KONKURSAS. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Mokslo fondas 2014 me-tais buvo paskelbęs produktyviausiai ir koky-biškiausiai mokslinį (meninį) darbą dirbusių mokslo darbuotojų, dėstytojų ir doktorantų konkursą. Pirmos vietos skirtos: doc. dr. Ra-mutei Bruzgelevičienei socialinių mokslų sri-tyje, prof. dr. Eugenijui Jovaišai humanitarinių mokslų srityje, lekt. dr. Raimundui Sereikai biomedicinos ir fi zinių mokslų srityse, doc. Vy-tautui Kontrimui, vykdančiam meninę veiklą, ir doktorantei Agnei Juškevičienei.

ŠVIETIMO IR MOKSLO VICEMINIS-TRAS. Balandžio 13 d. LEU absolventas dr. Rolandas Zuoza pradėjo eiti švietimo ir mokslo viceministro pareigas. Dr. R. Zuoza 1996–2000 m. buvo Seimo narys. Nuo 2001 m. dirba Švie-timo ir mokslo ministerijoje. Pastaruoju metu vadovavo Mokymosi visą gyvenimą departa-mento Neformalaus švietimo skyriui.

RENGINYS. Balandžio 14 d. LEU Antano Poškos auditorijoje vyko renginys, skirtas An-tanui Poškai Kalkutos universiteto garbės dak-taro vardo suteikimo proga.

FORUMAS. Balandžio 21 d. LEU aktų sa-lėje vyko forumas „Nuo tarpusavio supratimo iki bendradarbiavimo“. Sąskrydžio-forumo siekis – skatinti neįgaliųjų ir sveikųjų visuome-nės narių dialogą, siekiant formuoti pozityvų požiūrį į negalios ištiktuosius – lygiaverčius visuomenės narius, kūrėjus.

MOKSLINĖ KONFERENCIJA. Balan-džio 23 d. LEU Socialinės edukacijos fakultete vyko mokslinė konferencija „Šalies universaliai tvarios plėtros strategija“, skirta universaliai tvarios plėtros modeliavimui ir tyrimo rezulta-tų aprobavimui.

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

www.leu.lt

leidžiamas nuo 1952 metų

Nr. 4 (2453)

Alma mater kronika

2015 balandis

ARTIMIAUSI ĮVYKIAI

MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ MUGĖ. Gegužės 12 d. Lietuvos edukologijos universite-to (LEU) centrinių rūmų III aukšto fojė (Stu-dentų g. 39) vyks LEU magistrantūros studijų mugė. Kiekvienas, norintis siekti mokslo aukš-tumų, galės susipažinti su LEU siūlomomis programomis, susitikti su specialistais, kurie išsamiai pristatys programų turinį.

AUGALŲ ŽAVADIENIS. Gegužės 15 d. LEU vyks „Augalų žavadienis“. Gamtos, matema-tikos ir technologijų fakulteto (GMTF) II aukšto koridoriuje bus atidaryta studentų nuotraukų pa-roda „Sustabdyta gamtos akimirka“. Po to GMTF kiemelyje vyks šventinis studentų koncertas.

Karolina Bakanauskaitė – Gamtos, matema-tikos ir technologijų fakulteto biologijos specialy-bės IV kurso studentė, aktyvi Lietuvos edukolo-gijos universiteto studentų atstovybės (LEU SA) narė, 2015 m. balandžio 13 d. vykusioje neeilinėje rinkiminėje LEU SA konferencijoje išrinkta naują-ja prezidente.

„Manau, kad sprendimas prisijungti prie stu-dentų atstovybės veiklos ir tapti studentiško judė-jimo dalimi yra vienas geriausių mano sprendimų. Vadovaujuosi posakiu, kad iš gyvenimo reikia imti viską, ką jis duoda, o dar labiau tai, ko neduoda. Studijos pildo tavo akademinių žinių bagažą, kuria tave kaip specialistą, o papildoma veikla ugdo ge-bėjimus ir plėtoja kompetencijas įvairiose srityse.

Šiais laikais jaunam žmogui neužtenka būti geram tik vienoje srityje. Jis turi žiūrėti plačiau, būti įvairiapusiškesnis, pasiruošęs nuolatiniams iššūkiams. Veikla studentų atstovybėje – tai išlipi-mas iš savo komforto zonos, naujos pažintys ir įgy-tos kompetencijos. Studentų atstovybė man antrie-ji namai, o žmonės, su kuriais dirbu, antroji šeima. Kas gali prisijungti prie šios veiklos? Jeigu tik nori, čia savo vietą gali rasti kiekvienas studentas ir būti svarbia šio mechanizmo dalimi“, – kalba studentė.

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETUI – 80 METŲ

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO REKTORIUI – TARPTAUTINIS PRIPAŽINIMAS

Kęstutis Šalavėjus

> LEU rektoriui akad. A. Gaižučiui – tarptautinis pripažinimas. V. Pilecko nuotr.

PAŽANGIAUSIŲ STUDENTŲ MAMOMS – ASMENINIAI REKTORIAUS SVEIKINIMAI

Motinos dienos proga Lietuvos edukologi-jos universiteto (LEU) rektorius akademikas Algirdas Gaižutis išsiuntė sveikinimus pažan-giausių studentų šeimoms. Motinos diena  – puiki proga pasidžiaugti vaikų pasiekimais.

150 geriausių LEU studentų mamų gavo padėkos atvirukus, skirtus pasveikinti mamas Motinos dienos proga, pasidžiaugti jų sūnų ir dukterų pasiekimais moksle, visuomeninėje vei-kloje ir padėkoti už puikiai išauklėtus Lietuvos edukologijos universiteto studentus. LEU rekto-rius linki studentų šeimoms sveikatos, darnos,

pavasario šilumos ir šviesių vilčių. A. Gaižučio nuomone, labai svarbu studentų šeimoms paro-dyti dėmesį ir padėkoti.

„Rektoriaus sveikinimai pažangiausių stu-dentų mamoms – šauni iniciatyva, kuri po tru-putį tampa labai gražia tradicija. Džiugu, kad Motinos dienos proga jos sulauks sveikinimų ne tik iš savo artimųjų, bet ir iš akademinės ben-druomenės. Žinodamos, kad jų vaikai yra tarp pažangiausių studentų, jaus savo indėlį ugdant išsilavinusią visuomenę“, – sakė LEU studentų atstovybės prezidentė Karolina Bakanauskaitė.

„Šviesos“ informacija

Š IESAŠiemet Lietuvos edukologijos universi-

tetas (LEU) švenčia 80 metų jubiliejų. Šiam jubiliejui pažymėti buvo sukurtas specialus universiteto ženklas, kuriame nurodytos jubi-liejinės datos – 1935 ir 2015 metai.

Turbūt jau ne vienas LEU svetainėje, leidi-niuose, kvietimuose, elektroniniuose laiškuose

ir socialiniuose tinkluose pastebėjote šį meda-lio formos LEU logotipą. Šis universiteto žen-klas jus lydės visų jubiliejinių renginių metu: konferencijose, koncertuose, parodose, alumni susitikimuose ir t. t. Visa jubiliejinių renginių programa – artimiausiuose laikraščio „Šviesa“ numeriuose.

„Šviesos“ informacija

2013 m. Europos pedagoginių universitetų rektorių asociacijos valdybos posėdis vyko LEU, kurio metu buvo įkurtas Lietuvos ir Ukrainos istorijos klubas. Kitas asociacijos posėdis numa-tytas Jerevane (Armėnija).

2015 m. balandžio 23 d. Europos pedago-ginių universitetų rektorių asociacijos meti-nio suvažiavimo Kijeve (Ukraina) metu Lietu-vos edukologijos universiteto (LEU) rektorius akademikas Algirdas Gaižutis išrinktas šios organizacijos pirmininko pavaduotoju.

Asociacijos pirmininku išrinktas Nacionali-nio M. Dragomanovo pedagoginio universiteto (Ukraina) rektorius akademikas Viktoras An-drushchenko. Suvažiavime dalyvavo 25  rekto-riai iš 10 šalių. Europos pedagoginių universitetų rektorių asociacija vienija svarbiausius Europos specializuotus (pedagoginius) universitetus.

Mokslas Š IESA 2015 balandis2

TARPTAUTINIAI EKSPERTAI GERAI ĮVERTINO LEU MOKSLO LYGĮDalius Dapkus, Kęstutis Šalavėjus

2014–2015 m. Mokslo ir stu-dijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), pasitelkęs į pagalbą už-sienio ekspertus, vykdė universitetų ir mokslo institutų mokslinės veik-los palyginamąjį vertinimą. LEU mokslinė veikla buvo pristatoma per 3 vertinamuosius vienetus (Lituanis-tikos, Gamtos mokslų ir Švietimo), kurie integruoja skirtingų fakulte-tų mokslininkus, taip sudarydami sąlygas platesniam, tarpdisciplini-niam tyrėjų bendradarbiavimui.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir ana-lizės centras kartu su ekspertais iš už-sienio atliko mokslinės veiklos palygi-namąjį tyrimą. Šių metų sausio-vasario mėn. tarptautinės ekspertų komandos buvo susitikusios su trijų LEU vertina-mųjų vienetų tyrėjų grupėmis. Tyrimo metu buvo vertinami penki pagrindi-niai aspektai: mokslinių tyrimų kokybė ir jų poveikis vertinamai mokslo sričiai, tyrimų rezultatų įtaka socialiniam ir ekonominiam Lietuvos gyvenimui, infrastruktūros lygis, mokslo vadyba ir mokslo vieneto ateities perspektyvos. Buvo pateiktos rekomendacijos, kaip pasiekti geresnių rezultatų ir patobu-linti mokslinės veiklos organizavimą. 2015 m. balandžio 16 d. vykusiame tyrimo rezultatų pristatymo renginyje „Mokslinės veiklos vertinimas: ką reko-menduoja tarptautiniai ekspertai“ LEU mokslinė veikla buvo įvertinta gerai.

Pasak LEU Mokslo ir plėtros prorektoriaus prof. dr. Aivo Ragaus-ko, tai pirmasis tarptautinis koky-binis mokslinės veiklos vertinimas Lietuvos edukologijos universitete. „Džiaugiamės, kad ekspertai tei-giamai įvertino mūsų mokslininkų įdirbį. Jie atkreipė dėmesį į mūsų privalumus ir trūkumus. Šis vertini-mas pasitarnaus kuriant prioritetines mokslo ir meno programas“, – sakė A. Ragauskas. Mokslo ir inovacijų di-rekcijos direktoriaus doc. dr. Daliaus Dapkaus teigimu, visų trijų univer-siteto vertinamųjų vienetų mokslo kokybė įvertinta gerai, mes esame sti-

prūs nacionaliniu lygmeniu, turime tam tikrą tarptautinį pripažinimą.

Švietimo vienetas, kurį sudaro didžiausias universiteto tyrėjų skai-čius, yra tarp geriausiai įvertintų Lie-tuvos socialinių mokslų vertinamųjų vienetų – penkių balų sistemoje gavo tris balus (iš viso buvo vertinti 32 vie-netai, dauguma gavę 2 ar 1 balą). Eks-pertai pabrėžė šio vertinamojo viene-to įtaką rengiant mokytojus. Tai labai svarbu nacionaliniu lygmeniu. Eks-pertai išskyrė ankstyvosios vaikys-tės tyrėjų grupę, kurios aukšto lygio moksliniai tyrimai yra plačiai žinomi tarptautiniu mastu. Kaip didelis Švie-timo vertinamojo vieneto privalumas buvo nurodyti perspektyvūs jauni mokslininkai, motyvuoti doktorantai ir podoktorantūros studijų stažuo-tojai, turintys aiškią viziją mokslo tarptautiškumui stiprinti. Ekspertai pastebėjo teigiamus pokyčius univer-siteto mokslo vadyboje ir pasiūlė ma-žinti tematikų įvairovę.

Tarptautinių ekspertų ataskaitoje teigiama, kad Lituanistikos vertina-mojo vieneto tyrimai taip pat gerai atspindi dabartinės Lietuvos visuo-menės ir kultūros poreikius (buvo skirti 3 balai iš 5; iš viso įvertinti 24 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vertinamieji vienetai). Ekspertų atas-kaitoje pateikta, kad per pastaruosius penkerius metus vieneto mokslinin-kai dirbo produktyviai, išlaikydami aukštą mokslo kokybės lygį. Stiprios kalbos ir literatūros tyrėjų grupės, pagirtinas tyrėjų tarptautinis mobi-lumas. Tačiau ekspertai turėjo pasta-bų dėl tyrimų fragmentacijos, jaunų tyrėjų pritraukimo, pasiūlė aktyviau kooperuotis su kitais Lietuvos ir už-sienio tyrėjais, siekiant didesnio tarp-tautinio pripažinimo ir didesnio pro-jektinio finansavimo pritraukimo.

