N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis...
Transcript of N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis...
jwbof!kbwbyjTwjmjt!tbyfmpcjt!Ucjmjtjt!tbyfmnxjgp!vojwfstjufujt!hb{fUj!hbnpejt!2:38!xmjebo
2:aprili,
samSabaTi 2016 w., ¹5
n o m e r S in o m e r S i reqtoris movaleobis Semsrulebels 20 aprils airCeven
30 marts Tsu-is reqtor-ma, akademikosma lado papavam postis dato-
vebis gadawyvetileba miiRo.
gadadgomis realuri mizezis
dasaxelebisgan reqtori am-
jerad Tavs ikavebs. lado pa-
pava reqtoris movaleobas 21
aprilamde Seasrulebs, anu manamde, vidre reqtoris mova-leobis Semsrulebels airCe-ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis Sesaxeb. studenturi TviTm-
marTvelobis wevrebma, rom-lebic 29 martidan lado pa-pavas gadadgomis moTxovniT SimSilobdnen, aqcia maSinve Sewyvites, rac reqtorma po-stis datovebis Taobaze ga-dawyvetileba miiRo.
gv. 3
17 aprils saqarTvelos premier-ministri giorgi kviri-
kaSvili studentebTan Sesaxvedrad mivida. misi viziti im-
denad moulodneli aRmoCnda, rom winaswar arc misvlis dro
da arc adgili ar yofila gansazRvruli. amitomac, baton
giorgi kvirikaSvils cota xani VI korpusis Carazul karTan
cdac mouwia.
daaxloebiT dRis 3 saaTze premieri Tsu-is pirveli kor-
pusis 115-e auditoriaSi studentebs daxurul kars miRma
Sexvda. saaTnaxevriani diskusiis da msjelobis Semdeg baton-
ma premier-ministrma mediasTan gaakeTa gancxadeba, romlis
mixedviTac igi mzadaa, CaerTos ganaTlebis sistemis refor-
mirebis procesSi da studentebTan erTad ganixilos yvela
problemuri sakiTxi: `es iyo Zalian saintereso Sexvedra.
studentebis moTxovnebis didi nawili, marTlac, guliTaa
nakarnaxevi. me yuradRebiT movusmine maT. SevTanxmdiT, rom
studenturi TviTmmarTveloba im maxinji saxiT, ra saxiTac
arsebobda, aRar unda arsebobdes. konkretul formebs, ra
premier-ministri piradad CaerTveba ,,umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb”
kanonis SemuSavebaSigiorgi kvirikaSvilis viziti
`auditoria 115”-Si
me-2 gverdze
`yvelaferi saxelmwifoSi damkvidrebuli mavnebluri koha-
bitaciis Sedegia~, _ ase afasebs gazeT `kviris palitrasTan”
eqskluziur interviuSi Tsu-Si ganviTarebul procesebs uni-
versitetis jer kidev moqmedi reqtori lado papava.
papavas ganmartebiT, `qveyanaSi ganviTarebuli procesebi,
rodesac ver gaigebdi, xelisuflebaSi `qarTuli ocneba” iyo Tu
`nacionaluri moZraoba”, universitetzec erTi erTSi aisaxa”.
`diax, es yvelaferi marTuli iyo im Zalebis mxridan, rom-
lebic dRemde samTavrobo struqturebSi myudrod arian mo-
kalaTebulni, Tumca es is informaciaa, ris gasajaroebasac
am etapze moveridebi. mova dro da am yvelaferze aucileblad
visaubreb. 2013 wels universitetSi istoriuli arCevnebi Ca-
tarda. marTalia, am periodSi prezidenti kvlav saakaSvili
gaxldaT, magram sxvadasxva struqturebi mas aRar emorCile-
bodnen. amasTan, `qarTuli ocneba” eiforiaSi iyo, xelisuf-
lebis saSualo da qveda rgolebi ki axal patrons eZebdnen da
mniSvnelovan procesebze gavlenis moxdenis SesaZlebloba ar
hqondaT. swored aman ganapiroba, rom universitetSi mosuli-
yo kaci, romelic damoukidebelad imoqmedebda da zewolas
arasodes daeqvemdebareboda”, _ acxadebs papava.
misive TqmiT, yvelaze mwvave zewola pirvelad maSin igrZ-
no, rodesac Seityo, rom universitetis maRliv korpusTan
gazgasamarTi sadguris aSeneba igegmeboda, romelsac, papavas
azriT, Cinovnikebi lobirebdnen.
`Tumca amaze mets dRes ver vityvi. verasodes warmovidgendi,
`qarTuli ocnebis” mTavroba universitetis teritoriaze gazga-
samarTi sadguris aSenebaze odesme licenzias Tu gascemda. verc
imas davijerebdi, rom konkretul bizness am masStabis mxarda-
Wera eqneboda. maSin gazgasamarTi sadguris mSenebloba studen-
tebmac gaaprotestes da, sabednierod, es procesi SeCerda.
morigi zewola kancleris arCevnebis win daiwyo, bevrs ver
visaubreb, Tumca Zalovanma da sxva struqturebma Tsu-Si re-
qtorisgan damoukidebeli binZuri TamaSi wamoiwyes”, _ aRniS-
navs lado papava. misi TqmiT, igi Tanamdebobidan sakuTari sur-
vilis safuZvelze wavida, radgan procesebis uaresi scenariT
ganviTareba igegmeboda. `es Cems winaaRmdeg mowyobili provo-
kacia iyo. isic ki ikadres, rom studentebis nawili saSimSilod
daesvaT“, _ ganacxada reqtorma, romelic 2-3 dReSi Tanamde-
bobas sabolood datovebs.
lado papava: Zalovanma da sxva
struqturebma Tsu-Si binZuri TamaSi
wamoiwyes
Sexvedra kandidatebTan
gv. 3-6
inesa merabiSvili: saarCevno komisiam ukve dauSva rigi Secdomebisa
samarTliani iyo Tu ara saarCevno komisiis gadawyvetileba?
gv. 6
profesor irakli kovzanaZis axali wigni Taroze
tieri beriSvili reqtoris gadadgomas weriliT exmaureba
Salva sabauri: mxolod Tsu-Si mimdinare procesebis gamo ar SeiZleba kanonSi cvlilebebis Setana!
gv. 7,9
gv. 6
gv. 9
gv. 13
Tbilisis universiteti
tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge
2
reqtoris morigi Sexvedr
16 aprilis aqcia
16 aprils Tbilisis saxelmwifo
universitetis studenturma
moZraobam _ `auditoria 115~
_ saprotesto aqciebi ganaaxla.
zustad erTi Tvis win, mas Semdeg,
rac universitetis reqtorma, aka-
demikosma lado papavam ganacxada, rom
Tanamdebobas datovebda, `auditoria
115~-ma Sewyvita aqciebi, gamoaqveyna
moTxovnebi da ganacxada, rom Tu es
moTxovnebi ar Sesruldeboda, 16 apri-
lidan aqciebs kvlav ganaaxlebdnen da
ufro mwvaved dasvamdnen umaRlesi gana-
Tlebis sistemis Zireuli reformirebis
sakiTxs.
16 aprils dilis 8 saaTze aqciis monawi-
le studentTa erTma jgufma Tsu-is VI kor-
pusi daikava. maT Signidan Caxerges Sesasv-
leli karebi da pirveli video mimarTvac
gaavrceles: `saxelmwifom mogvatyua. stu-
dentebi gavmagrdiT VI korpusSi. Cven SeiZ-
leba gvisayveduroT, ratom vuSliT xels
saswavlo process, realurad ki saswavlo
procesi aq wlebia ar mimdinareobs. uni-
versitetSi, praqtikulad, mecniereba ar
arsebobs, ar iqmneba axali codna. universi-
teti orientirebulia, moamzados kadrebi
biurokratiuli aparatisTvis. studentebi
da leqtorebi amas veRar SeveguebiT!~, _
naTqvami iyo video-mimarTvaSi. aqve isic
gairkva, rom studentebi meeqvse korpusis
gaTavisuflebas manam ar apirebdnen, sanam
aqciis monawileebs saqarTvelos premier-
ministri ar Sexvdeboda. Sexvedris drod 16
saaTi gamocxadda.
`ar vapirebT Cveni moqmedebebisa da
miznebis lokalizebas mxolod studentu-
ri TviTmmarTvelobebis mimarTulebiT.
studenturi TviTmmarTveloba aris ubra-
lo rgoli am mankieri sistemisa. Cveni dRis
wesrigi swored umaRles saganmanaTleblo
sivrceSi arsebul uamrav problemaze mu-
Saobaa.
Cveni ZiriTadi moTxovnebia:
1) moviTxovT ganaTlebis sistemis
srul reformirebas da mecnierebis prio-
ritetad qcevas, rac gulisxmobs gare re-
ferirebas da sxva sakiTxebs;
2) studenturi TviTmmarTvelobis
struqturis gauqmebas da warmomadgenlo-
biTi funqciis gadacemas sabWoebSi pirda-
piri wesiT arCeuli studentebisTvis;
3) reqtorisa da akademiuri sabWos arCe-
vis axali, demokratiuli wesis SemuSavebas;
4) `odeerebis~ mier universitetebis
dauyovnebliv datovebas;
saxelmwifo da ganaTlebis saministro
cdiloben studentebis motyuebas, rasac
Cven ar/ver davuSvebT. Cven gavagrZelebT
brZolas manam, sanam qveynisTvis ganaTle-
ba ar gaxdeba prioritetuli dargi da ar
ganxorcieldeba Zireuli cvlilebebi,~ –
naTqvamia `auditoria 115~-is mier gavrce-
lebul werilSi.
`am zomebis miReba aucilebeli gaxda,
radgan ganaTlebis saministrom ver aiRo
pasuxismgebloba universitetis SigniT si-
stemuri cvlilebebis ganxorcielebaze.
ganaTlebis saministro Tavisi naxevrad se-
riozuli nabijebiT cdilobs status-kvos
SenarCunebas, am SenobaSi SeWrili studen-
tebi ki cdiloben, rom ganaTlebis sistemis
radikaluri reforma daiwyos. saqarTve-
loSi yvelaze adekvaturi da didi pasuxis-
mgeblobis mqone piri aris premier-mini-
stri da vTxovT, mobrZandes CvenTan, raTa
uzrunvelyos, rom am mowvevis parlament-
ma miiRos cvlilebebi kanonSi da ganaT-
lebis sistemaSi im mimarTulebiT, rom: 1)
gauqmdes nebismieri biurokratiuli stu-
denturi struqtura; da 2) Seicvalos uni-
versitetis marTvis wesi demokratiulad.
premier-ministrma aiRos pasuxismgebloba,
rom igi safuZvels Cauyris ganaTlebis si-
stemis radikalur reformirebas gare re-
ferirebis sistemis mxardaWeriT~, _ gana-
cxada `auditoria 115~-is warmomadgenelma
levan lorTqifaniZem.
dRis pirvel naxevarSi VI korpusTan
mivida da studentebs Sexvda universite-
tis reqtori, akademikosi lado papava, ro-
melmac mediasTan saubarSi ganacxada, rom
studentebs aqvT moTxovnebis wamoyenebis
ufleba, Tumca saswavlo korpusis daka-
veba da saswavlo procesis xelis SeSla ar
aris protestis kargi forma. igi dahpirda
aqciis monawileebs, rom studentebis aq-
ciis da moTxovnebis Sesaxeb informacias
miawodebda mTavrobas. `Sexvdeba Tu ara
premier-ministri studentebs, amis Sesaxeb
verafers getyviT, Tumca, Tu igi miiRebs
gadawyvetilebas, rom studentebs gamoex-
mauros, amisTvis arsebobs ramdenime for-
ma _ gancxadeba an piradad Sexvedra da es
Tavad unda SearCios. vfiqrob, es man unda
gaakeTos~, _ ganacxada lado papavam.
16 aprils VI korpusSi leqciebze misul
studentebsa da leqtorebs karebze lo-
zungebi daxvdaT: `sistema unda daingres!~,
`prioriteti mecnierebas!~, `studentebi
xarisxiani ganaTlebisaTvis!~.
am dRes kolokviumebic gacda, Tumca
leqtorebma mxardaWera gamoucxades stu-
dentebs da mediasTan saubarSi aRniSnes,
rom miuxedavad protestis radikaluri
formisa, sistemis realuri cvlileba am
kompromiss moiTxovs. `studentebis moT-
xovnebsa da saministros mier SemuSavebul
kanonproeqts Soris aris Seusabamoba. pir-
vel rigSi, es exeba studenturi TviTmmarT-
velobis sakiTxs. formis cvlileba mxolod
im SemTxvevaSia gamarTlebuli, rodesac is
Sinaarss cvlis. is, rom studentur orga-
nizacias adre TviTmmarTveloba erqva da
axla studenturi klubi erqmeva _ cvli-
leba ar aris da Tu is Sinaarsobrivi ar iq-
neba, saxelis Secvla efeqtur Sedegs ver
moitans. rac Seexeba dRevandel aqcias, es
aris gagrZeleba wina dReebis aqciisa da
misi av-kargianoba unda Sefasdes misi moT-
xovnebis mixedviT. studentebi iTxoven met
Tavisuflebas, ganaTlebis ukeTes xarisxs,
mecnierebisa da avtonomiis prioritetu-
lobas. TiToeuli es moTxovna samarTlia-
nia. rac Seexeba formas, verafers uCveulos
da gansakuTrebuls am formaSi ver vxedav
_ am formiT studentebma mTavrobas, sami-
nistros da universitetis administracia-
sac unda miawvdinon TavianTi saTqmeli.
leqcia rom cdeba, ar momwons, magram imedi
maqvs, orSabaTidan saswavlo procesi gan-
axldeba~, _ ganacxada Tsu-is socialur da
politikur mecnierebaTa fakultetis aso-
cirebulma profesorma Tamaz jologuam.
kolokviumebis gacdenasa da saswav-
lo procesis CaSlaze aqciis monawileebs
sxva mosazrebebi hqondaT – isini xmamaRla
acxadebdnen, rom araviTari saswavlo pro-
cesi ar CauSliaT, radgan universitetSi
karga xania is aRar mimdinareobs: `Cven Za-
lian didi xani, aqciis dawyebis pirvelive
dReebidan, gveCxubebodnen universitetis
administraciis warmomadgenlebi da homo-
fobi, seqsisti leqtorebi, romlebisganac
Zalian bevri damcireba gvaxsovs. maT ego-
naT, rom yvelaferi Zveleburad gagrZel-
deboda, magram Secdnen. maT hgoniaT, rom
Cven CavSaleT saswavlo procesi, magram
Zalian kargad viciT, rom es aris tyuili.
me-4 welia am universitetSi var da saswav-
lo process saerTod ar movswrebivar, mi-
uxedavad imisa, rom leqciebzec davdiodi
da gamocdebzec. is adamianebi, romlebic
gveubnebian, rom korpusi gamocdebis peri-
odSi ar unda davikavoT, arian matyuarebi,
didi xania gvatyueben da Cven maT Tavs aRar
movatyuebinebT. ukan waiRon TavianTi 20-
20 qulebi, ar gvWirdeba am samarcxvino si-
stemaSi dawerili 100 qula~, _ ganacxada
aqciaze ana-maria bragvaZem.
aqciis monawileebs SeuerTdnen stu-
dentebi ilias universitetidan, iyvnen
warmomadgenlebi baTumis universiteti-
dan, politeqnikuri universitetidan. Tsu-
is studentebs solidaroba gamoucxades
sxvadasxva qalaqebis universitetebmac.
14 saaTze movlenebis epicentrma uni-
versitetis pirveli korpusis ezoSi ga-
dainacvla.
studenturi aqciebis axali talRa Tsu-Sipiketirebuli VI korpusi da ultimatumebi saqarTvelos premier-ministrs
saxiT iarsebebs igi, kidev erTxel ganvi-
xilavT. aseve SevTanxmdiT, rom studen-
tebis mxridan Seiqmneba samuSao jgufi,
romelTan erTadac vimuSavebT. piradad
CaverTvebi ,,umaRlesi ganaTlebis Sesa-
xeb” kanonis SemuSavebaSi. Semdegi Sexve-
dra Cven momavali kviris meore naxevarSi
davTqviT da ukve samuSao atmosferoSi
gveqneba saubari dafinansebis principeb-
ze, ganaTlebis sistemis kriteriumebze,
aseve, universitetebSi mmarTvelobis
organoebis struqturebze da sxva mtkiv-
neul sakiTxze. studenturi protesti ar
aris ucxo ram, samwuxaroa, rom zogierT
korpusSi saswavlo procesi SeCerebu-
lia, me maT vTxove, rom Sewyviton pro-
testi da garkveuli garantiebic gaveci.
vnaxoT, gaiziareben Tu ara am Txovnas~,
_ ganacxada giorgi kvirikaSvilma.
`auditoria 115~-Tan Sexvedris Sem-
deg premier-ministri universitetis
reqtorsac Sexvda. akademikosma lado
papavam Sexvedris Semdeg ganacxada, rom
premieris mxridan studentebTan Sexve-
dra misasalmebeli nabiji iyo: `premieris
mier gadadgmuli nabiji misasalmebelia.
me ar davswrebivar Sexvedras, magram vici,
rom man mzaoba gamoTqva erTobliv mu-
SaobasTan dakavSirebiT. konstruqciuli
dialogis reJimSi, romlis momxrec yo-
velTvis viyavi, nebismieri sakiTxis ga-
dawyveta SeiZleba~, _ aRniSna man. kiTxva-
ze, eTanxmeba Tu ara Tavad reqtori stu-
dentebis moTxovnebs, batonma reqtorma
ganacxada, rom aris sakiTxebi, romelic,
SesaZloa, gadawydes da aris sakiTxebi,
romelic jer momwifebuli ar aris: `maga-
liTad, 2013 wlis koncefcia umaRlesi ga-
naTlebis reformis Sesaxeb arc maSin mom-
wonda da arc axla momwons. is Teoriulad
lamazi koncefciaa, magram saqarTvelo
amisTvis mzad ar aris. jer unda gadawydes
universitetebis dafinansebis sakiTxi da
mere SeiZleba konkretuli koncefciis
realizeba~, _ brZana lado papavam.
saerTo gadawyvetilebiT, `audito-
ria 115~ me-6 korpuss datovebs mas Sem-
deg, rac premier-ministri gaakeTebs
oficialur gancxadebas aRniSnul sa-
kiTxTan dakavSirebiT.
studenturi moZraobisagan gansx-
vavebuli mosazrebebi aqvs studentu-
ri TviTmmaTvelobis warmomadgenlebs.
Tsu-is studenturi TviTmmarTvelobis
prezidentis, Salva sabauris gancxade-
biT, `premieris Sexvedra studenteb-
Tan dadebiTi faqtia, radgan pirdapiri
komunikacia moqalaqeebTan idealuri
formaa, magram universitetis avtono-
miurobis idea mTavrobis Carevas ar gu-
lisxmobs. nacionaluri moZraobis war-
momadgenlebis mxridan Cveni velurebad
Seracxvam da arsebuli mTavrobis mxri-
dan maxinj sistemad moxseniebam, mgo-
ni, daadastura, rom dRes studenturi
TviTmmarTveloba aravisi lobirebiT ar
sargeblobs da warmoadgens absolutu-
rad damoukidebel studentur insti-
tuts. studenturi TviTmmarTveloba
ar warmoadgens maxinj sistemas dRes da
rodesme Tu arsebobda (2014 wlis mai-
samde), amaze pasuxs dRevandeli mowveva
ar agebs. Tu vinme amaze pasuxs iTxovs,
maSin principis doneze yvela axalma
mTavrobam wina mTavrobis qmedebebze
unda agos pasuxi. studenturi TviT-
mmarTveloba acxadebs: 1. mTavrobis
meSveobiT xisti regulaciebis Seqmna
ar warmoadgens universitetis avto-
nomiurobis dacvas. arc amis TxovnaSia
avtonomiis gageba da arc SesrulebaSi;
2. studentTa erT nawilTan sakiTxis
gadawyveta ar warmoadgens studentTa
Tanasworobas. arc amis TxovnaSia Ta-
nasworobis gageba da arc SesrulebaSi;
3. Cemi udidesi siyvarulis miuxedavad
Tsu-sadmi, mxolod erT universitetSi
ar unda wydebodes, ra rogor moxdeba,
saWiroa am procesSi yvela universite-
tis studentebis CarTva _ rac, Tuki
normalur qveyanas vaSenebT, upirobod
uzrunvelyofili unda iyos; 4. saganma-
naTleblo sivrceSi problemebia, ro-
melTa gadaWrac saWiroebs zomebis miRe-
bas _ reformebsa da cvlilebebs, magram
es yvelaferi kargad gaanalizebuli da
daTvlili unda iyos, raTa axali Sec-
domebi gamoiricxos. studentebs unda
hqondeT arCevanis Tavisufleba _ ro-
gori modelis TviTmmarTveloba surT,
am Tavisuflebis SezRudva arasworia!~,
_ wers Salva sabauri socialur qselSi.
17 aprils saRamos universitetis
pirveli korpusis ezoSi studenturi
moZraobis mxardamWeri koncerti gai-
marTa. studentebma kidev erTxel gaax-
mianes, rom Tsu-is VI korpusi gaTavi-
sufldeba mas Semdeg, rac saqarTvelos
premier-ministri oficialur (werilo-
biT) gancxadebas gaakeTebs studenturi
moZraobis mxardaWeris Sesaxeb.
P.S. gvian RamiT premier-ministris
giorgi kvirikaSvilis feisbuq-gverdze
gamoqveynda universitetSi vizitis am-
saxveli video da werilobiTi informa-
cia, rac studentebma oficialur gan-
cxadebad da dapirebad CaTvales. amis
Semdeg `auditoria 115-ma~ VI korpusis
piketireba daasrula.
maia toraZe
premier-ministri piradad CaerTveba `umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ kanonis SemuSavebaSi
giorgi kvirikaSvilis viziti `auditoria 115”-Si
pirveli gverdidan
me-8 gverdze
Tbilisisuniversiteti
tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge
3
dra studentebTan
informaciisTvis: akademiurma sab-
Wom miiRo gadawyvetileba, rom kancle-
ris axali kandidaturis SerCeva (30 mai-
sidan 3 ivnisamde) ganaxorcielos aka-
demiuri sabWos axalma Semadgenlobam,
radgan Zveli sabWo 15 maisamde apirebs
daSlas.
dainiSna reqtoris movaleobis Sems-
ruleblis arCevnebi, romelic ama wlis
20 aprils gaimarTeba. Sesabamisi dadge-
nileba universitetis akademiurma sab-
Wom miiRo.
reqtoris movaleobis Semsrule-
bels irCevs saarCevno kolegia, rom-
lis SemadgenlobaSi Sedis doqtoris
an masTan gaTanabrebuli akademiuri
xarisxis mqone universitetis akademi-
uri an samecniero Tanamdebobis mqo-
ne yvela piri. TiToeul amomrCevels
aqvs erTi xmis ufleba, anu xmas aZlevs
mxolod erT kandidats. reqtoris mo-
valeobis Semsruleblis arCevnebSi
gamarjvebulad cxaddeba kandidati,
romelic yvelaze met xmas miiRebs. Tu
arCevnebSi gamovlindeba ori an meti
kandidati Tanabari xmebis odenobiT,
arCevnebis Sedegebis gamocxadebidan
araugvianes 5 dReSi Catardeba arCevne-
bis meore turi. meore turSi gamarjve-
bulad gamocxaddeba kandidati, rome-
lic yvelaze met xmas miiRebs.
universitetis reqtoris movaleo-
bis Semsruleblis arCevnebis Catare-
basa da saorganizacio sakiTxebs Tbi-
lisis saxelmwifo universitetis re-
qtoris brZanebiT Seqmnili saarCevno
komisia uzrunvelyofs.
reqtoris movaleobis Semsrule-
blis arCevnebSi monawile kandidat-
Ta registracia 14 aprils dasrulda.
arCevnebSi 4 kandidati miiRebs mona-
wileobas _ cira baramiZe (Tsu-is hu-
manitarul mecnierebaTa fakultetis
profesori), levan gordeziani (Tsu-is
humanitarul mecnierebaTa fakulte-
tis profesori), darejan TvalTvaZe
(Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fa-
kultetis profesori, reqtoris moad-
gile) da giorgi andriaZe (Teologiis
doqtori, saqarTvelos sapatriarqos
wminda andria pirvelwodebulis saxe-
lobis qarTuli universitetis sameT-
valyureo sabWos Tavmjdomare). Tsu-is
saarCevno komisiam mxolod am 4 kandi-
datis gancxadeba daaregistrira.
Tsu-is kancelariaSi reqtoris mo-
valeobis Semsruleblis Tanamdebobaze
gancxadeba sul 7 kandidatma Seitana.
Tsu-is saarCevno komisiam registracia-
Si ar gaatara 3 kandidati. „merab eliaS-
vili da inesa merabiSvili ar akmayofi-
leben „umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb“
saqarTvelos kanonis me-40 muxlis me-2
punqtis moTxovnas, romlis mixedviTac
saxelmwifos mier dafuZnebul umaRle-
si saganmanaTleblo dawesebulebis ad-
ministraciul Tanamdebobaze ar SeiZ-
leba arCeul an daniSnul iqnes 65 wels
miRweuli piri,“ _ naTqvamia saarCev-
no komisiis 14 aprilis sxdomis oqmSi.
xolo 15 aprilis oqmSi naTqvamia, rom
aleqsandre Cxitaurma warmoadgina sa-
valdebulo dokumentebi, romlebic ar
akmayofilebda dadgenil moTxovnebs.
kerZod, misi damsaqmeblebis mier gace-
muli cnobebiT ar dasturdeba umaRles
saganmanaTleblo dawesebulebaSi xe-
lmZRvanelobiT Tanamdebobaze muSao-
bis aranakleb orwliani gamocdileba.
Sesabamisad, uari eTqva mas kandidatad
registraciis moTxovnaze.
reqtoris movaleobis Semsrulebe-
li, romelsac universiteti 20 aprils
airCevs, saqmianobas arCevnebis Sedege-
bis gamocxadebidan meore dResve Seud-
geba.
reqtoris movaleobis Semsrulebels 20 aprils airCeven
cvlilebebisTvis Cven erTad unda vimuSaoT
_ qalbatono cira, rogor Seafa-
sebT universitetSi mimdinare proce-
sebs 10 martidan reqtoris gadadgo-
mamde?
_ universitetSi mimdinare proce-
sebi erTgvari anareklia qveyanaSi arse-
buli politikuri viTarebisa. qveyanaSi
politikuri duRilis temperaturis
zrdasTan erTad universitetSi daZabu-
loba izrdeba, asea ukanaskneli aTwleu-
lis manZilze. amgvari mizez-Sedegobri-
vi pirdapirproporciuloba gvafiqrebs
universitetis momavalze, radgan bolo
sami reqtoridan verc erTma Tavisi
uflebamosilebis vada ver Seasrula.
mimaCnia, rom nebismierma xelisufalma
unda gamoiCinos politikuri neba, raTa
universitets mieniWos avtonomiuroba
ara marto deklarirebulad (dRes esec
ar gvaqvs), aramed realuradac SeZlos
sauniversiteto sivrcem ganaxorcie-
los WeSmariti avtonomia _ horizon-
taluri da ara vertikaluri marTva
(marTva zemodan). universitetSi mimdi-
nare procesebi 10 martidan reqtoris
gadadgomamde asaxavs universitetis
marTvis organoebis araefeqturobasa
da arakonstruqciulobas. amitom pasu-
xismgeblobas reqtorTan erTad unda
iziarebdnen marTvis organoebi da gai-
ziara kidec akademiurma sabWom. mimaC-
nia, rom universitetSi ganxorcielebu-
li reqtoris gadayenebis mcdelobebis
vulgaruli formebi ewinaaRmdegeba
sauniversiteto garemos da universi-
tetis ideas zogadad, magram mimaCnia,
rom amgvar viTarebas hqonda Sesabamisi
winapirobebi: 1. universitetis marTvis
organoebis inertuloba da araadekva-
turi reagireba Seqmnil situaciaze;
2. universitetis marTvis organoebis
araefeqturi muSaoba; 3. profesuris
inertuloba universitetis bedisadmi
da sakanonmdeblo cvlilebebis inicia-
tivis ganuxorcielebloba; 4. student-
Ta polarizeba, gamomdinare yovelive
zemoaRniSnulidan; 5. politikuri nebis
uqonloba saganmanaTleblo sivrceSi
saWiro sakanonmdeblo cvlilebebis
gansaxorcieleblad.
