N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis...

16
jwbof kbwbyjTwjmjt tbyfmpcjt Ucjmjtjt tbyfmnxjgp vojwfstjufujt hb{fUj hbnpejt 2:38 xmjebo 2: aprili, samSabaTi 2016 w., ¹5 nomerSi nomerSi reqtoris movaleobis Semsrulebels 20 aprils airCeven 30 marts Tsu-is reqtor- ma, akademikosma lado papavam postis dato- vebis gadawyvetileba miiRo. gadadgomis realuri mizezis dasaxelebisgan reqtori am- jerad Tavs ikavebs. lado pa- pava reqtoris movaleobas 21 aprilamde Seasrulebs, anu manamde, vidre reqtoris mova- leobis Semsrulebels airCe- ven. universitetis akademiur- ma sabWom daakmayofila Tsu- is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis Sesaxeb. studenturi TviTm- marTvelobis wevrebma, rom- lebic 29 martidan lado pa- pavas gadadgomis moTxovniT SimSilobdnen, aqcia maSinve Sewyvites, rac reqtorma po- stis datovebis Taobaze ga- dawyvetileba miiRo. gv. 3 17 aprils saqarTvelos premier-ministri giorgi kviri- kaSvili studentebTan Sesaxvedrad mivida. misi viziti im- denad moulodneli aRmoCnda, rom winaswar arc misvlis dro da arc adgili ar yofila gansazRvruli. amitomac, baton giorgi kvirikaSvils cota xani VI korpusis Carazul karTan cdac mouwia. daaxloebiT dRis 3 saaTze premieri Tsu-is pirveli kor- pusis 115-e auditoriaSi studentebs daxurul kars miRma Sexvda. saaTnaxevriani diskusiis da msjelobis Semdeg baton- ma premier-ministrma mediasTan gaakeTa gancxadeba, romlis mixedviTac igi mzadaa, CaerTos ganaTlebis sistemis refor- mirebis procesSi da studentebTan erTad ganixilos yvela problemuri sakiTxi: `es iyo Zalian saintereso Sexvedra. studentebis moTxovnebis didi nawili, marTlac, guliTaa nakarnaxevi. me yuradRebiT movusmine maT. SevTanxmdiT, rom studenturi TviTmmarTveloba im maxinji saxiT, ra saxiTac arsebobda, aRar unda arsebobdes. konkretul formebs, ra premier-ministri piradad CaerTveba ,,umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb” kanonis SemuSavebaSi giorgi kvirikaSvilis viziti `auditoria 115”-Si me-2 gverdze `yvelaferi saxelmwifoSi damkvidrebuli mavnebluri koha- bitaciis Sedegia~, _ ase afasebs gazeT `kviris palitrasTan” eqskluziur interviuSi Tsu-Si ganviTarebul procesebs uni- versitetis jer kidev moqmedi reqtori lado papava. papavas ganmartebiT, `qveyanaSi ganviTarebuli procesebi, rodesac ver gaigebdi, xelisuflebaSi `qarTuli ocneba” iyo Tu `nacionaluri moZraoba”, universitetzec erTi erTSi aisaxa”. `diax, es yvelaferi marTuli iyo im Zalebis mxridan, rom- lebic dRemde samTavrobo struqturebSi myudrod arian mo- kalaTebulni, Tumca es is informaciaa, ris gasajaroebasac am etapze moveridebi. mova dro da am yvelaferze aucileblad visaubreb. 2013 wels universitetSi istoriuli arCevnebi Ca- tarda. marTalia, am periodSi prezidenti kvlav saakaSvili gaxldaT, magram sxvadasxva struqturebi mas aRar emorCile- bodnen. amasTan, `qarTuli ocneba” eiforiaSi iyo, xelisuf- lebis saSualo da qveda rgolebi ki axal patrons eZebdnen da mniSvnelovan procesebze gavlenis moxdenis SesaZlebloba ar hqondaT. swored aman ganapiroba, rom universitetSi mosuli- yo kaci, romelic damoukidebelad imoqmedebda da zewolas arasodes daeqvemdebareboda”, _ acxadebs papava. misive TqmiT, yvelaze mwvave zewola pirvelad maSin igrZ- no, rodesac Seityo, rom universitetis maRliv korpusTan gazgasamarTi sadguris aSeneba igegmeboda, romelsac, papavas azriT, Cinovnikebi lobirebdnen. `Tumca amaze mets dRes ver vityvi. verasodes warmovidgendi, `qarTuli ocnebis” mTavroba universitetis teritoriaze gazga- samarTi sadguris aSenebaze odesme licenzias Tu gascemda. verc imas davijerebdi, rom konkretul bizness am masStabis mxarda- Wera eqneboda. maSin gazgasamarTi sadguris mSenebloba studen- tebmac gaaprotestes da, sabednierod, es procesi SeCerda. morigi zewola kancleris arCevnebis win daiwyo, bevrs ver visaubreb, Tumca Zalovanma da sxva struqturebma Tsu-Si re- qtorisgan damoukidebeli binZuri TamaSi wamoiwyes”, _ aRniS- navs lado papava. misi TqmiT, igi Tanamdebobidan sakuTari sur- vilis safuZvelze wavida, radgan procesebis uaresi scenariT ganviTareba igegmeboda. `es Cems winaaRmdeg mowyobili provo- kacia iyo. isic ki ikadres, rom studentebis nawili saSimSilod daesvaT“, _ ganacxada reqtorma, romelic 2-3 dReSi Tanamde- bobas sabolood datovebs. lado papava: Zalovanma da sxva struqturebma Tsu- Si binZuri TamaSi wamoiwyes Sexvedra kandidatebTan gv. 3-6 inesa merabiSvili: saarCevno komisiam ukve dauSva rigi Secdomebisa samarTliani iyo Tu ara saarCevno komisiis gadawyvetileba? gv. 6 profesor irakli kovzanaZis axali wigni Taroze tieri beriSvili reqtoris gadadgomas weriliT exmaureba Salva sabauri: mxolod Tsu-Si mimdinare procesebis gamo ar SeiZleba kanonSi cvlilebebis Setana! gv. 7,9 gv. 6 gv. 9 gv. 13

Transcript of N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis...

Page 1: N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis

jwbof!kbwbyjTwjmjt!tbyfmpcjt!Ucjmjtjt!tbyfmnxjgp!vojwfstjufujt!hb{fUj!hbnpejt!2:38!xmjebo

2:aprili,

samSabaTi 2016 w., ¹5

n o m e r S in o m e r S i reqtoris movaleobis Semsrulebels 20 aprils airCeven

30 marts Tsu-is reqtor-ma, akademikosma lado papavam postis dato-

vebis gadawyvetileba miiRo.

gadadgomis realuri mizezis

dasaxelebisgan reqtori am-

jerad Tavs ikavebs. lado pa-

pava reqtoris movaleobas 21

aprilamde Seasrulebs, anu manamde, vidre reqtoris mova-leobis Semsrulebels airCe-ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis Sesaxeb. studenturi TviTm-

marTvelobis wevrebma, rom-lebic 29 martidan lado pa-pavas gadadgomis moTxovniT SimSilobdnen, aqcia maSinve Sewyvites, rac reqtorma po-stis datovebis Taobaze ga-dawyvetileba miiRo.

gv. 3

17 aprils saqarTvelos premier-ministri giorgi kviri-

kaSvili studentebTan Sesaxvedrad mivida. misi viziti im-

denad moulodneli aRmoCnda, rom winaswar arc misvlis dro

da arc adgili ar yofila gansazRvruli. amitomac, baton

giorgi kvirikaSvils cota xani VI korpusis Carazul karTan

cdac mouwia.