Tarptautiniai ekspertai ypač ge-rai įvertino Gamtos mokslų tyrėjų grupės veiklą (3 balai iš 5, atskiroje mokslinių tyrimų vadybos kategori-

joje gauti 4 balai). Ataskaitoje teigia-ma, kad vertinama tyrėjų grupė yra stiprus mokslo vienetas, atitinkantis aukštus nacionalinius ir tarptauti-nius standartus, ypač puslaidininkių ir mechatronikos tyrimų kryptyse. Ekspertai, kalbėdami apie entomolo-gijos ir vabzdžių ekologijos kryptis, pabrėžė universiteto tyrėjų grupės indėlį surandant ir aprašant mokslui naujas vabzdžių rūšis. Vieneto tyrėjai turi plačius bendradarbiavimo ryšius su užsienio mokslininkais, vykdo-mi tarptautiniai mokslo projektai ir publikuojamos mokslo publikacijos bendradarbiaujant su užsienio ben-draautoriais. Visgi stokojama glau-desnio bendradarbiavimo su pramo-nės įmonėmis, rekomenduojamas jaunų tyrėjų pritraukimas. Ekspertų apibendrinime teigiama, kad Gamtos vertinamasis vienetas užima labai sti-prias pozicijas nacionaliniu lygmeniu ir yra gerai vertintinas tarptautiniu mastu.

Ekspertai pastebėjo, kad visose Lietuvos mokslo ir studijų institu-cijose reikėtų didesnį dėmesį skirti mokslo vadybai. Viena iš pagrindinių problemų yra per didelė vertinamųjų vienetų mokslo darbų fragmentacija ir individualus tyrėjų darbas. Pasigen-dama jungtinių mokslininkų grupių projektų, tarpinstitucinių doktoran-tūros mokyklų plėtojimo. Vertinant tyrimų kokybę, atkreiptas dėmesys, kad yra daug mokslinių publikacijų vietinio lygio mokslo žurnaluose, bet nepakankamas skaičius prestižiniuo-se užsienio mokslo leidiniuose. Išsa-kyta bendra pastaba visoms instituci-joms, kad vertinamojo vieneto mokslo produkcija neturėtų sudaryti vien tik tos pačios institucijos leidžiamuose mokslo darbuose atspausdintos moks-lo publikacijos. Tas pats pasakytina ir apie tarptautinį bendradarbiavimą: mūsų tyrėjai dažnai dirba pavieniui, o mokslininkų komandų formavimas nėra visuotinai įprastas reiškinys. To-kia izoliacija trukdo vystyti bendrus mokslo projektus tiek Lietuvoje, tiek ir su užsienio partneriais.

Gana didelė problema išlieka tarptautinis tyrėjų mobilumas, kuris galėtų padėti užmegzti naujus ryšius, paskatinti vykdyti bendrus tiriamuo-sius projektus. Ekspertai pabrėžė, kad tyrėjų grupės turėtų labiau orientuotis į svarbiausias universitetui ir labiausiai pažengusias tyrimų sritis, dėti daugiau pastangų bendradarbiavimui su tarp-tautiniais ir šalies partneriais, verslo struktūromis, skatinti mokslo publi-kacijas aukšto lygio tarptautiniuose leidiniuose. Prorektoriaus A.  Ragaus-ko teigimu, vertinimas parodė, kad universitetas juda teisinga kryptimi, šiais metais mūsų universitete pradėta mokslo vadybos pertvarka turėtų atei-tyje labai pagerinti situaciją. Tyrėjai susibūrė į grupes, o pajėgų sutelkimas leis pasiekti geresnių mokslo ir meno veiklos rezultatų, dar labiau įtvirtinant savo pozicijas nacionaliniu ir tarptau-tiniu lygmenimis.

> „Džiaugiamės, kad ekspertai teigiamai įvertino mūsų mokslininkų įdirbį. Jie atkreipė dėmesį į mūsų privalumus ir trūkumus. Šis vertinimas pasitarnaus kuriant prioritetines mokslo ir meno programas“, – sakė LEU mokslo ir plėtros prorektorius prof. dr. Aivas Ragauskas

PLEČIASI LEU IR AZERBAIDŽANO BENDRADARBIAVIMASKęstutis Šalavėjus

> Azerbaidžano diena LEU

> Prof. dr. R. M. Hasanovas LEU skaito paskaitas „Azerbaidžano multikultūralizmas“

2015 m. balandžio 16 d. Lietuvos edukologijos universitete (LEU) pir-mą kartą vyko Azerbaidžano diena. Universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, dėstytojai ir kiti darbuotojai, studentai šiltai priėmė Azerbaidžano Respublikos atstovus. 

Renginyje dalyvavo Azerbai-džano Respublikos ambasadorius Lietuvos Respublikoje dr. Hasanas Mammadzada,  patarėjas Vugaras Ibrahimovas, pirmasis sekretorius Rufanas Nabiyevas, LEU  paskaitas skaitantis prof. Rafailas Musa Hasa-novas iš Baku tarptautinio daugia-kultūrinio centro, azerbaidžaniečių bendruomenės Lietuvoje atstovai. 

Savo kalboje rektorius A. Gai-žutis pabrėžė išskirtinį universiteto dėmesį Azerbaidžanui. Universitetas yra pasirašęs keletą sutarčių su Azer-baidžano universitetais: nuolatiniu partneriu Baku slavų universitetu, Baku mokytojų rengimo ir perkva-lifikavimo institutu, Azerbaidžano valstybiniu pedagoginiu universitetu, Azerbaidžano valstybine kūno kultū-ros ir sporto akademija.

Azerbaidžano poeto Nizamio Gandževio garbei universitete, ben-dradarbiaujant su Azerbaidžano Respublikos ambasada Lietuvoje, yra atidaryta puikiai įrengta auditorija, kurioje vyksta paskaitos, renginiai, mokoma azerbaidžaniečių kalbos.

Azerbaidžano Respublikos amba-sadorius Lietuvos Respublikoje dr. H. Mammadzada įvertino universiteto sie-

kį plėtoti glaudesnius ryšius su Azerbai-džanu, kalbėjo apie pedagogų rengimo svarbą. Jis pabrėžė, kad Azerbaidžanas žinomas ne tik tuo, kad turi daug naftos ir dujų, bet ir savo kultūra, tradicijomis, gamta, šalyje vykstančiais renginiais. Dr. H. Mammadzada paminėjo birželio mėnesį pirmą kartą vyksiančias Euro-pos olimpines žaidynes, kuriose planuo-ja dalyvauti ir Lietuvos sportininkai.

Pavasario semestrui iš Baku tarp-tautinio daugiakultūrinio centro į LEU atvykęs prof. R. Musa Hasanovas, skaitantis „Azerbaidžano multikultū-ralizmo“ kursą, džiaugėsi puikiais san-tykiais tarp šalių ir dideliu universiteto ir ambasados dėmesiu jo vizito metu. 

LEU studentas iš Azerbaidžano Arifas Gafarovas pasakojo apie filolo-gijos studijų universitete pasirinkimą. II kurso studentas labai šiltai atsiliepė apie LEU ir čia sutiktus naujus draugus.

  Filologijos fakulteto dekanas Gintautas Kundrotas pasakojo apie universiteto bendradarbiavimą su Baku slavų universitetu, kvietė Azer-baidžano studentus atvykti mokytis į LEU ir kalbėjo apie šiltą atmosferą, kuriamą universitete. 

Plėtros ir ryšių direkcijos direk-torius Kęstutis Šalavėjus paminėjo didelį Azerbaidžano studentų susi-domėjimą Lietuva ir universiteto pro-gramomis. K. Šalavėjus išreiškė viltį, kad mūsų sportininkai (universitete studijavo 11 olimpinių čempionų) parveš ne vieną medalį iš artėjančių Europos olimpinių žaidynių Baku.

Azerbaidžano ambasadorius pa-linkėjo kuo geriausios sėkmės mūsų sportininkams, kvietė aplankyti šalį ir žadėjo visą reikalingą pagalbą plė-tojant santykius tarp dviejų šalių.

2015 m. balandžio 21 d. LEU rektorius A. Gaižutis susitiko su Azerbaidžano nacionalinės mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto direktoriumi prof. dr. Ilhamu Mamedzade, kuris taip pat yra Baku tarptautinio daugiakultūrinio centro direktorius, mūsų universitete paskaitas skaitančiu prof. dr. Rafailu Musa Hasanovu ir aukščiau minėto centro viešųjų ryšių specialiste Firuza Abbasova. Susitikimo metu kalbėta apie neseniai vykusią Azerbaidžano dieną LEU, apie esamą ir būsimą ben-dradarbiavimą su centru ir Azerbai-džano universitetais. Centro direkto-rius taip pat dalyvavo  prof. dr. Rafailo Musa Hasanovo paskaitoje, su studen-tais diskutavo apie multikultūralizmo reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje.

Šį semestrą kiekvieną pirmadienį 16 val. LEU centrinių rūmų 133 audi-torijoje (Studentų g. 39) vyksta prof. dr. Rafailo Musa Hasanovo kurso „Azerbaidžano multikultūralizmas“ paskaitos. Profesorius yra Žinių fon-do prie Azerbaidžano Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Baku valstybinio ir Baku slavų uni-versitetų dėstytojas. Paskaitos, kurios tęsis iki gegužės vidurio, vyksta anglų ir rusų kalbomis. Kviečiame studen-tus dalyvauti!

Š IESA 2015 balandisStudijos 3

ANGLŲ FILOLOGIJOS TREČIAKURSIAI, ATLIKĘ PEDAGOGINĘ PRAKTIKĄ HEIDELBERGE: VOKIETIJOS MOKYKLOS SISTEMA KITOKIA

NEI LIETUVOSIII kurso anglų filologijos bakalaurantai

> LEU Filologijos fakulteto III kurso anglų filologijos studentai, atlikę pedagoginę praktiką globojant mentoriui Vokietijoje, Heidelberge, Teodoro Heuso vidurinėje mokykloje, teigia, jog ši patirtis buvo naudinga tiek asmeniniu, tiek edukaciniu požiūriu

Šeši Lietuvos edukologijos uni-versiteto (LEU) Filologijos fakulteto III kurso anglų filologijos studen-tai (Karolina Jonušaitė, Karolina Juškaitė, Donata Bilinskaitė, Julija Jacinavičiūtė, Gintarė Ambrazaity-tė, Vladislav Kučerenko) atlikome šešių savaičių pedagoginę praktiką

globojant mentoriui. Keturias sa-vaites praleidome Lietuvos moky-klose. Likusias dvi savaites vasario 24 – kovo 5 d. turėjome nepakar-tojamą galimybę atlikti praktiką Vokietijoje, Heidelbergo mieste, Te-odoro Heuso vidurinėje mokykloje (Theodor-Heuss-Schule). Praktiką

Vokietijoje padėjo organizuoti prof. dr. Tomas Vogelis (Thomas Vogel) ir Juta Džonson (Jutta Johnson).

Pirmasis mums labiausiai įstrigęs vokiečių kultūros bruožas buvo sve-tingumas. Vos išlipę iš lėktuvo susiti-kome su mokyklos atstovu, kuris mus autobusu nuvežė iki viešnagės vietos. Ten mus nustebino itin malonus ap-tarnaujantis personalas. Jei iškildavo klausimų, darbuotojai nuoširdžiai padėdavo, paaiškindavo, kaip nu-vykti iki reikiamos vietos. Negalime nepaminėti ir nuostabaus mokytojų kolektyvo. Kiekvienas iš mokytojų pasirodė paslaugus, noriai bendra-vo, nuolat stengėsi mūsų komandą įtraukti į savo auklėjamos klasės vei-klą. Paskutinę praktikos dieną susi-tikome su praktikos organizatoriais. Susitikimo metu aptarėme įvairius dalykus, susijusius su praktika, pasi-dalinome įspūdžiais.

Negalime nepaminėti ir nuosta-baus Heidelbergo miesto kraštovaiz-džio. Jau pačią pirmą dieną pamatėme kerinčių vaizdų. Aplankėme Heidel-bergo pilį, kuri iš tiesų yra įspūdingo

dydžio ir grožio. Kitas dienas pasky-rėme vadinamajam „filosofo keliui“, tik užkopimas į viršūnę atpirko mūsų sunkų kelią į šį kalną. Be galo smagu, jog ir pati mokykla suorganizavo turą į Heidelbergo pilį. Nepaisant to, jog joje lankėmės jau antrą kartą, moki-nių pasiruošti pasakojimai apie ją tik dar labiau praplėtė mūsų akiratį, o pagilintos žinios tarsi iš naujo atvėrė šios pilies grožį.