SeiZleboda bolo argumentiT dag-
vewyo, magram mimaCnia, mxolod politi-
kuri neba ar unda iyos gadamwyveti; pro-
fesura Tavad unda qmnides Tavis sas-
wavlo-samecniero garemos da ibrZodes
Zveli, sabWouri cnobierebis Sesacvle-
lad sabWoTa kavSiris dangrevidan 25
wlis Semdeg mainc.
rac Seexeba studentebis mier inici-
rebul qmedebebs, SeiZleba maTi gamoxat-
vis formebi aris miuRebeli sauniversi-
teto sazogadoebisTvis, magram isini
arian motivirebuli cvlilebebisaTvis.
maT polarizaciaSi erTgvarad aisaxa
Zvelisa da axlis Widili da, vfiqrob,
saRi azri gaimarjvebs imgvarad, rom ar
Seilaxeba kidev erTxel universitetis
Rirseba. mivesalmebi studentebis aqti-
vobas, magram, amavdroulad, mivmarTav
maT TxovniT _ gaufrTxildnen kavka-
siis pirveli erovnuli universitetis
saxels da nebismieri dapirispireba kon-
struqciuli, argumentirebuli dialo-
giT gadawyviton. universiteti profe-
surisa da studentobis erTobaa codnis
Senaxvis, gadacemisa da axali codnis
generirebis saqmeSi. gaxsovdeT, Cven ara
marto saqarTvelo, aramed regionis yve-
la qveyana gvicqers.
_ rogor gesmiT universitetis av-
tonomia?
_ universiteti Tavisi arsiT sazo-
gadoebrivi instituciaa da Tu saqarT-
velo aSenebs samoqalaqo sazogadoebas,
Tu Cven gadavdgiT nabijebi avtokra-
tiuli mmarTvelobidan demokratiis-
ken, maSin universiteti pirveli unda
daadges am gzas. akademiurma sazogadoe-
bam erTxel da samudamod unda uaryos
politikuri zigzagebi, ama Tu im poli-
tikur ZalaSi gamosavlis Zieba, univer-
sitetis politikuri polarizeba; unda
moaxdinos TviTorganizacia universi-
tetis mTavari ideis (Tavisufali aka-
demiuri garemo) gansaxorcieleblad.
universiteti unda icavdes erovnul
da zogadsakacobrio Rirebulebebs,
Tavisuflebas, akademizms, fundamen-
turobas, inovaciurobas. universite-
tis akademiuri sazogadoebis cnobie-
rebidan unda gaqres xelisuflebaze
orientirebis ganwyoba. es vnebs Tavad
xelisuflebasac da universitetsac.
universitetis profesuris motivacia
unda iyos, Tavad marTos universiteti.
es aris avtonomia. Tu Cven Tanamimde-
vrulad gavatarebT qvemoT CamoTvlil
sakanonmdeblo cvlilebebs, Tu retro-
graduli gadawyvetilebebis nacvlad
progresul gadawyvetilebebs miviRebT,
Tu SevcvliT midgomas vertikaluri
marTvidan horizontalur marTvaze
gadasasvlelad, maSin realuri avtono-
miac ar daayovnebs. winaaRmdeg SemTx-
vevaSi universiteti stagnacias miecema.
universitetis daarsebis 100 wlisTavs
mainc SevxvdeT avtonomiuri universi-
tetiT, iseTiT, rogoric Seqmnes igi mis-
ma damaarseblebma.
profesorebo da studentebo, erTad
SevcvaloT momavali!
_ ra iqneba pirveli nabijebi Tqve-
ni reqtoris movaleobis Semsruleb-
lad arCevis SemTxvevaSi?
_ cvlilebebisTvis Cven erTad
unda vimuSaoT. reqtoris movaleobis
Semsruleblis Tanamdebobaze arCevis
SemTxvevaSi Cemi samuSao kabinetis kari
yovelTvis Ria iqneba nebismieri profe-
sorisa da studentisTvis, yvelasTvis,
visTvisac Zvirfasia universiteti da
vinc izrunebs misi Selaxuli Rirsebis
aRsadgenad.
arsebuli viTarebidan universite-
cira baramiZis biografiuli cnobebi
daibada 1962 wlis 16 marts ozurge-
Tis municipalitetis sofel dvabzuSi.
1979 wels, saSualo skolis war-
CinebiT damTavrebis Semdeg, swavla
ganagrZo Tbilisis saxelmwifo uni-
versitetSi. 1986 wels daamTavra
Tbilisis saxelmwifo universitetis
filologiis fakultetis kavkasiur
enaTa ganyofileba, xolo 1990 wels
amave universitetis aspirantura da
daicva sakandidato disertacia daR-
estnur enaTa mimarTulebiT.
1990-1994 wlebSi swavlobda Tbili-
sis konservatoriaSi nodar andRula-
Zis klasSi.
1986-2002 wlebSi muSaobda arn.
Ciqobavas sax. enaTmecnierebis insti-
tutis qarTvelur enaTa istoriul-
etimologiur laboratoriaSi mecni-
er-TanamSromlad.
1990-2002 wlebSi iyo kavkasiur enaTa kaTedris docenti, 2002-2006 wlebSi
_ amave kaTedris profesori, 2006 wlidan dRemde aris kavkasiologiis insti-
tutis sruli profesori da xelmZRvaneli.
2002 wels daicva sadoqtoro disertacia lingvistur kavkasiologiaSi.
saqarTvelos saganmanaTleblo sivrceSi mimdinare reformebis kvaldakval,
ori kaTedris (kavkasiur enaTa kaTedrisa da kavkasiis xalxTa istoriis kaT-
edris) gaerTianebiT interdisciplinaruli midgomis safuZvelze daarsda
kavkasiologiis saswavlo-samecniero instituti. cira baramiZis mier warmod-
genili kavkasiologiis, rogorc saswavlo-samecniero dargis, ganviTarebis
koncefcia, Tanamedrove moTxovnaTa standartebis Sesabamisad, erTdroulad
iyo tradiciulica da inovaciuric. daarsda axali modulebi (azerbaijanolo-
gia, osologia, arealuri lingvistika).
swavlebis samive safexurisTvis aRadgina rusuli seqtori da Seqmna
rusulenovani programebi. Seqmna oTx aTeulze meti axali sagani dargis
specifikis gaTvaliswinebiT qarTuli da rusuli seqtorebisTvis. amgvari
midgomis mizani iyo, Tanamedrove bazris moTxovnis Sesabamisad, farTo pro-
filis kavkasiologiis Camoyalibeba, romelic, amavdroulad, iqneba konkre-
tuli modulis mixedviT, kavkasiologiis viwro sferos specialistic.
midgoma Sepirobebuli iyo kavkasiis, rogorc multilingvuri da multikul-
turuli sivrcis aRqmiT. saswavlo programis amoqmedebisTvis Sedga araerTi
prezentacia axali programebisa, magaliTad, osuri mxaris monawileobiT
Tsu-Si (2007), baqos saxelmwifo universitetSi (2007). cira baramiZem Seqmna
kavkasiologiis inglisurenovani sabakalavro programa.
daaarsa kavkasiologTa saerTaSoriso kongresi: 2007 wels Catarda I „kavka-
siuri civilizacia maxlobeli aRmosavleTis lingvokulturul konteqstSi“;
2010 wels ki II - „kavkasiuri civilizacia - istoria da Tanamedroveoba“. 2013
wlis oqtomberSi _ III kongresi (multikulturalizmi da tolerantoba kavka-
siaSi).
2012 wels Tsu-is reqtoris mimarTvis safuZvelze kavkasiologiis insti-
tutma gamarTa regionis qveynebis (TurqeTi, azerbaijani, saqarTvelo) erTo-
blivi organizebiT saerTaSoriso simpoziumi „kavkasiis xalxTa folklori da
lingvokulturologia“.
2008 wels miwveuli iyo espaneTSi adamianis uflebaTa dacvis III kongresze,
sadac, pirvelma postsabWoTa sivrcidan, dasva sakiTxi Crdilo kavkasiis eno-
brivi uflebebis dacvis Taobaze ruseTis federaciis enobrivi situaciis meqa-
nizmis mecnierulad argumentirebuli mxilebiT.
intensiurad monawileobs saerTaSoriso samecniero forumebSi sxvadasxva
qveyanaSi.
aris rusTavelis fondis mier dafinansebuli ramdenime grantis xelmZR-
vaneli. aris 5 doqtorantis samecniero xelmZRvaneli.
cira baramiZem 2009 wels daaarsa samenovani saerTaSoriso samecniero Jur-
nali „kavkasiologiuri Ziebani“. gamoica 5 nomeri.
cira baramiZe aris 100-ze meti naSromis avtori, maT Soris _ 4 wignisa (3
monografiaa).
cira baramiZe iyo Tsu-is ori mowvevis warmomadgenlobiTi sabWos wevri.
2007 wels ki Tsu-is wesdebis Semdgeni komisiis wevri.
me-4 gverdze
pirveli gverdidan
Sexvedra kandidatebTan
Tbilisis universiteti
tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge
4
gaazrebuli nabijebi unda gadaidgas
_ rogor SeafasebT universitet-
Si mimdinare procesebs 10 martidan
reqtoris gadadgomamde?
_ Zalian mZime sanaxavi iyo es yvela-
feri. samoqalaqo omis dros movaxerxeT,
rom axalgazrdebs Soris dapirispire-
ba ar momxdariyo. axla ki Zalian daiZaba
viTareba da cxadia, amaSi Cven, yvelas,
brali migviZRvis met-naklebad _ ufro-
sebs ar gveyo taqti da resursebi maTTan
salaparakod, raTa aqamde ar misuliyo
saqme. saerTod, konfliqtSi yvela mxarea
damnaSave.
_ ramdenad avtonomiuria uni-
versiteti, Tqveni azriT? Tu es mainc
ausrulebel ocnebad rCeba?
_ dRes avtonomias Cven viyenebT
sruliad arasworad. vgulisxmobT
raRac feodaluri tipis instituts
da sinamdvileSi sul sxvagvarad aris
saqme. avtonomia _ es aris sakuTa-
ri wesebi, romlebic efuZneba Tavi-
sufali studentebis da Tavisufali
profesorebis erTobas da, bunebri-
tis gamosayvanad saWiroa krizis-mene-
jeruli midgoma imgvarad, rom univer-
sitetSi ar Seferxdes mTavari _ sas-
wavlo procesi. reqtoris movaleobis
Semsruleblis samoqmedo vada, ra Tqma
unda, ar iZleva imis SesaZleblobas,
rom grZelvadiani samoqmedo gegma gan-
vaxorcieloT, magram es vada unda ga-
moviyenoT profesurasa da studento-
basTan erTad imisaTvis, rom safuZveli
davudoT sistemur cvlilebebs umaR-
lesi ganaTlebis kanonSi da SevqmnaT
realuri niadagi am cvlilebebis sagan-
manaTleblo sivrceSi gasatareblad.
cvlilebebi unda iyos mimarTuli uni-
versitetis realuri avtonomiurobis
mopovebisken. Cveni universiteti unda
iyos tonis mimcemi saqarTvelos sagan-
manaTleblo sivrceSi danarCeni univer-
sitetebisTvis.
bevri ram aris gasakeTebeli, maga-
liTad, studentTa staJirebisaTvis
specialuri fondis organizeba, stu-
dentTa saxelobiTi da dargobrivi sti-
pendiebis SemoReba da dargebis mixed-
viT waxaliseba, laboratoriebis admi-
nistraciuli daqvemdebarebidan kaTe-
drebis daqvemdebarebaSi gadayvana, fa-
kultetebis finansuri damoukideblo-
ba kanonis Sesabamisad da misi biujetis
dargobrivi diferenciacia (eqspedicia,
praqtikebi, xelsawyoebi, preparatebi
da sxva), sakonkurso kriteriumebis er-
Tian sauniversiteto CarCoSi moqceva,
konkursebis erTiani kriteriumebis
SemuSaveba, sagamomcemlo saqmianobis
xelSewyoba, Jurnalebis referirebisa
da gavrcelebisaTvis specialuri aqti-
voba, doqtoranturis saaTobriv dat-
virTvaSi moqceva da sxva.
umokles vadaSi gansaxorcielebeli
iqneba is cvlilebebi, romlebic SeiZle-
ba daregulirdes Tsu-is wesdebis farg-
lebSi; kerZod:
1. Seicvleba Tsu-is wesdebis me-7
muxlis me-4 punqti da Camoyalibdeba
Semdegnairad:
akademiur sabWoSi TiToeuli fakul-
tetidan airCeva 4 warmomadgeneli. ar-
Ceulad iTvleba kenWisyris mixedviT 4
saukeTeso Sedegis mqone kandidati. ar-
Ceulad CaiTvleba kenWisyris mixedviT I
saukeTeso Sedegis mqone kandidati.
2. Tsu-is wesdebis me-7 muxlis me-4
punqtis cvlilebis Sesabamisad, dare-
gulirdeba me-10 muxlis me-3 punqti, ris
safuZvelzec ganisazRvreba warmomad-
genlobiTi sabWos (senatis) wevrTa rao-
denoba.
3. warmomadgenlobiT sabWoSi da-
matebul da arsebul vakantur adgileb-
ze arCevnebi gamocxaddeba wesdebaSi
cvlilebis SetanisTanave.
sabWoebis qmediTunarianobis gasaz-
rdelad saWirod mimaCnia:
4. Tsu-is wesdebis 1-li punqtis T
qvepunqti Camoyalibdes Semdegnairad:
(akademiuri sabWo) monawileobs univer-
sitetis wesdebis, struqturuli erT-
eulebis debulebebis, administraciis
xelmZRvanelis wliuri angariSis gan-
xilvaSi, biujetis samsafexurian gan-
xilvaSi (1. principebi, 2. muxlobrivi, 3.
redaqciuli);
aseve: Tsu-is wesdebis me-11 muxlis
1-li punqtis k qvepunqti Camoyalibdes
amgvarad: (senati) administraciis xe-
lmZRvanelis wardginebiT akademiuri
sabWos monawileobiT ganixilavs uni-
versitetis biujetis proeqts sam safe-
xurad: 1. principebi, 2. muxlobrivi, 3.
redaqciuli.
5. Tsu-is wesdebis me-9 muxls
daematos me-8 punqti: akademiuri sab-
Wos wevri valdebulia angariSiT ward-
ges weliwadSi erTxel Sesabamisi fakul-
tetis/samecniero erTeulis winaSe;
aseve:
Tsu-is wesdebis me-13 muxls daema-
tos 26-e muxli: warmomadgenlobiTi sab-
Wos wevri valdebulia angariSiT ward-
ges Sesabamisi fakultetis/samecniero
erTeulis winaSe weliwadSi erTxel.
6. Tsu-is wesdebis me-13 muxlis
me-12 punqtis Tanaxmad, senatma Seqmnas
iuridiuli da safinanso komisiebi, ro-
melTac daekisrebaT Semosuli doku-
mentaciis eqspertiza da zedamxedvelo-
ba administraciis saqmianobaze;
aseve: me-13 muxlis me-12 punqtis Tan-
axmad, senatSi ukve SeTanxmebulia komi-
siis Seqmna, romelic SeimuSavebs wesde-
baSi Sesatan cvlilebebsa da rekomenda-
ciebs sakanonmdeblo cvlilebebisTvis.
mizanSewonilad miviCnev, saqarTvelos
umaRlesi ganaTlebis kanonSi Sevides
arsebiTi xasiaTis sakanonmdeblo cvli-
lebebi.
profesorTa CarTulobiT davaar-
sebT universitetis ganviTarebis
fonds. daviwyebT universitetis mate-
rialur-teqnikuri bazis gaumjobese-
bas, biujetis gazrdisaTvis realur
qmedebebs, profesorTa da sxva TanamS-
romelTa xelfasis gazrdas arsebuli
sabiujeto SesaZleblobebiT da sxva
kanonieri gziT mopovebuli fuladi re-
sursebiT.
rac Seexeba grZelvadian RonisZie-
bebs, romelTac safuZveli unda daudos
reqtoris movaleobis Semsrulebelma
profesurasTan erTad, man unda moamza-
dos reqtoris arCevnebi sakanonmdeblo
cvlilebebisa da gamWvirvale, plura-
lizmis pirobebiT. profesorTa farTo
CarTulobiT davayenebT sakanonmde-
blo iniciativas saqarTvelos ganaTle-
bisa da mecnierebis saministros winaSe
qvemoT aRniSnuli sakanonmdeblo cv-
lilebebis momzadebis Taobaze. garda
amisa, mivmarTavT Sesabamis uwyebas _
aRniSnuli sakanonmdeblo cvlilebebis
daCqarebuli ganxilvis sakiTxi dare-
gulirdes saqarTvelos parlamentis
reglamentis 160-e muxlis me-2 punqtis
Sesabamisad, daCqarebuli ganxilvis we-
sis mixedviT. eTxovos kanonproeqtis
iniciators _ ganaTlebisa da mecniere-
bis saministros _ waradginos sakanon-
mdeblo organos winaSe kanonproeqtis
iniciatoris motivirebuli winadadeba
daCqarebuli wesiT ganxilvis Taobaze
da Seqmnas samarTlebrivi safuZveli
parlamentSi sakiTxis gansaxilvelad
(wamyvani komitetis daskvna, saganma-
naTleblo sivrcis warmomadgenelTa
CarTuloba winaswar ganxilvasa da Se-
muSavebaSi, kanonproeqtis SemuSavebaSi
monawile organizaciis an/da eqspertis
Sefaseba kanonproeqtis mimarT):
kerZod:
I. saqarTvelos umaRlesi ganaT-
lebis kanonSi cvlilebebi Sevides amave
kanonis I Tavis 1-li muxlis Sesabamisad,
romelic gansazRvravs kanonis moqmede-
bis sferos da, konkretulad, reorgani-
zaciis sakiTxsac.
II. Seicvalos Tsu-is saorgani-
zacio-mmarTvelobis forma: sakanon-
mdeblo cvlilebis iniciatorma _ sa-
qarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis
saministrom _ umaRlesi ganaTlebis ka-
nonis me-2 da me-13 muxlebis safuZvelze
daayenos sakiTxi Tsu-is saorganizacio-
mmarTvelobis formis Secvlis Taobaze
da ssip-i gardaiqmnas a(a)ip-ad.
III. umaRlesi ganaTlebis kanonis
me-2 muxlis e) punqts daematos Canaweri
Semdegi formulirebiT: akademiuri sab-
Wo aris a(a)ip-is / ssip-is umaRlesi sagan-
manaTleblo dawesebulebis umaRlesi
warmomadgenlobiTi organo.
IV. amoqmeddes umaRlesi ganaT-
lebis kanonis me-2 muxlis h 37 punqti
regentTa sabWos Sesaxeb da amave kano-
nis me-6 muxlis mixedviT, saqarTvelos
mTavrobis uflebamosilebiT, umaR-
lesi ganaTlebis sferoSi amave muxlis
e) punqtSi (qmnis regentTa sabWosa da
amtkicebs mis debulebas) daematos fra-
za regentTa sabWos SemadgenlobaSi,
mTavrobis warmomadgenlebTan erTad,
sazogadoebis warmomadgenlebis Sesv-
lis Taobaze. aseve Seicvalos 221 punqti
da kanons daematos 2a punqti, romelSic
ganisazRvreba regentTa sabWos Semad-
genloba (mTavrobis warmomadgenlebTan
erTad sazogado moRvaweebis regentTa
sabWoSi Sesvlis Taobaze).
V. amoqmeddes umaRlesi ganaTle-
bis kanonis me-2 muxlis h38 punqti um-
aRlesi saganmanaTleblo dawesebule-
bis ganviTarebis fondis Seqmnis Sesaxeb
(romelsac samarTavad gadaecema umaR-
lesi saganmanaTleblo dawesebulebis
qonebisa da finansebis nawili).
VI. umaRlesi ganaTlebis kanonis
me-14 muxls (umaRlesi saganmanaTleblo
dawesebulebis struqtura) daematos
me-5 punqti - a(a)ip-i aris umaRlesi sa-
ganmanaTleblo dawesebuleba, Sedgeba
Semdegi struqturuli erTeulebisa-
gan...
VII. umaRlesi ganaTlebis kanonis
me-20 muxlis (akademiuri sabWos arCeva)
punqt 1-s daematos punqti 1(a) da Ca-
moyalibdes amgvarad: a(a)ip-is umaRlesi
saganmanaTleblo dawesebulebis umaR-
lesi warmomadgenlobiTi organoa aka-
demiuri sabWo, romlis wevrebic irCeva
umaRlesi saganmanaTleblo dawesebu-
lebis ZiriTadi saganmanaTleblo erT-
eulebis akademiuri personalis yvela
wevrisa da ZiriTadi saganmanaTleblo
erTeulis sabWos studentTa warmo-
madgenlebis, aseve saganmanaTleblo
dawesebulebis samecniero erTeulebis
(SemoerTebuli institutebi) warmomad-
genlebis mier pirdapiri, Tavisufali
da Tanaswori arCevnebis safuZvelze,
faruli kenWisyriT.
VIII. dazustdes umaRlesi ganaTle-
bis kanonis me-20 muxlis me-3 punqti: aka-
demiuri sabWos wevrad airCeva profes-
ori an asocirebuli profesori...
IX. Seicvalos umaRlesi ganaT-
lebis kanonis 45-e muxli studenturi
TviTmmarTvelobis uflebebis Sesaxeb
da momzaddes axali proeqti TviTm-
marTvelobis reorganizaciis Sesaxeb.
X. dakonkretdes umaRlesi ga-
naTlebis kanonis 22-e muxli umaRlesi
saganmanaTleblo dawesebulebis xelmZ-
Rvanelis (reqtoris) arCevis Sesaxeb.
punqti 2a Camoyalibdes Semdegnaiarad:
a(a)ip-is saganmanaTleblo dawesebule-
bis reqtors irCevs samecniero xarisxis
mqone akademiuri da samecniero perso-
nali (SemoerTebuli institutebidan).
XI. muxli reqtoris movaleobis
Semsruleblis arCevis Sesaxeb 2b Camoya-
libdes amgvarad - reqtoris uflebamo-
silebis vadamde Sewyvetis SemTxvevaSi
reqtoris movaleobis Semsrulebels
(reqtoris sruli uflebamosilebiT)
irCevs akademiuri sabWo.
XII. cvlilebebi Sevides umaRlesi
ganaTlebis kanonis 87-e muxlis pun-
qtebSi umaRlesi saganmanaTleblo da-
wesebulebis organizaciul-samarT-
lebrivi formis cvlilebis Sesabamisad.
_ apirebT Tu ara, kenWi iyaroT uni-
versitetis reqtoris Tanamdebobaze?
_ profesoris ZiriTadi movaleobaa
saswavlo-samecniero saqmianoba da ara
marTvis organoebSi xangrZlivi yofna.
es azaralebs mecnier-mkvlevaris drosa
da kvlevis aqtivobas. gamomdinare aqe-
dan, Cemi mizani sulac ar aris xangrZ-
livad viyo marTvis sistemaSi. amitomac
aRar vmonawileobdi senatis muSaobaSi
8 wlis muSaobis Semdeg. senatSi Cemma
moRvaweobam momca kargi gamocdileba
universitetis marTvis sakanonmdeblo
regulaciebis SedgenaSi. var 2007 wlis
Tsu-is wesdebis Semdgeni komisiis erT-
erTi wevri.
miviReb Tu ara reqtoris Tanamdebo-
baze konkursSi monawileobas, damoki-
debuli iqneba imaze, arCevis SemTxvevaSi
da profesorTa mxridan didi ndobis
gamocxadebis kvaldakval, profesoreb-
Tan konstruqciuli muSaobiT rogor Se-
vasruleb Cemze dakisrebul movaleobas.
viqnebi Tu ara arCeuli am Tanamde-
bobaze, amis miuxedavad, rogorc rigi-
Ti profesori, viRvaweb universitetis
sruli avtonomiurobisTvis yvela kano-
nieri formiT, vidre Tbilisis saxelm-
wifo universiteti, Tavisi arsiT samo-
qalaqo institucia ar ganxorcieldeba,
vidre iv. javaxiSvilis idea universite-
tisa (romelsac frTebi Seakveca sabWo-
Ta reJimma da romelic sabWoTa kavSiris
dangrevidan dRemde kvlav mosapovebe-
lia) ar ganxorcieldeba.
me-5 gverdze
mesame gverdidan
levan gordezianis biografiuli cnobebi
daibada 1962 wlis 1 noembers qa-
laq TbilisSi. 1979 wels daamTavra
q. Tbilisis pirveli saSualo skola
oqros medliT. 1984 wels daamTavra
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-
sis saxelmwifo universiteti isto-
riis specialobiT. 1990 wels daicva
sakandidato disertacia Temaze:
,,socialuri urTierTobebi mikenur
saberZneTSi”. 1999 wels daicva sadoq-
toro disertacia.
1983-1987 wlebSi muSaobda saqarT-
velos mecnierebaTa akademiis ivane
javaxiSvilis saxelobis istoriis, arqeologiisa da eTnologiis insti-
tutis ufros laborantad; 1987-1990 wlebSi _ umcros mecnier-TanamSrom-
lad, 1990-1992 wlebSi _ mecnier-TanamSromlad, 1992-2000 wlebSi _ ufros
mecnier-TanamSromlad, 2003-2006 wlebSi _ wamyvan mecnier-TanamSromlad.
1995-2001 wlebSi iyo ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universitetis kulturis istoriis kaTedris docenti; 2001-2006 wlebSi
_ Tsu-is kulturis istoriis kaTedris profesori; 2005-2006 wlebSi iyo
Tsu-is reqtoris moadgile; 2006 wlidan gaxlavT Tsu-is sruli profesori
(Zveli msoflio istoria). 2007 wlidan iyo samagistro programis ,,Zveli
enebi da civilizaciebi” xelmZRvaneli; 2009 wlidan aris istoriis sabakala-
vro da sadoqtoro programebis xelmZRvaneli; 2011-2014 wlebSi iyo Tsu-is
msoflio istoriis saswavlo-samecniero institutis xelmZRvaneli; 2011
wlidan aseve gaxldaT Tsu-is Zveli msoflio istoriis departamentis/
kaTedris xelmZRvaneli; 20014 wlidan aris Tsu-is senatis wevri. gaxlavT
70-mde publikaciis avtori. flobs qarTul, germanul, inglisur, rusul da
frangul enebs.
Sexvedra kandidatebTan
Tbilisisuniversiteti
tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge
5
me-6 gverdze
giorgi andriaZis biografiuli cnobebi
daibada 1971 wlis 26 ivniss q. Tbilis-
Si. 1988-1993 wlebSi umaRlesi ganaTleba
miiRo saqarTvelos teqnikur univer-
sitetSi, fundamentalur mecnierebaTa
institutSi eleqtruli teqnikisa da masa-
lebis fizika da teqnologiis specialo-
biT. 1988-1990 wlebSi iyo erovnul-gan-
maTavisuflebeli moZraobis (kerZod wm.
ilia marTlis politikuri organizaciis)
studenturi organizaciis erT-erTi
xelmZRvaneli. 1988-1990 wlebSi iyo dis-
identuri, studenturi, araformaluri
gazeTis `iberiis“ gamomcemeli da pasux-
ismgebeli mdivani. 1991-1993 wlebSi, saqa-
rTveloSi komunisturi reJimis damxobis
Semdeg, iyo saqarTvelos teqnikuri uni-
versitetis studenturi kavSiris erT-
erTi damfuZnebeli da mmarTveli sabWos
wevri. 1992-1993 wlebSi gaxldaT saqarT-
velos teqnikuri universitetis studenturi kavSiris gazeT `samanis“ mTavari
redaqtori. 1993 wlidan iyo saqarTvelos axalgazrduli organizaciebis - sa-
patriarqos axalgazrduli centri `Zlevais“ erT-erTi damfuZnebeli da vice-
prezidenti, xolo 1994 wlidan amave organizaciis prezidenti 1997 wlamde.
