e j į pas i s lėpus į . P r a d e d a m e klau-sinėti, nieko nesako. Kleizienė buvo pas tebė jus i , kokį g inklą turė jo. Čigonas veda t a r d y m ą . Juodžba l iukas sako, kad ginklą a t i d a v ę s Pečiulaičiui, o aš s lapčia v i ską girdžiu. Uosis sako, kad reikia minkš tos v y š n i k ė s . Nuėjęs išsi-p j a u n a ir n u s i v e d a jį į rūs į . Pirma atskai to dešimt, o to-liau, jei meluos, bus d a u g i a u .

— Kur automatas? — Kluone, pas lėptas po š i a u d a i s .

.42

— Kur šovinia i? — Ten pat . Nusivedę į kluoną, r a n d a m rus i šką automatą, gera i

i š v a l y t ą . — Kur dar šovinių? — D a u g i a u neturiu. — Gulk, žinom, kad turi. Tada parodo, kur kluone užkasta. A t k a s a m — kelios

dėžės šovinių, dar nepraimtos . J u o d ž b a l i u k a s pasako, kad jų g a u j a i v a d o v a u j a V y t a s Radv i la , o jai dar pr ik lauso Jono Povilaičio i š Tvark i šk ių km. v ienas s ū n u s ( v a r d o než inau) ir žentas — Kazės v y r a s ( p a v a r d ė s nepris ime-n u ) . Radvi la ir Jono Povi laičio žentas vokiečių la ika i s t a r n a v o pol ic i jo je .

— Kodėl nušovėt Kleizos g iminai t į? Mat a tpaž inęs Radvi lą , b i j o j ę s , kad neiša i škėtų. Šau-

l y s s u r a š ė v i są p a s a k o j i m ą . V i s i nutarėme i r tėvai labai p r a š ė sūnui gera i įkrėst i į kailį . Tą patį v a k a r ą Kleizai p r a n e š ė m e , dėl ko jo g imina i t i s buvo n u š a u t a s ir patarė-me, kad praneš tų M a s k v o s MVD, nes Kauno s a u g u m a s nekre ipė dėmesio. Radvi la g y v e n o Kaune, bet kur, ne-s a k o . Minėti v a g y s gre i ta i buvo suimti i r nuteist i p a g a l 59 str. į va i r iomis b a u s m ė m i s . M a s k v o s čekistai mūsų kraš-tui p a d ė j o aps ig in t i nuo plėš ikų.

Netoli Gar l iavos , Stanaičių kaime, prie Kauno Mari-j a m p o l ė s plento, ir dabar tebėra nuo Pirmojo pasaul inio "karo l ikusios vokiečių kapinai tės . Netoliese kapinaičių buvo 1945 m. į Sibirą i švežto Mackev ič iaus s o d y b a . Na-mai s t o v ė j o tušti, tai j u o s e a p s i g y v e n o G a r l i a v o s s t r iba i ir keli g inkluot i rusa i . Dienomis j ie v a i k š t o po kaimą, ką r a n d a iš maisto, at ima a r b a p a v a g i a , o nakt imis, prisi-v e d ę s a v o p a k r a i p o s moterų, g i r t a u j a , šaudo, jaučias i la-ba i s a u g i a i , nes v i sa i netoli — G a r l i a v o j e stovi garn izono kar iuomenė.

V ė l y v ą r u d e n s naktį nutar iam suruošt i s t r i b a m s pirtį. Mūsų dešimt par t izanų pas i imame vokišką kaspininį kul-kosva id į , tamsią naktį p a t r a u k i a m e link Stanaičių kaimo. V i e t o v ė s gera i žinomos. Pr ie inam prie vokiečių kapinai-čių, o nuo ten v i sa i arti ir „s t r ibe lnyčia" . P r i e š a i s m u s m ū r i n ė bulvinė, v ienos d u r y s į mūsų pusę. Pr ieš duris pastatom kulkosva id į . Uosis nueina ant plento, o mes a p s u p a m vieną šoną, kad g a l ė t u m e šaudyt i . Uosis i š š a u n a ant plento raketą, kad pamaty tume, kas kur y r a . Po ra-k e t o s keli g inkluoti išeina į lauką. S t a i g a pa le idž iam

.43

kulkosva idž io ir automatų ugnį. Stribai šoka, kaip ir g a l v o j o m , į bulvinę, o ten taršo ku lkosva id i s . Nuo pade-g a m ų kulkų u ž s i d e g a bu lv inės š iaudin i s s togas . Mums v i sa i šv iesu. P r a d e d a a t s i š a u d y t i i š g y v e n a m o j o namo. Duodam u g n i e s j, namą. Uosis a t b ė g ę s nuo plento sako, kad link Gar l iavos s ie tynas raketų ir r u s i š k a s riksmas,, reikia kuo gre ič iau t raukt i s . P a s i t r a u k i a m e link Mika l inės miškelio. Kareiviai p r a d ė j o leisti raketas prie kapinaičių. Kitą dieną sužeist i buvo n u g a b e n t i į l igoninę, o kiti ru-sai ir s t r ibai pas i t raukė į Gar l iavą .

1946 m. žiema buvo gera , be sniego, o kad pasnigda-vo, t u o j a u ir nule i sdavo. Viktoras Drūlia, kurio broliai j a u buvo žuvę, sako, kad mūsų kraš te be pers to jo s iaučia s tr ibai, ne tik dieną, bet ir nakt imis . Mes dienojam Gar-l iavos miške. Gaunam žinią, kad v a ž i u o j a s tr ibai . Tekini b ė g a m prie kelio. Labai uždusom, o j a u pro mus v a ž i u o j a . Mes j iems — ugnies , vieni s t r ibai šoka bėgti , o kiti su-kniumba vežime. S v a r b i a u s i a , g a v o pabėgt i a r š u s s t r i b a s Staniul i s . B ė g d a m a s pro kryžių, net kepurę nusiėmė, o anksč iau pakelių kryž ius šaudė. Ilgai I lgakiemio gyven-tojai juokavo, kad Staniul i s , l ikęs g y v a s , pr i s iminė Dievą. Gar l iavos „ s t r i b y n a s " neteko dvie jų arš ių s tr ibų.

Po kautynių m u m s buvo r iesta . Greitai permetė d a u g kar iuomenės į Gar l iavos miškel į , o p a v a k a r e p r a d ė j o sn ig t i . V i s a laimė, spė jom prieiti prie geležinkel io eglaičių ties J u r a g i a i s , ten pra laukėm iki v a k a r o . Vėlai naktį p a r ė j o m e į s a v o s lėptuves .

Ž I E M A I A R T Ė J A N T

Arčiau Kauno rusų a tė jūna i b i j o j o a p s i g y v e n t i . Ūkiai s t o v ė j o tušti . Tada bolševikai s u m a n ė n a u j ą metodą. Su-g a l v o j o p a v a d i n i m u s , kad tai va ld i šk i ūkiai : Žemės ūkio a k a d e m i j o s sod in inkys tės ūkis, Maisto bendrovės ūkis ir kiti. Į juos s k y r ė v iet inius ūkvedžius , s a r g u s . S v a r b u , kad būtų su l ipdyta .

1946 m. į tuos ūkius pr ivežė gyvul ių — karv ių, arklių ir ūkio inventor iaus . Iš kur? Bolševikai s u d a r ė n a u j ą p laną, kad būtų m a ž i a u kalbų. Trėmimus d a r y d a v o rink-tinius, v i e n a m e kraš te ištremia po ke l iasdeš imt šeimų,, kitą kartą k i tame krašte, o paimtą turtą ar g y v u l i u s veža į kitą kraštą p a g a l centro nurodymą ir ten lipdo va ld i š-kus ūkius. Kurį laiką tokius ūkius nakt imis s a u g o kariuo-

.44

menė, o kai nebūna jokių pasikės inimų, s a r g y b ą at ima. Mes ruoš iamės, kur padės ime g y v u l i u s , kur iuos pa imsime maistui . Reikia pasirūpinti žiemai. S u s i t a r i a m e su ūki-ninkais, kad sumaišy tų su s a v o g y v u l i a i s . Tuos, kurie buvo numeruoti, v a r y d a v o m ė s į mišką iš karto maistui . Iš anksto pas i ruošdavome bidonus, s ta t ines . Gerai susū-dytos mėsos, ypač jaut ienos, s ta t inės , užkastos į žemę, i lgai i š s i l a ikydavo. Gerai i š ž v a l g i u s , kad j a u kar iuomenės nėra, sus idarom d a u g i a u j ė g o s , pas i imam iš vieno ar dviejų ūkių g y v u l i u s p a g a l s u d a r y t ą planą kas ką turi tvarkyt i . P a ė m i m a s v i s a d a p a v y k d a v o , tik ne v i s a d a pa-v y k d a v o paslėpti . Kar ta i s per dideles kra tas s u r a s d a v o . Tokius paėmimus a t l ikdavome d a u g i a u s i a rudenį, kai r u o š d a v o m e mais to žiemai. V a s a r ą v ieno je v ie to je negy-vendavome, p r a s i m a i t i n d a v o m e bet kur, o kai nėra ko v a l g y t i , ir pus iau a lkani p r a b ū d a v o m e . Kiek sunkiau būna naujokui , bet ir tas grei tai pr ipranta .

A r t ė j a n t rudeniui, p r a d e d a m e ruošt i s žiemos gyveni-mui. Miškuose gyvent i ne įmanoma, dažnai m i š k u s krato kariuomenė, s n i e g e lieka pėdsakai . Dažniaus ia i į s i rengia-me s lėptuves pas ūkininkus, kuo toliau nuo s a v o kilimo vietos, pas k a i m y n u s dažnai t ikrina. Mūsų k r a š t a s buvo labai s e k a m a s čekistų, žinojo, kad netoliese laikomės. O 1947 m. buvo n u m a t y t a s ,,Tauro" ir kitų a p y g a r d ų vadų sus i t ik imas su prof. Markul iu netoli Kauno. Kai Markul i s buvo i ša i šk intas kaip čekistų agentas , sus i t ik imas neįvyko, bet ček i s tams tas k r a š t a s taip ir liko į tar t inas .

Aš i š ė j a u su ryš iu į „Tauro" a p y g a r d ą , o A i t v a r a s su Vai t i la p r a d ė j o daryti s l ėp tuvę žiemai. P a k a u n ė j e v i s u r žemos v i e t o j , o kur kalniukas, ten d a u g i a u krato. Pasirenkam p a g r i n d i n ę s lėp tuvę d a r y t i s Kampiškių kaime pas Oną Kalvai t ienę, visai prie kelio ir prie kūdros. Ait-v a r a s buvo geras s lėptuvių d a r y m o specia l i s tas . Iškasę duobę, k r a š t u s ir dugną gera i s u p l a k ė moliu, kad nepra-leistų v a n d e n s , paskui lentomis i škalė šonus ir g r indi s . Nuo s lėptuvės pusės buvo kūdra, pilna v a n d e n s , o už 15 metrų centrinis kelias, kuriuo kasdien j u d ė j o kariuo-menė link Poderiškių, Digrių ir kitų kaimų. Šioje v ie to je re ikė jo būti labai a t s a r g i e m s . Ir dar didelė bėda — Kal-vai t ienės dukros buvo g e r o s s i u v ė j o s ir audė jos . Pas j a s v i s a d b ū d a v o svet imų žmonių. Kalva i t ienės ūkel i s mažas, bet labai t v a r k i n g a s , kiemas prie pat kelio, apsodintas gė lėmis . V i s i e m s prae inant iems t r a u k d a v o akį. Čia užei-d a v o d a u g žmonių, u ž s u k d a v o ir rusų kare iv ių . Bet ka-

.45

d a n g i ūkel i s mažas ir dar prie kelio, tai didelių kratų? n e d a r y d a v o . Be to, Kalva i t ienė turė jo labai gerą šuniu-ką, kur i s nė v ieno keleivio n e p r a l e i s d a v o n e a p l o j ę s ir kiekvieną sk i r t ingu ba l su . O jei p a j u s d a v o , nors ir g a n a toli, kare iv ius ar s t r ibus, lodavo cypdamas . Vi s i tik k l a u s y d a v o m ė s šunyčio, o j is, pas i l ipęs kur aukščiau,, i š t isai d a i r y d a v o s i . P a s t e b ė j ę s g inkluotus, g r a u d ž i a i su-s t a u g ę s , l į s d a v o s lėpt is , nes buvo š a u t a s s t r ibų. Ir š u n y t i s žinojo, kas yra s t r ibas ir okupantas .

Aš, p a r ė j ę s i š kelionės, net net ikė jau, kad v i rš mūsų g a l v ų didelė kūdra v a n d e n s , o s l ė p t u v ė j e nė lašo. A n t s l ėptuvės — bulv inės pr ies tatas . Įė j imas iš bu lv inės per mėsos rūkyklą . Kai še imininkė p a j u n t a kra tą , pakur ia mėsą rūkyti , bet dažnai s tr ibai p a v o g d a v o . Nors turė jome gerą vietą, bet be jos dar ir kelias a t s a r g i n e s slėptuves,, kad r a m i a u būtų žiemą praleis t i . A n k s t e s n ė s žiemos b u v o labai sunkios . Žiemojant v i r šu je , b ū d a v o d a u g v a r g o , v i s u r sn iegas , lieka pėdsaka i .

N E L A I M Ė

A p s i d ž i a u g ę s gera s lėptuve ir p a i l s ė j ę s po i lgos kel ionės, t u r ė j a u dar vieną s v a r b ų sus i t ik imą su r inkt inės v a d u Marčiul ioniu-Kazoku. Po dvie jų dienų N a u j i e j i metai, bet dar žiemos nėra. Sus i t ik imas s u t a r t a s Kazlų Rūdos m i š k e . E i n a m e į sus i t ik imą v i s a s b ū r y s , turė jome sus i t ikt i v i s a mūsų kuopa, nustatyt i r y š i u s žiemai ir gaut i n a u j u s nu-r o d y m u s iš Žalgir io" r inkt inės . Nuėję į mišką, s u s i k ū r ė -me laužą, o v a k a r e r u o š ė m ė s į sus i t ik imą. Sutemus v i s i i še iname į I Girninkų kaimą pas ūkininką - Žemaitį. Jo dukra sako, kad š iandien d a u g kar iuomenės s u ė j o į miš-ką, o jos g r į ž t a n t niekas nematė. S a k a u Va i t i l a i :

— Einam mudu pas Deltuvą (ar t imiaus ią ū k i n i n k ą ) , p a s i p r a š y s i m e duonos, ga l im miške užtrukti, v i s u r p i lna rusų.

Gauname p u s ę kepalo duonos ir s k u b a m e pas laukian-čius. Mudu b ė g a m takel iu per ūkininko sodą. Vai t i la per-b ė g o gerai , o aš b ė g a u ša l ia tako ir pa ta ik iau į s k y l ę žemėje, kur b u v ę s i š t rauktas s toras s tulpas . Kai koja į smuko, aš iš to gre i tumo verč iaus i per g a l v ą . V i r s d a m a s koją i š t raukiau, bet ats is tot i j a u n e b e g a l ė j a u . Vai t i la pa-stato, o koja sukasi kaip v irvė. Aiškia i matyti , kad lūžęs kaulas . Vai t i la tuo jau p a š a u k i a kitus i r tar ias i , kur m a n e

.46

dėti . Parvežt i į s l ė p t u v ę nega l i , nes P a ž ė r u o s e stovi d a u g kar iuomenės . P a š a l ę , labai girdis i , kai eini, o dar reikia vežt i . Š a u l y s sako, kad yra jo laikina s lėptuv ikė š i a u d u o s e pas eigulį Raul inkę Smail į (jį taip v i s i v a d i n o ) . P a i m a iš Žemaitaičio pastotę, į s imeta š iaudų ir nuveža m a n e pas Smail į . Š a u l y s pr is ikel ia sūnų, kur is m a n e gera i p a ž į s t a . Nuneša į tą s l ėptuv ikę ir įk iša . S ū n u s sako, kad nieko n e s a k y t u m e t ė v a m s , nes v a k a r buvo rusų, tai b i jos . Uosis sako, kad kai apr ims, perveš im į t a v o vietą. A t n e š ė val-gyt i ir gert i . A t s i g e r t i pasi l ikau, o mais tą a t idav iau, nes ėmė labai skaudėt i ko ją . P r a d ė j o tinti, nebetelpa kelnių k a l a š k o j , perplėš iu k a l a š k ą . D a v ė šiek tiek užsikloti, bet š i e n a s pakeltas, per apačią t raukia v ė j a s .

Rytą dar t a m s u , o kieme, girdžiu, ka lba r u s i š k a i . Šei-mininko k laus ia , kur bandi ta i? Bet tas žmoge l i s nieko ne-

žino, net nežino, kad s ū n u s p a d a r ę s s lėptuv ikę v ienam pernakvot i . S u ė j ę į kluoną, s tr ibai ka lba l ietuviškai , j ie įs i t ikinę, kad š i a m e k a i m e l y j e turi būti, nes tol iau nenu-v a ž i a v o . Buvo didelė ša l inė pašaro, tai vieną dalį i šver tė į lauką, kitą ant g rendymo. Kur aš gul iu, labai maža i šieno. Ir tą p r a d ė j o d u r t u v a i s badyt i . Kai duria, g a l a s i š lenda, o aš kiek g a l ė d a m a s kreipiuosi į šoną, bet ko jos n e g a l i u pa judint i . Įkištas į s lėptuvikę, n e g a l ė j a u gera i užs idary t i , nes nepasiekiau lentos pr i spaus t i , o v ė j a s ju-dina lentą. Kareivių pi lnas kluonas. A t ė j ę s kažkas į sako i šbadyt i v i są kluoną ir p a g a l p a m a t u s atkasti . Guliu aukšt ie lninkas, pas ivers t i nega l iu , la ikau g a t a v a i pasi-r u o š ę s g r a n a t ą tam, kur i s pirmas nosį kiš . Kareiviai , k a s d a m i žemes, primetė prie lentos, j a u v ė j a s nebeju-dina. O kai v i r š ininkas tol iau nueina, s u s t o j ę keikiasi, rūko t ies pat mano į l indimu. J a u pietūs, bet v i s d a r krato i r keikiasi. Aš rusų ka lbos nesuprantu, tai nežinau, ką j ie keikia. Ne tik ko jos p a j u d i n t i nega l iu , bet ir p a t s j a u n e g a l i u p a j u d ė t i nuo šalčio. V i s laukiu, kada nustos ru-s i š k a i kalbėti . J a u temsta, o j ie v i s ka lba ir kažką laužo. Į kluoną įeina ir išeina. Kelis k a r t u s v i s duria į mano s lėptuvytę , r u s i š k a i s u k a l b a ir vėl išeina. Kieme daužy-mas i r r u s i š k a s ke iksmas n e s i l i a u j a , nors j a u t a m s o k a . Aš 1 po truputėl į p a p e š u iš šono šieno ir pas ik išu po sav i-mi, kad taip nepūstų v ė j a s . Tas mano darbas mažai te-p a d e d a , bet s v a r b i a u s i a , — reikia judėti .

J a u v i s i ška i sutemo, v a l a n d ų nežinau, laikrodžio ne-įž iūr iu, bet jaučiu, kad kažkas kieme yra. J a u nakt is , pas m a n e niekas neateina, p r a d ė j o ša l t i . Aš a p s i v i l k ę s tik

.47

odine s t r iuke ant š v a r k o ir truputį pr i s ik lo jęs . A t s i s ė s t i negal iu, per žema, s k a u d a m o s kojos pėdos v i sa i ne jaučiu, tik sve ikos ios pirštus dar p a j u d i n u . Per didelį v a r g ą pasiekiu kojų pirštus, po truputį pradedu masažuoti , l y g ir pas idarė g y v e s n i . Kodėl niekas neate ina? Galvo ju, ga l sūnų i š s ivežė čekistai, o apie mane d a u g i a u niekas nežino. M e r g a i t ė s mokosi Kaune ir, kai pareis , jos nežinos.

Taip b e g a l v o d a m a s girdžiu — apie kluoną kažkas va ikš-to. Gal sav i , matyt, žino, kad aš čia gul iu. Gerai įsi-k l a u s ę s , girdžiu — kalba rus i ška i , vadinas i , dar krata ne-b a i g t a . P r a d ė j o šv is t i i r m a š i n o s ūžti. Vėl kieme k l e g e s y s rusų, vėl suvirs ta į kluoną ir pradeda lupti peludės grin-dis, kurios v isai šal ia mano į l indimo. Grindis iš lupę, su-meta ant mano landos. Nejučiomis į l indimo angą labai gera i užmaskavo, bet jei p a j u d i n s šieną, tada pirmojo laukia g r a n a t a . Toje v ietoje, kur iš lupo gr indi s , p r a d ė j o kasti duobę, m a n y d a m i , kad minkšta žemė, vadinas i , yra s lėptuvė. Kiek pakasę sus to jo, u ž d ė j ę kel is m a t u s „ban-ditų" v a r d u , išėjo.

Man atneštas butel i s v a n d e n s užša lęs , o taip troš-kina, jaučiu, kad turiu temperatūros . Mano ilgą g inklą vyra i paėmė, man paliko tik pora g r a n a t ų ir pistoletą. Gerai, kad paliko planšetę, kur io je v i s a d a t u r ė d a v a u vais-tų. P r a r i j u s pora tablečių, p r a d ė j o imti s n a u d u l y s ir nus to jo krėtęs ša l t i s . S tengiuos i kiek g a l i m a neužmigt i , m a t a u per plyšį — dar diena, tik laikrodžio neįžiūriu, n e s s l ė p t u v ė j e tamsu. Negirdėti nei šuns, nei šeimininkų, v is-kas aprimo. Kažkas įė jo į kluoną, s u k a l b ė j o moter i škas b a l s a s :

— Dievulėl iau, v i s k a s i šver s ta , k a m b a r y g r i n d y s iš-luptos, pečius i š g r i a u t a s , ką dabar žiemą reikės d a r y t i ?

S ū n u s sako: — Gerai, m a m a , kad dar s togą turim, dar g y v e n s i m .

Tu, mama, eik į kambar į , o aš eisiu g y v u l i ų šerti . Po kiek laiko a t s idaro lenta, ir be žodžių man įmeta

butelį karš to v a n d e n s ir g a b a l ą dešros. Lentą pr ivėręs , tol iau šeriasi g y v u l i u s . A t s i g ė r u s taip p r a d ė j o koją skau-dėti, kad neturiu kur dėtis. Dešros nenorė jau v a l g y t i , bet p a g a l v o j a u , kad j e i g u dar d a r y s kratą su šunimis, užuos, todėl, kad ir nenorėdamas, s u v a l g i a u . Kiek p a g u l ė j u s , pas idarė ger iau.

J a u naktis , d a u g i a u pas mane niekas neateina, n e j u t a u kaip užmigau. I šg i rdau, kaip kluono duris kažkas ati-darė ir ka lba Smai l io s ū n u s A l g i s . A t s i v e d ę s kažką į kluoną tvarką daryt i .

.48

.49

— Pirma,— s a k o , — sukraukim š iaudus , ga l koks če-kis tas ga lą g a v o b e v e r s d a m a s v i ską , o dabar einam pe-ludės tvarkyt i .

A t ė j ę s prie mano s lėptuvės , sako: — Birute, niekam nesakyk, čia guli suže i s tas ž m o g u s . Sesuo Birulė nė nepa ju to , kaip s u s p i g o „ v a j ė z a u " , bet

grei tai s u s i v a l d ė . A l g i s k l a u s i a : — Ar tu dar g y v a s ? — Dar g y v a s , bet j a u m a ž a i , — a t s a k a u . Abudu nutarė nesakyt i t ėvams, kad būtų ramiau, nes

dar rusai daro kratą pas kaimyną Juozą Smail į , kur yra s ū n u s Robertas. A l g i s man įkiša s a v o kai l inukus, o Birutė n u b ė g u s i s lapčia atneša butelį k a r š t o s a r b a t o s ir duonos su sūriu. Į ka i l inukus į s i v y n i o j u kojas, bet p r a d ė j ę smar-kiai šal t i ir kai l inukai nepadeda. A l g i s sako, kad dar m a n ę s paimti negal i , v i s u r pilna kar iuomenės . Kampiškių kaime, prie Veiver ių, b u v ę s s u s i š a u d y m a s , yra žuvus ių . Žuvo ir Marčiul ionis-Kazokas, o mūsų vyra i v is i sveiki, bet m a n ę s judint i dar n e g a l i m a . A l g i s sako, kad su mūsų v y r a i s p a d a r ę p laną. Ten, kur rusai pe ludė je iškasė duobę, dar pakas ir, uždė ję lentomis, mane užkas. Žemėje bus š i lčiau. Taip A l g i s su Birute ir padarė . Per v a l a n d ą aš j a u b u v a u g y v a s palaidotas, tiktai kampe palikta s k y l ė orui. Man p a d a v ė v a l g y t i , gert i ir keletą tablečių nuryt i . Žemėje p a s i j u t a u š i lčiau, man buvo paklota ir užklota, grei tai užmigau, nuo vais tų n e j u t a u ko jos s k a u s m o . Kiek m i e g o j a u , nežinau. J ie pamanė, kad aš n e g y v a s . Per oro s k y l ę šaukė, bet aš nieko n e g i r d ė j a u . P a b u d a u , kai per s k y l ę lazda p r a d ė j o judinti . Tada s u p r a t a u , kad mane kelia.

Sako, kad a t v a ž i a v ę s ž m o g u s , nori m a n e paimti . Rei-kia važiuoti per P a ž ė r u s , bet ten pilna kar iuomenės . Man aiškina, kad kartą v a ž i u o j a n t su šakomis , nekratė. Taig i ir dabar prikirto eg l i šak ių ir b a n d y s vežti. Klausiu, kas v e š ? Rundeikos Juozas, Vai t i los brolis . Taip ir p a d a r ė — mane p a g u l d ė ant e g l i š a k i ų , o kitomis užklojo. A t s i v e ž ė ir tankinę g r a n a t ą , jei rusai pradėtų krėsti vež imą. Su-tar ta , kad vež ikas b ė g s , o aš t rauks iu kapsulę . Pr ikrovė didelį vežimą šakų, o aš v i d u j e gul iu. Gerokai paša lę, kai p r a d ė j o važiuoti , labai krato, ir koją nežmoniškai s k a u d a . Jonas v i s mane r a m i n a , — j a u netoli. P r a v a ž i a v o m Pažėrus , keli būriai kar iuomenės p r a ė j o pro mus, bet dėmesio ne-atkreipė. Vež ikas a p r e n g t a s mužikiškai , į laikraštį susi-sukęs rūko, nors buvo nerūkant i s . Taip mane, pus iau

g y v ą , p a r v e ž ė į mūsų į s i rengtą žiemai s l ė p t u v ę Kampiškių k a i m e pas Oną Kalvai t ienę.

Nuo ko jos s u s i l a u ž y m o p r a ė j o d a u g i a u kaip penkiolika dienų. Niekas jos neat i ta isė, tik buvo subintuota, g e r y n nė jo . Kreipt is pas g y d y t o j ą ar į l igoninę labai p a v o j i n g a , o mūsų c h i r u r g a s be la i sv i s vokiet is j a u žuvęs . Visi. pa-s i t a r ę nusprendė kreipt is pas seną kaulų special i s tą Skučą, kur i s yra p a d ė j ę s žmonėms. Šeimininkės dukra M a r c e l ė nuė jo pas to senuko g imina i tę Kazę M a k ū n a i t ę P a d a i n u p i o kaime ir p a p a s a k o j o v isą bėdą. Toji sut inka v i s ą reikalą s u t v a r k y t i . Skučui nesako, koks l igonis, bet j i s i r neklausė, matyt, suprato . Mane v y r a i i š s l ė p t u v ė s iškėlė į v iršų. Senukas, apč iupinė jęs koją, sako, kad lūžęs k a u l a s ir j a u p r i a u g ę s šone ir dar i šnar inta kelio girnelė. Mane pasodina, pa ima dviese s t ipr iai už rankų, o dak-t a r a s į s i s p r a u d ž i a m a n o koją į tarpkoj į ir rankomis sten-gias i a t s ta ty t i išnirimą ir lūžį. Nežinau, kiek taip m a n e mikl ino, tik dar ir dabar pris imenu, kaip Kazė Makūnai tė v e r k d a m a man d a v ė v a n d e n s a t s iger t i . Koją p a t v a r k i u s , po s a v a i t ė s p a s i j u t a u ger iau . Buvo į s a k y t a , p radedant vaikščiot i , d a u g i a u ją miklinti, mankšt int i .

M Ū S Ų S L Ė P T U V Ė — R I N K T I N Ė S Š T A B A S

Žuvus r inkt inės v a d u i Marčiul ioniui-Kazokui, d a u g kas pas ikei tė . D a u g kur į r e n g t a s žiemai s l ė p t u v e s i š š i f r a v o , n e b u v o kur gyvent i . Į mūsų s lėp tuvę perė jo k u n i g a s Leleš ius-Grafas, Rymantas , Jasai t is-Naktelė, Jonas Čižei-ka-Stepas ir kiti iš Birutės r inktinės. Mūsų s l ė p t u v ė j e s u s i b ū r ė v i s a s š tabas . Iš tų, kur ie anksč iau r e n g ė m ė s k a r t u gyvent i , l ikau tik aš v ienas. A i t v a r a s su Vai t i la b u v o paskirti rūpint i s ūkio re ika la i s . J iedu t u o j a u pasi-darė kitą s lėptuvikę, nes v is i čia netilpom. Kareiv ia i su s t r i b a i s v i są laiką e idavo pro šal į , bet n iekada nepaga l-v o d a v o , kad tokioje v ie to je ga l i būti s lėptuvė. Čekistai s a k y d a v o , kad k a l n i u k u s j a u išbadę, nukasę ir nieko ne-r a d ę , beliko tik ba los i šg ra iby t i .

G y v e n a m e g a n a s m a g i a i . K u n i g a s Leleš ius pasako ja d a u g nuotykių, kiekvieną v a k a r ą m a l d a , o sekmadienia i s š v . Mišios. Buvo į r e n g t a s k i l n o j a m a s al torėl is . Aš j a u p r a d ė j a u vaikščiot i su r a m e n t a i s ir po truputį g a l ė j a u pr imint i ko ją .

.50

Į mūsų s lėp tuvę a tė jo n a u j a i į p a r t i z a n u s į s t o j ę s v i e -nas iš Kauno, s l a p y v a r d ž i u Tiltas. Pr ie vokiečių j i s buvo-t a r n a v ę s k a r i u o m e n ė j e ir b u v ę s paskirtas į J u g o s l a v i j ą g a u d y t i Tito. Todėl mes j a m ir d a v ė m tokį s l a p y v a r d į . A n k s č i a u Titas dirbo Kauno b a z ė s ekspeditoriumi. Kai pa juto, kad s a u g u m a s j į nori suimti, pr i s ikrovė pilną maš iną mais to ir kitų prekių ir s u t a r t o j e v ie to je — Gar-l iavos va l sč . Poderiškių kaime a t i d a v ė p a r t i z a n a m s . P a t s į s to jo į par t izanų gretas , a tė jo pas m u s gyvent i .

Toks Tito p a s i d a r b a v i m a s labai p a l e n g v i n o mūsų bū-riui tą žiemą i š g y v e n t i . Pi lna m a š i n a mais to produktų buvo didelė p a r a m a , nes žiema buvo labai sunki. 1947 m.. žiemą čekistai s u r e n g ė labai didelį mūsų k r a š t o puol imą. N e p a v y k u s provokator iaus prof. Markul io sus i t ik imui , Kaune čekistai i šaiškino, kad mūsų k r a š t e yra „Tauro" a p y g a r d o s par t izanų š tabas . S tengės i j į kaip ga l in t su-naikinti .

Per žiemą s t e n g ė m ė s kiek g a l i m a m a ž i a u vaikščiot i , niekur nesirodėme, nes buvo labai ša l ta ir gi l i ž iema. Kai par t izanai aprimo, p a g y v ė j o ateiviai rusa i , v i s d a ž n i a u ėmė kurt i s tuščiuose p a k a u n ė s ūkiuose. Buvo g a u t a s į s a k y m a s juos i švyt i . Kol aš s i rgau, tam k r a š t u i vado-v a v o A k s a v e r a s Gylys-Ai tvaras . Rusai , kaip v i s a d a , buvo* ginkluoti . P a r t i z a n a i , n u ė j ę į v ieną ūkį, s u s i š a u d ė su g inkluota i s , ten į s i k ū r u s i a i s r u s a i s . Naktį per kautynes-Ai tvaru i pata ikė į kaktą. Jį, be s ą m o n ė s , iš kautynių par t izanai p a r n e š ė į s l ėp tuvę pas Dovydaitį A r m a n i š k i ų kaime. Mirė j i s 1947 n . p a v a s a r į . I lgą laiką buvo palai-dotas Dovydaičio sode. Vė l iau per la idotas į Digrių kapi-naites, kur iki šių dienų tebėra kauburė l i s .

1947 m. b a l a n d ž i o 15 d. v is i mane paliko. Jasa i t i s-Naktelė buvo paskirtas dirbti a p y g a r d o s š tabe, bet t u o j a u beeidamas už Skr iaudžių žuvo. K u n i g a s Leleš ius-Grafas i šė jo į m i š k u s pas ki tus p a r t i z a n u s . Rymantas , paskirtas Birutės r inkt inės v a d u , neskubė jo, t v a r k ė dokumentus,, s a k y d a m a s , kad tokios v ie te lės niekur kitur n e r a s i ą s .

P r a d ė j a u vaikščiot i 1947 m. g e g u ž ė s mėnesį . Reikė jo apsirūpint i m a i s t u ir g y v e n a m a vieta. S e n ą j ą vietą nu-tar iam palikti, nes i l g e s n i s g y v e n i m a s labai n u v a r g i n a žmones — v i są laiką įtempti nerva i ir nuolat inis pavojus. . Tas, kas laiko p a r t i z a n u s , taip pat r iz ikuoja s a v o g y v y b e , kaip ir par t izanai . V a i k š č i o d a v a u dar labai sunkiai , b e t tai buvo n a u d i n g a . Iš karto ko ja n e s i l a n k s t ė per kelią, buvo s u a u g u s i . Ypač kai naktį eini ir kur nors užkliūni,

51.

net a k y s e t a m s u pasidaro. Bet po truputį j i p r a d ė j o lanks-tytis, o beva ikšč iodamas ir v i sa i i šmikl inau, tik ji liko t rumpesnė.

Man įs ikurt i g a n a grei tai pavyko. Keliose vietose pas žmones pas idar iau s lėptuv ikes — Tvarkišk ių kaime pas Joną Povilait į , Stanaičių kaime pas Juozą Jakučionį ir kitur. Tik š iuose k r a š t u o s e buvo kiek p a v o j i n g i a u , nes dažnai l a n k y d a v o s i kar iuomenė ir s t r ibai . Stribai An-tanas ir Kazys Staniul ia i buvo kilę iš Tvarkišk ių kaimo, gera i pažino to kraš to žmones, žinojo jų paž iūras į bolše-v izmą. V i s a d a tas k r a š t a s d a u g i a u nukentėdavo, i š kur buvo kilę s tr ibai ar komunistai , nes j a i s s a u g u m a s pasi-t ikėdavo.

S U G R Į Ž O B R O L I S

Kai vežė mūsų šeimą, broliui Jonukui buvo tryl ika melų. A t v e ž u s į G a r l i a v o s čekistų būstinę, anksč iau bu-vusį va lsč ių, brolis, p a m a t ę s baisią padėtį, bandė bėgti . Kareiv is , e idamas s a r g y b ą , mažai kreipė dėmesio. Kai brol is išlipo iš maš inos, kare iv iukas dar nusisuko, bet brol is beeidamas sutiko G a r l i a v o s v a l s č i a u s pirmininką

Šukį, kur i s jį atpažino. Š u k y s su la ikęs jį a tvedė ir įmetė į m a š i n ą , o kare iv iukui dar a t ska i tė moralą, kad g e r i a u s a u g o t ų . Šukys dar pakar to jo :

— Tu, niekše, d a u g i a u n e g r į š i ! O brol is a t sakė, kad tikrai gr į š iąs . . . Try l ikamet i s Gar-

l iavos mokinukas niekada nepamiršo, kaip komunistas Šukys j į p a v a d i n o niekšu. Trėmimui v a d o v a v o G a r l i a v o s

NKVD garn izono v i rš ininkas Trošinas, v a l s č i a u s pirmi-ninkas Šukys , o su j a i s vis i G a r l i a v o s s tr ibai ir komu-nistai .

Jonukas, i š b u v ę s Komi jos A S S R Pečioros k r a š t e dve-j u s metus, p e r g y v e n ę s v i s u s ž i a u r u m u s , pasi tyčioj imus, p a l a i d o j ę s tėvuką ir pats likęs vos g y v a s , nutarė 1947 m. v a s a r ą bėgt i . Su v y r e s n i u o j u broliu V y t u p a d a r ė planą, kaip ištrūkti iš pačios vietos, nes re ikėdavo visą laiką r e g i s t r u o t i s . Kelionė tik laivu, kito kelio nebuvo, o iki a r t imiaus ios geležinkel io s totelės keli š imtai ki lometrų. Naktį, pr i s i ta ikęs, kai niekas nemato, į l indo į baržą, kuri p laukė link tos stoties, pal indo po tuščia s ta t ine ir iš-tūnojo kelias paras, kol a t p l a u k ė iki re ik iamos v ie los . T r a u k i n y j e vėl zuikiu, nieko neturėdamas v a l g y t i , tik ką

r a s d a v o numesta, o tuo laiku ir v i s o j e R u s i j o j e buvo badas.. Taip j i s pasiekė Lietuvą, b ū d a m a s penkiolikos metų.

Aš, dar sunkiai pae idamas, n u š l u b č i o j a u į Stanaičių km. pas Juozą Jakučionį, kur Š a r v a s buvo p a s i d a r ę s slėp-tuvę. Jakučionienė, a tnešus i į kluoną man v a l g y t i , sako, kad v a k a r e l g e t a u d a m a s a tė jo kažkoks rus iukas i r dabar niekur neina. Nugirdau, kad j i s kalba l ietuviškai . Šeimi-ninkė sako, kad j a u pramokęs . Man toks n u j a u t i m a s , o ga l iš mano brolių kur i s p a r b ė g o . Šeimininkė žinojo, kad brolis, bet norė jo įs it ikinti, ar a tpažins iu . P a š a u k ė brolį į kluoną. A t b ė g o vaikas, a p a u g ę s i l g a i s g y v p l a u k i a i s , tiek s u v a r g ę s , kad baisu pažiūrėt i . A t p a ž i n a u tik iš balso. Mudu aps ikabinom, o visų a k y s e pasirodė a š a r o s . Šei-mininkė broliui buvo nustačius i dietą — ramunėl ių arba-ta, g a b a l i u k a s duonos, pusė virtos bu lvės ir t ruput i s sūr io ar š a u k š t a s v a r š k ė s , ir dažnai v a l g y d i n d a v o . Brol is sako, kad taip norįs v a l g y t i , kaip net R u s i j o j e nenorė jęs . Kai mes v a l g o m , j i s , g a v ę s s a v o davinį, eina į lauką, kad nematytų. Jakučionienė neiš le ido jo tol, kol pilnai sust ip-rė jo. I š b a d ė j u s i a m žmogui, u ž v a l g i u s riebalų ar d a u g i a u p r i s i v a l g i u s , mirtina nelaimė.

P a r b ė g ę i š R u s i j o s , vis i s a k y d a v o , kad ten d a u g i a u g y v o nenuveš, g e r i a u žūti s a v o krašte, negu nekal tam badu mirti. Mums su broliu didelė problema. Į part izanus, tokių metų nepri ima, o čekistai j a u jo ieško. P r a n e š t a , kad toks va ikas pabėgo. P a b ė g u s tremtiniui ar politkali-niui, j į perduoda s ą j u n g i n i a m paieškoj imui . Jakučioniai parūpino j a m p a g y v e n t i pas g imines, ša l ia Iš laužo. Vie-noje v ie to je i lgai būti n e g a l i m a , nes šnipai tuoj p r a n e š a , kur yra sve t imas vaikas . Čekistai tuo jau t ikrina. Skai tyda-mi pr i s iminimus, j a u n e s n ė s kar tos žmonės niekada nepa-tikės, kad Stal ino šnipai š i taip persekio jo s a v o tautiečius, p a b ė g u s i u s nuo bado — tiek va iką, tiek senelį , kurie nie-kam blogo nėra padarę.

Brolio p r a d ė j o smark ia i ieškoti, k lausinėt i pas g imines, k a i m y n u s ir net kituose r a j o n u o s e . Norom nenorom 1948 m. v a s a r ą jį turė jome priimti į p a r t i z a n u s . Mūsų kuopoje buvo t r y s Jonai, i r vis i g r į ž ę iš R u s i j o s . Mano brol is Jonas-Žvangut i s , p a b ė g ę s iš trėmimo, Jonas Sta-čiokas-Kovas, j a m bylos nesudarė, ir Jonas Marčiul ionis--Gaisras, kur iam taip pat bylos nesudarė, Marčiulioniui g r į ž u s į namus, t ikra mama s ū n a u s nepažino, davė val-gyt i ir liepė eiti toliau, nes tuo laiku p a v a r g ė l i a i ė jo be pers to jo iš Vokiet i jos , R u s i j o s ir kitokie. Jonas sako:

53;

— Mama, priimk s a v o v a i k ą . O m a m a a t sako: — Mano vaikų nėra. Jonui pabiro a š a r o s , kad m a m a iš namų varo. Tada

m a m a , at idžiai į s i ž iūrė jus i į s a v o s ū n ų , — p a ž i n o . A b u a p s i k a b i n ę p r a d ė j o verkt i . Bolševikų teroras taip nual ina žmogų, kad net s a v i nega l i pažinti . V i s i g r į ž u s i e j i , pri-i m d a m i par t izanų pr iesa iką, p a s i ž a d ė j o kovoti, kol žus, dėl s a v o krašto.

Kovas žuvo 1950 m. Kazlų Rūdos va l sč . A g u r k i š k ė s k a i m e . Gaisrui dar antrą kartą teko pamatyt i R u s i j o s l a g e r i u s . 1949 m. t ies Zapyšk iu j į u ž m i g d ė KGB a g e n t a s ir paėmė. Mano brol is Ž v a n g u t i s žuvo 1951 m. Kazlų Rūdos miške, t ies Papi lv io kaimu, per s u s i š a u d y m ą su kar iuomene, kai buvo išmesti desantai i š V a k a r ų : Būtėnas :ir Kukauskas .

S U N K I O J I 1 9 4 7 - Ų J Ų V A S A R A

Laimingai pra le idome žiemą, bet v a s a r a — pilna įvy-k ių . P r a d ė j ę s g e r i a u vaikščiot i , pas idar iau g e r e s n e s slėp-tuves ne tik sau, bet ir ki t iems. Žmonės manimi pasitikė-jo, m u m s g e r i a u sekėsi . Kartą Povi laičio Juzikė sako, kad m a n ę s ieško J u o z a s Valč ius-Put inas , l y g tai e s ą s s m a r k i a i sužeis tas . Per ryš į sus i t inku su Putinu, sako, k a d sužeidė brolį Antaną-Robinzoną, kur i s buvo parbė-g ę s iš kar iuomenės ir s to jo į p a r t i z a n u s . P e r š a u t o s abi ko jos, nega l i vaikščiot i . P a k l a u s i a u šeimininko, ar ga l iu priimti dar vieną suže i s tą ; nors ir p a t s v o s v a i k š t a u .

Šeimininkas a t s a k o — „ s u ž e i s t ą v i s a d a " . Kitą dieną ir a tvežė ant š l a j ų p a g u l d y t ą Robinzoną. Mūsų s lėptuvės į l indimas buvo iš šulinio, re ikė jo labai a t s a r g i a i nusi-leisti, o paskui medinio šulinio vieną rentinio rąs tą atsi-daryt i ir į l į s t i g i l ia i į šoną. Bolševikai j a u žinojo, kad būna s lėptuvių šul iniuose, bet mano buvo gera i p a d a r y t a , nors ir daužytų, neį tar tų. Robinzoną pr is i r i šę virve, į leido-me į šul inį, o kitas į t raukė į s lėptuvę. V o s spė jom vis i su l į s t i , sako, kad ateina d a u g kar i šk ių . Vieni pasuko pas ka imynus , o kiti pas Juozą Povilait į . Klausom — kalba su še imininku apie „ b a n d i t u s " . Na, t ikrai pasekė, kai vežė. Laukiame, kas b u s toliau. J a u pietūs, bet m u m s niekas nieko nesako. Girdim v a i k š č i o j a n t , bet nežinom kas. Svar-b iaus ia , dar tebestovi- a rk lys , pak inkytas į š l a j a s , kur į l a u k u s ūkininkai v e ž d a v o s i p a d a r g u s . Še imininkas, pa-

.54

m a t ę s r u s u s , užkrovė ant š l a j ų ž a g r ę i r rengias i eiti l a u k o arti, bet a t ė j ę kareiv ia i neleidžia. P a d a r ę didelę k r a t ą , sul ipo ant aukšto ir per ž iūronus v i s dairosi . Nors k e l i s k a r t u s sėmė iš šul inio vandenį , bet m u m s nebuvo duotas, s u t a r t a s ženklas. Kai kas nors e idavo semti v a n d e n s , ly-dėdavo s a r g y b i n i s , a p s i v i l k ę s še imininko drabužia i s . Da-rydami kratas, kareiv ia i dažnai a p s i r e n g d a v o šeimininkų drabužia i s , kad niekas neį tar tų . Mūsų l igonis p r a r a d o sąmonę, gera i , kad aš t u r ė j a u va i s tų nuo s k a u s m o . P r a -r i j ę s pora tablečių, a t s i g a v o . Gydytojo, žinoma, nebuvo.

Kiti par t izanai tuo metu turė jo įva i r ių re ikalų. Buvo-r u o š i a m a s „Tauro" a p y g a r d o s puskar in inkų apmokymas,, r inkosi didel is b ū r y s v y r ų . M o k y m a s v y k o Kazlų Rūdos miške prie Ežerėl io durpyno. P a b a i g t i nespė jo, nes buvo. šnipų susekta ir permesta labai d a u g kar iuomenės . Per s u s i š a u d y m ą du par t izanai žuvo, o Rymantui s m a r k i a i sužeidė ranką . Kitiems p a v y k o la imingai pasiekti s a v o vietas . Mūsų v i s a s b ū r y s buvo i š ė j ę s į mokymus, likom tik mudu su Robinzonu, abu sužeis t i .

Kartą u ž ė j ę s pas kaimyną maisto, r a d a u brolį Jonuką, kur i š t remties p a r b ė g ę s . A t ė j ę s ka imynas p a s a k o j a , kad kasdien i š G a r l i a v o s kažkokio s t r ibo tėvas a t v a ž i u o j a dirbti i š v e ž t ų j ų žemę. Keturi arkl iai , g e r a s vež imas ir v is i ūkio p a d a r g a i . Kalba, kad reikia pradėt i kurti kol-chozus. Mums su broliu i š ė j u s ant kelio, ir a t v a ž i u o j a ž m o g u s su ketvertu arkl ių. Du pakinkyti , o du prir iš t i prie vežimo b ė g a . Aš j į s t a b d a u , bet š i s nenori stoti. Nutveriu arkliui už p a v a d ž i o ir pasuku į gr iovį . Kai pa-matė pistoletą, t u o j a u s u s t o j o ir p r a d ė j o aiškint is , kad :

j i s nekaltas, tiktai jo s ū n u s , kitų suvedžiotas , į s t o j ę s į s t r i b u s . Seniui liepiu išlipti iš vežimo, o brol i s sėda ir n u v a ž i u o j a link Prienų. Pas ivedu jį tol iau nuo kelio, pa-s i sodinu ant gr iovio kranto ir liepiu pasakoti v i ską , ką žino apie G a r l i a v o s s t r ibus . S a v o p a v a r d ę pas i sakau, nes mano namiškia i ištremti, neturiu ko s lėpt is . J i s pr i s ipaž ino gera i paž inęs m a n o tėvuką, tai p r a d ė j o pasakoti „nuo dū-š i o s " ir g a n a įdomių dalykų. Man buvo s v a r b u , kuo i lg iau j į su la ikyt i , kad brol i s toliau nuvažiuotų nuo Gar-l iavos. Seniui l iepiau patart i sunui, kad mestų s t r ibus . Paimtų v a l d i š k ų arklių niekas neieškojo, ė jo kalbos, kad a t s iėmė žmonės, iš kurių buvo arkl iai paimti. O mes, j u o s p a r d a v ę , g a v o m šiek tiek pinigų, kurių taip re ikė jo vais-t a m s ir kit iems r e i k a l a m s .

5 5 ;

Netrukus sužinojome, kad miškuose v y k o dideli su-s i š a u d y m a i . P a s i d a r ė m e a t s a r g e s n i , nes po kautynių būna didelės kra tos ir miškuose, ir kaimuose. Greitai s u g r į ž o vyra i , b u v ę mokyme, ir Putinas, nes pal iko brolį kritiš-koje p a d ė t y j e . Kai g a v o m e va i s tų, Robinzonas p r a d ė j o sveikti . J a u p r a d ė j o a t s i sės t i i r p a v a l g y t i . Mūsų s lėptuvikė maža, vos g a l i m e tr ise gulėt i . Put inas smulkiai papasa-kojo apie visą padėtį, kad yra sužeistų ir R y m a n t a s smar-kiai suže i s tas s p r o g s t a m o s kulkos, s u d r a s k y t a ranka, bet kur j i s nuė jęs , nežino. Tik tiek g i rdė jęs , kad p r a š ę s j į nuvest i pas L a k š t i n g a l ą , kol p a g i s .

Kitą dieną sut ikau Uosį ir Šaulį, kurie buvo perėmę mano būrį, o paskui p e r d a v ė v a d o v a u t i Vai t i la i . J i s pr iėmęs keletą n a u j ų part izanų iš Kauno, tarp jų yra tar-navus ių vokiečių kar iuomenėje . Mes tokių nenorėdavom priimti, nes nepaž į s tami , su j a i s būna d a u g nemalonumų. Be to, prie vokiečių j ie p a p r a t ę la isvai e lg t i s , o čia j a u kitas g y v e n i m a s . Š a u l y s mane įtikino, kad j ie ger i vyra i ir pas ižymėję kautynėse — Daina ir Žaibas. Daviau nuro-dymą, kad pasi l ieku s a v o b ū r y j e , o kitus t r i s tegu pasi-ima Uosis. Mes nutarėme padaryt i sus i t ik imą ir v i ską kartu aptart i . Susit ikimą pasirinkome Poderiškių kaime.

Į sus i t ik imą atė jo ir n a u j a i priimti, kurių dar n e b u v a u matęs . A t ė j o m e v i sas b ū r y s „senų" par t izanų, nors i r mes dar vis i jauni , tik j a u d a u g patyrę, b u v ę sužeis t i i r g y v e n i m o i š v a r g i n t i . Š a u l y s perskai tė į s a k y m ą , kur i s mūsų n a u j o k a m s labai nepatiko. J ie p a k a u n ė j e j a u buvo pra-dė ję įves t i s a v o tvarką, o žmonės ėmė s k ų s t i s . Uosis duoda k o m a n d ą :

— Ramiai ! Klausyt i mano Įsakymo! Mes e s a m e į g a -lioti part izanų v a d o v y b ė s , kas n e k l a u s y s mūsų į sakymo, bus perduotas Karo lauko teismui. Par t izana i Daina, Jū-relė ir A u d r a p r i k l a u s y s 60-a jam būriui, v a d a s Uosis. Žaibas ir Titas 61-a jam būriui — L a k š t i n g a l a i . Į sakymą pas i rašė Birutės r inkt inės v a d a s Rymantas .

Kartą Žaibas man sako, kad nori eiti į Kauną, ten yra padėta ginklų ir d a u g i a u turi re ikalų. Pas i ta rę su Uosiu, leidžiame. Kur mes g y v e n a m e , j ie nežino, o be to, j ie ir apie kitus nieko d a u g i a u nežino, nes visą laiką g y v e n o miške. S lėptuvę j ie turė jo pas paž į s tamą Dovydait į . Pas i ima t r u m p u s g i n k l u s ir išeina į Kauną — Daina, Žai-bas ir Jūrelė . At l ikę kai kur iuos re ikalus, dar s u g a l v o j a užeiti į Šančių restoraną p a v a l g y t i ir alučio išgert i . Su-tarė nesėst i prie vieno stalo, bet vis i atskirai, ir vieni kitus

.56

s a u g o t i . Žaibas su Jūre le a t s i s ė d a arčiau, o Daina v ienas. Kur b u v ę nebuvę, į res toraną suv i r s ta keletas part inių, kur ie tuo metu neš io jo į s i s e g ę Lenino ženkl iukus. Vi s i s u s ė d a prie to stalo, kur sėdi ir g u r k š n o j a alų Daina. V i e n a s partinių sako, kad š i tas tipas e s ą s kažkur matytas , o kitas — kad reikia patikrinti dokumentus. Daina k l a u s i a :

— O ar tu pat s turi dokumentus? Kitas rodo į Lenino ženkl iuką, kad tai jo dokumentas.

Daina čiumpa už š v a r k o a t lapo ir nuplėš ia ženkl iuką, s u s i b a r a . Part inia i šoka ant Dainos, ir tuo momentu pa-sipi la šūvia i . V i s a s re s toranas verčiasi, vieni šoka per l angą, kiti per duris . Kartu b ė g a ir par t izanai , rėkdami, kad šaudo. Buvo keletas sužeis tų, o m ū s i š k i a m s pasisekė. Pr ie Nemuno rado valt į , pers iyrė į kitą pusę ir parė jo, n e b a i g ę gert i alučio.

K A S I Š D A V Ė ?

Po Markul io i š d a v y s t ė s neturė jome ryš io su V a k a r ų pasaul iu . Par t izanų v a d o v y b ė didelė je p a s l a p t y j e s tengės i a ts tatyt i n a u j u s r y š i u s su V a k a r a i s , kur Markul i s buvo s u ž l u g d ę s . Tą užduotį paskyrė Juozui Lukšai-Skirmantui ir Kazimierui Pypl iui-Mažyl iui , kurie j a u turė jo patyr imo, nes pala ikė ryšį per Lenki ją .

„Tauro" a p y g a r d o s ir k i t iems p a r t i z a n a m s buvo įsa-kyta surinkti smulk ias žinias, kiek yra areštuota, i š tremta, kiek žmonių dingusių be žinios po Antro jo pasaul inio karo.

1947 m. v a s a r ą dar sunkiai v a i k š č i o j a u , s u l a u ž y t a ko ja nebuvo gera i s u g i j u s i , bet, kiek p a ė j a u , tiek ė jau . A t ė j o pas mane n a u j a i paskirtas Birulės r inkt inės kuopos v a d a s J u r g i s R a č y l a - S a r v a s ir sako, kad mudviem reikia nueiti į Vai t i los s lėptuvę, ten bus Skirmantas, s u t v a r k y s i m rei-kalus , perduosim dokumentus. Vai t i la su kitais part iza-nais buvo pas idaręs gerą s l ėp tuvę Alšėnų ar A r m a n i š k i ų kaime pas Dovydait į . Kai aš s i rgau, Vai t i la ė jo mano pa-re igas . Su juo kartu g y v e n a Daina, Jūrelė, Žaibas ir Urė-das. Į tą s l ė p t u v ę a te idavo pernakvot i ir S t a s y s J a k š t a s --Katinas, kur i s ėjo Birutės r inkt inės š t a b o v a d o pare igas . Taip pat k a r t a i s p e r n a k v o d a v o ir Skirmantas, kur i s tuo metu buvo Birutės r inkt inės v a d u .

Per naktį toliau kaip kokius keturis k i lometrus nueiti a š n e g a l ė j a u , nes p r a d ė d a v o skaudėt i ko ją . Mudu su

.57

Š a r v u , a t ė j ę į Kampiškių kaimą pas Oną Kalvait ienę, . a p s i n a k v o j a m mūsų g e r o j o j e s lėptuvė je . 1946—1947 m. žiemą čia g y v e n a n t , a te idavo ir S t a s y s Jakš tas-Kat inas . Nuėję pas Dovydaitį ir Skirmanto neradę, nutarėme vieną naktį pernakvot i , kol pare is Skirmantas . P e r n a k v o j ę k a r t u su ki ta is par t i zana i s , Skirmanto nesu laukėme. Kitą dieną Dovydait ienė a tnešė m u m s pusryč ius , o p a t s še imininkas kieme ė jo s a r g y b ą . P u s r y č i u s v a l g ė m e ant s l ėptuvės vir-šaus , kluone. V a l g a n t Vai t i la sako:

— Tas Katinas i lgai iš Kauno n e g r į ž t a . Š a r v a s k laus ia , ar Katinas čia b u v ę s ? Vai t i la .atsako: — Taip, iš Dovydaičio i šė jo į Kauną su re ika la i s . S u l a u k ę v a k a r o , Vai t i la su s a v o v y r a i s i šė jo į p a k a u n ę ,

o mes t r i se — J u r g i s Račy la-Sarvas , Jonas Stankus-Urė-das ir aš pasi l ikome kluone, dar v i s l aukdami Skirmanto. Š a r v a s išėjo, nes j a m reikė jo sus i t ikt i su Uosiu. M u d u su Urėdu s u l e n d a m į s lėptuvę, aš n u s i a u n u batus , ir p r a d e d a m , kaip seni p a ž į s t a m i , da ly t i s praei t ies g y v e n i m o į spūdž ia i s . Mudu j a u nuo 1944 m. r u d e n s par t izana i .

S t a i g a a t s idaro s lėptuvės a n g a , i r i šg i r s tu Š a r v o b a l s ą : — A u k i s gre i ta i ir e inam. Klausiu, kas y r a ? Dar kartą liepia kuo gre ič iau a u t i s ,

nes kitą kartą ga l j a u neateis ią m a n ę s p a r s i v e s t i , o v ienas vaikščiot i juk nega l iu . Greitai a p s i a u n u batus , paduoda automatą . A t s i s v e i k i n u su Urėdu ir la ipta is iš l ipu į v i ršų. U ž s i k a b i n u automatą ant kaklo, lazdą į ranką, ir m u d u per l a u k u s p a t r a u k i a m link b u v u s i o Al šėnų dvaro, o nuo ten j a u ne per to l iaus ia i Kalva i t ienės s o d y b a , kur n u m a t ę dienoti.

Beeinant Š a r v a s i r sako, kad g r į ž ę s m a n ę s paimti, n e s Katinas i lgai nepareina iš Kauno, „ d ū š i o j e " neramu. Atei-nam prie Kalvaičių sodybos, j a u p r a d e d a šv is t i , kaip vi-s a d a , s u t a r t o j v ieto j pabe ldž iam. Ats ikė lus i Marcelė Kal-v a i t y t ė m u s grei tai uždaro į s lėptuvę. Apl inkui p r a d e d a smark ia i loti šunys . Mudu grei tai užmiegam, bet s t a i g a p a j u n t a m , kad a t s idaro s l ė p t u v ė s a n g a i r Marcelė k l a u s i a :

— Ar m i e g a t ? Kai j u s p a g u l d ž i a u , t u o j a u link A l š ė n ų d v a r o n u v a ž i a v o dvi m a š i n o s kareiv ių, o dabar ten s m a r -k u s š a u d y m a s ir dega trobesiai .

Š a r v a s gre i ta i pasi ima ž iūronus ir užlipa ant b u l v i n ė s aukšto. Sako-, kad dega Dovydaičio trobos, ten š a u d o s i . Greitai imam g i n k l u s ir e inam iš čia. Gal j a u Kat inas suimtas, po Kauną b e s i v a l k i o d a m a s . J i s žino ir šią s l ė p -tuvę.

.58

Marcelė m u m s paduoda po maišą g i n k l a m s pas is lėpt i , i r mudu j a u p r a š v i t u s n u s k u b a m e į Kampišk ių miškel į . Link Alšėnų n u v a ž i a v o dar kel ios maš inos , pi lnos karei-v i ų . Į miškelį, s u t a r t o j e v ietoje, a tė jo Marcelė ir p ranešė , k a d pas Dovydaitį žuvo penki par t izanai , o dar du i š ė j ę ir negr įžę . Mums kilo į t a r i m a s — kas g a l ė j o matyt i , ne-j a u g i šnipai pasekė? Šeimininkas Dovydai t i s pabėgo, šei-mininkė su imta . M a ž a m e m i š k e l y j e m u m s nėra ko laukti . Gali smark ia i ieškoti tų dv ie jų, kur ie negr įžo . Pere inam

į Bi jūnų miškelį ir laukiam v a k a r o , reikia nuo to k r a š t o kuo toliau pas i t raukt i . V a k a r e mes j a u netoli Mauručių, T v a r k i š k i ų kaime pas Dvareckį, a p s i s t o j a m kluone. Miš-k u o s e j a u kelinta diena eina didelės kratos, pr i t raukta d a u g kar iuomenės . į rytą pas Dvareckius ateina J u o z a s S k u č a s - S a u l y s i r P r a n a s Rimas-Beržel i s . V i s i a p t a r i a m e padėt į , kas ats i t iko pas Dovydait į . Mums bekalbant , a t b ė g a Dvareckai tė ir sako:

— Žiūrėkit, kiek d a u g rusų eina link Šilėnų kaimo į Žemaičio sodybą .

Paž iūr im pro ž iūronus, daro kratą pas Žemaitį. M u m s pasis lėpt i nėra kur, v i s u r pilna kar iuomenės . Kaip tik tuo-

m e t Dvareckio s ū n u s A l g i s p a r v e ž a vežimą šieno ir pas lepia mus po šienu, kad nebūtume v i sa i v i r š u j e . J e i g u užtiks, tai duosim u g n i e s ir pas i t rauks im. Jei n e p a s k ų s t a , didelės k r a t o s n e d a r y s . B e s i d a i r a n t pro ž iūronus, pas ig i r s ta au-tomatų, kulkosva idž ių se r i jos , s m a r k u s g r a n a t ų s p r o g i m a s link Veiver ių — Kampinių kaimo. Š a u d y m a s labai didel is, bet t rumpas. Š a u l y s sako, kad ten laikėsi Skr iaudžinių v y r a i , buvo Birutės r inkt inės š tabas , bet p a s ką nežino.

Nuo Žemaičio rusa i p a t r a u k ė link mūsų. Mus po š ienu g e r a i užmaskavo, ir mes pas iruošę l auk iame kratos . Bet

į Dvareckio ūkį neužsuko, p r a ė j o pro šal į . Per p ietus Birutė Dvareckaitė, p a r ė j u s i i š Veiver ių g i m n a z i j o s , pa-p a s a k o j a , kad pas Daunorą rado par t izanų s lėptuvę, ten ž u v ę šeš i par t izanai , ta rp jų ir k u n i g a s Leleš ius-Grafas . Mokinius čekistai v a r ė pažiūrėt i , ga l kur iuos a tpaž ins . Pet rutė gera i pažino kun. Lelešių ir k i tus ž u v u s i u s . Gir-dė jus i , kad G a r l i a v o j e y ra numest i ne penki, o septyni . M u m s kilo k laus imas, kur dar du žuvo ir kas.

Ve iver iuose s t r ibai paleido g a n d ą , kad s l ė p t u v ę i š d a v ė p a t s Daunoras. Bet kas tada i š d a v ė kitas s l ė p t u v e s ? Mes tuo netikim, toks čekistų metodas, kuo d a u g i a u klaidinti . M u m s v i s i e m s kyla k laus imas, kur yra S t a s y s Jakš tas-Ka-tinas, ar j i s ž inojo s l ė p t u v ę pas Daunorą, ar ne? Ten b u v o

.59

Birutės r inkt inės š tabas . V a k a r e nutar iame v i r š u j e dau-g i a u nedienoti, eiti į s lėptuvę, kol v i s k a s paa i škės . Be-eidami Tvarkiškių kaime, netoli Žalgirio miškelio, susi-t inkam n a u j a i paskirtą Birutės r inkt inės vadą Rymantą ir jo a d j u t a n t ą Vytą Mika lauską-Arą . J ie ieško mūsų ir nežino, kas atsit iko. Pirmiaus ia Š a r v a s k laus ia Rymanto, ar Katinas ž ino jęs s l ė p t u v ę pas Daunorą. Taip, žinojo. Stepas Katiną buvo p a r s i v e d ę s , kelias dienas kartu gyve-no. Mums j a u aišku, jei Kat inas pas čekistus, tai j i s i š d a v ė s lėptuves pas Dovydaitį ir pas Daunorą. Dar ne-aišku, kaip ir kur du žuvo. Mudu su Š a r v u užeiname Tvarkiškių kaime pas Juozą Povilait į , kur yra s l ėp tuvė ir gydos i Robinzonas. Kazė pasako, kad yra žuvę abudu Robinzono broliai : Juozas ir S t a s y s Valč ia i iš Veiver ių va l sč . Dievoga los kaimo. Pas Lencevičių čekistai rado s lėptuvę. P r a š o nesakyt i Robinzonui, nes jo sve ikata ir taip b loga. Aš pasi l ieku pas Povilait į , o Š a r v a s eina į kitą s l ė p t u v ę pas Vincą Stralkų Pada inupio kaime.

P r a d e d u klaus inėt i Robinzono, ar jo broliai g y v e n o kartu su Stas iu Jakš tu-Kat inu? Man tas Katinas nepatin-ka, jo niekada į s a v o kraštą nes ivedžiau, d a u g plepa, nors j i s man ir v irš ininkas. Robinzonas sako, kad jų Juo-zas per d a u g j a m p a t a i k a u j ą s . P a s i d a r ė n a u j ą s lėptuvę, kad niekas nežinotų, o j a u į kelintą dieną p a r s i v e d ė Ka-tiną. Be to, per kautynes tas Katinas tiktai d a u g kalba, ir d a u g i a u nieko. Mums j a u aišku, kad Putino ir Riešuto s l ėp tuvę žinojo tiktai Katinas. S tasys Jakš tas-Kat inas ži-nojo ir s l ėp tuvę G a r l i a v o s va l sč . Alšėnų kaime pas Dovy-daitį, kur žuvo penki par t izanai ir Dievoga los kaime pas Lencevičių, kur žuvo du broliai Valč ia i — Put inas ir Rie-šutas, ir Veiverių va l sč . Kampinių kaime pas Daunorą, kur buvo Birutės r inkt inės š t a b a s ir žuvo šeši par t izanai . Taip pat buvo išduota s l ėp tuvė Veiver ių va l sč . Pažėrų ka ime pas Joną Smail į , kur anksč iau g y v e n o m ir kelis k a r t u s buvo a t ė j ę s Katinas. Nors s lėptuvė pas Smailį seniai buvo panaikinta ir niekas j o j e negyveno, bet čekis-tai toje v ie to je iškasė didžiulę duobę ir a r e š t a v o Oną Smai lytę-Butr imienę. Kauno s a u g u m e per tardymą ją smark ia i sumušę, vė l iau paleido.

Kitą kartą, kaip buvo sutar ta , susi t ikom Tvarkišk ių kaime pas Joną Žalį, kur buvo a p g y v e n d i n t a s R y m a n t a s ir Aras . J iedu tik ats i t ikt inai n e p a r ė j o pas Daunorą, todėl liko g y v i . Susir inkome septyniese — kapitonas Rymantas , jo a d j u t a n t a s Aras, Uosis, Š a r v a s , Beržel i s ir aš, l ikęs

.60

g y v a s Š a r v o dėka. Mūsų kovos draugų žuvo t ry l ika . Sep-tyni g u l ė j o Gar l iavo je , prie „s t r ibe lnyčios" , šeši Veive-riuose, prie b u v u s i o s k leboni jos . P a g a l smulkia i sur inktas ir gera i pat ikr intas žinias nustatėme, kad jų žuvimo kal-t ininkas yra S t a s y s Jakš tas-Kat inas . Kokiomis apl inkybė-mis j i s buvo suimtas, žinių neturime. Kiek žinome, Kaune j i s sus i t iko su s a v o g iminaič ia i s . Kiek vė l iau dar papildo-mai sur inkta žinių iš žuvimo v ie tose l ikusių žmonių. Ka-tiną buvo pas tebė ję tarp kareiv ių, apsuptą rus i ška pala-pine. P a r o d y m u s d a v ė Lencevičiūtė, kaip žuvo du broliai Valčiai ir Dovydaičio šeima. Sur inkęs žinias, R y m a n t a s pa-s iuntė raportą „Tauro" a p y g a r d o s v a d u i . Kiek pris imenu, „Tauro" a p y g a r d o s v a d o į s a k y m u Stasiui Jakštui-Kat inui už t iesioginį part izanų i šdav imą ir duotos pr iesa ikos su-laužymą buvo paskirta mirties bausmė.

Kiek vė l iau teko sužinoti, tos s l ė p t u v ė s buvo išduotos kel iomis dienomis anksč iau pr ieš š iuos, 1947 m. r u g s ė j o 2 3 — 2 4 dienų į v y k i u s . Bet čekistai n e s k u b ė j o pulti, buvo pas ta tę s t iprų sekimą, v i s laukė d a u g i a u sus i renkant . Tuo metu p a d a r ė dideles kratas Kazlų Rudos miškuose, kad par t izanai sueitų į s l ėptuves . Katino buvo nurodyta, kad s l ė p t u v ė s yra g a n a erdvios ir kas ten n a k v o j a . Čekistai j a u žinojo, kai mudu su Šernu n a k v o j o m e pas Dovydait į , bet v i s dar laukė. Matyt, lab iaus ia i laukė Skirmanto, nes buvo išduota, kad ruošias i eiti į užsienį.

D a u g kas m a n ę s k laus ia , a r b u v a u l a g e r y j e sut ikęs Katiną. Taip, b u v a u . Kai 1952 m. mane per provokaci ją suėmė, vė l iau per a n t r ą j į teismą mirties b a u s m ę pakeitė lager io d a r b a m s , 1960 m. mane atvežė į Mordovi jos 385/11 lager io punktą. Ten r a d a u Stasį Jakš tą-Kat iną . Kartą, p r i ė j ę s prie manęs , p r a d ė j o a iškint is , neva j i s nieko neži-nojęs . Aš j a m nurodžiau v i ską , kas mums buvo žinoma, k a d j i s i š d a v ė s lėptuves , kur g y v e n o part izanai . Nors mes e s a m e v i e n a m e l a g e r y j e , bet reikalų su juo nenoriu turėti. Kartu buvome dar keletą metų, bet jokios ka lbos su juo nebuvo. Kiek žinau, S t a s y s Jakštas-Kat inas , atbu-v ę s 15 metų, buvo pale i s tas ir i švyko į K a r a g a n d o s k r a š -tą. Tolimesnio jo likimo nežinau.

B I R U T Ė S R I N K T I N Ė G Y V U O J A

Po tokios didelės žūties re ikė jo vėl v iską iš n a u j o atkurt i . Ryšiai vis i nutrukę, kai kur ie ryš in inkai suimti,

.61

kiti dar s l aps tė s i . V i s a s Birutės š t a b a s sunaikintas . Ry-m a n t a s dar s i r g d a m a s s t e n g ė s i kiek g a l ė d a m a s v i ską at-s tatyt i , nors čekistų s i a u t ė j i m a s nemažė jo . J ie žinojo, kad dar ne v i s k a s sunaik inta , bet v i s u r v a r ė p r o p a g a n d ą , kad j a u banditų beveik neliko ir j i e neturi jokios v a d o v y b ė s . R y m a n t a s pirmiausia s u d a r o r inkt inės š tabą . Štabo v a d u paskiria J u r g j R a č y l ą - Š a r v ą . Mūsų b ū r y s pri ima kel i s n a u j o k u s — Gintarą ir Papar t į . J ie b u v ę mokiniai, pradėti persekioti, kad turi ryš į su p a r t i z a n a i s . Šaulį ir B a r s u k ą paima į r inkt inės š t a b ą .

Likę keli g r į ž t a m prie Kauno, nes tušč iuose n a m u o s e vėl p r a d ė j o a p s i g y v e n t i a tė jūna i rusa i . Mat buvo skelbia-ma, kad par t izanų š i a m e k r a š t e j a u nėra, g a l i m a ramia i kurti v a l d i š k u s ūkius ar kolchozus. S u s i t a r ę v i s a m e k r a š t e per vieną naktį i ša rdėme v i s u s t v e r i a m u s kolchozus. N a u j a i į s t e i g t o s e r a š t i n ė s e v i s u s dokumentus sunaik inam, pir-m i n i n k a m s pa l ikdami p e r s p ė j i m o r a š t u s , kad neitų jokių kolchozų p a r e i g ų . Kas n e k l a u s y s , bus gr iežta i b a u d ž i a m a s . Po organizuoto p e r s p ė j i m o t v ė r ė j a i sus to jo . Kas buvo paskirtas pirmininku ar b r igad in inku, v i s i a t s i sakė, s a k y -dami „ger iau vežkit į Sibirą, ten ga l l iks ime g y v i " . Di-desni a k t y v i s t a i pas i t raukė į v a l s č i u s prie g a r n i z o n ų , o dieną su didele a p s a u g a v a i k š č i o d a v o po kaimus, dary-davo susirinkimus,, v e r s d a v o ūkininkus stoti į kolchozus..

R a j o n u o s e b ū d a v o s u d a r o m o s py l iavų r inkimo g r u p ė s . Tose g r u p ė s e d a l y v a u d a v o r a j o n ų ak tyv i s ta i , part iniai , b e to, buvo skiriami ir iš neutral ių žmonių — mokyto ja i , kiti t a r n a u t o j a i . J ie t u r ė d a v o eiti per ka imus, s u r a š y t i , ką ūki-ninkas dar turi, kodėl neat iduoda paskirtos pyliavos.. Grupei duota te i sė s u r a š y t i aktą, kad ūkininkas nieko ne-turi a rba, kad turi, bet neduoda kaip „sabotažninkas . " O tokio ūkininko laukia k a l ė j i m a s . P y l i a v ų r inkėjų g r u p e s l y d ė d a v o str ibai su kare iv ia i s . Str ibai v i s a d a d a r y d a v o kratas, ką r a s d a v o paslėpta, u ž r a š y d a v o , o kas j i e m s pr i-t ikdavo, pas i imdavo, p a s i v o g d a v o , nepa i sydami, ar l iks šeimai ir l a u k a m s apsėti . Kur i s j a u nieko neturi, tam s u r a š o aktą, sod ina į k a l ė j i m ą . S v a r b u , koks tą dieną a tė jo g r u p ė s pirmininkas. Jei žmoniškas, ūkininkas dar liks iki kito karto, o jei t ikras a k t y v i s t a s , — esi žuvęs .

P a r t i z a n a m s buvo duotas į s a k y m a s tokias g r u p e s n a i -kinti, kurios ū k i n i n k a m s r a š o aktus, o tų, kur aktų n e r a š o , neliesti . Kur ir kokie py l iavų r inkė ja i prae idavo, m e s gera i ž inojome. Tiems, kur ie y p a č buvo p a s i ž y m ė j ę aktų.

62-

s u d a r y m u , ž iaurumu, v e d ė m e bylas perduoti Karo lauko teismui a r b a sunaik int i pasa lose kar tu su s t r i b a i s .

V ė l y v ą 1947 m. rudenį, r u o š i a n t i s žiemai, g a u n u Š a r v o laiškutį , kad numatytą dieną ateičiau į Stanaičių kaimą, pas J. Jakučionį į pas i tar imą. Sus i renkam penkiese: Uosis, Šaulys , Š a r v a s , Beržel i s ir aš — L a k š t i n g a l a . Jaku-

č i o n i s sako, kad tur ime n a u j a k u r į Jono Dagi l io ū k y j e . A t s i k r a u s t ė r u s a s ir v a i k š č i o j a po ka imą, k l a u s i n ė j a , ar nėra par t izanų. J i s n a k v o j a pas ka imyną Stasį D a u g ė l ą , kur i s turi j a m duoti kambar į ir v a l g į , o š i s i švežto Jono Dagi l io ū k y j e k u r s kolchozą. Bet, s v a r b i a u s i a , eina per ka imus, u ž s i k a b i n ę s š a u t u v ą , ir k l a u s i n ė j a , ar nėra ban-ditų. V i s i a tsako, kad nėra, kur j ie bus prie plento, jei yra, tai tik miškuose . Rusas j a u g a v ę s arklį , vež imą. Turi žmoną, irgi k a r i š k ė buvus i . Pas D a u g ė l ą g y v e n s , ten b u s s a u g i a u , o k i tame ū k y j e t v e r s kolchozą. Jakučioniai va-kare p a š a u k i a D a u g ė l o s sunų Bronių. J i s n u p a s a k o j a v i są padėtį , kad r u s a s su žmona, kol dar neša l ta , m i e g a kluone. M e s n u t a r i a m ateiti r y t o j a u s v a k a r ą , kai š e r s g y v u l i u s . V a k a r e pas i t ikr inam šovinius , k a d nebūtų p a d e g a m ų , nes g a l i tekti s u s i š a u d y t i , ir — į ž y g į .

P r i t e m u s p r i s i a r t i n a m prie kluono, o Bronius sako, kad r u s a s ruoš ias i miegoti . Mudu su Šaul iu u ž s i d e d a m ant g a l v o s po glėbį š ieno ir dar pešam, neva še imininkas šer ias i g y v u l i u s . Kar tu su š ienu n u t v e r i a m ir jo š a u t u v ą . R u s a s sur iko ir s t v ė r ė s i š a u t u v o , o jo diržas j a u pas mane. Tuo momentu Š a u l y s j a m kirto per s p r a n d ą , tas n u s i v e r t ė nuo šieno t iesiai Š a r v u i į g lėbį . Š a r v a s laiko jį už balt inių, š i e perp lyšo ir liko s a u j o j e . R u s a s v ienom bal tom kelnėm — per duris į kiaul ių g a r d ą , o tas užtver tas s p y g l i u o t o m i s v ie lomis . Rėkiu:

— Nešaukit, jo š a u t u v a s pas mane. Lendant per v ie las, užs ikabino jo a p a t i n ė s ke lnės .

P r i b ė g ę s Beržel i s g r i e b ė j į su la ikyt i , bet liko tik v iena kelnių k a l a š k a vielose, o kita pas r u s ą . Taip j i s ir n u d ū m ė per laukus . Nuo D a u g ė l o s a iškiai maty t i L i n k s m a k a l n i o kar inio objekto šv iesos . R u s a s ten ir nulėkė, g a l v o d a m a s , k a d j a u G a r l i a v a . Užė jo pas žmogų, v i s a i nuogas, kruvi-nas, s u s i d r a s k ę s į v ie las, k laus ia , kur G a r l i a v a . Žmogus, p a m a t ę s tokį s u t v ė r i m ą , lazda užplo jo ir u ž d a r ė duris . S u r a d ę s plentą ties l l g a k i e m i u , n u o g a s pr ibuvo į Garl ia-vą . Kitą dieną atūžė pi lna m a š i n a kareiv ių, s u r a d o žmoną, š iene į s ikn i sus ią . Kolchozo t v ė r ė j a s kuo gre ič iau g r i e b ė arklį su vež imu ir, kare iv ių lydimas, i šbi ldėjo, kelnių ka-lašką ant spyg l iuotų vielų pal ikęs .

63-

1947—1948 m. žiemą g a u n a m e žinią, kad buvęs labai ž iaurus Garl iavos čekistas m a j o r a s A b r a š k i n a s paskirtas

į Armaniškių kaimą vieno ūkio vedėju, kad pradėtų tame kraš te kurti kolchozus. Neva už kažką nubaustas . Mums neįtikėtina, kad toks ž iaurus čekistas, ne vienam kaulus sulaužęs, dabar tapo kolchozninku.

Gyvenome Jonučių kaime pas Kazį Dagil į , ten gydės i Rymantas. Aptar iame padėtį, kad p a v o j a u s neturėtų būti, nes prie Gar l iavos retai daromos kratos. Dar kartą įsi-tikiname, kad A b r a š k i n a s ginkluotas ir dar jį s a u g o Gar-l iavos garnizono kareiviai. Mudu su Šauliu išeiname susit ikti Uosį ir kitus vyrus , aptarti padėtį, paruošti planą. Į Abrašk ino ūkį atvežta d a u g gyvul ių, matyti, kad ku-riame nors kraš te buvęs trėmimas. Surandu Audrą, kuris aps i s to jęs Armaniškių kaime, surandam, iš kur ga lėtume paimti pastotę, o Uosio vyrai pasirūpina, kur reikės padėti gyvu l ius . Viską turėsime pergabenti į miškus, kad kai-muose mažiau kratytų. Viską paruošę, padarome ž v a l g y b ą pačiame ūkyje . Abrašk inas visą laiką vaikšto užs ikabinęs šautuvą, net ir dieną. Kariuomenė ne v i sada saugo, matyt, Abrašk inas kariuomenės nemaitina.

Viską esame pasiruošę, nutarę kur susit ikti . Gintaras ir Audra to ūkio kluone aps inakvo ja , kad ger iau matytų, kas kur vyksta . Kluonas didelis, pilnas š iaudų, j iems labai patogu viską stebėti. Dieną atvažiuoja pilna mašina ka-reivių, Abrašk inas su kareivių viršininku dėl kažko pasi-g inči ja , ir visi i švaž iuoja . Kuo anksčiau iš v a k a r o susiren-kame sutar to je v ietoje aštuoni part izanai, o paga lb in ius Uosis palieka toliau. Sutarėme, kas ką turim daryti . Pir-miausia paimti Abrašk iną, o vėl iau gyvu l ius . Aš pasiėmiau desantinį kulkosvaidį, jei Abrašk inas nepasiduos, tada rūkys im.

Viename namo ga le g y v e n a Abrašk inas su žmona. Mums buvo pranešta, kad ir žmona ginkluota. Mudu su Uosiu pasirenkam gerą poziciją, kad ga lė tume šaudyt i . Per langą matom — k a m b a r y j e Abrašk inas vaikšto su šautuvu. Gintaras gerai mokėjo rusiškai ir žinojo Gar-l iavos viršininkų v a r d u s ir pavardes . Pr iė jęs prie durų, pasibeldęs pasako Garl iavos stribų viršininko vardą ir pavardę, sakosi a tė jęs eiti s a r g y b o s . Abrašk inas at idarė duris, o jam po nosimi pakišo automatą ir atėmė šautuvą . Įs ivedėme į kambarį , ir tuo momentu užgeso šviesa. Pa-s i šv iesdama žibintuvėliu, Abrašk ino žmona kirto Sauliui per ranką ir per automatą. Tada šone s tovė ję kiti part i-

64-

zanai paleido s e r i j a s iš automatų, ir abu nugr iuvo. Už-degę š v i e s ą , dar radome po lova kažkokią m e r g a i t ę iš Kauno, kalbančią l ietuviškai . Ją n u v e d ž i a u į kitą namo g a l ą , kur g y v e n o A n d r i u š k e v i č i u s , ir l iepiau iki ryto nie-kur neiti.

V y r a i g re i ta i i š s i v a r ė g y v u l i u s link Kazlų Rūdos miš-kų. Vieną pastotę pr i s ikrovėme bekonų. Bet kur j u o s dėti? P a g a l b i n i s sako, kad reikia vežti į „Mais tą" . Ten per dieną pas tovės iąs , o paskui dalį p a t i k s i ą s mieste, o kitus p a r s i v e š i ą s . Neva „Mais tas " nepriėmė. S u k r o v ė m e šeš ias dėžes bekonų į vež imą, p a g a l b i n i s „ūkininkas" nu-v a ž i a v o prie „Maisto". Čekistai ieško po kaimą bekonų, o bekonai prie „Maisto" .

Rytą pranešė, kad nušaut i A b r a š k i n a i . Sulėkė ne tik Kauno čekistai, net ir iš Maskvos . A b r a š k i n a s , v i są laiką b u v ę s užfrontės čekistas, apdovanotas v i sok ia i s medal ia i s , o dabar taip papras ta i žuvo. Po šito įvyk io v i s i rusa i , nors ir prie pat Kauno a p s i g y v e n ę , i š v a ž i a v o į Rus i ją ar P r ū s i j ą . Nuo to laiko prie Kauno liko d a u g tuščių so-dybų.

Po tokio įvyk io vėl buvo labai didelės kratos . A t v a -ž iavo į Gar l iavą generolas , pakeitė kai kur iuos g a r n i z o n o v i r š in inkus ir pat s pro m u s p r a ė j o su v i sa kuopa kareivių link A r m a n i š k i ų kaimo daryt i kratų. Pro Dagi l io sodybą net takas buvo čekistų pramintas link Digrių, Poderiškių ir į kitus ka imus. To įvyk io metu iš par t izanų niekas ne-nukentėjo, ir niekur nieko nerado. Čekistai, užė ję pas ūkininkus, skundžias i , kad paimti v is i g y v u l i a i , k iaulės, a rk l ia i s i švaž iuota , ir niekur nieko nėra. Tiktai k a r v ė s odą k a b a n t ant š a k o s r a d ę Kazlų Rūdos miške.

N E V Y K Ę S Š Ū V I S

P r a ė j u s didelėms k r a t o m s po A b r a š k i n o įvykio, ga l-v o j o m e žiemos dalį ramiai pra le i s t i s lėptuvėse . S lėptuvė pas K. Dagilį g e r a , turim net s lapta iš s tulpo į s i v e d ę elektrą, nors darbo turė jome daug, kol s tu lpe i š g r ę ž ė m e s k y l ę laidui užmaskuoti . Rymantui p r a d ė j o ranka gyt i , Gintaras Kaune parūpino va i s tų .

Kartą še imininkas sako, kad tur į s dar vieną p a r t i z a n ą . V a k a r naktį a t ė j ę s ka imynas i r p a p a s a k o j ę s , kad š į r y t pas j u o s str ibai kratą darė, kad kažkas ats i t ikę. V y r u k ą p a g u l d ę s ant tvar to š iauduose . J i s norįs susi t ikt i A n t a n ą

65-

Pužą-Gintarą, kur i s neseniai į s t o j ę s į p a r t i z a n u s . Lai-k y d a m a s ryš į su A u k š t a i t i j o s par t izana i s , b u v ę s i šduotas, t u r ė j ę s palikti mokslą ir bėgt i į mišką. Šeimininkui sakom, kad tas v y r u k a s tegul gul i iki vakaro, o v a k a r e ateis im pasikalbėt i . S u l a u k ę vakaro, Š a u l y s , Gintaras ir aš ap-s i r e n g i a m , neva a te inam iš toliau, g i r d ė j ę įvykį .

Petras Dagi l iukas p a p a s a k o j a , kaip su d r a u g u , e idami į Gar l iavos mokyklos 10 kl., nutarė nušaut i a r š i a u s i ą Gar-l iavos s t r ibą Kazį Staniul į . J į d a u g kartų par t izanai šovė, o j i s v i s g y v a s ir daužo žmones. Iš kažkur g a v ę 7 kal ibro pis toletą, bet nepatikrinę, kad j a u pistoletas nekoks, d a u g š a u d y t a s . Kas rytą tuo pačiu laiku s t r ibas v a ž i u o j a dvi-račiu. Nutarė planą į v y k d y t i Jonučių kaime. Žukauskas s t r ibą užkalbino, o Petras, i š s i t r a u k ę s pistoletą, pale ido t r i s š ū v i u s . Str ibas ant plento nugr iuvo, o j iedu ramiau-s i a i nueina į G a r l i a v o s mokyklą, m a n y d a m i , kad dabar j a u tikrai neats ike l s . Iš mokytojų i šg i r s ta , kad š iandien kažkas šovė į s tr ibą Staniul į , bet š a u t u v a s b u v ę s senas , ku lkos į s t r igo į p laučius . P a d a r i u s operac i ją , s t r ibas liko g y v a s . Laukti nėra ko, nes s t r ibas j u o s gera i pažinęs . Pa-likę k n y g a s mokyklo je, p r a d ė j o s l a p s t y t i s , kur k a t r a s s u g e b ė j o . I š k l a u s ę v i są padėtį, nutarėme vaikiną priimti. Pet ras D a g i l i s - S a k a l a s anksč iau p r i k l a u s ė pasyvia i p a g a l -binei grupei , kuri platino a t s i š a u k i m u s Kaune, G a r l i a v o j e i r kitur. S a k a l a s p a r t i z a n u o s e i šbuvo nei lgai , v o s mėnesį . Per pirmas k a u t y n e s 1947—1948 m. žiemą Kazlų Rūdos miške, t ies Naudžių km., kar tu su Čigonu žuvo. J ie pa-laidoti Veiver ių s k a u s m o k a l n e l y j e .

„ T A U R O " A P Y G A R D O S V A D A S R Y M A N T A S

Žuvus „Tauro" a p y g a r d o s v a d u i Žvejui, juo buvo pa-sk i r tas Rymantas , ė j ę s Birutės r inkt inės v a d o p a r e i g a s , o Birutės r inkt inės v a d u paskirtas M i n d a u g a s . Mūsų s lėp-t u v ė pas idarė „Tauro" a p y g a r d o s būst inė. Š io je v ie to je la ikyt i s labai nepatogu, nes pro Dagi l io s o d y b ą ė jo takas, kur iuo čekistai t r a u k d a v o į ka imus . V a k a r e nueina, rytą g r į ž t a , o s l ėp tuvė už 100 metrų. Lab iaus ia i s a u g o j o m , kad nebūtų girdėti rad i jo . Kai naktį kas nors praeina, ž e m ė j e labai girdėti. R y m a n t a s p r a d ė j o per tvarkyt i „Tauro" apy-g a r d o s š t a b ą . Pr iėmė keletą n a u j ų par t izanų, kur ie leido s p a u d ą i r t v a r k ė dokumentac i ją . Šaulį paskyrė š t a b o v a d u .

66-

Po kelių dienų g a u n a m e žinią, kad netikėtai žuvo A r a s nuo s a v o s s a r g y b o s . Buvo tamsi nakt is , labai pustė, į s a r g y b i n i o parolį n e a t s a k ė ar š i s ne i šg i rdo jo, ir buvo s m a r k i a i sužeis tas . V ė l i a u mirė. Vėl nelaimė — a p y g a r d a neturi a d j u t a n t o . V y t ą Mika lauską-Arą p a l a i d o j o m e Dig-rių kapinai tėse .

1948 m. pradžia Birutės r inktinei buvo skaudi , v ienas po kito žuvo seni par t izanai . Nėnius-Indžinas su ke tur ia i s p a r t i z a n a i s žuvo Kazlų Rūdos miške, t ies Naudžių kaimu, s l ė p t u v ė j e . Žuvimo a p l i n k y b ė s neaišk ios . S a r v ą Veiver ių s t r i b a m s i š d a v ė P a ž ė r a i š Veiver ių va l sč . Šilėnų kaimo. J i s žuvo netoli Mauručių g y v e n v i e t ė s . Nepaisant sunku-mų, „Tauro" a p y g a r d a buvo a t s t a t y t a . Buvo pradėta ruoš-t i n a u j ą būstą arčiau Kauno. Pr ie miesto d a u g s a u g i a u , nes čekistų dėmesys lab iau nukreiptas į m i š k u s ir ka imus . Mieste ir apie miestą dar nebuvo i ša i šk inta , kad ga l i lai-kyt i s par t izanai . Kai d a u g kar iuomenės b ū d a v o permeta-ma į m i š k u s ir ka imus, mes v i s a d a s t e n g d a v o m ė s pereiti apsupimą ir sustot i arčiau miesto, kol prae i s kratos . V i s i e s a m e įsit ikinę, kad žūsime, nuo 1944 metų j a u mūsų mažai telikę, tačiau vis i s t e n g i a m ė s suduoti kuo didesnį s m ū g į okupantui .

N a u j a s i s „Tauro" a p y g a r d o s v a d a s Rymantas , dar bū-d a m a s suže i s tas i r n e g a l ė d a m a s gerai v a l d y t i rankos, pat s v i s u r ė jo ir s tengės i , kad būtų t v a r k a ir d r a u s m ė . P a v o j ų niekas neskaič iavo, jų pilna kiekvieną dieną, g a r -nizono daliniai s iaučia be pers to jo v i s o j e Lietuvoje . Ry-mantas niekada nenus imindavo, nede juodavo, net tada, kai labai s k a u d ė d a v o ranką, kai iš ža izdos t r a u k ė m e s p r o g s t a m o s kulkos s u s k a l d y t u s kaulus . P a g a l i a u j o ranka p r a d ė j o gyt i .

S e n ų j ų par t izanų j a u buvo mažai belikę, o su n a u j a i s reikia būti a t s a r g i e m s , nes čekistai s teng ias i kaip ga lė-dami įkišti s a v o a g e n t ų . Todėl n u t a r i a m e p a d a r y t i s laptą s e n ų j ų par t izanų pas i tar imą ir numatyt i , kur ir kokius n a u j o k u s skirs ime. Pasir inkome vietą prie Gar l iavos , bu-v u s i o advokato S a b a l i a u s k o ū k y j e . Ten g y v e n o s e n y v a , pat ikima moteriškė. Nors tas ūki s j a u buvo at iduotas a k a d e m i j a i , bet v i s a t v a r k a , to ūkio raktai dar buvo pas šeimininkę. Susir inkome aš tuoniese : Uosis, Šau lys , Pa-part i s , Žvangut i s , Ulonas, B a r s u k a s , R y m a n t a s ir aš, Lakš-t i n g a l a . A p t a r ė m e v i s u s re ika lus , numatėme, kur iuos nau-j o k u s skirti į š t a b ą . Stabo v a d u buvo paskirtas Šaulys , o Gintaras ir P a p a r t i s — R y m a n t o a d j u t a n t a i s ir s p a u d o s

67-

r e i k a l a m s . A b u b a i g ę g i m n a z i j ą , tam darbui t inkami. Kiti pas i l ikome senose pare igose .

Po sus i t ik imo i šė jome link Tvark i šk ių kaimo, o Uosis, B a r s u k a s ir Ž v a n g u t i s pa t raukė link Kazlų Rudos miško. Mudu su Ulonu a tė jome į Tvarkišk ių kaimą pas Torą, į s l ėptuvę . Pietų metu še imininkė praneša , kad yra žuvusių d r a u g ų Jonučių kaime pas Kazį Dagil į . Žuvę t rys , o v ienas p r a s i m u š ę s i š apsupimo. Šeimininkų nesuėmė, j ie pabėgo, bet smark ia i ieškomi. Ats i t ik imas pas K. Dagil į buvo ne-tikėtas.

Rytą še imininkė Ona Dagi l ienė paklausė, kur v a l g y -sime. Rymantas a t s a k ė — „ j e i ramu, v i r š u j e " . V a s a r ą slėp-t u v ė j e v i s a d a oro t rūksta . S lėptuvė po klėtimi, v is i s u ė j ę į klėtį, laukiame še imininkės . S t a i g a kieme pasirodo d a u g kar iuomenės, j a u pasis lėpti nėra kur, daro kratą . Part iza-nai sul ipa ant klėties aukšto, o kareiv ia i j a u eina į klėtį dary t i kratos . Kare iv ius n u š a u n a , paima jų g ink lus , puola į lauką. Šaulį nukerta prie durų, R y m a n t a s su P a p a r č i u t raukias i už trobų. S a r g y b a nukerta ir juos . Gintaras b ė g a link Jonučių kapinių, smark ia i a p š a u d o m a s . Šiaip taip paspruko, o Rymantas , Š a u l y s ir P a p a r t i s žuvo, Dagi l io v i s a šeima pabėgo. K a z y s Dagi l i s-Dėdžius į s to jo į parti-z a n u s , bet vė l iau žuvo tame pač iame kaime pas Kuzmicką. Dėdžiaus žuvimo a p l i n k y b ė s liko neaiškios, skl ido g a n d a i , k a d buvo išduotas še imininkų. Ona Dagi l ienė, kurį laiką pas i s lapsč ius i , vė l iau su šeima g y v e n o la i sva i .

T R E M T I N I A I

1947 m. mano brolis, p a r b ė g ę s iš tremties, p a p a s a k o j o apie bais ią tremtinių padėtį Komi jos A S S R , Pečioros Troicko krašte . Čia buvo iš tremta ir mūsų še ima. I švežant nieko neleido pasiimti. O tuo metu v i s o j e R u s i j o j e badas . Senesnio a m ž i a u s žmonės, y p a č vyra i , tuo jau išmirė badu, o kurie dar liko, v is i tik laukė mirties. S u ž i n o j u s i apie bais ią padėtį, Marcelė Kalvai tytė-Mačiut ienė ryžos i ap-lankyt i t remtinius, nuvežti nors trupinėlį duonos. 1948 m. p a v a s a r į Marcelė leidosi į kelionę, ka lbos nemokėdama. Ji sakė, kad dar ger iau, kai nemoki, nereikia bolševikui a iškint is , kur važ iuo j i ir ko nori. Jei čekistui reikės, s u r a s v e r t ė j ą . Marcelė d a u g v a r g o po Komi jos ta igą , kol s u r a d o t remtinius . Čekistai tokias v ietas laikė d idelė je p a s l a p t y j e . Per didelį v a r g ą , ieškoj imą, pati i š v a r g u s i , Šiaurės tai-

68-

g o s e p a g a l i a u s u r a d o mirčiai pasmerktų žmonių vietą. Čia buvo nemažai jos p a ž į s t a m ų nuo Gar l iavos , Kauno ir kitų Lietuvos kraš tų . Be to, d a u g tremtinių iš Es t i jos , L a t v i j o s ir net užsienio piliečių, kurie, b o l š e v i k a m s užėmus Bal-t i jos k r a š t u s , n e s p ė j o i švažiuot i . Ten buvo išvežt i ir m a n o namiškia i — m a m a , du broliai V y t a s ir Z i g m a s ir dvi se-s e r y s — Elytė i r Kazimiera. Tėvukas j a u miręs t r e m t y j e . Vis i i šbadė ję , s u v a r g ę . Kiek Marcelė turė jo a t s i v e ž u s i maisto, pamait ino. Ji pamatė, kaip v a r g s t a ir miršta b a d u mūsų žmonės. Jei nus i lpęs n e p a j ė g i p a d a r y t i normos, neduoda duonos, laiko „ s a b o t a ž n i n k u " . I š t remtuos ius vi-sa ip niekina, v a d i n a f a š i s t a i s , g a l v a ž u d ž i a i s . Viet iniai g y -vento ja i buvo pr igąsd int i , kad čia atvežt i d idžiausi nu-sikal tė l ia i , kad nesi leistų į s a v o n a m u s , nes užmuš.

Kai a t v a ž i a v o Marcelė, t u o j a u suž ino jo viet inė v a l d ž i a . Marcelę p a s i š a u k ė čekistai, ėmė klaus inėt i , pas ką a t v a -ž iavus i , kas ats iuntė, ko jai čia reikia. P e r s p ė j o , kad k u o gre ič iau dingtų iš čia, nes ir ją pasodins ią . Tad s k u b a a t g a l . Gr įždama pasi ima m a n o seserį Elytę ir juodvi vie-nos per ta igą eina nurodytu keliu apie 100 kilometrų l ink geležinkel io stoties. Upe plaukti b i jo jo, nes seser į g a l ė j o suimti . Po kelių parų abi vos g y v o s pasiekė stotį. Nusi-perka bi l ietus į Maskvą . Po didelio v a r g o , a b i pasiekia Lie-tuvą. Bet p a r b ė g u s i a m iš Sibiro r a m a u s g y v e n i m o nėra . Vėl reikia s l a p s t y t i s . Greitai Lietuvos čekistai s u ž i n o j o , kad iš mūsų še imos du yra p a b ė g ę . Vėl s u j u d o , p r a d ė j o šaukt i ka imynus, k laus inėt i , ar kurio nematė, s k y r ė pre-m i j a s tam, kas praneš . V i e n o j e v ie to je i l g i a u gyvent i ne-g a l i m a , šnipai t u o j a u i š š n i p i n ė j a . Mudu su broliu J o n u grei ta i sužinojome, kad Elytė pabėgo. Ir vėl g a l v o s ū k i s , kur a p g y v e n d i n t i , reikia kuo tol iau nuo s a v o krašto. B u v o gerų žmonių, kurie p a d ė j o p a b ė g ė l i a m s , i l g u s metus ri-z ikuodami s a v o šeimų likimu.

Ypač su gi l ia p a g a r b a ir dėk ingumu š iandien p r i s i m e n u Marcelę Kalvai tytę-Mačiut ienę ir v i są jos še imą. Ji k u o tik g a l ė d a m a p a d ė j o ne tik man, bet ir v i s i e m s par t iza-n a m s — slėpė, s l a u g ė , maitino. Ir kaip t ikra Lietuvos An-t igonė la idojo ž u v u s i u s .

Tuo laiku Lietuvoje buvo žinoma, kad V a k a r ų š a l p o s o r g a n i z a c i j o s s iunčia paramą l ie tuv iams į Sibirą. O Va-k a r u o s e irgi buvo šnipų, su l indus ių į tas o r g a n i z a c i j a s , ir j ie tą paramą pakreipia čekistų naudai . Tuo metu Lietu-v o j e buvo apie tai plačiai k a l b a m a , o dabar , p lač iau at-v ė r u s praei t ies p u s l a p i u s , d a u g kas pasitvirt ino. I š e i v i j o j e

69-

A n t a n a s Sniečkus buvo laikomas Lietuvos „ k ū r ė j u " , d a u g metų i š š a l p o s o r g a n i z a c i j ų g a u d a v o Lietuvos tremtinių v a r d u p a š a l p ą , o ją da l i jo budel iams, kurie šaudė, trėmė, naikino Lietuvos žmones. Po daugel io metų apie tai kai kuri ir i š e i v i j o s s p a u d a prabilo.

1948 m. pras idė jo n a u j i masiniai vežimai . Keletas part izanų buvome a p s i n a k v o j ę Tvark i šk ių km.

pas Juozą Povi lai t į . Šeimininkas, ankst i rytą pakėlęs, sako : — Būkit a t s a r g ū s , pilnas k r a š t a s kar iuomenės, kas

nors negero bus . Nors e s a m e s lėptuvė je , bet pasiruošę laukiam. P r a d e d a

loti šuo, k lausom — kalba rus i ška i . A t s i d a r o rūs io d u r y s , daro kratą . Sėdžiu prie i š l indimo a n g o s , laukiu pas i ruošęs pora g r a n a t ų , o kiti pas iruošę g i n k l u s . Jei rastų, kad spė-tume iššokti į v iršų. Krata praė jo, kare iv ia i nuė jo pas ka imyną Čekavičių. P r a n e š a , kad p a v o j u s praė jo, bet kratą daro v i s a m e kraš te . Pr i t raukta d a u g kar iuomenės, veža žmones. Tai buvo 1948 m. p a v a s a r i s . Vežimą daro r inktinį, anksč iau s a k y d a v o , kad veža „buožes", o dabar v e ž a v i sa i b iedniokus su didelėmis še imomis i r m a ž a i s v a i k a i s . Tik vieną kitą didesnį ūkininką. S ą r a š a i s u d a r y t i p a g a l p a r d a v i k ų n u r o d y m u s .

Kiek vė l iau p a a i š k ė j a , kad Tvark i šk ių kaime S t a s y s Rimski s ir Rinkevičiai, tėvas su sūnumi, pas i raš inė jo žmo-nes išvežti . Rinkevič iaus s ū n u s Jonas dirbo Mauruč iuose prie geležinkel io darbų, o tėvas buvo tos apy l inkės pir-mininku. Tėvas v i s a s žinias te ikdavo sūnui, o tas perduo-d a v o Veiver ių MVD d a r b u o t o j a m s , nors j ie pr ik lausė G a r l i a v a i . P a g a l šių asmenų praneš imą žuvo Aldona Ri-maitė, kuri tuo metu buvo Pada inupio kaime pas Vincą S t r a l k ų . P a g a l sur inktas žinias, minėti a smenys perduo-ti Karo lauko teismui. O likusi Rinkevič iaus šeima i šbėgo g y v e n t i į V e i v e r i u s ir į G a r l i a v ą , kur MVD aprūpino bu-ta i s .

Kai kur ios šeimos p a b ė g o nuo išvežimo, bet čekistai su s t r iba i s j a s s t e n g ė s i s u g a u d y t i . Kai t raukiniai su žmonėmis i švaž iuodavo, čekistai paskelbia a m n e s t i j ą , kad t iems, kur ie liko neišvežt i , d o v a n o j a m a , jų d a u g i a u ne-v e š i ą . Bet ta dovana tik iki kito karto; kol s u r u o š i a n a u j ą vež imą. Kai kur ie ūkininkai buvo vežami po keletą kartų. Kai kur ioms še imoms pas i sekė i š s i s l a p s t y t i nuo Sibiro. Mūsų k r a š t e K a z y s Š id i šk i s buvo v e ž a m a s penkis kar tus , bet v i s s p ė d a v o pabėgt i , nes g a u d a v o žinias i š Kauno, k a d ruoš iamas i vežti. I š s i s l a p s t ė v i s a jo še ima.

70-

B u v ę ir tokių ats i t ik imų, kad nežinodamas k a i m y n a s p a s i r a š y d a v o išvežti ka imyną. Kiekvienam i š v e ž a m a j a m s u d a r y d a v o bylą. Tam reikia l iudininkų. Čekistai š a u k i a kaimyną į s a u g u m ą , tardo, paskui neva n e s u d a r o bylos, duoda pasirašyt i kel iose v ietose ir pale idžia. Žmogus pa-sirašo, bet j i s nežino, kad pas i rašė dėl s a v o ka imyno ar g iminaičio išvežimo. Dažniaus ia i n a u d o j o tokius žmones, kurie Smetonos la ika i s t a r n a v o kar iuomenėje , v a l s č i a u s r a š t i n ė j e ir kur kitur. Prie jų g a l i m a pr is ikabint i , neva kal tas . Kiek žinau, tokie p a r a š a i buvo i š g a u t i G a r l i a v o s va lsč . Kampiškių ka ime iš Čibirkos, B i j ū n ų kaime iš Kazio Glambinsko ir kitų. Žmogel is , suž ino jęs , kad pasi-r a š ė s a v o kaimyno iš trėmimui, p l a u k u s rovės i .

V A , T A U I R U B A G A S

B a i g ė s i masiniai 1948 metų trėmimai, pal ietę ir v i s a i ne tur t ingus , ir pas i tur inčius . Čekistai ir s t r ibai , n e s p ė j ę v i ską prager t i , l ikusią dalį s u v e ž ė į n a u j a i s u l i p d y t u s v a l -d i škus ūkius . Toks ūkis buvo Stanaičių ka ime Drūl ios ū k y j e , prie pat plento, netoli Gar l iavos . Ten buvo s u r i n k t a s i š v e ž t ų j ų inventorius, g y v u l i a i i r dal is kiaul ių, v i s k u o naudojas i Gar l iavos v a l s č i a u s part iniai , garn izono virši-ninkai. Žinoma, i š v e ž t ų j ų turtą ne v i są u ž r a š y d a v o , dalį pas i l ikdavo viet inė v a l d ž i a p r a g ė r i m u i .

Mes s u r e n k a m e žinias, kas tame ū k y j e yra , kokia sar-g y b a . Jei st ipri, d a r y s i m didesnę ta lką, kai bus i l g e s n ė s n a k t y s . Sužinojom, kad a t v a ž i u o j a keletas kareiv ių, pabū-na ir vėl i š v a ž i u o j a . V a i k š t o po kiemą g inkluotas s a r g a s , šone pr i s ikab inęs raketinį š a u t u v ą , p a v o j u i esant, i š š a u s raketą, o G a r l i a v o s g a r n i z o n a s v i s a d a a t s k u b ė s į p a g a l b ą . V i s k ą gera i i š ž v a l g ę , p i rmiaus ia numatom suimti s a r g ą be šūvio. Nutar iam pradėt i kuo anksč iau iš v a k a r o , kol šer iami g y v u l i a i ir dar nebaigt i darbai lauke.

Ž v a n g u t i s j a u buvo į s t o j ę s į p a r t i z a n u s , bet dar ne-buvo gera i a t s i g a v ę s iš t remties p a b ė g i m o ir a trodė dau-g i a u p a n a š u s į R u s i j o s ubagė l į , kurių tuo metu b u v o pilna. A p r e n g i a m Žvangut į s u p l y š u s i a i s drabužia i s , j i s pas ik iša po s k u d u r a i s gerą pistoletą, ant peties terbą ir ateina nuo plento pusės . S a r g a s pasi t inka kieme, Žvan-g u t i s rus i ška i p r a š o n a k v y n ė s . S a r g a s j į varo, bet v iena moter iškė sako, kad va ikas s u v a r g ę s , tegul d a r ž i n ė j e per-n a k v o j a . Ulonas su Beržel iu, v ienas pas iėmęs dalg į , ki tas

71-

grėbl į , prie plento gr iov io p j a u n a žolę, o g inklai maiše. Ketur iese p r i š l i a u ž i a m prie kluono, ūžimam pozici jas ir k lausom. Ž v a n g u t i s kažko g inč i ja s i su s a r g u :

— Matai, dar j am nepatinka gulėti d a r ž i n ė j e ! — K a l b a abu rus i ška i .

S a r g a s moter i škėms skundžias i — koks tas u b a g a s įžū-lūs. Tuo momentu m e s s u š o k a m į kiemą, o Ž v a n g u t i s įremia s a r g u i pistoletą ir j a u l i e t u v i š k a i — „ n e j u d ė k , šau-

s i u ! " Aš, pr i šokęs prie s a r g o , nukabinu raketinį š a u t u v ą . Mūsų s a r g y b a užima s a v o vietas. S a r g u i į sakom suriš t i k a r v e s vieną prie kitos. P a s k e r d ž i a m bekonus, pr i s ikrau-n a m ūkišką vežimą grūdų ir bekonų. D r a g ū n a s , r a d ę s čia s a v o tėvų Stasio D a u g ė l o s ark l ius , pasikinko ir, sėdęs į vež imą, i š v a ž i u o j a į plentą. Dar užsirūko, nors buvo ne-r ū k a n t i s . Uosis n u s i v a r o pulką karv ių plentu, pa l ikęs didelį jaut į . Tas p a j u t ę s , kad nėra karv ių, nus i t raukęs g r a n d i n ę ir m a u r o d a m a s p a s i v i j o k a r v e s j a u po kelių ki-lometrų. P a s i v i j ę s dar s m a r k i a u p r a d ė j o maurot i . Turė-j o m e jį nušaut i ir palikti . Man, kaip tokiam ėj ikui , teko didel i s nupenėtas meitėl is , kokių 300 k i logramų. Nutar iau v a r y t i s , kiek ga lės iu , o paskui palikti pas kokį ūkininką, kol v i s k a s apr ims . Pas i r i šau už kojos ir p r a d ė j a u žygiuot i , paskui s a v e p a s i l a i s t y d a m a s žibalu, kad neužuostų š u n y s . V a r g o t u r ė j a u d a u g , bet t ikslą pas iekiau — šv in tant a tva-r i a u į s a v o tėvų s o d y b ą , kur tuomet g y v e n o Juozas Ke-turak i s . Sutarėme, kad pa la ikys , kol apr ims . V i s k a s p r a ė j o g e r a i . Rytą a t v a ž i a v ę G a r l i a v o s čekistai rado tuščią ūkį. S a r g ą i šs ivežė. Kiek vė l iau teko sužinoti, kad s a r g a s b u v ę s A u k š t a i t i j o s s t r ibas . Gal j a m ir kl iuvo, kad taip l e n g v a i v i ską a t idavė .

Kai s a r g ą n u g i n k l a v o m , o Ž v a n g u č i u i p a d a v ė m jo d r a b u ž i u s ir automatą, š i s t e p a s a k ę s —,,va, tau ir u b a g a s ! " O pers i rengęs Ž v a n g u t i s a t s a k ę s :

— Terbą pal ieku tau, o dabar atiduok turtą, kur iš žmonių pagrobėt .

Pas iėmę g y v u l i ų iš tokių ūkių, kur iam laikui apsirū-pinome mais tu . Paimto turto naudoti asmeniškiem reika-l a m s p a r t i z a n a m s nele idžiama. Užprotokoluojama, kiek pa imta g y v u l i ų ar kito mais to ir s iunčiam raportą rinkti-nės vadui , nurodydami, kaip v i s k a s paskirstyta ir kokia d a l i s pal ikta s a v o būriui. Už nustatytų taisykl ių nesi lai-kymą ga l i būti perduotas Karo lauko teismui.

72-

U L O N O S I L P N Y B Ė I R S U T A R T I P U S R Y Č I A I

Albinas Lencevičius-Ulonas į s to jo į par t izanus , kai jo tėv i škė je , Dievoga los kaime, žuvo du jo broliai Valč ia i — Putinas ir Riešutas. Ulono v y r e s n i ą j ą seserį a r e š t a v o , o brolio Albino-Ulono p r a d ė j o smark ia i ieškoti. Per brolių žuvimą j i s nebuvo namie. Kai kur ie par t i zana i su Ulonu nenorėjo kartu gyvent i . J i s n e g a l ė j o pakelti kratų, kur ios tuo metu ė jo be perstojo. P a j u t ę s kratą, gr iebia pistoletą nus i šaut i , kad tik nepaimtų g y v o . Vis i j į raminame, kad nus i šaut i spėsi, v i s a d a s tenkis dar nušaut i pr iešą, o paskui žiūrėk, kas bus. Kartą būnant d r a u g e su Ulonu, še imininkė a tnešė kluone į s l ėp tuvę v a l g y t i . P a v a l g i u s še imininkė s u s i d ė j o į kibirą indus, o mes dar k a l b a m e su dukra, kuri ė jo s a r g y b ą . Šeimininkė e idama pastebėjo, kad link jų namų b ė g a d a u g rusų . P a d ė j u s i indus, pra-d ė j o g a r s i a i rėkti še imininkui :

— Žiūrėk, žiūrėk kiek d a u g kare iv ių ! Paž iūr iu per durų plyšį, kad j a u kieme. Mudu su

Ulonu s u l e n d a m į s lėptuvę, o dukra gr iebia glėbį šieno, neva g y v u l i u s šeriasi . Aš s l ė p t u v ė s gerai uždaryt i nespė-j a u . A t p j a u t a s š a l i n ė s rąs to g a l a s g r a ž i a i u ž s i d a r y d a v o ir nepa l ikdavo jokio ženklo. Čekistai kluone k l a u s i n ė j a dukrą, ką ji čia veikiant i . Si a iškinasi , kad g y v u l i u s še-rianti . Įs ikibęs v iena r a n k a la ikau r ą s t o g a l ą , kad neat-s i v e r s t ų , o kitoj r a n k o j pistoletas, jei a t i t rauks , kad spė-čiau paleist i čekistui į pi lvą. Ulonas tupi prie manęs, pri-s i d ė j ę s pistoletą s a u prie smilkinio ir zirzia, kad j a u ras, j a u šaus iuos i . Grūmoju — „ t y l ė k ! " Čekistas verčia r ą s t o g a l ą , aš v i s a j ė g a la ikau. P r a d ė j o lupti kitą r ą s t ą , o aš per plyšį v i ską matau . Kiti mūsų rąs tą užverčia š i a u d a i s . Duodu Ulonui per ranką, atimu pistoletą, b a r u :

— Eik į kampą ir sėdėk, spės i dar n u s i š a u t i ! Nuo to laiko ir aš p r a d ė j a u vengt i kar tu su Ulonu būti

bet kokioje s lėptuvė je . Miške Ulonas k a r y s geras, gera i or ientuojas i per a p s u p i m u s , k a u t y n ė s e laikose ša l ta i , bet s l ė p t u v ė j e , kai eina kratos, jo nerva i neišlaiko, o jos ė jo metų metais be pers to jo.

1948 m. v a s a r ą p r a d ė j a u d a u g i a u vaikščiot i , ko ja, v a i k š č i o j a n t nakt imis per a r imus, išs imikl ino. P r a d ė j a u daryt i i l g e s n e s keliones į m i š k u s ir sus i t ik imus . Miškuose g y v e n a Kovo būrys , iš jų d a u g žuvę, bet dar likę keli seni par t izanai , su kur ia i s anksč iau g y v e n o m e . Kazlų Ru-dos miškuose pasi l ikau i l g e s n i a m laikui, nes k a i m u o s e

7 3

kasdieninės kratos j a u nusibodo. J a u ir man p r a d ė j o ner-vai nebeat la ikyt i kaip Ulonui. M i š k u o s e taip pat s iaučia be persto jo, bet kai la ikomės didesnis būrys , gerai gink-luoti, per d a u g n e b o j a m , tik s a u g o m ė s apsupimo. V i e n o j e v ie to je n e s t o v y k l a u j a m e .

Vieną graž ią dieną n u t a r i a m e eiti į M i n d a u g o kraš tą link V i š a k i o Rūdos. Man tas k r a š t a s ir žmonės mažai žinomi. M i n d a u g a s užeina pas s a v o g i m i n e s ir p a ž į s t a -mus, o mes, kaip pa lydovai , g r į ž t a m link Papi lv io krašto. M i n d a u g o giminaičiai pažada rytą atnešt i p u s r y č i u s į mišką, į sutar tą vietą. A t e i n a m e ir mes į šią vietą, bet j i man kažkodėl nepat inka. Tada p a e i n a m e kitur, o rytą vėl čia sus i r inks ime. Radę g e r e s n ę vietelę, s u g u l a m , vie-nas lieka s a r g y b o j . Rytą s a r g y b i n i s sako, kad link Kazl i š-kių kaimo ūžė maš inos, bet d a u g i a u nieko negirdėti . Ra-miai e iname į sutar tą vietą pusryč ių . Pr ie inam m i š k o kirtimą, Kovas sako eiti t iesiai, o A l g i r d a s Stačiokas — kad g e r i a u v i s i neitume per kirtimą. Mes ketur iese ar-t ė j a m pro kirtimo ga lą ir matom Kovą su M i n d a u g u kir-timo v i d u r y j e . Tik s t a i g a — kulkosva idž io s e r i j a . J i e d u sukr inta , o mes, p a š o k ę į priekį, pa le idž iam s m a r k i ą u g n į . Mes gerai matome kare iv ius , o j ie mūsų nemato ir nežino, kas šaudo. Nukirtome jų kulkosva id in inką, o kiti pak i lę pradeda t raukt i s . Tuo momentu paky la Kovas ir Mindau-gas, d a u g nenukentė ję . M i n d a u g u i nukirto planšetę, o Kovui a p d r a s k ė puošnų m u n d u r ą , kur buvo p a d o v a n o j u s i myl imoj i .

Buvo praneš ta , kad buvo du par t izanai , nes p a r d a v i -kas naktį tik tiek tematė. P a r d a v i k ą suėmė, apkal t inę, kad special iai užvedė ant pasalų. Jo p a v a r d ė s nepris ime-nu, kažkoks iš Kazl iškių kaimo. Buvo nute i s tas p a g a l 58 str.

R E P E Č K Ė L E , N E T Ą B U T E L I U K Ą P A D A V I A U

Mudu su Uosiu nutarėme žiemą praleist i ramiai , ma-žiau vaikščiot i i r g y v e n t i d r a u g e . Pas idarom s l ė p t u v ę Pada inupio kaime, Jono Makūno ūky je . Tėvai j a u mirę, ūkį t varko dukra Kazė. S lėptuvę į s i r e n g i a m e prie tvarto,, bet v i s u r žemos vietos. Trobose s lėptuvių daryt i n e g a l i m a , nes labai krečia čekistai . Makūno ūkį laikė l y g ir buožių. Kol buvo ruduo, s a u s a , gera i praleidom kratas ir ga lvo-j o m — p r a l e i s i m e žiemą. Kazė p e r s p ė j a , kad mais to ne-

74-

ieškotume, užteks, kiek turės im. V ė l i a u ar anksč iau v i s v ien reikės v i ską palikti, sako:

— Geriau m a ž i a u vaikščiokit , mūsų namai sekami . Pr ieš pat 1948 m. Kalėdas Kazė m u s š a u k i a , kad iš-

lįstume, papasakos , ką š iandien g i r d ė j u s i Gar l iavo je . Pa-re idama sut ikus i Praną Daugė lą i š B i j ū n ų kaimo. J i s ir sakęs , kad kai su t iks i Povilą Pečiulait į , pasakyk, kad j a m tur įs d a u g mais to Kalėdoms paruošęs . Tegul ateina pasiimti. Turįs ir gero i šgėr imo. Kazė atsako, kad Povilo j a u nėra, kad j a u užmuštas , p a t y s čekistai G a r l i a v o j e ka lbė ję . Daugė la a t s a k o :

— Ne, ne, dar g y v a s , kai sut iks i p a s a k y k — ir beko-niuką j a m nušėrėm.

Uosis k l a u s y d a m a s i s ir sako: — Tai j a u turbūt kokį biesą už ta i sęs turi, kad taip

v ieša i k l a u s i n ė j a . Vis i p a s i j u o k ė m , kad bekoniukas tegul dar p a a u g a ,

o pas i imsim p a v a s a r į . Praną Daugė lą į tarėm, kad j i s su Tvark i šk ių kaimo A n t a n u Marcinkevičiumi (ar Marcin-kum) dirbo s a u g u m u i . P a k a l b ė j ę vėl s u l e n d a m į s lėptuvę, nes vieta s e k a m a , i l g iau būti v i r š u j e n e g a l i m a . Taip slėp-t u v ė j e g y v i palaidoti s u l a u k ė m e š v . Kalėdų.

Per Kalėdas p a r v a ž i a v o i š V i l n i a u s Kazės se suo dai l ininkė Alb ina Makūnai tė . Įdomu susi t ikt i , seniai ne-s imačius . Kalėdų rytą, p a r ė j u s i iš bažnyčios, Kazė ir kelia m u s :

— Tu, Povi lai , nenuėja i pas Praną Daugė lą dovanų ats i imti, tai a t i d a v ė k i tam ž a d ė t ą j ą porci ją .

