nino sanadiraZe naTia kopaleiSvili › files › elbooks › kulturis_menejmenti... · 8. kulturis...
Transcript of nino sanadiraZe naTia kopaleiSvili › files › elbooks › kulturis_menejmenti... · 8. kulturis...
nino sanadiraZenaTia kopaleiSvili
Tbilisi 2019
gamomcemloba `kentavri~
© nino sanadiraZe, naTia kopaleiSvili, 2019
© saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo universiteti, gamomcemloba `kentavri~, 2019
© Shota Rustaveli Theatre and Film Georgian State University Publishing House „Kentavri“, 2019
ISBN 978-9941-9630-2-5
recenzentebi: rezo WiWinaZe
koreqtori:
saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetis asocirebuli profesori
dodo WumburiZesaqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetis asocirebuli profesori
manana sanadiraZe
3
wignSi ganxilulia kulturis sferos sxvadasxva mimar-
Tulebis dagegmvisa da marTvis Taviseburebebi. kultur-
is sferos organizaciebi erTmaneTisagan gansxvavebuli
uwyebrivi daqvemdebarebiT da organizaciul-samarTle-
brivi formebiT xasiaTdeba, amgvar subieqtebad SeiZleba
mogvevlinos saxelmwifo, municipaluri, sazogadoebrivi
organizaciebi, agreTve kerZo pirebic (kompaniebi, stud-
iebi da sxvadasxva iuridiuli erTeuli), aseve is gansa-
kuTrebuli Taviseburebebi, romlebic gasaTvaliswinebe-
lia kulturis sferoSi muSaobis dros.
wigni daexmareba dargis specialistebs, studentebs da
dainteresebul auditorias, gaaanalizos da gadaWras is
sirTuleebi, romlebic ukavSirdeba kulturis sferos
aqtivobebsa da proeqtebis warmatebiT ganxorcielebas
swrafad cvalebad garemoSi.
wigni gankuTvnilia nebismieri profesiis adamianisaT-
vis da daexmareba maT menejeruli unar-Cvevebis ganvi-
TarebaSi. saxelmZRvanelo sxvadasxva mimarTulebis wa-
r momadgenlebs sTavazobs kulturis sferos marTvis
kompleqsur da integrirebul programas. saxelmZRvane-
loSi ganxilulia dagegmvisa da ganxorcielebis sxva-
dasxva aspeqti, romelic mWidro urTierTobaSia sazoga-
doebis sxva dasxva sferosTan.
4
pirveli nawili . kulturis sferos menejmenti
Tavi I Sesavali kulturis Sesaxeb .............................. 8
kulturis sferos mniSvneloba ....................... 13
kulturis sferos resursebis cneba ............. 21
kultura, rogorc ekonomikuri resursi ....... 33
Tavi II kulturuli industriis funqcionirebis ekonomikuri da sivrcobrivi formebi .......... 42
riskebis tipologiuri daxasiaTeba ................ 49
kulturis produqtis Sesaxeb ......................... 54
kulturis sferos produqtebis warmoebis maxasiaTeblebi ................................................... 64
kulturis produqtis sasicocxlo cikli ... 68
Tavi III kulturis dafinansebis formebi .................... 83
gegmis saxeebi kulturis sferoSi .................. 93
Tavi IV kulturis politika ........................................ 128
saSemsruleblo xelovnebis menejmenti .......... 156
saSemsruleblo xelovnebis produqti _ speqtakli ........................................................... 175
sarCevi
5
meore nawili . vizualuri xelovnebis menejmenti
Tavi I Sesavali .............................................................. 194
vizualuri xelovneba, rogorc kulturis sferos nawili ................................ 195
epoqaluri interesebis gamoyeneba Txrobis elementad ......................................... 201
Tavi II satelevizio struqturebi da maTi ekonomikuri specifika ..................................... 212
mediis ekonomikuri garemo .............................. 219
Tavi III vizualuri xelovneba, rogorc ekonomikis nawili .............................. 226
Tavi IV vizualuri xelovnebis tipebi da saxeebi ............................................... 249
Tavi V vizualuri xelovnebis Taviseburebebi ........... 270
kiTxvebi
pirveli nawili .................................................. 304
meore nawili ...................................................... 306
gamoyenebuli literatura ....................................... 308
pirveli nawili
kulturis sferos
menejmenti
nino sanadiraZe
8 kulturis sferos menejmenti
Tavi I
Sesavali kulturis Sesaxeb
kulturaSi igulisxmeba ara calkeuli SemoqmedebiTi aqti
(mxatvroba, qandakeba, literatura, folklori, iaraRis damza-
deba da sxva), aramed mTlianad Semoqmedeba, rogorc adamianis
universaluri damokidebuleba samyarosadmi, romlis meSveobiT
igi qmnis `axal samyaros~ da sakuTar Tavs. TiToeuli kultu-
ra ganumeorebeli samyaroa, romlis SigniT arsebobs adamianis
(adamianTa) swored amgvari damokidebuleba garemomcveli si-
namdvilisa da sakuTari Tavisadmi.
Tanamedrove samyaroSi kultura sakuTari identobis ganmsa-
zRvrelad SeiZleba miviCnioT. identoba SeiZleba warmoaCinon
erebma, saxelmwifoebma, socialurma da eTnikurma jgufebma da
sxva. realur sivrceSi ki kultura SeTanxmebaTa sistemaa, ro-
melic identobasa da Rirebulebebs gansazRvravs.
Tanamedrove samyaroSi kulturis sferos marTvis sakiTxe-
bis gaanalizeba gansakuTrebul interess warmoadgens Semdeg
mizezTa gamo: pirveli _ kulturis sferos marTvis arsSi zoga-
dad menejmentis sruli speqtri moiazreba, xolo meore _ amg-
vari ganxilvis perspeqtivebi mniSvnelovania kulturis sferos
da saqmiani aqtivobis sxva sferoebis urTierTTanamSromlobis
SesaZleblobisa da aucileblobis garkvevisaTvis.
`kultura~ erT-erTi yvelaze farTod gavrcelebuli sity-
vaa samecniero literaturaSi, mas mravali mniSvneloba aqvs,
rac TviT kulturis fenomenis sirTuliTa da mravalferovne-
biTaa ganpirobebuli.
termini `kultura~ momdinareobs laTinuri sityvidan cultu-
ra, romelsac, Tavis mxriv, safuZvlad edo zmna colere. am ukanas-
knels mravali mniSvneloba hqonda: dasaxeleba, kultivireba,
mfarveloba, Tayvaniscema da sxv. zogierTi maTgani SemdgomSi
damoukidebel terminad Camoyalibda, magaliTad, `dasaxeleba~
_ colonus _ kolonia, `Tayvaniscema~ _ cultus _ kulti. laTinur
9Sesavali kulturis Sesaxeb
enaSi cultura, ZiriTadad, miwis damuSavebis mniSvnelobiT ixmare-
boda, Tumca ukve klasikur laTinurSi gvxvdeba misi gamoyeneba
aRzrdis, gonebis srulyofis, gonebrivi Sromis mniSvnelobi-
Tac.
antikur epoqaSi Camoyalibda warmodgena garemomcveli
samya ros or sferoze: buneba _ natura _ anu is, rac Seiqmna da
viTardeba adamianisagan damoukideblad, da kultura _ meore
buneba, romelic Seqmna an gardaqmna adamianma.
Tanamedrove mniSvnelobiT, termini `kultura~ XVII saukuni-
dan gamoiyeneba, miCneulia, rom damoukidebeli leqsikuri er-
Teulis saxiT igi pirvelad gamoiyena germanelma iuristma da
istorikosma samuel pufendorfma (1632-1694), romelic kultu-
ras adamianis bunebriv mdgomareobas upirispirebda. amerikeli
sociologebis _ alfred kroeberisa da klaid klakhonis mier
1952 wels Catarebuli gamokvlevis Tanaxmad, 1871 wels cno-
bilma ingliselma mecnierma eduard bernet tailorma kultu-
ris cnebis pirveli mecnieruli gansazRvreba Camoayaliba. 1919
wlamde am cnebis sul Svidi definicia iyo SemoTavazebuli;
1920-dan 1950 wlamde ki maT sxvadasxva avtorTan imave cnebis
157 gansazRvreba daTvales. 1963 wels kroeberma da klakhonma
xelaxla gamosces TavianTi naSromi, sadac definiciaTa ricxvi
gacilebiT didi iyo, radgan pirveli gamocemidan aTi wlis
manZilze kulturis cnebis axali gansazRvrebani gaCnda. avto-
rebi (kroebergi da klakhoni), ZiriTadad, britanul-amerikul
literaturaSi arsebuli midgomebiT ifarglebodnen da nakleb
yuradRebas aqcevdnen germanul da frangulenovan literatu-
raSi arsebul koncefciebs.
Tanamedrove kulturologiis fuZemdebelma, amerikelma me-
cnierma lesli uaitma, meoce saukunis meore naxevarSi kul tu-
ris Semdegi ganmarteba SemogvTavaza: kultura _ es aris sag-
nebisa da movlenebis erToblioba, romelic dakavSirebulia
mxo lod adamianisTvis damaxasiaTebel simbolizaciis unarTan.
amrigad, yvelaze farTo mniSvnelobiT, kulturis cneba xazs us-
vams adamianis gansxvavebas yvela sxva biologiuri arsebisagan.
miCneulia, rom kulturis cnebis pirveli mecnieruli gansa-
zRvreba eduard bernet tailors ekuTvnis: ̀ kultura, anu civi-
lizacia, farTo eTnografiuli azriT, Sedgeba codnis, rwme na-
10 kulturis sferos menejmenti
warmodgenebis, xelovnebis, zneobis, kanonebis, zne-Cveulebe-
bisa da zogi sxva unar-Cvevisagan, romlebic SeiZina adamianma,
rogorc sazogadoebis wevrma~. tailori ara mxolod CamoTv-
lis kulturis Semadgenel elementebs, aramed xazs usvams mis
arabiologiur, socialur bunebas. a. kroeberma da k. klakhonma1
daTvales inglisurenovan literaturaSi arsebuli gansazRvre-
bebi da daajgufes Semdeg saxeobebad: aRwerilobiT, istoriul,
normatiul, fsiqologiur da genetikur gansazRvrebebad. Ta-
vad k. klakhonma naSromSi _ `sarke adamianisaTvis~ _ kulturis
12 lakonuri gansazRvreba SemogvTavaza:
1. kultura _ es aris sazogadoebrivi cxovrebis ganzo-
gadebuli wesi;
2. socialuri memkvidreoba, romelsac individi iRebs
Tavisi jgufisagan;
3. azrTa, grZnobaTa da rwmena-warmodgenaTa saxe;
4. abstraqcia;
5. adamianTa jgufis qcevis anTropologTa mier Seqmnili
versia;
6. koleqtiuri codnis saganZuri;
7. ganmeorebad problemebSi orientaciis xerxebis stan-
dartuli nakrebi;
8. Seswavladi qceva;
9. meqanizmi qcevis normatiuli regulirebisaTvis;
10. garemosa da sxva adamianebTan Seguebis xerxebis erTob-
lioba;
11. naleqi, romelsac tovebs istoria;
12. ruka, matrica.
kultura, rogorc SeTanxmebaTa sistema, kulturul-isto-
riuli memkvidreobis dacvisa da gavrcelebis xelSewyobas, xe-
lovnebisa da saganmanaTleblo saqmianobis saSualebiT samo-
qalaqo Rirebulebebis damkvidrebasa da am sferos organize-
ba-marTvas moicavs. kulturis cnebaSi am SemTxvevaSi igulisx-
1 Mirror For Man: The Relation Of The Anthropology To Modern Life - by Clyde Kluckhohn Published January 1st 1959 by McGraw-Hill Inc. Original Title Mirror for Man: The Relation of the Anthropology to Modern Life. ISBN 007035071X (ISBN 13: 9780070350717).
11Sesavali kulturis Sesaxeb
meba ara calkeuli SemoqmedebiTi aqti, aramed Semoqmedeba da
SemoqmedebiTi procesi, Semoqmedebis Sedegi. kultura ganixi-
leba, rogorc sazogadoebis an socialuri jgufisTvis dama-
xasiaTebeli inteleqtualuri da emociur niSan-TvisebaTa er-
Toblioba, romelic, xelovnebasa da literaturasTan erTad,
moicavs cxovrebis stils, cxovrebis unars, faseulobaTa sis-
temebs, tradiciebsa da rwmenebs. warsulSi ZiriTadi yuradReba
mimarTuli iyo xelovnebis calkeuli nimuSebisa da umniSvnelo-
vanesi Zeglebisaken. msoflioSi swrafma industriulma ganviTa-
rebam ganapiroba adamianebis mier Tavis sacxovrebel da samuSao
garemosTan mWidro urTierTkavSiris gacnobiereba, rac adamia-
nebis kulturuli arsebobis safuZvels, cxovrebis dabalanse-
buli xarisxis erTgvar mentalur da sulier aTvlis wertils
warmoadgens. saukuneebis ganmavlobaSi kulturis gavrcelebis
formebi drosa da sivrceSi icvleboda. misi mravalferovneba
vlindeba kacobriobis Semadgeneli jgufebisa da sazogadoebe-
bis unikalurobasa da mravalgvarobaSi.
12 kulturis sferos menejmenti
Tanamedrove mniSvnelobiT, termini kultura XVII sauku-
nidan gamoiyeneba, miCneulia, rom damoukidebeli leqsi-
kuri erTeulis saxiT igi pirvelad gamoiyena germanelma
iuristma da istorikosma samuel pufendorfma (1632-
1694), romelic kulturas adamianis bunebriv mdgomareo-
bas upirispirebda.
amerikeli sociologebis mier 1952 wels Catarebuli ga-
mokvlevis Tanaxmad, 1871 wlidan 1919 wlamde kulturis
cnebis sul 7 definicia iyo SemoTavazebuli. 1920-dan 1950
wlamde ki mkvlevrebma sxvadasxva avtorTan imave cnebis
157 gansazRvreba daTvales. 2000 wlisTvis 900-mde defi-
nicia daTvales, 2010 wlisTvis ki kulturis 1200-ze meti
oficialuri ganmartebaa aRricxuli.
cnobilia kulturis tailoriseuli (edvard bernet
tailori (Sir Edward Burnett Tylor) — 1832-1917) gansazRvreba:
kultura, anu civilizacia, farTo eTnografiuli azriT,
Sedgeba codnis, rwmena-warmodgenebis, xelovnebis, zneo-
bis, kanonebis, zne-CveulebaTa da zogi sxva unar-Cvevisa-
gan, romlebic aiTvisa adamianma, rogorc sazogadoebis
wevrma.
kulturis ganviTarebas e. b. tailori ganixilavda, ro-
gorc adamianis gonebisa da Sromis produqtebis Tanda-
TanobiT ganviTarebas martividan rTulisaken, memkvid-
reobiTobis aucilebeli SenarCunebiT. am gzas gaivlis
rogorc materialuri kulturis elementebi, ise yvela
idea, doqtrina, kanoni, mxatvruli nawarmoebi Tu sulie-
ri kulturis nebismieri sxva gamoxatuleba.
13kulturis sferos mniSvneloba
kulturis sferos mniSvneloba
kacobriobis istoriis ganmavlobaSi kultura stiqiurad,
kanonzomierad, etapobrivad viTardeboda, axasiaTebda Cavard-
nebi da aRmasvla, Serwyma da gavrceleba, cvlileba da trans-
formacia, asimilacia da konservacia. sabolood ki, yovelTvis
axerxebda gavlenis moxdenas sazogadoebebze. kulturis cnebaSi
am SemTxvevaSi igulisxmeba ara calkeuli SemoqmedebiTi aqti,
aramed Semoqmedeba da SemoqmedebiTi procesi, rogorc ada-
mianis universaluri damokidebuleba samyarosadmi. TiToeuli
kultura ganumeorebeli samyaroa, romelic Tavis TavSi moicavs
rogorc adamians, ise adamianTa damokidebulebas garemomcveli
sinamdvilisa da sakuTari Tavisadmi. arsebobs kulturis, ro-
gorc cnebis, meore, gansxvavebuli, ufro `viwro~ gansazRvre-
ba, romelic mniSvnelovania Tanamedrove kulturaze saubrisas:
pirveli, zogadi gagebiT _ kultura es aris adamianis, rogorc
socialuri arsebis ganmsazRvreli, aragenetikuri memkvidreo-
biT miRebuli socialuri gamocdilebis sistema, im materialu-
ri da sulieri garemos warmomqmneli, romelic xels uwyobs ada-
mianis Camoyalibebasa da zneobrivad amaRlebas. meore _ viwro,
`dargobrivi~ gagebiT, kultura es aris _ sazogadoebrivi cxov-
rebis konkretuli sfero (kulturis sfero), romelic moicavs:
kulturul-istoriuli memkvidreobis (samuzeumo, sabiblioTe-
ko da saarqivo masalebi, erovnuli da adgilobrivi tradicie-
bi, dResaswaulebi da sxv.) dacvas da gamoyenebas, mxatvrul ga-
naTlebasa da sabavSvo Semoqmedebas, sakoncerto moRvaweobas,
dasvenebisa da garTobis organizebas, eTnografiul xelovnebas,
xalxur rewvasa Tu xelosnobas, agreTve yovelive zemoT CamoT-
vlilis uzrunvelmyofi saqmianobis organizebasa da marTvas.
dargobrivi gagebiT, kulturis viwro gansazRvreba gulisxmobs
kulturas, rogorc _ kulturis ekonomikis, samarTlis, dafi-
nansebisa da fandraizingis, marTvis, informirebis, profesiuli
kadrebis momzadeba-gadamzadebis, materialur-teqnikuri bazis
ganviTarebisa da sxvaTa erTobliobas.
14 kulturis sferos menejmenti
kultura yvela im SemoqmedebiTi da kulturul-istoriuli
gamoxatvisa da Sedegebis krebiTi saxelia, romlebic sxvadasxva
formiT iwarmoeba, warmogvidgeba an vrceldeba sxvadasxva
sferosa Tu adgilas. am gansazRvrebaSi igulisxmeba ara mxolod
kulturis zogadi ganmarteba, aramed kulturis sxvadasxva mi-
marTulebac: saTeatro xelovneba, vizualuri xelovneba, dizai-
ni, arqiteqtura, musikaluri da saopero xelovneba, kinemato-
grafia, multimedia, kiberxelovneba da kulturuli memkvid-
reoba da sxva kulturuli gamoxatvis formebi da saSualebebi.
warsulSi ZiriTadi yuradReba mimarTuli iyo xelovnebis
calkeuli nimuSebisa da umniSvnelovanesi Zeglebisaken. mso-
flioSi swrafma industriulma ganviTarebam ganapiroba adamia-
nebis mier Tavis sacxovrebel da samuSao garemosTan mWidro
urTierTkavSiris gacnobiereba, rac adamianebis kulturuli
arsebobis safuZvels, cxovrebis dabalansebuli xarisxis erTg-
var mentalur da sulier aTvlis wertils warmoadgens. sauku-
neebis ganmavlobaSi kulturis gavrcelebis formebi drosa da
sivrceSi icvleboda. misi mravalferovneba vlindeba kacobrio-
bis Semadgeneli jgufebisa da sazogadoebebis unikalurobasa
da mravalgvarobaSi.
kultura, rogorc identobis gamomsaxveli forma, kultu-
ra rogorc RirebulebaTa sistema da kultura rogorc bazis-
uri gamomsaxveloba.
kulturis gamomsaxvelobisa da gagebisaTvis SesaZlebelia
warmovidginoT ramdenime Zireuli instrumenti:
Rirebulebebi;
damokidebulebebi da faseulobebi (damokidebule bebi,
rogorc lokaluri da globaluri, aseve koleqtiuri
da individualuri);
adaTebi, wesebi;
ena.
CamoTvlilTagan upirveles sawyiss RirebulebaTa sistema
warmoadgens. sxvadasxva mimarTulebis mkvlevrebi kulturisa
da Rirebulebebis cnebebs sxvadasxvagvarad ganmartaven, magram
15kulturis sferos mniSvneloba
verc erTi mimarTuleba ver uaryofs kulturisa da Rirebule-
baTa urTierTkavSirs.
Rirebulebis cneba, Tanamedrove sociologiaSi, ara marto
mravali formiT ganisazRvreba, aramed Tavisi funqcionaluri
interpretaciiTaa da gamoyenebiTac gansxvavebulia, sxvadasxva
avtori Rirebulebis cnebaSic sxvadasxva azrs gulisxmobs, ma-
gram kavSiri Rirebulebebsa da kulturas Soris calsaxadaa
aRiarebuli.
Rirebuleba kulturis Semadgeneli nawilia, kultura ar
arsebobs RirebulebaTa sistemis gareSe da piriqiT. amdenad,
kulturis Teoria RirebulebaTa Teoriis gareSe ar arsebobs.
kulturisa da Rirebulebis ganuyreli kavSiri moiTxovs gairk-
ves, Tu ra adgili ukavia RirebulebaTa sistemas kulturaSi,
raa RirebulebiTi cneba da ra faseulobebs ukavSirdeba kul-
turasa da kulturis sferoze saubrisas.
aRsaniSnavia, rom RirebulebaTa mecnieruli definicia mxo-
lod mecxramete saukunis bolodan arsebobs, romelsac safuZ-
vlad daedo herman rudolf lotces, vilhelm vindelbandis,
maqs veberis, devid kolbisa da sxvaTa naSromebi.
miuxedavad imisa, rom RirebulebaTa filosofiuri mniS-
vneloba epoqebisa da drois mixedviT icvleba, Rirebulebebi
struqturul kavSirSi arian erTmaneTTan da qmnian erT mTlian
sistemas maTi SefardebiTi mniSvnelobis mixedviT. Rirebuleba
gamoxatavs adamianis rwmenas, Sexedulebebs, idealebsa Tu eTi-
kur standartebs, romlebic safuZvlad udevs misi cxovrebis
stils. Rirebulebebi, xSir SemTxvevaSi, gansazRvraven adamianis
qcevas sxvadasxva situaciaSi da gavlenas axdenen mis gadawyve-
tilebebze.
adaTebi saukuneebis manZilze dagrovili gamocdileba da
damokidebulebaTa erTobliobaa, romlis ganmartebac yvelaze
kargadaa asaxuli UNESCO-s 2003 wlis `aramaterialuri kultu-
ruli memkvidreobis dacvis~ konvenciaSi, rac gulisxmobs `war-
mosaxvisa da gamoxatvis formebs, codnasa da unar-Cvevebs, _
aseve maTTan dakavSirebul saSualebebs, sagnebs, artefaqtebs
da kulturul sivrceebs, aRiarebuls gaerTianebebis, jgufebi-
sa da, zogierT SemTxvevaSi, calkeuli pirebis mier maTi kul-
turuli memkvidreobis nawilad, Taobidan TaobaSi gadacemuli
16 kulturis sferos menejmenti
aseTi aramaterialuri kulturuli memkvidreoba gaerTianebe-
bisa da jgufebis mier mudmiv ganaxlebas ganicdis maTi garemo
pirobebis, bunebasTan maTi urTierTmoqmedebisa da istoriis
Sesabamisad da ayalibebs maTSi TviTmyofadobisa da memkvid-
reobis gancdas~,2 kulturuli memkvidreoba, garda aRiarebuli
materialuri da aramaterialuri memkvidreobisa, or Rirebu-
lebiT mimarTulebasac gulisxmobs: imas, rasac awmyo warsuli-
dan aragenetikuri gziT iRebs da imas, rasac Tanamedroveoba
memkvidreobiT miRebuli formebidan qmnis, rac xSir SemTxve-
vaSi saxecvlil an axal, inovaciur ganzomilebebs warmoadgens.
kultura TanamedroveobaSi yovelTvis moicavs siaxleebsa da
aRmoCenebs, romelTac warsulSi ar hqoniaT adgili. amdenad,
inovacia warsulTan SedarebiT mravalsaxovania. erT SemTxve-
vaSi, warsulSi arsebulis ganviTarebaa, misi bazisidan aRebu-
li sixleebis erTobliobaa, meore SemTxvevaSi ki _ warsulSi
miRweulis safuZvelze axali realobis Seqmnaa, romelic axali
kulturis mier motanili gamowvevebis Sedegi SeiZleba iyos.
miuxedavad kulturis cnebis mravalgvari da RirebulebiTi
bunebisa, TviT cnebis universaluroba da yovlismomcveloba
saSualebas iZleva, kultura ganvixiloT mravali sxvadasxva mi-
marTulebiT, kultura rogorc:
sazogadoebrivi cxovrebis sfero;
socialuri instituti;
pirovnebis ganviTarebis donis maxasiaTebeli;
sazogadoebis maregulirebeli normebis sistema;
socialuri gamocdilebis gadacemis meqanizmi;
TviTdeterminaciis fenomeni da a. S.
miuxedavad kulturis cnebis sxvadasxva mimarTulebis sis-
tematizaciis mcdelobisa, kulturis nebismieri gamovlineba
miTisa da narativis gareSe ar arsebobs, radgan miTi gamoxa-
tavs adamianis damokidebulebebs, survilebs, saswaulebs, xSi-
rad SeuZlebeli SesaZleblobebisken swrafvasac, rasac adamiani
2 saerTaSoriso konvencia aramaterialuri kulturuli memkvidreobis dacvis Sesaxeb. parizi, 2003 w. 17 oqtomberi. ratificirebulia saqarTvelos parla-mentis 2007 wlis 4 dekemberis N 5535 _ II s dadgenilebiT.
17kulturis sferos mniSvneloba
yoveldRiurobaSi moklebulia da amitom realizebas mis mier
Seqmnil idealur sinamdvileSi eZebs. miTi socialuri fenome-
nia, romlis daniSnulebaa socialuri erTobebis yofierebis ga-
marTleba, maTi interesebisa da survilebis, zogjer, moqmede-
bebis SesaZlebeli SesaZleblobaa. miTi prozauli realobidan
sasurvel sinamdvileSi gadayvanas emsaxureba, Tavisebur vir-
tualur sinamdviles qmnis da amiT siamayisa da TviTdamkvidre-
bis moTxovnilebebs akmayofilebs. miTosuri narativi, rogorc
transformaciis SesaZlebloba, mxolod pirvelyofili kultu-
rebisaTvis araa damaxasiaTebeli, Tanamedrove kulturebSic
iCens Tavs da xSiradac masebis mobilizaciisa da zemoqmedebis
saSualebasac warmoadgens. narativebsa da miTosur teqstebTan
erTad Tanamedrove samyaroSi ufro da ufro mniSvnelovani
xdeba kulturis resursebis sakiTxi.
kulturis resursebis sakiTxi is mimarTulebaa, romelic
kulturisa da xelovnebis menejmentis mkvlevrebsa da samec-
niero jgufebSi bolo aTwleulebia did interess iwvevs da
axal tendenciebs amkvidrebs. kulturis resursebi TavisTa-
vad gulisxmobs, ara marto kulturis sferos mimarTulebebs,
aramed kulturis sferos produqtebsac. unda aRiniSnos, rom
kulturis resursebi gansakuTrebul SesaZleblobas aniWebs
erTdroulad mwarmoebelsac da momxmarebelsac, rogorc ur-
TierTsargeblis momtan urTierTobas, rogorc ekonomikur da
socialur resurss. kulturis resursebi, maTi konteqstidan
gamomdinare, asocirebulia sxvadasxva RirebulebasTan da gana-
pirobebs inovaciurad gamoyenebis SesaZleblobas.
18 kulturis sferos menejmenti
kulturuli memkvidreoba aris adamianis arsebobis da misi samyarosadmi SemoqmedebiTi damokidebulebis gamo-xatuleba Soreul Tu uaxloes warsulsa da awmyoSi. is mogviTxrobs qveynisa da misi xalxis tradiciebis, rwme-na-warmodgenebisa da miRwevebis Sesaxeb.
kulturuli memkvidreoba _ kulturis is nawilia, ro-melmac sazogadoebis ganviTarebis procesSi daimkvidra, SeinarCuna an aRidgina faseulobis mniSvneloba da gadae-cema Taobidan Taobas .3
arsebobs kulturuli memkvidreobis ori saxeoba: mate-rialuri da aramaterialuri. pirveli gulisxmobs fizi-kurad aRqmad, xelSesaxeb memkvidreobas, rogoricaa: na-geboba, qandakeba, mxatvrobis nimuSi, xelnaweri wigni da sxva. xolo meore saxeobas, aramaterialur memkvidreo-bas, miekuTvneba, magaliTad, musika, cekva, literatura, Teatri, enebi, codna, religiuri ceremoniebi, tradi-ciuli warmodgenebi da sxva. materialuri memkvidreo-ba, Tavis mxriv, Sedgeba moZravi (romlis gadaadgilebac SeiZleba erTi adgilidan meoreze. mag.: sagnebi) da uZra-vi memkvidreobis nimuSebisagan (romlis gadaadgilebac SeuZlebelia Tavisi sawyisi adgilidan. mag. Senoba-nage-bobebi). materialuri da aramaterialuri memkvidreoba erTi mTliani kulturuli fenomenia.
kulturuli memkvidreoba Tavisi materialuri Tu arama-
terialuri komponentebiT unda daukavSirdes im sazoga-
doebis kulturul Rirebulebebs, romelmac Seqmna is.
kulturuli memkvidreobis cnebam bolo aTwleulebis
ganmavlobaSi cvlilebebi ganicada. Tuki Tavdapirvelad
is mxolod istoriuli da mxatvruli Rirebulebis mqone
Sedevrebs aRniSnavda, axla is ufro farTo gagebiT ga-
moiyeneba da moicavs yvelafers, rasac xalxi gansakuTre-
bul mniSvnelobas aniWebs.
sityva memkvidreoba gamoiyeneba, rogorc kulturu-li, ise bunebrivi memkvidreobis aRsaniSnavad. Tuki Cven gvsurs msoflioSi arsebuli kulturuli mravalfero-
3 saqarTvelos 1999 wlis 25 ivnisis kanoni kulturuli memkvidreobis dacvis Sesaxeb, muxli 1.
19kulturis sferos mniSvneloba
vnebis aRqma, maSin ar unda ganvacalkeoT kultura bu-nebisagan. kultura da buneba erTmaneTisagan ganuyofe-lia. adamianma Secvala garemo, garemom ki gavlena iqonia adamianis Semoqmedebaze. memkvidreobis Zeglebi SeiZle-ba davyoT kulturul da bunebriv memkvidreobad, magram zogi Zegli aerTianebs orives da ganekuTvneba axal kate-gorias.4
1972 wlis 16 noembers, q. parizSi UNESCO-s generaluri konferenciis me-17 sesiaze miRebul iqna `msoflio kul-turuli da bunebrivi memkvidreobis dacvis konvencia~. aRniSnuli konvenciis ratificireba saqarTvelom 1992 wels moaxdina. konvenciis farglebSi msoflio kultu-ruli memkvidreoba Seadgens sam kategorias: Zeglebi _ arqiteqturuli, monumenturi, qandakebebisa da mxatv-ruli nimuSebi, warwerebi, arqeologiuri xasiaTis nage-bobebi an elementebi, gamoqvabuli sacxovrisebi da sxva iseTi elementebi, romelTac aqvT gamorCeuli zogadsa-kacobrio mniSvneloba istoriuli, xelovnebis an mec-nierebis TvalsazrisiT. SenobaTa jgufebi _ calkeul nagebobaTa an erTmaneTTan dakavSirebul nagebobaTa jgufebi, romlebic maTi arqiteqturis, homogenurobis an landSaftSi maTi mdebareobis gamo, warmoadgens ga-morCeul universalur faseulobas istoriis, xelovnebis an mecnierebis TvalsazrisiT. RirsSesaniSnavi adgilebi _ adamianis mier Seqmnili an adamianisa da bunebis erTobli-vi qmnilebebi, agreTve arqeologiuri RirsSesaniSnaobis Semcveli arealebi, romlebic warmoadgens gamorCeul universalur faseulobas istoriis, xelovnebis an mec-nierebis TvalsazrisiT.
aramaterialuri kulturuli memkvidreoba niSnavs adaT-wesebs, warmosaxvisa da gamoxatvis formebs, codna-sa da unar-Cvevebs, _ aseve maTTan dakavSirebul saSu-alebebs, sagnebs, artefaqtebs da kulturul sivrceebs, _ aRiarebuls gaerTianebebis, jgufebisa da, zogierT SemTxvevaSi, calkeuli pirebis mier maTi kulturuli memkvidreobis nawilad, Taobidan TaobaSi gadacemuli aseTi aramaterialuri kulturuli memkvidreoba gaer-Tianebebisa da jgufebis mier mudmiv ganaxlebas ganicdis
4 „Sereuli memkvidreoba“ msoflio kulturul da bunebriv RirebulebaTa dacvis 1972 wlis konferencia. venecia, gv. 73.
20 kulturis sferos menejmenti
maTi garemo pirobebis, bunebasTan maTi urTierTmoqmede-bisa da istoriis Sesabamisad da ayalibebs maTSi TviTmyo-fadobisa da memkvidreobis grZnobas, riTac xels uwyobs kulturaTa mravalferovnebisa da adamianis Semoqmede-bis pativiscemas.
msoflio memkvidreobis nusxa _ msoflio memkvidreobis konvenciis erT-erTi ZiriTadi mizania gansakuTrebuli mniSvnelobis mqone bunebrivi an/da kulturuli Zeglebis gamovlena da maTi msoflio memkvidreobis nusxaSi ward-gena. obieqtis msoflio memkvidreobis nusxaSi Setanis kriteriumia obieqtis gansakuTrebuli zogadsakacobrio mniSvneloba, mTlianoba da avTenturoba. gansakuTre-buli zogadsakacobrio mniSvneloba UNESCO-s msoflio memkvidreobis konvenciis samoqmedo saxelmZRvanelos (2015) muxli 49 Tanaxmad, aris `kulturuli an/da bunebri-vi mniSvneloba, romelic imdenad gamorCeulia, rom scde-ba erovnul sazRvrebs da Tanabrad mniSvnelovania mTeli kacobriobis awmyo da momavali TaobebisaTvis~.
saqarTvelom UNESCO-s aramaterialuri kulturuli memk-vidreobis dacvis konvenciis (miRebul iqna 2003 wels) ratificireba 2008 wels moaxdina da implementirebis procesi 2011 wlidan daiwyo. aramaterialuri kultu-ruli memkvidreoba _ es adamianis, Temis, yofiTi kul-turaa, romelic mWidro kavSirSia rogorc Tavad mis ma-tareblebTan, aseve im kulturul sivrceebsa Tu land-SaftebTan, sadac xdeba misi praqticireba. yovelive es vlindeba sazogadoebis jgufebisa da calkeuli pirebis socialur da kulturul tradiciebSi, yofaSi da gvevli-neba maTi kulturuli identobis erTgvar RerZad.
21kulturis sferos resursebis cneba
kulturis sferos resursebis cneba
Tanamedrove samyaroSi kulturis resursebis mravali gan-marteba arsebobs, erT-erTi mniSvnelovani arasamecniero gan-
marteba amerikel profesor daniel odess ekuTvnis, romelic
aRniSnavs: `kulturuli resursebi kulturebisTvis mniSvnelo-
vani resursebia~.5 kulturuli resursebis mravalgvaroba maT
mravalferovnebasa da SinaarsSia saZiebeli. kulturuli re-
sursis cneba sxvadasxva mniSvnelobiT gamoiyeneba da ZiriTadad
kulturul memkvidreobasTan asocirdeba. kulturis resursi
sxvadasxva kulturasa da sociumSi sxvadasxvanairad aRiqme-
ba, isini SeiZleba ganixilebodes da resursebad jgufdebodes
esTetikis, vizualuri, Sinaarsobrivi, gamoyenebis, mniSvnelo-
bis da sxva niSniT. kulturis obieqtis resursTa ganxilvisas
mniSvnelovania gaviazroT maTi yvelaze Rirebuli atributi:
Tanmimdevruli SesaZleblobebi, raTa gamoikveTos kulturis
identobis matareblebi. istoriis manZilze xelovneba da kul-
tura sargeblis momtani iyo, rogorc individualurad, ase-
ve sazogadoebisTvis, Tanamedrove kvlevebis Sedegad irkveva,
rom sazogadoebis socialuri sargebeli xelovnebisa da kul-
turisagan momdinareobda. kultura yvelgan SeRwevadia, raSic
xels uwyobs socialurad integrirebuli foni, kreatiuloba,
kavSiri da sicocxlisunarianoba. kulturuli memkvidreobis
marTvis dagegmvisas gasaTvaliswinebelia maTi roli mTel mso-
flioSi urbanul ganaxlebaze (ganviTarebaze) saubrisas. mZlav-
ri ekonomikuri ganviTarebis dros, erTi mxriv, SemoqmedebiTi
mniSvneloba Senelebulia xelovnebaSi, tradiciebSi, warsulis
Rirebulebebsa da unarebSi, magram, meore mxriv, aucileblad
gasaTvaliswinebelia is faqti, rom kultura gvexmareba Cveni
gancdebis adaptaciasa da SecvlaSi, is gviCvenebs, rom Cven mo-
vdivarT saidanRac da gvaqvs istoria. kulturuli resursebi
warmoadgens unikalur saSualebas, romlis meSveobiTac yovel
adamians, miuxedavad warmomavlobisa da socialuri garemosi,
SeuZlia monawileoba miiRos mis ganviTarebaSi da Seqmnas axali
5 The Arctic Small Tool Tradition, Publisher: Routledge, Editors: Mark Nuttall, pp. 146-147.
22 kulturis sferos menejmenti
kulturuli sivrce. kulturuli resursebis xelmisawvdomo-
ba TiToeuli adamianis uflebaa, romelsac arc erTi kanoni ar
aregulirebs da warmoadgens, erTi mxriv, memkvidreobasTan Ta-
vsebadobas, meore mxriv ki _ usazRvro inspiraciis, STagonebis
wyaros, romelic garda materialuri obieqtebisa, saganmanaT-
leblo resursebadac gvevlineba.
kulturuli memkvidreobis resursebis Taviseburebebs gan-
sakuTrebuli midgomebi sWirdeba, erTi mxriv, yoveli kultu-
ruli obieqti SeiZleba miviCnioT kulturis resursad, meore
mxriv ki, didi mniSvneloba aqvs TviTon obieqtis ama Tu im kul-
turaSi integracias.
memkvidreobis resursebidan gamoiyofa sami farTo mimarTu-
leba:
1) uZravi memkvidreoba: Senoba-nagebobebi an bunebrivi
resursebi, rogoricaa miwa, an miwaze dafuZnebuli re-
sursebi, an bunebrivi teritoriebi, romlebic `fiqsi-
rebulia~ specialur mdebareobaze (mag: struqturebi,
adgilebi, teritoriebi);
2) moZravi memkvidreoba: resursebi, romelic aris advi-
lad moxsnadi da SesaZlebelia gadatana da transporti-
reba adgilidan adgilze (mag: obieqtebi, dokumentebi);
3) aramaterialuri memkvidreoba _ adamianis mier Seqmni-
li sulieri warmoebis `produqtia~, aramaterialuri
memkvidreoba _ rogorebicaa gamonaTqvamebi, ambebi, si-
m Rerebi da rwmena-warmodgenebi, Rirebulebebi da a.S.
kulturis resursebis gamoyeneba saganmanaTleblo servise-
bis saSualebiT sazogadoebis ganviTarebis winapirobaa. kultu-
ris sferos sicocxlisunarianoba aucilebelia janmrTeli so-
ciumis Sesaqmnelad, rac evropis bevr qveyanaSi ukve saxelmwifo
strategiis nawiladaa qceuli6. mdgradi sazogadoeba aRiarebs
xelovnebasa da kulturul memkvidreobas, rogorc ZiriTad Te-
mas sazogadoebis ganviTarebisTvis, kulturis politikis stra-
6 http://ec.europa.eu/eu2020/pdf/COMPLET%20EN%20BARROSO%20%20%20007%20-%20Euro-pe% 20 2020%20-%20EN%20version.pdf
23kulturis sferos resursebis cneba
tegiebi gvTavazoben, rogor SeiZleba ganvaaxloT da ganvavi-
TaroT kulturis sxvadasxva mimarTuleba kulturis resurse-
bis gamoyenebiT. saxelmwifoebi, TviTmmarTveli subieqtebi Tu
municipalitetebi, sakuTar Tavze iReben dagegmvis farglebSi
oTxi mimarTulebis ganviTarebas sazogadoebis mdgradobis gan-
saviTareblad: 1) ekonomikuri keTildReoba; 2) socialuri sa-
marTlianoba; 3) garemo pirobebi da 4) kulturuli sicocxli-
sunarianoba.
kulturuli memkvidreobis marTvis strategiebis farglebSi
gamokveTilia aucilebeli komponentebi, romelTa dacvac auci-
lebelia memkvidreobis, rogorc istoriis, ise memkvidreobis,
rogorc identobis dacvis sakiTxisTvis:
1. identifikacia da aRdgena: kulturuli memkvidreobis
resursebis an SerCeva (gadarCeva) da identifikacia,
misia maxasiaTeblebis mixedviT _ dokumentireba da in-
ventarizacia.7
2. SenarCuneba da ganaxleba: resursebi daculi da movli-
lia. moqmedebebi ganaxleba-SekeTebis, memkvidreobis
obieqtisTvis damaxasiaTebeli Taviseburebebis (Tvise-
bebi) aRdgenisa da SenarCunebis dros moicavs samarT-
leblivi sakiTxebis gaTvaliswinebas (dacvas).8 inter-
pretacia da mdgradi gamoyeneba: `memkvidreobiTi resursebis interpretacia da ga-
moyeneba mniSvnelovani da aucilebelia saganmanaT-
leblo da sareklamo programebis gamoyenebiT, radga-
nac kulturuli memkvidreobis mniSvneloba da mdgra-
doba sazogadoebis sicocxlisunarianobis aucilebe-
li resursia.~
7 Identification and recovery: the selection of heritage resources or features involving documentation and inventories.8 Preservation and renewal: the resource is protected and renewed. Actions include legal protection, repair, restoration and maintenance of heritage features. Interpretation and sustainable use: making the meaning and importance of heritage resources evident through educational and promotional programs and the ongoing management of heritage resources as living parts of the community.
24 kulturis sferos menejmenti
kulturis industriis funqcionirebisa da saqmianobis Sede-
gebis ganxilvisas mkvlevrebi, upirveles yovlisa, raodenobriv
(moculoba fasis mixedviT) da xarisxobriv Sefasebaze amaxvi-
leben yuradRebas da ganixilaven, rogorc sazogadoebrivi in-
dustriis sxvadasxva formis urTierTTanamSromlobas. swored
amis safuZvelze keTdeba daskvna, Tu ramdenad efeqturia ama Tu
im SemoqmedebiTi aqtis Sedegobrivi kavSiri an saqmianoba. aqve
aRsaniSnavia sivrcobrivi aspeqtebis gaTvaliswinebac, romelic
saSualebas iZleva kulturis sferos saqmianoba ganvixiloT, ro-
gorc ganviTarebis, aseve misi im teritoriul-administraciul
kompleqsTan kavSiris mixedviTac, sadac is aris gavrcelebuli.
mewarmeoba kulturaSi adamianuri saqmianobis specifikuri
sferoa, romelic kulturisa da biznesis integraciis Sedegad
warmoiSva. igi damaxasiaTebelia sabazro urTierTobis warmoSo-
bis, ganviTarebisa da transformaciis periodisTvis, romelic
iqmneba da realizdeba sazogadoebrivi ganviTarebis industriu-
li da postindustriuli modelis CarCoebSi. mewarmeobas kul-
turaSi winaaRmdegobrivi xasiaTi aqvs. am saqmianobis specifika
materialuri da sulieri Rirebulebebis Seqmnis zRvarze warmo-
iSoba. mewarmeoba universaluri movlenaa da damaxasiaTebelia
adamianuri saqmianobis gansxvavebuli sferoebisTvis. warmoebis
mimarTuleba kulturaSi imiTac sainteresoa, rom am procesis
mTavari figura xdeba samewarmeo saqmianobis subieqti anu Semo-
qmedi, romelic Tavis TavSi aerTianebs sxvadasxva profesiul
funqcias da socialur rols. mosazreba, rom Tanamedrove sa-
zogadoebaSi Seiqmna kulturis momsaxurebis bazari, Tanamedro-
ve termins warmoadgens da dReisaTvis didi mniSvneloba eniWeba.
TanamedroveobaSi aRiarebuli SemoqmedebiTi industria war-
moadgens kulturis resursebis marTvis swor formas, romelic
SemoqmedebiTobiTi ekonomikis ganviTarebasa da ekonomikuri
sargeblis motanas uwyobs xels. SemoqmedebiTi industriebis
ganviTarebam bevr qveyanasa da Tu socialur jgufSi moaxdina
sakuTari Tavis transformireba gare teritoriisa da sazoga-
doebis mimarT, romelic mxars uWers socialuri (farTo) xelov-
nebisa da kulturis funqciebs. evropisa da did britaneTis bevr
qalaqSi SemoqmedebiTi kulturis seqtori aRiarebulia, rogorc
25kulturis sferos resursebis cneba
erT-erTi ZiriTadi gasaRebi qalaqis ekonomikisTvis. evropis masS-
tabiT SemoqmedebiTi industriebis Semosavali utol deba 535 mi-
liards, rac Seadgens evropis mTliani Sida produqtis 4.2%-s.
kreatiuli industriebis seqtori evropis qveynebSi pirvel 3
dam saqmebels Sorisaa mSeneblobisa da sakvebi/sasmelebis bizne-
sis Semdgom. am seqtorSi, evropis masStabiT, dasaqmebulia 7 mi-
lionze meti adamiani, rac warmoadgens evropis Sromisunariani
mosaxleobis 3,3%-s. aRsaniSnavia, rom SemoqmedebiTi industrie-
bis seqtori asaqmebs met axalgazrdas (romelTagan 19,1% aris 30
wlamde adamiani), sxva seqtorebTan SedarebiT (18.6%).9
pirdapir finansur sargebelTan erTad, kulturis sferosa
da resursebis SemoqmedebiT industriaSi integracias mniSvne-
lovani SesaZlebloba aqvs socialuri problemebis mogvarebaSi,
siRaribis daZlevasa da samuSao adgilebis SeqmnaSi. msoflio
bankis prognozis mixedviT, 2030 wlisTvis, kultura mniSvnelo-
van rols Seasrulebs siRatakis zRvars miRma myofi (dReSi 1,25
aSS dolarze an nakleb Tanxaze mcxovrebi) adamianebis cxovre-
baSi (World Bank, 2012). aseve gavlenis mniSvnelobaze SegviZlia vi-
saubroT turizmis, rogorc mniSvnelovani socio-ekonomikuri
seqtoris ganxilvisas.
kulturis anu SemecnebiTi turizmi, ekonomikis amoqmede-
bisa da ganviTarebis mZlavri katalizatoria. is xels uwyobs
qveynis cnobadobis gazrdas da investiciebis mozidvas. mdgradi
turizmis ganviTareba, didwilad, damokidebulia kulturul da
bunebriv memkvidreobasa da SemoqmedebiT industriebze. gaeros
turizmis organizaciis (UNWTO) monacemebiT, kulturis, anu Se-
mecnebiTi turizmi, Seadgens msoflio turizmis 40%-s.
kultura, rogorc socialuri gamocdilebis Sedegad miRe-
buli memkvidreoba, socialuri da ekonomikuri ganviTarebis re-
sursia da TanamedroveobaSi ara kulturis, aramed kulturis
sferos dagegmva-marTvaa mniSvnelovani, radganac kulturis
sfero marto investirebas ki ar iTxovs, aramed TviTon aqvs
investirebis udidesi SesaZlebloba. kulturis sfero aris sa-
9 http://www.ey.com/Publication/vwLUAssets/Measuring_cultural_and_creative_markets_in_the_EU/$FILE/Creating-Growth.pdf
26 kulturis sferos menejmenti
zogadoebrivi cxovrebis erT konkretuli sfero. am sferoSi
moRvawe beneficiarebi qmnian sxvadasxva tipis da funqciis mqo-
ne sawarmoebs, dawesebulebebs da arakomerciul organizaciebs,
kulturis sferos sxvadasxva gansazRvruli produqtis Senaxvi-
sa da warmoebis mizniT. kulturis sfero, iseve rogorc nebis-
mieri sxva saqmianobis sfero garkveuli tipis produqcias awar-
moebs ganviTarebis da sxva raime saxis sargeblis miRebis mizniT.
msgavsi damokidebuleba SesaZloa Semdegnairad ganvixiloT,
rogorc kulturis ekonomikuri SesaZleblobebi:
aseTi midgomebi qmnis winapirobas adamianuri kapita-
lis ganviTarebisaTvis da Tavadve aris kapitalis nawi-
li, misive gavrcobisa da STagonebis erT-erT wyaros
warmoadgens;
ayalibebs da aviTarebs sakomunikacio saadaptacio
un ar-Cvevebs individebSi, xdeba da aris socializa-
cia-adaptaciis faqtori garkveul, konkretul soci-
alur-kulturul pirobebSi.
Tanamedrove samyaro kulturas didi xania aTavisuflebs
sxvadasxva tipis stereotipuli damokidebulebisagan, sagamofe-
no sivrceebsa da sacavebSi karCaketilobisagan, Tumca sazRv-
rebis gaxsniloba aranairad ar gulisxmobs kulturuli memk-
vidreobis obieqtebis dacvis wesebisa da koleqciaTa movlis
instruqciebis ugulebelyofas. kulturis sferos dawesebule-
bebis misia, garda kulturuli memkvidreobis dacvisa, sazoga-
doebasTan urTierTobis rolis dabalansebaa.
sazogadoebaSi kulturis gamovlenis formebi da damokide-
bulebebi xSirad sxvadasxva ganzomilebas warmoadgens. kultu-
ra materialuricaa da sulieric. Tumca, misi suliereba qmna-
dobis an warmoebis SemTxvevaSi iZens materialur xasiaTs, rac
xSirad sazogadoebis anu urTierTobaTa sistemis faseulobaTa
maCvenebelicaa. es kulturisa da sazogadoebis urTierToba er-
Tdroulad SeiZleba iyos materialurica da sulieric, misi ma-
terialuroba im socialur institutebSi gamoixateba, romelTa
27kulturis sferos resursebis cneba
gareSe sazogadoeba warmoudgenelia, xolo kulturis materi-
aluroba ideis ganxorcielebis formaa, anu materialur nivTeb-
sa da nawarmoebebSia realizebuli. kulturis SesaZleblobebsa
da realizebis saSualebebs kulturis resursebis arseboba ga-
napirobebs.
kulturis sferos resursebze saubrisas mniSvnelovania ga-
viazroT kulturis sferos resursebis maxasiaTeblebi:
kultura, rogorc Rirebuleba;
kultura, rogorc konkretuli elementebis erTianoba;
kultura, rogorc cxovrebisadmi adaptaciis meTodi;
kultura, rogorc socialuri norma;
kultura, rogorc socialuri mexsiereba;
kultura, rogorc socialuri komunikacia;
kultura, rogorc ena;
kultura, rogorc saqmianoba;
kultura, rogorc Semoqmedeba;
kultura, rogorc socialuri gamocdileba.10
kulturis sferos resursebis kvleva Tanamedrove samyaroSi
axali mimarTulebaa. samecniero literaturaSi sxvadasxva ganmar-
teba ganixileba, vrceli ganmartebiT, kulturis resursebi war-
moadgens istoriul-kulturul SesaZleblobebs, romlebic moi-
cavs istoriuli, arqeologiuri da arqiteqturuli monumenturi
xelovnebis nimuSebs da sxva materialuri kulturis Zeglebs, maT
Soris, aramaterialur nimuSebsa da monapovrebs (tradiciuli
yofa, xalxuri rewvis nimuSebi, adgilobrivi Cveulebebi, samosi),
religiuri kulturis elementebs da adgilebs, sxva eTnografiul
maxasiaTeblebs da kulturis sferos sxvadasxva monawiles.11
kulturis sferos resursi _ es aris istoriul faqtTa,
mxatvrul RirebulebaTa da miTologiaTa erToblioba, rome-
10 nino sanadiraZe, „saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani“, saqarTvelos SoTa rus-Tavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo universiteti. #4 (57), 2013, gv. 80.11 briuselis me-13 asambleis krebuli _ Royale de Belgique. 13th Assembly of Compendium Experts in Brussels, The Assembly has been held on 4-5 December at the Académie Royale de Belgique in Brussels in the framework of the Belgian Presidency of the Committee of Ministers of the Council of Europe.
28 kulturis sferos menejmenti
lic warmodgenas qmnis ama Tu im obieqtze. kulturis obieq-
tebis maxasiaTeblebisa da SesaZleblobebis sinTezi warmoqmnis
kulturis resurebis subieqtebs, romelTa qmnadobis procesSi
gaazreba TavisTavad kulturis produqtebis warmoebis Sesa-
Zleblobas qmnis. kulturis resursebis subieqturi bunebidan
gamomdinare, Tavis TavSi Seicaven ama Tu im kulturis saerTo
da indvidualur maxasiaTeblebs da rac mniSvnelovania, Rirebu-
lebaTa sistemis erTobliobasac.
bolo aTwleulia UNESCO Tavis dokumentaciaSi praqtiku-
lad srulad gadavida termin `kulturis produqtis~ gamoye-
nebaze, sadac igulisxmeba saqonelic da momsaxurebac. kultu-
ris produqtis definicia, rogorc aseTi, leqsikonSi ar moi-
poveba. „dasavleli mecnierebi, bazarze orientirebis gavleniT
midrekilni arian, Seiswavlon kulturis industria kulturis
produqtis instrumentuli midgomis WrilSi, rac gulisxmobs
mis ganxilvas ekonomikur sibrtyeSic“.12 `kulturis resurse-
bi, rogorc obieqtebi warmoadgens ganwyobaTa erTobliobas,
romelTa emociuri gaTavisebac SesaZlebelia rogorc indivi-
dualur, ise farTo masebis konteqstSi. kulturis resursebis
produqtebad qmnadobisa da warmoebis procesSi mniSvnelovania
gaviTvaliswinoT warmoebis mTavari Taviseburebebi. kultu-
ris produqtebi, garda maTi eqvsi maxasiaTeblisa~13, aseve Tavis
TavSi aerTianebs kulturis RirebulebaTa sistemasa da kul-
turis resursebis TavisTavad bunebasac. kulturis produqtis
Rirebuleba gamoixateba imaSi, rom TiToeuli momxmarebeli
mas sxvadasxvanairad aRiqvams da sxvadasxvagvar interpreta-
cias warmoidgens. es aris produqtebi, romlebsac momxmarebeli
12 nino sanadiraZe, „kulturis resursebis sakiTxebi Tanamedrove sazogadoeba-Si“, baTumis xelovnebis saswavlo universitetis ganaTlebis, humanitarul da socialur mecnierebaTa fakultetis xelovnebis Teoriisa da istoriis depar-tamentis samecniero Sromebis krebuli „xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi“, xelovnebis un-is gamomcemloba. t. VI, baTumi, 2015, gv. 101-107. 13 nino sanadiraZe, „kulturis resursebis sakiTxebi Tanamedrove sazogadoeba-Si“, baTumis xelovnebis saswavlo universitetis ganaTlebis, humanitarul da socialur mecnierebaTa fakultetis xelovnebis Teoriisa da istoriis depar-tamentis samecniero Sromebis krebuli `xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi~, xelovnebis un-is gamomcemloba. t. VI, baTumi, 2015, gv. 101-107.
29kulturis sferos resursebis cneba
moixmars Tavis warmodgenebsa da aRqmebSi da ara sxvadasxva pra-
qtikul mdgomareobebSi, romelime praqtikuli problemis gada-
saWrelad.
kulturis sferos produqtebi Tavisi SinaarsiT aerTianeben
Semdeg Rirebulebebs:
erToba _ erTi kulturis matareblebi momxmareblis-
Tvis kulturis resursebis aRqmis xelmisawvdomoba
da SesaZlebloba. erTi kulturis matareblobis gan-
cda iwvevs gancdebs, romlebic modis garkveuli ti-
pis enis, landSaftis, melodiis, da a. S. erTobliobis
aRqmiT da iZleva garkveuli identobis gancdas, anu
SesaZlebelia Seiqmnas kulturis erToba.
Tavad warmoadgens Rirebulebebs an Seicavs Rirebule-
baTa sistemebsac, romelnic TviTidentifikaciis saSu-
alebebs iZleva.
`kulturis sferos produqtebi~14 moicavs kulturis re-
sursebidan warmoebuli produqtebs, Tumca igi amavdroulad
gulisxmobs sxva kategoriebis produqtebsac (garda produqtis
maxasiaTebeli sami obieqtisa: 1. ZiriTadi produqti an TviT
obieqti, 2. Tanmxlebi (Tanmdevi) momsaxureba da 3. faseulo-
ba _ simboluri, emociuri an raime sxva faseuloba, romelsac
momxmareblebi ama Tu im produqts aniWeben). TviTon produq-
tic Tavisi SinaarsiT gansxvavebulia. kulturis resursebidan
warmoebuli kulturis produqtebi kulturis im Rirebulebebs
aerTianeben, romelTa gamoc esa Tu is resursi kulturis pro-
duqtebis warmoebis SesaZleblobas qmnian. maTi sazogadoebamde
mitana, anu bazarze gamotana gansxvavebul midgomebsa da sa-
qmianobebs gulisxmobs da gansxvavdeba ekonomikuri da Tana-
medrove marketinguli qmedebebisgan. Tumca aqve unda aRiniS-
nos, rom Tanamedrove ekonomika da gansakuTrebiT warmatebuli
14 n. sanadiraZe, „kulturis sferos proeqtebis menejmenti da dagegmareba“, ga mo mcemloba „kentavri“, Tb., 2011, gv. 15-17.
30 kulturis sferos menejmenti
brendingi kulturis produqtebis warmoebis Taviseburebasac
iTvaliswinebs da narativebisa da Rirebulebebis gamoyenebiT
bazarze pozicionirebis upiratesobasac flobs.
kulturis resursebidan warmoebuli produqtebis Tavise-
burebebi isev RirebulebaTa sistemaSia saZiebeli da, Tavis
mxriv, axlebur danaxvas saWiroebs da ara siaxleebis gamogone-
bas. esenia:
aramaterialuri matarebeli, anu mexsierebis fenomeni
_ sazogadoebis/momxmareblis mexsierebaze zemoqmede-
ba, rodesac resursi SesaZleblobas iZleva, obieqtis
win wamosawevad (promouSenisTvis) gamoiyeno xanmokle
mexsierebidan xangrZliv mexsierebamde, anu istoriul
konteqstTan asocirebuli Rirebuleba.
materialuri matarebeli, anu obieqtis fenomeni _ ro-
desac kulturis ama Tu im resurss aqvs sakuTari, in-
dividualuri istoria, qronologia, faqtobrivi masa-
la, emocia da mxatvruli Rirebuleba.
kulturis resursebi idealur versiaSi unda akmayofileb-
des sam mocemulobas:
1. mxatvruli Rirebuleba;
2. faqtobrivi masala (istoria, qronologia da a.S.);
3. miTologia/narativi.
bolo wlebSi Catarebulma kvlevebma aCvena, rom kulturis
resursebis gamoyeneba da kulturis SemoqmedebiTi industrie-
bis gaZliereba dRiTidRe ufro da ufro izrdeba, viTardeba.
am seqtors aqvs SesaZlebloba, iyos wamyvani bazarze, SeuZlia
ekonomikis zrda, SeuZlia xeli Seuwyos SemoqmedebiTobas da
inovaciebs ekonomikis sferoSi.
31kulturis sferos resursebis cneba
gaerTianebuli erebis ganaTlebis, mecnierebisa da kultu-ris organizacia (UNESCO) _ gaeros specializirebuli saa-gento. misi mizania mSvidobisa da saerTaSoriso uSiSroe-bis interesebisaTvis xeli Seuwyos ganaTlebisa da kul-turis gavrcelebas, mecnierebis ganviTarebas, adamianis uflebebisa da ZiriTad TavisuflebaTa pativiscemas rasis, sqesis, enisa da religiis miuxedavad. organizacia 1945 wlis 16 noembers daarsda. misi Stab-bina mdebareobs parizSi, safrangeTSi.
UNESCO sakuTar daniSnulebas xuTi ZiriTadi programiT axorcielebs, esenia: ganaTleba, sabunebismetyvelo me-cnierebebi, socialuri da humanuri mecnierebebi, kul-tura da komunikaciebi da informacia. UNESCO afinansebs wera-kiTxvis gavrcelebis, teqnikur, maswavlebelTa daxe-lovnebis programebs; saerTaSoriso mecnierebaTa proe-qtebs; regionaluri da kulturis istoriis proeqtebs; kulturuli mravalferovnebis popularizacias; saerTa-Soriso urTierTdaxmarebis SeTanxmebebs msoflio kul-turuli da bunebrivi memkvidreobis SenarCunebasa da ada-mianTa uflebebis dacvas da a.S.
1992 wlis 7 oqtombers saqarTvelo gaxda UNESCO-s sru-luflebiani wevri. amave wels Seiqmna iuneskos saqmeTa erovnuli komisia da samdivno, romelic saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros bazaze funqcionirebs. ko-misias evaleba UNESCO-sa da saqarTvelos Soris TanamS-romlobis koordinacia.
1972 wels UNESCO-m miiRo msoflios kulturuli da bu-nebrivi memkvidreobis dacvis konvencia, romelic ZalaSi Sevida 1975 wels. yovelwliurad msoflio memkvidreobis komiteti ikribeba sesiaze, romelic gansazRvravs, Tu romeli Zegli Seitanon UNESCO-s msoflio memkvidreobis siaSi. pirveli Zegli msoflio memkvidreobis siaSi Seita-nes 1978 wels da es iyo galapagosis kunZulebi.
msoflio memkvidreobis Zeglebis siis mTavari mizania Ti-Toeuli obieqti daicvas da gaxados cnobili, Tu, ra Tqma unda, igi Seesabameba garkveul kriteriumebs. UNESCO-s sul 10 kriteriumi aqvs, romelTagan pirveli eqvsi moqme-debs 1978 wlidan da gansazRvravs kulturul obieqtebs,
32 kulturis sferos menejmenti
xolo danarCeni oTxi moqmedebaSia 2002 wlidan da buneb-riv obieqtebs gansazRvravs. 2005 wlidan aTive krite-riumi gaerTianda erT siad.
UNESCO-s msoflio memkvidreobis Zeglebi dayofilia xuT geografiul zonad: 1. afrika 2. arabuli qveynebi (warmodgenilia CrdiloeT afrika da axlo aRmosavleTi) 3. azia-okeania (warmodgenilia avstralia da okeania) 4. evropa da CrdiloeT amerika 5. laTinuri amerika da karibebi
aramaterialuri kulturuli memkvidreoba _ 2003 wels
UNESCO-m miiRo aramaterialuri kulturuli memkvidreo-
bis dacvis konvencia. aramaterialur kulturul memk-
vidreobad miiCnies zepiri gadmocemebi, tradiciuli mu-
sika, cekva, ritualebi, festivalebi da xalxuri rewva.
programa `msoflios mexsiereba~ Seiqmna 1992 wels, raTa
daicvas dokumenturi memkvidreoba _ maT Soris, isto-
riuli dokumentebi, arqivebi da a. S.
33kultura, rogorc ekonomikuri resursi
kultura, rogorc ekonomikuri resursi
sazogadoebaSi kulturis gamovlenis formebi da damokide-
bulebebi xSirad sxvadasxva ganzomilebas warmoadgens. kultu-
ra materialuricaa da sulieric. Tumca, misi suliereba qmna-
dobis an warmoebis SemTxvevaSi iZens materialur xasiaTs, rac
xSirad sazogadoebis, anu urTierTobaTa sistemis faseulobaTa
maCvenebelicaa. es kulturisa da sazogadoebis urTierToba er-
Tdroulad SeiZleba iyos materialurica da sulieric, misi ma-
terialuroba im socialur institutebSi gamoixateba, romelTa
gareSe sazogadoeba warmoudgenelia, xolo kulturis materia-
loba ideis ganxorcielebis formaa, anu materialur nivTebsa
da nawarmoebebSia realizebuli. kulturis SesaZleblobebsa da
realizebis saSualebebs kulturis resursebis arseboba gana-
pirobebs. kultura, rogorc socialuri sistemis sasicocxlo
funqciebis erTiani ganmsazRvreli reJimi, mTlianad ganapi-
robebs qveynis socialuri Tu ekonomikuri organizmis usafr-
Txoebas, ramdenadac Tavad qmnis sakuTar sasicocxlo velsac
da saWiro sasicocxlo pirobebsac da mxolod kulturis sasi-
cocxlo Zalis arsebobis pirobebSia SesaZlebeli ara mxolod
qveynis politikuri da ekonomikuri usafrTxoeba, aramed yvela
sasicocxlo procesi, romelic ki socialur organizms agebs,
rogorc erTian mTlians.
bolo dros gavrcelebuli kamaTi imis Sesaxeb, SeiZleba Tu
ara kultura ekonomikur resursad mogvevlinos, mravalgvaria.
sadavoa Temebi, ra igulisxmeba ekonomikur SesaZleblobebSi _
kulturis Tu kulturis sferos ekonomikuri SesaZleblobe-
bi. kulturis sferos dagegmva-organizebaze saubrisas gasaT-
valiswineblia Semdegi garemoebebi: kulturis sferos marT-
vis procesebi damokidebulia aramarto socialur-kulturul
konteqstsa da socialur-kulturul garemoze, aramed Tavadac
iZens socialur-kulturul niSan-Tvisebebsac.
kulturis sferos saerTo-ekonomikuri ganviTareba ganapi-
robebs ekonomikuri pirobebis formirebas, romlebic, Tavis mx-
riv, SeZlebs uzrunvelyos kulturis sferoSi moRvawe subieqt-
34 kulturis sferos menejmenti
Ta konkurentunarianoba momsaxurebis bazarze da maRali safi-
nanso-ekonomikuri Sedegebi. kulturisa da ekonomikis urTier-
Toba dReisaTvis gardamtex stadiazea. maTi daaxloeba mxolod
dialogis sagania da problemebisa da sirTuleebis gareSe ar mim-
dinareobs. kultura dRemde paradoqsul mdgomareobaSi imyofe-
ba: erTi mxriv, SeiniSneba kulturis udidesi rolis farTo aRia-
reba ekonomikasa da warmoebasTan mimarTebiT, meore mxriv ki, es
yvelaferi mxolod saubris doneze rCeba da realuri nabijebiT
ar aris ganmtkicebuli. magaliTad, 1992 wlis dekemberSi, gaero-
sa da iuneskos iniciativiT Seiqmna kulturisa da ganviTarebis
msoflio komisia, komisiis daskvnaSi naTqvamia: `kacobriobis
ganviTarebis is saSualebebi, romlebic materialuri moxmarebis
mudmiv eqspansiazea mimarTuli, naklebad sicocxlisunariania
da usasrulod ver ganviTardeba. isini ara marto anadgureben
kulturis qsovils, aramed safrTxes uqmnian biosferos da, Sesa-
bamisad, kacobriobis momavalsac~. kulturuli memkvidreobis is
nimuSebi, romelTa umravlesobasac samuzeumo gaerTianebebi da
koleqciebi aerTianeben, sxvadasxva kriteriumebiT fasdeba, sxva-
dasxva riskebsa da marTvis meqanizmebs gulisxmobs. memkvidreo-
bis Rirebulebebis kriteriumebi, romlebic gansazRvraven, Tu
ris gamo aris daculi esa Tu is kulturuli fenomeni, ZiriTa-
dad, damuSavebulia msoflio memkvidreobis obieqtebis Sesafa-
seblad. isini gamoxataven konkretul informaciul Rirebule-
bebs. Rirebulebebis kriteriumebi gamoxataven dacvis sagnis ama
Tu im Tvisebas, romlis SenarCunebiskenac mimarTuli unda iyos
memkvidreobis marTvis strategia. yoveli sistema unda xasiaTde-
bodes saerTaSoriso normebTan SesabamisobiT. mTel msoflioSi,
gansakuTrebiT ki ganviTarebul qveynebSi, izrdeba kulturul
faqtorTa roli qveynis ekonomikur ganviTarebaSi. gamokvleveb-
ma, romlebic Catarda sxvadasxva qveyanaSi, aCvenes mWidro kavSiri
mTel rig kulturul indikatorebsa da ganviTarebas Soris. sa-
erTaSoriso saagentoebi, rogoricaa, mag., „msoflio banki~, aRia-
reben, rom ganviTarebis iseTi proeqtebi, romlebic saTanado
yuradRebas ar aqceven sazogadoebis kulturul maxasiaTeblebs,
rogorc wesi, xSirad „Cavardnis~ tendenciis safrTxis qveS arian.
saerTaSoriso saagentoebi ganviTarebad qveynebs mouwodeben,
rom „ganviTarebis programis maqsimaluri efeqtis misaRwevad
35kultura, rogorc ekonomikuri resursi
saTanado yuradReba mieqces kulturul maCveneblebs~. Sesaba-
misad, mmarTvelobiTi sistemis formirebisas saxelmwifos mier
gaTvaliswinebul unda iqnas es faqti. arc erTi mmarTvelobi-
Ti forma, mmarTvelobiTi struqturis mxriv, ar SeiZleba miviC-
nioT absoluturad uzrunvelyofil formad. Tumca zogierTi
mmarTvelobiTi formis pirobebSi xdeba istoriul-kulturuli
memkvidreobis marTvis sakiTxebis ukeTesad regulirdeba. isto-
riul-kulturuli memkvidreobis marTvis qveS igulisxmeba Ro-
nisZiebaTa sistema, romelic mimarTulia am obieqtebis xarisxian
mdgomareobaSi Senaxva-aRdgenisa da miznobrivi ganviTarebisaken.
msoflio praqtika xazs usvams kulturul politikasTan siste-
muri midgomis aucileblobas, romlis drosac wina planze dgas
ara ideologia, aramed kulturuli politikis moqnili kore-
qciis teqnologia. es ki ganpirobebulia socialur-ekonomiku-
ri pirobebis cvlilebebiT. aRniSnuli teqnologia iZleva Sesa-
Zleblobas, problemebi gadawydes konkretul drosa da konk-
retul adgilas. kulturis sferos mmarTvelobiT sistemaSi
krizisis pirobebSi gansakuTrebul mniSvnelobas iZens kulturis
administratorisa da menejeris figura. menejmenti gansazRvru-
lia, rogorc strategiuli, praqtikuli procesi, administracia
ki _ rogorc raodenobrivi, konkretuli, pragmatuli procesi.
sazogadoebrivi ganviTarebis industriuli da postindus-
t riuli modelis CarCoebSi kulturis sferos marTva univer-
saluri movlenaa da damaxasiaTebelia adamianuri saqmianobis
gansxvavebuli sferoebisTvis. misi wyaroebi uSualo kavSirSia
materialur da komerciul saqmianobasTan.15
bolo wlebSi Catarebulma kvlevebma aCvena, rom kulturis
resursebis gamoyeneba da kulturis SemoqmedebiTi industrie-
bis gaZliereba dRiTidRe ufro da ufro izrdeba, viTardeba. am
seqtors aqvs SesaZlebloba, iyos wamyvani bazarze, SeuZlia eko-
nomikis zrda, SeuZlia xeli Seuwyos SemoqmedebiTobas da ino-
vaciebs ekonomikis sferoSi. kulturis sferos industriebze
saubrisas ki gasaTvaliswinebelia sferosa da produqtis spe-
15 nino sanadiraZe. kulturis industriis funqcionirebis ekonomikuri da sivrcobrivi formebi. saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos uni-versiteti, `saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani“ #4 (61), 2014, gv.119.
36 kulturis sferos menejmenti
cifikuri Taviseburebebi, dRevandeli Temis mTavar sakiTxs ki
momxmareblisa da produqtebis sivrcobrivi da ekonomikuri ma-
xasiaTeblebi warmoadgens, radganac momxmarebelTa segmentacia
sxvadasxva parametris mixedviT warmoebs da segmentacias konk-
retuli sfero an produqti ganapirobebs.
kulturis sferos sawarmoo bazarze produqti aris sar-
geblisa da faseulobaTa nakrebi, romelsac momxmarebeli sxva-
dasxvanairad aRiqvams. produqti SeiZleba davaxasiaToT misi
teqnikuri an simboluri maxasiaTeblebis mixedviT. rasac momx-
marebeli yidulobs, aris sargeblis nakrebi, realuri iqneba es
Tu warmosaxviTi. momxmarebeli Tanxmdeba, rom gadaixados fuli
da miiRos garkveuli produqti misi survilebis an misi saWiroe-
bebis gaTvaliswinebiT.
gardamavali periodis Zireulma socialur-ekonomikurma
cvlilebebma mniSvnelovani gavlena moaxdina Tanamedroveobis
SemoqmedebiT da kulturul cxovrebaze. me-20 saukunis da-
sasrulsa da 21-e saukunis dasawyisSi Seicvala kulturisadmi
damokidebulebebi, daiwyo barierebis rRveva e. w. elitarul
xelovnebasa da sazogadoebis farTo masebs Soris, kulturis
sferoSi arsebuli Tanamedrove tendenciebi da informacia Ta-
namedrove xelovnebis Sesaxeb xelmisawvdomi xdeba da aRar aris
akrZaluli, Tanamedrove xelovnebaSi waSlilia manamde arsebu-
li sazRvrebi: aRar aris SezRuduli masaliT, meTodologii-
Ta da tradiciuli formebiT da xSirad iyenebs multidiscip-
linarul diskurss. miuxedavad xelmisawvdomobis daSvebisa,
kulturis sferoSi Zireuli cvlilebebi mainc gaZnelebulad
mimdinareobda da msoflio Tanamedrove xelovnebaSi mimdinare
procesebma da tendenciebma saTanado gavlena ver moaxdina qar-
Tul xelovnebasa da kulturaze. `kulturis sfero TavisTavad
unda qmnides moTxovnas, ris Sedegadac sazogadoebas uviTar-
deba rogorc kulturis procesebSi Tanamonawileobis survi-
li, ise xarisxis Sefasebis kriteriumebi~.16
kulturis sferos produqtis Tavisebureba imaSi mdgoma-
reobs, rom igi Tavad qmnis moTxovnas. igi ver daeqvemdebareba
16 nino sanadiraZe. kulturis industriis funqcionirebis ekonomikuri da sivrcobrivi formebi. saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos uni-versiteti, `saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani“ #4 (61), 2014, gv. 91.
37kultura, rogorc ekonomikuri resursi
sazogadoebis umravlesobis moTxovnas da damokidebulebebs da
kulturis sferos faseuli produqtebi Seicaven mas-kulturis
elementebs. SeuZlebelia kulturis sferos faseuli produqte-
bis fasis gansazRvra da TviTRirebulebis standartuli wesiT gaangariSeba. kulturis sferos produqti _ esaa ara marto su-lieri sazrdo, aramed igi Rirebulebebis matarebeli sazoga-doebis CamoyalibebaSic iRebs monawileobas.
gasaTvaliswinebelia isic, rom kulturas ramdenime Tviseba aqvs: kultura adamianebis socialuri daxasiaTebaa da misi miza-nia, sazogadoebis wevrebis moTxovnebs emsaxuros. igi akumula-ciuria (dagrovebis efeqti), radganac Taobidan TaobaSi gadadis da xSirad istoriuli dasabuTeba moepoveba. Tumca es ar niSnavs, rom kultura ucvleli rCeba. kultura adaptirebadia, mxolod misi ramdenime instituti aris ucvleli, xolo danarCeni faseu-
lobebi _ religia, politika, kanonebi da sxv. SeiZleba Seicva-
los sazogadoebis moTxovnebis Sesabamisad17. kulturis sferos
menejmenti, garda sxvadasxva specifikuri maxasiaTeblisa, erTi
gansakuTrebuli niSniTac xasiaTdeba: materialuri warmoebis
produqtebi gamoyenebis procesSi cvdeba, kulturis sferoSi
warmoebisas miRebuli produqtebi gamoyenebisas sul ufro met
Rirebulebas (faseulobas) iZens. biznesisa da kulturis urTierTTanamSromlobas sazoga-
doebis ganviTarebisa da gardaqmnisaTvis gansakuTrebuli mniSv-neloba aqvs da samoqalaqo sazogadoebis realizaciis saSuale-bas warmoadgens, romlis gaTvaliswinebiTac SesaZlebelia gamo-vyoT kulturisa da xelovnebis zegavlenis ramdenime aspeqti Tanamedrove sazogadoebis ganviTarebaze.
kulturis uSualo gavlena ekonomikaze gamoixateba SemdegSi:
kulturisa da xelovnebis sfero qmnis konkretul sa-
muSao adgilebs, aqvs sakuTari avtonomiuri gasaRebis
bazari da sainvesticio potenciali, uSualo wvlili
Seaqvs konkretuli regionis ekonomikis ganviTarebaSi;
kultura da xelovneba ganaTlebis, masmediis, turiz-
mis, garTobis industriis ganviTarebis ZiriTad wya-
ros warmoadgens.18
17 raisi q., _ „SevicnoT momxmarebli (momxmareblis qceva)“, Tb., 2001, gv. 79.18 sanadiraZe n., _ „kulturis sferos proeqtebis menejmenti da dagegmareba“, Tb. 2011, gv. 46.
38 kulturis sferos menejmenti
Tanamedrove samyaroSi kulturis sferos ekonomikuri sar-
geblianobis ganxilva SeuZlebelia marketingisa da marketingu-
li komunikaciebis gareSe. Tanamedrove mkvlevrebi marketingisa
da marketinguls 3.0-s mesame Zalas jer kidev meoce saukunis
bolos asaxelebdnen da mis mTavar mizezad SemoqmedebiTi sazo-
gadoebis warmoqmnas asabuTebdnen. SemoqmedebiTi sazogadoebis
ganviTareba iseT seqtorebSi gamovlinda, rogorebicaa: mecnie-
reba, xelovneba, profesionaluri momsaxurebebi da sxva. daniel
pinkis mixedviT, `aseTi sazogadoeba dgas kacobriobis ganviTa-
rebis yvelaze maRal safexurze da qmnis kulturis resursebis
dagrovebad kapitals~.
21-e saukune kulturis industriisa da kulturis ekono-
mikuri resursebis gamoyenebis saukuned gvevlineba. kulturis
industriis kulturis industriebad `qceva~ adreuli 1980-iani
wlebiT TariRdeba, rodesac kulturis seqtoris saqmianoba
kompleqsur struqturad iyo gaazrebuli da SesaZlebeli iyo
am struqturaSi Semavali sxvadasxva biznesmodelis gamoyofa.
rodesac kulturis industriebis mravalferovan profilebze
vsaubrobT, saWiroa ganvixiloT, Tu ra biznesmodelebiT iyo
SesaZlebeli kulturis ama Tu im resursisa da sazogadoebis
dakavSireba.
kultura aris krebiTi arsebiTi saxeli yvela im Semoqmede-
biTi da kulturul-istoriuli gamoxatvisa da momsaxurebisaT-
vis, romlebic iwarmoeba, waredgineba an vrceldeba. am gansa-
zRvrebaSi igulisxmeba saTeatro xelovneba, vizualuri xelov-
neba, dizaini, arqiteqtura, musikaluri da saopero xelovneba,
kinematografia, multimedia, kiberxelovneba da kulturuli
memkvidreoba da sxva kulturuli gamoxatvis formebi da saSu-
alebebi. am mimarTulebiT gansakuTrebuli yuradReba eTmoba
kreatiulobis da inovaciis rols ganviTarebis stimulirebaSi,
kulturuli memkvidreobis ekonomikuri zrdis potencials, Se-
moqmedebiTi industriebis mniSvnelobas dasaqmebasa da ekonomi-
kur zrdaSi. miuxedavad imisa, rom kulturis seqtoris ekono-
mikuri SesaZlebloba farTod aris aRiarebuli saerTaSoriso
kvlevebsa da praqtikaSi samxreT kavkasiis qveynebisaTvis, maT
Soris, saqarTvelosTvis, `kulturis ekonomikis~ cneba da misi
39kultura, rogorc ekonomikuri resursi
mniSvneloba jer kidev ar aris sabolood gaazrebuli da daner-
gili, rac, Tavis mxriv, xels uSlis adgilobrivi mdidari kul-
turuli resursis efeqtur gamoyenebas. bolo wlebSi SeimCneva
Zalian maRali interesi kulturuli memkvidreobis mimarT, ma-
Rali socialuri interesidan gamomdinare, Tumca aseve imitom,
rom am mxriv dainteresebuli bevri mxare xedavs kulturul
memkvidreobas, rogorc ekonomikuri sargeblis momtan aqtivo-
bas qalaqebsa da regionebSi.
kulturis sferos warmomadgenlebi yvela seqtoridan _
rogorc sajaro dawesebulebidan Tu socialurad aqtiuri fe-
nebidan, aseve kulturis industriis eqspertebi konservaciis,
restavraciis da kulturis memkvidreobis menejmentis mimarTu-
lebiT erTad muSaoben ZiriTad saerTo SeTanxmebaze kulturis
sferosa da kulturuli memkvidreobis rolTan mimarTebaSi _
ra ekonomikuri sargebeli moaqvs mas qveynebisa da sazogadoebe-
bisTvis. am midgomis SemuSavebis mizani, gamomdinare iqidan, rom
gansazRvrulia misi dadebiTi mxare ebi, aris _ xeli Seuwyos, ga-
zardos kulturuli resursebis roli, romlis monapovari iqne-
ba ufro meti da ukeTesi samuSao adgilebi da didi socialuri
erTianobisa da garemos mimarT pativiscemis Camoyalibeba. es
Sexeduleba, kulturis sferos ekonomikuri sargebeli, evropis
qveynebis didi zrunvis sakiTxs warmoadgens, misi specifikuro-
bidan gamomdinare (rom kulturis produqti, es rTuli produ-
qtia da sxva produqtebisgan gansxvavebiT, uSualod materialu-
ri mogebis miRebaze ar aris orientirebuli).
iuneskos 2005 wlis konvenciaSi kulturuli TviTgamoxatvis
mravalferovnebis dacvis da xelSewyobis Sesaxeb vkiTxulobT:
`...kulturul saqmianobas, kulturis saqonels da momsaxurebas
aqvs rogorc ekonomikuri, aseve kulturuli xasiaTi, vinaidan
isini ganasaxierebs TviTmyofadobas, Rirebulebebs da mniSvne-
lobas, da aqedan gamomdinare, ar unda ganixilebodes, rogorc
mxolod komerciuli faseuloba. aRniSnavs ra, rom globaliza-
ciis procesebi, romlebsac xels uwyobs sainformacio da sa-
komunikacio teqnologiebis swrafi ganviTareba, uprecedento
pirobebs uqmnis kulturebis ufro farTo urTierTqmedebas da
imavdroulad safrTxis qveS ayenebs kulturul mravalferov-
40 kulturis sferos menejmenti
nebas, kerZod, mdidar da Rarib qveynebs Soris disbalansis ris-
kis TvalsazrisisT~.19
kulturis sfero mogebis miRebas ar gamoricxavs da Tum-
ca misi Tvlad formebsa da kalkulaciis erTeulSi gadayvana
SeuZlebelia, devid trosbis mosazrebiT, `kulturaze ekono-
mikuri zemoqmedeba da aseve piriqiT, mniSvnelovani da xSirad
ufro metad farTo mniSvnelobisaa, vidre Cven warmogvidgenia.
aucilebelia, gvesmodes maTi da SeZlebisdagvarad gavzomoT is.
kultura, rogorc cocxali meqanizmi, romelic uwyveti gadace-
mis jaWviT vrceldeba Taobidan TaobaSi~. kulturis sferos
produqts aqvs mTeli rigi materialuri resursebi: muzeumi,
galerea, arqeologiuri Zegli da sxva, aseve aramaterialuri
resursebi _ rwmena-warmodgenebi, sxvadasxva saxis rituali da
sxva; es is elementebia, romlebic sazogadoebis ganuyofeli
nawilia da maT mimarTulebis micema, gamoyeneba da am gamoye-
nebiT sargeblis miRebis didi SesaZlebloba aqvs. erTaderTi
problema aris kulturis sferos specifikuroba da ekonomikis,
mogebis miRebis aucileblobis erTmaneTTan faqizad mibma, rad-
gan kulturis da ekonomikis fundamenturi safuZveli saqmiano-
bis mixedviT ewinaaRmdegeba erTmaneTs.
gasaTvaliswinebelia erTi mniSvnelovani faqtori, kultu-
ris ekonomikuri prioritetebis aRiarebisas aucilebelia fa-
seulobaTa sistemis SenarCuneba, raTa kulturis sferos mwar-
moebeli obieqtebi ar gadaizardon komerciul dawesebulebebSi
da kulturis sferos produqtebma ar dakargon kulturis pro-
duqtebisTvis damaxasiaTebeli faseulobiTi sistema. rogorc
ukve aRvniSneT, kulturis ekonomikasTan kavSiri aramarto
TvalnaTelia, aramed mniSvnelovanicaa. ekonomikasTan kavSiri
araTu akninebs kulturis sferos, aramed piriqiT, mas ufro
interaqtiurs, cocxals xdis da gamoyenebis SesaZleblobas ma-
tebs. xSir SemTxvevaSi saukeTeso SerwymisaTvis erTiandeba ori
mimarTuleba. kultura da kulturis sfero ganixileba, rogorc
kulturis resursebi, rogorc SesaZleblobebi da aqtiurad er-
Tveba ekonomikisa da turizmis mimarTulebaSi.
19 konvencia kulturuli TviTgamoxatvis mravalferovnebis dacvis da xel-Sewyobis Sesaxeb, iuneskos generaluri konferenciis 33-e sesia, parizi, 2005 wlis 3-21 oqtomberi.
41kultura, rogorc ekonomikuri resursi
yvelasaTvis cnobilia brendis -`chupa-chups~ Seqmnis isto-
ria, romelic 1958 wels barselonelma konditerma enrik
bernatma Seqmna. bernatma warmoebis gafarToebis mizniT
konsaltingur firmas marketinguli kvleva SeukveTa da
Sedegebis gacnobisas erTi Seusabamoba aRmoaCina: misi
produqciis momxmarebelTa absoluturi umravlesoba
16 wlamde asakis bavSvebi iyvnen, kanfetebis damzadebi-
sas ki ratomRac mxolod ufrosebis gemovnebas da azrs
iTvaliswineboda. bernatma gadawyvita, Seeqmna iseTi
tkbi leuli, romelic patarebs moewonebodaT, xolo maT
mSoblebs nugbaris mirTmevisas gamowveuli iseTi `gver-
diTi movlenebisagan~ daicavda, rogoric gaxlavT mod-
Rubnuli saxe da gawebili xelebi, dasvrili tansacmeli,
TeTreuli, aveji, manqanis savarZlebi da a.S. yovelive amis
gaTvaliswinebiT, man martiv xerxs mimarTa: burTis for-
mis kanfeti xis patara joxze wamoacva. Sedegad, miiRo
sawuwni kanfeti, romelic garegnulad originaluri da
lamazi iyo, misarTmevad saxaliso da mosaxmarad _ praq-
tikuli. radgan barseloneli iyo da produqtsac burTis
forma hqonda, `goli~ uwoda, Tumca, mogvianebiT es sa-
xelwodeba ar moewona da `Cupsi~ (sawuwni), Semdeg ki `Cu-
pa-Cupsi~ daarqva. ori wlis ganmavlobaSi axalma nugbarma
bavSvebSi arnaxuli popularoba moipova. brenatma Tavis
firmas saxeli gadaarqva, `Cupa-Cupsi~ uwoda da mxolod
mis warmoebaze gadavida. mas, rogorc gamocdil biznes-
mens, aseve kargad esmoda bavSvebisaTvis Seqmnili produ-
qciisaTvis ra didi mniSvneloba hqonda garegnul saxes.
amitom kanfetis Sesaxvevi qaRaldis gasaformeblad ara
romelime cnobil dizainers, aramed sicocxleSive geniad
monaTlul espanel mxatvars, salvador dalis, mimarTa.
didma mxatvarma savsebiT seriozulad miiRo bernatis,
erTi SexedviT, `araseriozuli~ SekveTa da misi Sesru-
lebisTvis sazRauric moiTxova _ bernats misTvis yo-
veldRiurad, sicocxlis bolomde, 1 kolofi `Cupa-Cup-
siT~ unda moemaragebina. dalim samuSao ramdenime saaTSi
daasrula. ase gaCnda `Cupa-Cupsis~ `Tavze“ yvela patara-
saTvis nacnobi yviTeli feris gvirila. dalim logoti-
pis ganTavsebis manamde arsebuli tradiciac daarRvia da
Tavisi gvirila karamels ara gverdze, aramed zeda mxares
daaxata.
42 kulturis sferos menejmenti
Tavi I I
kulturuli industriis funqcionirebis
ekonomikuri da sivrcobrivi formebi
saxelmwifo kulturis sferos aqtorebTan erTad warmoad-
gens politikis ZiriTad instruments, saxelmwifos kulturis
sferoSi monawileobis Tanamedrove forma _ gamoixateba kul-
turuli moRvaweobis koordinaciasa da regulirebaSi, romelic
TiToeuli moqalaqisTvis kulturaze xelmisawvdomobasTan, xe-
lovnebisa da Semoqmedebis yvela sxva saxeobis mxardaWerasTan,
agreTve sxva qveynebSi sakuTari kulturis gatanasa da gavr-
celebasTan aris dakavSirebuli. kulturis industriis funq-
cionirebisa da saqmianobis Sedegebis ganxilvisas mkvlevrebi,
upirveles yovlisa, raodenobriv (moculoba fasis mixedviT) da
xarisxobriv Sefasebaze amaxvileben yuradRebas (kulturuli
keTildReobis mwarmoebeli kulturuli industriis sxvadasxva
formebis urTierTTanamSromloba) da swored mis safuZvelze
keTdeba daskvna, Tu ramdenad efeqturia maTi saqmianoba. aqve
aRsaniSnavia sivrcobrivi aspeqti, romelic saSualebas iZleva,
kulturis sferos saqmianoba ganxilul iqnas rogorc ganviTa-
rebis, aseve misi im teritoriul-administraciul kompleqsTan
kavSiris mixedviT, sadac is aris gavrcelebuli. es ukanaskneli
gansakuTrebiT aqtualuria administraciuli barierebis gada-
laxvis dros, mocemul sivrceze Sesvlis an Semdgomi operire-
bisTvis. mewarmeoba kulturaSi adamianuri saqmianobis speci-
fikuri sferoa, romelic kulturisa da biznesis integraciis
Sedegad warmoiSva. igi damaxasiaTebelia sabazro urTierTobis
warmoSobis, ganviTarebisa da transformaciis periodisTvis,
romelic iqmneba da realizdeba sazogadoebrivi ganviTarebis
industriuli da postindustriuli modelis CarCoebSi. kul-
turis sferos industriebi sul ufro metad xdebian Tanamed-
rove ekonomikis mniSvnelovani komponentebi. 21-e saukunis pir-
veli aTwleuli miCneulia, rogorc kulturis monawileobiT
43kulturuli industriis funqcionirebis ekonomikuri da sivrcobrivi formebi
ekonomikis ganviTarebaSi cvlilebebis Setanis da ganviTarebis
aTwleulad da gaxda globaluri ekonomikis erT-erTi yvelaze
dinamikuri segmenti. kulturis produqtebis wvlili mTlia-
ni Sida produqtis (mSp) saxiT mudmivad izrdeba. bolo wlebis
manZilze daTvlilia, rom SemoqmedebiTi seqtori warmoadgens
7.3% msoflios ekonomikis mSp-s, saerTaSoriso vaWrobis zr-
dis saSualo maCvenebeli ki 2010-2012 wlebSi iyo, daaxloebiT,
8.3%, uaxloesi kvlebiT ki cnobilia, rom man SesaZloa 10%-sac
miaRwios.20
miuxedavad samecniero wreebSi gavrcelebuli sxvadasxvagva-
ri mosazrebebisa, SesaZloa CamovayaliboT kulturis 2 specifi-
kuri interpretacia:
1. kultura, rogorc Rirebulebebisa da adaTebis er-
Toblioba, romelic axdens adamianTa gaerTianebasa da
identificirebas sxvadasxva jgufebad.
2. kultura, rogorc `Semoqmedebisa da sagnebis sxva-
dasxva saxeobaTa erToblioba~, romelsac qmnian da
sargebloben adamianebi.
kulturaze saubrisas ki mniSvnelovania sferos marTvis sa-
kiTxebis gacnobiereba, kulturis sferos menejmenti _ sferos
marTva-organizebas gulisxmobs da gamoricxavs kulturis, ro-
gorc sistemis organizebis, cnebas. kultura TviTmarTvadi
procesia da garda kulturis sferos marTvis sakiTxebisa, sxva
sferoebisa da sazogadoebriv sakiTxebsac gulisxmobs (rogori-
caa _ ganaTleba, gemovneba, samoqalaqo Rirebulebebi, socialu-
ri konteqsti, ekonomikuri situacia da sxva).
kulturis sferos industriebze saubrisas ki gasaTvaliswi-
nebelia sferosa da produqtis specifikuri Taviseburebebi,
mTavar sakiTxs ki momxmareblisa da produqtebis sivrcobrivi
da ekonomikuri maxasiaTeblebi warmoadgens, radganac momxmare-
belTa segmentacia sxvadasxva parametris mixedviT warmoebs da
segmentacias konkretuli sfero an produqti ganapirobebs.
20 Measuring the economic contribution of cultural industries, UNESCO Institute for Statistics, 2012, p. 12.
44 kulturis sferos menejmenti
kulturis sferos sawarmoo bazarze produqti aris sargeb-
lisa da faseulobaTa nakrebi, romelsac sxvadasxvanairad aRi-
qvams momxmarebeli. produqti SeiZleba davaxasiaToT misi teq-
nikuri an simboluri maxasiaTeblebis mixedviT. rasac momxmare-
beli yidulobs, aris sargeblis nakrebi, realuri iqneba es Tu
warmosaxviTi. momxmarebeli Tanxmdeba, rom gadaixados fuli da
miiRos garkveuli produqti misi survilebis an misi saWiroebe-
bis gaTvaliswinebiT.
`kulturis produqti aris saqoneli an momsaxureba, rome-
lic Rirebulia Tavisi mniSvnelobiT da aqvs sxvadasxva faseu-
loba. kulturis produqtis Rirebuleba gamoixateba imaSi, rom
TiToeuli momxmarebeli mas sxvadasxvanairad aRiqvams da sxva-
dasxvanairi interpretaciiT warmoidgens. es aris produqtebi,
romlebsac momxmarebeli moixmars Tavis warmodgenebsa da aR-
qmebSi da ara sxvadasxva praqtikul mdgomareobebSi romeli-
me praqtikuli problemis gadasaWrelad~.21 kulturis sferos
produqtebis mTavari maxasiaTebeli isaa, rom isini gansakuT-
rebul produqtebad ganixileba da rTuli produqtebis ricxvs
miekuTvnebian. kulturis sferos produqtis sirTule damoki-
debulia Tavad produqtis specifikur Taviseburebebze, momxma-
reblis mier miniWebul maxasiaTeblebze da momxmareblis mier
produqtis aRqmaze. zogi produqti miCneulia rTul produq-
tad maTi teqnikuri specifikis gaTvaliswinebiT, radganac momx-
mareblisgan moiTxovs did Zalisxmevas da codnas, rom aRiqvas
da Seafasos produqti. kulturis produqtebi gansakuTrebiT
maSin ganisazRvreba rTul produqtebad, roca momxmareblis-
gan moiTxovs specifikur codnas da gansakuTrebul Sefasebis
unars. sirTule ufro izrdeba, roca momxmarebeli ar icnobs
produqtis Taviseburebas kargad da naklebi gamocdileba aqvs
masTan mimarTebaSi. kulturis sfero aseve moicavs naklebad
rTul produqtebs, romlebSic gamoyenebulia konkretuli, mar-
tivi ideebi. am produqtebs xSirad popularul produqtebsac
uwodeben.
21 Phillips, Thomas B. Lawrence and Nelson. „Understanding Cultural Industries“. Journal of Management Inquiry, 2002, P. 431.
45kulturuli industriis funqcionirebis ekonomikuri da sivrcobrivi formebi
kulturis produqtebi aseve xasiaTdeba sxvadasxva ganzomile-
bian produqtebad da ganisazRvreba kulturis produqtis mxatv-
ruli Rirebulebis sami ganzomilebis saxeliT, esenia: SedarebiTi,
teqnikuri da araZiriTadi, anu meorexarisxovani ganzomilebebi.