1997-2005 wlebSi gaxldaT saqarTvelos sapatriarqos saRvTismetyvelo komi-
siis mdivani. 1999-2005 wlebSi iyo saqarTvelos sapatriarqos radio `iveriis“
damfuZnebeli da xelmZRvaneli; 2000-2005 wlebSi _ saqarTvelos sapatriar-
qos centraluri saqvelmoqmedo fondis `lazares“ xelmZRvaneli. 1998-2005
wlebSi iyo saqarTvelos sapatriarqos saparlamento mdivani. 2003 wlidan aris
lazuri radio `kolxas~ damfuZnebeli; 2004 wlidan _ diasporasTan urTier-
Tobis organizacia `Cveneburebis~ damfuZnebeli; 2005 wlidan _ sruliad saqa-
rTvelos kaTolikos-patriarqis fondis mmarTveli sabWos wevri; 2007 wlidan
_ qarTuli tele-mauwyebloba `iveriis~ damfuZnebeli da xelmZRvaneli; 2008
wlidan _ erovnul-qristianuli moZraobis damfuZnebeli da xelmZRvaneli;
2011 wlidan _ qarTuli universitetis eTnogenetikuri proeqtis direqtori;
2013 wlidan _ kavkasieli xalxebis eTnogenezisis samecniero kvleviTi cen-
tris xelmZRvaneli; 2015 wlidan _ mecnierebaTa erovnul akademiasTan arse-
buli qristianuli Teologiisa da religiis istoriis komisiis Tavmjdomaris
moadgile. Teologiis doqtori giorgi andriaZe 2010 wlidan saqarTvelos
sapatriarqos wm. andria pirvelwodebulis saxelobis qarTuli universitetis
sameTvalyureo sabWos Tavmjdomarea.
martis Tvis procesebisa da misi Sedegebis
gaTvaliswineba mTel universitets gvmarTebs
_ rogoria Tqveni pozicia univer-
sitetSi ganviTarebul martis movle-
nebTan dakavSirebiT?
_ es iyo erT-erTi yvelaze rTuli
periodi Cveni universitetis istoriaSi.
martis TveSi ganviTarebulma proceseb-
ma sagrZnobi ziani miayena universitetis
saxels, romlis aRdgena ioli ar iqneba.
procesebi Zalian swrafad da mtkivneu-
lad ganviTarda da bevri is problema
warmoaCina, romlebic wlebis ganmavlo-
baSi grovdeboda universitetSi. am pro-
blemaTa didi nawili uaxloes periodSi
unda gadaiWras. saWiroa siRrmiseulad
gaanalizdes da sworad Sefasdes Seqmni-
li viTarebis gamomwvevi mizezebi. vfi-
qrob, imis gaTvaliswineba, rac moxda,
yvelas gvmarTebs. mimaCnia, rom universi-
tetSi aris imis resursi, rom dRevandeli
sirTuleebi daZleul iqnes, risTvisac
universitetis yvela rgolis _ profe-
sorebis, studentebis da administraciis
_ erToblivi Zalisxmeva iqneba saWiro.
_ ramdenad avtonomiuria dRes uni-
versiteti, Tqveni azriT? Tu es, mainc,
ausrulebel ocnebad rCeba?
_ zogadad, avtonomia _ es aris uni-
versitetis da misi ZiriTadi saganmanaT-
leblo da samecniero-kvleviTi erTeu-
lebis Tavisufleba _ damoukideblad
gansazRvros da ganaxorcielos akademi-
uri, samecniero, safinanso, ekonomikuri
Tu administraciuli saqmianoba. TavisTa-
vad, avtonomia efuZneba universitetis
profesor-maswavleblebis, mkvlevrebis,
studentebis erTianobas da moicavs ro-
gorc gare struqturebisgan damoukide-
blobas, ise Sida avtonomiurobis ideas.
is gulisxmobs universitetis akademiuri
da samecniero personalisa da student-
Ta monawileobas gadawyvetilebebis mi-
Rebisa da misi Sesrulebis kontrolis
procesSi. garda amisa, avtonomia _ es
aris universitetis TviTmarTvis ufle-
ba, kadrebis SerCevisa da arCeva-daniSv-
nis ganxorcielebisas kanonmdeblobis
Sesabamisad damoukideblad moqmedeba.
vfiqrob, dRes universitetis erT-
erT mTavari amocana swored realuri av-
tonomiis mopovebaa. swavlebis, kvlevisa
da marTvis Tavisufleba sauniversiteto
cxovrebis is fundamenturi principia,
romelsac pativi unda sces yvelam.
_ rogorc reqtoris movaleobis
Semsrulebeli, Tuki arCevnebSi gaimar-
jvebT, ras gegmavT?
_ upirvelesi amocana iqneba axali
reqtoris arCevamde universitetSi mim-
dinare procesebis marTva da universi-
tetSi saswavlo procesisa da samecniero
kvlevebis Seuferxeblad mimdinareo-
bisTvis xelisSemwyobi stabiluri aka-
demiuri garemos Seqmna. am gardamaval
periodSi Casatarebelia universitetis
mmarTveli sxva subieqtebis arCevnebic.
arCeuli unda iqnes axali akademiuri sab-
Wo, 10 ivnisamde unda dasruldes kancle-
ris arCevnis procesic, aqtiurad unda
CaverToT `umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~
kanonSi Sesatan cvlilebaTa paketze mu-
Saobis procesSi, romlebmac safuZveli
unda daudon saqarTvelos sauniversi-
teto ganaTlebis sistemur cvlilebebs,
garkveuli cvlilebebi iqneba Sesatani
universitetis wesdebaSic. ase rom, es
uaxloesi ramdenime Tve universite-
tisTvis sakmaod datvirTuli periodi
iqneba da Cemi reqtoris movaleobis
Semsruleblad arCevis SemTxvevaSi mTe-
li Zalisxmeva gadatanili iqneba swored
am procesebis samarTlianad, gamWvir-
valed, demokratiuli principebis dac-
viT warmarTvis uzrunvelyofaze.
_ apirebT Tu ara reqtoris arCev-
nebSic miiRoT monawileoba?
_ modiT ufro axalo perspeqtivaze
visaubroT. Tuki reqtoris movaleobis
Semsruleblad amirCeven, es iqneba Zalian
didi ndoba universiteteli amomrCevlis
mxridan, rac amave dros did pasuxismge-
blobasac damakisrebs. da Tu rogor ga-
varTmev Tavs am sapasuxismgeblo saqmes,
didwilad gansazRvravs Cems samomavlo
gegmebsac.
_ gansazRvrulia Tu ara, rodis
gaimarTeba reqtoris arCevnebi?
_ es TariRi jer dadgenili ar aris.
gadawyvetilebas amis Sesaxeb miiRebs aka-
demiuri sabWo, Tumca, Cemi azriT, axali
saswavlo wlis dawyebamde reqtoris ar-
Cevis procesi unda dasruldes.
via, raRac doziT saxelmwifo adgens
TamaSis wesebs, magram Cven raRaca-
ze unda vTanxmdebodeT SigniT. Ta-
visufali studenti da profesori
qmnis kaTedras Tu saswavlo pro-
gramebs, ramdenime fakulteti aris
universiteti da Cven, ratomRac,
avtonomiaze rom vlaparakobT, vuy-
urebT ise, rom vinc aris ufrosi, imis
saqmea yovelive da rac unda is qnas,
oRond ki mTavrobam Careva ar gabe-
dos. magaliTad germaniaSi, vgulisx-
mob germanul universitetebs, bevri
Tanamdebobis piri aris pirdapir da-
niSnuli mTavrobis mier an mTavroba
raRacnairad monawileobs maTi Ser-
Cevis procesSi, magram, samagierod,
iq profesoris da studentis akade-
miuri Tavisufleba aris konstitu-
ciurad daculi. amas emateba isic,
rom aravis, ukve saukuneebis manZil-
ze, eWvi ar epareba imaSi, rom univer-
sitetebi arian avtonomiurebi. Cvenc
am gziT unda wavideT, anu, pirvel
rigSi, unda uzrunvelvyoT studen-
tis da profesoris Tavisufleba da
maT SeTanxmebas, maT interesebs unda
efuZnebodes yvelaferi danarCeni.
Tu ase iqna, namdvilad viqnebiT avto-
nomiurebi.
_ rogorc reqtoris movaleo-
bis Semsrulebeli, Tu agirCies, ras
gegmavT?
_ Zalian mtkivneuli da Zalian
swrafi cvlilebebi, cxadia, ar unda
iyos, radgan umaRles saswavlebels
da, saerTod, ganaTlebis sistemas ar
uxdeba zedmeti cvlilebebi. erTxel
gaviareT da gaxsovT, rom, ZiriTadad,
tkivili mogvitana, amitom revolu-
ciur cvlilebebs ar vgegmav. gaazre-
buli nabijebi unda gadaidgas dinji,
oRond swori mimarTulebiT! cxadia,
aq erTi kaci verafers gaakeTebs. ori-
ve sabWo unda iyos aqtiurad CarTuli
da, aseve, profesura da studente-
bi _ maTi uflebebi da monawileoba
marTvaSi aucileblad unda gafar-
Tovdes.
_ apirebT Tu ara reqtoris ar-
CevnebSic miiRoT monawileoba?
_ ver getyviT, ar vici jer. iseTi
problematuri ramdenime dRea win,
rom mxolod amis Semdeg SeiZleba da-
fiqrdes adamiani. anu jer es arCevne-
bia wesierad Casatarebeli da kidev
mTeli wyebaa movlenebisa gadasagore-
beli. dRes naadrevia amaze saubari.
meoTxe gverdidan
darejan TvalTvaZis biografiuli cnobebi
daibada 1958 wlis 20 maiss walen-
jixaSi. 1980 wels daamTavra ivane
javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis filolo-
giis fakulteti. 1997 wels daicva
sakandidato disertacia da mieniWa
filologiis mecnierebaTa kandida-
tis xarisxi.
1982-1988 wlebSi muSaobda Tsu-
is filologiis fakultetis Zveli
qarTuli enis kaTedrasTan arsebuli
qarTul xelnawerTa Semswavleli
samecniero-kvleviTi laboratoria
,,orionis” ufros laborantad; 1988-
2004 wlebSi _ amave laboratoriis
mecnier-TanamSromlad. 2005 wels
gaxda Tsu-is filologiis fakulte-
tis dekanis moadgile; 2006 wels – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis xarisxis
uzrunvelyofis komitetis wevri. 2004-2006 wlebSi iyo Tsu-is filologiis
fakultetis Zveli qarTuli enis kaTedris docenti; 2006-2012 wlebSi gax-
ldaT ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis
humanitarul mecnierebaTa fakultetis asocirebuli profesori. 2006-2010
wlebSi iyo ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universite-
tis humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekanis movaleobis Semsrule-
beli; 2010-2015 wlebSi – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekani. 2012 wlidan
dRemde aris ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-
sitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis profesori, qarTuli enis
saswavlo-samecniero institutis Zveli qarTuli enisa da teqstologiuri
kvlevebis kaTedris xelmZRvaneli. 2015 wlis 25 noembridan dRemde ivane ja-
vaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtoris moadg-
ilea.
darejan TvalTvaZis kvlevis ZiriTadi mimarTulebebia: qarTuli ena,
Zveli qarTuli ena da Sua saukuneebis Zveli qarTuli Targmanebi, qarTuli
saliteraturo enis istoria, qarTuli paleografia, kodikologia, teqsto-
logia, axali aRTqmis qarTuli Targmanis teqstisa da enis sakiTxebi, bizan-
tiur-qarTuli urTierTobebi.
darejan TvalTvaZe aris mravali profesiuli asociaciisa da saredaqcio
sabWos wevri: patristikuli kvlevebis saerTaSoriso asociaciis, giorgi
axvledianis saxelobis enaTmecnierebis istoriis sazogadoebisa da qarT-
velologiis mxardamWerTa saerTaSoriso asociaciis damfuZnebeli wevri,
aTenis humanitaruli qselis damfuZnebeli wevri, Tsu-is humanitarul
mecnierebaTa fakultetis samecniero Jurnalis „humanitaruli kvlevebis
weliwdeuli“ saredaqcio kolegiis, Tsu-is humanitarul mecnierebaTa
fakultetis orenovani eleqtronuli samecniero recenzirebadi Jurna-
lis „spekalis“ saredaqcio kolegiis, Jurnal „enaTmecnierebis sakiTxebis“
redkolegiis, saqarTvelos multilingvuri asociaciis Jurnalis „HOMO LO-QUENS“ saredaqcio sabWos, samecniero Jurnal „Culture & Philosophy“ saredaq-
cio sabWos wevri da Tsu-is qarTuli enis institutis samecniero Sromebis
krebulis redaqtori.
igi aris 1 monografiis, 5 saxelmZRvanelos, 70-mde samecniero naSromis
avtori, aseve mravali saerTaSoriso da lokaluri samecniero da saswavlo
grantebis, proeqtebis da programebis Semsrulebeli da xelmZRvaneli.
Sexvedra kandidatebTan
Tbilisis universiteti
tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge
6
ratom gavbede arCevnebSi monawileobis miReba?
_ rogor SeafasebT universi-
tetSi mimdinare procesebs 10 mar-
tidan reqtoris gadadgomamde?
_ yvela qarTvelisTvis Tbili-
sis saxelmwifo universiteti deda
universitetad iwodeba da CemTvisac
mniSvnelovania, radgan Cemi sadi-
plomo Tema universitetis fizikis
fakultetze momzadda da, amdenad,
yvelanairad mniSvnelovani iyo uni-
versitetSi ganviTarebuli procese-
bi. saerTod, yovel periods da yvela
Taobas sWirdeba raRac axali xedva _
es iyo mizezi, albaT, procesebisa...
Torem reqtori da misi jgufi cnobi-
li mecnierebi, TvalsaCino moRvawee-
bi arian. studentebi momavali Taobaa.
yovelTvis arsebobda Cvens istoriaSi
mamaTa da SvilTa Soris brZola, wina
da momavali Taobis Widili. orive sa-
qarTvelos erTguli da mosiyvarule
jgufi iyo. yovelTvis arsebobs azr-
Ta sxvadasxvaoba da yovel etapze sa-
Wiroa am problemis, dilemis gadaWra
da mogvareba, anu es iyo da ase grZel-
deba dResac.
_ ramdenad avtonomiuria uni-
versiteti, Tqveni azriT?
_ saerTod, revoluciuri nabi-
jebis momxre ar var, Tumca mTeli
Cemi biografia modis studenturi
moZraobidan. piradad me Zalian bevr
sakiTxSi Cemi SeniSvnebi maqvs, magram
ara revoluciuri, aramed evolu-
ciuri, gansakuTrebiT ganaTlebis
kanonTan dakavSirebiT. Zalian kar-
gi iqneba, Tu meti avtonomiuroba
mieniWeba universitets, radgan, rac
meti avtonomiuroba iqneba, miT ufro
ukeTesad warimarTeba universitetis
bedi.
_ rogorc movaleobis Semsru-
lebeli, Tuki gaimarjvebT arCev-
nebSi, ras gegmavT?
_ gegma aris universitetis reqto-
ris arCevnebamde miyvana da akademiuri
sabWos Seqmna. oRond, am yvelaferSi
studentebis CarTulobas kanoni ar
iTvaliswinebs da mimaCnia, rom maTi
moTxovnebis maqsimaluri gaTvalis-
wineba aucilebelia. etyoba, axalma
drom moitana axali moTxovnebi da Cven
es raRac konsesusiT unda gadavwyvi-
toT. es ar aris politikuri procesi,
ufro sworad, ar unda iyos _ gTxovT,
es xazgasmiT daweroT! es unda iyos po-
litikaze maRla mdgomi procesi. Cven
yvelani varT erTi qveynis Svilebi da
me yvela mxares vuyureb, rogorc sa-
qarTvelos patriotsa da mosiyvaru-
les. Tu ase SevxedavT erTmaneTs, yve-
la sakiTxi mogvarebadi da gadawyveta-
dia. Cemi, rogorc reqtoris movaleo-
bis Semsruleblisa, mTavari funqcia
iqneba evoluciuri gziT, da ara revo-
luciuriT, yvela mxaris interesebis
gaTvaliswineba legitimuri reqtoris
da akademiuri sabWos arCevnebis Ca-
tarebisTvis. am SemTxvevaSi, vfiqrob,
Cacxreba vnebaTaRelva.
_ apirebT Tu ara reqtoris ar-
CevnebSic miiRoT monawileoba?
_ amas situacia aCvenebs. Tu iqne-
ba survili da mzaoba akademiuri sab-
Wos mxridan, didi siamovnebiT. mova-
leobis Semsrulebloba CemTvis ufro
dabali rangis saqmea da droebiTi
movlenaa, amitom gavbede arCevnebSi
monawileoba. Tu Semdeg situacia da
procesebi aCvenebs, rom didi nawi-
lisTvis misaRebi iqneba Cemi kandida-
tura, es CemTvis didi pativi iqneba,
Tu arada amisTvis brZolas namdvi-
lad ar vapireb.
mexuTe gverdidan
Sexvedra kandidatebTan
Tbilisis saxelmwifo universitetis
avtonomia ar aris garanti kanonie-
rebisa. ufro metic, is iqca TviTne-
bobisa da ganukiTxaobis farad.
martis TveSi ganviTarebuli movlenebi-
sas, universitetisTvis boZebuli avtono-
miis gamoyenebiT akademiurma sabWom kanc-
leris arCevnebis procesSi daarRvia arse-
buli regulaciebi. es procesi amxila, erTi
mxriv, axalgazrda advokatTa asociaciam,
xolo, meore mxriv, saqarTvelos ganaTle-
bisa da mecnierebis saministros Sida au-
ditma. kanondarRvevis ukuRmarToba kidev
ufro aSkara gaxada studenturma mRelva-
rebam, ris Sedegadac gadadga Tsu-is reqto-
ri. miuxedavad amisa, ama wlis 15 maisamde
akademiurma sabWom gaixangrZliva muSaobis
vada da 4 aprils gamoacxada konkursi re-
qtoris movaleobis Semsruleblis Tanamde-
bobaze, xolo 14 aprils amoiwura gancxade-
bis Setanis vada. Tavs valdebulad vTvli,
gavasajarovo, rom zemoaRniSnul Tanamde-
bobaze gamocxadebul konkursSic ukve uxe-
Sad dairRva regulaciebi, rac gamoixata,
sul mcire, SemdegSi: 14 aprils saarCevno
komisiam konkursSi daregistrirebuli ori
piri moxsna konkursidan asakobrivi zRva-
ris miyenebiT, rac ganmarta Semdegnairad:
„merab eliaSvili da inesa merabiSvi-
li ar akmayofileben: „umaRlesi ganaT-
lebis Sesaxeb“ saqarTvelos kanonis me-40
muxlis me 2 punqtis moTxovnas,romlis
mixedviTac saxelmwifos mier dafuZne-
bul umaRlesi saganmanaTleblo dawese-
bulebis administraciul Tanamdebobaze
ar SeiZleba arCeul an daniSnul iqnes 65
wels miRweuli piri.“
mogexsenebaT, saqarTvelos kanonis 40-e
muxlis 2-e punqtamde, 1-i punqtia, sadac
ganmartebulia, Tu romeli Tanamdebobebi
igulisxmeba 2-e punqtSi:
„1. saxelmwifos mier dafuZnebuli
umaRlesi saganmanaTleblo dawesebule-
bis administraciul Tanamdebobebs mie-
kuTvneba: umaRlesi saganmanaTleblo da-
wesebulebis xelmZRvanelis (reqtoris),
administraciis xelmZRvanelis, ZiriTa-
di saganmanaTleblo erTeulis xelmZR-
vanelis da damoukidebeli samecniero-
kvleviTi erTeulis direqtoris Tanam-
debobebi, agreTve umaRlesi saganmanaT-
leblo dawesebulebis wesdebiT gaTva-
liswinebuli sxva Tanamdebobebi. sajaro
samarTlis iuridiuli piris – umaRlesi
saganmanaTleblo dawesebulebis admi-
nistraciul Tanamdebobebs miekuTvneba
aseve umaRlesi saganmanaTleblo da-
wesebulebis xarisxis uzrunvelyofis
samsaxuris ufrosis da ZiriTadi sagan-
manaTleblo erTeulis xarisxis uzrun-
velyofis samsaxuris ufrosis Tanamde-
bobebi.“
rogorc CemTvis naTelia da rogorc
ganmimartes wamyvanma iuristebma, am Ta-
namdebobebSi ar igulisxmeba reqtoris
movaleobis Semsruleblis Tanamdeboba.
amitom iyo, rom gancxadebis miRebis moT-
xovnaTa CamonaTvalSi asakobrivi zRvari
miTiTebuli ver iqneboda. amdenad, Cemi
konkursidan moxsnis Taobaze gancxadebis
gasajaroebisas gamoiyenes is kanoni, rome-
lic ar udgeba sakonkurso Tanamdebobas.
amis garda, samarcxvino isicaa, rom 40-e
muxlis 2-e punqti, romelic arasworad mi-
uyenes sakonkurso Tanamdebobas, Tavad,
rogorc regulacia, arasrulad warmoad-
gines. ai, ras vkiTxulobT arsebuli kano-
nis 40-e muxlis 2-e punqtSi:
„2. saxelmwifos mier dafuZnebuli
umaRlesi saganmanaTleblo dawesebule-
bis administraciul Tanamdebobaze ar
SeiZleba arCeul an daniSnul iqnes 65
wels miRweuli piri, garda im SemTxve-
visa, rodesac sxvagvari SesaZlebloba
pirdapir aris gaTvaliswinebuli umaR-
lesi saganmanaTleblo dawesebulebis
wesdebiT.“
rogorc vxedavT, kanonis 40 muxlis 2-e
punqtis srulad warmodgenis nacvlad,
winadadeba gayves da warmoadgines mxolod
misi pirveli nawili, e. i. damales winadade-
bis meore nawili da mZimis nacvlad dasves
wertili.
ismis sxva kiTxva: im SemTxvevaSic, Tu ka-
noni gamocxadebul Tanamdebobas miudge-
boda, sabWos xom evaleboda sajarod gamo-
eqveynebina moTxovnaTa nusxaSi asakobrivi
zRvari, radgan kanonis Tanaxmad es sabWos
prerogativaa? aseTi ar momxdara!
friad sayuradReboa, rom Tsu-is kan-
celariis ufrosma, nunu ovsianikovam sa-
konkurso sabuTebis miRebisas ama wlis 12
aprils, Seityo ra, rom var 66 wlis, Caiba-
ra wesrigSi arsebuli Cemi sabuTebi da iqve
amixsna, rom 65 wlis asakobrivi zRvari am-
jerad ar mexeboda, radgan sabuTebi Sem-
qonda reqtoris movaleobis Semsruleblis
Tanamdebobaze. amasTanave, ganmimarta, rom
Tu momavalSi visurvebdi monawileoba mi-
meRo reqtoris Tanamdebobaze gamocxade-
bul konkursSi, asakobrivi zRvaris gaT-
valiswineba damokidebuli iqneboda axali
akademiuri sabWos mier miRebul dadgeni-
lebaze.
ismis Semdegi kiTxva: reqtoris movaleo-
bis Semsruleblis Tanamdebobas rom Tavi
davaneboT, reqtorisa da administraciis
sxva xelmZRvanelebis mimarT Tu iyenebs
Tsu-is akademiuri sabWo 40 muxlis 2-e pun-
qts asakobriv zRvarTan mimarTebaSi?
rogorc Cans, ara, radgan merab eliaS-
vili, romelic aramarTebulad moxsnes
konkursidan, aRmoCndeba, rom aris da-
niSnuli reqtoris moadgiled 2013 wlis
seqtemberSi, radgan m. eliaSvili dabade-
bulia 1945 wels da 2013 wlis seqtembers 68
wels iqneboda miRweuli.
cnobisaTvis, Tsu-Si 65 wels gadacile-
buli pirebis administraciul Tanamdebo-
baze daniSvnis SemTxvevebi sxvac moiZebneba.
Tu arsebul akademiur sabWos miRebuli
aqvs dadgenileba asakobrivi zRvaris ga-
moyenebis Sesaxeb, rac pirdapir miesadage-
ba reqtoris moadgilis Tanamdebobas, maSin
merab eliaSvili saswrafod unda ganTavi-
sufldes dakavebuli Tanamdebobidan.
ismis kiTxva: gaTavisuflda Tu ara me-
rab eliaSvili dakavebuli Tanamdebobi-
dan? Tu ara da ratom? ar exeba mas kano-
nis zemoaRniSnuli punqti?
gamomdinare iqidan, rom moqmedi sabWo
mxilebulia kanondarRvevasa da administ-
rirebis dabal kompetenciaSi, xolo saar-
Cevno komisiam ukve dauSva rigi Secdomebisa
(garda gancxadebaSi miTiTebulis), me aravi-
Tar SemTxvevaSi ar viTxov Cems dabrunebas
konkursSi (Tumc amis daregulireba TiT-
qmis avtomaturadaa SesaZlebeli), aramed,
moviTxov, arsebuli saarCevno komisiis Se-
madgenlobis daTxovnas da axali komisiis
dakompleqtebas. saarCevno komisia Tavisi
SemadgenlobiT arasandoa imis gamo, rom is
daakompleqta arasando akademiurma sabWom.
amasTanave, maqvs ufleba ganvacxado,
rom arsebuli akademiuri sabWo, romelic
gadamdgarad aris gamocxadebuli, magram
muSaobs 15 maisamde, saswrafod unda Ca-
moscildes administraciul saqmianobas
universitetSi, xolo axali saarCevno ko-
misia SesaZloa daakompleqtos profesor-
Ta sagangebod SerCeulma gundma.
inesa merabiSvili, profesori, Tsu-is Targmanmcodneo-
bis kaTedris xelmZRvaneli
inesa merabiSvili: saarCevno komisiam ukve dauSva rigi Secdomebisa
inesa merabiSviliinesa merabiSvili
samarTliani iyo Tu ara saarCevno komisiis
gadawyvetileba?
universitetis reqtori lado pa-
pava inesa merabiSvils da merab
eliaSvils bodiSs uxdis imis gamo,
rom saarCevno komisiis mier registra-
ciidan maTi moxsnis gadawyvetilebaze
reagirebis berketi ar aqvs.