Įgijome žinių apie Vokietijos mokyklos sistemą, kuri kitokia nei Lietuvos. Visų pirma, buvome nuste-bę pamatę tvarkaraštį. Kodėl? Mes, lietuviai, esame įpratę, jog mokykloje pamokos prasideda ne anksčiau 8 va-landos ryto. Vokietijos mokykloje pir-ma pamoka prasidėdavo 7 val. 45 min. Taip pat kiek neįprastas pasirodė pertraukų laikas. Lietuvoje įprasta, jog pertrauka būna po kiekvienos pamokos. Vokietijoje mokiniai laisvų minučių turi tik po dviejų pamokų, kurios vyksta iš eilės. Suprantama, kiekviena mokykla turi savo sistemą, tačiau mums minėta pamokų išdėsty-mo tvarka pasirodė neįprasta.

Taip pat svarbu paminėti ir me-todiką, kuri turi pastebimų skirtumų lyginant su Lietuvos sistema. Pamo-kų metu mokiniai jaučiasi galintys laisvai reiškti savo nuomonę, mintis, dalintis idėjomis. Vaikams pateikia-mos įvairios mąstyti skatinančios užduotys, kurios padeda suvokti savo mintis, tobulinti bendravimo įgū-džius. Mums buvo suteikta galimybė dalyvauti keliuose užsiėmimuose, to-kiuose kaip „Draugystės tiltai“, „Ga-minimo iššūkis“ ir kiti. Pastarasis pa-liko ryškius įspūdžius: su mokiniais bendravome pasitelkdami įdomius lavinimo būdus. Tiek mums, tiek mo-kiniams tai padėjo „pralaužti ledus“ ir artimiau susipažinti. Grupinis dar-bas – vyraujantis metodas ugdymo procese.

Ši praktika buvo nepaprastai nau-dinga tiek asmeniniu, tiek edukaciniu požiūriu. Neišvengiamai galime teig-ti, jog per tokį trumpą laiką sužino-jome ir išmokome begalę naudingų dalykų, kuriuos, be abejo, galėsime panaudoti tolimesnėje profesinėje veikloje.

„KŪRYBINIŲ PARTNERYSČIŲ“ ATGARSIAI: „SVAJOKIME, PLANUOKIME IR ŠYPSOKIMĖS SAVO KURIANČIOJE BENDRUOMENĖJE!“

Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė

Apie tai, kaip veiklinti mokinius, aktualizuoti vertybes ugdymo proce-se, lavinti mokinių kalbinės raiškos ir matematinius gebėjimus, sveikatinti ugdytinius, pasitelkiant integruotų pamokų modelį, kalbasi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Pro-fesinių kompetencijų tobulinimo ins-tituto koordinatorė Danguolė Bylai-tė-Šalavėjienė ir Vilniaus „Juventos“ gimnazijos kūrybiško mokymo(si) mokytojos Lilija Jankeliūnienė ir Nė-rija Paulionienė bei Vilniaus rajono Kalvelių „Aušros“ gimnazijos kūry-biško mokymo(si) mokytojos Dalia Valaikienė ir Roma Graužinytė. Mo-kytojos 2015 m. vasario–kovo mėne-siais projekte „Kūrybinės partnerys-tės“ dalijosi gerąja darbo patirtimi su Vilniaus regiono pedagogais.

Kaip veiklinote mokinius moky-klos kūrybiško mokymosi projekte?

Lilija Jankeliūnienė: „Veikli-nimas – tai mokinio atsakomybės, savarankiškumo ugdymas. Tai teori-jos siejimas su praktika, ėjimas nuo žinojimo prie suvokimo, juntant ir jaučiant, mąstant ir reaguojant. Kla-sei trūko bendrystės, todėl pirmiausia nuolat dirbome grupėmis, keisdami

jų sudėtį. Tai labai pasiteisino. Be to, dirbdami grupėmis, mokiniai mokė vieni kitus. Stengėmės ne „primesti“ užduotis, o leisti pasirinkti iš dauge-lio užduočių. Pasirenkant didėjo pa-sitikėjimas tarp mokytojų ir mokinių, o taip pat ir mokinių atsakomybė. Daug užduočių atlikdavome būdami grupėje: interaktyvūs žaidimai, ref-leksijos. Kai kurias pamokas stengė-mės teatralizuoti, daug judėdavome. Keitėme ir ugdymo erdves: dirbome ne tik kabinetuose, bet ir aktų salėje, koridoriuose, Antakalnio miške prie Mokslinės komunikacijos ir informa-cijos centro, į kurį organizavome eks-kursiją, turėdami tikslą susipažinti su šiuolaikine architektūra, paanali-zuoti jo erdves. Galiausiai pakeitėme ir savo mokyklos erdves: ir sienas šveitėme, ir tinkavome, ir dažėme, ir lietuvių kalbos rašybos ir gramatikos taisyklių ant jų prirašėme – dabar sie-nos bylojančios.“

Kokiais sėkmingais vertybių ak-tualizavimo būdais pasidalijote su Vilniaus regiono pedagogais?

Nėrija Paulionienė: „Dažniau-sias vertybių aktualizavimo būdas per literatūros pamokas, atrodytų,

yra kūrinio analizė, tačiau to tikrai nepakanka, kad aptariama vertybė taptų mokinio asmenybės savastimi, nes įvykiai, vertybės, poelgiai nepri-klauso literatūros, daiktų, institucijų ar struktūrų pasakojimui. Todėl daž-nai pamokose naudojame literatūrinį teismą, asociacijų metodą, prašome kūrinį ar autoriaus biografiją išreikš-ti piešiant, kuriant filmo scenarijų, vaidinant vieną ar kitą epizodą, ku-riant menines kompozicijas, taikant psichoanalizės elementus. Bet itin sėkmingas vertybių aktualizavimo būdas, mūsų manymu, yra „Atviro rato“ metodas, nusižiūrėta Teatro la-boratorijos, vadovaujamos A. Ginio-čio, idėja. Kad tai suprastum, būtina apsilankyti bent viename spektakly-je. Dirbant netradiciškai, ieškant bendravimo būdų su mokiniu, tenka daug improvizuoti. Mokytojas, be abejonės, turi būti kūrėjas, gebantis patirtus dalykus teatre, gamtoje, pa-rodoje, cirke pritaikyti savo darbe.“

Kokius veiksmingus mokinių kalbinės raiškos lavinimo būdus iš-bandėte?

Dalia Valaikienė: „Ugdydamos mokinius daugiakalbėje aplinkoje pastebėjome, kad skaitymas jiems dažnai yra sudėtingas procesas. Tad skatinome skaityti įdėmiai ir kritiš-kai permąstant ir įvertinant veikėjų asmenybės bruožus. Siūlėme susita-patinti su personažu, palyginti gy-venimą knygoje ir realybėje. Vienas kalbinės raiškos lavinimo būdų buvo knygos „Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ analizavimas.“

Kaip atkreipėte dėmesį į sveikatinimo(si) svarbą?

Roma Graužinytė: „Daug dė-mesio skyrėme sveikatingumo idėjų sklaidai, todėl Karlsonas tapo visų sveikos gyvensenos principų laužy-toju. Vaikai ieškojo būdų, kaip padėti šiam personažui tapti sveikesniam. Mokiniai sudarinėjo mitybos planą ir kūrė sveikuoliškų vaišių receptus. Daug kalbėjome apie vitaminus ir jų naudą organizmui. Drąsinome ne tik laisvalaikį leisti gryname ore (spor-

tuojant, žaidžiant), bet ir pakeitėme ugdymo aplinką. Panaudojome vi-sus šalia gimnazijos esančius gamtos kampelius, poilsio erdves pamokoms organizuoti.“

Kokie kūrybiško mokymo(si) metodai padėjo lavinti mokinių ma-tematinius gebėjimus?

Dalia Valaikienė: „Analizuojant knygą apie Karlsoną bandėme sudo-minti mokinius kurdami sąlyginius uždavinius iš knygoje esančių skaičių. Labiausiai stengėmės sužadinti norą išmokti daugybos lentelę ir atrasti jos panaudojimo būtinybę. Taip pat vaikai susidomėjo Karlsono gyvenimo būdu, siekė išmokyti jį žaisti futbolą. O tam prireikė sužinoti Karlsono reakcijos greitį. Vaikai, susitapatinę su Karlsonu, atliko testą ir apskaičiavo savo reakci-jos greitį, panaudodami aritmetinio vi-durkio skaičiavimo taisyklę. Vėliau šią informaciją mokiniai naudojo sudary-dami diagramą ir lygindami berniukų, mergaičių ir Karlsono greitį. Ieškojo-me galimybių tradicinį futbolą keisti „karlsoniškuoju“ futbolu.“

Kas padėjo telkti(-s) grupę(-ei)?Roma Graužinytė: „Projekto

pradžioje vaikai silpniausiai įverti-

> „Kūrybinių partnerysčių“ metu organizuotos integruotos pamokos buvo įdomios ir neįprastos

no vieną kūrybiško mąstymo įprotį – nuoseklią praktiką. Projekte kiek-vienas mokinys turėjo pristatyti savo indėlį į bendrą darbą. Jie suprato, kad savarankiškas skaitymas turi įtakos visos klasės sėkmingo rezultato sieki-mui. Taip pat didelį vaidmenį atliko laisvės suteikimas – ugdymo aplin-kos, darbo vietos, lyderių pasirin-kimas. Mokytojai į daugelį procesų buvo skatinami nesikišti. Tai padėjo formuotis savarankiškai, organizuo-tai mokinių komandai.“

Į ką patartumėte atkreipti dė-mesį įgyvendinant integruotų pa-mokų modelį pradinėse klasėse?

Dalia Valaikienė: „Labiausiai norime atkreipti dėmesį tų mokytojų, kurie dar nedalyvavo projekte „Kūry-binės partnerystės“. Norime pabrėžti, kad net jei nėra galimybės bendra-darbiauti su kūrybos praktikais, ži-nokite, jog šalia visada yra mokytojai – draugai. Jie turi savų idėjų, metodų, kuriais gali pasidalyti. Plečiant ben-draminčių kolektyvą mokykloje svar-bu kalbėtis, ieškoti ir rizikuoti. Svajo-kime, planuokime ir šypsokimės savo kuriančioje bendruomenėje!“

> „Mokytojai į daugelį procesų buvo skatinami nesikišti. Tai padėjo formuotis savarankiškai, organizuotai mokinių komandai“, – teigė Vilniaus rajono Kalvelių „Aušros“ gimnazijos kūrybiško mokymo(si) mokytoja Roma Graužinytė

Kampas saviems Š IESA 2015 balandis4

STUDENTĖ BRIGITA MEŠKONYTĖ: „PATIRTIS – NEĮKAINOJAMAS TURTAS“

Jolita Grincevičiūtė

Lietuvos edukologijos uni-versiteto (LEU) Lituanistikos fa-kulteto (LF) IV kurso studentė Brigita Meškonytė, studijuojanti lietuvių filologiją ir žurnalistiką, jau būdama pirmakursė įsitraukė į savo fakulteto studentų atstovy-bės (SA) veiklą. Šiuo metu ji yra LEU LF SA valdybos narė, kuri savo žiniomis ir patirtimi noriai dalijasi su jaunesniais, bet tai ne vienintelis jos užsiėmimas. Būda-ma trečiame kurse B. Meškonytė kartu su dar keliomis aktyvio-mis LEU studentėmis įkūrė ESN (Erasmus Student Network) LEU sekciją, kuri jau metus yra visa-teisė ESN tinklo Lietuvoje ir Eu-ropoje narė, sėkmingai vykdanti savo veiklą. Šioje organizacijoje studentei teko užimti administra-torės, žmogiškųjų išteklių koor-dinatorės, mentorių vyresniosios

koordinatorės bei viceprezidentės pareigas, kurios, kaip teigia pati studentė, suteikė neįkainojamos patirties. „Daugelis ESN narių ir aš pati pirmiausia susidomėjome galimybe susipažinti su daugybe žmonių iš kitų šalių, pažinti jų kultūras, mokytis užsienio kalbų ir mentoriauti – padėti žmogui naujoje šalyje“, – B. Meškonytė vardija veiksnius, kurie lėmė, jog dabar studentė – šios organizaci-jos narė.

