Pajamų nelygybė
description
Transcript of Pajamų nelygybė
VU EF V.Karpuškienė
Pajamų ir turto nelygybė
1. Studentų pristatymai
2. Pajamų nelygybės matai
3. Pajamų pasiskirstymas Lietuvoje
4. Pajamų pasiskirstymas pasaulyje
5. Pajamų ir turto pasiskirstymo teoriniai aspektai. Ekonomika ir socialinis teisingumas
VU EF V.Karpuškienė
2. Pajamų nelygybės matai
• Decilių/kvintilių santykis• Lorenco kreivė• Gini (Džini) koeficientas
VU EF V.Karpuškienė
Decilinis pasiskirstymas
• Deciliai suskirsto gyventojų pajamų (išlaidų) didėjimo tvarka išdėstytą eilutę į dešimtį lygių dalių. Pirmasis decilis (D1) – parodo 10 proc. mažiausias pajamas gaunančių gyventojų vidutines pajamas. D10 parodo 10 proc. turtingiausių gyventojų vidutines pajamas.
• Pajamų nelygybei matuoti skaičiuojamas decilinis diferenciacijos koeficientas, lygus santykiui D10/D1 t.y. kraštinių decilių santykis, kuris parodo, kiek kartų 10 procentų turtingiausių gyventojų pajamos (išlaidos) viršija 10 procentų skurdžiausių gyventojų pajamas (išlaidas).
VU EF V.Karpuškienė
Lorenco kreivė ir Gini koeficientas
• Absoliuti pajamų lygybė reiškia, jog visi šalies gyventojai gauna vienodas pajamas. Pvz. 50 proc gyventojų gauna 50 proc. šalies pajamų. – Kuo Lorenco kreivė labiau nutolusi nuo absoliučios lygybės
tiesės, tuo didesni pajamų skirtumai. • Džini koeficientas, lygus ploto S, esančio tarp absoliučios
lygybės tiesės ir Lorenco kreivės, ir trikampio ploto S1, apriboto absoliučios lygybės tiese ir horizontalia koordinačių ašimi, santykiui. – Kuo didesnė pajamų nelygybė, tuo didesnis Džini
koeficientas, kurio reikšmė gali kisti nuo 0 (esant absoliučiai lygybei) iki 1 ( kai visos pajamos atitenka 1 asmeniui).
VU EF V.Karpuškienė
Lietuvos gyventojų vidutinės pajamos
Disponuojamos pajamos 1 gyv.
(Lt)
Miesto 1gyv. piniginės
disponuojamos pajamos
Kaimo 1 gyv. piniginės
disponuojamos pajamos
2003 384,2 458,7 233,6 2004 426,3 494,8 289,4 2005 514,1 594,7 353,3 2006 615,4 684,2 477,8 2007 795,7 899,2 587,6 2008 927,2 1030,8 718,3 2009 960,5 875,8 794,0 2010 875,8 947,6 731,7 2011 997,3 1098,9 793,1
3. Lietuvos gyventojų pajamų nelygybė
3. Lietuvos gyventojų pajamų nelygybė
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
I 372,2 459,8 584,4 739,9 829,7 675,2 680,8 789,8
II 659,8 813,8 1160,8 1459,1 1598,7 1282,4 1190,8 1393,4
III 1034 1307,1 1747,8 2196,1 2486,2 2047,5 1773,5 2030,5
IV 1498,6 1905,1 2453 3085 3654,7 2836 2656,6 3088,9
V 2830,3 3303,8 4252,8 5392,6 6462,7 5502,4 4604,2 5050,2Kvintilių santykis
Išvada
VU EF V.Karpuškienė
VU EF V.Karpuškienė
Gini koeficiento pokyčiai Lietuvoje
Gini koeficiento kitimas Lietuvoje
0,28
0,29
0,3
0,31
0,32
0,33
0,34
0,35
0,36
1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
VU EF V.Karpuškienė
4. Pasaulio pajamų pasiskirstymas
Gini 1997
0
10
20
30
40
50
60
70
1 16 31 46 61 76 91 106 121 136 151 166 181
Gini 2003
01020304050607080
1 11 21 31 41 51 61 71 81 91 101 111 121
Gini
VU EF V.Karpuškienė
Šalis Gini koeficiento reikšmės.