`rodesac akademiurma sabWom es ar-
Cevnebi gamoacxda, sabWos wevrebisTvis
cnobili iyo, rom reqtoris movaleobis
Semsrulebelze ar unda gavrcelebu-
liyo asakobrivi SezRudva, rac sabWos
acnoba Tsu-is iuridiulma samsaxurma
ganaTlebisa da mecnierebis saministros
iuridiul departamentTan SeTanxme-
bis Semdeg, saarCevno komisiam ki miiRo,
Cemi azriT, arasamarTliani gadawyveti-
leba da asakobrivi barieri gaavrcela
reqtoris movaleobis Semsrulebelzec.
reqtors ki ar gaaCnia raime meqanizmi _
zegavlena iqonios saarCevno komisiis
gadawyvetilebaze”, _ acxadebs lado
papava. misi TqmiT, igi ar aris darwmu-
nebuli, rom saxelmwifo struqturebma
dauSvan, rom 2013 wlisgan gansxvavebiT,
reqtoris arCevnebi maTi CarTulobis
gareSe gaimarTos.
saarCevno komisiis gadadgomis moT-
xovna Cven demetre egnataSvils gavaca-
niT, romelic am komisiis mdivani gax-
lavT. misi TqmiT, saarCevno komisiis
gadawyvetileba inesa merabiSvilTan da
merab eliaSvilTan mimarTebaSi kanons
daefuZna. `saqarTvelos `umaRlesi ga-
naTlebis Sesaxeb” kanonis me-40 muxls,
kerZod, 1 da 2 punqtebs, universitetis
wesdebis 33-e muxls, Tavad reqtoris
brZanebas da akademiuri sabWos brZane-
bulebas daveyrdeniT, romliTac gani-
sazRvra arCevnebis Catareba. kanonSi
aseTi Canaweria: administraciul Tanam-
debobebs miekuTvneba universitetis xe-
lmZRvanelis (reqtori, dekani, kancle-
ri da a.S.) Tanamdeboba. kanoni xazgasmas
akeTebs ara maincdamainc reqtorze, ara-
med dawesebulebis xelmZRvanelze. amave
kanoniT gansazRvrulia, rom reqtoris
movaleobis Semsrulebeli, romelic
saarCevno kolegiis mier airCeva, axor-
cielebs reqtoris srul uflebamosi-
lebas. igi arafriT gansxvavdeba reqto-
risgan, garda erTi momentisa _ misi mo-
qmedeba SezRudulia droSi. sxva mxriv,
movaleobis Semsrulebeli, TavisTavad,
sruluflebiani reqtoria. `dawesebu-
lebis xelmZRvanelSi” kanoni moiazrebs
rogorc reqtors, aseve reqtoris mo-
valeobis Semsrulebels. Tuki kanoni
ambobs, rom asakobrivi cenzi arsebobs
am piris mimarT, reqtoris movaleobis
Semsrulebelic, cxadia, unda emorCile-
bodes am ganawess”, _ acxadebs demetre
egnataSvili da ambobs, rom saarCevno
komisias kanoni ar daurRvevia. misi Tq-
miT, arCevnebi 20 aprils gaimarTeba da
saarCevno komisia dakisrebul movaleo-
bas Seasrulebs.
demetre egnataSvilidemetre egnataSvili
Tbilisisuniversiteti
tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge
7
universitetis studentebi 16 apri-
lidan isev aqciebs aanonseben.
amasTan dakavSirebiT maT gancxa-
deba ganaTlebisa da mecnierebis ministr-
Tan Sexvedris Semdeg gaakeTes. isini aRniS-
naven, rom saministros mxridan maTTvis
micemuli piroba ar Sesrulda da, amdenad,
saprotesto aqciebs isev ganaaxleben. gana-
Tlebisa da mecnierebis saministros mier
momzadebul kanonproeqts aprotestebs
„auditoria 115.~ studentebis gancxa-
debiT, kanonis samuSao versiaSi maTi mo-
Txovnebi gaTvaliswinebuli ar aris. isini
TviTmmarTvelobis struqturis gauqmebas
da `odeerebis~ mier universitetis dauyo-
nebliv datovebas moiTxoven. maTi azriT,
ganaTlebis saministro studentebs sTava-
zobs ara TviTmmarTvelobis struqturis
gauqmebas, aramed mis Canacvlebas sxva sa-
xelis mqone, aseve biurokratiuli da, ga-
rkveulwilad, ierarqiuli organoTi.
„ar vapirebT Cveni moqmedebebisa da mi-
znebis lokalizebas mxolod studenturi
TviTmmarTvelobebis mimarTulebiT. stu-
denturi TviTmmarTveloba aris ubralo
rgoli am mankieri sistemisa. Cveni dRis
wesrigi swored umaRles saganmanaTleblo
sivrceSi arsebul uamrav problemaze muSa-
obaa.
gvaqvs oTxpunqtiani moTxovna, rac aqam-
de ar dakmayofilebula:
1) moviTxovT ganaTlebis sistemis srul
reformirebas da mecnierebis priorite-
tad qcevas, rac gulisxmobs gare referi-
rebas da sxva sakiTxebs;
2) studenturi TviTmmarTvelobis stru-
qturis gauqmebas da warmomadgenlobiTi
funqciis gadacemas sabWoebSi pirdapiri
wesiT arCeuli studentebisTvis;
3) reqtorisa da akademiuri sabWos arCe-
vis axali, demokratiuli wesis SemuSavebas;
4) `odeerebis~ mier universitetebis
dauyovnebliv datovebas;
saxelmwifo da ganaTlebis saministro
studentebis motyuebas cdiloben, rasac
Cven ver davuSvebT da vagrZelebT brZo-
las, vidre qveynisTvis ganaTleba ar gaxde-
ba prioritetuli dargi da ar ganxorciel-
deba Zireuli cvlilebebi. Cven viTxovT
ganaTlebis reformas! “ _ aRniSnulia stu-
dentebis mimarTvaSi.
ganaTlebis saministros mier SemuSave-
bul winadadebebTan dakavSirebiT SeniSvne-
bi aqvT studentur TviTmmarTvelobaSic.
TviTmmarTvelobis wevrebi universitetis
saqmianobaSi saministros raime formiT Ca-
revas ewinaaRmdegebian, radgan es univer-
sitetis avtonomiis xelyofas niSnavs. maTi
azriT, universitetma TviTon unda gada-
wyvitos _ rogori saxis TviTmmarTveloba
eyoleba.
ganaTlebisa da mecnierebis ministri Ta-
mar sanikiZe Tvlis, rom axali kanonproe-
qti saswavlebelSi arsebul mdgomareobas
gamoasworebs. „Cven optimaluri varianti
SevTavazeT studentebs. TviTmmarTve-
loba axal proeqtSi ar figurirebs, aris
sxva struqtura, romelic bevrad ufro
demokratiulia“, _ ganacxada Tamar sani-
kiZem.
ganaTlebis saministros mier SemuSave-
buli kanonproeqtis samuSao versiis mi-
xedviT, umaRles saganmanaTleblo dawese-
bulebebSi TviTmmarTvelobebi gauqmdeba
da maT nacvlad studenturi klubebi Sei-
qmneba, romlis wevrebsac airCeven faruli
kenWisyriT, sayovelTao, Tanaswori, pirda-
piri arCevnebis safuZvelze, 2 wlis vadiT.
proeqtis mixedviT, studentur klubSi
SesaZlebelia warmodgenili iyos akademiu-
ri umaRlesi ganaTlebis TiToeuli safe-
xuris studenti.
studenturi klubebis marTvis orga-
no iqneba studenturi sabWo. TiToeuli
studenturi klubi studentur sabWoSi
Tavisi Semadgenlobidan airCevs Tanabari
raodenobis warmomadgenels, magram arau-
metes samisa. maTi raodenoba ganisazRvreba
umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis
wesdebiT.
studenturi sabWos saqmianobas orga-
nizebas gauwevs Tavmjdomare da spikeri,
romlebsac studenturi sabWo Tavisi rige-
bidan airCevs.
xolo aqtivobebze da studenturi proe-
qtebis dasafinanseblad gamoyofil Tanxas
monitorings saganmanaTleblo dawesebu-
lebis administraciis Sesabamisi struqtu-
ruli erTeuli gauwevs.
mimdinare procesebze dakvirvebis Sede-
gad studentebi acxadeben: „arsebobs eWvi,
rom saministroze moxda zewola Zalovani
struqturebis mier. maT jer daagvianes
kanonproeqtis gamogzavna, sabolood ki
studentebs SesTavazes kanonproeqtis sa-
muSao varianti, romelic, faqtobrivad,
TviTmarTvelobis mxolod `rebrendings”
iTvaliswinebs. anu struqturuli erTeu-
li sxva saxeliT isev iarsebebs“.
ganaTlebisa da mecnierebis saministros
mier SemuSavebuli kanonproeqtis samuSao
versiasTan dakavSirebiT azri gamoTqves
„auditoria 115“-is wevrebma, Tsu-is socia-
lur da politikur mecnierebaTa fakul-
tetis studentebma: giorgi arobeliZem da
naTia qarCilaZem.
giorgi arobeliZe: _ `auditoria 115~ wevrebis Sexvedra ga-
naTlebis ministrTan uSedegod dasrulda,
radgan ganaTlebis saministro araa mzad
gaiTvaliswinos Cven mier SeTavazebuli
mTavari _ Tanasworobis principi.
gvaqvs ramdenime ZiriTadi moTxovna, ro-
melic yvelaze fundamentur problemebs
exeba. pirveli es aris studenturi TviTm-
marTvelobis reforma. ganaTlebisa da mec-
nierebis saministrom reformis magivrad
SemogvTavaza is, rom sakanonmdeblo cvli-
lebis Semdeg termin `TviTmmarTvelobas~
Caanacvlebs sityvaTSeTanxmeba _ `studen-
turi klu bi~.
studenturi aqciebis Semdeg saminis-
trom mogvca piroba, rom yvela Cvens prin-
cips gaiziarebda; moxdeboda studenturi
TviTmmarTvelobis gauqmeba da iseTi sis-
temis Camoyalibeba, romelic gamoricxavs
raime jgufis upirates mdgomareobaSi yo-
fnas.
ori Sexvedra gvqonda ganaTlebisa da mec-
nierebis saministroSi, romelsac ministri
piradad eswreboda. bolo Sexvedra 1 aprils
gaimarTa, sadac Cven is Tezisebi warmovad-
gineT, romlis mixedviTac axali kanoni unda
SemuSavebuliyo. saministrom moiwona Cven
mier warmodgenili Tezisebi da mzadyofna
gamoTqva muSaobis dasawyebad.
maTgan miviReT piroba, rom kanonproe-
qts uaxloes droSi gadmogvigzavnidnen.
erTi kviris Semdeg ki mogvdis kanonproe-
qti, romlis mixedviTac termin `studen-
tur TviTmmarTvelobas” anacvlebs ter-
mini ,,studenturi sabWo” da `studenturi
klubi”, sxva yvelaferi ki igive rCeba: isev
prezidenti, isev moadgileebi da a.S. warmo-
gvidgines TviTmmarTvelobis absolutu-
rad identuri struqtura, mxolod erTi
gansxvavebiT - axali kanonmdeblobis Tanax-
mad, am organos ukve Tavisi biujeti eqneba.
ra moxda, ratom Seicvala radikalurad
Tavisi mosazreba ganaTlebis saministrom?
pasuxi mgoni yvelasaTvis naTelia. Cveni
varaudiT, saqmeSi CaerTo uSiSroebis sam-
saxuri. ra Tqma unda, mas ar awyobs studen-
turi TviTmmarTvelobis gauqmeba da Tu
ratom, es yvelam kargad icis.
studenturi TviTmmarTvelobis
rogor reformas iTxovs ,,auditoria 115”
ra ar moswons studentur jgufs axal kanonproeqtSi?
me-8 gverdze
avtonomiis darRveva da studen-
tebis Tavisuflebis SezRudva
_ ase afasebs Tsu-is studen-
turi TviTmmarTveloba ,,umaRlesi
ganaTlebis Sesaxeb” kanonSi cvlile-
baTa kanonproeqtis drafts. Salva
sabauri miiCnevs, rom kanonis re-
formirebis procesSi saqarTveloSi
arsebuli yvela umaRlesi saswavle-
blis studenturi TviTmmarTveloba
unda CaerTos, radgan momzadebuli
kanonproeqtis drafti uSualod maT
exebaT. Tsu-is studenturi TviTm-
marTveloba ganaTlebisa da mec-
nierebis saministros cvlilebebis
sakuTar modelsac warudgens.
ratom afasebs Tsu-is studen-
turi TviTmmarTveloba ganaTlebisa
da mecnierebis saministros mier
SemoTavazebul cvlilebebs av-
tonomiis SezRudvad? ra pozicia
aqvT mis wevrebs? gvesaubreba Tsu-
is studenturi TviTmmarTvelobis
prezidenti Salva sabauri.
_ ganaTlebisa da mecnierebis sami-
nistrom ,,umaRlesi ganaTlebis Sesa-
xeb” kanonSi cvlilebaTa kanonproeqtis
drafti moamzada. rogor afasebs Semo-
Tavazebul models Tsu-is studenturi
TviTmmarTveloba?
_ Cveni pozicia aris aseTi: Tu saka-
nonmdeblo doneze xdeba cvlileba, unda
aixsnas _ ratom dgas amis saWiroeba,
radgan ,,umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb”
kanonis 45-e muxliT da kidev ramdenime
punqtiT uzrunvelyofilia studenturi
TviTmmarTvelobis warmomadgenlobiTi
funqcia _ fakultetebis sabWoebSi stu-
dentebis warmomadgenloba. studenturi
TviTmmarTvelobis aRmasrulebeli fun-
qcia kanonSi gawerili ar aris da TviT-
mmarTvelobis arCevnebSi gamarjvebuli
studentebi wyveten, Tu rogor daalagon
es struqtura. Sesabamisad, ase xistad
erTi modelis SeTavazeba, romelic ka-
nonSi Caideba da yvela amas unda moergos,
arasworia. es niSnavs pirdapiri wesiT av-
tonomiis SezRudvas. rac Seexeba imas, rom
TiTqos kluburi modeli Semodis, Sinaar-
sobrivad ase ar aris _ fakultetis TviT-
mmarTvelobebs erqmeva sxva saxeli _
klubi da calke sainiciativo jgufebs Ta-
visTavad SeuZliaT proeqtebis Setana ad-
ministraciaSi, romlisTvisac garkveuli
moWrili Tanxa iarsebebs iseve, rogorc
studenturi sabWosTvisac iarsebebs
moWrili Tanxa. praqtikul doneze iqmneba
biujeti, romelic winaswar damtkicdeba
warmomadgenlobiT sabWoze. es arasworia,
radgan igive administraciuli gavlenaa...
zogadad, klubebis debulebas amtkicebs
senati, sadac studentebis Semadgenloba
1/3-ia da profesorebs SeuZliaT Seuz-
Rudon studentebs uflebamosilebebi.
studenturi TviTmmarTveloba ki aris
studentebis xma da misi nebismieri sa-
xiT SezRudva an amis Teoriulad daSveba
araswori da aralogikuria. dRes moqmedi
kanoniT, studentebis Tavisufleba dacu-
lia. studentebs SeuZliaT TviTon Sear-
Cion modeli – rogori TviTmmarTveloba
surT yavdeT, ra unda rom gaakeTon da a.S.
_ faqtobrivad, Tqveni SefasebiT,
am cvlilebebis dakanonebis SemTxveva-
Si, administracias studenturi TviTm-
marTvelobis kontrolis berketi eqne-
ba?
_ diax! da kidev, es, aseve, niSnavs av-
tonomiaSi xistad Carevas. students
Tavad unda hqondes ufleba, airCios _
rogori modelis TviTmmarTveloba surs
universitetSi. Tbilisis saxelmwifo uni-
versitetSi 22 000 studenti swavlobs, ami-
tom 80, 200 an Tundac ufro mets, rodesac
aseTi formiT undaT studenturi TviTm-
marTvelobis Secvla (Tanac oficialuri
organizebis gverdis avliT), avtonomiis
dacva ki ara, avtonomiis SezRudva surT
frazis _ `avtonomia universitets~ _
safarqveS. am SemTxvevaSi sxva adamiane-
bis azri izRudeba. demokratiulad um-
ravlesobam unda gadawyvitos _ rogori
modelis studenturi TviTmmarTveloba
surs iyos umaRles saswavlebelSi. Cveni
mowvevis studenturi TviTmmarTveloba
6 000-ma amomrCevelma airCia da saarCevno
procesSi arc erTi xarvezi ar dafiqsire-
bula. misi aralegitimurad gamocxadeba
TviTgamocxadebuli organizaciis mier
calsaxad aralegitimuria. yvelafers
aqvs Tavisi samarTlebrivi CarCo, ro-
gorc ki procesi am farglebs gascdeba,
iwyeba areuloba. studentur TviTmmarT-
velobas, ra Tqma unda, reforma sWirdeba!
nebismieri organizaciis valia _ ganvi-
Tardes da Tanamedrove garemos moergos,
magram, Tu ar ambob _ ras cvli, rogor da
ratom, maSin es, ubralod, populizmia.
_ studenturi TviTmmarTvelo-
bis reformis sakiTxi misi reputaciis
gamoc dadga. wlebis ganmavlobaSi ara
erTi uaryofiTi Sefaseba xmiandeboda
am institutis misamarTiT...
_ kargad unda gaimijnos warsuli da
axlandeli periodi. Cveni mowvevis TviT-
mmarTvelobam SeZlo emuSava iseT viTare-
baSi, rodesac sruli depolitizeba ganva-
xorcieleT da arc erTi Zaladobis faqti
ar momxdara, miuxedavad imisa, rom araerT
provokacias hqonda adgili. vgulisxmob
am institutis araeTikurad moxsenebas,
wevri studentebis demoralizaciis mcde-
lobas da a.S. garda amisa, aRsaniSnavia is,
rom am kanonproeqtis draftSi weria, rom
`axla TviTmmarTvelobaSi yvela safe-
xuris students SeeZleba, rom arCeul
iqnas~. axla ra, ase ar aris? am mowvevis
TviTmmarTvelobaSi umaRlesi saganma-
naTleblo samive safexuris studente-
bi arian. aseTi formulirebiT proeqtis
dawera niSnavs imas, rom kanoni kargad ar
esmiT.
_ axla ras apirebT, gegmavT Tu ara,
rom ganaTlebisa da mecnierebis samini-
stros Tqveni winadadebebi miawodoT?
_ Cven Cveneul models SevTavazebT.
vfiqrobT, rom ganaTlebis saministros
unda hqonoda iseTi pozicia, rogorc ne-
bismier sxva saministros, romelsac mona-
wileoba aqvs miRebuli kanonis refor-
mirebaSi, anu saministros unda SeeZlos
kanonis imgvarad interpretacia, rasac es
kanoni gulisxmobs. umaRlesi ganaTlebis
Sesaxeb kanonis 45-e muxli uzrunvelyofs
studenturi TviTmmarTvelobis damou-
kideblobas. is, rom mxolod studentur
TviTmmarTvelobas aqvs wvdoma resur-
sebze, ar aris swori. raRac logikiT stu-
denturi TviTmmarTveloba sxvebze ukeT
moqmedebs, radgan dagrovda gamocdileba
da wevrma studentebma ician _ esa Tu is
proeqti rogor ganaxorcielon, rogor
gaiweros finansuri xarjTaRricxva da
rogor unda warmarTon universitetSi
arsebuli biurokratiis winaaRmdeg lo-
jistikuri brZola. studentebis saini-
ciativo jgufebsa Tu konkretul stu-
dentebsac vexmarebiT ama Tu im ideis
ganxorcielebaSi. mogexsenebaT, Tbilisis
saxelmwifo universitetSi 22 000 stu-
denti swavlobs da TiToeul maTgans ver
gamovkiTxavT _ rame idea aqvT Tu ara,
studenturi TviTmmarTveloba maT in-
teresebs emsaxureba da, survilis SemTx-
Salva sabauri: mxolod Tsu-Si mimdinare procesebis gamo ar SeiZleba kanonSi
cvlilebebis Setana!
Salva sabauriSalva sabauri
me-9 gverdze
giorgi arobeliZegiorgi arobeliZe
Tbilisis universiteti
tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge
8
Cven gvinda, rom kanoni ,,umaRlesi ga-
naTlebis Sesaxeb” Seicvalos. cvlilebis
Tanaxmad, bunebrivad Seiqmneba universi-
tetSi studenturi klubebi, ise, rogorc
es aris dasavleTis universitetebSi, rome-
lic gulisxmobs interesebis garSemo gaer-
Tianebul studentebs. aseTi klubebi dRes
universitetSi arsebobs, magaliTad po-
litologTa klubi da sxva. isini TavianTi
interesebidan gamomdinare axorcieleben
proeqtebs da a.S.
Tsu-Si unda Seiqmnas komisia, romelic
weliwadSi ramdenime sagranto konkurss
gamoacxadebs. studenturi sainiciativo
jgufi, romelic erTi ideis garSemo ga-
erTiandeba, am komisiaSi Tavis ganacxads
Seitans da komisia, gansazRvruli krite-
riumebis gaTvaliswinebiT, am proeqts an
daafinansebs, an _ ara.
aqve minda aRvniSno, rom kanonproeqtSi
asaxulia ramdenime seriozuli detali:
kerZod, kanonproeqti fakultetis sabWo-
Si studentTa warmomadgenlebis pirdapi-
ri wesiT arCevas gvTavazobs. senatis wevr
studentebs fakultetis sabWoSi arCeva
ekrZalebaT, anu ori sabWos wevroba. amas-
Tanave, saministro regulaciebs awesebs
studentTa xarjebis gamoyenebis sakiTxe-
bzec.
xSirad apelireben, rom Tu TviTmmar-
Tvelobas gavauqmebT da klubur sistemaze
gadavalT, studentebis uflebebis dacvas
veRar uzrunvelvyofT, rac arasworia. Tu
Cven mivaRwevT, rom studenti finansur
resursebTan wvdomas CamovaSoreT, maSin
arCevnebSi monawileobas iseTi studentebi
miiReben, romlebic iaqtiureben safakul-
teto sabWoebze, senatSi da marTla saqmes
gaakeTeben. yvela studenti Tanabar mdgo-
mareobaSi unda iyos.
xolo rac Seexeba studentis Tu stu-
denturi jgufis mier warmodgenili
proeqtis dafinansebas da finansur anga-
riSvaldebulebas Sesabamis organosTan,
amisTvis Seiqmneba safakulteto komisia,
romelic prioritetebs gansazRvravs.
bunebrivia, pirvel rigSi prioriteti
iqneba mecniereba da ganaTleba, xolo Se-
mdeg kulturuli, sportuli da gasar-
Tobi RonisZiebebi. garda amisa, komisias
gawerili eqneba is kriteriumebi, romlis
mixedviTac Sefasdeba studentebis mier
warmodgenili proeqtebi. es TavisTavad
gamoiwvevs imas, rom gaCndeba uamravi stu-
denturi iniciativa da maTTvis Seiqmneba
Tanabari sastarto pirobebi. am SemTxveva-
Si, studenturi TviTmmarTvelobac SeiZ-
leba gadakeTdes axal erTeulad da mona-
wileoba miiRos gamocxadebul sagranto
konkursSi.
saministros mier SemoTavazebul kanon-
proeqtSi kidev bevri sakiTxia gadasaxe-
di. magaliTad, reqtorisa da akademiuri
sabWos arCevnebis sakiTxi. kanonproeqtis
mixedviT, reqtors da reqtoris movale-
obis Semsrulebels airCevs ara saarCevno
kolegia, rogorc es dadgenilia moqmedi
kanoniT, aramed akademiuri sabWo, rac
universitetis demokratiulobis xarisxs
eWvqveS ayenebs, maSin, rodesac, universi-
tetSi uamravi studenti swavlobs. Cven
vfiqrobT, rom aucilebelia gaizardos
rogorc studentTa, ise akademiuri sazo-
gadoebis CarTuloba, romelic gamoiwve-
vs am procesebis gajansaRebas. rogorc
gamoCnda, Tsu-is akademiur sabWos aRar
Seswevs Zala universitetSi Zireuli
cvlilebebi ganaxorcielos. pirdapir
SeiZleba iTqvas, rom universitetSi dRes
aris klanuri mmarTveloba da klanebs So-
ris dapirispireba, Tundac akademiur sa-
bWoSi.
naTia qarCilaZe: _ ganaTlebisa da mecnierebis saminis-
tros TviTmmarTvelobis reformis Cve-
neuli xedva SevTavazeT. viTxovdiT, rom
TviTmmarTvelobis struqtura, rogorc
aseTi, gauqmebuliyo da safakulteto sa-
bWoebSi momxdariyo studentebis pirdapi-
ri arCeva.
realurad, ganaTlebis saministrom Se-
mogvTavaza is, rom TviTmmarTvelobis
saxeli, ubralod, klubebis saxeliT Caana-
cvla da is biurokratiuli sistema, rac
studentur TviTmmarTvelobas hqonda,
kvlav ise datova.
erTaderTi winsvla, Cveni azriT, aris is,
rom safakulteto sabWoebze studentebis
arCeva pirdapiri wesiT moxdeba, swored
isini miitanen studentur xmas universi-
tetis mmarTvel organoebTan. ministris
erT-erTi argumenti, Tu ratom unda ar-
sebobdes struqtuirebuli klubebi, aris
is, rom winaaRmdeg SemTxvevaSi Cakvdeba
studenturi cxovreba, raSic ver daveTan-
xmebiT. amis saSiSroeba namdvilad ar Sei-
qmneba.
maSin, roca universitetis mier gamo-
cxadebul grantebze Tavisufali wvdoma
iqneba, ufro meti studenturi klubi Sei-
qmneba da ufro meti studenti CaerTveba
sxvadasxva aqtivobebSi. darwmunebuli var,
Tu TviTmmarTvelobis saxiT biurokra-
tiuli sistema ar iarsebebs, studentTa
daintereseba ufro didi iqneba. rodesac
Cven saministros studenturi klubebis
Seqmnis iniciativaze vesaubrebodiT, vgu-
lisxmobdiT ara ,,umaRlesi ganaTlebis Se-
saxeb” kanonSi cvlilebis Setanas, aramed
mis gaweras Sida sauniversiteto debule-
bis saxiT.
garda amisa, saministros SevTavazeT
,,umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb” kanonpro-
eqtSi Seetana kidev erTi Sesworeba, ro-
melic reqtoris arCevis wess Seexeboda.
kanonproeqtis mixedviT, reqtors airCevs
akademiuri sabWo, rasac kategoriulad ar
veTanxmebiT. aucilebelia, rom reqto-
ris arCevnebis ufro demokratiuli meTo-
di dainergos. Tu akademiur sabWoSi Rir-
seuli, miukerZoebeli warmomadgenlebi
gveyoleba, maSin es gamarTlebuli iqneba,
magram amis garantiebs aravin mogvcems.
universitetSi dRes arsebobs klanebi,
romlebic garkveuli jgufis interesebs
gamoxataven.
radgan ganaTlebisa da mecnierebis sami-
nistrosTan SeTanxmebas ver mivaRwieT, va-
pirebT, davweroT kanonproeqtis Cveneuli
versia da ukve parlamentis gziT daviwyebT
mis lobirebas. ra proeqtic ganaTlebis sa-
ministrom SemogvTavaza, imis formirebas
azri ar aqvs, arc mis punqtobriv Caswore-
bas, radgan Zireuli sakiTxebi SeuTanxme-
belia.
minda, erT faqtzec gavamaxvilo yura-
dReba: ratomRac xdeba imis interpretire-
ba, rom Cveni erTaderTi mizani _ studen-
turi TviTmmarTvelobis reformaa. es ase
ar aris! Cven gvaqvs ramdenime ZiriTadi mo-
Txovna, romelic ukve gavaJRereT. es saki-
Txebi TviTmmarTvelobis Temaze bevrad
ufro mniSvnelovani sakiTxebia.
Tamar dadiani
studenturi TviTmmarTvelobis rogor reformas iTxovs ,,auditoria 115”
ra ar moswons studentur jgufs axal kanonproeqtSi?
meSvide gverdidan
naTia qarCilaZenaTia qarCilaZe
`moviTxovT ganaTlebis reformas!~
universitetis administraciuli Se-
no bis saxuravidan aqciis monawileebma
transfaranti _ `moviTxovT ganaTlebis
sistemis reformas!~ _ gadmofines.
aqciaze Sekrebil studentebs da mona-
wileebs mimarTes sxvadaxva universitetis
warmomadgenlebma, maT Soris, teqnikuri
universitetis gaficulma profesorebmac.
