NEPRIVALOMAS DIREKTYVOS 2003/10/EB „TRIUKŠMO POVEIKIS … · 2013. 3. 7. · neprivalomas...

NEPRIVALO

MAS D

IREKTYVOS 2003/10/EB „TRIU

KŠMO

POVEIKIS D

ARBE“ TAIKYMO

GERO

SIOS PRAKTIKO

S VADO

VAS

Europos Komisija

KE 81-08-222-LT-N

NEPRIVALOMAS DIREKTYVOS 2003/10/EB „TRIUKŠMO POVEIKIS DARBE“

TAIKYMO GEROSIOS PRAKTIKOS VADOVAS

http://ec.europa.eu/social/

ISBN 978-92-79-11344-4

Jus domina Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybiųgeneralinio direktorato leidiniai?

Jų galite atsisiųsti arba nemokamai užsiprenumeruoti internete:http://ec.europa.eu/social/publications

Be to, esate kviečiami užsiregistruoti: http://ec.europa.eu/social/e-newsletter

ir gauti nemokamą Europos Komisijos elektroninį naujienlaiškį Socialinė Europa.

9 7 8 9 2 7 9 1 1 3 4 4 4

Kaip įsigyti ES leidinių?Parduodamų leidinių galite įsigyti:• EUBookshop(http://bookshop.europa.eu);• knygyne,nurodęleidiniopavadinimą,leidėjąir(arba)ISBNkodą;• tiesiogiaiišmūsųplatintojų. Jųadresusrasitetinklavietėje:http://bookshop.europa.euarbakreipęsifaksu:+3522929-42758.

Nemokamų leidinių galite įsigyti:• EUBookshop(http://bookshop.europa.eu);• EuroposKomisijosatstovybėsearbadelegacijose. Jųadresusrasitetinklavietėje:http://ec.europa.eu/arbakreipęsifaksu:+3522929-42758.

Kaip apsaugoti darbuotojus nuo triuKšmo darbe arba sumažinti triuKšmo poveiKį jiems

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių

veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams, taikymo neprivalomas gerosios patirties vadovas

europos Komisija

Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinis direktoratasF4 padalinys

Rankraštis parengtas 2007 m. gruodžio mėn.

Nei Europos Komisija, nei joks jai atstovaujantis asmuo negali būti laikomi atsakingais už šiame leidinyje esančios informacijos panaudojimą.

© nuotraukos Yves Cousson — Prancūzijos nacionalinis tyrimų ir saugumo institutas (INRS)

Naudoti ar dauginti nuotraukas, kurios pagal autoriaus teises nepriklauso Europos Bendrijoms, galima tik gavus autoriaus teisių turėtojo (-ų) leidimą.

daugiau informacijos:

Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinis direktoratasEMPL F/4 Darbuotojų saugos, sveikatos ir higienos EUROFORUM pastatasFaksas (+352) 4301 34259El. paštas [email protected]

empL F/4 tinklalapis:http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=148&langId=en

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.Ji pasiekiama per EUROPA serverį (http://europa.eu).

Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje.

Liuksemburgas: Europos Sajungos leidiniu biuras, 2009

ISBN 978-92-79-11344-4doi 10.2767/2478

© Europos Bendrijos, 2009Leidžiama dauginti, nurodžius šaltinį.

Europe Direct – tai paslauga, padėsianti Jums rasti atsakymus į klausimus

apie Europos Sąjungą

Informacija teikiama nemokamai telefonu (*):

00 800 6 7 8 9 10 11

(*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neteikia paslaugos skambinti 00 800 numeriu arba šie skambučiai yra mokami.

3

Į va da s

įvadas

Klausos silpnėjimas dėl patiriamo triukšmo yra viena iš dešimties dažniausių profesinių ligų Europos Sąjungoje (ES). Kenksmingo triukšmo sukelta hipoakuzija, arba kurtumas, yra įtrauktas į Europos profesinių ligų sąrašą1. EUROSTATO surinkti „Europos profesinių ligų statistikos“ (EODS) duomenys rodo, jog 2005 m. Europoje (EU 15) buvo diagnozuota apie 14 300 klausos susilpnėjimo dėl triukšmo atvejų, taigi 100 000 darbuotojų tenka 9,5 atvejo. Reikia paminėti, kad apie 98 % nustatytųjų atvejų sudaro vyrai ir 73 % visų darbuotojų, kuriems nustatyti klausos sutrikimai, dirba fabrikinės gamybos, kasybos ir statybos pramonės šakose.

Naujausio Europos darbo sąlygų tyrimo (ESWC), kurį 2005 m. atliko Dublino fondas, rezultatai rodo, kad apie 20 % Europos darbuotojų mažiausiai pusę savo darbo laiko yra veikiami tokio didelio triukšmo, jog turi kalbėti itin pakeltu balsu, norėdami, kad juos išgirstų kolegos.

Nors triukšmo problema šiuo metu būdinga visai ekonominei veiklai, ypač fabrikinės gamybos, kasybos ir statybos pramonės šakoms, kurių apie 35 %–40 % darbuotojų patiria triukšmą, tačiau su triukšmu susi-duriama ir kitose pramonės šakose.

Darbuotojai, kurių klausa susilpnėja dėl nuolatinio triukšmo, galimybės ir sugebėjimai tampa riboti. Taigi jiems sunkiau migruoti, pakartotinai įsidarbinti arba tiesiog pakeisti veiklos sritį, nekalbant apie neigiamą susilpnėjusios klausos poveikį jų asmeninio gyvenimo kokybei ir neišvengiamą socialinę atskirtį.

Negana to, kad triukšmo veikiamiems darbuotojams gresia prarasti klausą, dėl bendro darbo vietos triukšmingumo padidėja nelaimingų atsitikimų pavojus, nes darbuotojams sunku palaikyti ryšį. Taip pat, be klausos silpnėjimo, triukšmas sukelia psichosocialines problemas, tokias kaip stresas ir nerimas.

Esama padėtis gali dar labiau pabloginti visuomenės nuomonę apie susijusius sektorius, taigi šiuose gali būti dar sunkiau rasti jaunų darbuotojų. Taip yra todėl, kad tokio pobūdžio darbas ar veikla yra mažiau patrauklūs, taigi sunku išsaugoti labiau patyrusius darbuotojus, kurie galėtų perduoti savo žinias ateities kartoms.

Europa yra paskelbusi, kad vienas iš jos tikslų – darbo aplinkos kokybė. Ypač svarbu yra sumažinti klausos silpnėjimo dėl triukšmo atvejų skaičių. Norint pasiekti šį tikslą, turi dalyvauti visos susijusios šalys: kiekvi-eno sektoriaus (ypač triukšmingiausiųjų sektorių) darbdaviai, darbuotojai, viešosios institucijos, draudimo bendrovės arba nacionaliniai sveikatos paslaugų teikėjai, darbo kontrolės tarnybos ir, žinoma, MVĮ.

2003 m. vasario mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2003/10/EB2 „dėl darbuotojų, susiduriančių su triukšmo keliama rizika“, pakeitusią ankstesniąją Direktyvą 86/188/EEB3, kuri tapo tikra ir veiksminga priemone, padedančia vykdyti šį įsipareigojimą.

Be to, reikėtų prisiminti, kad Bendrijos sveikatos ir saugos strategijoje 2002–20064, kuriai pritarė Taryba5 ir Europos Parlamentas6, buvo paraginta stiprinti rizikos prevencijos kultūrą; veiksmingai taikyti Bendrijos teisės aktus per tinkamai pasirengusius dalyvius, aiškiai suprantančius problemos rimtumą; naudo-tis įvairiais sukurtais mechanizmais, siekiant paskatinti ne tik griežtą standartų laikymąsi, bet ir esminio tobulėjimo procesus. Siekiant šio tikslo, nuolatinio nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų mažinimo tikslai buvo nustatyti nacionaliniu lygmeniu. Šis vadovas gali padėti pasiekti užsibrėžtų tikslų.

1 COM(2003) 3297 galutinis, priimtas 2003 m. rugsėjo 19 d., OL L 238, 2003 9 25, p. 28.

2 2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams, OL L 42, 2003 2 15, p. 38.

3 1986 m. gegužės 12 d. Tarybos direktyva 86/188/EB dėl darbuotojų, susiduriančių su triukšmo keliama rizika,apsaugos OL L 137, 1986 5 24, p. 28.

4 Komisijos komunikatas „Prisitaikymas prie darbo ir visuomenės pokyčių: nauja Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija 2002–2006 m., [COM(2002) 118 galutinis], 2002 3 11.

5 2002 m. birželio 3 d. Tarybos rezoliucija dėl naujos 2002–2006 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos, OL C 161, 2002 7 5, p. 1.

6 Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos komunikato „Prisitaikymas prie darbo ir visuomenės pokyčių: nauja Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija 2002–2006 m.” [COM(2002) 118 galutinis], OL C 300 E, 2003 12 11, p. 290.

Pasikonsultavus su darbdaviais ir darbuotojais, Direktyvoje 2003/10/EB nustatomas neprivalomas elge-sio kodeksas, kuriuo siekiama padėti muzikos bei pramogų sektorių darbuotojams ir darbdaviams vykdyti direktyvoje nustatytus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, šiame vadove pateikiamas specialus skyrius, kuriame pateikiama praktinių ir konkrečių rekomendacijų, siekiant padėti muzikos bei pramogų sektorių darbdaviams ir darbuotojams, nes šio sektoriaus darbuotojai yra dažnai yra veikiami labai didelio triukšmo.

Šiuo neprivalomu vadovu, parengtu pagal Direktyvą 2003/10/EB, siekiama padėti bendrovėms, ypač MVĮ, ir visiems asmenims, kuriems rūpi rizikos prevencija darbo vietoje, įgyvendinti šios direktyvos nuostatas.

Ir, galiausiai, šiuo neprivalomu vadovu reikėtų vadovautis, įgyvendinant Direktyvos 2003/10/EB nuostatas praktikoje ir nustatant priemones, kurių reikėtų imtis siekiant apsisaugoti nuo triukšmo darbo vietoje keliamos rizikos – ypač siekiant kontroliuoti triukšmą pačiame šaltinyje ir skatinant teikti pirmenybę kolektyvinėms apsaugos priemonėms prieš asmenines apsaugos priemones. Šis vadovas taip pat gali padėti bendrovėms pasirinkti tinkamiausius sprendimus, kuriais jos galėtų veiksmingai ir be didelių išlaidų pagerinti savo darbuotojų sveikatą bei saugą. Iš tiesų ambicinga triukšmo prevencijos politika – tai konkurencingumą skatinantis veiksnys. Ir atvirkščiai, nesilaikant šios politikos patiriama išlaidų, tampančių didele našta ekonomikai ir bendrovėms, nekalbant apie žmonių patiriamas kančias.

nikolaus g. van der pas Generalinis direktorius

5

turinys:

ĮVADAS ............................................................................................................................................................................................... 6

Svarbiausi Direktyvos 2003/10/EB ir ankstesnės Direktyvos 86/188/EEB skirtumai ............................................... 8

Kaip reikėtų skaityti šį vadovą? ................................................................................................................................................ 14

Kodėl reikia mažinti triukšmo poveikį? ................................................................................................................................. 15

Kaip surasti norimą informaciją šiame vadove? ................................................................................................................. 16

1 SKYRIUS: Akustikos principai ................................................................................................................................................ 21

2 SKYRIUS: Rrizikos vertinimo procedūra ............................................................................................................................ 37

3 SKYRIUS: Darbo vietų planavimas ...................................................................................................................................... 57

4 SKYRIUS: Kaip galime sumažinti triukšmo poveikį? ..................................................................................................... 65

5 SKYRIUS: Asmeninės apsaugos priemonės (AAP): Asmeninių klausos apsaugos priemonių (AKAP) savybės ir pasirinkimas ........................................................................................................................................ 81

6 SKYRIUS: Tyliosios darbo įrangos pirkimas ..................................................................................................................... 95

7 SKYRIUS: Klausos pažeidimai ir sveikatos patikrinimai .............................................................................................. 111

8 SKYRIUS: Muzikos ir pramogų sektoriai ......................................................................................................................... 121

9 SKYRIUS: Triukšmui skirtų ES teisės aktų santrauka ................................................................................................... 135

I. Žodynėlis, reikšminių žodžių sąrašas ir santrumpų sąrašas .................................................................................... 141

II. Teisės aktai, standartai ir išsamesnės informacijos apie triukšmą šaltiniai ...................................................... 147

• ESdirektyvos ..................................................................................................................................................................... 147

Darbuotojų sveikatos ir saugos direktyvos• ................................................................................................. 147

Vienos bendros rinkos direktyvos• ................................................................................................................... 147

• Svarbiausistandartai ...................................................................................................................................................... 147

ES standartai• ........................................................................................................................................................... 147

Tarptautiniai standartai• ....................................................................................................................................... 148

• ESvalstybiųnariųteisėsaktai,kuriaisįnacionalinęteisęperkeliamaDirektyva2003/10/EB

(iki 2007 m. gruodžio 31 d.).......................................................................................................................................... 149

• Bibliografija ........................................................................................................................................................................ 155

• Tinklalapiai ......................................................................................................................................................................... 163

III. Ekspertai, padėję parengti šį vadovą ........................................................................................................................... 167

Turinys

Į va da s

6

įvadas

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/10/EB7, priimtoje 2003 m. vasario 6 d., nustatomi būtiniausi sveikatos ir saugos reikalavimai, susiję su triukšmo keliama rizika darbuotojams. Direktyva buvo priimta atsižvelgiant į pasiūlymus, pateiktus nagrinėjant 10 metų trukusį Tarybos direktyvos 86/188/EEB8 įgyvendinimą.

Direktyvoje 86/188/EEB buvo iš esmės numatyta, kad minėti reikalavimai, Komisijai pasiūlius, būtų pakartoti-nai įvertinami Tarybos (10 straipsnis), siekiant atsižvelgti į patirtį, įgytą taikant šią direktyvą, į technikos pažangą ir mokslo žinias šioje srityje.

Keliama rizika fizinių veiksnių,* 1990–2005(%)

* % Veikiami ketvirtį ar daugiau metu

Vibracija

Triukšmas

Žema temperatūra

Kvėpavimo dūmai, garai, dulkės

Tvarkymas cheminių gaminių / medžiagų,

Radiacija

Skausminga, varginanti kūno padėtis

Pasikartojančios ranka arba rankų judesiai


8 1986 m. gegužės 12 d. Tarybos direktyva 86/188/EB dėl darbuotojų, susiduriančių su triukšmo keliama rizika,apsaugos, OL L 137, 1986 5 24, p. 28.

Be to, Komisija savo Komunikate9 dėl darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos programos numatė, jog reikėtų pri-imti darbuotojų sveikatą ir saugą stiprinančias priemones, išplėsti Direktyvos 86/188/EEB taikymo sritį ir nustatyti naujas ribines vertes. Taryba savo 1987 m. gruodžio 21 d. rezoliucijoje10 pritarė šiai Komisijos programai ir pateikė savo požiūrį, pabrėždama būtinybę gerinti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbo vietose. 1990 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Komisija buvo paraginta parengti specialią direktyvą dėl rizikos, susijusios su triukšmu, vibracija ir visais kitais kenksmingais fiziniais veiksniais darbo vietose.

Europos Parlamentas ir Taryba, priėmę „Vibracijos“ direktyvą (2002/44/EB11), nutarė, kad tai yra puiki proga nustatyti priemones, apsaugančias darbuotojus nuo triukšmo, keliančio didelę grėsmę jų sveikatai, saugai ir ypač klausai.

Darbuotojų, manančių, jog darbas kelia grėsmę jų klausai, procentinė dalis

0 2 4 6 8 10 12 14 16

Moterys

Vyrai

Visi darbuotojai

Kitos paslaugos

Sveikata ir socialinis darbas

Švietimas

Viešasis administravimas ir gynyba

Nekilnojamasis turtas

Finansinis tarpininkavimas

Transportas ir ryšiai

Viešbučiai ir restoranai

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Statyba

Elektros, dujų ir vandens tiekimas

Žemės ūkis ir žuvininkystė

Gamyba ir kasyba

0 2 4 6 8 10 12 14 16

9 OL C 28, 1988 2 3, p. 3.

10 OL C 28, 1988 2 3, p. 3.

11 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams, OL L 177, 2002 7 6, p. 13.

Į va da s

7

Ketvirtojo Europos darbo sąlygų tyrimo (ESWC)12, kurį Dublino fondas atliko 2005 m., rezultatai parodė, kad apie 30 % Europos darbuotojų mažiausiai ketvirtį savo darbo laiko yra veikiami triukšmo. Ši triukšmo poveikio problema šiuo metu yra būdinga visai ekonominei veiklai, ypač fabrikinės gamybos, kasybos, statybos, žemės ūkio, žuvininkystės ir transporto sektoriams; apie 25 %–46 % šių pramonės šakų darbuotojų susiduria su triukšmo keliamais pavojais. Vertinant bendrą triukšmo veikiamų darbuotojų skaičių, triukšmą patiria du kartus daugiau vyrų negu moterų.

ESWC tyrimo rezultatai taip pat rodo, jog apie 7 % Europos darbuotojų mano, kad darbas kenkia jų sveikatai, sukelda-mas klausos sutrikimus. Ši rizika yra ypač didelė fabrikinės gamybos, kasybos, statybos ir transporto sektoriuose, tačiau, pavyzdžiui, finansų sektoriuje rizikos iš esmės nėra.

Be to, taip pat remiantis Darbo jėgos tyrimo (LFC) 1999 m. specialaus modulio „Nelaimingi atsitikimai darbe ir su darbu susijusios sveikatos problemos“ rezultatais, apie 0,1 % visų darbuotojų teigė, jog turi klausos sutrikimų, kurie, jų nuomone, atsirado ar paaštrėjo dėl jų darbinės veiklos. Tuo remiantis, galima daryti prielaidą, kad apie 200 000 Europos darbuotojų (dirbančių ar išėjusių į pensiją) turi klausos sutrikimų. Ir, galiausiai, kiekvienais metais šie skaičiai didėja, nes diagnozuojami tūkstančiai naujų klau-sos susilpnėjimo, laikomo profesine liga, atvejų.

Remiantis EODS projekto 2005 m. duomenimis, klausos susilpnėjimui dėl triukšmo tenka ketvirta vieta dešimties dažniausių profesinių ligų Europos Sąjungoje sąraše: 12 duomenis pateikusių valstybių narių buvo diagnozuoti 10 590 atvejų (t. y. iš viso apie 14 300, jei pritaikytume šiuos duomenis visoms EU-15 valstybių narių). Tai reiškia, kad klausos susilpnėjimo dėl darbe patiriamo triukšmo dažnumas13 yra 9,5 atvejo 100 000 dirbančių žmonių.

12 ESWC – Europos darbo sąlygų tyrimas.

13 Eurostatas – Duomenys – Gyventojai ir socialinės sąlygos – Sveikata – Darbuotojų sveikata ir sauga http://www.eurofound.europa.eu/ewco/surveys/ewcs2005/index.htm

Remiantis šiais duomenimis, naujausiomis mokslo žiniomis, poreikiu įtraukti visus veiklos sektorius (kadan-gi Direktyva 86/188/EEB nebuvo taikoma jūrų ar oro navigacijai) ir laikantis pagrindinių prevencijos principų, nustatytų Direktyvoje 89/391/EEB14 (Pagrindų direkty-voje), t. y. kad kolektyvinėms apsaugos priemonėms turi būti teikiama pirmenybė prieš asmenines apsaugos priemones, taip pat siekiant priimti tarptautinius teisės aktus dėl leistinų triukšmo lygių, Komisija pasiūlė naują direktyvą, kurią Europos Parlamentas ir Taryba galiausiai priėmė 2003 m. vasario 6 d.

Ir, galiausiai, reikėtų pažymėti, kad remiantis Direktyvos 2003/10/EB reikalavimais, kuriais buvo sumažinti triukšmo lygiai, kuriuos viršijus darbdaviai privalo imtis triukšmo darbe mažinimo bei kontrolės priemonių, visi darbdaviai turėtų žinoti, kad nuo šiol jų darbo patal-poms ar darbo vietoms gali būti taikoma ši direktyva. Sektoriai, kurių triukšmingumas yra jau seniai žinomas, suvokia triukšmo keliamus pavojus, tačiau iš tiesų biuru-ose, vaikų darželiuose, mokyklose, laisvalaikio centruose, lopšeliuose, spausdinimo patalpose, pašto rūšiavimo patalpose, mažose gamybos įmonėse ir t. t. taip pat galėtų būti viršijami mažesnieji triukšmo veikimo lygiai – 80 dB(A), taigi pagal šią direktyvą jiems būtų pirmą kartą taikomas reikalavimas imtis aktyvių priemonių, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo triukšmo keliamos rizikos.

Todėl nepaprastai svarbu, kad visi darbdaviai įvertintų triukšmo keliamą riziką savo darbo vietose, suvokdami, jog būtent jie yra atsakingi (kad ir kokia maža bebūtų bendrovė, kad ir kiek mažai joje bebūtų darbuotojų, kad ir kokios būtų jos veiklos rūšys) už savo darbuotojų apsaugą nuo kenksmingo triukšmo poveikio, jeigu jų darbo vieta yra triukšminga arba triukšmą kelia pati darbinė veikla.

14 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo, OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

Į va da s

8

direktyvos struktūra

Naujosios Direktyvos 2003/10/EB, kuri grindžiama Europos Sąjungos steigimo sutarties 137 straipsniu, struktūra yra kur kas aiškesnė negu ankstesnės direk-tyvos, kadangi joje laikomasi Direktyvoje 89/391/EEB (Pagrindų direktyvoje) nustatyto prevencijos principo, ir ji yra septynioliktoji pagal Pagrindų direktyvą parengta atskira direktyva.

Tačiau Direktyvoje 86/188/EEB, paremtoje kitu teisiniu pagrindu (Europos ekonominės bendrijos steigimo sutar-ties 100 straipsniu), šio prevencijos principo nebuvo laiko-masi. Todėl pagal minėtą direktyvą buvo neįmanoma nustatyti aiškių tikslų: rizikos prevencijos, neišvengiamos rizikos vertinimo, rizikos šalinimo triukšmo šaltinyje, kolektyvinėms apsaugos priemonėms teikiant pirmenybę prieš asmenines apsaugos priemones.

Direktyvoje 89/391/EEB nustatomi pagrindiniai pre-vencijos principai ir, visų pirma, darbdavių pareigos bei atsakomybė. Šie principai turi būti taikomi muta-tis mutandis, ypač kai jie siejami su rizikos vertin-imu, triukšmo poveikio prevencijos arba mažinimo priemonėmis, triukšmo poveikio darbuotojams ribojimu, sveikatos patikrinimais, taip pat personalo informavimu, mokymu, konsultavimusi su darbuotojais ir darbuotojų dalyvavimu šiame procese.

tikslas

Naujosios direktyvos 2003/10/EB 1 straipsnyje nustato-mi būtiniausi reikalavimai dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, kurią kelia arba gali sukelti triukšmas jų sveikatai, saugai ir ypač klausai. Šios nuostatos taikomos darbinės veiklos rūšims, kurias atlikdami darbuotojai patiria arba gali patirti triukšmo keliamus pavojus.

Direktyvos 2003/10/EB tikslas – kovoti su triukšmo keliama rizika darbuotojams(1 straipsnis)

taikymo sritis

Naujojoje direktyvoje 2003/10/EB supaprastinami ir aiškiai pateikiami (nenaudojant sudėtingų matematinių formulių)

įvairūs fiziniai parametrai, pagal kuriuos prognozuojama triukšmo keliama rizika. Šiuo atžvilgiu (supaprastintu turin-io perteikimu) ji yra artimesnė tarptautiniam standartui ISO 1999/1990.

Direktyva 2003/10/EB taikoma visiems be išimties veiklos sektoriams(1 straipsnio 2 dalis)

apibrėžimai

Naujojoje direktyvoje 2003/10/EB supaprastinami ir aiškiai pateikiami (nenaudojant sudėtingų matematinių formulių) įvairūs fiziniai parametrai, pagal kuriuos prog-nozuojama triukšmo keliama rizika. Šiuo atžvilgiu (supa-prastintu turinio perteikimu) ji yra artimesnė tarptau-tiniam standartui ISO 1999/1990.

Apibrėžimai:garso slėgio pikas „ρ• peak“kasdienis veikiančio triukšmo lygis „L• EX,8h dB(A)“savaitinis veikiančio triukšmo lygis „L• EX,8h“

poveikio ribinė vertė ir poveikio veikimo vertės

Direktyvoje 2003/10/EB pateikiamos sąvokos „poveikio ribinė vertė“ ir „poveikio veikimo vertės“. Jomis sie-kiama padėti darbdaviams kiek galima veiksmingiau įgyvendinti šią direktyvą, ypač rizikos, kurią darbuotojai patiria arba gali patirti darbo metu, įvertinimą.

Naujoji poveikio ribinė vertė, nustatyta Direktyvoje 2003/10/EB, yra mažesnė už nustatytąją Direktyvoje 86/188/EEB; šia verte nustatomas kiekvienai bendrovei priimtinas triukšmo lygis, nepavojingas darbuotojų sveikatai ir saugai. Triukšmo keliama rizika didėja tuom-et, jeigu darbo vietoje didėja triukšmo poveikio vertės, taigi būtina taikyti proporcingas priemones tokiai rizikai mažinti ir stengtis niekada neviršyti nustatytosios ribinės vertės.

Kasdienio veikiančio triukšmo lygio (poveikio lygio ir trukmės per 8 valandų darbo dieną svertinio vidurkio)

SVARBIAUSI DIREKTYVOS 2003/10/EB IR ANKSTESNėS DIREKTYVOS 86/188/EEB SKIRTUMAI

Į va da s

9

naujoji ribinė vertė yra LEX,8h = 87dB(A), o didžiausio momentinio garso slėgio (garso slėgio piko ρpeak = 200 Pa.

Direktyvoje 86/188/EEB nustatytosios vertės buvo tokios: kasdienis darbuotoją veikiantis triukšmas LEX,8h = 90dB(A), o didžiausias momentinis garso slėgis ρpeak = 200 Pa.

Poveikio ribinės vertės:LEX,8h = 87 dB(A) ir ρpeak = 200 Pa

Triukšmas jokiu būdu negali viršyti šios vertės!!!(3 straipsnis)

Taikant poveikio ribinę vertę, faktinis triukšmo pov-eikis darbuotojui nustatomas atsižvelgiant į triukšmo silpninimą, kurį užtikrina darbuotojo naudojamos asmeninės klausos apsaugos priemonės.

Direktyvoje 2003/10/EB, palyginti su Direktyva 86/188/EEB, nauja yra tai, kad joje nustatomos dvi triukšmo veikimo vertės, dėl kurių privaloma imtis priemonių: didesnioji vertė [LEX,8h = 85 dB(A) ir ρpeak = 140 Pa] ir mažesnioji vertė [LEX,8h = 80 dB(A) ir ρpeak = 112 Pa]. Jeigu triukšmas viršija šias vertes, būtina imtis veiksmų, tačiau jokiu būdu negalima viršyti poveikio ribinės vertės. Taigi darbdaviams suteikiama galimybė tinka-mai ir lanksčiai taikyti prevencines priemones, skirtas sumažinti triukšmo keliamą riziką darbuotojams. Jeigu viršijama didesnioji triukšmo veikimo vertė, direkty-voje reikalaujama, kad darbdavys sukurtų ir vykdytų techninių ir (arba) organizacinių priemonių programą, kuria būtų mažinamas triukšmo poveikis darbuotojams, pavyzdžiui, atliekant darbuotojų klausos medicininius patikrinimus.

Jeigu viršijama didesnioji triukšmo kasdi-enio veikimo vertė:LEX,8h ≥ 85 dB(A) ir ρpeak ≥ 140 Pa

darbdavys privalo: sukurti ir įdiegti techninių ir (arba) organizacinių •priemonių programą, skirtą triukšmo poveikiui sumažinti (5 straipsnio 2 dalis)darbuotojus, kurie darbe susiduria su triukšmu, •informuoti ir mokyti apie triukšmo keliamus pavojus (8 straipsnis)atitinkamais ženklais pažymėti darbo vietas, •kuriose triukšmo poveikis darbuotojams gali viršyti didesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes (5 straipsnio 3 dalis)suteikti darbuotojams galimybę dalyvauti klausos •patikrinimuose, kuriuos atlieka gydytojas ar kitas tinkamos kvalifikacijos asmuo, už kurį atsakingas gydytojas, remiantis nacionalinės teisės aktais ir (arba) nacionaline praktika (10 straipsnio 2 dalis)

Darbuotojas naudojasikai triukšmo poveikis atitinka ar viršija didesniąsias •triukšmo kasdienio veikimo vertes, asmeninės klausos apsaugos priemonės (6 straipsnis 1 dalis)

Be to, kai triukšmo lygis darbo vietose arba jo pov-eikis darbuotojams gali viršyti didesniąją triukšmo kas-dienio veikimo vertę (LEX,8h ≥ 85 dB(A) ir ρpeak ≥ 140 Pa), darbdavys privalo mokyti ir informuoti darbuotojus apie jiems gresiančius pavojus, o darbo zonos turi būti atitinka-mai pažymimos ir ribojamas patekimas į jas, kai tai yra įmanoma ir pagrįsta, atsižvelgiant į rizikos pobūdį; taip pat darbuotojai turi turėti galimybę atlikti profilaktinį audiometrinį tyrimą.

Į va da s

10

Kai triukšmo poveikis yra šiame diapazone:LEX,8h = nuo 80 iki 85 dB(A), o ρpeak = nuo 112 iki 140 Pa

darbdavys privalo užtikrinti, kad:triukšmą darbe patiriantys darbuotojai būtų •informuojami ir mokomi apie triukšmo keliamus pavojus (8 straipsnis)teritorijos, kuriose šios vertės viršijamos, būtų •atitinkamai pažymėtos ir būtų ribojamas pateki-mas į jas (5 straipsnio 3 dalis)darbuotojams, patiriantiems riziką dėl triukšmo, •turėtų būti suteikta galimybė atlikti profilaktinį audiometrinį tyrimą (10 straipsnio 2 dalis)

Ir, galiausiai, kai darbo vietose darbuotojus veikiančio triukšmo lygis siekia arba viršija mažesniąją triukšmo veikimo vertę (LEX,8h ≥ 80 dB(A) ir ρpeak ≥ 112 Pa), darbdavys privalo mokyti ir informuoti darbuotojus apie triukšmo keliamus pavojus, pavyzdžiui, suteik-damas darbuotojams galimybę atlikti profilaktinį audiometrinį tyrimą.

Jeigu viršijama mažesnioji triukšmo kasdi-enio veikimo vertė:LEX,8h ≥ 80 dB(A) ir ρpeak ≥ 112 Pa

darbdavys privalo:Informuoti darbuotojus (8 straipsnis)•Mokyti darbuotojus (8 straipsnis)•Suteikti darbuotojams individualią klausos •apsaugą (6 straipsnio 1 dalis)Suteikti darbuotojams galimybę atlikti profilaktinį •audiometrinį tyrimą (10 straipsnio 2 dalis)

rizikos nustatymas ir įvertinimasNaujojoje Direktyvoje 2003/10/EB pateikiamos konkrečios nuostatos dėl darbdavių atliekamo rizikos nustatymo ir įvertinimo. Tačiau Direktyvoje 86/188/EEB šie aspektai nebuvo pakankamai aiškiai išdėstyti – ypač klausi-mai apie poveikio lygį ir rūšį, ribines vertes, tiesioginį ir netiesioginį poveikį darbuotojų sveikatai, įrangos gamintojų teikiamą informaciją apie įrangos skleidžiamą triukšmą, galimybes pakeisti įrangą, sveikatos patikrin-imus, triukšmo sąveiką su ototoksinėmis medžiagomis bei triukšmo sąveikos su vibracija problemas, taip pat triukšmo poveikį įspėjamiesiems signalams, skirtiems apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų, ir t. t.

Rizikos vertinimas:(4 straipsnis)

Darbuotojas įvertina ir, jeigu reikia, išmatuoja triukšmo lygį.

Pagal taikomus metodus gali tekti atlikti reprezen-tatyvius bandymus.

Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti:poveikio lygis, tipas ir trukmė,•poveikio ribinės vertės,•triukšmo kasdienio veikimo vertės,•padidintos rizikos darbuotojų grupės,•triukšmo sąveikos su ototoksinėmis medžiagomis •ir vibracija,triukšmo sąveika su įspėjamaisiais signalais,•informacija apie įrangos skleidžiamo triukšmo lygius.•

nuostatos, kuriomis siekiama išvengti triukšmo poveikio darbuotojams arba jį sumažinti Šiuo atžvilgiu Direktyva 2003/10/EB yra kur kas tikslesnė už ankstesniąją direktyvą, kadangi joje darbdaviui pateikia-ma nurodymų, į ką reikia atsižvelgti siekiant pašalinti arba sumažinti triukšmo poveikį. Joje kolektyvinėms apsaugos priemonėms visais atvejais teikiama pirmenybė prieš asmenines apsaugos priemones. Taip pat Direktyvoje 2003/10/EB pateikiamos nuostatos, pagal kurias darbdavys gali nedelsdamas imtis priemonių, jeigu triukšmas viršija poveikio ribines vertes.

Nuostata dėl triukšmo poveikio pašalinimo arba sumažinimo:(5 straipsnis)

Darbdavys privalo atsižvelgti į technikos pažangą ir sukurti bei įgyvendinti techninių ir (arba) organizacinių priemonių programą.

Elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti:alternatyvūs darbo metodai,•tinkamos darbo įrangos pasirinkimas,•darbo vietų planavimas,•darbuotojų informavimas ir mokymas,•techninės orinio ir struktūrinio triukšmo •mažinimo priemonės,darbo priemonių techninės priežiūros programos,•darbo organizavimas,•ženklinimas,•naudojimasis asmeninėmis apsaugos •priemonėmis (AAP).

Į va da s

11

asmeninės apsaugos priemonės (aap)Direktyvos 2003/10/EB nuostatos šiuo klausimu yra labai aiškios. „Jeigu triukšmo poveikio rizikos nega-lima išvengti taikant kitas priemones“, direktyvoje leidžiama naudoti asmenines apsaugos priemones tuomet, kai nebėra jokių kitų galimybių sumažinti triukšmą, kad nebūtų viršijama poveikio ribinė vertė. Šiomis priemonėmis darbuotojus turi aprūpinti darbdavys; jos turi atitikti Direktyvos 89/656/EEB15 bei Direktyvos 89/391/EEB nuostatas, nepažeidžiant Direktyvos 89/686/EEB16 nuostatų dėl būtiniausių AAP gamybai keliamų reikalavimų.

Asmeninės apsaugos priemonės:(6 straipsnis)

Jeigu triukšmo poveikio keliamos rizikos negalima išvengti taikant kitas priemones, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus asmeninėmis klausos apsau-gos priemonėmis.

Sąlygos:Jeigu poveikis viršija „mažesniąsias triukšmo •veikimo vertes“, darbdavys darbuotojus aprūpina ausų apsaugos priemonėmis.Jeigu poveikis siekia arba viršija „didesniąsias •triukšmo veikimo vertes“, darbuotojai privalo dėvėti asmenines klausos apsaugos priemones.Šios priemonės turi gebėti pašalinti riziką arba ją •kiek įmanoma sumažinti.

sveikatos patikrinimaiŠis aspektas yra be galo svarbus, kadangi darbuotojų patiriamas triukšmas laipsniškai žaloja jų sveikatą. Tais atvejais, kai poveikis viršija triukšmo veikimo vertes, direktyvoje reikalaujama atlikti asmenų sveikatos patikrinimus, siekiant stebėti jų sveikatą ir anksti diag-nozuoti galimą klausos silpnėjimą dėl triukšmo.

Direktyva 2003/10/EB darbuotojams suteikiama galimybė dalyvauti klausos patikrinimuose, kuriuos atlieka gydyto-jas ar kitas tinkamos kvalifikacijos asmuo, jeigu viršijama didesnioji triukšmo kasdienio veikimo vertė [LEX,8h > 85dB(A) ir ρpeak > 140 Pa]. Taip pat darbuotojams turi būti suteikta galimybė atlikti profilaktinį audiometrinį tyrimą, jeigu viršijama mažesnioji triukšmo kasdienio veikimo vertė [LEX,8h > 80dB(A) ir ρpeak > 112 Pa].

15 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/656/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones, OL L 393, 1989 12 30, p. 18.

16 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/686/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo, OL L 399, 1989 12 30, p. 18.

Jeigu nustatoma, kad darbuotojo klausa akivaizdžiai susilpnėjo, apie tai turi būti pranešama darbuotojams ir darbdavys privalo iš naujo įvertinti riziką bei taikomas rizikos šalinimo arba mažinimo priemones.

Direktyvos 86/188/EEB reikalavimai nebuvo tokie griežti, ypač dėl sveikatos patikrinimų rūšių ir triukšmo pov-eikio lygių, taip pat dėl pakartotinio rizikos ir taikytinų priemonių įvertinimo.

Sveikatos patikrinimai:(10 straipsnis)

Darbuotojams suteikiama galimybė pasitikrinti •klausą, jeigu triukšmo poveikis jiems viršija 85 dB(A) ir (arba) ρpeak = 140 PaDarbuotojams suteikiama galimybė atlikti •profilaktinį audiometrinį tyrimą, jeigu triukšmo poveikis jiems viršija 80 dB(A) ir (arba) ρpeak = 112 Pa.

Leidžiančios nukrypti nuostatos Direktyva 2003/10/EB taikoma visiems be išimties veiklos sektoriams. Tačiau išskirtiniais atvejais valstybės narės gali suteikti leidimus nesilaikyti nuostatų dėl asmeninių apsaugos priemonių naudojimo. Šiuos leidimus galima suteikti su sąlyga, kad rizika bus kiek galima labiau sumažinta ir atitinkamiems darbuotojams bus papil-domai tikrinama sveikata. Leidimai nesilaikyti minėtų nuostatų turi būti kartą per ketverius metus persvarstyti; valstybės narės privalo atsiųsti Komisijai savo suteiktų leidimų sąrašą.

Leidžiančios nukrypti nuostatos:(11 straipsnis)

Taikomos išskirtinėmis aplinkybėmis.•Užtikrinamas rizikos sumažinimas iki minimumo.•Atliekama papildoma medicininė priežiūra.•Leidimai nesilaikyti nuostatų persvarstomi kartą •per ketverius metus.Išnykus minėtoms aplinkybėms, leidimas panaikinamas.•

darbuotojų informavimas, mokymas, konsultavimasis su darbuotojais ir jų dalyvavimo užtikrinimasRemiantis Pagrindų direktyva 89/391/EEB, naujojoje direkty-voje šios nuostatos yra labai aiškios ir išsamios. Joje darbda-viai įpareigojami informuoti darbuotojus ir atitinkamai mokyti juos, kai triukšmo poveikis jiems siekia arba viršija triukšmo kasdienio veikimo vertes. Joje taip pat nustatoma, kad darbdaviai turi konsultuotis su darbuotojais ir (arba) jų atstovais bei užtikrinti jų dalyvavimą vertinant riziką, nus-

Į va da s

12

tatant priemones, reikalingas šiai rizikai pašalinti, ir renkan-tis asmenines klausos apsaugos priemones. Direktyvoje 86/188/EEB į šiuos klausimus nebuvo atsižvelgta.

Siekiant įgyvendinti šį teisės aktą ir laikytis jo nuostatų, taip pat užtikrinti tinkamą darbuotojų apsaugą darbo vietose, yra labai svarbu mokyti darbuotojus. Taip pat yra nepa-prastai svarbu, kad patys darbuotojai suvoktų, kodėl tai daroma ir kodėl būtina kontroliuoti triukšmą, taip pat kodėl pasirenkamos konkrečios kontrolės priemonės. Labai svar-bu ne tik tai, kad darbuotojai būtų aprūpinti ir naudotųsi tinkamomis AAP, bet ir tai, kad jie suvoktų šito priežastis ir žinotų, kaip dėvėti AAP, siekiant užtikrinti geriausią apsaugą. Labai svarbu yra mokyti atskirus darbuotojus naudotis ir dėvėti AAP; jei to nedaroma, darbuotojai gali būti patenkinti esama padėtimi ir (arba) manyti, kad pasiektas reikiamas apsaugos lygis, nors tikrovėje gali būti ne visai taip (pvz., jeigu AAP neteisingai dėvimos arba naudojamos).

Darbuotojų informavimas, mokymas, konsultavimasis su darbuotojais ir jų dalyvavimo užtikrinimas:(8 ir 9 straipsniai)

dėl triukšmo pobūdžio,• dėl taikytinų priemonių,• dėl poveikio ribinių verčių ir triukšmo kasdienio •veikimo verčių, dėl rizikos vertinimo rezultatų,• dėl teisingo klausos apsaugos priemonių naudojimo,• dėl medicininės priežiūros sąlygų,• dėl klausos apsaugos priemonių pasirinkimo, ir t. t.•

elgesio kodeksasPalyginti su Direktyva 86/188/EEB ir atsižvelgiant į ypatingą muzikos ir pramogų sektorių pobūdį, Direktyvoje 2003/10/EB valstybės narės įpareigojamos parengti elgesio kodeksą, skirtą padėti šių sektorių darbuotojams ir darbdaviams laikytis jiems keliamų reikalavimų. Kad valstybės narės galėtų parengti elgesio kodeksą šiam konkrečiam sektoriui, joms suteikiamas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, t. y. iki 2008 m. vasario 15 d.

Elgesio kodeksas:(14 straipsnis)

„Padėti muzikos ir pramogų sektorių darbuotojams bei darbdaviams vykdyti savo įsipareigojimus“

Įgyvendinimas atidėtas dvejiems metams

Iki 2008 vasario 15 d.

perkėlimas į nacionalinę teisęValstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2006 m. vasario 15 d., įgyvendina Direktyvą 2003/10/EB.

Siekiant atsižvelgti į išskirtines aplinkybes, Direktyvoje 2003/10/EB numatoma, kad valstybės narės gali atidėti jos 7 straipsnio „Poveikio ribojimas“ nuostatų, taikomų jūrų laivų įguloms, perkėlimą į nacionalinę teisę papil-domam penkerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2011 m. vasario 15 d.

Perkėlimas į nacionalinę teisę:(17 straipsnis)

iki 2006 m. vasario 15 d.„Siekiant atsižvelgti į konkrečias sąlygas, valstybių narių atžvilgiu prireikus nuo 2006 m. vasario 15 d. gali būti suteiktas papildomas penkerių metų laikotarpis, tai yra iš viso aštuoneri metai, kad 7 straipsnio nuostatos būtų įgyvendintos jūrų laivų personalui.“

iki 2011 m. vasario 15 d.

Į va da s

13

nuostata „triukšmo“ direktyva 86/188/eeb naujoji „triukšmo“ direktyva 2003/10/eb

sumažinti riziką iki mažiausio praktiškai įmanomo lygioRizika pašalinama pačiame šaltinyje arba kiek galima sumažinama

vertinti ir, jei reikia, išmatuoti triukšmo poveikį

Vietoje, kurioje sklinda triukšmasVietose, kuriose darbuotojai patiria arba gali patirti triukšmo keliamą riziką

vertinimo laikotarpis Darbo diena Darbo diena arba savaitė

darbuotojų bei jų atstovų informavimas ir mokymas

Kai kasdienis poveikis viršija 85 dB(A), o ribinis poveikis – 140 dB

Kai kasdienis (savaitinis) poveikis viršija 80 dB(A), o ribinis poveikis – 135 dB(C)

sveikatos patikrinimaiRemiantis gerąja patirtimi ir kai viršijamas 90 dB(A) lygis

Kai kasdienis poveikis nuolat siekia arba vir-šija 85 dB(A), o ribinis poveikis – 137 dB(C)

darbuotojų teisė į klausos patikrinimus / profilaktinius audiometrinius tyrimus


Kai kasdienis (savaitinis) poveikis viršija 85 dB(A), o ribinis poveikis – 137 dB(C) Nustačius riziką, galimybė pasitikrinti sutei-kiama nuo 80 dB(A) ir 112 Pa

aprūpinimas klausos apsaugos priemonėmis



būtinybė dėvėti klausos apsaugos priemones


Kai kasdienis (savaitinis) poveikis siekia arba viršija 85 dB(A), o ribinis poveikis – 137 dB(C); apsaugos priemonės turi pašalin-ti arba kiek galima sumažinti riziką

poveikio riba ---------Kasdienis (savaitinis) poveikis – 87 dB(A), o ribinis poveikis ausyje – 140 dB(C)

Kontrolės priemonių programa


Kai kasdienis poveikis viršija 85 dB(A), o ribinis poveikis – 137 dB(C)

rizikos zonų nustatymas, žymėjimas ir patekimo į jas ribojimas

Kai tai praktiškai įmanoma – jeigu kasdienis pov-eikis viršija 90 dB(A), o ribinis poveikis – 140 dB


informuojami darbuotojų atstovai

Kasdienis poveikis >85 dB(A), o ribinis poveikis 140 dB (vertinimai) Kasdienis poveikis >90 dB(A), o ribinis poveikis 140 dB (priemonių programos)

Pateikiama nuoroda į Direktyvą 89/391/EEB

Leidžiančios nukrypti nuostatos

Savaitinio poveikio vidurkis;leidimas nenaudoti klausos apsaugos priemonių, kai yra pavojus sveikatai ir saugai

Nuo reikalavimo naudoti klausos apsaugos priemones, kai yra pavojus sveikatai ir sau-gai

pereinamieji laikotarpiai ---------Papildomas pereinamasis laikotarpis lai-vybos sektoriui ir muzikos bei pramogų sektoriams

netaikoma Jūrų ir oro transportuiKai nuostatos prieštarauja valstybės tarny-bos veiklai

0.1 lentelė Ankstesnės „Triukšmo“ direktyvos palyginimas su „Fizinių veiksnių (Triukšmo)“ direktyva

Į va da s

14

KAIP REIKėTų SKAITYTI ŠĮ VADOVą?

Šį vadovą sudaro 9 skyriai, kuriuos galite skaityti atskirai, atsižvelgdami į tai, kuri sritis jus •domina.

Kiekvienas skyrius yra padalytas į sunumeruotas dalis, kurių kiekvienoje aptariamas vienas •konkretus klausimas, taigi galite lengvai susirasti reikiamą informaciją.

Svarbiausia kiekvienos dalies informacija yra užrašyta paryškintuoju šriftu; po jos patei-•kiamas pastabų ir patarimų sąrašas. Pateikiam konkrečių pramonės pavyzdžių. Daugumoje dalių yra pateikiama paveikslėlių.

• Kiekvienos dalies pabaigoje pateikiamas pasviruoju šriftu užrašytas tekstas, kuriuo besidomintiems suteikiama papildomos techninės informacijos. Šis tekstas žymimasženklu.

Skyrių pradžioje pateikiama atitinkamų direktyvų reikalavimų santrauka.•

Konkrečią informaciją apie triukšmo mažinimo metodus rasite 4 skyriuje. Kartu su šių metodų •aprašymu pateikiama tokia informacija:

Metodas ir jo paaiškinimas: kaip jis taikomas praktikoje? –Privalomos atsargumo priemonės, norint gauti gerų rezultatų. –

Dominančią informaciją konkrečiomis temomis galima susirasti dviejuose žodžių sąrašuose:•

reikšminių žodžių sąraše – jame nurodomi atitinkami šio vadovo skyriai, kuriuose šie –reikšminiai žodžiai paaiškinami,žodynėlyje, kuriame pateikiami trumpi ir aiškūs dažniausių techninių terminų –apibrėžimai.

Vadovo pabaigoje pateikiamas santrumpų sąrašas.

Į va da s

15

Net jei triukšmo problema nebūtų reglamentuojama teisės aktais, atrodytų savaime suprantama, jog reikia stengtis išvengti triukšmo keliamo pavojaus, kaip ir bet kurios kito pavojaus sveikatai – ypač todėl, kad apkurti-mas dėl triukšmo yra viena labiausiai paplitusių profesinių ligų Europoje. Tačiau, norint sumažinti triukšmą darbo vietose, reikia ne tik dėti visas įmanomas pastangas; bet ir keisti pačius darbo procesus bei požiūrį į triukšmą; taigi neretai susiduriame su nenoru keisti nusistovėjusią praktiką. Be to, triukšmo keliamas pavojus nėra iš karto pastebimas, kadangi kurtumas dažniausiai vystosi lėtai, ir netgi labiausiai rizikuojantys darbuotojai neskuba keisti savo darbo įpročių. Būtent todėl svarbu pabrėžti triukšmo darbo vietoje keliamų pavojų rimtumą tiek vadovams, tiek patiems triukšmą patiriantiems darbuotojams.

didelių triukšmo lygių poveikis:sukelia nepagydomą kurtumą. Kaip šitai paveiktų darbuo-•tojo profesinį gyvenimą; kaip jis sugebėtų susitvarkyti su kurtumo padariniais savo asmeniniam gyvenimui?trukdo susikaupti, taigi mažina darbo našumą,•sukuria stresą, taigi mažina darbuotojo pajėgumą,•kelia grėsmę saugumui, kadangi sunku išgirsti •įspėjamuosius signalus,sukuria prastą bendrovės įvaizdį – ypač galimiems •būsimiems darbuotojams ir visuomenei,trukdo darbuotojams palaikyti tarpusavio ryšį.•

Atsižvelgiant į šiuos punktus, 02 lentelėje pateikiami kai kurie tinkami atsakymai į dažnas darbuotojų reakcijas, kai imamasi kovos su triukšmu priemonių.

Sprendžiant šią problemą, būtina informuoti darbuo-tojus ir jų atstovus; jie turi dalyvauti ieškant triukšmo problemos sprendimo.

Su apsaugos nuo triukšmo klausimu yra glaudžiai susijęs poveikio ribų klausimas: kad ir kokių priemonių būtų imamasi, visiškai triukšmo išvengti neįmanoma. Kokį likusio triukšmo lygį galima laikyti priimtinu?

Europos Direktyvoje 2003/10/EB nustatomi reikalavi-mai, susiję su triukšmo kasdienio veikimo ir poveikio ribinėmis vertėmis (žr. 9 skyrių „Triukšmui skirtų ES teisės aktų santrauka“). Šios triukšmo kasdienio veikimo ir pov-eikio ribinės vertės gali būti sumažintos, perkeliant ES nuostatas į nacionalinės teisės aktus.

Triukšmo kasdienio veikimo vertės ir poveikio ribinės vertės nustatomos atsižvelgiant į žalos klausai pavojų, ir darbdavys turėtų siekti, kad triukšmas būtų mažesnis už

šias vertes. Kai kuriose situacijose dėl darbo pobūdžio triukšmo lygis turi būti dar mažesnis, siekiant pager-inti darbuotojų gebėjimą susikaupti, sumažinti stresą ir padidinti darbo našumą (pvz., biuruose, dirbtuvėse, kuri-ose reikalingas didelis darbo tikslumas, medicininėse laboratorijose, mokslinių tyrimų centruose ir t. t.).

Kaip jau minėta, triukšmas gali sukelti stresą ir trukdyti darbuotojui susikaupti, taigi gali sumažėti jo darbingu-mas ir darbo našumas. Todėl darbdavys turėtų siekti mažinti triukšmą savo paties interesų labui.

„Kontroliuoti triukšmą yra taip svarbu todėl, kad žmogus negali „išjungti“ savo klausos panašiai, kaip jis gali užmerkti akis“

nenoras imtis triukšmo mažinimo priemonių atsakymas

Man nereikia jokių apsaugos priemonių. Esu įpratęs prie triukšmo.

Ar Jūs iš tiesų esate „įpratęs prie triukšmo“, o gal iš tiesų pamažu kurstate, taigi jūsų klausa tampa mažiau jautri triukšmui?

Kai sumažinamas triukšmas, nebegaliu suprasti, kaip vei-kia mano darbo įranga.

Tai tik įpratimas: po kurio laiko Jūs „išmoksite“ suprasti naujus savo darbo įrangos skleidžiamus garsus.

Asmeninės klausos apsaugos priemonės (AKAP) man truk-do: jos izoliuoja mane nuo aplinkos, su jomis man per karšta, jos trukdo dėvėti kitas apsaugos priemones

Yra daug įvairių AKAP tipų, ir Jūs tikrai galite atrasti prie-monę, kuri bus Jums tinka-miausia ir patogiausia.

Triukšmo mažinimo prie-monės trukdo man valdyti mašinas.

Šios priemonės skirtos Jūsų apsaugai. Tačiau gal žinote būdų, kaip būtų galima page-rinti pačių mašinų valdymą?

Dirbu čia jau ilgą laiką ir iki šiol neapkurtau.

Kurtumas vystosi laipsniškai. Mums gali būti sunku suvok-ti, kad prarandame klausą. Ar atliekate reguliarius audio-metrinius tyrimus?

Jeigu vis dėlto apkursiu, dėvėsiu klausos aparatą.

Nepamirškite, kad kurtumas nepagydomas, ir klausos aparatai tik sustiprina Jums likusią klausą.

0.2 lentelė Kai kurios darbuotojų reakcijos, susijusios su nenoru apsisaugoti nuo triukšmo, ir tinkami atsakymai

KODėL REIKIA MAŽINTI TRIUKŠMO POVEIKĮ?

Į va da s

16

1 būdas: informacija apie tai, kaip galima sumažinti triukšmo poveikį

KAIP ŠIAME VADOVE SUSIRASTI NORIMą INFORMACIJą?

Kas yra triukšmas?

Rizikos vertinimas

Darbdavių įsipareigojimai apsaugoti darbuotojus nuo triukšmo keliamos rizikos

Problemos prognozavimas(darbo vietų planavimas)

Ypatingos situacijos

Pakartotinis rizikos vertinimas, kai taikomos triukšmo kontrolės priemonės

Triukšmo kontrolė

Pirmenybę teikite kolektyviniams sprendimams

Tik tada, jei nėra kitos išeities, taikykite asmenines

apsaugos priemones

Sveikatos patikrinimai

Reguliarios kontrolės įgyvendinimas

Muzikos ir pramogų sektorius: 8 skyriusPadidintos rizikos darbuotojai: 7 skyriusPasikartojantis triukšmo poveikis: 7 skyrius

Planuokite darbo vietas: 3 skyriusPasirinkite tyliai veikiančią įrangą: 6 skyriusPrognozuokite triukšmo poveikį: 3 skyriusPirmieji patikrinimai: Priedas – Bibliogra�ja

ES reikalavimai: 9 skyriusPavojai sveikatai: 7 skyrius

Matavimai, rizikos vertinimas: 2 skyrius

Akustikos principai: 1 skyrius

Sveikatos patikrinimų įgyvendinimas: 7 skyriusES reikalavimai: 9 skyrius

Asmeninių apsaugos priemonių (AAP) savybės ir pasirinkimas: 5 skyrius

Kaip galima sumažinti triukšmo poveikį: 4 skyrius

Rizikos nustatymo ir vertinimo procedūra: 2 skyrius

Į va da s

17

2 būdas: informacija apie tai, kaip reikėtų vykdyti direktyvos reikalavimus

Tolesnėje schemoje glaustai pateikiami veiksmai, kurių privaloma imtis pagal Direktyvą 2003/10/EB.

Šioje schemoje glaustai apibūdinami veiksmai, kurių privaloma imtis pagal šią direktyvą, siekiant sumažinti triukšmo keliamą riziką. Schemoje vaizduojama, kaip reikėtų pereiti nuo vieno veiksmo prie kito. Kitame puslapyje nurodomi atitinkami direktyvos straipsniai ir šio vadovo skyriai, kuriuose pateikiama daugiau informacijos.

Sute

ikit

e ga

limyb

ę da

rbuo

toja

ms

daly

vaut

i vis

ame

proc

ese

Įvertinkite riziką, kurią apibrėžia direktyvoje nustatytos triukšmo kasdienio veikimo vertės ir poveikio ribinės vertės

Įvertinkite triukšmo poveikį atskiriems darbuotojams: kokiais atvejais jie patiria arba gali patirti riziką?

Mažinkite triukšmo poveikį darbuotojams, kuriems gresia šis poveikis, įgyvendinami techninius ir organizacinius pokyčius

Jeigu rizika vis tiek išlieka, pašalinkite ją klausos apsaugos priemonėmis

Užtikrinkite, kad triukšmo poveikis niekada neviršytų nustatytųjų ribinių verčių

Konsultuokitės su darbuotojais ir užtikrinkite jų dalyvavimą

Informuokite ir mokykite darbuotojus, jeigu pasiekiamos arba viršijamos mažesniosios triukšmo kasdienio veikimo vertės

Vykdykite sveikatos patikrinimus, jeigu viršijama mažesnioji triukšmo kasdienio veikimo vertė

Į va da s

18

3 būdas: informacija apie tai, kaip reikėtų vykdyti direktyvos reikalavimus

direktyvos 2003/10/eb straipsniai ir nuorodos į atitinkamus šio vadovo skyrius9 skyriuje rasite pagrindinių direktyvos ir susijusių teisės aktų reikalavimų santrauką, o 1 skyriuje – svarbiausių akus-tikos mokslo bei triukšmo kontrolės terminų paaiškinimus.

Atskirų rekomendacijų muzikos ir pramogų sektoriui pateikiama 8 skyriuje.

straipsnis ir rekomendacijos vadovo skyrius

3 straipsnis poveikio ribinės vertės ir triukšmo kasdienio veikimo vertės

9 st

raip

snis

. Kon

sult

avim

asis

su

darb

uoto

jais

ir jų

dal

yvav

imas

– ž

r. 2.

8 sk

yrių

Direktyva – kasdienės ir didžiausios triukšmo veikimo bei poveikio ribinės vertės•Pagrindai – sąvokos, vartojamos klausos praradimo rizikai apibūdinti•

2.0 skyrius1.6 ir 7.5 skyriai

4 straipsnis rizikos nustatymas ir vertinimas

Direktyva – triukšmo įvertinimo reikalavimai•Pagrindai – garsą apibūdinantys parametrai•Pagrindai – sąvokos, vartojamos klausos praradimo rizikai apibūdinti•Rizikos nustatymo ir vertinimo procedūra•

Garso lygio poveikio įvertinimai –Garso lygio poveikio prognozavimas ir matavimas –Triukšmo poveikio apskaičiavimas –

2.0 ir 2.1 skyriai1.3 skyrius1.6 skyrius2 skyrius2.3 skyrius2.4 ir 2.5 skyriai2.7 skyrius

5 straipsnis nuostatos, kuriomis siekiama išvengti triukšmo poveikio arba jį sumažinti

Direktyva – darbdavių ir darbuotojų įsipareigojimai•Pagrindai – garso atsiradimas ir sklidimas•

Triukšmo mažinimo metodai –Pernelyg stipraus triukšmo vengimas –Triukšmo mažinimas šaltinyje –Triukšmo sklidimo oru mažinimas –Triukšmo sklidimo kietaisiais kūnais mažinimas –Įsigyjamo sprendimo specifikacijos –

Darbo vietų planavimas•Tyliai veikiančios įrangos pasirinkimas•

4.1 skyrius1.5 skyrius4 skyrius4.2, 4.3 ir 4.4 skyriai4.5 skyrius4.6 skyrius4.7 skyrius4.8 skyrius3 skyrius6 skyrius

6 straipsnis asmeninė apsauga

Direktyva dėl asmeninių apsaugos priemonių (AAP) naudojimo•Asmeninių apsaugos priemonių (AAP) savybės ir pasirinkimas•

Darbdavių ir darbuotojų informavimas –

5.1 skyrius5 skyrius5.7 skyrius

7 skyrius poveikio ribojimas

Direktyva – darbdavių įsipareigojimai• Įvadas

8 straipsnis darbuotojų informavimas ir mokymas

Direktyva – darbuotojų informavimas, mokymas ir konsultavimasis su jais• Įvadas

10 straipsnis sveikatos patikrinimai

Direktyva – sveikatos patikrinimai•Klausos pažeidimai•

Triukšmo sukeliami klausos pažeidimai –Cheminių medžiagų sukeliami klausos pažeidimai –Klausos pažeidimų simptomai –Audiometriniai tyrimai –

7.1 skyrius7 skyrius7.3 skyrius7.4 skyrius7.5 ir 7.6 skyriai7.7 skyrius

20

ChapTer 1: prinCiples of aCousTiCs

21

1 sKyrius: aKustiKos principai

1. ĮVADAS ......................................................................................................................................................................................... 22

2. GARSAS IR TRIUKŠMAS .......................................................................................................................................................... 22

2.1. Garsas ................................................................................................................................................................................... 22

2.2. Triukšmas ........................................................................................................................................................................... 23

2.3. Garso sklidimas ore, skystyje ir kitose terpėse ..................................................................................................... 23

3. PAGRINDINIAI GARSą APIBūDINANTYS PARAMETRAI .............................................................................................. 24

3.1. Dažnis ................................................................................................................................................................................... 24

3.2. Infragarsas ir ultragarsas .............................................................................................................................................. 24

3.3. Garso slėgis ........................................................................................................................................................................ 25

3.4. Garso slėgio lygis ir decibelas ..................................................................................................................................... 25

3.5. Garso galia ir garso galios lygis .................................................................................................................................. 26

3.6. Garso slėgio lygių sudėtis ............................................................................................................................................ 26

4. GARSO DAŽNIų ANALIzė...................................................................................................................................................... 27

4.1. Tonas ir akustinis spektras ............................................................................................................................................ 27

4.2. Oktavinės ir 1/3 oktavinės juostos ............................................................................................................................ 29

5. GARSO SUSIDARYMAS IR SKLIDIMAS ............................................................................................................................... 30

5.1. Spinduliavimas, emisija ir imisija ................................................................................................................................ 30

5.2. Kryptingumas ................................................................................................................................................................... 30

5.3. Garso sklidimas ir patalpos poveikis ........................................................................................................................ 31

6. VERTINANT KLAUSOS PRARADIMO RIzIKą VARTOJAMOS SąVOKOS IR FRAzėS ............................................. 32

6.1. Fiziniai parametrai, naudojami rizikai apibūdinti ................................................................................................. 32

6.2. Girdos slenkstis ................................................................................................................................................................ 32

6.3. Dažninė svertis ................................................................................................................................................................. 32

6.4. Poveikis ir poveikio lygis ............................................................................................................................................... 34

6.5. Ekvivalentinis nuolatinis A svertinis garso slėgio lygis...................................................................................... 34

6.6. Garso slėgio pikas (didžiausiasis momentinis garso slėgis) ............................................................................. 35

7. ĮSPėJAMųJų SIGNALų ATPAŽĮSTAMUMAS IR KALBOS SUPRANTAMUMAS ....................................................... 35

22

1 skyrius: akusTikos prinCipai

ĮVADAS1.

Akustika yra mokslas apie garsą.

Garsas yra vienas iš pagrindinių žmogaus gyvenamosios •aplinkos elementų.Triukšmas yra ypatinga garso rūšis, dažniausiai sie-•jama su pramoniniais procesais. Triukšmas yra vienas pavojingiausių veiksnių, su kuriais susiduriama darbo aplinkoje.Mes girdime garsus ir triukšmus, taigi galime juos •vienaip ar kitaip pavadinti pasikliaudami intuicija ir nesusimąstydami apie jų fizinę prigimtį.

Šiame skyriuje paaiškinama svarbiausia termi-nologija, vartojama akustiniams reiškiniams apibūdinti, ir atsakoma į tokius klausimus:

Kas iš tikrųjų yra garsas?•Kokie parametrai apibūdina garsą?•Kuo triukšmas skiriasi nuo garso?•

GARSAS IR TRIUKŠMAS2.

garsas2.1.

Garsas yra oro dalelių virpesiai, sklindantys oru kaip garso (arba „akustinė“) banga. Erdvė, kuria sklinda garso banga, yra vadinama garso lauku.

Garsas atsiranda, kai sukeliami oro dalelių virpesiai.•Šių vibracijų šaltiniai, t. y. garso šaltiniai, gali būti virpantys •objektai, mašinos, oro srautai arba smūgiai.

Garso susidarymo proceso pavyzdžiu gali būti gon-gas (1.1 pav.).

Sudavus į gongą, jo paviršius pradeda virpėti, •judėdamas pirmyn ir atgal (panašiai gali virpėti įvairių pramoninių mašinų dalys ar paviršiai).

1.1 pav. Gongo paviršiaus virpesiai

Kai gongo paviršius juda į priekį, jis stumia pirmyn oro •daleles ir toje vietoje padidėja oro tankis (1.2 pav.).Judėdamas atgal, jis paskui save traukia oro daleles •ir toje vietoje sumažėja oro tankis (oras išretėja) (1.2 pav.)Išjudintos oro dalelės pradeda virpėti pirmyn ir atgal •taip pat, kaip ir paviršius. Šie virpesiai persiduoda vis toliau esančioms oro dalelėms. Šitaip ir atsiranda garsas. Šis reiškinys yra panašus į reiškinį, kurį gal-ime stebėti lygiame vandens paviršiuje, jei į vandenį įmesime kokį nors daiktą. Įmestas į vandenį objektas išjudina vandens daleles ir sukelia bangą.Sklindantys oro dalelių virpesiai vadinami garso •banga.Oro dalelių virpesių sklidimo oru greitis vadinamas •„garso greičiu“ ir yra 340 m/s (metrų per sekundę). Tai reiškia, kad per 1 sekundę garsas nukeliauja oru 340 metrų atstumą.

1.2 pav. Garso susidarymas

Paviršius judapirmyn

Sutankėjusio oro zonos

Išretėjusio oro zonosPaviršius juda atgal

Garso dalelių judėjimas

Garso sklidimo kryptis


23

Pavyzdžiai:

Jeigu esame 340 metrų atstumu nuo garsą skleidžiančio įrenginio, išgirsime šį įrenginį po vienos sekundės nuo jo įjungimo.

Pats įprasčiausias reiškinys, suteikiantis mums galimybę lengvai įsitikinti garso greičiu, yra žaibas. Šviesa sklinda beveik milijoną kartų greičiau už garsą, taigi pirmiausia pam-atome žaibą ir tik vėliau išgirstame griaustinį. Jeigu išgirsime griaustinį po trijų sekundžių nuo tada, kai pamatėme žaibą, galėsime lengvai apskaičiuoti, kad žaibo išlydis įvyko maždaug 1 kilometro atstumu nuo šios vietos (3 X 340 m).

triukšmas2.2.

Triukšmas yra nepageidaujamas garsas.

Žmonės dažnai sieja triukšmą su stipriais garsais, •galinčiais pakenkti jų klausai; taigi, vertindami pagal galimą neigiamą triukšmo poveikį sveikatai, galime apibrėžti triukšmą šitaip: tai – stiprus garsas, galintis pažeisti klausą.Tačiau stiprūs garsai ne visada laikomi triukšmu, nors •jie ir gali turėti žalingą poveikį žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, garsi muzika koncerto metu nelaikoma triukšmu. Ir atvirkščiai, tam tikroje situacijoje netgi nelabai stiprūs ir sveikatai nepavojingi garsai gali būti suvokiami kaip triukšmas. Tai gali būti garsai, kliudantys susikaupti dirbant proto pastangų reikalaujantį darbą, pavyzdžiui, skaitant, rašant ar bendraujant žodžiu. Triukšmas didele dalimi yra subjektyvi sąvoka, •ir jį galima apibrėžti kaip bet kokį tam tikru metu nepageidaujamą garsą.Visų rūšių triukšmas yra garsas, tačiau ne kiekvienas •garsas yra triukšmas. Tačiau toliau šiame skyriuje šie terminai bus vartojami pakaitomis.

1.3 pav. Triukšmas yra subjektyvi sąvoka. Vieni žmonės tuos pačius garsus supranta kaip muziką, tačiau kitiems šie garsai, net jei jie nėra labai stiprūs, gali būti triukšmas.

Impulsinis arba smūginis triukšmas – tai staigus ir sti-prus triukšmas.

Impulsiniai ar smūginiai triukšmai trunka ne ilgiau •kaip vieną sekundę; po jų būna tylos periodas.

Įvairių rūšių smūgiai arba sprogimai sukelia •impulsinius triukšmus.Smūginiai triukšmai – tai impulsiniai triukšmai, kuri-•uos sukelia smūgis susidūrus keliems objektams.

Pavyzdžiai:

baliono sprogimas, plaktuko smūgiai, štampavimo preso keliamas triukšmas ir šūviai

1.4 pav. Impulsiniai triukšmai

garso sklidimas ore, skystyje ir kitose 2.3. terpėse

Garsai – akustinės bangos – sklinda ne tik ore, bet ir kitose tampriose laidininkėse terpėse, pvz., vandenyje, betone ar pliene.

Oru sklindantis garsas vadinamas oriniu garsu.•Kietuoju kūnu sklindantis garsas vadinamas •struktūriniu garsu.Skysčiu sklindantis garsas vadinamas skystuoju garsu.•

Kadangi garso šaltiniai gali būti skirtingos prigim-ties (oras, skystis ar kietasis kūnas), triukšmo mažinimo priemonės taip pat yra skirtingos, taikomos atsižvelgiant į triukšmo šaltinio pobūdį.

Orinio triukšmo šaltiniai gali būti dujų išsiveržimai, •sprogimai ir kt.Skysčiu sklindantį triukšmą sukelia skysčių srautai •vamzdžiuose, iš didelio aukščio krintančios skysčių srovės ir t. t.Struktūrinio triukšmo šaltiniai dažniausiai būna įvairių •kietųjų kūnų – pavarų,strypų, kūjų ir t. t. – mechaniniai susidūrimai.

1.5 pav. Įvairių rūšių triukšmas

24


Kietuoju kūnu garsas sklinda greičiau negu oru.

Pavyzdys:

Betonu sklindančio garso greitis yra 3 800 m/s, plienu – 5 100 m/s.

PAGRINDINIAI GARSą 3. APIBūDINANTYS PARAMETRAI

dažnis3.1.

Dažnis yra pasikartojančių judesių ciklų skaičius per sekundę.

Objekto virpesių ir pasikartojančių oro judesių ciklų •skaičius per sekundę gali būti nevienodas.Dažniu išreiškiamas baigtinių virpesių ciklų skaičius •per sekundę. Dažnis yra žymimas simboliu „f“ ir mat-uojamas hercais (Hz).Kuo greičiau virpa dalelės, tuo didesnis yra šių virpesių •dažnis, matuojamas Hz.Už hercą tūkstantį kartų didesnis dažnio matavimo •vienetas yra kHz (kilohercas). 1000 Hz = 1 kHz.