B. Meškonytė savo paskutinę – savarankišką pedagoginę – prakti-ką atliko Gruzijoje. Grįžusi studen-tė noriai dalijasi įgyta patirtimi. „Pasinaudojusi šia galimybe, paju-tau, jog noriu dar ir dar pamatyti, pažinti ir suprasti kitas kultūras, kalbas, tradicijas. Kiekvienam abe-jojančiam patarsiu tik vieną – ne-bijoti, nes nepabandęs niekuomet nesužinosi, ar buvo verta. Dar ne-sutikau nė vieno žmogaus, kuris grįžęs iš mainų programos, prak-tikos ar studijų užsienyje pasakytų, jog buvo neverta. Tad reikia tik pa-sitikėti savimi ir pabandyti“, – pa-sakoja Brigita.

Kasmet savo pedagoginę prak-tiką studentė stengdavosi atlikti kuo įvairesnėse mokyklose, jog įgytų įvairios patirties. Išbandžiusi savo jėgas Vilniaus „Židinio“ suau-gusiųjų gimnazijoje, kurioje dirbo su panašaus ir gerokai vyresnio am-žiaus žmonėmis už save, Brigita ne-besitikėjo, kad ras vietą, kurioje at-likusi praktiką išsineš dar daugiau patirties. Būtent dėl šios priežasties ji labai dėkoja LEU LF profesoriui Vidui Kavaliauskui, kuris palaikė ir paskatino Brigitą savo paskutinę praktiką atlikti Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kul-tūros centre. „Jame sudarytos pui-kios darbo sąlygos, daug galimynių. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos dovanota tech-ninė vaizdo ir garso įranga, Gruzi-

jos technikos universiteto pagalba puikiai įrengta auditorija, daugybė mecenatų dovanotų knygų, albu-mų, paveikslų, lietuviškos atributi-kos atgabentos paties profesoriaus ir visų keliaujančiųjų į Gruziją dėka. O nuostabiausiais dalykas – puikūs Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai, kurie yra labai motyvuoti išmokti lietuvių kalbą ir susipažinti su Lietuvos kultūra, tradicijomis“, – tikina pašneko-vė. Tad pasitaikius puikiai progai, Švietimo mainų paramos fondui paskelbus konkursą lituanistinėms praktikoms užsienio lituanistinėse mokyklose ir centruose, Brigita nė akimirką nesuabejojo, jog keliaus į Gruziją.

Atlikti savarankišką pedagogi-nę praktiką užsienio šalyje mergi-nai sekėsi puikiai, ji džiaugiasi, kad turėjo galimybę ne tik išpildyti savo svajonę, bet ir patobulinti savo pro-fesines, dalykines žinias. Gruzijoje su aplinkiniais mergina bendrau-davo rusų ir anglų kalbomis. „Pri-sipažinsiu, jog kalbėti rusiškai šiek tiek kompleksavau, tačiau jau po kelių dienų laisvai susikalbėjau, nes studentai nuolatos skatindavo nebi-joti klysti ir bandyti kalbėti“, – apie patobulintas užsienio kalbos žinias užsimena studentė.

B. Meškonytė tvirtina turinti daug ir įvairios patirties. Ji noriai dalijasi ja su visais, nes tiki, jog tokiu būdu padeda kitiems. „Kiek-vienam LEU studentui ir jaunam žmogui palinkėčiau drąsiai svajoti, nes svajonės pildosi. Kasdien save motyvuoju ir tikiu, kad kuo dau-giau darai, tuo daugiau padarai, tad stengiuosi savo kasdienybę kuo daugiau užpildyti veikla ir pras-mingai ją praleisti, nes prabėgusios sekundės nebesugrįžta. Vertinkime savo gyvenimo akimirkas“,  – pozi-tyviu palinkėjimu pokalbį baigia aktyvi LEU LF ketvirtakursė Brigi-ta Meškonytė.

Mielas skaitytojau,

pagaliau pavasaris galutinai nugalėjo žiemą! Tik koks tas pavasaris

studentui... Praktika, kursinis, bakalauro, magistro darbai ar artėjanti sesi-

ja su daugybe nebaigtų darbų... Tačiau, kaip teigė Volteras, niekada nebūna

didžių darbų be didžių sunkumų. Visos nebaigtos rašyti ataskaitos, nebaig-

tos skaityti knygos ir visi visi nebaigti darbai tebūna Tau ne sunkumas, o

džiaugsmas, kurį turi užsitarnauti. Pilnėjantys gėlių žiedai ir mažėjančios

knygų krūvos tik įrodymas – vasara jau visai čia pat, ji kantriai laukia Ta-

vęs. Ir Tu turėk tik truputį kantrybės.

Laikraščio „Šviesa“ redakcija

JAUNATVIŠKI POKYČIAI ESN LEU KOMANDOJE

Šių metų balandžio 14 d. Lietu-vos edukologijos universiteto (LEU) II rūmuose vyko antroji ESN (Eras-mus Student Network) LEU istorijoje rinkiminė-ataskaitinė konferencija, kurioje dalyvavo dabartinė ESN LEU valdyba, nariai ir užsienio stu-dentus kuruojantys mentoriai. Tarp jų – ir pretendentai į 2015 metų ESN LEU valdybą.

Konferencijos metu kadenciją baigę ESN LEU valdybos nariai (pre-zidentė Mamerta Ralytė, vicepre-zidentė Brigita Meškonytė, viešųjų ryšių koordinatorė Evelina Doft artai-tė, laisvalaikio koordinatorė Marija Žilinskaitė ir Social Erasmus koordi-natorė Tatjana Makėvič) pristatė savo metines veiklos ataskaitas: papasako-jo, ką nuveikė 2014 metais, pasidžiau-gė pasiekimais, pasidalijo rūpesčiais, prisipažino, ko nespėjo atlikti, kokias problemas teks spręsti būsimai val-dybai. Iki šiol pusantrų metų prezi-dentės pareigas ėjusi Mamerta Ralytė užsiminė, jog nežino, kaip reikės gy-venti be ESN LEU veiklos, kuri užė-mė didžiąją jos gyvenimo dalį. Nors dirbti buvo nelengva, įgyta patirtis labai pravers baigus universitetą.

Patvirtinus ataskaitas, prisistatė kandidatai valdybos laisvoms pozici-joms užimti. Nors valdybą sudaro 6 nariai (prezidentas, viceprezidentas, laisvalaikio, viešųjų ryšių, žmogiškų-jų išteklių ir socialinės veiklos koor-dinatoriai), kandidatavo tik 4 asme-nys: du į viceprezidento postą, vienas į socialinės veiklos ir vienas į viešųjų ryšių koordinatoriaus poziciją. Pre-tendentų prisistatymus lydėjo ilgos diskusijos, po jų vyko balsavimas.

Kelias valandas trukusioje įtrau-kiančioje ir kupinoje diskusijų konfe-rencijoje visų pretendentų kandidatū-roms pritarta vienbalsiai. Susiklosčius situacijai, jog neatsirado kandidato į ESN LEU prezidento postą, o vice-

prezidentu tapti panoro du nariai, abu kandidatai buvo patvirtinti. Pagal ESN LEU vidines darbo taisykles šiuo atveju viceprezidentai laikinai eis ir prezidento pareigas, jį pavaduos tol, kol bus išrinktas naujasis prezidentas. Artimiausio visuotinio susirinkimo metu bet kuris narys turi teisę kelti savo kandidatūrą prezidento postui užimti ir komandai pritarus – juo tapti. Visa ESN LEU komanda nuošir-džiai tikisi, jog naujoji valdyba puikiai dirbs ir jau greitai išsirinksime naująjį komandos vadovą.

Pristatome balandžio 14 d. iš-rinktus naujus ESN LEU valdybos narius: viceprezidentai Kamilė Kaž-dailytė (lietuvių fi lologija, I kursas) ir Eigirdas Saulius Kruopis (istorija, II kursas), viešųjų ryšių koordinatorė Gabija Valentinavičiūtė (geografi ja, I kursas), socialinės veiklos koordina-torė Vytautė Urbonavičiūtė (pradi-nis ugdymas, I kursas). Neatsiradus naujam kandidatui, laisvalaiko koor-dinatorė Marija Žilinskaitė (istorija, IV kursas) ir toliau (laikinai) eis savo pareigas.

Konferencijos pabaigoje buvu-siai ESN LEU valdybai padėkota už produktyvų ir nuoširdų komandinį darbą, prezidentei Mamertai Ralytei įteiktos dovanos, priminsiančios jai laiką, praleistą kartu su ESN LEU. Linkime sėkmės, ryžto ir kantraus užsibrėžtų tikslų siekimo naujajai ESN LEU valdybai ir visai komandai.

Primename, jog visi, kuriems įdomi ESN LEU veikla ar kurie turi klausimų, visuomet gali kreiptis į mus! Jei jau nusprendei (ar vis dar abejoji), jog nori prisijungti prie mūsų komandos – parašyk mums el. paštu leu@esnlithuania.org! Jau greitai vi-sus kviesime prisijungti ir užsikrėsti ESN dvasia!

ESN LEU informacija

> Naujieji ESN LEU valdybos nariai kartu su jau savo kadenciją baigusiais valdybos nariais

> Pirmosios praktikos dienos Gruzijos technikos universitete. Nuotraukoje LEU LF ketvirtakursė B. Meškonytė kartu su LEU LF profesoriumi V. Kavaliausku ir studentais iš Lietuvių kalbos ir kultūros centro

15 d. laivu „Levante“. Hilmaro Ma-rinijaus Hanseno, Lietuvos garbės konsulo Osle, teigimu, karo pabai-goje Norvegijoje buvo ne 600, o apie 1000 lietuvių. Vokiečiams pradedant trauktis iš Suomijos į Norvegiją at-vyko dar 400 lietuvių, bet ne visi ten pasiliko, didžioji dalis buvo išvežta į Vokietiją.

Lietuviai pabėgėliai Norvegijoje dirbo įvairius darbus: statė oro uos-tus, barakus, tiesė geležinkelius, ke-lius. Jie dirbo sunkiomis sąlygomis. Neretai darbas trukdavo visą parą, pabėgėlius kankino įvairios ligos, šal-tis, jie prastai maitinosi. Kiek ilgiau padirbėję ir susibendravę su norve-gais iš jų galėdavo nusipirkti maisto ir kitų buičiai reikalingų daiktų. Vy-rai iš savisaugos dalinių dirbo Valer apylinkėje – statė oro uostą. Lietuvių grupelė Langanes apylinkėje kasė geležinkelio tunelius. Dar kita grupė prisidėjo prie Rana–Narvikas gele-žinkelio linijos tiesimo.

1945 m. sausio mėnesį Valer apy-linkėje buvo įkurta lietuvių rezisten-cinė organizacija. Šios organizacijos iniciatoriai buvo E. Meilus, A.  Ra-žinskas, L. Šlaustas, A. Vilainis-Ši-dlauskas, A. Štreikis. Šie žmonės buvo užmezgę ryšių su norvegų pogrin-

Š IESA 2015 balandisStudentų mokslo gatvė 5

„POZITYVIOSIOS TĖVYSTĖS“ KLUBO NARĖS: KVIEČIAME Į DISKUSIJASRūta Lukšytė

> „Pozityviosios tėvystės“ klubo narės kartu su klubo globėja doc. dr. Sigita Burvyte

Lietuvos edukologijos univer-siteto (LEU) Socialinės eduka-cijos fakulteto (SEF) Socialinio ugdymo katedros studentės nuo 2014  metų rudens susibūrė į stu-dentų mokslinę draugiją ir pava-dino ją „Pozityviosios tėvystės“ klubu. Mūsų klubo globėja – vi-sada besišypsanti doc. dr. Sigita Burvytė, skatinanti judėti į priekį ir nieko nebijoti.

„Pozityviosios tėvystės“ klubo tikslas – organizuoti diskusijas įvai-riomis temomis, rengti užsiėmimus tėvams ir vaikams. 2014 metais or-ganizavome sėkmingas diskusijas, į kurias rinkosi ne tik universiteto bendruomenės nariai, bet ir ikimo-kyklinio ugdymo įstaigų darbuoto-jai, BĮ Vilniaus miesto krizių centro socialinės darbuotojos. Labai džiau-giamės, kad mūsų veikla yra įdomi ir pastebima net už universiteto ribų.

Socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrėme puslapį „Pozityviosios tėvystės“ klubas, kuriame dalijamės naujienomis, įdomiais straipsniais vaikų auklėjimo temomis, informa-cija apie renginius, konferencijas ar seminarus. Tėveliai pastebi mūsų renginius ir kartu su vaikais mielai ateina praleisti laisvalaikį drauge. 2014 metais organizavome Užgavė-nių šventę, kurioje viešnia etnologė Gražina Kadžytė šventės svečius su-pažindino su Užgavėnių papročiais. Dalyvaujame konferencijose, kurio-se būname ne tik aktyvios klausyto-jos, bet ir dalyvės. Taigi turime išties nemažai veiklos ir tuo džiaugiamės.

