Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 7 (351)

1

Švietimo panoramaInformacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 7 (351)

Me di jos ir in for ma ci nis raš tin gu mas ska­ti­na­de­mok­ra­ti­ją ................................2

Sėk­mės­pa­slap­tys­iš­Tai­va­no .................4

Svar­bu­mo­kė­ti­iš­klau­sy­ti­vai­ką ...............5

Em­pa­ti­ja­ir­me­nas­gy­ven­ti ......................8

Esu­at­vi­ras­pa­sau­liui ..............................9

Mokyklose

Ak­ty­vi­vai­kų­va­sa­ros­po­il­sio­sto­vyk­la ....10

Etninės­kultūros­savaitė .......................11

„Žu­vėd­ros­skry­dis“­Šven­to­jo­je:­ dė­me­sys­ta­len­tams­ir­gim­ta­jai­tar­mei ...12

Va sa ra mu zie ju je ..................................13

Šven­čia­me­lai­mė­ji­mus ..........................13

Bai­gia­ma­sis­pro­jek­to­vi­zi­tas­Lat­vi­jo­je ...15

„Tarp­tau­ti­nio­kai­mo“­pa­mo­kos ..............16

Pedagogų­vizitas­į­Suomijos­ mokyklą ................................................16

Plau kian ti mo kyk la ................................18

Lopšeliuose-darželiuose

Spal­vų­šėl­smas­ Do­vi­lų­lop­še­ly­je-dar­že­ly­je .....................20

„Vo­ve­riu­kų“­die­na­dar­že­ly­je ..................21

„Gud­ru­čiai“­mo­ko­si­ty­ri­nė­ti ....................22

Bi­te­lės­dūz­gia­–­bi­čiu­liau­ti­kvie­čia ........23

Profesinio mokymo institucijose

„Aš­jū­sų­pa­mo­ko­se­už­au­gau“ ...............24

Prak­ti­nius­įgū­džius­to­bu­li­no­už­sie­ny­je ...25

Pa­meist­rys­tės­die­gi­mo­pa­tir­tis­ ES ša ly se .............................................28

Ge riau sia prak ti ka jau nuo liams

2014–2015 m. m. Rad vi liš kio  tech no lo gi jų  ir  ver slo mo ky mo cen tras  (RTVMC) įgy ven di na Eras mus+ pro gra mos Le o nar do da Vin či pro jek tą „Ge riau sia prak ti ka jau­nuo liams, tu rin tiems ma žiau ga li my bių“, fi nan suo ja mą Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do. Šio pro jek to me tu sta lių, šalt kal vių, au to mo bi lių re mon ti nin kų ir žir gi nin kų spe cia ly­

bių mo ki niai at li ko prak ti ką už sie ny je. Smul kaus ver slo įmo nė se jie to bu li no dar bi nius sa vo spe cia ly bės įgū džius.Sta liai ir šalt kal viai at li ko tri jų sa vai čių prak ti ką Te ne ri fės sa lo je ir Mal to je, au to me­

cha ni kai ir žir gi nin kės ke tu rias sa vai tes dir bo Vo kie ti jo je. Į prak ti kos vizitus mo ki nius ly dė jo RTVMC pe da go gai, ku rie pa dė jo ben drau ti su darb da viais, ver ti no pa sie ki mus,  or ga ni za vo jų bui tį ir lais va lai kį. Dar bą mo ki niai de ri no su tu ri nin ga kul tū ri ne pro gra ma.Iš vi so prak ti ką at li ko 34 RTVMC mo ki niai, sėk min gai pa to bu li nę sa vo įgū džius. Jų 

ge bė ji mus ir dar bo re zul ta tus aukš tai įver ti no ir darb da viai. Mo ki niai ga vo prak ti kos da ly vių  pa žy mė ji mus,  ku rios  iš da vė  Is pa ni jos, Mal tos  ir Vo kie ti jos  pri iman čio sios or ga ni za ci jos, ir Eu ro pass mo bi lu mo do ku men tus. 

RTVMC inf.

Nuo rug sė jo kei čia si nu teis tų jų ir su im tų jų mo ky mas

Nuo rug sė jo 1­osios kei čia si su im tų jų ir ka li nių ben dro jo ug dy mo ir pro fe si nio mo­ky mo or ga ni za vi mas.„Nuo rug sė jo  tar dy mo  izo lia to riuo se  lai ko mi su im ti, bet dar ne nu teis ti as me nys 

iki 16 me tų pir mą kar tą ga lės mo ky tis. Iki šiol mo ky mas bu vo or ga ni zuo ja mas tik nu teis tie siems. Ki ta nau jo vė – esan tys at vi ro se ko lo ni jo se ir so cia li nės re a bi li ta ci jos cen truo se tam tik ro mis są ly go mis tu rės ga li my bę mo ky tis lais vė je esan čio se švie ti mo įstai go se, – pri sta to pa grin di nes nau jo ves švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist rė Na tal ja Is to mi na. – To kiu bū du su im tų jų ir nu teis tų jų ug dy mas taps ko ky biš kes nis, bus su­da ry tos pa lan kes nės są ly gos įgy ti iš si la vi ni mą, pro fe si ją, o tai pa ska tins ir ge res nę jų in teg ra ci ją į vi suo me nę, mo ty va ci ją ne be nu si kals ti.“Rug pjū čio  11  d. Švie ti mo  ir moks lo mi nis te ri jo je  įvy ku sia me  tar pins ti tu ci nia me 

pa si ta ri me dėl mo ky mo lais vės at ėmi mo vie to se są ly gų ge ri ni mo ak ty viai da ly va vo Švie ti mo ir moks lo, Tei sin gu mo mi nis te ri jos, Ka lė ji mų de par ta men to prie Tei sin gu mo mi nis te ri jos, sa vi val dy bių, mo kyk lų sky rių, at sa kin gų už ug dy mą  lais vės at ėmi mo vie to se, at sto vai. Siū ly ta pa reng ti mo ky to jų, ku rie tar dy mo izo lia to riuo se mo kys su­im tuo sius, kva li fi ka ci jos kė li mo sis te mą, mo kyk lų sky rius ap rū pin ti mo der nes nė mis mo ky mo prie mo nė mis. Pa tai sos na muo se dir ban tiems mo ky to jams siū lo ma skir ti lė šų jų sau gu mui už tik rin ti. Lie tu vo je yra 11  lais vės at ėmi mo  įstai gų  ir vi so se yra su teik ta ga li my bė mo ky­

tis. Įka li ni mo įstai go se lai ko ma iki 8000 as me nų: 6 proc. (436) iš jų tu ri aukš tą jį ar aukš tes nį jį iš si la vi ni mą, 19 proc. (1296) – tik pra di nį, 1 proc. (74) yra be iš si la vi ni­mo. Mo ki nių am žius – nuo 14 iki 71 me tų. Iš vi so mo ko si 30 proc. nu teis tų jų: 1600 as me nys – ben dro jo ug dy mo, apie 1400 – pro fe si nio mo ky mo sis te mo je. Lais vės at ėmi mo vie to se jie ga li įgy ti su vi rin to jo, kom piu te rių ope ra to riaus, kir pė jo, sta ty bi­nin ko ar ki to kią pro fe si ją.Pen kio se lais vės at ėmi mo įstaigose ka li niams ren gia mos ir ne for ma lio jo ug dy mo 

pro gra mos: lie tu vių kal bos už sie nie čiams, an glų kal bos, šach ma tų, dai lės, mu zi kos, krep ši nio, svei kos gy ven se nos ir kt. Pra ėju siais moks lo me tais aukš to sio se mo kyk lo se sa vo ini cia ty va ir lė šo mis stu­

di ja vo 7 nu teis tie ji iš Pra vie niš kių pa tai sos na mų ir Lu kiš kių ka lė ji mo­tar dy mo izo lia­to riaus. Prieš rug sė jį ke ti na ma ap klaus ti, kiek bū tų no rin čių jų šie met, pa gal ko kias pro gra mas jie stu di juo tų.Nau ją mo ky mo  tvar ką  įtei sin tų Su im tų jų  ir nu teis tų jų,  lai ko mų  lais vės at ėmi mo 

vie to se, ben dro jo ug dy mo or ga ni za vi mo tvar kos ap ra šas ir Nu teis tų jų, at lie kan čių lais vės at ėmi mo baus mes, pro fe si nio mo ky mo or ga ni za vi mo tvar kos ap ra šas. Šiuos do ku men tus Vy riau sy bė tu ri pa tvir tin ti iki rug sė jo 1 d. 

ŠMM Ko mu ni ka ci jos sky riaus inf.

2

Me­di­jos­–­ visavertė­mū­sų­pa­sau­lio­da­lis,­ to­dėl­ svarbu­ge­bė­ti­tin­ka­mai­jas­įver­tin­ti.­Ug­dy­mo­plė­to­tės­cen­tro­(UPC)­įgy­ven­di­na­mo­pro­jek­to­„Me­di­jų­ir­in­for­ma­ci­nio­raš­tin­gu­mo­ug­dy­mas“­ko­or­di­na­to­rė,­UPC­Ne­for­ma­lio­jo­ug­dy­mo­sky­riaus­ spe­cia­lis­tė­Ra­sa­ JAN­ČIAUS­KAI­TĖ­ tei­gia,­ jog­no­rint­už­tik­rin­ti­žo­džio­ir­sa­vi­raiš­kos­lais­vę­bū­ti­na­ug­dy­ti­kri­tiš­ką­po­žiū­rį­į­me­di­jas.

Kas Jū sų vyk do mo pro jek to „Me di jų ir in for ma ci nio raš tin gu mo ug dy mas“ kon teks te va di na ma me di jo mis?Me di jos yra bū dai, ku riais mus kas dien pa sie kia įvai rių for­

ma tų vaiz di niai, gar si niai bei ki ti pra ne ši mai. Tai ga li bū ti tiek spau da, ra di jas, te le vi zi ja, tiek in ter ne tas, ki no fil mai, re kla ma ir ki tos prie mo nės. In for ma ci ja mus pa sie kia ir skait me ni niais for ma tais, ir lan kan tis bib lio te ko se, ar chy vuo se, mu zie juo se, ją ga li me gau ti iš ki tų as me nų, or ga ni za ci jų. In for ma ci jos srau tai yra itin di de li, to dėl mes tu ri me ge bė ti veiks min gai ją ras ti, gau ti, ver tin ti, at rink ti ir etiš kai bei at sa kin gai nau do ti. Ka dan gi me di jų ir in for ma ci nio raš tin gu mo sa vo kos tar pu sa­

vy je yra glau džiai su si ju sios, Jung ti nių Tau tų Švie ti mo, moks lo ir kul tū ros or ga ni za ci ja  (UNES CO) var to ja su dė ti nį me di jų  ir in for ma ci nio raš tin gu mo ter mi ną. UNES CO šį ter mi ną api brė žia kaip bū ti ną sias kom pe ten ci jas (ži nias, įgū džius ir nuo sta tas), įga li nan čias pi lie čius efek ty viai nau do tis me di jo mis ir ki tais in for­ma ci jos šal ti niais, ne pri klau so mai nuo nau do ja mų tech no lo gi jų. UNES CO ir Šiau rės ša lys  lai ko si nuo sta tos, kad me di jų  ir 

in for ma ci nis raš tin gu mas di di na mo ki niams tei kia mas me di jų ga li my bes ir su ma ži na jų grės mes.Me di jų ir in for ma ci nis raš tin gu mas la bai pri klau so nuo ge bė ji­

mų nau do tis įvai rio mis tech no lo gi jo mis, ku rios pa de da pa siek ti mus do mi nan tį tu ri nį ar jį kur ti, ta čiau tuo ne ap si ri bo ja. Svar bu ir kri tiš kai ver tin ti mus pa sie kian čią in for ma ci ją ar me di jų tu ri nį, su vok ti jų da ro mą po vei kį, vaid me nį, funk ci jas de mok ra ti nė je vi suo me nė je,  etiš kai  nau do tis  įvai riais  sklai dos  ka na lais,  iš­reiš kiant sa ve  ir sie kiant ge res nio  įvai rių vi suo me nės gru pių tar pu sa vio su pra ti mo. Taip me di jų ir in for ma ci nis raš tin gu mas pri si de da prie žo džio ir sa vi raiš kos lais vės, de mok ra ti nių ver­ty bių sklai dos.Tad me di jų tu ri nys ir in for ma ci jos šal ti niai yra ne tik prie mo nės 

sie kiant ug do mų jų tiks lų, bet ir pa tys yra mo ky mo si ob jek tai.

Kiek lai ko truks šis pro jek tas?Pro jek tas pra si dė jo 2014 m. lie pą, o baig sis 2015 m. gruo dį. 

Jį  ini ci ja vo Šiau rės ša lių mi nist rų ta ry bos biu ras Lie tu vo je, o pro jek to part ne riai yra Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja. Pro jek tu sie kia ma su kur ti sis te mi nes prie lai das, skir tas ug dy ti me di jų ir in for ma ci nį raš tin gu mą, ir re mian tis ge riau siais Šiau rės ša lių pa vyz džiais  in teg ruo ti  jį  į ben drą jį  ir ne for ma lų jį ug dy mą bei plė to jant me di jų ir in for ma ci nio raš tin gu mo ug dy mą pla tes niu mas tu su kur ti pa grin dą  to les niam Lie tu vos mo kyk lų ben dra­dar bia vi mui su Šiau rės ša li mis. 

Pa pa sa ko ki te apie pro jek to veik las.Iš ana li za vę  Lie tu vos mo ky to jams  pa sie kia mą me džia gą, 

ge ruo sius Šiau rės ša lių pa vyz džius, ku ria me 9–12 kla sių mo­ki niams me to di nę me džia gą, taip pat ver čia me ir adap tuo ja me me džia gą, skir tą jau nes niems mo ki niams, tė vams.Į pro jek tą at rink tos 62 mo kyk los iš įvai rių vie to vių. Kiek vie­

nai at sto vau ja 5 as me nų ko man da: ad mi nist ra ci jos at sto vas, bib lio te ki nin kas, lie tu vių kal bos, pi lie tiš ku mo pa grin dų ir ki tas mo kyk los pa si rink tas pe da go gas. Ko man dos da ly vau ja mo ky­mo si pro gra mo je, iš ban do ku ria mą me to di nę me džia gą, tei kia re ko men da ci jas, kaip ją to bu lin ti. Vi są me to di nę  ir  ren gi nių me džia gą,  nau din gas nuo ro das 

ga li ma ras ti prie ki tų me to di nės me džia gos rin ki nių „Ug dy mo so de“ – https://so das.ug do me.lt/.

Me di jos ir in for ma ci nis raš tin gu mas ska ti na de mok ra ti ją

Kas su da ro me di jų ir in for ma ci nio raš tin gu mo ug dy mo mo ky mo prie mo nę? Kas jos kū rė jai?Me di jų ir in for ma ci nio raš tin gu mo me to di nę me džia gą su da ro 

mo ky to jams ir mo ki niams skir ta te ori nė me džia ga, me to di nės re ko men da ci jos dėl šios me džia gos in teg ra vi mo į įvai rių da ly kų tu ri nį bei siū lo mi įvai rūs ug dy mo me to dai, pa tei kia mi prak ti nio mo ky mo si veik lų pa siū ly mai. Ją ben dra dar biau da mi ku ria žur­na lis tai Egi di jus Jur ge lio nis ir Da lia Že mai ty tė bei UPC Ug dy mo tu ri nio sky riaus me to di nin kė Gin ta Orin tie nė.Me to di nė je me džia go je ana li zuo ja mos tra di ci nės ir nau jo sios 

me di jos,  in for ma ci jos  šal ti niai:  ži niask lai da,  re kla ma,  ki nas, in ter ne tas,  so cia li niai  tin klai  ir  jų  įta ka  vi suo me nei,  kul tū rai, de mok ra ti jai, mums kaip as me ny bėms. 

Ko kie „Me di jų ir in for ma ci nio raš tin gu mo ug dy mo“ mo­ky mo si ren gi niai bu vo or ga ni zuo ti? Pro jek te mo kyk lų ko man dos da ly vau ja dvie juo se mo ky mo si 

ren gi niuo se. Pir ma me ren gi ny je da ly viai su si ti ko su švie ti mo po li ti kos for muo to jais, po li to lo gais, ka riuo me nės ir ži niask lai dos at sto vais,  iš klau sė  jų  pra ne ši mus apie  tarp tau ti nės po li ti kos iš šū kius Lie tu vai, in for ma ci nius ka rus, me di jų įta ką vi suo me­nei. Ko man dos taip pat su si pa ži no su me di jų  ir  in for ma ci nio raš tin gu mo in teg ra vi mo į ug dy mo tu ri nį ga li my bė mis, pla na vo veik las, ku rias įgy ven dins pro jek te. Ant ra me ru de nį vyk sian čia­me se mi na re bus to liau gi li na ma si  į šią te mą, ana li zuo ja ma, nu ma to mos kū ry bi nės už duo tys.Pro jek te  ne da ly vau jan čių mo kyk lų  at sto vai  taip  pat  ga li 

to bu lin ti  sa vo  kom pe ten ci jas  šio je  sri ty je:  da ly vau ti  pa ro dos „Mo kyk la  –  2015“,  vyk sian čios  lap kri čio  6–7 d.,  kū ry bi nė se dirb tu vė se  ir  kon fe ren ci jo je,  ste bė ti  tie sio gi nes  vaiz do  tran­slia ci jas, ku rios vyks per UPC „Mo ky to jo te le vi zi ją“ in ter ne te. Be je,  vie na  to kia  tran slia ci ja  te ma  „Kas  yra  kas? Me di jų  ir in for ma ci nis raš tin gu mas“  jau įvy ku si,  jos vaiz do įra šą ga li te ras ti „Mo ky to jo te le vi zi jo je“ – http://mo ky to jotv.upc.smm.lt. Siū lau  šia me  tin kla py je  pa nar šy ti  dau giau  (įve dant  rak ti nius žo džius  „me di jų  raš tin gu mas“,  „in for ma ci nis  raš tin gu mas“, „pi lie tiš ku mo ug dy mas“), nes ga li te ras ti įvai riuo se ren gi niuo se skai ty tus pra ne ši mus, vaiz do re por ta žus ar trum pus fil mu kus, ana li zuo jan čius me di jų ir in for ma ci nio raš tin gu mo te mas (nuo in for ma ci nių ir ko mu ni ka ci nių tech no lo gi jų nau do ji mo, so cia li nių  tin klų iki ypač šiuo me tu ak tu a lių pro pa gan dos ir in for ma ci nių ka rų).Dar vie na svar bi ga li my bė mo ky to jams to bu lin ti kva li fi ka ci­

ją – ne se niai  ak re di tuo ta pe da go gų kva li fi ka ci jos  to bu li ni mo pro gra ma „Na cio na li nio sau gu mo ir pi lie tiš ku mo nuo sta tų stip­ri ni mas ug dy me“, ku rios vie nas iš pa si ren ka mų jų mo du lių yra „Me di jos ir na cio na li nis sau gu mas: iš šū kiai ir ga li my bės“. Šis mo du lis yra skir tas for ma lio jo ir ne for ma lio jo ug dy mo mo ky to­jams, ug dy mo įstai gų va do vams. Sie kia ma, kad jo da ly viai įgy tų me di jų ir na cio na li nio sau gu mo ug dy mo kom pe ten ci jų: gi lin tų ži nias ir su pra ti mą apie me di jas, plė to tų ge bė ji mus pa mo ko­se ana li zuo ti įvai rią vie šo jo je erd vė je pa tei kia ma in for ma ci ją, stip rin tų pa trio ti nes ir kri ti nes nuo sta tas, su si ju sias su Lie tu vos na cio na li niu sau gu mu. Ti ki mės, kad jau nuo nau jų moks lo me­tų pra džios mū sų mo ky to jai ga lės da ly vau ti šio je kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro gra mo je.

Ko kie mo ky to jų, da ly vau jan čių „Me di jų ir in for ma ci nio raš tin gu mo ug dy mo“ pro jek te, pa ste bė ji mai ir pa tir tys apie me di jas?Įva di nė se  kon fe ren ci jo se  da ly vau jan tys mo kyk lų  at sto vai 

įvar di jo,  kad dau gu ma mo kyk lų  tu ri  pa kan ka mą ma te ria li nę ba zę ir šios prie mo nės ga lė tų bū ti tiks lin giau nau do ja mos ug­dant me di jų ir  in for ma ci nį raš tin gu mą. Jie taip pat tu ri  įvai rių pa tir čių ug dy da mi šias mo ki nių kom pe ten ci jas tiek per įvai rių da ly kų  pa mo kas,  tiek  ne for ma lio jo  ug dy mo  veik lo se,  ta čiau rei kė tų dau giau dė me sio skir ti pla nuo jant nuo sek lų stra te gi­

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 7 (351)

3

nį  in teg ra vi mą,  glau des nį  bib lio te ki nin kų  ben dra dar bia vi mą  su  da ly kų mo ky to jais,  ak ty viau  įtrauk ti  vi są mo kyk los  ben­druo me nę.Kar tu su G. Orin tie ne ir dr. Al bi nu Kal vai čiu at li ko me da ly vių 

ap klau są,  ku rio je  klau sė me,  kaip  jie  iki  da ly va vi mo pro jek te ug dė mo ki nių me di jų ir in for ma ci nio raš tin gu mo kom pe ten ci­jas. Re zul ta tai ro do, kad mo ky to jai ypač daug dė me sio ski ria mo ki nių ge bė ji mams etiš kai ben drau ti  in ter ne te, veiks min gai ieš ko ti  in for ma ci jos pa si tel kiant įvai rius in for ma ci jos šal ti nius (tiek me di jas, in ter ne tą, tiek bib lio te kas, ar chy vus, or ga ni za ci­jas, as me nis ir kt.). La biau siai rei kė tų stip rin ti mo ki nių ge bė ji­mus ir nuo sta tas, pa dė sian čias ver tin ti ži niask lai dos prie mo nių sa vi nin kų ga li mą įta ką tu ri niui, teik ti skun dus ar pra neš ti apie ži niask lai do je  pa ste bė tus  ne tiks lu mus  ar  pa žei di mus,  kur ti tin kla raš čius ir juo se at sa kin gai ir sau giai skelb ti in for ma ci ją. Ma no me, kad yra tiks lin ga stip rin ti mo ky to jų įgū džius kas die nė­je veik lo je: ug dant mo ki nių ge bė ji mus ver tin ti ne pri klau so mos ži niask lai dos vaid me nį de mok ra ti nė je vals ty bė je, dis ku tuo jant žo džio lais vės klau si mais.

Kaip bū tų ga li ma įvar dy ti, kas yra kri tiš kas po žiū ris į me di jas? UNES CO iš ski ria tris pa grin di nes kom pe ten ci jų gru pes – jos 

su si ju sios su veiks min ga me di jų tu ri nio ir in for ma ci jos pa ieš ka, ana li ze ir kū ry ba.Dau gy bė as pek tų yra su si ję su kri tiš ku, ana li ti niu po žiū riu. 

Re mian tis UNES CO gai rė mis „Pa sau li nė me di jų ir in for ma ci jos raš tin gu mo ver ti ni mo sis te ma: ša lies pa si ren gi mas ir kom pe ten­ci jos“ (angl. „UNES CO Glo bal Me dia and In for ma tion Li te ra cy As ses sment Fra me work“, 2013 m.), tai – ge bė ji mas su pras ti, ver tin ti  in for ma ci ją  ir me di jų  tu ri nį.  Va di na si,  su pras ti,  ko kį vaid me nį vi suo me nė je už ima me di jos ir in for ma ci jos tie kė jai, ins ti tu ci jos. Įver tin ti, ar su rink ta in for ma ci ja ir me di jų tu ri nys, jų šal ti niai ir kt. yra au ten tiš ki ir pa ti ki mi. Ge bė ti tar pu sa vy je ly­gin ti įvairių šaltinių pateikiamą in for ma ci ją. Kri tiš kai ana li zuo ti in for ma ci jos ir me di jų tu ri nį bei šal ti nius (ver tin ti ko ky bę, pa ti­ki mu mą, nu sta ty ti sklei džia mos in for ma ci jos ar me di jų tu ri nio tiks lą,  tiks li nę  gru pę,  pa grin di nę  ži nu tę,  įvar dy ti  nu ma no mą po vei kį), or ga ni zuo ti su rink tą in for ma ci ją ir me di jų tu ri nį (sis te­min ti, ap do ro ti, at si rink ti pa gal svar bą).Ži no ma, svar bu ne tik pa si telk ti me di jas ug dy mo pro ce se bei 

pa dėti mo ki niams mo ky tis jas ana li zuo ti, kri tiš kai ver tin ti, bet ir ug dy ti jų įgū džius, kaip nau do jan tis me di jo mis skleis ti sa vo idė jas ir kū ry bą, reikš ti pi lie ti nes nuo sta tas. 

Ag­nė­PA­TAC­KAI­TĖ

Edin bur go her co go ap do va no ji mai  yra  140 pa sau lio  ša lių ži no ma  jau ni mo  ly de rys tės  pro gra ma.  Pra dė ta Di džio sios  Bri ta ni jos ka ra lie nės Elž bie tos II vy ro prin co Fi li po  ini cia ty va prieš 60 me tų (1956 m.). Per šiuos pro gra mos įgy ven di ni mo me tus jos lau re a tais ta pę jau nuo liai da bar ži no mi fi lan tro pai, sėk min gai  dir ban tys  ver sli nin kai,  gar būs  sa vo  sri čių  pro fe­sio na lai. Vie nas iš jų, maž daug prieš 30 me tų pats at si ė męs ap do va no ji mą, val dy mo,  ly de rys tės  ir ver slo vys ty mo sri ty se ak ty viai dir ban tis  ir  jau 15 me tų Lie tu vo je gy ve nan tis  ver sli­nin kas Be nas Har vis  (Ben Har vey), pa svei ki no am ba sa do je su si rin ku sius sve čius ir jau nuo liams pa lin kė jo nie ka da ne su sto ti to bu lė ji mo ke ly je.Vi sus me tus lau re a tai iš Lie tu vos sa va no ria vo, la vi no sa vo 

ta len tus, įgy ven di no tarp tau ti nius pro jek tus, da ly va vo sun kiuo se žy giuo se. Jiems įteik ti tarp tau ti niai ser ti fi ka tai ir žen kle liai, ku rie reikš min gi tarp tau ti nių kom pa ni jų per so na lo at ran ko se bei sto­

(Atkelta­iš­spalvotosios­dalies­20­p.) Sep ty nio li kai jau nuo lių iš Lie tu vos įteik ti Edin bur go her co go ap do va no ji mai

jant į dau gu mą Jung ti nės Ka ra lys tės uni ver si te tų. Pa ste bi ma, jog ir mū sų ša lies darb da viai pra de da ver tin ti da ly va vi mą „Do fE“ pro gra mo je.  „Į dar bą mie liau pri ima me tuos  jau nus žmo nes, ku rie la vi na sa vo as me ni nius bei so cia li nius įgū džius – ge ba sa va ran kiš kai pri im ti spren di mus, ro do ini cia ty vą, mo ka dirb ti ko man do je, pla nuo ti lai ką, siek ti išsikeltų tiks lų. Ge bė ji mai, ku­riuos ug do „Do fE“ pro gra ma, yra bū tent tai, ko ieš ko dau gu ma darb da vių bei per so na lo at ran kos įmo nių“, – pa brė žė „Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tro“ per so na lo va do vė Gab rie lė Juo ny tė. Ap do va no ji mų  ce re mo ni joje  lau re a tų mo ky to jus  pa svei­

ki no Švie ti mo bei moks lo  vi ce mi nist rė  dr. Na tal ja  Is to mi na, pa brėž da ma prak ti nių  gy ve ni miš kų  įgū džių  ug dy mo  svar bą. Dau giau in for ma ci jos apie „Do fE“ pro gra mą ga li ma ras ti in ter­ne te – www.do fe.lt.

In­ga­ČĖS­NAI­TĖ­Pro­gra­mos­va­do­vė

4

Tai­va­no,­ofi­cia­liai­Ki­ni­jos­Res­pub­li­kos­sa­los,­te­ri­to­ri­ja­–­apie­36­000­km2,­gy­ven­to­jų­po­pu­lia­ci­ja­ sie­kia­23,4­mi­li­jo­nus.­ Žmo­nių­skai­čiaus­au­gi­mas­ ir­ švie­ti­mo­ko­ky­bė­yra­reikš­min­giau­si­veiks­niai,­le­mian­tys­po­li­ti­nį­ir­ eko­no­mi­nį­ vys­ty­mą­si.­ Tarp­tau­ti­niuo­se­ty­ri­muo­se­Tai­va­no­švie­ti­mo­sis­te­ma­ver­ti­na­ma­kaip­vie­na­ge­riau­sių­pa­sau­ly­je.Dvie­jų­Lie­tu­vos­edu­ko­lo­gi­jos­uni­ver­si­te­

to­(LEU)­dok­to­ran­čių,­Ra­sos­Ne­dzins­kai­tės­ir­Ag­nės­ Juš­ke­vi­čie­nės,­kvie­ti­mu­ į­Lie­tu­vą­pa­si­da­lin­ti­ pe­da­go­gi­ne­ pa­tir­ti­mi­ at­vy­ko­ Na­cio­na­li­nio­Ping­tung­uni­ver­si­te­to­dės­ty­to­jai­doc.­dr.­Ted­Yu-Chung­Liu­ir­doc.­dr.­Hui-Lan­Wang.­

Pa­kal­bi­no­me­Ted­YU-CHUNg­ LIU­apie­Tai­va­no­ švie­ti­mo­ sis­te­mą­ ir­ iš­šū­kius,­ su­ku­riais­ji­su­si­du­ria.­Ko­kia­yra­aukš­tų­re­zul­ta­tų­kai­na?

Gal ga lė tu mė te api bū din ti Tai va no švie­ti mo sis te mą (dar bo rit mas, dar bas su ga biais ir at si lie kan čiais vai kais, po pa mo­ki nės veik los...).Tai va ne vei kia vals ty bi nės ir pri va čios mo­

kyk los. At vi ri  ir ben druo me nės uni ver si te tai, kai ku rios so cia li nės ins ti tu ci jos tei kia pla čias pa pil do mo ir tęs ti nio mo ky mo(si) ga li my bes. Mo ki nių va sa ros atos to gos trun ka tik du mė­ne sius: lie pą ir rug pjū tį. Pa mo kos vyks ta nuo pir ma die nio iki penk ta die nio, įpras tai nuo 7.30 iki 16 val. Die nos truk mė mo kyk lo je pri klau so nuo mo ki nių am žiaus ir kla sės, pvz., pir mo kų, ant ro kų lai kas mo kyk lo je yra trum pes nis, o vi du ri nio ug dy mo lyg mens mo ki niai  tu ri  pa pil do mą pa mo ką  po  16  val.  –  taip sie kia ma  ge rin ti mo ky mo si  re zul ta tus.  Pa pil do mų  pa mo kų pro gra mos yra re mia mos vals ty bės biu dže to lė šo mis. Ta čiau yra ir pri va čių fon dų, ne vy riau sy bi nių or ga ni za ci jų, vie tos ben­druo me nių, ku rias re mia pa pil do mo mo ky mo si pro gra mos. Be to, Tai va ne vei kia daug pri va čių „CRAM“ mo kyk lų (pa va di ni mas ki lęs iš an gliš ko ter mi no cram ming – „ka li mas“ – per trum pą lai ką iš mok ti daug me džia gos), čia mo ki niams pa de da ma pa­si reng ti eg za mi nams ir sto ji mui į aukš to jo moks lo ins ti tu ci jas. Re mian tis Tai va no Spe cia lio jo ug dy mo įsta ty mu (2008), ta­

len tin gi ar ba tu rin tys ne ga lią mo ki niai iš vi sų švie ti mo lyg me nų ga li kreip tis dėl pa pil do mos mo ky mo si pa gal bos. At si žvel gia­ma į  jų psi chi nę ir fi zi nę būk lę, mo ky mo si po rei kius ir no rus, ge bė ji mus. Skur džių  šei mų  vai kams  ski ria mos  sti pen di jos, do ta ci jos, su ma ži na ma ar ba vi sai ne mo ka mai tei kia ma pa pil­do ma pa gal ba. Val džios ins ti tu ci jos yra at sa kin gos už ne įga lių jų stu den tų pa pil do mą mo ky mą si, trans por to pa slau gas (jos yra ne mo ka mos ar ba iš da lies re mia mos). Ga biems ir ne įga liems mo ki niams yra su tei kia mos ga li my bės pa kar to ti nai sto ti į aukš­to jo moks lo ins ti tu ci jas.