Pavyzdys:

Vieno herco dažnis (f = 1 Hz) reiškia, kad virpant objektui, vienas judesys pirmyn ir atgal įvyksta per vieną sekundę; 100 Hz dažnis reiškia, kad vibruo-jant molekulei, per sekundę įvyksta šimtas baigtinių judesių pirmyn ir atgal.

Garsai, kuriuos girdi žmonės, yra vadinami girdimai-siais garsais.

Girdimieji garsai patenka į 20 Hz – 20 kHz dažnių •diapazoną.Girdimuosius garsus galima skirstyti į:•

žemų dažnių garsus, kuriuos girdime kaip bosinius –garsus (1.6 pav.).aukštų dažnių garsus, kuriuos girdime kaip –sopraninius garsus (1.7 pav.).

Pavyzdys:

Žemas vyro balsas (bosas), dyzelinio variklio ar trans-formatoriaus skleidžiamas garsas yra žemų dažnių gar-sai. Aukštas moters balsas (sopranas), uodo zyzimas ar verdančio arbatinuko švilpimas yra aukštų dažnių garsai.

1.6 pav. Žemų dažnių garsai.

1.7 pav. Aukštų dažnių garsai.

infragarsas ir ultragarsas3.2.

Garsas, kurio dažnio diapazonas nesiekia 20 Hz, vadi-namas infragarsu. Garsas, kurio dažnio diapazonas viršija 20 000 Hz, vadinamas ultragarsu (1.8 pav.).

Infragarsas ir ultragarsas yra negirdimieji garsai.•Nors žmogaus ausis jų negirdi, tačiau šių dažnių garsai •gali būti kenksmingi žmogaus organizmui, sukelti gal-vos skausmus, nuovargį ir t. t.


25

garso slėgis3.3.

Garso slėgis (arba akustinis slėgis) „p“ – tai oro slėgio pasikeitimas ir nukrypimas nuo įprastinio atmosfer-inio slėgio, sklindantis oru tarsi banga.

Mus supančiam orui būdingas tam tikras slėgis, vadi-•namas atmosferiniu slėgiu. Atmosferinis slėgis kasdien pranešinėjamas per transliuojamas orų prognozes. Garsas, sklisdamas oru (1.9 pav.), suformuoja jame •didesnio ir mažesnio slėgio zonas. Tai reiškia, kad tuose taškuose, kuriuose oro tankis yra didelis, oro slėgis bus šiek tiek didesnis už atmosferinį slėgį, o taškuose, kuriuose oro tankis yra mažas (išretėjęs oras), oro slėgis bus šiek tiek mažesnis už atmosferinį slėgį. Taigi, kai garsas sklinda oru, šiame atsiranda nedideli slėgio pokyčiai.Nedidelis sklindančio garso sukeltas oro slėgio •pasikeitimas vadinamas garso (akustiniu) slėgiu ir žymimas raide „p“.Akustinio slėgio matavimo vienetas yra paskalis [Pa].•Žmogus ausis reaguoja į garso slėgį ir todėl mes gird-•ime garsus.

Kuo didesni garso šaltinio sukelti virpesiai, tuo didesnis •garso slėgis. Garsus, kurių garso slėgis didesnis, mes girdime kaip stipresnius.

Pavyzdžiai:

Kai kurių garsų slėgis: šnabždesys – 0,0003 Pa; šaldytuvas – 0,005 Pa; pokalbis – 0,01 Pa; dulkių siurblys – 0,05 Pa; dis-kinis pjūklas – 5 Pa; pneumatinis grąžtas – 10 Pa; kylantis lėktuvas (šalia) – 30 Pa. Atmosferinis slėgis – 101 300 Pa.

garso slėgio lygis ir decibelas3.4.

Garso slėgio lygis (GSL) yra logaritminis garso slėgio matas, kuriuo matuojamas konkretus garsas, palygi-nant jį su atskaitiniu garso slėgiu. Jis yra žymimas sim-boliu „Lp“ ir išreiškiamas decibelais [dB]. Atskaitinis slėgis yra lygus 20 μPa (mikropaskalių).

Kai garso dažnis yra 1000 Hz, tuomet žmogui, turinčiam •gerą klausą, tyliausio girdimo garso slėgis yra lygus 20 μPa, t. y. 0,00002 Pa. Ir atvirkščiai, garsiausio žmogui

1.8 pav. Įvairių garsų išsidėstymas dažnių diapazone

Pirmyn judantis paviršius

Sutankėjusio oro zonos Oro dalelių judėjimas

Slėg

is

Atmosferinis slėgis

Garso slėgis

1.9 pav. Garso slėgis

26


įmanomo išgirsti garso slėgis yra apie 20 Pa (tokį didelį slėgį turintis garsas yra skausmingas žmogaus ausims).Stipriausių žmogaus girdimų garsų slėgiai būna •milijoną kartų didesni už tyliausių žmogaus ausiai girdimų garsų slėgius (1.10 pav.). Kai kurios skleidžiamo triukšmo garso slėgis smarkiai viršija vertę, kurią pasiekus pažeidžiama žmonių klausa, pvz., šūvio iš didelio šautuvo garso slėgis yra 1000 Pa.Dėl tokio plataus garso slėgių diapazono buvo pasir-•inktas tinkamesnis garso slėgio matas. Tai decibelais [dB] išreiškiamas logaritminis dydis, vadinamas garso slėgio lygiu (GSL), kuris parodo, kiek kartų esamas garso slėgis viršija atskaitinę vertę – 20 μPa.Kai garso slėgis yra 20 μPa, garso slėgio lygis yra 0 dB.•Garso slėgio lygis yra susijęs su garso energija. Jeigu •garso energija arba poveikio trukmė padvigubėja, garso slėgio lygis padidėja 3 dB, ir atvirkščiai.Garso slėgio lygiui padidėjus ar sumažėjus 10 dB, •žmogui paprastai atrodo, kad garsas tapo atitinka-mai du kartus garsesnis arba perpus tylesnis, tačiau +/- 10 dB garso slėgio lygio pasikeitimas net 10 kartų padidina arba sumažina pavojų klausai!

Garsų slėgių (Pa) Garso slėgio lygių (dB)

HALLO! HI!

20

10

5

2

1

0.5

0.2

0.1

0.05

0.02

120

115

110

105

100

95

90

85

80

75

70

65

60

55

50

45

40

35

30

25

20

15

10

0.01

0.005

0.002

0.001

0.0005

0.0002

0.0001

psss...

1.10 pav. Įvairių garsų slėgių ir jų garso slėgio lygių palyginimas

Gerą klausą turintis žmogus gali atskirti garsus, kurių •garso slėgio lygis skiriasi apie 1–3 dB (priklausomai nuo garso dažnio ir slėgio lygio).

garso galia ir garso galios lygis3.5.

Garso galia (P) – tai garso šaltinio išskiriamos energi-jos kiekis per laiko vienetą (t. y. per sekundę). Garso galia išreiškiama vatais (W).

Garso galia yra vienas svarbiausių parametrų, kuriais •apibūdinamas garso šaltinis, kadangi ji yra vieno-da nepriklausomai nuo aplinkos, kurioje yra garso šaltinis.Žinant garso galią, paprastai galima nustatyti garso •slėgio lygį pasirinktame taške šalia triukšmo šaltinio.

Pavyzdžiai:

Garso šaltiniai ir jų garso galios: žmogaus šnabždesys – 0,0000001 W; muzikos ansamblis – 5 W; reaktyvinis lėktuvas – 100 000 W

Kadangi garso šaltinių skleidžiamų garsų galių verčių diapazonas yra labai platus, garso galios lygis (Lw) paprastai išreiškiamas decibelais (kaip ir garso slėgio lygis).

Garso galios lygio atskaitinė vertė yra •P0 = 10 – 12 W = 0,000000000001 W.

Pagal Direktyvos 98/37/EB1 nuostatas, mašinų arba įrangos gamintojai tam tikrais atvejais privalo nustatyti savo mašinų ar įrangos garso galią ir nurodyti ją pirkėjams pateikiamose instrukcijose.

garso slėgio lygių sudėtis3.6.

Decibelas yra logaritminis dydis, taigi daugelio skirtingų šaltinių keliamo triukšmo garso slėgio lygių neįmanoma apskaičiuoti tiesiog sudedant atskirą kiekvieno triukšmo šaltinio garso slėgio lygį (1.11.a pav.).

*1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/37/EB del valstybiu nariu istatymu, susijusiu su mašinomis, suderinimo. OLL 207, 1998 m. liepos 23 d., p. 1.


27

Pavyzdžiai:

Mašinos skleidžiamo triukšmo garso slėgio lygis yra 80 dB. Jeigu šalia pastatysime kitą tokią pačią mašiną, koks bus abiejų mašinų kartu keliamo triukšmo bendras garso slėgio lygis?

1.11a pav. Garso slėgio lygių sudėtis

O koks bus bendras garso slėgio lygis, jei triukšmą kels dešimt vienodų mašinų tuo pačiu metu? (1.11b pav.).

1.11.b pav. Garso slėgio lygių sudėtis

Šalia mašinos, kurios skleidžiamo triukšmo garso slėgio lygis yra 80 dB, pastatome mašiną, kurios triukšmo garso slėgio lygis yra 60 dB. Koks yra bendras šių mašinų skleidžiamo triukšmo garso slėgio lygis? (1.11.c pav.)

1.11.c pav. Garso slėgio lygių sudėtis

Garsiau veikianti mašina iš esmės nulemia bendrą abiejų mašinų skleidžiamo triukšmo garso slėgio lygį. Jeigu šių mašinų garso slėgio lygiai skiriasi daugiau nei 10 dB, laikome, kad bendras garso slėgio lygis atitinka triukšmingesnės mašinos garso slėgio lygį.

Toliau pateikiamas supaprastintas metodas, kuriuo galima apskaičiuoti dviejų triukšmo šaltinių bendrą garso slėgio lygį.

1 veiksmas. Apskaičiuokite abiejų mašinų garso slėgio •lygių skirtumą.2 veiksmas. Pridėkite toliau nurodytą priskirtąją vertę •prie didesniojo iš dviejų decibelų lygių.

skaičiumi išreikštas skirtumas tarp dviejų triukšmo lygių [db(a)]

vertė, pridedama prie didesniojo iš dviejų

triukšmo lygių [db ar db(a)]

0 3.0

1 2.5

2 2.1

3 1.8

4 1.5

5 1.2

6 1.0

7 0.8

8 0.6

9 0.5

10 0.4

1.1 lentelė Bendram garso slėgio lygiui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Kai skirtumas tarp garso slėgio lygių yra didesnis nei •10 dB, į jų bendrą sumą galima neatsižvelgti. Tokiu atveju bendru garso slėgio lygiu laikomas didesnysis iš abiejų triukšmo lygių.

GARSO DAŽNIų 4. ANALIzė

tonas ir akustinis spektras4.1.

Dėl sinusoidinių virpesių atsirandantis garsas vadi-namas grynuoju tonu arba tiesiog tonu. Akustinis spektras yra įvairių garso slėgių arba stiprumų pasis-kirstymas, kuris matuojamas kaip dažninė funkcija.

Grynuosius tonus galima pavaizduoti grafike, kurio •horizontalioji ašis žymi dažnį, o vertikalioji – akustinio slėgio lygį (1.12 pav.). Toks grafikas vadinamas garso spektru.Natūraliomis sąlygomis grynieji tonai pasitaiko retai. •Mūsų aplinkos garsai paprastai susideda iš daugelio įvairių susipynusių tonų.

28


Pavyzdžiai:

1.12 pav. Toniniai garsai ir jų spektrai


29

Garso, susidedančio iš trijų tonų (100Hz, 200Hz ir 300Hz), signalas laiko atžvilgiu ir garso spektras.

-p

Kom

plek

sini

ai s

igna

las

0

0 0.002 0.004 0.006 0.008 0.01 0.012 0.014 0.016 0.018 0.02t [s]

Triukšmo signalas laiko atžvilgiu ir jo pastovaus dažnio spektras:

Dažnis [Hz]

GSL

[dB]

1.13 pav. Didelio elektros transformatoriaus triukšmo spektras

Įvairių medžiagų ir konstrukcijų akustinės fizinės savybės (garso izoliavimas, sugėrimas (absorbcija), slopinimas ir kt. – žr. 4 skyrių „Kaip galime sumažinti triukšmo poveikį?“) priklauso nuo triukšmo dažnio. Taigi, siekiant sumažinti triukšmą, visų pirma būtina išmatuoti ir įvertinti jo dažnių spektrą.

Žinant dažnių spektrą, įmanoma pasirinkti pačius •veiksmingiausius sprendimus konkrečiai triukšmo prob-lemai spręsti.Triukšmo spektro analizė gali būti atliekama nevienodo •lygio tikslumu.

Paprastai nebūtina atskirai išmatuoti kiekvieno dažnio •garso slėgio lygio. Pakanka išmatuoti garso slėgio lygius tam tikrose dažnių juostose.

oktavinės ir 1/3 oktavinės juostos4.2.

Oktavinė juosta – tai dažnių juosta, kurios aukščiausiasis dažnis yra du kartus aukštesnis už žemiausiąjį dažnį. Kiekviena oktavinė juosta dalijama į tris trečdalio oktavos pločio (1/3 oktavines) juostas.

Pagal nustatytus tarptautinius standartus girdimųjų garsų •dažnių diapazonas skirstomas į dešimtį oktavinių juostų.Oktavinės ir 1/3 oktavinės juostos dažniausiai •pažymimos centriniais dažniais (Žr. EN ISO 266:2003 – Akustika. Prioritetiniai dažniai). Pirmenybė teikiama šiems oktavinių juostų centriniams dažniams: 31.5 Hz, 63 Hz, 125 Hz, 250 Hz, 500 Hz, 1 kHz, 2 kHz, 4 kHz, 8 kHz and 16 kHz.

Pavyzdys:

1.14 pav. Oktava, kurios centrinis dažnis – 500 Hz ir kurią sudaro trys trečdalio oktavos pločio juostos, kurių centriniai dažniai – 400 Hz, 500 Hz ir 630 Hz.

Garso spektras, išsitenkantis oktavinėje juostoje, vadi-•namas oktaviniu spektru, o 1/3 oktavinėje juostoje išsitenkantis garso spektras vadinamas 1/3 oktavinės juostos pločio spektru.Triukšmo spektro analizę taip pat galima atlikti nau-•dojant siauresnes nei 1/3 oktavos dažnių juostas.

Pavyzdys:

1.15 pav. Oktavinis spektras

30


GARSO SUSIDARYMAS 5. IR SKLIDIMAS

spinduliavimas, emisija ir imisija5.1.

Kai triukšminga įranga į aplinką skleidžia garsą, sakome, kad ji spinduliuoja garso energiją. Toks garso išspinduliavimas vadinamas garso emisija.

Garso spinduliavimas yra garso šaltinio virpesių energ-•ijos virtimas garso energija.Garso emisija – tai vieno garso šaltinio išspinduliuoto •garso kiekis. Triukšmo emisiją galima išreikšti jos garso galios lygiu •arba garso slėgio lygiu.

1.16 pav. Garso spinduliavimas ir emisija

Garso galios lygis yra vienas iš dviejų vi-enas kitą papildančių dydžių, naudojamų mašinos ar įrenginio skleidžiamam garsui (emisijai) apibūdinti. Kitas dydis yra emisijos garso slėgio lygis konkrečiame taške. Emisi-jos garso slėgio lygių darbo vietose ir kituose nustatytuose taškuose nustatymo metodai pateikiami tarptautinių standartų serijoje ISO 11200–ISO 11204. Šiuose standartuose emisija apibrėžiama kaip orinis garsas, kurį išspinduliuoja tiksliai apibrėžtas triukšmo šaltinis (pvz., bandoma mašina) konkrečiomis eksploatacijos ir sąrankos sąlygomis.

Imisija yra bendras garso kiekis (apimantis įvairius garso šaltinius ir patalpų garso atspindžius), pasie-kiantis konkrečią matavimo vietą, pvz., darbo vietą, mikrofoną ar žmogaus ausį – žr. 1.17 pav.).

Imisija paprastai išreiškiama garso slėgio lygiu.•

Pavyzdžiai:

1.17 pav. Garso imisija.

Kryptingumas5.2.

Garso kryptingumas yra šaltinio gebėjimas spinduliuo-ti garsą tam tikra apibrėžta kryptimi ar kryptimis.

Garso šaltinio įvairiomis kryptimis spinduliuojamas •garso energijos kiekis gali būti nevienodas.Kai triukšminga įranga spinduliuoja daugiau garso •energijos kuria nors konkrečia kryptimi, tai reiškia, kad garso slėgio lygis, perduodamas šia kryptimi, bus didesnis už garso slėgio lygius kitomis kryptimis.

Pavyzdys:

Vaikščiodami aplinkui radijo imtuvą, tiesiai priešais jį muziką girdime garsiau negu būdami iš šono ar atsistoję už jo.

Garso šaltinio kryptingumą galima nustatyti išmatuojant •garso slėgio lygius aplink jį.Garso slėgio kryptingumas rodo kryptį, kuria garso •šaltinio spinduliuojamo garso slėgio lygis yra didžiausias ir kiek šis lygis skiriasi nuo kitomis kryptimis spinduliuo-jamo garso slėgio lygių.Vienodai visomis kryptimis garso energiją spinduliuo-•jantis garso šaltinis vadinamas visakrypčiu šaltiniu.Garso šaltinio kryptingumas priklauso nuo skleidžiamo •garso dažnio.Žemo dažnio garso šaltiniai dažnai yra visakrypčiai.•

(1.18 pav)


31

garso sklidimas ir patalpos poveikis5.3.

Atvira erdvė, kurioje sklindantis garsas nesutinka jokių kliūčių, vadinama „laisvuoju lauku“.

Garsui sklindant laisvuoju lauku, garso slėgio lygis •sumažėja 6 dB kaskart padvigubėjus atstumui nuo garso šaltinio.

Pavyzdys:

1.19 pav. Garso sklidimas iš vieno šaltinio laisvajame lauke

Garso bangoms susidūrus su kliūtimi, dalis garso energijos atspindima, dalis sugeriama (absorbcija), o dalis sklinda toliau per kliūtį.

Atspindėjimas yra toks reiškinys, kai garso banga •„atsimuša“ nuo kliūties paviršiaus. Sugėrimas (absorb-cija) yra garso energijos virtimas šiluma.

Garso perdavimas (transmisija) yra garso energijos •perėjimas per kliūtį.Kokia garso dalis bus atspindėta, sugerta ar per-•duota, priklauso nuo kliūties fizinių savybių ir matmenų, taip pat nuo paties garso dažnio..

Pavyzdys:

Garso bangaGarso banga

Perduodamas garsasPerduodamas garsas

Atspindėtas garsasAtspindėtas garsas

KliūtisKliūtis

Sugertas garsas

Sugertas garsas

1.20 pav. Garso atspindėjimas, sugėrimas (absorbcija) ir perdavimas

1.18 pav. Kryptingumo pavyzdžiai: visakryptis garso šaltinis (didelis būgnas) ir kryptingas garso šaltinis (ruporinis garsiakalbis)

32


VERTINANT KLAUSOS 6. PRARADIMO RIzIKą VAR-TOJAMOS SąVOKOS IR FRAzėS

Fiziniai parametrai, naudojami rizikai 6.1. apibūdinti

„Triukšmo“ direktyvoje trys fiziniai parametrai yra apibrėžiami kaip rizikos rodikliai: garso slėgio pikas (didžiausias momentinis garso slėgis), kasdienis veikiančio triukšmo (triukšmo ekspozicijos) lygis ir savaitinis veikiančio triukšmo lygis.

Garso slėgio pikas (didžiausias momentinis garso •slėgis) yra išreiškiamas dB(C), o kasdienis ir savaiti-nis veikiančio triukšmo (triukšmo ekspozicijos) lygiai išreiškiami dB(A).Galima teigti, kad:•

Žinant veikiančio triukšmo (triukšmo ekspozicijos) –lygį, galima įvertinti ilgalaikio triukšmo veikimo padarinius,Žinant garso slėgio piką (didžiausią momentinį –garso slėgį), galima įvertinti trumpų ir labai stiprių garsų (impulsinio triukšmo) veikimo padarinius.

girdos slenkstis6.2.

Konkretaus žmogaus ausiai girdimo dažnio mažiausias garso slėgio lygis yra vadinamas gir-dos slenksčiu. Girdos slenkstis apibrėžiamas kaip garso lygis, kurio veikiamas žmogus tam tikromis sąlygomis parodo, jog išgirdo šį garsą, 50 % visų atvejų, atliekant pakartotinius bandymus (žr. standartą ISO 226:2003).

Jautrumas garsui priklauso nuo dviejų veiksnių:•garso slėgio lygio, –garso dažnio. –

Žmogaus klausa yra jautriausia tiems garsams, kurių •dažniai yra apie 4kHz.

Jaunų žmonių, turinčių gerą klausą, girdos slenk-•stis šiame dažnių diapazone yra maždaug - 3 dB GSL. Aukštesnių ir žemesnių dažnių garsai paprastai išgirstami sunkiau.

Žmonėms gali atrodyti, kad skirtingų dažnių ir lygių garsai yra vienodo stiprumo. Garso slėgio lygių ir dažnių projekcijoje nubrėžta kreivė, jungianti taškus, kuriais žymimi tonai, žmonėms atrodantys vieno-do stiprumo, vadinama „vienodo garsumo lygio kontūru“.

Dėl skirtingo garsų suvokimo 1 kHz dažnio garsas, •kurio garso slėgio lygis – 30 dB, žmogui gali atro-dyti toks pat stiprus kaip ir 100 Hz dažnio garsas, kurio garso slėgio lygis – 45 dB, arba 8 kHz dažnio garsas, kurio garso slėgio lygis – 40 dB.Esant labai dideliems garso slėgio lygiams (apie •130 dB), įvairių dažnių garsų stiprumo suvokimo skirtu-mai tampa mažiau ryškūs. Skausmą ausyse sukeliančių skirtingų dažnių garsų slėgio lygiai mažiau skiriasi tar-pusavyje negu vos girdimų garsų slėgio lygiai.

Pavyzdys:

Šių dažnių ir lygių garsai yra suvokiami kaip vienodai stiprūs: 20 Hz – 75 dB; 60 Hz – 35 dB; 100 Hz – 25 dB; 300 Hz – 10 dB; 600 Hz – 5 dB; 1 kHz – 0 dB; 6 kHz – 5 dB; 10 kHz – 15 dB.

dažninė svertis6.3.

Kadangi žmogus garsus suvokia nevienodai, priklau-somai nuo jų dažnio ir lygio, klausos pažeidimo rizikai įvertinti naudojami svertiniai garso slėgio lygiai.

A svertinis garso slėgio lygis, išreiškiamas dB(A), geriau-•siai atitinka subjektyvų garsų suvokimą, esant mažam garso slėgio lygiui.C svertinis garso slėgio lygis, išreiškiamas dB(C), geri-•ausiai atitinka subjektyvų garsų suvokimą, esant dide-liam garso slėgio lygiui.Paprastai kalbant, „svertis“ reiškia garso slėgio lygių •pritaikymą arba pakoregavimą ir yra taikoma kiekvi-enai dažnių juostai.


33

1.2 lentelėje parodoma, kaip pakoreguojami oktavinių •juostų centriniai dažniai.

okt

avin

ių ju

ostų

ce

ntri

niai

daž

niai

, Hz

a s

vert

ies

kore

kcija

, db

c sv

erti

es k

orek

cija

, db

31.5 -39 -3

63 -26 -1

125 -16 0

250 -9 0

500 -3 0

1000 0 0

2000 +1 0

4000 +1 -1

8000 -1 -3

16000 -7 -8

1.2 lentelė Oktavinių juostų centrinių dažnių pritaikymai A ir C sverties kreivėms

Pagal A sverties kreivę smarkiai pakoreguojami žemų •dažnių garsų slėgio lygiai. Todėl garsų, turinčių stiprių žemo dažnio sudedamųjų dalių, garso slėgio lygiai, išreiškiami dB (dažnis nekoreguojamas) ir dB(A), labai skirsis.

Pavyzdys:

1.22 pav. To paties garso spektrai, išreikšti dB ir dB(A).

1.21 pav. Sverties kreivės.

34


poveikis ir poveikio lygis6.4.

Kenksmingam triukšmo poveikiui žmogui įvertinti (pagal standartą ISO 1999:1990) yra naudojamas dydis, vadinamas A svertiniu garso poveikiu (EA, 8h).

Kenksmingą triukšmo poveikį klausai lemia žmogaus •ausų sugeriama garso energija, taigi jis priklauso nuo tokių parametrų kaip triukšmo garso slėgio lygis ir pov-eikio trukmė.Darbuotojas, atliekantis įvairias darbo užduotis, gali •būti veikiamas nevienodų triukšmo garso slėgio lygių ir nevienodos trukmės periodais. Būtent todėl kenksmin-gas triukšmo poveikis vertinamas atsižvelgiant į standartinę 8 valandų darbo dieną arba standartinę 8 valandų 5 darbo dienų savaitę, kaip nustatyta standarte ISO 1999:1990.Triukšmo poveikis yra dydis, atitinkantis žmogaus ausų •sugertos garso energijos kiekį, todėl kartais jis vadina-mas „triukšmo doze“.

Pavyzdžiai:

Viena iš dailidės darbo užduočių – įvairių medinių įrangos dalių taisymas. Vykdydamas šias užduotis, pvz., apdirbdamas medį rankomis, klijuodamas medines detales ir lakuodamas paviršius, darbuotojas paprastai nepatiria jokio triukšmo. Tačiau kartais jam tenka dirbti su elektriniais įrankiais – diskiniu pjūklu, obliumi ir kt., o šių keliamo triukšmo garso slėgio lygiai gali siek-ti net 115 dB(A). Darbuotojo patiriama rizika, siejama su kenksmingu triukšmo lygiu tokioje darbo vietoje, įvertinama atsižvelgiant į standartinę 8 valandų darbo dieną.

Triukšmo poveikį žmogui galima palyginti su degini-mosi saulėje poveikiu. Atsargus deginimasis neturės jokių nepageidaujamų pasekmių. Tačiau pernelyg didelis stiprių saulės spindulių poveikis greitai suke-ls nudegimus. Jeigu žmogus bus ilgą laiką veikiamas silpnesnių saulės spindulių, poveikis bus toks pat – dėl saulės energijos kiekio, kurį sugers oda per šį laiko tarpsnį. Triukšmas veikia žmones panašiai. Netgi visiškai trumpai didelių garso slėgio lygių triukšmo veikiama klausa bus pažeista; panašų poveikį turės ir mažų lygių triukšmo veikimas ilgesnį laiką.

Vietoje triukšmo poveikio (EA, 8h) labai dažnai nau-dojamas poveikio lygis, išreikštas decibelais (LEX, 8h). Direktyvoje 2003/10/EB17 nustatomi tokie triukšmo poveikio lygiai:

Kasdienis veikiančio triukšmo (triukšmo ekspozicijos) •lygis (LEX, 8h) (dB(A), palyginti su 20 mPa): veikiančio triukšmo lygių per standartinę 8 valandų darbo dieną laikinės sverties vidurkis, kaip apibrėžta tarptautini-ame standarte ISO 1999:1990.Savaitinis veikiančio triukšmo (triukšmo ekspozicijos) •lygis (

8h EX,L ): kasdienių veikiančio triukšmo lygių laikinės sverties vidurkis per standartinę 8 valandų 5 darbo dienų savaitę, kaip apibrėžta tarptautini-ame standarte ISO 1999:1990. Atkreipkite dėmesį, kad

8h EX,L yra vidutinis poveikio lygis, apskaičiuojamas remiantis kiekvienos savaitės darbo dienos LEX, 8h.

ekvivalentinis nuolatinis a svertinis 6.5. garso slėgio lygis

Nepastovaus triukšmo ekvivalentinis nuolatinis A svertinis garso slėgio lygis yra toks pastovaus triukšmo A svertinis garso slėgio lygis, kurio poveikis asmeniui būtų toks pat kaip poveikis triukšmo, kurio ekvivalentinį nuolatinį A svertinį garso slėgio lygį apskaičiuojame.

Tuo atveju, jeigu pastovus triukšmas (t. y. triukšmas, •kurio GSL kinta ne daugiau kaip 5 dB) veikia asmenį per standartinę 8 valandų darbo dieną, kasdienis veikiančio triukšmo (triukšmo ekspozicijos) lygis bus toks pat kaip jo garso slėgio lygis, išreikštas dB(A).Kai yra nepastovus triukšmas (t. y. triukšmas, kurio •GSL kinta daugiau nei 5 dB), apskaičiuojant kasdienį veikiančio triukšmo (triukšmo ekspozicijos) lygį nau-dojamas ekvivalentinis nuolatinis A svertinis garso slėgio lygis (LAeq, T).

Pavyzdžiai:

Darbuotojas pirmąsias tris darbo valandas buvo veikia-mas 85 dB(A) lygio triukšmo. Kitas keturias valandas jis dirbo tylioje patalpoje [60 dB(A)], tuomet vieną valandą dirbo su mašina, kurios skleidžiamo triukšmo garso slėgio lygis buvo 100 dB(A). Jo atveju ekvivalentinis nuolatinis A svertinis garso slėgio lygis, apskaičiuotas 8 darbo valandoms, yra 91 dB(A).



35

SPL

Valandos

1.23 pav. Ekvivalentinis lygis [91 dB(A)] per 8 valandų darbo dieną

garso slėgio pikas (didžiausias momen6.6. tinis garso slėgis)

Garso slėgio pikas (ppeak) yra C dažnio svertinis momen-tinis triukšmo slėgis.

Garso slėgio pikas, arba didžiausias momentinis garso •slėgis (ppeak) kartu su triukšmo poveikio lygiu yra labai dažnai naudojamas kenksmingam triukšmo poveikiui nustatyti. „Triukšmo“ direktyvoje nustatytos garso slėgio piko •(didžiausio momentinio garso slėgio) poveikio ribinės vertės yra tokios garso slėgio vertės, kurioms esant atsiranda didelis staigaus klausos pažeidimo pavojus.Galima teigti, kad:•

pagal triukšmo poveikio lygį galima įvertinti –ilgalaikio triukšmo poveikio padarinius,pagal garso slėgio piką (didžiausią momentinį –garso slėgį) galima įvertinti trumpų ir labai stiprių garsų (impulsinio triukšmo) poveikio padarinius.

ĮSPėJAMųJų SIGNALų 7. ATPAŽĮSTAMUMAS IR KALBOS SUPRANTAMU-MAS

Kalbos suprantamumas triukšmingoje aplinkoje apibrėžiamas kaip teisingai suprantamų žodžių, frazių ir kt. procentinė dalis. Jį galima apskaičiuoti įvairiais metodais.

Būdingas reiškinys triukšmingoje aplinkoje yra tai, kad •žmogus negirdi silpnesnių už šį triukšmą garsų. Šis reiškinys vadinamas garso maskavimu.Garso maskavimas yra labai pavojingas tiems dar-•buotojams, kurie savo darbo vietose turi gebėti išgirsti galimus įspėjimus apie pavojų (pvz., dirbdami su mašinomis ar jų judančiomis dalimis) arba dirbdami vykdo žodinius nurodymus. Dėl garso maskavimo darbuotojas gali neišgirsti ar neatpažinti įspėjamųjų signalų, taigi gali įvykti nelaimingas atsitikimas.Garsų maskavimas mažina kalbos suprantamumą. Kai •darbo vietoje sunku išgirsti kito žmogaus kalbą, gali būti neteisingai suprasti žodiniai nurodymai ir įvykti nelaimingas atsitikimas.Pagal direktyvų 2003/10/EB ir 89/391/EEB18 nuostatas, •darbdavys turi ypač atidžiai vertinti bet kokio netie-sioginio poveikio darbuotojų sveikatai ir saugai riziką, atsirandančią dėl sąveikos tarp triukšmo ir įspėjamųjų signalų ar kitų garsų, kuriuos darbuotojai privalo girdėti, siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų pavojų.


36


37

2 skyrius: rizikos vertinimo procedūra

SANTRAUKA ..................................................................................................................................................................................... 38

1. DIREKTYVOS REIKALAVIMAI ................................................................................................................................................ 40

2. ĮVADAS ......................................................................................................................................................................................... 40

3. SU TRIUKŠMU SUSIJUSIOS RIzIKOS VERTINIMO PROCEDūROS APŽVALGA ....................................................... 41

4. AR YRA TIKIMYBė, KAD KURIS NORS DARBUOTOJAS PATIRIA RIzIKą? – PIRMINIAI PATIKRINIMAI ........... 42

4.1. Klausymosi bandymas ir nesudėtingi pastovaus triukšmo patikrinimai .................................................... 42

4.2. Nesudėtingi garso slėgio piko (didžiausio momentinio garso slėgio) lygių patikrinimai .................... 42

5. RIzIKOS VERTINIMO PLANAVIMAS .................................................................................................................................... 43

5.1. Reikalingi įgūdžiai ............................................................................................................................................................ 43

5.2 Situacijos įvertinimas ...................................................................................................................................................... 44

5.3. Naudojimasis turima informacija, neatliekant triukšmo matavimų ............................................................. 44

5.4. Triukšmo matavimo prietaisai .................................................................................................................................... 45

5.5. Reikalingi matavimai ...................................................................................................................................................... 45

5.5.1. Įvairios matavimo garso lygio matuokliu galimybės .............................................................................. 45

5.5.2. Kasdienio triukšmo poveikio matavimai .................................................................................................... 46

5.5.3. Garso slėgio piko (didžiausio momentinio garso slėgio) poveikio matavimai ............................. 47

6. MATAVIMAS ............................................................................................................................................................................... 47

6.1. Pasirengimas matavimui ............................................................................................................................................... 47

6.2. Matavimas garso lygio matuokliu ............................................................................................................................. 47

6.3. Matavimas dozimetru .................................................................................................................................................... 49

6.4. Veiksmai po matavimo .................................................................................................................................................. 50

6.5. Triukšmo prie ausies matavimas ................................................................................................................................ 50

7. RIzIKOS VERTINIMO REzULTATų ĮVERTINIMAS ............................................................................................................. 51

7.1. Triukšmo poveikio apskaičiavimas ............................................................................................................................. 51

7.1.1. Apskaičiavimo metodas ...................................................................................................................................... 51

7.1.2. Matavimo neapibrėžtis ....................................................................................................................................... 53

7.2. Svarbių triukšmo šaltinių nustatymas ...................................................................................................................... 54

7.3. Triukšmo sąveika su darbo aplinkoje esančiomis ototoksinėmis medžiagomis ir vibracija ................ 54

7.4. Būtinybė dėvėti klausos apsaugos priemones ..................................................................................................... 54

8. DARBUOTOJų INFORMAVIMAS, KONSULTAVIMAS, DALYVAVIMO UŽTIKRINIMAS IR MOKYMAS .............. 55

38

2 skyrius: rizikos verTinimo proCedūra

SANTRAUKA

Rizikos vertinimas yra be galo svarbus, siekiant apsaugo-ti darbuotojus nuo grėsmių, kurias kelia ar gali kelti triukšmas jų sveikatai bei saugai. Atliekant rizikos vertinimą, nustatomi triukšmo keliamą riziką patirian-tys darbuotojai ir triukšmo poveikio jiems lygis. Rizikos vertinimas nėra savitikslis – jo tikslas yra nustatyti, kokių veiksmų būtina imtis, jeigu pasiekiamos arba viršijamos poveikio veikimo vertės.

darbdavio įsipareigojimai

Direktyvos 2003/10/EB19 4 straipsnyje reikalaujama, kad darbdavys įvertintų ir, jeigu reikia, išmatuotų darbuoto-jus veikiančio triukšmo lygius.

Direktyvos 2003/10/EB 4 straipsnis:

Darbdavys įvertina ir, jeigu reikia, išmatuoja dar-1. buotojus veikiančio triukšmo lygius.Naudojami metodai ir prietaisai turi būti pritai-2. kyti prie vyraujančių sąlygų, ypač atsižvelgiant į matuotino triukšmo savybes, poveikio trukmę, aplinkos veiksnius ir matavimo prietaisų savybes.

Nurodytąjį rizikos įvertinimą ir poveikio matavimus privalo atitinkamai planuoti ir tam tikru dažnumu atlikti kompetentingos tarnybos, ypač atsižvelgdamos į Direktyvos 89/391/EEB20 7 straipsnio nuostatas, susi-jusias su būtinomis kompetentingomis tarnybomis arba asmenimis. Duomenys, gaunami įvertinus ir (arba) išmatavus triukšmo poveikio lygį, turi būti tinkamai saugomi siekiant sudaryti galimybę prireikus informa-cija pasinaudoti vėliau.

19. 2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams, OL L 42, 2003 2 15, p. 38.

20. 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo, OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

Direktyvos 89/391/EEB 7 straipsnis:

1. Darbdavys paskiria vieną arba daugiau darbuotojų veiklai, susijusiai su apsauga nuo profesinės rizikos rūšių ir jų prevencija įmonėje ir (arba) įstaigoje.

3. Jeigu tokios apsaugos ir prevencinės priemonės negali būti organizuojamos dėl to, kad įmonėje ir (arba) įstaigoje nėra kompetentingo personalo, darbdavys samdo kompetentingas išorės tarnybas ar asmenis.

Taikant Direktyvos 2003/10/EB 4 straipsnį, matavimo rezultatai turi būti įvertinami atsižvelgiant į matavi-mo netikslumus, kurie nustatomi pagal metrologinę praktiką. Naudojami metodai ir prietaisai turi būti prit-aikyti prie vyraujančių sąlygų, ypač atsižvelgiant į mat-uotino triukšmo savybes, poveikio trukmę, aplinkos veiksnius ir matavimo prietaisų savybes. Šie metodai ir prietaisai turi suteikti galimybę nustatyti parametrus ir nuspręsti, ar nėra viršijamos nustatytosios vertės.

Naudojami metodai gali apimti bandymus, kuriais nus-tatomas tipiškas triukšmo poveikis darbuotojui.


3. Naudojami metodai gali apimti bandymus, kurių metu atsižvelgiama į triukšmo poveikį darbuotojui.

5. Taikant šį straipsnį, matavimo rezultatai įvertinami, atsižvelgiant į matavimo netikslumus, kurie nustatomi pagal metrologinę praktiką.


39

Nurodytąjį įvertinimą ir matavimus atitinkamai planuoja ir tam tikru dažnumu atlieka kompetentingos tarnybos. Duomenys, gaunami įvertinus ir (arba) išmatavus triukšmo poveikio lygį, turi būti tinkamai saugomi siekiant sudaryti galimybę prireikus informacija pasinaudoti vėliau.

Ir, galiausiai, darbdavys privalo ypač atsižvelgti į pov-eikio ribines vertes ir triukšmo kasdienio veikimo vertes, pateiktas Direktyvos 2003/10/EB 3 straipsnyje, į poveikio lygį, rūšį ir trukmę, įskaitant impulsinio triukšmo poveikį, taip pat į bet kokį poveikį darbuotojų, priklausančių padidintos rizikos grupėms, sveikatai bei saugai, triukšmo sąveikų su ototoksinėmis medžiagomis ir vibracija padarinius, triukšmo sąveikų su įspėjamaisiais signalais padarinius ir t. t.


Poveikio ribinės vertės ir poveikio veikimo vertės

Šioje direktyvoje poveikio ribinės vertės ir poveikio 1. veikimo vertės kasdienio triukšmo poveikio lygių ir garso slėgio piko atžvilgiu nustatomos taip:

poveikio ribinės vertės: La. EX,8h = 87 dB(A) ir atitinkamai ppeak = 200 Pa (1);didesnioji triukšmo kasdienio veikimo vertė: b. LEX,8h 85 dB(A) ir atitinkamai ppeak = 140 Pa (2);mažesnioji triukšmo kasdienio veikimo vertė: c. LEX,8h = 80 dB(A) ir atitinkamai ppeak = 112 Pa (3).

2. Taikant poveikio ribines vertes, tikrasis poveikis darbuotojui yra nustatomas atsižvelgiant į triukšmo mažinimą, darbuotojams naudojantis asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis. Nustatant poveikio veikimo vertes, į tokias apsaugos priemones nėra atsižvelgiama.

3. Tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis veiklos sričių, kuriose kasdienis veikiantis triukšmas skirtingomis darbo dienomis yra labai nevienodas, atžvilgiu valstybės narės, taikydamos poveikio ribines vertes ir poveikio veikimo vertes, vietoj kasdienio vei-kimo lygio gali atsižvelgti į savaitinio veikimo lygį siekiant įvertinti darbuotojus veikiančius triukšmo lygius, su sąlyga, kad:

savaitinio veikimo lygis, kaip parodo atitinka-a. mas monitoringas, neviršija 87 dB (A) poveikio ribinės vertės; irimamasi atitinkamų priemonių siekiant iki b. minimumo sumažinti su tokiomis veiklos sriti-mis susijusią riziką.

Kada atsiranda rizika?

Riziką lemia kasdienis veikimo lygis (LEX, 8h)21 :

Triukšmo poveikis nustatomas pagal jo poveikio trukmę ir vidutinį garso slėgio lygį (Leq) poveikio metu.

Kasdienis veikimo lygis nustatomas sudedant visus atski-rus triukšmo poveikio per dieną laikotarpius ir gaunant bendrąją triukšmo kasdienio poveikio vertę. Laikoma, kad standartinis triukšmo kasdienio veikimo laikas yra aštuonios valandos.

Riziką taip pat lemia garso slėgio pikas (didžiausias momentinis garso slėgis), išreiškiamas kaip C svertinis didžiausias momentinis garso lygis.

Laikoma, kad darbuotojas rizikuoja, jeigu jo (jos) kas-dienis triukšmo poveikis arba didžiausias momentinis triukšmo poveikio lygis viršija mažesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes.

Kaip aš turiu įvertinti riziką?

Norint įvertinti, ar gali būti viršijamos mažesniosios veikimo vertės, galima atlikti pirminius patikrinimus. Šie pirminiai patikrinimai nėra tikslūs, tačiau jų pakanka norint pirmiau-sia apytikriai įvertinti, ar yra didelė rizikos tikimybė.

Kiekybinį įvertinimą būtina atlikti tuomet, jeigu yra tikėtina, kad gali būti pasiektos ar viršytos mažesniosios kasdienio veikimo vertės. Šiuo atveju atliekant įvertinimą būtina atsižvelgti į tai, kaip atliekamas darbas ir kaip jis gali keistis skirtingomis dieno-mis. Taip pat būtina gauti patikimą informaciją apie triukšmo lygį, siejamą su kiekviena darbo užduotimi; ją galima gauti atlikus matavimus darbo vietoje ar iš kitų patikimų šaltinių.

Lyginant gautus rezultatus su kasdienio veikimo vertėmis, būtina atsižvelgti į vertinimo neapibrėžtį. Kai yra įmanoma (tačiau nepatvirtinta), kad yra viršijama kasdienio veikimo vertė ar poveikio ribinė vertė, būtina imtis veiksmų darant prielaidą, kad ši vertė viršijama.

Rizikos vertinimu nustatomi riziką patiriantys darbuotojai; šis vertinimas padeda nustatyti zonas ir užduotis, kurios daugiausiai prisideda prie triukšmo poveikio darbuotojams. Šitai sudaro triukšmo kontrolės, sveikatos patikrinimų ir būtinų klausos apsaugos priemonių naudojimo pagrindą. Registruokite savo vertinimų rezultatus ir peržiūrėkite vertinimą tais atvejais, kai pokyčiai darbo vietose turi įtakos triukšmo poveikiui darbuotojams.

21. Kasdienis veikimo lygis išreiškiamas dB(A). Jo negalima painioti su kito-mis vertėmis, kurios taip pat išreiškiamos dB(A), tokiomis kaip:

• garsoslėgiolygis(Lp)–tiesioginisgarsoslėgiolygis,• garsogalioslygis(Lw)–bendravienotriukšmingoįrenginioskleidžiamo

garso galia (garso emisija).Triukšmo parametrai apibūdinami 1 skyriuje.

40


DIREKTYVOS 1. REIKALAVIMAI

Direktyvos 2003/10/EB 4 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse išdėstomos šios nuostatos:

Vykdydamas Direktyvos 89/391/EEB 6 straip-1. snio 3 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus įpareigojimus, darbdavys įvertina ir, jeigu reikia, išmatuoja darbuotojus veikiančio triukšmo lygius.

Naudojami metodai ir prietaisai yra pritaikyti prie 2. vyraujančių sąlygų, ypač atsižvelgiant į matuotino triukšmo savybes, poveikio trukmę, aplinkos veiksn-ius ir matavimo prietaisų savybes.

Šie metodai ir šie prietaisai suteikia galimybę nusta-tyti 2 straipsnyje apibrėžtus parametrus ir nuspręsti, ar tam tikru atveju nėra viršijamos 3 straipsnyje nustatytos vertės.

Naudojami metodai gali apimti bandymus, kurių 3. metu atsižvelgiama į triukšmo poveikį darbuotojui.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įvertinimą ir mata-4. vimus atitinkamai planuoja ir atlieka kompetentingos tarnybos, ypač atsižvelgdamos į Direktyvos 89/391/EEB 7 straipsnio nuostatas, susijusias su būtinomis kompetentingomis tarnybomis arba asmenimis. Duomenys, gaunami įvertinus ir (arba) išmatavus triukšmo poveikio lygį, tinkamai saugomi siekiant sudaryti galimybę prireikus informaciją gauti vėliau.

Taikant šį straipsnį, matavimo rezultatai įvertinami, 5. atsižvelgiant į matavimo netikslumus, kurie nus-tatomi pagal metrologinę praktiką.

Pagal Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 3 dalį, 6. darbdavys, įvertindamas riziką, pirmiausia atsižvelgia į:(a) poveikio lygį, tipą ir trukmę, įskaitant bet kokio

impulsinio triukšmo daromą poveikį;(b) poveikio ribines vertes ir poveikio veikimo

vertes, nustatytas šios direktyvos 3 straipsnyje;(c) bet kokį poveikį, susijusį su darbuotojų,

priklausančių ypatingai padidintos rizikos grupėms, sveikata ir sauga;

(d) jei techniškai įmanoma, dėl triukšmo ir darbe naudojamų ototoksinių medžiagų sąveikos bei triukšmo ir vibracijos sąveikos atsirandančius

bet kuriuos padarinius darbuotojų sveikatai ir saugumui;

(e) bet kokį netiesioginį poveikį darbuotojų sveikatai ir saugai, atsirandantį dėl sąveikos tarp triukšmo ir įspėjamųjų signalų ar kitų garsų, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką;

(f) informaciją apie triukšmo emisiją, kurią, atsižvelgdami į atitinkamas Bendrijos direkty-vas, pateikia darbo priemonių gamintojai;

(g) alternatyvias darbo priemones, mažinančias triukšmo emisiją;

(h) triukšmo trukmę, viršijančią normalų darbo valandų skaičių, už kurį atsako darbdavys;

(i) atitinkamą informaciją, gaunamą atlikus sveikatos patikrinimus, įskaitant, jei įmanoma, skelbiamą informaciją;

(j) atitinkamomis triukšmo slopinimo savybėmis pasižyminčių klausos apsaugos priemonių buvimą.

Darbdavys riziką įvertina pagal Direktyvos 89/391/7. EEB 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir nustato, kokių priemonių reikia imtis, atsižvelgiant į šios direktyvos 5, 6, 7 ir 8 straipsnius. Atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus ir praktiką, rizikos įvertinimas regis-truojamas tinkamoje laikmenoje. Rizikos įvertinimas reguliariai tikslinamas, ypač svarbių pakeitimų atve-jais, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės, arba kai tai būtina atsižvelgiant į sveikatos patikrinimų rezultatus.

ĮVADAS2.

Atliekant rizikos vertinimą, nustatomi darbuotojai, gal-intys patirti riziką, nustatomas triukšmo poveikis jiems ir suteikiama informacija apie triukšmo kontrolę bei tinkamų klausos apsaugos priemonių pasirinkimą.

Šiame skyriuje pateikiama rekomendacijų dėl:

triukšmo lygių pradinių įvertinimų;•rizikos įvertinimo planavimo ir vykdymo;•matavimų garso lygio matuokliu ar dozimetru;•triukšmo poveikio apskaičiavimo;•svarbių triukšmo šaltinių nustatymo;•darbuotojų informavimo, konsultavimo, dalyvavimo •užtikrinimo ir mokymo.


41

SU TRIUKŠMU SUSIJUSIOS RIzIKOS VERTINIMO 3. PROCEDūROS APŽVALGA

2.1 pav. Rizikos vertinimo procedūros etapų schema

Klausymosi bandymai Turima informacija Mašinų skleidžiamo triukšmo duomenys Triukšmo matavimai

AR YRA TIKIMYBĖ, KAD KURIS NORS DARBUOTOJAS PATIRIA RIZIKĄ?NE

TAIP/GALBŪT

• Kokios triukšmingos darbo zonos ir veiklos rūšys yra jūsų sukurtose darbo vietose?• Kurie darbuotojai gali patirti riziką?• Ar triukšmas yra pastovus, kintantis ar impulsinis?• Kaip galima įvertinti arba išmatuoti triukšmo lygį?

Rizikos įvertinimo planavimas

Rizikos įvertinimo procesasKiekvieno darbuotojo, kuris gali patirti triukšmo poveikio riziką, atžvilgiu:• pažymėkite kiekvieną triukšmingą veiklos rūšį per darbo dieną,• pažymėkite kiekvienos tokios veiklos rūšies trukmę,• įvertinkite arba išmatuokite kiekvienos tokios veiklos rūšies vidutinį triukšmo lygį,• pažymėkite visas taikomas triukšmo kontrolės priemones,• pažymėkite visas dėvimas asmenines klausos apsaugos priemones.

Apskaičiuokite kasdienį individualų triukšmo poveikį ir įvertinkite neapibrėžtį

Ar yra rizika? Rizikos nėra

NE

Užregistruokite atliktą rizikos vertinimą ir priemones, kurių imtasi

• užregistruokite įvertintą triukšmo poveikį,• nustatykite šaltinius, kurie labiausiai prisideda prie triukšmo poveikio,• planuokite, kokiomis priemonėmis kovosite su triukšmu,• atlikdami rizikos vertinimą, konsultuokitės su darbuotojais,• imkitės darbuotojų klausos apsaugos priemonių,• informuokite ir mokykite darbuotojus.

Peržiūrėkite rizikos vertinimą, jeigu:

• pasikeičia darbo praktika,• pasikeičia triukšmo poveikis,• atsiranda galimybė taikyti naujas triukšmo kontrolės priemones.

TAIP

42


AR YRA TIKIMYBė, KAD 4. KURIS NORS DARBUOTOJAS PATIRIA RIzIKą? – PIRMINIAI PATIKRINIMAI

Atliekant triukšmo įvertinimą, galima tiesiog nustatyti, ar yra rizika, ar jos nėra. Jeigu yra tikimybė, kad triukšmo poveikis darbuotojui siekia mažesniąsias kasdienio veiki-mo vertes, būtina atlikti triukšmo poveikio šiam darbuo-tojui kiekybinį įvertinimą. Atliekami klausymosi ban-dymai, turima informacija apie būdingus triukšmo lygius ir nesudėtingi triukšmo matavimai gali padėti jums nuspręsti, ar yra tikimybė, kad darbuotojai patiria riziką.

Klausymosi bandymas ir nesudėtingi 4.1. pastovaus triukšmo patikrinimai

Kasdienis triukšmo poveikis yra tiek triukšmo lygio, tiek jo trukmės funkcija. Atliekami klausymosi bandymai pade-da įvertinti triukšmo lygį ir padeda darbdaviui nuspręsti, ar yra tikimybė, kad triukšmo poveikis darbuotojui viršija mažesniąją triukšmo veikimo vertę. Tačiau nepamirškite, kad klausymosi bandymų metu gauti duomenys tėra apytiksliai.

Orientacinis lygis dB(A)

Klausymosi bandymas

Turite šaukti, kad kitas asmuo jus aiškiai suprastu per 1 m atstuma

Turite šaukti, kad kitas asmuo jus aiškiai suprastu per 2 m atstuma

Jums atrodo, kad jusu balso garsumas yra toks pat kaip normalaus pokalbio metu

Triukšmas netrukdo normaliam pokalbiui

Ribine verte

Didesnioji triukšmo veikimo verte

Mažesnioji triukšmo veikimo verte

2.2 pav. Klausymosi bandymai, orientaciniai pastovaus triukšmo lygiai ir būdingi garsai

Šiame etape taip pat galite naudodamiesi nebrangiais ir nesudėtingais garso lygio matuokliais atlikti apytikslius pas-tovaus triukšmo matavimus, kurie patvirtintų atlikto klausymosi bandymo metu gautus rezultatus. Jeigu įtariate, kad viršijama mažesnioji triukšmo kasdienio veikimo vertė, privalote atlikti tikslesnį įvertinimą, kuris aprašytas toliau šiame skyriuje.

Pavyzdys:

Klausymosi bandymas atliekamas prekybos centre. Daugumoje prekybos centro zonų triukšmas netrukdo normaliam pokalbiui; šitaip įsitikinama, jog rizikos nėra. Tačiau kepykloje, kai veikia tam tikra mašina, turite šaukti,

kad galėtumėte susikalbėti per labai nedidelį atstumą.Kepykloje atlikti matavimai paprastu garso lygio matuokliu rodo, kad gali būti viršijama mažesnioji triukšmo kasdienio veiki-mo vertė. Siekiant nustatyti, ar viršijama ir didesnioji triukšmo kasdienio veikimo vertė, būtina atlikti tikslesnį įvertinimą.

nesudėtingi garso slėgio piko (didžiausio 4.2. momentinio garso slėgio) lygių patikrinimai

Didžiausių momentinių garso slėgio lygių neįmanoma patikrinti klausymosi bandymais, o jų matavimus leidžiama atlikti tik garso lygio matuokliais, atitinkančiais europinių standartų reikalavimus. Iš anksto paskelbtos didžiausio momentinio garso lygio, esančio operatoriaus darbo vietoje, vertės – tai geriausia priemonė prelimi-nariai įvertinti, ar yra rizika, kad didžiausias momentinis poveikis gali viršyti mažesniąją didžiausio momentinio triukšmo veikimo vertę. Tolimesnėje lentelėje pateikiami įvairių triukšmo šaltinių būdingi didžiausio momentinio garso slėgio (garso slėgio piko) lygiai.

160

155

150

145

140

135

130

Garso slėgio pikas dB(C)

Mažesnioji triukšmo veikimo vertė

Garso šaltinis

Šautuvas, šratinis šautuvas, dide-lio kalibro pistoletas, sprogmenys

Fejerverkai, mažo kalibro pisto-letas

Šaunamųjų ginklų išbandymas, kaltuvas, kūjo tvoklė, statybinis pistoletas, viniakalė

Kalimas rankiniu plaktuku į medį ir karštą metalą

2.3 pav. Būdingi impulsinio triukšmo šaltinių garso slėgio piko (didžiausio momentinio garso slėgio) lygiai

Pavyzdys:

Miškininkas visada naudojasi šautuvu su garso slopintuvu (duslintuvu). Paskelbti jo šautuvo, šaudmenų ir garso slopin-tuvo matavimų rezultatai rodo, kad didžiausias momentinis garso slėgio lygis yra 130 dB(C), o kasdienis veikimo lygis – 76 dB(A), jei per dieną iššaunama 100 šūvių.

Per dieną miškininkas iššauna mažiau nei 100 šūvių. Taigi mažesniosios triukšmo kasdienio veikimo vertės neviršijamos ir klausos apsaugos priemonių dėvėti nereikia.

Paskelbtieji matavimų rezultatai ir triukšmo kontrolės priemonės, taikomos naudojant šį šautuvą, yra užregistruojami. Šie užregistruoti duomenys ir sudaro triukšmo rizikos įvertinimą.

Ribinė vertė

didesnioji triukšmo


43

Kiti pavyzdžiai, tokie kaip sukamasis smūginis grąžtas ir tiesinimo darbai, pateikiami 2.1 lentelėje:

RIzIKOS VERTINIMO 5. PLANAVIMAS

Jeigu yra tikimybė, kad triukšmo poveikis viršija mažesniąsias kasdienio veikimo vertes, būtina atlikti triukšmo poveikio kiekybinį įvertinimą. Šiame skirsnyje aptariama, kaip reikėtų planuoti šį įvertinimą, įskaitant sprendimus, kokios informacijos, įrangos ir įgūdžių jums reikės jam atlikti.

reikalingi įgūdžiai5.1.

Rizikos įvertinimui atlikti reikalingi įgūdžiai priklauso nuo situacijos sudėtingumo. Vertinimą atliekantys asmenys turi mažų mažiausiai:

būti susipažinę su darbuotojų darbo eiga ir darbo •procesais;suprasti matavimų paskirtį ir informaciją, reikalingą •poveikiui įvertinti;

mokėti naudotis matavimo prietaisais;•išmanyti fizikinės akustikos pagrindus. •

Asmenys, kurie naudojasi matavimų rezultatais ar kitais gautais duomenimis, turi žinoti:

kaip įvertinti triukšmo poveikį; •kokių priemonių būtina imtis, jeigu viršijamos triukšmo •kasdienio veikimo ir poveikio ribinės vertės;kaip pradėti vykdyti triukšmo kontrolės programą.•

Pavyzdys:

Pasitelkiant įvairius personalo įgūdžius, atliekamas triukšmo įvertinimas ir parengiama triukšmo kontrolės programa.

2.1 lentelė Triukšmo šaltiniai, kuriems būdingas didelis momentinis garso slėgio lygis (garso slėgio pikas) – Garso slėgio lygis [dB]BIA – Berufsgenossenschaftliches Institut für Arbeitsschutz (Darbo saugos institutas)

triuKšmo šaLtiniai, Kuriems bŪdingas dideLis momentinis garso sLĖgio Lygis (garso sLĖgio piKas)triukšmo šaltinis garso slėgio lygis (db)

Lcpeak Laimax LaFmax Laeq (La,1s)

Batų kulnų formavimo mašina 111 97 93 85

Butelių išpilstymo (užkimšimo) įranga 120 105 101 92

Sukamasis smūginis grąžtas 118 100 99 96

126 110 108 100

Smūginis grąžtas 123 110 109 106

Vinies kalimas į medieną:

pneumatine viniakale 130 108 105 91 (97)

rankoje laikomu plaktuku 120 103 100 90

Vinių pistoletas 130 108 104 – (96)

149 126 122 – (111)

Tiesinimo darbai 134 114 111 96 (103)

140 126 123 107 (115)

Ekscentrinis presas (10 t) 123 107 102 91

Giljotininės žirklės 138 120 115 – (107)

Kietojo plieno dalių surinkimo dėžė 136 127 125 – (120)

Kalybai skirtas kūjis:

krintantis kūjis (750 kg) 144 126 118 100 (110)

dvigubo veikimo kūjis (10 t) 144 126 122 113 (115)

Polių kalimas dyzeliniu polių kaltuvu (Hohmann) 133 116 113 102

44


Meistras nustato, kurie triukšmingose zonose dirbantys darbuotojai potencialiai rizikuoja, ir suteikia žinių apie jų darbo procesus.

Technikas išmatuoja triukšmą meistro nurodytose vietose.

Saugos pareigūnas įvertina triukšmo poveikį ir nustato, kada reikia taikyti triukšmo kontrolės priemones.

situacijos įvertinimas5.2.

Jums bus lengviau suplanuoti rizikos įvertinimą, jeigu atlik-site preliminarų bendros triukšmo problemos patikrinimą.

Nustatykite zonas arba veiklos rūšis, su kuriomis susijęs •personalas potencialiai rizikuoja.Nustatykite, kurie darbuotojai rizikuoja. Atskirai pasižymėkite •visus asmenis, kuriuos galima priskirti padidintos rizikos grupėms, pavyzdžiui, darbuotojus, kurie turi ar turėjo klausos sutrikimų, nėščias moteris ir jaunus darbuotojus.Nustatykite, ar triukšmas yra pastovus, kintantis ar •impulsinis;Pasižymėkite bet kokias paprastas triukšmo kontrolės prie-•mones, kurias būtų galima pradėti taikyti nedelsiant; galbūt ateityje reikės kur kas mažesnių pastangų, jei pradėsite kontroliuoti triukšmą dabar, užuot tęsę rizikos vertinimą.

2.4 pav. Įvertinkite situaciją

Pavyzdys:

Mažame medžio dirbinių fabrike yra viena dirbtuvė, kurioje yra mašinų.

Kita dirbtuvė yra skirta konstravimo ir apdailos darbams.

Nustatoma, kad potencialiai rizikuoja šie darbuotojai:

Darbuotojai, būnantys dirbtuvėje, kurioje yra mašinų. •Anksčiau atliktas triukšmo įvertinimas rodo, kad operatorių kasdienis veikimo lygis viršija didesniąją triukšmo veikimo vertę. Darbuotojai jau dėvi klausos apsaugos priemones, tačiau į tai neatsižvelgiama lygi-nant su triukšmo veikimo vertėmis.Antrosios dirbtuvės darbuotojai, dirbantys elektrinėmis •šlifavimo staklėmis ir poliravimo įrankiais.Antrosios dirbtuvės darbuotojas, besiskundžiantis •

spengimu ausyse (tinitu).Šiuo atveju triukšmas yra kintantis, bet ne impulsinis, taigi rizika atsiranda ne dėl didžiausio momentinio garso slėgio (garso slėgio piko), o dėl kasdienio veikimo lygių.

naudojimasis turima informacija, neat5.3. liekant triukšmo matavimų

Siekiant įvertinti kiekvieno darbuotojo, kuris potencial-iai rizikuoja, individualiai patiriamą triukšmą, būtina įvertinti kiekvienos triukšmingos veiklos rūšies per jo darbo dieną triukšmo lygį. Šią informaciją gali-ma sužinoti iš paskelbtų leidinių apie įvairios įrangos triukšmo lygius, mašinų gamintojų bei tiekėjų suteiktų duomenų arba atlikus matavimą. Atminkite, kad vertindami triukšmo poveikį kiekvienam asmeniui, tur-ite atsižvelgti į visų šaltinių skleidžiamą triukšmą ir triukšmo sustiprėjimą patalpose.

Svarbu įsitikinti, kad bet kokie ne matavimų būdu gauti duomenys atitinka jūsų darbinę aplinką, ir atsižvelgti į bet kokią neapibrėžtį nustatant, ar viršijamos triukšmo kasdi-enio veikimo vertės. Nepamirškite, kad nurodytus garso slėgio lygius operatoriaus darbo vietoje gali padidinti patalpos aidumas (reverberacija) ir foninis triukšmas.

Garso slėgio lygių vertinimas pagal garso galios duomenis gali būti sudėtingas. 1 skyriuje „Akustikos principai“ apibūdinamas skirtumas tarp garso galios ir garso slėgio lygių, o 3 skyriuje „Darbo vietos planavi-mas“ aiškinama, kaip reikia vertinti triukšmo poveikį, remiantis garso galios duomenimis ir darbo vietos akustinėmis sąlygomis.

Pavyzdys:

Rankinio įrankio gamintojas nurodė vidutinį oper-atoriaus patiriamą garso slėgio lygį 5 dB(A) ir neapibrėžties „K“ vertę – 5 dB. Įrankis naudojamas 30–60 min. per darbo dieną; toji darbo zona kitais atžvilgiais yra tyli. Likusią darbo dieną operatorius dirba tyliame kabinete, kuriame atlikti klausymosi bandymai patvirtino, jog garso slėgio lygis jame yra mažesnis nei 70 dB(A).

Naudodamasis įrankiu operatorius būna šalia triukšmo šaltinio, taigi mažai tikėtina, kad darbo patalpos akustinės charakteristikos galėtų turėti didesnį poveikį triukšmui jo ausų lygyje. Atsižvelgus į neapibrėžtį, laikoma, kad vidutinis triukšmo lygis yra 90 dB(A) (85 dB(A) + 5 dB(A) neapibrėžtis), ir atsižvelgiama į ilgiausią galimą poveikio trukmę – 60 min. Taigi manoma,


45

kad gali būti viršijama mažesnioji triukšmo kasdienio veikimo vertė – 80 dB(A).

triukšmo matavimo prietaisai5.4.

Elektroniniai garso lygio matavimo prietaisai būna dviejų pagrindinių tipų: garso lygio matuokliai ir dozimetrai (taip pat vadinami individualaus garso poveikio matuokliais). Kai kurie matuokliai turi dvejopą paskirtį: juos galima nau-doti ir kaip garso lygio matuoklius, ir kaip dozimetrus.

2.5 pav. Garso lygio matuoklis su garso kalibravimo įtaisuNuotrauka © Bruel & Kjaer

Garso lygio matuokliai tiesiogiai fiksuoja garso lygį ties operatoriumi. Garso lygio matuoklis paprastai būna tiksles-nis, nes pats operatorius prižiūri matavimo procesą.

2.6 pav. DozimetrasNuotrauka © Bruel & Kjaer

Dozimetrai yra tokie garso lygio matuokliai, kuriuos galima nešiotis pritvirtintus prie kūno. Jais galima stebėti triukšmo poveikį per visą pamainą ar jos dalį. Dozimetrą galima nau-doti tik tada, jeigu neįmanoma atlikti matavimo garso lygio matuokliu; pavyzdžiui, jeigu į matavimo vietą yra sunku patekti arba darbuotojas dažnai juda iš vienos vietos į kitą. Šito reikalaujama todėl, kad nekontroliuojant matavimų, dozimetro rezultatai gali būti suklastoti, taigi yra nepatikimi.

Kai kurie dozimetrai matavimo metu registruoja triukšmo

lygį tam tikrais laiko intervalais. Toks registravimas pade-da nustatyti, kiek prie triukšmo prisideda įvairūs šaltiniai ir veiklos rūšys, ir pašalinti netikslių rezultatų tikimybę.Nepriklausomai nuo to, ar naudojate garso lygio matuoklį, ar dozimetrą, rinkitės europinius standartus atitinkantį prietaisą. Būtini prietaiso priedai yra mikro-fono apsauginis skydelis nuo vėjo ir priderintas garso kalibravimo įtaisas (kalibruotas garso šaltinis, kuriuo tikrinami matuoklio parodymai).

Pavyzdys:

Dozimetrais matuojamas triukšmo poveikis automo-bilinio krautuvo vairuotojui, kuris darbo metu įvažiuoja į triukšmingas zonas ir vėl išvažiuoja iš jų, ir darbininkui aukštybininkui. Dozimetrai nustatomi taip, kad registruotų tiek bendrą A svertinį Leq, tiek A svertinį Leq 1 minutės inter-valais per visą matavimo laikotarpį. Žinant abiejų mata-vimo būdų rezultatus, bus galima išanalizuoti garso lygio pokyčius ir kartu sužinoti bendrą viso laikotarpio Leq.

Garso lygio matuokliu matuojami mašinų operatorius atviroje dirbtuvėje veikiančio garso lygiai. Matavimai atliekami operatorių darbo vietose.

reikalingi matavimai5.5.

Įvairios matavimo garso lygio matuokliu 5.5.1. galimybės

Dažninė svertis

Lygių diapazonasFunkcijaLaiko

konstanta

2.2 lentelė Būdingos garso lygio matuoklio nuostatos

Prieš atliekant matavimą, garso lygio matuoklyje paprastai galima nustatyti naudotojo nuostatas, kurios pasirenkamos iš prietaiso ekrane esančio meniu arba priekinio skydelio mygtukais. 2.2 lentelėje pateikiamos kai kurios būdingos nuostatos. Kai kurie matuokliai gali

46


turėti išankstines gamyklines nuostatas, skirtas kasdi-enio veikimo lygio ir didžiausio momentinio triukšmo lygio tipo matavimams.

Į dažninės sverties nuostatas turi įeiti A svertis ir C •svertis ir gali įeiti tiesinės dažninės charakteristikos.Laiko konstantomis nustatomas garso slėgio lygio reg-•istravimo greitis; tarp jų gali būti tokios standartinės charakteristikos:

F – ir s („Greitai“ ir „Lėtai“) laiko konstantomis reg-uliuojamas RMS garso slėgio lygių parodymų vidur-kinimas. Jei pasirenkama F konstanta, parodymai keičiasi apytikriai tuomet, kai užregistruojamas garso lygio pokytis. Naudojant s konstantą, taiko-mas ilgesnis vidurkinimo laikas, išlyginant greites-nius garso lygio pasikeitimus.Pagal – p konstantą registruojamas greitas garso lygio padidėjimas, taigi galima išmatuoti didžiausią momentinį garso slėgį (garso slėgio piką).

Galima pasirinkti tokias funkcijas:•max – – RMS maksimumas arba didžiausias momen-tinis garso lygis matavimo metu;spL – arba Lp – tiesioginis garso slėgio lygis;L – eq (ekvivalentinis nuolatinis lygis) – tai garso slėgio lygio vidurkis per visą matavimo periodą. Kai nus-tatomi matavimai a arba c svertimi, Leq taip pat parodomas kaip Laeq ar LCeq.

Lygių diapazono kontrolė suteikia galimybę naudotojui •nustatyti matuoklio matavimo diapazoną atsižvelgiant į triukšmo lygį. Šie diapazonai dažnai (tačiau ne visada) nustatomi nurodant viršutinę indikatoriaus diapa-zono ribą [dB]. Kai kurie matuokliai turi nustatytą vienintelį platų diapazoną, ir jų lygių diapazono reg-uliuoti neįmanoma.

Kasdienio triukšmo poveikio matavimai5.5.2.

spL arba Lp galima išmatuoti tuomet, kai garsas yra palyginti pastovus. Tokiu atveju garso lygio matuoklis turi turėti šias nuostatas:

spL• ;A svertį; •s• arba F laiko konstantą – lėčiau registruojant paro-dymus pagal s laiko konstantą vidurkinami maži svyravimai;matavimui reikalingą lygių diapazoną.•

Pavyzdys:

Buitinė benzininė vejapjovė skleidžia pastovų garsą. Matuojant spL, garso lygio matuoklis laikomas opera-toriaus galvos lygyje, šiam judant veja. Jei pasirenkama s laiko konstanta, dauguma mažų lygio svyravimų suvi-durkinami. Taigi matuoklis rodo, jog spL yra nuo 81 iki 82 dB(A).