Artėjat gegužei vėl planuoja-me diskusijų maratoną. Kiekvieną gegužės mėnesio trečiadienį vyks diskusijos, kurių metu pristatysime atliktus tyrimus, sąvokų svarbą ir, žinoma, diskutuosime mums rūpi-mais klausimais. Pirmoji diskusija vyks gegužės 6 dieną, kurioje kal-bėsime apie paauglių ir tėvų santy-kius. Gegužės 13 d. vyks dvi disku-sijos apie tai, kas padeda mokiniams išsirinkti prioritetinius dalykus mokykloje ir kokia IKT reikšmė šiuolaikiniam jaunimui. Gegužės 20

LIETUVIAI NORVEGIJOJE 1944–1945 M.Arūnas Baranauskas

> LEU Istorijos fakulteto Europos istorijos specialybės absolventas Arūnas Baranauskas

Skatinant Lietuvos edukolo-gijos universiteto (LEU) studentų baigiamųjų darbų viešinimą, laik-raščio „Šviesa“ balandžio numerio rubrikoje „Studentų mokslo gatvė“ pristatoma LEU Istorijos fakulteto Europos istorijos specialybės absol-vento Arūno Baranausko bakalauro darbo „Lietuvos ir lietuvių atstova-vimas Norvegijoje 1940–1961 m.“ iš-trauka „Lietuviai Norvegijoje 1944–1945 m.“. Darbo vadovė – Istorijos fakulteto Istorijos didaktikos centro doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Norvegija laikėsi neutralumo. Nepaisant to, Anglija ir Prancūzija 1940 m. balandžio mėnesį užminavo Norvegijos vandenis, o jau balandžio 9 d. į Norvegiją įsiveržė vokiečiai. Karo metu Norvegija aktyviai prie-šinosi Vokietijai, bet birželio 9 d., ne-galėdama daugiau tęsti karo veiksmų, Norvegija pasidavė. Norvegijos vieti-ninku buvo paskirtas Josefas Terbo-venas, o patį kraštą valdė administra-cinė taryba. Vokietijai kapituliavus, Norvegija buvo išlaisvinta be kovų.

1945 m. sausio 20 d. Vytautas Jo-nas Gylys, Lietuvos pasiuntinys Šve-dijoje, rašė laišką Povilui Žadeikiui, Lietuvos nepaprastajam pasiuntiniui ir įgaliotam ministrui Vašingtone. Laiške perpasakojo gautą informaciją iš vieno Lietuvos pabėgėlio, paspru-kusio nuo vokiečių iš Norvegijos. Pa-bėgėlis savo vardo nemini, žinoma tik tiek, kad jis buvo inteligentas iš Su-valkijos. Jis Vytautui Gyliui trumpai išdėstė, kaip iš Lietuvos pateko į Nor-vegiją. Pagal jį, prie Vilniaus artėjant frontui dauguma lietuvių pasitraukė į krašto gilumą, į Vilkaviškį. Pats pabė-gėlis buvo kilęs iš Vilkaviškio apskri-ties. Jis dalyvavo apkasų kasime ties pasieniu ir 1944 m. liepos 19 d. kartu su kitais buvo išvežtas į Tauragę. Ten gavo kareivišką uniformą ir po 3 die-nų su kitais 15–25 žmonėmis išvežtas į Štetiną. Vėliau į Štetiną atvežti dar 106 žmonės. Tai buvo Marijampolės karo mokyklos kariūnai, apmokyti Sovietų Sąjungos. Prieš tai jie sudarė 15 priešlėktuvinį artilerijos batalio-ną. Šiame batalione buvo ir aviacijos

talkininkų, kurių amžius – nuo 12 iki 18 metų. Jie buvo vadinami Sovietų Sąjungos auklėtiniais, kurie taip pat atsidūrė Tauragėje, buvo nuginkluoti ir išvežti į Štetiną.

Pabėgėlis mini, kad Štetine buvo daugiau kaip 1000 lietuvių. Ten jis iš-buvo tik mėnesį, po to kartu su kitais 200 Lietuvos piliečių buvo išvežtas į Greifswaldą, ten juos mokė rikiuo-tės. Po kiek laiko iš Volfenbiutelio į Greifswaldą atvežti dar 200 lietuvių ir įdarbinti oro uoste. Tris savai-tes išbuvę Greifswalde, 400 lietuvių vyrų buvo išplukdyti į Norvegiją. Juos suskirstė į dvi dalis. Viena dalis – 200 vyrų – liko Osle, kur tęsėsi ap-mokymai, vėliau jie buvo apginkluoti ir mažesniais būriais išskirstyti po vokiečių būrius. Antra dalis vyrų iš-vežti į Valer apylinkę ir priskirti prie statybos bataliono. Pabėgėlis minėjo, kad nuo vokiečių pabėgo spalio 24 d., bet nepaminėjo iš kurios vietos.

Tame pačiame laiške P. Žadeikiui V. Gylys minėjo ir apie pabėgėlio iš Suomijos laišką. Iš laiško aiškėja, kad vokiečiams traukiantis iš Suomijos lietuviai pasiliko Norvegijoje. Savo istoriją pasakojo pabėgėlis iš Viekš-nių, kuris pasakojo, kad juos 1944 m. rugpjūčio 23 d. apsupę miestą sugau-dė gestapo kariai. Iš viso buvo sugauta 60 jaunų žmonių, juos išvežė į Kretin-gą, ten aprengė vokiečių uniforma. Jau kitą dieną jaunuoliai buvo išvežti į Štralzundą Vokietijoje. Ten buvo mo-komi rikiuotės, o po priesaikos Hi-tleriui nugabenti į Dancigą, vėliau – į Suomiją, Rovaniemį.

Kai kurie lietuviai į Norvegiją at-vyko dar prieš karą ir ten dirbo. Oku-pacijos laikotarpiu iš Lietuvos į Nor-vegiją vokiečiai atvežė apie 600 jaunų žmonių įvairiems darbams atlikti. Viena dalis atvežtųjų – savisaugos nuginkluoti daliniai, kita – darbams atlikti „sugaudyti“ jaunuoliai. Lie-tuvių enciklopedijoje teigiama, kad į Norvegiją visi lietuviai buvo atvežti 1944 m. rugpjūčio mėnesį per Daniją. V. Bartusevičius knygoje „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje 1945–1951“ mini, kad lietuviai buvo atvežti į Drammeno uostą 1944 m. rugsėjo

džiu. Iš ten gaudavo žinių apie frontą, kitos reikalingos informacijos. Ryšius su norvegais palaikė V. Kežemėkas, E. Meilius, A. Ražinskas. E. Meiliaus vadovaujamas būrys, kurį sudarė apie 20 žmonių, pabėgo į Švediją. Vėliau į Švediją bėgo pavieniai asmenys arba mažos žmonių grupės. Tokių lietuvių pabėgėlių galėjo būti virš 80.

Po Vokietijos kapituliacijos 1945  m. gegužės 8 d. lietuviai buvo išskirstyti į Svelviką ir Trondheimą. Svelvike lietuvių buvo apie 350, o Trondheime – 150. Lietuviams pa-bėgėliams padėjo Norvegijos Rau-donasis Kryžius ir lietuvius pažinoję norvegai.

Karo metu Langanes apylinkės lietuvių pabėgėlių grupėje susikūrė choras ir orkestras. Jiems vadovavo B. Pakštas. Suburtas choras dažniausiai koncertavo vokiečiams ir norvegams. Kitą chorą Norvegijos pietuose įkū-rė V. Zdanavičius. Trečiasis lietuvių choras susibūrė Trondheime jau po vokiečių kapituliacijos. Jo įkūrėjas buvo studentas Gaigalas.

Po Vokietijos kapituliacijos Svel-vike susikūrė choras ir orkestras, kurį sudarė apie 60 lietuvių. Jam taip pat vadovavo B. Pakštas. Tuo metu tik norvegams rengiami koncertai buvo itin sėkmingi. Dažnai koncertuose lankydavosi Lietuvos garbės konsulas Osle H. M. Hansenas. Svelvike vei-kė trys sporto komandos: krepšinio, tinklinio ir futbolo. Pabėgėliai leido spaudą ir platino ją tarp lietuvių.

Antrajam pasauliniam karui pasibaigus apie 180 lietuvių pabėgė-lių buvo reevakuoti atgal į Sovietų Sąjungą. Tuomet Norvegijoje visose svetimšalių stovyklose klaidžiojo sovietų agentai, kurie kalbino pabė-gėlius grįžti atgal namo. Šiaurinėje šalies dalyje sovietai buvo įkūrę sve-timšalių biurą. Norvegiją spaudė ir Sovietų Sąjunga, kad lietuvių pabė-gėliai būtų sugrąžinti atgal į sovietinę Lietuvą.

Po karo Europoje – didelis pa-bėgėlių antplūdis. 1945 m. Europoje pabėgėlių padėtis buvo sudėtinga. Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, Italijoje ir Nor-

vegijoje suskaičiuoti 50 960 078 pabė-gėliai.

1945 m. prasidėjo pabėgėlių ree-vakuacija iš Norvegijos. Tuo metu lietuviai iš Svelviko stovyklos buvo sėkmingai perkelti į Vokietiją. 1945 m. Trollos stovykloje buvo likę apie 130 lietuvių. Likusieji buvo laiko-mi belaisviais, jų gyvenimas buvo toks pats sunkus kaip ir per karą. Sovietams nespėjus susigrąžinti lie-tuvių, Lietuvos garbės konsulas H. M.  Hansenas pasirūpino, kad pa-bėgėliai iš Trollos stovyklos būtų pervežti į Vokietiją, o iš ten galėtų išvykti į Jungtinės Amerikos Vals-tijas. Operacija vyko nakties metu. Lietuviai buvo nuvežti į garlaivį „Undinė“. H. M. Hansenas siekė, kad pabėgėliai nebūtų perduoti Sovietų Sąjungai. Liko vos 3–4 vyrai, kurie negalėjo vykti dėl sveikatos proble-mų. Jie buvo nuvežti į Grefsrudo sto-vyklą (apie 80 kilometrų nuo Oslo). H. M. Hansenas palaikė ryšį su šiais lietuviais ir kiek galėdamas bandė jiems padėti. Asmenys iš Trollos sto-vyklos buvo išvežti į Belgiją, o iš ten – į Vokietiją. Šaltinių duomenimis, į Kaselio stovyklą Vokietijoje atvyko 350 lietuvių.

1945 m. gruodžio 20 d. laikraš-tyje „Svetur“, lietuvių leistame Stok-holme, buvo parašyta, kad daugiau Norvegijoje lietuvių nebeliko, nebent koks vienas kitas jūrininkas arba iš seniau čia gyvenęs asmuo.

Darbo vadovės doc. dr. Sandros Grigaravičiūtės atsiliepimas

Arūnas Baranauskas atliko ori-ginalų, mūsų istoriografijoje naują Lietuvos ir lietuvių atstovavimo Nor-vegijoje 1940–1961 metais tyrimą. Atlikto darbo aktualumas taip pat ne-kelia abejonių, tai bus puiki paspirtis tiek Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklos, tiek lietuvių veiklos Skandi-navijos šalyse 1940–1990 metais tyrė-jams. Apdorotas ir susistemintas di-delis archyvinės ir pabėgėlių spaudoje esančios informacijos kiekis rodo au-toriaus gebėjimą dirbti su įvairiais šaltiniais. Darbo priedai glaudžiai susiję su darbo turiniu ir yra puiki darbo teksto vizualizacija.

d. kalbėsime apie emocinį intelektą ir mokinių žalingus įpročius moky-kloje. Paskutinį gegužės trečiadienį (27 d.) vyks dvi diskusijos: apie vers-

lius moksleivius ir apie tėvų skyry-bas. Norime visus pakviesti į mūsų organizuojamą veiklą ir skatiname domėtis pozityviąja tėvyste.

įsivertinimas. Labai malonu, kai kiti mane įvertina teigiamai. Svarbiausi komandiniai pasiekimai – tai laimė-tos pirmos vietos salės ir lauko futbo-

Puslapį rengia LEU Sporto centras

Sportas Š IESA 2015 balandis6

LIETUVOS MOTERŲ FUTBOLO RINKTINĖS NARĖ VIKTORIJA MAGALINSKAJA: „FUTBOLAS MANO GYVENIME ATSIRADO NETIKĖTAI“

Mindaugas Kryžiokas

Lietuvos moterų futbolo rinkti-nės narė, įvairių salės ir lauko futbo-lo turnyrų nugalėtoja ir prizininkė, Vilniaus FM-Kreontas komandos žaidėja Viktorija Magalinskaja Lietu-vos edukologijos universitete (LEU) jau ketvirtus metus studijuoja kūno kultūrą, yra gabi ir stropi studentė. Pakalbinome Viktoriją ir paprašėme papasakoti apie save, sportą, pasieki-mus, studijas bei ateities planus.