Iš kur at si ran da aukš ta mo ki nių mo ty va ci ja mo ky tis?Pir ma, tai nu lem ta is to ri jos, nes anks čiau bu vo la bai svar bi 

so cia li nė pa dė tis, to dėl šiuo me tu jau ni mas ir sie kia iš si la vi ni mo, su si ju sio su už ima ma so cia li ne pa dė ti mi, o at kak lus mo ky ma sis sie ja si su ge ru ir lai min gu gy ve ni mu. Dėl to Tai va ne mo ki nių tė vų  ke lia mi  aukš ti  lū kes čiai  vai kų  aka de mi niams  pa sie ki­mams da ro įta ką mo ki nių sa vęs ver ti ni mui, pa si ti kė ji mui ir t. t. 

Sėk mės pa slap tys iš Tai va no

Tai gi  sun kus,  nuo la ti nis mo ky ma sis tam pa įsi ga lė­ju sia kul tū ra, for muo jan čia as mens  sa vęs  su vo ki mą. An tra,  di de lė  po pu lia ci ja ver čia  grum tis  dėl  vie tos po sau le, tad moks las yra įran kis,  pa de dan tis  iš kil ti virš mi nios. Mo ki niai var žo­si dėl įsto ji mo į kuo ge res nį uni ver si te tą  (nors Tai va ne šiuo me tu yra dau giau nei 150  uni ver si te tų,  tik  ne­  dau ge lis  pri pa žin ti  pres ti­ži niais), nes tai ga ran tuo ja ge res nį įsi dar bi ni mą, o ge­ras dar bas reiš kia lai min gą gy ve ni mą.

Koks yra mo ky to jo pa veiks las Tai va no švie ti mo sis te­mo je? Am žiaus vi dur kis, dar bo die na, už mo kes tis, pro fe­si nės są jun gos...Tai va ne mo ky to jai  ren gia mi  uni ver si te tuo se,  tu rin čiuo se 

mo ky to jų ren gi mo pro gra mas. Jie yra at sa kin gi ir už mo ky to jų kva li fi ka ci jos kė li mą, ir vie tos švie ti mo prak ti kų gai res. Siek da mi ap sau go ti mo ky to jo pro fe si nį sta tu są ir stu den tų tei sę į švie ti mą, Švie ti mo mi nis te ri ja įtvir ti no pra di nio ir vi du ri nio ug dy mo pa ko pų mo ky to jų  pro fe si nio  to bu lė ji mo  ver ti ni mo  sis te mą. Re mian­tis 2013 m. sta tis ti ka, Tai va ne dir ba 196 000 mo ky to jų, ku rių am žiaus vi dur kis 40,8 m. Mo ky to jų iš si la vi ni mas pro cen tiš kai pa si skirs to taip: 50 proc. įgi ju sių ba ka lau ro laips nį, 47 proc. – ma gist ro ir 1,16 proc. dak ta ro laips nius.Įpras ta mo ky to jo dar bo sa vai tė  trun ka nuo pir ma die nio  iki 

penk ta die nio – nuo 8 val. iki 16 val. Ta čiau dar bo lai kas ga li bū ti il ges nis, tai pri klau so nuo mo kyk lo je tu ri mų pa rei gų (ad­mi nit ra ci niai rei ka lai, pla na vi mas ir kt.).Vi du ti nis mo ki nių skai čius kla sė je yra iki 30 mo ki nių (anks­

čiau  jis sie kė 50). Vals ty bi nių mo kyk lų mo ky to jų at ly gi ni mas svy ruo ja nuo 1200 iki 2000 eu rų (plg. Lie tu vos BVP 2014 m. sie kė 36,271 mln. eu rų, Tai va no – 80,741 mlrd. eu rų. – aut.).2011 m. Tai va ne  įkur ta  „Na cio na li nė mo ky to jų  pro fe si nių 

są jun gų aso cia ci ja“, sie kian ti už tik rin ti so cia li nį tei sin gu mą, są­ži nin gu mą, ska ti nan ti ir įgy ven di nan ti švie ti mo ko ky bę, gi nan ti stu den tų  ir mo ky to jų  tei ses,  in te re sus  (šiuo me tu aso cia ci ja vie ni ja 80 000 są jun gų). Mo ky to jų pro fe si nės są jun gos vei kia mies to / ap skri ties ir mo kyk los lyg me ny se. Be to, 2012 m. įkur ta „Aukš to jo moks lo są jun ga“, ska ti nan ti aka de mi nės ben druo me­nės ben dra dar bia vi mą. 

Solveigos Černiūtės nuotraukos

Hui-Lan­Wang­ir­Ted­Yu-Chung­Liu

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 7 (351)

5

2012­ai siais at lik ta me PI SA (Pro gram me for In ter na tio­nal Stu dent As ses sment – tarp tau ti nė mo ki nių ver ti ni mo pro gra ma) ty ri me (kas tre jus me tus at lie ka mas skir tin gų ša lių mo ki nių skai ty mo, ma te ma ti nio ir gam ta moks li nio raš tin gu mo tes tas) už ėmė te 4­ąją vie tą (Lie tu va – 37). Ko kie fak to riai lė mė aukš tus re zul ta tus PI SA ir ki tuo se tarp tau ti­niuo se įver ti ni muo se?Siek da mos ge res nių re zul ta tų tarp tau ti niuo se ty ri muo se, pa­

vyz džiui, PI SA, TIMSS ir PERLS, Tai va no Švie ti mo mi nis te ri ja, Moks lo ir tech no lo gi jų mi nis te ri ja į ben drą tin klą ben dra dar bia­vi mui su tel kė na cio na li nius moks li nius ty ri mų cen trus, uni ver­si te tus, mo kyk las. 2007 m. įkur tas Tai va no na cio na li nis PI SA cen tras at sa kin gas už re zul ta tų ana li zę, re mian tis moks li nius ty ri mus. Šia me cen tre kei čia ma si pa tir ti mi tarp Hon kon go, Sin­ga pū ro, Ja po ni jos, Ko rė jos, Šan cha jaus ir Tai va no.Tarp tau ti nių ty ri mų re zul ta tai skel bia mi įvai rio mis ži niask lai­

dos prie mo nė mis. Jie at krei pia vi suo me nės dė me sį ir su ke lia vie šas dis ku si jas, dėl to ir ky la spau di mas mo kyk loms, švie ti mo nau jo vėms. Šia me pro ce se da ly vau ja mi nis te ri ja, uni ver si te tai ir ki ti pa da li niai. Mo kyk los, pa sie ku sios ge rų re zul ta tų, gau na iš vals ty bės fi nan si nę pa ra mą, pa ska ti ni mą, taip pat re mia mi moks li nin kai, ku rie ana li zuo ja bū dus, kaip pa ge rin ti ir pa siek ti ge res nių re zul ta tų. 

Ko kie šių aukš tų re zul ta tų pliu sai ir mi nu sai?Vie na ver tus, šie re zul ta tai pa ro do aukš tą Tai va no švie ti mo 

ko ky bę ir ver čia švie ti mo sis te mą bū ti at sa kin ga ir, no rint  iš­lai ky ti ge rus re zul ta tus, nuo lat to bu lė ti. Ki ta ver tus, siek da ma ge res nių re zul ta tų, švie ti mo sis te ma ga li nu ei ti vie nu ke liu: švie­ti mo ko ky bės kri te ri jus – re zul ta tai tarp tau ti niuo se ty ri muo se. Ta čiau nuo lat siek da mi ge rų re zul ta tų ir vis spaus da mi vai kus, pa mirš ta me  to kius  svar bius  gy ve ni mo  veiks nius,  kaip  gy ve­ni mo ko ky bė, lai mė, no ras mo ky tis. Re zul ta tų sie kis už go žia pa čią as me ny bę, žmo gaus vi di nę plė to tę. Jei sis te ma ir to liau orien tuo sis tik į aukš tus pa sie ki mus, tuo met bus pra ran da ma as me ny bė, nes vi sai ne si gi li na ma į žmo gaus in di vi du a lų pa ži­ni mą, in te re sus ir no rus, to dėl vai kai yra ne lai min gi. Kai tė vai ir mo kyk la spau džia, vai kas sie kia iš pil dy ti jų lū kes čius, ta čiau ne tu ri  lai ko  so cia li niam gy ve ni mui  (žai di mui  kie me,  kny gos skai ty mui sa vo ma lo nu mui, fil mo žiū rė ji mui ir t. t.), nes jo pa­grin di nis tiks las – moks las.

Esa te na ra ty vi nės pe da go gi kos plė to to jai Tai va ne. Kas bū din ga na ra ty vi nei pe da go gi kai?Na ra ty vi nė pe da go gi ka pa brė žia žmo gaus pri gim ti nį mo ky­

mą si iš pa sa ko ji mo, o kon struk ty vis ti nis tik ro vės pa ži ni mas pa­de da su si kur ti gy ve ni mo pras mę. Na ra ty vi nė pe da go gi ka ar ti ma ir po stmo der nis ti nei kon cep ci jai, čia su si pi na epis te mo lo gi nis 

(pa ži nin tis), on to lo gi nis (pri gim ti nis) ir ak sio lo gi nis (ver ty bi nis) su vo ki mas. Šio je  pe da go gi ko je  pa ste bi ma  šiuo lai ki nės  her­me nau ti kos,  hu ma niz mo,  kon struk ty viz mo  ir  kul tū ros  stu di jų ele men tų. Na ra ty vi nė pe da go gi ka yra įran kis, pa dė sian tis pa­ga liau  iš girs ti,  ko no ri  vai kai,  o ne  švie ti mo ad mi nist ra to riai. Pir miau sia iš girs ki me vai ką, jis yra vi sos sis te mos pa grin di nis tiks las. Vis kas, kas vyks ta švie ti me, yra skir ta ug dy ti niui, tad pra dė ki me klau sy tis jų no rų, o pa gal tai ir keis ki me, to bu lin ki me švie ti mo sis te mas. 

Kuo na ra ty vi nė pe da go gi ka iš skir ti nė Tai va no švie ti mo sis te mo je?Šiuo me tu Tai va ne na ra ty vi nis ty ri mas tam pa vie nu po pu lia­

riau siu me to du. Na ra ty vas, kaip pe da go gi nė stra te gi ja, su da ro mo ky to jams są ly gas bur ti be si mo kan čias ben druo me nes, re­mian čias vie na ki tą pro fe si nė je sri ty je, pa lai kan čias emo ciš kai. Na ra ty vas pa de da mo ky to jo pro fe si niam to bu lė ji mui ir ge ri na mo ky mo tu ri nį. Šio je pe da go gi ko je svar bu mo ky tis iš iš gy ve­na mų ir pa sa ko ja mų na ra ty vų. Va di na si, na ra ty vi nės pe da go­gi kos  cen tre  esan tis  žmo gus  yra  es mi nis  šios  pe da go gi kos  prin ci pas.Tai va nas  grę žia si  nuo  kom pe ten ci jo mis  grįs to  švie ti mo. 

Ma nau,  jog tai yra per siau ra ir ne ap ima vi sos žmo gaus as­me ny bės. Kas pa sa kė, kad rei kia vie nų ar ki tų kom pe ten ci jų? Kas yra  tas  „die vas“,  ku ris ga li  pa sa ky ti,  ko kie ge bė ji mai ar mo kė ji mai tu ri bū ti pa siek ti? Juk jei  lai ko mės nuo sta tos, kad kiek vie nas esa me iš skir ti nis, tai kaip ga li ma vi siems nu sta ty ti ben drus rei ka la vi mus, ku riuos bū ti na pa siek ti?

Kaip ma no te, ar na ra ty vi nė pe da go gi ka yra švie ti mo at ei tis?Ne tei giu,  kad  na ra ty vi nė  pe da go gi ka  yra  kaž kas  vi siš kai 

nau jo  ar  ne pa pras to  švie ti me. At virkš čiai  –  tai  dau giau  fun­da men ta lus da ly kas, at spin din tis pa čios pe da go gi kos es mę, šer dį. La biau teig čiau,  jog na ra ty vi nė pe da go gi ka yra tai, ką mes  už mir šo me,  ig no ra vo me  ban dy da mi  pa siek ti  nu sta ty­tus  stan dar tus,  api brė žia mus  kom pe ten ci jo mis,  pa mirš da mi pa grin di nį  sie kį  –  lai mę. Na ra ty vi nė  pe da go gi ka  su si ju si  su prak ti niu mo ky mu si  iš  re a lių  is to ri jų,  ku rios  su da ro  są ly gas po ky čių  vyks mui  ir  ga li  ja me  keis ti  žmo nes. Ši  pe da go gi ka la vi na žmo gaus kū ry biš ku mą, iš lais vi na jo pro tą, bet kar tu ir vei kia kri ti nį mąs ty mą.Na ra ty vi nė pe da go gi ka nė ra švie ti mo at ei tis, bet tik rai ga liu 

teig ti, kad švie ti mas vi sa da su si jęs su at ei ti mi ir pa sa ko ji mu – na ra ty vu.

Dė ko ja me už po kal bį.Ri­ma­KAS­PE­RIO­NY­TĖ

Iki­šiol­dar­kar­tais­klai­din­gai­ma­no­ma,­jog­ne­kal­bė­ji­mas­apie­pro­ble­mas­–­tai­ge­riau­sias­jų­spren­di­mo­bū­das.­Ža­lin­gas­nuo­sta­tas­ lau­žo­Spe­cia­lio­sios­pe­da­go­gi­kos­ ir­psi­cho­lo­gi­jos­ cen­tro­ (SPPC)­ Spe­cia­lio­sios­pe­da­go­gi­kos­ sky­riaus­psi­cho­lo­gė­Da­lia­ŽIČ­KIe­NĖ,­va­do­va­vu­si­pro­jek­tui­„Pa­gal­bos­mo­ki­niui­efek­ty­vu­mo­ir­ko­ky­bės­plėt­ra,­II­eta­pas“­(to­liau­–­Pro­jek­tas).­Jis­bu­vo­įgy­ven­di­na­mas­nuo­2012­m.­sau­sio­3­d.­ iki­2015­m.­ba­lan­džio­3­d.­ir­fi­nan­suo­ja­mas­Eu­ro­pos­so­cia­li­nio­fon­do­(ESF)­ir­Lie­tu­vos­Res­pub­li­kos­biu­dže­to­lė­šo­mis.­Su­„Švie­ti­mo­nau­jie­no­mis“­psi­cho­lo­gė­pa­si­da­li­jo­ne­tik­įspū­džiais­ iš­Pro­jek­to,­bet­ ir­ įvar­di­jo­svar­biau­sius­mo­men­tus,­su­si­ju­sius­ su­ sa­vi­žu­dy­bių­ ir­ sek­su­a­li­nių­nu­si­kal­ti­mų­prieš­vai­kus­bei­pa­aug­lius­pre­ven­ci­ja­švie­ti­mo­įstai­go­se.

Svar bu mo kė ti iš klau sy ti vai ką

Or ga ni zuo ti sa vi žu dy bių pre ven ci jos mo ky mai (500 mo­kyk lų, 11 575 da ly viai). Ko kie mi tai, su si ję su sa vi žu dy bė­mis, vis dar pa pli tę mo kyk lo se? Vie na  iš  daž niau siai  pa si tai kan čių  klai din gų nuo sta tų,  bū­

din gų mo kyk lų ben druo me nių na riams – kal bė ji mas apie sa vi­žu dy bę ga li pa ska tin ti žmo gų nu si žu dy ti. To dėl, net jei vai kas ar pa aug lys  iš sa ko ar kaip ki taip  iš reiš kia (pvz., per kū ry bą) su ici di nes min tis, dau ge lis su au gu sių jų yra lin kę to ne ma ty ti ar ne gir dė ti. Kar tais jie, su si dū rę su ne vil ties ku pi nais sam pro ta­vi mais ar užuo mi no mis, pri myg ti nai sten gia si įti kin ti vai ką, kad jam yra ar bus vis kas ge rai, ma ny da mi, jog to kiu el ge siu pa dės grei čiau at si kra ty ti slo gių min čių. Ta čiau daž nai yra prie šin gai – su au gu sie ji  to kiu  po zi ty vu mu  ir  vai ko  ne ga ty vių  iš gy ve ni mų ne pai sy mu  ga li  dar  la biau  su stip rin ti  vie nat vės,  izo lia ci jos, be vil tiš ku mo jaus mus, ku rie tik dar la biau pa di di na su ici di nio 

6

el ge sio ti ki my bę. To dėl  la bai svar bu ne bi jo ti at vi rai  ir nuo šir­džiai kal bė tis su vai ku apie tai, ko kie rū pes čiai ir pro ble mos jį sle gia, ko kie mo ty vai ska ti na gal vo ti apie sa vi žu dy bę. Rei kia mo kė ti  iš klau sy ti vai ką, ati džiai ir pa gar biai ver tin ti  jo pa ti ria­mus sun ku mus, pa ro dy ti su pra ti mą, su si rū pi ni mą, o ne steng­tis tuo jau pat „su tvar ky ti“ jo iš gy ve ni mus, tei giant, kad vis kas greit pra eis ir pa ly gi nus su su au gu sių jų pro ble mo mis tai – vie ni juo kai. At vi ru ir nuo šir džiu po kal biu vai kui ga li me pa ro dy ti, kad jis nė ra vie ni šas, ir pa dė ti su ma žin ti sun kiai pa ke lia mą emo­ci nę įtam pą bei su da ry ti są ly gas ga li mų iš ei čių ar spren di mų  pa ieš kai. 

Kaip sa vi žu dy bė ap skri tai ver ti na ma mo kyk lo se? Mo ky to jai, ad mi nist ra ci jos at sto vai, tė vai vai kų ar pa aug lių 

sa vi žu dy bes  ver ti na  kaip  ne ga ty vų  reiš ki nį,  ku riam  tu ri  bū ti už kirs tas ke lias. Ta čiau, jei kal bė tu me apie tai, kaip kiek vie na mo kyk la ma to ir su pran ta sa vo vaid me nį sa vi žu dy bių pre ven­ci jos  sri ty je,  pa ma ty tu me,  kad  iš ryš kė ja  tam  tik ri  skir tu mai. Įgy ven din da mi Pro jek tą su si dū rė me su si tu a ci ja, jog kai ku rių mo kyk lų va do vai prie šiš kai su ti ko pa siū ly mą jų mo kyk los ben­druo me nei da ly vau ti se mi na re „Sa vi žu dy bių pre ven ci ja mo kyk­lo je“, pa grįs da mi, kad ši pro ble ma jų mo kyk lai nė ra ak tu a li ir toks se mi na ras jiems tik rai ne rei ka lin gas. Ga li me tik spė lio ti, ko kios prie žas tys sly pi už to kių tei gi nių. Gal būt mo kyk los va do­vas gal vo ja, kad pa grin di nis jo va do vau ja mos ug dy mo įstai gos tiks las  yra mo ki nių  aka de mi niai  pa sie ki mai,  o  to kie  da ly kai, kaip vai kų emo ci nė ge ro vė ar psi chi nė svei ka ta, yra šei mos, dar  gal būt mo kyk los  psi cho lo go  rei ka las. Kar tais  tam  tik ras prie šiš ku mas ga li bū ti su si jęs ir su skau džio mis as me ni nė mis ne tek ti mis, ku rias, nors ir ne tie sio giai, ven gia ma ait rin ti. Kaip ten be bū tų, ma to me, kad ne vi sos mo kyk los ar bent jau jų va do vai yra pa si ruo šę sa vi žu dy bių pre ven ci jai skir ti tiek dė me sio, kiek jo rei kė tų, at si žvel giant į vis dar ga na aukš tus vai kų ir pa aug lių sa vi žu dy bių ro dik lius Lie tu vo je.

Ko kių prie mo nių trūks ta, kad sa vi žu dy bių pre ven ci ja mo kyk lo je bū tų veiks min ges nė?No rė tu me at kreip ti dė me sį, jog šiuo me tu Lie tu vo je ne tu ri me 

na cio na li niu  lyg me niu  ak re di tuo tos  sa vi žu dy bių  pre ven ci jos pro gra mos mo kyk lo se,  ku ri  pa dė tų  už tik rin ti  veiks min gą  ir nuo sek lią veik lą. Ki ta ver tus, la bai trūks ta tarp ži ny bi nio sa vi­žu dy bių pre ven ci jos veik los ir pa gal bos tei ki mo ko or di na vi mo. Jei vai kas su si du ria su sun ku mais ir tu ri rim tų su ici di nių ke ti ni­mų, vien nuo šir daus ir at vi ro po kal bio su auk lė to ju, mo ky to ju ar ki tu su au gu siuo ju ga li ne už tek ti. Ak ty viai pri si jung ti tu rė tų ir pro fe sio na lios psi cho lo gi nės ar net  so cia li nės pa gal bos vai­kui sis te ma, į ku rią daž nai tu rė tų bū ti įtrau kia ma ir vi sa vai ko šei ma. Ta čiau  švie ti mo  sis te ma ne ga li  su teik ti  vi sa pu siš kos vi sa ver tės pa gal bos dėl iš tek lių sto kos. Ne vi sos mo kyk los tu ri psi cho lo gą, jei ir tu ri, ne vi sa da vai kas ar jo šei ma no ri kreip tis į mo kyk lo je dir ban tį spe cia lis tą, o sa vi val dy bių Pe da go gi nė se psi cho lo gi nė se tar ny bo se (PPT) to kiais at ve jais rei ka lin ga sku bi pa gal ba ne pri ei na ma, nes su si da ro lau kian čių jų ei lės. Mo ky­mų da ly viai pa brė žė, kad gau tas ži nias bū tų nau din ga nuo lat at nau jin ti. Tai ga lė tų at lik ti PPT psi cho lo gai, kri zių val dy mo kon­sul tan tai. Šie spe cia lis tai ne tik ves tų mo ky mus, bet ir vyk dy tų švie tė jiš ką pre ven ci nę veik lą, kon sul tuo tų mo kyk las kri zi nė se  si tu a ci jo se.

Pa reng tas me to di nės me džia gos lei di nys „Sa vi žu dy bių

pre ven ci ja mo kyk lo je“. Į ką spe cia lis tai, ku rie, pa vyz džiui, ne da ly va vo mo ky muo se, pir miau siai tu rė tų at kreip ti dė me­sį prieš pra dė da mi nag ri nė ti šį lei di nį? Šis lei di nys pir miau sia bu vo su ma ny tas kaip tam tik ra at min­

ti nė „Sa vi žu dy bių pre ven ci jos mo kyk lo je“ se mi na rų da ly viams: mo ky to jams,  kla sių  auk lė to jams, mo kyk los  ad mi nist ra ci jos at sto vams, kad jie tu rė tų api ben drin tą te ori nę me džia gą apie sa vi žu dy bių pre ven ci ją, o pri rei kus ga lė tų pa si tik rin ti, kaip elg­tis ar re a guo ti tam tik ro je si tu a ci jo je. Ži no ma, šis lei di nys ga li bū ti nau din gas ir tiems, ku rie ne da ly va vo mo ky muo se. Prieš pra de dant jį nag ri nė ti tur būt svar biau sia pri si min ti, kad, net jei 

iki  šiol  sa vo  as me ni nia me gy ve ni me ar  pro fe si nė je  veik lo je ne sa me tie sio giai su si dū rę su su ici di niais at ve jais, svar bu tin­ka mai į juos re a guo ti, nes tai ga li nu lem ti gy ve ni mą tei gian čių jė gų per sva rą ir ki to žmo gaus gy vy bės iš sau go ji mą.

Ar spe cia lis tai tik su si dū rę su re a liais at ve jais tu rė tų pra dė ti do mė tis sa vi žu dy bių pre ven ci ja, sek su a li niais nu si kal ti mais ir t. t., ar anks čiau? Taip, iš tie sų la bai svar bu do mė tis tiek sa vi žu dy bių pre ven­

ci ja, tiek ga li mais sek su a li niais nu si kal ti mais iš anks to, net jei ne sa me  su  jais  su si dū rę  prak ti ko je. Pir miau sia,  ži nios  apie ga li mus sa vi žu dy bės ri zi kos ar pa ti ria mos sek su a li nės prie var­tos žen klus ar po žy mius pa de da at pa žin ti šias pro ble mas dar pra di nė se sta di jo se ir už kirs ti ke lią ga li mai tra giš kai šių si tu a ci jų baig čiai (kai ne lai mės ar nu si kal ti mo emo ci niai, fi zi niai ar so cia li­niai pa da ri niai vai kui ir jo šei mai jau yra ne pa tai so mi). Tai gi, kuo anks čiau at pa žįs ta me to kias vai ko gy vy bei, fi zi nei ir psi chi nei svei ka tai pa vo jin gas si tu a ci jas, tuo ma žiau ne igia mų pa da ri nių ir ža los jos ga li su kel ti. Ki ta ver tus, tiek su ici di nio el ge sio, tiek sek su a li nių  nu si kal ti mų  si tu a ci jos  stip riai  pa vei kia  emo ci jas ne  tik  su  jo mis  su si dū ru siems  vai kams,  bet  ir  ap lin ki niams. To kio se kri ti nė se si tu a ci jo se net ir su au gu sie ji ga li nuo vi siš ko są stin gio ne be val dy ti re ak ci jų, ne be kon tro liuo ti sa vo veiks mų ar  jaus mų, cha o tiš kai blaš ky tis  ir  jiems ga li pa si reikš ti ge ne­ra li zuo tas ne ri mo su tri ki mas. Toks su au gu sių jų ne veik lu mas, cha o tiš ka veik la ir dra ma tiš ka emo ci jų raiš ka ga li tik dar la biau ap sun kin ti nu ken tė ju sio jo vai ko si tu a ci ją ir su kel ti il ga lai kių ne­ga ty vių pa sek mių. Iš anks ti nis pa si ren gi mas (tam tik ras te ori nių ži nių ba ga žas, pre li mi na raus veiks mų pla no tu rė ji mas, iš anks to ap tar tos ga li my bės, kur, kaip ir ka da ga li ma kreip tis pa gal bos) to kio se si tu a ci jo se žy miai pa di di na veiks min go re a ga vi mo ti­ki my bę – už kertamas ke lias ne ga ty viems kri zės pa da ri niams ir kri zės pa lies tiems as me nims ne del siant su teikiama tin ka ma ir rei ka lin ga pa gal ba.

Or ga ni zuo ta 12 se mi na rų so cia li niams pe da go gams ir psi cho lo gams „Sek su a li niai nu si kal ti mai prieš vai kus, pre ven ci ja ir in ter ven ci ja mo kyk lo je“. Pa pa sa ko ki te pla­čiau apie juos.Šie mo ky mai bu vo skir ti PPT ir mo kyk lų psi cho lo gams bei 

so cia li niams pe da go gams. Mo ky mų tiks las – su teik ti ir pa to bu­lin ti ži nias bei pro fe si nę kom pe ten ci ją at pa žįs tant ir spren džiant sek su a li nio vai kų iš nau do ji mo at ve jus ir vyk dant to kių at ve jų pre ven ci ją mo kyk lo je. Da ly viai mo ky muo se bu vo su pa žin din ti su  sek su a li nio  vai kų  iš nau do ji mo  sam pra ta  ir  ga lio jan čiais tei sės ak tais,  su teik ta  ži nių  apie  vai kų  sek su a li nio  iš nau do­ji mo at pa ži ni mą. Pri sta ty ti bū dai, kaip at lik ti veiks min giau sią in ter ven ci ją  į sek su a li nio  iš nau do ji mo at ve jus mo kyk lo je, bei pre ven ci ja sie kiant ap sau go ti vai kus nuo sek su a li nių nu si kal ti­mų. Da ly viai bu vo su pa žin din ti su psi cho lo gų ir ki tų spe cia lis tų tei sė mis  ir  pa rei go mis,  susidūrus  su  vai kais,  nu ken tė jusiais nuo  sek su a li nio  iš nau do ji mo.  Siek ta,  kad  bai gę mo ky mus psi cho lo gai  ir  so cia li niai  pe da go gai  teik tų  kva li fi kuo tes nę  ir efek ty ves nę pa gal bą vyk dy da mi mi nė tų pro ble mų pre ven ci ją bei kur tų sau gią ap lin ką mo kyk lo je. Mo ky mus ve dė psi cho lo gė, Vil niaus uni ver si te to lek to rė dr. Ne rin ga Gri gu ty tė, ne vie nus me tus ana li zuo jan ti vai kų sek su a li nę prie var tą.