daaxloebiT dRis 3 saaTze premieri Tsu-is pirveli kor-

pusis 115-e auditoriaSi studentebs daxurul kars miRma

Sexvda. saaTnaxevriani diskusiis da msjelobis Semdeg baton-

ma premier-ministrma mediasTan gaakeTa gancxadeba, romlis

mixedviTac igi mzadaa, CaerTos ganaTlebis sistemis refor-

mirebis procesSi da studentebTan erTad ganixilos yvela

problemuri sakiTxi: `es iyo Zalian saintereso Sexvedra.

studentebis moTxovnebis didi nawili, marTlac, guliTaa

nakarnaxevi. me yuradRebiT movusmine maT. SevTanxmdiT, rom

studenturi TviTmmarTveloba im maxinji saxiT, ra saxiTac

arsebobda, aRar unda arsebobdes. konkretul formebs, ra

premier-ministri piradad CaerTveba ,,umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb”

kanonis SemuSavebaSigiorgi kvirikaSvilis viziti

`auditoria 115”-Si

me-2 gverdze

`yvelaferi saxelmwifoSi damkvidrebuli mavnebluri koha-

bitaciis Sedegia~, _ ase afasebs gazeT `kviris palitrasTan”

eqskluziur interviuSi Tsu-Si ganviTarebul procesebs uni-

versitetis jer kidev moqmedi reqtori lado papava.

papavas ganmartebiT, `qveyanaSi ganviTarebuli procesebi,

rodesac ver gaigebdi, xelisuflebaSi `qarTuli ocneba” iyo Tu

`nacionaluri moZraoba”, universitetzec erTi erTSi aisaxa”.

`diax, es yvelaferi marTuli iyo im Zalebis mxridan, rom-

lebic dRemde samTavrobo struqturebSi myudrod arian mo-

kalaTebulni, Tumca es is informaciaa, ris gasajaroebasac

am etapze moveridebi. mova dro da am yvelaferze aucileblad

visaubreb. 2013 wels universitetSi istoriuli arCevnebi Ca-

tarda. marTalia, am periodSi prezidenti kvlav saakaSvili

gaxldaT, magram sxvadasxva struqturebi mas aRar emorCile-

bodnen. amasTan, `qarTuli ocneba” eiforiaSi iyo, xelisuf-

lebis saSualo da qveda rgolebi ki axal patrons eZebdnen da

mniSvnelovan procesebze gavlenis moxdenis SesaZlebloba ar

hqondaT. swored aman ganapiroba, rom universitetSi mosuli-

yo kaci, romelic damoukidebelad imoqmedebda da zewolas

arasodes daeqvemdebareboda”, _ acxadebs papava.

misive TqmiT, yvelaze mwvave zewola pirvelad maSin igrZ-

no, rodesac Seityo, rom universitetis maRliv korpusTan

gazgasamarTi sadguris aSeneba igegmeboda, romelsac, papavas

azriT, Cinovnikebi lobirebdnen.

`Tumca amaze mets dRes ver vityvi. verasodes warmovidgendi,

`qarTuli ocnebis” mTavroba universitetis teritoriaze gazga-

samarTi sadguris aSenebaze odesme licenzias Tu gascemda. verc

imas davijerebdi, rom konkretul bizness am masStabis mxarda-

Wera eqneboda. maSin gazgasamarTi sadguris mSenebloba studen-

tebmac gaaprotestes da, sabednierod, es procesi SeCerda.

morigi zewola kancleris arCevnebis win daiwyo, bevrs ver

visaubreb, Tumca Zalovanma da sxva struqturebma Tsu-Si re-

qtorisgan damoukidebeli binZuri TamaSi wamoiwyes”, _ aRniS-

navs lado papava. misi TqmiT, igi Tanamdebobidan sakuTari sur-

vilis safuZvelze wavida, radgan procesebis uaresi scenariT

ganviTareba igegmeboda. `es Cems winaaRmdeg mowyobili provo-

kacia iyo. isic ki ikadres, rom studentebis nawili saSimSilod

daesvaT“, _ ganacxada reqtorma, romelic 2-3 dReSi Tanamde-

bobas sabolood datovebs.

lado papava: Zalovanma da sxva

struqturebma Tsu-Si binZuri TamaSi

wamoiwyes

Sexvedra kandidatebTan

gv. 3-6

inesa merabiSvili: saarCevno komisiam ukve dauSva rigi Secdomebisa

samarTliani iyo Tu ara saarCevno komisiis gadawyvetileba?

gv. 6

profesor irakli kovzanaZis axali wigni Taroze

tieri beriSvili reqtoris gadadgomas weriliT exmaureba

Salva sabauri: mxolod Tsu-Si mimdinare procesebis gamo ar SeiZleba kanonSi cvlilebebis Setana!

gv. 7,9

gv. 6

gv. 9

gv. 13

Page 2: N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

2

reqtoris morigi Sexvedr

16 aprilis aqcia

16 aprils Tbilisis saxelmwifo

universitetis studenturma

moZraobam _ `auditoria 115~

_ saprotesto aqciebi ganaaxla.

zustad erTi Tvis win, mas Semdeg,

rac universitetis reqtorma, aka-

demikosma lado papavam ganacxada, rom

Tanamdebobas datovebda, `auditoria

115~-ma Sewyvita aqciebi, gamoaqveyna

moTxovnebi da ganacxada, rom Tu es

moTxovnebi ar Sesruldeboda, 16 apri-

lidan aqciebs kvlav ganaaxlebdnen da

ufro mwvaved dasvamdnen umaRlesi gana-

Tlebis sistemis Zireuli reformirebis

sakiTxs.

16 aprils dilis 8 saaTze aqciis monawi-

le studentTa erTma jgufma Tsu-is VI kor-

pusi daikava. maT Signidan Caxerges Sesasv-

leli karebi da pirveli video mimarTvac

gaavrceles: `saxelmwifom mogvatyua. stu-

dentebi gavmagrdiT VI korpusSi. Cven SeiZ-

leba gvisayveduroT, ratom vuSliT xels

saswavlo process, realurad ki saswavlo

procesi aq wlebia ar mimdinareobs. uni-

versitetSi, praqtikulad, mecniereba ar

arsebobs, ar iqmneba axali codna. universi-

teti orientirebulia, moamzados kadrebi

biurokratiuli aparatisTvis. studentebi

da leqtorebi amas veRar SeveguebiT!~, _

naTqvami iyo video-mimarTvaSi. aqve isic

gairkva, rom studentebi meeqvse korpusis

gaTavisuflebas manam ar apirebdnen, sanam

aqciis monawileebs saqarTvelos premier-

ministri ar Sexvdeboda. Sexvedris drod 16

saaTi gamocxadda.

`ar vapirebT Cveni moqmedebebisa da

miznebis lokalizebas mxolod studentu-

ri TviTmmarTvelobebis mimarTulebiT.

studenturi TviTmmarTveloba aris ubra-

lo rgoli am mankieri sistemisa. Cveni dRis

wesrigi swored umaRles saganmanaTleblo

sivrceSi arsebul uamrav problemaze mu-

Saobaa.