Ką tau reiškia futbolas ir sportas apskritai?

Futbolas mano gyvenime atsirado netikėtai ir yra su manimi iki šiol. Tai mano gyvenimo dalis. Treniruoda-masi patyriau daug išgyvenimų, įvai-rių emocijų, ugdžiausi kaip asmenybė, susiradau daug draugų. Vaikystėje buvau aktyvi mergaitė, taigi turėjau užsiimti kokia nors veikla. Sportas man padėjo save realizuoti. Sportuo-dama išsikraunu, pasislepiu nuo ruti-nos, problemų: ateini ir galvoji tik apie treniruotes ir kaip toliau tobulėti.

Ką apie šią sporto šaką mano tavo artimieji ir draugai?

Artimieji ir draugai jau pripratę, neįsivaizduoja manęs be futbolo. Šei-

mos nariai mane labai palaiko, kartu išgyvena ir džiaugiasi.

Kaip supratai, jog ši sporto šaka yra skirta tau?

Mokykloje, būdama trečios klasės mokinė, labai gerai žaidžiau judrųjį žaidimą (kvadratą). Mane pastebėjo treneriai, pasiūlė lankyti futbolo tre-niruotes. Nuo to laiko buvau tarsi už-burta. Man labai patiko, iškart gerai sekėsi, todėl ir nusprendžiau, kad ši sporto šaka skirta man.

Galbūt prisimeni savo pirmąsias varžybas? Papasakok įspūdžius.

Pirmųjų varžybų nepamiršiu nie-kada. Treneriai vežė mane į varžybas kaip vartininkę. Nebuvau nei vieno-je treniruotėje, nežinojau taisyklių. Man pasakė: „Gaudyk visus kamuo-lius.“ Tą dieną nepraleidau nė vieno įvarčio ir gavau geriausios vartinin-kės apdovanojimą. Labai džiaugiausi.

Gal galėtum įvardinti savo svar-biausius pasiekimus šioje sporto ša-koje?

Futbolas yra komandinis žaidi-mas, todėl labai džiugu, kai laimime bet kokias varžybas. Tačiau be to labai svarbus ir savęs kaip komandos dalies

lo lygose. Mano asmeninis pasieki-mas – atstovavimas Lietuvos moterų futbolo rinktinėje. Manau, tai pats svarbiausias mano pasiekimas.

Su kuo tau labiau patinka var-žytis futbolo aikštėje: vaikinais ar merginomis?

Bėgant metams supratau, kad vaikinų ir merginų futbolas labai skiriasi. Vartus yra tekę ginti ir vyrų komandoje Sekmadienio futbolo ly-goje (SFL). Ten jaučiausi kitaip nei žaidžiant su merginomis. Būdama merginų komandoje labiau jaučiu varžybų dvasią, varžymąsi, tikrą kovą. Todėl labiau patinka varžytis su savo lyties atstovėmis.

Galbūt turi autoritetą?Man labiau patinka veikti, o ne

stebėti. Manau, žmogus turi būti au-toritetas pats sau. Man autoritetas yra kiekvienas, kuris gyvena teisingai, mėgaujasi tuo, ką daro, ir tam atiduo-da visas savo jėgas.

Studijuoji LEU. Ką manai apie studijas mūsų universitete?

Man labai patinka mano studijų programa. Mums suteikia daug žinių apie specialybę, turime galimybę už-

siimti įvairiomis sporto šakomis. Teo-riniai dalykai ir sportas yra suderinti.

Su kokiais sunkumais susidūrei derinant mokslus ir sportą?

Mokykloje mokiausi labai pras-tai, nes visas savo jėgas skyriau futbo-lui. Tačiau pradėjus studijuoti kūno kultūrą atradau save: radau laiko ne tik sportui, bet ir mokslams. Manau, man sekasi neblogai.

Kokie tavo ateities planai?Žadu ir toliau žaisti futbolą Vil-

niaus FM-Kreontas komandoje. Tu-riu šiokių tokių sveikatos problemų, todėl šiuo metu itin didelių tikslų sau nekeliu. Baigus bakalauro studijas žadu ieškoti darbo pagal profesiją. Jau pradėjau treniruoti mergaites, man labai patinka, norėčiau ir toliau užsi-imti šia veikla.

Ko palinkėtum kitiems spor-tininkams, draugams, bendrakur-siams? Sau?

Siekite savo svajonių, turėkite gyvenime tikslą. Būkite sąžiningi, teisingi, siekdami savo svajonių, elki-tės garbingai. Sau norėčiau palinkėti sveikatos, kantrybės ir atrasti savo tikslą.

> LEU ketvirtakursė, Lietuvos moterų futbolo rinktinės narė, Vilniaus FM-Kreontas komandos žaidėja Viktorija Magalinskaja: „Man autoritetas yra kiekvienas, kuris gyvena teisingai, mėgaujasi tuo, ką daro, ir tam atiduoda visas savo jėgas“ (V. Knyzelio nuotr.)

LEU RANKININKŲ PASIRODYMAS VGTU TURNYRE

Ramūnė Motiejūnaitė

LEU SALĖS FUTBOLO RINKTINĖ „ŠVIESA“ – ČEMPIONAI

Remigijus Semėnas

> LEU „Šviesa“ Lietuvos salės futbolo Joma II lygos B2 divizione užėmė pirmąją vietą

Balandžio 2 dieną Vilniaus Gedi-mino technikos universiteto (VGTU) sporto salėje vyko paskutinės 2014–2015 metų Lietuvos salės futbolo Joma II lygos B2 diviziono sezono rungtynės tarp VGTU-Kybartai FC ir Lietuvos edukologijos universite-to (LEU) „Šviesa“ komandų. Mūsų universiteto futbolo rinktinė laimėjo rungtynes ir užėmė pirmąją vietą.

Šios rungtynės buvo lemiamos ir labai svarbios ne tik VGTU-Kybartai FC ir LEU „Šviesa“ komandoms. Po paskutinės kovos išaiškėjo ir visų ke-turių pirmaujančių komandų galuti-nė vieta turnyrinėje lentelėje.

Nors rungtynių pradžioje geriau sekėsi mūsų universiteto futbolinin-kams, kurie po Daniel Padron, Re-migijaus Semėno ir Šarūno Beivydo tikslių smūgių pirmavo rezultatu 3:0,

varžovai nenuleido rankų ir pamažu pasivijo priešininkus. Lygiųjų LEU „Šviesa“ komanda nenorėjo, nes tik pergalė mūsiškiams būtų garanta-vusi pirmąją vietą. Įtampa augo su-lig kiekviena sužaista minute, sulig kiekviena pavojinga ataka. Galų gale, iki rungtynių pabaigos likus mažiau nei penkioms minutėms, Artūr Seri-kov tiksliai pasiuntė kamuolį į var-tus ir LEU „Šviesa“ išsiveržė į priekį. Per likusį laiką VGTU-Kybartai FC nebesurengė tikslios atakos. Mūsų universiteto komanda šventė pelnytą pergalę ir tapo Lietuvos salės futbolo Joma II lygos B2 diviziono čempione. Antroji vieta atiteko SK „Nemenčinė“ komandai, trečioji – VDA (Vilniaus dailės akademija) 2. Rezultatyviau-siu šio diviziono žaidėju, imušęs net 41 įvartį, tapo Tautvydas Svidras.

KREPŠINIO TURNYRAS „PAVASARIO TAUREI“ LAIMĖTI

Tautvydas Babravičius

Jau penktąjį kartą rankininkų ko-mandos rinkosi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) orga-nizuojamą rankinio turnyrą docentui Vytautui Sakaliui atminti. Turnyre dalyvavo 4 komandos: Lietuvos edu-kologijos universiteto (LEU) „Šviesa“, Lietuvos sporto universiteto (LSU) „Lūšis“, VGTU ir Vilniaus universite-to (VU) komandos.

Varžybos vyko pagal IHF taisykles: buvo žaidžiama po du kėlinius, kurių trukmė – po 20 minučių, tarp kėlinių – 5 minučių pertrauka. 2011 m. mūsų komanda iškovojo III vietą, o 2014 m. mūsiškiai džiaugėsi I vieta. Šiemet bur-tai lėmė, jog pirmajame susitikime jėgas

Vytautas Sakalys gimė 1931 m. Kuktiškėse (Utenos raj.). 1955 m. įstojo į tuometinį Lietuvos valstybinį kūno kul-tūros institutą. Besimokydamas V. Saka-lys priklausė tinklinio, rankinio, futbolo, imtynių, plaukimo, irklavimo rinkti-nėms. Visgi daugiausia savo laiko ir jėgų V. Sakalys skyrė rankinio sporto šakai. 1956–1961 m. V. Sakalys žaidė Lietuvos rankinio rinktinėje. 1959–1961 m. vado-vavo Lietuvos rankinio federacijai.  Nuo 1971 m. dirbo VGTU dėstytoju, rankinio treneriu. 1980–1991 m. vadovavo Kūno kultūros katedrai. 1971, 1981, 1996 m. apdovanotas medaliais „Lietuvos spor-tui atminti“, taip pat padėkos raštais už veiklą treniruojant akademinį jaunimą.

Kovo 16–gegužės 14 d. Lietu-vos edukologijos universiteto (LEU) sporto komplekse vyko krepšinio turnyras „Pavasario taurei“ laimė-ti. Turnyre dalyvavo 5 komandos: „Gestas“ (moksleiviai ir Sporto ir sveikatos fakulteto (SSF) II-III kurso studentai), „Alaus žvaigždės“ (SSF II-IV kurso studentai), „Kalifornija“ (SSF II-III kurso studentai, Gamtos, matematikos ir technologijų fakul-teto (GMTF) pirmakursiai ir moks-leiviai), „Koma“ (SSF pirmakursiai), „Kazachstanas“ (SSF I-III kurso, Fi-lologijos fakulteto (FF) II-III kurso studentai). Iš viso varžėsi 56 sporti-ninkai: 38 SSF studentai, 2 – FF, 2 – GMTF, 14 svečių. Sužaistos 22 rung-tynės, 3 neįvyko.

Rungtynėse dėl III vietos susitiko „Gestas“ ir „Kazachstanas“. „Gestas“ ne-sunkiai įrodė savo pranašumą, nugalėjo „Kazachstaną“ rezultatu 98:90 ir iškovo-jo III vietą. Šioms rungtynėms teisėjavo LEU studentai – trečiakursis Gražvydas Balsevičius ir ketvirtakursis Artūras Malichinas.

Finale dėl I vietos susitiko „Alaus žvaigždės“ ir „Kalifornija“. Atkakli kova vyko tik pirmoje varžybų pusėje: išsiver-žusi į priekį „Alaus žvaigždžių“ komanda varžovams labiau priartėti neleido. Galu-tinis varžybų rezultatas – 109:96 „Alaus žvaigdžių“ naudai. Rungtynėms teisėjavo LEU IV kurso studentai – Artūras Mali-chinas ir Karolis Vaicekauskas.

Nugalėtojų komandoje „Alaus žvaigždės“ žaidė: Tautvydas Babravi-

čius (komandos kapitonas), Gražvydas Balsevičius, Dainius Podlipskas, Paulius Kamarauskas, Marius Sarana, Marius Dubininkas, Justinas Gečas, Vladislav Piskariov. Geriausiais „Pavasario taurės“ žaidėjais tapo: Justinas Gečas („Alaus žvaigždės“), Gediminas Žukas („Ges-tas“), Karolis Šilinskas („Kazachstanas“), Kristupas Surgėlas („Kalifornija“). Per didžiojo finalo pertraukas vyko baudų ir tritaškių konkursai, taip pat totaliza-torius.

Komandų geriausiems krepšinin-kams skirti specialūs prizai, kuriuos dovanojo universiteto auklėtinis. Taip pat įteikti prizai tritaškių ir baudų meti-mo konkurso nugalėtojams, apdovanota tiksliausiai rezultatą atspėjusi totalizato-riaus dalyvė.

išbandė LEU „Šviesa“ ir LSU „Lūšis“. Rezultatu 24:21 (13:11) nugalėjo Kauno komanda. Mūsų komandai daugiausiai įvarčių pelnė Tomas Bernatavičius ir Valdas Drabavičius – po 6.