Ir papasakojo, kaip pr ieš pat Kalėdas, kažkur ią dieną, pas Daugėlą užė jo ka imynai iš Bi jūnų kaimo — Povi las Keturakis i r Maslenikas (vardo n e ž i n a u ) . D a u g ė l a , kaip m ė g ė j a s i šgert i , nutarė k a i m y n u s p a v a i š i n t i s a v o g a m y -bos degtine, nes tuo metu kitokios nebuvo. I š g ė r u s vieną butelį, degt inė pas ibaigė, o eilė ger t i Maslenikui . Pak i lę s D a u g ė l a a tneša kitą butelį ir iš jo pripi la Maslenikui . Sis, s t ikl iuką pakėlęs , užsveik ina Keturakį ir i š g e r i a . I šgėręs kažko i šs iž io jo, ga l per s t ipr i degtinė. Paskui Maslenikas s u r i k ę s ir sukniubęs ant s ta lo . Tada Dau-gėla s t v ė r ė butelį nuo stalo, s a k y d a m a s —„repečkė le ( jo buvo toks pr iežodis) , ne tą butelį p a d a v i a u , tas bandi tas Pečiula i t i s neatė jo, ka imynui papuolė" . Masleniką pra-dėjo t raukul ia i t raukyt i . Daugė la gre i ta i pakinkė arklį , abu su žmona į s imetė jį į vežimą ir n u v a ž i a v o link Gar-l iavos . Keturakis , p a ė j ė j ę s netoli s a v o namų, laukęs kas

75-

bus toliau. Kitą dieną a t v a ž i a v o maš ina kareiv ių, v i s ą D a u g ė l o s turtą s u s i k r o v ė į maš iną ir i šs ivežė, liko tik tuščios trobos. O Keturakį p a s i š a u k ė G a r l i a v o s garnizono v i rš ininkas Rodinas ir perspėjo, kad, ką matęs , niekam nepasakotų, nes į v y k ę s apsir ikimas. Maslenikas bevežant mirė. Lavoną g r ą ž i n o šeimai, s u v e r s d a m i ka l tę j a m pa-čiam, kad per d a u g pr i s igėrė ir mirė. Vė l iau čekistai Pranui Daugė la i d a v ė š a u t u v ą , ir j i s s l a m p i n ė j o po Mikal inės, Bi jūnų miškel ius . Kelis k a r t u s s t e n g ė m ė s j į pagaut i , bet nepavyko. Grįžus iš lager io, teko i šg irs t i , kad Daugėlą kažkas užmušė Kaune, s a v o bute.

Mudviem su Uosiu taip ir n e p a v y k o ramiai pra le i s t i žiemą. Žiema buvo l iet inga, v i sa i nepaša lę , mūsų slėp-tuvę užsėmė, vieną na,ktį vos spė jom išl įst i v i sa i š lapi .

Šeimininkę Kazę Makūnai tę 1948 m. per masinius trė-mimus išvežė.

S A L D Ž I A I M I E G O K I T E

Bolševikai, n e p a l a u ž d a m i par t izaninės kovos p a g a l numatytą planą, p r a d ė j o šantažuot i žmones, verbuoti , skir-ti didžiules premi jas , dalyti m i g d o m u o s i u s ir k i tok ius nuodus, kad dėtų p a r t i z a n a m s į maistą ir gėr imą. 1948 m. i š part izanų v a d o v y b ė s buvo g a u t a s nurodymas su v a l g i u ar gėr imu būti v i s u r labai a t s a r g i e m s . Gauta žinių, kad plačiu mastu n a u d o j a m i nuodai ar m i g d o m i e j i va i s ta i , pirkti u ž s i e n y j e , tik kokioje v a l s t y b ė j e , žinių neturė jome. M u m s buvo duotas nurodymas po vieną nevaikščioti , nie-kur n e v a l g y t i . Jei ką duoda,— pasiimti, o jei dviese, vie-nam v a l g y t i , o kitam pasiimti dalį to maisto. M a n d a g u m o ar nepatogumo nepaisyt i , vykdyt i t a r n y b i n ę p a r e i g ą , kad i š v e n g t u m e priešo klastos.

1948 m. vasarą „Tauro" a p y g a r d o s „Žalgir io" rink-tinė r e n g ė sus i t ik imą su kunigu, kur is la ikys šv . Mišias, k l a u s y s išpažinčių, da lys komuni ją . Sus i t ik imas turė jo būti didelis. 1947 m. ž u v u s kun. Jus t inui Lelešiui, k i to kunigo „Tauro" a p y g a r d a neturėjo. Nežinojome, kad su-sitikimą r e n g ė V i l n i a u s s a u g u m a s . Sakių garn izono vir-šininkas, suž inojęs , kad už tai skir iama didelė suma pi-nigų, „ p a s i u k v a t i j o " j u o s pasiimti. Per t a r d y m u s s u ž i n o j ę s , kad A g o t a Kl imavičiūtė-Audrelė turi ryšį su to k r a š t o par t i zana i s , u ž v e r b a v o A u d r e l ę ir pasakė jai v i są p lano paslaptį . Audrelė, gerai v iską i šk laus ius i , p r a n e š ė „Tau-ro" a p y g a r d o s v a d u i Saidokui. Ji pasakė ir tai, kad su

76-

-migdomaisiais nuodais yra net ir c igare tės . Saidokas iš-girdęs net už g a l v o s s u s i ė m ė — j a u išs iuntinėt i praneši-mai p a r t i z a n a m s , kur susir inkti .

Skubiai g a v o m e žinią, kad sus i t ik imas a t šauktas , būti a t s a r g i e m s . Kaip buvo žinoma, čekistų ryš ininką part iza-nai suėmė, o p a r e n g t a s k u n i g a s neatvyko. Po nepasiseku-sių vaiš ių Sakių garnizono v i rš ininkas buvo areštuotas, o A g o t a Kl imavičiūtė-Audrelė perė jo į pogr indį . Kiek žinau, dabar g y v e n a J u r b a r k e .

Kartą į paskirtą Birutės r inkt inės sus i t ik imą neatė jo keturi Kovo būrio par t izana i . Kur j ie dingo, niekas nežino. Ryšininkų ir rėmėjų areštų niekur negirdėti, nors čekistai m i š k u o s e s iaučia, kaip i r v i s a d a . Sus i r inkę su a p y g a r d o s v a d u Saidoku, a p t a r i a m e visą padėtį . Gal kur užmigdyt i su mais tu ar gėr imu, nes ir piene būna pridėta migdomų-jų, nors su pienu nuodai s i lpniau veikia. Nutarta la ikyt is gr iežto į sakymo, niekur nieko n e v a l g y t i . Reikia ieškoti prapuolusių p a r t i z a n ų : Jono Sendziko-Ožio-, Jono Marčiu-lionio-Gaisro, Juozo Vi l imo-Sakalo ir Kazlausko. Vi s i buvo i šė ję į Zapyškio kraš tą ir dingo. Paskirtas ieškoti Doleris, g e r i a u s i a i ž inant i s tą k raš tą . Sužinome, kad minėti par-t izanai Zapyšk io k r a š t e buvo užė ję pas kažkokį s i u v ė j ą , o dabar ir to s i u v ė j o j a u nėra, kažkur i šs ikėlęs . Nuo to laiko d a u g i a u niekas jų nematė ir jokių žinių apie juos neturė jome.

Suėmę Stasį J a k š t ą - K a t i n ą , čekistai iš kar to visų ry-šininkų neareš tavo, sekė su kuo j ie sus i t inka, kas ateina, nes žinojo, kad dar ne v is i žuvę. Po kurio laiko užpuolė Kampiškių ka ime Onos Kalva i t ienės šeimą. Pirmiaus ia a r e š t a v o Agotą Kalvai tytę, kuri per žiaurų ta rdymą pa-s a k ė vieną kitą rėmėją — Bulotą ir dukrą Oną Bulotai tę iš Tvarkišk ių kaimo, iš to pat ies kaimo Kazę Povi la i tytę, kurios irgi buvo suimtos. Kita Kalva i t ienės še ima p r a d ė j o s l a p s t y t i s . V ė l i a u suėmė Marcelę ir Zabelę Kalva i ty tės ir j a u n i a u s i ą sūnų Antaną Kalvai t į . Antaną čekistai sten-gėsi užverbuoti , įkišti į par t izanų gretas, kad, progai pa-s i ta ik ius, nušautų bent vieną iš senų part izanų, ga l Joną Pažėrą-Uosį a r b a Povilą Peč iu la i t į -Lakš t inga lą . A n t a n a s Kalva i t i s sutiko, s v a r b u , kad paleis tų. Su s a u g u m u s u t a r ė ryš io punktą, kur padės gerą automatą, šovinių ir pinigų įkasto j dėžutė j ša l ia Kampiškių kaimo kelio. Pa le i s ta s A. Kalva i t i s per ž inomus žmones pirmiausia sus i t iko Uosį ir papasako jo, kokį uždavinį s a u g u m a s uždavė. Naktį nu-ė j ę s į sutar tą vietą, g inklą ir šov in ius rado, o pinigų če-

77-

kištai nedavė. Rado tik rašte l į , kai į v y k d y s i užduotį, t a d a g a u s i . Antanas , s u r a d ę s s a v o v y r e s n į j į brolį, j a u besi-s laps tant į , ir abu į s to jo į p a r t i z a n u s . Broliai S t a s y s ir A n t a n a s Kalvaičiai d a v ė priesaiką kar iaut i prieš okupan-tą, nebūti čekistų s a m d i n i a i s . 1950 m. G a r l i a v o s va l sč . Kampiškių kaime pas Šliumbą neaišk iomis i šdavimo ap-l inkybėmis žuvo: Jonas Pažėra-Uosis , A n t a n a s Valč ius-Robinzonas ir du broliai S t a s y s ir A n t a n a s Kalvaičia i .

Čekistai dirbo n a u j u metodu. S u s e k ę ar per t a r d y m u s i š g a v ę ryš in inką ar rėmėją , areštuoti jo neskuba. Pir-miaus ia suima, kad niekas nematytų, o paskui v e r b u o j a , liepia atlikti nurodytą užduotį. 1948 m. čekistai, i ša i šk inę ryš in inką Antaną Pužą, j į v e r b a v o , d a v ė m i g d o m ų j ų nuo-dų. A n t a n a s Pužas-Gintaras sut iko ček i s tams dirbti. Ga-v ę s m i g d o m u o s i u s , į s to jo į p a r t i z a n u s ir v i są čekis tų klastą p a p a s a k o j o . Vė l iau čekistai nuodus duodavo tik: gera i pat ik imiems š n i p a m s . Bi jo jo, kad jų pačių kur nors v a l g a n t n e u ž m i g d y t ų .

1949 metai buvo u ž m i g d y m o metai. V i s a m e k r a š t e bū-davo užmigdytų ir suimtų par t izanų. Čekistai plačiai da l i jo m i g d o m u o s i u s nuodus. Kai kurie žmonės, g a v ę m i g d o m ų j ų , i š s idavė, bet kas laikė paslaptį ir laukė pro-g o s gaut i p r e m i j ą , to niekada nesužinosime.

„Geležinio V i l k o " r inkt inės par t izanas , s l a p y v a r d ž i u Anupras , b ū d a m a s Prienų miške, vieną dieną nuė jo į Navarų kaimą prie Nemuno pas ūkininką p a r s i n e š t i pieno. Miške liko laukti Žilvinas. A n u p r a s i lgai nepare ina. Kur j i s dingo? P a s i d a i r ę s p a m a t ė Anuprą g r i u v i n ė j a n t i r p a g a l i a u j i s v i s a i nugr iuvo. Žilvinas p r i ė j ę s pastebėjo, kad A n u p r a s mažai g y v a s . Suprato, kad yra užnuodytas ir t u o j a u a t s k u b ė s Prienų čekistai jo pasiimti. Žilvinas Anuprui nuima g inklus , o jį patį pas lepia po s a m a n o m i s žemesnė je vietoje, pa la i s to ž ibalu ir p a b a r s t o tabaku, kad š u n y s neužuostų. Sus i r i šęs g ink lus , p a t s perplaukia per Nemuną. Kitoje p u s ė j e u ž s i m a s k a v ę s stebi, kas bus toliau. Netrukus a t v a ž i a v o iš Prienų kelios m a š i n o s kareivių su šunimis ir p r a d ė j o krėsti mišką . Krėtė iki v ė l y v o vakaro, bet nieko nerado. Kitą dieną a t v a ž i a v o dar d a u g i a u ka-riuomenės, p r a d ė j o ieškoti s lėptuvės , bet ir tos nerado.

Anupras , p a g u l ė j ę s po s a m a n o m i s , a t s i g a v o , v i sas purv inas , s u s i d r a s k ę s p r a d ė j o vaikščiot i po mišką . Prae ina pro kare iv ius , š ie jo neliečia. J i e m s į s a k y t a ieškoti gink-luoto; o š i tas ž m o g u s gal nepi lnaprot is , ga l šuo s u d r a s k ę s kelnes.

78-

Prie miško ūkininkas mėžė s a v o s k l y p ą . Pr ie jo pr iė jo A n u p r a s . Žmogus atpažino ir suprato, kas ats i t ikę, nes kar iuomenės v i s u r pilna. Nieko nelaukęs, Anuprą į vežimą ir, nuvežęs kuo toliau nuo miško, įk išo į s l ėp tuvę ir gera i uždarė . Naktį p a r t i z a n a m s p r a n e š a , kas ats i t iko ir kur j i s y ra . P a r t i z a n a i perneša j į į s a u g i ą s lėptuvę . Kurį laiką teko Anuprą laikyti pr i r i š tą . Kai užeina priepuolis, atrodo visai kaip i šprotė ję s — bėga, rėkia. Taip tęsės i kelis mė-nesius, pr iešnuodžių neturė jome. Ir paskui A n u p r a s liko j a u ne toks kaip buvęs . Vieno n e g a l ė d a v o m e palikti, j a m užeidavo t raukul ia i .

Medicinos darbuoto ja i m u m s patarė, kad mūsų są ly-g o m i s g e r i a u s i a ir pr ie inamiaus ia priemonė prieš mig-domuosius yra pienas. P a s i j u t u s apnuodytam, reikia kuo d a u g i a u gert i pieno. A n u p r u i nuodai buvo supilt i į pieną, todėl j i s dar p a j ė g ė ateiti į su tar tą v ietą . P a g a l jo pat ies pasakoj imą kel is k a r t u s buvo n u g r i u v ę s . Jo s ą m o n ė dar veikė, tad ats iminė, kad reikia nueiti pas Žilviną, kur i s laukia. A t ė j ę s v i sa i s ą m o n ę prarado.

K A I P Ž U V O M I N D A U G A S , U O S I S I R K I T I

1949 metai buvo labai s u n k ū s , čekistai dė jo v i s a s pa-s t a n g a s sunaikint i par t izanų j u d ė j i m ą . Mūsų r inkt inė neteko nemažai kovotojų, kurį laiką buvo n u t r u k ę s r y š y s s u a p y g a r d a , suimta d a u g ryš in inkų. V a s a r ą miškuose gyvent i ne įmanoma. Didelius miško plotus p r a d ė j o kirsti kar iuomenės s u d a r y t i darbo bata l ionai . Kur j ie praė jo, liko tuščia, tik plynės. Nors tai vad inas i darbo bata l ionai , bet v is i buvo ginkluoti , o reikalui esant , g inklą panau-dodavo kratoms. Miškuose g y v e n ę par t izanai turė jo per-s ikel t i į k a i m u s ar m a ž e s n i u s miškel ius , ten darės i slėp-t u v e s ir jose gyveno.

1949 m. žiemą Veiver ių v a l s č i a u s II Girninkų kaime, J u r g i o Naudžiaus sodyboje , žuvo keturi p a r t i z a n a i : Bi-rutės r inkt inės v a d a s S t a s y s Ja loveckas-Mindaugas , Jonas Skučas ir du broliai Naudžiai . S lėptuvę rado g y v e n a m a -j a m e name. Žuvimo a p l i n k y b ė s liko neaiškios . Gal ir iš-duota s u i m t ų j ų per t a r d y m u s . Labiau į ta r iami per tardy-mus b ū d a v o ž iaur ia i kankinami. Be to, į t a r d o m ų j ų ka-meras į m e s d a v o kokį šnipą a r b a kriminal inį s a v o agentą p a r d a v i k ą . Kar ta i s toks v ienas ki tas a t s i ra sdavo ir iš poli tkal inių. Tokie čekistų šnipai a g e n t a i at l ieka patį

79-

ž iaur iaus ią darbą, per juos žuvo tūkstančiai part izanų ir tūkstančiai liko be sve ikatos .

1950 m. žiema buvo labai sunki. Masiškai s i a u t ė j o ka-riuomenė, kratas d a r y d a v o be perstojo, o g a m t o s s ą l y g o s ypač b logos — naktį s n i n g a , dieną l y j a . Taip tęsėsi v i są žiemą, s lėptuvių n e g a l ė j o m e įs i rengt i . A u k š t e s n ė s e v ietose nuolatos krečia, o kur žemesnė v i e t a , — ten vanduo. Gy-venome d a u g i a u s i a v i r šu je , laikinose s lėptuvė lėse . Tokią s lėptuvė lę turė jome Bi jūnų kaime pas Antaną Gervę, ant t v a r t o š iauduose . Per n e a t s a r g u m ą Gervę a r e š t a v u s , po didelės kra tos tą vietą turė jome palikti, nors ir žiemą.

Dar n e s u t e m u s s u ė j o m e į Bi jūnų miškelį — Laibutę ir t a r i a m ė s , kur eiti. Miškai pilni kar iuomenės, ir dar aplin-kui daro kratas, m a š i n o s su k a r e i v i a i s stovi ant Garlia-v o s — Pažėrų vieškel io, o mes ketur iese — Uosis, Žvangu-tis, D r a g ū n a s ir aš laukiame pasiruošę, kada užl ips če-kistai . Tuokart p r a ė j o la imingai . Ir pas Gervę ant t v a r t o d u r t u v a i s i šbadę š iaudus , nieko nerado, ir be laukiant va-karo m i š k e l y j e keli būriai p r a ė j o pro šalį v o s už keleto metrų pro mus. S u l a u k ę v a k a r o , i š s i sk i r s tom: Ž v a n g u t i s su D r a g ū n u nueina į Jonučių kaimą pas Samuolį , o mudu su Uosiu nutar iame kurį laiką dienoti, niekam nežinant, Kampiškių kaime išvežto J u r g i o Dulinsko kluone, ten s u k r a u t a d a u g v a l d i š k o pašaro . U ž ė j ę pas Oną P o d e r y t ę , p a v a l g o m — i r į kluoną.

Tarp sukrautų pašarų nusi leidom žemyn, kad nebūtų ženklo, u ž s i m a s k a v o m ir grei tai s u m i g o m . Rytą išgirdom kluone keikiant is rus i ška i — daro kratą . Pakel iu Uosį — pasiruoškim, turbūt pasekė mudu. U ž s i m a u n a m krepš ius su šov in ia i s ir laukiam. Krėtė labai i lgai. P a v a k a r e k l u o n e išgirdom ka lbant moterišką ba l są . Supratom, kad ka-r iuomenė j a u i šė jus i . Vėlai v a k a r e išeinam iš kluono ir, p a ė j ę toliau nuo trobų, ta r iamės, kur dabar eiti. U o s i s sako, kad Kampiškių kaime pas Šliumbą, v a l d i š k a m e kluone, Robinzonas turi p a s i d a r ę s s lėptuvę, ten kai k a d a p e r n a k v o d a v ę s , bet Šliumbai nežino. Nutar iam užeiti, g a l ras im Robinzoną su brol ia i s Kalva ič ia i s , nes j ie k a r t u gyveno.

Beeidami mudu sut inkam Juozą Poderį netoli Šlium-bos sodybos . P a k a l b a m e . Pa laukę, kol Juozas P o d e r y s nueina link s a v o namų, pasukam link Š l iumbos kluono. P r i ė j ę prie kluono, pabe ldž iame s u t a r t u ženklu, k luono lenta pras iver ia ir iš lenda Robinzonas, o Kalvaičiai pasi-lieka s lėptuvė je . Robinzonas p a p a s a k o j a , kad š iandien

80-

kieme buvo rusai , bet didelės kra tos nedarė. Sakome, kad mes neturim kur pernakvot i , link Pažėrų pilna kariuo-menės. Robinzonas atsako, kad v ienas dar t i lptumėt, bet abiem per mažai v ietos. Ne, mes g e r i a u eisim toliau, nakt i s g r a ž i . Robinzonas dar pr idūrė, kad darosi gerą s lėptuvę, o čia tik perdienoja, kai nėra kur. Aš perspė ju, kad tokioje v ie to je i lgai nes i la ikytų, nes Šliumbai nėra patikimi.

S a k a u , kad ei tume pas Žvangut į , ga l i š s i teks im, o paskui ž iūrėsim. Bet Uosis a t s i sakė, e i s i ą s link Digrių kaimo, o kai bus p a t o g u s laikas, sus i t iks im. P a ė j ę kiek toliau nuo Šl iumbos sodybos, ats i skir iam. Aš pasuku link Jonučių, o Uosis link Alšėnų krašto. Pas ką einam, vienas kitam nesakom. P a r t i z a n u o s e nepri imta pasakoti, kur g y v e n i . A t ė j ę s pas Samuol į , D r a g ū n o ir Žvangučio neradau, buvo kažkur i šė ję . Šeimininkas m a n e nuveda į s lėptuvę, kluone po šienu. Tuojau p a r ė j o Ž v a n g u t i s su D r a g u n u , p a s i k a l b ė j ę s u m i n g a m . Gerai p r a š v i t u s , šeimi-ninkas kelia ir sako:

— Kas bus? Pi lna m a š i n a ant Jonučių vieškel io, kur eina į Kirkil iškes, kare iv ia i eina link Kampiškių kaimo.

Mums bekalbant , pas ig i r s ta s m a r k u s š a u d y m a s . Pasi-imu ž iūronus ir pasil ipu aukšč iau. Matau didelį j u d ė j i m ą , pi lnas laukas n u g u l ę s kareiv ių link Šl iumbos sodybos . S a k a u , kad ten g y v e n o Robinzonas su Kalva ič ia i s . Šau-dymas buvo labai s t iprus , bet nei lgas . Šeimininkas m u s gerai užmaskavo, krata eina pas k a i m y n u s . Samuol io dukra nueina į Gar l iavą neva apsipirkti ir sužinoti, kas atsit iko. Pas Šl iumbą žuvo keturi p a r t i z a n a i : Jonas Pažė-ra-Uosis, A n t a n a s Valč ius-Robinzonas ir du broliai Kal-vaičiai S t a s y s ir A n t a n a s . Dar v ienas turė jo būti Pečiu-la i t i s -Lakš t inga la , bet jo neradę, kažkur netoliese tur į s būti. D a r y s dideles kratas, aps totas v i s a s Kampiškių kraš-tas.

Liko mįslė. Kaip g r į ž o Uosis? Uosis buvo n u ė j ę s link Digrių krašto, turbūt ten r a d ę s didelį s i a u t ė j i m ą , g r į ž o a t g a l pas Robinzoną pernakvot i ir žuvo. Taip pat kar tu žuvo ka imynas J a n u š a u s k a s , kurį a tvedę čekistai pr iver tė vers t i š ieną, kur buvo s lėptuvė.

Antras k laus imas . Kas g a l ė j o žinoti, kad aš ten tu-r ė j a u būti? Tiktai J u o z a s Poderys , nes d a u g i a u niekas m a n ę s nematė. Kiek vė l iau sužinojom, kad s lėptuvė pas

Šl iumbą Kampiškių kaime j a u buvo išduota, bet iš k a r t o jos nepuolė sunaikint i , laukė, kol sus i r inks d a u g i a u . Buvo

81-

i š s ta ty t i sekliai, kas į tą s l ėp tuvę ateina. Tokiu a g e n t u šnipu dirbo Juozas P o d e r y s per s a v o žmonos g iminaič ius Jonučių kaime Jus t inus , kurie buvo G a r l i a v o s s t r ibai . Kas i š t i k r ų j ų i š d a v ė Š i u m b o s kluone s lėptuvę, liko neaišku. Čekistai paleido kalbas, kad Kalvai tytė, kuri tuo metu buvo suimta. Buvo g a u t o s ir kitos žinios, kad p r a n e š ė še imininkė Šl iumbienė, kad jų kluone kažkas yra . Šliumbų šeima gerai nežinojo, kad jų kluone g y v e n a m e . Po šių įvykių Šl iumbos n a m u s s a u g u m a s dar i lgai s a u g o j o .

B E N A M I A l

S u l a u k ę vakaro, vis i — Ž v a n g u t i s , D r a g ū n a s ir aš pa-liekam Samuolio sodybą, nes d a r y s didelę kratą, ieškos m a n ę s . Likau j i e m s lab iaus ia i p a v o j i n g a s . Nutarėme pa-s i t raukt i link Pakuonio kraš to. Mums beeinant, t ies Jo-nučių kapinėmis p r a d ė j o snigt i , lieka pėdsakai , reikia nuo to kraš to pas i t raukt i . P e r ė j ę K a u n o — G a r l i a v o s plentą, s u s t o j a m už krūmo, laukiam, ga l aps tos sn igę . Žvan-g u t i s per ž iūronus dairosi. Sako, kad link Jonučių kapinių n u v a ž i a v o kelios kar i škos m a š i n o s . N e j a u g i mus pastebėjo, j u k seklių v i s u r pi lna? Laukti nėra k a d a . Taikomės eiti v i e n a pėda, bet j i lieka nenormal ia i didelė. A t ė j u s prie J i e s i o s upelio, s n i e g o neliko, pėdsaka i pranyko. Pas iekę P a v y t ė s kaime Jasaič io ūkį, kluone dienojam. Toliau eiti ne įmanoma, paseks čekistai . Kluone radom d a u g š iaudų, D r a g ū n a s su Žvangučiu tuo jau sumigo, o aš lieku s a r g y -boj, be to, nežinom, kas dabar tame ū k y j e g y v e n a . Nu-t a r i a m nesirodyti, su laukt i kito v a k a r o ir eiti toliau. Rytą p a m a č i a u v a i k š č i o j a n t po kiemą s e n y v o a m ž i a u s vyr i šk į ir moterį, kažkur maty tą . Ar tik nebus Jasaičių Katr iukė? Gerai pa i l sė ję , u ž v a l g o m , ką turė jome kuprinėse, ir ta-r iamės, kur tokiu oru eiti. Dieną kieme pasirodo v i s dau-g i a u žmonių. D r a g ū n a s sako, kad tie du vyra i esą iš G a r l i a v o s , bet kam jie pr ik lauso, nežino, kai buvo la i svas , m a t y d a v ę s j u o s v a l s č i u j e . Ž v a n g u t i s sako, kad prie miš-kelio g y v e n a nedidel is ūkininkas, kai kada ten nakvo-davęs .

J a u s n i e g a s v i sur i švaž inėtas , e inam pas minėtą ūki-ninką. Pr ie inam prie lango, sėdi keletas vyrų , butel is ant s ta lo. S a k a u :

— Geriau nesirodykim, e inam į kluoną, o rytą pasi-š a u k s i m šeimininką.

<82

Ž v a n g u t i s kluoną žino, nuė ję s u l e n d a m giliai į š ieną ir s u m i e g a m . Šiene miegoti š i l ta, kaip pas mamą pata-luose. Rytą i š g i r s t a m k a l b a n t rus i ška i . N e j a u g i p a s e k ė ? V a k a r y k š č i ų pėdsakų tikrai nebuvo. Pas i imam g inklus , l aukiam kas bus. Girdim,— a t s i d a r o kluono durys, k a ž k a s r u s i š k a i ka lba. Ž v a n g u t i s mokėjo rus i ška i , s tukte lė jo ko ja man į koją, kad gerai . I š ė j u s i š kluono r u s a m s , Žvangutis-i šverč ia :

— Sako, kad pilna girtų čia, banditų nebus, ga l i t ne-ieškoti.

S u l a u k ę v a k a r o , niekam nesirodę, t r a u k i a m toliau l ink L a u k i š k i ų — P a k u o n i o v ieškel io pas Žemaitį, ten yra g e r a s D r a g ū n o p a ž į s t a m a s . M u s pri ima. Sako tur į s p a d a r ę s s lėptuv ikę kluone, tiktai nedidelė. Šitam k r a š t e didelių kratų nebūna, nes to k r a š t o par t izanai v i s i žuvę. Retkar-čiais ateina Speigo būrio vyra i . P a g y v e n a m čia ke l ias dienas, pai l s im, ramiai i š s i m i e g a m . Vieną dieną šeimi-ninkas sako, kad r y t o j i š kluono turi vežti p a š a r ą a r k l i a m s šerti . Reikia gre i ta i panaikint i s lėptuvę, kad nerastų. V a -kare, s lėptuv ikę panaikinę, i še inam. Ž v a n g u t i s n u v e d a pas paž į s tamą netoli Bačkininkų miškelio. Žmogus g y v e n a taip v a r g i n g a i , kad nėra žodžio a p s a k y t i . Tada v isų g y -venimas buvo sunkus , bet čia matyt i ir d a u g aps i le id imo. Turi tik bulvių ir s e n a m e kal ioše a u g i n a p a r š i u k ą . Šeimi-

ninkė giria, kad labai g e r o s ve i s lės . Kiek turė jome kup-r inėse maisto, su v i s a šeima v i ską s u v a l g ė m e . Ž v a n g u t i s sako, kad taip žmonės g y v e n a tik Komi jos kraš te , o ten dar turi ir dirbti. Šitie a n t krosnies gul i , nors ir ta j a u kelios dienos nekurta .

Pra le idę vieną dieną, i šeinam į V a l e n g i š k i ų k a i m ą pas Šalčių ir d ienojam ant tvar to. Kitą dieną „Geležinio. V i l k o " par t izanai s u s i š a u d o su Pakuonio s t r iba i s . Į pa-v a k a r ę pasipila pi lnas k r a š t a s kareiv ių, daro kratas , o mes. s v e t i m a m e k r a š t e la ikomės v i r š u j e . V i s a laimė, kad p a s tą ūkininką neužėjo. Sniegą nuleido, l y j a be persto jo, o m u m s reikia kuo gre ič iau iš to k r a š t o pas iša l int i . Naktį eidami g a l i m e s u s i š a u d y t i su s a v a i s i r l iksime kalti, k a d n e p r a n e š ę p a i n i o j a m ė s ki tame kraš te .

Nutar iame gr įž t i į Kazlų Rūdos miškus , pas idary t i že-mines ir g y v e n t i iki p a v a s a r i o . Ša lč iaus s ū n u s p e r s p ė j a , kad neitume per I š laužą, ten a p s i s t o j o d a u g kar iuomenės . O pro kur išeiti, kad v i s u r užsemta? Grįžtam link Pa-nemunės kelio, prie buvus io K a š u b o s malūno. Tilto nėra,, o v a n d u o apač io je šniokščia kaip pašė lęs . Kitame š o n e

83,

tvenkinio, namuose, dega š v i e s a ir girdėti ka lbant ru-s i š k a i . Taip, ir čia stovi kar iuomenė, bet pereiti reikia. Bandom bristi, bet labai didelė s rovė — nei š s i la ikys im. V ė l g r į ž t a m prie tilto. Tilto likę tik skers in ia i . S u r a d ę s lentą, pradedu eiti, o v a n d u o virte verda, kunkul iuo ja , jei nukrisi , v i skas . Aš pers ikėl iau la imingai . Žvangut i s , viela pririštą lentą a t s i t r a u k ę s a t g a l , ir tas pereina. Di-džiaus ia bėda su Dragūnu, j i s s t a m b u s . Ar j į a t l a i k y s p a p u v u s i lenta? Keliasi i r D r a g ū n a s . V i s u s t a r p u s perė jo gera i , o prie pat kraš to ta rpas didesnis, ir lenta lūžo. Laimė, kad s p ė j o nusi tvert i už skers inio, o aš jį nutvė-r iau už pakarpos . Apie 90 k i logramų sver iant į ir dar visą š lapią ne juokai užtraukti ant kranto. Per didelį v a r g ą užs ikepurnojo. Tuo momentu p lykst raketa, t iesiai ant mūsų. P r i g u l a m prie kranto, girdim kalba rus i ška i . Sar-g y b a pa juto, kol murdėmės, o mes ne tik š lapi , bet ir purvini . Greitai pas i t raukiam už krūmokšnio ir laukiam kas bus. Ramu, p r a d e d a m eiti tol iau. Greitai paeiti nega l im, nes batai pilni v a n d e n s . Vėl i š šovė kelias raketas, bet nieko nepamatė, o l ietus pila kar tu su sn iegu . D r a g ū n a s sako, kad taip l y j a , tai dar nieko, bet kad tas s n i e g a s akis užlipdo, tai j a u v i sa i b logai .

Kiek p a ė j ę i š s ip i lam iš batų vandenį , o pasiekę Juod-girės miškelį, i š s i g r ę ž i a m ir drabužius . Užeiti pas ūki-ninką s v e t i m a m e k r a š t e p a v o j i n g a . Bet v i s tiek užeiti reikia. P e r ė j u s miškelį, Suvalkė l ių kaime p r a d ė j o drėbti sniegą didel iais u b a g o kąsn ia i s , per kelias minutes v i s u r bal ta, o kur s to j i — didžiulė pėda lieka. Vi s i t r y s vėl ei-nam viena pėda, o ta pėda labai didelė. P r i ė j ę kluoną, nutar iam nemiegoti, laukti ryto. Jei pasektų, m i e g a n č i u s iškapotų. Kelinta para mažai miego ję , a k y s lipte limpa, nors ir ša l ta .

Dragūną pradeda krėsti ša l t i s , b e s i k a p s t y d a m a s prie tilto suši ldo, o paskui v i sas š l ap ias suša lo . P a g u l d o m ant šieno, šienu užklo jam, o mudu liekam s a r g y b o j e . Gerai p r a š v i t u s , še imininkas a tė jo šer t i s g y v u l i ų . Ž v a n g u t i s pri-s i s ta to , kas j i s toks, pas i sako anksč iau n a k v o j ę s . Šeiminin-

kas pris iminė, tada pasako, kad yra dar du. Šeimininkas p a p a s a k o j a , kad praeitom dienom ėjo kratos, ieškojo Pe-čiulaičių. Str ibai porinę, kad tik du likę. Ž v a n g u t i s , iš-ver tęs akis, g ina, kad dar d a u g i a u yra. Pasirodau aš ir sakau, kad turim ligonį. V a k a r naktį s u š l a p o ir perša lo.

Šeimininkas, n u ė j ę s į kambar į , a tneša butelį naminės . S a k a u , kad mes n e g e r i a m . Tada j i s liepia l igoniui būtinai

duoti nuo peršal imo. P a p r a š o m k a r š t o s a rbatos . T u o j a u a tneša i r k a r š t o s a rbatos . D r a g ū n a s su a r b a t a i šgėrė na-minės ir gera i užsiklojo. Kiek p a g u l ė j ę s sako, kad j a u ger iau . Kai ateis, dar p a p r a š y k i t a rbatos . Po pietų būtinai m u s vedasi į kambarį p a v a l g y t i i r a p s i p r a u s t i . Mes j a u kelios dienos nes iprausę . Kai a tė jom, taip mūsų p ė d s a k a i ir liko. Aš s a k a u šeimininkui, kad pravaž iuotų, kad nebūtų tokio ženklo. Šeimininkas labai ramiai a tsako, kad pas m u s visą laiką kaimynai va ikš to . A t ė j ę į k a m b a r į , r a n d a m e kelis k a i m y n u s . Mums labai negera i , kad d a u g kas apie m u s žino. Žmonių n e p a ž į s t a m , nors v is i būna ger i . Bet kur eiti? V i s u r p r i s n i g t a , o apač io je vanduo. P a s i j u t o m e tokie benamiai.. . Nutar iam eiti link miškų, ten nors žmonės žinomi. Eisim geležinkel iu iki Mauručių, o paskui pa-t rauks im per l a u k u s iki miško. A t ė j ę prie J ie s ios upelio, n e r a n d a m e kur pereiti. Upel is užsėmęs v isą l y g u m ą , o pati v a g a net v e r d a , v a n d u o neša ledus. R a n d a m e nu-virtusį medį, bet v i s a s apsemtas , tik š a k o s kyšo. Aš, ka ip v y r i a u s i a s , einu pirmas. J iedu j u o k a u j a , kad nieko, jei ir nuskęs iu, j a u v i s vien seni d r a u g a i žuvę. Pereinu lai-mingai , nors ir labai sunkiai . Paskut in i s eina Ž v a n g u t i s . Netoli k r a š t o ledas suduoda per koją ir numeta jį nuo medžio. K r i s d a m a s užs ikabina už šakos, bet s r o v ė neša . D r a g ū n a s nutver ia j į už p a k a r p o s , bet n e p a j ė g i a i š t raukt i . Tada sėda ant medžio į vandenį , pr i t raukia Žvangutį prie medžio, g e r i a u į s ikab ina . Aš grei tai i š p j o v ę s paduodu lazdą, ir taip j i s iš l ipa į krantą .

Vėl š lapi užeiname R a š n i a v o s kaime pas ūkininką Mil iūną. Šeimininką paž inau, bet j ie išvežti, g y v e n a vaikai su 90 metų močiute. Sunui Antanui Miliunui pr i s i s ta tome, kas tokie. Mus p a v a l g y d i n a kuo turi, pras idž iov inam dra-bužius . Rytą nuveda į kluoną, į s i k a s a m po šienu ir su-miegam. V a k a r e A n t a n a s sako:

— Aš jūsų nepaleis iu, v i s u r sn iegas , kratos, pilna kar iuomenės . Pas mano giminait į v a l d i š k a s kluonas, pil-nas š iaudų, ten še imininkas nevaikšto, pa l indę gi l iau, ga-lėsit r a m i a u s i a i būti, v i s g e r i a u kaip miške. V a l g y t i at-nešim.

V a k a r e nuveda į minėtą kluoną, pasir inkę t i n k a m e s n ę vietą, į s i raus iam g i l iau po š i a u d a i s ir s u m i e g a m . Dra-bužiai saus i , ne jauč iam jokio šalčio. Po poros dienų Dra-gūną išbėrė votys , lab iaus ia i ant kaklo, pakilo tempera-tūra. V i s a laimė, kad ne lauke. Kiek turė jome va i s tų nuo k r a u j o užkrėtimo, sunaudo jo . V o t y s pratrūko, užg i jo , liko

85-

s v e i k a s , bet s a v a i t ę kitą teko pakentėti . Taip p r a g y v e n o m e iki pavasar io, nematę kratų. Šnipai nesusekė, k u r i a m e k r a š t e laikomės.

V A S A R O S T R U M P O S N A K T Y S

1950 m. p a v a s a r į Birutės r inkt inės g y v ų par t izanų liko t ik dešimt. P a g a l nus ta ty tą punktą sus i renkam Kazlų

R ū d o s miške, netoli Runkių kaimo. Į sus ir inkimą atė jo „ T a u r o " a p y g a r d o s v a d a s Saidokas, Dūmas, Čigonas, Ber-ž a s . Iš mūsų d a l y v a v o B a r s u k a s , Doleris, Klemensas, Tig-r a s , Ž v a n g u t i s , D r a g ū n a s , Gintaras, K a r y s , Kovas ir aš, L a k š t i n g a l a . Susir inkimui v a d o v a v o a p y g a r d o s v a d a s Saidokas . P a g e r b ė m e p r a ė j u s i o s žiemos ž u v u s i u s , kurių b u v o d a u g tiek iš Birutės, tiek iš „Žalgir io" r inktinių. Saidokas į ž u v u s i ų j ų v ietas paskyrė n a u j u s v a d o v u s , per-s k a i t ė par t izanų v a d o v y b ė s į s a k y m ą : „Visomis ga l imy-bėmis neleist i kurti kolchozų, neleisti .apsigyventi atė jū-n a m s r u s a m s , kurie mas i škai p lūsta į Lietuvą, ir v i s o m i s g a l i m y b ė m i s t rukdyt i naikinti Lietuvos tur tą : miškus , dur-p y n u s ir kt."

Mūsų r a j o n e y ra t r y s pagr indin ia i durpynai , pat s centras — Ežerėlio, t ies iogiai p r i k l a u s ė Maskva i . Pr ie jo priskirt i K a j a c k ų ir Raudonplynio durpynai . Į Ežerėl io durpyną p r i v a ž i a v ę d a u g darbininkų i š Rus i jos , Bal taru-s i j o s , Ukra inos ir iš kitų kraš tų , nes durpynų darbininkai g e r i a u aprūpinami mais tu, paskirta garnizonų a p s a u g a . K a j a c k ų ir Raudonplynio d u r p y n u s s a u g o Kazlų Rūdos garnizonas , E ž e r ė l i o — K a č e r g i n ė s garn izonas . Jų ved l ia i s paskirti to kraš to str ibai, kurie gera i žino v i są apl inką ir miškus . S a r g y b a b ū n a sus t ipr inta , kai moka darbinin-k a m s a t l y g i n i m u s arba kai a t v a ž i u o j a v irš ininkai i š Mask-vos . Lietuvos durpes M a s k v a parduoda užsieniui už va-liutą, todėl buvo skir iamas didesnis dėmesys g a m y b a i , o darbininkai mais tu ir ki tomis g y v e n i m o s ą l y g o m i s g e r i a u a p r ū p i n a m i n e g u kituose darbuose . Taip be p a s i g a i l ė j i m o a t ė j ū n a s ir naikino Lietuvos b r a n g i a u s i ą turtą .

Po pas i tar imo p r a d ė j o m e rengt i p laną, kaip sut rukdyt i durpynų naikinimą. Mūsų j ė g o s j a u l ikusios mažos, reikia s u s i o r g a n i z u o t i g e r e s n ę ž v a l g y b ą . Kai v i ską gera i žinai, didelės j ė g o s nereikia. Mudu su Kovu u ž v e r b u o j a m e pa-t ik imus žmones, kurie g y v e n a ir dirba durpynuose. Miške p a d a r o m e ryš io punktą, čia j ie m u m s p a d e d a la i škus . Ap-

.86

r a š y d a v o , kokia s a r g y b a , kada keičiasi, kokiais ginklais; g inkluoti ir kiek jų būna. A p r a š o , kas prieina prie par-duotuvių, ko jose yra , ko yra sandėl iuose, kokias s u m a s pinigų p a r v e ž a mokėti a t l y g i n i m a m s ir kas s a u g o , kai a t v a ž i u o j a v a d o v y b ė iš Maskvos . Žinias pat ikr inam iš, kelių asmenų. Sunkiaus ia i pr ie inamas Ežerėl io centras, bet p a m a ž u s u r e n k a m žinias ir iš čia. Pi rmiaus ia nuta-r iam paimti p a r d u o t u v ę ir sandėl į , nes pr ieš g e g u ž ė s , š v e n t e s v i sko d a u g pr ivežta, o d a u g i a u s i a gėr imo. Mums. s v a r b i a u s i a apsirūpinti mai s tu v a s a r a i . V a s a r ą t rumpos n a k t y s ir v i s u r pilna kar iuomenės, ne v i s a d a tai g a l i m a padaryt i .

Smulkiai sur inkę žinias, p r a d e d a m e rengt i s , kur v i ską p a ė m u s paslėpti, nes po to v i s a d a būna didelės kratos . Pas idarom gerai užmaskuotas s l ė p t u v e s netoli kelio, kur eina per mišką, kad g a l ė t u m e v a ž i u o d a m i dalį mais to pa-slėpti. S l ė p t u v e s apla i s tom žibalu, tabaku, jei turime, ir pipirais, kad neužuostų š u n y s .

Iš pat ikimo ūkininko p a i m a m ilgą vežimą, kad galė-tume d a u g i a u pr i s ikraut i . Su ūkininku s u s i t a r i a m e , kad, jei negirdės s u s i š a u d y m o , lauktų p a r v a ž i u o j a n t . Kai par-važ iuos , gre i ta i nulupti a r k l i a m s p a s a g a s , kad nebūtų ženklo.

S a r g y b o j e stovi d a u g i a u s i a keturi penki s tr ibai ir v ienas du kare iv ia i . V i e n a i s s t r iba i s nepatiki. Pr ieš die-ną m o k ė j u s a t l y g i n i m u s , būna girtų. Mes t r i se apsiren-g i a m e civ i l ia is kaip darbininkai . Ginklus u ž s i m a s k u o j a m e po lietpalčiu ir, g e r d a m i iš butelio alų, e inam į Ežerėlį ieškoti s a r g y b o s , o kiti penki, p r iė ję v i sa i arti, užs imas-k a v ę laukia, kada pras idės kautynės . Pas iekus Ežerėlį, ry š in inkas p r a n e š a , kad s a r g y b a girta ir nuė jo link Za-pyškio. Pas i s ta tome kulkosvaidį ant Zapyškio kelio, par-tizanų s a r g y b a užs to ja , kad niekas neitų. T u o j a u atva-žiuoja Ž v a n g u t i s su vežimu, a t idarom parduotuvę, b a r a k e s u r a n d a m v y r ų prekėms sukraut i . S u v y r a i s s u s i t a r i a m , kad mai s tas mums, o g ė r i m a s v y r a m s k r o v i k a m s . Per v a l a n d ą parduotuvė tuščia. Vieni krauna, kiti ger ia tiesiai i š butelio, d a u g i a u s i a rusa i . A t i d a r ę sandė l į , r a n d a m cukraus, paklodžių, batų ir kita. Nuėję su D r a g ū n u , su-varom v i s u s darb in inkus , kad vis i da ly tųs i . Doleris nuneša į moterų baraką dėžę likerio ir v i s a s i š v a r o į sandėl į . Vis i turi imti, o kas pas ipr ieš ina, g a u n a r y k š t e per nu-g a r ą . Sus ikrovę, kas reikia, i š v a ž i u o j a m , o likę darbinin-kai, visi girti, t raukia dainą. I škrovėme visą mais tą į pa-ruoštas vietas, jo m u m s p a k a k o v i sa i v a s a r a i .

87-

Išvaž iuodami į sakėme, kad rytą, apie 9 val., praneštų Kačerg inės garnizonui . T u o j a u a t s k u b ė j o kelios m a š i n o s kar iuomenės. Rado v i s u s d a r b i n i n k u s g i r tus . Miške, kur paspiria s a m a n a s , r a n d a paslėptą butelį ar kitą daiktą. Klaus ia , kas ėmė, atsako, kad v is i . Kas neėmė, tas g a v o mušt i . Čekistai pak laus inė jo , p a v a i k š č i o j o po mišką, pri-sirinko g lėb ius s a m a n o s e prikaišiotų paklodžių, muilo ir kitokių g ė r y b i ų . Baust i nėra ką. A t v a ž i a v o aukš tas če-kistų v i rš ininkas iš Kauno, pasidairė, pasidairė, užkeikė — „visi j ū s b a n d i t a i " ir i švaž iavo . O mes v iską su tvarkę , pr is ikrovėm kupr ines maisto ir pas i t raukėm link J ū r ė s kraš to. Gerai žinom, kad pas iųs keletą šimtų kareivių daryt i kratos. V i s k a s p r a ė j o la imingai , nieko nerado. Nors -daugumos ūkininkų ark l ius tikrino, bet nieko neišaiškino.

A R D O M E K O L C H O Z U S

Kiek apr imus, pas iskirs tome per vieną v a k a r ą i šardyt i kolchozų raš t ines . J o s e laikomi dokumentai, kas kam pri-klauso, kas ką a t i d a v ė ar dar neat idavė, kiek pasėta ir kiek ūkininkų nesto jo į kolchozus. I š a r d ę r a š t i n ę su v i s a i s dokumentais , į sakom ats i s ta tydint i v i s i e m s t a r n a u t o j a m s , o ūk in inkams vežt i s j a v u s , p a š a r ą į s a v o kluonus. Naują v a d o v y b ę ne taip l e n g v a su l ipdyt i . Komunistai vėl iš n a u j o šaukia , daro sus i r ink imus su s a r g y b a . V i s i e m s aiš-kina, kad j a u banditų nėra ir nėra ko bi joti, o kolchozuose bus r o j a u s g y v e n i m a s . Ūkininkai prieš inasi , nori kuo to-liau tą bėdą nustumti, kuo d a u g i a u pars ivežt i į s a v o kluonus. Tuo metu g y v e n i m a s j a u buvo netoli bado. Ne-pas ivogs i , „nekombinuosi" , parš iuką a u g i n s i kal ioše.

D a u g kas ver tės i s a m a g o n o darymu. Naminę degt inę veža į miestą, o d a u g i a u s i a perka rusa i . Už i š r inktus p i n i g u s perkasi maisto, g r ū d ų . I š v a r y t o s a m a g o n o atlieko-mis šeria k iaules . P a s a u l y j e dabar k a l b a m a , kad Lietu-v o j e labai d a u g girtuoklių. Bet niekas n e p a g a l v o j a , kaip j ie ats irado. Tik tas gera i ga l i suprast i , kas p a t s v i są okupaci ją p e r g y v e n o . D a u g kas, naminę g a m i n d a m a s , p a t s v isai negėrė, bet tokiu būdu g y n ė s i nuo okupanto, mokėjo duokles, py l iavas , kurios buvo v isą laiką didi-namos . Beveik kiekvienas ūkininkas laikė butelį naminės, kad turėtų ką pakišt i py l iavų t i k r i n t o j a m s ir čekistų gau-joms. O j e i g u tu jų nepr ig i rdys i , nepr išers i , būsi nubuo-žytas, apip lėš tas a r b a sės i į ka lė j imą kaip sabotažninkas .

88-

P a l a u k i a m , kol a p s ė j a laukus, o tada s u n a i k i n a m Kazlų Rūdos, Kazl iškių, Veiver ių va l sč . Kampinių, Pa-žėrų, Girninkų, G a r l i a v o s va l sč . Padainupio, Poderiškių, T v a r k i š k i ų t v e r i a m u s kolchozus. S u r e n k a m dokumentus, pa l iekam p e r s p ė j a m u s r a š t u s , kad a t s i s ta tydintų kolchozų pirmininkai. Kas n e v y k d y s į sakymo, bus perduotas Karo lauko teismui. Komunistai s a v o plano neat s i sako, vėl su-r a n d a pat ik imus pirmininkus i š v a l s č i a u s part inių, ku-r iuos dieną s a u g o stribų ir garn izono daliniai, o nakčiai v i s i i š v a ž i u o j a į miestel ius, kur s t o v ė d a v o kar iuomenė. Žmones verčia balsuoti , kad patys ūkininkai prašos i į kolchozus, gera i žinodami, kad už 10 ar 12 v a l a n d ų darbo g a u s tik keletą g r a m ų antros rūš ie s g r ū d ų . Iš tiesų taip ir g a u d a v o . V i s a kolchozninko laimė, kad s u g e b ė j o pasi-vogt i , o kas nesugebė jo , to laukė badas, k a l ė j i m a s . To-k io je v e r g i j o j e pras idė jo g i r tav imas , v a g y s t ė s i r kitokios n iekšybės , kurių anksč iau pas m u s Lietuvoje nebuvo. Tai okupanto atnešta dovana.

S T R I B Ų P A S A L O S I R K O V O Ž U V I M A S

Per ryš io punktą g a u n u praneš imą 1950 m. g e g u ž ė s 14 d. a tvykt i į sus i t ik imą su a p y g a r d o s v a d u Saidoku Kazlų Rūdos miške, t ies A g u r k i š k ė s ka imu. N u v y k s t a m e — Kovas, D r a g ū n a s , Žvangut i s , Doleris, Klemensas ir aš , L a k š t i n g a l a . Radome laukiantį Saidoką su s a v o kel ia i s v y r a i s . A p y g a r d o s vadui reikia eiti į sus i t ik imą su Pietų s r i t i e s v a d u Litu A l y t a u s kraš te , o mums reikia j į paly-dėti iki M a r i j a m p o l ė s plento ta rp S k r i a u d ž i ų — V e i v e r i ų . Tol iau lydės „Geležinio V i l k o " par t izanai . Iki Kampinių kaimo per m i š k u s a tė jome dieną ir prie pa laukės pa laukėm, kol pr i tems. Kelionė tolima, i lgai laukti n e g a l i m a . Atly-d ė j ę iki plento, radome laukiančius minėtus p a r t i z a n u s . A p y g a r d o s v a d ą perduodam j i e m s ir a t s i sve ik inę, palin-k ė j ę g e r o s kelionės, g r į ž t a m e . Kampinių kaime, ties Bunzos sodyba, Kovas ir sako:

— Būkim a t s a r g ū s , nes š io je v ie to je dažnai pasa lau-ja Veiver ių s t r ibai .

T u o j a u pras iskirs tom. Mudu su Kovu einam pirmi, o k i lus gera i matom. Su Kovu nus i le idž iame nuo kalniuko prie Kampinių upeliuko. Kovas pereina per tiltelį, o aš ateinu iki ti ltelio vidurio, ir s t a i g a v i sa i arti m a n ę s krū-m u o s e s u t r a t a ku lkosva id i s . Mudu s ta ig ia i pa le idž iam

89-

s m a r k i ą automatų ugrų, ir man p a v y k s t a užšokti ant kranto. Tuo momentu duoda s e r i j a s paskui m u s e inantys . Str ibai, pa le idę į mus kelias netaikl ias s e r i j a s , tik pasiro-dė, kur j ie y ra . V i s i mes duodam j i e m s s m a r k i o s ugnies . J i e p r a d ė j o rėkti ir bėgti . Mes visi , s u ė j ę į vieną pozici ją, laukiam šūvių . D a u g šaudyt i n e g a l i m , g a i l a šovinių. Mūsų v i s a s nuostol i s — Kovas b r ū z g y n e pametė kepurę. V ė l i a u sužinojom, kad str ibų buvo sužeis tų, o kiti, pa l ikę g ink lus , p a r b ė g o į V e i v e r i u s . Čekistų v i rš ininkas už tokias k a u t y n e s s t r ibus nubaudė, už n u m e s t u s g i n k l u s susodino

į daboklę.

Veiver ių va l sč . Kampinių kaime vidutinioko ūkininko Stačioko šeima s laps tės i nuo p i rmųjų bolševikų s u g r į ž i m o dienų. S u n u s A l g i r d a s Stačiokas-Žiogas j a u buvo par t iza-nuose, o Jonas i švežtas į Vorkutą . P r a l a i k y t a s ten pora metų b a i s i a u s i o s e s ą l y g o s e , n e s u d a r i u s bylos, pa le i s tas . 1946 m. s u g r į ž ę s į tėviškę, nieko nerado, šeima s l a p s t o s i . Veiver ių komunistai , sužinoję, kad Jonas g r įžo dar g y v a s , s tengės i su juo susidoroti . Jonas, suž ino jęs , kas vėl jo laukia, a tė jo pas p a r t i z a n u s ir pare i škė :

— M a n ę s d a u g i a u g y v o į Sibirą n e i š v e š ! Tuo metu par t izanų s tovyk la buvo tarp Papi lv io ir

K a j a c k ų , kur i r aš b u v a u . P a m a t ė m e ba i s iaus ia i s u v a r g u s į , j a u n ą v y r ą , ve idas v i s a s mėlynas, a p a u g ę s i l ga i s g y v -plaukia is , vien tik kaula i ir oda, bet ir ta nuo muš imų per t a r d y m u s randuota .

Pirmais ia i s , a n t r a i s i a i s o k u p a c i j o s metais Lie tuvoje v y k o labai dideli areš ta i . Jei iš kurio kankin imais nieko n e i š g a u n a , tą i šveža į Vorkutą, kur yra spec ia lus nenu-teistų lager i s , ten laiko iki dve jų metų, laukdami papil-domų žinių iš Lietuvos. Kur iam papi ldo žinių, tą teisia — v a d i n a m o j i , , trojka", o kur iam ne, tą paleidžia, jei l ieka g y v a s per tuos d v e j u s metus. P a l e i d ž i a m a s turi pasirašyti,, kad i šė jęs niekam nepasakos, ką matė ir ką p e r g y v e n o . Jonas Stačiokas pasirinko s l a p y v a r d į Kovas, nes 1946 m. kovo p a b a i g o j e į s to jo į par t izanų gre tas . P a m a ž u Kovas a t s i ta i sė . Nors par t izanų s ą l y g o s sunkios, bet bado ne-buvo. Kovas gerai ž inojo Kazlų Rūdos miškus , k iekvieną vietovę, nors ir naktį . Buvo labai geros or ientaci jos , nie-kada n e p a k l y s d a v o . Kai labai tamsi nakt i s , nieko nema-tyti, mes Kovą a p k r a u n a m j o n v a b a l i a i s i r p a t y s p r i s i g a u d ę aps idės tom ant s a v ę s ir taip pas i šv ieč iam, nes kuo t a m -s e s n ė nakt i s , tuo j o n v a b a l i a i a i šk iau žiba.

90-

1950 m. v a s a r ą g y v e n o m e miške, t ies A g u r k i š k ė s kai-m u , kur ir buvo a t ė j u s i o s ap lankyt i Kovą jo s e s e r y s Birutė ir Janė, taip pat ir Kovo panelė Julė. V a k a r e Ko-v a s su kel iais p a r t i z a n a i s i šė jo į A g u r k i š k ė s kaimą, u ž ė j o pas ūkininką ( p a v a r d ė s n e p r i s i m e n u ) . Pa ju to , k a d supa čekistai . P a s i t r a u k d a m i a t s i šaudė, bet žuvo Kovas ir v ienas iš „Žalgir io" r inkt inės, kur io nei s l a p y v a r d ž i o , nei p a v a r d ė s nepris imenu. Kovas, a t s i sve ik inęs su s a v o arti-m a i s i a i s , d a u g i a u negr įžo. Jų lavonai buvo nuvežt i į Kazlų Rūdą. P a l a i d o j i m o vieta liko nežinoma.

N E L E N G V A O P E R A C I J A

P r a ė j u s kur iam laikui po Ežerėlio p a r d u o t u v ė s „tvar-kymo", čekistai p r a d ė j o m a ž i a u kreipti dėmesio, nes vi-sokių įvykių v isą laiką būna be perstojo. Miškuose nuolat eina kratos, d a u g i a u g r u p i n ė s , i š s t a t y t o s čekistų pasa los , laukia, kada užeis im. Mes, par t izanai , ž inodami čekistų metodus, v e n g d a v o m e miško keliukų, k v a d r a t i n i ų l ini jų, nes tokiose v ietose ir b ū d a v o pasa los .

Dar tebesant g y v a m Kovui, p r a d ė j o m e te i raut i s dėl Ežerėl io ga lut inio l ikv idavimo. Gerai i š ž v a l g ę , sužinojo-me, kada Ežerėlio centrui a tveža d idesnes s u m a s pinigų a t l y g i n i m a m s ir ki toms i š la idoms. S u r a n d a m e tokį, kur i s gera i v i ską žino — tai ž u v u s i o par t izano Musolinio brol i s Jonas Kazlas. J i s E ž e r ė l y j e dirba ryš ių s k y r i u j e i r g a l i te lefonu pas ik lausyt i pas ika lbė j imų su mini s te r i j a . Mes, g a v ę tokią i n f o r m a c i j ą , p r i s i j u n g i a m s a v o telefoną prie lauko telefono laidų E ž e r ė l i s — K a u n a s ir g i rdime v isą pokalbį su Ežerėl iu. Sužinome, kokios s u m o s pinigų ski-r i a m o s kur iam durpynui, kada j ie a tvežami ir kokia sar-g y b a lydi. Didesnės s u m o s vežamos* seife. S a r g y b a pa-prastai būna — nuo septynių iki dv ideš imt automata i s ginkluotų str ibų ir kare iv ių . Sei fas v e ž a m a s iš Kauno t raukinuku, kur i s kelis k a r t u s per dieną k u r s u o j a Ežerė-l i s — K a u n a s . Traukinuku v e ž a m o s ir eksportui p a g a m i n -t o s durpės, miško m e d ž i a g a ir kita.

Mūsų p a j ė g o s j a u per m a ž o s tokiai operac i ja i . Seni par t izanai žuvę, n a u j a i s per d a u g pasitikėti n e g a l i m a — visi d r ą s ū s , kol nėra p a v o j a u s . P a s i t a r ę su Doleriu, s a v o planą išdėstom a p y g a r d o s v a d u i Saidokui. P a d a r o m s laptą pas i tar imą, pat ikr inam v i są padėtį . Saidokas sut inka su mūsų planu ir to je o p e r a c i j o j e sut inka p a t s d a l y v a u t i su s a v o š tabo v y r a i s .

91-

Žvangut į paskir iam lydėti A u d r e l ę ir Kovo seserį į Suvalkėl ių kaimą, kad tame k r a š t e nebūtų, nes po tokios operac i jos bus didelės kratos .

1950 m. liepos 11 d. g a u n a m e žinią, kad net rukus į Ežerėl io durpyną turi atvežt i didelę sumą pinigų. Ir at-v a ž i u o j a i š M a s k v o s aukšto r a n g o virš ininkas. Mokės už gerą durpyno eksp loatac i ją premi jas . Kitą rytą sue inam į Poderiškių kaimą, a p s i s t o j a m pas gerai p a ž į s t a m ą An-drių Milčių, kur is g y v e n o v i sa i prie miško ir m u m s pa-t o g i o j e v ie to je t raukinukui su la ikyt i ir pasiruošti gerai pozici jai k a u t y n ė m s . Mūsų iš v i s o septyni : Saidokas, Či-gonas iš "Žalgir io" r inktinės, o mūsų Klemensas, Dragū-nas, Karys , Doleris ir aš, L a k š t i n g a l a . Saidokas p r i s i j u n g ė s a v o telefoną prie lauko telefono laidų ir nus ivedė tol iau į mišką. Klauso Ežerėlio pas ika lbė j imų. O m e s r u o š i a m ė s ardyt i bėg ius , kad g a l ė t u m e visą s ą s t a t ą at i t raukti į šoną. Gauname žinių, kad t raukinukas i š Kauno j a u i š v a ž i a v ę s . Ežerėl io kas ininkė k laus ia , ar p i n i g u s p a r v e ž a ? P r a n e š a , kad dar ne, a p s a u g a menka, o se i fo užraktas neveikia . Reikės didesnės a p s a u g o s . O seifą s u g a d i n o mūsų ryš i-ninkas Jonas Kazla, pr ipy lęs mažų vinukų į užraktą . Pi-n i g u s v e š su čekistų a p s a u g a , ir a t v a ž i u o s a t s tovas iš, Maskvos . Gauname praneš imą, kad t raukinukas v a ž i u o j a su s a r g y b a , tik be pinigų, pat ikr inimui, ar niekas neuž-puls. P r a v a ž i u o j a t raukinukas su pilna p la t forma pri-g ludus ių ginkluotų čekistų. Niekas nepuola. T u o j a u trau-kinukas g r į ž t a į Kauną, o kitas j a u v e š p in igus . Duotas į s a k y m a s , kad iš K a č e r g i n ė s į Ežerėlį ateitų sus t ipr inta s a r g y b a , bus mokomos p r e m i j o s i r į teikiami g a r b ė s r a š t a i už gerą darbą .

Mums p r a n e š a , kad j a u t raukinukas v a ž i u o j a nuo Kauno „Maisto" fabr iko ir grei tai bus. Nukertam s u j u n -g imo v a r ž t u s ir vieną bėgį nukreipiam į šoną, p r i e š a i s pr ika lam keletą baslių ta rp bėgių, kad pradėtų s tabdyt i ir nenukentėtų civil iai žmonės keleiviai . Sa idokas duoda į s a k y m ą , kaip ga l int saugot i žmones. Kiek s a r g y b o s , ne-žinom, ūžimam paskirtas pozici jas ir laukiam traukinuko. Saidokas su Doleriu pirmi p r a d ė s šaudyt i , kad s a r g y b a sušoktų į mūsų pusę, o tada duosim s m a r k i o s u g n i e s . Traukinukas, p r i v a ž i a v ę s prie sukal tų baslių, p r a d ė j o šo-kinėti ir, u ž v a ž i a v ę s ant nusukto bėgio, v i sa i nus lydo ir sus to jo . Saidokas su Doleriu, p a m a t ę g inkluotus, pradė jo, šaudyt i , s a r g y b a puolė į mūsų pusę. Tada mes s m a r k i a ugnimi p r a d ė j o m e kapoti. Kas smark ia i priešinosi, buvo.

92-

vieto je nukauti , o kiti ėmė bėgt i . B ė g a n č i u s a p š a u d ė m e , bet v y t i s n e g a l ė j o m e , nes pas ipylė d a u g keleivių, kurių nes i t ikė jome, kad bus. O tarp jų nežinom, kas tokie yra . A t ė j ę s Saidokas sako, kad Dolerj suže idė per t raukinuko l a n g ą , paleido ser i ją iš automato ir ko jas nukirto. Klau-s i a m keleivių, ar yra sužeis tų . Taip yra . T u o j a u pr i s i s ta to r u s i š k a i ka lbant i s , rodo, kad jo ranka p e r š a u t a . Sa idokas k l a u s i a „kas tu toks?" Sakosi e s ą s Ežerėl io darbininkas . Užr i šęs ranką, pastato j į prie kitų keleivių. Klaus iam, kur kas ininkas? P r i s i s t a t o moteris, pasako, kur kasa. Dragū-nas įšoka į t raukinuką, randa maišą pinigų, o s a r g y b o s j a u nėra. Vienas sužeis tas , bet nežinom, ar s a r g y b i n i s , ar civi l is, ant gr indų gul i pistoletas. P a l i e k a m e j į ramy-bėje, e inam sužeis tą Dolerį tvarkyt i . V ienas iš mūsišk ių a t v a ž i u o j a su vežimu, k u r i s buvo p a r e n g t a s i š anksto. Mudu su D r a g ū n u Dolerį p a g u l d o m vež ime po šienu ir lekiam per l a u k u s į Tvarkišk ių kaimą pas Andrių J a n k ų , kur po g r i n d i m i s ir buvo mano laikina s lėptuvikė. Doleris ten p a g u l ė j o keletą dienų, kol p r a ė j o kratos, paskui per-nešėm pas Joną Pažėrą . O vė l iau, kai j a u g a l ė j o joti ant arklio, perkėlėm į R a š n i a v o s kaimą pas Petrą J u r k š t ą . Ten prabuvo, kol g a l ė j o vaikščioti . J a m buvo peršaut i abie jų kojų keliai .

Saidokas su ki ta is p a r t i z a n a i s pas i t raukė į miškus , neš-damiesi 261.000 rubl ių. Dalį pinigų pas lėpė Žiemkelio miške, o ki tus paskirstė į s a k y m o t v a r k a . Po 10.000 t iems, kur ie d a l y v a v o , dal i s a p y g a r d o s r inkt inės spaudai , da l i s Pietų sr i t ies v a d o v y b ė s r e i k a l a m s ir ša lpa politinių kalinių ir tremtinių še imoms. P in iga i buvo paskirstyt i p a g a l g r iež tas ta i syk les , nurodant, kur g a l i m a panaudot i — kiek mais tui , aps i rengimui, v a i s t a m s ar ki t iems r e i k a l a m s .

Vė l iau p a a i š k ė j o , kad tas rusas , kur iam Saidokas ap-r išo ranką, ir buvo iš M a s k v o s m i n i s t e r i j o s aukš tas pa-re igūnas . Per s u s i š a u d y m ą j i s spė jo paslėpti s a v o doku-mentus ir pistoletą. A n t r a s i s a t s tovas iš M a s k v o s buvo s u s i m a i š ę s su kele iv ia i s . V i s k a s paa i škė jo , kai j ie g r į ž o į Ežerėl io durpyną. V i l n i u s a t s iuntė didelę s a r g y b ą ir lėktuvu juos nuskra id ino į Vi lnių. K a d a n g i mes turė jome sužeis tą Dolerį, neturė jome laiko tikrinti dokumentų. Taip M a s k v o s minis t ras ir i šnešė kailį, nors ir kiek a p d r a s k y t ą .

Po šių įvykių Lietuvos durpynų e k s p l o a t a c i j a kur iam laikui buvo p r i s t a b d y t a , nes d a v ė d a u g i a u nuostolio negu pelno. Ežerėl io durpynui buvo p a d a r y t a nuostolių per m i l i j o n ą to laiko rubl ia i s . Kelis k a r t u s apiplėš tos par-

93-

duotuvės ir du k a r t u s paimti p inigai . Taigi Lietuvos dur-pės buvo nepigios .

Liūdnesnė miškų padėt i s . J ie naikinami be a todairos . Buvo ats iųs t i g inkluoti kar iuomenės daliniai, v a d i n a m i e j i darbo bata l ionai . Sula ikyt i miškų naikinimą par t izanai buvo be jėg ia i . Šiems d a r b a m s buvo pr ivežta labai d a u g kar iuomenės . Kareiv io rankose kirvis, o š a u t u v a s ant nu-g a r o s . Taip dai l iausi Lietuvos miškai ke l iavo į Vorkutos , K a r a g a n d o s ir kitas angl ių, rūdos kasyklas . D a u g i a u miško išliko, kur buvo s u n k e s n i s p r i v a ž i a v i m a s ir m a ž e s n i plotai.

S K I R M A N T A S N E G A L Ė J O L A U K T I

Po v i sų v a s a r o s įvykių r u o š ė m ė s r a m e s n i a m žiemos-g y v e n i m u i . Rudeniop s u s i t v a r k o m e ryš ius , kad p a v a s a r į gre ič iau sus i t ik tume kas dar likę g y v i . 1950 m. ruduo-labai l iet ingas, v i s u r te lkšo vanduo, ir kiekvieną dieną l y j a . Per ry š io punktą g a u n a m e skubų į s a k y m ą lapkričio 9 d. pr i s i s ta ty t i Kazlų Rūdos miške, t ies A g u r k i š k ė s kai-mu, ša l ia Runkių kaimo. A t v y k i m a s būtinas. Pasirašęs-a p y g a r d o s v a d a s Saidokas .

Vėl n a u j a komedi ja . Neseniai s u t a r ė m šią žiemą ma-žiau vaikščiot i , o dabar vėl būt ina. Ką gi, e inam. Lietus pila kaip iš kibiro, o m u m s reikia ateiti iš R a š n i a v o s kai-mo. Tuomet g y v e n o m e pas V l a d ą Černeckį. E i n a m e t r i se — D r a g ū n a s , Ž v a n g u t i s ir aš, L a k š t i n g a l a . Mišką pasie-kėme dar n e p r a š v i t u s . Per lyt i k iaurai , v a n d u o b ė g a net per batų v iršų. N u s i a v ę batus , i š s ip i lam vandenį , a u t u s n u s i g r ę ž i a m ir laukiam, kada p r a d ė s šv is t i , tada eis im toliau. Pas iek iame Žiemkelio pelkyną — v i s a i užsemtas, matyt i tik kups ta i . Tokio kelio reikia pereiti apie pora ki lometrų. Griovių nematyt i , v i s u r vanduo. Radę nuvir-tusį medį, b a n d o m e juo eiti. Pras ideda kelionė nuo v ieno kupsto ant kito. Šokinėti irgi n e l e n g v a , k a r t a i s nuneri iki pažastų. Per didelį v a r g ą i š s i k a p s t ė m ne tik š lapi , bet ir purvini . J a u pietūs, o (mes v o s p e r ė j ę pelkę. I š ė j ę į M a c i j a u s k ų palaukę, po e g l e i š s i g r ę ž i a m drabužius , išsi-p launa m batus , p i lnus durpių. V a k a r e pas iek iame sutar tą v ietą . Ogi — r a n d a m laiškutį , kad būta, bet mūsų i lg iau laukti n e g a l ė j o . Tai tau! S m u l k e s n e s žinias g a u s i m e per ryšį .

V a k a r e pradeda sn ig t i . S t a i g a taip p r i s n i n g a , kad vi-sur ba l ta , toliau eiti n e g a l i m a . V i s a i netoli ž e m ė j e y r a

94-

s lėptuvikė. Nutar iam pernakvot i , kiek nors aps idžiovint i , o toliau bus matyt i . Mais to dar turime kupr inė je . A t s i d a -rom s lėptuvikę, ir ten vanduo, tiktai gul ta i neapsemti . Reikia gult i , nors š lapi, brt u ž m i e g a m . J a u į rytą atsi-kėlęs a t idarau dangt į pas idairyt i , kokia padėt i s . V i s u r sn iegas , o iš m ū s ų s l ė p t u v ė s per oro a n g a s eina g a r a s kaip i š dūmtraukio. Pakel iu D r a g ū n ą su Žvangučiu, s a -kau, kad būtume pasiruošę, eiti niekur n e g a l i m a . V i są laiką v ienas tur ime budėti a t s i d a r ę dangt į , kol p r a t r a u k s g a r u s i r gera i a tvės . D r a g ū n a s sako, kad j a u semia gul-tus, j a u jo šonas š lapias . S a k a u , kad ardytų vieno šono g u l t u s ir pasikeltų aukščiau, nes lauke š l a p i e m s bus labai š a l t a . Sėdžiu a n g o j , g a l v ą i škišęs, kad m a t y č i a u v isą ap-linką.

Per didelį v a r g ą s u l a u k i a m e v a k a r o . Nors ir lieka didžiaus i pėdsakai , v i s vien p a t r a u k i a m e link Papi lv io kaimo, o paskui link Veiver ių ir geležinkel iu, maskuodami pėdas, pas iek iame G a r l i a v o s m i š k u s i r R a š n i a v o s kaimą. T a m e kraš te s n i e g o dar v i sa i nebuvę. P a r ė j ę r a n d a m Saidoko laišką, k u r i a m e įdėta 20 dolerių. Pasirodo su m u m i s norė jo susi t ikt i i š užsienio g r į ž ę s Skirmantas .

Mūsų nesulaukė, o Skirmantą p a l y d ė j o Gintaras, ku-r i s buvo a t ė j ę s su „Geležinio V i l k o " p a r t i z a n a i s . J ie v i s i n u s k u b ė j o į Dzūki jos k raš tą , kur laukė R a m a n a u s k a s - V a -n a g a s . Kiek vė l iau t u r ė j a u žinių, V a n a g a s ir Ski rmantas 1950—1951 metų žiemą ramiai p r a g y v e n o pas Vincą La-b a n a u s k ą . V ė l i a u L a b a n a u s k a s buvo s u i m t a s i r nute i s tas 25-eriems m e t a m s . Sus i t ikome Taišeto ir M o r d o v i j o s la-g e r i u o s e , dirbo s i u v ė j u .

D R A G Ū N O D R Ą S A I R N E A P D A I R U M A S

1950 m. v ė l y v ą rudenį, kai n a k t y s tamsios , n u t a r i a m č e k i s t a m s neduoti r a m y b ė s pačiame G a r l i a v o s mies te ly je . Gerai s u ž i n o j ę v i są padėtį i š M a r i j o n o s Paul iukevič ienės , p a r u o š ė m e planą p a s i g a u t i g y v ą s t r ibą , kad i š g a u t u m e d a u g i a u p a r d a v i k ų .

Ruduo p a l a n k u s , s n i e g o nėra, jei re ikės s u s i š a u d y t i , pas i t raukt i bus patogu, garn izono kare iv ia i š l a p i a i s ke-liais nespės apsupt i . Operac i ją nutarė vykdyt i D r a g ū n a s ir Žvangut i s , abu mokėjo r u s i š k a i . D r a g ū n a s 1948 m. į s t o j ę s į p a r t i z a n u s po še imos išvežimo, gerai ž inojo G a r l i a v o s padėtį ir d a u g u m ą čekistų pažino, bet ir Dragū-ną j ie ž inojo p a g a l jo didumą.

A p s i r e n g i a abu rus i ška i , po pa lapine pas is lepia auto-matus , pasi ima g e r u s pis toletus ir išeina į Gar l iavą pa-sivaikščiot i . A t ė j ę pas M. Paul iukevič ienę, p e r n a k v o j a ant tvar to. Iš v a k a r o , kai m i e s t e l y j e d idesnis j u d ė j i m a s , j i e d u ž y g i u o j a link buvus io v a l s č i a u s , kur į s i k ū r ę s „ s t r i b y n a s " . Toli eiti nereikėjo, p a ė j ė j ę iki buvus io malūno, sus i t inka pr ieša i s ginkluotą kar i šk į . D r a g ū n a s atpažino, kad tai str ibų v irš ininkas, j į ta rdęs , o š i s a tpaž ino ir D r a g ū n ą . Čekistas gr iebės i nuo peties automatą, bet nespė jo, trum-pa automato s e r i j a buvo v ie to je nukautas . Žvangut i s , pa-s iėmė čekisto automatą, ir abu, p e r ė j ę plentą, p a t r a u k ė link Stanaičių kaimo. Gerą ga lą p a ė j u s , G a r l i a v o j e pra-dėjo šaudyt i raketos . Kiek p a ė j ė j ę pas i la i s tė ž ibalu p a d u s , kad čekistų š u n y s toliau nesektų. P e r ė j ę M a r i j a m p o l ė s plentą, g r į ž o į R a š n i a v o s kaimą pas V l a d ą Černeckį, kur buvo mūsų s lėptuvė.

G a r l i a v o j e kilo panika. V i są laiką komunista i k a l b ė j o , kad j a u banditų nėra, o dabar štai dar v a i k š č i o j a po pačią Gar l iavą . Po tokio įvyk io apie Gar l iavą pas ta tė s a r g y b ą ir kurį laiką garn izono kareiv ia i s a u g o j o ne tik naktį, bet ir dieną.

1950 m. v a s a r ą Suvalkėl ių kaime pas ūkininką Gylį p r i s i s t a t ė k a ž k o k s jo g iminai t i s ar p a ž į s t a m a s , neva p e r s e k i o j a m a s čekistų. Turi dokumentus, bet g y v e n a s laps-tydamas i s , nes n a m u o s e n e g a l į s gyvent i . Kartą u ž ė j ę pas Gylį, j į a p k l a u s i n ė j o m , nes tuomet buvo pilna tikrų bes i s laps tanč ių ir apsimetėl ių provokatorių. Minėtas pi-lietis prašos i į par t izanų gretas , p a g a l jo pasakoj imą j a m kito kelio nėra. T u r ė j ę s ryš į su A u k š t a i t i j o s p a r t i z a n a i s , bet ten išduotas, g r ė s ė areš tas . Sakau, kad kol kas ne-pr i imsim, o p a v a s a r į p a ž i ū r ė s i m . Šiame k r a š t e ramu, te-gul p a g y v e n a .

P r a ė j u s s i a u t ė j i m a m s po Gar l iavos įvykių, mes parė-jome į s a v o seną v ietą . A p s i s t o j o m e Bi jūnų kaime pas Antaną Gervę. Ž v a n g u t i s n u ė j ę s p a r s i v e d a Dagi l į-Dėdžių, nes j i s g y v e n o vienas. Kartu p r a b ū n a m keletą s a v a i č i ų . Bet v i e n a m e k r a š t e v i s i e m s būti negera i . D r a g ū n a s , Žvan-g u t i s ir A lb inas K a m a r a u s k a s pasi l ieka pas Gervę, o a š , Klemensas ir Dėdžius i še iname link P a v y t ė s krašto, nu-sprendę šią žiemą didesnių įvykių vengt i . A p s i s t o j a m e pas Dėdžiaus p a ž į s t a m u s ( p a v a r d ė s nepr i s imenu), prabū-n a m e ramiai kelias s a v a i t e s .

D r a g ū n a s , a t ė j ę s pas Gylį, r a n d a tą žmogų labai blo-gai nusi te ikusį . Sako, kad labai jo ieško, kad buvo k r a t a ,

96-

v o s jo neradę. D r a g ū n a s a b e j o d a m a s pasi ima j j su sav i-mi. N a u j o k a s turi rus i šką n a g a n ą . Jį p a r s i v e d a pas Ger-vę į s lėptuvę, ten r a n d a Žvangut į ir A. K a m a r a u s k ą . Kar-tu p a g y v e n u s kelias dienas, n a u j o k a s k laus ia , kur Lakšt in-g a l a , kad nematyt i . Ž v a n g u t i s a tsako, k a d bus, kai reikės. Naujokui duoda vokišką k a r a b i n ą , bet j i s sakos i t u r į s kažkur gerą automatą . P a g y v e n ę kartu keletą s a v a i č i ų , pr i t rūksta maisto. D r a g ū n a s sako, važ iuokim pars ivežt i į Mastaičių kaimą pas Sidiškį, j i s turi p a r u o š ę s duonai mil-tų ir kito maisto. Pas i ima šeimininko ark l ius ir i š v a ž i u o j a . Važiuot i netoli, bet dėl a t s a r g u m o duoda nurodymą, kur sus i t iks im, jei re ikės s u s i š a u d y t i . Tam nau jokui pasako, kad jei kokios, ateiti į Suvalkė l ių kaimą pas J u r g į Naudžių.

Važ iuodami G a r l i a v o s — P a ž ė r ų v ieškel iu pr ieša i s suti-ko v a ž i u o j a n č i u s s t r i b u s ir s u s i š a u d ė . Nau jokas pasiduo-da, str ibai sur i š tą a t s iveža į G a r l i a v ą , bet gre i ta i pa-a i škė ja , kad tai čekistų agentas . Ž v a n g u t i s , D r a g ū n a s ir K a m a r a u s k a s pas i t raukia į G a r l i a v o s miškelį ir naktį at-s iskir ia. D r a g ū n a s su K a m a r a u s k u nueina pas J u r g į Nau-džių. P a i m t a s n a u j o k a s provokator ius v i ską pasako, kad jo sus i t ik imas paskirtas Suvalkė l ių kaime pas J u r g į Nau-džių. Pr ieš pietus didel is G a r l i a v o s čekistų b ū r y s a p s u p a N a u d ž i a u s sodybą . D r a g ū n a s su K a m a r a u s k u , pastebė ję, kad j a u pak l iuvo į p rovokac i ją , abu šoka per langą ir a t s i š a u d y d a m i t raukias i link miškelio. Deja, netoli miš-kelio abu — Bronius D a u g ė l a - D r a g ū n a s ir Alb inas Kama-r a u s k a s žuvo.

Ž v a n g u t i s pas Naudžių nėjo, nes n a u j o k a s j a m liko nea i škus , kai p a k l a u s ė , kur L a k š t i n g a l a . P a s i d a v ę s pro-vokator ius i š d a v ė i r s l ė p t u v ę . Bi jūnų kaime pas A n t a n ą Gervę. Tada buvo areš tuota Gervienė-Daugėl ienė ir s ū n u s A l f o n s a s D a u g ė l a .

V ienas D r a g ū n o neapda i rumas , n e p a k l a u s y m a s bran-giai ka inavo. Per s u s i š a u d y m ą šeimininkų Naudžių na-muose nebuvo, j ie buvo i š v a ž i a v ę į Kauną. Čekistai jų apkalt int i neturė jo kuo, tai paleido provokacines ka lbas , neva Daugėlą ir K a m a r a u s k ą paskundė Naudžiai . Tą pačią naktį Ž v a n g u t i s a tė jo pas Lencevičienę, kur m e s buvome aps i s to ję . Po D r a g ū n o ir K a m a r a u s k o žuv imo čekistai apl inkui darė dideles kratas . Mes vos s p ė j o m e pasis lėpti m a ž o j e s lėptuv ikė je , kur ios tuo metu nerado. Kitą dieną buvo daroma pakar tot ina krata ir tą s lėptu-vikę rado, bet, laimei, mes j a u buvome išė ję. Klemensas , Ž v a n g u t i s ir aš a tė jome į Tvark i šk ių kaimą pas Andr ių

97-

J a n k ų . Ten pra le idome dideles kratas . Kitur eiti nega-lėjome, nes buvo d a u g sniego. P r a b u v o m e labai b l o g o j e s l ė p t u v i k ė j e la imingai po g r i n d i m i s . Kol kolchozas ne-n u g r i o v ė to namo, niekas tos s l ė p t u v ė s nerado.

D r a g ū n u i žuvus , Dėdžius a t s i s k y r ė ir n u m a t ė žiemą pra le i s t i v ienas. Grįžo į s a v o kaimą pas ka imyną Kuz-micką, ten ir žuvo. Žuvimo a p l i n k y b ė s neaiškios . Į tar ia-ma, kad ček i s tams p r a n e š ė še imos nar ia i . Mes, likę t r i se — Žvangut i s , Klemensas ir aš, L a k š t i n g a l a , žiemą p r a g y -v e n o m e labai sunkiai . Nuo a n k s t y v o pavasar io , tai y ra nuo vasar io mėnesio perė jome į mišką, g y v e n o m e pala-pinė je . Buvo d a u g sniego, n e g a l ė j o m e vaikščiot i . Pa la-pinę į s i rengėme gerai , a p d ė j o m e s a m a n o m i s , egl ių šako-mis, o kai apsn igo, apša lo, liko tik kupstas . Maisto turė-jome ats inešę, kiek b log iau buvo su vandeniu, teko nau-doti s n i e g ą . Bet ir prie to pr ipratome.

M U D V I E M , P O V I L A I , J A U R E I K Ė S S K I R T I S

1951 m. b a l a n d ž i o 16 d. per ryš io punktą g a u n u pra-neš imą būtinai a tvykt i t ies Runkių kaimu, kur buvome s u s i t a r ę sus i t ikt i s u „Žalgir io" r inkt inės p a r t i z a n a i s . J a u b u v o m e sut ikę Dolerį, B a r s u k ą . Pas m u s yra n a u j o k ų — V y t a s Kuzmickas, kur iam re ikė jo eiti į kar iuomenę, jo t r y s broliai j a u žuvę. A t ė j o s a k y d a m a s — „ ž u v o broliai, ž ū s i u ir aš, bet okupantui n e t a r n a u s i u " . Pas Dolerį n a u j a i į s t o j o V y t a s Pukelevič ius, kur iam taip pat re ikė jo eiti į sovietų kariuomenę. N a u j o k a m s paaišk inom, kad par t izanų g y v e n i m a s sunkus , ir nėra v i l t ies išlikti g y v i e m s , bet j a u n i m a s pasiryžęs neiti okupantui ta rnaut i . P a r t i z a n ų va-d o v y b ė s į s a k y m o , kad nepri imtume, nebuvo. Vi s i matom, k a d V a k a r a i nieko nepadeda ir nepadės, t iktai v ienos k a l b o s — „ b r o l i a i , l a ikyk i tės " . O mes v i s i d a v ė m e priesaiką kovoti iki paskutinio. Matant n a u j a i s to janč ius , kai tokia padėt i s , g a i l a darės i . Juo lab iau kad padėt i s k a s k a r t sun-kėjo. Pas i t ikė j imas v i s u o m e n ė j e smuko, nes čekistai pri-v e r b a v o d a u g žmonių j i e m s dirbti, o patikimi d a u g u m a s j a u ištremti ar areštuoti . P a n a š u , kad bo l šev izmas pasi-l iks i lgam. D a u g e l i s p r a d ė j o ta ikyt i s prie g y v e n i m o ap-l inkybių. P a r t i z a n i n i s pas ipr ieš inimas j a u v i sa i s i lpnė jo .

Į sus i t ik imą sus ir inkome v o s aštuoni Birutės r inkt inės v y r a i : B a r s u k a s , Doleris, K a r y s , du n a u j o k a i — V y t a s Kuzmickas ir V y t a s Pukelev ič ius ir aš, L a k š t i n g a l a . Ž v a n -

98-

g u t i s a tvyko vė l iau iš „Geležinio V i l k o " r inktinės, nes buvo i š v y k ę s s u t v a r k y t i ryš io. Iš „Žalgir io" r inkt inės į sus i t ik imą a tė jo Beržas, Demonas, Dūmas, Klemensas, Š i r v y s - S a k a l a s ir Benediktas Trumpis-Ryt i s , kurie b u v o išmesti d e s a n t a i s kar tu su Juozu Lukša-Skirmantu. Apy-g a r d o s v a d o Saidoko j a u nebuvo, jo d ing imo pr iežas t i s nebuvo n u s t a t y t a , ga l žuvo, o g a l pateko kur į provoka-ci ją . Sus i r inkę a p t a r ė m e re ika lus , n u s t a t ė m e ryš io punk-tus. Aš a t n a u j i n a u ryšį su Beržu, Durnu ir Demonu. Se-ną mūsų ryš io punktą gera i ž inojo Dūmas ir Demonas, nes kar tu g y v e n o su Saidoku. Kitą dieną Ž v a n g u t i s atne-šė r y š j iš „Geležinio V i l k o " r inkt inės — buvo la iškas nuo Skirmanto Trumpiui ir Širviui.

Po visų pas i tar imų n a u j o k a i d a v ė pr iesa iką, pagiedo-ta „ M a r i j a , M a r i j a " . 1951 m. ba landž io 17 d., s u s i t v a r k ę v i s u s re ika lus , i š s i sk i rs tom tęsti pradėtą kovą prieš oku-pantą . T r u m p i s m a n e į s p ė j a , kad būtume a t s a r g ū s . Šį p a v a s a r į n u m a t y t a s v a r b i ų re ikalų, bet v i s k a s turi būt didelė je p a s l a p t y j e . Aš niekam nieko n e s a k a u , g a l v o j u , s u t v a r k ę v i s u s re ika lus , g r į š i m į kaimą ir ten, p a s i r u o š ę s lėptuves , p r a b ū s i m . Ats i sk i r iant Doleriui ir B a r s u k u i pasakau, kad m i š k u o s e n e g y v e n t ų , nes šią v a s a r ą b u s d a u g neramumų.

Po sus i t ik imo vis i i še inam link Naudžių kaimo. Va-k a r e a p s i s t o j a m prie J ū r ė s upelio pernakvot i , o rytą ei-s im toliau. Klemensas, Ž v a n g u t i s , K a r y s ir du nau joka i — Pukelev ič ius ir Kuzmickas ruoš ias i eiti link Papi lv io kai-mo, ten yra mūsų sena s lėptuvė, kur io je la ikomas pagr in-dinis k u l k o s v a i d i s i r šovinių a t s a r g o s . Aš į s a k a u kul-kosvaidį gera i i šva ly t i ir ištepti, nes po kautynių maža i va ly tas , ir paimti kokius 200 rus i škų šovinių, nes j a u mažai likę. Klemensas a p s i d ž i a u g i a , kad ten gera didelė s lėptuvė, bent ši ltai i š s imiegos ią .

1951 m. b a l a n d ž i o 18-osios ry tą , dar gera i neprašv i-tus, r u o š i a m ė s skirs tyt i s . Naktis g a n a ša l ta , kas s n a u d ė m prie laužo, dar d a u g i a u s u š a l o m . Ž v a n g u t i s buvo j a u kelios paros n e m i e g o j ę s , tad pas iėmęs kelias p a l a p i n e s užs ik lo jo ir gera i i š s imiego jo . Ar tikėti s a p n a i s ? P r a b u d ę s Ž v a n g u t i s sako:

— S a p n a v a u , kad mudviem, Povi lai , j a u reikės skir-tis.

O Klemensas j u o k a u j a : — J a u laikas, v i są laiką u o š v ė m s g e r e s n i u s s ū r i u s

s u g r a u ž i a t , o žento v i s nėra. Kiek judu g a l i t kar tu kėb-linti ir g ą s d i n t i komunis tus?

99-

Po visų p a j u o k a v i m ų Doleris, B a r s u k a s ir aš g r į ž t a m e į Žiemkelio mišką s u t v a r k y t i a rchyvų, nes j a u d a u g i a u

kaip metai j ie netvarkyt i . Mes v is i t r y s seni par t izanai nuo pat p i rmųjų dienų, ir v is i j a u š lubi, o penki dar v is i j a u n i einam link Papi lv io kaimo. Ž v a n g u t i s a ts i svei-k i n d a m a s dar p a j u o k a u j a , kad nors kartą š lubių netu-rės ime. Pas iekę Žiemkelio pelkes, pas i ieškome p a t o g e s n ė s v ie tos dienoti. B a r s u k a s a t s ineša dokumentus, rapor tus , ir p r a d e d a m e tvarkyt i . Sakau, kad s u t v a r k ę i lg iau miške nepasi l ikim, nes duotas p e r s p ė j i m a s m a ž i a u m i š k u o s e kurį laiką sukiot is . V i s i s u p r a t o m e reikalą . Doleris dar pr i tar ia , kad tur į s gerą s l ė p t u v ę kaime, d a u g kartų j o j e n a k v o t a .

1951 m. ba landžio 19 d., a n k s t y v ą rytą, B a r s u k a s m u s kelia s a k y d a m a s , kad kažkur v i są naktį ūžė mašinos, at-rodo, kad K ū j a g a l v i ų kaime yra rusų . Aš pirmas ats ikel iu, pr ieinu prie p a l a u k ė s pas idairyt i per ž iūronus. Ogi pi lnas k a i m a s kar iuomenės, ir dar v a ž i u o j a m a š i n a po m a š i n o s . Gr įžęs liepiu pasirinkti g e r e s n ę v ietą, b u s miško kratos . Mūsų pasekti n e g a l ė j o , a tė jome v a k a r e . Pas ig i r s ta s t i p r u s š a u d y m a s link Papi lv io, kur nuė jo mūsų vyra i . Š a u d y m a s s m a r k u s i r i lgas . N e j a u g i j u o s apsupo? Nutar iam laukti su temos . B a r s u k a s nuneša dokumentus a t g a l į s l ėptuvę, o mudu su Doleriu n u s i p j a u n a m keletą eglaičių užsimas-k a v i m u i . Tuo momentu praskrenda keli lėktuvai kukurūz-ninkai labai žemai miško. Suka ratą to je v ietoje, kur b u v o s u s i š a u d y m a s . A t ė j ę s B a r s u k a s sako, kad l in i ja pra-ė j o didelis b ū r y s rusų link Kruš inskų kaimo. Lėktuvai ž v a l g o virš medžių, o mes, gera i užs imaskavę , laukiam, kol mūsišk ia i s u g r į š . V i s i žūti n e g a l ė j o , s u s i š a u d y m a s buvo i lgas ir ne v ieno je v ietoje, vadinas i , t rauk iant i s .

J a u į p a v a k a r ę pareina Klemensas, K a r y s ir Ba l t rus . Žuvo Ž v a n g u t i s . Aišk ia i matę, kaip kr i tęs ant l ini jos, o Pukelevičių nukirto per pirmą s u s i š a u d y m ą . Miško keliu-ku, kur i s eina nuo Papi lv io link K a j a c k ų kaimo, vyra i , s u t v a r k ę v i s u s re ikalus, g r į žo pas mus. Kiek p a ė j ė j ę ant posūkio s u s i d ū r ė su būriu kar iuomenės . Ž v a n g u t i s su Klemensu pirmiej i paleido automatų ugnį ir t raukės i į šoną. Tuo momentu p r a d ė j o šaudyt i kare iv ia i ir pirmiau-sia n u š o v ė Pukelevičių. Kitame šone būta dar d a u g i a u kar iuomenės, ir juos p r a d ė j o supti . Norėdamas pras iveržt i , Ž v a n g u t i s žuvo ant l ini jos, o Karį sužeidė į ranką .

S u l a u k ę vakaro, Doleris, K a r y s ir B a r s u k a s per ap-supimą išeina iš miško. Mes likę p a l a u k i a m , jei s u s i š a u -

100-

dys su s a r g y b a , tada pale i s ime ugnį i š miško, kad j ie ga lė tų pras iveržt i . Kario sužeis tą ranką reikia s u t v a r s t y t i J ie praeina la imingai , nepastebėti, o mes t r i se dar l i ekame miške. Man reikia s u t v a r k y t i ryš io punktą, kur buvom n u s t a t ę su Beržu ir Demonu per Simoną Rindeiką. Ap-s i s t o j a m e ra i s te prie p a l a u k ė s . Rytą Rindeikos s ū n u s Jonas a tgena k a r v e s į mišką g a n y t i . P a m a t ę p a s i š a u k i a m , j i s išporina apie v i są padėtį . Kur mes v a k a r buvome, ten pilna kar iuomenės . Miškai vis i apsupt i . G a l v o j a u per j į perduoti ryš į , bet nep i lnamečiams patikėti g r iež ta i d r a u d ž i a m a , o dar tokiu momentu. Su Jonu s u t a r i a m , kad kai bus kar iuomenės, ta i sy tų ž a g r ę , o miške labai girdisi . P a r ė j ę s Jonas ž a g r ę kala be pers to jo . Pra le idž ia-me naktį r a i s t e ant kupsto. Rytą dar pasnigo. Mais to v i s a i neturim, tik v a n d e n s užtenka. Rindeikos Jono ž a g r ė s k a m b a su trumpom pertraukom. Pas i jud int i n e g a l i m a , netoliese miško kel iuku kare iv ia i praeina kel is k a r t u s per dieną, o kad mes gul im r a i s t e užs imaskavę , n iekam nė į g a l v ą . Trečią dieną J o n a s vėl a t g e n a k a r v e s , a t n e š a riekę duonos ir p a p a s a k o j a , kad kar iuomenės pr ivežta tūkstančia i . Ruoš iame planą, kaip išeiti i š apsupimo. Miš-ke ant kvadra t in ių l ini jų stovi s a r g y b a su šunimis . Prieš, tokią masę mes b e j ė g i a i , ir e s a m e tik tr ise. Iš pa t i r t i e s žinome, kad g e r i a u s i a s momentas, kai keičiamos s a r g y -bos. Į p a v a k a r ę keliuku v i s nueina didel is b ū r y s k a r e i v i ų , o vė l iau g r į ž t a . Turbūt jų š t a b a s K ū j a g a l v i ų kaime. Dau-giau laukti nėra ko, š iandien v a k a r e turim išeiti i š ap-supimo. Klemensas p r a d ė j o kosėti, peršalo. P a s i r u o š i a m , kai nueis s a r g y b a , minutę pa laukę, paskui j u o s e i s i m e ir mes. Ant Smail ių l ini jos v i są laiką loja š u n y s .

P r a ė j u s būriui kareiv ių, i r mes pakilom, s a u l ė j a u nus i le idus i . J e i g u ir s u s i š a u d y s i m , ga l koks paspruk-sim. P r i ė j u s prie l ini jos, i š e g l y n o per ž iūronus pastebė-jau, kad kare iv ia i sus i r inkę į v ieną vietą. Laimingai v ieną l ini ją perš l iaužėme. Ate inam prie Pažėrų p a l a u k ė s i r s u g u l a m , kar iuomenės pi lna. Aš v i s per ž iūronus d a i r a u s i , kur s a r g y b a . Klemensas r iktel i :

— Žiūrėk, kas juda ūkininko s o d e . — P a m a t a u — Ru-g i e n i a u s sode s u ė j u s i s a r g y b a . S a k a u :

— V i s k a s gerai , lauksim. Kai d a u g i a u pri tems, š l iau-šim link Pažėrų—Girninkų vieškel io.

Eiti nega l im, be pers to jo š a u d o raketas . P r i š l i a u ž ę vieškel į , girdim — ateina kareiv ia i nuo Pažėrų, o m e s gul im kaip paminklai ant g r y n o s pievos. Ginklus pasiruo-

101-

šę laukiam, kol pastebės ir eis t ikrinti. Duosim u g n i e s ir s t e n g s i m ė s pras iveržt i į priekį. Kareivių p r a ė j o d a u g i a u kaip penkiasdeš imt su š u n i m i s link Girninkų km., o mes l ikome nepastebėti . P e r š o k a m vieškel į , tol iau p a ė j ė j ę nu-s i v a l o m žemes ir a t s ip lė š iam nuo miškų apsupimo.

Kodėl mas i ška i krėtė m i š k u s ? Kazlų Rūdos m i š k u s krėtė d a u g i a u kaip deš imties tūkstančių kar iuomenė. Ka-r e i v i a m s buvo į s a k y t a d u r t u v a i s i šbadyt i v i s a s a u k š t e s n e s vietas, per dieną pereinant po 25 kv. m. miško. Mūsų s e n ą s i a s s l ė p t u v e s v i s a s rado. Kitų ir mes nežinojom, nes tie, kas j a s darė, j a u buvo žuvę. Kas buvo likę miške, v i s i žuvo. Iš m ū s ų būrio žuvo T i g r a s t ies G u d e l i ų — J ū r ė s k a i m a i s .

Masinės kratos į m i š k u s buvo mestos dėl V a k a r ų ž v a l g y b o s . Čekistai buvo p a j u t ę , kad yra išmestų desan-tų, žinojo ir kas tokie. 1951 m. b a l a n d ž i o 19 d., kai buvo i šmestas Būtėnas ir K u k a u s k a s t ies P a p i l v i o kaimu, kur d a b a r kar in i s pol igonas, čekistai rado p u š y j e į s t r i g u s į p a r a š i u t ą ir kitų daiktų. Iš to nustatė, kad veikia V a k a r ų ž v a l g y b a . M a s k v o s į s a k y m u į tuos m i š k u s buvo mestos didelės p a j ė g o s .

Iš mūsų netikėtai žuvo Jonas Pečiu la i t i s-Žvangut i s ir V y t a s Pukelev ič ius . Ž v a l g y b o s lėktuvas nukrypo nuo kurso, desantas turė jo būti i šmestas Lekėčių miško ruože, o numetė prie P a p i l v i o km., kel is š i m t u s metrų nuo mūsų b u v u s i o s s l ė p t u v ė s . Ar mūsų s lėp tuvę rado? Nežinome. Čekistai tą vietą v i są laiką s a u g o j o , laukė, g a l mes atei-s i m . Kratos m i š k u o s e ė jo nuo ba landžio 18 d. iki birželio p a b a i g o s . Kar iuomenė t ikrino k iekv iename k e l y j e kiekvie-ną praeinantį ar p r a v a ž i u o j a n t į .

P a r ė j ę į R a š n i a v o s kaimą, J ie s ios krante; kur buvo A n t a n o Miliūno p a d a r y t a s lėptuvikė, p r a g y v e n o m e ramiai . Nebuvo jokio į tar imo, kad t a m e k r a š t e laikomės. V ė l i a u kar iuomenės dalį permetė į Prienų ir Š i lavoto kraš tą , ten p r a d ė j o kratas .

S U S I T I K I M A S S U S K I R M A N T U

Gyvenant J ie s ios krante, per ryš io punktą g a u n u laišką, k a d būt inas sus i t ik imas su „Geležinio V i l k o " p a r t i z a n a i s G r a b a v o s miške, t ies I lgakiemio kaimu . L a u k s Juozas

Šiugždinis-Karys ir du nepaž į s tami . Į sus i t ik imo vietą a t v e s Leonas Lukoševič ius . P a v a k a r e ateinu į s u t a r t ą

102-

vietą, pr i s i s ta to K a r y s . Ryšininką at le idžiam, o m u d u e iname toliau į mišką, ten r a n d a m Žilviną ir kitą, k a ž k u r matytą . Skirmantas s a k o :

— Ar nepažį s t i? A t s a k a u : — Matytas, bet nepr is imenu. Pas i sako — Skirmantas . Mudu karš ta i p a s i s v e i k i n a m e

ir p r a d e d a m e kalbėt is . Domisi, kas dar likę iš Birutės rink-tinės. Iš senų par t izanų likę tik t r i se — Doleris, B a r s u k a s ir aš, iš p a ž į s t a m ų — Stačioko brol i s Klemensas ir keli n a u j i , o kiti j a u žuvę. P a p a s a k o j u apie v i są padėtį Kazlų Rūdos miškuose, kas dedasi ir ką buvome a p t a r ę per su-sit ikimą. K l a u s i a m , ar turite kur gyvent i . Žilvinas a t s a k o , kad nelabai . Kviečiame eiti pas mus, tur ime p a s i d a r ę n a u j ą s lėptuvę, nors dar ne v i s i š k a i s u t v a r k y t a , bet per-miegoti g a l i m a .

Vi s i pare inam į Miliūno š laitą prie J ies ios . K l e m e n s a s su Bal t rum iš Miliūno kluono atneša du m a i š u s š ieno pata lu i . S lėptuvė p a d a r y t a gerai , jokio ženklo nėra. Dar r y t o j a u s dieną A n t a n a s Mil iūnas s u v a r o k a r v e s į š l a i tą , kad v i sa i užmaskuotų. Čekistų v i s u r pi lna, v i sų dokumen-tus t ikrina, kar iuomenė i š miškų nepas i t raukus i . S v a r b i a u -sia, m a n o r y š y s pas Simoną Rindeiką n e s u t v a r k y t a s , ne-g a l ė j a u prieiti. Skirmantas pa tar ia kol kas ne judėt i , v i s ą laiką taip nebus, dabar v i s u r t ikr ina, g a l i m a užs i ta i sy t i dar b logiau. Pasėdėkim kiek r a m i a u . P a i l s ė j ę kelias die-nas, „Geležinio V i l k o " K a r y s su Žilvinu i šė jo pas i ta i sy t i senos ios s lėptuvės . Mudu, likę su Skirmantu, a p t a r i a m v i s u s į v y k i u s . P a p a s a k o j u apie Birutės š t a b o v a d o Ry-manto ir kitų žuvimo ap l inkybes . Ski rmantas tuo la iku buvo V a k a r u o s e , o g r į ž ę s rado vieną kitą dar n e ž u v u s į . Skirmantas plačiai papasako jo, kokia V a k a r ų nuomonė dėl Lietuvos ir kitų P a b a l t i j o p a v e r g t ų kraš tų . Mūsų m i n t y s sutapo, Lietuva bus l a i sva , bet mes tos l a i s v ė s nesu lauks im. Man Dievas d a v ė sulaukt i .

V a k a r a i ruošiasi atremti bo l šev izmą, kad nes iplėstų po pasaul į , o mes tur ime j i e m s padėti . Taip s a k ė Skir-mantas , g r į ž ę s i š V a k a r ų . Kartu g y v e n d a m i , s u V a n a g u p a r u o š ė m e planą smulkia i sur inkt i žinias iš v i s o s Lietu-v o s apie kar in ius ob jektus , kiek ir kur jų yra , paskui per-duosim į V a k a r u s .

Po kelių dienų, g r į ž u s Kariui ir Žilvinui, Sk i rmantas i šė jo į jų s lėptuvę, o mes pasi l ikome, nes ne turė jome kur eiti, v i s a s mūsų k r a š t a s buvo a p g u l t a s kare iv ių . Miškai

103-

pilni kar iuomenės, k a i m u s krato be pers to jo . Pasiunčiu žmogų Miką Kazlauską pas Simoną Čekavičių, kad nu-važiuotų pas Simoną Rindeiką, nes ten buvo jų r y š y s . Grįžęs pasakojo, kad buvo ten tokia moteris, bet nepri-ėmė, nes nieko nežinojo, pasakė a tvaž iuos iant i kitą kar tą . P e r d a v ė , kad yra žuvus ių, bet kas žuvę, nežino. Reikia a t s ta ty t i r y š i u s .

Gaunu raštel į i š Barsuko, kad d a u g u m a kar iuomenės i š miškų pas i t raukė. Rašo, kad s u t a r t a s r y š y s su Dūmu ir Trumpiu nutrūkęs , j iedu ž u v ę miške, t ies P a p i š k ė s kai-mu, ir ten kar iuomenė dar s iaučia.

Mes t r i se i še inam į Kazlų Rūdos mišką susit ikti Do-lerį ir B a r s u k ą . Nežinau, kaip Kario ranka, nes buvo s m a r k i a i suže i s ta . Žiemkelio miške kar iuomenės jau nėra, bet v i s u r pilna s lapukų seklių, seka, kur kas pasirodys. Sut ikęs Simoną Rindeiką, s u t v a r k a u v i s u s re ikalus, per-s p ė j u būti a t s a r g i a m . Sut ikęs Dolerį, suž inau, kad Kario r a n k a g y j a sunkiai . Buvo a t v a ž i a v ę s g y d y t o j a s K a v a l i a u s -kas, su tvarkė , a tvežė va i s tų , dabar j a u ger iau . Bet va ikš-čioti dar nega l i . Doleriui į s a k a u patikrint i ryš į per A g u r -kiškę, ten žino Demonas. Gal v i s i dar nežuvę? O aš s i ų s i u ryš į Beržui, per kurį ė jo mūsų p a g r i n d i n i s r y š y s . V i s k ą s u t v a r k ę ir s u ž i n o j ę kai kur iuos į v y k i u s , g r į ž t a m į Raš-n i a v o s kaimą, į p a j i e s i o s lėptuvę . P a r ė j ę s randu Žilvino laiškutį . R a š o — „ l a u k i t , mes gre i ta i a te i s im" .

Sutar tu laiku a tė jo Žilvinas, Skirmantas ir „Geležinio V i l k o " K a r y s . J i e m s p r a n e š i a u liūdną žinią, kad t ikrai žuvę : Benediktas Trumpis , Dūmas ir a p y g a r d o s š t a b o nar-s io j i Danutė, o kas ketvirtasis , nežinome. Dar ž u v ę s Či-gonas iš „Žalgir io" r inktinės.

A p t a r u s v i s u s re ikalus, Skirmantas skiria sus i t ik imą su Litu, o aš s iunčiu žmogų į Beržo ryš io punktą. Va-žiuoti sut inka Elena Keturakaitė . P a r a š a u Beržui s laptą la iškut į-š i f ruotę, duodu adresą į Kuraka ln io kaimą, Lekė-čių v a l s č . ( p a v a r d ė s n e p r i s i m e n u ) . Grįžusi p r a n e š a , kad Beržas ž u v ę s ir jokių ryš ių nepri ima, nes neturi kam perduoti . Į sako gre ič iau dingt i i š čia, nes v y k s t a didel is čekistų sekimas. Mano vis i ryš ia i nutrūkę, tik l ikęs senas Saidoko r y š y s , kurį žino Demonas — tai Pagi r ių kaime per Onutę Urbonavič iūtę, Girninkų kaime per Simoną Rindeiką ir A g u r k i š k ė s kaime per Onutę. Kol kas v i s u r ty la . Laukiu Skirmanto g r į ž t a n t iš Lito. Litas turė jo tie-s ioginį ryš į su „Tauro" a p y g a r d a . Grįžęs Skirmantas p r a n e š a , kad ir Lito v i s i ry š ia i su „Tauro" a p y g a r d a nu-

104-

t r ū k ę i r niekaip nega l i a t s ta ty t i . N e j a u g i j a u v is i žuvę? Kiek žinom, S p y g l y s turi t iesioginį ryšį su „Žalgir io" r inkt inės š tabu, bet kas iš jo likę, niekas nežino.

Juozas Lukša-Ski rmantas-Daumantas žino, kad yra d a u g i a u išmestų desantų, kaip buvo s u t a r t a V a k a r u o s e . Turi būti i šmestas Būtėnas ir dar kitas. Ski rmantas jokių žinių neturi. Kur j ie d ingę? Kodėl tyli? Mes žinome tuos ryš io punktus, kur iuos prieš metus buvome d a v ę pers iųst i

į V a k a r u s . Aš b u v a u d a v ę s ryš ininką G a r l i a v o s va l sč . Pa-dainupio kaime Vincą St ra lkų, kur i s mielai sutiko.

Mums reikia užmaskuoti Skirmantą, kad čekistai ne-išs ia i šk intų, kur iame k r a š t e j i s g y v e n a . Kai sužinos, bus didžiulės kratos, žūsim vis i . Kad Skirmantas yra k a r t u su Žilvinu ir Kariu, nežino nė „Geležinio V i l k o " part iza-nai. Zino tik v ienas Spe igas . Skirmantą „ p e r k r i k š t i j a m " J u r g i u , neva n a u j a i į s t o j ę s par t izanas . Kai užeinam pas ūkininką1, v i s i sue inam į v idų, o J u r g i s lieka s a r g y b o j e . S a k y d a v o m e , kad n a u j o k a s tegul pastovi, o B a l t r u s v i s e ina patikrinti, kad J u r g i s neužmigtų . Ski rmantas užsi-a u g i n o barzdą, kad iš pirmo ž v i l g s n i o jo nepažintų, nors ir iš tų kraštų ki lęs.

Provokator ius i š S p y g l i o būrio kirviu sužeidė vieną par t izaną . Mes paleidome g a n d ą , kad Lukšą-Skirmantą kirto kirviu. Tos ka lbos gre i ta i pasiekė ir čekis tus . O iš tiesų Skirmantas, g r į ž ę s iš užsienio, niekada nebuvo su-žeistas, kol žuvo, ir t ame kraš te , kur laikėsi S p y g l i o bū-rys , niekada negyveno. Skirmantas, g r į ž ę s i š V a n a g o 1951 m. ba landžio mėnesį į mūsų kraš tą , d a u g i a u s i a laikėsi apie Iš laužą kar tu su A l g i u Šermukšniu-Žilvinu ir Juozu

Šiugždiniu-Kariu. Jų p a g r i n d i n ę s lėp tuvę p a d a r ė V a r k a -la-Žaliukas. Žaliukui žuvus , Žilvinas su Skirmantu ir to-liau g y v e n o tose v ietose. Dažnai dienodavo ir mūsų s lėptuvėse , dažniaus ia i kar tu va ikšč iodavome, laikyda-miesi didelio a t s a r g u m o . Per tą laiką čekistai taip ir nesuuodė, kur g y v e n o jų d idž iaus ias pr iešas Juozas Luk-ša-Skirmantas-Daumantas , net ir po jo žuvimo.

K A R I N I A I O B J E K T A I

Netoli Kauno, Birutės r inkt inės veikimo ter i tor i jo je , pr i s ta ty ta nemažai s laptų karinių ob jektų, į kur iuos nieko neį leidžia. D a r b u s v y k d o special iai atvežti žmonės, ap-rengt i senomis r u s i š k o m i s uni formomis, be ženklų, dau-

105-

g u m a s p a g y v e n ę , labai s u v a r g ę , ka lba rus i ška i , ukrainie-t i k a i i r kitomis, l i e tuv iams nežinomomis ka lbomis . Dar-b in inkus a tveža labai s lapta ir su didele s a r g y b a , užda-romis m a š i n o m i s . V ė l i a u niekas jų nemato. Tokias ž in ias m u m s suteikė viet iniai g y v e n t o j a i . Nelengva rinkti žinias, apie Kazlų R ū d o s — V i š a k i o Rūdos kar inio pol igono s taty-bą ir apie ša l ia Iš laužo, Prienų ra jone, s tatomą Links-m a k a l n i o r a d a r i n ę stotį, nes nepapras ta i s a u g o didžiulė-s a r g y b a .

Mūsų u ž d a v i n y s buvo k a r i n i a m e ž e m ė l a p y j e t iks l ia i nus ta ty t i tų objektų centrą. L inksmakaln io objekto planą p a r u o š ė m e grei ta i . P a s i g a m i n o m e dvimetr inę matuoklę, p a ė m ė m e tr is k a m p u s : nuo K a u n o — P r i e n ų plento, R o k ų — Prienų v ieškel io ir J u o d g i r ė s miškelio. A t m a t a v ę tr ikam-pį, r a d o m e centrą. S u n k i a u buvo su V i š a k i o — K a z l ų R ū d o s ob jektu. Ten stovi s l a p t o s s a r g y b o s , arčiau prieiti nega-lima. Teko ieškoti kitos išeit ies. Pr i s iminiau, kad turiu gerą p a ž į s t a m ą kaimyną Antaną Jankevič ių-Jankų, k u r i s Smetonos la ikais t a r n a v ę s Kauno a v i a c i j o j e l iktiniu pus-kar ininkiu. U ž ė j u s r u s a m s , i švežtas į R u s i j ą ir vėl p a t e k ę s į a v i a c i j ą , per karą tapo g a b i u lakūnu. Karui p a s i b a i g u s , pasi l iko dirbti Kauno c iv i l inė je av iac i jo je , l ėk tuva i s t r ę š ė kolchozų laukus . U ž ė j ę s pas A n t a n o brolį Andrių ir r a d ę s A n t a n ą , p a p r a š i a u , kad duotų smulkų karinį žemėlapį , nors i r rusų ka lba . A n t a n a s pr ižadė jo, jei p a v y k s g a u t i . Po kurio laiko u ž ė j ę s pas J a n k u s , i š še imininkės M a g d ė s J a n k u v i e n ė s g a u n u n a u j a u s i o s la idos smulkų karinį že-mėlapį rusų ka lba . J a m e s u ž y m ė t o s v i s o s Lietuvos i r da l ies P r ū s i j o s v is i kar iniai ob jekta i i r v ie tovės . Skirman-tas, pat ikr inęs p a g a l i š V a k a r ų p a r s i v e ž t ą žemėlapį, kai kur rado papi ldymų. Kariniai žemėlapiai buvo laikomi didelė je p a s l a p t y j e ir a p s a u g o j e , o čia v ienas dingo. Kilo d idž iaus ias t r iukšmas, Kauno lakūnų t a r d y m a s , bet g a l ų nesurado.

P A S K U T I N I S P A S I M A T Y M A S

M u m s v i są laiką buvo neramu, kad n e g a u n a m e jokios žinios iš „Tauro" a p y g a r d o s . Kas žuvę, j a u žinom, bet juk liko g y v ų . Seni ryš ia i čekistų dar nepal ies t i pas Onutę Urbonavič iūtę . Tikr inam kas sava i tę , bet nieko nėra. Su Litu ryš į tur ime normalų, o su „Tauro" a p y g a r d a ty la . V i e n a m e ryš io punkte buvo žuvimas. Žuvo p a r t i z a n a s

106-

P a v a s a r i s , žuvimo pr iežas t i s liko ne i ša i šk inta , ga l suta-pimas, ga l i š d a v y s t ė .

Vieną dieną Žilvinas per ryš į g a u n a la i šką . Skirman-tas perska i tęs sako, kad ats i l iepė i š V a k a r ų i šmest ie j i , e inam susi t ikt i S p y g l į . Sus i t ik imas ša l ia Ši lavoto, m a n tie kraš ta i nėra gera i žinomi. D a u g kartų teko praeit i , bet su g y v e n t o j a i s pažinčių n e t u r ė j a u . S p y g l į r a d o m e laukiant į s u t a r t o j e v ieto je . Sk i rmantas s u t v a r k o v i s u s r e i k a l u s ir g r į ž t a m į s a v o k r a š t ą . S p e i g a s s a k o :

— Užeinam pas ūkininką, v i s a i pakel iui , pr ie Garl ia-v o s miškelio.

U ž ė j ę mudu su Skirmantu pas i l iekam lauke, o kiti su-eina į v idų. S p e i g a s i š ė j ę s iš k a m b a r i o s a k o :

— Juozai, yra tavo m a m a . Skirmantas p a ž i ū r ė j o per l a n g ą , n u b r a u k ė a š a r ą ir

s a k o : — Geriau nesirodysiu, m a m a i bus tik d a u g i a u s k a u s -

mo. Speigui liepė pasakyt i , kad g y v a s i r sve ikas . I lga i

J u o z a s ž iūrė jo į s a v o m a m ą , kuri s t o v ė j o prie a t idengto l a n g o ir n e p a g a l v o j o , kad s ū n u s žiūri į ją paskutinį k a r t ą . To ūkininko p a v a r d ė s nežinau, tik žinau, kad ne-toliese b u v u s i Skirmanto tėviškė. Tai buvo 1951 m. r u g -p jūč io mėnesį . Juozas a p s i d ž i a u g ė , kad g a v o pamatyt i mainą po keleto metų ir kad g a l ė j o sus i t ikt i su i šmestai-s i a i s i š V a k a r ų . Tik nenujautė , kad ryš io a t s i rad imas j a m nešė mirtį nuo s a v o draugo.

Grįžę į s a v o kraš tą , i š s i skyrėme. Juozas Šiugždinis-K a r y s , V y t a s Kuzmickas-Bal t rus i r Klemensas Stačiokas n u ė j o netol iese į kitą s lėptuvę. Mes t r i se — Juozas Luk-ša-Skirmantas-Daumantas , A l g i s Šermukšnis-Ži lv inas ir aš, Povi las Peč iu la i t i s -Lakš t inga la į p a j i e s i o s lėptuvę . P a i l s ė j ę plačiai a p t a r ė m e praei t ies i r d a b a r t i e s par t izanų g y v e n i m o re ika lus . Mes vis i t r y s nuo pat p i rmųjų dienų par t izanuose, gera i ž inome visą padėtį . Žilvinas iš „Ge-ležinio V i l k o " , o aš iš Birutės r inktinės, d a u g i a u reikalų t u r ė j ę s s u „Tauro" a p y g a r d o s v a d o v y b e , s u j a i s t e k d a v o kar tu gyvent i , bet š iandien j a u jų nėra, v i s i žuvę.

Kiek pr is imenu, 1947 m. p a v a s a r į , kar tu g y v e n a n t Kampiškių ka ime pas Oną Kalva i t ienę a p y g a r d o s š t a b o leitenantui Rymantui , m a j o r u i kapel ionui J u s t i n u i Lele-š iui-Grafui ir „Tauro" a p y g a r d o s v a d u i Žvejui, buvo ruo-š i a m i par t izanų a t s tova i į užsienį . J a u tada buvo a p t a r t a , k a d gera i būtų turėti a ts tovą u ž s i e n y j e i š par t i zanų gretų,

107-

kur i s žinotų v i są padėtį mūsų t ė v y n ė j e ir t varkytų v i s u s kovo janč ios Lietuvos re ikalus, pa la ikytų ryš į su part iza-nais .

Skirmantui su Kazimieru Pypl iu-Mažyl iu p a v y k o pa-siekti V a k a r u s . Klausiu, kodėl abudu gr įžot? Juk V a k a -ruose kovo janč ios Lietuvos ats tovo neliko, o Lie tuvoje p a r t i z a n i n ė kova dar n e s i b a i g u s i . Skirmantas, matydamas,, kad aš v i ską žinau, p r a d ė j o p lač iau pasakoti apie kai ku-rių V a k a r ų o r g a n i z a c i j ų vadovų nepriimtiną veiklą . Bū-nant V a k a r u o s e , p a v y k o s u d a r y t i i š e i v i j o s v y r i a u s y b ę darbui dėl Lietuvos i š la i sv inimo, bet j i t a r p u s a v y j e labai nesutarė . I š v y k d a m a s į Lietuvą, Skirmantas į g a l i o j ę s as-menį ( p a v a r d ė s nepr i s imenu), kur i s t varkytų v i s u s par-tizanų re ikalus .

Kai g r į ž ę s K. P y p l y š - M a ž y l i s žuvo, teko ir Skirmantui gr įžt i . Kai kurių i š e i v i j o s o r g a n i z a c i j ų v a d o v a i p r a d ė j o j a m pr iekaiš taut i , skleist i kalbas, kad j i s , pa l ikęs kovo-j a n č i u s d r a u g u s , ramiai t ū n ą s V a k a r u o s e .

— Taig i s u t v a r k ę v i s u s re ika lus , vėl ieškos ime kel ių, kaip pra laužt i ge lež inę u ž d a n g ą , m a n a u , ras ime i še i t į ,— paskutinį kartą k a l b ė j o Skirmantas .

Kaip teko patirti, jei Juozas Lukša-Skirmantas nebūtų gr įžęs , i š e i v i j o s re ikala i būtų p a k r y p ę gera linkme. Būtų ve ikęs ir i š e i v i j o s bendras i š la i sv in imo komitetas, k a i p Lie tuvoje veikė Lietuvos L a i s v ė s Kovos S ą j ū d i s — LLKS. Bendras komitetas i š e i v i j o j e kažkam buvo n e n a u d i n g a s , re ikė jo terorizuoti ir ska ldyt i . I še iv i jos nesutar imas tę-siasi iki šių dienų. Atskiros o r g a n i z a c i j o s , atskiri pareiš-kimai, atskiros rezol iuci jos, atskiri užsienio v y r i a u s y b i ų sveikinimai ir taip toliau. Likęs tiktai v ienas bendras re ikalas — aukų r inkimas v a r d a n tos kovojančios Lietu-vos, kuri kovojo ir kovoja vienų viena.