SedarebiTi ganzomileba _ momxmarebels saSualebas aZlevs
sxva dasxva kriteriumze dayrdnobiT (dargi, Janri, isto-
ria da a.S) ganixilos da aRiqvas produqti. SedarebiTi
ganzomilebis zrda an dapataraveba damokidebulia momx-
mareblis individualur codnasa da gamocdilebaze pro-
duqtis Sesaxeb. es ganzomileba gansazRvravs produqts
rogorc amJamad, aseve adre arsebul produqtebTan Se-
darebiT. SedarebaTa sistemis sirTule agreTve xsnis, Tu
ratomaa zogierTi kulturis produqti meoreze popula-
ruli. magram imisaTvis, rom erTmaneTs SevadaroT pro-
duqtebi, saWiroa vicodeT sxvadasxva aTvlis wertili,
swored amitomaa kritikosebis amocanac aseTi rTuli.
teqnikuri ganzomileba Seicavs produqtis teqnikur da mate-
rialur komponentebs im saxiT, ra saxiTac momxmarebeli
iRebs maT. es SeiZleba iyos Tavad produqti an nawarmoe-
bis Sesrulebis komponenti. nebismier SemTxvevaSi teqni-
kuri ganzomileba gavlenas axdens produqtis xarisxze.
araZiriTadi, anu meorexarisxovani ganzomileba dakavSirebu-
lia warmosaxviT garemoebebTan, romlebic axlavs pro-
duqtis aRqmas. xelovnebis nawarmoebis orjer erTnairad
naxva SeuZlebelia _ erTi da imave adamianisTvisac ki.
momxmareblis aRqma kulturis Sefasebis Zireul da gar-
dauval komponentebs warmoadgens. igive SeiZleba iTqvas
im konteqstis aRqmazec, romelSic warmodgenilia pro-
duqti. adamians, romelic aRiqvams produqts, SeiZleba
hqondes sxvadasxva ganwyoba, fizikuri mdgomareoba da a.
S., romlebic gansazRvrul rols TamaSobs produqtis sa-
erTo aRqmaSi da gavlenas axdens momxmareblis Sexedule-
baze. `momxmareblis aRqma kulturis yvela produqtis-
Tvis mniSvnelovania da gansakuTrebul rols TamaSobs
saSemsruleblo xelovnebaSi, sadac msaxiobis ganwyobi-
46 kulturis sferos menejmenti
leba, fizikuri mdgomareoba da mis mier mayureblis Tu
msmenelis reaqciis aRqma, aseve warmoadgens araZiriTad
faqtorebs, romlebic gavlenas axdens produqtis xa-
risxze da adasturebs im faqts, rom kulturis produqti
SeuZlebelia orjer ar metjer iyos erTnairi~.22
kulturis sferos momxmarebelTa segmentacia sxvadasxva
parametris mixedviT warmoebs, romlebic 4 ZiriTad jgufad
SeiZleba daiyos. pirveli ori _ aRweriTi xasiaTisaa (geogra-
fiuli da demografiuli segmentacia), meore ori ki _ qceviTi
(segmentacia samomxmareblo qcevisa da fsiqotipebis mixedviT).
rac ufro srulyofiladaa Seswavlili da daxasiaTebuli seg-
menti, miT ukeT prognozirebadia misi samomxmareblo qceva.
kulturis sferos momxmareblis erTi parametriT daxasia-
Teba, rogorc wesi, sakmarisi ar aris. erTnairi demografiuli
da ekonomikuri monacemebis mqone individebs sruliad gansxva-
vebuli damokidebulebebi SeiZleba hqondeT da sruliad gan-
sxvavebulad iqceodnen: zogi maTgani fufunebis sagnebisaken
iyos midrekili, zogi ki _ praqtikulisaken. amitom mkvlevrebi
produqtebis pozicionirebisas jvaredin segmentacias mimarTa-
ven: erTi parametriT segmentirebul momxmarebelTa jgufebSi
kidev gamoiyofa sxvadasxva segmenti sxva, meoradi parametris
mixedviT. magaliTad, 18-24 wlis momxmareblebi asakiT erT de-
mografiul segments warmoadgenen, Tumca, samomxmareblo ba-
zris mkvlevari (marketeri), SesaZloa, dainteresdes, Tu rogor
iyofa es asakobrivi jgufi iseTi parametrebis mixedviT, rogo-
rebicaa Semosavali, sqesi da sxva.
bazarze brendis swori pozicionirebisa da sareklamo kam-
paniis efeqtianad warmarTvisaTvis aucilebelia momxmareblis
fsiqoprofilis dadgena. brendi momxmareblisaTvis mimzidve-
li rom gaxdes, is iseTi maxasiaTeblebiT unda gamoirCeodes,
romlebic yvelaze axlos iqneba mis Sinagan samyarosTan anu fa-
seulobaTa da RirebulebaTa sistemebTan. swored momxmareble-
bis faseulobaTa sistema migviTiTebs im mimarTulebebsa da Se-
22 Colbert, Francois. Marketing culture and the Arts. Third Edition. Canada, ISBN 978-9808602; 2007, p. 33-35.
47kulturuli industriis funqcionirebis ekonomikuri da sivrcobrivi formebi
tyobinebebze, xSirad sareklamo da sakomunikacio gzavnilebze,
romlebsac momxmareblis misazidad iyeneben.
bazris mravalganzomilebiani _ anu ramdenime parametris
mixedviT _ segmentirebis SemTxvevaSi, fsiqografia ZiriTadi kom-
ponentia. momxmarebeli jer fsiqotipebis mixedviT xasiaTdeba da
Semdgom xdeba meoradi segmentacia _ TiToeuli fsiqotipis de-
mografiuli, geografiuli an qceviTi maxasiaTeblebis gamovlena.
organizaciis urTierToba momxmarebelTan miT ufro war-
matebulia, roca informacia momxmareblis Sesaxeb metnaklebad
cnobilia. momxmareblis qcevis, motivaciebis da damokidebule-
bebis codna gvexmareba maTTvis maqsimalurad mimzidveli pro-
duqtis warmoebaSi. menejerma, romelsac surs kulturis sferos
swori pozicionireba, unda gansazRvros momxmarebelTa zusti
moTxovnilebebi, unda icodes sxvadasxva tipisa da socialuri
fenis warmomadgenlebis saWiroebebi, moTxovnilebebi da aseve
Tvisebebi _ ratom yidulobs esa Tu is momxmarebeli sxvadasxva
tipis kulturis produqts.
momxmarebelTa qcevebis analizi TiTqmis yovelTvis dafuZ-
nebulia produqtis SeTavazebis tipze. momxmareblebi xSirad
TavianT gadawyvetilebebs afuZneben garkveul informaciaze,
es informacia SeiZleba davyoT or kategoriad: Sida anu wina
gamocdileba da gare anu produqtis tipze damokidebuli. ga-
dawyvetilebis miRebasTan dakavSirebul procesebze did gavle-
nas axdens cvladis sami mTavari tipi. isini mniSvnelovan rols
asruleben da gansazRvraven momxmareblis SenaZenTan dakavSire-
bul motivacias. es sami tipia:
dakavSirebuli uSualod momxmarebelTan;
SenaZenis konteqstTan;
situaciasTan.
momxmareblis saqcieli efuZneba garkveuli informaciis mo-
culobas, romelic ukve damuSavebulia gadawyvetilebebis mi-
Rebis konkretul procesebTan SeTavsebiT. es procesebi Tavis
mxriv efuZneba ZiriTad sameuls: `individi_procesi_situacia~.
sameulis analizisas aucilebelad gasaTvaliswinebelia, ro-
gorc bazris dinamika da segmenti, aseve momxmarebeli, Sesyidu-
li produqcia da Sesyidvis situaciac. imisaTvis rom gavigoT,
48 kulturis sferos menejmenti
momxmareblebi ra motiviT iqcevian sxvadasxvanairad, saWiroa,
SeviswavloT gadawyvetilebebis miRebis procesebi da krite-
riumebi, romliTac isini sargebloben. es procesebi Zneli asa-
xsneli iqneboda produqtis individualuri Seswavlis gareSe.
momxmarebelTa qcevebis Seswavlisas aucilebelia gaviTva-
liswinoT, rom maTTvis aucilebelia myari safuZveli. gansakuT-
rebiT mniSvnelovania motivacia, romelic momxmarebelTa qcevis
safuZvelia. dagegmili SeTavazebebiT SesaZlebelia produqtis
promouSenis gazrda, rac TavisTavad gayidvebis gazrdasac gana-
pirobebs. Tumca, didi sifrTxilea saWiro ama Tu im produqtis
promouSenisas~23, radganac arasworma SeTavazebam SeiZleba cudi
Sedegi gamoiRos da saerTod daafrTxos momxamarebeli. SeTava-
zebis dagegmvisa da mzadebisas, yvela unda iyos orientirebu-
li imaze, rom am SeTavazebam arcerTi momxmarebeli ar datovos
gulgrili da TiToeul maTgans aRuZras am produqtis yidvis
survili. produqtis yidvis motivacia xSir SemTxvevaSi dakavSi-
rebulia momxamreblis gamocdilebasTan. CarTulobas da motiva-
cias, rogorc or mniSvnelovan cvlads, didi gavlena aqvs momx-
mareblis gadawyvetilebis miRebis procesze. momxmareblisTvis
aucilebelia mravalferovani informacia, romelic mniSvnelo-
vans xdis gadawyvetilebis process. rac ufro didia informacia
SeTavazebul produqtze, momxmarebeli ukeT xedavs upirateso-
bas konkurent produqtebTan SedarebiT da momxmareblis CarTu-
loba, Tu aseTi arsebobs, realurad upiratesi xdeba.~
termins `CarTuloba~ sxvadasxvagvari ganmarteba aqvs da
SeiZleba gavigoT, rogorc mniSvnelovanis anda piradi dainter-
sebis SegrZneba, rac dakavSirebulia mocemul situaciaSi pro-
duqtis monacemebTan. CarTulobis analizisas gasaTvaliswinebe-
lia riski da misi funqcia. momxmareblebze saubrisas ganixileba
samomxmareblo riskis ramdenime tipi, produqtis yidvisas ga-
vlenis momxdeni riskis mTavar tipebad saxeldeba:
funqciuri
ekonomikuri
fsiqologiuri
socialuri
23 Promotion _ marketingis erT-erTi mTavari instrumentia da brendis warmoCe-nisaTvis mimarTul moqmedebebis erTobliobas aRniSnavs.
49riskebis tipologiuri daxasiaTeba
riskebis tipologiuri daxasiaTeba
funqciuri riski _ kulturul produqtebTan mimarTebaSi
funqciuri riski sakmaod did zegavlenas axdens momxma-rebelTa qcevebze. riskis es tipi SeiZleba ganisazRvros, rogorc imis SesaZlebloba, rom produqti ar amarTlebs momxmarebelTa molodins. es riski Cveulebrivia momsa-xurebis da kulturis sferoSi, sadac, rogorc wesi, momxmarebels ar SeuZlia produqtis testireba/gasinjva SeZenamde. Tumca momxmarebels SeuZlia minimumamde daiy-vanos funqciuri riski, Tu miiRebs rac SeiZleba met in-formacias ama Tu im produqtis, magaliTad, speqtaklis Sesaxeb, romlis naxvasac apirebs, an im wignis Sesaxeb, romlis yidvac surs. megobris rCevasa da mosazrebasac SeuZlia aseve am riskis Semcireba. am riskis Semcirebis sxva meTodi gamiznulia produqtis Semqmnelebis reputa-ciaze. roca ici, rom misi Semqmnelis reputacia mniSvne-lovania, maSin gadawyvetilebis miReba arcTu ise rTulia da funqciuri riskic arc ise maRalia.
gadawyvetilebis miRebis procesebi _ marketingis meneje risTvis sakmaod mniSvnelovania im procesebis garkveva, romliTac xelmZRvaneloben momxmareblebi produqtis Sefa sebisas. rac ufro kargad esmis menejers
es sakiTxebi, miT ukeTesia kompaniis marketinguli stra-
tegia. gadawyvetilebis miRebis procesebi damokidebulia
Semdeg faqtorebze:
damokidebuleba; SemecnebiTi procesi; meorexarisxovani procesi; emociuri procesi; Cveva; impulsuri SenaZeni; ekonomikuri klimati;
adgili;
periodi.24
24 Colbert, Francois. „Marketing culture and the Arts~. Third Edition. canada, 2007, ISBN 978-9808602; p. 103.
50 kulturis sferos menejmenti
damokidebuleba _ gadawyvetilebis miRebis procesi, ro-
melic dafuZnebulia damokidebulebaze, iTxovs mniSvne-
lovan gamocdilebas da mocemul kulturul produqtSi
CarTulobas. momxmareblis damokidebulebaze saubrisas
aRsaniSnavia kulturuli produqtebis mimarT arsebuli
erTiani damokidebuleba da damokidebuleba kulturu-
li produqtis komponentebis mimarT. msgavs ideas kargad
ukeTeben eqspluatacias reklamaSi, gansakuTrebiT maSin,
roca produqtis stimulirebis mizniT gamoiyeneba rome-
lime cnobili saxe. emociuri muxti, romelic asocirdeba
sxvadasxva varskvlavTan, gadadis produqtze da uqmnis
mas garkveul reputacias. produqtebi, romlebic aso-
cirdebian gansakuTrebul movlenebTan _ mSvenieri maga-
liTia damokidebulebis aseTi gamoyenebis, raTa miaRwio
warmatebas an sazogadoebriv keTilganwyobas.
SemecnebiTi procesi _ im SemTxvevaSi, roca produqti
iTxovs CarTulobis maRal dones, momxmarebeli, rogorc
wesi, iyenebs gadawyvetilebis miRebis SemecnebiT proce-
sebs. SemecnebiTi procesis analizisas momxmarebeli ir-
Cevs produqts sxvadasxva monacemTa mixedviT: sanaxaoba,
sanaxaobis gansakuTrebuloba, damokidebuleba xarisxis
mimarT, cnobili produqti an produqtis cnobili kom-
ponentebi, reputacia, fasi, adgili, dro da sxva.
Zalian xSirad kulturis produqtebis da xelovne-
bis SemTxvevaSi, arCevanis gakeTeba xdeba unikaluro-
bis, zogierTi kulturuli produqtis novatorobis an
momxmareblis mxridan kulturis produqtis Semecnebis
Sefasebis gaTvaliswinebiT. am SemTxvevaSi Semoqmedebi-
Tad moazrovne menejers SeuZlia mimarTos inovaciebs
da momxmareblebi amiT moizidos. SemoqmedebiTi samyaro
xom inovaciuria da menejers unda SeeZlos amis Tavis
sasikeTod gamoyeneba. Tumca es sulac ar niSnavs, rom
organizaciebi unda gaxdnen masobrivi kulturis gama-
vrceleblebi da maTi repertuari mdare mxatvruli xa-
risxis matareblad iqces. piriqiT, auditoriis moTxov-
nilebaTa dakmayofilebasTan erTad, unda xdebodes misi
mxatvruli gemovnebis TandaTanobiTi daxvewa. mxolod
51riskebis tipologiuri daxasiaTeba
am SemTxvevaSi SeZlebs organizacia moipovos popularo-
ba xalxSi, rac, Tavis mxriv, gazrdis mis mier SemoTava-
zebul RonisZiebebze daswrebis sixSires, rac pirdapir
proporciulia wliuri Semosavlebisa. anu organizaciis
Semoqmedeba gaxdeba moTxovnadi da is SeZlebs Semdgom
ganviTarebas. menejerma aucileblad unda gaiTvaliswi-
nos gadawyvetilebis miRebis procesebis damatebiTi me-
qanizmebi, raTa gaigon momxmarebelTa qcevebi. am damate-
biT meqanizmebs meorexarisxovani procesebi da emociuri
procesebi ewodeba.
meorexarisxovani procesi _ kulturis produqtebis momxmareblebi arCevanisa da gadawyvetilebis procesSi xSirad irCeven gadawyvetilebis iseT meorexarisxovan procesebs, rogorebicaa: mibaZva, rekomendacia, daTmoba an sxva. gadawyvetilebis miRebis procesebi am SemTxvevaSi damokidebulia mesame mxareze, da aucilebelia, rom es mesame mxare sargeblobdes momxmareblis ndobiT. kul-turis da xelovnebis produqtebis gayidvebisas msgavsi roli, umetes SemTxvevaSi, Jurnalistebs da kritikosebs ekisrebaT xolme.
emociuri procesi _ gadawyvetilebis miRebis erT-er-Ti mniSvnelovani faqtoria, gansakuTrebiT, kulturis sferos produqtebis momxmareblebSi. aseT dros gadawy-vetilebis miRebis procesebis umetesoba ar aris arc mTlianad SemecnebiTi, arc mTlianad emociuri, piriqiT, isini warmoadgenen orive procesis nazavs. amgvari ga-dawyvetilebis miReba eyrdnoba emociur gamocdilebas, romelic momxmarebels siamovnebas aniWebs. aseT dros momxmareblisTvis mniSvnelovania produqtis Semadgeneli elementebi, magaliTad, momxmarebeli speqtaklze SeiZle-ba imis gamo midiodes, rom sayvareli msaxiobis naxva sur-des da ara imitom, rom misTvis es garkveuli speqtakli warmoadgens interesis sferos.
Cveva _ gadawyvetilebis miRebis kidev erTi meqanizmia, romliTac sargeblobs momxmarebeli. nawilobriv iseve, rogorc damokidebuleba, Cveva saSualebas aZlevs momx-marebels, swrafad miiRos gadawyvetileba produqtTan
52 kulturis sferos menejmenti
dakavSirebiT. damokidebulebisgan gansxvavebiT, Cvevas CarTulobis ufro dabali xarisxi aqvs. Cveva momxmare-bels aZlevs produqtis arCevis msubuq da rutinul Sesa-Zleblobas.
impulsuri SenaZeni _ momxmareblis mier impulsurad miRebuli gadawyvetilebis miRebis procesi xasiaTdeba CarTulobisa da gamocdilebis dabali xarisxiT. aseTi SenaZeni yovelTvis daugegmavad xorcieldeba. impulsu-ri SenaZenisTvis mniSvnelovania iseTi maprovocirebeli detalebi, rogorebicaa: feri, fasi, SefuTva, nacnobi me-lodia, damokidebuleba da sxva.
ekonomikuri klimati _ aseve gansakuTrebul rols asru-lebs gadawyvetilebis miRebis procesSi. Tu momxmarebe-li Semosavlebis naklebobas ganicdis da, martivad rom vTqvaT, ekonomikur krizisSia, is xSirad gadawyvetilebis miRebis SemecnebiTi procesiT isargeblebs, am SemTxveva-Si fasi gadamwyvet rols TamaSobs.
adgili _ kidev erTi elementia, romelic gadawyvetile-bis miRebaze axdens zegavlenas. es faqtori gansakuTre-biT mniSvnelovania, radganac emociuri an SemecnebiTi stimulirebis arseboba an ararseboba gansazRvravs ama Tu im procesebis gamoyenebas.
periodi _ kulturis sferos gayidvebis procesze gansa-kuTrebul zemoqmedebas axdens weliwadis sxvadasxva pe-riodi, romlis ganmavlobaSi keTdeba SenaZeni.
rogorc ukve aRvniSneT, kulturis ekonomikasTan kavSiri aramarto TvalnaTelia, aramed mniSvnelovanicaa. ekonomikas-Tan kavSiri araTu akninebs kulturis sferos, aramed piriqiT, mas ufro interaqtiurs, cocxals da gamoyenebads xdis. xSir SemTxvevaSi saukeTeso SerwymisaTvis erTiandeba ori mimarTu-leba _ kultura da kulturis sfero ganixileba, rogorc kul-turis resursebi, rogorc SesaZleblobebi da aqtiurad erTveba ekonomikisa da turizmis mimarTulebaSi.
53riskebis tipologiuri daxasiaTeba
90-iani wlebis Sua xanebSi luvris muzeumSi _ am msoflio
kulturis wminda adgilas _ moewyo gamofena, romlis Zi-
riTadi eqspozicia iyo `koka-kola~-s reklamis retros-
peqtiva. gamofenas erqva: `koka-kola: xelovneba Tu
reklama?~. mas farTo sazogadoebrivi rezonansi mohyva.
sareklamo nimuSebis SerCeva gaTvlili iyo sazogadoe-
basTan urTierTobis kuTxiT. `koka-kolam~ Sesvlis neba
miiRo wminda luvris darbazSi, amiT mas ufleba eniWebo-
da, gamxdariyo Tanamedrove msoflio kulturis erT-er-
Ti simbolo.
54 kulturis sferos menejmenti
kulturis produqtis Sesaxeb
farTod gavrcelebulia mosazreba, rom Tanamedrove sazo-
gadoebaSi Seiqmna kulturis momsaxurebis bazari, magram ter-
mini _ kulturis saqoneli _ miuRebelia. kulturis warmoe-
bis axalma formebma da sxvadasxva mimarTulebis samecniero
muSaobam daamkvidra termini _ kulturis produqti. produqti,
garkveuli TvalsazrisiT, ufro farTo cnebaa, romelic Tavis
TavSi moicavs rogorc saqonels, aseve momsaxurebas. UNESCO
Tavis dokumentaciaSi praqtikulad srulad gadavida termin
`kulturis produqtis~ gamoyenebaze, sadac igulisxmeba saqo-
nelic da momsaxurebac. UNESCO-s normatiul dokumentebsa da
ganmartebebSi kulturuli momsaxureba gamoiyeneba, rogorc
`momsaxureba, romelic mimarTulia sazogadoebis an kulturis
interesebis Tu moTxovnilebebis dakmayofilebisken~. Tavis mx-
riv, servisi an momsaxureba kulturaSi ar warmoadgens materi-
alur an raime tipis kulturis produqts, aramed, is amartivebs
aRniSnulis warmoebasa da gavrcelebas. kulturis sferos pro-
duqtebi ganisazRvreba rogorc gadasacemi ideebi, simboloebi
da warmodgenebi, romlebic SemoqmedebiT aqtivobebis Sedegad
miRebuli produqtebia, aseve nabeWdi produqcia, multimedia,
programuli uzrunvelyofa, musikaluri Canawerebi, kino an vi-
deofilmebi, audio-vizualuri programebi, erovnuli da xalxu-
ri rewva da moda da sxva. `kulturis sferos produqtis~, ro-
gorc terminis, gamoyeneba arc Tu ise didi xnis win _ XX sau-
kunis dasasruls daiwyo, rac kulturis industriis warmoSobas
ukavSirdeba da aRiarebul iqna adamianis qmedebis kapitalur-ma-
terialur sferod. kulturis produqtis definicia, rogorc
aseTi, leqsikonSi ar moipoveba. dasavleli mecnierebi, bazarze
orientirebis gavleniT, midrekilni arian Seiswavlon kultu-
ris industria kulturis produqtis instrumentuli midgomis
WrilSi, rac gulisxmobs mis ganxilvas ekonomikur sibrtyeSic.
am SemTxvevaSi unda aRiniSnos damkvidrebuli ganmarteba, ro-
melic kulturas Rirebulebebis eqvsi maxasiaTebliT acalke-
55kulturis produqtis Sesaxeb
vebs: esTetikuri, sulieri an religiuri, socialuri, istoriuli,
simboluri Rirebuleba da namdvilobis, avTenturobis, unikalu-
robis Rirebuleba; yvela CamoTvlili maxasiaTebliT Seqmnili
kulturis produqti aris saqoneli an momsaxureba, romelic
Rirebulia Tavisi mniSvnelobiT da gaaCnia sxvadasxva faseu-
loba. kulturis produqtis Rirebuleba gamoixateba imaSi, rom
TiToeuli momxmarebeli mas sxvadasxvanairad aRiqvams da sxva-
dasxvanairi interpretaciiT warmoidgens. kulturisa da kul-
turis sferos produqtebis momxmareblebi bazarze arsebuli
momxmareblis maxasiaTeblisgan mkveTrad gansxvavdeba. kultu-
ris produqtebis momxmarebelTa segmentacia sxvadasxva para-
metris mixedviT warmoebs da segmentacias konkretuli sfero
an produqti ganapirobebs, miuxedavad imisa, rom momxmarebelTa
qcevis analizi TiTqmis yovelTvis damokidebulia produqtis
SeTavazebis tipze. momxmareblebi xSirad afuZneben TavianT ga-
dawyvetilebebs garkveul informaciaze, es informacia SeiZleba
davyoT or kategoriad: Sida, anu wina gamocdileba, da gare, anu
produqtis tipze damokidebuli codna da gamocdileba. gadawy-
vetilebis miRebasTan dakavSirebul procesebze did gavlenas
axdens cvladis sami mTavari tipi. cvladi SeiZleba iyos uSu-
alod momxmarebelTan dakavSirebuli, dakavSirebuli SenaZenis
konteqstTan da aseve dakavSirebuli situaciasTan. samive gan-
xiluli mimarTuleba SesaZlebelia cal-calke da SesaZlebelia,
erTdrouladac mniSvnelovan rols asrulebdes da gansazRvra-
vdes momxmareblis SenaZenTan dakavSirebul motivacias.
kulturis sferos produqtebi garda kulturis sferos
warmoebis Taviseburebebisa da momxmareblis maxasiaTeblebisa,
riskebis TaviseburebiTac xasiaTdebian.
kulturul produqtebTan mimarTebaSi funqciuri riski
sakmaod did zegavlenas axdens momxmarebelTa qcevebze.
riskis es tipi SeiZleba ganisazRvros, rogorc imis Sesa-
Zlebloba, rom produqti ar amarTlebs momxmarebelTa
molodins. es riski Cveulebrivia momsaxurebis da kul-
turis sferoSi, sadac, rogorc wesi, momxmarebels ar
SeuZlia produqtis testireba/gasinjva SeZenamde. Tumca
56 kulturis sferos menejmenti
momxmarebels SeuZlia minimumamde daiyvanos funqciuri
riski, Tu miiRebs rac SeiZleba met informacias ama Tu im
produqtis, magaliTad, speqtaklis, Sesaxeb, romlis na-
xvasac apirebs an gaiziaros profesionalTa azri an dar-
gobrivad Seiswavlos sfero.
kulturis produqtis moxmarebisas fsiqologiuri riskis
qveS xvdeba nebismieri tipisa da socialuri fenis warmo-
madgeneli. fsiqologiuri riski SeiZleba ganisazRvros,
rogorc riski, dakavSirebuli SenaZenTan an produqtis
moxmarebasTan, rac uTanxmoebaSi modis sakuTar Tavze
momxmareblis sasurvel warmodgenasTan.
socialuri riski _ fsiqologiuri riskis msgavsad, da-
kavSirebulia sakuTar Tavze momxmareblis individualur
warmodgenasTan. socialuri riski kavSirSia imasTan, Tu
rogori warmodgena aqvT sxvebs masze, rogorc individze
da ramdenad arian mgrZnobiareni sazogadoebrivi azri-
sa da garemocvis Sexedulebebis mimarT. aseT SemTxvevaSi,
zogierTi adamiani dadis ama Tu im TeatrSi an kulturis
sxvadasxva dawesebulebaSi, mxolod imitom, rom iyos gark-
veuli socialuri jgufis wevri da, samwuxarod, SeiZleba
es misi interesis sferos sulac ar warmoadgendes.
ekonomikuri riski _ yvelaze martivi gasagebia. rac ufro
Zviria produqti, gadawyvetileba miT ufro rTuli
misaRebia. aseT dros momxmarebeli xSirad alternatiul
variants irCevs, romelsac SedarebiT misaRebi fasi aqvs.
swored amitom xelovnebis sferoSi moRvawe organizacie-
bi aucileblad unda iTvaliswinebdnen sazogadoebis eko-
nomikur SesaZleblobebs, ara produqtebisa da servisebis
TviTRirebulebis TvalsazrisiT, aramed sazogadoebrivi
intersebisa da socialuri sargeblis gaTvaliswinebiT.
kulturis produqtis cneba _ ekonomistebis, marketingi-
sa da bazris kvlevis specialistebis ganmartebiT, pro-
duqti aris _ sargeblis nakrebi myidvelis Tvalsazri-
siT. produqtis aRwera misi teqnikuri parametrebis an
simboluri faseulobis mixedviTaa SesaZlebeli, rac,
57kulturis produqtis Sesaxeb
sabolood, realuri an warmosaxviTi sargeblis nakrebs
warmoadgens. momxmareblebi iyeneben TavianT finansebs
calkeuli produqtis SesaZenad sakuTari survilebisa da
saWiroebis Sesabamisad.
nebismieri kompaniisaTvis produqti ganisazRvreba, rogorc
teqnikuri maxasiaTeblebis nakrebi, romelsac sxvadasxvanairad
aRiqvams mwarmoebeli kompania. sxvadasxva adamianis TvalTaxe-
dvidan produqti sxvadasxvagvarad xasiaTdeba, Tu erTisTvis
warmoadgens materialuri komponentebis krebuls, meoresaTvis
igive produqti saqonlis (sasaqonlo) xarisxis serias SeiZleba
niSnavdes.
momxmareblis mier produqtebis klasifikacia sxvadasxvagva-
rad xdeba da ganisazRvreba moxmarebis moculobis Sesabamisad,
romelsac iyenebs (xarjavs) momxmarebeli da sabolood jgufde-
ba Semdegnairad:
yoveldRiuri moTxovnis an pirveladi moxmarebis saqo-
neli;
dagegmili sayidlebi;
specialuri asortimentis saqoneli.
yoveldRiuri produqti is produqtia, romelsac momxmare-
beli xSirad yidulobs da TiTqmis ar eZebs gansazRvruli sa-
vaWro niSnis mixedviT. magaliTad, Tu momxmarebels ar surs
Sors mdebare supermarketSi wasvla, Cveuli savaWro niSnis
(markis) rZis, puris an sxva, uqonlobis SemTxvevaSi mas SeuZ-
lia SeiZinos nebismieri sxva savaWro niSnis produqti, romelic
mezobel an axlomdebare maRaziaSi iyideba.
dagegmili produqtebi (SenaZenebi) xSirad dakavSirebulia
gansazRvruli an gamorCeuli savaWro niSnis produqtebTan, ro-
melTa gamoc momxmarebeli mzadaa, gamoiyenos mniSvnelovani Za-
lisxmeva da miiRos specialuri SeTavazeba an ipovos sasurve-
li produqti. dagegmili sayidlebis dros momxmarebeli uars
ambobs SemTxveviT SeTavazebul nebismieri sxva savaWro niSnis
(markis) produqtze, Tu misTvis sasurveli produqti ar iqneba
maRaziaSi. is gamoiyenebs yvela Zalisxmevas da ecdeba SeiZinos
zustad misTvis sasurveli produqti.
58 kulturis sferos menejmenti
specialuri asortimentis saqonlis kategoriaSi sxva dan-
arCen maRali brendebis kategoriebTan erTad kulturis pro-
duqtebic moiazreba: momxmarebels surs gansazRvruli Sous an
filmis naxva, sayvareli Semsruleblis konkretuli Canaweris
SeZena. momxmarebeli ar dauSvebs kompromiss da Zal-Rones ar
iSurebs, raTa winaswar SeiZinos bileTi, idges rigSi an gaem-
gzavros sxvadasxva adgilas, misTvis sasurveli produqtis
misaRebad an sanaxavad. zogierT SemTxvevaSi, kulturis produ-
qti SeiZleba miekuTvnos dagegmili sayidlis kategoriasac. ma-
galiTad, musikaluri Canaweris an kulturis mza produqtebis
SemTxvevaSi, momxmarebeli eZebs sxvadasxva kategoriaSi misTvis
sasurvel Canawersa Tu produqts.
produqtebis umetesoba xasiaTdeba sami ZiriTadi komponen-
tiT:
1. ZiriTadi produqti an TviT obieqti;
2. Tanmxlebi (Tanmdevi) momsaxureba;
3. faseuloba _ simboluri, emociuri an raime sxva fase-
uloba, romelsac momxmareblebi ama Tu im produqts
aniWeben.
kulturis sferos produqtebi gansakuTrebuli produqte-
bis ricxvs miekuTvneba da ganixileba specialuri asortimentis
rigSi. Tanamedrove mkvlevrebi kulturis produqts `rTuli
produqtebis~ kategoriasac akuTvneben.
rTuli produqti _ produqtis sirTule SeiZleba mniSvne-
lovnad Seicvalos misi (produqtis) specifikuri Tavisebure-
bebidan, momxmareblis mier miniWebuli maxasiaTeblebis an TviT
produqtisTvis damaxasiaTebeli Tvisebebidan gamomdinare. zo-
gierTi produqti miiCneva ufro rTulad, maTi teqnikuri spe-
cifikis gaTvaliswinebiT, radganac momxmareblisagan moiTxo-
vs mniSvnelovan Zalisxmevas _ aRiqvas da Seafasos produqtis
Taviseburebani. magaliTad, gamoucdeli myidveli, romelic
pirvelad iZens personalur kompiuters, awydeba teqnikur sir-
Tuleebs, rac iwvevs kompiuteris SeZenasTan dakavSirebul emo-
ciur daZabulobas. axali manqanis SeZenamde momxmarebels SeuZ-
lia rCeva hkiTxos megobrebs, vinaidan maTi azri mniSvnelovania
59kulturis produqtis Sesaxeb
SerCevis rTul procesSi. igive momxmarebeli sxva `Cveulebriv
an martiv~ produqts avtomaturad SeiZens, rogorc es xdeba
yoveldRiuri moxmarebis saqonlis umravlesobis SeZenis dros,
yvelanairi daZabulobisa da Carevis gareSe.
kulturis produqtebis umravlesoba ganisazRvreba, ro-
gorc rTuli produqti, gansakuTrebiT im SemTxvevaSi, rodesac
moiTxovs specialur codnas an efuZneba abstraqtul cnebebs,
romlebic momxmareblisgan moiTxovs gansakuTrebuli Sefase-
bis unars. sirTule miT ufro izrdeba im SemTxvevaSi, rodesac
momxmarebeli ar icnobs produqtis gansazRvrul tips an Tavi-
seburebas. miuxedavad amisa, kulturis sfero moicavs rogorc
rTul, aseve naklebad rTul produqtebsac, es ukanaskneli ki
gulisxmobs iseTi produqtebis kategorias, romlebSic gamoye-
nebulia Zalze konkretuli, martivi ideebi. aseT produqtebs
xSirad popularuli produqtebi ewodeba. pop-musika da samer-
stok Teatri (`msubuqi~ Teatris nairsaxeoba) SeiZleba miiCneo-
des martiv produqtad klasikur simfoniur repertuarTan an
avangardul speqtaklTan SedarebiT.
produqtze saubrisas mniSvnelovania ganisazRvros termini
_ produqtis xazi, rac gulisxmobs yvela im produqtis jgufs,
romlebic sakmaod mWidrod arian erTmaneTTan dakavSirebuli.
termini `produqtis xazis siRrme~ gamoiyeneba erTi produqtis
xazSi SemoTavazebuli sxvadasxva nimuSis raodenobis aRwerisaT-
vis. wignis maRaziaSi SeZenili romanebi warmoadgens produqtis
xazs. periodika, leqsikonebi da sabavSvo wignebi warmoadgenen
erTi tipis produqtis sam sxvadasxva xazs. produqtis narevi
Sedgeba erTi kompaniis mier SemoTavazebuli yvela xazisagan. ma-
galiTad, Teatraluri dasi, romelic ucxo qveyanaSi gastrolze
uCvenebs mxolod erT warmodgenas, mayureblisaTvis warmoad-
gens erTi mwarmoeblis mxolod erT produqts. am SemTxvevaSi,
xazis an narevis idea ubralod ar arsebobs. Teatraluri dass,
romelsac mudmivi scena aqvs da sezonis manZilze ramdenime war-
modgenas marTavs premieris CaTvliT, hyavs Tavisi mudmivi momx-
marebeli da Tavis mayurebels sTavazobs produqtis xazs. yo-
veli speqtakli, miuxedavad sxvadasxva Teatraluri esTetikisa
60 kulturis sferos menejmenti
da Janrisa, sxvadasxva reJisorisa da msaxiobisa, ekuTvnis pro-
duqtis erT kategorias _ `Teatri~ da warmoadgens erTi mwar-
moeblis mier Seqmnil calkeul produqts. sagamomcemlo saxli
an studia, romelic aseve awarmoebs kulturis produqtebs, Ta-
vianTi warmoebuli produqtebiT momxmarebels sTavazoben war-
moebuli produqtebis narevs, Teatraluri dasi ki warmoadgens
produqtebis xazs, romlis SeTavazeba momxmareblisTvis Tanmim-
devrulad xdeba. produqtebis narevis cneba iolad gamosaye-
nebelia im kompaniebis mimarT, romelTa amocanasac warmoad-
gens sxvadasxva gasarTobi RonisZiebis gavrceleba. prezenteri
an promouteri momxmarebels sTavazobs sxvadasxva produqts
(warmodgena, klasikur musika, qoreografia, Sou), romelTagan
TiToeuli arsebobs, rogorc produqtis xazi, momxmarebeli ki
iRebs, rogorc produqtebis narevs. xelovnebisa da kulturis
msxvil centrebsa da organizaciebs SeuZliaT Teatraluri xa-
zis, sabaleto xazisa da sxvaTa, calkeulad SeTavazeba maSin,
rodesac mcire centrebsa da mciremasStabian organizaciebs
SeuZliaT mxolod SezRuduli narevis SeTavazeba, romelSic iq-
neba mxolod ramdenime produqtis xazi, romelTagan TiToeuli
SeiZleba Seicavdes mxolod erT produqts.
kulturis organizaciebs TavianT ZiriTad produqtebTan
erTad aqvT saSualeba da SesaZlebloba, Seqmnan Tanmxlebi pro-
duqtebis seria, romlebic kavSirSi arian ZiriTad produqteb-
Tan da amavdroulad warmoadgenen damoukidebeli produqtebis
xazs. simfoniur orkestrs SeuZlia momxmareblisaTvis sakon-
certo abonementis SeTavazeba, sakuTari repertuaris kompa-
qt-diskze Cawera da, amave dros, sareklamo sagnebis, magaliTad,
maisurebis, gayidva.
Tanmxlebi produqtebis gayidvebsa da marketingis gamoyene-
bas kulturis sferos sxvadasxva organizaciasTan erTad yvela-
ze warmatebiT muzeumebi mimarTaven.
kulturis sferos organizaciebis marketingi mWidrodaa
dakavSirebuli auditoriis gafarToebisa da, amasTan, mudmivi
momxmareblis cnebis Seqmnisa da momxmarebelTan urTierTobis
ganmtkicebis saqmianobasTan. magaliTad, muzeumebs, mudmivi da
droebiTi gamofenebis CatarebasTan erTad, SeuZliaT SesTavazon
61kulturis produqtis Sesaxeb
saganmanaTleblo da kulturuli RonisZiebebi, master-klasebis,
eqskursiebisa da konferenciebis CaTvliT. muzeumebis umeteso-
bas aqvs agreTve kafe, restorani da suvenirebis maRazia. muzeu-
mebis mier SemoTavazebuli gafarToebuli produqtis narevisa
da mTavar produqtTan urTierToba saSualebas iZleva, gaizar-
dos damoukidebeli Semosavlebis SesaZlebloba. damoukidebeli
Semosavali dakavSirebulia kulturis sferos organizaciebis
unarTan _ miiRos Semosavali sakuTari Zalisxmevis xarjze, gan-
sxvavebiT saxelmwifo saxsrebis mozidvisa da subsidiebisagan,
Semowirulobebisagan da a. S. gansxvavebiT yvela im danarCeni sa-
xsrebisagan, romelTac moziduli saxsrebi ewodeba. Semosavlebis
damoukideblad miReba gulisxmobs saxsrebis im wyaroebis gamo-
yenebas, romlebic umeteswilad dakavSirebulia momxmarebelTa
momsaxurebasTan. msgavsi tipis saxsrebs miekuTvneba:
Sesvlis safasuri/bileTis fasi;
sacalo vaWroba _ maRazia an sasuvenire vaWroba;
kvebis obieqtebi;
ijaris safasuri;
sxvadasxva RonisZiebis, prezentaciisa da gansakuTre-
buli RonisZiebebis mowyobiT miRebuli Semosavlebi;
saganmanaTleblo programebi;
sagamomcemlo saqmianoba da informaciis saSualebebi;
saxelSekrulebo momsaxureba.
kulturis sferos obieqtebi (filmebi, gamofenebi, wigne-
bi, koncertebi da sxv.) ganixileba koordinirebuli produq-
tis narevis saxiT, romelTa sxvadasxva nawiliT vaWroba unda
iyos urTierTgamaZlierebeli faqtori da damatebiTi saxsrebis
mosazidad Catarebuli RonisZiebebi. Tanamedrove msoflioSi
moqmedi muzeumebis ori mesamedi TavianT momxmarebels sTava-
zobs sxvadasxva tipis momsaxurebas: biblioTekas, arqivs, kino
da sakonferencio darbazs, suvenirebis maRazias da restorans
an kafes da misT.
garda zemoT CamoTvlili maxasiaTeblebisa, kulturis
sferos produqtebi xasiaTdeba Semdegi gansakuTrebuli gan-
sxvavebebiTac:
62 kulturis sferos menejmenti
xarisxi da gansakuTrebuloba _ gansakuTrebuli warmomavloba, istoriuli mniSvneloba da warmoe-bis iSviaTi teqnologia;
niSan-Tvisebebi _ masalis iSviaTi saxeoba da nivTis eqskluziuri warmoeba, nivTis istoriuli mniSvne-loba da a. S.;
produqtis stili da dizaini.
kulturis produqtebis ganzomileba _ damaxasiaTebeli
niSan-Tvisebebis garda, arsebobs kulturis produqtis,
rogorc nawarmoebis ganxilvis sxvadasxva xerxi _ romle-
bic kulturis produqtis mxatvruli Rirebulebis sami
ganzomilebiT xasiaTdeba da SedarebiTi, teqnikuri da
araZiriTadi anu meorexarisxovani ganzomilebebis saxe-
liTaa cnobili.
SedarebiTi ganzomileba _ momxmarebels aZlevs saSuale-
bas, sxvadasxva kriteriumze (dargi, Janri, istoria da a.
S.) dayrdnobiT ganixilos produqti gansazRvrul kon-
teqstSi. SedarebiTi kriteriumebis raodenoba izrdeba
an mcirdeba konkretuli momxmareblis gamocdilebis an
mis mier produqtis codnis Sesabamisad. es ganzomile-
ba gansazRvravs produqts rogorc amJamad, aseve adre
arsebul produqtTan SedarebiT. magaliTad, Tanamedro-
ve qoreografiis nawarmoebi SeiZleba Sefasdes, rogorc
produqti, imave programis sxva nomrebTan SedarebiT,
imave baletmaisteris sxva nawarmoebebTan an cekvis sxva
stilTan (moderni, jazi da sxv.) SedarebiT. fasdeba is,
Tu ra adgili ukavia produqts konkretul bazarze, sad
arsebobs an arsebobda sxva produqti.
urTierTkavSirebis es rTuli sistema ganmartavs, ra-
tomaa amdenad daujereblad rTuli kritikosis amocana:
man unda icodes es yvela sxvadasxva aTvlis wertili. Se-
darebaTa sistemis sirTule agreTve xsnis, Tu ratomaa
zogierTi kulturis produqti sxvaze (meore produqtze)
popularuli. magaliTad, saSualo momxmarebeli adreu-
li asakidan ismens popularul musikas da amgvarad wle-
bis ganmavlobaSi iZens gamocdilebas, romelic axdens
63kulturis produqtis Sesaxeb
misi gemovnebis formirebas; sabaleto warmodgena ki yo-
veldRiur cxovrebaSi ar aris farTod gavrcelebuli
da amitom xelovnebis es forma saSualo an SemTxveviTi
momxmareblisaTvis naklebad gasagebia.
teqnikuri ganzomileba _ Seicavs produqtis teqnikur
da materialur komponentebs im saxiT, romliTac momx-
marebeli iRebs maT. es SeiZleba iyos TviT produqti
(skulptura), matarebeli (firfita an wigni) an nawarmoe-
bis Sesrulebis komponenti (speqtakli, Sou). momxmarebe-
li, romelic yidulobs kompaqt-disks, iZens mxatvruli
nawarmoebis teqnikur ganzomilebas. magram imave momxma-
rebels mayureblis saxiT SeuZlia naxos (dainaxos) teq-
nikuri ganzomileba, rogorc nawarmoebis nawili, magram
ar SeuZlia flobdes mas. nebismier SemTxvevaSi teqnikuri
ganzomileba gavlenas axdens produqtis xarisxze.
kulturis sferos produqtebis maxasiaTeblebis da sxva-
dasxva ganzomlebaze saubrisas mniSvnelovani da gasaTvaliswi-
nebelia erTi gansakuTrebuli garemoeba, romelsac gansakuTre-
buli, anu cocxali garemoeba SeiZleba vuwodoT da romliTac
xasiaTdeba saSemsruleblo xelovnebis sfero. miuxedavad imi-
sa, rom momxmareblis aRqma kulturis yvela produqtisaTvisaa
mniSvnelovani (kulturis sferos produqtebi maxasiaTeblebisa
da sxvadasxva ganzomilebis mixedviT), gansakuTrebul rols Ta-
maSobs saSemsrulebo xelovnebaSi, sadac msaxiobis ganwyobile-
ba, misi fizikuri mdgomareoba da mis mier mayureblisa Tu msme-
nelis reaqciis aRqma, aseve warmoadgens araZiriTad faqtorebs,
romlebic gavlenas axdens produqtis xarisxze da kidev erTxel
adasturebs im faqts, rom xelovnebis am saxeobaSi aRqmis xaris-
xi ar SeiZleba iyos orjer an metjer absoluturad erTnairi.
64 kulturis sferos menejmenti
kulturis sferos produqtebis
warmoebis maxasiaTeblebi
kulturis sferos produqtebis warmoebisas mniSvnelovani
roli eniWeba ekonomikis ZiriTadi kanonebis codnasac, Tumca
es sfero ar eqvemdebareba mxolod da mxolod ekonomikur ka-
nonebsa da wesebs. kulturis sferos marTvisas mniSvnelovania
kulturis mmarTvelobiTi bunebis codnac, radganac menejmenti
(mmarTvelobiTi funqcia) kulturis sferoSi unda moqmedebdes
ara mxolod momxmareblis moTxovnaTa ganviTarebaze, aramed
menejmentma unda Seqmnas pirobebi ukve arsebuli moTxovnebis
dasakmayofileblad.
kulturis yvela organizacias aqvs brendi an savaWro marka.
cnobili kompaniis dasaxeleba momxmarebels aRuZravs konkre-
tul produqtTan asociacias, badebs gansazRvrul saxeebs. ma-
Tac ki, vinc arasodes yofila la skalaSi, niu-iorkis Tanamed-
rove xelovnebis muzeumsa an luvrSi, Seqmnili aqvT erTgvari
warmodgena imaze, Tu ras warmoadgenen es dawesebulebebi.
TvalsaCino da soliduri brendebi da kompaniebi ara mxo-
lod miaqceven momxmareblis yuradRebas konkretul organiza-
ciasa Tu produqtze, aramed SesaZlebels xdian gafarToebasa da
qselis Seqmnasac ki. magaliTad, hugenxaimis muzeumma sargebeli
moipova soliduri brendiT _ sakuTari saxeliT (dasaxelebiT):
man gaafarTova Tavisi bazari da mTel msoflioSi gaxsna ganyo-
filebebi. axla arsebobs pegi hugenxaimis koleqcia veneciaSi,
germanuli hugenxaimi berlinSi da hugenxaimis muzeumi bilbaoSi.
brendi marketinguli terminia, dakavSirebulia garkveul
produqtTan an momsaxurebasTan. Cveulebriv, TavisTavSi Seicavs
saxelwodebas, logotipsa da sxva vizualur elementebs (Srifti,
ferTa gama, simboloebi da sxv.). brendi aramaterialuri sagania,
momxmareblis fsiqologiis kuTxiT Tu ganvixilavT, brendi aris
informacia, romelic momxmareblebis cnobierebaSia Senaxuli,
ris gamoc brends eniWeba didi mniSvneloba da warmatebis erT-
erT sazoms warmoadgens.
65kulturis sferos produqtebis warmoebis maxasiaTeblebi
Tavdapirvelad es sityva mxolod arsebiTi saxeli iyo, Sem-
deg misgan zmna warmoiSva. brendireba produqtis Rirebulebis
gazrdas niSnavs. brendingis saSualebiT SesaZlebelia produq-
tis, momsaxurebis, kompaniis, movlenis, pirovnebis Rirebulebis
gazrda.
brendi da savaWro niSani sxvadasxva cnebebia. savaWro niS-
nis warmatebuloba, rogorc wesi, misi cnobadobis gazom-
viT dgindeba. magaliTad, yvelasTvis kargad aris cnobi-
li NIKE-is savaWro niSani. amgvari cnobadoba nebismieri
kompaniis ocnebaa. cnobadoba, Tavis mxriv, reklamirebis
sxvadasxva saSualebiT miiRweva. reklama investiciebs
moiTxovs. savaWro niSnis warmatebuloba jer kidev ar
niSnavs brendis Camoyalibebas. ase rom iyos, nebismieri
mdidari kompania SeZlebda brendad Camoyalibebas. bren-
direbas gansakuTrebuli niWi da unari sWirdeba.
Sua saukuneebSi vatikanSi cnobdnen inteleqtualuri
sakuTrebis or formas. pirveli warmoadgenda TviT pro-
duqts da mis dizains, meore ki am produqtis mwarmoeb-
lis reputacias, amitom vatikanSi inteleqtualur sa-
kuTrebasTan dakavSirebuli davebiT ori organo iyo da-
kavebuli. erTi, sasamarTlo, Sedgeboda iuristebisagan,
meore organod ki eklesia gvevlineboda. saqmiT dakave-
buli adamianis reputaciis usamarTlod Selaxva codvad
iTvleboda da vatikani ar cdeboda, rodesac amtkicebda,
rom iseT aramaterialur aqtivebs, rogorebicaa imiji da
reputacia, Tavisi Rirebuleba hqonda. brendis Sefaseba
pirvelad swored evropaSi daiwyo.
brendi ganasxvavebs msgavs produqtebs, axdens produ-
qtis Rirsebebis formulirebas da momxmarebels produ-
qtis mimarT damokidebulebis garkvevaSi exmareba. yove-
live amis gamo brendi saSualebas gaZlevT, kompleqsu-
rad miudgeT Tqvens saqmianobas. brendis Seqmna amosavali
wertili xdeba kompaniis (arxis, qselis, programis) mene-
jmentis da marketingis procesis swori warmarTvisaTvis,
romlis erT-erTi Semadgeneli nawili arxis gaformeba da
promouSenia.
66 kulturis sferos menejmenti
brendi _ saxelis, sityvis, simbolos da dizainis er-
Tobliobaa, romelic axasiaTebs garkveul produqts da
mas sxva produqtebisgan gamoarCevs. brendi _ es aris
savaWro niSans damatebuli Rirebulebebi. brendi aris
individualuri Rirebuleba, romelic axasiaTebs pro-
duqts. brendingi aris marketinguli da mmarTvelobiTi
teqnologia, romelic warmoadgens normaTa sistemas, Tu
rogor iqmneba savaWro niSani.
brendis Seqmnis klasikur mizezs warmoadgens misi
unari, gazardos sxvaoba TviTRirebulebasa da gasayid
fass Soris (magaliTisTvis, dResdReobiT Intel-s SeuZlia
aiZulos myidveli, gadaixados masSi 40%-iT meti, vidre
nebismier sxva procesorSi, miuxedavad imisa, rom xaris-
xiT Intel-s arafriT Camouvardeba, zog SemTxvevaSi sjobs
kidec, sxva procesorebi). brendisTvis damaxasiaTebelia
momxmarebelTan `megobruli urTierTobebis~ damyareba,
adamianebi ki megobrebis erTgulebi arian da xSirad pa-
tioben nakls.
Tanamedrove sazogadoebaSi brendma dakarga Tavda-
pirveli mniSvneloba da gaxda ara mxolod imiji, aramed
ufro mniSvnelovani _ kulturis sferos SemoqmedebiTi
idea. nebismieri produqtis msxvili mwarmoebeli Tavisi
produqtis saimijo formas _ SemoqmedebiT (kreatiul)
ganzomilebas amatebs, riTac ufro mimzidvels xdis pro-
duqts bazarze.
brendi, rogorc produqti, mTavari samomxmareblo
Rirebulebaa da masSi integrirebulia sxvadasxva tipi-
sa da Sinaarsis interesebi. es interesebi erTmaneTisgan
izolirebuli ar aris, aramed piriqiT, iseT kavSirSia,
rom cal-calke, brendisgan damoukidebel samyaroSic ki
arseboben. brendingis, rogorc mimarTulebis, klasikur
ganmartebaSi am interesebs atributebs eZaxdnen, mxolod
gansxvavebuli datvirTviT. atributebi `xelmisawvdomi~
SeiZleboda yofiliyo. Tanamedrove brendingSi ki xel-
misawvdomoba, rogorc interesi, izolirebuli saxiT ar
arsebobs, is paralelurad arsebobs sxva interesebTan
67kulturis sferos produqtebis warmoebis maxasiaTeblebi
erTad da qmnis erTian Rirebulebas, rasac brendingis,
rogorc mimarTulebis, Tanamedrove ganmartebiT _ idea
ewodeba. mwarmoebeli kompaniebis umetesobisaTvis bren-
debis gamoyeneba warmoadgens maTi sabazro strategiis
mniSvnelovan komponents. momxmareblebi erkvevian pro-
duqtebSi, vinaidan brendebis meSveobiT igeben maTi Tvi-
sebebis Sesaxeb. brendad SeiZleba iyos gamoyenebuli da-
saxeleba, simbolo an sulac _ idea.
68 kulturis sferos menejmenti
kulturis produqtis
sasicocxlo cikli
samyaroSi yvelaferi, adamianiT dawyebuli da warmoebuli
produqciiT damTavrebuli, ibadeba, izrdeba da kvdeba. cneba
`sasicocxlo cikli~ produqtebis mimarTac gamoiyeneba, radga-
nac kacobriobis istoriis manZilze aqtualuri yofila uamravi
produqti, romelic daviwyebas miscemia da istoriad qceula
(magaliTad papirusi, kalami da samelne, gramofoni da firsak-
ravi da a. S.). mogvianebiT warmatebuli produqtebi Seicvala
gamosayeneblad ufro moxerxebuli produqtebiT, romlebic
ukeT akmayofileben momxmareblis moTxovnebs, vidre _ maTi wi-
namorbedni. kvlevebi da warmodgenebi produqtis sasicocxlo
ciklis Taobaze aucilebelia, radganac teqnologiebis ganviTa-
rebasTan erTad icvleba rogorc momxmareblis moTxovna, ise _
gemovnebac. teqnologiuri progresi da gemovneba ori urTier-
TdakavSirebuli fenomenia, romlebsac gavlena aqvT erTmaneTze
da dakavSirebuli arian warmoebuli produqtebis sicocxlisu-
narianobasTan.
produqtis sasicocxlo cikli oTxi stadiisagan Sedgeba da
Znelia imis mtkiceba, Tu romel stadiaze aRmoCndeba produq-
ti ama Tu im dros da romel fazaze iqneba esa Tu is produqti
warmatebuli:
1. produqtis gatana bazarze;
2. zrda;
3. bazris gajereba;
4. kleba _ moTxovnis vardna.
bazarze gatana _ produqtis sasicocxlo ciklis ganxil-
visas axali produqtis bazarze gatana xasiaTdeba neli
gasaRebiT, finansuri danakargebiTa da konkurentebis
ararsebobiT. bazarze gatanis etapi SeuZlebelia gani-
sazRvros, radganac gare faqtorebsa da momxmarebelTa
gamoxmaurebazea damokidebuli. momxmareblis ZiriTadi
69kulturis produqtis sasicocxlo cikli
masa rac ufro male Seicvlis Tavis Cvevebs da gaiTa-
visebs siaxles, miT ufro swrafad iqneba miRweuli zr-
dis stadia. produqtis bazarze damkvidrebis procesi
SeiZleba Seneldes sxvadasxva mizezis gamo: gavrcele-
bisa da distribuciis qseli, romelic zRudavs axal
produqtTan miaxloebas, konkurenti kompaniebis swrafi
ganviTareba, analogiuri produqtebis dawinaureba, ma-
Rali fasi, konservatiuli bunebis momxmarebeli, rome-
lic eWvis TvaliT uyurebs siaxles da sxv.
gamocdilebisa da bazris kvlevebis mixedviT, produ-
qtis yvelaze maRali gasayidi fasi bazarze gatanis sta-
diaSi fiqsirdeba, rodesac mwarmoebels uwevs gaweuli
xarjebis dafarva. maRalia ara marto saqonlis erTeulis
warmoebis Rirebuleba, aramed gasayid fass emateba pro-
duqtis garantiisa da momxmarebelTan komunikaciis xarje-
bic (reklama, PR da a. S.), mwarmoebelma aseve unda gaiTva-
liswinos momxmareblis moTxovnebis Sesabamisad warmoqm-
nili damatebiTi xarjebis procentic, romelic SesaZloa
moxmardes produqtis srulyofasa da damuSavebas.
zrda _ bazarze produqtis aTviseba zrdis stadiaSi Se-
dis da ganixileba momxmarebelTa dainteresebis mixe-
dviT. axali produqtis ganxilvisa da bazarze gatanis
dros momxmarebelTa daintereseba ufro mniSvnelovania,
vidre gayiduli produqtis odenoba. moTxovnis gazrdis
procesi xels uwyobs iseTi mniSvnelovani nabijebis ga-
dadgmas, rogorebicaa fasis gazrda an daweva, SeTavazebe-
bis arealis gazrda da axali sareklamo kampaniis dawyeba.
es stadia xasiaTdeba gayidvebis da konkurenciis maRali
doniT, radgan axla bazars SeuZlia SeiTavsos sxva kon-
kurentebic. axali momxmareblis gamoCena mwarmoebels
aZlevs sakmarisi gamomuSavebis (mogebis) SesaZleblobas
ise, rom safrTxe ar Seuqmnas ukve arsebuli kompaniebis
gasavlianobas. am dros saqonlis samomxmareblo seqtor-
Si izrdeba momxmareblis raodenoba da individualuri
gamoyenebis maCvenebeli.
am periodSi kompaniebis winaSe dgeba seriozuli dile-
ma: Rirs Tu ara moklevadiani Semosavlebidan sargeblis
70 kulturis sferos menejmenti
miReba, Tu umjobesia es Semosavlebi Caidos investicieb-
Si produqtis sasicocxlo ciklis Semdgom stadiaze, kon-
kurenciis ukeTesi poziciis gamomuSavebis imediT? meore
variantis arCeviT xelmZRvanelma SeiZleba gadawyvitos,
saerTo mogebidan garkveuli procenti Cados produqtis
srulyofaSi, gavrcelebis gzebis gafarToebaSi, axali ka-
tegoriis momxmareblis moZiebaSi, saqonlis dawinaurebi-
sa da cnobadobis amaRlebisaTvis Catarebul kampaniebSi
da sxv. yvela am SemTxvevaSi miRebuli mogeba moxmardeba
kompaniis samomavlo mdgomareobis gaumjobesebas.
bazris gajereba _ bazris gajerebis stadia yovelTvis
grZeldeba ufro didxans, vidre wina stadiebi. gajere-
ba _ es aris axali produqtis bazarze gatanis procesi.
rodesac potenciuri momxmareblis moTxovnebi dakmayo-
fildeba da saerTo moTxovnis niSnuli darCeba erTsa da
imave doneze.
gajerebis stadia SeiZleba daiyos sam periodad: pirve-
li _ gajerebis zrda, rodesac realizaciis zrda nelde-
ba. am periodSi iseTi momxmareblebic ki, romelTac eSi-
niaT da ar uyvarT siaxleebi, iwyeben produqtis aTvisebas
da uerTdebian mudmivi momxmareblis ricxvs, romelTa
raodenobac gajerebis procesSi izrdeba. meore periodi
_ esaa etapi, rodesac produqtis realizeba Cerdeba, Zi-
riTadad, Semcvleli saqonlis gayidviT. mesame periodi _
gajerebis vardna, romelic xasiaTdeba realizaciis mo-
culobis uecari vardniT, radgan zogierT momxmarebels
ukve ainteresebs Semcvleli an axali produqti.
moTxovnis vardna konkurenciis sferoSi seriozul
Sedegebs iwvevs. imis miuxedavad, rom bazari mTlianad
gajerebulia, mudam Cndeba axali kompaniebi an axali pro-
duqtebi, romlebic bazarze TavianTi adgilis mopovebas
cdiloben. konkurenciis mzardi intensiuroba Sedare-
biT sust kompaniebs aiZulebs SeCerebas an axali adgilis
moZiebis aucileblobas.
sasicocxlo ciklis gajerebis stadiaze arsebuli
produqtis mniSvnelobisa da aucileblobis dadgena arc
ise advilia. Tumca, bazarze gatanis da zrdis stadiis
71kulturis produqtis sasicocxlo cikli
dadgena ufro martivia, vidre sxva stadiebSi. magaliTad,
rogor unda ganvasxvaoT realizaciis droebiTi stabi-
lizacia bazris gajerebis fazisagan? aRniSnulisTvis au-
cilebelia diagnostikuri midgoma, rac moicavs sam ele-
ments: produqtis gavrcelebis done, bazris axali segmen-
tebis mopovebis SesaZlebloba da erT sulze moxmarebis
moculoba. Tu kompania ver zrdis momxmareblis ricxvs
mocemul segmentSi da veRar poulobs damatebiT an axal
segmentebs, romelTa interessac SeiZleba warmoadgendes
SeTavazebuli produqti da SeuZlebelia erT sul momx-
marebelze moxmarebis moculobis gazrda, es niSnavs imas,
rom sruli gajerebis zRvari miRweulia.
vardna _ sasicocxlo ciklis stadiaSi vardnis stadia
yvelaze rTulia. igi realizaciis droebiT Cavardnas gu-
lisxmobs. SeiZleba arsebobdes vardnis stadiis gamomw-
vevi bevri mizezi: gare faqtorebi, informaciis simwi-
re, moumzadebloba, bazris arainformirebuloba da sxv.
problemis analizisas Cndeba kiTxva: rogor ganvasxvaoT
moTxovnis droebiTi daweva vardnisagan? aseT gaurkve-
vlobas mivyavarT rTul Sedegebamde, gansakuTrebiT ma-
Sin, Tu produqti arsebobs bazarze sakmaod xangrZlivi
periodis ganmavlobaSi. mTavari indikatori, rasac vard-
nis stadiis diagnostikis dros iyeneben, bazris analizi
da kiTxvaa: arsebobs Tu ara bazarze analogiuri, magram
ukeTesi xarisxis produqti? produqtis vardnis stadia,
rogorc yovelTvis, maSin dgeba, rodesac bazari jerde-
ba ufro maRali xarisxis msgavsi an analogiuri produ-
qtebiT. aseTi indikatoris SesaniSnavi magaliTia kompa-
qt-diski, romelmac Tavdapirvelad Seaviwrova, mogvia-
nebiT ki bazridan mTlianad gandevna vinilis firfita.
aris SemTxvevebi, rodesac arc produqtis indikatoria
absoluturad zusti kriteriumi: bazris bevri mkvleva-
ri fiqrobda, rom televizia mTliand Caanacvlebda da
gadaaSenebda radios, dRes fiqroben, rom interneti da
onlain sistemebi mTlianad gaaqroben televiziebs an
eleqtronuli produqtebi da wignebi mTlianad gaaqrobs
gamomcemlobebsa da wignebs, rogorc produqtebs, magram
72 kulturis sferos menejmenti
dasaxelebuli produqtebis orive kategoria agrZelebs
arsebobas, gankuTvnilia momxmarebelTa erTi da imave ba-
zrisTvis, miuxedavad erTnairi daniSnulebebisa, xasiaT-
deba sxvadasxva teqnikuri maxasiaTeblebiT, moTxovne-
biT da damokidebulia momxmareblis gemovnebaze. pro-
duqtis vardnis fazaSi mwarmoebelma SesaZloa airCios
sxvadasxva strategia: produqtis warmoebis droebiT
SeCereba, status kvos SenarCuneba an strategiis Secv-
la, romelic iTvaliswinebs bazris yvelaze sargeblian
segmentebze poziciebis gaZlierebasa da momxmareblis
CarTulobis gazrdas.
produqtis sasicocxlo cikli _ marketingis cnebis wy-
aroa. is Cveulebrivad ganisazRvreba oTxi stadiiT: pro-
duqtis bazarze gatana, ganviTareba, bazris gajereba,
moTxovnis vardna. kulturis organizaciebisTvis produ-
qtis sicocxlisunarianoba gansazRvrulia da misi praq-
tikuli gamoyeneba gansakuTrebulad SezRudulia.
axali produqtis gamoSveba warmoadgens gansakuTre-
bul risks. warmoeba kulturisa da xelovnebis seqtoreb-
Si unda ganvixiloT, rogorc gansakuTrebulad sarisko
wamowyeba, radgan yvela produqti am mimarTulebiT axal
produqts warmoadgens. kulturis produqtebis warmoe-
bisas riski sami TvisebiT xasiaTdeba. pirveli _ (maga-
liTad, saSemsruleblo xelovnebebSi), SeuZlebelia pro-
duqtis naxva da gamocda premieramde da warmoebisa da
sareklamo xarjebis gaReba xdeba brmad. meore _ kultu-
ris sferos produqtebis sicocxlis vada winaswar aris
gansazRvruli, miuxedavad maTi komerciuli warmatebisa.
mesame _ kulturis sferos produqts ver inaxavs ro-
gorc mwarmoebeli, aseve momxmarebeli, ris Sedegadac
izrdeba ara mxolod riskis done, aramed rTuldeba kon-
kurenciis problema.
produqtis Seqmna da riskebi _ axali produqtis Seqm-
na an gamoSveba gulisxmobs damuSavebis mTel process
_ produqtis ideas, teqnikur ganzomilebas, warmoebis
moculobas da fass. kulturis sferos produqts, gan-
sxvavebiT danarCeni produqtebisgan, romlebic yvela
73kulturis produqtis sasicocxlo cikli
zemoT CamoTvlili maxasiaTeblisagan Sedgeba, emateba
Sefaseba-testireba, Sefasebas ki kulturis sferos pro-
duqti mxolod bazarze gatanis Semdeg iRebs. kritikuli
procesi ganixileba ukve mas Semdeg, roca mas gauSveben
gasayidad, gaxsnilia dasaTvaliereblad an Sesrule-
bulia mayureblis TandaswrebiT. axali produqtis da-
muSaveba da marketingi, seqtoris miuxedavad, TavisTavad
gulisxmobs risks da ramdenime mkveTrad gamoxatuli,
Tanmimdevruli stadiisgan Sedgeba. TiToeuli stadia
moiTxovs gadawyvetilebis miRebas, romelTa analizisas
menejeri an samuSao jgufi produqtis ganzomilebebis
Sefasebis mixedviT (bazris analizisa da fasis kvlevis
gareSe), iRebs gadawyvetilebas _ gaagrZelos produqtis
damuSaveba Tu ara, radgan SemoqmedebiTi procesi, rome-
lic yvela mxatvruli produqtis damuSavebas axasiaTebs,
gansxvavdeba zogadad produqtis Seqmnis procesebisgan.
magaliTad, Teatrs mxolod premieraze SeuZlia gaigos,
rogor aRiqvams speqtakls sazogadoeba. eqspertebic ki
SeiZleba Secdnen piesis komerciuli warmatebis winaswar-
metyvelebaSi. piesasa da speqtakls Soris didi gansxvave-
baa, speqtakli mza produqtia, romelSic Semsruleble-
bi, sarepeticio procesi, reJisura da sxva faqtorebi
mniSvnelovan gavlenas axdens produqtze. arsebobs aseve
garkveuli elementebi, romlebic Tan sdevs mxatvruli
produqtis `warmoebas~ da warmatebasac da isini SeiZleba
gadaisinjos, magaliTad, sareklamo kampaniis elementebi.
axali produqtis damuSavebas da warmoebaSi CaSvebas yovel-
Tvis aqvs garkveuli riskis wili mwarmoeblisTvis _ vinaidan yo-
velTvis arsebobs momxmareblis daukmayofileblobis safrTxe,
marketingis amocanebis an saerTo safinanso miznebis Seusabamo-
ba. kulturis sferos produqtebis warmoebaSi axali produqte-
bis `sikvdilianobis~ done sakmaod maRalia: statiebi, romlebic
eZRvneba marketings, amtkicebs, rom 60 axali ideidan mxolod
erTi gardaisaxeba produqtad, romelic sabolood bazarze Cn-
deba, bazarze gamoSvebuli produqtebidan ki bevri marcxdeba.
`Business week“-is kvlevebis mixedviT, bazarze arsebuli 11 000
74 kulturis sferos menejmenti
axali produqtidan, romelsac 77 kompania uSvebs, mxolod naxe-
varze meti (56%) xvdeba bazarze pirvelsave wels da xuTi wlis
Semdegac mxolod 10% rCeba gayidvaSi, ris Sedegadac SeiZleba
davaskvnaT, rom komerciuli produqti arc ise iolad da warma-
tebiT iyideba, rogorc es SeiZleba mogveCvenos.
kulturis sferos produqtebis riskebis ganxilvisas riske-
bis jgufs emateba _ profesionalTa Sefasebis riskic, anu mxat-
vruli riski, romelic sami faqtoriT ganisazRvreba da safr-
Txes uqmnis kulturis produqtebis mwarmoebel organizaciebs:
axali produqtis winaswar naxvis, mosmenis, gasinjvis
SeuZlebloba;
sasicocxlo ciklis dagegmili SezRudva;
produqtis Senaxvis SeuZlebloba.
kulturis sferos organizaciebi warmoadgenen riskis iseTi
maRali xarisxis matarebel warmoebebs, romlebsac analogi ar
moepovebaT ekonomikis sxva seqtorebSi. kulturis produqtis
warmoebis menejerma unda gaiTvaliswinos kulturis produqtis
warmoebisas Cadebuli saxsrebi, produqtis TviTRirebulebis
mravalganzomilebiani procesi da Sedegi. SeuZlebelia winaswar
gansajo an icode produqtis sicocxlisunarianoba da Sefasebis
Sedegad, warmatebis miuxedavad, SeiZleba amoRebulic ki iqnas
sabazro seqtoridan, ara mxolod momxmareblis damokidebule-
bis, aramed misi Senaxvis maRali Rirebulebis gamo. kulturis
sferos produqtebis riskebis ganxilvisas gasaTvaliswinebelia
momxmareblis damokidebulebac cnobili an ukve aRiarebuli
produqtebis mimarT. kulturis produqtebis warmoebisas Zalze
did rols profesionalTa azri TamaSobs. saSemsrulebelo xe-
lovnebis sferos prodiuserebi, gamavrceleblebi, menejerebi an
agentebi gansakuTrebul SeTavazebebsac ki igoneben sxvadasxva
produqtis gasayidad. cnobili da nacadi produqtebisa Tu Te-
mebis warmoebisas arsebobs riskTa sxvadasxva faqtori, Tumca,
Tu mwarmoebeli cnobilia, riskis xarisxic mcirdeba. rac ufro
axalia an ucnobia produqti, magaliTad, Tanamedrove xelovne-
bis SemTxvevaSi, imatebs rogorc riskis, ise sandoobis xaris-
xi. klasikuri produqtis mimarT, romelsac ukeT icnobs sazo-
75kulturis produqtis sasicocxlo cikli
gadoeba, arsebobs riski, magram _ sakmaod naklebi. cnobil da
gamocdil mwarmoeblebs hyavT TavianTi mudmivi momxmareblebi
(msmeneli, mayurebeli, damTvalierebeli da sxv.). magaliTad,
La comédie-Française, la-skalas, Tanamedrove xelovnebis muzeu-
mis (MOMA) da sxva cnobili brendebisa Tu saxelebis mier Se-
Tavazebuli produqti mudmivad yuradRebis centrSia, siaxlis
SemTxvevaSic gulisxmobs produqtis xarisxs.
produqtis gansazRvreba ramdenime wesiT aris SesaZlebeli.
produqti _ es aris sargeblis nakrebi myidvelis TvalsazrisiT.
produqtis aRwera misi teqnikuri parametrebisa an simboluri
faseulobis mixedviTaa SesaZlebeli, rac, sabolood, realuri
an warmosaxviTi sargeblis nakrebs warmoadgens.
produqtebi iyofa maTi moxmarebisa da gamoyenebis mixedviT,
radganac produqtis cneba bevrad farToa, vidre ubralo fizi-
kuri realoba, gansxvaveba sxvadasxva produqtsa da kulturis
produqts Soris Tanmxlebi samsaxuriTa da simboluri ganzomi-
lebiT ganisazRvreba. kulturuli produqti SeiZleba ganisa-
zRvros sami ganzomilebis Tanaxmad: SedarebiTi, teqnikuri da
meorexarisxovani anu araZiriTadi ganzomileba.
kulturis produqtebs Zalian xSirad aRiqvamen, rogorc
rTuls, imitom, rom maTTan dakavSirebulia esTetikuri gageba,
subieqturi, gauzomavi raodenobrivi elementi, romelic SeiZle-
ba mivakuTvnoT gemovnebas, mentalobasa da damokidebulebasac ki.
kulturis sfero _ garda SemoqmedebiTi procesebisa, gu-
lisxmobs kulturis ekonomikis, samarTlis, dafinansebis,
marTvis, informirebis, profesiuli kadrebis momzade-
ba-gadamzadebis, materialur-teqnikuri bazis ganviTa-
rebisa da sxvaTa erTobliobas. kulturis Sedegebisa da
xelovnebis saSualebiT ganxorcielebuli cvlilebebi
TanamedroveobaSi ufro did rols iZens, vidre _ odesme.
cnebaSi _ `kulturis sfero~ _ igulisxmeba sawarmoTa,
dawesebulebaTa da arakomerciul organizaciaTa erTob-
lioba, romlebic, oficialuri klasifikaciis Tanaxmad,
ganekuTvnebian kulturisa da xelovnebis qmnilebebis,
aramaterialuri momsaxurebis mwarmoebel, saxalxo meur-
76 kulturis sferos menejmenti
neobis sxvadasxva seqtors. kulturis sferos ganviTare-
bis dagegmva unda warmoadgendes miznobrivi orientacii-
sa da aucilebeli Sedegebis miRwevis, kulturis sferoSi
moRvawe sxvadasxva subieqtis saqmianobis efeqturobis
amaRlebis, sazogadoebisTvis kulturis sferos momsaxu-
rebis miwodebis uzrunvelyofis mizniT gansaxorciele-
bel RonisZiebaTa erTobliobas. kulturis sferos mene-
jeri zedmiwevniT unda flobdes komerciuli da arako-
merciuli saqmianobis marketings, erkveodes ekonomikasa
da samarTalSi da flobdes menejerisaTvis aucilebel
sxva unar-Cvevebs, romelTa gamoyenebiTac unda xdebodes
strategiuli dagegmareba. strategiuli dagegmarebis
SemTxvevaSi misi zemoqmedeba gare cvlilebebze orsaxo-
vania: grZelvadiani zemoqmedeba gulisxmobs strategiul
gegmebs, moqmedeba xdeba gegmiuri ciklis gareT, realu-
ri drois reJimSi da ganxorcieleba aucilebelia eqvem-
debarebodes erTian misias, romlis miRweva SesaZlebeli
xdeba taqtikuri amocanebis gansazRvris dros. kulturis
sferos strategiuli dagegmareba unda xorcieldebodes
kulturis yvela qvedargisaTvis da sasurvelia gamoyene-
buli iyos Semdegi kriteriumebi:
kulturis sferos saerTo-ekonomikuri ganviTare-
ba, rac ganapirobebs ekonomikuri pirobebis formi-
rebas da, Tavis mxriv, SeZlebs uzrunvelyos kul-
turis sferoSi moRvawe subieqtTa konkurentuna-
rianoba momsaxurebis bazarze da maRali safinan-
so-ekonomikuri Sedegebi;
kulturis sferos dawesebulebebisa da sawarmoebis
teqnikuri aRWurvisken mimarTuli inovaciuri gan-
viTareba da yvela im samecniero miRwevaTa danergva
da gamoyeneba, romlebic xels uwyobs efeqturobasa
da momsaxurebis xarisxis amaRlebas;
kulturis sferos Semadgeneli instituciebis xel-
Sewyoba Tanamedrove bazarTan da moTxovnebTan mi-
marTebaSi, maTi ZiriTadi ekonomikuri parametrebis
Semcirebis mniSvnelovani tendenciebis gansazRvra
77kulturis produqtis sasicocxlo cikli
(msgavsi instituciebia: biblioTekebi, samecniero
Tu sxva kulturul-dasasvenebeli dawesebulebebi,
kulturuli memkvidreobis Zeglebi da sxv.).
kulturis sferos menejmentze saubrisas gasaTvaliswineb-
lia Semdegi garemoebebi: kulturis sferos marTvis procesebi
damokidebulia ara marto socialur-kulturul konteqstebsa
da socialur-kulturul garemoze, aramed Tavadac iZens so-
cialur-kulturul niSan-Tvisebebs. ufro metic, yoveli iu-
ridiuli Tu kerZo kompania droTa ganmavlobaSi sul ufro
mkveTrad gvevlineba kulturis sferos saqmianobis ganmsazRv-
reladac. kulturis sferoSi moRvawe organizaciebis saqmiano-
ba TanamSromlobisa da urTierTgacvlis gareSe SeuZlebelia,
ris gamoc xdeba partnioroba sxvadasxva biznesstruqturebTan
da gansxvavebuli tipis organizaciebTan, iqneba es sponsoro-
bis institutis ganviTareba, qvelmoqmedeba, sazogadoebasTan
urTierToba (PR) Tu sxva. amdenad, cxadi xdeba Semdegi _ kul-
turis sferos marTvis sakiTxebis gaanalizeba gansakuTrebul
interess warmoadgens Semdeg mizezTa gamo: uwinares yovlisa,
kulturis sferos marTvis arsSi zogadad menejmentis sru-
li speqtri moiazreba. meore _ amgvari ganxilvis perspeqtive-
bi mniSvnelovania kulturis sferos da saqmiani aqtivobis sxva
sferoebis urTierTTanamSromlobis SesaZleblobisa da auci-
leblobis garkvevisaTvis. kulturis sferos marTvis mTavari
Tavisebureba imaSi mdgomareobs, rom miTiTebul sferoSi Se-
mosavlebis miReba xdeba ara sargeblis miRebis mizniT, aramed
dainteresebuli donorebis mozidvis xarjze _ sponsoroba, pat-
ronaJi, qvelmoqmedeba da sxv.
kulturis sferos menejmentis specifikas, rogorc wesi,
`sulieri warmoebis~ Taviseburebebs ukavSireben. amgvari saq-
mianobis ̀ produqtebi~ ara imdenad sagnobrivi xasiaTisaa, ramde-
nadac azrovnebis fenomenebs (aRqmas, gagebas, gancdas da misT.)
ukavSirdeba da uSualo daTvlasa da Sejamebas ar eqvemdebare-
ba. xSirad maTi warmoeba maT gamoyenebas emTxveva (speqtaklis,
kinofilmis Cveneba, koncertze daswreba, wignis kiTxva). ufro
metic, materialuri warmoebis produqtebisgan gansxvavebiT,
78 kulturis sferos menejmenti
romlebic gamoyenebis procesSi cvdeba, kulturuli faseulo-
bebi gamoyenebisas sul ufro met Rirebulebas iZens (mag. rac
ufro metma adamianma waikiTxa esa Tu is wigni, uyura speqtakls,
films, mousmina koncerts _ miT ufro maRalia maTi socialuri
mniSvneloba).
kulturis sferos arakomerciuli xasiaTi sulac ar niSna-
vs, rom igi biznesisTvis mimzidveli ar aris. dReisaTvis mTel
msoflioSi arakomerciuli (nonprofitable) seqtori _ ekonomikis
erT-erTi yvelaze swrafad mzardi seqtoria. arakomerciuli
sferos sajaroobidan da socialuri mniSvnelobidan gamomdina-
re, mkveTrad gamoxatuli sareklamo potenciali aqvs, rac, Ta-
vis mxriv, donorebs mimzidveli imijis, reputaciis, socialuri
statusis formirebis da ganvrcobis saSualebas aZlevs.
biznesisa da kulturis urTierTTanamSromlobas sazoga-
doebis ganviTarebisa da gardaqmnisaTvis gansakuTrebuli mniS-
vneloba aqvs da samoqalaqo sazogadoebisTvis realizebis saSu-
alebas warmoadgens, romlis gaTvaliswinebiTac SesaZlebelia
gamovyoT kulturisa da xelovnebis zegavlenis ramdenime aspeq-
ti Tanamedrove sazogadoebis ganviTarebaze:
a) kulturis sferos uSualo gavlena ekonomikaze:
_ kulturis da xelovnebis sfero qmnis konkretul
samuSao adgilebs, aqvs sakuTari avtonomiuri gasa-
Rebis bazari da sainvesticio potenciali, uSualo
wvlili Seaqvs konkretuli regionis ekonomikis gan-
viTarebaSi;
_ kultura da xelovneba ganaTlebis, masmediis, tu-
rizmis, garTobis industriis ganviTarebis ZiriTad
wyaros warmoadgens.b) uSualo socialuri zegavlena _ kultura da xelovneba
uzrunvelyofs socialurad mniSvnelovani moRvaweo-bis sxvadasxva saxes, dasvenebis organizebas, pozitiu-rad zemoqmedebs adamianTa cnobierebaze, xels uwyobs pirovnebisa da sazogadoebis sulier ganviTarebas da SemoqmedebiTi potencialis gamovlenas;
g) iribi ekonomikuri zegavlena _ kultura da xelovneba
socialurad momgebiani sferoa imdenad, ramdenadac
79kulturis produqtis sasicocxlo cikli
axdenen sazogadoebis faseulobaTa, cnebaTa akumu-
lirebasa da translirebas, romlebic komerciuli da
arakomerciuli saqmianobis drosac gamoiyeneba. bizne-
sisa da menejmentis iseTi Tanamedrove teqnologiebis
arseboba, rogorebicaa reklama, sazogadoebasTan ur-
TierToba, personalTan muSaoba, korporaciuli kul-
turisa da safirmo stilis Camoyalibeba, warmoudgene-
lia socialur-kulturuli moRvaweobis tradiciuli
formebis gamoyenebis, kulturis sferos seqtorTan
TanamSromlobis gareSe;
d) iribi socialuri zegavlena _ kultura da xelovneba
amdidrebs socialur garemos, ris Sedegadac izrdeba
kulturisa da xelovnebis roli socialur komunikacia-
Si, maT Soris, Tanamedrove teqnologiebis gamoyenebiT.
kulturis sferos marTvisas mniSvnelovania, erTi mxriv,
kulturis faseulobaTa da RirebulebaTa sistemis codna da,
meores mxriv, komerciuli da arakomerciuli saqmianobis, mar-
ketingis, ekonomikisa da samarTlis sistemuri codna, romelTa
gamoyenebiTac unda xdebodes strategiuli dagegmareba.
strategiuli dagegmarebis SemTxvevaSi misi zemoqmedeba
gare cvlilebebze orsaxovania: grZelvadiani zemoqmedeba gu-
lisxmobs strategiul gegmebs, moqmedeba xdeba gegmiuri ciklis
gareT, realuri drois reJimSi da ganxorcieleba aucilebe-
lia eqvemdebarebodes erTian misias, romlis miRweva SesaZle-
beli xdeba taqtikuri amocanebis gansazRvris dros. kulturis
sferos strategiuli dagegmareba unda xorcieldebodes kul-
turis yvela qvedargisaTvis da sasurvelia gamoyenebul iqnes
Semdegi kriteriumebi:
kulturis sferos saerTo-ekonomikuri ganviTareba,
rac ganapirobebs ekonomikuri pirobebis formire-
bas, romlebic, Tavis mxriv, uzrunvelyofen kultu-
ris sferoSi moRvawe subieqtTa konkurentunarianobas
momsaxurebis bazarze da maRal safinanso-ekonomikuri
Sedegebs;
80 kulturis sferos menejmenti
kulturis sferos dawesebulebebisa da sawarmoebis
teqnikuri aRWurvisaken mimarTuli inovaciuri ganvi-
Tareba da yvela im samecniero miRwevaTa danergva da
gamoyeneba, romlebic xels uwyoben efeqturobasa da
momsaxurebis xarisxis amaRlebas;
kulturis sferos Semadgeneli instituciebis xel-
Sewyoba Tanamedrove bazarTan da moTxovnebTan mimar-
TebaSi, maTi ZiriTadi ekonomikuri parametrebis Sem-
cirebis mniSvnelovani tendenciebis gansazRvra (msga-
vsi instituciebia: biblioTekebi, samecniero Tu sxva
kulturul-dasasvenebeli dawesebulebebi, kulturu-
li memkvidreobis Zeglebi da sxv.).
81kulturis produqtis sasicocxlo cikli
kacobriobis kulturuli memkvidreobis sakmaod didi
nawili samuzeumo fondebSia daculi. am saganZuris ga-
moyenebasa da mizanmimarTul CarTulobas saswavlo
procesSi didi mniSvneloba aqvs saganmanaTleblo saq-
mianobis warmatebisTvis. „muzeumiT swavlas“ SeuZlia
didi daxmareba gauwios moswavleebs saswavlo programe-
bis aTvisebaSi, metyvelebis, smenis, azrovnebis (kritiku-
li da SemoqmedebiTi), semiotikuri informaciis gagebis
da zogadad komunikaciuri unarebis ganviTarebaSi, piro-
vnul zrdasa da swor TviTSefasebaSi; muzeumi kulturi-
sa da sazogadoebasTan urTierTobis dialogs emsaxure-
ba da realurad warmoadgens kulturuli faseulobebis
popularizaciis, kulturis integraciis, muzeumisa da
sazogadoebis daaxloebis, sakuTari Semosavlebis gazr-
disa da muzeumisTvis biznes garemos Seqmnis Serwymasa da
ganviTarebis swor marTvas. muzeumebi upirveles yovlisa
saganmanaTleblo da samecniero dawesebulebebia, amitom
maT mniSvnelovani funqcia akisriaT sazogadoebis sxva-
dasxva wevrisTvis saganmanaTleblo momsaxurebis gawe-
vaSi. garda amisa, es aris mTeli cxovrebis ganmavlobaSi
adamianis swavlis mniSvnelovani resursi, radgan muzeu-
mebis koleqciebi da maTTan dakavSirebuli informacia
yvela asakis damTvalierebelma SeiZleba gamoiyenos ga-
naTlebis misaRebad.
saganmanaTleblo momsaxurebis forma da masStabi gan-
sxvavebulia da damokidebulia muzeumis adgilmdeba-
reobaze, koleqciebze, personalsa da arsebul finansur
resursebze. miuxedavad amisa, yovelma muzeumma unda Sei-
muSavos sakuTari strategia da Camoayalibos skolebis
saganmanaTleblo momsaxurebis zogierTi forma muzeum-
sa Tu mis farglebs gareT.
imis miuxedavad, Tu ras amzadebs muzeumi: Tavisi mudmivi
koleqciebis gamofenas, droebiT eqspozicias Tu orives
erTad, damTvalierebeli gacilebiT ukeT aRiqvams maT,
Tu gamofenebTan erTad warmodgenili iqneba saganmanaT-
leblo Tu sxva saxis sazogadoebrivi programa da Ro-
nisZieba, rac kidev ufro metad aZlierebs da ufro naT-
lad gadmogvcems gamofenis mTavar saTqmels. samuzeumo
saqmianobas SegviZlia vuwodoT „sazogadoebrivi pro-
82 kulturis sferos menejmenti
grama“. gamofenebTan dakavSirebiT ganxorcielebul yve-
la programas garkveuli ganmsazRvreli maxasiaTeblebi
aqvs, rac yvela maTganisaTvis saerToa. rogorc wesi, ase-
Ti programebi imarTeba uSualod sagamofeno galereeb-
Si an maT siaxloves; warmoaCens gamofenili eqsponatebis
vizualur da inteleqtualur SesaZleblobebs; intera-
qtiuria da uSualo kontaqts amyarebs mnaxvelebTan; aZ-
lierebs zemoqmedebas, dramatizmis gancdas, moulodne-
lobis efeqts da STagonebas; moqnili da dinamikuria.
saganmanaTleblo programebis ganyofilebis TanamS-
romlebi, pedagog-eqskursiamZRolebi warmoadgenen Sua-
mavals muzeumis koleqciebSi arsebul xelovnebis nawar-
moebebsa da damTvaliereblebs Soris. muzeumebi, rogorc
saganmanaTleblo sivrce, araformaluri saganmanaT-
leblo dawesebulebaa, xolo araformaluri ganaTlebis
warmatebis pirobaa urTierTqmedebis emociuri mxare,
romelic badebs samyarosadmi damokidebulebis an piro-
vnebis interesTa cvlilebebs.
muzeumebis mier ganxorcielebuli programebis erT-er-
Ti umniSvnelovanesi ganmsazRvreli maxasiaTebeli, rom-
lis maqsimalur warmoCenasac isini cdiloben, aris gamo-
fenili nivTebis (artefaqtebis, mxatvruli namuSevrebis
Tu nimuSebis) vizualuri SesaZleblobebis warmoCena,
iseve, rogorc maT Sesaxeb arsebuli gamokvlevebis inte-
leqtualuri miRwevebis Cveneba. es gansakuTrebiT Seexe-
ba sagamofeno programebs da TavisTavad, erT-erTi Zi-
riTadi mizezia, ris gamoc aseTma programebma uSualod
muzeumebis SenobebSi gadainacvla. sakuTriv realuri ni-
vTi yvelaze Zvirfasi da mniSvnelovania, rac ki muzeumebs
gaaCnia da romelic, sxva saSualebebTan erTad, saganma-
naTleblo Tu dasvenebis miznebisaTvis gamoiyeneba;
83kulturis dafinansebis formebi
I I I Tavi
kulturis dafinansebis formebi
kulturis sferos dafinansebis, mxardaWerisa da ganviTare-
bis msoflio gamocdilebam gviCvena, rom dafinansebis meqaniz-
mis mixedviT arsebobs kulturis ekonomikis sami ZiriTadi tipi:
`romanuli~ tipi (mag., italiaSi, espaneTSi, safrangeT-
Si) _ rodesac kultura finansdeba centralizebulad,
saxelmwifo saxsrebis xarjze. italiaSi kulturuli
aqciebis da xelovnebis dafinansebis ganxorcielebis
ufleba aqvT mxolod samTavrobo organizaciebs an sa-
xelmwifos ndobiT aRWurvil kerZo pirebs.
`germanuli~ tipi, romelic damaxasiaTebelia germaniis
federaciuli respublikisa da skandinaviis qveynebi-
saTvis. am SemTxvevaSi centraluri xelisuflebis mier
xorcieldeba mxolod paternaluri mxardaWera, xolo
saxelmwifo dafinanseba, umeteswilad, adgilobrivi
biujetebidan da damoukidebeli struqturebidan Tu
fondebidan warmoebs.
`anglo-amerikuli~ tipi _ saxelmwifo gvevlineba gark-
veuli mimarTulebebis mxardamWerad, dafinanseba ki
xorcieldeba kerZo kapitalis mozidvis, maT Soris,
sagadasaxado SeRavaTebis xarjze.
kulturis sferos marTvis Taviseburebebze saubrisas auci-
lebelia aRiniSnos kulturis sferos marketingis Tavisebure-
bebic; zemoaRniSnuli sakiTxebi ganapirobebs kulturis sferos,
rogorc arakomerciuli saqmianobis, marketingis Tavisebure-
bebs da, komerciuli sferoebis tradiciuli marketingisagan
gansxvavebiT, sxvadasxva Srisgan Sedgeba. xSirad, arakomerciul
sferoSi, gadaxdisunariani subieqti da uSualo momxmarebeli
erTi da igive ar aris. magaliTad, kulturis sferos tipur
momxmareblebs ganekuTvnebian sazogadoebis sxvadasxva miznob-
84 kulturis sferos menejmenti
rivi jgufebi: bavSvebi, mozardebi, socialurad daucveli pire-
bi, unarSezRuduli da mzrunvelobas moklebuli sazogadoeba,
veteranebi da sxv. maTTan muSaoba, cxadia, aucilebelia, magram
vin aanazRaurebs maTTvis gaweuli momsaxurebis safasurs? mi-
Rebuli produqtis (iqneba es speqtakli, warmodgena, gamofena,
koncerti Tu sxva) safasuris nawils xSir SemTxvevaSi ixdis mz-
runveli/mSobeli, mxolod erTeul SemTxvevebSi finansdeba sa-
biujeto organizaciebidan, xSir SemTxvevaSi ki, msgavsi tipis
RonisZiebebis gamarTva saqvelmoqmedo fondebis, donorebisa
Tu sxvadasxva organizaciis patronaJiT xorcieldeba.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, kulturis sferos bazris
Taviseburebebis Sesaxeb SegviZlia gavakeToT Semdegi daskvna:
Tanamedrove sazogadoebaSi kulturis sferoSi ori sxvadasxva
tipis bazari moqmedebs: momxmarebelTa bazari da donorTa ba-
zari. sakmaod Znelia imis gansazRvra, Tu romeli maTgania pir-
veladi: jer ganisazRvreba momxmarebelTa moTxovnebi da Semd-
gom xdeba donorebis moZieba, Tu piriqiT, momxmareblis `SeZena~
warmoebs im donorTa interesebis uzrunvelsayofad, romlebic
mzad arian, gaiRon Tanxa am jgufebTan garkveuli saqmianobis
Catarebis sanacvlod.
aRsaniSnavia, rom XXI saukuneSi biznesi socialur-kultu-
rul sferosTan TanamSromlobiT dainteresebulia aranakleb,
vidre socialur-kulturuli sfero biznesiT, vinaidan biznesis
imiji sazogadoebaSi ganisazRvreba misi socialur-kulturul
sferosTan urTierTobiT, qvelmoqmedebiT da sponsorobiT.
Tanamedrove sazogadoebaSi biznesi da kultura erTi jaWviT
arian gadabmuli, avseben erTmaneTs da warmoudgeneli arian
erTmaneTis gareSe.
kulturis sferoSi menejmentisadmi damokidebuleba araer-
Tgvarovania, gansakuTrebiT iseT qveynebSi, sadac arc Tu ise
didi xnis win kulturas mTlianad saxelmwifo afinansebda. kul-
turis sferos specifika mdgomareobs imaSi, rom kultura ume-
tesad arakomerciuli saqmianobis dargia. aq menejmentis mTa-
vari upiratesoba gamoixateba imaSi, rom kulturaSi ZiriTadi
Tanxebi (fuli) Cndeba ara komerciiT, aramed _ saxsrebis mozi-
dviT, biujetze pasuxismgebeli samTavrobo organoebis, sponso-
rebis, saqvelmoqmedo organizaciebis, donorebis CarTviT. ara-
komerciuli saqmianoba ar niSnavs biznesisTvis aramomgebians.