Kaip ma no te, ar Lie tu vo je yra už tek ti nai sek su a li nių nu si kal ti mų prieš vai kus pre ven ci jos prie mo nių? Ko kia pa dė tis mo kyk lo se ir iki mo kyk li nio ug dy mo įstai go se? Ar pa kan ka in for ma ci jos apie šių nu si kal ti mų pre ven ci ją?De ja, bet sek su a li nių nu si kal ti mų prieš vai kus pre ven ci jos 

pro gra mos  ug dy mo  įstai go se  yra  pa vie nės,  jos  daž niau siai or ga ni zuo ja mos  ne vy riau sy bi nių  or ga ni za ci jų  ar  pa čių mo­kyk lų ini cia ty va jau įvy kus kon kre čiam sek su a li nės prie var tos at ve jui. Vals ty bi nės il ga lai kės pro gra mos, iš kurių ga li ma ti kė tis di džiau sio pre ven ci nių pro gra mų efek ty vu mo, ne bu vo įgy ven di­na mos. Or ga ni zuo ti mo ky mai yra pir mo ji LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos pro gra ma, skir ta už pil dy ti šią spra gą, ir vyk do ma Pro jek to, ku rį įgy ven di na SPPC, lė šo mis.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 7 (351)

7

Ty ri mo, ku ria me bu vo ap klaus ti 246 as me nys (60 proc. psi cho lo gų, 40 proc. so cia li nių pe da go gų), re zul ta tai pa ro­dė, kad 14 proc. ap klaus tų jų ma no, jog dau gu ma sek su a­li nio vai kų iš nau do ji mo au kų yra pa aug lės, ku rios pa čios iš pro vo kuo ja su au gu siuo sius sa vo el ge siu ar ap ran ga („Sek su a li nių nu si kal ti mų prieš vai kus in ter ven ci ja mo kyk­lo je: spe cia lis tų pa tir ties ir ži nių ana li zė“, dr. N. Gri gu ty tė). Ar to kių ža lin gų nuo sta tų esa ma mo kyk lo je? Ko rei kė tų, kad jos keis tų si?Ty ri mo  re zul ta tai  at sklei džia,  kad mo kyk los  dar buo to­

jai  yra su si kū rę  įvai rių mi tų  ir  ža lin gų nuo sta tų apie vai kų sek su a li nę  prie var tą.  Svar bu  at kreip ti  dė me sį,  kad  ty ri me da ly va vo tik spe cia lis tai – psi cho lo gai ir so cia li niai pe da go­gai – bai gę ati tin ka mus moks lus ir tu rin tys dau giau ži nių apie vai kus, jų el ge sį, psi cho lo gi nes ypa ty bes. Mo ky to jai ir ki tas mo kyk los per so na las ap klau sia mi ne bu vo. Ap klau sus vi sus mo kyk los dar buo to jus,  ti kė ti na, kad ža lin gų nuo sta tų bū tų dar daugiau. Sie kiant, kad nuo sta tos keis tų si, svar bu apie tai kal bė ti: leis ti žmo nėms iš sa ky ti ir ap tar ti sa vo įsi ti ki ni mus bei  pa tir tį,  pa ban dy ti  įsi vaiz duo ti  ir  su pras ti,  kaip  jau čia si prie var tą pa ty ręs vai kas, tė vai, spe cia lis tai, skriau dė jai. Be abe jo nės, svar bu ži no ti, kas yra vai kų sek su a li nė prie var ta, su pra ti mas, kaip ir dėl ko ji vyks ta, ko dėl pa ty ręs prie var tą vai kas ati tin ka mai jau čia si ar el gia si (pvz., nie kam apie tai ne sa ko, el ge sys tam pa sek su a li zuo tas ir pan.). Or ga ni zuo ti mo ky mai – vie nas  iš bū dų su teik ti ži nių apie vai kų sek su­a li nę prie var tą, ko re guo ti ne tin ka mus  įsi ti ki ni mus  ir pa dė ti įgy ti rei ka lin gų įgū džių, re a guo jant į sek su a li nės prie var tos at ve jus bei vyk dant to kių nu si kal ti mų pre ven ci ją.

60 psi cho lo gų da ly va vo mo ky muo se apie ri zi kos gru pės vai kų ir pa aug lių kon sul ta vi mą. Šiek tiek pa pa sa ko ki te apie juos.Ri zi kos  gru pės  vai kų  ir  pa aug lių  kon sul ta vi mo mo ky mų 

pro gra mą  pa ren gė  ir  mo ky mus  ve dė  Pa ra mos  vai kams cen tro (PVC) spe cia lis tai. Su PVC ben dra dar biau ja me jau ke le tą me tų  ir  pa mi nė ti na,  kad  tiek mo ky mų da ly viai,  tiek mes, or ga ni za to riai, esa me už tik rin ti mo ky mų pro gra mų  ir ve da mų mo ky mų, ku riuos pa ren gė šio cen tro spe cia lis tai, ko ky be. Per Pro jek tą bu vo pa reng tos ir įgy ven di na mos dvi Ri zi kos gru pės vai kų ir pa aug lių mo ky mų pro gra mos – įva di­niai ir tęs ti niai mo ky mai. Abie jų šių pro gra mų ap im tis po 204 aka de mi nes va lan das. Pir mo je pro gra mos da ly je (įva di niai mo ky mai) bu vo nag ri nė ja mos šios pa grin di nės te mos: in di­vi du a lus psi cho lo gi nis ri zi kos gru pės vai kų ir pa aug lių kon­sul ta vi mas – vai ko sun ku mų įver ti ni mas, pa gal bos tiks lų ir stra te gi jos nu ma ty mas, in di vi du a laus kon sul ta vi mo me to dai ir tech ni kos, psi cho lo gi nio kon sul ta vi mo gru pė je me to dai ir ypa tu mai. Ant ro je pro gra mos da ly je (tęs ti niai mo ky mai) dau­giau dė me sio bu vo ski ria ma mo kyk los psi cho lo go dar bo ypa­tu mams su vai kais, tu rin čiais ak ty vu mo ir dė me sio su tri ki mų bei ki tų spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių, lin ku siais nu si kals ti. Taip pat bu vo ap ta ria mos žai di mo ir kū ry biš ku mo nau do ji­mo ga li my bės kon sul tuo jant vai kus, psi cho lo go pre ven ci nės veik los mo kyk lo je pro ble ma ti ka. Šie il ga lai kiai mo ky mai bu vo pui ki ga li my bė mo kyk lų ir pe da go gi nių psi cho lo gi nių tar ny bų psi cho lo gams nuo sek liai pa si gi lin ti į iš ky lan čius sun ku mus, pro ble mas, iš šū kius jų dar bo prak ti ko je, įgy ti nau jų ži nių ir pa to bu lin ti sa vo pro fe si nius įgū džius.

Kas yra lai ko ma „ri zi kos gru pės vai kais ir pa aug liais“?Pro jek to  įgy ven di na mų mo ky mų  kon teks te  ri zi kos  gru pės 

vai kais ir pa aug liais lai kė me tuos vai kus, ku rie ga li „iš kris ti“ iš ben dro jo švie ti mo sis te mos. Tai – mo ki niai, tu rin tys mo ky mo si sun ku mų ir ne ga lių, kar to jan tys kur są bei kei čian tys mo kyk las ar kla ses, tu rin tys mo kyk los lan ky mo pro ble mų, esan tys kri zi nė je si tu a ci jo je (tė vų sky ry bos, ar ti mų jų mir tis, pa tir ta ar pa ti ria ma prie var ta, nuo la ti nės ben dra vi mo pro ble mos su ben dra am žiais ir mo ky to jais, pa tir tos fi zi nės ir psi cho lo gi nės trau mos, nu si kal­tę ar teis ti), gy ve nan tys šei mo je, ku rios eko no mi nė­so cia li nė pa dė tis ne pa lan ki.

Kuo ryš kiau siai va di na mo ji Z kar ta ski ria si nuo ki tų kar tų? Į ką la biau siai rei kė tų at kreip ti dė me sį skai tant re ko men da ci jas „Naujoji (Z) karta – prarastoji ar dar ne­atrastoji? Naujosios (Z) kar tos vaiko mokymosi procesų esminių aspektų identifikavimas“?Vi sų pir ma, nau jo ji Z kar ta api bū di na ma kaip  tech no lo gi jų 

kar ta. Tai – kar ta, ku rios at sto vai pa si ti ki sa vi mi, pa si žy mi iš­reikš tu in di vi du a lu mu, orien ta ci ja į sa ve, sie kia bū ti ne pri klau­so mi ir sa va ran kiš ki.Šiuo lai ki nės tech no lo gi jos kei čia ne tik šių mo ki nių  lais va­

lai kį ir po mė gius, bet ir jų mo ky mą(si). Z kar ta iš si ski ria ki to kia in for ma ci jos pa ieš ka ir ap do ro ji mu, ne re tai pa vir šu ti niš ku jos pri ėmi mu, ne grin džiant gi les ne ana li ze. Šiai  kar tai bū din gas kil pi nis skai ty mas, o kny ga, kaip ži nių mo no po li ja,  jiems  jau nė ra  pa grin di nis  šal ti nis.  In for ma ci ją Z  kar tos  at sto vai  lin kę pri im ti ma žo mis da li mis, nors su ran da grei tai, tačiau sun kiau pa tei kia  ją žo džiu, tai ko ir pa nau do ja. Šiai kar tai bū din gas ir ne li ni ji nis mo ky mo(si) pro ce sas, t. y. ek lek tiš kas sa va ran kiš kas mo ky ma sis, ku ris mo ty vuo ja la biau ne gu tra di ci nė mo ky mo(si) pa ra dig ma.Ug dant  nau ją ją  kar tą  ir  ieš kant  jai  tin ka miau sių  ug dy mo 

me to dų, svar bu įver tin ti ir pa grin di nes jos sa vy bes, ir ug dy mo kon teks tą. Juk mo ki nio ug dy mas(is) vyks ta tam tik ro je ug dy mo re a ly bė je: šei mo je, mo kyk lo je ir ki to se ug dy mo ins ti tu ci jo se, jam tu ri po vei kį ži niask lai da, vir tu a li ap lin ka ir pan. Pa reng tos  re ko men da ci jos  „Nau jo sios  (Z)  kar tos  ug dy mo 

pe da go gi niai  ir  psi cho lo gi niai  as pek tai“  –  orien ty rai,  skir ti at pa žin ti  pa grin di nius mo ki nių mo ky mo si  as pek tus  ir  di din ti mo ky mo si efek ty vu mą. Re ko men da ci jos yra skir tos vi siems: tiek dir ban tiems su šia kar ta, tiek be si do min tiems nau jo sios Z kar tos mo ki nių ug dy mu. 

Pa reng ta ir iš leis ta 5–7 me tų vai ko kal bos rai dos ver ti­ni mo me to di ka „Ur tės ir Mo tie jaus die na“, taip pat įsi gy ta vai ko psi cho lo gi nio įver ti ni mo me to di ka (WPPSI­IV). Kuo jos ypa tin gos?Vie na iš pa grin di nių psi cho lo gų, dir ban čių psi cho lo gi nės 

pa gal bos  tar ny bo se  ir mo kyk lo se,  funk ci jų  –  vai ko  rai dos ypa tu mų, ga lių ir sun ku mų, in te lek ti nių ge bė ji mų ver ti ni mas. Nuo at lik to psi cho lo gi nio ver ti ni mo la bai pri klau so, ko kie bus vai kui pa siū ly ti ug dy mo bū dai,  for mos, me to dai. Ver ti ni mo re zul ta tų  ob jek ty vu mas  pri klau so  nuo  psi cho lo go  nau do­ja mų psi cho lo gi nių ver ti ni mo  in stru men tų  ir  jų pa si rin ki mo ga li my bių.  Su si dū rus  su  sun kes niais  at ve jais  ar  at lie kant pa kar to ti nį ver ti ni mą dėl vai ko ug dy mo(si) ga li my bių, ypač svar bu tu rė ti ke lias Lie tu vo je adap tuo tas ir stan dar ti zuo tas me to di kas, ku rios kuo anks čiau ver tin tų vai ko in te lek ti nius, pa žin ti nius ge bė ji mus. La bai svar bu, kuo tiks liau ir įvai ria pu­siš kiau įver tin ti in di vi du a lią vai ko rai dos struk tū rą, po zi ty vias ga li my bes.  Pa mi nė ti na,  kad  iki  šiol  spe cia lis tai  Lie tu vo je ne tu rė jo ob jek ty vių ver ti ni mo in stru men tų iki mo kyk li nio am­žiaus vai kams. Pro jek to lė šo mis įsi gy ta įver ti ni mo me to di ka (WPPSI­IV), kuri skir ta įver tin ti iki mo kyk li nio am žiaus vai kų in te lek ti nius ge bė ji mus, ir pa reng ta pir mo ji Lie tu vo je adap­tuo ta ir stan dar ti zuo ta me to di ka „Ur tės ir Mo tie jaus die na“, skir ta tir ti vai ko kal bos rai dą.

Ar bus vyk do mas pro jek tas ar mo ky mai, skir ti at nau jin ti / pa pil dy ti ži nias, ku rias bu vo ga li ma įgy ti Pro jek te?Ti ki mės, kad tu rė si me ga li my bę tęs ti veik las. Ma ny čiau, kad 

ypač svar bu to liau tęs ti dar bą sa vi žu dy bių pre ven ci jos sri ty je, taip pat mo ky mus apie nau ją ją Z kar tą mo kyk lų ben druo me­nėms. Iki mo kyk li nio ug dy mo įstai goms la bai trūks ta kva li fi ka­ci jos  to bu li ni mo  veik lų,  la bai  svar bu  to liau  to bu lin ti  švie ti mo pa gal bos  spe cia lis tų  kva li fi ka ci ją,  įgy ti  ar  pa reng ti  dau giau  Lie tu vo je  stan dar ti zuo tų  ir  adap tuo tų  vai ko  ver ti ni mo  in stru­men tų.

Vi sus Pro jek to lė šo mis iš leis tus lei di nius ga li te ras ti Spe cia lio sios pe da go gi kos ir psi cho lo gi jos cen tro tin kla py je www.sppc.lt, sky re ly je „lei di niai“.

8

Mo ky Mai pa drą Si No

Psi­cho­lo­gė­psi­cho­te­ra­peu­tė­Li­na­gU­DAI­TIe­NĖ,­kon­sul­tuo­jan­ti­tiek­su­au­gu­siuo­sius,­tiek­vai­kus­ir­pa­aug­lius,­taip­pat­dir­ban­ti­Vil­niaus­Žy­gi­man­to­Au­gus­to­pa­grin­di­nė­je­mo­kyk­lo­je,­bu­vo­mo­ky­mų­apie­ri­zi­kos­gru­pės­vai­kų­ir­pa­aug­lių­kon­sul­ta­vi­mą­da­ly­vė.­ „Švie­ti­mo­nau­jie­nos“­pa­si­do­mė­jo,­ko­kie­įspū­džiai­po­mo­ky­mų­ir­ar­ap­skri­tai­mo­kyk­lų­psi­cho­lo­gams­to­kių­rei­kia.

Ko kį įspū dį Jums pa li ko mo ky mai apie ri zi kos gru pės vai kų ir pa aug lių kon sul ta vi mą?Pa li ko la bai ge rą įspū dį, pra de dant or ga ni za vi mu ir bai giant 

lek to rių pro fe sio na lu mu. Da ly viai į mo ky mus su si rin ko su įvai­ria dar bi ne ir as me ni ne pa tir ti mi, to dėl bu vo ga li ma vie niems iš ki tų mo ky tis. Ga vo me te ori nių ir prak ti nių ži nių: tiek ben dres nio po bū džio in for ma ci jos apie vai kų ir pa aug lių kon sul ta vi mą, tiek orien tuo tos bū tent į mo kyk lą (ben dra dar bia vi mas su mo ky to jais, tam tik ros mo kyk los kul tū ros for ma vi mas ir pan.), ne iš ryš ki nant ri zi kos gru pės vai kų ir pa aug lių kaip iš skir ti nių. Tik rai bu vo me pa drą sin ti. Dirb da mi mo kyk lo je mes, psi cho lo gai, daž nai su­si du ria me su tam tik rais ne re a liais lū kes čiais – iš psi cho lo go ti ki ma si ste buk lin gų ga lių. Kar tais ir pa tys iš sa vęs pra de da me rei ka lau ti per daug ar ti kė ti, jog pa jėg si me vie ni vi sus iš gel bė ti, o tai stu mia į di de lį be jė giš ku mą. Mo ky muo se bu vo itin krei pia­mas dė me sys į ben dra dar bia vi mo svar bą, į sa vo ri bų pa ži ni mą ir pri pa ži ni mą. Tai pa de da veik ti ir įveik ti sun ku mus, pa si ti kė ti tiek sa vi mi, tiek ki tais. Juk tik ben dra dar biau da mi vie ni su ki­tais – tė vai, mo ky to jai, psi cho lo gai, so cia li niai pe da go gai, ki ti spe cia lis tai – iš tie sų ga lė si me pa gel bė ti kon kre čiam vai kui ar pa aug liui.

Ri zi kos gru pei pri skir ti ni la bai įvai rūs vai kai ir pa aug liai. Ar ski ria si ri zi kos ir ne ri zi kos gru pių vai kų ir pa aug lių kon sul ta vi mas?

Mo ky muo se  tai  ne bu vo  pa brė žia ma  ir  ne ma nau,  kad  yra skir tu mas tarp ri zi kos ir ne ri zi kos gru pių vai kų ir pa aug lių kon­sul ta vi mo, juk ko ne kiek vie nas vai kas ar pa aug lys ga li pa tek ti į ri zi kos gru pę.

Ar tu rė tų to kie mo ky mai bū ti or ga ni zuo ja mi daž niau?Tik rai  taip. Į šiuos mo ky mus bu vo at vy kę žmo nės iš vi sos 

Lie tu vos, to dėl tai bu vo di de lė ir ver tin ga do va na mo kyk lų psi­cho lo gams, nes to li gra žu ne kiek vie nas ga li sau leis ti mo ky tis ga na daug kai nuo jan čio se mo ky mų pro gra mo se. Gal būt ne­ver tė tų pabrėžti pi ni gų, bet vis dėl to tai bu vo aukš tos kla sės mo ky mai, ku riuo se ga lė jo da ly vau ti vi si no rin tie ji, nes jie bu vo ne mo ka mi. Be abe jo, kai nuo ja lai kas, ryž tas, būtinas lanks tus san ty kis su darbo vieta, bet da ly vau ti ver ta.

Kal bant apie šiuos ir ap skir tai mo ky mus, skir tus mo kyk lų psi cho lo gams, ką bū tų ga li ma pa ge rin ti?Di džiau sias  trū ku mas –  in for ma ci jos sto ka. SPPC or ga ni­

zuo ja tik rai ge rų ir ver tin gų mo ky mų, bet daž nai apie tai su ži­nau po lai ko. Ga li bū ti, kad čia ma no as me ni nė pro ble ma, per ma žai se ku nau jie nas, bet kiek kal bu su ko le go mis – dau ge lis su si du ria su pa na šio mis pro ble mo mis. La bai sun ku pa tek ti  į kai ku riuos mo ky mus, nes su ži no jus apie juos jau ne be bū na vie tų... Ži no ma, tai – pri va lu mas Cen trui, va di na si, or ga ni zuo ja ge rus mo ky mus, ki taip žmo nės taip ne si verž tų. Tie są sa kant, ir į šiuos mo ky mus pa te kau vi siš kai at si tik ti nai – tie siog kaž kas ap si spren dė ne da ly vau ti ir bu vo li ku si vie ta...

Anot­D.­Žič­kie­nės,­in­for­ma­ci­ja­apie­mo­ky­mus­skel­bia­ma­ne­tik­in­ter­ne­to­tin­kla­la­py­je­www.sppc.lt,­bet­ir­iš­siun­čia­ma­tiks­li­nėms­gru­pėms­(PPT,­mo­kyk­loms,­švie­ti­mo­sky­riams).­To­dėl­ga­li­ma­teig­ti,­kad­so­li­da­ru­mas­pra­si­de­da­nuo­da­li­ji­mo­si­in­for­ma­ci­ja,­o­ty­la­apie­pro­ble­mas,­kaip­jau­mi­nė­ta,­nė­ra­jų­pre­ven­ci­ja.­Tad­no­rė­da­mi­jas­spręs­ti­tu­ri­me­pra­dė­ti­kiek­vie­nas­nuo­sa­vęs.

Ag­nė­PA­TAC­KAI­TĖ

Pa ne vė žio  ra jo no  Pa ža gie nių mo kyk los­dar že lio  gau ta Eu ro pos Ko mi si jos  do ta ci ja  su au gu sių jų mo ky mo si  veik los vyk dy mui, kar tu su part ne riais – Lon do no Wel lfield švie ti mo cen tru, Ber ly no mo te rų drau gi ja, Flo ren ci jos Fran ces chi On lus fon du, Lo dzės Eu ro pos švie ti mo fon du ir Mar se lio so cia li nės ap sau gos cen tru, yra so li dus įstai gos ini cia ty vos – pri si jung ti prie tarp tau ti nės part ne rys tės pa gal Mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra mą – įver ti ni mas. Tai ta po pa grin du bei su da rė ga li my bes šiai or ga ni za ci jai pri sta ty ti ben dra vi mo be pyk čio idė jas vie tos ben druo me nei ir stip rin ti jos na rių so cia li nius įgū džius.Pro jek to  tiks las – at kreip ti dė me sį  į  tai,  kaip ben dra vi mas 

(kuo met yra su vo kia mos as me ni nės ver ty bės, su for muo ja mas po žiū ris į gy ve ni mą, su pran ta mi sa vi po rei kiai ir ge ba ma aiš kiai juos iš sa ky ti) au gi na žmo gų ir pa de da at ras ti ry šį su sa vi mi ir ki tais, kaip toks ben dra vi mas pa de da iš ug dy ti kon flik tų, pyk čio ven gi mo, tie sio gi nės ar ne tie sio gi nės ag re si jos, smur to ir ki tų veiks nių, že mi nan čių  ir ver čian čių žmo gų jaus tis blo gai,  įgū­džius. At si žvel giant į part ne rių tiks li nių gru pių in te re sus, bu vo nag ri nė tos  ben dra vi mo  ypa ty bės:  šei mo je  (t.  y.  tarp  at ski rų kar tų), taip pat vy ro ir mo ters san ty kių, ben dra vi mo dar bo vie­to je bei vir tu a liuo se so cia li niuo se tin kluo se. Per dve jus pro jek to įgy ven di ni mo me tus įvy ko net 5 tarp tau­

ti niai su si ti ki mai, ku rių pro gra ma Pa ža gie nių mo kyk los­dar že lio va do vės  (pro jek to  ko or di na to rės  Lie tu vo je)  bu vo  at sa kin gai de ri na ma su  ki tų Eu ro pos  ša lių  pro jek to  ko or di na to riais,  at­si žvel giant  į  pro jek to  pa sie ki mus  ir  anks tes nių  su si ti ki mų ver ti ni mą. Prak ti kų me tu part ne riai stip ri no em pa ti jos jaus mą 

Em pa ti ja ir me nas gy ven ti

mo ky da mie si ben dra vi mo be pyk čio. To kio ben dra vi mo me to di­ką pa sau liui pri sta tė ame ri kie tis psi cho lo gi jos moks lų dak ta ras Mar ša las Ro zen ber gas (Mars hall Ro sen berg). M. Ro zen ber go mo ky mas re mia si em pa ti ja sau ir ki tam. Em pa ti ja yra su si ju si su sa vi vo ka, sa vo  jaus mų  ir  reik mių pa ži ni mu, vė liau sa vis­ta bos re zul ta tai pri tai ko mi ben drau jant. Šia me pro ce se la bai svar bios yra žmo gaus emo ci jos. Jos sie ja mos su mąs ty mu, įsi ti ki ni mais bei troš ki mais, to dėl em pa ti ja pa si žy min tys žmo nės ga li tiks liau api bū din ti ki to žmo gaus min čių kryp tį ir nu si tei ki mą. Api ben dri nant, em pa ti ja su tau po tar pu sa vy je ben drau jan tiems žmo nėms dau gy bę lai ko, ku ris bū tų eik vo ja mas ne veik lai, o aiš ki ni mui ki tam as me niui apie sa vo veiks mų mo ty vus.

Ni­dos­ir­Li­no­ma­ma­Kris­ti­na­Bal­čai­tė­Ber­ly­no­su­si­ti­ki­mą­ver­ti­no:­„Bu­vo­la­bai­įdo­mu­su­tik­ti­ki­tos­kul­tū­ros­žmo­nes­iš­įvai­rių­ša­lių,­su­ki­to­kiu­po­žiū­riu­į­tam­tik­ras­si­tu­a­ci­jas,­iš­girs­ti,­ką­jie­gal­vo­ja,­ko­kie­jų­in­te­re­sai...­Ma­lo­nu,­jog­pro­jek­to­da­ly­viai­da­li­jo­si­sa­vo­tik­rais­iš­gy­ve­ni­mais,­min­ti­mis.­Pro­jek­to­veik­la­su­tei­kė­dau­giau­pa­si­ti­ke­ji­mo­sa­vi­mi,­di­des­nį­

no­rą­žvelg­ti­(ir­at­si­žvelg­ti)­į­sa­vo­ir­ki­tų­žmo­nių­po­rei­kius.“„La­biau­siai­ įstri­go­ part­ne­rių­ su­pra­tin­gu­mas,­ ge­rų­ dar­bų­

patirtis.­Ne­pai­sant­pla­čios­su­si­rin­ku­sių­da­ly­vių­ge­og­ra­fi­jos­ ir­kul­tū­rų­ skir­tu­mų,­ vi­sus­ vie­ni­jo­ ben­dras­ tiks­las­ –­ em­pa­ti­ja­ ir­no­ras­pa­gel­bė­ti­ap­lin­kui­esan­tiems­žmo­nėms.­Pro­jek­tas­lei­do­su­vok­ti,­jog­ne­vis­kas­su­ka­si­tik­ap­link­ta­ve,­em­pa­ti­ja­ga­li­pa­dė­ti­pa­ste­bė­ti­žmo­nes,­ku­riems­iš­tie­sų­rei­kia­ki­to­su­pra­ti­mo,­pa­gal­bos,­pa­ra­mos,­ge­ro­žo­džio.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 7 (351)

9

Džiau­giuo­si,­jog­pro­jek­tas­pa­dė­jo­su­pras­ti,­kaip­svar­bu­įsi­jaus­ti­į­ki­to­žmo­gaus­pa­tir­tį,­jaus­mus,­emo­ci­nę­bū­se­ną.­At­lik­da­ma­prak­ti­nes­už­duo­tis­su­pra­tau,­kaip­tiks­li­nio­žai­di­mo­for­ma­ga­li­ma­pa­dė­ti­žmo­gui­su­ras­ti­iš­ei­tį­iš­keb­lios­si­tu­a­ci­jos.Tu­riu­vi­zi­ją,­kaip­įgy­tą­pa­tir­tį­pri­tai­ky­siu­ne­tik­na­mų,­bet­ ir­

dar­bo­ap­lin­ko­je,­ben­drau­da­ma­su­ko­le­go­mis,­pa­vyz­džiui,­įver­tin­siu,­kas­jiems­dar­be­su­ke­lia­ne­igia­mas­emo­ci­jas,­pyk­tį­ir­jau­ži­no­siu,­kaip­ga­li­ma­pa­dė­ti­su­šia­bū­se­na­su­si­tvar­ky­ti“,­–­tei­gė­pro­jek­ti­nia­me­su­si­ti­ki­me­Mar­se­ly­je­da­ly­va­vu­si­Ar­nol­do­ma­ma­Er­nes­ta­Ra­dze­vi­čie­nė.

Part ne rių or ga ni za ci jo se vy ko mo ky mai ir kon sul ta ci jos su­au gu sių jų gru pėms, bu vo su kur tos ben dra vi mo gai rės pa gal at ski ras po te mes ir pro jek to veik lą bei ben dra vi mo be pyk čio idė jas po pu lia ri nan tis tin kla pis an glų kal ba www.nvcpro ject.eu, iš mė gin ti so cia li nę kom pe ten ci ją stip ri nan tys pra ti mai, at lik tas pro jek ti nės veik los ver ti ni mas.  Pa ža gie nių mo kyk lo je­dar že ly je daug dė me sio ski ria ma ko­

ky biš kam ben dra vi mui tiek per pro jek to mo ky mus bei kon sul­ta ci jas, tiek kas die nė je veik lo je. La bai pa dė jo M. Ro zen ber go me to di ka, or ga ni za ci jos: be si mo kan čių tė vų ir dar buo to jų su si ti­ki muo se bu vo mo ko ma si pa žin ti, su pras ti emo ci jas ir at kur ti ry šį su sa vi mi, su pras ti ki to reik mes, ak ty viai klau sy tis, su si pa žin ta su kar tų te ori ja, iš klau sy tos pa ty ru sio psi cho lo go kon sul ta ci jos ir re ko men da ci jos, pa de dan čios su val dy ti pyk tį, įsi jaus ti į ki tą žmo gų, bei ap tar ta, kas pa de da po zi ty viai au gin ti vai kus ir ug­dy ti jų so cia li nį bran du mą. Da ly viai įsi dė mė jo, jog har mo nin gi ir be si mo kan tys su au gu sie ji ga li už au gin ti sėk min gą vai ką  ir pa dė ti pa grin dus jų – mo ky tis rei kia vi są gy ve ni mą – nuo sta tai.  

Dau gu ma tė vų ir dar buo to jų at sto vų tarp au ti nia me pro jek te da ly va vo pir mą kar tą. Mo ky mo si pa tir tys Pa ža gie nių mo kyk­lo je­dar že ly je, kaip  ir  iš vy kos mo ky mo si  tiks lais  į su si ti ki mus 

part ne rių  or ga ni za ci jo se  ki to je  ša ly je,  ne  tik  pri sta tė  jiems ben dra vi mo be pyk čio prin ci pus, me to di ką, bet ir lei do pa žin­ti kul tū rų įvai ro vę bei, kas be ko, pa tir ti ke lio nės džiaugs mą. Ad mi nist ra ci jos,  pe da go gų  ir  tė vų  at sto vai,  da ly va vę  vie tos mo ky muo se ar vy kę į vi zi tus, stip ri no ir tar pu sa vio ry šius, for­ma vo ko man dą, pri si mi nė už sie nio kal bą, at ra do pa si ti kė ji mą vie nas ki tu. Pro jek to nau da – tva rus ry šys tarp tė vų, pe da go gų ir  ad mi nist ra ci jos  at sto vų,  telk tian tis  žmo nes ben drai  veik lai mo kyk lo je­dar že ly je – vai kų ug dy mo ko ky bės ge ri ni mui.  

Pro­jek­to­veik­la­yra­fi­nan­suo­ja­ma­Mo­ky­mo­si­vi­są­gy­ve­ni­mą­pro­gra­mos,­ku­rią­Lie­tu­vos­Res­pub­li­ko­je­ad­mi­nist­ruo­ja­Švie­ti­mo­mai­nų­pa­ra­mos­fon­das.­Šis­teks­tas­at­spin­di­tik­au­to­rės­po­žiū­rį,­to­dėl­Švie­ti­mo­mai­nų­pa­ra­mos­fon­das­ir­Eu­ro­pos­Ko­mi­si­ja­ne­ga­li­bū­ti­lai­ko­mi­at­sa­kin­gais­už­bet­ko­kį­ja­me­pa­tei­kia-mos­in­for­ma­ci­jos­nau­do­ji­mą.