I Š D A V Y S T Ė

1951 m. r u g p j ū č i o p a b a i g o j e Skirmantas per Spyg l į g a v o la išką. Ryšio punktas, n u s t a t y t a s V a k a r u o s e , b u v o pas M a š č i n s k ą . Tą ryš į turė jo Būtėnas ir K u k a u s k a s . Kas tame la iške buvo r a š y t a , nežinau, desantų r e i k a l u s t v a r k ė s i p a t s Skirmantas . Tik tiek tepasakė:

— Na, vieną kartą ats i l iepė, o dabar re ikės susit ikt i . P a i l s ė j ę pora dienų, i š s i skyrėme. Aš, B a l t r u s ir Kle-

mensas i šė jome susi t ikt i Dolerį prieš rudenį, o Skirman-

108-

tas, K a r y s ir Žilvinas nuė jo link Iš laužo tvarkyt i g a u t o ryšio re ika lus ir ruošt i s sus i t ik imui .

Čekistai pakeitė kratų takt iką. Ėmė daryt i s k r a j o j a n -čias kratas, kaip mes vadinome. Būna v i sa i ramu, ir stai-ga pasipila po kaimą ar mišką kelios m a š i n o s kareiv ių, p a d a r o smulkią kratą i r i š v a ž i u o j a . Paskui k i tame k r a š t e tokios pat kra tos kar to jas i . Ir taip be pers to jo. V i r š u j e dienoti n e g a l i m a , nežinia, kada į tą pasalą pateksi . Gyve-nimas labai pasunkėjo. D a u g u m a s ūkininkų, pas kur iuos gyvenome, išvežti, kiti areštuoti . Kurie dar likę nepal iest i , ta ikosi prie gyvenimo. V a k a r ų ka lbos — kad t u o j a u būs i te laisvi, tik la ikykitės, j a u v i s i e m s įg r i so . Ir kaip la ikyt i s?

Kazlų Rūdos miške radome laukiantį B a r s u k ą , Karį ir Dolerį. Birutės r inkt inės iš v i so likę tik šeši par t izanai , kiti j a u žuvę. Jokio ryš io i š „Tauro" a p y g a r d o s negirdėti . Nutarėme šį rudenį d a u g i a u jo neieškoti. Turime gerą ryš į su s r i t i e s v a d u Litu. Žalgiriečiai g y v i , tegul j ie rū-pinasi, n u s t a t ę ry š io punktus, o mes a ts i l ieps im. A p t a r ę v i s u s re ikalus, n u s t a t ę ry š io punktus, v a k a r e , pas imeldę už ž u v u s i u s , g r į ž t a m į s a v o būst ines . P r a d ė s i m ruoš t i s žiemos g y v e n i m u i . R a š n i a v o s kaime n u t a r i a m i lgai n e g y v e n t i , nes V y t a s Kuzmickas iš to kraš to yra į s t o j ę s į p a r t i z a n u s . Be to, ir taip per i lgai s u k i n ė j a m ė s š iame kraš te .

S u r a n d a m vietą Pakuonio va l sč . Girninkų kaime. Pra-dėjom ruoš t i s s l ė p t u v ę žiemai v i sa i lauke, b u v u s i o j e bul-vių duobėje, kad nebūtų kaimynų į tar imo. Dirbame nakti-mis . Kraš tas m u m s nėra gera i žinomas, o to k r a š t o par-t izanai žuvę.

Gaunu praneš imą nuo Žilvino, kad niekur ne i švykčiau, nes būs iu re ika l ingas . Linkė j imai nuo Lito. S u p r a t a u , kad j i s buvo sus i t ikęs Pietų sr i t ies v a d ą Litą.

Kaip buvo p r a n e š t a , kad niekur neišvykčiau, kurį laiką la ikiausi p a j i e s i o s lėptuvė je . 1951 m. r u g p j ū č i o 4 d. g a u n u s l a p t u š i f r u Skirmanto r a š y t ą laiškutį , kad būtinai turiu atvykt i į sutar tą vietą prie Ožio k v a r t a l o r u g p j ū č i o 4 d., 16 val.

Laiko labai mažai belikę, o reikia eiti per Pagir ių ir I lgakiemio ka imus . Dieną i lgą g inklą nešt i s nėra kaip, tad n u t a r i a u eiti su t rumpu. V y t a s Mil iūnas sutiko pavežti , v a ž i u o j a m kaip kolchozninkai. P e r v a ž i u o j a m K a u n o — Prienų plentą, ir Pagir ių m i š k e l y j e su lūžta vežimas. Aš , pa l ikęs tokį t ranspor tą , pa t raukiu per l a u k u s link Gra-b a v o s miško. A t ė j ę s į su tar tą v ietą, j a u r a d a u laukianč ius Sk i rmantą , Karį, Žilviną, S p e i g ą , Spyg l į ir Pipirą. Skir-

109-

m a n t a s v i s i e m s p r a n e š a , kad š iandien sutar tu laiku nu-m a t y t a s sus i t ik imas su v ienu i š V a k a r ų i šmestu d e s a n t u , k u r i s a t s i š a u k ė per V a k a r u o s e j a m duotą ryš į . Susi t iki-mas bus ša l ia Mauručių, Šilėnų kaime, pas ūkininką Žemaitį. Ten ate i s ryš in inkas , ir e is ime į sus i t ik imą. Ėjo-me ketur iese — Skirmantas, L a k š t i n g a l a , S p y g l y s ir Pipi-ras. A t ė j a u tik su pistoletu, tad pasi imu rus i šką automatą iš Žilvino. Iki v a k a r o dar laiko buvo. Pipiras n u s i v e d ė pas ūkininką, g y v e n a n t į miške, prie I lgakiemio ir G r a b a v o s kelio, kiek u ž v a l g y t i . J a u v a k a r a s , v is i keturi p a t r a u k i a m mišku link J u r a g i ų mokyklos. P e r ė j u s geležinkel į i r Kau-n o — M a r i j a m p o l ė s plentą, netoli ir Žemaičio sodyba .

Man tos v ie tovės gera i ž inomos nuo v a i k y s t ė s . A p -lenkiam Keturakio sodybą, kur g y v e n o čekistų s a u g o m a s nuo part izanų mokyto jas Steponavič ius . J i s buvo į skun-dęs Stanis lovą A n d r i u š į , kurį čekistai labai kankino. Atė-jome prie Žemaičio sodybos j a u gera i su temus, r a d o m e r y š i n i n k u s . V ienas ryš in inkas buvo S p y g l i o gera i ž inomas Mašč inskas , per kurį buvo s u t a r t a s užsienio r y š y s , o ant-ras i s — a t s i ų s t a s i šmesto desanto Kukausko, su kuriuo ir eisim susi t ikt i . Aš lieku lauke, S p y g l y s su Skirmantu pa-si ima Kukausko ryš in inką, n u s i v e d a į kambar į a p k l a u s i -nėti. Gerai apk laus inė ję , i š tardę, pas i šaukia mane. P a g a l žemėlapį sus i t ik imo vieta n u s t a t y t a prie N a v y n o s miš-kelio, nuo Žemaičio s o d y b o s m a ž d a u g keturi ki lometrai . Aš k laus iu Kukausko ryš ininko, kodėl toje v ie to je susi t iki-mas? Ryš ininkas atsako, kad čia g e r i a u s i a s a tė j imas per miškus . Skirmantui a tneš tas la i škas nuo Kukausko, kurį perskai tęs , Skirmantas kviečia m a n e į kiemą pasi tart i . Aš s a k a u , kad man ta v ieta prie B a r t u p ė s upelio ž i n o m a , v i są laiką pro ten e idavome į Kazlų Rūdos m i š k u s . Skir-m a n t a s sako, kad la iškas t ikrai Dzyko, V a k a r u o s e j į taip. v a d i n d a v o m , kitas taip p a r a š y t i n e g a l ė j o , nes to v i s k o nežino. Na, gerai , e inam į sus i t ik imą. P a š a u k i u iš kam-bar io S p y g l į su K u k a u s k o ryš in inku. Klaus iu r y š i n i n k o , kuriuo Žalgirio miško k r a š t u a tė ję s . S a k o — , , n u o P a ž ė r ų " .

— Tai dabar ir vesk, o jei užvesi ant čekistų, tau pirma automato s e r i j a , — p a g r a s i n u .

Aš į s a k a u pirma eiti ryš in inkui , o paskui mane e ina S p y g l y s , Pipiras, o pask iaus ia i Skirmantas su Maščinsku.. Naktis labai tamsi , du lkšno ja s m u l k u s l ietus. Einu v i s ą laiką pasiruošęs . Pr iė jome G a r l i a v o s — P a ž ė r ų v i e š k e l į . S a k a u tam ryš in inkui :

110-

— J a u B a r t u p ė s upelis, kur rodei ž e m ė l a p y j e . P a g a l tavo nurodymą nukrypom į šoną, negera i vedi.

Ryš in inkas atsako, kad sus i t ik imas už ūkininko, prie miško. Klausiu, ar už Kairaičio sodybos, pro kurio sodą eina B a r t u p ė s upelio v a g a . A t s i v a r a u j į t ies Kairaičio s o d y b a ir s a k a u :

— J e i g u dieną ėjai, turi žinoti. Sako, kad dabar ž i n ą s — ša l ia griovio, prie miškelio.

P r a e i n a m Kairaičio sodybą ir pr ie inam n u g r i a u t ą buvus ią P a u ž o s sodybą . Kukausko ryš in inkas a iškina, kad j a u dabar gera i ž i n ą s . S u s t o j a m . Mane p a s i š a u k i a Ski rmantas ir sako dar p a r a š y s i ą s laiškutį , kad būtų t ikrai . Aš nu-si imu palapinę, mudu su Skirmantu a t s i tūpę u ž s i d e n g i a m , ž ibintuvėl iu pasviečiu, o Skirmantas r a š o laiškutį , apie ką k a l b ė j ę s u K u k a u s k u V a k a r u o s e kažkokiame res torane. Skirmantas p r a š o K u k a u s k o a t s a k y t i į tą ka lbą . P a d u o d u laiškutį K u k a u s k o ryš in inkui , kad nuneštų pačiam Ku-kauskui . Mes pras i sk i r s tę laukiam. Grįžta r y š i n i n k a s su Kukausko la išku. Vėl u ž s i d e n g i a m palapine, pašv ieč iu, Skirmantas perskai to ir sako:

— A t s a k ė t e i s i n g a i . — P a g a l v o j ę s vėl s a k o , — eisim mudu, Povi la i . Jei j i s ne i šdavė, tai sus i t iks im, o jei iš-duoti ,— žūsim.

Skirmantas užs iveda vokišką automatą ir sako Kukaus-ko ryš in inkui :

— Vesk, j e i g u užves i ant čekistų, p a t s pirmas g a u s i . K u k a u s k o r y š i n i n k a s eina pirmas, o mudu paskui.

Skirmantas, a t s i s u k ę s į S p y g l į ir Pipirą, dar pr idur ia : — J ū s likite čia pasiruošę. Skirmantas man liepia d a u g i a u la ikyt i s ka i r iame šone,

kad nebūtume kartu. P a s p a r t i n ę s ž ingsn į , paeinu į kairį šoną. V ie tovė labai ne lyg i , a r imas t r a k t o r i a u s i švaž inėtas , v i sur vanduo.

P r i ė j ę s netoli miško, Skirmantas k l a u s i a : — Dzykai, ar tu čia? Ats i l iepė kažkoks n e p a ž į s t a m a s b a l s a s . Skirmantas su-

r i k o — „ u g n i e s ! " Ir pirmas paleido automato s e r i j ą . Ir tuo momentu pasipi la kare iv ių automatų s e r i j o s v i s a i prie mūsų. Aš , k r i s d a m a s ant žemės, pa le idau kel is š ū v i u s , o virš m a n ę s j a u sp ieč ius kulkų ir kar tu kyla raketos . Dar gul iu purvyne, laukiu nus i le idž iant raketų. Raketoms nu-s i le idus, šoku t r a u k t i s a t g a l . P a b ė g u s vėl raketos, i r a t idengia į mane v i są ugnį . Vėl kr intu į p u r v y n ą , prige-s u s raketoms, vėl kylu. M a t a u — m a n e v e j a s i . P a k i l ę s

111-

s p a u d ž i u automatą, tas — klekt, neveikia, pi lnas purvo. Kiek g a l ė d a m a s bėgu per arimą link Kairaičio sodybos . Į mane š a u d o ir keli kareiviai ve jas i . Kai raketos apšvie-čia, kr intu į ar imą, v i s a s purv inas , mažai skiriuosi nuo arimo. Automatą užs ikabinu ant peties, i š s i t raukiu iš kabūros pistoletą. J a u netoli Kairaičio trobesiai , s u k a u p ę s v i s a s j ė g a s , į s m u n k u į kiemą, o pro m a n e p r a b ė g a keletas kareiv ių. Aš už kampo t v a r t o dairaus i , raketų neapšv ies-tas. Tuo momentu į b e s i v e j a n č i u s k a r e i v i u s p r a d ė j o kiti šaudyt i . Aš Kairaičio kieme, o kare iv ia i t a r p u s a v y j e pi-lasi kaip reikiant. P r a d ė j o raketas leisti v i s a m e k r a š t e , o iš tos vietos, kur buvo m u m s pasa la , v i są laiką i š š a u n a vieną žal ią, t r i s raudonas . Suprantu, kad v ienas žuvo — t r y s pabėgo.

Kiek t u r ė d a m a s j ė g ų , t raukiuosi link G a r l i a v o s — P a ž ė -rų vieškel io, o v ieške l iu v a ž i u o j a d a u g mašinų link Pa-žėrų. Nuo Kairaičio j a u niekas m a n ę s nebeapšaudo, pri-s i d e n g d a m a s medžių šešė l ia i s , pasiekiu vieškel į . Kai ra-ketos apšv ieč ia , m a t a u — v i e š k e l y j e užs ta ty ta s a r g y b a . P r i š l i a u ž ę s v ieškel į , gul iu . Kad veiktų automatas, būtų s a u g i a u . O kareiv ia i dar tarp s a v ę s šaudos i , ir d idel i s t r iukšmas . V i s a m e k r a š t e be pers to jo raketų s ietynas . Nuo G a r l i a v o s link Pažėrų a t v a ž i u o j a d a u g dengtų maš inų, m a n e apšv ieč ia . Pas i t rauk iu truputį į a r imą, ten sus i ly-g i n a u su žeme, nes v i s a s purv inas . M a š i n o s p r a v a ž i a v o , a p s t o j o š a u d y m a s . S a r g y b i n i s , s t o v ė j ę s netoli manęs , nu-ėjo pas kitą užsirūkyti . Tuo momentu perš l iauž iu v ieške l į , dar kiek toliau p a š l i a u ž ę s , nueinu link Žalgirio miškelio. Raketos kyla, ir v i s v iena žal ia ,trys raudonos. Kas ž u v ę s ? P a ė j ę s dar toliau, b a l o j e nus ip lov iau automatą, aps ip lov iau rankas, a t s i g ė r i a u kel is g u r k š n i u s . T u r ė d a m a s k i š e n ė j e bonkutę žibalo, pas i ta šk iau batų padus , kad nesektų su šunimis, ir t raukiu link Tvark i šk ių kaimo su p a r u o š t u pistoletu. Pr ie š m a n e kyla raketos, bet eiti reikia, tame k r a š t e nepasi l iks i , rytą bus didžiulės kratos . Ateinu t ies J u r a g i ų — K a č e r g i n ė s v ieškel iu, ten pas ta tyta s a r g y b a , ir v i są laiką raketos . Vėl, pr i š l iaužęs prie vieškel io, laukiu momento. Matau, kad keli kareiv ia i s tovi tol iau, kai ra-ketos u ž g ę s t a , perš l iaužiu vieškel į ir paki lęs n u s k u b u link Sidiškio sodybos .

J a u esu netoli K a u n o — M a r i j a m p o l ė s plento. Ten vėl pilna maš inų, v ienos stovi, kitos v a ž i u o j a link M a r i j a m -polės. Vėl sėdžiu netoli plento, prie s n i e g t v o r ė s k r ū v o s , ir laukiu momento. P r a d e d a skaudėt i dešinį šoną, n o r s

112-

sužeidimo ne jaučiu . S k a u d a i š v i d a u s . Matyt, b u v a u per d a u g uždusęs . P r i s i t a i k ę s perš l iauž iu i r plentą. Raketos prie Pažėrų be per s to jo v i s kyla t r y s raudonos. Aišku, Ski rmantas žuvęs, bet kažin kaip S p y g l y s ir Pipiras. Pa-ga l raketų ženklą j ie turėtų būti pas i t raukę. Einant link R a š n i a v o s kaimo, p r a d ė j o dar labiau skaudėt i šoną, net n e g a l i u kvėpuoti . J a u ne tol iaus ia i rytas, š ia ip taip pa-siekiu R a š n i a v o s kaimą, netoli V l a d o Černeckio sodybos . Černeckis nemiego jo, nes žinojo, kad kažkur esu i šė jęs , o čia v i s a s k r a š t a s nusėtas raketomis . Černeckis, p a m a t ę s mane sunkiai einantį link J ies ios, užkalbino ir n u v e d ė į s lėptuvę. Kelias dienas labai b logai j auč iaus i , a t s ikosėda-mas k r a u j u , bet p a m a ž u v i s k a s praė jo .

Greitai pasiunčiau praneš imą Pietų sr i t ies v a d u i Litui apie v i są padėtį dėl Juozo Lukšos-Skirmanto-Daumanto žuvimo. Suž ino jau, kad S p y g l y s ir Pipiras la imingai pa-spruko, nes i t raukė a t g a l , bet b ė g o pirmyn į N a v y n o s miškel į . Naktį s u s i m a i š ė su kare iv ia i s , kurių buvo v i s u r pilna. Kai kare iv ia i t a r p u s a v y j e s u s i š a u d ė , v i s a s d ė m e s y s buvo nukreiptas į kautynių vietą.

Liko pas lapty je , ar tuomet Demonas j a u dirbo čekistų naudai ar ne. Nuo p a v a s a r i o iki r u d e n s su Demonu ne-buvo jokio ryšio. Po Skirmanto žuvimo, spal io mėn, gau-nu praneš imą per Onutę Urbonavič iūtę, kad man per ryš io punktą yra la iškas. Klemensas parneša laiškutį nuo Demono, j i s norįs grei tai susi t ikt i . Rašo, kad a n k s č i a u s iuntęs ry š ius , bet i š mūsų n e g a v ę s jokio a t sakymo. Rašo, kad bet kokiomis g a l i m y b ė m i s nori susi t ikt i . V i s i nuta-riam, tegul a t v a ž i u o j a pas Onutę Urbonavič iūtę, o paskui pasi imsim. Onutę Demonas j a u žino. P a r a š a u Demonui laišką ir nurodau, kaip g a l i m e susi t ikt i , p r a š a u ateiti, nes negal iu, s e r g u . Demono ryš in inkas laišką pasiėmė. Gaunu žinią, kad Demonas a t v a ž i a v ę s laukia . S u t a r i a m sus i t ikt i per V l a d ą Černeckį. Į sus i t ik imą Demonas a tė jo vienas,, a tė jom ir mudu su Klemensu. Pi rmiaus ia Demono k l a u s i u :

— Kaip suprast i , kad nuo p a v a s a r i o n e g a v o m e jokios žinios,o dabar , kada žuvo Skirmantas, a t s i radai?

Demonas nus tebęs : — Ar j ū s mane kal t inat Skirmanto žuv imu? Mes jo nekalt inom; nes j į i š d a v ė Kukauskas , bet j i s

žinojo, kad K u k a u s k a s yra d ingęs, i r n e d a v ė jokios žinios. Demonas sako s iuntęs kel is k a r t u s r y š i n i n k u s , bet atsa-kymo n e g a v ę s . Taip ir liko neaišku. Mano ryš ia i su Beržu, Dūmu, Čigonu ir Trumpiu nutrūkę, bet žinom, kad j ie

113-

žuvę. S l ė p t u v ė j e laukia Žilvinas ir K a r y s , j ie nesirodo Demonui. Demonui s a k a u , kad š į v a k a r j a m reikės eiti pas s r i t ies vadą Litą, būtinai į s a k y t a pr i s i s ta tyt i . V a k a r e Ži lv inas i š s ivedė Demoną pas Litą link Pr ienų.

K A S M U S R Ė M Ė I R G L A U D Ė

1951 m. lapkričio mėnesį, po Demono a p s i l a n k y m o R a š n i a v o s kaime, p r a d ė j o s iaus t i čekistai . Dienomis ir v a k a r a i s pas ūkininkus p r a d ė j o rodyt i s nematyt i žmonės š n i p a i , ypač pas tuos, kurie m u s rėmė. Vieni k l a u s i a kelio, kiti kokios negirdėtos p a v a r d ė s , o dar kiti v a k a r a i s lenda į t robes ius aps inakvot i . Po visų įvykių mes likome ne-p a s i r u o š ę žiemai. S lėptuvę šiokią tokią turė jome, bet mais to žiemai v i s a i nepasirūpinę.

Kartą p a v a s a r į , pr ieš i še idami iš to krašto, V y t a s Kuz-mickas su Klemensu Stačioku s u g a l v o j o nueiti į s a v o tėv i škę . Geriau a p s i d a i r ę iš J ie s ios š laitų ir nieko nematy-dami, j iedu i šė jo su t r u m p a i s g ink la i s . Nespėjo įeiti į k i e m ą , o j a u juos supa čekistai apl ink t robes ius . Kuzmicko s o d y b a ant s t a t a u s kalniuko, kol čekistai atbėgo, j ie s p ė j o pas i t raukt i link R a š n i a v o s kaimo. P r a d ė j o s m a r k i a i šau-dyti ir Klemensui peršovė ko ją , bet kaulo nelietė. Pasi-t r a u k ė la imingai . O aš, s u l a u k ę s vakaro, pas iėmiau s a v o ir jų g i n k l u s ir pas i t raukiau į J u o d g i r ė s miškel į . V a k a r e sus i t ikom paskir to je v ie to je . Čekistai s m a r k i a i sekė tą kraš tą, nes j a u išduota. Po šio įvyk io pras idė jo areš ta i K a š n i a v o s kaime. Buvo suimti t r y s broliai — Antanas , A l g i s i r V y t a s Miliūnai, Elena Keturakaitė, J a n ė Kuzmic-kai tė , Genė Černiauska i tė ir r y š i n i n k ė Ona Urbonavičiūtė . P e r t a r d y m u s i ša i škė jo, kad per d idž iąs ias kra tas mes r a m i a i pra le idome v a s a r ą J ies ios krantuose. Tik s a u g u -mas nesužinojo, kas toks buvo J u r g i s . Po Skirmanto žuvi-m o paskelbėme, kad J u r g i s buvo B r a z a i t i s - B a r s u k a s , nes ir tas kai kada neš io jo b a r z d ą . P e r ė j ę g y v e n t i į Pakuonio v a l s č . Girninkų kaimą, mudu su Bal t rumi i š Pada inupio k a i m o iš i švežto Viktoro Drūl ios v a l d i š k o ūkio paėmėm k e t u r i a s k a r v e s , taip apsirūpinom mais tu žiemai.

1952 m. žiemą prale idom sunkiai , mažai i še idavom į v i r šų, v i są laiką l indė jome s lėptuvė je . Sniego buvo labai d a u g , o čekistai s i a u t ė j o be persto jo, n u j a u t ė , kad mes pers ikė lę į tą k r a š t ą , tik nežinojo kur. S u l a u k ę pavasar io , a n k s t i i šė jom, bet s m a r k i a i apsir ikom. Kovo p a b a i g o j e

J 14

gerai pasn igo ir teko tūnoti be mais to G r a b a v o s miške kol g a l ė j o m be pėdsakų vaikščiot i . P a j u d ė j ę p r a d ė j o m e sus i s iekt i per ryš io punktus , kas kur esame. P a l i k o m e laiškutį Žilvinui, kad mes j a u buvom ties Ožio būst ine ir i šė jom į Kazlų Rudos Žiemkelio mišką . Ten sus i r inkome i š Birutės r inkt inės v o s še š i : J u r g i s B r a z a i t i s - B a r s u k a s , K a z y s Ruseckas-Doleris, Juozas K n a š y s - K a r y s , V y t a s Kuz-mickas-Baltrus, Klemensas Stačiokas ir aš , Povi las Pečiu-la i t i s -Lakš t inga la . O anksč iau Žiemkelio miške p a v a s a r į

s u s i r i n k d a v o m e keli deš imtukai birutiečių. Deja, v is i j a u žuvę. Mintyse pr is iminėme, kad v ienas po kito ž ū v a m už tėvynę. O koks mūsų l ikimas dar laukia? Dievas težino.

Žiemkelio pelkynas nuo seno tėvų, protėvių v a d i n a m a sukilėl ių n a m a i s . Ten laikėsi 1863 m. Lietuvos s u k i l ė l i a i . Iš senų žmonių pasako j imų žinome, kad nemažai suki-lėlių buvo pala idota k a l n e l y j e , v a d i n a m a m e R i e v u t ė s . Ir vėl 1945 m. v a s a r i o mėn. čia a t g u l ė A n t r o j o p a s a u l i n i o karo par t izana i . 1944 m. r u s a m s g r į ž u s į Lietuvą, Žiem-kelio pelkynas vėl tapo l ietuvio n a m a i s . Ten sus ir inkdavo, i š p l a t a u s k r a š t o būriai v y r ų , kurių laukė sovietų kariuo-menė ir t a r y b i n i s teroras. Ten p r a d ė j o o r g a n i z u o t i s pir-miej i par t izanų būriai pas ipr ieš inimui pr ieš r a u d o n ą j į oku-pantą . Ten buvo duotos pirmosiosios pr iesa ikos; pradėt i leisti a t s i š a u k i m a i pr ieš okupantą ir jo paka l ikus , k a d mestų p a r d a v i n ė j ę lietuvių tautą . Žiemkelio pelkyne, a n t Rievučių kalnelio, 1945 m. žiemą buvo į r e n g t o s t r y s didelės žeminės, pus iau įkastos į žemę, kur iose laikėsi per šeš iasdeš imt par t izanų. Darant žemines, kasant ka ln iuką, kel iose v ie tose buvo rasti žmonių pala ikai . V i s i š k a i pa-sitvirt ino senų žmonių pasako j imai , kad Žiemkelio pel-kynas — namai ne la imės iš t iktam lietuviui.

1945 m. v a s a r i o mėn. Žiemkelio k a u t v n ė s buvo pirmo-sios S u v a l k i j o s kraš te . Tada žuvo penkiolika par t izanų. Tai buvo pirmasis kr ikš tas t iems, kas pas i ruošęs ginti Tė-vynę. Žiemkelio pe lkynas kiekvieną to k r a š t o par t izaną žiemą ša ldė, p a v a s a r į , rudenį maudė, o vasarą uodais-kankino, bet p r i g l a u d ė ir s lėpė v i s u s nuo okupanto.

Šiandien Lietuva turi būti dėkinga tų kraštų gyven-t o j a m s už jų drąsą ir pas i švent imą. J ie rėmė ginkluotą, kovą, r iz ikuodami s a v o g y v y b e , ne m a ž i a u už kovojan-čius su g inklu. Niekada iš jų neteko išgirst i , kad j a u p a v a r g o m , tik s a k y d a v o : „O, Dieve, kiek jūsų mažai jau. bel iko!"

115-

Tie miškų ir pamiškių ūkininkai tada labai sunkia i g y v e n o , bet n e d e j a v o . V i s ą laiką kratos, vog imai , areš ta i ir visokių provokatorių g a u j o s , bet žmonės nepalūžo, d a u g tvirčiau laikėsi už tuos, kurie g y v e n o pasiturinčiai, arčiau miestų ar prie geresnio sus i s iek imo. A t ė j ū n a s s tengės i į g y v e n d i n t i s a v o kės lus p a g a l šūkį „Lietuva be l ie tuvio ! " Bet Lietuva nepalūžo. Žmonės v isą laiką rėmė p a r t i z a n u s ir j i e m s padė jo, kol tik tęsėsi rezis tencinė kova.

Į T A R I M A S D I D Ė J A

Grįžę iš Žiemkelio miško, radom Žilvino la išką, kad būt inas sus i t ik imas G r a b a v o s miške. P e r n a k v o j ę pas Joną P a ž ė r ą ant tvarto, kur buvo nuolat inė mūsų nakvy-nės užeiga, v a k a r e i šė jome į sus i t ik imą. Rytą sus i t ikome Spe igą , Spyg l į , P r a n u k ą , Žilviną, Karį, Pipirą. „Geležinio V i l k o " r inkt inės dar buvo d a u g i a u likę.

Žilvinas a t n e š ė s r i t ie s v a d o Lito la išką, kad kuo sku-biau parūpintume s p a u d a i popier iaus ir dažų, nes neturi kuo leisti l a ikraš tuko „ P a r t i z a n a s " . J i s buvo le idžiamas Pietų sr i t ies par t izanų v a r d u . „Tauro" a p y g a r d o s la ikraš-tukas „ L a i s v ė s ž v a l g a s " , Saidokui d ingus , 1951 meta i s užsidarė, le idėjai v i s i žuvę. Liko v ienas p a g r i n d i n i s laik-r a š t u k a s — Pietų sr i t ies „ P a r t i z a n a s " .

Pas m a n e dar buvo likę popier iaus a t s a r g ų . J i s buvo pa l ik tas išvežto ūkininko Jono Povilaičio namuose, su-t iestas ant tvar to po š i a u d a i s . Kitą v a k a r ą pa t ikr iname popierių, r a n d a m e jį gera i i š s i la ik ius į , tik kai kur pelės p a s i d a r b a v u s i o s , bet dar užteks Litui. Šiuo momentu labai sunku g a u t i r a š o m o s m e d ž i a g o s , y p a č čekistai labai kontrol iuoja . A t s a r g ų užteks pusei metų, o vė l iau žiūrė-s i m . A t s i n e š ę į G r a b a v o s mišką, popierių s u r ū š i u o j a m e . Paskui s u t v a r k o m ryš ius , kad reikalui esant , gre i ta i su-si t iktume.

Iš „Tauro" a p y g a r d o s dar nė v ienas n e g a v o m e ryšio. Pernai , kai buvome sus i t ikę Demoną, j i s man pasakė s a v o ryš in inką, bet nuo jo jokios žinios nėra. Ir Litas jokios žinios neturi iš „Tauro" a p y g a r d o s . Pernai per sus i t ik imą Litas Demoną paskyrė laikinai eiti „Tauro" a p y g a r d o s v a d o p a r e i g a s . Bet nei vado, nei ry š io negirdėti . Kai va-dais buvo T i g r a s ir Saidokas, v i s k a s ė jo punktual ia i , o dabar kažkas neaišku. Būkime a t s a r g ū s .

116-

1952 m. birželio mėn. g a u n a m e žinią, kad Kazlų Rū-dos m i š k u o s e vėl didelės kratos, yra kažkas žuvę. N e j a u g i žuvo B a r s u k a s ar Doleris, nes d a u g i a u tuose m i š k u o s e j a u nieko neliko. Siunčiu ryš ininką Doleriui. Gaunu žinia, kad Smail ių miške, netoli Pažėrų—Girninkų, žuvo Barsu-kas. Kariuomenė buvo a p s t o j u s i Žiemkelio ir Smailių miškus . Aiškiai matyt i , kad kažkas buvo nurodęs. Šau-dymas su per t raukomis ė jo v i są dieną, bandant į prasi-laužti per l ini ją B a r s u k ą nukirto. Doleris p e r s p ė j a , kad dar neitume, dar ten d a u g kar iuomenės . Pas B a r s u k ą buvo vis i archyvai , s u s i r ū p i n a u — n e j a u g i ir j u o s rado? Pavasar į juos ruošėsi s u t v a r k y t i ir pas gera i žinomą ūki-ninką užkasti .

P a s i t r a u k u s kariuomenei, n u ė j ę į Žiemkelio m i š k ą , s u r a d o m e paslėptą archyvą ir i šnešėme į kapus . Vė l iau po mano areš to V y t a s Kuzmickas-Bal t rus j į paslėpė Tvar-kiškių kaime pas Andrių-Jankų sode, nuo g y v e n a m o namo į š i a u r ė s pusę. V i s a tai s u ž i n o j a u g r į ž ę s iš Sibiro po dvideš imt metų.

Kaip paai škė jo, Jurg į Braza i t į -Barsuką i š d a v ė J u o z a s M a k a u s k a s iš Pažėrų kaimo, kur is tuomet buvo Sal iškių g i r in inki jos e igul iu. Žinojau, kad ir anksč iau Juozas Ma-k a u s k a s buvo nepatikimas, par t izanai j am vedė bylą . Bet to k r a š t o par t i zana i j į užtarė, kaip pas i ta i s ius į , taip pat ir B a r s u k a s . Per mano t a r d y m u s s u ž i n o j a u , kad Juozas M a k a u s k a s b u v ę s senas u ž s i m a s k a v ę s čekistų a g e n t a s i r v i są laiką j i e m s dirbo. B ū d a m a s eigul iu, gera i ž inojo v i s ą mišką ir v ietoves . Turime tikrų žinių, kad j i s kar tu su čekis ta is par inko Skirmanto su K u k a u s k u sus i t ik imo vietą P a b a r t u p i o kaime. Vieta tikrai par inkta p a g a l viet inio ž m o g a u s nurodymą. N e g y v e n d a m a s tokios v ie tos nežinosi . Ties iog s p ą s t a i — iš tr i jų pusių dideli gr iovia i , gera a p s a u g a š a u d y m u i , o pas i t raukimui — g r y n a s , t r a k t o r i a u s s u v e r s t a s ar imas. Čekistai ir provokator ius buvo įs it ikinę, kad kas lydės Skirmantą, g y v a s neišeis . V i s a tai paaiš-kėjo ir pasitvirt ino per mano t a r d y m ą .

Laikydamies i Kazlų Rūdos miškuose, nuolat t ikr iname ryš io punktą, kur buvome s u t a r ę su Demonu, bet jokios žinios v i s nėra. Gaunu laiškutį nuo Žilvino ir Klemenso, kad a tvykč iau į G r a b a v o s mišką, y ra s v a r b i ų reikalų. Pa-liekam Karį su Doleriu, o mudu su Bal t rum nueinam į G r a b a v o s mišką, Ožio k v a r t a l ą , kur v i s a d a s u s i t i k d a v o m . Radom a t ė j u s i u s Žilviną ir kitus. Žilvinas k laus ia , ar turiu ryšį su Demonu? J a u antra pusė birželio, o ry š io nėra, nors s a k ė a n k s t i pavasar į a t s i u s i ą s .

117-

Klemensas sako, kad Litas norįs su manim susi t ikt i . K l e m e n s a s d e j u o j a , kad su juo pas imatymai nelabai ma-lonūs, v i s kokią n a u j ą bėdą u ž k r a u n a . Vieną dieną —

V a r ė n a , kitą Kazlų Rūda, kiekvieną kartą v i s n a u j a s -kraštas. Bet nus i le idžia :

— Gerai, kol šventas Petras i š r a š y s leidimą, dar ei-s i u .

Kur b u v ę s nebuvęs , į s ik i ša B a l t r u s : — Tau gera i , Klemensai , tu neš lubuoj i , tavo abi

k o j o s peršautos , v a i k š t a i lyg ia i . Bet ką daryt i Povilui, kai j a m reikia keverzoti per Dzūki ją , o jo v iena koja trum-p e s n ė ?

Taip p a j u o k a v ę , toliau ta r iamės . Reikia eiti pas Litą .link Prienų miško.

V a k a r e ateinam į G r a b a v o s kaimą pas ūkininką. Šis, mus pamatęs , sako, kad mus nori maty t i Spe igas . Po

g e r o p u s v a l a n d ž i o pr i s i s ta to S p e i g a s i r sako, kad v a k a r p a r ė j ę i š Prienų miško. Ten p r i v a ž i a v ę d a u g rusų, vos n e p a t e k ę į s p ą s t u s . Žilvinas įs i terpė, kad mes turim ten e i t i . Perė jom į Klebiškio mišką, ten turė jom - sus i t ikt i -Spyglį ir kar tu eiti pas Litą, nes re ikė jo pas irašyt i Juozo L u k š o s žuvimo aktą raportą .

1952 m. birželio 23 d. buvome Prienų miške, ša l ia Š i lavoto. Kratos j a u buvo p r a ė j u s i o s , bet s l a p u k ų šnipų dar p a k a n k a m a i . Prienų miške sus i renkam keturiol ika par-t i z a n ų . S p y g l i o būrio septyni vyra i , d a u g i a u s i a n a u j o k a i . M u s a tė jo pasitikti Lito š t a b o darbuoto ja i : Kelmas ir dar v ienas, kurio s l a p y v a r d ž i o nepr is imenu. Lito buvo įsa-kyta, kad į sus i t ik imą ga l i ateiti tik S p y g l y s , L a k š t i n g a l a , Žilvinas, K a r y s ir Klemensas . Aš pas iėmiau Bal t rų, kad neats i sk i r tume. Litas mūsų laukė g a n a tolokai Prienų miške, netoli Navarų kaimo. Mes v i s i su Litu buvome p a ž į s t a m i , tai p i rmiausia ir sus i t ikom. Litas sako, kad n a u j o k ų v e n g i ą s , nes tur į s žinių, j o g čekistai p a s k y r ę di-delę sumą už jo skrandutę . Būkime a t s a r g ū s . Litas pir-m i a u s i a manęs k laus ia , kaip r y š y s su „Tauro" a p y g a r -

d a . S a k a u — „ t y l a " . Kaip buvome s u t a r ę s u Demonu, dar jokios žinios n e g a v a u . Litas sako g a v ę s pora la i škų. Vie-n a m e rašo, kad buvo a t ė j ę s mūsų ieškoti, bet neradęs . S a k a u Litui, kad mes ate inam iš Kazlų Rūdos miškų, ten v i są laiką g y v e n o m e ir i še idami pal ikome Dolerį. Tikri-nom ryšį , bet niekas neats i l iepė. Man labai keista, anks-čiau su Saidoku ir k i ta is v y r a i s jokios p a i n i a v o s nebuvo, o dabar kaip užbur ta . Š i r v y s g a l nežino, bet Demonas tą

118-

kraš tą gera i žino, kaip ir mes. Tiesa, pernai Demonas, užsiminė, kad tur į s n a u j o k ų , bet aš jų nemačiau. Prieš. Lukšos žuvimą ty lė jo abudu su Širviu, Demonas prisi-s ta tė tiktai po jo žuvimo. Š i rvys ryš io su m u m i s neturė jo. Demono būrį 1951 m. pr i s ta tė Būtėnas su K u k a u s k u . Vis-ką gera i ž inodamas, Demonas jokios žinios n e p e r d a v ė nei Litui, nei mums, kol s u r a d o ryšį čekistai, o dabar vėl. tyla. Mums kilo d a u g nea i škumų. Litas sako:

— V y r a i , tik būkit a t s a r g ū s , bet i š s ia i šk int i reikia.

P A S K U T I N I S L I T O Į S A K Y M A S I R N A U J A N E T E K T I S ;

1952 m. birželio 23 dieną Pietų sr i t ies v a d o Lito į sa-kymu buvome a t v y k ę į Prienų mišką sus i t ik imui . M a j o r a s . Stanišk is-Li tas pasakė ka lbą .

— Nelyg io je kovo je su okupantu mes j a u paaukojo-me apie ketur iasdeš imt tūkstančių ger iaus ių Lietuvos sūnų. ir dukrų. Šimtai tūkstančių mūsų šeimų b a d a u j a ir miršta t r e m t y j e ir ka lė j imuose . Mes, d a v ę priesaiką Dievui ir Tėvynei, kovosime iki paskutinio kar io ir paskutinio šo-vinio.

Mums niekas n e p a d ė j o ir nepadės, mes tur ime viską: sugebėt i , kaip s u g e b ė j o m e iki šiol. B ū r i u s s u j u n g s i m , . v ieto j tų, kur ie v a d o v a v o ir žuvo, paskirs im n a u j u s , pa-tyrus ius , nors ir tų maža i belikę. Į par t izanų gre tas pri-imkit n a u j u s ; tik gera i ž inomus ir pat ik imus asmenis, nes. čekistai v i sok ia i s b ū d a i s s teng ias i į mūsų g re tas į m a i š y t i s a v o šnipų, o paskui mus sunaikint i . Neleiskit a p s i g y v e n -ti i švežtuose ūkiuose a t v y k u s i a m okupantui . Pirmiausia-perspėkit, o jei reikės, panaudoki t ir g ink lą . Taip pat ne-leiskit kurti kolchozų, nes čia Lietuvos pražūt i s . Mais tu s tenki tės apsirūpinti i š v a l d i š k ų ūkių, parduotuvių . Ūki-ninkai j a u p r i v a r y t i prie bado, d a u g u m a v o s s a v e išmai-tina.

Į s a k a u š iems k o v o t o j a m s perimti n u m a t y t a s pare igas , p a g a l LLKS re ika lav imą nuo 1952 metų birželio mėn. 23 dienos.

I. „Tauro" a p y g a r d o s „Geležinio V i l k o " r inkt inės ko-votoją Žilviną skiriu „Tauro" a p y g a r d o s ž v a l g y b o s vir-šininko p a r e i g o m s .

II. „Tauro" a p y g a r d o s Birutės r inkt inės Dariaus-Girė-no tėvoni jos kovotoją Klemensą skiriu Pietų s r i t ies štabo, darbuoto ju .

119-

III. „Tauro" a p y g a r d o s Birutės r inkt inės Dariaus-Gi-rėno tėvoni jos kovotojui L a k š t i n g a l a i į s a k a u perimti „Žalgir io" r inkt inės v a d o p a r e i g a s , a t s t a t y t i r y š i u s i r t v a r k ą . Taip pat v a d o v a u t i ir toliau D a r i a u s — G i r ė n o tė-v o n i j a i .

IV. „Tauro" a p y g a r d o s „Geležinio V i l k o " r inkt inės ko-voto ją Spygl į skiriu „Tauro" a p y g a r d o s „Geležinio V i l k o " r i n k t i n ė s v a d o p a r e i g o m s .

LLKS Pietų S r i t i e s v a d a s Litas 1952. VI. 23

Po sus i t ik imo su Litu v is i g r į ž t a m e į s a v o k r a š t u s . K l e m e n s a s g r į ž o su mumis, j a m reikė jo s p a u d a i medžia-g o s , kuri buvo pas mus. P e r ė j ę Prienų mišką, p r i a r t ė j o m e prie Pr ie laukio ežero. S p y g l y s m u m s v i s i e m s kalbė jo, kad pas juos į būrį į s to jo du n a u j o k a i nuo S a s n a v o s , Lietuvos vokiečiai . V ienas žinomas, o kitas, jo d r a u g a s , iš toliau. P r i t e m u s Prienų miške a t s i s v e i k i n a m e su v i s a i s . S p y g l y s su s a v o būrio v y r a i s nuė jo link Šilavoto, o mes d a u g i a u link Iš laužo. P r i ė j ę Klebiškio mišką, n u t a r i a m perdie-noti, nes j a u p r a d ė j o šv i s t i ir toliau eiti nebuvo g a l i m a . Žilvinas, u ž ė j ę s pas to miško eigul į , pasakė, kur mes ap-s i s t o s i m . Tai buvo gera i ž inomas ir pat ik imas ž m o g u s . Gerai p r a š v i t u s , a t s ikė lęs ė j a u s a r g y b ą , nes kaimuose lojo šunys , o kiti dar miegojo . Nė v ienas gera i nežinojom šio miško, s u g u l ė m prie didelio raisto. P a s t e b ė j ę s k i tame š o n e ra is to e inant būrį kareiv ių, pakel iu d r a u g u s , saky-d a m a s — „ b e panikos, ne per to l iaus ia i yra r u s ų " . Vi s i s u k i l ę pas iruošėme k a u t y n ė m s . Toliau į mišką t raukt i s nėra kaip, n u t a r i a m laukti, kas bus. Už kelių šimtų metrų v a ž i u o j a maš inos , o mes to kelio nežinojom.

Mums beka lbant , p a m a t a u , kad per tankumyną ateina moteris . Arč iau pr iė jus ią pažinom, kad tai e igul io dukra, kur p r a ė j u s i ą naktį k a l b ė j o Žilvinas. A t ė j o v e r k d a m a ir sako, kad pilna rusų, pas juos n a m u o s e daro kratą, v i ską verčia . Rytą iš namų i šbėgus i į mišką . Š i ą n a k t Juodra i s-t y j e s u š a u d ė v i są miegant į S p y g l i o būrį kažkokie n a u j a i į s t o j ę į p a r t i z a n u s Lietuvos vokiečiai . V i s i e m s s u m i g u s , j ie iš automatų v i s u s ir i škapojo, tiktai v ienam s u ž e i s t a m p a v y k o pasprukti , tas v i ską papasako jo . M u m s liepė tol iau neiti, nes v i s u r pilna kar iuomenės, krečia mišką, ir dar kelios m a š i n o s n u v a ž i a v o .

Tokia žinia m u s labai sukrėtė. V o s prieš kelias va-landas S p y g l y s k a l b ė j o dėl tų n a u j o k ų . Vienas iš mūsų

120-

b u v o užs iminęs, k a d j ie tokie keisti . P r a g u l ė j o m e to je pačio je v ie to je iki v a k a r o . Pro m u s kel is k a r t u s p r a ė j o didelės g r u p ė s kare iv ių, bet k a d a n g i buvome v i sa i prie p a l a u k ė s ir kelio, dieną pra le idome be kautynių . Nieko neradę, kai kur p a d a r ę kratą, į p a v a k a r ę kare iv ia i išva-žiavo.

V a k a r e a tė jus i e igul io dukra papasako jo , kad yra žuvę šeš i par t izanai , minėtas i s , gera i ž inomas V y t a u t a s Menke-v i č i u s - S p y g l y s , labai t inkamas P r a n u k a s Kižys, k i tus ma-žiau pažinusi — Alb inas B a n i s l a u s k a s , Vincas B r a ž i n s k a s , Vincas Navika, Kostas Marčiu la i t i s ir Sukevičius . Pabė-gus io čekistai labai ieškojo. Čekistai žinojo, kad buvo suė j imas , tik nežinojo, kuriuo k r a š t u kiti_ nuėjo. Tie du nau joka i vokiečiai, kurie buvo p a s i v a d i n ę Ūkas ir Hasner i s (kokios p a v a r d ė s iš tiesų — n e a i š k u ) , labai norė jo eiti į sus i t ik imą, bet S p y g l y s nes ivedė. Matyt, jų u ž d a v i n y s buvo sunaikint i Litą ir k i tus s e n u s p a r t i z a n u s . G r į ž d a m a s S p y g l y s juos vedės i su s a v i m i , ir tie du vokiečiai j u o s s u š a u d ė 1952 m. birželio 2 3 — 2 4 naktį Prienų miške Juod-r a i s t y j e . To k r a š t o senesnio a m ž i a u s žmonės turėtų gera i pr is iminti tą vietą ir įvykį , nes ž u v u s i e j i buvo iš to kraš to.

Mes, s u l a u k ę v a k a r o , d a u g i a u s i a l auka i s p a t r a u k ė m e link s a v o krašto. A t ė j ę prie P a j i e s i o kaimo, pa ju tome, kad yra rusų. S v a r b i a u s i a , pereiti J ies ios upelį, nes perėj i-muose dažniaus ia i la ikomos pasa los . Radę negi l ią vietą ir perbridę, ž e n g i a m e link G a r l i a v o s miško. Netoli miško užeinam pas ūkininką p a v a l g y t i . Žmogus sako, kad v a k a r v i są dieną kra tė ir miško kampe m a š i n o s s tovė jo . Duoda duonos, lašinių į rankas, ir s k u b a m į mišką . Birželio nak-t y s labai t rumpos, ir nežinom, ką S p y g l i o v y r a i k a l b ė j o pr ieš žuvimą. J e i g u minėjo, kas buvome susir inkę, tai čekistai n e n u t r a u k s kratų. Galim nespėti pareiti į s lėptu-ves, o miške pasi l ikt i p a v o j i n g a . Žilvinas su Kariu atsi-sk i rdami sako, kad ga l dar spės ią , v i s i e m s kar tu eiti p a v o j i n g a . O mes nutar iam pereiti G a r l i a v o s mišką ir apsistoti prie geležinkel io eg la i tėse , kurios p a ž e m ė j e labai tankios. Kai kada p a s i n a u d o d a v o m e tokia n a k v y n e . Pa-sir inkome vietą netoli b u v u s i o s G a r l i a v o s g i r in inki jos . Kelinta nakt i s be miego, p r a d ė j o m e snaus t i , s v a r b i a u s i a , nors kiek numigt i . V ienas v i są laiką budim. I šg i rdęs ūžiant m a š i n a s , pakel iu Klemensą su Ba l t rum. Pastebė-jome, kad g i r i n i n k i j o j e d a u g kar i škų mašinų p r i v a ž i a v ę . Gal m u s s lapukai pastebėjo. V i e n a m e šone ge lež inkel i s ir laukai, o nuo miško p u s ė s pilna rusų . Per ž iūronus

121-

m a t a u , kad rusa i eina į mišką, tada mes ramia i ga l im; čia tūnoti. Gerai užs imaskavę , s u n k u net iš arti pastebėti . P r a d ė j o m pas ike i sdami s n a u s t i . S u l a u k ę vakaro, pasiekė-me P a ž ė r o s t v a r t ą , kur v i są laiką ramia i p a i l s ė d a v o m e . Nuo rasos permirkę batai nut rynė kojas, toliau eiti j a u n e b e g a l ė j o m .

L E K Ė Č I Ų K R A Š T E

Anksčiau, kai pa la ik iau ryš į su Saidoku, Lekėčių krašte-t u r ė j a u ryš in inką . Per pas i tar imą su Litu nutarėme pa-s iųst i žmogų, kad sužinotų, kas tam k r a š t e dar y ra g y v ų , kad niekas neats i l iepia . Tą užduotį sut iko atlikti b u v ę s s a v a n o r i s S imonas Čekavič ius i š G a r l i a v o s v a l s č . B i j ū n ų kaimo. P a r a š i a u la išką, ankstesnį s laptažodį . S. Čekavi-čius s u r a d o m a n o duotą žmogų, pasit ikrino, ar t ikrai ten pateko. Šeimininkas a t s a k ė — „ t a i p , č ia" . Tada Čekav ič ius p a d a v ė m a n o la išką. Šeimininkas perska i tė i r sako, kad. laišką pr i ims iąs , bet j a u š i tam k r a š t e nieko nėra. Čeka-vič ius norė jo d a u g i a u sužinoti, bet į ka lbas su juo nesi-leido ir pasakė, kad g e r i a u iš šito kraš to i šnykit . Tas ūkininkas g y v e n o netoli P lokšč ių—Lekėčių v ieškel io (pa-v a r d ė s nepr i s imenu) .

Kol buvo par t izanų, paminklų, uždarytų koplytėl ių niekas nenaikino. A k t y v i s t a i gera i žinojo, kad teks skau-džiai nukentėti nuo par t izanų. D a b a r pake lėse v is i kryž ia i s u š a u d y t i s t r ibų, kaip taikiniai . Eidami ar v a ž i u o d a m i s t r i b a i v i s šaudė, ir k iekvienas d idž iuodavos i gera i patai-kęs. Turbūt Lietuvos ka imuose neliko nė vieno sve iko smūtkel io, neperšauto ar nenumušto.

1952 m. p a b a i g o j e j a u buvo girdima, kad kai kur nai-k inamos u ž d a r y t o s koplytėlės ir paminklai , nes tuose k r a š t u o s e par t izanai j a u buvo žuvę. Naikintojai v ieša i nesireiškė, v i s k a s buvo daroma s lapč ia . Ve ikė dažniaus ia i ak tyv i s tų , s tr ibų, komunistų še imos nar ia i . Buvo apiplė-š i a m o s u ž d a r y t o s bažnyčios . Par t izanų j a u mažai likę, nors ir g i r d ė d a v o m e tokius į v y k i u s , bet j a u nebuvo ga l i -m y b ė s s u d r a u s t i a r nubaust i , nes buvo į s a k y t a d a u g i a u , pr i la ikyt i ko lektyv izac i ją ir rusų antplūdį, nors ir čia j a u nebuvo kam, į to l imesnius ž y g i u s n e g a l ė j o m e leist is . .

1 2 2 -

D E M O N A S V E I K I A

Per ryš io punktą g a u n u laišką nuo Žilvino gre i ta i a t v y k t i sus i t ik imui G a r l i a v o s miške, Ožio k v a r t a l e . Ru-d e n s n a k t y s i lgos, m u d u su B a l t r u m la isvai tą vietą pasiekėm, nors a t s t u m a s ne v i sa i mažas . A t ė j ę radom Žilviną, Klemensą, Karį ir n a u j a i į s t o j u s i Leoną Lukoše-vičių, anksč iau buvus į ry š in inką . Lukošev ič iaus abu tėvai a reš tuot i , o j i s a u g o I lgakiemio kaime pas J u r g ė l ą , prie Prienų plento. Leonui j a u re ikė jo stoti į sovietų kariuo-menę, p a g a l š a u k i a m ą datą nepr i s i s ta tė , tada čekistai pra-d ė j o jo ieškoti. J i s nusprendė — g e r i a u žūti, bet r u s a m s netarnaut i . Žilvinas sako:

— Tau, Povi lai , j i s bus v ie to j Klemenso. Leonas gera i žinomas, labai t v a r k i n g a s v y r u k a s , y r a

d a u g p a d ė j ę s . I r pas jo g iminai t į J u r g ė l ą d a u g kartų e s a m e dienoję. B a l t r u s pr idur ia :

— Paimkim, dar v ienas mirt ininkas bus. Žilvinas paduoda man nuo Lito labai gr iežtą la i šką.

Rašo, kad j ie su Demonu pala iko gerą ryš į , ir jokių abe-jonių nėra. Demonas, mūsų beieškodamas, p r a r a d ę s vieną s a v o kovotoją Kazlų Rūdos miške, t ies A g u r k i š k ė s kaimu. Už v i s a s pasekmes aš e s ą s a t s a k i n g a s . Įsako kuo gre ič iau s u s i s i e k t i su „Tauro" a p y g a r d o s v a d u Demonu ir praneš t i apie v i s a s pasekmes.

J a u ruduo, o mes dar mais to žiemai neturime. Dejuo-ja ir Žilvinas dėl tų nevykus ių ryš ių . Litas dar į s ik ibęs laikosi, kaip i š la ikyt i o r g a n i z a c i j ą , nors par t izanų v i s u r m a ž a i belikę. Grįždami n u t a r i a m e apsirūpint i mais tu . Masta ič ių kaime, Lekecko s o d y b o j e , buvo v a l d i š k a kiaul ių f e r m a . B a l t r u s g a u n a vežimą, Žilvinas padeda, nus i šau-nam kel is bekonus ir n u s i v e ž a m į Mikal inės miškelį ap-doroj imui. J u o z a s J a k u č i o n i s su s ū n u m i A l f o n s u p a r u o š ė s ta t ines mėsai sudėti . Nors kelias buvo š lapias , bet v i s k a s p a v y k o gerai , per naktį a p d o r o j o m e ir sus lėpėme. Pasi-imam į kupr ines mėsos ir i še inam į mišką pas Dolerį. Likusią mėsą pa l iekam Jakuč ioniams.

Dolerį radom s u t a r t o j e v ieto je . J i s j a u buvo sus i t ikęs Demoną. J ie buvo penkiese, v is i nepaž į s tami , i š s k y r u s Demoną. Sakės i mūsų be ieškodami t u r ė j ę k a u t y n e s t ies A g u r k i š k ė s kaimu. P a d e j a v o , kad ir pas j u o s mažai par-t izanų likę. Š i rvys dar laikosi, t iktai šią v a s a r ą b u v ę s sužeis tas , mažai va ikš to . Demonas, a t ė j ę s pas Dolerį, per-n a k v o j o , s u s i p a ž i n o su n a u j a i s p a r t i z a n a i s . Doleris De-

123

monui p e r d a v ė dokumentų, raportų, kurie buvo pas j į palikti, ir nutarė, kada sus i t ik s su manimi. Sus i t ikęs su Doleriu, s u ž i n o j a u malonią žinią, kad prieš žiemą susi-t v a r k y s vis i ryš ia i . Man pal iktas Demono r a š t e l i s susi t ikt i 1952 m. lapkričio 3 d.

V a k a r e g a u n a m e žinią, kad Mikal inės m i š k e l y j e buvo krata , p r i v a ž i a v ę d a u g kar iškų maš inų su k a r e i v i a i s i r r a d ę kažkokią mėsą pas lėptą. Taigi m u s a p š v a r i n o , va-dinasi, kažkas turė jo pasekti, kai naktį v i ską ruošėme. Suimtų žmonių nėra, ir pas ūkininkus kratos buvo tik pas kai kuriuos, bet nieko nerado. M u m s labai rūpėjo, ar n e p a k l i u v ę Jakučioniai . Tvirtino, kad nieko nesuėmė. Čekistai, r a d ę mėsą paruoš tą , s u s i k r o v ė į m a š i n a s ir iš-v a ž i a v o , o mes žiemai likę be maisto.

Iki sus i t ik imo su Demonu d a u g i a u kaip sava i tė , laukti nėra kada. Doleriui p a v e d u s u t v a r k y t i , sukast i s ta t ines , o po sus i t ik imo a t v a r y s i m karv ių iš v a l d i š k o ūkio ir pasiruošim m ė s o s žiemai. Mudu su Bal t rum ir n a u j o k u Lukoševičiumi g r į ž t a m į kaimą sužinoti, kokia padėt i s . Nueinam į Ožio k v a r t a l ą , s u t i n k a m Žilviną, p a p a s a k o j a m apie nesėkmę ir kada bus sus i t ik imas su Demonu. Žilvinas a tnešęs s p a u d o s — „ P a r t i z a n ą " i r rus i škų a t s i š a u k i m ų , kad r u s a m s nebus leista a p s i g y v e n t i Lietuvoje. Su Žilvinu su-tar iam, kur la ikys im ryš į . V i e n a s r y š y s Ožio k v a r t a l e , kur yra įkasta dėžutė, o kitas Tvark i šk ių kaime, pr ie Sidiškio k r y ž i a u s , kurį žino Jonas P a ž ė r a ir Klemensas . Kiti ryš ia i n e g a l i o j a , būkim a t s a r g ū s . Litui n u t a r i a m šiuo kar tu nieko nepranešt i , paskui d a u g visokių re ikala-vimų, o žiema v i sa i panosė je . Litui praneš im p a v a s a r į , kai s a v o s k r a n d u t ę padės ant skruzdėlyno, tada bus ge-resnė nuotaika. Aptarę, kurį kolchozą a r t i m i a u s i u metu „buožys im", pr i s ikrovę s p a u d o s kuprines, a t s i s k y r ė m e su Žilvinu ir Kariu.

P a t r a u k ė m e link Pažėrų tuo pačiu keliu, kur ė jom su Daumantu į sus i t ik imą. Turėdami laiko, a p s i s t o j a m Pada inupio kaime pas Vincą Stra lkų. Ten dar buvo nuo pi rmųjų p a r t i z a n a v i m o dienų l ikusi s lėptuvė, k u r i o j e p a i l s ė d a v o m e po žyg ių . Buvo Visų š v e n t ų j ų diena, dau-g u m a s ė jo ap lankyt i a r t i m ų j ų kapų, o mes su gi l iu liū-desiu p a k a l b ė j o m e apie ž u v u s i u s d r a u g u s . P a p a s a k o j a u , kas š io je s l ė p t u v ė j e n a k v o d a v o , bet j a u jų v isų nėra. 1952 m. lapkričio 2 d., Vėlinių dieną, pas Vincą Stra lkų buvo paskutinė mūsų v a k a r i e n ė . Buvo a t ė j u s i Aldona Pažėra i tė , o Leonas Lukoševič ius, r a d ę s armoniką, lyg;

124-

n u j a u s d a m a s mūsų nelaimę, užt raukė l ietuvišką m a r š ą kad būtų l a i m i n g a kelionė. Gerai sutemus, pasiėmę kup-r ines su s p a u d a , šeimininkų ir Aldonos išlydėti, patrau-kėme link Pažėrų miško, o j ie m o j u o d a m i išleido mus, kol pradingome.

A t ė j ę į Žiemkelio mišką, radome laukiančius Dolerį ir Karį, nes j ie miške gyveno, kol nebuvo sniego. A t ė j ę g a n a ankst i , j u o s j a u radome suk i lus ius . Doleris p a p a s a k o j o v isą sus i t ik imą su Demonu ir jo v y r a i s , kur ie buvo kartu atė ję . Smulk iau s u ž i n o j o m e apie jų s u s i š a u d y m ą t ies A g u r k i š k ė s kaimu. V i e n a s žuvęs, o čekistai vedė žmones, kad atpažintų, norėdami g e r i a u įt ikinti p a r t i z a n u s ir žmones, kad Demonas tikrai y ra par t izanų gretose . Kas matė, v i s i sakė, kad ž u v ę s yra n e p a ž į s t a m a s , labai i švar-g ę s j a u n a s v y r a s . B e k a l b a n t prie laužo, Doleris sako, kad pr ieš mūsų atė j imą s a p n a v ę s keistą s a p n ą . Matęs mamą, kurią 1945 m. s tr ibai nušovė. Mama gul int i pa ta le ir šau-kianti j į :

— Kazeli, g u l k pas mane, tau bus čia r a m i a u . — At-budęs p a g a l v o j o , kad niekada m a m o s n e s a p n a v ę s , turbūt bus kas negero.

K L A S T A

Laiko n e d a u g teturim. Sus i t ik imas 1952 m. lapkričio 3 dieną, 10 val. ryto, prie P i l v ė s kanalo, Kazlų Rūdos miške. Visokių kalbų mažai t e k l a u s a u , v i s g a l v o j u apie sus i t ik imą, kažkaip neramu. V i s i e m s eiti negera i . S a k a u :

— Mes eis im, o tu, Ba l t rau, liki pr ie laužo, tau pa-lieku v i s u s dokumentus, p in igus , o r y š i u s su Klemensu žinai.

I š s i k r a u s t a u planšetę, k išenes, kad nebūtų jokio rašte-lio, ką žinai, kas ga l i ats i t ikt i . Stoviu ir g a l v o j u , kodėl aš taip darau. J ie buvo a t ė j ę ir n a k v o j o su Doleriu. De-moną paž į s tu nuo 1946 m., d a u g kartų buvome susi t ikę, bet paskut iniu laiku jo t y l ė j i m a s sukėlė abe jonių.

— Na, gerai , einam, o tu, Ba l t rau, lauk mūsų g r į ž t a n t čia, prie laužo.

P a k y l a m ketur iese — aš, Povi las Peč iu la i t i s-Lakš t inga-la, K a z y s Ruseckas-Doleris, Juozas K n a š y s - K a r y s ir Leonas Lukoševič ius, n a u j o k a s . Doleris s u t a r ė sus i t ik imą prie P i l v ė s kanalo, nuo mūsų laužo keli š imtai metrų. Eida-mas p e r s p ė j u v y r u s , kad nestovėtų v i s i kartu, bukime i šs i sk i rs tę . D a u g i a u stebėkite a t ė j u s i u s , nes seni par t izanai

125-

žuvę, o n a u j o k ų visokių yra . S a u g u m a s n a u d o j a v i s o k i u s b ū d u s . P r i e i n a m e prie kanalo, matom ateina. K l a u s i u Dolerio, ar tie p a t y s ? S a k o — „ t i e " . Demonas, u ž s i k a b i n ę s š a u t u v ą , eina pirmas, o kiti paskui. Duodu ženklą sus tot i , v i s i s u s t o j a . Mudu, kaip v i s a d a , pirma sus i t inkam s u Demonu. P r i s i a r t i n ę s Demonas m a n e pasveik ina, dar pa-bučiuoja, kaip seniai nes imatę . Supaž indina su s a v o vy-r a i s i r p r a d e d a m e ka lbą . Demonas sako, kad d a u g t u r ė j ę visokių bėdų, buvo Š i rvys sužeis tas , re ikė jo rūpint is , i r š ia ip visokių n e s k l a n d u m ų . Vienas i š jo vyrų sako, k a d po didelių pas tangų p a g a l i a u sus i t ikome. Demonas aiš-kina, kad pas j u o s b u v ę areš tų, žuvimų, yra n a u j a i į s to ju-sių par t izanų. Taip ka lbėdami e inam į II Girninkų palau-kę link Simono Rindeikos sodybos . J ie g y v e n o prie p a t miško. Čia buvo n u m a t y t a p a p u s r y č i a u t i skanių k a i m i š k ų baršč ių . Rindeikos dukra Sever iną p r i ž a d ė j o atnešt i . Be-eidami sut inkam Rindeikos sūnų Jonuką, k u r i s ateina pa-sakyt i , kad t u o j a u a tneš p u s r y č i u s . Jonukas i r pasi l ieka miške karv ių g a n y t i .

Demonas sako, kad j a m dar būtinai reikia p a s i m a t y t i su Litu, yra s v a r b i ų reikalų. Aš s a k a u , kad ryšį t u r i u tik per Žilviną, kur i s dabar dirba pas Litą š tabe. Demo-nas s a k o , kad ga iš t i nėra kada, reikia kuo gre ič iau su-sitikti Žilviną ir Litą. Tada reikia s iųs t i Rindeiką, kad nuneštų laišką į Žilvino k r a š t ą , ša l ia Iš laužo, pas J u r g į Daugė lą .

Doleris stovi ne per tol iausiai nuo manęs , ka lbas i su; Demono v y r a i s . K a r y s su Leonu laikosi kiek toliau, o aš ka lbuos iu su Demonu. Jo v y r a i s tovi už manęs , v ienas v i s l ab iau laikosi prie Demono. Aš pas i imu popier iaus i r r a š a u Žilvinui la i šką, pas idė ję s ant p lanše tės . Paraš iau, , kad s u s i t i k a u su Demonu ir jo v y r a i s , j i s nori sus i t ikt i Litą. Atvykti . . . Kur? V i s a d a , kur sus i t ikt i , v ie tovę r a š y -d a v o m e š i f r u — numer ia i s . Ši frą reikia užrašy t i , kad nie-kas nematytų . Mūsų š i f r a s buvo i š m a l d a k n y g i ų , d e š i m t eilučių Visų š v e n t ų j ų l i tani jos . Š i f ro r a k t a s pas m a n e i r pas Žilviną. Man tik dar re ikė jo p a r a š y t i š i f r u — Ožio-k v a r t a l a s . Jie, pamatę, kad la i škas b a i g i a m a s rašy t i , tuo momentu dv iese s t v ė r ė m a n e už rankų, o p r i e k y j e sto-v ė j ę s Demonas už kojų. Aš metu p lanše tę ir, vieną r a n k ą i š t raukęs , kertu v i e n a m Demono vyru i čekistui per spran-dą. Tuo kar tu pasipi la automato s e r i j a . Doleris, gavęs , s e r i j ą , bet dar s p ė j a į mūsų g r u m t y n e s paleis t i s e r i j ą ir šone m a n ę s nuvirs ta, nukirtęs v ienam čekistui kojas, i r

1 2 6 -

man pataiko per automatą . Aš s p ė j u nus i tver t i automatą, -spaudžiu šakutę, bet neveikia . Tuomet gr iebiu pistoletą. Mes vis i s u g r i u v ę . Tada g a u n u s m ū g į į sprandą ir atsi-j u n g i u . A t s i g a u n u j a u s u r i š t o m i s rankomis . Šalia gul i dar truputį g y v a s Leonas Lukoševič ius, o kojų g a l e vos kruta Doleris, kurį čekis tas iš automato p r i b a i g i a . De-monas, šone s tovėdamas, s a k o :

— Kaip j aut ie s i? A t s a k a u : — O tu kaip, svolač iau, p a r d a v i k e ?

Šone s t o v ė d a m a s čekistas, a p s i v i l k ę s par t izanų uni-f o r m a , man s p y r ė į ve idą. P a s i d a r ė pilna burna k r a u j o , i š m u š ė kel is dantis . P r a d ė j o s p a r d y t i . Tuo momentu at-b ė g o kapitonas su keletu kare iv ių . Sako l ie tuviškai :

— Šito nenušauki t , jo m u m s reikės. Aš gul iu ša l ia nušautų d r a u g ų , j ie t ikrai l a imingesn i .

O kas m a n ę s laukia? Sueina d a u g kareiv ių ir keli aukš to r a n g o čekistai . V i e n a s ruda odine i lga s t r iuke duoda nu-r o d y m u s . P r a d e d a m a n ę s k laus inėt i . Aš tyliu, nes pilna b u r n a k r a u j o i r dantų. Rindeikos s ū n u s Jonukas, p a ė j ė j ę s kel i s metrus nuo įvyk io vietos, v i ską matė, d a b a r g y v e n a G a r l i a v o j e . Čekistas, ruda str iuke, į sako k a r e i v i a m s m a n e nuvest i į maš iną , kuri s t o v ė j o K ū j a g a l v i ų kaimo p a l a u k ė j e . V i s a s b ū r y s kareiv ių į tempė mane ir į v e r t ė į m a š i n ą . Kiti kare iv ia i ir čekistai pasi l iko kautynių v ieto je . Leitenantas, p a m a t ę s p a j u o d u s i a s , v ie la s u v e r ž t a s rankas, a t r i š ę s už-dėjo a m e r i k o n i š k u s ant rankius .

Gulėdamas m a š i n o s kampe i r s a u g o m a s kareiv ių su šunimis , i šg i rdau stiprų š a u d y m ą . Girdėti ir automato at-s i š a u d y m a s . Turbūt užklupo Bal t rų, nes k a u t y n ė s v y k o l a m e kvar ta le , kur pal ikom Bal t rų . Man labai rūpėjo, ar j i s s p ė j o pasprukt i . Jei žuvo, rado mano pa l ik tus doku-mentus . Vė l iau suž ino jau, kad B a l t r u s užė jo ant pasalų, bet pabėgo, o K a r y s a t s i š a u d y d a m a s paspruko su s m a r k i a i s u ž e i s t a ranka .

T e m s t a n t sus ir inko vis i kare iv ia i , čekistai, ir dar at-v a ž i a v o maš inų. Kareiv ia i kažko s m a r k i a i keikėsi, kiek s u p r a t a u , buvo sužeis tų. Į tą pačią maš iną , kur aš buvau, a t n e š ė tą s u ž e i s t ą j į , kur Doleris per šovė kojas . Susir inko v i s i Demono čekistai ir pat s Demonas. V i s i sul ipa į ma-šiną ir kapitonas, k a l b a n t i s l ie tuviškai . Demono čekistai, pamatę, kad man uždėti a n t r a n k i a i , dar s u s p a u d ė ir s a k o — „ a m e r i k o n i š k i , amer ikonišk i " . Nuo tada p r a d ė j a u pažint i amerikoniškų antrankių skonį . J u o s Amer ikos spe-

127-

kul ianta i p a r d a v ė s t a l i n i s t a m s , kad i šmėgintų tie, kur ie b a n d y s pr ieš int i s Sta l ino saule i . Lei tenantas kažko gin-či jos i su Demono čekis ta i s ir prie m a n ę s neprileido. V i s i da l i jos i į s p ū d ž i a i s . Maš ina p a j u d a , bet kur v a ž i u o j a , ne-žinau. Maš ina dengta , amer ikoniška, Lie tuvoje v a d i n a m a studebekeriu. S a u g u m a s v isą laiką tokias naudojo . Ant-rankiai ir s tudebeker ia i — tai ir v i s a Amer ikos p a g a l b a kovojančia i Lietuvai .

A t v a ž i a v u s i į G a r l i a v ą , m a š i n a s u s t o j o Cvirkos g a t v ė -je Nr. 4, iškėlė suže i s tą . Atė jo garn izono v i rš ininkas Ro-dinas pasižiūrėti į m a n e ir kažko re ikalavo, bet le i tenantas nesutiko. Čekistai, j u o k a u d a m i rus i ška i ir l ie tuviškai , rei-k a l a v o iš Rodino va i š ių . Po kiek laiko Rodinas a tnešė pil-ną dėžę k o n j a k o ir užkandos . P r a s i d ė j o puota. K a r e i v i a m s neduoda, o m a n ę s v i s k l a u s i n ė j a , koks amerikoniškų a n t r a n k i ų skonis . Kartu gėrė ir Demonas. I š v a ž i a v ę iš Gar l iavos , p r a d ė j o traukti dainą. A t v e ž ė m a n e į Kauno s a u g u m ą .

A t s i g a v ę s po sutrenkimo, p a g a l v o j a u : „Draugų neiš-s i s a u g o j a u . O Viešpat ie , a p s a u g o k mūsų tautą, duok man j ė g ų ją apgint i , j i man tai pat ikė jo. Aš pr iešui nepasida-v iau, bet įk l iuvau. Okupantas , s u t r y p ę s t a r p t a u t i n e s t e i s e s ir Lietuvos p a r d a v i k u s a p r e n g ę s l ie tuviškais herbais , pa-n a u d o j o klastai ir a p g a u l e i . Dievui ir Tėvynei duotą prie-saiką la ikau t e b e g a l i o j a n č i a . "

O B O S P Ą S T U O S E

1952 m. lapkričio 4 d. naktį b u v a u a tvežtas į Kauno s a u g u m ą . Rankos taip nuveržtos , kad n e j a u č i a u pirštų ir nieko suimti n e g a l ė j a u . Rankas a t r i šo ir pasodino kabineto kampe, kur s t o v ė j o k a r e i v i s su a tk i š tu automatu. Po g e r o s v a l a n d o s įė jo tas ž m o g u s ruda odine str iuke, kurį mač iau Žiemkely je per suėmimą. Su juo įė jo pulkininkas, m a j o r a s ir kiti kar ininkai . J ie t a r p s a v ę s da l i jos i į spūdž ia i s , k a r t a i s v i s a t s i s u k d a m i pasižiūrėti į mane, k a m p e ant šono gul in-tį. Gerą p u s v a l a n d į ka lbė jos i . Kiti išėjo, liko m a j o r a s , d a r v ienas k a r i š k i s be antpečių ir tas ruda str iuke, kur is vi-sur v a d o v a v o . Likęs m a j o r a s , žyd i škos i šva izdos, l ie tuviškai sur iko:

— Stok, bandi te ! Ar čia miegoti a t v a ž i a v a i ? Aš tada rusų ka lbos nemokė jau ir nesupra tau, ką j i e

t a r p u s a v y j e ka lbė jos i , bet tas ruda s t r iuke liepė kare iv iu i

128-

išeiti į koridorių. Man parodė į kampą, kur s t o v ė j o kėdė. Nuėjau prie kėdės ir a t s i s t o j a u , bet žydas sako:

— Sėsk ir a t s a k y k m u m s t rumpai į v i s u s k l a u s i m u s . Taip ar ne.

Čekistas ruda s t r iuke pasi ima ap lanką, popier iaus ir r u s i š k a i k laus ia , kur g imęs, kur mokiausi , dirbau, kur b u v a u prie vokiečių, kokius d r a u g u s i r k a i m y n u s t u r ė j a u , pas kur iuos dabar uže idavau, kokius d r a u g u s s u t i k d a v a u b ū d a m a s miške ir taip tol iau. Kai k laus ia ką nors asme-niškai, s a k a u „nežinau" . Tada žydas pašoka, bet tas r u d a s t r iuke nuramina, tada tol iau tęs ia s a v o l i tan i ją . Trečias sėdi i r k lauso, niekur nes ik i ša . Aš sėdžiu, vos a p v e r s d a -mas l iežuvį, d a n t y s i šdaužyt i , burna pilna k r a u j o , o van-dens neduoda. Rankų p a j u d i n t i nega l iu , v i s o s p a j u o d o nuo sur iš imo. K l a u s i n ė j o be pers to jo ir g a n a i lgai, v i s d a u g i a u s i a tą patį. J a u p a b a i g o j e k lausė, kur t u r ė j a u su-sitikti Žilviną. S a k a u , kad prie laužo, jų laukė B a l t r u s ateinant. Žydas s a k o — „ s v o l a t i n a " , ir v i s i paki lę išėjo. O jų v ieto j įė jo k a r e i v i s ir vėl į rėmė automatą . Bet ne t rukus a tė jo kar in inkas ir v i r š i la , j ie m a n e n u v e d ė žemyn į ka-merą. Ten p a d a r ė didelę kratą, bet s a g ų n e i š p j a u s t ė . J a u buvo v a k a r o laikas, nes da l i jo k a l i n i a m s m a i s t ą . Tai i r man įpy lė į dubenėlį žemėtos s r iubos . Šaukš to paimti nega l iu , tai iš v i so truputį n u g ė r i a u , nes burna buvo pri-džiūvus i k r a u j o .

P a s ė d ė j u s nei lgą laiką kamero je , a t idaro dur i s tas pat s žydas ir s a k o — „ e i n a m " . Nusiveda į v iršų, s u r a k i n a rankas , o paskui į kiemą, kur pi lna kareivių su šunimis . Atvedė prie dengtos maš inos , kare iv ia i p a g r i e b ė m a n e ir į ver tė ant g a l v o s į m a š i n ą , kitas k a r e i v i s už p a k a r p o s nutempė į m a š i n o s kampą. M a š i n a amerikoniška, šonuose suolai, ant jų pi lna pr i sėdo v i d a u s s a u g u m o kareiv ių, o pora v i lkšunių v i są laiką tupė jo prie m a n ę s .

Maš ina p a j u d ė j o naktį . I š v a ž i a v u s už Kauno, i š ka-reivių ka lbos s u p r a t a u , kad v a ž i u o j a m link V i l n i a u s , nes v i są laiką l inksn iavo mies tus , kur p r a v a ž i u o j a m . V i l n i u j e a tvežė į kažkokį kiemą, i škėlė ir n u v e d ė į namo v i r š a u s kampą, kur prie durų s t o v ė j o keli ginkluoti kare iv ia i . Tai čia ir yra m a j o r o Sokolovo O B O (Osobi j B a n d i t s k i j Otdiel) perdirbimo į s t a i g a , kad parduotum s a v o motiną, tėvą, ki tus i r s a v o k r a š t ą . Sokolovo da l inys s u d a r y t a s i š MGB mokyklas b a i g u s i ų rusų, l ietuvių ir žydų ki lmės piliečių, papi ldomai s u p a ž i n d i n a n t su Sokolovo parengto-mis ins t rukc i jomis , kaip panaudoti provokaci ją k o v o j a n t

129-

su par t izana i s . Dal iniuose t a r n a v o i r v ienas kitas b u v ę s par t i zanas , kuris , p a s i n a u d o j ę s Ber taš iūno a m n e s t i j a , bu-vo pr iver s tas eiti J u d o kel iais . Šie provokatoriai d ė v ė j o par t izanų uniformas, v is i buvo aprūpint i re ik iamomis ke-purėmis . Uni formas j ie į s i ta isė, nuv i lkdami nuo nukautų par t izanų lavonų. Miestelių a ikš tėse par t izanų l a v o n u s d a ž n i a u s i a i p a m e s d a v o n u o g u s . Provokator ia i , a p s i l a n k ę pas g y v e n t o j u s , b a n d y d a v o e l g t i s kaip par t izanai . Steng-d a v o s i būti d r a u s m i n g i , m a n d a g ū s , p a m a l d ū s .

At idaro duris, nuima ant rank ius , apga i l i , kad labai n u v e r ž ė r a n k a s ir sako, kad, jei būsi prot ingas, čia pa-i l sės i . V i s k a m v a d o v a v o l ietuvis j a u n e s n y s i s le i tenantas. A t s i d ū r i a u nedidel iame k a m b a r y j e . Čia buvo dvi kėdės, r a š o m a s i s s ta las , meta l inė lova su čiužiniu, o už durų k a r e i v i s su automatu, kur is v i są laiką žiūri per durų akutę . V i s u r labai malonu, s a k y t u m , ne ka lė j imas , o vieš-but i s . Mane a t v e d ę s le i tenantas v o s lovos nepaklojo. Tiktai g a i l a , kad j a u buvo paklota. Nurodęs v i s a s te ises, kad g a l i u miegoti kada noriu, o jei ko reikės, tai pabels t i į duris , ten ž m o g u s v i s a d a ateis . Tualetas taip pat kitur. Lei tenantas i še idamas dar priminė:

— Matai , miške tokių s ą l y g ų neturė ja i kaip čia, o j ū s ų dar n e g a l i m a g y v ų paimti !

Aš nieko n e a t s a k a u , tik g a l v o j u , kas bus toliau. Leite-n a n t a s palinki g e r o s nakt ies ir išeina, dar t a r p d u r y j e su-s t o j ę s pr i s imena:

— O tu dar be v a k a r i e n ė s , matai , a l k a n a s ir nieko nesaka i . Na, gerai , pasakys iu , t u o j a u atneš, o ga l „čerką" nori.

A t s a k a u , kad „čerkos" neger iu. — Na, na ! I š g e r d a v a i , tik ne su v i s a i s . Matai, aš tau ir

lovą gerą d a v i a u , o tu nenori su manim nė „čerkos" iš-ger t i . Na, tiek to, pr iprasi , j ū s v is i būnat laukiniai , kai painu, o paskui pr iprantat .

Sakau, kad noriu į tua letą . Po keletos minučių a t ė j o t r y s g inkluoti kare iv ia i ir, s u r ė m ę automata i s , n u v e d ė į tualetą kor idor iaus ga le . P a l a i k i a u rankas po čiaupu bė-gančio v a n d e n s , kiek a t s i g a v o , ir deš inės r a n k o s pirš tus p r a d ė j a u judinti . Kare iv ia i r a g i n a gre ič iau eiti. K a m e r o j e r a d a u atneštą mais to davinį : ba l tos duonos, dešros, s v i e s t o gerą porci ją, a rbatos . V i s k a s sudėta ant s ta lo kaip svečiui . P a m a t ę kare iv ia i net apsi la ižė, bet nė v ienas n e i š d r į s o p a r a g a u t i . A t v e s t a s iš tualeto a t s i s ė d a u ant lovos ir ga l-v o j u , kada b a i g s i s š i komedi ja ir pras idės tikri v e i k s m a i .

1 3 0 -

Apie tokias komedi ja s mes j a u buvome girdė ję . P r i e š metus, dar buvo g y v a s Daumantas , buvome g a v ę i š v ieno s a u g u m i e č i o keletą sakolovnikų nuotraukų ir ž inojome jo v e r b a v i m o metodus. V i s k ą pr i s iminiau i r gera i a p g a l v o -j a u , kas tol iau bus. V a l g y t i nieko neliečiau, ba tus nusia-v i a u ir a t s i g u l i a u . Nors labai i š v a r g ę s , bet m i e g a s neima, gera i žinau, kad čia žaidimas, o v i s k a s dar ateity.

Dar tamsu, bet j a u pr ieš pat rytą įeina tas manda-g u s i s le i tenantas ir sako :

— Tai ką? Bado streiką paskelbei, kad nieko n e v a l g a i . Man dar tokio laukinio neteko sutikti . Nieko, v a l g y s i ir dar kaip !

Kitą dieną, pr ieš pat pietus, suv i r s ta į m a n o k a m e r ą tas p a t s čekistas, kur buvo odine s tr iuke, bet d a b a r be jos, j a u m a t y t a s kapi tonas ir keli, a p s i r e n g ę civi l ia is . T a r p jų ir K u k a u s k o ryš in inkas , kai žuvo Daumantas . Tas ry-š ininkas j i e m s p a s a k o j a , kaip aš į j į automatą į rėmęs laikiau ir s a k i a u , jei užvesi ant rusų , g a u s i pirmą s e r i j ą . Sako:

— Ė j a u visą laiką su didele baime. M a n ę s nieko neklausė, matyt , sus i r inko tiktai pasi-

žiūrėti. T a r p u s a v y kalbasi l ie tuviškai , kai kur iuos žodžius i šverčia į rusų ka lbą . Kapitonas p r a d ė j o pasakoti apie Daumanto žuvimą, sako:

— V i s a laimė, kad D a u m a n t a s n e s p ė j o i š traukt i g ra-natos r inkutės, j i vos vos laikėsi, tai būtų v i s u s n u š l a v ę , nes amerikoniška g r a n a t a buvo labai st ipri .

Eidami pro duris čekistai kažką rus i ška i į s a k ė tam leitenantui, kur i s m a n e a p t a r n a u j a , bet k a r t u ir tas išėjo. Tiktai kare iv i s , s t o v ė d a m a s už durų, v i są laiką be per-s to jo ž iūrė jo per durų langel į .

Kiek girdžiu, už s ienos irgi y ra ž m o g u s , nes labai kosi, ir kiekvieną dieną ten t a r d y m o s k a n d a l a s . Siena stora, kiek g e r i a u girdėti prie r a d i a t o r i a u s . Kalbėt i s ne-gal iu, nes k a r e i v i s nea t s i t rauk ia . Dai raus i po kamerą, g a l kur rasiu pro vamzdį p r a k r a p š t y t i , kad būtų g e r i a u girdėti . Randu beržinės š luotos š a k u t ę ir, a t s i s ė d ę s prie s talo, kad nebūtų matyt i pro durų akutę, p r a d e d u g r a m d y t i . Matyt, tokių special is tų kaip aš j a u būta. Toliau p a g a l vamzdį eina skylė, o čia duona su ka lkėmis už l ipdyta . Klaus iu, kas, iš kur, bet neats i l iepia . K l a u s a u — ž m o g u s d e j u o j a . Aišku, s u m u š t a s , i r m a n ę s tas pat laukia . Pašėrė , patikrino, supažindino, o dabar pras idės ceremoni jos , apie kokias anksč iau b u v a u g i rdė ję s .

131-

J a u prieš revol iuc i jos šventes , ankst i ry tą , suv i r s ta į m a n o kamerą tas ruda str iuke, kur i s ir buvo m a j o r a s Soko-kolovas, kapitonas, kur i s k a l b ė j o apie Daumanto žuvimą, tai yra kapitonas K a z y s Riepšas. Riepšas d a l y v a v o v i s o s e Sokolovo operac i jose ir buvo p a t s p a g r i n d i n i s provokaci jų v y k d y t o j a s . Lietuviškai ka lba aiškiai ir kai kur iuos žo-džius išverčia Sokolovui. P r a b y l a pat s Sokolovas:

— Tai ką !? Ar mes t a v e g y v ą pasiėmėm dešroms šer-ti? Žinok, tu m u m s būsi r e i k a l i n g a s . Ką tau nurodys , tą turės i daryt i . V a , tavo t a r d y t o j a s , — parodė į šone sto-vintį j u o d b r u v ą , panašų į žydą, v y r e s n į j į l e i tenantą .— J a m turės i a t sakyt i į k l a u s i m u s te i s ingai , o v i s k a s p r i k l a u s y s tik nuo t a v ę s pačio. Matai . Demonas s u s i p r a t o ir j a u la i svas , g u r k š n o j a k o n j a k ą , o jūsų g y v ų n e g a l i m a paimti. Mūsų žmonės žūsta ir būna sužeis tų, o suimtą dar šerk, o j i ems v i s dar t a r y b i n ė s a n t v a r k a negera . J ū s nematėte, kaip tarybinia i žmonės g y v e n a !

A t s i s u k ę s į tą t a r d y t o j ą , sako: — Nuvesk į kiną, tegu pamato, kaip g y v e n a ta ryb in ia i

pil iečiai. Man Riepšas v i ską išverčia. Sokolovas, paskai tęs mo-

ra lą , išeina, išeina v i s i . Likęs v ienas, g a l v o j u — j a u prasi-dės. Man parūpo, koks l ikimas B a l t r a u s , nes pas j į d a u g s v a r b i ų dokumentų pal ikta . Gal j į n u š o v ė per su-s i š a u d y m ą , nebus kam pasakyt i Žilvinui, kas ats i t iko su m a n i m . Demonas turi ryš į su Litu ir Žilvinu ir j i e m s pa-n a u d o s provokaci ją . Mano likimas j a u a i š k u s — i škankins ir n u ž u d y s . Per d a u g metų turiu pr is i r inkęs dokumentų, raportų, l iudininkų, p a t y r ę s d a u g kautynių, v i s u r m a n o būta. Nuvirtęs ant lovos g a l v o j u apie v i są padėtį i r kur iu p laną . Ne, aš k a r y s , aš pas j u s n e a t ė j a u malonės prašyt i , j ū s p a g a v o t , o aš la ikys iuos i s a v o iki galo, nes vė l iau ar a n k s č i a u v i s vien s u n a i k i n t a s būs iu.

Man b e g a l v o j a n t , pras iver ia durys ir įeina į kamerą keturi „ f r a n t a i " , c iv i l ia is aps i rengę, ir mano t a r d y t o j a s žydel i s . Sako:

— Gana čia tau gulėti, renkis, eisim. Klausiu, kur? — Ką, nežinai, kad v i r š in inkas s a k ė į kiną, p a m a t y t i

žmonių, o dabar kaip laukinis, s u s i k a l b ė t i n e g a l i m a . S a k a u , kad m a n ten nėra ko žiūrėti, vieni Sibire miršta

badu, kiti ka lė j imuose . — Na, j a u tu nemirsi, pr ikrautas pi lnas s ta las , o j a m —

v i s , matai , b a d u miršta. Na, g re ič iau einam.

1 3 2 -

Kareiviai eina, v ienas pirma, kitas paskui, du iš šonu ir a tveda kažkur netoli į kino sa lę . S a l ė j e t a m s u ir, kiek pas tebė jau, pus iau tuščia, sėdi d a u g i a u s i a kar i šk ia i . Ką rodė, nepris imenu, nes man nerūpėjo, tik rūpėjo, kas b u s tol iau. Pr ieš suėmimą pradėtas rašy t i Žilvinui la i škas , kaip m e s tur ime susi t ikt i . Man v i s g a l v o j e , koks B a l t r a u s likimas, jei žuvo, ten pas jį buvo s v a r b i ų dokumentų ir p a d a r y t a kopi ja Daumanto ryš io su V a k a r a i s , tada butų v i sa i r ies ta . Kinui p a s i b a i g u s , vėl tokia pačia t v a r k a par-vedė į kamerą . Beeinant v ienas k l a u s i a :

— Na, kaip patiko? A t s a k a u , kad Tarybų S ą j u n g o j e art i s tų ne t rūks ta . Ki-

tas sako: — Ką tu jo k laus i , v i lkas buvo, į mišką ir žiūri . — Taip, a n g e l a i į Sibirą s iunčia . Tuo mūsų tos dienos pokalb i s ba igės i , j a u p r a s i d e d a

revol iuci jos šventės . Pirmą švenčių dieną, 1952 m. lapkričio 7 - ą j ą , pasi-

b a i g u s paradui , į p a v a k a r ę , a t s i d a r o d u r y s ir s u v i r s t a c iv i l ia i s a p s i r e n g ę V i l n i a u s s a u g u m o p a r e i g ū n a i i r p a t s Sokolovas. A š s ė d ė j a u . T a r d y t o j a s s u r i n k a „s tok!" I š lėto a t s i s t o j u ir žiūriu, kas bus toliau. Kalbė jo v i s i ru-s i škai , tai n e s u p r a t a u , bet v i s i apž iūr inė jo mane, nuo kojų iki g a l v o s ir i šė jo. Kitą dieną ateina t a r d y t o j a s ir Riepšas ir p radeda klausinėt i , kada b u v a u sut ikęs Litą. Aš a t s a k a u te i s ingai , nes žinau, kad j a u Demono i š d u o t a . 1952 m. v a s a r ą Prienų miške, o t iks l iau kur, aš než inau, nes to miško nepaž į s tu ir v ietovių nežinau. Liepia r a š y t i Žilvinui la išką, kad ateitų į sus i t ik imą. S a k a u , kad pa-r a š i a u , kai dar b u v a u nesuimtas, o dabar g a l i u p a r a š y t i tik tiek, kad j a u esu suimtas. Po a p k l a u s i n ė j i m o abudu i še ina, bet po kelių minučių pasirodo dar keli čekistai ir n u v e d a pas kažkokį virš ininką į raudonai išklotą kabinetą, net s ienos ir tos raudonos . Vir š in inkas nedidel io ūgio, pl ikas, s ta l in i s t i ška i aps i rengęs , be antpečių, t iktai kelnės su lampasa i s , tai s u p r a t a u , kad generolas . Generolas permeta koją ant ko jos kelis k a r t u s ir ka lba rus i ška i , o mano tar-dyto jas verčia .

— Ar žinai kur tu esi? A t s a k a u , kad suimtas, bet j ie nepatenkinti . Tada aš

tyliu. P r a d e d a skaityt i sako lekci ją : — Jei tu e l g s i e s gera i , tai tau bus gera i ir bus atsi-

ž v e l g t a į t avo šeimą, kuri Sibire. Matai, kokie pas m u s žmoniški į s t a t y m a i ! Kas eina su mumis, tam v i s k a s at-

1 3 3 -

leista, o tu m u m s tiek v i sko p a d a r ę s ir dar d a b a r t ė s nes i ska i ta i . Tai p a g a l v o k , kol dar ne vėlu.

Aš tyl iu, nes koks bebūtų mano a t s a k y m a s , v i s tiek b u s b logai . G a l v o j u — plikis palos, a t s ibos ir i šves . Taip ir buvo. Dar p a k a l b ė j ę s sur iko:

— Išvesk bandi tą ! Mane vėl a t v e d a į kamerą, bet j a u kamera a p š v a r i n t a .

Kiek buvo maisto, j a u sur inktas , nepal ikta nė trupinėlio. Tiktai ba l tos duonos liko užkišta už lovos, nes v i s u r iš-k a i š i o j a u , ž inodamas, kad t u o j a u taip bus . Pietų j a u ne-a tneša , tiktai į p a v a k a r ę ateina vėl tie patys , kur buvo ry tą , ir vėl i š s iveda .

Veda i lgu koridoriumi ir pasuka la iptais į v i ršų. Prie-š a i s didel is k a m b a r y s , ten s u s t o j a m . Mane pastumia pir-ma, o pa lyda sueina paskui. S a l ė didžiulė, v i e n a m e jos g a l e s ta las , a p s t a t y t a s kėdėmis, už jo sėdi p a g y v e n ę s čekistas. Sta lo a b i e j u o s e g a l u o s e sėdi c iv i l ia is aps i rengę. S a l ė j e pilna pr i sėdę čekistų. Man į ė j u s į sa lę, v is i su-žiuro į mane. Generolas paki lo ir kiti a t s i s to jo, t iktai sėdi civi l iai . Man parodė s ė s t i s pr ieša i s s ta lą , kur j a u s t o v ė j o kėdė. Šone m a n ę s a t s i sėdo t a r d y t o j a s v e r t ė j a s , kurio p a v a r d ė s nežinau. Generolas a t s i sėda, s u s ė d a v is i . A k i s į s m e i g ę žiūri į mane, o aš į juos . Po i lgo ž iūrė j imo ir tylė j imo, generolas p r a b y l a :

— Mes t a v e a t s ivežėm ne „bovint i s" , v y k d y s i m a n o n u r o d y m u s . Iki šiol šaudei t a r y b i n i u s pil iečius, buva i banditas , o d a b a r t ė s būsi t ikras par t izanas . Duosiu sa-vo vyrų, g a u s i s a v o g inklą, pa imsim Žilviną, Litą ir ki tus. Tau bus v i s k a s dovanota, ką tu ta rybų va ldž ia i padare i per tuos metus. Bus pale i s ta tavo šeima iš trėmimo, jei gera i su mumis pas idarbuos i . Galėsi važiuot i į Amer iką . M u m s Amer ika š iandien nebaisi , t u o j a u ten bus komuniz-mas. Matai, a t v a ž i a v ę i š Amer ikos i škar t ateina pas m u s ir padeda j u m i s g a u d y t i , o j ū s l ipat kaip v a r l ė s ant dal-gio.

Generolas i šdrožė i lgą ka lbą, o v e r t ė j a s pažodžiui v i ską i švertė . Po ka lbos ty la . P r a d e d u aš iš lėto, s a k y d a m a s , kad i šver s tų :

— S u p r a t a u j ū s ų norus ir kės lus . Kiekvienas k a r e i v i s k a r i a u j a , kol žūs ta a r b a būna pa imtas į ne la i svę . Šiandien aš esu su imtas — b e l a i s v i s ir niekuomet s a v o tautiečiui nemeluosiu. V i s a d a s a k i a u i r s a k y s i u , kad k a r i a u j u pr ieš o k u p a n t u s ir niekuomet nes imaskuos iu s v e t i m a i s h e r b a i s taip, kaip j ū s darot.

1 3 4 -

Generolas k l a u s ė kantr ia i , bet į p a b a i g ą p r a d ė j o jo žandikaul ia i drebėti. Dar p a k a r t o j a u , kad tautiečiui nie-k a d a nemeluosiu, k iekv ienam pasakys iu , kad esu su imtas . Generolas ne i škentęs pašoko ir a t s i s t o j ę s p r a d ė j o rėkti :

— Mes t a v e s u š a u d y s i m , p a k a r s i m ir t.t.! O d a u g i a u net ne i šver tė ir n e s u p r a t a u , ką sakė. Dirs-

t e l ė j a u į šoną, v i s i stovi, tiktai aš v ienas sėdžiu. Čekistai g r iebė mane už rankų ir i š tempė pro duris . Nuvedę į ka-merą, surakino r a n k a s ir paliko. Nuvirstu ant lovos šonu ir s tengiuos i ne judint i antrankių, nes s a v a i m e u ž s i v e r ž i a . Po pokalbio su generolu g a l v o j u , kad ateina kančių v a -landos, j a u spektak l i s ba igės i . V i l n i a u s čekistų p l a n a s buvo paimti m a n e g y v ą , o paskui panaudot i p r o v o k a c i j a i pr ieš Lietuvos g y v e n t o j u s i r l ikus ius p a r t i z a n u s , nes j i e gera i žinojo, kad žmonės manimi pasitiki. Kai p a m a t ė , kad jų planai „ n e i š d e g a " , ėmėsi smurto — ž iaurumo.

Laukti i lgai nereikėjo. J a u pro l a n g o p lyš iuką m a t ė s i t a m s u m a , o nakt i s — kankinimo metas. P r a s i v e r i a d u r y s , ir įeina keturi čekistai, v i s i uniformuoti , o v ienas la iko r a n k o j e kažkokį popierių. Lietuviškai s a k o :

— Nu, g a n a su tav im terl iotis, nenori kalbėti žmoniš-kai, d a b a r t ė s p a k a l b ė s i m kitaip.

Dviese suima m a n e už rankų, v ienas eina paskui, o tas su popieriumi pirma. V e d a m a s p a g a l v o j a u — Dieve, duok j ė g ų at la ikyt i kančias.

V e d a koridoriumi, paskui pasuka į mažą kor idor iuką. P r a v ė r u s duris, matyt i tas r a u d o n a s i s k a m b a r y s , to l iau m a ž a s kambar iukas , k a m p e r a š o m a s i s s ta las, o ten sėdi keturi čekistai . Popier iaus lapą paduoda sėdinčiam, o ku-rie atvedė, i šė jo. Aš stoviu. Sėd intys kažką p a s i k a l b ė j o , ir v i s i pr iė jo prie m a n ę s . Lietuviškai tepasakė:

— Ar dar kar iaut i nenusibodo? Dabar p a k a r i a u s i m mes.

Ir s t o v ė j ę s už m a n o n u g a r o s čekistas kirto man per s p r a n d ą . N u g r i u v a u ant gr indų. V i e n a s pr i šokęs p r a d ė j o mano g a l v ą s p a u s t i ta rp kojų, kiti du užlipo ant ko jų , o ketvirtas g u m i n e lazda ėmė vanoti . V i e n a m iškr inta pistoletas v i sa i prieš pat m a n o nosį, kad s tverč iau. Mato, kad nestver iu, p a t s pasi ima ir vėl duoda su ta g u m i n e lazda. Aš j a u ž inojau, kad kas tokiu momentu n u s t v e r i a pistoletą, tas iš kabineto g y v a s neiše ina. V a n o j o , kol netekau s ą m o n ė s . P a b u d a u sul ie tas vandeniu. Klaus ia , kur d ė j a u Daumanto ryš į . A t s a k a u , kad pa l ikau prie laužo Bal t ru i , kaip ir anksč iau sak iau . Vėl kitas k laus ia , kur

135-

la ik iau ryšį su Žilvinu. A t s a k a u , kad Tvark i šk ių kaime, vokiečių kapina i tėse ant akmens . Suriko:

— Meluoj i , niekas ten tavo ryš io neima! Ir vėl p radeda mušti, kol netenku s ą m o n ė s . Tik p a j u -

tau, kad kare iv ia i ve lka m a n e koridoriumi. Pamatę, kad a t s i g a v a u , pasodino ir, p a ė m ę už rankų, prikėlė. A t v e d ę

į kamerą į s tūmė. Po kiek laiko a tė jo t a r d y t o j a s ir keli če-kis ta i . A t s i n e š ė v isą pluoštą dokumentų, sako, kad r a d ę pas Bal t rų, o jo j a u g y v o nesą . G a l v o j u — d a b a r t ė s j a u prapuolęs . P r a d e d a skaityt i , suprantu, kad a p g a u l ė . Ma-tyti, kad tai dokumentai, kur ie buvo Dolerio perduoti De-monui, o š i s v i ską a t i d a v ę s čeki s tams. Man visą laiką rūpė jo, ar Doleris tuos dokumentus tikrai p e r d a v ė Demo-nui. Ten buvo keletas raportų, l ikviduotų ak tyv i s tų aktų, po v i s a i s m a n o p a r a š a s . S v a r b i a u s i a , yra tokių dokumen-tų, kur žmonės dar la isv i — neareštuot i . Nors n iekados n e r a š y d a v o m p a v a r d ž i ų , tik s l a p y v a r d ž i u s .

Kitą kartą k a n k i n a m a s m i n k š t a j a m e kabinete nugr iu-v a u , pas idarė labai b l o g a . Taip b u v a u s u d a u ž y t a s , kad v o s vos g a l ė j a u pastovėti . P a b u d a u atv i lktas į kamerą, p a m e s t a s prie lovos, ir prie m a n ę s pas ta ty tas dubenėl i s su vandeniu . Matyt, kare iv ia i buvo padė ję . Kai a t s i g ė r i a u , t u o j a u pasiėmė.

Tas popierga l i s , kurį nešėsi , kai mane vedė į minkštą kab inetą , buvo su v i d a u s re ikalų s a u g u m o minis t ro re-zo l iuc i ja imtis gr iežč iaus ių priemonių mano a t ž v i l g i u . M u š ė p a g a l planą — nemušė per g a l v ą , kad neliktų žy-mių, taip pat nemušė per padus , kad dar g a l ė č i a u paeiti, nes dar m a n ę s j i e m s reikėjo. Kitą dieną k a r e i v i s p a d a v ė į dubenėlio dugną įpiltų kopūstų s k y s t i m o ir mažą rie-

k u t ę duonos. Tai buvo trečia para , kaip v a l g y t i n e g a v ę s . Kiek t u r ė j a u pas i s lėpęs duonos, a t s i g u l ę s sučiulpiau, nes kramtyt i n e g a l ė j a u — d a n t y s buvo i šdaužyt i .

Kaip j a u a n k s č i a u minė jau, mes buvome supaž indint i su t a r d y m o metodais . Galima buvo i š anksto numatyt i , ką čekistai reng ias i a t e i t y j e daryt i . M a n ę s k a l ė j i m o sis-temai nerengė, nekirpo plaukų, n e p j a u s t ė s a g ų , laikė tokį, kokį paėmė. Tik vieną kartą le i tenantas Marc inkev ič ius su pr iž iūrė to ja i s nuvedė į pirtį, o kitas netikėtai p r a t a r ė jo p a v a r d ę .

Dienos nepris imenu, bet j a u buvo po revol iuc i jos šven-čių. Ateina į kamerą du sokolovninkai, kurie mane pa-ėmė, Marcinkevič ius ir dar keli čekistai . Sako:

— Pasi imk v i s u s s a v o daiktus .

1 3 6 -

A t s a k a u , kad aš jų netur iu ir m a n jų nere ik ia . Rik-te lė jo :

— Bet m u m s jų re ik ia ! Mano nieko ir nėra, tik odinė s t r iukė, kuria a p s i v i l k ę s

nes v i są laiką ša l ta , ir papras ta kepurė . Bet kaip j į pas m a n e pateko net nežinau, nes m a n o kepurė buvo odinė. Pro duris išvedę, liepė kareiv iui pasi l ikt i . G a l v o j u vėl j minkštą kabinetą, na, d a b a r t ė s j a u negr į š iu . Laukiu, kad tik gre ič iau v i s k a s b a i g t ų s i . B ė g t i nėra kur. K a d tik nušautų, kankinimas b a i s i a u visko. P a s u k o la ipta is žemyn ir a t s i d ū r ė m e kieme. Surakino r a n k a s ir įmetė į dengtą m a š i n ą . Kareiviai , b u v ę m a š i n o j e , p a v i l k o mane į k a m p ą , o p a t y s susėdo ant suolų. Lauke v o s v o s pradeda šv is t i . Kareivių pri l ipa pilna m a š i n a ir keli š u n y s . M a š i n a dar n e p a j u d a , kažko laukia. V ienas i š sokolovninkų atneša mano planšetę, automatą, diržą ir, į l ipęs į m a š i n ą , k l a u s i a , ar mano. A t s a k a u , kad man nereikia.

— Bet m u m s re ikės ! — sur iko s p i r d a m a s į k o j ą . Nu-metė v iską ša l ia m a n ę s ir išlipo.

Į P R O V O K A C I J Ą

Mašina p a j u d ė j o . Jaučiu, kad v a ž i u o j a link Kauno, paskui pasuka link Gar l iavos . G a l v o j u — d a r y s kur nors provokaci ją ir per s u s i š a u d y m ą n u š a u s . Taip kaip buvo prieš mano suėmimą A g u r k i š k ė s kaime. Norint į t ikinti, kad čia t ikrai buvo par t izanai , s u s i š a u d ė , kažkokį suimtą nušovė. O paskui, kaip v i s a d a , numetė g a t v ė j e , kad kuo d a u g i a u matytų žmonės ir praneštų p a r t i z a n a m s , kad tikrai buvo par t izanai . A t v a ž i a v ę į G a r l i a v ą , pasuko į dešinę, kur yra vokiečių bažnyčia, už jos i lgas m ū r i n i s n a m a s Cvirkos 4. Sus to jo, kare iv ia i išlipo, m a š i n ą pri-s t ū m ė prie pat durų, kad niekas nematytų . Mane iškėlę iš maš inos , n u v e d ė į vidų ir p a g u l d ė į kampą. Pr ie m a n ę s pal iko šunį ir du kare iv ius . Kur aš g u l ė j a u , k a m b a r y s g a n a didokas ir v ienas l a n g a s į kiemą, bet ir tas su gro-tomis. Netrukus a t v a ž i a v o kita m a š i n a , s u s t o j o pr ieš l angą ir į tą k a m b a r į įė jo pat s Sokolovas, ta ruda odine str iuke, Riepšas, u ž s i k a b i n ę s automatą, keli sokolovninkai su par t izanų ženkla is i r l ie tuviškomis kepurėmis . Riepšas nuima man a n t r a n k i u s ir sako:

— Matai , ir čia tokie žal iukai, kaip ir anksč iau, tiktai tu p r i s i g ė r ę s V a k a r ų p r o p a g a n d o s , dar v i s g a l v o j i kar iau-

1 3 7 -

ti. Ne, j a u tu s a v o karą baigei , o dabar tės , darys i ta ip, kaip mes s a k y s i m . Nusimauk ke lnes !

Sakau, kad nega l iu , nes nuo antrankių pirštai nutirpę. V i e n a s sokolovninkas numauna man kelnes, n u a u n a vieną batą, i š s i t raukia i š k i šenės telefono laido g a l ą . Vieną g a l ą pr i r i ša prie kojos, o kitą už lytinių o r g a n ų ir sulen-kęs dvil inką i šk iša per i š p j a u t ą kišenę, kad galėtų užsi-nerti ant rankos. Man j a u aišku, kažką provokuos. K i t a m e k a m b a r y j e matau, kad su sokolovninkai s maišosi Demo-nas. Matyti — ten g u r k š n o j a , ir. v is i a p s i r e n g ę par t izani š-kai. Man užtraukia kelnes, a tneša mano diržą su pistoleto k a b ū r a , šovinines, kur buvo ant diržo, p l a n š e t ę ir k a b i n a m a n . Sakau, kad man nereikia, nes aš pa imtas — areštuo-tas. A t s a k o — „ m u m s re ik ia" , dar a p k u m š č i u o j a gera i į š o n k a u l i u s ir p a b a l n o j a . Ateina iš g re t imo k a m b a r i o so-kolovninkai, paruoš t i kaip par t izanai , pat s Sokolovas i r su juo aukšto r a n g o kar i šk i s , bet ant v i r š a u s užs iv i lkęs kar i šką vat inukę. Demonas arčiau neina, stovi t a r p d u r y j e , u ž s i k a b i n ę s š a u t u v ą . Sokolovas, tas k a r i š k i s i r Riepšas kažką ka lba r u s i š k a i , o v a d i n a m i e j i part izanai-sokolovnin-kai l ietuviškai su Demonu. Mane s a u g o kare iv ia i . Pasi-k a l b ė j u s , Riepšas v i s u s p a š a u k i a į vieną vietą netoli m a n ę s ir verčia Sokolovo ka lbą .

— Mums reikia sus i t ikt i Žilviną ir Karį. Mes jų k i ta ip sutikti nega l im, tik per Juozo Šiugždinio Kario tėviškę-I lgakiemio kaime, G a r l i a v o s va l sč . Ten yra b u v ę s Demo-nas ir j į paž į s ta , m u m s j i s t a r p i n i n k a u s . Mes žinom, kad Kario šeimą p a ž į s t a ir L a k š t i n g a l a , bet j i s g inasi . M e s j į parodys im, kad tikrai dar j i s la i svas .

Riepšas į sako sokolovninkams: — Jei š i tas bandi tas L a k š t i n g a l a , — rodo į m a n e , —

p a s a k y s , kad j i s suimtas, iš kar to l ikviduokite tą asmenį, kur i s ateis į sus i t ik imą. Mūsų irgi žūsta, gai lėt i nėra ko.

Riepšas, r o d y d a m a s į vieną p a g y v e n u s į sokolovninką: — Tu pasi imk s a v o žinion šitą bandi tą . P r i b ė g ę s prie manęs, i š t raukė iš k i šenės telefono vie-

los g a l ą , dar pat raukia , s a k y d a m a s „bulių reikia patik-rinti, kaip e i s " . Dvil inką v ie los g a l ą u ž s i m a u n a s a u a n t r a n k o s ir mane nusi tempia į m a š i n ą .

M a š i n o j e susėdo vis i aprengt i p a r t i z a n i š k a i čekis ta i sokolovninkai, t a r p jų ir Demonas. Galvo ju, ką daryt i . Mane Šiugždinio še ima paž į s ta , Demonas ten yra b u v ę s , taip pat pr i s imins, m a t y d a m i su manimi. Gal B a l t r u s t ikrai žuvo, kaip sako čekistai, ga l likę g y v i nežino, k a d

138-

aš suimtas . Nors su Žilvinu s u t a r t a , kad sus i t ik s ime Ožio k v a r t a l e a r b a per Joną P. Ožio k v a r t a l o ir Jono čekistai nežino, taip pat nežino ryš io punkto su Klemensu Tvar-kiškių kaime prie Sidiškio k r y ž i a u s . Čekis tams d a v i a u r y š i o punktą nete i s ingą — Tvarki šk ių kaime, vokiečių ka-pinėse. Galės laukti kad ir š imtą metų, nieko n e s u l a u k s .

Maš inos v a ž i u o j a Prienų plentu, o aš v i s g a l v o j u , ką daryt i . Pasakyt i , kad paimtas, ga l iu , bet n u š a u s tą, kas ateis. Bėgt i nega l iu , pr ir i š tas . V iena išeit is — tylėti . Anks-čiau v i s a d o s k a l b ė d a v a u , o d a b a r t ė s ty lės iu.

A t v a ž i u o j a m ties I lgakiemio kampo miško kelio, v iena m a š i n a s u s t o j u s i , ta i so p a d a n g ą , o v i d u j e pi lna kare iv ių . Maš ina, kuri mane atvežė, s u s t o j o v i sa i prie miško, kad nebūtų matyt i , kada nueisim, netoli Šiugždinio sodybos . Mane iš m a š i n o s iškel ia tas p a t s sokolovninkas, kur i s bu-vo pris ir išęs, ir v isą laiką eina šone. Jei nežinotum, jokiu būdu nesupras tum, kad veda . Mišku a tė jome iki Šiugždi-

nio sodybos . Aš, e i d a m a s mišku, m a t a u , kaip u ž s i m a s k a v ę gul i kareiv ia i . Mane a t v e d a netoli Šiugždinio sodybos, pasodina prie e g l a i t ė s ir šone a t s i s ė d a tas p a t s sokolov-ninkas, kur i s vedė. Demonas su vienu sokolovninku šau-kia, kad kas iš namų ateitų. M a t a u — ateina Šiugždinytė, Kario sesuo. Padėti nieko negal iu, pasakys iu, ją l ikviduos, p a d a r y s s u s i š a u d y m ą , i r bus v i s k a s . Kalbos skl is , kad s u s i š a u d ė par t izanai ir žuvo. Pi rmiaus ia ją sut iko Demo-nas ir v ienas sokolovninkas, paskui Šiugždinytė p a m a t ė ir mane, bet kad aš n e k a l b ė j a u , čekistai pasakė, kad Lakš-t i n g a l a s e r g a . Demonas Šiugždinytės k lausė, kaip susi-t ikt i Karį . J i a t sakė, kad d a b a r t ė s nežinanti . Man pas idarė s m a g i a u . Jos p a p r a š ė v a l g y t i , i r j i t u o j a u n u s k u b ė j o link namų. O m a n e n u v e d ė į mišką, kur buvo pilna kare iv ių . Paskui kelių kareiv ių lydimą tas pat s sokolovninkas nu-v e d ė į m a š i n ą . Toje d e n g t o j e m a š i n o j e , kur ta i sė p a d a n g ą , s ė d ė j o p a t s Sokolovas ir per langel į pro ž iūronus s tebė jo v isą padėtį . Toje m a š i n o j e buvo v i s o s ryš ių pr iemonės ir keletas kareiv ių prie a p a r a t ū r o s . M a š i n o j e m a n e pasodino į kampą ant g r indų ir uždė jo a n t r a n k i u s . Po kokios va-landos Sokolovas iš l ipo ir nuė jo prie kitos m a š i n o s , kuri s t o v ė j o tol iau. Maš ina p a j u d ė j o ir v a ž i a v o m e link Kauno. G a r l i a v o j e vėl užsuko į tą patį kiemą Cvirkos 4, bet m a n ę s neiškėlė. Dar pr isėdo pilna m a š i n a kare iv ių ir v ienas v y r e s n i s kar ininkas, g a n a d a i l a u s sudė j imo. Kaune v i sa i nesusto jo, nors p r a v a ž i a v o m pro s a u g u m ą . J a u i š v a ž i a v u s į Žal iakalnio kalną, tas kar in inkas pr iė jo ir nuėmė ant-

139-

r a n k i u s nuo v ienos rankos, kad ga lėč iau g e r i a u sėdėt i , nes b u v a u v i s a s s u d a u ž y t a s , o ant gr indų sėdėti labai sunku. V a ž i u o j a n t link V i l n i a u s , tas kar in inkas kažką pa-s a k o j o apie Lietuvą ir tokį didelį l ietuvių pas ipr ieš in imą. A t v a ž i a v u s į Vi lnių, prie m i n i s t e r i j o s vėl uždė jo a n t r a n -kius, kad v irš ininkai nepamatytų .

V Ė L V I L N I U J E

A t v e ž ę į Vilnių, vėl į g r ū d o ten pat. V i e n u t ė s yra tre-čiame aukšte, keturios O B O s k y r i a u s , atskirtos nuo visko. R y t o j a u s ankstų rytą pr i s i s ta to t a r d y t o j a s su s toru ap-lanku surinktų dokumentų.

Tiesa, v a k a r e , kai parvežė į V i l n i a u s O B O skyr ių, ka-re iv i s a tnešė dubenėlį kruopų s r iubos ir g a b a l i u k ą duo-nos, nes j a u kelinta diena nieko n e g a v ę s . Kai nuvedė į tualetą, i š krano .atsigeriu, kad v i sa i neuždžiutų b u r n a , ir v i s k a s .

T a r d y t o j a s pradeda klausinėt i d a u g i a u s i a dėl Žilvino. Man yra kuo ats ispirt i , nes Žilvinas p r i k l a u s ė ne mūsų rinktinei. S a k a u , kad nežinau, kur j i s g y v e n a . Pr imena Karį ir Bal t rų . Tuomet s u p r a t a u , kad j ie dar g y v i . Pa-s a k a u , kad mes g y v e n o m e Kazlų Rūdos miške, o kai m a n e suėmė, aš j u o s ten pal ikau, o kur dabar j i e — nežinau. T a r d y t o j a s pradeda rėkti :

— Tu, svoloč, s u ž l u g d e i v i s u s p lanus . T a v e tiktai pa-kart i , t a v ę s g y v o nereikė jo imti. Tu pr ipūs tas imperial iz-mo. Matai, Jankauskas-Demonas , K u k a u s k a s sus iprato, j i e j a u la isv i va ikš to. O tau s ą l y g o s yra dar g e r e s n ė s . P a k a r -

sim, ir t a v o tas b u r ž u a z i n i s imper ia l izmas b a i g s i s . Mata i , kokia g a l i n g a t a r y b i n ė s a n t v a r k a ir jos niekas n e n u g a l ė s . Su m u m i s eina Kini ja . Mes tavo tuos d r a u g u s V a k a r u o s e kepurėmis u ž s p a u s i m taip, kaip t a v e dabar tės .

A š a t s a k a u : — Kuo greičiau, tuo ger iau. T a r d y t o j a s d a u g i a u nieko nesako. Sus i ima s a v o doku-

mentus ir i šeina. Laukiu, kada v e s į minkštą kabinetą. Kodėl v a d i n a

minkštu kabinetu? Jo s ienos, lubos išklotos minkšta me-džiaga, kad s u g e r t ų g a r s ą , kai ž m o g u s kankinamas, i r kad neužs imuštų g a l v a į s ieną. Man š i s metodas buvo žinomas iš ž v a l g y b o s surinktų duomenų, o dabar v i s a tai tenka patirti pačiam. Tą dieną m a n ę s d a u g i a u niekas

140-

nešauke, bei i r v a l g y t i nedavė. V a k a r e k a r e i v i s p a d a v ė v a n d e n s ir duonos mažą g a b a l i u k ą . Už blogą e lges į man paskirtas karcer io režimas. Kai esi s u d a u ž y t a s , v i są skau-da, apie v a l g į v i sa i n e g a l v o j i , g a l v o j i tik, kas toliau bus .

K a m e r o j e per s k y l ę ties radiator iumi, duona užkištą, i š g re t imos kameros gera i girdėti ž i a u r u s ta rdymas . Tai buvo 1952 metų lapkričio p a b a i g a . Tardė kiekvieną dieną. Buvo girdėti mušimai, keiksmai . Man įdomu, kodėl neve-da į minkštą kabinetą, o tardo kamero je . Kai pras ideda d idesnis r iksmas, k a r e i v i s nuo langel io nueina ten žiūrėti i š s m a l s u m o . Tada a t s i k e m š u s a v o s k y l ę i r k l a u s a u s i . T a r d y m a s v y k s t a rusų ka lba be ver tė jo, man nesupran-tama, tik s u p r a n t u rus i ška i minint p a v a r d e s ir s l a p y v a r -džius. Naktį ž m o g u s labai d e j u o j a , matyt , smark ia i nukan-kintas. Rytą vėl pras ideda t a r d y m a s ir r iksmas, ir taip per v i są dieną iki v ė l y v o s nakt ies .

T a r d y t o j a s ir m a n ę s ateina apklaus inėt i iš anksč iau paimtų dokumentų arba ką s u ž i n o j ę s iš mūsų kraš to a r e š t u o t ų j ų už r y š i u s ar p a r a m ą , o apie Žilviną ir Litą d a u g i a u n e k l a u s i n ė j a .

Kelios dienos p r a ė j o ramiai , matyt , už s ienos turi n a u j ą auką, v i s a s dėmesys dabar ten. V i są laiką girdėti r iksmas, k laus inė j imas , tik suprast i n e g a l i m a . Vieną naktį p r i ė j a u arčiau prie r a d i a t o r i a u s pas ik lausyt i . Žmogus d e j u o j a , šaukias i Dievo l ietuviškai, s u p r a t a u — l ietuvis . B a n d ž i a u klaust i , bet veltui . V i s ą laiką mus s e r g s t i kare iv i s , nuo durų neat s i t rauk ia . Rytą p a s i p r a š i a u į tualetą, kur i s pr ieš pat m a n o k a m e r o s duris . I š ė j ę s į koridorių, p a m a č i a u prie kiekvienų durų s tovint po kareivį ir dar k a m p e sėdi v y r e s n y s i s . Nugirdau v y r e s n i o j o ž o d ž i u s — „ b a n d i t ų na-č ia ln ik" . T a d a s u p r a t a u , kad y ra pa imtas kas s v a r b e s n i s . Todėl v is i pas imainydami ž iūrė jo pro langel į . A t v e d ę s į kamerą, k a r e i v i s p a d a v ė v a n d e n s ir kampą forminės duo-nos. V o s p r a d ė j a u v a l g y t i , a t s i d a r o d u r y s ir į mano ka-merą suv i r s ta keli uniformuoti čekistai . „ E i n a m " — vienas sur inka ir, kaip v i s a d a , du iš šonų, v ienas pirma. Bet pa-s t e b ė j a u , kad paskui eina kare iv i s , kur i s s tovi prie durų. A t v e d a į tą patį kabinetą, kur anksč iau b u v a u pas vir-š ininką. Už s ta lo sėdi tas p a t s pl ikas v i rš ininkas, keli pulkininkai ir pat s Sokolovas. Mane pasodina pr ieša i s s ta lą , šone a t s i s ė d a čekistas v e r t ė j a s , v y r e s n y s i s leitenan-tas, p a v a r d ė r u s i š k a , bet ka lba gerai l ietuviškai, matyt, vietinių rusų ki lmės. Vi s i žiūri į mane, o aš į juos, sten-g i u o s i net nemirktelti . Žiūrė j imas ir ty la tęsės i kelias

141-

m i n u t e s . S u p r a t a u padėtį — neprabi lk pirmas, nes b ū s i prapuolęs , v i suomet lauk, ką tau pirma p a s a k y s . P r a k a l b a v i r š in inkas :

— Na ką? A p s i g a l v o j a i ? A t s a k a u , kad neturiu ko ga lvot i , nes esu su imtas . — Mes a p s i g a v o m , kad t a v e g y v ą ėmėm,— p r a d ė j o

rėkti v i r š in inkas .— Mes t a v e p a k a r s i m , o tavo v i s u s ry-š in inkus s u s o d i n s i m . — V i s k ą i šverčia į l ietuvių ka lbą . P a -t y l ė j ę s a t s a k a u :

— Kuo greič iau, tuo ger iau. Suriko: — Vivedi svoloč! Griebė v e r t ė j a s už rankos ir i švedė į koridorių, o ten

pr i s i s ta tė s a r g a i , kad neparpulč iau, n u v e d ė į k a m e r ą . Tik a t v e d u s į kamerą, t u o j a u p r i s i s t a t ė t a r d y t o j a s žy-

delis ir dar v ienas rusas . A t s i n e š ė pluoštą popierių — b y l ų , mane pasodino šone s ta lo ir p r a d ė j o k lausinėt i . Dokumen-tai sur inkt i nuo 1944 m . — s u i m t ų j ų parodymai , r a s t a s par t izanų archyvas , šnipų parodymai , perduota Demono, dal i s dokumentų „Tauro" a p y g a r d o s . Didelis p luoštas nuo-t raukų, p a ž į s t a m ų ir n e p a ž į s t a m ų . Aš v i są laiką l a u k i a u , k a d a man tą v i ską pakiš . Mano v i s u r pas i rašy ta — ir ant įvair ių raportų, ir ant kautynių raportų, ir p inigų paėmi-mas i š Ežerėlio, nuotraukos. Tačiau m a n ę s v i s a tai n e j a u -dina, nes žinau s a v o likimą, j a u d i n a dar nesuimtų žmonių likimai, nes at iduotas ryš in inkų s ą r a š a s , nors i r s l a p y v a r -džiais .