85kulturis dafinansebis formebi
mTel msoflioSi arakomerciuli (nonprofituri) seqtori eko-
nomikis erT-erTi yvelaze intensiurad ganviTarebadi seqtoria.
kulturis sferoSi moqmedebs sul mcire ori bazari: momxmareb-
lis bazari da donoris bazari. es faqtori, Tavis mxriv, aisa-
xeba kulturis sferoSi menejmentis teqnologiebze. kulturis
sferoSi mmarTvelobiTi gadawyvetilebebis efeqturad miRebaSi
mniSvnelovan rols TamaSobs ori urTierTmoqmedi potenciali:
ekonomikuri da kulturul-mxatvruli. ekonomikuri potencia-
li gulisxmobs samomxmareblo bazars, konkurencias, gadaxdi-
sunarianobis da mosaxleobis mxridan Tavisufali drois arse-
bobas. kulturul-mxatvruli potenciali ver iarsebebs da ver
ganviTardeba ekonomikuri potencialis gareSe. es aris realoba.
am meqanizms SeiZleba vuwodoT kulturis menejmentis erT-erTi
ZiriTadi principis ganxorcieleba. misi realizebisas ikveTeba
kulturisa da xelovnebis mier sazogadoebis ganviTarebaSi Se-
tanili wvlili.
ucxouri gamocdilebis analizi cxadyofs, rom kulturis
menejmentis specialistis funqcias inawileben ekonomikuri da
humanitaruli programebi. ekonomistebi Tvlian, rom kulturis
dawesebulebebi, udavod, saWiroeben profesional menejerebs
da isini unda momzaddnen ekonomistebs Soris. argumentad mo-
hyavT Semdegi: kulturis menejers unda hqondes ekonomikuri
procesebis Sinagani meqanizmebis mtkice baza, romelzec SeiZle-
ba aigos kulturis menejmentis dargobrivi Taviseburebani. hu-
manitarebi ki daJinebiT iTxoven, rom kulturis menejerisTvis
sayrdeni baza unda iyos zustad humanitaruli da ara ekono-
mikuri ganaTleba. am poziciis argumentacia mimarTulia ima-
ze, rom kulturis menejeris profesionalizmi kulturis Rrma
codnis gareSe da xelovnebis nimuSebis swori Sefasebis gareSe
ver Camoyalibdeba.
kulturis sferos marTva Tanamedroveobis moTxovnaa, ro-
melic elodeba warmatebul qmedebebs bazarze, ekonomiurobasa
da efeqturobas, Tumca menejmenti da marketingi kulturaSi ar
unda gavigoT mxolod, rogorc `fulis keTeba~. marTva-menej-
menti da swori marketingi aucilebelia mayureblis kulturu-
li moTxovnebis dasakmayofileblad. saqmiani politikis formi-
rebaSi gamoiyeneba ori saxis kvleva:
86 kulturis sferos menejmenti
kvleva kulturaSi menejmentis dargSi (rogor mova-
xerxoT kulturisa da mxatvruli produqciis warmoe-
bis organizeba da misi gavrceleba saxelmwifo, regio-
nul da adgilobriv doneze);
momxmareblis (damTvaliereblis/mayureblis/mkiTxve-
lis da a.S.) monitoringi an mosaxleobis im nawilisa,
romelic damTvaliereblis/ mayureblis/mkiTxvelis da
a.S. kontingents ar Seadgens;
sxvadasxva avtorTa mixedviT, kulturuli sferos marTvisas
saWiroa ixelmZRvanelo oTxi ZiriTadi debulebiT:
1. kulturis dawesebulebebis moRvaweobis filosofia
unda formulirdes erT mokle winadadebasa an abzacSi;
2. is unda iyos unikaluri da unda exebodes kulturis
mxolod erT romelime dawesebulebas;
3. man unda daainteresos da STaagonos rogorc dawese-
bulebis TanamSromlebi, aseve mayurebelic;
4. man unda gansazRvros dawesebulebis ZiriTadi mizne-
bi iseTnairad, rom misi warmateba da ganviTareba sa-
grZnobi gaxdes.
kulturis sferoSi saqmiani politikis formirebisas auci-
lebelia strategiuli analizis meTodebis gamoyeneba bazarze
misi adgilis gansazRvris mizniT. es meTodebia: „SWOT“, „GAP“ da
`PORTFOLIO~ analizebi. yvelaze metad gamoiyeneba ̀ SWOT~ analizi.
`GAP~ meTodi ufro samrewvelo firmis moRvaweobaSi gamodgeba,
romelic iswrafvis produqciis masobrivi nawarmoebis ganviTa-
rebisaken, xolo `PORTFOLIO~ gamoiyeneba msxvili korporaciebis
saqmianobaSi, rac kulturaSi iSviaTad gvxvdeba.
SWOT:
Strenght _ siZliereebi
Weakness _ sisusteebi
Opportunities _ SesaZleblobebi
Thrests _ safrTxeebi
87kulturis dafinansebis formebi
es monacemebi gaTvaliswinebuli unda iqnas bazarze Sesv-
lisas, ganisazRvros yvela Sefaseba mocemuli momentisTvis, au-
cilebelia gaanalizeba da Sedegebis dagegmva. kulturis sferos
organizaciebis umravlesobas Semosavlebis sakuTari wyaro ar
gaaCnia an maTi odenoba Zalian mcire da arasakmarisia, Tundac
aucilebeli xarjebis dasafaravad. amitom, isini an mTlianad
saxelmwifo biujetidan finansdebian, an misgan im odenobis saxs-
rebs Rebuloben, riTac nawilobriv faraven xarjebs. kulturis
sferos organizaciebi SeiZleba dafinansdes agreTve sxvadasxva
saxis programebis saxiT da proeqtebis farglebSi.
finansebis moZieba miznis miRwevis aucilebel komponents
warmoadgens, Sesabamisad, organizacia Zlieria da metad warma-
tebuli, roca mxolod erT wyaroze ar aris damokidebuli. kul-
turis sferoSi moRvawe organizaciebi ar unda iyvnen mxolod
saxelmwifos dafinansebis imedad, gansakuTrebiT 21-e saukuneSi,
rodesac uamravi SesaZlebloba arsebobs sxvadasxva tipis pro-
gramebisa Tu fondebis saxiT. aRsaniSnavia, rom sabWoTa kavSiris
gegmiuri ekonomikis idea mdgomareobda imaSi, rom yvelaferi sa-
xelmwifos dafinansebiT sazrdoobda. rogorc Cans, sabWoTa ka-
vSiris ngrevis Semdgom aRniSnuli midgoma inerciiT grZeldeba.
kulturis sferoSi moRvawe organizaciebis warmomadgenle-
bi aRniSnaven, rom arasakmarisia saxelmwifos mxridan miRebuli
sabiujeto saxsrebi. Tumca arseboben warmatebuli organiza-
ciebic, sadac warmateba garkveulwilad efuZneba kulturis
sferoSi moRvawe menejerebis saxsrebis moZiebis unarebs. am mi-
marTulebiT unarebis ganviTarebas Tan unda erTvodes Sesaba-
misi ganaTleba da kompetencia. organizacias sWirdeba Sesabami-
si kadrebi, romlebic uzrunvelyofen molaparakebebs potenci-
ur damfinanseblebTan. organizaciis marTva warmatebulia Tu
ara, es ganpirobebulia SedegiT, romelic gazomvadia. finansebi
aqtualur Temad ganixileba SemoqmedebiTi ideebis gansaxor-
cieleblad. aRsaniSnavia is faqtic, rom kulturis sferoSi
produqtis xarisxze finansebi pirdapirproporciul Tu ara,
mniSvnelovan gavlenas namdvilad axdens. Sesabamisad, finanse-
bi gvWirdeba saimisod, rom xeli Seewyos SemoqmedebiTi ideis
ganxorcielebas da miznobrivi jgufebisaTvis misaRebi formiT
SeTavazebas.
88 kulturis sferos menejmenti
dafinanseba _ es aris fuladi saxsrebis gamoyofa gansazR-
vruli wyaroebidan konkretuli miznebisTvis: dargis
ganviTarebisTvis, mSeneblobisTvis, socialur-ekono-
mikuri RonisZiebebis gasatareblad da sxva. dafinanse-
ba kulturis ekonomikis ZiriTadi sakiTxia.
msoflioSi arsebobs kulturis dafinansebis ramdenime mode-
li (Cartrandis da makkafis tipologia). ZiriTadi mimarTulebebia:
1. saxelmwifo-qomagi. saxelmwifo ar ereva kulturis sa-
qmianobis procesebSi. gadasaxadebis meSveobiT astimu-
lirebs kulturis dafinansebas calkeuli pirebis da
korporaciebis mier;
2. saxelwifo-patroni. igi afinansebs kulturas, gamo-
yofs Sesabamis saxsrebs. ganawilebas ganagebs mTavro-
basTan damoukidebeli organizacia. saxelwifo, pirve-
lisgan gansxvavebiT, axdens gavlenas kulturul saq-
mianobaze;
3. saxelmwifo-arqiteqtori. es roli iTvaliswinebs kul-
turaze saxelmwifos zemoqmedebis kidev ufro met zo-
mas. saxelmwifo mxars uWers kulturas da xelovnebas
samTavrobo uwyebebis _ saministroebis meSveobiT. aq
gadawyvetilebas iReben samTavrobo struqturebi.
4. saxelmwifo-inJineri. saxelwifo afinansebs kulturas
mosaxleobis ganaTlebisa da esTetikuri aRzrdisaT-
vis. kulturas da xelovnebas mxars uWers saxelmwifo
marTvis aparatis meSveobiT.
meore modelis (valzigeri, montiasi, glagolevi) mixedviT,
arsebobs dafinansebis sami tipi: romauli, germanuli, amerikuli.
romauli da germanuli tipis qveynebSi kulturis dafinansebis
90% saxelmwifos gadasaxdelia, magram romauli tipis qveynebSi
asignebaTa naxevarze mets iReben centraluri xelisuflebidan,
germanuli tipis qveynebSi 80-85%-s _ adgilobrivi xelisufle-
bidan. amerikuli tipis qveynebSi kultura finansdeba saxelmwi-
fos mier mxolod 5%-iT, kerZo Senatanebi ki dafinansebis 35-
40%-s Seadgens.
89kulturis dafinansebis formebi
Tanamedrove pirobebSi arsebobs kulturis dafinansebis
sami ZiriTadi saSualeba: sabazro, sabiujeto da Sereuli. Ti-
Toeul maTgans aqvs rogorc dadebiTi, ise uaryofiTi mxareebi.
dafinanseba sabazro saSualebebiT pirvel adgilze aye-
nebs calkeuli pirovnebebis kulturuli donis dakmayofile-
bas, xolo sabiujeto saxsrebiT dafinanseba ki gaTvlilia didi
sazogadoebrivi jgufisTvis. sabazro dafinanseba Seefereba
SeZlebul moqalaqeebs, xolo sabiujeto dafinanseba naklebad
SeZlebul fenas aZlevs saSualebas daikmayofilos Tavisi kul-
turuli moTxovnilebebi.
kulturis iseTi sferoebi, romelTac nacionaluri mniSv-
neloba aqvT, rogorebicaa erovnuli biblioTeka, erovnuli
muzeumebi, saxelwifo arqivi, kulturis, ZeglTa dacvis depar-
tamentebi, mizanSewonilia dafinansdes biujeturi wyaroebiT.
kinematografia, sagamomcemlo saqme da msgavsi sferoebi umjo-
besia dafinansdes sabazro wesiT. sabazro ekonomikaze gadasvlam
kultura da xelovneba araxelsayrel mdgomareobaSi Caagdo. sa-
biujeto dafinanseba mniSvnelovnad CamorCeba maT moTxovnebs.
saxelwifo da municipaluri organizaciebis mier kultu-
ris sabiujeto dafinansebis aucilebloba ganisazRvreba maTi
samarTlebrivi statusiT, samoqalaqo kodeqsis normebis Sesaba-
misad. arsebobs saqmianobis specialuri sfero _ fandraizingi,
rac fondebis gazrdas niSnavs. Tavisi arsiT igi gulisxmobs
fuladi saxsrebis Ziebas arakomerciuli seqtorisaTvis. es ima-
ze metyvelebs, rom iqmneba saxelmwifo da municipaluri dawe-
sebulebebis mier kulturis dafinansebisaTvis mravalarxiani
sistema.
kulturis arasabiujeto dafinansebis mniSvnelovani wyaro
aris sponsoroba, mecenatoba, qvelmoqmedeba, patronaJi, Semowi-
rulobani. aucilebelia saxelmwifos mxridan qvelmoqmedebisa
da sponsorobis mxardaWera. igi iyofa materialurad da mora-
lurad. materialur stimulirebaSi didi mniSvneloba eniWeba
sagadasaxado SeRavaTebs, xolo moralurSi _ sapatio wodebebi-
sa da saxelmwifo jildoebis miniWebas.
qvelmoqmedebis, mecenatobis da sponsorobis mxardaWera
kulturis sferoSi unda gaxdes saxelmwifos kulturis poli-
tikis prioriteti.
90 kulturis sferos menejmenti
kulturis maRalxarisxiani produqti xelmisawvdomi unda
iyos farTo auditoriisTvis ise, rom ar moxdes danaxarjis
gazrda mis warmoebaze, rac uzrunvelyofilia komunikaciebis
masobriv saSualebaTa daxmarebiT.
kulturis ganviTarebis Seswavla dakavSirebulia situaciis
analizTan, prognozirebasTan, dagegmvasa da proeqtebis Sedge-
nasTan.
teqnologiuri progresi kulturis ganviTarebaze mniSvne-
lovan gavlenas axdens, rac ganisazRvreba:
kulturis industriis ganviTarebiT;
kulturis gavrcelebis axali formebis ganviTarebiT;
kulturis dawesebulebebis axali modelebis SeqmniT;
xelovnebis axali saxeobebis SeqmniT;
kulturis ZeglTa da kulturuli faseulobebis dac-
vis teqnologiis daxvewiT.
mewarmeoba kulturaSi adamianuri saqmianobis specifiku-
ri sferoa, romelic kulturisa da biznesis integraciis Se-
degad warmoiSva. igi damaxasiaTebelia sabazro urTierTobis
warmoSobis, ganviTarebisa da transformaciis periodisTvis,
romelic iqmneba da realizdeba sazogadoebrivi ganviTarebis
industriuli da postindustriuli modelis CarCoebSi. mewar-
meobas kulturaSi winaaRmdegobrivi xasiaTi aqvs. am saqmianobis
specifika materialuri da sulieri Rirebulebebis Seqmnis sa-
sazRvro zonaSi warmoiSoba. mewarmeoba universaluri movle-
naa da damaxasiaTebelia adamianuri saqmianobis gansxvavebuli
sferoebisTvis. misi wyaroebi uSualo kavSirSia materialur da
komerciul saqmianobasTan. aRsaniSnavia mewarmeobis aqtualiza-
ciis gansxvavebuli formebi: mcire, saSualo da msxvili biznesi.
mcire sawarmoebi kulturaSi sainteresoa imiT, rom am procesis
mTavari figura xdeba samewarmeo saqmianobis subieqti anu Semo-
qmedi, romelic Tavis TavSi aerTianebs sxvadasxva profesiul
funqciasa da socialur rols.
91kulturis dafinansebis formebi
kulturis dafinanseba SveicariaSi efuZneba oTx ZiriTad
princips:
1. rogorc kerZo pirTa, aseve kulturuli dawesebule-
bebis iniciativas;
2. gaerTianebebis, sazogadoebis kulturul politikas;
3. kantonebis kulturul politikas;
4. konfederaciis kulturul politikas, romelic rea-
lizdeba „Pro Helvetia~-s mier.
konfederacia finansurad exmareba kulturas mxolod im
SemTxvevaSi, rodesac saWiro saxsrebis nawili ukve uz-
runvelyofilia kantonebisa da Temebis doneze imisaT-
vis, rom konfederaciam monawileoba miiRos kulturuli
programebis dafinansebaSi komunebisa da adgilobrivi
municipaluri warmonaqmnebis doneze.
konfederacia monawileobs kulturis sferos dafinanse-
baSi ori dawesebulebis meSveobiT: fondi „Pro Helvetia“ da
kulturis konfederaluri samsaxuri. rac Seexeba radi-
osa da televizias, isini nawils im saxsrebidan, romelsac
isini iReben saabonento gadasaxadebidan, iyeneben saav-
toro uflebebisaTvis honorarebis gadasaxdelad. Svei-
cariis sabWo kulturaSi afinansebs kulturis ZeglTa
dacvas, romelic xorcieldeba garkveuli kriteriumebis
safuZvelze.
saxviTi da gamoyenebiTi xelovnebis dasaxmareblad gamo-
yofilia stipendiebi mxatvrebisTvis. kinematografze ka-
nonis safuZvelze konfederacia finansurad mxars uWers
kinoscenarebis daweras da filmebis gadaRebas. amisTvis
Seqmnilia premiebis gacemis sistemac. finansdeba saswa-
vlo dawesebulebebic kinoxelovnebaSi, kinofestivalebi
da Sveicariuli kinoTeka.
didi yuradReba eTmoba enobrivi umciresobebis kultu-
ras. saxsrebis nawili gamoiyofa mwerlebisa da kompozi-
torebisaTvis daxmarebis aRmosaCenad.
fondi „Pro Helvetia“-s valdebulebad miaCnia:
- yovelwliuri finansuri daxmareba gauwios samxat-
vro gaerTianebas;
92 kulturis sferos menejmenti
- literatorebisa da musikosebisTvis nawarmoebebis
SekveTa, mTargmnelobiTi moRvaweobis waxaliseba
da mxatvruli nawarmoebebis publikacia Sveicariis
erovnul enebze;
- premiebis miniWeba musikaluri da dramatuli nawar-
moebebis SesrulebisaTvis, Teatrebis sagastrolo
mogzaurobisaTvis Sveicariis sxvadasxvaenovan ol-
qSi.
kulturis dafinansebaSi mniSvnelovan rols asruleben
fondebi, daarsebuli umsxvilesi Sveicariuli bankebis
mier (kapitali milionobiT franks Seadgens). imis gamo,
rom kulturuli fondebis raodenoba yovelwliurad
izrdeba, daarsda Sveicariuli kulturuli fondebis ka-
vSiri.
yvela adamians aqvs ufleba, isargeblos ara marto Tavi-
si qveynisa da xalxis, aramed sxva qveynebisa da xalxebis
kulturis sferos miRwevebiT. adamianis uflebaTa dac-
vis sayovelTao deklaraciis 27-e muxlSi naTqvamia, rom
yovel adamians ufleba aqvs miiRos monawileoba sazoga-
doebis kulturul cxovrebaSi, eziaros xelovnebas.
kulturis industriis funqcionirebisa da saqmianobis
Sedegebis ganxilvisas mkvlevrebi, upirveles yovlisa,
raodenobriv (moculoba fasis mixedviT) da xarisxobriv
Sefasebaze amaxvileben yuradRebas da ganixilaven, ro-
gorc sazogadoebrivi industriis sxvadasxva formebis
urTierTTanamSromlobas. swored mis safuZvelze keT-
deba daskvna, Tu ramdenad efeqturia ama Tu im Semoqme-
debiTi aqtis Sedegobrivi kavSiri an saqmianoba. aqve aR-
saniSnavia sivrcobrivi aspeqtebis gaTvaliswinebac, ro-
melic saSualebas iZleva kulturis sferos saqmianoba
ganvixloT, rogorc ganviTarebis, aseve misi im terito-
riul-administraciul kompleqsTan kavSiris mixedviTac,
sadac is aris gavrcelebuli. es ukanaskneli gansakuTre-
biT aqtualuria administraciuli barierebis gadalaxvis
dros, mocemul sivrceze Sesvlisa an Semdgomi operire-
bisTvis.
93gegmis saxeebi kulturis sferoSi
gegmis saxeebi kulturis sferoSi
kulturis sferoSi SemuSavebuli da gamoyenebuli gegmebi
gansxvavebulia dagegmili samuSaos Sinaarsis, dagegmili gadawy-
vetilebebis miRebis donis, direqtivebis xarisxisa da im vade-
bis mixedviT, romelzec gaTvlilia gegma. dasagegmi saqmiano-
bis Sinaarsidan gamomdinare, SegviZlia ganvasxvavoT rogorc
kulturul-dasasvenebeli saqmianoba, ise dafinansebis, kvali-
fikaciis amaRlebis da a. S. gegmebi. gegma SeiZleba exebodes
saqmianobis romelime erT saxeobas (aseT SemTxvevaSi es iqneba
Tematuri an samuSaos mimarTulebis Sesabamisi gegma, komple-
qsuri gegma an programa). dasagegmi samuSaoebidan gamomdinare,
gadawyvetilebebi erTmaneTisagan gansxvavdeba federaluri, re-
gionuli, raionuli, saqalaqo gegmebisa da dawesebulebaTa da
organizaciaTa gegmebis mixedviT. direqtivis donidan anu Ses-
rulebis savaldebuloobidan gamomdinare, gamoirCeva Semdegi
saxis gegmebi: prognozuli (gamoxatavs zogierT saorientacio
warmodgenas, Sexedulebas dasagegm periodze), sarekomendacio
(Seicavs dadgenilebiT rekomendaciebs) da direqtiuli (auci-
leblad Sesasrulebeli). direqtiul gegmebSi zustad aris gan-
sazRvruli davalebebi da ricxviTi maCveneblebi, Sesrulebis
zusti vadebis miTiTebiT.
direqtiuli saxiT dagegmvas eqvemdebareba asignebebis saxs-
rebi saxelmwifo biujetidan, saxelSekrulebo valdebulebebi,
samSeneblo davalebebi da sxva davalebebi, romlebic dakavSire-
bulia kulturis dawesebulebaTa saqmianobisaTvis materialu-
ri, RirebulebiTi da SromiTi resursebis gamoyenebasTan.
sarekomendacio gegmebis maCveneblebi atarebs sakontrolo
xasiaTs (Cveulebriv, miTiTebulia aseTi maCveneblebis minimalu-
ri mniSvneloba). es niSnavs, rom organizaciam Tavisi saqmiano-
bis periodSi, aqtivobebi ise unda warmarTos, rom uzrunvelyos
sakontrolo maCvenebelze aranaklebi maCveneblis miRweva. ro-
gorc wesi, aseTi saxiT igegmeba kulturul-dasasvenebeli sa-
qmianobis moculoba. prognozuli gegmebi sferos, qselis an
organizaciis savaraudo ganviTarebis tendenciebis gamovlenis
94 kulturis sferos menejmenti
iaraRs warmoadgens. isini direqtiuli da sarekomendacio xasia-
Tis konkretuli gegmiuri gadawyvetilebebis miRebis Teoriul
winapirobad gvevlineba.
moqmedebis savaraudo vadis mixedviT, ganasxvaveben perspeq-
tiul (saSualovadiani da grZelvadiani) da mimdinare (mokleva-
diani da operatiuli) gegmebs.
grZelvadiani gegmebis SemuSaveba xdeba 5 welze met perio-
dze. kulturis sferoSi aseTi gegmebi Cveulebriv muSavdeba ro-
gorc regionul doneze, ise saxelmwifo masStabiT _ sferos gan-
viTarebis gegmebi, dawesebulebaTa qseli, grZelvadiani progra-
mebi da a. S. Cveulebriv, aseT gegmebSi mocemulia ufro zogadi
maCveneblebi, romlebic axasiaTebs dawesebulebis saqmianobas
dagegmvis periodze gaTvliT. saSualovadiani dagegmva moicavs
periods 1-dan 5 wlamde (CaTvliT) da, rogorc wesi, gamoirCeva
ufro meti detalurobiT. moklevadians ganekuTvneba gegmebi,
romlebic SemuSavebulia 1 wlamde (CaTvliT) periodze gaTvli-
li vadiT, aseve, operatiuli gegmebi. maTSi dakonkretebulia
perspeqtiuli gegmebis davalebebi mimdinare welze, kvartalze,
Tveze, kviraze.
swored amitom, moklevadian gegmebs aseve mimdinare samuSao
gegmebi ewodeba. mimdinare dagegmva xorcieldeba imave doneze,
romelzec perspeqtiuli dagegmva, aseve calkeuli dawesebule-
bebis doneze da am dawesebulebaTa qvedanayofebis doneze. kul-
turis dawesebulebaTa saqmianoba srulad gamoisaxeba wliur
samuSao gegmebSi. samuSaoTa Semdgomi detaluroba da konkre-
tuloba miiRweva kvartalur, yovelTviur (kalendarul) da sxva
operatiul gegmebSi. operatiul gegmebs miekuTvneba dekaduri,
yovelkvireuli, yoveldRiuri gegmebi, aseve operatiuli indi-
vidualuri gegmebi.
unda ganvasxvavoT aseve strategiuli da taqtikuri gegmebi.
strategiuli damuSaveba SesaZlebelia dakonkretdes calkeul
programebSi, proeqtebSi, mimdinare gegmiur dokumentaciaSi,
biznes-gegmebSi, romlebsac saqmianobis analizis, Sefasebis,
kontrolis da koreqtirebis sistema emateba. amdenad, naTelia
strategiis centraluri roli _ is gansazRvravs, rogorc konk-
retuli gegmebis Sinaarss, aseve maTi Sesrulebis organizaciul
95gegmis saxeebi kulturis sferoSi
uzrunvelyofas, moTxovnebs kontrolisa da personalis mimarT.
strategiis mizania _ davrwmundeT, rom organizacia poulobs
da aviTarebs saqmianobis perspeqtiul saxeebs, amavdroulad, am-
cirebs da auqmebs saqmianobis sust mxareebs.
`programis~, `proeqtisa~ da `gegmis~ cnebebSi saWiroa Sevi-
tanoT zogierTi dazusteba. yoveli maTgani miekuTvneba sageg-
mo dokumentacias, magram gansxvaveba sakmaod naTelia. proeqt-
Si ganisazRvreba saqmianoba, romelic mimarTulia saboloo Se-
degis miRwevisken, saboloo produqtis (diski, koncerti, gamo-
fena, speqtakli, gamocema) Seqmnisken. programaSi xdeba mTeli
rigi Semsruleblebis saqmianobis koordinireba, maTi Zalebisa
da perspeqtivisTvis saWiro saxsrebis integrireba. am SemTxve-
vaSi programa SeiZleba Tavis TavSi moicavdes bevr proeqts. ge-
gma ki gansazRvravs konkretuli struqturis samuSaos Sinaarss
(organizaciis qvedanayofis, samsaxuris) raime periodze (weli,
Tve, kvira, dRe). am dros saubaria mocemul, konkretul pe-
riodSi, ramdenime proeqtisa da/an programis realizaciasTan
dakavSirebul samuSaoze.
proeqtebisa da programebis SinaarsSi warmodgenili unda
iyos:
problema, romelic iwvevs programis SemuSavebis auci-
leblobas;
problemis (problemebis) gadawyvetis idea, romelic
mocemulia programaSi;
mizani (miznebi) anu konkretuli warmodgena programis
sasurvel Sedegze;
amocanebi, romlebic aucileblad unda gadawydes yve-
la miznis misaRwevad;
Sinaarsi anu konkretuli samuSaoebis CamonaTvali,
maTi Sesrulebis vadebis miTiTebiT da a. S.;
uzrunvelyofa (finansuri, xarjTaRricxvis an balan-
sis saxiT, materialur-teqnikuri, saorganizacio, sa-
kadro, informaciuli da a. S.), anu yvela is konkretu-
li sakiTxi, romelic aucilebelia programis realize-
bisaTvis.
96 kulturis sferos menejmenti
yvela am komponentis arseboba iZleva SesaZleblobas, gan-
vixiloT saTanado dokumenti proeqtis da programis kuTxiT.
konkretuli proeqtis realizaciis programis saxiT gamoiyeneba
biznes-gegma, romelic warmoadgens aucilebeli dokumentebis,
faqtebis analizis, Sesabamisi informaciis, bazris Sefasebis er-
Tobliobas, Tavmoyrils erT dokumentad, rac gvaZlevs saSu-
alebas, misi mowonebisa da mxardaWeris SemTxvevaSi, movipovoT
krediti da, Sesabamisad, sawyisi kapitali firmis, programis an
erTjeradi RonisZiebis gansaxorcieleblad.
dagegmviTi samuSaos organizeba _ dagegmvis etapebi _ ne-
bismieri gegmis an programis SemuSaveba warmoadgens sa-
qmianobas, romlis organizeba xdeba gansazRvruli teq-
nologiuri saxiT. organizaciul-teqnologiuri dage-
gmva Sedgeba ramdenime etapisgan, romelTagan TiToeul
etapze wydeba specifikuri amocanebi. es aris organiza-
ciul-mosamzadebeli etapi, gegmis proeqtis SemuSavebis
etapi, gegmis SeTanxmebisa da damtkicebis etapi, gegmis
propagandisa da Sesrulebis kontrolis organizaciis
etapi. saorganizacio-mosamzadebeli etapi _ am etapze
iqmneba saorganizacio pirobebi warmatebuli sagegmo sa-
muSaos Sesasruleblad. maTi meSveobiT navaraudevia Sem-
degi amocanebis gadawyveta.
SemsrulebelTa wris gansazRvra. gegmebis SemuSave-
ba, Cveulebriv, evaleba metad kvalificiur kadrebs,
ramdenadac dagegmva, samuSaos perspeqtivebis ganxilvis
sakmarisad farTo horizonts iZleva. zog SemTxvevaSi,
gansakuTrebiT ki maSin, rodesac aucilebelia masStabu-
ri programis SemuSaveba, mizanSewonilia Seiqmnas gegmis
proeqtis SemmuSavebeli komisia, romlis Semadgenlo-
baSic CarTuli iqnebian potenciuri SemkveTebis warmo-
madgenlebi, sazogadoebrivi organizaciebis, kulturis,
samecniero, meToduri da saganmanaTleblo dawesebule-
bebis specialistebi (Tavisufali nebiT an sakontraqto
pirobiT). aucileblobis SemTxvevaSi aseTi komisia Sesa-
Zlebelia daiyos samuSao jgufebad, SesamuSavebeli pro-
gramis mimarTulebebis mixedviT.
97gegmis saxeebi kulturis sferoSi
vadebis gansazRvra _ mniSvnelovania gegmis proeqtis Semu-
Savebis vadebis gansazRvrac, misi wardgena SesaTanxmeblad
da dasamtkiceblad. unda gvaxsovdes, rom srulfasovani
gegma ar SeiZleba SemuSavdes ramdenime dReSi. seriozuli
SemuSavebis Sesasruleblad saWiroa Sesabamisi dro.
informaciuli uzrunvelyofa _ programis SemuSaveba
unda eyrdnobodes mdidar sainformacio bazas. dagegm-
vis informaciuli uzrunvelyofa moicavs dagegmvis wi-
namosamzadebeli samuSaoebis Catarebas, kerZod: infor-
maciis mogrovebas, sistematizacias da analizs, romlis
safuZvelzec moxdeba sagegmo gadawyvetilebis miReba. es
informacia safuZvlad unda daedos realurad mocemuli
saqmis analizs, realuri, materialuri, finansuri, Sromi-
Ti da sxva resursebis gamovlenas, dagegmvis Tanamedrove
teqnologiebis gamoyenebas. amitom mosamzadebeli perio-
di gulisxmobs mTel rig moTxovnebs, rogorebic aris:
obieqturoba da utyuaroba, operatiuloba da droulo-
ba, sisrule da konkretuloba, sistematuroba da sxva.
gansakuTrebiT mniSvnelovani RonisZiebebis dagegmvisa da
strategiuli gadawyvetilebebis miRebis dros warmoiSoba
specialuri kvlevebis Catarebis saWiroeba. msgavsi kvle-
va SeiZleba mimarTuli iyos organizaciis rogorc saga-
reo, ise saSinao socialuri garemos Sesaswavlad (sagareo
da saSinao gamokvlevebi). saubaria socialuri garemos
yoveli seqtoris Seswavlaze, xolo yoveli seqtoris Sig-
niT _ mniSvnelovania firmis Sefaseba, warmomadgenelTa
azris, maTi ganwyobis, pretenziebis, saerTo da sapiris-
piro interesebis gamovlena. aseTi kvlevebi SesaZlebelia
Catardes rogorc sakuTari ZalebiT (saxsrebiT), ise _ mo-
wveuli specialistebis mier. pirvel SemTxvevaSi daixar-
jeba naklebi Tanxebi, Tanac mkvlevrebi kargad icnoben
organizaciis problemebs. aseve unda gvaxsovdes, rom ga-
mokvlevis efeqturobis gadamwyvet faqtorad gvevline-
ba zusti da gasagebi warmodgena rogorc organizaciis
misiis, ise dasagegmi samuSaoebis miznebze. amitom Zalian
xSirad ubralo dakvirvebam SeiZleba mogvces Sinaarsob-
rivad ufro mdidari Sedegi, vidre ZviradRirebulma,
98 kulturis sferos menejmenti
SekveTiT Catarebulma kvlevam. saWiroa mxolod zustad
da gasagebad Camoyalibdes SekiTxvebi, romlebze pasuxe-
bic aucileblad unda miviRoT am mimdinare dakvirvebis
meSveobiT. mniSvnelovani informaciis Segroveba SeiZleba
telefoniT, piradi kontaqtis dros, molaparakebebis, sa-
zogadoebrivi RonisZiebebis dros da a. S.
meTodologiuri uzrunvelyofa _ menejeri, romelic pro-
gramis SemuSavebas kurirebs, darwmunebuli unda iyos,
rom TiToeul Semsrulebels naTlad esmis sakuTari
amocana, gegmis SemuSavebis teqnologia. amdenad, auci-
lebelia gaTvaliswinebul iyos TaTbirebis, seminarebis,
saqmiani TamaSebis Catareba, sxva organizaciebis mier ana-
logiuri saqmianobis gamocdilebis gacnoba. sapasuxism-
geblo, masStaburi sagegmo dokumentis SemuSavebisas ze-
moaRniSnuli amocanebis gadawyveta SesaZlebelia martivi
da efeqturi administraciuli proceduriT _ brZanebis
gamocemiT, romelSic mkafiod iqneba gansazRvruli ne-
bismieri rgolis mier Sesasrulebeli amocanebi, gegmis
Sesrulebis da SeTaxmebis vada, sainformacio da meTo-
dologiuri uzrunvelyofis aucilebeli RonisZiebebi.
gegmis SemuSaveba Sedgeba ramdenime, Sesabamisi amocanis
gadawyvetasTan dakavSirebuli nawilisagan. dasagegmi pe-
riodisaTvis miznebisa da amocanebis gansazRvra dagegm-
vis mTavar problemas warmoadgens. saqmianobis miznebi
SeiZleba miTiTebuli iyos saorganizacio (wesdeba, debu-
leba, instruqcia), gankargulebis formis da direqtiul
(brZaneba, brZanebuleba) dokumentebSi. isini SesaZloa
ganisazRvros normebiTa da normativebiT, Camoyalibdes
marketinguli kvlevebisa da analizis sxva meTodebis Se-
degad. gegmis miznobrivi dasabuTebis Sedegs warmoadgens
ara mxolod miznebis, aramed im konkretuli amocanebis
formulireba, romlebic unda gadaiWras miznis misaRwe-
vad, e. i. unda Sedges konkretuli moqmedebebis programa.
miznebisa da amocanebis daxasiaTeba _ es aris dasageg-
mi procesis an movlenis mokle daxasiaTeba, sadac ga-
99gegmis saxeebi kulturis sferoSi
moixateba dagegmvis mizanmimarTuli xasiaTi. kulturis
sferoSi dagegmvis praqtikaSi gamoiyeneba sxvadasxva maC-
venebeli. raodenobrivi maCveneblebi Seexeba kulturis
dawesebulebaTa saqmianobis moculobiT mxares. aseTi
maCveneblebi SeiZleba axasiaTebdes dawesebulebaTa qse-
lis saqmianobasa (ama Tu im Janris RonisZiebaTa raoden-
oba, stumrebis raodenoba, saWiro saxsrebis odenoba) da
ganviTarebas. xarisxobrivi maCveneblebi gansazRvravs
muSaobis efeqturobas, mis mxatvrul dones. es SeiZle-
ba iyos samuSaos Sinaarsis, misi Tematikis, gamoyeneba-
di formebisa da meTodebis, mocemuli firmis gavlenis
sferos, fondebisa da resursebis gamoyenebis ekonomiu-
robis da sxv. maCveneblebi.
gansazRvris meTodis mixedviT ganasxvaveben dasamt-
kicebel, normatiul da saangariSo maCveneblebs. dasamt-
kicebeli maCveneblebi figurirebs ekonomikuri da so-
cialuri ganviTarebis, sabiujeto dafinansebis gegmebSi.
normatiuli maCveneblebis gansazRvra xdeba dargTaSori-
si, dargobrivi da adgilobrivi normebisa da normative-
bis safuZvelze. saangariSo maCveneblebs adgens TviTon
organizacia, konkretuli SesaZleblobebidan da pirobe-
bis analizidan gamomdinare.
Sefasebis mixedviT ganasxvaveben dadebiT da uaryofiT
maCveneblebs. pirveli gulisxmobs samuSaos sistematur
zrdas. uaryofiTi _ axasiaTebs im movlenebsa da proce-
sebs, romlebic eqvemdebareba klebas da SesaZlebelia,
aRmoifxvras (magaliTad, kulturuli momsaxurebis da
Rirebulebebis garkveuli saxeobis deficiti).
dasagegmi saqmianobis saxeobis mixedviT, maCveneblebi
iyofa warmoebis, kulturuli faseulobebis moxmarebis,
dafinansebis, sameurneo Sinaarsis, sakadro uzrunvelyo-
fisa da a. S. maCveneblebad.
gamoxatvis xasiaTis mixedviT, dasagegmi maCveneblebi
iyofa absolutur da SedarebiT maCveneblebad. absolu-
turi maCveneblebi, maTi ekonomikuri bunebidan gamom-
dinare, SeiZleba iyos naturaluri (gamoixateba calobiT,
kompleqtebSi, RonisZiebebSi, xalxis raodenobaSi da a. S.)
100 kulturis sferos menejmenti
da RirebulebiTi (gamoixateba valutaSi). SedarebiTi maC-
veneblebi gamoixateba ubralo, SedarebiT da dinamikur
procentebSi, wilebSi, indeqsebSi, korelaciebSi da a. S.
gegmis proeqtis gaformeba _ realizaciis dasabuTebis
Semdeg gegmis proeqti SeiZleba gaformdes (`gadatanili-
qnes qaRaldze~). kulturis sferoSi ar arsebobs da arc
SeiZleba arsebobdes gegmis erTgvarovani tipuri forma.
gaformeba damokidebulia konkretuli gegmis saxeobaze
(kompleqsuri an Tematuri, perspeqtiuli an mimdinare),
dasagegmi saqmianobis Sinaarsze, mis daniSnulebaze da
a. S. amitom gegmis gaformebasTan dakavSirebiT mTavar
moTxovnad SeiZleba CaiTvalos Semdegi Tezisi: gegma unda
gaformdes imgvarad, rom masSi yvela saintereso kiTxva-
ze ipovos pasuxi nebismierma Semsrulebelma, agreTve
damkveTebma da aRmasrulebelma organoebma, romlebTa-
nac SeTanxmebulia es gegma.
gaformebuli sagegmo masala _ es aris mxolod da mxo-
lod gegmis proeqti. imisTvis, rom iqces gegmad (e. i.
dokumentad), igi unda SeTanxmdes da damtkicdes.
gegmis SeTanxmeba da damtkiceba _ gegmis SeTanxmeba da
damtkiceba xdeba yvela aRmasrulebel da monawile orga-
nosTan, romlebzec damokidebulia misi realizacia. Se-
Tanxmeba formdeba grifiT `SeTanxmebuli~, gegmis doku-
mentis bolo gverdze, sadac miTiTebulia is instanciebi,
romelTa Sorisac Sedga SeTanxmeba da xelmowerilia am
instanciebis warmomadgenelTa mier. xandaxan (umartives
SemTxvevaSi) SeTanxmeba formdeba dokumentis vizirebis
saxiT. masStaburi gegmebisa da programebis SemTxvevaSi,
SeTanxmeba formdeba specialuri SeTanxmebis oqmis saxiT,
romelic erTvis gegmis dokuments. damtkicebis Semdeg
gegma xdeba dokumenti, e. i. administraciuli, finansuri,
sameurneo, SromiTi disciplinis elementi.
gegmis Sesrulebis kontrolis propaganda da organiza-
cia _ gegmis realizacia da warmateba damokidebulia
TviT gegmis ganmartebasa da samoqmedo gegmaze. amis-
Tvis aucilebelia gaTvaliswinebuli iyos specialuri
101gegmis saxeebi kulturis sferoSi
axsna-ganmartebiTi samuSao: TaTbirebi, seminarebi, saub-
rebi, TvalsaCino masalebi da a. S. aranakleb mniSvne-
lovania gegmebis Sinaarsis gacnoba partniorebisaTvis,
investorebisa da donorebisa da momxmareblebisaTvis.
kulturis sferoSi am amocanis gadawyvetis gzad gve-
vlineba sazogadoebis farTo masebis informireba geg-
mebis Sinaarsis Sesaxeb. swored es warmoadgens saqmeSi
warmatebis miRwevis aucilebel winapirobas. amdenad,
igi gansakuTrebiT mniSvnelovania. aseTi sainformacio
samuSaosaTvis SesaZloa gamoyenebul iqnas masmediis
saSualebebi da sazogadoebrivi urTierTobebis sxva-
dasxva forma Tu teqnologiis saxe.
102 kulturis sferos menejmenti
`kulturuli TviTgamoxatvis mravalferovnebis
dacvisa da xelSewyobis Sesaxeb~ konvenciis
damtkicebisa da ZalaSi Sesvlis Taobaze~
#253; miRebis TariRi _ 14/05/2008, saqarTvelos
prezidentis brZanebuleba;
saregistracio kodi _ 480.140.010.08.002.004.
`kulturuli TviTgamoxatvis mravalferovnebis dacvisa
da xelSewyobis Sesaxeb~ konvencia
saxelmwifos kulturis sferoSi monawileobis Tanamed-
rove forma kulturis sferos koordinaciasa da regu-
lirebaSi gamoixateba, rac pirdapir kavSirSia istoriu-
li da kulturuli memkvidreobis movla-patronobasa da
funqcionirebasTan, yvela moqalaqisTvis kulturaze
xelmisawvdomobasTan, xelovnebisa da Semoqmedebis yve-
la sxva saxeobis mxardaWerasTan, agreTve sxva qveynebSi
sakuTari kulturis gatanasa da maTze kulturul ze-
moqmedebasTan. saxelmwifo uwevs finansur (sabiujeto),
administraciul, iuridiul da moralur daxmarebas kul-
turuli moRvaweobis faqtobrivad yvela dargs. saxel-
mwifos funqcia aris logikuri pasuxi adamianebisa da
sazogadoebis bunebriv, aucilebel da gansakuTrebul
moTxovnebze.
kulturuli moRvaweoba _ kulturis politikis Semad-
geneli nawilia. kulturis politikis mTavari amocanaa
strategiuli xedvis Camoyalibeba da Tanmimdevroba, rac
TavisTavad gulisxmobs Zvelis, anu memkvidreobis kon-
servacias, Senaxvas, dacvas, gavrcelebas da aseve axali
mimarTulebebis xelSewyobasa da ganviTarebas. kulturis
sferos politika, garda zemoT CamoTvlili mimarTule-
bebisa, qveynis ganaTlebis politikis paralelurad unda
mimdinareobdes. garda qveynis Sida kulturuli politi-
kis sistemebisa, arsebobs saerTaSoriso urTierTobaTa
sistemac, romelic qveynis strategiul mimarTulebebsac
gansazRvravs. erT-erTi aseTi mniSvnelovani urTierTo-
baa saqarTvelosa da gaerTianebuli erebis ganaTlebis,
mecnierebisa da kulturis organizacis mravalwliani
TanamSromloba.
saqarTvelo, gaerTianebuli erebis ganaTlebis, mecnie-
rebisa da kulturis organizacias (iunesko) 1992 wels
SeuerTda. qveyanaSi iuneskos saqmeTa erovnuli komisia
103gegmis saxeebi kulturis sferoSi
Seiqmna, romelic iuneskosTan saqarTvelos saxelmwifos
saxeliT TanamSromlobs da mas komisiis Tavmjdomare,
saqarTvelos sagareo saqmeTa ministri xelmZRvanelobs.
1994 wlis TebervalSi q. parizSi daarsda iuneskosTan
saqarTvelos mudmivi warmomadgenloba. amJamad iunes-
ko_saqarTvelos TanamSromloba xorcieldeba 1995 wels
xelmowerili iunesko_saqarTvelos urTierTgagebis me-
morandumis CarCoSi. 1999 wels saqarTvelo gaxda samxreT
kavkasiis pirveli saxelmwifo, romelic iuneskos aRmas-
rulebel sabWoSi oTxi wliT airCies. iuneskos generalu-
ri konferenciis 30-e sesiaze saqarTvelos iniciativiT
damtkicda proeqti `kavkasia~, romelmac iuneskos kompe-
tenciis farglebSi, samxreT kavkasiis sami saxelmwifos
urTierTTanamSromlobis saSualebiT regionSi stabi-
lurobas unda Seuwyos xeli. saqarTvelos TanamSromlo-
ba iuneskosTan sxvadasxva mimarTulebiT xorcieldeba:
ganaTlebis, kulturis, mecnierebis, informacia-komuni-
kaciisa da sxva sferoebSi. erT-erTi aseTi mniSvnelova-
ni TanamSromloba 2007 wels daiwyo, rodesac 2008 wlis 1
oqtombridan25 saqarTveloSi ZalaSi Sevida 2005 wlis pa-
rizis konvencia `kulturuli TviTgamoxatvis mravalfe-
rovnebis dacvisa da xelSewyobis Sesaxeb~.26 romelic mii-
Res iuneskos generaluri konferenciis 33-e sesiaze (pa-
rizSi 2005 wlis 3-21 oqtombers). konvencia `kulturuli
TviTgamoxatvis mravalferovnebis dacvisa da xelSewyo-
bis Sesaxeb~ uprecedento movlenad SeiZleba CaiTvalos
iuneskos istoriis ganmavlobaSi, radganac 2006 wlis de-
kembris mdgomareobiT, iuneskos Stab-binaSi ukve 35 rati-
ficirebuli dokumenti inaxeboda. iuneskos maSindelma
generalurma direqtorma, koitiro macuram 27 xazi gaus-
va monawile qveynebis udides interess am samarTlebrivi
dokumentis mimarT: `konvenciis ratificirebis procesis
siswrafe ubralod uprecedentoa _ iuneskos kulturis
sferos arcerTi sxva konvencia ar yofila miRebuli am-
deni saxelmwifos mier aseT mokle droSi~. evrokavSiris
25 saqarTvelosaTvis ZalaSia 2008 wlis 1 oqtombridan. ratificireba moaxdina saqarTvelos parlamentma.26 saqarTvelos prezidentis brZanebuleba №253, 2008 wlis 14 maisi, q. Tbilisi; „kulturuli TviTgamoxatvis mravalferovnebis dacvisa da xelSewyobis Sesax-eb“ konvenciis damtkicebisa da ZalaSi Sesvlis Taobaze.27 Koïchiro Matsuura - A World of SCIENCE, Vol. 1, No. 3, January - March 2006, UNESCO.
104 kulturis sferos menejmenti
mier konvenciis ratificireba SesaZlebeli gaxda 27-e
muxlSi arsebuli formulirebis gaTvaliswinebiT, rom-
lis Tanaxmadac, konvenciasTan `mierTebis ufleba aqvs
nebismieri regionuli ekonomikuri integraciis nebis-
mier organizacias~.
konvencia `kulturuli TviTgamoxatvis mravalferovne-
bis dacvisa da xelSewyobis Sesaxeb~, rogorc zemoT aR-
vniSneT, miiRes iuneskos generalur konferenciaze 2005
wlis 20 oqtombers. konvenciis ZiriTad mizans warmoad-
gens kulturuli TviTgamoxatvis im formebis dacva da
xelSewyoba, romlebic gamoxatulebas hpoveben `kultu-
rul saqmianobaSi, kulturis saqonelsa da momsaxureba-
Si~, da rac, Tavis mxriv, Tanamedrove kulturis gadacemis
saSualebaa. konvencia mimarTulia samarTlebrivi bazis
Seqmnaze, romelic xels Seuwyobs kulturis saqonlisa
da momsaxurebis warmoebas, gadanawilebasa da sxvadasxva
warmoSobis kulturis saqonlisa da momsaxurebis gavr-
celebas, aseve _ maTze Tavisufal wvdomas yovelgvari
SezRudv(eb)is gareSe.
konvenciis `kulturuli TviTgamoxatvis mravalfe-
rovnebis dacvisa da xelSewyobis Sesaxeb~ mosamzadebe-
li samuSaoebi ramdenime etapad mimdinareobda: pirvel
etapze, konvenciis proeqtis mosamzadeblad, Camoyalib-
da 15 damoukidebeli eqspertisgan Semdgari jgufi. meo-
re etapze monawile yvela saxelmwifo da mowveul damk-
virvebels ufleba mieca gamoeTqva sakuTari SeniSvnebi
da winadadebebi konvenciis proeqtis teqstTan dakavSi-
rebiT. amgvarad, 2004 wlis seqtembridan 2005 wlis ivni-
sis CaTvliT, gaimarTa eqspertebis mTavrobaTaSoriso
TaTbirebis 3 sesia. imavdroulad, iuneskos generalurma
direqtorma gaiara konsultaciebi iseT saerTaSoriso
organizaciebTan, rogorebicaa _ msoflio savaWro orga-
nizacia, gaeros vaWrobisa da ganviTarebis konferencia
da inteleqtualuri sakuTrebis msoflio organizacia.
maT aseve waradgines sakuTari komentarebi konvenciis
winaswar proeqtTan mimarTebaSi.
mTavrobaTaSoriso TaTbiris me-3 sesiaze miiRes gadawy-
vetileba konvenciis saxelwodebis Secvlis Sesaxeb. nac-
vlad dasaxelebisa `kulturuli Sinaarsis mravalfero-
vnebisa da mxatvruli TviTgamoxatvis formebis dacvis
Sesaxeb~ konvencias ewoda `kulturuli TviTgamoxatvis
105gegmis saxeebi kulturis sferoSi
mravalferovnebis dacvisa da xelSewyobis Sesaxeb~. es
ukanaskneli, eqspertTa azriT, bevrad ukeT asaxavda aR-
niSnuli normatiuli dokumentis gamoyenebis sferos.
bolo sesiis dros SemuSavebuli dokumenti waredgina iu-
neskos samdivnos da mcire cvlilebebisa da damatebebis
Setanis Semdgom, damtkicda iuneskos 33-e generalur kon-
ferenciaze (dokuments mxari dauWira 148 saxelmwifom,
winaaRmdeg wavida _ 2 saxelmwifo, xolo oTxma qveyanam
Tavi Seikava).
dokumentis ZiriTadi nawili _ konvencia ganamtkicebs kavSirs
kulturas, ganviTarebasa da dialogs Soris, amasTanave,
qmnis kulturis sferoSi saerTaSoriso TanamSromlo-
bis ganviTarebis meqanizmebs. am mxriv, igi adasturebs
saxelmwifos suverenul uflebas _ SeimuSaos kulturis
politika `kulturuli TviTgamoxatvis mravalferovne-
bis dacvisa da xelSewyobis~ mizniT, `kulturebis ayva-
vebisa da Tavisufali urTierTqmedebis pirobebis Seqmna
urTierTxelsayrel safuZvelze~ (konvenciis pirveli
muxli). konvencia aseve xazs usvams kulturis rols md-
gradi ganviTarebis procesSi (me-13 muxli), mxars uWers
samoqalaqo sazogadoebis aqtiur monawileobas miznebis
miRwevis sakiTxSi (me-11 muxli), centralur adgils uT-
mobs saerTaSoriso TanamSromlobisa da solidarobis
ganmtkicebas (me-12_me-19 muxlebi). dokumentSi aseve xaz-
gasmulia `inteleqtualuri sakuTrebis uflebaTa mniS-
vneloba kulturis sferoSi moRvawe adamianebis mxarda-
saWerad~ da dadasturebulia, rom `azris, SexedulebaTa
gamoxatvis da informaciis Tavisufleba, iseve rogorc
mediis mravalferovneba, xelSemwyob pirobebs uqmnis
kulturul TviTgamoxatvas sazogadoebaSi~ (preambula).
`kulturuli TviTgamoxatvis mravalferovnebis dacvi-
sa da xelSewyobis Sesaxeb~ konvenciis miRebis Semdgom,
iuneskos xelT aris kulturis sferoSi moqmedi norma-tiuli dokumentebis kompleqsuri krebuli da moicavs Svid konvencias, romlebic aregulireben kulturuli mravalferovnebis dacvasa da xelSewyobas rogorc kul-turuli memkvidreobis (uZravi, moZravi da aramateri-aluri, maT Soris kulturuli TviTgamoxatvis tradi-ciuli formebi), aseve Tanamedrove xelovnebis sferoSi. kulturis sferos sami ZiriTadi konvencia _ msoflio bunebrivi da kulturuli memkvidreobis dacvis Sesaxeb
106 kulturis sferos menejmenti
(1972 weli), aramaterialuri kulturuli memkvidreobis dacvis Sesaxeb (2003 weli) da kulturuli TviTgamoxatvis mravalferovnebis dacvisa da xelSewyobis Sesaxeb (2005 weli) _ warmoadgenen iuneskos moRvaweobis kompleqsur samarTlebriv bazas kulturuli mravalferovnebis dac-vis sferoSi. amgvarad, mimdinare etapze, iuneskos gaaCnia organizaciis wesdebiT gaTvaliswinebuli iseTi miznebis miRwevisaTvis aucilebeli normatiuli baza, rogoricaa `kulturuli mravalferovnebis SenarCuneba~ da `zepiri da gamomsaxvelobiTi gziT ideebis Tavisufali gavrce-lebis xelSewyoba~.
konvenciis aRmasrulebelebi da beneficiarebi. gavlenebi/Ses-ruleba/Sedegebi _ konvenciis `kulturuli TviTgamoxat-vis mravalferovnebis dacvisa da xelSewyobis Sesaxeb~ preambulaSi vkiTxulobT, rom `kulturuli mravalfe-rovneba warmoadgens kacobriobisTvis damaxasiaTebel niSans, acnobierebs ra, rom kulturuli mravalfero-vneba warmoadgens kacobriobis saerTo memkvidreobas, romlis dacva da xelSewyoba aucilebelia TiToeuli adamianis sakeTildReod, acnobierebs ra, rom kulturu-li mravalferovneba kidev ufro amdidrebs da mraval-mxrivs xdis samyaros, romelic afarToebs arCevanis dia-pazons da xels uwyobs adamianebis SesaZleblobebisa da RirebulebebisaTvis nayofieri niadagis Seqmnas da aqe-
dan gamomdinare, warmoadgens sazogadoebis, adamianebisa
da erebis ganuxreli ganviTarebis mamoZravebel Zalas~.
preambulaSivea gacxadebuli yvela is mniSvnelovani Teza
Tu mimarTuleba, romelic yoveli demokratiuli qveynis
kulturis politikis sabaziso dokumentis nawils unda
warmoadgendes.
saqarTvelo odiTganve multikulturul qveyanaa da
dauwereli kulturis politikis sxvadasxva mimarTule-
biT viTardeboda. 90-iani wlebis Semdeg, TviTgamorkvevi-
sa da axal demokratiul kriteriumebze gadasvlam qvey-
nis kulturaze sxvadasxva tipis zegavlena moaxdina, rac
sxvadasxva socialuri Tu ekonomikuri mizeziT iyo ganpi-
robebuli.
qveyanaSi politikur-ekonomikuri konteqstis cvli-
lebasTan erTad, saxelmwifo kulturis politikis ganvi-
TarebasTan erTad, mkvidrdeboda sazogadoebrivi azrisa
da kerZo seqtoris mier Tavsmoxveuli masobrivi kultu-
107gegmis saxeebi kulturis sferoSi
ris mimarTulebebi, romelTa xvedriTi wili kerZo seqto-
ris mier da sxvadasxva programebiT finansdeboda. xolo
kulturis politikis mTavari amocanaa _ strategiuli
xedvis Camoyalibeba da Tanmimdevroba, rac TavisTavad
gulisxmobs Zvelis, anu memkvidreobis konservacias, Se-naxvas, dacvas, gavrcelebas da aseve axali mimarTule-bebis xelSewyobasa da ganviTarebas. kulturis sferos politika, garda CamoTvlili mimarTulebebisa, qveynis ganaTlebis politikis paralelurad unda mimdinareob-des. kulturis politika gansazRvravs kulturis sferos ganviTarebis prioritetebsac. kulturis produqtebi ay-alibeben ara marto gemovnebas, aramed qmnian Rirebule-baTa sistemasac. miuxedavad imisa, rom wlebia saubari mim-dinareobs aucilebeli Casatarebeli samuSaoebis Sesaxeb, saqarTveloSi oficialuri aRmasrulebeli organoebisa da kulturis politikis ganmaxorcielebeli an maregu-lirebeli uwyebebis mier msgavsi dokumenti, kulturis politikis mimarTulebiT, ar Sesrulebula. Sesabamisad, 2008 wels saqarTvelos oficialuri mierTeba iuneskos konvenciasTan mniSvnelovan ganacxads warmoadgenda. sa-xelmwifo/aRmasrulebeli uwyebebis mxridan ganacxadi kulturis politikis dokumentis arseboba/mzadebis Se-saxeb 2004 wlidan araerTxel gacxadebula, Tumca rea-lurad kulturis politikis strategiuli dokumenti an samoqmedo gegma ar arsebobs. kulturis sferoSi moRvawe organizaciebidan mxolod ramdenimes gaaCnia TavianTi organizaciebis samoqmedo gegma, romelTa umravlesoba sajarod ar aris ganxiluli an gamoqveynebuli.28 2088 wli-dan konvenciis farglebSi ganxorcielebuli aqtivobebis ricxvi mcirea da konvenciis valdebulebebis Sesasru-leblad Catarebuli RonisZiebebis mniSvnelovani wili ga-naTlebis mimarTulebasa da kulturis gavrceleba/popu-larizaciaze modis. oficialur gancxadebebSi saqarTve-los gacxadebuli aqvs qveynis racionaluri ganviTarebis, demokratizaciisa da erebs Soris dialogis damyarebis aucilebloba da gadamwyvet faqtorad moiazrebs sayo-velTao ganaTlebis xarisxis gaumjobesebasa da iuneskos
ganaTlebis programebSi integracias. 2010 wlis 27 ianvars
JenevaSi gamarTul iuneskos ganaTlebis saerTaSori-
so biuros 59-e sesiaze saqarTvelo biuros vice-prezi-
denti gaxda. iuneskos ganaTlebis saerTaSoriso biuros
28 kulturuli memkvidreobis dacvisa da reabilitaciis programa, National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia.
108 kulturis sferos menejmenti
mTavari mimarTulebaa erovnuli saswavlo gegmis, kuri-
kulumebis SemuSaveba. masSi 28 qveyana Sedis, romlebic
eqsperimentebsa da gamocdilebebs mudmivad uziareben
erTmaneTs. 2012 wels saqarTvelo iuneskos ganaTlebis
saerTaSoriso biuros mmarTveli sabWos vice-prezident
qveynad meore vadiT airCies. es aris saqarTvelos ganaT-
lebis sistemaSi mimdinare reformebisa da miRwevebis
pirdapiri aRiareba iseTi avtoritetuli saerTaSoriso
organizaciis mier, rogoric iuneskoa. amasve adasturebs
sociologiuri kvlevis saerTaSoriso organizacia `ge-
lapis~ mier Catarebuli bolo kvlevebi, romelmac aCvena,
rom saqarTvelos mosaxleobis 67% mxars uWers da endoba
ganaTlebis sistemaSi mimdinare reformas. saqarTvelo-
Si arsebobs saerTaSoriso organizaciebisa da iuneskos
asocirebuli ramdenime skola.29 iuneskos wevri skole-
bis saswavlo gegmebi SesabamisobaSia erovnul saswavlo
gegmasTan da aseve akmayofilebs saerTaSoriso normebsa
da moTxovnebs. skolebSi Tanabari mniSvneloba eniWeba
rogorc samecniero, ise xelovnebisa da praqtikuli sag-
nebis swavlebas. gaTvaliswinebulia bavSvTa asakobrivi
Taviseburebebi. skolis specifikisa da mozardis aTvise-
bis unaris gaTvaliswinebiT, skolaSi moqmedebs sagnebis
intensiuri swavlebis meTodi. TiToeuli sagani iswavleba
SemoqmedebiTad, skola cdilobs mozards misces zogadi
harmoniuli ganaTleba, raTa TiToeulma maqsimalurad
gamoavlinos Tavisi SesaZleblobebi da sabolood gaake-
Tos swori arCevani. skolebSi moqmedebs xalxuri rewvis
seqciebi, moswavleTa kameruli orkestri, gundi, mario-
netebis Teatri. 2011-2016 wlebis axali erovnuli saswa-
vlo gegmis mixedviT, zogadsaganmanaTleblo skolebis
saSualo safexurze axali arCeviTi sagani _ „msoflio
kultura~ Semodis. sagnobrivi programa pilotirebas
Tbilisisa da saqarTvelos sxvadasxva regionis 12 sajaro
da 2 kerZo skolaSi gadioda. pedagogebma mokle samodelo
gakveTilebi warmoadgines Temebze: `kulturaTa mraval-
ferovneba~, `kulturis universaliebi~, `buneba da kul-
tura~, `kulturaTa tipologia~, `kulturaTa dinamika~
da sxv. iuneskos konvenciis `kulturuli TviTgamoxatvis
mravalferovnebis dacvisa da xelSewyobis Sesaxeb~ asa-
29 valdorfis skola, Tbilisis klasikuri gimnazia.
109gegmis saxeebi kulturis sferoSi
moqmedeblad da konvenciiT natvirTi valdebulebebis
ukeTesad Sesasruleblad aucilebelia Seiqmnas inter-
kulturuli saganTaSoriso kurikulumi, romelic uz-
runvelyofs saqarTveloSi arsebuli mravalferovnebis
asaxvas saswavlo gegmebsa da saxelmZRvaneloebSi da qar-
Tulenovan da araqarTulenovan skolaTa moswavleebSi
interkulturuli mgrZnobelobis ganviTarebas; erovnu-
li umciresobebis kulturis, istoriis, enisa da religiis
Sesaxeb sazogadoebis codnis gaRrmaveba xels Seuwyobs
integracias, sxvadasxva eTnosebs Soris Tanasworufle-
bian urTierTobas.30 2007 wlidan ivane javaxiSvilis sa-
xelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi daarsda
interkulturuli dialogis iuneskos kaTedra,31 romlis
samecniero-saswavlo proeqtebis mizania _ kulturuli
mravalferovnebis, rogorc Rirebulebis, win wamoweva
swavlisa da urTierTobis gziT da am fenomenis gaTavi-
seba. interkulturuli dialogis sakiTxebze momuSave
eqspertebi did yuradRebas uTmoben mosaxleobis, gansa-
kuTrebiT _ moswavle-axalgazrdobis ganaTlebas, sxva-
dasxva kulturis gacnobis mniSvnelobas. es xels uwyobs
eqskluziurobis gancdis da stereotipuli damokidebu-
lebis gadalaxvas. iuneskos kaTedris saqmianobis samoqme-
di gegma jer kidev mzadebis procesSia da misi saqmianobis
ZiriTad nawils Seadgens sxvadasxva wels iuneskos mier
gamocxadebuli prioritetebis mixedviT momzadebul
konkursebSi monawileoba da dafinansebis moZieba.32
30 1992 wlis 5 noembers strasburgSi evrosabWos wevrma saxelmwifoebma miiRes regionuli da umciresobaTa enebis Sesaxeb evropuli qartia 53. saqarTvelom evrosabWoSi gawevrianebiT Tavis Tavze aiRo valdebulebebi: xeli moewera ev-ropis sabWos mTel rig SeTanxmebebze, maT Soris _ enaTa qartiaze. erovnul umciresobaTa CarCo-konvenciisgan gansxvavebiT, qartiis mTavar amocanas war-moadgens ara umciresobaTa jgufebis da maT warmomadgenelTa dacva, aramed _ enebis dacva. qartiis mizania enis, rogorc evropis kulturuli Rirebulebis, dacva da kulturuli mravalferovnebis SenarCuneba. 31 saxalxo damcvelTan arsebuli erovnul umciresobaTa sabWo. Semwynareblo-bisa da samoqalaqo integraciis erovnuli koncefciis da samoqmedo gegmis Sesrulebis monitoringis Sedegebi, 2010-2011. 32 ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis iuneskos kaTedris proeqtebi: 2010-2011 „msoflio kultura~ (sapilote masalis momza-deba zogadsaganmanaTleblo skolis arCeviTi sagnisTvis); 2009 qalaqebi _ in-terkulturuli dialogis centrebi (samxreT kavkasiis magaliTi); 2007-2008 interkulturuli dialogis xelSewyoba samxreT kavkasiaSi (xerxebi, meTodebi, midgomebi)~; 2007 `kavkasia: interkulturuli dialogis perspeqtiva~.
110 kulturis sferos menejmenti
bolo wlebSi saqarTveloSi, kulturis politikis
formireba finansuri da administraciuli resursebiT
xdeboda. 2004 wlidan dRemde ZiriTad amocanas warmoad-
genda zogadad sistemis SenarCuneba; xolo deklaraciul
doneze, kreatiulobis gaZlierebisa da Zalauflebisa da
sakuTrebis gadanawilebis saSualebiT, decentralizebu-
li modelis Seqmnis ideis mxardaWera cxaddeboda. sakiT-
xi, Tu vin qmnis politikas, erT-erTi yvelaze rTuli da
sadiskusio mimarTulebaa. decentralizaciis am maqsima-
listuri amocanis gadauWrelobam argumentis roli iTa-
maSa 2000-2003 wlebSi arsebuli saxelmwifo kulturuli
politikis winaaRmdeg. 2003 wlis noembris Semdeg daiwyo
kulturuli politikis gegmazomieri cvlileba _ insti-
tuciuri reforma: prioritetad gamocxadda kulturu-
li memkvidreobis dacva da kulturuli infrastruqtu-
ris reabilitacia, rasac mohyva saxelmwifo struqtu-
rebis optimizacia restruqturizaciisa da Semcirebis
gziT, Sedegad ki saxelmwifo kulturul dawesebulebaTa
qonebis, sakuTrebisa da statusis formaTa Secvla mivi-
ReT. praqtikulad, instituciuri reforma dRevandel
etapze vlindeba ZiriTadad sakanonmdeblo cvlilebebSi,
romlebmac xeli Seuwyves Zalauflebis centralizacias,
xolo struqturaTa diversifikaciis nacvlad gaaZliera
maTi unificirebis tendencia. saxelmwifom kontroli ga-
zarda, Tumca ver gadaWra aqamde stabilurad arsebuli
uflebamosilebaTa gamijvnis problema. Tu wlebis gan-
mavlobaSi arsebobda mxolod kulturuli politikis sa-
kanonmdeblo dokumentis proeqti, ucvleli instituci-
uri da dominanturi sabWoTa kulturuli faseulobebis
doneze, dRes miRebuli strategia kvlav stimulirebas
ukeTebs patronaJul da konservatiul mimarTebebs, sa-
xelmwifoebrivad centralizebulia da mxars uWers kul-
turis centralizebul menejments. demokratizaciis
deklarirebis miRma saxelmwifo politika kulturis
dargSi xels ar uwyobs axali formebiT _ interkulturu-
li komunikaciebiT, internacionaluri TanamSromlobiT
kulturis mxardaWeras;
mniSvnelovania aRiniSnos saqarTveloSi Catarebuli
sxvadasxva RonisZiebebi iseTi RirsSesaniSnavi TariRebis
aRsaniSnavad, rogorebicaa aRmosavleT evropaSi demo-
kratiuli cvlilebebis dawyebis 20 wlisTavi da adamianis
111gegmis saxeebi kulturis sferoSi
uflebaTa dacvis saerTaSoriso deklaraciis 60 wlisTa-
vi,33 romelic aRniSnavs presisa da sityvis Tavisuflebis
aucileblobas. deklarirebuli gancxadebebiT cvilebe-
bis gzaze mdgari saqarTvelo udides yuradRebas uTmobs
da mxars uWers komunikaciebisa da informaciis progra-
mebsa da RonisZiebebs, Tumca unda aRiniSnos, rom mniSvne-
lovania sxvadasxva dawesebulebis, saxelmwifo uwyebebis,
beneficiarebisa da organizaciebis samonitoringo ro-
lis gaZliereba adamianis uflebaTa dacvis, aseve presisa
da sityvis Tavisuflebis dacvis sferoSi da samoqalao
sazogadoebis gaZliereba.
saqarTvelos iuneskos saqmeTa erovnuli komisia
daarsda 1992 wels. komisiis ZiriTadi amocanaa koordi-
nireba gauwios iuneskos mier saqarTveloSi ganxorcie-
lebul proeqtebsa da RonisZiebebs. garda iuneskos ero-
vnuli komisiisa, saqarTveloSi muSaobs iuneskos saqmeTa
erovnuli komisiis samdivno34. saqarTveloSi iuneskos
erovnuli samdivno qveynis sxva saministroebTan da uwye-
bebTan erTad amzadebs yovelwliur angariSs, romlis
srul da saboloo versiasac sagareo saqmeTa saminist-
rosTan arsebuli `saqarTvelos iuneskos saqmeTa ero-
vnuli komisia~ saboloo angariSad waradgens UNESCO-s
saTao ofisSi. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministro-
Si arsebuli iuneskos erovnuli komisiisa da samdivnos
mier gamoqveynebulia mxolod sami dokumenti,35 romelTa
Sinaarsi Catarebuli RonisZiebebis anotaciebsa da Camo-
naTvals moicavs. `29 noembridan 3 dekembris CaTvliT, iu-
neskos Stab-binaSi Catarda kulturuli TviTgamoxatvis
mravalferovnebis dacvisa da xelSewyobis mTavrobaTa-
Soriso komitetis me-4 sesia. komiteti ikribeba weliwad-
Si erTxel. wels komitetma ganixila 2009_2010 wlebSi
konvenciis implementaciis mizniT wevri saxelmwifoebis
mier gadadgmuli nabijebi. komitetma ganixila agreTve
kulturuli mravalferovnebis saerTaSoriso fondis
mier dasafinansebeli proeqtebi. komitetis gadawyveti-
33 Tbilisi, 10 dekemberi, 2007.34 „saqarTvelos iuneskos saqmeTa erovnuli komisia~. „saqarTvelos iuneskos saqmeTa erovnuli komisiis“ samdivno Sedgeba 2 wevrisagan. mas xelmZRvanelobs generaluri mdivani.35 sainformacio biuleteni ianvari-marti 2011, sainformacio biuleteni seq-temberi-noemberi 2010, sainformacio biuleteni ianvari-maisi 2010.
112 kulturis sferos menejmenti
lebiT, fondi daafinansebs 31 proeqts. sul kulturuli
mravalferovnebis saerTaSoriso fondis farglebSi, da-
safinanseblad iuneskos waredgina 250 ganacxadi.36 biule-
tenSi araferia naTqvami imis Sesaxeb, aris Tu ara saqarT-
velodan wardgenili ganacxadi, gaimarTa Tu ara Sexvedra
an msgavsi RonisZiebebi. amave biuletenSi gamoqveynebu-
lia saqarTveloSi 2010 wlis ganmavlobaSi iuneskos dafi-
nansebuli proeqtebis nusxa.37
saqarTveloSi konvenciis `kulturuli TviTgamo-
xatvis mravalferovnebis dacvisa da xelSewyobis Sesa-
xeb~ farglebSi nakisri valdebulebebis Sesasruleblad
muSaoba araTanmimdevrulad mimdinareobs. 2005-2010 wle-
bis saqarTvelos erovnuli muzeumis proeqtebi, romle-
bic ganxorcielda iuneskos finansuri mxardaWeriT:
`qarTuli erovnuli muzeumis eTnografiuli filmebis
da fotokoleqciis dacva~; `Safeguarding of Georgian National Museum Ethnographical Film and Photo Collection~. proeqtis miza-
ni iyo eTnografiis ganyofilebaSi daculi kinofirebis
konservacia, maTze aRbeWdili mniSvnelovani eTnogra-
fiuli informaciis wakiTxva da mecnierebisTvis, mkvlev-
rebisTvis da dainteresebuli pirebisTvis am informaciis
gadacema. 2008-2009 wlebSi iuneskos `monawileobis pro-
gramis~ farglebSi gakeTda proeqti `svaneTis istoriisa
da eTnografiis muzeumis eqsponatebis inventarizacia~.
2007-2011 wlebSi _ proeqti `xalxuri yofisa da xuroT-
moZRvrebis muzeumis aRdgena-ganaxleba~ _ saqarTvelos
erovnuli muzeumis g. Citaias saxelobis xalxuri yofisa
36 2011 wlis #4 biuleteni.37 2010_2011 wlebis „monawileobis programis“ farglebSi dafinansda Semde-gi 5 proeqti: „sveticxovelis aRmSeneblobis dawyebidan 1000 wlis iubile“. proeqtis farglebSi, saqarTvelos kulturuli memkvidreobis erovnuli saa-gento ganaaxlebs sveticxovlis sakaTedro taZris dokumentacias. proeqtze gamoyofili Tanxa Seadgens 15 000 aSS dolars; „moqvis saxareba, diagnostika, digitalizeba, gamocema“. proeqtisTvis gamoyofilia 21 000 aSS dolari da mas Seasrulebs saqarTvelos xelnawerTa erovnuli centri. „vaJa-fSavelas daba-debis 150 wlis da vaxtang Wabukianis dabadebis 100 wlis iubileebi“ dafinansda 20 000 aSS dolariT. proeqtebs ganaxorcieleben saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis saministro da operisa da baletis saxelmwifo Teatri; proeq-ti „saqarTvelos iuneskos saqmeTa erovnuli komisiis potencialis amaRleba“ dafinansda 3 600 aSS dolariT. saqarTvelos erovnuli muzeumis mier ward-genili proeqtisTvis „warsulis rekonstruqcia _ tradicia da transforma-cia“ gamoiyo 21 000 aSS dolari. proeqti gulisxmobs saqarTvelos erovnuli muzeumis Sua saukuneebis koleqciebis reinstalacias.
113gegmis saxeebi kulturis sferoSi
da xuroTmoZRvrebis muzeumis aRdgena-ganaxleba. saqar-
Tvelos iuneskos saqmeTa erovnuli komisiis veb-gverdze
gamoqveynebuli informaciis Tanaxmad, gamocxadebuli
iyo saproeqto gancxadebis konkursi iuneskos 2012-2013
wlebis `monawileobis programis~ farglebSi dafinanse-
bis mosapoveblad. `monawileobis programa~ aris UNESCO-s
mxridan wevri saxelmwifoebis mxardaWeris erT-erTi
saSualeba, romlis meSveobiTac wevr saxelmwifoebs SeuZ-
liaT ganaxorcielon proeqtebi, organizaciis mier dasa-
xuli prioritetebis Sesabamisad. `monawileobis progra-
mis~ farglebSi wevri saxelmwifoebis mier warmodgenili
proeqtebi da samoqmedo gegmebi unda iyos pirdapir kav-
SirSi UNESCO-s saqmianobasTan, gansakuTrebiT ki ZiriTad
programebTan, interdisciplinarul proeqtebTan da
RonisZiebebTan. iuneskos 2012-2013 wlebis monawileobis
programis farglebSi da generaluri direqtoris gadawy-
vetilebiT, pirvel etapze dafinansda Semdegi 4 proeqti:
`vefxistyaosnis~ beWduri gamocemis 300 wlisTavi~, Sems-
rulebeli _ g. CubinaSvilis saxelobis qarTuli xelovne-
bis istoriisa da ZeglTa dacvis erovnuli kvlevis cent-
ri; `miviwyebuli teqnologiebis kvaldakval, Sua sauku-
neebis qarTuli tixrovani minanqris damzadebis procesis
aRdgena~; Semsrulebeli _ saqarTvelos erovnuli muzeu-
mi, `Tbilisis deklaracia da konferencia garemosdacviT
sakiTxebze~, arasamTavrobo organizacia `NOLI.GE~.
konvenciis mixedviT, yovel 4 weliwadSi erTxel saxel-
mwifom unda Caabaros angariSi (xolo yovelwliurad tar-
deba Sexvedra-sesiebi, Sualeduri angariSebiT). saqarT-
velos unda moemzadebina 2012 wels angariSi UNESCO-s sa-
Tavo ofisSi warsadgenad. momzadebul angariSze dRemde
mimdinareobs muSaoba da dasrulebuli saxiT gamoqveyne-
buli an wardgeneli jer ar gaxlavT. iuneskos konvenciis
`kulturuli TviTgamoxatvis, mravalferovnebis dacvi-
sa da xelSewyobis~ farglebSi saministros oficialur
gamocemebSi mxolod erTi Canaweri moiZebna; 2008 wlis 1
oqtombridan saqarTvelo aris iuneskos `kulturuli
TviTgamoxatvis, mravalferovnebis dacvisa da xelSewyo-
bis~ konvenciis wevri. konvenciis miznebia kulturuli
TviTgamoxatvis mravalferovnebis dacva da xelSewyoba;
kulturebisTvis Tavisufali urTierTqmedebis pirobe-
bis Seqmna urTierTxelsayrel safuZvelze; kulturaTa-
114 kulturis sferos menejmenti
Sorisi dialogis xelSewyoba msoflioSi kulturaTaSo-
risi pativiscemis da mSvidobis kulturis ganviTarebis
TvalsazrisiT; kulturuli saqmianobis Sedegad Seqmni-
li saqonlis da momsaxurebis, rogorc TviTmyofadobis,
Rirebulebisa da mniSvnelobis gansaxierebis gansakuT-
rebuli xasiaTis aRiareba; saxelmwifoebis im suverenuli
uflebebis aRiareba, romlebic dakavSirebulia iseTi po-
litikisa da zomebis SenarCunebasTan, miRebasa da ganxor-
cielebasTan, romlebic Seesabameba maT teritoriaze
kulturuli TviTgamoxatvis mravalferovnebis dacvasa
da Semdgom xelSewyobas. wevr saxelmwifoebSi `kultu-
ruli TviTgamoxatvis mravalferovnebis dacvisa da xel-
Sewyobis~ Sesaxeb konvenciis efeqturi implementaciis
uzrunvelyofis mizniT Seqmnilia kulturuli mraval-
ferovnebis saerTaSoriso fondi~38 (muxli 18. kulturu-
li mravalferovnebis saerTaSoriso fondi). aRniSnuli
fondi yovelwliurad acxadebs sagranto da saproeqto
konkursebs, magram iuneskos erovnul komisias informa-
cia monawileebisa da dafinasebuli proeqtebis Sesaxeb
sajarod ar gamouqveynebia~.39
38 sainformacio biuleteni, saqarTvelos iuneskos saqmeTa erovnuli komisia;
#3, 2010.39 http://www.unesco.org/new/en/culture/themes/cultural-diversity/diversity-of-cultural-expre-ssi ons/ what-is-the-fund/
115gegmis saxeebi kulturis sferoSi
arsebuli situaciis mimoxilva _ kulturuli politikis
monawileni da mwarmoebelni
qveyanaSi, sadac socialur-politikuri viTareba arasta-
biluria da umetesad kulturuli politikis sasicocxlo
sakiTxebs politikosebi qmnian/wyveten, sazogadoebis pa-
siuri pozicia maT saSualebas aZlevs sakuTari survilis mixedviT warmarTon kulturuli politika da TamaSga-reT datovon sazogadoebis danarCeni nawili, e.i. waarTvan maT moqalaqeobrivi ufleba. magram WeSmariti kulturu-li demokratia emyareba yoveli moqalaqis uflebas _ mii-Ros monawileoba gadawyvetilebebis miRebis procesSi. da upirveles yovlisa, kulturuli demokratia gulisxmobs kulturul decentralizacias _ e. i. gadawyvetilebebis miReba unda xdebodes horizontaluri da ara vertika-luri mimarTulebiT; mTavrobidan unda momdinareobdes mxolod is sakvanZo brZanebulebebi, romlebic aucileb-lad zeda eSelonebSi unda SemuSavdes, rac konvenciis `kulturuli TviTgamoxatvis mravalferovnebis dacvisa da xelSewyobis Sesaxeb~ mniSvnelovani amocanaa. kultu-ris politika efuZneba im faseulobebsa da principebs, romlebic ganapirobeben iuridiul-socialuri piris kulturul saqmianobas, logikuria, rom igi, rogorc wesi, mTavrobis mieraa SemuSavebuli (saskolo mmarTvelobebi-dan dawyebuli, parlamentiT damTavrebuli). magram mis CamoyalibebaSi agreTve aqtiurad monawileoben kerZo seqtoris sxvadasxva organizaciebic (korporaciebidan dawyebuli, saqalaqo da sazogadoebrivi organizaciebiT damTavrebuli). politika uzrunvelyofs erTgvar saSu-alebebs imaTTvis, vinc dakavebulia ra kulturuli cxo-vrebiT, iRebs gadawyvetilebebs da axorcielebs aqciebs. Zalian xSirad, kulturuli politika formalurad arcaa gansazRvruli. amis nacvlad Cven xelTa gvaqvs socialuri aqtivobis kulturuli efeqtebi, xandaxan spontanuric ki. bolo wlebSi ganxorcielebul cvlilebebTan erTad, rac konvenciis farglebSi nakisri valdebulebebiT unda Sesrulebuliyo (muxli 4. gansazRvrebani _ 7), arasaTana-do da uxarisxo RonisZiebebi miviReT Sedegad: sxvadasxva tipisa da masStabis Souebi, gala-koncertebi, naCqarevad dawyebuli reabilitaciebi da sxva.
saqarTveloSi, kulturuli memkvidreobis dacva erT-erT saxelmwifo prioritetad aris aRiarebuli. am amoca-nis Sesasruleblad saWiroa arsebobdes mkveTrad gaazre-
116 kulturis sferos menejmenti
buli da droSi gawerili kulturis politika. realoba, romelic urbanul-kulturuli politikis formirebisa da ganxorcielebis TvalsazrisiT sakanonmdeblo doneze gvaqvs da aseve visaubroT imaze, Tu rogor aisaxeba arse-buli kanonis aRsruleba Tu ugulebelyofa istoriulad Camoyalibebul urbanul garemoze. saqarTveloSi bolo dros mimdinare sakanonmdeblo cvlilebebi kulturuli memkvidreobis dacvis sistemazec aisaxa. dRevandeli ka-nonis miRebamde Zeglis cneba da kategoriebi, maTi gamo-yenebis SesaZleblobebi da ufleba-movaleobebi, kultu-ruli memkvidreobis dacvis sferoSi regulirdeboda 1977 wlis kanoniT, maSindeli ministrTa sabWos dadgenilebiTa da 1999 wels miRebuli kanoniT `kulturuli memkvidreo-bis dacvis Sesaxeb~. 2007 wlis 8 maiss miiRes axali kanoni `kulturuli memkvidreobis Sesaxeb~. aRniSvnis Rirsia is samwuxaro faqti, rom winamorbedisgan gansxvavebiT, 2007 wlis kanonis saTaurSi, sityva `dacva~ amoRebulia maSin, roca araTu sxva qveynebis erovnul kanonmdeblobebSi, aramed saerTaSoriso qartiebsa Tu konvenciebSi es sityva yvelgan figurirebs (mag.: `evropis arqiteqturuli memk-vidreobis dacvis konvencia~, `arqeologiuri memkvid-reobis dacvis evropuli konvencia~, `msoflio kulturu-li da bunebrivi memkvidreobis dacvis konvencia~ da a.S.).40
qveyanaSi kulturisa da ekonomikis urTierToba dRei-
saTvis gardamtex stadiazea. maTi daaxloeba mxolod dia-
logis sagania da problemebisa da sirTuleebis gareSe ar
mimdinareobs. kultura dRemde paradoqsul mdgomareo-
baSi imyofeba: erTi mxriv, SeiniSneba kulturis udidesi
rolis farTo aRiareba ekonomikasa da warmoebasTan mi-
marTebiT, meore mxriv ki, es yvelaferi mxolod saubris
doneze rCeba da realuri nabijebiT ar aris ganmtkicebu-
li. ar ganxorcielebula cvlilebebi kulturis warmoe-
bisa da sagadasaxado sistemis TvalsazrisiT. 2011 wlidan
dawyebuli erTian, eleqtronul sistemaze (satendero
valdebulebebi) gadasvlam ki kulturis sferos dawese-
bulebebs damatebiTi problemebi gauCina da am mimarTu-
lebiT adamianuri kapitalis deficiti Seqmna.
40 kulturis politika Tbilisis urbanuli memkvidreobis WrilSi. Policy paper momzadebulia amerikis SeerTebuli Statebis ganviTarebis saagentos (USAID) mier dafinansebuli proeqtis farglebSi (`sazogadoebrivi forumi da dialo-gi~ _ cira elisaSvili, 2011).
117gegmis saxeebi kulturis sferoSi
gancxadeba cvlilebis saWiroebaze _ ra viTarebaSi aris cvlileba (mag. cvlilebebi mTavrobaSi) mizanSewonili da aucilebeli?
kulturis industriis funqcionirebisa da saqmianobis
Sedegebis ganxilvisas mkvlevrebi, upirveles yovlisa,
raodenobriv (moculoba fasis mixedviT) da xarisxob-
riv Sefasebaze amaxvileben yuradRebas (kulturuli
keTildReobis mwarmoebeli kulturuli industriis
sxvadasxva formiT urTierTTanamSromloba). swored
amis safuZvelze keTdeba daskvna, Tu ramdenad efeqtu-
ria maTi saqmianoba. aqve aRsaniSnavia sivrcobrivi aspe-
qti, romelic saSualebas iZleva kulturis sferos saq-
mianoba ganixilebodes, rogorc ganviTarebis, aseve misi
im teritoriul-administraciul kompleqsTan kavSiris
mixedviT, sadac is aris gavrcelebuli. es ukanaskneli
gansakuTrebiT aqtualuria administraciuli barierebis
gadalaxvis dros, mocemul sivrceze Sesvlis an Semdgomi
operirebisTvis. Tanamedrove saqarTveloSi kulturis
politikis strategiuli dokumentis ararsebobis dros,
TavisTavad, TviTdinebiT muSaobs principi _ Sereuli mo-
delis politika, romelic damaxasiaTebelia gardamavali
qveynebis ekonomikuri mowyobisTvis. `Sereuli~ modeli
_ postsabWoTa periodis modelia, romelic kulturis
sferos ganviTarebasa da mxardaWeras gulisxmobda, gan-
sazRvravda prioritetebs `sazogadoebriv-saxelmwifo“
gadawyvetilebebis mixedviT da aerTianebda `ameriku-
li~ midgomis elementebs. msgavsi tipis marTvis modeli
gulisxmobs sazogadoebis yvela seqtoris Tanamonawi-
leobas kulturul cxovrebaSi. iseT arastabilur sazo-
gadoebaSi, rogorsac warmoadgens Tanamedrove postsa-
bWoTa sivrce da maT Soris, saqarTvelo, krizisul gar-
damaval mdgomareobaSi myofi ekonomikiT, ar SeiZleba
srulad da wmindad davesesxoT amerikul gamocdilebas.
mxolod ekonomikis stabilizaciis, samoqalaqo sazo-
gadoebis nawilebisa da arakomerciuli organizaciebis
infrastruqturis formirebis gziT aris SesaZlebeli
kulturisa da ekonomikis TanamSromloba, rac TavisTa-
vad gulisxmobs sakanonmdeblo da sagadasaxdo sisteme-
bis gadaxedvas, SeRavaTebisa da samotivacio meqanizmis
amuSavebas da sxva qveynebis gamocdilebis gaziarebas.
118 kulturis sferos menejmenti
kulturis sferos saerTo-ekonomikuri ganviTare-
ba ganapirobebs ekonomikuri pirobebis formirebas,
romlebic, Tavis mxriv, SeZleben uzrunvelyon kulturis
sferoSi moRvawe subieqtTa konkurentunarianoba momsa-
xurebis bazarze da maRali safinanso-ekonomikuri Sede-
gebi. miuxedavad kulturis sferoSi ganxorcielebuli
proeqtebisa Tu programebis warmatebisa, donorebi da
beneficiarebi Sedegebis analizisas, garkveul SezRud-
vebsac aRniSnaven:
dafinansebuli kulturis proeqtebis saSualod na-
xevarze mets grZelvadian perspeqtivaSi problemebi
eqmnebaT mdgradobis TvalsazrisiT;
xSir SemTxvevaSi dafinansebuli kulturis proeqte-
bi wlebis Semdeg imave saxisaa da naklebad viTarde-
bian;
kulturis proeqtebis ganviTarebis perspeqtivebi
didad aris damokidebuli calkeul subieqtebs Soris
TanamSromlobiTi urTierTobebis Camoyalibebaze da
kooperaciaze, Tumca calkeul proeqtebs Soris Ta-
namSromlobis magaliTebi cotaa an saerTod ar aris.
kulturis proeqtebis ganviTarebisa da samomavlo
dafinansebis perspeqtivebi damokidebulia moqnil
sagadasaxado sistemasa da ekonomikuri debulebebis
martiv regulaciebze (rogoricaa kanoni sasponsoro
institutis Sesaxeb, SeRavaTebis modeli kulturaSi
da a.S.).
potenciur beneficiarTa dabali mzaoba, informire-
buloba da pasuxismgebloba. kulturis ekonomikis
warmoebaSi gamocdilebis arqonis pirobebSi poten-
ciuri beneficiarebi arasworad afaseben riskebs, fa-
seulobebs, mosalodnel sargebelsa da sakuTar Sesa-
Zleblobebs.
bazarze dargobrivi kompetenciebis ganmaviTarebe-
li programebis provaiderebis nakleboba da, kerZod,
naklebi kavSiri formaluri ganaTlebis sistemasTan,
rac aferxebs saganmanaTleblo programebis efeq-
tianobas.
119gegmis saxeebi kulturis sferoSi
danergva/implimentacia _ kulturuli politikis ganxorcielebis meTodebi
konvenciis `kulturuli TviTgamoxatvis mravalfero-
vnebis dacvisa da xelSewyobis Sesaxeb~ farglebSi nakis-
ri valdebulebebis gansaxorcieleblad mniSvnelovania
sxvadasxva mimarTulebiT mTeli rigi RonisZiebebis da-
gegmva-ganxorcieleba, radganac saxelmwifo kulturis
politika moicavs iseT sakvanZo sferoebs, rogorebicaa:
ganTleba, faseulobaTa sistemis Seqmna, kvleva, gavrce-
leba, Senaxva da sxva.
sainformacio kampaniis warmarTva _ konvenciis mniSv-
nelobasa da SesaZleblobebze;
ganaTleba da profesiuli unarebis gaumjobeseba,
radganac kulturuli cxovreba saganmanaTleblo
uwyvet process warmoadgens. saganmanaTleblo saq-
mianobebiTa da profesiuli unar-Cvevebis amaRlebiT
saxelmwifo amzadebs momavals axalgazrda Taobebi-
saTvis, aumjobebsebs adamianur kapitalsa da arsebu-
li kulturis politikis gamarTul muSaobas uwyobs
xels.
gavrceleba aris kulturuli politikis yvelaze
Tanamedrove da mTavari mimarTuleba. kulturuli
gavrcelebis axali xedva gulisxmobs masmediis mier
saxelmwifoebrivi da sazogadoebrivi kulturuli
politikis gatarebas, sazogadoebis demokratiza-
ciisa da kulturuli donis maCvenebeli indikatoris
funqciis sakuTar Tavze aRebas;
kulturul faseulobaTa, mizanTa da prioritet-
Ta Camoyalibebis procesebi _ kulturis politikis
strategiuli dokumentis momzadeba;
kulturis politikis samoqmedo gegmis SemuSaveba
sxvadasxva beneficiarebTan da kulturis sferos
dawesebulebebTan erToblivi muSaobiTa da koordi-
naciiT;
iribi politikis makontrolebeli saSualebebis Ser-
Ceva da gamoyofa, romlis saSualebiTac moxdeba Ti-
Toeuli socialuri qmedebis kulturuli gavlenis
Sefaseba.
Senaxva _ materialuri da aramaterialuri memkvid-
reobis dacvas, tradiciuli da regionuli unar-Cve-
120 kulturis sferos menejmenti
vebis Taobidan Taobaze gadacemas da kulturuli mr-
valferovnebis xelSewyobas;
kulturis, ganaTlebis, mecnierebis, kulturuli da
istoriuli memkvidreobis dacvis sferoebSi saqar-
Tvelos sagareo urTierTobaTa koordinacia da Ta-
namSromlobis xelSewyoba;
ucxoeTSi qarTuli kulturis, sulieri da materi-
aluri memkvidreobis popularizacia da Cveni qveynis
samecniero da inteleqtualuri potencialis war-
moCena, am mizniT ucxoeTis qveynebSi saqarTvelos
dReebis, xelovnebisa da samecniero sferoebSi ga-
mofenebis momzadeba-mowyobaSi sxvadasxva uwyebebis
xelSewyoba, Sesabamisi winadadebebisa da rekomenda-
ciebis momzadeba;
sazRvargareT mcxovreb TanamemamuleebTan, qarTul
saTvistomoebTan, agreTve sxvadasxva qveynebSi moq-
med saqarTvelosTan megobrobis sazogadoebebTan da
jgufebTan TanamSromlobis ganviTarebis, sazRvar-
gareT arsebuli qarTvelologiuri da qarTuli kul-
turis centrebis Camoyalibebisa da maTi saqmianobis
xelSewyoba;
kompetenciis farglebSi sxva saerTaSoriso samTa-
vrobo da arasamTavrobo organizaciebTan kulturis,
ganaTlebisa da mecnierebis sferoSi TanamSromlobis
ganviTarebis xelSewyoba;
kulturuli mravalferovneba, rogorc ganviTarebis
faqtori. kulturuli mravalferovneba afarToebs
arCevnis SesaZleblobebs, rac yvela adamians gaaCnia;
is ganviTarebis erT-erTi safuZvelia ara mxolod
ekonomikuri zrdis TvalsazrisiT, aramed is war-
moadgens saSualebas, romelic uzrunvelyofs ufro
srulyofil inteleqtualur, emociur, moralur da
sulier arsebobas;
121gegmis saxeebi kulturis sferoSi
kulturis politikis ganviTarebis rekomendaciebi
kulturis sfero, garda SemoqmedebiTi procesebisa, gu-
lisxmobs kulturis ekonomikis, samarTlis, dafinansebi-
sa da fandraizingis, marTvis, informirebis, profesiuli
kadrebis momzadeba-gadamzadebis, materialur-teqni-
kuri bazis ganviTarebisa da sxvaTa erTobliobas. kul-
turis sferoSi moRvawe organizaciebi erTmaneTisagan
gansxvavebuli uwyebrivi daqvemdebarebiT da organiza-
ciul-samarTlebrivi formebiT gamoirCeva. kulturis
sferos menejmentze saubrisas gasaTvaliswinebelia
Semdegi garemoebebi: kulturis sferos marTvis proce-
sebi damokidebulia ara marto socialur-kulturul
konteqstze da socialur kulturul garemoze, aramed, Tavadac iZens socialur-kulturul niSan-Tvisebebs. ufro metic _ yoveli iuridiuli piri Tu kerZo subieqti droTa ganmavlobaSi sul ufro mkafiod gvevlineba kul-turis sferos saqmianobis ganmsazRvreladac. kultu-ris sferoSi moRvawe organizaciebis saqmianoba TanamS-romlobisa da urTierTgacvlis gareSe SeuZlebelia, ris gamoc xdeba partnioroba sxvadasxva biznes-struqtu-rebTan da gansxvavebuli tipis organizaciebTan _ iqneba es sponsorobis institutis ganviTareba, qvelmoqmedeba, sazogadoebasTan urTierToba Tu sxva.
1992 wlis dekemberSi gaerosa da iuneskos iniciativiT Seiqmna kulturisa da ganviTarebis msoflio komisia,41 ko-misiis daskvnaSi naTqvamia: `kacobriobis ganviTarebis is saSualebebi, romlebic materialuri moxmarebis mudmiv eqspansiazea mimarTuli, naklebad sicocxlisunariania da usasrulod ver ganviTardeba. isini ara marto anadgu-reben kulturis qsovils, aramed safrTxes uqmnian bios-feros da, Sesabamisad, kacobriobis momavalsac~. igive sa-SiSroeba saqarTveloSi aramarto mosalodnel safrTxed SeiZleba miviCnioT, aramed realur Sedegzec SegviZlia visaubroT (Tbilisisa da sxva qalaqebis urbanuli qsovi-lis rRveva, kulturuli memkvidreobis calkeuli nimuS-ebis modernizacia da, rac aranakleb sagangaSoa, kultu-ris sferos subieqtebis centralizacia). kulturis po-litikis mTavari ganmsazRvreli sazogadoebrivi Rirebu-
41 saerTaSoriso kulturuli TanamSromlobis principebis deklaracia, rome-lic iuneskos generalur konferenciaze miiRes 1966 wlis 4 noembers.