Vil­ma­JUO­ZA­PA­VI­ČIŪ­TĖ­KUP­RIE­NĖ

Bir že lį so dy bo je „Gu ro nys“ (ne to li Kau no) vy ko Lie tu vos ir Len ki jos  jau ni mo mai nų  fon do  lė šo mis  fi nan suo to  pro jek to „Esu  at vi ras  pa sau liui“  pa grin di nė  veik la  –  jau ni mo mai nai. Mai nuo se da ly va vo 20 moks lei vių nuo 13 iki 14 me tų. 10 da ly­vių – iš Kau no Ta do Iva naus ko pro gim na zi jos, 10 – iš Ka to wi ce sa vi val dy bės (Len ki ja) kul tū ros na mų „Bo gu ci ce – Za wo dzie“.Pro jek tą  ko or di nuo ju  aš,  šios  in for ma ci jos  au to rė, Kau no 

Ta do Iva naus ko pro gim na zi jos so cia li nė pe da go gė Bi ru tė Vai­čio nie nė, veik las or ga ni zuo ja pro gim na zi jos psi cho lo gė Jus ti na Vo lun gė nai tė.Pro jek tu sie kia ma: ug dy ti ly de rius, telk ti jau ni mo ini cia ty vas, 

į veik las  įtrauk ti  jau nus žmo nes, dėl so cia li nių  ir eko no mi nių sun ku mų tu rin čius ma žiau ga li my bių, bei nau do jan tis šiuo lai ki­nė mis tech no lo gi joms ska tin ti pi lie tiš ku mą, Lie tu vos ir Len ki jos drau gys tę.Mai nai  tę sė si  še šias  die nas. Pir mą ją  die ną  sto vyk lau to jai 

su si pa ži no, o ant rą ją – at li ko už duo tį „Ste re o ti pi nis 13–14 me tų len kas ir lie tu vis“, ieš ko da mi pa na šu mų ir ben drų są sa jų tarp lie tu vių ir len kų jau ni mo. Ši už duo tis pa dė jo puo se lė ti po zi ty vius san ty kius bei at ras ti vie ni jan čių da ly kų.Ki to mis  die no mis  pro jek to  da ly viai  ap lan kė  Lie tu vos Di­

džio sios ku ni gaikš tys tės val do vų  rū mus  ir Vil niaus Ka ted ros po že mius, dis ku ta vo apie sa va no rys tę, kar tu mo kė si dos numo ir  ge ra no riš kumo,  ke pė  sau sai nius,  ku riuos  vė liau  nu ve žė  į  VšĮ „Ac tio Cat ho li ca Pa tria“. Čia sto vyk lau to jai su si pa ži no su vie ti nių sa va no rių pro gra mos ko or di na to re, ES pro jek to „Jau­ni mo sa va no riš ka tar ny ba“ men to re Al ma ne Pa kri jaus kai te bei sa va no riu Mar co Bur dzic iš Ser bi jos. Penk tą ją die ną da ly viai or ga ni za vo  spor to  ryt me tį.  Šeš tą ją  –  pie šė  sa vo  gy ve ni mo trau ki nį, ku ria me pla na vo sa vo at ei tį po 5 me tų. Pa pie ta vę vi si 

Esu at vi ras pa sau liui

su sė do pas ku ti nei  re flek si jai: nag ri nė jo me ži nias, pa ty ri mus, įgy tus per vi są mai nų pro gra mą, ap ta rė me bū si mas veik las bei to li mes nį ben dra dar bia vi mą. At si svei kin ti bu vo sun ku,  ta čiau iš si sky rė me su vil ti mi su si tik ti bū si muo se pro jek tuo se.

Pro­jek­to­re­zul­ta­tai: da ly viai įgi jo nau jų ben dra vi mo ir ben­dra dar bia vi mo kom pe ten ci jų, su kū rė in ter ne ti nį pus la pį, at spin­din tį pro jek to veik las, vie ši nan tį Lie tu vos ir Len ki jos Jau ni mo mai nų fon dą bei ska ti nan tį lie tu vių ir len kų drau gys tę. Ti ki mės, kad už si mez gu si drau gys tė pa ska tins to li mes nį ben dra vi mą ir ben dra dar bia vi mą.

Bi­ru­tė­VAI­ČIO­NIE­NĖKau­no­Ta­do­Iva­naus­ko­prog-jos­so­cia­li­nė­pe­da­go­gė

10

Džiau gia mės vis di dė jan čiu laiš kų srau tu iš Jū sų mo kyk­lų ir lop še lių­dar že lių. Ta čiau ne vis kas, kas pa ra šy ta, ga li bū ti iš spaus din ta – ir dėl gau na mų straips nių gau sos, ir dėl tuo me tu jau ne ak tu a lių te mų (juk ne įdo mu prieš Ve ly kas skai ty ti apie Ka lė das), ir dėl to, kad ra ši ny je ma ža in for ma­ci jos, ku ri bū tų įdo mi ne tik pa čiam laiš ko au to riui. Ne ga na pa ra šy ti, kas ir ka da įvy ko. Dar svar bu at sa ky ti į klau si mus, ko dėl  ir kas  iš  to. Kas  iš  to mo ki niui, mo ky to jui,  tė vams? Mū sų ug dy mo įstai go se, taip spren džia at si tik ti nis „Švie ti­mo nau jie nų“ skai ty to jas, vi sos die nos at ro do kaip šven tė, ku rias ap ra šo me vie no dais sa ki niais. Ir tai ne bū tų blo gai, jei ki tą kar tą pa ra šy tu me apie tai, kaip gy ve na me, kai šven tė pra ei na, ko kia kas die ny bė lop še ly je­dar že ly je, pa grin di nė je pe ri fe ri jos mo kyk lo je, ži no mo je Kau no gim na zi jo je. Ko dėl ne sa me lin kę da ly tis tuo, kas yra bran džio ji ug dy mo įstai gos pa tir tis? Šiais me tais la bai lauk tu me to kių ra ši nių.No ri me pri min ti, kad ne per spaus di na me straips nių,  jau 

pub li kuo tų re gio ni nė je spau do je ar skelb tų in ter ne to sve tai­nė se. Jei gu taip at si ti ko, pra šo me nu ro dy ti sve tai nės ad re są, ku rį  pa skelb si me  kartu  su  straips nio  iš trau ka. Dė ko ja me už su pra tin gu mą. Be si mo ky da mi ga lė tu me aug ti drau ge.

Zi­na­RIM­GAI­LIE­NĖ„Švie­ti­mo­nau­jie­nų“­vy­riau­sio­ji­re­dak­to­rė

Malonu skai ty ti laiš kus, ku rie pa ra šy ti aiš kia ir tai syk lin ga kal ba. Svar bu ne pa mirš ti ir lie tu viš kų ka bu čių (jas ga li ma su rink ti kla via tū ra: Atl + 0132 ir Atl + 0147), taip pat ne pai­nio ti il go jo brūkš nio ir brūkš ne lio pa si rin ki mo at ve jų (il gą jį  brūkš nį  ga li ma  su rink ti  kla via tū ra Atl  +  0150). Siun čia mi laiš kai tu ri bū ti pa si ra šy ti, po kiek vie nu teks tu nu ro dant jo au to rių.Tik riau siai  pa ste bė jo te,  jog  bent  kar tą  teks te  ra šo me 

pil nus mi ni mų žmo nių var dus. Teks tus, ku riuo se prie pa var­džių ne nu ro dy ti var dai, o tik san trum pos, siun čia me at gal ir  ti ki mės gau ti  pa tai sy tus. Ne lie tu viš kus  as men var džius pra šo me ra šy ti ori gi na lo kal ba – taip iš veng si me klai din gų in ter pre ta ci jų.

Ine­sa­ČI­ŽIŪ­NAI­TĖ„Švie­ti­mo­nau­jie­nų“­kal­bos­re­dak­to­rė

Iliust ra ci ja – nuo trau ka, pie ši nys – yra va di na ma teks to aki mis. Ji be ga lo svar bi, nes tin ka mai pa rink ta pa tvir ti na ir pa pil do teks te mi ni mus fak tus, su do mi na, pa trau kia dė me­sį, ga li api ben drin ti in for ma ci ją ir pa puoš ti lei di nio pus la pį. Nuotrauka,  kurioje  išsirikiavę  visi  renginio  dalyviai,  nėra informatyvi.

Negalėsime­panaudoti­nuotraukų,­jeigu­jos:­ � įkeltos į teks tą (reikia pridėti laiške);  � įterptos laiško fone; � su ma žin tos (tokios tinka tik in ter ne tui);  � pateiktos kaip ko lia žas. 

Taip pat ne siųs kite nuotraukų nuorodų, 10­ies ar dau giau nuo trau kų, iliust ruo jan čių vie ną te mą – rei kė tų at rink ti tai, kas, Jū sų ma ny mu, yra svar biau sia. Taip pat pa ra šykite, kas nuotraukose vaiz duo ja ma.

Eg­lė­LES­NIAUS­KIE­NĖ„Švie­ti­mo­nau­jie­nų“­ma­ke­tuo­to­ja

Mokyklose

Bir že lį  Vil niaus Va du vos  dar že ly je­mo kyk lo je  vy ko  ak ty vi vai kų va sa ros po il sio sto vyk la „No riu pa žin ti sa vo kraš tą“. Sto­vyk lo je da ly va vo ne tik Va du vos dar že lio­mo kyk los mo ki niai, bet ir ki tų Vil niaus mies to mo kyk lų moks lei viai. 48 sto vyk lau to­jai su bū rio va do vė mis dvi sa vai tes sau giai, svei kai, ak ty viai ir tu ri nin gai lei do lai ką. Ka dan gi šie me tai pa skelb ti et no gra fi nių re gio nų me tais, to dėl sto vyk los pro gra ma va di no si „Gim ti nės ke liais“. Sie kė me, kad moks lei viai ge riau pa žin tų sa vo kraš to is to ri ją, tra di ci jas, pa pro čius, et no kul tū ri nį pa vel dą. Sto vyk lau­to jai ak ty viai lei do lai ką da ly vau da mi edu ka ci nė se pro gra mo­se, me ni nė je, pa žin ti nė je, spor ti nė je veik lo je. Kiek vie ną die ną ug dė si ben dra vi mo, kū ry bos, me ni nės sa vi raiš kos po rei kius, svei kos gy ven se nos įgū džius, sa vit var dą, iš tver mę ir draus mę, pa ty rė vis nau jų at ra di mų, įspū džių.

ak ty vi vai kų va sa ros po il sio sto vyk la

Sto vyk lau to jai ap lan kė Ne ries re gio ni nį par ką, Dūkš tų ąžuo­ly ną, da ly va vo edu ka ci nė je pro gra mo je Lie tu vos na cio na li nė je dai lės ga le ri jo je. Šir vin tų ra jo ne įsi kū ru sia me „Vi kin gų kai me“ ak ty viai  da ly vau da mi  edu ka ci nė je  pro gra mo je  su ži no jo  apie se no vės lie tu vių gy ve ni mo bū dą, bui tį, ku li na ri nį pa vel dą, ka­rius ir jų gin kluo tę. Vai kai no riai ma ta vo si ka rių šar vus, žai dė įvai rius se no vi nius žai di mus, pa tys gir no mis ma lė grū dus, pa gal se no vi nį re cep tą mai šė teš lą bly nams ir juos ke pė ant lau žo, vi rė žo le lių ar ba tą. Ak ty vi ir įdo mi veik la vy ko ir „Me nų die ną“ mo kyk lo je. Sto vyk lau to jai da ly va vo ke tu rio se me nų dirb tu vė se: py nė pa veiks lus iš žo ly nų, kū rė dar be lius iš vil nos, „Eko ma dą“ iš bui ti nių at lie kų, šo ko šiuo lai ki nius šo kius.Moks lei viams bu vo įdo mios vi sos sto vyk lo je pa siū ly tos edu­

ka ci nės veik los, pro gra mos, ke lio nės, bet pa ti įspū din giau sia – tri jų  die nų  ke lio nė: Kre tin ga–Pa lan ga–Klai pė da. Ap lan kė me Kre tin gos  žie mos  so dą, Šv. Ma ri jos  Lur dą, Gin ta ro mu zie jų Pa lan go je, po il sia vo me prie jū ros, ste bė jo me įspū din gą del fi nų pa si ro dy mą Klai pė dos del fi na riu me. Nak vo jo me ir sma giai lai ką lei do me Kre tin gos Ma ri jos Tiš ke vi čiū tės mo kyk lo je. Nuo šir džiai dė ko ja me šios įstai gos di rek to rei ir vi sam ko lek ty vui už sve tin­gu mą, rū pes tin gu mą ir ben dra dar bia vi mą. Taip pat dė ko ja me ir ki tiems mū sų sto vyk los rė mė jams bei tė ve liams.

As­ta­OKU­NE­VI­ČIE­NĖVil­niaus­Va­du­vos­d.-m-klos­pra­di­nių­kla­sių­vy­resn.­mo­ky­to­ja

Edukacinė­programa­„Senovės­baltų­gyvensena“­„Vikingų­kaime“­(Širvintų­r.)

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 7 (351)

11

Šilutės  rajono  Juknaičių  pagrindinė mokykla  yra  pasirin­kusi  etnokultūros  kryptį  ir  jau  8 metus  sėkmingai  puoselėja etnokultūrines  tradicijas ugdymo procese:  integruodama  jas į mokomuosius dalykus, pasirenkamojo dalyko „Etnokultūra“ užsiėmimuose, neformaliojo ugdymo, popamokinėje ir projek­tinėje veikloje. Mokykla bendradarbiauja su Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centru, Lietuvos folkloro kolektyvais, skatina mokinius domėtis Lietuvos etninių regionų savitumais. Mokykloje  įkurtas muziejus,  o  folkloro  ansamblio  „Skalviai“ nariai  rengiasi autentiškais Klaipėdos krašto kostiumais. Šio ansamblio, jau daugelį metų sėkmingai dalyvaujančio įvairiuose rajono, regiono ir respublikos konkursuose, narių entuziazmas ir meilė etnokultūrai uždegė visą mokyklos bendruomenę.Šiemet mokykla prisijungė prie respublikinio projekto „Etninės 

kultūros savaitė mokykloje 2015“, per kurią buvo apibendrintas etnokultūros krypties įgyvendinimas mokykloje 2014–2015 m. m.  ir  įprasminti  Etnografinių  regionų metai.  Visą  savaitę  vyko gausybė renginių. Ikimokyklinių grupių vaikai kasdien klausėsi auklėtojų  sekamų aukštaičių,  žemaičių,  dzūkų,  suvalkiečių pasakų ir Klaipėdos krašto sakmių. Pirmadienį 1–9 klasių moki­niams paskaitą „Etninių regionų išskirtinumai. Klaipėdos krašto tarmė“ skaitė Šilutės muziejaus muziejininkė­etnografė Indrė Skablauskaitė. Antradienį mokiniai pertraukų metu galėjo žiūrėti filmuotą medžiagą apie Lietuvos regionus, o priešmokyklinės grupės vaikai su auklėtoja išsiruošė į edukacinę išvyką – Šilu­tės muziejų. Trečiadienį 5–9 klasių mokinių grupė su lietuvių kalbos vyresn. mokytoja Zoja Jurkuviene ir bibliotekininke Meilė 

Etninės kultūros savaitė Žadeikiene  vyko  į  edukacinę išvyką – Kintų Vydūno muziejų, iš kurio grįžo nešini pačių ga­mintomis  vėtrungėmis. O  tuo metu pradinių klasių mokiniai su savo mokytojomis nupynė rekordinę  pavasarinių  gėlių pynę, kuria apjuosė mokyklos kalnelį. Ketvirtadienį vyko inte­gruotos pamokos: trečiokams pamoką „Amatai ir tautodailė“ vedė  pradinių  klasių  vyresn. mokytoja Rasa Urbonavičienė, „Auksarankių“ būrelio vadovė Birutė Verbuvienė  ir muzikos mokytoja metodininkė  Jūratė Šukienė, o penktokams pamo­ką „Lietuvos šventės“ – istori­jos vyresn. mokytoja Zita Pra­nevičienė, muzikos mokytoja metodininkė Jūratė Šukienė ir aš, šio straipsnio autorė, folklo­ro ansamblio „Skalviai“ vadovė Rasa Gailiuvienė.

Penktadienį visą etninės kultūros savaitę užbaigė kas dvejus metus vykstantis respublikinis folkloro festivalis „Šišon, didžiam kiematy...“, į Juknaičių vasaros estradą sukvietęs 9 rajono ug­dymo įstaigų ir 4 atskirų Lietuvos regionų kolektyvus. Folkloro šventė prasidėjo šurmuliuojančiu „jomarku“, kuriame kiekvienas atvykęs galėjo  įsigyti  įvairiausių skanėstų  ir  suvenyrų. Buvo smagu stebėti, kaip mažieji prekybininkai bendravo su pirkėjais, girdami  ir siūlydami savo prekes. Šventės dalyviai  ir svečiai vaišinosi Klaipėdos krašto patiekalu – šiurpa.Prekybai pasibaigus prasidėjo folkloro kolektyvų pasirodymai. 

Festivalį vedė viena žemaičių ir dvi šišioniškių tarmės atstovės. Juknaičių vasaros estrada lingavo nuo skambių dainų, trankių šokių, tarmiškų pasakojimų. Kai padėkos ir dovanos buvo išdalintos, o gausiomis šeimi­

ninkų vaišėmis pasisotinta, visi šventės dalyviai lydimi skais­čios saulės ir smagios lietuvių liaudies muzikos linksmai suko ratelius tradicinių liaudies šokių vakaronėje.

Pasidžiaugėme nuveiktais darbais, mokinių bendravimu  ir susitarėme aktyviau bendradarbiauti  tarp mokyklų, puoselėti etninę kultūrą ir įgyvendinti mokyklų, mokslo įstaigų ir visuo­meninių organizacijų veiklos tikslus.

Rasa­GAILIUVIENĖŠilutės­r.­Juknaičių­pagr.­m-klos­direktorės­pavaduotoja­ugdymui­

Folkloro­šventė­prasidėjo­šurmuliuojančiu­„jomarku“

Vėtrungių­gamyba­Kintuose

Folkloro­festivalis­„Šišon,­didžiam­kiematy...“

12

Pra si dė jus va sa rai Šven to sios pa­grin di nė je mo kyk lo je vy ko res pub li ki­nis jau nų jų ta len tų fes ti va lis „Žu vėd ros skry dis – 2015“. Šis ren gi nys, gau sus dai nų, šo kių, spal vų, šyp se nų, bu vo pui ki pro ga ne tik pa ro dy ti mo ki nių ir jų mo ky to jų kū ry biš ku mą, ge bė ji mus, bet ir su si pa žin ti su Lie tu vos et no gra­fi niais  re gio nais,  ska tin ti  kal bė ji mą tar miš kai.  Į  ren gi nio  or ga ni za to rės mo ky to jos  In gri dos  Griš kė nie nės kvie ti mą at si lie pė dzū kai  iš Aly taus, aukš tai čiai iš Ig na li nos ir Ute nos ra jo­nų bei že mai čiai iš Plun gės. Gai la, kad ne su lauk ta  su val kie čių  ir  Klai pė dos kraš to lie tuv nin kų.Pir mą ją  fes ti va lio  die ną  ren gi nio 

da ly viai,  ne ši ni mo kyk lų  vė lia vo mis, dai nuo da mi, gro da mi ir skan duo da mi „Aukš tai ti ja“, „Dzū ki ja“, „Že mai ti ja“, links mai žy gia vo mies te lio gat vė mis. Spal vin gą ko lo ną ve dė štur ma no uni for ma pa si puo­šęs is to ri jos mo ky to jas Sta sys Bau žys ir ma žiau sio ji šven tės dai ni nin kė Skais tė Rau do niū tė. Ei ty nės su lau kė di džiu lio mies­te lio žmo nių dė me sio: sto jo ma ši nos, vi si šyp so jo si, mo ja vo.Iš kil min gai  iš kė lus mo kyk los  ir  fes ti va lio vė lia vas, ren gi nio 

da ly viai pa kvies ti į sa lę pir ma jai pa žin čiai. Pri sis ta tant šei mi­nin kams, mo ky to jos Vir gi ni jos Juš kie nės pa reng ta „Tram ta tu lio“ lau re a tė S. Rau do niū tė pa dai na vo že mai tiš ką dai ną, et no gra fi­nio an sam blio mu zi kan tai pa gro jo „Suk ti nį“, o jų va do vė Bi ru tė Če pie nė pa pa sa ko jo apie Že mai ti ją ir jos tar mę: „Mū sa ruo da tuo ki gra ži, ni į vė i ną ne pa na ši.“ Šven to sios že mai čiams tra di ci­niu „Pėm pel, pėm pel kou dou tuo ji“ ir šau nia dai na „Iš plauk sem tuo lėj,  kel sem bu rės“  ant ri no plun giš kiai. Ute nos aukš tai čiai pa žė rė  šmaikš čių  pa tar lių,  ins ce ni za vo  pa sa ko ji mą  apie  jų kraš to se ne lių kre čia mus pokš tus, pa ta rė, „kaip ber nio kų pri­svi liot“ ir tar miš kai pa dai na vo „Te ka te ka skais ti sau la“. Dzū kai žiū ro vus už bū rė spal vin gais  tau ti niais  rū bais, grakš čiu šo kiu ir dai na apie  „mer ge lą  ir sa ka lą“. Ren gi nio ve dė jai  iliust ra vo anek do tą, pri me nan tį Su val ki jos žmo nėms bū din gą tau pu mą, ne pa mirš da mi ir ne at vy ku sių sve čių.Ant rą ją šven tės die ną vy ko jau nų jų ta len tų pa si ro dy mai. Kon­

cer tą pra dė ję ir už bai gę Šven to sios at li kė jai (va do vės V. Juš­kie nė, Mo ni ka Ke žie nė ir B. Če pie nė) pa dai na vo populiariųjų ir liau dies dai nų, pa šo ko ug nin gą „Fla men ko“. Klau sy da mie si Sta sio Vai niū no me no mo kyk los Šven to sios sky riaus an sam­blio „Ka pe li ja“, žiū ro vai tu rė jo pro gą pa ma ty ti ir iš girs ti itin re tą se no vi nį sty gi nį in stru men tą – ba set lę. Ute nos kul tū ros cen tro Le liū nų sky riaus popcho ras „Auš ra“ 

„Žu vėd ros skry dis“ Šven to jo je: dė me sys ta len tams ir gim ta jai tar mei

nuo tai kin gai  at li ko mo ky to jų Auš ros  ir  Ed mun do Gu taus kų su kur tas  dai nas.  Ig na li nos Čes lo vo Ku da bos pro gim na zi jos vo ka li nis an sam blis „Pum pu rė liai“ (va do vė Vi da Ken zo vie nė) vi sus links mi no dai no mis apie va sa rą, lai min gą vai kys tę.Žiū ro vus su ža vė jo Aly taus Šv. Be ne dik to gim na zi jos mer gai­

čių cho ras (va do vė Lo re ta Moc ku vie nė), pri ver tęs vi sus nu rim ti ir su si kaup ti: pra smin gi Jus ti no Mar cin ke vi čiaus žo džiai, dar nus dau gia bal sis dai na vi mas, so li niai in tar pai, meist riš kas akom pa­na vi mas. Ne įma no ma bu vo ne si ža vė ti šios mo kyk los tau ti nių šo kių ko lek ty vo „La šas“ (va do vė Lo re ta Za ba lu je va) šo kė jais. Sko nin gais  tau ti niais  rū bais  pa si puo šu sios,  gė lių  vai ni kais pa si da bi nu sios il ga ka sės dzū kai tės, jas grakš čiai šok di nan tys ber niu kai, at lie ka mų šo kių kon fi gū ra ci jos ir il gai ne ty lan tys žiū­ro vų ap lo dis men tai – aki vaiz dus įro dy mas, koks di de lis tur tas yra et no kul tū ra, sti li zuo tas liau dies šo kis. Į fes ti va lį at vy ko Plun gės „Ry to“ pa grin di nės mo kyk los dai­

ni nin kai,  rū bų  di zai ne riai  ir  šo kė jai. Mo ky to jos Adi li jos  Ku dze vi čie nės va do vau ja mo mo de lia vi mo  bū re lio su kur ta ko lek ci ja „Ra sa“ ver tė žiū ro­vus aik čio ti iš pa si gė rė ji mo: mer gai tės šok da mos  ro dė  fan tas tiš kų  fa so nų dra bu žius, puoš tus įspū din gais įvai­rių at spal vių gė lių žie dais. Pri sta ty ta ir  šio  bū re lio  vy res nių jų mer gai čių su kur ta  ko lek ci ja  „Pa si sau gok“,  nu­ste bi nu si juo dų suk ne lių ir šu kuo se nų de ko ra vi mu  spyg liuo to mis  ori ga mio žvaigž dė mis:  „Mes  at ei nam  –  jau­nos,  ža vios,  su  sa vo  sva jo nė mis  ir tiks lais; tie, ku rie mums no ri  truk dy­ti – te gu pa si sau go.“ Mo ky to jos Ire nos Pla ta kie nės ma dos  stu di ja  „Ažū rė“, res pub li ki nia me  dra bu žių  di zai no  ir įvaiz džio kon kur se Lie tu vo je šie met pel niu si dvi pir mą sias vie tas, pri sta­

tė ko lek ci jas „Ma da gas ka ras“ (V kl.) ir „Pra ei tis į at ei tį“ (VI kl.). Gro jant  tran kiai mu zi kai pri sta ty ta ko lek ci ja  „Ma da gas ka ras“ stul bi no ne re gė tų  for mų aki niais nuo sau lės  ir eg zo tiš kų gy­vū nų – pa pū gų, zeb rų, bež džio nių ir t. t. – si lu e tais. Ko lek ci ja „Pra ei tis į at ei tį“ ža vė jo mo der niais li ni niais dra bu žiais, puoš­tais  juos te lių kai šy mo  tech ni ka su kur ta  tau ti ne or na men ti ka. Dai na vi mo  stu di jos  (va do vė Ro me na Za bie lie nė)  pa reng tos mer gai tės, pa si puo šu sios ne ba lin to li no dra bu žiais, pa da bin tais spin din čio žal va rio imi ta ci jo mis, liau dies dai ną „Te ka sau lė“ ne tik dai na vo, bet  ir  ins ce ni za vo. Šios va do vės pa reng tas pop cho ras  „Abė cė lė“ kū ri nį  „Dru ge liai“ at li ko pa si puo šę  įspū din­go mis dru ge lius vaiz duo jan čio mis skrais tė mis. Kon cer tą že mai čių tar me links mai ve dė mo ky to jos I. Griš­

kė nie nė  ir Ri man tė To liu šie nė,  joms  tal ki no mo ki nės Do vi lė Ston čiū tė, Orin ta Meš ky tė  ir  Pau li na Sen či ši na.  Bu vo  per­skai ty ti  dzū kų,  ry tų aukš tai čių  ir  že mai čių  tar mė mis už ra šy ti sve čių  lin kė ji mai, pa tik rin ta, kaip ki tų  tar mių at sto vai  iš mo ko že mai tiš ką dvi ei lį „Dai niuo kem, trep sie kem ė šuo kem, kol ga­lem – na sos tuo kem.“ Pa lan gos S. Vai niū no me no mo kyk los Šven to sios sky riaus an sam blio „Ka pe li ja“ va do vė B. Če pie nė vi siems pa lin kė jo my lė ti sa vo gim tą jį kraš tą ir bran gin ti tar mę: „Tad bū kem, kap tėi kū le, pri Šven tuo sės su go lė: na ož mėrš­kem, kas esam...“  Ren gi nio da ly viai – mo ki niai ir mo ky to jai – tris die nas bi čiu lia­

vo si, lais va lai kiu ke lia vo po Šven tą ją, džiau gė si jū ra, va ka rais šo ko dis ko te ko je. Fes ti va lio pa bai go je mo kyk los di rek to rė Val da Šar kie nė vi sus ap do va no jo.

Ni­jo­lė­ŠAUK­LIE­NĖMo ky to ja

Ma­dos­stu­di­jos­„Ažū­rė“­kolekcija­„Pra­ei­tis­į­at­ei­tį“ Da nu tės Pet kie nės nuotraukos

Ei­ty­nės

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 7 (351)

13

Mū sų mo kyk los 1–3 kla sių mo ki niai da ly va vo tarp tau ti nė je „Obuo lio drau gų“ pro gra mo je. Per moks lo me tus mes, šio laiš­ko au to rės, pe da go gės Jū ra tė Ol ber gie nė, As ta Juš kaus kie nė, Jo lan ta Mi ku lie nė, iš vi so vai kams ve dė me 24 „Obuo lio drau gų“ pro gra mos va lan dė les. Ši pro gra ma ypa tin ga tuo, jog pa dė jo vai kams įgy ti sun ku mų įvei ki mo, so cia li nių ge bė ji mų įgū džių. Čia nė ra ver ti na mi stip riau si ar sil pniau si, šau niau si ar pras­čiau si. Vai kai mo ko mi at jaus ti, įsi klau sy ti, veik ti drau ge ir vie nas ki tam pa dė ti. Jiems ne sa ko ma: „Ši iš ei tis tei sin ga, o šis spren­di mas blo gas.“ Mo ki niai pa tys (ar su drau gų pa gal ba) ieš ko jo ir drau ge ap svars tė pa siū ly tas  iš ei tis, pri ėmė spren di mus, o pri rei kus krei pė si pa gal bos  į ap lin ki nius.  „Obuo lys“ – žiur kė­nas, šis žais li nis per so na žas, ku rį mo ki niai pa mi lo, ap si gy ve no kla sė se ir kar tu da ly va vo veik lo se. Už da ri, ty lūs ar ven gian tys at si ver ti vai kai kal bi no žiur kė ną ir su juo ben dra vo.