Cveni ZiriTadi moTxovnebia:

1) moviTxovT ganaTlebis sistemis

srul reformirebas da mecnierebis prio-

ritetad qcevas, rac gulisxmobs gare re-

ferirebas da sxva sakiTxebs;

2) studenturi TviTmmarTvelobis

struqturis gauqmebas da warmomadgenlo-

biTi funqciis gadacemas sabWoebSi pirda-

piri wesiT arCeuli studentebisTvis;

3) reqtorisa da akademiuri sabWos arCe-

vis axali, demokratiuli wesis SemuSavebas;

4) `odeerebis~ mier universitetebis

dauyovnebliv datovebas;

saxelmwifo da ganaTlebis saministro

cdiloben studentebis motyuebas, rasac

Cven ar/ver davuSvebT. Cven gavagrZelebT

brZolas manam, sanam qveynisTvis ganaTle-

ba ar gaxdeba prioritetuli dargi da ar

ganxorcieldeba Zireuli cvlilebebi,~ –

naTqvamia `auditoria 115~-is mier gavrce-

lebul werilSi.

`am zomebis miReba aucilebeli gaxda,

radgan ganaTlebis saministrom ver aiRo

pasuxismgebloba universitetis SigniT si-

stemuri cvlilebebis ganxorcielebaze.

ganaTlebis saministro Tavisi naxevrad se-

riozuli nabijebiT cdilobs status-kvos

SenarCunebas, am SenobaSi SeWrili studen-

tebi ki cdiloben, rom ganaTlebis sistemis

radikaluri reforma daiwyos. saqarTve-

loSi yvelaze adekvaturi da didi pasuxis-

mgeblobis mqone piri aris premier-mini-

stri da vTxovT, mobrZandes CvenTan, raTa

uzrunvelyos, rom am mowvevis parlament-

ma miiRos cvlilebebi kanonSi da ganaT-

lebis sistemaSi im mimarTulebiT, rom: 1)

gauqmdes nebismieri biurokratiuli stu-

denturi struqtura; da 2) Seicvalos uni-

versitetis marTvis wesi demokratiulad.

premier-ministrma aiRos pasuxismgebloba,

rom igi safuZvels Cauyris ganaTlebis si-

stemis radikalur reformirebas gare re-

ferirebis sistemis mxardaWeriT~, _ gana-

cxada `auditoria 115~-is warmomadgenelma

levan lorTqifaniZem.

dRis pirvel naxevarSi VI korpusTan

mivida da studentebs Sexvda universite-

tis reqtori, akademikosi lado papava, ro-

melmac mediasTan saubarSi ganacxada, rom

studentebs aqvT moTxovnebis wamoyenebis

ufleba, Tumca saswavlo korpusis daka-

veba da saswavlo procesis xelis SeSla ar

aris protestis kargi forma. igi dahpirda

aqciis monawileebs, rom studentebis aq-

ciis da moTxovnebis Sesaxeb informacias

miawodebda mTavrobas. `Sexvdeba Tu ara

premier-ministri studentebs, amis Sesaxeb

verafers getyviT, Tumca, Tu igi miiRebs

gadawyvetilebas, rom studentebs gamoex-

mauros, amisTvis arsebobs ramdenime for-

ma _ gancxadeba an piradad Sexvedra da es

Tavad unda SearCios. vfiqrob, es man unda

gaakeTos~, _ ganacxada lado papavam.

16 aprils VI korpusSi leqciebze misul

studentebsa da leqtorebs karebze lo-

zungebi daxvdaT: `sistema unda daingres!~,

`prioriteti mecnierebas!~, `studentebi

xarisxiani ganaTlebisaTvis!~.

am dRes kolokviumebic gacda, Tumca

leqtorebma mxardaWera gamoucxades stu-

dentebs da mediasTan saubarSi aRniSnes,

rom miuxedavad protestis radikaluri

formisa, sistemis realuri cvlileba am

kompromiss moiTxovs. `studentebis moT-

xovnebsa da saministros mier SemuSavebul

kanonproeqts Soris aris Seusabamoba. pir-

vel rigSi, es exeba studenturi TviTmmarT-

velobis sakiTxs. formis cvlileba mxolod

im SemTxvevaSia gamarTlebuli, rodesac is

Sinaarss cvlis. is, rom studentur orga-

nizacias adre TviTmmarTveloba erqva da

axla studenturi klubi erqmeva _ cvli-

leba ar aris da Tu is Sinaarsobrivi ar iq-

neba, saxelis Secvla efeqtur Sedegs ver

moitans. rac Seexeba dRevandel aqcias, es

aris gagrZeleba wina dReebis aqciisa da

misi av-kargianoba unda Sefasdes misi moT-

xovnebis mixedviT. studentebi iTxoven met

Tavisuflebas, ganaTlebis ukeTes xarisxs,

mecnierebisa da avtonomiis prioritetu-

lobas. TiToeuli es moTxovna samarTlia-

nia. rac Seexeba formas, verafers uCveulos

da gansakuTrebuls am formaSi ver vxedav

_ am formiT studentebma mTavrobas, sami-

nistros da universitetis administracia-

sac unda miawvdinon TavianTi saTqmeli.

leqcia rom cdeba, ar momwons, magram imedi

maqvs, orSabaTidan saswavlo procesi gan-

axldeba~, _ ganacxada Tsu-is socialur da

politikur mecnierebaTa fakultetis aso-

cirebulma profesorma Tamaz jologuam.

kolokviumebis gacdenasa da saswav-

lo procesis CaSlaze aqciis monawileebs

sxva mosazrebebi hqondaT – isini xmamaRla

acxadebdnen, rom araviTari saswavlo pro-

cesi ar CauSliaT, radgan universitetSi

karga xania is aRar mimdinareobs: `Cven Za-

lian didi xani, aqciis dawyebis pirvelive

dReebidan, gveCxubebodnen universitetis

administraciis warmomadgenlebi da homo-

fobi, seqsisti leqtorebi, romlebisganac

Zalian bevri damcireba gvaxsovs. maT ego-

naT, rom yvelaferi Zveleburad gagrZel-

deboda, magram Secdnen. maT hgoniaT, rom

Cven CavSaleT saswavlo procesi, magram

Zalian kargad viciT, rom es aris tyuili.

me-4 welia am universitetSi var da saswav-

lo process saerTod ar movswrebivar, mi-

uxedavad imisa, rom leqciebzec davdiodi

da gamocdebzec. is adamianebi, romlebic

gveubnebian, rom korpusi gamocdebis peri-

odSi ar unda davikavoT, arian matyuarebi,

didi xania gvatyueben da Cven maT Tavs aRar

movatyuebinebT. ukan waiRon TavianTi 20-

20 qulebi, ar gvWirdeba am samarcxvino si-

stemaSi dawerili 100 qula~, _ ganacxada

aqciaze ana-maria bragvaZem.

aqciis monawileebs SeuerTdnen stu-

dentebi ilias universitetidan, iyvnen

warmomadgenlebi baTumis universiteti-

dan, politeqnikuri universitetidan. Tsu-

is studentebs solidaroba gamoucxades

sxvadasxva qalaqebis universitetebmac.

14 saaTze movlenebis epicentrma uni-

versitetis pirveli korpusis ezoSi ga-

dainacvla.

studenturi aqciebis axali talRa Tsu-Sipiketirebuli VI korpusi da ultimatumebi saqarTvelos premier-ministrs

saxiT iarsebebs igi, kidev erTxel ganvi-

xilavT. aseve SevTanxmdiT, rom studen-

tebis mxridan Seiqmneba samuSao jgufi,

romelTan erTadac vimuSavebT. piradad

CaverTvebi ,,umaRlesi ganaTlebis Sesa-

xeb” kanonis SemuSavebaSi. Semdegi Sexve-

dra Cven momavali kviris meore naxevarSi

davTqviT da ukve samuSao atmosferoSi

gveqneba saubari dafinansebis principeb-

ze, ganaTlebis sistemis kriteriumebze,

aseve, universitetebSi mmarTvelobis

organoebis struqturebze da sxva mtkiv-

neul sakiTxze. studenturi protesti ar

aris ucxo ram, samwuxaroa, rom zogierT

korpusSi saswavlo procesi SeCerebu-

lia, me maT vTxove, rom Sewyviton pro-

testi da garkveuli garantiebic gaveci.

vnaxoT, gaiziareben Tu ara am Txovnas~,

_ ganacxada giorgi kvirikaSvilma.