`universitetis studentoba yovelTvis
sazogadoebis lideri iyo. bolo periodis
movlenebma damarwmuna, rom mxolod erTi
universitetis saprotesto aqciebiT swav-
lis xarisxi ver gaumjobesdeba. sistemas
sWirdeba SekavSirebuli, erTiani Zalisx-
meva. me-5 dRea, teqnikuri universitetis
profesura SimSilobs da saministrosa da
xelisuflebis mxridan ar igrZnoba aravi-
Tari yuradReba. Tu adamians ar adardebs
erTi profesoris SimSilobac ki, igi ar
aris Rirsi, iyos ministri. gicxadebT Ta-
nadgomas!~, _ ganacxada teqnikuri univer-
sitetis profesorma goderZi tyeSelaS-
vilma.
`ra uSlis xels, rom reqtori airCes
mTeli universitetis mier? ra uSlis xels,
rom senati da akademiuri sabWo iyos ufro
warmomadgenlobiTi da demokratiuli
gziT arCeuli? ra uSlis xels gare refe-
rirebis SemoRebas akademiuri personalis
arCevis procesSi? universiteti Cvenia,
Cven unda SevcvaloT ganaTlebis sistemac
da es qveyanac da es unda moxdes demokra-
tiuli gziT. vis eSinia demokratiis? Cven
ar gveSinia!~, _ mimarTa studentebs levan
lorTqifaniZem, romlis gamosvlasac mohy-
va skandireba: `avtonomia universitets!~,
`prioriteti _ mecniereba!~.
ram miiyvana studentebi aseT radi-
kalur zomamde? aqciis erT-erTma organi-
zatorma, `auditoria 115~-is wevrma Tor-
nike SevardnaZem CvenTan saubarSi ganacxa-
da, rom ganaTlebis da mecnierebis sami-
nistrom studentebi moatyua, radganac
konstruqciul reJimSi muSaobis Sedegad
miRebuli cvlilebebi ar aisaxa `umaRlesi
ganaTlebis Sesaxeb~ kanonproeqtSi: `dRes
Cven viTxovT premier-ministrTan Sexve-
dras da Tu isic ar daTanxmdeba Cvens moT-
xovnebs, gvrCeba erTaderTi – radikaluri
gza, romelSic igulisxmeba ara inventaris
gafuWeba an universitetis qonebis daza-
raleba, aramed yvela sxva korpusebis pi-
ketireba da saswavlo procesis CaSlaze pa-
suxismgebeli iqneba saqarTvelos mTavro-
ba~, _ aRniSna man CvenTan saubarSi da kiTx-
vaze, apireben Tu ara aqciis gadatanas sxva,
ufro did masStabze, Tornike SevardnaZem
ganacxada, rom isini axla ebrZvian saxelm-
wifo politikas da ar gamoricxaven aq-
ciebs saministros da mTavrobis kancela-
riis winac.
aqciis mimdinareobisas ar yofila ga-
moxmaureba arc ganaTlebisa da mecniere-
bis saministros da arc premier-ministris
aparatis mxridan. am mizeziT, daaxloebiT 3
saaTze, monawileebs mimarTa levan lorT-
qifaniZem da SesTavaza maT – gadaenacv-
lebinaT mTavrobis kancelariis win, raTa
ufro axlodan miewvdinaT xma premier-mi-
nistrisTvis.
studentebi ministrTa kabinetisken
daiZrnen.
uari mTavrobis saparlamento mdivans
saxelmwifo kancelariis win aqciis
msvlelobisas gaxmianda informacia, rom
saqarTvelos mTavrobis saparlamento mdi-
vani da mTavrobis kancelariis iuridiuli
departamentis ufrosi Salva TadumaZe
mzad iyo, mieRo studentTa warmomadgen-
loba moTxovnebis gansaxilvelad, Tumca
aqciis monawileebma am SemoTavazebaze
uari ganacxades.
`Cven erTxel ukve mogvatyues da aRar
movtyuvdebiT. gvsurs, premier-ministrma
aiRos politikuri pasuxismgebloba ganaT-
lebis sistemis Zireul reformaze~, _ ga-
nacxades aqciis monawileebma.
amis Semdeg aqciis monawileebi isev uni-
versitets daubrundnen da gvian Ramemde
msjelobdnen protestis gamoxatvis Semd-
gom gzebze.
Tamar sanikiZe: `molaparakebebis resursi
amowuruli ar aris~
16 aprilsve saqarTvelos ganaTlebisa
da mecnierebis ministrma Tamar sanikiZem
sazogadoebrivi mauwyeblis mTavar sain-
formacio gamoSvebaSi ganacxada, rom stu-
dentebTan konstruqciul reJimSi imuSaves
da molodini absoluturad gansxvavebuli
iyo: `vfiqrob, Zalian kargad da normalu-
rad midioda muSaoba. mivediT iqamde, rom
raRac sakiTxebi sabolood gadavwyviteT.
dagvrCa garkveuli sakiTxebi gadasawyveti,
rac aucileblad universitetebis farg-
lebSi sajaro ganxilvebiT unda gagrZel-
des da Semdeg miviRoT gadawyvetileba,
radgan sabolood am cvlilebebis ganma-
xorcieleblebi swored universitetebi
arian~, _ ganacxada man da usamarTlobad
miiCnia studentebis mier gamoTqmuli say-
veduri, rom cvlilebebi `umaRlesi ganaT-
lebis Sesaxeb~ kanonSi fasaduria: `Tavad
`auditoria 115~-is principuli moTxovnac
iyo, rom nebismieri cvlileba, miT umetes,
reforma, warmarTuli yofiliyo saja-
ro ganxilvis, CarTulobis fonze, amitom
Semdegi nabiji iqneboda universitetebSi
sajaro ganxilvebi. Cven davpirdiT maT,
rom miviRebdiT yvelanair, Tundac erTma-
neTisgan Zalian gansxvavebul, argumenta-
cias. Cven aucileblad unda mogveces sa-
Sualeba, analizi gavakeToT _ ra moTxov-
nebia, ras rogor xedaven universitetebi.
amitom Semdgomi Sexvedra unda yofiliyo
Semajamebeli, romlis Sedegadac Camovya-
libdebodiT garkveul modelze. samwu-
xarod, ramdenime dRis mere Cven vnaxeT aq-
cia, romelic namdvilad ar hgavs im aqcias
im moTxovnebiT, romliTac daiwyes, aramed
gadavida ukve sxva fazaSi, rac namdvilad
samwuxaroa~, _ aRniSna Tamar sanikiZem.
misive TqmiT, studentebis moTxovnebis
80 % asaxulia kanonproeqtSi. rac Seexeba
studentur TviTmmarTvelobas, romlis
gauqmebasac `auditoria 115~-is wevrebi
iTxovdnen, ministris TqmiT, SemoTavaze-
bulia absoluturad gansxvavebuli stru-
qtura: `studenturi gaerTianeba, piro-
biTad klubebi, gavmijneT im sabWoebidan
da arCevnebidan, romlebic kombinirebu-
lad mimdinareobda aqamde. Cven maT SevTa-
vazeT studenturi gaerTianeba absolutu-
rad paritetul sawyisebze, fakultetebis
mixedviT, romelic ukve iqneboda pasuxis-
mgebeli da valdebuli wlis ganmavlobaSi,
rom universitets hqonoda studenturi
aqtivobebi, studenturi proeqtebi. yve-
la is diskomforti, romelic Tan axlda
studentur TviTmmarTvelobas, maT Soris
finansebis gankargvasTan dakavSirebiT, mT-
lianad CamovaSoreT TviTmmarTvelobas da
gadavuloceT senats, romelmac unda gan-
sazRvros Tanxebis xarjva da ganaxorcie-
los monitoringi. ar vambob, rom es aris
optimaluri modeli. amitomac miveciT sa-
Sualeba universitetebs, daewyoT msjelo-
ba am modelze da Semdeg ukve erToblivad,
studentebisa Tu universitetebis CarTu-
lobiT, SevjerebuliyaviT erT modelze,
romelic misaRebi iqneboda yvelasTvis~, _
ganacxada Tamar sanikiZem sazogadoebriv
mauwyebelTan interviuSi.
16 aprili am pasaJiT dasrulda. Tumca,
am dromde studenturi moZraoba `audito-
ria 115-is~ wevrebis nawili universitetis
VI korpusSi rCeba. Senoba piketirebulia.
studentebi premier-ministris universi-
tetSi misvlas da maTTan Sexvedras kvlav
iTxoven.
maia toraZe
meore gverdidan
16 aprilis aqcia
studenturi aqciebis axali talRa Tsu-Sipiketirebuli VI korpusi da ultimatumebi saqarTvelos premier-ministrs
Tbilisisuniversiteti
tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge
9
vevaSi, unda mogvmarTon. vinc iyenebs am
resurss, kmayofili rCeba. vfiqrob, rom
dRevandeli kanoni Zalian kargia da vi-
sac misi cvlileba surs, jiniani bavSviviT
iqceva. studenturi TviTmmarTveloba ar
moswons 80 kacs da dRevandel viTarebaSi
ukve esec gazrdili raodenobaa. studen-
turi TviTmmarTveloba aravis Cagravs,
piriqiT, Cveni kari Riaa komunikaciisT-
vis, magram, ra Tqma unda, konstruqciul
reJimSi.
_ wesdebis mixedviT, Tsu-is studen-
turi TviTmmarTvelobis arCevnebi mais-
Si unda gaimarTos. gansazRvrulia Tu
ara zusti TariRi?
_ TviTmmarTvelobis arCevnebi wesiTa
da rigiT tardeba maisSi, anu Cven gvaqvs re-
gulacia, riTac es Tve aris gansazRvruli,
radgan am mowvevis TviTmmarTvelobas ori
weli usruldeba. 30 an 40 dRiT adre unda
gamocxaddes arCevnebis zusti TariRi,
radgan visac monawileobis survili aqvs,
mosamzadebeli periodic unda hqondes.
gvaqvs kidev erTi regulacia, romelic
gulisxmobs, rom gansakuTrebul SemTxve-
vebSi SesaZlebelia garkveuli vadiT ar-
Cevnebis gadaweva. axla, rodesac studen-
turi TviTmmarTvelobis rebrendingze
midis saubari da saministrosac surs cv-
lilebebis mosamzadeblad dro hqondes,
SesaZloa arCevnebi gadaidos. Tumca, jer-
jerobiT, amaze saubari naadrevia, radgan
es kanonproeqtis draftia da masze muSao-
ba kidev saWiroa. Tanac, Zalian cudia, rom
am procesSi ar aris CarTuli studentTa
is jgufi, romelsac studenturi TviTm-
marTvelobis arCevnebi mogebuli aqvs.
_ Tqven xom SegiZliaT ganaTlebisa
da mecnierebis saministros ufro aqti-
uri TanamSromloba SesTavazoT?
_ rodesac kanonze muSaoba iwyeba, yve-
la dainteresebuli mxare unda CaerTos.
sportisa da axalgazrdobis saministro-
sTan, samTavrobo doneze, arsebobs sadis-
kusio platforma, sadac arasamTavrobo
seqtoric CarTulia. Tu ganaTlebisa da
mecnierebis saministros ar surs maTTan
TanamSromloba, maSin SeuZlia - Tavadac
Seqmnas msgavsi sivrce. Cemi mosazrebiT,
saqarTvelos yvela umaRlesi saswavle-
blis studenturi TviTmmarTvelobis
warmomadgenlebi unda CaerTon am pro-
cesSi, radgan es maT exebaT. Tundac, mxo-
lod Tsu-Si mimdinare procesebis gamo
ar SeiZleba kanonSi cvlilebebis Setana
da yvela universitetis studentebisTvis
misi Tavze moxveva; gansakuTrebiT maSin,
rodesac SemoTavazebuli modeli aras-
wori da naklebad demokratiulia.
nato obolaZe
Tsu-is profesorTa sainiciativo
jgufi specialur gancxadebas
avrcelebs da warmomadgenlo-
biT sabWoSi Seqmnil droebiT samuSao
jgufs upirispirdeba.
`Tsu-Si Seqmnili viTarebidan ga-
momdinare, profesorTa sainiciativo
jgufi Sejerda universitetis wesde-
baSi Sesatan cvlilebebze da mimdinare
wlis 1 aprils warudgina winadadebe-
bi akademiur sabWos gansaxorcieleb-
lad. erT-erTi cvlileba exeboda aka-
demiuri sabWos struqturis sakiTxs,
kerZod, TiToeuli fakultetidan
akademiuri personalis raodenoba
gazrdiliyo 2-dan 4-mde. sakiTxi ga-
nixiles fakultetebis sabWoebis sx-
domebze. analogiuri winadadebiT aka-
demiur sabWos mimarTa studenturma
moZraobam `auditoria 115~. aRniSnul
winadadebas mxari dauWira Tsu-is aka-
demiurma sabWom, ris safuZvelzec
reqtorma, akademiuri sabWos Tavm-
jdomarem vladimer papavam daavala
iuridiul departaments, moemzadebina
dokumenti wesdebaSi Sesabamisi cvli-
lebebis Sesatanad.
miuxedavad yovelive zemoaRniSnuli-
sa, sakiTxis ganxilva Seaferxa warmomad-
genlobiTi sabWos mier bolo sxdomaze
Seqmnilma e.w. samkacianma komisiam.
moviTxovT, umokles vadaSi ganxi-
lul iqnes akademiuri sabWos struqtu-
ris sakiTxi zemoT aRniSnul formatSi
da Sedegebi gadaegzavnos ganaTlebisa
da mecnierebis saministros dasamtkice-
blad~, _ aRniSnulia gancxadebaSi.
dokumenti 7 aprils gavrcelda da
mas sainiciativo jgufis saxeliT pro-
fesori diana ZiZiguri awers xels.
profesorTa sainiciativo jgufis
mier gavrcelebul gancxadebaze warmo-
madgenlobiTi sabWos spikerma da droe-
biTi samuSao jgufis wevrma kaxa loriam
komentarze uari ganacxada. misi TqmiT,
samuSao procesi mimdinareobs da raime
Sefasebis gakeTeba naadrevia. amave jgu-
fisa da senatis wevrma baxva kvirikaSvil-
ma ki ganacxada, rom araviTari procesi
maT ar SeuferxebiaT.
`Cveni jgufi erTxel ukve Seikri-
ba, sxvadasxva detalebze SevjerdiT.
vTanxmdebiT da migvaCnia, rom akademi-
uri sabWos wevrTa raodenoba unda gai-
zardos, magram mas Semdeg, rac Semoer-
Tebuli samecniero institutebi sauni-
versiteto statuss miiReben. Cven aravis
winadadeba ar Segviferxebia. ubralod,
qalbatoni diana da es sainiciativo
jgufi ar ganixilaven arc erT variants
sakuTaris garda. Tu senatSi Seqmnil
samkacian samuSao jgufs ar iTvalis-
wineben, maSin warmoadginon sakuTari
winadadebebi senatis sxdomaze da war-
momadgenlobiTi sabWo an daamtkicebs,
an _ ara. profesorTa sainiciativo
jgufi Cvens jgufs Sexvda da moiTxoves,
rom senatis sxdoma, rac SeiZleba, male
gaimarTos. ramdenad mizanSewonilia
`xelebis gadagrexvis~ toniT saubari,
sxva sakiTxia, magram isini aranair kom-
promisze ar modian da maT mier warmod-
genil variantSi cvlilebis Setanas ar
gegmaven~, _ aRniSna baxva kvirikaSvilma.
Tsu-is senatSi droebiTi samuSao
jgufi 31 marts Seiqmna. misi funqcia
Tbilisis saxelmwifo universitetis
wesdebaSi Sesatan cvlilebebze muSao-
baa. jgufis raodenoba 3 adamianiT ga-
nisazRvra. mis SemadgenlobaSi senatis
spikeri, profesori kaxaber loria,
jgufis Seqmnis erT-erTi iniciatori,
profesori levan gordeziani da stu-
denturi TviTmmarTvelobis wevri bax-
va kvirikaSvili Sevidnen. garda amisa,
droebiTi jgufi Ria reJimSi muSaobs
da maT axali winadadebebi SesaZlebelia
miawodon rogorc eleqtronuli fo-
stis saSualebiT, aseve samuSao jgufis
sxdomebze.
nato obolaZe
uTanxmoeba akademiuri sabWos gafarToebis sakiTxze
martis movlenebis kvalze Tsu-
is reqtoris, akademikos lado
papavas postidan gadadgomis
faqts parizidan noe ramiSvilis
STamomavali tieri beriSvili gamo-
exmaura. batoni tieri ramdenime
xnis win stumrobda universitets.
man Tsu-is biblioTekas mamis,
cnobili emigrantisa da sazogado
moRvawis mamia beriSvilis arqivi
gadasca. swored maSin Sexvda igi
baton lado papavas. reqtoris ga-
dadgomidan 3 dReSi lado papavam
aseTi Sinaarsis werili miiRo tieri
beriSvilisgan:
,,sent orens-pui-peti,
3 aprili, 2016 weli
Zvirfaso reqtoro, es esaa gavige universitetSi momx-
dari cvlilebebisa da Tqveni gadad-
gomis Sesaxeb. vimedovneb, rom Tqveni
wasvla politikur manevrirebasTan ar
aris dakavSirebuli.
Cveni SeTanxmebiT da urTierTSe-
TanxmebiT savsebiT kmayofili var.
Tqven universitetis sxvadasxva war-
momadgenlebisa Tu politikosebisgan
gansxvavdebiT, yovelTvis asrulebT
Tqvens valdebulebas.
icodeT, rom piradad me Zalian did
madlobas gixdiT imisTvis, rac arc
erT reqtors ar gaukeTebia damoukide-
blobis mopovebis Semdeg, ukve 25 welia,
vgulisxmob kvlevas da saqarTvelos
demokratiuli respublikis mniSvne-
lobas xazgasmisTvis.
`pirveli respublikis~ auditoriis
inaguraciiT, `pirveli respublikis~
muzeumis SeqmniT Tsu-is biblioTeka-
Si, da bolos, yvelaze mniSvnelovani,
`pirveli respublikis kvleviTi cen-
tris~ Seqmnis gadawyvetilebiT, Tqven
gamoaCineT Tqveni naTeli xedva Cveni
eris momavlisTvis.
70 wlianze meti ucxouri okupaciis
Semdeg, Cveni qveynis istoria Seicvala,
deformirda, daekarga morali da TiT-
qmis 25 wlis manZilze, rodesac mxolod
nacionalisturi ideebi viTardeboda,
Tqven geyoT gambedaoba da keTilgo-
niereba `kvlevis~ sagnad geqciaT Cveni
samSoblos istoriis erT-erTi mniSvne-
lovani nawili.
gana xalxs, romelsac progresuli
momavali surs, sakuTari warsulis gau-
analizeblobas da argagebas gaagrZe-
lebda?
vfiqrob, Tqveni gadawyvetileba
dakavebuli postis datovebis Sesa-
xeb advili ar iqneboda, warmomidgenia
Tu raoden mZime iyo am gadawyvetile-
bis miReba TqvenTvis. miiReT madloba
uaRresad pozitiuri saqmianobisTvis,
rac `Cveni didi winaprebis~ saqmianobis
dafasebas Seexeba.
vfiqrob, am sakiTxSi universiteti
Tqveni madlieri iqneba.
imedi maqvs, pirveli respublikis kv-
levis, iseve rogorc sxva proeqtebi da
xelmowerili SeTanxmebebi ZalaSi dar-
Ceba da momavali reqtori gaagrZelebs
im karg gzas, romelic Tqven gakvaleT.
batono reqtoro, gTxovT, miiRoT
Cemi Rrma pativiscemis gamoxatuleba.
tieri beriSviliasociaciis prezidenti,
sazogadoeba `qarTuli keras wevri,
fircxalavas ojaxis warmomadgeneli,
paritetuli komisiis wevri
tieri beriSvili reqtoris gadadgomas weriliT exmaureba
Salva sabauri: mxolod Tsu-Si mimdinare procesebis gamo ar SeiZleba kanonSi cvlilebebis Setana!
meSvide gverdidan
diana ZiZiguridiana ZiZiguri
Tbilisis universiteti
tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge
10
7 aprils ekonomikis akademiurma
doqtorma irakli makalaTiam Tsu-
is reqtoris mudmivmoqmed samecnie-
ro seminarze _ „politekonomiuri
saubrebi lado papavasTan“ waikiTxa
moxseneba: ,,saarsebo minimumis so-
cialuri mniSvneloba da misi gaan-
gariSebis meTodologiis srulyofa
saqarTveloSi”.
saqarTveloSi saarsebo minimumis
mimarT mwvave sazogadoebrivi kri-
tika arsebobs, rac ukavSirdeba
misi gaangariSebis meTodologias da
amis Sedegad miRebuli saarsebo mini-
mumis fulad Rirebulebas, romelic ar
asaxavs saqarTveloSi siRaribis zRvaris
realur suraTs. pirvel rigSi mniSvne-
lovania, sworad ganisazRvros ,,realu-
ri” saarsebo minimumis daTvlis mizani
da saWiroeba.
ekonomikis akademiuri doqtoris
irakli makalaTias azriT, saarsebo
minimumis swori gansazRvra da misi
gaangariSeba uSualo kavSirSia sazo-
gadoebis keTildReobisTvis dasagegm
socialur politikasTan da am kuTxiT,
pirvel rigSi, saxelmwifo unda dain-
teresdes, rogorc sazogadoebis mini-
maluri socialuri garantori. misive
TqmiT, saxelmwifom prioritetul amo-
canad unda daisaxos qveyanaSi siRari-
bis daZleva da mosaxleobis cxovrebis
donis zrda, xolo saarsebo minimumi
aris orientiri saxelmwifos mxridan
efeqtiani socialuri politikis war-
marTvaSi.
irakli makalaTiam msmenelebs ,,eko-
nomikuri politikis eqspertTa cen-
tris~ kvlevis ZiriTadi Sedegebi gaacno,
romelic mdgomareobs SemdegSi:
kvlevis safuZvelze gadaixeda sas-
ursaTo produqtebis kilo kaloriebi da
2300.0 kilo kaloriidan gaizarda 2500.0
kilo kaloriamde, risTvisac gaiTvalis-
wines jandacvis msoflio organizaciis
(WHO) rekomendaciebi da jansaRi kvebis
ZiriTadi principebi. aqamde arsebul 40
dasaxelebis produqts daemata iseTe-
bi, rogoricaa: Svria, kitri, mwvanili,
barda, wiTeli wiwaka, bulgaruli wiwa-
ka, fxali (ispanaxi), xilis Ciri, sunele-
bi da saweblebi, aseve moxda Teslovani,
kurkovani, subtropikuli da kenkrovani
xilis gamravalferovneba, romlebic au-
cilebelia adamianis dRiuri racionisT-
vis.
kvlevis Sedegebis mixedviT SemuSav-
da 2 saxis minimaluri sasursaTo ka-
laTa: I _ gazafxuli-zafxulis da II _
Semodgoma-zamTris, raTa moxdes iTxive
sezonis produqtebis diferenciacia.
zafxulis sasursaTo kalaTidan iseTi
produqtebi amoiReba, romlebsac ver
SevxvdebiT mimdinare sezonze, an Tu Se-
vxvdebiT _ maRalfasiani iqneba, es ga-
moiwvevs fasebis arameTodur zrdas. ma-
galiTad: sazamTro amoRebulia zamTris
sasursaTo kalaTidan da gadatanilia
zafxulis sasursaTo kalaTaSi. aqedan
gamomdinare, aucilebelia, rogorc sa-
sursaTo, ise arasasursaTo kalaTebis
mudmivi monitoringi da maTi perioduli
gadaxedva.
minimalur sasursaTo kalaTasa da
arasasursaTo kalaTas Soris propor-
ciebis dasadgenad SemuSavda „imitire-
buli~ arasasursaTo kalaTa, romelic
5 ZiriTadi blokisgan Sedgeba: a) komu-
naluri, satransporto da sakomunika-
cio uzrunvelyofis xarjebi; b) mini-
malurad aucilebeli sayofacxovrebo
nivTebi; g) samedicino medikamentebis
(saojaxo afTiaqi) minimaluri odenoba;
d) aucilebeli piradi higienuri nivTebi
da momsaxureba; e) tansacmeli da fex-
sacmeli.
saarsebo minimumis RirebulebaSi
sasursaTo xarjebis wili oficialu-
rad ganisazRvreba 70%-iT, Sesabamisad,
arasasursaTo xarjebis wili _ 30%-iT.
kvlevis safuZvelze aseTi ganawileba -
70/30 Seicvala 55/45 TanafardobiT, rac
miRebulia: a) minimalur samomxmareblo
kalaTaSi sasursaTo da arasasursaTo
kalaTebis wilebis SedarebiT saSualo
momxmareblis mier sursaTis SeZenaze
gaweuli xarjebis gaTvaliswinebiT; b)
Sinameurneobebis biujetSi xarjebis
struqturuli gamokvlevebiT da g) mi-
nimaluri sasursaTo da imitirebuli
arasasursaTo kalaTebis Rirebulebebis
TanafardobiT.
irakli makalaTias ganmartebiT,
dRemde arsebuli meTodiT, produqtis
fasebs 5 qalaqis bazrebidan iRebdnen,
kvlevis SemTxvevaSi ki damatebulia 3
qalaqi maTi regionuli centrebis mixed-
viT: qvemo qarTli _ marneuli, samcxe-
javaxeTi _ axalcixe, samegrelo _ zug-
didi. aseTi midgoma imaSi mdgomareobs,
rom am samive regions, mosaxleobis ric-
xovnobiT, maRali xvedriTi wona uWiravs
(anu imaze meti, rac aqamde arsebul kv-
levaSi monawile sxva regionebs).
irakli makalaTias moxsenebis
Sinaarsma kidev erTxel gausva xazi
saarsebo minimumis marTebuli meTo-
dologiiT gaangariSebis srulyofas,
mis mniSvnelobas efeqtiani socialuri
politikis sworad warmarTvis saqmeSi:
„saarsebo minimumis swori gansazRvra
da misi gaangariSeba uSualo kavSirSia
sazogadoebis keTildReobisTvis da-
sagegm socialur politikasTan da am
kuTxiT, pirvel rigSi, saxelmwifo unda
dainteresdes, rogorc sazogadoebis
minimaluri socialuri garantori.
man unda asaxos qveyanaSi mosaxleobis
cxovrebis donis cvlilebebi; mizanmi-
marTuli socialuri daxmarebisTvis
gansazRvros mosaxleobis naklebad
uzrunvelyofili nawili (Raribi mo-
saxleoba); daadginos pensiebisa da Sem-
weobebis minimaluri odenoba; moxdes
Sromis anazRaurebis minimaluri odeno-
bis gaTanabreba saarsebo minimumTan,
xolo saarsebo minimums dabla Semosav-
lebis gadasaxadisgan gaTavisufleba.
saxelmwifom unda Seqmnas Tavisi moqa-
laqeebisTvis Tanabari sastarto piro-
bebi, rac misi mTavari funqciis _ sa-
marTlianobis gamoxatvas ukavSirdeba.
aqedan gamomdinare, TiToeul moqalaqes
aqvs ufleba im realuri minimaluri ga-
rantiebisa, romlebic qmnian pirobebs
arsebobisa da ganviTarebisTvis“, _ ga-
nacxada irakli makalaTiam.
TemaSi ganxiluli saarsebo minimu-
mis meTodologia SeiZleba gamoyenebu-
li iyos rogorc saqarTvelosTvis, ise
sxva ganviTarebadi qveynebisTvis, sadac
aqtualuria qveynis socialuri mdgoma-
reoba da romelic saWiroebs mTavrobis
mxridan Sesabamisi socialuri politi-
kis gatarebas, xolo mecnierulad dasa-
buTebuli meTodologiiT gaangariSebu-
li saarsebo minimumi qveynisTvis gaxdeba
mizanmimarTuli socialuri politikis
orientiri.