Šven čia me lai mė ji mus Tė vai pa ste bė jo, kad jų vai kai iš mo ko ge riau su si do ro ti su kon flik ti nė mis  ir su dė tin go mis si tu a ci jo mis, pra šy ti pa gal bos, ta po at vi res ni ir leng viau val do emo ci jas. Pe da go gai džiau gia­si ge res niu psi cho lo gi niu mo ki nių at spa ru mu  ir mik ro kli ma tu kla sė se. Tar pu sa vio ben dra vi mas ta po lais ves nis, vai kai at vi­riau kal ba apie jaus mus, pa tys spren džia kon flik tus, pri si i ma at sa ko my bę. Da ly vau da mos  pro gra mo je  „Obuo lio  drau gai“ pe da go gės to bu li no ben drą sias kom pe ten ci jas: ko mu ni ka ci nę ir ben dra dar bia vi mo, taip pat as me ni nę ir so cia li nę. Moks lo me tų pa bai go je vai kai da ly va vo pas ku ti nė je „Obuo lio 

drau gų“ va lan dė lė je. Į sa lę su gu žė jo vi si pro gra mos da ly viai, mo ky to jos, sve čiai: Ma ri jam po lės švie ti mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Van da Pan go nie nė,  „Obuo lio  drau gų“  kon sul tan­tė­psi cho lo gė Jo le ta Nor kie nė, mo kyk los di rek to rius Egi di jus Tu lic kas, pa va duo to ja ug dy mui Ona Mar ge le vi čie nė. Šven tės pra džio je,  kaip  ir  kiek vie no je  va lan dė lė je,  vai kai  pa kar to jo „Obuo lio drau gų“ tai syk les. Vė liau pri si mi nė, ko mo kė si, žai dė žai di mą „At si pa lai duok“, įvar di jo, kas jiems la biau siai pa ti ko per „Obuo lio drau gų“ va lan dė les. Kiek vie nas pa gal sa vo ge bė ji mus 

ant  „obuo liu kų“  tra fa re tų  pa ra šė ar ba nu pie šė, ko iš mo ko šiuo se už si ė mi muo se, ir su kli ja vo ant obe lų. Taip iš au gi no „obe lų so dą“. Mo ki niai iš sa kė min tis, jog svar bu ne pa si duo ti, kai įvy kiai klos to si ne taip, kaip no ri me, svar bu ieš ko ti iš ei čių, ku rios pa dė tų pa si jus ti ge riau. Džiu gu ma ty ti, kad vi sus me tus dirb ta ne vel tui.Nuo tai kin gai  ir  džiu giai  šven tė  vy ko  to liau: 

mo ki niai žai dė mėgs ta miau sią žai di mą „Obuo lys sa ko“, se kė pa sa kė čią apie drau gys tę. Pir mo kė­liai pa gro jo  „Obuo lio drau gų“ mar šą, o ant ro kė Jus ti na  pa dek la ma vo  ei lė raš tį  ir  vi si  drau ge su dai na vo  dai ne lę  „Drau gys tė“.  Sve čiai  šil tais žo džiais pa svei ki no vi sus šven tės da ly vius ir pa si­džiau gė pui kiais re zul ta tais. Va lan dė lę vai ni ka vo ap do va no ji mai: mo kyk los di rek to rius E. Tu lic kas įtei kė mo ki niams pro gra mos bai gi mo di plo mus ir  kiek vie nai  kla sei  po  sal dų jį  siur pri zą  –  tor tą, ant ku rio pui ka vo si už ra šas „Obuo lio drau gams“. Grį žo me į kla ses ku pi ni gra žių įspū džių, o vai­

kiš kas šur mu lys dar pa si li ko ple ven ti šven tiš kai al suo jan čio je mo kyk lo je. Mes, mo ky to jos, taip pat džiau gia mės pa siek­

tais re zul ta tais. Iš au go mū sų ir mo ki nių tar pu sa­vio pa si ti kė ji mas, at si ra do ben dra vi mo su vai kais kryp tin gu mas, ti kė ji mas tuo, ką da rai.Te gul mū sų vai kai  jau čia si  sau gūs,  su pras ti, 

rei ka lin gi ir lai min gi... Jū­ra­tė­OL­BER­GIE­NĖ,­

As­ta­JUŠ­KAUS­KIE­NĖ,­Jo­lan­ta­MI­KU­LIE­NĖMa­ri­jam­po­lės­„Ži­bu­rė­lio“­mokyklos-dau­gia­funk­cio­cen­tro­

pe­da­go­gės

Lie tu vos  švie ti mo  is to ri jos mu zie jus  šią  va sa rą  sėk min gai subū rė mies te atos to gau jan čius vai kus. Ben dra dar biau da mi su Lie tu vos „Ca ri tas“ vai kų die nos cen tru „Vai kų sto te lė“, į edu ka­ci nę pro gra mą mu zie ju je ne mo ka mai pa kvie tė me ak ty viau sius šio cen tro vai kus. Smal suo liai mu zie ju je do mė jo si vis kuo – eks po na tais, mu­

zie ji nin kų dar bu, už da vi nė jo klau si mus apie se ną sias Lie tu vos mo kyk las. Edu ka ci nių už si ė mi mų da ly viai įsi jau tė į įvai rių lai ko­tar pių mo kyk los dva sią: vi du ram žių mo kyk lo je mo kė si lo ty nų kal bos (sen ten ci jų), ra šė žą sies ir me ta lo plunks no mis, da rak to­ri nė je (slap to jo je) mo kyk lo je (per si ren gę dro bi niais marš ki niais) skai tė iš XIX a. lie tu viš kų ele men to rių (ko pi jų), krei de lė mis ra šė me di nė se len te lė se, vai di no... Ko man di niai žai di mai ir vik to ri nos pa dė jo ge riau vi siems su si pa žin ti ir su si drau gau ti, to dėl vai kai ne kan triai lauk da vo ki tos die nos su si ti ki mų.

Auš­ra­JAR­MA­LA­VI­ČIŪ­TĖLie­tu­vos­švie­ti­mo­is­to­ri­jos­mu­zie­jaus­eks­kur­si­jų­va­do­vė

Va sa ra mu zie ju je

14

Spau­da,­ra­šy­tas­žo­dis­–­la­bai­svar­bu­kur­čių­jų­ben­druo­me­nei.­Pa­ne­vė­žio­Lais­vės­aikš­tė­je­klau­sos­ne­ga­lią­tu­rin­tys­žmo­nės­pa­mi­nė­jo­lie­tu­vių­ges­tų­kal­bos­20­me­tį,­ta­čiau­Pa­ne­vė­žio­kur­čių­jų­ir­ne­pri­gir­din­čių­jų­pa­grin­di­nė­je­mo­kyk­lo­je­ne­pa­mirš­ta­ir­Spau­dos­at­ga­vi­mo,­kal­bos­ir­kny­gos­die­na.

Mo kyk lo je ta po tra di ci ja moks lo me tų pa bai go je reng ti tė vų (glo bė jų, rū pin to jų), ben druo me nės at sto vų ve da mų pa mo kų die ną. Yra bu vę  vis ko:  pa sa kų  ins ce ni za ci jų,  šven ti nės at ri­bu ti kos kū ri mo, svei kuo lių val gių ga mi ni mo, drau giš kų spor to var žy bų ir kt. Šie met tė ve liai jau moks lo me tų pra džio je ži no jo, kad rei kės ruoš tis apie Spau dos at ga vi mo, kal bos  ir kny gos die ną. De ja, te ma pa si ro dė per sun ki ir dau gu ma ne drį so ves ti pa mo kos. To dėl į pa gal bą kvie tė me so cia li nius part ne rius: Pa­ne vė žio ko le gi jos stu den tus, bu vu sius mo ky to jus ir mo ki nius, su ti ko pa dė ti ir vie na de šim to kė. Pir mo sios trys pa mo kos mo kyk lo je bu vo ne ra mios, nes mo ki­

niai ste bė jo be si ren kan čius sve čius, į sa lę ne ša mas prie mo nes. Ren gi nys pra si dė jo nu skam bė jus skam bu čiui į ket vir tą pa mo ką. Iki mo kyk li nio­prieš mo kyk li nio  ug dy mo gru pės  vai ku čius  prie sta liu kų su so di no Ra mu nė Oren tie nė, auk lė ti nės Ane los ma ma, bu vu si de vin to sios lai dos abi tu rien tė. P­1 kla sės mo ki nu kams pa mo ką ve dė de šim to kė Ka ri na But ke vi čiū tė. Ši mo ki nė yra mo kyk los  ta ry bos na rė,  daž nai  per trau kų me tu  pa glo bo jan ti vai kus, to dėl jai ne bu vo sun ku su kaup ti ma žų jų dė me sį. 3–4 jung ti nės kla sės mo ki niams apie įvai rius rai džių puo šy bos bū­dus pa sa ko jo ir de monst ra vo mo ki nio Ma ri jaus Vin ciū no ma ma Li na. Jie drau ge kar pė rai des, kaip iš ma ny da mi jas puo šė, o ga liau siai pa ka bi no ant iš spro gu sių ber žo ša kų puokš tės. Penk to kus  glo bo jo  Pa ne vė žio  ko le gi jos  stu den tės Re da 

Šu ky tė ir En ri ka Kar mo nai tė. Kar tu jie iš ban dė kny gos ir laik raš čio lei dy bą. Kū rė teks tus, dai liai juos už ra šė, pie­šė iliust ra ci jas. Vi si at pa ži no Vik to ri jos Ka ma raus kai tės  pieš tą  ca ro  ba tą, min dan tį lie tu viš ką laik raš tį.Ant ro kai,  šeš to kai  ir  de vin to kai 

su si rin ko mo kyk los mu zie ju je. Čia, va do vau ja mi bu vu sios pra di nių kla sių mo ky to jos  vy res nio sios  sur do pe da­go gės Ge nės  Sut ku vie nės,  žą sies 

plunks no mis pie šė mo nog ra mas. Bu vu si mo ky to ja – ži no ma dai li nin kė, to dėl ne tik ro dė siu vi nė tas, aus tas ir in ter ne te ras­tas mo nog ra mas, bet ir nu pie šė bei iš kar pė pa vyz dį. Pa mo ko je da ly va vu sios mo ky to jos  ste bė jo si,  kaip  iš ra din gai mo ki niai kom po na vo sa vo var do ir pa var dės pir mą sias rai des, jas puo šė au ga li niais mo ty vais, ge o met ri nė mis fi gū ro mis. Ne iš ken tu si pri­si dė jo ir šeš to kų auk lė to ja, ma te ma ti kos mo ky to ja Zi ta Blo žie nė.7–8 jung ti nės kla sės mo ki niai rim tai dis ku ta vo su Pa ne vė žio 

ko le gi jos stu den tais, o su de šim to kais ne be pir mą kar tą ben dra­vo mo ki nės Ine tos ma ma Alyna Čer nec kie nė. Mo ki niai tu rė jo iš skir ti nę ga li my bę per žiū rė ti 1940 m. vaiz do me džia gą, vi siems bu vo pa teik ta už duo čių – nuo bo džiau ti ne te ko nė vie nam.Po  pie tų  per trau kos  vi sa mo kyk los  ben druo me nė  rin ko si 

sa lė je. Čia ste bė jo vy res n. lie tu vių kal bos mo ky to jos Lai mu tės Be ina raus kie nės re ži suo tą vaiz de lį apie knyg ne šius, „Var go mo­kyk lą“ ir apie bi ti nin ko Žy gi man to Jan ke vi čiaus iš Tal ko nių kai mo do va no tą avi lį,  ku ria me spau dos drau di mo me tais  slėp da vo lie tu viš kas kny gas, klau sė si is to ri jų apie gar siau sius mū sų kraš­to knyg ne šius. Mo ki niai smal siai ste bė jo vai di ni mo da ly vius: au ten tiš kais dra bu žiais vil kin tį knyg ne šį (penk to kas Dei vi das Raš čius), mo ti ną (Sau lė Se ra fi nai tė), ra te liu ver pian čią ir kar tu skai ty ti mo kan čią sa vo duk re lę (Ig nė Bag do na vi čiū tė). Mo ki niai ga lė jo  iš ban dy ti mo kyk los  di rek to rės Da nu tės Kriš čiū nie nės mo čiu tės se no vi nį, bet dar pui kiai vei kian tį, ver pi mo ra te lį. Ra mų penk to kų pa si ro dy mą apie  knyg ne šius  kei tė  pra di­

nių kla sių ko lek ty vo  lie tu vių  liau dies šo kiai  (va do vė mu zi kos rit mi kos mo ky to ja  Jur ga Mi le rie nė)  ir  kur čių mo ki nių  šo kių gru pės  „Lieps na“  įspū din gi  šo kiai  (va do vė mo ky to ja Re gi na Liut ke vi čie nė). Vi sų dė me sį pri kaus tė mu zie ji nin ko Kle men to Sa ka laus ko pa sa ko ji mai ir eks po na tai. Šis žmo gus at ga be no di džiu lį  gra mo fo ną,  ži ba li nę  lem pą,  krū vą  se no vi nių  kny gų, 

laik raš čių, mo kyk li nių va do vė lių, mo­ki nių pri ra šy tų są siu vi nių ir die no raš­čių. Jis ne tik  įdo miai pa sa ko jo apie kiek vie ną daik tą, bet ir lei do už deg ti lem pą, pa var ty ti spau dą, pa klau sy ti iš gra mo fo no sklin dan čių me lo di jų. Už­te ko šei mi nin kui stip riai ke le tą kar tų pa suk ti  ran ke nė lę,  už dė ti  ada tą  ant plokš te lės  ir...  pa si gir do Kip ro Pet­raus ko at lie ka ma dai na.Pa dė ko jus po nui Kle men tui, jo vie tą 

sa lės  cen tre  už ėmė Pa ne vė žio  ap­skri ties Gab rie lės Pet ke vi čai tės­Bi tės vie šo sios bib lio te kos kny gų res tau ra­to rė  Jur gi ta Stan kai ty tė.  Ji  pa kvie tė 

Spau sdintas žo dis – svar bus kur čių jų ben druo me nei

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 7 (351)

15

žiū ro vus ar tyn ir nuo sek liai pa de monst ra vo, kaip res tau ruo ja ma kny ga. Vieš nia pra dė jo nuo įply šu sio la po at nau ji ni mo, sky lės pa nai ki ni mo, o bai gė jo įsi uvi mu į kny gą, vir še lio su tvir ti ni mu bei pa slė gi mu. Mo ki niai mo kė si kruopš tu mo, ati du mo, nau jų žo džių,  prie mo nių  pa va di ni mų,  o  svar biau sia  –  pa gar bos  ir at sar gaus el ge sio su kny ga.Per vi są šven tę sa lė je nuo ša liau sė dė jo met raš ti nin kai. Įvai rių 

kla sių mo ki niai ne sku bė da mi, ant gra žaus po pie riaus žą sies plunks no mis ra šė sen ten ci jas apie kny gą, kal bą ir kt. Jų dar bas bu vo ty lus, ne pa ste bi mas, ta čiau už baig tas ir pa teik tas per žiū­rai su lau kė daug dė me sio. Ne vi siems, pir mą kar tą ra šan tiems žą sies plunks na, pa vy ko vie no dos, ly gios rai dės. Ta čiau jie pa­si ju to svar būs, nes už fik suo tos min tys dar il gai puoš ka bi ne tų sten dus. Mo kyk los di rek to rė D. Kriš čiū nie nė nuo šir džiai dė ko jo vi siems, ku rie pri si dė jo prie pa vy ku sios šven tės, pa ste bė da ma men kiau sią kiek vie no in dė lį ir pa kvie tė į pir mo aukš to fo jė, kur lau kė dar dvi pa ro dos. Čia  pe da go gas  ir  dai li nin kas Po vi las Šiau čiū nas  pri sta tė 

pa ro dos au to rę kny gų  res tau ra to rę J. Stan kai ty tę. Pa va di no 

Ge gu žę  Jo niš kio  ra jo no Gas čiū nų  pa grin di nės mo­kyk los mo ki nių  ir mo ky to jų gru pė,  kar tu  su  ki tų  ša lių  – Len ki jos, Ita li jos, Kip ro, Tur ki­jos – at sto vais, da ly va vo su­si ti ki me Lat vi jo je, Re zek nės mies to Ada mo vas spe cia lio­jo je  in ter na ti nė je mo kyk lo je. Čia  bai gė si  dve jus  me tus tru kęs  „Co me nius“  dau gia­ša lės mo kyk lų  part ne rys tės pro jek tas „Ug dy mo si kar je rai gai rės ir ben dro sios kom pe­ten ci jos“.  Pro jek to  tiks las  – efek ty viau  įtrauk ti mo ki nius į už sie nio kal bų mo ky mą si ir ug dy mą si kar je rai bei pro fe­si niam orien ta vi mui. Lat vi jos mo ki niai  su pa žin di no  su  jų kraš te po pu lia rio mis pra mo nės ša ko mis. Mo ky to jai ir mo ki niai ak ty viai da ly va vo pro gra mo je ir kar tu su ren gi nio ve dė jais (šo kių gru pe „Vi te ri“) mo kė si lat vių tau ti nių šo kių ir ra te lių.Pro jek to da ly viai ap si lan kė fa ne ros ga myk lo je „Ve rems“ (jų 

fi lia las yra ir Uk mer gė je), ku rio je bu vo su pa žin din ti su ga my bos pro ce su. Pa bu vo jo ir Lat vi jos tau ti nių mu zi kos in stru men tų dirb­tu vė se ir mu zie ju je. Čia pro jek to part ne riai ga lė jo ne tik pa lies ti ir  iš girs ti  se niau sių  in stru men tų  gar sus,  bet  ir  pa tys  pa gro ti or kest re. Vė liau mo ky to jai ir mo ki niai ste bė jo gam to vaiz dį nuo 28 met rų aukš čio ap žval gos aikš te lės, vaikš čio jo me di niais ta­ke liais po Tei rum nie ku pel kes, vie šė jo kai mo tu riz mo so dy bo je. Ap si lan kė ir mo der niai įreng tuo se Re zek nės kon cer tų rū muo se „Gors“, Jau ni mo cen tre „Zei muls“ (liet. pieš tu kas), ku ris iš si sky­rė ne tra di ci nių for mų pa tal po mis – ne vie no do aukš čio ir plo čio sie no mis. Pa sak ar chi tek tų, sa vi ta ar chi tek tū ra pa de da ug dy ti vai kų vaiz duo tę ir kū ry biš ku mą. Mo ky to jai Re zek nes uni ver si te te  su si ti ko  su mies to me ro 

pa va duo to ja,  da ly va vo  kon fe ren ci jo je,  ku rio je  bu vo pri sta ty ti pro jek to re zul ta tai: trys kiek vie no je ša ly je pa klau siau sios pro fe­si jos ir kom pe ten ci jos joms įgy ti, to li mes nis kar je ros ug dy mas, pa teik ti kiek vie nos ša lies mo ki nio kar je ros pla na vi mo port fe lio mo de liai. Fi zi kos fa kul te to stu den tai su pro jek te da ly va vu siais mo ki niais  kon stra vo  sche mas,  iš sa miai  su pa žin di no  su uni­ver si te to veik la. Ada mo vas mo kyk lo je taip pat ne trū ko veik los: pro jek to da­

Bai gia ma sis pro jek to vi zi tas Lat vi jo je

ly viai  lip dė mo li nius  dir bi nius,  ga mi no  po pie ri nes  ran ki nes, siu vi nė jo at vi ru kus. Va ka rus  jie  lei do ne tik mo kyk lo je, bet  ir links min da mie si ir žais da mi įvai rius žai di mus jau ni mo cen tre. Sve čiai ža vė jo si mo ki nių ir mo ky to jų pa ro dy tu spek tak liu „Pe pės Il ga ko ji nės nuo ty kiai“ (pa gal Ast ri dos Lind gren kny gą). Ne už­mirš ta mą įspū dį pa li ko Lė lių ka ra lys tės mu zie ju je ma ty tos lė lės. Vai kai pa si puo šė jiems pa ti ku siais pa sa kų per so na žų kos tiu­mais ir da ly va vo fo to se si jo je. Pas ku ti ni ą ją vi zi to Lat vi jo je die ną vai kai spal vi no pro jek to lo go ti pą, ku rio au to rius yra mo ki nys iš Ita li jos. Nors ir mo ki niai ne tu rė jo ga li my bės gy ven ti šei mo se, ta čiau gy ve ni mas ben dra bu ty je ir nuo šir dus ben dra vi mas su ki ta tau čiais su tei kė pa tir ties: vai kai su si ra do drau gų, pa to bu li no an glų kal bos įgū džius ir par si ve žė daug ge rų įspū džių. Dve jus me tus  tru kęs  pro jek tas  bu vo  nau din gas  tiek mo­

ki niams,  tiek mo ky to jams: mo ki niai  su vo kė  sa vo  po lin kius, įsi ver ti no stip ri ą sias ir sil pną sias pu ses, su si pa ži no su ki to mis Eu ro pos kul tū ro mis, mo kė si  lanks čiai  ir  to le ran tiš kai  su vok ti gy ve ni mo po ky čius, įgi jo ži nių apie pro fe si jų įvai ro vę Eu ro po­je, o mo ky to jai pra tur ti no sa vo pa tir tį  šiuo lai kiš kais mo ky mo me to dais ir pa ge ri no as me ni nes kom pe ten ci jas.

Gied­rė­GUS­TIE­NĖLie­tu­vių­kal­bos­mo­ky­to­ja­me­to­di­nin­kė

Vil­ma­KU­BI­LIE­NĖAn­glų­kal­bos­vy­resn.­mo­ky­to­ja

ją „re ne san so lai kų dai li nin ke“ dėl ypa tin go kruopš tu mo, nuo­sta bių ob jek tų, iš gau na mų pa pras tu pieš tu ku ir pil ka krei de le ant juo do po pie riaus. Au to rė at sa ky da ma pri mi nė sa vo klau sos ne ga lią ir pa brė žė, kad ši mo kyk la jai yra ar ti ma dar ir dėl čia dir ban čios se sers Li ja nos Čip lie nės ir be si mo kan čios duk te rė­čios Jus ti nos. J. Stan kai ty tė vi sus nu ste bi no teig da ma, kad jai klau sos ne ga lia yra do va na, su tei ku si ga li my bę tap ti jaut res nei ir at vi res nei. O ki ta me mo kyk los fo jė bu vo ati da ry ta dai lės mo­ky to jos Ri tos Kas pa rie nės pa reng ta mo ki nių pie ši nių pa ro da, skir ta Lie tu vos kur čių jų drau gi jos mėn raš čio „Aki ra tis“ ket vir čio am žiaus pa mi nė ji mui.

Ren gi nio pa bai go je di rek to rė D. Kriš čiū nie nė tei gė, jog mo­kyk lo je nuo lat pa brė žia ma ko man di nio dar bo sėk mė  ir  to kia die na  kaip  ši  yra  ge riau sias  pa vyz dys,  kaip,  vi sai mo kyk los ben druo me nei su si vie ni jus, pa pras ta pa mo ka tam pa šven te.

Pal­mi­ra­STAN­ČAUS­KIE­NĖVy­res­n.­sur­do­pe­da­go­gė­

16

Šiaulių „Ro mu vos“ pro gim na zi jos 7–8 kla sių mo ki niai pas­ku ti ni ą ją moks lo me tų sa vai tę da ly va vo pro jek te „Tarp tau ti nis kai mas“ (angl. „In ter na tio nal Vil la ge“), prie kurio mo kyk la pri­sijungė jau ant rus me tus. Pro jek to tiks las – griau ti tra di ci nius ste re o ti pus ir su da ry ti są ly gas pa aug liams iš įvai rių Eu ro pos ša lių  in teg ruo tis  į  vi suo me nę,  su  ben dra am žiais  ben drau ti an glų kal ba. Mo ki niai  iš skir tin gų Eu ro pos ša lių yra  lau kia mi Slo va ki jo je, kur da ly vau ja skir tin go se veik lo se: da li ja si pa tir ti mi gru pė se, spor tuo ja, iš reiš kia sa ve me ni niuo se ir tarp kul tū ri niuo­se už si ė mi muo se. Jie vi są lai ką ben drau ja tik an glų kal ba: tai pa de da  iš mok ti drą siau  reikš ti  sa vo nuo mo nę, vai kai  tam pa ko mu ni ka bi les ni,  to le ran tiš kes ni,  leng viau  įvei kia  iš ki lu sias kliū tis bei pai so ki tų nuo mo nės. Mo ki niai tu ri pui kią ga li my bę su si pa žin ti su skir tin gų kul tū rų ben dra am žiais, pa ma ty ti, kaip jie gy ve na, su pras ti, ko kie jie skir tin gi ir kar tu pa na šūs (ma dos, mu zi ka,  lais va lai kis). Tiek mo ki niai,  tiek mo ky to jai  tu ri pui kią ga li my bę už megz ti nau jas pa žin tis.

Šie met „Tarp tau ti nio kai mo“ pro jek te, ku rį vyk džiau aš, an glų kal bos mo ky to ja Ri ta Ši li nie nė, su ko le ge Lau ra Tut ly te, da ly va­vo po dvi Lie tu vos, Lat vi jos, Len ki jos ir Ru mu ni jos ko man das. Mo ki nius pa si ti ko ir vi są sa vai tę su jais dir bo, mo kė, ve dė už­si ė mi mus, rū pi no si jų lais va lai kiu mo ky to jai iš JAV, Ka na dos ir Jung ti nės Ka ra lys tės. Vie nas iš pro jek to rei ka la vi mų – mo ky to jai tu ri bū ti gi mę ir au gę an gla kal bė je ša ly je. Tai pa de da pro jek to da ly viams pri pras ti prie ori gi na lios an glų kal bos, plės ti žo dy ną ir drą siau kal bė ti an gliš kai.Vi si pro jek to ry tai pra si dė da vo už si ė mi mais, ku rių me tu mo ki­

„Tarp tau ti nio kai mo“ pa mo kos

niai sten gė si ge riau pa žin ti sa ve ir drau gus iš ki tų vals ty bių. Jie žai di mo for ma at li ko psi cho lo gi nius tes tus, vie ni ki tiems pa dė jo pri im ti spren di mus gy ve ni miš ko se si tu a ci jo se. Pro jek to da ly viai daug dė me sio sky rė gra žiam ir to le ran tiš kam ben dra vi mui, ug­dė va lią ir kan try bę, mo kė si man da giai pa sa ky ti „ne“. Pro jek te „Tarp tau ti nis kai mas“ mo ky to jai bu vo pa ruo šę dau gy bę in di vi­du a lių ir gru pi nių už si ė mi mų – da ly viams te ko pri im ti iš šū kius ir at lik ti jiems skir tas už duo tis. Mo ki niams bu vo bū ti na įtvir tin ti ir pra plės ti ži nias apie Eu ro pos Są jun gą, Eu ro pos ša lis, jų kul­tū rą, tra di ci jas bei pa žin ti pro jek to da ly vių gim tą sias kal bas.Pro jek to po pie tės bu vo skir tos fi zi niam ak ty vu mui ir Slo va­

ki jos pa ži ni mui. Mo ki niai kū rė fil mą  ir mu zi ki nį kli pą, mo kė si šok ti, žais ti be is bo lą,  to bu li no ku li na ri nius ge bė ji mus, ko pė  į kal nus, net iš mo ko su kur ti mu zi ki nę me lo di ją iš kas die nių daik­tų. Pro jek to da ly viai tik rai ne nu obo džia vo, nes ga lėjo ap lan ky ti žy miau sias Slo va ki jos vie tas: Aukš tuo sius Tat rus, įspū din gas pi lis ir mies tus. Lie tu vių ko man da rin ko si iš šū kį – plau kio ji mą srau nia Du na je co upe ir iš tver mės bei lai ko rei ka la vu sias su dė­tin gas tra sas kal nuo se. Ne nu si vy lė me – įspū džiai iš liks il gam.Nė vie nas da ly vis ne no rė jo va žiuo ti na mo, nors ir pro jek tas 

pa rei ka la vo  daug ener gi jos  bei  lai ko. Mo ki niai  su  grau du liu at si svei ki no ir vie ni ki tiems pa ža dė jo dar su si tik ti. Pra ėjus ke­lioms die noms po ke lio nės, pail sė ję ir vis ką pri si mi nę, mū sų ko man dos na riai vėl de gė veik lu mu. Jie vien bal siai nu spren dė ir ki tais me tais da ly vau ti tarp tau ti nia me pro jek te. 

Ri­ta­ŠI­LI­NIE­NĖ„Ro­mu­vos“­prog-jos­vy­resn.­an­glų­kal­bos­mo­ky­to­ja

pe da go gų vi zi tas į Suo mi jos mo kyk lą

Kur šė nų Sta sio An glic kio mo kyk los pe da go gai bir že lį da ly­va vo Suo mi jo je vy ku sio je pas ku ti nio jo je „Co me nius“ pro jek to „Kul tū rų vai vo rykš tė“ da ly je. Dvi ša lio pro jek to tarp Lie tu vos ir Suo mi jos ini cia to rė ir eks kur si jos or ga ni za to rė – mo kyk los di­rek to rė Da nu tė Lo tiu kie nė. Ji kar tu su „Co me nius“ pro jek to ko or di na to re In ga Kli naus kie­ne už mez gė  ry šius su Suo­mi jos Härkäveh ma an Kou lu mo kyk la,  esan čia Hy vinkää mies te ly je (apie 50 km į šiau­rę  nuo Hel sin kio).  Lie tu vos pe da go gų tiks las – iš sa miau su si pa žin ti su Suo mi jos švie­ti mo sis te ma, mo ky to jų dar bo bū dais  ir me to dais, mo ki nių pa žan gos  ste bė ji mu  ir  ver­ti ni mu.

Härkäveh ma an Kou lu mo­kyk lo je Lie tu vos pe da go gus pri ėmė mo kyk los  di rek to rė Päivi  Tal li nie mi  ir mo ky to jų at sto vai.  Di rek to rė  pa pa­sa ko jo  apie  šios  įstai gos dar bą  ir  apie vi są Suo mi jos švie ti mo sis te mą. Įdo mu tai, jog mo ki niai čia  iki 6 kla sės mo ko si  kar tu,  daug  dė me­sio  ski ria ma  in di vi du a liai pa gal bai, o bai giant vi du ri nę mo kyk lą  ne lai ko mi  eg za ­

mi nai.  Suo mi jos moks lei vių  re zul ta tai  yra  vie ni  iš  ge riau sių Eu ro po je. Tai  le mia  ne  tik  gau si mo kyk lų ma te ria li nė  ba zė, bet  ir  pui kus  pe da go gų  pro fe si nis  pa si ruo ši mas.  Sto ji mo kon kur sas  į pe da go gi kos stu di jas  iš ties di de lis – vi du ti niš kai 

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 7 (351)

17

Pa si bai gus moks lo me tams Ma ri jam po lės Ri man to Stan ke vi čiaus pa grin di nės mo kyk­los pe da go gų ko lek ty vas su ren gė edu ka ci nę iš vy ką į Plokš čius ir Gel gau diš kio dva rą bei žy gį bai da rė mis Še šu pe.Pir miau sia mo ky to jai  ap lan kė Plokš čius 

ir su si pa ži no su ne pa pras to mis šio mies te­lio vie to mis. Gel gau diš kio dva re vi sų  lau kė te at ra li zuo ta  eks kur si ja  po  res tau ruo ja mus rū mus,  ku riuos  ant Ne mu no  šlai to  XIX  a. pa sta tė Prū si jos  ba ro nas Gus ta vas Hen ri­kas Koi de lis. Mies te lio  te at ra lų  ko lek ty vas pri sta tė Gel gau diš kio dva ro ir par ko is to ri ją, žy mias vie tas  ir  le gen das. Ant dva ro  laip tų pa si ti ku si ponia pa pa sa ko jo apie gy ve ni mą dva re. Eks kur si ją po par ką tę sė dva ro po nas Sau lius. Te at ra li zuo to je  ke lio nė je mo ky to jai su si ti ko  su me džio to jais,  bau džiau nin kais, ste bė jo,  kaip  jie  gy ve na. Vel nio  kal ne  vi sų lau kė mu zi kuo jan tys po nai, šo kiai ir vai šės. Le gen da pa sa ko ja, kad par ko aikš te lė je, ku ri va di na ma Žvaigž de, me džio jan tys dva ri nin kai pie tau da vo  ir  no rė da mi ma ty ti  žvė ris  įsa kė iš kirs ti  ta kus. XX a. san dū ro je par kas bu vo per tvar ky tas,  jo gam to vaiz dis  iš plė to tas bei pa pil dy tas  re tai siais  au ga lais:  si dab ri niais kle vais,  pa pras tai siais  ir  pil kai siais  kaš to­nais, juo do sio mis ir Vei mu to pu ši mis, bal ta­žie dė mis ro bi ni jo mis, ame ri ki nė mis lie po mis. Gel gau diš kio  par kas  pa gal  kom plek si nę ver tę yra ver tin giau sias Su val ki jos  re gio ne. Šią  vie to vę  gau bia  daug  įvai rių  le gen dų  ir pa sa ko ji mų.Pe da go gai, mėgs tan tys ak ty vų po il sį, ga lė­

jo iš ban dy ti sa ve žy gy je bai da rė mis Še šu pe, plauk da mi 27 ki lo met rus. Sek lios bras tos, di­de li ak me nys, stai gūs po sū kiai, upės su siau­rė ji mai lei do pa tir ti ne pa kar to ja mus nuo ty kius.Žy gio da ly vius, įvei ku sius Še šu pės at kar pą 

nuo Buk tos kai mo  iki Ma ri jam po lės,  kran te džiaugs min gai  su ti ko  ko le gos,  o mo kyk los di rek to rė As ta  Ivoš kai tė  jiems  įtei kė  ser ti fi­ka tus, liu di jan čius, kad įveik tas ir šis iš šū kis.Ma ri jam po lės Ri man to Stan ke vi čiaus pa­

grin di nės mo kyk los  pe da go gai  pra ėju sius moks lo me tus pa ly dė jo ge ro mis emo ci jo mis ir nu spren dė taip pat ryž tin gai siek ti aukš čiau­sių tiks lų at ei nan čias moks lo me tais.