`auditoria 115~-Tan Sexvedris Sem-

deg premier-ministri universitetis

reqtorsac Sexvda. akademikosma lado

papavam Sexvedris Semdeg ganacxada, rom

premieris mxridan studentebTan Sexve-

dra misasalmebeli nabiji iyo: `premieris

mier gadadgmuli nabiji misasalmebelia.

me ar davswrebivar Sexvedras, magram vici,

rom man mzaoba gamoTqva erTobliv mu-

SaobasTan dakavSirebiT. konstruqciuli

dialogis reJimSi, romlis momxrec yo-

velTvis viyavi, nebismieri sakiTxis ga-

dawyveta SeiZleba~, _ aRniSna man. kiTxva-

ze, eTanxmeba Tu ara Tavad reqtori stu-

dentebis moTxovnebs, batonma reqtorma

ganacxada, rom aris sakiTxebi, romelic,

SesaZloa, gadawydes da aris sakiTxebi,

romelic jer momwifebuli ar aris: `maga-

liTad, 2013 wlis koncefcia umaRlesi ga-

naTlebis reformis Sesaxeb arc maSin mom-

wonda da arc axla momwons. is Teoriulad

lamazi koncefciaa, magram saqarTvelo

amisTvis mzad ar aris. jer unda gadawydes

universitetebis dafinansebis sakiTxi da

mere SeiZleba konkretuli koncefciis

realizeba~, _ brZana lado papavam.

saerTo gadawyvetilebiT, `audito-

ria 115~ me-6 korpuss datovebs mas Sem-

deg, rac premier-ministri gaakeTebs

oficialur gancxadebas aRniSnul sa-

kiTxTan dakavSirebiT.

studenturi moZraobisagan gansx-

vavebuli mosazrebebi aqvs studentu-

ri TviTmmaTvelobis warmomadgenlebs.

Tsu-is studenturi TviTmmarTvelobis

prezidentis, Salva sabauris gancxade-

biT, `premieris Sexvedra studenteb-

Tan dadebiTi faqtia, radgan pirdapiri

komunikacia moqalaqeebTan idealuri

formaa, magram universitetis avtono-

miurobis idea mTavrobis Carevas ar gu-

lisxmobs. nacionaluri moZraobis war-

momadgenlebis mxridan Cveni velurebad

Seracxvam da arsebuli mTavrobis mxri-

dan maxinj sistemad moxseniebam, mgo-

ni, daadastura, rom dRes studenturi

TviTmmarTveloba aravisi lobirebiT ar

sargeblobs da warmoadgens absolutu-

rad damoukidebel studentur insti-

tuts. studenturi TviTmmarTveloba

ar warmoadgens maxinj sistemas dRes da

rodesme Tu arsebobda (2014 wlis mai-

samde), amaze pasuxs dRevandeli mowveva

ar agebs. Tu vinme amaze pasuxs iTxovs,

maSin principis doneze yvela axalma

mTavrobam wina mTavrobis qmedebebze

unda agos pasuxi. studenturi TviT-

mmarTveloba acxadebs: 1. mTavrobis

meSveobiT xisti regulaciebis Seqmna

ar warmoadgens universitetis avto-

nomiurobis dacvas. arc amis TxovnaSia

avtonomiis gageba da arc SesrulebaSi;

2. studentTa erT nawilTan sakiTxis

gadawyveta ar warmoadgens studentTa

Tanasworobas. arc amis TxovnaSia Ta-

nasworobis gageba da arc SesrulebaSi;

3. Cemi udidesi siyvarulis miuxedavad

Tsu-sadmi, mxolod erT universitetSi

ar unda wydebodes, ra rogor moxdeba,

saWiroa am procesSi yvela universite-

tis studentebis CarTva _ rac, Tuki

normalur qveyanas vaSenebT, upirobod

uzrunvelyofili unda iyos; 4. saganma-

naTleblo sivrceSi problemebia, ro-

melTa gadaWrac saWiroebs zomebis miRe-

bas _ reformebsa da cvlilebebs, magram

es yvelaferi kargad gaanalizebuli da

daTvlili unda iyos, raTa axali Sec-

domebi gamoiricxos. studentebs unda

hqondeT arCevanis Tavisufleba _ ro-

gori modelis TviTmmarTveloba surT,

am Tavisuflebis SezRudva arasworia!~,

_ wers Salva sabauri socialur qselSi.

17 aprils saRamos universitetis

pirveli korpusis ezoSi studenturi

moZraobis mxardamWeri koncerti gai-

marTa. studentebma kidev erTxel gaax-

mianes, rom Tsu-is VI korpusi gaTavi-

sufldeba mas Semdeg, rac saqarTvelos

premier-ministri oficialur (werilo-

biT) gancxadebas gaakeTebs studenturi

moZraobis mxardaWeris Sesaxeb.

P.S. gvian RamiT premier-ministris

giorgi kvirikaSvilis feisbuq-gverdze

gamoqveynda universitetSi vizitis am-

saxveli video da werilobiTi informa-

cia, rac studentebma oficialur gan-

cxadebad da dapirebad CaTvales. amis

Semdeg `auditoria 115-ma~ VI korpusis

piketireba daasrula.

maia toraZe

premier-ministri piradad CaerTveba `umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ kanonis SemuSavebaSi

giorgi kvirikaSvilis viziti `auditoria 115”-Si

pirveli gverdidan

me-8 gverdze

Page 3: N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

3

dra studentebTan

informaciisTvis: akademiurma sab-

Wom miiRo gadawyvetileba, rom kancle-

ris axali kandidaturis SerCeva (30 mai-

sidan 3 ivnisamde) ganaxorcielos aka-

demiuri sabWos axalma Semadgenlobam,

radgan Zveli sabWo 15 maisamde apirebs

daSlas.

dainiSna reqtoris movaleobis Sems-

ruleblis arCevnebi, romelic ama wlis

20 aprils gaimarTeba. Sesabamisi dadge-

nileba universitetis akademiurma sab-

Wom miiRo.

reqtoris movaleobis Semsrule-

bels irCevs saarCevno kolegia, rom-

lis SemadgenlobaSi Sedis doqtoris

an masTan gaTanabrebuli akademiuri

xarisxis mqone universitetis akademi-

uri an samecniero Tanamdebobis mqo-

ne yvela piri. TiToeul amomrCevels

aqvs erTi xmis ufleba, anu xmas aZlevs

mxolod erT kandidats. reqtoris mo-

valeobis Semsruleblis arCevnebSi

gamarjvebulad cxaddeba kandidati,

romelic yvelaze met xmas miiRebs. Tu

arCevnebSi gamovlindeba ori an meti

kandidati Tanabari xmebis odenobiT,

arCevnebis Sedegebis gamocxadebidan

araugvianes 5 dReSi Catardeba arCevne-

bis meore turi. meore turSi gamarjve-

bulad gamocxaddeba kandidati, rome-

lic yvelaze met xmas miiRebs.

universitetis reqtoris movaleo-

bis Semsruleblis arCevnebis Catare-

basa da saorganizacio sakiTxebs Tbi-

lisis saxelmwifo universitetis re-

qtoris brZanebiT Seqmnili saarCevno

komisia uzrunvelyofs.

reqtoris movaleobis Semsrule-

blis arCevnebSi monawile kandidat-

Ta registracia 14 aprils dasrulda.

arCevnebSi 4 kandidati miiRebs mona-

wileobas _ cira baramiZe (Tsu-is hu-

manitarul mecnierebaTa fakultetis

profesori), levan gordeziani (Tsu-is

humanitarul mecnierebaTa fakulte-

tis profesori), darejan TvalTvaZe

(Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fa-

kultetis profesori, reqtoris moad-

gile) da giorgi andriaZe (Teologiis

doqtori, saqarTvelos sapatriarqos

wminda andria pirvelwodebulis saxe-

lobis qarTuli universitetis sameT-

valyureo sabWos Tavmjdomare). Tsu-is

saarCevno komisiam mxolod am 4 kandi-

datis gancxadeba daaregistrira.