P i rmiaus ia pradeda klaust i , kas j i ems s v a r b i a u s i a . Kas ruošė pasa las , kas n u š o v ė m a j o r ą A b r a š k i n ą , kas p a r u o š ė planą paimti p i n i g u s ir kiek n u š a u t a ta ryb in ių pi l iečių. Kautynių aš nes ig inu, s a k a u , kad k a r i a v a u kaip su oku-panta i s , jei aš nešaus iu, m a n e n u š a u s . Civilių žmonių nešaudžiau, tam buvo s u d a r y t a s b a u d ž i a m a s i s b ū r y s . Pas j u s yra paimti raporta i . Bylas, a k t u s r a š i a u , ten v i s u r yra m a n o p a r a š a s , a išku, kas ir už ką n u b a u s t a s . Rusas klau-s inė ja , o t a r d y t o j a s v e r t ė j a s verčia, p a v a r d ž i ų abu nesi-sako.

— Tai ką? Tu m u s laikai o k u p a n t a i s ? — Taip. Vokiečiai iš kar to šaudė, o j ū s ša l ta i , ž iaur ia i

n u k a n k i n a i Į s i k a r š č i a v ę s v e r t ė j a s prabi lo: — Žemaitis irgi taip ka lbė jo, bet dabar ka lba k i ta ip,

ka lbės i ir tu.

142-

A b u pakilo ir išėjo. Po g e r o s v a l a n d o s ateina budeliai i š minkšto jo kambar io .

— Nu, einam, dar v i s su t a v i m nesus i tvarko, mes s u t v a r k y s i m .

Tą kartą pra le idau g a n a la imingai . Kai į v e d ė į minkštą kambar į , v ienas kirto b a n a n u per s p r a n d ą , taip d a u g i a u ir n e j u t a u nieko. P a b u d a u , a tv i lktas k a m e r o j e ant g r indų. Guliu š lapias, kruvinas, s u d a u ž y t a s . Kiek g u l ė j a u , nežinau. Nuo gr indų s t e n g i a u s i ats ikelt i , bet kai pas i jud inu, v i są labai s k a u d a . P r i š l i a u ž i a u prie gul tų, p a s i l a i k y d a m a s įli-p a u ir nuvir tau. P r a d e d u š luos ty t i s į r a n k o v ę k r a u j u s . P r a s i v e r i a durys , k a r e i v i s p a d u o d a v a n d e n s , kai ką ru-s i ška i pasako, n e s u p r a t a u . A t s i g ė r i a u , nes labai troškino, o likusį gre i ta i p a ė m ė ir išnešė, matyt, b i jo jo , kad kas n e p a m a t y t ų . Kareiviai s t o v ė d a v o ne juodukai .

Tą naktį n e g a l ė j a u užmigti , labai s k a u d ė j o s p r a n d ą ir g a l v ą . J a u prašv i to, bet į mano kamerą niekas neateina. P r a s i d a r o durys , k a r e i v i s duoda gaba lė l į duonos ir van-dens, bet aš n e g a l i u pasikelti . Kare iv i s v i ską padeda ant g r indų ir, p a ž i ū r ė j ę s į mane, išeina. Labai t roškino gert i . Pasi imu dubenėlį, a t s i g e r i u ir vėl pas idaro labai b loga, vėl nuvirstu. Laukiu, kas tol iau bus.

Riksmas už s ienos. At idžiai k l a u s a u , keikiasi rus i ška i ir k a r t o j a — „ b a n d i t a s Žemaitis, Žemait i s " . G a l v o j u — ir Žemaitis taip pakl iuvo, kaip ir aš . N e j a u g i ir j i s tapo De-mono auka, o g a l ir kito tokio p a r s i d a v ė l i o . Tęsėsi riks-mas, k l a u s i n ė j i m a s , v i są laiką pakel tu tonu, kai kada girdėti b i ldesys i r ž m o g a u s pr i s lopintas ba l sas . Kare iv i s nuo m a n o langel io nes i t raukia , v i są laiką s a u g o atidžiai, net neleidžia prieiti prie lango, turiu sėdėti ant gul tų .

Ta diena man praeina la imingai — niekas neateina, duoda a p s i g a l v o t i . A i šku, čekistai laiko turi, j i e m s niekas netrukdo, g a l i s a v o auką kankint i d a u g metų, o aš dar čia tik apie mėnesį, pat s s u n k i a u s i a s laikas. J a u v a k a r a s , p r a š a u s i į tua letą . Po gero p u s v a l a n d ž i o at idaro duris ir n u v e d a . I še idamas iš tualeto, p a m a t a u išeinant iš Žemaičio kameros r u s ę d a k t a r ę s u s a v o v i s a a p a r a t ū r a . Matyt, re ikė jo medicinos p a g a l b o s . Kareiv ia i m a n e grei ta i į s tūmė į kamerą, kad nematyčiau.

P r a ė j o v iena diena, antra, niekas pas m a n e nesi lanko. Po s u m u š i m o j a u p r a d ė j a u g e r i a u j a u s t i s , p r a d ė j a u dau-g i a u vaikščioti po kamerą ir per u ž d a r y t o l a n g o krašte l į pas tebė jau, kad lauke gil i ž iema. Nors dienos buvo susi-m a i š i u s i o s , bet m a n a u , kad buvo pradž ia gruodžio. Taip

143-

g a l ė j o ir būti. Tuo laiku ir kitose kamerose buvo ty lu . Tiktai kur buvo Žemaitis, v i są laiką girdėti d e j a v i m a s . Galvo ju, kad ž m o g u s turi būti s m a r k i a i s u m u š t a s ar su-žeistas . Nors ir aš v i s a s s u d a u ž y t a s , p a j u o d ę s nuo sumu-šimo, bet dar g a l i u kęsti. Turbūt Žemaičiui dar b l o g i a u kaip man. Kitam šone nuo kameros irgi yra ž m o g u s , bet jokio t r iukšmo negirdėti, k a r t a i s tik girdėti ka lbant .

Po s u m u š i m o trečios dienos rytą ateina į k a m e r ą tar-dyto jas žydel is , labai g e r o s nuotaikos, net k v e p a l a i s iš-s ikvėpinęs . P i rmiaus ia k laus ia , kaip jaut ies i , sakau, kad blogai , kaip žydas prie vokiečio.

— Nu kodėl? — Žydą nušovė, muilą išvirė, ir v i skas , o j ū s g y v a i s

p r a u s i a t ė s . — Nu nu, dar ne v iskas, matai, jei taip tol iau s a v e

vesi , dar matys i d a u g i a u . Matai , tu čia dykas įsėdi, o miške t a r y b i n i u s pil iečius šaudei, a k t u s statei, o d a b a r g a l v o j i , kad mes t a v e pasiėmėm dyką šert i . Ne, duosim darbo ir taip darys i , kaip mes l ieps im,— s a k o , — a t n e š i a u jūsų s ą r a š u s , maš inė le r a š y t u s , o dabar j u o s turi per-r a š y t i s a v o ranka .

S a k a u , kad ranką išmušėt, n e g a l i u pakel t i . — O kai kareiv ia i paduoda v a l g y t i , mikliai š a u k š t u

g a u d a i po kati lą, aš pat s mačiau. G a l v o j u — na pas igavo, kodėl n e g a l ė j a u v a l g y t i ka ire

ranka, dabar turėčiau kaip gint is . Pal ieka man s ą r a š ą , kur buvo s u r a š y t i raportai . T a r p eilučių čekistų į r a š y t a viena kita p a v a r d ė , v a r d a s , kurių aš v i sa i neg i rdė jęs , o kai ku-rios p a v a r d ė s net gera i žinomos. Pal ieka du lapus popie-r iaus , tuš inuką ir e idamas pasako, kad r y t o j rytą ateis ią pasiimti. P e r s k a i t a u v i są , randu vieną kitą p a v a r d ę , k u r i e dar g y v e n a la i svė je . Galvo ju, ką daryt i , pra le is t i tas pa-v a r d e s ar v i sa i nerašy t i , l aužys kaulus . Kurie ž u v ę ar anksč iau areštuoti , t iems nieko, bet kur ie dar g y v e n a lais-v ė j , t iems pakiš , kad aš i š d a v i a u . A v a n t i ū r a aiški, ko nori ir kodėl man d a v ė pora dienų r a m y b ė s . G a l v o j a u visą naktį, bet išeit ies neradau. Nutar iau delsti, bet kas iš to, j i e m s laiko yra, nors kelis metus gal i r a m y b ė s ne-duoti. A t s i s a k y s i u — vėl į minkštą k a m b a r į , nors s a v a i t ę kitą g a u č i a u a t s i g a u t i . Bėgt i , kad nušautų, nėra kur. Lai-m i n g e s n i tie, kurie žuvo, o m u s g y v u s ša l ta i m ė s i n ė j a .

Už s ienos v isą laiką d e j u o j a , matyt , suže i s tas ar su-laužytas . Tą dieną pra le idžiu ramiai , d a u g i a u niekas pas. mane neateina. S ą r a š u s kaip atnešė, taip ir s tovi .

144-

J a u iš pat ryto a t s i d a r o durys , ir į mano kamerą su-virs ta b ū r y s čekistų, ta rp jų j a u matyt i per suėmimą, o kiti v i sa i nematyt i . B u v ę s K u k a u s k o ryš ininkas-sokolov-ninkas p a s a k o j a Daumanto žuvimo a p l i n k y b e s i r kaip aš j į v e d ž i a u s i po automatu. Du c iv i l ia i s aps i rengę, matyt , g a n a aukšt i p a r e i g ū n a i , j i e m s verčia Riepšas į rusų ka lbą . Kiek žinau, j ie iš Maskvos . Riepšas a p s i v i l k ę s n a u j a uni-forma, b a r š k a eilė medal ių, kiek žinoma, g a v ę s už Dau-manto žuvimą ir, be abejo, už mano suėmimą. Žydelis t a r d y t o j a s , kur v i są laiką m a n e k a m a n t i n ė j o , kai ką pa-s a k o j a v ienam iš a t v y k u s i ų . Kiti sokolovninkai stovi prie durų ir kalbasi . Po a p d o v a n o j i m o a tė jo pasižiūrėti s a v o aukos. P r i ė j ę s prie durų Riepšas sako :

— Banditų v a d a s d e j u o j a , Žemaitis . A n k s č i a u nekal-bėjo, o dabar j a u prabi lo.

T a r d y t o j a s žydel is , r o d y d a m a s į mane, pasakė v i e n a m civiliui, kad aš mažai kalbu, nors j a u b u v a u ka lb inamas . Kitas p r a d ė j o aiškinti — kam tokius imti g y v u s , būna d a u g i a u bėdos, j ie g y v i nepasiduoda 1, tai kam rizikuot. Riepšas sako, kad m u m s taip buvo nurodyta . P a s i t a r ę nu-ž v e l g ė mane ir išėjo.

Kare iv i s u ž d a r ė ir užrakino duris, o aš k l a u s a u , kur ką i šg irs iu. Pas ig i r s ta ka lbant už s ienos, kur de javo . Kal-ba pakel tu tonu, net pereina į r iksmą ir v i s k a r t o j a „Že-mait is , Žemait i s" ir kažką toliau. V i s i š k a i į s i t ik inau, kad už s ienos k a m e r o j e yra su imtas ir tokio pat l ikimo Lie-tuvos part izanų v a d a s V l a d a s Montvydas-Žemait is . Kaip s u p r a t a u , taip pat buvo išduotas.

Čekistai ka lbėdami m a n ę s n e s i s a u g o j o , nes buvo nu-matyta i lgai su manim nesiterl ioti . Aš j i e m s b u v a u ne-n a u d i n g a s p a g a l jų p laną. Ras vietą, kad niekas ir ne-žinos. Po sokolovninkų a p s i l a n k y m o pora dienų p r a ė j o ramiai , net t a r d y t o j a s neatė jo.

S O K O L O V N I N K Ų D A R B A I

Vieną dieną a t s idaro durys ir įeina du kar i šk ia i . S a k o „einam". Kaip s t o v ė j a u n u p l y š u s i o m i s koj inėmis, b a t a i buvo -atimti, taip ir einu į koridorių. Kare iv i s žiūri, kodėl aš basas. Grąžina į kamerą ir a tneša ba tus , bet ne ma-no. Batai kare iv i šk i , aulai i šardyt i , bet dar geri . Svar-b iaus ia , batuose r a d a u g e r u s autus. A p s i a u n u , g a n a dideli, bet v i s ne basas. Vėl veda koridoriumi ir le idžiamės laip-

145-

t a i s žemyn. Ten r a d a u d a u g A z i j o s kraš tų kare iv ių, kurie „ p a t i k i m e s n i " . Mane at iduoda tų kareiv ių v i rš ininkui , ir tas a z i j a t a s . Paskui p r i s t ū m ė maš iną prie durų, s u r a k i n o r a n k a s ir įkėlė į m a š i n ą . P a g u l d ė kampe ir dar patupdė du didžiul ius šunis, o kare iv ia i susėdo ant suolų. M a š i n a p a j u d ė j o .

Maš ina dengta, amerikoniška, v i sa i nematyt i kur va-ž iuojam, tik iš kareivių ka lbos s u p r a t a u , kad link Kauno. A n t r a n k i a i bais ia i nuveržė rankas, ne jauč iu nieko. Ne-s k a u d a , tik muša ša l ta s prakai tas , ir nežinau, kas darosi . Kareiv ia i p r a d ė j o kalbėti „Kaunas, K a u n a s " . M a š i n a su-s t o j o prie Kauno s a u g u m o , aš p r a d ė j a u p r a š y t i s į tualetą, ga l bent r a n k a s a t rakintų. Kareiv ia i iškėlė i š maš inos , n u v e d ė į tualetą ir pamatė, kad mano r a n k o s net juodos . Nuėmė a n t r a n k i u s ir į v e d ė į s a u g u m o rūs į . P a l a i k ė kokią v a l a n d ą , ir vėl į v i ršų. Įsodino į kitą maš iną, k u r i o j e sė-dėjo keletas l ietuviškai kalbančių čekistų. Iš jų ka lbos s u p r a t a u , kad j a u su manimi a t s i ska i tys , tik nežinia kaip. Lauke buvo d a u g sn iego ir ša l ta .

Pri l ipa pilna m a š i n a kareiv ių. Mane, kaip v i s a d a , pa-sodina ant gr indų ir prie m a n ę s pastato pora mongolų kare ivė l ių ir du šunis, kur ie neduoda nė krustelėt i . Rankų nerak ina, tai pirmas kar tas . A t v a ž i a v o m e į G a r l i a v ą , ma-šina pasuko prie namo Cvirkos 4. Ten buvo ir d a u g i a u m a š i n ų ir d a u g čekistų. Mane n u v e d ė į namą ir vėl pa-sodino kampe su ta pačia s a r g y b a . Netrukus pasirodė pats Sokolovas , Riepšas ir dar keli, aps iv i lkę k a r i š k o m i s va-t inukėmis. Vi s i užs imaskavę , kad nes imatytų la ipsnių, n e s ka lba rus i ška i , matyt, kai kam rengias i .

J a u gera i s u t e m u s , pr iė ję s kar in inkas man liepia kel-t i s . A t n e š a kar i šką p a l a p i n ę ir m a n e aps iaučia , kad at-r o d y č i a u p a n a š u s į kareiv į , ir i šveda į kiemą, kur stovi pakinkyt i arkl ia i į dideles ūk i škas r o g e s . Toliau dar dve-j o s r o g ė s . D a u g s t r ibų. Vi s i s u s ė d a i r p a j u d a m link Pa-žėrų, mano krašto. Str ibai v a ž i u o j a pirma. P r i v a ž i a v u s A l š ė n ų kryžkelę, v i s i s u s t o j a , tik v ienos r o g ė s p r i v a ž i a v o prie Staniul io sodybos, bet gre i ta i g r į ž t a . Keli g inkluoti ček i s ta i r e i k a l a u j a , kad duotų mane, bet kareiv ių virši-ninkas neduoda. J ie p r a d e d a bar t i s . V i s i g inč i jos i g a n a i lgai, paskui v i r š ininkas į s a k ė n u v a r y t i a t ė j u s i u s . Stovė-jome i lgai ant kelio, o čekistai v i s l a k s t ė pas ūkininkus, bet, maty t , jų niekas neįsi leido, nors aiškiai g i rdė jau, kaip s a k ė „leisk, s a v i " . Mane vėl nuvežė į Kauno s a u g u m ą .

.146

Čekistai, suėmę į tart iną žmogų, bet iš jo neišgaudami" žinių, dažnai n a u d o j a provokac i ja i su sokolovninkais S u -imtą j į veža į nurodytą vietą, kur būna paruošta p a s a l a . Ten neva sus i šaudo, nes „užpuola" sokolovninkai, ap-rengt i p a r t i z a n a i s . Neva n u š a u n a kel is čekistus, kiti p a -bėga, o s u i m t ą j į i šge lbs t i sokolovninkai — tar iami parti-zanai ir paima s a v o globon. Po kautynių jį, kaip s a v o d r a u g ą , vedasi į special iai į rengtą s lėptuvę, v i sa i kaip par t izanų, net k r y ž i u s pakabintas . S lėptuvės še imininkas gera i pat ik imas s a u g u m o a g e n t a s . A t ė j u s i u s gera i už-maskuo ja , p r a n e š a , kaip eina kratos, ir mait ina. S u i m t a s i s kar tu būna kelias paras, kol v i ską i š s i p a s a k o j a , ką žino. Kai sokolovninkai „ p a r t i z a n a i " v i ską i š g a u n a , tada v i s i išeina iš s l ė p t u v ė s ir eina į sutar tą v ietą, kur laukia sau-g u m a s ir vėl s u s i š a u d o . Sokolovninkai „ p a r t i z a n a i " pa-b ė g a , o tą žmogų paima t ikras s a u g u m a s . Tada s a u g u m a s j a u v i ską žino, nes žmogel i s , b ū d a m a s s l ė p t u v ė j e , v i s k ą i špasako jęs . Per provokaci ją n u š a u n a polit inius k a l i n i u s , kur ie būna nuteist i mirties bausme, g a v u s i š M a s k v o s p r a n e š i m ą , kad mirties b a u s m ė patvir t inta . Tą kalinį sau-g u m a s p a n a u d o j a p r o v o k a c i j o m s ir s u š a u d o .

Šios žinios t ikros. Man teko sutikti politinių kalinių,, kurie buvo teisti už politiką p a g a l 58 la str . ir tokias, p rovokac i ja s praė ję .

O i šdavikų laukė taip pat ne koks l ikimas. Man, p a t y r u s i a m O B O (Osobi j B a n d i t s k i j Otdiel)

ž i a u r u m u s ir gerai s u p r a t u s i a m jų p a ž a d u s , v i s k a s a išku. Juozas Jankauskas-Demonas , pas i t ikė jo jų pažadėta malo-ne, laikinai ją g a v o . Kiek turiu žinių, Juozas J a n k a u s k a s -Demonas už gerą p a s i t a r n a v i m ą g a v o la i svę. V e d ė kaž-kokią Mažeikaitę, s u s i l a u k ė šeimos, g y v e n o M a r i j a m p o l ė -je. Bet vė l iau buvo p a k v i e s t a s į V i l n i a u s s a u g u m ą ir ten su la ikytas , Karinio tr ibunolo nuteis tas mirties b a u s m e , s u š a u d y t a s . Žmona, g a v u s i žinią, kad v y r a s sušaudytas, , vedės i su kitu. 1988 m. žmona g y v e n o M a r i j a m p o l ė j e .

Ž I U R K I Ų K A M E R O J E

Kauno s a u g u m e m a n e u ž d a r ė į vienutę, kur io je gali-ma tik stovėti. Po kelių v a l a n d ų atė jo du pr iž iūrėto ja i ir p r a t a r ė „pė pė" . Tokio kviet imo dar n e s u p r a t a u . Pasi-r o d o — v i s i politiniai kal iniai taip kviečiami s a u g u m e i r ka lė j ime. Nuvedė į pr iž iūrėtojų kambar į , liepė nusirengt i

1 4 7 -

v i s a i nuogai . I š p j a u s t ė v i s a s s a g a s , užt rauktuką i š striu-k ė s , i šardė batų aulus, iš lupo batų padus, p a d a r ė pilną kratą . Mano s t r iukė liko sky lė ta , i š a r d y t a , tik r a n k o v ė s dar laikosi. B a i s i a u s i a , kad kelnes reikia la ikyt is ranko-m i s .

Net k r i a u k š l ę duonos per kratą atėmė, s a k y d a m i , kad, kai bus laikas, v a l g y t i g a u s i u . Po kratos nuvedė la ipta is žemyn į rūsį ir į s t ū m ė į kamerą Nr. 1, prie tualeto. Pa-ta lynės jokios. Liepė a t s ivers t i lentyną ir gult i . Bet gre i ta i ats ikel iu, nes l a n g a s be stiklo, tik grotos, o prie s ienos didel is t raukimas . Pr ie l ango yra radia tor ius , čia truputį š i lč iau, bet neleidžia stovėti, nes m i e g o j i m o laikas, o sau-g u m i e č i a m s pats darbas — tardymai . Vėl a t s i g u l u . Nors labai ša l ta ; bet pradedu s n a u s t i . P a j u t a u , kad kažkas p l a u k u s r a u n a . Pakel iu g a l v ą — didžiulė ž iurkė j a u pra-deda mane g y v ą pešioti. Tą nuve ju , pakel iu s a v o odinę str iukę, ogi žiūriu j a u rankovė a p g r a u ž t a . Pas iž iūr iu žemyn — ten knibždėte knibžda ir mano paskut inę nosinę dal i jas i , o kitos šoka kiek g a l ė d a m o s ant gul tų . Nusi-m a u n u batą ir pradedu kar iaut i . Miegoti nėra kaip, kai imu snaus t i , užšoka ir ima g r a u ž t i b a t u s ar paskut inę s u d r a s k y t ą s tr iukę. Taip p r a v a r g a u v i są naktį .

J a u rytas . „ P a d j o m " — k e l k i s , rėkia ir duoda į duris su r a k t a i s pr iž iūrėto jas . Žiurkės nelieka nė vienos. Girdžiu — d a l i j a duoną ir vandenį . Mano kameros niekas neat idaro ir nieko neduoda. V a l g y t i nesinori, bet labai t rošk ina gert i i r v i są s k a u d a nuo sumušimo. Pietūs. Taip pat niekas nieko neduoda, tik v i są laiką žiūri per durų akutę. Va-k a r a s — vėl nieko, tik „ o t b o j " — g u l t i s . At s iverč iu g r y n ą lentyną ir a t s igu lu , ranką po g a l v a pas idė jęs . Jauč iuos i labai n u v a r g ę s , nors ša l ta , bet kažkiek užmiegu. Vėl pa-

j u t a u , kad g a l v ą kažkas drasko. Stver iu už g a l v o s — ž i u r -kė r a u n a p laukus . Melu ją ant g r indų, bet ja i to tik ir te re ikė jo , s u s i m a i š ė su kitomis ir vėl m a n e a t a k u o j a , o aš s u batu k a r i a u j u tol iau.

Rytą vėl prie mano kameros niekas neprieina, tiktai v i s ą laiką žiūri per durų akutę. Pabe ldž iu į duris, a t idaro l a n g e l į , l ie tuviškai k laus ia , ko nori, s a k a u „ v a n d e n s " . A t s a k o , kad man neleis ta, kai bus laikas, g a u s i . Vėl už-trenkia langel į . Vadinas i , man paskirtas karcerio režimas. Man darosi labai b loga, j a u antra para nė lašo v a n d e n s . J a u č i u temperatūrą , p r a d ė j o krėst i ša l t i s . A t s i s ė d u arč iau r a d i a t o r i a u s ant gr indų, l y g ir ger iau . Per langą taip n e t r a u k i a ša l t i s . V o s pradedu snaus t i , vėl į duris beldžia

148-

su r a k t a i s — „ n e s p i " — nemiegok. Turiu būti arčiau d u r ų . Grindimis p a š l i a u ž i u arč iau durų, kad nematytų prižiū-rėto jas . Sėdžiu ant gr indų, nei žmoniškai a t s i sės t i , nei a t s igu l t i , v i są s k a u d a nuo mušimo. V a k a r e vėl niekas, nešaukė, tik girdėti, kaip iš kitų kamerų vedž io ja tardy-mui. Į mano kamerą v isą laiką be per s to jo žiūri pro aku-tę. Mano nervai įtempti — ko s u l a u k s i u Kauno s a u g u m e . P e r g a l v o j u labai at idžiai v i ską , ko m a n ę s k l a u s ė ir ką aš a t s a k i a u . M a ž i a u s i a s suk lyd imas yra d idž iaus ia ne-laimė. P e r g a l v o j u , ką pasak iau ir ką k a l b ė j a u su sokolov-ninkais prieš suėmimą, nes v i s k a s yra u ž r a š y t a ir klausta, tą patį kelis kar tus .

Trečios dienos rytą g a v a u r iekutę duonos — 200 g r a m ų ir puoduką v a n d e n s . O v a k a r e j a u ,,pė pė p a i d i o m " — einam. K a m e r o j e s u r a k i n a rankas, ir į v iršų. Kabineto ne-pris imenu, bet pr i s i s ta to ver tė ja s , p a v a r d e Kostikas, ma-tyt, Lietuvos r u s a s ir t a r d y t o j a s P a v l o v a s . Vėl k laus inė-j imas iš nau jo , nuo g imimo dienos, kur namiškia i , broliai, ypač tas brolis, kur i s p a b ė g o iš trėmimo. Tik nek laus ia s e s e r s Elenos, nors ir ta p a b ė g u s i iš Komi jos A S S R . V i s i labai m a n d a g ū s , net rūkyt i siūlo, o Kostikas verčia . Daug. n e k l a u s i n ė j o ir vėl a tveda į tą patį ž iurkyną.

Ketvirtą parą g a u n u pilną davinį : bakelį v a n d e n s , plytelę c u k r a u s ir g a b a l i u k ą minkštos duonos. S v a r b i a u -s i a — v a n d e n s , a t s i g ė r i a u i r a t s i g a v a u . Duonos p u s ę su-v a l g i a u , o kitą pas i l ikau pietums. Duoną la ikau pas save,, p a d ė j ę s nerasiu, ž iurkės s u t v a r k y s . Pras iver ia langelis,, „pė p ė " — e i n a m į viršų. Ten laukia G a r l i a v o s garnizono, v i rš ininkas Rodinas, P a n e m u n ė s garnizono v i r š in inkas Kerberis , Veiver ių ir kitų garn izonų virš ininkai . T a r p jų i r Kauno s a u g u m o ta rdomojo s k y r i a u s v i r š in inkas žydas Apčikas, v e r t ė j a s Kostikas i r t a r d y t o j a s P a v l o v a s , kur iam aš priskirtas. Mane pasodina į kampą, o j ie v is i kažką ka lba rus i ška i , aš nesuprantu, net g inč i jas i su tardyto ju . P a v l o v u . D a u g i a u s i a ka lba Rodinas pakeltu tonu. Na g a l v o j u — dabar j a u įk l iuvau, b u s dar b log iau kaip Vil-niu je . Su š ia i s čekis ta i s v i są laiką k a r i a v a u , Rodinas kel is k a r t u s vos kailį išnešė, tik per ats i t ikt inumą pra-v a ž i a v o pro mūsų pas ta ty tas pasalas . Vis i j ie „krikštyti",, ir v i s u r mano buta. Nekantriai laukiu, ką kur i s p i rmiausia p a s a k y s . Pirmiausia p r a b y l a Rodinas, pus iau l ietuviškai, r o d y d a m a s į m a n e kumščiu,—„ti mnie n e p a p a l ! " — i r per dur i s išeina. Kiti ka lba su P a v l o v u . Ateina pr iž iūrėto ja i ir mane išveda vėl į ž iurkyną.

149-

J a u v a k a r a s , v a n d e n s n a u j a i įpi l ta, g a l v o j u , ga l š ian-d ien d a u g i a u nešauks , g a l ė s i u nors kiek n u s n a u s t i . D a v ė j a u šiokią tokią antklodę, čiužinį, pus iau tuščią, bet v i s g e r i a u n e g u nieko. S a u g u m o kameros p r i g r ū s t o s , i r v i sų v ienodas likimas, tik kitų l e n g v e s n i ta rdymai . Pi rmiaus ia a t s i g e r i u v a n d e n s , nes nepapras ta i t roškina, s u v a l g a u , kiek turė jau prie s a v ę s , duonos. Ir vėl g a l v o j u — nuo ko v i s k a s p r a s i d ė s . V i l n i u j e buvo kitas p lanas, o koks bus čia. D a u g g a l v o t i neteko, pras ivėrė lange l i s , „pė p ė " — einam. Vėl s u r a k i n a rankas, ir į t a r d y m o kabinetą . Ten pulkas če-k i s tų ir Rodinas k laus ia , ar paž į s tu Rindeikos šeimą. Sa-k a u , kad ne. Sako:

— T a v o ryš in inkas . A t s a k a u : — Ne, čia jūsų ryš in inkas , j u m s padė jo mane suimti . A t v e d a Rindeikos dukrą Sever iną ir sako jai, rody-

d a m a s į mane: — Ar pažįs t i L a k š t i n g a l ą ? Ji a t s a k o „ne". Paskui a tveda Sever inos brolį Joną ir

vėl k laus ia , ar pažįs t i . Jonas sako „ne". S a k a u : — Piemenų pr i s igaudėt , o d a b a r k l a u s i n ė j a t . Rodinas šoko l y g įge l tas , bet P a v l o v a s sudraudė . V e d a

į kitą kabinetą . Ten a tveda Šiugždinytę ir b u v u s i o ko-munisto Staniul io sūnų Viktorą . Rodinas vėl k laus ia , ar paž į s tu . S a k a u :

— Taip. Tėvas l ietuvius, s a v o ka imynus, p a r d a v i n ė j o , o dabar ir s ū n u s „ k u p č i a v o j a " l ietuviais .

Rodinas rėkia : — Tu buvai , kai Staniul io tėvą n u š o v ė 1945 m., pas

mus rapor tas yra , kad ir tu d a l y v a v a i . Sakau, kad jei aš būčiau d a l y v a v ę s , tai jo s ū n u s Vik-

toras dabar nesėdėtų čia. G a r l i a v o s garn izono v i rš ininkas Rodinas vėl puola m a n e mušti, bet t a r d y t o j a s P a v l o v a s s u d r a u d ž i a . Kažką r u s i š k a i g inč i jas i . Įeina pr iž iūrėto jas , ir liepia mane išvest i .

K a m e r o j e nieko n e r a d a u — n e i v a n d e n s ; nei pustuščio čiužinio, v i s k a s i šneš ta . Vėl — penkios p a r o s karcer io re-žimo. Tik trečią parą g a u n u 200 g r a m ų duonos ir puoduką v a n d e n s . Tardymui neveda, naktį g a l i u a t s igu l t i , nors i r ant plikų lentų. Tik ž iurkės v i s a s nakt i s neduoda ramy-bės, kai užmiegu, užšoka ant gultų ir šoka žemyn su p luoštu p laukų. Vėl praeina v i s a nakt i s k a r i a u j a n t su ž iurkėmis . Šešta v a l a n d a ryto. „ P a d j o m " — k e l t i s , vėl neduoda nė a t s i sės t i . Turiu stovėti ir žiūrėti į duris . V i s a

150-

laimė, kai ats i sėdi ant „ p a r a š k ę s " , — tada kojos p a i l s i Ketvirtą parą j a u g a u n u paskirtą mais to davinį : puoduką v a n d e n s , g a b a l i u k ą c u k r a u s ir truputį duonos. Nors va l-gyt i j a u nesinori, v a n d e n s gerč iau nežinia kiek, labai troš-kina. Penktą parą g a u n u pilną dav in į : bakiuką vandens, ir š a u k š t ą košės, kaip ir kiti su imtie j i .

Po v a k a r i e n ė s į m a n o kamerą suv i r s ta b ū r y s čekistų,, ta rp jų ir Kauno k a l ė j i m o v i r š in inkas Čarnas, kurį teko pažinti l a i svė je . Kalbasi v is i rus i ška i , tai jų pokalbio, tuomet n e s u p r a t a u .

Karcerio režimui p a s i b a i g u s , vėl š a u k i a ta rdymui . Pi rmiaus ia duoda komandą „ a t b o j " — g u l t i s , o paskui lan-ge l i s pras idaro, ir čekistas, g a l v ą įk i šęs , kad niekas ne-girdėtų „pė pė pa id iom". K a m e r o j e s u r a k i n a r a n k a s ir veda la iptais į v i ršų. A t v e d ę pas t a r d y t o j ą , sodina į kam-pą ant kėdės. Rankos už n u g a r o s , surak intos , tardo iki ryto. Ir taip kiekvieną naktį . Į kamerą a tveda v i s a d a p u s v a l a n d į pr ieš kėl imą. Dieną miegoti neduoda. Viskas , taip nual ina, kad k a r t a i s net nepris imeni, kada g i m ę s . Kai veda akis taton, rankų nesurak ina, tik veda du ar t r y s pr iž iūrėto ja i , nors esi taip nus i lpęs , kad ir p a t s niekur neitum.

Treč ią ją t a r d y m o s a v a i t ę Kauno s a u g u m e p r a d ė j o vest i l iudininkus. Tai l ikviduotų šnipų l ikusios še imos, per kautynes likę g y v i sužeis t i s tr ibai, keletas kar i šk ių , kur ie buvo sužeis t i per kautynes . V i s i s t r ibai ir šnipų še imos nariai sakė, kad m a n e p a ž į s t a , tiktai kar i šk ia i nė v ienas nepažino. Matyt , taip reikėjo.

Man didžiausią rūpest į kelia tai, kad kel inta s a v a i t ė laiko vieną ir p laukų nekerpa. V i są laiką g a l v o j u , g a l vėl d a r y s kokią provokac i ją . Žiurkės j a u man nekelia jokios bėdos, jei g a u n u numigt i bent kokią minutę. Pa-budęs v i s č iupinėjuos, ar turiu aus i s , nosį n e n u k ą s t ą . Vėl iau, kiek teko girdėti, to je kamero je , ž iurkyne, kur aš būnu, kai kurios m o t e r y s i šprotė jo. Ta kamera yra prie tualeto, tai čekistai s u i m t ą j į pirmomis dienomis užleidžia ž iurkėmis. V ienas pr iž iūrė to jas rusas , truputį p r a m o k ę s l ietuviškai, rytą d a l y d a m a s duoną, man duoda dvi por-c i jas ir liepia vieną grei ta i s u v a l g y t i , kad neliktų. Greitai p r a r y j u , u ž s i g e r d a m a s vandeniu, o kitą pusę p a k a b i n u aukšta i ant siūlo, kad ž iurkės nepasiektų.

151-

A K I S T A T O S

Vieną v a k a r ą m a n e vėl i šveda tardymui . Vėl sėdi G a r l i a v o s g a r n i z o n o v i r š in inkas Rodinas ir p r a d e d a klau-s inė t i , ar paž į s tu R a š n i a v o s kaimo žmones. S a k a u „ne". Rodinas sako, kad 1951 m. ten b u v a u sus i t ikęs Demoną pas Černeckį. S a k a u , kad sut ikęs buvau, bet ne pas žmo-gų, o prie J ies ios upelio. Aš to k r a š t o žmonių n e p a ž į s t u ir j a i s nepasit ikiu. S a k a u Rodinui:

— Tu j u o s v i są laiką v e r b a v a i ir m i g d o m u s v a i s t u s da l i ja i , kad mane užmigdytų .

Rodinas sako: — Žinom, kad tu pažįst i , tu pas juos uže idavai . A t s a k a u , kad pats juos u ž v e r b a v ę s laukei, kada už-

e i s i u . Rodinas vėl k l a u s i a : — Ir N a u d ž i a u s nepažįs t i? — Ar ten, kur Bronių Daugėlą nušovėt? Rodinas sako: — Taip, ir Albiną K a m a r a u s k ą . — Tai tas pranešė, kad atė jot nušaut i? Rodinas sako, kad Naudžius nepranešė, j į reikia areš-

tuoti. Skubu išrėžti, kad kiti g i rdėtų: — D a b a r tau v i s u s reikia areštuot i : Naudžių, J u r g į

D a u g ė l ą , Rindeiką, Černeckį i r kitus. J i e v i s i buvo t a v o užverbuoti , tu j i e m s p r e m i j a s skyrei , kad mane paimtų, o dabar j a u jų nereikia, tai nori areštuot i .

— Tu provokator ius ! — sur iko Rodinas. A š vėl s a k a u : — Tai ką, ar tu Suvalkė l ių kaimo Bal t ruša ič iu i mig-

domųjų va i s tų n e d a v e i ? Gal ir čia nete i sybė? Rodinas šoka m a n e mušti , bet t a r d y t o j a s P a v l o v a s

. sudraudžia . Kalbasi kažką rus i ška i . Mane i šveda dar pu-s iaunakt į . Tą naktį g a u n u d a u g i a u pamiegot i . Rytą gal-v o j u , ar pas i sekė m a n o v e r s i j a , bet kito kelio nėra. Nau-džiai Broniaus D a u g ė l o s - D r a g ū n o ir Albino K a m a r a u s k o tikrai ne i šdavė . Juos i š d a v ė n a u j o k a s part izanas-provo-kator ius , kurį Bronius D a u g ė l a - D r a g ū n a s priėmė į par-t izanus . Naudžius, V l a d a s Č e r n e c k i s , J u r g i s D a u g ė l a , S imas Rindeika ir kiti bei jų še imos buvo ir liko t ikrais, pa t ik imais l ietuviais . Bet kitos išei t ies nebuvo, nes če-kistai j a u turė jo žinių. Man juos re ikė jo ginti, nors ir n e p a g a r b i o m i s pr iemonėmis.

Kitą naktį a tveda akis taton R a š n i a v o s kaimo V l a d ą Černeckį . Rodino nebuvo, tik t a r d y t o j a s P a v l o v a s . Pavlo-

1 5 2

v a s k laus ia , a r p a ž į s t u . S a k a u „ne". P a v l o v a s sako, kad tai Černeckis. S a k a u :

— Tai tas, kurį Rodinas u ž v e r b a v ę s , laukė m a n ę s ? Klaus ia Černeckio: — Ar t a v e G a r l i a v o s garn izono v i r š in inkas v e r b a v o ? Černeckis sako: — Taip, v e r b a v o , kad mišk in ius padėčiau paimti ir

d a r premi ją žadė jo . Mudu su Černeckiu gera i supra tom v ienas kitą. Kiek

vė l iau suž ino jau, kad v ieno je k a m e r o j e buvo Černeckis i r Rindeika. Grįžęs iš ta rdymo, Černeckis pasakė Rindeikai, k a d la ikytųs i tokio metodo — dirbom Rodinui, o dabar , kada par t izanų nėra, a r e š t u o j a s a v o žmones.

R y t o j a u s dieną mane šaukia t a r d y m u i . Pas t a r d y t o j ą P a v l o v ą sus i r inkę keli čekistai, pulkininkai, papulkininkiai ir v e r t ė j a s Kostikas. Klaus ia , iš kur žinau, kad G a r l i a v o s g a r n i z o n o v i r š in inkas Rodinas u ž v e r b a v o š iuos asmenis . Aš s a k a u , kad t u r ė j a u gerą ryš in inką Leoną Lukoševičių, k u r i s v isą laiką G a r l i a v o j e g i r tavo su s t r iba i s . A p i e v i ską i špasakojo, ką Rodinas v e r b a v o ir kas i šduodavo, o paskui pamatė, kad per d a u g i š s i k a l b ė j o ir g a l i s t r ibai nušaut i , a tė jo pas m u s į mišką . Dar k l a u s i a , ką d a u g i a u p a s a k ė Lukoševič ius . S a k a u :

— Pasakė, kad Kampiškių ka ime pas Šliumpą buvo p a s t a t y t a s s e k l y s Juozas Poderys , tada žuvo Uosis-Jonas P a ž ė r a ir kiti.

— Kur tu tada b u v a i ? — k l a u s i a v ienas. Aš s a k a u , k a d n u ė j a u į Kazlų Rūdos mišką. Čekistas g a l v ą pakra ipė ir l iepė mane išvest i .

Tą naktį g a v a u numigt i , nors per tas ž iurkes nėra ra-m y b ė s . Viena į k a n d o į ranką, ir p a b u d a u . Rytą a t s i k ė l ę s g a l v o j u , ką daryt i . J e i g u š io je k a m e r o j e i lgai la ikys, blo-g a i . A p ž i ū r i n ė j u g r i n d i s , prie l a n g o g r i n d y s e i š g r a u ž t o s didžiulės sky lės . P a d e d u g a b a l i u k ą duonos toliau, kai s iek ia paimti, mušu. Tada ž iurkės g r a u ž i a skylę, kur pa-dėta duona. Taip, p lanas geras . P a d e d u duoną toliau nuo balkio. Kai lentą n u g r a u š , g a l ė s i u nulaužt i . Kai s k y l ė iš-g r a u ž t a , duodu trupinėlį duonos, o kitą g a b a l i u k ą vėl tol iau dedu. Nors p a t s a lkanas , bet čia — s v a r b i a u . Pora dienų, ir lenta n u g r a u ž t a . V a k a r e , kai pr iž iūrėto ja i d a l i j a vandenį , m a ž i a u t ikrina. Toje v ie to je lentą ko ja gera i s u d a v i a u ir į lūžo.

Laukiu, kada v e s tardymui, po i švedimo v i s a d a d a r o k r a t ą . P r a n e š ė „atboj . " N e s p ė j u s a t s igu l t i , šaukia „pė pė p a i d i o m " — einam.

153-

Priž iūrė to ja i a tveda į t a r d y m o kabinetą, o ten b ū r y s čekistų dėsto bylas, nuotraukas . Mane pasodina, ka ip v i s a d a , į kampą s u r a k i n t o m i s rankomis pr ieša i s . P a v l o v a s ka lba, o Kostikas verčia :

— Čia tavo vis i dokumentai, raporta i , kiek mūsų žmo-nių žuvo, čia v i s k a s yra . Tave s u š a u d y t i per gerai , v ie ša i pakart i ir tai per g e r a i ! — p r a d ė j o į s i k a r š č i a v ę s rėkti. Kiti tyli, lik t a r d y t o j a s skai to m o r a l ą . . Aš tyliu ir g a l v o j u , kuo v i s k a s b a i g s i s ir ką į tai a t sakyt i . S t a i g a kilo m i n t i s sakyt i tai, ką a t s a k i a u generolui V i l n i u j e . P a v l o v a s su-riko:

— Ko tyli? A š s a k a u : — Su vokiečiais į R u s i j ą kar iaut i nė jom. Kaip j ū s ,

užė ję į Lietuvą, e lg ia tė s su mumis , taip mes su j u m i s . P a v l o v a s rėkia : —- Mes j u s i š v a d a v o m ir taip toliau. Paskui ž iūr inėdamas pluoštą dokumentų ir nuot raukų,

sur inka v i s a s i š r a u d ę s : — Tu paėmei Ežerėl io p i n i g u s 270. 000 rubl ių ! A š a t s a k a u : — Ne aš, o mes. Aš nepas iėmiau nė v ienos kape ikos .

Mūsų kar inė o r g a n i z a c i j a k a r i a u j a pr ieš okupantą, v i s u r yra raportai , o j ū s j u o s turite.

P a v l o v a s sur iko: — J ū s bandi ta i ! A š a t s a k a u , kad mes nebuvome v a d i n a m i b a n d i t a i s ,

kol negrūdot į -kalėj imus ir kol nevežėt į Sibirą, o dabar v i s u s padarė te „ b a n d i t a i s " .

P a v l o v a s sako: — Tau paskirta 10 .000 rb. p r e m i j a . Sakau, kad ne man, o v i s i e m s . — Kas paskyrė? — k l a u s i a P a v l o v a s . A t s a k a u : — A p y g a r d o s į s a k y m u , pas j u s turi būti. Jei j ū s žinot,,

kad paskirta, tai žinot ir kas paskyrė, kiek ir kam. Vėl r ikte lė jo: — Kur p i n i g u s dėjai, kad pas t a v e nerado nė rubl io? A t s a k a u , kad e idamas į sus i t ik imą V y t u i Kuzmickui-

Bal t ru i pal ikau, o kiek, n e s k a i č i a v a u . Vėl P a v l o v a s k laus ia , nuo kada paskirtas t ėvoni jos v a d u . Sakau, kad nuo 1950 m. P a v l o v a s r iktel i :

— Mes žinome, kad tu paskirtas „Žalgir io" v a d u ir turi v irš i los la ipsnį !

154-

Aš a t s a k a u , kad dabar į s a k y m ų n e s k a i t a u i r nežinau K l a u s i a , kiek t u r ė j a u ryš in inkų ir kokius. Sakau, kad v iena Lukošev ič ių , bet ir tas žuvo, o dabar nebetur iu jokio.

M a j o r a s pr i šokęs apdaužo, s u k r u v i n a , i r sėdžiu kampe pr i t renktas , pakėlęs rankas, n u s i š l u o s t a u k r a u j u s į ranko-v ę . Čekistai kažką tar ias i , aš nesuprantu, tik Kostikas s a k o :

— Jei tu taip s a v e vesi , b u s b logai . A t s a k a u : — Koks skirtumas, ar š iandien užmuš, ar r y t o j nu-

š a u s ! Pulk ininkas k l a u s i a , kiek kartų b u v a u sužeis tas . At-

s a k a u — „ n i e k a d o s " . Tada užriko: — Kaip ga l i būti? Tiek kautynių, apsupimų ir per tiek

metų nesužeidė! Meluoj i ! S a k a u „ne". P a v l o v a s pr idur ia : — Jis , svoloč, gera i šaudo. Matai, mūsų v i s u r d a u g

ž u v ę . Čekistai p r a d ė j o v a r t y t i dokumentus, o tuo t a r p u a tė jo

pr iž iūrė to jas — einam. Laiptais nus i le idž iame žemyn, a t rak ina rankas ir liepia

pas i imti čiužinį. J a u buvo i šmestas i š žiurkių kameros . Nuvedė į kamerą Nr. 6 pač iame ga le . Ten žiurkių nėra, bet labai š a l t a . Gultus a t s iver tęs , a t s i g u l u ir užmiegu. Rytą n e g i r d ė j a u , kai kėlė, t iktai p a j u t a u , kad t raukia mane nuo gultų.

— Ką? Vėl karcerio nori, kad nes ike l i ,— prabi lo lie-t u v i š k a i senis, kre ivu veidu. S a k a u , kad neg i rdė jau . At-s a k o :

— Kai p a b ū s i be duonos, t a d a i šg i r s i ! Kaip bebūtų, bet v a l a n d ą kitą ramiai n u m i g a u . Gal-

v o j u — n e j a u g i v i są laiką re ikės sėdėti v ienam, o j e i g u ką nors ir atkels , tai p irmasis turės būti šnipas.

Kitą dieną pras idaro l a n g e l i s ir, kaip v i s a d a ; „pė pė e i n a m " . At idaro duris, s tovi le i tenantas ir t r y s prižiūrėto-jai . Rankų nerakina, s u p r a t a u , kad kažkam rodys . A t v e d a į t a r d y m o kabinetą, o ten b ū r y s čekistų ir stovi Rodinas. P a m a t ę s mane, p r a k a l b a l ie tuviškai :

— D a b a r paka lbės im. Rodinas paima mane už p a k a r p o s , į s tumia į gret imą

kabinetą ir r iktel i : — Šitą pažįs t i? A t s a k a u „ne". Tai buvo ak i s ta ta i a tves t i man gera i

p a ž į s t a m i žmonės: Naudžius, Lencevičienė ir kita iš Il-

155-

gak iemio km. Vis i pasakė, kad m a n ę s nepaž į s ta . Tik t r i jų par t izanų Stačiokų sesuo Janė, m e r g a i t ė j a u apmušta , i š g ą s d i n t a , sako, kad mačius i pas Černeckį ir kitur. Man net š i l ta pasidaro, bet ką darys i . S a k a u :

— Nepilnamečių pr i s igaudėt , p r i g ą s d i n o t , o dabar kal-ba n e s ą m o n e s . Aš jos nepažįs tu .

Vėl m a n e nus iveda į kitą kabinetą . Ateina t a r d y t o j a s P a v l o v a s ir a t s ineša keletą bylų. Sako:

— Ką tu m u s už nosies vedž io j i ! Tu žinai, kad Genė Černiauska i tė areš tuota iš R a š n i a v o s kaimo ir Elena Ke-turakai tė, t r y s broliai Miliūnai, ir v i sų duoti parodymai .

A t s a k a u : — Nežinau, ką j ie parodė, g a l tokių, kaip ta piemenė,

kur dabar k a m a n t i n ė j a t , a t s ivedėt . Dar pak lausė , koks su manim g y v e n o J u r g i s ? Atsa-

kau, kad B r a z a i t i s J u r g i s , o kito aš nežinau. Paskui Ro-dinas nus i s tebė jo, ka ip m a n ę s nenušovė, kai Lukšą ėmė. J u k vis i drabužia i buvo s u š a u d y t i . A t s a k a u :

— Nemokate šaudyt i . Man didžiaus ia bėda su N a t a l i j a . Pr ieš paėmimą De-

monui pasakiau, kad r a š o m o j i m a š i n ė l ė paslėpta bulvių duobėje, nors jos ten j a u nebuvo. Maš inė lė buvo nuneš ta pas Joną P., kur išl iko iki šių dienų. Bet už tai teko nu-kentėti Nata l i j a i ir man.

Po visų t ą s y m ų atveda m a n e į P a v l o v o kabinetą j a u v i d u r y nakt ies . Ten p r a d e d a klaus inėt i i š dokumentų, kur iuos čekistai buvo pris i r inkę per a š tuoner ius m a n o p a r t i z a n a v i m o metus. Kiek paimta iš kolūkių g y v u l i ų , kiek i švyta rusų iš išvežtų žmonių sodybų, kiek pa imta pinigų, kiek b u v ę kautynių? Kiek sunaikinta „s t r ibe lnyč ių" , kiek čekistų žuvo, o s v a r b i a u s i a , kodėl kautynių metu n u š a u t a s g e r i a u s i a s s a u g u m o šuo? A š sut inku, kad v i s u r m a n o būta, o kur įmaišo kokį žmogų, s a k a u , kad nežinau, k lausk i t jo. Čekis tus ima didžiaus ias pasiut imas. P r a d e d a rėkti :

— S a v o v i ską pr i s ipaž į s ta , o kitų nežino! V i s k ą r a š o iš dokumentų, kaip, kas buvę, įvykių ap-

l inkybes . Kai man užmena kokį buvus į įvykį , aš s u s i d a r a u s a v o i švadą ir jos la ikausi , nes žinau, kad k l a u s to pat ies kel i s kar tus . Dokumentų, parodymų sur inkta labai d a u g ir t iks l ių. Matyt, šnipų būta senų ir pa tyrus ių , kurių m e s nežinojom, o j ie smulkia i v i ską s a u g u m u i p r a n e š d a v o , už. tai g a u d a m i a t l y g i n i m u s .

156-

Po visų akis tatų pradeda apklaus inėt i labai smulkia i . T a r d y m a i v y k s t a v i są laiką nakt imis . Pi rmiaus ia duoda komandą gult i , nusirengt i , o paskui po kelių minučių atei-na vest i į t a r d y m ą . V i s a d a p a r v e d a pr ieš šeš ias , kad dar spėtum ats igul t i , ir vėl reikia kelt is . Jei kas n e s p ė j a atsi-kelti, tam duoda karcerio. Be miego n e i š p a s a k y t a s nuo-v a r g i s . Maisto kiek gauni , tiek užtenka, kai nervai įtemp-ti, v a l g y t i nesinori, tik norisi d a u g i a u poilsio, kurio ne-duoda. Čekistai v i s a tai gera i žino. P i rmiaus ia nerv i škai n u a l i n a , o paskui tuo naudojas i .

Š N I P A S

Laiko nepr is imenu, bet j a u po Kalėdų 1953 m., apie sau-sio vidurį , p a r v e s t a s iš t a r d y m o r a n d u čiužinį prie durų i šmes tą . Pr iž iūrė to jas liepia pasi imti ir nuveda į kamerą Nr. 4. Kamera m a ž a — dve j i g u l t a i — v i e n i žemai, kiti aukš ta i . Žemai guli ž m o g u s , plikas, j a u p a g y v e n ę s . Pa-jutęs , kad kas įėjo, ats ikėlė. Maloniai pr iėmė ir norė jo le is t i s į ka lbas . S a k a u :

— Rytoj p a k a l b ė s i m , dabar einu pailsėti , tuoj kels . Gal tik v a l a n d a liko.

V o s s p ė j a u užmigt i , pl ikis mane j a u žadina, kažko k l a u s i a . Aš piktai a t s a k a u , kad paka lbės im dieną. Man š o v ė mint is — jei tu tokiu momentu k laus i , tai tau m i e g o užtenka. Rytą pl ikis m a n ę s k l a u s i a , ar aš iš miško pa-imtas. A t s a k a u :

— Taip, prie miško. Pl ik i s pradeda pasakoti, kad ir j i s t u r ė j ę s reikalų su

m i š k i n i a i s , net v a ž i n ė j ę s į Kazlų Rūdos m i š k u s su reika-lais . G a l v o j u — pliki, ne tokį sut ikai , į Kazlų Rūdos miš-k u s niekas n e a t v a ž i a v o be mūsų žinios, o jei kas ir va-ž iavo, tai t iktai su čekis ta is . Mano neapsir ikta .

Po i lgo la ikymo v i e n u t ė j e čekistai t ikėjosi, kad d a u g ką i š s ika lbės iu, bet pl ikis J u d o darbui buvo per menkai p a r e n g t a s . Rytą, kaip v i s a d a , veda į tualetą, d a l i j a duo-ną, plytelę cukraus , vandenį , o pl ikis m a n e pri ima gerai , a t s i d a r o spintelę. Ten g e r a s g a b a l a s pirktos dešros, ba l tos duonos, o juoda duona, kur duoda ka l in iams, jau net api-pe l i ju s i . Taip pat pi lnas s ta lč ius c igarečių. Klaus inėt i neskuba, net p a v a r d ė s nek laus ia . Aš kantr ia i laukiu, ką pl ikis s a k y s . Man duoda ga lą dešros; kampą juodos duo-nos, užsa ld ina puodelį a r b a t o s . P a t s v a l g o ūkiškai, v ieną

157-

g a b a l ą dešros su tvarko, pasi ima kitą su bal ta duona. M a n d a u g i a u neduoda. Aš patenkintas, kad ir tiek g a v a u . Klau-s ia, ar rūkau. A t s a k a u , kad k a l ė j i m e rūkau. P a i m a dv i c igaretes , p e r p j a u n a pus iau ir sako, kad vieną ga lą d a b a r , kitą v a k a r e , o dar kitą po tardymo. P a t s užsirūko v isą ir dar ga lą numeta, nebaigtą rūkyt i . Man v i s i ška i aišku,, su kuo turiu re ikalą . J a m s iunt in ius duoda čekistai, o j i s sako, kad sesuo Kaune g y v e n a ir a tneša kiekvieną ket-virtadienį, nes tik ketv i r tadienia is pri ima s iunt in ius . Kitą dieną man at iduoda s a v o duonos davinį, kurį g a u n a s a u -gume. Sako, kad juodos duonos v a l g y t i n e g a l į s , s k a u d a skrandį . Aš tyl iu ir g a l v o j u — tau skrandį s k a u d a nuo dešrų, kur s a u g u m a s duoda. P r a d e d a m a n ę s klausinėt i , ką ve ik iam miške, turbūt d a u g n u š o v ę šnipų ir t . t . Aš dau-g i a u s i a tyliu — j a m s a u g u m a s dešrų vel tui n e d a l i j a . M a -n a u , — kai nieko n e i š g a u s i š manęs , p r a d ė s karšč iuot i s , i m s įkyr ia i k laus inėt i . Ketvir tadieniais d a l i j a s iunt inius . At-s i d a r o ir mūsų k a m e r o s langel i s , p r i ž i ū r ė t o j a s — , , č e če" . Pl ik i s t u o j a u prišoko prie langel io, aš irgi, nieko nelauk-damas, pr išoku padėti . Man s v a r b u pamatyt i , kur pasirašys,, ar ant pareiškimo, ar į k n y g ą . Pare i šk imo nėra, v i s k a s v i s i š k a i a išku. Č e p a u s k a s ar Č e p k a u s k a s yra senas čekistų agentas . Bet kaip j i s pateko į s a u g u m ą ? Siuntinį g a v o g e r ą : g a b a l ą dešros, sv iesto, cukraus , ba l tos duonos, ci-gareč ių, degtukų, v i s k a s pirkta k r a u t u v ė j e , ne kaimiška.. Tuo laiku k r a u t u v ė s buvo tuščios, ne v i ską nupirksi . Man at laužia g a b a l i u k ą dešros, įdeda į puoduką c u k r a u s s a v o normą, paduoda j u o d o s duonos ir pora c igarečių. M a n gera i ir tai. Dieve, duok, kad g a u č i a u n o r s kas antrą dieną tokį davinį . P a v a l g o m p a g a l r a n g ą — šnipas v a l g o ba l tą duoną, aš juodą. P a v a l g i u s ima klausinėt i , bet j a u įkyr ia i . Aš dirbtinai i š s i suk inė ju , kad kuo d a u g i a u šnipą i šprovo-kuočiau ir laukiu, kas bus tol iau. V a k a r e , kaip v i s a d a , ,,pė pė e i n a m " . P a r v e s t a s iš ta rdymo, v i s a d a r a n d u plikį miegant , matyt , gera i n u m i g ę s . Pr ie š kėlimą v i s a d a su-g a l v o j a ko nors būtinai k laust i , kad tik prikeltų. Taip ir š į ry tą . V o s p r a d ė j a u migti , vėl k laus ia , ar d a u g p i n i g ų l a i s v ė j e liko. S a k a u :

— Utėlių tai liko. Po kelių minučių j a u duoda r a k t a i s į duris pr iž iūrė-

to jas , r ė k d a m a s „kelkitės ." At s ikė lęs pasi tr inu n u v a r g u -sias akis ir g a l v o j u — žiurkės p a r a z i t a i s vadinos , bet p l i k i s dar ba i sesn i s . Rytą, kaip v i s a d a , n u n e š a m į tualetą „pa-r a š k ę " , kiek s p ė j a m a p s i p r a u s i a m ir vėl a t g a l į kamerą. .

158-

Priž iūrė to jo j a u padėta duona, p lyte lė c u k r a u s i r v a n d e n s bakel i s . Sėdam pusryčių, man plikis at iduoda s a v o normą duonos ir plytelę cukraus , o pats , kaip v i s a d a , — v a l g o dešrą, baltą duoną, sv ie s tą . V a l g a u ir m a n a u s a u — kaip žiurkių ats ikratyt i , s u g a l v o j a u , bet kaip a t s ikra ty t i šio p a r a z i t o ! Dieną tardyt i neveda. Sėdžiu kamero je , o pri-ž iūrėto jas žiūri, kad neužmigtum. Po pusryčių Čepkaus-kas pradeda vaikščiot i po kamerą . Aš sėdžiu ant g r indų. P r i ė j ę s prie manęs , k laus ia , kokiame miške m a n e paėmė. A t s a k a u „Lietuvos" . J a u ga lu t ina i s u s i n e r v i n ę s pl ikis sa-ko:

— Tu miške buvai , esi laukinis, matyt , žmonių b i j a i , ką pamatei , tą ir šovei. K a l ė j i m e žmonės pas i šneka, pa-s i t a r i a , o tu j a u ir kalbėt i nemoki, j a u v i sa i kalbą už-miršai .

Aš nieko n e a t s a k a u , j a u laikas m a n o naudai — plikio nerva i nebeiš laiko, ir j i s neturi ką pasakyt i ček i s tams. A i šku, iš jo r e i k a l a u j a m a , veltui dešromis nešers . Gal-v o j u — baigt i , išdrožti v i s k ą , ką m a n a u , o jei reikės, dėti į s p r a n d ą . Bet vėl p a g a l v o j u — dar per ankst i . Šitą šnipą j a u pažįs tu, o paskui įmes pas m a n e kitą.

Kaip v i s a d a , v o s spė j i a t s igu l t i , vėl kelia t a r d y m u i . Ten special iai laiko iki ryto. P a r v e s t a s , v o s s p ė j i a k i s s u m e r k t i , plikis pradeda klausinėt i . Taip ir kitą rytą, v o s : spė jau užmigt i , pl ikis kelia. Nepa jutau, kaip drožiau į s p r a n d ą , nušokęs nuo gul tų i r s t v ė r i a u „ p a r a š k ę s " d u g n ą , s a k y d a m a s „užteks, parazi te, tau čekistų dešras ėsti, su-kiš iu į p a r a š k ę ir a t iduosiu č e k i s t a m s " . Senis i š s i g a n d o , nori eiti prie durų.

— Žengsi ž ingsn į ir t renks iu į plikę. Senis teis inasi, kad sesuo neša s iunt inius . S a k a u : — O kodėl nepasirašei ant pare i šk imo? Tu gauni pro-

v o k a t o r i a u s paketus, pasako ja i apie Kazlų Rūdos mišką, ką tu apie j į žinai, aš t a m e k r a š t e v i ską ž ino jau, o tau čeki s ta i nurodė ką kalbėt i .

Tuo momentu r a k t a i s duoda į d u r i s , ženklas nešt i „ p a r a š k ę " į tua letą . Pl ik i s u ž s i d e g a c i g a r e t ę ir išeina rū-k y d a m a s , meta degančią c i g a r e t ę pr iž iūrėtojui po kojomis, duoda ženklą, kad p a š a u k t ų . Grįžęs į kamerą, laukiu kas bus . Tuojau ateina korpus in i s ir pas i šaukia jį. Aš, nieko n e l a u k d a m a s , a t s i d a r a u stalčių, s u s i d e d u į k i šenes v i s a s c igare tes , degtukus, imu g a b a l ą dešros, puodelį v a n d e n s ir v a l g a u . N e s p ė j a u gera i p a v a l g y t i , a t s i d a r o durys — e inam. Nuveda į v iršų, o ten sėdi dar n e m a t y t a s čekis tas

1 5 9 -

ir ver tė ja s . Čekistas s k a m b i n a telefonu ir kar tu k l a u s i a , kokioj k a m e r o j . S a k a u , kad nežinau numerio. Kas su t a v i m b ū n a ? A t s a k a u , kad kažkoks p u s k v a i š i s senis . A t ė j o pri-ž iūrėto jas ir m a n e išvedė. Grįžęs prie kameros, r a d a u čiu-žinį numestą prie durų. Vėl uždaro v ieną. Bet turiu g a l ą dešros, kurios n e s p ė j a u s u v a l g y t i , i r rūkyt i . Po t a r d y m o labai gerai užsirūkyti .

Dieną ateina keli pr iž iūrėto ja i , p a d a r o kratą, nukerpa p l a u k u s ir išeina. Tą dieną kaip tik budė jo tas š l u b a s , truputį pramokęs l ietuviškai, kur i s man duodavo d a u g i a u duonos. A t i d a r o langel į , paduoda duonos normą ir nykš-čiu parodo — „ m a l a d i e c " . Kitą naktį, kai p a s i š a u k ė tar-dyto jas Pav lovas , g a l v o j a u , kad s u d r a s k y s . Kai tik m a n e atvedė, taip ir šoko abu su v e r t ė j u Kostiku.

— T a v ę s su žmonėmis n e g a l i m a sule i s t i ! Tu b a n d i t a s ! T a v e vieną k a m e r o j e reikia laikyt i !

A p d a u ž ė gerai , bet ką darys i , g e r i a u kentėti, n e g u turėti šnipą. Kitą dieną nuveda į kamerą Nr. 9, r a n d u d a u g žmonių i š įva i r ių Lietuvos vietų. P a p a s a k o j u apie 4-ą kamerą, matyt , j a u d a u g u m a tą paraz i tą žino. Pasi-d a l i j a u ! c igare tėmis , v is i nori užsirūkyti . Kiti k l a u s i a , ar n e i š s i k a l b ė j a u su tuo parazi tu. S a k a u ,,ne". Jei ką i šs i tarei , tai bus b logai .

B e n d r o j e k a m e r o j e d a u g ger iau, nors žmonių d a u g , k a d nėra net kur a t s igu l t i . Vieni gul i ant gul tų, o kiti ant gr indų. Tuo laiku v y k o labai dideli a reš ta i . Buvo duotas į s a k y m a s iš M a s k v o s imtis gr iežč iaus ių priemonių už-baigt i part izaninį pas ipr ieš in imą.

Ir vėl t a r d y m a s . P a v l o v a s p r a n e š a , kad Č e p k a u s k a s i š š i f ruotas . Sus i renka keli čekistai ir prokuroras . Man nie-ko nesako, kalbas i t a r p u s a v y j e . Prokuroras k l a u s i n ė j a , nuo kada „ b a n d o j e " . S a k a u , kad pr iesaiką pr iėmiau, kai i š v e ž ė šeimą į Sibirą 1945 m.

— Ar t a v o tėvas turė jo Amer ikos pasą? — Taip, turė jo, kai j u s išvežėt, sur inkot v i s u s doku-

mentus. — Mes žinom, kad tėvui a tė jo dokumentai, ir tu j u o s

paėmei. — Aš jokių dokumentų nežinau, v is i dokumentai pas

j u s . — Kur dar v ienas brol is? — k laus ia prokuroras. S a k a u ,

kad Amerikoje , j u m s p a d ė j o vokiečius sumušt i . Prokuroras r ikte lė jo :

1 6 0 -

Povilas Pečiulaitis, gr įžęs iš lagerių, savo suėmimo vietoje prie Jono Rindeikos 1952 m. pasodinto ąžuolo

Povilas Pečiulaitis su mama, broliais ir seseria Elyte paskutinį va-karą prieš i švykstant į JAV, 1989 m.

Brolis Jonas Pečiulaitis-Žvangu-tis, žuvęs 1951 m.

Povi lo brolis Pranas Pečiulaitis, J A V armi jos karys, Belgi jo je, 1944 m.

Partizanas Povi las Pečiulaitis-Lakštingala apsupty je

P. Pečiulaitis-Lakštingala sveikina part izano priesaiką priėmusį Vy-tautą Kuzmicką-Baltrų

„Tauro" a p y g a r d o s Birutės rinktinės partizanai. Centre sėdi P. Pe-čiulait is-Lakštingala

Birutės r inktinės partizanai

Klemensas Stačiokas Rašniavos kaime, Garl iavos valsč., 1951 m.

Akseveras Gylys-Aitvaras, žuvęs 1947 m.

A l g i s Smailys, I Girininkų kai-me, Veiverių valsč., 1946 m.

Kazys Ruseckas-Doleris, 1950 m.

Jonas Pečiulaitis-Žvangutis, Povilas Pečiulaitis-Lakštingala ir Klemen-sas Stačiokas, 1951 m.

Klemensas Stačiokas, Juozas Knašys-Karys, kiti než inomi

Alb inas Lencevičius-Ulonas, Pra-nas Rimas-Berželis, trečias ne-ž inomas

Vytautas Kuzmickas-Baltrus, Po-vilas Pečiulaitis-Lakštingala ir Klemensas Stačiokas, 1951 m.

Alb inas Lencevičius-Ulonas ir Jonas Pažėra-Uosis

Paskutiniej i partizanai Kazlų Rūdos miške, part izanavę nuo 1944 m.: Kazys Ruseckas-Dole--is, Povilas Pečiulaitis-Lakštin-gaia, 1952 m.

Paskutinis Birutės r inktinės par-tizanas Vytautas Kuzmickas--Baltrus, žuvęs 1953 m.

Jonas Pažėra-Uosis, žuvęs 1950 m.

Partizanai išeina į žyg į

„Geležinio v i lko" r inktinės partizanai, „vokiečių" provokatorių nužudyt i 1952 m. birželio 23 naktį bemiegant Prienų miške. Susit ikimas v o s kelios v a l a n d o s prieš žūtį

Jurgis Račyla-Šarvas, žuvęs 1948 m.

Genė Vizgai tytė Digrių kapinai-tėse prie Aksevero Gylio-Aitva-ro kapo, 1947 m.

„Geležinio v i lko" rinktinės par-tizanas A l g i s Šermukšnis-Žilvi-nas, 1951 m.

Lietuvos kariuomenės puskari-n ink is Jurgis Račyla, 1939 m.

Vytautas Mikalauskas-Aras, pašarvotas pas Oną Kalvaitienę, 1948 m.

Digrių kapinaitėse per Vėl ines 1947 m. Trys jaun i vaikinai — Jonas Pečiulaitis-Žvangutis ir broliai Stasys ir Antanas Kalvaičiai, v is i žuvę

Eglynė l io kankinių kapas Kazlų Rūdos miške, 1989 m.

Partizanų kapai Digrių kapinaitėse, 1991 m.

Povilas Pečiulaitis pasimato su seseria Elyte. Vologda, Šekšnos lageris, 1956 m.

Zigmas Pečiulaitis Komijo je, 1946 m.

Lietuviai politiniai kaliniai Taišete, Bratsko lageryje, 1957 m.

Lietuviai Bratsko lageryje, pirmasis iš kairės — Melnikas, gr įžęs į Lietuvą čekistų nužudytas

Politiniai kaliniai Čikatavičius ir Juozas Matulaitis Bratsko lageryje, 1954 m.

Stalių darbuose. P. Pečiulaitis obl iuoja. Vologda, Šekšnos lageris, 1957 m.

Po komis i jos paleisti Šekšnos lagerio kali-

niai, išskyrus P. Pe-čiulaitį (stovi centre)

Šekšnos lagerio kaliniai prieš komisiją, 1956 m.

Lietuviai ir keletas ukrainiečių Čiunos 385/19 lageryje, 1957 m.

Povilas Pečiulaitis ir Kazvs Ąžuola i t is Taišete, Čiunos lageryje, 1959 m.

Lietuviai Čiunos lageryje, 1957 m.

Politkaliniai lietuviai Čiunos lageryje, 1957 m.

Lietuviai politkaliniai Čiunos lageryje, antras iš dešinės sėdi Lietuvos aviaci jos karininkas Kostas Lekšys, 1957 m.

Povilas Pečiulaitis Mordovi jo je, Potma-Javas lageryje, 1960 m. i

Vasarą Čiunoje, 1958 m.

Lietuvos politiniai kaliniai Mordovijoje, Javas lageryje, 1961 m.

Lietuvos karininkas Petras Pal-tarokas, gr įžęs iš Mordov i jos lagerių po 25 metų, 1972 m.

Petro Paltaroko laidotuvės, 1988 m.

Antanas Pažėra, gr įžęs iš Vorkutos, 1950 m.

Paženklintas P. Pečiulaičio pasas

Čia buvo partizanų slėptuvė. Šulinys Tvarkiškių km. pas Juozą Po-vilaitį. Iš kairės: Kazė Povilaitytė, Albina Bacevičiūtė

Šioje vietoje klasta buvo suimtas P. Pečiulaitis ir žuvo jo bendražy-giai — Kazys Ruseckas-Doleris ir Leonas Lukoševičius

P. Pečiulaitis po 20 metų suėmimo vietoje, prie II Girininkų km. pa-laukės, ties buvusia S. Rindeikos sodyba

Veiverių skausmo ka lne ly je P. Pečiulaitis, jo žmona Judita, sesuo Kazimiera Perednienė ir jos ,duktė Irmutė, 1986 m.

Veiverių skausmo kalnelyje, 1988 m.

Paminkl in is akmuo Jono Pečiulaičio-Žvangučio ž u v i m o vietoje, Kazlų Rūdos miške, Papi lv io km.

Juozo Lukšos-Skirmanto-Daumanto ž u v i m o vietoje, Kazlų Rūdos miš-ke, Pabartupio km., P. Pečiulaičio pastatytas kryžel is

Už pasipriešinimą tarybų valdžiai JAV atstovas įteikia P. Pečiulai-čiui Amerikos vėliavą, 1989 m.

P. Pečiulaitis Vašingtone, prie Lietuvos pasiuntinybės, 1990 m.

Povilas Pečiulaitis pirmą kartą Vasario 16-osios dieno minė j ime Klivlende, 1989 m.

— Mes Amer ikos piliečių nepr ipaž į s tami Dabar v is i t a ryb in ia i piliečiai.

A š a t s a k a u : — Taip, kai vokiečiai j u s buvo n u s t ū m ę iki Maskvos ,

tada pripažinot i r v i s u r skelbėt, kad Amer ika s ą j u n g i n i n -kė, o dabar nepr ipaž į s ta t .

Prokuroras sako: — Mes b a u d ž i a m e v i s u s p a g a l tarybinį į s ta tymą, kas

n u s i k a l s t a . P a v l o v a s p a k y l a ir i šeina. Po kiek laiko atsi-neša kažkokių dokumentų, kur iuos p a d a v ė prokurorui . Prokuroras v i s u s pervertė, kažką r u s i š k a i p a k a l b ė j o i r k laus ia m a n ę s :

— Ar tėvas t u r ė j o buržuazinį pasą? — Kokį buržuaz in į? P a t a i s o „Lietuvos" . A t s a k a u : — Taip, turė jo Lietuvos laikiną pasą, nes A m e r i k o s

pi l ie tybės nebuvo a t s i s a k ę s . J ū s tėvą išvežėt kaip Ame-rikos pilietį ir badu numarinot .

— Mes baudž iam, kas n u s i k a l s t a . Tėvas turė jo ryšį su nacional is tų banda, už tai jį i švežė.

— Tuo laiku, kaip j ū s sakot, jokios b a n d o s nebuvo. Už ką v a i k u s , motiną?

Prokuroras numykė kažką . — Taip, š iandien v i s i l ietuviai j u m s banda . P a v l o v a s i š mūsų pokalbio kažką užsirašo. M a n e

i šveda. Kituose t a r d y m u o s e apie tėvą niekada neužs iminė, nors kai kada t a r d y d a v o ir kiti. Kiek pr is imenu, Zaice-vas ir kitas, b j a u r i u , r a u p s u o t u veidu. V e r t ė j u buvo Gar-l iavos ž i a u r u s i s s t r ibas Kalva i t i s . Tuo laiku s a u g u m e j i s buvo žinomas, kaip ž i a u r i a u s i a s s u i m t ų j ų kankinto jas .

Kiek vė l iau teko sužinoti apie Čepkauską. Čepkauskas buvo Vel iuonos k r a š t o kaimo s i u v ė j a s . Kokiu laiku neži-nau, to k r a š t o ūkininką Gaudinską išbuožino. A p v a ž i a v ę s kažkoks pirmininkas krovės i į s a v o vežimą Gaudinsko tur-tą. G a u d i n s k a s p a m a t ę s , kad j į p lėš ikas g r y n a i apip lėš ia , neiškentęs s tvėrė vež imo r u n g ą ir kirto į g a l v ą , užmušė. Tuo momentu pas Gaudinską buvo Čepkauskas ir kaimy-nai Miler i s su žmona, tą v i ską matė. Užmuštą plėšiką nu-tempė į š lai tą ir užkasė, kar tu d a l y v a u j a n t v i s i e m s ma-čius iems. Po kurio laiko v i s k a s p a a i š k ė j o čekis tams. Tada v i s u s a r e š t a v o . Gaudinską, kad užmušė, o minėtus asme-nis, kad ž inojo ir nepranešė . Kiek buvo g a u t a žinių, Čep-k a u s k a s j a u buvo užverbuotas čekistų dar b ū d a m a s lais-vė je . V i s i e m s š iems asmenims buvo iškelta politinė by la ,

161*

n e s plėš ikas buvo part inis . Pokario meta i s už part inio n u ž u d y m ą t a i k y d a v o politinį s t ra ipsnį . Po v i so t a r d y m o k a r i n i s t r ibunolas Gaudinską nuteisė mirties bausme, bet prez id iumas pakeitė į 25-erius metus. Č e p k a u s k ą , Mile-r i u s už ž inoj imą ir nepraneš imą nuteisė po 10 metų. Čep-k a u s k a s , dar l a i s v ė j e b ū d a m a s čekistų agentu, i r s a u g u m e t ę s ė Judo darbą . Tolesnis jo l ikimas man nežinomas.

P O S T A L I N O M I R T I E S

Būdami b e n d r o j e kamero je , gera i žinojome, kokios dienos, nors į lauką nevedė. Per langą buvo matyt i , kad j a u g a m t a pasuko į pavasar į , dieną per l angą matyt i sau-lės spindul ia i . Didžiaus ia b l o g y b ė — m a ž a oro, žmonių d a u g , o v i s k a s u ž d a r y t a . V i są laiką nėra kuo kvėpuoti, l a n g ų at idaryt i neleidžia. Prašom prižiūrėtojo, kad ati-dary tų durų langel į , bet nė v i s i at idaro, kiti atsako, kad m u m s dar per d a u g oro. Tarp s u i m t ų j ų buvo keletas stu-dentų, kurie mokė jo rusų ka lbą . Buvo toks Juškev ič ius , Šulcas, kitų p a v a r d ž i ų nepris imenu. Iš s e n e s n i o a m ž i a u s — Mažeika, Repečka, K a l i n a u s k a s nuo J o n a v o s ir d a u g kitų. K a m e r o j e žmonės keičiasi: v i e n u s a tveda, ki tus išve-da. Toks čekistų metodas kuo d a u g i a u maišyt i , kad ma-ž iau būtų v ienybės , o tada g e r i a u g a l i m a įkišt i šnipą, k u r i s v i ską praneš čekis tams.

Mūsų kamera Kauno s a u g u m e yra į L a i s v ė s a. pusę. Ten k a ž k u r buvo pakab intas g a r s i a k a l b i s , de ja , v i są laiką kal-b ė j o tik rus i ška i . Nors neaiškiai , bet tie, kas mokėjo rusų ka lbą, s u p r a s d a v o . Vieną rytą, kai v i s u s p a r v e d ė i š tar-dymo, pa ju tom, kad M a s k v o j e darosi kažkas negero. Pa-r ė j ę s i š tardymo, Repečka sako aiškiai s u p r a t ę s , kaip t a r d y t o j a i ka lbė jos i , kad s e r g a Sta l inas . V i s i e m s b u v o labai didelė n a u j i e n a . Kai tik kas g r į ž t a iš tardymo, tuoj v i s i k laus iam, ką g i rdė jęs . Kartą pareina iš t a r d y m o Šul-cas ir sako, kad y ra kažkas įdomaus, nes v i s i čekistai tik-tai k lauso rad i jo , maža i tardo. Mūsų kamera p r a d ė j o ati-džiau k l a u s y t i s , ką perduoda L a i s v ė s a. g a r s i a k a l b i s , nors ne v i ską gera i g a l i m a suprast i . Juškev ič ius , s t o v ė d a m a s prie lango, sur iko:

— Valio, Sta l inas nus iba igė , aiškiai s u p r a t a u . Kas buvo i šves t i tardymui, v i s u s g r ą ž i n o a n k s č i a u

laiko. Vis i pastebėjo, kad čekistai kažko labai sus i rūpinę, suner imę, bet laiko didelė je p a s l a p t y j e .

1 6 2 *

V a k a r e , kai d a l i j a vandenį , k l a u s i a m prižiūrėtojo, bet tas a t s a k o nieko než inąs . Per g a r s i a k a l b į vėl n u g i r s t a m kad Sta l inas t ikrai mirė. V a k a r e nieko tardymui neveda, v i s i gul im ir k a l b a m , koks b u s pasikeit imas, kurio ž m o n i j a taip laukė k a l ė j i m u o s e ir l a i s v ė j e . Kitą dieną į kamerą a tė jo keli čekistai, v i s u s sus ta tė , perspė jo, kad nebūtų kokių nesus ipra t imų, nes bus panaudota režimo priemo-nės, bet kad Sta l inas mirė, nieko neužsiminė.

Kelios dienos p r a ė j o ramiai . Po s a v a i t ė s s u l a u k ė m n a u j ų žmonių. Tuoj po Stal ino mirties buvo labai suak-t y v ė j ę s s a u g u m a s . V i s i e m s š n i p a m s , k o m j a u n u o l i a m s buvo į s a k y t a sekti v i suomenę. Jei kas pasakė, kad Stal i-nas buvo toks ar anoks, t u o j a u tą žmogelį s u i m d a v o ir — į s a u g u m ą . Sudaro bylą, kad šmeižia t a r y b ų va ldž ią ir jų „ t ė v ą " S t a l i n ą — „ i š g a n y t o j ą " . Kauno s a u g u m a s vėl pr is ipi ldė n a u j ų s u i m t ų j ų . S a u g u m a s kiek g a l ė d a m a s žmones v e r b a v o j i e m s dirbti, o tuo laiku dar niekas to nežinojo. D a u g u m a s t ikėjo, kad po Sta l ino mirt ies d a u g kas pasikeis . D a u g i a u s i a t ikė jo politiniai kal iniai, kur ie buvo ba i s iose s ą l y g o s e . O i šė jo atvirkščiai — s a u g u m a s dar labiau s u a k t y v ė j o , kad kokių suki l imų nebūtų.

Po Sta l ino mirties, 1953 m. kovo pradžio je , politi-nius ka l in ius iš Kauno IX forto s u v e ž ė į Kauno s a u g u m ą .

Į mūsų kamerą pateko du. Vienas p a ž į s t a m a s nuo Rau-dondvar io Leonavičius, kurį IX forte p a r a l y ž i a v o , o kito ž m o g a u s p a v a r d ė s nepr i s imenu. Mūsų k a m e r o j e žmonės nuolat keitėsi, v i e n u s i šveža, k i tus a tveža . I š v e ž d a v o į ka lė j imą ba ig t i t a r d y m u s ir laukti teismo. Po te i smo v e ž d a v o į V i l n i a u s Lukiškių k a l ė j i m ą , o ten s k i r s t y d a v o į kokį kapinyną kur iam skirta.

„Asoba t roikos" te ismo tuo laiku j a u nebuvo. P a š a u -kia politkalinį, paskaito kiek skirta, t r i se sėdėdami už stalo, ir to asmens likimas j a u nuspręs tas . Šiuo laiku, kas buvo apkal t intas p a g a l 58 la s t ra ipsnį už pokario veiklą ir p a g a l 58 lb už karo laikų nus ika l t imus , tuos teisė Karo t r ibunolas a r b a Respubl ikos A u k š č i a u s i a s i s te i smas p a g a l by los sudėtį . Kas buvo s u s i j ę s su p a r t i z a n i n e veikla, tuos teisė P a b a l t i j o kar in i s tr ibunolas, kurio vy-r iaus ia būst inė buvo R y g o j e .

1953 m. kovo a n t r o j e p u s ė j e m a n e pervežė iš s a u g u m o į Kauno ka lė j imą. Laikė bendro je kamero je . Nors kame-ros ir perpi ldytos, bet čia d a u g g e r i a u kaip s a u g u m e . Kiekvieną dieną veda į lauką pasivaikščiot i . Nieko nema-tai, bet v i s g r y n a s oras. Tardymui š a u k d a v o tik dienomis,

163*

o naktį g a l ė d a v o m ramiai i š s imiegot i . Byla ė jo į p a b a i g ą , d a u g i a u s i a k l a u s d a v o i š dokumentų, raportų, kurių sau-g u m a s turė jo apsčiai pris ir inkęs, kiti suplėšyt i , apdegę . Kai p a r t i z a n a m s b ū d a v o žūtbūt inis p a v o j u s , s t e n g d a v o -m ė s dokumentus sunaikint i , kad nepatektų į s a u g u m o rankas . Bet kar ta i s dar l ikdavo ga lut ina i nesudegę, o sau-g u m a s r i n k d a v o v i ską , kas tik į ska i toma.

1953 m. ba landžio 1 d. k a l ė j i m o b e n d r o j e k a m e r o j e v i s i laukėme teismo. P r a s i d a r o lange l i s , kaip v i s a d a ,,pė pė — paid iom" — einam. Pr iž iūrė to jas nuveda į budinčių k a m b a r į , ten sėdi keli čekistai, v ienas civi l i s ir dar nema-tytas ver tė ja s . Man perskai to bylą, kad esu k a l t i n a m a s „tėvynės i š d a v i m u " 58 la s t r a i p s n i u ir g a l y b e punktų. T a r d y m e rasti ka l ta i s asmenys, kurie ta lk in inkavo parti-z a n a m s ir veikė prieš ta rybų s a n t v a r k ą . J ie bus baudžia-mi mano b y l o j e :

J u r g i s D a u g ė l a , Pakuonio valsč., Laukiškių km.; Na-t a l i j a ( p a v a r d ė s než inau) , Pakuonio valsč. , Girninkų km.; Naudžius , G a r l i a v o s valsč . , Suvalkė l ių km.; Lencevičienė, G a r l i a v o s valsč. , P a v y t ė s km.; V l a d a s Černeckis, Garl ia-v o s valsč., R a š n i a v o s km.; Viena, v i s a i n e p a ž į s t a m a , Gar-l i a v o s valsč. , l l g a k i e m i o km.; S imas Rindeika, Veiver ių valsč . , II Girninkų km.; J a n ė Stačiokaitė, Veiver ių valsč . , Kampinių km.; Juozas J u o d ž b a l y s , G a r l i a v o s valsč . , Padai-nupio km.; K a z l a u s k a s , Pakuonio valsč. , Laukiškių km.

Prokuroras k laus ia , ar s u p r a t a u . S a k a u , kad ne, man p a v a r d ė s d a u g i a u s i a negirdėtos. Prokuroras sako, kad te i sme i š s ia i šk ins i te . Kada te ismas, praneš , o bylą perduo-da P a b a l t i j o k a r i n i a m tr ibunolui. Prokuroras Str iupko. Po visų ceremoni jų vėl p a r v e d a į kamerą . P a p a s a k o j u , ką man pranešė . Vi s i sako, kad ga l i p a d a r y t i v iešą teis-mą. Žinoma, iš bolševikų nieko gero nelaukiu, žinau, kad a n k s č i a u ar vė l iau v i s vien sunaik ins .

Kitą s a v a i t ę mūsų kamera p r a d ė j o tuštėt i , v i s u s pra-dėjo vest i į te i smą. Po te ismo į tą pačią kamerą n e g r ą -žina. Kiek sužinom, teisia labai gr iežtai , d a u g i a u s i a 25-eriems metams. Per pas iva ikšč io j imą g a u n a m žinių. D a u g u m a s manėme, kad po Sta l ino mirties pas ikeis į ge-r e s n ę pusę, bet i šė jo atvirkščiai — s t e n g d a m i e s i i š la ikyt i s a v o v e r g o v i n ę imper i ją , p r a d ė j o d a u g i a u suiminėt i i r g r iežč iau teisti, s t e n g d a m i e s i į g ą s d i n t i v i suomenę.

164*

TEISMAS

Gal prieš s a v a i t ę pranešė, kad 1953 m. g e g u ž ė s 10 d bus mano teismas. Gynėjas neleistinas, ka l t inamasis p a g a l 58 la str. t uri pats apsigint i . Mūsų kameroje liko mažai nes kiekvieną dieną išvežami į teismą negr įž ta į tą pačią kamerą. Kad ką išteisintų, negirdėti, baudžia griežčiau-siomis bausmėmis, nepaisydami ar nepilnametis, ar senas. Laukimas n e s m a g u s , nors mano likimas a i škus — mirties bausmė. Kito nieko nelaukiu, bet mano bylo je sur inkta žmonių, kurių aš nepažįs tu ir užėjęs niekada nebuvau. S v a r b u čekistams žmones kuo daug iau įgąsd int i .

Gegužės 10 d. rytą atė jo pr iž iūrėtojas ir pranešė — ruoškis teismui. Pr ieš 8 val. ryto išveda į vienutę, vadi-namą boksu, ten uždaro ir perduoda v i d a u s s a u g u m o kareivių specdaliniui, kuris a p t a r n a u j a te i s iamus kal inius . Vienutė tiktai stovėti v ienam arba dviem s u s i s p a u d u s . P a d a r y t o s tokios metal inės dėžės, kur laikinai uždaro kalinį, kol a tvaž iuo ja maš ina, v a d i n a m a „varonoku". Taip ir k u r s u o j a be perstojo su rag in imais , keiksmais . Moraliai v i sa tai labai veikia, jaut ies i kaip kokioje skerdyklo je , nors dar gyvas , bet jau nurašytas . Teisme stovi atskira kareivių s a r g y b a , o pas iba igus teismui, tas pats specda-l inys parveža a tga l į ka lė j imą. Kareiviai d a u g i a u s i a Azi-jos tautybių, labiau „patikimi".

Atė jo ir mano eilė. Mongolas at idaro dėžės duris, pa-vardė, einam. Surakina rankas ir įstumia į mašiną, kur io je dar mažesnė dėžė, o rankos surakintos už nugaros . Grūste į g r ū d a ir užtrenkia duris. Kaune toli neveža — į J. Gruo-džio gatvę . Ten įstumia mašiną į kiemą ir pristumia ma-šiną prie užpakalinių durų, kad niekas nematytų. Nors v i skas daroma labai s laptai, bet žmonės sužinojo, kad b u s mano teismas. Pril ipo ant balkonų, ant s togų, kad dar pamatytų, bet mane aps to jus i čekistų g a u j a , greitai laip-teliais į s tūmė pro duris ir nuvedė į viršų. Ten atrakina rankas ir laukia į sakymo, kada g a l ė s įvest i į teismo salę.

At idaro duris, įveda į teismo salę, ten j a u yra v i s i , kurie mano byloje kalt inami. Mane atveda paskutinį. Kal-t inamiej i atitverti, ir stovi keli v i d a u s s a u g u m o kareiv ia i . Karinio tribunolo teismą a p t a r n a u j a tiktai kareiviai . M a n e pasodino toliau nuo kitų, kad negalėčiau kalbėtis . Mes vieni kit iems pamerkiam.

Pirmą dieną d a u g žmonių susirinko už durų, s tengda-miesi pamatyti mane. Iš čekistų kalbų buvo girdėję, kad

1 6 5

m a n o dienos suska i ty tos . Nuteis mirties bausme. Mums besėdint, per kitas duris sueina te i smas: pulkininkas tei-s ė j a s i r p a t a r ė j a i . V y r e s n i s s a r g y b i n i s s u r i n k a :

— Stoti te i smas e ina! Mes vis i p a m a ž u s u s t o j a m . Vėl komanda sėst i . Sek-

retor ius a tneša didžiulę krūvą bylų ir s u k r a u n a ant stalo. Pi rmiaus ia te i sė jas perskaito, už ką kur is ir kokiu punktu ka l t inami. Vis i ka l t inami 58 la s t ra ipsniu, tik s k i r t i n g a i s p u n k t a i s „tėvynės i š d a v i m u " . Paskai to k iekvienam atski-rai, v e r t ė j a verčia, o v i s a s procesas v y k s t a rusų ka lba, kur ios mes nė v ienas nemokėjom, o j a u „tėvynę i š d a v ę " . V i s u s permetęs akimis, t e i sė ja s sako, kad v i sų bylos b u s k a r t u perž iūr imos su „ b a n d o s " v a d o v u Povi lu Pečiulai-č i u - L a k š t i n g a l a . Teisė jas k laus ia manęs , ar sut inku. Aš a t s a k a u :

— Ne. J ū s te is iat s a v o a g e n t u s ir kelias nepi lnametes m e r g a i t e s .

Te i sė jas sako, kad j ie b u v ę mano ryš ininkai i r man v a l g y t i davė. A t s a k a u :

— B u v a u g inkluotas , jei būčiau a t ė j ę s pas tave, ir tu būtum davęs .

Te i sė jas liepia sės t i s . Pirmą dieną v i s u s tik apklaus i-nė jo ir tuo b a i g ė s i pirmos dienos te ismo k o m e d i j a . Po te i smo vėl v i s u s atskirai g r ą ž i n a į k a l ė j i m ą .

Antrą dieną ta pačia t v a r k a nuveda į v ienutę — me-t a l i n ę dėžę, v a d i n a m ą boksu, uždaro ir ten laukia, kol a t e i s eilė vežti. M a š i n o s k u r s u o j a be persto jo, nes teis-mai v y k s t a kel iose vietose, o Kauno k a l ė j i m a s pr ik imštas žmonių. Kiekvieną s a v a i t ę nute i s tus i šveža į V i l n i a u s Lu-kiškių k a l ė j i m ą ar į paskirs tymo punktą, o iš ten į tol imos R u s i j o s l ager ius .

Bet v i są laiką papi ldo n a u j a i s su imta i s ia i s . Čekistai d a r b u o j a s i labai la i sva i , be jokio gai lesčio, su š y p s e n a l y g kokiame skerdyk los punkte. Ar kas verkia, ar v a n d e n s prašo, ar s e r g a , niekas nekreipia nė m a ž i a u s i o dėmesio. Vieni veža, kiti teis ia, d a r b a s v y k s t a iš peties.

Mane vėl a t v e d a į te ismą per u ž p a k a l i n e s duris, kad niekas n e p a m a t y t ų . Apl ink teismo rūmus, kur tik ga lėda-mi, su l ipę ant s t o g ų , balkonų jaunuol ia i , p a m a t ę m a n e vedant , š a u k i a :

— L a k š t i n g a l a , la ikykis, l a ikyki s ! Tai ček i s tams labai nepat inka, į s a l ę m a n e į v e d a pas-

kutinį . Sa lė pilna žmonių, vieni civi l iai, kiti kar i šk ia i . S u p r a t a u , kad čia l iudininkai, per kautynes sužeis t i s t r iba i ,

166*

i švyt i rusa i , kurie buvo a p s i g y v e n ę i š v e ž t ų j ų ūkiuose i r s u š a u d y t ų i šdavikų še imos naria i . Mano d a u g kur pasi-r a š y t a , nors ir s l a p y v a r d ž i u — ant dokumentų, raportų, o j ie d a u g tokių dokumentų turi. Kaip v i s a d a , s a r g y b o s vir-š ininkas s u r i n k a :

— Stoti, te i smas e ina! Te i sė jas pirmiausia paa i šk ina s u š a u k t i e m s l iudinin-

kams, dėl ko yra šauk iami . Nors aišku, kad j a u kiekvie-nas gerai informuotas, ką turi kalbėti . Aš g a l v o j u , k a d tik nesuklysč iau, ką k a l b ė j a u per t a r d y m u s ir per pa-ėmimą, ir į v i s u s k l a u s i m u s a t sak inėč iau labai t r u m p a i . S a v ę s neteis insiu, nes mano likimas j a u a i škus , s v a r b u gelbėti kitus. Per t a r d y m ą s t e n g d a v a u s i v i ską s u v e r s t i t iems p a r t i z a n a m s , kurie yra j a u žuvę. Tuo p a l e n g v i n d a -v a u s a v o i r kitų t a r d y m o e igą . Teisė jas , s u p a ž i n d i n ę s su v i s a byla, pradeda klaus inėt i l iudininkus p a g a l by lą .

Pi rmiaus ia pradeda nuo s t r ibų, kurie buvo suže i s t i . Tie vis i , kaip sus i ta rę , sako, kad aš v i s u r t ikrai b u v ę s i r mane į s iž iūrė ję , o dabar a t p a ž į s t a . Kareiviai l iudi ja , k a d tokiose k a u t y n ė s e yra buvę, bet ar aš buvęs , n e a t p a ž į s t a . Po stribų parodymų duoda pas i sakyt i man. Aš s a k a u , kad tose k a u t y n ė s e aš buvau, š a u d ž i a u iš to ginklo, su kuriuo m a n e paėmėt. Te i sė jas vėl k laus ia , ką g a l i u pasa-kyti apie l iudininkus. Sakau, kad j ū s v is i kar i šk ia i i r gera i s u p r a n t a t , kaip g a l i m a atpažint i asmenį per kau-tynes, vieną kartą sut ikus . Te i sė jas pradeda i š n a u j o k laus inėt i l iudininkus. Str ibai sus imėtė, p r a d ė j o a i šk int i , kad gal buvo p a n a š u s . Kiti l iudininkai, m a t y d a m i tokį sumiš imą, p r a d ė j o painiotis . Sako, kad matė, bet g a l ė j ę s būti ir kitas. Taip s u s i d a r ė netvirti parodymai . Toks te is-mas vyko penkias dienas.

Teismo p a b a i g o j e te i sė ja s duoda k iekv ienam t e i s i a m a -jam pasakyt i paskutinį žodį. Gali ga i lė t i s , g a l i prašyt i , k a d sušve ln intų b a u s m ę , g a l i sakyt i , ką g a l v o j i . V i s vien l ikimas j a u nuspręs tas . Kas p r a š o pas iga i lė j imo, dar blo-g i a u būna, laiko, kad tu tikrai nus ika l tęs . Mane, k a i p v i s a d a , pal ieka paskutinį pas i sakyt i . Klaus ia , ko noriu kreipt is į te i smą. Aš s a k a u , kad nei su vokiečiais , nei su r u s a i s į s v e t i m u s k r a š t u s kar iaut i nė jau . Mes k a r i a v o m e prieš a t ė j ū n u s , kur ie mus naikino. Aš esu g i m ę s ne ta-r y b i n ė j e s a n t v a r k o j e , m a n a u į tai te i smas turi a t s i ž v e l g t i .

Po paskutinio žodžio p r a b y l a prokuroras, s i ū l y d a m a s p a g a l s a v o nuožiūrą b a u s m e s . Po tokios ceremoni jos mo-t e r y s p r a d ė j o verkt i , gera i ž inodamos, kad okupanta i

167*

p a s i g a i l ė j i m o nežino. Kaltas ar nekal tas, jei įk l iuvai , v i s v ien baus . Kar in i s t r ibunolas pal ieka salę, o m u s po sena t v a r k a , m a n e pirmą i šveda į koridorių, ten s u r a k i n a ran-kas, i švedę j kiemą, į g r ū d a į „ v a r o n o k ą " ir veža a t g a l į k a l ė j i m o bendrą kamerą .

1953 m. g e g u ž ė s 15 d., kiek vė l iau kaip v i s a d a , atsi-d a r o durų lange l i s , pr iž iūrėto jas sako r e n g t i s su daiktais , nes po teismo nieko n e g r ą ž i n a į n u t e i s t ų j ų kamerą . Man b a u s m ė j a u aiški, v a k a r prokuroras p a r e i k a l a v o aukš-č i a u s i o s b a u s m ė s — mirties, net su p a s i g a r d ž i a v i m o iro-n i j a . Mane pr iž iūrė to jas a t v e d a į koridorių. Ten j a u lau-kia ne kare iv ia i , o kar ininkai . V ienas turi kažkokį doku-mentą ir k laus ia p a v a r d ė s . A t s a k a u . T u o j a u kitas uždeda g r a n d i n e s ant rankų ir nus iveda žemyn la ipta is į va-d i n a m ą j į boksą, o iš ten į maš inas . J a u laukia keli ka-reiv ia i su šunimis . M a n ę s į boksą neuždaro, t ies iai sod ina į m a š i n ą . S u p r a t a u , kad man j a u tikrai mirt ies b a u s m ė paskirta, bet kokios b a u s m ė s kit iems, kurie mano bylo je, d a r nežinau. A t v e ž ė į te ismą, kaip ir v i s a d a , veda per u ž p a k a l i n e s duris, kad tik m a ž i a u matytų. Prie te ismo s a l ė s a n t r a n k i u s nuima, o s a l ė j e j a u yra v i s i mano ben-draby l ia i . S a l ė tuščia, t iktai pr i sėdę kar i šk ių, kurių anks-čiau nebuvo. A t ė j ę s pas i sve ik inu mirktelė j imu, kalbėt i s n e g a l i m a . Vėl sena t v a r k a . T e i s ė j a s į sako v i s i e m s stoti, s k a i t y s teismo sprendimą. Pi rmiaus ia perskai to S. Rindei-kai, paskiau J. Daugė la i , J. Stačiokaitei, Lencevičienei ir Naudžiui — v i s i e m s po 25-erius metus l a i svės atėmimo. Kitiems — Kazlauskui , N a t a l i j a i ( p a v a r d ė s než inau) , Čer-neckiui, Juodžba l iu i ir kitai m e r g i n a i — p o 10 metų. Ma-ne, kaip v i s a d a , pal ieka ga le . T e i s ė j a s perskai to v i są kal-t i n a m ą j ą i švadą, i r „ b a n d o s " v a d u i Povi lui Pečiulaičiui-L a k š t i n g a l a i skir iama pati a u k š č i a u s i a b a u s m ė — mirties — s u š a u d a n t , be aps i skundimo. S a r g y b o s v i rš ininkas tuo-j a u man uždeda g r a n d i n e s ant rankų ir pasodina toliau nuo kitų n u t e i s t ų j ų . Moterys p r a d ė j o verkt i , pas idarė t r iukšmas . M u m s besėdint, ateina sekretor ius , v e r t ė j a s ir dar pora čekistų rusų ir p r a n e š a , kad man leista p a r a š y t i m a l o n ė s p r a š y m ą . Aš sakau, kad jokios malonės nelau-kiau ir nelaukiu. P r i s i s p y r ę prašo, kad reikia p a r a š y t i . A t r a k i n a rankas , duoda lapą popier iaus. P a r a š i a u , kad mes neg imėm ir n e a u g o m T a r y b ų S ą j u n g o j e , nežinom to k r a š t o nei į s t a t y m ų , nei gyvenimo, o m u s taip ž iaur ia i te is ia . Sekretor ius tą m a n o p a r a š y m ą pasi ima, ir v is i iš-e ina. Liko tiktai kareiv ia i , kurie m u s s a u g o j a .

1 6 8 *

MIRTININKŲ KAMEROJE

Po teismo m a n e i šveda. Įsodina į „ v a r o n o k ą " . Paskui m a n e a tveda Rindeiką ir Daugė lą , į sodina į tą pačią m a š i n ą , mes dar g a u n a m e at s i sve ik int i . Mus g r ą ž i n o į Kauno k a l ė j i m ą . Mane iškelia pirmą ir nuveda į antrą a u k š t ą , į speckamerą be numerio. Ten laiko su d idž iaus ia a p s a u g a . Vienas pr iž iūrė to jas be korpusinio neturi te i sės a t i d a r y t i me tik durų, bet ir langel io, o kai veda į tualetą kar tą per parą, tai sueina keli pr iž iūrėto ja i ir s a r g y b o s v i rš ininkas . Bent tuo gerai , kad duoda gulėt i kiek nori. Pas imeldęs g u l u ant gul tų ir s t e n g i u o s i užmigt i . Tada g e r i a u pai ls i nervai . Dažnai p a g a l v o j u , kada g e r e s n ė padėt i s — ar kai būni a p s u p t a s miške ir reikia pras iveržt i iš apsupimo, ar čia, mirtininkų kamero je . A p s u p i m a s tik-rai ger iau, jei p a t a i k y s — krisi iš karto, o čia lauki ,ir nežinai, kada u ž b a i g s tavo g y v e n i m ą . Po te ismo kitą die-ną a t s idaro durys ir sueina k a l ė j i m o v i r š in inkas Čarnas ir keli čekistai . Čarnas man l ietuviškai sako:

— Tau reikia p a r a š y t i malonės p r a š y m ą , g a l Aukš-č i a u s i a s i s prez idiumas pas iga i l ė s .

Sakau, kad p a r a š i a u teisme. Čarnas sako, kad to per mažai , ten nieko neparaše i . Sakau, kad aš d a u g i a u netu-riu ką rašy t i ir d a u g i a u n e r a š y s i u . Nusisuku į kampą ir s toviu. Čarnas dar k laus ia , ar n e r a š y s i u .

— Ne. Vi s i pro dur i s i šė jo ir d a u g i a u Kauno k a l ė j i m e niekas

nieko m a n ę s neklaus inė jo . Ketvirtą parą po teismo a t s i d a r o durys ir įeina j a u n a s

v y r i š k i s . Pr iž iūrė to jas grei tai uždaro duris ir užrak ina . Klaus iu, ar nuteis tas . Tyli. Turi po pažast im mažą ryšu-lėlį, stovi v i d u r y kameros ir nė žodžio. Vėl k laus iu, ar po teismo. Linkteli g a l v a . Supra tau, kad mirt ininkas. Sa-kau, kad tik d a u g i a u miegotų, čia miegoti duoda, kiek nori. A t s i g a u s i , pa i l sės i , o koks l ikimas bus, dar bus matyt i . V ė l k laus iu, nuo kurio kraš to. Tyli. Kaip s t o v ė j o v i d u r y kameros, taip ir s tovi . G a l v o j u — nepilno proto, turės iu bėdos, o g a l specia l ia i pas m a n e tokį įmetė. V y r a s j a u n a s , n e s u b l o g ę s . D a u g i a u nekalbinu, a t s i g u l u ant gul tų, su-siriečiu ir gul iu, o j i s , kaip s tovė jo, taip ir s tovi . Man pas idarė įdomu, p laukai nukirpti, bet j a u p a a u g ę , ir vis i s tat i . Tokio k a l ė j i m e neteko matyt i . Kažkas n e n o r m a l a u s su juo. Girdžiu — d a l i j a vakar ienę . A t i d a r o langel į ir k l a u s i a — „ k e l i ? " S a k a u — „du". P a d u o d a po aliuminį du-

1 6 9

benėlį s r iubos, š a u k š t o neduoda, kaip v i s a d a . P a ė m ę s jo porc i ją , padedu pr ieša i s j į ant gul tų . S a k a u : „ P a r a g a u k , g e r i a u bus . " Aš i šger iu, o j i s dar stovi . Mato, ramiai su-v a l g i a u , kiek davė. P r a b y l a :

— Ar tu te is tas? Sakau, kad teistas mirties bausme. — Aš irgi mirties. Vėl k laus ia , ar seniai čia. A t s a k a u , kad j a u k e t u r i o s

paros . — Nešaudo? S a k a u , kad kol kas ne. Liepiu paimti dubenėlį ir iš-

gert i s r iubą, nes t u o j a u ateis paimti indų. Manęs pak lausė , i š g ė r ė sr iubą ir a t s i sėdo ant gul tų .

Kitą dieną vėl į mūsų kamerą suv i r s ta čekistai ir k a l ė j i m o v i rš ininkas Čarnas. Mano kameros d r a u g u i liepia rašy t i malonės p r a š y m ą . J i s t u o j a u p r a š o popier iaus i r rašo. Man įdomu jo p a v a r d ė , prieinu arčiau ir gerai per-s k a i t a u — V y t a s M a r t i š i u s nuo Šakių, kaimo nepr is imenu. Man gera i žinoma ta p a v a r d ė ir už ką M a r t i š i u s g a v o mirties bausmę. B u v a u g i rdė jęs , dar b ū d a m a s l a i s v ė j e ir ka lė j ime, to kraš to žmonių p a s a k o j i m u s . Mart i š iu i para-š ius malonės p r a š y m ą , Čarnas man sako:

— Gal j a u a p s i g a l v o j a i , matai , t a v o d r a u g a s p a r a š ė . S a k a u :

— Ne, aš g a l v o t neturiu ko. Aš į s v e t i m u s k r a š t u s kar iaut i nė jau, j u m s tą p a r a š i a u .

Kalė j imo v i rš ininkas Čarnas man sako: — Gal ir te i s inga i g a l v o j i , — ir vis i i šė jo pro duris . V y t a s M a r t i š i u s buvo a k t y v u s Šakių r a j o n o k o m j a u -

nuolis, g inkluotas čekistų aktyv i s tas , kurio b i j o j o v i s a s k r a š t a s . B ū d a m a s girtas, i š p r i e v a r t a v o kažkokio čekis to v irš ininko žmoną. Už tai buvo suimtas . Šakiuose per tar-dymą, pr i ta ikęs momentą, d a v ė t a r d y t o j u i į s m a k r ą , nu-s tvėrė t a r d y t o j o automatą, nušovė t a r d y t o j ą i r pabėgo. P r a d ė j o s l a p s t y t i s . Čekistai po tokio į v y k i o p r a d ė j o j į gaudyt i . Taip pat g a u d ė ir k raš to par t izanai , nes buvo p a s i ž y m ė j ę s ž iaurumu. 1952 m. žiemą kažkur p a s i d a r ė s lėptuvę, apiplėšė parduotuvę, tarybinį ūkį, pasirūpino žie-mai mais to ir v ienas į l indęs g y v e n o . P a s i d a r ė Sta l inas ir jo „ s a u l ė " negera , i r t u r ė d a m a s d a u g nuobodaus laiko p r a d ė j o piešti Stal iną v i sokiomis pozomis. Kiek g i rdė jau, g e r i a u s i a i buvo i špa i šy tas S ta l inas velnio i šva izda — šoka per vandenyną į Amer ikos krantus . 1953 m. pavasar į Mar-t i š ius iš l indo iš s lėptuvės , nuėjo prie Nemuno kranto ir

170*

u ž m i g o . Kažkas pas tebė ję s p r a n e š ė čeki s tams. Gavę žinią apsupo tą vietą ir rado Mart iš ių dar bemiegant į . Nugink-lavo ir suėmė. T a r d y m o metu pas isakė, kur gyveno, pa-rodė s a v o s lėptuvę. Čekistai sur inko v i s u s M a r t i š i a u s pieš inius. Įdomiausias ir lab iaus ia i įže idž iant i s tarybinį rojų ir jo „ tėvą" Stal iną ir buvo tas velnio i šva izda . Pie-š in ius pr idė jo prie by los ir Mart i š ių p a d a r ė politiniu nu-sikal tė l iu. K a d a n g i dar buvo n u š o v ę s t a r d y t o j ą , einantį t a r n y b i n e s p a r e i g a s , tai nuteisė j į a u k š č i a u s i a b a u s m e — s u š a u d y t i .

Kai tik ateina nakt is , M a r t i š i u s pradeda kalbėti , kad j a u š i ą n a k t š a u d y s . Jo ka lbos man labai į g r i s d a v o , juk ir aš to pat ies laukiu. Imu jį ramint i v i s o k i a i s būdais , o j i s v i s savo. Vieną dieną pas tebė jau, kad jo p laukai , kaip buvo vis i stat i , taip dabar byra . J a m sakau, ar i r anksč iau tokie plaukai buvo. Sako „ne". Liko tik tokios plikės ir kups-tai. Vienur dar lopas yra, o kitur v i s a i tuščia. Po s a v a i t ė s plaukai v i sa i iškrito. Liko v i sa i plika g a l v a .

L U K I Š K I Ų K A L Ė J I M E

Dienos nepris imenu, bet buvo 1953 m. birželio pirmo-s i o s dienos.

A t v e ž ė m u s į Vilnių j a u gerokai su temus . Lukiškių k a l ė j i m e at rakino rankas, p a d a r ė smulkią kratą, i š p r a u s ė ir n u v e d ė į atskirą korpusą, 374 kamerą . Tai mirtininkų korpusas . V i e n o j e p u s ė j e laikomi pasmerkt i mirti, o ki to je — d idž iabausmia i , nuteist i 25-eriems m e t a m s a r b a tie, k u r i e m s mirties b a u s m ė pakeis ta į 25 metus. Labai didelė s a r g y b a . Mirtininkų kameros užrakintos kel iomis spyno-mis. Korpuso v a r t a i — meta l inės grotos, už jų stovi bu-dintis korpus inis . Pr iž iūrėto ja i korpuse irgi užrakint i .

Mirtininkų kameros mažos, vos t r ims žmonėms. Yra t r y s labai s u n k ū s mediniai gul ta i , apkaus ty t i metalu. V i e n a s v i d u j e , du prie s ienų. Čiužiniai pr ikimšti audeklų a tkarpų, seni, s u p l y š ę užklotai . Oro vent i l i ac i jos v i sa i nėra. L a n g a s i š rūs io a p m ū r y t a s st iklo blokel iais, šv iesa v o s įeina. Ant l a n g o t r i g u b o s grotos . Lempa į le i s ta v i rš durų į s ieną, vos šv iečia . Durų langel io pr iž iūrė to jas ne-ga l i a t idaryt i be korpusinio, nes j i s užrakintas . At idaro, tik kai d a l i j a mais tą . Mais to d a v i n y s kaip ir v i so ka lė j imo: 550 g r a m ų duonos, plytelė cukraus , bake l i s v a n d e n s , kurį leidžia laikyti, ga l i a t s iger t i , kada nori. P ie tums s k y s t a

171*

s r iuba, š a u k š t a s košės, vakar iene i š a u k š t a s košės, g a b a -liukas pasmirdus ios žuvies . Vieną kartą per parą, v a k a r e , veda į tualetą ir tai tik „ p a r a š k ę s " i šnešimui, o k a m e r o j e j i pr i rak inta . Tualete ga l i nus ipraus t i , bet viską turi at-likti grei ta i . Pirt is kas dešimt dienų, v i sa malonė, k a d g a u n i g r y n o oro, nes į pirtį vieną mirtininką veda per kiemą keturi k a l ė j i m o v y r e s n i e j i pr iž iūrėto ja i . P i r t y j e pa-keičia bal t inius, ir vėl tokia pat t v a r k a a t g a l .

Mirtininkai ir kiti kal iniai turi ryšį su v i s u korpusu. V i s a d a žino, ką atvežė ir ką i švežė s u š a u d y m u i arba į nežinią. P a g a l l angą eina s toras š i ldymo v a m z d i s , per tą vamzdį s u s i k a l b a m a Morze, kurią mokėjom gerai . Tuo laiku, 1953 m. birželio mėn., mirtininkų buvo nuo 25 iki 16 a n t r a m e korpuse. Kalbėdavo, kad ir k i tame k o r p u s e dar yra . Su tais ry š io neturė jome. Man bebūnant su Marti-šiumi, kažkel intą dieną atkėlė trečią, p a v a r d e Kavol iūnas nuo Dusetų kraš to. P a i m t a s iš miško, nuteis tas mirt ies b a u s m e už p a r t i z a n i n ę veiklą . Ž m o g u s labai t inkamas, k a n t r u s . Tada man b u v o ger iau, nes M a r t i š i u s buvo v i s a i i š k v a i š ę s . Su Mart i š iumi turė jome d a u g bėdos, p r a d ė d a v o b laškyt i s , r u o š d a v o s i nus ižudyt i . Matyt, n e d a v ė r a m y b ė s sąž inė . A n k s č i a u b u v ę s a k t y v u s komjaunuol i s , o dabar p a d a r y t a s polit inis mirtininkas. Kalė j imo a d m i n i s t r a c i j a irgi labai jo nekentė. S a k y d a v o j a m : „Tu t ikras n i e k š a s " .

P i r t v j e aš Kavol iūnui p a p a s a k o j a u , kokį mes t u r i m e „ d r a u g ą " . Mudu nutarėme nieko j a m nesakyt i , nes paskui turės ime d a u g i a u bėdos. Dieną m u m s bemiegant , j i s su-g a l v o j o nusižudyt i , kad j į užmuštų elektra. Užs ikorė ant durų ir prie lemputės p a d a r ė trumpą s u j u n g i m ą . Pa-s i d a r ė sprog imas , lemputė perdegė, pirštus j a m a p d e g i n o , o j i s pat s nuo durų nusivertė . Pr iž iūrėto jas , i š g i r d ę s t renksmą, atbėgo, ir vos n e g a v o m karcerio, bet p a v y k o i š s ig int i . Lempa buvo s p r o g u s i . Sakėm, kad s p r o g o sa-vaime.

Morzė yra kal inio r y š y s . Kokia bebūtų s torumo s iena ar d idžiaus ia a p s a u g a , jei moki g e r a i Morzę perduoti ir priimti, v i s a d a s u s i k a l b ė s i , sužinosi , kur kas yra . Kal iniai labai at idūs, m a ž i a u s i ą į tar imą t u o j a u pastebi ir, p r o g a i pas i ta ikius, ka la į s ieną ar į š i ldymo v a m z d į . Nors pri-žiūrėtojai labai s a u g o , p a g a v ę sodina į karcerį . Bet tai nieko nepadeda, vieną pasodina, kitas t u o j a u p r a n e š a , kad toks ir toks g a v o karcerio. Mirtininkai v i s i mokė jo M o r z ė s abėcėlę. R y š y s ė jo ne tik su pačiu korpusu, bet ir su pirmu aukš tu . Mirtininkų korpusas buvo r ū s y j e . Sužinodavom, k a s

172*

iš kur areštuotas, kas i š d a v ė ir v i s a s kitas s m u l k m e n a s . Kiek pr is imenu, d a u g A u k š t a i t i j o s par t izanų yra i š d a v ę s vienas, s l a p y v a r d ž i u S iaubas . J i s buvo į l indęs į par t izanų v a d o v y b ę ir dirbo čeki s tams. Jo buvo išduoti ir s u š a u d y t i : Zaveckas, K a v a l i a u s k a s , Urbonas, V a l i ū n a s , Kavol iūnas ir kiti, kurių pavardž ių nepr is imenu.

Kai kam M a s k v o s A u k š č i a u s i o s i o s T a r y b o s Prezidiu-mas mirties b a u s m ę p a k e i s d a v o į 25-erius metus lager ių . Taip mirties b a u s m ė buvo pakeis ta t r ims bro l iams Gur-č i a m s — Juozui, Teofil iui ir Jonui, Stasiui Gaudinskui ir ki t iems, kurie maž iau buvo p r i s i d ė j ę prie bolševikinių šni-pų l ikv idav imo.

Sėdėti mirtininkų k a m e r o j e ir laukti mirties yra s iau-b i n g a . Mais tas b logas, oro nėra, k iekvienu momentu lauki, k a d a t a v e p a š a u k s . Jaut ies i dar g y v a s , bet j a u pala idotas . Kar ta i s , be laukiant tenka p r a g y v e n t i mėnesių mėnes ia i s , kai i švedę p a s a k y s — j a u t a v o v a l a n d o s suskaič iuotos . Tikrų lietuvių mirtininkų mora lė st ipri, k iekvienas saky-davo, kad a t i d a v ę s kas pr ik lauso Dievui ir Tėvynei, d a b a r g a l i mirti. V i s i buvome surinkt i iš kovos lauko, o ir ten žinojom, kad anksč iau ar vė l iau žūs im. Tik v i s i labai bi-j o j o m patekti į čekistų rankas, bet kad likimo taip buvo skir ta, turė jom priprast i ir prie to. Tiems buvo b logiau, kurių s v e i k a t a s i lpna ar paimti sužeis t i . Medicinos pa-g a l b o s jokios. Jei k u r i s p a p r a š y d a v o medicinos p a g a l b o s , langel į a t s i d a r ę s u p a š a i p a s a k y d a v o — „ t u o j a u p a g y d y -s i m " , — ir vėl u ž d a r y d a v o langel į . Pr iž iūrėto ja i daug iau-sia r inktiniai s t r ibai , kiti rusa i — buvę kar i šk ia i . Tie žmoniškesni . Virš ininkai d a u g i a u s i a rusa i .

Po Sta l ino mirties komunizmas tiktai s u b r a š k ė j o . Sau-g u m o s i s tema liko nepakeis ta , ant tų pačių pamatų ir dar d a u g i a u s u a k t y v ė j o , kad v i suomenė nepultų į paniką . Pas ipy lė s t a i g ū s areš ta i , dar s m a r k i a u ir g r iežč iau teisė p a v i e n i u s asmenis . Tačiau Lietuvai didžiulę laimę a tnešė Sta l ino mirtis. Lietuva i š s i g e l b ė j o nuo didžiausio masinio trėmimo, nes K r e m l i a u s s u b r a š k ė j i m a s p a j u d i n o ir Lietu-v o s budel ius . Dar b ū d a m a s la i svė je , t u r ė j a u žinių, kad ruoš iami masiniai t rėmimai . O po Sta l ino mirties buvo tik pavienia i t rėmimai, g a u d o m i d a u g i a u s i a p a b ė g ę nuo ankstesnių trėmimų.

B e r i j o s areštą pa ju tom, nors ir buvom nuo v i s k o at-skirt i . P i rmiaus ia Morze perdavė, kad kažkas į v y k o Mask-vos v i ršūnėse. Pr iž iūrėto ja i pas idarė šve lnesni , vieną dieną žydų t a u t y b ė s d a k t a r ė net p r a d ė j o vizuoti kameras, per

173*

langel į k lausė, kas kuo skundžias i , duodavo po porą tab-lečių nuo v i sų n e g a l a v i m ų . Pie tums pradė jom gaut i tirš-t e s n ė s sr iubos, o kai kada p a s i ū l y d a v o „ d a b a v k ė s " — pa-kartoti dar šaukš tą košės.

Kaip anksč iau m i n ė j a u , į pirtį v e s d a v o keli prižiūrė-toja i su v y r e s n i u o j u , imdavo už rankų, e idavo iš užpa-kal io ir iš priekio. Dabar einam la i sva i . Ir p i r ty je pal ieka v ienus . Kavol iūnas sako, kad yra kažkas s v a r b a u s . Anks-čiau to niekuomet nebuvo. Antrą dieną iš v i r š a u s Morze perduoda, kad M a s k v o j e buvo suki l imas, areš tuotas Sta l ino budel i s Ber i j a . Nors e s a m e g y v i kapinyne, bet nuotaika p a g e r ė j o , g a l v o j a m , gal v i s kas pasikeis . Bet, de ja, sau-gumo pamata i n e s u g r i u v o , tik s u b r a š k ė j o .