70

75

80

85

90

0 5 10 15 20

Vejapjovė

Laikas (s)

SPL

dB(A

)

2.7 pav. Buitinės benzininės vejapjovės skleidžiamas garsas laiko atžvilgiu

Galima išmatuoti tiek pastovaus, tiek kintančio garso Leq. Garso lygio matuoklis turi turėti šias nuostatas:

L• eq.A svertį; •matavimui reikalingą lygių diapazoną.•

Pavyzdys:

Šakų smulkintuvas skleidžia nepastovų garsą. Pagal garso lygio matuoklio, laikomo šalia operatoriaus, par-odymus spL kinta nuo 69 iki 87 dB(A). Per keturis įprastinius darbo ciklus išmatuotas Leq yra 82 dB(A).

65

70

75

80

85

90

0 20 40 60 80 100

Šakų smulkintuvas

Laikas (s)

Leq 82 dB(A)

SPL

dB(A

)

2.8 pav. Kintantis šakų smulkintuvo triukšmas laiko atžvilgiu. Matavimo peri-odo pabaigoje nustatomas galutinis Leq.


47

Garso slėgio piko (didžiausio momentinio 5.5.3. garso slėgio) poveikio matavimai

0

Impulsinis garso slėgis

Laikas

Gar

so s

lėgi

s

2.9 pav. Impulsinio garso, pvz., šūvio, garso slėgio banga

Jums reikia išmatuoti didžiausią momentinį garso slėgį. Garso lygio matuoklis turi turėti šias nuostatas:

p• (piko) laiko konstantą;nustatytą didžiausią diapazono lygį;•c• dažninę svertį;matavimo diapazoną, apimantį bent iki 140 dB.•

Kai yra tikimybė, kad didžiausi momentiniai garso slėgiai gali viršyti 140 dB, pasirūpinkite, kad jūsų matuoklio matavimo diapazonas būtų pakankamai platus.

Pavyzdys:

Matavimai pneumatinės viniakalės operatoriaus viet-oje atliekami garso lygio matuokliu su mažo jautrumo mikrofonu, kad būtų galima atlikti matavimus iki 155 dB. Ir C svertinis didžiausias momentinis garso slėgis (garso slėgio pikas), ir A svertinis Leq matuojami penkias min-utes, kai operatorius užsiima būdinga darbine veikla.

MATAVIMAS6.

pasirengimas matavimui6.1.

Vadovaukitės gamintojo nurodymais:

Patikrinkite, ar matuoklio ir jo kalibravimo įtaiso baterijų įkrova yra pakankama.

Patikrinkite ir, jei reikia, pakoreguokite matuok-lio parodymus, naudodamiesi kalibravimo įtaisu. (Pastaba: standartinis kalibravimo įtaiso lygis paprastai šiek tik kinta, priklausomai nuo mikro-fono tipo; taip pat kai kada gali tekti sureguliuoti prietaisą atsižvelgiant į atmosferinį slėgį.)

Pritvirtinkite prie mikrofono apsauginį skydelį ir venkite papildomo oro judėjimo keliamo triukšmo.

2.10 pav. Pasirengimas matavimui: gamintojo nurodymai

matavimas garso lygio matuokliu6.2.

Išmatuokite triukšmą kiekvienoje triukšmingoje vietoje, •kurioje asmuo dirba arba į kurią jis paprastai patenka per darbo dieną. Į poveikį, mažesnį nei 70 dB(A), paprastai galima nekreipti dėmesio, tačiau būtinai atsižvelkite į triukšmą, sklindantį iš radijo, asmeninės muzikinės aparatūros ir ryšio priemonių, jei jis yra palyginti didelis, ir į bet kokius stiprius impulsinius garsus, prisidedančius prie kasdienio triukšmo poveikio.Venkite triukšmo atspindžių nuo savo kūno – laikykite •matuoklį per ištiestos rankos ilgį nuo savęs arba pritvirtinkite jį prie trikojo ir atsistokite bent 50 cm atstumu už jo.Matuokite triukšmą toje vietoje, kurioje būtų žmogaus •galva. Matuoklis turi būti nukreiptas į garso šaltinį. Jeigu susijęs asmuo dalyvauja atliekant matavimą, paprašykite jo šiek tiek pasitraukti į šalį ir laikykite mikrofoną mažiausiai 15 cm atstumu nuo jo galvos.

48


2.11 pav. Garso lygio matavimas prie operatoriaus ausies Nuotrauka © Darbuotojų saugos ir sveikatos inspektorius (Jungtinė Karalystė)

Jei garsas yra nepastovus, matuokite L• eq pakankamai ilgai, kad gautumėte vidutinio lygio parodymus. Gali tekti matuoti Leq per visą darbuotojo darbo laiką. Jeigu matuojate trumpi-au, palaukite, kol parodymai nusistovės 1dB diapazone, arba, jei darbuotojo veikla yra cikliška, išmatuokite visus ciklus.Jeigu matuojate labai trumpus triukšmo įvykius, mat-•uokite A svertinį Leq per visą vieno tokio įvykio ar kelių įvykių trukmę ir pasižymėkite, kiek iš viso trumpų triukšmo įvykių buvo išmatuota.

Matuokite tiek A svertinį lygį, kuris prisideda prie •kasdienio garso poveikio, tiek aukšto lygio impulsinių garsų C svertinį didžiausią momentinį garso slėgį (garso slėgio piką).

Nepamirškite užregistruoti:

kurio darbuotojo ar darbuotojų matavimas atlieka-•mas,darbinę veiklą matavimo metu,•matavimo vietą,•matuojamus triukšmo lygius ir matavimo trukmę,•foninio triukšmo lygį (jei svarbu),•būdingą triukšmo veikimo trukmę arba triukšmo •įvykių skaičių matavimo metu, taip pat tokių triukšmo įvykių skaičių per darbo dieną,bet kokias darbuotojo dėvimas klausos apsaugos prie-•mones.

Pavyzdys:

Garso lygio matuokliu atliktų matavimų, siekiant įvertinti triukšmo poveikį mašinos operatoriui, užregistravimas

„international Widgets“ triukšmo matavimasPareigybė Mažų dalių štampavimo mašina / Liejinių šlifavimo operatorius / išsiuntimas

Matavimo data 2006 m. balandžio 31 d.

prietaisų duomenysMatuoklis 123 tipo Serijos Nr. 12345

Kalibravimo įtaisas 456 tipo Serijos Nr. 54321

mažų dalių štampavimo mašinatriukšmo šaltinis Leq db(a) pikas db(c) matavimo laikas poveikio laikas

Operatoriaus darbo vieta 89 115 300 sekundžių 4 valandos

Mažų dalių surinkimo vieta 86 111 50 sekundžių 30 minučių

Mašinos valymas suspaustu oru 97 126 200 sekundžių 45 minutės

Mažų dalių pakavimas ir išsiuntimas <70 108 100 sekundžių 1 valanda 30 minučių

Išmatavo: R. Green


49

matavimas dozimetru6.3.

2.12 pav. Prie peties pritvirtintas dozimetro mikrofonas

Pavyzdys: Visą darbo dieną nešioto dozimetro matavimo rezultatų ataskaita.

Pritvirtinkite mikrofoną prie peties, geriausiai – arti •peties sąnario, kad jis neliestų kaklo ir nesitrintų į drabužius. Patį matuoklį patalpinkite saugioje kišenėje, kad darbuotojas jo netyčia nesugadintų.Matuokite visą triukšmo poveikį per darbo dieną ar •trumpesnį laikotarpį, per kurį darbuotojo patiriamas triukšmo poveikis yra būdingas visai darbo dienai.Venkite labai trumpų matavimų, kuriais registruoja-•mos mažos triukšmo dozės – jie gali būti netikslūs dėl ribotos matuoklio ekrano rezoliucijos.Nepamirškite užregistruoti:•

kuris darbuotojas nešiojosi dozimetrą, –darbinę veiklą matavimo laikotarpiu (šitai gali tekti –užpildyti pačiam darbuotojui),matavimo trukmę ir triukšmo kasdienio poveikio –trukmę,bet kokias darbuotojo dėvimas klausos apsaugos –priemones.

triukšmo matavimas dozimetru st. svitino mokyklojeDarbuotojo pavardė D. Brown

Pareigos Žaidimų mokytojas

Matavimo data 2006 m. birželio 31 d.

prietaisų duomenysDozimetras DM 234 tipo Serijos Nr. 654 Mikrofonas ant peties

Kalibravimo įtaisas C 789 tipo Serijos Nr. 432

Kasdienis triukšmo poveikis matavimo laikotarpiu – 81 db(a)veiklos rūšys per darbo dieną:Laikas pamokų laikas užsiėmimas vieta9–9:15 - Klasių žurnalų pildymas 12 kabinetas (klasė)

9:15–10:15 1 Žolės ritulys Stadionas

10:15–11:15 2 Aerobika Aerobikos salė

11:15–11:30 Pertrauka Mokytojų kambarys

11:30–12:30 3 Tenisas Teniso kortai

12:30–13:30 Priešpiečiai Mokytojų kambarys

13:30–14:30 4 Laisvas laikas Mokytojų kambarys

14:30–14:45 Pertrauka Pasirengimas Sporto salė

14:45–15:45 5 Gimnastika Gimnastikos salė

Po pamokų

16:00–17:00 Futbolo komanda Stadionas

50


Laiko įrašai – atskiri A svertiniai Leq parodymai, gauti matuojant besikartojančiais 15 minučių intervalais per visą matavimo laiką.

periodo pabaiga Leq db(a) periodo

pabaiga Leq db(a)

9:15 76 13.15 73

9:30 79 13.30 72

9:45 78 13.45 71

10:00 77 14.00 <70

10:15 77 14.15 <70

10:30 86 14.30 <70

10:45 88 14.45 74

11:00 90 15.00 83

11:15 87 15.15 83

11:30 74 15.30 84

11:45 78 15.45 80

12:00 77 16.00 72

12:15 79 16.15 82

12:30 77 16.30 78

12:45 74 16.45 80

13:00 75 17.00 78

Matavimo dozimetru rezultatai rodo, kad mokytojo pat-iriamas triukšmas viršija mažesniąją triukšmo kasdienio veikimo vertę, nes kasdienis triukšmo poveikis jam yra 81 dB(A). Iš šių laiko įrašų matyti, kad triukšmingiausias laiko tarpsnis per darbo dieną yra aerobikos pamoka.

veiksmai po matavimo6.4.

Vadovaukitės gamintojo nurodymais:

pakartotinai patikrinkite matuoklio ir jo kalibravimo •įtaiso baterijų veikimą,pakartotinai kalibravimo įtaisu patikrinkite ir •užregistruokite matuoklio parodymus.

Išimkite baterijas iš matuoklio ir kalibravimo įtaiso, nes ilgesnį nenaudojamos jos gali sugadinti prietaisus.

triukšmo prie ausies matavimas6.5.

Arti ausies esančių šaltinių, pvz., ryšio imtuvų, dėvimų kaip ausinės su lankeliu arba tvirtinamų prie ausies, skleidžiamo triukšmo poveikio arba poveikio dėvint apsauginį bandomųjų sprogdinimų ar motociklininko šalmą neįmanoma įvertinti matuojant garso lygio matuokliu arba dozimetru.

2.13 pav. Triukšmo matavimas prie ausies pagal HATS ir MIRE metodus© Darbuotojų saugos ir sveikatos inspektorius (Jungtinė Karalystė)Kairė: Galvos ir liemens imituoklis(šaltinis: HEAD Acoustics GmbH, Vokietija)Teisingas: MIRE

Triukšmo lygį įmanoma įvertinti tik matuojant pačioje ausyje. Yra du tokio matavimo metodai: metodas, pagal kurį mikrofonas įtaisomas žmogaus ausyje (MIRE), apibūdintas standarte EN ISO 11904-1:2002, ir metodas,

pagal kurį naudojamas galvos ir liemens imituoklis (HATS), apibūdintas standarte ISO 11904 2:2004. Tokie matavimai yra sudėtingi ir juos gali atlikti tik tinkamos kvalifikacijos asmenys.


51

RIzIKOS VERTINIMO 7. REzULTATų ĮVERTINIMAS

triukšmo poveikio apskaičiavimas7.1.

Apskaičiavimo metodas7.1.1.

Triukšmo poveikis apskaičiuojamas pagal kiekvieno per dieną patiriamo triukšmo periodo lygį ir trukmę. Yra įvairių nesudėtingų apskaičiavimo metodų, pagal kuri-uos galima naudoti diagramas, nomogramas ir kompiu-terines programas. Vieno tokio nesudėtingo poveikio apskaičiavimo metodo, pagal kurį sudedami poveikio taškai, pavyzdys pateikiamas toliau22 :

Dėl garso slėgio lygio arba L1. eq matavimų žr. atitinka-mus poveikio taškus, pateiktus 2.1 lentelėje.

Padauginkite šių taškų skaičių iš triukšmo poveikio 2. valandų skaičiaus atitinkamu lygmeniu;

arba

jei matuojate atskirus triukšmo įvykius, padauginkite poveikio taškų skaičių (EP) iš matavimo trukmės val-andomis (t) ir įvykių skaičiaus per dieną (N), tuomet padalinkite iš įvykių skaičiaus matavimo metu (m):

Sudėkite visų triukšmo poveikio periodų per dieną 3. poveikio taškus.

3 stulpelyje susiraskite L4. EX,d, atitinkantį bendrą pov-eikio taškų skaičių, nurodytą 2 stulpelyje.

Jeigu taip pat reikia apskaičiuoti savaitinį veiki-5. mo lygį, sudėkite visos savaitės poveikio taškus ir apskaičiuokite savaitės vidurkį, padalydami gautą sumą iš 5.

22. Vienas triukšmo poveikio taškas atitinka kasdienį veikimo lygį vienam asmeniui, lygų 65dB(A).

Kai kurie patikrinti pavyzdžiai pateikiami po 2.3 lentele.

garso slėgio lygis, arba Leq

db(a)poveikio taškai

Kasdienis veikimo lygis (LeX,d)

db(a)

104 1000 95

103 800 94

102 640 93

101 500 92

100 400 91

99 320 90

98 250 89

97 200 88

96 160 87

95 130 86

94 100 85

93 80 84

92 64 83

91 50 82

90 40 81

89 32 80

88 25 79

87 20 78

86 16 77

85 13 76

84 10 75

83 8.0

82 6.4

81 5.0

80 4.0

79 3.2

78 2.5

77 2.0

76 1.6

75 1.3

2.3 lentelė Triukšmo poveikio taškų apskaičiavimo lentelė

52


2 pavyzdys

Triukšmo matavimai atliekami per bandomąjį šaudymą, kurio metu iš šratinio šautuvo iššaunami keturi šoviniai (m = 4). Leq yra 102 dB(A) (EP = 640), atliekant 100s (t = 100 sekundžių = 0,028 valandos) matavimą. Paprastai operatorius per dieną iššauna 10 (N = 10) šovinių. Foninis triukšmas jo darbo vietoje yra mažesnis nei 75 dB(A).

detalus poveikis poveikio taškai

10 šūvių, kai 4 šūvių per 100s Leq yra 102dB(A)

(640 x 0.028 x 10)/4 = 45

iš viso poveikio taškų: 45

Triukšmo poveikio apskaičiavimo formulės:

Kasdienis veikimo lygis (LEX,d = LEX,8h) apskaičiuojamas, sudedant visą darbuotojo per dieną patirtą triukšmą, kaip triukšmo poveikio lygių per standartinę 8 valandų darbo dieną dinaminis svertinis vidurkis, apibrėžtas tarptautinio standarto ISO 1999:1990 3.6 punkte. Šį sudėties veiksmą atlikti nėra paprasta, kadangi dB išreikšti lygiai yra ne tiesinės, o logaritminės vertės.

Jeigu yra išmatuotas Leq arba SPL:

kai:

vieną darbo dieną sudaro n atskirų laiko tarpsnių, irT0 = 8 valandos = 28 800 sekundžių;Ti = i laikotarpio trukmė (sekundėmis);(LAeq)i = ekvivalentinis nuolatinis A svertinis garso slėgio lygis (arba garso slėgio lygis), kurio poveikį asmuo patiria i laikotarpiu; ir

triukšmo kasdienio poveikio asmeniui

trukmė (sekundėmis

Jeigu yra išmatuotas atskirų įvykių Leq:

LEX,d = Leq +

kai:

n = triukšmo įvykio pasikartojimo skaičius per darbo dienąn = triukšmo įvykio pasikartojimo skaičius matavimo metuTo = 8 valandos = 28 800 sekundžiųt = matavimo trukmė

Pavyzdžiai: Poveikio apskaičiavimas pagal triukšmo poveikio taškus: 1 pavyzdys

Liejinių šlifavimastriukšmo šaltinis Leq db(a) pikas db(c) matavimo laikas poveikio laikas

Operatoriaus darbo vieta 89 115 300 sekundžių 4 valandos

Liejinių surinkimo vieta 86 111 50 sekundžių 30 minučių

Mašinos valymas suspaustu oru 97 126 200 sekundžių 45 minutės

Liejinių pakavimas ir išsiuntimas <70 108 100 sekundžių 1 valanda 30 minučių

detalus poveikis poveikio taškai4 valandos – 89dB(A) 4 x 32 = 128

0,5 valandos – 86dB(A) 0.5 x 16 = 8

45 minutės – 97dB(A) 0.75 x 200 = 150

Mažesnis už 70dB(A) poveikis yra nereikšmingas 0

iš viso poveikio taškų: 286

Kasdienis veikimo lygis 89–90db(a)


53


Savaitinis veikimo lygis (LEX,w = LEX,8h) apskaičiuojamas sudedant visą darbuotojo patirtą triukšmą per savaitę, kaip triukšmo poveikio lygių per standartinę 8 valandų 5 darbo dienų savaitę dinaminis svertinis vidurkis, apibrėžtas tarptautinio standarto ISO 1999:1990 3.6 punkte. Šį sudėties veiksmą atlikti nėra paprasta, kadangi dB, išreikšti lygiai yra ne tiesinės, o logaritminės vertės.

Savaitinį veikimo lygį galima išreikšti matematiškai, kaip parodyta toliau:

kai:

(LEX,8h)i = kiekvienos iš m darbo dienų per tiriamąją savaitę LEX,d vertės.

Matavimo neapibrėžtis7.1.2.

Visiems matavimams yra būdinga tam tikra neapibrėžtis. Tais atvejais, kai triukšmo lygiai arba darbinė veikla pastebimai kinta, gali tekti atlikti kelis pakartotinius mat-avimus, taip pat gali būti tinkama atliekant įvertinimą remtis didžiausiu tikėtinu kasdieniu triukšmo poveikiu.

Matavimo neapibrėžtys atsiranda dėl garso lygio matuoklio matavimo tikslumo ir dėl taikomos meto-dikos. Pirmoji neapibrėžtis atsiranda dėl matavimo įrangos specifikos, o antroji yra susijusi su statistinių reprezentatyvių situacijų atranka, kadangi triukšmo poveikis kiekvieną dieną yra kitoks, o pakartotinai atliekant matavimus (atrankos metodu), jų rezultatai šiek tiek skiriasi. 1 tipo arba 1 klasės garso lygio mat-uokliai yra patys tiksliausi matuokliai lauko matavi-mams; 2 tipo arba 2 klasės garso lygio matuokliai yra mažiau tikslūs. Tačiau, kad ir kokio tikslumo matuoklis naudojamas, daugeliu atvejų skirtingų triukšmo pov-eikio sąlygų neapibrėžtis veikiausiai bus didesnė už prietaiso tikslumo neapibrėžtį.

Visais atvejais tinkamoje vertinimo ataskaitoje būtina nuro-dyti darbine veikla grindžiamų matavimų neapibrėžties vertę.


Standarte ISO 9612 „Akustika. Darbo aplinkos triukšmo ekspozicijos matavimo ir įvertinimo vadovas. Inžinerinis me-todas“ pateikiamos matavimo strategijos, skirtos triukšmo poveikiui įvertinti. Šiame standarte aprašytieji metodai yra sukurti taip, kad reikiamo tikslumo laipsnio rezultatams gauti reikėtų įdėti kuo mažiau pastangų. Standarte pateik-tos procedūros yra sudėtingesnės ir detalesnės už šiame vadove aprašytas nesudėtingas procedūras, tačiau jos naudingos tuomet, kai reikia atlikti labai tikslius matavimus.

Tačiau Direktyvos 2003/10/EB 4 straipsnyje yra nustatyta, kad:

Naudojami metodai ir prietaisai yra pritaiky-2. ti prie vyraujančių sąlygų, ypač atsižvelgiant į matuotino triukšmo savybes, poveikio trukmę, aplinkos veiksnius ir matavimo prietaisų savybes. Šie metodai ir šie prietaisai suteikia galimybę nustatyti 2 straipsnyje apibrėžtus parametrus ir nuspręsti, ar tam tikru atveju nėra viršijamos 3 straipsnyje nustatytos vertės.

Naudojami metodai gali apimti bandymus, kurių 3. metu atsižvelgiama į triukšmo poveikį darbuotojui.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įvertinimą ir mata-4. vimus atitinkamai planuoja ir atlieka kompetentingos tarnybos, ypač atsižvelgdamos į Direktyvos 89/391/EEB 7 straipsnio nuostatas, susijusias su būtinomis kompetentingomis tarnybomis arba asmenimis. Duomenys, gaunami įvertinus ir (arba) išmatavus triukšmo poveikio lygį, tinkamai saugomi siekiant sudaryti galimybę prireikus informaciją gauti vėliau.

Taikant šį straipsnį, matavimo rezultatai įvertinami, 5. atsižvelgiant į matavimo netikslumus, kurie nus-tatomi pagal metrologinę praktiką.

Pagal Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 3 dalį, 6. darbdavys, įvertindamas riziką, pirmiausia atsižvelgia į:(a) the level, type and duration of exposure, including

any exposure to impulsive noise;(b) poveikio ribines vertes ir poveikio veikimo vertes,

nustatytas šios direktyvos 3 straipsnyje;(c) bet kokį poveikį, susijusį su darbuotojų, priklausančių

ypatingai padidintos rizikos grupėms, sveikata ir sauga;

54


(d) jei techniškai įmanoma, dėl triukšmo ir darbe naudojamų ototoksinių medžiagų sąveikos bei triukšmo ir vibracijos sąveikos atsirandančius bet kuriuos padarinius darbuotojų sveikatai ir saugumui;

(e) bet kokį netiesioginį poveikį darbuotojų sveikatai ir saugai, atsirandantį dėl sąveikos tarp triukšmo ir įspėjamųjų signalų ar kitų garsų, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką;

(f) informaciją apie triukšmo emisiją, kurią, atsižvelgdami į atitinkamas Bendrijos direktyvas, pateikia darbo priemonių gamintojai;

(g) alternatyvias darbo priemones, mažinančias triukšmo emisiją;

(h) triukšmo trukmę, viršijančią normalų darbo valandų skaičių, už kurį atsako darbdavys.

svarbių triukšmo šaltinių nustatymas7.2.

Efektyviausiai triukšmą pavyksta sumažinti tuomet, jeigu pirmiausia imamasi tų veiklos zonų ir rūšių, kurios labiausiai prisideda prie triukšmo kasdienio poveikio. Svarbiausias triukšmo šaltinis nebūtinai yra tas, kuriam būdingi aukščiausi garso lygiai; tai gali būti triukšmo šaltinis, kuriam tenka daugiausiai poveikio taškų, verti-nant kasdienį veikimo lygį.

Pavyzdys:

Liejinių šlifavimo operatorius poveikio taškaiOperatoriaus darbo vieta 128

Liejinių surinkimo taškas 8

Mašinos valymas suspaustu oru 150

Liejinių surinkimas ir išsiuntimas 0

Iš viso poveikio taškų: 286

Kasdienis veikimo lygis 89–90db(a)

Kadangi daugiausia poveikio taškų tenka mašinos valymui, siekiant kontroliuoti triukšmą arba sumažinti riziką, pirmiau-sia imamasi šios užduoties. Antras pagal svarbą uždavinys yra triukšmo mažinimas operatoriaus darbo vietoje.

triukšmo sąveika su darbo aplinkoje 7.3. esančiomis ototoksinėmis medžiagomis ir vibracija

Remiantis mokslinėmis studijomis, šiuo metu vis-uotinai sutinkama, kad triukšmas sąveikauja tiek su ototoksinėmis medžiagomis, tiek su vibracija (taip pat žr. 7 skyriaus 4.1 punktą). Direktyvos 2003/10/EB 4 straip-snio 6 dalies d punkte šitai patvirtinama nustatant, kad į šias sąveikas, kiek tai techniškai įmanoma, privaloma atsižvelgti rizikos vertinimo metu.

7 skyriuje „Klausos pažeidimai ir sveikatos patikrinimai“ pateikiamas ototoksinių cheminių medžiagų, naudojamų tam tikrose pramonės šakose, orientacinis sąrašas.

Šiuo metu nėra nustatytų tikslių kiekybinių šių sąveikų dozės ir reakcijos santykių, netgi kalbant apie triukšmo sąveiką su sąraše išvardytomis ototoksinėmis medžiagomis. Apie triukšmo sąveiką su vibracija turimos žinios yra labai ribotos.

Šiuo metu taip pat neįmanoma pateikti praktinių rizikos vertinimo taisyklių, kuriose būtų nustatytos ribinės minėtų sąveikų vertės. Būtina atlikti tolimesnius mokslin-ius tyrimus, kartu bendradarbiaujant mokslinėse konfer-encijose valstybių narių ir Europos lygmeniu.

Nors ir nepakanka mokslinių žinių apie dozės ir reakcijos santykius, tačiau, siekiant užtikrinti prevencinių priemonių taikymą, kai kurie ekspertai rekomenduoja sumažinti triukšmo veikimo vertes, kurioms esant būtina atlikti sveika-tos patikrinimus (audiometrinius patikrinimus), 5 dB, jeigu patiriamas bendras triukšmo ir ototoksinių medžiagų arba triukšmo ir stiprios vibracijos poveikis, kartu su veikimo verte, nustatyta „Vibracijos“ direktyvoje 2002/44/EB23 . Moksliniai tyrimai rodo, kad ir rankas veikianti vibracija, ir visą žmogaus kūną veikianti vibracija sąveikauja su triukšmu. Tačiau nėra nustatyti tikslūs šių sąveikų dozės ir reakcijos santykiai. 7 skyriuje pateikiama rekomendacijų šia tema.

būtinybė dėvėti klausos 7.4. apsaugos priemones

Direktyvoje reikalaujama, kad, taikant poveikio ribines vertes, tikrasis triukšmo poveikis darbuotojui būtų nustato-mas atsižvelgiant į triukšmo susilpninimą, jeigu darbuotojas naudojantis asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis. Kai dėvimos asmeninės apsaugos priemonės, triukšmo pov-eikis įvertinamas išmatuojant triukšmo poveikį šiam darbuo-tojui ir atliekant apskaičiavimus, paremtus standartiniais ban-dymo duomenimis, pateiktais kartu su konkrečia apsaugos priemone. Rekomendacijų šia tema pateikiama 5 skyriuje „Asmeninės apsaugos priemonės (AAP): asmeninių klau-sos apsaugos priemonių (AKAP) savybės ir pasirinkimas“

23. 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams, OL L 177, 2002 7 6, p. 13.


55

DARBUOTOJų 8. INFORMAVIMAS, KONSULTAVIMAS, DALYVAVIMO UŽTIKRINIMAS IR MOKYMAS

Pagrindų direktyvoje 89/391/EEB (10, 11 ir 12 straipsniuose) reikalaujama, kad darbuotojas imtųsi tinkamų priemonių siekdamas informuoti, konsultuoti, mokyti darbuotojus ir (arba) jų atstovus bei užtikrinti jų dalyvavimą sprendžiant visus klausimus, susijusius su darbuotojų sveikata bei sauga darbo vietoje, pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką.

Visų pirma, Direktyvoje 2003/10/EB (8 ir 9 straipsniuose) nustatoma:

8 straipsnis:

Nepažeisdamas Direktyvos 89/391/EEB 10 ir 12 straipsnių nuostatų, darbdavys užtikrina, kad darbuotojai, kurie darbe patiria triukšmo poveikį, esant mažesniosioms arba didesnėms triukšmo kasdienio veikimo vertėms, ir (arba) jų atstovai būtų apmokyti ir informuoti apie riziką, kurią kelia triukšmo poveikis, o ypač apie:

(a) tokios rizikos pobūdį;(b) priemones, kurių buvo imtasi įgyvendinant

šią direktyvą siekiant panaikinti ar iki minimu-mo sumažinti triukšmo keliamą riziką, įskaitant aplinkybes, kuriomis taikomos priemonės;

(c) šios direktyvos 3 straipsnyje nustatytas poveikio ribines vertes ir poveikio veikimo vertes;

(d) triukšmo įvertinimo ir matavimo, atliekamo pagal šios direktyvos 4 straipsnį, rezultatus, kartu paaiškinant jų svarbą ir galimą riziką;

(e) teisingą klausos apsaugos priemonių naudojimą;(f) tai, kodėl ir kaip reikia išaiškinti ir pranešti apie klau-

sos pažeidimus;(g) aplinkybes, kuriomis darbuotojai turi teisę į sveikatos

patikrinimus, ir tokių patikrinimų tikslą, atsižvelgiant į šios direktyvos 10 straipsnį;

(h) saugią darbo praktiką siekiant sumažinti triukšmo poveikį.

9 straipsnis:

Su darbuotojais ir (arba) jų atstovais konsultuo-jamasi ir jie dalyvauja svarstant šioje direktyvoje nagrinėjamus klausimus pagal Direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnį, pirmiausia svarstant šiuos klausimus:

rizikos įvertinimą ir būtinų priemonių nustatymą, kaip •nurodyta 4 straipsnyje,5 straipsnyje nurodytus veiksmus, kuriais siekiama •panaikinti arba sumažinti triukšmo keliamą riziką,asmeninių klausos apsaugos priemonių pasirinkimą, •kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies c punkte“.

56


57

3 sKyrius: darbo vietų planavimas

1. DIREKTYVų REIKALAVIMAI .................................................................................................................................................. 58

2. PATALPOS POVEIKIS (PRAKTINIAI KLAUSIMAI) .............................................................................................................. 58

2.1. Garso atspindėjimas ir sugėrimas (absorbcija) .................................................................................................... 58

2.2. Tiesioginio garso laukas ir aidėjimo laukas ........................................................................................................... 59

3. PATALPOS SAVYBėS ................................................................................................................................................................ 60

3.1. Aidėjimo laikas .................................................................................................................................................................. 60

3.2. Garso pasiskirstymo erdvėje kreivė .......................................................................................................................... 60

4. DARBO VIETų AKUSTINėS KOKYBėS GERINIMO SPRENDIMAI ................................................................................ 61

4.1. Darbo vietų pakeitimai .................................................................................................................................................. 61

4.2. Garsą sugeriančių medžiagų ir įtaisų įrengimas .................................................................................................. 61

5. TRIUKŠMO PROGNOzėS APSKAIčIAVIMAS .................................................................................................................... 62

58

3 skyrius:darbo vieTų planavimas

DIREKTYVų 1. REIKALAVIMAI

Pagrindų direktyvos 89/391/EEB24 6 straipsnyje nustato-mi bendrieji reikalavimai darbdaviams:

Atsižvelgdamas į atsakomybės sritis, darbdavys imasi 1. priemonių, būtinų darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti, įskaitant profesinės rizikos prevenciją, informavimą bei profesinį mokymą, taip pat būtiną organizavimą ir priemones.

Darbdavys atidžiai stebi, ar nereikia pakoreguoti šių priemonių atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes ir siekį gerinti esamą padėtį.

Darbdavys įgyvendina minėtąsias priemones, rem-2. damasis toliau pateiktais bendraisiais prevencijos principais:(a) rizikos vengimas;(b) rizikos, kurios neįmanoma išvengti, įvertinimas;(c) rizikos šalinimas jos atsiradimo vietoje;(d) darbo pritaikymas asmeniui, ypač darbo vietų

įrengimas, darbo priemonių, darbo bei gamy-bos metodų pasirinkimas, siekiant pirmiausia palengvinti monotonišką darbą ar darbą iš anksto nustatytu tempu bei sumažinti tokio darbo poveikį sveikatai;

(e) derinimas su technikos pažanga;(f) pavojingo darbo pakeitimas nepavojingu ar

mažiau pavojingu;(g) nuoseklios bendros prevencijos politikos,

apimančios technologiją, darbo organizavimą, darbo sąlygas, socialinius santykius ir su darbo aplinka susijusių veiksnių poveikį, sukūrimas;

(h) pirmenybės suteikimas kolektyvinėms apsau-gos priemonėms, palyginti su asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

(i) atitinkami nurodymai darbuotojams.

Darbdavys privalo laikytis šių Pagrindų direktyvos 89/391/EEB 9 straipsnio nuostatų:

Darbdavys:1. (a) pasirūpina rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai

rūšių, įskaitant tas, su kuriomis susiduria darbuotojų grupės, kurioms daro poveikį konk-reti rizika, įvertinimu;

24 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe ger-inti nustatymo, OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(b) priima sprendimus, kokių apsaugos priemonių reikia imtis ir, jeigu būtina, kokią apsaugos įrangą naudoti.

Ir, galiausiai, „Triukšmo“ direktyvos 2003/10/EB25 5 straip-snis apima nuostatas, skirtas triukšmo poveikiui šalinti ar mažinti:

Atsižvelgiant į technikos pažangą ir turimas priemo-1. nes, leidžiančias kontroliuoti riziką pačiame šaltinyje, dėl triukšmo poveikio atsirandanti rizika pašalinama pačiame šaltinyje arba sumažinama iki minimumo.

Tokia rizika mažinama laikantis bendrų prevencijos principų, ir ypač atsižvelgiant į:(a) kitus darbo metodus, kuriuos taikant triukšmo

poveikis mažesnis;(b) atitinkamų alternatyvių darbo priemonių

pasirinkimą, atkreipiant dėmesį į atliekamą darbą, kuris skleidžia kiek galima mažiau triukšmo, įskaitant galimybę leisti darbuotojams naudoti darbo prie-mones, kurioms galioja Bendrijos nuostatos, sieki-ant veiksmingai mažinti triukšmo poveikį;

(c) darbo vietų ir darboviečių įrengimą bei išplanavimą.

PATALPOS POVEIKIS 2. (PRAKTINIAI KLAUSIMAI)

garso atspindėjimas ir sugėrimas 2.1. (absorbcija)

Visi darbo patalpoje skleidžiami garsai atsispindi nuo patalpos sienų ir padidina garso poveikį joje esan-tiems žmonėms.

Kiekvieną kartą, kai garsas pasiekia sieną, dalis jo •energijos atsispindi nuo jos.Todėl patalpa turi poveikį akustinėms bangoms; šis •reiškinys vadinamas „aidėjimu“.

Bendrą triukšmo poveikį žmonėms sudaro bendras –visų įrenginių tiesiogiai skleidžiamas garsas kartu su daugybe atspindžių, pasiekiančių tą patį tašką.Garsą sugeriantys įtaisai gali būti išdėstyti ant –patalpos paviršių; taip pat garso sklidimo kryp-timi gali būti pakabintos specialios pertvaros, slopinančios atspindėtą garsą; visos šios sistemos plačiau aprašomos šiame skyriuje (Žr. 4.2 skirsnį).



59

Pavyzdžiai:

Du visiškai priešingo akustinio patalpos poveikio pavyzdžiai yra katedra (labai aidi) ir mažas biuras, kurio paviršiai padengti akustinėmis medžiagomis bei kilimais. Tačiau, žinoma, geri-ausiai garsus sugerianti erdvė yra laukas po atviru dangumi!

Atspindėtas garsas

Tiesioginis garsas

Atspindėtas garsas

3.1 pav.: Garso šaltinio skleidžiamas garsas atsispindi nuo darbo patalpos sienų. Triukšmo poveikį darbuotojui sudaro tiesioginis garsas kartu su atspindėtu garsu.

Garsą sugerianti medžiaga

Garsą sugerianti medžiaga

3.2 pav.: Garsą sugeriančios medžiagos ir įtaisai mažina garso atspindžius, taigi sumažina patalpos poveikį

tiesioginio garso laukas ir aidėjimo 2.2. laukas

Patalpos poveikis žmogų veikiančiam triukšmui gali būti labai įvairus, atsižvelgiant į atstumą nuo triukšmo šaltinio. Jeigu garso šaltinis yra toli, didžiąją triukšmo poveikio žmogui dalį sudaro patalpos poveikis.

Kuo didesnis atstumas nuo garsą skleidžiančios •įrangos, tuo didesnis yra atspindėto garso poveikis; todėl patalpą galima suskirstyti į atskiras zonas, atsižvelgiant į atstumą nuo garso šaltinio:

šalia garso šaltinio vyrauja tiesioginis garsas – ši –zona vadinama „tiesioginio garso lauku“,toli nuo garso šaltinio vyrauja atspindėtas gar- –sas – ši zona vadinama „aidėjimo lauku“, kuriame triukšmo lygis yra palyginti pastovus.

Patalpos aidėjimo lauke taikomos akustinės absorb-•cijos priemonės yra pakankamai veiksmingos, tačiau tiesioginio garso lauke jos neduoda beveik jokios naudos.

Pavyzdžiai:

Tiesioginio garso laukas paprastai tęsiasi kelių metrų atstumu nuo mašinos.

Darbo įrankiu besinaudojantis darbuotojas paprastai yra savo įrankio keliamo triukšmo tiesioginiame lauke; ir jeigu gretimos sienos būtų padengtos garsą sugeriančia (absorbcine) medžiaga, ši priemonė būtų naudingesnė aplinkiniams darbuotojams negu tam, kuris naudojasi prietaisu.

Tiesioginio garso laukas

Aidėjimo laukas

3.3 pav. Jei žmogus yra arti garso šaltinio, didžioji dalis triukšmo jį pasiekia iš paties šaltinio; ši zona vadinama „tiesioginio garso lauku“.Toli nuo garso šaltinio vyrauja atspindėtas garsas; ši zona vadinama „aidėjimo lauku“.

60


Įrengus pertvaras, sukuriama garso izoliacija. Garso izoliacija, esanti tarp garso šaltinio ir klausytojo, susilpnina girdimą garsą (plg. skyrių „Triukšmo mažinimo metodai“). Jeigu darbo patalpa yra pertvaromis padalyta į

atskiras zonas, garso aidėjimą kiekvienoje iš šių zonų reikėtų ištirti atskirai. Yra daug kompiuterinių programų, skirtų garso sugėrimui (absorbcijai) darbo vietose analizuoti; naudodamiesi jomis galime nustatyti, kiek garsą sugeriančių medžiagų mums reikėtų ir kaip jos turėtų būti išdėstytos, kad teigiamo akus-tinio poveikio ir išlaidų santykis būtų optimaliausias. Darbo vietos akustinis poveikis taip pat priklauso nuo patalpos apstatymo, apsauginių skydų ir didelių įrenginių, kurie taip pat atspindi, izoliuoja ar sugeria garsą. Jeigu jie yra dideli, palyginti su patalpos tūriu, į juos reikėtų atsižvelgti atliekant akustinę analizę.

PATALPOS SAVYBėS3.

aidėjimo laikas3.1. Aidėjimo laiko išmatavimas padeda įvertinti bendrą patalpos akustinį poveikį.

Jeigu garso šaltinio skleidžiamas garsas patalpoje ar •kitoje uždaroje erdvėje staiga nutrūksta, jo atspindžiai, atsimušę nuo sienų, toliau sklinda patalpoje, tačiau jų energija, garsui nuolat atsispindint nuo įvairių paviršių, laipsniškai mažėja, kol galiausiai garsą nustelbia patal-pos foninis triukšmas.Kuo aidesnė patalpa, tuo lėčiau joje mažėja garso •lygis. Todėl patalpos akustinį poveikį galima įvertinti kaip garso slopimo laiką, kuris vadinamas „aidėjimo laiku“ (Tr) ir skaičiuojamas tol, kol garso lygis sumažėja ar nuslopsta 60 dB.Garso šaltinis, naudojamas • tr apskaičiuoti, gali būti impulsinio tipo šaltinis (pvz., šūvis) arba nuolatinis tolygus triukšmas, kuris staiga nutrūksta.

Pavyzdžiai:

Vidutinis aidėjimo laikas miegamajame kambaryje yra apie 0,5 s, koncertų salėje – 1–2 s, katedroje – 4–8 s.

Garso lygio mažėjimas60dB60dB

dBdB

Foninis triukšmas

Nutrauktas garso sklidimas

Nutrauktas garso sklidimas

Aidėjimo laikasAidėjimo laikas

Laikas (s)Laikas (s)

3.4 pav. Patalpos akustinį poveikį galima įvertinti staiga nutraukus garso sklidimą ir išmatavus garso slopimą, šiam atsispindint nuo įvairių paviršių. „Aidėjimo laikas“ (Tr) yra laikas, per kurį garso lygis sumažėja 60 dB.

garso pasiskirstymo erdvėje kreivė3.2. Patalpos erdvinį akustinį poveikį galima įvertinti atsižvelgiant į garso slopimą, šiam įveikus tam tikrą atstumą, palyginti su bendrais patalpos matmeni-mis. Šitai galima įvertinti pagal garso nuslopimo laipsnį per tam tikrą ilgio vienetą arba pagal triukšmo sustiprėjimą tam tikruose taškuose.

Jeigu patalpos gale pastatomas nuolatinio tolyg-•aus triukšmo šaltinis, galima išmatuoti jo garso lygio mažėjimą, šiam sklindant išilgai patalpos vidurio lini-jos; gautas rezultatas pavaizduojamas kaip „garso pasiskirstymo erdvėje kreivė“.Patalpos poveikį galima įvertinti pagal DL• 2 parametrą, kuris parodo, kiek sumažėja garso lygis, kai atstumas nuo garso šaltinio padidėja du kartus. dL2 yra vadi-namas „garso slopimo erdvėje laipsniu, padvigubėjus atstumui nuo garso šaltinio“.Atvirame ore (vadinamajame „laisvame lauke“) garso •lygis nuslopsta po 6 dB, padvigubėjus atstumui nuo garso šaltinio (DL2 = 6).Skirtumas tarp garso lygio tam tikrame patalpos taške ir •tikėtino garso lygio laisvame lauke (dLf) vadinamas „triukšmo sustiprėjimu patalpoje“ arba „garso slėgio pertekliumi“.

Įvairių patalpų akustiniams parametrams yra būdingi šie bendrieji dėsniai:

Jeigu triukšmo sustiprėjimas patalpoje yra mažas, •tuomet DL2 vertė yra didelė, o DLf ir Tr vertės mažos.DL• 2, DLf ir Tr vertės kinta priklausomai nuo dažnio; jos gali būti priskirtos oktavinėms juostoms,T• r, DL2 ir DLf vertės priklauso nuo patalpos tūrio.

Pavyzdžiai:

EN ISO 11690 – 1 rekomenduojamos šios vertės: Tr < 0,8 s, kai patalpos tūris < 200 m3 , Tr < 1,3 s, kai patalpos tūris < 1 000 m3, ir DL2 > 3 ar 4, kai patalpos tūris didesnis.


61

70

75

80

85

90

95

100

105

110

0 5 10 15 20 25 30

Garso pasiskirstymo erdvėje kreivė

Darbo patalpoje be garsą sugeriančių

priemonių

Darbo patalpoje su įrengtomis garsą sugeriančiomis priemonėmis

Atvirame lauke (atstumui padvigubėjus, garsas nuslopsta 6 dB)

Atstumas (m)

3 dB (A)

5,3 dB (A)??, d

B (A

)

3.5 pav. Garso slopimą darbo patalpoje galima išmatuoti pagal tiesią liniją nuo triukšmo šaltinio iki patalpos sienos. Tuomet patalpos akustinis poveikis įvertinamas dviem būdais: kaip garso slopimo „vidutinė norma“ arba palyginant su analogišku garso slopimu atvirame ore („laisvame lauke“). (© INRS-CRAM Rennes).

Europinėse direktyvose patalpų akustiniai paramet-rai nėra nustatyti, tačiau kai kurių šalių nacionalinės teisės aktuose yra apibrėžtos tam tikros vertės, paremtos patalpų matmenimis ir žmonių skaičiumi jose. Standarte EN ISO 11690 rekomenduojamos

vertės yra pateiktos anksčiau šiame skyriuje.

DL2 ir DLf yra patys reprezentatyviausi darbo patal-pos vertinimo parametrai, tačiau mažose patalpose, kuriose DL patikimai išmatuoti neįmanoma, vertinimą reikėtų atlikti remiantis Tr parametru.

Kitas parametras, kuriuo galima apibūdinti patalpos garsų sugertį (absorbciją), yra „sugerties ekvivalentinė zona” (Aeq), kuri atitinka visiškai garsus sugeriančią zoną, kurios sugertis yra ekvivalentiška pačiai patalpai.

Dažnai taikoma vadinamoji Sabine formulė, susiejanti patalpos tūrį V su jos bendru plotu S ir aidėjimo laiku Tr :

αS = (0,16 V) / (Tr S)

kurioje αS yra vadinamasis „Sabine sugerties rodiklis“.

DARBO VIETų 4. AKUSTINėS KOKYBėS GERINIMO SPRENDIMAI

darbo vietų pakeitimai4.1. Atliekant darbo vietų pakeitimus, įgyvendinami triukšmo problemos sprendimai, aprašyti šio vadovo 4 skyriuje „Kaip galime sumažinti triukšmo poveikį?“, t. y.:

priemonės „iš viršaus“, įskaitant organizacinius •sprendimus, kartu su darbo vietų pakeitimais, pvz.,

perstatant triukšmo šaltinį į kitą vietą, naudojant nuotolinį valdymą ir t. t.,garso sklidimo oru mažinimo priemonės, apimančios •tokius sprendimus kaip apsauginiai skydai, įrengti šalia darbuotojo.

garsą sugeriančių medžiagų ir įtaisų 4.2. įrengimas

Atspindėto garso lygiai mažinami pasitelkiant garsą sugeriančias medžiagas.

Medžiagos arba sistemos garso sugerties efektyvu-•mas išreiškiamas „sugerties rodikliu“ α, kuris yra sug-ertos triukšmo energijos santykis su bendra triukšmo energija.Visas galimų α verčių diapazonas yra nuo 0 (sugerties •nėra) iki 1 (visiška sugertis, t. y. ekvivalentiška atviram orui, kuriame garsas visiškai neatsispindi).Tos pačios medžiagos arba sistemos α vertės kinta •priklausomai nuo garso dažnio.Garso sugerties sprendimus galima suskirstyti į tokias •klases:

Akytos medžiagos (stiklo vata, akmens vata ir –kt.) išsklaido per jų audinį besiskverbiančią garso energiją (difuzija); jos efektyviausios tuomet, kai garsų dažniai yra aukšti; šios medžiagos pritvir-tinamos prie sienų paviršių arba pakabinamos palubėje kaip garsą sugeriančios plokštės.„Diafragmos“ yra medžio plokštės, pritvirtin- –tos prie sienų sutvirtinimo lentjuostėmis; garso energiją išsklaido plokščių deformacija, kai oras suspaudžiamas tarp plokščių ir sienos; diafragmos veiksmingiausiai šalina žemų dažnių garsus.„Rezonatoriai“ yra oro pripildytos ertmės, kurias su –aplinkos oru jungia siauras vamzdelis (tarsi butelio kaklelis); oro judėjimas šiose ertmėse išsklaido garso energiją. „Rezonatoriai“ padeda šalinti konk-retaus dažnio garsus; šį dažnį lemia pati įtaiso geometrija.

Naudojant tą patį įtaisą, α vertės kinta priklausomai •nuo jo geometrijos, tankio, storio ir kt.

Pavyzdžiai:

Būdingų α verčių pavyzdžiai: marmuras – 0,01, betonas – 0,04, stiklo vata – 0,8 ir t. t. Būdingus α pokyčius, prik-lausomus nuo dažnio, galima pavaizduoti taip:

α 250 Hz 500 Hz 1 000 Hz 4 000 Hzstiklo vata 0,3 0,7 0,9 0,95

diafragma 0,6 0,4 0,2 0,1

rezonatorius (pritai-kytas 500 Hz garsui)

0,2 0,9 0,2 0,05

Pramonei būdingi pavyzdžiai ir specifikacijos, kuriais gali-

62


ma pasinaudoti įsigyjant garsą sugeriančias medžiagas ir įtaisus, pateikiami 4 skyriuje „Kaip galime sumažinti triukšmo poveikį?“

3.6 pav. Akytomis medžiagomis galima padengti darbo patalpos sienas arba naudoti jas kaip garsą sugeriančias „plokštes“, kurios, pakabintos palubėje, silpnina aukštų dažnių garsus.

3.7 pav. „Diafragmos“ yra medinės plokštės, pritvirtintos prie sienų, prieš tai apkaltų lentjuostėmis. Jos silpnina žemų dažnių garsus.

Kaklelis

Tuščia ertmė

3.8 pav. Akustiniai „rezonatoriai” yra atviros oro pripildytos ertmės. Paprastai jie įrengiami pačioje sienoje ir yra skirti konkrečių dažnių garsams silpninti.

Kaip aprašyta pirmiau, patalpos akustinis poveikis mums yra skirtingas, kai esame arti garso šaltinio arba toli nuo jo. Patalpai būdingos garso sugerties (absorbcijos) teigiamas poveikis taip pat atitinkamai skiriasi: jis gali būti 1–3 dB šalia garso šaltinio ir 5–12 dB toli nuo jo (plg. standartą EN ISO 11690).

Patalpos garso sugertis (absorbcija) labai priklauso nuo jos paviršiaus kontūrų. Į tai atsižvelgiama, išmatuojant vidutinę garso sugerties vertę kur kas didesnei erdvei negu uždaros erdvės kontūrų geometrija. Kitais atžvilgiais siena taip pat retai būna vientisa: joje paprastai būna langų, durų, atskirose vietose jas dengia įvairios dangos ir kt. Į šitai būtina atsižvelgti kaip į atski-rus komponentus, jeigu jų plotas yra didelis, palyginti su sienos plotu. Jei taip nėra, galima taikyti vidutines visos sienos sugerties vertes.

TRIUKŠMO PROGNOzėS 5. APSKAIčIAVIMAS

Įvairiais metodais ir kompiuterinėmis programo-mis galime apskaičiuoti garso slėgį konkrečiuose taškuose, jei žinome įrangos skleidžiamo garso (emisi-jos) lygį šioje patalpoje ir patalpos sugerties savybes:

Tam mums reikės informacijos apie įrenginių •skleidžiamo triukšmo (emisijos) lygius.Taip pat turime žinoti šios darbo patalpos duomenis: •geometriją, erdvės užpildymo laipsnį, paviršių sug-erties koeficientus (pastaruosius galima apytikriai nus-tatyti remiantis teorinėmis vertėmis).Galima apskaičiuoti garso slėgio lygius konkrečiuose •taškuose, nubraižyti triukšmo schemas arba nustatyti patalpos sugerties parametrus.Skaičiavimų rezultatas yra imisija, grindžiama įvairių •šaltinių skleidžiamu triukšmu (emisija) ir atspindžiais nuo sienų. Norint apskaičiuoti triukšmo poveikį, taip pat reikės žinoti triukšmo kasdienio veikimo laiką įvairiose darbo vietose.


63

Šios pagalbinės priemonės naudojamos planuojant naujas darbo vietas arba darbo vietas, kurios buvo radikaliai pertvarkytos. Jos padeda prognozuoti būsimą situaciją ir netgi palyginti kelias galimas situacijas, siekiant atrasti patį geriausią sprendimą arba nustatyti pageidaujamą triukšmo lygį.

Įvairias situacijas galima palyginti:

keičiant įrangos skleidžiamo triukšmo (emisijos) lygį •– pavyzdžiui, įrengiant tylesnius įrenginius arba nau-dojant triukšmą slopinančius gaubtus,keičiant darbuotojų arba įrangos padėtis darbo patalpoje,•didinant susijusių paviršių sugertį (absorbciją).•

3.10 pav. Darbo aplinkos modeliavimo programa suteikia galimybę imituoti įvairius darbo vietų pokyčius ir įvertinti jų naudingumą.(RayPlus® © programinė įranga, INRS (Prancūzija)

Rezultatai apima tam tikro laipsnio neapibrėžtį, kuri priklauso nuo apskaičiavimo metodo, naudotų parametrų patikimumo ir skaičiavimo prielaidų. Nepaisant to, gautus skirtingus rezultatus, atitinkančius įvairius sprendimus, galima palyginti ir jais remiantis pasirinkti tinkamiausią variantą.

Šis „tinkamiausias variantas“ pasirenkamas atsižvelgiant į:

apskaičiuotą triukšmo lygį kiekvienos situacijos atžvilgiu,•kiekvieno sprendimo pasekmes (kainą, poveikį darbo •procesui, poveikį kitiems darbuotojų sveikatos bei saugos veiksniams, aplinkos taršai ir t. t.).

Kai kurie garso slėgio lygių ir triukšmo imisijos darbo vietose prognozavimo metodai pateikiami standarte EN ISO 11690-3:1997.

Yra įvairių kompiuterinių programų, skirtų patalpų akustinėms savybėms planuoti. Šios programos gali skirtis, vertinant pagal tam tikrus kriterijus, tokius kaip ergono-mika, skaičiavimo greitis, turimų duomenų (geometrijos, medžiagų sugerties savybių ir t. t.) išsamumas, įvairios prielaidos bei skaičiavimo tikslumas, ir kt. Daugumoje metodų taikomos tam tikros supaprastintos prielaidos. Jos paprastai neturi reikšmingo poveikio vid-utiniams dažniams, kurie yra patys svarbiausi dažniai, prisidedantys prie triukšmo poveikio darbuotojams.

3.9 pav. Darbo vietų modeliavimo programinė įranga, kuria apskaičiuojami garso lygiai – šiuo atveju matome sudarytą triukšmo schemą, kurioje triukšmo lygiai žymimi skirtingomis spalvomis. (RayPlus® © programinė įranga, INRS (Prancūzija))

64


65

4 sKyrius: Kaip galime sumažinti triukšmo poveikį?


2. YRA DAUG ĮVAIRIų TRIUKŠMO PROBLEMOS SPRENDIMų ........................................................................................ 66

2.1. Pirmenybė teikiama kolektyviniams sprendimams ............................................................................................ 66

2.2. Rekomendacijos, padedančios suprasti prevencinius sprendimus .............................................................. 66

2.3. Sprendimo efektyvumą lemia nevienodi triukšmo dažniai ............................................................................ 67

3. TRIUKŠMO MAŽINIMO METODų KLASIFIKACIJA ......................................................................................................... 67

4. ORGANIzACINIO POBūDŽIO PRIEMONėS ...................................................................................................................... 69

5. TRIUKŠMO MAŽINIMO ŠALTINYJE PRIEMONėS ............................................................................................................ 71

5.1. Skystiesiems triukšmo šaltiniams taikomos priemonės .................................................................................... 71

5.2. Kietiesiems triukšmo šaltiniams taikomos priemonės ...................................................................................... 72

6. KOVOS SU ORINIU TRIUKŠMU PRIEMONėS .................................................................................................................... 73

6.1. Atitvarai ............................................................................................................................................................................... 73

6.2. Triukšmą slopinantys gaubtai ir izoliuojančios kabinos ................................................................................... 74

6.3. Apsauginiai skydai ......................................................................................................................................................... 75

6.4. Patalpos sugertis (absorbcija) ..................................................................................................................................... 75

7. KOVOS SU KIETAISIAIS KūNAIS SKLINDANčIU IR Jų PERDUODAMU TRIUKŠMU PRIEMONėS .................... 76

8. SPRENDIMų PIRKIMAS: SPECIFIKACIJOS ......................................................................................................................... 77

8.1. Būtinosios specifikacijos ............................................................................................................................................... 77

8.2. Bendrosios specifikacijos ............................................................................................................................................. 77

8.3. Svarbiausi standartai ...................................................................................................................................................... 78

66

4 skyrius: kaip galime sumažinTi Triukšmo poveikĮ?


Direktyvos 2003/10/EB26 5 straipsnyje pateikiamos tokios triukšmo poveikio prevencijos arba mažinimo nuostatos:

Atsižvelgiant į technikos pažangą ir turimas prie-1. mones, leidžiančias kontroliuoti riziką pačiame šaltinyje, dėl triukšmo poveikio atsirandanti rizika pašalinama pačiame šaltinyje arba sumažinama iki minimumo.

Tokia rizika mažinama laikantis bendrų prevencijos principų, ir ypač atsižvelgiant į:(a) kitus darbo metodus, kuriuos taikant triukšmo

poveikis mažesnis;(b) atitinkamas alternatyvias darbo priemo-

nes, atkreipiant dėmesį į atliekamą darbą, kurios skleidžia kiek galima mažiau triukšmo, įskaitant galimybę aprūpinti darbuotojus darbo priemonėmis, kurioms galioja Bendrijos nuosta-tos, siekiant veiksmingai mažinti triukšmo poveikį;

(c) darbo vietų ir darbo aplinkos įrengimą bei išplanavimą;

(d) atitinkamą informaciją ir darbuotojų apmokymą teisingai naudoti darbo priemo-nes, kad triukšmo poveikis darbuotojams būtų sumažintas iki minimumo;

(e) triukšmo mažinimą techninėmis priemonėmis:akustinio triukšmo sumažinimas, pavyzdžiui, –naudojant skydus, gaubtus, garsą sugeriančias dangas;triukšmo statiniuose sumažinimas, –pavyzdžiui, garso slopinimas arba izoliavi-mas;

(f) atitinkamas darbo priemonių, darbo vietų ir darbo vietų sistemų priežiūros programas;

(g) darbo organizavimą siekiant sumažinti triukšmą:

poveikio trukmės ir intensyvumo ribojimas; –atitinkami darbo grafikai, nustatantys –tinkamą [poilsio] laiką.

Remiantis rizikos įvertinimu, jeigu viršijamos didesnio-2. sios triukšmo kasdienio veikimo vertės, darbdavys sukuria ir įdiegia techninių ir (arba) organizacinių priemonių programą, skirtą sumažinti triukšmo poveikį, ypač atsižvelgiant į nurodytąsias priemones.


Atsižvelgiant į rizikos įvertinimą, atitinkamai pažymimos 3. darbo vietos, kuriose triukšmo lygis gali viršyti didesniąsias triukšmo kasdienio poveikio veikimo vertes. Taip pat nustatomos atitinkamų zonų ribos ir apribotas patekimas į jas, kai tai yra techniškai įmanoma ir kai tokias priemones pateisina poveikio rizika.

Kai dėl veiklos pobūdžio darbuotojas naudojasi poilsio 4. įrenginiais, už kuriuos atsakingas darbdavys, šiuose įrenginiuose triukšmas sumažinamas iki tokio lygio, kuris atitinka įrenginių naudojimo paskirtį ir sąlygas.

Pagal Direktyvos 89/391/EEB5. 27 15 straipsnį, darbdavys šiame straipsnyje nurodytas priemones derina su reikalavimais darbuotojams, priskiriamiems ypatin-gai padidintos rizikos grupėms.

YRA DAUG ĮVAIRIų 2. TRIUKŠMO PROBLEMOS SPRENDIMų

pirmenybė teikiama kolektyviniams 2.1. sprendimams

Pirmenybės teikimas kolektyviniams apsaugos būdams sudaro Direktyvoje 89/391/EEB apibrėžtos prevencijos pagrindą. Yra daug kolektyvinių sprendimų, kuriais galima kovoti su triukšmu.

Šiame skyriuje aprašomi tik kolektyviniai sprendimai.•Individualūs apsaugos būdai – tai daugiausia asmeninių •klausos apsaugos priemonių naudojimas [žr. 5 skyrių „Asmeninės apsaugos priemonės (AAP): asmeninių klausos apsaugos priemonių (AKAP) savybės ir pasir-inkimas“] bei triukšmą izoliuojančios kabinos. Tačiau kabinos aptariamos šiame skyriuje kartu su triukšmą izoliuojančiais gaubtais, kadangi abi šios priemonės yra grindžiamos vienodais fizikiniais principais.

rekomendacijos, padedančios suprasti 2.2. prevencinius sprendimus

Kolektyvinių triukšmo mažinimo sprendimų yra daug. Svarbu žinoti, koks platus yra jų pasirinkimas, ir mokėti išsirinkti tinkamiausią sprendimą.

27. 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo, OL L 183, 1989 6 29, p. 1.


67

Šiame skyriuje aprašomos įvairios sprendimų „klasės“ •ir paaiškinami principai, kuriais jie grindžiami. Pavaizduojamas sprendimų efektyvumas, išreikštas akustinių parametrų vertėmis, ir pateikiama jų taiky-mo pramonėje triukšmo problemai spręsti pavyzdžių.Kai pirkėjas išsirenka norimą sprendimą, jis turi būti infor-•muotas apie jo specifikacijas, siekiant užtikrinti sprendi-mo efektyvumą ir išvengti nesusipratimų. Šiuo tikslu reikalinga informacija pateikiama skyriaus pabaigoje.

sprendimo efektyvumą lemia nevieno2.3. di triukšmo dažniai

Visų medžiagų ir sistemų akustinės savybės kinta, keičiantis garso dažniui. Vertinant pagal šį parametrą, sprendimo akustinis efektyvumas bus labai nevienodas.

Didėjant garso dažniui, akustinis efektyvumas •paprastai (tačiau ne visada) taip pat didėja. Sunkiausia yra kovoti su žemų dažnių triukšmu.Tam tikrose dažnių juostose akustiniai sprendimai •būna mažiau efektyvūs.

TRIUKŠMO MAŽINIMO 3. METODų KLASIFIKACIJA

Svarbiausias uždavinys – išsirinkti patį geriausią sprendimą iš daugelio įvairių garso mažinimo priemonių. Geriausias sprendimas yra tas, kuris duoda geriausių rezultatų esant mažiausioms išlaidoms ir kuriam taikoma mažiau įvairių apribojimų.

Kai kurios triukšmo mažinimo priemonės yra plačiai •naudojamos pramonėje, tačiau iš tiesų sprendimų yra daug daugiau, negu gali susidaryti įspūdis vertinant pagal visuotinę praktiką.Įprasti sprendimai ne visada tinka konkrečiai proble-•mai spręsti ir ne visada gali būti pritaikomi konkrečioje gamykloje; be to, juos naudojant privaloma pasiekti geriausių triukšmo mažinimo rezultatų.Pramonininkai neturėtų pernelyg greitai atmesti tam •tikrų sprendimų, nes paprasti sprendimai labai dažnai gali duoti apčiuopiamos naudos.

Pavyzdžiai:

Bendras akustinis darbo patalpos įrengimas, įskaitant sienų ir lubų padengimą garsą sugeriančia medžiaga, gali būti perdėtai didelis ir kuriais atvejais netgi neefektyvus, jeigu, pavyzdžiui, triukšmo šaltinis yra arti darbuotojo. Ir panašiai, darbuotojui skirta triukšmą izoliuojanti kabina gali būti visiškai neefektyvi, jeigu jis kartkartėmis turi iš jos išeiti.

Garso mažinimo metodus galima suskirstyti į pagrind-ines klases, kurias iš anksto apžvelgus gali būti lengvi-au išsirinkti tinkamą sprendimą.

‘Priemonės „iš viršaus“. Jos apima darbo organizavimą, •procesų planavimą ir įrangos tiekimą. Šios priemonės yra efektyviausios tuomet, kai suplanuojamos dar prieš įrengiant darbo vietą arba atliekant didelį darbo vietos pakeitimą. Jos padeda išvengti galimų problemų ir neplanuoto darbo vėlesniame etape.„Triukšmo mažinimo šaltinyje“ priemonės, kurias sudaro •įrangos pakeitimai. Pagrindinis sunkumas yra užsitikrinti, kad, atlikus tokius pakeitimus, tebegaliotų įrangai suteik-ta garantija. Tačiau tinkamai įgyvendintos „triukšmo mažinimo šaltinyje“ priemonės gali būti labai naudingos mažinant triukšmą ir jo poveikį darbo vietoje; kai kuriais atvejais tam tereikia labai nedidelių išlaidų. Apsvarstykite galimybę pasinaudoti paprastomis idėjomis arba „gudrybėmis“ ir įtraukite į šios problemos sprendimą įrangos techninės priežiūros grupę arba tiekėją.Plačiausiai taikomos tokios priemonės, kuriomis kovojama •su oriniu triukšmu. Yra paplitusi nuomonė, kad jos turi mažesnį poveikį darbo organizavimui ir įrangos eksploat-avimui, tačiau tai ne visada yra tiesa. Šios priemonės yra efektyvios, jei taikomos esamai padėčiai pagerinti, tačiau jas taip pat galima apsvarstyti planavimo etape. Tikrasis priemonės efektyvumas priklauso nuo akustinės situaci-jos. Jei priemonė bus tinkama, ji gali duoti gerų rezultatų, tačiau neteisingai parinkta priemonė gali atnešti didelių išlaidų ir duoti maža naudos akustiniu požiūriu.

Pavyzdžiai:

Mažai kainuojantis sprendimas yra įrengti triukšmingą pagalbinę įrangą (ventiliatorius, kompresorius ir kt.) atokiau nuo darbuotojų, jei tai atliekama dar tuomet, kai įrengiamos darbo patalpos. Vėliau gali būti lengviau tokią įrangą pri-dengti triukšmą izoliuojančiais gaubtais, jeigu nebūtina, kad šios mašinos visą laiką būtų lengvai pasiekiamos.

Pačius tinkamiausius sprendimus galima nustatyti atsižvelgiant į garso rūšį

1 skyriuje apibūdinami skirtingų rūšių garsai: kietai-•siais kūnais arba konstrukcijomis sklindantis garsas, orinis garsas ir skysčiais sklindantis garsas.Tiek oru, tiek skysčiais sklindantys garsai vadinami •„skystoje terpėje sklindančiais garsais“, nes turi daug panašumų.Pagal šias rūšis galima skirstyti ne tik garso sklidimą, •bet ir spinduliavimą (emisiją).Kietieji triukšmo šaltiniai yra tokie, kuriuose veikia •mechaninės jėgos, pvz., pavaros, trintis, smūgiai ir t. t.Skystųjų triukšmo šaltinių skleidžiamą triukšmą suku-•ria slėgio pakitimai skystyje, pvz., švilpimas, turbulen-cija, šūvis ir t. t.

68


Triukšmo sklidimas kietaisiais kūnais vadinamas •„struktūriniu triukšmu“: garsą perduoda grindys, sienos, vamzdžiai ir t. t.Triukšmo sklidimas oru yra vadinamas „oriniu triukšmu“: •garsas sklinda aplinkos oru; platesniu požiūriu galime kalbėti apie „skystoje terpėje sklindantį“ triukšmą.

Kai kurie sprendimai šiame skyriuje neaptariami, nes jie išsamiau aprašomi kitose šio vadovo dalyse:

„Asmeninės apsaugos priemonės (AAP): asmeninių •klausos apsaugos priemonių (AKAP) savybės ir pasir-inkimas“ (5 skyrius),„Darbo vietų planavimas“ (3 skyrius).•

Geriausią triukšmo mažinimo priemonę gali padėti pasirinkti techninis modeliavimas. Modeliavimo metodų pasirinkimas yra platus – nuo nesudėtingos formulės, kuria apytiksliai apskaičiuojamas galimo sprendimo poveikis,

iki specialios programinės įrangos, kuria galima įvertinti kelių kartu taikomų sprendimų poveikį ir išsirinkti pačius geriausius sprendimus. Tokio modelia-vimo išlaidas dažnai didele dalimi kompensuoja vėlesnė priemonės teikiama nauda.

Primonės rūšis

Praktinis sprendimas

Organizacinio pobūdžio priemonės

Reguliari prevencinė

techninė priežiūra

Skystieji triukšmo šaltiniai

Sklidimas kietaisiais

kūnais

Kietieji triukšmo šaltiniai

Sklidimas oru

AtitvaraiĮrangos remontas ar

pakeitimas

Proceso pakeitimai

Darbo vietų ar darbo organizavimo pokyčiai

Priemonės dėl srauto

Priemonės dėl jėgos

Priemonės dėl struktūros

Vibracijos izoliavimasSlopintuvas

Gaubtai

Sugertis

Skydai

Kabinos

Patalpos paruošimas

Kliūtys triukšmui

Mažinimas šaltinyje

Sklidimo mažinimas

4.1 pav. Triukšmo mažinimo priemonės darbo vietose


69

ORGANIzACINIO 4. POBūDŽIO PRIEMONėS

Kovos su triukšmu politikos pagrindą sudaro mažatriukšmės įrangos pasirinkimas.

Jei rinksitės mažatriukšmę įrangą, jums nereikės įgyvendinti •plataus masto triukšmo mažinimo priemonių.Kiekvienoje mašinų ar įrankių klasėje yra daugiau •ar mažiau triukšmingų modelių; įrangos triukšmines charakteristikas privaloma nurodyti įrangos speci-fikacijose, pateikiamose potencialiems užsakovams.Parenkite atitikties pripažinimo procedūrą, apimančią •eksploatuojamos įrangos keliamo triukšmo patikrinimus.Užtikrinkite reikiamą įrangos techninę priežiūrą per •visą jos eksploatavimo laiką – geros techninės būklės mašina veikia tyliau.

Pavyzdžiai:

Tylių įrankių (pjūklų geležčių, suspausto oro pūstuvų, sraigtų suktuvų ir t. t.) ir tylių mašinų (kompresorių, motorų, ventiliatorių ir kt.) naudojimas.

4.2 pav. Pasirinkite tylią įrangą ir užtikrinkite tinkamą jos techninę priežiūrą.

Darbo procesas sukuria daugiau arba mažiau triukšmingas darbo sąlygas.

To paties rezultato kartais galima pasiekti dirbant be •triukšmo.Tylus darbo procesas dažnai teigiamai veikia darbo rezul-•tatus ir kokybę.Nedidelės šio proceso sudedamosios dalys gali turėti •didelį poveikį triukšmui (pvz., krintantys objektai, valy-mas suspaustu oru ir t. t.).Proceso pagerinimas gali suteikti galimybių kovoti su •kitokio pobūdžio tarša (dulkėmis, karščiu ir t. t.).Siekiant tylesnių darbo sąlygų, galima keisti įvairius darbo •proceso parametrus, tačiau taip pat neturėtų nukentėti darbo našumas.