Tsu-is kancelariaSi reqtoris mo-

valeobis Semsruleblis Tanamdebobaze

gancxadeba sul 7 kandidatma Seitana.

Tsu-is saarCevno komisiam registracia-

Si ar gaatara 3 kandidati. „merab eliaS-

vili da inesa merabiSvili ar akmayofi-

leben „umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb“

saqarTvelos kanonis me-40 muxlis me-2

punqtis moTxovnas, romlis mixedviTac

saxelmwifos mier dafuZnebul umaRle-

si saganmanaTleblo dawesebulebis ad-

ministraciul Tanamdebobaze ar SeiZ-

leba arCeul an daniSnul iqnes 65 wels

miRweuli piri,“ _ naTqvamia saarCev-

no komisiis 14 aprilis sxdomis oqmSi.

xolo 15 aprilis oqmSi naTqvamia, rom

aleqsandre Cxitaurma warmoadgina sa-

valdebulo dokumentebi, romlebic ar

akmayofilebda dadgenil moTxovnebs.

kerZod, misi damsaqmeblebis mier gace-

muli cnobebiT ar dasturdeba umaRles

saganmanaTleblo dawesebulebaSi xe-

lmZRvanelobiT Tanamdebobaze muSao-

bis aranakleb orwliani gamocdileba.

Sesabamisad, uari eTqva mas kandidatad

registraciis moTxovnaze.

reqtoris movaleobis Semsrulebe-

li, romelsac universiteti 20 aprils

airCevs, saqmianobas arCevnebis Sedege-

bis gamocxadebidan meore dResve Seud-

geba.

reqtoris movaleobis Semsrulebels 20 aprils airCeven

cvlilebebisTvis Cven erTad unda vimuSaoT

_ qalbatono cira, rogor Seafa-

sebT universitetSi mimdinare proce-

sebs 10 martidan reqtoris gadadgo-

mamde?

_ universitetSi mimdinare proce-

sebi erTgvari anareklia qveyanaSi arse-

buli politikuri viTarebisa. qveyanaSi

politikuri duRilis temperaturis

zrdasTan erTad universitetSi daZabu-

loba izrdeba, asea ukanaskneli aTwleu-

lis manZilze. amgvari mizez-Sedegobri-

vi pirdapirproporciuloba gvafiqrebs

universitetis momavalze, radgan bolo

sami reqtoridan verc erTma Tavisi

uflebamosilebis vada ver Seasrula.

mimaCnia, rom nebismierma xelisufalma

unda gamoiCinos politikuri neba, raTa

universitets mieniWos avtonomiuroba

ara marto deklarirebulad (dRes esec

ar gvaqvs), aramed realuradac SeZlos

sauniversiteto sivrcem ganaxorcie-

los WeSmariti avtonomia _ horizon-

taluri da ara vertikaluri marTva

(marTva zemodan). universitetSi mimdi-

nare procesebi 10 martidan reqtoris

gadadgomamde asaxavs universitetis

marTvis organoebis araefeqturobasa

da arakonstruqciulobas. amitom pasu-

xismgeblobas reqtorTan erTad unda

iziarebdnen marTvis organoebi da gai-

ziara kidec akademiurma sabWom. mimaC-

nia, rom universitetSi ganxorcielebu-

li reqtoris gadayenebis mcdelobebis

vulgaruli formebi ewinaaRmdegeba

sauniversiteto garemos da universi-

tetis ideas zogadad, magram mimaCnia,

rom amgvar viTarebas hqonda Sesabamisi

winapirobebi: 1. universitetis marTvis

organoebis inertuloba da araadekva-

turi reagireba Seqmnil situaciaze;

2. universitetis marTvis organoebis

araefeqturi muSaoba; 3. profesuris

inertuloba universitetis bedisadmi

da sakanonmdeblo cvlilebebis inicia-

tivis ganuxorcielebloba; 4. student-

Ta polarizeba, gamomdinare yovelive

zemoaRniSnulidan; 5. politikuri nebis

uqonloba saganmanaTleblo sivrceSi

saWiro sakanonmdeblo cvlilebebis

gansaxorcieleblad.

SeiZleboda bolo argumentiT dag-

vewyo, magram mimaCnia, mxolod politi-

kuri neba ar unda iyos gadamwyveti; pro-

fesura Tavad unda qmnides Tavis sas-

wavlo-samecniero garemos da ibrZodes

Zveli, sabWouri cnobierebis Sesacvle-

lad sabWoTa kavSiris dangrevidan 25

wlis Semdeg mainc.

rac Seexeba studentebis mier inici-

rebul qmedebebs, SeiZleba maTi gamoxat-

vis formebi aris miuRebeli sauniversi-

teto sazogadoebisTvis, magram isini

arian motivirebuli cvlilebebisaTvis.

maT polarizaciaSi erTgvarad aisaxa

Zvelisa da axlis Widili da, vfiqrob,

saRi azri gaimarjvebs imgvarad, rom ar

Seilaxeba kidev erTxel universitetis

Rirseba. mivesalmebi studentebis aqti-

vobas, magram, amavdroulad, mivmarTav

maT TxovniT _ gaufrTxildnen kavka-

siis pirveli erovnuli universitetis

saxels da nebismieri dapirispireba kon-

struqciuli, argumentirebuli dialo-

giT gadawyviton. universiteti profe-

surisa da studentobis erTobaa codnis

Senaxvis, gadacemisa da axali codnis

generirebis saqmeSi. gaxsovdeT, Cven ara

marto saqarTvelo, aramed regionis yve-

la qveyana gvicqers.

_ rogor gesmiT universitetis av-

tonomia?

_ universiteti Tavisi arsiT sazo-

gadoebrivi instituciaa da Tu saqarT-

velo aSenebs samoqalaqo sazogadoebas,

Tu Cven gadavdgiT nabijebi avtokra-

tiuli mmarTvelobidan demokratiis-

ken, maSin universiteti pirveli unda

daadges am gzas. akademiurma sazogadoe-

bam erTxel da samudamod unda uaryos

politikuri zigzagebi, ama Tu im poli-

tikur ZalaSi gamosavlis Zieba, univer-

sitetis politikuri polarizeba; unda

moaxdinos TviTorganizacia universi-

tetis mTavari ideis (Tavisufali aka-

demiuri garemo) gansaxorcieleblad.

universiteti unda icavdes erovnul

da zogadsakacobrio Rirebulebebs,

Tavisuflebas, akademizms, fundamen-

turobas, inovaciurobas. universite-

tis akademiuri sazogadoebis cnobie-

rebidan unda gaqres xelisuflebaze

orientirebis ganwyoba. es vnebs Tavad

xelisuflebasac da universitetsac.

universitetis profesuris motivacia

unda iyos, Tavad marTos universiteti.

es aris avtonomia. Tu Cven Tanamimde-

vrulad gavatarebT qvemoT CamoTvlil

sakanonmdeblo cvlilebebs, Tu retro-

graduli gadawyvetilebebis nacvlad

progresul gadawyvetilebebs miviRebT,

Tu SevcvliT midgomas vertikaluri

marTvidan horizontalur marTvaze

gadasasvlelad, maSin realuri avtono-

miac ar daayovnebs. winaaRmdeg SemTx-

vevaSi universiteti stagnacias miecema.

universitetis daarsebis 100 wlisTavs

mainc SevxvdeT avtonomiuri universi-

tetiT, iseTiT, rogoric Seqmnes igi mis-

ma damaarseblebma.

profesorebo da studentebo, erTad

SevcvaloT momavali!