1953 m. r u g p j ū č i o pradž io je vieną dieną a t s idaro ka-meros durys ir sueina aukšto r a n g o kar ininkai ir keli pri-ž iūrėtoja i . V ienas turi kažkokį dokumentą. Mus visus-tr is — Mart iš ių, Kavol iūną ir mane permeta ž v i l g s n i u , š a u k i a p a v a r d ė m i s , o mane i š s iveda . Vienas a tė jus ių lie-pia pasiimti čiužinį. A t s a k a u , kad kap inyne čiužinio ne-reikės. Mane nuveda į pr iž iūrėtojų kambar į . V i s i s u s ė d a už stalo, o aš s toviu. V ienas paima iš ap lanko raš tą ir sako, kad a tė jo i š Maskvos a t s a k y m a s , kad mirties baus-mė patvir t inta. Didelė pauzė tylos. A t s a k a u :

— Greičiau v i s k a s p a s i b a i g s . Vėl sako, kad dar ne, kad paskirtas dar n a u j a s tar-

dymas. Dar kartą p a k a r t o j a ; kad mirties b a u s m ė patvir-tinta, bet paskirtas n a u j a s ta rdymas, matyt, dar yra kokių neai škumų. Liepė pasiimti čiužinį ir eiti į t a r d o m ą j ą kame-rą. Ten r a n d u žmogų, p a v a r d e M a c i j a u s k a s , p a g a l j o p a -s a k o j i m ą g y v e n ę s P r a n c ū z i j o j e , bet kokiu būdu j i s čia pateko, taip ir n e s u p r a t a u . Matyti , kad ž m o g u s pamišęs .

Kitą dieną at idaro durų langel į ta pati daktarė, kur mačiau mirtininkų korpuse, l ie tuviškai k laus ia p a v a r d ė s , už ką teistas. Sakau, kad už p a r t i z a n i n ę ve ik lą . Vėl klau-sia, kuo skundžiuos i . S a k a u :

— S k a u s m a i krūt inė je . — Gerai, ry to j pat ikr ins ime. R y t o j a u s dieną šaukia mane pas g y d y t o j ą . Veda j a u

v ienas pr iž iūrėto jas . Kabinete randu sėdint tą pačią žydų ki lmės moterį ir kitą j a u n ą . J o s p a k a l b ė j u s i o s man sako, kad r y t o j praneš im. Kitą dieną b u v a u paskirtas į l igoninę. Iš tiesų l igos jokios ne jauč iau, tik b u v a u labai nus i lpęs . L igoninė je p r a b u v a u sava i tę , truputį a tkutau. L igonia i , n e g a l ė d a m i v a l g y t i , man a t iduodavo s a v o mais to davinį,

174*

o aš tik šveič iau į sve ikatą . Kiti dar iš namų g a u d a v o maisto, tai ir man d a u g i a u tekdavo.

Tokį i lgą laiką i š b u v u s r ū s y j e be oro, be sau lės , be dienos šv ie sos — l igoninė man buvo kurortas . Nors ant langų taip pat grotos, bet matyt i r a š y t o j ų rūmai, ža luma ant kalno. Ligoniai — v i s i j a u n i vyra i , dažniaus ia i me-dicinos paskirti pas i ta i symui, kad gautų pai lsėt i . Beveik v is i teisti po 25-erius metus. Tuo laiku te ismui tai buvo s m a g i a u s i a bausmė. Trečią parą g a v ę s šv iež io oro ir dau-g i a u maisto, aš p r a d ė j a u a t s i g a u t i . L igoninė je mais to už-teko, tad t a r š a u kiek g a l ė d a m a s ir v i s dar noriu, bet turiu la ikyt is , kad nesus i rgč iau . Tik neduoda r a m y b ė s n a u j a s t a r d y m a s . Gal rado archyvus , g a l B a l t r u s kam pasakė? Minčių kyla v i sok iaus ių . Vėl s a v e raminu, kad nereikia pirma laiko ga lvot i , kas bus, bus matyt i . S v a r b i a u s i a , li-g o n i n ė j e p a s i j u t a u s t ipr iau ir vėl g a l ė s i u kęsti čekistų žiau-rumus.

N A U J A S T A R D Y M A S

Ateina korpus ini s ir liepia ruošt i s i švažiuoti . Aš j a u .„bagotas", turiu maišel į duonos, l igoninė je kal iniai man s u d o v a n o j o . Kitą rytą nuveda m a n e žemyn, ten laukia iš Kauno a t v a ž i a v ę s le i tenantas Morkevičius, man gera i p a ž į s t a m a s . Jo tetėnas Kazys Š id i šk i s g y v e n o netoli mano tėviškės, tai j į dar vaiką m a t y d a v a u , o dabar j a u j i s geras s a u g u m o darbuoto jas , čekistų paka l ikas . Mor-kevičius sako:

— Matai, t a v ę s Kaunas vėl pasi i lgo, tu ten prisime-lavai , kad nė galų n e s u r a n d a .

A t s a k a u : — V i s a R u s i j a melu g y v e n a . Taigi vėl veža į Kauno s a u g u m ą . Krata. Iš mano duo-

nos p a d a r o t rupinius . Po kra tos — la ipta is žemyn ir vėl į Kauno s a u g u m o požemį. E idamas g a l v o j u — n e j a u g i vėl pas ž iurkes.

P a t e k a u į tuščią kamerą . Įė jęs į kamerą, m a t a u — tie p a t y s gul ta i , ta pati „ p a r a š k ė " , su kuria tada šnipui Čepkauskui n o r ė j a u duoti į plikę. Kas m a n ę s laukia, ne-aišku. V i s k ą p e r g a l v o j u , dėl ko p a r v e ž ė m a n e n a u j a m tardymui, s v a r s t a u , kokius dokumentus turė jo sur inkę čekistai . Ką dar g a l ė j o rast i? Niekur man nebuvo m i n ė j ę — nei V i ln iu je , nei Kaune s t ra teg in ių vietovių į r e n g i m o planų. Linksmakalnio, V i š a k i o Rūdos ir kitų objektų, kur ie

175*

labai s lepiami. J ie buvo mano p a d a r y t i i r perduoti s r i t i e s v a d u i Litui. N e j a u g i j u o s g a l ė j o rast i? Kito s v a r b e s n i o dalyko n e s u g a l v o j a u , dėl ko darytų n a u j ą t a r d y m ą . Ra-šomosios maš inė lės , kuria buvo r a š y t a , čekistai neturi, tik gera i nepris imenu, kaip mano pas i rašyta — ranka ar maš inė le . Jei p a r a š a s ranka, j a u n e i š s i g i n s i u , o jei maši-nėle, b logumo nėra. V i są laiką sukasi tos pačios mintys .

Laukiu vieną dieną, laukiu kitą, niekas nei šaukia , nei k l a u s i a . Gret imoje k a m e r o j e yra ž m o g u s . V i s perduoda M o r z e — „ a l i o , al io." Aš tyliu, tik s tuktel iu į s ieną, k a d yra g y v a s daiktas, kaip k a l ė j i m e pri imta. P r i d ė j ę s al iuminį puodelį prie s ienos, k l a u s a u — girdisi, kad yra, bet nekal-ba, vadinas i , v ienas. J a u ketvirta para m a n ę s niekas ne-šaukia . Aš v i s ats i l iepiu, o man v i s Morze kala, bet aš nieko n e a t s a k a u . Vieną v a k a r ą g irdžiu — ka lba . Per puo-duką gera i p a k l a u s ę s , išskiriu dvie jų žmonių kalbą. Taip, t rečioje k a m e r o j e yra du žmonės, o penkto je k a m e r o j e nieko nėra.

Penktą dieną pr ieš pietus a t idaro duris ir veda m a n e į v i ršų. Kabinete keletas čekistų, bet v i sa i nematyt i , tik

vėl tas pat s nušepęs v e r t ė j a s Kostikas, kur i s a n k s č i a u per t a r d y m u s m a n e d a u ž y d a v o . Kost ikas sako, k a d turi m a n e i š n a u j o tardyt i . S u r a d ę n a u j o s m e d ž i a g o s , kurią b u v a u nus lėpęs . Kostikas skai to moralą . P a g a l i a u sako, kad ma-no padary t i Linksmakalnio, V i š a k i o Rūdos ir kiti p lanai . S a k a u , kad nieko nežinau apie p l a n u s . Dar g a r s i a u rik-teli:

— Pas i rašyta s l a p y v a r d ž i u L a k š t i n g a l a , ž iūrėk! Man tik to ir tereikėjo. Žiūriu — pas i rašyta maš inė le .

Mano p a r a š o nėra, o r a š o m o j i m a š i n ė l ė paslėpta p a s Joną P. Aš j i e m s pradedu aiškinti, kad tuoj bus metai , kai esu suimtas, o mano s l a p y v a r d ž i u g a l i pr i rašyt i , kas kiek nori. Sakau, aš nieko nežinau ir žinoti nenoriu. Če-kistai į tūžę kaip n iekada. Mušti nes ig r ieb ia , tik p r i s i s p y r ę k laus ia , kas p a d a r ė Linksmakaln io tr ikampį ir kitų kari-nių objektų p lanus . Kur r a š o m o j i maš inė lė? A t s a k a u , kad j a u anksč iau sak iau, kad buvo pas J u r g į B r a z a u s k ą - B a r s u -ką. J i s buvo š t a b o v irš ininkas, r a š ė v i s u s raportus , o kai žuvo, aš nežinau, kur maš inė lė yra . Vėl k laus ia čekistai, ar aš j a m leidęs įrašyti s a v o s l a p y v a r d į . Sakau, kad ne, aš v i s u r s a v o r a n k a p a s i r a š y d a v a u . Mano pasirašyt i ra-portai yra . Pulk ininkas rėkia, kad turi tikrų į rodymų, k a d planai mano p a d a r y t i . Aš g inuosiu, kad planų n e d a r i a u i r

176*

nega l i būti jokių į rodymų. Toks i lgas k l a u s i n ė j i m a s p e r v i są dieną labai n u v a r g i n o . Ko taip s u j u d o čekistai?

Kažkur s u r a d o maš inė le r a š y t ą dokumentą, k u r i a m e nurodytos s laptų karinių objektų v ietovės, o pas i rašy ta maš inė le — L a k š t i n g a l a . Kur tokį dokumentą atrado, m a n nežinoma, nes per pirmą ta rdymą čekistai tokio dokumen-to neturė jo. Kad toks dokumentas buvo, žinau, nes 1950— 1951 m. part izanų v a d o v y b ė buvo d a v u s i į s a k y m ą sur inkt i smulk ias žinias apie s laptų karinių objektų ruošimą s a v o veik los r a j o n e .

Birutės r inkt inės veik los zonoje buvo dvi tokios vie-tovės : v iena, v a ž i u o j a n t nuo Kauno link P r i e n ų — L i n k s -m a k a l n i o r a d a r i n ė stotis, antra V i š a k i o — Kazlų Rūdos, kar in i s aerodromas, kur is ir š iuo la iku užima labai didelį plotą Kazlų Rūdos miškuose. A p s t a t y t a d r a u d ž i a m a i s , ženklais . P a r t i z a n a m s buvo duotas n u r o d y m a s sur inkt i smulk ias žinias, kas tuos ir k i tus o b j e k t u s s tato. Suži-nojome, kad civilių darbininkų net ar tyn nepris i le idžia . . Vokiečių karo bela i sv ių taip pat nematyt i . Rusa i d a r b a m s , n a u d o j o be la i sv ius ar kal inius, a p r e n g t u s senomis rusų kareivių uni formomis, l a i k y d a v o su labai didele a p s a u g a . Tuos darb in inkus a t v e ž d a v o nakt imis dengtomis mašino-mis. Taip p a s a k o j o viet iniai g y v e n t o j a i . Mūsų buvo nu-s ta ty ta , kad tie darb ininkai yra V l a s o v o a r m i j o s kar iškia i , , kur iuos V a k a r ų v a l s t y b ė s g r ą ž i n o r u s a m s p o A n t r o j o , pasaul inio karo. Rusai j u o s n a u d o j o sunkiems, s l a p t i e m s d a r b a m s ir lėtai mirčiai. P a g a l tuo laiku s u r i n k t u s duo-menis, buvo sus idomėta, kodėl be la i sv ia i a p r e n g t i r u s i š -komis uni formomis. Vė l iau paa i škė jo , kad taip m a ž e s n i s į ta r imas . Neva dirba darbo bata l ionas, o jei koks p a b ė g a ir būna didžiulės kratos, v i s u r i š s ta tyt i patrul ia i gaudo-pabėgėl į kareiv į , ir niekas nieko neį tar ia . G a u d y d a v o r e g u l i a r i o s a r m i j o s daliniai i r v i d a u s s a u g u m o kariuome-nė. Be to, m i š k u o s e dirbdavo ir t ikro darbo bata l iono ka-reiviai . J ie kirto miškus , t iesė s l a p t u s k a r i n i u s kabel ius-po žeme ir kita, bet jų niekas n e s a u g o j o . Labai s t ropiai darbo bata l iono kariai t iesė s laptą karinį kabelį šone,, m a ž d a u g 100 m į š i a u r ė s pusę nuo G a r l i a v o s — M a r i j a m -polės plento. Kiek buvo g a u t a žinių, minėti be la i sv ia i k a l b ė j o nežinoma ka lba . P a r t i z a n a i labai rūpinosi , kad sur inktos žinios būtų te i s ingos, gera i pat ikr intos, nes j a s D a u m a n t a s turė jo perduoti į V a k a r u s 1951 m. D a u m a n t u i žuvus , v is i p lanai liko ne įvykdyt i . Kiek vė l iau, l a g e r i u o s e ir s u s i t i k u s su daugel io kraš tų b u v u s i a i s t remtiniais , tokių

177*

belaisvių neteko aptikti. Taip pat neteko susi t ikt i ir V l a -s o v o a r m i j o s kar ių, kur ie buvo g rąž in t i r u s a m s . Viena t remtinė pasakojo, kad apie 1954 m. tokių asmenų buvo atvežta į Komijos A S S R P e r m ė s sritį, bet grei tai buvo sur inkt i ir kažkur išvežti . V ė l i a u buvo plačiai k a l b a m a , kad tokius s l a p t u s kar in ius o b j e k t u s P a b a l t i j o k r a š t u o s e i r P r ū s i j o j e s ta tė įva i r ių tautybių be la i sv ia i mirtininkai.

Po visų k l a u s i n ė j i m ų , j a u naktį, pulkininkas parodė šone sėdintį raupsuotu veidu čekistą — bus n a u j a s tar-dyto jas . V i s i išeina, lieka t a r d y t o j a s kapi tonas Kapnenko ir v e r t ė j a s Kostikas. V e r t ė j a s pradeda skaityt i mora lą :

— Jei tu ir toliau taip la ikys ies i per t a r d y m ą , tai t a v e t ikrai s u š a u d y s , v i s u r meluoj i .

A t s a k a u , kad laukiu, kad tik gre ič iau š a u d y t ų . Ver-t ė j a s i šverčia, o tas nežmoniškai sur ikęs „bandi tas ! " , lie-pia pr iž iūrėto jui mane išvest i . Nuveda į požemį. K a m e r o j e ant gultų sudėta pietūs, vakar ienė . Net nustebau, kad v i s a s mais to d a v i n y s pal iktas . Taip niekada nebūdavo per p i rmąj į t a r d y m ą .

Dar n e s p ė j u s p a v a l g y t i , ka imynas Morze šauk ia . Aš neats i l iepiu, s tukte l iu į sieną ir tyliu. Kiek pa laukęs , vėl beldžia, g irdžiu — š a u k i a net per puoduką. Nueinu į kitą k a m e r o s šoną ir toliau v a l g a u a t s i s ė d ę s ant gr indų. Gal-v o j u , ,ar š i a m kaimynui reikia užsidirbti čekisto siunti-nio, kad taip įkyr ia i beldžia. Kitą dieną t a r d y m u i nešaukia , n e š a u k i a dar kelias dienas, bet ka imynas r a m y b ė s ne-duoda. Po kelių dienų nuveda pas ta rdyto ją Kapnenko. P r a d e d a k laus inėt i vėl v iską iš nau jo, kokius r e i k a l u s t u r ė j a u su S. Rindeika, J. Daugė la , V. Černeckiu, J. Juodž-b a l i u , Naudžiumi ir kitais, kurie buvo mano bylo je . Aš v ė l s a k a u , kaip ir anksč iau, kad j ie buvo G a r l i a v o s gar-nizono v irš ininko Rodino užverbuoti , aš su j a i s jokių reikalų neturė jau . V e r t ė j a s v i ską išverčia. T a r d y t o j a s Kapnenko nervinasi , rašo, drasko, vėl rašo. Taip tęsėsi kel ias dienas, kol v iską perrašė, kas buvo anksč iau sakyta per t a r d y m ą . Kaip ir anksč iau, kas per t a r d y m u s lietė mane, ir dabar nes ig inu, la ikausi pirmojo t a r d y m o takt ikos. Naktimis j a u netardo, dieną taip pat pr i t rūksta k a n t r y b ė s . T a r d y t o j a s pradeda rėkti, kad reikia per n a u j a v i ską ra-š y t i ir šaukia pr iž iūrėto ją, kad i švestų m a n e į kamerą .

Vieną dieną, p a r v e s t a s i š tardymo, r a d a u s a v o čiužinį, maiše l į , gaba lė l į duonos, kurį b u v a u pasi l ikęs v a k a r u i , padėta prie trečios k a m e r o s durų. At idaro dur i s — kamera tuščia, matyt , ž m o g u s i šves tas tardymui . A t s i d a r a u spin-

178*

telės stalčių — pilna c igarečių, pažiūr iu į „ p a r a š k ę " — guli i lgi g a l a i nuorūkų. Apž iūr iu v i s k ą . Spinte lė je ba l tos duo-nos, cukraus , dešros g a l a s . Nieko neliečiu. Man j a u v i s k a s aišku, laukiu, kas pare i s . I lgai laukti nereikėjo. A t s i d a r o durys , įeina j a u n a s , aukšto ūgio, dar 30 metų netur int i s v y r i š k i s . Pas i sve ik inam, p a s i d a l i j a m pirmais į spūdž ia i s , kaip čia patekom, kur anksč iau buvom ir ar seniai čia v ienas sėdi. Sako, kad j a u seniai š io je k a m e r o j e ir v i s v ienas. Aš s a k a u , kad j a u dvi s a v a i t ė s kaip g r e t i m o j e k a m e r o j e buvau. Sako:

— Tai kodėl neats i l iepi, senas k a l i n y s Morzę turi mo-kėti, aš v i s t a v e šaukiau .

A t s a k a u : — Morzę mokėt moku, bet ausį s k a u d a , gera i negir-

džiu, p e r š a l a u V i l n i u j e , niekas negydė, ir p r a d ė j a u ne-girdėti .

Man j a u aišku, kad tikrai tu v ienas nebuvai . A i šk ia i g i rdė jau, kad š io je k a m e r o j e buvo du žmonės, tik n e i l g a i . Maisto likučiai tokie, kaip šnipo Čepkausko — pirkta deš-ra, ba l ta duona, cigarečių pi lnas s ta lč ius ir kelios por-c i jos a p i p e l i j u s i o s duonos, kuri y ra s a u g u m o d a v i n y s . P a v a r d ė s nes i sako i r mano neklaus ia . Aš k laus iu, nuo kurio krašto, sakos i e s ą s i š Kauno miesto. S a k a u :

— Tai kaimynai , aš nuo Gar l iavos . — Tai ga l Pečiula i t i s? — Taip. — Girdėjau, buvo didelė byla, matyt , d a u g p r i š a u d e i

tarybinių piliečių. — Nežinau, aš k a r i a v a u , o Šventas Petras r e g i s t r a v o ,

kam įdomu, g a l ė s jo pas ik laust i . Pokalb i s p a k r y p s t a kita tema. Man s v a r b u sužinoti

jo p a v a r d ę . J a u antra para p a v a r d ė s nes isako. Mane ry-ta i s šaukia ta rdymui , j į v a k a r e v i s a d a randu kamero je , nors sakosi , kad ir j į buvo išvedę, neseniai g r į ž ę s . M a n e j a u pradeda kai ko k laus inėt i . Gerai žino P a v y t ė s , R a š -niavos, Suva lkė l ių , Girninkų ir k i tus to kraš to gyvento jus . . Aš sakau, kad ten nieko nepažįs tu, tik kai kada praeida-v a u Pakuonio m i š k u s . Manęs k laus ia , ar niekada neteko eiti pro Linksmaka ln į . S a k a u , kad ten ne mano kraštas,, ten „Geležinio V i l k o " r inkt inės ribos, man neteko ten vaikščiot i . J i s sako, kad ten labai dideli kar iniai į rengi-mai. Toliau p a s a k o j a , kad ten buvęs , bet vos s k u d u r u s i šnešęs, būtų nušovę, ten labai s a u g o . Aš s a k a u , kad man neteko ten būti, ne mano k r a š t a s .

179*

Trečios paros rytą pr iž iūrėto jas a t idaro langel į ir, į k i š ę s g a l v ą , sako :

— Driežas, eisi į tua le tą? J i s p a š o k a : — Taip, taip, eis im. Man ta p a v a r d ė j a u buvo girdėta Vi ln iu je , Lukiškių

l igoninė je . Iš Kauno kal iniai ka lbėdavo, kad Kauno s a u -g u m e yra kažkoks p a r d a v i k a s Driežas, g a l i m a s daiktas, kad p a v a r d ė i š g a l v o t a . J i s d a u g žmonių i šprovokavo. Po kelių minučių žiūriu — tas pat s pr iž iūrėto jas , kur i s pernai m a n duodavo duonos. O j a m tikrai š i s Driežas gera i žino-mas. Aš nieko nesakau, laukiu ketvirtadienio, ar g a u s tas Driežas s iuntinį . Sulaukt i nepavyko, m a n e ketvir tadienio rytą p a š a u k ė t a r d y m u i . A t v e d ė labai vėlai , d a l i j a n t va-karienę. Minėtas Driežas v a k a r i e n ė s neima, matyt, v i sa i sotus, bet ir man nepal ieka. Man paduoda vieną porci ją i r uždaro langel į . Driežas v a k a r e p r a d e d a m a n e klausinėt i apie Naudžių iš Suvalkėl ių kaimo. S a k a u , kad nežinau, tokių p a v a r d ž i ų d a u g yra . Galvo ju, g a n a su tav imi ter-liotis, rytą aš tau a t s k a i t y s i u moralą . Rytą, i š d a l i j u s rytinį davinį , s ė d a m v a l g y t i . Aš su s iū lu a t s i p j a u n u duo-nos, v a l g a u su vandeniu . O Driežas i š s i t raukia dešros, ba l tos duonos, sv ies to ir kerta. Man nepasiūlo, aš ramiai v a l g a u duoną su v a n d e n i u ir laukiu, ką j i s s a k y s . O pa-v a l g ę s j i s v i ską s u s i d e d a į sp inte lę ir sako, kad v a k a r žmona atnešus i s iuntinį. Aš k l a u s i u :

— Kas, kas, žmona? Ne žmona, o s a u g u m a s tau atne-šė. V i l n i a u s v i so k a l ė j i m o žmonės kalba, kad Kauno sau-g u m e tokį Driežą dešrom šer ia , kad gerai s a u g u m u i dirba.

A t i d a r a u spinte lę ir rodau jam, kad tokių siuntinių žmo-nos neneša. Pernai taip šėrė ketvirtos kameros Čepkauską. Driežas pradeda rėkti.

Pras iver ia l a n g e l i s „pė pė e i n a m " , veda tardymui . T a r d y t o j a s k l a u s i n ė j a iš a n k s t e s n ė s bylos . Tuo tarpu te-lefono s k a m b u t i s . T a r d y t o j a s Kapnenko pakel ia rage l į , p a k l a u s ę s ir šoka ant manęs, o v e r t ė j a s Kost ikas išver-čia :

— T a v ę s su žmonėmis n e g a l i m a laikyti, t a v e sušau-dyti per gerai ir pakar t i per g e r a i !

Pr i šokęs Kapnenko pradeda duoti per g a l v ą su kumš-čiu, o Kostikas rėkia „pakart i , ir t iek". Tuo momentu įeina kitas kar i šk i s , nuo manęs v a r n a i a tšoka, kažką kalbas i rus i ška i . Mažai s u p r a t a u , bet ka lba ė jo apie mane. T a r d y t o j a s Kapnenko aps i ramina, vėl p r a d e d a k laus inėt i ,

180*

rašy t i . Kiek p a r a š ę s sudrasko, pradeda keiktis, kumščiais ; daužyti s ta lą . M a n ę s d a u g i a u nemuša, o Kostikas v i s kar to ja , kad m a n ę s n e g a l i m a su žmonėmis laikyti. Aš s a k a u , kad su žmonėmis g a l i m a , tiktai su s a v o šn ipa i s ne-laikykit . Vėl t a r d y t o j a s šoka, bet j a u k a n t r y b ė b a i g ė s i ,

paskambino, kad m a n e i šves tų . A t ė j ę s į apačią, r a d a u čiužinį ir s a v o maišelį i šmestą po laiptais . Virš i la liepia pasiimti ir veda į 9 kamerą, o aš s a k a u , kad mano duona liko kamero je . Tuo laiku budė jo l ie tuviškai ka lbant i mo-teris, k laus ia , kas dar liko. Sakau, kad c igare tės , degtukai; ir dešros g a l a s . Galvo ju , ką s a k y s , tą s a k y s . A t i d a r o lan-gelį ir paduoda v i ską , ką sak iau, ir dar juodos duonos,, s a k y d a m a , kad j a m užteks. Davė suprast i , kad prižiūrė-tojai pardav ikų irgi n e m ė g s t a , nes ir juos parduoda.

Trečią s a v a i t ę a tveda mane pas t a r d y t o j ą Kapnenko.. Randu kel is n e m a t y t u s čekistus, ant s ta lo pr ikrauta k r ū v a bylų. Mane, kaip v i s a d a , sodina į kampą. Vienas čekis tas su didelėm ž v a i g ž d ė m rodo tą krūvą bylų ir sako:

— Čia v i s o s tavo bylos. Tau reikia pasirašyt i , kad š i e a smenys paleist i ir t a v o bylai n e p r i k l a u s y s .

Na, g a l v o j u , vėl n a u j a a v a n t i ū r a . S a k a u , kad aš jų nepasodinau ir už j u o s nes i rašau, j ū s pasodinot, j ū s ir pas irašyki t . Vėl tas pats pulkininkas k l a u s i a — , b e s i r a š y -s i ? " S a k a u „ne". Rikteli :

— Išveski t tą bandi tą ! A t v e s t a s į kamerą, v a i k š t a u ir g a l v o j u , kokį velnią v ė l

čekistai s u g a l v o j o , dar p a r a š o r e i k a l a u j a . R y t o j a u s dieną t a r d y t o j a s Kapnenko p r a n e š a , kad mano t a r d y m a s b a i g -tas ir mano by lo je lieka tik J a n ė Stačiokaitė, o kiti v i s i paleist i į la isvę. Aš v i s netikiu, k laus iu, kokie kiti. S. Rin-deika, J . Daugė la , V. Černeckis, J . J u o d ž b a l y s , K a z l a u s k a i , Naudžius, Lencevičienė, Nata l i j a ( p a v a r d ė s nepr i s imenu) ir iš l l g a k i e m i o kaimo merga i tė , kurios irgi p a v a r d ė s nepr is imenu. V e r t ė j a s Kost ikas perskai to v i s u s , j i e m s te i smas panaikintas , ir v is i paleist i , o „tu dar pas irašyt i nenori" . Aš sakau, kad jų nepasodinau ir jų nepaleidžiu. Kostikas sako:

— Tiek to, mes su tav im b a i g s i m . Ką te i smas n u s p r ę s , mes nežinom.

Po tardymų s a u g u m e nelaiko, veža į ka lė j imą, ten lauki teismo. Tardymą vedė v ienas t a r d y t o j a s Kapnenko ir kai kada a p k l a u s i n ė d a v o lei tenantas Morkevičius. Tų tardy-tojų, kurie buvo per pirmą ta rdymą neteko sutikti . 1953 m. p a v a s a r į , v iz i tuodavo stora, s tambi rusė daktarė, o dabar

181*

ir jos nesimato. Jos vietoje va ikš to iš la isvos l igoninės l ietuvė Bronė, p a v a r d ė s nežinau. Manęs k lausia — kuo skundžiuos iu, sakau, kaip v i s a d a , krūtinės skausmais . Už-rašo patikrinimui. Kitą dieną veda į rentgeną ta pati Bronė. Man kažkur matyta . Pasi taikius progai, klausiu aš , kai vokiečiai traukėsi, ar j i nebuvusi Tvarkiškių kaime pas Joną Bacevičių. Atsako buvusi ir mane žinanti, bet padėti nieko negal int i . Klausiu, kur tardyto ja i , kodėl tiek mažai y r a ? Ji atsako, kad po Ber i jos arešto visi išbėgo, o dabar j au pradeda kai kurie gr įžt i . Mūsų pokalbis baig-tas, nes atė jo prižiūrėtojas. Po visų tyrimų paguldo mane į ka lė j imo ligoninę — neva nustatė džiovos pradžią. Ten randu dar tris, kuriuos Bronė gelbst i : Stasį Skinulį, Ma-žeiką ir Jankauską nuo Rumšiškių su peršauta koja. Visi s u s i j ę su part izanine veikla. Kai Bronė ateina Jankauskui leisti va i s tų, J a n k a u s k a s vos nelenda po lova, nes taip buvo r u s ė s daktarės iškankintas, kad vos vos nenupjovė kojos. Koja liko Bronės dėka, laikė kol p a g i j o . Gaila, kad Bronės p a v a r d ė s nežinau. Kiek žinau, 1953 m. rudenį ir žiemą ją k v i e s d a v o iš la isvos l igoninės, nes nebuvo ka-lėj imo gydyto jo.

Kalėj imo ligoninės s ą l y g o s geresnės, gauni geresnį maistą, va landai išleidžia pasivaikščioti, l engvesni s reži-mas. Be to, Bronė, pasitaikius progai, įpila į puoduką žu-vies taukų arba paduoda vitaminų.

N U O S P R E N D I S P A K E I S T A S

1953 m. lapkričio pradžio je perskaitė man k a l t i n a m ą j ą i švadą, kaip ir per pirmąjį te i smą. Straipsniai palikti tie patys . Naujų kaltinimų nesurado, byla bus peržiūrima iš n a u j o dviejų asmenų — J a n ė s Stačiokaitės ir Povilo-Pečiu-laičio-Lakštingalos. Liudininkai bus šaukiami tie patys, kurie buvo p i rmajame teisme ir turės būti l iudininkais tie, kurie p i rmajame teisme buvo nuteisti, o dabar paleisti, nes rasti v isai nekaltais . S v a r b e s n i u s praneš imus v i s a d a veda perskaityt i į vyresnio jo budinčiojo kambarį . Ten su-tikau gydyto ją Bronę, pris itaikiusi pasakė, kad man mir-ties bausmės j au nebus. Matyt, kažkur buvo girdėjusi .

Grįžęs prie kameros, g a u n u pirmą siuntinį. Atnešė Pauliukevičienė. Pava i š inu kameros d r a u g u s ir perspėju, kad v a l g y d a m i būtų a t s a r g ū s , nes gal i būti įdėtas laiš-kutis . Laimė, man pačiam laiškel is pateko. Prie kumpio

182*

kauliuko, paukščio p lunksnos ga lvutė , o v i d u j e , r ū k o m a m e popier iuky je p a r a š y t a s la i škut i s : „Mes vis i namuose, tu la ikykis . Dieve, tau padėk. V l a d a s i r kiti ." Dabar j a u tikrai į s i t ikinau, kad vis i paleis t i . Mūsų v i e n i n g a laiky-sena padė jo j i e m s ištrūkti iš čekistų n a g ų . Niekada ne-reikia parniršti, kad bus s m u r t a s ar dai lus žodžiai, bet v i s a d a bus okupanto a p g a u l ė .

Kaip v i s a d a , pr ieš s a v a i t ę p r a n e š a , kad 1953 m. lap-kričio 19 d. bus te ismas, p a g a l tokius ir tokius straipsnius-Karinis t r ibunolas perž iūrės bylą su v i s a i s ankstesnia i s , l iudininkais . Likus porai dienų prieš te ismą, g y d y t o j a Bronė v i s u s l igonius šaukia į rentgeną sve ikata i pa-tikrinti. P r o g a i pasi ta ikius, man pasako, kad n a u j ų ka l t i -nimų nerado, mirties b a u s m ė s nebus. D a u g i a u kalbėti ne-g a l ė j o m , nes v i są laiką s a u g o j a pr iž iūrėto jas . Man labai s v a r b u sužinoti, ką ka lba čekistai . S v a r b i a u s i a , v is i , kur ie buvo mano byloje, dabar j a u la i svė je . J a n ė s Stačiokai tės , aišku, neiš te is ins . J o s t r y s broliai buvo par t izanai , o Kle-mensas dar g y v a s . Be to, pas ją rado jos pačios nuotrauką su automatu. Aišku, buvo žaidimas, j i p a r t i z a n ė nebuvo, bet kaip čeki s tams į rodys i , j e i g u yra nuotrauka.

1953 m. lapkričio 19 d. rytą pr iž iūrėto jas p r a n e š a ruošt i s teismui. Kaip ir anksč iau, nuveda į boksą. Ten j a u perima v i d a u s s a u g u m o kariuomenė, pasodina į ma-šiną, rankų n e s u r a k i n a , matyt, pas idar iau ne toks pavo-j ingas, kaip anksč iau, ir a tveža į te i smą. Teisme randu J a n ę Stačiokaitę, kel ia is žodžia is p a s i d a l i j a m . D a u g i a u kalbėt i s neleidžia. Teismas, kaip ir anksčiau, be g y n ė j o , aps ig int i turi pats . Pirmą dieną i š k l a u s i n ė j o l iudininkus, tuos pačius, kurie buvo per p i rmąj į te ismą, tik jų d a u g mažiau. Dabar d a u g u m a sako, kad nepažįs ta a r b a išsi-s u k i n ė j a . Liudininkais turė jo būti mano b u v ę bendraby-liai. A t v y k o tik vienas. Gerai p a g y v e n ę s Simonas Rindei-ka, k u r i s per pirmąj į teismą buvo nuteis tas 25 m., per a n t r ą j į tardymą paleis tas . Teisė jo Simono Rindeikos. k laus ia , ar j i s d a v ę s „ b a n d i t a m s " v a l g y t i , kai a te idavo. S. Rindeika sako:

— Taip, d a v i a u ir duosiu. Kas duos, jei l ie tuvis lietu-viui neduos.

V e r t ė j a s i švertė Rindeikos žodžius. Teismas s u s i ž v a l -gė. Aš i š s i g a n d a u — gynėm, gynėm ir vėl areš tuos . Ne-iškentęs s a k a u :

— Kam j ū s taip sakot? Rindeika a t sako:

183*

— Kuo aš g e r e s n i s už ki tus? Rindeikai liepia išeiti į koridorių, o te i smas išeina

pas i tar t i . Nekantriai laukiu, kada pasodins trečią — S. Rin-deiką į k a l t i n a m ų j ų suolą.

Po t rumpos per t raukos te i smas susirinko, paskelbė, k a d ry to j te i smas b u s t ę s i a m a s i r paske lb iamas nuospren-dis . K a r e i v i a m s p r a v ė r u s duris, s p ė j a u pamatyt i , kaip Rindeika p a m o j a v o . Tada s u p r a t a u , kad j a m areš tu i re-zo l iuc i jos neuždėjo.

Trečią dieną, 1953 m. lapkričio 21-ą ją d., po t rumpo a p k l a u s i n ė j i m o paskyrė b a u s m e s : Janei Stačiokaitei 10 metų lager io ir 5 metus be teisių, Povilui Pečiulaičiui-Lakš-t i n g a l a i 25 metus lager io ir 5 metus be teisių. Nuospren-d i s te i s ingas, g a l u t i n i s i r n e a p s k u n d ž i a m a s .

Po ant ro jo te ismo m a n e g r ą ž i n o į tą pačią Kauno ka-lė j imo ligoninę, kur io je buvo likęs S. Skinul is , Mažeika i r J a n k a u s k a s . P a m a t ę mane, v i s i sur iko „val io ! " , nes s u p r a t o , kad mirties b a u s m ė pakei s ta . Nors po teismo k a l ė j i m e i lgai nelaiko, bet g y d y t o j a Bronė m u s i š la ikė iki 1954 m. pavasar io . Per Kauno ka lė j imo l igoninės langą g e r a i buvo matyti , kaip daužomi. Pr is ikėl imo bažnyčios k ryž ia i . J u o s daužė v isą sava i tę . Matyt, buvo labai s t ipr iai p a s t a t y t a . Nuo to laiko Lietuvoje pras idė jo istorinių pa-minklų naikinimas.

1954 m. p a v a s a r į m u s p r a d ė j o skirs tyt i . P i rmiaus ia iš-v e ž ė J a n k a u s k ą , jo ko ja j a u buvo s u g i j u s i , paskui m a n e —

į V i l n i a u s Lukiškių k a l ė j i m ą . A t s i d ū r i a u a n t r a m e korpuse, tik k i tame šone nuo mirtininkų. K a m e r o j e r a d a u du j a u n u s v y r u s , nute i s tus po 25-erius m e t u s , — Benių Rekašių ir ki tą ( p a v a r d ė s nepr i s imenu) . Lukiškių k a l ė j i m o s ą l y g o s b logos , d idž iabausmių ir mirtininkų kameros yra rūs iuose, drėgnos . 25-kiamečiamsi g e r i a u kaip mir t in inkams. Kiek-v ieną dieną veda į lauką pasivaikščiot i po 30 minučių, n o r s ir į a t sk i rus u ž t v a r u s . Matyt i d a n g u s ir kare iv ių pri-žiūrėtojų būdelės . Lukiškių k a l ė j i m e mus laikė iki rug-p j ū č i o mėnesio.

A T S I S V E I K I N U S U L I E T U V A

1954 m. r u g p j ū č i o mėn. (dienos nepr i s imenu) m a n e p a š a u k ę s pr iž iūrėto jas į s a k ė ruoš t i s su daiktais . Po gero p u s v a l a n d ž i o i švedė į ka lė j imo kiemą. Ten pilna j aunų v y r ų , bet j ie labai skir t ingi nuo buvus ių politinių kal inių. S u p r a t a u , kad tai kr iminal in ia i : vieni ka lba l ietuviškai,

184*

kiti rus i ška i , jokių daiktų niekas neturi. Mano daiktai — m a i š e l i s , kur iame yra r a n k š l u o s t i s , muilo g a b a l i u k a s i r v i e n a pora švar ių balt inių, kur iuos d a v ė k a l ė j i m o d r a u g a i . V i e n a s pr iė jęs j a u p r a š o ko nors iš maišel io. S a k a u — „muilą ar g r a u š i ? " Nuėjo.

V i s u s s u r ū š i a v o p a g a l bylų s p a l v ą . Mano byla per-b r a u k t a raudonu brūkšniu — vadinas i , p a v o j i n g a s . M a n e p a s t a t o atskirai kampe. V i s u s susodina į m a š i n a s „varo-n o k u s " , o ant m a š i n o s šono u ž r a š y t a „Chleb". Mane pa-lieka paskutinį. Lei tenantas laiko mano bylą ir rėkia — „paimki t r a u d o n ą . " Kareiv i s , p a ė m ę s m a n o bylą, sako : „58 s t ra ipsni s , b a n d i t a s " . Mane uždaro atskirai, g a l e m a š i n o s , į vienutę, v a d i n a m a spec. kamera . V i l n i a u s ge-ležinkelio s t o t y j e s u v a r o į special iai p a r u o š t u s Stolypino v a g o n u s , ant kurių u ž r a š y t a „Počta" . Į v a g o n u s g r ū d ž i a ne kiek telpa, o kiek reikia. Kai netelpa, tada du kare iv ia i s p a r d o kojomis, kad liptų v ienas ant kito. S u g r ū d ę v i s u s , keli kareiv ia i , pečiais surėmę, uždaro duris . P r i g r ū s t a s v a g o n a s s t o t y j e stovi g a n a i lgai , oras karš tas , v a g o n a s įkaitęs, sėdim kaip orkai tė je . Kriminal iniai kal iniai pra-

deda rėkti, keikti, pas idaro didžiul is s k a n d a l a s . Kare iv ia i p r a d e d a mušt i rėkiančius, a p r a m i n a . Taip pat buvo veža-m o s ir moterys, net su ką tik g i m u s i a i s va ika i s , bet į tai niekas nekreipė nė m a ž i a u s i o dėmesio.

Kalinių p r i g r ū s t ą v a g o n ą V i l n i u j e pr ikabino prie ke-leivinio t raukinio M a s k v a — K a l i n i n g r a d a s ( K a r a l i a u č i u s ) . V a k a r e i švaž iavome, o kitą rytą buvome M a s k v o j e . Vėl tokia pat t v a r k a s u g r ū d o į „ v a r o n o k u s " . M a n ę s j a u ne-s k y r ė nuo kr iminal inių, tik b u v a u paskutinis , todėl teko g a u t i keletą spyr ių nuo kareivių, kol užl ipau ki t iems ant g a l v ų . Mašiną taip pr ig rūdo, kad nė rankų n e p a j u d i n s i . A t v e ž ę į M a s k v o s k a l ė j i m o pers iunt imo punktą, v i s u s n u v e d ė į pirtį. Nukirpo, i š s i p r a u s ė m , ir v i s u s s u g r ū d o į vieną kamerą. Tada pras idė jo n a u j i spektak l ia i . Ėmė veikti v a d i n a m i e j i b la tn ie j i kr iminal inia i . Iš jų a t s i rado v a d i n a m a s i s „ a t a m a n a s " , k u r i s duoda nurodymus . T u o j a u pras idė jo at iminėj imai, nureng inė j imai , mainai . S v a r b i a u -s ia — maisto, jei k u r i s dar turi. Kriminal inių irgi yra vi-sokių. Vieni p a k l i u v ę už t rūkumus, kiti už s p e k u l i a c i j ą , nors didžiulė dal i s už p lė š ikav imą. B e s i d a i r y d a m a s išgir-dau ka lbant l ietuviškai du j a u n u s v y r u s . Užkalb inau, sa-kosi esą iš Kauno. V i e n a s b u v ę s buhal ter i s , te is tas už t r ū k u m u s , a p s i r e n g ę s gera i i r dar m a i š e l y j e turi mais to. Mes k a l b a m ė s , o į m u s žiūri v a g i ų v a d a s „ a t a m a n a s " .

185*

T u o j a u vieną ats iunčia apžiūrėti kostiumo. B u h a l t e r i s sako: „ a t s i t r a u k ! " Aš v a g į pastumiu. D a u g i a u prie mūsų nelindo.

1954 m. n a u j a i teistų politinių kalinių buvo mažai . Po Sta l ino mirties tie, kurie buvo nuteist i , j a u buvo išvežioti į l ager ius , o n a u j a i suimtų buvo n e d a u g . A n t r a s i s lietu-vis , i š s iėmęs i š maišel io džiovinto sūrio, m u m s p a d a l i j o . N e s p ė j u s pasikalbėt i , a t s idaro d u r y s ir šaukia mano pa-v a r d ę . A t s i s v e i k i n u ir išeinu, mane nuveda į tuščią kame-rą. Nuo to laiko p r a d ė j a u pažinti kr iminal in ius ka l in ius , kurių per pora metų Lietuvos k a l ė j i m u o s e neteko sutikt i .

Pers iunt imo punktuose tekdavo išbūti po kelias p a r a s ar s a v a i t e s , kol i šveždavo. P a t a l y n ė s jokios, gul i ant g rynų lentų, kiek aps i rengęs , nusiaut i batų negal i , nes p r a b u d ę s ga l i nerasti . Kriminal iniai v a g i a v ienas nuo kito be per-stojo. Maskvos k a l ė j i m e pers iunt imo kameros labai dide-lės. V i e n u s i šveža, ki tus atveža. Mane a tvedė į tuščią, o po v a l a n d o s j a u buvo pilna kamera . D a u g kriminal inių nus ikal t imų buvo p a d a r y t a kar i šk ių, paleistų i š kariuo-menės. R u s i j o j e politinių kalinių mažė jo, o kr iminal inių nusikal tė l ių d a u g ė j o . Kalė j imai v i są laiką buvo pilni.

Trečią parą naktį p a š a u k i a su daiktais . Nuveda į labai didelę pata lpą, o ten r ū š i u o j a , t ikr ina. Mus p a š a u k i a kartu, bet a tvežus , patekau į atskirą mažą kupe su dviem ka-zachai s ir v ienu estu. Niekas nemokam rusų kalbos, va-ž iuo jam ty lėdami. Estas — g a n a s t a m b u s v y r a s , pačioj j ė g o j . Manęs k laus ia pus iau rus i ška i , ar 58 s t r a i p s n i s . S a k a u „taip, o kur veža, nežinau." Kiek pavažiavus., kri-minal iniai p r a d ė j o rėkti „Volga, V o l g a " , o paskui „Baš-ki r i ja . " Tada supratom, kad veža link pietų Uralo. V i s ą laiką g a l v o j a u , kad į K a r a g a n d o s l a g e r i u s .

J a u sutemus, t r a u k i n y s v i n g i u o j a Uralo kalnuose, mū-sų paskutinį v a g o n ą mėto lab iaus ia i . Mažai kur s u s t o j a m . V a ž i u o j a m mažai g y v e n a m o m i s v ietomis. Į rytą mūsų v a g o n ą atkabina kažkokio je s to ty je . Tuojau pr i s i s ta to d a u g čekistų, a t idaro v a g o n o duris i r p radeda šaukti p a v a r d ė -mis. Kriminal iniai kal iniai ka lba, kad tai Cel iab inskas . Iš mūsų kupe pirmus p a š a u k i a kazachus, mudu su es tuku l iekame paskutiniai . Mano d r a u g a s es tukas turi maišą ant pečių ir dar r a n k o j e nešasi, matyt , maisto. V a g o n e m u s a p d a l i j o dž iūvės ia i s ir cukrumi. Aš nieko neturiu. M a š i n o j e mudu veža atskirai . Ka lė j imo koridoriu je, kaip v i s a d a , pr iž iūrėto ja i p a d a r o kratą paskut iniams. Po kra-tos v i s u s s u v e d a į vieną kamerą su kr iminal in ia i s . P a m a t ę

186*

es tuko tokį maišą , p r a d ė j o čiupinėti ir kalbėti, kad reikia p a v a l g y t i . Mudu, p a m a t ę tokią padėtį, daiktus pas idedam ant viršutinių gultų ir p a t y s s u l i p a m , o kr iminal inia i p l a n u o j a , kaip paimti . Tuoj du užšoka ant viršutinių gultų ir kažką sako rus i ška i , bet mudu n e s u p r a n t a m , o v ienas ima estuko maišą . Aš i š t raukiu mai šą , o es tukas, nieko nelaukęs, kerta į žandikaul į . Tas kaip s v i e d i n y s nulekia nuo gultų ant žemės ir nesikel ia . Kiti puola mudu, es tas šoka ant žemės ir paleidžia s a v o didžiul ius k u m š č i u s į d a r b ą . Kurį paliečia, tas kr inta ir nes ikel ia . Aš n u s i m a u n u ba tą . Kur i s nori s tver t i maišą , tam į g a l v ą . Pr imušt i pra-dėjo rėkti. Pr iž iūrė to jas a t idaro duris, kamera kruv ina, keli gul i ant g r indų, pirmutinio ž a n d i k a u l i s i šnar intas , kito nosis kre iva, a u s i s n u m u š t a . Estas užšoka pas m a n e ant viršutinių gul tų, ir abudu žiūrim. P r i b ė g a pr iž iūrėto jų, k laus ia kas yra, v is i rodo į mus . Mes ka lbos nemokam, aš p a s a k o j u l ietuviškai, estas es t i škai . Pr iž iūrėto ja i kraipo g a l v a s , kad per 40 kr iminal inių arš ių kal inių g a l ė j o dviese i šmušt i . V y r e s n y s i s ir pr iž iūrėto jas liepia nulipti, pasiimti daiktus, ir mus i šveda į koridorių. A t s i n e š a m u d v i e j ų by-las ir pradeda klausinėt i , bet mes n e s u s i k a l b a m . Tada n u v e d ė į tuščią k a m e r ą .

Mane š a u k i a į kabinetą, ten sėdi keli čekistai ir moteris, kuri ka lba l ietuviškai . P r a d ė j o klausinėt i , kas atsit iko. Aš s a k a u , kaip buvo, kad norė jo atimti mais tą , o mes gynė-mės. Sako, kad labai sužeidėt kel is žmones.

— Su kuo mušei? — Su r a n k a , — a t s a k a u . — Yra parodymų, kad su p a g a l i u . — Kur k a l ė j i m e g a u s i u p a g a l į ? Mane atveda a t g a l į kamerą, tik nėra esto. Ir tas iš-

v e s t a s a p k l a u s i n ė j i m u i . Po g e r o s v a l a n d o s g r ą ž i n o ir j į , ką sakė, nežinau, bet d a u g i a u niekas m u d v i e j ų n e š a u k ė ir nek laus inė jo .

Kelias dienas pra le idome dviese Čel iab insko k a l ė j i m o pers iunt imo kamero je . Nors ant grynų gultų, bet ramiai g a v o m e pai lsėt i . Man estas davė cukraus , džiūvės ių, ga-balą rūkytos mėsos . Matyt, jo še ima dar l a i s v ė j e g y v e n a . Gaila, kad gera i p a v a r d ė s nepris imenu, l y g tai Rekonas ar Relsonas. Nors ir tada než inojau, tiktai žinojom, kad abudu teisti p a g a l 58-la s t ra ipsnį ir 25-eriems metams.

Trečią parą naktį mus p a š a u k i a su daikta is į paskirs-tymo kamerą, vėl ruoš ia vežti toliau. Kiek šaukia , 58 s t r . negirdėti, v is i kr iminal inia i . Taip pat negirdėti ir l ietuviš-kų p a v a r d ž i ų . Kol v i s u s peršaukė, ir p r a d ė j o šv is t i . Mudu

187*

su estu la ikomės daikte. Kriminal iniai kažką kalba ir ž iūr i į mus, bet artyn neina. Pr iž iūrėto ja i d a r b u o j a s i i š pe t ies ,

vėl v i s u s i škrato ir uždaro į kamerą . Mudu pal ieka pas-kutinius, bylas pa ima kapitonas ir var to . P a ė m ę s mano bylą, p a v a r t ę s , sako pus iau l ie tuviškai :

— Aš b u v a u Lietuvoje. Tu iš miško paimtas? S a k a u — „ t a i p " . Kažką k i tam pasakė ir mudu nuvedė

į kiemą, kur j a u s tovė jo m a š i n a . Pasodino į v ienutę, nu-vežė į stotį ir susodino į Stolypino v a g o n ą , net k ra tos nedarė. Mudu vėl a t skyrė . Susodino kr imina l in ius kali-nius ir v a g o n ą pr ikabino prie traukinio. Galvo ju, kad tikrai į K a r a g a n d ą v a ž i u o j a m . T r a u k i n y s kai kur s u s t o j a , bet nežinom, kokios s totys . Per langą nieko n e m a t y t i , mūsų v a g o n a s paskut inis , kai p raneša sus to j imo vietą, gera i negirdėti . Veža kaip maiše, nei matai, nei paklaus i . V a ž i u o j a m j a u antra para . V a k a r e i r rytą, kai kare iv ia i veda į tualetą, kr iminal inia i m u m s g r a s i n a . Mes r u s i š k a i n e s u p r a s d a m i , nekreipiam jokio dėmesio. V i e n o j e k u p e veža moteris su m a ž a i s v a i k a i s . Naktį k a r e i v i s e i d a m a s s a r g y b ą , mūsų p r a š o cukraus, r o d y d a m a s į tą kupe. Su-pratom ir p a d a v ė m , moterys p r a d ė j o dėkoti. K a ž k o k i o j e s t o t y j e t raukiniui s u s t o j u s , k a r e i v i s p a š a u k i a estuką s u daiktais . P a s p a u d ę v ienas ki tam ranką, a ts i sk i r iam.

Traukinys vėl p a j u d a , v a ž i u o j u v ienas ir g a l v o j u — dabar tai j a u t ikrai v a g y s pr i s ikab ins . A t s i g u l ę s ant gul tų„ u ž m i g a u . P r a b u d a u , i šg i rdęs duris rak inant . Įleidžia seną žmogų mongolų ki lmės. Mane kalbina, aš a t s a k a u , k a d nekalbu rus i ška i , j a u tuos žodžius m o k ė j a u . M a n ę s dau-g i a u ir nekalb ina. J i s užl ipa ant viršutinių gul tų, aš irgi užmiegu. J a u į rytą vėl g irdžiu — rakina duris, į v e d a du j a u n u s v y r u s . A b u d u g e r o s nuotaikos. V i e n a s sako. l ie tuviškai :

— Pakelk, tegul lipa miegoti ant v i r š a u s . A š a t s a k a u : — Vis i i š s i teks im. — O, l ie tuvis ! J ie pas i sako, kad v a ž i u o j a iš K a r a g a n d o s suki l imo į

ka lė j imą. Aš p a p a s a k o j u apie Lietuvos padėtį, kaip pa-kl iuvau, o man p a p a s a k o j a apie lager ių padėtį, apie Džez-k a z g a n o suki l imą. Čekistai paleido t a n k u s į g y v e n a m ą j ą zoną, t r iušk indami neka l tus žmones. Tokiems v e i k s m a m s v a d o v a v o aukšt i KGB virš ininkai i š Maskvos . V i e n a s pašnekovų buvo Jonas V a l e n t a , kur i s š iuo laiku g y v e n a . Kaune, o kito p a v a r d ė s nepris imenu.

188*

Nuo to laiko p r a d ė j a u gera i suprast i , kas yra krimi-nal inia i nus ikal tė l ia i . Tuo laiku d a u g i a u s i a kr iminal iniu nusikal tė l ių buvo iš kar i šk ių, kur ie n u s i a u b ę rytų Europą, paskui buvo paleis t i i š kar iuomenės la i svai gyvent i . Tokie žmonės j a u nenorė jo dirbti, p r a d ė j o plėš ikauti , užmušinėt i , p r i e v a r t a u t i moteris . Jų s u s i d a r ė didžiulės g r u p ė s . J o s ve ikė ir Kaune, p a s i v a d i n u s i o s „Juoda katė" , „ P a n t e r a " ir k i ta is v a r d a i s . 1946 m. man pačiam teko d a l y v a u t i l ikv iduo jant plėšikų g a u j ą prie Kauno A r m a n i š k i ų kaime. Per mano ta rdymą paa i škė jo , kad ta g r u p ė ve ikė p a g a l čekis tų nurodymą, kad kuo d a u g i a u terorizuotų Lietuvos g y v e n t o j u s .

Sut ikus s a v o taut iečius, d a u g s m a g i a u pasidarė, nors i r a p k a u s t y t a m n a r v e . Kriminal iniai v i s man g r a s i n a , bet aš ka lbos nemoku, tai nežinau, ką sako. K a r t ą m u s ve-dant į tualetą, p r a d ė j o rėkti, kad p a p j a u s i m . Tautiečiai k l a u s i a , kas yra . Aš j i e m s p a p a s a k o j a u Čel iab insko ka-lė j imo ats i t ik imą, kaip m e s m u š ė m ė s . V a l e n t a ir kitas t a u t i e t i s j a u mokėjo rusų ka lbos . J i e v a g i m s gera i atsa-k ė — kad bus dar b log iau, kaip tada . Po to j a u man ne-g r a s i n a .

Naktį pas iekėme Novosibirską. V a g o n ą atkabino ir n u s t ū m ė į paruoštą vietą. Ten laukė labai didelė s a r g y b a su šunimis , v i s u s pat ikr ino, susodino į m a š i n a s ir — į ka-lė j imą. P i r t y j e — v a g i ų į s t a t y m a i . „Petuchai" , „pederas-ta i " , „ s u k o s " praus ias i atskirai p a g a l mei lės t rad ic i j a s . P r i ž i ū r ė t o j a i nes ik i ša , nors kai k a d a būna sužeis tų ar užmuštų . Tik t a d a pr iž iūrėto ja i daro t v a r k ą , skirsto p a g a l „ m o s t į " — v a g y s , sukos i r t . t . T ies iog košmaras . Mus v i sa-da a tveda paskut inius, nes laikomi p a v o j i n g a i s . Ant m a n o b y l o s raudona juos ta , o d a b a r t ė s j a u mes tokie t ry s . Nuve-da m u s į nedidelę kamerą, pilną žmonių, bet pastebim, k a d tai ne kr iminal inia i . D a u g u m a p a g y v e n u s i ų , labai s u v a r g ę . P a a i š k ė j o , kad tai vokiečiai, i talai, be lga i , pran-cūzai , j aponai ir kitų tautybių žmonės. J u o s kažkur per-v e ž a , vokiečiai t ikisi, kad veža į Vokiet i ją ir paleis . Ar j i e m s p a v y k o pasiekti s a v o k r a š t ą , žinių neturiu. Tai buvo 1954 m. r u g p j ū t y j e .

Neilgai čia b u v a u . Mane vėl p a š a u k i a kar tu su krimi-na l in ia i s , veža į stotį . Atskir ia, uždaro į mažą kupe. Veža tolyn į ry tus . V a ž i u o j u ir než inau kur, nes niekas nieko nesako.

Pr ieš rytą t r a u k i n y s pasiekia K r a s n o j a r s k ą . Vėl tokia p a t t v a r k a — vieni a tveža, kiti pr i ima. Lauke j a u š a l t a .

189*

Keturios s a v a i t ė s ke ly je . P r a d ė j o vežti 1954 m. rugpjūčio-mėn., o j a u dabar r u g s ė j o mėn., sn iegas , š a l t a . Aš apsi-r e n g ę s labai menkai, balt iniai ir s u d r a s k y t a odinė s tr iukė. K a l ė j i m e patenku į didelę kamerą, kur io je vien politiniai kal iniai, įva ir ių tautybių karo da lyv ia i . V ienas kitas pa-balt iet is , r a d a u keletą l ietuvių, kurie Smetonos l a i k a i s buvo polici jos t a r n a u t o j a i s . Dabar j i ems paskelbta am-n e s t i j a , bet dar veža su s a r g y b a . Kita dal i s politinių vežami į kitas v ietas po sukil imų iš Norilsko, V o r k u t o s , K a r a g a n d o s ir kt. Kai kurie sužeist i , čekistai š a u d ė į b e g i n k l i u s ir t a n k a i s t raiškė.

Naktį ir vėl į v a g o n ą . P a t e k a u su kel ia is mongolų kil-mės kal inia is , už ką teisti n e s u s i k a l b ė j o m , nes, nei j ie, nei aš rusų ka lbos nemokėjom. Ant v a g o n o buvo u ž r a š y t a V lad ivos tok, s u p r a t a u , kad veža į Tol imuosius Rytus . Pil-ną v a g o n ą p r i g r ū d a kr iminal inių. Kažko j ie labai tr iukš-m a u j a , bet jų niekas neklauso. Stengiuos i a t s igu l t i ant antrų gul tų, ten būna ramiau. V i s o s e kel ionėse b logiau-sia su vandeniu . Kareiv ia i jo duoda labai mažai , o mais-tas — s a u s a s d a v i n y s : forminės juodos duonos, pasmirdu-sios žuvies ir plytelė cukraus . Žuvies niekados ne imu, s teng iuos i p r a g y v e n t i su duona. U ž v a l g i u s žuvies , darosi labai b loga, o v a n d e n s nežinai, g a u s i ar ne, nes s v a r b u , kokios t a u t y b ė s kareiv ių pa lyda . Dažniaus ia i b ū d a v o A z i j o s kraš tų jaunuol ia i , kalinių v a d i n a m i „ j u o d a š i k n i a i s " . J ie nežino jokios malonės, m a ž i a u s i a s nukryp imas — būs i n u š a u t a s . Be to, j ie ne v is i mokė jo rusų kalbos . Taip b u v o dar p a t o g i a u laikyti po d u r t u v a i s m i l i j o n u s kalinių ir tremtinių, nes su v e r g u n e s u s i k a l b ė s .

T A I Š E T E

Taišeto geležinkel io s tot is yra d idžiaus ia prieš I rkut s-ką, nuo kur ios v iena geležinkel io šaka nutiesta link Bratsko, kuri daugel į metų niekur žemėlapiuose nebuvo pažymėta , nes ša l ia geležinkel io vieni lager ia i . Prie lage-rių gera i į rengt i , s u t v a r k y t i pastata i lager io va ldž ia i gy-venti . Kiek tol iau matyt i v iena kita lūšnelė, kur io je gy-vena tremtiniai net ir nuo caro laikų. Miestas labai n iūrus , n e s u t v a r k y t a s . Taišeto s t o t y j e mane iš laipino vieną, l aukė t r y s ginkluoti kare iv ia i , v ienas b a l t a r u s i s , šiek tiek kal-b ė j ę s l ietuviškai .

190*

P a t e k a u į Taišeto 385/25 pers iunt imo-rūš iav imo punk-tą. Pi rmiaus ia kelių dienų karant inas .

Man i lgai i l sėt is neleidžia, j a u trečią dieną šaukia į specdal j . Mano b y l o j e u ž r a š y t a , kad moku s t a l i a u s d a r b u s , tad paskir ia m a n e g y v e n a m o j e zonoje ta isyt i vit-r inas į v a i r i e m s š ū k i a m s . I š r a š ė kal inio uni formą, bet laimė, numerių j a u neteko nešioti, nes po Stal ino mirties, 1954 m., buvo i š le is tas į s a k y m a s nuimti numerius . Šis punktas man buvo t ikras poi l s i s po aštuonerių metų par-t i z a n a v i m o ir dv ie jų metų tardymo. Mais tas b logas, bet kiek buvo, tiek užteko. Darbo v a l a n d o s aš tuonios, kitos l a i s v o s — miegok. Lietuvių r a d a u daug, bet j ie v is i kei-tėsi, v ienus i šveža, ki tus a tveža . D a u g i a u s i a buvo japonų, v i s i teisti už karo laikus, bet j ie laikėsi v i s o s s a v o k a r i n ė s discipl inos. V e d a n t japonų b r i g a d ą į darbą, čekistai vi-s a d a t a r i a s i su b u v u s i u japonų kar iniu v i rš ininku. Šis duoda komandą japonų ka lba, ir tik tada b r i g a d a p a j u d a į darbą . Po J a p o n i j o s k a p i t u l i a c i j o s rusa i i š š a u d ė d a u g japonų bela isv ių, nes šie n e k l a u s ė rusų nurodymų. Japo-nai s a k y d a v o , kad d a v ę s pr iesa iką s a v o v y r i a u s y b e i , jos la ikys i s , kol g y v a s . 1954 m. rudenį d a u g vokiečių ir ja-ponų bela isv ių buvo pale i s ta .

Pers iunt imo punkte d a u g v i s k o s u ž i n o j a u i š kal inių g y v e n i m o . Seni kal iniai pasakodavo, kad geležinkel io ruožas T a i š e t a s — B r a t s k a s yra nut ies tas ant žmonių kau-lų, o d a u g i a u s i a pala idota j aponų. Japonai , i šeidami į la isvę, lager io virš ininkui J e r m e j e v u i sakė, kad ateis laikas, kai tu iškasi mūsų žmonių kaulus , kur po geležin-kelio b ė g i a i s sumetei .

Po s a v a i t ė s m a n e perkėlė į s ta tyb in inkų b r i g a d ą . Tada j a u p r a d ė j o k a l i n i a m s mokėti v a r g a n a s kapeikas už dar-bą, o lager io p a r d u o t u v ė j e ats i rado cukraus, m a r g a r i n o , dant ims va ly t i miltelių, muilo ir kitų smulkmenų. Kas t u r ė j o pinigų, g a l ė j o nusipirkti . Ir čia i lgai n e p a b u v a u .

Vieną rytą m u s kel iese veža į 6-ąj į lager į , v a d i n a m ą N a u j o j i Čiuna. Ten yra didžiulė plytinė, vokiečių belais-vių s ta ty ta . Darbai nepapras ta i s u n k ū s , mai s ta s labai b logas . Seni kal iniai v i s i ška i nual int i . D i d ž i a u s i a m e karš-t y j e reikia imti iš krosnies plytas. Be velt inių ne įmanoma pastovėti, o jei normos nepadara i , sodina į karcerį . Mūsų keletas j aunų vyrų patekome prie plytų iškrovimo, pačiam s u n k i a u s i a m darbui . Davė vel t inius, v a t i n e s piršt ines ir kitą a p r a n g ą , nes k a r š t i s s iekia 8 0 — 1 0 0 laipsnių. Turi aps i rengt i kaip nuo šalčio. G a l v o j a m , ką daryt i . K a r c e r y j e

191*

g e r i a u — nors a l k a n a s , s u š a l ę s , bet ne tok iame k a r š t y j e . Čia dirbę liko i n v a l i d a i s .

V i e n a s v y r e s n i o a m ž i a u s ukra in ie t i s s u g a l v o j o išeit į . N a k t i n ė j e p a m a i n o j e m e s p r i k ū r e n o m e kel i s k a r t u s dau-g i a u n e g u n o r m a . D a u g plytų s u d e g ė , ki lo t r i u k š m a s . S a u k i a v i r š in inkai , tardo, kas ta ip p a d a r ė . I š s i g y n ė m . Man p a v y k o gera i , nes n e m o k ė j a u k a l b o s , tai p a š a u k ė v e r t ė j ą kal inį l ietuvį, k u r i s dirbo b u h a l t e r i j o j e . Tai b u v o kaunie-t is Mikas I l g ū n a s , b u v ę s S m e t o n o s laikų ž u r n a l i s t a s . J i s m a n p a d ė j o i š s i s u k t i . Po to m a n e p e r v e d ė į s ta l ių dirbtu-ves . Ten r a d a u p a ž į s t a m ą tautiet į J u o z ą Matula i t į nuo Prienų N a r a v ų kaimo. S t a l i a u s d a r b u o s e b ū d a v o d a u g l e n g v i a u .

1955 m. Taiše to ž iema b u v o labai š a l t a , k a r t a i s nak-t imis š a l t i s s i e k d a v o net iki 55 la ipsn ių . D a r b a s nesus to-davo, nes d i rbama po s t o g u . P l y t o m s mol i s k a s a m a s po didel iu k a l n u ir v e ž a m a s t r a u k i n u k u tunel iu į p ly t inę . Tą žiemą a t v e ž ė d a u g kal inių iš K a r a g a n d o s , Nori l sko ir kitų l a g e r i ų , kur b u v ę ka l in ių s u k i l i m a i . D a u g i a u s i a j a u n i v y r a i , į v a i r i ų t a u t y b i ų . B u v o la ikoma, k a d Tai še to l a g e -r iuose g e r i a u s i a d i sc ip l ina, nes dar suki l imų nebuvę . Vir-š in inka i t i e s i o g s u ž v ė r ė j ę , s u n iekuo nes i ska i tė . M a i s t a s labai b l o g a s — lauke s u p i l t o s s u š a l u s i o s b u l v ė s i r pa-smirdus i ž u v i s . Je i kas ką pasako, t u o j a u v e d a į karcer į a r b a i šveža į B r a t s k o būrą , k u r i s p a s t a t y t a s k a l i n i a m s kankint i . Jei k a l i n y s ko k r e i p i a s i ar p a s i s k u n d ž i a , v i r š i -n inkas s a k y d a v o — „ t a i g a į s t a t y m a s , m e š k a p r o k u r o r a s " .

Kur kre ips ie s i a r s k ų s i e s i , niekur u ž t a r i m o neras i . V i s u r j a u s k i s , k a d esi a t v e ž t a s lėtai mirčiai. Kal inia i , i l g u s m e t u s k a l i n a m i Tai še to l a g e r i u o s e , v i s a i nus i lpę, i š v a r g ę , kur j u o s s iunčia, ten ir e ina. Y p a č tie, kur ie metų m e t a i s ima p ly tas i š k r o s n i e s . S u n k u į s i va izduot i , k a d t o k i a m e k a r š -t y j e g a l i m a dirbti. Pirmą kar tą a t ė j ę s imti i š k r o s n i e s ply-tų, aš s u s t i r a u nuo karšč io, o senia i d i r b a n t y s ka l inia i ra-miai v e l k a tą j u n g ą , k r a u n a p ly tas i r sako, kad būna d a r k a r š č i a u .

S U K I L I M A S

Kartą p a r ė j ę i š darbo, r a n d a m e a t v e ž t u s ke l i s š i m t u s Kalinių, b a u g i a u s i a j a u n i v y r a i , n o r s i š v a r g ę , bet v i s i dar e n e r g i n g i . „ N a r i a d č i k a s " š a u k i a p a v a r d ė m i s , o keli če-kis ta i sk i r s to į d a r b u s . D a u g u m ą p a s k y r ė į p lyt inę. Iš a t-v e ž t ų j ų y r a keli l ie tuvia i i š K a r a g a n d o s l a g e r i ų , iš s u -

192*

kilimo. J iems p a p a s a k o j a m e , kokie darbai , kokia t v a r k a . A t v a ž i a v ę padaro s u ė j i m ą , kažką nutar ia . Kitą dieną v i s u s i šveda į darbą, bet a tvežt ie j i dirbti neskuba. Kai kur ie ateina pas mus į s ta l ių dirbtuves pas iš i ldyt i , pas ikalbėt i . Stalių dirbtuvėse kar tu dirbo keli lenkai ir b a l t a r u s i a i , ma-tyt, buvę čekistų pata ikūnai , nes p a r ė j u s i š darbo, t u o j a u Juozą Matulaitį šaukia politinio s k y r i a u s v irš ininkas. J į p e r s p ė j a , kad su a t v e ž t a i s i a i s neturėtume jokių reikalų, g r a s i n a karceriu. Juozas g a n a d r ą s u s v y r a s , g r į ž ę s v iską p a p a s a k o j a . P a r ė j ę iš darbo, e iname į v a l g y k l ą va-kar ieniaut i . Gauni dubenėlį s r i u b o s , išvirtos iš s u š a l d y t ų , supuvus ių bulvių, i r pasmirdus ios žuv ies g a b a l i u k ą . Atvežt i kal iniai p r a d ė j o te i raut is , kodėl taip blogai mait ina. Tuo-j a u pr i s i s ta to režimo v i r š in inkas ir gr iežtu tonu užrėkia :

— Kas kelia paniką, b u s n u b a u s t a s ! Lager io režimo v i r š in inkas buvo dabita, nors d idžiul i s

ša l t i s , v i s a d a neš io jo n u b l i z g i n t u s au l in ius batus . Kali-niai, par inkę palankų momentą, kai lauke buvo didelis ša l t i s , a p s t o j o v irš ininką ir v ienas po kito p r a d ė j o užduoti k l a u s i m u s , kol ne i š s ia i šk ina ga lut ina i . A p s i a v ę s ba ta i s v i r š ininkas p r a d ė j o net šokti ir v e r ž t i s iš minios. Tokį žmonių ra tą pereiti n e l e n g v a , o v is i duoda v i s n a u j u s k l a u s i m u s . Matydamas, kad padėt i s b loga, ko jos v i s i ška i š ą l a , p r a d ė j o rėkti, bet niekas į p a g a l b ą neina. Prižiūrė-tojai, b u d ė j ę v a l g y k l o j e , kitų kalinių k l a u s i n ė j a m i , niekas nieko negirdi. Po visų k l a u s i n ė j i m ų buvo p a d a r y t a s pra-ė j imas, v i r š ininkas n u š a l u s i o m i s ko jomis n u b ė g o tiesiai į budinčių jų būdelę. D a u g i a u minėto virš ininko neteko ma-tyti. Kitą dieną čekistai p r a d ė j o šaukt i , k lausinėt i , kas v i s a tai o r g a n i z a v o . Kalto nerado, ka lbėt i s su l a g e r i o v i r š in inkai s leista, o kad ša l ta Š iaurė je , tai v i s i e m s ša l ta .

Po virš ininko s u š a l d y m o . šiek tiek p a g e r ė j o mais tas , p r a d ė j o lankyt i s komis i jos . Jos b ū d a v o viet inės, i š tų pačių čekistų. Nauja i atvežt i kal iniai p r a d ė j o re ikalaut i pager int i s ą l y g a s . P l y t i n ė j e plytos p r a d ė j o v i s dažniau degti , a ts i rado didžiulės k r ū v o s broko. Čekistai p r a d ė j o šaukt i , kas v i s a tai o r g a n i z u o j a , o kal iniai p r a d ė j o rei-ka laut i , k a s kaliniui p r ik lauso p a g a l į s t a t y m ą . Vieną anks-tų ry tą , dar miegant , keli kal iniai užs ir i šę ve idus , kad nepažintų, pereina per b a r a k u s ir į sako, kad š iandien į darbą niekas neitų, o kas b a n d y s eiti, tam bus b logai , už g y v y b ę neat sakoma. Rytą, kai kal iniai turi r inkt i s į darbą, prie „vachtos" , niekas nesus i renka. Virš ininkai s u b ė g a į g y v e n a m ą j ą zoną, pradėta rag int i į darbą, bet

193*

niekas nė nes i rengia eiti į darbą . Kaliniai r e i k a l a u j a pa-ger int i s ą l y g a s taip, kaip v a l s t y b ė s skirta, o ne p a g a l čekistų norus. Čekistai nieko nežada, bet g ą s d i n a , kad būsi t baudžiami .

Žiema ša l ta , per 50 laipsnių šalčio. Nors b a r a k a i žmo-nių prikimšti, bet v i s tiek daros i ša l ta . Medžių kūrenimui pr ivežta daug, bet neduoda nei p jūklo, nei kirvio, tenka v i są medį kišti į krosnį. Nuostabiai gera i dega, tiktai daž-nai reikia pastumti . Žinoma, pr i šy la ne taip gera i kaip žmoniškai kūrenant .

Čekistai sus t ipr ino s a r g y b ą , lager io s a r g y b o s bokšte-l iuose pastatė ku lkosva idž ius , g y v e n a m ą j ą ir darbo zoną a p s t a t ė š a r v u o č i a i s s u ku lkosva idž ia i s . Lager io v i d u j e čekistai nesirodo, tiktai per g a r s i a k a l b į be pers to jo g r a s i n a , kad eitų į darbą, nes bus n a u d o j a m a j ė g a . Mais tą a tveža, nėra tokio į s t a t y m o v isa i nemaitinti . J a u antra para nie-kas į darbą neina, čekistai be pers to jo g ą s d i n a . Nekant-riai laukiam, kada p r a d ė s šaudyt i , nes Norilsko, Vorku-tos, K a r a g a n d o s l a g e r i u o s e i š šaudė. D a u g atvežtų iš tų lager ių , kiti sužeist i . Žmonėms nusibodo tokios ba i s ios g y v e n i m o s ą l y g o s , j ie pas i rengę mirti ar kiek g e r i a u gy-venti . Į čekistų p e r s p ė j i m u s per g a r s i a k a l b i u s niekas nekreipia jokio dėmesio. Gal kas ir ga lvotų eiti į darbą, bet žino visų kalinių n u s i s t a t y m ą .

Trečios paros ry tą , dar t a m s o j e , budintys kal iniai p r a n e š a , kad į g y v e n a m ą j ą zoną priė jo d a u g kareiv ių, a p s u p o b a r a k u s ir nieko neiš leidžia ir neį leidžia. Vis i , kuo turim, gerai aps i reng iam, pasi imam į k i šenes kiek turim duonos ir laukiam, kas bus tol iau. Į zoną prieina nematytų čekistų visokio r a n g o , net pulkininkai ir kiti. Kareiviai p r a d e d a verž t i s į b a r a k u s , bet neginkluoti, tik lazdomis ima var inėt i v i s u s lauk. Lauke a p s t o j a ginkluoti kare iv ia i ir v i s u s v a r o į darbo zoną. Šal t i s didelis, lauke laiko v a l a n d ą , kitą. Numatydami, kad mus š a l d y s , buvome pasiruošę. Iš anksč iau ž inojome čekistų metodus. Darbo zonoje buvo d a u g miško medžiagos , t u o j a u ats i rado bu-tel i s kitas benzino, ir k r ū v a malkų su l iepsnojo. Čekistai g r iebės i ges int i , bet tuo jau ir antra, dar didesnė, užsi-degė. Kažkas iš kalinių pasakė:

— Jei la ikys i te lauke, su l iepsnos medžių s a n d ė l i s ir v i s k a s s u d e g s .

Čekistai, pamatę, kad ne juokai, p r a d ė j o g r u p ė m i s g r ą ž i n t i į g y v e n a m ą j ą zoną ir p r i ž a d ė j o pager int i s ą l y g a s . Mais tas trupučiuką p a g e r ė j o , bet d a u g i a u s k y r ė dėmesio

194*

ir s a u g u m a s . P r a d ė j o šaukti, tardyti, kas suruošė suki-limą. Pardav ik ų v isur pilna, vieną kitą, kas daug iau pa-kalbėjo, į g rūdo į karcerį. Kas mokėjo tylėti, nors orga-nizavo, tas liko teisus, nežinomas.

Po v i so tr iukšmo vėl į darbą. Darbo zona prie lagerio, toli eiti nereikia. Mūsų, stal ių, darbuose gyvenimas ne-pasikeitė. P a g a l kitų darbus, mūsų darbai žymiai lengvesni . Laisvas inžinierius, pamatęs, kad mes mokam medžio dar-bus, atvežė medžio plokščių, ir pradėjom dirbti ba ldus . Gerų baldų nega lė jome padaryt i , nes geros medž iagos nebuvo. Sibire baldų v is i škai nebuvo. Paprasta i suka l ta spinta ir dažais nudažyta — didžiausia p r a b a n g a . Mūsų bendradarbia i , keli lenkai ir ba l tarus ia i labai pavydė jo, kad mudu su Juozu paskyrė prie baldų. Aš, tik a t v a ž i a v ę s , o j a u g a v a u gerą darbą. Juozas j au mokėjo kalbą, tad j iems ir sako:

— Mokėkit nors kuolą gerai nutašyt i , ir j u s paskirs. 1955 m. balandžio mėn. Taišete buvo s t a i g u s atši l imas.

Nuleido sniegą, pakilo vanduo. Vieną naktį smarkiai pa-šalo. Netoli 6-ojo lagerio teka didokas upelis Nova Čiuna. Po s t a i g a u s atša l imo prie geležinkelio tilto s u s i d a r ė ledų kamšt is . Gelbėdami tiltą, pradė jo ledus sprogdint i , bet s t iprus šal t is dar b logiau padarė. V a n d e n s s rovė prasi-mušė per geležinkelį T a i š e t a s — B r a t s k a s . Nuplovė gele-žinkelio pylimą, m a ž d a u g gerą kilometrą. A t s l ū g u s van-deniui, kal inius v a r ė taisyti geležinkelio. Tuose darbuose buvau ir aš. Reginys ba i sus — vandens išplautos žmonių kaukolės, kaulai ba l tuoja didžiuliame plote. Tuos, kurie buvo užverst i po geležinkelio bėgia i s , dabar g a m t a at-skleidė. Mums kareiviai į sakė surinkti kaulus ir vėl po geležinkeliu užkasti. Ant jų v i r šaus vežė žvyrą, ir vėl pylėme nau ją pylimą, vėl nutiesėme bėg ius ant tų pačių kaulų, užmaskuodami vergų palaikus. Per juos ir šian-dien traukiniai rieda T a i š e t a s — B a m a s .

Būdami Taišeto lageriuose, matėme ir daug iau keistų dalykų.

Kin i jos—Korė jos kraš tuose tradicinis pat iekalas yra š u n s kepsnys, be jo neapsie inama vestuvių ar kitų iškil-mių pokyliuose.

Mums esant Taišeto lageriuose, kinai s u v a l g ė v i s u s šunis. Laisvi vairuotoja i , veždami mišką į lagerį , dažnai a t v e ž d a v o ir kokį pavogtą šunį, už tai g a u d a v o kokius 25 rubl ius. Šunį darbo zonoje paleidžia, o sut ikęs pirmą kinietį pasako, kad atvežiau „baran" . Per kurį laiką ne

195*

tik neliko v a l k a t a u j a n č i ų šunų, bet ir žmonės s a v o š u n i s prie būdų ėmė rakinti, kad n e p a v o g t ų .

Kartą v a i r u o t o j a s prie darbo zonos var tų rado prir iš tą kareiv ių šunį ir paleido. Kiniečiui pasakė, kad n u b ė g o „ b a r a n " . Šuo tuoj buvo p a g a u t a s . Per keletą minučių š u n s kai l i s nunertas, ir j a u kibire v e r d a . O kinų didžiul is r a t a s laukia pat iekalo.

Kareiviai , n e r a d ę šuns, pranešė, kad prapuolė. S u b ė g o į darbo zoną v i s a s b ū r y s kareivių ieškoti draugo. Su kitų šunų p a g a l b a rado po medžia i s pakištą tiktai kailį. Dau-g i a u šunelio nė ženklo. Garnizono v i rš ininkas sur inko būrį kinų, g a l v o d a m a s , ga l mokytas šuo suras kal t ininką, bet kur tau. Garnizono šuo nė nepr iė ję s ar tyn, p r a d ė j o cypti, s lėpt i s tarp kareivių. Mat šuo suuodžia, kad jo g i m i n ę v a l g o , i š karto šunį p a r a l y ž i u o j a , j i s n e p a b ė g a , p r a d e d a cypti. Nematęs niekada nepatikėtum. Mes, matydami v i są ceremoni ją , tik juokėmės.

I R V Ė L V A G O N E

P a r ė j ę i š darbo, r a n d a m ant mudvie jų su Juozu Ma-tulaičiu gultų a t s i s k a i t y m o lapel ius . Vadinas i , ir vėl į kitą v ietą . Mus perveža arčiau Bratsko, į Andžiobos 51 per-s iunt imo lager į . Čia suvežta d a u g kalinių iš visokių la-ger ių . Kur toliau veš, niekas nežino, į darbą nevaro. Ba-landžio p a b a i g a , v is i d ž i a u g i a m ė s , kad a tos togos , mai s ta s šiek tiek g e r e s n i s negu 6 - a j a m e l a g e r y j e , i r ga l i gaut i kiek nori. Kaliniai v is i politiniai, j auni vyra i , tik v ienas kitas p a g y v e n ę s . Po poros sava ič ių praneša ruošt i s i šva-žiavimui. Su didžiule s a r g y b a veda į t raukinį . V a g o n a i gyvu l in ia i , l anga i v ie loms apra izgy t i , lentoms užkal inėta. P r i g r ū d ž i a į v a g o n ą iki 60 žmonių, net ats is tot i nėra kur. Mais to i š d a v ė deš imties dienų normą. Supratome, kad v e š toli. T r a u k i n y s p a j u d ė j o link Taišeto, paskui į vaka-rus . Mūsų v a g o n e yra visokių tautyb ių : pabalt iečių, ukrai-niečių, rusų, kiniečių ir kitų. V a g o n a s didelis, dar vieni gul ta i per v a g o n o vidurį . V a g o n e labai tvanku, t rūks ta v a n d e n s . Didesnėse s to tyse pat ikr inimai, medinia is plak-tuka i s s m ū g i u o j a n t per n u g a r ą . Tik ke tv i r tą ją dieną pra-dėjo duoti vieną kartą per parą dubenėlį s r iubos .

Važ iuodami link v a k a r ų , sut ikome d a u g traukinių su Kini jos ženklais, vė l iavomis , kur iuose v a ž i a v o Kini jos tu-ristai . Keleiviniai s ą s t a t a i išpuošti, i šbl izgint i , o per lan-

196*

g u s maty t kinų moterys , pas ipuošus ios m a r g a i s a p d a r a i s . Ant v a g o n ų u ž r a š a s M a s k v a — V l a d i v o s t o k ir d idelėmis ra idėmis u ž r a š y t a „ D r u ž b a " ir t . t . P a ž i ū r ė j u s per g y v u -linio v a g o n o v ie lomis a p r a i z g y t ą plyšel į , s k a u d u darosi . Kai kurie kal iniai v i sa i nežiūri į g a m t ą , gul i kampe su-sirietę, s a k y d a m i , kad kai nematai , r a m i a u „ant d ū š i o s " . Mudu su ukrainiečiu Ivanu Krisa gul im prie lange l io ir v i s pas ikeisdami s tebime pralekiančią apl inką. A š j a u p r a d ė j a u kalbėti rus i ška i , nors dar ne v iską gera i supras-davau, bet mes s u s i k a l b a m . Ivanas Krisa s ė d ė j o už po-kario Ukrainos pogr indžio o r g a n i z a c i j ą . Buvo s tudentas, nuteis tas 25 m., g a n a ramus, tak t i škas vyras .

Mūsų v a g o n e v a ž i a v o keletas kinų, vedę rusų mote-ris, kurios j u o s a p v o g ė ir pabėgo. Dabar j ie nuteist i , kad pas i skundė — mat „šmeiž ia" t a r y b i n e s moteris . Buvo stu-dentų, kurie la i sva i k a l b ė j o rus i ška i . Mūsų s ą s t a t ą sto-t y s e beveik v i s a d a nus tumia į šoną, kad m a ž i a u matytų ir nesirinktų žmonės. Kareiviai su k u l k o s v a i d ž i a i s a p s t o j a v i są t raukinį .

V a ž i u o j a n t nuo K r a s n o j a r s k o link Novosibirsko mūsų s ą s t a t a s s u s t o j o netoli stoties. Po keletos minučių iš pas-kos a t v a ž i a v o kele iv inis t r a u k i n y s M a s k v a — V l a d i v o s t o -kas su kinų tur i s ta i s ir s u s t o j o g re ta mūsų ant kito kelio. P r a s i d ė j o t ikras spektak l i s . Kinai a t s i d a r ė t raukinio lan-g u s i r p r a d ė j o mūsų s ą s t a t ą fo togra fuot i . Iš mūsų v a g o n o kinai prišoko prie langel ių ir p r a d ė j o kiniškai ka lbėt i s . Čekistai daužė į v a g o n o šonus, kad kaliniai nurimtų, bet niekas nekreipė dėmesio. Taip tęsės i apie v a l a n d ą , maty t , buvo užimtas kelias. Kinų tur is ta i , s u r a d ę lazdų, per lan-gelį m ū s i š k i a m s k i n a m s kišo c igarečių, maisto. Mūs i šk ia i kinai buvo labai patenkinti tokiu pas imatymu, bet pasakė, kad Pekino ir M a s k v o s d r a u g y s t ė j a u ne i lga . Pekinas ne-patenkintas Maskvos diktatu.

Novosibirske mūsų s ą s t a t ą nus tūmė v i s a i į miesto pakraš t į , kad niekas nematytų. S t o v ė j o m e visą dieną. Če-kistai k laus inė jo , kas k a l b ė j o su kinais . Mes p r a d ė j o m e rėkti, kad kinų ka lbos nemokam, taip kinai ir liko neiš-aiškinti . P a g a l i a u mūsų s ą s t a t ą aprūpino vandeniu, j a u dvi paros, buvome be v a n d e n s . V a k a r e t r a u k i n y s p a j u d ė -jo, seni kal iniai, p r a v a ž i a v ę d a u g lager ių, labai b i j o j o Mor-d o v i j o s lager ių . Ten laikomi žmonės net nuo r e v o l i u c i j o s laikų. Ten pala idota caro laikų inte l igent i ja . Ką ten nu-veža, niekas n e g r į ž t a .

197*

J a u try l ika dienų mes kel ionėje. S i lpnesnie j i p r a d ė j o s irgt i , o ypač tie, kurie v a l g ė žuvį. P r a d ė j o smark ia i vi-duriuoti. Mudu su ukrainiečiu v i sa i žuvies n e v a l g ė m e , s t e n g ė m ė s kuo d a u g i a u gaut i oro. V a l g ė m e kiek turė jome duonos, o kai kada dar v a n d e n s , dubenėlį s r iubos . Labai į s k a u d o šonus b e s i v a r t a n t ant g rynų lentų, bet dėl to nebėda, buvo ir sunkesnių dienų. T r a u k i n y s s t o t y j e i lgai nes tovė jo . Naktį rusai p r a d ė j o šaukti „Ura las" . P a j u t o m , kad j a u per tunelį v a ž i u o j a m . Vėl senas ka l inys š a u k i a — „ jau E u r o p a " . Tas žodis tar tum atga iv ino. Senukas ru-s i š k a i p a s a k o j a , kad š iuo keliu v a ž i u o j a j a u kelintą kartą, nes nuo revol iuc i jos laikų dar nematęs la i svės . A t b ū n a dešimt metų, p a š a u k ę praneša , kad pridėta dar dešimt metų. Taip vež io ja iš v ienos v ietos į kitą. Senukas sako, kad ant jo by los raudona juos ta , tai su tokiomis juos tomis r a m y b ė s nėra. Aš g a l v o j u — n e j a u g i ir mano tokia dal ia, j u k ir ant mano bylos raudona juos ta . Mes laikomi labai p a v o j i n g a i s .

Penkiol iktos paros rytą t r a u k i n y s s u s t o j a V o l o g d o s s t o t y j e . V i s ų mintys , kad veža į Vorkutą . Mūsų pašneko-vas pasako ja apie šio kraš to lager ius , V o l o g d o s konvojus-s a r g y b i n i u s . J ie p a t y s ba i s iaus i v i s o j e R u s i j o j e . Mažiau-s ia s nukrypimas, šauna v ie to je be perspė j imo. „Vologods-ki j k o n v o j " n u s k a m b ė j ę s per v i s u s l a g e r i u s . Senukas p e r s p ė j a , kad l ipdami iš traukinio, būtume a t s a r g ū s . Vo-l o g d o j e ir Mordov i jo je , sako, esą palaidoti jo g i m i n ė s ir d r a u g a i . Tęsia senukas ka lbą . Nuo V o l o g d o s į š i a u r ė s va-k a r u s yra Karlo Libknechto r a j o n a s ir Bielo je ežeras, va-d inamas Petušok, Gaidžio s a l a , b u v ę s v ienuolynas . Po revol iuc i jos j i s p e r t v a r k y t a s į ka torg in inkų lager į . Dabar į s t e i g t a s m u z i e j u s . Kas ten pateko, to d a u g i a u niekas nematė. Traukinys , p r a d ė j ę s važiuoti , nesuko į š iaurę, va-ž i u o j a į v a k a r u s .

Nuo V o l o g d o s apie 30 kilometrų į v a k a r u s , prie upės Šekšnos, yra geležinkel io s tot i s , o nuo stoties keli š imtai

metrų — Šekšnos lager i s , į kurį ir a tvežė v isą mūsų po-litkalinių s ą s t a t ą . L a g e r i s didelis, per tver tas pus iau. Vie-noje p u s ė j e kr iminal inia i , k i to je politiniai. Politinių kali-nių radome atvežtų anksč iau. Nors ir atskirti, bet krimi-nal iniai dažnai juos ap ip lėšdavo, nes jų buvo d a u g u m a . Mūsų a t v e ž ė labai daug, tai v i s k a s pasikeitė. Mus ap-g y v e n d i n o senuose barakuose , kurie s ta tyt i dar revoliuci-j o s la ikais . Niekas į darbą nevarė, nors ir darbų nėra.

198*

L a g e r i o v i r š in inkas , g a n a k a l b u s , v i s ą laiką k a l b ė d a v o s i su k a l i n i a i s . J i s sako, n e ž i n ą s kodėl m u s čia a tvežė .

— Į s a k ė pri imti, pr iėmiau, į s a k y s i švežt i ar pa le i s t i , pa le i s iu .

1955 m. v a s a r ą Š e k š n o s l a g e r y j e t ikrai p r a l e i d o m e l a g e r i o a t o s t o g a s . Tuo momentu M a s k v o j e b u v o v a l d ž i ų pas ike i t imai ir į pol i t in ius k a l i n i u s p r a d ė t a k i ta ip žiūrėt i . A n t r o j e v a s a r o s p u s ė j e p r a d ė j o sk i rs tyt i į b r i g a d a s . Z o n o j e darbų nebuvo, o už zonos kal inių su d ide lėmis b a u s m ė -mis neleido.

G A I D Ž I O S A L O J E

1955 m. lapkričio 3 d. p r a n e š ė pas iruošt i i š v a ž i a v i m u i . I š v e ž a per pora š imtų, d a u g u m ą j a u n u s , su d i d e l ė m i s b a u s m ė m i s . A š j a u s e n a s k a l i n y s . Tur iu p a s i d a r ę s l a g a -miną, be to, j a u tur iu š iokios tokios a p r a n g o s , o s v a r -b i a u s i a , š i m t a s i ū l ę . Vėl g a l v o s ū k i s — kur v e š , g a l v o j e sukas i s e n u k o p a s a k o j i m a s . S u t i n k u Ivaną Kr i są , k l a u s i u ar v a ž i u o j i , a t s a k o , kad taip. , ,O kaip m ū s ų s e n u k a s ? " S a k o — „ l i g o n i n ė j e " . I v a n a s l y g g i r d ė j ę s , kad v e ž a į Pe-tušoką ar Čerepovecą, š i t a m e k r a š t e politinių l a g e r i ų dau-g i a u nėra. V a k a r e p r a n e š a per r a d i j ą , kas paskir tas i š v a -žiuoti, rytą turi r inkt i s su d a i k t a i s prie „ v a c h t o s " . Ten j a u laukia „ V o l o g o d s k i j k o n v o j " su š u n i m i s . S u s o d i n o į k a r i š k a s m a š i n a s i r į p r i e p l a u k ą , kur j a u p a r u o š t o s bar-žos. M u s nule idž ia žemyn į m e t a l i n ę b a r ž ą . P r i g r ū d a pi lną, o a n g a s uždaro. Ant v i r š a u s k a r e i v i a i su š u n i m i s . P r i k a b i n o g a r l a i v į , p a j u t o m e , kad tempia. Kur než inom, nėra jokio p lyš io orui įeiti. Ė m ė trūkt i oro. P r a d ė j o m e viršų daužyt i . K a r e i v i a i a t s i d a r ę k l a u s i a , ko norim. Sa-kom — oro. A t s a k o :

— Kai n u v e š į P e t u š o k ą , ten t ikrai oro u ž t e k s , — ir vėl u ž d a r o .

J a u č i a m e , kad b a r ž o s š o n u s ledai ra ižo. Lapkrič io mėn. V o l o g d o s k r a š t e j a u g e r a i p a š ą l a . V a k a r e m u s v i s u s iš-la ipina į k r a n t ą , g a r l a i v i s to l iau p laukt i n e g a l i , k a n a l a s v i s a s u ž š a l ę s . P r i t r a u k i a d a u g i a u k a r i u o m e n ė s , m u s v a r o pėsč ius per m i š k ą , per pe lkes keletą k i lometrų . S e n e s n i o a m ž i a u s ka l in ia i n e b e p g e i n a , reikia j u o s ves t i . D a i k t u s , d r a b u ž i u s d a u g u m a išmetė, k a d tik g a l ė t ų pasiekt i v i e t ą . S u t e m u s a t v a r ė prie ežero — V o l o g d o s s r i t i s , Kar lo Lib-knechto r a j o n a s , Bie laozer-Petušok. E ž e r a s dar v i s a i ne-u ž š a l ę s , bet p i lnas ledų. Už poros ki lometrų ežere m a t y t i

199*

dvi s a l e l ė s , v i e n a didesnė, kita šone v i s a i m a ž a su pa-s t a t a i s . K r a š t o ežero nematyt i . T o l u m o j e v o s įž iūr imai link m ū s ų a r t ė j a kel ios v a l t e l ė s : dvi didelės, k i tos m a ž o s . E ž e r a s n e r a m u s , b a n g o s mėto ledų lytis, p laukt i labai p a v o j i n g a . Į d ide les v a l t i s s u s o d i n a po 10 kal inių, o ma-žose i š šonų s a r g y b a . S a r g y b o s v i r š in inkas p e r s p ė j a , jei kas šoks i š v a l t i e s , š a u n a m a v ie to j , o j e i g u v a l t i s apvi r s , la ikoma, kad šokai i š v a l t i e s . V i e n u s n u v e ž a , v a l t y s vėl g r į ž t a , pa ima k i tus . A š p a t e k a u trečiu k a r t u vė la i v a k a r e . P r i p l a u k u s prie Petušoko, v a r t a i pas ikel ia, į p l a u k i a m į l a g e r i o zoną. Zonoje pr i ima l a g e r i o pr iž iūrė to ja i , nuren-g i a v i s a i n u o g a i , p a d a r o smulk ią k r a t ą . N u s t v ė r ę s s a v o da iktus , eini į n e k ū r e n a m ą p a š i ū r ę . P r i s i m i n i a u s e n u k o p a s a k o j i m u s , neduok, Dieve, ten patekt i . Taip, j a u pate-kom, reikia laukti , kas b u s tol iau. A p s i r e n g u s i u s pri-ž i ū r ė t o j a s v e d a į patį l a g e r į . A t i d a r o kel i s g e l e ž i n i u s var-t u s i r į v e d a į mažą kiemą, k u r i s a p s t a t y t a s l y g v i e n u pas ta tu, o k i t a m e šone — a u k š t a s , b a ž n y č i o s i š v a i z d o s pa-s t a t a s . Mūsų g r u p ę n u v e d a į „ b a ž n y č i ą " , a n t r a m e aukš te . Gultai i š t i s i , v i e t o s labai d a u g , b a ž n y č i a p a v e r s t a b a r a k u . P a s k u t i n ė v a l t i s v o s nenuskendo, ledas p r a m u š ė šoną, bet j a u buvo netoli v a r t ų , tai š ia ip taip a t s i k r a p š t ė . Senų kal inių r a d o m e labai m a ž a i . B u v o v i e n a s l ie tuvis , kurio p a v a r d ė s n e p r i s i m e n u . K l a u s i a m , ar ta ip m a ž a i v i s ą laiką buvo. A t s a k ė :

— P a g y v e n s i t , p a m a t y s i t , kiek liks. Mudu su J u o z u Del tuva nuo V i l k a v i š k i o Ziūrių-Gudelių

k a i m o n o r ė j o m e i š minėto l ietuvio d a u g i a u sužinot i . J i s tik tiek p a s a k ė :

— Kai i š v e š į ežerą ž u v a u t i , tada p a t y s suž inos i t . Kitos dienos rytą po pa t ik r in imo i š ė j o m e į kiemą pa-

s i d a i r y t i , kur e s a m e . V a i z d a s l iūdnas, kal inių s a l a , kaip k a l b ė j o , 1 ha didumo, kita už kel iol ikos metrų dar m a ž e s -nė, k u r i o j e g y v e n a a p s a u g a i r v i r š in inka i . Nuo tos s a l e l ė s n u t ę s t a s virvių t i l tas v i r š v a n d e n s . Apl inkui m ū r i n ė s i e n a , apie 4 metrų aukščio, ant kur ios v a i k š t o s a r g y b a . S iena apie p u s a n t r o — dv ie jų metrų s tor io. Tol iau nuo s i e n o s t r i j ų aukš tų pas ta ta i , s u s k i r s t y t i m a ž o m i s ce lėmis . V i s a zona p a d a l y t a į dvi da l i s — v iena g y v e n a m a , kita darbo. D a r b o z o n o j e y r a l entp jūvė , į kur ią a t p l u k d o m e d ž i u s , p j a u n a lentas, daro dėžes. D a r b o zonoje k a r c e r i s po s a r -g y b i n i o bokšte l iu, prie kurio niekas i š kal inių nepr ie ina . P a s i l i p u s į „ b a ž n y č i o s " v i ršų, matyt i v i s a s v a i z d a s . Ar-č i a u s i a s k r a n t a s už poros k i lometrų, o kitų krantų nė ne-

200*

matyti . Tvirtovė s ta ty ta Jekater inos laikais . Čia ji laikė nus ika l tus ias v ienuoles . Kitoje bažnyčios p u s ė j e dar buvo matyti kapų ž y m ė s ir likę akmeniniai kryžiai , pr imenan-tys žiaurią R u s i j o s vienuolių praeitį .

Po keletos dienų p r a d ė j o m u s skirstyt i . Kal inius su didelėmis b a u s m ė m i s paskirstė į m a ž a s k a m e r a s p o 3 - 4 kal inius . V a k a r e koridorius užrak ina . Dėl darbo dar nieko nesako, bet v i s skirsto, r ū š i u o j a .

Po Sta l ino mirties v i d a u s s a u g u m e pas idarė sutriki-mas, maiša lynė, nes Sta l inas d a u g s u š a u d ė , d a u g susodino į l a g e r i u s aukšto r a n g o part inių. Jų didelė dal i s yra kar tu su mumis, o jų d r a u g a i ir g i m i n ė s dar užima a u k š t u s postus KGB t a r n y b o j e M a s k v o j e ir k i tuose mies-tuose. Lager ių v a d o v y b ė dar laikosi S t a l i n o — B e r i j o s pa-pročių — jei priešas, jį reikia sunaikint i . Girdėti, kad kai kur ie v irš ininkai j a u kitokie. L a g e r i u o s e ka lbos eina, kad kažką nepapras to turi daryt i su pol i tkal iniais . Ypač su tais, kurie teisti p a g a l 58-1 a ir 58-1 b str. Bet rimtų žinių nėra.

S T A I G M E N A

1956 m. žiema tame k r a š t e ir p a v a s a r i s buvo labai įnor ingi . Tai s m a r k i a i at leidžia, tai vėl p a š ą l a . Ežere ledo neliko. Kai paky la v ė j a s , b a n g o s peršoka net per 4 metrų J e k a t e r i n o s pastatytą s ieną. Jei tokios s ienos nebūtų, tos sa le lė s seniai būtų nuplautos ežero b a n g ų .

Vieną dieną keletą jaunų kalinių šaukia į darbo zoną pas v irš ininką. Ledų ežere j a u nėra, mes j auč iam, kad ruošia miško m e d ž i a g o s p lukdymą. Kuris pas lys i , tai j a u tikrai negr į š i iš ežero dugno, ten tokių draugų d a u g nu-skendo. Pasitart i nėra su kuo. Iš l ietuvių aš vienas, dau-g u m a ukrainiečiai, bet ir tie suvežt i iš visokių lager ių . Pas virš ininką šaukia po tris . Apklaus tų j a u nematom, i šveda pro kitas duris, kad nepas ikalbėtume. Aš patekau su ukrainiečiais Deminiuku, su kuriuo vė l iau kartu kelia-vom, ir kitu ( p a v a r d ė s nepr i s imenu) . Kabinete sėdi keli v i rš ininkai ir k l a u s i n ė j a p a v a r d ė s , kokiu s t r a i p s n i u ir kiek teistas. A t s a k a u , k a d esu Pečiulai t i s . Čekistas trenkia mano bylą ant s ta lo ir, š l u b u o d a m a s pr išokęs prie manęs , pradeda mane daužyti . U ž s i d e n g i u veidą rankomis . Kiti čekistai s u s t o j a ir žiūri, o š lub i s s u r i n k a :

— Kazlų Rūdoj tu į mane š a u d e i ! Kitas čekistas liepia pr iž iūrėtojui mane išvest i . Kori-

201*

dor iu je kiti kal iniai k laus ia , kas buvo per t r iukšmas . Sa-kau, kad nežinau, p a s a k i u s p a v a r d ę , p r a d ė j o daužyt i per ve idą. Kaliniai sako, kad š lub i s yra režimo virš ininkas, kiek g i rdė jom, kad j i s b u v ę s Lie tuvoje ir vos g y v a s l ikęs.

Čia man bus b logai . A t ė j ę s pr iž iūrėto jas m a n e nuveda į karcerį . Penkias paras i š rašė .

Karcer is ša l tas , nekūrenamas, v i s a laimė, kad eida-mas gera i aps i reng iau . A p s i a v i a u vel t inia is , nors buvo ne taip labai ša l ta . K a r c e r y j e sėdžiu ir g a l v o j u , kokį šėtoną sut ikau iš Kazlų Rūdos. Antrą parą pas mane a tveda De-miniuką. Karcerį prikišo pilną, nes n a u j a i a tvežt ie j i ne-sutiko plaukti į ežerą plukdyti medžių. Čekistai suprato, kad atvežt ie j i i š s u k i l u s i ų j ų lager ių eis v ienas ant vieno, bet į ežerą neplauks . Kai kurie, pašaukt i pas v i rš ininką, pasakė:

— Mažai dar pr i skandinot ! Dabar mūsų tai laukia ! Mes p lauks im, bet p lauks i t ir jūs .

Trečią parą a tvedė latvį, k u r i s taip pat a t s i s a k ė me-džių plukdyti . D a u g i a u ger iau, ne taip ša l ta . Vieną kartą per parą g a u n a m dubenėlį s r iubos, dar nėra taip labai b logai . A t b u v a u penkias paras, paleido. Grįžęs į b a r a k ą , n u s i p r a u s i a u , p a v a l g i a u , ir vėl šaukia pas v i r š ininką. Ap-s i rengiau, kiek t u r ė j a u , nes ž inau - karcer i s laukia . Veda pas tuos pač ius čekistus, k laus ia , ar eisiu medžių pluk-dyti. S a k a u , kad ne. Tada 15 parų karcerio. Vėl a t g a l , uždaro v ieną. E idamas dar s p ė j a u pasiimti duonos normą ir kažkas p a d a v ė g a b a l i u k ą m ė s o s į kišenę. Kratos ne-darė, v i ską į s ineš iau, nes pirmomis dienomis v a l g y t i neduoda.

A n k s č i a u sėdėdami aptarėme visą padėtį . Jei p lauks i į ežerą, t ikrai negr į š i , kaip y ra n e g r į ž ę tūkstančia i . Ge-r iau sėdėti ka lė j ime, pr imušt i kokį v irš ininką, o tada grei-čiausia i pasodins, čia m a r i n a ir n u s k a n d i n a . Kol dar turiu j ė g o s , reikia pr iba ig t i š lubį, kitos išei t ies nėra. Guliu kampe v ienas susir ietęs, kad nebūtų taip ša l ta , ir g a l v o j u . Sept intos paros v a k a r e a t ė j ę s pr iž iūrėto jas k laus ia , kas m a n o yra s a n d ė l y j e . S a k a u , kad l a g a m i n a s , tada — „ p a i -diom" — einam. A t v e d a į b a r a k ą , pasi imu daiktus ir grei-tai veda prie „vachtos" . Ten randu kelis ukrainiečius, kurie s ė d ė j o k a r c e r y j e . Ežeras užša lęs , ga l i važiuot i ma-šinos. Mus susodina į m a š i n ą , s u s ė d a keli kare iv ia i ir veža . Klaus iam, kur dabar m u s veža, k a r e i v i s sako:

— Džiaukitės, kad veža . Dabar v e ž a m į Čerepovecą, o paskui nežinom.

2 0 2 *

A t v e ž e į Čerepovecą, ten politinių kal inių l igoninė. K i e k v i e n a m e l a g e r y j e , kai a t v e ž a n a u j ų , v i s a d a seni kali-niai eina pažiūrėt i , g a l ras p a ž į s t a m ų . M u s į le ido pas k i tus ka l in ius . Aš k a r c e r y j e s u š a l ę s , o d a b a r r a d ę s šil-t e s n ę v ietą, tuo j pat u ž m i g a u . Jauč iu, k a d k a ž k a s m a n e kelia, bet n e g a l i u p r a b u s t i . A t m e r k i u a k i s — ogi s tovi J u o z a s Matu la i t i s . J u o z a s dirbo l i goninė je . La i sv i d a k t a r a i kai ką p a p a s a k o j a , n u g i r d ę iš čekis tų. J u o z a s p a p a s a k o j o , kaip m a n e a t v e ž ė iš P e t u š o k o į Čerepovecą, nes tas š l u b i s čeki s tas būtų m a n e n u m a r i n ę s . Š l u b i s b u v ę s Kazlų Rū-dos g a r n i z o n e , o liko g y v a s , p a s i s l ė p ę s miške po s a m a n o -mis. Petušoko ir Čerepoveco l a g e r i o v i r š in inka i i škv ies t i į M a s k v ą . P a s i n a u d o d a m a ta p r o g a , l i goninės v i r š i n i n k ė d a k t a r ė m u s a t v e ž ė čia. Taip m a n p a s a k o j o Juozas , o j a m v i s a tai p a s a k ė Čerepoveco cent r inės l ager ių l i g o n i n ė s daktarė .

Š E K Š N O S L A G E R Y J E

J u o z a s gera i pamai t ino, nes d i rbant l i g o n i n ė j e m a i s t o užtenka. L i g o n i n ė s v i r š in inkė s a k ė per karą b u v u s i Lie-t u v o j e i r gera i s u p r a n t a n t i d a b a r t i n ę Lietuvos padėt į . Daktarė, p a s i k v i e t u s i mane, p a k l a u s ė , ar aš Peč iu la i t i s i r p a s i s a k ė esant i deš imt ies l ager ių l i goninės v i r š in inkė . Tai j i m u s a t v e ž ė į l igoninę. Ja i nuoširdžia i p a d ė k o j a u . J u o z a s sakė, kad j i y ra labai g e r a , t a k t i š k a moter i s . Pa-b u v u s kel ias dienas, vėl g a u n u p r a n e š i m ą pas i rengt i su da ik ta i s . „ N a r i a d č i k a s " sako, kad g r e i č i a u m a n e reikia i š s iųs t i į kitą l ager į , nes iš l i goninės g a l i vėl a t s i imt i į P e t u š o k ą . O ten man j a u v i s k a s .

S u g r į ž ę s į Šekšnos lager į , r a n d u senų p a ž į s t a m ų , ku-rie b u v o atvežt i i š Taiše to l a g e r i ų . Kalinių t a r p e nuota ikos g e r o s , eina ka lbos , kad pol i t inius pale is , kiti k a l b a , k a d b u s g e r e s n ė s s ą l y g o s . D a u g u m a g a n d ų ateina i š M a s k v o s per p a s i m a t y m u s , nes kai kurių kal inių a r t i m i e j i sėdi a u k š t u o s e postuose.

P o T a r y b ų S ą j u n g o s v i d a u s s a u g u m o m i n i s t r o B e r i j o s a r e š t o 1953 m. k a r t u b u v o nuteis tų į v a i r a u s r a n g o v i d a u s s a u g u m o d a r b u o t o j ų , d a u g u m a po 25 m. Po teismo, ka ip ir v i s u s pol i t inius, vežė į d a r b o l a g e r i u s . Tuo laiku poli-tinių kal inių s r a u t a s buvo s u m a ž ė j ę s . V e ž a n t i r pers iun-timo p u n k t u o s e j u o s s u m a i š y d a v o su k r i m i n a l i n i a i s ka-l iniais, kurių s k a i č i u s didėjo. Kr iminal in ia i , s u ž i n o j ę , kad jų t a r p e yra B e r i j o s d a r b u o t o j ų , i m d a v o s i s m u r t o metodų

203*

— išniekindavo, s u m u š d a v o , p a d a r y d a v o s a v o „panelė-m i s " . Kol „beriečiai" pas iekdavo poli t inius l a g e r i u s , kri-minal iniai su j a i s i šd i rb inėdavo v i sokias n iekšybes . Poli-t inuose l a g e r i u o s e jų niekas nelietė, l ager io v a d o v y b ė j iems duodavo l e n g v e s n i u s d a r b u s ir kitas l e n g v a t a s , nes ži-nojo, kad jų ar t imie j i ir d r a u g a i užima aukš tas v ie tas Kremliu je .

Šekšnos l a g e r y j e 1956 m. v i s p lačiau skl ido g a n d a i , kad bus paleist i politiniai kal iniai . Chruščiovui p a ė m u s Kreml iaus va i rą , s p a u d o j e buvo plačiai komentuo jama, kad paskutinį politinį kalinį m a t y s i t e tik per te lev iz i ją . D a u g kas net ikė jo Chruščiovo žodžiais, nors ir j i s pasako-jo, kad b u v ę s Sta l ino auka. Bet Sta l inas j a m l iepęs išeiti. Kam Sta l inas p a s a k y d a v o „ i šves t i " , tas d a u g i a u negr įž-davo amžinai . Taip p a s a k o j o b u v ę B e r i j o s a p a r a t o darbuo-tojai , kurie buvo kar tu su mumis . Šekšnos l a g e r y j e v i s d a u g ė j o n a u j ų kal inių. L a g e r i o v i rš ininkas pranešė, kad š i a m e l a g e r y j e bus peržiūrėtos politinių kalinių bylos, nes d a u g yra nete i s inga i nuteistų. Po mano atvež imo čia a tvežė v i s u s iš Petušoko, Čerepoveco, A r c h a n g e l s k o ir kitų lager ių .

P I R M O S I O S K O M I S I J O S I R P A S I M A T Y M A S

1956 m. birželio p a b a i g o j e l a g e r y j e p r a d ė j o l a n k y t i s nematyt i civil iai a smenys, kur ie nieko n e s a k y d a v o , tik d a i r y d a v o s i . V ė l i a u sužinojome, kad tai i š M a s k v o s pa-r u o š i a m o j i komis i j a , kuri t ikr ina, r ū š i u o j a bylas . Netrukus turi atvažiuoti A u k š č i a u s i o s i o s T a r y b o s Prez id iumo komi-s i j a , kuri s p r ę s kiekvieno kal inio l ikimą. Tuo laiku j a u buvo leista sus i raš inėt i ir su ki ta is l a g e r i a i s . Žinių gau-davome, kad ki tuose lager iuose tokia k o m i s i j a j a u veikia . D a u g pale idžia, ki t iems b a u s m e s s u m a ž i n a . Bet t iems, kur ie paimti su g inklu, jokios malonės nėra. Aš tuo ti-kė jau, nes čekistų s i s tema nepasikeitė, pasikeitė tiktai p a s i d a l i j i m a s Kreml iaus v a l d ž i a . Bet keičiasi ir lager ių s i s tema.

Vir š in inkas pranešė, kad p r a d ė s veikti numatyta ko-m i s i j a , d a u g bus pale is tų, bet bus ir nepale is tų. Kitą dieną p r a d ė j o vest i už lager io zonos į komis i ją po t r i s ka l in ius . P i rmus v i s u s paleido. Per dieną p a l e i s d a v o apie 20 žmo-nių. Paskui k u r i a m laikui k o m i s i j a nut raukė s a v o dar-bą, buvo kažkur i škv ies ta . Grįžusi j a u ne v i s u s paleis-davo, kai k u r i e m s tik s u m a ž i n d a v o b a u s m e s . Aš patekau

2 0 4 *

p a s k u t i n ė m i s d ienomis, m a t y t , ta ip re ikė jo . M u s t r i s nu-v e d ė į k o m i s i j ą ir v i s i e m s t r i m s a t s a k ė . Du ukra inieč ia i i r aš , v i s i t r y s pokar in ia i pol i t iniai . M a n e p a š a u k ė patį pirmą. P a s i ė m i a u v e r t ė j ą Juozą Matula i t į , j i s g e r a i kalbė-jo r u s i š k a i . K o m i s i j o s p i rmininkas k l a u s i a , ko aš noriu i š š ios k o m i s i j o s . S a k a u :

— O ko j ū s norė jo t iš vokiečių, kai b u v o u ž ė m ę Ru-s i j o s dal į?

J u o z a s verč ia . K o m i s i j o s nar ia i v i e n a s į kitą p a s i ž i ū r ė j o i r m u m s liepia išeiti . P r a n e š a , kad b a u s m ė pa l ik ta p a g a l seną s p r e n d i m ą . Po k o m i s i j o s m a n ę s d a u g i a u niekas ne-š a u k ė .

Po v i sų k o m i s i j ų d a u g politinių kal inių paleido, o k u r i u o s paliko, n u v e ž ė į Šekšnos l a g e r į .

K o m i s i j a pa le ido i r Juozą Matu la i t į . J i s b u v o te i s tas už p a r t i z a n ų ryš į 25 m e t a m s . J u o z a s , i š e i d a m a s i š lager io, m a n e p e r s p ė j o , k a d būč iau a t s a r g u s . Č e k i s t a m s d a r a n t kra tą jo n a m u o s e su P a k u o n i o s t r i b a i s l y g tai m a t ę s i r š itą (parodė) j a u n ą , g a r b i n u o t ą v y r u k ą — Alb iną Morke-vičių. Į k o m i s i j ą j į a t v e ž ė d r a u g e su k i ta i s k a l i n i a i s . Vė-l iau ž a d ė j o p a r a š y t i d a u g i a u . La i ško i š Juozo ska i ty t i ne-teko, n o r s b u v o r a š ę s keletą k a r t ų .

Po k o m i s i j o s l ikusių n e p a l e i s t ų kal inių nuota ikos blo-gos , beveik v i sų d idž iu lės b a u s m ė s , o kitos k o m i s i j o s j a u nėra k o laukti . L a g e r i o v a l d ž i a s u d a r ė b r i g a d a s , p r a d ė j o v a r y t i į d a r b ą . Darbo zona nuo g y v e n a m o s i o s keli š imta i metrų, bet v e d a į d a r b ą ir p a r v e d a v i s a d a su d idž iu le s a r g y b a . Į mūsų b r i g a d ą paskir ia ir Alb iną Morkevič ių, o l a i s v a s cecho m e i s t r a s m a n e paskir ia p a m o k y t i j į s ta-l i a u s d a r b ų . Iš kar to v e r s i j a a iški , tyl iu, nėra su kuo pa-s i k a l b ė t i . Lietuvių y r a n e m a ž a i , bet v i s i n e p a ž į s t a m i . Mor-kevič ius , p a d i r b ę s mėnes į , p a d a r o p r o v o k a c i j ą , s u s i m u š a su b r i g a d i n i n k u . Norėjo įve l t i i r mane, bet v e r s i j a nepa-vyko. Dėl v i s a ko Morkevičių pasodina į karcer į , duoda pilną mais tą ir p a t a l y n ę , ko n i e k a m neduoda. Kitą mėnes į pasodina i r mane, k a d n e p a d a r i a u normos, nes m a n o d a r b ą d a l i j o su Morkevič iumi. Dėl d a r b o k r e i p i a u s i į l a i svą ce-cho m e i s t r ą . Sis a t s a k ė , k a d j a m b u v o taip į s a k y t a . D a b a r m a n v i s k a s a i šku. M o r k e v i č i u s man labai g e r a s , k a d g a u t ų a r č i a u s u s i d r a u g a u t i . A š v i s g a l v o j u , kaip nuo j o a t s i k r a -tyti, bet nėra ka ip ir kur. Kitą mėnesį cecho m e i s t r u i sa-kau, k a d jo d a u g i a u aš n e m o k y s i u , nes vėl į karcer į pa-s o d i n s , kad normos n e p a d a r a u . A t s a k o :

— Ne, d a b a r nesodins , tu g e r a i dirbi, t au duos iu n a u j ą d a r b ą . Dirbsi v i e n a s v i r š in inkui b a l d u s .

205*

Kitą dieną a t n e š a b r ė ž i n i u s — dv ie jų s o f ų , r a š o m o j o s t a l o ir kelių fotel ių. Na, g a l j a u a t s i k r a t y s i u p r i m e s t o P a k u o n i o s t r ibo. Pol i t iniai ka l in ia i dirbo dienomis, o nak-t imis kr imina l in ia i . A š s o f a s p a d a r i a u , a p t r a u k i a u labai g r a ž i a m e d ž i a g a . Rytą, a t ė j ę į d a r b ą , p a m a t ė m e s o f o s e v a t ą b a l t u o j a n t , v i s a m e d ž i a g a i š p j a u t a . A r t y n neinu, k a d nebūčiau ka l tas . Čekistai . surašė aktą, k a d tai politinių kal inių s ą m o k s l a s . Kr imina l in ia i to n e g a l ė j ę p a d a r y t i .

Dirbu s o f a s i r s t a i g a g a u n u p r a n e š i m ą , k a d a t v a ž i a v ę k a ž k a s p a s i m a t y m u i , bet kas — čekistai nesako. L a i s v a s m e i s t r a s pasako, k a d s e s u o . P a s i m a t y m u i reikia r a š y t i pa-r e i š k i m ą . P a r a š i a u p a r e i š k i m ą v i r š in inkui , k a d duotų pa-s i m a t y m ą su s e s e r i a E l y t e Pečiula i tyte, Miko. P a d a v i a u ce-cho meis t ru i , tas n u n e š ė pas v i r š in inką ir a t ė j ę s p r a n e š ė , k a d p a s i m a t y m a s paskir tas . S e s u o irgi b u v o te is ta 58 s t r . deš imčiai metų. 1947 m., b ū d a m a d v y l i k o s metų, p a r b ė g o iš t rėmimo K o m i j o s k r a š t e i r į v a i r i o s e Lie tuvos v ie tose g y v e n o n e l e g a l i a i . T a r p i n i n k a v o p a r t i z a n a m s , nes j a u m o k ė j o r u s ų k a l b ą . P r i s i d e n g u s i b a l t a r u s i ų p a v a r g ė l e , v i s u r p r a e i d a v o . Nors kel i s k a r t u s b u v o čekistų s u l a i k y t a , bet v i s i š s i s u k d a v o . S l a p y v a r d i s — Močiutė. 1952 m. lap-kričio mėn. R a š n i a v o s k a i m e pas Ž u k a u s k ą Močiutė b u v o čekistų s u i m t a . Kiek b u v o g a u t a žinių, č e k i s t a m s p r a n e š ė p a t y s še imininkai Žukauska i . G a r l i a v o s g a r n i z o n a s ap-s u p o Žukauskų s o d y b ą i r ten E l y t ę rado. B u v o n e į m a n o m a i š s i s u k t i . 1 9 5 2 — 1 9 5 3 m . m e s a b u b u v o m e s a u g u m o n a g u o -se, bet per t a r d y m u s nė v i e n a m čekistai n e u ž s i m i n d a v o , k a d suimti . M u d u s u s i ž i n o j o m e j a u b ū d a m i l a g e r y j e per Lie tuvą . Pirmu la i šku m u m s p r a n e š ė M. P a u l i u k e v i č i e n ė i š G a r l i a v o s , k a d Elytė y r a A r c h a n g e l s k o l a g e r y j e i r te i s ta 10 metų, o jai p r a n e š ė , k a d m a n o mirt ies b a u s m ė p a k e i s t a į 25 m. ir esu Taiše to l a g e r i u o s e . 1955 m. n e p i l n a m e č i a m s p r a d ė j o mažint i b a u s m e s . Elytei s u m a ž i n o iki t re jų metų. A t b u v u s i b a u s m ę , n u v a ž i a v o pas n a m i š k i u s į t rėmimą K o m i j o s A S S R . Ten dar b u v o n e p a l e i s t a m a m a , s e s u o i r du brol ia i . J u o s a p l a n k i u s i , a p l a n k ė ir mane, g r į ž d a m a į L ie tuvą . L i e t u v o j e ta ip p a t n iekas jos ne laukė, nes ja i b u v o nele i s ta g y v e n t i L ie tuvo je .