Antrose rungtynėse dėl trečios vietos susitiko LEU „Šviesa“ su VGTU komanda. Mūsiškiai sutriuškino savo varžovus 17 įvarčių skirtumu (37:20(19:9)).  Daugiausiai įvarčių šio-se rungtynėse mūsų komandai pelnė Evaldas Janušauskas – 8. Šiame susiti-kime gerai pasirodė ir mūsų vartininkai Andrius Aksiutovas ir Justinas Biekša, pelnę po 1 įvartį. Naudingiausiu žaidė-ju mūsų komandoje pripažintas Valdas Drabavičius.

Š IESA 2015 balandisPatirtys 7

„JAUNOJO PEDAGOGO AKADEMIJA“ SUKVIEČIA GABIAUSIUS LIETUVOS

MOKINIUS TAPTI PEDAGOGAISMilena Puchova

> Paskutinės 2015 metų „Jaunojo pedagogo akademijos“ Gamtos, matematikos, technologijų r sporto mokslų sesijos dalyviai

Jau antrus metus Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vykstančios „Jaunojo pedagogo akademijos“ rengėjai sako, kad šis renginys yra labai naudingas visai Lietuvai ir jos švietimo sistemai. Į universitetą atvykę akademijos dalyviai bendrauja su dėstytojais, studentais ir kita akademine ben-druomene, iš arčiau susipažįsta su pedagogo profesija. Mūsų univer-sitetas sulaukia stiprių, gerai besi-mokančių ir motyvuotų studentų  – būsimų mokytojų. Dalis praėjusių metų akademijos dalyvių jau yra LEU studentai.

Vienas pagrindinių „Jaunojo pe-dagogo akademijos“ rengėjų, Studijų rinkodaros ir karjeros skyriaus ve-dėjas Justinas Monkevičius sako, jog šiemet buvo pasiekti trigubai geresni rezultatai. Vyko net trys „Jaunojo pe-dagogo akademijos“ sesijos, ne visi norintys galėjo dalyvauti, kadangi norinčiųjų buvo labai daug. „Aš aka-demiją vertinu kaip labai sėkmingai

įgyvendintą: atvykę mokiniai čia rado tai, ko ieškojo, o universitetą paliko kupini pačių geriausių prisi-minimų. Jau šiais metais sulaukėme mokinių, kurie atvyko rekomendavus jų draugams, dalyvavusiems akade-mijoje 2014 metais. Net neabejojame, kad šių metų „akademikai“ aktyviai prisidės prie renginio populiarinimo mokyklose ir tuo pačiu prie pedagogo profesijos populiarinimo tarp moki-nių“, – sako J. Monkevičius.

Lyginant pirmąją ir šių metų akademijas, kaip didžiausią poky-tį J. Monkevičius įvardija tai, jog 2015 metais buvo organizuojamos net trys „Jaunojo pedagogo akademijos“ sesijos. „Tai visiškai naujas formatas palyginus su 2014 metų akademi-ja. Šiemet tris kartus priėmėme po 20  mokinių. Renginys pareikalavo ir papildomų išlaidų, nes mokiniai visada apgyvendinami universiteto bendrabučiuose, penkias dienas yra maitinami. Akademijos sesijos buvo suskirstytos pagal mokslų kryptis.

STUDENTĖ AGNĖ ALEKSAITĖ: „MAIRONIO LITUANISTINĖ MOKYKLA – LYG MAŽOJI

LIETUVA“Gintarė Mikėnaitė

sitaikyti prie įvairių aplinkybių, moku mokymosi procesą organizuoti atsi-žvelgdama į individualius mokinių poreikius, į jų žinias. Gilų įspūdį pa-liko Maironio lituanistinės mokyklos edukacinė aplinka ir šios mokymosi įstaigos bendruomenės veikla. Lietu-vybė už Atlanto puoselėjama taip, kad mums, gyvenantiems Lietuvoje, reikėtų imti iš išeivių pavyzdį. Pasaulio lietuvių centre, kuriame įkurta Maironio litua-nistinė mokykla, nuolatos vyksta lietu-viški renginiai, apstu lietuviškos atri-butikos. Pavyzdžiui, pradinukų klasę puošia ant sienos nupieštas staugiantis geležinis vilkas, o šalia jo – Gedimino pilies bokštas. Maironio lituanistinė mokykla – lyg mažoji Lietuva.

Kaip tave priėmė lietuvių ben-druomenė?

Nesitikėjau tokio šilto JAV lietuvių bendruomenės sutikimo. Ten gyve-nantys lietuviai visą laiką manimi nuo-širdžiai rūpinosi, buvau globojama ir prižiūrima beveik visų bendruomenės narių. Įsiliejau į didelę šeimą, kurioje jaučiausi mylima ir labai reikalinga.

Kokius pagrindinius skirtumus gali įvardyti tarp mokyklų Lietuvoje ir užsienyje?

Norėčiau pabrėžti, kad lietuvių išeivių vaikai, lankantys lituanistines mokyklas, šneka ne ką blogiau nei Lie-tuvoje gyvenantys jų bendraamžiai. Pamokos vyksta penktadieniais ir šeš-tadieniais, todėl mokiniai turi daugiau laisvės. Mokytojai namų darbų užduo-tims atlikti skiria tiek laiko, kiek reikia mokiniams, nebaudžia, jei vaikai laiku neatlieka namų darbų. Vis dėlto Mai-ronio lituanistinė mokykla nėra pa-grindinė šių vaikų mokymosi įstaiga. Jie visi lanko amerikietiškas mokyklas. Šioje lituanistinėje mokykloje nėra ste-bimas mokinių lankomumas. Mokiniai į mokyklą eina tada, kada gali. Moky-tojams svarbu, kad mokymosi procesas mokiniams būtų įdomus ir prasmingas. Jiems rūpi, kad mokykloje vaikai jaus-tųsi gerai, susirastų draugų ir susipa-žintų su lietuvių tradicijomis, kultūra. Pamokų metu nėra griežtos disciplinos, tačiau chaosas klasėje netvyro.

Dažna problema Lietuvos mo-kyklose yra patyčios. Ar pastebėjai patyčių apraiškų Maironio lituanis-tinėje mokykloje? Ar apskritai įma-noma išspręsti šią problemą?

Bendraudama su Maironio litua-nistinės mokyklos literatūros moky-toja Žaneta, sužinojau įdomų faktą. Mokytojos teigimu, JAV mokyklose patyčios nėra tokia aktuali problema kaip Lietuvoje. Lituanistė pastebėjo, kad mokiniai, atvykę iš Lietuvos ir atėję į Maironio lituanistinę mokyklą, dar bando šaipytis iš savo klasės drau-gų, tačiau greitai liaujasi, pamatę, kad kiti vaikai taip nesielgia. Per šį prakti-kos laikotarpį nepastebėjau jokių pa-tyčių apraiškų. Šią problemą Lietuvos mokyklose įmanoma išspręsti, nors ir sunku. Kol skriaudikas bus laikomas „kietu“, o tyčiojimasis iš bendraamžių bus mokinio šaunumo įrodymas, iš-spręsti šios problemos nepavyks. Beje, šios pedagoginės praktikos metu teko lankytis mokymosi įstaigoje Addison Trail High School. Mokyklą kartu su sveikais mokiniais lanko ir neįgalieji (neregiai, neprigirdintys, Dauno sin-dromu sergantys vaikai). Bendrauda-ma su mokyklos direktore ir mokyto-jomis, sužinojau, kad šioje mokymosi įstaigoje visiškai nėra patyčių apraiš-kų. Negalėjau tuo patikėti, kol pati nepamačiau, kaip mokiniai elgiasi, bendrauja pamokų ir pertraukų metu.

Per daugiau nei 50 Maironio litu-anistinės mokyklos gyvavimo metų keitėsi mokyklos mokiniai, mokytojai, administracija, bet mokyklos siekiai išlaikyti lietuvių kalbą ir papročius, supažindinti mokinius su Lietuvos istorija ir tradicijomis nepakito. Kas, tavo nuomone, lėmė tokį gyvastingą lietuviškų tradicijų puoselėjimą?

Tik išvažiavus svetur, supranti, ko netenki. Jei lietuvių bendruomenė, Maironio lituanistinės mokyklos mo-kytojai ir mokiniai nepuoselėtų lietu-viškų tradicijų, laikui bėgant, prarastų savo tapatybę. Žavėjausi Maironio lituanistinės mokyklos ir lietuvių ben-druomenės veikla. Emigrantai nuošir-džiai puoselėja lietuviškus papročius, moko savo vaikus mylėti lietuvių kalbą ir Lietuvą. Kai kurie Maironio lituanistinės mokyklos mokiniai apie lietuviškas tradicijas, Lietuvos istoriją žino gerokai daugiau nei Lietuvoje gy-venantys vaikai.

Praktikos metu mokykloje buvo švenčiamos Lietuvos valstybinės šventės. Kaip jos buvo minimos? Kokį įspūdį paliko?

Maironio lituanistinėje mokyklo-je Lietuvos valstybinės šventės mini-mos išties originaliai. Vyresnių klasių mokiniai ruošia pasakojimus apie Lietuvos istoriją, kultūrą, tradicijas žemesnių klasių mokiniams. Tradi-cinius minėjimus, kuriuose mokiniai dainuoja lietuviškas dainas ar dekla-muoja eilėraščius, mokyklos adminis-tracija pakeitė „stotelėmis“. Kiekvienai klasei skirta erdvė, kurioje mažesni mokiniai ne tik klausosi vyresnių mo-kinių pasakojimų, bet ir patys gali pa-liesti, iš arčiau susipažinti su Lietuvos

simboliais, papročiais ar net amatais. Mokyklos direktorė prasitarė, kad to-kie švenčių minėjimai patinka visiems: ir dideliems, ir mažiems.

Kaip manai, kokią reikšmę Lie-tuvai ir galbūt kiekvienam iš mūsų turi lituanistinių mokyklų kūrimas užsienyje?

Gyvendama Lietuvoje net nesusi-mąstydavau, kaip svarbu, kad užsieny-je būtų ne tik kuriamos, bet ir išsaugo-mos įsteigtos lituanistinės mokyklos. Jose dirba tikri Lietuvos patriotai, iš kurių pasimokyti galėtume net mes, likę Lietuvoje. Rodos, taip toli emigra-vusių žmonių saitai su Lietuva turėtų anksčiau ar vėliau nutrūkti, tačiau li-tuanistinėje mokykloje nestinga mo-kinių, kurie savo ateitį sieja su Lietuva.

O kaip išlaikyti patriotiškumą gyvenant Lietuvoje? Girdime daug kalbų, kaip čia, tėvynėje, blogai. Ne vienas moksleivis svajoja apie studi-jas ir gyvenimą užsienyje...

Pirmiausia reikia nuoširdžiai mylėti tą šalį, kurioje tu užaugai ir subrendai kaip asmenybė. Nėra vals-tybės, kurioje nebūtų problemų, tačiau tik nuo mūsų priklausys, kaip Lietuva atrodys po keliasdešimt metų. Manau, kad kai kurių žmonių gyvenimą Lie-tuvoje apkartina naivios mintys, kad užsienyje gyvenimas visais atžvilgiais geresnis nei Lietuvoje. Įsidėmėjau mo-kytojos Rasos žodžius. Pasak jos, nėra laimingesnio žmogaus už tą, kuris gali savo vaikus auginti toje šalyje, kurioje pats užaugo, kur viskas – nuo papro-čių iki kalbos – sava. Nematau nieko blogo, kai jauni žmonės išvažiuoja stu-dijuoti į užsienį. Pakeliavęs, praplėtęs akiratį žmogus į daugelį dalykų pra-deda žiūrėti kitaip, tačiau nesuprantu tokių, kurie stengiasi kuo greičiau iš-trūkti iš Lietuvos.

Esi IV kurso studentė. Greitai savo rankose laikysi bakalauro diplo-mą ir įgysi pedagogo kvalifikaciją. Ar savo ateitį sieji su darbu ugdymo įstaigoje?

Gyvenime vadovaujuosi patarle: Nespjauk į šulinį, kad po to nereiktų atsigert. Tikrai nebijau iššūkių, su ku-riais tenka susidurti jaunam pedago-gui, tačiau kartais pedagoginių prakti-kų metu sudvejodavau, ar būčiau gera lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Dar mokydamasi dvyliktoje klasėje sau pažadėjau, kad, jei būsiu moky-toja, tai tik tokia, kuria vaikai galėtų didžiuotis.

Kaip manai, koks pedagogas yra autoritetas mokiniui? Kokiomis sa-vybėmis jis turėtų pasižymėti?