„moxseneba romelic safiqrals ga-
giCens“ _ ase Seafasa Tsu-is reqtorma,
akademikosma vladimer papavam irakli
makalaTias moxseneba. „saarsebo minimu-
mis Tema Zalian bevr qveyanaSi da Cvens
samSobloSic politikur instrumentad
aris qceuli da igi male, arCevnebis moax-
loebasTan erTad, isev aqtualuri gaxde-
ba. saarsebo minimumis gaangariSebis meT-
odologiis Secvlaze bevrs isaubreben,
magram amiT araferi Seicvleba. erTia
ekonomikuri mecnierebidan gamomdinare
swori, racionaluri gadawyvetilebis
miReba, xolo meore _ gadawyvetilebis
miRebaSi politikis Careva, roca racio-
naluri idea iracionaluri gadawyveti-
lebis formas Rebulobs. am dros cifre-
bi da maCveneblebi erTmaneTs scildeba
da Cans, rom cxovreba saamuria! swored
amitom moxda saarsebo minimumis dacile-
ba siRaribis zRvarTan. realuri sura-
Tis daxatva da realuri statistikis
warmoeba swored aseTi kvlevebiT aris
SesaZlebeli, romelic Semdgom Sesaba-
misma samsaxurebma unda gaiTvaliswo-
non“, _ ganacxada akademikosma vladimer
papavam. man axalgazrda mkvlevrebs mou-
woda _ saqarTvelos ekonomikuri mdgo-
mareobis mecnieruli kvlevisa da Seswav-
lis dros afxazeTisa da samxreT oseTis
regionis monacemebic warmoaCinon.
irakli makalaTias moxsenebis gan-
xilvaSi aqtiurad monawileobdnen ro-
gorc profesor-maswavleblebi, aseve
studentebic.
Tamar dadiani
moxseneba, romelic safiqrals gagiCens
„auditoria 115“-is wevrebma maRliv
korpusTan saqarTvelos gaerTianebu-
li wyalmomaragebis kompaniis Senobis
mSenebloba gaaprotestes. studentebis
TqmiT, Tbilisis meriam teritoriaze
saqarTvelos gaerTianebuli wyalmoma-
ragebis kompanias ukanonod da usasyid-
lod 6 000 kvadratuli miwis farTobi
gadasca, sadac, mwvane safaris gaCexvis
xarjze, wyalmomaragebis kompaniis ofi-
sis mSenebloba mimdinareobs. aqciis
monawile studentebi skandirebdnen:
`avtonomia universitets!~, `daica-
vi Tsu!~, `davicvaT sauniversiteto
sivrce!~. saprotesto aqcia maRlivi
korpusis win daiwyo, mogvianebiT ki
studentebma SenobaSi, Tbilisis meris,
Tsu-is profesoris daviT narmanias ka-
binetTan gadainacvles da masTan Sexve-
dra moiTxoves. Sedegad SenobaSi dacva
gaaZlieres, mobilizebuli iyo sapatru-
lo policiac. studentebi dedaqalaqis
mers mSeneblobis dauyonebliv SeCerebas
sTxovdnen. saprotesto aqcia daviT nar-
maniasTan SexvedriT dasrulda. dedaqa-
laqis meri `auditoria 115~-is warmomad-
genlebs mSeneblobis droebiT SeCerebas
da Sesabamis uwyebebTan konsultaciebis
gavlas dahpirda.
`studentebis poziciaa mSenebloba
SeCerdes da es teritoria ganviTardes,
rogorc sauniversiteto sivrce. Sev-
TanxmdiT, rom gavivliT konsultaciebs
Sesabamis saministrosTan, uwyebebTan,
romelTa proeqtis farglebSic es mSe-
nebloba mimdinareobs. studentebis ka-
tegoriuli moTxovnaa, rom ar daingres
es teritoria da ar ganadgurdes mwvane
safari, amitom konsultaciebis proces-
Si, sanam sakiTxs bolomde ar gavarkvevT,
mSenebloba SesaZloa droebiT SeCer-
des~, _ ganacxada daviT narmaniam.
Tbilisis merTan molparakebebs Se-
degiani uwodes `auditoria 115~-is war-
momadgenlebmac.
`molaparakebebs mohyva Sedegi da
Cven erTi kviris vadaSi saboloo pasuxi
gvecodineba _ mSenebloba SeCerdeba Tu
ara~, _ aRniSna levan lorTqifaniZem.
`Tbilisis merma saministro da yve-
la Sesabamisi uwyeba mSeneblobis sxva
adgilze gadatanaze unda daiyolios.
winaaRmdeg SemTxvevaSi aqciebs gavagrZe-
lebT, vidre yvela msgavsi ukanono mSe-
nebloba ar SeCerdeba~, _ gviTxra stu-
dentma naTia qarCilaZem.
`auditoria 115~-is saprotesto aqcia
maRliv korpusTan 14 aprils gaimarTa.
Tbilisis merTan daviT narmaniasTan Sex-
vedris Semdeg studentebma mSeneblobis
teritoriaze gadainacvles da mimdinare
samuSaoebi SeaCeres.
aRsaniSnavia, rom ori dRiT adre
aRniSnuli mSenebloba da tyis safaris
gaCexva maRliv korpusTan zust da sabu-
nebismetyvelo mecnierebaTa fakulte-
tis ekologiis mimarTulebis studente-
bis sainiciativo jgufmac gaaprotesta
da mSeneblobis SeCerebis da kompaniisT-
vis alternatiuli farTis gamoyofis
Taobaze Tbilisis meriisa da ekonomikis
saministros saxelze specialuri peti-
cia moamzada.
nato obolaZe
`auditoria 115~-is aqcia `maRlivSi~ da Sexvedra Tbilisis merTan
irakli makalaTiairakli makalaTia
Tbilisisuniversiteti
tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge
11
Tsu-is enaTmecnierebis insti-
tutSi 14 aprils `qarTuli enis
ganmartebiTi leqsikonis” III tomis
(axali redaqcia) da monografiis _
`Tanamedrove qarTuli enis morfo-
logia II. dialeqtebi~ _ prezenta-
cia gaimarTa, romelsac eswrebod-
nen arnold Ciqobavas saxelobis
enaTmecnierebis institutis mec-
nier-TanamSromlebi, qarTuli mar-
Tlmadidebeli eklesiis warmomad-
genlebi da qarTuli enis sakiTxebiT
dainteresebuli pirebi.
„epoqaluri movlena“, „qarTuli
istoriis umniSvnelovanesi faqti“, „ve-
fxistyaosnis badali saganZuri qarTu-
li enisa“ _ aseTi aRmatebuli sityvebiT
Seafasa sazogadoebam „qarTuli enis
ganmartebiTi leqsikonis“ rvatomeulis
gamocema 1950-1964 wlebSi.
mas Semdeg qarTulma enam mniSvne-
lovani cvlilebebi ganicada funq-
cionirebis arsebiTad yvela sferoSi.
swored epoqis am gamowvevis sapasuxod,
50 wlis Semdeg, momzadda ganmartebi-
Ti leqsikonis axali redaqcia da dRes
ukve III tomis gamosvlas vzeimobT (I
tomi gamoica 2008 wels, xolo II tomi
_ 2010 wels). gamocemis mTavari re-
daqtoria: filologiis mecnierebaTa
doqtori, profesori avTandil arabu-
li.
rogorc enaTmecnierebis institu-
tis mkvlevrebma aRniSnes, leqsiko-
ni yovelmxriv ganaxlebulia, saxel-
dobr: faqtobrivad gaormagda saleq-
sikono erTeulTa raodenoba, TiTqmis
gaoTxmagda myari frazeologia. leq-
sikoni Seivso uaxlesi terminologi-
iT. dazustda da daixvewa dialeqtu-
ri warmomavlobis masala, dazustda
mniSvnelobebi da daemata ganmarte-
bebi. statiebi Seivso da gamdidrda
ilustraciebiT.
prezentaciaze filologiis mecnie-
rebaTa doqtorma giorgi gogolaSvil-
ma qarTuli enis dResTan dakavSirebiT
saintereso faqti gaixsena: „rodesac
akademikosma arnold Ciqobavam qarTu-
li enis dRis daarsebis idea gamoTqva,
maSin iTqva, rom es dRe ar unda yofili-
yo mxolod sazeimo, aramed unda gaxdes
angariSgebis dRe _ Tu ra gaakeTa sazo-
gadoebam, organizaciebma qarTuli enis
sasikeTod. enaTmecnierebis institutma
gadawyvita, rom dReidan sistematiu-
ri saxe mieces am RonisZiebas da yove-
li wlis 14 aprils warvadginoT Cveni
institutis mier gasuli wlis mniSvne-
lovani gamocemebi. marTalia, gasuli
wlis ganmavlobaSi bevri ram gamoveciT,
magram enis dRisTvis saprezentaciod
ori gamocema SevarCieT, es gaxlavT:
„qarTuli enis ganmartebiTi leqsiko-
nis“ III tomi da `Tanamedrove qarTuli
enis morfologia II. dialeqtebi~. Cven
gvinda, qarTul sazogadoebas vaCvenoT
is ori ZiriTadi mimarTuleba, rac en-
aTmecnierebis instituts aqvs qarTuli
enis kvlevis mimarTulebiT: erTi gax-
lavT leqsikologiuri saqmianoba da
leqsikonebis gamocema, meore ki qarTu-
li enis mecnieruli kvleva da monogra-
fiebis Sedgena.
„qarTuli enis ganmartebiTi leq-
sikonis“ axali gamocema drom moitana.
erTi principuli Tavisebureba am gamo-
cemisa gaxlavT is, rom es monografia ga-
cilebiT ufro moculobiTia, vidre wina
gamocemebi“, _ ganacxada giorgi gogo-
laSvilma.
„ganmartebiT leqsikonze muSaoba
enaTmecnierebis institutSi daarsebis
dRidan (1941 w.) daiwyo da dRemde aqtiu-
rad mimdinareobs. 2000-iani wlebisTvis
naTeli gaxda, rom Zveli gamocema aSka-
rad veRar akmayofilebda imas, rac enis
ganviTarebis procesma moitana. sakiTxi
davayeneT, rom axali redaqcia momzade-
buliyo da, daaxloebiT, 10 wlis win davi-
wyeT am mimarTulebiT intensiuri saqmi-
anoba.
„qarTuli enis ganmartebiTi leqsi-
koni“ _ es aris Cveni kulturis funda-
menturi Rirebulebis saganZuri, rac
gulisxmobs imas, rom enis ganviTare-
bis garkveuli etapi jamdeba da qarT-
velologiis ganviTarebis axali etapi
iwyeba. am leqsikonSi Tavs iyris Cveni
ganaTlebis, mecnierebis, kulturis
ganviTarebis ZiriTadi, faseuli mona-
povari. aseve movamzadeT ganmartebiTi
leqsikonis eleqtronuli versia, ro-
melic Cveni institutis veb-gverdze
ganvaTavseT“, _ aRniSna avTandil ara-
bulma.
aranakleb sainteresoa prezenta-
ciaze warmodgenili meore wigni _
`Tanamedrove qarTuli enis morfolo-
gia II. dialeqtebi~ Tavisi mecnieruli
mniSvnelobiT.
qarTuli dialeqtebis mecnierul kv-
levas saukuneze meti xnis istoria aqvs.
rogorc wignis winasityvaobaSi vkiTxu-
lobT: „TiTqmis yvela dialeqtis masala
iqna Cawerili da gamoqveynebuli. moxda
TiToeuli kilosa Tu kilokavis Tavise-
burebaTa aRnusxva-klasifikacia, magram
naklebad mogvepoveba ama Tu im morfo-
logiuri faqtis, gramatikuli movlenis
kvleva saerTo dialeqturi sivrcis gaT-
valiswinebiT, saliteraturo enasTan da
enaSi mimdinare movlenebTan Tu enobri-
vi cvlilebebis tendenciebTan mimarTe-
biT.
winamdebare naSromi miznad isaxavs _
gaerTiandes ramdenime Taobis mecnieru-
li naazrevi da am sferoSi Seiqmnas axali
konceptualuri da Teoriuli safuZv-
lebi; aigos iseTi Tanmimdevruli grama-
tikuli sistema, romelic iqceva saerTo
erovnuli kulturuli memkvidreobis
organul nawilad“.
rogorc akademikosma avTandil ara-
bulma ganacxada: „Cven gveqneba qarTuli
enis morfologiis met-naklebad sruli,
Semajamebeli naSromi, qarTuli saxelm-
wifo enis ganviTarebis Tanamedrove
etapis Sesabamisi, rac sruliad axal
safexurs Seqmnis qarTuli enis morfo-
logiis samomavlo kvlevaSi“.
monografia daexmareba qarTuli enis
mecnieruli Seswavlis msurvel ucxoel
qarTvelologebs, aseve, bakalavriatisa
da magistraturis studentebs, doqto-
rantebs da, saerTod, qarTuli enis mor-
fologiis sakiTxebiT dainteresebul
pirebs.
Tamar dadiani
enaTmecnierebis instituti qarTuli enis winaSe arsebul gamowvevebs pasuxobs
qarTveli mefe-reformatoris Rvaw-
li da damsaxureba, romlis sa-
xelsac saqarTvelos gaerTianeba
da gaZliereba ukavSirdeba, TiTqos
yvelasTvis kargad aris cnobili. mi-
uxedavad imisa, rom XII saukunis pirve-
li meoTxedis es periodi Seswavlili da
gamokvleulia, istorikosebi da mkvle-
vrebi dRemde agrZeleben imis axsnas, Tu
rogor SeZlo qarTveli xalxis mier aR-
maSeneblad, xolo eklesiis mier wmind-
anad Seracxulma mefe daviTma darbeuli
samefos fexze dayeneba da gaZliereba.
swored am sakiTxis ganxilvas mieZRvna
6 aprils universitetis biblioTekaSi
Tsu-is „saqarTvelos samezoblos kvle-
vis institutis“ organizebiT gamarTu-
li sajaro leqcia: „daviT aRmaSeneblis
ucnobi damsaxureba qarTveli eris wina-
Se“, romelic iranistikis ganyofilebis
xelmZRvanelma, profesorma nomadi bar-
Taiam waikiTxa. profesorma, daviT aR-
maSeneblis epoqis mcire eqskursis Sem-
deg, damswre sazogadoebis yuradReba
ramdenime saintereso sakiTxze SeaCera.
profesoris azriT, rom ara daviT aR-
maSenebeli, romelmac erTiani qarTuli
saxelmwifo Seqmna, saqarTvelo iqneboda
Turq-selCukTa imperiaSi Semavali erT-
erTi qveyana, sadac saliteraturo da
elitaruli ena sparsuli iqneboda.
`Turq-selCukebs hqondaT sparsu-
lenovani didi sakaro-saxotbo poezia,
romelic, maTi batonobis dros, miRweu-
li iyo ganviTarebis umaRles mwvervals.
Sesabamisad, Turq-selCukebs saqarTve-
loSic eqnebodaT didi sakaro-saxotbo
poezia, vinaidan sparsulenovan lite-
raturas qmnidnen Turq-selCukTa im-
periaSi Semavali sxvadasxva eTnosis
xalxebi, maT ricxvs qarTuli eTnosic
Seereoda. im dros literaturaSi mi-
Rebuli wesebis Tanaxmad, SirvanSah-
ma aRsarTanma nizami ganjels ubrZana
gaeleqsa leilisa da majnunis ambavi,
oRond ara Turqul, aramed yvelasTvis
mosawon tkbilxmovan sparsul enaze. am
dros mbrZanebelica da poetic Turqebi
iyvnen. saqarTveloSic aseve ubrZanebda
vinme sulTani vinme mesx meleqses gaele-
qsa romelime ambavi ara qarTul, aramed
sparsul enaze~.
nomadi barTaias TqmiT, qveyanaSi swo-
red daviTma Seqmna iseTi toleranuli
atmosfero, rom muslimanebi saqarT-
veloSi iseve Tavisuflad grZnobdnen
Tavs, rogorc islamur qveynebSi.
`dasavleTsa da aRmosavleTs Soris
mdebare qveynis mefem, Tavisi brZnuli
SorsmWvretelobiT, erTnairad daamyara
axlo politikur-kulturuli da naTe-
sauri urTierToba orive mxaresTan. man
mezobeli muslimuri Sirvani mokavSired
gaixada da Tu erTi qaliSvili saberZ-
neTis samefo karis ufliswulze hyavda
daqorwinebuli, meore _ SirvanSahze
daaqorwina.
qristianul da muslimur samefo kar-
Ta kavSirs mohyva qristianul da isla-
mur samyaros Soris urTierTdaaxloeba.
am dros, Sirvanis gziT, qarTul mwerlo-
baSi daiwyo Semodineba didma sparsulma
literaturam, ramac xeli Seuwyo qarTu-
li saero mwerlobis aRmoceneba-ganvi-
Tarebasa da gafurCqvnas, romelsac ukve
sakmaod hqonda momzadebuli niadagi
qarTul literaturaSi~.
profesoris azriT, daviT aRmaSene-
bels rom ar gaeRo farTod kari spar-
suli mwerlobisTvis, ase ver gaSlida
frTebs me-12 saukuneSi qarTuli saero
mwerloba. `rom ara qarTuli saero mwer-
lobis aseTi Zlieri pirveli periodi _
oqros xana, sakiTxavia, rogori iqneboda
misi meore periodi _ aRorZinebis xana,
roca umZimesi iyo sparsuli enisa da li-
teraturis gavlena qarTulze. rom ara
daviT aRmaSenebeli, me-12 saukunis li-
teratura gveqneboda sparsulenovani,
iseve, rogorc Turq-selCukTa imperiaSi
Semavali qveynebis sxva xalxebs~, _ aR-
niSna nomadi barTaiam.
sajaro leqciis dros nomadi barTai-
am civilizaciebis kavSirzec isaubra
da aRniSna, rom me-12 saukunis qarTul-
sparsuli literaturul-kulturuli
urTierTobebi Tavisuflad SeiZleba
CavsvaT qristianul da islamur civili-
zaciaTa dialogis CarCoSi. ,,dialogi
civilizaciaTa Soris SeiZleba Sedges
Zaldatanebis an mSvidobian pirobebSi.
saqarTveloSi igi Sedga mSvidobian pi-
robebSi. msoflioSi dRemde musirebs
radiard kiplingis gamonaTqvami _ „aR-
mosavleTi aris aRmosavleTi, xolo da-
savleTi _ dasavleTi, isini verasodes
Sexvdebian erTmaneTs“, anu dialogi qri-
stianul da islamur civilizaciebs So-
ris SeuZlebeliao. magram, Cveni istori-
idan gamomdinare, qristianul da isla-
mur civilizaciebs Soris dialogi ukve
Sedga jer kidev me-12 saukunis saqarT-
veloSi, mSvidobian pirobebSi. ase rom,
SesaZlebelia igi momavalSic Sedges ~.
SurTxia beroSvili
daviT aRmaSeneblis ucnobi damsaxureba qarTveli eris winaSe
nomadi barTaianomadi barTaia
sajaro leqcia
Tbilisis universiteti
tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge
12
_ batono roland, rodis daiwyo
am wignze muSaoba da ra edo mas safuZv-
lad?
_ daaxloebiT erTi wlis win inter-
netis saSualebiT gavige, rom es enci-
klopedia daibeWda. radgan eTnologi
var da didi xania vmuSaob qarTul-osur
eTnologiur urTierTobebze, cxadia,
davinteresdi da ris vai-vaglaxiT, sxvi-
si daxmarebiT SevZeli misi SeZena vla-
dikavkazSi. is sakmaod kargad ilustri-
rebuli didi formatis wignia, magram,
simarTle giTxraT, Zalian gamiWirda
wakiTxva, radgan guli ver davude _
Znelia amdeni ciliswamebis, absurdis,
uzustobis, saqarTvelos istoriis dama-
xinjebis da qarTuli kulturis miTvise-
bis faqtebis amokiTxva da misi gaazreba.
davasrule Tu ara kiTxva, maSinve davje-
qi da daviwye maT mier Camoyalibebuli
daskvnebis kritikuli gaanalizeba.
_ konkretulad ra faqtobriv
istoriul uzustobebsa da eTnologi-
ur gadacdomebzea wignSi saubari?
_ romeli erTi aRvniSno. didi xania
osur-qarTul urTierTobebze vmuSaob.
pirveli wigni, saqarTveloSi osTa mi-
graciis Sesaxeb, baton rostom CxeiZis
daxmarebiT, 1997 wels gamoveci. amis Sem-
deg osurma mxarem gamosca 800-gverdiani
wigni «Осетия и осетины», romelSic aseve
bevri uzustoba iyo da maSinac vupasuxe
wigniT da broSurebiT, romelSic maT
mier daSvebul faqtobriv uzustobebs
vxsnidi. amiT imis Tqma minda, rom Zalian
bevri maqvs namuSevari am sakiTxebze.
`osur eTnografiul enciklopedia-
Si~ imdeni gadacdomaa, mas rom ar upa-
suxo, ar SeiZleba. magaliTad, am wignSi
mocemulia VI-VII saukuneebis amsaxveli
ruka, romelSic Sida qarTlis terito-
rias aweria `alania~, rac imas niSnavs,
rom am teritoriaze qarTvelebs ki ara,
osTa winaprebs ucxovriaT.
_ ra wyaroebs eyrdnobian?
_ maT miTiTebuli aqvT, rom eyrd-
nobian `somxur geografias~ da ptole-
maioss (berZeni mwerali – m. t.), magram
am ori wyarodanac ki is daskvnebi, rac
maT aqvT mocemuli, verafriT gamova. me
aRniSnuli maqvs wignSi, rom, zogadad,
osi mecnierebi ukve didi xania mizanmi-
marTulad ar axseneben saqarTvelos,
maTTvis es qveyana da qarTveli xalxi ar
arsebobs. maT saqarTvelo Caanacvles
zogadi cnebebiT: `kavkasiis mTavari qe-
dis samxreTiT~, `samxreT kavkasiiT~ da
a.S. araviTari mravalricxovani saisto-
rio wyaroebi osebisa da maTi winaprebis
saqarTvelos teritoriaze cxovrebisa
ar arsebobs XVII saukunis Sua xanebamde
(istoriuli saqarTvelos teritoriaze
_ dvaleTSi _ XVI saukunemde) es kar-
gad Cans katalonieli avtoris avgust
alemanis naSromSi, romelic 2003 wels
moskovSi gamoica. am wignSi cxadad Cans,
rom arc erT antikur Tu Sua saukuneebis
mematianesTan saqarTvelos siaxloves
alan-osebi moxseniebulni (an dafiqsire-
bulni) ar arian.
_ amis Sesaxeb, albaT, Tavadac kar-
gad ician. Tqveni azriT, ra aris amgva-
ri wignebis gamocemis mizani?
_ mizani aris yalbi istoriis Can-
ergva axalgazrdobaSi, rom TavianTi
qmedebebi gaamarTlon da istoriiT
`daasabuTon~, rom uZvelesi droidan
aq cxovrobdnen. sinamdvileSi es aris
rusebis (da osebis) mier mitaceba im te-
ritoriisa, sadac qarTul kulturas da
civilizacias Caeyara safuZveli. isini
Segnebulad ayalbeben istorias. maga-
liTad, erT-erT statiaSi imereTi mox-
senebulia, rogorc `saqarTvelos mezo-
beli raioni~. maTi azriT, saqarTvelo
saerTod ar arsebobda.
kidev erTi magaliTi – juanSeris wy-
aros mixedviT, `qarTlis cxovrebaSi~
weria, rom, roca osebma vaxtang gorgasa-
lis da gaitaces, vaxtangma maT winaaRm-
deg brZola awarmova Crdilo kavkasiis
teritoriaze (am wyaroSi mocemulia,
rom vaxtangma gaiara dariali, gavida
stepebSi, gadalaxa mdinare da SeebrZo-
la os bayaTars). am enciklopediis mixed-
viT, Turme vaxtang gorgasali Crdilo-
eT kavkasiis stepebSi ki ar SebrZole-
bia osebs, aramed gadaulaxavs mtkvari
da aqve, samxreT oseTis teritoriaze
ubrZolia.
amave enciklopediaSi amoikiTxavT,
rom osebi, uZvelesi droidan, jer kidev
Zveli welTaRricxvis pirveli aTaswl-
eulidan, aq, saqarTvelos teritoriaze
cxovrobdnen, rom isini arian ara marto
alanebis, aramed sarmatebis da skviTe-
bis STamomavlebic. Turme, wina aziaSi
wasvlamde, skviTebma odesRac am teri-
toriaze gaiares, maTi nawili aq dar-
Ca da swored maTi STamomavlebi arian
dRevandeli osebi da a.S. (2003 wels osTa
am mosazrebas Snirelmanma `skviTomania~
uwoda).
amave wignSi mocemulia statiebi Sida
qarTlis (maTi mtkicebiT, samxreT ose-
Tis) xeobebze, magaliTad, didi patara
liaxvis xeobaze, rom es Tavidanve osuri
teritoria iyo, sxva eTnosebs aq araso-
des ucxovriaT da amas mowmobs Turme
toponimebi da materialuri kulturis
Zeglebi. me Cems wignSi CamoTvlili ma-
qvs wyaroebSi moxsenebuli toponimebi,
romelic wminda qarTulia, magaliTad,
sacxenisi, edemqalaqi, beluqi, (amoiRe _
r. T.) beloTi, awerisxevi, zonfari (u. i.
zokari), siaTa, gnasuri, inauri, Sambiani,
Suacxviri da kidev bevri.
maTi mtkicebiT, `Zegli erisTavTa-
Si~ rom moxsenebulia gvari xarebaSvili,
es Turme osi xarebovi yofila, arada
piriqiTaa, qarTuli saxelia xareba da
es gvari aqedan modis. aq imazecaa lapa-
raki, rom dvaleTSi, romelic dRevan-
deli CrdiloeT oseTis teritoriaze
mdebareobs da sadac gadasavleli Sida
qarTlidanacaa, raWidanac da xevidanac,
yovelTvis cxovrobdnen qarTvelebi. iq
mosaxleoba osebis TareSis da Savi Wiris
Sedegad SeTxelda da adgilze vinc dar-
Ca, isini gaosdnen (20-mde qarTuli gvaria
aseTi, magaliTad bigulovi, gergaulovi
da a.S.).
_ zogadad, aseT eTnosebSi, maga-
liTad, igive osebSi, afxazebSi da maT
mfarvel rusebSi, bolo aTwleule-
bia, SeimCneva istoriis gadaweris mc-
deloba. sainteresoa, ras emsaxureba
es? ramdenad sandoa wyaroebis gareSe
Seqmnili istoria da vis sjera aseTi
istoriis?
_ saerTod, sakuTar sxeulze mor-
gebuli istoriis wera sabWoTa isto-
riografiisTvis iyo damaxasiaTebeli.
isini mTel rig movlenebs ayalbebdnen,
rogorc undodaT. magaliTad, waages
borodinos brZola rusebma da istoria-
Si werdnen _ movigeTo.
rac Seexeba CrdiloeT kavkasiis
xalxebs, sabWoTa kavSiris daSlis Sem-
deg iq daiwyo istoriis gadaweris bumi,
radgan maT dawerili istoria ar hqo-
niaT. eseni arian udamwerlobo xal-
xebi da cxadia, wyaroebic ar gaaCniaT.
amitom, Tu istoriis gadawera undaT,
unda daeyrdnon igive qarTul an sxva
wyaroebs. maT es ar aZlevT xels da
amitom iwyeben istoriis gamogonebas,
rac sabolood absurdamde midis. ma-
galiTad, cnobil arqeologiur yoban-
ur kulturas oTxi Crdilokavkasieli
xalxi edaveba erTmaneTs: osebi, yabar-
doelebi, balyarelebi da yaraCaelebi.