Lai­ma­VAI­ČIŪ­NIE­NĖ

dar bą de ri na su ak ty viu po il siu

8 pre ten den tai  į vie tą ir at ren ka mi la biau siai mo ty vuo ti. Tai gi pe da go gais tam pa ge riau si ir ga biau si. To dėl vi suo me nė pa­si ti ki mo ky to jais, ger bia šią pro fe si ją. Mo ki niai su vo kia, kad tai ne  tik at sa kin ga, bet  ir  įdo mi, pra smin ga pro fe si ja. Po kal bio  pa bai go je  dvie jų  ša lių mo ky to jai  dis ku ta vo  pe da go gi nė mis te mo mis. Härkäveh ma an Kou lu mo kyk los pe da go gai ap ro dė kla ses, 

mo ky to jų  dar bo  ir  po il sio  pa tal pas, mo ky mo(si)  prie mo nes, ku rios Suo mi jos mo kyk lo se yra ne mo ka mos. Mū sų mo kyk los de le ga ci ją taip pat pri ėmė Hy vinkää mies to Švie ti mo sky riaus va do vas Pent ti Ha lo nen. Jis  iš sa miau pri sta tė ne tik gim to jo mies to eko no mi ką, kul tū rą, bet ir Suo mi jos švie ti mo sis te mos ypa ty bes, pa brė žė ypa tin gą vals ty bės dė me sį švie ti mui ir kul­tū rai. Įspū din ga, kad suo miai – tai vie na iš la biau siai skai tan­čių  tau tų pa sau ly je,  to dėl ša ly je yra dau gy bė bib lio te kų. Gal tai vie na iš prie žas čių, ko dėl  jų mo ki nių pa sie ki mai yra vie ni ge riau sių?Suo miai – sve tin gi. Mū sų mo kyk los pe da go gams jie su ren­

gė eks kur si ją po  itin ža lią,  tar si miš ke  įsi kū ru sį sa vo mies tą Hy vinkää, su da rė ga li my bę nu vyk ti į Suo mi jos Nu uk sion Hal­tia  gam tos  cen trą,  su pa žin di no  su  šio  kraš to  gam ta,  ly dė jo pa žin ti niu Suo mi jos miš ko ta ku. Hel sin ky je ap lan ky tos mies to įžy my bės: ne pa pras ta uo lo je iš kal ta Temp pe liau kio baž ny čia, Suo men lin no ka ri nė tvir to vė. Moks lo ir ži nių cen tras „Heu re ka“, esan tis Hel sin kio prie mies ty je, nu ste bi no in te rak ty vio mis veik­lo mis, ku rios pa trauk liai pa tei kia moks lo ir tech ni kos iš ra di mus. Šis cen tas itin mėgs ta mas moks lei vių.

To kie dvi ša liai pro jek tai mo ky to jams la bai nau din gi: ga li ma iš už sie nio ko le gų pa si sem ti pe da go gi nio dar bo pa tir ties, pa si mo­ky ti pro ble mų spren di mo bū dų, įsi ver tin ti sa vo veik lą. Sma gu ir tai, kad to kių vi zi tų me tu mū sų mo ky to jai ga li  įsi ti kin ti, kad jų veik la ir dar bo me to dai nė kiek ne at si lie ka nuo šiuo lai ki nės va ka rie tiš kos pe da go gi kos. 

Ali­na­ŠIM­KE­VI­ČIE­NĖKur­šė­nų­Sta­sio­An­glic­kio­m-klos­lie­tu­vių­kal­bos­mo­ky­to­ja

18

ren ka me įdo miau sią šia me sky riu je pa skelb tą teks tą. ra šy ki te, kas ir ko dėl Jus su do mi no (zi na.rim gai lie ne@sac.smm.lt).

Bai gian tis me tams tu rė si me pro gą ap tar ti ir įver tin ti ge riau sius Jū sų ra ši nius.

ko kių straips nių mū sų lei di ny je Jūs ne skai to te? apie ką, Jū sų ma ny mu, ra šo me per daž nai?

Pa kruo jo r. Bal sių pa grin di nė mo kyk la tre jus me tus sėk min gai da ly va vo „Kū ry bi nių part ne rys­čių“ pro jek te. Ant rai siais me tais kū ry bos agen to, ak to riaus Da riaus Pet ke vi čiaus dė ka at si ra do ki tas,  gal  ne  tiek  kū ry biš ku mą ža di nan tis,  bet la bai  rei ka lin gas pro jek tas  „Iš mo ki me plauk ti“. Jo idė ja – iš mo ky ti vi sus mo kyk los vai kus plauk ti (160 mo ki nių) – iš pra džių pa si ro dė ne la bai re a li, nes gy ve na me ne Vil niu je ar Kau ne, o pro vin ci­jo je, Pa kruo jo ra jo no pa kraš ty je.

Bu vo me gir dė ję apie Vy riau sy bės pa tvir tin tą Vai kų mo ky mo plauk ti  ben dro jo  la vi ni mo mo­kyk lo se pro gra mą (2008–2015 m.), apie Kū no kul tū ros ir spor to de par ta men to prie LR Vy riau­sy bės kas met skel bia mus vai kų mo ky mo plauk ti pro jek tus. Ta čiau teik ti pa raiš kas ga lė jo tik spor to klu bai, aso cia ci jos ar pan., o ne mo kyk los.Pra dė jo me idė ją – iš mo ky ti vi sus plauk ti – įgy­

ven din ti: pus an trų me tų kū no kul tū ros pa mo kos vy ko Šiau lių plau ki mo mo kyk lo je „Del fi nas“, kiek­vie na kla sė tu rė jo maž daug po 10–18 plau ki mo pa mo kų. Ma žiau jų rei kė jo vy res nių jų kla sių mo ki niams, ku rių da lis mo kė si plauk ti, o da lis tik to bu li no plau ki mo ar nar dy mo įgū džius. Ka dan gi iki Šiau lių dau giau nei pus šim tis ki lo met rų, to­dėl kiek vie nas užsiėmimas truk da vo ge ro kai il giau nei 45 min., ta čiau vai kai kan triai lan kė pa mo kas po pie tė mis. Per pas ku ti nį užsiėmimą mo ki niai lai kė plau ki mo eg za mi ną – įro dė, kad ga li per plauk ti  ba sei ną. Džiau gė mės,  kad dau gu mai  pa vy ko  (už tai ga vo spe cia lų jį  auk so me da lį),  ke le tas vai kų  įvei kė pu sę ba sei no (šis pa sie ki mas įver tin tas si dab ro me da liu).Vai kai la bai dė kin gi ge ra da riams UAB „Bal tis ches Haus“ už 

fi nan si nę pro jek to pa ra mą. Ne kar tą te ko ben drau ti su rė mė jų at sto ve As ta Ur bo na vi čie ne, ku ri džiau gė si ma ty da ma de gan­čias vai kų akis, jų no rą iš mok ti plauk ti. A. Ur bo na vi čie nė ste bė jo 

Plau kian ti mo kyk la

Trečiokai­džiaugiasi­medaliais.­Priekyje­UAB­„Baltisches­Haus“­atstovė­A.­Urbonavičienė

ir vie ną eg za mi ną, taip pat ke lis kar tus at vy ko į mo kyk lą įteik ti me da lių, pa si džiaug ti vai kų sėk me.Esa me dė kin gi ir Šiau lių plau ki mo mo kyk lai „Del fi nas“, ypač 

plau ki mo  tre ne rėms Kris ti nai  Za jaus kie nei  ir Vil mai Staš ku­vie nei, ku rios per ga na trum pą lai ką pa sie kė pui kų re zul ta tą. Dė ko ja me plau ki mo mo kyk los ad mi nist ra ci jai už kiek vie nam vai kui įteik tas nar dy mo prie mo nes.Džiau gia mės gra žiu  ben dra dar bia vi mu,  nes da bar  ga li me 

va din tis plau kian čia mo kyk la. Va sa rą bū da mi prie van dens tel­ki nio mo ky to jai, tė vai ga li jaus tis daug ra miau – vai kai plau kia!

Jad­vy­ga­ŠLIUR­PIE­NĖPakruojo­r.­Bal­sių­pagr.­m-klos­di­rek­to­rė

Va sa ros  pra džio je Vil niaus  r. Rie šės  gim na zi jo je Vil niaus mies to ir ra jo no ug dy mo įstai gų pe da go gams su reng tas me to­di nis­prak ti nis se mi na ras „Pa tir ties, įgy tos vyk dant Eras mus+ KA1 pro jek tą, sklai da“. Jį or ga ni za vo Rie šės gim na zi jos mo­ky to jai, da ly va vę Eras mus+ KA1 pro jek te „Rie šės gim na zi jos pe da go gų  kva li fi ka ci jos  kė li mas“  (da ly va vo  pen ki  Rie šės gim na zi jos mo ky to jai). Pro jek tą fi nan sa vo Eu ro pos ko mi si ja, ad mi nist ra vo na cio na li nė agen tū ra Švie ti mo mai nų ir pa ra mos fon das (ŠMPF).

Se mi na ro tiks las – pri sta ty ti gim na zi jo je vyk do mą pro jek tą ir pa si da lin ti kva li fi ka ci jos kė li mo kur suo se (Pran cū zi jos ir An gli jos ug dy mo įstai go se)  įgy ta pa tir ti mi. Pe da go gės pri sta tė  ino va­ty vius  ben dra vi mo,  pa gal bos mo ki niams mo kan tis  lek si kos, 

Pro jek to pa tir ties sklai da

klau sy mo, ra šy mo ir ki tų įgū džių la vi ni mo mo ky mo(si) me to dus pa mo ko se. An glų  kal bos  vy res nio ji mo ky to ja Gai lu tė  Lau ry­nie nė or ga ni za vo prak ti nę veik lą, per  ku rią da ly viai  iš ban dė kū ry biš ku mą ska ti nan tį pro jek ti nio dar bo me to dą, o gim na zi jos psi cho lo gė Edi ta Aze vi čiū tė pa ro dė, kaip įvai rių da ly kų pa mo ko­se pri tai ky ti kū ry biš ką pro ble mų spren di mo me to dą. Se mi na re bu vo pa teik ta daug prak ti nių už duo čių, to dėl pe da go gams įteik ti su si ste min ti te ori nės ir prak ti nės me to di nės me džia gos rin ki niai.

Ag­nė­PU­JA­NAUS­KIE­NĖVilniaus­r.­Rie­šės­g-jos­pa­grin­di­nį­ir­pra­di­nį­ug­dy­mą­

or­ga­ni­zuo­jan­čio­sky­riaus­ve­dė­jaŽi­vi­lė­GE­RA­SI­MA­VI­ČIE­NĖ­ir­Edi­ta­TO­MA­ŠU­NAI­TĖ

An­glų­kal­bos­mo­ky­to­jos

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 7 (351)

19

Kau nas

EMI­LE­mo­kyk­lų­tin­klo­ko­or­di­na­ci­nės­ta­ry­bos­su­si­ti­ki­mas­

Kau­no­pe­da­go­gų­kva­li­fi­ka­ci­jos­cen­tre

Nuo 2009 m. Lie tu vo je vyk do mas pran cū zų kal bos ir in teg­ruo to da ly kų mo ky mo pro jek tas EMI LE. 2014 m. su bur ta EMI LE tin klo mo kyk lų ko or di na ci nė ta ry ba, ku rią su da ro mo kyk lų va­do vai, pran cū zų kal bos mo ky to jai bei Pran cū zi jos am ba sa dos Lie tu vo je kul tū ros bei ling vis ti kos spe cia lis tai.Kau no Jur gio Dob ke vi čiaus mo kyk los (EMI LE tin klo na rės) 

ini cia ty va į Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen trą šių me tų bir­že lį bu vo su kvies ta Lie tu vos EMI LE tin klo ko or di na ci nė ta ry ba. Me to di nia me ren gi ny je „In teg ruo to da ly kų ir pran cū zų kal bos mo ky mo įsi ver ti ni mo in stru men to pa ren gi mas“ da ly va vo mo kyk­lų va do vai iš še šių Lie tu vos re gio nų mo kyk lų. Su si ti ki mo me tu bu vo api ben drin ta pa tir tis, įgy ta po tarp tau ti nio CIEP eks per to Pier re­Yves Roux iš orės ver ti ni mo Kau no Jur gio Dob ke vi čiaus vi du ri nė je mo kyk lo je ir Vil niaus Pet ro Vi lei šio pro gim na zi jo je. Šią in for ma ci ją at siun tė Kau no Jur gio Dob ke vi čiaus vi du ri nės 

mo kyk los di rek to rė Li­na­Vir­ši­lie­nė.Vi­sas­teks­tas­–­www.kpkc.lt.Dau­giau­apie­EMI­LE­pro­jek­tą­–­www.you­tu­be.com/watch?v=KP2GTlwoG6Q.

Ino­va­ty­vūs­mo­ky­mai

Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tras bir že lio mė ne sį vyk­dė mo ky mus „Vaiz do pa mo kų kū ri mas: pa teik čių įgar si ni mas, ek ra no vaiz do įra šy mas, mo ko mų jų fil mų ga mi ni mas pa nau do­jant pa teik tis“ (30 akad. val.). Lek to rė – mo ky to ja me to di nin kė, Mic ro soft ino va ci jų eks per tė Edi ta Ra bi zai tė.Vi siems da ly va vu siems mo ky muo se ir su kū ru siems vaiz do 

pa mo ką bu vo iš duo ti kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pa žy mė ji mai  ir pa žy mos. Ge riau si dar bai at rink ti ir pa tal pin ti Kau no pe da go­gų kva li fi ka ci jos cen tro sve tai nė je – www.kpkc.lt  (au to ri nės da ly ko pa mo kos). Šiuo ad re su ra si te ir vi są Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos  cen tro me to di nin kės Vio­le­tos­Ka­že­mė­kie­nės straips nį.

ro kiŠ kio r. Jū ŽiN Tai

Vai­kai­džiau­gia­si­nau­ja­žai­di­mų­aikš­te­le

Jū žin tų  se niū ni jos  vai kai  ga li mė gau tis  ne to li mau dyk los įreng ta žai di mų aikš te le, ku rią už ypač ak ty vų elek tro ni kos ir bui ti nės tech ni kos at lie kų rin ki mą ben druo me nei pa do va no jo 

Trumpai

pro jek to „Mes rū šiuo jam“ or ga ni za to riai. Be veik 4,4 tūkst. eu­rų ver tės žai di mų aikš te lė bu vo pa grin di nis pri zas, dėl ku rio per nai  var žė si  dau giau  kaip 430 Lie tu vos  se niū ni jų.  Jū žin tų se niū ni jo je bu vo su rink ta 19 to nų elek tro ni kos ir ba te ri jų at lie kų, nes sa vo san dė liu kus šva ri no ne tik Jū žin tų, bet ir ap lin ki nių gy ven vie čių gy ven to jai.Jū žin tų  se niū nė Aud ro nė Bal tuš kai tė  džiau gia si,  kad prie 

po pu lia rios mau dyk los su si rin ku siems vai kams da bar yra kur pa žais ti, ir ar ti miau siu me tu pla nuo ja gre ta žai di mų aikš te lės pa sta ty ti  suo liu kus.  „Mums  la bai  rei kė jo  žai di mų  aikš te lės, to dėl  iš gir dę apie pa grin di nį  „Mes  rū šiuo jam“ pro jek to pri zą, už si brė žė me tiks lą  jį  lai mė ti, nes sa vo  lė šų tam ne tu rė jo me. La bai  sten gė mės,  stip riai  kon ku ra vo me  su  ke lio mis  ki to mis se niū ni jo mis“, – pri si me na Jū žin tų se niū nė. Ji pa sa ko ja, kad prie elek tro ni kos at lie kų rin ki mo pri si dė jo vi sa ben druo me nė, nes se niū ni ja pa sklei dė in for ma ci ją ir sa vo trans por tu rin ko ir ve žė iš gy ven to jų se ną bui ti nę tech ni ką.Apie tai parašė Ine­ta­Stra­vins­kai­tė­Ja­na­vi­čie­nė.Dau­giau­in­for­ma­ci­jos­–­www.mes ru siuo jam.lt.

ViL nius

Di­džiau­sias­ICT­ir­ver­slu­mo­ren­gi­nys­Bal­ti­jos­re­gio­ne

Spa lio 8–9 d. Ama zon, Mic ro soft, Walt Dis ney ir ki tos skait me­ni nių ver slų pa sau lio ly de rės, Eu ro pos Ko mi si jos vi ce pre zi den­tas An dru sas An si pas (An drus An sip), Es ti jos prem je ras Ta vis Roi vas (Ta a vi Roi vas), ki ti aukš to ran go pa rei gū nai iš 6 vals­ty bių ir tūks tan čiai Lie tu vos moks lei vių bei stu den tų su si rinks į LI TEX PO rū mus ir da ly vaus Eu ro pos Par la men to na rio An ta no Guo gos ren gia ma me ICT ir ver slu mo ren gi ny je #SWITCH!. Tai ren gi nys, skir tas jau ni mui, vie ša jam sek to riui ir pra de dan­

čių jų įmo nių kū rė jams. Ren gi nį or ga ni zuo ja eu ro par la men ta ras A. Guo ga, LR Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja ir Kau no tech no­lo gi jos uni ver si te tas.„Jei no ri me, kad tik ra me gy ve ni me vyk tų po ky čiai, pir miau sia 

tu ri me pa keis ti mas ty mą ir su pras ti, kad skait me ni nia me am žiu­je nė ra ga li my bių ri bų. No ri si pa dė ti jau ni mui iš ar ti „pa čiu pi nė ti“ di džiau sių  pa sau lio  skait me ni nio  ver slo  įmo nių  veik lą,  leis ti su pras ti, ko kiais prin ci pais  rem ia si pra de dan čio sios  įmo nės, su pa žin din ti  su  skait me ni nės  rin kos  tei kia mo mis  ga li my bė­mis“, –  sa ko #SWITCH! su ma ny to jas  ir  pa grin di nis  ren gi nio or ga ni za to rius eu ro par la men ta ras A. Guo ga.Mi nist rė Aud ro nė Pit rė nie nė yra įsi ti ki nu si, kad Lie tu vos jau ni­

mas tu ri di de lį skait me ni nės at ei ties pa jė gu mą. „Ne abe jo ju, jog mū sų stu den tai ir moks lei viai, ga li ma sa ky ti, jau gi mę elek tro­ni nia me pa sau ly je, at ei ty je gar sins Lie tu vą nau jo mis idė jo mis, sėk min gai jas įgy ven din da mi“, – sa ko mi nist rė.#SWITCH! or ga ni zuo ja mas part ne rių lė šo mis. Da ly viams šis 

ren gi nys bus ne mo ka mas ir vi sos in ves tuo ja mos lė šos skir tos tik or ga ni za vi mo rei ka lams. Di džių jų skait me ni nė je rin ko je vei­kian čių kom pa ni jų in ves ti ci jos į to kio po bū džio ren gi nį ro do, kad #SWITCH! yra ma to mas kaip plat for ma, pa dė sian ti at skleis ti mū sų re gio no pa jė gu mą.Vie ną iš di džiau sių in dė lių #SWITCH! or ga ni za vi mui ski ria 

Mic ro soft. „Esa me už si brė žę tiks lą – kiek vie nam su da ry ti są­ly gas pa siek ti dau giau. Šian dien, kai  tech no lo gi jos mus  ly di kiek vie na me žings ny je, tai įgy ven din ti leng viau nei bet ka da. Lie tu vo je  tu ri me be ga lę pui kių pa sau li nio  ly gio  ta len tų, ku rie sa vo ge bė ji mais ir už si de gi mu ga li „nu vers ti kal nus“ ne tik vie tos rin ko je, bet ir vi sa me pa sau ly je“, – sa ko į #SWITCH! in ves tuo­jan čios ben dro vės „Mic ro soft Lie tu va“ ge ne ra li nis di rek to rius Kris ti jo nas Kai ka ris.Eu ro pos Ko mi si ja  #SWITCH!  pri sta tys  vie ną  svar biau sių 

sa vo už si brėž tų pri ori te ti nių  tiks lų – Vie nin gos skait me ni nės rin kos stra te gi ją. Taip pat svar bu, kad ren gi ny je da ly vaus ne tik Bal ti jos vals ty bių ir Len ki jos at sto vai, bet ir su in te re suo tos ES Ry tų part ne rys tės pro gra mos da ly vių or ga ni za ci jos iš Bal­ta ru si jos, Uk rai nos ir Gru zi jos.

Dau­giau­apie­#SWITCH!­–­www.swit chit.lt.

20

Lopšeliuose-darželiuose

„Spal­vos­vei­kia­sie­lą:­jos­ga­li­su­kel­ti­jaus­mus,­pa­ža­din­ti­emo­ci­jas­ir­min­tis,­ku­rios­mus­ra­mi­na­ar­ba­jau­di­na,­liū­di­na­ar­ba­džiu­gi­na.“­

Johanas Volfgangas fon Gė tė

2–4 me tų  vai kai  dar  tik  įžen gia  į spal vų  pa sau lį  ir mo ko si  jį  pa žin ti: džiau gia si spal vo mis ir į kiek vie ną iš jų re a guo ja sa vaip. Ma žie ji iš pra džių įsi sa vi na  gry nas  spal vas  ir  tik  pa­laips niui pra de da su vok ti  iš ves ti nes bei  jų at spal vius. Spal vų pa ži ni mas yra švie siau sia vai kys tės da lis, to dėl su jų pa sau liu ma žuo sius su pa ži nau pa ma žu,  pa si telk da ma  at ra di mo  ir kū ry bos džiaugs mą. Klai pė dos ra jo no Do vi lų lop še ly je­

dar že ly je „Kregž du tė“ įgy ven di no me pro jek tą  „Spal vų  šėl smas“.  Vie nai te mai  sky rė me du už si ė mi mus  (dvi sa vai tes). Džiau giuo si,  kad  ge rą ja pa tir ti mi  bei  idė jo mis  pa si da li no  ir Gargž dų  lop še lio­dar že lio  „Ąžuo­liu kas“  auk lė to ja me to di nin kė Al ma Ur bo nie nė.Pro­jek­to­tiks­las – nu teik ti ug dy­

ti nius  kū ry bi nei  veik lai,  ten kin ti  jų po rei kį pa žin ti spal vas per po jū čius, žai di mus,  vai dy bą.­Pro­jek­to­už­da­vi­niuo­se­nu­ma­čiau, jog vai kai sau įpras to je ap lin ko je ak ty viai žais, kurs, ty ri nės  ir  pa žins  spal vas. Taip  pat no rė jau  pa dė ti  ug dy ti niams  su vok ti spal vų  pras mę  ir  at skleis ti  jų  kū ry­biš ku mą bei  in di vi du a lu mą,  su teik ti džiu gių emo ci jų, ska tin ti tė vus ak ty­viai da ly vau ti gru pės veik lo je.Iš pra džių su si pa ži no me su bal ta ir 

juo da spal vo mis: vai kai pa tys nu sa­kė, kad bal ta – tai šva ros, svei ka tos spal va, o  juo da –  tam sos,  liū de sio. Ka dan gi  pro jek tas  vy ko  pa va sa rį, kai sau lu tė vis la biau džiu gi no, pra­dė jo  skleis tis  pir mie ji  žie dai,  to dėl 

Spal vų šėl smas do vi lų lop še ly je-dar že ly je

ėmė mės  gel to nos, mė ly nos  ir  rau do nos  spal vų,  o  eks pe ri­men tuo da mi  ir mai šy da mi at ra do me ža lią  ir  ru dą. Kiek vie na spal va tu rė jo sa vo kny ge lę, ku rią var ty da mi ug dy ti niai at pa ži no 

ne tik pa veiks liu kus, skai čia vo, kiek jo je yra daik tų, bet ir nu sa kė su ras­tų jų spal vą. Taip pat gru pė je vai kai sma giai  ieš ko jo  įvai rių  tos  spal vos žais lų, daik tų, mo kė si juos api bū din ti. Taip ug dy ti niai mo kė si žo džių kai tos, de ri no links nius, nau do jo vie nas kai­tą, dau gis kai tą, skai čia vo, gru pa vo. Per skai tė me  ne ma žai  ei lė raš tu kų, pa sa ko ji mų  apie  spal vas, mi nė me mįs les, klau sė mės vai kiš kų dai ne lių ir pa tys dai na vo me.

Vai kams  la bai  pa ti ko  žai di mai: spal vų  de lio nės,  gru pa vi mas,  pa si­tel kus  siu že tą,  spal vos  ieš ko ji mas (kas  dau giau  pa sa kys  tos  spal vos daik tų) ir kt. Šiam pro jek tui Gargž dų lop še lio­dar že lio  „Sau lu tė“ mu zi kos pe da go gė  ir  ug dy ti nio Ta du ko ma­ma Ša rū nė Pet ruš ke vi čie nė su kū rė dai ne lę apie spal vas. Ma ty da ma, kad lop še lio „Kiš ku čių“ 

gru pės vai kams sun ku įsi min ti spal­vas, pa ti kū riau ei lė raš tu kus, ku riuos pa į vai ri nau ju de siais. Štai vie nas jų:„Aš­sau­lu­tę­pa­ma­čiau­Di­de­lę­gel­to­ną (iš ple čia me į ša lis 

ran kas ir ro do me, ko kia di de lė)Pa­ku­te­no­man­ no­sy­tę (vei­du­ką,­

ran­ky­tę,­ko­jy­tę...) (ro do me)Spin­du­liu­gel­to­nu.“

Daug dė me sio sky riau vai kų vaiz­duo tės, kū ry biš ku mo ug dy mui. Sten­giau si  pa rink ti  to kius me to dus  ir bū dus,  ku rie  bū tų  sma gūs  ne  tik vai kams, bet ir man pa čiai. Juk vai kai leng viau už si de ga ta veik la, ku ria ir pa ti auk lė to ja de ga. Tai, ką ga li at lik ti vai kai, ne bū ti na da ry ti auk lė to jai. Taip 

vai kai  pri si dė jo  prie  vie nos prie mo nės  ruo ši mo – mai šė ru dą spal vą ir spal vi no ežiu ką, ku ris vė liau bu vo pa nau do tas  smul kia jai mo to ri kai  la vin ti:  ant spyg lių vai kams rei kė jo už ka bin ti skal bi nių seg tu kus.

Pro jek tą už bai gė me gru pė je su reng da mi spal vų šven tę. Vai kai pri si mi nė tai, ko bu vo iš mo kę, žai dė, dai na vo, var žė si, ku ris vik riau ir grei čiau įmins mįs­lę, pri si mins dai ną, su segs seg tu kus. Šis pro jek tas pra tur ti no jo da ly vius ir pra plė tė jų su pra ti mą apie su pan tį  pa sau lį.  Veik los  su jau di no  ir  pra džiu gi no tė ve lius, ku rie pa ma tė, jog jų vai kai pra dė jo ge riau su vok ti  pa slap tin gą  spal vų  pa sau lį. Nuo trau ko se įam žin tos aki mir kos pa dė jo tė ve liams su ži no ti, ką jų  vai kai  vei kia gru pė je. Tai gi  sma giau sio mis aki­mir ko mis no riu pa si da lin ti ir su „Švie ti mo nau jie nų“ skai ty to jais.