Pavyzdžiai:

Detales galima pergabenti kitokiu būdu, o ne metant; naudokitės elektronine, o ne mechanine greičio kon-trole, kiek galima sutrumpinkite triukšmingos veiklos laikotarpius, nustatykite srauto greitį arba oro slėgį ties pačiu tyliausiu režimu, ir t. t.

4.3 pav. Pritaikykite arba patobulinkite darbo procesą

70


Toliau pateikiama kai kurių darbo metodų, kuriuos taikant sumažėja įrangos skleidžiamo garso (emisijos) lygis, pavyzdžių:

metodas / darbo principas

mažesnis skleidžiamas triukšmas

didesnis skleidžiamas triukšmas

Objekto padėjimas Objekto numetimas

Išsiurbimas Nupūtimas

Perforavimas centriniu gręžtuvu Perforavimas centriniu pramuštuvu

Gręžimas Perforavimas

Smūginis grąžtas Smogiamoji/perkusinė gręžimo mašina

Vinių/varžtų privirinimas (laivų

statyboje)„Knacken“ dalių privirinimas

Sukamasis veržliasukis Smūginis veržliasukis

Elektrinė trauka Vidaus degimo variklis

Liejimas Kalyba

Gabenimas stumiant Gabenimas ridenant

Hidraulinis formavimas (Kraftformer) Briaunos suformavimas plaktuku

Hidraulinis tempimas/presavimas Tiesinimas plaktuku

Sudūrimas užleidžiant Kniedijimas

Lazerinė pjovimo mašina Metalo lakštų pjaustymo mašina

Optinė signalų sistema Akustinė signalų sistema

Vibracinis pjūklas Nupjovimas šlifavimo būdu

Plazminis lankinis pjovimas Mechaninis pjovimas

Įspaudimas (pvz., štampuojamasis

valcavimas)Smūginis štampavimas

Presavimas Kalimas

Diržinė pavara Grandininė pavara

Apvalusis dildymas Tekinimas/šlifavimas

Pjovimas (pjūklu) Nupjovimas šlifavimo būdu

Sriegimas Kniedijimas

Suvirinimas Kniedijimas

Suvirintų siūlių lyginimas Suspaudimas kalant plaktuku

Suvirinimo medžiagos užpurškimas Suvirinimo purslų nugrandymas

Štampavimo mašina (pvz.,

vamzdžių)Figūrinių štampų įvarymas

Žiedinis kniedijimas Smūginis kniedijimas

Nuolatinis transportavimas Transportavimas su pertrūkiais

4.1 lentelė Mažiau triukšmingi darbo metodai [BGI 688 „Lärm am Arbeitsplatz in der Metall-Industrie“, p. 51]

Tinkamas sprendimas gali būti organizacinės priemonės.

Direktyvos 2003/10/EB 5 straipsnio 1 dalies g ir i punktu-ose nustatomi tokie reikalavimai:

triukšmą gali sumažinti „triukšmo pov-•eikio trukmės ir intensyvumo ribojimas“

[Atsižvelgiant į tai, kad sutrumpinus darbo laiką 50 %, triukšmo poveikis sumažinamas tik 3dB(A) (žr. 1 skyrių „Akustikos principai“)];triukšmą gali sumažinti „atitinkami darbo grafikai, •nustatantys tinkamą poilsio laiką“.

Be to, galima imtis kitų priemonių:

organizacinės priemonės apima darbo patalpų ir •darbo eigos planavimą;planuojant darbo patalpos akustinį įrengimą, •atsižvelgiama į įrangos padėtį darbuotojo atžvilgiu;planuojamas darbas siekiant sumažinti triukšmo •veikiamų darbuotojų pačių triukšmingiausių užduočių trukmę; ir t. t.

Taikant šias priemones, nereikia jokios papildamos įrangos; taip pat šios priemonės gali būti nebrangios.

Pavyzdžiai:

Išdėstykite triukšmingą įrangą atokiau nuo sienų ir kampų; įrenginių grupes išdėstykite toliau nuo darbuotojų darbo vietų arba įrenkite atitvarus. Organizuokite darbą taip, kad darbuotojai įvairiose darbo vietose dirbtų pakaitomis, sieki-ant „paskirstyti“ triukšmingas užduotis (kartu „nepraran-dant“ darbuotojų!); naudokite nuotolinį valdymą, kad dar-buotojai galėtų būti toliau nuo triukšmingos įrangos, ir t. t.(4.5 pav, p.71)

Organizacinio pobūdžio priemones būtina apsvarstyti kiek galima anksčiau, planuojant įrangos išdėstymą. Gali būti naudinga planuo-jant šias priemones tartis su tiekėjais; 6 skyrius yra skirtas šiam konkrečiam klausimui.

4.4 pav. Tylios litavimo lempos naudojimas statyboje. © Yves Cousson, INRS (Prancūzija)

Litavimo lempos yra stipraus triukšmo šaltiniai daugybėje veiklos rūšių, pavyzdžiui, statybose. Naudojant tyli-as litavimo lempas, skleidžiamas triukšmas (emisija) sumažinamas 7–20 dB(A), priklausomai nuo dujų srauto.


71

TRIUKŠMO MAŽINIMO 5. ŠALTINYJE PRIEMONėS skystiesiems triukšmo šaltiniams 5.1. taikomos priemonės

Priemonėmis, skirtomis skystiems triukšmo šaltiniams, paprastai stengiamasi sumažinti srovių turbulenciją:

sumažinti srovės greitį,•pagerinti paviršių kokybę,•apdoroti kliūtis – mažinti jas ir gerinti jų formą,•vamzdžiuose vengti staigių posūkių, staigių skerspjūvio •padidėjimų ar sumažėjimų ir kt.

Galima įrengti triukšmo slopintuvus, pageidautina kuo arčiau triukšmo šaltinio:

„išsklaidančius“ triukšmą slopintuvus su triukšmą •sugeriančiomis medžiagomis (tinka mažo greičio oro srovėms; kartais vadinami „triukšmą sugeriančiomis plokštėmis“.„reaktyvieji” slopintuvai, grindžiami geometrine •struktūra, pvz., duslintuvai.„plečiamieji“ slopintuvai, daugiausia naudojami •įleidžiant ir išleidžiant suslėgtas dujas.

Pavyzdžiai:

Ant šlifavimo mašinos esantį oro srauto rinktuvą nukreipkite oro srovės kryptimi, o ne kampu. Naudokite vamzdžius lygiomis sienelėmis; įrenkite triukšmą „išsklaidančius“ slopintuvus ant dulkių rinktuvo ventiliatoriaus oro įleidimo ir išleidimo angų. Pakeiskite slėginio liejimo mašinų dujų išleidimo angų nusidėvėjusius „plečiamuosius“ slopintuvus.

4.6 pav. Skystieji triukšmo šaltiniai: valdykite srovę arba naudokite slopintuvus.

Atšakos ilgio reguliavimo varžtai

Išmetamasis vamzdis Išleidimas

iš bandymo kameros

Garo vamzdžio atšaka

Be duslintuvo

Su duslintuvu

Oktavinės juostos centrinis dažnis (Hz)

Gar

so sl

ėgio

lygi

s [dB

]

4.7 pav. Variklio išbandymas – slopintuvų naudojimas. © Darbuotojų sveikatos ir saugos inspektorius (JK)

Įrangos išdėstymas

Įrangos išdėstymas

Darbo laiko padalijimasDarbo laiko padalijimas

4.5 pav. Darbo vietų planavimas, darbo organizavimas

72


Daugelio variklių (ypač vidaus degimo variklių) skleidžiamame garse vyrauja išmetamojo vamzdžio triukšmas. Naudojant tinkamus duslintuvus, triukšmą gali-ma sumažinti nuo 20 iki 40 dB(A). Slopintuvai yra specialiai pritaikomi kiekvienai įrangai, taikant rezonanso principą (žr. 3 skyrių „darbo vietų planavimas“); jų ilgis nustato-mas pagal sugeriamo garso dažnį. Spektrinė analizė rodo, kad vyraujantis dažnis beveik visiškai nuslopinamas.

Kietiesiems triukšmo šaltiniams taiko5.2. mos priemonės

taikant bendrąsias priemones kietiesiems triukšmo šaltiniams, susitelkiama ties pačia mechanine jėga:

šalinama trintis,•vengiama smūgių,•stengiamasi padaryti jėgas kiek galima tolygesnes,•mažinama kinetinė energija: siaurinami tarpai, •mažinama judančių dalių masė ir kt.

Įrenginys, panaudodamas tokią pačią jėgą, gali skleisti daugiau arba mažiau vibracijos ir triukšmo; šiuos gebėjimus galima išnaudoti atliekant struktūrinius pakeitimus:

šalinti rezonansą, keičiant konstrukcijų masę arba •kietumą,sukurti slopinimą pačioje konstrukcijoje, naudojant special-•ius įtaisus (dangas, slopintuvus ir kt.). Slopinimas paverčia vibracijos energiją karščiu, kuris išsisklaido įtaiso viduje,naudoti konstrukcijas, skleidžiančias mažesnę vibraciją ir •silpnesnį garsą.

Pavyzdžiai:

Sutepkite kontaktus, vietoje metalinių pavarų naudokite plastikines, mažinkite detalių kritimo aukštį, naudokite perforuotas, o ne vientisas plokštes, padenkite kon-strukcijos dalis triukšmą slopinančios medžiagos sluok-sniais ir t. t.

4.8 pav. Kietieji triukšmo šaltiniai: atsižvelkite į veikiančias jėgas arba įrenginio struktūrą.

Nors triukšmą slopinančių medžiagų ar įtaisų naudojimas visais atvejais padeda sumažinti triukšmą, tačiau retai kada pavyksta nustatyti įrenginio konstrukcijai taikytinas priemones vadovaujantis vien nuojauta. Geriau suplanuoti

jas atliekant specialią analizę, naudojant tinkamas matavimo bei skaičiavimo pagalbines priemones.

„Aktyvioji kontrolė“ – tai sprendimas, kurį teoriškai gal-ima taikyti tiek orinio, struktūrinio triukšmo šaltiniams. Vadovaujantis šiuo principu, sukuriamas priešfazis – „priešinis triukšmas“ arba „atoveikio jėga“, priešingi pradiniam šaltiniui. Kadangi šie sprendimai dar nėra pakankamai išplėtoti, jų naudojimas pramonėje tebėra ribotas, ir dažniau į juos atsižvelgiama sprendžiant žemų dažnių orinio triukšmo problemą.

((a) Lazerio spindulys pjauna per pjūklo geležtę. (b) Geležtės

vidus išklotas triukšmą slopinančios medžiagos sluoksniu

4.9 pav. Medienos pjovimas: tyliųjų ašmenų naudojimas © INRS (Prancūzija)

Pjaunant medieną, pjūklo geležtė yra didžiausias triukšmo šaltinis. Daug gamintojų siūlo „tyliąsias geležtes“, kurios gaminamos naudojant įvairias technologijas: „pjovi-mo lazeriu“ (a) arba „sluoksniuoto“ tipo geležtes (b). Naudojant efektyviausias „tyliąsias geležtes“, galima sumažinti triukšmą iki 7 dB(A).

4.10 pav. Metalo apdirbimas: mechaninių dalių dėžės


73

Metalo apdirbimo pramonėje dažnai kyla impulsinių triukšmų dėl smūgių tarp atskirų mechaninių dalių. Aukščiau matote pavaizduotą dėžę, kurioje plaunamos mechaninės dalys. Jei tokios dėžės sienos yra iš vielos tinklo, į aplinką išspinduliuojama mažiau garso.

Triukšmą, susidarantį, kai metalinės dalys krinta į dėžę, galima sumažinti dviem paprastais metodais: kontro-liuoti dalių judėjimą nuolaidžia plokšte (a) arba sumažinti triukšmo spinduliavimą, naudojant vielos tinklo dėžę (b).Kai 0,5 kg masės varžtai krinta į tuščią dėžę iš 1 m aukščio, taikant sprendimą (a), triukšmas sumažinamas apie 6 dB(A), o sprendimą (b) – 14 dB(A).

Galinis gaubtas

Išorinis apvalkalas – vientisas plieno lakštas

Sandarinimo juosta (viename gale)

Sandarinimo juosta (viename gale)

Vidinis apvalkalas – perforuotas plieno lakštas

Greito atjungimo alkūniniai laikikliai

4.11 pav. Gera apdirbimo praktika: vamzdžio izoliacija © Darbuotojų saugos ir sveikatos inspektorius – JK

Kietos dalelės leidžiamos per kietų vamzdžių sistemą. Keliamą triukšmą apie 10-15 dB(A) sumažina vamzdžių akustinė izoliacinė apkala, pagaminta iš storo pusiau standžios mineralinės vatos sluoksnio, apgaubto plieno lakštu.

KOVOS SU ORINIU 6. TRIUKŠMU PRIEMONėS

atitvarai6.1.

Įrengti atitvarai darbo vietoje gali izoliuoti oru sklindantį triukšmą; tačiau patalpos sienos turi turėti geras izoliacines charakteristikas.

Triukšmingų įrenginių grupę galima pastatyti vienoje •vietoje, kuri nuo visos darbo patalpos atskiriama hermetiškomis sienelėmis.Apsvarstykite galimybę riboti darbuotojų judėjimą ir •patekimą į atitvertas zonas.

Paprastai kuo didesnė paviršiaus masė, tuo geresnė •izoliacija.Naudojant daug atitvarų sienelių, galima sukurti gerą •izoliaciją.Langai ir durys turi pasižymėti tinkamomis akustinėmis •savybėmis, kadangi net mažas „akustinis trūkumas“ labai sumažina bendrą izoliacijos lygį.Užtikrinkite, kad nebūtų jokių, netgi visai mažų, plyšių •garsui prasiskverbti – naudokite sandariklį.Paprastai kuo aukštesnio dažnio garsas, tuo geriau •jis izoliuojamas, tačiau bet kuri sienelė tam tikrų dažnių diapazonų garsus sulaiko prasčiau negu kitus; pabandykite nustatyti „silpnąsias vietas“, nau-dodamiesi produkto dokumentais arba apytiksliais apskaičiavimais.

Pavyzdžiai:

Sienelėse esančių plyšių poveikis garso sklidimui: jeigu garsui pralaidus sienelės plotas sudaro 1 % viso ploto, sienelės izoliacijos laipsnis sumažėja nuo 30 iki 20 dB. Tolesnėje lentelėje pateikiama tam tikrų rūšių sienelių izoliacinių verčių pavyzdžių:

sienelė r db(a)

Viena 7 cm storio tinko plokštė 34

1 cm storio stiklas 33

5 cm storio plytų sienelė 39

7 cm storio tinko plokštė + pluoštas + 7 cm storio tinko plokštė

54

9 cm betono plokštė 35

9 cm concrete 47

9 cm betono plokštė + 5 cm pluošto + 1 cm sutvirtinto tinko

61

4.12 pav. Atskirkite triukšmingą įrangą sienelėmis

74


4.13 pav. Tekstilės pramonė: atitvarais padalytas tekstilės cechas © Bernard Floret, INRS (Prancūzija)

Šio galanterijos cecho triukšminga patalpos dalis buvo atitverta akustine sienele su dvigubais langais, kad būtų galima matyti, kas vyksta kitoje pusėje.

triukšmą slopinantys gaubtai ir 6.2. izoliuojančios kabinos

Triukšmą izoliuojantis gaubtas – tai „dėžė“, kurioje uždaroma triukšminga įranga; šio sprendimo bend-rieji principai yra panašūs į patalpos dalijimo atitvar-ais principus, tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į kelis konkrečius punktus:

Būtina atsižvelgti į tai, jog gaubtas trukdo patekti prie •įrenginio.Labai dažnai gaubte tenka įrengti produktų įeigos ir •išeigos angas, vėdinimo angas ir kt.Tokios angos turi būti akustiškai apdorotos: apsvar-•stykite galimybę naudoti slopintuvus, garso sugerties tunelius, izoliacines uždangas ir kt. Gaubto vidaus paviršiai turi būti padengti garsą •sugeriančia medžiaga, siekiant išvengti garso stiprėjimo gaubte.Įranga jokiu būdu neturi liestis prie gaubto (žr. 7 dalį).•

Pavyzdžiai:

Gaubtas gali sumažinti triukšmą 20–30 dB(A). Jeigu gaub-to vidus neišmuštas garsą sugeriančiomis medžiagomis, jo teikiama nauda gali sumažėti net 10 dB. Butelių konvejerį supantis gaubtas su plastinėmis juostelėmis, pritvirtintomis prie vienos atviros gaubto pusės, gali sumažinti triukšmą 7 dB(A).

Triukšmą slopinančios plokštės

4.14 pav. Apgaubkite triukšmingą įrangą gaubtu.

4.15 pav. Kasyba ir darbas karjeruose: triukšmo gaubtas © Bernard Floret, INRS (Prancūzija)

Kasybos ir karjerų eksploatavimo sektoriuje didžiausi taršos šaltiniai yra dulkės ir triukšmas.

Siekiant kovoti su abiejų rūšių tarša, šiame karjere akmenų smulkintuvas buvo patalpintas 25 m aukščio gaubte dvigubomis sienomis, tarp kurių yra akmens vatos sluoksnis.

Triukšmą slopinanti kabina – tai sandari patalpa, kurioje dirba darbuotojas; kabinos veikimo principai yra tokie patys kaip ir triukšmo gaubto, ir jos sandara panaši. Tačiau būtina atsižvelgti į specialius reika-lavimus, susijusius su darbuotojo apsauga.

Kabinos, kaip ir asmeninės klausos apsaugos priemonės, •yra individualus triukšmo problemos sprendimas, taigi jas reikėtų naudoti tik tada, jei nėra jokių kitų tinkamų alternatyvų.


75

Kabinos efektyvumą labai sumažina laikas, kurį dar-•buotojui tenka praleisti išorėje; tokiu atveju kabinos tei-kiama nauda darbuotojui mažėja tokiu pat greičiu kaip ir tuomet, jeigu šis ne visą darbo laiką naudoja klausos apsaugos priemones (plg. 5 skyrių).

Siekiant apsaugoti darbuotoją, būtina atsižvelgti į •kitus prevencijos klausimus, tokius kaip vėdinimas, temperatūra, ryšių su išore palaikymo metodai, gebėjimas pastebėti pavojaus signalus ir t. t.

Pavyzdžiai:

Triukšmą izoliuojanti kabina gali sumažinti triukšmą nuo 25 iki 35 dB(A).

4.6 pav. Transporto sektorius: Šios kelių transporto priemonės, vežiojančios darbininkų brigadą, kabinoje triukšmas buvo sumažintas išklojus grindis bei šonines sieneles stiklo pluoštu ir kitais garsą sugeriančiais paviršiais, padeng-tais lakštiniu plienu. © Darbuotojų sveikatos ir saugos inspektorius, JK

apsauginiai skydai 6.3.

apsauginiai skydai yra sienos dalys, kurių viena ar kelios kraštinės nėra sujungtos su siena; juos naudojant, galima laisvai patekti prie įrangos, tačiau jų teikiama nauda yra ribota, ir juos taikant privaloma laikytis būtiniausių reikalavimų.

Įrenkite skydus kiek galima arčiau darbuotojų.•Užtikrinkite pakankamą skydų aukštį (geriausia, kad •jis būtų dukart didesnis už atstumą nuo žemės iki žmogaus ausies).Skydo plotis turi būti maždaug dvigubai didesnis už •aukštį.Padenkite skydo paviršius garsą sugeriančia medžiaga.•Medžiaga, iš kurios pagamintas skydas, turi užtikrinti •20 dB orinio triukšmo izoliaciją, naudojama kaip siena. Likusios patalpos dalies paviršius taip pat tinkamai •padenkite garsą sugeriančiomis medžiagomis.

Dėl apsauginių skydų naudojimo muzikos ir pramogų sektoriuose žr. 8 skyrių.

Pavyzdžiai:

Akustinis skydas geba sumažinti triukšmą tik 10 dB, o aidžiame kambaryje – daugiausiai 5 dB.

4.17 pav. Įrenkite apsauginius skydus arti darbuotojų.

4.18 pav. Metalo apdirbimo pramonė: apsauginis skydas.© Yves Cousson, INRS (Prancūzija)

Šioje darbo patalpoje darbuotojus skiria apsauginiai sky-dai, saugantys nuo triukšmo jų artimiausią aplinką. Patalpa yra išmušta triukšmą sugeriančiomis medžiagomis, taigi kiekvienas darbuotojas gali būti apsaugotas nuo šalia esančio darbuotojo keliamo triukšmo iki 5 dB(A).

patalpos sugertis (absorbcija)6.4.

Apie patalpos sugertį (absorbciją) rašoma 3 skyriuje „Darbo vietų planavimas“. Šiame skyriuje pateikiami pavyzdžiai, žr. ‘„Sprendimų pirkimas: specifikacijos“ 8 dalis, 77 p.

4.19 pav. Patalpos sugertis garaže© Yves Cousson, INRS (Prancūzija)

76


Garažams dažnai būdingi garsą atspindintys paviršiai, kurie sustiprina triukšmą. Garsą sugeriančias medžiagas garaže galima tvirtinti įvairiais būdais: pakabinant garsą sugeriančias plokštes (kairėje), kuriomis sukuriamas didelis garsą sugeriančio paviršiaus plotas, taip pat išmušant sugeriančiomis medžiagomis sienas ir lubas – arba ištisai, arba atskirais sluoksniais (dešinėje).

Visų čia pateiktų sprendimų efektyvumas priklauso nuo garso dažnio; jų efektyvumas skirsis priklausomai nuo triukšmo tipo. Pavyzdžiui, apsauginis skydas, kuris efektyviau slopina aukštų dažnių garsus, gali būti daugiau arba mažiau

naudingas, priklausomai nuo to, ar triukšmo dažnis yra žemas ar aukštas. Šį klausimą tampa dar sunkiau spręsti, atsižvelgiant į izoliaciją, kadangi įvairių sprendimų naudingumą paprastai mažina tai, kad jie nepakankamai gerai apsaugo nuo tam tikrų dažnių garso, priklausomai nuo jų geometrijos ir konstrukcijos. Todėl šį klausimą reikėtų kelti visuose akustiniuose tyrimuose, tikrinant matavimų rezultatus ir techninių duomenų lapus.

Žmonės dažnai painioja garso sugertį (absorbciją) ir izoliaciją. Šiame vadove pateikti paaiškinimai rodo, kad abiejų metodai ir tikslai skiriasi: sugertis yra svarbi šalinant triukšmą patalpų viduje, o izoliacija sulai-komas triukšmo sklidimas iš vienos patalpos į kitas. Pavyzdžiui, stiklo vata yra puiki absorbcinė medžiaga, tačiau jos izoliacinės savybės yra prastos (17 dB, esant 1000 Hz dažniui, kai medžiagos tankis yra 20 kg/m3).

KOVOS SU KIETAISIAIS 7. KūNAIS SKLINDANčIU IR Jų PERDUODAMU TRIUKŠMU PRIEMONėS

Prieš imdamiesi bet kokių veiksmų, įsitinkite, kad jūsų darbo vietų problema iš tiesų yra kietaisiais kūnais sklindantis ir jų perduodamas triukšmas.

Kietųjų kūnų perduodamas triukšmas paprastai yra •susijęs su vibracijos keliamomis problemomis: vibraci-jos veikiamų darbuotojų komfortu, konstrukcijoms daroma žala ir t. t.Tačiau vertinant triukšmo poveikį darbuotojams, •kietųjų kūnų perduodamo triukšmo problema retai būna didesnė už oru sklindančio triukšmo problemą.Specialiais matavimo metodais galima nustatyti, kokią •bendro triukšmo poveikio dalį sudaro kietųjų kūnų perduodamas triukšmas. Kitu atveju svarbiais gali-

ma laikyti kai kuriuos iš tokio pobūdžio triukšmo komponentų: didelių konstrukcijų (plokščių, sienų) stiprią vibraciją, žemų dažnių triukšmą, triukšmo sklidimą dideliais atstumais ir t. t.

Siekiant pašalinti kietųjų kūnų perduodamą triukšmą, reikia užkirsti kelią vibracijai. Paprastai tai daroma pastatant triukšmo šaltinį ant lanksčių antivibracinių laikiklių, tačiau būtina laikytis tam tikrų reikalavimų:

Esminis vibracijos izoliavimo principas yra įrenginio •„pakabinimas, tarsi šis būtų visiškai nepriklausomas nuo aplinkos.Taigi įrenginys turi būti paremtas antivibraciniais •laikikliais, kurie turi būti kiek galima lankstesni ir kartu pajėgūs išlaikyti įrenginį nesugniuždami.Būtina atsižvelgti į visas jungtis, susiejančias įrenginį •su aplinka: vamzdžius, kabelius ir t. t.Įrenginio atraminė struktūra (plokštė, grindų plokštė •ar kt.) turi būti pakankamai standi: venkite plonų betoninių grindų ar lengvų plieninių karkasų.

Pavyzdžiai:

Tipiški įrenginiai, kuriuos reikia izoliuoti, yra stūmoklinės mašinos. Jeigu jos skleidžia pernelyg didelę energiją, jas galima izoliuoti ir užkelti ant betono masės blokų.

4.20 pav. Įrenginio vibracija izoliuojama lanksčiais laikikliais.

Metodo, kuriuo įvertinama kietųjų kūnų perduodamo triukšmo dalis, esminis principas yra faktinio įrangos skleidžiamo struktūrinio triukšmo palyginimas tik su oriniu triukšmu; pastaroji vertė gaunama naudojantis,

pavyzdžiui, garsiakalbio tipo šaltiniu.

Efektyviai įmanoma izoliuoti tik tokią vibraciją, kuri viršija tam tikrą dažnį, kurio vertė yra 1,4 karto didesnė už vadinamąjį „natūralaus pagrindo dažnį“. Pastarasis dažnis yra tiesiogiai proporcingas pagrindo, ant kurio pastatytas įrenginys, kietumui ir atvirkščiai proporcingas įrenginio masei. Kaip tik todėl labai sunku izoliuoti žemus dažnius (< 8 Hz) skleidžiantį įrenginį.


77

rezervuaras

sužadinimo generatorius

mountings

4.21 pav. Detalių gamyba: vibracijos izoliavimas© INRS – CRAM Nancy (Prancūzija)

Automobilių pramonėje gaminamos mažos dalys yra laikomos vibruojančiuose rezervuaruose-tiektuvuose. Šis įrenginys skleidžia žemų dažnių triukšmą („dūzgesį“), kadangi pagrindinis jos vibracijos dažnis yra 50 Hz. Įrengus tinkamą vibracijos izoliaciją ir lanksčius antivi-bracinius laikiklius, galima sumažinti triukšmo skleidimą kietosiomis konstrukcijomis. Kartu labai sumažėja vibrac-ijos poveikis šalia mašinos esantiems darbuotojams.

SPRENDIMų PIRKIMAS: 8. SPECIFIKACIJOS

Dėmesio! Šioje dalyje pateikiama rekomendacijų, kaip įsigyti kai kuriuos akustinius sprendimus, aprašytus šiame skyriuje. Tačiau joje nekalbama apie vadinamosios „tyliosios“ įrangos įsigijimą, apie kurį kalbama šio vadovo 6 skyriuje.

būtinosios specifikacijos8.1.

Ypač svarbu užtikrinti, kad pasirinktas sprendi-mas veiksmingai išspręstų triukšmo problemą. Todėl užsakymo dokumentuose privaloma nurodyti įrenginio akustines specifikacijas.

Analizuojant problemą ir imantis priemonių, kurios •atrodo teisingos, įmanoma atrasti tinkamų triukšmo problemos sprendimų. Tačiau daugeliu atvejų MVĮ tenka patikėti šį reikalą specialistui, kuris suranda ir nuperka „tinkamą“ sprendimą.Taigi būtina užrašyti parašyti tikslų apibūdinimą, •kurio nebūtų galima klaidingai interpretuoti atliekant priėmimo bandymą (angl. acceptance test).

Įvairūs veiksniai gali lemti, kad bus skirtingai supran-•tamas „galutinis“ triukšmo lygis: matavimų param-etrai, matavimo vienetai, matavimo sąlygos, įrangos eksploatavimo sąlygos ir kt.Siekiant išvengti nesusipratimų, toliau pateikiame •naudingų pasiūlymų apibūdinti bendriesiems sprendi-mams sąrašą. Šis sąrašas yra negalutinis: jis pateikia-mas tik kaip pagalba.

bendrosios specifikacijos8.2.

Yra tam tikros bendrosios specifikacijos, būdingos visiems akustiniams sprendimams.

Pirmoji specifikacija, žinoma, yra akustiniai reikalavi-•mai, t. y. parametras, pagal kurį įvertinama sprendimo teikiama nauda. Bendras parametras, kurį lengva išmatuoti, yra LpA •[garso slėgio lygis, išreikštas dB(A)] nustatytame taške, kai įrenginys veikia ir taikomas akustinis sprendimas.Jei įmanoma, matavimo taškas turi būti operatoriaus •darbo vieta.Siekiant palyginti triukšmo lygį prieš ir po sprendimo •įgyvendinimo, turi būti apibrėžtos sąlygos, kuriomis atliekamas „priėmimo bandymas“.Kai kurios iš šių sąlygų taikomos įrangos eksploata-•vimui ir aplinkai, įskaitant:

įrangos vietą darbo vietos atžvilgiu, –įrangos eksploatavimo sąlygas, –patalpos sugerties (absorbcines) charakteristikas, –patalpos perpildymą. –

Kitos sąlygos yra susijusios su pačiu matavimu, •pavyzdžiui:

matavimo prietaisų tipas ir tikslumo klasė, –matavimo instrumentų kalibravimo atsekamumas, –kalibravimo patikrinimas bent bandymo pradžioje –ir pabaigoje,išmatuotųjų lygių svarbumas: pvz., visos išmatuotosios –vertės turi viršyti foninį lygį bent 6 dB(A),triukšmo lygio pastovumas: pvz., triukšmo lygio kiti- –mas matavimo metu neturi viršyti 3 dB(A).

Prie specifikacijų sąrašo galima pridėti „konstrukcijai •keliamus reikalavimus“:

tam tikri konstrukcijos parametrai gali mažinti –sprendimo akustinį efektyvumą, pvz., nesandaru-mai, nelanksčios jungtys ir kt.,kiti reikalavimai keliami darbo vietai arba darbo –proceso aplinkai: paviršių apsauga, biologinis suderinamumas, apsauga nuo ugnies ar karščio, higrometrija, vėdinimas, galimybė patekti prie įrangos, išmontavimo gebėjimai ir kt.

Standartai yra geriausi informacijos šaltiniai, nustatant •patikimus reikalavimus akustiniams sprendimams. Dažniausiai taikomiems sprendimams tokie reikalavi-mai jau yra nustatyti (žr. 8.3 skirsnį).

78


svarbiausi standartai 8.3.

Standartai yra geriausi informacijos šaltiniai, reng-iant specifikacijų lentelę; kiekvienam akustiniam sprendimui jie yra nustatomi atskirai.

Standartuose pateikiami tikslūs susijusių parametrų •apibrėžimai.Standartai gali suteikti konkrečios praktinės informa-•cijos apie svarstomą sprendimą.

Pavyzdžiai:

Tolesnėje lentelėje pateikiamos standartų, kuriuose patei-kiama bendra informacija apie akustines specifikacijas arba aptariami konkretūs akustiniai sprendimai, nuorodos.

Standartuose paprastai nurodomi akustiniai parametrai, kurie yra labiau techniškai pritaikyti konkrečiam sprendimui. Šiuos parametrus išmatuoti paprastai yra sudėtingiau negu LpA, tačiau gautas rezultatas yra patikimesnis.

standard reference title

ISO 11200:1995

Akustika. Mašinų ir įrenginių skleidžiamas triukšmas. Spinduliuotės garso slėgio lygių nustatymas darbo ir kitose nurodytosiose vietose. Pagrindinių standartų taikymo vadovas.

ISO 15667:2000Akustika. Rekomendacijos dėl triukšmo kontrolės gaubtais ir triukšmą izoliuojančiomis kabinomis.

ISO 12001:1996Akustika. Mašinų ir įrenginių spinduliuoja-mas triukšmas. Triukšmo tyrimo programų parengimo ir pateikimo taisyklės.

ISO 11546-2:1995

Akustika. Gaubtų garso izoliavimo charakteristikų nustatymas. 2 dalis. Natūriniai matavimai (priėmimo ir patikros reikmėms)

ISO 11957:1996Akustika. Kabinų garso izoliavimo charakteristikų nustatymas. Laboratoriniai ir natūriniai matavimai

ISO 14257:2001

Akustika. Garso pasiskirstymo erdvinių kreivių darbo patalpose matavimas ir parametrinis apibūdinimas, siekiant įvertinti jų akustinę naudą.

ISO 354:2003Akustika. Garso sugerties matavimai aidėjimo kameroje.

ISO 11821:1997Akustika. Triukšmo mažinimo kilnojamuoju apsauginiu ekranu natūriniai matavimai.

ISO 11820:1996 Akustika. Slopintuvų natūriniai matavimai.

4.2 lentelė Standartų, kuriuose pateikiama bendra informacija apie akustines specifikacijas arba aptariami konkretūs akustiniai sprendimai, nuorodos.

80


81

5 sKyrius: asmeninės apsaugos priemonės (aap): asmeninių klausos apsaugos priemonių (aKap) savybės ir pasirinkimas

1. DIREKTYVų REIKALAVIMAI .................................................................................................................................................. 82

2. ĮVADAS ......................................................................................................................................................................................... 83

3. KLAUSOS APSAUGOS PRIEMONIų RūŠYS....................................................................................................................... 84

4. KLAUSOS APSAUGOS PRIEMONIų PARAMETRAI IR Jų ĮTAKA PRIEMONIų EFEKTYVUMUI .......................... 86

5. KAIP IŠSIRINKTI TINKAMIAUSIą KLAUSOS APSAUGOS PRIEMONIų RūŠĮ ........................................................... 87

5.1. „CE“ atitikties ženklu pažymėtos klausos apsaugos priemonės ..................................................................... 87

5.2. Klausos apsaugos priemonės pasirinkimas pagal šios triukšmo silpninimo poveikį ............................. 87

5.3. Klausos apsaugos priemonių efektyvumas realiomis darbo sąlygomis ..................................................... 88

5.4. Klausos apsaugos priemonės pasirinkimas pagal specialius reikalavimus ................................................ 89

5.5. Klausos apsaugos priemonės pasirinkimas, atsižvelgiant į asmeninių apsaugos priemonių (AAP) suderinamumą ..................................................................................................................................................... 89

5.6. Klausos apsaugos priemonės pasirinkimas, atsižvelgiant į jos patogumą naudotojui ir galimus šio sveikatos sutrikimus ................................................................................................................................................. 90

6. KLAUSOS APSAUGOS PRIEMONIų VEIKSMINGUMAS, ATSIŽVELGIANT Į Jų DėVėJIMO LAIKą ................... 90

7. INFORMACIJA DARBDAVIAMS IR DARBUOTOJAMS .................................................................................................... 91

8. YPATINGI ATVEJAI .................................................................................................................................................................... 92

82

5 skyrius: asmeninės apsaugos priemonės (aap): asmeninių klausos apsaugos priemonių (akap) savybės ir pasirinkimas

Būtina pabrėžti, kad:„Darbdavys įgyvendina prevencines priemones suteikdamas pirmenybę kolektyvinėms apsaugos priemonėms prieš asmenines apsaugos priemones“. (Pagrindų direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 2 dalies i punktas)

„Asmeninės apsaugos priemonės turi būti naudojamos, kai neįmanoma išvengti rizikos arba pakankamai ją apriboti techninėmis kolektyvinės apsaugos priemonėmis, darbo organizavimo priemonėmis, metodais ar tvarka“. (Direktyvos 89/656/EEB 3 straipsnis)

DIREKTYVų 1. REIKALAVIMAI

Asmeninių klausos apsaugos priemonių, priskiriamų asmeninėms apsaugos priemonėms (AAP), pasirinkimą ir naudojimą reglamentuoja kelios direktyvos:

pagrindų direktyvos 89/391/eeb28 6 straipsnio 2 dalies h punkte nustatoma: „Darbdavys įgyvendina 1 dalies pir-moje pastraipoje paminėtas priemones, remdamasis toliau pateiktais bendraisiais prevencijos principais:

h) pirmenybės suteikimas kolektyvinėms apsaugos priemonėms, palyginti su asmeninėmis apsaugos priemonėmis“.

Be to, pagrindų direktyvos 89/391/eeb 13 straipsnio 2 dalies b punkte nustatoma:

„Kiekvieno darbuotojo pareiga kuo geriau rūpintis savo ir kitų asmenų, kuriems turėjo įtakos jo veiksmai darbe, sauga bei sveikata, remiantis savo žiniomis, įgytomis profesinio mokymo metu, ir darbdavio duotais nurody-mais. Siekdami šio tikslo, darbuotojai, remdamiesi savo žiniomis, įgytomis profesinio mokymo metu, ir darbdav-io duotais nurodymais, privalo:

(a) teisingai naudotis mašinomis, aparatais, įrankiais, pavojingomis medžiagomis, trans-portavimo įrenginiais ir kitomis gamybos priemonėmis;

b) teisingai naudotis jiems duotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, o pasinaudoję –grąžinti jas į vietą“.


Taip pat, nepažeidžiant Direktyvos 89/391/EEB reikalavimų, taikoma Tarybos direktyva 89/656/EEB29 dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones. Būtina pabrėžti, jog 3 straipsnyje „Bendroji taisyklė“ primenama: „Asmeninės apsau-gos priemonės turi būti naudojamos, kai neįmanoma išvengti rizikos arba pakankamai ją apriboti techninėmis kolektyvinės apsaugos priemonėmis, darbo organiza-vimo priemonėmis, metodais ar tvarka“.

Be to, 4 straipsnyje nustatoma:

Asmeninės apsaugos priemonės turi atitikti atitinka-1. mas Bendrijos nuostatas dėl konstrukcijos ir gamy-bos saugos ir sveikatos apsaugos požiūriu.

Visos asmeninės apsaugos priemonės privalo:(a) būti tinkamos galimai rizikai, pačios nesukelda-

mos papildomos rizikos;b) atitikti darbo vietoje esančias sąlygas;c) atitikti ergonominius reikalavimus ir dar-

buotojo sveikatos būklę;

Reikiama informacija apie kiekvieną asmeninę 2. apsauginę priemonę, būtiną vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, turi būti suteikiama ir prieinama įmonėje ir (arba) įstaigoje.

Asmeninėmis apsaugos priemonėmis nemokamai 3. turi aprūpinti darbdavys, kuris turi užtikrinti gerą jų veikimą ir tinkamą higieninę būklę, atlikdamas būtiną priežiūrą, taisymą ir pakeitimą naujomis, ir t. t.

29 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/656/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones, OL L 393, 1989 12 30, p. 18.


83

Atsižvelgiant į tai, būtina prisiminti, jog taip pat taiko-ma Tarybos direktyva 89/686/EEB30 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo. Šioje direktyvoje nustatomos sąlygos dėl jų pateikimo į rinką, laisvos tarpvalstybinės apyvartos ir esminių saugos reikalavimų, kuriuos turi atitikti asmeninės saugos priemonės, siekiant apsaugoti jų naudotojų sveikatą ir užtikrinti saugą.

Siekdamos palengvinti Direktyvos 89/686/EEB taikymą ir atsižvelgdamos tai, jog šios direktyvos teksto perkėlimas į nacionalinės teisės aktus yra teisiškai privalomas, Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direk-torato atsakingosios tarnybos, bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis, Europos pramone, Europos stand-artizacijos organizacijomis ir notifikuotosiomis instituci-jomis, parengė rekomendacijų dokumentą:http://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/ ppe/guide.htm

Tačiau Komisija neprisiima jokių įsipareigojimų ar atsakomybės už visą šiame vadove pateikiamą informaciją. Papildomų rekomendacijų, ypač dėl konkrečių produktų rūšių, pateikiama Komisijos tinkla-lapyje:http://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/ppe/index.htm

Šios priemonės privalo atitikti procedūras, kuriomis reglamentuojamas standartinių modelių sertifikavimas ir tikrinimas, atliekamas patvirtintų įstaigų ir užtikrinantis galutinio produkto „CE“ kokybę. Direktyvoje nustatoma produktų patikrinimo sistema ir pateikiamos nuostatos, kuriomis valstybėms narėms suteikiama teisė pašalinti asmenines apsaugos priemones iš rinkos ir uždrausti prekybą jomis arba laisvą judėjimą, jei nustatoma, kad šios asmeninės apsaugos priemonės, turinčios „CE“ ženklą ir naudojamos pagal numatytąją paskirtį, gali kelti pavojų asmens saugai.

Asmeninės klausos apsaugos priemonės privalo atitikti visus būtiniausius sveikatos ir saugos reikalavimus, nus-tatytus minėtos direktyvos II priedo 3.5 dalyje. Asmeninės klausos apsaugos priemonės, kurių paskirtis – apsaugo-ti asmenį nuo kenksmingo triukšmo poveikio, privalo susilpninti triukšmą tiek, kad naudotojo girdimo garso ekvivalentiniai garso lygiai jokiu būdu neviršytų poveikio ribinių verčių, nustatytų Direktyvoje 2003/10/EB31.



Prie kiekvienos asmeninės klausos apsaugos priemonės turi būti pritvirtinta etiketė, kurioje nurodomas jos garso mažinimo lygis ir asmeninės apsaugos priemonės sutei-kiamo patogumo rodiklis. Jei tai neįmanoma, ši etiketė turi būti pritvirtinta prie produkto pakuotės.

Būtina prisiminti, kad:„Jeigu triukšmo poveikio rizikos negalima išvengti taikant kitas priemones, darbuotojai aprūpinami ir naudoja tinkamas ir deramai pritaikytas asmenines klausos apsaugos priemones pagal šias sąlygas::

kai triukšmo lygis viršija mažesniąsias triukšmo kasdi-•enio veikimo vertes, darbdavys darbuotojus aprūpina asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis;kai triukšmo poveikis atitinka ar viršija didesniąsias •triukšmo kasdienio veikimo vertes, naudojamos asmeninės klausos apsaugos priemonės;asmeninės klausos apsaugos priemonės pasi-•renkamos taip, kad klausai keliama rizika būtų panaikinta arba sumažinta iki minimumo“. (Direktyvos 2003/10/EB 6 straipsnio 1 dalis)

ĮVADAS2. Darbuotojai aprūpinami klausos apsaugos priemonėmis tokiu atveju, jeigu triukšmo keliamos rizikos neįmanoma išvengti taikant kitas priemones:

jeigu darbo vietoje kasdienis veikiančio triukšmo •lygis (per standartinę 8 valandų darbo dieną) viršija mažesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis;jeigu kasdienis veikiančio triukšmo lygis (per standartinę •8 valandų darbo dieną) siekia arba viršija didesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes, darbuotojai privalo naudotis klausos apsaugos priemonėmis.

Atsižvelgiant į tai, darbdavys imasi visų įmanomų priemonių, siekdamas:

Pašalinti triukšmo šaltinį arba apsaugoti darbuo-1. tojus nuo triukšmo poveikio.Taikyti tinkamas technines ir organizacines 2. priemones, siekdamas sumažinti skleidžiamą triukšmą (emisiją) pačiame šaltinyje.Taikyti tinkamas technines ir organizacines pri-3. emones, siekdamas sumažinti triukšmo poveikį darbuotojams.Ir, galiausiai, jeigu darbdavys negali pirmiau 4. įgyvendinti nurodytųjų techninių ir organizacinių priemonių, jis privalo aprūpinti darbuotojus tinkam-omis asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis.

http://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/ppe/guide.htm

http://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/ppe/guide.htm

http://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/ppe/index.htm


84


Parenkant tinkamas asmeninių klausos apsaugos priemonių rūšis, būtina konsultuotis su darbuotojais ir (arba) jų atstovais.

Taip pat kiekvienas darbuotojas turi dalyvauti, parenkant jam (jai) asmeninę apsaugos priemonę.

Klausos apsaugos priemonių efektyvumas visų pirma priklauso nuo to, ar jos dėvimos pastoviai ir tinkamai:

Išrenkant tinkamiausią klausos apsaugos priemonę, •taikomi įvairūs objektyvūs kriterijai (žr. šio skyriaus 5 skirsnį), ir darbuotojo pasirinkimas taip pat yra svarbus.„Subjektyvūs“ parametrai, tokie kaip priemonių nepatogu-•mas ir trukdymas darbui, gali sumažinti faktinį klausos apsau-gos priemonių dėvėjimo laiką, taigi būtina į juos atsižvelgti.

Pavyzdžiai:

1. Išmatuotoji triukšmo vertė darbo vietoje yra 83 dB(A), tačiau pagal Europos „Triukšmo“ direktyvą mažesnioji triukšmo kasdienio veikimo vertė yra 80 dB(A); taigi darbdavys privalo aprūpinti šios darbo vietos operatorius klausos apsaugos priemonėmis.

5.1 pav. Triukšmo poveikis viršija mažesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes, taigi darbuotojai aprūpinami klausos apsaugos priemonėmis

2. Išmatuotoji triukšmo vertė darbo vietoje yra 87 dB(A), tačiau pagal „Triukšmo“ direktyvą 2003/10/EB didesnioji triukšmo kasdienio veikimo vertė yra 85 dB(A); taigi dar-buotojai privalo dėvėti klausos apsaugos priemones.

5.2 pav. Triukšmo poveikis siekia arba viršija didesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes; taigi darbuotojai privalo naudotis klausos apsaugos priemonėmis.

KLAUSOS APSAUGOS 3. PRIEMONIų RūŠYS

Yra daug įvairių klausos apsaugos priemonių rūšių. Jas galima skirstyti į dvi pagrindines grupes: apsaug-ines ausines ir ausų kamštelius.

Apsaugines ausines sudaro du kaušeliai, paprastai sujungti lankeliu per galvą.

Kaušeliai visiškai uždengia ausis; ant galvos uždėtas •lankelis juos tvirtai laiko.Kaušeliai paprastai būna iškloti garsą sugeriančia •medžiaga. Kaušelių kraštai yra suminkštinti, paprastai plastiko putomis ar skysčiu, kad ausines būtų patogiau dėvėti ir jos tvirčiau priglustų prie ausų.Ausinių lankelis gali būti dėvimas ant galvos arba už •galvos, po smakru arba už kaklo. Ausinės būna trijų dydžių: didelės, vidutinės ir mažos.•

Lankelis

Kaušelis

Pagalvėlė

5.3 pav. Apsauginių ausinių sandara© Bacou-Dalloz / Howard Leight / Bilsom

Apsauginių ausinių su lankeliais per galvą negalima dėvėti kartu su apsauginiais šalmais. Su apsauginiais šalmais galima dėvėti ausines su lankeliais per kaklą arba smakrą. Taip pat ausinės gali būti pritvirtintos prie saugos šalmų.

Ausų kamšteliai yra klausos apsaugos priemonės, kurios įsikišamos į ausies landą ar kuriomis sandariai uždengiama ausies landa.


85

Daugkartinio naudojimo ausų kamšteliai paprastai •gaminami iš silikono, gumos ar plastiko; kai kurie parduodami kartu su juos jungiančiu laidu ar lankeliu per galvą.Vienkartiniai ausų kamšteliai paprastai gaminami iš •putų arba medvilnės vatos. Naudotojo formuojami ausų kamšteliai gaminami iš •lengvai suspaudžiamų medžiagų, kurioms naudo-tojai patys suteikia reikiamą formą, prieš įsikišdami kamštelius į ausų landas. Individualiai pritaikyti ausų kamšteliai gaminami •kiekvienam naudotojui atskirai, kad tiksliai atitiktų jo ausies landos formą arba uždengtų visą išorinę ausį.

5.4 pav. Įvairūs ausų kamštelių modeliai© Bacou-Dalloz / Howard Leight / Bilsom

5.5 pav. Individualiai pritaikyti „otoplastiniai“ ausų kamšteliai© Auditech

Kai kurių modelių ausų kamšteliai gali būti gaminami trijų dydžių: maži, vidutiniai ir dideli. Vienkartiniai ausų kamšteliai yra skirti įsidėti (t. y. dėvėti) tik vieną kartą. Jeigu vienkartiniai ausų kamšteliai įsidedami

daugiau negu vieną kartą, jie neduoda reikiamo triukšmo silpninimo poveikio.

Gaminant individualiai pritaikytus ausų kamštelius, pirmiausia pagaminami jų naudotojo ausų landų ar išorinių ausų silikono atspaudai, pagal kuriuos pagaminamos liejimo formelės ausų kamšteliams. Individualiai pritaikyti ausų kamšteliai gaminami iš silikono (minkšto otoplastiko) ar akrilato (kieto otoplastiko) ir padengiami specialiu lako sluoksniu, siekiant pagerinti sukibimą su oda. Tokie kamšteliai labai efektyviai silpnina garsą (aukštų dažnių ir žemų dažnių – atitinkamai 45 dB ir 30 dB). Ausų kamšteliuse įrengiami keičiami filtrai, siekiant sumažinti ir pagal poreikius pritaikyti ausų kamštelių garso silpninimo charakteristikas.

be „pasyviųjų“ klausos apsaugos priemonių, taip pat yra klausos apsaugos priemonių su įrengtomis elektroninėmis sistemomis.

Garso lygį reguliuojančiose ausinėse ir ausų kamšteliuose •įrengiamos elektroninės garso atkūrimo sistemos. Šios klausos apsaugos priemonės yra skirtos naudoti esant nepastoviam ar impulsiniam triukšmui tuomet, kai tylos periodais darbuotojui yra svarbu girdėti pokalbius ir įspėjamuosius signalus.„Aktyviosiose“ triukšmą mažinančiose ausinėse •įrengiamos elektroninės sistemos, kurių paskirtis – papil-domai silpninti žemų dažnių triukšmą.Apsauginėse ausinėse įtaisoma ryšio įranga, per •kurią darbuotojas gali sužinoti informaciją, išgirsti įspėjamuosius signalus; kartu jos užtikrina reikiamą triukšmo sumažinimą.

Daugiau informacijos apie klausos apsaugos priemonių su įrengtomis elektroninėmis sistemomis efektyvumą pateikiama šiuose standartuose: apsauginių ausinių pagal garso slėgio lygį – EN 352-4:2001; „aktyviųjų“

triukšmą mažinančių apsauginių ausinių – EN 352-5:2002; apsauginių ausinių su elektriniais garsinių signalų įvadais – EN 352-6:2002; ausų kamštelių pagal garso slėgio lygį – EN 352-7:2002.

86


KLAUSOS APSAUGOS 4. PRIEMONIų PARAMETRAI IR Jų ĮTAKA PRIEMONIų EFEKTYVUMUI

Klausos apsaugos priemonės efektyvumas daugiau-sia priklauso nuo jos gebėjimo susilpninti triukšmą.

Klausos apsaugos priemonės triukšmo silpninimo lygį galima nustatyti remiantis šiais kriterijais, kurie labora-toriniais bandymais įvertinami sertifikavimo proceso metu:

garso silpninimo vidutinė vertė ir standartinis nuokrypis,•aukštų dažnių garsų silpninimas (H), •vidutinių dažnių garsų silpninimas (M), •žemų dažnių garsų silpninimas (L), •triukšmo mažinimo koeficientas (SNR).•

Garso silpninimo vidutinė vertė yra pats tiksliausias klausos apsaugos priemonės efektyvumo įvertinimas.

Šiuo parametru apibūdinamas triukšmo susilpninimas kiekvienoje dažnių juostoje 125–8000 Hz diapazone. Vidutinė vertė yra gaunama atliekant laboratorinius matavimus dalyvaujant 16 klausytojų – tai reiškia, kad taip pat būtina atsižvelgti į standartinį nuokrypį. Standartinis nuokrypis yra statistinis duomuo, paro-dantis, kiek visos 16 skirtingų išmatuotų garso silpnini-mo verčių yra artimos vidutinei vertei.

Pavyzdžiai:

dažnis vidutinis garso susilpninimas

standartinis nuokrypis

125 Hz 11,1 dB 3,3 dB

250 Hz 18,1 dB 3,3 dB

500 Hz 25,1 dB 3,1 dB

1000 Hz 27,0 dB 2,3 dB

2000 Hz 28,6 dB 2,4 dB

4000 Hz 38,6 dB 2,6 dB

8000 Hz 40,2 dB 3,3 dB

„Pasyviųjų“ klausos apsaugos priemonių be įrengtų elektroninių sistemų“ triukšmo mažinimo lygis didėja proporcingai triukšmo dažniui. Išimtys yra klausos apsaugos priemonės su akustiniais filtrais, pvz., muzikantams skirti ausų kamšteliai. Daugiau informacijos apie klausos

apsaugos priemonių akustinius bandymo metodus pateikiama standarte EN 13819-2:2002 .

Aukštų dažnių (H), vidutinių dažnių (M) ir žemų dažnių (L) silpninimo vertėmis apibūdinamas klausos apsaugos priemonės efektyvumas mažinant aukštų, vidutinių ir žemų dažnių triukšmą.

Šie parametrai žymi decibelų skaičių, kuriuo atitinkama klausos apsaugos priemonė efektyviai susilpnina aukštų, vidutinių ir žemų dažnių triukšmą, pvz.: H = 29 dB, M = 23 dB, L = 15 dB.

Triukšmo mažinimo koeficientas (SNR) yra mažiau tikslus rodiklis, kuriuo išreiškiamas klausos apsaugos priemonės gebėjimas susilpninti triukšmą.

SNR parodo decibelų skaičių, kuriuo naudojama klausos apsau-gos priemonė sumažina triukšmo lygį, pvz., SNR = 26 dB.

Standarte EN ISO 4869-2 pateikiama daugiau informacijos apie H, M, L triukšmo silpninimo verčių ir SNR apskaičiavimą..

Klausos apsaugos priemonės įvairių dažnių juostų triukšmo silpninimo lygis priklauso nuo jos sandaros.

Apsauginių ausinių efektyvumas priklauso nuo jų:masės ir dydžio,•kaušelių pasukamumo ir paslankumo – jie turi tampriai •priglusti prie odos aplink priemonės dėvėtojo ausis, lankelio jėgos ir kaušelių spaudimo, tenkančio odos •plotui aplink dėvėtojo ausis,atsparumo didelei ir žemai temperatūroms.•

Ausinių efektyvumui turi įtakos:medžiaga, iš kurios jos pagamintos,•jų forma ir dydis.•

Norint užtikrinti optimalų apsauginių ausinių efektyvumą, visas kaušelio pagalvėlės paviršius turi tampriai priglusti prie ausinių dėvėtojo galvos. Panašiai, norint užtikrinti optimalų ausų kamštelių efektyvumą, juos

būtina teisingai įstatyti į ausų landas.Standarte EN 13819-1:2002 pateikiama daugiau infor-macijos apie klausos apsaugos priemonių fizikinius bandymo metodus.


87

KAIP IŠSIRINKTI 5. TINKAMIAUSIą KLAUSOS APSAUGOS PRIEMONIų RūŠĮ

5.6 pav. Klausos apsaugos priemonės pasirinkimą vaizduojanti schema

„ce“ atitikties ženklu pažymėtos 5.1. klausos apsaugos priemonės

Renkantis klausos apsaugos priemonę, skirtą naudoti darbo aplinkoje, labai svarbu pasirinkti „CE“ atitik-ties ženklu pažymėtą priemonę.

Europos rinkoje parduodama dešimtys klausos apsau-gos priemonių modelių.

Jeigu klausos apsaugos priemonė yra pažymėta „CE“ atitikties ženklu, tai reiškia, kad ji atitinka standarto EN 352 reikalavimus.

AAP (AKAP), skirtos apsisaugoti nuo kenksmingo triukšmo poveikio, privalo atitikti Direktyvos 89/686/EEB II priedo 3.5 dalies nuostatas.

5.7 pav. „CE“ atitikties ženklas

5.8 pav. Konkrečiam triukšmui būtina išsirinkti tinkamo modelio klausos apsaugos priemonę

Klausos apsaugos priemonės pasirinkimas pagal šios triukšmo silpninimo poveikį5.2.

Pagal triukšmo susilpninimo lygį pasirenkamos klausos apsaugos priemonės

„CE” atitikties ženklu pažymėtos klausos apsaugos priemonės

Pagal darbo aplinkos sąlygas ir ergonominius veiksnius, pvz., darbuotojo veiklos rūšį ir konkrečias užduotis, pasirenkamos

klausos apsaugos priemonės

Pasirinktos klausos apsaugos priemonės turi būti suderinamos su kitomis AAP

Pasirinkta klausos apsaugos priemonė turi atitikti reikalavi-mus, keliamus dėl galimų darbuotojo sveikatos sutrikimų; ji turi būti pakankamai patogi dėvėti ir priimtina darbuotojui

88


Klausos apsaugos priemones galima pasirinkti pagal šių triukšmo silpninimo charakteristikas, kurios turi atitikti darbuotoją veikiančio triukšmo lygį ir spektrą.

Pasirinktoji klausos apsaugos priemonė turi sumažinti •triukšmo lygį naudotojo ausyse tiek, kad šis būtų mažesnis už nacionalinės teisės aktais nustatytą atitinkamą triukšmo poveikio lygį. Naudojant tinkamiausią klausos apsaugos priemonę, •triukšmo lygis ties naudotojo ausies būgneliu yra 5–10 dB mažesnis už triukšmo poveikio lygį. Prielaida, kad kuo didesnis yra naudojamos priemonės triukšmo silpninimo lygis, tuo geresnė pati priemonė, iš tiesų yra klaidinga (žr. 5.9 pav.). Darbuotojui negalima duoti tokios klausos apsaugos •priemonės, kurios triukšmo silpninimo savybės yra pernelyg stiprios ir triukšmo lygis sumažinamas tiek, kad yra daugiau nei 15 dB mažesnis už triukšmo pov-eikio lygį (žr. 5.9 pav.). Pernelyg stipri apsauga nuo triukšmo gali sukelti ryšio •palaikymo problemų ir trukdyti darbuotojui išgirsti įspėjamuosius signalus. Jeigu darbuotojas jausis nepa-togiai ir pernelyg izoliuotas nuo aplinkos, jis gali nuspręsti nebedėvėti klausos apsaugos priemonės.

patenkinama apsauga

gera apsauga

patenkinama apsauga

per didelė apsauga

L

nepakankama apsauga

Lygis

L veikimo

L veikimo – 5 dB(A)



5.9 pav. Triukšmo lygis klausos apsaugos priemonės viduje (prie ausies būgnelio) turi būti tinkamas (EN 458)

Pavyzdžiai:

Jeigu triukšmo kasdienio veikimo lygis yra 85 dB(A): • klausos apsaugos priemonė gerai apsaugo darbuotoją,

jeigu faktinis triukšmo lygis ausyje yra 75 dB(A) – 80 dB(A),• patenkinamifaktiniaitriukšmolygiaiausyjeyra80dB(A)

– 85 dB(A) ir 75 dB(A) – 70 dB(A) diapazonuose,• darbuotojoapsaugayrapernelygstipri,jeigufaktinis

triukšmo lygis ausyje yra mažesnis nei 70 dB(A)..

A svertinį garso slėgio lygį klausos apsaugos priemonės viduje galima įvertinti keturiais metodais: oktavinės juostos metodu, „HML“ metodu, „HML“ patikros metodu ir „SNR“ metodu.

Oktavinės juostos metodas grindžiamas klausos •apsaugos priemonės garso silpninimo duomenimis ir darbo vietoje veikiančio triukšmo oktavinės juostos garso slėgio lygiais. „HML“ metodas yra grindžiamas klausos apsaugos •priemonių aukštų (H), vidutinių (M) ir žemų (L) dažnių garsų silpninimo vertėmis, taip pat darbo vietoje veikiančio triukšmo A svertiniu garso slėgio lygiu ir C svertiniu garso slėgio lygiu. Taikant „HML“ metodą tenka savo nuožiūra pasirinkti •vieną iš dviejų triukšmo klasių, remiantis triukšmo šaltinių pavyzdžiais.„SNR” metodas yra grindžiamas suvienodintu klausos •apsaugos priemonių garso silpninimo vertinimu (SNR), taip pat darbo vietoje veikiančio triukšmo A svertiniu garso slėgio lygiu ir C-svertiniu garso slėgio lygiu.

Europiniuose standartuose EN 458:2004 ir EN ISO 4869-2:1995 pateikiama daugiau infor-macijos apie triukšmo vertinimo klausos apsaugos priemonių viduje metodus.

Klausos apsaugos priemonių efektyvu5.3. mas realiomis darbo sąlygomis

Tikroje darbo aplinkoje klausos apsaugos priemonių efektyvumas gali būti mažesnis negu buvo nustatyta laboratoriniais bandymais, kurie buvo atlikti sertifikuo-jant gaminį ir nurodyti gamintojo naudotojui pateiktoje informacijoje. Todėl, siekiant įvertinti tikrąjį priemonės triukšmo silpninimo efektyvumą, ne visada įmanoma tiesiogiai pasinaudoti AAP gamintojo pateikta informa-cija, vertinant triukšmo lygį ir dažnių diapazoną, kurie turės poveikį AAP dėvintiems darbuotojams.

Taip gali būti dėl:

klausos apsaugos priemonių (ausinių) nesandarumo •dėl ilgų naudotojo plaukų,neteisingo (ausų kamštelių) įkišimo į ausų landas,•AKAP trukdančių įtaisų arba kitų asmeninės apsaugos •priemonių dėvėjimo,natūralaus produktų nusidėvėjimo laikui bėgant,•akustinių sąlygų skirtumų laboratorinių bandymų vie-•toje ir darbo vietoje.

Nepaisant to, laboratorijoje išmatuotas triukšmo silpninimo lygis teikia vertingos informacijos, siekiant išsirinkti tinkamiausią klausos apsaugos priemonę.

Laboratorijoje išmatuoti triukšmo silpninimo lygiai •padeda preliminariai įvertinti asmeninės klausos apsaugos priemonės efektyvumo „laipsnį“; jie taip pat teikia informacijos apie priemonės efektyvumo kitimą priklausomai nuo dažnio.


89

Šiuo metu tiriamas „realių“ akustinių sąlygų poveikis klausos apsaugos priemonių garso silpninimo lygiui.

Klausos apsaugos priemonės pasirinki5.4. mas pagal specialius reikalavimus

Yra tokių darbo vietų, kuriose, atsižvelgiant į ypat-ingas sąlygas, būtina dėvėti specialių rūšių klausos apsaugos priemones.

Tai darbo vietos, kuriose kaitaliojasi triukšmo ir tylos •periodai, pvz., šaudyklose, karjeruose ir kt. Tokiomis sąlygomis dirbantis darbuotojas turi pakankamai aiškiai suprasti kitų žmonių kalbą ir išgirsti įspėjamuosius sig-nalus tylos periodais. Tokiomis aplinkybėmis būtina pasirinkti garso lygį reguliuojančias klausos apsaugos priemones, kurias dėvint galima aiškiai suprasti kalbą ir išgirsti įspėjamuosius signalus tylos periodais.Jeigu abejojama, ar darbuotojas sugebės išgirsti svarbiau-•sius pavojaus signalus, įspėjamuosius signalus, pagalbos prašymus ir kt., privaloma juos aprūpinti alternatyviomis ryšio priemonėmis, pvz., mirgančiomis įspėjamosiomis lemputėmis ar kitokiais įtaisais, tokiais kaip vibruojantys paviršiai.

5.10 pav. Šaudyklos darbuotojas dėvi apsaugines ausines su reguliuojamu garso lygiu.

Apsaugines ausines su elektroninėmis ryšio sistemomis •būtina pasirinkti tose darbo vietose, kuriose yra pasto-vus triukšmas, tačiau darbuotojai turi bendrauti vieni su kitais ar klausytis nurodymų žodžiu, pvz.: mažo lėktuvo ar malūnsparnio pilotai, televizijos operatoriai ir kt.

5.11 pav. Darbo vietoje, kurioje būtina palaikyti ryšį, darbuotojas naudoja ausines su elektronine ryšio sistema.

Jeigu darbuotojai dirba labai žemoje ar aukštoje •temperatūroje (apie –20 °C ar +50 °C), pvz., miško dar-bininkai, būtina pasirinkti tokioms sąlygoms pritaikytas apsaugines ausines.

5.12 pav. Miško darbininkas žiemą dėvi ausines, pritaikytas dirbti dideliame šaltyje.© Nuotrauka B. Floret, INRS – Prancūzija

Dirbant drėgnoje aplinkoje, po darbuotojo apsauginių •ausinių pagalvėlėmis gali kauptis nemalonūs prakaito lašai. Tokiomis aplinkybėmis rekomenduojama nau-doti ausų kamštelius arba ausines su lengvais, drėgmę sugeriančiais, higieniškais pagalvėlių apvalkalais. Naudojant tokius higieniškus apvalkalus, gamintojo naudotojui pateikiamoje informacijoje turi būti nuro-dytos triukšmo silpninimo vertės tuomet, kai ausinės dėvimos kartu su apvalkalais.

Klausos apsaugos priemonės pasirin5.5. kimas, atsižvelgiant į asmeninių apsaugos priemonių (aap) suderinamumą

Yra daug darbo vietų, kuriose darbuotojai, be apsauginių ausinių, turi naudoti ir kitas asmenines apsaugos priemones.

Naudojant apsaugines ausines kartu su kvėpavimo •takų apsaugos prietaisais, akiniais, apsauginiais aki-niais, veido kaukėmis ir kt., gali sumažėti sandarumo lygis tarp ausinių pagalvėlių ir naudotojo galvos odos, taigi sumažės ir priemonės triukšmo silpninimo efek-tyvumas. Tokiais atvejais paprastai rekomenduojama naudoti ausų kamštelius.Kai reikia vienu metu dėvėti apsauginius šalmus ir •klausos apsaugos priemones, paprastai rekomenduo-jama naudoti prie šalmo pritvirtintas ausines. Tačiau, kadangi toks derinys yra nepatogus jį dėvinčiajam, būtina įtikinti darbuotojus, jog juo naudotis yra svar-bu, norint apsaugoti sveikatą ir užtikrinti saugumą.

90


5.13 pav. Darbo vietoje, kurioje reikalinga galvos apsauga, darbuotojas dėvi prie apsauginio šalmo pritvirtintas ausines.

Klausos apsaugos priemonės pasirinki5.6. mas, atsižvelgiant į jos patogumą naudotojui ir galimus šio sveikatos sutrikimus

Renkantis klausos apsaugos priemones, patogumas yra labai svarbus veiksnys.

Klausos apsaugos priemonė neturi būti nepatogi dar-•buotojui, ypač tuo atveju, jei darbuotojas privalo dėvėti ją visą darbo dieną.Kai kurių rūšių klausos apsaugos priemonės nėra •tinkamos visiems. Visi esame skirtingi, ir įvairių žmonių ausies anatomija labai skiriasi.

Ausines dėvinčio asmens patogumas priklauso nuo:klausos apsaugos priemonės aukščio,•pagalvėlės spaudimo,•lankelio jėgos ir paslankumo, •medžiagos, iš kurios pagamintos pagalvėlės.•

Ausų kamštelius dėvinčio asmens patogumas priklauso nuo:gebėjimo juos lengvai įsidėti ir išsiimti,•kamštelio prisitaikymo prie ausies landos.•

Kartais darbuotojas, kuris privalo dėvėti klausos apsaugos priemonę, skundžiasi ausų skausmu, ausies landos suerzinimu, išskyromis iš ausies ar klausos susilpnėjimu. Tokiais atvejais gali būti, kad darbuotojas ne be pagrindo nenori dėvėti tam

tikros rūšies klausos apsaugos priemonės. Prieš galutinai nusprendžiant dėl klausos apsaugos priemonės parinkimo, visada reikia stengtis gauti darbuotojo pritarimą.

Pavyzdžiai:

Jeigu darbuotojo ausies landa yra atipiška, siaura arba sudėtingos formos, tuomet standartiniai tribriauniai ausų kamšteliai jam netiks.

Jeigu darbuotojas gydosi ausies landos odos susirgimą, jam rekomenduojama dėvėti ausines.

KLAUSOS APSAUGOS 6. PRIEMONIų VEIKSMING-UMAS, ATSIŽVELGIANT Į Jų DėVėJIMO LAIKą

Tais atvejais, kai AAP naudotis būtina, darbuotojai privalo dėvėti klausos apsaugos priemones visą laiką, kad veiksmingai apsaugotų klausą.

Jeigu darbuotojas net visiškai trumpai nedėvi klausos apsau-•gos priemonės, nors turėtų ją dėvėti, šitai labai sumažina priemonės triukšmo silpninimo lygį ir klausos apsaugą. Tolesnėje lentelėje pateikiama pavyzdžių, koks yra •darbuotojo veiksmingos apsaugos lygis, jei šis tam tikrą laiką (per 8 valandų darbo dieną) nedėvi klausos apsaugos priemonės.

Laikas, praleistas nedėvint klausos

apsaugos priemonės [minutėmis]

veiksminga apsauga [db]

0 30

5 20

24 13

48 10

96 7

144 5

192 4

240 3

5.14 pav. Veiksmingos apsaugos lygis, jei klausos apsaugos priemonė išsiimama triukšmingoje aplinkoje (per 8 valandų darbo dieną)

Pavyzdžiai:

Jeigu darbuotojas dėvi klausos apsaugos priemonę visą 8 valandų darbo dieną, jo didžiausias apsaugos lygis yra 30 dB. Tačiau jei jis praleidžia 1 valandą be klausos apsaugos priemonės, didžiausias apsaugos lygis sumažėja iki 9 dB.


91

INFORMACIJA DARBDA-7. VIUI IR DARBUOTOJAMS

Kiekviena „CE“ atitikties ženklu pažymėta klausos apsaugos priemonė parduodama kartu su gamintojo naudotojui skirta informacija.

Darbdaviai, siekdami išrinkti geriausias asmenines •klausos apsaugos priemones, turi apie jas surinkti reikiamą informaciją ir technines specifikacijas.Nupirkę klausos apsaugos priemonę, būtinai perskai-•tykite gamintojo pateiktą informaciją, kurioje išsamiai aprašomas klausos apsaugos priemonės efektyvumas, naudojimo būdas, priežiūra ir kt.