Geras pedagogas turi ne tik išma-nyti savo dėstomą dalyką, bet ir mokė-ti bendrauti su mokiniais. Jų pagarbą reikia nusipelnyti. Mokytojas visuo-met turi laikytis duoto žodžio, gerbti mokinius ir juos drąsinti, o ne nuolat gąsdinti blogais pažymiais ar artėjan-čiais egzaminais. Bet, svarbiausia, jis turi būti teisingas ir sąžiningas su vi-sais mokiniais.

Gal nesuklysiu mokyklą pava-dindama „kūrybinėmis dirbtuvė-mis“, kuriose formuojamas augan-čios kartos mąstymas. Šiandieniniai mokiniai daug imlesni, juos sunkiau sudominti. Kokius metodus pamokų metu taikei ar taikysi, kad pamokos būtų ne tik informatyvios, bet ir įdo-mios, kūrybiškos, reikalaujančios kritinio mąstymo?

Taikydavau įvairius mokymosi metodus, tačiau pamokos sėkmė pri-klauso ne tik nuo jų. Visuomet atsi-žvelgdavau ir, jei teks dirbti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, ketinu atsižvelgti į individualius mokinių po-reikius, įgytas žinias. Pamokų metu reikia sukurti draugišką ir saugią aplinką, kurioje kiekvienas mokinys drąsiai reikštų savo nuomonę, nebijo-tų būti nuoširdus, noriai bendradar-biautų su bendraklasiais. Tik tuomet jis sieks įgyti žinių ir nebijos atskleisti savo idėjų. Jeigu mokytojas neatras ryšio su mokiniais, tai ir nesugebės jų nieko išmokyti.

Švietimo mainų paramos fondas kartu su Švietimo ir mokslo, Užsie-nio reikalų ministerijomis paskelbė konkursą gauti paramai studentų praktikoms Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, nefor-maliojo ir formaliojo lituanistinio švietimo mokyklose užsienio šalyse 2015–2016 m. m. Lietuvos edukologi-

jos universiteto (LEU) Plėtros ir ryšių direkcijos Tarptautinių ryšių skyrius teikė paraišką konkursui prakti-kai lituanistinėse mokyklose, pagal kurią 6 LEU studentai galėjo atlikti praktiką JAV, Vokietijoje, Gruzijoje. Šis bandomasis studentų praktikų lietuvių bendruomenėse projektas suteikia puikią galimybę mokyti lie-tuvaičius mokyklose užsienyje, pa-sisemti patirties ir gauti nepamirš-tamų įspūdžių. Viena iš laimingųjų, galėjusių pagal šį projektą atlikti 2 mėnesių praktiką Maironio lituanis-tinėje mokykloje Lemonte (Čikaga, JAV), yra Lituanistikos fakulteto IV kurso studentė Agnė Aleksaitė. Mer-ginos nuomone, šis projektas ne tik spėjo pateisinti lūkesčius, bet ir, lai-kui bėgant, tik stiprės.

Agne, ko tau suteikė šis profesi-nis iššūkis žengiant pedagogo keliu? Kas labiausiai įsiminė, paliko gilų įspūdį?

Ši praktika suteikė unikalią gali-mybę įgytas pedagogines žinias plėsti lituanistinėje mokykloje JAV. Galėjau išbandyti savo, kaip būsimos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, jėgas. Supratau, kad sugebu gana greitai pri-

> Studentė A. Aleksaitė: „Dar mokydamasi dvyliktoje klasėje sau pažadėjau, kad, jei būsiu mokytoja, tai tik tokia, kuria vaikai galėtų didžiuotis“

Turėjome iššūkį surinkti mokinių į visas sesijas. Atsirado daugiau norin-čių dalyvauti, nei galėjome pasiūlyti vietų“, – pasakoja J. Monkevičius.

Šiuo metu „Jaunojo pedagogo akademijos“ rengėjai kelia sau tikslą populiarinti šį renginį. Bus siekiama, kad į akademiją atvyktų itin gabūs ir motyvuoti mokiniai, norima pri-traukti kuo daugiau pačių gabiausių Lietuvos mokinių.

„Dažniausiai mokiniai renkasi atvykti į akademiją dėl to, kad susipa-žintų su pedagogo profesija ir studijų dalykais, kurie juos domina. Taip pat mokiniams labai įdomu pabūti studen-tais. Jie gyvena bendrabučiuose, ben-drauja su esamais studentais, eina į pas-kaitas, vakaroja. Jų pačių nuomone, tai viena geriausių patirčių jų gyvenime. Žinoma, sulaukiame vieno kito moki-nio, kuris atvyksta tiesiog gerai praleisti laiką. Galiu drąsiai teigti, kad ir jų mes nenuviliame“, – mokinių motyvaciją dalyvauti „Jaunojo pedagogo akademi-joje“ komentuoja J. Monkevičius.

leidžiamas nuo 1952 metų

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

Registracijos numeris SL 749

„Šviesos“ redakcija Studentų g. 39,

LEU centriniai rūmai, 129 kab.,tel. (85) 273 69 67,

el.paštas rysiai@leu.lt

Redaktorius Kęstutis Šalavėjusmob. 86 797 18 54,

el.paštas kestutis.salavejus@leu.lt

Kalbos redaktorė Indrė Česnauskaitėmob. 86 265 33 11,

el. paštas indre.cesnauskaite@leu.lt

Dizainas Tomas Razmus

Maketas Laura Petrauskienė

Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“,Vasario 16-osios g. 52, LT-76291

Šiauliai, Lietuvawww.titnagas.lt

Tiražas 1500 egz.

Š IESA

Kultūra Š IESA 2015 balandis8

PATIRČIŲ DIMENSIJOSRita Mikučionytė

Balandžio 7 d. Užsienio reikalų ministerijoje ėmė veikti dailės paro-da, kurią surengė Lietuvos edukolo-gijos universiteto (LEU) Dailės kate-dros dėstytojai kartu su studentais. Paroda vyks iki gegužės 18 d.

Ši nedidelė, bet ypatinga kelio-likos darbų paroda – gerokai nevie-nalytė. Kas gi sieja šiuos skirtingus paveikslus ir jų kūrėjus? Pirmiausia, visi autoriai – LEU Dailės katedros dėstytojai ir studentai, jie savo suma-nymus įgyvendina tapydami paveiks-

lus, kuriuose vienaip ar kitaip matyti išgyventas, atmintyje įstrigęs tam tikras laikas: kažkam svarbūs globa-lūs praeities įvykiai, kažkam reikš-mingi, labai asmeniški egzistenciniai momentai.

Net trys tapytojai, katedros dėstytojai savitai įkūnija istorinius pasakojimus. Profesorius Ričardas Bartkevičius įtaigiai pasitelkia gele-žinkelio bėgių motyvą, skatinantį vėl ir vėl apmąstyti simboliškas tremties kaip tragiškos netekties sankirtas

XXI amžiuje. Parodoje šis triptikas iš-siskiria nepaprastu tapybos ekspresy-vumu, kolorito kontrastais ir itin dra-matiška nuotaika. Visiškai kitokia, tačiau ne mažiau paveikia, forma ties rezistencinės tematikos apmąstymais žiūrovus sutelkia Rasa Jonė Šataitė-Rudėnienė. Pirštais ištapnota, pelenų pigmentų prisodrinta, santūria niu-ansuota spalvine gama pasižyminti erdvė kupina dviprasmybių – galbūt vieniems jos paveikslas primis lem-tingą miesto aikštę, o kitiems – mir-tiną prarają... Žaismingiausiai paro-doje skirtingus istorinius kontekstus sugretina docentas Linas Liandzber-gis. Jau senokai menininkas pagarsė-jo netikėtomis realaus peizažo ir jame įterptų „svetimkūnių“ sankirtomis. Ironiškų įžvalgų nestokojantys jo paveikslai sukuria netikėtumo įspū-dį, kuris linksmai nuteikia ieškoti užslėptų istorinių detalių skambaus kolorito detalizuotų vaizdinių kom-pozicijose.

Dvi garsios tapytojos, LEU dės-tytojos – Kunigunda Dineikaitė ir docentė, katedros vedėja Giedrė Riškutė-Kariniauskienė – jautriai atsigręžia į jausmingas pasaulio ir as-meninių pajautų paraleles. Judviejų

> Doc. Linas Liandzbergis. ,,Ikaro kronikos“ (2014)

kūryboje pastebimas polinkis skir-tingai abstrahuoti konkrečius gamtos reiškinius. Jei K. Dineikaitės stiklo dažais tapytuose blizgaus paviršiaus paveiksluose svarbi būsenų kaita ir sodrių ryškiaspalvių persiliejančių dėmių mirgėjimas, tai G. Riškutės-Kariniauskienės tapyba alsuoja pir-maprade ramybe. Jos darbams būdin-gas amžinybės pojūtis, apibendrintų formų santūrumas, įtaigi spalvos ir šviesos jungtis.

> Prof. Ričardas Bartkevičius. Triptikas ,,Kelias į laisvę: XXI a.“ (2015)

LEU dailės katedros magistran-tės  – Katažina Sokolovska, Paulina Gudaitytė ir Gabrielė Bačinskaitė – originaliai plėtoja dėstytojų perteik-tus kūrybos principus. Jų darbuose juntamas polinkis į abstrakciją ir eks-presyvią tapybą, ieškant daugiapras-mių dialogų tarp erdvės ir spalvos savasties.

Ši paroda – puiki proga ne tik pa-žinti skirtingas kūrybines patirtis, bet ir atrasti naujus tapybos matmenis.

Nuoširdžiai užjaučiame LEU doc. dr. Algimantą Šventicką dėl

motinos mirties.

LEU Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas

LEU DAINŲ IR ŠOKIŲ ANSAMBLIS „ŠVIESA“ DALYVAVO TARPTAUTINIAME LIAUDIŠKOS MUZIKOS FESTIVALYJE „UNIVERSITAS VILNENSIS – 2015“,

ŠVENTĖ „STUDENTIŠKĄ PAVASARĮ“Indrė Žymančiūtė

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dainų ir šokių ansamblis „Švie-sa“ kartu su kitais Lietuvos tautiniais ansambliais kovo 28 dieną dalyvavo jau šeštus metus iš eilės vykusioje liau-diškos muzikos kapelų ir ansamblių šventėje-festivalyje „Universitas Vil-nensis“. Šiais metais šventėje dalyvavo ir svečiai iš Latvijos universiteto – tau-tinių šokių ansamblis „Dancis“.

Šį kartą ansamblio „Šviesa“ pasi-rodymas žiūrovams suteikė galimybę pasinerti į skirtingų nuotaikų dainas – nuo romantiško, jaunuolių meilės isto-riją pasakojančio „Bijūnėlio žalio“ iki linksmos, šokti kviečiančios „Ąžuolyno polkos“. Po savo pasirodymų visi ko-lektyvai turėjo galimybę pabendrauti Vilniaus universiteto surengtame su-sibūrime. Tokių susitikimų metu visi ansambliai, kurie yra skirtingi, susi-jungia į vieną didelį bendradarbiaujantį kolektyvą, kurio tikslas – nepamiršti papročių.

Balandžio 16 d. ansamblis „Šviesa“ kartu su kitais liaudies muzikos ir šokių ansambliais dalyvavo Šiaulių universi-teto organizuotame X tarptautiniame jaunimo meno festivalyje „Studentiškas pavasaris“. Koncerte, kuris vyko Valsty-biniame Šiaulių dramos teatre, „Šviesa“ pasirodė pirmoje koncerto dalyje. Cho-ro merginos atliko nuotaikingą kūrinį „Oi, kaip linksma“, pasakojantį apie jau-nos merginos sužadėtuves. Choro vyrai stebino savo solinėmis partijomis dai-nuodami „Lėk gervė“. Šokėjos parodė grakštų išdidumą, vaizduodamos povo paukščius ir atlikdamos šokį „Vaikščiuo puova“, o kartu su porininkais, prita-riant chorui ir orkestrui, linksmai per-teikė kūrinį „Voverėlė“. Viso koncerto metu grojo orkestras – ansamblio širdis.

Scenoje pasirodė ne tik Lietuvos ansambliai, bet ir Latvijos šokių grupė „Dancis“. Po koncerto visi susirinko į vakaronę. „Saulės“ ansamblis pasirūpi-no, kad vakaronė prasidėtų gyva muzi-ka, poriniais šokiais ir visiems jau gerai žinomomis dainomis, be kurių nebūna nė vieno susitikimo. Šiauliuose vykęs jaunimo meno festivalis „Studentiškas pavasaris“ spinduliavo jaunystę ir paga-liau atėjusio pavasario nuotaiką.

> LEU dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ liaudiškos muzikos kapelų ir ansamblių šventėje-festivalyje „Universitas Vilnensis“

> LEU dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ dalyvavo X tarptautiniame jaunimo meno festivalyje „Studentiškas pavasaris“