Obstrukcinė miego apnėja Etiologija, klasifikacija, rizikos veiksniai

Parengė:Brigita Šaduikytė MF IIIk. 15 grupė

2016

Miego apnėja – tai protarpinis nosies ir burnos oro tėkmės nutrūkimas miego metu, įvykstantis dėl laikino ryklės

audinių subliūškimo.

TerminijaApnėja – oro srovės nutrūkimas ilgesniam nei 10 sekundžių intervalui (įkvepiamo oro tėkmė <20%)Hipopnėja – oro srovės srauto sumažėjimas 50% ir daugiau, kuris užtrunka ilgiau nei 10 sekundžių (dėl paviršinio kvėpavimo ar reto kvėpavimo dažnio)Apnėjos ir hipopnėjos kompleksas (AHI) – bendras apnėjos ir hipopnėjos skaičius per miego valandą.

Terminija Obstrukcinė miego apnėja (OMA) – miego sutrikimas,

kuriam būdingas oro srovės nutrūkimas (apnėja ir hipopnėja), sukeltas pasikartojančio viršutinių kvėpavimo takų subliūškimo, išliekant centriniam kvėpavimo veiklos stimului. Centrinė miego apnėja – miego sutrikimas, kai kvėpavimas periodiškai sustoja ir oro tėkmė nutrūksta dėl išnykusios kvėpavimo raumenų inervacijos. Viršutinių kvėpavimo takų rezistentiškumo sindromas – tai būklė, kuomet pacientas knarkia, dažnai pabunda naktį ir patiria didelį mieguistumą dienos metu, tačiau šiuo atveju nėra kvėpavimo sutrikimų ir kraujo dujų tyrimas nerodo sumažėjusio deguonies kiekio.

 Kaip atsiranda?

REM-Related Obstructive Sleep Apnea

Kada diagnozuojama?Obstrukcinė miego apnėja diagnozuojama, kai yra:

•> 15 apnėjos ir hipopnėjos epizodų (AHI) per miego valandą, nesant kitų su OMA susijusių skundų.

•> 5 apnėjos ir hipopnėjos epizodų (AHI) per miego valandą ir yra sutrikusio miego simptomų.

EtiologijaRizikos veiksniai:

Struktūriniai:•Kraniofacialiniai ypatumai (mikrognatija ir

retrognatija, mažas apatinis žandikaulis, arkos formos kietasis gomurys).

• Viršutinių kvėpavimo takų minkštųjų audinių perteklius (gomurio migdolų, adenoidų, liežuvio migdolų, liežuvėlio hipertrofija, makroglosija, minkštųjų audinių edema.)

•Pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį (ligos rizika didėja du kartus)

•Rasė (dažniau serga juodosios rasės asmenys, greičiausiai dėl kaukolės ir veido anatominių ypatybių.)

2. Nestruktūriniai •Nutukimas (svarbiausias OMA rizikos veiksnys):

viršutinių kvėpavimo takų spindis susiaurėja dėl padidėjusios riebalų sankaupos ryklės minkštuosiuose audiniuose arba kakle.

•Rūkymas – ligos riziką didina 3 kartus.•Paveldimumas - manoma, kad apie 25 proc. pacientų

obstrukcinė miego apnėja yra nulemta genetiškai.•Lytis – dažniau serga vyrai, dėl kaklo ypatumų.

•Amžius – dažniau serga vyresnio amžiaus asmenys, tai gali būti susiję su silpnėjančiais refleksiniais mechanizmais, raumenų hipotonija, anatominiais pokyčiais.

•Alkoholis, vaistai - išgėrus alkoholio, atsipalaiduoja gerklę atveriantys raumenys, todėl apnėja paūmėja. Panašų poveikį turi ir antialerginiai, migdomieji vaistai.

Diabetas?Gastroezofaginis refliuksas?Policistinis kiaušidžių sindromas?