As­ta­SA­BA­LIAUS­KIE­NĖKlaipėdos­r.­Do­vi­lų­l.-d.­„Kregž­du­tė“­auk­lė­to­ja

Au to rės nuo trau kos

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 7 (351)

21

Vil niaus  lop še ly je­dar že ly je  „Pu šai tė“  lop še­lio gru pės die na pra si de da 7 val. 30 min. Šiuo lai ku  at ke liau ja  pir mie ji  vai kai. Siekdama,  kad at si svei ki ni mas su  tė ve liais bū tų kuo  leng ves­nis, pa si tin ku ma žuo sius „vo ve riu kus“ rū bi nė lė je ir  kvie čiu  drau ge  pa žais ti. Gru pė je  yra  įreng ti įvai riau si  veik los  kam pe liai:  „Kny gy nė lis“,  „Vir­tu vė lė“,  „Lė lių  kam pe lis“,  „Dar be lių  kam pe lis“, „Po il sio kam pe lis“, „Kon stra vi mo, dė lio nių erd vė“, „Jud rių jų  žai di mų  erd vė“.  Vai kams  su da ro ma ga li my bė  lais vai  rink tis  ir  drą siai  iš ban dy ti  pa­tin kan čias veik las, kol iki pus ry čių at vyks ta vi si gru pės drau gai.Po  pus ry čių  pra si de da  ug do mo ji  va lan dė lė 

„Ry to ra te lis“. Čia vai kai da li ja si  įspū džiais: ką vei kė na muo se, kaip at vy ko  į dar že lį, ką ma tė pa ke liui. Taip pat vai kai ska ti na mi  reikš ti  sa vo nuo mo nę ir pa si sa ky ti, ką no rė tų veik ti gru pė je: vie niems no ri si pra dė ti ry tą „Kny gy nė lio“ is to ri jo mis, ki ti ren ka si smul ki ą ją mo to ri ką la vi nan čią „Kon stra vi mo erd vę“, la bai svar­bią anks ty va jam am žiui. Vi sa da bū nu ša lia kaip pa gal bi nin kė: kar tu  žai džiu, drau ge po  tru pu tį mo kau si,  ty ri nė ju,  iš ban dau nau jas veik las ir sklei džiu pa ži ni mo džiaugs mą. Sie kiant plės ti lop šiu kų vaiz duo tę, la vin ti kal bą ir ska tin ti ar ti­

miau sios ap lin kos pa ži ni mą „Ry to ra te ly je“ pri sta to ma sa vai tės te ma. Ji yra žais min ga ir links ma, ati tin ka vai kų po rei kius, po­mė gius. Šios sa vai tės te ma „Ei­na­sau­lu­tė­pie­vų­ta­ke­liais“, to dėl kal ba mės su vai kais apie pa si kei ti mus gam to je, sie kia me, kad jie tai pa ma ty tų ir pa jaus tų. Smal sau ja me, ko dėl me džiams ir žo lėms rei kia lie taus ir sau lės, ka da ir ko kios gė lės pra žys ta dar že lio,  kie mo pie ve lė je. Ty ri nė da mi  gru pės  ap lin ką  vai kai at ran da žais li nius au ga lus,  var ty da mi  kny ge les pa ste bi  juos pa veiks lė liuo se, klau sia jų pa va di ni mų. Pro lan gą smal siai ste bi pla čia la pius me džius, ku rių ša ko se tu pi paukš te liai, iš girs ta jų čiul bė ji mą ir ban do at kar to ti. „Dar be lių kam pe ly je“ vai kai su si­pa žįs ta su spal vo mis, ap li kuo ja sau ly tes, vė liau sa vo kū ri nė lius at ran da eks po zi ci jos sten de. Daž niau siai „Ry to ra te lis“ trun ka 15–20 min., pri klau so mai nuo vai kų su si do mė ji mo, dė me sio iš lai ky mo, sa vai tės die nos ir ben dro dar že lio rit mo.Tris kar tus per sa vai tę (pir ma die niais, tre čia die niais ir penk ta­

die niais) po „Ry to ra te lio“ vyks ta „Ma žų jų svei kuo liu kų“ mankš­ta.  Jos  tiks las – pra tin ti  anks ty vo jo am žiaus  vai kus pa jaus ti kas die nio fi zi nio ak ty vu mo tei kia mą džiaugs mą ir nau dą. Vai kai pa laips niui iš moks ta pa žin ti sa vo kū ną, ug do kū ry biš ku mą drau­

Re­dak­ci­jai­pa­pra­šius

„Vo ve riu kų“ die na dar že ly je ge imi tuo da mi ir kur da mi mėgs ta mų gy vū nė lių ju de sius bei stip ri na ry šį su gam ta.Du kar tus per sa vai tę (ant ra die niais ir ket vir ta die niais) 

ma žie siems lop šiu kams vyks ta mu zi kos už si ė mi mai. Mu­zi ki nis švie ti mas – itin svar bus, nes ma žie ji la vi na ne tik klau są, bet ir rit mo po jū tį, in tui ty viai re a guo ja ir su vo kia mu zi kos kal ba pa sa ko ja mą is to ri ją. Tai tu ri di de lę įta ką vai kų vaiz duo tės la vi ni mui, so cia li nių įgū džių vys ty mui­si. Mu zi ka  tie sio giai  vei kia emo ci jas  ir net gi nuo tai ką, tad „vo ve riu kai“ džiaugs min gai klau so si įvai rių mu zi kos gar sų, pa tys ban do „mu zi kos in stru men tais“ juos iš gau ti, mo ko si pirš tu kų žai di mų, dai ne lių, ra te lių.Nuo 10 val. 30 min. ruo šia ma si pa si vaikš čio ji mui lau­

ke. Va do vau ja mės šū kiu: „Į kie mą – kas die ną! Juk ne­bū na blo go oro, bū na tik ne tin ka ma ap ran ga“. „Pu šai tė je“ for muo ja mi vai kų svei kos, sau gios gy ven se nos įgū džiai, su da ro mos kuo pa trauk les nės ga li my bės ak ty viai ju dė ti vi sais me tų  lai kais  ir  puo se lė ti  svei ka tą  nuo ma žens. Kas dien  bū da mi  gry na me ore  ir  už si im da mi  tiks lin ga veik la, jie pa ti ria au gan čias so cia li nę, pa žin ti nę, svei ka­tos sau go ji mo ir stip ri ni mo kom pe ten ci jas. Lau ke vai kai la biau di džiuo ja si  sa vo pa sie ki mais:  įvei kia  na tū ra lias gam tos kliū tis (kal ne lį, grio ve lį, api bė ga me dį), ri de na, me ta, ve ja si, su stab do ka muo liu ką ir kt. Ty ri nė da mi sa­vo ar ti miau sią ap lin ką vai kai pri si lie čia  ir su ži no nau jų 

da ly kų: kas yra že mės pu ru mas, šla pia žo lė, me džio ka mie no šiurkš tu mas, už duo da smal sius klau si mus ir pa tys ieš ko į juos at sa ky mų.Pie tų me tas pra si de da nuo 11 val.  30 min.,  vai kai  pui kiai 

ži no, kad pie tau ti  rei kia šva rio mis ran ky tė mis,  to dėl, vos su­grį žę iš pa si vaikš čio ji mo ir žai di mų lau ke, sku ba į prau syk lė lę jų plau ti. Daž nas  jau pats mo ka at si rai to ti  ran ko ves  ir sie kia mui liu ko,  ži no  sa vo  rankš luos tė lio  vie tą. Pa pie ta vę,  so tūs  ir lai min gi „vo ve riu kai“ sku ba į minkš tas lo vy tes – pie tų mie ge lio ka ra lys tę. Pa si puo šę pi ža mo mis  ir skam bant  ra miai  lop ši nei pa si ne ria į sal dų sap ną.15 val. vai kai ke lia si, ren gia si ir da li ja si sap nų įspū džiais. Vi si 

ži no, kad pie tų mie gas bū ti nas no rin tiems aug ti ir stip rė ti, to dėl ap si ren gę, jie krykš tau da mi bė ga prie veid ro džio, ūgio ma tuok­lio  ir ban do pa ma ty ti,  pa si ly gin ti,  kiek pa au go.  Iki pa va ka rių vai kai žai džia, pie šia, dė lio ja dė lio nes, ben drau ja tar pu sa vy je.Po va ka rie nės pa si stip ri nę vai kai tę sia in di vi du a lius žai di mus 

ir  ben dras  veik las,  lau kia  at ei nan čių  tė ve lių,  ku riems ga lės pa pa sa ko ti die nos įspū džius. Nuo 17 val. ke liau ja ma į  lau ko aikš te lę  va ka ri niam pa si vaikš čio ji mui,  sma giam pa si su pi mui ant su puok lių, nu si lei di mams nuo čiuo žyk los. Dar že lio kie me lis skam ba nuo vai kų krykš ta vi mo ir emo ci jų. Dar že ly je ge ra, nes čia mes drau ge žai džia me, mo ko mės ir pui kiai lei džia me lai ką!

Ro­ma­ŽI­LIO­NIE­NĖVil­niaus­l.-d.­„Pu­šai­tė“­auk­lė­to­ja

Jud­rių­jų­žai­di­mų­erd­vė

22

Prieš­mo­kyk­li­nio­am­žiaus­vai­kai­do­mi­si­vis­kuo,­kas­yra­jų­ap­lin­ko­je.­Na­tū­ra­liai­ky­lan­tis,­ne­slo­pi­na­mas­vai­ko­su­si­do­mė­ji­mas­ap­lin­ka­virs­ta­klau­si­mais­ ir­ska­ti­na­ ieš­ko­ti­at­sa­ky­mų.­Ge­bė­ji­mas­kū­ry­biš­kai­ma­ni­pu­liuo­ti­daik­tais,­ty­ri­nė­ti­ir­ap­mąs­ty­ti­–­tai­įgū­džiai,­ku­rie­pra­vers­vai­kui­mo­kyk­lo­je.

Ty ri nė ji mas –  įdo mi  ir ak ty vi vai kų veik la. Kaup da mi  in for­ma ci ją apie sa ve ir juos su pan tį pa sau lį, vai kai pa ti ria įvai rių iš gy ve ni mų, ben drau ja ir ben dra dar biau ja, la vi na ir tur ti na kal­bą, ta ria si, dis ku tuo ja, su si kau pia, smal sau ja, iš lai ko dė me sį, mo ko si kan try bės, kri tiš kai mąs to, iš ban do sa vo jė gas, su ma­nu mą, žais da mi su si pa žįs ta su sta tis ti nio skai čia vi mo me to du.Prieš ke le tą me tų Ma žei kių lop še lio­dar že lio „Sau lu tė“ įsi gy ta 

Auš ros Kaz laus kie nės kny ga „Mo kau si at lik ti ty ri mus“ pa ska­ti no  iš ban dy ti šią veik lą su prieš mo kyk li nio am žiaus vai kais. Per moks lo me tus vai kai kar tu su auk lė to jo mis at li ko daug įvai­riau sių ty ri mų: „Kas gru pė je (na muo se) aukš čiau sias?“, „Ku rio sau ja tal piau sia?“, „Ko kiu me tų lai ku gi miau?“, „Ko kie au gin ti niai gy ve na mū sų na muo se?“ ir kt. Kiek vie nais me tais ty ri nė ji mų įvai ro vė kei čia si, pri klau so mai nuo vai kų su si do mė ji mo vie no kia ar ki to kia te ma, nuo jų tu ri mos in for ma ci jos. Pra dė da mi ty ri mą kar tu ban do me for mu luo ti klau si mus, ap ta ria me, ko kios prie­mo nės bus rei ka lin gos, nu ma to me truk mę, ei gą, su si ta ria me, ko kiais  sim bo liais  žy mė si me  re zul ta tus,  ren ka me duo me nis pa gal vie ną po žy mį, o su rinkę mo ko mės  ly gin ti  tar pu sa vy je, juos pa ko men tuo ti. Da lin da mie si pa tir ti mi pa ste bi me, ką nau jo iš gir do me, ko kių bu vo sun ku mų. Iš nau do ja me ty ri nė ji mo ga li­my bes, ne rei ka lau jan čias di de lių in ves ti ci jų, bet su ke lian čias dis ku si jas,  su tei kian čias  at ra di mo nau dą,  nuo sta bą. Šiuo se sta tis ti niuo se ty ri nė ji muo se be gru pės pe da go gų da ly vau ja ir auk lė to jos asis ten tė bei pa dė jė ja.

Štai  ke le tas  ty ri nė ji mų, at lik tų  „Gud ru čių“ gru pė je,  ge rai  ir įdo miai lei džiant lai ką.Sie kiant ska tin ti vai kų su si do mė ji mą laik ro džiu, bu vo nu tar ta 

at lik ti ty ri mą „Kiek­ir­ko­kių laik­ro­džių­yra­mū­sų­na­muo­se“. Vi są  sa vai tę  vai kai  ste bė jo  sa vo  na muo se  esan čius  laik ro­džius, o at ėję į gru pę ty ri mų sten de ša lia sa vo var do jie pie šė tam tik rų for mų laik ro džius. Skai čiuo da mi, kas ir kiek laik ro džių 

„Gud ru čiai“ mo ko si ty ri nė ti

su ra do, vai kai juos ly gi no, rū šia vo pa gal for mas, spal vas, dy­dį, kie kį. Ga liau siai iš po pie riaus bu vo su kur ti kiek vie no vai ko laik ro džių mo de liai.At lik da mi ty ri mą „Kas­ir­kiek­kar­tų­per­sa­vai­tę­val­gė­ko­

šę?“, vai kai kar tu su auk lė to jo mis rin ko vi sos sa vai tės dar že lio val gia raš tį, skai čia vo, kiek kar tų pa mi nė tas šis pa tie ka las, ana­li za vo, iš ko bu vo pa ga min ta ko šė. At si ne šę į gru pę įvai riau sių kruo pų,  jas  pils tė,  „par da vi nė jo“,  ra ga vo,  uos tė,  ste bė jo  pro pa di di ni mo stik lą, kū rė sa vo ko šės re cep tus, pie šė. Ap ta riant pa aiš kė jo, ko kią ko šę vai kai la biau siai mėgs ta, dis ku ta vo, ko­kiais pro duk tais ko šę ga li ma pa gar din ti.Šv. Ka lė dų lau ki mo me tu iš vai kų pa sa ko ji mų pa ste bė ta, kad 

na muo se pik tnau džiau ja ma sal du my nais,  to dėl bu vo at lik tas ty ri mas „Kiek­sal­dai­nių­su­val­giau­per­sa­vai­tę?“. Džiu gi no tai, kad dau gu ma gru pės vai kų la bai rim tai ver ti no šią veik lą ir at ėję į dar že lį žy mė jo na muo se su val gy tų sal dai nių skai čių. Bu vo vai kų, ku rie per tą sa vai tę sal du my nų ne val gė, o daug jų val giu siems pa siū ly ta pa klau sy ti apie sal du my nų ža lą mū sų svei ka tai ir ypač dan tims. Dis ku tuo da mi vai kai aiš ki no si, ko kia pas ta va lo si dan tis, kaip daž nai rei kia keis ti dan tų še pe tu ką ir kiek kar tų per die ną va ly tis dan tis. Ty ri mą auk lė to jos bai gė ro­dy da mos skaid res apie dan tu kų prie žiū rą, aiš kin da mos žo džių „ka rie sas“ arba „ėduo nis“ reikš mę.Pir mą žie mos sa vai tę „Gud ru čių“ gru pės vai kai bu vo ypač 

su si do mė ję  lau ko oro­ tem­pe­ra­tū­ra. Vai kams  kar tais  su dė­tin ga su vok ti, ko dėl me tų lai kas tas pats, o vie ną die ną ly ja, ki tą – spus te li šal tu kas. Bu vo nu spręs ta iš si aiš kin ti, ku ri pir mos žie mos sa vai tės die na bus pa ti šal čiau sia. Do mė da mie si lau­ko oro tem pe ra tū ra vie ni „Gud ru čiai“ pa tys už ra ši nė jo gau tus pa ste bė ji mus,  ki ti,  ko pi juo da mi  auk lė to jos  už ra šus,  ly gi no gau tus duo me nis, aiš ki no si, ko dėl oras tu ri tem pe ra tū ros, kas yra  si nop ti kas,  kaip  reng tis  kei čian tis  orams,  ko kie  pa vo jai ty ko lau ke, kaip ga li ma pra mo gau ti, at li ko eks pe ri men tus su snie gu. Ap ta ri nė da mi už ra ši nė jo me (vė liau pa tei kėme tė vams) vai kų min tis, ką jie vei kia na muo se šal tą die ną, kai ne ga li iš ei ti į kie mą. Vai kai (ku riems rei ka lin ga lo go pe do pa gal ba) mo kė si tai syk lin gai iš tar ti žo džius: ter­mo­met­ras, tem­pe­ra­tū­ra,­snin­ga,­šlap­dri­ba,­laš­no­ja. Kiek vie no „Gud ru čio“ ypa tin ga kū ry ba at sklei dė mo de liuo jant  sa vo  ter mo met rą. Vai kams pa siū lius bu vo nu tar ta at lik ti to kį pat ty ri mą at ši lus orams. Ge gu žės mė­ne sį su ži no jo me, ku ri pa va sa rio pir mos sa vai tės die na bu vo pa ti šil čiau sia.Žie ma – toks me tų lai kas, kai gam ta ne at sie ja ma nuo žie­

mo jan čių  paukš čių. No rė da mi  iš si aiš kin ti,  kaip  ga li ma  jiems pa dė ti, at likome ty ri mą „Ar­tu­riu­le­syk­lė­lę?“. Vai kai pa sa ko­

da mi,  ko kias  tu ri  le syk las sa vo  kie muo se,  do mė jo si, ar  le syk lė le  ga li ma  va din­ti  pa pras čiau sią  nu pjau tą plas ti ki nį  bu te lį,  jei gu  į  jį įbe ri  tru pi nių.  Pro  gru pės lan gą  ir  pa si vaikš čio ji mų me tu vai kai ste bė jo, kiek ir ko kie paukš čiai lan ko si mū­sų  le syk lo je, mai ti no pa čių iš  sėk lų  ir  rie ba lų mi ši nio pa ga min tu mais tu. Per kū­ry bi nę  po pie tę  „Gud ru čiai“ iš po pie riaus su kū rė le syk lų mo de lius  sa vo  paukš te­liams.Ap ta ri nė da mi mū sų mies­

to trans por tą, iš vai kų pa sa­ko ji mų su vo kė me, kad dau­gu ma jų  į dar že lį at ve ža mi au to mo bi liais, nors gy ve na vi sai  ne to li mū sų  įstai gos. 

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 7 (351)

23

Ta da ki lo min tis kar tu su vai kais at lik ti  ty ri mą „Kaip­ke­liau­ja­me­į­dar­že­lį?“. Dis ku tuodami, kaip žy mė ti ke lia vi mo bū dą, vie ni vai kai siū lė pieš ti: žmo gaus fi gū rą – at vy ku siems pės tu te, au to mo bi lį – at va žia vu siems, o ki tiems – žy mė ti pa si rink to mis spal vo mis. Lai ko tau py mo su me ti mais bu vo nu tar ta pa si rink ti žy mė ji mą rai dė mis: A – at vy kę au to mo bi liu, P – pės tu te, D – dvi ra čiu... Ap lo dis men tais bu vo įver tin ti atvykusieji pės čio mis, at va žia vu sie ji dvi ra čiais ar pa spir tu kais. Iš ki lus klau si mui – ko­dėl plo ja ma tiems, kas ren ka si ke lio nę ne au to mo bi liu – vai kai pa da rė iš va dą, jog ei da mi pės tu te spor tuo ja me ir  kvė puo ja me gry nu oru. Vai kai, vyks tan tys į dar že lį au to mo bi liu, ko men ta vo ma ty tus vaiz dus pro au to mo bi lio  lan gą. „Gudručių“ pa gei da­vi mu ty ri mas tę sė si vi są sa vai tę. Kiek vie ną ry tą jie žy mė jo ir skai čia vo, kaip kas ke lia vo, o sa vai tės pa bai go je džiau gė si, kad at ėju sių jų pės čio mis bu vo kur  kas dau giau nei  jos pra­džio je. Rink da mi in for ma ci ją ir įvai riuo se žur na luo se ieš ko da­mi  pa veiks lė lių,  ati tin kan čių  trans por to  prie mo nes,  ku rio mis vyks ta į dar že lį, vai kai ak ty viai dir bo: kar pė, kli ja vo, skai čia vo,  ly gi no.At lie kant  ap klau są „Ar­ga­liu­nau­do­tis­ elek­tros­prie­tai­

sais?“­bu vo  nau do ja mas  kom piu te ris,  kad  vai kai  išmoktų nu brai žy ti  len te lę, ku rio je pa tys ga lė tų už ra šy ti sa vo var dus. Auk lė to jų bei drau gų pa gal ba jie ra šė su tar tus žo džius: „Taip“, 

„Ne“, „Lei dus tė vams“, „Bet ka da“, skai čia vo gau tus at sa ky mus. Auk lė to ja vai kams pa sa ko jo apie elek tros prie tai sų ne tik tei kia­mą nau dą, bet ir ga li mus pa vo jus, ap ta rė, ku riems bui ti niams prie tai sams rei ka lin ga elek tra, kas ga li veik ti ir be jos, kaip elg tis iš ti kus ne lai mei. Ty ri mą už bai gė me žiū rė da mi ir ap ta ri nė da mi ci vi li nės sau gos pa reng tą fil mu ką „Elek tra na muo se“.At ši lus orams, ty ri nė ji mai per si ke lia į kie mą bei ša lia įstai gos 

esan tį mies to  par ką. Čia  ren ka me  in for ma ci ją  apie  va ba lus (ste bi me pro pa di di ni mo stik lą), me džius (do mi mės jų pa va di ni­mais, skai čiuo ja me, ma tuo ja me sto rį), in ki lus, liz dus, ieš ko me, rū šiuo ja me  įvai rių  for mų bei dy džių ak me nu kus, pa ga liu kus, ma tuo ja me ta ke lius (žings niais, šuo liu kais, pė do mis), pa ste­bė ji mus „už si ra šo me“ krei da kie mo aikš te lė je.At lie kant ty ri mus bu vo pa ste bė ta, kad gru pė je nė ra vai kų, 

ku rie ne mėg tų šios veik los. Ty ri nė ji mai iš gru pės per si kė lė ir į vai kų na mus. Bu vo sma gu, kad tė vai pa lai kė vai kų no rą ty­ri nė ti.  In ter ne te,  vai kiš ko se en cik lo pe di jo se  kar tu  jie  ieš ko jo in for ma ci jos, taip ska tin da mi juos di džiuo tis bei pa si ti kė ti sa vi mi.Kū ry biš kas  pe da go gas  vi sa da  su ran da  įvai rių  bū dų,  kaip 

įtrauk ti vai kus  į ak ty vią  ti ria mą ją veik lą, ku ria ga li pa si da lin ti ir su ki tais.

Rū­ta­ŽU­BI­KIE­NĖMa­žei­kių­l.-d.­„Sau­lu­tė“­prieš­mo­kyk­li­nio­ug­dy­mo­pe­da­go­gė

Kre tin gos  lop še lio­dar že lio  „Ąžuo liu kas“  iki mo kyk li nio  ug­dy mo auk lė to jų me to di nin kių ko man da – Lai ma Ja šins kie nė, Kris ti na Kau nie nė, Bi ru te Lu ko šie nė – tre čius me tus sėk min gai vyk do tęs ti nį vai kų so cia li za ci jos pro jek tą „Bi te lės dūz gia – bi­čiu liau ti kvie čia“. Dirb da mos su vai kais nuo lat ieš ko įvai res nių veik los erd vių ir bū dų, ska ti nan čių kiek vie no vai ko no rą pa žin ti ir pa tir ti pa ži ni mo džiaugs mą.So cia li nę pa tir tį vai kai įgy ja ben drau da mi ir ben dra dar biau da­

mi ne tik su šei ma, ben dra am žiais, bet ir su ki tais vi suo me nės na riais. Vai kui kau piant so cia li nę pa tir tį, daug dė me sio ski ria ma ben dra vi mo, ben dra dar bia vi mo įgū džiams, svei kos gy ven se­nos for ma vi mui, et no kul tū ros sklai dai. 2013–2014 m. m. pro­jek to „Bi te lės dūz gia – bi čiu liau ti kvie čia“ me tu vai kams bu vo su da ry tos są ly gos pa tiems veik ti, mo ky tis  iš ki tų, kar tu dirb ti ir žais ti, įveik ti sun ku mus ir kt. Ug dy ti niai ir auk lė to jos gi li no si į  bi čių gy ve ni mą. Tai pa ska ti no pla čiau su si pa žin ti  ir  su ki tų va ba lų pa sau liu.

NE pa praS Ta Žo LėS Ga Lia

Ki ta pro jek to da lis – „Ne pa pras ta žo lės ga lia“. Tiks las – su­si pa žin ti su vais ta žo lė mis, svei ka gy ven se na. 

Bi te lės dūz gia – bi čiu liau ti kvie čia

Bir že lio 24­oji – Ra sų die na. Ją nu spren dė me pa mi nė ti ne­tra di ciš kai  –  vy ko me  į  gam tą, mū sų ne iš gąs di no net  tą dien li jęs lie tus. Su si pa žin ti su vais ta žo lių pa sau liu vai kams pa dė jo 

lek to rė, Gargž dų svei kuo lių klu bo „Ga riz da“ pir mi nin kė, žo li nin kė Ge no vai tė Rauk tie nė. Ji at sklei dė,  jog bū tent per Ra sas rink tos vais ta žo lės tu ri dau giau siai gy do mų jų sa vy bių. Vai kai pa tys rin ko gys lo čius, jo na žo les, bruk nių, avie čių ir že muo gių la pe lius, su ži no jo jų gy do mą sias sa­vy bes, ra ga vo kiš kio ko pūs tų, iš si aiš ki no, jog var na lė šos la pas tin ka ne tik pa si slėp ti nuo lie taus, bet ir juo ga li ma pa trin ti  su trenk tą  vie tą.  Po  sma gaus  pa si vaikš čio ji mo mū sų lau kė Al fon so Rauk čio ant lau žo iš vir ta vais ta žo lių ar ba ta su me du mi ir juo da duo ne lė.Vai kai tu ri nin gai pra lei do lai ką: su si pa ži no su gy do mų jų 

sa vy bių tu rin čiais au ga lais, pa si mo kė, kaip ant lau žo vir ti ar ba tą, nu žings nia vo ne vie ną ki lo met rą miš ko ir pie vų ta ke liais, o pa ke liui pa si džiau gė di džiu liais skruz dė ly nais, at ras tu pir muo ju gry bu ar že muo gių pie ve le.

Liu­ci­ja­LENG­VI­NIE­NĖKretingos­l.-d.­„Ąžuo­liu­kas“­di­rek­to­rės­pa­va­duo­to­ja­ug­dy­mui

Kris­ti­na­KAU­NIE­NĖAuk­lė­to­ja­me­to­di­nin­kė

...susipažinome­su­lazdynu,­čia­gi­auga­riešutai­

...ragavome­kiškio­kopūstų,­juk­mes­iš­„Kiškučių“­grupės­

24

Profesinio mokymo institucijose

Kė­dai­nių­pro­fe­si­nio­ren­gi­mo­cen­tras­at­si­lie­pia­į­„Švie­ti­mo­nau­jie­nų“­kvie­ti­mą­pa­ra­šy­ti­apie­pro­fe­si­jos­mo­ky­to­ją.­Žmo­gus­per­vi­są­sa­vo­gy­ve­ni­mą­daž­nai­bū­na­bent­tru­pu­tį­kuo­nors­ne­pa­ten­kin­tas,­o­ypač,­jei­jo­pro­fe­si­ja­–­mo­ky­to­jas.­Min­tys,­svars­ty­mai­apie­ne­at­lik­tus­ir­nie­ka­da­ne­si­bai­gian­čius­dar­bus,­apie­vis­nau­jus­ir­nau­jus­su­ma­ny­mus­bei­pla­nus.­To­kia­yra­ir­Kė­dai­nių­pro­fe­si­nio­ren­gi­mo­cen­tro­pro­fe­si­jos­mo­ky­to­jos­me­to­di­nin­kės­Vi­dos­Ra­da­vi­čie­nės­kas­die­ny­bė:­pla­nuo­ti,­ieš­ko­ti,­iš­nau­jo­at­ras­ti­ne­tik­sa­ve,­bet­ir­mo­ki­nius.­

„aš jū sų pa mo ko se už au gau“

V. Ra da vi čie nė yra vie na pir mų jų Cen tro pro fe si jos mo ky to jų, įgi ju sių pro fe si jos mo ky to jo me to di nin ko kva li fi ka ci nę ka te go ri ją. Įver tin ta jos pa tir tis ir mo ty va ci ja nuo lat at nau jin ti mo ky mo pro­ce są, dieg ti nau jo ves, dirb ti su nau jau sio mis tech no lo gi jo mis, ben dra dar biau ti su Kė dai nių ra jo no ir re gio no ver slo įmo nė mis, įtrau kiant darb da vius į mo ko mų jų se mi na rų, pro fe si nio meist­riš ku mo kon kur sų or ga ni za vi mą.

Rink tis ap dai li nin ko spe cia ly bę mo ty vuo ja mo ky to jos V. Ra­da vi čie nės pa ruoš tų mo ki nių lai mė ji mai ša lies ir tarp tau ti niuo se pro fe si nio meist riš ku mo  kon kur suo se.  Ji  ska ti na  ir  ko le gas to bu lin ti as me ni nius ge bė ji mus, ben drą sias ir da ly ki nes kom­pe ten ci jas, tai ky ti nau jus ir įvai res nius mo ky mo(si) me to dus ir prie mo nes. Džiau gia mės, kad mo ky to ja no riai da li ja si ge rą ja dar bo pa tir ti mi, puo se lė da ma bei tai ky da ma nau jo ves pro fe si nio mo ky mo pa mo ko se. Cen tre ji vie na pir mų jų pa ren gė mo ky mo me džia gą ir pa mo ko se dir ba su „Quiz let“, „Blubr“ pro gra mo­mis. Mo ky to jos  pa mo kos  ne įsi vaiz duo ja mos  be  vi zu a li nės mo ky mo(si) me džia gos. Min tis pa čiai fil muo ti ir kur ti fil muo tą me džia gą ki lo po da ly va vi mo pro jek te „Sta ty bi nin ko, elek tros įren gi nių  elek tro me cha ni ko  ir  su vi rin to jo  pro fe si nio mo ky mo tu ri nio di dak ti nė plėt ra“ ir pa ren gus va do vė lį „Mo no li ti nė sta ty­ba“, ku rio pa grin dą ir su da rė fil muo ta mo ko mo ji me džia ga bei pa teik tys. Mo ky to ja  dau gu mai  dės to mų  te mų  yra  pa ruošu si fil muo tą mo ky mo(si) me džia gą apie nuo lat be si kei čian čias sta­ty bų tech no lo gi jas. Ji vyks ta net į ki tus mies tus ste bė ti sta ty bos ob jek tuo se nau do ja mų nau jau sių tech no lo gi jų.Pro fe si jos mo ky to jos V. Ra da vi čie nės tiks las nuo lat to bu lin ti, 

plė to ti tech no lo gi nes kom pe ten ci jas ne sa va nau diš kas: ji sie kia, jog mo ki niams pa mo ko se bū tų įdo mu, mo ky mas(is) bū tų pa­trauk lus, drau ge pa tir tų pa ži ni mo džiaugs mą ir mo ki niai ga lė tų sa ky ti: „Aš jū sų pa mo ko se už au gau“. Daž niau siai šiuos žo džius iš girs ta, kai ap lan ko bu vę mo ki niai, at siun čia svei ki ni mo at vi ru tę ar net gat vė je su ti kę dė ko ja. Prieš ke le tą me tų di plo mų įtei ki mo šven tė je pro fe si jos mo ky to ja V. Ra da vi čie nė kal bė jo: „Mo kyk la, au gan čiam mo ki niui  ir  to bu lė ji mo sie kian čiam mo ky to jui, yra 

kE LiaS Sėk MiN GoS kar JE roS LiNk

1983 m.  V.  Ra da vi čie nė  bai gė tuo me ti nį Kau no An ta no Snieč kaus po li tech ni kos ins ti tu tą ir įgi jo in ži nie­riaus eko no mis to kva li fi ka ci ją, ta čiau dėl  šei my ni nių  ap lin ky bių  pa su ko pe da go gės  ke liu.  Kė dai nių  27­oje vi du ri nė je pro fe si nė je tech ni kos mo­kyk lo je  (da bar  Kė dai nių  pro fe si nio ren gi mo  cen tras)  ji  pra dė jo  dės ty ti eko no mi ką.  Iš ban dy mas bu vo  sėk­min gas,  to dėl  ne tru kus mo ky to ja bu vo pa skir ta sta ty bi nin kų ga my bi nio mo ky mo meist re. Vi sa tai bu vo nau ja, ta čiau įdo mu. Ži no ma, trū ko pe da go­gi nių, psi cho lo gi nių ir pa mo kų or ga ni­za vi mo me to di kos ži nių. Ta čiau Vi da daug mo kė si, skai tė įvai rią li te ra tū rą, bai gė pe da go gi nio­psi cho lo gi nio pa­si ren gi mo  kur sus.  Su pra tu si,  koks svar bus  vaid muo  ten ka mo ky to jui, mo kan čiam  jau nus  žmo nes  pro fe­si jos,  Vil niaus Ge di mi no  tech ni kos uni ver si te te ji bai gė sta ty bos val dy mo ma gist ran tū ros  stu di jų  pro gra mą. 