122 kulturis sferos menejmenti
lebebis gazrda-ganviTareba unda gaxdes da am procesSi
saxelmwifo instituciebi (kulturisa da ZeglTa dacvis
saministro, adgilobrivi an regionuli an municipaluri
organoebi, kulturis samsaxurebi da sxva) mxolod xel-
Semwyobis funqciiT unda ereodes da ara piriqiT. kultu-
ris sferos instituciurma struqturebma am dargSi da-
saqmebuli kadrebisgan unda moiTxovon kulturis misiis
codna, maRali profesionalizmi da mxolod amis Semdeg
unda aqcion misia da strategiuli gegma saqmed, isev da
isev samoqalaqo Rirebulebebisa da kulturuli faseu-
lobebis xelSewyobis mizniT da ara piradi survilebi-
sa da gemovnebis gaTvaliswinebiT. aseve mniSvnelovania
iuneskos rolis gamoyeneba konfliqtebisa da postkon-
fliqturi situaciebis mogvarebis sferoSic. unda gaZ-
lierdes saerTaSoriso rekomendaciebis gaTvaliswineba
da Sesruleba, raTa adamianis uflebebi ufro metad iyos
daculi. gansakuTrebulad unda gamaxvildes yuradReba
ganaTlebis mSobliur enaze miRebis uflebasa da kul-turuli memkvidreobis dacvaze da konfliqtis zonebSi darCenili kulturuli memkvidreobis Zeglebis movlasa da aramaterialuri `sulieri memkvidreobis~ nimuSebis dacva-Senaxvaze. cxinvalis regionis farglebs SigniT Tu gareT ganlagebul Zeglebs ruseT-saqarTvelos omis dros seriozuli ziani miadga. zarali jer kidev ar aris zustad Seswavlili, radgan situaciis adgilze Seswavla SeuRwevadobis gamo arc erT qarTvel Tu saerTaSoriso eqsperts ar SeuZlia. saqarTveloSi regularulad Semo-dis informacia qarTuli kulturis ZeglTa dazianebis, Zarcvisa da Seuracxyofis faqtebze. cxinvalis regionsa da afxazeTSi kulturis ZeglTa (romlebic, garkveulwi-lad, msoflio kuTvnilebas warmoadgens) xelyofis faq-tebi wlebis manZilze SeimCneoda. mniSvnelovania , rom sa-erTaSoroso sazogadoeba da saqarTvelo konvenciis aR-masrulebeli organoebiT CaerTon sakiTxis Seswavlasa da unikaluri kulturis Zeglebis aRnusxvasa da SefasebaSi, rasac iTvaliswinebs konvenciis sxvadasxva muxli. amJa-mad okupirebul teritoriebze mcxovrebi qarTuli mosa-xleoba ver axorcielebs saqarTvelos konstituciiTa da saerTaSoriso dokumentebiT uzrunvelyofil ganaTle-bis uflebas. bavSvis ufleba _ mSobliur enaze miiRos ga-naTleba, sistematurad irRveva. yovelive es araerTxel
123gegmis saxeebi kulturis sferoSi
aisaxa gaeros generaluri mdivnisa da gaeros uSiSroebis sabWos mravalricxovan rezoluciebSi. samwuxarod, saer-TaSoriso Tanamegobrobis es mowodebebi dRemde ugule-belyofilia.42
aseve mniSvnelovania sazogadoebrivi CarTuloba da arasamTavrobo seqtoris gaaqtiureba. saqarTveloSi sa-zogadoebrivi CarTulobis naklebobas, erTi mxriv infor-maciuli simwire, meore mxriv ki politikuri gadawyve-tilebebis ucvlelobas ukavSireben. sazogadoeba jer kidev ar gamosula im gamocdilebidan, rodesac mis azrs
da interess angariSi ar eweoda da arc mas hqonda gaaz-
rebuli sakuTari roli da pasuxismgebloba saxelmwifos
winaSe. eqspertebi43 miiCneven, rom erTaderTi gamosavali
TiToeuli moqalaqis iniciativa da TviTorganizebaa, is
naklebad ukavSirdeba aRzrdas, radgan adamians nebismier
asakSi SeuZlia sakuTari rolis da iniciativis gaazreba da
es Segneba nel-nela mkvidrdeba kidec. kulturis sferoSi
arasamTavrobo seqtorisa da sazogadoebis CarTulobis
kargi magaliTia 2012 wlis movlenebi, rodesac gudiaSvi-
lis moednis dasacavad ramdenjerme gaimarTa Teatralu-
ri aqcia-bazroba da tfilisis hamqris mier organizebuli
gamofena _ „gudiaSvilis moedani guSin, dRes, xval“.44
kulturisa da sazogadoebriv sferoSi arasamTavro-
bo da sazogadoebrivi CarTulobis ZiriTad miznebs unda
warmoadgendes:
arsebuli problemebis miwodeba saxelmwifo xeli-
suflebis organoebisTvis;
kulturis politikisa da saxelmwifos mier gansa-
xorcielebeli programebis monitoringi;
kulturis marTvis sakiTxSi meti gamWvirvalobis
da saxelmwifos mxridan meti angariSvaldebulebis
miRweva.
am miznebis misaRwevad, mizanSewonilia arasamTavro-
bo organizaciebma monawileoba miiRon konvenciis
egidiT gamarTul xelmZRvaneli organoebis sesiebSi;
42 konvencia; muxli 2. saxelmZRvanelo principebi 3-4-7; muxli 4. gansazRvre-bani _ 7; muxli 7. kulturuli TviTgamoxatvis xelSewyobis zomebi _ 2; da sxv.43 hainrih biolis fondis samxreT kavkasiis regionaluri biuro, 2012 wlis 22 marti, sajaro diskusia Temaze: „moqalaqis roli politikaSi _ ras niSnavs samoqalaqo aqtivizmi“, pdf, gv. 22.44 http://www.liberali.ge/ge/liberali/articles/109034/
124 kulturis sferos menejmenti
sakuTari kompetenciis farglebSi maqsimalurad
Seuwyon xeli im mxareebis mier konvenciis ratifici-
rebas, romlebic ar warmoadgenen konvenciis monawi-
leebs (wevrebs);
moaxdinon konvenciis popularizacia da miapyron
masze sazogadoebis yuradReba:
* yvela doneze seminarebis, simpoziumebisa da
forumebis organizebis gziT.
* konvenciis gagebis (aRqmis) gaadvilebis mizniT
sxvadasxva saxis informaciuli instrumentebis
SemuSavebisa da gamoqveynebis gziT.
* adgilobrivi masobrivi informaciis saSuale-
bebis, veb. sivrcisa da sainformacio biulete-
nebis gamoyenebis meSveobiT Sesabamisi informa-
ciis gavrcelebis gziT;
monawileoba miiRon oTx weliwadSi erTxel iuneskos-
Tvis warsadgeni angariSebis (konvenciis me-9 muxlis
(a) punqti) momzadebis procesSi;
SeimuSaon da warudginon proeqtebi konvenciis me-
14 muxlis (d) punqtis (i) qvepunqtiT gansazRvruli
kulturuli mravalferovnebis saerTaSoriso fonds
(konvenciis monawile ganviTarebadi qveynebis rezi-
dent arasamTavrobo organizaciebs aqvT ganacxadis
gakeTebis ufleba);
moaxdinon konvenciis me-16 muxliT gansazRvruli
upiratesobis reJimis dawesebisa da gamoyenebis ana-
lizi da gamoavlinon nebismieri siZnele am muxlis
realizaciis kuTxiT;
informaciisa da monacemebis mimocvlis mizniT, da-
registrirdnen saerTaSoriso socialur qselebSi;
moiZion kulturis politikis ganviTarebis magali-
Tebi da waradginon (gamoaqveynon) isini;
gamarTon konsultaciebi saxelmwifo xelisuflebis
warmomadgenlebTan konvenciis me-6 da me-7 muxlebis
realizebis mizniT.
125gegmis saxeebi kulturis sferoSi
konvenciis valdebulebis ganxorcielebisas miRebuli pirdapiri zegavlenebi
kulturis, ganaTlebis, mecnierebis, kulturuli da
istoriuli memkvidreobis dacvis sferoebSi koor-
dinacia da TanamSromlobis xelSewyoba;
kulturis, ganaTlebis, mecnierebis, kulturuli da
istoriuli memkvidreobis dacvis sferoebSi saqar-
Tvelos sagareo urTierTobaTa koordinacia da Ta-
namSromlobis xelSewyoba;
aRmasrulebeli organoebisa da beneficiarebis
koordinirebuli muSaoba (kulturis, ganaTlebis,
ekonomikis saministro), vinaidan kulturuli fa-
seulobebis SenarCuneba da ganviTareba kompleqsuri
problemaa da saWiroebs kompleqsur midgomas;
kulturuli memkvidreobis safuZvliani Seswavla da
kontroli, Zveli erovnuli faseulobebis, tradici-
uli xelovnebis mimarTulebebis SenarCunebisa da Ta-
namedrove xelovnebis tendenciebis xelSewyoba;
kulturis sferoSi sakanonmdeblo bazis daxvewa da
misi qmediTunarianobis uzrunvelyofa;
moqalaqeTa CarTuloba, multikulturuli maxasia-
Teblebis SenarCuneba da ganviTarebis xelSewyoba,
kulturis mniSvnelovan indikatorad ganxiluli
unda iyos sociumis multierovnuloba.
ucxoeTSi qarTuli kulturis, sulieri da materi-
aluri memkvidreobis popularizacia da Cveni qveynis
samecniero da inteleqtualuri potencialis war-
moCena. am mizniT ucxoeTis qveynebSi saqarTvelos
dReebis, xelovnebisa da samecniero sferoebSi gamo-
fenebis momzadeba-mowyobaSi sxvadasxva uwyebis xel-
Sewyoba, Sesabamisi winadadebebisa da rekomendacie-
bis momzadeba;
sazRvargareT mcxovreb TanamemamuleebTan, qarTul
saTvistomoebTan, agreTve sxvadasxva qveynebSi moq-
med saqarTvelosTan megobrobis sazogadoebebTan da
jgufebTan TanamSromlobis ganviTarebis, sazRvar-
gareT arsebuli qarTvelologiuri da qarTuli kul-
turis centrebis Camoyalibebisa da maTi saqmianobis
xelSewyoba;
126 kulturis sferos menejmenti
kompetenciis farglebSi sxva saerTaSoriso samTa-
vrobo da arasamTavrobo organizaciebTan kulturis,
ganaTlebisa da mecnierebis sferoSi TanamSromlobis
ganviTarebis xelSewyoba;
kulturuli mravalferovneba, rogorc ganviTarebis
faqtori. kulturuli mravalferovneba afarToebs
arCevnis SesaZleblobebs, romelic yvela adamians
gaaCnia; is ganviTarebis erT-erTi safuZvelia, da ara
mxolod ekonomikuri zrdis TvalsazrisiT, aramed
is warmoadgens saSualebas, romelic uzrunvelyofs
ufro srulyofil inteleqtualur, emociur, mora-
lur da sulier arsebobas;
kulturuli TviTgamoxatvis xelSewyoba, rac war-
moadgens individebis, jgufebisa da sazogadoebebis
Semoqmedebis Sedegs da Seicavs kulturul Sinaarss;
kulturuli saqmianobis, kulturis ekonomikisa da
kulturuli industriis mimarTulebebis ganviTare-
ba, rac ganasaxierebs an atarebs kulturuli TviT-
gamoxatvis niSnebs, maTi komerciuli Rirebulebis
miuxedavad;
kulturis sferoSi Semwynareblobisa da samoqalaqo
integraciis erovnuli koncefciis implimentacia da
gavrceleba;
qveynis kulturul cxovrebaSi erovnuli umcireso-
bebis monawileoba, maTi kulturuli TviTmyofado-
bis SenarCunebis xelSewyoba da memkvidreobis mxar-
daWeris RonisZiebebis ganxorcieleba;
kulturis sferoSi dasaqmebuli adamianebis (maT So-
ris erovnul umciresobaTa warmomadgenlebis) pro-
fesiuli gadamzadeba da maTi dasaqmebis xelSewyoba;
tolerantobis kulturis amaRleba, ganaTlebis, ga-
vrcelebisa da sxvadasxva aqtivobebis gziT;
kulturuli iniciativebi (satelevizio, SemecnebiT
gadacemebi), romelTa saSualebiTac SesaZlebeli iq-
neba sazogadoebis daintereseba da CarTuloba;
masmediisa da meoTxe xelisuflebis seqtoris profe-
siuli gadamzadeba da informaciis xelmisawvdomoba.
127gegmis saxeebi kulturis sferoSi
konvenciis valdebulebebis ganxorcielebisas miRebuli iribi zegavlenebi
konvenciis miznebisa da debulebebis ganxorcieleba, garda
kulturis sferos gaumjobesebisa da kulturuli resur-
sebis efeqturi gamoyenebisa, aseve xels Seuwyobs iseT mniS-
vnelovani sakiTxebis gaumjobesebas, rogorebicaa:
individualuri da koleqtiuri srulyofis faqtori;
mdgradi ganviTarebis seqtorisa da ekonomikuri gan-
viTarebis xelSewyoba;
SesaZleblobebis gaumjobeseba kulturisa da misi
momijnave sferoebisa, romlebic iyeneben kacobrio-
bis kulturul memkvidreobas da SeaqvT TavianTi wv-
lili mis ganviTarebaSi;
sazogadoebrivi saqmianobebisa da adamianuri kapita-
lis gaumjobesebas; saqmianobas, romelic erTnairad
sasargeblo da momgebiania masSi monawile qveynebisa
da xalxebisaTvis.
momijnave sferoebis resursebisa da SesaZleblobe-
bis ganviTareba-gamoyeneba (turizmi, landSafti, bu-
nebrivi resursebi, Soubiznesi da a.S.);
axali samuSao adgilebi da sawarmoebi;
damatebiTi Semosavlebi;
adgilobrivi produqciisaTvis axali gasaRebis baz-
rebi;
infrastruqturis, aseve komunaluri momsaxurebis
obieqtebisa da samsaxurebis modernizacia;
axali profesiebi da teqnologiebi.
128 kulturis sferos menejmenti
I V Tavi
kulturis politika
politika saboloo mizanTa, praqtikuli miznebisa da saSu-
alebebis sistemaa, romelsac xelisuflebasa da samTavrobo ins-
tituciebze dayrdnobiT awarmoebs garkveuli politikuri Tu
mmarTveli jgufi. miuxedavad imisa, Tu ras gulisxmobs kultu-
ris politikis dokumenti an ra fundamentur Rirebulebebs aer-
Tianebs kulturis politika, dokumenti TavisTavad saboloo
mizans, gegmas, instrumentebs, saSualebebs, SesaZleblobebsa da
monawileebis erTobliobas gulisxmobs, romlebic Tanmimdev-
rul sistemaSi erTiandeba. „kulturis politika“, rogorc ter-
mini, pirvelad gaerTianebuli erebis ganaTlebis, mecnierebisa
da kulturis organizaciam (UNESCO) gamoiyena monakos 1967 wlis Sexvedraze: „politika kulturis sferoSi _ winaswari mosaz-
rebebi“ (The Arts of Democracy, 2009). Sexvedris monawile qveynebi
da maTi warmomadgenlebi mividnen daskvnamde, rom _ kulturis
sferos ganviTarebaSi mniSvnelovania saxelmwifos roli da au-
cilebelia kulturaSi saxelmwifos mxridan Tanamonawileobis
ganxilva, rac gulisxmobs sxvadasxva principisa da aqtivobis
ganxilvas, rogorc finansur-administraciuli niSniT, aseve
sakanonmdeblo mimarTulebiT. TanamonawileobaSi, aseve, ormx-
rivad gasaTvaliswinebelia moRvaweobis sxvadasxva forma, sxva-
dasxva tipis aqtiurobisa da programis arsebobis aucilebloba,
romlebic gavlenas moaxdenen ara uSualod kulturaze, ro-
gorc moRvaweobis Sedegze, aramed kulturis sferoze, rome-
lic kulturis Sesaqmnel aucilebel instruments warmoadgens.
kulturis politika, garda qveynis SigniT arsebuli regulacie-
bisa da kulturis resurebis erTianoba-mdgradobis sakiTxebisa,
saerTaSoriso samarTlis principebsa da saerTaSoriso instru-
mentebsac aerTianebs (konvenciebi, xelSekrulebebi, rekomenda-
ciebi da a.S). sagulisxmoa is faqti, rom kulturis politikis
dokumenti kulturis sferoSi prioritetebis gansazRvrisa da
strategiebis dagegmvis garda, saxelmwifoebriv mniSvnelobasac
129kulturis politika
iZens da saxelmwifos mxridan kulturis xedvas warmoadgens. sa-
erTaSoriso samarTlis principTa mixedviT, ama Tu im erTobis
erad aRsaqmelad eqvsi aucilebeli niSani gamoiyofa. esenia:
1. saerTo sakuTari saxeli;
2. miTi saerTo warmomavlobaze;
3. saerTo istoria da istoriuli mexsiereba;
4. erTiani, sxvebisgan gansxvavebuli kultura;
5. garkveul teritoriaze mikuTvneba;
6. urTierTsolidarobis grZnoba.
warmodgenili ganmarteba gulisxmobs ama Tu im erTobis erad
aRiarebis wess, rac saqarTvelosTvis sakamaTo sakiTxs ar war-
moadgens. Zalian xSirad saxelmwifoebis mdgardoba da siZliere
eqvsive principis arsebobas ar saWiroebs. Tumca unda aRiniS-
nos yvelaze mTavari, ris gamoc erisa da saxelmwifoebis cnebis
Sedareba gaxda aucilebeli. istoriul qveyanas, ers, SesaZle-
belia hqondes istoriuli da TviTmyofadi kultura da ar mo-
nawileobdes saerTo kulturul procesebSi, an, sulac piriqiT,
saxelmwifos SesaZlebelia ar hqondes istoriuli mexsiereba
da istoriuli TviTmyofadi kultura da, rogorc saxelmwifo,
monawileobdes globalur kulturul procesebSi. msoflios
sxvadasxva qveyanaSi prioritetulia kulturis politikis sxva-
dasxva modeli, romlebic asaxavs saxelmwifosa da kulturis
urTierTdamokidebulebis sakmaod gansxvavebul Sexedulebebs.
kulturis politikis mkvlevrebi, ZiriTadad, xuT mTavar
models gamoyofen:
1. liberaluri modeli _ saxelmwifos mxridan kulturaSi Cau-
revlobis „neitralur“ models gulisxmobs. kulturis
politikas sabazro ekonomika, fondebi da kerZo seqtori
gansazRvravs. saxelmwifo kulturis sferos ganviTare-
bisTvis komerciul seqtors, fondebsa Tu kerZo pirebs
sakanonmdeblo iniciativebiTa da sagadasaxado politi-
kiT uWers mxars (aSS).
2. elituri modeli _ srul damoukideblobas gulisxmobs,
ro desac saxelmwifo qmnis specialur institucias (ART
130 kulturis sferos menejmenti
COUNCIL) da mas gadascems kulturasTan dakavSirebul
valdebulebebs srul avtonomiasTan erTad (didi bri-
taneTi). unda aRiniSnos, rom msgavsi decentralizebu-
li modeli germaniasac aqvs, sadac kulturis politikis
kompetencia mTlianad federalur erTeulebzea (germa-
nia 16 federaciuli miwisgan Sedgeba) gadanawilebuli da
mas kulturis sabWoebi gankargaven.
3. biurokratiuli modeli _ gulisxmobs saxelmwifos uSualo monawileobas qveynis kulturul cxovrebaSi. anu kultu-
ra, rogorc sazogadoebrivi cxovrebis sxva sferoebi,
centralizebulia, saxelmwifo ganagebs kulturasa da
kulturis demokratizaciis procesebze saubari absur-
dulia (socialisturi banakis qveynebi).
4. prestiJul-saganmanaTleblo _ anu franguli modeli.
5. Sereuli anu emansipirebuli modeli _ ganviTarebad an postsa-
bWoTa (ukve damoukidebeli) qveynebisTvis aris damaxasia-
Tebeli, sadac gardamavali procesebis dausruleblobis
gamo qveynis mTavari aqcentebi mxolod tradiciul kul-
turul Rirebulebebzea gadatanili, kultura kvlav ide-
ologiuri da politizirebulia da kulturaze xelmisaw-
vdomoba _ centralizirebuli (saqarTvelo). kulturis
politikis erT-erTi mniSvnelovani modeli franguli mo-
delia, romelic gulisxmobs saxelmwifos maqsimalur mo-
nawileobas (Carevas) kulturis marTvaSi. meore modeli
ki aSS-Sia realizebuli, sadac saxelmwifosa da kultu-
ris urTierToba minimumamdea dayvanili. dasavleTis dan-
arCen qveynebs am or poluss Soris Sualeduri pozicia
ukavia. kulturis politikis SemuSavebisa da realizaciis
principulad mniSvnelovan sakiTxs warmoadgens gansazR-
vra im mimarTulebis samuSaoebisa, romelTac esaWiroeba
damatebiTi mxardaWera, inicireba. safrangeTi saxelmwi-
fo kulturis politikisadmi saukuneebis ganmavlobaSi
iCenda gansakuTrebul interess da Zireuli cvlilebebi
jer kidev francisk I-is (XVI s.) dros daiwyo. ludovik
XIV-is dros franguli enisa da kulturis ganviTarebis
mxardaWeram rogorc qveynis SigniT, ise mis farglebs
gareT, pirvelad miiRo Segnebuli, gaazrebuli da orga-
131kulturis politika
nizebuli xasiaTi. politikur xelisuflebasa da kultu-
ras Soris urTierTobaTa Semdgomi gaRrmavebis etapad
safrangeTis didi revolucia (1789-1794) iqca, rodesac
istoriaSi pirvelad gadaidga nabijebi kulturis poli-
tikis SeqmnisaTvis. revoluciis zemoqmedebiT ganxor-
cielda radikaluri cvlilebebi, romlebmac kulturis
praqtikulad yvela dargi moicva. 1793 wels gamocemu-
li dekretebis Tanaxmad, pirvelad ganmtkicda saavtoro
uflebebi da aRniSnuli dekreti mowodebuli iyo, daecva
„ufro wminda, ufro personaluri sakuTreba yvela sxva
sakuTrebaTa Soris“. amave periodSi warmoiSva termine-
bi _ xelovnebis nawarmoebi da kulturuli memkvidreo-
ba, agreTve Semotanil iqna „saxalxo ganaTlebis“ cneba.
1789 wels gamoica dekreti kulturuli memkvidreobis
nacionalizaciis Sesaxeb, romlis Sesabamisad, samefo bib-
lioTeka gardaiqmna erovnul biblioTekad, xolo samefo
sasaxle luvri _ xelovnebis erovnul muzeumad. am dros
gansakuTrebuli yuradReba kulturuli memkvidreobis
SenarCunebas, xalxisTvis kulturis xelmisawvdomobis
uzrunvelyofas eTmoboda. am mizniT SemoRebul iqna sa-
ero, savaldebulo da ufaso saskolo ganaTleba. safran-
geTis 22-e premier-ministrma, francua gizom, Semoitana
istoriuli Zeglis cneba da SeimuSava misi dacvis prin-
cipebi. XX saukuneSi, gansakuTrebiT mis meore naxevarSi,
kulturisa da politikis urTierTqmedeba kidev ufro
farTovdeba da intensiuri xdeba. Sarl de golis prezi-
dentobisas, safrangeTSi pirvelad iqmneba kulturis sa-
ministro, swored am periodSi yalibdeba kulturis po-
litika, romelic ganapirobebs kulturuli moRvaweobis
yvela formasa da saxeobas: istoriuli da kulturuli
memkvidreobis SenarCuneba, franguli enis dacva da gan-
viTareba, mxatvrebis finansuri, administraciuli, sa-
marTlebrivi da moraluri dacva, maTi socialuri dacva,
mxatvruli da kulturuli ganaTleba, kerZo mecenato-
bis waxaliseba da a.S. safrangeTis kulturis politikis
mTavari miRweva kulturisa da xalxis mniSvnelovan daa-
132 kulturis sferos menejmenti
xloebas ukavSirdeba. am mizniT xorcieldeba kulturis
decentralizacia, iqmneba kulturisa da axalgazrdobis
saxlTa da kulturuli Semoqmedebis centrebis qseli,
romelTa meSveobiT xorcieldeba centrsa da provinciebs
Soris arsebuli ufskrulis likvidacia. gansakuTrebiT
unda aRiniSnos 1981-1995 wlebi (f. miteranis preziden-
tobis periodi, kulturis ministri Jak langi). am dros
kulturis sferosTvis gamoyofili gaTvlili sabiuje-
to xarjebi gaormagda, risi damsaxurebiTac kulturis
politikis SesaZleblobebi arsebiTad gaizarda. amasTan,
kulturis politika yvelaze did interess avlenda xe-
lovnebis im dargebis mimarT, romlebic mWidrod iyo da-
kavSirebuli kulturis industriasTan: sagamomcemlo sa-
qme, kinoindustria, musikaluri produqcia. rac Seexeba
mayurebels, aq pirvel planze axalgazrdoba gadmodis.
amdenad, kulturis politika gansakuTrebul yuradRe-
bas iseT movlenebs uTmobs, rogorebicaa: moda, komiqsi,
reklama, eleqtronuli musika, roki, jazi da a.S. amerikis
SeerTebul StatebSi miRebulia kulturisa da politi-
kis urTierTobis sxvagvari tipi, romelic warmoadgens
ra sruliad gansxvavebuli istoriis produqts, Tavisi
SinaarsiT franguli modelis absoluturad sawinaaRmde-
goa. amerika axalgazrda saxelmwifoa, romelic inglisis
saxelmwifosTan brZolaSi, metropoliasTan winaaRmdego-
baSi yalibdeboda, ramac qveynis federaluri mowyoba ga-
napiroba. amerikul identurobas safuZvlad udevs indi-
vidualuri iniciativisa da pasuxismgeblobis faseulobe-
bi, romlebic badebs TavSekavebul da frTxil midgomas
nebismieri centralizebuli sistemis mimarT. amerikuli
saxelmwifos gansakuTrebul Taviseburebas warmoadgens
misi mosaxleobis swrafi zrda, ris mizezsac emigrante-
bis ramdenime talRa warmoadgenda, romelTa warmoma-
vloba sakmaod mravalferovani iyo. saxelmwifo politi-
kam, romelic mimarTuli iyo am Wreli masisgan erTiani
monokulturis Seqmnisaken, sasurveli Sedegebi ver ga-
133kulturis politika
moiRo da eTnokulturuli kuTxiT, amerikis mosaxleoba
dRemde mravalferovania. sabolo jamSi, safrangeTisgan
gansxvavebiT, aSS-ma ver SeZlo gamxdariyo erTiani kul-
turis matarebeli saxelmwifo. amerikuli sazogadoeba
ewinaaRmdegeba kulturis sakiTxebSi saxelmwifos SeW-
ras an kulturis marTvas. isini darwmunebuli arian, rom
saxelmwifo Trgunavs SemoqmedebiT iniciativas, aqrobs
mxatvrul STagonebas, Tavs axvevs kargi gemovnebis gark-
veul etalons. garkveulwilad, amitomacaa, rom aSS-Si
ar arsebobs saministro an uwyeba, romelic federalur
doneze moagvarebda kulturis sakiTxebs. amerikaSi kul-
turis marTvas Statebi da qalaqebi axorcieleben. aSS,
rogorc saxelmwifo, gamoxatavs sakuTar interess kul-
turis mimarT, magram am interess safuZvlad udevs kul-
turuli sivrcis dayofa sam Semadgenel nawilad.
pirveli moicavs kulturas zogadad, anTropolo-
giuri TvalsazrisiT, rogorc mocemuli sazogadoe-
bisaTvis damaxasiaTebeli wesebisa da Cveulebebis erTobliobas. es kultura yalibdeba da funqcioni-
rebs stiqiurad, bunebrivi saxiT da raime gare Care-
vas ar saWiroebs;
meore Semadgeneli, faqtobrivad, identuria masob-
rivi kulturisa, romelic kulturuli industriis
produqts warmoadgens, qmnis ekonomikis calke seq-
tors da bazrisa da ekonomikis kanonebs emorCileba;
mesame Semadgeneli nawili ZiriTadad tradiciul mxatvrul kulturas, klasikur xelovnebas moica-
vs. aq saxelmwifos monawileoba an raime sxvagvari mxardaWera aucilebelia. amerikuli kultura, Se-
moqmedeba _ TviTorganizebadi da TviTganviTare-
badi organizmia, kulturul procesebSi nebismieri
mkacri racionaluri Carevis SesaZlebloba Zalze
SezRudulia, amitom kulturis mxardaWerisa da
ganviTarebis prioritetebs ar iTxoven arc saxel-
mwifo xelisuflebis subieqtebi da, miT umetes,
arc profesiuli elita.
134 kulturis sferos menejmenti
gardamavali periodis Zireulma socialur-ekonomikurma
cvlilebebma mniSvnelovani gavlena moaxdina saqarTvelos Se-
moqmedebiT da kulturul cxovrebaze. XX saukunis dasasrulsa
da XXI saukunis dasawyisSi Seicvala kulturisadmi damokide-
bulebebi, daiwyo bareirebis rRveva e.w. elitarul xelovnebasa
da sazogadoebis farTo masebs Soris, kulturis sferoSi ar-
sebuli Tanamedrove tendenciebi da informacia Tanamedrove
xelovnebis Sesaxeb xelmisawvdomi xdeba da aRar aris akrZalu-
li, Tanamedrove xelovnebaSi waSlilia manamde arsebuli sa-
zRvrebi: aRar aris SezRuduli masaliT, meTodologiiTa da
tradiciuli formebiT da xSirad iyenebs multidisciplinarul
diskurss. miuxedavad xelmisawvdomobis daSvebisa, kulturis
sferoSi Zireuli cvlilebebi mainc gaZnelebulad mimdinareob-
da da msoflio Tanamedrove xelovnebaSi mimdinare proceseb-
ma da tendenciebma saTanado gavlena ver moaxdina qarTul xe-
lovnebasa da kulturaze. saqarTveloSi kulturis politikis
mniSvnelobaze saubari mravali welia mimdinareobs. miuxedavad
imisa, rom dRemde kulturis politikis mxolod samuSao ver-
siebi gvaqvs da srategiul dokuments mravali welia sxvadasxva
jgufi intensiurad qmnis. kulturis politikis dokumentis
mniSvneloba, samwuxarod, mainc kulturis sferosTvisaa gan-
kuTvnili da ar gulisxmobs zogadad globalur gagebas qveynis
kulturis resursebis ganviTarebisa da gamovlenisaTvis. gar-
damaval periodSi, romelic qveyanaSi or aTeul welze metia ga-
grZelda, kulturis sferoSi cvlilebebi xSirad spontanurad
mimdinareobda. kulturis sferoSi cvlilebebis ZiriTad mizans
warmoadgens sabiujeto Tanxebis maqsimaluri kontroli da xSi-
rad erTpirovnuli gankargva. demokratiuli mmarTvelobasa da
demokratiul sazogadoebaSi msgavsi qmedeba ganxiluli iqnebo-
da, rogorc kulturis gamoyeneba ekonomikuri da politikuri
zegavlenebis gansamtkiceblad da xSir SemTxvevaSi ideologiis
dasamkvidreblad. 2000 wlidan moyolebuli kulturis sferos
formireba finansuri da administraciuli resursebiT xdebo-
da. 2004 wlamde ZiriTad amocanas zogadad kulturis arsebuli
sistemis SenarCuneba warmoadgenda, xolo qaRaldze deklari-
rebul doneze _ kreatiulobis gaZlierebis, kulturis sferos
135kulturis politika
sabazro ekonomikaze gadasvlis, SemoqmedebiTi industriebis
gaZlierebisa da xelSewyobis programebis mxardaWera cxadde-
boda. 2003 wlis noembris Semdeg daiwyo kulturuli politikis
gegmazomieri cvlileba _ institucionaluri reforma: kultu-
ruli memkvidreobis dacva da kulturuli infrastruqturis
reabilitacia prioritetad gamocxadda. am mizniT daiwyo sa-
xelmwifo struqturebis optimizacia, restruqturizaciisa da
Semcirebis gziT saxelmwifo kulturul dawesebulebaTa qone-
bis formaTa Secvlis saSualebiT. institucionaluri reforma
dRevandel etapamde ZiriTadad arasrulyofil sakanonmdeblo
cvlilebebSi vlindeba, romlebmac xeli Seuwyo Zalauflebis
centralizacias, ver gadaWra aqamde stabilurad arsebuli
uflebamosilebaTa gamijvnis problema da, rac mTavaria, kul-
turaze xelmisawvdomobisa da kulturul procesebSi Tanabari
monawileobis ufleba. saqarTveloSi arsebuli kulturis po-
litikis „Sereuli“ modeli _ postsabWoTa periodis modelia,
romelic kulturis sferos ganviTarebasa da mxardaWeras gu-
lisxmobda prioritetebis gansazRvris „sazogadoebriv-saxel-
mwifo“ gadawyvetilebebis mixedviT da aerTianebda „amerikuli“
midgomis elementebs. msgavsi tipis marTvis modeli gulisx-
mobs sazogadoebis yvela seqtoris Tanamonawileobas kultu-
rul cxovrebaSi. iseT arastabilur sazogadoebaSi, rogorsac
warmoadgens Tanamedrove postsabWoTa sivrce da, maT Soris,
saqarTvelo, krizisul gardamaval mdgomareobaSi myofi eko-
nomikiT, ar SeiZleba srulad da wmindad davesesxoT amerikul
gamocdilebas. mxolod ekonomikis stabilizaciis, samoqalaqo
sazogadoebis nawilebisa da arakomerciuli organizaciebis
infrastruqturis formirebis gziT aris SesaZlebeli kultu-
risa da ekonomikis TanamSromloba, rac TavisTavad gulisxmobs
sakanonmdeblo da sagadasaxdo sistemebis gadaxedvas, SeRava-
Tebisa da samotivacio meqanizmis amuSavebas da sxva qveynebis
gamocdilebis gaziarebas.
kulturis politikaze saubrisas mTavaria kulturis mniS-
vnelobis gansazRvra da kulturis SinaarsSi nagulisxmebi er-
Tobis gaanalizeba. kultura TavisTavad ramdenime Zireuli
instrumentisgan Sedgeba: Rirebulebebi, damokidebulebebi da
faseulobebi (damokidebulebebi, rogorc lokaluri da globa-
136 kulturis sferos menejmenti
luri, aseve koleqtiuri da individualuri), adaTebi, wesebi da
ena. qveynis kulturis politikis SemuSavebisas mniSvnelovania
ara arsebuli modelebis gadmotana da mere maTi sxvadasxva me-
qnizmiT amuSaveba, aramed saxelmwifoebrivi midgomis gansazRv-
ra, rac qveynis erovnul da regionul doneze yvela subieqtis
erTnair monawileobasa da kulturis erTnair xelmisawvdomo-
bas gulisxmobs, qveynis sxvadasxva regionsa da municipalitet-
Si Tavisi resursebis, tradiciebis, eTnikuri jgufebisa da eT-
nofsiqologiis gaTvaliswinebiT. kulturis politikis doku-
menti unda efuZnebodes ara marto kargad gaazrebul marTvis
sistemebsa da regulaciebs, aramed Tavis TavSi unda aerTianeb-
des arsebuli resursebis, kulturis obieqtebisa da subieqte-
bis analizis Sedegad gamovlenil saWiroebebsa da ganviTarebis
strategul gegmasac. kulturis politikis dokumenti moicavs
yvela im seqtors, romelTa saqmianobac efuZneba kulturul
faseulobas an/da SemoqmedebiTobisa da kreatiulobis gamo-
xatvas, radgan es saqmianoba orientirebulia bazarze an ara-
samTavrobo bazarze da nebismieri tipis struqturaze, rome-
lic axorcielebs maT. es saqmianoba moicavs im saqonlisa da
momsaxurebis Seqmnas, warmoebas, gavrcelebasa da SenarCunebas,
romlebic gamoxataven kulturas, SemoqmedebiTobas da masTan
dakavSirebul funqciebs, raSic moiazreba ganaTleba, marTva
da regulireba. kulturis politikis dokumenti, garda qvey-
nis SigniT arsebuli resursebisa da prioritetebis analizisa,
aseve Tavis TavSi aerTianebs saerTaSoriso instrumentebsa da
regulaciebs, maT Soris gulisxmobs kulturuli mravalfero-
vnebisa da kulturuli TviTgamoxatvis mravalferovnebis sa-
kiTxebs, kulturis procesebSi monawileobis miRebis uflebasa
da Tanabar xelmisawvdomobas, ganaTlebisa da ganaTlebasTan
dakavSirebul sakiTxebs, kulturis sferoSi arsebuli monace-
mebis Segrovebas, resursebis kartografias, inteleqtualuri
sakuTrebis uflebebsa da saavtoro uflebebis sakiTxebs, kul-
turis sferos marTvis procesebis gaumjobesebis sakiTxebs,
centralizaciisa da decentralizaciis, finansuri da sagada-
saxado politikis mimarTulebebis sakiTxebs, kulturisa da Se-
moqmedebis eqsportis mimarTulebebs da sxva. kultura, garda
137kulturis politika
warmodgenili instrumentebisa, Tavisi SinaarsiT materialuri-
caa da sulieric. Tumca, misi suliereba qmnadobis an warmoebis
SemTxvevaSi iZens materialur xasiaTs, rac xSirad saxogadoebis
anu urTierTobaTa sistemis faseulobaTa maCvenebelicaa. kul-
turis SesaZleblobebsa da realizebis saSualebebs kulturis
arsebuli resursebi ganapirobebs, romelTa gaaqtiurebac kul-
turis politikis arsebobasa da mdgradobazea damokidebuli.
ganviTarebul qveynebSi kulturis politikas naklebi adgi-
li ukavia saxelmwifos moRvaweobaSi, radgan kulturaze mniS-
vnelovnad zemoqmedebs biznesis sfero. ganviTarebad qveynebSi
saxelmwifo mTavari institutia, romelsac SeuZlia kulturis ganviTareba uzrunvelyos kulturis sferos xelSewyobis da-finansebiT. saxelmwifoebrivi midgoma gamoixateba kulturis politikis SemuSavebaSi saerTo erovnul doneze da regiona-luri ganviTarebis strategiis SemuSaveba-ganviTarebaSi qveynis sxvadasxva teritoriul kuTxeebSi, Tavisi bio-ekologiur-fsi-qo tradiciebis gaTvaliswinebiT. sayovelTaod cnobilia, rom adamianis uflebebis dacvis Rirebulebebi TiTqmis yvela civi-lizaciisa da kulturis tradiciis nawilia. mraval kultura-Si arsebobs _ erTmaneTTan winaaRmdegobaSi myofi CveulebiTi Rirebulebebi; zogadad, adamianis saerTaSoriso uflebebi da-kavSirebulia saxelmwifosa da xalxs Soris urTierTobasTan.
gardamavali periodis Zireulma socialur-ekonomikurma cvli-
lebebma mniSvnelovani gavlena moaxdina saqarTvelos Semoqme-
debiT da kulturul cxovrebaze. me-20 saukunis dasasrulsa
da 21-e saukunis dasawyisSi Seicvala kulturisadmi damokide-
bulebebi, daiwyo barierebis rRveva e.w elitarul xelovnebasa
da sazogadoebis farTo masebs Soris, kulturis sferoSi ar-
sebuli Tanamedrove tendenciebi da informacia Tanamedrove
xelovnebis Sesaxeb xelmisawvdomi xdeba da aRar aris akrZalu-
li, Tanamedrove xelovnebaSi waSlilia manamde arsebuli sa-
zRvrebi: aRar aris SezRuduli masaliT, meTodologiiTa da
tradiciuli formebiT da xSirad iyenebs multidisciplinur
diskurss. miuxedavad xelmisawvdomobis daSvebisa, kulturis sferoSi Zireuli cvlilebebi mainc gaZnelebulad mimdinareob-da da msoflio Tanamedrove xelovnebaSi mimdinare procesebma da tendenciebma saTanado gavlena ver moaxdina qarTul xelo-vnebasa da kulturaze.
138 kulturis sferos menejmenti
saqarTveloSi kulturis politikis mniSvnelobaze saubari mravali welia mimdinareobs. miuxedavad imisa, rom dRemde kul-turis politikis mxolod samuSao versiebi gvaqvs da strate-
giuli dokumentic sul cota xania Seiqmna. samwuxarod, mainc
kulturis sferosTvisaa ganpirobebuli da ar gulisxmobs zo-
gadad globalur gagebas qveynis kulturis resursebis ganviTa-
rebisa da gamovlenisaTvis.45
sxvadasxva mkvlevris mosazrebiT, kulturis politikis Se-
muSavebisa da Semdgomi gamarTuli muSaobisTvis mniSvnelovania
resursebis politikis dagegmva da gaazreba; amerikeli, kali-
fornieli eqspertebis _ don adamsisa da arlen goldbardis
mosazrebiT, swori kulturuli politikisaTvis sul sami qcevaa
saWiro:
1. kulturuli memkvidreobis faseulobebis, kulturu-
li prioritetebisa da miznebis gansazRvra;
2. inovaciebisa da masze Tanxebis xarjvis proeqtebis Se-
muSaveba, rac xels uwyobs zustadac kulturuli po-
litikis formirebas;
3. politikis monitoringi _ es procesi aucilebelia,
radganac xels Seuwyobs kulturis gavlenas yvela so-
cialur qmedebaze, im moTxovnebze, romlebic sociumi-
dan modis.
mkvlevrebi Tanxmdebian, rom saxelmwifo unda monawileob-
des kulturuli politikis SeqmnaSi, magram amisaTvis karnaxo-
ben ZiriTad mimarTulebas, romliskenac unda iyos mimarTuli
saxelmwifo politikis yuradReba, aseve miuTiTeben Sesrulebis
instrumentebzec. amisTvis ki saWiroa iyos daintereseba da neba.
Tu saxelmwifo aRiarebs, rom kultura erovnuli simdidrea da
es gancxadeba mxolod naTqvamis doneze ar darCeba, maSin, ime-
dia, moiZebneba is resursi adamianebisa, romlebic SeimuSaveben
saqarTveloSi meqanizmebs kulturuli politikis ganviTarebi-
saTvis.
45 n. sanadiraZe _ „kultura, kulturis resursebi da kulturis prioritete-bi“, Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia, restavraciis, xelovnebis isto-riisa da Teoriis fakulteti, d. TumaniSvilis 65 wlisTavisadmi miZRvnili sa mecniero konferencia 2015. konferenciis masalebi, Tbilisi, 2015.
139kulturis politika
aWaris avtonomiuri respublikis ganaTlebis, kulturi-sa da sportis saministros saSemsruleblo xelovnebis xelSewyobis programa moicavs saSemsruleblo xelovne-bis sferoSi britaneTisa da aWaris Teatrebis, musikalu-ri centrisa da sxva saxelovnebo organizaciebis TanamS-romlobas, romelic ganxorcieldeba profesiuli ganvi-Tarebis da SemoqmedebiTi mimarTulebiT. programa ramde-nime welia mimdinareobs da amave programis farglebSi 2014 wels britaneli eqspertebis monawileobiT ganxorcielda qarTuli, kerZod, aWaris auditoriis kvleva da kvlevis Se-degebze dayrdnobiT SemuSavda rekomendaciebi. proeqtma saSualeba misca saSemsruleblo xelovnebis warmomadgen-lebs gascnobodnen auditoriis saWiroebebsa da intere-sebs. arsebuli moTxovnebis Sesabamisad SemuSavda audito-riis mozidvisa da marketingis strategiebi.
2015 wlis aWaris avtonomiuri respublikis ganaTle-
bis, kulturisa da sportis saministros saSemsruleblo
xelovnebis xelSewyobis programa: 051104 46
programis mizani:
aWaraSi saSemsruleblo xelovnebis ganviTarebis xel-
Sewyoba, saSemsruleblo xelovnebis dawesebulebebSi Se-
moqmedebiTi procesebis gaumjobeseba da saSemsruleblo
xelovnebis warmomadgenelTa profesiuli ganviTareba.
programis aRweraSi vkiTxulobT, rom programiT
saSemsruleblo xelovnebis ganviTarebis xelSewyoba,
gaTvaliswinebuli aqtivobebi da Sedegebi, ganpirobebu-
li iyo kvleviTi komponentis, kerZod, aWaris auditoriis
kvlevisa da kvlevis Sedegebze dayrdnobiT SemuSavebuli
dokumentis rekomendaciebis gaTvaliswinebiT. saSemsru-
leblo xelovnebis xelSewyobis programa Tavisi Sinaar-
siT aqtualuri da mniSvnelovania, radganac saSemsru-
leblo xelovneba warmoadgens kulturis sferos erT-
erT mniSvnelovan da mzard mimarTulebas, romelic Tavis
TavSi moicavs ara marto saSemsruleblo xelovnebis mi-
marTulebiT gaTvaliswinebul aqtivobebs, aramed Tana-
medrove tendenciebsa da mimarTulebebsac (multimedia.
eleqtronuli da E teqnologiebi da a.S.).
46 aWaris avtonomiuri respublikis 2015 wlis respublikuri biujetiT gaTva-lis winebuli programebi da qveprogramebi https://matsne.gov.ge/ka/document/view/2821206.
140 kulturis sferos menejmenti
2015 wlis biujetiT ganxorcielebuli saSemruleblo
xelovnebis programa 051104 moicavs saSemsruleblo xe-
lovnebis sferoSi britaneTisa da aWaris Teatrebis, mu-
sikaluri centrisa da sxva saxelovnebo organizaciebis
TanamSromlobas, romelic ganxorcieldeba profesiuli
ganviTarebis da SemoqmedebiTi mimarTulebiT. aWaraSi
saSemsruleblo xelovnebis dawesebulebebis erT-erT
yvelaze did gamowvevas auditoriis mozidvis proble-
mebi da mayureblis simcire ganapirobebs, rac pirdapir
aisaxeba Teatrebisa da sxva saSemsruleblo xelovnebis dawesebulebebis warmatebul funqcionirebaze.
aRniSnuli sakiTxi qveynis masStabiT prioritetulia, Tumca unda aRiniSnos, rom Teatrebisa da sxva saSemsru-leblo dawesebulebebis warmateba damokidebulia Ti-Toeulis instituciis SemoqmedebiT Sedegsa da Semoqme-debiT resursze, mxolod mayureblis raodenoba saSemru-leblo xelovnebis sferos xelSewyobis instrumentad ar ganixileba.
2014 wlis Sedegebi _ aWaraSi saSemsruleblo xelov-nebis mniSvnelovani gamowveva mayureblis simciriTa da zogadad, auditoriis mozidvis problemebiT aris gan-pirobebuli, rac, Tavis mxriv, negatiurad aisaxeba sa-erTo SemoqmedebiT procesebze. aRniSnuli procesebis droulad mougvarebloba gamoiwvevs auditoriis kidev ufro daSorebas da gaucxoebas saSemsruleblo xelov-nebis dawesebulebebTan. 2014 wels ganxorcielda aWara-Si saSemsruleblo xelovnebis auditoriis ganviTarebis kvleva, momzadda rekomendaciebis dokumenti da saxel-mZRvanelo `strategiuli marketingi da auditoriis ganviTareba kulturis organizaciebisaTvis~; Catarda vorkSopebi aWaris a.r. arsebuli Teatrebisa da saxelo-vnebo organizaciebisTvis. sul monawileoba miiRo kul-turis sferos 28 warmomadgenelma. vorkSopebi Catarda strategiul marketingsa da auditoriis mozidvis xelo-vnebaSi. vorkSopSi monawile organizaciebma/dawesebule-bebma moamzades samoqmedo gegmis dokumentis pirveladi versia. daidga qarTul-britanuli erToblivi speqtakli. (`nuli saaTi~, kompania Imitating the Dog (Ltd.).47
2014 wels britaneTis sabWom sxvadasxva aqtivoba daa-finansa 77 000-mde lariT.
47 http://www.imitatingthedog.co.uk
141kulturis politika
2015 wlis Sedegebi _ aWaraSi saSemsruleblo xelov-nebis mniSvnelovani gamowveva mayureblis simciriT da zogadad, auditoriis mozidvis problemebiT aris ga-mowveuli, rac, Tavis mxriv, negatiurad aisaxeba saerTo SemoqmedebiT procesebze. aRniSnuli procesebis drou-lad mougvarebloba gamoiwvevs auditoriis kidev ufro daSorebas da gaucxoebas saSemsruleblo xelovnebis dawesebulebebTan. 2015 wels Catarda samuSao Sexvedrebi (vorkSopebi) aWaraSi arsebuli Teatrebisa da saxelovne-bo organizaciebisTvis strategiul marketingsa da audi-toriis mozidvis xelovnebaSi. vorkSopSi monawile orga-
nizaciebma moamzades samoqmedo gegmis dokumenti, aseve
ganxorcielda auditoriis ganviTarebis strategiisa da
samoqmedo gegmis monitoringi. Seiqmna qarTul-britanu-
li erToblivi speqtakli `zamTris zRapari~, kompania The Unicorn Theatre.48
Sefasebis kriteriumebiSefa seba
(skala 1-10 qula)
wonaSewonili Sefaseba
programis aqtualuroba/saWiroeba
8 30% 2,4
programis logikuri CarCo/dizaini
7 30% 2,1
programis implementaciisa da ganxorcielebis Sefaseba
7 30% 2,1
programis Sedegebi da miRwevebi
5 5% 0,25
programis xarjefeqtianoba 5 5% 0,25
saSualo Sewonili Sefasebis qula
7,1
48 https://www.unicorntheatre.com
142 kulturis sferos menejmenti
monacemTa analizi
programis aqtualu-roba/saWi-roeba
programa pasuxobs kulturis sferos xelSewyobis au-cileblobasa da saSemruleblo xelovnebis ganviTare-bis aucileblobiT gamowveul prioritetebs.
programis logiku-ri CarCo/dizaini
programa relevanturia gamocxadebul mizanTan, pro-gramis mizania _ aWaraSi saSemsruleblo xelovnebis ganviTarebis xelSewyoba, saSemsruleblo xelovnebis dawesebulebebSi SemoqmedebiTi procesebis gaumjo-beseba da saSemsruleblo xelovnebis warmomdgenelTa profesiuli ganviTareba.
programis implemen-taciisa da ganxorcie-lebis Sefa-seba
programa warmatebiT mimdinareobs, programis aRweri-sas dasaxuli amocanebi miRwevadi da Sesrulebadia. Tu-mca aRsaniSnavia programis dasaxelebisa da programis Sinaarsis Tavsebadoba kulturis sferos Tavisebure-bebTan mimarTebiT. programis dasaxelebaa saSemsru-leblo xelovnebis xelSewyoba, programis ganxorcie-leba ki kulturis sferos mxolod ramdenime institu-ciis monawileobas gulisxmobs.
(ssip baTumis ilia WavWavaZis saxelobis profesiuli saxelmwifo dramatuli Teatri, ssip baTumis Tojine-bisa da mozard mayurebelTa profesiuli saxelmwifo Teatri, ssip xulos profesiuli saxelmwifo drama-tuli Teatri da ssip baTumis musikaluri centri); saSemsruleblo xelovnebis xelSewyoba farTo cnebaa da sasurvelia sxva aqtivobebsa da RonisZiebebs gu-lisxmobdes. saSemsruleblo xelovnebis xelSewyobis programa moi-cavs saSemsruleblo xelovnebis sferoSi britaneTis da aWaris Teatrebis, musikaluri centris da sxva saxelov-nebo organizaciebis TanamSromlobas, romelic ganxor-cieldeba profesiuli ganviTarebis da SemoqmedebiTi mimarTulebiT. aWaraSi, saSemsruleblo xelovnebis dawesebulebebis erT-erT yvelaze did gamowvevas audi-toriis mozidvis problemebi, programireba/prodiusi-reba, proeqtebis dagegmva da menejmenti, aseve strate-giuli marketingis SemuSaveba warmoadgens, rac pirda-pir aisaxeba Teatrebis da sxva saSemsruleblo xelovne-bis dawesebulebebis warmatebul funqcionirebaze.aRniSnuli gamowvevis sapasuxod programis farglebSi profesiuli ganviTarebis mimarTulebiT ganxorciel-deba mTeli rigi aqtivobebi, romlebic TavisTavad xels uwyobs sferos ganviTarebas, magram kulturis sferoSi warmatebisa da kulturis mwarmoeblis funqcias sus-tad Seasrulebs, radganac kulturis sferoSi Catare-buli aqtivobebis Sefaseba raodenobrivi maCveneblebiT
143kulturis politika
ar fasdeba da mxolod da mxolod kulturis sferos produqtebis `sulieri~ maxasiaTeblebiT xasiaTdeba.programis farglebSi dagegmil mTel rig RonisZiebeb-Tan erTad, aseve Catarda vorkSopebi aWaris a.r. arse-buli Teatrebisa da saxelovnebo organizaciebisTvis. sul monawileoba miiRo kulturis sferos 28 warmo-madgenelma. mniSvnelovania, 2016 wlis programaSi gaT-valiswinebuli iyos vorkSopSi monawileTa Sedegebi da gamocdilebis Sedegad ganxorcielebuli aqtivobebi.programis farglebSi gaTvaliswinebuli implementa-ciisa da ganxorcielebis Sefasebis kriteriumebi pro-gramis farglebSi dagegmili RonisZiebebis Sesabamisia. Tumca saSemsruleblo sferos Taviseburebas ara ada-minuri an instituciuri resursis raodenobrivi maCve-nebeli gansazRvravs, aramed drois Sedegad miRebuli kulturis sferoSi ganxorcielebuli aqtivobebi;
programis Sedegebi da miRwevebi/problemebi
programis Sedegebi programis farglebSi dagegmili RonisZiebebis mixedviT SesaZlebelia dadebiTad Sefas-des ori maCvnebliT: miRebuli SedegebiT, romelic sru-lad Seesabameba programis CarCosa da miznebs, (raoden-obrivi maCveneblebis mixedviT) da 2. drois mixedviT, kulturis sferoSi samomavlod ganxorcielebuli aq-tivobebis SedegebiT.
programis xarjefeq-tianoba
programa xarjefeqtiania gamocxadebuli miznebis, aq-tualurobis, implementaciis da Sedegebis gaTvaliswi-nebiT. sferos Taviseburebebidan gamomdinare, samoma-vlod sasurvelia xarjTefeqtianoba ganisazRvros ara mxolod programis farglebSi dagegmili RonisZiebis Sesabamisad, aramed gaTvaliswinebuli iyos kulturis sferos mwarmoeblis ekonomikuri buneba.
144 kulturis sferos menejmenti
kulturis sferos Taviseburebebidan gamomdinare, Sefaseba mocemulia Tvisobrivi SefasebiTi sistemis mixedviT: 49
programis mdgradoba kulturis sferos TaviseburebebTan
mimarTebaSi
Sefaseba (skala
1-10 qula)wona
Sewonili Sefaseba
dargobrivi kompetencia 8 30% 2,4
kulturis sferosTan Tavsebadoba 8 30% 2,4
grZelvadiani Sedegebi kulturis sferosTan mimarTebaSi
6 30% 1,8
moklevadiani Sedegebi kulturis sferosTan mimarTebaSi
6 5% 0,3
programis miRwevebi 5 5% 0,25
saSualo Sewonili Sefasebis qula 7,15
Tvisobrivi Sefasebis sistema50 kulturis TiToeuli pro-
gramisTvis individualurad dgindeba da gulisxmobs
rogorc kulturis sferos zogad Taviseburebebs, ise
dargobriv kompetenciebsac. saSemsruleblo xelovnebis
xelSewyobis programa dargobrivi kompetenciis farg-
lebSi gulisxmobs ara programiT gaTvaliswinebuli aq-
tivobebisa da RonisZiebebis Sefasebas, aramed kulturis
sferoSi dagegmili RonisZiebebis mosalodneli Sedege-
bis gaanalizebas. kulturis sfero e.w `sulieri warmoe-
bis~ TaviseburebebiT xasiaTdeba da Seqmnili produqtebi
ara imdenad sagnobrivi xasiaTisaa, ramdenadac azrovne-
bis fenomenebs (aRqmas, gagebas, gancdas da misT.) ukavSir-
deba da uSualo daTvlasa da Sejamebas ar eqvemdebareba.
49 Tvisobrivi Sefasebis sistema kulturis TiToeuli programisTvis individ-ualurad dgindeba da gulisxmobs rogorc kulturis sferos zogad Tavisebu-rebebs, ise dargobriv kompetenciebsac. 50 Tvisobrivi Sefasebis sistemis kriteriumebi 2016 wlis programis _ saSemsru-leblo xelovnebis xelSewyoba _ kriteriumebiT iTvleba.
145kulturis politika
kulturis sferoSi nebismieri mimarTulebis xelSewyo-
ba an dargobrivi/instituciuri ganviTarebis dagegmva
unda warmoadgendes miznobrivi orientaciisa da auci-
lebeli Sedegebis miRwevis, kulturis sferoSi moRvawe
sxvadasxva subieqtis saqmianobis efeqturobis amaRle-
bis, sazogadoebisTvis kulturis sferos momsaxurebis
miwodebis uzrunvelyofis mizniT gansaxorcielebel Ro-
nisZiebaTa erTobliobas.
Sedegebisa analizisas ki aucilebelia gaviTvaliswi-
noT rogorc moklevadiani Sedegi, rogorc programis
farglebSi Catarebuli aqtivobebi, aseve grZelvadiani
Sedegi bazarTan mimarTebiT, romelic kulturaSi ori
tipiT xasiaTdeba: momxmarebelTa bazari da donorTa ba-
zari. Sedegebis analizi ki, erTi mxriv, sferos dargobri-
vi komptenciebiTaa gamowveuli, meore mxriv ki, kultu-
ris sferos bazris Taviseburebebidan gamomdinareobs.
146 kulturis sferos menejmenti
SvedeTi _ SvedeTSi kulturis politika dRevandeli saxiT
1920-1970 wels Camoyalibda da parlamentma erTxmad 1974
wels daamtkica. manamde arsebobda saxelovnebo institu-
tebi, 1991 wels ki kulturis saministro Camoyalibda.
SvedeTSi Seqmnilia ramdenime organizacia, romlebic sa-
xelmwifosagan iRebs zogadad gansazRvrul miznebsa da
garkveul finansebs. SvedeTSi marTvis mTavari meqaniz-
mi miznebsa da Sedegebze orientirebulis saqmianobaa,
romlebic mizez-Sedegobrivi saqmianobis mixedviT iReben
finansebs, rac gulisxmobs miznebis miRwevis gzebisa da
Sesrulebis srul damoukideblobas. swored aseTi gage-
biT SvedeTSi arsebobs saxelmwifoze daqvemdebarebuli
sabWoebi da saagentoebi, romlebic iReben ara brZanebebsa
da davalebebs, Tu rogor unda imuSaon, aramed zogadad
gansazRvrul miznebs. radgan maTTvis mTavaria Sedegi da
ara Sedegamde ganxorcielebuli etapebis Tanmimdevroba
da ganxorcielebis sxvadasxva meqanizmi. aseTi sabWoebia:
1. SvedeTis kulturis sabWo
2. erovnuli memkvidreobis sabWo
3. erovnuli arqivi
4. samefo biblioTeka
5. kulturis analizis samTavrobo saagento
TiToeuli sabWo gamoirCeva gansxvavebuli marTvis
specifikiT, Sesabamisad, erTnairad marTva am dawesebu-
lebebisa SeuZlebelia, amitomac TiToeuli sabWo mor-
gebulia da pasuxismgebelia konkretuli sabWos sworad
funqcionirebaze.
germania, amerikis msgavsad, federaluri mowyobisaa da 16 fe-
deraluri mxarisagan Semdgari saxelmwifoa. qveyanaSi
amocanebis gadanawileba saxelmwifo, regionul da komu-
nalur instanciebs Soris xdeba. Tumca, kulturis poli-
tikis sferoSi saxelmwifo (federaluri done) arafers
wyvets, samagierod, TiTqmis yvelanair gadawyvetile-
bas federaluri mxareebi iReben. federacia saerTo sa-
147kulturis politika
xelmwifoebrivi mniSvnelobiT uwyobs xels kulturul
instituciebs _ festivalebs, fondebs, aseve kulturis
sagareo politikas. 2001 wels muSaobas Seudga qveynis/
federaluri kulturuli fondi, romelic kulturis
sferos did proeqtebs afinansebs. federaluri mxaree-
bi cal-calke an mTlianobaSi monawileoben sxvadasxva
masStaburi kulturuli instituciebis gankargvasa da
dafinansebaSi, rogorebicaa, magaliTad: germaniis sabib-
lioTeko instituti berlinSi, germaniis xelovanTa dax-
marebis saprezidento fondi, germaniis enisa da litera-
turis akademia da a.S.
germaniaSi kulturis mxardaWera Semdegnairad
xorcieldeba:
1. sajaro instituciebis (mag. Teatrebis, muzeumebis,
biblioTekebis) xarjebis uzrunvelyofa, romlebic
uwinaresad kulturis gadacemas/gaziarebas/popu-
larizacias emsaxureba;
2. kulturis arapirdapiri xelSewyoba xelsayreli sa-
marTlebrivi da socialuri CarCo-pirobebis Seqm-
niT (mag. sagadasaxado, socialur da mediis kanon-
mdeblobaSi, garkveuli jgufebisaTvis bileTebze
fasdaklebis daweseba an garkveuli SeTavazebebi
skolebisa da umaRlesi saswavleblebisaTvis);
3. pirdapiri ekonomiuri daxmarebebi kulturisa da me-
diis seqtorSi (pirvel rigSi, kinoproduqciisa da
gaqiravebis sferoSi, publikaciebis beWdvis xarje-
bis subsidireba, qirisgan gaTavisufleba);
4. `Tavisufali~ kulturuli saqmianobebis xelSewyoba
(mag. premiebi an stipendiebi xelovanTa da avtor-
TaTvis, kerZo Teatrebis mxardaWera an moyvarul-
Ta Tu xelovanTa gaerTianebebis daxmareba da sxv.).
kulturis xelSewyobisa da ganviTarebis prioritetebis gan-
sazRvra _ sxvadasxva donis kulturis politikis SemuSavebisa
da realizaciis principulad mniSvnelovan sakiTxs warmoadgens
148 kulturis sferos menejmenti
sakiTxi prioritetebis Sesaxeb _ im samuSaoebis mimarTulebis
gansazRvra, romelTac esaWiroeba damatebiTi xelSewyoba, inici-
reba. gansakuTrebuli mniSvneloba am sakiTxs eniWeba sabiujeto
dafinansebasTan dakavSirebiT, miT umetes, ekonomikuri vard-
nisa da krizisis pirobebSi. prioritetebis problema moicavs
ramdenime sakiTxs, romlebic dakavSirebulia imis dadgenasTan,
Tu vin da rogor gansazRvravs maT. am problemasTan mimarTe-
biT SeiZleba gamoikveTos ori ukiduresi pozicia. pirobiTobis
garkveuli xarisxiT isini SeiZleba ganisazRvros, rogorc `ame-
rikuli~ da `postsabWouri~ modelebi.
`amerikuli modeli~. uari prioritetebis gansazRvraze _
kulturisa da xelovnebis sferoSi menejmentis amerikeli Teo-
retikosebisa da praqtikosebis dominanti Sexedulebebis Tana-
xmad, kulturuli procesebis prognozirebis, prioritetebis
gansazRvris mcdelobebi Zalze abstraqtul cnebas warmoad-
gens. kultura, Semoqmedeba _ TviTorganizebadi da TviTganvi-
Tarebadi organizmia, kulturul procesebSi nebismieri mkacri
racionaluri Carevis SesaZlebloba Zalze SezRudulia. amitom
kulturis mxardaWerisa da ganviTarebis prioritetebs ar iTxo-
ven arc saxelmwifo xelisuflebis subieqtebi da, miT umetes,
arc profesiuli elita. `grZeli xelis~ principis Tanaxmad, sa-
xelmwifo axorcielebs mxolod zogad-maregulirebel funqcias
(kanonmdebloba da dabegvra), xolo uSualo mxardaWeras 1965
wlamde axorcielebda mxolod mravalferovani arasaxelmwifo
fondebi (romelTa ricxvic aSS-Si Seadgens 25 000-ze mets), sa-
dac saxsrebis akumulacia xdeboda sxvadasxva wyarodan. 1965
wels prezident jonsonis administraciam Seqmna kulturasa da
xelovnebaze saxelmwifo anaricxebis meqanizmi. Seiqmna xelovne-
bis erovnuli fondi, romelic anawilebda grantebs mxatvrobis,
kulturisa da xelovnebis sferos arakomerciuli organizacie-
bisaTvis. xelovnebis erovnuli sabWo, romlis mizania xelovne-
bis sxvadasxva saxeobis, eTnikuri xelovnebisa da xelosnobis,
samuzeumo saqmis, mxatvruli ganaTlebis, masmediis saSualebe-
bisa da a. S. ganviTarebis mxardaWera, erovnuli humanitaruli
fondi, romelic mxars uWers kvlevebs saxelovnebo da humani-
149kulturis politika
tarul sferoSi (istoria, filosofia, literaturaTmcodneo-
ba, lingvistika, samarTali, eTika, xelovnebis istoria da sxv.).
garda amisa, moqmedebs Statebis sabWoebi xelovnebaSi, aseve
Statebis humanitaruli sabWoebi. kulturuli gacvlis progra-
mebis, gastrolebis, sazRvargareT swavlis gagrZelebas uWers
mxars, aseve, saxelmwifo sainformacio saagento. msgavsi mid-
goma gansazRvravs kulturis sferos marTvis saerTo msoflio
tendenciebs _ safrangeTSic ki (romelic warmoadgens kultu-
ruli ganviTarebis regulirebis centralizebul-saxelmwifo
regulirebis _ egreT wodebul `romanul~ magaliTs), jer kidev
socialisti f. miteranis administraciis dros miRebul iqna ga-
dawyvetilebebi am regulirebis etapobrivi decentralizaciis
Sesaxeb, swored amerikuli gamocdilebis farTo gamoyenebidan
gamomdinare. Tumca, es gamocdileba Seesabameba momwifebuli
sabazro ekonomikisa da ganviTarebuli demokratiis mqone sta-
biluri sazogadoebis situacias. iseT arastabilur sazogadoe-
baSi, rogorsac warmoadgens Tanamedrove postsabWoTa sivrce
da maT Soris, saqarTvelo, krizisul gardamaval mdgomareobaSi
myofi ekonomikiT, ar SeiZleba srulad da wmindad davesesxoT
amerikul gamocdilebas. mxolod ekonomikis stabilizaciis,
samoqalaqo sazogadoebis nawilebisa da arakomerciuli orga-
nizaciebis infrastruqturis formirebis kvaldakval aris Sesa-
Zlebeli am teqnologiis komponentebis etapobrivad gamoyeneba.
garda amisa, socialuri mmarTvelobis tradiciisaTvis araa da-
maxasiaTebeli srulad iqnes uaryofili am mmarTvelobaSi aqcen-
tebis, mTavari mimarTulebebis, prioritetebis gansazRvra.
`postsabWouri modeli~ _ postsabWoTa periodis dadgomisas
saxelmwifoebma ara erTi axali modeli SeimuSaves, romelic
kulturis sferos ganviTarebasa da mxardaWeras gulisxmobda,
Tumca maT umravlesobas praqtikuli Sedegebi ar mohyolia. mxo-
lod ramdenime qveyanam SeZlo warmatebiT axali prioritetebisa
da programebis ganxorcieleba. axali mimarTulebebis warmateba
ganisazRvreba im specialistebis avtoritetiT, romlebmac mo-
nawileoba miiRes mis CatarebaSi, aseTi specialistebis ricxvi
ki sakmaod SezRudulia. prioritetebis gansazRvris `sazoga-
doebriv-saxelmwifo~ modeli, romelic Camoyalibda postsabWo-
150 kulturis sferos menejmenti
Ta periodis qveynebSi da muSaobs dResac, gulisxmobs dagegm-
vis e. w. `Sereul~ models, romelic sakuTar TavSi aerTianebs
prioritetebis gansazRvras `amerikuli~ midgomis elementebis
gamoyenebiT. zogjer aseT gzas uwodeben kulturis sferos mar-
Tvis `sazogadoebriv-saxelmwifo sistemas~, vinaidan masSi xdeba
pasuxismgeblobis ganawileba gadawyvetilebebis miRebisas sa-
xelmwifo instanciebsa da sazogadoebriobas (profesiulsa da
samoqalaqo) Soris. pirvel rigSi, msgavsi tipis marTvis mode-
li gulisxmobs sazogadoebis yvela seqtoris Tanamonawileobas
kulturul cxovrebaSi. `sazogadoebriv-saxelmwifo~ modelis
gansaxorcieleblad arsebobs sxvadasxva meTodi: Sexvedrebisa
da forumebis organizeba, Ria Sexvedrebi, sajaro mosmenebi da
sxv. msgavsi Sexvedrebi ki _ es aris kulturisa da xelovnebis
ganviTarebis problemebis yovelwliuri saerTo (regionuli sa-
qalaqo) forumebi (mosmenebi an sxva), romelSic monawileoben
SemoqmedebiTi kavSirebi, kulturis sferoSi moqmedi sazoga-
doebrivi organizaciebi, sainiciativo jgufebi, iuridiuli Tu
fizikuri pirebi, eqspertebi da a. S.
Sexvedrebsa da msgavsi tipis sajaro mosmenebs aqvs ori
mizani. pirveli _ `mousmino sxvebs~: im regionsa Tu qalaqSi,
sxvadasxva tipis kulturis dawesebuleba, organizacia, Semo-
qmedebiTi kavSiri da qveynis kulturuli cxovrebis sakiTxebi
sazogadoebriobis gansakuTrebuli yuradRebis qveSaa, amitom
Zalze mniSvnelovania Sefasebebis, ideebis, kritikisa da a. S.
mosmena da sazogadoebrivi azris gaTvaliswineba. meore mizani
konstruqciulia _ sazogadoebrivi azrisa da specialistebis
ideis safuZvelze kulturuli cxovrebis mxardaWerisa da gan-
viTarebis problemebisa da prioritetebis gansazRvra. msgavsi
tipis mosmenebi da sajaro Sexvedrebi unda Catardes qalaqis
(regionis) sxvadasxva dawesebulebaSi _ ramdenime dRis ganma-
vlobaSi. rekomendebulia mosmenebis Catarebis sxvadasxva for-
ma, magaliTad: `kultura da finansebi~, `kultura da biznesi~,
`kulturis arasaxelmwifo da arakomerciuli sfero~, `kultu-
ra da ganaTleba~ da aS. Sexvedrebisa da mosmenebis Sedegebis
mixedviT SesaZlebelia moxdes rekomendaciebis miReba, romle-
bic Seicavs qveynis (qalaqis, regionis) xelisuflebis sxvadasxva
151kulturis politika
instanciisaTvis gankuTvnil winadadebaTa rigs da rac yvelaze
mTavaria, kulturis ganviTarebisa da mxardaWeris priorite-
tuli mimarTulebis CamonaTvals. am rekomendaciebis damtkice-
ba SesaZloa moxdes xelisuflebis saTanado struqturuli er-
Teulis gadawyvetilebiT da imgvarad, rom maT SeiZinon direq-
tiuli xasiaTi (mag., normatiuli aqtis saxiT). Sexvedrebisa da
sazogadoebrivi azris gaTvaliswinebis Sedegad miRebuli prio-
ritetebi warmoadgens kulturis ganviTarebisa da mxardaWeris
ZiriTad mimarTulebas da am prioritetebis Sesabamisad ganixi-
leba saTanado instanciaSi Sesuli yvela ganacxadi da inicia-
tiva kulturisa da xelovnebis ganviTarebis fondis sabiujeto
saxsrebiT dafinansebis Taobaze.
kulturis programebi, rogorc marTvis meTodi _ kulturis
sferos marTvaSi kulturis programebis farTo gamoyenebas aqvs
ramdenime mizezi. pirvel rigSi, esaa programis aucilebloba,
rac kulturuli saqmianobis sabiujeto dafinansebaze saxel-
Sekrulebo disciplinis gavrcelebam moiTxova da gulisxmobs
dokumentis Sesabamisi tipis SemuSavebas, romelic gansazRvravs
xelSekrulebiT gaTvaliswinebuli samuSaoebis Sinaarss, vadeb-
sa da sxva pirobebs. meore ganmartebiT, programa _ esaa sxva-
dasxva wyarodan safinanso saxsrebisa da mxardaWeris sxva for-
mebis mozidvisa da arakomerciuli saqmianobisaTvis aucilebeli
dokumenti, romlis Tanaxmad SesaZlebeli iqneba finansebisa da
sxva saxsrebis mozidva.
programuli midgoma aris zogadad Tanamedrove menejmentis
damaxasiaTebeli niSani. avsebs ra dargobrivi da teritoriuli
gegmebis SemuSavebis process da iZleva sxvadasxva partniori-
sa da TanaSemsruleblis Zalisxmevis koordinaciis saSualebas,
miuxedavad maTi uwyebrivi kuTvnilebisa da adgilmdebareobisa.
programa aseve warmoadgens marTvis ekonomikur meTods.
programaze saxsrebis gamoyofa xdeba ara dotaciis saxiT (kul-
turis dawesebulebis, struqturis arsebobis dafinanseba), ara-
med konkretuli saqmianobisaTvis. sxvanairad rom vTqvaT, pro-
grama iZleva saSualebas, miviRoT sabiujeto saxsrebi, sameur-
neo-saangariSo `SefuTviT~ (xelSekruleba, xarjTaRricxva, mi-
152 kulturis sferos menejmenti
Reba-Cabarebis Sualeduli da saboloo aqtebi). am Tvalsazri-
siT, programa warmoadgens mosaxleobis konkretuli jgufebisa
da momxmareblebis interesebis dacvis ekonomikur (konkretuli
xarjTaRricxva, romelic asabuTebs saqmianobis realizaciis
SesaZleblobas) da samarTlebriv (xelSekrulebis saxiT) garan-
tias. ufro metic, kulturis programebi da Sesabamisi xelSe-
krulebebi warmoadgens kulturis sferos warmomadgenlebis
profesiuli garemos interesebis dacvis ekonomikur da samarT-
lebriv garantiebs. profesionalisaTvis (Tu is profesionalia)
yovelTvis umjobesia imuSaos konkretul xelSekrulebaze da
ara abstraqtul funqciebze dotaciisaTvis. amave xelSekrule-
biT programis farglebSi xdeba misi, rogorc Semsruleblis,
uflebebis dacva.
153kulturis politika
aucilebeli rekomendaciebi:
kulturis politikis xedva unda daukavSirdes kultu-
ris servisebis xelmisawvdomobis zrdas. es gulisxmobs,
rom unda Seiqmnas iseTi pirobebi, rom municipalitetSi
macxovrebel met moqalaqes mieces SesaZlebloba isar-
geblos kulturis servisebiT, CaerTos kulturul da sa-
zogadoebriv aqtivobebSi.
mniSvnelovania ganxorcieldes kulturis sferos marT-
vis arsebuli sistemis funqciuri analizi da moxdes sis-
temis optimizacia. mniSvnelovania gadaixedos muzeume-
bis, biblioTekebis, kulturis saxlebis dRes moqmedi qse-
li da misi arsebuli saxiT SenarCunebis mizanSewoniloba.
analizze dafuZnebiT unda moxdes nakleb efeqturi ser-
visis mimwodeblebis gauqmeba da/an Serwyma. SesaZlebeli
unda iyos integrirebuli midgomis ganviTareba. opti-
mizaciis procesi, rig SemTxvevaSi, uzrunvelyofs sabiu-
jeto Tanxebis gamoTavisuflebas da ufro xarj-efeqtur
gadanawilebas.
kulturis sferoSi servisebis xarisxis gazrdis miz-
niT mniSvnelovania marTvisa da dafinansebis meqanizmis
optimizaciac. pirvel rigSi, es gulisxmobs kulturis
sferoSi moqmedi municipaluri sajaro iuridiuli pire-
bisaTvis Sedegze orientirebuli menejmentis sistemis
Camoyalibebas. am mimarTulebiT gaumjobeseba SesaZlebe-
lia programuli biujetirebis praqtikis srulyofiT. sa-
jaro iuridiul pirebs, romelTac evalebaT konkretuli
politikis gatareba da servisebis miwodeba, unda hqon-
deT strategiuli gegmidan gamomdinare mkafio progra-
muli miznebi da Sesrulebis indikatorebi. Tavis mxriv,
aRniSnuli sip-ebi msgavsi modeliT unda kurirebdnen da-
qvemdebarebaSi Semaval instituciebs (samusiko skolebi,
muzeumebi, biblioTekebi, kulturis saxlebi da sxva).
kulturis servisebisa da RonisZiebebis miwodebaSi mniSv-
nelovania adgilobrivi sazogadoebrivi organizaciebis,
jgufebis CarTva. es, erTi mxriv, uzrunvelyofs procesSi
sazogadoebis met CarTulobas, gamWvirvalobas da, meore
mxriv, axali, Temis saWiroebebze morgebuli, inovaciuri
servisebis/RonisZiebebis ganxorcilebas.
profesionalizmi da profesiuli kavSirebi _ saqarTve-
loSi zogadad yvela sferoSi dgas profesionalizmis
154 kulturis sferos menejmenti
problema, rac gamoixateba Sesrulebuli samuSaos xa-
risxsa da efeqturobaSi da arc kulturis sferoa am mxriv
gamonaklisi. rodesac Seiqmneba konkretuli profesiuli
jgufebi (ART COUNCIL), romelTa moRvaweobaSic saxelmwi-
fo ar Caereva da srul damoukideblobas gamoucxadebs
maT, isini Seecdebian pasuxismgeblobiT moekidon Ta-
vianT dakisrebul movaleobebs. maT eqnebaT gaTviTcno-
bierebuli, rom unda akeTon saqme da miiRon Sedegi, es
ki, garkveulwilad, Seqmnis pirobas, rom mxolod iseTma adamianebma imuSaon, romlebsac aqvT potenciali, gana-xorcielon samuSao da ar hqondeT tradiciulad molo-dini saxelmwifo struqturebSi gavlenebis gamoyenebisa. garda amisa, profesionalTa gundi, romelic iqneba mTa-vari Zala am instituciebisa, gavlenas moaxdens adamian-Ta garkveul jgufze, romelTa SesaZleblobebic ar aris sakmarisi samuSaos Sesasruleblad, miT umetes, rom pro-fesiuli kavSirebi uzrunvelyofs momavali warmatebuli axalgazrdebis CarTulobas, mudmiv kontrols, vin aris ukeTesi? vin iqneba xval? da a.S.
kavSirebi da konkurentunarianoba _ saqarTveloSi kul-turis organizaciebi faqtobrivad arakonkurentunarian garemoSi muSaoben. SeiZleba iTqvas, rom konkurencia arc sWirdebaT, radgan aseT produqtebze moTxovna isedac Zalian dabalia. elituri kulturis modelis mixedviT, finansebis moZieba individualurad xdeba kerZo seqtor-Tan mimarTebiT, rac TavisTavad qmnis konkurenciis ga-remos. kulturis organizaciebs Tavad uwevT finansebis moZieba anu daintereseba konkretuli organizaciisa Tu pirebisa, logikuria, rom aseT pirobebSi iqmneba rogorc konkurencia, aseve kavSirebic kulturis organizaciebs Soris. garda konkurenciisa, organizaciebs sWirdebaT mudmivi kavSirebi, raTa ar moxdes iseTi gaugebrobebi, rogorebicaa: erTi da igive RonisZiebebis Catareba, erTi da imave drois daniSvna, erTnairi poeqtebis ganxorcie-leba da a.S. aseTi gaugebrobebis warmoSobas xels SeuSlis maTi interesi, iyvnen gamorCeulni, radgan am SemTxvevaSi maTi saqmianoba ganapirobebs kulturis organizaciebis sworad muSaobas, popularizacias da a. S.
stabiluri da gamarTuli marTvis sistema _ koncefciis ga-reSe darCenili kulturis yvela sferoSi mizanmimarTu-lad iqmneba `marTvadi qaosi~. mmarTveli partia uxeSad ereva rogorc organizaciaTa marTvaSi, aseve Semoqmede-biT procesSi,rac TavisTavad qmnis garemos, romelic ver
155kulturis politika
aviTarebs kulturis vercerT mimarTulebas. elituri
modelis mixedviT, msgavsi qaosuri marTva ar xorciel-
deba, radgan TiToeul mimarTulebas Tavisi marTvis or-
gano aqvs da saxelmwifosagan damoukideblad iRebs ga-
dawyvetilebebs, am yvelafers TavisTavad xels uwyobs
demokratiuli marTvis sistema da winaswar dasaxuli
miznebi, romlebic gansxvavebulia Tavisi specifikiT Ti-
Toeuli organizaciisaTvis, Sedegi ki saerTo interese-
bidan gamomdinare miiReba, romelic gansazRvrulia sa-
xelmwifosa da kulturis sabWos erToblivi miznebidan
gamomdinare.
araerTpirovnuli marTva - saqarTveloSi kulturuli
sferos marTva xorcieldeba centralizaciis principiT.
kulturis ganviTarebis strategiis ararsebobis fonze
gamefebulia marTvis erTpirovnuli stili anu qvey-
nis kulturul politikas erTi pirovneba (umTavresad,
umaRlesi xelisufali) gansazRvravs. elituri kultu-
ris pirobebSi saqarTveloSi srulad moxdeba sazogadoe-
bis SemoqmedebiTi potencialis gamoyeneba. moqalaqeebs
SeeZlebaT kulturul cxovrebaSi Tanabari monawileo-
bis miReba.
156 kulturis sferos menejmenti
saSemsruleblo xelovnebis menejmenti
saSemsruleblo xelovnebis menejmenti gulisxmobs marTvis
ZiriTadi funqciebisa da kulturis sferosTvis damaxasiaTebeli
aspeqtebis gaerTianebas. saSemsruleblo xelovnebis menejmenti,
rogorc mimarTuleba, arcTu ise did xnisaa (sxvadasxva tipisa
da mimarTulebis menejeris moZieba SesaZlebelia xelovnebis is-
toriis sxvadasxva etapze), me-20 saukunis dasawyisidan iRebs sa-
Taves. erT-erTi pirveli mniSvnelovani kvleva am sferoSi 1965
wels rokfeleris gazeTSi `PANEL REPORT~ gamoqveynda saxelwo-
debiT: „saSemsruleblo xelovneba: problemebi da perspeqtive-
bi“. Tanamedrove epoqa saSemsruleblo sferos menejerebs axal
moTxovnebs uyenebs, romlebic politikur-ekonomikuri da soci-
alur-kulturuli pirobebidan gamomdinareobs. samuSaos speci-
fikidan gamomdinare, maTTvis umTavresia arsebul situaciasTan
adaptireba, gadawyvetilebebis swrafi miReba da gamarTlebuli
riskis gawevis aucilebloba, yvelaferi es ki Serwymuli unda
iyos SemoqmedebiT xedvasa da muSaobasTan.
Tanamedrove samyaroSi Teatri ganixileba ori gansxvavebu-
li da erTmaneTTan dakavSirebuli mniSvnelobiT:
1. Teatri, rogorc xelovnebis dargi, romelic sazoga-
doebis winaSe gamoxatvis specifikuri saSualebebiT _
scenuri moqmedebebiT, wardgeba, romlebic sruldeba
mayurebelTa winaSe msaxiobTa gamosvlis (TamaSis, ro-
lis Sesrulebis) dros;
2. Teatri, rogorc Senoba, sasceno adgili, sadac tra-
diciulad xdeba Teatraluri xelovnebis nawarmoebis
warmodgena.
Teatri, rogorc dawesebuleba, XVIII da XIX saukuneebis gan-
mavlobaSi formirdeba. Tanamedrove Teatrebs, Tavadapirveli
Teatrebisagan gansxvavebiT, miuxedavad sazogadoebrivi da teq-
nologiuri cvlilebebisa, arc saorganizacio da arc struqtu-
157saSemsruleblo xelovnebis menejmenti
rul sferoSi gansakuTrebuli cvlilebebi ar ganucdia. winam-
debare TavSi ganxiluli iqneba Teatris marTvasTan dakavSire-
buli sxvadasxva sakiTxi.
saSemsruleblo xelovnebis produqti, rogorc Teatraluri
warmodgena, Sedgeba oTxi ZiriTadi elementisagan:
1. SemoqmedebiTi masala (idea, piesa);
2. adamianuri resursi _ masalis interpretaciisaTvis
(msaxiobi, mocekvave, momRerali, mxatvari, kompozito-
ri, qoreografi da a. S.);
3. adgili warmodgenisTvis (Teatri, parki, quCa, tye da a. S.);
4. samizne jgufi, auditoria _ mayurebeli.
Teatris saorganizacio struqtura sami ZiriTadi nawilisa-
gan Sedgeba: SemoqmedebiTi, teqnikuri da saerTo (administraciu-
li) seqtorebi.
SemoqmedebiTi seqtori _ Teatraluri saqmianobis mTavari ideis
matareblia da moicavs yvelafers, rac dakavSirebulia
Teatris samxatvro xelmZRvanelobasTan, sarepertuaro
politikasTan, dadgmebsa da dasTan Casatarebel samuSaoeb-
Tan rogorc dramatul, aseve musikalur TeatrebSi.
teqnikuri seqtori _ dakavebulia speqtaklebis teqnikuri mom-
zadebiT (saxelosnoebi), scenasTan dakavSirebuli samuSa -
oTi (dekoraciebi, rekviziti, ganaTeba, xma, meqanika da a. S.)
saerTo seqtorSi Sedis administraciuli, saarqivo, sainforma-
cio-sareklamo, sabuRaltro da komerciuli samsaxurebi.
Teatraluri moRvaweobis Sedegad miRebuli produqti _
speqtakli an warmodgenaa, romlis Sesaqmneladac Casatarebeli
samuSaoebis Tanmimdevruli cikli da sxvadasxva procesia saWi-
ro, yvelafer amaSi dawesebulebis mTeli personalia CarTuli.
Teatraluri saqmianobis Sedegad miRebuli produqtis warmoe-
ba iwyeba speqtaklis dadgmis ideis warmoSobidan mis realiza-
ciamde, anu premieramde. am periods Teatraluri saqmianobis
sawarmoo cikli ewodeba.
158 kulturis sferos menejmenti
Teatraluri saqmianobis sawarmoo cikli ramdenime etapisa-
gan Sedgeba:
nawarmoebis SerCeva, rac, Tavis mxriv, Sedgeba calkeu-
li mosamzadebeli periodebisagan _ sxvadasxva nawar-
moebis gacnoba, gadawyvetilebis miReba nawarmoebis
arCevasTan dakavSirebiT, reJisorTan xelSekrulebis
momzadeba;
momzadeba dadgmisaTvis _ speqtaklis sadadgmo konce-
fciis SemuSaveba, msaxiobebis arCeva, rolebis da sxva
saSemsruleblo davalebebis danawileba, saWiro Semo-
qmedebiTi jgufis, kostiumebis da dekoraciebis mxat-
vris, kompozitoris SerCeva, speqtaklis mosamzadeb-
lad samuSao gegmis Sedgena (operatiuli da finansuri
gegmebi, calkeuli samuSaoebis vadebis) gansazRvra;
samuSao speqtaklis dadgmisTvis _ piesis wakiTxva, sa-
magido repeticiebi, mizanscenebis gansazRvra, kos-
tiumebisa da dekoraciebis eskizebis Seqmna, musikis
Seqmna an musikalur gaformebaze muSaoba, teqnikuri
seqtorisaTvis davalebebis danawileba, dekoraciebisa
da kostiumebis damzadeba. scenis mosamzadeblad dava-
lebebis danawileba (dekoraciebi, rekviziti, ganaTeba);
damasrulebeli stadia _ speqtaklis mosamzadeblad
yvela aspeqtis erTianobaSi Sekvra, teqnikuri repeti-
ciebi (dekoraciebi, musikaluri Tanxleba, proeqciebi),
speqtaklis winaswari Cveneba, speqtaklis generaluri
repeticia;
marketinguli gegma _ sainformacio-sareklamo masale-
bis momzadeba (afiSebi, programebi da a. S.), gancxa-
debebi masobriv sainformacio saSualebebSi, radio da
telereklama;
premiera;
analitikuri samuSao premieris Semdeg _ Sefaseba, mas-
mediaSi gamoqveynebuli kritikuli masalis Sefaseba da
maTze reaqcia, mayurebelTa gamoxmaureba, mimdinare
speqtaklSi Sesabamisi koreqtivebis Setana, speqtaklis
159saSemsruleblo xelovnebis menejmenti
dadgmasTan dakavSirebuli masalis Segroveba da da-
saarqiveblad damuSaveba, sareklamo samuSaoebi mayu-
reblis speqtaklze mosazidad, marketinguli gegmis
Semdgomi realizacia.
Teatrs gaaCnia rTuli saorganizacio struqtura, romlis
elementebis urTierTqmedeba da Tanmimdevruli moqmedeba au-
cilebelia Teatraluri moRvaweobis produqtis _ speqtaklis,
misaRebad. gundis warmateba damokidebulia gundis wevrebs So-
ris urTierTTanamSromlobaze, zustad gansazRvrul samuSao
funqciebsa da valdebulebebze, mkafiod gamoxatuli Tanamde-
bobrivi daqvemdebarebis sistemaze, rac ufro SeTanxmebuli da
mowesrigebuli iqneba zemoT CamoTvlili faqtorebi, miT ufro
warmatebuli iqneba gundis muSaobis Sedegi. Teatris produq-
tiulobas ramdenime faqtori gansazRvravs: erTi mxriv, Teatrs
sWirdeba finansuri stabiluroba, romelic Tanamedrove pe-
riodSi arcTu ise advili misaRwevia; xolo, meore mxriv, Teat-
ri unda iyos uzrunvelyofili profesiuli, SemoqmedebiTi da
administraciuli personaliT, romelic Teatris, rogorc or-
ganizaciis, saxes warmoadgens da ganapirobebs dasaxuli mizne-
bis warmatebul ganxorcielebas. klasikur SemTxvevaSi marTvis
procesebi Sedgeba oTxi urTierTdakavSirebuli funqciisagan:
dagegmva, organizacia, motivacia da kontroli, rac yvela im
organizaciis nawilia, romlebSic raime tipis produqti iqmneba
da es CamonaTvali arc Teatris menejmentisTvisaa ucxo.
Teatraluri produqtis _ speqtaklis, momzadebis procesSi
mniSvnelovani roli eniWebaT sxvadasxva tipis saSemsruleblo
xelovnebisaTvis damaxasiaTebel profesiebs, menejerebs, romel-
Ta muSaobac ganapirobebs saSemsruleblo xelovnebis sferos
produqtebis warmatebas:
produqciis menejeri xelmZRvanelobs speqtaklis sadadgmo
jgufs; gegmavs saStato ganrigs da anawilebs valdebule-
bebs; uzrunvelyofs samuSao adgilebisa da danadgarebis
usafrTxoebas; aTanxmebs sawarmo procesis biujetsa da
vadebs finansur ganyofilebasTan, reJisorsa da dizai-
nerebTan; uzrunvelyofs usafrTxoebis normebis dacvas
160 kulturis sferos menejmenti
dekoraciebis damzadebisa da scenis mowyobis sakiTxebSi,
amzadebs da avrcelebs ganrigs da xarjTaRricxvas yve-
la sadadgmo jgufisTvis; zedamxedvelobas uwevs masalis
SekveTisa da dekoraciebis Seqmnis process; marTavs da
akontrolebs sadadgmo biujets; gegmavs da xelmZRvane-
lobs yvela samuSaos wina sapremiero kviris ganmavlobaSi
da monawileobs teqnikuri repeticiebisas warmoSobili
xarvezebis aRmofxvraSi;
scenis menejeri pasuxismgebelia scenis mmarTvel gundsa da
maT kvalifikaciaze, amzadebs da scenis dizainis momza-
debis periods reJisoris moTxovnis Sesabamisad uzrun-
velyofs sadadgmo periods sarepeticio rekvizitiT, ave-
jiT da dekoraciis elementebiT; koordinirebas uwevs
informaciis gacvlas yvela ganyofilebas Soris; uzrun-
velyofs repeticiebis usafrTxoebas; organizebas uke-
Tebs rekvizitis, avejisa da kostiumebis usafrTxo Se-
naxvas da maT ukan dabrunebas; marTavs sasceno biujets;
mihyavs teqnikuri repeticia reJisorsa da produqciis
menejerTan erTad, pasuxismgebelia speqtaklis mimdina-
reobis yvela aspeqtze (warmodgenis xarisxis uzrunve-
lyofis CaTvliT);
scenis menejeris TanaSemwe daxmarebas uwevs scenis menejersa da
SemoqmedebiT jgufs sarepeticio oTaxebis momzadebaSi,
adgens scenis menejersa da asistentTan erTad savarau-
do rekvizitis sias, aRricxavs msaxiobTa yoveldRiur sa-
muSao saaTebs, rCevebs aZlevs scenis menejers repeticie-
bis dros janmrTelobisa da usafrTxoebis sakiTxebTan
dakavSirebiT; wers angariSs yoveli speqtaklis Semdeg
_ teqnikuri standartebis uzrunvelyofis mizniT, saWi-
roebis SemTxvevaSi iTavsebs scenis menejeris funqcias;
scenis menejeris asistenti daxmarebas uwevs scenis menejer-
sa da SemoqmedebiT jgufs sarepeticio sivrcis momza-
debaSi, monawileobs rekvizitis, avejisa da kostiumebis
moZiebis an SeZenis procesSi, muSaobs scenis menejmentis-
Tvis gamoyofili biujetis farglebSi da uzrunvelyofs
rekvizitisa da avejis dauzianeblad dabrunebas;
161saSemsruleblo xelovnebis menejmenti
dekoraciebis dizaineri reJisorTan SeTanxmebiT muSaobs deko-
raciebisa da speqtaklis mxatvrulad gaformebis konce-
fciaze, ayalibebs dekoraciisa da rekvizitis vizualur
da stilistur elementebs, amzadebs dekoraciis makets,
samuSao naxatebs, muSaobs reJisorTan, kostiumebisa da
ganaTebis dizainerebTan; produqciis menejerTan SeTanx-
mebiT uzrunvelyofs dizainis biujetTan Tavsebadobas;
yvela zomas iRebs, raTa moawyos msaxiobebisTvis usafr-
Txo samuSao garemo, zedamxedvelobs dekoraciebis mon-
taJis, moxatvis, maTi scenaze ganTavsebis process, eswre-
ba teqnikur da generalur repeticiebs;
scenis mxatvari zedamxedvelobs moxatvis samuSaoebs saamqro-
Si da pasuxismgebelia maT droulad dasrulebaze, Tva-
lyurs adevnebs mravalferovani samuSao masalis gamo-
yenebisas usafrTxoebis normebis dacvas, akontrolebs
moxatviTi samuSaoebis biujets;
teqnikuri menejeri pasuxismgebelia dekoraciebis mSenebloba-
ze, zedamxedvelobs asistentebs, uzrunvelyofs usafr-
Txoebis normebis dacvas mSeneblobisas, akontrolebs
finansuri saxsrebis xarjvas, monawileobs dekoraciebis
scenaze ganTavsebaSi da pasuxismgebelia dekoraciebis
scenaze mitanis usafrTxoebaze, uzrunvelyofs dekora-
ciebis xarisxis SenarCunebas speqtaklis Teatris reper-
tuarSi arsebobis ganmavlobaSi. scenis teqnikuri meneje-
ri pasuxismgebelia dekoraciis yvela moZrav elementze.
produqciis menejerTan, ganaTebis dizainersa da Stanke-
tebis ostatTan SeTanxmebiT ganaTavsebs haerSi moZrav
yvela elements Sesabamis xazze, marTavs muSaTa jgufs
da gegmavs scenaze mimdinare cvlilebebs, uzrunvelyofs
scenaze elementebis moZraobis usafrTxoebas da muSaTa
jgufis Sesabamis aRWurvilobas, zedamxedvelobs scenis
mTel muSaobas premieris wina kviraSi da speqtaklis re-
pertuarSi msvlelobis dros;
rekvizitis xelosani zedamxedvelobs rekvizitis damzadebis
process, pasuxismgebelia mTeli rekvizitis droulad
damzadebaze, Tvalyurs adevnebs usafrTxoebis normebis
162 kulturis sferos menejmenti
dacvas saxifaTo xsnarebisa da xelsawyoebis gamoyenebi-
sas, akontrolebs rekvizitis dasamzadeblad gamoyofil
biujets;
ganaTebis menejeri (ganaTebis dizaineri) reJisorTan, dekora-
ciebisa da kostiumebis dizainerebTan SeTanxmebiT ayali-
bebs speqtaklis ganaTebis gegmas, finansur ganyofile-
basTan aTanxmebs ganaTebisaTvis aucilebel biujets, ga-
dawyvetilebas iRebs sanaTebis, naTurebisa da sxvadasxva
specifikuri aparaturis gamoyenebis usafrTxoebaze, ir-
Cevs Sesaferis poziciebs ganaTebis da damxmare aparatu-
risTvis da adgens gegmas aparaturis damontaJebisTvis,
uzrunvelyofs samganzomilebiani ganaTebis suraTis myar
xarisxs, gegmavs warmodgenis msvlelobisas ganaTebis
process da pasuxismgebelia Tavisi gundis profesiul
momzadebaze;
mTavari eleqtrikosi pasuxismgebelia eleqtroaparaturis ga-
marTul muSaobasa da usafrTxoebis zomebis dacvaze,
speqtaklis ganaTebis gegmis droulad ganxorcielebaze,
uzrunvelyofs ganaTebis dizainis xarisxis SenarCunebas
speqtaklis repertuarSi msvlelobis periodSi;
xmis reJisori reJisorTan da kompozitorTan SeTanxmebiT qm-
nis speqtaklis xmovan fons, produqciis menejerTan Se-
TanxmebiT arCevs dinamikebis, monitorebis, miqSerebis da
damatebiTi aparaturis saxeobas da maTi ganTavsebis ad-
gilebs, uzrunvelyofs bgeris xarisxs, balanssa da JRe-
radobis simZlavres darbazis specifikis gaTvaliswine-
biT, uzrunvelyofs xmis operatoris profesionalizms
da akontrolebs mis saqmianobas;
xmis operatori pasuxismgebelia aparaturis standartebis Se-
sabamisobaze, speqtaklisTvis saWiro xmovani efeqtebis
xarisxze, mihyavs speqtakli repertuarSi msvlelobis gan-
mavlobaSi da uzrunvelyofs xmis xarisxis SenarCunebas;
kostiumebis dizaineri reJisorTan, dekoraciebisa da ganaTebis
dizainerebTan SeTanxmebiT qmnis kostiumebis vizualur da
stilistur dizains, uzrunvelyofs eskizebis da naWrebis
163saSemsruleblo xelovnebis menejmenti
nimuSebis miwodebas kostiumebis Sesaqmnelad, gadis kon-
sultaciebs produqciis menejerTan, zedamxedvelobs kos-
tiumebis Seqmnis, qiraobisa da mozomvis process da Ta-
namSromlobs SemoqmedebiT da sadadgmo departamentebTan;
kostiumebis saxelosnos zedamxedveli marTavs saxelosnos
muSaobas, pasuxismgebelia kostiumebis droulad mowo-
debaze, uzrunvelyofs saxelosnoSi mimdinare samuSaoe-
bis usafrTxoebas, ukveTavs da akontrolebs kostiumebis
Sesaqmnelad damatebiTi masalebis moZiebas, akontrolebs
kostiumebis dasamzadeblad gamoyofil biujets, xelmZR-
vanelobs mozomvisa da kostiumebis Cvenebis process, iT-
valiswinebs SemoqmedebiTi jgufisa da dasis SeniSvnebs
da zrunavs msaxiobebis Tavsebadobaze kostiumebTan;
garderobis TanamSromlebi zrunaven kostiumebis Senaxvasa da
movlaze. speqtaklisa da warmodgenis dros zrunaven kos-
tiumebis gamocvlis proceduraze, exmarebian msaxiobebs
saWiroebis SemTxvevaSi. zrunaven kostiumis xarisxisa da
mxatvruli efeqtebis SenarCunebaze speqtaklis Teatris
repertuarSi arsebobis ganmavlobaSi;
sasceno Zelebis ostati uzrunvelyofs Stanketebis siste-
mis muSaobas, pasuxismgebelia haerSi moZravi elementis
usafrTxod ganTavsebis yvela procesze, Stanketebis sis-
temis muSaobis procesze da uSualod monawileobs speq-
taklis teqnikuri marTvis uzrunvelyofaSi;
scenis moZravi meqanizmebis menejeri pasuxismgebelia moZrav
iataksa da moZrav danadgarebze, maT usafrTxoebasa da
speqtaklis dros moZravi obieqtebis gadaadgilebis geg-
mis momzadebaze;
prodiuseri _ britanul TeatrSi es aris adamiani, romelic
dgams speqtakls, xolo amerikul TeatrSi inicirebs
Teatralur proeqts, TviTon irCevs dasadgmel masalas,
moipovebs uflebas, moiZiebs finansur saxsrebsa da mate-
rialur bazas speqtaklis gansaxorcieleblad.
generaluri menejeri (mmarTveli) _ arsebobs generaluri me-
nejeris ori tipi: pirveli, es aris menejeri, romel-
164 kulturis sferos menejmenti
sac sruli mmarTvelobiTi pasuxismgebloba akisria da
ufleba aqvs monawileoba miiRos ZiriTad SemoqmedebiT
gadawyvetilebaTa miRebaSi; meore tipis generaluri me-
nejeri e. w. Tavisufali menejeria, romelsac xSirad
qiraoben prodiuserebi da impresarioebi, Souebis an
Teatraluri proeqtebis moklevadiani kontraqtiT an
droebiT raime gansakuTrebuli RonisZiebis mosawyobad
(SesaZlebelia menejeri sakuTari ofisiT, adamianuri da
teqnikuri resursebiT daiqiraon). menejeri pasuxismge-
belia biujetis Camoyalibebasa da gankargvaze, yvela ti-
pis finansur xarjsa da valdebulebaze, molaparakebebis
warmoebasa da xelSekrulebis gaformebaze da sxv. mene-
jeri uflebamosilia, Seasrulos sxvadasxva tipis saq-
mianoba, kerZod:
gansazRvros TeatrSi saqmianobis ZiriTadi mimar-Tulebebi;
monawileoba miiRos sarepertuaro politikis dage-gmvaSi samxatvro xelmZRvanelTan an samxatvro sa-bWosTan erTad;
dagegmos da gankargos organizaciis biujeti sare-pertuaro politikis Sesabamisad;
Seqmnas samuSao gundi da uzrunvelyos muSaobis-Tvis aucilebeli pirobebi;
koordinacia gauwios saqmianobis ganawilebas orga-nizaciis sxvadasxva samsaxurs Soris;
dagegmos sagastrolo saqmianoba rogorc qveynis SigniT, ise mis gareTac;
TeatrisTvis moizidos finansebi rogorc saxel-mwifo wyaroebidan, aseve sxvadasxva fondidan da kerZo sponsorebisgan;
monawileoba miiRos organizaciis marketinguli
strategiis SemuSavebasa da sazogadoebasTan urTi-
erTobis mimarTulebebis formirebaSi (reklama, sa-
zogadoebasTan urTierToba).
