NECP: Pramonė – kur link judame? Esama situacija ir

perspektyvos

Kęstutis Masalskis

Inovacijų ir pramonės departamentas

Pramonė 4.0 politikos skyriaus vyriausias specialistas

l

= ?

+

?

Gamyba: didelis poveikis Lietuvos ekonomikai, tačiau darbui imlios prekės ir žema pridėtinė vertė

Source: Lithuanian Industry Digitization Roadmap 2019-2030, / MoEI calculations

-80,0

-60,0

-40,0

-20,0

0,0

20,0

40,0

60,0

Manufacturing: share inGDP

Manufacturing: laborproductivity

Manufacturing: wages andsalaries

Manufacturing: share intotal employment

Manufacturing: turnoverper person

Share of medium and high-tech manufacturing

sectors in total productionoutput

Summary of benchmark analysis (deviation from average, %)

Belgium Denmark Germany

Lithuania Netherlands Finland

Sweden

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

Globalios inovacijos vietineirinkai

Regioninis apdirbimas

Energijos ir resursams imliosprekės

Globalios technologijos /inovatoriai

Darbui imlios prekės

ES / LT gamybos sektoriai pagal technologinį jautrumą

ES LT

Lietuvos pramonės sukuriama BVP sudarė: 0,22 proc. nuo ES pramonės sukurtos BVP

Šalių reitingas pagal integracijos į ES vertės grandines laipsnį, 2014 m

Vidutinis metinis apdirbamosios pramonės užimtumo dalies, kaip bendro

užimtumo, augimas

„Atsistatanti ir atgimstanti ekonomika

pagal dizainą “ Linijinės ekonomikos apribojimai:

Didėjantis išteklių trūkumas ir nestabilios kainos

Prarasta medžiagų ir gaminių vertė, kai jie buvo panaudoti

Augantys atliekų kiekiai, aplinkos užterštumas ir klimato kaita

67% išmetamo ŠESD kiekio yra tiesiogiai susiję su medžiagų valdymu • Slide source: European Commission – DG Environmen

Pavyzdys: Kalundborgas, Danija - nuo 1972 m.!

“Pramonė 4.0“

Lietuvos pramonės iššūkiai ir galimybės

„

2019 Lietuvos pramonės skaitmenizacijos gairės 2019-2030

2020 – 2021 Lietuvos pramonės perėjimas prie žiedinės ekonomikos planas

2020-2021 Lietuvos pramonės integracija į Europos strategines vertės grandines

Inovacijų reforma

2018 Pramonės transformacija regionuose

Lietuvos pramonės siekiai: pramonė 4.0“

Galimi scenarijai: 2020 – 2025

Pasirengimas

2025 – 2030 Įvertinimas ir tikslų pasiekimas

2030 – 2040 Integracija

2040 – 2050 Prisitaikymas ir tikslų pasiekimas

Pereinamuoju 2020 – 2030 m.m. laikotarpiu svarbiausia: investicijos ir tarptautinio, ES

regioninio bendradarbiavimo stiprinimas/atnaujinimas.

Aljansai. ES Strateginės vertės grandinės:

• Baterijos • Didelio našumo kompiuteriai • Mikroelektronika • Vandenilio technologijos ir sistemos*

• Mažo anglies dioksido kiekio pramonė

• Pramoninis daiktų internetas; • Sumani sveikata • Sujungtos, švarios ir autonominės transporto priemonės

• Kibersauga Strateginės vertės grandinės.

Platformos. Regioninė dimensija S3 ir naujos klasterių koncepcijos pagrindu

Bendrieji partnerystės tikslai: • Gamybos sistemų inovacinių gebėjimų stiprinimas

• Naujų rinkų ir naujų produktų paieška

• Skaitmeninė transformacija

• Žiedinė ekonomika, neutralumas klimatui, aplinkos tvarumas

• Naujos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos

Priemonės Finansavimo poreikis iki 2030 m.: Viešųjų lėšų – 333,375 mln. Eur. Privačių lėšų – 533,25 mln. Eur. Bendras lėšų poreikis – 866,625 mln. Eur:

Technologinių ir netechnologinių ekoinovacijų diegimas ir skatinimas Moderniųjų technologijų diegimas Investicijų skatinimas į gaminių/pakuočių/ paslaugų dizaino sprendimus Tradicinės pramonės transformacijos skatinimas Pramonės skaitmeninimo skatinimas F-dujų panaudojimo mažinimas

6.3. uždavinys: Didinti išteklių panaudojimo efektyvumą ir skatinti pramonės

simbiozę (žiedinė ekonomika).

Žiedinės ekonomikos (pramonės simbiozės) principų įgyvendinimas

Lietuvos pramonei yra naujas procesas, nes iki šiol nebuvo laikoma

politiniu prioritetu ir jos iš esmės nėra šalies sumanios specializacijos

strategijoje ir pramonės plėtros kultūroje, kol kas nėra atlikta žiedinės

ekonomikos perėjimo sąlygų analizė.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija laiko žiedinės

ekonomikos iniciatyvą, kaip galimybe suvienyti pramonės perėjimo

ekonominius ir aplinkos aspektus, atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus.

Todėl 2019 – 2020 m.m. su ES finansine pagalba planuojama parengti ir

pradėti įgyvendinti „Lietuvos pramoninio perėjimo prie žiedinės

ekonomikos planas“ projektą, kuris sudarys šio uždavinio įgyvendinimo

pagrindą ir turės ilgalaikį poveikį.

Nuo 1993-ųjų Lietuvoje veikianti įmonė, trečias didžiausias šalies mokesčių

mokėtojas.

Bendrovė "Philip Morris Lietuva", pelnė ypatingą "Carbon – Neutral" statusą. Gautas sertifikatas reiškia, kad Klaipėdoje įsikūręs fabrikas gamina produkciją, visiškai neteršdamas aplinkos oro ir yra maksimaliai draugiškas gamtai. Vykdydama energijos resursų vartojimo mažinimo programas, įmonė visiškai kompensuoja į aplinką išmetamą CO2 kiekį. 2019 10 04 https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/bendrovei-philip-morris-lietuva-klimato-tarsos-mazinimo-sertifikatas-933555

Kęstutis Masalskis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos

Inovacijų ir pramonės departamento

Pramonė 4.0 politikos skyriaus vyriausias specialistas

Tel.nr. 8 706 64718

El.p. Kestutis.Masalskis@eimin.lt

www.eimin.lt

Atsiduokime ne rezultatams, o procesams, kurie veda link

rezultatų. Oliveris Burkeman teigia, kad perdėtas optimizmas ir neracionalus pozityvumas buvo vienos iš ryškiausių priežasčių, kurios sukėlė pastarųjų metų finansinę krizę. Atsižvelgiant į tai jis pataria organizacijoms susitelkti ne ties lenktynėmis link tikslų, tačiau mokytis priimti ir toleruoti neapibrėžtumą.