Parduodant bet kurios rūšies klausos apsaugos priemonę, kartu su ja visada pateikiama ši informacija:

klausos apsaugos priemonės atitiktis standartams,•gamintojo pavadinimas,•šio klausos apsaugos priemonės modelio numatytoji paskirtis,•kai tinka, informacija apie tai, ar priemonę galima nau-•doti esant žemai arba aukštai temperatūrai, instrukcijos, kaip teisingai pritaikyti ir naudoti konkretų •klausos apsaugos priemonės modelį,

klausos apsaugos priemonės dydis,•rekomenduojamos laikymo sąlygos,•garso silpninimo vertės – į jas būtina atsižvelgti renkan-•tis klausos apsaugos priemonę, skirtą apsisaugoti nuo konkretaus triukšmo, adresas, kuriuo galima gauti išsamesnės su darbuoto-•jais susijusios informacijos.

Tuo atveju, jeigu ausinės yra pritvirtintos prie apsauginio šalmo, visa išvardytoji informacija taikoma tik konkrečiam ausinių ir šalmo deriniui.

Gamintojo informacijoje aprašomi ausinių ir daugkartinio naudojimo ausų kamštelių valymo

bei dezinfekavimo metodai.

Perkant vienkartinius ausų kamštelius, labai svarbu prisi-minti, kad jų garso silpninimo vertės išlieka nepakitusios tik pirmą (t. y. vienintelį) kartą juos naudojant. Naudojant tuos pačius vienkartinius ausų kamštelius kelis kartus, labai sumažėja jų efektyvumas.

Klausos apsaugos priemonių su elektroninėmis sistemo-mis atžvilgiu pateikiama papildomos informacijos apie elektroninės sistemos saugą, naudojimą ir efektyvumą, taip pat akumuliatorių priežiūrą.

5.15 pav. Ką darbdavys turi pasakyti savo darbuotojams?

92


YPATINGI ATVEJAI8.

Atsižvelgiant į tuos konkrečius atvejus ar išskirtines veiklos sritis, kai darbuotojai turi dėvėti klau-sos apsaugos priemones, nes jų darbo vieta yra triukšminga, tačiau taip pat turi laikyti šį triukšmą viena iš savo veiklos funkcijų, tam tikri asmenines apsaugos priemones dėvintys darbuotojai taip pat turi gebėti išgirsti reikiamą informaciją arba nurody-mus, kad galėtų dirbti savo darbą, pvz., operatoriai filmavimo aikštelėse, darbuotojai aerouostų paki-limo takuose ir t. t.

muzikantams skirti ausų kamšteliai

Muzikantai turėtų rinktis specialius ausų kamštelius, kurie vienodai susilpnina visų dažnių triukšmą. Taip jie gali girdėti neiškraipytus muzikos garsus. Šie individualiai pritaikyti silikoniniai ausų kamšteliai turi keičiamus

diafragminius filtrus, kurių garso silpninimo lygiai yra 9, 15 arba 25 dB(A). Daugumai muzikantų, naudojančių ausų kamštelius (netgi su šiais specialiais filtrais), reikia laiko apsiprasti su pakitusiu instrumentų skambesiu (žr. 8 skyrių).

5.16 pav. Muzikantams skirti ausų kamšteliai su keičiamais filtrais.© Infield Safety Gmbh, Vokietija

95

6 sKyrius: tyLiosios darbo įrangos pirKimas

1. SVEIKATOS IR SAUGOS DIREKTYVų REIKALAVIMAI

DėL TYLIOSIOS DARBO ĮRANGOS PIRKIMO ................................................................................................................... 96

2. MAŠINų DIREKTYVA 98/37/EB IR LAUKO SąLYGOMIS NAUDOJAMOS ĮRANGOS DIREKTYVA 2000/14/EB..... 97

2.1. Mašinų direktyva 98/37/EB (nuo 2009 m. gruodžio 29 d. ją pakeis Direktyva 2006/42/EB) ................ 97

2.2. Lauko sąlygomis naudojamos įrangos direktyva 2000/14/EB (iš dalies pakeista Direktyva 2005/88/EB) .... 98

2.3. Sąsajos tarp Sveikatos ir saugos direktyvų, Mašinų direktyvos ir Lauko sąlygomis naudojamos įrangos direktyvos ........................................................................................................................................................... 98

3. SU TRIUKŠMU SUSIJę STANDARTAI ................................................................................................................................... 103

4. KAIP SUMAŽINTI DARBO ĮRANGOS SKLEIDŽIAMą TRIUKŠMą ................................................................................ 103

4.1. Kaip paprašyti informacijos apie įrangos skleidžiamą triukšmą .................................................................... 103

4.2. Informacija apie skleidžiamo triukšmo vertes ...................................................................................................... 104

5. KAIP IŠSIRINKTI TYLIą DARBO ĮRANGą .................................................................................................................................... 104

5.1. Teisinis įpareigojimas ...................................................................................................................................................... 104

5.2. Skirtumai tarp gamintojų nurodytų mašinų skleidžiamo triukšmo verčių ir tikrųjų triukšmo verčių darbo vietose ....................................................................................................................................................... 105

5.3. Kodėl reikia lyginti įvairių mašinų skleidžiamą triukšmą? ................................................................................ 105

5.4. Kada reikia lyginti įvairių mašinų skleidžiamą triukšmą? .................................................................................. 105

5.5. Kaip palyginti įvairių mašinų skleidžiamą triukšmą? .......................................................................................... 106

6. PRIEDAS ....................................................................................................................................................................................... 107

96

6 skyrius:Tyliosios darbo Įrangos pirkimas

SVEIKATOS IR SAUGOS 1. DIREKTYVų REIKALAVIMAI DėL TYLIOS DARBO ĮRANGOS PIRKIMO

Siekiant išvengti triukšmo keliamų pavojų darbuoto-jams jų darbo vietoje arba juos kiek galima sumažinti, darbdavys turi žinoti apie šias sveikatos ir saugos direk-tyvas ir laikytis jų nuostatų, ypač nustatytų reikalavimų dėl tyliosios darbo įrangos pirkimo.

pagrindų direktyva 89/391/eeb32

Pagrindų direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnyje nurodoma, kad:

Atsižvelgdamas į atsakomybės sritis, darbdavys 1. imasi priemonių, būtinų darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti, įskaitant profesinės rizikos rūšių prevenciją, informavimą bei profesinį mokymą, taip pat būtiną organizavimą ir priemones. Darbdavys atidžiai stebi, ar nereikia pakoreguoti šių priemonių atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes ir siekį gerinti esamą padėtį.

Darbdavys įgyvendina 1 dalies pirmoje pastraipoje 2. paminėtas priemones, remdamasis toliau pateik-tais bendraisiais prevencijos principais:

rizikos rūšių vengimas;•rizikos rūšių, kurių neįmanoma išvengti, •įvertinimas;rizikos rūšių šalinimas jų atsiradimo vietoje.•

32. 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl prie-monių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo, OL L 183, 1989 6 29, p. 1..

„triukšmo“ direktyva 2003/10/eb33

„triukšmo“ direktyvos 2003/10/eb 5 straipsnyje patei-kiamos šios nuostatos dėl triukšmo poveikio pašalinimo arba sumažinimo:

Atsižvelgiant į technikos pažangą ir turimas priemo-1. nes, leidžiančias kontroliuoti riziką pačiame šaltinyje, dėl triukšmo poveikio atsirandanti rizika pašalinama pačiame šaltinyje arba sumažinama iki minimumo.

Tokia rizika mažinama laikantis Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 2 dalyje išdėstytų bendrų prevenci-jos principų, ir ypač atsižvelgiant į:

(b) atitinkamų alternatyvių darbo priemonių pasirinkimą, atkreipiant dėmesį į atliekamą darbą, kuris skleidžia kiek galima mažiau triukšmo, įskaitant galimybę leisti darbuoto-jams naudoti darbo priemones, kurioms gal-ioja Bendrijos nuostatos, siekiant veiksmingai mažinti triukšmo poveikį;

(d) atitinkamą informaciją ir darbuotojų apmokymą teis-ingai naudoti darbo priemones, kad triukšmo pov-eikis darbuotojams būtų sumažintas iki minimumo.

„darbo įrenginių naudojimo“ direktyva 89/655/eeb34

Ir, galiausiai, direktyvos 89/655/eeb dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų 4 straipsnyje nustatoma:

„Darbdavys taiko reikiamas priemones, kurios užtikrintų, kad visą eksploatavimo laiką darbo įrenginiai, paskirti darbuotojams naudoti įmonėje ir (arba) įstaigoje, būtų tinkami arba pritaikyti atlikti pavestam darbui ir nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai.

Parinkdamas siūlomus naudoti darbo įrenginius, darbdavys atkreipia dėmesį į specifines darbo sąlygas bei į pavojus, gresiančius darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje ir (arba) įstaigoje, ypač darbo vietoje, ir (arba) į bet kokius papildomus pavojus, kylančius naudojant konkrečius darbo įrenginius.“


34. 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/656/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones, OL L 393, 1989 12 31, p. 13.


97

MAŠINų DIREKTYVA 2. 98/37/EB IR LAUKO SąLYGOMIS NAUDOJA-MOS ĮRANGOS DIREK-TYVA 2000/14/EB

Kad įvykdytų sveikatos ir saugos direktyvų nuostatas, kuriomis reikalaujama mažinti triukšmo poveikį dar-buotojams arba šalinti jį pačiame triukšmo šaltinyje, darbdavys, perkantis darbo įrangą, turėtų būti informuo-tas gamintojų ir (arba) jų įgaliotų ES įsisteigusių atstovų (platintojų, importuotojų ir kt.) apie reikalavimus, susiju-sius su triukšmu ir išdėstytus:

„mašinų“ direktyvoje 98/37/eb• 35 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, suderinimo. Ši direktyva bus pakeista Direktyva 2006/42/EB36, įsigaliosiančia nuo 2009 m. gruodžio 29 d.,

o jeigu mašinos daugiausia naudojamos lauko sąlygomis:

„Lauko sąlygomis naudojamos įrangos“ direk•tyvoje 2000/14/eb37 dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo, iš dalies pakeistoje Direktyva 2005/88/EB38.

Abiejose direktyvose reikalaujama, kad mašinų gamin-tojai ir (arba) jų įgalioti ES įsisteigę atstovai (platintojai, importuotojai ir t. t.) suteiktų informaciją apie savo mašinų skleidžiamą triukšmą, kai dalyvauja susitikime dėl siūlomos įrangos. Šitai padės įvertinti triukšmą darbo vietoje ir išsirinkti naują darbo įrangą, kurios skleidžiamo triukšmo lygis būtų mažesnis.

35. 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/37/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, suderinimo, OL L 207, 1998 7 23, p. 1.

36. 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB, OL L 157, 2006 6 9, p. 24.

37. 2000 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo, OL L 162, 2000 7 3, p. 1

38. 2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/88/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo, OL L 344, 2005 12 27, p. 44

mašinų direktyva 98/37/eb (kurią 2.1. 2009 m. gruodžio 29 d. pakeis direktyva 2006/42/eb)

„Mašinų“ direktyvoje 98/37/EB ir vėlesnėje Direktyvoje 2006/42/EB yra nustatyti du pagrindiniai reikalavimai dėl triukšmo, kurių privalo laikytis gamintojai ir (arba) jų įgalioti ES įsisteigę atstovai (platintojai, importuotojai ir kt.).

visų pirma taikomas reikalavimas dėl triukšmo sumažinimo:

„Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad iki žemiausio lygio būtų sumažinta rizika, kylanti dėl ore skleidžiamo triukšmo, atsižvelgiant į technikos pažangą ir galimybę naudoti triukšmą mažinančias priemones, ypač prie triukšmo šaltinio“. (žr. I priedo 1.5.8 punktą „Triukšmas“)

Naujojoje „Mašinų“ direktyvoje 2006/42/EB ši nuostata papildoma:

„Triukšmo skleidimo lygis gali būti įvertinamas remiantis panašių mašinų paly-ginamaisiais triukšmo skleidimo duomenimis“. (žr. I priedo 1.5.8 punktą „Triukšmas“)

antra, siekiant sudaryti galimybę pirkėjams išsirinkti tylesnes mašinas, padidinant mašinų rinkos skaidrumą, instrukcijose ir mašinos techniniuose dokumentuose priv-aloma pateikti informaciją apie skleidžiamą triukšmą.

Direktyvoje 2006/42/EB papildomai nustatoma, kad:

„Mašiną apibūdinanti reklaminė literatūra neturi prieštarauti instrukcijoje esantiems nurodymams sveika-tos ir saugos klausimais. Reklaminėje literatūroje apie mašinos darbo charakteristikas turi būti pateikiama ta pati informacija apie sklaidą kaip ir instrukcijoje“. (žr. I priedo 1.7.4.3 punktą „Reklaminė literatūra“).

Gamintojas ir (arba) arba jo įgaliotas ES įsisteigęs atsto-vas, siekdamas laiduoti, jog mašinos ir jų saugos įranga atitinka Mašinų direktyvą, parengia visų mašinų EB ati-tikties deklaraciją ir pritvirtina prie mašinos „CE“ ženklą (žr. Direktyvos 98/37/EB 8 straipsnį).

Dėl tam tikrų mašinų gamintojas ir (arba) jo įgaliotas ES įsisteigęs atstovas privalo suteikti darbdaviui (naudoto-jui) atitikties deklaracija, ir mašina turi būti pažymėta „CE“ ženklu. Tačiau darbdavys (naudotojas) turėtų žinoti, kad „CE“ ženklas nėra kokybės ženklas.

98


Direktyvos 98/37/EB ir, nuo 2009 m. gruodžio 29 d., ją iš dalies pakeičiančios Direktyvos 2006/42/EB „Esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai dėl mašinų projektavimo bei gamybos“ I priedo 1.5.8 dalimi gamintojai ir

(arba) jų įgalioti ES įsisteigę atstovai įpareigojami užtikrinti, kad:

„Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad iki žemiausio lygio būtų sumažinta rizika, kylanti dėl ore skleidžiamo triukšmo, atsižvelgiant į technikos pažangą ir galimybę naudoti triukšmą mažinančias priemones, ypač prie triukšmo šaltinio“.

Naujojoje Direktyvoje 2006/42/EB prie šios dalies pridedamas toks sakinys:

„Triukšmo skleidimo lygis gali būti įvertinamas remiantis panašių mašinų palyginamaisiais triukšmo skleidimo duomenimis“.

Pagal Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 2 dalies c punktą „Rizikos rūšių šalinimas jų atsiradimo vietoje“ ir atsižvelgiant į Direktyvos 98/37/EB I priedo 1.7.4 dalį, gamintojai ir (arba) jų įgalioti ES įsisteigę atstovai turi suteikti darbdaviui (naudotojui) „instrukcijas“ (ištrauka iš Direktyvos 98/37/EB I priedo 1.7.4 dalies „Instrukcijos“).

Lauko sąlygomis naudojamos įrangos 2.2. direktyva 2000/14/eb (iš dalies pakeista direktyva 2005/88/eb)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/14/EB, iš dalies pakeistoje Direktyva 2005/88/EB, nustatomos tam tikrų mašinų, skirtų naudoti lauko sąlygomis, skleidžiamo triukšmo ribos ir ženklinimo reikalavimai. Ši direktyva taiko-ma tik tokiai įrangai, kuri pateikiama į rinką ar pradedama naudoti kaip vientisas agregatas, tinkamas naudoti pagal paskirtį (žr. Direktyvos 2000/14/EB 12 bei 13 straipsnius ir Direktyvos 2005/88/EB 12 straipsnį).

Šia direktyva siekiama pagerinti lauko sąlygomis nau-dojamos įrangos, tokios kaip kompresoriai, ekskava-toriai-krautuvai, įvairių rūšių pjūklai, maišyklės ir sodo priežiūros įranga, pvz., vejapjovės ir kt. (kuri išvardyta direktyvos 12 bei 13 straipsniuose ir kurios apibrėžimai pateikti I priede), skleidžiamo triukšmo kontrolę.

Ši direktyva neturi būti taikoma (žr. 2 straipsnį):

bevarikliams priedams, kurie į rinką pateikiami arba •naudojami atskirai, išskyrus rankinius betono trupin-tuvus ir skeliamuosius kūjus bei hidraulinius kūjus;visai įrangai, visų pirma skirtai prekėms ar žmonėms •gabenti keliais ar geležinkeliu, oru ar vandens keliais;įrangai, specialiai projektuotai ir konstruotai kariniams •tikslams bei policijai, ir avarinių tarnybų įrangai.

Pagal šią direktyvą, ženklinti privaloma visą sąraše pateiktą įrangą. Tai apima:

„CE“ ženklo, matomo, įskaitomo ir nenutrinamo, •pritvirtinimą prie kiekvieno įrenginio;garso galios lygio vertę L• wa dB(A), palygintą su 1 pW.

Siekiant įvertinti šios direktyvos poveikį, buvo nus-tatyta įrangos skleidžiamo triukšmo (emisijos) duomenų rinkimo procedūra. Ši informacija taps pagrindu ekonominėms paskatoms kurti ir ekologinio ženklo suteikimui.

Lauko sąlygomis naudojamos įrangos skleidžiamas triukšmas:http://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/noise/index.htm

Nuoroda į ES Komisijos duomenų bazę dėl skleidžiamo triukšmo lygių verčių, taikomų mašinoms, kurios įeina į Lauko sąlygomis naudojamos įrangos direktyvos 2000/14/EB taikymo sritį:http://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/noise/citizen/app/

santykis tarp sveikatos ir saugos 2.3. direktyvų, mašinų direktyvos ir Lauko sąlygomis naudojamos įrangos direktyvos

6.1 lentelėje pateiktoje schemoje parodomos sąsajos tarp Darbuotojų sveikatos ir saugos direktyvų, Mašinų direktyvos ir Lauko sąlygomis naudojamos įrangos skleidžiamo triukšmo direktyvos.

Direktyvos 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatos ir sau-gos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams, 3 straipsnyje pateikiamos tiek A svertinių triukšmo poveikio lygių vidurkių per standartinę 8 valandų darbo dieną, tiek C svertinių didžiausių momentinių garso slėgio lygių „poveikio ribinės vertės“ ir „poveikio veikimo vertės“.

http://europa.eu/scadplus/leg/en/lvb/l28020.htm

http://europa.eu/scadplus/leg/en/lvb/l28020.htm

http://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/noise/index.htm


http://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/noise/citizen/app/



99

Ištrauka iš Direktyvos 98/37/EB I priedo 1.7.4 dalies „Instrukcijos“:

(a) Prie kiekvienos mašinos turi būti pridedamos instrukci-jos, kuriose būtinai nurodomi šie duomenys:

Pakartota informacija, kuri pažymėta ant •mašinų, išskyrus serijos numerį (žr.1.7.3 punktus), kartu su kita papildoma priežiūrą palengvinančia informacija,instrukcijos dėl saugaus mašinų paleidimo, •naudojimo, kilnojimo, surinkimo, išardymo, priežiūros, mokomosios instrukcijos ir kt.

(d) Reklaminė literatūra, apibūdinanti mašiną, ne-turi prieštarauti jos saugos instrukcijoms. Mašiną apibūdinantys techniniai dokumentai turi pateikti informaciją apie skleidžiamą triukšmą, kaip nurodyta f punkte, apie rankinių ir (arba) rankinio valdymo mašinų vibraciją, kaip nurodyta 2.2 punkte (esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai, keliami tam tikroms mašinų kategorijoms).

(e) Jei būtina, instrukcijose turi būti pateikta informacija apie montavimo ir surinkimo metu naudojamas triukšmą ir vibraciją mažinančias priemones (pvz., slopintuvus, pamatų bloko tipą ir masę bei pan.).

(f) Instrukcijose turi būti pateikta informacija apie mašinų skleidžiamą triukšmą, įvertintą nurodant faktinius dydžius, arba dydžius, nustatytus pagal identiškų mašinų matavimus, būtent:

ekvivalentinis nuolatinis A-svertinis garso slėgio •lygis darbo vietose, kuriose jis viršija 70 dB(A), jeigu šis lygis neviršija 70 dB(A), tai turi būti nurodyta,didžiausias momentinis C-svertinis garso slėgio •lygis darbo vietose, kuriose jis viršija 63 Pa (130 dB, kai sąlyginis garso slėgio slenkstis 20 μPa),mašinų skleidžiamo garso galios lygis, kai ekvival-•entinis nuolatinis A-svertinis garso slėgio lygis darbo vietoje viršija 85 dB(A).

Jeigu mašinos labai didelės, tai vietoje garso galios lygio galima nurodyti ekvivalentinį nuolatinį garso slėgio lygį, esantį konkrečiose vietose aplink mašinas.

Tais atvejais, kai nėra taikomi suderinti standartai, garso lygiai turi būti matuojami šioms mašinoms tinkamiausiu būdu.

Gamintojai turi nurodyti matavimo būdus ir tai, kokiomis sąlygomis mašinos dirbo matuojant.

Kai darbo vieta (–os) yra nenustatyta arba negali būti nustatyta, garso slėgio lygiai turi būti matuojami 1 metro atstumu nuo mašinų paviršiaus ir 1,60 metro aukštyje nuo grindų arba vaikščiojimo platformos. Turi būti nurodyta vieta, kur garso slėgis yra didžiausias, ir jo dydis.

Darbdavys„Sveikatos ir saugos“ direktyvos

Darbdavys„Sveikatos ir saugos“ direktyvos

Pagrindų direktyva 89/391/EEB

Mašinų direktyva 98/37/EB

2006/42/EB

„Triukšmo“ direktyva

2003/10/EB

„Tyliosios“ darbo įrangos pasirinkimas

Informacija apie skleidžiamą

triukšmą

Darbo įrenginių naudojimo direktyva

89/655/EEB

Lauko sąlygomis naudojamos

įrangos direktyva 2000/14/EB2005/88/EB

6.1 lentelė Sąsajos tarp Sveikatos ir saugos direktyvų, Mašinų direktyvos ir Lauko sąlygomis naudojamos įrangos direktyvos

Nustatant faktinį triukšmo poveikį darbuotojui, būtina atsižvelgti į visą darbo vietoje esantį triukšmą, įskaitant mašinų skleidžiamą triukšmą. Šitaip siekiama iki minimumo sumažinti triukšmo poveikį, neviršijant „poveikio ribinių verčių“ ir „poveikio veikimo verčių“. Todėl svarbu pasirinkti tinkamą darbo įrangą, remi-antis „rizikos įvertinimu“. Dėl „poveikio veikimo verčių“ (triukšmo kasdienio veikimo verčių) būtina imtis konkrečių veiksmų, pvz., pranešti darbuotojams apie galimą riziką, aprūpinti juos klausos apsaugos priemonėmis ir užtikrinti, kad jie jomis naudotųsi, tikrinti darbuotojų klausą ir parengti triukšmo mažinimo programą, įskaitant reikalavimą naudotis tinkama informacija, renkantis tylias mašinas.

100



101

102


SU TRIUKŠMU SUSIJę 3. STANDARTAI

1985 m. Europos ekonominė bendrija (EEB) (dabar – Europos Sąjunga, ES) priėmė svarbų sprendimą pašalinti technines kliūtis prekybai. Šitai buvo įgyvendinta priimant direktyvas, kuriomis siekiama „suderinti valstybių narių įstatymus“.

Šiomis „naujojo požiūrio“ direktyvomis nustatomas teisės aktų suderinimas konkrečiuose sektoriuose, kuriose anksčiau buvo kliūčių prekybai dėl nacionalinių teisės aktų skirtumų. Vienas iš pavyzdžių – su mašinomis susijusių pavojų vertinimas. Esminis principas yra toks, kad šios direk-tyvos yra sudarytos tik kaip paprastų teisinių reikalavimų („būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų“) sąrašas, o kaip pasiekti šių tikslų, nurodoma standartuose.

Nors taikyti šių standartų neprivaloma, tačiau suder-intojo standarto laikymasis yra vienintelis būdas gauti patvirtinimą, kad įranga atitinka susijusios „naujojo požiūrio“ direktyvos reikalavimus.

Trijų rūšių standartai

Mašinų direktyvą įgyvendinti padeda trijų tipų standartai:

a tipo standartai• apima pagrindines su sauga susiju-sias sąvokas;b tipo standartai• apima horizontaliuosius klausimus (pvz., skleidžiamo triukšmo bendro pobūdžio mata-vimus) ir gali būti taikomi daugeliui įvairių mašinų; irc tipo standartai,• taip pat vadinami mašinų saugos stan-dartais, apima konkrečių mašinų rūšių saugos aspektus (įskaitant jų skleidžiamo triukšmo keliamus pavojus).

Mašinų skleidžiamo triukšmo atžvilgiu B tipo standartu-ose aprašomas paprastas matavimas, tačiau nesuteikia-ma jokios informacijos apie konkrečių mašinų specialias eksploatavimo ir įrengimo sąlygas. Ši svarbi informacija kartu su rekomendacijomis, kuriais B tipo standartais reikėtų remtis atliekant matavimus, pateikiama triukšmo bandymo programose. Tokias bandymo programas CEN ir CENELEC darbo grupės parengė daugeliui įvairių mašinų klasių.

Triukšmo bandymo programa – tai arba atskiras stand-artas, arba C tipo standarto (mašinų saugos standarto) normatyvinis priedas. Šiuo metu jau yra paskelbta dau-giau nei 500 triukšmo bandymo programų (en, iso arba eniso), kitos vis dar rengiamos (pren). Jos taikomos daugeliui mašinų klasių, pvz., siurbliams (EN 12639:2000); spausdinimo, popieriaus gamybos bei perdirbimo mašinoms (EN 13023:2003); žemės ūkio mašinoms (EN 1553:1999 – kaip pagrindinė triukšmo bandymo pro-grama, skirta šiai didelei mašinų klasei), ir t. t.

Skleidžiamo garso (emisijos) verčių matavimo, deklaravi-mo ir tikrinimo procedūros nustatomos šiuose pagrind-iniuose standartuose (B tipo standartuose):

en iso 3740• serijoje ir en iso 961413 išdėstomi metodai, kuriais nustatomas mašinų garso galios lygis tiek specialiose akustiniams bandymams skirtose patalpose, tiek in situ (t. y. darbo vietose),en iso 11200 – 11205• išdėstomi metodai, kuriais nus-tatomas mašinos skleidžiamo triukšmo garso slėgio lygis darbo vietoje, įvairiomis aplinkos sąlygomis.en iso 4871• nustatoma tiek mašinos skleidžiamo triukšmo deklaravimo, tiek patikrinimo (patikros) tvarka.

Jeigu visi atitinkamos klasės mašinų gamintojai nau-doja tą patį jų skleidžiamo triukšmo matavimo metodą (atitinkamos mašinų klasės „triukšmo bandymo programą“), mašinų pirkėjai gali palyginti įvairių tos pačios klasės mašinų skleidžiamo triukšmo vertes. Be to, šitaip galima nustatyti potencialias vertes ir galiausiai pasirinkti palyginti tylias mašinas.

KAIP SUMAŽINTI DARBO 4. ĮRANGOS SKLEIDŽIAMą TRIUKŠMą

Kaip paprašyti informacijos apie 4.1. skleidžiamą triukšmą

Mašinų pirkėjai, siekdami sumažinti triukšmą darbo viet-ose, turėtų paprašyti įvairių mašinų gamintojų suteikti informaciją apie mašinų skleidžiamo triukšmo vertes ir palyginti šias vertes, kad galėtų išsirinkti tyliausią mašiną iš įvairių tiekėjų siūlomų mašinų.

Siekiant užtikrinti, kad pirkėjai galėtų palyginti iš tiekėjų gautas mašinų skleidžiamo triukšmo vertes, mašinų pirkėjui siūloma prašyti gamintojo pateikti mašinų skleidžiamo triukšmo (emisijos) deklaraciją, parengtą pagal Europos standartus. Tokioje triukšmo emisijos deklaracijoje pateikiama patikima techninė informacija apie skleidžiamo triukšmo vertes, kadangi šios vertės nustatomos pagal konkrečioms mašinoms skirtus europinius standartus. Taigi daugelio labai skirtingų mašinų triukšmo matavimo metodai, eksploatavimo bei įrengimo sąlygos, taip pat deklaravimo ir patikrin-imo procedūra yra labai aiškiai apibrėžti. Tai ypač svarbu renkantis dideles ir (arba) specifines mašinas [žr. Direktyvos 98/37/EB I priedo 1.7.4 dalies f punktą]:

„Jeigu mašinos labai didelės, tai vietoje garso galios lygio galima nurodyti ekvivalentinį nuolatinį garso slėgio lygį, esantį konkrečiose vietose aplink mašinas.“


103

Žr. tinklalapį:http://www.cenorm.be/cenorm/aboutus/information/otherpublications/catalogueetc.asp kuriame pateiktas „Mašinų“ direktyvos 98/37/EB pagalbinių standartų sąrašas.

6.1 pav. Kuo mažesnis mašinos skleidžiamas triukšmas, tuo mažesnis yra triukšmo poveikis darbuotojams

informacija apie mašinų skleidžiamo 4.2. triukšmo vertes

Pagal „Mašinų“ direktyvos 98/37/EB (nuo 2009 m. gruodžio 29 d. – Direktyvos 2006/42/EB) reikalavimus mašinų gamintojai privalo nurodyti skleidžiamo triukšmo (emisijos) vertes, kurios turėtų būti aiškiai atskirtos nuo triukšmo poveikio darbuotojams verčių.

Atsižvelgdamas į tai, mašinos gamintojas ir (arba) jo įgaliotas ES įsisteigęs atstovas (platintojas, importuojas ar kt.) pateikia:

A svertinį skleidžiamo triukšmo garso slėgio lygį tose •darbo vietose, kuriose jis viršija 70 dB(A); jeigu šis lygis neviršija 70 dB(A), tai būtina nurodyti;C svertinį didžiausią momentinį garso slėgio lygį (garso •slėgio piką) tose darbo vietose, kuriose jis viršija 63 Pa (130 dB, atsižvelgiant į garso slėgio slenkstinę reikšmę – 20 μPa),mašinų skleidžiamo triukšmo garso galios lygį, kai A •svertinis skleidžiamo triukšmo garso slėgio lygis darbo vietose viršija 85 dB(A).

6.2 pav. Gamintojo informacijoje apie mašinų skleidžiamą triukšmą (emisiją) pateikiamos vertės © BAuA brošiūra „Technik 1 – Geräuschangaben für Maschinen – Informationen für den Machineneinkauf“, p. 18.hangaben für Maschinen – Informationen für den Machineneinkauf’, page 18)

Tiek skleidžiamo garso (emisijos) slėgio lygis, tiek garso galios lygis yra dydžiai, nepriklausomi nuo aplinkos, kurioje pastatoma mašina; taigi jie apibūdina mašiną kaip garso šaltinį.

Tačiau, skaitydami apie „decibelais“ išreikštas vertes, būkite atidūs, nes decibelais gali būti išreiškiami labai skirtingų triukšmo parametrų – emisijos, imisijos ar pov-eikio – dydžiai. Todėl labai svarbu nepainioti emisijos garso slėgio lygio LpA, ar garso galios lygio LWA su imisijai būdingais garso slėgio lygiais (kurie taip pat žymimi LpA) ar poveikio lygiais LAEX,T . Nors visi šie lygiai išreiškiami dB(A), tačiau jais apibūdinami visiškai skirtingi dydžiai (žr. šio vadovo 1 skyriaus 3 skirsnį).

KAIP IŠSIRINKTI TYLIą 5. DARBO ĮRANGą

teisinis įpareigojimas5.1.

Darbdavio pareiga yra imtis tinkamų priemonių, siekiant pašalinti arba sumažinti triukšmo poveikį darbuoto-jams. Siekiant vykdyti Direktyvoje 2003/10/EB nustaty-tus įsipareigojimus, Direktyvos 89/655/EEB 4 straipsnyje „Darbo įrenginių naudojimo taisyklės“ nustatoma, kad:

Nepažeisdamas 3 straipsnio (Bendrosios darbdavio parei-1. gos) nuostatų, darbdavys privalo įsigyti ir (arba) naudoti:(a) darbo įrenginius, kurie, jeigu duodami darbuo-

tojams naudoti įmonėje ir (arba) įstaigoje pirmą kartą po 1992 m. gruodžio 31 d., atitinka:

visų taikomų Bendrijos direktyvų nuostatas; –šios direktyvos priede nustatytus minimalius –reikalavimus, kai bet kuri kita Bendrijos direk-tyva yra netaikytina arba taikytina tik iš dalies;

(b) darbo įrenginius, kurie, jeigu jau buvo duoti darbuotojams naudoti įmonėje ir (arba) įstaigoje iki 1992 gruodžio 31 d., ne vėliau kaip per ketverius metus nuo tos dienos pritaikyti darbui taip, kad atitiktų šios direktyvos priede nustatytus būtiniausius reikalavimus.

Paprastai mašinas galima laikyti dideliais darbo vietoje esančiais triukšmo šaltiniais, taigi, siekiant sumažinti triukšmą darbo vietose, yra labai svarbu, kad gamintojai kurtų mažatriukšmes mašinas, o darbdaviai (naudotojai) jas pirktų, vadovaudamiesi palyginamomis skleidžiamo triukšmo (emisijos) vertėmis.

Darbdaviai (naudotojai) paprastai negali keisti pagrindinės mašinų konstrukcijos. Tačiau pagal „Mašinų“ direktyvos 98/37/EB reikalavimus gamintojas ir (arba) jo įgaliotas ES įsisteigęs atstovas privalo skleidžiamo triukšmo vertes pateikti naudojimo instrukcijoje. Pagal naująją „Mašinų“ direktyvą 2006/42/EB, tokią pačią informacija apie skleidžiamą triukšmą privaloma visoje reklaminėje literatūroje, kurioje aprašomos mašinos darbinės charak-teristikos. Be to, gamintojas ir (arba) jo įgalioti ES įsisteigę

http://www.cenorm.be/cenorm/aboutus/information/otherpublications/catalogueetc.asp

http://www.cenorm.be/cenorm/aboutus/information/otherpublications/catalogueetc.asp

104


atstovai (platintojai, importuotojai ir kt.) turi pateikti instrukcijas, kuriomis vadovaudamasis darbdavys (nau-dotojas) galėtų lengviau išsirinkti, pradėti naudoti, nau-doti ir valdyti, prižiūrėti ir reguliuoti mašiną, kad ši nau-dojama skleistų mažesnį triukšmą, taigi būtų kiek galima sumažintas triukšmo poveikis darbuotojams, neviršijant „poveikio ribinių verčių“ ir „poveikio veikimo verčių“, nustatytų „Triukšmo“ direktyvoje 2003/10/EB.

Taigi, žinios apie mašinų skleidžiamą triukšmą, įgytos dar prieš išsirenkant naują mašiną, galėtų padėti darbdavi-ams (naudotojams) išvengti triukšmo darbo vietoje arba jį sumažinti. Ši informacija neturi prieštarauti kitoms instrukcijoms sveikatos ir saugos klausimais.

Turėdami informaciją apie mašinų skleidžiamą triukšmą, potencialūs pirkėjai gali iš įvairių modelių išsirinkti mažiausiai triukšmingą mašiną. Taip pat darbdavys, turėdamas šią informaciją, gali vykdyti įstatymų nustatytą mašinų naudotojo įsipareigojimą įsigyti kiek galima tylesnę darbo įrangą pagal Direktyvos 2003/10/EB 5 straipsnį.

skirtumai tarp gamintojų nurodytų 5.2. skleidžiamo triukšmo verčių ir tikrųjų triukšmo verčių darbo vietose

Mašinos gamintojo suteikta skleidžiamo triukšmo (emisi-jos) deklaracija yra svarbi priemonė, padedanti mašinų gamintojams bei naudotojams palaikyti konstruktyvų dialogą, siekiant išsirinkti geriausias mažatriukšmes mašinas. Taigi darbdavys (pirkėjas, naudotojas) turėtų visada prašyti gamintojo arba jo įgaliotų ES įsisteigusių atstovų suteikti papildomos informacijos.

Tikrosiomis darbo vietos sąlygomis imisijos garso slėgio lygis, t. y. atitinkamoje darbo vietoje išmatuotas garso slėgio lygis, gali daugiau nei 10 dB skirtis nuo deklaruo-to skleidžiamo triukšmo garso slėgio lygio, išmatuoto „laisvojo lauko“ sąlygomis, dėl kitų šaltinių skleidžiamo triukšmo, garso atspindžių nuo sienų, lubų, grindų arba mašinų paviršių, taip pat kitokių mašinos naudojimo sąlygų negu nurodytosios standartuose. Daugybę ginčų ir nesusipratimų, kylančių tarp mašinų gamintojų ir jų klientų, galima paaiškinti šių iš esmės skirtingų verčių, kuriomis išreiškiama emisija, imisija ar netgi poveikis darbuotojams (įskaitant poveikio laiką), painiojimu.

Būtina aiškiai suvokti, kad poveikio ribinių verčių, kurias turi stebėti darbdaviai, t. y. „Triukšmo“ direktyvoje 2003/10/EB pateiktų triukšmo kasdienio veikimo verčių, negalima lyginti su mašinų gamintojų nurodytomis skleidžiamo triukšmo vertėmis. Tačiau pagal pastarąsias vertes galima išsirinkti tylias mašinas ir prognozuoti būsimą triukšmo poveikį darbuotojams jų darbo vietose.

Kodėl reikia lyginti įvairių mašinų 5.3. skleidžiamą triukšmą?

Turint informaciją apie mašinų skleidžiamą triukšmą, gali-ma ne tik išsirinkti tylias mašinas, bet ir apytikriai įvertinti triukšmo poveikį darbuotojams jų darbo vietose.

Informacija apie skleidžiamo triukšmo (emisijos) vertes (LWA, LpA) reikalinga:

lyginant įvairių modelių mašinų triukšmo emisijos •vertes, kai siekiama išsirinkti patį tyliausią modelį,lyginant triukšmo emisijos vertes su surinktais •duomenimis apie atitinkamą mašinų grupę, kai siekia-ma patikrinti, ar pasiektas geriausias įmanomas lygis,pirkėjui (naudotojui) ir tiekėjui kartu aptariant technin-•ius klausimus,vertinant triukšmo imisiją ir poveikį darbo vietoje, kai •naudojama triukšmo prognozavimo (apskaičiavimo) programinė įranga,kad pirkėjas galėtų įvertinti mašinos atitiktį garantuo-•jamoms triukšmo emisijos vertėms.

Mašinos skleidžiamas triukšmas, t. y. jos garso galia, lemia mašinos akustinę kokybę. Kuo mažesnis mašinos garso galios lygis, tuo geresnė jos akustinė kokybė ir tuo tyliau ji veikia. Taigi, jeigu mašinos skleidžiamo triukšmo vertės yra palyginti mažos, mažesnį triukšmo poveikį patiria darbuotojai, esantys ne tik šalia jos, bet ir kitose darbo vietose, todėl sumažėja klausos pažeidimų pavojus.

Skleidžiamo triukšmo vertes būtina žinoti planuojant, prognozuojant triukšmo imisiją ar poveikį darbuo-tojams jų darbo vietose. Todėl skleidžiamo triukšmo vertes būtina žinoti norint suplanuoti naujas darbo vietas, atitinkančias triukšmo kontrolės reikalavimus. Be to, jomis remiantis yra lengviau parengti triukšmo mažinimo priemones, privalomas taikyti tose darbo zonose, kuriose viršijamos didesniosios triukšmo kasdi-enio veikimo vertės, nustatytos Direktyvos 2003/10/EB 3 straipsnyje.

Kada reikia lyginti įvairių mašinų 5.4. skleidžiamą triukšmą?

Laikydamasis sveikatos ir saugos direktyvų reikalavimų, ypač Pagrindų direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio, darbdavys, atsižvelgdamas į savo pareigas ir vadovauda-masis bendraisiais prevencijos principais, turi vengti rizikos, o jei tai neįmanoma, privalo įvertinti riziką, kurios neįmanoma išvengti. Jeigu atlikto rizikos įvertinimo rezul-tatai parodo, kad yra darbuotojams gresia pavojus dėl triukšmo poveikio, darbdavys (naudotojas), pirkdamas darbo įrangą, privalo prieš tai susipažinti su jos naudoji-mo instrukcijoje pateikta informacija, nustatyta „Mašinų“ direktyvoje, ir prireikus paprašyti tiekėjų išsamesnės informacijos apie įrangos skleidžiamą triukšmą.


105

Remdamasis savo poreikiais ir informacija apie mašinų triukšmo emisijos lygius, darbdavys (naudotojas) privalo išsirinkti mažiau triukšmingą darbo įrangą, kad nebūtų viršytos poveikio ribinės vertės ir poveikio veikimo vertės, nustatytos Direktyvoje 2003/10/EB.

Kaip palyginti įvairių mašinų 5.5. skleidžiamą triukšmą?

Keli patarimai

Norint išsirinkti mašinas, pasižyminčias pačiomis geriausiomis charakteristikomis, būtina žinoti atitinkamos mašinų klasės triukšmo emisijos verčių būdingą pasiskirstymą/išsidėstymą.

Triukšmo emisijai skirtuose standartuose ir mašinų gamintojų triukšmo emisijos deklaracijose pateikiamas pagrindas, pagal kurį potencialūs pirkėjai gali išsirinkti mašiną, kurios triukšmo emisijos vertės yra mažiausios, lyginant su kitų mašinų tiekėjų triukšmo emisijos deklaraci-jose pateikta informacija. Tačiau šito nepakanka, norint užtikrinti, kad pasirinkta mašina iš tiesų bus viena tyliausių visoje rinkoje. Sprendimą galima priimti tik tuomet, jeigu žinome, kokių geriausių rezultatų iki šiol pasiekta mažinant šios rūšies mašinų skleidžiamą triukšmą.

Kokių geriausių rezultatų galima tikėtis mažinant mašinų skleidžiamą triukšmą (emisiją), įmanoma įvertinti tik tos pačios paskirties mašinų grupėje. Šiuo tikslu buvo sukurtas terminas „faktinis skleidžiamo triukšmo lygis“ (lyginamieji

skleidžiamo triukšmo duomenys pagal standartą EN ISO 12100-1:2004 „Mašinų sauga. Pagrindinės sąvokos, bendrieji projektavimo principai. 1 dalis. Pagrindiniai terminai, metodika“ ir EN ISO 11689:1997 „Mašinų bei įrangos skleidžiamo triukšmo duomenų palyginimo procedūra“). Ši tikroji padėtis atitinka emisijos verčių, kurias įmanoma palyginti, spektrą; kitaip tariant, verčių, kurios buvo išmatuotos standartuose nustatytais palyginamais matavimo metodais.

Duomenų bazė

Geriausius įmanomus triukšmo emisijos rezultatus gali-ma nustatyti atsižvelgiant į palyginamoms mašinoms būdingą triukšmo emisijos verčių spektrą.

Iki šiol tikroji su skleidžiamu triukšmu susijusi padėtis buvo įtraukta tik į kelias duomenų bazes ir kai kurias Vokietijos VDI-ETS rekomendacijas.

Kiek įmanoma, reikėtų rinktis palyginti tylias mašinas, remiantis plataus pobūdžio (išplėstine) duomenų

paieška, tuo atveju, jeigu atlikti tyrimai parodė, kad įmanoma pastebimai sumažinti atitinkamų mašinų skleidžiamą triukšmą (t. y. buvo nustatyti etalonai).

Duomenų apie tikrąją padėtį, susijusią su įvairių mašinų skleidžiamu triukšmu, pateikiama tinklalapyjehttp://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/noise/citizen/app/irhttp://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/noise/index.htm

6.3 pav. pateikiamas pavyzdys, koks gali būti konkrečios mašinos triukšmo emisijos verčių būdingas pasiskirstymas. Šie skaičiai apima triukšmo emisijos vertes, būdingas didelei daliai rinkoje esančių pneumatinių varžtų

suktuvų. Garso galios lygis pateikiamas remiantis su triukšmu susijusiais mašinos parametrais, kai varžtų diametras yra didžiausias.

70

75

80

85

90

95

100

2 4 6 8 10Kai varžtų diametras yra didžiausias (mm)

(LW

A),

dB(A

)

6.3 pav. Pneumatinių varžtų suktuvų garso galios lygis (LWA), kai varžtų diam-etras yra didžiausias

Gamintojo suteiktos informacijos apie triukšmą patikrinimas (patikra)

Kai kuriais atvejais mašinos pirkėjas (darbdavys, nau-dotojas) gali norėti patikrinti, ar mašinos skleidžiamo triukšmo vertės viršija gamintojo triukšmo emisijos deklaracijoje arba mašinos pirkimo sutartyje nurody-tas vertes. Paprastai taip atsitinka, kai darbo vietoje išmatuotos triukšmo poveikio vertės viršija vertes, kurių buvo tikimasi įrengiant naują mašiną.

IImisijos vertes darbo patalpoje galima apytikriai apskaičiuoti pagal standartą iso 116903, kuriame dek-laruotosios triukšmo emisijos vertės pasitelkiamos kaip pagrindiniai apskaičiavimo duomenys.

en iso 4871 standarte pateikiami informacijos apie skleidžiamą triukšmą tikrinimo (patikros) metodai ir tai, kaip šią informaciją turi nurodyti gamintojas.





106


PRIEDAS6.

Tolesnėje 6.2 lentelėje pateikiamas pavyzdys, kaip gamintojai ir (arba) jų įgalioti ES įsisteigę atstovai

turėtų pateikti informaciją apie įrangos skleidžiamą triukšmą pagal standarto en iso 4871 taisykles. Joje išmatuotosios vertės palyginamos su įvairiomis nus-tatytomis triukšmo emisijos vertėmis ir susijusia šių išmatuotų verčių neapibrėžtimi.

mašinos apibūdinimas: medienos apdirbimo mašina; medienos dygiavimo mašina, tipas 990, 50Hz

dvejopos triukšmo emisijos vertės pagal standartą en iso 4871Mašina įjungta, be apkrovos

(dirba tuščiąja eiga)Mašina įjungta, su apkrova

(dirbanti mašina)

A svertinis garso galios lygis LWA [dB] palyginti su 1 pW 94 98

Neapibrėžtis KWA [dB] 2 2

A svertinis skleidžiamo triukšmo garso slėgio lygis LpA (dB), palyginti su 20 μPa darbo vietoje 80 86

Neapibrėžtis KpA (dB) 2 2

Šios vertės buvo nustatytos pagal triukšmo bandymo programą ISO 7960, taikant pagrindinius standartus EN ISO 3744 ir EN ISO 11204

Ta6.2 lentelė Tinkama gamintojo informacija apie skleidžiamą triukšmą pagal „Mašinų“ direktyvą ir remiantis EN ISO 4871 standarte nustatytomis „dvejopomis vertėmis“ – teisingo naudojimosi standartais pagal „Mašinų“ direktyvą 98/37/EB pavyzdys

ribinės vertės darbas tuščia eiga apkrova/ darbas taikomas standartasGarso galios lygis LWA (dB, palyginti su 1 pW)Neapibrėžtis KWA

_______dB_______dB

________dB________dB

Skleidžiamo triukšmo garso slėgio lygis darbo vietoje LpA (dB, palyginti su 20 μPa) arba kitose nustatytose vietose

Neapibrėžtis KPa

1.______dB2.______dB3.______dB

________dB

1.______dB2.______dB3.______dB

________dB

Garso slėgio lygis 1m paviršiaus plote LpA,1m (dB, palyginti su 20 μPa) ________dB ________dB

Didžiausias momentinis garso slėgis (garso slėgio pikas) LpCpeak (dB, palyginti su 20 μPa)

Neapibrėžtis KpCpeak

________ dB

________dB

________dB

________dB

Pavyzdys: techninė specifikacija, įeinanti į įrangos skleidžiamo triukšmo aprašymą (mašina, įrenginys, įtaisas, priedas):

eb mašinų direktyvoje 98/37/EB reikalaujama, kad mašinų gamintojas ir (arba) jo įgaliotas ES įsisteigęs atstovas suteiktų informaciją apie triukšmo emisijos vertes.

Triukšmo emisijos vertės nustatomos pagal mašinų saugos standartus ar konkrečioms mašinoms skirtas triukšmo bandymo programas Jei tai neįmanoma, remiamasi pagrindiniais standartais, pvz.:

nustatant A svertinį garso galios lygį remiamasi EN ISO •3740 serija arba EN ISO 9614 1–3 dalimis, arbanustatant A svertinį skleidžiamo triukšmo garso slėgio •lygį darbo vietoje ir C svertinį didžiausią momentinį garso slėgį (garso slėgio piką) remiamasi EN ISO 11200 – 11205.

Informacija turėtų atitikti standarto EN ISO 4871 reika-lavimus ir joje turi būti deklaruojamos dvejopos vertės, pateikiant išmatuotąsias vertes ir kiekvienos iš jų atitinkamas neapibrėžtis.


107

Ypatingais ir nustatytais atvejais mašinos pirkėjas (darbdavys, naudotojas) gali pakoreguoti šiuos technin-ius reikalavimus pagal konkrečius poreikius.

matavimo taško (ų) padėtis darbo vietoje ir kitose nustatytose vietose:

______________________________________________________________________________________________________

įrangos eksploatacijos sąlygos skleidžiamo triukšmo matavimo metu:

______________________________________________________________________________________________________

išsamesnė akustinė informacija (pvz., tonalumas):

______________________________________________________________________________________________________

papildomos triukšmo kontrolės priemonės:

______________________________________________________________________________________________________

papildomos triukšmo emisijos vertės, pvz., nustatytos konkrečiomis eksploatavimo sąlygomis, kitokiomis negu standartuose aprašytos sąlygos.

______________________________________________________________________________________________________

Papildoma informacija ekspertams:

Atsižvelgiant į šiuos skirtingus skleidžiamo triukšmo matavimo dydžius, garso galios

lygis LWA nustatomas išmatuojant garso slėgio ly-gius konkrečiuose mašiną gaubiančio matuojamojo paviršiaus taškuose, darant prielaidą, kad mašina veikia akustiniame „laisvajame lauke“. Matuojamasis paviršius paprastai yra gretasienis arba pusrutulis, gaubiantis mašiną maždaug 1 metro spinduliu nuo jos paviršiaus. Turėdami išmatuotųjų garso slėgio verčių

vidurkį, galime apskaičiuoti garso galios lygį pagal šią nesudėtingą formulę:

dB

kurioje S yra mašiną gaubiančio matuojamojo paviršiaus plotas.

Šią formulę galima supaprastinti šitaip:

Iš šios formulės aiškiai matyti, kad garso šaltinio garso galios lygis yra visada didesnis išreikštas [dB], negu vidutinė garso slėgio lygio vertė 1 m spinduliu nuo mašinos paviršiaus. Be to, jei žinome garso galios lygį, šia formule galime apskaičiuoti vidutinį garso slėgio lygį aplink mašiną, tiesiog atimdami LS iš LWA. Taigi, pavyzdžiui, jeigu vakuuminio siurblio garso galios lygis LWA yra 93 dB, galėsime apytikriai apskaičiuoti garso slėgio lygį 1 m spinduliu aplink mašiną, iš garso galios lygio atimdami apytikriai 13 dB ir gaudami = 80 dB. Šiuo tikslu turime laikytis prielaidos, kad tipiško dėžės formos mašiną gaubiančio matuojamojo paviršiaus (pvz., 2 m x 2 m x 2 m matmenų kubo, kurio paviršiaus plotas 20 m²) LS yra apytikriai lygus 13 dB.

108


ĮRANGOS SKLEIDŽIAMAS TRIUKŠMAS: SANTRAUKA

Garso galios lygis LWA ir garso slėgio lygis LpA

Pastaba. Šių parametrų apibrėžimai pateikiami žodynėlyje. Santykį tarp šių verčių galima apytikriai išreikšti formule:

LpA = LWA –

kurioje Lpa yra vidutinis garso slėgio lygis įrangą gaubiančiame matuojamame paviršiuje maždaug 1 metro spinduliu nuo jos, kai mašina spinduliuoja triukšmą visomis kryptimis ir s yra matuojamojo paviršiaus plotas.

Kaip pažymima šio vadovo 1 skyriuje, • LWa rodo bendrą šaltinio skleidžiamą orinį triukšmą, o Lpa yra garso slėgio lygis, išmatuotas viename triukšmo šaltinį gaubiančio matuojamojo paviršiaus taške.Jeigu atsižvelgiame • tik į mašinos skleidžiamą triukšmą ir neatsižvelgiame į aplinkos poveikį, Lpa yra triukšmo emisijos garso slėgio lygis, jei daroma prielaida, kad darbuotojo buvimo vieta (darbo vieta) yra tokiu atstumu nuo triukšmo šaltinio (mašinos) kaip ir matuojamasis paviršius.Jeigu matavimo taškas yra operatoriaus buvimo (darbo) vieta, • Lpa apibūdinamas mašinos skleidžiamas triukšmas, kaip apibrėžta standartuose, ir šis dydis naudojamas kaip deklaruojamoji mašinos skleidžiamo triukšmo vertė.Nors • LWa ir Lpa yra iš esmės skirtingi dydžiai, tačiau abu jie išreiškiami dB(A).

Tačiau, prognozuojant bendrą garso slėgio lygį įprastinėse darbo patalpose, būtina atsižvelgti į atspindžius nuo sienų ar kitų mašinų skleidžiamą triukšmą.

Nuo skleidžiamo triukšmo garso slėgio lygio Lpa iki garso slėgio lygio LaeX,t

Svarbu nepainioti mašinos skleidžiamo triukšmo (emisijos) su triukšmo poveikiu darbuotojui. Šiuo atveju įvairių parametrų poveikį galima išreikšti kaip tokių pakoregavimų sumą:

LaeX,t = Lpa skleidžiamo triukšmo garso slėgio lygis, išmatuotas pagal triukšmo bandymo programą+ Δ L1 garso atspindžių įtaka (patalpos poveikis)+ Δ L2 eksploatavimo sąlygų, besiskiriančių nuo triukšmo bandymo programoje nurodytų sąlygų, įtaka+ Δ L3 kitų patalpoje esančių mašinų garso galios LWa įtaka (šiame skaičiavimo etape gaunama suma yra imisija)+ Δ L4 poveikio darbuotojui laikas t

110


111

7 sKyrius: Klausos pažeidimai ir sveikatos patikrinimai


1.1. Sveikatos patikrinimai .................................................................................................................................................... 112

1.2. Medicininių kortelių pildymas .................................................................................................................................... 112

1.3. Darbdavio įsipareigojimai tuo atveju, jeigu dėl triukšmo poveikio darbe būtų pažeista darbuotojo klausa ..................................................................................................................................................................................... 113

2. ŽMOGAUS AUSIES SANDARA .............................................................................................................................................. 113

2.1. Išorinė ausis ........................................................................................................................................................................ 113

2.2. Vidurinė ausis ................................................................................................................................................................... 113

2.3. Vidinė ausis ........................................................................................................................................................................ 114

3. KLAUSOS SISTEMOS PAŽEIDIMų PAVYzDŽIAI .............................................................................................................. 115

4. IŠORėS VEIKSNIų SUKELTų KLAUSOS SISTEMOS PAŽEIDIMų PAVYzDŽIAI ........................................................ 115

4.1. Triukšmo ir vibracijos sąveika ...................................................................................................................................... 116

4.2. Profilaktiniai sveikatos patikrinimai, atliekami dėl triukšmo sąveikos su darbo aplinkoje esančiomis ototoksinėmis medžiagomis ir vibracija .......................................................................................... 117

5. KLAUSOS SISTEMOS PAŽEIDIMų PADARINIAI ............................................................................................................... 117

6. KENKSMINGI TRIUKŠMO POVEIKIAI ŽMOGUI, NESUSIJę SU KLAUSA ................................................................... 118

7. AUDIOMETRINIS TYRIMAS ................................................................................................................................................... 118

7.1. Oru ir kaulais perduodamo garso bandymai ......................................................................................................... 118

7.2 Kalbinė audiometrija ....................................................................................................................................................... 118

7.3. Audiometrinių tyrimų grafikas ................................................................................................................................... 118

7.4. Klausos susilpnėjimo arba prasidedančios ambliakuzijos simptomai ......................................................... 119

8. KLAUSOS SILPNėJIMO POŽYMIAI ...................................................................................................................................... 119

112

7 skyrius: klausos pažeidimai ir sveikaTos paTikrinimai

DIREKTYVOS 1. NUOSTATOS

Direktyvos 2003/10/EB39 10 straipsnyje nustatomi reika-lavimai dėl sveikatos patikrinimų:

Nepažeisdamos Direktyvos 89/391/EEB1. 40 14 straipsnio, valstybės narės patvirtina nuostatas siekiant užtikrinti tinkamus darbuotojų sveikatos patikrinimus, kai Direktyvos 2003/10/EB 4 straipsnio 1 dalyje minimo įvertinimo ir mat-avimo rezultatai rodo, kad kyla rizika darbuotojų sveikatai. Tokios nuostatos, įskaitant medicininėms kortelėms ir jų laikymui taikomus reikalavimus, nustatomos atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką.

Darbuotojas, kurį veikia triukšmas, viršijantis 2. didesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes, turi teisę į tai, kad jo/jos klausą patikrintų gydytojas ar kitas tinkamos kvalifikacijos asmuo, už kurį atsakin-gas gydytojas, remiantis nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika. Profilaktinė audiometrija taip pat taikoma darbuotojams, kuriuos veikiantis triukšmas viršija mažesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes, jeigu 4 straipsnio 1 dalyje numatyto įvertinimo ir matavimo rezultatai rodo riziką sveikatai.

Tokio patikrinimo tikslas yra anksti diagnozuoti galimą klausos praradimą dėl triukšmo ir išsaugoti klausą.

Valstybės narės imasi priemonių siekiant užtikrinti, 3. kad kiekvienam darbuotojui, kuriam atliekami sveikatos patikrinimai pagal 1 ir 2 dalis, būtų pildo-mos ir tikslinamos asmeninės medicininės kortelės. Medicininėse kortelėse pateikiama atliktų sveika-tos patikrinimų rezultatų santrauka. Jos tvarko-mos tinkamai, kad vėliau būtų galima gauti visą informaciją, atsižvelgiant į visus su konfidencia-lumu susijusius reikalavimus. Atitinkamų kortelių įrašų kopijos paprašius pateikiamos kompetentingai institucijai. Kiekvienas darbuotojas paprašius gauna informaciją apie medicininės kortelės įrašus, kurie yra asmeniškai su juo susiję.

Kai klausos patikrinimas parodo, kad darbuotojo 4. klausa yra aiškiai pažeista, gydytojas arba specialis-tas, gydytojui nusprendus, kad tai būtina, nustato,


40. 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo, OL L 183, 1989 6 29, p. 1. 40.

ar klausa pažeista dėl triukšmo poveikio darbe. Šiuo atveju:(a) gydytojas arba kitas tinkamos kvalifikacijos

asmuo darbuotoją informuoja apie su darbuo-toju asmeniškai susijusius rezultatus;

b) Darbdavys:peržiūri pagal 4 straipsnį atliktą rizikos –įvertinimą;peržiūri pagal 5 ir 6 straipsnius numatytas –priemones siekiant panaikinti arba sumažinti riziką;atsižvelgia į darbuotojų sveikatos priežiūros –specialisto ar kito tinkamos kvalifikacijos asmens arba kompetentingos instituci-jos patarimus įgyvendinant bet kurias priemones, reikalingas siekiant panaikinti ar sumažinti riziką pagal 5 ir 6 straipsn-ius, įskaitant galimybę darbuotojui paskirti alternatyvų darbą, kur darbuotojo atžvilgiu nebeiškiltų triukšmo rizika; irsistemingai organizuoja sveikatos patikrin- –imus ir numato kiekvieno darbuotojo, kuris galėjo anksčiau patirti poveikį, pakartotinę sveikatos apžiūrą.

sveikatos patikrinimai1.1.

Reikiamu metu turi būti atliekami tinkami darbuotojų sveikatos patikrinimai. Triukšmo ir kitų veiksnių vertinimo bei matavimo rezultatai gali parodyti, kad iškilo pavojus darbuotojo klausai (Direktyvos 2003/10/EB 10 straipsnis).

Klausos patikrinimai turi vykti tuomet, kai triukšmo •poveikis darbuotojui viršija didesniąsias triukšmo kas-dienio veikimo vertes [85 dB(A)],klausos patikrinimus turi atlikti gydytojas ar kitas tinka-•mos kvalifikacijos asmuo, už kurį atsakingas gydytojas,darbuotojams, kuriuos veikiantis triukšmas viršija •mažesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes [80 dB(A)], taip pat turi būti suteikta galimybė atlikti profilaktinę audiometriją, siekiant anksti diagnozuoti galimą klausos silpnėjimą dėl triukšmo.tokių medicininių patikrinimų tikslai – anksti diag-•nozuoti bet kokį galimą klausos susilpnėjimą dėl triukšmo ir išsaugoti klausą.

medicininių kortelių pildymas1.2.

Vykdant sveikatos patikrinimus, būtina pildyti asmenines medicinines korteles (pagal nacionalinius teisės aktus ir (arba) praktiką):

jose turi būti pateikiama anksčiau atliktų sveikatos •patikrinimų (iki šių dienų) santrauka;jose esančia informacija turi būti įmanoma pasinaudoti vėliau;•jos turi būti laikomos paslaptyje (už tai yra atsakingas •gydytojas);


113

paprašius jos turi būti pateikiamos kompetentingai •nacionalinei institucijai; irkiekvienam medicininę kortelę turinčiam darbuotojui •turi būti suteikta galimybė sužinoti jos įrašus.

Klausos pažeidimai nustatomi šia tvarka:

Gydytojas ar kitas gydytojo paskirtas tinkamos kvali-•fikacijos asmuo nustato, ar klausa galėjo būti pažeista dėl triukšmo poveikio darbe. Jei taip:

gydytojas ar kitas tinkamos kvalifikacijos asmuo –praneša darbuotojui su juo (ja) asmeniškai susiju-sius rezultatus;darbdavys privalo patarti darbuotojui naudoti –tinkamas apsaugos priemones.

darbdavio įsipareigojimai tuo atveju, 1.3. jeigu dėl triukšmo poveikio darbe būtų pažeista darbuotojo klausa

Darbdavys privalo:

peržiūrėti triukšmo poveikio rizikos vertinimą,•peržiūrėti taikomas priemones, kuriomis šalinama •arba mažinama triukšmo keliama rizika ir kiti klausai kenksmingi veiksniai,įgyvendinti priemones, būtinas rizikai pašalinti ar •sumažinti, atsižvelgdamas į darbuotojų sveikatos priežiūros specialisto, kito tinkamos kvalifikacijos asmens ar kompetentingos institucijos patarimus. Jis gali apsvarstyti galimybę perkelti darbuotoją į kitą darbo vietą, kurioje jam nebegrėstų tolesnis triukšmo pavojus,organizuoti sistemingus sveikatos patikrinimus ir nuo-•dugniai patikrinti kiekvieno darbuotojo, patyrusio panašų triukšmo poveikį, sveikatos būklę,ypatingą dėmesį skirti triukšmo poveikio padidintos •rizikos darbuotojų grupėms, pvz., nėščioms moterims ar jauniems darbuotojams, pavojaus mažinimui,visus veiksmus atlikti laikydamasis nacionalinių teisės •aktų ir (arba) praktikos.

ŽMOGAUS AUSIES 2. SANDARA

Ausis – žmogaus kūno organas, suteikiantis jam gebėjimą girdėti garsus – yra ypač svarbus žodiniam bendravimui, kuris yra neatsiejama žmogaus social-inio gyvenimo dalis. Ausis susideda iš trijų svarbiausių dalių: išorinės ausies, vidurinės ausies ir vidinės aus-ies.

Ausies kaušelis Ausies landa

Ausies būgnelisSraigė

Eustachijaus vamzdelis

Klausos nervas

Vidinė ausis

Vidurinė ausis

Išorinė ausis

7.1 pav. Ausies sandara

išorinė ausis2.1.

Išorinė ausis yra toji ausies dalis, kuri kasdienėje kalboje vadinama „ausimi“. Išorinę ausį sudaro odos ir kremzlių ataugos, sudarančios ausies kaušelį, aus-ies landa ir ausies būgnelis.

Ausies kaušelis nukreipia ir iš dalies pakeičia į ausį •patenkantį garsą – tai yra svarbu, norint suvokti garso šaltinio nuotolį ir kryptį.Ausies landa yra netaisyklingo cilindro formos, apie 25 •mm ilgio ir 7 mm skersmens. Ja garsas pasiekia ausies būgnelį.

Pavyzdys:

Ausies landa veikia kaip rezonatorius 2000–5000 Hz dažnių diapazone, sustiprindamas garsų virpesius 10–15 dB. Tai reiškia, kad ausis yra jautriausia aukštiems dažniams, taigi ją gali labai lengvai pažeisti aukštų dažnių triukšmas.

vidurinė ausis2.2.

Išorinė ausis baigiasi ties ausies būgneliu, nuo kurio prasideda vidurinė ausis. Vidurinę ausį sudaro trys tarpusavyje sujungti maži kauleliai – plaktukas, priekalas ir kilpa.

Plaktukas stumia priekalą, o šis savo ruožtu stumia •kilpą; šitaip ausies būgnelio virpesiai virsta vidinės ausies skysčių virpesiais.Vidurinė ausis veikia kaip garso stiprintuvas. Ausies •būgnelio virpesiai yra nepaprastai subtilūs: kai jį veikia švelnūs aukštų dažnių garsai, ausies būgnelio virpesių diapazonas yra ne didesnis už vandenil-io molekulės skersmenį. Vidurinė ausis sustiprina garsą apie 20–30 dB, daugiausia ertmės tarp ausies būgnelio ir kilpos plokštelės pakitimais.

114


Pavyzdys:

Jeigu nebūtų vidurinės ausies, daugiau nei 99 % akustinės energijos būtų atspindėta ir žmogus negirdėtų daugelio garsų.

Priekalas

Vidurinės ausies raumenys

PlaktukasVidinė ausis

Kilpa

Ausies landa

Ausies būgnelis Eustachijaus

vamzdelis

7.2 pav. Vidurinė ausis

Antroji vidurinės ausies funkcija yra apsaugoti klausos •sistemą nuo pernelyg stiprių garsų. Vidurinės aus-ies raumenys iškreipia klausomųjų kaulelių padėtį ir riboja į vidurinę ausį perduodamų virpesių jėgą, jeigu garso lygis viršija 80–87 dB. Ši reakcija, vadinama akus-tiniu refleksu, tik labai trumpą laiką apsaugo klausos sistemą nuo pamažu stiprėjančių labai stiprių garsų. Tačiau akustinis refleksas tinkamai nesuveikia, jeigu patiriamas impulsinis triukšmas, pvz., šūvis.

vidinė ausis2.3.

Tikrasis garsus priimantis ir analizuojantis organas yra vidinė ausis, taip pat vadinama sraige. Šis orga-nas yra ne didesnis už piršto galiuką, o jo sandara tokia sudėtinga ir trapi, kad triukšmas pirmiausia pažeidžia būtent šią ausies dalį.

Daugiau nei 28 000 plaukuotųjų ląstelių, išsidėsčiusių •sraigės kanalo viduje, reaguoja į garso sukeltus virpe-sius ir siunčia nervinius signalus. Šios ląstelės yra dviejų rūšių: vidinės plaukuotosios ląstelės ir išorinės plaukuotosios ląstelės, besiskiriančios forma ir funk-cija. Terminai „vidinės“ ir „išorinės“ ląstelės rodo šių ląstelių padėtį: vidinės plaukuotosios ląstelės yra arčiau sraigės vijų centro, o išorinės plaukuotosios ląstelės – toliau nuo sraigės vijų centro.Kiekvienos vidinės plaukuotosios ląstelės paviršiuje •yra nuo 30 iki 60 plaukelių, vadinamų stereocilijomis, o kiekvienos išorinės plaukuotosios ląstelės paviršiuje – nuo 100 iki 160 stereocilijų. Jų judesiai sukelia nerv-inius impulsus, kurie siunčiami į smegenis.Apie 31 000 neuronų perduoda nervinius signalus klau-•sos nervu į smegenis ir iš jų.

Kilpa

Ovalusis langelis

Kortijaus organas

Pagrindinė membrana

Vestibiuliarinis kanalas

Timpaninis kanalas

Klausos ner

7.3 pav. Vidinės ausies sandara

Pavyzdys:

Plaukuotųjų ląstelių stereocilijų poslinkis yra labai mažas – kai garsas yra arti girdimumo ribos (0 dB GSL), jų jude-siai tesiekia 10-6 μm, tačiau veikiant aukščiausiems garso lygiams (apie 120 dB), jos virpa net 1 μm diapazonu!

7.4 pav. Dažnių analizavimas įvairiose sraigės dalyse

Akustinių bangų sukeltiems virpesiams sklindant •vidine ausimi, mes girdime įvairių dažnių garsus, kuri-uos suvokiame kaip nevienodo aukščio garsus.Vidinės ausies skysčio virpesiai sukelia sklindančią •bangą, kuri virpina skirtingas plaukuotųjų ląstelių grupes ir sužadina skirtingas neuronų grupes, priklau-somai nuo garso dažnio. Skirtingo dažnio garsų sukelti virpesiai priimami skirtingose sraigės dalyse.Vidinė ausis veikia kaip mechaninis-nervinis akustinis •dažnių analizatorius. Todėl gebėjimo girdėti tam tikro dažnio garsus susilpnėjimas siejamas su konkrečių sraigės dalių plaukuotųjų ląstelių pažeidimais.


115

Pavyzdys:

Ausis geba taip tiksliai analizuoti garso dažnius, kad, girdėdami 1000 Hz dažnio garsą, galime pajusti garso tono pasikeitimą, siekiantį tik 0,1 Hz!

KLAUSOS SISTEMOS 3. PAŽEIDIMų PAVYzDŽIAI

Pernelyg aukštų lygių triukšmas ausiai sukelia per-nelyg didelį klausos ląstelių dirginimą, pažeidžiantį jų struktūrą. Kai garso lygiai viršija 87–100 dB, klausos ląstelių plaukeliai gali nusilpti arba sulūžti. Vyksta dideli biocheminiai ir fiziologiniai pokyčiai; tiesa, iki tam tikro laipsnio jie yra grįžtami.

Pokyčiai tampa negrįžtami, kai klausa ilgą laiką veiki-•ama triukšmo, kurio lygiai viršija 80 dB (A), arba staiga patiria labai stiprų triukšmą, kurio lygis yra didesnis nei 120 dB.