N Ė R A R A M Y B Ė S

G r į ž u s i š darbo, prie v a r t ų laukia l a g e r i o v i r š in inkai i r keli būr ia i su š u n i m i s . S a u k i a p a v a r d ė m i s , v i e n u s v e d a

206*

į g y v e n a m ą j ą zoną, k i tus į ša l į . Pr ie ina mūsų b r i g a d a , v i s u s pa le idž ia , o m a n e į ša l į . Mūsų a t s k y r ė 12 ka l in ių : v i e n a s la tv i s , aš , du vokiečiai nuo V o l g o s , o kiti ukrainie-čiai. A p s u p a kare iv ia i su š u n i m i s , nakt į per l a u k u s v a r o link ge lež inkel io . Kare iv ia i , š a u t u v u s a t s t a t ę , bel ieka tik p a s p a u s t i . Taip a t v a r o į ketvirtą kr imina l in ių l a g e r į . La-ger io v i r š i n i n k a s n e p r i i m a . Sako, kad j ie pol i t iniai , aš už j u o s n e a t s a k y s i u . Ginčas ky la t a r p m ū s ų . V i s u s s u v a r o į karcer į . Kitą dieną a t v a ž i u o j a p r o k u r o r a s iš V o l o g d o s a p k l a u s i n ė j i m u i . M u m s niekas nieko n e s a k ė , už ką m u s čia a t v a r ė t ies ia i i š darbo. Aktų n e s u d a r ė , kuo k a l t i n a m i . M u s pal iko k a r c e r y j e , i r n iekas d a u g i a u nei k l a u s i a , nei a te ina. Š a u k i a m l a g e r i o v i r š in inką, sakom, duokit doku-mentą, dėl ko m u s čia laikot. V i s i p a r a š ė m p a r e i š k i m u s r e s p u b l i k i n i a m prokuroru i , k a d n e n u s i k a l t ę , o laikomi kar-c e r y j e j a u trečia s a v a i t ė . A t i d a v ė m e l a g e r i o v i r š in inkui . V i r š i n i n k a s s a k o n u s i u s i ą s į M a s k v ą . Kitą dieną a t v a ž i a -vo to pačio Šekšnos l a g e r i o v i r š i n i n k a s ir p a r v e ž ė m u s į s a v o l a g e r į . Mes r e i k a l a u j a m , k a d p r a n e š t ų , už ką m u s nubaudė . Režimo v i r š i n i n k a s a t rėžė :

— Kad reikia, tai ir b a u d ž i a m . Po kelių parų vėl v e ž a į V o l o g d ą , u ž d a r o d i d e l ė j e

V o l o g d o s k a l ė j i m o k a m e r o j e , p a t a l y n ė s jokios, g u l i m ant g r y n ų lentų. P r a š o m prokuroro, k a d p r a n e š t ų , dėl ko m u s dar b a u d ž i a , mes i r ta ip n u b a u s t i . K a l ė j i m o v i r š i n i n k a s a t ė j ę s v i s u s a p k l a u s i n ė j o , d a v ė p o p i e r i a u s i r s a k o :

— R a š y k i t į M a s k v ą , aš be M a s k v o s j u m s nieko n e g a l i u padėt i . J ū s ų p a r e i š k i m u s n u s i ų s i u .

Nuo p a r a š y m o p r a ė j o mėnuo. Vėl v i s u s g r ą ž i n a į Šekšnos l a g e r į . L a g e r y j e vėl u ž d a r o į karcer į , bet m a i s t o

davinį duoda pilną ir š iek tiek p a t a l y n ė s . I š s i r e i k a l a v o m , k a d dieną leistų į g y v e n a m ą j ą zoną pas iva ikšč iot i . Režimo v i r š i n i n k a s n e n o r ė j o leisti, t a d a m e s p a g r a s i n o m e , k a d u ž d e g s i m karcer į . M u m s g e r i a u b u s k a l ė j i m e , ten bent v a l a n d ą leidžia į k iemą. T a d a v i r š i n i n k a s leido va ikšč iot i po g y v e n a m ą j ą zoną ir sus i t ik inėt i su k i ta i s k a l i n i a i s . Į karcerį pasodino A l b i n ą Morkevič ių už kažkokį nus ika l-t imą, o v ė l i a u p r i s k y r ė pr ie m ū s ų g r u p ė s . Aš v i s l a u k i a u žinių iš Juozo dėl M o r k e v i č i a u s , bet la i ško n e g a u n u . O t ikrų žinių n e t u r ė j a u , ar j i s t ikrai b u v ę s P a k u o n i o s t r i b a s . Morkev ič ius s a k y d a v o , kad p a d a r ę s politinį n u s i k a l t i m ą , t a r n a u d a m a s t a r y b i n ė j e k a r i u o m e n ė j e , todėl g a v o 10 metų.

1957 m. b a l a n d ž i o p r a d ž i o j e vėl v i s u s veža į V o l o g d ą , o po kelių dienų į M a s k v ą . M a s k v o j e u ž d a r o k a ž k o k i a m e

207*

k a l ė j i m e , ten p e r s k a i t o s u d a r y t a s by las . M e s k a l t i n a m i p a ž e i d ę l a g e r i o t a i s y k l e s , n u b a u s t i ner ibotam laikui spec-l a g e r i u . Kai b u s g a u t a s į s a k y m a s , perke l s ią į nurodytą v ietą . Pas i rašy t i v i s i a t s i s a k o m e . M a s k v o j e m u s laiko at-skirai nuo kr imina l in ių, d ide lė je k a m e r o j e . P a t a l y n ė s jo-kios, g u l i m ant g r y n ų lentų, m a i s t a s k a l ė j i m o ir p u s ė va-l a n d o s pas iva ikšč iot i . J a u a n t r a s mėnuo, niekas neužeina . Vė l p r a d ė j o m r a š y t i prokurorui , a t s a k y m o jokio. Virš i-n inkas sako, k a d kai b u s la ikas, i š v e š i m .

B a l a n d ž i o mėn. m u s veža link Ukra inos . V ė l a i v a k a r e p a s i e k i a m e K a l u g o s mies tą , pr iemiest į Medine. R a n d a m e d a u g i a u tokių kaip m e s iš M o r d o v i j o s i r kitų l a g e r i ų . T a r p jų keletas l ie tuvių: A l f o n s a s S t a n k a u s k a s , Kėkštas , K a r v e l i s , Kurt ina i t i s , E d v a r d a s Smitas, aš, P o v i l a s Pečiu-lai t is , A l g i s P e t r u š e v i č i u s , A n t a n a s ( p a v a r d ė s nepr is ime-nu) i r A l b i n a s Morkev ič ius . M e d i n ė s k a l ė j i m o v i r š i n i n k a s p e r s k a i t ė , už ką m e s e s a m e n u b a u s t i rež imo k a l ė j i m u . S i a m e k a l ė j i m e g y v e n i m o s ą l y g o s d a u g g e r e s n ė s ka ip k u r i a m e nors k i t a m e l a g e r y j e . Nuo 6 val. ry to iki 8 val. v a k a r o l e i d ž i a m a va ikšč iot i po kiemą. Naktį u ž r a k i n a ko-r idor ių. M a i s t a s g e r e s n i s ka ip l a g e r y j e , n o r s norma ta pat i . A d m i n i s t r a c i j a labai g e r a i e lg ias i su pol i t inia is . D a u g u m a v i r š in inkų, m a ž i n a n t kar iuomenę, b u v o p e r v e s t i į v i d a u s s a u g u m o t a r n y b a s . V i r š i n i n k a i p a t y s j u o k d a v o s i , k a d pakei tė a n t p e č i u s tam, k a d V a k a r a i r a m e s n i būtų. A t s e i t T a r y b ų S ą j u n g a s u m a ž i n o kar iuomenę. Mes s a k y -d a v o m , k a d ši v a s a r a — mūsų a t o s t o g o s , o k a l ė j i m o vir-š in inkas ž a d ė j o m u m s kiek g a l į s padėt i , nes i r jo a r t i m i e j i p r a ė j ę tokius kel ius . 1957 m. r u g s ė j o p r a d ž i o j e p r a n e š a , k a d a t ė j ę s į s a k y m a s i š M a s k v o s m u s i švežt i . A t o s t o g o s b a i g ė s i .

V Ė L T A I Š E T A S — B R A T S K A S

Po kelių dienų pirmą g r u p ę i š v e ž ė į V o r k u t ą , nes ten dar b u v o l ikę polit inių l a g e r i ų . A n t r o s g r u p ė s , apie 100 kal inių, laukia tol ima kel ionė į I r k u t s k ą , ta ip p r a n e š ė v i r š in inkas . P i r m i a u s i a n u v e ž ė į M a s k v ą . P a s k u i pasiekė-m e Tai še tą . Taiše to p a s k i r s t y m o punkte s u s k i r s t ė m a ž e s -n ė m i s g r u p ė m i s ir p r a d ė j o vežt i į paskir tas v ietas . Mūsų g r u p ė j e d a u g u m a b u v o m e l ie tuvia i . P r i s i m e n u A . Stan-k a u s k ą , Kurt inai t į ir kt. M u s n u v e ž ė į A n d ž i o b ą , netoli B r a t s k o , į k r i m i n a l i n i o l a g e r i o Nr. 3 karcer į . K a r c e r y j e p a l a i k ę ke l ias p a r a s , n u v e ž ė į spec. karcerį B r a t s k o b ū r ą .

208*

B r a l s k o b ū r a s p a g a r s ė j ę s v i s o j e R u s i j o j e . Dar s t a t y t a s S t a l i n o la ika is , v i d u r y t a i g o s , nuo B r a t s k o — T a i š e t o ge-ležinkel io apie 50 ki lometrų. Betoninis , su betoniniu ap-v a l i u s t o g u , per š imtą metrų i lgio. Mūsų a p s k a i č i a v i m u , k a m e r o s plot is 5 metra i , o k o r i d o r i a u s 3 — 4 metra i . Kitas p a s t a t a s — v i d a u s s a u g u m o kare iv ių , kur ie m u s s a u g o s . K a m e r o j e i š t i s inia i g u l t a i i š m a ž a i t a š y t ų r ą s t ų . Sutvir-t inimui g a l u o s e ir per v idur į — s tora ge lež i s , per kur ią niekaip n e g a l i a t s i g u l t i , k a d n e s p a u s t ų . P a t a l y n ė s jok ios , į lauką n e v e d a . P a t a l p o s d r ė g n o s , nuo lubų v i s ą laiką v a r -va v a n d u o ir v i s ą laiką š l a p i a . Žiemą šiek t iek k ū r e n a , r a d i a t o r i a i t ruputį d r u n g n i . Žmonių pi lna k a m e r a , n u o g a r ų i r d r ė g m ė s s u s i d a r o rūkas . L a n g e l i s pr ie p a t lubų, mat in io st iklo, n e a t i d a r o m a s , tik g a l i m a skirti, ar diena, a r nakt i s . S u s i r a š i n ė j i m a s j o k s ne le i s tas . V i s a s v i r š inin-k a s — v i d a u s s a u g u m o k a r e i v i s . J a m į s a k y t a tokiomis s ą l y g o m i s a p t a r n a u t i , s a u g o t i i r šaut i s a v o n u o ž i ū r a , a t s a k o m y b ė s jokios nėra . Kai kur ie ka l in ia i j a u d a u g i a u kaip metai čia būna . A p i e j į žino tik Ta i še to g u l a g o če-kis ta i .

B ū r e m u s i š la ikė dvi s a v a i t e s . Per tą laiką nė k a r t o n e d a v ė v a n d e n s a p s i p r a u s t i . G a u d a v o m e tik ry tą k a r š t o v a n d e n s a r b a t a i . Nežinau, ar tie, kur ie sėdi i l g e s n į la iką, n u v e d a m i į pirtį, tokios net k a l b o s n e b u v o girdėti . Po dv ie jų s a v a i č i ų m u s i š v e ž ė į 307 l a g e r į . Ten r a d o m e d a u g i a u polit inių. B a r a k a i pilni b lak ių . Nors d i d ž i a u s i a s š a l t i s , b l a k ė s n e s u š ą l a , kiek a t š i l u s , j o s dar a k t y v e s n ė s . Mes į b a r a k u s ne inam, r e i k a l a u j a m , k a d b l a k ė s būtų i šnaik intos , o jei ne, d e g a m b a r a k u s . V i r š i n i n k a i , m a t y -dami tokį kal inių n u s i s t a t y m ą , a t v e ž ė s ie ros i r b l a k e s i šdus ino, o mes tą laiką g y v e n o m e v a l g y k l o j e .

Į l ager į s u v e ž ė d a u g i a u s i a j a u n u s , d a r b i n g u s . R u o š ė m i š k o kirt imui, s u d a r ė b r i g a d a s i r p r a d ė j o v e s t i į m i š k o d a r b u s . Tas miško ruožas p r i k l a u s ė B r a t s k o e l e k t r i n ė s tvenkin iu i . Kirtom s t o r i a u s i u s m a u m e d ž i u s , p u š i s i r k i t u s Sibiro medžius , k u r i e n iekad n e b u v o m a t ę ž m o g a u s ran-kos. Nukirs tus m e d ž i u s t r a k t o r i a i s v i l k i k a i s t r a u k ė į v ieną v ie tą . T a d a v a l y d a v o , r ū š i u o d a v o p a g a l medienos k o k y b ę ir k r a u d a v o į d idž iu les r i e t u v e s . J o s s i e k d a v o ke l i s š i m t u s metrų i lg io ir keletą deš imčių metrų aukščio. M a u m e d ž i a i labai stori, tūks tanč ių metų. Miško darba i ė j o s m a r k i u tempu. Tol iau nuo polit inių dirbo kr imina l in ia i . Nukirsto miško nevežė, b u v o n u m a t y t a , kai už l ies v a n d e n i u , s t a t a n t B r a t s k o H E S , b u s l e n g v a i šp lukdyt i .

209*

Kartą, p a r ė j u s iš miško darbų, mane š a u k i a pas virši-ninką. Mano by lo je paminėta, kad esu g e r a s medžio darbų specia l i s tas . Todėl paskiria m a n e prie s t a t y b o s darbų. Bri-g a d i n i n k a s ukrainiet is Bonderenka, j a u p a g y v e n ę s žmo-g u s , labai geras i r g a b u s ž m o g u s . S a u g o j o s a v o b r i g a d o s žmones, gera i n u s i m a n ė s t a t y b o s ir k i tuose medžio ap-dirbimo darbuose. Statėme labai dideles kare iv ines . 1957— 1958 m. žiemos Bra t sko ruože buvo labai ša l tos, per 50 la ipsnių, o į darbą v i s tiek v a r y d a v o . Tokiame š a l t y j e i lgai išbūti n e g a l i m a . S u n k i a u s i a dengti s t o g ą . Dvi lentas prikal i ir eini š i ldyt i s . Bet nemokėdamas neprikals i , lentos š lapios , s u š a l u s i o s į ledą. Vinį, nors ir g e r i a u s i ą , neįkals i , o jos p a d a r y t o s iš vielos. Būni labai la imingas, kai grei-tai p a v y k s t a įkalt i , tada leidiesi žemyn ir eini š i ldyt i s prie k ū r e n a m o s s tat inės , įka i tus ios iki raudonumo. Per didelį v a r g ą , s togą uždengėm. Paskui mane su kel iais v y r a i s paskyrė daryt i duris, l a n g u s . Radęs kreivą elektrinį p jūk lą , sus i ta i s iau, b r i g a d i n i n k a s i š re ika lavo, kad įves tų elektrą. Ger iaus ia dirbti su kedro mediena, j i kad ir š lapia , m a ž i a u kraiposi .

Č I U N O S L A G E R Y J E

1958 m. p a v a s a r i s , kovo p a b a i g a . Vis i , kas g y v a s , š i a u r ė j e laukia pavasar io . Nors dar būna didelių šalčių, bet j a u matyt i s a u l ė i r j a u č i a m a , kad ar tė ja p a v a s a r i s . S iaurės mažas pilkas paukš te l i s pradeda skelbt i p a v a s a r i o a r t ė j i m ą , o jam kai kada pri tar ia zylė, i š l ikusi g y v a po d i d ž i ų j ų šalčių.

Nežinome, kodėl nieko į d a r b u s nevaro ir nieko iš gy-v e n a m o s i o s zonos neiš le idžia. Mes pal ikome nebaigtą s ta tybą , kiti kitus n e b a i g t u s d a r b u s . Džiaugėmės, kad ne-veda į darbą . Mais tas g e r e s n i s kaip kituose lager iuose . G a u d a v o m neblogos žuvies ir bulvių kiek nori. B l o g i a u s i a tik su vandeniu, v e ž d a v o iš toliau. Pirtis kas dešimt dienų, v a n d e n s g a u n i du dubenius, kaip sugeb i , taip prausk i s . Kol su jaučiu a tveža s ta t inę v a n d e n s , j i pas idaro v ienas ledas, vėl reikia iškapoti . Bet dėl to didelės bėdos nebuvo, v is i j a u mokėjome praus t i s , s v a r b u , kad nealkani .

Vieną dieną p r a n e š ė — v i s i e m s pasiimti daiktus ir prie v a r t ų . Tuo laiku j a u buvo leista turėti l a g a m i n u s , pasi-keitimui drabužius , pr i s i r inkdavo ir š iaip v i sko. S u v a r ė

2 1 0 *

mus į prekinius v a g o n u s ir nuvežė į pagr indinį kelią B r a t s -kas—Taiše tas .

L a g e r i s Nr. 307 užs idarė, lager io pastatai ir mūsų ne-b a i g t a s ta tyba liko sunykimui, nes t a i g o j e niekas d a u g i a u negyveno. Kal in ius išvežė, o paskui ir lagerį s a u g o j u s i kar iuomenė išsikėlė.

Mūsų b u v ę s b r i g a d i n i n k a s Bonderenka buvo g i rdė jęs , kad tą plotą su paruoš ta mediena užl ies v a n d e n i u ir medžius i šp lukdys . Bonderenka gera i suprato, kad miško d a r b a m s v a d o v a v o nepatyrę žmonės. M a u m e d i s yra skęs-tant i s medis, už l ie jus vandeniu, j i s ne tik nepaki l s , bet ir k i tus medžius p r i s p a u s po vandeniu . Tei s inga i j i s pa-s a k ė — bepročiai naikina g a m t ą . Kaip buvo kalbėta, taip ir padarė. Užl ie jo visą miško m e d ž i a g ą , v i s a s r ie tuves , n e i š v a l ę tvenkinio dugno. P a v e r t ė j į mirtinu tvenkiniu. Iš-mirkus maumedžio žievei, s u s i d a r o nuodingi tamsia i ru-dos s p a l v o s dažai . 1986 m. R u s i j o s s p a u d a r a š ė ir te-lev iz i ja rodė Bra t sko hidroelektr inės mirtiną baseiną.

Mūsų t r a u k i n y s p a j u d ė j o link Taišeto, bet d a u g u m a žinojom, kad veža į Čiuną. Čekistai tai nelaikė d idelė je p a s l a p t y j e , kaip anksč iau. Tame k r a š t e politinių lager ių d a u g i a u nebuvo. Iš laipino m u s prie lager io. Ten r a d o m e didelę suirutę, b u v u s i o s didelės m u š t y n ė s su čečėnais. Keletas čečėnų užmušta , d a u g sužeis tų . Mūsų į lager į neleidžia, laiko prie v a r t ų . A t v a ž i a v o kelios k a r i š k o s ma-šinos ir kažką sus ikrovė, tik vė l iau sužinojome, kad n e g y v u s . Tada m u s sule ido į zoną.

Kodėl kal iniai m u š ė ka l in ius? Vieni ir kiti teisti už politiką. Kam teko g y v e n t i su čečėnais, niekada neturė jo r a m y b ė s . Gimę, u ž a u g ę kalnuose, be jokios c iv i l izaci jos , v i są laiką j ie s teng ias i s i lpnesniam p a d a r y t i ką nors b loga . Čekistai, turėdami tokį žmonių elementą, v i s a d a jį pa-n a u d o d a v o kiršinimui, s k a l d y m u i ir v i sok ioms provoka-ci joms, kad nebūtų k a l i n i a m s r a m y b ė s , č e č ė n a i lager iuo-se v isą laiką kėlė į v a i r i a s r i a u š e s , n e s u g y v e n i m ą su kitų tautybių ka l in ia i s . O kai a p s i s t u m d o m a , tada čečėnai pradeda g inkluot is . Darosi pei l ius, iešmus, nešasi į gy-v e n a m ą zoną ir sk le idžia kalbas, kad, progai pas i ta ikius, i š p j a u s i ą v i s u s . Čekistai tuo naudojas i , nes j i e m s l e n g v i a u t v a r k y t i s , kai kal iniai yra ta rp akiplėšų. Neteko girdėti, kad čečėnai būtų nubaus t i l ager io a d m i n i s t r a c i j o s už rastą peilį ar metalinį iešmą, nors l a g e r i o t a i s y k l ė s tai gr iežta i draudžia .

2 1 1 *

Tai į vyko 1958 m. pavasar į . Kaliniai s t o v ė j o ei lė je prie parduotuvės . A t ė j ę keli čečėnai bandė juos nustumti ir eiti be eilės. Ten b u v ę keli l ietuviai jų neleido. Čečėnai i š s i t raukė pei l ius ir p r a d ė j o j u o s pulti. Bet čečėnai buvo nublokšt i . Tuoj l a g e r y j e paskl ido g a n d a s , kad čečėnai j a u p j a u n a žmones. S u j u d o v i s a s l a g e r i s , kas ką n u s t v ė r ę s — s ta lo koją, p a g a l į , p ly tga l į , butelį p r a d ė j o v i s u o s e bara-kuose mušti čečėnus. Kurie buvo primušt i , tuos v i sa i užmušė, kurie dar s p ė j o pasprukti , sušoko į draudž iamą zoną. Tik tie liko g y v i , prie kurių bokšte l iuose s t o v ė j ę kare iv ia i nepri leido prieiti. Tada lager io čekistai sur inko u ž m u š t ų j ų lavonus i r v i s u s dar l ikus ius g y v u s čečėnus i švežė iš lagerio. Čekis tams nebuvo ką kaitinti, nes m u š ė v i s a s l a g e r i s . Užmuštų buvo per dešimtį ir kelios deš imtys sužeis tų . Kitą dieną p r i v a ž i a v o iš Irkutsko aukš-to r a n g o čekistų tirti padėtį . P i rmiaus ia šaukia l ietuvius, nuo kurių pirmiausia pras idė jo. Bet j ie nieko neužmušė, ta ig i kaltų ir nerado. Didžiaus ia kal tė buvo skirta Ur-bonui, kad s u t r a m d ė čečėnus, bes iverž ianč ius į parduotu-vę. J a m teko d a u g i a u kaip metus pasėdėti u ž d a r a m e ka-lėj ime. Po čečėnų išs išokimų d a u g i a u l a g e r i u o s e jų ne-būdavo.

Mane paskyrė į s t a t y b o s b r i g a d ą . S ta tyba i v a d o v a v o kal iniai . S t a t y b o s v irš ininku buvo V y t a s Krikščiūnas, in-žinieriumi Petras Bi l inkevičius, s ą s k a i t i n i n k a s Gaidys ir jo p a d ė j ė j a s Brokas. Man iš pirmų dienų V. Krikščiūno veik la nepatiko, j i s labai art imai b e n d r a v o su lager io v a d o v y b e . Vieną kartą Krikščiūnui ir pasak iau s a v o nuo-monę. Po to m a n e net rukus perkėlė į s t a l i a u s dirbtuves dirbti baldų. S t a l i a u s dirbtuvėse d a u g ger iau, darbas ži-nomas, š i l to je pa ta lpo je . Čia dirba įva i r ių tautybių žmo-nės: keli moldava i , p r i k l a u s a n t y s kažkokiai sektai . Aš dažniaus ia i d i rbdavau n a k t i n ė j e pamaino je . Į dirbtuvę su-s i r inkdavo sektantai , s k a i t y d a v o maldas, paskaitas, slėp-davo s a v o š v e n t u s r a š t u s . I r mane p r a d ė j o kalbinti, kad s točiau į jų t ikė j imą. Aš a t s i s a k i a u , nes esu kata l ikas ir į jokias sektas stoti n e g a l v o j u . Bet j i e m s n e b u v a u prie-š i škas . Po kurio laiko lager io čekistai pa juto, kad nak-t imis v y k s t a sektų sue igos , o j ie vis i už s a v o t ikėj imą sėdi, kai kurie net po 25 m. g a v ę . Kartą mane p a s i š a u k ė lager io ,,operas" — politinių reikalų virš ininkas, kaip kar tu dirbantį. Mūsų pokalbis buvo t rumpas, a t s a k i a u , kad man neįdomu nei komunist inės, nei kitos sektos. A t s a k i a u , kad mano protėviai ir tėvai — kata l ika i ir v i s a Lietuva kata-

2 1 2 *

likų kraš tas . A p s i s u k ę s pro duris i šė jau, bet „operas" ma-nęs ir negrąž ino. Darbe pas idarė neramu, kiekvieną naktį ir dieną čekistai d a r y d a v o kratas, ieškodavo sektantų spaudos , kurią j ie taip gudr ia i pas lėpdavo, kad čekistai n iekados nerasdavo.

Stalių darbai buvo plečiami. Cecho meis t ras b u v ę s ka-linys, o dabar t remtinys . Mes dirbome dviese su estu A d a m Muda, kur i s labai gera i mokėjo v i s u s s t a l i a u s dar-bus. P r a d ė j o m e gamint i ba ldus, sus i r inkome šiokias to-kias maš inas . Mat nuo A n t r o j o pasaul inio karo buvo likę pr ivežta amerikoniškų medžio apdirbimo maš inų. V i s o s j o s i š a r d y t o s buvo s u m e s t o s sandėl iuose, matyt , v i s i ška i ne-naudotos.

M I Š I N O K A R S T A S

V a k a r e , p a r ė j ę iš darbo, r u o š ė m ė s poilsiui. Žmonių b a r a k e daug, vieni skaito, kiti rašo, o kiti d a l i j a s i gyveni-mo į spūdžia i s . Juozas Gurčius š a u k i a mane:

— T a v ę s ieško cecho meistras , yra kažkas s v a r b a u s . L a i s v a s i s meis t ras sako, kad reikia gre i ta i p a d a r y t i

k a r s t ą . Žada duoti i šeiginę, kada norėsiu. Pasirodo, mirė 385/4 lager io v i r š in inkas Miš inas . Juozas sako:

— J i s buvo aukštas , re ikės dvie jų metrų kars to, nes sur ies to nepr i ims į peklą.

Meistras man liepia pasiimti vieną p a d ė j ė j ą . Tai iš-g i rdęs ant v iršut inių gul tų g u l ė j ę s j a u p a g y v e n ę s la tv i s , p a v a r d ė s nepris imenu, pat s pas i s iū lė padėti . S a k a u „ge-ra i " , nes b u v a u pas tebė jęs , kad j i s gera i s t a l i a u s darbą dirba, labai ty lus ž m o g u s , sėdi nuo 1945 m. Cecho meist-ras paduoda r a k t u s nuo dirbtuvių ir sandėl io. Prižiūrėto-jai m u s nuveda į darbo zoną. Naktis labai ša l ta , m e s s k u b a m į dirbtuves. Lentas per leidžiam per maš inas , grei-tai s u k a l a m k a r s t ą . Karstą p a d a r o m e kaip reikia, š v a r i a i nuobl iavę lentas, sk iedras, kaip v i s a d a , s u d e d a m į k a r s t ą . Mano p a d ė j ė j a s l a t v i s paėmė, i š kars to sk iedras išvertė, kars tą apvertė. P a s i ė m ę s s a u j ą v inių, p r a d ė j o į k a r s t o dugną kalt i . S u k a l ė v i sas , g a l a i i š l indo į v idų. Tada su-dėjo i šmestas sk iedras . T a i s y d a m a s skiedras, sako:

— Nors j a u miręs, bet „svoločius" tegul nors n e g y v a s gul i ant vinių.

L a t v i s sako p r i s i p a ž i n s i ą s v ienas taip p a d a r ę s , je i užčiups čekistai . B a i g ę darbą, užrakinome dirbtuves, atė-jome prie var tų , kad į leistų į g y v e n a m ą zoną, nes dar

213*

nakt i s . „ V a c h t o j e " radome režimo virš ininką, kalinių va-dinamą „ k a m b a l a " , nes čekistas su viena akim, Mišino d r a u g a s . Režimo v irš ininkas k laus ia , ar padarėm, s a k a u „taip". „Bėgit dabar m i e g o t i " , — pasakė virš ininkas. Parė-j ę s a t i d a v i a u r a k t u s J. Gurčiui ir pasakiau, kas yra kars te, kai kels į maš iną , kad niekas nematytų. Juozas buvo pa-tikimas ž m o g u s , Lietuvos laikų kar iuomenės virš i la. Gurčių s ė d ė j o t r y s broliai: Juozas, Teof i l ius ir Jonas, v is i teisti mirties bausme, bet pask iau pakeis ta į 25 m. Šiuo laiku g y v a s tebėra Teofi l ius, g y v e n a prie Kauno, Domeikavos ū k y j e . D a u g metų čekistai Lie tuvoje jo n e r e g i s t r a v o ir n e d a v ė paso.

Mišiną Taišeto lager ių kal iniai v a d i n d a v o „ b u l d o g u " . Tai Sta l ino laikų sad i s tas . Mišino v a d o v a u j a m a m e lage-r y j e s iautė d izenter i ja , o kal iniai taip buvo nusi lpę, kad n e g a l ė j o paeiti . Miš inas p r i r i š d a v o kalinį už ko jos ir su jaučiu v i l k d a v o į darbo zoną. Taip buvo ir minėtam lat-viui. J i s j a u n e g a l ė j o paeiti, tada Mišinas, užnėręs kilpą ant kojų, nuvi lko į darbo zoną. Darbo zonoje kažkoks vokietis, b u v ę s be la i sv i s , pr i t rynė medžio a n g l i e s su pušų s p y g l i a i s ir, su duona suminkęs , j a m davė v a l g y t i . Po to p r a d ė j o gerėt i jo sve ikata , taip liko g y v a s . Kai Mišiną p a l a i d o j o ant prikaltų vinių, mūsų nervai a t s lūgo, nes jei būtų radę, t ikr iaus ia i būtų pasodinę į karcerį . Latv i s sako, kad net „ant d ū š i o s " l e n g v i a u — nors ir n e g y v a s , bet ant vinių p a g u l d y t a s už žmonių kančias.

Mišinas, b u v ę s 385/4 lager io v irš ininkas, nes po 1956 m. k o m i s i j o s Taišeto k r a š t e buvo likę tik du politinių kalinių lager ia i — 385/19 ir 385/4. Mišino žmona dirbusi 4-ame l a g e r y j e g y d y t o j a . Lager ių l igoninėse dažnai dirbo kali-niai g y d y t o j a i ar buvę medicinos s tudentai . Mišino žmo-na buvo labai s i m p a t i n g a ir daili moteris, o p a t s Miš inas labai ž iaurus , t ikras „ b u l d o g a s " . Lager io l igoninė je sani-taru dirbo ukrainiet i s Stepanas, su kuriuo Mišino žmona s u s i d r a u g a v o . Kai jų d r a u g y s t ė p a a i š k ė j o lager io čekis-tams, Stepaną perkėlė į kitą lager į . Po komis i jos Stepanui s u m a ž i n o b a u s m ę ir su kitais ka l in ia i s g r ą ž i n o vėl į 4-ą lager į . Stepanas, t u r ė d a m a s mažą bausmę, pateko dirbti už zonos. Rytą, vedant į darbą, lager io v irš ininkas Mi-š inas p a m a t ė einant pro v a r t u s S tepaną. Suriko: „Vėl tu č i a ! " — ir n u g r i u v o . Kol a t s k u b ė j o mędicinos p a g a l b a , Mi-š inas j a u buvo a t ša lę s , j į ištiko infarktas .

214*

KALĖDOS KARCERYJE

Po kiek laiko man p r a n e š a , kad aš perkeltas į lent-p j ū v ė s b r i g a d ą . V a k a r e pereinu į tos b r i g a d o s baraką, ten randu d a u g i a u l ietuvių. Darbai v i s u r sunkus , normos didžiulės, ir dar v i s didina. D a u g u m a i komis i j a s u m a ž i n o b a u s m e s ir buvo duodami užskaitai (dvi dienos už v i e n ą ) . Mums, su 25 m. b a u s m ė m i s , kai dar likę apie 20 metų, užskaitų nėra.

Darbą pasirenku prie medžių ridenimo. D a r b a s s u n k u s ir p a v o j i n g a s , bet ten dirba v i s i l ietuviai : Jonas Kažionis, Jonas Budnikas, A n t a n a s Kazakevič ius , Bronius Vi lka i t i s , Beniuš i s ir V a c y s Kri lav ič ius — paskirtas b r i g a d i n i n k u . J e i g u gerai darbininkai su tar ia , nėra per d a u g sunku, bet reikia v i ską gera i paruošt i . P r a d ė j u s dirbti, man labai patiko, net g e r i a u kaip s t a l i a u s ceche — oras š v a r u s , lais-vo laiko d a u g i a u . T u o j a u a t i d a r ė m e s a v o pramonę — pra-dėjome daryt i dėžutes ir pardav inėt i l a i s v i e s i e m s už cuk-rų, a rba tą . Dėžutes užba ig ia ukra inos specia l i s ta i , apl ipdo d a ž y t a i s š iaudel ia i s . Medžių pr i ra i tę ant e s t a k a d o s , turi-me laiko. Kol i š p j a u n a , mes d a r b u o j a m ė s su s a v o užsa-kymais . S t a l i a u s į r a n k i u s e idamas pasiėmiau, nes v i s u s b u v a u pats pas idaręs .

Dirbdamas s t a l i a u s dirbtuvėse, t u r ė j a u užs idirbęs išei-ginių dienų, man ja s ž a d ė j o atiduoti, kada panorės iu. Be to, v iena i še ig inė buvo žadėta už Mišino k a r s t o padirbi-mą. „Nar iadčikui" s a k a u , kada aš g a u s i u s a v o uždirbtas i še ig ines , v i s žadate, o neduodat . Be laukiant a tė jo ir š v e n t o s Kalėdos. P a s a k i a u meis trui , kad yra mano išei-ginių ir aš j a s pas i imsiu per Kalėdų šventes , nes v i s o pasaul io kata l ikai Kalėdas švenčia. Pirmą dieną Kalėdų neinu į darbą. J a u pr ieš pietus šaukia mane režimo vir-š ininkas „ k a m b a l a " ir k laus ia , kodėl n ė j a u į darbą . S a k a u , kad turiu užs idirbęs kelias i še ig ines, tai vieną pas iėmiau. Režimo v irš ininkas r a š o raportą ir sako:

— Mes tau pr idės im dar dvi i še ig ines . Ir štai — t r y s paros karcerio, kiša pasirašyt i , kad su-

pra tau . Aš a t s a k a u , kad s u p r a n t u j a u nuo 1940-ųjų metų, o dabar j ū s pas irašyki te . Nuveda į karcerį . Nėra labai b logai , a p t a r n a u j a p a t y s kal iniai, progai pasi ta ikius, pa-duoda duonos gaba lė l į . Po geros v a l a n d o s atveda Joną Kadžionį. Ir tas a t s i s a k ė eiti į darbą per Kalėdas. Dviese s m a g i a u , pas imeldę už g y v u s ir mirusius, Šv. Kalėdas la imingai praleidome k a r c e r y j e .

215

Po tr i jų parų iš karcerio pale idžia . P a r ė j ę į b a r a k ą su Jonu Kadžioniu, n u s i p r a u s i a m , p a v a l g o m ir juokau-j a m . S a k a u :

— Tu v a l s t y b e i t r i s paras sko l ingas likai, aš tai nors užs idirbęs buvau.. .

Nespė jome v ienas iš kito g r a ž i a i pas išaipyt i , vėl mane š a u k i a pas v i rš ininkus. Sako, kad aš special iai n ė j ę s į darbą, kad mane pasodintų į karcerį, kad būtų d a u g i a u t r iukšmo. A t s a k a u , kad nežinau, ko j u m s reikia.

„ B A I K A L A S "

Kitą dieną n u ė j ę s į darbą, iš ukrainiečio P a v l o suži-nau, kad per Kalėdas, kai buvome k a r c e r y j e , V a k a r ų ra-d i j a s pranešė, kad mudu su Kadžioniu Kalėdas švenč iame su la i svu pasaul iu. Mat tuo laiku Irkutsko kraš te veikė kažkokia „Baika lo" stotis . „ B a i k a l a s " perduoda v i sas ži-nias į V a k a r u s , o iš ten V a k a r ų r a d i j a s v i ską labai smulkia i skelbia. Eina didelės kratos, a t v y k ę s iš Maskvos spec ia lus da l inys ieško „ B a i k a l o " stoties. V i s u s laisvuo-s i u s šaukia , žada premi jas , kas p a d ė s surast i . Ta stot is labai smulkia i p a s a k o j a apie l a g e r i o g y v e n i m ą : kiek ka-linių p a g a l tautybes , kurie kal iniai p a t a i k a u j a čekis tams. P a v l o sako, kad š a u k ę ir jį, bet j i s nieko nežinojęs . Klau-s inė jo, g a l aš, Pečiulait is , kaip t u r ė j ę s ryšį su V a k a r ų ž v a l g y b a , i r dabar tuo naudojuos i . P a v l o mane perspė jo, kad būčiau a t s a r g u s .

Kartą darbo zonoje į mūsų žeminę, kuri buvo į rengta pas i š i ldymui, suv i r s ta b ū r y s kare iv ių . P a t s režimo virši-ninkas daro smulkią kratą, s u r e n k a mūsų daromas dėžu-tes, v i s u s mano į r a n k i u s su l a g a m i n u . Pal ieka tiktai kabl į , su kuriuo r i tam medžius. S iū lau ir kabl į .

Po darbo šaukia abu su J. Kadžioniu pas lager io vir-š ininką. Bet nieko nei ša i šk ina .

Po komis i jos kai kur iems pol i t iniams s u m a ž i n a baus-mes, ki t iems l ikusią b a u s m ė s dalį leidžia atbūti už lage-rio. J ie net g a l ė j o a t s ikv ies t i s a v o še imas ir kar tu gyvent i , bet turi pr ik lausyt i lager iu i ir j a m e dirbti. Kal in iams buvo duodamos užskai tos, diena už dieną ar dvi, p a g a l darbo s u n k u m ą . Kai kurie, s t e n g d a m i e s i gre ič iau išeiti, dirbo s u n k i a u s i u s darbus , p r a r a d o sve ikatą , kad tik gre ič iau iš trūktų.

216*

Lager io čekistų v a d o v y b ė p a d a r ė v iso l a g e r i o kalinių sus i r inkimą ir pranešė, kad vis i duoti u ž s k a i t y m a i n u s t o j a ga l ios . Kiek kas turi b a u s m ė s , turi atbūti pi lnai, o kur ie buvo iš leist i g y v e n t i už lager io ribų, g r ą ž i n a m i į lager į . Nepaisant, kad kai kur ie j a u buvo a t s i k v i e t ę s a v o šeimas. O tie, kurie j a u buvo komis i jos paleist i ir g r į ž o į s a v o kraš tą , dažnai b ū d a v o vėl a p s k u n d ž i a m i . Tai dažniaus ia i buvo taikoma P a b a l t i j o k r a š t a m s , o ypač l i e tuv iams. Tada s a u g u m a s tą asmenį su ima, g r ą ž i n a į lager į atbūti l ikusią bausmę, paskelbiant, kad komis i jos pale idimo te i smas n e g a l i o j a . D a u g i a u s i a g r ą ž i n o tuos, kurie buvo teisti „osoba t r o j k o s " . Taip po komis i jos pa le id imo buvo grą-žintas su 25 m. b a u s m e Mečis lovas K y b a r t a s , kur i s pir-masis iš g rąž intų Permos l a g e r y j e mirė. Kas buvo ko-m i s i j o s paleis t i ir n e g r į ž o į s a v o kraš tą , tų niekas ne-į s k u n d ė ir tų n e g r ą ž i n o .

Laisv i darbuotoja i , a t ė j ę į lager į , p a s a k o j a , kad pas j u o s eina didžiulės kratos . Spec ia lūs čekistų dal iniai da-ro kratas , lupa gr indi s , kai kur net k rosn i s i š g r i a u n a , ieško s iųs tuvo, kur is perduoda v i s a s šio k r a š t o žinias, o s v a r b i a u s i a , v iską apie lager io g y v e n i m ą . A t s k r i d ę net keli lėktuvai, Lietuvoje v a d i n a m i k u k u r ū z n i n k a i s , su loka-tor ia i s ž v a l g o v i są k r a š t ą . V a k a r ų r a d i j a s rusų k a l b a duoda be pers to jo labai t e i s i n g a s žinias. Kiekvieną dieną čekistai daro kratas, tik nesako, ko ieško. Nors l a g e r y j e s e r g a m a dizenter i ja , į v e s t a s k a r a n t i n a s i r p a š a l i n i a m s į ė j i m a s draudž iamas , bet to niekas nepaiso. Kai kurių kal inių būklė labai b loga, gerų va i s tų neduoda. Kaliniai dažnai taip nus i lps ta , kad nega l i pasikelt i . Iš l ietuvių sun-kiaus ia i s i rgo A l f o n s a s Gaidys, b u v ę s V a r ė n o s k r a š t o par-t izanas . V i sų tautiečių p a s t a n g o m i s pasveiko. Grįžus j a m neleido gyvent i Lietuvoje, tad a p s i g y v e n o K a l i n i n g r a d o s r i t y j e , Gusevo mieste.

Čekistų da l inys neaplenkė ir lager io . Iš lėktuvo buvo n u s t a t y t a , kad žinias perduoda i š l ager io g y v e n a m o s i o s zonos. Verčia v i są lager į aukš tyn kojomis, net v irš ininkų k a b i n e t u s . Laužo gr indi s , s ienas, spintas. D a r y d a m i tokią smulk ią kratą, bibl iotekos k n y g o s e rado seną, i ša rdytą r a d i j o a p a r a t ą . Bibl iotekos v e d ė j ą suėmė ir kažkur išvežė. Nustatė, kad tuo a p a r a t u buvo perduodamos žinios. Apa-rato d a l y s buvo sunaikintos . Bibl iotekos v e d ė j a s buvo m a s k v i e t i s r a d i j o technikas, kur i s s u g e b ė j o i š seno apa-rato pas idary t i s i ų s t u v ą . Per t a r d y m ą j i s v iską paneigė,

217*

o čekistai į rodymo neturėjo. Nuvežę į M a s k v o s k a l ė j i m ą , apie metus j į tardė. N e s u d a r ę bylos, a tvežė į Mordo-v i j o s lager į , kur vėl teko susi t ikt i .

Į M O R D O V I J Ą

1960 m. kovo mėn. v ieša i paskelbė, kad 385/19 ir 385/4 lager ia i panaikinami, o ka l in ius v e š į M o r d o v i j o s lage-r ius . Toks v iešas čekistų paskelbimas buvo s t a i g m e n a , anksč iau niekuomet n e s a k y d a v o , kur veža. 385/19 l a g e r i s buvo gera i į r e n g t a s . Buvo pastatyt i dideli medžio apdir-bimo cechai, p a g a l V a k a r ų technologi ją v i s k a s mechani-zuota, į r e n g i m a i g a u t i iš Vokiet i jos , Čekos lovaki jos , o juos montavo t r y s l ietuviai e lektr ikai : Kraponas, Petras Pa l ta rokas i r Z i g m a s L a u g a l a i t i s . S ta tyba i v a d o v a v o V y t a s Krikčiūnas, v y r i a u s i a s i s inžinier ius la i svas L a t v i j o s žydas, kurio p a v a r d ė s nepr i s imenu. Pr ie š m u s i švežant, s u t i k a u Albiną Morkevičių, kurį kai kada a t v e s d a v o iš 4-ojo la-ger io į 19-tą dirbti. Mudvie jų santykia i buvo šalt i , nes aš ž inojau, kad j i s b u v ę s Pakuonio s t r ibas, i r nes i le is-d a v a u su juo į ka lbas . Sus i t ikęs v a l g y k l o j e sako, kad tuo-j a u b ū s i ą s la isvas, o man la i svės nematyt i . Ir v i s a d a su tokia ironija, l y g aš l a i s v ė s nevertas . Aš j a m a t s a k a u :

— Tai kur važ iuos i i š ė j ę s į la i svę? P a k u o n y j e str ibų j a u nėra.

A. Morkevičius, n e b a i g ę s „ b a l a n d o s " v a l g y t i , pakilo ir i šė jo. D a u g i a u jo neteko sutikt i , nors, g r į ž ę iš lager ių, abu g y v e n o m e Kauno mieste. Kiek turiu žinių, Alb inas Morkevičius ir r a š y t o j a s V y t a u t a s Petkevič ius buvo b jau-rūs Pakuonio s t r ibai .

I švežę polit inius kal inius, į Čiunos 385/19 lagerį at-vežė kr iminal inius . Kiek turė jom žinių, kr iminal inia i ka-liniai pra lošė ir s u d e g i n o ne tik į r e n g i m u s , bet ir v i są lager į . J i e m s buvo taip į sk iepyta, kad kas f a š i s t ų , v i ską naikinti . Pol i t inius ka l in ius čekistai ir v i sa t a m s i o j i Ru-s i j o s v i suomenė laikė f a š i s t a i s . O, be to, v i sur čekistai v a r ė p r o p a g a n d ą , kad Tarybų S ą j u n g o j e politinių kalinių nėra, tiktai kai kur laikomi f a š i z m o likučiai.

1960 m. kovo mėnesį v i s u s s u g r ū d o į prekinius vago-nus Čiunos s t o t y j e ir p a j u d ė j o m e link Taišeto. A t s k y r ė tuos, kurie turė jo užsienio pi l ietybę — kinus, korėj iečius, i raniečius ir kitus. Kelionė, l y g i n a n t su kitomis, buvo d a u g lengvesnė . Vieną kartą per parą duodavo s r iubos, dau-

218*

g iau g a u d a v o m e v a n d e n s . O s v a r b i a u s i a — t ikr indami j a u nemušdavo. M o r d o v i j o s l a g e r i u s pas iekėme kovo pabai-go je , pradž io je pavasar io . Iš tokių didelių šalčių iš-trūkti m u m s buvo didžiul is malonumas.

M o r d o v i j o j e politinių lager ių buvo k e l e t a s — 3 8 5 / 7 , 11, 17, 4 ir 10 — s p e c l a g e r i s p a v o j i n g a m elementui. Iš mūsų s ą s t a t o d a u g u m a pateko į 385/11 — J a v o s lager į . Tuo laiku M o r d o v i j o s lager ia i j a u nebuvo uždari , kaip anks-čiau. J a u g a l ė j o atvažiuot i namišk ia i į pas imatymą, leido s iunt inius, g a l i m a buvo rašy t i l a i škus .

A t v e ž ę tuo jau p r a d ė j o skirstyt i į d a r b u s . Aš užs i raš iau į remonto b r i g a d ą , kuri ta iso l a g e r i o d r a u d ž i a m ą j ą zoną. S tengiuos i d a u g i a u pabūti g r y n a m e ore. Taip pradirbu s a v a i t ę , šaukia lager io v irš ininkas, sako, kad ne s a v o vie-to je dirbu. Ryto j kad būčiau stal ių b r i g a d o j e . Nieko ne-p a d a r y s i , mano poils is ba igės i . L a g e r y j e d a u g lietuvių, randu dar iš l a i svės paž į s tamų — Klemensą Širvį, kur i s buvo su Lukša d e s a n t a i s i šmest i i š V a k a r ų . P a s i d a l i j a m į s p ū d ž i a i s . K. Š i rvys pa imtas sunkiai sužeis tas , kelios kulkos perė jo per v i d u r i u s . Matyt, g e r a s c h i r u r g a s gera i p a d a r ė operac i ją , ir liko g y v a s . K. Š i rvys man pasakė, kad š i a m e l a g e r y j e buvo mano gera i p a ž į s t a m a s A l g i s Šermukšnis-Ži lv inas, bet pr ieš pat mano atvežimą j į i švežė. J i s nule i s tas mirties b a u s m e ir buvo laikomas s l a p t u o s e mirtininkų lager iuose . A l g i s š e r m u k š n i s pasa-kęs, kad tie lager ia i yra pietų Urale. Kaliniai net parodė 385/11 lager io b r i g a d o s lentoje A l g i o nuotrauką su bri-g a d a . Tautiečiai pasakojo, kad š i a m e l a g e r y j e j i s i šbuvęs 6 mėn. Kokiam tikslui buvo atvežtas , niekas nežinojo. A l g i s k a l i n i a m s buvo s a k ę s : „Jei kas sut iks i te Povilą Pečiu-laitį, pasakyki te, kad mirtininkų l a g e r y j e yra j a m žinomų asmenų, taip pat užsienio pil iečių." A l g i s š e r m u k š n i s 1944 m. į s to jo į part izanų gretas , o kada jį suėmė, neturiu žinių. Aš j į dar pa l ikau la i svė je .

M o r d o v i j o s l a g e r i u o s e smark ia i veikė bolšev ik inė ka-linių p e r a u k l ė j i m o s i s tema. S u d a r y t i būriai, k iekv ienam būriui paskirtas į v a i r a u s r a n g o čekistas, v a d i n a m a s būrio v i rš ininkas . Kal inys v i s a i s r e i k a l a i s turi kreipt is į s a v o būrio v irš ininką, š i s r a š o ant kal inio pare i šk imo rezoliu-c i j ą , tik tada turi teisę kreipt is aukšč iau. Kiekvieną ket-virtadienį skai tomos polit inės paskai tos : marks izmas-leni-nizmas ir t a r y b i n i s r o j u s . K l a u s y t i s labai nus ibos ta , bet turi sėdėti kelias v a l a n d a s . Būrio v i r š in inkas už mažiau-sią nepak lusnumą turi te isę nuimti skirtas l engvatas . Nuo

219*

1S60 m. politinių kalinių g y v e n i m ą labai s u v a r ž ė . Apr i-bojo laiškų r a š y m ą , buvo le idžiama gaut i tik vieną siun-tinį per metus, jei neturi p r a ž a n g ų , ir vieną b a n d e r o l ę per pusę metų. Galė jome r a š y t i tik du la i škus per m e t u s ir tai, jei nebūsi į s k ų s t a s būrio v irš ininkui, kad tau nu-sibodo jo paskaitos apie tarybinį ro jų . P a s i m a t y m a s su a r t imai s ia i s kartą per metus.

D i d ž i a b a u s m i a m s , kur ie teisti 25 m., b a u s m ę ga l i su-mažinti tik Kar inis t r ibunolas . Teismui kalinį pr i s ta to tam t ikros komis i jos . Pirmoji — l a g e r i o komis i j a . Susirenka v i s a l a g e r i o v a d o v y b ė , kal inio būrio v i rš ininkas kalinį apibū-dina, kaip j i s e lgias i , kaip dirba, kokius turi d r a u g u s l a g e r y j e , kokia jo paž iūra į tarybinį rojų ir t.t. K a l i n y s stovi prie durų ir turi a tsakinėt i į k l a u s i m u s . Jei s u g e b i a t sakyt i į v i s u s k l a u s i m u s , tada to būrio v i r š in inkas ka-liniui praneša , kad š i komis i j a praleido. Lauki vadina-mosios s tebė j imo komis i jos . Į šią komis i ją j a u būna su-v a ž i a v ę d a u g i a u — seni čekistai, i š ė j ę į p e n s i j ą , kurie vėl i š n a u j o su l a g e r i o v a d o v y b e k a m a n t i n ė j a v i sok ia i s bū-dais. Ši k o m i s i j a ga l i nepri leist i prie teismo. Užtenka vieno žodžio. Pa l ik tas kit iems metams, vėl lauki tos p a č i o s komis i jos . Jei kalinį komis i jos praleido, lauki te ismo. Teismas būna kartą ar du k a r t u s per metus. M o r d o v i j o j e te ismai b ū d a v o tik Pr ievo lg io k r a š t o Karinio tr ibunolo. Te i s iamojo l ikimas j a u būna n u s p r ę s t a s a t sk i rame posė-dy je , o čia v y k s t a tik te ismo spektak l i s . Vieną kitą pa-leidžia, kai kur iems s u m a ž i n a b a u s m ę iki 15 m., o k i t u s pal ieka dar m e t a m s pers iauk lė j imui . Po metų vėl t o s pačios ceremoni jos . Tai tęs ias i metų metais . Gali pa le i s t i , bet gal i i r nepaleis t i . P a g a l n a u j ą kodeksą Tarybų S ą j u n -g o j e d idžiaus ia b a u s m ė tik 15 m. Su anksč iau t e i s t a i s 25 m e t a m s v y k s t a eksper iment inis žaidimas, kaip politi-nius nute i s tuos ius perauklėt i t a r y b i n e dvas ia .

Didž iabausmia i į te ismo ceremoni ją r e a g u o j a į v a i r i a i , dažniaus ia i ša l ta i , kas turi k a n t r y b ė s , r a š o p a r e i š k i m u s , kad peržiūrėtų bylą. P r i s t a t y s teismui — gerai , nepris ta-tys — irgi gera i . Geriaus ia i laikosi l ietuviai, n e s i s t e n g i a niekur d a l y v a u t i ir ček i s tams pata ikaut i . Gerai laikėsi ir estai, bet tik s a v o tarpe, paša l in ių neįsi leido. E s t i j o s sau-g u m a s į s a v o taut iečius ž iūrė jo labai pa lankia i . Jei at-v y k d a v o kokia k o m i s i j a i š Talino, v i s a d a s u s i t i k d a v o su s a v o tautiečiais, s a k y d a v o „mūsų tauta, mūsų reikalai , mes s p r ę s i m e p a t y s " . Iš Lietuvos i r L a t v i j o s s a u g u m o p u s ė s to nebuvo. Jei a t v a ž i u o d a v o KGB p a r e i g ū n a i iš V i l n i a u s

2 2 0 *

patikr int i , kaip dar „ k v ė p u o j a m e " , niekada atviro pokal-bio nebuvo. Nors l a n k y d a v o s i g a n dažnai : papulkininkis J u l i u s Česnav ič ius , m a j o r a s Trakimas. Kapitonas Butri-mas net g y v e n o prie lager io.

Lager io čekistai buvo visokių pažiūrų. Tie, kurie buvo perkelt i į v i d a u s s a u g u m ą iš kar iuomenės p a g a l 1957 m. s u m a ž i n i m ą , tie ž iūrė jo v i sa i kitaip. Man teko sutikt i 385/11 l a g e r y j e būrio v irš ininką m a j o r ą L a g a n i n ą , kur i s buvo čia perkeltas i š a r m i j o s . L a g a n i n a s s a k y d a v o , kad k a r i u o m e n ė s s u m a ž i n i m a s yra tik pasaul io a p g a v y s t ė , nes v i d a u s s a u g u m a s v i są komunizmą laiko. Būdami Laga-nino b ū r y j e , kelis k a r t u s buvome pr is tatyt i teismui, kad sumažintų b a u s m e s . Kartą m a j o r a s L a g a n i n a s , mane pa-s i š a u k ę s į s a v o kabinetą, sako, kad p r i s t a t y s i ą s teismui, bet p a t s nebūs iąs . Mano esą s u n k u s pokar inis nusikalt i-mas, v i l t ies mažai . Teismui m a n e pr i s ta tė 1968 m., bet te i smas a t s i s a k ė sumažint i bausmę.

Čekistai, po karo b u v ę Lietuvoje ir kovo ję su part iza-n a i s , l i e tuv iams buvo labai b j a u r ū s , toks buvo kapitonas Sučkovas, Paminas ir kiti. Nesikreipk jokiu reikalu. Keletą metų man teko būti Sučkovo b ū r y j e . Nors stengdavausi jo iš arti nematyt i , bet v i s a d a u ž k l i ū d a v a u . Tą būrių vir-š ininkų neapykantą ž inojo 385/11 lager io v i r š in inkas pa-pulkininkis Pipkinas, taip pat atkeltas iš kar iuomenės, ir e lgės i v isai kitaip. Tačiau čia tik vienetai — čekistai ž m o n i š k u veidu iš daugel io .

Mordovi jos l a g e r i u o s e darbai buvo lengvesn i n e g u š i a u r ė j e . D a u g u m a dirbo stal ių dirbtuvėse, r u o š d a v o sta-t y b i n ę m e d ž i a g ą , o su m a ž e s n ė m i s b a u s m ė m i s prie sta-tybos už zonos ribų.

Mordovi jos l a g e r i u o s e buvo nemažai buvusių B e r i j o s KGB darbuoto jų . D a u g u m a Ber i jos talkininkų buvo žydų ki lmės. Po Antro jo pasaul inio karo žydų piliečiai turė jo dideles teises, niekas n e g a l ė j o jų pavadint i t i e s iog žydu. Kai Ber i ją a r e š t a v o ir apkal t ino bolšev izmo i šdavimu, kar tu su juo suėmė ir didelę dalį v i d a u s s a u g u m o KGB darbuoto jų , kur iuos kalt ino t a l k i n i n k a u j a n t Ber i ja i . Per jų r a n k a s perė jo tūkstančiai p a r t i j o s į v a i r a u s r a n g o tar-nauto jų, kurių didelė dal i s negr įžo. Būdami kartu lage-riuose, kai ką s u ž i n o j o m e apie to laiko Kreml iaus ž iauru-mus, nors v i sa tai buvo laikoma didelė je p a s l a p t y j e . Bet kai kurie ta lkininkai l a g e r y j e ta rp s a v ę s labai n e s u g y v e -no, vieni kitus niekino ir i š s ipasakodavo.

221*

A n k s č i a u lager io čekistai buvo p a v a l d ū s dabar sėdin-t iems ber i j ieč iams, o dabar šie nuteisti, dažniaus ia i po 25 m. Bet jų ar t imie j i tebėra Maskvo je , aukš tose vietose. Todėl lager io v a l d ž i a j i e m s d a u g i a u nuola idž iaudavo. 385/11 lager io v i rš ininkas Pipkinas s a k y d a v o — „ g e r i a u toliau nuo jų . " J i e m s buvo duodami l e n g v e s n i darbai — sandėl in inkai s , s ą s k a i t i n i n k a i s , s a r g a i s ir kt. Buvo leidžia-ma gaut i s iunt inius ir lankyti . Lager io v a l d ž i a pasiprie-šinti b i jodavo, s a k y d a v o , kad tie, kurie a t v a ž i u o j a lankyti , yra jų v i rš ininkai .

Ber i j ieč ius v i s a d a p r i s t a t y d a v o teismui, o Kar inis tri-bunolas v i s a d a b a u s m ę s u m a ž i n d a v o arba v i sa i paleis-davo.

P R I E P U O L I S

Mordovi jo je , 385/11 l a g e r y j e , dirbau b a l d u s . U ž s a k y m a i b ū d a v o vietinių virš ininkų ir M a s k v o s čekistų, su didžiule kontrole, kad n e p a d a r y t u m kokį baldą be v irš ininko žinios. O mes, žinoma, s t e n g ė m ė s kokį baldą padary t i ir be užsakymo. Laisva i d i rbantys l a g e r y j e p r a š y d a v o , o mums, s v a r b i a u s i a , turėti platesnį ryš į su medikai s su ki ta is l a i sva i s ia i s . L a i s v a s i s cecho v i rš ininkas S a b a k i n a s už tai m u m s nieko n e s a k y d a v o , dar padėdavo, nes i r j a m v i s k o reikia. Taip mes į g i j o m e didesnį pasi t ikė j imą tarp l a i s v ų j ų ir darbuoto jų . Dirbome dviese, aš ir Savickas, o vė l iau priėmėm Kazimierą Sutkų nuo Raudondvar io . Baldų už-s a k y m o cechas buvo nedidel is, nes trūko gerų s tak l ių . B a l d u s d a r y d a v o m e labai g r a ž i u s , p a g a l suomių k a t a l o g u s , f a n e r u o t u s A l b a n ų r iešutu. Kai kurie lager io čekistai p r a d ė j o b a l d a i s spekul iuoti . Net 385/11 lager io režimo virš ininką K a š t a n o v ą , kur i s buvo didžiaus ias spekul ian-tas, už tai at leido iš ta rnybos .

I š v y k u s estui A. Mudai, m a n e paskyrė daryt i baldų š a b l o n u s masinei g a m y b a i . Tai s u ž i n o j ę s 6-ojo būrio vir-š ininkas Sučkovas ka tegor i ška i priešinosi, s a k y d a m a s , kad čia sus i r inks v i s i Lietuvos nacional i s ta i . J i s labai lietuvių nekentė. Sučkovas buvo Lietuvos garn izono če-kis tas ir part izanų „kr ikš ty tas " .

Kartą p a r ė j ę s iš darbo, p a j u t a u didelį s k a u s m ą deši-n i a j a m e šone. Kreipiausi į g y d y t o j ą , d a v ė tablečių, ir v i skas . Per v i są naktį nežinau nė ką daryt i , o medikai nedirba. Dedu kompresus , tuokart l y g ir ger iau, bet vėl tuoj didelis s k a u s m a s . S u l a u k ę s ryto, vėl einu pas gy-

2 2 2 *

d y t o j u s . Pr ie l i g o n i n ė s a m b u l a t o r i j o s s u t i n k u g y d y t o j ą R u d a k o v ą , p a s a k a u kas a ts i t ikę . P a t i k r i n u s i s a k o , kad ū m u s apendic i tas , re ikia s k u b i o s o p e r a c i j o s . G y d y t o j o s v y r a s b u v o g a r n i z o n o v i r š i n i n k a s , t u o j a u duoda m a š i n ą , s a r g y b a ir n u v e ž a m a n e į c e n t r i n ę ka l in ių l i g o n i n ę 385/4.

P a d a r o v i s u s t y r i m u s , re ik ia d a r y t i o p e r a c i j ą . Bet c h i r u r g a s Z a b o r o v s k i s i š k v i e s t a s į M a s k v ą . J o v i e t o j tik p r a k t i k a n t a i i r tos l i g o n i n ė s v i r š i n i n k ė L a t v i j o s žydė.

A t ė j u s i p i r m i a u s i a k l a u s i a , už ką te i s tas , s a k a u — p o k a r i n i s . T u o j a u p r a d ė j o ruoš t i o p e r a c i j a i . N u s k a u s m i n o tik tą v ietą i r p r a d e d a „ m ė s i n ė t i " . Iš k a r t o dar b u v o pakenčia-m a , bet j a u v a l a n d a kita, kai a p l i n k u i s u s t o j ę po pi lvą n a r š o . Man p r a d ė j o a k y s iš s k a u s m o į v i r šų šokti . Po po-ros v a l a n d ų m ė s i n ė j i m o u ž s i u v o i r p a g u l d ė į p a l a t ą . Duoda g e r t i v a i s t ų k iekv ieną dieną i r v i s k l a u s i n ė j a ar g e r i a u . Man s k a u d a v i są p i l vą , o kur iš t i k r ų j ų s k a u d a , i r p a t s než inau. A t e i n a ten d i r b a n t i s k a l i n y s J o n a s B u d n i n k a s m a n ę s lankyt i i r s a k o :

— B l o g a i , Povi la i , tau nieko nedarė , p a ž i ū r ė j o ir už-s i u v o . Gali būti v ė ž y s .

Man niekas nieko n e s a k o , t iktai po d v i e j ų s a v a i č i ų iš-r a š o į tą patį l a g e r į . Kitą dieną š a u k i a m a n e g y d y t o j a R u d a k o v a , kur ią v a d i n d a v o m ka l in ių mot ina . J i b u v o g e r a g y d y t o j a i r g e r a s ž m o g u s . J i m a n s a k o :

— Pečiula i t i , tau o p e r a c i j o s n e p a d a r ė , apendic i to ne-r a d o . Kai g r į š c h i r u r g a s Z a b o r o v s k i s , t a d a ž i ū r ė s i m .

Z a b o r o v s k i s mediciną b a i g ę s V i l n i u j e . P r a m o k ę s lie-t u v i š k a i , p a l a n k i a i žiūri į l i e t u v i u s . Po poros m ė n e s i ų m a n e vėl v e ž a į c e n t r i n ę l igoninę . C h i r u r g a s Z a b o r o v s k i s p a d a r ė o p e r a c i j ą , s a k y d a m a s „ne ten p r a p j o v ė i r i e š k o j o n e tam g a l e , g e r a i , k a d i š l a i k e i " . P o o p e r a c i j o s i š b u v a u s a v a i t ę . K a r t u g u l ė j o v i e n a s l ie tuv i s , j a u s i l p n a s , nuteis-tas k a l t i n a n t p r i s i d ė j u s pr ie žydų na ik in imo.

B ū n a n t V i l n i u j e , Lukišk ių k a l ė j i m e , žydų k i l m ė s gy-d y t o j a j a m i r j o d r a u g u i d a v u s i v a i s t ų nuo g a l v o s s k a u -d ė j i m o . D r a u g a s po kelių s a v a i č i ų mirė, o j i s , p r i ė m ę s tik v ieną tab le tę , dar a t v a ž i a v o į M o r d o v i j ą . C h i r u r g a s Za-b o r o v s k i s p a d a r ė j a m o p e r a c i j ą , bet r a d o v i s u s v i d u r i u s s u t r a u k t u s i r p a g a l b o s sute ikt i j a u n e g a l ė j o .

B ū d a m a s l a g e r i u o s e , s u t i k a u žmonių, kur ie b u v o kal-t i n a m i , esą p r i s i d ė j ę pr ie žydų t a u t y b ė s žmonių na ik in imo vokiečių la ika i s . Niekas n e a t s i ž v e l g ė į a p l i n k y b e s , n iekas n e p a t e i s i n o . M a n o g e r a s p a ž į s t a m a s , L i e t u v o s pi l ie t i s K a z y s Ą ž u o l a i t i s , g i m ę s 1917 m . J u r a g i ų ka ime, G a r l i a v o s

223*

v a l s č i u j e , Kauno a p s k r i t y j e , 1939 m. buvo p a š a u k t a s į Lietuvos kar iuomenę būtinai tarnybai . T a r n a v o K a u n e a v i a c i j o s d a l i n y j e va i ruoto ju . 1940 m. Lietuvos kariuome-nę perėmė rusa i . P e r r e n g ė v i s u s r u s i š k o m i s uni formomis , pervedė į rusų dal inius. Taip pat K. Ąžuolai t į perkėlė į rusų dalinį vėl va i ruoto ju . 1941 m. birželio 22 dieną, p r a s i d ė j u s karui su Vokie t i ja , jų dalinį n u g i n k l a v o , ten buvo d a u g l ietuvių, susodino į m a š i n a s ir vežė į R u s i j ą . Kas bando bėgt i , pol i trukas n u š a u n a v ieto je . Vienos ma-šinos v a i r u o t o j u buvo K. Ąžuola i t i s . V a ž i u o j a n t link Vi l-niaus, t ies Viev iu, poli trukas nušovė du l ietuvius . Ąžuo-

laitis, m a t y d a m a s tokį re ikalą, pasako politrukui, kad už-kaito maš ina, reikia pakeist i vandenį . S u s t o j u s prie van-dens tvenkinio, Ą ž u o l a i t i s p r a d ė j o tvarkyt i maš iną , o po-litrukas, a t s t a t ę s n a g a n ą , sėdinčius m a š i n o j e l i e tuv ius s a u g o .

R u s a m s , n u g i n k l u o j a n t Lietuvos kar iuomenę, Ąžuola i-tis s a v o m a š i n o j e buvo pasi l ikęs pistoletą. Pr i s i ta ikęs mo-mentą, iš po pasos tės j į i š s i t raukė, politruką n u š o v ė ir i š v a d a v o v isą maš iną lietuvių kareiv ių. Pa l ikę maš iną i r nušautą poli truką, vis i , per m i š k u s g r į ž d a m i link Kauno, sutiko pirmuosius vokiečius. Vokiečiai j u o s paėmė k a i p rusų be la i sv ius , nes v is i buvo aprengt i rusų uni formomis . V i s a laimė, kad Ąžuola i t i s mokėjo vokiečių kalbą, tai ne-s u š a u d ė . Nela i svė je pra la ikę kurį laiką, vokiečiai į s a k ė stoti į vokiečių kar iuomenę. Keli a t s i sakė, tuos apka l t ino komunis ta i s ir v ie to je s u š a u d ė , o l ikusie j i turė jo paklust i .

Pa imtas į vokiečių kariuomenę, Ą ž u o l a i t i s vėl b u v o paskirtas v a i r u o t o j u prie Kauno komendantūros . Ten ve-žiojo, kas buvo į s a k y t a . V e ž i o j o rusų b e l a i s v i u s , ž y d u s , vokiečių k a r e i v i u s ir kitus. Kazys Ąžuola i t i s , t r a u k i a n t i s vokiečiams, pasi l iko Lietuvoje. U ž ė j u s r u s a m s , 1948 m. j į a reš tavo, apka l t indami, kad d a l y v a v ę s žydų ir tarybinių piliečių naikinime. Buvo n u b a u s t a s 58 lb str. 25 m., ku-r iuos pilnai atbuvo. Grįžus iam į Lietuvą g y v e n t i neleido, i lgą laiką buvo nereg i s t ruotas . Po kurio laiko vedė ir g y -veno ša l ia II V a r ė n o s . 1985 m. s t a i g a mirė.

Tokių „nus ika l tė l ių" , p a d a r y t ų ne s a v o noru, d a u g teko sutikti . Bet niekas ir š iandien dėmesio nekreipia, ir v i s a m e p a s a u l y j e sk le idž iama p r o p a g a n d a , kad l ietuviai žydų t a u t y b ę naikino.

Negal ima pamiršt i , kad dar b ū d a m a la i sva Lietuva 1935—1936-ais ia is ir k i ta is metais priėmė d a u g žydų tau-tybės žmonių, kurie b ė g o nuo faš izmo. J u o s pr iėmė Lie-

2 2 4 *

tuvos v y r i a u s y b ė ir Lie tuvos žmonės su u ž u o j a u t a . Atbė-g u s i e m s b u v o p a r u o š t o s s tovyklos , r e n g i a m a s žemės ūkio darbų mokymas, j ie, nieko nevaržomi, g a l ė j o i švaž iuot i į Pa les t iną ar į kitą pasau l io k r a š t ą . Tokią s tovyk lą gera i pr i s imenu, j i buvo Lietuvos v y r i a u s y b ė s į s t e i g t a Kauno apskr. , G a r l i a v o s va lsč . , Mastaičių kaime, Š l iurės ū k y j e . Ten b u v o a t b ė g ę tūks tanč ia i žydų t a u t y b ė s žmonių, ir v i s u s priėmė. Taip pat netenka j o k i o j e s p a u d o j e rasti, kiek l ietuvių per A n t r ą j į pasaul inį karą , r iz ikuodami s a v o g y v y b e , i š la ikė žydų t a u t y b ė s žmonių. Ir kiek jų, pa-s i b a i g u s karui , perė jo dirbti į KGB da l in ius t i e s i o g i a i s d a r b u o t o j a i s ar š n i p a i s pr ieš l ietuvius, kur iuos a r e š t a v o , kankino, trėmė. Štai, kad ir jų ve ik la tokiame m a ž a m e k a m p e l y j e : b u v ę s P a n e m u n ė s KGB žydas kapi tonas Ker-ber i s n u s i a u b ė v isą k r a š t ą , a r e š t a v o , i š t rėmė didžiulį skaičių Kauno r a j . P a n e m u n ė s k r a š t o g y v e n t o j ų . Toliau — Kauno r a j . G a r l i a v o s žydas, KGB d a r b u o t o j a s m a j o r a s Apčikas, p a s i ž y m ė j ę s ž iaur iu l ietuvių kankin imu tardy-muose. Kauno s a u g u m e d i r b a n t y s ž y d a i — d u S laz iūnai , Liepa, Litvinas, P r a n s k e v i č i a i ir kiti, s u s i l i e t u v i n ę p a v a r -des, i švyko į Izraelį .

V e i v e r i u o s e MVD garnizonų v i r š i n i n k a i s b u v o žydų kil-mės Mociikas, B a r a b a š i n ir kiti. L ie tuvo je po A n t r o j o pa-sau l in io karo didžiulį va idmenį S u s l o v o p lane palikti Lietuvą be lietuvių v y k d ė d a u g i a u s i a žydų k i lmės pilie-čiai, karo metu i š s a u g o t i pačių l ietuvių a rba g r į ž ę i š R u s i j o s .

Pr ie š A n t r ą j į pasaul inį karą žydų t a u t y b ė s a s m e n y s g a l ė j o la i sva i i švykt i i š P a b a l t i j o k r a š t ų . Bet didelė da-lis, p a n o r ę t a r y b i n i o r o j a u s , ruošės i a tnešt i į P a b a l t i j o k r a š t u s Sta l ino s a u l ę i r s u s i g u n d ė likti Lie tuvoje . J a u s -damies i būsią Lie tuvo je t ikra i s še imininkai s , o l ietuviai l y g ir ate iv ia i , didelė dal i s žydų buvo p a r t i j o s n a r i a i s ir p a l a n k ū s komunizmui. Jų v e r s i j a , nors t r u m p a m , pasitvir-tino 1940—1941 m . — d a u g u m o s Lietuvos bažnyčių rak-tus buvo p a ė m ę žydai , s a k y d a m i — „ b e mūsų leidimo ne-pas imels i te . " Fakta i be i škra ipymų.

Centr inė je M o r d o v i j o s l i g o n i n ė j e 385/4 g y d ė s i daž-niaus ia i kr iminal in ia i kal iniai , tik l igoninės a p t a r n a u j a m a s p e r s o n a l a s buvo politiniai — tai felčeriai, s a n i t a r a i ir pan.

Kriminal inių kal inių l i g o n i n ė j e labai d a u g . Vieni su-p j a u s t y t i , prasi lošę, kiti p a t y s s u s i p j a u s t ę , dar kiti p r i r i j ę v i sokių vielų, v inių, nori pabūt i l igoninė je . C h i r u r g a s Za-b o r o v s k i s v i s u s p j a u s t o i r vėl s i u v a .

225*

Man b ū n a n t l i g o n i n ė j e , a t v e ž a d u j a u n u s kr iminal i-nius . V i e n a s k a ž k ą p r a r i j ę s , k i tas į v a r p o s k a n a l ą į v ė r ę s už lenktą v ie lą , k a d l e n g v a i n e i š t r a u k t ą . K a n a l a s užtino, n e g a l i n u s i š l a p i n t i , b a i s u s s k a u s m a s — rėkia , s t a u g i a , bai-s u k l a u s y t i s . S a n i t a r a i es ta i i š m a n o l a g e r i o r e n g i a a b u o p e r a c i j a i . Man le idžia ž iūrėt i . P i r m i a u s i a o p e r a c i j ą d a r o tam, k u r i s rėk ia , net s k a m b a v i s a s k o r p u s a s . P r a -p j a u n a , i š ima v i e l ą , s u t v a r k o , r i k s m a s n u t y l a . S v a r b i a u -s i a , g a v o n a r k o t i k ų . Daro a n t r a m , k u r i s v i s k o p r i r i j ę s . S a n i t a r a s p r i k r a u n a lėkš tę į v a i r i ų daiktų — keli š a u k š t e -liai, t e r m o m e t r a s , į v a i r a u s dydž io v in ių, m o t e r i š k ų p l a u k ų , s e g t u k ų . S v a r b i a u s i a , t o l a g e r i o v i r š i n i n k o k a b i n e t o rak-tai . V i s k ą i š ė m ė i š s k r a n d ž i o . J a m o p e r a c i j a d a r o m a j a u ne pirmą k a r t ą , a n k s č i a u irgi b u v o tas pat .

1965 m . b u v o i š l e i s t a s T a r y b ų S ą j u n g o s į s a k y m a s , k a d i š s i t a t u i r a v ę ant k ū n o v a l s t y b ę š m e i ž i a n č i u s š ū k i u s b u s b a u d ž i a m i mir t ies b a u s m e . Kitos d ienos r y t ą r u o š ė ope-r a c i j o m s tok ius k a l i n i u s . K r i m i n a l i n i a i tok ius š ū k i u s i š-s i t a t u i r a v ę ant k a k t o s , ve ido, ant r a n k ų , j a u n e k a l b a n t a p i e k i tas kūno dal i s . Pr ie į s a k o b u v o p r i e r a š a s , k a d pa-s i n a i k i n ę ant kūno š m e i ž i a n č i u s š ū k i u s , n e b u s b a u d ž i a m i . Tokiai o p e r a c i j a i i š M a s k v o s b u v o a t s i ų s t a spec ia l i ma-š i n a , kuri s u k a p o j a odą iki k r a u j o . P a s k u i u ž s i d e d a š a š a s , o kai n u g y j a , nieko n e g a l i m a į ska i ty t i , l ieka tik t a m s i o s dėmės . Tokiai o p e r a c i j a i b u v o a t v e ž t a ke l ios d e š i m t y s k r i m i n a l i n i ų n u s i k a l t ė l i ų s u į v a i r i a i s , b j a u r i a u s i a i s šū-k ia i s , kurių nes inor i nė r a š y t i — C h u j S S S R , KGB = S S D ir pan. Yra ir tokių, kurie, n u s i p j a u s t ę a u s i s , pas iunčia p r o k u r o r u i . V i s i šūk ia i p a d a r y t i labai m e n i š k a i , a i šk ia i , j o k i o m i s k i t o m i s p r i e m o n ė m i s n e į m a n o m a p a n a i k i n t i . Kaip c h i r u r g a s Z a b o r o v s k i s a i šk ino, d a ž u s g a m i n a d e g i n a n t g u m ą , d ū m u s r ū k i n a ant s t iklo, paskui m a i š o s u k a ž k o k i a r ū g š t i m i . P a s k u i ke l iomis s u r i š t o m i s a d a t o m i s b a d o k ū n ą . V i e n a s b ū d a s p a n a i k i n t i — i š p j a u t i s u m ė s a a r b a i š tar-kuoti.

Kitą dieną s a n i t a r a i , fe lčer ia i p r a d ė j o ta tu i ruočių nai-k in imo o p e r a c i j a s . O p e r a c i n ė s v i d u r y j e — m e t a l i n ė kėdė.

Čia a t ė j u s i a m p r i r i š a r a n k a s , k o j a s , o k u r i s labai rėk ia , įk i ša į burną k a m š t į , nes t o k i e m s narkozei duoti g r i e ž t a i d r a u d ž i a m a . P a s k u i minėta m a š i n a v a ž i n ė j a p o i š p a i š y -tas v ie tas , kuri labai d ide l ia i s a p s i s u k i m a i s drasko odą su m ė s a . N u d r a s k i u s , deda s p e c i a l i u s v a i s t u s , a p r i š a . I r v a i k š t o toks l y g b a i d y k l ė , kol n u p u o l a š a š a i . Jei dar g a -l ima į ska i ty t i , vėl tą patį k a r t o j a .

2 2 6 *

Gal šį mano a p r a š y m ą kai kur i s s k a i t y t o j a s p a l a i k y s nesąmone. Bet tai t ikra t iesa. Ir tai čia a p r a š i a u tik la-bai mažą dalį iš to nužmoginto k r a š t o g y v e n i m o . Kas pat s nematęs, tam tikrai s u n k u tuo patikėti.

B E R I J I E Č I O T E I S M A S

Po apendicito o p e r a c i j o s g r ą ž i n o mane vėl į tą patį lager į . C h i r u r g a s liepė apie mėnesį nieko sunkiai nekelti, o būrio v irš ininkas Sučkovas j a u trečią dieną v a r ė į darbą . Tada kreipiaus i į g y d y t o j ą Rudakovą, j i i š r a š ė t r ims dienoms atleidimą ir liepė niekur neiti, kol ateis iš ligo-ninės l igos i s tor i ja , ten bus g y d y t o j o nurodymas. Kitą dieną g a v a u praneš imą, kad at le is tas nuo darbo v i e n a m mėnesiui , vė l iau l e n g v a s darbas pusei metų. Po mėnesio g r ą ž i n o mane į s e n ą j į darbą, nors būrio v i r š in inkas Suč-kovas labai pr ieš tarvo . L a i s v a s i s inžinier ius pasakė, kad darbą t v a r k o patys , kur reikia, ten skir iam. O l a i s v a s i s cecho v i rš ininkas m a n e perspė jo, kad būčiau a t s a r g u s , nes turėsi d a u g reikalų su sandė l in inku Libinzonu, suktas žydas.

Minėtas is Libinzonas yra b u v ę s B e r i j o s by los KGB pulkininkas. Pas j į dažnai a t v a ž i u o j a pas imatymui aukšt i p a r e i g ū n a i iš Maskvos . Sabakinui sakau, kodėl jo nepa-leidžia, juk d a u g u m ą „bereicų" j a u paleido. S a b a k i n a s a t sakė, kad jo labai ž i a u r ū s nus ika l t imai , te i smas pal iko dar metams.

Po pas ika lbė j imo su cecho v i rš ininku S a b a k i n u atė jo mintis d a u g i a u sužinoti, už ką ka l t inami „bereicai" . Kal-bų daug, bet t iesos niekas nežino. P r a d e d u kurti p lanus , kaip pas ik lausyt i jų teismo, kuo j ie ka l t inami. Nieko ne-į leidžia, prie durų stovi keli pr iž iūrėtoja i , o k a r t a i s net kareiv ia i , nes nepasitiki net pr iž iūrėto ja i s . Teismas v i s a d a v y k s t a prie v a l g y k l o s , bibl iotekos scenoje. Ten v ienos du-rys , nuo v i sko atskirta, ir dar pastatoma s a r g y b a .

P a r ė j ę s i š darbo, pradedu ž v a l g y b ą , kur g a l i m a būtų pasis lėpti ir pas ik lausyt i . Kitame šone — virtuvė. S u g a l -v o j a u užeiti pasižiūrėti . V i r t u v ė j e dirbo v ienas l ietuvis , u ž ė j a u neva jo ieškodamas, n iekada v i r t u v ė j e n e b u v a u buvęs . Užė jęs pas tebė jau, kad po bibliotekos scena, i š kitos pusės , yra durelės, kur s u d e d a m o s š luotos, s k u d u r a i ir kt. Pr i s i ta ikęs progą, kai nieko nėra, p r a d a r a u dure les ir apžiūr iu — vietos g a n a d a u g po pačia scena. Vie ta

2 2 7 *

g e r a , niekas net n e p a g a l v o s , bet kaip reikės pal į s t i , kad niekas n e m a t y t ų ! Netrukus būrio v irš ininkas p r a n e š a , kad b u s komis i jos te ismo pr i s ta tymui . Cecho l a i s v a s i s meis t ras Lipkinas sako, kad pr i s ta tė teismui dar vieną B e r i j o s tal-kininką Libinzoną ir lietuvį Širvį, j i s buvo p a r a š ę s s t ra ips-nį į spaudą .

P a r ė j u s i š darbo, ateina Klemensas Š i rvys pas m a n e ir sako, kad jį kažkur i šveža. Greičiausiai į Vilnių „sme-genų .plauti". Tokių išvežimų b ū d a v o g a n a d a u g . O v a ž i a v i m a s labai nemalonus . Čekistai sus i renka su s a v o korespondenta i s ir g a u d o kiekvieną tavo žodį, o paskui p r i s k a l d o p a g a l i š anks to p a r e n g t ą p laną. Klemensui sa-kau:

— Tiktai d a u g nekalbėk, tu j i ems būsi masa las pro-p a g a n d o j e .

Po poros mėnesių K. Širvį g r ą ž i n a vėl į lagerį iš Vil-n iaus . Po kiek laiko pasirodo didžiaus ias s t r a i p s n i s Vil-n i a u s „Tieso je" ir kituose l ie tuviškuose la ikrašč iuose — Klemenso Širvio pokalbis . Kaliniai, ypač l ietuviai, buvo labai pasipikt inę dėl tokio Širvio s t ra ipsnio . Tuo laiku ir aš smerk iau K. Širvį, kad p a s i d a v ė bolševikų propa-g a n d a i . Kai kur „Tieso je" buvo pas i sakyta dėl V a k a r ų i še iv i jos n e v y k u s i o s veiklos, kuri v i są laiką iki šių dienų neranda, kaip prie bendro s ta lo susės t i . Per teismą K. Širvį paleido p r o p a g a n d i n i a i s t iks lais , g a l v o d a m i , kad ir kiti pradės r a š y t i s t r a i p s n i u s , s v a r b i a u s i a , l ietuviai . Po kurio laiko a t v a ž i a v ę s iš V i l n i a u s čekistas, p a v a r d ė s nežinau, šaukia mane ir kar ininką Petrą Pa l ta roką, sa-k y d a m a ? — „ m a t o t , Širvį paleido, o j ū s v i są laiką nežinot, kc norit. V i s laukiat i š V a k a r ų l a i s v ė s . " Į s i k a r š č i a v ę s čekistas, net pradeda rėkti v i sa gerkle. V i s a laimė, kai n u s i j u o k i , tada greitai i švaro ir ba ig ias i v i s o s ka lbos .

Cecho v i r š in inkas S a b a k i n a s man sako, kad r y t o j Li-binzono teismas. Libinzonas labai geros nuotaikos, bet kad bus teismas, nieko nesako, n e s a k a u ir aš, kad žinau. V i s ą laiką g a l v o j u , kaip man .išklausyti jo teismą ir kaip iš-s i s u k t i nuo darbo. Neišeisiu į darbą, ieškos, bus t r iukšmas . Mano ž inio je v is i baldų g a m y b o s brėžiniai, maš inos . Ce-cho virš ininkui Sabakinui pasakyt i s a v o plano nega l iu . V i s a išeit is medicina, jei at leis, tada nors ir m a t y s kas iš kal inių, v i s tiek l įs iu po gr indimis , kur te i smas eina. P a r v e d u s iš darbo, neinu v a l g y t i , o tiesiai į l igoninę pas g y d y t o j ą Rudakovą . Sakau, kad nesve ikuoju, noriu kokią

228*

dieną pai l sėt i . Medicina t u r ė j o g a l i ą . Gydyto ja R u d a k o v a mane at leidžia nuo darbo dviem dienoms.

G y v e n a m o j e zonoje pasirenku vietą, kad m a t y č i a u , ka-da a te i s te ismas, ir g a l ė č i a u suspėt i pal į s t i po scena, kur v y k s te i smas. Kaliniai p r a d ė j o kalbėt i , kad te i smas ate ina. Aš einu i š kitos p u s ė s v a l g y k l o s , kad niekas n e m a t y t ų . Te i smas s u ė j o į sa lę, o prie durų pas ta tė k a r e i v i u s sar-g y b a i . Laukti nėra kada, net p a m i r š a u pasiimti p o p i e r i a u s užs i rašyt i . A t ė j ę s t ies v i r t u v ė s dur imis , sut inku kalinį uk-rainietį Antonį, k u r i s dirbo v i r t u v ė j e v y r e s n i u . Man gera i p a ž į s t a m a s , d a u g kartų b u v o m e v e ž a m i . J a m p a s a k a u s a v o p laną . Ir j a m seniai rūpi sužinoti „bereicų" g r i e k u s . Aš s a k a u :

— U ž d a r y k mane, kur stovi š luotos, kad niekas ne-m a t y t ų .

Greitai nus ip lėš tu kar tot inės dėžės dangt į ir kaip šuo sus i r ie tęs į lendu. Antoni s uždaro, g irdžiu neb loga i . Bet kai v a i k š t o , ne v i ską g a l i m a supras t i .

P a s i d a r o tyla, p r a n e š a — te i smas eina. Skai to p a v a r d ę „ a p a r a č i k o " Libinzono ir kuo k a l t i n a m a s . P i r m i a u s i a per-skaito, kad k a l t i n a m a s kar tu su b u v u s i u s a u g u m o m i n i s t r u B e r i j a , j o g b u v ę s s u o k a l b y j e užgrobt i t a r y b ų v a l d ž i ą . K a l t i n a m a s dėl aukš to r a n g o part inių darbuoto jų areš tų ir sunaik inimo, dėl s tudenčių p a g r o b i m o B e r i j o s ,,apa-r a č i k ų " malonumui . Paskui j o s b ū d a v o s u n a i k i n a m o s , k a d neiški l tų aikštėn. Libinzonas a iškinas i , kad v y k d ę s mi-nis tro B e r i j o s į s a k y m ą . Nors t a m s o j e , bet kas s v a r b i a u , u ž s i r a š i a u ant dėžės dangčio. Girdžiu, kaip prokuroras te is ina Libinzoną, a i šku, kad j a u pale i s , jei p r o k u r o r a s ka lba kal inio naudai . Man d a u g i a u nėra ko laukti, ko reikėjo, pas iekiau. P r a s i v ė r ę s dureles, a p s i d a i r a u , ar nie-kas nemato, i š lendu. N e s p ė j u s gera i ats i t ies t i , įeina v i rė ja s . Sako:

— Ką tu čia ve ik i? A t s a k a u : — Man reikia g a b a l o kartono. — Laikau jį r a n k o j e ,

p a t a m s y j e pr ikeverzotą . Dar p a k l a u s i u , ar nėra Antonio. V i r ė j a s a t sako, kad ten s m a k s o prie bibl iotekos. Grįžęs į b a r a k ą , v i ską p e r s i r a š a u į s a v o k n y g u t ę ir dar atskirai ant popier iaus lapo, kad k a r t a i s n e d i n g t ų .

B a r a k e pas ig i r s ta b a l s ų , kad Libinzoną paleido. Kiek-v ienas t e i r a u j a s i , ką d a u g i a u paleido. Nieko. Kiek buvo p r i s t a t y t a teismui, v i s i e m s a t s a k ė dėl sunkių n u s i k a l t i m ų .

229*

Libinzono n u s i k a l t i m a s buvo „ n e s u n k u s " , nes v i s u s nusi-k a l t i m u s j i s p a d a r ė su čekisto antpečia i s i r a p d o v a n o j i -mais . Čekistas čekistui akies nekerta .

T O L I A U N U O A K I Ų

Netrukus po Libinzono te ismo paskl ido g a n d a i , kad n a i k i n a m a s l a g e r i s . Pol i t inius ka l in ius k a ž k u r i šveš . Nors l ager ia i v i s u r vienodi, bet š i a m e l a g e r y j e d a u g u m a ga-v o m e pas imatyt i su s a v a i s i a i s , kai kurie b u v o m e n e s i m a t ę po 20 metų ir d a u g i a u . Gal n u v e š vėl kur į kokį k r a š t ą , kur niekas n e g a l ė s a tvažiuot i ap lankyt i . Čekistai v i s a d a bi jo, kad d a u g kas l a g e r i u s pamato . Pasau l iu i j ie ske lb ia , pilna g e r k l e rėkdami, kad politinių kalinių t a r y b i n i a m e „ r o j u j e " nėra, tiktai v a l s t y b i n i a i nus ika l tė l ia i . Kartą lager io vir-š in inkas praneša , kad b ū s i m e pervežt i tol iau į m i š k u s , o čia b u s kr iminal in ia i . P r i v a ž i u o j a visokių koresponden-tų, f o t o g r a f u o j a , sako, kad g e r i a u tol iau nuo akių, toks į s a k y m a s i š M a s k v o s .

Po kelių dienų mūsų į darbą neveda, net neduoda ne: į rankių pasi imti, sako, kur nuveš , ten g a u s i t . P a d a r o smulkią kratą, dažniaus ia i a t ima r a n k r a š č i u s , užrašų kny-g u t e s , net la i škus, kad nieko neturėtume užs i rašę . At-s tumia v a g o n u s tiesiai į darbo zoną, v i s u s s u v a r o ir nu-veža 10 kilometrų tol iau į m i š k u s . V i e n u s i š la ipina į 385/17 lager į , o d idesnę dalį į 19-ąjį, kur b u v ę kr imina-liniai. Ten lager io v i r š in inkas m a j o r a s Usovas, d a u g u m a i gera i ž inomas, nors čekistas, bet žmoniškumo dar turi.

Kitą dieną skirs to į b r i g a d a s , būr ius , pr i s ta to būrių v i rš ininkui . Keletą p a š a u k i a pas l a g e r i o v irš ininką U s o v ą . Sėdi inžinier ius ir dar keli la i sv i . Mus pri ima labai man-dag ia i , taip l a g e r y j e pirmą kar tą . Pasiūlo a t s i sės t i , Uso-v a s pr i s ta to la i sv ies iems, s a k y d a m a s , kad šit ie žmonės yra ger i baldų specia l i s ta i . S a k o inžinieriui, kad j a m rei-kės su j a i s bendraut i , a t i d a r y t i baldų g a m y b ą . U s o v a s žada kiek g a l ė d a m a s padėti, leis s iunt inius , pasi-m a t y m u s , r y š i u s su n a m i š k i a i s . Po to pokalbio n u v e d ė m u s į darbo zoną, kur a n k s č i a u dirbo kr iminal in ia i . Pa-m a č i u s b a i s u , — v i s k a s s u l a u ž y t a , s u d a u ž y t a , s u v e r s t a . Įrankių jokių, stovi e lektr in i s oblis, bet ir ten tik g e l e ž i s įk i š ta . Duoda m u m s pata lpas , o d a u g i a u nieko.

Antrą dieną v i s a s b r i g a d a s a tveda į d a r b ą . Mus pen-kiese p r i s k y r ė prie kitos b r i g a d o s , kurie dirbs l a i k r o d ž i a m s

230*

fu t l ia rus . A t ė j ę į s a v o vietą, k a l b a m ė s , nuo ko pradėti . Mes v is i skirt ingų t a u t y b i ų , — du broliai ukrainiečiai V a š -činkos, J a n i s Sinkevič — latv is , Diminiuk — b a l t a r u s i s ir aš — l ietuvis . A n t a n a s V a š č i n k a mūsų visų v y r i a u s i a s ir ger iaus ia i žino rus i šką g y v e n i m ą . J i s sako, kad kriminali-niai turė jo dirbti, tai turi būti ir kokie nors į rankia i , rei-kia ieškoti. P a g a l i a u r a d o m e s k i e d r y n e sukiš tų, i šdaužytų kirvių, p jūklų, oblių, bet v i s k a s s u g a d i n t a . S u s i t a i s ę įran-kius, vėl p r a d ė j o m e baldų g a m y b ą .

Po kelių darbo mėnesių pr i s i s ta tė užsakova i iš Mask-vos v i d a u s s a u g u m o . V i s u r didelė kontrolė, kad be už-s a k y m o niekam nebūtų daroma. T a i g o s į s t a t y m a s : „Jei kaulą g r a u ž i a didesnis, tai m a ž e s n i s tupi ir ž iūri ." Mums ger iau, kai lankosi aukštesni p a r e i g ū n a i , progai pasitai-kius, r e i k a l a u j a m e bausmių sumažinimo. Gaudome mo-mentą, kur tik pr ieidami, kai tik kas a t v a ž i u o j a iš Mask-vos, ir v i s r e i k a l a u j a m , nes d idžiaus ia b a u s m ė p a g a l Ta-rybų S ą j u n g o s į s ta tymą 15 metų, o mūsų visų 25 m. Mums duoda atkirtį, kad mūsų s u n k ū s nus ika l t imai . Mes j i e m s pr ik išam, a r g i „bereicų" lengvesni , o j ie j a u vis i l a i svė je . Čekis tams tokie pasakymai nepatinka, j ie sten-giasi i šs i sukinėt i . Lager io v i rš ininkas Usovas žada mus pr is tatyt i komis i j a i . Kartą p r a n e š a , kad mus pr i s ta tė ko-mis i ja i . Mūsų v i sa i nešaukė, tik p r a n e š ė laukti teismo. 1971 m. pavasar į te i smas mano ir A. V a š č i n k o bylas atmetė. Dėl s u n k a u s nus ika l t imo pal iekami dar m e t a m s .

SKUNDAS

Tie, kurių didelės b a u s m ė s , bandome rašyt i s k u n d u s , pare i šk imus, bet a t s a k y m a s v ienas — te i s ingai teistas. Pas mus į darbą dažnai ateina spec. polit inės dal ies viršinin-kas, b a i g ę s teisę, o į lager į paskirtas atlikti prakt iką. Labai v i s k u o domisi, o mes jam duodam visokių klausi-mų, ypač dėl B e r i j o s „ a p a r a č i k ų " , kurie j a u vis i l a i svė je . J i s m u m s patar ia rašyt i ir r a š y t i be perstojo.

T u r ė d a m a s v a l a n d ą ramesnio laiko, kuriu s k u n d ą . Kiek buvau g i r d ė j ę s iš Libinzono teismo, r a š a u į s k u n d ą . Klau-siu spec. dal ies virš ininko, kur g e r i a u rašyt i . J i s man sako, kad j iems d r a u d ž i a m a pasakyt i , bet pasako r a š y t i į Maskvą, Kremlių, Prezidiumo Kontrolinei komis i ja i . Tada vis i skundai patenka tiesiai komis i ja i , be sekretorės . Ta

231*

k o m i s i j a s u s i r e n k a ke l i s k a r t u s per m e t u s i r v i s u s skun-dus, p a r e i š k i m u s n a g r i n ė j a . Šią k o m i s i j ą m a ž a i kas žino.

P a r e i š k i m e n u r o d ž i a u , k a d p a g a l T a r y b ų S ą j u n g o s B a u d ž i a m ą j į k o d e k s ą d i d ž i a u s i a b a u s m ė 15 metų, o m u m s k o m i s i j o s i r K a r i n i o t r ibunolo te i smai š io k o d e k s o netaiko, m o t y v u o d a m i s u n k i u n u s i k a l t i m u .

R a š a u , k a d m e s n e b u v o m e g i m ę i r a u g ę T a r y b ų Są-j u n g o j e , n e ž i n o j o m e to k r a š t o nei paproč ių , nei į s t a t y m ų ir d a u g u m a s net k a l b o s . P a g a l to la iko pol i t inę padėtį mūsų k r a š t ą v i e n a v a l s t y b ė d a l i j o s i su k i ta . Dėl tokios pol i t inės p a d ė t i e s i r p a s i d a r ė s u n k i n a n t y s n u s i k a l t i m a i .

Be to, r a š a u , k a d kai k u r i e pi l iečiai , k a r t u a t b ū v a n t y s b a u s m e s , g i m ę i r a u g ę T a r y b ų S ą j u n g o j e , b a i g ę t e i s i n i u s i š s i l a v i n i m u s , užėmę a u k š t u s v a l s t y b i n i u s p o s t u s k a r t u s u T a r y b ų S ą j u n g o s m i n i s t r u B e r i j a , a p g a l v o t a i d a r ė nu-s i k a l t i m u s . P a m i n i u Lib inzoną i r k i tus . J i e g a u d ė j a u n a s s t u d e n t e s , s u n a i k i n o d a u g y b ę a u k š t o r a n g o v a l s t y b ė s pa-r e i g ū n ų ir j i e v i s i , a t b u v ę 15 metų, y r a p a l e i d ž i a m i , o m u m s v i s t a i k o m a s u n k u s n u s i k a l t i m a s . Kaip s u p r a s t i b a u s m i ų s u m a ž i n i m o į s t a t y m ą i r sunkių b a u s m i ų apl in-k y b e s ?

P a r a š ę s p a r e i š k i m ą , į m e t u į l a g e r i o s k u n d ų dėžutę. Kitą dieną spec. d a l i e s v i r š i n i n k a s , p a m a t ę s m a n e pasakė, kad m a n o p a s i ų s t a s . L a u k i m r e z u l t a t ų . K a l b a t r u m p a , p a r o d ė n y k š t į .

N a u j a m e l a g e r y j e j a u p r a d ė j o m e a p s i p r a s t i , p a m a t ė m e , k a d š i ta s l a g e r i s net g e r e s n i s u ž k i tus . D a u g u m a ka l in ių , t u r ė d a m i l a i s v o laiko, d a r o v i sok ių r a n k d a r b i ų — šach-m a t u s , dėžutes , p o r t r e t u s su m e d ž i o i n k r u s t a c i j a , o čekis-tas, p a m a t ę s tokį dai lų da ikč iuką, s t e n g i a s i į s i g y t i . Kali-niai ta ip pat ke l ia s a v o s ą l y g a s : r e i k a l a u j a a tneš t i a r b a t o s a r m a i s t o p r o d u k t ų . G e r i a u s i a s b i z n i s e i d a v o s u š a c h m a -t a i s . Kai k u r i e j a u n e s n ė s k a r t o s ček i s ta i net p r a d ė j o spe-kul iuot i .

I l g u s m e t u s p r o d u k c i j ą č e k i s t a m s m a i n a i s te ikė kali-n y s M e č i s l o v a s S t a š a i t i s , E d v a r d a s S m i t a s i r kiti . Nors v i r š i n i n k a s b i j o j o M a s k v o s , bet j i s než ino jo , k a d i r p a t s A n d r o p o v o p a s i u n t i n y s , k u r i s u ž s a k y d a v o b a l d u s Mask-v a i , v i s a d a a t v e ž d a v o pi lną por t fe l į a r b a t o s i r kitų m a i s t o p r o d u k t ų . I š e i d a m a s v i s a d a i š s i n e š d a v o kel ias lentas šach-m a t ų ar kitų dirbinių. Čekistų v a l d y b a , m a t y d a m a tokią k o m e r c i j ą , p a g a l i a u leido p a r d u o t u v ė j e l a i s v a i p r e k i a u t i a r b a t a .

2 3 2 *

P r a n e š a , kad didelė dal is kal inių perkel iama į š i a u r ė s kraš tą , Molotovo srit į . Išvežami politiniai iš 17 lager io ir iš 4 l igoninės. Vėl p r a d e d a m ruošt i s , bet į š i a u r ę va-žiuoti n e s m a g u . A t ė j ę s l a g e r i o v i rš ininkas p r a n e š a , kad s ta l ius ir kitų specia lybių dar pal ieka. Maskvai reikia įvair ių u ž s a k y m ų . Mes dar pal iekami, o ki tus vėl i šveža į š iaurę . Vėl pras ideda sk i rs tymas. V i e n u s veža, ki tus pal ieka. Tai daroma, kad kaliniai neturėtų r a m y b ė s .

Po kurio laiko, i š v e ž u s polit inius iš M o r d o v i j o s į š iaurę, 1971 m. a p s i l a n k ė iš V i l n i a u s KGB pulkininkas

Česnav ič ius , kaip s a k y d a v o m „smegenų p lov ikas" . J i s laikas nuo laiko v i s a p l a n k y d a v o l ietuvius . Pr ie lager io g y v e n o čekistas Butr imas ir s e k d a v o lietuvių politinį kvė-p a v i m ą . Eidamas pro mūsų dirbtuvės l angą, Petras Pal-tarokas man sako:

— Povilai, b u v a u s m e g e n ų praplaut i , ruoškis . Kai a t v a ž i u o j a i š V i l n i a u s KGB darbuoto jas , v i s a d a

pirma šaukia Petrą, paskui mane, Balį G a j a u s k ą , Joną Petkevičių ir kitus l ietuvius. Nespė jo Petras nueiti, j a u ieško m a n ę s . E idamas g a l v o j u , ga l a tė jo m a n o pareiški-mas iš Maskvos , tai bus r iksmo, g ą s d i n i m o . Na, g a l v o j u , pirmiausia reikia gera i j i e m s užkirsti, tada grei ta i b a i g s i s ka lba. Česnav ič ius , permetęs m a n e nuo kojų iki g a l v o s , sako:

— Kaip g y v e n i ? S a k a u : — Blog iau kaip žydas prie vokiečio. — Kodėl? S a k a u : — Vokiet i s žydą nušovė, muilą išvirė, ir v i skas , o

j ū s v i są laiką g y v a i s p r a u s i a t ė s . Č e s n a v i č i u s sur inka :

— Koks tu buvai banditas , toks ir l ikai ! Tau s k a m b u -b u t i s (reiškia prošva i sč ių anksč iau išeiti n ė r a ) .

Sal ia s ė d ė j ę s čekistas Butr imas sako: — Išeik. E idamas pro duris s a k a u : — Čia šaukė, čia varo, j a u v i sa i sumišot, b e s i v y d a m i

Amer iką . Nuo to laiko Č e s n a v i č i a u s matyt i neteko. S u p r a t a u ,

kad mano pare i šk imo pas čekis tus dar nėra. Po darbo Petras k l a u s i a :

— Ką s a k ė M a s k v o s p iemenys? J i s j u o s taip v a d i n d a v o . S a k a u :

2 3 3 *

— Pranešė, kad man s k a m b u t i s b a u s m ė s iki 25 metų ga lo .

Petras sako: — Tokį i lgą kelią Č e s n a v i č i u s v a ž i a v o dėl kelių žo-

džių! Petras Pa l tarokas , B a l y s G a j a u s k a s ir kiti j a u ba ig ia

25 m. bausmę, j i e m s lager io s k a m b u t i s j a u t rumpas, bet, i š ė j u s į la isvę, kelel is pilkas. J a u iš anks to KGB pina vorat inkl į , kur važ iuos i , ką veiks i , kad pale i s tas k a l i n y s neištrūktų iš KGB tinklo.

L E N I N A S B E K O J Ų

Po visų „smegenų plovimo" vėl į pr ievart inį darbą . D a u g visokių u ž s a k y m ų iš Maskvos b a l d a m s , medžio i n k r u s t a c i j a i ir kt. Ateina visų M o r d o v i j o s lager ių inžinie-r ius m a j o r a s Ar lovas ir sako, kad reikia p a d a r y t i Lenino portreto inkrus tac i ją . U ž s a k y m a s iš Maskvos, iš v i d a u s s a u g u m o minis ter i jos . Brėž inys geras , tiktai ko jos užbaig-tos z i g z a g u . Portretas d i d e l i s — 9 0 X 1 2 0 centimetrų. In-krustuoti man gerai sekėsi , to darbo i šmokau iš japonų, b ū d a m a s Taišeto lager iuose .

A r l o v a s portretą paskiria daryt i man, o aš labai ne-noriu. Ar lovas pal ieka brėžinį ir išeina tar t i s pas lager io virš ininką Usovą. S k a m b i n a iš Maskvos, kada bus. Turiu daryt i . Viską p a d a r i a u p a g a l brėžinį.

P r a ė j u s kel ioms dienoms, atlekia cecho meis t ras ir ka-l inys Kondratenka ir sako:

— Ar tu turi tą Lenino brėžinį? S a k a u : — Turiu. — Laikyk, nes didel is t r iukšmas — Leninas be kojų.

S u j u d o v i sa v a l d y b a , k l a u s i n ė j a , kas tokį padarė . Po darbo einam į g y v e n a m ą j ą zoną. „Nariadčikas" ,

kur i s t ikrina e inančius pro v a r t u s , sako, kad v a l d y b o s virš ininko Gromovo į s a k y t a m a n ę s neiš leist i iš darbo zo-nos. Aš Leninui kojas nukirtęs. Grįžtant a t g a l į darbą, p a s i v e j a mane lager io .inžinierius ir k laus ia , kas d a v ė brėžinį, sakau, kad v a l d y b o s inžinierius Ar lovas . P r a š o nesakyt i Gromovui, kad Ar lovas davęs . Vis i b i j o j o Gro-movo. O j i s a t ė j ę s pirmiausia ir k laus ia , kas darė portretą ir kas d a v ė brėžinį. Išs iaiškino, kad tokį brėžinį a tvežė i š Maskvos v a l d y b o s . Tada Gromovas nurimo.

— Na gerai , aš a t s i ų s i u brėžinį, o čia durnystė .

2 3 4 *

Į LAISVĘ

Kitą dieną ateina cecho meis t ras Kondretenko prie mano v a r s t o t o ir sako, kokį „ b i e s ą " tu vėl iškrėtei. A t v a -ž iavo iš Maskvos prokura tūros k o m i s i j a ir daro posėdį dėl t a v ę s . S u p r a t a u , kad dėl mano pareiškimo. Kviečia mane.

Vir š in inkas sako : — Kodėl tokį nepri imtiną skundą p a r a š e i ? S a k a u , kad p a r a š i a u kaip yra, nieko n e u ž g a u d a m a s ,

nieko nepr idedamas. Virš in inkas sako: — D a u g i a u tokių pareiškimų n e r a š y k ir niekam ne-

pasakok. Mes t a v e teismui pr i s ta tys im, bet te ismo mes n e g a l i m e priverst i , kad t a v e paleis tų.

S a k a u : — Gerai, lauksiu teismo, o jei nepaleis , r a š y s i u ir

tol iau. Kitą dieną sut inku spec. dal ies v irš ininką, man j a u

iš tolo rodo nykštį, s a k o — „ g e r a i , taip ir reikia r a š y t i . " Į s a k y t a mane pr is tatyt i pirmam teismui. Po mėnesio bū-rio v i rš ininkas praneša , kad lager io komis i j a mudu su V a š č i n k a praleido. Matyt, vis i į s t a t y m a i tiktai p r o p a g a n -dai, ką nori pristato, ką nori pra le idžia . V i s k a s pr ik lauso nuo lager io v a d o v y b ė s , juk man dar metų nėra nuo anks-tesnės komis i jos . Po kelių sava ič ių būrio v i rš ininkas p a š a u k i a mus kelis į s a v o kabinetą ir praneša , kad bus k o m i s i j a , jei reikės, p a š a u k s i ą s . Sako:

— Pečiulaiti, tik tu d a u g i a u nerašyk . 1972 m. r u g p j ū č i o p a b a i g o j e būrio v i r š in inkas š a u k i a

A. Vašč inką ir mane į komis i ją . Pirmiaus ia šaukia V a š -činką, laiko i lgai, kažko k a m a n t i n ė j a , jo byla karo laikų. J i s b u v ę s karininkas, o karui p a s i b a i g u s , buvo perė ję s Ber lyne į V a k a r ų pusę. Nuėjęs su d r a u g a i s į kažkokį barą , o po to p r a b u d ę s rusų zonoje, p a r v e ž t a s į Ukrainą ir nu-te is tas 25 metams. Manęs komis i j a nieko nekamant inė jo, t ik pak lausė , kur g i m ę s ir kur b u v a u per karą . Komis i jos pirmininkas sako, kad rezul ta tus praneš . P r a n e š a , kad k o m i s i j a praleido, reikia laukti teismo. Jei nepaleis , gal-v o j u , r a š y s i u toliau, ga l kas pr i s idės i š l ietuvių, s u d a r y s i -me grupinį r a š y m ą .

Sta l ino la ikais toksai r a š y m a s nieko nepadėtų, tik d a u g i a u b logo p a d a r y t ų . O šiuo laiku Kremliaus va ldž ia s u s k i l u s i į g r u p e s , vieni kitus teis ia, šaudo, sodina į ka-lė j imus, todėl tokiu momentu kai kam p a v y k s t a iš trūkti iš KGB gniaužtų .

235

1972 m. spa l io 18 d. būrio v i r š in inkas le i tenantas Kuznecovas i š v a k a r o p r a n e š ė m a n i r V a š č i n k a i , kad r y t o j a t v a ž i u o j a P r i e v o l g i o Karinio tr ibunolo te i smas ir b u s perž iūrėtos mūsų bylos . Iš v i s o pr i s ta tė 7 ka l in ius , į va i r ių tautyb ių , iš l ietuvių aš v ienas . Spal io 19 d. pras ideda te i smas. Pi rmiaus ia p a š a u k i a latvį ( p a v a r d ė s nepris ime-nu) , kur i s j a u b a i g i a 25 m. b a u s m ę . Likę tik keli mėne-siai, tą pa le idž ia . Saukia V a š č i n k ą , tam atsako, kad sun-k u s nus ika l t imas . Saukia mane. Būrio v i r š in inkas Kuz-necovas m a n e te ismui apibudina, kad gera i dirbu ir ta ip toliau. Teismas k l a u s i a manęs , kodėl p a d a r i a u nus ikal t i-mą. S a k a u , kad tokia tema j a u b u v a u p a r a š ę s pare i šk ime. N e g y v e n a u Tarybų S ą j u n g o j e , v iena v a l s t y b ė p e r i m i n ė j o Lietuvą i š kitos. P r o k u r o r a s pa la iko m a n o p a s a k o j i m ą , kad vokiečių la ika i s n ė j a u kar iaut i , n e ž i n o j a u t a r y b i n ė s s a n -tvarkos . P r o k u r o r a s pas iūlė man, Pečiulaičiui, s u m a ž i n t i b a u s m ę iki atbūto laiko.

Te i smas išeina pas i tar t i . Gr įžęs perska i to nutar imą p a g a l prokuroro r e i k a l a v i m ą sumažint i b a u s m ę Povi lui Pečiulaičiui iki a tbūto laiko. Nuosprendis n e a p s k u n d ž i a -mas. Kor idor iu je spec. da l ies v i r š in inkas p a s p a u d ž i a man ranką ir liepia ateiti į kabinetą t v a r k y t i s dokumentų. Į Lietuvą neleidžia, bet p a t a r i a važ iuot i arč iau s a v ų . Su-tinka leisti į K a l i n i n g r a d o srit į . Duodu A n t a n o M a k s e l o s a d r e s ą , kuris , a n k s č i a u pale i s tas , g y v e n a Černiachovsk io (Tilžės) mieste.

P a g a l l a g e r i o t r a d i c i j ą p a l e i s t a s p a d a r o i š l e i s t u v e s . I šverda k a v o s ar a r b a t o s i r p a v a i š i n a v isą b a r a k ą , ku-r i a m e g y v e n a . Kitą dieną čekistai daro kratą ir i š le idžia į la i svę.

Mane iškrėtė p a g a l v i s a s t a i s y k l e s . A t ė m ė v i s u s už-r a š u s , a d r e s u s , pal iko tiktai v ieną — namišk ių ir kur va-žiuoju. V i s u s p a i m t u s u ž r a š u s , dalį laiškų p r i ž i ū r ė t o j a s įmetė į krosnį ir s u d e g i n o . Taip pat ir dalį nuot raukų.

Dvideš imt metų p r a l e i d ę s Sovietų l ager iuose , išeinu į l a i s v ę !

Už v a r t ų a t i d a v ė pale idimo p a ž y m ą , v a d i n a m ą ka-linio pasą, bi l ietą, o J a v o s lager ių v a l d y b o j e a t s i s k a i t ė už d a r b ą . Mudu su la tv iu n u t a r ė m e eiti pėsti t iesiai ge-ležinkel iu iki J a v a s (10 k i lometrų) , p a s i ž v a l g y d a m i po M o r d o v i j o s k r a š t ą . Per dešimt metų i š l a g e r i o n e b u v o m e i šė ję .

A r t ė d a m i į J a v a s , j a u iš tolo p a m a t ė m e ate inant du v y r u s , a p s i r e n g u s i u s nemordovi ška i . V i e n a s man k a ž k u r

236*

matytas, labai p a n a š u s į mano brolį V y t ą . S u s t o j a m dar tolokai ir žiūrim v ienas į kitą. Aš k laus im

— Ar tu, V y t a i ? Sako — „ a š " . Nustebęs k laus ia , o iš kur aš einu. Sa-

kau, kad mane paleido. Ir brol i s Zigmas ša l ia , kurio ne-matęs dvideš imt septyner ius metus . Pas i sve ik inam, pasi-d a l i j a m v i s a i s v a r g a i s . Klausiu, kodėl j ū s a t v a ž i a v o t ? Broliai atsako, kad vis i nutarė, j o g manęs nepaleis , tai per s a v o a tos togas panoro mane aplankyt i . P r i s i k r o v ę maisto, tad mes t r y s broliai ir ka imynas la tv i s gera i papie tavome ir a t v a ž i a v o m e į Potmos stotį. Iš ten per didelį v a r g ą g a v o m e bi l ietus į Maskvą . M a s k v o j e su k a i m y n u latv iu paspaudėme v ienas kitam ranką, palinkė-dami la imingo g y v e n i m o ir nuė jome s a v a i s kel iais . O aš su brol ia is la imingai pasiekiau Lietuvą, mylimą Kauną, k u r i a m e su t ikau mamą, s e s e r i s i r d a u g d r a u g ų , su kur ia i s sunkiai kovojome prieš okupantą .

V A Ž I U O K , K U R N O R I

1972 m. spa l io 23 d. pas iekėme Kauną. Per tokį i lgą laikotarpį d a u g kas n e a t p a ž į s t a m a i pasikeitę. Pi rmiaus ia sut ikau mamą, kuriai buvo didžiaus ia s t a i g m e n a , kad taip netikėtai g r į ž a u . Kitus še imos n a r i u s j a u anksč iau b u v a u m a t ę s M o r d o v i j o s l a g e r y j e per p a s i m a t y m u s . Tik nepa-ž i n o j a u brolių, seserų neseniai sukur tų šeimų.

A p s i l a n k ę s pas vieną kitą p a ž į s t a m ą , s k u b ė j a u į Ka-l in ingrado sritį, Černiachovskio (Tilžės) miestą, kur esu nukreiptas p a g a l pažymą Nr. 049912, t v a r k y t i s dokumen-tų. Ten turiu gaut i pasą, karinį bilietą ir, tame mieste r a d ę s g y v e n a m ą j į plotą, pr i s i reg is t ruot i .

A t v a ž i a v ę s į nežinomą miestą, s u s i r a n d u mi l ic i jos val-d y b ą , kuriai t u r ė j a u pr ik lausyt i , bet nerandu, kur g y v e n a A n t a n a s Makse la , nė to namo, kur dokumentuose užra-šyta. Mil ic i jos p a r e i g ū n a s J a u d a k i m a s paima mano pa-žymą, a p k l a u s i n ė j a , a p i b a r a , kad i lgai nepr i s i s tač iau. P r a n e š i m ą iš M o r d o v i j o s j a u g a v ę , kad toks turi atva-žiuoti. Klaus ia , pas ką a t v a ž i a v a u . S a k a u , kad pas Joną Simonytį arba pas Antaną M a k s e l ą . Bet mi l ic i jos leite-nantas irgi nežino, kur j ie dabar g y v e n a . S u r a n d u tą g a t v ę , tą su lūžus į n a m u k ą , bet minėti a smenys j a u seniai iš čia išs ikėlė. Niekas nežino kur. J a u v a k a r a s , d a u g i a u p a ž į s t a m ų neturiu, tad n u ė j ę s į geležinkel io stotį, ats isė-

2 3 7 *

dęs ant suolo, snaudžiu. Nakt j pr is i s tato budintys karei-viai ir prašo dokumentų, o aš nieko neturiu. Nusiveda į būstinę. Ten paaiškinu, kur mano dokumentai. Paskam-bina, paleidžia. Leidžia s to ty je sėdėti, tik nemiegoti.

Rytą einu į mil ici jos v a l d y b ą , gal j au g a u s i u doku-mentus. Vėl pašaukia tas pats leitenantas J a u d a k i m a s , viską i šk laus inė ja nuo gimimo dienos. Stengiuosi a t sakyt i taip, kaip sak iau prieš 20 metų per tardymą, kad nebūtų nukrypimų. Tik dabar namiškiai j au g r įžę iš trėmimo, g y v e n a Kaune, bet g a t v ė s nesakau, sakau, kad g y v e n a u tas dvi s a v a i t e s tėviškėje, pas mamą Tvarkiškių kaime, Garl iavos va l sč iu je . Ten dar buvo likęs bulvių r ū s y s ir šul inys. Viską s u r a š ę s , leitenantas praneša, kad pasą gau-siu rytoj , sako, kad reikia viską patikrinti. Sakau, kad mane vėl gali sulaikyti . Leitenantas duoda telefono nu-merį, kai sula ikys, tegul paskambina.

Vėl einu ieškoti Antano Makselos. Sukiojuosi aplink tą namą, gal i šg i r s iu l ietuviškai kalbant. Matau — toliau stovi būrys vaikų, ir visi žiūri į mane. Pr iė jęs pirmiausia klausiu, ar lietuvių nėra, s a k o — „ n ė r a " . Vėl klausiu, ar čia gyveno tokie du vyra i? Sako, kad gyveno Anton ir Ivan, bet j au seniai čia negyvena . Kitas sako, kad Joną žinąs, bet reikia važiuoti toli už miesto autobusu, j i s gyvena prie geležinkelio pervažos . Duodu 10 rublių, sa-kau: „Nuveski į autobusų stotį." Autobusas tuo jau išva-žiavo ir mudu atvežė prie pat Jono Simonyčio namo. Vai-kiūkščiui padėkoju, j i s nušuol iuoja s a v a i s keliais. Sut ikus Joną, j au lengv iau pasidaro. Antanas Maksela, Jonas Simonytis ir A l fonsas Gaidys, buvę Dzūki jos kraš to par-tizanai, visi provokatoriaus užmigdyti su maistu. B u v o dar nepilnamečiai, kai i šė jo į part izanus. Komisi ja j i e m s sumažino bausmes, bet į Lietuvą neleido. Tą patį v a k a r ą su Jonu atvaž iavom pas Antaną Makselą, kuris j a u buvo radęs gyvenimo d r a u g ę Anelę Račiūtę ir g y v e n o šal ia miesto.

Ryto jaus dieną g a v a u pasą, liepė susi ieškoti gyvena-m ą j į plotą. Mudu su Anele pradėjom ieškoti, kur ga lėč iau pris iregistruoti . Perėjom visą priemiestį ir miestą, niekur nepriima. Pasakius, kad lietuvis, sėdė jęs už politiką, v i sa kalba baigiasi . Radom keletą vokiečių, tie sutiktų, bet ruošiasi išvažiuoti į Vokiet i ją . Vietinių vokiečių nėra nė vieno, visi a tvykę iš Rusi jos . Kiti — per karą paimti į rusų kariuomenę, karui pas ibaigus, liko P r ū s i j o j e , o dabar pa-gal vokiečių pi l ietybę turi teisę išvažiuoti į Vokiet i ją .

238*

Ėjom kelias dienas, radom n e m a ž a i l ietuvių, bet d a u g u m a buvę Lie tuvos s tr ibai a r b a a k t y v i s t a i . D a u g u m a g y v e n a b logai , pras igėrę , g y v e n a tik ta diena. Vieną rytą A n e l ė sako: „Kombinuokim r u s i š k a i . " P a s i i m a m du bute l ius deg t inės ir vėl e inam ieškoti buto p r i s i r e g i s t r a v i m u i . Už-einam pas Berž inską ar Beržul ion j , gera i nežinau, pir-m i a u s i a Anelė s ta to bonką ant s ta lo, o paskui s a k o m , ko a tė ję . T u o j a u poka lb i s u ž s i m e z g a , butą — k v a d r a t ū r ą g a u n a m . Sakom, kai p r i s i r e g i s t r u o s i u , b u s didelės m a g a -ryčios. Kitą dieną aš ir še imininkas su namų k n y g a ei-nam į r e g i s t r a c i j o s skyr ių . Ten pat ikr ina, ar yra re ik iamo ploto p r i s i r e g i s t r a v i m u i . V i s k a s at i t inka p a g a l re ika lav i-mą. Užpi ldome r e g i s t r a c i j o s b l a n k u s , p a d u o d a m pasų s ta lo v a l d y b a i .