Zalian bevri miTi iqmneba maTi istori-
is Sesaxeb. yvelze daxelovnebuli maT
Soris, arian osebi.
ramdenime wlis win `istorianSi~ dav-
beWde werili, romelic eZRvneboda erT-
erTi osi avtoris (sxvaTa Soris, mas aq,
TbilisSi, aRmosavleTmcodneobis in-
stitutSi aqvs daculi disertacia Tavis
droze) mosazrebis uaryofas imis Taoba-
ze, rom TiTqos mcxeTis jvari da svetic-
xoveli osebis aSenebulia da rom Turme
Cvens qarTul Zegls sveticxoveli ki ara
osTcxoveli erqva. Tumca, maleve mixvd-
nen, rom aseTi `istoria~ aravis argebs.
xelT maqvs moskovSi gamosuli wigni,
romelSic Sesulia statiebi, Tu rogor
yalb istoriebs qmnian kavkasielebi da
ajereben TavianT xalxs.
_ aseTi `istoriebis~ Seqmnaze yve-
la mecniers iseTive reaqcia unda
hqondes, rogorc, am SemTxvevaSi,
Tqven. unda gaeces pasuxi am mosazre-
bebs wignebSi, samecniero konferen-
ciebze da miewodos wyaroebiT gamyare-
buli da mecnierulad dadasturebu-
li naSromebi msoflio sazogadoebas
sxvadaxva ucxo enaze, Torem, dadgeba
dro, roca Cveni istoriis dacva dagv-
Wirdeba...
_ enciklopediis redaqtori l. Ci-
birovi Sesaval nawilSi aRniSnavs, rom
igi xels Seuwyobs daZabuli eTnikuri
urTierTobebis mowesrigebas. migvaC-
nia, rom aseTi tendenciuri gamocemebi,
romlebSic xalxTa Soris urTierTobe-
bi Tavdayiraa dayenebuli, gayalbebu-
lia istoria da miTvisebulia qarTve-
li xalxis kulturuli memkvidreoba,
qarTvelebsa da osebs Soris urTierTo-
bas ki ar moawesrigebs, piriqiT, ufro
gaaRrmavebs.
es wigni gamocemulia or enaze _ qar-
Tulad da rusulad. aseve orive enazea
ganTavsebuli saitzec, rom dainterese-
bulma sazogadoebam waikiTxos. minda,
adresatebamde mivides mTavari saTqme-
li, rom osuri enciklopedia emsaxure-
ba ara oseTis istoriis asaxvas, aramed
saqarTvelos uZvelesi mxaris _ Sida
qarTlis CrdiloeT nawilSi qarTvelTa
nakvalevis waSlas. magram es advili gasa-
xorcielebeli araa, simarTle arasodes
ikargeba.
esaubra maia toraZe
sul cota xnis win gamovida Tbilisis saxelmwifo universitetis humani-
tarul mecnierebaTa fakultetis profesoris roland TofCiSvilis
orenovani (qarTul-rusuli) wigni _ `osuri eTnografiuli encik-
lopedia~ qarTul-osuri urTierTobis konteqstSi~.
wignSi kritikuladaa ganxiluli 2013 wels vladikavkazSi dabeWdili
`osuri eTnografiuli enciklopedia~, romelSic, avtoris azriT, tenden-
ciurad da mikerZoebiTaa asaxuli qarTul-osuri eTnokulturuli urTier-
Tobebi.
avtori Sesaval nawilSive wers, rom enciklopediis sityvani 4000-ze meti
erTeulisgan Sedgeba. igi moicavs osTa eTnologiis yvela sferos da iseT
sakiTxebsac, romlebsac eTnologiasTan saerTo araferi aqvs... `pirdapir
unda iTqvas, rom aRniSnuli gamocemis mimarT Cveni damokidebuleba negati-
uria. sxvagvarad warmoudgenelic iyo, radgan bolo ramdenime aTwleulis
ganmavlobaSi osuri saistorio da eTnologiuri literatura qarTul-
osur eTnokulturul urTierTobas mkveTrad tendenciurad warmoaCens.
tendenciuradaa ganxiluli saqarTveloSi osTa migraciis sakiTxi; dvalTa
eTnikuri vinaoba; kavkasiaSi alanebis binadrobis sakiTxi, ise, rom saerTod
angariSi ar eweva problemebis Sesaxeb arsebul samecniero literaturas.
ufro metic, aseTi samecniero literatura, faqtobrivad, ignorirebulia,
viTomc, is saerTod ar arsebobs. enciklopedias axasiaTebs gamokveTili
tendencia saqarTvelos da samxreT oseTis dapirispirebisa~, _ aRniSnavs
profesori roland TofCiSvili da mecnieruli wyaroebiT asabuTebs yvela
im gadacdomas Tu tyuils (rogorc is Tavad uwodebs), romelic `osur eTno-
grafiul enciklopediaSi~ mizanmimarTuladaa daSvebuli.
wignis redaqtoria cnobili kavkasiologi, eTnologi da wyaroTmcodne
givi wulaia. igi gamomcemloba `universalma~ gamosca.
wignis _ `osuri eTnografiuli enciklopedia~ qarTul-osuri urTier-
Tobis konteqstSi~ _ Sesaxeb gvesaubreba profesori roland TofCiS-vili:
qarTveli eTnologi istoriis gamyalbeblebs amxels
`osuri eTnografiuli enciklopedia~ qarTul-osuri urTierTobis konteqstSi~
Tbilisisuniversiteti
tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge
13
11 marts gaimarTa ivane java-
xiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis
ekonomikisa da biznesis fakultetis fi-
nansebisa da sabanko saqmis kaTedris xe-
lmZRvanelis, profesor irakli kovzan-
aZis axali monografiis - „msoflio
ekonomikuri krizisis gakveTilebi da
ganviTarebis axali modelis formireba“
- prezentacia.
profesori irakli kovzanaZe sa-
mecniero moRvaweobasTan erTad aseve
eweva aqtiur profesiul sabanko saqmi-
anobas. igi karieruli bankiria da aqvs
saqarTvelos, postsabWoTa qveynebis da
evropis sabanko sistemebSi muSaobis 23
wliani gamocdileba. 2012-2015 wlebSi
profesori irakli kovzanaZe xelmZR-
vanelobda saqarTvelos sapartnioro
fonds.
prezentaciaze, romelic sastumro
„Tbilisi meriotSi“ gaimarTa, Seikriba
saqarTvelos praqtikos da mecnier eko-
nomistTa elita, saxelisuflebo, saban-
ko-safinanso da sauniversiteto wreebis
warmomadgenlebi. aq mobrZandnen sa-
qarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis
ministri, qalbatoni Tamar sanikiZe; fin-
ansTa ministri, profesori nodar xadu-
ri; sportisa da axalgazrdobis saqmeTa
ministri, batoni tariel xeCikaSvili; sa-
qarTvelos mecnierebaTa akademiis pre-
zidenti, akademikosi giorgi kvesitaZe;
akademiis vice prezidenti, akademikosi
roin metreveli da sxva sapatio stumre-
bi. prezentacias aseve eswrebodnen saer-
TaSoriso safinanso organizaciebisa
da diplomatiuri korpusis warmomad-
genlebi; saqarTveloSi saerTaSoriso
savaluto fondis misiis xelmZRvaneli,
batoni azim sadikovi; evrobankis dire-
qtori samxreT kavkasiaSi, moldovasa da
belorusSi batoni bruno balvanera da
sxvebi.
warmodgenili wigni aris profesor
irakli kovzanaZis monografiaTa seri-
is gagrZeleba, romelic ekonomikuri
krizisebis bunebas, maTi prevenciisa da
daZlevis sistemur RonisZiebebs exeba.
naSromi eZRvneba 2007-2009 wlebis eko-
nomikur kriziss, romelmac praqtiku-
lad msoflios TiTqmis yvela qveyana
moicva.
monografiaSi gaanalizebulia sxva-
dasxva ekonomikuri skolebis mkvlevar-
Ta gamokvlevebi, krizisebis daZlevis
istoriuli da Tanamedrove gamocdile-
ba da globaluri ekonomikis ganviTare-
bis mimdinare tendenciebi. „wignSi moce-
mulia am krizisebis makroekonomikuri,
struqturuli da institucionaluri
faqtorebi“, - acxadebs irakli kovzan-
aZe.
praqtikuli masalebis safuZvelze
warmodgenilia avtoris Sexedulebebi
krizisebis daZlevis da ekonomikis md-
gradi ganviTarebis gzebis Sesaxeb.
calke paragrafi eTmoba saqarTve-
los ekonomikis da sabanko seqtoris
ganviTarebas da mis problemebs. naS-
romSi kvlevis calke mimarTulebaa sx-
vadasxva saxelmwifoTa mier gatarebu-
li antikrizisuli RonisZiebebis, maTi
efeqtianobisa da sakmarisobis Sefaseba.
monografiaSi mocemulia konkretuli
magaliTebi calkeuli qveynebis mier ga-
weuli Zalisxmevisa da miRebuli Sedege-
bis Taobaze da, aseve, gakeTebulia maTi
Sefasebac.
naSromi, romelic Tavisi formiTa
da struqturiT fundamenturi mono-
grafiaa, gankuTvnilia umaRlesi saswav-
leblebis ekonomikuri specialobebis
magistrantebisa da doqtorantebisTvis,
aseve, institutebis da im pirebisTvis,
romlebzec saxelmwifos delegirebu-
li aqvs ekonomikuri (geopolitikuri,
makroekonomikuri, finansuri, fulad-
sakredito, fiskaluri da a.S.) politikis
SemuSaveba da warmarTva.
profesor irakli kovzanaZis axali wigni Taroze„msoflio ekonomikuri krizisis gakveTilebi da ganviTarebis axali modelis formireba“
28-30 marts pakistanis qa-
laq faisalabadSi gaimarTa
saerTaSoriso samecniero kon-
gresi, sadac Tsu-is zust da
sabunebismetyvelo mecniere-
baTa fakultetis profesori
arnold gegeWkori, rogorc
saukeTeso moxsenebis avtori
da kongresis Tavmjdomare, 4
mecnierTan erTad, prestiJuli
jildoebiT gamoarCies.
saerTaSoriso kongresi,
romelzec 650 mecnieri monaw-
ileobda, 3 dRis ganmavlobaSi
mimdinareobda, Tumca qarTveli
mecnieri, maspinZlebis TxovniTa
da ZalisxmeviT, pakistanSi 8 dRe
imyofeboda, radganac pakistan-
is qalTa universitetis miwve-
viT sajaro leqciebic waikiTxa.
pakistanis kulturas inglisis
90-wlianma batonobam didi daRi
daasva (maSin pakistani da indoe-
Ti gayofili ar iyo), magram am qveyanam,
romelic, mosaxleobis raodenobis
mixedviT, msoflios oceulSi Sedis,
moaxerxa da ganaviTara mrewveloba
da, gansakuTrebiT, soflis meurneoba.
pakistani rTul landSaftzea ganla-
gebuli, mwvaved ganicdis savarguli
miwebis naklebobas da, amitomac, didi
yuradReba eqceva botanikis, biolo-
giis, zoologiis da sxva momijnave
samecniero mimarTulebebis ganviTa-
rebas. msoflio kongresic swored ga-
moyenebiT botanikas Seexeboda, Tumca
sxva samecniero seqciebmac warmate-
biT imuSava.
arnold gegeWkori: `qalaqi, faisa-
labadi, sadac me gaxldiT, 7 milionia-
nia. saxelmwifo kolej-universitetSi
(yofili samefo koleji-universi-
teti), sadac aRniSnuli kongresi Ca-
tarda, 35 aTasi studenti swavlobs.
msoflio kongresi botanikis mimar-
TulebiT tardeboda. cxadia, masSi
iyo Teoriuli nawilic, magram zogadi
TvalTaxedviT, aqcenti gakeTebuli
iyo gamoyenebiT botanikaze. monawi-
leoba miviRe Teoriisa da biogeogra-
fiis seqciebSi. biogeografia sinTe-
zuri dargia da masSi Sedis zoolo-
giac, botanikac, evoluciac, ekolo-
giac, geologiac da a.S.
simarTle giTxraT, am qveyanam, mi-
uxedavad imisa, rom dedamiwis xuTive
kontinentze var namyofi, yovelgvar
molodins gadaaWarba. qveyana, rom-
lis teritoriis 80 procents udab-
no warmoadgens, iRvwis am udabnoebis
oazisad qcevasa da sasoflo-sameur-
neo kulturebis sakuTar landSaft-
ze morgebisTvis. aq didi yuradReba
eqceva klimatisa da niadagebisTvis
Sesaferisi sasoflo-sameurneo ji-
Sebis gamoyvanas da, am mxriv, sakmaod
didi warmatebebs miaRwia. aqvT uax-
lesi teqnologiebiT aRWurvili la-
boratoriebi da sacdeli nakveTebi
(gansakuTrebiT xorblisa da bambis
naTesebiT), romelze gamoyvanil ji-
Sebsac Semdeg mosaxleobas awvdian.
CemTvis yvelaze gasaocari gaxl-
daT qveynis swrafva mecnierebis ganvi-
TarebisTvis. aqvT kolosaluri dafi-
nanseba da dainteresebuli arian axali
ideebis akumulirebiT. didi intere-
siT moismines Cemi moxseneba _ `kavka-
siis ekoregioni da misi biografiuli
kavSirebi evropasa da aziasTan, geo-
logiuri warsulidan dRevandelobis
CaTvliT~. es kuTxe maTTvis imdenad
saintereso aRmoCnda, rom moxsene-
bisTvis 45 wuTi momces. gamoxmaureba
iyo Zalze seriozuli, ris gamoc gad-
momeca es jildo. garda amisa, orjer
vuxelmZRvanele plenarul sxdomas,
rac aseve jildoTi aRiniSna. saoca-
ri yuradReba gamoiCines iqaurma mec-
nierebma _ sul 5 mecniers misces xis
dargvis saSualeba, maT Soris aRmovCn-
di mec da damargvevines swored is xe,
romliTac wina dRiT davinteresdi. es
gaxldaT `bismarkia mirabelis~ (Bis-markia mirabelis) saocari vercxlisfe-
ri palma. davrwmundi, rom pakistanis
axalgazrdobas Zalian didi interesi
aqvT siaxleebisa, rac faisalabadis
qalTa universitetSic gamoCnda~.
kongresis bolos profesorma ar-
nold gegeWkorma msoflioSi cnobili
Turqi mecnierisgan, munir ozTurqisgan
miiRo winadadeba, rom kavkasia-anato-
liis biogeografiis Sesaxeb erToblivad
gamoaqveynon naSromi msoflios erTerT
yvelaze prestiJul gamocema ̀ Springer”-Si.
maia toraZe
qarTveli mecnieris morigiwarmateba pakistanSi
Tbilisis universiteti
tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge
14
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-
lisis saxelmwifo universitetSi
ekonomikisa da biznesis fakulte-
tis profesoris simon gelaSvilis da
mowveuli asocirebuli profesoris lia
CareqiSvilis wignis „genderuli stati-
stikis sakiTxebi“ prezentacia gaimarTa.
prezentacias eswrebodnen sxvadasx-
va universitetisa da arasamTavrobo
organizaciis warmomadgenlebi, Tsu-is
profesor-maswavleblebi da samive safe-
xuris studentebi. prezentacias aseve
daeswro da sityviT gamovida Tsu-is
reqtori, akademikosi vladimer papava,
romelmac aRniSna: ,,yoveli axali wignis
gamoqveyneba gansakuTrebuli movlenaa
da bevrad ufro didia misi mniSvneloba
maSin, Tu igi pirvelia ama Tu im sfero-
Si da saswavlo miznebs emsaxureba. dRes
swored aseT SemTxvevasTan gvaqvs saqme,
rac misasalmebelia“.
damxmare saxelmZRvanelo „genderu-
li statistikis sakiTxebi“ moicavs sas-
wavlo programiT gaTvaliswinebul Zi-
riTad Temebs. masSi asaxulia genderuli
statistikis zogadi sakiTxebi, warmod-
genilia genderuli statistikis termi-
nologia da genderuli indikatorebi.
ganxilulia seqtorTaSoriso statisti-
kuri monacemebis analizis magaliTebi
genderuli sakiTxebis mizez-Sedegob-
rivi aspeqtebis warmoCeniT. saxelmZR-
vaneloSi ganxilulia statistikuri mo-
nacemebis analizis Sedegebis gamoyene-
bis mniSvneloba genderuli saxelmwifo
politikis gatarebisTvis.
rogorc wignis SesavalSi vkiTxu-
lobT, mocemuli wigni Sedgeba 5 Temisa
da 25 paragrafisgan. pirvel TemaSi _
„genderuli statistikis arsi da misi
warmoebis zogadi sakiTxebi“ ganxilu-
lia genderuli Tanasworoba, genderuli
indikatorebi, genderuli statistikis
monacemTa wyaroebi da sxva. me-2 TemaSi
_ „genderuli koncefciebi da konven-
ciebi; ZiriTadi cnebebi da kategoriebi
genderul statistikaSi“ ganxilulia
genderuli problemebi saerTaSoriso
konvenciebSi, genderuli statistikis
ZiriTadi cnebebi, genderuli statisti-
kis saerTaSoriso standartebi da sxva.
me-3 TemaSi _ „genderuli statistikis
monacemTa sistematizacia da prezenta-
cia“ mocemulia genderuli statistikis
monacemTa pirveladi damuSavebis wesi,
genderul kvlevebSi gamoyenebuli Zi-
riTadi klasifikaciebi da dajgufebani,
genderuli statistikis monacemTa pre-
zentaciis meTodebi da a.S. me-4 TemaSi
_ „sqesobrivi niSniT diferencirebuli
statistikuri monacemebi: Sidaseqtoru-
li da seqtorTaSoriso korelaciebi“
gaaanalizebulia genderuli statisti-
kis monacemebi sxvadasxva sferos mixed-
viT da maTi korelaciuri kavSirebi, gaan-
gariSebulia saTanado raodenobrivi da
xarisxobrivi maxasiaTeblebi kompiute-
ruli programa spss-is gamoyenebiT. am
wignis bolo, me-5 TemaSi _ „sqesobrivi
niSniT diferencirebuli statistiku-
ri monacemebis gamoyeneba genderuli
analizisTvis da saxelmwifo politikis
mosalodneli Sedegebis Sefaseba gen-
deruli TvalsazrisiT“ – ganxilulia
genderuli Tanasworoba da genderuli
meinstrimingi saxelmwifo politikaSi,
genderuli Tanasworobis gazomva sta-
tistikuri indeqsebis gamoyenebiT da ase
Semdeg.
rogorc profesorma simon gelaS-
vilma aRniSna: ,,am wignis momzadebisa
da gamocemis mTavari safuZvelia is,
rom ,,ekonomikuri da socialuri stati-
stikis“ samagistro modulSi iswavleba
sagani ,,genderuli statistika“, xolo
Sesabamisi saxelmZRvanelo am saganSi
dRemde ar arsebobda. es garkveul sir-
Tuleebs uqmnida studentebs da zedme-
ti datvirTva iyo leqtorebisTvisac,
radgan maT unda moemzadebinaT sale-
qcio masala nabeWdi an eleqtronuli
formiT da gadaecaT studentebisTvis.
axla es problema mogvarebulia da im
studentebs, romlebmac es sagani mimdi-
nare an momaval semestrSi unda Seiswav-
lon, saxelmZRvaneloebi dResve saCu-
qrad gadaecemaT“.
profesorma simon gelaSvilma wig-
nis avtorebisa da saredaqcio jgufis
saxeliT madloba gadauxada aziis ganvi-
Tarebis banks, romelmac srulad daafi-
nansa wignis sagamomcemlo da sastambo
xarjebi.
aziis ganviTarebis bankis kavkasiis
regionulma konsultantma genderis
sakiTxebSi, qalbatonma qeTevan CxeiZem
Tavis gamosvlaSi aRniSna, rom prezenta-
ciaze warmodgenili wigni saqarTveloSi
pirvelia, romlis gamocemac daafinan-
sa aziis ganviTarebis bankma. aRniSnuli
organizacia ukve mravali welia TanamS-
romlobs saqarTvelos mTavrobasTan da
mravalmilioniani Rirebulebis mniSv-
nelovan proeqtebs axorcielebs. dRes
ki am wignis gamocemis finansuri mxar-
daWeriT daiwyo bankis axali iniciativa
da misi saqmianobis gafarToeba ganaTle-
bisa da mecnierebis mimarTulebiT, rac
momavalSi kidev ufro ganviTardeba. qe-
Tevan CxeiZem aseve aRniSna: ,,aziis ganvi-
Tarebis bankis saTao ofisidan TbilisSi
xSirad Camodian maRali donis ekonomi-
stebi da, Tu dainteresdebian, Cemi Za-
lisxmeviT aq isini Caatareben sajaro
leqciebs da sxva saxis Sexvedrebs, rac
mniSvnelovani iqneba rogorc studen-
tebis, aseve akademiuri personalisTvi-
sac“.
asocirebulma profesorma Carita
jaSma ganacxada, rom genderuli pro-
blemebis kvlevas saqarTveloSi ara aqvs
didi xnis istoria: „daaxloebiT 16-17
wlis win gaeros ganviTarebis programis
farglebSi, msoflio bankis dafinanse-
biT, daiwyo genderis da, maT Soris, gen-
deruli statistikis sakiTxebis kvleva.
maSin Seiqmna specialuri saeqsperto
jgufi, romelSic Sediodnen rogorc sx-
vadasxva saministros, aseve oficialu-
ri statistikisa da akademiuri wreebis
warmomadgenlebi. am jgufSi viyavi mec
da am wignis Tanaavtori lia CareqiSvili.
Cveni saqmianobis erT-erTi pirveli pra-
qtikuli Sedegi iyo statistikuri kre-
bulis _ ,,qali da kaci saqarTveloSi“ _
momzadeba da gamocema. momdevno wlebSi
kidev gamoica analogiuri saxelwodebis
ramdenime krebuli, ramac didi roli
Seasrula genderuli problemebis kvle-
vis informaciul uzrunvelyofaSi“, _
aRniSna Carita jaSma.
31 marts gamarTul prezentaciaze
sityviT gamovidnen aseve profesorebi:
mirian tuxaSvili da merab xmalaZe, aso-
cirebuli profesorebi lia CareqiSvili
da marina muCiaSvili, ekonomikuri da so-
cialuri statistikis samagistro modu-
lis pirveli kursis studenti qristine
koxoZe, romlebmac madloba gadauxades
wignis avtorebs da gamocemis finansur
mxardamWers – aziis ganviTarebis banks.
rogorc maT aRniSnes, warmodgenil wigns
– ,,genderuli statistikis sakiTxebi“ –
masSi ganxiluli Tematikisa da mdidari
statistikuri monacemebis gaTvalis-
winebiT, didi Teoriuli da praqtikuli
mniSvneloba aqvs. igi sasargeblo iqneba
ara mxolod studentebisaTvis, aramed
genderis problematikis mkvlevarTaT-
vis, masmediisa da farTo sazogadoe-
bisTvis.
Tamar dadiani
axali saxelmZRvanelo _ „genderuli statistikis sakiTxebi“
Tsu-is iuridiuli fa-
kultetis profe-
sorTa sainiciativo
jgufis mier Sesrulebuli sagranto naS-
romi gamoica. wignis „sisxlis samarTlis
kanonmdeblobis liberalizaciis ten-
denciebi saqarTveloSi“ prezentacia
saqarTvelos uzenaes sasamarTloSi gai-
marTa. naSromi saqarTveloSi 2013 wli-
dan sisxlis samarTlis kanonmdeblobaSi
mimdinare procesebs da momavalSi gasa-
tarebel cvlilebebs exeba.
kvleva fond „Ria sazogadoeba-sa-
qarTvelos“ _ finansuri mxardaWeriT
Sesrulda da gamoica. naSromSi eqsperte-
bis saxiT CarTulni iyvnen: profesor-eme-
ritusi mzia lekveiSvili, profesor-eme-
ritusi guram naWyebia, profesori nona
Todua (proeqtis xelmZRvaneli), profes-
ori maia ivaniZe, asocirebuli profesori
qeTevan mWedliSvili-hedrixi, asistent-
profesori Temur cqitiSvili.
`2014 wels ivan e javaxiSvilis saxe-
lobis Tbilisis saxelmwifo univer-
sitetis profesorTa erTma jgufma
gadavwyviteT, fond „Ria sazogadoeba
_ saqarTvelos“-Tvis warmogvedgi-
na proeqti, romelic mieZRvneboda sa-
qarTveloSi sisxlis samarTlis kanon-
mdeblobis Semdgomi daxvewis sakiTxs
misi liberalizaciis kuTxiT. avtorTa
koleqtivis mizani iyo am mimarTebiT sa-
qarTveloSi ukve dawyebuli kanonSemoq-
medebiTi saqmianobisTvis xelis Sewyoba.
am proeqtma aRniSnuli fondis mier fin-
ansuri mxardaWera moipova.
erTi wlis muSaobis Semdeg Cven Sev-
ZeliT Sesabamisi naSromis gamoqveyneba,
sadac sakiTxebi ganxilulia rogorc
Teoriuli, ise praqtikuli kuTxiT.
am naSromze dayrdnobiT vgegmavT
Sesabamisi gaRrmavebis kursis SeTavaze-
bas studentebisTvis.
sagulisxmoa, rom naSromi didi inte-
resiT miiRes Sesabamisi uwyebis warmo-
madgenlebma. maTgan miRebuli SeniSvnebi
da winadadebebi naSromis yvela Tanaav-
torisTvis iqneba Rirebuli da saTana-
dod aisaxeba maT Semdgom muSaobaSi.
siamovnebiT unda aRiniSnos, rom
bolo wlebSi ikveTeba dadebiTi ten-
dencia mecnierebisa da praqtikis daax-
loebis TvalsazrisiT, risi mkafio ga-
movlineba iyo am wignis prezentacia
saqarTvelos uzenaes sasamarTloSi~, _
ganacxada proeqtis xelmZRvanelma, pro-
fesorma nona Toduam.
wignis „sisxlis samarTlis kanon-
mdeblobis liberalizaciis tenden-
ciebi saqarTveloSi“ prezentacias sa-
qarTvelos parlamentis, sasamarTlo
xelisuflebis, prokuraturisa da ad-
vokaturis warmomadgenlebi da akade-
miuri wris wevrebi daeswrnen. Ronis-
Zieba saqarTvelos uzenaesi sasamarT-
los Tavmjdomarem, qalbatonma nino
gvenetaZem gaxsna, romelmac dadebiTi
Sefaseba misca proeqtis farglebSi
gamocemul naSroms. proeqtis pre-
zentaciaze sityviT gamovidnen Tsu-
is reqtori, akademikosi lado papava,
aseve iuridiuli fakultetis dekani,
profesori irakli burduli, fond
„Ria sazogadoeba - saqarTvelos“
warmomadgeneli giorgi burjanaZe.
prezentaciis monawileebs miesalma
saqarTvelos parlamentis adamianis
uflebaTa dacvis komitetis Tavmjdo-
mare qalbatoni eka beselia, romelmac
isaubra amgvari proeqtis mniSvnelo-
baze kanonSemoqmedebiT saqmianobaSi.
proeqtis eqspertebma guram naWyebi-
am, maia ivaniZem da Temur cqitiSvil-
ma wignSi TavianTi kvlevis saganTan
dakavSirebiT mokle informacia war-
moadgines.
prezentacia diskusiiT dasrulda,
romelSic monawileoba miiRes Tsu-is
iuridiuli fakultetis profesorma,
saqarTvelos sakonstitucio sasamarT-
los wevrma merab turavam, saqarTvelos
iusticiis sabWos wevrma, profesorma
eva gociriZem, saqarTvelos Tavisufali
universitetis profesorma daviT sula-
qveliZem.
gamomsvlelebma gulistkiviliT aR-
niSnes, rom naSromis prezentacia misi
proeqtis monawiles, profesor-emeri-
tus mzia lekveiSvilis monawileobis
gareSe Sedga. Sekrebilma sazogadoebam
pativi miago mis xsovnas.
moamzades nato obolaZem da
giorgi amiranaSvilma
sisxlis samarTlis kanonmdeblobis liberalizaciis tendenciebi saqarTveloSi
kvlevis prezentacia uzenaes sasamarTloSi
Tbilisisuniversiteti
tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge
15
profesor merab jiblaZis gardacva-
leba didi danaklisia qarTuli sa-
mecniero sazogadoebisaTvis, uni-
versitetis ideis TiToeuli matareble-
bisaTvis.
igi iyo mecnieri da maswavlebeli,
romelic uaRresad saintereso da nayo-
fier muSaobas eweoda fizikis sxvadasxva
dargSi, 22 gamogonebis patentis mflo-
beli, 300-mde samecniero da samecniero-
popularuli naSromis, maT Soris 14 mo-
nografiisa da 6 saxelmZRvanelos avtori,
amerikis fizikis samecniero sazogadoe-
bis wevri, petre meliqiSvilis saxelobis
saxelmwifo premiis laureati.
merab jiblaZe daibada 1941 wels, Tbi-
lisis saxelmwifo universitetis docen-
tis, geografia-geologiis fakultetis
dekanis - ioseb jiblaZisa da telecen-
tris inJinris mariam arseniSvilis ojaxSi.