Pavyzdžiai:

Pažeistos plaukuotosios ląstelės gali žūti. Plaukuotųjų ląstelių pažeidimas konkrečioje vidinės ausies dalyje yra siejamas su klausos jautrumo tiems garso dažniams, kurie priimami toje ausies dalyje, sumažėjimu.

Dėl dalinio klausos ląstelių pažeidimo žūsta dalis plaukuotųjų ląstelių įvairiose vidinės ausies dalyse. Šis procesas yra labai pavojingas, kadangi žuvusi ląstelė, jei kiltų uždegimas, gali paskatinti gretimų ląstelių pažeidimus ir žūtį.

7.5 pav. Nepažeistos kontrolinės plaukuotosios ląstelės (viršuje) ir aukšto garso lygio poveikio pažeistos plaukuotosios ląstelės (apačioje). Pirmosios eilutės išorinės plaukuotosios ląstelės yra labiau pažeistos už antrosios eilutės ląsteles. Pažeistos stereocilijos.Nuotrauka © INRS

spengimas ausyse (tinitas)Vienas pirmųjų klausos pažeidimo rezultatų ir •simptomų yra spengimas ausyse (tinitas). Sergantieji tinitu girdi spengiančius triukšmus ir tonus netgi tada, kai iš tiesų ausies nepasiekia joks garsas.

Laikinas klausos slenksčio poslinkis (LKsp)Dėl pernelyg didelio plaukuotųjų ląstelių dirginimo •atsiranda vadinamasis „Laikinas klausos slenksčio poslinkis“ (LKSP) – laikinas girdos slenksčio pakilimas; kai baigiasi triukšmo poveikis, girdimumo riba pamažu normalizuojasi. Dėl pakilusio girdos slenksčio žmogus patiria jausmą, kad šiek tiek sumažėjo jo klausos jau-trumas – tai pirmas triukšmo sukelto klausos sistemos nuovargio požymis.

Pavyzdys:

Girdos slenksčio poslinkis prasideda, kai triukšmo lygiai viršija 80 dB. Ausis grįžta į normalią būklę per kelias dešimtis minučių ar net valandų.

negrįžtamas klausos slenksčio poslinkis (nKsp)

Jeigu stiprus triukšmas patiriamas ilgesnį laiką arba •pasikartoja, girdos slenksčio poslinkis virsta „Negrįžtamu girdos slenksčio poslinkiu“ (NGSP). Negrįžtamas girdos slenksčio poslinkis reiškia dalinį klausos praradimą. Visiškas apkurtimas įvyksta, jeigu išnyksta ir vidinės, •ir išorinės plaukuotosios ląstelės; šis procesas taip pat paskatina nervinių skaidulų degeneraciją.

IŠORėS VEIKSNIų 4. SUKELTų KLAUSOS SISTEMOS PAŽEIDIMų PAVYzDŽIAI

Cheminės medžiagos, tirpikliai ir vaistai, sukeliantys laikiną ar negrįžtamą klausos pažeidimą, vadinami oto-toksinais.

Daugelis pramonėje naudojamų tirpiklių turi •ototoksinių savybių.Cheminės medžiagos paprastai įkvepiamos ar prasisk-•verbia per odą ir patenka į vidinę ausį per kraujotakos sistemą.Klausos pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos plauku-•otosios ląstelės (ypač išorinės plaukuotosios ląstelės) arba su klausos funkcija susiję nerviniai kanalai.Cheminės medžiagos ir tirpikliai, kurių kenksmingas •poveikis klausai nustatytas, yra šie: trichloretilenas, ksilenas, stirenas, toluenas, heksanas ir anglies disulfi-

116


das. Vidinę ausį taip pat pažeidžia anglies monoksidas, sukeliantis viso kūno hipoksiją.

Klausai ypač kenkia bendras ototoksinių cheminių medžiagų ir triukšmo poveikis. Cheminės medžiagos sukelia patologinę vidinės ausies būklę, ir ji tampa ypač neatspari triukšmo sukeliamiems mechaniniams pažeidimams.

Tokios cheminės medžiagos kaip toluenas, stirenas, •trichloretilenas, etilo benzenas, vandenilio cianidas ir anglies monoksidas sąveikauja su triukšmu ir sustip-rina kenksmingą triukšmo poveikį klausos sistemai. Atrodo, kad tirpiklių mišinių poveikis taip pat padidina klausos sistemai triukšmo daromą žalą.

Kai kurie žmonių vartojami vaistai taip pat gali turėti šalutinį ototoksinį poveikį

Žmonės, vartojantys vaistus, kurių kenksmingas •poveikis klausai yra nustatytas, turi ypač saugotis triukšmo. Klausai pavojingi yra tam tikrų rūšių anti-biotikai, vaistai nuo vėžio, diuretikai, chininai ir kt. Nors nėra įrodyta, kad tam tikri vaistai ir triukšmas kartu turi bendrą kenksmingą poveikį klausai, tačiau užfiksuota daug atvejų, kada įvairių vaistų vartojimas pakenkė kai kurių pacientų klausai.

7.6 pav. Nepažeistos kontrolinės ląstelės (viršuje) ir tirpiklių (tolueno) poveikio pažeistos plaukuotosios ląstelės (apačioje). Trečioji išorinių plaukuotųjų ląstelių eilutė yra labiau pažeista už antrąją eilutę. Stereociljjos atrodo nepakitusios. Nuotrauka © INRS

Pavyzdys:

Su triukšmu sąveikaujančios cheminės medžiagos, sukeliančios klausos pažeidimus, ir pramonės šakos, kuriose jos naudojamos (orientacinis sąrašas).

cheminė medžiaga pramonės šaka

Trichloretilenas Pramoninis metalams skirtas riebalų valiklis

KsilenasChemijos, naftos, krovinių vežimo, dažų pramonėje

Stirenas

Daugelyje gamybos pramonės šakų (ypač maisto, chemijos, gumos bei plastikų ir t. t.), prekyboje, paslaugų bei krovinių vežimo sektoriuose, statybos pramonėje

ToluenasDažų, gumos ir plastikų, spausdinimo pramonėje

Vandenilio cianidas

Naudojamas gavybos, galvanizacijos, chemijos, plieno, metalo apdirbimo, gamy-bos (sintetinių pluoštų, plastikų, dažų, pigmentų, nailono) pramonėje

Anglies disulfidas Tekstilės pramonėje, žemės ūkyje

Švinas Kasyboje, elektros pramonėje

Anglies monok-sidas

Transporto pramonėje (vidaus degimo varikliuose), ugniagesybos, plieno, metalo apdirbimo, celiuliozės bei popieriaus pramonėje ir t. t.

triukšmo ir vibracijos sąveika4.1.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tiek rankas veikianti vibracija, tiek visą žmogaus kūną veikianti vibracija sąveikauja su triukšmu. Tačiau tikslūs dozės ir reakcijos santykiai, kartu veikiant vibracijai bei triukšmui nėra nustatyti, ir, siekiant užtikrinti prevencinių priemonių taikymą, „Vibracijų“ direktyvoje 2002/44/EB41 buvo nustatytos poveikio ribinės vertės ir triukšmo kasdi-enio veikimo vertės. [Norint nustatyti dozės ir reakcijos santykius, būtina atlikti tolesnius mokslinius tyrimus].

Pavyzdžiui, sunkiojo krovininio transporto priemonių vairuotojų, dirbančių statybų aikštelėse, kurių darbo vietoje patiriama viso kūno vibracija viršija poveikio ribinę vertę, nustatytą ISO 2631-1:1997 (aw = 0,8 m/s2), atveju atsiranda sąveika tarp triukšmo ir viso kūno vibracijos, taigi klausos pažeidimų rizika yra didesnė (apie 3 dB) negu tuomet, kai triukšmas veikia be papildomos viso kūno vibracijos.

41. 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams, OL L 177, 2002 7 6, p. 13.


117

profilaktiniai sveikatos patikrini4.2. mai, atliekami dėl triukšmo sąveikos su darbo aplinkoje esančiomis ototoksinėmis medžiagomis ir vibracija

Siekiant užtikrinti prevencinių priemonių taikymą, nepaisant nepakankamų mokslinių žinių apie dozės ir reakcijos santykį, kai kurie ekspertai pataria sumažinti triukšmo kasdienio veikimo vertes, dėl kurių darbuoto-jas, patiriantis bendrą triukšmo ir ototoksinių medžiagų arba triukšmo ir vibracijos poveikį, privalo pasitikrinti sveikatą (atlikti audiometrinius tyrimus).

KLAUSOS SISTEMOS 5. PAŽEIDIMų PADARINIAI

Vidinės ausies pažeidimo padariniai gali būti labai įvairūs.

girdos slenksčio poslinkisGirdos slenksčio poslinkis – tai klausos jautrumo tam •tikrų dažnių garsams praradimas. Klausos praradimas gali būti įvairių rūšių. Tačiau dažniausiai nustatomą klausos praradimą lemia pramoninis triukšmas 2–6 kHz dažnių diapazone (vadinamasis „laipsniškas gebėjimo girdėti aukštus dažnius praradimas“).

Pavyzdys:

girdos slenksčio poslinkis dėl susilpnėjusios klausos.

10 1 10 2 10 3 10 4-10

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Gar

so s

lėgi

o ly

gis

[dB]

Dažnis [Hz]

Vidutinis jaunų sveikų žmonių girdos slenkstis

Pakilęs girdos slenkstis dėl klausos susilpnėjimo

7.7 pav. Girdos slenksčio poslinkis dėl klausos susilpnėjimo.

jautrumo stipriems garsams padidėjimasGirdos slenksčio poslinkis paskatina atsirasti nenormalų •garsų stiprumo pojūčio sustiprėjimą. Žmogaus, kurio klausa normali, suvokiamas garso stiprumas apima platų (90 dB) įvairių garso lygių diapazoną. Garsas yra vos girdimas, kai GSL yra 10 dB, tačiau jis yra nemalo-niai stiprus, kai GSL yra 100 dB. Jeigu žmogaus klausa susilpnėja 50 dB, šis diapazonas sumažėja iki maždaug 40 dB. Tokiam žmogui 60 dB GSL garsas yra vos girdi-mas, tačiau 100 dB GSL garsas yra nemaloniai stiprus, kaip ir nepažeistos klausos žmogui.

Pavyzdžiai:

Jeigu padidėja jautrumas stipriems garsams, tampa labai sunku suprasti kalbą; taip pat labai pakinta muz-ikos suvokimas.

gebėjimo skirti dažnius sumažėjimasSusilpnėjus klausai, gali sumažėti gebėjimas skirti •dažnius – sugebėjimas atskirti skirtingų dažnių garsus. Normali ausis veikia kaip tikslus įvairių dažnių garsų imtuvas. Tačiau jei sumažėja gebėjimas skirti dažnius, skirtingų dažnių garsai ar tų garsų dalys susilieja. Garsai pradeda maskuoti vieni kitus netgi tada, kai jų dažniai labai skiriasi.

sumažėjęs gebėjimas atskirti garso pokyčius laike

Garsas, ypač kalba, yra dinamiškas, t. y. garso lygis •laike nuolat kinta. Klausos susilpnėjimas yra siejamas su gebėjimo skirti garso pokyčius laike sumažėjimu. Taigi šiuo atveju sumažėja garso suvokimo tikslumas.

Pavyzdys:

Jei žmogus painioja skirtingų dažnių garsus ir jo gebėjimas skirti garso pokyčius laike yra sumažėjęs, tokiam žmogui yra labai sunku suprasti kitų žmonių kalbą. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios žmonės su pažeista klausa sunkiai supranta kalbą socialiniuose sambūriuose, ypač kai daug žmonių kalba vienu metu.

gebėjimo nustatyti garso šaltinio buvimo vietą sumažėjimas

Jeigu sumažėja gebėjimas skirti dažnius, gebėjimas •skirti garso pokyčius laike ir padidėja garsų maskavi-mas, žmogui tampa sunku išskirti garso šaltinį, jį atpažinti ir suvokti jo buvimo vietą.

118


spengimas ausyse (tinitas)

Žmonės, kurių klausa pažeista, gali skųstis spengimu •ausyse (tinitu). Šią būklę sukelia atskirų vidinės ausies struktūros dalių pažeidimai ir dėl to pakitęs klausos nervo aktyvumas. Todėl žmogui susidaro įspūdis, kad jis girdi garsą, nors iš tiesų jo ausies nepasiekia joks garsas. Tinito simptomas – girdimi vidutinių ar aukštų dažnių spengiantys triukšmai bei tonai.

Pavyzdys:

Ypač sunkiais atvejais spengiantis triukšmas ausyse gali tęstis nuolat, be jokios pertraukos. Iki tam tikro laipsnio tinitą patiria apie 20 % žmonių, o 4 % šis klausos sutrikimas yra nuolatinis.

KENKSMINGI TRIUKŠMO 6. POVEIKIAI ŽMOGUI, NESUSIJę SU KLAUSA

Netgi toks triukšmas, kurio lygiai ir poveikis yra nepavojingi žmogaus vidinei ausiai, gali turėti daug nepageidaujamų pasekmių, pavyzdžiui:

trukdyti bendrauti žodžiu (gali įvykti nesupratimas, ir •darbuotojas gali priimti klaidingus sprendimus),trukdyti atlikti užduotį (sumažinti darbo našumą),•erzinti,•sukelti stresą,•trukdyti išgirsti ir atpažinti pavojaus bei įspėjamuosius •signalus,sukelti miego problemų ir pabloginti miego kokybę.•

Patiriamas triukšmas įvairius žmones erzina labai nevien-odai. Ar (ir kiek) triukšmas yra erzinantis, priklauso nuo atskirų triukšmo tarpsnių stiprumo, trukmės, dažnio, taip pat nuo jo pertrūkių ir kartojimosi. Dirglumo padidėjimas ir stresas žmonėms gali pasireikšti labai nevienodai ir priklauso nuo subjektyvių veiksnių. Triukšmo keliamo susierzinimo, dirglumo ir streso neįmanoma išmatuoti ar sieti su konkrečių triukšmo lygių viršijimu.

Triukšmas taip pat gali sukelti tam tikrus fiziologinius pakitimus, pavyzdžiui:

pagreitėjusį širdies plakimą,•padidėjusį kraujospūdį,•kraujagyslių susiaurėjimą (vazokonstrikciją),•vyzdžių išsiplėtimą,•adrenalino išsiskyrimą,•nervinį krūpčiojimą.•

Triukšmas gali kelti grėsmę darbuotojų saugai, truk-dydamas išgirsti reikiamą įspėjamąją informaciją:

gali užgožti pavojaus signalus,•gali kliudyti suprasti kolegos ar garsiakalbio •perduodamą informaciją.

AUDIOMETRINIS TYRIMAS7.

oru ir kaulais perduodamo garso bandymai7.1.

Standartiniai sveikatos patikrinimai, atliekami įtarus triukšmo sukeltą klausos silpnėjimą, yra audiometrin-iai tyrimai, kuriuos atlikus galima anksti nustatyti dėl triukšmo poveikio atsiradusius klausos pažeidimus.

Darbuotojo, pastaruoju metu nepatyrusio triukšmo •poveikio, audiometriniai tyrimai atliekami garsui nepralaidžioje patalpoje.Prieš atlikdamas tyrimą, darbuotojas turi mažiausiai 12 •valandų ilsėtis tylioje aplinkoje.Atliekant audiometrinį tyrimą, tikrinamas klausos jautrumas •įvairių dažnių tonams 125–8000 Hz dažnių diapazone.Standartinis tyrimas atliekamas naudojant ausinę (garso •perdavimas oru) ir imituojant natūralų garso patekimą į ausį. Pagal kitą tyrimo metodą naudojamas kaulų vibracinis prietaisas (garso perdavimas kaulais), iš kurio garsas sklinda į ausį kaukolės audiniais ir kaulais.Lygindami garso perdavimą kaulais su perdavimu oru, •galime patikrinti vidinės ausies būklę.

Kalbinė audiometrija7.2.

Nustačius pastebimą klausos susilpnėjimą, gali būti atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, kalbos suprantamumo tyrimas.

Šiais tyrimais siekiama nustatyti žmogaus, kurio klausa •pažeista, gebėjimą normaliai bendrauti žodžiu.Paprastai žodžiu bendrauti tampa sunku tuomet, kai •klausa susilpnėja daugiau nei 40 dB.

audiometrinių tyrimų grafikas7.3.

Žmonės, dirbantys tokioje aplinkoje, kuri kelia pavojų jų klausai, turi atlikti audiometrinius tyrimus (Direktyvos 2003/10/EB 10 straipsnis) tuomet, kai įsidarbina, ir tinkamais intervalais per visą savo darbinį gyvenimą.

Paprastai šis tyrimas pakartojamas po pirmųjų 12 •mėnesių naujame darbe, siekiant nustatyti, ar asmens jautrumas triukšmui yra padidėjęs; vėliau jis kartojamas kartą per trejus metus.


119

Taip pat būtina pasitikrinti klausą kiekvieną kartą, kai •ji gali būti pažeista staigaus stipraus triukšmo, pvz., prieš tai vykdžius sprogdinimus.

Audiometrinių tyrimų dažnumą galima nustatyti pagal triukšmo poveikio darbuoto-jams lygį.

Klausos susilpnėjimo arba 7.4. prasidedančios ambliakuzijos simptomai

Ambliakuzijai yra būdinga tai, kad ši liga vystosi lėtai keletą metų. Be to, kadangi žmogaus girdėjimo procesas yra labai sudėtingas, ir tam tikru mastu jutimo organo „ausies“ nesugebėjimas paversti girdimų garsų atitinka-mais nerviniais impulsais gali būti kompensuojamas vėlesnio jų apdorojimo smegenyse. Todėl iš pat pradžių ambliakuzijos vystymasis paprastai būna nepastebi-mas.

Vienas pirmųjų klausos susilpnėjimo ar ambliakuzi-jos požymių yra vadinamasis „pobūvio efektas“. Jei žmogui sunku sekti pokalbį, kai aplinkui vyksta daug kitų pokalbių, pavyzdžiui, pobūvyje, tai gali būti prasidedančios ambliakuzijos simptomas net ir tada, jei žmogus dar nepatiria jokių problemų klausydamasis vienintelio pokalbio.

Tolesni klausos susilpnėjimo ar prasidedančios ambliakuzijos simptomai gali būti tokie:

žmogus neišgirsta telefono skambučio ar durų skambučio,•neišgirsta perspėjamojo signalo (pvz., automobilinio •krautuvo ar dviračio skambučio),klausosi radijo arba televizoriaus (beveik) visu garsu.•

KLAUSOS SILPNėJIMO 8. POŽYMIAI

Girdimumo lygis

Medicinos standartuose ir praktikoje klausos •susilpnėjimas apibūdinamas girdimumo lygiu (GL) decibelais, kuris rodo, kiek pakilo girdos slenkstis, palyginti su normalia klausa – jauniems sveikiems žmonėms nustatoma verte.Pavyzdžiui, jeigu girdimumo lygis (GL) yra 40 dB, kai •dažnis yra 2 000 Hz, tai reiškia, kad darbuotojo šio dažnio girdimumo riba yra 40 dB aukštesnė už normalią ribą.

Ankstyvas klausos praradimas

Klausos silpnėjimo dėl triukšmo ankstyvuosiuose etapu-•ose pirmiausia silpnėja gebėjimas girdėti 4–6 kHz dažnių garsus. Taigi pagal paplitusią praktiką dažnai mažinamos išlaidos, rekomenduojant atlikti audiometrinį tyrimą ribotame 1–6 kHz dažnių diapazone. Jeigu klausa susilpnėja daugiau nei 40 dB GL, paprastai •būtina taikyti gydymą.Jeigu klausa susilpnėja daugiau nei 60 dB GL, toks •susilpnėjimas laikomas dideliu; tokiam žmogui reikės naudotis klausos aparatais, kad galėtų bendrauti žodžiu.

Senėjimo procesas

Vertindami triukšmo sukeltą klausos silpnėjimą, tur-•ime atsižvelgti į natūralų klausos jautrumo mažėjimą dėl amžiaus (presbiakuziją).Vyresniems negu 50 metų žmonėms nustatomas spartes-•nis klausos silpnėjimas negu jaunesniems žmonėms.Presbiakuzija nevienodai pasireiškia skirtingos lyties žmonėms; •paprastai nuo jos labiau kenčia vyrai negu moterys.

Pavyzdys:

Klausos silpnėjimas

125 250 500 1000 1500 2000 3000 4000 6000 8000

0

10

20

30

40

50

60

F requency, H z

average hearing threshol d shi f t for 60-year old person (pr esbyacu sis):

woman man

noic e indu ced hearing loss

GL

[dB]

Dažnis [Hz]

Vidutinis 60 m. amžiaus žmo-gaus girdimumo slenksčio poslinkis (presbiakusija)

moterųvyrų

Klausos silpnėji-mas dėl triukšmo

7.8 pav. Klausos silpnėjimas dėl amžiaus ir klausos silpnėjimas dėl triukšmo

Klausos susilpnėjimo procentinė dalis

Klausos susilpnėjimo procentinė dalis apskaičiuojama •tuomet, kai numatoma finansinė kompensacija. Naudojami įvairūs apskaičiavimo metodai, paremti vidutiniu klausos susilpnėjimu, išreikštu GL [dB], audio-metrinio tyrimo metu tikrinant gebėjimą girdėti 500, 1000 ir 2000 Hz dažnius. Paprastai atliekamas geriau girdinčios ausies tyrimas, tačiau gali būti atliekamas ir abiejų ausų tyrimas. Šie trys dažniai pasirenkami todėl, kad klausos susilpnėjimas ypač pakenkia žmogaus gebėjimui suprasti kalbą, esančią 500–2000 Hz dažnių diapazone.

120


121

8 sKyrius: muziKos ir pramogų seKtoriai


2. KITOS APLINKYBėS .................................................................................................................................................................. 122

3. ĮVADAS – KODėL ŠIAI TEMAI REIKIA ATSKIRO SKYRIAUS? SPECIFINėS RIzIKOS RūŠYS IR PROBLEMOS ................................................................................................................... 122

4. MUzIKOS IR PRAMOGų SEKTORIų DARBUOTOJų, KURIE GALI PATIRTI TRIUKŠMO POVEIKĮ, SąRAŠAS .. 122

5. KAM GALI GRėSTI PAVOJUS? ............................................................................................................................................... 124

6. TRIUKŠMO POVEIKIO RIBOJIMO STRATEGIJOS ............................................................................................................. 124

1 strategija: Darbdaviai – masinių žmonių susibūrimų vietų valdytojai ............................................................. 125

2 strategija: Darbdaviai – pramogų organizatoriai ..................................................................................................... 127

3 strategija: Aptarnaujančiojo personalo darbdaviai ................................................................................................. 130

4 strategija: Darbdaviai – garso stiprinimo įrangos teikėjai arba operatoriai. .................................................. 130

5 strategija: Darbuotojai ....................................................................................................................................................... 132

122

8 skyrius: muzikos ir pramogų sekToriai


Direktyvos 2003/10/EB42 14 straipsnyje nustatoma: „Taikydamos šią direktyvą valstybės narės, pasitarusios su socialiniais partneriais, atsižvelgdamos į nacionalinės teisės aktus ir praktiką, parengia elgesio kodeksą, kuris numato praktines rekomendacijas, padedančias darbuo-tojams ir darbdaviams muzikos ir pramogų sektoriuose vykdyti savo teisinius įsipareigojimus, kurie yra nustatyti šioje direktyvoje.“

Reikėtų pabrėžti, kad Direktyvoje 2003/10/EB nus-tatomi būtiniausi sveikatos ir saugos reikalavimai, susiję su triukšmo keliama rizika darbuotojams, kaip apibrėžta Pagrindų direktyvos 89/391/EEB43 3 straip-snyje „Apibrėžimai“:

a) „darbuotojas“: darbdavio įdarbintas asmuo, taip pat ir stažuotojai bei mokiniai, bet ši sąvoka neapima samdomų namų darbininkų“; ir

b) „darbdavys“: bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, susijęs su darbuotoju darbo santykiais ir atsakingas už įmonę ir (arba) įstaigą“.

KITOS APLINKYBėS2.

Dėl specifinių muzikos ir pramogų sektorių ypatybių daug muzikantų bei techninių darbuotojų dirba kaip laisvai samdomas personalas ir gali laikyti save savarankiškai dirbančiais asmenimis. Šiai darbuotojų gru-pei netaikoma Direktyva 2003/10/EB, tačiau jiems turėtų būti taikoma Tarybos rekomendacija 2003/134/EB44 dėl savarankiškai dirbančių asmenų sveikatos apsau-gos ir darbo saugos gerinimo. Tokiu atveju galima apsvarstyti galimybę taikyti ir šiame skyriuje siūlomas priemones.



44 2003 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendacija 2003/134/EB dėl savarankiškai dirbančių asmenų sveikatos apsaugos ir darbo saugos gerinimo, OL L 53, 2003 2 28, p. 45.

ĮVADAS: KODėL ŠIAI 3. TEMAI REIKIA ATSKIRO SKYRIAUS? SPECIFINėS RIzIKOS RūŠYS IR PROBLEMOS

Muzikos ir pramogų sektoriai yra išskirtiniai tuo, kad juose aukšti garso lygiai ir specialieji efektai – kurių garsas pakankamai stiprus, kad pakenktų klausai – dažnai laikomi neatsiejama pasirodymo dalimi.

Šiame sektoriuje tiek gyvai atliekamiems, tiek įrašytiems garsams yra būdinga tai, kad jie iš esmės yra pats „produktas“, kurio siekiama, tačiau tuo pačiu metu gali būti kenksmingi. Su šio sektoriaus veikla siejami garso lygiai nėra nepageidautinas šalutinis poveikis – publika iki tam tikro laipsnio jų tikisi. Nepaisant to, šis ypatingas veiklos produktas gali kelti tiesioginį pavojų patiems svarbiausiems šio sektoriaus darbuotojų ir atlikėjų darbo “įrankiams“ – ausims.

Triukšmo direktyvoje 2003/10/EB nustatomi būtiniausi reikalavimai dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, kurią darbe patiriamas triukšmas kelia arba gali kelti jų sveikatai ir saugai. Atliekant šių sektorių darbinės veiklos rizikos vertinimus, reikėtų nustatyti darbuo-tojus, kurie gali patirti su triukšmu susijusią riziką: tai bus muzikantai ir kiti atlikėjai, techniniai darbuotojai ir kitas personalas, tiesiogiai dirbantis muzikos bei pramogų sektoriuose (žr. 8.1 lentelę), pvz., tvarkos prižiūrėtojai, apsaugos darbuotojai, salės bei maitini-mo darbuotojai ir t. t., atsižvelgiant į jų darbo vietą ir į tai, kiek laiko jie praleidžia triukšmingoje aplinkoje.

MUzIKOS IR PRAMOGų 4. SEKTORIų DARBUOTOJų, KURIE GALI PATIRTI TRIUKŠMO POVEIKĮ, SąRAŠAS

„Triukšmo“ direktyva 2003/10/EB taikoma VISOMS patalpoms, kuriose yra darbuotojų ir kuriose pramogin-iais tikslais „gyvai“ atliekama muzika arba leidžiami muzikos įrašai (naudojant garso stiprintuvus arba jų nenaudojant). Jeigu tokioje situacijoje gali būti


123

viršijami Direktyvoje 2003/10/EB nustatyti triukšmo poveikio lygiai, reikėtų imtis atitinkamų priemonių. Bet kuris asmuo, kurio darbinėje veikloje gali iškilti triukšmo pavojus, yra suinteresuotas pats pasirūpinti savo sveikata ir padėti bet kuriam kitam asmeniui, kuris gali būti veikiamas triukšmo.

Siekiant atrasti geriausią būdą išvengti stipraus garso poveikio arba sumažinti šį poveikį tomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios būdingos šiam sektoriui, gali tekti derinti įvairias priemones. Sprendžiant, kokias priemo-nes būtų galima pasirinkti, reikėtų atsižvelgti į visus galimus veiksnius: muzikos instrumentų rūšis, atlikėjų skaičių ir išsidėstymą scenoje, garso stiprinimo įrangos naudojimą, tai, ar darbuotojai tą pačią dieną dirba (ar dirbo) kitose vietose (namuose, repeticijų studijoje, klasėje ar kt.), koncertų salių akustiką, taip pat su efek-tais bei vaizdine renginio puse susijusį triukšmą. Gali tekti išbandyti kelias skirtingas kontrolės priemones ar priemonių derinį, siekiant atrasti geriausią būdą išvengti didelių garso poveikio lygių ar mažinti juos, kadangi kiekviena individuali priemonė gali pati turėti įvairios įtakos kitiems darbuotojams.

Didelę klausos pažeidimo riziką patiria tie muzikos •ir pramogų sektorių darbuotojai, kurie nuolat dirba triukšmingoje aplinkoje, pvz., klubuose, diskoteko-se ar gyvo garso koncertuose. Susiję darbuotojai gali būti muzikantai ir kiti atlikėjai, diskotekų vedėjai („diskžokėjai“), aptarnaujantysis personalas, techniniai ir apsaugos darbuotojai, pirmosios pagalbos teikėjai, kasininkai ir t. t.

Šių darbuotojų patiriami triukšmo lygiai dažnai viršija „poveikio ribines vertes“, nustatytas Direktyvos 2003/10/EB 3 straipsnyje. Taigi, nors į tokius renginius vienam vakarui užsukantiems lankytojams stiprus gar-sas gali teikti malonumą ir būti beveik nekenksmingas, tačiau darbuotojams gresia didelis pavojus dėl ilgalaikio pakartotinio triukšmo poveikio.

Galima išskirti tokias būdingesnes situacijas:

orkestro muzikantai:•Didžiausią tiesioginį poveikį muzikos garsai turi patiems muzikantams.

Atsižvelgiant į instrumentą, muzikanto vietą orkestre ir papildomą poveikį, kurį muzikantas patiria lavindamasis, repetuodamas ar „apšilimo“ metu, būdingas triukšmo poveikio orkestro muzikantui lygis siekia 80–95 dB(A).

roko ir popmuzikos atlikėjai:•Į roko ir popmuzikos koncertus susirinkusi publika dažniausiai tikisi ir trokšta girdėti aukštų garso slėgio lygių muziką. Taigi aukšti garso lygiai scenoje yra įprastas reiškinys. Roko ir popmuzikos atlikėjų patiri-ami garso slėgio lygiai yra 95–110 dB(A) diapazone.

džiazo ir „folk“ muzikos atlikėjai:•Džiazo ir „folk“ muzikos atlikėjų patiriami garso slėgio lygiai paprastai yra truputį žemesni ir išsitenka 90–98 dB(A) diapazone.

Kiti darbuotojai:•Matavimais yra nustatyta, kad panašų triukšmo poveikį patiria „gyvo garso“ koncertuose dirbantys garso inžinieriai, apsaugos darbuotojai ar kitas personalas.

diskotekų darbuotojai ir diskotekų vedėjai •(„diskžokėjai“):Diskotekų ar panašių renginių darbuotojai taip pat pat-iria aukštų garso lygių poveikį. Šokių aikštelėse garso slėgio lygiai dažnai viršija 100 dB(A). Diskotekų vedėjus („diskžokėjus“) veikiantys lygiai yra 95–100 dB(A), o aptarnaujantįjį personalą veikiantys garsi slėgio lygiai – 90–95 dB(A). Nors šiems darbuotojams tenka dirbti mažiau nei 20 valandų per savaitę, tačiau įvertinti savaitiniai triukšmo poveikio lygiai „diskžokėjams“ yra 96 dB(A), o aptarnaujančiajam personalui – 92 dB(A).

Klausos susilpnėjimas ar kiti sutrikimai dėl triukšmo ne tik mažina asmens gebėjimą mėgautis muzika, tačiau taip pat gali kelti grėsmę darbuotojo karjerai, pirmi-ausia nukenčia svarbiausias jo instrumentas – klausos tikslumas. Kiti sutrikimai, be klausos silpnėjimo, gali būti tinitas, hiperakuzija ir sumažėjęs gebėjimas skirti nevienodo aukščio garsus.

Muzikos ir pramogų sektorių darbuotojai yra aiškiai minimi Direktyvoje 2003/10/EB. Įvairus šiuose sekto-riuose dirbantis personalas (t. y. darbdaviai, darbuoto-jai, atsakingi darbų vadovai, kontroliuojantys įvairias darbo vietas, it kt.), privalo prisidėti prie pastangų išvengti triukšmo keliamos rizikos arba kiek galima ją sumažinti. Svarbiausi uždaviniai šiuo atžvilgiu yra atlikti tinkamus rizikos vertinimus ir įgyvendinti rei-kiamas triukšmo prevencijos priemones. Norint atlikti abi šias užduotis, reikia pasitelkti tinkamas strate-gijas, kaip rekomenduojama šio vadovo 8 skyriaus 6 skirsnyje.

124


KAM GALI GRėSTI PAVOJUS?5.

Tolesnėje 8.1 lentelėje pateikiamas muzikos ir pramogų sektorių darbuotojų, kurie potencialiai gali patirti triukšmo poveikį, orientacinis sąrašas:

Akrobatai ir gimnastai•

Aktoriai•

Aerobikos instruktoriai•

Meniniai direktoriai•

Garso inžinieriai ir asistentai•

Papildomos garso įrangos •

technikai

Barmenai•

Vaikai atlikėjai•

Chorai•

Choreografai•

Klasikinės muzikos ansambliai•

Kompozitoriai•

Dirigentai•

Muzikos instrumentų technikai•

Džiazo muzikantai•

Apšvietimo dizaineriai•

Apšvietimo darbuotojai/•

inžinieriai/technikai

Vadybininkai•

Ceremonimeistrai•

Monitorių inžinieriai•

Muzikos direktoriai•

Muzikantai•

Muzikos instruktoriai ir muziki-•

nio ugdymo dalyviai

Asmeniniai asistentai•

Teatrų „duobėse“ grojantys •

orkestrai

Operos dainininkai•

Orkestro instrumentų nešikai•

Fortepijono technikai•

Prodiuseriai•

Gamybos kompanija•

Rėmėjai•

Kino mechanikai•

Garso įrašų inžinieriai•

Bufetininkai•

Takelažininkai•

Apsaugos darbuotojai•

Techniniai darbuotojai•

Minios valdymo specialistai•

Šokio instruktoriai•

Šokėjai•

Diskotekų vedėjai („diskžokėjai“)•

Durininkai•

Personalo atrankos vadovai•

Atlikėjai•

Renginių organizatoriai•

Įrangos taisytojai•

Salės darbuotojai•

Popmuzikos, roko, džiazo, •

„folk“ ir „kantri“ muzikos

atlikėjų grupės

Dekoracijų dizaineriai•

Dainininkai•

Garso dizaineriai•

Garso inžinieriai•

Garso įrangos operatoriai/•

teikėjai

Specialiųjų efektų dizaineriai/•

personalas

Personalas (įskaitant vady-•

bininkus, tvarkdarius ir

padavėjus (-as))

Džiazo orkestrai•

Scenos darbuotojai/technikai•

Scenos vadybininkai•

Scenos darbuotojai (pvz., •

dailidės, rekvizitininkai, elek-

trikai ir suvirintojai)

Tvarkdariai•

Studijų vadovai•

Techniniai direktoriai•

Muzikinio ugdymo darbuotojai•

Tvarkos prižiūrėtojai•

Masinių žmonių susibūrimų •

vietų vadybininkai/savininkai

Vaizdo aparatūros technikai•

Vokalistai•

Aptarnaujantysis personalas•

8.1 lentelė

TRIUKŠMO POVEIKIO 6. RIBOJIMO STRATEGIJOS

Šiame skirsnyje apibūdinamos kai kurios strategijos, kuriomis galima išvengti ir (arba) sumažinti triukšmo keliamą riziką muzikos ir pramogų sektorių darbuoto-jams. Atsižvelgiant į darbo vietų įvairovę šiuose sektoriu-ose, kai kurias strategijas gali tekti pritaikyti konkrečioms situacijoms ir aplinkybėms. Siekiant spręsti šią įvairovės problemą, išskiriamos penkios pagrindinės strategijos, apimančios daugumą veiklos rūšių ir darbo vietų šioje srityje. Kokia bus tinkama procedūra, priklausys nuo muzikos bei pramogų sektoriuje atliekamo vaidmens ir atitinkamos veiklos pobūdžio. Vienu metu galima taikyti kelias skirtingas strategijas.

pagrindiniai tinkamos strategijos pasirinkimo kriterijai:

Ar Jūs esate darbdavys, ar darbuotojas?

Jeigu esate darbdavys, tuomet ar jūsų darbuotojai yra atlikėjai, ar ne atlikėjai (aptarnaujantysis, techninis per-sonalas ir t. t.)?

Reikės patikrinti šias sritis:

asmens darbo vieta: tai, ar asmuo dirba vienoje, ar •keliose vietose;repeticijos: nustatomas bendras mažesnis garso lygis •ar sumažinamas garso lygių poveikis muzikantams;repertuaras: repertuaro įvairovė, t. y.: garsesni ir tylesni •kūriniai;koncertų planavimas: subalansuotas koncertų ir •repeticijų grafikas (garsesni ir tylesni kūriniai);išsidėstymas: atlikėjų išsidėstymas muzikos atlikimo vietose.•

Darbuotojų saugos ir sveikatos srityje būtina pabrėžti, kad direktyvos 89/391/eeb ii skirsnyje „Darbuotojų parei-gos“ buvo nustatytos bendrosios darbuotojų pareigos; į šį skirsnį daroma aiški nuoroda direktyvos 2003/10/eb ii skirsnyje „Darbdavių įpareigojimai“, kuriame nustatomi tokie darbuotojų įpareigojimai:

Direktyvos 89/391/EB 5 straipsnis – • „Bendrosios nuostatos“Direktyvos 89/391/EB 6 straipsnis – • „Bendrosios darbdavių pareigos“Direktyvos 2003/10/EB 4 straipsnis – • „Rizikos nustaty-mas ir įvertinimas“Direktyvos 2003/10/EB 5 straipsnis – • „Nuostatos, taiko-mos siekiant išvengti rizikos arba ją sumažinti“Direktyvos 2003/10/EB 6 straipsnis – • „Asmens apsauga“Direktyvos 2003/10/EB 7 straipsnis – • „Poveikio ribojimas“


125

Direktyvos 2003/10/EB 8 straipsnis – • „Darbuotojų infor-mavimas ir mokymas“Direktyvos 2003/10/EB 9 straipsnis – • „Konsultavimasis su darbuotojais ir jų dalyvavimas“’

Atsakymai į šiuos klausimus padės jums pasirinkti tinkamą strategiją iš 8.2 lentelės „Triukšmo valdymo strategijos įvairioms muzikos ir pramogų sektoriaus profesijų grupėms”:

1 strategija: darbdaviai – masinių žmonių susibūrimų vietų valdytojai

Kas yra atsakingas?Jūs esate darbdavys – baro, diskotekos, teatro ar koncertų salės valdytojas arba savininkas. Tikriausiai Jūs samdote aptarnaujantįjį personalą, kuris tiesiogiai nedalyvauja muzikinėje programoje, pvz., padavėjus ar kasininkus,

arba

jūs esate koncertų salės vadybininkas ar renginių (pramogų) organizatorius.

Ką turėtumėte daryti?Kadangi esate darbdavys – masinių žmonių susibūrimų viet-os savininkas, taip pat atsižvelgdamas į Direktyvos 2003/10/EB II skirsnį „Darbdavių įpareigojimai“, Jūs privalote:

įvertinti ir, jei reikia, išmatuoti darbuotojus veikiančio •triukšmo lygius;sukurti ir įgyvendinti sveikatos ir saugos prevencines •priemones, skirtas apsaugoti darbuotojams nuo triukšmo keliamų pavojų;atsižvelgdamas į technikos pažangą ir galimybę •taikyti rizikos kontrolės pačiame šaltinyje priemones, pašalinti dėl triukšmo poveikio darbuotojų patiriamą

riziką pačiame šaltinyje arba kiek galima ją sumažinti;žinoti apie atitinkamus reglamentus ir techninius •standartus;žinoti šio vadovo turinį ir pateikti jį savo darbuoto-•jams bei rėmėjams informaciniais tikslais, siekdamas užtikrinti, kad jie dalyvautų triukšmo mažinime visais lygmenimis (žr. Direktyvos 2003/10/EB 14 straipsnį „Elgesio kodeksas“);įtraukti visus organizacinius lygmenis, siekiant, kad •jie suvoktų savo atsakomybę ir laikytųsi sveikatos bei saugos politikos (žr. Direktyvos 2003/10/EB 9 straipsnį „Konsultavimasis su darbuotojais ir jų dalyvavimas“),suteikti ne visą darbo dieną dirbantiems ar laiki-•niesiems darbuotojams arba naujam personalui visą reikiamą informaciją;užtikrinti, kad su darbuotojais ir (arba) jų atstovais būtų •konsultuojamasi ir jie dalyvautų svarstant Direktyvoje 2003/10/EB nagrinėjamus klausimus pagal Direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnį, pirmiausia svarstant šiuos klausimus:

rizikos įvertinimą ir būtinų priemonių nustatymą, –kaip nurodyta Direktyvos 2003/10/EB 5 straipsnyje;Direktyvos 2003/10/EB 5 straipsnyje nurodytus –veiksmus, kuriais siekiama panaikinti arba sumažinti triukšmo keliamą riziką;asmeninių klausos apsaugos priemonių pasirinkimą, –kaip nurodyta Direktyvos 2003/10/EB 6 straipsnio 1 dalies c punkte;koordinuoti savo veiksmus su pramogų organiza- –toriais, darbdaviais ar aptarnaujančiuoju personalu, garso įrangos teikėjais arba operatoriais, siekiant užtikrinti, kad išorės darbuotojai iš kitų įmonių ir (arba) įstaigų, atliekantys darbus Jūsų įmonėje ir (arba) įstaigoje, gautų reikiamus nurodymus apie pavojus sveikatai bei saugai toje įmonėje ir (arba) įstaigoje jų darbo metu (Direktyvos 2003/10/EB 8 straipsnis „Darbuotojų informavimas ir mokymas“, kuriame daroma nuoroda į Direktyvos 89/391/EEB 12 straipsnio „Darbuotojų mokymas“ 1 dalį).

triukšmo valdymo strategijos įvairioms profesijų grupėms

profesijų grupė

darbdaviaimasinių žmonių

susibūrimų vietų valdytojai

darbdaviaipramogų

organizatoriai

aptarnaujančiojo

personalo darbdaviai

darbdaviaigarso stiprinimo

įrangos teikėjas ar operatorius

darbuotojai

Darbuotojai

Barų, diskotekų valdytojai ar vadybininkai

Teatrų vadybininkai

Koncertų organizatoriai

Rėmėjai

Renginių ir pramogų Organizatoriai

Koncertų salių vadybininkai

Muzikos grupių vadovai

Orkestrų vadybininkai

Muzikos ansamblių vadovai

Paslaugų teikėjai:

maitinimo,

apsaugos,

kasininko paslaugų,

pirmosios pagal-bos

Garso sistemų nuomo-tojai ar pardavėjai

Garso įrangos operato-riai renginio metu

Muzikantai ir kiti atlikėjai

Muzikos mokytojai

Aptarnaujan-tysis personalas (pvz., kasininkai, apsaugos ir pirmosios pagalbos darbuotojai)

Technikai

Maitinimo darbuotojai

strategija 1 2 3 4 5 8.2 lentelė Triukšmo valdymo strategijos įvairioms muzikos ir pramogų sektoriaus profesijų grupėms

126


rizikos vertinimas ir garso lygisKaip darbdavys, masinių žmonių susibūrimų vietų valdyto-jas arba savininkas, Jūs galite taikyti šias procedūras, siek-damas nustatyti kenksmingą garso poveikį darbuotojams:

Nustatyti situacijas ir zonas, kuriose gali būti aukšti •garso lygiai. Galima remtis tokia taisykle: jeigu asmenys, esantys vienas nuo kito vieno metro atstumu, gali ben-drauti tik pakeltu balsu, veikiausiai garso lygiai yra per aukšti.Iš anksto sužinoti apie būsimų „darbų“ tikėtinus garso •lygius. Jei nėra jokių duomenų ar informacijos apie muziką, kuri bus atliekama, pasirūpinkite, kad patyręs asmuo būdingo renginio metu atliktų garso lygio matavimus.Sudėti tikėtinus per dieną arba savaitę atliekamų muz-•ikos kūrinių garso lygius, kad galėtumėte apskaičiuoti laiko svertinį poveikį, paremtą vidutine 8 valandų darbo diena ar 8 valandų 5 darbo dienų savaite.

mažinkite poveikįJeigu triukšmo poveikis Jūsų darbuotojams yra per dide-lis, apsvarstykite galimybes mažinti garso lygius:

kiek galima sumažinant renginio garso lygį (pasikon-•sultavus su rėmėjais, sveikatos bei saugos specialistais ir saugos atstovais);ribojant triukšmo poveikio laiką;•mažinant atskirų instrumentų, pvz., mušamųjų •instrumentų, trimito ar kt., garso stiprumą;teikiant turimą informaciją apie triukšmo poveikio •ribines vertes ir kasdienio veikiančio triukšmo vertes rėmėjams bei darbuotojams;mažinant garso įrangos garso stiprumą, pvz.: naudojant •mažesnius stiprintuvus ir taip sumažinant garso lygį scenoje.

mažinkite garso lygius techninėmis priemonėmis ir patalpos akustiniais patobulinimais

visada, kai tik įmanoma, jūs galite sumažinti garso •poveikį darbuotojams padidindami atstumą tarp scenos ir darbuotojų, kurie nėra atlikėjai, arba per-keldami į kitą vietą garso stiprintuvus;vietose, kuriose yra daug garso stiprintuvų, pvz., dis-•kotekose ar koncertuose, kiek galima sumažinkite arti darbuotojų esančių garso stiprintuvų garso lygius. Apsvarstykite galimybę įrengti kelis stiprintuvus tiesiai virš šokių salės (žr. 8.1 pav.);garso stiprinimo sistemose įrenkite garso lygio ribotuvus;•įrenkite tinkamą akustinę uždangą, atskiriančią tarny-•bines patalpas, tokias kaip biurai, virtuvė, poilsio kam-bariai ir administracinės zonos, naudodami sienas ir duris su tinkamomis akustinėmis charakteristikomis;tarnybinių patalpų duris išmuškite garsą izoliuojančia •medžiaga;sumažinkite garso sklidimą, padidindami patalpose •garsą sugeriančių medžiagų kiekį, įrengdami akus-tines lubas, sienas ir dangas (pvz., sienų apmušalus);

jeigu naudotumėte tinkamai suplanuotas koncertų •sales ir orkestro duobes, garso poveikis muzikantams būtų mažesnis, tačiau garso kokybė klausytojų salėje nenukentėtų;kai įmanoma, naudokite technines priemones, atlikda-•mi pakeitimus muzikos atlikimo vietose, pvz.: orkestro duobėse.tarkitės su specialistais – garso inžinieriais ir architektais.•

Pastaba: Atliekant patalpų renovaciją, galima kartu su garso inžinieriais ir architek-tais įgyvendinti sveikatos apsaugos bei saugos planą, pagal kurį koncertų salėms ar repeticijų patalpoms būtų suteiktos tinkami-ausios akustinės charakteristikos.

apsvarstykite galimybę taikyti organizacines triukšmo poveikio mažinimo priemones

Nustatykite ir tinkamais ženklais paženklinkite zonas, •kuriose gali būti viršijamos „didesniosios triukšmo kasdienio veikimo vertės“ LEX,8h = 85 dB (A) arba ρpeak = 140 Pa [ribinės vertės – 137 dB(C)], ir uždrauskite į jas patekti asmenims, nedėvintiems tinkamų klausos apsaugos priemonių.Mažinkite poveikio lygius, trumpindami laiką, kurį dar-•buotojus veikia aukšti garso lygiai; tai taip pat galima padaryti organizuojant aptarnaujančiojo personalo darbą pamainomis, perkeliant juos iš triukšmingų į tylesnes zonas ir atvirkščiai; taip pat priminkite agentūroms jų pareigą rūpintis darbuotojų sveikata bei sauga.

darbdavio pareigosVisų pirma, Jūs, kaip darbdavys – masinės žmonių susibūrimo vietos valdytojas arba savininkas, turite vykdyti šias pareigas:

atlikus rizikos įvertinimą, suteikti prevencines priemo-•nes, siekiant išvengti arba iki minimumo sumažinti aukštų garso lygių poveikį darbuotojams;teikti informaciją, mokymą ir instrukcijas darbuoto-•jams apie klausos apsaugą ir galimybę naudotis prevencinėmis priemonėmis, tokiomis kaip kolektyvinės priemonės ir asmeninės klausos apsaugos priemonės, bei jų naudojimą. Užtikrinti, kad darbuotojai galėtų gauti rašytinę informaciją šiais klausimais;ženklinti triukšmingas zonas [jeigu L• ex,8h > 85 dB(A)], kuriose darbuotojai gali patirti triukšmą, viršijantį „didesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes“, kaip reikalaujama Direktyvos 2003/10/EB 5 straipsnyje;darbuotojui, patyrusiam triukšmą, viršijantį •„didesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes“ [Lex,8h > 85 dB(A)], turi būti suteikta teisė į tai, kad jo (jos) klausą patikrintų gydytojas ar kitas tinkamos kvalifikacijos asmuo, už kurį atsakingas gydytojas, kaip reikalaujama Direktyvos 2003/10/EB 10 straipsnyje;


127

taip pat būtina suteikti galimybę atlikti profilaktinius •audiometrinius tyrimus tiems darbuotojams, kuriuos veikiantis triukšmas viršija „mažesniąsias triukšmo kas-dienio veikimo vertes“ [Lex,8h > 80 dB(A)], kaip reikalau-jama Direktyvos 2003/10/EB 10 straipsnyje;jeigu triukšmo poveikio neįmanoma pakanka-•mai sumažinti įgyvendinamomis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis, darbdaviai privalo suteikti darbuotojams tinkamas klausos apsaugos priemones, atsižvelgdami į tai, kad jos būtų skiriamos tiek muzikantams ir kitiems atlikėjams, tiek technini-ams bei aptarnaujantiesiems darbuotojams, kaip reikalaujama Direktyvos 2003/10/EB 6 straipsnyje. Yra sukurtų specialių klausos apsaugos priemonių muzikantams, tolygiai mažinančių visų dažnių garsus.būtina pateikti instrukcijas ir mokyti darbuotojus •apie teisingą asmeninių klausos apsaugos priemonių naudojimą, kaip reikalaujama Direktyvos 2003/10/EB 8 straipsnyje.

Pavyzdys: Diskoteka

problema: Diskotekoje kiekvieną vakarą muzikinius įrašus leidžia vis kiti diskotekų vedėjai („diskžokėjai“). Prieš atnau-jinant patalpą, garso sistemą sudarė du pagrindiniai garso stiprintuvai šalia šokių aikštelės ir kiti stiprintuvai, išskirstyti visoje patalpoje, kurių skleidžiami aukšti garso lygiai ypač veikė „diskžokėjus“, barmenus ir tuščių taurių surinkėjus.

sprendimas: Diskotekos savininkas (darbdavys – masinės žmonių susibūrimų vietos valdytojas) įrengė „garsines lubas“ su įtaisytais garso stiprintuvais, pakabintas tiesiai virš šokių aikštelės. Taigi dabar dideli garso lygiai tebėra šokių aikštelėje, o į kitas patalpos dalis sklindantis garsas sumažinamas apie 10 dB(A). Siekiant išlaikyti sumažintą muzikos lygį, šalia disko-tekos vedėjo pulto įtaisytu garso lygio matuokliu matuojami ir registruojami garso lygiai. Jeigu neįmanoma taikyti kole-ktyvinio sprendimo (t. y. izoliuotos kabinos), savininkas privalo susijusiems darbuotojams suteikti asmenines klausos apsau-gos priemones ir įgyvendinti atitinkamą mokymo programą.

8.1 pav. Diskotekoje vietoje dviejų pagrindinių garso stiprintuvų buvo įrengtos akustinės lubos su keliais įmontuotais garso stiprintuvais

2 strategija: darbdaviai – pramogų organizatoriai

Kas yra atsakingas?Jūs esate darbdavys, pramogų organizatorius, ir, pavyzdžiui:

muzikos grupės, orkestro ar kito muzikinio ansamblio •vadybininkas, arbaįvairių muzikinių renginių organizatorius, įdarbinantis •muzikantus ar kitus atlikėjus.

Pastaba: Muzikantams ir kitiems atlikėjams reikėtų skaityti 5 strategiją („Darbuotojai“)

Ką turėtumėte daryti?Kadangi esate darbdavys – pramogų organizatorius, taip pat atsižvelgdamas į Direktyvos 2003/10/EB II skirsnį „Darbdavių įpareigojimai“, Jūs privalote:

įvertinti ir, jei reikia, išmatuoti darbuotojus veikiančio •triukšmo lygius;sukurti ir įgyvendinti sveikatos ir saugos prevencines •priemones, skirtas apsaugoti muzikos grupei, orke-strui ir (arba) kitokiems ansambliams nuo kenksmingo garso poveikio (triukšmo);atsižvelgdamas į technikos pažangą ir galimybę •taikyti rizikos kontrolės pačiame šaltinyje priemones, pašalinti dėl triukšmo poveikio darbuotojų patiriamą riziką pačiame šaltinyje arba kiek galima ją sumažinti;užtikrinti, kad visi susiję darbuotojai ir (arba) jų atsto-•vai pramogų versle būtų informuojami apie triukšmo keliamą riziką ir apie sveikatos bei saugos prevencines priemones, kurių reikėtų imtis siekiant pašalinti arba kiek galima sumažinti su triukšmu susijusius pavojus;susipažinti su teisės aktų reikalavimais ir vykdyti •darbdavio įsipareigojimus dėl darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos;susipažinti su šio vadovo turiniu ir vadovautis jo reko-•mendacijomis,tartis šiais klausimais su atlikėjais, techniniu personalu •ir kitais susijusiais darbuotojais,užtikrinti, kad visi dalyvaujantieji pramogų versle būtų •informuojami apie Jūsų taikomą prevencinę sveikatos apsaugos ir saugos strategiją.

128


rizikos vertinimas ir garso lygisKaip darbdavys – pramogų organizatorius, Jūs galite taikyti šią procedūrą, siekdamas nustatyti savo darbuo-tojams triukšmo keliamą riziką:

visų pirma, darbdavys pramogų organizatorius gali •nustatyti riziką ir įvertinti, ar darbuotojus koncerto metu veikia kenksmingi triukšmo lygiai. Galima remtis tokia taisykle: jeigu asmenys, esantys vienas nuo kito vieno metro atstumu, gali bendrauti tik pakeltu balsu, veikiausiai garso lygiai yra per aukšti;jei reikia, išmatuokite triukšmo poveikio lygį •įprastinėmis sąlygomis, būdingo pasirodymo metu. Atkreipkite dėmesį į susijusius pasiūlymus, pateikiamus šio vadovo 2 skyriuje „Rizikos vertinimo procedūra“. Taip pat susisiekite su koncertų salės valdytoju ir, jei reikia, kartu su juo stenkitės atlikti garso lygio mata-vimus, siekiant sumažinti triukšmą;nustatykite triukšmo poveikio atlikėjams ir kitiems •darbuotojams lygį;jeigu labai pasikeitė naudojamas (-i) muzikos instru-•mentas (-ai), garso įranga (t. y.: stiprintuvai) ar pati koncertinė programa, atlikite naują rizikos vertinimą;išsiaiškinkite su koncertų salės valdytoju, ar yra susitarta •dėl didžiausio leistino garso lygio ir koks garso lygis yra pageidautinas (žr. Direktyvos 2003/10/EB 3 straipsnį „Poveikio ribinės vertės ir poveikio veikimo vertės“);neviršykite šio sutarto garso lygio;•prieš renginį praneškite koncertų salės valdytojui •apie tai, koks yra įprastas jūsų koncertinės programos garso lygis;renginio metu matuokite arba registruokite garso lygį.•

mažinkite poveikį:

a) akustiniais skydais:darbdaviai, svarstantys galimybę įrengti apsauginius skydus, turi atsižvelgti į galimas problemas, pvz.,

erdvės trūkumą – apsauginiai skydai gali atspindėti •muzikantų, sėdinčių už jų ir šalia jų, instrumentų garsą, taigi poveikis šiems muzikantams padidėja;skydai gali iškraipyti garsus;•skydai gali sukelti sunkumų atlikėjams išgirsti kitus •instrumentus.

b) akustinių skydų naudojimas:

Akustinius skydus reikėtų naudoti tik atlikus rizikos vertinimą ir kaip kolektyvines priemones.

Kai kuriais atvejais muzikantai gali turėti galimybę nau-dotis atskirais akustiniais skydais, kad apsisaugotų nuo kitų muzikantų instrumentų skleidžiamo garso. Tačiau jie turėtų būti tinkamai mokomi naudotis akustiniais

skydais, kadangi netinkamas skydo naudojimas gali padaryti dar didesnę žalą ne tik pačiam naudotojui, bet ir kitiems šalia esantiems muzikantams.

Vietą akustiniams skydams pastatyti būtina parinkti ypač atsargiai, nes netinkamai pastatyti jie gali pad-vigubinti triukšmo poveikį ties atlikėjo ausimi, taigi taip pat padidinti klausos pažeidimo dėl per didelių garso lygių riziką. Priešais skydą esančiam atlikėjui teikiama apsauga gali būti daugiau psichologinė negu akustinė, nors ir šiuo atžvilgiu priemonė gali būti naudinga, jeigu yra didelė hiperakuzijos ar streso rizika. Beatodairiškas asmeninių skydų naudojimas gali iš esmės padidinti triukšmo poveikį kitiems atlikėjus, taigi skydus reikia naudoti tik kaip kolektyvinę priemonę. Nedera šiek tiek sumažinti vidutinę riziką (pvz., žmogui, esančiam priešais skydą), kartu padvigubinant ir taip didelę riziką (pvz., žmogui, laikančiam muzikos instrumentą tiesiai priešais skydą).

8.2 pav. Perregimas akustinis skydas, naudojamas orkestrų ar didelių muzikinių grupių. Šiuolaikiškos medžiagos gali būti perregimos ir kartu sugerti garsą. © Kaefer Isoliertechnik (Vokietija)

Šiuo metu daugiausia gaminami dvejopos konstrukcijos skydai: kieti (atspindintys garsą) ir minkšti (sugeriantys garsą). Yra ir hibridinio trečiojo tipo skydai, sujungiantys abiejų šių tipų ypatybes.

Kietieji skydai dažniausiai gaminami iš plastiko ar panašios perregimos medžiagos, kad atlikėjai galėtų matyti vieni kitus. Minkštieji skydai gaminami iš garsą sugeriančios medžiagos (t. y. mineralinio pluošto, putų, folijos ar kt.), ištemptos ant plokštės ir padengtos deko-ratyvia apdaila.

Apsauginiai skydai gali būti palyginti maži ir padėti taip, kad nekristų į akis, siekiant spręsti specifines triukšmo problemas konkrečiose vietose. Studijoms skirti skydai paprastai būna 2 metrų aukščio; iš jų sudaromi aptvarai. Paprastai jie būna sugeriantys garsą; juose gali būti įrengti perregimi langai.


129

Pastaba: Jei naudojate asmeninius akus-tinius skydus, perskaitykite šio vadovo 5 skyrių „Asmeninės apsaugos priemonės (AAP): asmeninių klausos apsaugos priemonių (AKAP) savybės ir pasirinkimas“

poveikio ribojimasGarso poveikiui darbuotojams sumažinti gali būti nau-dojamos tokios alternatyvos:

kiek galima sumažinkite savo programos garso lygį;•kiek galima sumažinkite ant scenos esančios garso •stiprinimo įrangos kiekį;informuokite ir mokykite personalą, valdantį garso •stiprinimo įrangą (monitoriams ir publikai);sumažinkite atskirų instrumentų (pvz., būgnų) garso •stiprumą arba naudokite mažesnius stiprintuvus, sie-kiant sumažinti garso lygį scenoje;padidinkite atstumą tarp atlikėjų scenoje ir garso stiprintuvų;•paženklinkite specialias ženklais zonas, kuriose dar-•buotojai ir personalas gali patirti garso (triukšmo) poveikį, viršijantį „didesniąją triukšmo kasdienio veiki-mo“ vertę [LEX,8h > 85 dB(A)] arba garso lygio piką [ρpeak > 140 Pa ~ 137 dB(C)]. Taip pat nustatykite atitinkamų zonų ribas ir apribokite patekimą į jas, jei tai yra techniškai įmanoma ir jei tokias priemones pateisina triukšmo poveikio keliama rizika;neleiskite į šias zonas patekti asmenims, nedėvintiems •tinkamų klausos apsaugos priemonių;muzikantų repeticijų ir koncertų salės turėtų būti tinka-•mo dydžio ir pasižyminčios tinkamomis akustinėmis charakteristikomis (žr. 1 strategiją „Darbdaviai – masinių žmonių susibūrimų vietų valdytojai”).

specialios asmeninės klausos apsaugos priemonėsIndividualias klausos apsaugos priemones muzikantams turėtų pritaikyti tinkamos kvalifikacijos audiologas.

Visi ausų kamšteliai pakeičia girdimą garsą, ir gali prireikti daug laiko prie jų priprasti. Šis aklimatizacijos procesas turėtų būti valdomas, kitaip žmonės atsisakys nešioti ausų kamštelius ir jų klausa bus vis labiau žalojama. Niekada nega-lima dėvėti kamštelių pirmojo pasirodymo scenoje metu.

Tarp kai kurių muzikantų, grojančių mediniais ir variniais pučiamaisiais, yra paplitusi klaidinga nuomonė, jog jiems negalima dėvėti ausų kamštelių dėl slėgio didėjimo ir rizikos dar labiau pakenkti ausies landai. Ši prielaida yra visiškai nepagrįsta.

okliuzijos efektasMuzikantai, grojantys mediniais ir variniais pučiamaisiais instrumentais, paprastai negali naudoti minkštų (savarankiškai suformuojamų) ausų kamštelių, kadangi juos naudojant atsirandantis okliuzijos efektas sustiprina

natūralų žandikaulio rezonansą grojant (vokalistai taip pat teigia, kad pačių formuojami ausų kamšteliai pakeičia garso skambesį).

Yra keli būdai įveikti okliuzijos efektą:

naudoti giliai į ausies landą įstatomus individualiai pritaikytus •ausų kamštelius, kurie siekia vidinę kaulinę ausies landos dalį, taigi sumažina galimą vibraciją ir žandikaulio rezonansą;arbanaudoti ausų kamštelius su vožtuvais, pro kuriuos iš •vidaus išeina žemų dažnių garsas.

Pastaba: Jeigu aprūpinate darbuotojus asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis, tai nereiškia, kad neturėtumėte mažinti garso poveikio kitomis triukšmo mažinimo priemonėmis. Labai svarbu atlikti reguliarius rizikos įvertinimus, nuolat stebėti ir persvarstyti padėtį.

Individualiais akustiniais skydais prekiaujama rinkoje ir juos galima naudoti kaip asmenines apsaugos priemones.

darbdavio pareigos

Visų pirma Jūs, kaip darbdavys pramogų organizatorius, turite vykdyti šias pareigas:

atlikus rizikos įvertinimą, suteikti prevencines priemo-•nes, siekiant išvengti arba iki minimumo sumažinti aukštų garso lygių poveikį darbuotojams;teikti informaciją, mokymą ir instrukcijas darbuoto-•jams apie klausos apsaugą ir galimybę naudotis prevencinėmis priemonėmis, tokiomis kaip kolektyvinės priemonės ir asmeninės klausos apsaugos priemonės, bei jų naudojimą. Užtikrinti, kad darbuotojai galėtų gauti rašytinę informaciją šiais klausimais;ženklinti triukšmingas zonas [jeigu L• ex,8h > 85 dB(A)], kuriose darbuotojai gali patirti triukšmą, viršijantį „didesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes“, kaip reikalaujama Direktyvos 2003/10/EB 5 straipsnyje;jeigu triukšmo poveikio neįmanoma pakanka-•mai sumažinti įgyvendinamomis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis, darbdaviai privalo suteikti darbuotojams tinkamas klausos apsaugos priemones, atsižvelgdami į tai, kad jos būtų skiriamos tiek muzikantams ir kitiems atlikėjams, tiek technini-ams bei aptarnaujantiesiems darbuotojams, kaip reikalaujama Direktyvos 2003/10/EB 6 straipsnyje. Yra sukurtų specialių klausos apsaugos priemonių muzikantams, tolygiai mažinančių visų dažnių garsus.darbuotojui, patyrusiam triukšmą, viršijantį •„didesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes“ [Lex,8h > 85 dB(A)], turi būti suteikta teisė į tai, kad jo (jos) klausą patikrintų gydytojas ar kitas tinkamos kvalifikacijos asmuo, už kurį atsakingas gydytojas, kaip reikalaujama Direktyvos 2003/10/EB 10 straipsnyje;

130


taip pat būtina suteikti galimybę atlikti profilaktinius •audiometrinius tyrimus tiems darbuotojams, kuriuos veikiantis triukšmas viršija „mažesniąsias triukšmo kas-dienio veikimo vertes“ [Lex,8h > 80 dB(A)], kaip reikalau-jama Direktyvos 2003/10/EB 10 straipsnyje.

3 strategija: aptarnaujančiojo personalo darbdaviai

Kas yra atsakingas?Jūs esate apsaugos darbuotojų, kasininkų, maitinimo ar pirmosios pagalbos personalo darbdavys.

Ką turite daryti?Kadangi esate apsaugos, bilietų kasų, maitinimo ar pirmosios pagalbos darbuotojų darbdavys, taip pat atsižvelgiant į Direktyvos 2003/10/EB II skirsnį „Darbdavių įpareigojimai“ Jūs privalote:

žinoti apie nacionalinės teisės aktų reikalavimus ir •techninius standartus, taip pat įsipareigojimus dėl darbuotojų sveikatos ir saugos;susipažinti su šio vadovo turiniu, vykdyti jame pateiktas •instrukcijas bei vadovautis jame suteikta informacija;įvertinti ir, jei reikia, išmatuoti darbuotojus veikiančio •triukšmo lygius;sukurti ir įgyvendinti prevencines sveikatos apsaugos •ir saugos priemones, skirtas Jūsų aptarnaujančiajam personalui apsaugoti;informuoti savo darbuotojus šiais klausimais.•

Kiekvieno renginio vietoje:pasitikslinti su renginio organizatoriumi, ar renginyje •gali būti darbuotojams kenksmingi triukšmo lygiai;išsiaiškinti, kas yra atsakingas už triukšmo prevencijos •priemones;Išsiaiškinti, kokios triukšmo prevencijos strategijos •taikomos, ir laikytis jų nurodymų;apsvarstyti galimybę taikyti organizacines triukšmo •mažinimo priemones.

darbdavio pareigosVisų pirma Jūs, kaip aptarnaujančiojo personalo darbdavys, turite vykdyti šias pareigas:

atlikus rizikos įvertinimą, suteikti prevencines priemo-•nes, siekiant išvengti arba iki minimumo sumažinti aukštų garso lygių poveikį darbuotojams;teikti informaciją, mokymą ir instrukcijas dar-•buotojams apie klausos apsaugą ir galimybę nau-dotis prevencinėmis priemonėmis, tokiomis kaip kolektyvinės priemonės ir asmeninės klausos apsau-gos priemonės, bei jų naudojimą;ženklinti specialias ženklais zonas, kuriose darbuo-•tojai ar personalas gali patirti triukšmą, viršijantį

„didesniąją triukšmo kasdienio veikimo vertę“ >85dB (A) arba garso slėgio piką ρpeak 137 dB(C) [140 Pa], kaip reikalaujama Direktyvos 2003/10/EB 5 straipsnyje. taip pat nustatykite atitinkamų zonų ribos ir apribok-ite patekimą į jas, kai tai yra techniškai įmanoma ir kai tokias priemones pateisina poveikio rizika;jeigu triukšmo poveikio neįmanoma pakankamai sumažinti •įgyvendinamomis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis, darbdaviai privalo suteikti darbuotojams tinkamas klausos apsaugos priemones, atsižvelgdami į tai, kad jos būtų skiriamos tiek muzikantams ir kitiems atlikėjams, tiek techniniams bei aptarnaujantiesiems darbuotojams, kaip reikalaujama Direktyvos 2003/10/EB 6 straipsnyje. Yra sukurtų specialių klausos apsaugos priemonių muz-ikantams, tolygiai mažinančių visų dažnių garsus;neleiskite darbuotojams ir personalui, nedėvintiems •tinkamų klausos apsaugos priemonių, patekti į šias zonas;darbuotojui, patyrusiam triukšmą, viršijantį •„didesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes“ [Lex,8h > 85 dB(A)], turi būti suteikta teisė į tai, kad jo (jos) klausą patikrintų gydytojas ar kitas tinkamos kvalifikacijos asmuo, už kurį atsakingas gydytojas, kaip reikalaujama Direktyvos 2003/10/EB 10 straipsnyje;taip pat būtina suteikti galimybę atlikti profilaktinius •audiometrinius tyrimus tiems darbuotojams, kuriuos veikiantis triukšmas viršija „mažesniąsias triukšmo kas-dienio veikimo vertes“ [Lex,8h > 80 dB(A)], kaip reikalau-jama Direktyvos 2003/10/EB 10 straipsnyje.

4 strategija: darbdaviai – garso stiprinimo įrangos teikėjai ir operatoriai

Kas yra atsakingas?Jūs esate darbdavys – garso įrangos teikėjas (pvz., naktiniam klubui, viešbučiui, koncertų salei ar koncertui po atviru dan-gumi) arba tokios techninės įrangos operatorius renginio vietoje. Jūs samdote personalą, dirbantį su šia įranga rengin-io metu.

Ką turite daryti?Kadangi esate darbdavys – garso įrangos teikėjas ar operatorius, taip pat atsižvelgiant į Direktyvos 2003/10/EB II skirsnį „Darbdavių įpareigojimai“, Jūs privalote:

žinoti atitinkamus nacionalinius reikalavimus ir •techninius standartus, taip pat apie įsipareigojimus dėl darbuotojų sveikatos ir saugos;teikti informaciją apie tai, kaip saugiai naudotis prietaisais •ir darbo įranga, kuriuos išnuomojate arba parduodate;įvertinti ir, jeigu reikia, išmatuoti darbuotojus veikiančio •triukšmo lygius;sukurti ir įgyvendinti prevencines sveikatos apsaugos bei •saugos priemones, skirtas Jūsų darbuotojams apsaugoti;informuoti savo darbuotojus šiais klausimais;•susipažinti su šio vadovo turiniu, vykdyti jame pateik-•tas instrukcijas ir remtis jame suteikta informacija.