P r a s i d e d a r e g i s t r a v i m a s . Rusų p r i v a ž i a v ę g a n a d a u g , vieni a t v y k s t a , kiti i š v y k s t a . Aš lieku paskut inis . A t ė j ę dar keli s a u g u m o d a r b u o t o j a i p a g a l i a u š a u k i a i r m a n o p a v a r d ę . Klaus ia , ko noriu, s a k a u , kad pr i s i reg i s t ruot i , dirbti i r g y v e n t i . K l a u s i a , ar darbą turiu. S a k a u , k a d turiu ba ldų g a m y k l o j e , bet kol n e r e g i s t r u o t a s , nepr i ima. V i e n a s s a u g u m i e t i s sako, kad Černiachovsk io mies te ma-nęs n e r e g i s t r u o s . Namiškia i g y v e n a Lietuvoje, ten pada-ręs n u s i k a l t i m ą pr ieš t a r y b ų v a l d ž i ą , ten ir tur iu važ iuot i . P r a d ė j a u a išk int i s , kad m a n o l a g e r i o nukre ip imas duotas į šį mies tą . S a u g u m i e t i s g r iež tu tonu liepia išeiti . Leite-n a n t a s J a u d a k i m a s s a k o — „ e i n a m " . P r i s i s t a t o dar du mi-licininkai ir n u v e d a m a n e į kitą g a t v ę pas miesto komen-dantą, kažkokį genero lą . Ten pakv ieč ia į kabinetą ir labai m a n d a g i a i k l a u s i n ė j a nuo g i m i m o dienos. Po to l iepia k o r i d o r i u j e pa laukt i . Po kurio laiko vėl p a š a u k i a į kabi-netą tas p a t s genero las ir dar keli KGB d a r b u o t o j a i . Ge-nerolas sako:

— P r i e š suėmimą buvai b a n d o j , j ū s ų b a n d a t u r ė j o r y š i u s su imper ia l i s ta i s . Mes i r d a b a r t a v i m nepasi t ik im, prie t a v ę s re ikės s ta tyt i žmones, kad s a u g o t ų . M u m s tokių nereikia, pas m u s k a r i n ė s b a z ė s .

P a š a u k t a i š k o r i d o r i a u s J a u d a k i m ą , p a d u o d a j a m m a n o pasą ir sako, kad š iandien i šnykč iau iš K a l i n i n g r a d o kraš-to. Vėl v is i t r y s su mi l ic in inkais g r į ž t a m e į mi l ic i jos val-dybą, ant paso uždeda i š r e g i s t r a v i m o a n t s p a u d ą . S a k a u , kad dar neturiu kar in io bilieto, kurį ž a d ė j o t išduoti, kai p r i r e g i s t r u o s . Sako:

— Mes nieko nežinom, į s a k y t a tau gre i ta i aple is t i šį mies tą, o kar inio bil ieto a t v a ž i u o s i kitą k a r t ą .

239*

Ateinu į ge ležinkel io stotį, nus iperku bilietą į Kauną. G a l v o j u — L i e t u v o j e dar b log iau bus, bet kur važiuot i ! Grįžęs į Kauną pas seserį Eleną J a n u š a u s k i e n ę , g a l v o j u , nuo ko pradėti . Nutariu važiuot i į Vilnių, į s a u g u m o mi-ni s te r i j ą pas m a j o r ą Trakimą, kalinių v a d i n a m ą „negrų k a r a l i u m i " , nes jo ž inioje v is i paleist i politiniai kal iniai .

A t v a ž i a v ę s į V i l n i a u s s a u g u m o mini s te r i j ą , KGB bu-dinčiam sakau, kad norėčiau patekti pas „negrų k a r a l i ų " m a j o r ą Trakimą. Sis, a t i d a r ę s langel į , pas iž iūrė jo į mane ir nuėjo. Grįžęs sako, kad čia „negrų k a r a l i a u s " nėra, o m a j o r a s Trakimas i š v a ž i a v ę s . Po poros sava ič ių vėl va-žiuoju. A t ė j ę s prie tų pačių durų, p r a š a u atstovo, kur i s t varko gr įžus ių iš politinių lager ių re ika lus . Užs i rašo pa-v a r d ę ir nueina. Laukiu i lgai , bet niekas neateina, po kurio laiko m a n e p a š a u k i a . A t v e d ė į kabinetą, ten sėdi dar du saugumieč ia i . P a s a k a u , ko a t v a ž i a v ę s . Vi s i t r y s i šė jo pasitart i . Laukiu gerą p u s v a l a n d į . S u g r į ž ę man sako:

— Tu m u m s padėsi , tada mes tau padės im. A t s a k a u : — J ū s supratot mane, a š s u p r a t a u j u s . V i s o g e r o —

Ir i š ė j a u pro duris . Grįžtu į Kauną pas namišk ius , patar imų d a u g , bet

v i s i beverčiai . Trumpo pokalbio s a u g u m e niekam nepa-s a k o j u , nes nieko nepadės . P r a g y v e n i m o šalt inių teks ieškoti tyliai ir kantr ia i . L a g e r y j e būdamas, t u r ė j a u spe-cialybę, o t a r y b i n ė j e l a i s v ė j e ir ta nepadeda. Vienur kitur kre ipiaus i į baldų g a m y b ą , bet v i s u r g a u d a v a u vienodą a t s a k y m ą — pr is i regis t ruot i . Bet kur? Tiktai pas šventą Petrą, bet ir ten komunistų leidimo reikia.

P r a d e d u mokyt i s n a u j o amato — mezgimo. J u o d o j o j e r inko je tai g e r a s biznis . G y v e n d a m a s pas seserį Elytę, n u m e z g u vieną kitą megzt inį . Taip p r a d ė j a u a ts ikratyt i f inans in ių sunkumų. Iš lager io p a r s i v e ž t o s kapeikos byrėte byra . I r L ie tuvo je j a u p r i g i j ę s r u s i š k a s velnio paprotys, kad be i šgėr imo ka lbos nėra, o reikalų g a l y b ė s . Sten-giuosi , jei nepr i s i reg is t ruot i , tai bent į s i ta i sy t i į v a l d i š k ą d a r b ą . Kai dirbi, j a u didesnė atspirt is , o nedirbantį gal i gre i t vėl pasodinti.

A p v a ž i n ė j a u Kaiš iadorį ir kitas v ietoves, kad rasčiau bent kokį darbą. Gal pavyktų nors laikinai pr i s i reg is t ruot i . V i s u r sekasi gerai , kol neparodau p a ž y m o s ir paso. Pama-to, kad te is tas 58 la s t ra ipsn iu , ka lba ba ig ias i . Važ iuok, kur nori ir kuo greič iau. O jei dar kur pa ta ikau ant buvus io

2 4 0 *

čekisto ar stribo, kur is į aukštesnį postą per l a v o n u s įko-pęs, tai to net a k y s i š šoks ta ir i š v e j a , ke ikdamas rus i škom „matuškom". Toksai l ikimas ne m a n o vieno, v i s a tai p e r g y v e n o d a u g u m a s g r į ž u s i ų iš politinių lager ių ir trė-mimų. Į kai kur iuos ne taip gr iežta i r e a g a v o KGB, vieną kitą p r i r e g i s t r u o j a . Kai kurie darbuoto ja i buvo žmonišku veidu, bet kol tokį a trandi , k a n t r y b ė s pr i t rūks ta . Dažnai p a g a l v o j u — n e j a u g i j a u tautai esu nere ika l ingas , metų metais va ikomas, s tumdomas, ir dar g a l o nematyt i . Juk tautai v iską a t i d a v i a u , kad tik m a ž i a u okupantas min-džiotų tą mūsų mažą žemės gaba lė l į . Kiek p a i l s ė j u s , vėl a t s i randa e n e r g i j o s , vėl raminu s a v e .

Kartą Kaune, e idamas iš brolio Vi š insk io g a t v e , gal-voju, į kurį kraštą d a b a r važiuoti . S t a i g a pr ieš mane pasirodo kažkur matytas ž m o g u s . Tai V a c y s Kri lav ič ius . V a c y s kel ia is mėnes ia i s anksčiau pa le i s tas i š M o r d o v i j o s 19 lagerio, bet, kur gyveno, nežinojau. Klaus ia , ar dirbu. Sakau, kad niekas nepri ima, nereg i s t ruotas . Sako, kad j a u dirbąs Kauno s t a t y b o s remonto v a l d y b o j e Nr. 3. Ten d a u g tokių. J i s man aiškina, kad a ikš te lės v i r š in inkas A l g i s R ū z g y s , o b r i g a d i n i n k a s Jonas Mockevičius, abu buvę politiniai kal iniai . Sako r y t o j ateiti, ga l pri ims. Dirba prie Kauno pilies, r e s t a u r u o j a senamiest į .

Rytą, nieko nelaukęs, einu ieškoti darbovietės . S u r a d ę s p r i s i s t a t a u a ikš te lės v irš ininkui A. Ruzgui . Nieko m a n ę s neklaus inė jo, sako:

— Rašyk pare i šk imą, ž iūrėsim. Pirmiausia pradėk dirb-ti, o vė l iau pradės im viską tvarkyt i pa la ipsniui .

Po kelių darbo dienų v i rš ininkas Plečkai t i s šaukia mane į v a l d y b ą . Ten r a n d u inžinierių Kasparav ič ių, pa-tikrina pasą, p a k l a u s i n ė j a , kiek a t s ė d ė j a u , o kad b u v a u part izanuose, j a u j ie žino. Plečkai t i s sako Kasparav ič iu i :

— Pri imkim, tegul dirba, o toliau bus matyti . Čekistai j am per tiek metų s p r a n d o nenusuko, gal n e n u s u k s ir mudviem.

Ant mano pare i šk imo pasirašė, kad į darbą pri imtas. G a l v o j u — geri vyruka i . Kadrų v irš ininkė nepatenkinta mano priėmimu. P r a d ė j o klausinėt i , kabinėtis . S a k a u :

— Pasi te iraukit l ager io v a d o v y b ė s — ir d a v i a u Mor-dovi jos J a v a s 385/11 a d r e s ą . Kiek žinau, j i užk laus imą siuntė, bet po keleto savaič ių darbo k n y g e l ę i š rašė .

P r a d e d u dirbti kaip t ikras darbuoto jas , p a g a l v i s u s į s t a t y m u s . Tik v isą laiką g a l v o j u , kad mano darbas lai-kinas, s a u g u m a s r a m y b ė j e nepal iks . V i s V i l n i a u s pokalbio

241*

n e p a m i r š t u — „ t u mums, mes t a u " . Darbas sekasi gerai , dirbu s t a l i a u s d a r b u s . Darbų v y k d y t o j a s A. R ū z g y s r a š o p a g y r i m u s . S a k o — „ t a u j ų reikia, ga l p a d ė s . " B r i g a d o s darb in inka i keičiasi, darbas n e l e n g v a s . Senus pas ta tus reikia nugr iaut i i r n a u j u s pastatyt i . Didelė dal i s Kauno s e n a m i e s č i o per s ta ty ta , re s tauruota d a u g i a u s i a g r į ž u s i ų politkal inių ir tremtinių.

Dirbdamas prie autobusų s u s t o j i m o stotelės, matau, k a i p pietų laiku ateina KGB m a j o r a s Trakimas, kal inių v a d i n a m a s „negrų k a r a l i u m i " , j a u gera i i šgėręs . P a m a t ę s mane, sako:

— Tau pr i s i reg is t ruot i reikės bačkos konjako. A t s a k a u , kad turiu dar pa l ikęs Kazlų Rūdos miške

s m a l o s bačką. „Negrų k a r a l i u s " , nieko nesakęs , a p s i s u k o ir nuėjo. Tuo mūsų pokalbis ba igės i . „Negrų k a r a l i u s " v i s ą laiką l a n k y d a v o s i pas pol i tkal inius, kad gautų iš-ger t i , tik taip r e g i s t r a v o . P a g a l i a u nuo gėr imo ir g a l ą g a v o .

Dirbdamas s ta tybo je , pas tebė jau, kad esu smark ia i se-k a m a s net darbininkų ir t ies iogiai s a u g u m o . Kartą Jonas M a l i n a u s k a s per spė ja , kad mane smark ia i kontrol iuoja s a u g u m a s , kad būčiau a t s a r g u s , ypač la i svomis dieno-mis . J . M a l i n a u s k a s buvo part inis , tačiau žmonišku veidu. A t ė j ę s M a l i n a u s k a s sako, kad š iandien a t ė j ę s n a u j a s mūr in inkas Jonas, j a u n a s s o l i d u s vyras , bet tu, Povi lai , s u p r a s k . Tuo mūsų ka lba ba igės i . N a u j a s i s Jonas, kurio p a v a r d ė s nežinau, pr i s i s ta to kaip mūrininkas . Bet man kažkur matytas . Gerai p a g a l v o j ę s , pr is iminiau, kad j į mačiau Kauno m. Lenino r a j . mi l ic i jos pasų s k y r i u j e .

Po kelių mėnesių s t a t y b o s v i rš ininkas k laus ia , ar p r i s i r e g i s t r a v a u . Sakau, kad dar ne, neturiu g y v e n a m o ploto. S a k o — „ d u o s i m bendrabut į . " Kitą dieną kadrų s k y r i a u s sekretorė tvarko bendrabučiui dokumentus ir sako, kad b a i g i a m a s s ta tyt i ž inybinis namas Taikos prospekte Nr. 39. Sekretorė Genutė, ga i la , p a v a r d ė s nepris imenu, s u t v a r k o dokumentus bendrabučiui ir ž inybiniam butui.

J a u kitą dieną a p s i g y v e n u b e n d r a b u t y j e , LTSR 25-mečio g a t v ė j e . Kelias dienas p a g y v e n ę s , paduodu pasą pr i s i reg i s t ruot i bendrabučio komendantui . Kitą dieną komendantas p r a n e š a , kad pasas pr i reg i s t ruotas , v i s k a s t v a r k o j . A t s i d u s t u lengviau, ačiū Dievui, vėl g a u s i u ramiai p a g y v e n t i . Kitą dieną, vos p a r ė j u s iš darbo, komendantas š a u k i a į s a v o kabinetą ir sako rus i ška i :

2 4 2 *

— Tu žinai, kad tau neleista L ie tuvo je g y v e n t i ! T a v o r e g i s t r a c i j ą Lenino r a j . pasų s ta lo v i r š in inkė V e r a Ba-š i n s k i e n ė subraukė . V a , tavo pasas, pasi imk ir ap le i sk bendrabut į , mes t a v ę s laikyt i n e g a l i m . Važ iuok, kur nori.

R u s a s s u b r a u k y t ą pasą t renkė i r i š v a r ė mane. J a m gy-venti L ie tuvo je g a l i m a , o man, kaip l ietuviui, ne.

Nuė jęs į d a r b ą , v i s ą ceremoni ją p a p a s a k o j u A. Rūz-giui . Sako:

— Eik, tegul i š r e g i s t r u o j a taip, kaip pr ik lauso, o paso b r a u k y t i niekas neturi te isės .

E inu į Lenino r a j . pasų skyr ių pas v i r š in inkę V. B a š i n s -kienę. V o s s p ė j a u p a s i s a k y t i p a v a r d ę V . B a š i n s k i e n ė pra-dėjo rėkt i :

— Tau n e g a l i m a Lie tuvo je g y v e n t i , tu buva i b a n d i t a s tai ko dar čia m a i š a i s i !

S a k a u , kad p r a š a u m a n o pasą i š reg i s t ruot i , kaip pri-k lauso, o ne b r a u k y t i . Vėl V. B a š i n s k i e n ė p r a d ė j o net i s ter i ška i rėkti :

— Išeik, išeik, o jei ne, p a š a u k s i u m i l i c i j ą ! M a t y d a m a s tokią padėtį s u b r a u k y t ą pasą k išu į k i š e n ę

ir per dur is . Grįžęs į darbą sut inku A. Rūzg į , j i s t u o j k l a u s i a , kaip v i skas . S a k a u , kad i šv i jo .

— Na, k ą , — s a k o , — t y l ė k ir dirbk, s t e n g s i u o s i padėt i . Kad tokia padėt i s , n iekam n e s a k y k . Žiūrėsim tol iau.

L I E T U V O S K A R I N I N K O P E T R O P A L T A R O K O L I K I M A S

Petras g r į ž o i š l ager io pi lnai a t b u v ę s 25-erius m e t u s . A p s i s t o j o pas m a n o seser į Kazimierą Perednienę. M e s j a m p a d ė j o m e aps i rengt i , keletą rubl ių dar b u v o p a r s i -v e ž ę s iš lager io, kaip ir v i s i kal iniai , nes ten j i s b u v o dirbęs e lektr iku. Pet ras g r į ž o mėnes iu v ė l i a u už m a n e . A š j a u ž i n o j a u g r į ž u s i ų j ų bėdas . P e r s p ė j a u , kad ve l tu i pinigų nemėtytų, nes niekas nepadės , o p r i s i r e g i s t r a v i m o kelių re ikės ieškoti tik ne Lietuvoje . B ū d a m a s l a g e r y j e , Petras v isą laiką g a l v o j o , kad, a t l ikęs b a u s m ę , g a l ė s iš-važiuot i pas s a v o šeimą į V a k a r ų V o k i e t i j ą , kur k a r o audra ją nubloškė. Žmona su dukre le pateko į V a k a r ų pusę, o Pet ras pasi l iko Rytuose .

Grįžęs i š lager io, kiek g e r i a u a p s i r e n g ę s , P e t r a s iš-v a ž i a v o a p l a n k y t i s a v o i r žmonos a r t i m ų j ų , kurių n e m a t ę s d a u g i a u kaip 25-erius metus. N u v a ž i a v ę s pas ž m o n o s g iminaič ius , g a v o p r a n e š i m ą , neva p a r a š i u s i Petro žmona

243*

iš V a k a r ų Vokiet i jos , kad Petras žmonai ir dukrai ne-trukdytų gyvenimo. Tegul n e r a š ą s laiškų, ir nieko d a u g i a u apie j į žinoti nenorinčios. Petras labai i š g y v e n o . Jo v i s a v i l t i s buvo susit ikt i žmoną ir dukrelę ir ramiai gyvent i . A t ė j ę s pas mane, Petras su a š a r o m i s pasako ja p r a r a d ę s paskut inę s a v o gyveninio viltį ir d ž i a u g s m ą susit ikt i su s a v o šeima. Dabar j a u nieko nebeliko. B a n d a u raminti , s a k a u , ga l čia dar čekistų i š g a l v o t a a v a n t i ū r a . Petras sako, kad sak ius i pati žmonos sesuo, kad žmona vedus i g y v e n a su kitu — tu j o m s nedrumsk r a m y b ė s . P a s i d a r ė s k a u d u . Tiek metų v a ž i a v o m kartu per l a g e r i u s , per kar-cerius, p e r g y v e n o m v i sok ius s u n k u m u s , ir niekada nema-čiau Petro nusiminusio, moral iai palaužto. O dabar kal-bamės , ir Petrui per veidą rieda a š a r o s . Iš ž m o g a u s j a u v i s k a s at imta, l ikęs kaip pūkel is ore, kur v ė j a s papūs, ten skr i s i . Nors ir mano toksai likimas, bet aš d a u g j a u n e s n i s , mano sve ikata dar geresnė. P e r b ė g u mintimis, kaip j a m padėti .

— Petrai, kur tu buvai i š v a ž i a v ę s ? Sakei — grei tai g r į š i ?

Sako: — B u v a u pas g imines, pas kun. A. S v a r i n s k ą kurį lai-

ką pra le idau. Klaus iu : — Ar turi pinigų, reikės d a u g važ inėt i? Aš duosiu,

j a u du mėnesiai , kaip g a u n u a t lyg in imą. Petras i š v a ž i u o j a į P r ū s i j ą pas Vytą Petrušai t į , k u r i s

j a u ten g y v e n a , anksč iau g r į ž ę s ir p r i s i r e g i s t r a v ę s . Po kurio laiko, 1973 m. v a s a r ą , Petras ateina pas mane ir sako:

— Mane p r i r e g i s t r a v o K a l i n i n g r a d o s r i ty je , Krasnozna-mensko ra jone .

Klaus iu : — O ar darba turi? — Ne. P a k a l b ė j a u su A l g i u Ruzgiu, i r ne t rukus Petras buvo

pr i imtas į darbą . Keletą metų dirbo Kauno Statybos-re-monto v a l d y b o j e Nr. 3 elektriku. Buvo labai g e r b i a m a s ir v isų myl imas ž m o g u s , kurį v i sa v a l d y b a užsto jo pr ieš čekis tus .

Petras, g a v ę s tokį praneš imą dėl s a v o šeimos, p r a d ė j o kurti n a u j ą g y v e n i m ą , neturėdamas kur gyvent i . Gauti bendrabut į j am nepatar iu, nes bus kaip man. Registruo-tas P r ū s i j o j e , ir tegul taip būna. Sus i rado seną p a ž į s t a m ą

2 4 4 *

t remt inę Elenutę, p a d a r ė m e t r i k a c i j ą . Elenutė j a u t u r ė j o kooperatinį butą ir dirbo Kauno kl inikose medicinos se-sele. Čekistai, m a t y d a m i , kad pol i t inius k a l i n i u s p a l a i k o v i suomenė, p r a d ė j o kurti v i sokias ž a b a n g a s , šaukinėt i , kabinėt i s , kad P r ū s i j o j e reg i s t ruot i , o L ie tuvo je dirba. Vieną dieną p a š a u k i a Petrą į s a u g u m ą V i l n i a u s s a u g u -miet is J . Č e s n a v i č i u s . Duoda n u r o d y m ą , kad reikia va-žiuoti į Kalugą l iudininku, k a ž k o k s ten yra ž m o g u s , su kur iuo j i s s ė d ė j ę s M o r d o v i j o s l a g e r y j e . Petras nežino, ką daryt i . S a k a u :

— Jei s a u g u m a s pr i s ikabino, neat le is . Geriau v a ž i u o k . Vėl r u o š i a m o s pinklės, juk l a g e r y j e d a u g žmonių buvo.

N u v a ž i a v ę s į K a l u g ą , p r i s i s t a t ė s a u g u m u i , kur i s tik pa-klausė, ar toksai kar tu dirbo, ir v i s a k a l b a . P r a ė j u s kiek laiko, Petrą vėl š a u k i a į Kauno s a u g u m ą a v a n t i ū r ų kū-r ė j a s KGB pulk ininkas J . Česnavičius . Liepia p a r a š y t i s t ra ipsnį į s p a u d ą apie b u v u s i ą Lietuvos k a r i u o m e n ę ir Lietuvos buržuazinį g y v e n i m ą . Pet ras a t s i sako .

Po kurio laiko Pet ras po darbo u ž v a ž i u o j a pas m a n e . Sako, kad j į š a u k i a V y t a s P e t r u š a i t i s į P r ū s i j ą , kur pas j į p r i s i r e g i s t r a v ę s . Kažkokius dokumentus reikia t v a r k y t i . S a k a u :

— Blogai , p a i m s t a v o pasą ir i š r e g i s t r u o s , g e r i a u neik, nesirodyk, s a k y k „pasą p a m e č i a u " .

Bet Pet ras taip n e g a l ė j o , nes kviečia ž m o g u s , k u r i s j a m p a d ė j ę s . Grįžęs i š P r ū s i j o s , n u s i m i n ę s sako, kad v i s a i b logai — pasą i š r e g i s t r a v o ir pasakė, kad š i a m e k r a š t e j a m vietos nėra. Važiuok, kur nori. Bet kur važiuot i tok iame a m ž i u j e , kur? Petro i š darbo neatleido, nors s a u g u m o į s a k y t a . Jį pa la ikė kadrų inspektorė ir kiti v i r š in inkai .

Po kurio laiko nuo v i sų i š g y v e n i m ų Petrą i š t inka širdies priepuolis, žmonos E l e n u t ė s dėka buvo i šge lbėtas , bet tol iau dirbti n e g a l ė j o . Pas žmoną g y v e n o s l a p t a . Jei kas p a s k a m b i n a , Pet ras v i s a d a pas i s lėpdavo, kad nerastų mi l ic i ja , nes jo pasas taip ir liko niekur n e r e g i s t r u o t a s , o Lie tuvo je j a m buvo g y v e n t i ne le i s ta . 1988 m. r u g p j ū č i o 18 d., a t ė j ę s pas m u s į n a m u s , P e t r a s sako a t ė j ę s a t s i-sveikint i . S a k a u , kad dar į Ameriką n e v a ž i u o j a m e , sau-g u m a s dar v i s a i p t rukdo, nežinia kaip bus. P a k a l b ė j u s , p a s i v a i š i n u s , i še idamas s a k o :

— Povi l iuk, mes a t s i s v e i k i n k i m . — Mane a p s i k a b i n ę s p a b u č i u o j a , p a b u č i u o j a ir Juditą ir sako, kad g a l i m dau-g i a u nebesus i t ikt i .

245*

P r a ė j u s s a v a i t e i po mūsų a t s i s v e i k i n i m o , a te ina Ka-z i m i e r a s S u t k u s i r s a k o :

— A t n e š i a u l iūdną ž inią. V a k a r l a i d o j a n t P e t r u k o brol į , dar p a s a k ė a t s i s v e i k i n i m o žodį i r p a t s s u k n i u b o a n t brol io kapo. P a s k u t i n i s jo žodis b u v o : „Mylėkim Tė-v y n ę . "

P e t r ą , niekur n e r e g i s t r u o t ą , Kauno k o m u n i s t i n ė v a l d ž i a n e n o r ė j o leist i pa la idot i . Tik po g r i e ž t o polit inių ka l in ių r e i k a l a v i m o K a u n o V y k d o m a s i s komitetas d a v ė leidimą p a l a i d o t i K a r m ė l a v o s k a p i n ė s e . N e p a p r a s t a i d ide lė minia d r a u g ų su p i rmomis l i e t u v i š k o m i s v ė l i a v o m i s p a l y d ė j o į a m ž i n o j o poi ls io v ietą s a v o g i m t o j e T ė v y n ė j e L ie tuvo je . O kiek P e t r a s pa l iko s a v o l ikimo d r a u g ų Sibiro t a i g o s e , k u r i e irgi t i k ė j o s i bent k a u l u s p a r n e š t i į s a v o š v e n t ą že-m e l ę ! D e j a , jų kapų k a u b u r ė l i a i n e b u s net a t ras t i . Po mal-dos i r s k a u d ž i ų a t s i s v e i k i n i m o žodžių d r a u g a i p a l i k o n a u j ą ž e m ė s k a u b u r ė l į , skendint į g ė l ė s e .

B U T O R A K T A I

D a r b a s m a n sekas i g e r a i , m a n e d a r b o v i e t ė j e pa la iko . J a u p r a d ė j a u p r a s i g y v e n t i , bet v i s ą laiką j a u č i u o s i u ne-r a m i a i , nes ž inau, kad s a u g u m a s r a m i a i g y v e n t i ne le i s . A t ė j ę s d a r b ų v y k d y t o j a s A . R ū z g y s s a k o :

— D a r y s i m s i u r p r i z ą . Tu g e r a i dirbi, m e s n u t a r ė m e t a v e a p d o v a n o t i m e d a l i u u ž gerą d a r b ą . V i s b u s š iokia tokia a t sp i r t i s , k a d dirbi ir dar g e r a i .

A š a t s a k a u : — Dar to bet rūko, r u s i š k ų m e d a l i ų ! P o kur io laiko į v y k s t a v i sų darbovieč ių s u v a ž i a v i m a s

i r d a r b u o t o j ų a p d o v a n o j i m a s . A t v a ž i a v o i š V i l n i a u s mi-n i s t e r i j o s a t s t o v a s į teikt i g e r i e m s d a r b u o t o j a m s a p d o v a -n o j i m ų . M a n e i n ž i n i e r i u s K a s p a r a v i č i u s p e r s p ė j a , k a d ne-p a b ė g č i a u , n e s y r a paski r tas m e d a l i s , kurį į t e iks minis-t e r i j o s a t s t o v a s . Gal kur re ikės a t s i sp i r t i p r i e š s a u g u m ą .

T i k r a k o m e d i j a , v ien i va iko, kiti m e d a l i a i s , p a g y r i m o r a š t a i s a p d o v a n o j a .

P o v i s ų a p d o v a n o j i m ų m a n e paskir ia s t a l i a u s d a r b a m s į T a i k o s p r o s p e k t ą . Čia s t a t o m a s devynių a u k š t ų ž i n y b i n i s n a m a s d a r b i n i n k a m s . D a r b a s , ka ip v i s u r , s k u b o t a s , nor-mos, p l a n a s , jei n e p a d a r y s i , n e b u s p r e m i j ų . S i e n o s j a u i š m ū r y t o s , liko į r e n g i m a s . M e d i e n a g r y n a i š l a p i a , l a n g a i , d u r y s i r v i s a kita i š ža l ios m e d ž i a g o s . Niekas nežiūr i ,

2 4 6 *

svarbu, kad būtų padaryta . Mums, darbininkams, irgi ne-svarbu, dirbam, kad būtų padaryta . Kas a p s i g y v e n s , tas iš karto ta i sys i s .

Lietuvoje miško medžiagos nėra. Po Antro jo pasaul inio karo, 1946—1947 m. buvo didžiausias Lietuvos miškų naikinimas. Į miškus buvo privežta kariuomenės dalinių, kurie be atodairos kirto g r a ž i a u s i u s miškus, krovė į trau-kinius, į la ivus ir vežė į R u s i j ą . Daugiaus ia mūsų medie-nos patekdavo į angl ių, geležies rūdos ir kitas šachtas. Tuo laiku v i sas dėmesys buvo nukreiptas į s u n k i ą j ą pra-monę, kur daug iaus ia dirbo politiniai kaliniai. Kaliniai iš Vorkutos, Norilsko, K a r a g a n d o s ir kitų šachtų kalbėdavo, kad dai l iausios Lietuvos pušys n a u d o j a m o s šachtų atra-moms. O paskui iš Rus i jos į Lietuvą ėmė vežti kreivą, šakotą, pripuvusią medieną s ta tybos darbams. Anksč iau Lietuvoje tokią medieną naudojo tik kurui. O jei pasi-ta ikydavo geresnės medienos, ta nuplaukdavo į šoną. Pr ie kiekvieno statomo va ld iško objekto, v i s a d a kartu i š d y g s t a ir kokio viršininko namelis . Ten medienos kiek reikia ir d a u g geresnės .

Darbininkų namuose g y v e n a m o j o ploto k v a d r a t ū r a labai maža, 17 kv. m k a m b a r y s ir maža, 5 — 6 kv. m vir-tuvėlė, koridoriukas, tualetas kartu su stačia vonia (kur ga l ima praust i s tik s tačiam). Tokį namą rengiau Taikos pr. 39. B a i g u s r a n g o s darbus, pradė jo veikti š i ldymo s is tema ir pras idė jo didžiuliai rūpesčiai. Langai , durys neužsidaro, v i skas ėmė kraipytis . Statybos viršininkai sten-giasi, kad namą kaip ga l ima greičiau priimtų komis i ja , nes kuo i lgiau namas stovės, tuo daugiau atsiras t rūkumų. O komis i ja žino, kad aktą pasirašę, g a u s pagert i .

Komisi ja i namą priėmus, Statybos remonto tresto vir-šininkai pradėjo skirstyti darbininkams butus. Per skirs-tymą pasikėlė ir mano paduoti dokumentai butui gaut i , i šg i rdęs mano pavardę, A. R ū z g y s pirmiausia mane už-stoja, kad reikia duoti butą. Tam pritaria ir inžinierius Kasparait is , be to; pr i tarė dar keli ir tresto v i rš ininkas Brazai t i s užrašo man žinybinį butą Kaune, Taikos pr. 39—80. Kitą rytą pas i šaukė mane A. R ū z g y s ir sako, kad pirmiausia pr iregis truočiau pensininkę mamą. Yra va l s-tybinis į s tatymas, kad pensininko negal i išmesti iš jokio buto. Nueinu pas sekretorę, ji užpildo blanką, kad kar tu g y v e n s mama. Ji užsimena, kad reikia ieškoti žmonos, matyt, ir pati netekėjusi . Aš d a u g nekalbu, kad nepradėtų klausinėti, o svarb iaus ia , kad nepaprašytų paso. B a i g u s i

2 4 7 *

t v a r k y t i dokumentus, sekretorė k laus ia , ar turiu pasą. S a k a u turiu, tik ne su s a v i m , nes t iesiai iš darbo. Reikia į r a š y t i paso numerį . S a k a u , kad pas j u s dokumentuose yra į r a š y t a s numer i s . Sekretorė, a t v e r t u s i kitą lapą, rado. Paskui nueinam pas virš ininką Brazai t į . Tas pas i rašo ir į teikia r a k t u s nuo buto, p a l i n k ė d a m a s sus i ras t i gerą žmoną ir l a iminga i dirbti. P a d ė k o j u už v i ską ir išeinu.

Darbininkai , g a v ę butus, p i rmiausia t v a r k o s i pa tys . L a n g a i , d u r y s neužs idaro, gr indų lentos sus imetę, didžiu-liai p lyš ia i . Žmonės s a v o lėšomis remontuojas i kaip įma-nydami . S t a t y b o s e didelė da l i s g e r i a u s i ų m e d ž i a g ų nu-plaukia į šoną virš ininkų s t a t y b o m s . Aikš te lės v i r š in inkas ar b r i g a d i n i n k a s neduoti nega l i , nes tokia t v a r k a v i s o j e T a r y b ų S ą j u n g o j e . Lie tuvoje dar labiau. P a r t i j o s grie-tinėlė s teng ias i į s i g y t i n u o s a v u s n a m u s i r k o l e k t y v i n i u s s o d u s , kur iuose a u g a pi la i tės i š tų m e d ž i a g ų , kur ios buvo skir tos g y v e n a m ų j ų namų s t a t y b a i . Darbininkai tų pilai-čių d a r b a m s taip pat skir iami iš s ta tyb in ių b r i g a d ų . Pa-s k a m b i n a i š v a l d y b o s s t a t y b o s a ikš te lės v i rš ininkui, kad r e i k a l i n g i keli mūrininkai ar r a n g o v a i . Niekas nieko ne-s a k o kur, a t v a ž i u o j a m a š i n a ir pasi ima, v i s k a s be žodžių. Už darbą mokama iš bendro limito, s t a t a n t v a l d i š k ą na-mą.

Man teko dirbti pas kažkokį Kauno miesto V y k d o m o j o komiteto v irš ininką 1974 m., l y g tai Popovas, Kęstučio g a t v ė j e , prie mi l ic i jos . V i e n a m e s a v o buto k a m b a r y j e j i s r e n g ė s i m a u d y m o s i baseiną. Man padi rbus kelias dienas, s u ž i n o j o mano p a v a r d ę i r p a s a k ė a ikš te lės v i rš ininkui, kad tokių asmenų pas j į d a u g i a u n e s i ų s t ų . Minėtas čekis tas K a u n e t u r ė j o ke l i s v a l d i š k u s butus ir į Lietuvą iš R u s i j o s s u s i k v i e t ę s s a v o v isą g iminę. V i s u s aprūpino g e r i a u s i a i s buta i s . Tuo laiku Lietuvoje, pas tač ius v a l d i š k ą g y v e n a -m ą j į namą, dalį to namo butų p a i m d a v o to miesto Vyk-domas i s komitetas s a v o žinion ir pask i rdavo kam norėjo. Niekas neturė jo te i sės p r i e š t a r a u t i . Darbininkai , išdirbę s t a t y b o s e po 10—20 metų, n e g a u n a g y v e n a m o j o ploto, o i škv ies t i i š R u s i j o s g a u d a v o r a k t u s i š kar to,

S A U G U M A S NESNAUDŽIA

Kai tremtiniai ir politiniai kal iniai p r a d ė j o gr įž t i į Lietuvą, komunis ta i ir jų šnipai labai s u j u d o , nes buvo į s i t ik inę, kad š ie n iekada n e g r į š . Kurių dar buvo likę

248*

trobesiai, j u o s p r a d ė j o g r iaut i , g a l u t i n a i naikinti, kad g r į ž ę s t remt inys neturėtų kur a p s i g y v e n t i . B u v ę s tur tas i š s i d a l y t a s su s t r i b a i s ir v ie t ine v a l d ž i a . O kitą dalį išsi-draskė gobšuol ia i . Mūsų k r a š t o kolūkio pirmininku buvo Viktoras S t a n i u l i s i š Bi jūnų km., G a r l i a v o s va lsč . , b u v u s i o seno komunis to p a r d a v i k o Jono Staniu l io s ū n u s . Joną Staniulį 1945 m. par t izana i p a š a l i n o už žmonių i š d a v i m ą . Tuo laiku s ū n u s Viktoras , t u r ė d a m a s didelę g a l i ą , s ten-gės i sunaikint i l ikus ias tremtinių s o d y b a s , kad neliktų a k m e n s ant a k m e n s .

Mano tėv i škė je , tėvų s o d y b o j e T v a r k i š k i ų km., nuo 1945 m. g y v e n o J u o z a s Keturak i s su didele še ima. Gy-v e n a m a s i s n a m a s dar nebuvo sunaik intas . Bet kai Sta-niul i s i šgirdo, kad g r į ž t a M. Pečiulaičio šeima iš K o m i j o s A S S R , t u o j a u Keturakį i škėlė iš Pečiulaičio s o d y b o s ir, v i ską n u g r i o v ę s , nuvežė į P a d a i n u p i o km. pas Juozą Ka-lauską ir p a t v o r y sukrovė. Liko tiktai mūr inė bulv inė ir š u l i n y s , kuriuo a p y l i n k ė s g y v e n t o j a i n a u d o j o s i . Neradę trobesių, g r į ž u s i e j i ieško kas pr i ims bent pernakvot i . Dar d idesni s v a r g a s s u paso r e g i s t r a c i j a . P i rmiaus ia k l a u s i a , i š kur a t v a ž i a v a i , norėdami kuo d a u g i a u žmogų u ž g a u t i . P a s a k i u s , kad iš Sibiro, tuoj a tker ta , važiuok, kur buvai , ko čia m a i š a i s i . Tremt inys ar pol i tka l inys, n e t u r ė d a m a s ką daryt i , ieško pažinčių, u ž t a r ė j ų , duoda k y š i u s iš pas-kutinių kapeikų tam pačiam niekšui, kur i s iš jo v i ską atėmė, nugr iovė . T a r y b i n ė j e s a n t v a r k o j e n e g a l i o j a j o k s į s t a t y m a s . V iena ta isyklė, kuo d a u g i a u atimti, kuo d a u g i a u i šger t i . G r į ž u s i e m s p a d ė j o viet iniai g y v e n t o j a i , ka imynai , kur ie liko neiš tremti . Pr iėmė p a g y v e n t i , p a d ė j o į s ikurt i . Komunista i , m a t y d a m i , kad d a u g kas g r į ž t a i r j u o s kal-tina dėl trobesių sunaikinimo, p r a d ė j o i š s i sukinėt i ir s a v e teis inti . Atsei t , jei v i s u o m e n ė pr i ims, tai g y v e n k i t , j i e niekuo dėti. Jei tremtinį reikia priimti į s a v o buvus ią so-dybą, v iet inė komunistų v a l d ž i a daro sus i r ink imą, liepia ba lsuot i , duoda pas iū lymus, ar tokį g r į ž u s į priimti į ko-lektyvą . V i s u o m e n ė pa la iko g r į ž u s į . Tik po tokių ceremo-ni jų j a u p r i r e g i s t r u o j a , atseit , kad l iaudis prašo . Tokius k r y ž i a u s kel ius re ikė jo praeit i ir mūsų šeimai, kol leido a p s i g y v e n t i s a v o s o d y b o j e , k u r i o j e buvo likę tik m ū r i n ė bu lv inė ir šu l inys .

Kartą p a š a u k i a mane kadrų inspektorė ir p r a n e š a : — J a u v i s i b e n d r a b u t y j e p r i s i r e g i s t r a v ę , tik j ū s kažko

laukiate. Vi s i dž iaug ias i g a v ę butus, mamą j a u pr i reg i s t-ravo.

249*

— Bet ar ji ten g y v e n a ? — k l a u s i a m a n ę s t res to direk-tor ius . S a k a u , kad g y v e n a , bet p r a d ž i o j e g y v e n i m o viso-kių sunkumų y r a .

Mamą i š ka imo p e r r e g i s t r a v o m m a n o g a u t a m e bute, g a l v o d a m i , kad ga l i r man b u s l e n g v i a u s u s i t v a r k y t i . Bet, de ja .

Vėl kadrų inspektorė k l a u s i a , ar mes g r į ž ę i š R u s i j o s . S a k a u :

— Taip, mes v i s i neseniai g r įžom. — Bet j ū s tur i te butą, ir m a m a j a u p r i r e g i s t r u o t a ,

m a n a u , j u m s sunkumų nebus. S a k a u — „ t a i p " , bet g a l v o j u — t u o j a u p a m a t y s i m . „Neg-

rų k a r a l i u s " m a j o r a s Trakimas, kai tik būna Kaune, tuoj pas imai šo s t a t y b o s e , kur a š dirbu. V i s a d a , m a n e p a m a t ę s , s t e n g i a s i n u s i s u k t i a r b a s u k a į šoną. Gerai s u p r a n t u , a t v a ž i u o j a pasirinkti žinių, kaip kas k v ė p u o j a . Kauno sta-t y b o s e remonto d a r b u o s e dirba d a u g politinių kal inių, o dar dirbame mudu su Petru P a l t a r o k u , nors m u d v i e m nele is ta L ie tuvo je g y v e n t i . S a u g u m u i labai įdomu, kas m u d u palaiko, kas tokius pr i ima į d a r b ą . M o r d o v i j o s ir k i tuose l ager iuose , tie p a t y s s a u g u m i e č i a i v i s u r t r y n ė s i , š a u k i n ė j o , k l a u s i n ė j o , o kai g r į ž o m , d a b a r ir vėl po dar-bovietes z u j a , nors žinių i š mūsų n e g a u n a jokių. Su niekuo n e k a l b a m apie polit iką, net v e n g i u kalbėt i , ka ip g y v e n u ir kur g y v e n u . Tik p r a d ė j ę s dirbti, p a s t e b ė j a u , kad mies to s t a t y b o s e i r k i tuose d a r b u o s e s a u g u m a s p r i k i š ę s d a u g s a v o a g e n t ų . Tie s teng ias i sužinoti , ką ž m o g u s g a l v o j a . Darbininkai apie m a n e sakė, k a d aš nieko ne-kalbu, net p r i e š t a r a u j a , kad v i s a i u ž s i d a r ę s .

Kartą man dirbant Kauno s e n a m i e s t y j e , Laukai ty-tės g., ateina B a l y s G a j a u s k a s , k u r i s irgi dirba k a ž k u r e lektr iku. Nereg i s t ruotas ir j a m nele is ta g y v e n t i Lietu-vo je , nors m a m a turi butą. B a l y s g r į ž o 1973 m. iš Mor-d o v i j o s l ager ių .

Nuėję į n u o š a l e s n ę v ietą, tol iau nuo darb in inkų, mudu a p t a r i a m A m e r i k o s piliečių padėtį , tų, kur ie buvo likę Lie-t u v o j e po A n t r o j o pasaul in io karo. Iš m a m o s s u ž i n o j a u , kad j i turi pas i s lėpus i A m e r i k o s p i l ie tybės dokumentus . Bal iu i p a p a s a k o j u , kad turiu p a s i d a r ę s kopi jas . Mudu n u t a r i a m j u o s pr i s ta ty t i A m e r i k o s pas iunt inybei Maskvo-je. B a l y s pa la iko ryšį su M a s k v o s d i s identa i s , o j ie turi ryš į su A m e r i k o s pas iunt inybe. Tuo laiku patekti į pa-s i u n t i n y b ę buvo n e į m a n o m a . J a m n u n e š u į n a m u s tėvų pi l ie tybės kopi ją , kad perduotų A m e r i k o s pas iunt inybei .

250*

Kitą dieną v ienas iš darbininkų j a u k laus ia manęs , kas ten mano per d r a u g a s , kur v a k a r k a l b ė j a u . S a k a u — „elektrikas, ta i sė e lek t rą" . Žinau, kad tas ž m o g u s , kur k lausė, niekada l a g e r y j e nebuvęs, Balio nepaž į s ta . V i s k a s a i šku — s a u g u m o nurodyta m u s sekti ir sužinoti , su kuo sus i t inkam,

1973 m. gruodžio 24 d. ry tą , a t ė j ę s į darbą, pas isveikinu su a r tė janč iomis šv. Kalėdomis. Šiandien Kūčių diena. P r i ė j ę s prie s a v o spintelės, p r a d e d u rengt i s . Tokia min-t i s — a č i ū Dievui, ga l a t š v ę s i u Kalėdas be čekistų. Šalia m a n ę s rengias i Jonas mūrininkas, p a v a r d ė s nežinau, i r kiek j i s jų turi, niekas nežino. Jonas sako: „Kalėdos pra-s i d e d a ! " Taip, ry to j Kalėdos. Girdžiu k i tame k a m b a r y j e kažkas k laus ia mano p a v a r d ė s . A t s i d a r ę s k a m b a r i o du-ris, kor idor iu je m a t a u matytą ve idą, ruda str iuke. Pri-ė j ę s prie m a n ę s k laus ia — „ P e č i u l a i t i s ? " „Taip". Kaip vi-s a d a , parodo s a u g u m i e č i o knygutę , s a k y d a m a s „eisim su manim." Mano ka imynas Jonas k laus ia , kur veda . S a k a u , nežinau. Rengiuosi ir g a l v o j u — na ir ramiai pra le idau Kalėdas ! Atveda ties V i l n i a u s g a t v ė s kampu, stovi „Vol-g a " . Pasodino į „ V o l g ą " ir sako:

— Dar j ū s nenur imstat . — Taip,— s a k a u , — senamiesč io plytas k a p o j u ir n a u j u s

l a n g u s s t a t a u . — Čekistas į mane pas iž iūrė jo ir d a u g i a u nieko nesakė.

A t v e ž a į L a i s v ė s a. s a u g u m ą . G a l v o j u — kokio velnio dabar prireikė, n e j a u rado mano tėvų pi l ietybės kopi ją pas Bal į? Kyla mintis sakyt i , kad p r a š i a u Bal io i šverst i do-kumentus į l ietuvių kalbą, nes B a l y s moka ang lų ka lbą . V e d a ta i s pačiais koridoriais, kur prieš 20 metų surak intą , pr imuštą vedžio jo. Kabinete laukia koks 10 čekistų. V i s i pradeda duoti k l a u s i m u s , ką s u g r į ž ę s sut inku, kur susi-t inku Balį G a j a u s k ą ir kitus. V i s i e m s atsakinėt i nespė ju, tik da i raus i į v i s u s . Sakau, kad a t s a k y s i u v ienam, bet ne v i s iems. A r g i mums, g r į ž u s i e m s iš lagerio, yra drau-džiama susit ikt i su žmonėmis? Sako, kad ne. Bet kokius dokumentus aš d a v ę s B. G a j a u s k u i , dėl ko d a v ę s tėvų Amer ikos pi l ietybės dokumentus. S a k a u — „ i š v e r s t i į lietu-vių k a l b ą " . Kelis k a r t u s k laus ia to pat ies . Aš s a k a u v i s tą patį — išverst i . Klaus ia :

— O kur o r i g i n a l a s ? Mums reikia patikrinti . A t s a k a u : — Pas mane, o j ū s j a u patikrinot Amer ikos piliečius,

kai vežėt į Sibirą bado mirčiai. Aš į jūsų šeimų dokumen-tus nelendu, j ū s neturit te isės lįsti į mūsų šeimos.

251*

Rusi ška i nusikeikė, s a k y d a m a s „banditas buvo ir l iko". Per dur i s v i s i i šė jo. Liko tik tas, k u r i s m a n e p a r s i v e ž ė — m a j o r a s Viktor S a v č i u k i r kitas s a u g u m i e t i s , rodos, Grigas . S a v č i u k a s k l a u s i a , su kuo dirbu ir koks ten v y r a s k a r t u r e n g ė s i ? S a k a u :

— Ar j ū s nežinot s a v o d a r b u o t o j ų ? P a v a r d ė s nežinau, bei tai jūsų t a r n a u t o j a s Jonas .

Vėl k l a u s i a tą patį, dėl ko d a v i a u p i l ie tybės kopi ją . Vėl a t s a k a u tą patį — d a v i a u i švers t i . P r i r a š ę v i są lapą, duoda man pas i rašyt i . S a k a u , kad perska i ty tų g a r s i a i . P r a d e d a skai tyt i , kad tėvų pi l ie tybės k o p i j a duota neaiš-kiems t i k s l a m s , kurių Pečiula i t i s nesako.

— Aš ant tokių jūsų i š g a l v o t ų š p a r g a l k ų n e s i r a š a u . Aš j u m s s a k a u kaip yra, bet ne kaip j ū s norit.

S a v č i u k a s p r a d ė j o rėkti, net p a j u o d o ir kumšt imi tren-kė į s t a l ą .

— Su t a v i m per pirmą t a r d y m ą ter l io jomės ir d a b a r dar re ik ia ,— rėkia p u s i a u l ietuviškai , p u s i a u r u s i š k a i . — T a v e nušaut i r e i k ė j o . — S k a m b i n a k a ž k a m telefonu, kad Pečiula i t i s nes irašo. Vėl r a š o kitą aktą, kad rasta per kratą pas B. G a j a u s k ą A m e r i k o s piliečio kopi ja , duota i švers t i . Man duoda perska i ty t i . Aš p e r s k a i t ę s k l a u s i u :

— Tai kokio piliečio? Piliečių keli š imtai mi l i jonų. Vėl šoka abu čekis ta i : — Ką tu m u s mokys i r a š y t i ! — Čekistai kažką ka lba-

si te lefonu. Pas iž iūr iu į laikrodį — j a u 2 val. po pietų, o a t s i v e ž ė 8 val . ryto. S a u g u m i e t i s , p a k a l b ė j ę s te lefonu, a t ė j ę s s u d r a s k ė v i są r a š y m ą i r p r a d ė j o r a š y t i i š n a u j o . P a r a š ę s v i ską , perskai tė , p a d a v ė man. A š gera i perskai-čiau, kad nebūtų kas nors s u f a b r i k u o t a , ir v i s a i arti su-r a š y m o pas i raš iau. S a v č i u k a s s a k o :

— Kol kas la i svas . Kai s u g r į ž a u į d a r b ą , darb in inka i j a u b u v o išsi-

skirstę, tik laukia m a n ę s darbų v i r š in inkas A. R ū z g y s ir b r i g a d i n i n k a s J . Mockevičius. Kokia buvo ka lba, n e s a k a u , tik pasakiau, kad t u o j a u neturės im mūrininko Jono. Ryto-j a u s dieną b r i g a d i n i n k a s J. Mockevičius ir sako, kad Jo-nas j a u p a d a v ę s pare i šk imą atleist i i š darbo. V i s v ienu šnipu b u s m a ž i a u .

252*

NEPRIEINAMOJI PASIUNTINYBĖ

P r a ė j u s porai dienų, sus i t inku B. G a j a u s k ą ir a p t a r i a m v i ską . Pas Balį n a m u o s e čekistai darė smulkią kratą ir s t a l č i u j e rado mano pi l ietybės kopi ją . B a l y s rengės i Va-žiuoti į M a s k v ą . Kaip tik tuo metu buvo s p r e n d ž i a m a Amer ikos piliečio jūr in inko Simo Kudirkos by la . J i s dar s ė d ė j o kalė j ime. Tuo re ikalu d a u g i a u s i a rūpinosi B. Ga-j a u s k a s . Dirbdamas Kazlų Rūdoje, g a l ė d a v o prieiti prie telefono ir pakalbėt i su Amer ikos pas iunt inybe. Mat Kazlų Rūdoje užsieniečiai s ta tė didelį medžio apdirbimo kombi-natą ir turė jo t iesioginį ryšį su Maskva, ne taip s m a r k i a i čekistų kontro l iuo jamą.

Baliui p a d a v i a u J A V g y v e n a n č i o brolio adresą , brolio iš Amer ikos kar iuomenės nuotrauką, tėvuko M. Pečiulaičio pi l ietybės kopiją ir datą, kada j i s kreipėsi dėl i š v a ž i a v i m o . Po kelių dienų a tė jęs , B a l y s sako, kad v i s k a s t v a r k o j , tik reikėsią važiuot i į Maskvą pas imatyt i su pas iunt inybe. Man duoda Hodorovič adresą ir s u t a r t u s ženklus, kad ma-ne pažintų. Ji irgi rengias i i švažiuot i į užsienį kaip žydų ki lmės pilietė ir s lapta pala iko r y š i u s su Amer ikos pasiun-tinybe. Aš, g a v ę s tokį nurodymą, v a ž i u o j u į Maskvą . M a s k v o j e s u s i s t a b d a u taks i s tą , tas a p s u k ę s kel is r a t u s apie Maskvą, p a g a l i a u s u s t o j a prie nurodyto namo. Ke-liuosi keltu. Kartu su manimi keliasi du vyra i . V ienas m a n ę s rus i ška i k laus ia , pas ką einu. A t s a k a u — „ k u r m a n reikia, ten ir e inu." Į keltą į l ipa d a u g i a u žmonių, bet tie pa lydovai s e r g s t i mane. Išl ipu n u r o d y t a m e aukšte, paskui iš l ipo ir j ie. Matau, kad mane seka. Tuo momentu a t s idaro Hodorovič durys, j i i š leidžia kažkokią moterį. P a m a č i u s i tuos du tipus, j i p radeda juos plūsti . Tuo momentu ir aš p r i s i s t a t a u . Mane į s iveda į v idų, o tipai lieka. K a m b a r y j e k a l b a m ė s tik raš tu . J i parašo, kad v i s k a s perduota Ameri-kos pasiuntinybei, kad mums i šs iuntė iškviet imą su ga-r a n t i j a , kad ga l iu įeiti į pas iunt inybę. M u m s bekalbant , p r a d ė j o belsti į duris . P r a d a r i u s duris, v ienas tų tipų įžūl iai veržiasi į v idų. Šeimininkė i š s tūmė jį ir užtrenkė duris . J a u tamsu, nusi le idžiu keltu žemyn. V i e n a s iš tų tipų p r i b ė g ę s k laus ia , ką ka lbė jom. Ats iker tu . Dar ir į taksi bandė įsėst i . Bet p a v y k o nuvažiuot i į B a l t a r u s i j o s geležinkel io stotį ir a t g a l į Kauną.

S u g r į ž ę s į Kauną, r a d a u a t s iųs tą i škv iet imą, rašy tą a n g l ų ir rusų ka lbomis ir g a r a n t i j ą , duotą Tarybų S ą j u n -g o s užsienio reikalų ministro, kad pil ietis toks ir toks turi

253

teisę, niekieno netrukdomas, įeiti į A m e r i k o s pas iunt inybę. Nurodytas darbo laikas ir te lefonai . S u l a u k ę s penktadienio, kad nebūtų d a r b e p r a v a i k š t o s , vėl v a ž i u o j u į M a s k v ą . Vėl imu taks i , n u r o d a u vieną namą tol iau nuo pas iunt inybės , kad g a l ė č i a u a p s i d a i r y t i . A t ė j ę s prie telefono, s k a m b i n u , p r i s i s t a t a u , kviečia įeiti. Einu. Prie durų stovi du milici-ninkai . Mane pamatę, iš tolo s u s t a b d o ir p r a š o paso. Pa-duodu pasą, g a l v a s pakra ipė, dar tokio nematėm — pri-r e g i s t r u o t a i r p e r b r a u k t a . P a d u o d u i škviet imą su g a r a n t i j a , k a d niekas neturi te i sės m a n ę s su la ikyt i . T u o j a u p r i s i s t a t o dar keli mil icininkai ir kviečia eiti paskui j u o s į b u d i n č i ų j ų būdelę. Du pirma, du paskui, aš v idury . Pasą ir i škviet imą p a d u o d a ten sėd inč iam pulkininkui . P a v a r t ę s pasą, iš-kviet imą, k l a u s i a , ko a t v a ž i a v a u . S a k a u , kad tėvų piliety-bės re ika la i s p a g a l i škv ie t imą. Vėl p r a d e d a k laus inėt i , dėl ko, kur tėvas ir t.t. Pu lk in inkas s k a m b i n a te lefonu, v a r t o m a n o dokumentus . T u o j a u p r i v a ž i a v o „ V o l g a " , i š l ipa du kar i šk ia i , pas i ima m a n o pasą, i škviet imą ir m a n d a g i a i p r a š o eiti į „ V o l g ą " , v a ž i u o s i m i š s ia i šk int i . Aš vėl karto-ju, kad yra užs ienio reikalų minis t ro g a r a n t i j a . Mane į s tumia į m a š i n ą ir vežas i g a n a toli. Į v a ž i u o j a į k iemą, aš j a u m a t a u , kur pa tekau. Kabinete j a u laukia keli čekistai . Vėl k l a u s i n ė j a v i ską iš n a u j o , ko a t v a ž i a v a u ir ta ip toliau. A t v a ž i a v a u dėl tėvų pi l ie tybės . Ate ina čekis tas iš kito kabineto su m a n o pasu ir s a k o pulk ininkui :

— J i s neseniai g r į ž ę s iš lager io, buvo te is tas 58 str., o d a b a r lenda į pas iunt inybę .

Matyt , s u s i s k a m b i n o s u Lie tuvos s a u g u m u . S ė d ė d a m a s pas tebė jau, kad per v ienas dur i s g a l i m a išeiti t i e s i o g į lauką. J a u p a v a k a r ė , t u o j a u 17 val . , p a s i u n t i n y b ė dirba iki 18 val. Mano pasas ir i škv ie t imas čia pat ant s ta lo. P a k y l u , pas i imu pasą, i škviet imą i r s a k a u , kad aš a tva-ž i a v a u n e pas j u s , bet a t v y k a u p a g a l v a l s t y b ė s g a r a n t i j ą ir — pro duris . Man nieko nesako. Stovi l a i s v a s taks i , le-kiu į B a l t a r u s i j o s stotį ! Netoliese s tot ies , prie te lefono būdelės , p r a š a u sustot i .

S k a m b i n u pas iunt inybei . At s i l i ep ia p a t s v y r i a u s i a s pa-s i u n t i n y s Stasen, gera i k a l b a n t i s r u s i š k a i . Sako, kad bu-v ę s i š v a ž i a v ę s , o a t s i l iepus i sekretorė, ne i šė jo pasit ikt i . S a k o p a r e i š k ę s protestą dėl m a n o su la ikymo. Dokumentus g a v ę s — tėvo p i l ie tybės kopi ją , brolio nuotrauką ir a d r e s ą . Yra tėvo p a r e i š k i m a s gr įž t i į J A V . Pasakė, kad bus g rą-žintos p i l ie tybės, v is i dokumentai yra . Tiktai š iuo mo-mentu b logi s a n t y k i a i s u T a r y b ų S ą j u n g a , todėl re ikės

254*

kiek pa laukt i . P a ž a d ė j o i š s iųs t i kitę i škv ie t imą. A t ė j ę s į stotį, prie bilietų kasos m a t a u šone s tovint tą patį sau-gumiet į , kur i s m a n e v e ž ė su „ V o l g a " . Nusiperku bilietą ir g r į ž t u į Kauną.

S U L A I K Y T A S

Kilo didel is r ū p e s t i s dėl m e t r i k a c i j o s . J u d i t a Gylytė g y v e n a p r i r e g i s t r u o t a Kaune, turi s a v o butą, o m a n o pa-s a s i šduotas Černiachovskio mieste, Kaune r e g i s t r a c i j a s u b r a u k y t a . Kiekviena į s t a i g a , p a m a č i u s i m a n e s u tokiu pasu, v e j a kuo tol iau nuo s a v ę s . Kaune kreipt i s į metr ika-c i j o s biurą — bev i l t i ška . V i s u r s a u g u m o pinklės .

Kartą a t ė j ę s P e t r a s P a l t a r o k a s p a p a s a k o j o , kad žmona su dukra jo a t s i s a k ė . J i s , s u r a d ę s Elenutę, p a d a r ė metri-k a c i j ą P r ū s i j o j e , K r a s n o z n a m e n s k e . Pet ras p a ž a d ė j o pa-dėti. Po kurio laiko g a u n a m p r a n e š i m ą a tvykt i į Kalinin-g r a d o sritį, K r a s n o z n a m e n s k ą . Ten s u t a r t a su m e t r i k a c i j o s b iuro v i rš ininke. V i s ą m e t r i k a c i j o s ceremoni ją j i at l iko s i r g d a m a — g u l ė d a m a l igoninė je .

Darbe kiek g a l ė d a m a s s t e n g i u o s i nesus i t ik t i t res to v i r š in inko Braza ič io i r kadrų s k y r i a u s inspektorės, nes v i są laiką k l a u s i n ė j a , a r j a u s u s i t v a r k i a u dokumentus . Darbų v y k d y t o j a s A. R ū z g y s l iepia eiti žiūrėti dėl r e g i s t -r a c i j o s .

Vieną dieną, a t ė j ę s į darbą, p r a n e š u , kad einu į Lenino r a j . pas pasų s ta lo v i r š in inkę V e r ą B a š i n s k i e n ę dėl pri-s i r e g i s t r a v i m o . A t ė j ę s p r i s i s t a t a u , p a d u o d u pasą. Minėta virš ininkė, a t v e r t u s i pasą, sur iko:

— Pečiula i t i s ! Tu j a u m u s vieną kar tą a p g a v a i , mes per klaidą t a v o pasą p r i r e g i s t r a v o m .

S a k a u , kad paso b r a u k y t i j ū s neturi te te i sės . J e i g u j ū s taip padarė te , tai tur i te išduoti n a u j ą .

V . B a š i n s k i e n ė r a š o aktą, kad aš neturiu te i sės g y v e n t i ne tik Kauno mieste, bet ir Lietuvoje, ir duoda pas i rašyt i . S a k a u , kad ant tokių aktų nes i ra šau . Vėl p r a d ė j o rėkti net u ž d u s d a m a :

— P a š a u k s i u mi l ic i ją , išeik i še ik ! P a l i k ę s pasą, i š ė j a u . 1974 m. s p a l i o 11 d. g a u n u š a u k i m ą pas Lenino r a j .

mi l ic i jos d a r b u o t o j ą B. Z a v a d s k ą . P r i s i s t a č i u s B. Z a v a d s -kas p r a d ė j o plūst i , k a d g y v e n u Lie tuvo je n e r e g i s t r u o t a s . Vėl r a š o aktą, aš ant akto pas i rašyt i a t s i s a k a u . Tuomet,

255*

ke ikdamas rus i škom „ m a t i u š k o m " , p r a d ė j o ieškoti liudi-ninkų. A t s i v e d ė k a ž k u r r a d ę s tokį j aunuol į . Tas k l a u s i a , už ką mane kal t ina. Nustebo — jei g i m ę s Lietuvoje, turi te i sę ir g y v e n t i . Nepasirašė ir per duris i šė jo. S u r a d o kitę, k u r i s pasirašė.

1974 m. spa l io 16 d. Kauno V y k d o m o j o komiteto atsto-v a s Mikel ionis u ž d ė j o 5 rublių b a u d ą .

1974 m. lapkričio 14 d. vėl e su š a u k i a m a s į Lenino r a j . pas Paul iną Krūvel ienę, kuri vėl r a š o aktą . Aš p r a š a u a t i ta i sy t i s u b r a u k y t ą pasą. O j ie visi man s a k o v iena — „neturi te i sės g y v e n t i Lietuvoje, važ iuok, kur nor i" . Ant akto nes i rašau . Vėl V y k d o m o j o komiteto a t s t o v a s uždeda 10 rub. b a u d ą .

1975 m. v a s a r i o 19 d. vėl š a u k i a į tą pačią mil ic i ją pas J a n i n ą M a t i j o š a i t ę , kuri vėl r a š o aktą, kad netur iu te i sė s g y v e n t i . Nuo p a r a š o a t s i s a k a u — nes i ra šau . Ir vėl g a u n u baudą — 10 rub.

P r a d ė j o s p a u s t i d a r b o v i e t ė s v i r š in inkus, re ika laut i , kad m a n e atleistų iš darbo.

1975 m. b a l a n d ž i o 25 d. g a u n u šaukimą per d a r b o v i e t ę a tvykt i į Lenino r a j . mi l ic i jos skyr ių pas t a r d y t o j ą A. Ra-polą. Kaip v i s a d a , n u ė j ę s p r i s i s t a t a u . T a r d y t o j a s pa ima pasą, paskiria mil icininką m a n e saugot i , o p a t s išeina pro duris . Grįžęs p r a n e š a , kad turės iu pokalbį su prokuroru L. Dabkevičiumi, k u r i s s p r ę s m a n o likimą. Ate ina ir va-d i n a m a s i s prokuroras , su popier ia i s s a u j o j e . Permeta m a n e ž v i l g s n i u nuo kojų iki g a l v o s kel i s k a r t u s ir a t s i s ė d ę s už s ta lo pradeda pilti r u s i š k a s „ m a t i u š k a s " .

— Tu buvai b a n d i t a s , tau vieta ka lė j ime, tu d a u g i a u niekur net inkamas .

A š ramiai k l a u s a u , k l a u s a u , kaip j i s r u s i š k i a i keikiasi. O už kitų stalų sėdi dar t r y s j auni mil icininkai ir t a r p jų t a r d y t o j a s Rapolas . D a b a r a š k a l b u :

— A t s i p r a š a u , bet aš noriu žinoti su kuo turiu re ika lą . G a l v o j a u , kad j a u š iuo la iku prokurorai yra i š s i l av inę , ku l tūr ing i darbuoto ja i , bet, matyt , t a m s t a , nesiskiri nuo tų piliečių, kur ie S e n a m i e s t y j e renka kapeikas „raša l iu-kui" , nei ka lba , nei e lges iu .

V a d i n a m a s i s prokuroras p a r a u d o , žodžio ne i š tar ia , o s ė d i n t y s ša l ia p r a d ė j o š y p s o t i s į kumšt į . Kiek a t s ikvošė-j ę s — „ t u s u l a i k y t a s ! " Tuo momentu įeina mi l ic i jos virš inin-kas papulk in ink i s V. P e t r a u s k a s ir vėl kreivai mane per-meta akimis , kaip d idžiaus ią nus ika l tė l į . Pas i rašo suėmimo

256*

protokolą, ir abu „cara i " išeina. O mane į sako pr i s ta ty t i į ka lė j imą, kol bus te ismas.

V i r š i n i n k a m s i šė jus , milicininkai kalbasi, kad prokuro-ras dar tokios repl ikos neg i rdė jęs . J i s labai aukštu dedasi, o aš jį p a l y g i n ę s su Senamiesčio „kandž iu ln inka i s " . O v ienas j a u n a s mil ic ininkiukas sako už tokią drąsą esi ver-tas gerų pietų. Kai n u v e š į k a l ė j i m ą , juk grei tai n e g a u s i u . Dar nuveda į p a r d u o t u v ę nusipirkti maisto, kol žmona at-neš. T a r d y t o j a s A. Rapolas ir dar du milicininkai nus iveda mane į v a l g y k l ą , užsako g e r u s pietus. S u g r į ž u s į mi l ic i jos skyr ių, radom laukiančią maš iną vežti į ka lė j imą kaip didžių didžiausią nusikal tė l į , kur iam p a g a l b a u d ž i a m ą j į kodeksą g r e s i a d idžiaus ia b a u s m ė — vieneri metai.

Vėl Kauno s a u g u m o rūs ia i . Pr ieš 20 metų š i a m e rū-s y j e vedž io jo mane surak intą , o dabar v a r i n ė j a d r a u g e su kr iminal inia i s . U ž d a r ė į 9 kamerą, kur anksč iau teko sėdėti su polit iniais, tik dabar ne tiek p r i g r ū s t a . Anks-tesni kal iniai ir dabart in ia i labai skiriasi. Dabar kal iniai p r iž iūrė to jus net v a r d a i s v a d i n a . Matyt, būdami l a i s v ė j e , b u v ę geri d r a u g a i . Dal i jas i v a g y s č i ų į s p ū d ž i a i s i r k i ta i s nuotykiais . Mano a k i m i s žiūrint — vienodi. Vieni j a u už-daryt i , o kiti tik pasaugo. V a k a r e , keičiantis pamainai , pras iver ia l a n g e l i s ir įpuola pakel i s kitas a r b a t o s ar kito maisto. Pr iž iūrė to jas pa ty l iuka i s sako :

— Valodia , Ivan, beri. Yra v ienas kitas ž m o g u s , patekęs už a v a r i j ą , kitas už

v a l d i š k ą v a g y s t ę ar kitus nus ika l t imus . Tie žmonės nu-stumti į kampą, o v i e š p a t a u j a v a g y s . Vi s i j auni , d a u g u m a dabart inių ir buvus ių virš ininkų vaikai . Vieni į butus įsi-brovę, kiti žmogų apip lėšę ar užmušę, i š ž a g i n ę ar pan.

P a b u v u s kelias dienas s a u g u m o požemyje , prižiūrėto-ja s veda mane į v iršų. Ten r a n d u sėdint milicininką ir civilį, maty t s a u g u m i e t i s . Civi l is man sako:

— Matai, tu žmoniškai nega l i gyvent i . T a v e vėl reikia teisti, uždarytą laikyti.

A š s a k a u : — Kaip suprast i tą jūsų žmoniškumą. Pr i reg i s t ruot i

užt runka keletą minučių, o j ū s m a n e tąsot j a u dve j i metai . R e g i s t r u o j a t , braukot pasą, rašot aktus, dedat baudas , ša l inant iš darbo. Kaip tai supras t i?

— Matai, kit iems neleido gyvent i , tai j ie i š v a ž i a v o . O jūsų tokių u ž s i s p y r u s i ų a t s i rado keletas, net j a u ir užs ienis žino, kad n e r e g i s t r u o j a , kad j ū s skr iaudž iami .

A t s a k a u :

257*

— Matyt, vieni darot skandalą , o kiti perduodat į už-sienį.

— Jei taip s a v e vesi — bus blogai. J iems s a k a u :

Nuo to laiko, kai Hitleris su Stalinu pas idal i jo Lie-tuvą, jokio gero nemačiau.

Ats idaro durys ir pr ižiūrėtojas išveda mane į kamerą. Kokio velnio norėjo saugumiet i s , liko neaišku.

Būnant s a u g u m o rūsiuose, manęs pradė jo ieškoti žmo-na, norėdama paduoti maisto, sužinoti, kuo kalt inamas. V i s iems buvo neaišku, kodėl taip s ta ig ia i sulaikė. Pas brolio Zigmo žmonos gimines pr is is tato Kauno miesto v a l d y b o s mil ici jos tardyto jas Antanas Beresnevičius, neva p a d ė s i ą s išteisinti, tik žmonai reikės patepti. A. Beres-nevičius, kaip senas avant iūrų specialistas, pradėjo veikti dviem frontais . Žmonai pasakoja viena, o namišk iams ki-ta, kad tik sukiršintų. O aš ka lė j ime nieko nežinau, pasi-matymo su žmona neduoda, sako, kad išvežtas į Vilnių. „Geradar i s" Beresnevičius žmonai viską patar ia daryti pr ieš ingai ir v i s patepti. Žmona, sužinojusi , kad aš dar Kaune, per didelį reikalavimą g a u n a trumpą pasimatymą, d r a u g e su broliu Zigmu. Pasakau, kad niekam nieko ne-duotų. Pas imatyme d a l y v a v o ir A. Beresnevičius, kurda-mas naują var iantą, kad mane reikia apklausinėti dėl kaž-kokios a v a r i j o s , kurios aš niekada negirdėjęs . Po pasima-tymo žmona pradė jo vengt i su juo susitikti ir nieko ne-duoti. Tada j i s paleido paskalas, kad žmona mane įskundė, dabar nenori rūpintis .

Kartą pašaukia mane tardymui. Sėdi A. Beresnevičius. P r a d ė j o aiškinti, kad veda kažkokios a v a r i j o s bylą,, o aš l y g matęs. Bepasakodamas apie a v a r i j o s v e r s i j ą , į terpia vieną klausimą apie čekisto Abrašk ino ir jo žmonos žu-vimą. P a g a l v o j ę s a tsakau, kad v i sa tai prieš 20 metų mano bylo je aprašyta . Je igu domina, pasiimkit bylą, ten rasit v i ską. Beresnevičius sako, kad šiaip sau norėjęs pa-siteirauti . A t s a k a u :

— Mane teisė Karinis tribunolas ir paleido Karinis tribunolas, man jusų klausimai nepriimtini, p r a š a u vesti į k a m e r ą . — Grąžino į kamerą.

Nuo 1952 m. pirmojo suėmimo s a u g u m u i buvo svar-biausi t rys dalykai: Linksmakalnio karinio objekto planas, Birutės r inktinės partizanų archyvai ir čekisto majoro Abrašk ino ir jo žmonos likimas.

258*

A n t a n a s B e r e s n e v i č i u s s p ė j o i š žmonos i š t raukt i 690 rub. neva by los panaik in imui .

T E I S M A S

Nors d a u g metų p r a ė j o po didelio par t izanų pasi-prieš inimo, bet bolšev ika i dar v i s b i j o j o p a t y s s a v ę s . P r i e š š v e n t e s v i s a d a b ū d a v o labai s u s t i p r i n a m a a p s a u g a . Taip ir d a b a r , pr ieš g e g u ž ė s š v e n t ę didelę dalį kal inių i švežė į V i l n i a u s Lukiškių k a l ė j i m ą , nors po kelių dienų vėl g rą-žino į Kauną. I švežė ir mane. Vėl tie p a t y s „ v a r o n o k a i " , tos pačios kratos , tik n e s u r a k i n t a s ir kitokie ka l inia i . Dabar p r a d e d u p a m a t y t i t ikrovę, ką b o l š e v i z m a s a t n e š ė mūsų k r a š t u i per tuos t r i s d e š i m t su v i r šum metų.

Lukiškių ka lė j ime, kol paskirstė, sule ido į bendrą ka-merą. Per t rumpą laiką v y k o v a g i ų r ū š i a v i m a s . „Mužika i " — tai k u l t ū r i n g e s n i žmonės, p a t e k ę už a v a r i j a s , v a l d i š k o turto g r o b s t y m ą , t r ū k u m u s , tarp jų ir aš . „Petucha i " — v a g i ų panelės . „ B l a t n i e j i " — p a t y s b j a u r i a u s i — narkoma-nai, girtuokliai ir pan. Didžiulė da l i s „ b l a t n ų j ų " — virš inin-kų sūnel ia i , j a u kelintą kar tą išpirkti ir vėl pasodinti . O dar d idesnė da l i s nužmogintų kal inių, a t ė j ę i š mažamečių s tovyklų, tokių kaip prie Kauno, P e t r a š i ū n u o s e , kur ne-pi lnamečių a u k l ė j i m o s t o v y k l o s v i r š in inkas buvo ž y d a s Kerber i s . Po A n t r o j o pasaul in io karo j i s n u s i a u b ė Pa-n e m u n ė s kraš tą i š t r e m d a m a s , a r e š t u o d a m a s i r š a u d y d a m a s n e k a l t u s žmones, o paskui buvo paskirtas auklėti j a u n u s nus ika l tė l ius . Visokių žmonių patekę į k a l ė j i m ą . V i e n a s kitas g e r i a u aps i rengęs , dar turi m a i s t o m a i š e l y j e . Iš kelių v a g i ų s u s i d a r i u s i g r u p ė s t v e r i a i š rankų, a t ima i r i š s ida-l i ja . Žmogel iui lieka tik tuščias m a i š a s . D a u g metų pralei-dau pol i t iniuose l ager iuose , bet tokio v a i z d o neteko ma-tyti.

P r a s i d ė j o sk i r s tymas . Aš i r dar t r y s p a t e n k a m į ne-didelę k a m e r ą . V i e n a s nuo M a r i j a m p o l ė s , kitas nuo Prienų už v a l d i š k ą turtą ir v ienas n e p i l n a m e t i s už kolektyv in io sodo ap ip lėš imą.

Po kelių dienų š a u k i a mane s a u g u m i e t i s m a j o r a s Tra-kimas, „negrų k a r a l i u s " . S a u g u m i e t i s p r a d e d a sakyt i , kad n e g e r a i , kad m a n e pasodino, j a u kilo d a u g t r iukšmo. Jei a š g e r i a u e l g č i a u s i , v i ską g a l i m a būtų i š ta i sy t i . S a k a u :

— Ar ir tėvą iš numirus ių prikelt i , kur Sibire numa-rinot?

259*

— Tai n-e, ne-e,— mikčioja s a u g u m i e t i s . Į k l a u s i m u s a t sakyt i a t s i s a k a u , p r a š a u i švest i . Grąžino į kamerą .

Po 1975 m. g e g u ž ė s švenčių vėl g r ą ž i n a į Kauną teis-mui. Kauno s a u g u m o rūs iuose į leidžia į didelę kamerą, v i s i laukiame teismo. Kiekvieną dieną kaliniai keičiasi, nuteisti negr įž ta , bet a tveda n a u j u s . V a g i s , e idamas į te i smą, n u s i s k u t a , aps i rengia kuo š v a r i a u . Jei neturi s a v o geresn ių drabužių, atima iš kitų pats ar d r a u g a i ir apsi-r e n g i a kaip koks f rantas . Atseit eina į te ismą, turi gera i atrodyti , kad v i suomenė matytų, kaip k a l ė j i m e gera i gy-vena. Kad drabužia i atimti iš kitų, to niekas nežino. Ka-lė j imo v a d o v y b ė į v iską žiūri ša l ta i , l y g taip ir turi būti. Didelė dal is ka lė j imo ta rnauto jų yra Stal ino laikų str ibai, part izanų išvyti pardav ika i ir kiti t a r y b i n ė s s a u l ė s garb in-tojai . Dabar v is i su l indę į v i d a u s s a u g u m ą .

S a v a i t ę prieš teismą perskai to k a l t i n a m ą j ą i š v a d ą . Aš k a l t i n a m a s p a g a l Lietuvos b a u d ž i a m o j o kodekso 212 str. 1 dalį už pasų taisykl ių pažeidimą. O kas iš tiesų pažeidė pasų ta i syk les , r a š ė aktus, buvo l iudininkai? Juk pasą braukyt i į s t a t y m i š k a i gr iežtai d r a u d ž i a m a . Tačiau tarybi-niam čekistui leista v iskas . Ką nori teisia, ką nori palei-džia.

1975 m. g e g u ž ė s 20 d. į vyko teismo spektakl i s , pirmi-n i n k a u j a n t „ l iaudies " te isė jui K. Steponavičiui ir „liau-d ies " t a r ė j a m s V. Lukenskienei, N. Želvienei, sekretor iau-j a n t A. Duobienei. Paskelbė nuosprendį — vieneri metai l a i s v ė s atėmimo gr iežto režimo l a g e r y j e . Po te ismo leido t r u m p a m pasikalbėt i su žmona ir ki tais namišk ia i s , j ie p e r d a v ė maisto.

Grąžino į s a u g u m o rūsį, į bendrą kamerą . Ji j a u buvo pilna p r i g r ū s t a nuteistų už į v a i r i u s nus ika l t imus . Nespė jus įeiti į kamerą, pr iž iūrėto jas vėl šaukia mane ir veda pas Kauno s a u g u m o m a j o r ą V. Savč iuką . Sako:

— Patvirt ink p a r o d y m u s ant Balio G a j a u s k o , palei-sim.

N a u j a a v a n t i ū r a . A p s i s u k u , per duris ir la iptais žemyn į rūs į . Čekistas stovi v i r š u j e ir žiūri. P r a d ė j a u belsti į m e t a l i n e s duris, kad į le is tų. Pr iž iūrėto jas , per langel į pamatęs , kad aš vienas, n u b ė g o skambint i telefonu. Nuo v i r š a u s a tbėgo keli pr iž iūrėtojai .

— Ko tau reikia? S a k a u — „ į l e i s k i t " . Tie p r a d ė j o juokt is . Sako: — Vis i bėga iš kalė j imo, o tu praša i s i .

260*

Kamero je kr iminal inia i mano maistą j a u i š s i d a l i j ę ir s u v a l g ę . A t s i s ė d ę s ant gul tų, g a l v o j u , kiek j a u v i s k o pra le i s ta ir kas dar laukia. P r a l e i d a u 6 Kar inius tribuno-lus, o dabar dar p a d a r y t a s kr iminal iniu. Gyvenimas kaip dainoj : „Dar ne ga las , dar ne v i skas , dar ne paba iga . . . "

Po s a v a i t ė s a tneša k a l t i n a m ą j ą i š v a d ą . Paskui veža į Vi lnių, į Lukiškių k a l ė j i m ą . O iš ten skirsto į l a g e r i u s . Lukiškių k a l ė j i m e tos pačios ta i syk lės , kaip ir Kaune — nužmogintų džiungl ių ta i syk lės . Kas s t ipresnis , kas įžū-lesnis, to v i r šus . Vieni nuo kitų v a g i a , ką tik ga l i . Mais to nepasidėsi , v i s vien paims. „ B l a t n i e j i " p r a d ė j o tikrinti, kur iam įpila d a u g i a u tirščių. Pr iė jo ir mano eilė. P r i ė j ę s „ b l a t n a s i s " sako :

— Tėvai, tu per tirštai g a u n i , — ir p r a d ė j o maišyt i po m a n o indą. Aš, nieko nelaukęs, su v i s u dubeniu k a r š t o s b a l a n d o s j a m į snukį. P a s i d a r ė didelis t r iukšmas . Prižiū-rėto jas , įk i šęs g a l v ą pro langel į , k laus ia , kas yra . Kažkas a t s a k ė :

— Norėjo bulvę atimti, o g a v o v i są bl iūdą. — Taip ir re ik ia ,— uždarė langel į . V ienas v a g i s pri-

ė j ę s k laus ia , a r aš s ė d ė j ę s Sibire l a g e r y j e . Taip, s ė d ė j a u 20 metų. Sako:

— Man p a s a k o d a v o dėdė, kaip Sibire v a g i s m u š d a v o . Gerai šitą pašėrei .

Nuo to laiko m a n e p r a d ė j o vadint i „s ib ir iaku" ir dau-g iau niekada nekibo.

R A S Ų L A G E R I S

P r a n e š a , kad v e š į lager į , o kur, nežinia. Man skirtas gr iežto režimo l a g e r i s , ir esu antrą kartą baus tas . Lage-riai yra A l y t u j e , M a r i j a m p o l ė j e , P r a v i e n i š k ė s e ir V i l n i u j e . Kaliniai ka lba, kad V i l n i u j e g e r i a u s i a , bet ten d a ž n i a u s i a i patenka tik viršininkų va ika i ir teisti mažomis b a u s m ė m i s . P a g a l i a u mums pasako, kad būs ime V i l n i a u s Rasų lage-r y j e .

Rasų l a g e r i s — tai b u v ę s v ienuolynas . Mane p a s k y r ė s t a l i a u s d a r b a m s g y v e n a m o j o j e zonoje. Darbovietė r ū s y j e po Rasų bažnyčia su numirėl iais, kaip ka lba kal iniai . Di-džiuliai bažnyčios ir v ienuolyno požemiai p a v e r s t i l a g e r i o sandėl ia i s , kiti užmūryt i a rba užgr iuvę . Likę tik keli ge-ležiniai var ta i , kur požemis išeina į miestą. Kiek laiko padirbus, man p a r ū p o sužinoti, kas tuose požemiuose. Iš

261*

vieno s e n y v o ž m o g a u s s u ž i n o j a u visą i s tor i ją nuo senų laikų ir net nuo lenkmečio. Rasų požemiuose buvo laido-j a m i vienuoliai ir kiti švent ikai labai puošniuose kars-tuose, net su b r a n g e n y b ė m i s . O kai 1944 m. užė jo rusa i , šią šventovę perėmė MVD daliniai . Ten r a d ę k a r s t u s ir dar b r a n g e n y b i ų , p r a d ė j o kraus ty t i l a v o n u s iš kar s tų . Liko k r ū v o s kaulų, kaukolių, o dai l ius k a r s t u s imta pardav inėt i už butelį „vodkos" . Kai iš v ienuolyno p a d a r ė lager į , tuos žmonių k a u l u s sukišo į nišas ir užmūri jo . Viena tokių nišų buvo ten, kur aš dirbau. Kieme, prie var tų , buvo vienuolių kapai, dar matyt i iš po žemės ga la i nudaužytų kryžių.

Nusi leidęs į rūsį, s u r a d a u tą nišą, k ū j u pas tuksenau — tuščia, v iena plyta juda, t inkas atšokęs. Matyt, m ū r y t a š iuo laiku. Su manimi dirba kitas ka l inys, p a v a r d e Vėžys , lager io režimo virš ininko pat ikėt inis . O režimo virš ininkas, dabar j a u pulkininkas Mockevičius, man gerai ž inomas iš p a r t i z a n a v i m o dienų, b u v ę s Pakuonio str ibų virš ininkas, d a b a r v a g i ų auklėto jas . Matyt, Mockevičius v i ską gerai žino ir apie mane, nes mane p a m a t ę s suka į šoną. Kada nėra Vėžio, v i s pr ie idamas p a d a u ž a u plytą, kad l e n g v i a u i šs i imtų. Kartą V ė ž y s sako, kad numirėliai sieną ardo. Aš, l y g nieko nežinodamas, k laus iu, kokie numirėliai . Sako, kad ten yra užmūryt i žmonių kaulai nuo seniai . Taip ir j i s g i rdė jęs . J a m aiškinu, kad ant v i r š a u s t rankosi , todėl b l o g a s t inkas ir byra .

Vieną sekmadienį v i s i nuė jo į kiną, o aš, pas idaręs iš v ie los kabl į , i š t raukiu plytą, a t s i n e š ę s kabelį su lempa pasišviečiu. Tikrai sumest i žmonių kaulai ir užmūryta , karstų nematyt i .

L a g e r y j e d a u g i a u s i a jauni vyra i , tik v ienas kitas vy-resnio a m ž i a u s . Nėra dienos, kad nebūtų kokių nutikimų. Tai v ienas kitą pralošė, kitą peiliu s u b a d ė ar pr imušė. S u s i d a r i u s i o s atskiros g r u p ė s aptar ia v a g y s č i ų , apiplėši-mų veiklą. S v a r b i a u s i a , kad tie, kurie sėdi už v a g y s t e s j a u kelintą kar tą , turi platų tinklą sav i šk ių ne tik Lietu-vos krašte, bet R u s i j o j e , Ukra ino je ir kitose respubl ikose, neska i tant P r ū s i j o s , ten t ikras v a g i ų kraš tas . V ienas j a u n a s v y r a s j a u kelintą kartą sėdi už butų apiplėš imą, v a g y s t e s . Kilęs l y g tai iš Šiaulių, o jo d r a u g a i iš Vil-niaus, A l y t a u s , M a r i j a m p o l ė s , o č igonas iš M o l d a v i j o s . Vis i sus i t ikę aptar ia ateit ies p lanus . Kiek pamačiau per tuos metus įva i r ių v a g y s č i ų v a r i a n t ų , to neteko nė pa-stebėti per 20 metų polit iniuose lager iuose . Vi s i kalbėda-

262*

vo, kaip i š ė j ę į l a i s v ę p r a d ė s g y v e n t i , dirbti. O kr imina-linių g a l v o s e n a kita — kaip p a v o g t i , apiplėšt i , k a d nepa-g a u t ų . L a g e r y j e į g y j a m a dar d a u g i a u prakt ikos, s u s i d a r o d i d e s n i s pažinčių ra tas . Vieni k i t iems teikia žinias, kur kas g y v e n a , kaip g y v e n a i r koks g e r i a u s i a s a p v o g i m o v a r i a n t a s . L a g e r i o v a d o v y b ė į tai ir kaip j ie e l g s i s lais-v ė j e v i s a i nekreipia dėmesio. S v a r b u , kad v y k d o d a r b o p l a n u s , o už tai v i r š ininkai g a u n a p r e m i j a s . Niekas ne-sidomi, kokias g r u p e s s u s i d a r o v a g y s . Vieni i šeina, kiti a te ina. L a g e r y j e pilnu tempu klest i n a r k o m a n i j a — tab-letes įmeta iš l a i s v ė s per tvorą . Pr iž iūrė to ja i g a u d o , vieni a t ima, kiti vėl p a r d u o d a . Kasdien m a ž i a u s i a i b ū n a a p i e dešimt, permetimų, nemažą dalį nutver ia ir kal inia i . Nar-kotikais, p i n i g a i s kal inia i aprūpint i pi lnai. Nors už darbą p inigų į r a n k a s neduoda, bet g a l i m a perves t i s a v o na-m i š k i a m s a r d r a u g a m s . Kiekviena g r u p ė v a g i ų turi s a v o g r u p e s l a i svė je , kur ie j a i s rūpinas i .

B a i g i a n t atl ikti b a u s m ę , š a u k i a m a n e į raš t inę, daro nuotraukas , u ž r a š o kur v a ž i u o s i u . U ž s i r a š a u į Kauną pas žmoną. Prae ina s a v a i t ė , š a u k i a į p a s i m a t y m ą . G a l v o j u , kad neseniai buvo žmona, ko j i vėl a t v a ž i a v o . P a m a t a u sėdintį m a j o r ą Trak imą. A t ė j ę s pas ikalbėt i , kaip tol iau g a l v o j u g y v e n t i . A t s a k i a u , kad v a ž i u o j u pas žmoną į Kauną, sus i ras iu darbą ir dirbsiu.

— N e j a u g i per tuos m e t u s i šmokėt m a n e vogt i , n o r s š i tas l a g e r i s yra v a g i ų mokykla .

Čekis tas k laus ia , kodėl aš ta ip g a l v o j u ? S a k a u , kad čia y ra visos g a l i m y b ė s išmokti p a s i g a m i n t i v i s o k i u s r a k t u s , s u s i d a r y t i v a g i ų t inklą net v i s o j e T a r y b ų S ą j u n g o j e , o c h u l i g a n ų i r s a d i s t ų p r i a u g i n t a užtekt inai . Čekis tas v i s k a r t o j a :

— Negerai , negera i , kad t a v e pasodino. S a k a u , kad parodėt, ką i š a u k l ė j o t per tą 30 metų. Če-

kis tas užveda kalbą dėl r e g i s t r a c i j o s Lie tuvo je : — Kad tu būtum kitoks, sut ik tum su mūsų p l a n a i s ,

g a l ė t u m į užsienį važ iuot i pas g i m i n e s . — Ačiū, tėvas J A V pil ietis, j a u n u v a ž i a v o ne t a i s

b ė g i a i s , — a t s a k a u . Trakimas, „negrų k a r a l i u s " , po mūsų pokalbio ats i-

sve ik ino net p a d u o d a m a s ranką ir p a l i n k ė d a m a s la imės. D a u g i a u jo sutikti neteko. V ė l i a u i š d r a u g ų teko i šg i r s t i , kad nuo gėr imo g a l ą g a v o .

1976 m. b a l a n d ž i o 24 d., b a i g ę s metų b a u s m ę , esu i š le idž iamas į la i svę . P a d a r o smulkią kra tą , kad neišsi-

263*

n e š č i a u jokių u ž r a š ų . G a u n u p a ž y m ą , k u r i o j e n u r o d y t a , kur v a ž i u o j u . U ž v a r t ų lauk ia ž m o n a , a t v e ž u s i d r a b u ž i u s , nes m a n o b u v o v a g y s p a v o g ę .

V Ė L K R Y Ž I A U S K E L I A I

Grįžęs į K a u n ą , kitą dieną p r i s i s t a t a u į K a u n o mies to P o ž ė l o s r a j . m i l i c i j ą . Ten v i s k ą s u r a š o , kiek kar tų b u v a u te i s tas , už ką, p a i m a pirštų a n t s p a u d u s ir s iunčia į pasų s k y r i ų . Po poros dienų g a u n u pasą . T a č i a u pasų s t a l o v i r š i n i n k ė R u d a k o v a p r a n e š a , k a d K a u n o m i e s t e n e r e g i s t -ruos . Pasą n u t r e n k i a ant s t a l o — v a ž i u o k , kur nori, re-g i s t r u o k i s r a j o n e . S u s i r a n d u butą Prienų r a j . I š l a u ž o g y v e n v i e t ė j e pas Bronių S k u č ą . V a ž i u o j u į Pr ienų pasų s k y r i ų . Ten sako, kad ne čia duotas n u k r e i p i m a s . V a ž i u o j u vėl į Vi lnių pas kapi toną Nadeiką, k u r i s rūpinas i ka l inių p r i r e g i s t r a v i m u ir į d a r b i n i m u . Kitą dieną k a p i t o n a s Na-deika a t v a ž i u o j a į K a u n o Požė los r a j . mi l ic i j ą ir k a l b a s i dėl m a n o p r i r e g i s t r a v i m o . Po i l g o poka lb io p r a n e š a , kad reikia pake i s t i n u k r e i p i m ą į P r i e n u s , l iepia vėl a t v a ž i u o t i į V i l n i ų . K a p i t o n a s Nadeika n u s i k e i k ę s sako, kad R u d a k o v a t u r ė j o p r i r e g i s t r u o t i .

G r į ž u s i š l a g e r i o , a t ė j o m a n ę s a p l a n k y t i B a l y s Ga-j a u s k a s . P a p a s a k o j u apie v i są padėt į , ką g i r d ė j a u i š s a u -g u m i e č i ų . P e r s p ė j u , k a d s a u g u m a s r u o š i a j a m bylą, renka m e d ž i a g ą . Namie buvom tik m u d u dv iese , p o k a l b i s b u v o labai t r u m p a s . B a l y s irgi n iekur n e r e g i s t r u o t a s , bet v i s dar dirba e lekt r iku . P o kur io laiko, a š j a u b u v a u g r į ž ę s i š P r ū s i j o s , a te ina vėl B a l y s pas m a n e . N u s i m i n ę s sako, k a d pas j į vėl b u v u s i d ide lė k r a t a , š a u k i a į V i l n i a u s sau-g u m ą . B l o g a i , g a l i nepa le i s t i . M a m a l i g o n i n ė j e , p r a š o pr iž iūrėt i , kol s u s t i p r ė s . Kitą dieną s u ž i n o j a u , kad B a l y s s u l a i k y t a s . Su ž m o n a n u ė j ę pas jo m a m ą , r a d o m ją laba i n u s i m i n u s i ą . J i s u p r a t o , kad i l g a i l a u k t a s s ū n u s vėl su-imtas. V ė l i a u ja rūpinos i Ba l io žmona Irena.

Po kur io laiko p a š a u k i a m a n e į K a u n o s a u g u m ą ir p a k a r t o j a v i s k ą , k ą m u d u s u Ba l iu n a m u o s e k a l b ė j o m ė s . Pas irodo, mūsų i r Bal io n a m u o s e b u v o į v e s t i k l a u s y m o a p a r a t a i .

N u v a ž i a v ę s į V i l n i a u s l ager į pas į d a r b i n i m o ir r e g i s t -r a c i j o s v i r š in inką kapi toną J u o z ą Nadeiką, g a v a u nu-kre ip imą r e g i s t r u o t i s Pr ienų r a j o n e . Kitą dieną v a ž i u o j u į Pr ienų pasų s k y r i ų . P i r m i a u s i a p a s i u n t ė į m i l i c i j o s sky-

2 6 4 *

rių pas buvus į s t r ibą Čepai lą . P a s a k i u s p a v a r d ę ir dėl ko a t v y k a u , Čepai la g r iebė telefono ragel į skambint i mi-l ic ininkams, kad mane i šves tų . P r i s i s t a t o du mil ic ininkai, n u v e d a į pasų skyr ių pas v i rš ininkę. Ji liepia pal ikt i do-kumentus , kol pas i t ikr ins ką p r a n e š Vi ln ius .

Gaunu praneš imą skubia i a tvykt i . Pasų s k y r i a u s vir-š in inkė p r a n e š a , kad man neleis ta g y v e n t i L ie tuvo je i r d a u g i a u Prienų r a j o n e nes imai šy t i . Kas pr i ims g y v e n t i , tam asmeniui dės b a u d a s . Važ iuok, kur nori. Gr įžęs iš Pr ienų, vėl v a ž i u o j u į Vi ln ių, s a k a u , kad ir ten nere-g i s t r u o j a . J . Nadeika pasakė, o j ie g a v o p r a n e š i m ą , kad man Lie tuvo je neleis ta g y v e n t i . Dabar i šduoda p a ž y m o s dubl ikatą su nukre ip imu į K a l i n i n g r a d o sritį, Černia-chovskio miestą .

G a v ę s tokį nukreipimą, v a ž i u o j u į Černiachovskį pas buvus į politkalinį Joną Kara l ių , kur i s irgi i š v y t a s iš Lie-tuvos . Gaunu g y v e n a m ą j į plotą n u o s a v a m e name. P a g a l nukreipimą kreipiuosi į pasų s t a l o skyr ių dėl p r i r e g i s t r a -vimo. Mano dokumentus paėmę, l iepia pa laukt i . Po kurio laiko vedas i pas Černiachovsk io mi l ic i jos v i r š in inką. Ten r a n d u civilį ir patį v i rš ininką papulkininkį Meč. Vėl v i ską p r a d e d a k laus inėt i iš pradžių nuo g i m i m o dienos ir s a k o :

— Tu j a u vieną kar tą buva i i š v a r y t a s ir vėl gr įž t i . Aš a iškinu, kad m a n o nukre ip imas čia duotas. — M u m s n e s v a r b u jokie nukreipimai , L ie tuvo je g i m ę s ,

nus ika l t imą padare i Lietuvoje, ir pasas i šduotas ten, ir turi r e g i s t r u o t i s ir ten turi g y v e n t i .

Ant mano r e g i s t r a c i j o s b lanko uždė jo rezol iuci ją , kad per 12 val. š i a m e k r a š t e nebūčiau. Nieko n e l a i m ė j ę s , ra-š a u K a r a l i a m s la iškut į . Nunešęs užki šu už durų, g r į ž t u į Kauną pas žmoną.

Kiek buvome s u s i t a u p ę pr ieš a r e š t ą , j a u b a i g i a m e iš-leisti . Žmonos a t l y g i n i m a s mažas , o iš laidų d a u g y b ė . P e t r a s P a l t a r o k a s s u p a ž i n d i n a m a n e s u g e r u s a v o d r a u g u , k u r i s dirba ge lež inkel io remonto v a l d y b o j e NGC-5 krani-ninku. J i s n u v e d a m a n e pas darbų v y k d y t o j ą J o n ą . Nors d a r b o v i e t e s meis t ras Vel ička bando pr ieš taraut i , J o n a s m a n e pri ima, nors ir n e r e g i s t r u o t ą . Nuo tos dienos pra-dedu dirbti NGC-5 v a l d y b o j e s ta l iumi . Ten darbininkų s u s i r i n k ę įva i r ių . Vieni ate ina padirbėti , kiti pager t i , o treti tik pasirodyti, kad dar g y v i . Aš dirbu išt ikimai, nes kai tokie darb in inka i , v i s k a s ap le i s ta . Kiek padirbęs, g a u n u p a g y r i m u s , a p d o v a n o j i m u s už gerą darbą . J o n a s k laus ia ,

265*

kaip re ika la i s u r e g i s t r a c i j a . S a u g u m a s per te le foną v i s k l a u s i a . J o n a s a t s a k o , k a d dirbu g e r a i , k a d tokių darbi-ninkų j i e m s re ik ia .

Kar tą p a r v a ž i a v ę s i š d a r b o , r a n d u k v i e t i m ą p r i s i s t a t y t i į s a u g u m ą , Įeinu, ogi ž iūr iu — budi u n i f o r m u o t a s , m a n

g e r a i p a ž į s t a m a s , 3 v a l d y b o j e b u v ę s m ū r i n i n k a s J o n a s . P a m a t ę s m a n e k l a u s i a , kas š a u k i a . P a d u o d u i š k v i e t i m ą — ,,a-a, V i k t o r a s . " A t e i n a m a t y t a s čekis tas , n u s i v e d a į kabi-netą.

P r a d e d a k l a u s i n ė t i ap ie B a j į G a j a u s k ą . J i e žino, k a d B a l y s G a j a u s k a s t u r ė j ę s r y š į s u A m e r i k o s p a s i u n t i n y b e . S a k a u :

— Jei žinot, tai ko m a n ę s k l a u s i a t . — Ką j ū s p e r d a v ė t A m e r i k o s p a s i u n t i n y b e i M a s k v o j e ? — Nieko. I š t r a u k i a brol io n u o t r a u k ą , a d r e s ą , tėvų p i l i e t y b ė s ko-

pi ją ir ra š te l į , k a d a tėvai k r e i p ė s i i š v y k i m u i į A m e r i k ą . A t s a k a u :

— Kai m a n ę s s a u g u m a s ne į le ido į p a s i u n t i n y b ę , v i s k ą p a s i u n č i a u p a š t u . S a v č i u k a s net p a j u o d ę s šoko:

— Meluo j i , m e s v i s k ą ž i n o m ! Ramia i a t s a k a u , kad s a v o š e i m o s r e i k a l u s tur iu teisę-

t v a r k y t i . S a v č i u k a s rėk ia , k a d i š k v i e t i m ą a t iduočiau . — Ne. Jei j u m s r e i k a l i n g a s , p r a š y k i t , k a d p r i s i ų s t ų . S a v č i u k a s p r a d ė j o s k a i t y t i m o r a l ą — dirbu n e r e g i s t r u o -

tas i r t . t . Kitas s a u g u m i e t i s j į s u d r a u d ė , k a d čia ne m ū s ų r e i k a l a s . Kiek s u p r a t a u , tas s a u g u m i e t i s b u v o a t v a ž i a v ę s i š V i l n i a u s dėl B. G a j a u s k o by los , o m a n e n o r ė j o a p k l a u s t i ka ip l iudininką. Po v i sų poka lb ių p a s i r a š ė le idimą išeit i .

Gerai ž inau, kad m a n o g y v e n i m o kele l i s p i lkas . Čekis ta i r a m y b ė s neduos . Kaip bedi rbs iu , d a u g i a u kaip 200 rub . n e u ž d i r b s i u . P a d ė t i n iekas n e p a d e d a , o d a u g u m a tik lau-kia g a u t i . Per v i s ą pokar io laiką a t ė j o du s i u n t i n i a i i š R a u d o n o j o K r y ž i a u s m a m o s v a r d u , bet i r t ie i š d r a s k y t i . D a u g u m a s g r į ž u s i ų ka l in ių, n o r s g y v e n a l a i s v a i , bet ne-p a j ė g i a p r a g y v e n t i dėl a m ž i a u s ar s v e i k a t o s . Kai kurį nors s u t i n k u , v i s a d a duodu. Ne iš t u r ė j i m o , bet k a d rei-kia. G r į ž ę s i š l a g e r i o , p a m a č i a u , kad d a b a r tas g y v e n a , k u r i s s u g e b a užs id i rbt i rublį „iš š o n o " . S e s e r i a i E lena i p a d e d a n t , p r a m o k a u m e z g i m o . D a r b a s s e k ė s i g e r a i . Parė-j ę s i š darbo, s ė s d a v a u prie m e z g i m o m a š i n o s iki g i l i o s n a k t i e s . M e g z d a v a u m e g z t u k u s , k u r i u o s labai pirko čigo-nai i r m o t e r y s , a t v a ž i a v u s i o s i š R u s i j o s . T u r ė d a m i lais-v e s n i o laiko, v a ž i u o d a v o m į R y g ą pirkti s iū lų , jų b u v o

266*

g a l i m a gaut i la i svai parduotuvėse . Mano baldininko spe-c i a l y b ė butų n a u d i n g e s n ė , bet nereg i s t ruotą į padoresnį darbą nepri ima. S u k a u p ę v i s a s j ė g a s , abu su žmona stu-miam neramių dienų g y v e n i m ą .

P r a ė j u s kel ioms s a v a i t ė m s po pokalbio su čekistais , kviečia m a n e į Kauno geležinkel io NGČ-5 kadrų skyr ių . S u ž i n o j a u , kad neturiu te i sės dirbti Kauno geležinkel io darbuose, nes tai sukar in ta o r g a n i z a c i j a . Grįžęs namo, randu kviet imą atvykt i į Kauno Požėlos r a j . mil ic i ją pas p a r e i g ū n ą Balandį . Padėt i s aiški, kodėl n e r e g i s t r u o t a s g y v e n i ir dirbi. Vėl n a u j ų aktų r a š y m a s , n a u j o s baudos . Kitą rytą n u v a ž i u o j u į darbą ir v i ską p a p a s a k o j u Jonui. Sako, kad ir j į j a u p r a d ė j ę b a u d o m i s gąsd int i , kad mane la ikąs . Kai pr i s i reg i s t ruos iu, vėl mane p r i i m s i ą s į darbą .

Kito kelio neturiu, reikia važiuot i į K a l i n i n g r a d o sritį, S l a v s k i j ra j . , į kolchozą „Ber iozka" pas Joną Sendziką-Ožį, kur i s taip pat iš Lietuvos i švytas, ten j a u keli metai g y v e n a , g r į ž ę s i š M o r d o v i j o s lager io. Joną gera i paž į s tu iš kovos laikų. Nuo 1944 m. buvo par t izanas , o 1949 m. ties Zapyšk iu u ž m i g d y t a s su mais tu kartu su ki ta is par-t i z a n a i s . P r ū s i j o s k r a š t e s u s i s i e k i m a s b logas , m a š i n o s ne v i s u r v a ž i n ė j a , tenka po 10 km eiti pėsčiomis. Žmona įdeda maisto, ir vėl k e l i a u j u la imės ieškoti. A t v a ž i u o j u

į S l a v s k ą , pradedu klausinėt i , kokia m a š i n a v a ž i u o j a į „Ber iozkos" kolchozą. Ruse l i s sako, kad j a u i švaž iavo .

Per didelį v a r g ą s u s i r a d a u Joną Sendziką, a p s i g y v e -nusį s u g r i a u t a m e vokiečio name, tuščiuose, d idž iaus iuose laukų plotuose. Kaip b u v ę s Lietuvos ūkininkas, ir Prūs i-j o j e užvedęs g y v u l i n i n k y s t ę . Kolchozo „Ber iozkos" di-rektor ius Novikov, po karo b u v ę s kažkur Lietuvoje gar-nizono virš ininku. Su Jonu aptar iam, kaip į s idarb int i , kad g a l ė č i a u pr i s i regis t ruot i . Jonas v i są laiką direktorių No-vikovą girdo, v a i š i n a l ie tuviškais laš in ia i s , kad duotų g y v u l i a m s g a n y k l ą , nes v i s k a s nuo jo pr ik lauso. Nutai-kėm dieną, kai direktorius buvo gera i u ž g ė r ę s ir g e r o s nuotaikos. P a r a š i a u pare i šk imą stoti į darbą s ta l iumi. Ate inam pas direktorių į n a m u s . Jonas t u o j a u bonką ant stalo, žmona atneša s t ikl ines. Po poros stiklinių p r a d ė j o m kalbą. Pasirodo s t a l i u s j a m labai re ika l ingas . P a d u o d u s a v o pare i šk imą, direktorius pasirašo. Rytą s k u b a m į bu-h a l t e r i j ą , kad pri imtas į darbą ir nuo ryto p r a d e d u dirbti. V i s k a s eina labai gera i , direktorius patenkintas . Langa i d y g s t a kaip g r y b a i , tik mudviem su Jonu neramu.

267*

P a d i r b u s s a v a i t ę , k o m e n d a n t e r e i k a l a u j a pasą pr ire-g i s t r u o t i . S a k a u , kad pirmiau m a n reikia i š s i r e g i s t r u o t i . M a n o p a s a s i š d u o t a s Kaune, nei p r i r e g i s t r u o t a s , nei iš-r e g i s t r u o t a s . D a r b o v i e t ė duoda dvi l a i s v a s d ienas doku-m e n t a m s s u t v a r k y t i . G r į ž ę s į K a u n ą , kre ip iuos i į P o ž ė l o s r a j . pasų s t a l o v i r š i n i n k ę Grinevič ienę, k a d uždėtų išre-g i s t r a v i m o a n t s p a u d ą , jei n e g a l i p r i r e g i s t r u o t i . M a n o pasą p a ė m u s i , po i l g o l a u k i m o j į g r ą ž i n a su i š r e g i s t r a v i m o a n t s p a u d u , o ant a n t s p a u d o k a m p o u ž r a š y t a s n u m e r i s 26 ( s a u g u m o a t ž y m a ) . G r į ž ę s į P r ū s i j ą , p a d u o d u pasą ko-m e n d a n t e i . Po kel ių dienų š a u k i a m a n e į S l a v s k i o m i l i c i j ą pas v i r š i n i n k ą .

— Kas leido g y v e n t i ? — Dirbu j a u dvi s a v a i t ė s . — Kas p r i ė m ė į d a r b ą ? — „ B e r i o z k o s " kolchozo d i rektor ius Novikov. M i l i c i j o s v i r š i n i n k a s k a ž k u r s k a m b i n a , g i r d ž i u s a k o , —

„kad j i s j a u d i rba . " T a d a v i r š i n i n k a s l iepia eiti į d a r b ą . G r į ž ę s pas J o n ą , v i s k ą p a s a k a u . O direktor ius labai pik-tas, nė „ l a b a s " n e s a k o . Kitą dieną k o m e n d a n t e a t n e š a pasą , p r i r e g i s t r u o t ą 1976 m. lapkr ič io 23 d.

P a s a s p r i r e g i s t r u o t a s , d a b a r g a l ė s i u dirbti a r č i a u Lie-t u v o s , d a ž n i a u p a r v a ž i u o s i u į K a u n ą . A n t r ą mėnes į dirb-d a m a s , g a v a u k a m b a r į pr ie pač ios d a r b o v i e t ė s .

1977 m. v a s a r i o 28 d . b e s i t v a r k a n t pr ie s a v o n a m ų , p r i v a ž i u o j a k a r i š k a m a š i n a , i š l ipa du c iv i l ia i i r r u s i š k a i k l a u s i a :

— P e č i u l a i t i s ? — T a i p . — V i e n ą a t p a ž i n a u — tai Č e r n i a c h o v s k i o mili-

c i j o s v i r š in inkas , p a p u l k i n i n k i s Meč. U ž s i p u o l a , k a d g y v e n u n e t u r ė d a m a s t e i s ė s g y v e n t i š i a m e k r a š t e . T u o j a u tur iu i š v a ž i u o t i , [ sėdo į m a š i n ą ir n u v a ž i a v o . Kitą dieną, pasi-t a r ę s s u Jonu, r e n g i u o s i i š v a ž i u o t i . Tokie p e r s p ė j i m a i g e r o n e ž a d a . P a r a š a u p a r e i š k i m ą at le is t i i š darbo, g r e i t a i pas i rašo, a t i d u o d a d a r b o k n y g e l ę . S t e n g i a s i kuo g r e i č i a u manimi a t s i k r a t y t i . P a s o n e d u o d u i š r e g i s t r u o t i , n o r s k o m e n d a n t e p r a š ė .

K a u n e p r i s i s t a t a u Požė los r a j . m i l i c i j o s r a j o n i n i u i B a l a n d ž i u i , k a d e su p r i r e g i s t r u o t a s K a l i n i n g r a d o k r a š t e , tik p a r v a ž i u o j u pas ž m o n ą . A t s a k o , kad d a u g i a u nieko nere ik ia . Kaip b u v o m e s u t a r ę su Jonu, g r į ž t u į d a r b ą NGČ-5, kur a n k s č i a u dirbau. Nors m e i s t r a s V e l i č k a prieš-t a r a u j a , bet Jonas , Kęs tas R u g i e n i u s , S o d o v s k i s i r kiti m a n e pa la iko. P r a d e d u dirbti . Kol kas r a m u , n iekas ne-

268*

š a u k i a , l y g i r v i s k a s g e r a i . P r i k l a u s a u m e i s t r u i K. Ru-g i e n i u i , k u r i s y r a s u k a l b a m a s . Kai n e b ū n a m e d ž i a g o s a r a n k s č i a u u ž b a i g i u paskirtą d a r b ą , g a l i u a n k s č i a u p a r v a -žiuoti namo, kur u ž s i d i r b u ke l i s k a r t u s d a u g i a u . Per g a n a t r u m p ą laiką p r a d ė j o m e m a t e r i a l i a i a t s i g a u t i .

NGC-5 v a l d y b o j e p a s t o v u m o n ė r a . Vieni a te ina, kiti i še ina, d a r b a s m a ž a i a p m o k a m a s i r ne v i e n o j e v i e t o j e . D a ž n a i tenka v a ž i n ė t i t r a u k i n i u net į k i tus m i e s t u s . Dar-b ų v i r š i n i n k a s Jonas , g a b u s v y r a s , d a u g kam n e p a t i n k a , kad d r a u g i š k a s s u d a r b i n i n k a i s . T a r y b i n ė j e s a n t v a r k o j e toks v a d o v a s net inka, be to, b u v ę s t r e m t i n y s . Taip i r p r a d ė j o p laukt i v i s o k i e s k u n d a i , k o m i s i j o s , i r j i s i š d a r b o t u r ė j o išeiti. Po Jono a tkė lė v i r š i n i n k u A r v y d ą Mockevič ių, k u r i s ėmės i s a v o i n i c i a t y v o s v i s k ą š luot i . P i rmas b o t a g a s m a n . Po dienos ki tos M o c k e v i č i u s š a u k i a m a n e į k a b i n e t ą . P r i s i s t a t o kaip š ios v a l d y b o s v i e š p a t s i r p a r e i š k i a , kad a š netur iu t e i s ė s čia dirbti . A t s a k a u , kad j ū s netur i t t e i s ė s m a n ę s a t le i s t i . A . M o c k e v i č i u s s t v e r i a te le fono r a g e l į , s k a m b i n a į Vi ln ių r e s p u b l i k i n i a m p r o k u r o r u i . P r o k u r o r a s a t s a k o , kad tokių asmenų į d a r b ą t u r ė j o t t e i s ę nepr i imti , o jei nėra p a d a r ę s n u s i k a l t i m o , d a b a r neturi t t e i s ė s at-leist i . M o c k e v i č i u s p a d e d a r a g e l į ir ž iūr i į m a n e . P a s k u i s a k o — „ e i k į d a r b ą " . A t s i s u k u — ogi ž iūr iu — m ū s ų po-k a l b i o k l a u s o s i kadrų i n s p e k t o r ė O n a . E i d a m a s g a l v o j u — d a u g b r u d o s u t i k a u , bet tokį pirmą k a r t ą . S ė d i m už v ieno s t a l o , o j i v i e š a i kasa duobę. P a s i v e j a m e i s t r a s V e l i č k a , j a u p a r u o š ę s man d a r b ą — kirkuoti s u š a l u s i ą žemę, kur e k s k a v a t o r i u s ga lė tų per p u s v a l a n d į i škast i . Kertu i r g a l -v o j u , k a d a nuo niekšų a t s i k r a t y s i u . Kitą dieną m a n e pa-m a č i u s i kadrų inspektorė s a k o :

— Pečiula i t i , pas i ie škok kur n o r s d a r b ą , žinok, gele-ž i n k e l i s y r a p u s i a u k a r i n i s o b j e k t a s , jei kas a t s i t ik tų , tu b ū t u m k a l t a s .

Tą pačią dieną p a r a š a u p a r e i š k i m ą nuo 1978 m. gruo-džio 1 d. a t le i s t i iš darbo .

P r a s i d e d a n a u j a s g a l v o s ū k i s , kur rasti d a r b ą . J e i g u g r e i t a i n e s u s i r a s i u , s a u g u m a s p r i s i k a b i n s , kad nedirbu, p e r d u o s mi l ic i j a i , g a l ė s a reš tuot i i r b a u s t i ka ip v a l k a t a u -j a n t į . V a ž i u o j u pas Joną Kenait į , su k u r i u o a n k s č i a u d i r b a u NGC-5. J i s p e r ė j ę s dirbti į meno g a m i n i ų į m o n ę „ D o v a n a " . Sako, k a d s t a l i a u s j i e m s labai re ik ia . Rytą v a ž i u o j u . Ten d i rektor ius J u o z a s Mickus , m a n k a ž k u r gir-dėtas iš senų la ikų.

Direktor ius į d a r b ą p r i i m a , tik r e i k a l a u j a į d a r b i n i m o

269*

biuro nukreipimo. Ir vėl g a l v o s ū k i s , kaip g a u t i tą nu-kre ip imą. Viena išeit is nerodyt i paso.

N u v a ž i u o j u į į d a r b i n i m o biurą . Pasą u ž s i s e g u k i š e n ė j e , kad netyčia n e i š s i t r a u k č i a u . Kabinete sėdi dvi so l idž ios moter i škės . V iena k l a u s i a dokumentų. Greitai i š t raukiu darbo k n y g e l ę su NGC-5 p a ž y m ė j i m u , kur a n k s č i a u dir-bau. Klaus ia , ar pasą turiu. S a k a u , kad nepas iėmiau, j a u nus ibodo tą pasą ant kaklo p a s i k a b i n u s nešiot is . K l a u s i a , kodėl i š ė j ę s iš ge lež inkel io v a l d y b o s . Nubodo važ inėt i į k i tus mies tus , be to, v a d o v y b ė nuolat keičiasi, v i sa i t v a r k a pairo. Moter i škė užpildo nukreipimo b lanką iš darbo k n y g e l ė s , uždeda a n t s p a u d ą . Dar pa l inkė jo s ė k m ė s nau-j a m e darbe. O aš, kaip n a u j a i g imęs , s k u b u išeiti pro duris, kad koksai šėtonas nepaskambintų, k a d man ne-leista L ie tuvo je g y v e n t i .

T Y L A P R I E Š A U D R Ą

G a v ę s į d a r b i n i m o nukre ip imą, kitą rytą s k u b u pa-duoti dokumentus kadrų s k y r i a u s sekretorei A u š r a i (pa-v a r d ė s n e p r i s i m e n u ) . U ž r e g i s t r u o j a . P a i m a darbo kny-gelę, pasą paėmusi , p a v a r t ė i r k l a u s i a , kur g y v e n s i u . S a k a u pas žmoną, Kaunas, Lampėdžių 13—2.

P r a ė j u s kel ioms dienoms, k ieme sut inku direktorių. Per pietus kviečia užeiti į kab inetą . P a m a t ę s mane, ats i-s t o j a , paduoda r a n k ą , p r a d e d a kalbėt i . P i rmiaus ia k l a u s i a , nuo kur ki lęs? S a k a u , kad nuo G a r l i a v o s . O direktor ius nuo Pakuonio, dirbęs Kazlų Rūdos, A g u r k i š k ė s girinin-k i j o j e . S a k a u , kad gera i ž inau tuos k r a š t u s . Man j a u a i šku, kur J . Mickus s u k a . A p i e m a n e j i s žino gera i , bet j a m rūpi žinoti, ką aš ž inau. G a l v o j u — p a l a u k s i u , ką tol iau kalbėt i .

Juozas Mickus Kaune mokėsi kar tu su A n t a n u Pužu, s l a p y v a r d ž i u Gintaras, k u r i s vė l iau už par t izanų ryš į b u v o i ša i šk in tas ir turė jo stoti į p a r t i z a n u s . 1948 m. rudenį Kazlų Rūdos A g u r k i š k ė s g i r i n i n k i j o j e buvo paimti p in iga i . V i s a s žinias apie p i n i g u s Pužui-Gintarui sute ikė J u o z a s Mickus . P i n i g u s į g i r in inki ją a t v e ž ė s a u g a n t kokiems deš imt str ibų su k a r e i v i a i s . A t v e ž ę p i n i g u s , s a u g o t o j a i pa-norė jo p a v a l g y t i ir n u ė j o pas A g u r k i š k ė s ūkininkus . O mes laukėme p a m i š k ė j e , p a s i s t a t ę du k u l k o s v a i d ž i u s . Gintaras su Bronium D a u g ė l a - D r a g ū n u nuė jo paimti p in igų . Sau-g o t o j a i p a v a l g ę pinigų j a u nerado. Mickui p a r ū p o suži-

270*

noti, ar aš tai ž inau, bet aš niekada į jokias ka lbas nesi-l e i s d a v a u . V i s a d a k l a u s y d a v a u s i , ką kas ka lba .

Meno gaminių į m o n ė j e yra labai įva i r ių darbuoto jų . Kai kur ie cechai skirti i n v a l i d a m s . J ie pina pintinėles gė-lėms, ki tuose cechuose namudininkai g a m i n a neblogą pro-d u k c i j ą , kurios Lietuvos p a r d u o t u v ė s e net nematyt i . Yra v isokių — nuo nepr iba ig to s t r ibo iki p r a s i g ė r u s i o partinio, v i s i čia s u r a d ę r a m i a s gūžte les , i r a t l y g i n i m a i neblogi . 2 m o n a j u o k a u d a v o , kad tik m a n ę s ten bet rūks ta , bet ir a š į l indau.

Keletą metų dirbau ramiai, be jokio t rukdymo. Nors direktorius J . Mickus, kur nors vieną sut ikęs v i s pasako, kad s a u g u m a s te i rau jas i , bet aš į d idesnes ka lbas nesi-leidžiu. Kartą direktoriaus kabinete dar iau s ienines spin-tas. Direktorius liepia man ir inžinieriui pasil ikti po darbo, p e r d a r y s i m kabineto a p s t a t y m o brėžinius, pas i tars im. Pir-m i a u s i a pastato k o n j a k o bonką, o i š g ė r ę s vieną kitą stik-liuką, pradeda pasakoti A g u r k i š k ė s nuotykius . Aš, nu-ta ikęs momentą, sakau, kad pinigų paėmimui v a d o v a v o n a u j a i į p a r t i z a n u s į s t o j ę s A n t a n a s Pužas. Direktorius iš kar to pasikeitė, net inžinierius pastebėjo. T u o j a u p r a d ė j o kitą ka lbą . Kitą dieną direktorius m a n ę s k laus ia , ar aš tame kraš te p a r t i z a n a v ę s . A š j a m a t s a k a u , kad mano b ū r y s tuos p in igus paėmė, apie tą reikalą g e r i a u nekal-bėkim. Nuo to laiko direktorius J. Mickus gerai suprato, kad aš v i ską žinau. A n k s č i a u J . Mickus ta lk in inkavo par-t i z a n a m s , o dabar sėdi direktoriaus p a r e i g o s e su p a r t i j o s bilietu.

„ I S T O R I K A I "

Meno gaminių įmonė je dirbau š e š e r i u s metus ramiai be jokių t rukdymų. Tik n a m u o s e v i sokie „ is tor ikai" lindo be perstojo, kad ką nors sužinotų. Čekis tams d a u g kas dar liko neiša i šk inta . Visą laiką j ie rankų nenuleido. S v a r b i a u s i a j i ems buvo sužinoti, kur yra šio kraš to par-t izanų archyva i . S a u g u m a s jautė, kad aš turiu žinoti. Ar-chyva i liko nepaimti Birutės r inkt inės . Archyva i 1947 m. buvo paslėpti Veiver ių valsč. , Šilėnų km., o Dariaus-Girėno tėvoni jos a r c h y v u s 1944—1952 m. po mano suėmimo pa-s lėpė Klemensas Stačiokas ir V y t a s Kuznickas G a r l i a v o s valsč . , Tvarkišk ių km. Nors ir buvo nupasakota kur, bet v i s k a s pasikeitę, dabar sunku surast i .