165saSemsruleblo xelovnebis menejmenti
yovelive zemoT aRniSnuli naTlad metyvelebs mene-
jeris (mmarTvelis) mniSvnelovan rolze organizaciis
imijis CamoyalibebaSi. Tumca aucileblad unda aRiniS-
nos is faqtic, rom kulturis sferos organizaciis, am
SemTxvevaSi Teatris, prestiJs umeteswilad misi Semoq-
medebiTi mxare gansazRvravs da ara marTvis mimarTule-
bebi da strategiebi. xSirad sazogadoebaSi popularobas
SemoqmedebiTi koleqtivis wevrebi (cnobili reJisori,
msaxiobi an sxva) ganapirobebs, magram Tu SemoqmedebiT
mxares xels ar uwyobs gamarTuli organizaciuli stru-
qtura, administraciuli da teqnikuri seqtoris koordi-
nirebuli muSaoba, sruliad warmoudgenelia speqtaklis
sawarmoo ciklis ganxorcieleba da organizaciis Ziri-
Tadi miznebis Sesruleba. Teatris menejmenti Seicavs me-
nejmentisaTvis damaxasiaTebel etapebsa da safexurebs,
romelnic aucilebelia saboloo produqtis misaRebad.
masSi Sedis marTva, dagegmva, warmoeba, fandraizingi,
reklamireba da sxva RonisZiebebi.
kulturis sferoze saubrisas gavrcelebulia azri,
rom saxelovnebo sferos warmateba da Sedegi ar SeiZleba
Sefasdes finansuri monacemebis mixedviT da swored am
niSniT gansxvavdeba kulturis sferos marTvis specifika
sxva danarCeni sferoebisagan, Tumca rogorc komerciuli
seqtori, aseve arakomerciuli seqtoric saWiroebs finan-
sur resursebs sakuTari saqmianobis gasagrZeleblad.
finansuri menejmentis principebi _ safinanso dagegmva es aris
organizaciis safuZveli da realobaSi biujeti warmoad-
gens dagegmili samuSaoebis Sedegs, romelic gamoxatulia
finansuri monacemebiT da gansazRvravs momavlis xarjeb-
sa da wliuri Semosavlebis finansur Sefasebas.
safinanso dagegmva unda ganxorcieldes etapobrivad,
sanam proeqtebis ganxorcielebis seriozuli samuSaoebi
daiwyeba, sanam xeli moewereba kontraqtebs da sxvadasxva
SeTanxmebas. finansur menejmentSi arsebobs sami mTavari
sfero:
166 kulturis sferos menejmenti
warsuli _ angariSebi Semosavlebsa da danaxarjebze;
axlandeli _ sad vimyofebiT axla? ramdenia ricxu-
li naSTi Cvens angariSze ? ramdeni gvmarTebs sxvebis?
ramdeni marTebT Cveni?
momavali _ biujetis prognozSi naCvenebi iqneba grZel-
vadiani momavali, raTa Tavidan aviciloT da Tvali va-
devnoT danaxarjebs fuladi masis gadaadgilebis da-
gegmvis saSualebiT.
biujetis Sedgenis procesis dros unda gaviaroT Semdegi
nabijebi:
miznebi _ risi miRweva gsurT?
strategia _ rogor gegmavT amis miRwevas?
danaxarjebi _ ramdeni eRireba strategiis realizacia?
resursebis ganawileba _ resursebisaTvis konkurencia-
Si ebmeba sxvadasxva ganyofileba.
koreqtireba _ dagegmilis gadaxedva. Teatris saq-
mianobis zusti finansuri dagegmva damokidebulia
gegmis Semdgenis codnasa da gamocdilebaze. yvela is
adamiani, romelsac gavlena aqvs danaxarjebsa da Se-
mosavlebze, CarTuli unda iyos biujetis dagegmvis
procesSi, es gazrdis sizustes da kontrols. Tu po-
litika, gegmebi, xarjebi da Semosavlebi Seicvleba, ga-
moTvlebi biujetSi unda Seswordes. ra Tqma unda, biu-
jeti unda iyos moqnili, rom gaumklavdes moulodnel
SemTxvevebs da gauTvaliswinebel xarjebs.
xarjebis gansazRvra _ Teatraluri moRvaweoba ume-
teswilad moicavs xarjebis oTx ZiriTad tips, romle-
bic aisaxeba oTxi tipis biujetSi:
1. ZiriTadi biujeti _ erTjeradi biznesis da dawe-
sebulebis xarjebi, kerZod, sameurveo sabWos gan-
viTareba, ganxorcielebadi swavlebani, dawesebu-
lebis dizaini, konstruqcia, ganaxleba da axali
aRWurviloba;
2. wliuri saoperacio biujeti _ biznesdawesebulebis
mimdinare xarjebi, romelic moicavs mTel wels da maTze ar zemoqmedebs warmoebuli produqciis sa-
167saSemsruleblo xelovnebis menejmenti
xeobebi (uZravi qonebis gadasaxadebi, Sida persona-
li, dazRveva, ofisis aRWurviloba);
3. warmoebis wina biujeti _ erTjeradi xarjebi, daka-
vSirebuli Teatraluri warmoebis mzadebasTan (msa-
xiobebis SerCeva, repeticiebis xelfasi, reJisoris
xelfasi, scenisa da kostiumebis dizaini, sezonuri
da wina sapremiero marketingi, warmoebis arasamxat-
vro personali, premieris wveuleba);
4. warmoebis saoperacio biujeti _ erTi kviris an
erTi warmodgenis moqmedi xarjebi, romelic dakav-
Si rebulia sasceno warmodgenasTan (saavtoro li-
cenziis xarjebi, dRiurebi, xelfasebi, reklama,
sce nis muSebi, transportireba, aRWurvilobis qira).
saTeatro menejmentSi mmarTvelobiTi rgolis CamoTvlil
da ganxilul saqmianobebs Soris erT-erTi yvelaze sapasuxism-
geblo saqmianoba finansuri saxsrebis moZieba da maTi Teatris
miznebis Sesabamisad dagegmvaa. Tanamedrove samyaroSi Teatris
dafinanseba SesaZlebelia sxvadasxva wyarodan: saxelmwifo da-
finanseba (centraluri, municipaluri, regionuli) da kerZo da-
finanseba (sxvadasxva fondi, kerZo kompania an fizikuri piri).
Teatrs aseve SeiZleba hqondes damatebiTi Semosavlebi, es
SeiZleba iyos Senobis gaqiraveba (kompanias sruli ufleba aqvs,
gaaqiraos Tavisi dawesebuleba) ara mxolod speqtaklebisTvis,
aramed gamofenebis da sxva tipis RonisZiebis gasamarTad. bevr
TeatrSi aseve funqcionirebs kafe-bari da saCuqrebis maRazia,
romlebic warmoadgens TeatrisaTvis Semosavlis gazrdis saSu-
alebas. damatebiT Semosavlis wyaros warmoadgens aseve speq-
taklis msvlelobis dros gayiduli programebi, katalogebi da
sxvadasxva nabeWdi produqcia.
sponsoruli saqmianoba msoflioSi Zalze ganviTarebulia,
is ayalibebs urTierTobebs kompanias, organizaciasa da sazo-
gadoebas Soris, Tanamedrove viTarebaSi gansakuTrebiT didi
mniSvneloba eniWeba momxmarebelTan pirdapir kavSirs, romelic
xorcieldeba marketingisa da sazogadoebasTan urTierTobis
meTodebis SerwymiT. sponsoroba, romelic sxvadasxva kompaniis
168 kulturis sferos menejmenti
mier warmoebuli produqciisa da momsaxurebis reklamirebis
damatebiT SesaZleblobas iZleva, gacilebiT ufro momgebiani
da ekonomiuria, vidre radiosa da televiziaSi saeTero drois,
xolo Jurnal-gazeTebSi sareklamo sivrcis Sesasyidi dana-
xarji. amasTan, sponsorisaTvis sasponsoro TanxiT sareklamo
sargebeli gacilebiT ufro efeqturi iqneba, vidre kompaniis
mier kompleqsuri sareklamo kampaniis Catareba. kulturuli
RonisZiebis organizatorebi atareben sareklamo agentebis mier
gamoyenebul TiTqmis yvela saxeobis farTomasStabian sarekla-
mo kampanias _ RonisZiebis dawyebamde, misi msvlelobis drosa
da damTavrebis Semdegac ki. reportaJebi am ukanasknelis Sesa-
xeb didxans trialebs xolme masobriv sainformacio saSuale-
bebsa da presaSi. sazogadoebasTan urTierTobis specialistebi
irwmunebian, rom kompaniis imijis SenarCuneba ufro efeqturad
SeuZlia sponsorobas, vidre pirdapir _ reklamas. dRevandel
dRes sasponsoro reklama iZens ganviTarebis axal impulsebs, vi-
naidan sakuTari imijis Seqmna da SenarCuneba gacilebiT racio-
naluria sponsoruli saqmianobiT. Tumca unda aRiniSnos, rom
sponsorebisgan miRebuli dafinanseba verasodes gaxdeba Semo-
qmedebiTi organizaciis mTavari saarsebo wyaro da ver Caanac-
vlebs saxelmwifosgan Tu salarodan Semosul Tanxebs. miuxeda-
vad amisa, meoce saukunis 70-iani wlebidan moyolebuli, spon-
sorebTan urTierToba sul ufro mniSvnelovan adgils ikavebs
SemoqmedebiTi organizaciebis menejerTa saqmianobaSi. saspon-
soro politikis ganxorcielebisas mniSvnelovania gaiTvaliswi-
non sponsoris saxelTan organizaciisa Tu RonisZiebis dakavSi-
reba, raTa safrTxe ar Seeqmnas mis TviTmyofadobas (mayurebeli
aucileblad gaRiziandeba, rodesac romelime cnobili dasisa
Tu Semsruleblis saxels win sponsoris ludsaxarSi an gadama-
muSavebeli sawarmos saxeli mietmasneba).
sazogadoebasTan urTierToba da marketingi TeatrSi _ dasru-
lebuli speqtakli Teatraluri saqmianobis produqtia, rome-
lic, rogorc yvela danarCeni produqti, saWiroebs kulturis
sferos produqtebisaTvis aucilebeli sasicocxlo ciklis fa-
zebis gavlas (produqtis gatana bazarze, zrda, bazris gajereba,
169saSemsruleblo xelovnebis menejmenti
kleba _ moTxovnilebis vardna). speqtakli warmoadgens ara mxo-
lod repertuaris nawils an mxatvrul nawarmoebs, aramed pro-
duqts, romlis realizaciac unda moxdes kulturul bazarze.
is iwyebs arsebobas mxolod maSin, rodesac sazogadoebisaTvis
xdeba xelmisawvdomi.
saSemsruleblo xelovnebis marTvis analizisas mTavari aqce-
nti samizne auditoriaze keTdeba, radganac warmatebis miRwevis
yovelgvari mcdeloba uSedego iqneba, Tu menejeri umTavres
prioritetad auditorias ar ganixilavs. kargi organizebis, fi-
nansebis moZiebis, mxatvruli programis SerCevis, reklamirebi-
sa Tu Sida urTierTobaTa mowesrigebis umTavresi mizani swo-
red auditoriis moTxovnilebaTa dakmayofilebaa. auditoriam
darbazi xelovnebasTan ziarebis Sedegad miRebuli amaRlebuli
ganwyobiT unda datovos. Seusabamo atmosferom an momsaxurebis
dabalma donem uaryofiTi gavlena ar unda iqonios mayurebelze
da xeli ar unda SeuSalos warmodgenis srulyofilad aRqmas.
reziume _ gasaTvaliswinebeli rekomendaciebi: mTavar prioritetad gaiTvaliswineT auditoria, ramde-
nadac nebismieri warmodgena swored misTvis imarTeba;
sworad da sainteresod miwodebuli sareklamo infor-
macia Canafiqris ganxorcielebas unda exmarebodes;
anSlagi ar unda gaxdes damSvidebis sababi, saWiroa
axali mayureblis mosazidad mudmivi muSaoba;
miznad daisaxeT, pirvelad mosuli adamiani Tqvens er-
Tgul mayureblad aqcioT;
sareklamo informacia swori da mimzidveli unda iyos;
Senobis gareT yovelTvis unda iyos gamokruli im dRi-
sa da momdevno repertuaris afiSa, maSinac ki, Tu yve-
la bileTi ukve gayidulia;
sareklamo masalis meSveobiT mayurebelma pasuxi unda
miiRos misTvis saWiro yvela SekiTxvaze;
presa ganixileT Tqvens mokavSired da ara mtrad;
warmodgena unda gaSuqdes ara mxolod specialuri
rubrikebisa Tu gadacemebis farglebSi, aramed axali
ambebis sainformacio programebis meSveobiTac;
170 kulturis sferos menejmenti
presaSi gamoqveynebuli foto Tu televiziiT naCvene-
bi kargi videomasala ufro efeqturi SeiZleba aRmoCn-
des, vidre sityvierad miRebuli informacia;
mudmivad unda awarmooT auditoriis marketinguli
kvleva, raTa kargad gaicnoT Tqveni mayurebeli;
daeswariT warmodgenebs rigiT mayureblad da iyaviT
mzad, moisminoT nebismieri SeniSvna;
mayurebeli unda grZnobdes momsaxure personalis yu-
radRebas;
auditoriis TiToeuli wevri Tqvengan iseTive mopyro-
bas moiTxovs, rogorsac mayureblis rolSi Tavad moe-
liT sxvisgan.
saSemsruleblo xelovnebis sferoSi menejmenti mxolod fi-
nansuri da organizaciuli sakiTxebiT ar Semoifargleba da gan-
sakuTrebul Zalisxmevasac gulisxmobs. am sferoSi yvelafers
adamianTa reaqcia da damokidebuleba gansazRvravs, winaswar Se-
degebis zusti gaTvla SeuZlebelia. saSemsruleblo xelovnebas
safuZvlad udevs kompozitorebis, mwerlebis, qoreografebisa
da sxvaTa Semoqmedeba. warmodgenis SeqmnaSi maT garda bevri
sxva sferos adamianic monawileobs, menejers urTierTobebis
gansakuTrebuli niWi sWirdeba im adamianebTan, romelTa mier
Seqmnil masalzec mTeli es SemoqmedebiTi procesi igeba. Se-
moqmed adamianTan muSaoba menejerisgan, garda urTierTobebis
gansakuTrebuli niWisa, ndobasac moiTxovs. Semoqmedeba Cveu-
lebrivi produqcia ar aris da SeuZlebelia misi xarisxis, miwo-
debis pirobebis da warmoebis xarjebis zustad gansazRvra. igi
mudmivi moulodnelobebiTaa aRsavse.
Teatri iseve Zvelia, rogorc adamiani. misi mravalsauku-
novani istoria gvaswavlis, rom am xelovnebis TavidaTavi mi-
baZvaa, ufro sworad, xelovneba sinamdvilis mkrTali suraTi
ki ar aris, xelovnuri saSualebebiT Seqmnili cxovrebis ga-
cocxlebaa. jer kidev uxsovari droidan moyolebuli, arsebo-
bisTvis mudmivi brZoliT garTuli adamiani mimarTavda cekvas,
SeZaxils, simReras, Selocvas, brZolas, imitacias imisTvis, rom
mis sxeulSi gadasuliyo winaprebisa da mtrebis Zliereba. es
171saSemsruleblo xelovnebis menejmenti
iyo araCveulebrivi, jadosnuri sanaxaoba. im dros jer kidev ar
arsebobda xelovneba am sityvis pirdapiri gagebiT da saqme gv-
qonda mxolod cxovrebasTan mWidrod dakavSirebul Rrma, idu-
mal, metafizikur da kabalistikur moqmedebebTan. maSin, roca
adamianma pirvelad gamoZerwa niRabi, igi cdilobda eCvenebina
ara sakuTari, aramed Tavisi tomis Sinagani saxe, saaSkaraoze
gamoetana misi yvelaze idumali arsi. aq mas mxolod erTaderTi
mizani amoZravebda _ sargeblobis miReba. arc garToba, arc da-
moZRvra. aramed mxolod Tavis dacva _ ai, am sanaxaobaTa azri.
mTeli xelovnebis azri aq gamoixateboda jadoqruli sanaxaobis
srulyofaSi. sxeulis velur moZraobebs, SeZaxilebs, simReras,
rokvas, siSmages da SeSlilobis mdgomareobas araviTari kavSiri
ar hqonda literaturasTan. dakavSirebuli iyo mxolod adami-
anTan. Tumca swored mibaZvasa da gardasaxvasTan dakavSirebul
am sanaxaobebSi unda veZeboT Teatris sawyisebi.
Tavisi warmoSobiT Teatri aris erTdroulobis xelovneba,
romelic erTdroulad zemoqmedebs Cvens yvela grZnobaze.
Teatri ritualidan warmoiSva. mecxramete saukuneSi erovnu-
li TviTSegnebis gamoRviZebam, romelic gamoixateboda evropeli
xalxebis kulturul aRmavlobaSi, moiTxova Teatris, rogorc
dawesebulebis saxiT arseboba. gamomdinare aqedan, Teatraluri
nagebobebi Sendeboda ara mxolod Senobis funqciis Tvalsazri-
siT, aramed rogorc dawesebuleba, sadac msaxiobebi, mwerlebi,
reJisorebi, mxatvrebi erTad Caebmebodnen Teatris funqcioni-
rebaSi da xels Seuwyobdnen mis arsebobas da ganviTarebas.
antikuri droidan moyolebuli dRemde, umetes SemTxvevaSi,
maSinac ki, roca xelisufleba ar iyo Teatris damfuZnebeli,
Teatri yovelTvis damokidebuli iyo Tavis damfinanseblis mier
dadgenil wesebsa da kanonebze, anu xelisuflebaze. aseve aRsa-
niSnavia is faqtic, rom, miuxedavad sazogadoebrivi da teqno-
logiuri cvlilebebisa, uZvelesi droidan dRemde mas, rogorc
struqturuli, aseve organizaciuli TvalsazrisiT seriozuli
cvlilebebi ar ganucdia.
Teatraluri xelovneba, upirveles yovlisa, mayurebelTan
kavSirs moiazrebs. Teatri zemoqmedebs mayurebelze, ayalibebs
mis sulier samyaros, xels uwyobs mis ideur-esTetikur aRzr-
172 kulturis sferos menejmenti
das. speqtakli warmoadgens ara mxolod repertuaris nawils an
mxatvrul nawarmoebs, aramed produqts, romlis realizaciac
unda moxdes kulturul bazarze. is iwyebs arsebobas mxolod
maSin, rodesac sazogadoebisaTvis xdeba xelmisawvdomi.
Teatris organizaciuli struqtura dRes Semdegnairad ga-
moiyureba: SemoqmedebiTi seqtori, teqnikuri seqtori da saer-
To (administraciuli) seqtori.
SemoqmedebiTi seqtori warmoadgens Teatraluri moRvaweo-
bis ideis ZiriTad matarebels da moicavs yvelafers, rac da-
kavSirebulia Teatris samxatvro xelmZRvanelTan, sarepertua-
ro politikasTan, dadgmebTan, msaxiobebis muSaobasTan rogorc
dramatul, aseve musikalur TeatrebSi.
teqnikuri seqtori dakavebulia speqtaklebis (repeticiebis)
teqnikuri momzadebiT, scenasTan dakavSirebuli samuSaoebiT
(dekoraciebi, rekviziti, ganaTeba, xma, meqanika da a.S.), saerTo
seqtorSi ki Sedian sabuRaltro da komerciuli samsaxurebi. am
seqtorSi mimdinareobs saqmeTa warmoeba da arqivis funqcioni-
reba, aseve sainformacio-sareklamo samuSao.51 Sedegad ki samive
seqtori momarTulia imisken, rom Seqmnan Rirebuli produqti _
speqtaklis saxiT.
Teatri saSemsruleblo xelovnebaa, mis mier warmoebuli pro-
duqti _ speqtakli, ki erT gansazRrul adgilas _ scenaze, xor-
cieldeba cocxali adamianebis _ msaxiobebis, monawileobiT. swo-
red adamianebis monawileoba sZens mas gansakuTrebulobas, aseve
es faqtori gansazRvravs zogadad Teatris marTvis bevr Tavise-
burebas, rac xSirad did sirTuleebTan aris dakavSirebuli.
speqtaklis cocxali buneba ganapirobebs imas, rom Teatri
Tavisi arsiT drois xelovnebaa. yvela epoqaSi is masSi moqmed
adamianebTan erTad kvdeba da axal TaobasTan erTad Tavidan
ibadeba. TeatrSi ar igulisxmeba mxolod sanaxaoba. Teatris da-
niSnuleba, misi mTavari arsi aris ara moqmedeba, aramed umTav-
resad ambavi, romelic, upirveles yovlisa, unda exmaurebodes
im droisTvis arsebul aqtualur Temebsa da problemebs. „yo-
vel epoqas Tavisi Teatri aqvs. misi drois sinamdvilis amsaxa-
51 SeSiCi m. d., kultura, menejmenti, animacia, marketingi, `mwignobari~, Tbili-si, 2007, gv. 262-263.
173saSemsruleblo xelovnebis menejmenti
vi, misi drois azrebiT, grZnobebiT da ocnebebiT datvirTuli.
aRsavse sakuTari sirTuleebiT, sakuTari sunTqviT, majiscemiT
da mawvalebeli kiTxvebiT, romlebic pasuxs iTxoven. amitomac
yoveli epoqa Taviseburad aisaxeba xolme misi drois TeatrSi da
misi mayureblis gemovnebaSic.52
am mxriv saqarTveloSi Teatraluri xelovnebisami interesi
saukuneebs iTvlis da didi xnis istoria aqvs. me-19 saukunidan
dawyebuli, qarTuli Teatri funqcionirebda rogorc erov-
nuli simbolos gamomxatveloba, rogorc erovnuli narativis
gamomxatvelobis saboloo produqti da erovnuli kulturis
flagmani.
me-20 saukunis 90-ian wlebSi politikuri, ekonomikuri da
socialuri problemebi kulturis yvela sferos Seexo, maT So-
ris qarTul profesiul Teatrsac. saxelmwifo dotaciis gare-
Se darCenilma Teatrma maleve dakarga srulfasovani muSaobis
unari. usaxsrobis gamo didi xnis ganmavlobaSi veRar iqmneboda
axali produqti, xolo energokrizisi arsebuli speqtaklebis
warmodgenas, praqtikulad, SeuZlebels xdida. mosaxleobac
udidesi socialuri problemebis winaSe dadga, rac pirdapir
aisaxa maTi kulturuli cxovrebis aqtivobaze. wlebis ganma-
vlobaSi Teatri mayureblis gareSe darCa. simboluri anazRau-
rebiTa da mwiri SemoqmedebiTi nayofierebiT, stagnaciis piro-
bebSi myofma ramdenime Teatrma saerTod Sewyvita arseboba, maT
Soris Tojinebis da mozard mayurebelTa Teatrebmac, romel-
Ta meSveobiT xdeboda axali Taobebis Teatralur samyarosTan
ziareba da gemovnebis Camoyalibeba. bolo wlebSi dedaqalaqSi
saTeatro Senobebis mowesrigebam, maTi Tanamedrove teqnikiT
aRWurvam da sadadgmo xarjebis xelSewyobam sagrZnoblad ga-
moacocxla Teatraluri cxovreba, Tumca jer kidev ar aris
gadaWrili uamravi saorganizacio, teqnikuri, finansuri, sagan-
manaTleblo da SemoqmedebiTi xasiaTis problema. yovelive es
cxadyofs, rom mxolod teqnikuri daxmareba ar aris sakmarisi,
Tuki Teatraluri ganaTlebisa da Teatrebis marTvis mimarTu-
lebiT ar Seicvleba arsebuli mdgomareoba. regionebis Teat-
rebSi kidev ufro savalalo mdgomareobaa, Tu ar CavTvliT Te-
52 uruSaZe n., wavideT TeatrSi. Tbilisi, `ganaTleba~, 1986, gv. 198.
174 kulturis sferos menejmenti
lavis, baTumisa da quTaisis Teatrebs. aRniSnul problemebs
emateba amortizebuli Senobebis, mouwesrigebeli teqnikuri
bazis, satransporto saSualebebis, eleqtromomaragebisa da
gaTbobis sakiTxebi. aseve, damdgmel reJisorTa da axalgazrda
samsaxiobo kadrebis, profesionalebis da dargobriv kompeten-
ciaTa deficiti. raionebsa da soflebSi mcxovrebi sazogadoe-
bisTvis Teatralur cxovrebasTan ziareba satelevizio dadg-
mebiT (telespeqtaklebiT), „satelevizio Teatris“ saSualebiT
da aseve speqtaklebis CanawerebiT iyo SesaZlebeli, romelTa
translireba sazogadoebrivi mauwyeblis _ 1 arxis _ meSveobiT
xdeboda. dRevandeli televizia gajerebulia agresiuli mxat-
vruli Tu multiplikaciuri filmebiT, dabali gemovnebisa da
xarisxis serialebiT, usargeblo gasarTobi SouebiT (mag. ko-
medi Sou), rac aseve xels ar uwyobs sazogadoebis gemovnebis
Camoyalibebas.
175saSemsruleblo xelovnebis produqti _ speqtakli
saSemsruleblo xelovnebis produqti -
speqtakli
Teatris produqti _ speqtakli, kulturis sferos sxva pro-
duqtebisgan gansxvavebiT, mxolod misi Sesrulebis momentSi ar-
sebobs. Sesabamisad, saSemsruleblo xelovnebis procesi produ-
qtad gardaiqmneba im dros, roca is sxvisTvis, mayureblisTvis
xdeba xelmisawvdomi da sruldeba mis Tvalwin. es ganapirobebs
imasac, rom „warmodgenas Sin ver wamoiReb, ver waikiTxav, ver
moismen, verc ixilav maSin, roca mogesurveba“ im cocxali for-
miT, ra formiTac is arsebobs. warmodgenis damTavrebisTanave
sruldeba saTeatro xelovnebis nawarmoebis realuri arseboba.
amis Semdeg is an mayureblis mexsierebaSi, an TanamedroveTa mo-
gonebebSi arsebobs.
magaliTisTvis SegviZlia moviyvanoT bertold brextis piesa
_ „kavkasiuri carcis wre“, romelic 1975 wels dadga robert
sturuam rusTavelis Teatris did scenaze. dRes am speqtaklis
naxva mxolod misi video Canaweris meSveobiT aris SesaZlebe-
li da zustad es warmoadgens im erTaderT saSualebas, romlis
meSveobiTac xdeba speqtaklis nivTieri saxiT Senaxva. Tumca am
formiT is ver inarCunebs am produqtisTvis damaxasiaTebel
Rirebulebebs. TeatrisTvis Rirebuli umTavresad misi adamia-
nuri resursia, anu is msaxiobebi, romlebic pirdapir zemoqme-
deben Cvens grZnobebsa Tu gancdebze warmodgenis msvlelobis
procesSi. `kavkasiuri carcis wre~ im drois unikaluri qmnile-
baa, romlis unikalurobasac swored im drois msaxiobTa Semad-
genloba da reJisura gansazRvravs. Sesabamisad, es speqtakli im
adamianebisTvis ufro metad mniSvnelovani movlenaa, romelnic
am produqtis warmoebis cocxal procesSi iRebdnen monawileo-
bas mayureblis saxiT.
amrigad, Teatraluri warmodgenis procesi unikalur, gan-
sakuTrebul SemTxvevas warmoadgens, radgan momavalSi SeuZle-
beli xdeba misi tiraJireba da gavrceleba im cocxali formiT,
ra formiTac is arsebobs. „namdvili Teatraluri speqtakli
176 kulturis sferos menejmenti
erTaderTi egzemplaria. misi gancda erTxel xdeba da amitom
Tavisi bunebiT unikaluria~.53
„miuxedavad imisa, rom momxmareblis aRqma kulturis yve-
la produqtisTvisaa mniSvnelovani, gansakuTrebul rols
TamaSobs saSemsruleblo xelovnebaSi, romelSic msaxiobis
ganwyobileba, misi fizikuri mdgomareoba da mis mier mayureb-
lisa Tu msmenelis reaqciis aRqma gavlenas axdens produqtis
xarisxze~.54
speqtaklis yoveli axali warmodgena produqtis warmoebis
ganaxlebuli procesia. swored msaxiobis mdgomareobidan da
ganwyobidan gamomdinare, is uwindeburi saxiT arasdros meor-
deba, radgan yovel jerze gansxvavebulad aRiqvams mayurebeli,
amis gaTvaliswinebiT SeuZlebeli xdeba Tundac erTi da imave
speqtaklis sxvadasxva jerze zustad erTnairad aRqma.
amis Taobaze mixeil TumaniSvili Tavis CanawerebSi wers:
`ramdenjer midevnebia Tvali akaki xoravas TamaSisTvis otelos
rolSi. Tumca winaswar veravin ityoda, TviTonac ki, rogor iTa-
maSebda igi im dRes. yvelaze metad faseuli moulodnelad iCen-
da Tavs da swored es iyo xelovnebis dResaswauli.., Tumca iyo
SemTxvevebi, roca cudad TamaSobda, verafriT ver CaerTveboda
rolSi da mayureblis darbazic ganze iyo gamdgari“.55
aRqmis faqtori da misi mniSvneloba kidev erT Tavisebure-
bas ganapirobebs, rac saSemsruleblo xelovnebis produqtis
(speqtaklis) warmoebasa da mis sicocxlisunarianobasTan aris
dakavSirebuli, romlis gansazRvrac winaswar aseve SeuZlebe-
lia, radgan ara mxolod saSemsruleblo xelovnebis, aramed
zogadad, „kulturis sferos produqti mxolod bazarze gata-
nis Semdeg iRebs Sefasebas. kritikuli procesis ganxilva xdeba
ukve imis Semdeg, roca is ukve Sesrulebulia mayureblis Tan-
daswrebiT~.56 Sesabamisad, SeuZlebelia winaswar imis gansazRv-
ra, Tu ramdenad warmatebuli iqneba esa Tu is speqtakli. isic
53 uruSaZen., wavideT TeatrSi, ganaTleba, Tbilisi, 1986. 54 sanadiraZe n., kulturis sferos proeqtebis menejmenti da dagegmareba, „ken-tavri“, Tbi lisi, 2011.55 TumaniSvili m., sanam repeticia daiwyeba, saqarTvelos Teatraluri sazoga-doeba, Tbilisi, 1977, gv. 21.56 iqve, gv. 26.
177saSemsruleblo xelovnebis produqti _ speqtakli
arTulebs mdgomareobas, rom Tavad speqtaklis warmoebis dros
SeuZlebelia masSi koreqtirebis Setana an Tundac daSvebuli
Secdomebis gamosworeba. Tumca kulturis sferos sxva produ-
qtebisgan gansxvavebiT, speqtaklis Tavisebureba imaSic vlinde-
ba, rom nebismier msaxiobs speqtaklis warmodgenis yovel jerze
aqvs produqtis gaumjobesebis praqtikuli SesaZlebloba.
zogadad kulturis sferos produqtebi, sxva saxis produq-
tebisgan gansxvavebiT, mravali TaviseburebiT gamoirCeva. „kul-
turis sferos menejmentis specifikas, rogorc wesi, „sulie-
ri warmoebis“ Taviseburebebs ukavSireben, amgvari saqmianobis
produqtebi ki ara imdenad sagnobrivi xasiaTisaa, ramdenadac
azrovnebis fenomenebs (aRqmas, gagebas, gancdas da misT.) ukav-
Sirdeba da uSualo daTvlasa da Sejamebas ar eqvemdebareba~.“57
TiToeuli kulturis sferos produqti garkveuli ideis mata-
rebelia da rigi specifikuri maxasiaTeblebiT da pirobiTo-
bebiTaa gajerebuli. gamomdinare aqedan, amgvari produqtis
gagebisTvis aucilebelia momxmarebeli, upirveles yovlisa,
flobdes im unarebs da codnas, romlebic daexmareba produq-
tis sworad aRqmasa da gaazrebaSi. Cveulebriv ki is produqte-
bi, romlebic momxmareblis mxridan gansakuTrebul Zalisxmevas
moiTxovs rTuli produqtebis kategorias ganekuTvneba. aseTi
sulieri ideis matarebeli produq tebi erTmaneTisgan gansxva-
vdeba TavianTi istoriiT, funqciiT, daniSnulebiT, gamoxatvis
formebiT da aRqmis TaviseburebebiT.
kulturis sferos produqtis mTavar Rirebulebas warmoad-
gens is xelovani adamiani, romelic qmnis mas nivTieri saxiT an
uSualod CarTulia produqtis Seqmnisa da warmoebis cocxal
procesSi, riTic xasiaTdeba, magaliTad, saSemsruleblo xelo-
vnebis produqti.kulturis nebismieri sferos produqti war-
moadgens adamianis sulieri miswrafebebis gamovlinebas, mis
Sinagan damokidebulebas gare samyarosadmi, risi srulyofis-
Tvisac is iyenebs gansxvavebul, misTvis damaxasiaTebel teqni-
kas da uZebnis mas Sesaferis mxatvrul formas, rac sabolood
gansazRvravs Seqmnili produqtis xarisxsa da niSan-Tvisebebs.
kulturis sferos produqtebis Seqmnisa da warmoebis mTavari
arsi is aris, rom swored maTi meSveobiT xdeba sazogadoeba-
57 iqve, gv. 46.
178 kulturis sferos menejmenti
Si sxvadasxva gemovnebis, ideebis, emociebis da faseulobebis
formireba. am maxasiaTeblis gaTvaliswinebiT amgvari tipis
produqtis Rirebulebas misi istoriuli warmomavlobac gan-
sazRvravs da mniSvnelovani wyaroa warsulis mkvlevrebisTvis,
radgan kulturis sferos produqtebi yvelaze ukeT avlens im
epoqis saxes, roca is Seiqmna.
kulturis produqtis gansakuTrebuli maxasiaTebeli SegviZ-
lia kvlav Teatris produqtis _ speqtaklis, magaliTze ganvi-
xiloT, romelSic produqtis warmoebis mTavari komponenti msa-
xiobia. Tavad speqtaklis Seqmnis procesSi uamravi adamiania Car-
Tuli (reJisori, mxatvari, qoreografi, dramaturgi, kompozi-
tori da sxv.), magram Seqmnili produqtis warmoebis dros mTeli
pasuxismgebloba msaxiobs ekisreba da, miuxedavad imisa, rom misi
moqmedeba reJisoris Canafiqris Sesabamisad viTardeba, is mainc
calkeuli Semoqmedis saxiT gvevlineba, romelic mxolod misTvis
xelmisawvdomi resursebiT warmogvidgens Tavis SesaZleblobebs.
Sesabamisad, msgavsi cocxali kulturuli produqtis xarisxs,
upirveles yovlisa, adamianuri resursi gansazRvravs.
aRsaniSnavia is garemoeba, rom sxva saxis produqtebisgan
gansxvavebiT, romlebic iqmneba sazogadoebis moTxovnilebebi-
dan gamomdinare, sulieri warmoebis produqtebi umetesad Ta-
vad qmnian moTxovnas bazarze. „im SemTxvevaSic ki, roca arse-
bobs gacnobierebuli daukmayofilebeli kulturuli moTxovni-
leba, es jer kidev ar niSnavs, rom pirovnebam icis, Tu ra saxiT
SeiZleba dakmayofildes arsebuli moTxovnebi da interesebi“.58
amis gamo xSirad maTi mxridan amgvari moTxovnis dakmayofileba
xdeba im uxarisxo fsevdomxatvruli produqciiT, romelsac si-
namdileSi aranairi kulturuli Rirebuleba ar gaaCnia.
Sesabamisad, kulturis sferoSi arsebuli organizaciebi,
romelTa mizans warmoadgens xarisxiani produqciis warmoeba,
jer qmnian produqts da Semdeg cdiloben gaxadon es produqti
moTxovnadi da xelmisawvdomi sazogadoebisTvis. „im SemTxveva-
Sic ki rodesac ar aris moTxovna, xelovani mainc qmnis Tavis
namuSevrebs. misi misia ar aris namuSevris Seqmna bazrisTvis,
aramed mas surs msoflios gaacnos Tavisi unikaluri da mniSv-
58 SeSiCi m. d., kultura, menejmenti, animacia, marketingi, `mwignobari~, Tbili-si, 2007, gv. 20.
179saSemsruleblo xelovnebis produqti _ speqtakli
nelovani qmnilebebi, xelovani orientirebulia araekonomikur
faqtorebze, rogoricaa prestiJi, sazogadoebrivi yuradReba
da sikeTis keTebiT gamowveuli moraluri TviTkmayofileba“.59
kulturis produqtebs, sazogadoebriv-saganmanaTleblo
daniSnulebis garda, ekonomikuri sargeblis motanac SeuZlia,
Tavad kulturis sferos, rogorc mwarmoeblisa da am sferoSi
warmoebuli produqtis, ganxilva SeuZlebeli iqneba momxmare-
belTa qcevebis Seswavlis gareSe. ramdenadac cnobilia, marke-
tingis erT-erTi mTavari funqcia momxmarebelTa saWiroebebis
dakmayofilebaa. swored amitomac marketingis menejeri val-
debulia zustad gansazRvros da kargad icodes momxmareblis
moTxovnilebebi, ris mixedviTac is qmnis kulturis produqts
da axdens mis sworad pozicionirebas. aucilebelia, vicodeT
sxvadasxva tipis da socialuri fenis moTxovnilebebi da Tvise-
bebi, Tu ratom, risTvis da rogor aniWebs upiratesobas esa Tu
is momxmarebeli kulturis sferos produqts.
kultura dinamikuria da mudmivad viTardeba, rom upasuxos
sazogadoebis moTxovnebs. kultura gansazRvravs momxmareblis
im prioritetebs, romlebsac is aniWebs sxvadasxva aqtivobasa
da produqts. is agreTve gansazRvravs konkretuli produqtisa
Tu momsaxurebis warmatebasa da marcxs. momxmareblis qcevasa
da kulturas Soris kavSiri ormxrivia. erTi mxriv, im produ-
qtebs, romlebic arsebul kulturis prioritetebTan Tavseba-
dia, ufro didi Sansi aqvs, momxmarebelma advilad miiRos, Tu-
mca, meore mxriv, axali produqtebis Seswavla da inovaciebis
Setana produqtis dizainSi xSirad anareklia konkretuli pe-
riodis kulturis dominanturi idealebisa.zogadad kulturis
Seswavla gulisxmobs sazogadoebis yvela aspeqtis Seswavlas. es
aris is ena, codna, kanonebi da Cvevebi, romelnic sazogadoebas
sZens gansakuTrebul maxasiaTeblebsa da pirovnulobas. momx-
mareblis qcevis konteqstSi kultura ganisazRvreba, rogorc
Rirebulebebis, SeZenili rwmenisa da Cvevebis erToblioba, ro-
melic emsaxureba daareguliros konkretuli sazogadoebis wev-
ri momxmareblis qceva. am ganmartebaSi rwmena da Rirebulebebi
59 Hagoort G., Art Management ENTREPRENEURIAL STYLE, the Netherlands: Eburon academic, pp. 36-37.
180 kulturis sferos menejmenti
aris individebis mier akumulirebuli grZnobebi da priorite-
tebi sagnebisa da sakuTrebisadmi. ufro konkretulad, rwmena
moicavs mentaluri da verbaluri gamoxatulebebis did raoden-
obas, romelic asaxavs pirovnebis kerZo codnisa da Sefasebe-
bis erTobliobas sagnebis Sesaxeb. Rirebulebebic igive rwmenaa,
Tumca gansxvaveba isaa, rom isini SedarebiT cotaa raodenobri-
vad, isini marTaven qcevas kulturasTan mimarTebiT, isini ufro
myaria da rTulad icvleba, isini araa mibmuli konkretul sag-
nebsa da situaciebze, isini farTodaa miRebuli sazogadoebis
wevrebis mier. amitom rwmenac da Rirebulebebic farTo gagebiT
aris gonebrivi warmodgenebi, romlebic gavlenas axdens adamia-
nis im damokidebulebebze, romelnic sabolood mis qcevaSi ga-
moixateba.
raimes momxmarebeli rom iyo, unda miiRo gadawyvetieleba
ama Tu im produqtis moxmarebaze, swored gadawyvetilebis miRe-
basTan dakavSirebul procesebze did gavlenas axdens cvladis
sami mTavari tipi:
1. dakavSirebuli uSualod momxmarebelTan;
2. SenaZenis konteqstTan;
3. situaciasTan.
cvladis samive tipi mniSvnelovan rols asrulebs da indivi-
di-produqti-situacia momxmareblis SenaZenebTan dakavSirebul
motivacias gansazRvravs.
momxmarebeli aris is mTavari da mniSvnelovani detali, ro-
melic nebismieri produqtis gayidvisas aris aucilebeli da
saWiro, maT Soris kulturis sferoSi. amitomac xdeba momxmare-
belTa qcevebis Seswavla. am dros didi yuradReba eTmoba momx-
mareblis motivacias, romelic momxmarebelTa qcevebis safuZ-
velTa safuZvelia. motivacias momxmarebelSi aRZravs Sesabami-
si gaformeba, musika, mag. sadResaswaulo musika qmnis saazeimo
ganwyobas da yidvis survils aRZravs.
im SemTxvevaSi, roca produqti iTxovs CarTulobis maRal
dones, momxmarebeli, rogorc wesi, iyenebs gadawyvetilebis mi-
Rebis SemecnebiT procesebs da SemecnebiTi procesis analizisas
momxmarebeli irCevs produqts sxvadasxva monacemis mixedviT.
181saSemsruleblo xelovnebis produqti _ speqtakli
sanaxaoba;
damokidebuleba xarisxis mimarT;
sanaxaobis gansakuTrebuloba;
reputacia;
cnobili produqti an produqtis cnobili komponentebi;
fasi;
adgili, dro da sxva.
momxmareblis gadawyvetilebis miRebaze aseve didi mniSvne-
loba aqvs Semdeg ramdenime faqtors:
1. Cveva _ romeliTac sargeblobs momxmarebeli (nawilob-
riv iseve rogorc damokidebuleba). Cveva saSualebas
aZlevs momxmarebels, swrafad miiRos gadawyvetileba
produqtTan dakavSirebiT. damokidebulebisgan gansxva-
vebiT, Cvevas CarTulobis ufro dabali xarisxi aqvs;
2. ekonomikuri klimati _ Tu momxmarebeli Semosavlis
vardnas ganicdis da ekonomikur situacias mkveTrad
aRiqvams, misi gadawyvetilebis miRebis procesi Semecne-
biTi xdeba, romelSic fasi principul rols TamaSobs;
3. periodi _ gadawyvetilebis miRebis procesSi momxma-
reblisaTvis Zalian didi mniSvneloba aqvs periods
(weliwadis dros), romelic aCqarebs gadawyvetilebis
miRebis process;
4. impulsuri SenaZeni _ impulsurad miRebuli gadawyve-
tilebis miRebis procesi xasiaTdeba CarTulobisa da
gamocdilebis dabali xarisxiT. aseTi SenaZeni yovel-
Tvis daugegmavad xorcieldeba da naklebad Tanmimde-
vrulia;
5. adgili _ fizikuri garemocva kidev erTi elementia,ro-
melic gadawyvetilebis miRebaze axdens zegavlenas. es
bolo faqtori gansakuTrebulad mniSvnelovania, radga-
nac emociuri da SemecnebiTi stimulebis arseboba an
ararseboba gansazRvravs ama Tu im procesis gamoyenebas.
momxmareblis mier produqtis yidvaze did gavlenas axdens
socialuri, kulturuli, pirovnuli da fsiqologiuri maxasia-
182 kulturis sferos menejmenti
Teblebi. marketologebs xSir SemTxvevaSi ar SeuZliaT am faq-
torebis kontroli, Tumca aucilebelia maTi mxedvelobaSi qona
da gaTvaliswineba. ganvixiloT TiToeuli maTgani.
kulturuli faqtorebi _ kulturuli faqtorebi momxmareblis
qcevaze uzarmazar gavlenas axdens. marketologma unda
icodes, ra rols TamaSobs myidvelis kultura, subkul-
tura da socialuri klasi.
kultura _ kultura aris ZiriTadi aRqmis, faseulobebis, sur-
vilebisa da qcevebis erToblioba, romelsac sazogadoe-
bis wevri ojaxisa da sxva mniSvnelovani institutebidan
iZens. TiToeul jgufsa Tu sazogadoebas aqvs kultura
da misi zegavlena qcevaze sxvadasxva qveyanaSi erTmaneTi-
sagan Zalian gansxvavdeba.
subkultura _ TiToeuli kultura moicavs ufro patara sub-
kulturas an adamianTa jgufebs, romlebic iziareben
garkveul faseulobaTa sistemas, dafuZnebuls saerTo
cxorebiseul gamocdilebasa da situaciaze. subkultura
SeiZleba iyos religiis, erovnulobis, rasobrivi jgufi-
sa da geografiuli regionebis mixedviT Camoyalibebuli.
marketologebi xSirad qmnian iseT produqtebsa da marke-
tingul programebs, romlebic maTi momxmareblis moTxo-
vnilebebzea morgebuli. mag. amerikaSi aseT jgufebs qm-
nian laTinoamerikelebi, afrikuli warmoSobis Savkaniani
amerikelebi, aziuri warmoSobis amerikelebi da aseve asa-
kovani momxmareblebi.
socialuri klasi _ TiTqmis yvela sazogadoebas socialuri
klasis struqturis garkveuli forma gaaCnia. socialu-
ri klasi aris sazogadoebis SedarebiT ucvleli nawili,
romlis wevrebsac gaaCiaT erTnairi faseulobebi, inte-
resebi da qcevis wesebi. socialuri klasi ar ganisazR-
vreba mxolod erTi faqtoriT. igi izomeba Semosavlis,
ganaTlebis, saqmianobis, simdidrisa da sxva mniSvnelova-
ni faqtorebiT. socialuri klasebi upiratesobas aniWe-
ben gansxvavebul produqtebs da brendebs iseT sferoSi,
183saSemsruleblo xelovnebis produqti _ speqtakli
rogorebicaa: saxlis aveji, tansacmeli, avtomobili da
Tavisufali saqmianoba.
rogorc ukve aRvniSne, momxmareblis qcevaze did ga-
vlenas axdens socialuri faqtorebi, rogorebicaa: momx-
marebelTa patara jgufebi, ojaxi, socialuri roli da
statusi.
jgufebi _ adamianis qcevas ganapirobebs bevri patara jgufi.
jgufi Sedgeba ori an meti adamianisgan, romlebic indi-
vidualuri an saerTo miznebis misaRwevad urTierToben.
arsebobs sarekomendacio jgufebi, romlebic Sedgebian
misabaZi pirovnebebisgan da es pirovnebebi sazogadobaze
did zegavlenas axdenen, anu isini TavianTi mdgomareobiT
sazogadoebis TvalSi dominantebi arian.
ojaxi _ ojaxis wevrebs Zalian didi zegavlenis moxdena SeuZ-
liaT myidvelis qcevaze. zogadad, marketologebi oja-
xis faqtors detalurad ikvleven, radgan mniSvnelova-
nia ojaxSi colis, qmrisa da bavSvebis roli. Sesabamisad,
momxmareblis gadawyvetileba dakavSirebulia am faqto-
rebTan. ojaxSi yidvaze gadawyvetilebis miRebis proces-
Si bavSvebis gavlenac Zlieria, radgan gadawyvetileba
SeiZleba miiRon imitom, rom bavSvs unda wasvla, bavSvs
moswons da ase Semdeg.
rolebi da statusi _ adamiani bevr jgufSia gawevrianebuli _
ojaxi, organizaciebi, klubebi da swored amitomac ada-
mianis pozicia SeiZleba ganisazRvros roliTa da sta-
tusiT. pirovnuli faqtorebi kidev erTi mniSvnelovani
detalia, romelic momxmareblis gadawyvetilebaze did
zegavlenas axdens. pirovnul faqtorebSi igulisxmeba
iseTi maxasiaTeblebi, rogorebicaa: momxmareblis asaki,
sasicocxlo ciklis etapi, profesia, ekonomikuri md-
gomareoba, cxovrebis stili, pirovneba da TviTaRqma.
TToeuli maTganis gaTvaliswinebiT momxmareblis qceva
aris sxvadasxvagvari. aviRoT ekonomikuri mdomareoba,
adamianis ekonomikuri mdgomareoba zegavlenas axdens mis
mier produqtis arCevanze.
184 kulturis sferos menejmenti
cxovrebis stili _ erT-erTi Zalian mniSvnelovani faqtoria
kulturis momxmareblis qcevasTan mimarTebiT, radgan
es faqtori gadawyvetilebis miRebisas Zalian did rols
TamaSobs. da bolos, saSemsruleblo xelovnebisa da
masobrivi RonisZiebebis produqtebis arseboba mayureb-
lis gareSe warmoudgenelia, swored amitom kulturis
sferos marketingis da sazogadoebasTan urTierTobis
specialistma unda daiwyos mayureblis waxaliseba. xe-
lovnebis produqtebisa da masobrivi RonisZiebebisTvis
mniSvnelovani segmentia miznobrivi auditoria da masTan
urTierToba. yoveli mayurebeli erTsa da imave dros
ramdenime jgufs miekuTvneba rogorc formalurs, ase-
ve araformalursac. arsebobs loialuri da potenciuri
momxmareblis waxalisebis strategia. erTnairad ar unda
davajildovoT erTguli da Cveulebrivi momxmarebeli.
loialurma mayurebelma unda igrZnos, rom mis erTgule-
bas afasebs Teatris administracia. wasaxalisebad apro-
birebuli meTodia fasdaklebisa da dagrovebis baraTebi,
es ukanaskneli gvexmareba davajildovoT momxmarebeli,
gansakuTrebiT isini, romlebic mets ixdian da arian kul-
turis produqtis aqtiuri momxmareblebi.
kulturis sferos produqtis Tavisebureba misi moxmarebis
unikalurobaSic mdgomareobs. erT SemTxvevaSi momxmarebeli
iZens kulturis produqts, ris Sedegadac is mis mflobelobaSi
gadmodis da nebismier dros aqvs misi gamoyenebis SesaZleblo-
ba. meore SemTxvevaSi ki saqme gvaqvs saSemsruleblo xelovnebis
produqtTan, romlis SeZenac xdeba erTjeradad misTvis gansa-
zRvrul dros da adgilas. am SemTxvevaSi produqtis SeZena gu-
lisxmobs bileTis SeZenas, rac Sesabamisad warmoadgens erTje-
rad uflebas speqtaklze dasaswrebad. „momxmarebeli, romelic
yidulobs kompaqtdisks, iZens mxatvruli nawarmoebis teqnikur
ganzomilebas, magram imave momxmarebels mayureblis saxiT, SeuZ-
lia naxos (dainaxos) teqnikuri ganzomileba rogorc nawarmoebis
nawili, magram ar SeuZlia flobdes mas“.60
60 sanadiraZe n., kulturis sferos proeqtebis menejmenti da dagegmareba, „ken-tavri“, Tbilisi, 2011, gv.17.
185saSemsruleblo xelovnebis produqti _ speqtakli
igive xdeba muzeumSic. muzeumebi, romlebic TavianT produ-
qts gamofenis farglebSi gamofenen, momxmarebels SesaZleblo-
bas aZlevs SeiZinon produqti ara nivTieri saxiT, aramed infor-
maciuli TvalsazrisiT, rac gulisxmobs warmodgenili unika-
luri eqsponatebis Sesaxeb codnis gaziarebas momxmareblisTvis.
„muzeumi koleqciebis, codnis, gamocdilebisa da unar-Cvevebis
sacavia. amitom is movalea Tavisi resursebi yvela potenciur
momxmarebels gauziaros. es ki muzeumebis saganmanaTleblo
rolTan aris dakavSirebuli“.61
kulturis produqtebis SeZenasa da moxmarebasTan dakavSi-
rebiT gasaTvaliswinebelia isic, rom kulturis produqtis sxva
maxasiaTeblebsa da RirebulebebTan erTad arsebobs misi ekono-
mikuri Rirebulebac. „Rirebulebam, rogorc ekonomikurma ka-
tegoriam ar SeiZleba adekvaturad gansazRvros esTetikuri da
SemoqmedebiTi xarisxi kulturuli faseulobisa“.62 Tuki sxva sa-
xis produqtebis xarisxi xSirad maTi fasiT ganisazRvreba, kul-
turis sferoSi SesaZlebelia momxmarebelma maRalmxatvruli
produqtic ki dabal fasad an zog SemTxvevaSi sruliad ufasod
miiRos. Tumca es mianiSnebs imaze, rom aseT dros saxelmwifo
an kerZo seqtori gamoyofs subsidiebs Sesabamisi organizacie-
bisTvis. „rodesac laparakia subsidiebze, igulisxmeba, rom ga-
moyofili saxsrebi mizanmimarTulad axdenen zegavlenas raime
produqtis an momsaxureobis Rirebulebis Semcirebaze~.63
nebismieri saxis kulturis sferos produqtis warmoebisas
didi mniSvneloba eniWeba inovacias, radgan TiToeuli axali
produqtis Seqmna mimarTuli unda iyos axlis aRmoCenisken, sia-
xlis danergvisken. „xelovanma icis, rom misi produqti mamoZra-
vebeli gonebis Sedegia da is arasdros iqneba erTi da igive. sxva
sityvebiT rom vTqvaT _ SemoqmedebiTi samyaro inovaciuria~.64
miuxedavad imisa, rom kulturis produqtebi Tavad qmnian
moTxovnas bazarze, arsebobs calkeuli SemTxvevebi, roca pro-
61 dimitrios k., saxelmZRvanelo muzeumis menejerTaTvis (muzeumebis roli dRevandel sazogadoebaSi.62 SeSiCi m. d., kultura, menejmenti, animacia, marketingi, `mwignobari~, Tbili-si, 2007, gv. 96.63 iqve, gv. 97.64 Hagoort G., Art Management ENTREPRENEURIAL STYLE, the Netherlands: Eburon academic, p. 29.
186 kulturis sferos menejmenti
duqti iqmneba ukve arsebul moTxovnasa da gamocdilebaze dayr-
nobiT, romlis drosac didi mniSvneloba eniWeba momxmareblis
qcevas. kerZod, am kuTxiT SesaZlebeli xdeba dadgena imisa, Tu
ra damokidebuleba aqvT momxmarebelTa calkeul kategoriebs
ama Tu im kulturis sferos produqtis mimarT da ZiriTadad ra
faqtorebi axdens maT qcevaze gavlenas.
kulturis sferos produqtis Tavisebureba imaSi mdgoma-
reobs, rom igi Tavad qmnis moTxovnas. igi ver daeqvemdebareba
sazogadoebis umravlesobis moTxovnas da damokidebulebebs,
kulturis sferos faseuli produqtebi Seicaven mas,kultu-
ris elementebs. SeuZlebelia, kulturis sferos faseuli pro-
duqtebis fasis gansazRvra da TviTRirebulebis standartuli
wesiT gaangariSeba. kulturis sferos produqti ara marto su-
lieri sazrdoa, aramed is Rirebulebebis matarebeli sazoga-
doebis CamoyalibebaSic iRebs monawileobas.
„gasaTvaliswinebelia isic, rom kulturas ramdenime Tviseba
gaaCnia: kultura adamianebis socialuri daxasiaTebaa da misi
mizania sazogadoebis wevrebis moTxovnilebebs emsaxuros. igi
akumulaciuria (dagrovebis efeqti), radganac Taobidan TaobaSi
gadadis da xSirad istoriuli dasabuTeba moepoveba. Tumca es
ar niSnavs, rom kultura ucvleli rCeba. kultura adaptireba-
dia, mxolod misi ramdenime instituti aris ucvleli, danarCe-
ni faseulobebi, religia, politika, kanonebi da sxva SeiZleba
Seicvalos sazogadoebis moTxovnilebis Sesabamisad“.65 kultu-
ris sferos menejmenti, garda sxvadasxva specifikuri maxasiaTe-
blisa, erTi gansakuTrebuli niSniTac xasiaTdeba: materialuri
warmoebis produqtebi gamoyenebis procesSi cvdeba, kulturis
sferoSi warmoebisas miRebuli produqtebi gamoyenebisas sul
ufro met Rirebulebas (faseulobas) iZens.
saSemsruleblo xelovnebis, kerZod ki, Teatris magaliTze
Tu vimsjelebT, Teatris produqtis warmoeba SeuZlebelia
mayureblis gareSe. miT umetes, rom Teatri awarmoebs ara cal-
keul sxvadasxva tipis produqts, aramed mayurebels sTavazobs
produqtis xazs. rac gulisxmobs Semdegs _ „yoveli speqtak-
li, miuxedavad sxvadasxva Teatraluri esTetikisa da Janrisa,
sxvadasxva reJisorisa Tu msaxiobisa, ekuTvnis produqtis erT
65 raisi q., SevicnoT momxmarebeli (momxmareblis qceva), Tb., 2001, gv. 79.
187saSemsruleblo xelovnebis produqti _ speqtakli
kategorias _ Teatrs~.66 amitom msgavsi tipis organizaciisTvis,
romelic erTi kategoriis produqts awarmoebs, gansakuTrebiT
mniSvnelovan faqtors warmoadgens momxmareblis qcevis Seswav-
la erTguli mayureblis SeZenis mizniT. swored amis Sesabamisad
unda gansazRvravdes Teatri Tavis aqtivobebs, produqtis Seqm-
nisa da gavrcelebis formebs.
kultura warmoadgens im mudmiv process, romelic yovel-
dRiurad iqmneba da viTardeba sxvadasxva formiT da saSuale-
biT. kulturuli procesebis sworad warmarTva ki bevr sirTu-
lesTan aris dakavSirebuli. upirveles yovlisa, sagulisxmoa is
faqti, rom nebismieri saqmianobis sfero, romelic garkveuli
tipis produqcias awarmoebs sargeblis miRebis mizniT, sawyis
etapze dafinansebasTan aris dakavSirebuli. Sesabamisad, ama Tu
im organizaciis saqmianobis, kulturis produqtis warmoqmnis
da realizaciis process swored dafinanseba gansazRvravs. „Ta-
namedrove ekonomikaSi, romelSic gacvlis universalur saSu-
alebad iTvleba fuli, gamoiyeneba gamoTqma _ „kulturis dafi-
nanseba“, radganac aq laparakia fuladi saxsrebis gamoyofaze,
romelic aucilebelia materialuri danaxarjebis, anazRaure-
bisa da honorarebis dasafarad, aseve sxva xarjebisTvis. kul-
turis dafinansebaze saubrisas igulisxmeba dafinansebis ori
ZiriTadi wyaro _ saxelmwifo da kerZo seqtori.
dReisaTvis dafinansebis kuTxiT „kulturis sferoSi mo-
muSave organizaciebi erTmaneTisgan gansxvavebuli uwyebrivi
daqvemdebarebiT da organizaciul-samarTlebrivi formebiT
gamoirCeva. amgvar subieqtebad ki gvevlineba saxelmwifo, mu-
nicipaluri, sazogadoebrivi organizaciebi da agreTve kerZo
pirebic (kompaniebi, studiebi da sxvadasxva iuridiuli erTeu-
lebi), rac imaze miuTiTebs, rom kulturis rigi organizacie-
bi finansdeba saxelmwifos mxridan, xolo nawils kerZo pirebi
afinanseben. arsebobs iseTi organizaciebic, romlebic finanse-
bis moZiebas orive seqtoridan axerxeben. gasaTvaliswinebelia,
rom kulturis sfero upiratesad arakomerciuli saqmianobis
sferoa, rac niSnavs, rom am sferos saWiro finansebis moZieba
xdeba ara dargis komercializaciis safuZvelze, aramed sxva-
66 sanadiraZe n., kulturis sferos proeqtebis menejmenti da dagegmareba, „ken-tavri“, Tbilisi, 2011, gv.17.
188 kulturis sferos menejmenti
dasxva arxebiT, kerZod _ saxelmwifo biujetidan, sponsorebi-
dan da saqvelmoqmedo organizaciebidan.
Tanxebis moZieba kulturis sferos organizaciebisTvis mniS-
vnelovan Zalisxmevas saWiroebs. saqmes aiolebs organizaciaSi
Sesabamisi kadrebis arseboba. gamocdili finansebis moZiebis/
ganviTarebis menejeri axerxebs biznesis warmomadgenlebis dain-
teresebas. mTavaria, Sedges ormxrivi interesi, kerZo seqtoris
warmomadgenlebi cxadad unda xedavdnen, maTTvis ramdenad sar-
gebliani iqneba ama Tu im proeqtisa Tu RonisZiebis dafinanseba.
saqarTveloSi kulturis organizaciebis dafinansebis mTa-
var wyarod saxelmwifo gvevlineba. saxelmwifoa is erTader-
Ti umaRlesi institucia, romelic gamoxatavs moralur, iuri-
diul da administraciul mxardaWeras praqtikulad kulturis
yvela sferoSi. saqarTvelos kanoni kulturis Sesaxeb, kultu-
ris sferos prioritetulobas, misi udidesi strategiuli mniS-
vnelobis gaTvaliswinebiT, avalebs saxelmwifos xelisuflebis
umaRles da adgilobriv organoebs gauwion maqsimaluri finan-
suri da sxva saxis materialur-teqnikuri daxmareba kulturis
yvela dargs. amave kanonis miznebSi ki xazgasmiT aris aRniS-
nuli, rom saqarTvelos moqalaqeebi Tavisufalni arian Semo-
qmedebiT procesSi saxelmwifos Caurevlobis samarTlebrivi
garantiiT. amas garda, saxelmwifo naklebad ereva im organiza-
ciebis saqmianobaSi, romlebsac uwevs finansur daxmarebas, Tu-
mca saxelmwifos mxridan gaRebuli sabiujeto saxsrebi realu-
rad arasdros ar aris sakmarisi organizaciebisTvis TavianTi
SemoqmedebiTi aqtivobebis sawarmoeblad. kulturis sferoSi
moqmedi organizaciebis Taviseburebac imaSi vlindeba, rom isi-
ni mudmivad saWiroeben intensiur dafinansebas saxelmwifos
Tu sxvadasxva struqturis mxridan. isic aRsaniSnavia, rom rea-
lurad kulturis sferoSi arasdros aris sakmarisi adamianTa
SemoqmedebiTi ambiciebis, ideebis da sxvadasxva aqtivobis da-
finanseba sazogadoebis molodinis srulad dasakmayofileb-
lad. miuxedavad imisa, Tu saidan modis dafinanseba, iqneba es
adgilobrivi Tu saxelmwifo biujeti, sponsori Tu bileTebis
gayidviT miRebuli Semosavali, rac ufro mcirea Tanxa, miT
ufro meti komisia erTveba saqmeSi da dawvrilebiT angariS-fa-
qturebis wardgenas moiTxovs.
189saSemsruleblo xelovnebis produqti _ speqtakli
kulturis sfero arakomerciuli saqmianobis sferoa. finan-
sebis moZieba ki swored imitom sWirdeba saxelmwifo da kerZo
struqturebisgan, rom mxolod produqtis warmoebis Sedegad
miRebuli SemosavlebiT ver SeZlebs „Tavis Senaxvas“ da funq-
cionirebas, radgan kulturis sferoSi produqciis warmoeba ar
aris mimarTuli mogebisken. mis mTavar mizans warmoadgens, moa-
xdinos socialuri gavlena sazogadoebaze, rac SemdgomSi xels
Seuwyobs maT sulier ganviTarebas da gemovnebis formirebas.
kulturis sferoSi dafinansebis da marTvis gansakuTrebu-
li specifikiT gamoirCeva saSemsruleblo xelovneba. mTavari
faqtori, rac saSemsruleblo xelovnebis produqts kulturis
sferoSi arsebuli sxva produqtebisgan gamoarCevs, aris misi
cocxali, gansakuTrebuli mdgomareoba, radgan saSemsruleblo
xelovnebis produqti cocxali, mza produqtia, romelzec mniS-
vnelovan gavlenas axdens Semsruleblis ganwyoba da mdgomareo-
ba warmodgenis procesSi. misi cocxali garemoeba ki bevri gan-
sakuTrebuli Taviseburebis ganmsazRvrelia.
Sesabamisad, am sferoSi TiTqmis SeuZlebelia winaswar imis
dadgena/gansazRvra, ramdenad Rirebuli da warmatebuli iqneba
esa Tu is produqti, radgan msgavsi tipis produqcia fasdeba
mxolod mas Semdeg, rac ukve Sesrulebulia mayureblis Tan-
daswrebiT.
saSemsruleblo xelovnebis gansakuTrebul risk-faqtors
warmoadgens isic, rom amgvari cocxali produqtis aRqma da gaa-
zreba sxvadasxva jerze sxvadasxvanairad xdeba. isic ki SeuZle-
belia, erTi da igive produqti, erTi da imave mayurebelma
sxvadasxva jerze zustad erTnairad aRiqvas. es ki, erTi mxriv,
momgebianic ki xdeba, radgan Semsruleblebs mudmivad eZlevaT
produqtis xarisxis gaumjobesebis SesaZlebloba. sabolood,
ki produqtis sicocxlisunarianobas _ Rirebuleba da momxma-
reblis (auditoriis) damokidebuleba gansazRvravs.
amrigad, saSemsruleblo xelovnebis marTva erT-erTi Zalian
saintereso da amavdroulad sakmaod rTuli procesia, ramdena-
dac is, misi (zemoT xsenebuli) gansakuTrebuli maxasiaTeblebis
da SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT, yovelTvis did moulod-
nelobebTan, problemebsa da riskebTan aris dakavSirebuli.
190 kulturis sferos menejmenti
RonisZiebebis didi nawili saSemsruleblo xelovnebis war-
modgenebia. xelovneba, romelic cocxlad sruldeba, Tavis-
Tavad saWiroebs garkveul RonisZiebas, romelzedac is iqneba
warmodgenili. saxelovnebo performansi SegviZlia ganvixiloT,
rogorc zogadad saSemsruleblo xelovneba da misi formebi
an, kerZod, rogorc performansis xelovneba. performansi Se-
gviZlia nebismier cocxal saxelovnebo warmodgenas vuwodoT.
kerZod, performansi aris vizualuri da dramatuli xelovnebis
erTgvari Serwyma. xelovnebis am dargma didi roli iTamaSa avan-
gardul xelovnebasa da anarqistul moZraobebSi.
performansi, rogorc xelovnebis forma, yvelaze metad XX
saukunis samocdaaTiani wlebisaTvis iyo damaxasiaTebeli. am
dargs imdroindeli tradiciuli saxis gamofenebisgan is gamo-
arCevda, rom aqcenti Semoqmedebze ufro iyo gakeTebuli, vidre
Semoqmedebaze. ZiriTad SemTxvevebSi saperformanso RonisZiebe-
bis organizatorebi namuSevars mayurebelTan erTad naxulobd-
nen da im xelovanebis wardgena, romelTa Semoqmedebac cocx-
lad, realur droSi iqmneboda, riskTan iyo dakavSirebuli. amis
mizezi is iyo, rom winaswar aravin icoda, Tu rogori iqneboda
saboloo produqti. magram am riskze wasvla bevrma gabeda da
samocdaaTianebSi sakmaod didi raodenobiT festivali Catarda,
romelTa farglebSic sxvadasxva performansi iqna warmodgeni-
li. is faqti, rom performanss zusti ganmarteba ar gaaCnia,
sxvadasxva mizezis gamo, xelovanebisa da dargis Camoyalibebi-
saTvis sakmaod xelsayreli aRmoCnda. xelovnebis tradiciuli
formebisgan gansxvavebiT, performansi eqsperimentebisaTvis be-
vrad Ria aRmoCnda, radgan mas ar gaaCnda is fizikuri SezRu-
dvebi, rac, magaliTad, ferwerasa da skulpturas hqonda. rad-
gan ar arsebobda zusti gansazRvreba, Sesabamisad, ar arsebobda
wesebic, amitom Semoqmedebs SeeZloT aerCiaT nebismieri Tema,
gamoeyenebinaT nebismieri saSualeba, aerCiaT sasurveli adgili,
warmoedginaT TavianTi namuSevari nebismier dros da nebismieri
xangrZlivobiT. maT SeeZloT pirdapir dakontaqtebodnen mayu-
rebels, romlisganac manamde ganyenebulni iyvnen. performansis
saSualebiT mayurebels SeeZlo enaxa Semoqmedeba da Semoqmedi
erTad. xelovanebi aRar iyvnen damokidebulni mxolod kriti-
191saSemsruleblo xelovnebis produqti _ speqtakli
kosebze da sakuTari Semoqmedebis aRqmis da prezentaciis axali
asparezi miecaT. performerebi am gziT im tipis xelovnebas-
Tan mividnen, romelSic idea dominirebda da ara konkretuli
sagnebi. performansis xelovneba, konceptualuri xelovnebis
msgavsad, artistebs aZlevda standartuli vizualuri Rirebu-
lebebisagan Tavis aridebis da WeSmariti vizualuri komunika-
ciis damyarebis saSualebas, es yvelaferi niSnavda, rom xelov-
neba aRar iyo valdebuli galereebisa da muzeumebis dawesebul
formatebs damorCileboda da rom is aRarasodes iqneboda ise-
Ti, rogoric iyo manamde.
zusti gansazRvrebis gareSe performansi damoukidebelia
Tanamedrove tendenciebisa da tradiciuli formebisagan. es
damoukidebloba garkveuli drois ganmavlobaSi imis garanti-
as iZleoda, rom performansis xelovneba gakontrolebuli da
inducirebuli iqneboda im artistebis mier, romlebmac xelov-
nebis es forma Camoayalibes. xelovnebis es forma Ria moedani
gaxda, aman ki miizida artistebi performansisaken.
saTqmelis gamZafrebis survili mTavari mizezia, ris gamoc
artistebi performansis xelovnebas iyeneben. performansis
saSualebiT xelovanebs miecaT ideebis moqmedebaSi gadmotanis
saSualeba. marTalia, zogi idea ar iyo Sesabamisad gamoxatuli,
an saerTodac sakmarisad faseuli, magram xelovnebis, rogorc
vizualuri komunikaciis formis axali midgomebi, jer bolom-
de Seswavlili ar iyo. xelovnebis am formis arCeviT artiste-
bi uars ambobdnen elitur saxelovnebo profesiaze, romelic
narCev klientebs ezoTeruli fufunebis nivTebiT amaragebda.
bevri performerisaTvis es pozicia profesiuli strategiis
arCevis sakiTxi aRmoCnda. samocdaaTian wlebSi mxatvrobasa da
skulpturaSi arCevanis ar arsebobis pirobebSi performansi sw-
rafi da efeqturi gza iyo xelovnebis sferoSi sakuTari niSis
dasakaveblad.
XX saukuneSi performansis xelovnebis istoria SegviZlia
davinaxoT rogorc periodebi, romlebSic performansi moZvele-
buli mimarTulebebis, xelovnebis dargebSi arsebuli stagnacii-
sa da TviTkmayofilebisagan ganTavisuflebis saSualebas qmnida.
miuxedavad imisa, rom is, rac dRemde dawerila dadaistebze,
konstruqtivistebze, futuristebsa da siurealistebze, kon-
kulturis sferos menejmenti192
centrirebulia maT mier Seqmnili xelovnebis nimuSebze, sinam-
dvileSi am moZraobebis warmomadgenlebi umeteswilad perfor-
manss mimarTavdnen. rodesac am moZraobebis wevrebi axalgazrde-
bi iyvnen, swored performansis formiT cdidnen sakuTar ideebs
da amis Semdeg gamoxatavdnen maT namuSevrebSi. magaliTad, ita-
lielma futuristebma Semoqmedeba manifestebiTa da performan-
sebiT daiwyes, sanam ferweriTa da skulpturiT ganagrZobdnen
ideebis warmoCenas. asevea ciurixeli dadaistebis SemTxvevaSic,
isini jer poetebi da kabares Semsruleblebi iyvnen da Semdeg
daiwyes dadaisturi namuSevrebis Seqmna. parizeli siurealiste-
bic 6 wliT adre, sanam TavianTi ideebs ganaxorcielebdnen, poe-
tebi, mwerlebi da Semsruleblebi iyvnen. es artistebi perfor-
manss, ZiriTadad, farTo sazogadoebasTan misaRwevad da maTi
xelovnebisadmi, cxovrebisa da kulturisadmi damokidebulebis
Sesacvlelad iyenebdnen. isini RonisZiebebs marTavdnen kafeeb-
Si, Teatrebsa da quCebSi, awyobdnen saxalxo demonstraciebs. es
manifestaciebi iyo reaqcia imaze, rom xelovnebis faseulobis
dadgenaze saxelmwifo dawesebulebebi da kritikosebi axdendnen
zegavlenas, aseve im faqtzec, rom im dros muzeumebi, ZiriTa-
dad, gardacvlili xelovanebis namuSevrebs gamofendnen.
miuxedavad imisa, rom performansi TandaTan xdeba sazoga-
doebisTvis misaRebi gamoxatvis saSualeba, Zalian cotaa misi
evoluciis Sesaxeb cnobili. am damaluli istoriis aRmoCena
gvaCvenebs, rom xelovanebi yovelTvis mimarTavdnen cocxal
performanss TavianTi ideebis gamosaxatad. wina saukuneebidan
magaliTad SegviZlia leonardo da vinCi moviyvanoT, romelic
sanaxaobebs awyobda da Tavis SemoqmedebasTan dakavSirebul
eqsperimentebs atarebda mayureblis winaSe. jian lorenco ber-
ninic igonebda sanaxaobebs, romelTa meSveobiTac is sazRvao
brZolebs aSarJebda. 1890-ian wlebSi ki henri ruso sakuTar,
monmartris studiaSi marTavda wveulebebs megobrebisaTvis, maT
Soris iyvnen alfred Jari da pablo pikaso.
I I nawili
menejmenti
meore nawili
vizualuri
xelovnebis
menejmenti
naTia kopaleiSvili
194 vizualuri xelovnebis menejmenti
Tavi I
Sesavali
vizualuri xelovnebis mniSvneloba dRevandel sinamdvileSi uamrav sferos gansazRvravs. is cvlis adamianTa damokidebule-bas sagnebisa da relobisadmi.
misi roli izrdeba politikuri da socialuri cxovrebis rTul etapebzec, radgan ar arsebobs erTi niSnulis, erTi ge-movnebis, erTi da imave sanaxaobrivi fenomenis mxolod erTi mimarTulebiT gamoyenebis praqtika msoflioSi.
sanaxaoba, vizualizacia TavisTavad iqca sulier sazrdod kacobriobisaTvis, xolo XXI saukuneSi, bunebrivia, izrdeba misi sinTezis tendenciac.
Tu aqamde kino da televizia sinTezis yvelaze naTeli maga-liTi iyo vizualuri xelovnebis dargebSi, amJamad erTiandeba da vizualizaciis farTo speqtrs qmnis artvideo, instalacia, kino da satelevizio specifika, musikaluri klipebi...
calke sferoa da mzardi fsiqosocialuri zemoqmedebis ten-denciebs asaxavs komerciuli da socialuri reklamac, romelic sruliad SeumCnevlad axorcielebs Tanamedrove cxovrebis tran-sformacias yvelgan, nebismier socialur rgolsa da asakobriv jgufSi. mcire informaciisa da mokle virtualuri sanaxaobrivi efeqturobis gavlenac mzardia kacobriobis cxovrebis am etapze, miT umetes, rom vizualizaciis iluzoruloba ukve mZafr rea-listur gamosaxulebas iZleva nebismieri mimarTulebiT.
uZvelesi droidan dRemde viTardeboda vizualuri xelov-nebis dargebis Taviseburebani, Tumca teqnologiebma Caanacvla maTi statikuroba mzardi dinamikiT, da swored es gansazRvravs Tanamedrove cxovrebaSi am dargebis ganviTarebis mTavar ten-dencias _ ritmi, realobis efeqti, mcire da zedapiruli infor-maciis xelmisawvdomoba.
yovelTvis momgebiani an saintereso rodia msgavsi sinTezi, Tumca unda iTqvas, rom am gzazec iqmneba da mkvidrdeba gaazre-buli, mniSvnelovani namuSevrebi, rac zogadi tendenciis marTe-bulobaze miuTiTebs.
195vizualuri xelovneba, rogorc kulturis sferos nawili
vizualuri xelovneba, rogorc kulturis
sferos nawili
vizualur xelovnebaSi aqcenti yovelTvis formaze daismis. jer kidev XX saukunis miwuruls mkvlevari franc boasi naSrom-
Si „primitiuli xelovneba~ (Primitive art) citirebs vilhelm vund-
tis mosazrebas imis Sesaxeb, rom „..fsiqologiis dargSi, xelo-
vnebis Seswavla ikavebs saSualo adgils enasa da miTs Soris~.67
vizualuri xelovnebis nawarmoebebi arseboben sivrcesa da
droSi da aRiqmebian mayureblis mier. sazRvrebi dinamikur, moZ-
rav vizualur xelovnebasa da vizualuri xelovnebis iseT dar-
gebs Soris, rogoricaa, magaliTad, ferwera, arsebiTi xasiaTisaa.
vizualuri xelovneba globalizaciis epoqis kulturaSi,
sxvadasxva dargebSi uTanabrod viTardeba da am procesSi wamy-
van rols asrulebs: warmoebis organizeba da marTva, balansis
Zieba da vizualuri xelovnebis adgilis gansazRvra kulturis
sferoSi. dRes kino, televizia, videoarti da sxva dargebi, po-
litikursa da ideologiurTan erTad, sociokulturul mniSv-
nelobasac iZens.
vizualuri xelovnebis gamoyeneba kulturis praqtikaSi fa-
seulobaTa sistemis cvlilebebzec metyvelebs ama Tu im konk-
retul istoriul periodSi, xSirad arc aris aucilebeli misi
saerTo globalur kulturaSi CarTva. dasavluri kulturis
diskursSi ar arsebobs erT etalonad miCneuli saeqsperto sis-
tema. amitom saxelovnebo bazarze vizualuri xelovnebis ko-
mercializacia da misi pirobiTi Rirebuleba damokidebulia mis
arsebiT monacemebze, aqtualobasa da mxatvrul konceptualur
mniSvnelobaze.
kulturis politika mTel msoflioSi qmnis vizualuri xe-
lovnebis ganviTarebis mravalmxrivobis winapirobas. swored
kultura, misi erTianobaa vizualuri xelovnebis TviTmyofado-
bis, misi mniSvnelobis garanti. globalizaciis epoqis kultu-
rul faseulobaTa sirTule, Tavis mxriv, zemoqmedebs adamianu-
67 Boass f., „Primitive art“, 2010, p. 49.
196 vizualuri xelovnebis menejmenti
ri yofisa da socialuri sinamdvilis moTxovnilebebze xelovne-
basTan mimarTebiT da es procesi, upirveles yovlisa, vizualur
xelovnebaze aisaxeba.
vizualuri xelovnebis ganviTareba ara mxolod qmnis kul-
turis erTian sistemas, aramed cxadyofs mis perspeqtivebsac _
praqtikulad, naTeli xdeba, Tu ramdenad aqtualuri, pirobiTi
an, piriqiT, retrograduli SeiZleba gaxdes kino, foto, saxviTi
xelovnebis procesebi mocemul uaxles periodSi.
amitom, rodesac laparakoben saqarTveloSi Tanamedrove
kulturis vizualizaciaze, es procesi vizualur xelovnebis
progress ki ara, aRqmis vizualuri da kulturuli genetikis
erTianobas ufro exeba.
iqmneba erTgvari „platforma~, romelic mudmivad aqtualu-
ria _ is kulturis sferos kuTvnilebaa da mis avangardSia
vizualuri xelovneba.
sxvadasxva avtoris satkivari gansxvavdeba xedviT, mkafio,
individualuri SemoqmedebiTi stiliT, individualobiT. yovel-
Tvis aqtualuria realuri, cocxali adamiani da ara _ sqematu-
ri, paTosiT savse gmiri. erTianidan gamoiyofa da iqmneba rea-
lobis interpretirebuli suraTebi, romlebic TiTqos sruliad
spontanurad mTliandeba. realuri faqti ucvlelia, misi gad-
mocemis, mxatvrul movlenad qcevis xerxebi da avtoris midgo-
mebi ki _ sruliad sxvadasxva _ icvleba forma, stili, Txrobis
niSani da sabolood _ nawarmoebis Janric ki.
am damokidebulebam martivad axsna is, rac TavisTavad xde-
ba vizualuri xelovnebis specifikis damuSavebis Sedegad: ne-
bismieri movlena, qmedeba cocxldeba, ekranze unda aisaxos is,
rasac avtori jer kidev CanafiqrSi Wvretda. bunebrivia, aravin
kamaTobs imaze, rom sareJisoro koncefciac, ZiriTadad, Ta-
visufalia stereotipebisgan, magram avtori muSaobs sakiTxze,
romelic momavali ambis, istoriis sawyiss ganixilavs da kinos
istoriis XX saukunis 20-iani wlebidan moyolebuli, realobis
Zieba nebismier CanafiqrSi dRemde ucvlelia.
ucvlelia maSinac ki, rodesac avtorebi, magaliTad, arar-
sebul, mkveTrad pirobiT samyaros qmnian da Semdeg es samyaro
kinosinamdviled aRiqmeba.
197vizualuri xelovneba, rogorc kulturis sferos nawili
is, risi Tqmis survilic amoZravebs avtors, rogor axerxebs
saTqmelis gamoxatvas, ukve iwvevs miniSnebebis, alegoriis Ziebis
survils. arsebobs meore mxarec _ vizualuri xelovneba yovel-
Tvis cdilobs, gverdi ar auaros imgvar „safrTxes“, rogori-
caa „gamoucdeli~ da ucnobi siaxle. es aSkara, TvalSisacemi da
saintereso Taviseburebaa. mcdaria mosazreba, TiTqos avtori
am dros Tavs unda ikavebdes mkafiod gamoxatuli poziciisagan,
azris Tamami gamomJRavnebisa an aqtiurad gamoTqmuli protes-
tisagan. aqedan ibadeba problemebi, romlebic kvlevis obieqtad
iqceva xolme.
axali Canafiqri, idea yovelTvis sariskoa. mayurebeli rTu-
lad iRebs didaqtikas, naklebad endoba magaliTebs da yovelTvis
amjobinebs, Tavad aRmoaCinos problema im sivrceSi, romelsac
sTavazoben, aRiqvas pirobiTi samyaro, rogorc realoba, da xSi-
rad daupirispirdes mas. Tu romelime etapze mainc ar SeiniSneba
mayureblis survili, gaigivdes gmirebTan, sivrcesTan, drosTan,
TemasTan, maSin mas uneldeba interesi konkretuli ambis mimarT.
amitom unda ikiTxebodes ideur koncefciaSi umTavresi pozi-
cia, saTqmeli, safuZveli, amitomaa ase yuradsaRebi istoria,
dro. es sakiTxi principulad ucvlelia wlebis ganmavlobaSi.
ambavi, romelic ekranze unda aisaxos, did mniSvnelobas iZens.
idea, zeamocana nebismieri nawarmoebis arsis ganmsazRvre-
lia, magram avtori Tavidanve eZebs saxier formas misi ganzo-
gadebisTvis da models qmnis _ es modeli arsebuli realobi-
dan amoizrdeba, an is Tavidan bolomde warmosaxvis nayofia. sa-
bolood, mainc avtoris mier SeTxzul da sinamdvilidan aRebul
ambavs vexebiT, romelic sxvadasxva formiT warmogvidgens ganc-
dils, gadatanils, pirobiTsa da umetes SemTxvevaSi _ realurs.
aseTi zeamocana aqvs yovel namuSevars da ganimarteba, rogorc
mxatvruli saxis SemoqmedebiTi mizani.
nu vifiqrebT, TiTqos vizualuri xelovnebis Temasa da mis
Semdegdroindel ganviTarebaze muSaobas aucilebeli, ucvleli
Tanmimdevroba sWirdeba. nawarmoebis Janris sakiTxic mWidrod
ukavSirdeba Temas. SeiZleba Tamamad iTqvas, is garkveulwilad
damokidebulicaa da misgan ganpirobebulic. saTqmeli da satki-
vari, romlebic TemaSi cxaddeba, gansazRvravs xelovnebis Jan-
rsac da Taviseburebasac. vizualurma xelovnebam kulturul
198 vizualuri xelovnebis menejmenti
speqtrSi alegoriuli samyaros Ziebisas warmosaxviTisa da rea-
luris gaerTianeba scada. istorias Tu davesesxebiT, gamocdi-
lebam cxadyo, rom drodadro mZlavr mimdinareobebSi ara in-
dividualuri, aramed swored socialur-politikuri realoba,
sazogadoebrivi cnobiereba aiZulebda xelovans, pirobiToba
aerCia da zeamocanad erTiani saxis simboluri sxvadasxvaoba eC-
venebina mayureblisTvis.
magaliTisTvis gamodgeba rusi kinodokumentalistis, ki-
nos reformator Ziga vertovis namuSevrebi, scenarebi momavali
filmisTvis (magaliTad, `iare, sabWoeTo!~ 1926 w.), rac, ideolo-
giuri JReradobis miuxedavad, sivrcisa da realobis mxatvru-
li gaazrebis nimuSia, romlis esTetikac, mkacri struqturuli
forma gaocebas iwvevs. mogvianebiT polemika ganviTarda kinema-
tografSic _ 30-ian wlebSi mokamaTe mxareebi poetikis sakiTxeb-
Tan dakavSirebiT daiyvnen, magram am safarvelqveS kinoxelov-
nebis sakvanZo sakiTxebi ganixileboda. saubari iyo mxatvruli
gamosaxvis xerxebze, kinoenaze. kamaTi mimdinareobda dramatur-
giis rolze, daobdnen „poeziisa“ da „prozis“ momxreebic...
poeturi platforma yvelaze mZafrad aisaxa sergei eizenS-
teinis statiaSi, saxelwodebiT _ ̀ saSualo sams Sori (1924-1929)~.
poeturi kinoformis gaqrobis faqtis aRniSvnasTan erTad, av-
tori werda: „gaqra yvelaferi, rac ekrans uwindebur poetur
momxiblaobas aniWebda, swored is, risi gulisTvisac kinemato-
grafis wina Taoba oflsa da sisxls Rvrida~. imas, rac sergei
eizenSteins kinoxelovnebis yvelaze ufro faseul monapovrad
miaCnda, sergei iutkeviCi gaafTrebiT esxmoda Tavs. yovelive is,
rac poetur mimarTulebas axasiaTebda _ stilistika, mxatvru-
li saSualebebis sistema _ sergei iutkeviCis mtkicebiT, mxolod
zians ayenebda kinematografs.
istoriisaTvis naTelia, daaxloebiT, ra qmediTi da vizualu-
ri stilia saWiro ama Tu im ideisTvis TxrobiTi formis misace-
mad, magram cvlilebebis SesanarCuneblad, uwyvet mizanTan er-
Tad, ukve ara mxolod gmiris, aramed im garemos Seswavlaa auci-
lebeli, romelSic avtori mikrosamyaros aTavsebs da ukve arse-
buli realoba detalurad nawevrdeba, raTa gamoarCios mTavari,
ar gadatvirTos namuSevari naklebad qmedebaunariani masaliT.
aq ki Tavs iCens saganTa TavisTavadi urTierTkavSiri, maTi bune-
199vizualuri xelovneba, rogorc kulturis sferos nawili
ba. Cven bolomde gaviazrebT mizans _ erTs an sulac ramdenimes
Tavidan bolomde. CavTvaloT, rom formaze gadasvlis procesSi
es zeamocanaa, romelic tradiciulad moqmedebis mTavari moti-
vaciis Sesaqmnelad miemarTeba.
kacma rom Tqvas, ra surs kulturas vizualuri xelovnebis
dargebisagan? ris miRebas eltvis, ra portrets qmnis? TiTqos
zogadi kiTxva da zogadi ganmartebacaa. vizualuri struqtu-
ris Seqmnisas motivacia erT qmedebaSi, erT pasuxSi, replikaSi
SeiZleba eteodes _ specifikis gansazRvrisTvis aucilebelia
ama Tu im dargis namuSevris struqturis gaTvaliswineba, rac
mkveTrad Camoyalibebuli niSnebis erTobliobas qmnis. kultu-
ris Semadgenel nawilad moviazrebT vizualuri xelovnebis ni-
muSebs, Tu viciT:
1. saxierad ras da rogor gviambobs avtori. ambis
vizualizaciis gzebi bevri ramis ganmsazRvrelia, rac
dRes ukve aRar aris sakamaTo;
2. nebismieri Tema, romelsac vizualizaciisTvis irCevs
avtori, SeiZleba tovebdes ukve mravalgzis gamoyene-
buli ambis STabeWdilebas, Tumca sabolood _ es imas
ar niSnavs, rom mis damuSavebaze uari iTqvas;
3. nebismier motivs, arsebuls an axaldabadebuls, moeZeb-
neba pirdapiri an asociaciuri analogi kulturaSi _
es kanonzomieri movlenaa;
4. vizualuri xelovnebis dargebSi profesionalizmis
amocanaa, moZebnos ambis gadmosacemad, sakuTari pozi-
ciis gamosaxatavad, Tundac mcirediT gansxvavebuli
forma. swored axali formiTa da xSirad ukve arse-
buli saTqmeliT unda dainteresdes mayurebelica da
mkiTxvelic;
5. ambis vizualizaciis da kulturasTan misi Tanxved-
ris procesi ar arsebobs ganyenebul, damoukidebel,
xelSeuxebel movlenad, faqtad. mas TavisTavad unda
mohyves daxvewa, Sevseba. ambis warmoSobas, faqtob-
rivad, araviTari mniSvneloba ar gaaCnia. magram unda
ganvasxvaoT damkvidrebuli, WeSmaritebad miCneuli,
xelovnebisTvis yovelTvis saintereso Temebi da is,
200 vizualuri xelovnebis menejmenti
Tu ra surs avtors, konkretuli viTarebidan gamom-
dinare, ra axali motivis, azris, poziciis winapirobaa
nawarmoebi misTvis. aqve dgeba organulobis sakiTxic:
rogor ganviTarda konkretuli interpretacia;
6. kulturis zogadi kriteriumebi Seucvlel rols Ta-
maSobs procesSi _ misi gamoyeneba yovelTvis drou-
lia. ideis safuZvelze gamoicnoba epoqis interesebi,
grZnobaTa buneba da sxv.;
7. aqve Cndeba vizualizaciis sistemis sxva niSanTa auci-
leblobac:
- pirovnebisa da Semoqmedebis mTlianoba;
- konkretuli niSan-Tvisebebis zogad maxasiaTeb-
lad gardaqmna;
- ideisa da formis mTlianobis miRweva.