1993 1997-8 2007 Mažos pajamų nelygybės šalysDanija 24,7Japonija 0.31 24,9 24,9 Švedija 0.27 25,0 25,0Belgija 25,0Norvegija 0.32 30,0 25,8Suomija 0.23 25,6 26,9
Vidutinės pajamų nelygybės šalys.Olandija 32,6Kanada 33,1Šveicarija 33,1Prancūzija 32,7Ispanija 32,5 Didelės pajamų nelygybės šalysAirija 35,9Australija 0.44 35,2 35,2Italija 36,0JK 0.39 36,8 36,0JAV 0.45 40,8 40,8
VU EF V.Karpuškienė
Pasaulio gyventojų pajamų nelygybė
B.Milanovič atliktas tyrimas Teritoriniai Gini koeficientai 1988 ir 1993 metais
Teritorija 1988 1993
Afrika 42.7 47.2
Azija 55.9 61.8
Lotynų Amerika irKaribų jūros šalys
57.1 55.6
Vidurio ir Rytų Europabei NVS
25.6 46.4
Vakarų Europa ŠiaurėsAmerika ir Okeanija
37.1 36.6
VU EF V.Karpuškienė
Procentilinis pasaulio gyventojų pajamų pasiskirstymas
Pasaulio pajamų dalis (%)
Pasaulio gyventojų dalis 1988 1993
Apatinė 10 proc.dalis 0.9 0.8
Apatinė 20 proc.dalis 2.3 2.0
Apatinė 50 proc.dalis 9.6 8.5
Apatinė 75 proc.dalis 25.9 22.3
Apatinė 85 proc.dalis 41.0 37.1
Viršutinė 10 proc. dalis 46.9 50.8
Viršutinė 5 proc. dalis 31.2 33.7
Viršutinė 1 proc. dalis 8.3 9.5
VU EF V.Karpuškienė
Pasaulio pajamų kitimo tendencijos
• Pasaulio pajamų nelygybė (Gini): 66 proc. (JAV $ PPP) ir 80 proc. (JAV $ kursą)
• 1988-1993 metais pasaulio pajamų nelygybė išaugo nuo 62 proc. iki 66 proc.
• Priežastys:
– lėtas kaimo gyventojų pajamų augimas didžiosiose besivystančiose pasaulio šalyse (Indija, Kinija, Bangladešas) ir spartus išsivysčiusių šalių pasiturinčių gyventojų pajamų didėjimas.
– sparčiai didėjantis atotrūkis tarp Kinijos miesto ir kaimo gyventojų pajamų.
– Pasaulio pajamų nelygybė daugiausia priklauso nuo to kas nutinka su pajamomis Kinijoje ir Indijoje (apatinis rėžis) ir JAV, Japonijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje (viršutinis rėžis).
VU EF V.Karpuškienė
Kai kurie palyginimai:
1 proc. turtingiausių gyventojų gauna pajamas lygias 57 proc. neturtingiausių gyventojų pajamų 10 proc. neturtingiausių JAV gyventojų vidutinės pajamos yra didesnės už 2/3 pasaulio gyventojų vidutines.5 proc. turtingiausių pasaulio gyventojų pajamos 1988 metais viršijo 78 kartus 5 proc, neturtingiausių gyventojų pajamas, o 1993 šis santykis išaugo iki 114
VU EF V.Karpuškienė
Naujausių pajamų nelygybės tyrimų išvados (2009-ILO)
• Pagrindinės išvados:– Globalizacijos procesai didina pajamų nelygybę
pasaulyje. • 1995-2005 metais 47 šalių, iš 71 įtrauktų į tyrimą, pajamų
nelygybė didėjo
• Finansinio sektoriaus 15 didžiausių finansinių korp. vyriausių darbuotojų atlyginimai augo labai greitai. (2007m.JAV-altyginimai skyrėsi 520 k. lyginant su vid. darbuotojo darbo užmokesčiu. 2003—360 k.)
– Siektina subalansuoti pajamų pokyčius tarp sektorių, ieškant adekvačių paskatų dirbti, mokytis ir investuoti.
VU EF V.Karpuškienė
5. Pajamų ir turto pasiskirstymo teoriniai aspektai
Pajamų pasiskirstymo ekonominis aspektas • Trys svarbūs teiginiai apie pajamų nelygybę:
– Ekonomikos augimui būtina gyventojų pajamų nelygybė.
– Pajamų perskirstymo būdas įtakoja ekonomikos augimo tempus (darbo paskatos, dalyvių elgesys)
– Pajamų lygybė - tai vertybė, kuri turi savo kainą