131

informacija, kurią būtina suteikti pristatant garso įrangą klientui

Suteikite darbdaviui – renginio vietos valdytojui ar organizatoriui – rekomendacijų šiais klausimais:

dėl šios įrangos naudojimo pagal paskirtį ir patikrint-•omis sąlygomis;dėl saugios šios įrangos eksploatavimo procedūros;•dėl aplinkybių, kuriomis gali būti pažeista darbuotojų klausa;•dėl reikalavimų stebėti garso lygį repeticijos ar renginio metu;•dėl to, kad būtina specialias ženklais ženklinti zonas, •kuriose garso stiprinimo įrangos skleidžiamas gar-sas viršija „didesniąsias kasdienio triukšmo veiki-mo vertes“ (> 85 dB (A)) arba garso slėgio piką (ρpeak =137 dB(C) [140 Pa]), jei tai techniškai įmanoma, ir tinkamais signalais riboti darbuotojų patekimą į jas. Taip pat turi būti nustatytos atitinkamų zonų ribos ir riboja-mas patekimas į jas, jei tai yra techniškai įmanoma ir jei toki-as priemones pateisina triukšmo poveikio keliama rizika;neleiskite darbuotojams, nedėvintiems tinkamų klau-•sos apsaugos priemonių, patekti į šias zonas.

Pastaba: Informacija apie pavojų gali būti suteikiama žodžiu, raštu arba įspėjamaisiais ženklais, kurie pritvirtinami prie techninės įrangos.

įrangos išdėstymas

Išdėstykite garso stiprintuvus kiek galima toliau nuo •darbuotojų arba taip, kad jie nebūtų tiesiogiai atgręžti į tas zonas, kuriose yra ir dirba darbuotojai.Išdėstykite garso stiprintuvus taip, kad būtų įmanoma •įrengti užkardas, ribojančias patekimą į zonas, kuriose triukšmo poveikis darbuotojams gali viršyti „didesniąsias veikiančio triukšmo vertes“ > 85 dB (A) ir garso slėgio piką ρpeak =137 dB(C) [140 Pa]. Paženklinkite zonas ir (arba) užkardas tinkamais ženklais.

įrangos eksploatavimas

sulyginkite informaciją apie renginio organizatoriaus •ar darbdavio taikomas triukšmo prevencijos strategijas;sulyginkite informaciją apie renginio organizatori-•aus nustatytą leistiną garso lygį ir susitarimus dėl didžiausių garso lygių;sudarykite sąlygas garso lygiui stebėti ir (arba) registruoti.•

darbdavio pareigos

Visų pirma, Jūs, kaip darbdavys – garso įrangos teikėjas ar operatorius, turite vykdyti šias pareigas:

įvertinti ir, jeigu reikia, išmatuoti darbuotojus veikiančio •triukšmo lygius;atlikus rizikos įvertinimą, pateikti prevencinių •priemonių planą, siekiant išvengti arba iki minimumo

sumažinti aukštų garso lygių poveikį darbuotojams;teikti informaciją, mokymą ir instrukcijas dar-•buotojams apie klausos apsaugą ir galimybę nau-dotis prevencinėmis priemonėmis, tokiomis kaip kolektyvinės priemonės ir asmeninės klausos apsau-gos priemonės, bei jų naudojimą;registruoti informaciją apie darbuotojų mokymus •pagal jų datą, turinį ir dalyvius;jeigu neįmanoma taikyti kolektyvinių apsaugos •priemonių, suteikti darbuotojams tinkamas asmenines klausos apsaugos priemones [jeigu Lex, 8h > 80 dB(A)]. Yra sukurtų specialių klausos apsaugos priemonių muzikantams, tolygiai mažinančių visų dažnių garsus;Darbuotojui, patyrusiam triukšmą, viršijantį •„didesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes“ [Lex,8h > 85 dB(A)], turi būti suteikta teisė į tai, kad jo (jos) klausą patikrintų gydytojas ar kitas tinkamos kvalifikacijos asmuo, už kurį atsakingas gydytojas, kaip reikalaujama Direktyvos 2003/10/EB 10 straipsnyje;Taip pat būtina suteikti galimybę atlikti profilaktinius •audiometrinius tyrimus tiems darbuotojams, kuriuos veikiantis triukšmas viršija „mažesniąsias triukšmo kas-dienio veikimo vertes“ [Lex,8h > 80 dB(A)], kaip reikalau-jama Direktyvos 2003/10/EB 10 straipsnyje.

Pavyzdys: Ausų kamšteliai su įrengtais garso monitoriais

Ausų kamšteliai su garso monitoriais („in-ear“ tipo ausų kamšteliai) – tai individualiai pritaikyti ausų kamšteliai, kuriuose įrengti miniatiūriniai garsiakalbiai; kartu pateikiama belaidė ryšio sistema, kurią galite prisisegti prie diržo. Naudojamos sistemos su ausyse įrengtais garso monitoriais iš esmės gali atstoti garso kolonėles ir padėti sumažinti triukšmo poveikį scenoje, ypač pop muzikos atlikėjams. Tinkamai reguliuokite garso stiprumą ir naudokitės sistemomis su ribotuvo funkcija, antraip Jūsų ausų būgnelius gali pasiekti aukšti garso lygiai, viršijantys net 110 dB. Individualiai pritaikyti ausų kamšteliai turi visiškai priglusti prie Jūsų ausies landos, antraip vidun pateks išorės garsai. Jeigu ausų kamšteliai nesandarūs, naudotojui gali kilti noras pasigarsinti savo monitorių, kad šis nustelbtų nepa-geidaujamus foninius garsus. Taigi nerekomenduojame rinktis pigesnių garso monitorių su standartiniais ausų kamšteliais.

8.3 pav. Individualiai pritaikyti ausų kamšteliai su ausyse įrengtais garso monitoriais

132


5 strategija: darbuotojai

Kas yra atsakingas?

Jūs esate, pavyzdžiui:rinkti informaciją ir teirautis savo darbdavio apie tai, ar •Jus veikia pavojingi garso lygiai;apsvarstyti, ar triukšmo poveikį Jums gali dar labiau •padidinti asmeniniai užsiėmimai ar papildomas nepro-fesionalus muzikavimas, mokymo ar laisvalaikio veikla;sulyginti informaciją apie šiame vadove aprašytas •rizikos rūšis ir triukšmo kontrolės strategijas;apsvarstyti, kokios triukšmo kontrolės priemonės gali •būti taikomos Jūsų veiklos srityje.

Ką turėtumėte d.aryti?

rinkti informaciją ir teirautis savo darbdavio apie tai, ar •Jus veikia pavojingi garso lygiai;apsvarstyti, ar triukšmo poveikį Jums gali dar labiau •padidinti asmeniniai užsiėmimai ar papildomas nepro-fesionalus muzikavimas, mokymo ar laisvalaikio veikla;sulyginti informaciją apie šiame vadove aprašytas •rizikos rūšis ir triukšmo kontrolės strategijas;apsvarstyti, kokios triukšmo kontrolės priemonės gali •būti taikomos Jūsų veiklos srityje.

darbuotojo įsipareigojimai

Visų pirma, Jūs turėtumėte vykdyti šiuos įsipareigojimus, išdėstytus Direktyvos 89/391/EEB III skirsnio „Darbuotojų pareigos“13 straipsnyje:

vykdyti svarbius savo darbdavio nurodymus dėl •kontrolės strategijų, taikytinų siekiant apsisaugoti nuo pernelyg didelio triukšmo keliamos rizikos;tyčia neišsiimti ir negadinti jokių priemonių, kurios Jums •suteikiamos siekiant sumažinti triukšmo poveikį Jums;per repeticijas, koncerto metu ir grojant namuose, •atsižvelgiant į savo darbuotojo reikalavimus ir kai neįmanoma taikyti kitų triukšmo mažinimo priemonių, naudoti asmenines klausos apsaugos priemones;savo darbdaviui pranešti apie naujai susiklosčiusias sit-•uacijas, kuriose kyla kenksmingo lygio triukšmas arba pažeidžiama klausa;atlikti profilaktinius klausos patikrinimus.•

Pavyzdys: Varinių pučiamųjų tyliojo veikimo sistema

Tai garso mažinimo priemonė, skirta naudoti muzikantams, grojantiems variniais pučiamaisiais, per individualias repeticijas. Sistemą sudaro specialus garso slopintuvas ir mikrofono bei ausinių sistema, kuria galite grodami kontroliuoti garsą. Jums nereikės keisti savo grojimo intonacijos ar jėgos, ir Jūsų instru-mento garsai bus malonūs Jūsų kaimynams ir Jūsų ausims.

8.4 pav. Varinių pučiamųjų tyliojo veikimo sistemaNuotrauka © Yamaha Music

muzikantams skirti ausų kamšteliai

Muzikantai turėtų rinktis specialius ausų kamštelius, kurie tolygiai silpnina visų dažnių triukšmą, taigi girdimi tikroviški ir neiškraipyti muzikos garsai. Šie individualiai pritaikyti silikoniniai ausų kamšteliai turi įtaisytą

keičiamą diafragminį filtrą, kurio garso silpninimo lygiai gali būti 9, 15 arba 25 dB(A). Tačiau daugumai muzikantų, grojančių su ausų kamšteliais, net ir su šiais specialiais įtaisais reikia laiko apsiprasti prie pakitusio muzikos instrumentų skambesio suvokimo.

įvairiais orkestro instrumentais grojantiems muzikantams siūlomi sprendimai:

smuikams ir altams tinkamiausi yra vienodai skirtingų •dažnių garsus silpninantys ausų kamšteliai, nors kai kurie muzikantai mieliau naudoja dažniams jautrius kamštelius – ypač jei šalia jų grojama kitais stiprų garsą skleidžiančiais instrumentais;bosams, violončelėms ir arfoms – ausų kamšteliai su •vožtuvais ir (arba) reguliuojami kamšteliai;mediniams pučiamiesiems – vienodai skirtingų dažnių gar-•sus silpninantys arba dažniams jautrūs ausų kamšteliai;fleitoms ir mažosioms fleitoms – vienodai skirtingų •dažnių garsus silpninantys arba dažniams jautrūs ausų kamšteliai;variniams pučiamiesiems – garso amplitudei jautrūs •ausų kamšteliai arba apsauginės ausinės;mušamiesiems – dažniams jautrūs ausų kamšteliai •arba apsauginės ausinės;

Tolesnėje lentelėje pateikiamas orientacinis klausos apsaugos priemonių stiprumas, kuris turėtų būti tinkamas esant skirtingiems triukšmo lygiams. Jis yra grindžiamas triukšmo mažinimo koeficiento (SNR) verte, kuri patei-kiama kartu su asmenine klausos apsaugos priemone. Ši informacija pateikiama labiau orientaciniais sumetimais, tačiau renkantis asmeninę apsaugos priemonę visada geriau pasitarti su kompetentingu asmeniu.


133

triukšmo lygis db(a) rinkitės apsaugos priemonę, kurios snr yra:

85 – 90 20 arba mažesnis

90 – 95 20 – 30

95 – 100 25 – 35

100 – 105 30 arba didesnis

8.5 pav. Muzikantams skirti ausų kamšteliai su keičiamais filtrais.© Infield Safety Gmbh, Vokietija)

134


135

1. ĮVADAS ................................................................................................................................................................................136

2. TRIUKŠMO DIREKTYVOS SąSAJOS SU KITOMIS DIREKTYVOMIS IR STANDARTAIS ....................................136

2.1. Kitos saugos ir sveikatos direktyvos ....................................................................................................................136

2.1.1. Pagrindų direktyva..........................................................................................................................................136

2.1.2. Asmeninių apsaugos priemonių (AAP) naudojimo direktyva ........................................................137

2.1.3. Ypač pažeidžiamų darbuotojų grupių apsaugos direktyvos ..........................................................137

2.2. Mašinų projektavimo ir gamybos direktyvos .................................................................................................137

2.2.1. Mašinų direktyva 98/37/EB (2006/42/EB) ir Lauko sąlygomis naudojamos įrangos

skleidžiamo triukšmo direktyva 2000/14/EB (iš dalies pakeista 2005/88/EB) .....................................137

2.2.2. Asmeninėms apsaugos priemonėms keliamų būtinųjų reikalavimų direktyva .....................138

9 sKyrius: triuKšmui sKirtų es teisĖs aKtų santrauKa

136

9 skyrius: Triukšmui skirTų es Teisės akTų sanTrauka

ĮVADAS1.

Šiame skyriuje apibendrinami darbdavio teisiniai įpareigojimai ir reikalavimai dėl triukšmo keliamos rizikos darbuotojams. Jame apibūdinama:

kaip direktyvos taikomos kartu su jas papildančiais •standartais;Sveikatos ir saugos direktyvos, taikomos darbo vietoje •triukšmą patiriantiems darbuotojams;direktyvos, kuriose nustatomi būtiniausi reikalavi-•mai dėl įrangos konstrukcijos, gamybos, kokybės, bandymų ir sertifikavimo.standartai, kuriuose pateikiami mašinų skleidžiamo •triukšmo (emisijos) duomenys ir asmeninių klausos apsaugos priemonių efektyvumas.

TRIUKŠMO DIREKTYVOS 2. SąSAJOS SU KITOMIS DIREKTYVOMIS

Triukšmo direktyvoje 2003/10/EB45, kuri yra atskira direk-tyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB46 16 straip-snyje, nustatomi būtiniausi sveikatos ir saugos reika-lavimai dėl triukšmo keliamos rizikos darbuotojams. Šia direktyva pakeičiama ankstesnė Direktyva 86/188/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su triukšmo poveikiu darbe.

Šio vadovo įvade [0.1 lentelė] palyginami „Fizinių veiksnių (triukšmo)“ direktyvos 2003/10/EB reikalavimai su ankstesnės Direktyvos 86/188/EEB reikalavimais.


46 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių dar- 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių dar-buotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo, OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

saugos ir sveikatos direktyvos2.1.


Atskiriems sektoriams

skirtos darbuotojų sveikatos ir

saugos direktyvos

Horizon-taliosios

darbuotojų sveikatos ir

saugos direktyvos

„Statybų“ direktyva 92/57/EEB

„Kasyklų“ direktyva

92/104/EEB

„Žuvininkys-tės“ direktyva

93/103/EEB

„Triukšmo“ direktyva

2003/10/EB

„Vibracijos“ direktyva

2002/44/EB

„Darbo įrangos naudojimo“

direktyva 89/655/EEB

9.1 lentelė Triukšmo direktyva yra viena iš daugelio direktyvų, kurios buvo priimtos remiantis Pagrindų direktyva.

Pagrindų direktyva 89/391/EEB2.1.1.

Pagrindų direktyvos tikslas yra paskatinti gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe. Darbdavio pareiga – užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. Šiuo tikslu Pagrindų direktyvoje:

nustatomi bendrieji rizikos prevencijos darbe princi-•pai;nustatomi darbdavių įsipareigojimai;•reikalaujama, kad darbdavys imtųsi reikiamų •priemonių, siekdamas išvengti rizikos, įvertinti riziką, kurios neįmanoma išvengti, bei ją sumažinti;nustatomos prevencinės priemonės;•reikalaujama, kad darbdavys informuotų, konsultuotų •bei mokytų darbuotojus ir užtikrintų, kad darbuotojai atliktų tinkamus sveikatos patikrinimus.

Remiantis šia vadinamąja „Pagrindų direktyva“, buvo priimta daug atskirų direktyvų.


137

Asmeninių apsaugos priemonių (AAP) 2.1.2. naudojimo direktyva 89/656/EEB

Triukšmo direktyvoje 2003/10/EB daroma nuoroda į AAP direktyvą, kurioje apibrėžiami būtiniausi sveikatos ir sau-gos reikalavimai darbuotojams, naudojantiems asmeni-nies apsaugos priemones ir, konkrečiai, asmenines klau-sos apsaugos priemones.

Triukšmo direktyva 2003/10/EB

Asmeninių apsaugos priemonių direktyva

89/686/EEB

AAP naudojimo direktyva

89/656/EEB

Komisijos komunikatas 89/328/02 dėl

Direktyvos 89/656/EEB dėl

AAP pasirinkimo taikymo

9.2 lentelė Triukšmo direktyvos sąsajos su AAP direktyvomis

AAP naudojimo direktyvoje (89/656/EEB) pateiki-•ami būtiniausi reikalavimai dėl asmeninių apsaugos priemonių, įskaitant klausos apsaugos priemones, vertinimo, atrankos ir teisingo naudojimo.

Ypač pažeidžiamų darbuotojų grupių 2.1.3. apsaugos direktyvos

Pagal Pagrindų direktyvą darbdavys įpareigojimas atsižvelgti į riziką darbuotojams, kurie gali būti ypač jautrūs tokiai rizikai. „Nėščiųjų darbuotojų“ direkty-voje 92/85/EEB47 ir „Dirbančio jaunimo“ direktyvoje 94/33/EB48 pateikiama specialių priemonių.

47 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo, OL L 348, 1992 11 28, p. 1.

48 1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos, OL L 216, 1994 8 20, p. 12.


Fizinių veiksnių (triukšmo) direktyva 2003/10/EB

Nėščių darbuotojų apsaugos direktyva 92/85/EEB

Dirbančio jaunimo apsaugos direktyva

94/33/EB

9.3 lentelė Triukšmo direktyvos sąsajos su konkrečių pažeidžiamų darbuotojų grupių direktyvomis

mašinų projektavimo ir gamybos 2.2. direktyvos

Nurodytosiose direktyvose nustatomi įrangai keliami būtinieji saugos ir sveikatos reikalavimai. Šios direktyvos yra:

Mašinų direktyva 98/37/EB• 49, kurią nuo 2000 m. gruodžio 29 d. turėtų pakeisti Direktyva 2006/42/EB50;Asmeninių apsaugos priemonių gamybos direktyva •89/686/EEB51;Lauko sąlygomis naudojamos įrangos skleidžiamo •triukšmo direktyva 2000/14/EB52, iš dalies pakeista Direktyva 2005/88/EB53.

Mašinų direktyva 98/37/EB (2006/42/EB) 2.2.1. ir Lauko sąlygomis naudojamos įrangos skleidžiamo triukšmo direktyva 2000/14/EB (iš dalies pakeista 2005/88/EB)

Kartu su šiomis direktyvomis taikomi europiniai stand-artai, kuriuose nustatomi konkretūs reikalavimai ir bandymai. Įranga, kurios atitiktis šiems reikalavimams yra patvirtinta, ženklinama „CE“ ženklu.

49 1998 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 98/37/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, suderinimo. OL L 207, 1998 7 23, p. 1.

50 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (nauja redakcija), OL L 157, 2006 6 9, p. 24.


52 2000 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo, OL L 162, 2000 7 3, p. 1.

53 2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/88/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo, OL L 344, 2005 12 27, p. 44.

138


Lauko sąlygomis naudojamos įrangos skleidžiamo triukšmo direktyva

2000/14/EB (2005/88/EB)Mašinų direktyva

98/37/EB (2006/42/EB)

„A“ tipo standartaiEN 12100 1 ir 2 dalys

„B“ tipo standartaiEN 3740 serija

(dėl garso galios matavimų)EN 11200 serija

(dėl garso slėgių lygių darbo vietose)

„C“ tipo standartai

9.4 lentelė Mašinų direktyva, Įrangos triukšmo lauko sąlygomis direktyva ir jas papildančių Europos standartų hierarchija

„Mašinų“ direktyvoje nustatomi mašinoms keliami būtinieji saugos ir sveikatos reikalavimai.

Standartai, papildantys būtinuosius šios direktyvos reikalavimus, yra trijų tipų – a, b ir c.

„• a“ tipo standartuose (pagrindiniuose saugos standartuose) pateikiamos svarbiausios sąvokos, kuri-os gali būti taikomos visoms mašinoms;„• b“ tipo standartai skiriami konkretiems saugos aspektams. „B“ tipo EN 11200 serijos standartuose nustatomas garso slėgio lygių matavimas darbo vietose, o „B“ tipo EN 3740 serijos standartuose – garso galios lygio matavimas.„• c“ tipo standartuose pateikiami išsamūs saugos reika-lavimai konkrečioms mašinoms ar mašinų grupėms. „c“ tipo standartuose pateikiama informacijos apie tai, kaip projektuoti mažatriukšmes mašinas, apibrėžiamos mašinų eksploatavimo sąlygos atliekant triukšmo matavimus ir atitinkamą „b“ tipo standarte nustatytą procedūrą.

Lauko sąlygomis naudojamos įrangos skleidžiamo triukšmo direktyva yra skirta mašinų skleidžiamo triukšmo poveikiui aplinkai. Joje nustatomos kai kurių mašinų garso galios lygių ribinės vertės, taip pat reikalavimas deklaruoti visų mašinų garso galios lygius. Direktyvoje nustatytos bandymo programos, apimančios garso gal-ios vertinimą, yra paimtos iš „b“ tipo standartų, tačiau joje pačioje nustatomos konkrečių mašinų eksploata-vimo sąlygos, nesiremiant „c“ standartais.

Pavyzdys:

Darbdavys nori pirkti naują elektrinį presą. Jis nori, kad mašina veiktų kiek įmanoma tyliau. Jis nustato, kurie presai pasižymi jam tinkamu galingumu ir savybėmis. Visi jie yra pažymėti „CE“ ženklu, patvirtinančiu, jog jų triukšmo emisija buvo išmatuota taikant standarte nustatytąją procedūrą. Taigi jis gali palyginti visų mašinų skleidžiamo triukšmo duomenis..

Asmeninėms apsaugos priemonėms 2.2.2. keliamų būtinųjų reikalavimų direktyva

Direktyva 89/686/EEBdėl asmeninėms apsaugos priemonėms (AAP) keliamų

būtinųjų reikalavimų

EN 458 (2004)

EN 13819 serijaStandartinės

bandymo procedūros

Klausos apsaugos priemonių parinkimo,

naudojimo ir priežiūros rekomendacijų vadovas

Klausos apsaugos priemonių bandymo

metodaiEN 24869-1EN 24869-3

9.5 lentelė Pagalbinių standartų, nustatytų pagal AAP direktyvos būtinuosius reikalavimus, hierarchija

AAP direktyvoje nustatyti būtinieji reikalavimai – tai pirmieji principai, kuriais grindžiamas saugus asmeninių apsaugos priemonių projektavimas. Kartu su šia direk-tyva taikomi šie pagalbiniai Europos standartai:

EN 13819 1 ir 2 dalyse nustatomi klausos apsaugos •fizinių bei akustinių savybių bandymų planai ir meto-dai;EN 352 standartų serijoje nustatomi konkrečių klau-•sos apsaugos priemonių rūšių saugos reikalavimai ir bandymų planai;EN 458 suteikiama rekomendacijų naudotojui, kaip •naudotis EN 352 serijos bandymo duomenimis, sieki-ant išsirinkti tinkamas apsaugos priemones ir jas tinka-mai naudoti bei prižiūrėti.

Klausos apsaugos priemonė paženklinama „CE“ ženklu tuomet, kai bandymais patvirtinama jos atitiktis pagal-biniams standartų reikalavimams. Laikoma, kad „CE“ ženklu pažymėtos klausos apsaugos priemonės atitinka AAP direktyvoje nustatytus būtiniausius reikalavimus.

„CE“ atitikties ženklas

140


141

priedai

I. Reikšminių žodžių sąrašas, santrumpų sąrašas ir žodynėlis ..................................................................................... 142

II. Teisės aktai, standartai ir išsamesnės informacijos apie triukšmą šaltiniai ....................................................... 147

• ESdirektyvos ...................................................................................................................................................................... 147

Darbuotojų sveikatos ir saugos direktyvos• .................................................................................................. 147

Vienos bendros rinkos direktyvos• .................................................................................................................... 147

• Svarbiausistandartai ....................................................................................................................................................... 147

ES standartai• ............................................................................................................................................................ 147

Tarptautiniai standartai• ........................................................................................................................................148

• ESvalstybiųnariųteisėsaktai,kuriaisįnacionalinęteisęperkeliamaDirektyva2003/10/EB

(iki 2007 m. gruodžio 31 d.)........................................................................................................................................... 149

• Bibliografija ......................................................................................................................................................................... 155

• Tinklalapiai ..........................................................................................................................................................................163

III. Ekspertai, padėję parengti šį vadovą ............................................................................................................................. 167

142

priedai

i priedas

REIKŠMINIų ŽODŽIų SąRAŠAS, SANTRUMPų SąRAŠAS IR ŽODYNėLIS

reikšminių žodžių sąrašas

reikšminiai žodžiai skyrius dalis

Garso sugertis (absorbcija) 1 - 3 5.3 - 2.1

Garso sugerties (absorbcijos) koeficientas a 3 4.2

Akustinis (Helmholco) rezonatorius 3 4.2

Akustika 1 1

Audiometrinis tyrimas 7 1 & 3

Audiometrija 7 2

Vidurkinimas 2 5.1

Pertvara 3 2.1 ir 4.2

Bosas 1 3.1

Garso perdavimas kaulais 7 7.1

Kaulų vibracinis prietaisas 7 7.1

Kalibravimas 2 6.1

Kasdienis poveikis 1 - 2 6.4 - 4.1 ir 5.3

Slopinimas 4 5.2

Silpimo norma 3 3.2.

Decibelas 1 3.4

Diafragma 3 4.2

Diskotekos 8 4 ir 6 (1 strategija)

Dozimetras 2 5.4

Apsauginės ausinės 5 3

Ausų kamšteliai 5 3

Emisija 1 - 6 5.1 – 4 ir 5

Triukšmą slopinantis gaubtas 4 6.2

Ekvivalentinis lygis 1 6.5

Poveikis 1 4.1 ir 6.1

Poveikio ribinės vertės 2 Santrauka

Veikiančio triukšmo vertės 2 Santrauka

Laukas (akustinis) 3 2.2

Laisvas laukas 1 - 3 5.3 - 3.2

Dažnis 1 3.1, 6.2 ir 6.3

Plaukuotoji ląstelė 7 2.3 & 3.4

Klausos silpnėjimas 7 1.1 - 2.3 - 4

Muzikantų klausos apsauga 8 6 (5 strategija)

Imisija 1 - 6 5.1 - Priedas

Impulsinis triukšmas 1 6.1

Matavimas ausyje 8 6 (5 strategija)

Infragarsas 1 3.2

Vidinė plaukuotoji ląstelė 7 2.3

Stiprumas (garso) 7 5

Muzikos ir pramogų sektorius 8 visos

Triukšmas 1 2.2

reikšminiai žodžiai skyrius dalis

Informacija apie skleidžiamą triukšmą (emisiją) 6 4.2

Triukšmo poveikis 1 6.4

Oktava 1 4.2

Orkestro poveikio lygis 8 6 (2 strategija)

Otoplastikas 5 - 8 3 - 6 (5 strategija)

Ototoksinas 7 4

Išorinė plaukuotoji ląstelė 7 2.3, 3 ir 4

Didžiausias momentinis garso slėgis

(didžiausias garso slėgio lygis)

1 6.1

Negrįžtamas girdimumo slenksčio

poslinkis

7 3

Asmeniniai klausos apsaugai (AKA) 5 visos

Asmeninės apsaugos priemonės (AAP) 5 visos

Sklidimas (triukšmo) 1 - 3 2.3 - 3.1 ir 3.2

Spinduliavimas 1 5.1

Atspindys (akustinis) 1 - 3 5.3 - 2.1

Aidėjimo garso laukas 3 2.2

Garso aidėjimas 3 3.1

Aidėjimo trukmė 3 3.1

Patalpos sugerties plotas 3 – 4 4.2 – 6.4

Triukšmo sustiprėjimas patalpoje 3 4.2

„Sabine“ formulė 3 3.2

Apsauginis skydas, barjeras 4 - 8 6.3 – 6 (1 strategija)

Duslintuvas 4 5.1

Garsas 1 2.1

Garso analizė 1 4.1

Garso lygio matuoklis 2 5.4

Garso galios lygis 1 3.5

Garso slėgio lygis 1 3.6

Garso šaltinis 1 2.3

Spektras 1 4.1

Kalbinė audiometrija 7 7.2

Kalbos atpažįstamumas 7 7.2 ir 8

Garso greitis 1 2.1

Nuolatinis triukšmas 1 2.1

Muzikos ir pramogų sektoriaus strategijos 8 6

Girdimumo slenkstis 7 3

Tinitas 7 3 ir 5

UItragarsas 1 3.2

Priemonės „iš viršaus“ 4 4

Banga 1 2.1

Sverties kreivės 1 6.3

priedai

143

žodynėlis

engLisH FranÇais LietuvišKai definition (en) définition (Fr) apibrėžtis (Lt)

absorption (sound -) absorption acoustiqueGarso sugertis (absorbcija)

sound energy loss inside a material or inside a dedicated system.

diminution de l’énergie acoustique, obtenue par dissipation au travers d’un matériau ou par un système dédié.

Garso energijos praradimas sklindant per medžiagą arba specializuotą sistemą.

absorption coefficient α (sound -)

Coefficient d’absorption acoustique α

Garso sugerties (absorbcijos) koeficientas

Ratio of the sound energy absorbed by a material or system to the incidental sound power (α goes from 0 to 1, 1 corresponding to total absorption).

Rapport entre la puissance acoustique absorbée par un matériau ou un système et la puissance acoustique incidente. α varie de 0 à 1, 1 correspondant à une absorption totale.

Garso energijos, kurią sugeria medžiaga arba sistema, ir sklindančio garso santykis (α kinta nuo 0 iki 1, kai 1 atitinka visišką sugertį).

acoustical spectrum spectre acoustique akustinis spektrasThe distribution of sound pressures or inten-sities measured as a function of frequency or in specified frequency bands.

Répartition de la pression ou de l’intensité sonore en fonction de la fréquence, dans des bandes de fréquences données.

Garso slėgio arba intensyvumo pasiskirsty-mas, matuojamas kaip dažnumo funkcija arba konkrečiomis dažnių juostomis.

acoustics acoustique akustika The science of sound. science du son. Mokslas apie garsą.

audiofrequency Fréquence audible Garsinis dažnis Frequency of audible sound. Fréquence de son audible. Girdimo garso dažnis.

audiogram audiogramme audiogramaa graph showing hearing sensitivity for different frequencies.

Graphe décrivant la sensibilité auditive en fonction de la fréquence.

diagrama, rodanti klausos jautrumą įvairiems dažniams.

audiometer audiomètre audiometras a device or software used to test hearing.Instrumentation utilisée pour réaliser un test auditif.

Prietaisas ar programinė įranga klausai tikrinti.

audiometry audiométrie audiometrijaMeasurement of hearing, usually performed using an audiometer.

Mesure de l’audition réalisée en principe avec un audiomètre.

Klausos matavimas, atliekamas naudojant audiometrą.

averaging Moyennage vidurkinimasdetermination of the steady level that has equal sound energy to a varying sound (as for an Leq indication).

détermination d’une valeur constante ayant la même énergie qu’un son variable (à l’image d’une indication de Leq).

Pastovaus lygio, kurio garso energija atitinka kintantį garsą (kaip Leq nuorodoje) nustatymas.

Background noise Bruit de fond Fono triukšmasNoise from all sources other than the noise from the source under test.

Bruit généré par toutes les sources en dehors de la source étudiée.

Iš visų kitų šaltinių sklindantis triukšmas, išskyrus triukšmą iš tiriamojo šaltinio.

Bass Basse Bosas Low frequency sound son en basses fréquences Žemų dažnių garsas.

Binaural Binaural abiausis Relating to both ears. Relatif aux deux oreilles. susijęs su abiem ausimis.

Calibration Calibration KalibravimasChecking the accuracy of a sound-level meter against a calibrated sound source (calibrator).

vérification de la précision d’un sonomètre par mesure d’une source sonore connue (calibrateur).

Triukšmamačio tikslumo tikrinimas etaloninio garso šaltiniu (kalibravimo medžiaga)

daily exposureExposition sonore quotidienne

Kasdieninis poveikis

The determination of an averaging level to which a person is exposed during a certain daily time period. In the field of work protection the averaging time is usually eight hours.

Niveau sonore moyen auquel est exposée une personne pendant une durée caractéristique de la journée (pour la protection des travailleurs, 8 heures de travail).

vidurkinio lygio, kuris asmenį veikia tam tikrą dienos dalį, nustatymas. darbo saugos srityje vidurkinimo laikas paprastai yra 8 val.

damping amortissement slopinimas The reduction of vibration energy by conver-sion into heat.

dissipation d’énergie vibratoire en chaleur.vibravimo energijos mažinimas ją paverčiant šiluma.

santrumpų sąrašas

santrumpa reikšmė nuoroda

α Sugerties rodiklis 3 sk. - 4.2 dalis

AeqSugerties ekvivalentinė zona 3 sk. - 3.2 dalis

DL2

Garso slopimo erdvėje laipsnis, padvigubėjus atstumui nuo garso šaltinio

3 sk. - 3.2 dalis

DLfTriukšmo sustiprėjimas patalpoje 3 sk. - 3.2 dalis

EA, 8hA svertinis triukšmo poveikis per 8 valandas 1 sk. - 6.4 dalis

f Dažnis 1 sk. - 3.1 dalis

HATS Galvos ir liemens imituoklis 1 sk. - 6.5 dalis

LAeq, tA svertinis garso slėgio lygis per 8 valandas 1.6.4

LEx,8hKasdienis veikiančio triukšmo lygis (8 valandos) 1 sk. - 6.4 dalis

santrumpa reikšmė nuoroda LEx,d

Kasdienis veikiančio triukšmo lygis 1 sk. - 6.4 dalis

LpGarso slėgis (p) 1 sk. - 3.3 ir 3.4 dalys

LeqEkvivalentinis nuolatinis lygis 1 sk. - 5.5.1 dalis

LwGarso slėgio lygis (GSL) 1 sk. - 3.4 ir 3.5 dalys

MIRE Mikrofono tvirtinimo prie ausies metodas 2 sk. - 6.5 dalis

LwAGarso galios lygis 1 sk. - 3.5 dalis

p Garso slėgis 1 sk. - 3.3 dalis

P Garso galia 1 sk. - 3.5 dalis

ppeak

Didžiausias momentinis garso slėgis (didžiausias garso slėgio lygis)

1pav. - 6.6 dalis

PPE Asmeninė apsaugos priemonė 5 sk.

PHP Asmeniniai klausos apsaugai 5 sk.

TrGarso aidėjimo laikas 3 sk. - 3.1 dalis

144

priedai


decay rate Taux de décroissanceslopinimo koeficientas

The sound pressure level decay over a given time (e.g. reverberation time) or over a distance from a sound source (e.g. 6 dB per distance doubling in a free field).

diminition du niveau de pression acoustique pendant une durée donnée (voir «durée de réverbération») ou par rapport à l’éloignement d’une source (par exemple: 6 dB par doublement de distance en champ libre).

Garso slėgio slopinimas per tam tikrą laiką (pvz., aidėjimo laiką) arba tam tikru atstumu nuo garso šaltinio (pvz., 6 dB dvigubinant nuotolį laisvame lauke).

decibel décibel decibelasa unit of measure of sound level: 10 times the common logarithm of the ratio of two quan-tities proportional to power or energy.

«Unité» de mesure du son correspondant à dix fois le logarithme du rapport entre deux quantités représentant une puissance ou une énergie.

Garso lygio matavimo vienetas: dviejų galios ar energijos reikšmių santykio dešimtainis logaritmas, padaugintas iš 10.

direct (acoustical) field Champ directTiesioginis (akustinis) laukas

area around the source where the sound coming directly from the source dominates.

Zone proche de la source où le niveau sonore provenant directement de celle-ci est dominant.

Zona aplink šaltinį, kurioje dominuoja tiesiai iš šaltinio sklindantis garsas.

Ear-muffCoquille (protecteur muni de —)

ausinėsHearing protector consisting of cups pressed against each ear or against the head around each ear.

Protecteur contre le bruit constitué de coquilles enserrant les oreilles.

Klausos apsaugos priemonė, kurią sudaro prie kiekvienos ausies prisispaudę gaubte-liai, per galvos paviršių sujungti laikikliu.

Ear-plugs Bouchon d’oreille ausų kamšteliaiHearing protector worn within the ear canal or against the entrance to each of the ear canals.

Protecteur contre le bruit introduit dans le conduit auditif ou la conque de l’oreille pour en obstruer l’entrée.

Kiekvienos ausies kanale arba prie ausies kanalo angos dėvima klausos apsaugos priemonė.

Emission Émission Emisija

The amount of sound radiated solely from a given source. The noise emission can be quantified either by a sound power level or by a sound pressure level.

Quantité de son rayonnée par une source et seulement par elle. L’émission sonore peut être quantifiée par un niveau de puissance acoustique ou de pression acoustique.

Iš konkretaus šaltinio sklindančio garso kie-kis. Triukšmo emisiją galima išreikšti arba garso galios lygiu, arba garso slėgio lygiu.

Emission sound pres-sure level

Niveau de pression acoustique d’émission

Garso slėgio lygis

sound pressure level at a specified position, typically the work station near a machine, when the machine is in operation under defined operating conditions, excluding any reflected sound from walls or other sound reflecting surfaces.

Niveau de pression acoustique en une position donnée, en principe le poste de travail de la machine, lorsque celle-ci est en fonctionnement dans des conditions définies, en dehors de toute réflexion sur quelque surface que ce soit.

Garso slėgio lygis konkrečioje padėtyje, paprastai – darbo vietoje prie įrenginio, kai mašina veikia nustatytu darbo režimu, išskyrus bet kokį nuo sienų ar kitų garsą atspindinčių paviršių atspindėtą garsą.

Equivalent level Niveau équivalent Ekvivalentiškas lygisConstant sound pressure level which is energy equivalent to the fluctuating sound during the measurement.

Niveau de pression acoustique équivalent qui aurait une valeur constante pendant la durée de la mesure.

Nuolatinis garso slėgio lygis, kurio energijos kiekis lygus svyruojančiam garsui atliekant matavimą.

Exposure Exposition Poveikis

The noise a person is exposed to in various working situations over a given time period. It is usually quantified by an averaged sound pressure level.

Bruit auquel une personne est exposée pendant ses diverses activités de travail et pour une durée donnée. L’exposition est en principe quantifiée par un niveau de pression acoustique.

Per tam tikrą laiką įvairiose darbinėse padėtyse asmenį veikiantis triukšmas. Paprastai jis išreiškiamas vidurkiniu garso slėgio lygiu.

Exposure level Niveau d’exposition Poveikio lygisThe averaged sound pressure level over the exposure time.

Niveau de pression acoustique moyen pen-dant la durée d’exposition.

vidurkinis garso slėgio lygis per tam tikrą poveikio laiką.

FieId (acoustical -) Champ acoustique (akustinis) laukas space area including sound waves.Zone spatiale dans laquelle se propagent des ondes sonores.

Erdvės zona, įskaitant akustines bangas.

Free field (acoustical -) Champ acoustique libreLaisvas (akustinis) laukas

sound field with no limits (no reflections), like an open space. In the free field, the sound decreases by 6 dB by doubling the distance from the noisy machine.

Champ acoustique sans limites (pas de réflexions), tel un espace ouvert. En champ libre, le son décroît depuis une machine de 6 dB par doublement de distance.

Neapribotas garso laukas (be atspindžių), pvz., atvira erdvė. Laisvame lauke garsas susilpnėja 6 dB dvigubinant nuotolį nuo triukšmingo įrenginio.

Frequency Fréquence dažnisThe number of cycles of a periodic motion per second (given in Hz) and a measure of tone pitch.

Nombre de cycles par secondes d’un mouve-ment périodique.

Periodinio judėjimo ciklų skaičius per sekundę (išreikštas Hz) ir tono aukščio matas.

Hearing aidappareil de correction auditive

Klausos aparatasan instrument to help hearing, usually placed into the ear canal.

appareil améliorant l’audition placé en général dans le conduit auditif.

Prietaisas girdimumui pagerinti, paprastai dedamas į ausies kanalą.

Hearing threshold level seuil d’audition Girdimumo slenkstis Threshold of sound detection. seuil de détection du son. Garso nustatymo riba.

Hearing loss Perte d’audition Klausos praradimas Elevation of threshold of hearing. Élévation du seuil d’audition. Girdimumo ribos pakėlimas.

ImmissionBruit ambiant (Immission)

Imisija

The amount of sound that arrives at a specific measuring point (work station) including the various sound sources and the room reflections. It is usually quantified by a sound pressure level.

Quantité de son reçue en un endroit précis (poste de travail) prenant en compte l’ensemble des sources sonores et réflexions du local. Le bruit ambiant est en principe quantifié par un niveau de pression acoustique.

Konkretų matavimo tašką (darbo vietą) pasiekiantis garso dydis, įskaitant įvairius garso šaltinius ir patalpos atspindžius. Paprastai išreiškiamas garso slėgio lygiu.

Impact sound Bruit de chocs smūgio garsas The sound produced by colliding objects. son produit par un choc entre objets. susiduriančių objektų keliamas garsas.

priedai

145


Impulsive noise Bruit impulsionnel Impulsinis triukšmasRapidly arising noise lasting for less than one second followed by a period of quiet.

Niveau sonore surgissant très rapidement, durant moins d’une seconde et suivi d’un moment de «calme».

Greitai atsirandantis trumpesnis nei sekundės triukšmas, po kurio seka tyla.

Insertion loss Perte par insertion Įneštiniai nuostoliai

difference between the sound power emit-ted by a source without and with a sound reduction device; this term is used to qualify silencers or enclosures.

différence des puissances acoustiques émises par une source sans et avec un équipement de réduction du bruit; ce terme est uti-lisé pour qualifier les encoffrements et les silencieux.

skirtumas tarp šaltinio, kuriame įrengtas garsą mažinantis įtaisas, skleidžiamo garso galios ir šaltinio be tokio įtaiso skleidžiamo garso galios.

Intelligibility Intelligibilité suprantamumas

Percentage of words, sentences or speech sounds making up words (phonemes) correctly identified by a listener or group of listeners.

Pourcentage de mots, phrases ou sons articulés (phonèmes) identifiés correctement par un auditeur ou un groupe d’auditeurs.

Žodžių, sakinių arba žodžius sudarančių kalbos garsų (fonemų), kuriuos teisingai identifikuoja klausytojas arba klausytojų grupė, procentinė dalis.

La,eq La,eq La,eq Equivalent continuous sound level in dB(a).Niveau acoustique équivalent exprimé en dB(a).

Lygiavertis nuolatinio garso slėgio lygis dB(a)

LEx,d LEx,d LEx,d daily exposure level. Exposition sonore quotidienne. Kasdieninio poveikio lygis

Lp Lp Lp sound pressure Ievel. Niveau de pression acoustique. Garso slėgio lygis

Lw Lw Lw sound power level. Niveau de puissance acoustique. Garso galios lygis

Mapping Cartographie Kartografavimasdrawing of the sound levels distribution over an area.

Représentation de la répartition des niveaux sonore sur une surface.

Garso lygio pasiskirstymo zonoje grafinis atvaizdavimas.

Masking effect Effet de masqueMaskuojamasis poveikis

decrease of audibility of one sound by the presence of another (masking) sound.

The amount by which the threshold of audi-bility for one sound is raised by the presence of another sound.

diminution de la capacité à entendre un son du fait de la présence d’un autre son (qui «masque» le premier).

Élévation du seuil d’audibilité d’un son générée par la présence d’un autre.

vieno garso girdimumo sumažėjimas dėl kito (maskuojančio) garso sklidimo.

dydis, kuriuo padidėja vieno garso girdi-mumo riba sklindant kitam garsui.

Noise Bruit Triukšmas any unwanted or unhealthy sound. Tout son indésirable ou néfaste pour la santé.Bet koks nepageidaujamas ar sveikatai kenksmingas garsas.

Noise emission dec-laration

déclaration bruitTriukšmo deklara-vimas

declaration of the noise emission values like the emission sound pressure level or the sound power level as required according to the European machinery directive.

déclaration de la valeur du niveau de pres-sion ou du niveau de puissance acoustiques d’émission conformément aux prescriptions de la directive «Machine» européenne.

Triukšmo (garso slėgio lygio ar garso galios lygio) emisijos vertės deklaravimaspagal Europos mašinų direktyvos reikalavimus.

Octave Octave Oktavaa band of the frequency where the upper cut-off frequency is equal to twice the lower cut-off frequency.

Bande de fréquence dont la fréquence supérieure est égale à deux fois la fréquence inférieure.

dažnių juosta, kur viršutinis ribinis dažnis yra dvigubai didesnis už žemutinį ribinį dažnį.

Peak sound pressurePression acoustique de crête

didžiausias garso slėgio lygis

The maximum value of the absolute instan-taneous sound pressure level in a specific time interval.

valeur maximale de la pression acoustique instantanée pendant une durée donnée.

didžiausia absoliutaus momentinio garso slėgio lygio per tam tikrą laiko intervalą vertė.

PHP (personal hearing protectors)

PICBasmeniniai klausos apsaugai (aKa)

devices worn to protect hearing against noise.Équipement individuel porté par une person-ne pour se protéger contre le bruit.

Priemonės, dėvimos klausai nuo triukšmo apsaugoti.

PPE (personal protec-tive equipment)

EPIasmeninės apsaugos priemonės (aaP)

Equipment which is worn or held by a person at work to protect against one or more risks to health.

Équipement individuel porté par une personne pour se protéger contre un ou plusieurs risques pour la santé.

Priemonės, kurias asmuo dėvi ar laiko darbo vietoje, kad apsisaugotų nuo sveikatai kylančio (-ių) pavojaus (-ų).

Propagation (of sound) Propagation (du son) Garso sklidimasThe spread of acoustical disturbance in an environment or given space.

Cheminement d’une perturbation acoustique dans un milieu ou un espace donnés.

akustinių virpesių sklidimas.

Radiation Rayonnement Garso spinduliavimasThe conversion of the dynamic energy of a sound source into sound energy.

Conversion de l’énergie dynamique d’une source en énergie acoustique.

Garso šaltinio dinaminės energijos paverti-mas garso energija.

Reflection Réflexion (acoustique) (akustinis) atspindysBouncing of the sound wave from a surface (echo).

«Rebondissement» d’une onde sonore sur une surface.

akustinės bangos atspindys nuo paviršiaus (aidas)

Reverberant field Champ réverbéré aidėjimo garso laukasIn a closed space, the reverberant field is the area far from the source where the room amplification is almost constant.

dans un espace fermé, zone éloignée de la source sonore dans laquelle l’amplification du local est quasiment constante.

Uždaroje erdvėje aidėjimo garso laukas yra zonoje toli nuo šaltinio, kur stiprinamasis patalpos poveikis triukšmo lygiui beveik nekinta.

Reverberation Réverbération Garso aidėjimas decay of sound in a closed room when a noise source is stopped.

dans un local, persistance d’un son lorsque la source sonore est interrompue.

Garso slopimas uždaroje patalpoje, kai triukšmo šaltinio poveikis yra nutraukiamas.

Reverberation time durée de réverbérationGarso aidėjimo trukmė

Time taken for the sound level to drop by 60 dB when the noise source is stopped.

durée correspondant à une diminution du niveau de pression acoustique de 60 dB, lorsque une source sonore est interrompue dans un local.

Trukmė, per kurią nutraukus triukšmo šaltinio poveikį garso lygis sumažėja 60 dB.

146

priedai

146


Room absorption area aeq

absorption acoustique équivalente d’un local aeq

Patalpos sugerties zonaaeq

For a room, the equivalent area if its surface would be completely absorbant (α = 1).

Pour un local, surface équivalente qui serait totalement absorbante (α = 1).

Jei tai patalpa, jos sugerties zona atitinka patalpos plotą, kai to ploto sugerties koefi-cientas yra α = 1 (absoliučioji sugertis).

Room amplification amplification du localstiprinamasis patal-pos poveikis triukšmo lygiui

The increase of sound level from multiple reflections within the room.

augmentation du niveau sonore générée par les multiples réflexions du local.

Garso lygio padidėjimas dėl kartotinių atspindžių patalpoje.

screen, barrier Écran acoustIque Ekranas, pertvaraPartition placed near a worker for noise protection.

Cloison placée à proximité d’un travailleur pour le protéger du bruit.

Šalia darbuotojo įrengta pertvara, skirta apsaugoti jį nuo triukšmo.

sound son Garsasan oscillation of air pressure propagated as a wave through the air.

Oscillation de pression de l’air se propageant sous la forme d’une onde.

Oro slėgio pokyčiai, kurie kaip banga sklinda oru.

sound analysis analyse d’un son Garso analizėsound signal processing to obtain specific information.

Traitement d’un signal sonore pour en obtenir une information spécifique.

Garso signalo analizavimas, siekiant gauti specifinės informacijos.

sound attenuation affaiblissement du son Garso silpninimasdecrease of sound pressure from one position to another; term usually employed to charac-terise a PHP or a sound protection screen.

diminution du niveau de pression acoustique entre deux points; terme utilisé pour caracté-riser un PICB ou un écran acoustique.

Garso slėgio sumažinimas tarp dviejų taškų; terminas paprastai vartojamas aKa arba apsaugos nuo garso ekranui apibūdinti .

sound level meter sonomètre TriukšmamatisMeasurement instrument for the determina-tion of the sound pressure level.

Instrument de mesure du niveau de pression acoustique.

Matavimo įtaisas garso slėgio lygiui nustatyti.

sound power levelNiveau de puissance acoustique

Garso galios lygis

The sound power level LWa of a machine describes the sound energy emitted by a machine per unit of time. It indicates how much airborne noise is generated by the source in total.

Le niveau de puissance acoustique LWa d’une machine décrit l’énergie sonore qu’elle émet par unité de temps. Il représente la quantité totale de bruit émise par la source.

Mašinos garso galios lygis LWa apibūdinamas kaip per laiko vienetą mašinos išspinduliuota garso energija. Jis nurodo, kiek oru sklindančio triukšmo apskritai išspinduliuoja šaltinis.

sound pressure IevelNiveau de pression acoustique

Garso slėgio lygisMeasure of the volume of sound expressed in decibels.

Mesure de la pression acoustique exprimée en décibel.

Garso stiprumo, matuojamo decibelais, matas.

sound proofing Insonorisation Garso izoliavimas all actions undertaken to reduce sound inside a room or from one room to another.

Toute action de réduction du bruit, que ce soit à l’intérieur d’un local ou entre deux locaux.

visos priemonės, kurių imamasi siekiant sumažinti garsą, sklindantį patalpoje arba iš vienos patalposį kitą.

sound propagation Garso sklidimas see ‘Propagation of sound’. Žr. „Garso sklidimas“.

sound reduction indexIndice d’affaiblissement acoustique

Garso mažinimo indeksas

Ratio of the transmitted sound power to the incident sound power, in dB.

Rapport entre les puissances de bruit inci-dente et transmise, en dB.

Garso šaltinio skleidžiamo pradinio ir toliau sklindančio garso galios santykis, dB.

sound source source sonore Garso šaltinis Origin or generating mechanism of sound.Origine ou mécanisme générateur de bruit (ou de son).

Natūralus garsas arba garso įtaiso sukurtas akustinis garsas.

speed of sound vitesse du son Garso greitis The speed at which the sound waves travel.vitesse à laquelle les ondes sonores che-minent.

Greitis, kuriuo sklinda akustinės bangos.

steady noise Bruit stable Nuolatinis triukšmasNoise with fluctuations of sound pressure level of less than 5 dB during the period of observation.

Bruit dont les variations de niveau de pression acoustique sont inférieures à 5 dB pendant la durée d’observation.

Triukšmas, kurio garso slėgio lygis per stebėjimo laiką svyruoja mažiau nei 5 dB.

Threshold of hearing seuil d’audition Girdimumo slenkstisLevel of sound at which a tone will just be detected.

Niveau sonore à partir duquel un auditeur moyen est capable d’entendre un son.

Garso lygis, kuriuo galima užregistruoti akustinių bangų garso toną.

Transmission coefficient Facteur de transmissionTransmisijos koefi-cientas

see ‘sound reduction index’, which is more suitable to use.

voir «Indice d’affaiblissement acoustique», terme plus approprié.

Žr. „Garso mažinimo indeksas”, kurį naud-ingiau naudoti.

UItrasound Ultrason Ultragarsasany sound wave of frequency higher than the normal frequency range of hearing.

Toute onde sonore dont la fréquence est supérieure à 20 000 Hz.

visos akustinės bangos, kurių dažnis didesnis už žmogaus ausies girdimojo diapazono dažnį.

Wave Onde BangaThe pattern of disturbance travelling through the air caused by the sound source.

allure de la propagation d’une perturbation sonore dans l’air.

Garso šaltinio sukeltų akustinių virpesių sklidimo ore būdas.

Wavelength Longueur d’onde Bangos ilgisThe distance the sound wave travels to complete one cycle.

distance parcourue par une onde sonore pendant un cycle.

atstumas tarp dviejų artimiausių vienos fazės bangos taškų.

Weighting curves Courbes de pondération svertinės kreivėsFrequency dependent correction of sound levels.

Correction du niveau acoustique en fonction de la fréquence.

dažnis, pakoregavus garso lygius.

priedai

147

ii priedas

TEISėS AKTAI, STANDARTAI IR IŠSAMESNėS INFORMACIJOS APIE TRIUKŠMą ŠALTINIAI

es direKtyvos

darbuotojų saugos ir sveikatos direktyvos1.

1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/eeb dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo. OL L 183, 1989 birželio 29 d., p. 1.

2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/10/eb dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksmų (triukšmo) keliama rizika darbuotojams. OL L 42, 2003 m. vasario 15 d., p. 38.

2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/eb dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksmų (vibracijos) keliama rizika darbuotojams. OL L 177, 2002 m. liepos 06 d., p. 13.

1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/655/eeb dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. OL L 393, 1989 m. gruodžio 30 d., p. 13.

1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/656/eeb dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones. OL L 393, 1989 m. gruodžio 30 d., p. 18.

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/eeb dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo. OL L 348, 1992 m. lapkričio 28 d., p. 1.

1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 94/33/eb dėl dirbančio jaunimo apsaugos. OL L 216, 1994 m. rupjūčio 20 d., p. 12.

2003 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendacija 2003/134/eb dėl savarankiškai dirbančių asmenų sveikatos apsaugos ir darbo saugos gerinimo. OL L 53, 2003 m. vasario 28 d., p. 45.

89/328/02 Komisijos komunikatas, nustatantis 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 89/656/EEB įgyvendinimo nuostatas dėl asmeninių apsaugos priemonių saugos aspektų įvertinimo jų pasirinkimo ir naudojimo tikslais. OL C 328, 1989 m. gruodžio 30 d., p. 3.

vienos bendros rinkos direktyvos2.

1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/37/eb dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, suderinimo. OL L 207, 1998 m. liepos 23 d., p. 1.

2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/eb dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (nauja redakcija). OL L 157, 2006 m. birželio 9 d., p. 24.

2000 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/14/eb dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudoja-mos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo. OL L162, 2000 m. liepos 3 d., p. 1.

2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/88/eb, iš dalies keičianti Direktyvą 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo. OL L344, 2005 m. gruodžio 27 d., p. 44.

1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/686/eeb dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo. OL L 399, 1989 m. gruodžio 30 d., p. 18.

svarbiausi standartai

es standartai

en 458:2004 Klausos apsaugos priemonės. Parinkimo, naudojimo ir priežiūros rekomendacijos. Vadovas.

en 1746:1998 Mašinų sauga. Rekomendacijos dėl saugos standartų triukšmui skirtų straipsnių rengimo.

en iso 3740:2000 Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios lygių nustaty-mas. Pagrindinių standartų taikymo gairės (Įvadas į standartų seriją EN ISO 3741 – 3747 ir EN ISO 9614).

en iso 4871:1996 Akustika. Mašinių ir įrenginių spinduliuojamojo triukšmo verčių deklaravimas ir patikra.

en iso 9614 Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios lygių nustatymas intensimetrija. 1 dalis. Matavimas pasirinktose vietose (1995). 2 dalis.

148

priedai

Matavimo judančiu mikrofonu metodas (1996). 3 dalis. Tikslusis matavimo judančiu mikrofonu metodas (2002).

en iso 11200:1996 Akustika. Mašinų ir įrenginių skleidžiamas triukšmas. Spinduliuotės garso slėgio lygių nustatymas darbo ir kitose nurodytosiose vietose. Pagrindinių standartų taikymo vadovas (Įvadas į standartų seriją EN ISO 11201 – 11205).

en iso 11546:1995 Akustika. Gaubtų garso izoliavimo charakteristikų nustatymas. 1 dalis. Laboratoriniai matavimai (deklaravimo reikmėms). 2 dalis. Natūriniai matavimai (priėmimo ir patikros reikmėms).

en iso 11688 Akustika. Rekomendacijos, kaip projektuoti mažatriukšmes mašinas ir įrenginius. 1 dalis. Planavimas (1995). 2 dalis. Mažatriukšmių mašinų projektavimo fizikos įvadas (2001).

en iso 11689:1996 Akustika. Mašinų ir įrenginių skleidžiamo triukšmo duomenų palyginimo procedūra.

en iso 11690 Akustika. Rekomenduojama mažatriukšmių darbo vietų, kuriose yra mašinų, projektavimo praktika. 1 dalis. Triukšmo kontrolės strategijos (1996). 2 dalis. Triukšmo kontrolės priemonės (1996). 3 dalis. Garso sklidimas ir triukšmo prognozavimas darbo patalpose (1997).

en iso 11821:1997 Akustika. Triukšmo mažinimo kilnojamuoju apsauginiu ekranu natūriniai matavimai.

en iso 11957:1996 Akustika. Kabinų garso izoliavimo charakteristikų nustatymas. Laboratoriniai ir natūriniai matavimai.

en iso 12001:1996 Akustika. Mašinų ir įrenginių spinduliuojamas triukšmas. Triukšmo tyrimo programų parengimo ir pateikimo taisyklės.

en iso 14163:1998 Akustika. Rekomendacijos dėl triukšmo kontrolės garso slopintuvais.

en iso 14257:2001 Akustika. Garso pasiskirstymo erdvinių kreivių darbo patalpose matavimas ir parametrinis apibūdinimas, siekiant įvertinti jų akustinę naudą.

en iso 15667:2000 Akustika. Rekomendacijos dėl triukšmo kontrolės gaubtais ir triukšmą izoliuojančiomis kabinomis.

tarptautiniai standartai

iso 9612:1997 Akustika. Darbo aplinkos triukšmo ekspozicijos matavimo ir įvertinimo vadovas.

priedai

149

es vaLstybių narių teisĖs aKtai,

Kuriais į nacionaLinę teisę perKe-

Liama direKtyva 2003/10/eb

(iki 2007 m. gruodžio 31 d.) Ł

BELGIQUE/BELGIË (Belgium)

Arrêté royal du 16 janvier 2006 relatif à la protection de la santé et de la sécurité des travailleurs contre les risques liés au bruit sur le lieu de travail. Moniteur Belge du 15 février 2006, page:08009-08016.

България/(Bulgaria)

Наредба № 14 от 7.08.1998 г. за службите по трудова медицина Държавен вестник, бр. 95 от 14.08.1998 г.

Кодекс на труда Държавен вестник, бр. 26 от 1.04.1986 г. и бр. 27 от 4.04.1986 г., доп., бр. 6 от 22.01.1988 г., изм. и доп., бр. 21 от 13.03.1990 г., изм., бр. 30 от 13.04.1990 г., бр. 94 от 23.11.1990 г., бр. 27 от 5.04.1991 г., доп., бр. 32 от 23.04.1991 г., изм., бр. 104 от 17.12.1991 г., доп., бр. 23 от 19.03.1992 г., изм. и доп., бр. 26 от 31.03.1992 г., доп., бр. 88 от 30.10.1992 г., изм. и доп., бр. 100 от 10.12.1992 г.; решение № 12 на Конституционния съд на рБ от 20.07.1995 г. - бр. 69 от 4.08.1995 г.; доп., бр. 87 от 29.09.1995 г., изм. и доп., бр. 2 от 5.01.1996 г., изм., бр. 12 от 9.02.1996 г., изм. и доп., бр. 28 от 2.04.1996 г., изм., бр. 124 от 23.12.1997 г., доп., бр. 22 от 24.02.1998 г.; решение № 11 на Конституционния съд на рБ от 30.04.1998 г. - бр. 52 от 8.05.1998 г.; доп., бр. 56 от 19.05.1998 г., бр. 83 от 21.07.1998 г., бр. 108 от 15.09.1998 г., изм. и доп., бр. 133 от 11.11.1998 г., бр. 51 от 4.06.1999 г., доп., бр. 67 от 27.07.1999 г., изм., бр. 110 от 17.12.1999 г., изм. и доп., бр. 25 от 16.03.2001 г., изм., бр. 1 от 4.01.2002 г., бр. 105 от 8.11.2002 г., изм. и доп., бр. 120 от 29.12.2002 г., бр. 18 от 25.02.2003 г., изм., бр. 86 от 30.09.2003 г., в сила от 1.01.2004 г., изм. и доп., бр. 95 от 28.10.2003 г., бр. 52 от 18.06.2004 г., бр. 19 от 1.03.2005 г., изм., бр. 27 от 29.03.2005 г., доп., бр. 46 от 3.06.2005 г., изм., бр. 76 от 20.09.2005 г., изм. и доп., бр. 83 от 18.10.2005 г., изм., бр. 105 от 29.12.2005 г., изм. и доп., бр. 24 от 21.03.2006 г., изм., бр. 30 от 11.04.2006 г., в сила от 12.07.2006 г., изм. и доп., бр. 48 от 13.06.2006 г., бр. 57 от 14.07.2006 г.

Наредба № 5 от 11.05.1999 г. за реда, начина и периодичността на извършване на оценка на риска Държавен вестник, бр. 47 от 21.05.1999 г.

Закон за здравословни и безопасни условия на труд Държавен вестник, бр. 124 от 23.12.1997 г., изм., бр. 86 от 1.10.1999 г., бр. 64 от 4.08.2000 г., бр. 92 от 10.11.2000 г., бр. 25 от 16.03.2001 г., бр. 111 от 28.12.2001 г., изм. и доп., бр. 18 от 25.02.2003 г., изм., бр. 114 от 30.12.2003 г., изм. и доп., бр. 70 от 10.08.2004 г., бр. 76 от 20.09.2005 г., изм., бр. 33 от 21.04.2006 г., изм. и доп., бр. 48 от 13.06.2006 г.

Наредба № 6 от 15.08.2005 г. за минималните изисквания за осигуря-ване на здравето и безопасността на работещите при рискове, свър-зани с експозиция на шум Държавен вестник, бр. 70 от 26.08.2005 г.

Наредба № 7 от 23.09.1999 г. за минималните изисквания за здраво-словни и безопасни условия на труд на работните места и при използ-ване на работното оборудване Държавен вестник, бр. 88 от 8.10.1999 г., изм., бр. 48 от 13.06.2000 г., бр. 52 от 8.06.2001 г., изм. и доп., бр. 43 от 13.05.2003 г., изм., бр. 37 от 4.05.2004 г., изм. и доп., бр. 88 от 8.10.2004 г.

čESKÁ REPUBLIKA (Czech Republic)

zákon č. 262/2006 Sb., zákoník práce , ve znění pozdějších předpisů Sbírka zákonů č. 262/2006, strana 3146, částka 84, ze dne 7. 6. 2006.

zákon č. 309/2006 Sb., kterým se upravují další požadavky bezpečnosti a ochrany zdraví při práci v pracovněprávních vztazích a o zajištění bez-pečnosti a ochrany zdraví při činnosti nebo poskytování služeb mimo pracovněprávní vztahy (zákon o zajištění dalších podmínek bezpečnosti a ochrany zdraví při práci), ve znění pozdějších předpisů Sbírka zákonů č. 309/2006, strana 3789, částka 96, ze dne 22. 6. 2006.

Nařízení vlády č. 11/2002 Sb., kterým se stanoví vzhled a umístění bezpeč-nostních značek a zavedení signálů, ve znění pozdějších předpisů Sbírka zákonů č. 11/2002, strana 314, částka 6, ze dne 15. 1. 2002.

Nařízení vlády č. 148/2006 Sb., o ochraně zdraví před nepříznivými účinky hluku a vibrací Sbírka zákonů č. 148/2006, strana 1842, částka 51, ze dne 21.4.2006.

Vyhláška č. 432/2003 Sb., kterou se stanoví podmínky pro zařazování prací do kategorií, limitní hodnoty ukazatelů biologických expozičních textů, podmín-ky odběru biologického materiálu pro provádění biologických expozičních testů a náležitosti hlášení prací s azbestem a biologickými činiteli Sbírka zákonů č. 432/2003, strana 7210, částka 142, ze dne 15.12.2003.

Nařízení vlády č. 361/2007 Sb., kterým se stanoví podmínky ochrany zdra-ví zaměstnanců při práci Sbírka zákonů č. 361/2007, strana 5086, částka 111, ze dne 28. 12. 2007.

Vyhláška Ministerstva pro místní rozvoj č. 137/1998 Sb., o obecných tech-nických požadavcích na výstavbu Sbírka zákonů č. 137/1998, strana 6594, částka 49, ze dne 1.7.1998.

Vyhláška Ministerstva zdravotnictví č. 342/1997 Sb., kterou se stanoví postup při uznávání nemocí z povolání a vydává seznam zdravotnických zařízení, která tyto nemoci uznávají Sbírka zákonů č. 342/1997, strana 7004, částka 113, ze dne 31.12.1997.

zákon č. 20/1966 Sb., o péči o zdraví lidu, ve znění pozdějších předpisů Sbírka zákonů č. 20/1996, strana 74, částka 7, ze dne 30.3.1966.

zákon č. 258/2000 Sb., o ochraně veřejného zdraví a o změně některých souvisejících zákonů, ve znění pozdějších předpisů Sbírka zákonů č. 258/2000, strana 3622, částka 74, ze dne 11.8.2000.

150

priedai

ΚΥΠΡΟΣ (Cyprus)

Οι περί Ασφάλειας και Υγείας στην Εργασία (Προστασία από το Θόρυβο) Κανονισμοί του 2006 Επίσημη Εφημερίδα της Κυπριακής Δημοκρατίας, Αρ.4124, 28.7.2006

DANMARK (Denmark)

Bekendtgørelse om besætningsmedlemmers udsættelse for støj (Støjbekendtgørelsen). BEK nr 18 af 09/01/2006 Lovtidende A, 24/1/2006

Bekendtgørelse om beskyttelse mod udsættelse for støj i forbindelse med arbejdet. BEK nr 63 af 06/02/2006), Lovtidende A, 6/2/2006

Bekendtgørelse om beskyttelse mod udsættelse for støj i forbindelse med arbejdet på havanlæg BEK nr 54 af 31/01/2006 Lovtidende A, 10/2/2006

DEUTSCHLAND (Germany)

Verordnung zur Umsetzung der EG-Richtlinien 2002/44/EG und 2003/10/EG zum Schutz der Beschäftigten vor Gefährdungen durch Lärm und Vibrationen Vom 6. März 2007 Bundesgesetzblatt Teil 1 ( BGB 1 ) vom 08/03/2007 num.: 8, S.00261-00277.

EIRE (Ireland)

Safety, Health and Welfare at Work (Control of Noise at Work) Regulations 2006 Statutory Instrument No. 371 of 2006

EESTI (Estonia)

Töökeskkonna füüsikaliste ohutegurite piirnormid ja ohutegurite paramee-trite mõõtmise kord - Vabariigi Valitsuse 25. jaanuari 2002. a määrus nr 54 RTI, 07.02.2002, 15, 83

Töötervishoiu ja tööohutuse nõuded mürast mõjutatud töökeskkonnale, töökeskkonna müra piirnormid ja müra mõõtmise kord - Vabariigi Valitsuse 12. aprilli 2007. a määrus nr 108 RTI, 27.04. 2007, 34, 214

Eλλάδα (Greece)

Προεδρικό Διάταγμα ΥΠ’ ΑΡΙΘΜ. 149. Eλάχιστες προδιαγραφές υγείας και ασφάλειας όσον αφορά την έκθεση των εργαζομένων σε κινδύνους προερχόμενους από φυσικούς παράγοντες (θόρυβος) σε εναρμόνιση με

την οδηγία 2003/10/ΕΚ (ΦΕΚ (Tefchos A), no 159, p. 1657).

ESPAÑA (Spain)

Real Decreto 286/2006, de 10 de marzo, sobre la protección de la salud y la seguridad de los trabajadores contra los riesgos relacionados con la exposición al ruido. Boletín Oficial del Estado,n° 60/2006 de 11 marzo de 2006, p. 9842-9848

Corrección de errores del Real Decreto 286/2006, de 10 de marzo, sobre la protección de la salud y la seguridad de los trabajadores contra los ries-gos relacionados con la exposición al ruido. Boletín Oficial del Estado, n° 62/2006, de 14 marzo de 2006, p.10170

Corrección de errores del Real Decreto 286/2006, de 10 de marzo, sobre la protección de la salud y la seguridad de los trabajadores contra los ries-gos relacionados con la exposición al ruido. Boletín Oficial del Estado, n° 71/2006, de 24 marzo de 2006, p.11535

FRANCE

Décret No 2006-892 du 19 juillet 2006 du Ministère de l’emploi, de la cohé-sion sociale et du logement relatif aux prescriptions de sécurité et de santé applicables en cas d’exposition des travailleurs aux risques dus au bruit et modifiant le code du travail (deuxième partie : Décrets en Conseil d’Etat) JORF, du 20 juillet 2006

Arrêté du 19 juillet 2006 du Ministère de l’emploi, de la cohésion sociale et du logement pris pour l’application des articles R. 231-126, R. 231-128 et R. 231-129 du code du travail JORF, du 29 juillet 2006

ITALIA (Italy)

Decreto Legislativo 10 aprile 2006, n. 195, Attuazione della direttiva 2003/10/CE relativa all’esposizione dei lavoratori ai rischi derivanti dagli agenti fisici (rumore) Gazetta ufficiale del 30 maggio 2006, N° 124, p. 3.