201epoqaluri interesebis gamoyeneba Txrobis elementad
epoqaluri interesebis gamoyeneba
Txrobis elementad
xSirad yvela faqti cal-calke arsebuli realobaa, xolo gaerTianebuli mcire movlenebi _ sinamdvile, yofa, ambavi, ro-melic epoqasa da adamianur dramas axasiaTebs. unda vicnoT sa-kuTari realobac da zogadi WeSmaritebac, rom adamianis arse-bobas yvelgan Tan sdevs sastiki sinamdvile. yovel epoqas Se-sabamisi sirTuleebi axasiaTebs yofasTan damokidebulebaSi da isini ara mxolod aisaxeba dramaturgiaSi, aramed axal stils, formas karnaxobs avtors.
vizualuri xelovnebis sinTezuri bunebidan gamomdinare, amgvari detalebis erTianoba avtors aucileblad unda aTva-
liswinebinebdes specifikis yvela niSans da, upirveles yovlisa,
erTi SexedviT daukavSirebeli sagnebis erTianobas. iZulebulni
varT, vaRiaroT, rom swored fragmentebi qmnis mTavars _ erTian
suraTs. paralelurad Cvens cnobierebaze moqmedebs dinamikac,
warmosaxviTi rigic, xedvac... realobis asaxvas xelovneba yo-
velTvis specifikur da umniSvnelovanes Taviseburebad miiCnev-
da. XX saukunis miwuruls ganaxlebuli Tematuri tendenciebiT
aivso masala, romelic mxatvruli TavisTavadobiT _ am iSvia-
Ti TaviseburebiT _ gamoirCeoda. es movlenebi ganviTarda jer
kidev XX saukunis 90-ian wlebSi _ epoqaSi, rodesac adamianis
sulieri krizisis Temam axali realoba Sva mTel msoflioSi. ad-
vili SesaZlebelia, procesis bolomde formirebas sagrZnoblad
didi dro dasWirdes. iseve, rogorc calkeuli ideis formire-
ba niSnavs siuJetis, misi mTavari xazis formirebasac, zogadi
procesic imave niSnebs atarebs. ra tendenciebi wamoiwevs win da
ras asaxavs vizualuri xelovneba? es kiTxvebi gansazRvravs bevr
rames. sanaxaobis elementi gulisxmobs konfliqtis warmoCenas
da sinamdvilis dacvas. subieqturi sinamdvile moicavs avtoris
codnas da rwmenas konfliqtis Taobaze, da gamoiyeneba sinamd-
vilis faqtebis Sefasebisas, komentirebisa da analizisas. subi-
eqturi sinamdvile spontanurad warmoiSoba, is ukve arsebobs
avtoris gonebaSi teqstis Seqmnamde. sxvagvarad avtori ver moa-
202 vizualuri xelovnebis menejmenti
xerxebs sinamdvilis Sefasebas. ambavi, romelic transformirde-
ba da yalibdeba, rogorc damoukidebeli movlena, ver iarsebebs
moZraobis, qmediTi azrisa da vizualuri aqcentebis gareSe.
XX saukunis 50-70-iani wlebis kinematografSi amerikuli ko-
merciuli kinos standartma, cota ar iyos, daarRvia da gaamar-
tiva kinos temporitmi, dinamika, magram ara _ sabolood. ki-
noxelovnebis da sxva vizualur xelovnebaTa dargebis mdidari
gamocdilebidan gamomdinare, naTelia, rom ritmis SenarCune-
ba mxolod sanaxaobrivi da qmediTi daZabulobis xarjze rodi
miiRweva.
amis naTeli magaliTebi msoflio kinoSedevrebSi da maT li-
teraturul safuZvlebSic SegviZlia moviZioT. iwyeba sinamdvi-
lis xedviTi da smeniTi aspeqtebiT gadmocema maSin, rodesac sxva
literaturul JanrebSi amas gansjisa da fiqris, analizis vrce-
li asparezi eTmoba. yovel axal istoriul periodSi vizualu-
ri xelovneba mxatvrul-SemecnebiTi saSualebebis mobilizebas
axorcielebs, akvirdeba socialuri, mentaluri sinamdvilis cva-
lebadobas. Tematur-dramaturgiuli tendenciebic xelovnebisa
da sinamdvilis urTierTobaTa mravalgvarobiT aRiniSneba. epo-
qebi, Tanamedroveoba, individis drama da sazogadoeba, romel-
Sic pirovnebas uxdeba integrireba _ Temebis variacia mravalg-
varia, magram erTiania pirobiTobidan realizmamde misvlis da,
piriqiT _ realizmidan pirobiTi sivrcis Seqmnis aucilebloba.
vizualur-kulturuli Zieba axali mimarTulebaa, romlis Sede-
gadac komunikaciis axali formebi yalibdeba warmoqmnili fi-
losofiis, kulturologiis, esTetikis, xelovnebaTmcodneobis,
specifikuri Tanamedrove kulturisa da vizualur-gamomsaxve-
lobiTi kulturis upiratesobiT. Tanamedrove vizualuri kul-
tura sxvadasxva gamomsaxvelobiTobas da `ideologias“ gansazR-
vravs. samecniero SexedulebaTa Tanaxmad, vizualuri da kul-
turuli xelovnebis kvlevebSi Tanamedrove meTodis gamoyeneba
produqtiul TanamSromlobas moitans.
vizualuri xelovnebis aRqmis Tavisebureba kulturis da so-
ciokulturis stereotipebzea damokidebuli. am process kul-
turis sferoSi adamianis virtualur realobasTan Seguebasa da
swrafad cvalebad kulturul sivrcesTan adaptacias ukavSire-
ben. vizualur-mxatvruli saxeebi (magaliTad, kinoSi) erTgva-
203epoqaluri interesebis gamoyeneba Txrobis elementad
ri gardamavali safexuris rols asruleben, romelic adamianTa
urTierTobis sivrcisTvisaa aucilebeli.
Tanamedrove kultura ukve TavisTavad ganixileba xolme,
rogorc vizualuri xelovnebis tipebisa da saxeebis erTianoba.
is aerTianebs saxelovnebo da mediaprocesebs. XX saukunis xelo-
vnebam daamtkica, rom vizualizacia SesaZlebelia xelovnebis ne-
bismieri erTi dargidan meoreze gadasvlis drosac. amis naTeli
magaliTia ekranizaciis gamocdileba. es procesi mWidrod uka-
vSirdeba miTologiisa da ekonomikis sferosac, miTologizebas;
realoba Tavad qmnida miTebs, romlebic vizualizdeboda, ami-
tom mxolod ideologia _ yovelmxrivi da, maT Soris, demokra-
tiulic _ vizualuri xelovnebis interesebzec zemoqmedebda da
axlac zemoqmedebs. gaCnda sruliad axali meqanizmi: ferweris,
moZravi gamosaxulebis, konceptualurobis gamaerTianebeli mig-
nebebi erTian vizualur tips qmnis _ es aris vizualuri arti,
romelsac SeiZleba mivakuTvnoT gamosaxulebaze agebuli Txro-
bis nebismieri tipi, moqmedi rogorc videoartSi, ise _ mediaxe-
lovnebaSic. vizualuri xelovneba da misi integrireba kultu-
raSi pirovnebis axal pirobebTan adaptaciisas dRes gadamwyvet
rols asrulebs. yoveli adamianis SemoqmedebiTi potencialis
gafarToeba enaa, romelic kulturaTSorisi dialogis xerxia.
vizualuri xelovneba kulturis sferoSi axal zogadkultu-
rul faseulobebs qmnis da amkvidrebs.
cneba „kulturis sfero~, ra Tqma unda, gulisxmobs ramde-
nime sajaro da arasajaro sivrces: sawarmoebi, dawesebulebebi,
komerciuli da arakomerciuli organizaciebi, romlebic, Tavis
mxriv, saxelovnebo nawarmoebebis mwarmoebel farTo speqtrs
warmoadgens.
kulturis sferoSi gansakuTrebuli adgili uWiravs
vizualuri xelovnebis dargebs, rogorc sazogadoebaze azrob-
rivi da, Tu gnebavT, esTetikuri zemoqmedebis mniSvnelovan ia-
raRs. vizualuri xelovneba, bunebrivia, yovelTvis upasuxebs
Tanamedrove cxovrebis ritms. imasac ver uarvyofT, rom
vizualuri xelovnebis nimuSi saSemsruleblo process da misi
aRqmis processac gulisxmobs.
kulturis sferoSi gaerTianebuli vizualuri xelovnebis
dargebis erTi Tviseba kidev isaa, rom es dargebi xSirad Ta-
204 vizualuri xelovnebis menejmenti
vadve qmnian moTxovnas, interess. kinematografSi, Tanamedrove
vizualuri xelovnebis kanonzomierebis Tanaxmad, sadac ar unda
SeimCneodes ideologiis diqtatura da mxolod cduneba arse-
bobs, adamiani uflebas aZlevs vizualur xelovnebas, sakuTari
gamocdileba da survilebi gaasajaroos. Sesabamisad, gamodis,
rom xelovneba, kerZod ki _ kino, vakuumiisagan TavdasaRwevad
eZebs „cdunebis~ axal-axal saSualebebs: virtualuri sivrcis
gafarToebiT dawyebuli, mediis lobirebiT damTavrebuli. es
upasuxebs kinomayureblis ambiciebsac.
gamomsaxvelobiTi vizualuri xelovnebis dargebma damouki-
deblobisaTvis brZolaSi, romelic, sxvaTa Soris, ocdameerTe
saukunemde didi xniT adre daiwyo, dRes Tavisufleba miiRes da
isini Sors arian Sinaarsobrivi da materialuri wnexisgan. Tumca
es ar exeba warmoebas da multikulturul sivrces mTlianad.
dRevandel etapze aucilebelia gavacnobieroT xelovneba, ro-
gorc formis, warmosaxvisa da sulierebis sinTezi; yovelive es
kinematografs, saxviT xelovnebas, mediaxelovnebas, videoarts
gansakuTrebul pasuxismgeblobas akisrebs. Tanamedrove kultu-
ra aqtiurad iyenebs68 marginalur praqtikas. ase rom, xelovneba-
Si arsebobs garkveuli interesi da tradicia, raTa vizualiza-
ciis procesi marginalur praqtikas daeyrdnos.
erTi mxriv, es Tanamedrove kulturaSi arsebul humaniza-
ciis procesTan igivdeba da srulebiT gasagebia _ aqamde arar-
sebuli Temebis SemoWra vizualur xelovnebaSi, maTi damkvidre-
ba rogorc yofaSi, ise urTierTobaSic gansazRvravs kulturis
danergvis sistemas. amasTanave, Tu es orientiri ver afarToebs
Sinaarsobriv saSualebebs, maSin es kulturis krizisze miuTi-
Tebs: marginalur sivrceSi iwyeba masobriv kulturaze zewolis
orientirebis Zieba. am realobas xSirad mzardi xasiaTi aqvs.
kulturis sferoSi vizualuri xelovnebis integrireba war-
moudgenelia saTanado menejmentis gareSe, radgan swored ga-
marTuli menejmentia winapiroba vizualizaciis saTanadod war-
moCenisa. mayureblis an damTvaliereblis cneba Zalze farToa,
amitom misi cnobierebisTvis kargad warmarTuli procesis Sede-
gebi vizualuri xelovnebisaTvis kulturis ganuyofel segmen-
tad aRqmis saSualebas iZleva.
68 http://genia.ge/?p=3178 `ar briuti“.
205epoqaluri interesebis gamoyeneba Txrobis elementad
rogor fasdeba kulturasa da vizualur xelovnebebs Soris
arsebuli mTavari rgoli _ Semfaseblebi, auditoria _ mxatv-
rul procesSi? isini, SeiZleba iTqvas, erT-erT mTavar rols
asruleben, radgan sazogadoebrivi azrisa da damokidebulebis
Seswavla mTlianad cvlis xolme kulturis bazris ganwyobas.am xelovnebis mniSvnelobis ugulebelyofa namdvilad
SeuZlebelia, magram, rogorc amerikuli kinoxelovnebis _ medi-
aartis gamocdileba gviCvenebs, zedapiruli artTerapiis ten-
dencia kulturologiisa da fsiqiatriis sfero xdeba.
Tematika am xelovnebisa mkveTrad Seicvala mTel kultu-
rul sivrceSic da vizualur xelovnebaSic: ocdameerTe sauku-
nis damdegidan dRemde aqtiurdeba sqesis, janmrTelobis mdgo-
mareobis sakiTxis ugulebelyofa swored humanizaciis procesis
gamo.
vizualuri mxatvruli nawarmoebi, romelsac masobrivi ko-
munikaciis saSualebebi awvdian mayurebels, uzarmazar sivrces
qmnis, sadac adamianTa mier realur yofaSi ararealizebuli
moTxovnebis potenciuri dakmayofilebis veli iqmneba. iwyeba
qmedeba, romelic saSualebas aZlevs mayurebels (gansakuTre-
biT es vrceldeba amerikul kinoze), koncentrireba moaxdinos
da garkveuli drois ganmavlobaSi sruliad sxva cxovrebiT
icxovros, ganusazRvreli warmosaxviTi realobiT gamoeTiSos
sinamdviles, miiRos socialur SesaZleblobaTa gansxvavebuli
areali. mas Semdeg, rac sxvisi cxovrebiT icxovrebs, mayurebeli
akonkretebs Tavis prioritetebs, an uars ambobs sakuTar indi-
vidualobaze sxvis sasargeblod.
vizualuri xelovnebebis ena, „axali sanaxaobiToba~ (rome-
lic aRqmis vizualur arxebzea dafuZnebuli) kulturul sivr-
ceSi ara mxolod manipulaciur, aramed adaptaciur funqciasac
asrulebs mayureblis survilebTan mimarTebiT.
asociaciuri, arasworxazovani azrovneba am axali sana-
xaobriobis safuZvelia, da swored is mkvidrdeba kinosa da vi-
deoartSi. Janri ki am SemTxvevaSi sruliad Tavisufal sivrces
avlens, ixsneba SezRudva, egreT wodebuli sufTa Janrebis auci-
lebloba aRar arsebobs.
kamaTi, romelic kinematografis, televiziis da mediaar-
tis gamomsaxvelobiTi saSualebebis sazRvrebs exeba, dRevandel
206 vizualuri xelovnebis menejmenti
dRes imdenad aqtualuri aRar aris, gansxvavebiT _ meoce sauku-
nis 90-ani wlebisgan. iseTi cneba, rogoricaa „formati~, TiTqmis
yvela ekranul sanaxaobriv moqmedebaSi figurirebs. kinofilmi-
sa da telegadacemis diferenciacia ase yalibdeba: „mexsierebis
xedva~ da „Tanamonawilis xedva~. kinematografTan mimarTebiT,
mexsiereba kvlav wamyvan rols asrulebs, magram axali teqnolo-
giebis Tu vizualizaciis xerxebis gafarToebis meSveobiT warma-
tebiT iTvisebs Tanamonawilis xedvasac. kinoxerxi, videostili,
teleforma, mediargoli dRes erTiandeba vizualur teqstSi da
vizualuri xelovnebis saerTo saxes qmnis.
teqnologiaTa gamoyenebis strategiebi iSviaTad icvleba:
ZiriTadi aqcenti daismis an fantaziis vizualizaciaze, an _
„sinamdvilis efeqtze~. virtualuri, ararsebuli samyaros Se-
qmna nawarmoebSi fantaziis vizualizaciis ukiduresi wertilia.
„axali sanaxoba~ teqnikuri xerxebis zrda-ganviTarebazea damo-
kidebuli.
axali teqnologiebi avtorebisaTvis gansakuTrebuli instru-
mentia. magaliTad: mediaarti saSualebas aZlevs mxatvrebs, moi-
marjvon TviTgamoxatvis axali xerxebi da sivrceebi.
am magaliTebs Cven kidev ganvixilavT konkretulad. Tu ame-
rikuli kinosTvis axali teqnologiebi Semoqmedebis axali xerxia,
mcirebiujetiani evropuli kinosTvis es novatoruli mignebebis
sawyisia. ase rom, mizani orive SemTxvevaSi gansxvavebulia da mar-
Tvis procesSi es unda gaiTvaliswinos menejmentis jgufma.
gasuli, XX saukunis, yoveldRiuroba sociokulturuli
procesebis globalizaciaSi erTveba, cvlis sazRvrebs adamia-
nur yofaSi, qmnis erTgvar usistemobasac, magram yovelive amas
emateba vizualuri xelovnebis udidesi gavlena yofierebaze.
vizualuri, igive plastikuri (cvalebadi termini) xelovne-
ba, sxva terminologiur ganmartebebTan SedarebiT, axalia, da
SesaZlebelia, mivakuTvnoT yvelafers, rac ki adamianis mxedve-
lobis areSi xvdeba. amitom, Tu vizualuri xelovnebis farTo
speqtriT gagebas vgegmavT, mas miekuTvneba rogorc tradiciuli
gamomsaxvelobiTi xelovneba (adreul TeoriaSi natifi xelovne-
bis dargebi), ise drosa da sivrceSi Tavisuflad arsebuli axali
xelovnebis dargebi _ kinematografi, satelevizio xelovneba,
videoarti, fotografia da sxv.
207epoqaluri interesebis gamoyeneba Txrobis elementad
sazogadoebrivi cnobierebisa da kulturis formirebis
procesi dRes warmoudgenelia saxelovnebo dargebis rogorc
axali, ise tradiciuli formebis arsis Cauwvdomlad. swored ami-
tom vizualuri xelovnebis diapazonis gafarToebis xanaSi wamy-
vani adgili uWiravs misi mocemulobis da mniSvnelobis dakonk-
retebas ama Tu im xelovnebis dargTan mimarTebiT. vizualuri
xelovnebis dargebi (sinamdvilis SemoqmedebiTi aTviseba mxat-
vrul saxeebSi) arsebobs da viTardeba, rogorc dargebs Soris
arsebuli erTmaneTTan mWidrod dakavSirebuli sistema. vizualuri xelovneba SemoqmedebiTi saqmianobis Camoyali-
bebuli formaa, romelsac SeuZlia warmosaxviTisa da realuris materializeba. am mosazrebas sqemis monacemebi aqvs da, Sesaba-misad, metnaklebad ergeba droisa da sivrcis mier dakanonebul wesebs sxvadasxva xelovnebis dargSi. sityva literaturaSi, bge-ra musikaSi, plastikuri masala gamomsaxvelobiT xelovnebaSi, dabolos _ moZravi gamosaxuleba kinoxelovnebaSi, telexelov-nebaSi, videoartSi materializebis procesis Semadgeneli xdeba, rogorc ki saqme warmosaxviTisa da arsebulis sinTezze midgeba.
ocdameerTe saukune iseve, rogorc _ meoce, Tavis gadamwy-vet etapebze, gardaqmnebis da teqnologiuri siaxleebis mozR-vavebiTaa cnobili saxelovnebo sferoSic. amitom vizualuri xelovnebis roli kulturaSi ara mxolod integraciis da glo-balizaciis sayovelTao niSnulze, mis orientirzea damokide-buli, aramed, upirveles yovlisa, saxviTi sferos, warmosaxvis realizebis teqnikuri SesaZleblobebis mTel speqtrze. es bu-nebrivi procesia da misi xelovnurad SeCereba an Secvla, fa-qtobrivad, SeuZlebelia. Tanamedrove saxelovnebaTmcodneo literaturaSi Camoyalibda xelovnebis klasifikaciis garkveu-li sqema da sistema, Tumca mas jerjerobiT erTiani saxe ar gaaCnia da, ZiriTadad, mainc sam mTavar jgufad yofs vizualur xelovnebas.
pirvel jgufSi igulisxmeba xelovnebis sivrceSi arsebuli
da plastikuri xelovnebis dargebi. am jgufisTvis priorite-
tulia mxatvruli saxis sivrceSi ganTavseba _ gamomsaxvelobiTi
xelovneba, dekoratiuli xelovneba, arqiteqtura, fotografia.
meore jgufi gulisxmobs xelovnebis droSi arsebul, dina-
mikur dargebs; maT Soris gadamwyveti mniSvneloba eniWeba dro-
Si ganviTarebad kompozicias _ musikasa da literaturas.
208 vizualuri xelovnebis menejmenti
mesame jgufs miekuTvneba sivrcobriv-droebiTi xelovnebis
is dargebi, romelTac sinTezuri, sanaxaobrivi ewodebaT _ qo-
reografia, literatura, Teatraluri xelovneba, kinoxelovneba.
sxvadasxva dargis arseboba bunebrivadaa ganpirobebuli
imiT, rom erT-erTi maTgani mxolod sakuTari SesaZleblobebiT
ver asaxavs warmosaxviT da realur suraTs. aseTi suraTis Seqm-
na SeuZlia mxolod mTlian mxatvrul kulturasa da vizualur
xelovnebas.
kinematografi moZravi gamosaxulebis sinTezuri dargia,
romelic arsebuli realobis iluzias qmnis. misi warmoSoba me-
cnierebis, xelovnebisa da teqnikis erToblivma interesma gana-
piroba, rac eleqtroteqnikis, fototeqnikis, optikisa da sxva
dargebs moicavda. amitom is xelovnebisa da warmoebis erTobli-
vi pirmSoa, da warmoeba misTvis imdenadve mniSvnelovania, ram-
denadac _ saxelovnebo procesebi. kinos vizualizacias SeuZlia
gadmosces epoqis dinamika, imuSaos droiT, rogorc gamomsaxve-
lobiTi saSualebiT, gadmosces sxvadasxva movlena maTi Sinagani
logikis gaTvaliswinebiT. kino sinTezuri xelovnebis dargia da
Sedgeba imgvari organuli elementebisagan, rogorebicaa lite-
ratura (dramaturgia, scenari), mxatvroba, Teatraluri xelo-
vnebis tradicia samsaxiobo xelovnebaSi, musika _ yovelive es
montaJis saSualebiT axorcielebs warmosaxviTisa da arsebulis
vizualizacias da Tavis sxva niuansobriv maxasiaTeblebTan er-
Tad qmnis winapirobebs sxva vizualuri xelovnebis axali darge-
bis gansaviTareblad.
vizualuri kulturisa da misi dargebis teqnologiuri as-
peqtebi mkveTrad Seicvala, ris gamoc vizualizaciis proce-
si TavisTavad sistematizebulia. am dargebis uamravi aspeqti
SeuerTda samecniero meTodsa da teqnologiebs, romlebic, Ta-
vis mxriv, cifrul mediasa da Teorias moicavs.
kinematografiuli xelovneba kulturisa da ekonomikis is
sferoa, romelic aerTianebs filmwarmoebasTan dakavSirebul
profesiul saqmianobas.
misi erT-erTi umTavresi nawilia kinoindustria _ warmoe-
bis sfero, romelic qmnis filmebs. Zalze bevr qveyanaSi kinoin-
dustria ekonomikis ganuyofeli nawili xdeba da misi Semdgomi
209epoqaluri interesebis gamoyeneba Txrobis elementad
warmoeba _ filmis gaqiraveba, telearxebze demonstrireba, gayi-
dva-SeZena _ ekonomikuri ganviTarebis mniSvnelovani nawilia.
filmwarmoebam Tavisi mniSvneloba kinos istoriis dasawyis-
Sive SeiZina, rodesac mogebisa da warmoebis gazrdis tendencia
misi gamogonebisTanave dafiqsirda. Zmebma lumierebma cxadad
dainaxes sakuTari gamogonebis perspeqtiva da amitomac daiwyes
mogzauroba sxvadasxva qveyanaSi.
dRes kinoindustriis ZiriTadi nawili formirebulia ameri-
kis SeerTebuli Statebisa da holivudis irgvliv.
filmwarmoebis sistema icvleba qveynebisa da epoqebis mixe-
dviT. kinos warmoebis funqciebi am procesSi imdenad mniSvne-
lovania, rom sruli bazisuri sawarmoo procesi Tu ar moq-
medebs, filmwarmoeba sabolod mainc araprofesionalizmamde
miva. es ar gaxlavT mxolod teqnikuri bazis uzrunvelyofa,
rogorc es miaCndaT, ZiriTadad, meoce saukunis 90-iani wlebis
vizualur xelovnebaTa analitikosebs. warmoebis funqciona-
luri suraTi Semdegnairad nawevrdeba da yoveli rgoli Seuc-vlel rols TamaSobs.
SemoqmedebiTi jgufi:
1. prodiuseri, romelic pasuxismgebelia iniciativaze,
koordinacias uwevs, zedamxedvelobs da akontrolebs
iseT sakiTxebs, rogorebicaa dafinansebis zrda, Ziri-
Tadi personalis daqiraveba/ayvana, kontraqtebis ga-
formeba. prodiuseri proeqtis dawyebis, ganviTarebis
da dasrulebis yvela fazaze agebs pasuxs.
2. scenaristebi pasuxismgeblebi arian, gamoikvlion is-
toria, ganaviTaron Txroba/moTxroba, daweron saWiro
formatis scenari da warudginon prodiuserebs. isini TiTqmis yovelTvis damoukideblad muSaoben; an sTa-vazoben prodiuserebs sakuTar ideebs im imediT, rom isini gaiyideba, an maT prodiuserebi qiraoben, raTa Seqmnan scenari koncefciis, namdvili ambis, arsebuli scenaris an mxatvruli literaturis mixedviT, rogo-rebicaa moTxroba an romani.
3. warmoebis departamenti _ is ZiriTadad mainc ama Tu im
proeqtis Sida struqturazea damokidebuli, magram
210 vizualuri xelovnebis menejmenti
erTianobaSi amgvarad SeiZleba gamoiyurebodes: aRmas-
rulebeli prodiuseri, Cveulebisamebr, investoria, an
is persona, vinc xeli Seuwyo proeqtis dafinansebas.
proeqts SeiZleba ramdenime aRmasrulebeli prodiu-
seri hyavdes. es damokidebulia finansur mxareze. xa-
zis prodiuseri, rogorc wesi, akontrolebs filmis
warmoebis biujets. garda amisa, man SeiZleba marTos
filmis yoveldRiuri fizikuri aspeqtebi.
4. warmoebis menejeri akontrolebs filmis warmoebis fizikur aspeqtebs, maT Soris, personals, teqnolo-gias, biujetsa da ganrigs. warmoebis menejeri akont-rolebs, raTa filmis gadaReba ar gascdes gaTvaliswi-nebuli biujetis farglebs da ar amovardes grafi-kidan. warmoebis menejeri xSirad Tvalyurs adevnebs xazis menejeris saqmianobas. mis daqvemdebarebaSia war-moebis koordinatoric.
5. warmoebis koordinatori filmis warmoebis informa-ciul kavSirs uzrunvelyofs. is pasuxs agebs lojis-tikis sakiTxebis organizebaze _ personalis ayvaniT dawyebuli, rekvizitebis daqiravebiTa da msaxiobeb-Tan SeTanxmebiT damTavrebuli. warmoebis koordina-
tori filmis gadaRebis ganuyofeli nawilia. warmoe-
bis buRaltrebi pasuxs ageben finansebis marTvasa da
xarjTaRricxvaze filmis gadaRebisas. isini mWidrod
TanamSromloben prodiusersa da warmoebis ofisTan,
raTa yoveldRiurad marTon finansuri samsaxuri da
daiangariSon proeqtis finansuri progresi (xarjT-
aRricxva).
6. postwarmoebis supervaizerebi pasuxs ageben filmis
warmoebis Semdgom procesze, rac iTvaliswinebs in-
formaciis sisworisa da kargi komunikaciis SenarCu-
nebas prodiusers, redaqtors, xmis mTavar redaqtors,
xelSemwyob organizaciebsa (rogorebicaa filmis la-
boratoria, studia da negativi) da warmoebis buRal-
ters Soris. reJisoris asistentebi inawileben saorga-
nizacio funqciur samuSaoebs.
211epoqaluri interesebis gamoyeneba Txrobis elementad
prodiuseri gansazRvravs produqtis saWiro moTxovnebisa da Tvisebebis, an daniSnulebis maRal dones, uzrunvelyofs, saqmiani miznebi da SemoqmedebiTi mxare sworad gaigos proeqtSi CarTulma yvela adamianma. is mmarTvelia, romelic ganagebs ZiriTad saqmiano-bas, bizness, marTvas, dizainsa da teqnikur disciplinebs. faqtori, romelic SeiZleba ganapirobebdes aSS-isa da evropuli modelebis gansxvavebulobas (faqtori, romelsac seriozulad arasdros iT-valiswineben isini, vinc saqarTveloSi filmwarmoebis ganviTarebis perspeqtivebze msjelobs), bazris masStabebis urTierTsxvaobaa. amerikuli bazaria maT Soris yvelaze farTo maSin, roca evropuli bazrebi SedarebiT viwroa da isazRvreba TiToeuli qveynis sazRv-rebiT (ara marto politikuriT, aramed _ lingvisturiTac).
nebismieri tendencia Tanamedrove kulturaSi dRes xSirad aRi-qmeba vizualuri xelovnebis erTian sistemad kacobriobis yofis am aspeqtSi da misi gamocalkeveba am procesidan sruliad warmoud-genelia. XX saukunis xelovneba yoveli dargis ganviTarebiT amt-kicebs Tavis kuTvnilebas kulturis sferosadmi da, istoriuli ka-nonzomierebidan gamomdinare, ganavrcobs kidec am rTul sistemas yvela mimarTulebiT. arsebobs istoriuli procesebis ganmeorebis aucileblobac, da esec aisaxeba vizualuri xelovnebis dargebis kulturis sferoSi integrirebaze, radgan gamocdileba ixveweba, xolo sferos TavisTavadoba damokidebuli xdeba swored am darge-bis ganviTarebaze.
212 vizualuri xelovnebis menejmenti
Tavi I I
satelevizio struqturebi
da maTi ekonomikuri specifika
yoveli qveyana, yoveli sinamdvile imis gaTvaliswinebiT
yalibdeba saxelovnebo sferos menejmentSi, ra Taviseburebe-
biTac gamoirCeva ama Tu im epoqaSi. ocdameerTe saukune ise-
ve, rogorc _ meoce, Tavis gadamwyvet etapebze gardaqmnebis da
teqnologiuri siaxleebis mozRvavebiTaa cnobili saxelovnebo
sferoSi. amitom misi marTva ara mxolod integraciis da globa-
lizaciis sayovelTao niSnulze, mis orientirzea damokidebuli,
aramed, upirveles yovlisa, warmosaxvis realizebis teqnikuri
SesaZleblobebis mTel speqtrzec. marTvis sistema gunduris
nacvlad erTpirovnuli xdeba da _ piriqiT. mediis sam sistemasa
da maTTvis damaxasiaTebeli eTikis sam tips, msoflio gamocdi-
lebidan gamomdinare, saqarTveloSi sxvagvari improvizebis bazi-
si dasWirda. masmediis zogadi saxe, mediis ekonomikuri garemos
analizi, zogadad, da _ saqarTveloSi, beWdviTi media, teleme-
dia da interneti saqarTveloSi dRes mainc aracentralizebu-
lad imarTeba, TavisTavad ganviTarebadi samenejero sferoa.
demokratiul qveyanaSi arsebobs sazogadoebrivi mauwyebe-
li. sxvadasxva socialuri fenisadmi miZRvnili gadacemebis ar-
seboba amcirebs sazogadoebrivi arxis reitings, magram zrdis
mis rols sazogadoebrivi cxovrebis ganviTarebaSi. sazogadoeb-
rivi televiziis klasikur magaliTad miCneulia BBC _ brita-
nuli telemauwyebeli, romelic 1922 wels daarsda, da dRemde
am formiT mauwyeblobs. misi mTavari mizani sazogadoebisTvis
informaciis miwodeba, misi garToba da Semecnebaa.
faqtad rCeba is, rom dasavleTis wamyvani demokratiuli sa-
xelmwifoebi da saerTaSoriso organizaciebi qveynis demokra-
tiuli ganviTarebis xarisxs adamianis uflebebis, kerZod ki, si-
tyvis Tavisuflebis xarisxiT gansazRvraven. am Temaze Zalian
bevrs msjeloben umaRlesi donis Sexvedrebze, saerTaSoriso
213 satelevizio struqturebi da misi ekonomikuri specifika
konferenciebsa Tu seminarebze. es problema Zalian aqtualu-ria yvelgan, gansakuTrebiT ki _ postsabWoTa qveynebSi, sadac
masobrivi informaciis saSualebebis saqmianoba yvelaze saWir-
boroto sakiTxad rCeba. miuxedavad garkveuli msgavsebebisa, mediasistemebi iseve,
rogorc sxva sazogadoebrivi institutebi, sxvadasxva dasav-
lur qveynebSi istoriulad gansxvavebuli formiTa da xasiaTiT
Camoyalibda. halinisa da manCinis naSromi eZRvneba dasavluri demokratiebis mediasistemebis SedarebiT analizs. am mizniT, mediasistemebis dasaxasiaTeblad isini gamoyofen oTx ZiriTad komponents, maxasiaTebels, romlebsac SemdgomSi swavloben Se-darebiTi perspeqtiviT; esenia:
mediabazris ganviTarebis done (gansakuTrebiT sainte-resoa, ramdenad arsebobs maRaltiraJiani presa);
politikuri paralelizmi; es gulisxmobs rogorc me-diisa da politikuri partiebis urTierTmimarTebis simWidroves da xasiaTs, ise, ufro zogadad, imas, ram-denad Seesabameba mediasistema sazogadoebaSi arsebul siRrmiseul politikur dayofas;
Jurnalistikis, rogorc profesiis, ganviTarebis done;
mediasistemaSi saxelmwifos Carevis done da xasiaTi.
am maxasiaTeblebis SedarebiTi analizis safuZvelze avtore-bi gamoyofen sami tipis models, sami tipis idealur mediasis-temas, romlebic arsebobs Tanamedrove evropul da Crdiloame-rikul demokratiul qveynebSi. esenia, avtorTa terminologiiT:
1. xmelTaSuazRvispira, anu polaruli pluralizmis mo-
deli;
2. Crdilo centraluri evropis modeli, anu demokra-
tiul-korporativistuli modeli;
3. Crdilo atlanturi, anu liberaluri modeli.
pirveli modeli arsebobs iseT saxelmwifoebSi, rogorebi-caa safrangeTi, saberZneTi, italia, portugalia da espaneTi, meore ki _ am qveynebSi: avstria, belgia, germania, fineTi da sxva skandinaviuri qveynebi, mesame _ britaneTSi, aSS-Si, kanadasa da irlandiaSi.
214 vizualuri xelovnebis menejmenti
realuri mediasistema zustad arasdros emTxveva romeli-
me idealur tips: rogorc wesi, is moicavs metnaklebad yvela
tipisaTvis damaxasiaTebel niSnebs. aq mxolod is igulisxmeba,
romeli niSnebi Warbobs ama Tu im qveynis sistemaSi, da ara _
idealuri tipisa da realuri sistemis sruli identuroba.
saqarTveloSi mimdinare reformebi gulisxmobs demokra-
tizaciis principze dafuZnebuli mmarTvelobis uzrunvelyo-
fas, da swored amitom masobrivi informaciis saSualebebi, media
(rogorc mas xSirad uwodeben) erT-erTi umniSvnelovanesi soci-
aluri institutia, romelmac xeli unda Seuwyos saxelmwifos am
mimarTulebiT ganviTarebas. masobrivi informaciis saSualebebi
mraval funqcias asrulebs: sazogadoebis informireba, ganaT-
leba, reklamireba, garToba da sxv. rogorc aRvniSneT, masob-
rivi informaciis saSualebebs sazogadoebis cnobierebis Camo-
yalibebaSi, funqciobasa da ganviTarebaSi mniSvnelovani adgili
uWiravs. metic: Cvens qveyanaSi ganviTarebuli movlenebis aRqma
da Semecneba, ZiriTadad, swored masobrivi informaciis saSu-
alebebiT xorcieldeba.
televiziis warmoSoba XIX saukunis 70-ian wlebs gulisx-
mobs. is ukavSirdeba eleqtroteqnikis ganviTarebasa da mis
praqtikul gamoyenebas. eleqtruli signalebis saSualebiT Se-
tyobinebis did manZilze swrafi gadacemis SesaZleblobam Sva
azri, rom imave principiT SesaZlebeli iqneboda gamosaxulebis
gadacemac. televiziis sferoSi kvleva-Ziebam 30 wels gastana;
Seiqmna mecniereba televiziis Sesaxeb, romelmac did warmate-
bebs miaRwia. am monakveTidanac ki naTlad ikiTxeba misi marTvis
TaviseburebaTa perspeqtivebi. informacia TavisTavad moicavs
komunikacias, radganac informaciis gavlena ara TavisTavad am
informaciis WeSmaritebas, simcdares an sxva raime kriteriums
emyareba, aramed mis gavrcelebadobas. dResdReobiT informa-
ciis gadacemis saSualebebi uswrafesi tempebiT viTardeba. in-
terneti amis naTeli dadasturebaa, Tumca Tavad internetic
ganviTarebis fazaSia da, SeiZleba iTqvas, didi momavali aqvs.
TiTqos am situaciaSi televiziisa da radios roli unda mcir-
debodes, da, SeiZleba, es asecaa, Tumca telemauwyeblobas sa-
zogadoebriv cxovrebaSi mainc sakmaod didi xvedriTi wili
aqvs. sazogadoebrivi mauwyebloba mxolod telemauwyeblobas
215 satelevizio struqturebi da misi ekonomikuri specifika
ar niSnavs. is moicavs radiomauwyeblobasac, romelic inarCu-
nebs mniSvnelobas da dRemde aqtualuria ganviTarebul qvey-
nebSic ki. sazogadoebrivi mauwyeblobis mizani, efeqturoba da
funqcioba bevr faqtorzea damokidebuli.
miaCniaT, rom sazogadoebrivi mauwyebloba emsaxureba ero-
vnuli identobis gaZlierebas. es imiTac SeiZleba iyos gamo-
wveuli, rom sazogadoebrivi mauwyeblebis umravlesoba mxo-
lod sakuTar qveyanaSi mauwyeblobs (gamonaklisia BBC). xSirad
mTlianad gadawyvetilebis miRebis siswrafezea damokidebu-
li konkretuli mediasaSualebis bedi. Tanamedrove dinamikur
da cvalebad samyaroSi, sadac biznesklimati Tavbrudamxvevi
siswrafiT icvleba, swrafi, konkretuli da zustad gaTvlili
gadawyvetilebebi sasicocxlo mniSvnelobas iZens. msgavsi ga-
dawyvetilebebis misaRebad ki aucilebelia sando sainformacio
arxebis arseboba, informaciuli nakadis gadamuSaveba da misi
efeqturi analizi.
miuxedavad imisa, rom qarTulma mediam bolo aTwleul-
Si sagrZnobi progresi ganicada, is mainc gasaumjobesebelia.
saeTero drois dagegmvisas umetesad cdiloben, mibaZon sxva-
dasxva ucxour telearxs, ar iTvaliswineben TavianTi mayureb-
lis moTxovnebs da gemovnebas, rogorc zemoT aRvniSneT, kerZo
kompaniebi qarTuli individualuri proeqtebis dagegmvasa da
ganxorcielebas amjobineben ucxour telearxebze ukve aprobi-
rebuli „brendebis“ kopirebas. marTalia, amis axsna finansuri
resursebis simciriTac SeiZleba (bunebrivia, kalkireba axlis
Seqmnaze iafi jdeba), magram amiT, erTi mxriv, qarTveli mayure-
beli rCeba arCevanis gareSe, meore mxriv ki _ mas aravin sTava-
zobs misTvis misaReb faseulobaTa gamomxatvel gadacemebs. ga-
monaklisi, ra Tqma unda, arsebobs, magram gamonaklisi mxolod
wess adasturebs.
rodesac saqme industrias exeba, mTavari SekiTxvaa, rogor
dafinansdes igi. bolos da bolos, televizia, rogorc satrans-
lacio kavSiri, ar gvTavazobs moxmarebis tradiciul sagnebs,
romlebic SeiZleba savaWro adgilebSi gavitanoT, fasi dava-
doT moTxovnisa da miwodebis mixed viT. Tundac radiotalRebis
gadacemisas satranslacio media SeiZleba ufasod „daiWiros~
mimRebis mflobelma (swored ami tom radios adreul period-
216 vizualuri xelovnebis menejmenti
Si programebs uzrunvelyofdnen mimRebis mwarmoeblebi. amis
wamomwyebi satranslacio kompa nia RCA iyo, Tavisi pirvandeli
saxiT). garda amisa, televizia Zviri mediasaSualebaa. mas „Si-
naarsis amowurvas“ uwodeben, radgan Sinaarsi mudmiv Sevsebas
moiTxovs, da es mas siaxlis Ziebas aiZulebs. arxebis raodeno-
ba izrdeba da Semoaqvs sul ufro meti konkurentunariani sia-
xle69. erTi mizezi, ris gamoc gamogonili da scenaris mqone
sanaxao bebi dRes industriaSi SezRudulia, is aris, rom siaxle
cocxal SouSi metia da is bevrad iafi sawarmoebelia.
saqarTvelos mediabazarze arsebuli problemebi televizie-
bis damfinanseblebs saSualebas aZlevs, Caerion saredaqcio
politikaSi. sareklamo bazari imdenad mcirea, reklamiT Semo-
suli Tanxebi mediasaSualebebis ganviTarebis SesaZleblobas
ar iZleva da telearxebis didi nawili mflobelis subsidiebis
xarjze arsebobs. mcire, TiTqmis ararealuria reklamebis ise-
Ti raodenobis mozidva, rom maRalxarisxiani telegadacemebi
moamzadon, dafarvis zona gazardon da, Sesabamisad, meti au-
ditoria hyavdeT. sareklamo bazris simcire ara mxolod axali
arxebis gaCenas uSlis xels, aramed ukve damkvidrebul erovnul
arxebsac uqmnis seriozul sirTuleebs. satelevizio reklama-
Si 2014 wels saqarTveloSi telekompaniebisa da sakomunikacio
organizaciebis, aseve _ studiebis mTlianma Semosavalma Seadgi-
na 8,272,875 lari. aqedan _ samauwyeblo kompania „rusTavi 2~-is
mogebis wili Seadgenda 220,589 lars, telekompania „imedisa~ _
11,325 lars, xolo „studia maestrosi~ _ 47,367 lars.70
satelevizio sivrce gulisxmobs audio-vizualur sinTezs.
magram es sulac ar niSnavs imas, rom vizuali ase martivad gad-
moices. ra Tqma unda, amaSi mcdari araferia, ubralod, zemoT
naxseneb punqtebs Soris daikarga mTavari: auditoriis yuradRe-
bis miqceva reklamam pirvelsave 5 wamSi unda SeZlos, winaaRmdeg
SemTxvevaSi ikargeba interesi. reklamis momzadebis dros aseve
mniSvnelovani da aucilebelia imis gaTvaliswineba, Tu viszea
sareklamo rgoli gaTvlili: romel socialur fenaze, ra asa-
kis mayurebelze. amis gaTvaliswineba erTgvarad zRudavs pro-
69 saimon diuringi, kulturis kvlevebi: kritikuli Sesavali, Tbilisi, 2009, gv.171.70 http://www.gncc.ge/uploads/other/1/1344.pdf
217 satelevizio struqturebi da misi ekonomikuri specifika
fesionalizms reklamis momzadebis dros, magram, imavdroulad,
zustad gaTvlili reklama 100%-iT moqmedebs mayurebelze da
isev da isev masze zegavlenas axorcielebs. am process Tan sdevs
sareklamo rgolis ganTavseba satelevizio sivrceSi, rac aseve
didi sizustiT unda iyos gaTvlili. am SemTxvevaSi gasaTvaliswi-
nebelia samuSao da uqme dReebi; Tu sabavSvo reklamaa, swavlis
dasrulebis Semdeg unda iyos gamiznuli; Tu diasaxlisebzea
gaTvlili, nebismier dros da a. S. amasTan, satelevizio badis
sxvadasxva monakveTi da gadacema sxvadasxva moTxovnasa da fass
gulisxmobs. magaliTad, rac ufro reitingulia gadacema, miT
meti Tanxaa saWiro sareklamo rgolis gansaTavseblad. rekla-
mis ganTavsebas aqvs Tavis moTxovnebi: aris reklamebi, romelTa
gaSuqebac saerTod akrZalulia, radganac ar aris saqarTvelos
kanonmdeblobis mier daSvebuli da licenzirebuli. ikrZaleba
sabrZolo iaraRis reklamireba, aseve _ sxva saxis iaraRisac, maT
Soris _ sportulisac da sanadirosic. aris reklamebi, romelTa
produqciasac, aucilebelia, Tan axldes antireklamac, magali-
Tad, Tambaqosi. arsebobs iseTi programebi, romelTa gawyvetac
sareklamod dauSvebelia (aseTia sabavSvo da religiuri gadace-
mebi, prezidentis gamosvla an plenaruli sxdoma, oficialuri
saxelmwifo RonisZiebebi, dabolos _ gadacema, romlis xangrZ-
livobac ar aRemateba 15 wuTs). reklama ar unda iyos uaryofi-
Tad dammuxtveli, ar unda iwvevdes xalxis agresias. reklamaSi
ixarjeba miliardobiT dolari, da saintereso is aris, rom am
uzarmazar xarjebs winaswar ver gaTvli; ver daadgen, ra Sedegi
SeiZleba mohyves, amitomaa saWiro yvela im pirobis gaTvaliswi-
neba, romlebic xels Seuwyobs, mayureblamde sworad, efeqtu-
rad da, rac mTavaria, mizandasaxulad „mivides~ Canafiqri; rom
100%-iT Tu ara, 90%-iT mainc darwmunde Seni saqmis warmatebiT
dasrulebaSi. es ki namdvilad yvelasaTvis xelsayrelia: rogorc
damkveTisaTvis, ise reklamis damamzadeblisTvis da, ra Tqma
unda, televiziisaTvisac. amdenad, srulyofili rgolis Sesaqm-
nelad yvelanairi saSualeba arsebobs: es aris kompiuteruli gra-
fika, animacia Tu sxva meTodebi; yovelTvis iqnebian adamianebi,
romlebic qmnian produqcias, aSeneben saxlebs, yidian an cvlian
sxvadasxva nivTs da a. S., anu, yovelTvis arsebobs baza reklamis
Sesaqmnelad, yovelTvis arsebobs masala, mTavaria, iyos idea da
218 vizualuri xelovnebis menejmenti
fantazia.
saredaqcio politikis gansazRvrisas mediamenejerebma, pir-
vel rigSi, unda ifiqron sazogadoebaze, jgufebsa da indivi-
debze, yvelaze, viszec medias raime saxis zemoqmedeba ZaluZs.
televizias auditoriasTan urTierTobis sakuTari, gasxvave-
buli ena da forma Camouyalibda. televizia iqca informaciis
ZiriTad wyarod msoflios mosaxleobis udidesi nawilisTvis,
risi meSveobiTac mosaxleoba ecnoba msoflioSi ganviTarebul
movlenebs; amasTan, eqmneba realuri warmodgena Tanamedrove
msoflioze. saqarTveloSi ekonomika uTanabrodaa ganviTarebuli. Sida
produqtis didi wili iwarmoeba TbilisSi; rac Seexeba regio-
nebs, adgilobrivi bazari, Tavisi siRaribis gamo, praqtikulad
ver uqmnis adgilobriv medias damoukideblobis ekonomikur sa-
fuZvels. media iseve, rogorc mTeli danarCeni ekonomika, did-
wilad Crdilovan seqtorSi funqciobs.
rac Seexeba xelisuflebis an msxvili kapitalis mier mediis
Tavisuflebis SezRudvis ekonomikur meqanizebs, unda aRiniS-
nos, rom mediis materialuri baza ar aris monopolizebuli
saxelmwifos an romelime ekonomikuri subieqtis mier. ekono-
mikuri subieqtebisTvis sareklamo servisebis mimwodebeli saa-
gentoebi Tavad gansazRvraven, romel mediasaSualebebTan iTa-
namSromlon, an romel maTgans Seerwyan. cxadia, irCeven xeli-
suflebis mimarT loialurad ganwyobil telekompanias.
219mediis ekonomikuri garemo
mediis ekonomikuri garemo
ekonomikuri problemebi da rTuli biznesgaremo dResdReo-
biT ufro met dabrkolebebs uqmnis mediis instituciur ganvi-
Tarebas, vidre _ saxelmwifo regulireba. reklamiT miRebuli
Semosavali dafinansebis mxolod mcire wils Seadgens. aseTi Se-
mosavali SedarebiT maRalia televiziaSi, magram mainc arasak-
marisia mravalferovani mauwyeblobis dasafinanseblad. ekono-
mikuri garemo jerjerobiT metad susti bazaa mediis efeqturi
saqmianobis warsamarTavad. ekonomikuri bazis sisuste ganpiro-
bebulia ramdenime faqtoriT:
ekonomikuri bazris siviwrove. qarTulenovani mediis poten-
ciur momxmarebelTa ricxvi sul ramdenime milionia, rac metad
mcire sareklamo bazaria. es gansakuTrebiT sagrZnobi faqtoria
telemauwyeblobisTvis, romelic moiTxovs ZviradRirebul in-
vesticiebs srulfasovani produqciis sawarmoeblad.
ra aris amis mizezi?
1. ekonomika sustia da masSi didia sxva seqtoris wili;
bevri ekonomikuri subieqti Tavs aridebs produqciis
reklamirebas. saqonlis reklamirebas xels ar uwyobs
sagadasaxado kanonmdeblobac.
arsebobs konkurencia internetprovaiderebsa da presis ga-
mavrcelebel kompaniebs Soris. mediis, rogorc sazogadoebrivi
institutis, funqciobis politikuri aspeqtebi metwilad gansa-
zRvravs misi saqmianobis ekonomikur aspeqtebs, gansakuTrebiT
maSin, roca gulisxmoben telemedias, romlis, rogorc sabazro
ekonomikuri subieqtis, arseboba damokidebulia, erTi mxriv, sa-
reklamo bazarze, meore mxriv ki _ mis unarze, garkveuli saxis
servisi SesTavazos sxva ekonomikur subieqtebs. am Tvalsazri-
siT, Cvens satelevizio sivrceSi arc Tu saxarbielo mdgomareo-
baa: jer erTi, Tavad sareklamo vizualuri bazari ar aris im-
denad datvirTuli, rom es sakmarisi iyos telekompaniebis, ro-
220 vizualuri xelovnebis menejmenti
gorc ekonomikuri subieqtebis, damoukidebeli funqciobisTvis; meore: vizualur-sanaxaobrivi bazris CamoyalibebaSi Cabmulia saxelmwifo an saxelmwifo ZalauflebiT aRWurvili politiku-ri jgufi.
saxelmwifo an saxelmwifo ZalauflebiT aRWurvili poli-tikuri jgufi Tavad miuTiTebs reklamis damkveTebs, sad gana-Tavson reklama, raTa momavalSi maTi ekonomikuri saqmianoba ar Seferxdes.
telemediis ekonomikuri safuZvelis aramdgradoba, erTi mxriv, aisaxeba mis unarze, damoukideblad gansazRvros mxat-vruli politika, meore mxriv, misi muSaobis xarisxze, rac am faqtorebiTaa ganpirobebuli:
1. teqnikuri infrastruqturis adekvaturoba realur
saWiroebebTan:
rTulia moZvelebuli teqnikis gadaxaliseba;
rTulia inovaciebis danergva da servisis gaum-
jobeseba;
rTulia auditoriis interesebis mixedviT xaris-
xiani mediaproduqciis SeTavazeba;
logistikis problemebidan gamomdinare, rTu-
lia informaciis realur droSi /an operatiuli
miwodeba.
2. adamianuri resursebis marTvis problema:
a. rTulia ufro kvalificiuri personalis daqira-
veba;
b. rTulia arsebuli adamianuri resursebis Senar-
Cuneba (materialuri motivacia namdvili profe-
sionalebisTvis dabalia);
g. rTulia arsebuli adamianuri resursebis ga-
damzadeba;
d. rTulia motivaciis SenarCuneba im pirobebSi,
roca ar arsebobs arc ekonomikuri gaTvla da
arc _ materialuri resursebis zrda.
3. aseT viTarebaSi televiziebi, rogorc wesi, damoukide-
beli ekonomikuri subieqtebis saxiT ver funqcioben.
221mediis ekonomikuri garemo
telemediis ekonomikur aspeqtebSi saxelmwifos an saxel-
mwifo ZalauflebiT aRWurvili politikuri jgufis Carevis
erT-erTi umniSvnelovanesi komponentia mediamesakuTreebis
`gansazRvris“ problema.
dRevandel informaciul epoqaSi teqnikurma progresma Se-
saZlebeli gaxada informaciis uzarmazari moculobis gada-
muSaveba, da xSirad amas satelevizo Souebisa da sanaxaobrivi
gadacemebis saSualebiT aRweven. am uzarmazar nakadSi arsebu-
li arasasurveli da mcdari monacemebis SeniSvna da gamoricxva
ferxdeba, rac gadawyvetilebis miRebis procesSi negatiurad
SeiZleba aisaxos. mniSvnelovani problemaa menejerisa da or-
ganizaciis sxva wevrebis urTierTobac. warmatebis misaRwevad
saWiroa harmoniuli urTierToba gadawyvetilebis mimRebsa (me-
nejeri) da gadawyvetilebis aRmasruleblebs (menejeris daqvem-
debarebaSi arsebuli TanamSromlebi) Soris. menejerma unda gaiTvaliswinos is kulturuli garemo, ro-
melSic moqmedebs misi organizacia. sxvadasxva kulturul gare-
moSi erTma, konkretulma gadawyvetilebam, SesaZloa, rogorc
dadebiTad, ise uaryofiTad imoqmedos organizaciis, Cvens
SemTxvevaSi ki _ mediasaSualebis momavalze. bizneskulturis
mkvlevrebi da sociologebi (a. trompenaari da C. pamden-ter-neri) gamoyofen Svid ZiriTad bazisur Rirebulebas, romlebic zemoqmedebs menejeris mier gadawyvetilebebis miRebaze.
a) universalizmi _ farTo, zogadi wesebis, winaswar mo m-
zadebuli samoqmedo programis da mcire droSi, fors-
maJoris pirobebSi gadawyvetilebebis miRebis urTi-
erTmimarTeba;
b) analizi _ menejmentis romeli stilia ufro efeqtu-
ri: roca orientacias viRebT warmoebis procesis nawi-
lebze, erTeulebze, cifrebze, Tu roca upiratesobas
vaniWebT mTlian paternebs, urTierTobebsa da ufro
farTo konteqstebs?
g) individualizmi _ fokusireba indivuduumze, mis uf-
lebebze, motivaciaze, qcevebze, Tu prioritetis mi-
niWeba organizaciis, mediasaSualebisTvis, sadac Ti-
222 vizualuri xelovnebis menejmenti
Toeuli individis umTavres Rirebulebad CaiTvleba
organizaciis erTguleba?
d) SigniT mimarTuli _ gareT mimarTuli orientacia (ram-
denad SesaZlebelia SigniT mimarTuli da gareT mi-
marTuli stilis optimaluri dabalanseba? ra ufro
mniSvnelovania: organizaciis „Signidan wamosuli~ mi-
niSnebebi, Tu garesamyaros tendenciebi?
e) dro, rogorc Tanmimdevroba _ dro, rogorc sinqro-
nizacia (ra ufro mniSvnelovania: saqmis keTeba SeZle-
bisdagvarad swrafad da mokle droSi, Tu Zalisxme-
vis sinqronizacia da sruli koordinacia? warmatebis
miRweva mokle disntanciaze, Tu warmateba, rogorc
Sromis momavali nayofi?
v) miRweuli statusi _ askripuli statusi. personals sta-
tusi im safuZvelze unda mieniWos, ras miaRwia man da
ramdenad efeqturad asrulebs Tavis samuSaos, Tu sta-
tusis miniWebisas unda gaviTvaliswinoT organizaciis-
Tvis mniSvnelovani sxva maxasiaTeblebi _ asaki, sqesi,
ganaTleba, potenciali, strategiuli roli da a.S.?
v) Tanasworoba _ ierarqia (ra ufro mniSvnelovania: ganvi-
xiloT individebi, rogorc absoluturad Tanasworebi,
im maqsimumis misaRwevad, risi gakeTebac maT organiza-
ciisTvis SeuZliaT, Tu prioriteti mivaniWoT ierar-
qiis avtoritets individis qmedebis Sefasebisas?
menejeris movaleobaa xelqveiTebis zedamxedveloba. man
unda gansazRvros organizaciis ganviTarebis strategia, Sea-
fasos xelqveiTebis mier gaweuli samuSao, dagegmos samuSaos
organizebis wesi, biujeti da uzrunvelyos misi Sesruleba. me-
nejeri xasiaTdeba marTvis SedarebiT avtoritaruli stiliT. is
mowodebulia konkretuli amocanis gadasaWrelad. Tanamedrove
mediaindustriaSi menejerebi, saSualod, 4-5 wels muSaoben erT
mediaorganizaciaSi. xSirad isini ufro swrafad gansaxorciele-
beli proeqtebiT arian dainteresebulni, vidre _ Sorsmimavali
gegmebiT. maqsimaluri sargeblis umokles droSi misaRebad me-
nejeri ar cdilobs axal-axali gzis gamoZebnas, erideba inova-
ciebis gamoyenebas. igi cdilobs, kargad gamocdili da aprobi-
223mediis ekonomikuri garemo
rebuli meTodebiT warmarTos jgufis muSaoba. menejerma icis,
rom man unda Seasrulos dasaxuli amocana, sxva danarCeni misi
kompetenciis farglebs scdeba. amitom is ar miiCnevs Tavs imaze
pasuxismgeblad, raTa siaxle Seitanos organizaciaSi. Camoyalibda sazogadoebrivi mauwyeblis raobis ori ZiriTa-
di kriteriumi, romlebic zustad unda iyos daculi. kerZod:71
1. sazogadoebrivi mauwyebeli avrcelebs zust informa-
cias yovelgvari gamZafrebis gareSe. amzadebs gadace-
mebs, rogorc zogadad yvelasTvis, ise _ sazogadoebis
konkretuli nawilisTvis konkretul Temaze.
2. sazogadoebrivi mauwyeblis mTavari piroba finansuri
damoukideblobaa, rac imas niSnavs, rom igi SeuZle-
belia damokidebuli iyos reklamasa da sponsorebze
(is moqmedebs xalxis mier gadaxdili fuliT da akont-
rolebs sazogadoeba. wesisamebr irCeva sabWo, rome-
lic kompleqtdeba sazogadoebis avtoritetuli da
sando warmomadgenlebiT.
CNN msoflioSi erTaderTi Tu ara, erT-erTi pirveli arxia
reitingiT, romelic mTlianad orientirebulia axal ambebze. is
mauwyeblobs 24 saaTis ganmavlobaSi da gadmoscems msoflioSi
mimdinare yvela qveynis mniSvnelovan da uaxles informacias.
aqvs saagentoebi bevr qveyanaSi da pirdapir erTveba movlenebis
ganviTarebis epicentrSi.
CNN yovelTvis cdilobs (da mas gamosdis kidec), pirvelma
miawodos mayurebels msoflio masStabiT mimdinare axali amba-
vi. is amzadebs gadacemebs biznesze, Tanamedrove teqnikis miRwe-
vebze, sportze, modasa da musikaze. es gadacemebic axali ambe-
bis stilisaa, anu arxis koncefcia yvela gadacemaSia daculi.
XX saukunis oTxmocian wlebSi gaCndnen iseTi specializebuli
arxebi, rogoricaa Discovery, romelic 1985 wels gavida eTerSi.
is SemecnebiTi arxia da orientirebulia mecnierebaze, istoria-
ze, msoflios mecnierul Semecnebaze. Discovery Seiqmna amerikis SeerTebul StatebSi da ramdenime wlis mere msoflios uamrav
71 t. barjaZe, satelevizio mauwyeblobis modelebi da maTi funqcionireba, J. „saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani“, №2(35), 2008, gv.141.
224 vizualuri xelovnebis menejmenti
qveyanaSi gavrcelda. arxis ZiriTadi samuSao sferoa dokumen-
talistika: misi eTeris umetesi nawili datvirTulia dokumen-
turi filmebiT, romlebsac TviTon awarmoeben. Discovery-s mo-
hyva msoflioSi erT-erTi umsxvilesi sportuli arxi Eurosport-i,
romelic mTlianad orientirebulia sportul gadacemebze. is
pirdapiri translaciiT gadascems sportis nebismieri saxeobis
did Cempionatebs. arsebobs bevri am tipis arxi _ specializebu-
li ufro konkretul Temebze. Seiqmna arxebi, romlebic mxolod
mxatvrul filmebs gadascems; arxebi, romlebic mxolod fexbur-
Tzea orientirebuli, kalaTburTze, cxovelebze da a. S.72 aqve
unda aRiniSnos, rom yvela zemoxsenebuli arxi komerciulia, da
swored es aris maTi ZiriTadi Semosavlis wyaro. televiziaze
saubrisas Znelia, gverdi auaro iseT sakiTxs, rogoricaa Jurna-
listi da misi urTierToba respondentTan. saWiro informaciis
miReba xom TiTqmis mTlianad Jurnalistis profesionalizmzea
damokidebuli: man unda SeZlos respondentis ndobis mopoveba
da iseTi kiTxvebis dasma, misgan maqsimaluri informacia miiRos.
es miT ufro SesaZlebelia, rac ufro momzadebulia Jurnalis-
ti interviusTvis, anu kargad erkveva im sakiTxebSi, romlebzec
respondents unda esaubros; Tavad respondentzec aqvs sakma-
risi informacia. Jurnalisti valdebulia, iyos obieqturi da
neitraluri nebismier sakiTxSi _ ar miemxros arc erT da arc
meore mxares. JurnalistisTvis aucilebelia komunikaciis fsi-
qologiis codna, ris gareSec SeuZlebelia gamosaxulebis da
xmovani signalis swori Tanxvedra. aseve mniSvnelovania samuSao
jgufTan swori urTierToba. amis gareSe SeuZlebelia sasurve-
li Sedegis miRweva. televizia ganviTarda da, amasTan erTad, gafarTovda ga-
dacemebis arealic. Camoyalibda gadacemebis axali Janrebi. maT
Soris yvelaze popularulia politikuri ToqSou, realuri
Sou, komediuri Janris Souebi. magram axali ambebi mainc rCeba
televiziis mTavar prioritetad.
sociopolitikur gardatexebTan erTad satelevizio da me-
diasivrce xdeba vizualuri xelovnebis erTianobis magaliTi
72 t. barjaZe, satelevizio mauwyeblobis modelebi da maTi funqcionireba J. „saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani“ №2(35), 2008, gv.142.
225mediis ekonomikuri garemo
mTel msoflioSi. orive dargi dResac rCeba erT-erT mZlavr
iaraRad, mayureblis fsiqologiaze zemoqmedebisa da misi cno-
bierebis Secvlis Zalad, rac sanaxaobaze orientirebul ganwyo-
bas qmnis sazogadoebaSi.
aqedan gamomdinare, swrafva satelevizio da mediaxelov-
nebis srulyofisaken, misi vizualizaciis xerxebis dasaxvewad,
Zalze Cveulebrivi movlena da ukve tendencia gaxda.
xelovnebis am dargebSi momuSave novatorebma ician, ramde-
nad rTulia procesSi realuri komerciuli bazris SenarCune-
ba, Tumca ocdameerTe saukunis damdegidan maqsimalurad ganvi-
Tarda warmoebis teqnikuri SesaZleblobebi da, bunebrivia, al-
ternativam, ekonomikurma interesebma, SeZlo satelevizio da
mediaxelovnebis vizualizaciis procesis drois moTxovnebTan
Sejereba.
226 vizualuri xelovnebis menejmenti
Tavi I I I
vizualuri xelovneba,
rogorc ekonomikis nawili
vizualuri xelovnebis mdgomareoba cxadyofs, rom is kul-
turis politikis ganuyofeli nawili unda iyos da amasTan _ eko-
nomikis srulyofili segmentic. ekonomikis sferos strategia,
Tu is mouwesrigebelia vizualur xelovnebasTan mimarTebiT,
gansazRvravs im faqts, rom qaosuri mdgomareoba iCens Tavs,
gansakuTrebiT ki _ im dargebSi, sadac xelovnebis vizualiza-
cia garkveul danaxarjs ukavSirdeba. esaa: saxviTi xelovneba,
kino, Teatri, mediaarti, videoarti. rodesac patara qveynebSi
sagrZnoblad mcirea saxelmwifo biujetidan vizualuri xelo-
vnebisaTvis gamoyofili Tanxa, Sesabamisad, ar viTardeba mxat-
vruli sistema, romelic sanaxaobis efeqturobaze unda zru-
navdes. am sistemis evoluciis meqanizmma unda uzrunvelyos
vizualuri sanaxaobis Tanmimdevruli ganviTareba.
nebismier sxva SemTxvevaSi am dargebis ganviTareba ekono-
mikuri krizisis fazaSi mimdinareobs araTanabrad, calkeuli
mignebebisa da dafinansebis wyaros interesebis sapasuxod, obi-
eqturad arsebuli mocemulobis gauTvaliswineblad.
xelovnebis nebismieri dargi (upirveles yovlisa, vizualu-
ri xelovnebis dargebi) ekonomikasTan damokidebulebaSic ki,
Tavisi bunebiT konceptualuria, radgan yvelaze primitiul
CanafiqrSic ki xelovnebis nawarmoebi konkretuli mTliano-
bis nawilia. vizualuri xelovnebis komerciuli Tvalsazri-
siT ganxilva, rTuli saxelovnebo dargebis ekonomikaSi for-
mireba, ZiriTadad, XX saukuneSi moxda. ekonomikuri intere-
si, upirvelesad, xelovnebis nawarmoebisadmi radikalurad
mkveTr damokidebulebas gulisxmobs. aseTi midgoma uaryofs
mxolod mcirebiujetiani vizualuri formebis arsebobas, ami-
tom aRiarebs vizualuri xelovnebis materialurobisa da av-
tonomiurobis ideebs.
227vizualuri xelovneba, rogorc ekonomikis nawili
meoce saukunis 90-ian wlebSi politikuri, ekonomikuri
da socialuri realoba, amasTan dakavSirebuli problemebi
vizualuri xelovnebis yvela sferos Seexo, maT Soris, buneb-
rivia, kinematografsac, Taetrsac, videoartsac, mediaxelovne-
basac. erTi formaciidan meoreze gadasvlisas dotaciis gareSe
darCenilma xelovnebis dargebma, ra Tqma unda, swrafad dakar-
ges ekonomikasTan srulfasovani urTierTobis unari.
ekonomika axali warmoebis, ganaxlebuli produqtis au-
cileblobas gulisxmobs. krizisi ki am process praqtikulad
SeuZlebels xdida. mosaxleobac didi socialuri problemebis
winaSe aRmoCnda, rac ara _ Tanmimdevrulad, aramed forsirebiT
gamovlinda da aisaxa xelovnebis miseul aRqmaze.
stagnaciis procesi gardauvali xdeba aseT pirobebSi. ver
gadaiWra warmoebasTan dakavSirebuli verc erTi problema: te-
qnikuri, finansuri, saganmanaTleblo da SemoqmedebiTi xasiaTi-
sa. vizualuri xelovnebis dargebi, romlebic sabWoTa saxel-
mwifos cenzuras emorCileboda, SemoqmedebiTad bevrad ufro
mravlismTqmeli aRmoCnda, vidre formaciis cvlilebisa da eko-
nomikuri krizisis dros. gaCnda axali ideebis, formebis, ini-
ciativebis, gamomsaxvelobiTi saSualebebis simwire, profesio-
nalizmis vardna, Tanamedrove saxelovnebo iniciativebis pasiu-
roba, ukoncefcio xelovnebis arseboba da samayureblo nawilis
ganurCeveli damokidebuleba.
90-ian wlebSi mainc Seiqmna susti e. w. komerciuli cenzu-
ra. savsebiT primitiuli Sinaarsis filmebis siWarbem kinos
winsvla SeaCera. araprofesiuli dramaturgiis mozRvavebam ki-
noformis stiluri regresic gamoavlina. warmoeba iZulebuli
gaxda, iseTi filmebiT „dainteresebuliyo~, romlebic primi-
tiul, anekdotur Temebs aseve primitiulad asaxavda. kinos-
tudias aRar gaaCnda saSualeba, wlis ganmavlobaSi ramdenime
srulmetraJiani filmi ewarmoebina.
kinoprocesi unda mimarTuliyo ara _ ubralod ganaxlebu-
li, aramed sruliad axali dramaturgiuli formebis aRmoCenisa-
ken. profesionalizmisa da, Sesabamisad, scenaridan kinoekranze
gadatanili masalis transformirebis procesi daukavSirda so-
ciopolitikur movlenebs qveyanaSic da mis farglebs gareTac.
es gamoricxavda ukve arsebuli reJimiT muSaobas.
228 vizualuri xelovnebis menejmenti
daisva mravali kiTxva, da erT-erTi kvlav xsenebul period-
Si warmoqmnili faqtis gagrZelebad moiazreboda: magaliTad, is,
Tu ratom gaxda SesaZlebeli, nebismieri formatis da teqnikuri
uxarisxobis magaliTi filmad CaTvliliyo?
XX saukunis 90-iani wlebis damdegs ganviTarda dawyebuli
warmoebis krizisi. axali Taobis kinematografistebis erTi
nawili cdilobda, „fexi aewyo~ droisTvis, da amitom Tematu-
rad axali elementebis damkvidrebas eswrafoda qarTul kinoSi,
rac, daaxloebiT, popularuli satelevizio xerxebisa da nakle-
bad saintereso mxatvruli saSualebebis erTobliobad gadaiqca.
krizisi, faqtobrivad, mTeli qarTuli kinos gamomxatvel
niSnad iqca. kinoreJisorebis da scenaristebis umravlesoba
amis ZiriTad mizezad saxsrebis uqonlobas miiCnevda, rac Tavis-
Tavad aranakleb mniSvnelovania kinos ganviTarebisaTvis, vidre
_ mxatvruli azrovnebis krizisi. kino aRar iTvleboda qarTuli
kulturis prioritetul sferod, amitomac kinowarmoebis ga-
farToeba sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg TiTqmis SeuZlebeli
gaxda garkveuli periodis ganmavlobaSi.
faqtad rCeba isic, rom komunisturi epoqa Tavisi Cveuli me-
TodebiT zRudavda saavtoro Tavisuflebas, xolo postsabWoTa
sivrcem, prodiuserobisa da dafinansebis axali sistemidan ga-
momdinare, axali moTxovnebi wauyena kinos, kerZod ki _ Temati-
kas kinoSi.
samwuxarod, XX saukunis 90-ian wlebSi arseboba Sewyvita
TiTqmis yvela kinoTeatrma saqarTveloSi da amitom im fil-
mebsac ki, romlebsac kinematografistebi krizisis periodSi
iRebdnen, mayurebeli veRar naxulobda. aqedan gamomdinare,
TandaTanobiT ganadgurda kinoindustriis es aucilebeli rgo-
li, dazaralda Tavad kinos Zireuli infrastruqtura, xolo
kinostudia „qarTuli filmi~ amjerad namdvilad gaTavisuflda
ideologiisagan, magram veRar viTardeboda.
1990-ian wlebSi saqarTveloSi gadaRebul filmebs Soris
jer kidev SeiniSneba Temis sxvadasxvaobis gamovlinebis sur-
vilic, Tumca es Canafiqri ukve sxvadasxva gaerTianebaSi rea-
lizdeba. kinokompania „qarTul telefilmSi~ gadaiRes „ali baba
da 40 yaCaRi~ (reJisori zaal kakabaZe, 1990). kinostudia „qar-
Tuli filmis~ bazaze Seiqmna moklemetraJiani filmi „trasa~
(reJisori levan kitia, 1991), „zvaraki~, (reJisori geno CiraZe,
229vizualuri xelovneba, rogorc ekonomikis nawili
1990), „TeTri bairaRebi~ (reJisori giga (grigol) lorTqifa-
niZe, 1990), „spirali~ (reJ. giuli WoxoneliZe, 1990). am filmebis
dramaturgiuli Rirebuleba ver utoldeboda kinematografis
maRal moTxovnebs.
iyo sxva namuSevrebic _ „Ramis cekva~ (reJisori aleko caba-
Ze, 1991), `uZinarTa mze~ (reJisori Temur babluani, 1992), „isi-
ni~ (reJisori levan zaqareiSvili, 1992), „ara, megobaro~ (reJi-
sori gio mgelaZe, 1993), „eqspresinformacia~ (reJisori eldar
Sengelaia, 1993), „zRvarze~ (reJisori dito cincaZe, 1993), „val-
si peCoraze~ (reJ. lana RoRoberiZe, 1992), „leonardo~ (reJi-
sori daviT nacvliSvili, 1993). nawili am filmebisa sruliad
sxvadasxvagvarad asaxavda Zveli da axali Taobis kinematogra-
fistTa survils, warmoeCinaT Tematuri Ziebebis Sedegi.
asaxviTi sizustis mimarT pretenziebis garda, qarTulma
kinom SeiZina erTgvari simZime, rac ara mxolod am Temebs, ara
mxolod axalgazrda, an ubralod Tanamedrove, adamianis inte-
resebs, aramed istoriuli movlenebis zedapirul da naklebad
Seswavlil gadmocemas gulisxmobda.
uamravi kiTxvis niSnis miuxedavad, yovelive adamianuris waS-
lis, gaqrobis sakiTxi am periodSi ukve aqtualuri xdeba da
yuradRebas iqcevs. kino imdenad mniSvnelovani gaxda sociumis-
Tvis, rom mas ukve sazogadoebis cnobierebaze mkveTri zemoqme-
debac ki SeeZlo. am xnis ganmavlobaSi kinom araerTi ukiduresad
mZime etapi ganvlo, rac sazogadoebis interesebsa da misi az-
rovnebis kategoriebzec aisaxa. kino axali kataklizmebis winaSe
aRmoCnda, rac ganpirobebuli iyo Zveli Rirebulebebis axliT
CanacvlebiTa da sazogadoebis sulieri mRelvarebiT. amas ki Se-
sabamisi „gadawyoba~ esaWiroeboda.
am periodSi gadaRebuli filmebis umetesoba swored drama-
turgiuli araprofesionalizmis Sedegebis maCvenebelia. kino-
pro cesi ar viTardeboda, da es ufro TvalSisacemi gaxda Temis
TvalsazrisiT. istoriuli epoqa, romelic analogiebiT unda
aisaxos da warmoaCinos fsiqologiuri xasiaTis problemebi, ar
dadga.
saxelmwifo ganicdida ekonomikursa da politikur rRvevas,
eris sulieri sicarielis problemas, depresias, rac gamowveuli
iyo istoriis mravali obieqturi da subieqturi faqtoriT: omi,
ngreva, ekonomikuri kavSirebis wyveta sxva qveynebTan, masobrivi
230 vizualuri xelovnebis menejmenti
umuSevroba, kinos daknineba, kinowarmoebis moSla, kinoTeatre-
bis daxurva da a. S.
mtkivneuli TemebiT daintereseba nihilizms gautolda, da
es gansakuTrebiT naTlad warmoCnda filmebSi, romlebSic av-
torebi utrialebdnen axali Taobis tragedias _ funqciadakar-
guli adamianebis sulier da yofiT problemebs _ gio mgela-
Zis „ara, megobaro“, tato kotetiSvilis „anemia“, aleko cabaZis
„Ramis cekva~... Zalze zogadi mentalobidan da istoriuli rea-
liebidan gamomdinare, kinoSi axali gmiri gaCnda.
daisva kiTxva: ra rols TamaSobda kinematografi Tanamed-
rove adamianis cxovrebaSi, rac wlebis ganmavlobaSi iTvleboda
erT-erT yvelaze aqtualurad _ sociologiaSic da kinomcod-
neobiT literaturaSic. arsebobs mosazreba, romlis mixedvi-
Tac, kino asrulebs mxolod mayureblis „socialur SekveTas“, xelovnebaSi (da miT ufro, kinoxelovnebaSi) dainaxos ganuxor-
cielebeli ocnebebi lamaz cxovrebaze, saWiroeba amaRlebuli
romantikuli da misabaZi siyvarulisa, unayofo ltolva saSiSi
da saintereso Tavgadasavlebisadmi; magram krizisis xanaSic ki-
nos unari, warmoaCinos sinamdvile, Seucvlel Zalad rCeboda,
Tumca im Zalad, romelsac ukve aRar gaaCnda araviTari Sinagani
da Tematur-formiseuli harmonia.
amgvari TanmimdevrobiT movlenebsac saTanadod sWirdeba
Sefaseba: faqti, rogorc sinamdvilis elementi; faqti, rogorc
mxatvruli movlenis elementi; faqti, rogorc teqstis elemen-
ti. sinamdvilis elementSi SeiZleba vigulisxmoT obieqturad
arsebuli realoba, igi qveteqstis safuZvelia da swored masSi
ibadeba individualuri xelwera.
am periodis qarTuli filmebi samoqalaqo omis fonze gan-
viTarebuli movlenebis epicentrSi moqceul im axalgazrdas
mieZRvna, romlis poziciac, araferSi Careuliyo, mTeli Taobis
erTi nawilis protestiviT ismoda. yvelaferi Seicvala da,
upirveles yovlisa, pirovnebis TviTgamoxatvis formac. es gan-
sakuTrebiT kargad aisaxa kinoreJisorebis: dito cincaZis, ale-
ko cabaZis, Temur babluanis, levan zaqareiSvilis filmebSi, im
gansxvavebiT, rom, personaJebis cxovrebis wesis sxvadasxvaobis
miuxedavad, yoveli maTgani ganwiruli da mudmivad arsebobis-
Tvis brZolas miCveuli adamiania.
231vizualuri xelovneba, rogorc ekonomikis nawili
krizisis daZlevis gzebis ganxilva XX saukunis 90-ian wlebSi
naklebi intensivobiT SeiniSneboda, radgan procesi bunebrivad
ukavSirdeboda socialur, politikur da zogad realobas.
dito cincaZe, aleko cabaZe, Temur babluani, goderZi Co-
xeli, tato kotetiSvili, merab kokoCaSvili, giorgi Sengelaia
_ sxvadasxva Taobisa da sxvadasxva xelweris mqone kinemato-
grafistebi _ miuxedavad sayovelTao krizisisa, mainc qmnidnen
am periodSi da axerxebdnen individualobiT gamorCeuli Temis
interpretacias. vizualuri xelovnebis marTva mimdinareobda
pasiurad, stiqiurad, arsebuli SemoqmedebiTi da konkretuli
ekonomikuri poziciis gareSe, amitom vizualuri xelovnebisad-
mi interesis adgili daikava sxva gasarTobma da ara _ Seme-
cnebiTma sferoebma. ramdenime nawilad moviyvanT faqtobriv
monacemebs imisa, rogor gamoiyureboda wminda ekonomikuri si-
namdvile kinostrategiasTan dakavSirebiT da ra reorganizacia
ganicada am procesma:
yvelasaTvis cnobilia, ra roli iTamaSa qarTulma kinom
erovnuli kulturis ganviTarebis istoriaSi. ragind saocradac
unda JRerdes, sabWoTa sistemis SigniT, ideologiuri wnexis da
cenzuris pirobebSi, kinematografistTa sxvadasxva Taobis Za-
lisxmeviT Seiqmna msoflioSi aRiarebuli qarTuli kinofenome-
ni (niSandoblivia, rom msoflio kinomcodneobasa da kritikaSi
is moixsenieboda, rogorc erovnuli _ qarTuli, da ara _ sabWo-
Ta kino). dRes is, rogorc xelovnebis sxva dargebi, degrada-
cias ganicdis. arsebobs `saqarTvelos kanoni erovnuli kinema-
tografiis saxelmwifo mxardaWeris Sesaxeb“ (frangul sistemaze
dayrdnobiT, romelic msoflioSi erT-erTi yvelaze warmate-
bulia, Tumca Sesaswavlia da gamosayenebeli im patara qveyne-
bis kanonmdeblobac, romelTac boloxans warmatebas miaRwies
_ fineTi, norvegia, dania, belgia). kanoni SeimuSava saqarTve-
los parlamentma qarTveli kinematografistebis monawileobiT.
vfiqrobT, kanonSi gaTvlili saxelmwifos da kerZo seqtoris
ufleba-valdebulebebi erovnuli kinos ganviTarebisaTvis am
etapze misaRebia. magram is realurad ar xorcieldeba, radgan
xelisufleba ar aniWebs kinos saTanado mniSvnelobas. kinocent-
ris meSveobiT kinowarmoebisaTvis gamoyofili yovelwliuri
Tanxa umciresia, rac Sesabamisad aisaxeba gadaRebuli filme-
232 vizualuri xelovnebis menejmenti
bis raodenobasa da xarisxze. 2004-dan 2011 wlamde kinofilme-
bis warmoebaze saxelmwifo biujetidan daixarja, daaxloebiT,
11 000 000 lari. 8 wlis ganmavlobaSi gadaRebulia (kinocentris
wilobrivi dafinansebiT 75%-mde) 28 dokumenturi, 19 mxatvruli
da 11 animaciuri filmi, sul _ 58 filmi. SedarebisTvis: mxolod
1990 wels gadaiRes: mxatvruli filmi _ 17; dokumenturi _ 12
+ 100 qronikaluri siuJeti; animaciuri filmi _ 8; satelevizio
filmi _ 31; sul _ 68 erTeuli! 2005 wels gaauqmes satelevizio
filmebis studia `qarTuli telefilmi“, romlis repertuaris
udidesi nawilic saganmanaTleblo da erovnul Tematikas eZR-
vneboda. aris saSiSroeba erovnuli kinosaganZuris gaqrobisa
(Tanamedrove filmsacavis ararseboba); aravin icavs saavtoro
uflebebs (sakanonmdeblo naklovanebebi; mekobreoba, romlis
sawinaaRmdegodac kanoni ar sruldeba); ar moqmedebs sagadasaxa-
do SeRavaTebis sistema (kulturis da finansTa saministroebSi
Setanilia SemuSavebuli rekomendaciebi) da erovnuli savaWro
qseli. aRsaniSnavia kinoTeatrebis simcire, damafiqrebelia
repertuaris problema. dRes sul sami kinoTeatria TbilisSi,
qveyanaSi ar muSaobs kinoTeatrebis sistematuri qseli.73
imisaTvis, raTa ekonomikuri strategia SemuSavdes vizualur
xelovnebasTan dakavSirebiT, aucilebelia, gacnobierdes eko-
nomikis daniSnuleba. ekonomikuri da dafinansebis sxvadasxva
wyaros moZiebis gamocdilebis mxriv, kulturis sferos Semad-
geneli vizualuri xelovnebis dargebi koncefciis gareSe marT-
vad qaosSi aRmoCndebian. aseTi ekonomikis dros aqcenti daismis
mxolod calkeul proeqtebsa da grantebze da ara _ erTiani
ekonomikuri dafinansebis sistemis agebaze.
kinoekonomika, videoartis, mediaxelovnebis ekonomika ver
ganviTardeba mxolod calkeuli proeqtebiTa da grantebiT. es
procesi unda daeyrdnos erTian, Camoyalibebul sistemas.
efeqturi ekonomika sanaxaobis gansaviTareblad yalibdeba
im kulturul sivrceSi, sadac miznis misaRwevad SesaZlebelia
tradiciisa da faseulobebis garkveuli kategoriuli cvlile-
bebic. rac ufro naklebia sanaxaobrivi stereotipebis momTxo-
vneloba, miT ufro izrdeba ekonomikis Sedegad miRweuli nova-
73 qarTuli kulturis dRevandeli mdgomareoba da misi ganviTarebis koncefcia http://www.culturepolicy.ge/getfile/4ab061bf-c9df-4601-bb69-b0f9a30e305e/.aspx
233vizualuri xelovneba, rogorc ekonomikis nawili
ciebis raodenoba am xelovnebis sferoebSi. Tumca saqme aramxo-
lod es protestantuli poziciaa!
tradiciuli monacemis mixedviT, fasi momTxovnelobis da
winadadebebis sapirwone unda iyos, miT umetes, xelovnebis iseT
dargebSi, sadac vizualizacia wamyvani faqtoria.
unda iTqvas, rom sazogadoebrivi azri ekonomikis mizanmi-
marTuli ganviTarebis Sesaxeb vizualur xelovnebasTan mimar-
TebiT gadamwyveti ar aris.
bunebrivia isic, rom Tanamedrove ekonomikis damokidebule-
ba vizualur xelovnebasTan TviTdinebaze ufroa orientirebu-
li, vidre _ erT sistemaze.
SeiZleba Tu ara davaskvnaT, rom egreT wodebuli, aqtualu-
ri xelovnebis vizualizacia mTlianadaa damokidebuli mis
TviTRirebulebaze? garkveulwilad, pasuxi am kiTxvaze dadebi-
Tia. Tu meoce saukunis xelovnebaSi vizualizaciis Rirebuleba
samayureblo TvalisaTvis uryev faqtad qceul ostatobasa da
unikaluri Sesrulebis maneras gulisxmobda, uaxlesi xelovne-
bis vizualur dargebSi, gansakuTrebiT ki _ kinoSi, bevrad ufro
met ekonomikur Zalisxmevas moiTxovs efeqtis elementebisa da
TxrobiTi moulodnelobis tradiciis danergva.
yovelive zemoTqmulis Semdeg, Cndeba mosazreba, rom, so-
ciopolitikuri gardatexebis miuxedavad, msoflio vizualuri
xelovneba flobda mZlavr Zalas, romelic sanaxaobaze orien-
tirebul ganwyobas qmnida. aqedan gamomdinare, swrafva bazris
dapyrobisaken Zalze sagrZnobi da ukve mkveTrad tendenciuri
gaxda. magaliTad, kinematografistebma icodnen, rom es ar iqne-
boda advili. miT ufro, kargad icodnen, rom sociopolitikuri
gavlenebis kategoriuli miuRebloba ar SeiZleboda. kinos eqs-
pertebi kargad sazRvravdnen mogebis kategoriebsac. arc Tema-
tikis monitoringi da, zogadad, kinoprocesSi realuri miznebis
gamokveTa iyo advili. am procesis srul apoTeozamde ki, kinos
garda, sxva vizualur xelovnebaTa dargebSic moiZies Sualedu-
ri saxelovnebo etapi _ istoriuli literatura, msoflio kla-
sika, siuJetebi, romlebic fantastikis da sxva sanaxaobriv Jan-
rebzea agebuli da sxv. istorizmi da literaturuli memkvid-
reoba msoflio klasikuri nawarmoebebis ganzogadebas niSnavda.
ase ganixileba es movlena analitikur kvlevebSic. uaxlesi teq-
234 vizualuri xelovnebis menejmenti
nologiebis gamoyenebiT ocdameerTe saukunis damdegidan maqsi-
malurad ganviTarda kinowarmoeba da telexelovneba. Zalze zo-
gadi mentaluri mosazrebidan da istoriuli realiebidan gamom-
dinare, kinematografis novatorulma da saxviTma alternativam,
kinematografiuli azrovnebis siaxlem sapirispiro azri daamk-
vidra. ekonomikurma interesebma sanaxaobisaken swrafvaSi ori
cnobiereba ganaviTara: antimxatvruli ideologiuri procesebi
(magaliTad, heroikuli amerikuli kino da a. S.) da, fsiqologiu-
ri zegavlenis moZiebis TvalsazrisiT, arsebuli ganviTareba-
di tendenciebi. drodadro Cndeboda iseTi filmebi, romlebic
ukavSirdeboda literaturas, dramaturgias da ferweras. eqs-
presionistulma sanaxaobam swored alternativis gamo daudo
saTave kategoriul stilistur kinos. Semdgom aman gamoiwvia Se-
moqmedebiTi Ziebebis mZlavri talRa _ maT Soris, filmis deko-
raciul formaSi, ganaTebaSi, Suq-Crdilis sistemaSi, kadris kom-
poziciaSi, samsaxiobo TamaSSi _ es kinematografis kidev ufro
meti SesaZleblobebis gamovlenas uwyobda xels. perspeqtiva,
gaanalizdes vizualuri saxelovnebo procesebis Taviseburebe-
bi, etapebis ZiriTadi maxasiaTeblebi, yovelTvis aqtualuria.
pirveli etapis istorias qmnidnen 50-iani wlebis kino, Teatri,
mxatvroba, konceptualurad moazrovne klasikosebi, romlebic
moRvaweobas iwyebdnen meore msoflio omis Semdeg. maTi Semoq-
medeba da novaciebi mecnierebaSi detaluradaa damuSavebuli.
meore etapze Sefasda meoce saukunis bolo aTwleulebi, roca,
ZiriTadad, teqnicizmisa da vizualuri xerxebis, saSualebebis
gazrdis tendenciam iCina Tavi. dRes gaanalizebulia mxatvruli
da, aseve, zogadi movlenebi, romlebmac, ZiriTadad, imoqmedes
vizualuri xelovnebis dargebis ekleqtur sanaxaobaze. es gana-
piroba ara mxolod mxatvrulma da teqnikurma saSualebebma, ara-
med politikurma, socialurma da kulturulma mdgomareobam,
mxatvruli kulturis formireba sawyis etapze mimdinareobda
mwvave socialuri winaaRmdegobebis atmosferoSi. am periodis
erT-erTi mTavari ganmasxvavebeli niSani iyo intensiuri ekono-
mikuri interesi. politikuri da ekonomikuri gavlenebi aisaxa
kinosa da televiziis ganviTarebazec. is, Tu ra rols TamaSobs
vizualuri xelovneba Tanamedrove adamianis cxovrebaSi, didi
235vizualuri xelovneba, rogorc ekonomikis nawili
xania formulirebulia, rogorc erT-erTi yvelaze aqtualuri
sakiTxi sociologiaSic da kvleviT literaturaSic. arsebobs
mosazreba, romlis mixedviTac, is mxolod mayureblis „soci-
alur dakveTas“ asrulebs; rogorc aRvniSneT, mas surs, xelo-
vnebaSi dainaxos cxovrebaSi ganuxorcielebeli ocnebebi lamaz
cxovrebaze, ausrulebeli saWiroeba amaRlebuli romantikuli
siyvarulisa, unayofo ltolva saSiSi da saintereso Tavgada-
savlebisadmi. es, albaT, samarTliania auditoriis romeliRac
nawilis mimarT, magram mas universalurad ver miviCnevT. so-
ciologiurma kvlevebma gviCvena, rom kinoTeatrebSi daswrebis
mzard rols dRes ganapirobebs oTxi faqtori: komunikaciis
saWiroeba, socialuri urTierToba, ekranis saSualebiT sakuTa-
ri problemebis gamoxatvis interesi, diskusia da TviTganviTa-
reba. sxva sityvebiT rom vTqvaT, mayurebels surs, ara mxolod
datkbes lamazi cxovrebis cqeriT da idumali kosmiuri samy-
aroTi, ramac droTa ganmavlobaSi dakarga Tavisi dominanturi
mniSvneloba da SemoqmedebiT periferiaSi gadainacvla, aramed
gamoiyenos kinoSi Tavisi socialuri gamocdileba. kinos maga-
liTze SemuSavda ramdenime punqti, romelTa mixedviTac, reJi-
sors SeeZlo saxelmwifo daxmarebis miReba:
1. filmis dafinanseba proeqtis doneze;2. premiebi scenarebisTvis;
3. fuli, romelic gamoiyofoda axalgazrda kinemato-
grafistebis film-debiutebze da a.S.
TiTqmis yvela saxelmwifo Tanxmdeboda, mxari daeWira mxo-
lod ideologiurad neitraluri filmebisTvis. ara mxolod
reJisoris SemoqmedebiTi produqtiulobaa saintereso ekonomi-
kuri aRmavlobisaTvis, aramed misi filmebis Tematikisa da Jan-
robrivi struqturis mravalferovneba. axal, mcirebiujetian
kinoprocesSi CaerTo bevri patara qveyana. es gamocdileba, Ta-
vis mxriv, Zalian daexmara vizualuri xelovnebis ganviTarebis
process Cvens qveyanaSic. kinoreJisorebi bevrad ufro xSirad,
vidre xelovnebis sxva dargebis warmomadgenlebi, mimarTaven
qalTa da, zogadad, Zaladobis problemebs. sazogadoebis, epo-
qisa da individis urTierTkavSiris umZimesi da am sami rgolis
236 vizualuri xelovnebis menejmenti
specifikuri konfliqtiT daRdasmuli Tematuri tendenciebi
socialuri kompleqsis, imave socialuri mimarTulebiT azro-
vnebis, fonze ganviTarda. satelevizio xelovneba, magaliTad,
dasavleT evropis kinosagan gansxvavebiT, mTlianad flobda sa-
kuTari sazogadoebrivi „me~-s ganxilvis winapirobas. ramdenime
Taobam am procesis warmarTva iTava, magram ara winaswar ga-
miznulad, aramed _ rTulad, bunebrivad, jer omis ideologiis
uaryofiT, Semdeg ki _ axali Taobis mier pirovnebis problemiT
dainteresebiT. socialuri niSnis da funqciis Ziebis Tema mayu-
rebels isev ainteresebs, rac, wminda germanuli SemoqmedebiTi
tradiciebis gaTvaliswinebiT, zogad asketizmsac gulisxmobs,
da amiT stilis erTianobas inarCunebs. racionalizmi am proce-
sis JReradobis maniSnebeli gaxda, rac, kritikuli Sefasebebis
paralelurad, postdepresiuli epoqis motivebis mimarT damo-
kidebulebasac amJRavnebs.
meoce saukunis vizualuri xelovneba e.w. „erTjeradi gamo-
yenebisaa~, rac niSnavs pirveladi efeqtebis gamoyenebas, nakleb-
saintereso siuJetsa da martiv Txrobas, Tumca es procesi piks
aRwevs mxolod uaxles periodSi, ocdameerTe saukunis kinosa
da videoartSi, saidanac inacvlebs mediaxelovnebaSic.
kino amkvidrebs asociaciur TxrobiT sanaxaobas: erTimeo-
ridan gamomdinare arsebul siuJetebs, ararsebuli samyaroebis
gadanacvlebas, ramdenime ganzomilebaSi azrovnebas, niSandob-
livi teqnikuri virtualuri atributikiT... yovelive es mkveT-
rad gaweril ekonomikur stabilur sistemas moiTxovs. Tumca
ki, Tanamedrove vizualuri xelovneba, sabolood, mainc ekono-
mikur mdgradobaze damokidebuli xelovnebaa.
am sakiTxze, saintereso mosazrebas gamoTqvams e. saburovi:
„meCveneba, rom am procesSi wminda fsiqologiuri problema iki-
Txeba, romelic xelovnebis myidvelis pirovnebasTanaa dakavSi-
rebuli. xSirad adamiani, romelic yidulobs ferwerul tilos,
masSi erTgvar „gaugebrobas~ afasebs. irTveba meqanizmi, rome-
lic akompensirebs bavSvur kompleqsebs, an survils, Seisyidos
ara produqti, aramed _ garkveuli faseuloba, idea~.74
74 http://www.guelman.ru/xz/xx46/xx4602.htm Москва, 16 июля 2002, В беседе участвовали Екатерина Лазарева и Виктор Мизиано, Материал подготовила Екатерина Лазарева.
237vizualuri xelovneba, rogorc ekonomikis nawili
90-iani wlebi, am mxriv, vizualuri xelovnebis sxvadasxva
mimarTulebiT ganviTarebis mosamzadebel periodad SeiZleba
CaiTvalos.
xelovnebis vizualur nawarmoebTa sabazro struqtura, ro-
gorc wesi, ierarqiulad dakavSirebuli doneebis erTianobaa,
romlis fonzec avtoris, reJisoris, mxatvris Semoqmedeba aRiq-
meba svlad qveda safexuridan _ zeviT.
bazris „pirvelad~ doneze xelovanebi saprodiusero da sa-
biujeto Sesabamis organizaciebs sTavazoben namuSevrebs, fil-
mebs, videoartis nimuSebs Tu sxva nawarmoebebs. stabiluri
ekonomika am safexurze TiTqmis ar erTveba procesSi da misi
funqcia amoqmeddeba maSin, rodesac „meoradi~ bazris done did
qalaqebad, kulturul centrebad, safestivalo tradiciis qa-
laqebad miCneul adgilebSi ganixilavs warmoebisa Tu Sesyidvis
rTul sakiTxebs.