Kuo pasireiškia?Suaugusiems

Knarkimas (90% atvejų)Padidėjęs mieguistumas dienos metu Rytiniai galvos skausmaiIrzlumas, nuotaikos pokyčiaiPablogėjusi koncentracija irdėmėsysIlgalaikės komplikacijos:- Širdies ir kraujagyslių ligos- Lytinio aktyvumo sutrikimai ir t.t.

Kuo pasireiškia?Vaikams Pailgėjęs miego laikas, ypatingai nutukusių vaikų.Didesnės pastangos kvėpuojant (plazdantys nosies

sparneliai, sunkiai besikilnojanti krūtinė, prakaitavimas naktį). Gali atsirasti krūtinės įlinkis į vidų kvėpuojant.

Elgesio pakitimai – hiperaktyvumas, nesusikaupimas.Rytiniai galvos skausmaiNėra svorio augimo

EpidemiologijaMiego apnėjos sindromu serga 1–4 proc. gyventojų,

o pirminis knarkimas būdingas maždaug ketvirtadaliui.

Moterų ir vyrų santykis yra maždaug 2% moterų ir 4 % vyrų.

Sergamumas didėja nuo 18 iki 45 metų amžiaus, pasiekdamas maksimumą 55-65 metų amžiuje.

Amerikiečių duomenimis nuo miego apnėjos kenčia 12 – 18 milijonų amerikiečių. Toks paplitimas beveik prilygsta sergančiųjų astma ar diabetu paplitimui.

• 2004–2006 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinikos Miego laboratorijoje tirtų pacientų, kuriems nustatyta sunki miego apnėja ir rekomenduotas gydymas nenutrūkstamo oro srauto aparatais, klinikinių ir anamnezės duomenų analizė:

• Išanalizuota 85 pacientų duomenys, 72 vyrų (amžius – 53,2 ± 11,6 metų) ir 13 moterų (58,6 ± 9,4 metų).

• Nustatyta, kad sunkia obstrukcine miego apnėja sergančių vyrų mieguistumas (pagal Epworth mieguistumo skalę) – 12,43 ± 5,9 balų buvo didesnis nei moterų (8,0 ± 4,7 balų), esant vienodam kūno masės indeksui (KMI).

• Pagrindiniai nusiskundimai, dėl kurių pacientai kreipėsi į gydytojus, buvo knarkimas (74,4 proc.), mieguistumas dieną (22 proc.) ir dusulys (15,9 proc.).

• Moterys į gydytojus kreipėsi vidutiniškai praėjus 7,0 ± 4,2 metų, o vyrai – 12,8 ± 11,04 (p < 0,05) nuo nusiskundimų pradžios.

• 12,2 proc. tiriamųjų teigė, kad miegant jiems visada sustoja kvėpavimas, o 4,9 proc. nežinojo, kad jiems miego metu būna kvėpavimo pauzės. 9,8 proc. pacientų manė, kad kvėpavimas miegant jiems sustoja retai, 31,7 proc. – retkarčiais, 41,5 proc. – dažnokai.

• Išvados. Vyrai dėl kvėpavimo sutrikimų miego metu į gydytojus kreipėsi vėliau nei moterys, nors esant vienodam KMI vyrų mieguistumas buvo didesnis. Knarkimas – dažniausias klinikinis požymis, dėl kurio sergantieji sunkia obstrukcine miego apnėja kreipėsi į gydytojus.

Informacijos šaltiniai• Eugenijus Lesinskas “Ausų, nosies ir gerklės ligos”

2014m.• http://umm.edu/health/medical/reports/articles/

obstructive-sleep-apnea• http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3365081/• http://www.sciencecodex.com/

study_shows_that_tongue_size_and_fat_may_predict_sleep_apnea_risk_in_obese_adults-142667

• http://www.emedicina.lt/lt/gydytojui/lietuvos_naujienos/klinikiniai_pozymiai_del_kuriu_sunkia_obstrukcine_miego_apneja_sergantys_ligoniai_kreipiasi_i_gydytoja.html