LATVIJA (Latvia)

Ministru kabineta noteikumi nr. 66 “Darba aizsardzības prasības nodarbināto aizsardzībai pret darba vides trokšņa radīto risku” Latvijas Vēstnesis Nr. 21, 2003. gada 7. februāris

LIETUVA (Lithuania)

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-520 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji

priedai

151

reikalavimai“ patvirtinimo“ Valstybės žinios, 2003.09.12, Nr.: 87

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. A1-103/V-265 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ Valstybės žinios, 2005.04.26, Nr.: 53

LUXEMBOURG

Règlement grand-ducal du 6 février 2007 1. concernant les prescriptions minimales de sécurité et de santé relatives à l’exposition des travailleurs aux risques dus aux agents physiques (bruit); 2. portant modification du règlement grand-ducal du 17 juin 1997 concer-nant la périodicité des examens médicaux en matière de médecine du travail Mémorial luxembourgeois du 2 mars 2007, A - N° 23, p. 527-532.

MAGYARORSzÁG (Hungary)

Az egészségügyi miniszter 66/2005. (XII. 22.) EüM rendelete a munka-vállalókat érõ zajexpozícióra vonatkozó minimális egészségi és biztonsági követelményekről, Magyar Közlöny, 22/12/2005, 2005/166, sz., 10515-10524.

MALTA

L.N. 158 of 2006 Occupational Health and Safety Authority Act (CAP. 424) Work Place (Minimum Health and Safety Requirements for the Protection of Workers from Risks resulting from Exposure to Noise) Regulations, 2006 The Malta Government Gazette No. 17947 – 28 July 2006, p. 02873-02892

NEDERLAND (Netherlands)

Besluit van 25 januari 2006 tot wijziging van het Arbeidsomstandighedenbesluit, houdende regels met betrekking tot de blootstelling van werknemers aan de risico’s van lawaai Staatsblad - van 09/02/2006, nr. 56.

ÖSTERREICH (Austria)

Verordnung der Landesregierung vom 16/12/2003 über den Schutz der Bediensteten bei der Ausführung von Bauarbeiten (Bauarbeiterschutz-Verordnung - Bau-V) LGBl. für Tirol n° 141 vom 30/12/2003 p. 491

Verordnung der Landesregierung vom 16/12/2003 über den Schutz jugend-licher Bediensteter (Jugendbedienstetenschutz-Verordnung - JBed-V) LGBl. für Tirol n° 140 vom 30/12/2003 p. 489

Verordnung der Landesregierung vom 16/12/2003 über persön-liche Schutzausrüstungen und Dienstbekleidung (Persönliche- Schutzausrüstungs-Verordnung - PSA-V) LGBl. für Tirol n° 139 vom 30/12/2003 p. 487

Verordnung der Landesregierung vom 16/12/2003 über den Schutz der Bediensteten vor Gefährdung durch bestimmte physikalische Einwirkungen am Arbeitsplatz (Verordnung über physikalische Einwirkungen - VPhE) LGBl. für Tirol n° 138 vom 30/12/2003 p. 480

Verordnung der Landesregierung vom 16/12/2003 über den Schutz der Bediensteten bei der Benutzung von Arbeitsmitteln (Arbeitsmittel-Verordnung - Am-V) LGBl. für Tirol n° 135 vom 30/12/2003 p. 466

Verordnung der Landesregierung vom 16/12/2003 über besonde-re Fachkenntnisse für bestimmte Tätigkeiten und ihren Nachweis (Fachkenntnisse-Verordnung - Fachk-V) LGBl. für Tirol n° 134 vom 30/12/2003 p. 465

Verordnung der Landesregierung vom 16/12/2003 über die Sicherheits- und Gesundheitsschutzkennzeichnung (Kennzeichnung-Verordnung - Kenn-V) LGBl. für Tirol n° 133 vom 30/12/2003 p. 463

Verordnung der Landesregierung vom 16/12/2003 über die Präventivfachkräfte, Sicherheitsvertrauenspersonen, Erst-Helfer und Brandschutzbeauftragten (Präventivdienst-Verordnung - PrävD-V) LGBl. für Tirol n° 130 vom 30/12/2003 p. 455

Verordnung der Landesregierung vom 16/12/2003 über die Sichereits- und Gesundheitsschutzdokumente und sonstige Dokumentationspflichten (Dokum. Verord. -Dok-V) LGBl für Tirol n° 132 vom 30/12/2003 p. 461

Verordnung der Landesregierung vom 16/12/2003 über die Gesundheitsüberwachung am Arbeitsplatz (Gesundheitsüberwachung- GÜ-V) LGBl für Tirol n° 131 vom 30/12/2003 p. 458

Gesetz vom 02/07/2003 über den Schutz der Bediensteten in den Dienststellen des landes Tirol, der Gemeinden und der Gemeindeverbände (Tiroler Bedienstetenschutzgesetz 2003 - TBSG 2003) LGBl. Tirol n° 75 vom 02/09/2003 p. 275

Landesverfassungsgesetz und Gesetz vom 18. November 2004, mit dem die Kärntner Landesverfassung geändert wird und ein Gesetz über die Sicherheit und den Gesundheitsschutz der in den Dienststellen des Landes, der Gemeinden und Gemeindeverbände beschäftigten Bediensteten (Kärntner Bedienstetenschutzgesetz 2005 – K-BSG) erlassen wird Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 03/02/2005, num.: 7/2005.

Verordnung der Oö. Landesregierung über den Schutz der Bediensteten vor Gefährdung durch bestimmte physikalische Einwirkungen (Oö. Verordnung über physikalische Einwirkungen PhysEV)Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 31/03/2005, num.: 14/2005.

152

priedai

Oberösterreichisches Dienstrechtsänderungsgesetz 2005 Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 06/05/2005, num.: 49/2005.

Gesetz, mit dem die Landarbeitsordnung 2000 geändert wird Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 11/05/2005, num.: 61/2005.

Verordnung, mit der die Land- und forstwirtschaftliche Sicherheits- und Gesundheitsschutz-Verordnung geändert wird Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 15/08/2005, num.: 62/2005.

Gesetz der Steiermärkischen Landesregierung vom 5. Juli 2005 , mit dem die Steiermärkische Landarbeitsordnung 2001 (STLAO 2001) geändert wird Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 18/10/2005, num.: 102/2005.

Oberösterreiche Gemeinde-Verordnung über physikalische Einwirkungen Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 30/11/2005, num.: 121/2005.

Oberösterreiche Gemeindebediensteten-Schuztgesetz-Novelle 2003 Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 29/08/2003, num.: 99/2003.

Gesetz, mit dem die Kärntner Landarbeitsordnung 1995 geändert wird Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 28/12/2005, num.: 104/2005.

Verordnung Lärm und Vibrationen – VOLV sowie Änderung der Bauarbeiterschutzverordnung und der Verordnung über die Gesundheitsüberwachung am Arbeitsplatz Bundesgesetzblatt für die Republik Österreich ( BGBl. ) vom 25/01/2006, num.: II Nr. 22/2006.

Gesetz vom 14. Dezember 2005, mit dem die Salzburger Landarbeitsordnung 1995 geändert wird Landesgesetzblatt (LGBl.) vom 16/02/2006, num.: 21/2006.

Gesetz, mit dem die Wiener Landarbeitsordnung 1990 geändert wird Landesgesetzblatt (LGBl.), vom 14/02/2006, num.: 11/2006.

Verordnung der Bundesregierung über den Schutz der Bediensteten vor der Gefährdung durch Lärm und Vibrationen (B-VOLV) Bundesgesetzblatt für die Republik Österreich (BGBl.) vom 28/02/2006, num.: II Nr. 90/2006.

Verordnung der Wiener Landesregierung über den Schutz der in Dienststellen der Gemeinde Wien beschäftigten Bediensteten vor der Gefährdung durch Lärm und Vibrationen und mit der die Verordnung der Wiener Landesregierung über die Gesundheitsüberwachung am Arbeitsplatz in Dienststellen der Gemeinde Wien geändert wird Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 13/03/2006, num.: 22/2006.

Gesetz vom 14. Februar 2006, mit dem die Steiermärkische Landarbeitsordnung 2001 (STLAO 2001) geändert wird Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 14/02/2006, num.: 55/2006.

NÖ Bediensteten-Schutzverordnung 2003 (NÖ BSVO 2003) Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 22/05/2006, num.: 2015/1-1.

Gesetz vom 20. April 2006, mit dem die Burgenländische Landarbeitsordnung 1977 geändert wird Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 16/06/2006, num.: 27/2006.

Verordnung der Wiener Landesregierung, mit der die Verordnung der Wiener Landesregierung über die Gesundheitsüberwachung in land- und forstwirtschaftlichen Betrieben geändert wird Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 23/06/2006, num.: 38/2006.

Verordnung der Wiener Landesregierung über den Schutz der Dienstnehmer und Dienstnehmerinnen in land- und forstwirtschaftli-chen Betrieben vor der Gefährdung durch Lärm und Vibrationen (Wiener Verordnung Lärm und Vibrationen in der Land- undForstwirtschaft - Wr. VOLV Land- und Forstwirtschaft) Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 30/06/2006, num.: 39/2006.

Verordnung der Salzburger Landesregierung vom 30. Juni 2006 über den Schutz der Landes- und Gemeindebediensteten sowie der Dienstnehmer in der Land- und Forstwirtschaft gegen Gefährdung durch Einwirkungen von Lärm und Vibrationen (Lärm- und Vibrationenschutz-Verordnung – LäVib-V) Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 20/07/2006, num.: 58/2006.

Verordnung der Burgenländischen Landesregierung über den Schutz der Bediensteten vor der Gefährdung durch Lärm und Vibrationen (L-VOLV) Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 22/09/2006, num.: 48/2006.

Verordnung vom 10. Oktober 2006 zum Schutz der DienstnehmerInnen vor der Gefährdung durch Lärm und Vibrationen (VOLV-Lufw) Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 30/10/2006, num.: 127/2006.

Verordnung der Landesregierung über den Schutz der Landes- und Gemeindebediensteten vor der Gefährdung durch physikalische Einwirkungen (Lärm und Vibrationen) Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 24/10/2006, num.: 47/2006.

Verordnung über die Gesundheitsüberwacheung in der Land- und Forstwirtschaft Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 20/12/2006, num.: 63/2006.

Verordnung der Burgenländischen Landesregierung vom 6. Dezember 2006, über den Schutz der Dienstnehmerinnen und Dienstnehmer in der Land- und Forstwirtschaft vor der Gefährdung durch Lärm und Vibrationen Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 20/12/2006, num.: 62/2006.

Verordnung über die Gesundheitsüberwachung in land-und forstwirt-schaftlichen Betrieben Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 27/11/2006, num.: 9020/13-1.

Verordnung über den Schutz der Dienstnehmer in der Land- und Forstwirtschaft vor Gefährdung durch Lärm und Vibrationen Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 27/11/2006, num.: 9020/16-0.

Verordnung der Oö. Landesregierung über den Schutz der Dienstnehmerinnen und Dienstnehmer in der Land- und Forstwirtschaft vor Gefährdung durch Lärm und Vibrationen Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 30/11/2006, num.: 121/2006.

Gesetz über eine Änderung des Landes- und Gemeindebediensteten-Schutzgesetzes Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 16/01/2007, num.: 5/2007.

priedai

153

Verordnung der Salzburger Landesregierung vom 22. Dezember 2006 über die Überwachung der Gesundheit von Bediensteten des Landes, der Gemeinden und Gemeindeverbände sowie der Bediensteten in der Land- und Forstwirtschaft (Salzburger Gesundheitsüberwachungs-Verordnung – S.GÜV) Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 25/01/2007, num.: 3/2007.

Verordnung über die Durchführung des Bedienstetenschutzes im Bereich der Dienststellen des Landes Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 21/11/2006, num.: 135/2006.

Verordnung der Kärntner Landesregierung über die Durchführung des Bedienstetenschutzes im Bereich der Dienststellen des Landes, der Gemeinden und Gemeindeverbände (K-BSDV) Landesgesetzblatt (LGBl.) vom 16/03/2007, num.22/2007.

Verordnung der Agrarbezirksbehörde Bregenz über den Schutz der land- und forstwirtschaftlichen Dienstnehmer vor der Gefährdung durch physi-kalische Einwirkungen (Lärm und Vibrationen) Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 24/03/2007, num.: ABl.Nr. 12/2007.

Verordnung der Kärntner Landesregierung über den Schutz der Dienstnehmer in der Land- und Forstwirtschaft vor der Gefährdung durch Lärm und Vibrationen Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 16/03/2007, num.: 21/2007.

NÖ Landarbeitsordnung 1973 Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 30/12/2005, num.: 9020-22.

Verordnung der Oö. Landesregierung über die Gesundheitsüberwachung in der Land- und Forstwirtschaft (Oö. VGÜ-LF) Landesgesetzblatt ( LGBl. ) vom 30/04/2007, num.: 31/2007.

Kodex zur Lärmreduktion im Musik- und Unterhaltungssektor Bundesgesetzblatt für die Republik Österreich ( BGBl. ) vom 01/02/2007.

POLSKA (Poland)

Rozporządzenie Ministra zdrowia z dnia 5 kwietnia 2001 r. zmieniające roz-porządzenie w sprawie przeprowadzania badań lekarskich pracowników, zakresu profilaktycznej opieki zdrowotnej nad pracownikami oraz orzeczeń lekarskich wydawanych do celów przewidzianych w Kodeksie pracy Dz. U. z 2001 r. Nr 37, poz. 451

Rozporządzenie Ministra zdrowia i Opieki Społecznej z dnia 17 grudnia 1998 r. zmieniające rozporządzenie w sprawie przeprowadzania badań lekarskich pracowników, zakresu profilaktycznej opieki zdrowotnej nad pra-cownikami oraz orzeczeń lekarskich wydawanych do celów przewidzianych w Kodeksie pracy Dz. U. z 1998 r. Nr 159, poz. 1057

Rozporządzenie Ministra zdrowia i Opieki Społecznej z dnia 20 maja 1997 r. zmieniające rozporządzenie w sprawie przeprowadzania badań lekarskich pracowników, zakresu profilaktycznej opieki zdrowotnej nad pracowni-kami oraz orzeczeń lekarskich wydawanych do celów przewidzianych w Kodeksie pracy Dz. U. z 1997 r. Nr 60, poz. 375

Rozporządzenie Ministra zdrowia z dnia 16 stycznia 2003 r. zmieniające roz-porządzenie w sprawie rodzajów dokumentacji medycznej służby medycy-ny pracy oraz sposobu jej prowadzenia i przechowywania Dz. U. z 2003 r. Nr 37, poz. 328

Rozporządzenie Ministra zdrowia i Opieki Społecznej z dnia 15 września 1997 r. w sprawie rodzajów dokumentacji medycznej służby medycyny pracy oraz sposobu jej prowadzenia i przechowywania Dz. U. z 1997 r. Nr 120, poz. 768

Rozporządzenie Ministra zdrowia i Opieki Społecznej z dnia 30 maja 1996 r. w sprawie przeprowadzenia badań lekarskich pracowników, zakresu pro-filaktycznej opieki zdrowotnej nad pracownikami oraz orzeczeń lekarskich wydawanych do celów przewidzianych w Kodeksie pracy Dz. U. z 1996 r. Nr 69, poz. 332

Rozporządzenie Rady Ministrów z dnia 30 lipca 2002 r. w sprawie wykazu chorób zawodowych, szczegółowych zasad postępowania w sprawach zgłaszania podejrzenia, rozpoznawania i stwierdzania chorób zawodowych oraz podmiotów właściwych w tych sprawach Dz. U. z 2002 r. Nr 132, poz. 1115

Ustawa z dnia 27 czerwca 1997 r. o służbie medycyny pracy Dz. U. z 2004 r. Nr 125, poz. 1317

Rozporządzenie Ministra Gospodarki i Pracy z dnia 27 lipca 2004 r. w spra-wie szkolenia w dziedzinie bezpieczeństwa i higieny pracy Dz. U. z 2004 r. Nr 180, poz. 1860

Rozporządzenie Ministra Gospodarki i Pracy z dnia 28 czerwca 2005 r. zmieniające rozporządzenie w sprawie szkolenia w dziedzinie bezpieczeństwa i higieny pracy Dz. U. z 2005 r. Nr 116, poz. 972

Rozporządzenie Ministra Pracy i Polityki Socjalnej z dnia 26 września 1997 r. w sprawie ogólnych przepisów bezpieczeństwa i higieny pracy Dz. U. z 2003 r. Nr 169, poz. 1650

Rozporządzenie Ministra Gospodarki, Pracy i Polityki Społecznej z dnia 10 kwietnia 2003 r. w sprawie zasadniczych wymagań dla maszyn i elementów bezpieczeństwa Dz. U. z 2003 r. Nr 91, poz. 858

Rozporządzenie Ministra zdrowia z dnia 20 kwietnia 2005 r. w sprawie badań i pomiarów czynników szkodliwych dla zdrowia w środowisku pracy Dz. U. z 2005 r. Nr 73, poz. 645

Ustawa z dnia 26 lipca 2002 r. o zmianie ustawy - Kodeks pracy oraz zmianie niektórych innych ustaw Dz. U. z 2002 r. Nr 135, poz. 1146

Ustawa z dnia 24 sierpnia 2001 r. o zmianie ustawy - Kodeks pracy oraz o zmianie niektórych innych ustaw Dz. U. z 2001 r. Nr 128, poz. 1405

Ustawa z dnia 14 listopada 2003 r. o zmianie ustawy - Kodeks pracy oraz o zmianie niektórych innych ustaw Dz. U. z 2003 r. Nr 213, poz. 2081

154

priedai

Ustawa z dnia 26 czerwca 1974 r. Kodeks Pracy Dz. U. z 1998 r. Nr 21, poz. 94

Rozporządzenie Ministra Gospodarki i Pracy z dnia 5 sierpnia 2005 r. w spra-wie bezpieczeństwa i higieny pracy przy pracach związanych z narażeniem na hałas lub drgania mechaniczne Dz. U. z 2005 r. Nr 157, poz. 1318

Rozporządzenie Rady Ministrów z dnia 24 sierpnia 2004 r. w sprawie wyka-zu prac wzbronionych młodocianym i warunków ich zatrudniania przy niektórych z tych prac Dz. U. z 2004 r. Nr 200, poz. 2047

Rozporządzenie Rady Ministrów z dnia 30 lipca 2002 r. zmieniające rozpo-rządzenie w sprawie wykazu prac wzbronionych kobietom Dz. U. z 2002 r. Nr 127, poz. 1092

PORTUGAL

Decreto - Lei no. 182/2006 de 6 de Setembro que transpõe para a ordem jurídica interna a Directiva n.º 2003/10/CE, do Parlamento Europeu e do Conselho, de 6 de Fevereiro, relativa às prescrições mínimas de segurança e de saúde em matéria de exposição dos trabalhadores aos riscos devidos aos agentes físicos (ruído) Diário da República, Ia série, n° 172, de 6 de Setembro de 2006, p. 6584-6598

ROMÂNIA (Romania)

Hotărâre privind cerinţele minime de securitate şi sănătate referitoare la expunerea lucrătorilor la riscurile generate de zgomot, Hotărârea Guvernului nr. 493/2006 Monitorul Oficial al României , Nr. 380/03.05.2006, pagina : 00011-00015.

Hotărâre pentru modificarea şi completarea unor acte normative din dome-niul securităţii şi sănătăţii în muncă, Hotărârea Guvernului nr. 601/2007 Monitorul Oficial al României , Nr. 470/12.07.2007, pagina : 00003-00006.

SLOVENIJA (Slovenia)

Pravilnik o varovanju delavcev pred tveganji zaradi izpostavljenosti hrupu pri delu Uradni list RS št. 7/2001, str. 648–652

Pravilnik o varovanju delavcev pred tveganji zaradi izpostavljenosti hrupu pri delu Uradni list RS št. 17/2006, str. 01536–01540

Popravek predpisa 2006-01-0643 Uradni list RS št. 18/2006, str. 01723–01723

SLOVENSKÁ REPUBLIKA (Slovakia)

Nariadenie vlády Slovenskej republiky č. 115/2006 z.z. o minimálnych zdravotných a bezpečnostných požiadavkách na ochranu zamestnancov

pred rizikami súvisiacimi s expozíciou hluku zbierka zákonov č. 115/2006, strana 762, čiastka 47, zo dňa 1.3.2006.

zákon č. 126/2006 z.z.o verejnom zdravotníctve a o zmene a doplnení niektorých zákonov zbierka zákonov č. 126/2006, strana 860, čiastka 52, zo dňa 9.3.2006.

zákon č. 355/2007 z.z. o ochrane, podpore a rozvoji verejného zdravia a o zmene a doplnení niektorých zákonov zbierka zákonov č. 355/2007, strana 2402, čiastka 154, zo dňa 31.7.2007.

SUOMI (Finland)

Valtioneuvoston asetus (831/2005) terveystarkastuksista erityistä sairas-tumisen vaaraa aiheuttavissa töissä annetun valtioneuvoston asetuk-sen muuttamisesta, annettu Helsingissä 13 päivänä lokakuuta 2005 / Stastsrådets förordning (831/2005) om ändring av statsrådets förordning om hälsoundersökningar i arbete som medför särskild fara för ohälsa, given i Helsingfors den 13 oktober 2005 (SK n. 831, 26/10/2005, p. 4103).

Valtioneuvoston asetus (85/2006) työntekijöiden suojelemisesta melusta aiheutuvilta vaaroilta, annettu Helsingissä 26 päivänä tammikuuta 2006 / Statsrådets förordning (85/2006) om skydd av arbetstagare mot risker som orsakas av buller, given i Helsingfors den 26 januari 2006 (SK n. 85, 2/2/2006, p. 303).

SVERIGE (Sweden)

Sjöfartsverkets föreskrifter och allmänna råd om arbetsmiljö på fartyg (SJÖFS 2005:23)

Arbetsmiljöverkets föreskrifter om buller (AFS 2005:16)

Arbetsmiljöverkets föreskrifter om arbetsplatsens utformning (AFS 2000:42)

Arbetsmiljöverkets föreskrifter om medicinska kontroller i arbetslivet (AFS 2005:6)

Arbetsmiljöverkets föreskrifter om systematiskt arbetsmiljöarbete (AFS 2001:1)

Arbetsmiljöverkets föreskrifter om gravida och ammande arbetstagare (AFS 1994:32)

Arbetsmiljöverkets föreskrifter om användning av personlig skyddsutrust-ning (AFS 2001:3)

Lag (2004:175) om ändring i sekretesslagen (1980:100)

Lag (1998:531) om yrkesverksamhet på hälso- och sjukvårdens område

Arbetsmiljölag (1977:1160)

Patientjournallagen (1985:562)

Arbetsmiljöförordning (1977:1166)

priedai

155

UNITED KINGDOM

The Control of Noise at Work Regulations 2005 Statutory Instrument 2005 No. 1643 of 28 June 2005

The Control of Noise at Work Regulations (Northern Ireland) 2006 Statutory Rules of Northern Ireland 2006 No. 1 of 10 January 2006

The Control of Noise at Work Regulations 2006 (Gibraltar) Gibraltar Gazette No 3535 of 1 June 2006

bibLiograpHy

european union

PPE Guidelines on the application of Council Directive 89/686/EEC of 21 December 1989 on the approximation of the laws of the Member States rela-ting to personal protective equipment. European Commission, Directorate General “Enterprise and Industry” 17 July 2006 Website: http://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/ppe/guide.htm

European week for safety and health work, 2005 European Agency for Safety and Health at Work ISBN 92-9191-153-4

Expert forecast on emerging physical risks related to occupational safety and health. Risk Oservatory – Thematic report, 2005 European Agency for Safety and Health at Work ISBN 92-9191-165-8

NoiseChem: An European Commission Research Project on the effects of exposure to noise and industrial chemicals on hearing and balance D Prasher, T Morata, P Campo, L Fechter, A Johnson, S Lund, K Pawlas, J Starck, W Sulkowski and M Sliwinska-Kowalska. International Journal of Occupational Medicine and Environmental Health 2002.

Noise in figures. Risk Oservatory – Thematic report, 2005 European Agency for Safety and Health at Work ISBN 92-9191-150-X

OSH in figures: Young workers – Facts and figures European Risk Observatory Report 2006 European Agency for Safety and Health at Work ISBN 92-9191-131-3

Prevention of risks from ocupational noise in practice - 2005 European Agency for Safety and Health at Work ISBN: 92-9191-153-4

Reducing the risks from occupational noise. European week for safety and health work, 2005 European Agency for Safety and Health at Work ISBN 92-9191-167-4

Reducing the risks from occupational noise - European week for safety and health at work - 2005 European Agency for Safety and Health at Work ISBN: 92-9191-167-4

Risk Observatory – Thematic report: Noise in figures – 2005 European Agency for Safety and Health at Work ISBN: 92-9191-150-X

Code of good practice for implementing “Council Directive 86/188/EEC on the protection of workers from the risks related to exposure to noise at work” in the underground workings of the extractive industries Adopted by the SHCMOEI at the Plenary meeting held on 20th December 1990 Doc. N° 5025/7/89 [EN] of 20 December 1990


Bruit : Stratégie d’évaluation et de prévention des risques J. Malchaire ; A. Piette ; N. Cock.– Belgium Ministère fédéral de l’Emploi et du Travail 1998.– 80 p.


Manual prevence v lekarské praxi, Souborne vydani, I. – V. dil, Statni zdravotni ustav Praha, 1998, ISBN 80-7071-080-2.

Smetana, C. a kol., Hluk a vibrace, Sdělovací technika Praha 1998, ISBN 80-90-1936-2-5.


DANMARK (Denmark)

Når hørelsen svigter : Om konsekvenserne af hørenedsættelse i arbejdslivet, uddannelsessystemet og for den personlige velfærd Udført af det danske Socialforskningsinstitut Denmark Udført af det danske Socialforskningsinstitut 2003

Stoj i landbruget - er det et problem? Tekst:Per Møberg Nielsen.– Denmark AkustikNet A/S, Tryk: Centraltrykkeriet Skive A/S 2004. ISBN: 87-91073-17 1. oplag: 10.000 - marts 2004 Website: www.akustiknet.dk

Vejviser til de vigtigste arbejdsmiljøproblemer: ARBEJDSMILJØVEJVISER 42 Arbejdstilsynet Denmark,16 p.

http://www.akustiknet.dk

156

priedai


Akustische Gestaltung von Bildschirmarbeitsplätzen in Büros BAuA, Technik, Germany, 2003 ISBN: 3-88261-402-1

Akustische Gestaltung von Bildschirmarbeitsplätzen in der Produktion BAuA, Technik, Germany, 2003 ISBN: 3-88261-403- 27

Anwendungsbeispiele raumakustisch optimierter Fertigungsräume/ Germany HVBG. BGI 678

Aufgabenbezogene Beurteilung der beruflichen Belastungen mit Lärm und Vibrationen bei Forstarbeitern Neitzel, R., Yost, M.. (2002) AIHA J 63 (2002) 617-627/

Auswahl/ Beschaffung leiser Maschinen FA-Informationsblatt nr 013/ Fachausschuss Maschinenbau, Fertigungstechnick, Stahlbau (FA MFS), Germany, 2005 - 6

Berufsbedingte Lärm- und Vibrationsexposition als Herz - Kreislauf-Risikofaktoren Idzior-Walus-B (1987) European heart journal, Band 8 (1987) S. 1040-1046)

Die kombinierte Wirkung des Lärms und der Ganzkörpervibration auf das Gehör des Landmaschinenfahrers Schmidt-M (1992) zeitschrift für Lärmbekämpfung, Band 39 (1992) Nr. 2, S. 43-51 (Abb., Tab., 12 Lit.)

Der Mensch im Lärm (Lärm Teil 1) Knoch/ Neugebauer. Germany Verlag Technick & Information, Bochum 2003. ISBN 3-928535-57-9

Druckluftdüsen – Anwendungsbeispiele aus der betrieblichen Praxis Germany HVBG. BGI 681

Einfluss beruflicher Lärm- und Vibrationsbelastung auf die Beschwerdenhäufigkeit Metz-A-M; Meister-A (1984) zeitschrift: Arbeitsmedizin-Information, Band 11 (1984) NR. 1, S. 14-17

Einführung in die wichtigsten Grundlagen der Akustik Veit, I., Germany Vogel Würzburg 1996.

Extraaurale Wirkung von Erdbaumaschinenlärm unterschiedlicher Tonhaltigkeit isoliert und in Kombination mit Ganzkörperschwingung (Abschlussbericht) (Report: Bundesanstalt für Arbeitsschutz und Arbeitsmedizin Schust, M., Seidel, H., Seidel, H., u. a. (1997) Dortmund: Schriftenreihe-Forschung-, Fb 775, Wirtschaftsverlag NW Bremerhaven, 1997, 224 S. (Abb., Tab., Lit.) ISBN 3- 89701-009-7)

Extraaurale Wirkung von Erdbaumaschinenlärm unterschiedlicher Tonhaltigkeit - isoliert und in Kombination mit Ganzkörperschwingung Forschungsbericht Schust, M., Seidel, H., Seidel, H., Blüthner, R. (1999)Fb 775 BAuA (1999)

Gehörschützer-Kurzinformation für Personen mit Hörverlust Germany HVBG. BGI 686

Grundlagen und Auswahlkriterien zur Schallabsorption Germany HVBG. BGI 674

Health surveillance for occupational noise exposure in Germany Dealt with in: Committee ARBEITSMEDIzIN (Occupational Medicine), Working Group 2.1 „Noise” HVBG c/o Berufsgenossenschaft Metall Süd, Mainz, Germany Issue May 2004 Website: www.hvbg.de/d/bgz/praevaus/amed/index.html

Hinweise zur Beschäftigung von hochgradig und an Taubheit grenzend Schwerhörigen und Gehörlosen sowie ihrem Einsatz in Lärmbereichen/ Germany HVBG 2004. BGI 896

Hinweise zur Gestaltung von Kapseln einfacher Bauart Germany HVBG. BGI 789

Hypothese über die Einschätzung der Belästigung durch gleichzeitig auftre-tende Geräusche und Erschütterungen in Räumen an Bord von Schiffen Janssen-J-H (1981) zeitschrift: Noise control engineering, Band 16 (1981) Nr. 3, S. 145-150)

Ising/ Sust/ Plath: Lärmwirkungen: Gehör, Gesundheit, Leistung BAuA-Schriftenreihe Gesundheitsschutz 4. Germany BAuA 2004. 3-88261-434-X 10 Auflage

Katalog lärmmindernder Maßnahmen in der Fertigung – Metallverarbeitung H. Horns, R. Wettschurek.– Germany NW Verlag 1989. ISBN: 3-88-341-909-8 Fa 17

Kombinationswirkung von Sinus-Ganzkörperschwingungen und Lärm verschiedener Bandbreite und Intensität auf die vorübergehende Hörschwellenverschiebung beim Menschen Manninen-O (1983) (zeitschrift: International archives of occupational and environmental health Band 51 (1983) Nr. 3, S. 273-288)

Komplexe physische und psychische Reaktion des Organismus auf Erdbaumaschinen-Lärm unterschiedlicher psychoakustischer Charakteristik isoliert und in Kombination mit arbeitsplatztypischer stochastischer Ganzkörperschwingung Projektnummer: F 5113 BAuA (geplantes Ende 31.12.2003)

http://www.hvbg.de/d/bgz/praevaus/amed/index.html

priedai

157

Kreislaufveränderungen und Hörschwellenverschiebungen bei Männern unter einer komplexen Exposition gegenüber Lärm, Ganzkörperschwingungen, Temperaturen und einer psychischen Belastung durch Konkurrenzsituation (International archives of occupational and environmental health, O. Manninen (1985) Herz- Band 56 (1985), Nr. 4, S. 251-274)

Kriterien für die betriebliche Lärmprognose – Berechnung des Schalldruckpegels in Arbeitsräumen W. Probst.– Germany NW Verlag 1999. ISBN 3-89701-341-X Fb 841

Lärm am Arbeitsplatz in der Metall-Industrie/ Germany HVBG. BGI 688

Lärm, Impulslärm und andere physikalische Faktoren: Kombinierte Wirkung auf das Hörvermögen J. Pekkarinen (1995) (zeitschrift: Occupational medicine, Band 10 (1995) Nr. 3, S. 545-559)

Lärm und Vibrationen am Arbeitsplatz Messtechnisches : Taschenbuch für den Betriebspraktiker Germany IfaA 2000.

Lärmarm konstruieren XVIII – Systematische Zusammenstellung maschinena-kustischer Konstruktionsbeispiele P. Dietz, F. Gummersbach.– Germany NW Verlag 2000. ISBN 3-87901525-0 Fb 883

Lärmminderung am Arbeitsplatz (IV) – Beispielsammlung U.J. Kurze et al., Germany NW Verlag 1992 ISBN: 3-88-314-703-6 Fa 14

Lärmmessung im Arbeitsschutz (Lärm Teil 2) G. Neugebauer, B. Morys, Germany Verlag Technick & Information 2003

Lärmschutz an Maschine und Arbeitsplatz: Vorschriften, technische Regeln, Gefährdungsbeurteilung (Rw 30) W. Parthey, H. Lazarus, P. Kurtz, Germany NW Verlag 2001.

Occupational exposure to noise: evaluation, prevention and control World Health Organization. Germany Berenice Goeltzer, Colin H. Hansen and Gustav A. Sehrndt 2001. ISBN 3-89701-721-0 (only in English)

0 Dezibel + 0 Dezibel = 3 Dezibel Jürgen H. Maue. Germany Erich Schmidt, Berlin 2003 ISBN 3-503-0747-08

Präventive Arbeitsschutzstrukturen für Klein- und Mittelbetriebe am Beispiel Lärmminderung und Ergonomie C. Barth, W. Hamacher, R. Stoll, Germany NW Verlag 2001. 3-89701-658-3 Fb 916

Schwerhörig durch Arbeitslärm – Hörbeispiele Die Welt mit den Ohren eines Schwerhörigen erleben. Audio-CD verdeutlicht Lärmschwerhörigkeit und ihre Folgen BAuA, Germany, 1999 Website: www.baua.de/news/archiv/pm_99/pm106_99.htm

Taschenbuch der technischen: Akustik G. Müller, M. Möser, Germany Springer Verlag, Berlin 2003 354041242-5 3. und erw. Auflage

Technischer und organisatorischer Lärmschutz In: BGIA-Handbuch Sicherheit und Gesundheitsschutz am Arbeitsplatz E. Christ, Germany Hrsg.: Berufsgenossenschaftliches Institut für Arbeitsschutz, Sankt Augustin. Erich Schmidt, Bielefeld Loseblatt-Ausgaben 36. 1999 Lfg. XII

EIRE (Ireland)

Guidelines to the Noise Regulations UK HSA 1990.– 8 Website: http://www.hsa.ie/eng/Publications_and_Forms

EESTI (Estonia)

EλλΑΔΑ (Greece)

ESPAÑA (Spain)

Confort acústico: el ruido en oficinas Ana Hernández Calleja– Spain INSHT. Website: www.mtas.es/insht/ntp/ntp_503.htm

Conocimiento, evaluación y control del ruido/ Pedro Miguel Lanas Ugarteburu; Asociación para la Prevención de Accidentes (APA).– Spain APA 2000– 176 p. ISBN: 84-95270-21-8

El ruido en el ambiente laboral Monografía nº 2/ Instituto de Seguridad y Salud laboral de la Región de Murcia (ISSL)– Spain ISSL– 125 p. Website: www.carm.es/issl

Guía técnica para la utilización por los trabajadores en el trabajo de los equi-pos de protección individual INSHT– Spain INSHT – 52 p.

Evaluación de la exposición al ruido: Determinación de niveles representativos Antonio Gil Fisa ; Pablo Luna Mendaza– Spain INSHT. Website: www.mtas.es/insht/ntp/ntp_270.htm

http://www.baua.de/news/archiv/pm_99/pm106_99.htm

http://www.mtas.es/insht/ntp/ntp_503.htm

http://www.carm.es/issl


158

priedai

Hipoacusia laboral por exposición a ruido: Evaluación clínica y diagnóstico Eduardo Gaynés Palou, Asunción Goñi González– Spain INSHT. Website: www.mtas.es/insht/ntp/ntp_287.htm

Protocolos de vigilancia sanitaria específica ruido Comisión de Salud Publica Consejo Ínter-territorial del Sistema Nacional de Salud– Spain Ministerio de Sanidad y Consumo 2000. ISBN: 84-7670-578-6 NIPO: 351-00-020-X Depósito Legal: M-50330-2000

Régimen jurídico del ruido: una perspectiva integral y comparada Arana García Estanislao, María Asunción Torres López – Spain Comares 2004.– 560 ISBN: 84-844-4895-9 Estudios de Derecho Administrativo, núm. 14

Régimen Jurídico de la Contaminación Acústica Con comentarios a la Ley 37/2003, de 17 de noviembre, del Ruido Antonio Cano Murcia– Spain Editorial Aranzadi, 12435 0– 1242 ISBN: 84-9767-355-7

Ruido industrial y urbano Paraninfo/ Manuel Rejano de la Rosa– Spain 2000– 240 p. Website: www.frigorista.com

Ruido: vigilancia epidemiológica de los trabajadores expuestos Neus Moreno Sáenz, Francisco Marqués Marqués, Mª Dolores Solé Gómez, José Luis Moliné Marco– Spain INSHT. Website: www.mtas.es/insht/ntp/ntp_193.htm

Ruido y estrés ambiental Clara Martimportugués Goyenechea.– Spain Ediciones Aljibe – Website: http://www.80mundos.com/familia.asp?IDFAMILIA=3511

Videoterminales: evaluación ambiental Paulino Domingo de la Osa– Spain INSHT. Website: www.mtas.es/insht/ntp/ntp_196.htm

FRANCE

Acoustique appliquée – aide mémoire Marcel Val– France L’Usine Nouvelle – Dunod 2002

Acoustique industrielle et aéroacoustique Serge Léwy – France, Hermès, 2001

Agents ototoxiques et exposition au bruit INRS, France, 2001 TF 103

Bruit : synthèse des données réglementaires J. J. Barbara - France, Techniques de l‘ingénieur. 2002– 16 p. Environnement G 2790 + Doc G 2790

Bruit : Prévention, maîtrise et contrôle des nuisances sonores France, Journal Officiel 34852. 470 p. Brochure 1383

Décibels en sourdine VIDEO INRS, France, 1990 VM 0273 - 80,5

Effet du bruit sur l‘homme J. Jouhaneau - France, Techniques de l‘ingénieur. 2001– 15 p. Environnement G 2790 + Doc G 2720

Entre les oreilles, la vie, VIDEO INRS, France, 2000 VS 0289 / DV 0289 - 48

Etude du niveau d‘exposition sonore quotidienne des salariés dans quatre activités : travaux de plasturgie, travaux sur machines à bois en atelier, ventre de matériels Hi Fi, vidéo, son, collecte des ordures ménagères (ripeur éboueur) Groupe ergonomie du département Action scientifique en médecine du tra-vail (ASMT) du CISME. France Docis ; Centre interservice de santé et de médecine du travail en entreprise (CISME) 1999– 155 p. ASTM 18 / 1999

Inutile de crier - VIDEO INRS, France, 1987 VS 0185 - 48

Le bon usage du silencieux pour la réduction du bruit : Machines, installa-tions, véhicules Senlis, 21-22 mai 1996 recueil de conférences France Centre technique des industries mécaniques (CETIM) 1997– 260 p.

Le bruit: Passeport santé France Caisse centrale de la Mutualité sociale agricole 2000– 17 p.

Le bruit : évaluation du risque Comité technique régional du textile, 14 juin 1995 R. Jayat– France, CRAM Nord Picardie 1995– 5 p.

Le diagnostic vibro-acoustique ; une étape étape fondamentale de la réduc-tion à la source du bruit des machines INRS, France, 1998 ND 2082

Les équipements de protection individuelle de l’ouïe INRS, France, 2001 ED 868

L’oreille cassée: CD-ROM Centre Régional d’Imagerie Cellulaire. France, 2002.

L’oreille interactive: CD-ROM Pôle de compétence Bruit. DDASS Savoie, France, 1996.



http://www.80mundos.com/familia.asp?IDFAMILIA=3511


priedai

159

Manuel d’acoustique fondamentale Michel Bruneau – France, Hermès, 1998

Matériaux acoustiques pour l‘industrie X. Carniel, B. Corlay, M. Bockhof. France, CETIM, 2003.

Mediacoustic: CD-ROM 01dB Company, France

Méthodologie et réduction du bruit en milieu professionnel : Environnement G 2760 J.M. Mondot; A.M. Ondet. France, Techniques de l’ingénieur, 2000 – 12 p.

Panorama des normes d‘acoustique industrielle élaborées dans le cadre de la nouvelle approche INRS, France, 1996 ND 2018

Réduire le bruit dans l’entreprise INRS, France, 1997 ED 808

Réussir un encoffrement acoustique INRS, France, 2003 ED 107

Tintamarre: Trois spots sur le bruit. VS 0220, 1994 VIDEO INRS, France, 1994 VS 0220 - 48

Traitement acoustique des locaux de travail INRS, France, 1997 ED68 & ED69

Vibrations, propagation, diffusion M.Soutif France, Dunod, 1970

Vos gueules les décibels !. – VIDEO INRS, France, 1990 VS 0229 - 48

ITALIA (Italy)

Attuazione della valutazione del rischio rumore nei cantieri temporanei o mobili P. Nataletti, A. Callegari, O . Nicolini – Italy ISPESL 1998. Fogli di informazione ISPESL n.1

Dal rumore ai rischi fisici: valutazione, prevenzione e bonifica in ambiente di lavoro; rischio ex art. 40 D.Lgs.277/91: un bilancio indicativo dei primi cinque anni di applicazione e proposta normativa” in “Atti del Congresso Nazionale AIDII”, Faenza 1997 F. Merluzzi – Italy Regione Emilia-Romagna - Az. USL - ISPESL 1998.

I rapporti di valutazione del Rumore e vibrazioni negli ambienti di lavoro: dalla valutazione alla bonifica

P. Nataletti, A.Pieroni, R.Sisto, M.Nesti Italy, Regione Emilia-Romagna - Az. USL ISPESL - AIA-Gaa 1999.

Il rumore negli ambienti di vita e di lavoro S. Curcuruto,P. Nataletti, O. Nicolini. Italy, EPC Libri, 2001.

La misure dell‘esposizione al rumore in agricoltura contenuti, interpretazione et applicazione del D.Lgs 277/91 Italy, CONAMA 1999– 82 p. Volumetto per i tecnici agricoli

Linee Guida per la valutazione del rischio rumore negli ambienti di lavoro Gruppo di Lavoro nazionale per la predisposizione di procedure operative standardizzate per la valutazione del rischio da rumore e vibrazioni in ambienti di lavoro Italy, ISPESL 2003– 102 Aggiornate al 1 aprile 2003 Website: www.ispesl.it/linee_guida/fattore_di_rischio/lineeguidarumore.pdf

Linee Guida per l’applicazione dell’art.41 del Decreto Legislativo 277/91 Italy, ISPESL Website: www.asl.bergamo.it

Manuale di acustica R.Spagnolo.– Italy, UTET, Torino 2001.–

Rumore: rischi e prevenzione: Protezione dei lavoratori contro i rischi di esposi-zione durante il lavoro R.Dubini.– Italy IPSOA 1999. “ISL-Igiene & Sicurezza del Lavoro” n.5

Rumore e vibrazioni Linee guida per la corretta applicazione della legislazione negli ambienti di lavoro O. Nicolini; P. Nataletti ; A. Peretti Italy Regione Emilia-Romagna - Az. USL ISPESL - AIA-Gaa 1999.

Rumore, vibrazioni, microclima, illuminazione, onde elettromagnetiche - Valutazione, prevenzione e bonifica negli ambienti di lavoro O. Nicolini, P. Nataletti, A. Peretti, D. Ferrari. Italy, Regione Emilia-Romagna - Az. USL ISPESL - INAIL, 2002.

LATVIJA (Latvia)

Ar darba vides troksni saistîto risku novçrtçðanas un novçrðanas vadlînijas Valsts darba inspekcijâ.– Latvia Valsts darba inspekcijâ 2003.– 47

LIETUVA (Lithuania)

LUXEMBOURG


http://www.ispesl.it/linee_guida/fattore_di_rischio/lineeguidarumore.pdf

160

priedai

MALTA

NEDERLAND (Netherlands)


Gehörschützer Sicherheitsinformation der AUVA.– Austria AUVA .– 13 p. HUB - M 700 - 0502 Aktualisierte Auflage

Gesetzliche Bestimmungen für Lärmbetriebe Sicherheitsinformation der AUVA. Austria AUVA 24 M 019 Sicherheit Kompakt

Lärm Gefahren ermitteln & beseitigen Sicherheitsinformation der AUVA.– Austria AUVA .– 9 p. HUB E 8 1103 Auflage EVALUIERUNG

POLSKA (Poland)

Dźwięk i jego percepcja: Aspekty fizyczne i psychoakustyczne E. Ozimek Poland PWN Poznań 2002.–

Metody aktywnej redukcji hałasu z. Engel, G. Makarewicz, L. Morzynski, W. zawieska. Poland CIOP-PIB 2001.

Ochrona środowiska przed drganiami i hałasem z. Engel Poland PWN Warszawa 2001.–

Ocena ryzyka zawodowego Podstawy metodyczne Poland CIOP-PIB 2004.

Percepcja dźwięku przy prawidłowym i uszkodzonym funkcjonowaniu ucha wewnętrznego J. zera. Poland CIOP-PIB 2001.

Zasady użytkowania ochronników słuchu na hałaśliwych stanowiskach pracy E. Kotarbinska. Poland CIOP-PIB 2001

PORTUGAL



SUOMI (Finland)

SVERIGE (Sweden)

För utbildning och praktisk bullerdämpning (CD Rom) Prevent, Art. Nr 772; ISBN: 91-7522-919-6

Fight the Noise : examples of methods and solutions within companies and ins-titutions in Sweden/ The Sweddish Work Environment Fund.– Sweden The Sweddish Work Environment Fund 1990.

Farligt buller i jordbruket/ Kurt Öberg, Claes Jonsson, Olle Norén.– Sweden JTI – Institutet för jordbruks- och miljöteknik 2003.– 40 p. JTI-rapport, Lantbruk & Industri, 317

Farligt buller i jordbruket - Enkätundersökning och Pilotstudie för bullermätning Citera oss gärna, men ange källan Kurt Öberg - Claes Jonsson - Olle Norén. Sweden JTI – Institutet för jordbruks- och miljöteknik 2003. ISSN: 1401-4963

Noise, Analysis and solutions (CD english and swedish/) PREVENT.– Sweden PREVENT. SEK 295

Buller och bullerbekämpning Arbetsmiljöverket, best. nr H3 ISBN 91-7464-414-9 http://www.av.se/webbshop/produktlista.asp?kID=9&skID=51

UNITED KINGDOM

Acoustics and Noise Control B J Smith, R J Peters and S Owen. UK Longman 1995

Acoustics for You J Prout, and G Bienvenue UK Robert E. Krieger Publishing Co 1990

A Guide to Exposure to Noise in the Entertainment Industry UK, HSA– 8 p. publications.hsa.ie/getFile.asp?FC_ID=283&docID=106

Controlling noise at Work. The Control of Noise at Work Regulations 2005. Guidance on Regulations L108 ISBN 0 7176 6164 4 - HSE 2005 Available from HSE Books.

Engineering Noise Control Theory and Practice (Second Edition) DA Bies & C H Hansen. UK E and FN Spon 1996.

Foundations of Engineering Acoustics F Fahy UK Academic Press 2000

Fundamentals of Acoustics L Kinsler, A Frey, A Coppens, and J Sanders UK Wiley 1999

priedai

161

Noise at Work: Guidance for employers on the Control of Noise at Work Regulations 2005 Leaflet INDG362(rev1) ISBN 0 7176 6165 2 – HSE 2005 Available from HSE Books.

Noise Control in Industry Sound Research Laboratories. UK E and FN Spon.

Perceptual consequences of cochlear damage B.C.J. Moore. UK OXFORD 1995.

Proposal for new Control of Noise at Work. Regulations implementing the Physical agents (Noise) Directive (2003/10/EC) Consultative document 2004. CD196 C50 04/04 Website: www.hse.gov.uk/condocs/

Protect your hearing or lose it! Pocket card (INDG363(rev1)) ISBN 0 7176 6166 0 - HSE 2005 – available from HSE books.

Sound solutions: Techniques to reduce noise at work HSE Books. UK HSE Books 1995. ISBN 0717607917

Woods Practical Guide to Noise Control Ian Sharland. UK Wood Acoustics, 1979.

other noneu countries

CANADA

Réduire le bruit en milieu de travail Canada CSST 2002. DC 300-304

SWITzERLAND

Call centres – A measurement headache Institute of Acoustics Publication.– Institute of Acoustics Publication 2003. no. 1178

Chemical exposure as a risk factor for hearing loss T. Morata.– Journal of the Occupational and Environmental Medicine 2003. 45, 675 – 682

Dangers du bruit pour l’ouïe à l’emplacement de travail Caisse nationale suisse d‘assurance en cas d‘accidents SUVA Switzerland SUVA 1997.

Engineering Noise Control D.A.Bies & C.H. Hansen.- 1998.

Industrielle Raumakustik W. Lips. Switzerland Schweizerische Unfallversicherungsanstalt (SUVA) 1989.

Musique et troubles de l‘ouïe : 13ème édition SUVA. Switzerland SUVA 2001.– 15 p. 84001.f.

The role of otoacoustic emission in screening and evaluation of noise damage „Am. J. Ind. Med.“ n°37 (1): 112 – 120 D. Prasher; W. Sulkowski.– 2000.

USA

An Introduction to psychology of hearin B.C.J. Moore Academic Press 2003

Handbook of Noise Control C.M.Harris USA Mc Graw-Hill 1979

Handbook of Acoustical Measurements and Noise Contro Third Edition - Acoustical Society of America USA C Harris 1998

Noise and hearing conseservation manual American Industrial Hygiene Association. – USA E Berger, W Ward, J Morrill, L Royster - 1986

Noise and Vibration Control L.L. Beranek. USA Institute of Noise Control Engineering, 1998.

Noise and Vibration Control Institute of Noise Control Engineering. USA Leo Beranek 1988.

Sound and Hearing S. S. Stevens, F. Warshofsky Life Science Library 1972

The Noise Manual, Fifth Edition American Industrial Hygiene Association.– USA E Berger, L Royster, J Royster, D Driscoll, and M Layne, 2000.

http://www.hse.gov.uk/condocs/

162

priedai

international institutions

World Health Organisation

Occupational exposure to noise: evaluation , prevention and control World Health Organisation/ Federal Institute for Occupational Safety Health B Goelzer, C Hansen, G Sehrndt 2001.

Concawe

Factors potentially affecting the hearing of petroleum industry workers P. Hoet; M. Grosjean; C. Somaruga - Concawe‘s Health Management Group CONCAWE – Bruwwels 2005.

priedai

163

Websites about noise

european union

Web site on Directorate General „Employment, Social affairs and Equal opportunities“ Unit Health, Safety and Hygiene at work: http://ec.europa.eu/employment_social/health_safety/index_en.htm

Web site on Directorate General „Enterprise and Industry“: http://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/ppe/index.htm

European Agency for Safety and Health at Work ( EU ): http://osha.europa.eu/en

Statistics and Figures: http://ec.europa.eu/employment_social/health_safety/statistics_en.htm

EUR-LEX ( EU ): http://eur-lex.europa.eu/

Documents and Publications: http://ec.europa.eu/employment_social/health_safety/docs_en.htm

Accidents at work and work-related health problems: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/product_details/publication?p_product_code=KS-BP-02-002-3A

Data on accidents at work and occupational diseases: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/health/health_and_safety_at_work/database

Accidents at work in the EU 1998-1999: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/product_details/publication?p_product_code=KS-NK-01-016

Work-related health problems in the EU 1998-1999: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/product_details/publication?p_product_code=KS-NK-01-017

European Acoustics Association (EU) http://www.eaa-fenestra.org/

Hear-it. ( EU ): http://www.hear-it.org


Institut pour la prévention, la protection et le bien-être au travail PREVENT. ( BE ) http://www.prevent.be

Le Ministère fédéral de l‘Emploi et du Travail. (BE ) http://www.meta.fgov.be/

Comité national d’action pour la sécurité et l’hygiène dans la construction CNAC (BE) http://www.cnac.be

Institut National de Recherche sur les conditions de travail INRCT (BE) http://www.inrct.be


Výzkumný ústav bezpečnosti práce - VUVB (Cz) http://www.vubp.cz

Centrum hygieny prace e memoci z povolani (Cz) http://www.szu.cz/chpnp/

Centrum informaci a vzdelavani ochrany prace - CIVOP (Cz) http://www.civop.cz

Statni zdravotni ustav - SzU (Cz) http://www.szu.cz

Statni zdravotni ustav/Centrum pracovniho lekarstvi http://www.szu.cz

Vyzkumny ustav bezpecnosti práce http://www.vubp.cz

Oborovy portal bezpecnosti a ochrany zdravi při praci http://www.bozpinfo.cz

Ceska akusticka spolecnost http://www.czakustika.cz


DANMARK (Denmark)

Arbejdstilsynet. (DK) http://www.arbejdstilsynet.dk/

Arbejdsulykker. (DK) http://www.arbejdsulykker.dk/

Arbejdsmiljoinstituttet - AMI (DK) http://www.ami.dk

United Federation of Danish Workers 3F http://www.agrinoise.com/


http://www.eaa-fenestra.org/

http://www.eaa-fenestra.org/

http://www.hear-it.org

http://europe.osha.eu.int/data/products/Newoshinfo_204

http://www.prevent.be

http://www.meta.fgov.be/

http://www.cnac.be

http://www.inrct.be

http://www.vubp.cz

http://www.szu.cz/chpnp/

http://www.civop.cz

http://www.szu.cz

http://www.szu.cz

http://www.vubp.cz

http://www.bozpinfo.cz

http://www.czakustika.cz

http://www.arbejdstilsynet.dk/

http://www.arbejdsulykker.dk/

http://www.ami.dk

http://www.agrinoise.com/

164

priedai


Aktion „Schluss mit Lärm!“ www.schluss-mit-laerm.de

Bundesanstalt für Arbeitsschutz und Arbeitsmedizin (BAuA). (DE) http://www.baua.de

BürgerportalArbeitsschutz NRW. (DE) http://www.arbeitsschutz.nrw.de/

Hauptverband der gewerblichen Berufsgenossenschaften (HVBG). ( DE ) http://www.hvbg.de/ http://www.bg-laerm.de

Informationen der Bundesländer http://lasi.osha.de/de/gfx/index.php http://bb.osha.de/de/gfx/good_practice/gefaehrdungskategorien.php

Jugend will sicher leben (DE ) http://www.jugend-will-sich-erleben.de/

Berufsgenossenschaftliches Forschungsinstitut für Arbeitsmedizin - BGFA (DE) http://www.bgfa.ruhr-uni-bochum.de

Berufsgenossenschaftliches Institut für Arbeitsschutz - BGIA (DE) http://www.hvbg.de/d/bia/index.html

EIRE (Ireland)

Health and Safety Authority (HSA). ( IR ) http://www.hsa.ie

EESTI (Estonia)

EλλΑΔΑ (Greece)

Elliniko Institoyto Yghienis Kai Asfaleias Tis Erghasias - ELINYAE (GR) http://www.elinyae.gr

ESPAÑA (Spain)

Instituto Nacional De Seguridad E Higiene En El Trabajo (INSHT). ( ES ) http://www.mtas.es/insht/

Instituto de Acústica (ES) http://www.ia.csic.es/index.htm http://www.ruidos.org/

Asociacion de Mutuas de Accidentes de Trabajo - AMAT (ES) http://www.amat.es

Asociacion para la prevencion de accidentes - APA (ES) http://www.apa.es

Recursos sindicales de CC.OO. - ISTAS (ES ) http://www.istas.net/sl/rs/cuers.htm

Unión General de Trabajadores (UGT). (ES) http://www.ugt.es/

FRANCE

Institut National de Recherche et de Sécurité (INRS). (France) http://www.inrs.fr

Société Française d’acoustique. (France) http://www.sfa.asso.fr/

Centre d’Information et de Documentation sur le Bruit. (France) http://www.infobruit.org/

Audition Info. (France) http://www.audition-info.org/

Association de prevention des traumatismes auditifs. (France) http://audition-prevention.org/site/sommaire.html

Agence National pour l’Amélioration des Conditions de Travail - ANACT (FR) http://www.anact.fr

Organisme professionnel de prévention du bâtiment et des travaux publics - OPPBTP (FR) http://www.oppbtp.fr

ITALIA (Italy)

Istituto Superiore per la Prevenzione e la Sicurezza del Lavoro. (ISPESL) ( IT) http://www.ispesl.it

Associazione Italiana fra Addeti alla Sicurezza - AIAS (IT) http://www.aias-sicurezza.it

Istituto Nazionale per l’Assicurazione contro gli Infortuni sul Lavoro - INAIL (IT) http://www.inail.it

LATVIJA (Latvia)

LIETUVA (Lithuania)

SODRA (LT) http://www.sodra.lt

LUXEMBOURG

Association d’Assurance contre les Accidents - AAA (LUX) http://www.aaa.lu

http://www.schluss-mit-laerm.de

http://www.arbeitsschutz.nrw.de/

http://www.hvbg.de/

http://www.jugend-will-sich-erleben.de/

http://www.bgfa.ruhr-uni-bochum.de

http://www.hvbg.de/d/bia/index.html

http://www.hsa.ie

http://www.elinyae.gr

http://www.mtas.es/insht/

http://www.ia.csic.es/index.htm

http://www.ruidos.org/

http://www.amat.es

http://www.apa.es

http://www.istas.net/sl/rs/cuers.htm

http://www.ugt.es/

http://www.inrs.fr

http://www.sfa.asso.fr/

http://www.infobruit.org/

http://www.audition-info.org/

http://audition-prevention.org/site/sommaire.html

http://www.anact.fr

http://www.oppbtp.fr

http://www.ispesl.it

http://www.aias-sicurezza.it

http://www.inail.it

http://www.sodra.lt

http://www.aaa.lu

priedai

165


Munkavedelmi Kutatasi Kozalapitvany - MKK (HU) http://www.mkk.org.hu

MALTA

NETHERLAND (Nederlands)

Nederlands Centrum voor Beroepsziekten - NCVB (NL) http://www.beroepsziekten.nl

TNO Arbeid (NL) http://www.nia.tno.nl http://www.tno.nl


Allgemeine Unfallversicherungsanstalt (AUVA). ( Austria ): http://www.auva.or.at

Bundesministerium für Wirtschaft und Arbeit (BMWA). ( Austria ) http://www.bmwa.gv.at/

POLSKA (Poland)

Centralny Instytut Ochrony Pracy (Central Institute for Labour Protection – National Research Institute )- CIOP (PL) http://www.ciop.pl

PORTUGAL

Centro Nacional de protecçao contra os riscos profissionais - CNPRP (PT) http://www.seg-social.pt

Instituto para Segurança, Higiene e Saùde no Trabalho - ISHST (PT) http://www.idict.gov.pt

Instituto Superior Tecnico - IST (PT) http://www.ist.utl.pt


zavod Republike Lovenije za Varstvo pri delu - zVD (SI) http://www.zvd.si


SUOMI (Finland)

Työterveyslaitos (Finnish Institute of Occupational Health, FIOH) (FI) http://www.occuphealth.fi/ http://www.ttl.fi

SVERIGE (Sweden)

Arbetslivsinstitutet - NIWL (SE) http://www.niwl.se http://www.arbetslivsinstitutet.se

Arbetsmiljöverket – SWEDISH WORK ENVIRONMENT AUTHORITY (SE) http://www.av.se

UNITED KINGDOM

Health and Safety Executive (HSE). (UK) http://www.hse.gov.uk

Health and Safety Laboratory HSL (UK) http://www.hsl.gov.uk

Health and Safety Executive - Northern Ireland. (UK) http://www.hseni.gov.uk/

RNID ( UK) http://www.rnid.org.uk/

Office of Public Sector Information (OPSI) ( UK ) http://www.opsi.gov.uk/

Centre for Occupational and Environmental Health (University of Manchester) http://www.medicine.manchester.ac.uk/oeh/

Department for Trade and Industry – Noise emission standards for outdoor machinery http://www.dti.gov.uk/strd/outdoors.html

TUC. (UK) http://www.tuc.org.uk/

Association of Noise Consultants http://www.association-of-noise-consultants.co.uk/

Faculty of Occupational Medicine http://www.facoccmed.ac.uk

http://www.mkk.org.hu

http://www.beroepsziekten.nl

http://www.nia.tno.nl

http://www.auva.or.at

http://www.bmwa.gv.at/

http://www.ciop.pl

http://www.seg-social.pt

http://www.idict.gov.pt

http://www.ist.utl.pt

http://www.zvd.si

http://www.occuphealth.fi/

http://www.ttl.fi

http://www.niwl.se

http://www.av.se

http://www.hse.gov.uk

http://www.hsl.gov.uk

http://www.hseni.gov.uk/

http://www.rnid.org.uk/

http://www.opsi.gov.uk/

http://www.dti.gov.uk/strd/outdoors.html

http://www.tuc.org.uk/

http://www.facoccmed.ac.uk

166

priedai

other noneu countries

SWITzERLAND

Schweizerische Unfallversicherunganstalt - SUVA (CH) http://www.suva.ch

Cercle Bruit (CH) http://www.cerclebruit.ch/

international institutions

International Labour Office http://www.ilo.org/ http://www.ilo.org/global/What_we_do/Publications/lang--en/index.htm http://www.itcilo.org/pub/page_main.php?VersionID=2&ContentTypeID=84

World Health Organization http://www.who.int/en/

Fast Noise and Vibration Information http://www.noisenet.org/

Audition-info.org http://www.audition-infos.org

Organisation mondiale de la santé - Bureau régional de l’Europe - Programme Bruit et santé www.euro.who.int/Noise

Concawe http://www.concawe.org/Content/Default.asp?PageID=3

http://www.suva.ch

http://www.cerclebruit.ch/

http://www.ilo.org/

http://www.itcilo.org/pub/page_main.php?VersionID=2&ContentTypeID=84

http://www.who.int/en/

http://www.noisenet.org/

http://www.audition-info.org/

http://www.euro.who.int/Noise



http://www.concawe.org/Content/Default.asp?PageID=3

priedai

167

Mr Mario ALVINO (Chairman)MINISTERO DEL LAVORO E DELLE POLITICHE SOCIALIVia Fornovo 8IT - 00192 ROMATel.: +39 (06) 36 75 42 91Fax : +39 (06) 36 75 48 86E-mail: [email protected]

Mr Sven BERGSTRÖMLANDSORGANISATIONEN Barnhusgatan 18S - 105 53 STOCKHOLMTel.: +46 (08) 79 62 654Fax : +46 (08) 79 62 549Email: [email protected]

Ms Mirjam CORONEL-TIMMERMANSCoordinatorARBO CONVENANT ORKESTENSarphatikade 13NL- 1017 WV AMSTERDAMTel: + 31 (020) 6277952Fax: + 31 (020) 4226913Email: [email protected]

Mrv Thomas DAYANFédération Internationale des MusiciensSecrétaire général adjoint21 bis, rue Victor MasséF – 75009 PARISTel: + 33 (0) 145 263 123Fax: +33 (0) 145 263 157E-mail: [email protected]

Mr Ignacio DE PABLOSPSA PEUGEOT CITROËN Avenida De Citroën s/n E - 36210 VIGOTel.: +34 (986) 21 59 58Fax : +34 (986) 21 60 76E-mail: [email protected]

Mr Angel CARCOBACC.OO. CONFEDERACION SINDICAL DE COMISIONES OBRERASC/. Fernández Hoz 12E - 28010 MADRIDTel.: +34 (91) 70 28 067Fax : +34 (91) 31 04 804Email: [email protected]

Ms Pauline DALBYBRITISH MUSICIANS’ UNIONHealth and Safety Officer60/62 Clapham RoadUK- LONDON SW9 OJJTel: + 44 20 7840 5516Fax: + 44 20 75829805Email: [email protected]

Ms Anita DEBAEREDirectorPEARLESaintctelettesquare, 19/6B – 1000 BRUSSELSTel: +32 2 2036296Fax: +32 2 2011727Email: [email protected]

Mr Frank GAMBELLIUNION DES INDUSTRIES ET METIERSDE LA METALLURGIE56, avenue de WagramFR - 75854 PARIS cedex 17Tel.: +33 611015950Fax : +33 (01) 40542013E-mail: [email protected]

annex iii

EXPERTS INVOLVED IN THE PREPARATION OF THIS GUIDE

adHoc Working party “noise guide”

mailto:[email protected]








168

priedai

Dr Christoph HECKERSÜDDEUTSCHE METALLBERUFSGENOSSENSCHAFT Wilhelm-Theodor- Römheld-Str. 15D - 55130 MAINzTel.: +49 (61) 31 80 23 01Fax : +49 (61) 31 80 25 54E-mail: [email protected]

Mr Giovanni MONTIAMMAVia Vela 17IT – 10128 TORINOTel.: +39 (011) 57 18 210Fax : +39 (011) 57 18 217E-mail: [email protected]

Mr Dariusz PUTOCENTRAL INSTITUTE FORLABOUR PROTECTION –National Research InstituteCzerniakowska 16PL - WARSAWTel.: +48 (504) 16 01 05Email: [email protected]

Mr Lothar SCHMIDTBAYER INDUSTRY SERVICES GmbH & Co. OHGGebäude H1, Raum 511DE- 51368 LEVERKUSENTel.: +49 (0) 214 30 57 579Fax : +49 (0)214 30 61 131Email: [email protected]

Mr Roger SUTTONResearch OfficierGeneral Federation of Trade UnionsEducational Trust (GFTU)Central House, Upper Woburn PlaceUK – LONDON WC1H 0HYTel.:: + 44 20 73872578E-mail : [email protected]

Mr Bob KONINGVNO-NCWPostbus 9300212 BezuidenhoutsewegNL-2509 AA DEN HAAGTel.: +31 (70) 34 90 349Fax : +31 (70) 34 90 300E-mail : [email protected]

Mr Gedimas MOzURALITHUANIAN LABOUR FEDERATIONGelvonu 68 – 52LT - 07141 VILNIUSTel.: +370 (5) 27 80 298Fax : +370 (5) 23 12 029Email: [email protected]

Mr Marc SAPIRETUI-REHSBd du Roi Albert II, 5 bte 5B – 1210 BRUXELLESTel.: +32 (2) 224.05.55Fax : +32 (2) 224.05.61Email: [email protected]

Mr Hans SCHUTTContacttorgan van Nederlandese OrkestenHerengracht, 174NL – BR AMSTERDAMPuhelin: +31 20 6209000Faksi: +31 20 4216585E-mail: [email protected]

Mr Peter zATKOVICREGIONAL PUBLIC HEALTH OFFICERuzinovska 8SK- 820 09 BRATISLAVATel.: +421 (2) 48 28 11 15Email: [email protected]











priedai

169

Consultants

P. CANETTOINRSAvenue de BourgogneB.P. n° 27F - 54501 VANDOEUVRE CedexTel.: +33 (3) 83 50 98 44Fax : +33 (83) 50 20 93E-mail : [email protected]

Ms Marie-Amélie BUFFETProject managerEUROGIP55 rue de la FédérationF - 75015 PARISTel: + 33 1 40 56 30 40Fax: + 33 1 40 56 36 66Email: [email protected]

European Commission

Mr Angel FUENTE MARTINDG Employment, Social Affairs and Equal OpportunitiesUnit EMPL F/4 “Health, Safety and Hygiene at Work”Jean MONNET buildingOffice EUFO 2/2176L – 2920 LUXEMBOURGTel: (+352) 4301 32739Fax: (+352) 4301 34259E-mail: [email protected]

DG Employment, Social Affairs and Equal OpportunitiesUnit “Health, Safety and Hygiene at Work”e-mail: [email protected]





Europos Komisija

neprivalomas direktyvos 2003/10/eb „triukšmo poveikis darbe“ taikymo gerosios praktikos vadovas

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras

2009 – 169 p. – 21 x 29,7 cm

ISBN 978-92-79-11344-4doi 10.2767/2478

Šis leidinys yra išspausdintas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis bei pateikiamas ele-ktronine forma visomis kitomis oficialiosiomis ES kalbomis.

Kaip įsigyti ES leidinių?Parduodamų leidinių galite įsigyti:• EUBookshop(http://bookshop.europa.eu);• knygyne,nurodęleidiniopavadinimą,leidėjąir(arba)ISBNkodą;• tiesiogiaiišmūsųplatintojų. Jųadresusrasitetinklavietėje:http://bookshop.europa.euarbakreipęsifaksu:+3522929-42758.

Nemokamų leidinių galite įsigyti:• EUBookshop(http://bookshop.europa.eu);• EuroposKomisijosatstovybėsearbadelegacijose. Jųadresusrasitetinklavietėje:http://ec.europa.eu/arbakreipęsifaksu:+3522929-42758.

NEPRIVALO

MAS D

IREKTYVOS 2003/10/EB „TRIU

KŠMO

POVEIKIS D

ARBE“ TAIKYMO

GERO

SIOS PRAKTIKO

S VADO

VAS

Europos Komisija

KE 81-08-222-LT-N

NEPRIVALOMAS DIREKTYVOS 2003/10/EB „TRIUKŠMO POVEIKIS DARBE“

TAIKYMO GEROSIOS PRAKTIKOS VADOVAS

http://ec.europa.eu/social/

ISBN 978-92-79-11344-4

Jus domina Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybiųgeneralinio direktorato leidiniai?

Jų galite atsisiųsti arba nemokamai užsiprenumeruoti internete:http://ec.europa.eu/social/publications

Be to, esate kviečiami užsiregistruoti: http://ec.europa.eu/social/e-newsletter

ir gauti nemokamą Europos Komisijos elektroninį naujienlaiškį Socialinė Europa.

9 7 8 9 2 7 9 1 1 3 4 4 4

NEPRIVALOMAS DIREKTYVOS 2003/10/EB „TRIUKŠMO POVEIKIS … · 2013. 3. 7. · neprivalomas...

Documents

Transcript of NEPRIVALOMAS DIREKTYVOS 2003/10/EB „TRIUKŠMO POVEIKIS … · 2013. 3. 7. · neprivalomas...