„meorad~ sabazro doneze damokidebulebi sakmaod cnobili
xelovanebi xdebian, radgan, roca warmoebis sakiTxi mniSvnelo-
vania, aseTi Seswavla da ganxilva gadamwyvet rols asrulebs
xolme Canafiqris realizaciaSi.
arsebobs umaRlesi safexuric _ done, romelsac pirobiTad
„xelovnebis nawarmoebTa saerTaSoriso bazari~ hqvia da misi
sainstitucio safuZveli kinoakademiebis, umsxilesi studiebis,
korporaciebis, teleqselebisa da kino-tele-media Tu samxat-
vro centrebis erTianobiT iqmneba.
ekonomikuri bazris struqtura vizualuri xelovnebis dar-
gebis mimarT icvleba, erTi safexuridan meoreze gadadis da,
rogorc wesi, es yvelaze naTlad kinematografze aisaxeba. misi
pirveladi safexuri nawilobriv konkurentunariania: ideebi axa-
li namuSevrebis Sesaqmnelad moTxovnilze didi raodenobisaa
iseve, rogorc _ proeqtebis raodenoba. amitom aseTi produqti
sakmaod iafi Rirs.
meorad sabazro doneze winadadebebic da momTxovnelobac
bevrad ufro koncentrirebulia. yovel calke aRebul geogra-
fiul wertilSi xelovanebis arc Tu didi nawili moiazreba,
upirveles yovlisa, imis gamo, rom namuSevarTa saSualo done
sakmaod maRalia da, meorec: komerciuli warmateba didadaa
damokidebuli imaze, Tu rogor Seafaseben amgvari komerciiT
238 vizualuri xelovnebis menejmenti
dakavebuli profesionalebi proeqts, rogor perspeqtivas uwi-
naswarmetyveleben.
meorad safexurze moqmedi ekonomikuri gamocdileba sak-
maod did sabazro Zalas flobs da xSirad kinos vizualuri
saSualebebis gaSla-gafarToebis procesi ufro metad am meore
donis sabazro politikazea damokidebuli.
ra gansazRvravs ekonomikis moTxovnas vizualuri xelovne-
bis nawarmoebze?
erTiani azri am kiTxvis sapasuxod ar arsebobs iseve, ro-
gorc motivacia SeiZleba iyos sruliad sxvadasxvagvari: soci-
aluri, politikuri, istoriuli, individualuri.
erT-erTi maTgani, gansakuTrebiT mniSvnelovani ekonomi-
kisaTvis, kulturuli faseulobebis sxvadasxva rakursiT war-
moCenis da popularizaciis tendenciaa. kinoSi es aisaxeba Te-
matikaSi, sanaxaobriv istoriul filmebSi, kvleviTi xasiaTis
TxrobaSic ki, sadac sruliad moulodnelad mayureblisTvis
nacnobi Tema sxva rakursiT Cndeba. Zalian didxans, meoce sau-
kunis axali teqnologiebis fonzec ki, kulturul faseulobasa
da mis interpretacias esTetikasTan akavSirebdnen. sakmarisia,
gavixsenoT is faqtic, rom Tavdapirvelad kritikis mier nakle-
bad mowonebuli nawarmoebi mogvianebiT swored sabazro fasis
da kulturul miRwevad qcevis ukidures niSnuls aRwevda. es
ucnauri kavSiri ekonomikuri kvlevebisTvis Zalze sainteresoa
da istoriaSi TiTqmis yovel fexis nabijze gvxvdeba.
vizualuri xelovnebis nawarmoebi igive finansuri aqti-
via, romelsac xarisxis niSnis aRniSvnis bevri saSualeba aqvs.
mkvle vrebi drodadro aRniSnaven, rom zog SemTxvevaSi films
an videoarts axasiaTebs Tvisebebi, romelTa Tanaxmadac, isini
emsgavsebian kapitalis aqtivs: inarCuneben da zrdian sakuTar
Rirebulebas drosTan erTad.
empiriuli gamokvlevebi ekonomikaSi adasturebs, rom inves-
ticiebi pirvelad da meorad bazarze yovelTvis Seudareblad
izrdeba, pirveli safexuridan meoreze inacvlebs.75
vizualuri xelovnebis nawarmoebis koncefcia xandaxan Ta-
visTavad adgens Rirebulebebsa da ZiriTad mimarTulebebs: ma-
75 Pesando J.E. Art as an Investment: The market for modern Prints /American Evonomis Review. 1993. № 83 P. 1075-1089.
239vizualuri xelovneba, rogorc ekonomikis nawili
galiTad, axali dramaturgia amerikul kinoSi, kventin taran-
tino, emir kusturica. raime saxieri, kardinaluri sanaxaobrivi
cvlileba ekonomikuri ganviTarebis sferoSi siaxled aRiqmeba,
mniSvnelovani emociuri da inteleqtualur-cnobieri gardate-
xis gaazrebas niSnavs, rac, Tavis mxriv, garkveulwilad cvlis
adamianTa cxovrebis wess, RirebulebaTa sistemas, tradiciebsa
da msoflmxedvelobas.
vizualuri xelovneba, rogorc sazogadoebis SemoqmedebiTi,
socialuri, ekonomikuri da kulturuli kapitali, saxelmwifo
ganviTarebis erT-erTi strategiuli resursia da mecnierebisa
da ganaTlebis paralelurad unda ganvixiloT: amas adasturebs
bevri debuleba da kvleva. 2013 wels saqarTvelos kulturisa da
ZeglTa dacvis saministroSi Seiqmna droebiTi komisia, romlis
daskvniT koncefciaSic kulturis politikis Sesaxeb vkiTxulobT:
„xelovani warmoadgens fizikur pirs, romelic inteleq-
tualur-SemoqmedebiTi saqmianobis Sedegad ayalibebs ideebs,
qmnis Rirebulebebsa da kulturas. mxatvruli Semoqmedeba ada-
mianis erT-erTi yvelaze Zlieri da Rirebuli unaria.
kulturaTSorisi dialogi adgilobrivi Tu saerTaSoriso
masStabiT warmoadgens SesaZleblobas xelovanebisaTvis da ase-
ve kulturis sferoSi moRvawe organizaciebisaTvis, daamyaron
komunikacia, gaiziaron gamocdileba da CaerTon mravalmxriv sa-
komunikacio procesSi. gansakuTrebiT mniSvnelovania kultura-
TaSorisi dialogi evrointegraciis strategiuli mimarTulebisa
da mSvidobisa da erovnebaTaSoris ndobis Seqmnis procesisaTvis,
aseve _ kulturaTa urTierTgamdidrebisa da ganviTarebisaTvis.
saqarTvelos kulturuli politikis koncefcia saqarTvelos
kulturuli TviTmyofadobis SenarCunebasa da ganviTarebas ga-
nixilavs zogadsakacobrio RirebulebaTa konteqstiT: `kultura
ganviTarebis, SemoqmedebiTi cxovrebisa da keTildReobisaTvis~.
am Tvalsazrisis miRweva scdeba romelime uwyebis kompetencias.
amdenad, koncefcia warmoadgens im ideals, romlis miRwevac Sesa-
Zlebelia sxvadasxva uwyebaTa erToblivi ZalisxmeviT~.76
76 http://www.culture.ge/01.pdfhttps://gipa.ge/caucasus-school-of-journalism-and. 2013 wlis saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis saministros droebiTi komisiis kulturis politikis koncefcia.
240 vizualuri xelovnebis menejmenti
kulturis sferos ganviTareba qveynis mdgradi ganviTarebis
aucilebeli pirobaa da vizualuri xelovneba, rogorc investi-
cia da ekonomikuri segmenti, misi ganuyofeli nawilia.
ekonomikuri interesi xSirad ewinaaRmdegeba xelovnebis
nawarmoebis, rogorc vizualuri, ufro farTod ki, gamocdi-
lebisa da siamovnebis, obieqtis gansazRvrebas. kulturis sxva
dargebTan xelovnebis mimarTebis gansazRvris TvalsazrisiT, es
uaxlesi xelovnebis istoriaSi gadamwyveti etapia.
vizualuri xelovneba yvela metaforas, suraTsa Tu for-
malur iluzionizms zusti faqtebis enaze Targmnis. yvelaze
konservatiuli kritikosebisTvis ekonomikur interesTan axlos
mdgomi vizualuri xelovneba esTetikur aspeqts moklebuli xe-
lovnebaa. vizualuri xelovnebis ekonomikuri Rirebuleba xels
uwyobs TviTgamoxatvis sakuTar formebs. am mosazrebas amyarebs
kidev erTi amonaridi xsenebuli dokumentidan:
„Seiqmnas SemoqmedebiTi da kulturuli industriebis ganvi-
TarebisTvis xelSemwyobi garemo `mwarmoeblidan _ momxmareb-
lamde~; ganisazRvros, Seswavlili da danergili iqnes Semoqme-
debiTi produqciisa da servisebis, mxatvruli Rirebulebebis,
bazris tendenciebi da mimarTulebebi; xeli Seewyos qarTuli
SemoqmedebiTi produqciisaTvis saerTaSoriso bazarze adgi-
lis damkvidrebas; moxdes kulturuli industriebis, rogorc
zogadad kulturis sferos nawilis, statistikis evropuli da
sxva saerTaSoriso standartebis (iunesko, evrostati) gaziare-
ba da praqtikaSi danergva; xeli Seewyos sazogadoebrivi cnobi-
erebis amaRlebas SemoqmedebiTi ekonomikis Sesaxeb~.77
rogorc Cans, uaxlesi periodis xelovnebaSi ekonomikisa da
warmoebis mWidro urTierTkavSiri xelovnebis dargebisaTvis
sasicocxlo mniSvnelobas iZens.
is, Tu ramdenad avtonomiuria filmwarmoebis marTva saqar-
TveloSi, epoqalur problemebs ukavSirdeba da es periodi ua-
xloes istoriul warsuls moicavs. am sistemas XX saukunis 90-
ian wlebSi saqarTveloSi ar hqonda gamomuSavebuli profesiuli
normebi da, bunebrivia, ar yalibdeboda sazogadoebis, mayureb-
lis winaSe arsebuli sociologiuri interesebis sferoc.
77 http://www.culture.ge/01.pdfhttps://gipa.ge/caucasus-school-of-journalism-and. 2013 wlis saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis saministros droebiTi komisiis kulturis politikis koncefcia.
241vizualuri xelovneba, rogorc ekonomikis nawili
kinowarmoebaSi profesionalizmis sxvadasxvanairi gamov-lineba arsebobs da yoveli maTgani SeiZleba gaxdes warmatebis momtani, Tu, amasTan, samayureblo interesebis Rrma codnazec iqneba orientirebuli.
XX saukunis 90-iani wlebis miwuruls warmoebis krizisi sa-qarTveloSi gaRrmavda, rasac mohyva erovnuli kinocentris da-fuZnebis idea: es franguli modelis analogia iqneboda da, gark-veulwilad, imas gaimeorebda, rac XX s. 50-ian wlebSi safrangeT-Si moxda: stagnaciis Semdeg mcirebiujetiani filmebis gadaReba daiwyes da, zogadad, erovnuli kinos ganviTarebis gzebi dasaxes. patara qveynis kinowarmoebaSi amgvari saxelmwifoebrivi Careva yovelmxriv gamarTlda, radgan profesiulad maRali donis ki-nematografi bunebrivi saxelmwifoebrivi menejmentis pirobebSi ganviTarda da gamravalferovnda.
saqarTvelos kinematografiis erovnuli centri Seiqmna, rogorc kulturisa da ZeglTa dacvis saministrosTan arse-buli sajaro iuridiuli piri, 2000 wlis dekemberSi miRebuli kanonis _ „erovnuli kinematografiis saxelmwifo mxardaWeris Sesaxeb“ _ Tanaxmad. igi amoqmedda 2001 wlis aprilSi. misi daar-sebidan dRemde, TiTqmis 20 wlis ganmavlobaSi, kinocentrma daafinansa 80-ze meti filmi, rac saqarTveloSi sabWoTa siste-mis ararsebobis Semdeg dawyebuli warmoebiTi krizisis momde-vno etapi da pirveli saxelmwifoebrivi Carevis mcdeloba iyo kinowarmoebaSi.
erovnuli kinocentri muSaobs kinematografis mraval-mxrivi ganviTarebis mimarTulebiT da, bunebrivia, am mxriv, mis muSaobaSi arsebuli xarvezebic ganxilvis sababi xdeba _ es gamocdileba da rezonansi arc safrangeTis erovnuli ki-nocentris sistemas aklda. saqarTveloSi mcirebiujetiani do-kumenturi, mxatvruli srulmetraJiani da moklemetraJiani ki-nos warmoebisTvis dafuZnebuli kinoseqtori Tavis saqmianobas oTxi Sidastruqturuli mimarTulebis meSveobiT ganaxorcie-lebs. esenia:
saxelmwifo subsidirebis mimarTuleba; distribuciisa da kinoeqsportis mimarTuleba; strategiuli dagegmvisa da kvlevis mimarTuleba;
administraciuli mimarTuleba.
242 vizualuri xelovnebis menejmenti
kinematografiis erovnuli centris mTavari mizani saqarT-
velos kinematografiis ganviTarebis saxelmwifo daxmarebis uz-
runvelyofa da am saqmianobis xelSewyobaa.
warmoadgens Tu ara es faqtori warmoebis masStaburi sis-
temis magaliTs? TavisTavad, rogorc Canafiqri da misi funqcia
mowmobs, es saxelmwifo marTvis sistemis danergvaa. miT umetes,
rom erovnuli kinocentri gansazRvravs kinopolitikas im qvey-
anaSi, romelSic moqmedebs.
dRes filmwarmoeba ara mxolod zogadi Tematuri interese-
bis, aramed socialur sinamdvilesa da sxva sferoebzec axdens
bunebriv zegavlenas. cifruli teqnologiebis ganviTarebam, sa-
televizio esTetikis da interesebis gavlenam kinoze saqarTve-
loSi es procesi gaarTula.
upirveles yovlisa, es gulisxmobs praqtikuli xelmZRvane-
lobis Teoriul aspeqtebs, mxares, romelic gvainteresebs da,
aqedan gamomdinare, mivmarTavT ara erTeul filmebs, aramed
produqcias zogadad da mis Sinaarsobriv Tu stilur sxvaobebs,
mis kuTvnilebas ama Tu im mayureblis interesebisadmi.
aris Tu ara dRevandeli filmwarmoebis gamocdileba pozi-
tiuri Sedegebis momtani da ras ganapirobebs misi struqtura?
ra aris aucilebeli imisaTvis, raTa saqarTveloSi, mentaluri
da socialuri sinamdvilis gaTvaliswinebiT, warimarTos kinos
sistemuri warmoeba, ganviTardes mayureblisTvis aucilebeli
komunikacia? dRevandel realobaSi arsebuli mimarTuleba _
iyos polidafinansebis da kompleqsuri organizebis nawili _
iZleva realur saSualebas, bolomde gamoiyenon resursebi da
warmoebiTi potenciis nebismieri done; Seiqmnas ara erTi, fil-
misTvis aucilebeli, aramed ramdenime funqciis baza _ maSin
zogadi sistemis arqona, rac esoden SesamCnevia dRes, dakarga-
vs aqtualobas.
nebismier SemTxvevaSi menejmentis mesveurebs saqarTvelo-
Si uWirT distribuciisa da marketingis procesebis gansazRv-
ra, Tu ar CavTvliT im filmebs, romlebic warmatebas moipo-
veben saerTaSoriso asparezze _ zaza uruSaZis „mandarinebi“, romelic „oskaris“ nominanti iyo; giorgi ovaSvilis „simindis
kunZuli“; nana eqvTimiSvilis „grZeli, naTeli dReebi“ da ram-
denime sxva namuSevari; kinoTeatrebi, ZiriTadad, mxolod saer-
243vizualuri xelovneba, rogorc ekonomikis nawili
To moxmarebisaa, magram iqac uxarisxo produqcias gvTavazoben:
ase grZeldeba sakmaod didi xnis ganmavlobaSi. amitomac Cndeba
usistemo warmoebis tradicia, romelic dRes erT-erT mTavar
damamuxruWebel Zalad gvevlineba. arsebobs mosazreba, romlis
Tanaxmadac, msoflios erT-erTi mZlavri kinomwarmoeblis, ame-
rikuli menejmentis gamocdilebiT, distributorTa segmentis
gareSe kinoproeqtis warmoebis wamowyeba sarisko saqmed iT-
vleba. am risks saerTo saxelebiT gansazRvraven: sazogadoebis,
mayureblis interesebis winaaRmdegobrioba; usistemoba, stiqiu-
roba da moulodnelobebi; proeqtisa Tu filmis erTmniSvnelo-
vani Sefasebis SeuZlebloba, rac, Tavis mxriv, damokidebulia
mayureblis faseulobebsa da socialur-fsiqologiur ganwyoba-
ze, interesebze, stereotipebze; materialuri da fizikuri re-
sursebis ukmarisobis safrTxe proeqtis realizebis procesSi.
am SemTxvevebSi filmwarmoebis regulirebis funqcias unda
kisrulobdes moqmed menejerTa is jgufi, romelic warmarTa-
vs filmwarmoebis process, literaturuli ganacxadidan _ mis
premieramde. swored pirveli etapidanve menejmenti uSualod
ukavSirdeba stiqiurobas, romlis yoveldRiuri dabalanseba au-
cilebeli xdeba.
kinematografma xelovnebis sxvadasxva dargidan bevri ram
Seisisxlxorca, magram marTvis funqciam kinoSi (es saqarTvelo-
Sic asea) samuSao procesisTvis damaxasiaTebeli sruliad axali
Taviseburebani SeiZina.
sabWour periodSi, ra Tqma unda, filmis direqtoris skola
sazrdoobda Stampebisa da kliSeebis im erTobliobiT, romleb-
mac Semdeg bunebrivad gadmoinacvles sabWoTa epoqidan sxva
droSi. marTvis kultura da Tanamedrove kinos moTxovnilebebi
Tanxvedras saWiroebs dResac, raTa erTxel da samudamod Seic-
valos stiqiuri movlenebis tradicia.
XX saukunis 40-50-ian wlebSi sabWoTa qarTul kinoSi, maSin,
rodesac e.w. mcirefilmianobam daRi daasva erovnul warmoe-
bas, kinos warmoebis funqciebi, faqtobrivad, martiv sqemaze
iyo agebuli. istoria yovelTvis mniSvnelovania gamocdilebis
SesaZenad.
ar arsebobda konkretuli daxvewili an sistemuri meTo-
dologia, romelic odnav mainc moawesrigebda heroikis fonze
244 vizualuri xelovnebis menejmenti
gamZafrebul materialur SezRudvebs. istoriaSi iyo faqti,
rodesac faSizmTan omma kinematografis ganviTarebis procesi
bunebrivad Seaferxa rogorc warmoebis, ise _ mxatvruli Tval-
sazrisiT. amdenad, es ucnauri ar aris. saxelmwifo ideologiis
interesebidan gamomdinare, finansdeboda mxolod is filmebi,
romlebSic zedapirul, ideologiur TematikasTan gvqonda sa-
qme da maTi warmoebis marTva mxolod erTi warmoebiTi wyaros
gaTvaliswinebiT _ saxelmwifos mwiri subsidiis gankargviT _
xorcieldeboda. ase Seiqmna „giorgi saakaZe~ (2 seria), „jur-
Rais fari~ da ase Semdeg. mixeil Wiaurelis „giorgi saakaZe~
1943 wels gadaiRes da dRemde iTvleba, rom am filmisTvis im
periodSi arsebuli danaxarji unaklo sizustiT moxmarda he-
roikis damkvidrebisaTvis aucilebel atributikas. 50-iani wle-
bis meore naxevarSi dawyebuli procesebi marTviT arsenalSi,
ZiriTadad, kvlav erTi subsidiis gankargvis sistemas iyenebda.
XX saukunis 40-50-ian wlebSi axali Taobis reJisurasTan erTad
gaCnda aucilebloba, gazrdiliyo filmwarmoebis samoqmedo
amplitudis sivrce, mravalferovneba kinos gamomsaxvelobazec
aisaxa da gadasaRebi obieqtebis sxvadasxvaobazec. Tengiz abu-
laZis, rezo CxeiZis, merab kokoCaSvilis adreuli namuSevrebi
swored amaze metyvelebs. es procesi, rogorc viciT, XX sau-
kunis 80-iani wlebis bolomde inerciiT gagrZelda. Semdeg ki
krizisis xana dadga.
kinos warmoebis marTvis funqciebi krizisis drosac da
uaxles periodSic imdenad mniSvnelovania, ramdenadac sruli
sawarmoo procesi Tu ar arsebobs, nebismieri modelis moqmede-
ba sabolood mainc araprofesionalizms miuaxlovdeba. kinema-
tografSi es ar aris mxolod teqnikuri saSualebebis uzrunve-
lyofa, rogorc miaCndaT kinos istoriis dasawyisSi filmmwar-
moeblebs. warmoebis funqcionaluri suraTi nawevrdeba da misi
yoveli rgoli mniSvnelovania: SemoqmedebiTi jgufi: prodiuse-
ri, romelic Tavidanve agebs pasuxs iniciativaze, koordinacias
uwevs, akontrolebs imgvar sakiTxebs, rogorebicaa dafinansebis
sistema, teqnikuri jgufis Seqmna, kontraqtiT uzrunvelyofa,
proeqtis dawyebis, ganviTarebisa da dasrulebis grafiki, da
amisTvis mobiluri formis moZebna.
245vizualuri xelovneba, rogorc ekonomikis nawili
am sistemaSi, mis marTvaSi yvelas Tavisi funqcia aqvs: filmis
avtori, reJisori uzrunvelyofs filmis SemoqmedebiT segments,
scenaris ganviTarebas, xelmZRvanelobs samsaxiobo nawils da
akontrolebs teqnikuri detalebis srulyofasac. scenaris av-
tori valdebulia, ganaviTaros Txroba, daweros SeTanxmebuli
formatis scenari da moTxovnili formiT warudginos is pro-
diuserebs an prodiusers (gaaCnia, ramdeni prodiuseri muSaobs
filmze). umTavresad, scenaristebi damoukideblad muSaoben.
isini an Tavidanve SesTavazeben xolme prodiuserebs sakuTar
ideebs, an ukve daqiravebuli scenaristis funqcias asruleben
da qmnian scenars, koncefcias, ambavs, literaturul scenars,
ekranizaciisTvis gankuTvnil scenars da a. S.
dRes qarTul kinoSi filmwarmoebis jgufi, ZiriTadad,
mainc individualuri wesiT dgeba da ama Tu im saxis Semoqmede-
biTi proeqtis Taviseburebazea damokidebuli, Tumca misi zoga-
di saxe ase SeiZleba ganisazRvros:
pirvelia aRmasrulebeli prodiuseri (romelic, xandaxan
filmis investoric aris) an misi dafinansebis iniciatori (sa-
gulisxmoa is faqti, rom qarTuli kinos istoriaSi XX saukunis
10-ian 20-ian wlebSi am funqcias xSirad Salva dadiani, germane
gogitiZe, karlo gogoZe asrulebdnen).
uaxles kinematografiul procesSi proeqts xSirad ramdeni-
me aRmasrulebeli prodiuseri hyavs da es mis finansur Tavise-
burebebzea damokidebuli. egreT wodebuli „xazis“ prodiuseri
saqarTveloSi arc Tu Cveuli movlenaa, Tumca bolo periodis
kinoSi filmis iniciatorTa jgufi, upirveles yovlisa, amgvar
praqtikas mimarTavs da swored am prodiuseris movaleobaa,
akontrolos rogorc filmis warmoebis biujeti, ise _ masze
muSaobis yoveldRiuri xarji.
warmoebis menejeri akontrolebs filmis warmoebis fizikur
process, personalis, jgufis biujets, grafiks, teqnologias.
kinoSi umniSvnelovanesi procesia misi e.w. post-production-i, imave
_ filmis warmoebis Semdgomi procesi, razec pasuxs ageben pos-
twarmoebis supervaizerebi.
qarTuli kinos sabazro ekonomikaze gadasvlis Semdeg, ro-
melsac, rogorc viciT, arasistemuri xasiaTi hqonda, proeqtis
menejeris profesiuli saqmianoba, romelsac aseve Semoqmede-
246 vizualuri xelovnebis menejmenti
biTi niSnebic aqvs, gansakuTrebiT ki _ mcirebiujetian fil-
mebze iTvaliswinebs mzadyofnas gauTvaliswinebeli Sedegebis-
Tvisac. Tanamedrove kinowarmoebaze (ukve saqarTveloSic!) xSir
SemTxvevaSi did gavlenas axdens warmoebis warmarTvis is tipi,
romelic Sromis danawilebis mkacr sistemas iyenebs. warmoeba-
ze, Tavis mxriv, zemoqmedebda da zemoqmedebs uamravi ram.
magaliTad, nebismieri gamocdileba, gegma Tu novacia moq-
medebs saxelovnebo dargebis tipebsa da saxeebis konkretikaze.
Sesabamisad, am dargebis menejmenti da ganviTarebac mimarTuli
unda iyos Sedegisaken. Tumca arsebobs garemoebebi, romlebic
safuZvlianad aferxebs am process. amas emateba uamravi riskfa-
qtoric, romlebic TavisTavad axlavs kinos, televiziis, ganvi-
Tarebas saqarTveloSi. maT Soris, epoqaluri cvlilebebi, mou-
lodnelobani, araprofesionalizmis safrTxe da ase Semdeg. Ta-
vis mxriv, es procesic damokidebulia mayureblis mentalobaze,
mis faseulobebsa da socialur-fsiqologiur ganwyobaze, inte-
resebsa da miznebze. amas yovelTvis emateba Cveni qcevis ste-
reotipebi da garkveuli survilebi. es procesi saqarTveloSi,
pirvel rigSi, saerTaSoriso gamocdilebis analizs gulisxmobs.
qarTveli sazogadoebis cnobierebaSi Zalze advilad mkvidrde-
ba nebismieri siaxle. Tumca, rodesac amiT Tavs viwonebT, vi-
viwyebT siaxlis arsis gamorkvevis aucileblobas. Zalze didia
saqarTvelodan emigrirebul reJisorTa raodenoba 90-ian da
2000-ian wlebSi. dagrovili problemebi calmxrivad arasdros
viTardeba _ qarTuli kinoc amis magaliTia. am vrcel speqtrSi
ar vgulisxmobT etapebs, rodesac kinoSi esa Tu is Taoba sa-
kuTari saTqmelis adekvatur Sesatyviss poulobda. informaci-
uli Tu intuiciuri gamocdilebis miuxedavad, kinematografi
sazogadoebriv sivrces mimarTavs. TiTqos uCveulod JRers, ma-
gram sanaxaobaze orientirebuli kinematografiuli buneba gan-
sakuTrebiT araerTgvarovnad, da amave dros, sazogadoebasTan
konfliqtis sruli gaazrebiT, igrZnoba im kinematografistTa
filmebSi, romlebic aRar cxovroben saqarTveloSi: gela da Te-
mur babluanebi, aleko cabaZe, dito cincaZe... yoveli maTgani
sxvadasxva kinonawarmoebs qmnis. CvenTvis saintereso TemasTan
dakavSirebiT, aSkarad davinaxavT zusti da swori warmoebis niS-
247vizualuri xelovneba, rogorc ekonomikis nawili
nebs ama Tu im filmis Seqmnisas. amiT gamoirCeva xsenebul re-
JisorTa bolodroindeli namuSevrebi: „memkvidreoba~ (Temur
da gela babluanebi), „13~ (gela babluanis sareJisoro debiuti),
`dapireba~ (dito cincaZe), „rusuli samkuTxedi~ (aleko cabaZe).
Tu zedapirul analizs movaxdenT, erT-erT mizezad SeiZleba
qarTuli Tanamedrove xelovnebisaTvis damaxasiaTebeli krizisi
dasaxeldes isev da isev 90-ian wlebSi. rogorc xSirad xdeba sa-
debiuto da mcirebiujetian filmebSi, amjeradac mTavar rols
araprofesionali msaxiobi (giorgi babluani) asrulebs.
amrigad, ekonomikisa da investirebis sxvadasxva magaliTze
dayrdnobiT, cxadi xdeba, rom rogorc mcirebiujetiani, ise
masStabur subsidiaze damokidebuli vizualuri xelovnebis
dargebi nebismier SemTxvevaSi saWiroeben sruliad gaazrebul
ekonomikur marTviT garemos, sadac ama Tu im xelovanisaTvis
bunebrivi, mocemulobiT gansazRvruli sistema amoqmeddeba da
nawarmoebis realizeba uzrunveliyofa.
ra gzas gadis da ra mniSvnelobas iZens am procesSi sarekla-
mo saqmianoba, romelic ekonomikisa da dagegmvis erT-erTi ga-
nuyofeli nawilia?
sareklamo saqmianoba, ramdenad ganuyofelic unda iyos eko-
nomikisa da marTvis, aseve _ distribuciis mTavari procesisa-
gan, Tavisi kreatiulobis miuxedavad, ekonomikis sferoSi ga-
damwyvet rols mainc ver Seasrulebs.
arsebobs potenciuri momxmareblis fsiqologiuri motivi-
rebisa da misi waxalisebis praqtika, rac Zalze mniSvnelovania
vizualuri xelovnebis sadReiso ganviTarebis gzaze.
amgvar saqmianobaSi ukugeba yovelTvis rodi izomeba wminda
fuladi RirebulebiT _ es ufro metad momxmareblis interesisa
da raodenobis zrdis sawindaria.
vizualuri xelovnebis TiTqmis yvela dargi _ dRes soci-
aluri qselis mixedviTac _ awarmoebs ekonomikur strategias,
rac Cveulebrivi movlenaa. mayureblis, damTvaliereblis in-
formirebasTan erTad, ekonomikuri meqanizmebi aqtiurad iye-
nebs sazogadoebrivi azris Seswavlis meqanizmebsac.
sazogadoebrivi interesis warmarTva ekonomikis interese-
bis sapasuxod dRevandeli qarTuli xelovnebisaTvis gadamwyvet
248 vizualuri xelovnebis menejmenti
mniSvnelobas iZens. am procesmac ganicada ganviTarebis stadie-
bi. pirvelad is orientirebuli iyo mxolod imaze, rogor unda
gayiduliyo arsebuli produqti _ iqneboda es axali filmi, vi-
deoartis nimuSi, Tu sxva ram. Semdeg misi interesis sferoSi
kanonzomierad moeqca momxmarebelTan urTierTobis sakiTxi.
dRes ki aris tendencia, romelic mTel msoflioSi SeiniSneba
_ es momxmarebelTa mier maTTvis saintereso produqtis Seqm-
nasa da gayidvaSi Tanamonawileobaa, rac sxvadasxvagvarad xdeba
_ saerTo azrisa Tu winadadebaTa mTeli speqtris miwodebiT,
kiTxva-pasuxis sajarod ganxilviT da ase Semdeg.
kulturul avangardSi vizualuri xelovnebis dargebis ga-
saanalizeblad da maTi problemebis gadasawyvetad ar kmara eko-
nomikuri sazomebi, romlebic mainc warmoebis efeqturobazea
damokidebuli.
vizualuri xelovnebis dargebis komercializacia bunebrivi
procesia da is moiTxovs mTeli msoflios masStabebiT arsebu-
li gamocdilebis gamoyenebas.
dafinansebis ZiriTadi wyaroebi, romlebic msoflioSi arse-
bobs, mainc sam ZiriTad jgufad iyofa: esaa saxelmwifo _ egreT
wodebuli centraluri biujeti, adgilobrivi, viwro lokaliza-
ciis sferos mqone biujeti da Zalze mniSvnelovani kerZo seq-
tori, romelic xSirad procesis mediatoradac gvevlineba.
amrigad, istoria da realoba cxadyofs, ramdenad mniSvnelo-
vania vizualuri xelovnebis dargebis ekonomikur interesebTan
kavSirisas prioritetebis danaxva, maTTvis erTiani strategiis
SemuSaveba, rodesac saqme qveynis saerTo saxelovnebo process
exeba, da, meore mxriv, ramdenad individualuria ekonomikisa da
saxelovnebo vizualuri dinebebis erTeuli sxvaobebi isev isto-
riisa Tu Tanamedrove samyaros magaliTebze.
mniSvnelovania ekonomikisaTvis isic, Tu ra xvdeba kul-
turul avangardSi, rodesac dgeba sakiTxi ekonomikuri momge-
bianobis Sesaxeb.
am sferos Zalze didi Semosavlis motana SeuZlia perspeqti-
vaSi, Sesabamisad, misi Seswavlisa da ganviTarebis gzebi ormagad
mniSvnelovania dRevandeli qarTuli sinamdvilisTvisac.
249vizualuri xelovnebis tipebi da saxeebi
Tavi I V
vizualuri xelovnebis
tipebi da saxeebi
vizualuri xelovneba moicavs mxatvrobas, fotografias,
skulpturas, kinos, videoarts, mediaxelovnebas da sxva imgvar
dargebs, romelTa sawyisi da pirveladi daniSnuleba vizualu-
ri saxis nawarmoebTa Seqmnaa. miuxedavad am saerTo niSnisa,
vizualuri xelovnebis dargebSic arsebobs gansxvaveba moZravi
gamosaxulebis xelovnebasa da statikur xelovnebaTa dargebs
Soris.
meoce saukunis Sua periodSi msoflios obieqturi realo-
ba Seicvala. Seicvala mxoflmxedvelobac, rac teqnikuri pro-
gresis mkveTri naxtomis Sedegi gaxldaT. gaCnda xelovnebis
axali formebi da tradiciuli xelovnebis dargebi axali ga-
momsaxvelobiT-vizualuri xerxebis ZiebaSi Caebnen. faqtia, rom
kacobriobis istoria da ganviTarebac garkveulwilad aisaxa xe-
lovnebis vizualizaciaSi.
mkvlevrebi amtkiceben, rom dRevandeli samyaro TavisTavad
vizualuri aRqmis samyaroa, radgan dro aCqarda, Tanamedro-
ve teqnologiebma wamyvani adgili daikava da adamiani mudmi-
vad aswrebs axali STabeWdilebebis aRqmas. arsebobs azri, rom
mas urCevnia, dainaxos, vidre didxans ikiTxos. amis saSualebas
iZleva kino, Teatri, dizainis xelovneba, videoarti, mediaar-
ti, arqiteqtura da ase Semdeg. aq aRqmis aseTi Tanmimdevroba
moqmedebs: vxedav _ mesmis _ vgrZnob. zustad aseve ganviTarda
vizualuri xelovnebis iseTi dargebi, rogoricaa, magaliTad,
kinematografi: swored is iZleva saSualebas, jer dainaxo da
Semdeg gaaaqtiura aRqmis sxva segmentebi. aseT dros gamosaxu-
leba universaluri movlenaa, misi saSualebiT SeiZleba ganvi-
Tardes aRqmisa da azrovnebis perspeqtivebi. ai, ras wers mecnie-
ri cira barbaqaZe vizualuris arsis Sesaxeb: „vizuali _ ambavs
250 vizualuri xelovnebis menejmenti
gadmoscems sityvebiT, romelic xedvasTan aris dakavSirebuli,
is suraTebad xedavs ambavs da TxrobaSi xSirad mimarTavs zmnas
`vxedav~. misi sayvareli frazebia: `ar minaxavs es~, `SevniSne,
rom gansakuTrebulia~, `es naTels hfens saqmes~; naxatebi,
xatovani aRwera, fotografia ufro mniSvnelovania aRqmis am
tipisTvis, vidre sityvebi; isini uecrad amCneven imas, risi
danaxvac SesaZlebelia: feri, forma, xazi, harmonia da uwes-
rigoba~.78
vizualuri xelovnebis dargebi _ kino, Teatri, saxviTi xe-
lovneba, Semdeg _ axlad dabadebuli satelevizio xelovneba
yovelTvis ganicdida epoqis problemebs, is erisa Tu imperiis
saxes warmoadgens. cxovrebis yvela forma aisaxeba vizualur
xelovnebaSi da udides gavlenas axdens adamianis cnobierebaze.
xelovnebis pirvelad formad sinkretiuli (Serwymulad
arseboba, daunawevrebloba, rac raime movlenis ganviTarebis
sawyis safexurebze gvxvdeba) 79 kompleqsi moqmedebda. vgulisx-
mobT im faqts, rom yvelafris erTianoba xelovnebis pirveladi
Tavisebureba iyo.
xelovnebis dargebi da saxeebi samyaros mxatvruli asaxvis
istoriulad Camoyalibebuli formebia, romlebic gamosaxvi-
saTvis ukve vizualizaciis saSualebebs iyenebda _ fers, bge-
ras, moZraobas, sityvas, da ase Semdeg. yovel am dargs aqvs
Tavisi maxasiaTeblebi _ Janrebi da saxeebi. saxviTi xelovneba
feris saSualebiT asaxavs realobas erT sibrtyeze, misi Janre-
bi _ portreti, naturmorti, peizaJi da sxv. _ vizualizaciis
process emorCileba.
vizualuri xelovnebis iseTi dargebi, rogorebicaa gamomsa-
xvelobiTi xelovneba, ferwera, qandakeba, arqiteqtura, Tviseb-
rivi zemoqmedebis ZaliT gamoirCeva da yoveli maTgani fiqsi-
rebuli warmosaxviTi iluziis Sedegs gvacnobs. swored amitom
vizualuri xelovnebis es tipebi paralelurad aRiqmebian, ro-
gorc saxviTi vizualis nawilic da farTo moxmarebis produ-
78 https://semioticsjournal.wordpress.com/98/ c. barbaqaZe, ena _ universaluri multi-semiotikuri sistema. 79 http://www.nplg.gov.ge/gwdict/index.: mixeil WabaSvili, ucxo sityvaTa leqsikoni, Tb., ganaTleba, 1989, gv. 63-68.
251vizualuri xelovnebis tipebi da saxeebi
qciac. Tanamedrove vizualuri xelovnebis miTSi TavisTavad
mniSvnelovania rolan bartis80 mosazreba, romelic miiCnevda,
rom miTologias adamiani qmnis imisaTvis, raTa garSemo arsebul
samyaros didi mniSvneloba mianiWos. aqedan SegviZlia gamovita-
noT daskvna, rom viyenebT ra vizualur xelovnebas Cvens yofaSi,
vuyurebT filmebs, speqtaklebs da ase Semdeg, Cven konkretuli
miznisaken mivemarTebiT, vafarToebT komunikaciis sazRvrebs.
bunebrivia, rom vizualuri xelovnebis tipebi amis Semdeg iZenen
fsiqoanalizis niSnebs da, rac dro gadis, miT ufro intensiuria
es procesi. dgeba dro, rodesac saxelovnebo dargebs faseulo-
bebisa da arsebobis wesebis gadaxedva uwevT.
dekoratiuli xelovneba _ igive xalxuri dekoratiuli xe-
lovneba: misi Semadgenelia _ qsovili, WurWeli, Sromis iaraRe-
bi, aveji, samosi, morTuloba da ase Semdeg, rac yofiTi intere-
sebisa da survilebis vizualizacias axdens.
dekoratiuli xelovnebis, rogorc vizualuris gamoyenebiTi
da komerciuli tipi, dRes aTmagad mniSvnelovania erTi mizezis
gamoc:
kacobriobis mravalsaukunovani istoriis ganmavlobaSi arc
erTi eri, bunebrivia, karCaketilad, izolirebulad ar viTar-
deba; miuxedavad imisa, rom ama Tu im etapze arc Tu iSviaTi ga-
xldaT totalitaruli saxelmwifo sistemis arseboba, reJimi,
xalxTa urTierToba, kulturaTa dialogi mainc xorcieldeba.
dekoratiuli xelovnebis vizualuri principi, asaxos Sereuli
kulturebis maxasiaTeblebi, SemoqmedebiTad iTvisebda araerT
kulturul miRwevas rogorc materialuri, ise sulieri kul-
turis sferoSi. Tavis mxriv, amgvari ram yvela eris ganviTare-
bis istoriisTvisaa damaxasiaTebeli; organulad, bunebrivad,
TavisTavad, yovelgvari Zaldatanebis gareSe xdeba urTierT-
gamdidreba.
Teatri, sacirko sanaxaoba da, zogadad, gunduri sanaxaobani
_ saopero, dramatuli da gasarTobi Janrisa _ cocxali sana-
xaobis vizualizaciis procesia.
fotografia afiqsirebs dokumentur mxatvrul saxeebs te-
qnikur-optikuri, qimiuri da cifruli saSualebebiT. misi Jan-
80 http://www.lib.ru/CULTURE/BART/barthes.txt_with-big-pictures.html Ролан Барт. Миф сегодня.
252 vizualuri xelovnebis menejmenti
rebi da saxeebi upasuxebs sxva vizualuri xelovnebis dargebis
Janrebsa da tipebs, izrdeba da axorcielebs Janrobriv aRre-
vasac.
fotografiis ganviTarebis istoria qmnis misi, rogorc
vizualuri xelovnebis, gansakuTrebul niSas: lui dageris mier
svel koloidur qaRaldze miRebuli gamosaxulebis da negative-
bis gamravlebis Semdeg evropisa da ruseTis qveynebSi am dargis
sam doneze aTviseba ganxorcielda. fotografiam xeli Seuwyo
axali procesis dawyebas vizualuri xelovnebis dargebSi da mas
dokumentis realisturi safuZveli Seuqmna.
mogvianebiT mowmeni vxdebiT fotografiis, rogorc dargis,
aRiarebisa. es XIX saukunis bolo periodSi arsebuli rTuli
procesia, radgan fotografiis gaigiveba vizualizmTan ormagad
saTuoa: erTi mxriv, igi mxatvruli fotografiis uryevi mizani
unda gaxdes: portretuli Janrebi, quCis, yofis, movlenebis ma-
tiane, da, meore mxriv, is dokumentia.
XX saukunis pirvel periodSi ki fotografireba ukve
vizualuri xelovnebis nawili xdeba, da amaze metyvelebs mrava-
li konkursi, albomi, matiane, jildo mxatvrul fotografiaSi.
dRes fotografia fiqsirebisa da xelovnebis dargis sin-
Tezia, romelsac ekonomikis vrceli ganviTarebis periodSi akis-
ria sociopolitikuri Txrobis misia, mediisa da presis Tanmde-
vi vizualis uzrunvelyofis funqcia; is mxatvruli vizualuri
xelovnebis saxelsac atarebs. amas emateba qoreografia, sate-
levizio xelovneba, baleti, mediaarti da ase Semdeg.
imisaTvis, raTa vaCvenoT vizualuri xelovnebis dargebis
Tav iseburebani da urTierTgansxvavebani, unda ganvixiloT sxva-
dasxva safuZveli maTi klasifikaciisaTvis, rac, daaxloebiT,
ase gamoiyureba: gamoyenebuli saSualebebis mixedviT _ Sedare-
biT martivi xelovnebis saxeebi: mxatvroba, qandakeba, da rTuli
sinTezuri dargebi _ kino, Teatri, qoreografia. cneba „marti-
vi~ aq ar gamoiyeneba, rogorc TavisTavadi sawyisi. igulisxme-
ba mxatvrobisa da qandakebis erTmniSvnelovani aRqmiTi sivrce,
sadac yvelaferi aisaxeba, pirdapiri, vimeorebT, warmosaxviTis
wilis pirdapiri fiqsirebiT obieqtze.
amitom vizualuri dargebis es sfero SedarebiT advilad
aixsneba misi struqturis saSualebiT.
253vizualuri xelovnebis tipebi da saxeebi
samagierod, rTuldeba misi, rogorc moxmarebis obieqtis,
Rirebulebis dadgena XXI saukuneSi, radgan, misi tradiciulo-
bidan gamomdinare, izrdeba misi saxelovnebo daniSnuleba da
Rirebuleba.
realobisa da xelovnebis urTierTdamokidebulebis mixed-
viT, gamomsaxvelobiTi dargebi, romlebic realobis gamoyene-
biT sinamdviles asaxavs: realisturi saxviTi xelovneba, aseve _
qandakeba, fotografia _ da gamomsaxvelobiTi tipebi, romleb-
Sic Semoqmedis warmosaxva axal realobas qmnis _ kinos sxva Jan-
rebi: Trileri, fantastika da sxv.
sinamdvilis gamoyenebiT sinamdvilis asaxva _ es gansazRvra-
vs xelovnebis dargebis zogad Tvisebriobas.
drosa da sivrcesTan mimarTebiT, xelovnebis dargebi Sem-
degnairad daiyofa: sivrceSi arsebulad: magaliTad, saxviTi xe-
lovneba, arqiteqtura, qandakeba. droSi arsebulad: musika da
literatura; da sivrcesa da droSi erTdroulad arsebulad:
Teatri da kino.
warmoSobis mixedviT, tradiciuli xelovnebis dargebia:
poezia, qoreografia, musika da axali xelovnebis dargebi: fo-
tografia, kino, televizia, video _ tipebi, romlebic rTul
teqnikur momzadebas saWiroebs.
xelovnebis es saxeebi da tipebi gansakuTrebul mxaresa da
zRvars aRniSnavs adamianis arsebobasa da cnobierebaSi. xelov-
nebis vizualizaciam, moazrovne kacobriobis momTxovnelobas-
Tan erTad, samyaros yovlismomcveli suraTi Seqmna. adamianis
kulturul potencialTan erTad, es moTxovnilebebic icvleba.
vizualuri xelovnebis dargebi miT ufro mniSvnelovania, rac
ufro Sordeba adamiani primitiul azrovnebas.
vizualuri xelovnebis nebismieri tipi flobs gamomsaxve-
lobiTi da metyveli saSualebebis mTel arsenals, xerxebs, ax-
lad mignebul teqnologiur novaciebs. ase rom, yoveli maTgani
gansxvavdeba erTmaneTisagan rogorc gamosaxvis obieqtiT, ise _
sxvadasxva xerxis gamoyenebiT.
cneba „vizualuri xelovnebis saxe~ Sobs tipebisa da for-
mebis nairsaxeobas. xelovnebis vizualuri dargebis tipebad
dayofas ganapirobebs maTi damaxasiaTebeli faqtorebi:
254 vizualuri xelovnebis menejmenti
sinamdvilis esTetikurobisa da mravalferovnebisadmi
ama Tu im tipis midgoma;
avtoris, Semoqmedis sulieri da esTetikuri moTxov-
nilebebis arseboba;
saxelovnebo enis specifika;
vizualuri azrovnebis Taviseburebebi xelovnebis
nawarmoebis Seqmnisas;
mxatvrul-metaforuli saSualebebis arsenali, rome-
lic kinos, Teatrs, qoreografias, televizias, media-
xelovnebas ganekuTvneba, aseve damokidebulia sivr-
ceze, drosa da masalaze, romliTac muSaobs esa Tu is
xelovani: feri, moZravi gamosaxuleba Tu sxva ram;
vizualuri xelovnebis ori tradiciuli tipi Semdeg-
nairad ganisazRvreba: sivrcobriv-plastikuri da si-
vrcobriv-droiTi;
sivrcobriv-plastikuri xelovnebis tipebs ganekuTv-
neba: ferwera, qandakeba, grafika, arqiteqtura, deko-
ratiul-gamoyenebiTi xelovneba, dizaini, mxatvruli fotografia. sivrcobriv-droiTi vizualuri xelov-nebis tipebia: qoreografia, Teatri, kino, videoarti, pantomima.81
saqarTveloSi vizualuri xelovnebebis ganviTareba sakmaod
rTuli procesia, romelic ukve saukuneebs moicavs. igi xSirad
gamxdara seriozuli mecnieruli kvlevis sagani. rogorc ukve
aRvniSneT, nebismieri konkretuli `Semoqmedeba~ damokidebulia
vizualur gamosaxulebaze. misi specifikidan gamomdinare, Seg-
viZlia ganvsazRvroT, romel Janrs miekuTvneba warmodgenili
mocemuloba. stilizacia, Janrobrivi kategoriidan gamomdina-
re, mayurebels saSualebas aZlevs, SearCios misTvis saintereso.
dialogis forma ganisazRvreba, ZiriTadad, ori mxaris infor-
maciis urTierTgacvlis SesaZleblobebiT. informaciis sizus-
te, gadmocemuli versiiT, SesaZlebelia, formaSecvlili saxiT
81 http://bookman.jofo.ru/212353.html, Лексикон нонклассики. Художественно-эстетическая куль тура XX века. (fb2)
255vizualuri xelovnebis tipebi da saxeebi
wardges dialogis dros romelime mxaris winaSe, gadmocemuls
damatebuli vizualuri mxare _ metad damajerebeli formaa da
ufro farTo kuTxiT iZleva dialogis saSualebas. danaxulis
gaazreba da informaciis vizualurad danaxva maxsovrobis faza-
Si samudamo adgils imkvidrebs.
adamianis fsiqika miCveulia danaxulis „gadasuraTebas~ cno-
bierebaSi. vizualuri xelovneba swored am principiT muSaobs,
rac danaxulis gaazrebis Sedegs avrcelebs da dialogs amyarebs
mayurebelTan. mayurebelze zemoqmedebis xerxebi vizualuri
xelovnebis sivrceSi gaxSirda, radgan emyareba praqtikas, ro-
melic gansxvavdeba sxva fsiqologiuri zegavlenis meTodebis-
gan. stilistur zegavlenas interaqtiuri _ rogorc negatiu-
ri, ise pozitiuri _ forma aqvs. swored es meTodebi cvlis
mayureblis azrobriv gamoxatulebas sxvadasxva TemasTan daka-
vSirebiT, Sexedulebas ama Tu im movlenaze, damokidebulebas
sazogadoebisadmi... adamianis mier gamoyenebuli manipulaciis
formas sxvadasxva sferoSi Tu piradul individualizmSi bu-
nebrivi, swored mis fsiqologiaSi imTaviTve arsebuli impulsi
amoqmedebs. qvecnobierSi mocemulobis aRqmisTvis gamoyenebu-
li SefuTvis forma specialurad Seqmnili proeqtis mTavari
gasaRebia, romelic miewodeba mayurebels mosawoni produqtis
saxiT. mocemuloba yvela im kriteriumis gaTvaliswinebiT iqm-
neba, romelic telemayureblis damokidebulebas am produqtis
aRqmis mdgomareobiT gansazRvravs. informaciad iqceva is, rac
asazrdoebs ama Tu im sazogadoebas. rogorc aRvniSneT, zega-
vlenis procesSi is Tvlems qvecnobierSi da ukve iqidan axerxebs
zemoqmedebas azrovnebaze, mis saqcielze, gadawyvetilebaze, sa-
zogadoebasTan urTierTobaze. yvelaze xSirad es xdeba qvecno-
bierSi Senaxuli informaciis provocirebis safuZvelze. amaze
moqmedebs yvelaferi: magaliTad, feri da kompozicia, romelic
fotoxelovnebisa da kinokadrisTvis aucilebeli pirobaa. cno-
bilia, rom feri adamianis cnobierebaSi sxvadasxva ganwyobas iw-
vevs. XX saukunis 50-ian wlebSi Sveicarielma mkvlevarma maqslu-
Serma Seadgina ferTa testis originaluri versia. mravali eqs-
perimentis Sedegad, 4500 ferTa tonisgan SeirCa naklebad mkve-
Tri, adamianis fsiqologiaze naklebad mgrZnobelobiTi ferebi.
256 vizualuri xelovnebis menejmenti
luSeris kvlevis Sedegad, daaskvnes, rom ferma SesaZlebelia
Secvalos adamianis organizmis zogi funqcia. magaliTad, mo-
wiTalo stafilosfers ZaluZs, Secvalos pulsacia, sunTqviTi
ritmi, sisxlis wneva, aseve _ gamoiwvios xasiaTis afeqturoba.
muqi lurji simSvidis momtania. maqs luSeris azriT, ferTa ena
universaluri movlenaa, romlis principic sxvadasxva sferoSi
naklebad gamoiyeneba. savsebiT SesaZlebelia, ferTa gamam mayu-
reblis ganwyobaze imoqmedos. yovel fers Tavisi daniSnuleba
aqvs da iwvevs adamianis gansxvavebul asociaciebs. ferTa kul-
turis Sesaxeb mravali Teoria arsebobs, romlebic adasturebs
maT gavlenas adamianis cnobierebaze.
saxelmwifos interesia, pirvel rigSi, vizualuri xelovne-
bis dargebi, kino, televizia, videoarti, sareklamo xelovneba
gamoiyeneba swored im SemTxvevebisTvis, rodesac saWiroa sa-
zogadoebaSi sxvadasxva azris damkvidreba. es SeiZleba moxdes
iseTi politikuri situaciis fonze, romelic sazogadoebaSi
arasasurvel reaqcias gamoiwvevs. amis gamo xdeba mayureblis
winaSe mogonili an namdvili faqtis demonstrireba, romelic
gaTvlili principiT sargeblobs da sazogadoebis Zlieri inte-
resis fazaSi xvdeba. mayureblis yuradRebis centralizeba da,
am saSualebiT, is politikuri situacia, romelic informaciis
gavrcelebis arasasurveli fazaa, SedarebiT daculia sazoga-
doebis interesisgan, magram _ mxolod cotaxniT.
teqnologia viTardeba da masTan erTad _ adamiani, Tavisi
SesaZleblobebiT, saukunis winaT warmodgenili sanaxaoba Ta-
namedrove sazogadoebaSi imave emocias aRar iwvevs; amasTan _
mayureblis fsiqoemociuri sistema droTa ganmavlobaSi metad
aRqmis unariani gaxda da emociis kontrolis farTo filtra-
cias ganicdis. magram vizualuri xelovnebis zegavlenis prin-
cipebs sazRvari ara aqvs. xorcieldeba transformacia sazoga-
doebis Tanamedrove Sexedulebebisa samyarosa da teqnologiur
tendenciebze. Tanamedrove adamiani ver Sexvdeba imave inte-
resiT da emociiT pirveli amerikeli kinovarskvlavis gamoCenas
ekranze, rogorc es adre xdeboda, radgan droTa ganmavlobaSi
informaciis masStabebiT gaaqtiurebuli azrovnebis fazebi ma-
257vizualuri xelovnebis tipebi da saxeebi
xsovrobaSi samudamod gadavida da Seiqmna Tavdacvis imuniteti
misTvis ukve nacnobi Temebisgan. ra Tqma unda, aseTi TavdacviTi
aRqmis forma ar igulisxmeba im SemTxvevaSi, rodesac zona in-
formaciisaTvis jer kidev Tavisufalia.
vizualuri xelovnebis dargebis samyaro mdidari da rTu-
lia. maTSi moiazreba yvelaferi: mxatvruli tiloebi, skulptu-
ra, romelsac SevcqeriT, arqiteqtura, speqtaklebi da filmebi,
romlebsac vecnobiT: TiTqos yoveli maTgani sruliad calke
aRebuli specifikuri dargia, Tumca yvela maTgani ganekuTvneba
vizualur Janrsac.
msoflio vizualuri xelovnebis istoriaSi sakmaod didi ga-
mocdilebaa dagrovili. TavisTavad yvelaferi es gadasaxedi da
kidev erTxel gasaazrebelia, Tumca saxelovnebo procesebis si-
namdvile imis gaTvaliswinebiT yalibdeba, ra TaviseburebiTac
xasiaTdeba esa Tu is epoqa.
ocdameerTe saukune iseve, rogorc _ meoce, gadamwyvet eta-
pebze gardaqmnebis da teqnologiuri siaxleebis mozRvavebiTaa
cnobili saxelovnebo sferoSic. amitom, misi dargebis Tvise-
bebi ara mxolod integraciisa da globalizaciis sayovelTao
niSnulze, mis orientirzea damokidebuli, aramed, upirveles
yovlisa, saxviTi sferos, warmosaxvis realizebis teqnikuri Se-
saZleblobebis mTel speqtrze. es bunebrivi procesia da misi
xelovnurad SeCereba an Secvla, faqtobrivad, SeuZlebelia.
dabolos, satelevizio da kinoxelovnebis erTiani tipob-rivi maxasiaTeblebi:
problema romelic vizualuri xelovnebis zegavlenas da
urTierTobas asaxavs mayurebelTan, romelSic misi pozitivi
da negativi ikveTeba, gvaZlevs uflebas vifiqroT, Tu ramde-
nad aucilebeli fenomenia is adamianis cxovrebaSi. Tvals Tu
gadavavlebT vizualuri xelovnebis sawyis etapebs, davrwmunde-
biT, rom fotoxelovnebas da kinematografias sazogadoebrivi
cnobierebis formirebaSi udidesi wvlili miuZRvis, erTmaneTze
damokidebuli am sferoebis fenomeni damTvalierebels da mayu-
rebels yovelTvis gavlenis qveS aqcevda, sakuTari kulturis
STabeWdilebis xarjze. Tanamedrove mayurebeli teqnikuri gan-
258 vizualuri xelovnebis menejmenti
viTarebis progress da internet sivrcis ganusazRvrelad gamo-
yenebis miuxedavad, dRes vizualuri xelovnebis yvela dargisa
da saxis erTgul momxmareblad rCeba. `optikuri iluzia~ da
misi gavlena vizualuri teqnologiebis ganviTarebis kuTxiT,
kino, tele, videoartis arsebobis moTxovnis Tavdapirveli pi-
robaa. Tavisi ganviTarebis gzaze optikuri iluzia vizualu-
ri xelovnebis zegavlenas mayurebelSi Tavidanve afiqsirebda,
rac gaspar roberis `fantasmagoriaSi~ gamoixateboda. es iyo
dasawyisi mayurebelze zegavlenisa uaryofiTi formis SedegiT.
tendenciebma optikuri iluziis istoriaSi, rogorc uaryo-
fiTi, aseve dadebiTi gavlena moaxdina. animaciis fuZemdebel
emil reinos `grinveis muzeumSi~ naCvenebi animaciebis seansebis
dros mayurebelze zegavlenis faqtebi dadebiTi emociis mata-
rebeli iyo, rac misi animaciebidan mowodebuli informaciiT da-
fiqsirda. fotografiis interesis sfero da misi zegavlenidan
gamowveuli moTxovna samyaros axleburad danaxvis saSualebas
iZleva. Sedegi am moTxovnisa mravali teqnikuri ganviTarebis
fonze kinematografiis Seqmnam daaregistrira Tavisi gansxva-
vebuli sicocxliT, rac moZravi fotografiebis efeqts qmni-
da. struqtura da vizualizacia asaxavs satelevizio sivrcidan
mowodebuli informaciis formas, romelsac struqturuli da
vizualuri mxareebis urTierTkavSiri qmnis. es forma aris ukve
struqturulad awyobili da vizualurad SefuTuli mocemulo-
ba, romelic mayureblisTvis mza produqti xdeba. gadmocemis
xarjze mayureblis mxedvelobis areSi moxvedrili kadrebis
cvalebadobis siswrafe (damoukidebeli montaJuri wyobidan ga-
momdinare), maT mier qvecnobierSi mowodebuli produqtis Si-
naarsis da drois Tanxvedri reJimis safuZvelze aRiqmeba.
SesaZlebelia aRvniSnoT, rom telemediisaTvis ramdenime
prioritetuli amocana arsebobs: pirveli da yvelaze mTavari _
sazogadoebis yvela fenis interesis dakmayofileba, mosaxleoba-
Si ama Tu im gadacemaze ndobis aRdgena, kritikuli damokidebu-
leba xelisuflebisa da samTavrobo proeqtebisadmi; socialuri
sferos da im sakiTxebis prioritetuloba, romlebic mosaxleo-
bas yvelaze metad awuxebs, aintersebs. muSaobis procesSi stra-
259vizualuri xelovnebis tipebi da saxeebi
tegiul xazs warmoadgens pasuxi yvela im SekiTxvaze, romelic
sazogadoebaSi Cndeba _ sainformacio specifikidan gamomdina-
re, aqtualuri da mwvave sakiTxebis gaSuqeba reportaJebis, sis-
tematuri rubrikebis, monitoringis, Jurnalisturi gamoZiebis
saxiT da sxv.
subieqturoba da vizualuri xelovnebis sxvadasxva tipe-
bisaTvis damaxasiaTebeli dinamika, erTi mxriv, warmosaxvis xa-
risxiT gamoixateba, meore mxriv ki _ mis mier nawarmoebis Se-
saqmnelad gamoyenebuli gamomsaxvelobiTi xerxebiT. faqtebi,
procesebi, sxvadasxva konteqsti, motivacia, adamianTa Sexedu-
lebebi, saqmianoba da sxva aqtualuri, saWirboroto siaxleebi,
romlebic avtoris yuradRebas ipyrobs, subieqturobas buneb-
rivad unda gulisxmobdes. obieqturi da subieqturi sinamdvile
avtoris cnobierebaSi erTmaneTs erwymis da warmoiqmneba moma-
vali nawarmoebis modeli. cnobiereba mas warmoidgens rogorc
xatovan mTlian qsovils, an raRac iseTs, rac ama Tu im konte-
qstSi gaiazreba. erT SemTxvevaSi, saWiroa TvalsaCinod warmod-
gena, meore SemTxvevaSi ki, amocana moiTxovs ama Tu im Temis
daniSnulebis gaTvaliswinebas. erTi da igive nivTi sxvadasxva
konteqstSi sxvadasxva funqciisa da sazrisis gamomxatvelia. Se-
sabamisad, mis Sesaxeb Temac sruliad sxvadasxvagvarad SeiZleba
Camoyalibdes. movlena, erTsa da imave dros, erTeulic aris da
sayovelTaoc.
vizualizaciis ostatoba, rogorc cnobilia, interpreta-
ciis xelovnebaa da mxolod piruTvnelobis Sanss gvitovebs. es
gansazRvravs ara ubralod TxrobiT, aramed xedviT-vizualur
sivrces. gamomdinare am uryevi WeSmaritebidan, xdeba vizualiza-
ciis pirobis, specifikis gaTvaliswineba: ideis Tavisufali gan-
viTarebisTvis yvela maxasiaTeblis gamoyenebaa saWiro. bunebri-
via, erTi konkretuli ideidan mTavar saTqmelze gadasvlisas,
yovelive, rac iTqva, mkacr gaazrebas saWiroebs. xSirad is, rac
ama Tu im, konkretul istoriul etapze saintereso da mara-
diul WeSmaritebasTan asocirebul Temad gveCveneba, ubralod,
tendenciur motivad SeiZleba iqces. aseTia, magaliTad, patara
adamianis TviTdamkvidrebisa da sxva siRrmeebSi am Temis gaazre-
260 vizualuri xelovnebis menejmenti
bis tendencia, rac realurad epoqasTan daSorebuli, ganyenebu-
li JReradobis niSnebs iZenda. am gziT ibadeba kliSec da Semdeg
misi interpretirebis procesi imdenadve rTuldeba, ramdenadac
gameorebas axasiaTebs. saTqmelis vizualizacia CanafiqrSi, ar-
sebuli samuSaos ganuyofeli nawilia, sadac wamyvani funqcia
realur xedviT qmedebas ekisreba. specifikuri niSania agreTve
sazogadoebis portretis ganzogadebis xerxebi, epoqasTan kav-
SirSi: adamianis sulier samyaroSi arsebuli Zvrebis, Sinagani
gardatexis, pirovnebis formirebis etapobrivi procesis saxie-
ri Cvenebis mcdeloba, upirvelesi moTxovnilebaa yvela tipis
vizualur xelovnebaSi. realobam sxvadasxva dros, sxvadasxva
gamoxatuleba hpova:
1. socialuri sakiTxebis aqtivoba;
2. realizmis Seudareblad maRali momTxovneloba;
3. istoriis sxvadasxva WrilSi gaazrebis mcdeloba;
4. forma, romelic ekleqtikaSi unda gadazrdiliyo;
5. sxvadasxva motivTa aRreva.
xuTive komponenti realobis kvaldakval viTardeba. pirveli
sakiTxis pasuxad, socialuri aspeqtebis mozidvam cxadyo, rom
sinamdvile da realoba vizualuri xelovnebis dargebSi gamZaf-
rebisken midioda. am process mravali saarqivo masala daamow-
mebs, vinaidan filmebisa da reJisorebis mniSvnelovani nawili
sruliad Tavisuflad aRiqvams konkretul ambavs _ realobas,
arsebuls sxvadasxva qveyanaSi. es Ziebebi, ramdenadac istoriu-
li xasiaTis matarebelia, imdenad sainteresoa fsiqologiuri
TvalsazrisiTac.
Tanamedroveobam uamravi axali Tema, mxatvruli mimdina-
reoba Tu mimarTuleba warmoqmna. sazogadoeba faseulobaTa
gadafasebis zRvarze imyofeboda da es procesi gameorda mso-
flio xelovnebis istoriaSi. meore aspeqts _ realizmis maRal
momTxovnelobas _ politikuri da ekonomikuri cvlilebebis
asaxvis tendencia ganapirobebda, rac Tanamedrove procesebis
koordinirebasac axdens. Sefasebis Zireuli motivacia kavSirSia
Tanamedroveobis kinoprocesebTan. Tematuri gardaqmnebi obie-
qturi da subieqturi xedvis, analizis saSualebasac iZleva da
261vizualuri xelovnebis tipebi da saxeebi
kinos, Teatris, satelevizio xelovnebis epoqaluri tendencie-
bis ganwyobis gadmocemasac axerxebs.
postsabWoTa sinamdvilem yvelgan, maT Soris, saqarTvelosa
da sxva qveynebSic, kardinalurad gadaafasa bevri ram vizualur
xelovnebaSi. es procesi Tavdapirvelad swored realizmisaken
swrafvam warmoSva, Tavisi gradaciebiTa da ganviTarebis sirTu-
leebiT, pirdapirobiT, rac zemoT CamoTvlili oTxi punqtidan,
bolo ors utoldeba: istoriis sxvadasxva WrilSi gaazrebis mc-
delobasa da formas, romelic Temis aRrevaSi unda gadazrdi-
liyo. epoqam Secvala personaJTa aqtualoba da, Sesabamisad _
garemoc. igive SeiZleba iTqvas qarTul da, zogadad, postsabWo-
Ta xelovnebaze.
80-90-ianma wlebma sruliad axali mimarTulebiT warmarTa
arsebuli sinamdvile. ra Tqma unda, ideologiis aTwleulebi ne-
gatiur tendenciebs badeben. saqarTveloc, araTu gamonaklisi,
aramed am movlenis tipuri magaliTi gaxda.
realoba saxelovnebo warmoebasTan arsebul problemebSi
aisaxa, amitom yvelgan gamovlinda epoqisTvis damaxasiaTebeli
problemebi da niSnebi.
faqtia, rom procesma Seqmna erTi tendencia _ realobis da-
qsaqsul WrilSi warmoCenis survili, rac televiziis interes-
Ta gavleniTac aixsneboda da gansakuTrebiT dokumenturi kinos
ganviTarebis process Seexo.
kidev erTi magaliTi: Tu paralelur procesebs gadavxeda-
vT, XX saukunis bolo aTwleulisa da XXI saukunis dasawyisis
msoflio kinodramaturgiaze didi gavlena moaxdina amerikulma
Janrobrivma kinematografma; Tumca, saavtoro kinom ara mxolod
SeiZina erTgvari damoukidebloba, aramed piriqiT, komerciuli
kinos SesaZleblobebis miuxedavad, ganaviTara kidec Tavisufa-
li improvizirebis da transformaciis farTo SesaZleblobebi
Tanamedrove kinosamyaroSi.
e.w. holivudis esTetika damkvidrda, magram iq, sadac kino
warmoebas afarToebs da ara mcirebiujetian kinematografSi.
sanaxaoba da kvlav sanaxaoba _ am moTxovnam dramaturgiis sa-
kiTxSi mxolod qmediTobis, dinamikis, ritmis Seqmnisa da Senar-
Cunebis Zireuli specifika aiTvisa.
262 vizualuri xelovnebis menejmenti
nebismier sinTezur TemaSi, romelSic sanaxaobam Tavi daimk-
vidra, ramdenime mTavari motivis gverdiT, Tavi iCina kome-
diurma elementma. komediurma niSnebma XXI saukuneSi ukve Te-
misadmi midgomis koreqtireba SeZles. xazs vusvamT: komediurma
niSnebma da ara komediis Janrma zogadad. ase icvala saxe igavma
da zRaparma.
epoqam Seqmna saazrovno sivrce, sadac ideologiuri val-
debulebebis miuxedavad, arsebobda Tavisufali dinebebi, misw-
rafeba, ganviTarebuliyo xedva. garemo yovelTvis axdenda ga-
vlenas mxatvruli azrovnebis formebze da procesi SeiZleba
gagrZeldes, radgan es Tema mudam awuxebs kacobriobas.
XX saukunem cxadyo, rom iwyeboda axali xana, rodesac
vizualizaciis originaloba, aqtualoba, aseve axali sociumis
moTxovnebis Tanaxmad yalibdeboda. es ar iyo mxolod damnaSa-
veobis, nihilizmis an depresiis fazaSi myofi kacobriobis sapa-
suxo motivebi. saerTod, wlebis ganmavlobaSi dagrovili Temebi
da motivebi calmxrivad arasdros viTardeba. uaxlesi xelovne-
bac amis magaliTia.
samyaro, sadac mxatvruli ganzogadebis kanonebidan gamom-
dinare, avtorebi sakuTar motivebs eZeben, ver egueba romeli-
me faqtis umizno pedalirebas. motivebis saxecvla arc mTlian
procesSi da arc individualur SemTxvevebSi ar xdeba, Tu:
1. mxatvruli interpretacia ver scdeba sqematur da xSi-
rad naZaladev xerxebs;
2. rodesac Znelia gaviazroT, Semdeg ki realurad aRviq v-
aT personaJebis urTierTobaTa fsiqologiuri siRrme;
3. rodesac warmosaxviTi da realuri samyaro mkveTr
sxvadasxvaobas qmnis erT sivrceSi;
4. rodesac adamianuri sisusteebis kritika aseve TviT-
miznuria.
Cven xazgasmiT vuTiTebT im saintereso, metad sagulisxmo
fsiqologiuri metamorfozis Sesaxeb, rac sxvadasxva motivs ax-
lavs Tan. rogorc vxedavT, es procesi marTlac araerTgvarova-
nia da gamovlinebis uamrav xerxs poulobs. faqti faqtad rCeba:
daintereseba adamianis Rirsebis sxvadasxvaobiT imdenad Cveuli
263vizualuri xelovnebis tipebi da saxeebi
Temaa kinosTvis, rom mxatvruli kinos motivebsa da scenarSi
nebismieri mcire an naklebad mcire Temebis ganvrcobis Sesa-
Zleblobas qmnis.
Tu avtori, dramaturgi flobs Sesabamis msoflmxedve-
lur, warmosaxviT potencias, maSin am mimarTulebiT azrovneba
kompleqsurad uwevs, magram xSirad sapirispiro suraTsac vxe-
davT.
magaliTad, rezonansi, romelsac fskeridan mosuli adamia-
nis Tema iwvevda mayurebelSi da dRemde iwvevs, Cveuli movle-
naa, raoden banaluradac unda mogveCvenos es faqti.
amitom yvelaferi, rac iTqva, amtkicebs saavtoro motivis,
azris mTlianobis aucileblobas: warmosaxviTi sivrce iqneba
es Tu realurad arsebuli, mniSvneloba ara aqvs. orive ganzo-
mileba Txoulobs avtorisagan motivebis cvlas, bunebrivobas
da am moTxovnebSi mxolod qarTveli mayurebeli ar aris erT-
sulovani. da ara mxolod mayurebeli, amas udides yuradRebas
aqcevda da aqcevs kinokritika, romlis warmomadgenlebi, ro-
gorc CvenSi, ise ucxoeTSi, adevneben Tvals zemoaRniSnul ten-
denciebs. gasaazrebel masalazea damokidebuli, cnobiereba mas
swvdeba rogorc xatovan mTels, Tu rogorc raRac iseTs, rac
unda gaviazroT ama Tu im konteqstSi CarTvis meSveobiT, erT
SemTxvevaSi saWiroa TvalsaCino warmodgena, meore SemTxvevaSi
ki gaazrebis amocana moiTxovs obieqtis Sinagani kavSiris age-
bulebis kanonis, misi rolis, funqciis an daniSnulebis gaTva-
liswinebas. e.i. ara imdenad TvalsaCino xatovan wvdomas, ramde-
nadac e.w. kavSiris wess. aqve unda aRiniSnos, rom erTi da igive nivTi sxvadasxva
konteqstSi sxvadasxva funqciisa da sazrisis gamomxatvelia.
amis Sesabamisad, mis Sesaxeb cnebebic sruliad sxvadasxvagva-
rad SeiZleba Camoyalibdes. isic unda iTqvas, rom yoveli calke
aRebuli movlena asaxavs ra Tavisi arsebobis yvela safuZvels,
amasTan erTad gamoxatavs yvela erTgvarovani SemTxvevis ka-
nonzomierebebs. movlena erTsa da imave dros erTeulic aris
da sayovelTaoc. publicisturi ostatoba, rogorc cnobilia,
interpretaciis xelovnebad gvevlineba. TviT publicistikis
264 vizualuri xelovnebis menejmenti
cnebis safuZvelSive devs pirvelyovlisa komentari, analizi da
gansja sazogadoebrivad saintereso Tu saWirboroto sakiTxe-
bisa, rac maTi publicisturi, filosofiuri da mxatvruli gaa-
zrebis urTierTkavSirsa da urTierTgavlenas gulisxmobs. amg-
vari integracia ganapirobebs Sesabamis meTodebsac. publicistikaSi Tanaarsebobs Txzvis faqtologiuri, logi-
kuri da saxeobrivi manera. publicistis mimarTeba gare samy-
arosTan yovelTvis sazogadoebriv xasiaTs atarebs. is, rasac
Jurnalisti Semoqmedebis procesSi qmnis, warmoebamde uSualod
damzadebuli aqvs cnobierebaSi, ideis saxiT. am procesSi obieq-
ti subieqtivizebulia da subieqti obieqtivizebuli. subieqtsa
da obieqts Soris gaTiSulobis pirobebSi isini eZeben kavSirs. am
kavSiris miuxedavad, igi ar kargavs subieqtsa da obieqts Soris
zRvars. adamiani yovelTvis subieqtia bunebasTan mimarTebaSi,
buneba ki _ obieqti. es urTierToba maSin vlindeba, roca indi-
vidi iwyebs bunebaSi mimdinare, ama Tu im obieqtur realobaTa
asaxvas, Seswavlas da gadacemas. miseuli gagebiT gadacemuli
informacia ki kvlav obieqturi realobis nawili xdeba.
faqti, rogorc SemecnebiTi moRvaweobis komponenti, uci-
loblad iZens Semmecnebeli piris subieqturobis elfers. pub-
licisturi xelovneba, rogorc interpretaciis xelovneba, mxo-
lod piruTvnelobis Sanss gvitovebs.
televizias auditoriasTan urTierTobis sakuTari, gansxva-
vebuli ena da forma Camouyalibda. televizia iqca informaciis
ZiriTad wyarod msoflios mosaxleobis udidesi nawilisTvis,
risi meSveobiTac mosaxleoba ecnoba msoflioSi ganviTarebul
movlenebs, amasTan, eqmneba realuri warmodgena Tanamedrove
msoflioze.
sanaxaobiTi kinos istoria, mis sinTezurobasTan erTad, sa-
mayureblo azrovnebisTvis mzardi da mudam cvalebadi saxis ma-
tarebelia. amas ganapirobebs rogorc misi teqnicizmTan kavSi-
ri, aseve realobaSi arsebobis standartebi _ sanaxaobrivisken
mkveTrad mimarTuli da saavtoro kinos miznebis sxvadasxvaoba.
es nawilobriv xelovnurad Seqmnili stereotipia, romlis
CamoyalibebaSic mravali kinematografisti monawileobda da
265vizualuri xelovnebis tipebi da saxeebi
risTvisac aTasobiT metri kinofiri daixarja. sanaxaobis mZla-
vri emociuri resursi ar niSnavs samayureblo azrovnebisTvis
sinamdvilis yalbi analogiis Ziebas. aqedan Cndeba mosazreba
imis Sesaxeb, rom nebismieri mxatvruli moTxovna, romelsac
holivudi sanaxobrivi, komerciuli mogebisaken mkveTrad mi-
marTul kinos uyenebs, naklebad ganixileba formisa da stilis
TvalsazrisiT. holivudis cnobieri arsebobisTvis, es sruliad
nacnobi realobaa.
Tuki, Tavisi sxvadasxvaobis yvela etapze, amerikulma kinom
daamtkica is, rom kinoindustrias SeuZlia ideologiis doneze
gaiazros saxeebi da maTi hiperbolizebuli versiebi, SeiZleba
davaskvnaT, rom es procesi arc Sewyvetila da grZeldeba, mxo-
lod gamovlinebis sxvadasxva formas eZebs.
ras niSnavs faseulobaTa cvlis araerTgvarovani sistema ho-
livudisTvis? kinoazrovnebaSi garegnuli siaxleebis Setana da
danergva aseve Cveulebrivi movlenaa, Tumca es ar niSnavs, rom
holivudis istoriaSi, arafrismTqmel siuJetebsa da kliSeebze
orientireba odesme kategoriul winaaRmdegobas poulobda.
faseulobebi, romelTa Sesaxebac kompleqsuri kvlevis warmar-
Tvac ki SeiZleba, motivacias ganicdida imisaTvis, raTa kvlav
da kvlav gaemeorebina zogadi da nacnobi Temebi. aTwleulebis
ganmavlobaSic, Zaladobrivi agresiis kompleqsuri bunebac my-
arad ikidebda fexs mxatvruli azrovnebis msgavs qsovilSic da
bolomde avlenda sakuTar SesaZleblobebs.
gaucnobierebeli ltolva sxvadasxva TemaSi ZiriTadi fa-
seulobebis sublimaciisaken, Trgunavda patriotuli ideolo-
giis aRqmis unarsac da, amave dros, aZlierebda zogadad aRia-
rebuli standartis arsebobas. amerikul produqciasTan orTa-
brZola, ZiriTadad, kliSesTan, damkvidrebul TemasTan brZolas
niSnavda. da mainc, holivudis tipur xedvaSi, mis arCevanSi, mis
msgavsebebSi, mainc igrZnoboda is socialuri aspeqtebi, rasac
masis fsiqoganwyoba qmnis da Semdeg kinematografiul realobas
sTavazobs. gamomsaxvelobiTi saSualebebi ixveweboda, raTa sana-
xaobis wamyvani da gadamwyveti roli ganaxlebuliyo.
holivudis mxatvrul tendenciaSi, meoce saukunis 30-iani
wlebidan moyolebuli, daixvewa, gamoikveTa epoqalur cvlile-
266 vizualuri xelovnebis menejmenti
bebTan urTierTobis sazogadoebrivi fundamentic, rac ar iyo
rTuli qveteqstis matarebeli da gmirebis mier problematikas-
Tan urTierTobaSi gamoixata.
yovelTvis sainteresod miCneul JanrebTan erTad, melodra-
matuli Tu farsis niSnebis matarebeli nawarmoebebi, Tavisi gan-
viTarebis sxvadasxva etaps warmoaCendnen da „mxatvruli stabi-
lizaciis~ periodebs qmnidnen.
am ricxvSia melodramatuli komediebi, ekranizaciebi, rasac
realizmTan saerTo dResac naklebad gaaCnia. metamorfozebi
holivudis ganviTarebis procesSi ZiriTadad ara Janris, ara-
med, mxatvruli koncefciis sistemaSi iwyeboda da qmnida axal
precedents.
arsebobs erTgvari cneba „axali optimizmisa~, romelic ga-
naxlebad Temazea damokidebuli da yovelTvis figurirebda ho-
livudis TematikaSi. formis moTxovnaTa gaTvaliswinebiT, yo-
velive es, ara novatorul Ziebas, aramed ZiriTad komponents:
ritmul montaJs, mis struqturul cvlilebebs iTvaliswinebda.
yovelive amas holivudi yofiT-filosofiuri logikiT, re-
ligiis kultidan, samxedro patriotizmis kultamde mihyavs,
xolo am ori segmentis Sua nawili, yvela sxva cnobier aRiare-
bul sistemebs itevs da rac metad saintereso realobaze mety-
velebs amerikeli mayureblis socialuri cnobierebis, mis mier
aRqmuli realobis TaviseburebaTa Sesaxeb, faseulobaTa siste-
mebis Sesaxeb. msoflio kinoSi arsebuli mxatvruli tendencie-
bis, Ziebebis sakuTar sinamdvileze asaxva holivudis kinemato-
grafs naklebad axasiaTebs, Tumca, arsebobs siuJeturi azrov-
nebis gamartivebis sawinaaRmdego procesic da esec amerikuli
kinos fenomens ukavSirdeba sabolood.
es faqti, masobrivis wamyvani rolisagan gandgomis erT-erT
tendenciur winapirobaze mianiSnebs, rac erT ideaSi gaerTiane-
bis holivudur principsac aqtiurad ewinaaRmdegeba.
am mosazrebis gasamyareblad, arsebobs holivudis Tematika-
Si, e.w. Sromisa da enTuziazmis motivis is fetiSizacia, romelic
erTpirovnulobis masad qcevaSia. am Temis arseboba, misi mara-
diuloba, socialuri kompleqsiT Seqmnili tendenciis Sedegia.
267vizualuri xelovnebis tipebi da saxeebi
drodadro, holivudis mxatvruli gmiri-saxe yvela im Tvisebas
da pirovnebas aerTianebda, romelic masis cxovrebiseul, yofiT
fasads pasuxobda. am tendencias amerikul kinoSi ormagi dat-
virTva hqonda: ekransa Tu ekrans miRma, Zlieri da Cveulebriv
adamianebSi gaigivebuli gmirebi bolomde iTvisebdnen realobis
fabrikaciis process. sabolood ki, amerikulma kinom, Cveuleb-
rivi da miTi nacnobi kerpis Sesaxeb, kidev ufro Rrma aspeqtTan
daaaxlova: mayurebeli daarwmuna mis relobaSi da Seuqmna moZ-
ravi gamosaxulebis utyuarobidan gamomdinare arsebuli dama-
jereblobis sindromi. amasTanave, iluzia, rom yoveli am saxe-
Tagani sruliad gansxvavebuli da gamijnulia erT ferovnebas.82
ama Tu im epoqaze saubari warmoudgenelia misi socialu-
ri sinamdvilis gaTvaliswinebis gareSe. TavisTavadi pirobaa
qveyanaSi imxanad arsebuli socialuri viTarebis gaanalizebac,
vinaidan kinematografi sinamdvilis Sesabamis, an negatiur, an
pozitiur saxes avlens.
holivuds SemTxveviT ar ewoda amerikuli ocneba. qveynisa,
romelsac mravalsaukunovani istoriiT ar gamoirCeva. dasavleT
evropisa da aziis uZvelesi kulturul-socialuri warsulisagan
gansxvavebiT. kinoze, rogorc mZlavri sanaxaobiTi, socialuri
da kulturul-polisistemuri Zalis Sesaxeb, amerikel kinema-
tografistebs da warmoebis saTaveSi mdgom adamianebs sakmaod
realisturi warmodgena hqondaT da kinematografi aRmoCnda
moqnili iaraRi amerikuli istoriis miTis SeqmnaSi. Tumca, sada-
voa am miTis realobasTan Tundac asociaciuri kavSiri, magram
kinematografSi igi kuTvnil specifikur garemoSi cocxlobs.
martiv gaazrebasTan axlos mdgomi supermenis fenomeni, revo-
luciis gmiri jorj vaSingtoni, keTilSobili yaCaRi jo luisi
da mSvenieri merilin monro, Tu yoveli am movlenis morigi ste-
reotipuli gaazreba, amerikuli kinos zogad sazogadoebriv-po-
litikur imijs qmnida; Tumca, istoriam aCvena am tendenciis
sxvadasxvaobac da misi ganmeorebadobis magaliTebic. sakamaToa
sakiTxi imis Sesaxeb, iyo Tu ara amerikeli samayureblo masis
82 http://www.u-s-history.com/pages/h3871.html History of Hollywood, California.
268 vizualuri xelovnebis menejmenti
esTetikuri moTxovnebi masStaburi da mzardi. amerikuli kino,
Tavisi orientaciiT komerciuli, iTvaliswinebda mis mierve Ca-
moyalibebul stereotipebs: pirvelad sanaxaobas, bednieri da-
sasrulis kliSes da uamrav sxva moTxovnas.
dRevandel periodamdec ki, amerikuli sinamdvilis yvela
rTul safexurze, sanaxaobrivi da dinamikuri kino xasiaTdebo-
da moqalaqeobriv-zneobrivi motivis aqtualobiT da, amasTana-
ve, is realizmis moTxovnebis gaTvaliswinebasac isaxavda miz-
nad. aseve, holivudis fenomeni inarCunebda maRali idealebis
erTgulebas sxvadasxva droSi, sivrceSi, gansxvavebul Tematur
WrilSi _ arasodes damdgara eWvqveS am faseulobebis e.w. mara-
diulobis sakiTxi. sworxazovnebam, romelmac mayurebels msga-
vsi Tematikis da msgavsi formis ganmeorebad filmebSi, iluzo-
rul samyaroSi cxovrebis saSualeba misca da, ra Tqma unda, misi
mzaoba pasuxobda im faqts, rom mas fsevdosinamdviles, yofis
idiliur formasa da hiper-romantizirebul sinamdviles sTava-
zobdnen. da iseve, rogorc yovelTvis, sazogadoeba iRebda am
zogad suraTs, SeiZleba arc aigivebda am mocemulobas sakuTar
TavTan, magram iwonebda mis saxier sinamdviles. es ar iyo aqti-
vobis gamomxatveli periodi kinosTvis, magram aseve ar iyo xana,
rodesac amerikul kinos alegoriisa da pirobiTobis formebiT
azrovneba SeeZlo.83
dRevandeli dRis problematika kinoindustriaSi mravalg-
varia, magram saqarTveloSi mas kidev ufro metad gamoxatuli
specifikuri detalebi emateba: warmoebis krizisis gamoZaxili,
rTuli dafinansebis sistema, romelic ar aris mowesrigebuli
da, zogadad, damokidebuleba kinos, rogorc naklebad momge-
biani sabazro segmentis mimarT, mocemul realobaSi. zogadad,
menejmentis kinoindustriaSi damkvidrebis ZiriTadi maxasiaTe-
blebi da, kerZod misi mniSvneloba, rogorc Tanamedrove kinema-
tografis, aseve misi istoriisTvis metad mniSvnelovania. TemaSi
gamoyenebulia im literaturis nawili, romelic saxelovnebo
warmoebis arsis Sesaxeb gviambobs da, aseve, kinos istoriis Sesa-
xeb arsebuli informaciac. garda amisa, viyenebdiT internetwya-
roebsac.
83 http://www.hollywoodfilmoffice.org/history.php History of Holliwood.
269vizualuri xelovnebis tipebi da saxeebi
vizualuri xelovnebis tipebi da saxeebi obieqtur gansazR-
vrebebsa da ganmartebebs eyrdnoba, maTi tipologia didi xnis
ganmavlobaSi muSavdeboda, rac zemoT moyvanili argumentebis
Sedegad xdeba naTeli.
sabolood, vizualuri xelovnebis tipebi da saxeebi dRes
imgvari sistemiT da drodadro individualuri gansazRvrebebi-
Tac mogvewodeba, romlis mixedviTac SegviZlia vimsjeloT e.w.
sinTezis universalur procesze: erTiandeba aqamde rTulad
warmosadgeni niSnebi da maxasiaTeblebic.
270 vizualuri xelovnebis menejmenti
Tavi V
vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
kinos istoria mudam cvalebadi xasiaTis matarebelia. amas
ganapirobebs rogorc misi teqnicizmTan kavSiri, aseve realoba-
Si arsebobis standartebi _ sanaxaobrivisken mkveTrad mimarTu-
li xasiaTi da saavtoro miznebis sxvadasxvaoba.
Tuki yvela etapze amerikulma kinom daamtkica is, rom
vizualizaciis process SeuZlia gaiazros mxatvruli saxe da
misi hiperbolizebuli versia, SeiZleba davaskvnaT, rom es
procesi arc Sewyvetila, grZeldeba da mxolod gamovlinebis
sxvadasxva formas eZebs.
kinoazrovnebaSi garegnuli siaxleebis Setana da danerg-
vac Cveulebrivi movlenaa, Tumca es ar niSnavs, rom holivudis
istoriaSi arafrismTqmel siuJetebsa da kliSeebze orientire-
ba odesme kategoriul winaaRmdegobas awydeboda. faseulobebi,
romelTa Sesaxebac kompleqsuri kvlevis warmarTvac SeiZleba,
motivirebuli iyo, raTa kvlav da kvlav gaemeorebina zogadi da
nacnobi Temebi.
droTa ganmavlobaSi izrdeboda adamianis interesi vizualu-
ri gamosaxulebis mimarT, Zlierdeboda survili mayurebelze
yuradRebis miqcevisa da masze gamosaxulebis efeqtiT gamowveu-
li zegavlenis Seswavlisa. Tu roberi saSiSi sanaxaobebiT mani-
pulirebda adamianis cnobierebaze, frangi mxatvari Sarl-emil
reino piriqiT, Tavisi gamogonebiT cdilobda mayurebelSi dade-
biTi emocia gamoewvia. 1878 wels IV msoflio gamofenaze parizSi
man Tavisi meqanizmiT `praqsinoskopi~, romelic optikur saba-
vSvo saTamaSos da gasarTob meqanizms warmoadgenda, `mowonebis
sigeli~ daimsaxura, gamogonebas lamazi komerciuli momavali
uwinaswarmetyveles. 1877 wels reinom `praqsinoskopi~ daapaten-
ta. gasarTobi saTamaSos gamogonebiT reino ar dakmayofilda,
mas undoda moewyo Sou mayureblisTvis sakuTari gamogonebis
demonstrirebiT. „praqsinoskopiT~, romelic erT mayurebelze
iyo gaTvlili, ver SeZlebda warmodgenis gamarTvas. mowyobilo-
271vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
ba teqnikurad metad dasaxvewi iyo da 1892 wels reinom parizSi,
grevenis muzeumSi, ukve daxvewili da darbazisTvis warmosadge-
ni meqanizmiT „optikuri Teatri~ gaxsna. mayureblebs saSualeba
hqondaT, reinos aparati daenaxaT da meqanizmis trialisTvisac
mieqciaT yuradReba. radgan, winamorbedi optikuri mowyobilo-
bebisgan gansxvavebiT, am aparats ar sWirdeboda ekranis ukan da
mayureblis mxedvelobis aridan damalva, reino meqanizmis tria-
lis dros ekranze warmodgenil gamosaxulebebs komentarebsac
ukeTebda. seansebi did energias moiTxovda, saWiro iyo mTeli
seansis dros xeliT etrialebina diskze damagrebuli, ganaTebis
win mimarTuli firi. yvela kadrSi Jelatinis firze wvrilmani
detalic xeliT ixateboda. filmi 15 wuTs grZeldeboda. rei-
no iyo pirveli, romelmac proeqcia ekranze firis saSualebiT
gamoigona, gamosaxulebas xma da musikaluri sinqroni SeuTavsa
da mayureblis uzarmazari interesi gamoiwvia. moqmedebis fa-
zebis erTmaneTSi droulad Senacvleba daxatuli personaJe-
bis moZraobas Tanxvedrs da metad damajerebels xdida. rein-
om pirvelma gamoigona da daafiqsira performacia saproeqcio
firze. „optikuri TeatrisTvis~ daxatuli naxatebis saSualebiT
man klasikuri animaciis elementebi SeimuSava, magram kinemato-
grafis gaCenasTan erTad Sewyda mayureblis interesi daxatuli
animaciebis mimarT, isini axali optikuri iluziis qveS moeqcnen.
adamianma mTavari informacia samyarosgan Tvalis meSveobiT,
e. i. danaxulidan, miiRo. samyaros moZraoba SemdgomSi aRibeWda
ekranze da moTavsda kadris CarCoSi, dafiqsirda manamde SeumC-
neveli mravali detali, feri, forma da sxva. ekrani xazs usvams
mocemulobebis xasiaTs, detalebs, fers, formas, silamazes da
kadris CarCos meSveobiT, sxvadasxva xedis simsxvilis gamoyene-
biT asxvavebs garemoSi adre SeumCnevel formebs.
televiziis Seqmnas iseTive didi da Rrma istoria aqvs, ro-
goric fotografiasa da kinematografias. sityva `televizia~
berZnuli `Sori~ (Tele) da laTinuri `xedva~ (Vision) sityvebis-
gan Sedgeba, ese igi televizia niSnavs `Sor xedvas~. rodesac
es fenomeni iqmneboda da mas saxels urCevdnen, sworad gaT-
vales Tavidanve misi globaluri masStaburoba, misi Sors ga-
suli fesvebi da momavalSi mimavali teqnologia. `Sori xedva~
272 vizualuri xelovnebis menejmenti
televiziis mTavari konteqstia, romelic mTeli Sinaarsis da
Zalauflebis matarebelia. komerciuli datvirTva televiziam
1920 wlis miwuruls miiRo, televizori sareklamo rgolebis,
sainformacio programis da gasarTobi Souebis gadmomcem kom-
fortul nivTs hgavda, xolo 1950 wlidan is sazogadoebis azris
formirebis obieqtad iqca. Tanamedrove sazogadoebisTvis te-
levizia is naTeli movlenaa, romelic warmoadgens kacobrio-
bisTvis informaciis miRebis erT-erT uZlieres globalur
saSualebas politikuri, kulturuli, samecniero-SemecnebiTi,
saganmanaTleblo da sxva sferoebiT. satelevizio sivrcis ar-
sebobidan daaxloebiT naxevar saukuneze meti gavida. teqni-
kuri ganviTarebis progresirebiT dRevandeli mediis formebi
da xarisxi daujereblad, magram realurad Seicvala. pirveli
Tanamgzavris gaSvebidan gasuli sakmao drois Semdeg dRevan-
deli televizia telemayurebels gamzadebul informacias aw-
vdis msoflios nebismieri kuTxidan, rac badebs axal azrovne-
bas, ayalibebs telemayurebelsa da satelevizio sivrces Soris
urTierTobebis axal formebs. Tanamedrove televizias gaaCnia
unari _ moaxerxos momxmareblis centralizeba socialur-saga-
rantio blokebis, sazogadoebriv-politikuri, sainformacio,
kulturuli, mxatvruli, sportuli, saganmanaTleblo, sabavSvo,
sareklamo blokebis saSualebiT.
Tanamedrove televiziam pirdapiri eTeris saSualebiT moi-
pova SesaZlebloba, kacobriobisTvis zusti droiT miewodebi-
na moqmedi movlena samyaros nebismieri adgilidan, rac gaxda
profesionaluri komforti misi Tanamedrove saxis Camoyalibe-
bisTvis. teqnologiuri inovaciebis fonze momxmareblis gazr-
dili interesi televiziis mimarT metad ikveTeba televizore-
bis dizainisa da gamosaxulebis xarisxis mixedviT. am produq-
tis gayidvebis procentuloba Zalze didia misi zomis, feris,
formis da gaumjobesebuli SesaZleblobebis komfortuli ma-
xasiaTeblebis xarjze. ZiriTadad, momxmarebeli teqnologiu-
ri inovaciebis SedegebiT gemovnebidan da interieris dizainis
tendenciebidan gamomdinare moqmedebs. miRwevebi, romlebic
satelevizio sivrcis ganviTarebis tendenciebSi momwodeblis
mizans da telemayurebelze zegavlenis survils emyareba, momx-
273vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
mareblisTvis naklebad sainteresoa. es SeiZleba CaiTvalos
telemayureblis bunebriv Tvisebad, magram satelevizio sivr-
cis rogorc teqnologiurad, aseve informaciis miwodebis axa-
li formebis ganviTarebis procesiT ufro Rrma dainteresebis
SemTxvevaSi, SesaZloa, misi zegavlena naklebad efeqturi yofi-
liyo. XXI saukune SeiZleba teqnologiebis swrafi ganviTarebis
saukuned CaiTvalos produqciis swrafi gayidvebis Sedegad, rac
gamowveulia xelmisawvdomi fasebis regulaciiT da reklamebis
aqtivaciiT. samganzomilebiani gamosaxulebis mimarT damokide-
bulebas mayurebeli TiTqmis ori saukunis praqtikis Sedegad
momzadebuli Sexvda.
aTwleulebis ganmavlobaSi Zaladobrivi agresiis komple-
qsuri bunebac myarad ikidebda fexs mxatvruli azrovnebis qso-
vilSi da bolomde avlenda sakuTar SesaZleblobebs.
sxvadasxva TemaSi ZiriTadi faseulobebisken gaucnobierebe-
li ltolva aZlierebda zogadad aRiarebuli standartis arse-
bobas kinoSi.
amerikul produqciasTan brZola, ZiriTadad, kliSesTan,
damkvidrebul TemasTan brZolas niSnavda. da mainc, holivudis
tipur xedvaSi, mis arCevanSi, mis msgavsebebSic, mainc igrZno-
boda is socialuri aspeqtebi, romlebsac masis fsiqoganwyoba
qmnis da Semdeg kinematografiul realobas sTavazobs. gamomsa-
xvelobiTi saSualebebi ixveweboda, raTa sanaxaobis wamyvani da
gadamwyveti roli ganaxlebuliyo.84
holivudis mxatvrul tendenciaSi, XX saukunis 30-iani wle-
bidan moyolebuli, daixvewa, epoqalur cvlilebebTan urTier-
Tobis sazogadoebrivi fundamentic, rac rTuli qveteqstis ma-
tarebeli ar iyo da gmirebis mier problematikasTan urTierTo-
baSi gamoikveTa.
yovelTvis sainteresod miCneul JanrebTan erTad melodra-
matuli Tu farsis niSnebis matarebeli filmebi TavianTi gan-
viTarebis sxvadasxva etaps warmoaCendnen da „mxatvruli stabi-
lizaciis~ periodebs qmnidnen. optikuri iluzia aris sqema, ro-
melic svams kiTxvas _ SeiZleba Tu ara danaxulis dajereba. es
aris ̀ teqnikuri unari~, romelsac SeuZlia adamianis azrovnebaSi
84 http://www.hollywoodfilmoffice.org/history.php History of Holliwood.