_ ra iqneba pirveli nabijebi Tqve-

ni reqtoris movaleobis Semsruleb-

lad arCevis SemTxvevaSi?

_ cvlilebebisTvis Cven erTad

unda vimuSaoT. reqtoris movaleobis

Semsruleblis Tanamdebobaze arCevis

SemTxvevaSi Cemi samuSao kabinetis kari

yovelTvis Ria iqneba nebismieri profe-

sorisa da studentisTvis, yvelasTvis,

visTvisac Zvirfasia universiteti da

vinc izrunebs misi Selaxuli Rirsebis

aRsadgenad.

arsebuli viTarebidan universite-

cira baramiZis biografiuli cnobebi

daibada 1962 wlis 16 marts ozurge-

Tis municipalitetis sofel dvabzuSi.

1979 wels, saSualo skolis war-

CinebiT damTavrebis Semdeg, swavla

ganagrZo Tbilisis saxelmwifo uni-

versitetSi. 1986 wels daamTavra

Tbilisis saxelmwifo universitetis

filologiis fakultetis kavkasiur

enaTa ganyofileba, xolo 1990 wels

amave universitetis aspirantura da

daicva sakandidato disertacia daR-

estnur enaTa mimarTulebiT.

1990-1994 wlebSi swavlobda Tbili-

sis konservatoriaSi nodar andRula-

Zis klasSi.

1986-2002 wlebSi muSaobda arn.

Ciqobavas sax. enaTmecnierebis insti-

tutis qarTvelur enaTa istoriul-

etimologiur laboratoriaSi mecni-

er-TanamSromlad.

1990-2002 wlebSi iyo kavkasiur enaTa kaTedris docenti, 2002-2006 wlebSi

_ amave kaTedris profesori, 2006 wlidan dRemde aris kavkasiologiis insti-

tutis sruli profesori da xelmZRvaneli.

2002 wels daicva sadoqtoro disertacia lingvistur kavkasiologiaSi.

saqarTvelos saganmanaTleblo sivrceSi mimdinare reformebis kvaldakval,

ori kaTedris (kavkasiur enaTa kaTedrisa da kavkasiis xalxTa istoriis kaT-

edris) gaerTianebiT interdisciplinaruli midgomis safuZvelze daarsda

kavkasiologiis saswavlo-samecniero instituti. cira baramiZis mier warmod-

genili kavkasiologiis, rogorc saswavlo-samecniero dargis, ganviTarebis

koncefcia, Tanamedrove moTxovnaTa standartebis Sesabamisad, erTdroulad

iyo tradiciulica da inovaciuric. daarsda axali modulebi (azerbaijanolo-

gia, osologia, arealuri lingvistika).

swavlebis samive safexurisTvis aRadgina rusuli seqtori da Seqmna

rusulenovani programebi. Seqmna oTx aTeulze meti axali sagani dargis

specifikis gaTvaliswinebiT qarTuli da rusuli seqtorebisTvis. amgvari

midgomis mizani iyo, Tanamedrove bazris moTxovnis Sesabamisad, farTo pro-

filis kavkasiologiis Camoyalibeba, romelic, amavdroulad, iqneba konkre-

tuli modulis mixedviT, kavkasiologiis viwro sferos specialistic.

midgoma Sepirobebuli iyo kavkasiis, rogorc multilingvuri da multikul-

turuli sivrcis aRqmiT. saswavlo programis amoqmedebisTvis Sedga araerTi

prezentacia axali programebisa, magaliTad, osuri mxaris monawileobiT

Tsu-Si (2007), baqos saxelmwifo universitetSi (2007). cira baramiZem Seqmna

kavkasiologiis inglisurenovani sabakalavro programa.

daaarsa kavkasiologTa saerTaSoriso kongresi: 2007 wels Catarda I „kavka-

siuri civilizacia maxlobeli aRmosavleTis lingvokulturul konteqstSi“;

2010 wels ki II - „kavkasiuri civilizacia - istoria da Tanamedroveoba“. 2013

wlis oqtomberSi _ III kongresi (multikulturalizmi da tolerantoba kavka-

siaSi).

2012 wels Tsu-is reqtoris mimarTvis safuZvelze kavkasiologiis insti-

tutma gamarTa regionis qveynebis (TurqeTi, azerbaijani, saqarTvelo) erTo-

blivi organizebiT saerTaSoriso simpoziumi „kavkasiis xalxTa folklori da

lingvokulturologia“.

2008 wels miwveuli iyo espaneTSi adamianis uflebaTa dacvis III kongresze,

sadac, pirvelma postsabWoTa sivrcidan, dasva sakiTxi Crdilo kavkasiis eno-

brivi uflebebis dacvis Taobaze ruseTis federaciis enobrivi situaciis meqa-

nizmis mecnierulad argumentirebuli mxilebiT.

intensiurad monawileobs saerTaSoriso samecniero forumebSi sxvadasxva

qveyanaSi.

aris rusTavelis fondis mier dafinansebuli ramdenime grantis xelmZR-

vaneli. aris 5 doqtorantis samecniero xelmZRvaneli.

cira baramiZem 2009 wels daaarsa samenovani saerTaSoriso samecniero Jur-

nali „kavkasiologiuri Ziebani“. gamoica 5 nomeri.

cira baramiZe aris 100-ze meti naSromis avtori, maT Soris _ 4 wignisa (3

monografiaa).

cira baramiZe iyo Tsu-is ori mowvevis warmomadgenlobiTi sabWos wevri.

2007 wels ki Tsu-is wesdebis Semdgeni komisiis wevri.

me-4 gverdze

pirveli gverdidan

Sexvedra kandidatebTan

Page 4: N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

4

gaazrebuli nabijebi unda gadaidgas

_ rogor SeafasebT universitet-

Si mimdinare procesebs 10 martidan

reqtoris gadadgomamde?

_ Zalian mZime sanaxavi iyo es yvela-

feri. samoqalaqo omis dros movaxerxeT,

rom axalgazrdebs Soris dapirispire-

ba ar momxdariyo. axla ki Zalian daiZaba

viTareba da cxadia, amaSi Cven, yvelas,

brali migviZRvis met-naklebad _ ufro-

sebs ar gveyo taqti da resursebi maTTan

salaparakod, raTa aqamde ar misuliyo

saqme. saerTod, konfliqtSi yvela mxarea

damnaSave.

_ ramdenad avtonomiuria uni-

versiteti, Tqveni azriT? Tu es mainc

ausrulebel ocnebad rCeba?

