Nuosėdinių, metamorfinių ir magminių uolienų

susidarymas

ŠIOJE PAMOKOJE:

• Prisiminsime Žemės vidinę sandarą;

• Įvardysime žemyninės ir vandenyninės Žemės plutos skirtumus;

• Nagrinėsime, kaip susidaro magminės,

metamorfinės ir nuosėdinės uolienos;

• Nurodysime, kuo skiriasi uolienos ir mineralai.

ŽINIŲ IR GEBĖJIMŲ VERTINIMAS:

• Geografinės informacijos šaltinių naudojimas.

• Teisingas sąvokų parinkimas ir vartojimas.

Prisiminkime...

• Įvardykite vidinę Žemės sandarą;

• Nurodykite Žemės plutos skirtumus;

• Paaiškinkite, kodėl juda litosferos plokštės.

AR ŽINOTE, KAD...

• Žemės pluta sudaryta iš uolienų, skirtingų savo forma, sandara, spalva;

• Uolienos sudarytos iš gamtinės medžiagos, vadinamos mineralais;

• Uolienos pagal kilmę skirstomos į magmines, nuosėdines ir metamorfines;

• Dėl dūlėjimo, suslėgimo ir aukštos temperatūros, uolienos virsta kita rūšimi.

Išsiaiškinsim...

• Ką vadiname magminėmis, nuosėdinėmis ir metamorfinėmis uolienomis?

• Kur jos formuojasi?

• Kokios jų savybės?

• Kur jos naudojamos?

Magminės uolienos

• Magminės uolienos sudaro didžiąją Žemės plutos dalį;

• Jos formuojasi iš skystos magmos, jai vėstant ir stingstant gelmėse arba iš ugnikalnių išsiveržus į paviršių;

• Būdingos magminės uolienos – granitas ir bazaltas.

GRANITAS

Granitas ir jį sudarančios dalys

• Kvarcas

• Špatas

• Žėrutis

Granitas ir jį sudarančios dalys

• Kvarcas

• Špatas

• Žėrutis

BAZALTAS

NUOSĖDINĖS UOLIENOS

• Vėjas, vanduo ir temperatūrų svyravimai ardo paviršines uolienas, kurios virsta rieduliais, žvyru, smėliu, moliu.

• Smulkias daleles tekantis vanduo, vėjas, ledynai nuneša į ežerus, jūras, sausumos pažemėjimus, kur jos sluoksniuojasi.

• Slegiamos viršutinių sluoksnių, susispaudžia, suakmenėja ir virsta nuosėdinėmis uolienoms.

Nuosėdinės uolienos, susiformavusios iš augalų ir gyvūnų

liekanų:

• Anglys,

• Durpės,

• Nafta,

• Klintys,

• Kreida.

NAFTA

DURPĖS

METAMORFINĖS UOLIENOS• Žemės gelmėse dėl slėgio ir

aukštos temperatūros pasikeitusios nuosėdinės arba magminės uolienos.

• Tokios sąlygos susidaro formuojantis kalnams, sąveikoje su magma (pvz. į nuosėdines uolienas įsiskverbus išsilydžiusiai magminei masei), grimztant tam tikrai teritorijai ir t.t.

• Jos nesusilydo, neištirpsta, o tik iš dalies ar visiškai persikristalizuoja, pakinta jų struktūra.

METAMORFINĖS UOLIENOS

Dėl karščio ir slėgio uolienos virsta: • molis – skalūnu,• dolomitas ir klintys – marmuru,• granitas – gneisu,• akmens anglis – grafitu ir t.t.

Molis virsta skalūnu

Dolomitas ir klintys virsta marmuru

Granitas virsta gneisu

Akmens anglis virsta grafitu

PRISIMINĖM IR SUŽINOJOM...

1. Žemės plutos storis nevienodas:

• 5–10 km po vandenynais;

• apie 35 km lygumose;

• iki 70 km kalnų srityse.

2. Pagal kilmę uolienos skirstomos į 3 grupes:

• magminės;

• nuosėdinės;

• metamorfinės.

DARBAS NAMUOSE...

• Pateikite pavyzdžių, kur žmonių reikmėms naudojamos įvairios uolienos.

• Pasidomėkite ir pateikite pavyzdžių, kokių uolienų daugiausia randama Lietuvoje.

Jūsų nuomonė...

• pamoka įdomi ir suprantama...

• kai kurių aiškinamų dalykų nesupratau...

• pamoka neįdomi...

Pamoką rengė

Loreta Kryževičienė

geografijos vyr. mokytoja

Kauno “Žiburio” vid. m-kla