274 vizualuri xelovnebis menejmenti
axali aRqmis doneebi warmoSvas da daanaxos mas realoba, rome-
lic SeiZleba arc arsebobdes. sazogadoebis azrovnebaSi mowo-
debuli informacia ayalibebs am sazogadoebis Semdgom damoki-
debulebas, Sexedulebas ama Tu im sakiTxis mimarT, SesaZlebelia
Tu ara telemayureblis qvecnobierSi Senaxuli informacia gax-
des dadebiTi anu uaryofiTi Sedegis matarebeli maTi Semdgomi
cxovrebis etapebze? aqvs Tu ara gonebas miRebuli produqtis
_ informaciis filtraciis da gadamuSavebis unari individis
sasargeblod, ramdenad daculia qvecnobieri sinamdvilisgan da
fabrikaciisgan? danaxuli informacia, romelic mxolod gamosa-
xulebis matarebelia da ar gaaCnia xmovani datvirTva, zegavle-
nas axdens qvecnobierze individis cnobierebaSi ukve arsebuli
informaciis safuZvelze. gamosaxulebaze damatebuli xmovaneba
metad afarToebs dakvirvebis da interesis formebs cnobiere-
baSi. Tu xmovani informacia mimarTulia konkretuli miznisken
telemayurebeli jer xmovani informaciis gavlenis qveS xvdeba.
vizualuri gamosaxulebis Sesaxeb uZvelesi droidan aris cno-
bili, magram adamianis interesi faqtis dafiqsirebisa Tavidanve
arsebobda qvecnobierSi, informaciis gadmocemis Sedegi uZve-
lesi droidan dRemde etapobrivi tendenciebis matarebelia. bu-
nebis saidumlo maSin xdeba gasagebi, rodesac mis mimarT amocana
sworad daismeba, magram xSir SemTxvevaSi igi urTulesi amosaxs-
nelia, xolo Tu ar arsebobs amocana, ese igi misi amoxsnis meqa-
nizmic ar arsebobs, e.i. ar aris SekiTxva _ ar aris pasuxi. mra-
val amocanasa da SekiTxvaze pasuxi napovnia, magram, Tu ratom
vxedavT samyaros aseTs da ratom xdeba misi aRqma sxvadasxvanai-
rad, es SekiTxva adamians uZvelesi droidan awuxebs.
arsebobs erTgvari cneba „axali optimizmisa~, romelic ga-
naxlebad Temazea damokidebuli da is yovelTvis figurirebda
holivudis Tematur qsovilSi. formis moTxovnaTa gaTvaliswi-
nebiT yovelive es ara novatorul Ziebas, aramed ZiriTad kom-
ponents: ritmul montaJs, mis struqturul cvlilebebs iTva-
liswinebda.
msoflio kinoSi arsebuli mxatvruli tendenciebis, Ziebebis
sakuTar sinamdvileze asaxva holivudis kinematografs nakle-
bad axasiaTebs, Tumca arsebobs siuJeturi azrovnebis gamarti-
275vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
vebis sawinaaRmdego procesic da esec amerikuli kinos fenomens
ukavSirdeba sabolood.85
ama Tu im epoqaze saubari warmoudgenelia misi socialu-
ri sinamdvilis gaTvaliswinebis gareSe. TavisTavadi pirobaa
qveyanaSi imxanad arsebuli socialuri viTarebis gaanalize-
bac, vinaidan kinematografi sinamdvilis Sesabamis, negatiur
an pozitiur saxes avlens. es fundamentia, romelic naklebad
maRalmxatvruli formiT miawvdida mayurebels pirdapiri az-
rovnebis kinematografiul formebs. am epoqisTvis bevri ramea
damaxasiaTebeli da socialur-politikuri garemo, foni, kvlav
im saazrovno arealSia moqceuli, romelSic kinematografiuli
siaxle. mxatvruli mignebebi bevr kiTxvas badeben: gaigebs da
aRiqvams Tu ara mayurebeli SeTavazebul realobas pozitiu-
rad? amerikul sinamdvileSi TviTgamorkvevis sakiTxic dgas,
romelic TavisTavad itevs kinoSi arsebul azrovnebis sistemas.
mogvianebiT, xelovnebisTvis mniSvnelovan meore aTwleul-
Si, XX saukunis 40-ian wlebSi, holivudis reJisorebma, msgavsad
italieli neorealistebisa, daiwyes yofiTi motivebis ganvrco-
ba: uiliam uaileris filmi `Cveni cxovrebis saukeTeso wlebi~
(1946), elia kazanis `bumerangi~ (1947), Jilia desanis `gaSiSvle-
buli qalaqi~ (1948).
40-iani wlebis bolos da 60-ianebis dasawyisSi (meore mso-
flio omis Semdeg) amerikuli kino xasiaTdeba sazogadoebrivi
Tematikisa da kriminaluri Janris filmebis gansxvavebuli va-
riaciebiT. aseTma filmebma daamkvidres axali kinoforma _ ̀ Savi
kino~. Janrs safuZveli Cauyara jon hiustonis filmma `maltiu-
ri mimino~ (1941).
ratomaa mniSvnelovani am namuSevrebis vizualuri nawili?
imitom, rom dRevandel periodamdec ki, amerikuli sinamdvi-
lis yvela rTul safexurze, sanaxaobrivi da dinamikuri kino
xasiaTdeboda moqalaqeobriv-zneobrivi motivis aqtualobiT
da, amasTanave, realizmis moTxovnaTa gaTvaliswinebasac isaxa-
vda miznad. holivudi inarCunebda maRali idealebis erTgule-
bas sxvadasxva droSi, sivrceSi, gansxvavebul Tematur WrilSi _
arasodes damdgara eWvqveS am faseulobebis e.w. maradiulobis
85 http://www.kot-davinchi.ru/mify-i-realnost-amerikanskogo-kino, мифы и реальность амери-канс кого кино.
276 vizualuri xelovnebis menejmenti
sakiTxi. amitom kino ara humanistis, aramed moralistis pozi-
ciasac imkvidrebda. perspeqtivebi Tematur speqtrSi da samayu-
reblo survilebi arasodes yofila am periodSi kardinalurad
sapirispiro; magram sworxazovnebam msgavsi Tematikis da msgavsi
formis ganmeorebad filmebSi mayureblis did nawils iluzo-
rul samyaroSi cxovrebis saSualeba misca. ra Tqma unda, misi
mzaoba pasuxobda im faqts, rom adamianebs fsevdosinamdviles,
yofis idiliur formasa da hiper-romantizebul sinamdviles
sTavazobdnen. da, iseve rogorc yovelTvis, sazogadoeba iReb-
da am mocemulobas, SeiZleba arc aigivebda sakuTar TavTan,
magram iwonebda mis saxier sinamdviles. es ar iyo aqtivobis
gamomxatveli periodi kinosTvis, magram aseve ar iyo xana, ro-
desac amerikul kinos SeeZlo alegoriisa da pirobiTobis for-
mebiT eazrovna.
mayurebeli aRar dadioda miuziklebis sanaxavad da amas Ta-
visi mizezebi hqonda. saerTod, kinoSi amgvar faqtebs, rogorc
wesi, mzard cnobier gardaqmnebTan aqvT kavSiri. mayurebeli yo-
velTvis eZebda sxvagvari kinematografiuli azrovnebis perspe-
qtivas. SezRuduli saazrovno speqtris gafarToebis tendencia
ki ambis cvalebadobiT gamoixateboda xelovnebaSi da, konkre-
tulad, kinoSi. Cveul movlenad unda qceuliyo ganzogadebuli
mxatvruli saxeebis Cveneba miwier, nacnob garemoSi. Cndeboda im
gmiris aqtualoba, romelic Tavad unda yofiliyo idealisti.
Tumca istoria da problemebis SeuiaraRebeli hiper-realistu-
ri TvaliT danaxva ar iyo am epoqisTvis damaxasiaTebeli ameri-
kul kinoSi.
1933 wels amerikis xelisuflebam, erovnuli industriuli
ganaxlebis aqtis Tanaxmad, kinowarmoebas, rogorc mrewvelo-
bis erT-erT wamyvan dargs, gauwia daxmareba. studiebisTvis sa-
banko da kerZo kapitalis mxardaWeram ganapiroba safuZvliani
cvlilebebi, marTvis gaumjobeseba, axali studiebis daarseba
da mowyoba. holivudi daazarala 1942 wlis gadawyvetilebam
_ warmoebisa da distribuciis gancalkevebis Sesaxeb. Sedegad
studiebma dakarges ufleba kinoTeatrebis mflobelobaze. 50-
ian wlebSi „Zveli holivudi“ televiziebis swrafma ganviTarebam
ukidures mdgomareobaSi Caayena. 1940-1950 wlebSi daiwyo moqme-
277vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
deba antiamerikulma komisiam, romelic miznad isaxavda yvela im
pirovnebis devnas, romlebic Tundac simpaTiiT iyvnen ganwyobi-
li sabWoTa qveynis mimarT. es movlenebi Seexo kinomoRvaweebsac
_ e. w. „holivudis aTeuls“ da seriozuli ziani miayena kinema-
tografs. „makartizmi da antikomunizmi gamoiyenes rogorc seni
da daiwyes mis winaaRmdeg brZola, amerikelebis yuradRebis ga-
dasatanad~... _ werda amerikuli kulturis erT-erTi cnobili
moRvawe norman meileri.86
maSin, rodesac holivudi varskvlavuri cxovrebis epicent-
ria, „amerikuli aTeulis“ procesi burusiT mocul Sav laqad
rCeboda kinos istoriaSi. am procesma umeteswilad amerikuli
sazogadoebis individTan urTierTobis tipologiuri CarCoc
gansazRvra. individis martooba, misi fsiqologiuri damokide-
buleba sazogadoebriv stereotipebze, amave dros, sajaroobi-
Tac iyo gamowveuli. am periodSi pirovnebis da sazogadoebis
urTierTobis kinematografiul sxvadasxvaobaSi warmoCenis sa-
pirispirod individis sakuTar sawyisTan dapirispirebis motivi
Cndeba. cnobilia, rom Seqmnili antirealiebis mimarT mayureb-
lis didi masis dapirispireba iwyeba maSin, rodesac sazogadoe-
bis cnobiereba kinematografisadmi momTxovni xdeba. 40-iani
wlebis amerikuli kino evropuli kinoazrovnebis sapirispirod
warmarTavda gmiris Ziebas. am adgils sazogadoebis cnobiereba-
Si nel-nela ikavebda ukve arsebuli amerikeli gmiri, romelic
naklebad asaxavda realur xasiaTs.
unda aRiniSnos, rom es faqtori imaze mniSvnelovania kinos
istoriisTvis, vidre erTi SexedviT Cans. mTeli am aTwleulis
manZilze xdeboda Janrebisa da Temebis umniSvnelo transfor-
macia, magram, rogorc Cans, sazogadoebasTan urTierTobis Tema
mainc aqtualuri iyo. Txrobis formebis sinTezic bunebriv mo-
vlenad iqca.
kinoTeatrebis qselis mflobelebi dainteresdnen telekom-
paniebis daarsebiT. maikel volfsoni flobda samxreT flori-
daSi kinoTeatrebis qsels da pirvel telekompanias maiamiSi. is
Tvlida, rom televizia ar warmoadgenda safrTxes da sxvebsac
86 http://www.lib.ua-ru.net/diss/cont/386120.html, Шлямович, Лидия Абрамовна. Творческая эв олю ция Нормана Мейлера.
278 vizualuri xelovnebis menejmenti
mouwodebda, kinodarbazebi satelevizio studiebad gadaekeTe-
binaT. televiziiT dainteresebul kompaniebs Soris iyvnen: `em-
jiemi~ , `vornersi~, `dizni~ da `me-20 saukune foqsi~, xolo pir-
velma `paramauntma~ (1938 wels) 500 aTasi dolaris investireba
ganaxorciela telekompaniaSi.
teqnologiis ganviTarebis magaliTebi pirdapir kavSirs qm-
nida kinematografiuli xerxebis metaforad gardasaxvasTan.
stereo xmiT gaZlierebul farToformatian films iRebdnen
sami kinokameriT da uCvenebdnen sami proeqtoriT.
ar unda daviviwyoT, rom XX saukunis amerikuli kinos
etapobrivi winsvla sakmaod rTuli kliSeebis daZlevasTanaa
dakavSirebuli. Tematika da Sinaarsobrivi motivebi Zireulad
ar Secvlila saTqmelis zedapirze gamotanis gziT, raTa rea-
listur kinoelementebs axali SemoqmedebiTi procesi SeeqmnaT.
garda imisa, rom saTqmeli da koncefcia naTeli unda yofiliyo,
sruliad martivi formac unda mietana mayureblamde.
sayovelTaod cnobili, mogvianebiT ukve amerikuli kinos
Taviseburebad qceuli, moraluri aqcentebi am epoqis zogad
kanonzomierebas ukavSirdeba, magram amis gaTvaliswinebiTac ki
simarTle da samarTlianoba ukve sxvadasxvagvarad ikveTeboda
SinaarsSi. reJisura cdilobda, am ori cnebis urTierTkavSiri
ganeviTarebina.
am periodSi momuSave reJisorebi konfliqtsa da siuJets
xSir SemTxvevaSi mwvave motivebiT amdidrebdnen. saerTod, nebis-
mieri martivi gadawyveta sakmaod gaumarTlebel, SesaZleblo-
bis zRvarze arsebuli konfliqtebis primitiul nusxas iZleo-
da. dRevandel realobaSic rTuli warmosadgenia, Tu ramdenad
sxvadasxva iyo realisturi sawyisebi am periodSi.
teqnologiisa da sanaxaobriv saSualebaTa ganviTareba iZleo-
da resurss imisaTvis, raTa ar dakonkretebuliyo epoqaluri de-
talebi sxvadasxva siuJetSi, momxdariyo xasiaTTa ganzogadeba,
saxeebis socialuri warmomavlobis miniSnebebis gverdis avliT
da patriotuli an sxva motivebic ar yofiliyo SesamCnevi. Tema-
turi da formiseuli cvlilebebi am mxrivac figurirebda.
teleindustriam Seqmna mayureblis sxvadasxva socialur fe-
naSi ukve kargad nacnobi gadacemebi, televarskvlavebi, tele-
279vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
reJisorebi, scenaristebi. 1957 wels televiziaSi ukve saxelmo-
xveWilma reJisorebma, msaxiobebma da scenaristebma gadainac-
vles kinematografSi: sidni lumeti, mart inriti, artur peni,
robert muligeni, jon frank enhaimeri, delbert mani, fred koe;
msaxiobebi: pol niumani, robert redfordi, greis keli, sidni
piatie, da scenaristebi: rod serlingi, fadi Caiefski, Ted mo-
seli, rejinald rouzi, horton futi. yvela maTganma indivi-
dualizmis niSani Seitana holivudis kinos istoriaSi.
yovelive es bunebriv kiTxvebs badebs amerikuli kinosaTvis
damaxasiaTebeli plastikis gamo. is, rac savsebiT realistur,
an piriqiT, hiper-pirobiT, formad aRiqmeboda sxva qveynebis ki-
nematografSi an uSualod, mkveTrad ganyenebul nawarmoebTan
mimarTebiT, amerikuli kinos stilis cvlas iwvevda holivudis-
Tvis damaxasiaTebeli gardaqmnebiT. unda dazustdes bevri ram.
aseTi gardaqmna ar gulisxmobs xolme drois, epoqis, an saxviTi
detalebis kardinalur cvlilebebs. miT umetes, rom holivudis
kinematografi, misive mono-TxrobiTi xasiaTidan gamomdinare,
gansxvavebul warmosaxviT diapazonsac moicavs.
am epoqas kidev erTi faqti axasiaTebs: 60-iani wlebidan iwye-
ba teqnologiuri revolucia, romelsac gamoarCeven rogorc
axal epoqas amerikul kinoSi, rac tradiciulidan axal etapze
gadasvlas gulisxmobda. mniSvnelovani iyo, rom holivuds mini-
maluri danakargebiT mieRo es cvlileba. aq imdenad axali teq-
nologiis gaTavisebaze ar aris saubari, ramdenadac am xerxebis
profesiul sistemaSi moqcevaze.
am sistemebis aTvisebis procesSic ki sakamaTo iyo mosazreba
imis Sesaxeb, Tu ramdenad kinematografiuli, ramdenad ekranu-
li plastikis matarebeli iyo teqnologiuri sivrce, romelic
mayureblamde sxvadasxva xerxis monacvleobiT midioda da xato-
vans, ferads, masStaburs xdida asaxul garemos. magram 60-ianma
wlebma daamkvidra dinamikuri montaJis, misi ritmis tendencia,
rogor rTul struqturazec ar unda yofiliyo saubari. dra-
matuli da xSirad arcTu srulyofili Tvisebebis mqone xasia-
TebiT dainteresebam ganazogada da fsiqologiuri JReradoba
SesZina amerikul kinos.
280 vizualuri xelovnebis menejmenti
holivuds am procesebis paralelurad mudmivad hqonda
mayureblis mozidvis mizanic. amitom kinoTeatrebSi mayureblis
ricxvis gasazrdelad kinodarbazebi msxvil savaWro centrebSi
gadaitana. xerxma gaamarTla, Tumca _ droebiT. amas emateboda
problemebi ucxour kinobazrebze. kinodistributorebs da ki-
nokompaniebs axali strategia unda SeemuSavebinaT, raTa efeq-
turad gaegrZelebinaT an minimum SeenarCunebinaT qveynis gareT
mTavari moTamaSis pozicia.
mayureblis interesi icvleboda, meordeboda, axals da tra-
diciuls erTdroulad iTxovda _ es didi qveynis kinematogra-
fiuli procesisTvis damaxasiaTebeli niSania da am faqtis gaT-
valiswinebiT holivudSi daiwyes istoriuli filmebis gadaReba,
rac did TanxebTan iyo dakavSirebuli.
XX saukunis 60-iani wlebis amerikuli kinos ukve naxsene-
bi magaliTebi sulac ar gamoxatavs im zogadsakacobrio, hu-
manistur idealebs, romlebic manamde arsebuli holivuduri
produqciis aucileblobas Seadgens. istoriul Tu Tanamedro-
ve garemoSi moxvedrili gmiric icvleba: adamiani pasuxs agebs
ara mxolod imaze, rac undoda, aramed imazec, risi gakeTebac
mouxda sakuTari namoqmedaris Sedegad, Tumca, SeiZleba ara-
viTari gza ar hqonda, ganeWvrita es Sedegebi da, miT umetes,
Tavidan aecilebina isini. niSnavs Tu ara es imas, rom kinemato-
grafi umaRles zneobriv, moralur da eTikur moTxovnebs aRar
uyenebs personaJebs? ra Tqma unda, es TavisTavad amis maniSne-
belia. gaCnda sivrce, romelsac sazogadoeba ar an ver umklav-
deba, protesti, romelic Cveulebrivi adamianis cnobierSi iba-
deba da aqcentirebuli qcevis normebi, romelTa mixedviTac
adamianisTvis bevri rame aRar aris ucxo: magaliTad, sakuTari
usasoobis gamoxatva, an istoriuli gmiris maqsimalurad mra-
valferovani mxridan danaxva. pirovnuloba Tu pirovnulobis
Strixebi, jer kidev vesternis Janris SedevrSi, „SvideulSi~,
iCens mkveTrad Tavs da Semdeg am sanaxaobrivi Janris sxva ma-
galiTebSic gadainacvlebs. es amerikuli kinogmiris daxasiaTe-
bis erT-erTi pirobaa. viwro diapazoni unda gafarToebuliyo
adamianTan, mis cnobier portretTan damokidebulebaSi da es
sxvadasxvagvarad xdeboda: holivudis mizani iyo, yvela axal-
281vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
gazrdis cnobierebisTvis moergo Tanamedrove kinobazari. meo-
re msoflio omis Semdeg amerikulma biznesma gaiara konsoli-
daciis periodi, kompaniebis umetesoba gaerTianda da Sedegad
Seiqmna korporatiuli kontroli da nebismieri gadawyvetile-
bis miReba xdeboda centralizebulad, megobari kompaniebis Se-
Tanxmebis sauZvelze.
epoqa rTul, winaaRmdegobriv bunebas amJRavnebda, SeiniS-
neboda gardaqmnebis da RirebulebaTa cvlis xana, magram fa-
seulobebi socialur safexurebs ar cnobda. amerikuli kinos
magaliTze, 60-ian wlebSi da 70-iani wlebis gamorCeul namuSev-
rebSic pirovnuli drama yovelTvis xdeboda sazogadoebrivic.
igive memkvidreoba gaiziara Tanamedrove amerikulma kinom. es
yvelafers moicavs: rogorc grZnobebis cvlas, aseve intere-
sebs, damokidebulebaTa mTel speqtrs da aseve saxelmwifoebri-
vi cnobierebis did nawils, imis miuxedavad, pirdapir aisaxeba es
Tu ara filmis siuJetSi. aman Tavis mxriv warmoSva molodinis
kompleqsi _ grZnoba, romlis gamoc erT mdgomareobaSi myofi
Stampis, kliSes arsebobas miCveuli mayurebeli instinqturad
pozitiurad iRebda siaxles. da mainc, miuxedavad amisa, Tavisi
midrekilebebidan dinamikisken, mxatvruli saxeebis gaazrebidan
gamomdinare, amerikuli kinos nawils garkveuli deficiti mainc
gaaCnda realisturi dramis xerxebis gamoyenebis sakiTxSi. amas
dResac ori mizezi aqvs: realizmis forma, misi gaazreba drama-
tulad, Tavisi umZafresi gamovlinebebiT, komerciuli kinos in-
teresebs ar Tanxvdeboda. xolo meore mizezi bunebrivad yalib-
deba didi qveynis samayureblo interesebis gaTvaliswinebiT.
zemoT CamoTvlil filmebs, ZiriTadad, saetapos uwodebs isto-
ria. bunebrivia, rom saetapo namuSevris pirveladi daniSnuleba
yovelTvis mis gansxvavebul xedvaSia, imaSi, rom kinematografma
sazogadoebis cnobiereba gamoafxizlos, gaaxsenos samyaros nam-
dvili saxe sxvadasxva realiasTan mimarTebiT.
arsebiTad, „uaxlesi holivudis“ strategias ganasxvavebs
msubuqi distribucia. amis sxva Semadgenelia „promouSenze“ uzarmazari saxsrebis xarjva (reklama). es danaxarjebi wlidan
wlamde izrdeba. qveyanaSi arsebulma socialurma da politikur-
ma Zvrebma gavlena moaxdina mTel Taobaze. es periodi SesaZloa
282 vizualuri xelovnebis menejmenti
movixsenioT, rogorc udidesi depresiis epoqa. martin luTer
kingis mkvlelobasa da riCard niqsonis gadadgomas Soris ame-
rika ganicdida koleqtiuri sulis intensiur Ziebas, romelic
dakavSirebuli iyo Taobebs Soris mZafr konfliqtTan rasobriv
da genderul sakiTxebze. vietnamis omis sawinaaRmdego protest-
ma, moZraobam samoqalaqo uflebebisaTvis da feminizmis talRam
warmoSves sxvadasxvagvari politikuri kulturebi. axali holi-
vudis paradoqsi is iyo, rom man eris mimarT ndobis dakargvis
demonstrireba moaxdina _ es filmebi afiqsirebdnen moralur
ukmayofilebas, rac ar anelebda maT interess stilisturi da
formaluri eqsperimentebis mimarT. pirvel rigSi wamoiwia umiz-
no, depresiulma, TviTganadgurebisken midrekilma xasiaTebma,
warmodgenili Temebi ki Tamami da aratradiciuli iyo.
kinos ZiriTadi Tematikisa da misi mxatvruli xerxebis er-
Tobliobaze morgebuli qrestomaTia, gamocdileba, axali xelo-
vnebis tipur magaliTs warmoadgens. yovelive es kinematogra-
fiul processac saTanado mimarTulebiT ganaviTarebda. sinamd-
vilis saxecvlileba aseve am tendenciis naTeli gamoxatulebaa,
magram Zireuli gansxvavebebiT da ara mxolod saxelwodebebis
cvlilebebiT.
Tanamedrove xelovnebis ZiriTadi mimarTulebebi da meTo-
debi kinetikur da avangardul dargebSia.
vizualuri xelovnebis arsi da formebi adamianis mier sa-
myaros esTetikur aRqmaSia, rac qmnis mis adgils kulturul
sistemaSi.
vizualuri xelovneba sazogadoebrivi cnobierebis erT-er-
Ti formaa, kulturis Semadgeneli nawilia, mis mier Secnobili
samyaros specifikuri niSania. yoveli am dargTagani: kino, Teat-
ri, mxatvroba _ specifikur-mxatvruli formaa aRqmisa.
adamianis SemoqmedebiTi cxovreba viTardeba uamrav formaSi,
romelTac xelovnebis dargebsa da Janrebs uwodeben. am formebis
mravalferovneba da sxvadasxvaoba qaoturic ki SeiZleba iyos,
Tumca realobaSi isini gvaris, tipis, saxeobisa da Janrobrivi
formebis kanonzomierad organizebul sistemad gvevlinebian.
pirvel rigSi, gvsurs davsvaT kiTxva: aris Tu ara dRevan-
deli vizualuri xelovnebis tipebi gamorCeuli imgvari maxasia-
283vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
TeblebiT, rogorsac Tanamedrove kultura ganapirobebs. da
meore, aranakleb mniSvnelovani kiTxva: ra aris saWiro imisaT-
vis, rom mentalur da socialur mocemulobaze dayrdnobiT wa-
rimarTos saqarTveloSi vizualuri xelovnebis sistemuri mene-
jmenti, ganviTardes misTvis da sazogadoebisTvis aucilebeli
komunikaciuri qseli, Seiqmnas interesTa dabalansebis konkre-
tuli praqtika?
Tu am ori kiTxvis sapasuxod dRevandel dRes arsebuli ten-
denciebi resursTa nebismieri donis gamoyenebisa da ara erTi,
aramed ramdenime saxis bazis organizebis saSualebas mogvcems,
maSin usistemobis problema, romelic, principSi, dRevandeli
saxelovnebo realobis maxasiaTebelia, gaqreba.
am sakiTxebisadmi interesi, am sferos gamorCeuli mniSvnelo-
ba uamravma faqtorma ganapiroba. faqtia, rom dasavleT-evropis
wamyvani demokratiuli saxelmwifoebi, saerTaSoriso organiza-
ciebi qveynis demokratiuli ganviTarebis TvalsaCino dones xSi-
rad kulturis Semadgeneli saxelovnebo procesebis xarisxiT
gansazRvraven. CvenTvis es Tema aqtualuri da TavisTavadia _
is gansazRvravs Cvens dRevandelobasac da cvlilebebis Sede-
gebsac, romlebic pirdapir aisaxeba kulturis dRvandelobaze.
postsabWoTa sivrcem am sakiTxis aqtualoba ormagad gazarda,
vinaidan bunebrivad moxda imis gaaqtiureba, rac Semdgom cv-
lilebebs ukavSirdeboda: gaixsna sazRvrebi, Seicvala geogra-
fiuli da politikuri realoba, sociumma mkveTri vardna ga-
nicada da, Sesabamisad, Seicvala sxva danarCeni yvelaferi, rac
erT dros sabWoTa realobis ganuyofel nawils warmoadgenda.
vizualuri xelovnebis dargebi ki Tavisufali azrovnebis masS-
tabebs miuaxlovda.
nebismieri Tavisebureba, romlebic axasiaTebs vizualuri
xelovnebis sanaxaobriobas, orientirebulia sazogadoebrivi
moTxovnilebebis dakmayofilebaze. Sesabamisad, misi mizanmimar-
Tulebis Sedegi sazogadoebisTvis sabolood xelsayreli unda
iyos, Tumca, realurad arsebobs garemoebebic, am mizanTa nive-
lirebas rom axdenen. nebismieri profesiuli saqmianoba, romel-
sac SemoqmedebiTi xasiaTi gaaCnia, bunebrivia, ramdenadme unda
iTvaliswinebdes negatiur Sedegebs.
284 vizualuri xelovnebis menejmenti
amitomac Tanamedrove kinos mesveurebi Tavidanve Seiswav-
lian xelovnebaSi arsebul saintereso Temebs. nawilobriv imi-
tom, rom es aspeqtebi gansazRvravs warmatebas. usistemoba am
procesis erT-erTi damamuxruWebeli Zalaa dRes.
nebismieri erTiani wamowyebis komerciuli warmateba axal
vizualur xelovnebaSi, videoartSi, mediaSi, kinoSi, damokide-
bulia distribuciaze. distributorTa segmentis gareSe proe-
qtis wamowyeba yovelTvis sariskoa. ra Tqma unda, prodiuseri
ukavSirdeba ramdenime distributors da SemoTavazebuli wina-
dadebebis mixedviT arCevs sasurvel kompanias. swored amitom,
rom miaRwios warmatebas da pozitiur Sedegebs, subieqtis dain-
teresebis miuxedavad, iyenebs SesaZlebel da alternatiul ga-
mosavals: warmateba-warumatebloba, pozitiuri da negatiuri
Sedegebi. gadawyvetilebis miRebis es saxe da TviT saqmianobac
SesaZlebelia ganisazRvros, rogorc risk-faqtorebi: sazo-
gadoebriv gamovlinebaTa winaaRmdegobrioba, maTi mravalmx-
rivoba, usistemoba, stiqiuroba da moulodneloba; adamianis
damokidebuleba sinamdvilisadmi, romelic Tavs iCens arasru-
li informaciis saxiT; movlenis erTmniSvnelovani Sefasebis
SeuZlebloba, radgan damokidebulia adamianebis faseulobebsa
da socialur-fsiqologiur ganwyobaze, maT interesebze, miz-
nebze, qcevis stereotipebze; materialuri, fizikuri da fsi-
qologiuri resursebis ukmarisoba gadawyvetilebis miRebis
procesSi. am SemTxvevebSi regulirebis funqcias sakuTar Tavze
unda iRebdes masmediis sistemis SemqmnelTa da moqmed menejer-
Ta is jgufi, romelic warmarTavs ama Tu im konkretuli sate-
levizio struqturis muSaobas realurad. swored am etapidan
menejments uSualo kavSiri aqvs socialur movlenebTan, xolo
isini xasiaTdeba, rogorc ukve aRvniSneT, stiqiurobiT, gaurk-
vevlobiTa da moulodnelobiT. miuxedavad imisa, rom arsebobs msgavsebaTa mTeli speqtri,
vizualuri xelovneba sxvadasxva dasavlur qveyanaSi istoriu-
lad gansxvavebuli formiTa da xasiaTiT Camoyalibda. am maxasia-
Teblebis SedarebiTi analizis safuZvelze avtorebi gamoyofen
sami tipis models, sami tipis idealur sistemas, romlebic arse-
bobs Tanamedrove evropul da Crdilo-amerikul demokratiul
285vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
qveynebSi. TaviseburebaTa sistemebi zustad arasdros emTxveva
romelime idealur tips, aramed, rogorc wesi, yvela tipisaTvis
damaxasiaTebel niSnebs metnaklebobiT moicaven. aq laparakia
mxolod imaze, Tu romeli niSnebi sWarbobs ama Tu im qveynis
sistemebSi, da ara idealuri tipisa da realuri sistemis srul
identurobaze. mediis es idealuri tipebi erTmaneTisgan gan-
sxvavdeba im parametrebiT, romlebic avtorebma Tavisebureba-
Ta mTavar maxasiaTeblebad Camoayalibes. sanam maT cal-calke
ganvixilavdeT, isic unda aRvniSnoT, rom, iseve rogorc maTi
maxasiaTeblebi, sakmaod mdgrad da nela cvalebad institutebis
nakrebebs warmoadgenen _ maTi formirebis sawyisebi sakmaod So-
reul warsulSi midis, xolo transformacia did dros moiTxo-
vs. iseve, rogorc sxva socialur bazisur maxasiaTeblebs, maT
mdgradoba axasiaTebs, romelic ar eqvemdebareba swraf da Tun-
dac saSualo siswrafis cvlilebebs. meoce saukuneSi, vizualur
xelovnebaTa Taviseburebebis ganviTareba sxvadasxva etapebze
sruliad gansxvavebuli RirebulebebiTa Tu tendenciebiT
xasiaTdeba, radgan arsebobs SesaZleblobaTa minimumiT gamor-
Ceuli aTwleulebi. kinematografi erT-erTi katalizatoria am
araTanabari sistemisa. upirveles yovlisa, arsebobs sanaxaobis
ganviTarebis tradicia. miuxedavad amisa, arsebobs saSualebebi
da novatori kinematografistebis gamocdileba, romelic, esTe-
tikasTan erTad, sinamdvilesTan urTierTobis winapirobas qmnis.vizualur xelovnebaTa Taviseburebebi: mxatvrobis asketiz-
mi, kinematografis eqspresiuloba, Tematuri siWrele, sanaxaoba,
qmnis epoqis stils, romelic mis azrovnebaSi gamoixateba. droTa
ganmavlobaSi aqtiurdeba da saxieri xdeba procesic. damkvidr-
da faqtis da sadadgmo nawilis gaazrebis, sinTezis erTgvari
tipi, romelic ZiriTadad mainc SemoqmedTa individualizmze
da, aseve, ekonomikaze iyo morgebuli. meoce saukune da misi
dasawyisi Tavidanve gansazRvravs vizualur xelovnebaTa Tvi-
sebebis raobas, rogorc epoqasTan Tanxvedris gansakuTrebul
magaliTs. am sakiTxTan mimarTebiT qveynebis zogadpolitiku-
ri realiebi imdenad mniSvnelovani xdeba TiToeul aTwleul-
Si, rom, faqtobrivad, iwyeba axali damokidebulebebis niSanTa
erToblioba da xSirad swored kinematografis magaliTze. da-
286 vizualuri xelovnebis menejmenti
mokidebuleba xelovnebis mimarT yovelTvis urTierTmsgavsi
niSnebis matarebelia. albaT swored amitom, imasTan erTad, Tu
rogor Zlierdeboda sanaxaobis teqnicizmi, epoqa Tavis saxasia-
To Strixebs umeteswilad masobrivi saxelovnebo sferoebis
moculobiT aTvisebaSi povebda. maRalmxatvruli, maRalkoncep-
tualuri mimarTulebis safuZvelze aRmocenebulma tendencieb-
ma maskulturaSi Tavisi gamartivebis gzebi moiZies.
amgvari procesebi sainteresoa fsiqologiuri zegavlenebis
moZiebis TvalsazrisiT. xelovnebas mis warmoebasTan tradici-
uli damokidebuleba axasiaTebda. amgvari mimarTuleba ganmeo-
rebadia, igi inarCunebs xolme am igiveobis niSnebs da, upirve-
les yovlisa, am tendenciis Semdgomi periodis niSan-TvisebaTa
analizis saSualebas gvaZlevs. mizezebi yovelTvis kompleqsu-
ria da, miT umetes, im SemTxvevaSi, rodesac kulturisa da misi
TviTgamovlenis saxezea saubari. drosTan da socio-politiku-
ri suraTis mkveTr cvlilebebTan erTad Tavisuflad moZravi
teqnicizmic damkvidrda, rogorc uaxlesisa da tradiciulis
erTianobis nimuSi. istoriam meoce saukunis pirvel naxevarSi
mayureblis, rogorc adamianebis, socialuri kompleqsebi ara-
Tu miCqmala, aramed kidev ufro ganaviTara da iseve, rogorc
nebismier sxva periodsa Tu epoqaSi, amjeradac dafinansebulma
kinowarmoebam es procesic airekla sakuTar Tavze. amgvarad,
komerciuli kino am memkvidreobis gamo garkveul wesebs unda
damorCileboda. vizualuri xelovneba yovelTvis aRiqvams ne-
bismier cvlilebas da ganaviTarebs mas sasikeTo an sapirispiro
mimarTulebiT. formam da Temam mTlianobaSi upasuxa im rTul
Ziebebs, romlebic ganaviTares reJisorebma. Zalam, romlis miz-
nebSic ar Sedioda gansxvavebuli stilis mizanmimarTuli damk-
vidreba, pirovnebasTan epoqis Tanxvedris umZimesi problema
gamokveTa. es procesi sakmaod aratradiciuli mimarTulebiT
ganviTarebad personaJebSi _ aralavirebadi gmiris mTavar,
centralur figurad qcevis procesSi gamovlinda. es erTgvari
pirobiTi etapia xelovnebis fsiqologizmis ZiebaSi.
komerciuli kinos individualizmi saxviTobas da aqtualo-
bas inarCunebs. motivebi kinoSi inarCunebda mudmiv cvalebado-
bas da gaurboda stereotipebs, Tumca ra gansazRvravda Temas?
287vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
rogor gaxda komerciuli kinosadmi swrafva kinos TavisTava-
dobis SenarCunebis winapiroba? advilad SeiZleba am sakiTxis
ganzogadeba, Tu mxatvruli gansazRvrebebi iolad, epoqebis
mier nakarnaxevi problemebiT dasaxeldeba: am procesis axle-
burad gaazrebis mniSvnelobac swored imaSi mdgomareobs, rom
memkvidreobiTi swrafva modelirebuli samyaros Seqmnisa, meoce
saukunis pirveli ocwleulidan iwyeba da mTel am uzarmazar
epoqas, aseve komerciuli ganviTarebis process gasdevs Tema-
tur laitmotivad. komerciul kinos ki es dasWirda, miuxedavad
mZime memkvidreobisa.
vizualuri xelovneba qmnis ganmeorebad dramatul rgols:
sivrce, forma, Tema. imas, rac XX saukunis urTules istoriul
gardaqmnebTan erTad ganviTarda. aris Tu ara es zegavlena ara
mxolod kinosTvis an televiziisaTvis damaxasiaTebeli, ara-
med vizualuri xelovnebis Taviseburebebze zemoqmedebis mxriv
saintereso? ra Tqma unda, Tu mas zogad fsiqokompleqsSi mo-
vaTavsebT, ese igi: Tu aRmoCndeba, rom calkeuli namuSevrebi
da komerciuli mimarTulebebi (rac kvlevis vrceli sagani unda
iyos nebismier epoqaSi), qmnian am niSas TemasTan, formasTan, si-
vrcesTan mimarTebiT, maSin naTelia, rom sinamdvilis gaazreba
kinos mier motanili tendenciaa. is aucileblad zemoqmedebs si-
vrcisa da Temis urTierTkoordinirebis urTules sakiTxze da
mudmivad icvleba Teatris, literaturis, ferweris xerxebis ze-
gavlenasTan erTad. ocdameerTe saukunem Janrobrivad Secvala
kinomayureblis interesebi, samagierod, daaqveiTa misi moTxov-
nileba istorizmis mimarT. axalma Taobam es interesi persona-
Jis Ziebas dauqvemdebara. komerciuli kinos warmoeba upirobo
moTxovnad unda qceuliyo, vinaidan istoriul fonze saWiro
gaxda sanaxaobis dominantis warmoCena. es mosazreba gansazRv-
ravs winapirobas, romelic kinos komercializaciis, sanaxaobis
Seqmnis arcTu iol, magram sxvadasxva formas warmoqmnida. amJa-
mad Tanamedrove xelovneba ganicdis Tavisi istoriis erT-erT
yvelaze mniSvnelovan etaps. es aris faseulobaTa gadafasebis
periodi. saWiroa aseve komerciuli, sanaxaobrivi vizualuri xe-
lovnebis alternatiuli xedva, raTa Camoyalibdes am xelovne-
bis axleburi aRqma.
288 vizualuri xelovnebis menejmenti
arsebobs mosazreba imis Sesaxeb, rom sami ZiriTadi perio-
di, romlebsac sanaxaobriv da fsiqologiur xelovnebas vukav-
SirebT, sinamdvileSi Tavisuflad SeiZleba saxelovnebo tra-
diciasac davuqvemdebaroT, Tu erTxel da samudamod davanawi-
lebT formisa da Temis Ziebebs masSi. es tendencia damaxasia-
Tebelia rogorc saavtoro, aseve komerciuli interesebisTvis.
uaxlesi periodi ara mxolod msoflio istoriis konteqstSi,
aramed zogadad xelovnebis ganviTarebis sistemaSi ukve gulisx-
mobs sruliad axali motivaciis, manamde ki _ misi winapirobis
Seqmnas msoflio politikuri realiebisa da socialuri komple-
qsebis gaTvaliswinebiT. axalma dinebam, axalma tendenciam da
zogadma SemoqmedebiTma procesma amitomac Seicvala kardina-
luri mimarTulebiT orientacia. axali dinebis arsebobam kino,
video-arti, televizia, Tavis oqros xanas miuaxlova, vinaidan
naTeli gaxda, Tu ramdenad SesaZlebelia saxviT-Tematuri plas-
tikis harmoniulobis SenarCuneba rogorc saavtoro, aseve ko-
merciul vizualur xelovnebaSic. istorikosebi da mkvlevrebi
am faqts sxvadasxvagvarad ganixilaven, magram Tanxmdebian imaze,
rom tendencia gamoZaxils yovelTvis kinematografsa da sate-
levizio xelovnebaSi poulobs. socialuri problemebi nel-ne-
la zogadi kompleqsis da sazogadoebrivi sistemebis sakiTxis
statuss iZens. am gzaze ganviTarda e.w. komerciuli cenzurac.
savsebiT primitiuli Sinaarsis xelovnebis nawarmoebTa siWar-
bem misi ganviTareba Seaferxa. siuJetSi arsebuli spontanuroba
da impulsuroba mTeli dasavleT-evropis saxelovnebo azrovne-
bisTvisaa damaxasiaTebeli garkveuli periodis manZilze. Tana-
medrove vizualuri xelovnebis Taviseburebebi xSirad amgvari TanmimdevrobiT yalibdeba:
1. ritmuli wyobiT warmodgenil mxatvrul masalaSi gaT-
valiswinebulia bunebrivi TxrobiTi kanonzomierebebi;
2. xelovnebis ganviTarebis waxnagebi mtkiced daukavSir-
da socio-politikur movlenebs;
3. saavtoro subieqtivizmi dadebiTi cneba gaxda da ara-
mocemuli, SemoqmedSi arsebuli realoba iqca sawyis
wertilad.
289vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
XX saukune da misi mniSvnelovani etapebi Tavidanve gan-
sazRvravda vizualuri xelovnebis arss, rogorc epoqasTan
Tanxvedris gansakuTrebul magaliTs. 87qveynebis zogadpoliti-
kuri realiebi imdenad mniSvnelovania TiToeul aTwleulTan
mimarTebiT, rom mis saxecvlilebasTan erTad iwyeba axali da-
mokidebulebis niSanTa erToblioba da vlindeba swored amg-
vari xelovnebis magaliTze. istoriuli paralelebi yovelTvis
iwvevs analogiebs: ideologiuri da deklarirebuli xelovnebis
ganviTarebis zogadstruqturuli procesi mayureblis damo-
kidebulebis suraTs cvlis. iq, sadac damoukidebeli azri da
forma ver viTardeba, xelovneba sruli degradirebis process
ganicdis Tematuri mimarTulebebiT. eqspansiis mier nakarnaxevi
damokidebuleba xelovnebis mimarT yovelTvis urTierTmsgav-
si niSnebis matarebelia. albaT swored amitom, imasTan erTad,
Tu rogor Zlierdeba politikuri foni, epoqa Tavis saxasia-
To Strixebs umeteswilad masobrivi saxelovnebo sferoebis
moculobiT aTvisebaSi, kinos specifikis gaTavisebaSi povebs.
sinamdvile da kinorealoba sruliad sxvadasxva mimarTulebiT
ganagrZoben da ganaviTareben TavianT Ziebebs. ramdenadac an-
timxatvruli xasiaTis matarebelia amgvari procesebi, imdenad
sainteresoa igi fsiqologiuri zegavlenebis Ziebis Tvalsazri-
siT. Tanamedrove vizualuri mravalsaxovnebisa da sanaxaobaze
orientaciis simravlis fonze stiluri da Tematuri miRwevebi
kargavda aqtualobas da rezonanss. rogorc warmoebis siste-
ma, xelovneba, Tavisi damokidebulebiT memkvidreobiTobisa da
tradiciis mimarT, ZiriTadad, azrobriv, arakomerciul sferos
qmnis. samwuxarod, arc Cvens qveyanaSi da arc mis sazRvrebs ga-
reT didi moTxovnileba amgvar xelovnebaze ar vrceldeba. Se-
degad, transformirebuli cxovrebisa da xelovnebis sferoebi,
ra Tqma unda, sanaxaobazec udides zegavlenas axdenen, rac mxo-
lod sinamdvilis urTierTqmedebiT ar aris gamowveuli: mizeze-
bi yovelTvis kompleqsuria da miT umetes maSin, rodesac kul-
turisa da misi TviTgamovlenis Taviseburebebze iwyeba msjelo-
ba. swored am realobidan gamomdinare, mxatvrulma procesma
saqarTveloSi tendenciur kalapotSi gadainacvla. klasikuri
87 http://www.universalinternetlibrary.ru/book/22167/ogl.shtml
290 vizualuri xelovnebis menejmenti
tradiciuli mimarTulebebis fonze teqnicizmi da formiseuli
novaciebi sxvadasxva niSniT viTardeba. „ganaTlebisa da urTier-
Tobis progresiis~ Teoriidan gamomdinare, xelovnebas gaaCnia
Tavisi aRmavlobisa da amasTanave daRmasvlis niSnebic. imdenad
ekleqturia msoflio xelovnebis urTierTobis detalebi, rom
kino, gamocdilebidan gamomdinare, TiTqmis sruliad gansxva-
vebul, xmovan-saxviT plastSi moeqca. sazogadoebis zeda soci-
aluri fena gaazrebuli interesiT Sexvda realobis amsaxvel
am fenomens. es faqtori ukve gansazRvravs qveynis garkveuli
ganviTarebis speqtrs kinomayureblis cnobierebaSi. XX sauku-
nis bolos da XXI saukunis dasawyisSic ki misi zegavlena saxviT
faqtorebze sruliad spontanurad iCens Tavs sxvadasxva ten-
denciaSi. kinos Tavisi krizisis dadgomamde sabiujeto magnatis
funqciac ekisreboda, rac ver gansazRvravda mis sanaxaobriobas
misive xasiaTidan gamomdinare, magram, samagierod, praqticizmis
tradicias amkvidrebda.
fsiqologiuri Ziebebis zRvarze uamravi ram iyo miCqmaluli
obieqtur garemoebaTa gamo, magram qveteqstebi samsaxiobo da
sareJisoro koncefciaSi, saTavgadasavlo JanrebTan dapirispi-
rebiT, klasikur literaturaze iyo dafuZnebuli. es zogadi
istoriaa. ra Temebi da motivebi wamoswia wina xedze komerciu-
li kinos interesebma vizualur xelovnebaSi, Tundac sanaxaob-
riv doneze? protesti sakuTari pirovnebisadmi arasamarTliani
damokidebulebis gamo, rac ganzogadebulia da igivdeba iste-
riul mdgomareobasTan, socialur qveteqstTan. adamianis meore
„me~ simbolod iqca. yovelive es ar niSnavs imas, rom xelovanebi
sruliad angariSmiucemlad eZeben esTetikis axal gzebs. sazo-
gadoeba, miuxedavad arcTu saxarbielo socialuri fonisa, xSi-
rad marTavda debatebs am problemebze. areulobis dros qveynis
kinematografiuli sinamdvile orientirebuli iyo imaze, rom
gamoecno Tanamedroveobis ZiriTadi problemebi, xolo, meore
mxriv, cdilobda, moeSorebina isedac daTrgunvili Taobis cno-
bierebisTvis „nangrevebis~, arastabilurobis gancda.
yovelive es ar Seadgenda axal esTetikas vizualuri xelo-
vnebis komercializaciis procesSi, magram uaxlovdeboda sti-
listur Ziebebs. uamravi namuSevari iqmneboda, magram maTgan
291vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
mxolod ramdenime mimarTavda warsuls. Tumca, sabolood arc
es iyo orientirebuli adamianTa tragediis Tavdapirveli wy-
aros kritikul analizze. warsuli fsiqologiuri Semfaseblis
poziciebidan ganixileboda. drodadro am realobas adarebdnen
groteskul situacias, rodesac mayureblis moTxovnileba da
masobrivi mayureblis survili sanaxaobisadmi izrdeboda. aqe-
dan gamomdinare, siuJetebze muSaoba da poeturi masStabebis
moazrovne xelovanebis Zieba kidev ufro rTuldeboda. saer-
Tod, vizualuri xelovnebis fenomeni arasodes ganixileba am
umniSvnelovanes faqtorTagan ganyenebulad, vinaidan urTierT-
qmedebis sistema masze imdenadve mniSvnelovania, ramdenadac xe-
lovnebis sxva dargebze XX saukunis meore naxevarSi. antimxatv-
ruloba da masTan dakavSirebuli epoqaluri cvlilebebi yovel-
Tvis moZravi da plastikuri xelovnebis dargebis aucilebel
winapirobad gardaiqmneba xolme. samecniero kvlevis mimarTu-
lebiT es ganmeorebadi procesia da Tu sinamdviles mivmarTavT,
unda gaviTvaliswinoT, ramdenad axlos dgas azrovnebis forme-
bi am mosazrebasTan.
ra iyo vizualuri xelovnebebis TaviseburebaTa mamoZrave-
beli Zala? ideologiisa da Tematuri interesebis fonze xe-
lovnebam ori cnobierebiT daiwyo azrovneba: erTi mxriv, is
komerciul interesebs pasuxobs, meore mxriv ki _ ganagrZobs
Ziebas gamosaxulebisa da Temis TvalsazrisiT.88 is tonis mimce-
mia maTTvis, vinc uars ambobs plakatur, an ubralod, sanaxaoba-
ze da swored axlebur midgomas eZebs. Semdeg istoriul eta-
pebze, magaliTad, 2010 wlis dasawyisidan, ekonomika ganapiro-
bebda ufro efeqtur Ziebas, vidre wina wlebSi. iqneb, aqedan
aiRo saTave fsiqologizmisken swrafvam, romelic saqarTvelo-
Si gviandeli Taobis kinosaxeebiT azrovnebaSi igrZnoba. kinos
tradicias Tu SevadarebT, krizisis periodSi amgvari saxeebiT
azrovnebis principi saerTod ar SeiniSneba. 2000-ian wlebSi, im
periodSi, rodesac stili da forma jer kidev mxolod eqspe-
rimentis, ideis da mzardi teqnicizmis doneze iwyebs kinos Se-
madgenel specifikur elementad gardaqmnas, kino Tavis mZlavr
saxviT-formiseul da aranaklebad mZime Tematur fenomens amk-
88 http://www.universalinternetlibrary.ru/book/22167/ogl.shtml
292 vizualuri xelovnebis menejmenti
vidrebs. kvlevebic ara erTxel iyo mimarTuli wina etapebisken.
SeiZleba vrcelis _ ara imdenad xangrZlivobis TvalsazrisiT,
ramdenadac gavlenianobis xarisxis gaTvaliswinebiT. iluziis
ZiebaSi kinom dakarga TavisTavadoba, Tumca SeiZina kompozici-
uri efeqti da mTlianad daumorCila kinematografi ukve sxva
mimarTulebiT ganviTarebad tendencias _ e. w. „umaRlesi donis
sanaxaobis~ TaviseburebaTa idealizacias, paToss, personaJebisa
da sivrcis gaazrebis tendencias. samagierod, gavlenianobis da
periodebis gadakveTis gzebi kvlav kadris, kompoziciis wyobaSi
SeiZleba veZioT ukve mas Semdeg, rac kino Tavisufldeba nakar-
naxevi Tematuri kliSesagan.
rogor moxda, rom kinom SeinarCuna ostatobis amgvari moTxo-
vniTi done, dRemde badebs kiTxvis niSnebs, Tumca diskusiebSi mo-
nawile mkvlevarTa azris sxvadasxvaobaSi aSkarad ikveTeba epoqis
damorCilebis saerTo moTxovnis Sedegebi: mxolod komerciuli
sanaxaoba isedac yalbi azrovnebis, sinamdvilis yalbi gverdiTi
analogiis Seqmnas emsaxureba. aqedan gamomdinare, moTxovna misi
formiseuli ostatobiT Zerwvis Sesaxeb yvela amgvar reJimSi ka-
nonzomieri movlenaa da Tu Semdeg axalma kinom romelime etapze
Tavisi arsebobisa daamtkica kompoziciuri formis mimarT gansa-
kuTrebuli damokidebuleba, SeiZleba davaskvnaT, rom ideolo-
giuri agresiuli wyvetis miuxedavad, pirobiTobis es tradicia
sakuTar gamoZaxils povebs da moiZiebs adgils iq, sadac gzas
poulobs _ Semdegi aTwleulebis kinematografSi.
istoriam XX saukunis miwuruls mayureblis, rogorc ada-
mianebis, socialuri kompleqsebi araTu miCqmala, aramed kidev
ufro ganaviTara da iseve, rogorc nebismier sxva periodsa Tu
epoqaSi, amjeradac es procesic airekla sakuTar Tavze. amgva-
rad, komerciuli kino am memkvidreobis gamo garkveul wesebs
unda damorCileboda. saerTod, es SedarebiT adreuli periodi
SeiZleba intuitiuri TvalsazrisiTac ganixilebodes, oRond
mis umTavres Taviseburebad iyo da rCeba is, rom misi arseboba
garkveuli koncefciiTaa ganpirobebuli. es, ra Tqma unda, sxva-
dasxva saSualebiT miiRweva: xSirad trivialuri Janrebis saSu-
alebiT, drodadro pirdapiri Temis aqtualobis zemoqmedebis
saSualebiT. da, miuxedavad amisa, mis safuZvelSi yovelTvis
293vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
ido azrovnebis garkveuli sistema. es srulebiTac ar niSnavs,
rom azrovnebis sistema momentalurad aTvisebuli iyo, an ama
Tu im filmis epoqaluri JReradoba, e. w. „gzavnili~, adekvatu-
rad aRiqmeboda. magram kinematografi, rogorc erTi mTliano-
ba da ara rogorc filmebis garkveuli raodenoba, mimarTuli
iyo ara mxolod momsaxurebaze, aramed STagonebaze. dawyebu-
li administraciuli aparatis, rekomendaciebis organizebidan,
damTavrebuli filmebis tipologiuri struqturiT, kino mT-
lianad orientirdeboda am funqciaze.
dRemde arsebobs zogierTi specifikuri struqturuli
principi, faseulobaTa myari sistema. Txrobis sistema kino-
Sic agebulia Semdeg urTierTwinaaRmdegobaze: „gmiri-mteri~.
saintereso ierarqiaa „gmiri-beladi~. JRers, rogorc adamianze
ufro mniSvnelovani ideis faseuloba. Sinaarsobrivad dasaSve-
bia miTis sxvadasxvaoba, magram struqtura sabolood erTnai-
ri rCeba. daaxloebiT ori aTwleuli dasWirda TaobaTa cvlis
Cveul process, romelsac xelovnebaSi SedarebiTi azrobrivi
Tavisuflebis tendencia unda moetana. rogorc ukve aRvniSneT,
kinematografiulma Zalam pirovnebasTan epoqis Tanxvedris umZi-
mesi problema gamo kveTa da es procesi sakmaod aratradiciuli
mimarTulebiT ganviTarebad personaJebSi aralavirebadi gmiris
mTavar centralur figurad qcevis procesSi gamovlinda.
krizisis periodis pirvel or aTwleulSi, obieqturi rea-
lobidan gamomdinare, sruliad axali mimarTulebiT warimarTa
Tematur ZiebebTan dakavSirebuli procesebi.
brZolaSi arsebuli sinamdvilis zogadi fsiqologia, ra
Tqma unda, ideologiis aTwleulis regresirebad tendenciebs
badebs xolme. saqarTvelo araTu gamonaklisi, aramed am mo-
vlenis tipuri da ganmeorebadi magaliTi gaxda. qveynis realo-
bas kinematografTan da mis warmoebasTan tradiciuli damoki-
debuleba axasiaTebda. literatura, mxatvroba da poezia ad-
reul periodSi xelovnebasTan mimarTebiT garkveul tradicias
badebda, magram kinematografi, SeiZleba iTqvas, kidev ufro
radikaluri aRmoCnda da sanaxaobriv sistemaSi ganaviTara is,
rac mTlianad kadris kompoziciur wyobaze iyo agebuli. Zalze
ganzogadebuli pirobiToba pirobiT garemoSi _ mkacri, aske-
294 vizualuri xelovnebis menejmenti
turi pirobiToba igavis stilis miniSnebaTa gareSe _ grafikul
naxatSi Casmul qmediTobas exeboda da moicavda. Tu dRevan-
deli gadasaxedidan daiwyeba mxatvruli azris gadasinjva da
formireba, mivxvdebiT, rom kompoziciisadmi damokidebulebam
gansazRvra kinos periodis niSanTa erToblioba: metaforis mi-
marT motivaciis moTxovna, kadrobrivi gaazrebis tradicia,
erTi mTliani motivis dramaturgiulad pedalireba, xazgasmiTi
intonaciebi TxrobaSi. yoveli am punqtTagani moicavs im samemk-
vidreo detals, romelic Semdeg germanul kinoSi viTardeba. am
vrceli memkvidreobis Semdeg nebismieri saxieri da arasaxieri
gadawyveta kinoSi, ase Tu ise, angariSgawevis niSnebsac moicav-
da. rogorc Cans, kinom, iseve rogorc xelovnebis sxva dargeb-
ma, magram ufro metadac, sakuTar Tavze aiRo mediatoris da
azrobrivi koordinatoris funqcia. misi warmoeba, danatovari
da mxatvruli resursi iseTive interesis sagans warmoadgenda
sabWoTa imperiisTvis, rogorsac sxva qveynebisaTvis.
nebismieri vizualuri nawarmoebi ideis safuZvelze iqmneba
da, rac ufro konkretulia idea, miT ufro izrdeba scenarSi
sivrcis gaSlis SesaZlebloba. gza, romelic ideidan scenaris
Seqmnamde midis, imaze metad rTulia, vidre erTi SexedviT Cans,
am dargis specialistebisTvisac ki. arsebuli sirTuleebi bu-
nebrivi da gardauvali SemoqmedebiTi procesia.
scenari, upirveles yovlisa, ambavia, romlis irgvlivac
warmosaxviTi wre ikvreba. idea, Tavdapirveli Canafiqri, unda
gadaizardos ambavSi, romelic bunebrivad ganviTardeba. kino-
literaturaSi ambavs, romelsac dramaturgi gviyveba, istorias
varqmevT, Tumca dramaturgiaSic da zogadi terminologiuri
ganmartebiTac es sityva naklebad miesadageba xolme avtoris
mier monaTxrob ambavs. iTvleba, rom istoria mxolod vrcel,
farTomasStabian movlenebs unda asaxavdes.
aqve iqmneba sirTule, romelmac kinos istoriis sawyisSive
iCina Tavi: ideisa da sinamdvilis moTxovnaTa xSiri dapirispireba.
kino realobas unda asaxavdes, amitom scenaris ideaSive unda iki-
Txebodes bunebrioba, raTa Semdeg scenarSic igive SenarCundes.
XX saukunis dasawyisSi scenaristebi cdilobdnen, mTavari
gmiri yofiT realobaSi warmoeCinaT. uxmo kinos plastika, Se-
295vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
saZleblobebi Cveulebriv yofasTan daaxloebas arTulebda: bu-
nebriv xmovanebas moklebul kinosamyaros Tavisi momxibvleloba
da specifika hqonda, magram, amasTanave, mkacr pirobiTobas sTa-
vazobda avtors.
epoqa yovelTvis karnaxobda avtorebs ramdenime gamorCeul
Tvisebas, romlebsac maTi personaJebi atarebdnen. Tumca, Ziri-
Tadad, devid uork grifiTisa da Carlz Caplinis gmirebi Tavi-
sufali ideis Tanaxmad ibadebodnen, romelSic ar figurirebda
mkacri stereotipebi. saTqmelis warmosaCenad uxmo kinos osta-
tebi, ideisa da scenaris avtorebi, maqsimalur qmedebas iyenebd-
nen: konfliqtebi, siuJeturi moulodnelobebi, dinamika yvelgan
da yvelaferSi, mkveTri xasiaTebi, winaaRmdegobebi, adamianTa
vnebebi, romlebic moqmedebaSi cocxldeboda.
arsebobs kidev erTi mniSvnelovani faqtori: ideis xorc-
Sesxmis, formaSi moqcevisaTvis, Tavidanve gaxda aucilebeli
mTavari da ramdenime (SesaZlebeli) gverdiTi, meorexarisxovani
motivis arseboba.
adreuli da uaxlesi, XX-XXI ss-ebis kinodramaturgia, ram-
denadme imeorebs ideisadmi damokidebulebas avtorTa mxridan.
antagonistis cneba arsebobda XX saukunis 30-ian wlebamde
da scenarebSi iSviaTad vnaxavT konfliqts, romlis drosac,
antagonisti da protagonisti aqtiurad cvlian poziciebs. ma-
gram, samagierod, gaCnda cneba „adamiani _ masa~. sergei eizenS-
teinis filmSi „javSnosani ̀ potiomkini“ (1925 w.) adamiani _ masa
gaxda mTavari moqmedi gmiri da ara erTpirovnuli lideri,
protagonisti, gamorCeuli xasiaTisa da Tvisebebis mqone pi-
rovneba. cxovrebiseulma sinamdvilem, warsulsa da momavalze
fiqrma, sxvadasxva TemaSi pova asaxva. ara mxolod XX saukunis
20-ian wlebSi, aramed dResac iSviaTia „adamiani-masis~ gamoye-
neba. ideis mTavar mamoZravebel Zalad, filmis mTavar moqmed
gmirad iSviaTad moiazreba erTiani, krebiTi saxe. magram dro,
aTwleulebi, ar moqmedebs imaze, Tu ramdenad sainteresod
ganviTardeba Temisa da mTavari gmiris interpretacia Tanamed-
rove dramaturgiaSi ideis safuZvelze.
zogierT Tanamedrove komerciul sanaxaobriv kinoproeqts
hyavs e. w. scenaris xelmZRvanelic. es gaxlavT scenaristi, ro-
296 vizualuri xelovnebis menejmenti
melic pasuxismgebelia „uwyvetobaze~. is iwers scenaris romeli
nawili aris ukve gadaRebuli da iniSnavs yvela gansxvavebas ga-
daRebul kadrebsa da scenars Soris. igi akeTebs Canawers yvela
dublis, yvela detalis Sesaxeb, raTa uwyvetad mimdinareobdes
procesi gadaRebidan gadaRebamde, epizodidan epizodamde. rai-
mes cvlis Tu ara am mimarTulebiT organizebuli samuSao mxatv-
rul filmSi, sxva ganxilvis sagania, magram faqtia, rom aseTi ma-
galiTebi dramaturgiuli improvizirebis xarisxs umeteswilad
dabla swevs. magaliTad, im sqemis mixedviT, sadac is arsebobs,
CamoTvlili funqciebi _ ambavi, scenari da misi mxatvruli in-
terpretireba _ ubralod, meqanikur process emsgavseba.89
cota ar iyos, komikurad gamoiyureba dramaturgiis moni-
toringi, rac nebismieri cvlilebis zust werilobiT gadmoce-
mas saWiroebs. teqstSi faqtebisa da movlenebis aRqma persona-
JTa moqmedebis motivebSi, fsiqologiaSi garkvevasac moiTxovs.
amgvari moTxovnebis kvaldakval ki gamodis, rom teqstisTvis
saWiroa Tanmimdevruloba, Temis Sefaseba, faqtebis Sepirispi-
reba, lakoniuroba da, rac mTavaria, misi „momgebianoba~, rac
maRalmxatvrul SemoqmedebaSi yovelTvis sakamaTo sakiTxia. ase-
ve mniSvnelovania susti da Zlieri Tvisebebis SesaZleblobe-
bis, mosazrebaTa saTanadod gaazrebuli, gaanalizebuli Sefase-
ba. gasaTvaliswinebelia sociumis interesebic _ rac arasdros
emTxveva kinomayureblis erTi nawilis ganwyobas.
krizisisa da TemaSi socialuri fskeris ganmeorebadi Cvene-
bis fonze merab kokoCaSvilis filmi `usui~, ra Tqma unda, moi-
cavda im erTeul mignebebs, romlebic profesiuli kinos auci-
leblobas warmoadgens. garda amisa, avtorma SeinarCuna Tavisi
ZiriTadi azrovnebis principebi. merab kokoCaSvilis zemoaRniS-
nulma filmma TiTqos socialuri realobis danaxvis Taviseburi
saSualeba misca mayurebels.
igive misia, oRond sruliad sxva, mZime da gamZafrebuli rea-
listuri xerxebiT, axasiaTebs aleko cabaZis „Ramis cekvas~ da
Temur babluanis „uZinarTa mzes~. ZiriTadi gamoZaxili, rome-
lic realizmisadmi mZafrma swrafvam moitana, SemdgomSi ukve
89 http://www.kinoglaz.fr/universites_publications.php?lang=ru
297vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
narkomaniisa da pasiuri nihilisturi ganwyobis Temaze Seqmnili
filmebis safuZvlad iqca da bevri maTgani gadaRebulia ro-
gorc naklebi profesionalizmiT, aseve gaugebari, danawevrebu-
li dramaturgiuli TxrobiT.
sinamdvilis asaxvisas, misi sizustis mimarT pretenziebis
garda, qarTulma kinom SeiZina erTgvari TxrobiTi simZime, ro-
melic ara mxolod am Temebs, ara mxolod axalgazrda, an ub-
ralod, Tanamedrove adamianis dakargul interesebs moicavda,
aramed zedapirulad, naklebi sizustiT gadmoscemda istoriul
movlenebs.
jer kidev 1990 wels reJisorma devi abaSiZem gadaiRo fil-
mi ioseb stalinis vaJis, iakob juRaSvilis, tragikuli cxovre-
bis bolo periodis Sesaxeb da masSi uamravi teqnikuri, siuJe-
tur-dramaturgiuli uzustoba Tu fragmentuloba SeiniSneba.
arCevanis ufleba (zneobriv-moralur arCevans vgulisxmobT),
albaT, nebismier moazrovne adamians gaaCnia nebismier epoqaSi,
Tumca, qarTuli kinos magaliTze es procesi mwvavdeba, vinaidan
90-iani wlebi da 2000-iani wlebis pirveli naxevari arCevanis Te-
maturi variaciebiT aRiniSneba. zogadi ganwyobis TvalsazrisiT,
kinos TematikaSic, iseve rogorc mTlianad sazogadoebaSi, Tavs
iCens depresiuli foni, rac bunebrivia.
Temis sxvadasxvaobis periodSi Tanamedrove kino naklebad
produqtiulia, upirveles yovlisa, axalgazrda asakisa da im
martivi mizezis gamo, rom moxda bunebrivi Tematuri gadanac-
vlebebi. rTuldeba da mxatvrulad farTovdeba personaJis sa-
xasiaTo Tvisebebis diapazoni, garegnuli niSnebis erToblioba
da, aqedan gamomdinare, yvela personaJs gaaCnia epoqisa da sazo-
gadoebisaTvis aucilebeli qcevis motivi.
es faqti, rogorc istoria mowmobs, yovel jerze axal da
axal niuansebs avlens mayureblis survilebSi, magram dama-
xasiaTebeli da bunebrivi kinoazrisTvis mainc arasdros yofi-
la, iqidan gamomdinare, rom erovnulobis niSani kinoSi sxva-
gvarad: fsiqologizmiT, dramatizmiT, saxviTi gavlenebiTa da
konceptualizmiT ganisazRvreboda, im periodebis gamoklebiT,
rodesac krizisma STanTqa mxatvruli procesebi xelovnebaSi.
vizualur xelovnebaTa dargebSi mxatvruli saxeebiT azrovneba
298 vizualuri xelovnebis menejmenti
damyarebulia samyaros grZnobiT gagebaze. amasTanave, XXI sauku-
nis samyaro imdenad danawevrda, imdeni mravalferovani maxasia-
Tebeli SeiZina, xolo Temam mravalgvarobis iseT dones miaRwia,
rom TviT es siRrme aRmoCnda miuwvdomeli gareSe subieqtisaT-
vis da dramaturgiis filosofiuri azris efeqti moaxdina _ is
filosofiis kuTvnilebadve darCa.
bunebaSi arsebuli kavSirebisa da urTierTobebis gaazre-
bam gavlena moaxdina xelovnebaSi arsebuli Temebis gadmocemis
meTodebzec, romlebSic siRrmiseuli Sreebi gaixsna. gamosaxva
miznad isaxavs, ufro Rrmad Caswvdes adamianis Sinagan samyaros,
kargad gaerkves imaSi, rac, erTi SexedviT, zerele, SeuiaraRe-
beli TvaliT arcTu ise ioli SesamCnevia. arada, ramden rames
itevs TiToeuli Cvengani _ cnobiersa Tu qvecnobiers, emociasa
Tu azrs, grZnobas, gancdas, kompleqsebsa da sxva mravals. esa
Tu is xelovani jiutad, moTminebiT akvirdeba adamians, ikvlevs
mis Sinagan samyaros, xolo Semdeg cdilobs, yovelive is, rac
Seityo, gaigo Tu gaiazra, Tavis qmnilebaSi asaxos da sabolood
Cven, sazogadoebas, warmogvidginos gansasjelad.
konfliqti Tanamedrove vizualur xelovnebaSi xSirad
umisamarToa da amiT gansxvavdeba sxva epoqebisagan. piradi dra-
ma iaraRia adamianis xelSi. misi saSualebiT myardeba da regu-
lirdeba pirovnebaTaSorisi urTierToba. aqedan gamomdinare,
dramaturgebi sxvadasxva mimarTulebiT ganaviTareben mas. dRes
konfliqtis safuZvels ara aqvs mkacri SezRudvebi da maxasia-
Tebeli funqciebis matarebelia. xolo maxasiaTebeli funqciis
Sesrulebisas SeiZleba SeiZinos nebismieri niSan-Tviseba, saxo-
vaniT dawyebuli, formiT damTavrebuli. amasTanave, konfli-
qts Cveulebriv miakuTvneben konkretul gmirs, rac mas sinam-
dvilesTan pirdapir Tu iribad dakavSirebuli mniSvnelobebis
farglebSi aCerebs.
dRevandeli msoflio xelovneba adamianis cxovrebis ara-
erT aspeqts ikvlevs, Seiswavlis da asaxavs. maT Sorisaa e.w.
Zala dobis motivi, romlis arsebobac Tanamedroveobis buneb-
rivi Sedegia.
vizualuri xelovnebis dargebi kulturis im sferos kuTvni-
lebaa, romelic sivrcisa da droiTi speqtris usazRvro areals
299vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
ganekuTvneba. mayurebeli, damTvalierebeli, xelovnebis am dar-
gebs moZrav esTetikasTan erTad iazrebs. maT Sorisaa: ferwera,
kino, televizia, videoarti, Teatraluri xelovneba, arqiteq-
tura, gamoyenebiTi xelovneba da sxv.
vizualuri xelovneba, rogorc arsebiTi movlena, Cvens epo-
qaSi, roca globalizacia da integracia mTlian kulturul
avangards warmarTavs, wamyvan rols asrulebs, Tanac aseve mkvi-
dradaa damokidebuli ekonomikur faqtorebze. nebismieri saxe-
lovnebo produqtis warmoeba xSirad mis adgilsac gansazRvra-
vs. kino, televizia videoarti da sxva dargebi politikur-ide-
ologiur da sociokulturul gavlenebsac ganicdis.
kulturul sferoSi vizualuri xelovnebis dargebi sazo-
gadoebis cnobierebazec, mis mier faseulobaTa sistemis cvli-
lebaze moqmedebs konkretul istoriul periodSi da xandaxan
arc erTiandeba globalur kulturaSi. dasavleT evropisa da
amerikis kulturis sistemur kvlevebSi yovelive amis Sefase-
bis meTodi sxvadasxvaa, amitom saxelovnebo bazarze vizualuri
xelovnebis komerciuli interesebis win wamoweva da Rirebule-
ba damokidebulia mis Sinaarsobriv da formiseul monacemebze,
drosTan aqtualobasa da mxatvruli Canafiqris mniSvnelobaze.
sazogadoebis mier vizualuri xelovnebis aRqmis niSnebi gan-
pirobebulia kulturisa da sociokulturis moTxovnaTa zega-
vleniT. Tanamedrove kultura dRes xSirad gaanalizdeba, ro-
gorc vizualuri xelovnebis tipebisa da saxeebis mTlianoba.
XX saukunis xelovneba rTulia Tavisi struqturiT da faq-
tia, rom vizualizacia xelovnebis erTi dargidan meoreze Temis
gadataniTac SeiZleba moxdes. amis naTeli magaliTia ekraniza-
cia. realoba Tavad qmnida miTebs da Semdeg maTi vizualizaciis
procesi didi xnis ganmavlobaSi viTardeboda.
arsebobs kidev ideologiuri qveynebis problematika, kul-
turuli speqtri da vizualuri xelovnebis dargebi, romlebic
demokratiul ideologiaSic ki vizualuri xelovnebis intere-
sebze axdenda da amJamadac axdens gavlenas. gaCnda ferweris,
moZravi gamosaxulebis koncefciis erTiani mignebebi, romle-
bic, Tavis mxriv, erTian vizualur tips qmnis _ sanaxaobriv
300 vizualuri xelovnebis menejmenti
arts, romelsac miekuTvneba gamosaxulebaze agebuli Txrobis
yvela saxe da tipi, moqmedi rogorc video-artSi, aseve mediaxe-
lovnebaSic. swored kulturis sferoSi qmnis da amkvidrebs igi
novatorul saerTo kulturul faseulobebs.
socio-politikuri gardatexebis paralelurad vizualuri
xelovnebis erTianoba mTel msoflioSi yovelTvis iyo mZlavri
iaraRi, romelic Zalasa da sanaxaobisken mimarTul ganwyobas
qmnida sazogadoebaSi.
aqedan gamomdinare, swrafva saxelovnebo bazris dapyro-
bisaken Zalze Cveulebrivi movlena da ukve tendenciuri faq-
tori gaxda. magaliTisTvis gamodgeba kino, xelovneba, romlis
warmomadgenlebmac uwyodnen, rom es ar iyo advili procesi,
rom sociopolitikuri gavlenebidan arafris mowoneba da yve-
lafris miuRebloba ar SeiZleboda. kinos eqspertebi yovelT-
vis kargad sazRvravdnen mogebis albaTobasac. zogad msoflio
kinoprocesSi realuri komerciuli miznebis gamokveTa iyo ad-
vili an yovelgvari Carevebis gareSe warmarTuli tendencia.
am procesis saboloo kondiciamde ki, garda kinematografisa,
sxva vizualur xelovnebaTa dargebSic iyo moZiebuli Sualedu-
ri saxelovnebo dargi _ magaliTad, istoriuli literatura,
msoflio klasika, romlebic Trilerze, fantastikasa Tu sxva
sanaxaobriv Janrebzea agebuli da sxv. es msoflio klasikuri
nawarmoebebis ganzogadebas niSnavda.
XXI saukunis dasawyisidan maqsimalurad ganviTarda kino-
warmoebis teqnikuri SesaZleblobebi da, bunebrivia, telexe-
lovnebac. kinematografis novatorulma xasiaTma, iman, rom mas
yovelTvis gaaCnia saxviTi alternativa, kino-azrovnebis sia-
xlem arsebulis sawinaaRmdego azri daamkvidra. ekonomikurma
interesebma wlebis ganmavlobaSi sanaxaobrivi efeqtebisaken
daucxromel swrafvaSi ori damokidebuleba ganaviTara: mxat-
vrulobisagan Sors mdgari ideologiuri xasiaTis matarebeli
procesebi (igive heroizmi amerikul kinoSi) da fsiqologiuri
gavlenebis ganviTarebadi tendenciebi. istoria drodadro qm-
nida filmebs, romlebic literaturasTan, dramaturgiasa da
ferwerasTan pirdapir asociacias iwvevda. istoriul mimdina-
reobebSi arsebulma sanaxaobam swored rom alternativis gamo
301vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
daudo saTave aseve alternatiul kinos. SemdgomSi ki swored
am procesma Seqmna SemoqmedebiTi Ziebebis zeZlieri talRa _
yovelive es ki gamoixateboda filmis dekoraciul gaformebaSi,
ganaTebaSi, Suq-CrdilSi, kadris kompoziciis agebis Tavisebu-
rebaSi, samsaxiobo Sesrulebis niSnebSi. amgvari Ziebebi kinema-
tografis, rogorc saxelovnebo vizualuri dargis, kidev ufro
meti SesaZleblobebis perspeqtivas xsnida. kvlevebs da analizis
mcdelobas yovelTvis Tan axlavs am sferoSi survili, gaana-
lizdes vizualuri saxelovnebo procesebis Taviseburebebi,
etapebis ZiriTadi maxasiaTeblebi, rac aqtualuria. rogorc es
winamdebare TavebSi iyo dakonkretebuli:
pirveli etapis istorias qmnidnen 50-iani wlebis kino,
Teatri, mxatvroba, konceptualurad moazrovne klasikosebi,
romlebic iwyebdnen TavianT Semoqmedebas meore msoflio omis
Semdeg. maTi Semoqmedeba da novatoroba mecnierebaSi deta-
luradaa damuSavebuli. meore etapze Sefasda meoce saukunis
bolo aTwleulebi, roca ZiriTadad teqnicizmisa da vizualu-
ri xerxebis, saSualebebis gazrdis tendenciam iCina Tavi. dRei-
saTvis gaanalizebulia mxatvruli da aseve zogadi movlenebi,
romlebmac ZiriTadad gavlena iqonies vizualuri xelovnebis
dargebis ekleqtur sanaxaobaze. es ganapiroba ara mxolod
mxatvrulma da teqnikurma saSualebebma, aramed politikurma,
socialurma da kulturulma mdgomareobam; mxatvruli kultu-
ris formireba sawyis etapze mwvave socialuri winaaRmdegobe-
bis atmosferoSi mimdinareobda. am periodis erT-erTi mTavari
ganmasxvavebeli niSani iyo intensiuri ekonomikuri interesi.
politikuri da ekonomikuri gavlenebi kinosa da televiziis
ganviTarebazec aisaxa. sakiTxi, Tu ra rols TamaSobs vizualu-
ri xelovneba Tanamedrove adamianis cxovrebaSi, didi xania
formulirebulia, rogorc erT-erTi yvelaze aqtualuri so-
ciologiaSic da kvleviT literaturaSic.
im bazris struqtura, romelsac ekonomikuri vuwodeT da,
amave dros, mkveTrad gamoxatul saxelovnebo processac war-
moadgens, vizualuri xelovnebis dargebTan urTierTobaSi ic-
vleba; icvlis saetapo safexurebs da es yvelaze naTlad kinema-
tografze aisaxeba. misi pirveli safexuri ar aris aSkarad kon-
302 vizualuri xelovnebis menejmenti
kurentunariani. ideebi, romlebic mimarTulia sruliad axali
saxelovnebo nimuSebis Sesaqmnelad, yovelTvis didi raodenobi-
saa. aseve didia proeqtebis raodenoba, amitom sabazro ekonomi-
kuri fasebi axal gamoucnob produqtze Tavdapirvelad dabalia.
resursi drosa da SesaZleblobebSi ganviTarebisaTvis yo-
velTvis ar aris sakmarisi instituciuri meqanizmebis asamoqme-
deblad.
meoradi sabazro done mniSvnelovani movlenaa, romlis dro-
sac yovelgvari winadadeba da momTxovnelobac bevrad ufro
maRalia. yovel calke arsebul qveyanaSi, iq, sadac sxvadasxva
kulturuli fonia, am meorad sabazro doneSi, xelovanebis didi
nawili ar moiazreba. ratom xdeba aseTi klasifikacia? upirve-
les yovlisa, mizezi is gaxlavT, rom meorad sabazro doneze na-
muSevarTa saSualo sanaxaobrivi done maRalia da meore mizezi
pragmatulia _ komerciuli warmateba damokidebuli xdeba ima-
ze, Tu ra kriteriumebiT afaseben komersanti profesionalebi
ama Tu im proeqts, ra resurss xedaven masSi.
meorad safexurze mZlavrad moqmedi ekonomikuri bazisi,
tradicia, did sabazro iaraRs flobs da arcTu iSviaTad kinos
vizualuri saSualebebis moZiebis, popularizaciis procesi meo-
re donis sabazro politikaze iyo damokidebuli da axlac asea.
ekonomikisa da investirebis mravali magaliTis gamoyenebiT
naTelia, rom mcirebiujetiani da istoriulad masStabur subsi-
diaze damokidebuli vizualuri xelovnebis dargebi yovelTvis
saWiroeben bolomde gaazrebul ekonomikasa da marTviT siste-
mebs, romelTa meSveobiT ama Tu im xelovanisaTvis komfortuli
sistema amoqmeddeba da perspeqtiuli nawarmoebis realizeba iq-
neba uzrunvelyofili. vizualuri xelovnebis dargebis komer-
ciul procesebSi integracia bunebrivi procesia da aucilebeli
xdeba msoflio saxelovnebo istoriis gamocdilebis gamoyeneba.
tradiciuli dafinansebis ZiriTadi wyaroebi, romlebic
dResac moqmedia msoflioSi, sam jgufad iyofa: saxelmwifo,
centraluri biujeti, adgilobrivi, viwro sferos mqone biuje-
ti da Zalze mniSvnelovani _ kerZo seqtori.
ras moicavs da ras gulisxmobs vizualuri xelovnebis ti-
303vizualuri xelovnebis Taviseburebebi
pebi, saxeebi? _ mxatvrobas, fotografias, skulpturas, kinos,
videoarts, mediaxelovnebas da sxva dargebs, romelTa rogorc
Tavdapirveli, aseve droiTi misiaa vizualuri saxis nawarmoebTa
Seqmna. miuxedavad imisa, rom arsebobs saerTo niSani, vizualu-
ri xelovnebis dargebSic xdeba dayofa moZravi gamosaxulebis
xelovnebasa da statikur xelovnebaTa dargebs, tipebs, saxeebs
Soris. subieqturoba, dinamika, romelic vizualuri xelovnebis
sxvadasxva tipisTvisaa damaxasiaTebeli, warmosaxvis xarisxiTac
gamoixateba da nawarmoebis Sesaqmnelad gamoyenebuli gamomsa-
xvelobiTi xerxebiTac.
ra Taviseburebebs moicavs vizualuri xelovnebis tipebi?
vizualizaciis xelovneba gulisxmobs improvizaciis xelovne-
bas, rac gansazRvravs ara mxolod TxrobiT, aramed xedviT da
vizualur sivrcesac. aucilebelia vizualizaciis pirobis, spe-
cifikis gaTvaliswineba. imisaTvis, raTa idea Tavisuflad ganvi-
Tardes, nebismieri maxasiaTeblis gamoyeneba xdeba saWiro.
amrigad, vizualuri xelovnebis irgvliv arsebuli Teoriu-
li da komerciuli interesebi sxvadasxvagvaria. misi klasifici-
rebisas, jgufebad an doneebad dayofisas, unda gaTvaliswindes
rogorc kulturuli sivrce, aseve ekonomikuri realoba, so-
cio-politikuri sinamdvile, is, Tu ra xdeba vizualuri xelo-
vnebebis saxeebis da tipebis sistemebad dayofis dros, mTavari
specifikuri mizezi da konkretulad romel Taviseburebaze ama-
xvilebs yuradRebas esa Tu is kvleva.
gasaTvaliswinebelia kliSec da Semdeg misi interpretirebis
procesi imdenadve rTuldeba, ramdenadac es zemoT CamoTvlil
garemoebebs axasiaTebs.
vizualuri xelovnebis dargebi ganagrZoben ganviTarebas da
maTi seriozuli kulturuli erTianobis Sesaqmnelad upirobo
aucileblobaa yvela is ganmapirobebeli da TavisTavadi faqto-
ri, romlebic zemoT ganvixileT.
304 kiTxvebi
kiTxvebi
pirveli nawili . kulturis sferos menejmenti
pirveli Tavi1. ras efuZneba kulturis cneba? romel Zireul gansazRvre-
bebs moicavs igi?
2. ganmarteT, sazogadoebrivi cxovrebis, socialuri insti-tutebisa da sxva mimarTulebis kulturis kuTvnilebis sfero ebi;
3. ganmarteT, ras niSnavs aramaterialuri kulturuli Zegle-bi arsobrivad;
4. kulturis sferos resursebis maxasiaTeblebi: ra Tanmimdev-robiT vasaxelebT maT?
5. ra mocemulobebs unda akmayofilebdes kulturis resurse-bi idealur maCveneblebSi? CamoTvaleT da daaxasiaTeT;
6. kulturis cneba, rogorc sazogadoebrivi cxovrebis moxma-rebis produqti, da misi gamoyenebisa da realizebis gzebi Tanamedrove epoqaSi.
meore Tavi1. ganmarteT, ras moicavs kulturuli industriis funqcioni-
rebis ekonomikur-sivrcobrivi formebi;
2. daaxasiaTeT produqtisa da momxmareblis damokidebulebis tipebi;
3. daaxasiaTeT sferoebi, romlebic gansazRvravs kulturis ekonomikasTan kavSirs;
4. ra organizaciebi Seicaven kulturis produqtebis warmoe-bis riskebs da rogor viTardeba maTi inovaciebi msoflio kulturuli integraciis fonze? CamoTvaleT da ganmarteT kulturis produqtebis komponentebi;
5. gansazRvreT, kulturis sferos warmoebis Zireuli maxasia-Teblebi;
6. riskebi, romlebic xasiaTdeba dacvis sistemebTan mimarTe-baSi: rogor gamoyofdiT maT?
7. ra sistemas unda daeyrdnos kulturis sferos marTvisas marketinguli gaTvlebi?
305kiTxvebi
mesame Tavi1. daasaxeleT da zogadad daaxasiaTeT kulturis dafinansebis
cnobili formebi;
2. daaxasiaTeT da detalurad ganixileT saxelmwifos roli kulturis dafinansebaSi;
3. daaxasiaTeT arasabiujeto dafinansebis formebi da gzebi;
4. ras niSnavs kulturis sferoSi arsebuli dagegmareba?
5. ra rols TamaSobs dagegmviTi samuSaos organizeba da ra gzebiT midis igi Cveulebisamebr?
6. ras efuZneba „kulturuli TviTgamoxatvis mravalferovne-bis dacvisa da xelSewyobis Sesaxeb~ konvencia? ra aris masSi dRevandeli dRisTvis aqtualuri?
7. daaxasiaTeT rTuli meTodologiis sferoebi _ danergva /implimentacia, rogorc kulturuli politikis ganxorcie-lebis gza.
8. CamoTvaleT, konvenciis ganxorcielebisas miRebuli gavle-nebis speqtri.
meoTxe Tavi1. kulturis politika _ raSi mdgomareobs misi arsi, daniSnu-
leba, miznebi da misi ganxorcielebis Sedegebi;
2. kulturis politikis mkvlevarTa mier Sedgenili modelebis analizi ganvlil masalaze dayrdnobiT (savaraudo seminari);
3. qveynebisa da gamocdilebis mixedviT miusadageT CamoTvli-li modelebi Cvens qveyanaSi arsebul savaraudo proeqtebsa da gegmebs (praqtikuli seminari prezentaciiT);
4. xelovnebis xelSewyobis programebis zogadi daxasiaTeba _ mocemuli magaliTebis safuZvelze;
5. SefasebaTa kriteriumebis warmodgena arsebuli cxrilis mixedviT, axalSeqmnil cxrilSi, romelime Sedegebis gamo-yenebiT (programis Sedegebi, romlebic saxelmZRvaneloSia moyvanili magaliTebad);
6. aRwereT kulturis mxardaWeris Sveduri da germanuli mo-delebi _ ganmasxvavebeli da saerTo niSnebi. negatiuri da pozitiuri mxareebi;
7. ras niSnavs Tavisi specifikis daxasiaTebiT, „postsabWouri modeli~, romelic kulturis sferos ganviTarebisTvis iyo gamiznuli?
8. daaxasiaTeT iseTi specifikuri sfero, rogoricaa saSemsru-leblo xelovnebis menejmenti da ganixileT misi magaliTe-bi, specialobaTa CarTviT (saSemsruleblo dargidan);
9. ganixileT menejmentis riskebi Teatralur xelovnebasTan mimarTebaSi.
306 kiTxvebi
meore nawili . vizualuri xelovnebis menejmenti
pirveli Tavi1. ra garemoebaTa safuZvelze ganixileba vizualuri xelovne-
bis dargebi, kulturis sferos Semadgenel nawilad?
2. ra gavlenas axdens kulturis ganviTarebaze vizualuri xe-lovnebis dargebi?
3. ganavrceT gamocdileba, romelic amerikulma kinoindus-triam daagrova wlebis ganmavlobaSi, vizualizmis srulyo-fis da misi efeqturobis asamaRleblad;
4. icvleba Tu ara kulturis saerTo niSnebi Tanamedrove sa-myaroSi vizualuri xelovnebis dargebis tendenciebis kval-dakval?
meore Tavi1. daaxasiaTeT satelevizio struqturebis ZiriTadi maxasia-
Teblebi saqarTveloSi da mis farglebs gareT;
2. ra Taviseburebebs iyenebs mediasivrce vizualuri xelovne-bis dargebidan (gamoiyeneT magaliTebi);
3. daaxasiaTeT ekonomikuri garemo satelevizio struqtureb-Tan mimarTebaSi dRes;
4. daaxasiaTeT ekonomikuri garemo mediasivrcesTan mimarTe-baSi dRes.
mesame Tavi1. ratom iTvleba vizualuri xelovnebis dargebi ekonomikis
Semadgenel nawilad?
2. rogor urTierToben sxvadasxva dargebi _ kino, Teatri da sxv. ekonomikur procesTan uaxloes realobaSi?
3. ganavrceT filmwarmoebis sistemis Taviseburebebi sabWoTa qveynis istoriis magaliTze, kerZod, qarTul kinoSi;
4. ekonomikuri bazrisa da saxelovnebo tendenciebis urTier-Tzegavlenis mniSvneloba vizualuri xelovnebis dargebi-saTvis;
5. socialuri qselebi, televizia, media, struqturebi da reklama ekonomikur WrilSi _ rogor xasiaTdeba es urTier-Tzegavlena dRes?
meoTxe Tavi1. rogor daiyo vizualuri xelovnebis tipebi istoriulad, ra
gansazRvrebebi viciT maT Sesaxeb?
307kiTxvebi
2. ras niSnavs vizualizacia da ratom mivakuTvnebT mas gark-veul tipebs?
3. ra maxasiaTeblebi gamoarCevs tradiciul vizualur xelov-nebis dargebs?
4. ra maxasiaTeblebi gamoarCevs axalSeqmnil vizualur xelo-vnebis dargebs?
5. daaxasiaTeT vizualuri xelovnebis tipebi da saxeebi monac-vleobiT.
mexuTe Tavi1. vizualuri xelovnebis TaviseburebaTa tradiciuli magali-
Tebi satelevizio xelovnebis mimarTulebiT;
2. vizualuri xelovnebis TaviseburebaTa tradiciuli magali-Tebi kinoxelovnebis mimarTulebiT;
3. ras gansazRvravs Tema vizualizaciis procesSi, ramdenad qmnis is ama Tu im dargis Taviseburebas?
4. ras gansazRvravs forma vizualizaciis procesSi, ramdenad qmnis is ama Tu im dargis Taviseburebas?
5. rogor iqmneba vizualuri xelovnebis Taviseburebebi dRe-vandel saxelovnebo dargebSi, ra axdens am procesze zega-
vlenas?
308 gamoyenebuli literatura
gamoyenebuli literatura
1. Dawson, Nick, Being Hal Ashby: Life of a Hollywood Rebel Kentucky: University Press of Kentucky, 2009.
2. http://www.tc.umn.edu/~ryahnke/film/cinema4.htm
3. http://www.filmsite.org/60sintro.htmlhttp://kinoart.ru/archive/2013/04/formula-ameri-kanskogo-nuara, Яков Лурье №4
4. http://www.imdb.com/title/tt0018037/externalreviews?ref_=tt_ov_rt-
5. Neale, Stephen. The Classical Hollywood Reader.Abington: Routledge. 2012. p 172.
6. Schrecker, E. The Age of McCarthyism: A Brief History with Documents. New York, Palma-grave, Macmillan, 2002, p. 242.
7. Golenopolski, T. and Shestakov, V. USA: Cinematograph of 70s. Moscow, `Znanie“, 1978.
8. Stanfield, Peter. Krutnik, Frank. Neve, Brian. Neale, Steve. Un-American’ Hollywood: Politics and Film in the Blacklist Era. United States: Rutgers University press. 2007.
9. Krutnik F., Neale S., Neve B. and Stanfield P. (ed.) „Un-American“ Hollywood: Politics and Film in the Blacklist Era. Piscataway, Rutgers University Press, 2007.
10. Neale, Stephen.The Classical Hollywood Reader.Abington: Routledge. 2012, p. 371.
11. Schatz, Thomas. Hollywood: Critical Concepts in Media and Cultural Studies, part 1. Lon-don: 15. Routledge, 2004.
12. Alef, Daniel, Howard Hughes: The Mysterious Billionaire. Santa Barbara: Titans of Furniture Publishing, 2010.
13. http://www.rogerebert.com/reviews/great-movie-the-searchers-1956 _ ukanasknelad
gadamowmda 15.09.2014.
14. Santas, Constantine. Wilson, James. Colavito, Maria. Baker, Djoymi. The Encyclopedia of Epic Films, Maryland: Rowman and Littlefield, 2014.
15. Falsetto, Mario. Stanley Kubrick: A Narrative and Stylistic Analysis. Westport: Praeger Pub-lishers. 2001.
16. http://kinoart.ru/archive/2013/04/formula-amerikanskogo-nuaraЯков Лурье №4
17. Quart Leonard, Auster Albert, American Film and Society Since 1945. Wesrport: Greenwood Publishing Group, 2002.
18. Mintz Steven, W. RobertsRandy, Hollywood’s America: Twentieth-Century America Through Film. Chichester: Blackwell Publishing, 2010.
19. Kennedy, Matthew. Roadshow!: The Fall of Film Musicals in the 1960s. New York: Oxford University Press. 2014.
20. King, Noel. Howarth, Alexander. Elasaesser, Thomas. The Last Great American Picture Show: New Hollywood Cinema in the 1970s. Amsterdam: Amsterdam University Press. 2004, p. 24.
21. Davis, Blair. The Battle for the Bs: 1950s Hollywood and the Rebirth of Low-Budget Cinema, United States: Rutgers Press, 2012.
22. Kramer, P. The New Hollywood: From Bonnie and Clide to Star Wars. London, Wallflower press, 2005.
23. King, Noel. Howarth, Alexander. Elasaesser, Thomas. dasaxelebuli naSromi, gv.42
309gamoyenebuli literatura
24. http://www.rogerebert.com/reviews/great-movie-the-searchers-1956 _ ukanasknelad ga-damowmda 15.09.2014.
25. Contemporary Hollywood Cinema. London, Routledge, 2000.
26. Киноведческие записки 2001 Два аспекта киноязыка и два направления развития кинематографа. Пролегомены к истории кино (окончание) Филиппов С.А. в журн-але Киноведческие записки, том 55.
27. Jonathan Doh, International Management: Culture, Strategy, and Behavior; 2008.
28. saimon mandi, saSemsruleblo xelovneba, saxelmZRvanelo menejerTaTvis.
29. Art and Management. Third Edition. By William J. Byrnes
30. Management and the Arts, Fourth Edition by William Byrnes 2008
31. Исследование распространения кино- и видеопродукци Антон Данилецhttp://www.stihi.ru/2013/03/21/4957
32. sanadiraZe nino, kulturis sferos proeqtebis menejmenti da dagegmareba. saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo universiteti, Tbilisi, 2011.
33. Исследование распространения кино и видеопродукци Антон Данилецhttp://www.stihi.ru/2013/03/21/4957
34. dragiCeviC-SeSiCi, m., stoikoviCi b., „kultura, menejmenti, animacia, marketin-gi~, Tb., 2007.
35. SublaZe g., mRebriSvili b., wowkolauri f., menejmentis safuZvlebi, Tb., 2008.
36. Морель Петрович Переверзев, Тимур Валериевич Косцов, Менеджмент в сфере культуры и искусства, Учеб. Пособие, 2009.
37. Мескон М.Х., Альберт М., Хедоури Ф. Основы менеджмента: Пер. сангл. Под ред. Л.И. Евенко. _ М., Дело, 2005.
38. Саймон Г. и др., Менеджмент в организациях, М., 1995.
39. ШамхаловФ. И., Американский менеджмент. Теория и практика. М., Наука, 1993.
40. Якокка Ли, Карьера менеджера: Пер. с англ., Под ред. С.Ю. Медведкова. М., Прогресс, 1990.
daibeWda stambaSi `kentavri~
saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo universiteti
0102, Tbilisi, daviT aRmaSeneblis gamziri #40