_ dRes avtonomias Cven viyenebT

sruliad arasworad. vgulisxmobT

raRac feodaluri tipis instituts

da sinamdvileSi sul sxvagvarad aris

saqme. avtonomia _ es aris sakuTa-

ri wesebi, romlebic efuZneba Tavi-

sufali studentebis da Tavisufali

profesorebis erTobas da, bunebri-

tis gamosayvanad saWiroa krizis-mene-

jeruli midgoma imgvarad, rom univer-

sitetSi ar Seferxdes mTavari _ sas-

wavlo procesi. reqtoris movaleobis

Semsruleblis samoqmedo vada, ra Tqma

unda, ar iZleva imis SesaZleblobas,

rom grZelvadiani samoqmedo gegma gan-

vaxorcieloT, magram es vada unda ga-

moviyenoT profesurasa da studento-

basTan erTad imisaTvis, rom safuZveli

davudoT sistemur cvlilebebs umaR-

lesi ganaTlebis kanonSi da SevqmnaT

realuri niadagi am cvlilebebis sagan-

manaTleblo sivrceSi gasatareblad.

cvlilebebi unda iyos mimarTuli uni-

versitetis realuri avtonomiurobis

mopovebisken. Cveni universiteti unda

iyos tonis mimcemi saqarTvelos sagan-

manaTleblo sivrceSi danarCeni univer-

sitetebisTvis.

bevri ram aris gasakeTebeli, maga-

liTad, studentTa staJirebisaTvis

specialuri fondis organizeba, stu-

dentTa saxelobiTi da dargobrivi sti-

pendiebis SemoReba da dargebis mixed-

viT waxaliseba, laboratoriebis admi-

nistraciuli daqvemdebarebidan kaTe-

drebis daqvemdebarebaSi gadayvana, fa-

kultetebis finansuri damoukideblo-

ba kanonis Sesabamisad da misi biujetis

dargobrivi diferenciacia (eqspedicia,

praqtikebi, xelsawyoebi, preparatebi

da sxva), sakonkurso kriteriumebis er-

Tian sauniversiteto CarCoSi moqceva,

konkursebis erTiani kriteriumebis

SemuSaveba, sagamomcemlo saqmianobis

xelSewyoba, Jurnalebis referirebisa

da gavrcelebisaTvis specialuri aqti-

voba, doqtoranturis saaTobriv dat-

virTvaSi moqceva da sxva.

umokles vadaSi gansaxorcielebeli

iqneba is cvlilebebi, romlebic SeiZle-

ba daregulirdes Tsu-is wesdebis farg-

lebSi; kerZod:

1. Seicvleba Tsu-is wesdebis me-7

muxlis me-4 punqti da Camoyalibdeba

Semdegnairad:

akademiur sabWoSi TiToeuli fakul-

tetidan airCeva 4 warmomadgeneli. ar-

Ceulad iTvleba kenWisyris mixedviT 4

saukeTeso Sedegis mqone kandidati. ar-

Ceulad CaiTvleba kenWisyris mixedviT I

saukeTeso Sedegis mqone kandidati.

2. Tsu-is wesdebis me-7 muxlis me-4

punqtis cvlilebis Sesabamisad, dare-

gulirdeba me-10 muxlis me-3 punqti, ris

safuZvelzec ganisazRvreba warmomad-

genlobiTi sabWos (senatis) wevrTa rao-

denoba.

3. warmomadgenlobiT sabWoSi da-

matebul da arsebul vakantur adgileb-

ze arCevnebi gamocxaddeba wesdebaSi

cvlilebis SetanisTanave.

sabWoebis qmediTunarianobis gasaz-

rdelad saWirod mimaCnia:

4. Tsu-is wesdebis 1-li punqtis T

qvepunqti Camoyalibdes Semdegnairad:

(akademiuri sabWo) monawileobs univer-

sitetis wesdebis, struqturuli erT-

eulebis debulebebis, administraciis

xelmZRvanelis wliuri angariSis gan-

xilvaSi, biujetis samsafexurian gan-

xilvaSi (1. principebi, 2. muxlobrivi, 3.

redaqciuli);

aseve: Tsu-is wesdebis me-11 muxlis

1-li punqtis k qvepunqti Camoyalibdes

amgvarad: (senati) administraciis xe-

lmZRvanelis wardginebiT akademiuri

sabWos monawileobiT ganixilavs uni-

versitetis biujetis proeqts sam safe-

xurad: 1. principebi, 2. muxlobrivi, 3.

redaqciuli.

5. Tsu-is wesdebis me-9 muxls

daematos me-8 punqti: akademiuri sab-

Wos wevri valdebulia angariSiT ward-

ges weliwadSi erTxel Sesabamisi fakul-

tetis/samecniero erTeulis winaSe;

aseve:

Tsu-is wesdebis me-13 muxls daema-

tos 26-e muxli: warmomadgenlobiTi sab-

Wos wevri valdebulia angariSiT ward-

ges Sesabamisi fakultetis/samecniero

erTeulis winaSe weliwadSi erTxel.

6. Tsu-is wesdebis me-13 muxlis

me-12 punqtis Tanaxmad, senatma Seqmnas

iuridiuli da safinanso komisiebi, ro-

melTac daekisrebaT Semosuli doku-

mentaciis eqspertiza da zedamxedvelo-

ba administraciis saqmianobaze;

aseve: me-13 muxlis me-12 punqtis Tan-

axmad, senatSi ukve SeTanxmebulia komi-

siis Seqmna, romelic SeimuSavebs wesde-

baSi Sesatan cvlilebebsa da rekomenda-

ciebs sakanonmdeblo cvlilebebisTvis.

mizanSewonilad miviCnev, saqarTvelos

umaRlesi ganaTlebis kanonSi Sevides

arsebiTi xasiaTis sakanonmdeblo cvli-

lebebi.

profesorTa CarTulobiT davaar-

sebT universitetis ganviTarebis

fonds. daviwyebT universitetis mate-

rialur-teqnikuri bazis gaumjobese-

bas, biujetis gazrdisaTvis realur

qmedebebs, profesorTa da sxva TanamS-

romelTa xelfasis gazrdas arsebuli

sabiujeto SesaZleblobebiT da sxva

kanonieri gziT mopovebuli fuladi re-

sursebiT.

rac Seexeba grZelvadian RonisZie-

bebs, romelTac safuZveli unda daudos

reqtoris movaleobis Semsrulebelma

profesurasTan erTad, man unda moamza-

dos reqtoris arCevnebi sakanonmdeblo

cvlilebebisa da gamWvirvale, plura-

lizmis pirobebiT. profesorTa farTo

CarTulobiT davayenebT sakanonmde-

blo iniciativas saqarTvelos ganaTle-

bisa da mecnierebis saministros winaSe

qvemoT aRniSnuli sakanonmdeblo cv-

lilebebis momzadebis Taobaze. garda

amisa, mivmarTavT Sesabamis uwyebas _

aRniSnuli sakanonmdeblo cvlilebebis

daCqarebuli ganxilvis sakiTxi dare-

gulirdes saqarTvelos parlamentis

reglamentis 160-e muxlis me-2 punqtis

Sesabamisad, daCqarebuli ganxilvis we-

sis mixedviT. eTxovos kanonproeqtis

iniciators _ ganaTlebisa da mecniere-

bis saministros _ waradginos sakanon-

mdeblo organos winaSe kanonproeqtis

iniciatoris motivirebuli winadadeba

daCqarebuli wesiT ganxilvis Taobaze

da Seqmnas samarTlebrivi safuZveli

parlamentSi sakiTxis gansaxilvelad

(wamyvani komitetis daskvna, saganma-

naTleblo sivrcis warmomadgenelTa

CarTuloba winaswar ganxilvasa da Se-

muSavebaSi, kanonproeqtis SemuSavebaSi

monawile organizaciis an/da eqspertis

Sefaseba kanonproeqtis mimarT):

kerZod:

I. saqarTvelos umaRlesi ganaT-

lebis kanonSi cvlilebebi Sevides amave

kanonis I Tavis 1-li muxlis Sesabamisad,

romelic gansazRvravs kanonis moqmede-

bis sferos da, konkretulad, reorgani-

zaciis sakiTxsac.