1958 wels, Tbilisis 55-e saSualo skolis
damTavrebis Semdeg is swavlas agrZelebs
Tsu-is fizikis fakultetze. 1963 wels
asrulebs sadiplomo naSroms lazeruli
fizikis dargSi da 1964 wels muSaobas iwy-
ebs saqarTvelos mecnierebaTa akademiis
kibernetikis institutSi umcros mecnier
TanamSromlad. 1965-1968 wlebSi ssrk mec-
nierebaTa akademiis fizikis institutis
aspirantia, sadac kvlevas axorcielebs
nobelis premiis laureatis, akademikos
al. proxorovis xelmZRvanelobiT da
icavs sakandidato disertacias. 1970 wli-
dan kiTxulobs leqciebs lazerul fizi-
kaSi Tsu fizikis fakultetze. 1974 wels
irCeven docentad. radiofizikis kaTe-
drasTan aarsebs qvanturi eleqtronikisa
da lazerebis fizikis samecniero-kvle-
viT laboratorias, romelic muSaobs mos-
kovis fizikis institutisa da samecniero-
sawarmoo gaerTianeba `energiis” dafin-
ansebiT _ sameurneo xelSekrulebebis
safuZvelze. ikvlevs boWkovani lazerebis
generaciis kinetikas da mis safuZvelze
qmnis sruliad axali tipis – wvrilRero-
van mZlavr lazerebs, romelmac warmate-
biT iqna gamoyenebuli kosmosur xomal-
debze. misi gamogoneba jildovdeba sakav-
Siro konkursis vercxlis medliT.
merab jiblaZis laboratoriis kvle-
vebi xorcieldeboda sazRvargareTis wa-
myvan samecniero centrebTan _ moskovis
zogadi fizikis institutTan (ruseTi),
ienis universitetTan (gdr), palermos
universitetTan (italia) _ mWidro Ta-
namSromlobiT. merab jiblaZem nayofieri
samecniero kontaqtebi daamyara amerikis,
safrangeTisa da holandiis samecniero
centrebTan. is airCies sakavSiro samec-
niero-sakoordinacio sabWos wevrad la-
zerul da arawrfivi optikis dargSi.
1989 wels merab jiblaZem daicva sado-
qtoro disertacia Temaze `mZlavri tal-
Ragamtaruli lazerebi”, romlis sruli
teqstic gamoqveynda Jurnal `qvanturi
eleqtronikis” inglisurenovan versiaSi.
mas irCeven universitetis profesorad.
1993 wels igi xdeba aSS fizikis samecniero
sazogadoebis wevri.
aRsaniSnavia merab jiblaZis damsaxu-
reba samedicino fizikis dargSi. gasuli
saukunis 80-ian wlebSi man daadastura la-
zeris sxivis Canacvlebis efeqturoba ara-
koherentuli sxiviT, rac qmnis mkurnalo-
bis xarjis mniSvnelovan ekonomias. 1998
wels biofizikis saerTaSoriso kongresze
(kolorado, aSS) gamoqveynebuli misi mox-
seneba sinaTliT mkurnalobaSi lazerebis
nacvlad fotodiodebis gamosxivebis ga-
moyenebis Taobaze, safuZvels udebs ru-
seTsa da germaniaSi fotoTerapiuli apa-
tarebis Seqmnasa da samedicino klinikebSi
gamoyenebas. am mimarTulebiT igi warmate-
biT TanamSromlobda akademikos fridon
ToduasTan, aseve Tsu-is morfologiis
institutis mkvlevarebTan. batoni merabi
sicocxlis bolomde xelmZRvanelobda la-
boratoriul cxovelebze eqsperimentebs
qvanturi medicinis dargSi. man dawera mo-
nografia `qvanturi medicina~, romelic
2014 wels gamoaqveyna germanulma gamom-
cemlobam `LAMBERT Academic Publishing~.
mniSvnelovania merab jiblaZis moR-
vaweoba birTvuli fizikis Teoriisa da
skolaSi fizikis swavlebis ganviTarebis
dargSi. imave germanulma gamomcemlobam
gamosca kidev 2 misi monografia: `miTi
Tu realoba?!~ da `atomis birTvis kri-
staluri agebuleba”. pirvelSi mocemulia
samyaros didi afeTqebisa da globaluri
daTbobis Teoriis kritika (rac friad ga-
beduli nabijia), xolo meore exeba atomis
birTvis kristaleri agebulebis modelis
dasabuTebas, ris safuZvelzec SesaZlebe-
li xdeba bunebaSi stabiluri da arasta-
biluri birTvebis raodenobis SemozRu-
dulobis, aseve d abaltemperaturuli
birTvuli sinTezis movlenis energetikis
axsna. naCvenebia civi birTvuli reaqcie-
bis uaRresi perspeqtiuloba (misi sruli
radiaciuli usafrTxoebis gamo) da mowo-
debulia mosazreba, Tu rogor SeiZleba
iqces dabaltemperaturuli birTvuli
energetika mecnierebatevadi inovaciuri
teqnologiebis erTerT safuZvlad.
merab jiblaZes ekuTvnis sajaro sko-
lebSi fizikis (da saerTod, sabunebisme-
tyvelo sagnebis) axleburad swavlebis
koncefcia da am koncefciaze dayrdno-
biT Seqmnili fizikis saxelmZRvanelo.
aRsaniSnavia, agreTve, mis mier Seqmnili
saxelmZRvaneloebi studentebisaTvis:
`zogadi fizika” (2 tomad), `Sesavali fizi-
kaSi” (11 broSuris saxiT) da `samedicino
fizika”. es saxelmZRvaneloebi, jer kidev
elis Sesabamis aRiarebasa da gamoyenebas.
2006 wels merab jiblaZe al. janeliZis
geologiis institutTan TanamSromlo-
biT muSaobas iwyebs Savi zRvis gogirdwy-
albadis energetikul da ekologiur pro-
blemebze. es muSaoba Semdgom warmatebiT
grZeldeba saqarTvelos teqnikur univer-
sitetSi, sadac 2010 wlidan, rogorc mi-
wveulma profesorma daamuSava Savi zRvis
siRrmuli wylis amoRebis sruliad axali
da efeqturi meTodi, romelic praqtiku-
lad ganaxorciela baTumis saxelmwifo
sazRvao akademiis daxmarebiT. es meTodi
siRrmuli wylebis amoRebisa da Senaxvis
mTel procesSi uzrunvelyofs gogirdwy-
albadiT mdidari wylis srul izolacias
atmosferos Jangbadis zemoqmedebisa-
gan, rac sxva meTodebiT ver miiRweoda.
(proeqtis ganxorcielebaSi mniSvnelova-
ni wvlili Seitana i. vekuas soxumis fizi-
ka-teqnikuri institutma).
profesorma jiblaZem aseve daamuSava
gogirdwyalbadis fotodisociaciis efe-
qturi meTodi, romelic mniSvnelovnad
amcirebs wyalbadis warmoebis fass. kv-
levis SedegebiT seriozulad dainteres-
da Savi zRvis auzis qveynebis ramodenime
kompania. mniSvnelovania mis mier damuSa-
vebuli bazaltis Zafis miRebis efeqturi
meTodi, aseve mowyobilobebi momwamlavi
da aalebadi nivTierebebis ekologiurad
sruliad uxifaTo da udanakargo trans-
portirebisTvis, romlebzec mopovebuli
aqvs Sesabamisi patentebi.
yovelive zemoTqmuli profesor merab
jiblaZis moRvaweobas warmogvidgens sx-
vadasxva samecniero centrebis warmate-
buli TanamSromlobis organizebis Tval-
saCino nimuSad.
batoni merabi garegnuli Tu pirovnu-
li momxiblaobis gamo, mudam iyo rCeuli
megobari, leqtori, TanamSromeli, moqa-
laqe. man qalbaton nana nodiasTan erTad
siyvaruliTa da urTierTpativiscemiT
ganmsWvaluli SesaniSnavi ojaxi Seqmna.
sicocxlis bolo weli, sayvareli
meuRlis moulodneli gardacvalebiT
SeZrulma da ukurnebeli seniT gaTangul-
ma merab jiblaZem mainc laboratoriaSi
da kompiuterTan gaatara. cdilobda da-
safiqsirebeli ar darCenoda arc erTi
novatoruli da samomavlo kvlevebis gan-
msazRvreli idea.
bolomde universiteteli iyo.
gardacvalebamde ori dRiT adre sa-
kuTari sadoqtoro disertaciis dedani
(disertaciisa, romelmac farTo aRiareba
moupova da romelic Zalze eZvirfasebo-
da) warweriT aCuqa Tsu-is biblioTekas.
merab jiblaZis dawyebuli kvlevebi
da moniSnuli mimarTulebebi gamgrZeleb-
lebsa da mimdevrebs elodeba.
naTelSi iyos misi suli!
profesor merab jiblaZis gaxseneba
2016 wlis 7 marts gardaicvala saqarT-
veloSi maRali energiebis fizikis samec-
niero skolis erT-erTi fuZemdebeli, an-
dronikaSvilis fizikis institutis wamyva-
ni mecnier-TanamSromeli da konsultanti,
dubnis birTvuli kvlevebis gaerTianebu-
li institutis mTavari mecnier TanamSro-
meli batoni vladimer roiniSvili.
batoni vladimeri daibada TbilisSi
1932 wlis 7 ianvars. 1957 w., Tbilisis sa-
xelmwifo universitetis damTavrebisTa-
nave, man muSaoba daiwyo saqarTvelos mec-
nierebaTa akademiis fizikis institutSi,
sadac igi dakavebuli iyo damuxtuli na-
wilakebis maregistrirebeli axali gazu-
ri deteqtorebis SemuSavebiT. 1964 w. am
samuSaoebis Sedegebi safuZvlad daedo mis
sakandidato disertacias. 1970 w. „treku-
li naperwklovani kamerebis“ samuSaoTa ci-
klisTvis v. roiniSvils moskovis, erevnisa
da Tbilisis mecnierTa jgufTan erTad mie-
niWa leninuri premia.
1969–1970 ww. batoni vladimeri miv-
linebiT imyofeboda birTvuli kvlevebis
evropul organizaciaSi CERN (Jeneva, Svei-
caria), sadac monawileobda eqsperimentSi
CBS (CERN BosonSpectrometer).1970 w. batoni vladimeri xangrZli-
vi mivlinebiT gaemgzavra moskovis olqis
daba protvinos maRali energiebis fizikis
institutSi. aRsaniSnavia, rom v. roiniSvi-
li gaxldaT erT-erTi pirveli Tbilisidan
Casul eqsperimentatorTagan, romelTa
ZalisxmeviT maRali energiebis fizikis
dargSi momuSave qarTveli mecnierebis
araerT Taobas nawilakTa amaCqareblebTan
dakavSirebul danadgarebze muSaobis saSu-
aleba miecaT.
protvinos amaCqarebelze evropeli
mecnierebis jgufTan erTad man safuZveli
daudo saerTaSoriso kolaboracias CIBS (CERN–IHEP BosonSpectrometer). eqsperimen-
tis mTavari maregistrirebeli danadgari
iyo qarTveli mecnierebis g. Ciqovanis, v.
roiniSvilisa da v. mixailovis mier Semu-
Savebuli farTo naperwklovani kamerebi
monacemTa amokiTxvis magnetostriqciuli
saSualebiT. danadgari gansakuTrebulad
warmatebuli gamodga da SemdgomSi mra-
vali wlis ganmavlobaSi gamoiyeneboda
СИГМА eqsperimentSic. am deteqtorebze
miRebuli Sedegebi naTels fenda sxvadasx-
va fizikur procesebs, rogorebicaa na-
wilakTa xisti gabneva, bozonuri speqtro-
skopia, adronul urTierTqmedebebSi J/Ψ da
Ψ' nawilakebis dabadeba miuonur wyvilebad
maTi Semdgomi daSlebiT, --mezonis pola-
rizacia da sxv.
aRsaniSnavia, rom batoni vladimeri
aramarto fizikuri danadgarebis SemuSa-
vebiT iyo dakavebuli, aramed aqtiurad
monawileobda miRebuli eqsperimentuli
monacemebis damuSavebaSic. analizisa da
Sedegebis interpretaciis misTvis Cveuli
originaluri midgoma pirveli SexedviT be-
vrs gamartivebulad eCveneboda, SemdgomSi
ki srulad warmoaCenda maT efeqturobasa
da siRrmes. 1976 w. speqtroskopiisa da in-
kluziuri procesebis dargSi Catarebuli
samuSaoebi safuZvlad daedo batoni vla-
dimeris sadoqtoro disertacias.
wina saukunis 80-an wlebSi vladimer
roiniSvili gaxda protvinoSi mSenebare
УНК (Ускорительно-накопительныйкомплекс) ko-
laiderze damtkicebuli ori proeqtis
xelmZRvaneli: TSD (Track-StreamerDetector) da MMS (Multi-Muon Spectrometer). es ukanas-
kneli gaTvaliswinebuli iyo t-kvarkis aR-
mosaCenad misi mravalmiuonuri daSlebis
damzeriT. batoni vladimeris mier SemuSa-
vebuli iqna magnituri velis originaluri
konfiguracia miuonebis impulsebis zusti
gazomvebisTvis. Tumca УНК kolaideris
konservaciis gamo S proeqtis ganxorcie-
leba ver moxerxda, magnituri velis kon-
figuracia gamoiyeneba CR-is eqsperimentSi
CMS (Compact Muon Solenoid).wina saukunis 90-ani wlebis dasawyisSi
vladimer roiniSvilis dauRalavi Zalisx-
meviTa da avtoritetiT damyarda pirdapi-
ri kavSiri CERN-sa da saqarTvelos insti-
tutebs Soris. batoni vladimeris xelmZR-
vanelobiT andronikaSvilis fizikis insti-
tutisa da maRali energiebis fizikis in-
stitutis mecnier-TanamSromlebi gaxdnen
CMS kolaboraciis uSualo wevrebi eqspe-
rimentis daarsebisTanave. udavoa, rom
qarTuli jgufis maSindelma warmatebebma
mniSvnelovani wvlili Seitana CERN-isa da
evropis samecniero infrastruqturebsa
da eqsperimentebSi qarTveli fizikosebisa
da inJinrebis Semdgomi integraciis saqme-
Si.
1997 wlidan vladimer roiniSvili gax-
da dubnis birTvuli kvlevebis gaerTia-
nebuli institutis TanamSromeli. misi
moRvaweoba ukavSirdeba CMS eqsperiments.
sxvadasxva dros man SeimuSava adronuli
kalorimetris mier gazomili energiis
koreqciis meTodi eleqtromagnituri ka-
lorimetriTa da trekuli deteqtorebiT
miRebuli informaciis gamoyenebiT; sruli
naTebis dadgenis meTodi J/Ψ nawilakebis
gaCenis sixSiris gazomviT; b-kvarkis aro-
matis identifikaciis meTodi CP muxtur-
sivrculi simetriis rRvevis Sesaswavlad B – mezonebis daSlebSi.
batoni vladimeris samecniero ori-
ginaloba verc misma xandazmulobam Se-
laxa. ukanasknel wlebSi man axali mid-
goma SeimuSava nawilakTa adronizaciis
asaxsnelad pp-bar urTierTqmedebebSi,
e+е-anihilaciebsa da mZime bozonebis
(W,Z) daSlebSi. misi meTodi energiaTa
matebisas adronebis gaCenis reaqciebSi
nawilakTa mravlobiTobis zrdasa da
sruli ganakveTebis zrdas Soris pirda-
piri kavSiris damyarebis saSualebas iZ-
leva.
paralelurad vladimer roiniSvili
muSaobda higsis axlad aRmoCenili nawila-
kis masis dadgenis alternatiul meTodze
misi oTx leptonur nawilakad daSlis rea-
qciebSi. misi meTodiT SesaZlebelia ATLAS da CMS eqsperimentebis mier higsis bozo-
nis masis gamoqveynebuli mniSvnelobebis
sxvaobis acileba.
vladimer roiniSvili 200-ze meti sa-
mecniero publikaciis, erTi gamogonebisa
da mravali saerTaSoriso konferenciisa
da TaTbiris moxsenebaTa avtoria.
batoni vladimeri iyo araCveu-
lebrivad kargi, mxiaruli, Tavaziani
adamiani gamorCeuli iumoris grZnobiT.
misTvis Cveuli uSualo, Tbili, keTil-
mosurne urTierTobebi uklebliv um-
kvidrebda pativiscemisa da siyvarulis
grZnobas mis garemocvaSi. batonma vla-
dimerma ukanasknel dRemde SeinarCuna
mecnierebisadmi dauokebeli interesi
da Zalze nayofierad Sromobda. ganur-
Cevlad misi moRvaweobis adgilisa igi
Zal-Rones ar iSurebda qarTuli mecnie-
rebis prestiJis zrdisTvis, axalgazrda
qarTveli fizikosebisTvis axali saerTa-
Soriso asparezebis gaxsnisTvisa da maTi
dalaSqvrisTvis saWiro pirobebis Seqm-
nisTvis.
batoni vladimer roiniSvilis naTeli
xsovna samudamod imkvidrebs gansakuTre-
bul adgils Cvens gonebaSi.
megobrebis jgufi andronikaSvilis
fizikis da maRali energiebis fizikis
institutebidan
xsovna
vladimer roiniSvilis gaxseneba
www.tsu.gewww.tsu.genewspaper @ tsu.ge
Tbilisis universiteti
16
8 aprils ivane javax-
iSvilis saxelobis
Tbilisis saxelm-
wifo universitetis
biblioTekaSi saqarT-
velos demokratiuli re-
spublikis (1918-1921 ww.)
mTavrobis pirveli Tavm-
jdomaris, Sinagan saqmeTa
ministris, samxedro
da saxalxo ganaTlebis
ministris noe ramiSvi-
lis 135 wlis iubile-
sadmi miZRvnili gamofena
gaimarTa, sadac Tsu-is
biblioTekaSi daculi noe
ramiSvilis piradi nivTe-
bi, wignebi, sazogadoebi-
sTvis aqamde ucnobi epis-
tolaruli memkvidreoba
da fotoebi, saqarTvelos
erovnul arqivSi daculi
dokumentebi gamoifina.
RonisZiebis bolos maro
mayaSvilis saxelobis
darbazSi am TemasTan
dakavSirebiT diskusia
gaimarTa, romelsac is-
toriis mecnierebaTa
doqtori, profesori
oTar janeliZe uZRve-
boda. RonisZieba Tsu-is
biblioTekis ,,saqarT-
velos demokratiuli
respublikis Semswavleli
centris” organizebiT
gaimarTa, romelsac Tsu-
is reqtori vladimer pa-
pava, Tsu-is biblioTekis
xelmZRvaneli zurab gaip-
araSvili, studentebi da
profesor-maswavleblebi
daeswrnen.
`maT, vinc am periodis
Sesaxeb informacias flo-
bs, isic kargad axsovs,
rom im legendarul adami-
anebs Soris, upirvelesad,
noe ramiSvilia, Tumca
Cvensa da kidev ufros
Taoba am epoqis Sesaxeb
damaxinjebuli warmodge-
na gvqonda. dRes es pro-
blema aRar arsebobs da
sasixaruloa, rom Tana-
medrove axalgazrdobam
icis realuri istoria.
istoriis es periodi kv-
lavac gamosakvlevia da
am mimarTulebiT samuSao
bevria. swored am mizniT
Seiqmna Tsu-is biblioTe-
kasTan arsebuli saqarT-
velos demokratiuli re-
spublikis Semswavleli
centri, romelsac niWie-
ri axalgazrdebi Caudgnen
saTaveSi da saintereso
samuSaoebs asruleben.
Cvens arqivSi inaxeba uni-
kaluri masala, romlis
nawili dRes aq gamoifina~,
_ aRniSna Tsu-is biblio-
Tekis xelmZRvanelma zu-
rab gaiparaSvilma.
noe ramiSvilis moRva-
weobaze vrclad isaubra
Tsu-is reqtorma, akade-
mikosma vladimer papavam:
,,istoriuli mecniereba
mecnierebis im dargs ga-
nekuTvneba, romelic sa-
qarTveloSi kargad aris
ganviTarebuli, magram,
samwuxarod, aTeuli wle-
bis manZilze, pirveli re-
spublikis periodi tabu-
dadebuli Tema iyo, uke-
Tes SemTxvevaSi ki, isto-
rikosebis mier kritiku-
lad Sefasebuli. damou-
kidebel saqarTveloSi am
periodis mimarT damoki-
debuleba gansxvavebuli
da jansaRia, Tumca dRem-
de informacia ar aris
bolomde xelmisawvdomi,
amitom sruli suraTi jer
kidev ar gvaqvs am epoqa-
sTan dakavSirebiT. Cven-
ma universitetma sakmaod
mniSvnelovani nabiji ga-
dadga, rac sazRvargareT
mcxovreb diasporasTan
mWidro urTierTobiTa
da am centris SeqmniT ga-
moixata. saqarTvelos
demokratiuli respubli-
kis Semswavleli centris
arqivSi dRes mdidari
masala inaxeba, romelTa
didi nawili biblioTekas
noe ramiSvilis naTesavma
mariam daviTaSvilma ga-
dasca. centrs, romelic
ramdenime Tvis win Seiqm-
na, mdidari masala tier
beriSvilmac aCuqa. Tbi-
lisis saxelmwifo uni-
versiteti swored is ad-
gilia, sadac es sakiTxebi
safuZvlianad unda Sevis-
wavloT. es gamofenac sa-
muSao procesis gagrZe-
lebaa. darwmunebuli var,
rom momavalSi kvlevebi
am mimarTulebiT intensi-
urad gagrZeldeba, aRniS-
nul TemasTan dakavSire-
biT ara erTi disertacia,
statia Tu monografia
momzaddeba. tier beriS-
vilis magaliTi gadam-
debi iqneba da Cveni dia-
sporas sxva saxelovani
warmomadgenlebic Seswi-
raven Tsu-s sxvadasxva ma-
salas, romelic kvlevis
met SesaZleblobas mogv-
cems. darwmunebuli var,
es kvlevebi saSualebas
mogvcems axali informa-
cia movipovoT am mniSvne-
lovani epoqis Sesaxeb~, _
ganacxada vladimer papa-
vam.
Tsu-is biblioTekis sa-
qarTvelos demokratiu-
li respublikis Semswav-
leli centris xelmZR-
vanelis irakli iremaZis
informaciiT, gamofenaze
warmodgenili iyo ramde-
nime segmenti: maT Soris,
unikaluri fotoebi, ro-
melic inaxeboda mariam
daviTaSvilis pirad ar-
qivSi; aseve, mTavrobis
sxdomis oqmebi, werilebi,
brZanebebi noe ramiSvilis
xelmoweriT; sazogadoe-
bisTvis dRemde ucnobi
masalebi _ noe ramiSvi-
lis werilebi, romlis Zi-
riTadi nawili 1924 wlis
ajanyebas eZRvneba; aseve,
misi piradi nivTebi, rome-
lic centrs mariam davi-
TaSvilma gadasca.
RonisZiebis bolos ga-
marTul diskusiaze pro-
fesorma oTar janeliZem
vrclad isaubra 1918-1921
wlebis periodze, saqarT-
velos demokratiuli re-
spublikis Seqmnaze, noe
ramiSvilis Rvawlze da im
peripetiebze, riTac es
epoqa gamoirCeoda.
SurTxia beroSvili
noe ramiSvilis 135 wlis iubilesadmi miZRvnili gamofena
ivane javaxiSvilis
saxelobis Tbili-
sis saxelmwifo
universitetis reqtor-
ma, akademikosma vladi-
mer papavam reqtoris
mexuTe stipendiati
eTer kotrikaZe daajil-
dova. Tsu-is reqtoris
stipendiis mimniWebeli
komisiis gadawyveti-
lebiT 2015/16 saswav-
lo wlis Semodgomis
semestris stipendiati
humanitarul mecniere-
baTa fakultetis mer-
ve semestris studenti
eTer kotrikaZe gaxda.
dajildoebis RonisZie-
bas Tsu-is reqtoris
stipendiis mimniWebeli
komisiis wevrebi, humani-
tarul mecnierebaTa fa-
kultetis profesorebi
da studentebi daeswr-
nen.
Tsu-is reqtorma vla-
dimer papavam konkurs-
Si gamarjveba miuloca
eTer kotrikaZes da aR-
niSna: „mniSvnelovania
axalgazrda adamianma
irwmunos, rom misi swav-
la dafasebulia da SemCn-
eulia. SesaniSnavi axal-
gazrdoba gvezrdeba.
Cveni valia aRmovaCinoT
isini da mivaqcioT yur-
adReba. eTeri aris ara
mxolod fakultetis,
aramed mTeli universi-
tetis studentebs Soris
gamarjvebuli. madloba
minda vuTxra Cvens pro-
fesorebs, romlebic
monawileoben aseTi ni-
Wieri kadrebis Camoyali-
bebaSi“.
„CemTvis Zalian didi
stimulia am konkursSi
gamarjveba. is masStabi,
romelic yurs Wris _
erTaderTi mTeli uni-
versitetis masStabiT _
Zalian did pasuxismge-
blobas makisrebs. minda,
madliereba gamovxato
universitetis, fakul-
tetis da kulturis kv-
levebis kaTedris wevre-
bis mimarT. didi madloba
universitetis reqtors.
es stipendia CemTvis
didi stimulia, raTa ba-
kalavriatis Semdeg magi-
straturaSi swavla swo-
red Tsu-Si ganvagrZo.
Zalian bednieri var“, _
ganacxada Tsu-is reqto-
ris stipendiatma eTer
kotrikaZem.
Tsu-is reqtoris
vladimer papavas inicia-
tiviT 2013/14 saswavlo
wlidan, universitetis
istoriaSi pirvelad
daarsda Tsu-is reqto-
ris stipendia. spe-
cialurma komisiam Sear-
Cia maRali akademiuri
moswrebis bakalavriatis
studenti, romelic re-
qtoris xelfasidan erTi
semestris ganmavlobaSi
yovelTviur stipendias
_ 250 lars miiRebs.
Tsu-is students reqtoris stipendia gadaeca
ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ
ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ
ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ
×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ
ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À
nino kakulia
maia toraZe
manana jurxaZe
ana bolqvaZe
zaza gulaSvili
ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ
ÂÀÌÆ. 13
ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:rismag gordeziani, iago kaWkaWiSvili,
eTer xaraiSvili, elene xarabaZe,
manana SamiliSvili, Temur
nadareiSvili, lado minaSvili, moris
SalikaSvili, nino CixlaZe, giorgi
jaiani, arsen gvenetaZe, mariam ciskaZe,
nino WalaganiZe, irma ruxaZe
(Tsu-is me-8
korpusi)
2 22 36 62
www.tsu.getsunewspaper @ tsu.getsunewspaper @ tsu.ge