271*

„ I s t o r i k a i " d a u g t e i r a v o s i , d a u g laks tė , n o r ė j o suž i-noti, kur v i s k a s p a s l ė p t a . P a s m u s n a m u o s e keletą metų lankės i Šiaul ių g y d y t o j a s V i n c a s P i l i p a v i č i u s , š i a u l i š k i ų v a d i n a m a s Žentu, r i n k ę s B a l t a r u s i j o s l ietuvių g y v e n i m o ir L i e t u v o s pokar io i s t o r i j ą , bet niekur v i e š a i n e p a s i r o d ę s nei u ž s i e n y j e , nei L ie tuvo je . A n k s č i a u Žentas k a l b ė d a v o apie profesor ių K a z l a u s k ą , k u r i s b u v o čekistų k l a s t i n g a i n u ž u d y t a s . V ė l i a u Žentas i š s i g y n ė , kad v i s i š k a i j o nepa-ž i n o j ę s . M u m s tas jo i š s i g y n i m a s liko n e a i š k u s . Kiek tu-r ė j o m e žinių, prof. K a z l a u s k a s r inko ž inias a p i e p o k a r i o r e z i s t e n c i j o s v e i k l ą , žmonių a r e š t u s , i š t r ė m i m u s . K a r t ą s u ž m o n a a p l a n k i u s l igonį pol i tkal inį G e m b ū d ą , Pr ienų r a j . Bačkin inkų km. pas B u z ą , V i n c a s P i l i p a v i č i u s t i e s I š l a u ž u p a p r a š ė ž m o n o s at iduot i j a m a u t o b u s o b i l i e t u s . Ties I š l a u ž u i š l ipęs i r e i n ą s pas prof. K a z l a u s k o t ė v u s . Kam tie bi l ietai j a m b u v o r e i k a l i n g i ?

P o 2 5 m . Ba l io G a j a u s k o m a m a s u l a u k ė s ū n a u s , k u r i o l a u k ė v i są g y v e n i m ą . Ir vėl po poros metų p r a r a d o . J i g e r a i ž inojo, k a d š i tas a t s i s k y r i m a s j a u d a u g i a u j ų š i o j e ž e m ė j e n e s u v e s . Kai n u e i d a v o m s u žmona j o s a p l a n k y t i , v i s a d a s a k y d a v o , kad d a u g i a u Bal io n e m a t y s i a n t i . Ne-b u v o kaip ir r a m i n t i . Penkio l ika metų p r i e š a k i s — tokia-me m a m o s a m ž i u j e v i l t i e s m a ž a . T a r p n e v i l t i e s b ū n a i r v i l t i s . S p ė j o B a l y s ves t i . Motina s u l a u k ė a n ū k ė s , kuri a t s t o j o ja i g a l n e m a ž i a u kaip t i k r ą j į s ū n ų . T a č i a u toks g a m t o s į s t a t y m a s — v i e n a kasd ien a u g a , o kita s i l p n ė j a , kol a t ė j o a t s i s k y r i m o diena. S u s i r i n k o didelė minia t rem-tinių, pol i tka l in ių, taur ių l ietuvių p a l y d ė t i B a l i o motiną į a m ž i n o j o poi l s io v ie tą . Su l i ū d e s i u s k i r s t ė m ė s , ė jom pr ie v a r t ų — B. P u p e i k i s , J o n a s P r o t u s e v i č i u s i š V i l n i a u s i r a š . S t a i g a pr ie ina n e p a ž į s t a m a m o t e r i s i r k l a u s i a , ar š i t a s t ikra i P. P e č i u l a i t i s . B. P u p e i k i s pa tv i r t ina . M a n e pasi-t r a u k u s i į ša l į , j i p r a d e d a pasakot i , kad ją V i l n i a u s s a u -g u m a s labai s u m u š ė , ja i v i s ą k a l t ę s u v e r t ė , kad v i s k ą i š d a v u s i , u ž d a r ė į p s i c h i a t r i n ę l igoninę, p a d a r ė ją ps ichiš-kai n e s v e i k ą , bet j i n i e k a m b l o g o nėra p a d a r i u s i , n ieko n e i š d a v u s i , tik v i s k a s j o s v a r d u p a d a r y t a , s k u n d ė s i mo-ter i škė . J ą r a m i n a u , kad s a u g u m o r a n k o s e v i s k o b ū n a . Aš tos m o t e r s n e p a ž į s t u , n e ž i n a u nei p a v a r d ė s , nei v a r d o , pirmą kar tą m a t a u . Tik v ė l i a u s u ž i n o j a u j o s p a v a r d ę — tai b u v o A n g e l ė P a š k a u s k i e n ė . M u m s tebee inant i r b e k a l b a n t , j a u netoli v a r t ų moter i s , a t s i g r į ž u s i a t g a l , s u d r e b ė j o i r s u r i k o : „ V a j ė z a u , vėl j i s č ia . " Žengia s m a r k ų ž i n g s n į i r ner ia pro v a r t u s , d i n g s t a žmonių m i n i o j e . Kai m o t e r i s

2 7 2 *

suriko, aš irgi a t s i s u k a u — ogi už mūsų n u g a r o s eina Žentas. Sulėt inu ž ingsn į , laukiu ką s a k y s , nes r iksmą aiš-kiai turė jo girdėti. Bet j i s nieko nesakė, ir aš n u t y l ė j a u . Vėl iau k l a u s i a u B. Pupeikio, kas ta moter iškė? Pupeik i s sako, kad j i buvus i s a u g u m o suimta, labai s u m u š t a , o paskui uždary ta į ps ichiatr inę. Netrukus po G a j a u s k i e n ė s laidotuvių i šg i rdau, kad ta moteris s t a i g a mirė.

Vinco P i l i p a v i č i a u s a p s i l a n k y m u s mūsų n a m u o s e labai į s i d ė m ė d a v a u . S v a r b i a u s i a , per kiekvieną a p s i l a n k y m ą s t e n g d a v o s i , kad j į pa lydėčiau, ir v i s a d a kur nors g a t v ė s šone s t o v ė d a v o m a š i n a , pilna v y r ų . Aš e i d a v a u labai at-s a r g i a i ir pas iruošęs . 1984 m. šv . Velykų didį j į šeš tadienį , g r į ž ę i š bažnyčios, radom n a m u o s e kažkieno būta, bet nieko nepaimta. Tada supratome, kad mūsų namų r a k t u s turi s a u g u m a s . Pakeič iau s p y n a s ir laukiu, kada a t v a ž i u o s „ is tor ikas" Žentas, kaip į tai r e a g u o s . A t v a ž i a v ę s gre i ta i s u r e a g a v o , kad įdėta n a u j a s p y n a . Kai p r a š o palydėt i , jei būnu v ienas namuose, nelydžiu, o kai būna žmona ar jos s e s u o Kas tanc i ja , lydžiu. Bet kai i še inam į lauką, nie-ko konkre taus nepasako.

Kartą per i lgą k a l b ė j i m ą j i s i š s i tarė, kad kai Pošk ienė iš Šiaulių g u l ė j u s i Šiaulių l i goninė je ir pr ieš mirtį at-v y k ę s k u n i g a s k l a u s ė jos i špažint ies , j i s , Vincas Pi l ipa-vičius-Žentas, v i są išpažintį i šk lausė . Tą mūsų pokalbį g i r d ė j u s i žmona ir Kas tanc i ja sakė, kad užteks tokiems s v e č i a m s pas m u s lankyt i s . A š j a s raminu, s t e b ė d a m a s , kuo v i s k a s b a i g s i s . Kiekvienas Žento a p s i l a n k y m a s m a n kuo nors n a u d i n g a s . Kiek anksč iau t u r ė j a u žinių, kad Pi l ipav ič ius renka pokar io žinias kar tu su Pieteriu. Pie-t e r y s yra ki lęs i š Veiver ių valsč. , Pakekl io km. A b u kartu lankę Veiver ių g i m n a z i j ą , nuo v a i k y s t ė s d r a u g a i . Keletą metų aš laukiau, kada Žentas p a s i s a k y s , kad Šiau-liuose turi d r a u g ą Pieterį . Deja, to nesu laukiau, o j i s v i s malė ir malė — g a l i š t r a u k s iš m a n ę s kokį žodį, s a u g u m u i r e i k a l i n g ą . Taip mudu lenktyniavome keletą metų, k u r i s i š kurio n a u d i n g e s n i ų žinių i š t rauks im. Galiu pasakyt i , kad aš . S u ž i n o j a u kai kurių žuvus ių par t izanų p a v a r d e s , kurių mūsų k r a š t e niekas nežinojo. Kai kurių ir aš neži-no jau, nors kar tu g y v e n d a m a s . O „is tor ikas" Žentas žinojo, tos p a v a r d ė s t ikrai g a l ė j o būti u ž r a š y t o s tik s a u g u m o lapuose. Tačiau vieną l iet ingą r u d e n s v a k a r ą p a p r a š ė m d a u g i a u mūsų namų durų nevars ty t i . Žentui užėmė ž a d ą , j i s šito nesi t ikėjo.

2 7 3 *

1984 m. gruodžio 11 d. kviečia m a n e į Kauno L a i s v ė s a. 9, 1 kab. pas Petruniną. Pras ideda vėl n a u j a s rūpest i s , kabinas i , kad dirbu Kaune. V y k s t a m kartu su žmona, n e s g a l i su la ikyt i . P r i s i s t a t a u v irš ininkui A. B a r a n a u s k u i . I š k a r t o pradeda rėkti, kodėl g y v e n u Kaune ir dirbu, juk ž inau, kad man neleista Lietuvoje gyvent i . ,,Važiuok, kur nori, kad Kaune d a u g i a u n e m a t y t u m e ! " P a i m a m a n o pasą, p a d u o d a Petruninui i r į sako s u r a š y t i aktą. S a k a u , kad ant j ū s ų akto nepas i rašys iu, nes pas žmoną turiu te i sę par-važ iuot i . Po didelio ginčo Petruninas v i s tiek s u r a š o aktą, B a r a n a u s k a s pasirašo, at iduoda man pasą, ir išeinu. Žmo-na laukia kor idor iu je . R a m u s g y v e n i m a s b a i g ė s i , vėl v a -žiuok, kur nori. Kitą dieną, n u ė j u s į darbą, kviečia direk-tor ius i r sako, kad j a u p r a d ė j o kabint i s s a u g u m a s . P a t a r i a r a š y t i LTSR Ministrų T a r y b o s pirmininkui Songa i la i . Direktorius p a t s v a ž i u o j a į Vi lnių dėl manęs . S u g r į ž ę s sako, kad g a v ę s a t s a k y m ą — „ a r b a pats išeik, arba at le isk Peč iu la i t į " . S a k a u direktoriui:

— Juozai, sėdėk, aš išeinu. R a š a u pare i šk imą Kauno meno gaminių įmonei „Dova-

n a " — p a g a l s a u g u m o r e i k a l a v i m ą nuo 1985 m. s a u s i o 2 d. atleist i m a n e iš darbo. Ant tokio pare i šk imo meis t ras b i j o j o pasirašyt i , bet direktorius a t sakė, kad m e s jo ne-v a r o m , jei s a u g u m a s r e i k a l a u j a , tegul taip ir būna. Už-d ė j o rezol iuci ją — atleist i . Po šešer ių metų r a m a u s darbo teko ats i sveikint i .

P a g a l tarybinį į s ta tymą a š j a u esu pens i j in io a m ž i a u s , bet p e n s i j o s niekas neskiria. Meno įmonės kadrų s k y r i a u s d a r b u o t o j o s s u t v a r k ė p e n s i j a i g a u t i re ik iamus dokumen-tus, m a n y d a m o s , kad s k i r s bent dalinę. Tačiau v i s u r vai-komas, n e s u d a r i a u s tažo nė pusės re ikiamo — t. y. 12,5 metų, lager io laikų nepriskai to. Tarybinia i į s ta tymai rodo, k a d jei buvai „ n e g r a s " — t a u p e n s i j o s nereikia. Social inia-me s k y r i u j e v i s a i net nepr iėmė dokumentų. Gyvenk kaip nori, t a r y b i n ė j e s i s t e m o j e esu n u r a š y t a s .

S P I R K K O J A

Mūsų še imos v y r i a u s i a s i s brol is P r a n a s , g i m ę s 1917 m. A m e r i k o j e , 1938 m. iš Lietuvos g r įžo į J A V , o dabar gy-vena Klivlendo mieste. J a u n i a u s i a mūsų sesuo Kazimiera, g i m u s i Lie tuvoje 1942 m., su v y r i a u s i u o j u broliu v i s a i nes imatę . 1983 m. brolis P r a n a s a t s iuntė i škviet imą se-ser ia i Kazimierai Pečiulai tytei-Perednienei a tvykt i į sve-

2 7 4 *

čius. Gavusi i škviet imą, s u t v a r k i u s i dokumentus, p a d a v ė į Kauno vizų skyr ių. P r a ė j u s d a u g i a u kaip ketur iems mė-

nes iams, g a u n a ne ig iamą a t s a k y m ą . Tada kreipiasi į V i l n i a u s Centro Komitetą, kur s p r e n d ž i a m a s i švyk imas

į kap i ta l i s t in ius k r a š t u s . Pr iėmimas kartą per mėnesį . S a u g u m i e t i s Č e k a n a v i č i u s pareiškė, kad iš tokių šeimų dar niekas n e i š v a ž i a v o , ne i švaž iuos i t ir j ū s . S a d o v s k i s dar pr idūrė:

— Ko gi, Peredniene, v a i k š č i o j a t , juk net mes dar su d r a u g u Paleckiu nebuvę Amer iko je . D a u g i a u pas m u s nes i lankyki t .

Kazimiera j i e m s a t s a k ė : — Esu u ž a u g u s i R u s i j o j e , nes, kaip d idžiaus ia nusi-

kaltėlė, t re jų metukų b u v a u i š t remta, todėl j ū s ų s i s temą labai gera i paž į s tu . Sakoma — bel sk ir a t idarys , o j e i g u neat idaro, tada spirk ko ja .

V i s i p r a d ė j o juokt is . Sesuo i šė jo su š y p s e n a . Už durų lauk ianč ių jų b ū r y s net nus tebę — ačiū Dievui, š iandien vieną išleido. Deja, taip pat liepė d a u g i a u neateit i . Po mėnesio, t. y. 1984 m. g e g u ž ė s mėn., se suo vėl eina į pr iėmimą Centro Komitete, t u r ė d a m a tėvų pi l ie tybės ko-pi ją ir Amer ikos pasiuntinio Steseno iškviet imą man at-vykt i į Amer ikos pas iunt inybę M a s k v o j e . Pr iėmė J u s t a s Paleckis . Sesuo sako:

— J e i g u neleisit ap lankyt i brolio, aš r e i k a l a u s i u g rą-žinti tėvų pil ietybę.

J. Pa lecki s pasakė, kad iš leis į svečius, o po kiek laiko j i g a u n a praneš imą, kad neleidžia.

Po to se suo Kazimiera su dukra Rasa v a ž i u o j a į Amer ikos pas iunt inybę M a s k v o j e su pas iunt inės Zuzen Levli kviet imu. N u v a ž i a v u s i se suo paskambino pasiuntinei ir p a p r a š ė , kad pasit iktų. Seser ia i , dar nepr iė jus prie durų, pr i s i s ta to keturi milicininkai ir, paėmę už pažastų, tempia į s a v o būst inę, neva i š s ia i šk int i . B e s i t ą s a n t pr iė jo pasiun-tinė ir p a r e i k a l a v o milicininkų seserį paleis t i . P r a s i d ė j o didelis ginčas, mil icininkas net s t ū m ė pasiuntinę, bet ši p a g r a s i n o p a r a š y s i a n t i v a l s t y b i n į protestą. Tada milici-ninkai j a u leido įeiti į pas iunt inybę. I š ė j u s iš pasiuntiny-bės ir gerokai p a ė j u s , dukra pastebėjo, kad j a s a t s i v e j a Aukš to r a n g o milicininkas, s u s i n e r v i n ę s , u ž d u s ę s k l a u s i a , ką jos ten ka lbė jos i . Sesuo a t sakė, kad tik pratęsėm v izą į J A V .

Po kiek laiko v a ž i u o j a m abu su seser ia Kazimiera į p a s i u n t i n y b ę ga lut inai i š s ia i šk int i dėl pi l ietybės. M a n o

275*

i škv ie t imas senas, aš n u t a r i a u jo nerodyti, jei būtinai rei-kės, tik tada . Dabar būsiu kaip pa lydovas , nes i škv ie t ime nurodyta , kad g a l i m a turėti p a l y d o v ą .

Netoli pas iunt inybės paskambinam, kad ateitų pasitik-ti. Kitaip įeiti ne įmanoma. Bes ia r t indami prie pasiun-t inybės , j a u matome pasiuntinį da i rant i s . Sesuo pr i s ta to mane, kad tai brolis, apie kurį p r a ė j u s į kartą ka lbėta . T u o j a u pr i s i s ta to mil ic i ja , p r a š o pasų. P a d u o d a m , sesuo p a d u o d a i škviet imą, o aš neduodu. P a t i k r i n ę seserį įlei-džia, o m a n ę s ne, kad neturiu iškvietimo. Sesuo be m a n ę s neina. Tada pas iunt inys pa ima m a n e už rankos, sako — „e inam". Mil ic i ja j a u nes ipr ieš ina, g r ą ž i n a m a n o pasą. Lai-m i n g a i į ė jus , i š r a š o i r man n a u j ą i škviet imą. Mus pradeda k laus inėt i , kada tėvas pr iėmė Amer ikos pil ietybę, kada r e n g ė s i važiuot i i r t . t . Sakau, kad pas j u s y ra dokumen-tai, pare i šk imas, kada kreipėsi dėl i švykimo, tik rusa i neiš leido. Pas iunt inys užs i rašo p a v a r d ę , eina ieškoti do-kumentų. A t ė j ę s sako, kad jokių mūsų dokumentų ar-c h y v e nėra. Stebiuosi, kaip g a l i būti, juk 1974 m. k a l b ė j a u te le fonu su Stesenu. Tada j i s pasakė, kad v i s k a s yra . Iš-t r a u k i a u seną i škviet imą, pas i rašytą Steseno, ir p a p a s a k o j u v i s ą padėtį, kaip m a n ę s s a u g u m a s nepri leido. Tada pa-s i u n t i n y s pasakė, kad per Hodorovič g a v ę s tėvo pi l ie tybės kopi ją , brolio nuotrauką, adresą J A V ir m a n o rašte l į , kada tėvai kreipėsi i švykimui . V i s k ą s u r a š ę s , vėl išeina, lau-kiam g a n a i lgai . Ateina keli pas iunt inybės t a r n a u t o j a i , dar kartą v i s k ą i š k l a u s i n ė j a , s a k y d a m i , kad čia labai s v a r b u s re ikalas . Man taip pat p a s i d a r ė labai įdomu. Tuos dokumentus, kur iuos d a v i a u Hodorovič perduoti pasiunti-nybei 1976 m. v a s a r ą , Kauno s a u g u m a s man parodė ir k laus inė jo , ką aš d a u g i a u p a d a v ę s A m e r i k o s pasiuntiny-bei. Tada p a g a l v o j a u , kad ta moteris dokumentus a t i d a v ė s a u g u m u i , bet pas iunt inys aiškiai p a s a k ė telefonu, k a d v i ską g a v ę s . Pas iunt inybės t a r n a u t o j a i vėl pal iko m u s v i e n u s kel ioms v a l a n d o m s . V i e n a s a t ė j ę s sako, kad m e s i ša i šk inome j i e m s didelę paslaptį . Dokumentai t ikrai bu-vo, patvir t ino Stesenas, bet dabar nėra. Ta ig i pas j u o s irgi būna v i sko. A t ė j ę s pas iunt inys pasako, kad pi l ietybę m e s g a u s i m e , tik reikia pa laukt i , kol s u v a i k š č i o s doku-mentai iš V a š i n g t o n o . J ie praneš ią , o dar g e r i a u pasi-s k a m b i n t i . Duoda kitą te lefono numerį, nes tuos, kur ie užrašyt i i škviet imuose, k l a u s o s a u g u m a s .

P r a ė j u s t r ims m ė n e s i a m s , s k a m b i n a seser ia i į n a m u s i š pas iunt inybės , kad dokumentai t v a r k o j e , a tvykt i .

276*

B i l i e t u s n u p e r k a kiti, i r m u d u ki tos d ienos v a k a r e iš-v a ž i u o j a m t r a u k i n i u į M a s k v ą g a u t i A m e r i k o s pil iečių pasų . Pr ie p a s i u n t i n y b ė s p a s i s k a m b i n a m , k a d ateitų pas i-tikti . M u d u e inam l y g tai pro ša l į , i r tuo m o m e n t u i š e i n a m o t e r i s s u p a s i u n t i n i o ž y m e k l i u . M e s p a s i s u k a m pr ie j o s , bet s t a i g a pr ie m ū s ų p r i š o k a ketur i mi l ic in inka i , p r a š o p a s ų . P a d u o d a m p a s u s i r s e n u s i š k v i e t i m u s . M ū s ų doku-m e n t u s p a s i i m a i r n u e i n a į būde lę . T u o j a u p r i s i s t a t o d a r keli a u k š t e s n i o r a n g o m i l i c i j o s p a r e i g ū n a i . S e s u o k a l b a s i r u s i š k a i s u pas iunt ine, a š v i s k ą s t e b i u . M a t a u , mi l ic in inka i l aba i s u j u d o dėl m ū s ų net ikėto a t v a ž i a v i m o . L a p k r i č i o m ė n e s į M a s k v o j e j a u š a l t a , o m e s l a u k i a m j a u d a u g i a u ka ip p u s ę v a l a n d o s . P a s i u n t i n ė pr ie ina pr ie m i l i c i j o s pa-pulk in inkio, p r a d e d a g i n č y t i s . P a s i u n t i n ė m ū s ų n e p a l i e k a , š a u k i a pro d u r i s r a n k o s m o s t u kitą t a r n a u t o j ą i r s a k o , k a d p a r e i k š i u v a l s t y b i n į p r o t e s t ą . M i l i c i j o s p a p u l k i n i n k i s , n u ė j ę s į būdelę , s k a m b i n a te le fonu. S u s i r i n k ę d ide l i s b ū r y s mi l ic in inkų ir c iv i l ių, k a ž k ą k a l b a ir ž iūr i į m u s . P a g a l i a u p a k a l b ė j ę s , p a p u l k i n i n k i s a t i d u o d a p a s u s i r į l e i d ž i a m u s į p a s i u n t i n y b ę .

į ė j u s m u m s p r a n e š a , k a d š i a n d i e n i š d u o s A m e r i k o s pil iečių p a s u s . P a g a l A m e r i k o s k o n s t i t u c i j ą , jei t ė v a i y r a A m e r i k o s pi l iečiai , i r jų v a i k a i y r a pi l iečiai , n e s v a r b u , k u r g i m ę . P a s i u n t i n ė M a r č e m u s į s i v e d ė , u ž p i l d ė b l a n k u s , pa-d a r ė n u o t r a u k a s p a s a m s , per ke l ias v a l a n d a s p a r u o š ė p a s u s , d a v ė p a s i r a š y t i i r i š v a ž i a v o į t a r y b i n ę užs ien io rei-kalų m i n i s t e r i j ą pa tv i r t in t i . G r į ž u s i a t i d u o d a p a s u s i r s a k o , kad dar tokios c e r e m o n i j o s n e t u r ė j ę . A t v y k d a m i pas j u o s , t u r ė s i m e p a r o d y t i t ik A m e r i k o s pasą , i r n i e k a s j a u netur i t e i s ė s s u l a i k y t i . Mes, g a v ę A m e r i k o s p a s u s 1985 m. lapkr ič io 18 d., p a s i j u t o m l a i m ė j ę .

T A I D A R N E V I S K A S

G a v u s A m e r i k o s p i l i e t y b ę i r pasą , s a u g u m a s dar l a b i a u s u a k t y v ė j o . B e p e r s t o j o n a m u o s e l a n k o s i K a u n o P o ž ė l o s r a j . m i l i c i j o s p a r e i g ū n a i s u d r a u g o v i n i n k a i s i r į v a i r ū s s a u g u m o a g e n t a i . S t e n g i u o s i nes i rodyt i . Kai r a n d a ž m o n ą a r s e s e r į K a s t a n c i j ą , j o s sako, k a d j i s čia n e g y v e n a , t ik p a r v a ž i u o j a , r u o š i a d o k u m e n t u s i š v a ž i a v i m u i i š T a r y b ų S ą j u n g o s . D a ž n i a u s i a i mi l ic in inkai l y g i r te i s inas i , sa-k y d a m i , k a d j u o s s i u n č i a , tai turi eiti. O aš v i s ą la iką t ū n a u k a m p e i r k l a u s a u , ką k a l b a .

2 7 7 *

Kreiptis j a u nėra kur. V i s u r buvo kreiptasi — į aukš-t e s n e s i r pačias a u k š č i a u s i a s ins tanci jas . R a š y t a , p r a š y t a , k a d leistų ramia i gyvent i ir dirbti. Kai p a r a š a i į M a s k v o s Minis t rų T a r y b ą , Prezidiumą ar kur kitur, v i s a d a per-siunčia į V i l n i a u s s a u g u m ą , ir g a u n i vienodą a t s a k y m ą , neleis ta L ie tuvo je g y v e n t i arba v i s i ška i nutyl ima.

P a g a l i a u r a š a u pare i šk imą Gorbačiovui, p r a š y d a m a s leidimo išvykt i i š Tarybų S ą j u n g o s nuolat in iam g y v e n i m u i į J A V pas brolį. Netrukus g a u n a m praneš imą per Kauno vizų skyr ių , kad mudu su seser ia kviečia į V i l n i a u s vi-d a u s s a u g u m o m i n i s t e r i j ą . Minis t ro p a v a d u o t o j a s Žem-g u l i s p r a n e š a , kad m ū s ų p a r e i š k i m a s a tmestas i r mes dau-g i a u neturime te i sės niekur kreipt is . Sesuo dar norė jo kažką pak laus t i , bet Ž e m g u l i s a t s a k ė — , , b e debatų" .

Sesuo labai nusiminė, kad p a t s a u k š č i a u s i a s taip atsa-kė. Aš s a k a u :

— Dar ne v i s k a s . Pirkim bil ietus, v a ž i u o j a m į pa-s iunt inybę, ga l sut iks, kad r a š y t u m e pare i šk imą pasiun-t i n y b ė s a t g a l i n i u adresu. Juk aš neturiu g y v e n a m o s i o s v ietos .

M a s k v o j e į Amer ikos pas iunt inybę e iname drąs ia i . Mi-l ic i jos p a r e i g ū n a m s p a d u o d a m a m e r i k o n i š k u s pasus, pa-var to, at iduoda, at iduoda p a g a r b ą ir pas i t raukia į šoną, o mudu išdidžiai į e iname į pas iunt inybę. Sut inkam pa-s iunt inį Parker , pasakom, ko mes norim. P a s i t a r ę s sako:

— Taip, j ū s Amer ikos piliečiai, turite te isę rašyt i . Ra-šyki t .

S u g r į ž ę iš pas iunt inybės į B a l t a r u s i j o s stotį, p a r a š o m Gorbačiovui pare i šk imą ir a tga l in į adresą u ž r a š o m Ame-rikos pas iunt inybės — Maskva, Čaikovskio 19/21. Užra-šom, kad n u o r a š a s pas iųs tas Amer ikos pas iunt inybei M a s k v o j e , i r reg i s t ruotą i š s iunčiam. P r a ė j u s kel ioms sa-va i tėms, š a u k i a Kauno vizų v i rš ininkė Janula i t ienė. Pra-neša , kad g a v u s i praneš imą, kad r a š y t a Gorbačiovui. Ja-me nurodyta, kad t a r y b i n i s pil ietis turi te isę i švykt i į ka-pi ta l i s t ines š a l i s p a g a l tos š a l i e s g y v e n a n č i ų a r t i m ų j ų g iminių i škv ie t imus . G a v u s tokį p raneš imą, vėl g a l v o s ū -kis, kaip s u s i s i e k t i su broliu P r a n u . Kiek r a š ė m laiškų, jokio a t s a k y m o nėra, kiek b a n d ė m skambint i Kaune ir M a s k v o j e iš centrinių paš tų, a t s a k y m a s v ienodas — neatsa-ko arba kalbėti nenori. Matyt , s a u g u m a s n u t r a u k ę s ryšį.. P a s i e k u s Ameriką, paa i škė jo , kad brolis jokių laiškų ne-g a v ę s ir niekas iš Lietuvos j a m n e s k a m b i n ę s .

Vėl v a ž i u o j a m į pas iunt inybę, g a l kur i s t a r n a u t o j ų

278*

s u t i k s t a r p i n i n k a u t i , o g a l bus g a l i m a p a s k a m b i n t i i š p a s i u n t i n y b ė s . Į ė j i m a s į p a s i u n t i n y b ę m u m s j a u l a i s v a s . Žmonių lankosi labai m a ž a i : v ienas ki tas žydų ar a rmėnų t a u t y b ė s . P a m a t ę s mus, p a s i u n t i n y s P a r k e r k l a u s i a , kok ios vėl bėdos. Sakom, kad s a u g u m a s n u t r a u k ė ryš į su brol iu. P a r k e r pa ima brolio a d r e s ą i r te le fono numerį . J i s ka ip tik b a i g i a t a r n y b o s laiką ir g r į ž t a į V a š i n g t o n ą , ž a d a v i s k ą s u t v a r k y t i .

A m e r i k o s p a s i u n t i n y b ė j e rusų darbuoto jų j a u n e m a t y t i . V i s u s r u o š o s d a r b u s at l ieka p a t y s p a s i u n t i n y b ė s t a r n a u -to ja i . V i e n a žva l i m e r g i n a , gera i ka lbant i r u s i š k a i , juo-kiasi , kad R e a g a n a s v i s u s r u s u s i šva ikė, reikia p a č i o m s t v a r k y t i s .

P a r k e r m u m s p r i s t a t ė n a u j ą pas iunt inę J e a n McKenzie . M a t p a s i u n t i n y b ė s d a r b u o t o j a i keičiasi kas dve j i metai . J i pa tenkinta , kad s u m u m i s s u s i p a ž i n o . Sako:

— L a u š i m ge lež inę rusų u ž d a n g ą . 1986 m. lapkričio mėn. v i s i g a u n a m i š k v i e t i m u s — se-

s e r s Kaz imieros P e r e d n i e n ė s v i s a keturių asmenų š e i m a i r m u d u su žmona. G a v ę i škv ie t imus, p r a d e d a m e t v a r k y t i s to l imesnius dokumentus Kauno vizų s k y r i u j e .

Kartą pare ina iš darbo (Kauno r a d i j o ir t e l e v i z i j o s p a r d u o t u v ė s ) s e s e r s dukra Rasa i r labai s u n e r i m u s i s a k o , kad buvo a t ė j ę du ž v a i g ž d ė t i čekistai ir s iū lė penkis š im-tus rubl ių, kad p a v o g č i a u t ė v a m s a t s i ų s t u s i š k v i e t i m u s . Rasa atkirto, kad j u o d a i s d a r b a i s n e u ž s i i m a . P a s k a i t ę mora lą , i š s inešdino.

P r a ė j u s kel ioms s a v a i t ė m s p o i škviet imų g a v i m o , m u s š a u k i a į V i l n i a u s respubl ik inį v izų skyr ių pas v i r š in inką Vel ičką . P i r m i a u s i a p a p r a š o pasų. P a d u o d a m pirma tary-binius, o vė l iau i š t r a u k i a m a m e r i k o n i š k u s , Vel ička s a k o , k a d A m e r i k o s pasų n e p r i p a ž į s t a i r p r a d ė j o rėkti, k a d m a n ę s v i s tiek ne i š le i s i švaž iuot i . I lgokai g i n č i j a m ė s . Ve l ička ta ip s u s i n e r v i n ę s , k a d t i e s i o g nežino, kas daro-s i — sėda, s t o j a , vėl sėda, vėl s t o j a . Liepia r a š y t i pa-re i šk imą, kaip mes įė jom į A m e r i k o s pas iunt inybę . At-s i s a k o m e , nes mes tur ime i š k v i e t i m u s s u V y r i a u s y b ė s g a r a n t i j a už a s m e n s s a u g u m ą . Aš i š imu i škviet imą ir pa-duodu Vel ičkai , p r a š a u įs i t ikinti . Vel ička ska i to r u s i š k a i g a r s i a i , kai a t ska i tė iki „ g a r a n t i j o s už a s m e n s s a u g u m ą " ir sus to jo . Sesuo sako:

— Ar t a m s t a i oro pr i t rūko dėl g a r a n t i j o s ? — Net mili-cininkas, ša l ia s t o v ė d a m a s , p r a d ė j o ša ipyt i s . Vel ička iš-r a u d ę s , į s i n e r v i n ę s , net s t a u g i a :

279*

— Mes j u s penker ius metus ne i š le i s im! A t s a k a u : — Nieko b a i s a u s , užs ienio pasai g a l i o j a deš imt metų.

O jei re ikės, dar pratęs . Po aštr ių ginčų, s u s i r e n k a m s a v o dokumentus , i r v i s o

gero . 1987 m. kovo mėnesį v a ž i u o j a m į V i l n i a u s Centro

Komiteto p r i i m a m ą j į sužinot i , kodėl ta ip i lgai nieko ne-p r a n e š a dėl paduotų i škv ie t imo dokumentų. A t v a ž i a v o m t r i se : s e s u o Kazimiera , A l g i s P e r e d n i s i r a š . P r i i m i n ė j o J u s t a s Pa lecki s . Pr i ima malonia i , ša l ia sėdi s a u g u m o dar-buoto jas , bet tas į mūsų pokalbį nes ik i ša . J. P a l e c k i s pa-sako, k a d P e r e d n i e n ė s v i s a še ima j a u i š le i s ta , ruošk i tės , t u o j g a u s i t p r a n e š i m ą . O Pečiu la i t i s dar d a u g turės rei-kalų su s a u g u m u . Pa leck i s pr idur ia, kad d a u g i a u padėti n e g a l i . P a d ė k o j ę i še inam į l a u k i a m ą j į . Ten laukė s v a i n i s A l g i s i r v i ską g i rdė jo, kad reikia ruoš t i s i š v a ž i a v i m u i . J i s v i s ą laiką g a l v o j o , k a d m u s p a t a m p y s ir tuo b a i g s i s , o d a b a r reikia važiuot i . Kalbinu, bet m a n o s v a i n i s ne i š ta r ia nė žodžio, s tovi kaip pr ika l tas . S t a i g m e n a j į pr i t renkė, o m u d u su seser ia , m a t ę v i sokio s ibir iet i ško g y v e n i m o , n e i m a m į g a l v ą . S u n k u ž m o g u i vėl v i są g y v e n i m ą pradėt i i š n a u j o , bet m u m s kito kelio neliko, v i d u r y kelio nesu-s t o s i . Sesuo s a k o :

— Aš su v a i k a i s v a ž i u o j u , ten n u v a ž i a v u s i s t e n g s i u o s i , Pov i la i , t a v e i š t raukt i .

Mudu su žmona neiš le idž iami, m o t y v u o j a n t tuo, k a d žmona r e g i s t r u o t a Kaune, o aš P r ū s i j o j e , todėl n e g a l i s u t v a r k y t i i š v y k i m o dokumentų. P a r e i š k i m u kreipiuosi į T a r y b ų S ą j u n g o s užs ienio re ikalų mini s t rą Š e v a r d n a d z ę . Nuorašą p a d u o d a m A m e r i k o s pas iunt inybei . Pas iunt inė McKenzie, per ska ič ius i p a r e i š k i m ą , p a t a r i a s iųs t i į v i s a s T a r y b ų S ą j u n g o s i n s t a n c i j a s . V ė l i a u a r a n k s č i a u iš leist i turės , j a u t a r y b i n ė u ž d a n g a b r a š k a . Po kurio laiko a t ė j o a t s a k y m a s i š V i l n i a u s , kad p a r e i š k i m a s nepatenkintas .

1987 m. v a s a r i o mėn. š a u k i a m a n e į V i ln ių , į V i d a u s s a u g u m o m i n i s t e r i j ą . Ten p r a n e š a , kol n e i š s i r e g i s t r u o s i u i š K a l i n i n g r a d o sr i t ies , n e g a l ė s i ą s u t v a r k y t i dokumentų i š v y k i m u i .

1987 m. v a s a r i o 24 d. su s v a i n i u Rimu J a n u š a u s k u v a ž i u o j a m į P r ū s i j ą i š s i reg i s t ruot i . A t v a ž i a v o m iki mies-tel io J a s n a , v i s k a s kitaip. P r i e š deš imt metų dar s t o v ė j o mūr in ia i pastata i , d a b a r ir tų j a u nėra. V i s k a s taip pasi-keitę, kad net sunkia i s u r a d o m kelią į kolchozą , ,Beriozka".

280*

Radau dar man p a ž į s t a m ą komendantę, j i v a ž i u o j a su m u m i s vėl į Jasną . Mil ic i jos darbuoto ja i p radeda rėkti ant manęs , kad aš v a l k a t a , niekur nedirbu, pasodinsią į k a l ė j i m ą . A t s a k a u , kad ne dirbti, ne pasodinti a tvaž ia-v a u , o i š s i regis t ruot i . P a d u o d u darbo knyge lę , ten sura-šyt i p a g y r i m a i , a p d o v a n o j i m a i . V a r t ė , vartė, sako:

— Negali būt i ! Pas mus buvo p r i s i r e g i s t r a v ę s , o dirba ir už darbą apdovanotas !

A t ė j u s i sekretorė su mano pasu sako, ant paso y ra a t ž y m a 26 numeris , bet v i r š ininkas liepia i š reg i s t ruot i , bus maž iau bėdos. Grąžina i š reg i s t ruotą pasą. Dabar, jei ne i š le i s i švažiuoti , t ikrai kabos iu ore. Tik tiek gera i , kad turiu Amer ikos pasą, juo ir naudojuos i . Jei parodyč iau t a r y b i n į pasą ir dar i š reg i s t ruotą , vėl s u d a r y t ų bylą, kaip ir anksčiau. N u v a ž i a v ę s į V i l n i a u s s a u g u m o m i n i s t e r i j ą , p r a š a u pr i reg i s t ruot i . J ie atsako, kad man n e s a k ę išsire-g i s t ruot i , aš pat s i š s i r e g i s t r a v ę s . Tokia ta ryb in io parei-g ū n o moralė.

KAZIMIERA IŠVYKSTA

1987 m. ba landž io mėn. s e s u o Kazimiera su šeima iš-v a ž i u o j a nuolat iniam g y v e n i m u i į J A V . I š v a ž i u o j a n t m e s a b u užeinam į Amer ikos pas iunt inybę a ts i sve ik int i . J ie t iek d a u g padėjo, ir dar reikės padėti . P a s i u n t i n y b ė j e ap-t a r i a m e to lesnius mano re ika lus . Pas iunt inė sako, kad A m e r i k o s v y r i a u s y b ė žino, j o g t a r y b i n i s s a u g u m a s deda didžiules p a s t a n g a s , kad tik neiš leistų Pečiulaičio. Bet tur int Amer ikos pil ietybę, bus g a l i m a i š re ikalaut i . Svar-bu, kad v i sų pare išk imų nuoraša i būtų pal iekami pa-s iunt inybė je .

Sesuo Kazimiera v a ž i u o j a labai nus iminus i , kad m u s a t s k y r ė . P a s i u n t i n ė ją ramina, p a t a r i n ė j a , kur kreipt is A m e r i k o j e dėl v isokių reikalų. Amer ikos v y r i a u s y b ė s a v o pi l iečiais rūpinasi . Kiekviename didesniame mieste yra paskirti įva i r ių tautybių žmonės, kur ie tvarko dokumentus, būna v e r t ė j a i s . Po v i sų pokalbių a t s i sve ik inam. Mudu sku-bam į Seremet jevo aerouostą, kur j a u laukia kiti še imos nar ia i ir v is i lydint ie j i . Po didelės kratos, net po vieną n u s i v e d ę i š r e n g i n ė j o nuogai , v i s k a s la iminga i ba igės i , nors buvo vežami Birutės r inkt inės žuvus ių par t izanų s ą r a š a i . Jų nerado.

S a u g u m a s t ikėjosi , mus a t s k y r u s , d a u g i a u laimėti, bet i šė jo atvirkščiai . Sesuo Kazimiera, a t v a ž i a v u s i į J A V , kre ipės i į Amerikos prezidentą, senator ius , k o n g r e s m e n u s .

281*

J a i d a u g p a d ė j o A l g i s R u k š ė n a s i r kiti l ie tuv ia i . Dėl mu-d v i e j ų su ž m o n a i š v y k i m o kilo d ide l i s t r i u k š m a s Ame-r ikos s p a u d o j e . P a a i š k ė j o , k a i p b u v o e l g i a m a s i s u Ame-r ikos i r kitų k r a š t ų pi l ieč ia i s , k u r i e g y v e n o L i e t u v o j e po A n t r o j o p a s a u l i n i o karo.

N A U J O S P R O V O K A C I J O S

1986 m. r u g p j ū č i o mėn. v i e n ą v a k a r ą net ikėtai m a n e r a d o n a m u o s e du mi l ic in inka i . P i r m i a u s i a k l a u s i a pa-v a r d ė s , paskui p r a š o paso. P a d a v i a u a m e r i k o n i š k ą pasą , r e i k a l a u j a t a r y b i n i o . Sako, k a d A m e r i k o s paso nepr ipa-ž į s t a . V i e n a s m i l i c i n i n k a s p r a d ė j o rėkt i :

— Tu žinai, k a d tau n e g a l i m a L i e t u v o j e g y v e n t i ? T a v e reikia į k a l ė j i m ą pasodint i ir p a s o d i n s i m .

Kitas j į r a m i n a . S u r a š o a k t ą , k a d g y v e n u K a u n e pas žmoną s u A m e r i k o s pasu, n e r e g i s t r u o t a s . Duoda m a n p a s i r a š y t i . Nuo p a r a š o a t s i s a k a u . P r a ė j u s s a v a i t e i , š a u k i a m a n e į K a u n o P o ž ė l o s r a j . V y k d o m ą j į komite tą . Už m a n e eina žmona. V . S t e l m o k a s p a s k y r ė d e š i m t i e s rub . b a u d ą .

P a r a š a u p a r e i š k i m ą t e i s m u i , k a d p a t y s n e r e g i s t r u o j a ir p a t y s deda b a u d a s . 1986 m. r u g s ė j o 11 d. kv ieč ia į t e i s m ą . S u s i r i n k o d a u g s t e b ė t o j ų , g i m i n ė s . S e k r e t o r ė m a n e š a u k i a p a s i t a r i m u i į k a b i n e t ą . Einu aš , ž m o n a ir kiti . Rei-k a l a u j u , k a d t e i s m ą v i s i m a t y t ų . T e i s ė j a s s u t i n k a s u m a n o r e i k a l a v i m u . T e i s m a s v y k s t a s a l ė j e , kur i p i lna žmonių . T e i s ė j a s p a p r a š o paso, p a d u o d u A m e r i k o s pi l iečio pasą . P r o k u r o r ė K m i e l i a u s k i e n ė p r a d ė j o n e s i v a r ž y d a m a rėkti, k a d reikia t a r y b i n i o paso. T a č i a u t e i s ė j a s , p a ė m ę s m a n o p a s ą , p a r o d o v i s i e m s s a k y d a m a s , kad m e s n e t u r i m e t e i s ė s n e p r i p a ž i n t i , pasa i i šduot i p a g a l t a r p t a u t i n ę s u t a r t į . Nors p r o k u r o r ė K m i e l i a u s k i e n ė g a r s i a i rėkė, bet po t e i s ė j o tokio p a s a k y m o nule ido r a u d o n ą nosį . S u s i r i n k u s i e j i p r a d ė j o ploti. T e i s m a s p r i t e i s ė m a n mokėti deš imt rub . b a u d ą . B y l o s Nr. 2-1026/86. T u r ė d a m a s teisę, k re ip iuos i į Lie-t u v o s A u k š č i a u s i ą j į t e i s m ą , bet i r ten p a l i k o ga l io t i Požė-los teisimo s p r e n d i m ą . Po te i smų t u o j p r a d ė j o r a g i n t i su-mokėti b a u d ą . A š i š d a r b o i š v a r y t a s , p e n s i j o s n e g a u n u , b a u d o s mokėti n e s k u b u . Po kiek la iko net a t ė j o į n a m u s p r a š y t i b a u d o s , s a k y d a m i , k a d s u m o k ė č i a u , d a u g i a u b a u d ų n e d ė s i ą . T a d a ž m o n a a t i d a v ė deš imt rubl ių dėl š v e n t o s r a m y b ė s .

P o s e s e r s i š v a ž i a v i m o kurį laiką b u v o r a m u . M a t y t , s a u g u m a s kur ia p l a n ą , ka ip p r a d ė t i š a n t a ž u o t i , p a s t a t y t i

2 8 2 *

p r i e š v i s u o m e n ę , o s v a r b i a u s i a , k a d n e i š v a ž i u o č i a u . J a u v i e š a i p r a d ė j o i š s i re ikšt i , k a d aš d a u g ž i n a u i r g y v a s ne-i š v a ž i u o s i u . V i e n a s v a ž i n ė t i a r po m i e s t ą v a i k š č i o t i ven-g i u , n e s j a u č i u , k a d e su v i s ą laiką sekl ių l y d i m a s . Kai-mynų J u o z u k a s sako, kad j a u n u s i b o d o s a u g u m o k laus i-n ė j i m a i . K l a u s i a i r k l a u s i a , kas pas P e č i u l a i č i u s a t v a ž i u o -ja ar a te ina .

1987 m. l iepos 2 d. š a u k i a pas K a u n o v izų s k y r i a u s v i r š i n i n k ę J a n u l a i t i e n ę . V y k s t a m k a r t u š u žmona. S u mu-mis nori p a k a l b ė t i K a u n o mies to v a l d y b o s pasų s k y r i a u s v i r š i n i n k a s P a t o n a s . P a s j į r a n d a m dar v i e n ą pi l iet į , tai k o r e s p o n d e n t a s S v e t l a n a s S m o l e n s k i s . J i s s a k o n o r į s ap-r a š y t i p o k a r i o l a i k u s nuo 1944 m. Aš jo k l a u s i u , a r j ū s r a š y s i t i r apie t u o s g y v u l i n i u s v a g o n u s , p r i g r ū s t u s žmo-nių su v a i k a i s i r s e n e l i a i s , k u r i e s t o v ė j o K a u n o Šančių r a m p o j . S m o l e n s k i s i š kar to u ž s i p l i e s k ė :

— T a r y b i n i u s p i l ieč ius š a u d ė t , d a b a r nenori t p r i s i m i n t i ! — O kas j u o s š a u d ė 1940 m., kankino, t r ė m ė b a d o

mirčiai? I r žmona pr idur ia , kad v o s s p ė j ę ko ją įkelt i , pradė-

jo te teror izuot i m o k s l e i v i j ą . I r pat i a t b u v u s i t a r y b i n i a m e r o j u j e deš imt metų. V o s k o j a s p a r v i l k o į L i e t u v ą . P a l i k ę mikč io jant į k o r e s p o n d e n t ą , i š e i n a m .

1987 m. lapkr ič io 15 d. pas i rodo i l g a s p r o v o k a c i n i s S . S m o l e n s k i o s t r a i p s n i s l a i k r a š t y j e „ S o v e t s k a j a L i t v a . " I š s a u g u m o a r c h y v ų p a i m t a i š k r a i p y t a m e d ž i a g a . Niekur n e p a m i n ė t o s p a r t i z a n ų k a u t y n ė s s u k a r i u o m e n e , M V D d a l i n i a i s . S k a i t y t o j u i p e r š a m a mint i s , k a d L i e t u v o j e M V D ir k a r i u o m e n ė s n e b u v o . Tik p a r t i z a n a i k o v o j o su „ n e k a l t a i s p a r d a v i k a i s " i r s t r i b a i s .

T a č i a u ž inome, kad 1944 m. v a s a r ą , dar f rontu i e s a n t t ies P r ū s i j o s s i e n a , L i e t u v o j e j a u v y k o d idž iu l ia i a r e š t a i , k a n k i n i m a i , pi lni r ū s i a i b u v o p r i g r ū s t i ne tik m i e s t u o s e , bet i r k a i m u o s e . Kaimų d e g i n i m a s , žmonių g y v ų užkasi-m a s į žemę, k a d p r i s i p a ž i n t ų n e b ū t u s d a l y k u s . L ie tuva liko s i a u b o ir l a v o n ų k r a š t u .

S . S m o l e n s k i o s t r a i p s n i s b u v o p e r s p a u s d i n t a s s u vi-s o k i a i s p a r d a v i k ų i r k o m u n i s t ų p a s i s a k y m a i s beve ik v i s o j e l i e t u v i š k o j e s p a u d o j e . K i e k v i e n a i še imai y r a s k a u d i s a v o a r t i m ų netekt i s . U ž č e k i s t a m s t e i k i a m a s ž inias m o k y t o j o s A n t a n i n o s B a l č i ū n a i t i e n ė s t ė v a m s A n t a n u i i r Kastute i M i k n e v i č i a m s p a r t i z a n ų b u v o p a s k e l b t a s k a r o lauko teis-mas . T a č i a u k o r e s p o n d e n t a s S . S m o l e n s k i s s u s a v o liu-d i n i n k a i s s p a u d o j e nuo s k a i t y t o j o n u s l e p i a t i k r ą j ą t i e s ą .

2 8 3 *

J i e nemini i š d a v i k ų i r p a r d a v i k ų . Leonas Š l a p k a u s k a s i š B i j ū n ų km., b u v ę s P a d a i n u p i o p r a d i n ė s m o k y k l o s mo-k y t o j a s , p a r d a v i n ė j o s a v o k a i m y n u s , o L. Š l a p k a u s k o ž m o n a A g o t a n iekur n e s a k ė t iesos , tik s k u n d ė s i .

K a z y s P a l u b i n s k a s , P a d a i n u p i o k a i m o p i r m i n i n k a s , g i n k l u o t a s v a i k š č i o j o p o k a i m u s , d a r ė k r a t a s , a t i m i n ė d a v o i š žmonių m a i s t ą , g r ū d u s . I r d a u g kitų „ n e k a l t a i " ž u v u s i ų .

Nei v i e n a s čekis tų k o r e s p o n d e n t a s , nei v i e n a t a r y b i n ė s p a u d a n e s k e l b ė i r n e s k e l b s , kodėl p a r t i z a n a i b a u d ė par-d a v i k u s .

A š s t e n g i u o s i nes i rodyt i n e p a ž į s t a m i e m s , t a č i a u v i s d a ž n i a u p r a d ė j o l a n k y t i s n e p a ž į s t a m i a s m e n y s i r v i s nori su m a n i m k a l b ė t i s . 1987 m. lapkr ič io 30 d. v a k a r e pa-s k a m b i n a n e p a ž į s t a m a s ž m o g u s , į ė j ę s n e p r i s i s t a t o . P o t r u m p o s k a l b o s u ž s i m e n a , kad j i s g i r d ė j ę s dėl m a n o i švy-kimo, e s ą s m ū s ų d r a u g ų d r a u g a s . A t e i v i s p r a d ė j o atkal-binėti nuo i š v a ž i a v i m o , p a g a l i a u ėmė g r a s i n t i , kad v i s tiek n e i š v a ž i u o s i u . P a s k u i p r i s i s t a t o e s ą s E d v a r d a s Bur-neika . I š g i r d u s i s v a i n ė K a s t a n c i j a G y l y t ė s a k o :

— Ar tai tu tas p a t s s t r i b a s , k u r i s m a n e G a r l i a v o s d a b o k l ė j e d a u ž e i ?

S a k a u , k a d su s t r i b a i s n e t u r i u jok ios k a l b o s i r p a k i l ę s i še inu į kitą k a m b a r į . Žmona, s e s u o E l y t ė ir K a s t a n c i j a g r i e ž t a i p a r e i k a l a v o ap le i s t i m ū s ų n a m u s .

P o kur io la iko minėtas E d v a r d a s B u r n e i k a v ė l a t ė j o s u k a ž k o k i u a p š e p u s i u s t r i b u . Žmona n e n o r ė j o į s i le i s t i , t a d a j i s žmoną n u s t ū m ė , a b u įė jo . M a t y t , r u o š ė d i d e s n ę p r o v o k a c i j ą . Tač iau, kai į ė j ę į k a m b a r į , p a m a t ė s v e č i u s Kunicką su ž m o n a i r G. J u š k e v i č i ų , a p s i s u k ę i šė jo . Aš b u v a u p a s i s l ė p ę s .

1987 m. g r u o d ž i o 4 d. p e r d u o d a V a k a r ų r a d i j a s , k a d po didelių g inčų Pečiu la ič ia i i š l e idž iami . R y t o j a u s d ieną g a u n a m t e l e g r a m ą i š M a s k v o s A m e r i k o s p a s i u n t i n y b ė s , k a d m e s j a u i š le i s t i . O kitą dieną vė l V a k a r ų r a d i j a s p r a n e š a , k a d b u v o a p s i r i k i m a s , s a u g u m a s n e i š l e i d ž i a , n e s P e č i u l a i t i s ž ino d a u g polit inių p a s l a p č i ų . Nei aš, nei žmo-na n iekuomet tų pol i t inių pas lapč ių n e ž i n o j o m . I š g i r d ę tokias ž inias, nežinome, ko k l a u s y t i . V a ž i u o j u į A m e r i k o s p a s i u n t i n y b ę . P a s i u n t i n y b ė s d a r b u o t o j a i s t e b i s i — dar to-kios k o m e d i j o s n e t u r ė j ę . V i e n ą dieną p r a n e š a , k a d išlei-džia, o kitą dieną ne. J e a n M c K e n z i e sako, k a d ją pačią b u v o i š s i k v i e t ę s T a r y b ų S ą j u n g o s užs ienio re ika lų minis t-ras Š e v a r n a d z ė i r a i šk ia i pasakė, k a d Pečiu la ič ia i išlei-dž iami . Gerai , k a d ne v i e n a b u v u s i , o tai s a k y t ų , k a d

2 8 4 *

I š s i g a l v o j u . Ką g a l i m a sutar t i su Tarybų S ą j u n g o s val-džia, jei dėl v ieno ž m o g a u s taip daro. Iš v a k a r o ka lba v i e n a , o rytą g inasi , kad neka lbė jom.

1987 m. gruodžio 23 d. rytą su žmona Judi ta k a l b a m , kažin kas š iandien į v y k s , nes nėra tos dienos, kad nebūtų kokio netikėtumo. S t a i g a s k a m b u t i s , žmona la ipta is nusi-leidžia žemyn prie durų, o aš ž iūriu iš v i r š a u s . Matau, stovi keturi v y r a i su kažkokia a p a r a t ū r a . Kai tik duris pravėrė , žmoną nuf i lmavo. P a s i s v e i k i n ę pr i s i s ta to esą i š te lekompani jos En-Bi-Si London korespondentai . Sueina į kambar į , o aš n u ė j ę s į virtuvę, žmonai s a k a u , kad čia k a ž k a s ne taip, ar tik nebus provokatoriai . La ikykimės ša l ta i , ruošk kavutę, paž iūrės im, ką j ie ka lbės . Man a t ė j u s , v ienas k laus ia a n g l i š k a i , kitas verč ia .

— K a d a n g i s p a u d o j e e s a t e labai kal t inami, tai norime sužinot i apie j ū s ų p a r t i z a n i n ę praeit į .

S a k a u j iems, kad Lietuvos p a r t i z a n i n ė praei t i s tokia, k a i p dabar A f g a n i s t a n e . P r a š a u parodyti dokumentus. V e r t ė j a s v i ską i šverčia . J ie turi tik v iz i t inę kortelę, užra-š y t a Art-Moort En-Bi-Si London. S a k a u :

— Gerai, aš pas i t ikr ins iu M a s k v o j e Amer ikos pasiun-t i n y b ė j e , — parodau Amer ikos piliečio pasą. Minėti „ a n g l a i " s u s i ž v a l g o .

— O j e i g u j ū s norit d a u g i a u sužinoti , tai s a u g u m a s turi m a n o bylą, ten ga l i te t ikr int i .— P a s t e b ė j a u , kad kai m a n o kalba j i e m s nepat inka, a p a r a t ą i š j u n g i a .

Žmona atneša kavutę . N e s p ė j u s paimti puodukus, vėl s k a m b u t i s . V e r t ė j a s gr iebia uždaryt i duris . Bet žmona Įleidžia buvus į i lgametį politinį kalinį Alg i rdą Zybrę. S a k a u , kad čia a n g l ų korespondentai . O Zybrė sako:

— Taip, taip, p r a ė j u s į kar tą , kai V i l n i u j e buvo „Lais-v ė s " l y g o s mit ingas , š i t ie „ a n g l a i " kar tu s u čekis ta is l aks tė ir f i lmavo. Zybrė sako :

— J a k u b ė n a i , tu ten buvai , o dabar pas Pečiulaitį v e r t ė j u . A n g l ų ka lbos v e r t ė j a s J a k u b ė n a s , i š g i r d ę s , tokį p a s a k y m ą , pirmas nėrė pro duris, o paskui jį ir „Lon-dono En-Bi-Si čeki s ta i " provokatoriai , su s a v o v i s a a p a r a t ū r a , net n e s p ė j ę i šgert i k a v u t ė s . G a t v ė j e s tovė jo te lev iz i jos m a š i n a .

R y t o j a u s dieną v a ž i u o j u į A m e r i k o s pas iunt inybę, pasiuntinei v i ską p a p a s a k o j u . Ji paskambina į ang lų pas iunt inybę. Atsako, kad iš jų nei t a r n a u t o j ų , nei ko-respondentų Lietuvoje nebuvo. Jei taip v y k s t a , yra pa-že idž iamos t a r p t a u t i n ė s s u t a r t y s . Pas iunt inė liepia man p a r a š y t i pare i šk imą T S R S A u k š č i a u s i a j a i Taryba i , o

n u o r a š ą s i ų s t i p a s i u n t i n y b e i . Niekas netur i t e i s ė s už-s i e n i o k o r e s p o n d e n t ų v a r d u imtis provokac in ių v e i k s m ų .

1988 m. v a s a r i o 9 d. per L i e t u v o s t e l e v i z i j ą b u v o r o d o m a s m a n e š m e i ž i a n t i s „ d o k u m e n t i n i s " f i lmas , su-k u r t a s L i e t u v o s t e l e v i z i j o s , a u t o r i u s A. B a u b l y s . Žiū-r ė d a m a s f i l m ą , g e r a i s u p r a t a u , kad t e l e v i z i j o s darbuoto-jai b u v o s u p a ž i n d i n t i su m a n o b y l a . Mat 1952 m. s u i m t a s č e k i s t a m s n u r o d ž i a u net ikrą ryš į G a r l i a v o s va l sč . , T v a r -kiškių ka ime, P i r m o j o p a s a u l i n i o k a r o metu ž u v u s i ų j ų vokiečių k a p i n a i t ė s e .

M ū s ų t i k r a s i s r y š y s b u v o t a m e p a č i a m e kaime, p r i e Kaz io Šidiškio k r y ž i a u s . T e l e v i z i j o s e k r a n e p lač ia i rek-l a m a v o G a r l i a v o s s t r i b ą J u o z ą Poderį , k u r i s n u s i a u b ė v i s ą S t a n a i č i ų , Mastaič ių k r a š t ą , a r e š t u o d a m a s , t r e m d a -m a s , p l ė š d a m a s i š v e ž t ų j ų t u r t ą . O v ė l i a u , b a i g ę s Vi l-n i u j e spec. čekistų m o k y k l ą , dirbo p r o v o k a t o r i u m i So-kolovo d a l i n y j e .

L i e t u v o s k o m u n i s t a i s t e n g ė s i a p j u o d i n t i p a r t i z a n ų pa-s i p r i e š i n i m ą ne tik L i e t u v o j e , bet i r u ž s i e n y j e .

Į tūžę čekis ta i 1988 m. g e g u ž ė s 12 d. p a k a r t o t i n a i per t e l e v i z i j ą rodė i r s p a u d o j e r a š ė , k a d b u v o m e sus i-tikę M a s k v o j e s u A m e r i k o s v a l s t y b ė s d e p a r t a m e n t o sek-retor iumi G e o r g e S h u l t z u . Čeki s ta i než ino jo , kas b u v o k a l b ė t a dėl L i e t u v o s p a d ė t i e s . V i s o k i e p r o v o k a t o r i a i s t e n g ė s i , ka ip n o r s sužinot i , kas b u v o k a l b ė t a , bet v i s k a s b u v o ve l tu i . Čekis ta i , m a t y d a m i , k a d j ų p a s t a n g o s ve l tu i , p r a d ė j o g r a s i n t i , kad g y v a s n e i š v a ž i u o s i u . Tai b u v o k a r t o j a m a d a u g k a r t ų .

I švaž iuot i į V a k a r u s b u v o i š l e i d ž i a m i tik s a u g u m o n u o ž i ū r a . Kas j i e m s b u v o n e n a u d i n g a s , t i e m s d u r y s už-t r e n k t o s . Po m ū s ų a p s i l a n k y m ų ir po i lgų pokalb ių su A m e r i k o s p a s i u n t i n y b e j i e m s d a u g kas p a a i š k ė j o . Pri-s i m e n u v ieną į v y k į . Du l ie tuv ia i labai i šd idž ia i k r e i p ė s i į A m e r i k o s pas iunt inį v i z o s l a i k i n a m i š v y k i m u i . Pas iun-t i n y s k l a u s i a , a r p a r t i n i s ? I šd idž ia i a t s a k o , k a d ta ip. Kvie-čia ki tą. Ir š i s p a r t i n i s . P a s i u n t i n y s p a s t u m i a a b i e j ų do-k u m e n t u s s a k y d a m a s , kad A m e r i k a i par t in ių nere ik ia . Sa-ko, kad komunis tų p r o p a g a n d o s j a u u ž t e n k a . P a r t i n i a i k e i k s n o d a m i i šė jo . M u d u s u s e s e r i a k a l b a m ė s , g a l n o r s kar tą A m e r i k a s u p r a s , kas pas j u o s l a n k o s i .

Po kur io laiko l i e t u v i š k o j e s p a u d o j e pasirodo s t r a i p s -nis , kad A m e r i k a ne į s i l e idž ia t a r y b i n i ų m o k s l i n i n k ų , ra-š y t o j ų , bet nori į s i l e i s t i Povi lą Pečiu la i t į , k u r i s a r d o v i s ą t a r y b i n ę s a n t v a r k ą .

2 8 6 *

SUSITIKIMAS SU GEOGE SHULTZU

Su Amer ikos pas iunt inia is d a u g kartų buvome k a l b ė j ę apie Lietuvos padėtį po Antro jo pasaul inio karo. Daž-niaus ia i j ie t e i r a u d a v o s i apie Amer ikos piliečių likimą, nes rusai v isą laiką melavo, kad tokių nėra. D a b a r Ame-rikos diplomatai pamatė, kaip iš jų se i fų dokumentai pe-reina į rusų s a u g u m o rankas . P a s i u n t i n y b ė j e la i svo pa-s i k a l b ė j i m o nėra. V i s u r prikišta k l a u s y m o a p a r a t ų , jei kas s v a r b e s n i o , r a š o rašte l į . Kai v i s k a s paa i škė jo , Ame-r ikos v y r i a u s y b ė p r a d ė j o v i ską t ikrinti . Dėl to buvo nu-t raukta n a u j o s a m b a s a d o s s t a t y b a . Per pirmą pat ikr inimą rado prikaiš iota apie 70 k l a u s y m o apara tų , o kiek dar neras ta . Man į ė j u s į pas iunt inybės miestel į , pasiuntinė Laura Guinn parodė n a u j ą , keleto -aukštų dar nebaigtą s ta tyt i namą, kur prezidentas R e a g a n a s į s a k ė k l a u s y m o būst inę nugr iaut i . Amer ikos sekretor ius G. Shul tzas nori asmeniškai susi t ikt i kuo d a u g i a u žmonių, pasikalbėt i .

Gaunu žinią per Alg i rdą Statkevičių, kad 1988 m. ba-landžio 28 d. būčiau M a s k v o j e . Bus Amer ikos v a l s t y b ė s depar tamento sekre tor iaus G. Shultzo sus i t ik imas su ta-r y b i n i a i s žmonėmis. Būkime a t s a r g ū s , kad nežinotų sau-gumas .

V a ž i u o j u pus iau s lapta i į Maskvą . P r i s i s t a t a u Amer ikos pasiuntinybei . Pas iunt inė Jean MeKenzie liepia laukti, kad s a u g u m a s nesu la ikytų . Yra a t v a ž i a v ę s Shultzas, ruošia-m a s žmonių sus i t ik imas. Perduos m a n o pare i šk imą, r a š y t ą Gromykai . Eis im visi kartu, nes labai s u a k t y v ė j ę s tarybi-nis s a u g u m a s , net pas iunt inybės t a r n a u t o j u s t ikr ina. Tu-rime pasiruošti k l a u s i m u s . Iš Lietuvos būs ime tr ise: P. Pu-kėnas, A l g i r d a s Sta tkev ič ius ir aš. Į p a v a k a r ę v is i e inam — pasiuntinė man liepia eiti pirma, o ji — iš paskos, kad n e s u l a i k y t ų . V i s u r liepia rodyti Amer ikos pasą. Pr ie var tų pas i t inka pas iunt inybės t a r n a u t o j a i s u s ą r a š u .

Ate inam į didelę sa lę . Ten r a n d u kitus. Pas iskirs tom k l a u s i m a i s , P. Pukėnas ka lbės dėl e m i g r a c i j o s , aš — Ame-rikos piliečių likimu Lietuvoje po A n t r o j o pasaul inio karo, o A. Sta tkev ič ius dėl ž m o g a u s teisių ir sveikų žmonių la ikymo ps ichiatr inėse l igoninėse. S u t a r i a m pasil ikti pas-kut inia i . Vi ską i šk lausę, ger iau or ientuosimės.

Mūsų v e r t ė j a , pasiuntinė Jean MeKenzie p r a n e š a , kad a te ina v a l s t y b ė s sekretor ius . Vi s i s u s t o j a m pusračiu, kad ga lėtų kiekvieną pašnekovą gerai f i lmuoti . G. Shul tzas k iekvieno atidžiai i šklauso, pas iunt inė verčia. I š k l a u s ę s

2 8 7

p a s p a u d ž i a r a n k ą , pr ie ina pr ie kito. Taip p e r ė j o v i sus_ A t ė j o m ū s ų eilė. V e r t ė j a m u s pr i s ta to , k a d m e s i š Lietu-v o s , A m e r i k o s pi l iečiai . A š a p i b ū d i n u v i s ą L i e t u v o s padėt į po A n t r o j o p a s a u l i n i o karo, ka ip trėmė, a r e š t a v o , koks l ik imas i š t iko A m e r i k o s i r kitų p a s a u l i o v a l s t y b i ų pi l iečius, k u r i e b u v o l ikę L i e t u v o j e . N u r o d a u kai kur ių p a v a r d e s , bet j i e v i s i S ibire išmirė. Po m a n ę s A. S t a t k e v i č i u s api-b ū d i n a ps ich ia t r in ių l igoninių ve ik lą ir ka ip ten žmonės-p a t e n k a . P o v i s ų a p k l a u s i n ė j i m ų p a d ė k o j o u ž laba i s v a r -bias ž inias .

Po A m e r i k o s v a l s t y b ė s s e k r e t o r i a u s G. Shul tzo sus i t i -k imo b u v o s u r e n g t a s k i tas s u s i t i k i m a s s u A m e r i k o s pre-z identu R o n a l d u R e a g a n u , k u r i a m e d a l y v a v o Ni jo lė Sa-d ū n a i t ė i r kiti l ie tuv ia i . Po tokių s u s i t i k i m ų A m e r i k o s v y -r i a u s y b e i d a u g kas p a a i š k ė j o . P a a i š k ė j o , kad A m e r i k o s pi-liečiai, k u r i e g y v e n o P a b a l t i j o k r a š t u o s e , b u v o d i skr imi-n u o j a m i , t e r o r i z u o j a m i ir s i u n č i a m i į Sibirą lėtai mirčiai, n o r s per A n t r ą j į p a s a u l i n į k a r ą A m e r i k a T a r y b ų S ą j u n g ą i š g e l b ė j o nuo p r a ž ū t i e s .

1988 m . p a v a s a r į A m e r i k o s p a s i u n t i n y b ė s t a r n a u t o j a i b u v o p a s i ų s t i į P a b a l t i j o k r a š t u s ieškoti d a r l ikus ių s a v o pi l iečių. Į Ta l iną ir R y g ą b u v o p a s i ų s t a L a u r a Guinn, o į Lietuvą S t e p h e n W a l k e r su s ą r a š u . P i r m i a u s i a a t v a ž i u o -j a pas m u s s u s i p a ž i n t i s u padėt imi . S ą r a š e b u v o p a v a r d ž i ų iš R a u d o n d v a r i o , P a n e v ė ž i o , K a u n o ir kitų L i e t u v o s vie-tovių. P a g a l p a s i u n t i n i o t a r n a u t o j o p a s a k o j i m ą d a u g u m a s , b u v ę Sibire, j a u s e n y v o a m ž i a u s ž m o n ė s . K l a u s i n ė j o , g a l kas dar žino d a u g i a u A m e r i k o s pil iečių L i e t u v o j e .

N E I Š V A Ž I U O S I

V i s ą laiką s t e n g i u o s i kuo m a ž i a u r o d y t i s v i e š a i , nes-A m e r i k o s p a s i u n t i n y b ė s b u v a u p e r s p ė t a s . T a r y b i n i s s a u -g u m a s deda v i s a s p a s t a n g a s , k a d n e i š v a ž i u o č i a u . 1988 m . s a u s i o 28 d . i l g a s s k a m b u t i s . Aš n e s i r o d a u . Girdžiu, ka ip ž m o n a k a l b a s u k a ž k u o s v e t i m u . P o k a l b i s a š t r u s , p a k e l t u tonu i š v i e n o s i r i š k i tos p u s ė s . P r a d e d a net g a r s i a i g in-čyt i s . Gerai g i rdž iu, v y r i š k i s s a k o :

— O jei p r i r e g i s t r u o s i m , g a l n e v a ž i u o s ? Žmona a t s a k o , kad j a u v a ž i u o s : — Kiek r a š ė m , kiek p r a š ė m leisti r a m i a i g y v e n t i i r

dirbti, bet ne. V a ž i u o k , kur nori. Tai d a b a r ir v a ž i u o s , kur nori — į A m e r i k ą .

2 8 8 *

Laukiu, kada nustos g inčyt i s i r išeis . P a l a u k ę vėl g r į ž t a prie to pat ies — ga l nevažiuos . Žmona suprato, kad m a n nusibodo laukti ir sako:

— D r a u g a s Sadovsk i , p a r v a ž i a v ę s į Vi lnių, perduokit s a u g u m u i , kad mes dabar j a u važ iuos im.

Tą patį v a k a r ą a tė jo Požėlos r a j . pasų s ta lo v i r š in inkė su inspektore įs it ikinti, ar t ikrai Pečiulai t i s važ iuos . Ir j o m s a t s a k i a u :

— Taip, dabar j a u važ iuos iu, kur aš noriu. Dar bandė atkalbėti , s a k a u : — Veltui jūsų va ikšč io j imai ir ka lbos . 1988 m. r u g s ė j o 17 d. r a n d a m šaukimą į Kauno sau-

gumą pas ta rdyto ją Marcinkevičių. Nejau tas p a t s Mar-cinkevičius vėl kviečia, kur m a n e vedžio jo, kai b u v a u 1952 m. suimtas . Tada j i s t a l k i n i n k a v o soko lovninkams, buvo j a u n a s leitenančiukas, p a k l u s n u s sokolovninkų šune-lis, per lietuvių kankin imus įkopė į dideles ž v a i g ž d e s . Turbūt s a u g u m a s vėl kokią avant iūrą sukūrė . Reikia gera i p a g a l v o t i , ko s a u g u m u i i š m a n ę s ga l i reikti.

A p t a r ę v i ską su žmona Judi ta , n u t a r i a m iš kar to neiti. Nuėjus i žmona praneš , kad m a n ę s nėra namuose, ga l sau-gumiet i s p r a s i t a r s nors vieną žodį, kam aš r e i k a l i n g a s . R y t o j a u s dieną už mane nueina žmona. Aš laukiu na-muose. S u g r į ž u s i žmona sako, kad jei š iandien neateis i , tada turėsi važiuot i į Vi lnių. Žmona Marc inkev ič iaus k lausė, ar labai s v a r b u s re ikalas, nes reikia važiuot i par-vežti i š kaimo. Marcinkevič ius s a k ė b ū s i ą s Kauno sau-g u m e iki 16 val . , kitaip re ikės važiuot i į Vi ln ių .

Reikia eiti. A t v a ž i u o j a m , žmona pasi l ieka laukti v izų s k y r i u j e , k i to je g a t v ė s pusė je . S a r g y b i n i u i p a r o d a u šau-kimą, paskambina, ateina pats Marcinkevič ius . Nusiveda į kabinetą . P a i m a storą bylą ir p r a d e d a k laus inėt i apie ka imynus , kurie 1944 m. nė jo į kar iuomenę. A t s a k a u , kad tame k r a š t e n e b u v ę s d a u g i a u kaip 40 metų, nepr i s imenu. V i s tiek tol iau k l a u s i n ė j a , ar p a v a r d ė s g i rdėtos? Kokiame miške buvau, koks b ū r y s buvo? Sakau, kad d a u g v i s k o buvo, esu pamiršęs , g e r i a u mano by lo je pasit ikrinkit . Vėl k laus ia p a v a r d ž i ų i š i lgo s ą r a š o . Aš tyliu. Gal p a ž į s t u Leoną Žemaitį iš J u r g i n i š k i ų km. Dar kartą p a k a r t o j u ,

kad p a v a r d ė s girdėtos, bet kur tie žmonės, nežinau, g a l Sibire, ga l kapinyne. S a u g u m i e t i s kažką rašo, paskui duo-da paskaityt i , liepia pasirašyt i . A t s a k a u , kad pas i raš iau paskutinį kar tą , kai a t s i s a k i a u t a r y b i n ė s pi l ietybės. Sau-g u m i e t i s net i š r a u d ę s p r a d ė j o g a r s i a i rėkti :

— Mes n e p r i p a ž į s t a m tavo Amer ikos p i l ie tybės ! Ne-289

g a l v o k , tu g y v a s neišvaž iuos i . Žinai, kad buvai te is tas mirties bausme.

— D a u g r i z i k a v a u ir dar kartą r i z ikuos iu ,— a t s a k a u . S a u g u m i e t i s a t s i ima s a v o popiergal į . O man i š r a š o

leidimą išeiti. S a u g u m i e t i s Marc inkev ič ius dar p a k a r t o j a : — Gerai p a g a l v o k , tu ne i švaž iuos i ! Nuo to laiko d a u g i a u su s a u g u m u reikalų neturė jau . Kas tas Leonas Žemaitis? L. Žemaitį gerai paž inau nuo

m o k y k l o s laikų. Kiek žinau, b u v ę s „Geležinio V i l k o " rink-t inė je par t izanu. Paskui g y v a s p a s i d a v ė čekis tams. Da-bar g y v e n a prie Gar l iavos . Kiek t u r ė j a u žinių iš Gar l iavos g y v e n t o j ų , Leonas Žemaitis yra didelis s a u g u m o talkinin-kas. Matyt, saugumieč iu i Marcinkevičiui re ikė jo mano pa-rašo, kad aš Žemaitį pažįs tu, o paskiau ka l tę būtų sudarę, l iudininkų s a u g u m a s turi. S a u g u m u i re ikė jo užvest i man by lą , kad būčiau su la iky tas nuo i š v a ž i a v i m o į Amer iką .

Č E K I S T Ų V I L T Y S Ž L U G O

Irena G a j a u s k i e n ė su šeima j a u g a v o leidimą išva-žiuoti Amerikon į svečius . Grįžusi iš V i l n i a u s vizų sky-r iaus , ir m u m s pranešė, kad reikia važiuot i į Vi lnių pas v izų virš ininko p a v a d u o t o j ą Michelevičių. Paskirtą dieną pr i s i s ta tom abu su žmona. M u m s p r a n e š a , kad Tarybų S ą j u n g o s v y r i a u s y b ė m u s iš leidžia nuolat iniam g y v e n i m u i į J A V . O Kauno vizų v i rš ininkė p r a n e š smulk iau . Poka lb i s kelių žodžių, vėl g r į ž t a m į Kauną. R y t o j a u s dieną g a u n a m praneš imą iš Kauno vizų s k y r i a u s v i r š ininkės Janula i t i enės a tvykt i dėl dokumentų t v a r k y m o .

A n k s č i a u Janula i t i enė r e i k a l a v o n a u j o brolio iškvieti-mo, nes tas j a u n e g a l i o j a — pasenęs. O dabar v i r š ininkė pr ipaž į s ta , kad iškviet imai kokie yra, tokie geri, nors ir n u o r a š a i . Nereikia nė sut ikimų, nei brolių, nei seserų, tik m a m o s . Virš ininkei s a k a u :

— Kas pasidarė, ar t a r y b ų v a l d ž i a pasikeitė? Virš in inkė sako: — Taip atrodo. Kitą dieną g a u n u praneš imą atvykt i pas Kauno miesto

v a l d y b o s pasų s ta lo virš ininką Patoną, su s a v i m i turėti t a r y b i n į pasą. P r a n e š a , kad g a u t a s į s a k y m a s i š aukščiau, kuo gre ič iau mane pr i reg i s t ruot i . Požėlos pasų s k y r i u j e j a u laukė v i r š in inkė Grinevičienė, kuri anksč iau buvo už-dėjus i a tžymą — 26 numerį a n t paso i š r e g i s t r a v i m o ant-

s p a u d o . O dabar su š y p s e n a p r i r e g i s t r a v o per kelias minutes . P r i s i r e g i s t r a v ę s tą pačią dieną paduodu doku-

:290

mentus Kauno vizų skyriui , kad čekistai nega lvotų , g a l j a u nevaž iuos im. 1988 m. r u g s ė j o 19 d. paskutinį kartą p a d u o d a m dokumentus i švaž iav imui į J A V .

1988 m. lapkričio 14 d. Kauno vizų s k y r i a u s v i r š in inkė p r a n e š a , kad mes iš leist i . S a v o v a r d u turimą nek i lno jamą turtą, mašiną g a l i m a parduoti ar padovanot i a r t imiems g iminėms. P a g a l tarybinį į s ta tymą i švyks tanč io i š T a r y b ų S ą j u n g o s v a r d u neturi likti jokio turto. Mūsų v i s a s tur-tas buvo žmonos v a r d u , i r žmona v i ską p a d o v a n o j o s a v o seser ia i Kastanci ja i . Gavę dokumentą, kad j a u nieko ne-turime, g a l i m e abu i š s i reg is t ruot i ir važiuot i į V i l n i a u s vizų skyrių gaut i i švyk imo pasus .

V i l n i u j e vizų s k y r i a u s v i rš ininko p a v a d u o t o j a s Miche-levičius, perž iūrė ję s dokumentus, prie žmonos pr is ikabino, kad V y k d o m o j o komiteto a n t s p a u d a s ne to je v ie to je už-dėtas. Man pasą pas tūmė labai piktai, o žmonai pasako: — Kai bus v i skas t v a r k o j , tada g a u s i pasą .

Vėl einam į Kauno v y k d o m ą j į komitetą. Ten stebis i , ko ten j ie nori. V i s k ą per tvarko p a g a l nurodytą norą. Po s a v a i t ė s vėl v a ž i u o j a m į Vi lnių gaut i pasą. Žmonių laukia d a u g , d a u g u m a s v y k s t a į Lenki ją . Žmoną p a š a u k i a pirmą. Girdėti pakel tas tonas, l a u k i a n t y s sako, ga l ten mušas i .

— Ne,— s a k a u , — žmona v a ž i u o j a į A m e r i k ą . Gavus i pasą, žmona p a k l a u s i a , kada g a l ė s i m ap lankyt i

Lietuvą. Michelevičius ir užs ivedė: — Tu ga lės i , bet tavo v y r a s niekada, j i s t a r y b i n i u s ,

žmones šaudė, j a m v a l d ž i a nepat inka ir t . t . Žmona priminė Rainių miškelį ir t.t. Dėl to ir kilo

t r iukšmas . G a v ę i švykimo pasus, g a l i m e u ž s i s a k y t i b i l ietus iš-

a n k s t i n ė j e V i l n i a u s aerouosto kasoje . Bet kai pas i t ikr inam, v i s atsako, kad dar nėra. Pas tebė jom, kad tie, kur ie buvo vė l iau užs i sakę, bi l ietus į Ameriką j a u g a v o , o m u m s v i s nėra. S tengėmės , kaip pri imta, gaut i d a u g i a u sumokant , „po b l a t u " . Iš kar to sut inka, bet kai tik i šg i r s ta p a v a r d e s , v i s o s ka lbos ba ig ias i . V a ž i u o j a m į Maskvą, ir ten v i s k a s veltui . Vėl v a ž i u o j a m į V i l n i a u s i š a n k s t i n ę kasą. P a s a k i u s p a v a r d ę , kas ininkė atsako, kad j ū s bilietų n e g a u s i t , ieš-kokit k i ta is kel iais, kitaip neišvažiuos i t . Supratom, kad mūsų p a v a r d e i yra nurodyta bilietų neparduoti . I švykimo laikas ribotas, paskut inė diena 1989 m. g e g u ž ė s 9 d.

R a š a u laišką į Čikagą anksč iau i š v y k u s i a m Alg i rdui Statkevičiui, n u r o d y d a m a s padėtį . Po kurio laiko g a u n a m iš Amer ikos pas iunt inybės žinią, kad pinigai dėl bilietų -atėję iš Amer ikos tik į vieną g a l ą . O i š v a ž i u o j a n t iš Tary-

291*

bų S ą j u n g o s , bil ietus turi pirkti į abu g a l u s , nors ir ne-gr įš i . Gavę tokį pranešimą, vėl s k a m b i n a m e į Ameriką. Tada lietuvių Bal f 'o o r g a n i z a c i j a ats iuntė bi l ietams pini-g u s į abu g a l u s . Grįžimo bilietai taip ir liko nepanaudoti . Maskvos i šankst inė je -aerouosto kasoje g a v ę bilietus, užė-jome į Amerikos pasiuntinybę pranešti, kad jau v i skas tvarko j . Pas iunt inybės tarnauto ja i sako, kad i švaž iuo ja te tik jūsų sesers Kazimieros didelių pastangų dėka, nes j i te i s ingai vyr iausybe i nurodė visą padėtį. Buvo imta ak-tyv ia i reikalauti Amerikos piliečių išvykimo, nes Tarybų S ą j u n g o j e j ie buvo nuslėpti. Taigi po didelio t r iukšmo mes laimėjome.

Gaila palikti savo kraštą, bet pasiuntinė Laura Guinn ramina, kad bus gerai, j i pati g imusi ir a u g u s i Klivlendo mieste. Ten g y v e n a d a u g lietuvių, yra paskirti žmonės, kurie a tvykus iems padeda tvarkyt i dokumentus, būna v e r t ė j a i s . Ats i sveikinam, l inkėdami vieni kitiems laimės. Sako, kad tokios i š le i s tuvės pas juos pirmos.

Grįžę į Kauną, pradedame krautis pora lagaminų, nes iš Tarybų S ą j u n g o s ga l ima išs ivežti tik po 20 kg vie-nam žmogui. 1989 m. kovo 24 d. susirenka savų ir pa-ž į s tamų būrel is išleisti mus į nežinomą gyvenimą, kur v iską reikės pradėti iš naujo. Sunkiaus ias a t s i skyr imas su mama, kuriai j a u per 92 metus. V a r g u ar pas imatysim, vienas Dievas težino. Ats i sve ik inam su didele minia paly-dovų, brang iu Kaunu. Keli art imiej i palydi į Maskvą.

Maskvoje po didelės l y g lager i škos kratos einam į Amerikos lėktuvą Niu jorkas—Maskva. Mane, pr ieš lei-džiant į lėktuvą, dar pakartotinai smulkiai perkrato, iš-n a r š o v i sas kišenes. Randa paleidimo iš lager io pažymą. Paima, tokių dokumentų nega l ima išsivežti . Pal iekam įkyrė jus ią Maskvą.

Niujorko aerouostą pasiekėm pavėluotai, pavėluotai pasiekėm ir Klivlendą. Aerouoste pasitiko brolis Pranas, kurio buvau nematęs 50 metų, sesuo Kazimiera su šeima ir būrel is tautiečių. Klivlendo lietuviai, o r g a n i z a c i j o s ma-loniai mus priėmė, parodė pirmus laisvo krašto gyvenimo ž i n g s n i u s . V i s iems l ietuviškas ačiū.

Bet teko sutikti ir tokių „ la i sv into jų" , kurie sakė: — Gerai, kad atvažiavot, bet ger iau būtumėt neva-

žiavę. Jūs kovojot ir kovokit, o mes dar p a v a l d y s i m ! Senovės lietuvių patar lė s a k o — vi l t is durnių motina.

Bet laikas žmoni jos te isė jas .

Kl iv lendas, 1991 08 01

( P r i e d a s )

„ T A U R O " A P Y G A R D O S B I R U T E S R I N K T I N E S

D A R I A U S - G I R Ė N O T Ė V O N I J O S

Ž U V U S I Ų P A R T I Z A N Ų S Ą R A Š A S

Žeme, o žeme, kodėl tu Tiek nežymėtų kapų Leidai užkąst sau ant veido, Tiek, kad net dangui kraupu?..

B. BRAZDŽIONIS.

ADOMAVIČIUS Petras, ūkininkas, Gar l iavos valsč.,. Poderiškių km., žuvo 1945 m. Veiverių valsč., II Girnin-kų km.

A L E S Č I K A S Jonas-Rymantas, g. 1916 m., Lietuvos-karininkas, nuo 1947 m. Birutės r inktinės vadas, iš Kau-no, žuvo 1948 m. Garl iavos valsč., Jonučių km.

A R L A U S K A S Alfonsas-Vilkas, polici jos ta rnauto jas , Gar l iavos valsč., Pagir ių km , žuvo 1945 m. Kazlų Rūdos miške.

AUDRA (sl.), t a r n a v ę s vokiečių kariuomenėje, iš Kauno, žuvo 1948 m. Garl iavos valsč., Poderiškių km.

BACEVIČIUS, ūkininkas, Veiverių valsč., Kampinių km., žuvo 1945 m. Kazlų Rūdos miške.

B A L A S E V I Č I U S Antanas-Čigonas, ūkininkas, Veiverių, valsč., Dievogalos km., žuvo 1947 m. Kazlų Rūdos miške.

BALČIŪNAS Juozas, g. 1925 m. Prienų valsč., Jie-strakio km., žuvo 1945 m. Veiverių valsč., Pa j i e s io km.

BALTRUKONIS Vincas, ūkininkas, Veiverių valsč., II Girninkų km., žuvo 1946 m. tarp Zapyškio—Kuodiškės .

BALTRUŠAITIS, ūkininkas, Gar l iavos valsč., Pavytės . km., žuvo 1945 m. Pakuonio valsč., Margininkų km.

B A N I S L A U S K A S Albinas-Kla jūnas, g. 1929 m. Šila-voto valsč., S a r g i n ė s km., „Geležinio v i lko" rinkt., žuvo 1952 m. Prienų miške, Juodra i s ty je .

B A N I S L A U S K A S Antanas-Neptūnas, g. 1924 m., Ši-lavoto valsč., S a r g i n ė s km., žuvo 1945 m. Veiverių valsč.,. P a j i e s i o km.

B A U R A S (sl.), bela isv is , iš Vokiet i jos, žuvo 1946 m. Kazlų Rūdos miške.

2 9 3 .

B I L S K I S J u o z a s , ūk in inkas , V e i v e r i ų v a l s č . , I Gir-n i n k ų km., ž u v o 1945 m. Kazlų R ū d o s m i š k e .

B R A Z A I T I S J u r g i s - B a r s u k a s , L i e t u v o s s a u g u m o tar-n a u t o j a s , V e i v e r i ų va l sč . , II Girninkų km., ž u v o 1952 m. Kazlų R ū d o s miške, prie Girninkų km.

B R A Ž I N S K A S V i n c a s - S m a u g l y s , g . 1930 m. „Geležinio v i l k o " rinkt., ž u v o 1952 m. Pr ienų miške, J u o d r a i s t y j e .

B R U N Z A - P a p a r t i s , m o k s l e i v i s , V e i v e r i ų va l sč . , Kam-pinių km., ž u v o 1948 m. G a r l i a v o s va l sč . , Jonučių km.

BRŪZGA P o v i l a s , G a r l i a v o s va l sč . , Ražel ių km. B U L O T A J o n a s - A n b o , g. 1919 m., l a k ū n a s , i š Kauno,

ž u v o 1947 m. V e i v e r i ų va l sč . , K a m p i n i ų km. Č E P L I A U S K A S A n t a n a s - M e š k a , g . 1921 m. V e i v e r i ų

va l sč . , P a b a l i š k i ų km., ž u v o 1947 m. V e i v e r i u o s e . ČIŽEIKA J o n a s - S t e p a s , g. 1925 m , vokiečių d e s a n t a s ,

ž u v o 1947 m. V e i v e r i ų va l sč . , K a m p i n i ų km. D A B R I Š I U S L i u d v i k a s - K a r e i v i s , g . 1912 m., L i e t u v o s

k a r i n i n k a s , Pr ienų v a l s č . , J i e s t r a k i o km., ž u v o 1945 m. V e i v e r i ų va l sč . , P a j i e s i o km.

D A G I L I S K a z y s - D ė d ž i u s , ūkininkas 1, G a r l i a v o s va l sč . , J o n u č i ų km., ž u v o 1950 m. Gar l iavos ! va l sč . , J o n u č i ų km.

D A G I L I S P e t r a s - S a k a l a s , g . 1929 m., s t u d e n t a s , Gar l ia-v o s va l sč . , Jonučių km., „Geležinio v i l k o " rinkt., ž u v o 1947 m. Kazlų R ū d o s m i š k e .

D A K T A R A S ( s i . ) , g y d y t o j a s i š Kauno, ž u v o 1946 m. K a z l ų R ū d o s m i š k e .

D A N I E L I U S , ūkin inkas , V e i v e r i ų va l sč . , II Girninkų km., ž u v o 1945 m Kazlų R ū d o s m i š k e .

DANUTE, m o k s l e i v ė , nuo Š u n s k ų , M a r i j a m p o l ė s apsk. , ž u v o 1951 m. Kazlų R ū d o s m i š k e ;prie P a p i š k i o km.

D A P K E V I Č I U S A l f o n s a s , G a r l i a v o s va l sč . , S u v a l k ė -lių km.

D A U G Ė L A B r o n i u s - D r a g ū n a s , g . 1927 m., G a r l i a v o s v a l s č . , S t a n a i č i ų km., ž u v o 1950 m. G a r l i a v o s va l sč . , Ra-že l ių km.

D R Ū L I A A n t a n a s , ūk in inkas , G a r l i a v o s va l sč . , P a v y -t ė s km., 1946 m u ž m u š t a s K a u n o s a u g u m e .

DRŪLIA Jonas , ūk in inkas , G a r l i a v o s va l sč . , P a v y t ė s km., ž u v o 1946 m. G a r l i a v o s va l sč . , Rinkūnų km.

DRŪLIA J u o z a s , g . 1917 m., ūk in inkas , G a r l i a v o s v a l s č . , P a v y t ė s km., ž u v o 1945 m. G a r l i a v o s va l sč . , R i n k ū n ų km.

D R Ū L I A V i k t o r a s , g . 1915 m., L i e t u v o s p u s k a r i n i n k i s , G a r l i a v o s v a l s č . , P a v y t ė s km., ž u v o 1946 m . G a r l i a v o s va l sč . , Rinkūnų km.

294*

D Ū M A S (sl .), moks le iv i s , Šunskai , M a r i j a m p o l ė s apskr. , žuvo 1951 m. Kazlų Rūdos m i š k e prie P a p i š k i o km.

G Y L Y S A k s e v e r a s - A i t v a r a s , g. 1919 m., G a r l i a v o s valsč.,. Stanaič ių km., žuvo 1947 m. G a r l i a v o s va lsč . , A r m a n i š -kių km.

GUDAITIS Kazimieras-Maks imas, g. 1919 m., Š i l a v o t o v a l s č , S a r g i n ė s km., žuvo 1945 m. Veiver ių va lsč . , Pa-j ies io km.

GULBINAS, ūkininkas, G a r l i a v o s va l sč . , I l g a k i e m i o km., žuvo 1946 m. Pakuonio v a l s č .

J A L O V E C K A S S t a s y s - M i n d a u g a s , moks le iv i s , nuo Vi-šakio Rūdos, žuvo 1949 m. Veiver ių va l sč . , II Girninkų km..

J A N K A U S K A S - V a i d i l a , ūkininkas, i š J a n k ų , žuvo 1946 m.

J A N K U N A S - D a i n a , t a r n a v ę s vokiečių kar iuomenė je , i š Kauno, žuvo 1947 m. G a r l i a v o s va lsč . , A r m a n i š k i ų km.

J A N K U S Petras-Vanagas 1 , ūkininkas, Veiver ių valsč., . II Girninkų k m , „Žalgir io" rinkt., žuvo 1949 m. Kazlų Rūdos miške .

J A N K U S , Veiver ių va lsč . , žuvo 1945 m. Kazlų Rudos . R ū d o s miške.

J A S A I T I S - N a k t i s , Lietuvos kar in inkas , i š Kauno, žuvo 1947 m. S k r i a u d ž i u o s e .

J O N A S (sl .), b e l a i s v i s , iš V o k i e t i j o s , žuvo 1946 m. Kazlų Rūdos miške.

J U O D S N U K I S Benas, G a r l i a v o s va lsč . , Raželių km. J U O D Ž B A L Y S J u r g i s , v a r g o n i n i n k a s i š G a r l i a v o s ,

žuvo 1945 m. Kazlų Rūdos miške. J Ū R E L E , moks le iv i s , žuvo 1945 m. Kazlų Rūdos va l sč . ,

Runkių km. J Ū R E L E - N a u j o k a s , t a r n a v ę s vokiečių k a r i u o m e n ė j e , i š

„Geležinio v i lko" r inkt inės, iš Kauno, žuvo 1947 m. Gar-l i a v o s va lsč . , Poder išk ių km.

K A B I Š I U S J u r g i s , ūkininkas, Ve iver ių va lsč . , P a ž ė r ų km., žuvo 1945 m. G a r l i a v o s va lsč . , P a d a i n u p i o km.

K A L A U S K A S A n t a n a s , ūkininkas, Veiver ių va l sč . , Pa-drečių km., žuvo 1949 m. Kazlų Rūdos miške.

K A L A U S K A S Bronius1, ūkininkas, Veiver ių va lsč . , Pa-žėrų km., žuvo 1945 m. Kazlų Rūdos m i š k e .

K A L A U S K A S Jonas, t a r n a v ę s vokiečių k a r i u o m e n ė j e , Veiver ių valsč. , Pažėrų km., žuvo 1945 m. Kazlų Rūdos miške.

K A L V A I T I S Antanas , s ta l ius , G a r l i a v o s valsč. , Kam-piškių km., žuvo 1950 m. G a r l i a v o s valsč., Kampišk ių km.

295*

K A L V A I T I S S t a s y s , m ū r i n i n k a s , G a r l i a v o s va l sč . , Kam-p i š k i ų km., ž u v o 1950 m. G a r l i a v o s va l sč . , K a m p i š k i ų km

K A M A R A U S K A S A l b i n a s , g . 1925 m., ūk in inkas , Gar-l i a v o s va l sč . , J u r a g i ų km., ž u v o 1950 m. G a r l i a v o s va l sč . , ^Raželių km.

K A S P A R A V I Č I U S , ūk in inkas , G a r l i a v o s va l sč . , I l g a -kiemio km., ž u v o 1946 m. Pr ienų v a l s č . , P r i e n l a u k i o km.

K A V A L I A U S K A S Zenonas, t a r n a u t o j a s i š Z a p y š k i o , ž u v o 1946 m. pr ie Z a p y š k i o , K u o d i š k ė s km.

K A Z A K E V I Č I U S B r o n i u s - T i g r a s , m o k s l e i v i s , V e i v e r i ų v a l s č . , G y v i ų km., ž u v o 1950 m. Kazlų R ū d o s E g l y n ė l i o .miške.

K A Z A K E V I Č I U S J o n a s - A u k s a b a r z d i s , g . 1922 m., m o k s l e i v i s , V e i v e r i ų va l sč . , Gyvių km., ž u v o 1948 m. Vei-v e r i ų va l sč . , Gyvių km.

K A Z A K E V I Č I U S V y t a u t a s - K r e g ž d ė , ūk in inkas , V e i v e r i ų va l sč . , Gyvių km., ž u v o 1948 m. Kazlų R ū d o s miške .

K A Z L A J o n a s - M u s o l i n i s , g . 1919 m., t a r n a u t o j a s , V e i v e r i ų va l sč . , Kaz l i šk ių km., „Žalg i r io" r inkt., ž u v o 1946 m. V e i v e r i ų va l sč . , K a m p i n i ų km.

K A Z L A U S K A S , t a r n a u t o j a s , i š Z a p y š k i o , 1949 m. Kau-:no s a u g u m e u ž m u š t a s .

KIZYS P r a n a s - P r a n e l i s , g . 1930 m., P r i e n ų va l sč . , M o g i š k ė s km., ž u v o 1952 m. Pr ienų miške, J u o d r a i s t y j e .

K L I M A V I Č I U S , ūk in inkas , G a r l i a v o s va l sč . , Digr ių km., ž u v o 1946 m. Kazlų R u d o s va l sč . , A g u r k i š k ė s km.

K N A Š Y S J u o z a s - K a r y s , g . 1932 m., ūk in inkas , Gar l ia-v o s va l sč . , P o d e r i š k i ų km., ž u v o 1953 m. G a r l i a v o s va l sč . , P o d e r i š k i ų km.

K R A S N O D E M S K I S A l e k s a n d r a s - V o v e r i s , g . 1922 m., i š P u n s k o , ž u v o 1948 m. V e i v e r i ų v a l s č . , Gyvių km.

K R U S I N S K A S V y t a u t a s , ž u v o 1946 m. K r u š i n s k ų km. K U N I G O N I S B e n e d i k t a s , V e i v e r i ų va l sč . , P a ž ė r ų km. K U Z M I C K A S J o n a s , k a l v i s , G a r l i a v o s v a l s č . , R a š n i a -

v o s km., ž u v o 1946 m. Š i l a v o t e . K U Z M I C K A S K a z y s , k a l v i s , G a r l i a v o s va l sč . , R a š n i a -

v o s km., ž u v o 1945 m . P a k u o n i o va l sč . , V a i š v y d a v o s km. K U Z M I C K A S S t a s y s , G a r l i a v o s va l sč . , R a š n i a v o s km. K U Z M I C K A S V y t a u t a s - B a l t r u s , G a r l i a v o s va l sč . , Raš-

n i a v o s km., ž u v o <1953 m. G a r l i a v o s va l sč . , S t a n a i č i ų km. L A U K A I T I S Jonas , m o k s l e i v i s , V e i v e r i ų v a l s č . , Kam-

pinių km., ž u v o 1945 m. Kazlų R ū d o s Žiemkel io m i š k e . L E N C E V I Č I U S A l b i n a s - U l o n a s , ū k i n i n k a s , V e i v e r i ų

2 9 6 *

v a l s č . , D i e v o g a l o s km., ž u v o 1949 on. G a r l i a v o s v a l s č . , T v a r k i š k i ų km.

L E L E Š I U S J u s t i n a s - G r a f a s , g . 1914 m., k u n i g a s , nuo I g l i a u k o s , M a r i j a m p o l ė s apsk . , ž u v o 1947 m . V e i v e r i ų v a l s . , K a m p i n i ų km.

L I A U K U S K a z y s - S t u m b r a s , ūk in inkas , V e i v e r i ų v a l s č . , G y v i ų km., žuvo 1945 m. Kazlų R ū d o s m i š k e .

L I O R E N T A J o n a s , g . 1926 m. V e i v e r i ų v a l s č . , Gyvių km., ž u v o 1949 m. V e i v e r i ų va l sč . , P a p i l v i o km.

L U K O Š E V I Č I U S Leonas, m o k s l e i v i s , G a r l i a v o s v a l s č . , I l g a k i e m i o km., ž u v o 1952 m. Kazlų R ū d o s m i š k e , P. Pe-č i u l a i č i o s u ė m i m o metu.

L U K Š A J u o z a s - S k i r m a n t a s - D a u m a n t a s , g . 1922 m., d e s a n t a s i š V a k a r ų , V e i v e r i ų va l sč . , J u o d b u d ž i o km., ž u v o 1951 m. V e i v e r i ų va l sč . , P a b a r t u p i o km.

L U K Š A J u r g i s - P i r š l y s , g . 1921 m., s t u d e n t a s , V e i v e r i ų v a l s č . , J u o d b u d ž i o km., ž u v o 1947 m.

L U K Š A S t a s y s - J u o d v a r n i s , g . 1925 m., s t u d e n t a s , Vei-v e r i ų v a l s . , J u o d b u d ž i o km., ž u v o 1947 m. Kaz lų R ū d o s m i š k e .

M A C E I N A A l g i r d a s - Š a r k a , G a r l i a v o s va l sč . , Raže l ių km., ž u v o 1945 m. P a k u o n i o va l sč . , Girninkų km.

M A C E I N A , ū k i n i n k a s , G a r l i a v o s v a l s č . , Raže l ių km., i u v o 1945 m . G a r l i a v o s v a l s č . , R i n g a u d ų km.

M A C K E V I C I U S A l f o n s a s , g . 1924 m., ū k i n i n k a s , Gar-l i a v o s va l sč . , S t a n a i č i ų km., ž u v o 1946 m. G r a b a v o s miš-ke.

M A R Č I U L A I T I S K o s t a s - S l a n k a , g . 1935 m., ž u v o 1952 m . P r i e n ų miške, J u o d r a i s t y j e .

M A R Č I U L I O N I S - K a z o k a s , nuo J a n k ų k r a š t o , ž u v o 1947 m. V e i v e r i ų va l sč . , K a m p i n i ų km.

M A R T I N A I T I S A n t a n a s , g . 1928 m., m o k i n y s , M a r i -j a m p o l ė s apskr . , S u b a č i š k i ų km., ž u v o 1946 m. K a m p i n i ų km.. V e i s ė j ų v a l s č .

M E K Š A I T I S Leonas, G a r l i a v a . M E N K E V I C I U S V y t a u t a s - S p y g l y s , g . 1930 m. Ig l iau-

k o s va l sč . , S a k a l i š k i ų km., p a s k u t i n i s „Geležinio V i l k o " r inkt, v a d a s , ž u v o 1952 m. Pr ienų m i š k e , J u o d r a i s t y j e .

M I K A L A U S K A S V y t a u t a s - A r a s , m o k s l e i v i s , V e i v e r i ų v a l s č . , Bie levič ių km., ž u v o 1948 m. V e i v e r i ų va l sč . , Bie-levičių km.

M I L I Š A U S K A S V y t a u t a s , ūk in inkas , V e i v e r i ų v a l s č . , P a p i l v i o km., ž u v o 1949 m . s a v o n a m u o s e P a p i l v i o km.

M I S I Ū N A S M a r t y n a s , G a r l i a v o s va l sč . , Raže l ių km.

2 9 7 *

NAGINIONIS Jonas, Ve iver ių va lsč . , Pažėrų km. NAUDŽIUS, moks le iv i s , Veiver ių valsč. , II Girninkų

km., žuvo 1949 m. Veiver ių va l sč . , II Girninkų km. NAUDŽIUS Andr ius-Beržas , moks le iv i s , Ve iver ių v a l s č . ,

II Girninkų km., žuvo 1949 m. Ve iver ių va lsč . , II Girnin-kų km.

N A V I K A Vincas-Dėdė, g. 1912 m., Ši lavoto va l sč . , Skinkių km., „Geležinio v i l k o " rinkt., žuvo 1952 m. Prie-nų valsč. , J u o d r a i s t y j e .

NĖNIUS-Indžinas, ūkininkas, Veiver ių va lsč . , II Gir-ninkų km., žuvo 1948 m. Kazlų Rūdos m i š k e t ies Nau-džių km.

P A L T A N A V I Č I U S , darb in inkas , G a r l i a v o s va lsč . , Mas-taičių km., žuvo 1945 m. Veiver ių va lsč . , II Girninkų km.

P A U L I U S Motie jus , g. 1923 m., ūkininkas, G a r l i a v o s va lsč . , P a d a i n u p i o km., žuvo 1945 m. G a r l i a v o s va l sč . , Kampiškių km.

P A Ž Ė R A Jonas-Uosis , g. 1921 m. ūkininkas, G a r l i a v o s va lsč . , Digrių km., žuvo 1950 m. G a r l i a v o s va lsč . , Kam-piškių km.

P A Ž Ė R A Jonas, g. 1924 m., Veiver ių va lsč . , Smai l ių km., žuvo 1948 m. Smail ių km.

P A Ž Ė R A Juozas , ūkininkas", Veiver ių va lsč . , Padreč ių km., žuvo 1945 m. Kazlų Rūdos miške.

PAŽĖRA Kazys , ūkininkas, Veiver ių valsč. , Padrečių km., žuvo 1945 m. Kazlų Rūdos miške.

P E Č I U L A I T I S Jonas, g. 1931 m., p a r b ė g ę s iš t remties , G a r l i a v o s va lsč . , T v a r k i š k i ų km., žuvo 1951 m. Kaz lų Rūdos miške prie P a p i l v i o km.

P E Č I U L A I T I S J u r g i s - P r ū s a s , g. 1912 m., ūk in inkas , G a r l i a v o s va lsč . , Tvark i šk ių km., žuvo 1945 m. G a r l i a v o s va lsč . , Tvark i šk ių kaime, s a v o kieme.

P E Č K Y S V y t a u t a s , G a r l i a v o s va lsč . , Rinkūnų km. P E T K E V I Č I U S A d o l f a s - Š v y t u r y s , g. 1928 m., moksle i-

v i s , Veiver ių va lsč . , Gyvių km., žuvo 1947 m. V e i v e r i ų va l sč . , Kampinių km.

P U K E L E V I C I U S V y t a s , g . 1934 m., G a r l i a v o s v a l s č . , Poder išk ių km., žuvo 1951 m. Kazlų Rūdos miške.

P U Ž A S Antanas-Gintaras , moks le iv i s , G a r l i a v o s va l sč . , Jonučių km., žuvo 1950 m. G a r l i a v o s va l sč . , I l g a k i e m i o km.

R A Č Y L A J u r g i s - Š a r v a s , p u s k a r i n i n k i s , Veiver ių v a l s . , Padreč ių km., žuvo 1948 m. Veiver ių va lsč . , Šilėnų km.

298*

R A K A U S K A S A n t a n a s , m o k s l e i v i s , G a r l i a v o s v a l s č . , P a v y t ė s km., ž u v o 1945 m. P a k u o n i o va l sč . , Girninkų km.

R A K A U S K A S , ū k i n i n k a s , G a r l i a v o s va l sč . , P a v y t ė s km., ž u v o 1945 m. P a k u o n i o va l sč . , Girninkų km.

R I M A S P r a n a s - B e r ž e l i s , g . 1925 m., ūk in inkas , Gar-l i a v o s va l sč . , P a d a i n u p i o km., „Geležinio v i l k o " r inkt. , ž u v o 1947 m. G a r l i a v o s va l sč . , J u r a g i ų km.

R I N K E V I Č I U S A l o y z a s - L e d a s , m o k s l e i v i s , G a r l i a v o s v a l s č . , Rinkūnų km., ž u v o 1945 m. V e i v e r i ų va l sč . , II Gir-ninkų km.

R I N K E V I Č I U S K a z y s , ūk in inkas , G a r l i a v o s v a l s č . , D i g r i ų km., ž u v o 1945 m. G a r l i a v o s va l sč . , Digr ių km.

R U N D I N A S A n t a n a s - V a i t i l a , g . 1926 m., p o l i c i j o s tar-n a u t o j a s , G a r l i a v o s va l sč . , K a m p i š k i ų km., ž u v o 1947 m. G a r l i a v o s va l sč . , A r m a n i š k i ų km.

R U S E C K A S K a z y s - D o l e r i s , g . 1924 m., ūk in inkas , Gar-l i a v o s va l sč . , P o d e r i š k i ų km., ž u v o 1952 m. Kazlų R ū d o s m i š k e P . Pečiu la ič io s u ė m i m o metu.

S A P I J A N S K A S , ū k i n i n k a s , G a r l i a v o s va l sč . , R a š n i a -v o s km., ž u v o 1945 m. P a k u o n i o va l sč . , Girninkų k m .

S A P I J A N S K A S , ūk in inkas , G a r l i a v o s va l sč . , R a š n i a -v o s km., ž u v o 1946 m. Š i lavote .

S E N I Ū N A S , m o k s l e i v i s , V e i v e r i ų v a l s č . , K a z l i š k i ų km., ž u v o 1946 m. Kazlų R ū d o s m i š k e .

S K U Č A S Jonas , ūk in inkas , V e i v e r i ų va l sč . , II Girninkų km., ž u v o 1949 m. V e i v e r i ų va l sč . , II Girninkų km.

S K U Č A S J u o z a s - Š a u l y s , m o k s l e i v i s , V e i v e r i ų v a l s č . , P a b a r t u p i o km., ž u v o 1948 m. G a r l i a v o s va l sč . , Jonučių km.

S L A V I N S K A S A l b i n a s - L i n a s , g . 1923 m., G a r l i a v o s v a l s č . , I l g a k i e m i o km., „Geležinio v i l k o " rinkt., ž u v o 1946 m. G a r m u c i š k ė s m i š k e .

S L A V I N S K A S J o n a s , g . 1924 m., Š i l a v o t o va l sč . , Ši-l a v o t o km., žuvo 1945 m. V e i v e r i ų va l sč . , P a j i e s i o km.

S A M U O L I S A l e k s a s - V a s a r i s , g . 1922 m. V e i v e r i ų v a l s č . , K a m p i n i ų km., žuvo 1946 m. V e i v e r i ų va l sč . , K a m p i n i ų km.

S M A U G L Y S (s l . ) , ž u v o 1947 m. Kazlų R ū d o s m i š k e . S T A Č I O K A S A l g i r d a s - Ž i o g a s - K r e g ž d ė , m o k s l e i v i s , Vei-

v e r i ų v a l s č . , K a m p i n i ų km., ž u v o 1948 m. Kazlų R u d o s m i š k e .

S T A Č I O K A S J o n a s - K o v a s , g . 1925 m., ūk in inkas , Vei-v e r i ų va l sč . , K a m p i n i ų km., ž u v o 1950 m. A g u r k i š k ė s km.

2 9 9 *

S T A Č I O K A S Klemensas, moksle iv i s , Veiverių valsč . . Kampinių km., žuvo 1953 m. Prienų Punios miške.

S T A N K U S Jonas-Urėdas, t a r n a u t o j a s , Veiverių valsč. , II Girninkų km., žuvo 1947 m. G a r l i a v o s valsč. , P o d e r i š -kių km.

STANKUS, moks le iv i s , Veiver ių valsč., II Girninkų km., žuvo 1946 m. Veiver ių valsč . , II Girninkų km.

STANKUS, ūkininkas, Veiver ių valsč. , II Girninkų km., žuvo 1945 m. Veiver ių valsč . , II Girninkų km.

S U B A Č I U S , pol ic i jos t a r n a u t o j a s , i š Gal iavos , žuvo 1945 m. Veiver ių valsč. , II Girninkų km.

ŠALČIUS, t a r n a v ę s vokiečių kar iuomenėje, i š Kauno, žuvo 1947 m. Gar l iavos valsč. , Poderiškių km.

ŠIDIŠKIS Bonifacas, Gar l iavos v a l s č . ŠIMANSKIS Alg i s-Kirs tukas , g. 1925 m., moks le iv i s ;

Veiver ių valsč. , Mozūriškių km., žuvo 1948 m. Kazlų Rūdos miške prie J a n k ų .

ŠIUGŽDINIS Juozas-Karys , ūkininkas, iš „Geležinio vi lko" r inktinės, G a r l i a v o s valsč. , I lgakiemio km., žuvo 1953 m. Prienų miške.

ŠUKEVICIUS, žuvo 1952 m. Prienų miške, Juodra i s ty-je.

TIGRO (sl.) žmona, mokyto ja , nuo Lekėčių, Šakių, apskr., žuvo 1951 m. Kazlų Rūdos miške, prie Papi š-kio km.

TITAS (sl .), t a r n a v ę s vokiečių kar iuomenėje , iš Kau-no, žuvo 1947 m. G a r l i a v o s valsč. , R i n g a u d ų km.

T R U M P I S Benediktas-Ryt i s-Sakalas , 1950 m. i šmes tas desantu iš V a k a r ų , žuvo 1951 m. Altoniškių miške, Lekė-čių valsč. , Sakių apskr .

V A I T K Ū N A S Vincas, ūkininkas, Veiver ių valsč. , P a d -rečių km., žuvo 1945 m. Kazlų R ū d o s miške.

V A I T K O N A S Ceslovas-Kolumbas, g. 1922 m., ūkinin-kas, Veiver ių valsč. , Padrečių km., žuvo 1947 m. Kazlų Rūdos miške.

V A L G I U S Antanas-Robinzonas, g. 1924 m., ka lv i s , Gar-l iavos valsč. , Digrių km., žuvo 1950 m. G a r l i a v o s va l sč . , Kampiškių km.

V A L G I U S Juozas-Put inas, g. 1923 m., ka lv i s , Gar l ia-v o s valsč. , Digrių km., žuvo 1947 m. Veiver ių valsč. , Die-v o g a l o s km.

V A L G I U S Stasys-Riešutas, g. 1929 m., moks le iv i s , Gar-l iavos valsč., Digrių km., žuvo 1947 m. G a r l i a v o s valsč . , Dievoga los km.

3 0 0 *

VALENTA, moks le iv i s , Veiver ių valsč. , Kampinių km., :žuvo 1945 m. Veiver ių valsč. , P a p i l v i o km.

V A R K A L A Kazimieras, Algirdas-Žal iukas, g. 1924 m., Iš laužo valsč. , Šaltupio km., „Geležinio v i lko" rinkt., žuvo 1948 m. Iš laužo valsč. , Gražučių km.

V A S I L I A U S K A S Bernardas , G a r l i a v o s valsč. , Raželių Ton.

V A S I L I A U S K A S Jonas, G a r l i a v o s valsč., Raželių km. V A S I L I A U S K A S V l a d a s , G a r l i a v o s valsč. , Raželių

km. V A S I L I A U S K A S Vytautas-Meškelė , g. 1931 m., moks-

leivis, Veiver ių valsč. , Veiver ių km., žuvo 1948 m. Vei-verių valsč., Papi lv io km.

V I L I M A S Jul ius , nuo Jankų krašto, žuvo 1945 m. Kazlų Rūdos miške.

V I N C U K A S (sl .), moks le iv i s , iš Kauno, žuvo 1950 m. G a r l i a v o s valsč . , I lgakiemio km.

VIZGIRDA Antanas , Veiver ių valsč . , Kampinių km., ž u v o 1945 m. Kazlų Rūdos miške.

V O K I E T I S be la i sv i s , ch i rurgas , i š Vokiet i jos , žuvo 1946 m. Kazlų Rūdos miške.

Ž I L I N S K A S V y t a u t a s , moksle iv i s , Veiverių valsč. , II Girninkų km., žuvo 1948 m. Kazlų Rūdos miške.

S T R I B Ų N U Ž U D Y T O S M E R G I N O S

JAKUČIONYTĖ, G a r l i a v o s valsč . , P a j i e s i o km., 1946 m. n u š o v ė Gar l iavos s t r ibas Staniu l i s .

KABIŠIŪTE Ona, Veiver ių valsč. , Pažėrų km., 1948-m. p a b ė g u s i ą iš Sibiro n u š o v ė s t r ibas Alb inas Dovydonis .

M A R K A U S K A I T Ė - S u b a t i e n ė , G a r l i a v o s valsč., I lga-kiemio km., 1945 m. n u š o v ė G a r l i a v o s s t r ibas Pacevič ius . J o s v y r a s buvo par t izanas .

NAUDŽIŪTĖ-Brazaitienė, Veiver ių valsč., II Girninkų km., 1945 m. n u š o v ė Veiver ių s tr ibai . J o s v y r a s p a r t i z a n a s .

NAVICKAITĖ, Gar l iavos valsč . , Digr ių km., 1947 m. n u š o v ė s t r ibas Burneika . Str ibų i š ž a g i n t a .

PAŽĖRAITĖ, G a r l i a v o s valsč . , Digrių km., 1946 m.. n u š o v ė Gar l iavos s t r ibai .

PETKEVIČIŪTĖ, Veiver ių valsč., Petkel iškių km., 1946 m. n u š o v ė s t r ibas Alb inas Dovydonis .

RIMAITĖ Aldona, G a r l i a v o s valsč . , Pada inupio km., 1948 m. nušovė Alb inas Dovydonis . Motina suimta, brol i s par t i zanas .

ŠALČIŪTĖ A g o t a , Gar l iavos valsč. , Stanaičių km., 1945 m. nušovė s t r ibas Burneika b e g a n a n č i ą g y v u l i u s .

NAUDŽIAI, Veiver ių valsč., II Girninkų km., 1945 m. žiemos n a k t j s t r ibai s u š a u d ė v i są šeimą.

P A S T A B A . Kai kurie Birutės r inkt inė je žuvę par t izanai buvo a tė ję iš kitų r inktinių. A t s i p r a š o m e , jei ko nors nepa-minėjome, ir už g a l i m u s net iks lumus ar nepi lnus duome-nis. Turinčius d a u g i a u žinių p r a š o m e papi ldyt i .

T U R I N Y S

P r a t a r m ė 3 Bolševizmo šmėkla ar tė ja 5 1944-ųjų Kalėdos 8 Visur buvo šnipų 10

Žiemkelio kautynės 14 „Žalgirio" rinktinė 17 Stribų kerš tas 19 Siaubo diena ir amnest i ja 20 Nepaspruko 22 Lietuva be lietuvio 23

Susitikimas su „vokiečiais" 27 Ugnies v a g i m s 29 Balsavimai 30 Dvejopa šeima 31 Nepavalgėme barščių . . . . 32 I šge lbė jo pelkė 33 Už part izanus premija .... . . . . . . . . . . 38 Turime ats i lygint i 39

Užėjome duonos 41 Vėl v a g y s ir stribai ................... 42 Žiemai ar tė jant 44 Nelaimė 46 Mūsų slėptuvė — rinktinės š tabas 50 Sugr įžo brolis 52 Sunkioji 1947-ųjų vasara . . 54

Kas i šdavė? 57 Birutės rinktinė g y v u o j a . . 61 Nevykęs š ū v i s 65

Tauro" a p y g a r d o s vadas Rymantas 66 Tremtiniai 68 Va, tau ir u b a g a s 71 Ulono s i lpnybė ir sutarti pusryčiai 73 Repečkėle, ne tą buteliuką padaviau 74 Saldžiai miegokite 76

Kaip žuvo Mindaugas, Uosis ir kiti 79 Benamiai 82

"Vasaros trumpos n a k t y s . . 86 Ardome kolchozus 88 Stribų pasalos ir Kovo žu-vimas 89 Nelengva operaci ja 91 Skirmantas negalė jo laukti 94 Dragūno drąsa ir neapdai-r u m a s 95

Mudviem, Povilai, j au reikės skirtis 98 Susitikimas su Skirmantu .. 102 Kariniai objektai 105 Paskutinis pasimatymas . . 106 I šdavys tė 108 Kas mus rėmė ir g laudė .. 114

Įtarimas didėja 116 Paskutinis Lito į sakymas ir nau ja netektis 119 Lekėčių krašte 122 Demonas veikia 123 Klasta 125 OBO spąstuose 128 Į provokaci ją 137 Vėl Vi lniu je 140 Sokolovninkų darbai . . . . 145 Žiurkių kameroje 147 Akis ta tos 152 Šnipas 157 Po Stalino mirties 162 Teismas 165 Mirtininkų kameroje ............ 169 Lukiškių kalė j ime 171 Naujas tardymas 175 Nuosprendis pakeistas . . . . 182 Atsisveikinu su Lietuva .. 184 Taišete 19,0 Sukilimas 192 Ir vėl v a g o n e 196 Gaidžio sa lo je 199 Staigmena 201

Šekšnos l a g e r y j e 203 Pirmosios komis i jos ir pasi-matymas 204 Nėra ramybės 206 Vėl Ta i še tas—Bratskas . . 208 Čiunos l a g e r y j e 210 Mišino kars tas 213 Kalėdos karcery je 215 „Baikalas" 216

Į Mordovi ją 218 Priepuolis 222 Berijiečio teismas 227 Toliau nuo akių 230 Skundas 231 Leninas be kojų 234 I laisvę 235 Važiuok, kur nori 237

303

Lietuvos karininko Petro Paltaroko likimas 243 Buto raktai 246 S a u g u m a s nesnaudžia 248 Neprieinamoji pas iunt inybė 253 Sulaikytas 255 Teismas 259 Rasų lager is 261 Vėl kryžiaus keliai 264 Tyla prieš audrą 270

„Istorikai" 271 Spirk koja 274 Tai dar ne v iskas 277 Kazimiera i švyks ta 281 Naujos provokaci jos 282 Susit ikimas su George Shultzu 287 Neišvažiuosi 288 Čekistų v i l ty s ž lugo 290

Pečiulaitis Povilas ŠITĄ PAIMKITE G Y V Ą

Atsiminimai

Redaktorė O. Balčytienė Techninė redaktorė B. Oksaitė

SL. 290. 1993 06 09. 15,96 sąl . sp. L Tir. 5000 egz. Užsakymas 287.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių s ą j u n g a . Donelaičio 70b, 3000 Kaunas

Vals tybinė „Aušros" spaustuvė, Vytauto pr. 23, 3000 Kaunas. Sutart inė kaina

P e 22

Vi r še l i s V A N D O S P O D E R Y T Ė S

Pečiulait is P. Pe 22 Šitą paimkite g y v ą : A t s i m i n i m a i . — K . : Lietu-

vos polit. kalinių ir tremtinių s-ga , 1 9 9 3 . — 3 0 4 p., i l iustr.

Lietuvos pasipriešinimo kovų partizano, politinio kali-nio, J A V piliečio atsiminimai.

L D K 947.45.08

© Povilas Pečiulaitis, 1993