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 7 (351)

25

la bai svar bi, nes pats gra žiau sias žmo gus yra ku rian tis, at sa­kin gas, au gan tis ir puo se lė jan tis no rą to bu lė ti.“ 

Mo ky MaS(iS) ki Taip

Pro fe si nio mo ky mo  įstai gų mo ky to jai  daž nai  iš  darb da vių iš girs ta,  jog  jiems  rei ka lin gi  nau jo  ti po  dar buo to jai,  tu rin tys ver slu mo įgū džių, ge ban tys siek ti kar je ros, no rin tys tap ti ly de­riais. Mo ky to ja V. Ra da vi čie nė su pran ta darb da vių lū kes čius, bet ge rai ži no, jog jau nam žmo gui sun ku įsi tvir tin ti šiuo lai ki nė je dar bo rin ko je  ir pra dė ti sa va ran kiš kai dirb ti be pa tir ties. Mo­ky to ja Vi da sten gia si at nau jin ti mo ky mo tu ri nį, pri ar tin ti jį prie šian die nos ak tu a li jų, to dėl į dės to mą da ly ką in teg ra vo kar je ros, ver slu mo bei ly de rys tės ug dy mą. Per pas ta ruo sius tre jus me tus pa ren gė ir įgy ven di no il ga lai kius pro jek tus: „Ver slu mo įgū džių ug dy mo  in teg ra vi mas  į  ap dai li nin ko  (sta ty bi nin ko) mo ky mo pro gra mą“, „Pa sta tų šil ti ni mo sis te mos“, „Ly de rys tės ug dy mas, sie kian tiems bū ti  pro fe si nės kar je ros šei mi nin kais“. Pro jek tų tiks las – ska tin ti mo ki nių pro fe si nės kar je ros pla na vi mą ir ly de­rys tės sie kį, ug dy ti ver slu mą. Mo ky mas(is) ki taip ska ti na dirb ti ko man do je, pa si ruoš ti pro fe si nei kar je rai. So cia li niai part ne riai iš  įmo nių,  ga mi nan čių  sta ty bi nius mi ši nius,  pri sta to  nau jau­sią pro duk ci ją, de monst ruo ja tech no lo gi jas, ku rias iš ban do ir mo ki niai. Ypa tin gas ben dra dar bia vi mas yra su ra jo no  įmo ne  „Sak ret“: vyks ta edu ka ci nės pa mo kos, ku rių me tu pri sta to ma įvai rių sta ty bi nių mi ši nių ir ki tų ga mi nių ga my ba, mo ki niai su si­pa žįs ta su įmo nės is to ri ja, per so na lu, jų kva li fi ka ci ja. Kas met  pro fe si jos mo ky to ja  ste bi na nau jais  su ma ny mais, 

no ru  da ly vau ti  įvai rio se  veik lo se. Šiais moks lo me tais Vi da su ti ko da ly vau ti pro jek te „Pro duk ty vus mo ky mas pro fe si nia me ren gi me“, siek da ma plė to ti sa vo as me ni nes, so cia li nes, pro fe­

si nes kom pe ten ci jas bei mo ky ti ki taip. Šio pro jek to me tu bus or ga ni zuo ja mas ak ty vus ir sa va ran kiš kas mo ki nio mo ky ma sis tiek Cen tre, tiek sta ty bų sek to riaus ver slo įmo nė se. Mo ky to ja Vi da pa ste bi, kad ki toks mo ky mas pa dės mo ki niams pri si tai ky ti prie švie ti mo sis te mos nau jo vių, įgy ti so cia li nės pa tir ties, leis pa si jus ti pil na tei siais vi suo me nės na riais ir, bai gus pro fe si nio mo ky mo pro gra mą, įsi tvir tin ti dar bo rin ko je. Jau da bar mo ky to ja ruo šia si šiam nau jam iš šū kiui: ra šo pro duk ty vaus mo ky mo kon­cep ci ją, da ly va vo mo ky muo se Ber ly no Pro duk ty vaus mo ky mo ins ti tu te, lan ko spe cia liuo sius pro duk ty vio jo mo ky mo si kur sus, in ten sy viai mo ko si an glų kal bos. 

aT Ei TiES pLa Nai

Mū sų mo ky to ja Vi da sau ke lia vis di des nius rei ka la vi mus: bai gia reng ti ply te lių klo ji mo tech no lo gi nes kor te les, ku rias pa­tvir tin ti tu rės Kva li fi ka ci jų ir pro fe si nio mo ky mo plėt ros cen tro Ar chi tek tū ros ir sta ty bos pro fe si nio mo ky mo me to di nė ko mi si ja, vė liau pla nuo ja  iš leis ti me to di nės me džia gos pa ke tą,  ren gia mo ky mo pro gra mą  „Aukš ta li pio  dar bai“  ir  jos  įgy ven di ni mui pla nuo ja iš leis ti va do vė lį. Dar šie met ke ti na reng ti res pub li ki­nį  se mi na rą  apie  pa čios  pa reng tos  in te rak ty vios me džia gos nau do ji mą pro fe si nio mo ky mo pa mo ko se. Ta čiau di džiau sias iš ban dy mas mo ky to jos Vi dos ir jos ko le gų lau kia šiais moks lo me tais,  kai  bus  pra dė tas  pro jek tas  „Pro duk ty vus mo ky mas pro fe si nia me  ren gi me“. Nau jos,  dar  ne pa tir tos  veik los  yra mū sų  cen tro  pro fe si jos mo ky to jos  V.  Ra da vi čie nės  ir  jos  mo ki nių ieš ko ji mų ir at ra di mų kas die ny bė.

Vir­gi­ni­ja­KIU­BE­RIE­NĖKė­dai­nių­pro­fe­si­nio­ren­gi­mo­cen­tro­me­to­di­nin­kė

„Kur įgy ti prak ti kos? Kaip su si ras ti dar bą?“ – to kius klau si mus už duo da daž nas pro fe si nės mo kyk los ab sol ven tas. Vie na  iš pa grin di nių prie žas čių, daž nai nu le mian ti ne sėk min gą  in teg­ra ci ją  į  dar bo  rin ką – pro fe si nių­prak ti nių  įgū džių bei  re a lios dar bo pa tir ties sto ka.2007–2013 m. pro fe si nių mo kyk lų mo ki niams pui kią ga li my bę 

to bu lin ti pro fe si nius­prak ti nius įgū džius bei įgy ti dar bo pa tir ties su tei kė tarp tau ti nė Mo ky mo si vi są gy ve ni mą Le o nar do da Vin ci pro gra ma bei 2014 m. pra si dė ju si nau ja Eras mus+ Le o nar do da Vin ci pro gra ma.  Uk mer gės tech no lo gi jų ir ver slo mo kyk la (TVM) tarp tau ti nių 

mo bi lu mo pro jek tų  įgy ven di ni mo  veik lo je  ak ty viai  da ly vau ja jau nuo 2006 m. Mi nė tos pro gra mos su tei kė pro gą kiek vie nais me tais 20–40 mo ki nių vyk ti į tarp tau ti nes sta žuo tes įvai rio se ša ly se, kur ga lė jo to bu lin ti prak ti nius­pro fe si nius įgū džius at lik­da mi prak ti ką už sie nio ša lių įmo nė se, įgy ti tarp tau ti nės dar bo pa tir ties, mo ky tis už sie nio kal bų ir kt.2014–2015 m. m. Uk mer gės TVM įgy ven din ti 4 tarp tau ti niai 

Eras mus+ Le o nar do da Vin ci pro gra mos mo bi lu mo pro jek tai: „Mo ki nių  prak ti ka  už sie ny je  –  žings nis  sėk min gos  kar je ros link“, „Ap dai li nin ko (sta ty bi nin ko) spe cia ly bės mo ki nių prak ti­nių ir so cia li nių įgū džių to bu li ni mas ES ša ly se“, „Ver slas kai­me – pa trauk lus ir pel nin gas“, „Mokytojų ir mokinių mokymosi mobilumas‘‘. Tarp tau ti niai pro jek tai su tei kė pro gą 41 au to mo­bi lių me cha ni ko, ap dai li nin ko (sta ty bi nin ko), vi rė jo, pa da vė jo­bar me no spe cia ly bių mo ki niui iš vyk ti į tarp tau ti nes sta žuo tes Aust ri jo je, Vo kie ti jo je, Tur ki jo je, Ita li jo je.

Kuo­tarp­tau­ti­nės­sta­žuo­tės­yra­nau­din­gos?Į šį klau si mą at sa ky si me pa pa sa ko da mi apie vie ną iš mo­

bi lu mo pro jek tų. Pra ėju sį bir že lį  įgy ven din tas Eras mus+ Le o nar do da Vin ci 

mo bi lu mo  pro jek tas  „Mo ki nių  prak ti ka  už sie ny je  –  žings nis 

prak ti nius įgū džius to bu li no už sie ny je

sėk min gos kar je ros link“. Pa grin di nis pro jek to tiks las – to bu lin ti pro fe si nius bei so cia li nius įgū džius už sie nio įmo nė se, sie kiant ge res nių pro fe si nės in teg ra ci jos į šiuo lai ki nę dar bo rin ką ga li­my bių. Pro jek te da ly va vo 30 Uk mer gės TVM mo ki nių, vy ku sių į sta žuo tes Aust ri jo je, Tur ki jo je, Vo kie ti jo je. Pir mo ji sta žuo tė vy ko Aust ri jo je, Ka rin ti jos re gio ne: 7 pro jek to 

da ly viai at li ko prak ti ką 4 žvaigž du čių vieš bu čių „Ro man tic Post Vi lach“  ir  „Ame ri ca­Hol zer  re sort“  vir tu vė se  ir  res to ra nuo se bei  pres ti ži nio  res to ra no  „Ge nuss Wirt  am Py ra mi den ko gel“ vir tu vė je. Sta žuo tė je virėjo specialybės mo ki niai įgi jo bei pa­to bu li no  šal tų jų  ir  karš tų jų  pa tie ka lų  iš  dar žo vių, mė sos bei žu vies ga mi ni mo įgū džius, su si pa ži no su aust riš kos vir tu vės 

26

Bir že lį Eu ro pos Par la men to na rys, fi lan tro pas An ta nas Guo ga pa si ra šė Ke ti ni mų pro to ko lą su Kau no in for ma ci nių tech no lo­gi jų mo kyk la (KITM). A. Guo ga įsi pa rei go ja pa dė ti KITM siek ti mo der nes nio, tech no lo gi jas iš ma nan čių, dar bo rin kos po rei kius ati tin kan čių IT spe cia lis tų ren gi mo.

„Jei no ri me bū ti kon ku ren cin ga ir pa trauk li in ves ti ci joms ša lis, mums rei kia pa žan gių spe cia lis tų, ga lin čių dirb ti su mo der niau­sio mis tech no lo gi jo mis. IT spe cia lis tų trūks ta, to dėl nu spren­džiau sa vo ži nio mis, kon tak tais ir lė šo mis pa dė ti šiai mo kyk lai ge rin ti  tei kia mų  stu di jų  ko ky bę“,  –  tei gia  par la men ta ras.  Jo įsi ti ki ni mu, pro fe si nis mo ky mas Lie tu vo je yra per  il gas  ir per ma žai orien tuo tas į prak ti ką: „Ne te ori ja, bet prak ti nės ži nios yra svar biau sia ge ram spe cia lis tui. Ver sli nin kai tu ri bū ti su in­te re suo ti pri si dė ti prie stu di jų pro fe si nė se mo kyk lo se ko ky bės. Sa vo pa vyz džiu ra gi nu įmo nes in ves tuo ti į pro fe si nių mo kyk lų tech ni nes ba zes, ne bi jo ti pri im ti moks lei vių prak ti kan tų. Taip ga li ma pa ruoš ti spe cia lis tus, ati tin kan čius darb da vių po rei kius ir mo kan čius dirb ti su šian dien įmo nė se nau do ja mo mis tech­no lo gi jo mis“, – apie pa tir tis ver sle sa kė A. Guo ga. KITM – jau 

par la men ta ro in ves ti ci ja į kau no in for ma ci nių tech no lo gi jų mo kyk lą

ant ro ji pro fe si nė mo kyk la, su ku ria jis ben dra dar biau ja. Per nai jis ta po Elek trė nų pro fe si nio mo ky mo cen tro da li nin ku.KITM  di rek to rius  Juo za pas Damb raus kas  ne slė pė,  kad 

A. Guo gos pa gal ba mo kyk lai bus rim tas ko ky bi nis po stū mis, pri si dė sian tis prie mo kyk los po pu lia ri ni mo tarp stu di jas be si ren­kan čių moks lei vių. „Mes su in te re suo ti ieš ko ti nau jų, pa klau sių pro gra mų ir teik ti ko ky biš ką prak ti nį mo ky mą. Ver ti na me in ves­ti ci jas, pa dė sian čias pri trauk ti dau giau mo ty vuo tų moks lei vių ir su teik sian čias dau giau prak ti kos ga li my bių ver slo įmo nė se. To mums, tech ni nes mo ky mo kryp tis tu rin čioms mo kyk loms, šian dien trūks ta la biau siai“, – tei gia KITM di rek to rius. In ves ti ci ja  į KITM yra vie na  iš dau ge lio eu ro par la men ta ro 

ini cia ty vų, stip ri nant Kau no, kaip  tech no lo gi jų mies to, kryp tį. Li be ra las Kau ne jau ne vie ne rius me tus įgy ven di na de šim tis įvai rių  idė jų, ben dra dar biau ja su švie ti mo, ver slo or ga ni za ci­jo mis, re mia vi suo me ni nius sumanymus. Jo tei gi mu, Kau nas ga li tap ti di na miš kas, tarp tau ti nis, kles tintis mies tas, ku ria me leng va įgy ven din ti pa žan gias idė jas. 

Ie­va­PAU­LAUS­KIE­NĖEP­na­rio­An­ta­no­Guo­gos­pa­ta­rė­ja

spe ci fi ka. Pa da vė jo­bar me no  spe cia ly bės mo ki niai  to bu li no sta lų ser vi ra vi mo, gė ri mų ir pa tie ka lų de ri ni mo bei pa tei ki mo, klien tų ap tar na vi mo prak ti nius įgū džius.Ant ro ji sta žuo tė vy ko Aust ri jo je – 6 au to mo bi lių me cha ni ko 

spe cia ly bės mo ki niai at li ko prak ti ką Kla gen furt mies to au to mo­bi lių re mon to ir tech ni nio ap tar na vi mo cen truo se. Lai sva lai kiu su si pa ži no su Kla gen furt mies to žy mio mis vie to mis, gro žė jo si nuo sta biu Al pių kraš to vaiz džiu, vy ko į Ve ne ci ją.

Tre čio ji  sta žuo tė  – Tur ki jo je,  Iz mi ro  re gio ne.  7  vi rė jo  bei pa da vė jo­bar me no  spe cia ly bės mo ki niai  at li ko  prak ti ką  5 žvaigž du čių vieš bu čio „Ony ria Cla ros“ vir tu vė je ir res to ra ne. Čia mo ki niai taip pat įgi jo bei to bu li no šal tų jų ir karš tų jų pa tie ka lų iš dar žo vių, mė sos, žu vies bei jū ros gė ry bių ga mi ni mo, sta lų ser vi ra vi mo, gė ri mų ir pa tie ka lų de ri ni mo, klien tų ap tar na vi mo prak ti nius įgū džius, su si pa ži no su tur kiš kos vir tu vės spe ci fi ka. Lai va lai kiu pro jek to da ly viai įgijo žinių apie Tur ki jos pa pro čius ir  tra di ci jas, ap lan kė žy mias Oz de re  ir Sel cuk mies tų vie tas, mė ga vo si šil ta Egė jo jū ra bei nuo sta biu kraš to vaiz džiu. Ket vir to ji  sta žuo tė  vy ko Vo kie ti jo je, Ham bur go mies te:  10 

pro jek to da ly vių at li ko prak ti ką Ham bur go mies to au to mo bi lių re mon to įmo nė se bei 4 žvaigž du čių vieš bu čio „Schwa nen hof“ vir tu vė je. Sta žuo tė je vi rė jo spe cia ly bės mo ki niai įgi jo bei to bu­li no šal tų jų ir karš tų jų pa tie ka lų iš dar žo vių, mė sos bei žu vies ruo ši mo ir ga mi ni mo, o me cha ni ko spe cia ly bės mo ki niai – au to­

mo bi lių re mon to bei tech ni nio ap tar na vi mo prak ti nius įgū džius. Lais va lai kiu jie su si pa ži no su Ham bur go mies to įžy my bė mis, lan kė si mu zie juo se, plau kio jo ba sei ne.

Pa si bai gus  sta žuo tėms,  vi sų  pro jek to  da ly vių  įgy ti  prak ti­niai, so cia li niai įgū džiai bu vo įver tin ti: jiems įteik ti tarp tau ti niai ser ti fi ka tai bei Eu ro pass mo bi lu mo do ku men tai, pa tvir ti nan tys pa to bu lin tus prak ti nius­pro fe si nius  ir  so cia li nius  įgū džius bei įgy tą dar bo pa tir tį už sie ny je. Ki tais moks lo me tais Uk mer gės TVM mo ki niai vėl ga lės to bu lin ti įgū džius už sie ny je. Šių me tų bir že lio 1 d. mo kyk lo je pra dė tas nau jas Eras mus+ Le o nar do da Vin ci mo bi lu mo pro jek tas „Mo ki nių prak ti nių­pro fe si nių įgū­džių  to bu li ni mas už sie nio  įmo nė se“  ir  net  56 mo ki niai  tu rės ga li my bę  iš vyk ti  į  sta žuo tes Aust ri jo je, Vo kie ti jo je,  Len ki jo je, Tur ki jo je ir Mal to je.

Projektas­vykdomas­gavus­Europos­Sąjungos­paramą­pagal­Erasmus+­programą,­ kurią­ Lietuvos­Respublikoje­ administruoja­ Švietimo­mainų­paramos­fondas.

Šis­straipsnis­atspindi­tik­autorės­požiūrį,­todėl­Švietimo­mainų­paramos­fondas­ir­Europos­komisija­nėra­atsakingi­už­pateikiamos­informacijos­turinį.­

Kris­ti­na­SA­LA­DŽIE­NĖUk­mer­gės­tech­no­lo­gi­jų­ir­ver­slo­m-klos­plėt­ros­sky­riaus­ve­dė­ja

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 7 (351)

27

kvie čia me ra šy ti apie sa vo mo kyk lų pro fe si jos mo ky to jus ar ba pa ra šy ki te re dak ci jai, apie ku rį pe da go gą mes tu rė tu me pa pa sa ko ti. Svar biau sia, kad tai bū tų pro fe si jos mo ky to jas, ge ban tis mo ky ti.

Į  16­ąjį  kar tą Ta li ne  or ga ni­zuo tą ren gi nį at vy ko ko man dos iš 6 vals ty bių: Ar mė ni jos, Bal ta­ru si jos, Es ti jos, Suo mi jos, Ru si­jos ir Lie tu vos. Jo niš kio že mės ūkio mo kyk los (JŽŪM) ko man­  da an trą kar tą at sto va vo Lie tu­vai ir bu vo vie nin te liai kon kur so da ly viai iš mo ky mo įstai gų.Tarp tau ti niame  flo ris tų  kon­

kurse  pro fe si jos  mo ky to jos Ri ma Skir vai nie nė, Liud mi la Mi­chai lo va ir nau ją spe cia ly bę įgy ti su ma niu si Gi ta na Svy tie nė su­  kū rė  nuo sta bią  flo ris ti nę  kom­po zi ci ją – ves tu vi nę suk ne lę iš  po pie riaus, kar to no, tiu lio ir gė lių žied la pių  bei  ša ke lių:  hor ten­zi jų,  gu bo jų  ir  bi jū nų.  Į  pa si ro­dy mo pro gra mą bu vo  įtrau kas ir mo kyk los  di rek to rius  Liu das Jo nai tis, ku riam te ko at lik ti jau­ni kio vaid me nį. Trečio kur so De­ko ra ty vi nio  ap žel di ni mo  ver slo dar buo to jo  pro gra mos mo ki nė Vik to ri ja Vi soc kai tė pri sta tė pa­grin di nę  kon kur so  nuo ta kos suk ne lę. Vik to ri jai tal ki no bal to­mis suk ne lė mis pa si puo šu sios gru pės drau gės Ie va Šo py tė ir Ine ta Zi mo nai ty tė.

iš Jo niš kio – ant po diu mo Ta li ne(Atkelta­iš­spalvotosios­dalies­20­p.)

pri vers ti Ta li no sve čius plo ti, o gar bin gą ko mi si ją ste bė tis dar bo pro fe sio na lu mu.Kon kur si nį  dar bą  jo niš kie čiai  pri sta tė  šok­

da mi val są pa gal nuo sta bią Eu ge ni jaus Do go mu zi ką  iš ki no fil mo  „Ma no mie las  ir švel nus žvė ris“. Vik to ri jai  ir di rek to riui pa si ruoš ti pa si­ro dy mui pa dė jo šo kių mo ky to ja Li na Bud rie nė. Nors ko mi si ja pri zi nių vie tų  ir ne sky rė,  ta čiau suk ne lė bei pa si ro dy mas su lau kė di de lio žiū ro­vų, žur na lis tų ir fo to gra fų dė me sio. O di džiau­sias ova ci jas su kė lė jau no sios puokš tė, mes ta į žiū ro vų mi nią su nuo šir džiau siais lin kė ji mais iš Lie tu vos ir Že mės ūkio mo kyk los.„Gė lių fies ta“ – pro fe sio na lių flo ris tų kon kur­

sas, tad ga li ma džiaug tis, kad ga vu si kvie ti mą Jo niš kio že mės ūkio mo kyk la ga lė jo ja me da­ly vau ti. Di rek to rius L. Jo nai tis tei gia, jog no rint nuo lat vyk ti į įvai rius kon kur sus ir pa ro das rei kia di de lio en tu ziaz mo.„Džiau gia mės  ga li my be  iš vyk ti,  at sto vau ti 

mo kyk lai, Lie tu vai, pa si sem ti nau jų idė jų, pra­plės ti  pa žįs ta mų,  ko le gų  ra tą.  Ži no ma,  toks kon kur sas ir pa si ruo ši mas rei ka lau ja daug lai ko 

ir dar bo, ta čiau nuo var gis ir sun ku mai pa si mirš ta, o įspū džiai, nau ja pa tir tis lie ka il gam. To kio ly gio kon kur se, kur su si ren ka pa sau li nio mas to flo ris tai, tu rin tys gė lių sa lo nus, in ter ne ti nes par duo tu ves,  puo šy bos  įmo nes, mes ne si jau čia me pra stes­ni“, – kal bė jo pro fe si jos mo ky to ja R. Skir vai nie nė.

JŽŪM­in­f.

Sep ty nias va lan das ant suk ne lės kar ka so, iš pjau to iš kar to­no dė žių, kon kur so da ly vės lip dė bal tą spaus di ni mo po pie rių, ku rį prieš tai rei kė jo su minkš tin ti (gniau žant ir lam dant). Vė liau suk ne lė bu vo de ko ruo ta gė lių žied la piais – tai  itin kruopš tus dar bas, nes kiek vie nas žied la pis kli juo ja mas at ski rai karš tais kli jais,  o  kom po zi ci ja  ada tė lė mis  pri tvir ti na ma prie  kar ka so.  Il gai kur ta suk ne lė ant di džio sios sce nos tu rė jo per tris mi nu tes 

Ri­mos­Skir­vai­nie­nės­nuotraukos

28

Nuo 2013 m. rug sė jo mėn. Kre tin gos ra jo no sa vi val dy­bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo sky rius  kar tu  su Kre tin gos Si mo no Dau kan to  pa grin­di nės mo kyk los,  Kre tin gos ra jo no Kar te nos mo kyk los­dau gia funk cio cen tro, Sa lan­

tų  re gio ni nio  par ko  di rek ci jos ben druo me nė mis  ir  Hu re za ni 

(Ru mu ni ja) mies to švie ti mo ins ti tu ci­jo mis įgy ven di no Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do fi nan suo ja mą mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra mos veik los Co me nius Re gio part ne rys čių pro jek tą „Būk sa va no ris – keisk pa sau lį“. Pro jek to tiks las – švie tė jiš ka ir kul tū ri nė veik la gam tos ir kul tū ros pa vel do iš sau go ji mui bei mo ki nių sa va no riš kos veik los įgū džių ug dy mui ir idė jų sklei di mui part ne riams. 

Pro jek to įgy ven di ni mo lai ko tar piu or ga ni zuo ti mo ky mai, ku rių pa grin di nis tiks las – sa va no rys tės es mė ir pras mė, ne for ma liu bū du įgy ja mų sa va no rio kom pe ten ci jų as me ni nė nau da, ak ty­vus jau ni mo da ly va vi mas. Mo ky mus ve dė MB „De ve lop ment Crew“  na riai: Do na tas Pet kaus kas  ir Ne ri jus Mi gi nis. Pa gal pa reng tus Sa va no rio veik los pla nus, 13–15 m. mo ki niai  sa­va no riš kai  vyk dė Kar te nos pi lia kal nio  is to ri nio­ar che o lo gi nio kom plek so prie žiū ros dar bus. Or ga ni zuo tos sa va no rių va sa ros po il sio sto vyk los, pa reng ta fo to gra fi jų pa ro da, mo kyk lo se at lik­

Būk sa va no ris – keisk pa sau lį

tos an ke ti nės ap klau sos. Mo ki nių ir mo ky to jų su kur tas pro jek to lo go ti pas ta po ofi cia liu šio pro jek to žen klu. Nuo lat bu vo ben dra­dar biau ja ma: vy ko su si ti ki mai, kon fe ren ci jos ir vi zi tai, iš leis ta in for ma ci nė, pa žin ti nė, da lo mo ji me džia ga. Pro jek to įgy ven di ni mo pra džio je ir pir mų jų me tų pa bai go je 

pro jek to vyk dy to jų ir part ne rių gru pės vy ko į Ru mu ni ją, Hu re za ni mies te lio ir ki tų ap lin ki nių vie to vių ins ti tu ci jas. Su si ti ki mų me tu vy ko įvai rūs da ly ki niai, prak ti niai už si ė mi mai: ge ro sios pa tir ties sklai da, dis ku si jos apie sa va no rys tę ir jų klu bų bei aso cia ci jų veik lą. Ru mu nai nuo šir dūs ir drau giš ki, sa vo ša lį bei tra di ci jas ger bian tys žmo nės: bu vo me su pa žin din ti su svar biau siais is to­ri niais fak tais, kul tū ros ver ty bė mis. Į Lie tu vą grį žo me pa si sė mę nau jų idė jų, da ly ki nių part ne rių sa va no rys tės įgū džių ug dy mo pa tir ties, nu ma tę šios veik los tęs ti nu mo ir to bu lė ji mo stra te gi jas.Bai gian tis pro jek tui suor ga ni zuo ta tarp tau ti nė kon fe ren ci ja, 

ku rio je su si ti ko vie tos part ne riai ir Ru mu ni jos (Hu re za ni) at sto­vai. Kal bė ta apie pro jek to re zul ta tus, tarp tau tiš ku mą, pri dė ti nę ver tę bei pa reng tų Gi do pro gra mų ga li my bes.Ti ki mės, jog pra dė ti dar bai bus tę sia mi Kre tin gos S. Dau kan to 

pa grin di nė je mo kyk lo je ir Kre tin gos ra jo no Kar te nos mo kyk lo­je­dau gia funk cia me  cen tre  įsteig tuo se Sa va no rių  klu buo se, ku riuos pa dė ti steig ti ge ra no riš kai at vy ko Mal tos or di no pa gal­bos tar ny bos pro jek tų ko or di na to rius, Mal tos or di no pa gal bos tar ny bos re vi zi jos ko mi si jos pir mi nin kas Bro nius Ei nars ir Klai­pė dos re gio no mal tie čių ko or di na to rė Ol ga Pet rik. 

Pro­jek­to­ko­or­di­na­to­riai

Vil niaus  au to me cha ni kos  ir  ver slo mo kyk la  sėk min gai įvyk dė Eras mus+  pro gra mos mo bi lu mo  pro jek tą  „Pa meist­rys tės die gi mo pa tir tis ES ša ly se“, pro jek to Nr. 2014­1­LT01­KA102­000254. Nu ma ty tas veik las kar tu vyk dė pro jek to part­ne riai: Aly taus pro fe si nio ren gi mo cen tras, UAB „Rim to ma“.

Lie tu vo je nė ra tvir tų pa meist rys tės mo ky mo for mos tra di ci­jų, trūks ta or ga ni za vi mo ir vyk dy mo prak ti nės pa tir ties. To dėl pro jek to da ly viai, rem da mie si ES ša lių pa tir ti mi, sie kė iš plė to ti pa meist rys tės mo ky mo for mos die gi mo ga li my bes Lie tu vo je. 

Vi zi tų me tu bu vo su si pa žin ta su Aust ri jos, Vo kie ti jos, Pran­cū zi jos pro fe si nio mo ky mo įstai gų pa tir ti mi, vyk dant pro fe si nį mo ky mą pa meist rys tės  for ma,  iš skir ti  pa tir ties  ele men tai,  iš ku rių bū tų ga li ma mo ky tis, sie kiant dieg ti ir plė to ti pa meist rys tę Lie tu vos pro fe si nio mo ky mo įstai go se. Pro jek te da ly va vo vi si su in te re suo ti pro ce so da ly viai – mo ki niai, pro fe si jos mo ky to jai, ver slo įmo nės at sto vai.Mo ki niams bu vo pri sta ty tos pa meist rys tės mo ky mo  for ma 

vyk do mos pro fe si nio mo ky mo pro gra mos,  su da ry ta  ga li my­bė  da ly vau ti  re a lio je  dar bo  vie to je  vyk do ma me prak ti nia me mo ky me.Pro fe si jos mo ky to jai  ir  so cia li nių  part ne rių  at sto vai  bu vo 

su pa žin din ti su pa meist rys tės mo ky mo for mos prin ci pais, po­ky čiais or ga ni za ci jo je įdie gus mo de lį. Lan ky da mie si įmo nė se pro jek to da ly viai ste bė jo, kaip pro jek tuo ja mas mo ky mo tu ri nys, 

pa meist rys tės die gi mo pa tir tis ES ša ly se

kaip vyk do mas prak ti nis mo ky mas re a lio je dar bo vie to je ir kaip val do ma pa meist rys tės mo ky mo ko ky bė, ga lė jo įver tin ti tei gia­mus ir ne igia mus pa meist rys tės die gi mo as pek tus.Dis ku si jų me tu su pri iman čių jų ins ti tu ci jų bei so cia li nių part ne­

rių at sto vais ap tar ti mo ky mo pa meist rys tės for ma or ga ni za vi mo sėk mę už tik ri nan tys veiks niai. Dis ku si jų iš va dos ir re zul ta tai pa­nau do ti ren giant ga li mo eks pe ri men ti nio pa meist rys tės die gi mo Vil niaus au to me cha ni kos ir ver slo mo kyk lo je re ko men da ci jas.Pro jek to da ly viai grį žo įsi ti ki nę, jog už sie nio part ne rių mo ky­

mo  įstai go se  įdieg tas  ino va ty vus,  pa grįs tas  reg la men tuo tais su si ta ri mais  pa meist rys tės mo ky mo  for mos mo de lis,  ku rį, ko re guo jant  pa gal  vyk do mas  pro gra mas  ir  ga li my bes,  bū tų nau din ga  pri tai ky ti  Lie tu vo je. Pri iman čiųjų  ins ti tu ci jų  pa tir tis pa meist rys tės  die gi mo  ir  tai ky mo  sri ty je  yra  skir tin ga,  to dėl bu vo nau din ga su si pa žin ti ne tik su ge rą ja pa tir ti mi, bet ir ap­tar ti ga li mas pa meist rys tės mo ky mo for mos die gi mo ri zi kas.

Lais va lai kiu pro jek to da ly viai daug ben dra vo su pri iman čiųjų ins ti tu ci jų mo ky to jais  ir mo ki niais, pa sa ko jo apie sa vo ša lies pa pro čius, tra di ci jas, su si pa ži no su pri iman čių jų ša lių kul tū ra, tra di ci jo mis. Vi zi tų da ly viai pa ten kin ti ga li my be da ly vau ti Eras­mus+ mo bi lu mo pro jek te, nes tai pui ki veik la, to bu li nan ti pro fe si­nes kom pe ten ci jas bei ben druo sius ge bė ji mus, ple čian ti aki ra tį.

Li­li­ja­PUS­VAŠ­KIE­NĖPro­jek­tų­va­do­vė