II. Seicvalos Tsu-is saorgani-

zacio-mmarTvelobis forma: sakanon-

mdeblo cvlilebis iniciatorma _ sa-

qarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis

saministrom _ umaRlesi ganaTlebis ka-

nonis me-2 da me-13 muxlebis safuZvelze

daayenos sakiTxi Tsu-is saorganizacio-

mmarTvelobis formis Secvlis Taobaze

da ssip-i gardaiqmnas a(a)ip-ad.

III. umaRlesi ganaTlebis kanonis

me-2 muxlis e) punqts daematos Canaweri

Semdegi formulirebiT: akademiuri sab-

Wo aris a(a)ip-is / ssip-is umaRlesi sagan-

manaTleblo dawesebulebis umaRlesi

warmomadgenlobiTi organo.

IV. amoqmeddes umaRlesi ganaT-

lebis kanonis me-2 muxlis h 37 punqti

regentTa sabWos Sesaxeb da amave kano-

nis me-6 muxlis mixedviT, saqarTvelos

mTavrobis uflebamosilebiT, umaR-

lesi ganaTlebis sferoSi amave muxlis

e) punqtSi (qmnis regentTa sabWosa da

amtkicebs mis debulebas) daematos fra-

za regentTa sabWos SemadgenlobaSi,

mTavrobis warmomadgenlebTan erTad,

sazogadoebis warmomadgenlebis Sesv-

lis Taobaze. aseve Seicvalos 221 punqti

da kanons daematos 2a punqti, romelSic

ganisazRvreba regentTa sabWos Semad-

genloba (mTavrobis warmomadgenlebTan

erTad sazogado moRvaweebis regentTa

sabWoSi Sesvlis Taobaze).

V. amoqmeddes umaRlesi ganaTle-

bis kanonis me-2 muxlis h38 punqti um-

aRlesi saganmanaTleblo dawesebule-

bis ganviTarebis fondis Seqmnis Sesaxeb

(romelsac samarTavad gadaecema umaR-

lesi saganmanaTleblo dawesebulebis

qonebisa da finansebis nawili).

VI. umaRlesi ganaTlebis kanonis

me-14 muxls (umaRlesi saganmanaTleblo

dawesebulebis struqtura) daematos

me-5 punqti - a(a)ip-i aris umaRlesi sa-

ganmanaTleblo dawesebuleba, Sedgeba

Semdegi struqturuli erTeulebisa-

gan...

VII. umaRlesi ganaTlebis kanonis

me-20 muxlis (akademiuri sabWos arCeva)

punqt 1-s daematos punqti 1(a) da Ca-

moyalibdes amgvarad: a(a)ip-is umaRlesi

saganmanaTleblo dawesebulebis umaR-

lesi warmomadgenlobiTi organoa aka-

demiuri sabWo, romlis wevrebic irCeva

umaRlesi saganmanaTleblo dawesebu-

lebis ZiriTadi saganmanaTleblo erT-

eulebis akademiuri personalis yvela

wevrisa da ZiriTadi saganmanaTleblo

erTeulis sabWos studentTa warmo-

madgenlebis, aseve saganmanaTleblo

dawesebulebis samecniero erTeulebis

(SemoerTebuli institutebi) warmomad-

genlebis mier pirdapiri, Tavisufali

da Tanaswori arCevnebis safuZvelze,

faruli kenWisyriT.

VIII. dazustdes umaRlesi ganaTle-

bis kanonis me-20 muxlis me-3 punqti: aka-

demiuri sabWos wevrad airCeva profes-

ori an asocirebuli profesori...

IX. Seicvalos umaRlesi ganaT-

lebis kanonis 45-e muxli studenturi

TviTmmarTvelobis uflebebis Sesaxeb

da momzaddes axali proeqti TviTm-

marTvelobis reorganizaciis Sesaxeb.

X. dakonkretdes umaRlesi ga-

naTlebis kanonis 22-e muxli umaRlesi

saganmanaTleblo dawesebulebis xelmZ-

Rvanelis (reqtoris) arCevis Sesaxeb.

punqti 2a Camoyalibdes Semdegnaiarad:

a(a)ip-is saganmanaTleblo dawesebule-

bis reqtors irCevs samecniero xarisxis

mqone akademiuri da samecniero perso-

nali (SemoerTebuli institutebidan).

XI. muxli reqtoris movaleobis

Semsruleblis arCevis Sesaxeb 2b Camoya-

libdes amgvarad - reqtoris uflebamo-

silebis vadamde Sewyvetis SemTxvevaSi

reqtoris movaleobis Semsrulebels

(reqtoris sruli uflebamosilebiT)

irCevs akademiuri sabWo.

XII. cvlilebebi Sevides umaRlesi

ganaTlebis kanonis 87-e muxlis pun-

qtebSi umaRlesi saganmanaTleblo da-

wesebulebis organizaciul-samarT-

lebrivi formis cvlilebis Sesabamisad.

_ apirebT Tu ara, kenWi iyaroT uni-

versitetis reqtoris Tanamdebobaze?

_ profesoris ZiriTadi movaleobaa

saswavlo-samecniero saqmianoba da ara

marTvis organoebSi xangrZlivi yofna.

es azaralebs mecnier-mkvlevaris drosa

da kvlevis aqtivobas. gamomdinare aqe-

dan, Cemi mizani sulac ar aris xangrZ-

livad viyo marTvis sistemaSi. amitomac

aRar vmonawileobdi senatis muSaobaSi

8 wlis muSaobis Semdeg. senatSi Cemma

moRvaweobam momca kargi gamocdileba

universitetis marTvis sakanonmdeblo

regulaciebis SedgenaSi. var 2007 wlis

Tsu-is wesdebis Semdgeni komisiis erT-

erTi wevri.

miviReb Tu ara reqtoris Tanamdebo-

baze konkursSi monawileobas, damoki-

debuli iqneba imaze, arCevis SemTxvevaSi

da profesorTa mxridan didi ndobis

gamocxadebis kvaldakval, profesoreb-

Tan konstruqciuli muSaobiT rogor Se-

vasruleb Cemze dakisrebul movaleobas.

viqnebi Tu ara arCeuli am Tanamde-

bobaze, amis miuxedavad, rogorc rigi-

Ti profesori, viRvaweb universitetis

sruli avtonomiurobisTvis yvela kano-

nieri formiT, vidre Tbilisis saxelm-

wifo universiteti, Tavisi arsiT samo-

qalaqo institucia ar ganxorcieldeba,

vidre iv. javaxiSvilis idea universite-

tisa (romelsac frTebi Seakveca sabWo-

Ta reJimma da romelic sabWoTa kavSiris

dangrevidan dRemde kvlav mosapovebe-

lia) ar ganxorcieldeba.

me-5 gverdze

mesame gverdidan

levan gordezianis biografiuli cnobebi

daibada 1962 wlis 1 noembers qa-

laq TbilisSi. 1979 wels daamTavra

q. Tbilisis pirveli saSualo skola

oqros medliT. 1984 wels daamTavra

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-

sis saxelmwifo universiteti isto-

riis specialobiT. 1990 wels daicva

sakandidato disertacia Temaze:

,,socialuri urTierTobebi mikenur

saberZneTSi”. 1999 wels daicva sadoq-

toro disertacia.

1983-1987 wlebSi muSaobda saqarT-

velos mecnierebaTa akademiis ivane

javaxiSvilis saxelobis istoriis, arqeologiisa da eTnologiis insti-

tutis ufros laborantad; 1987-1990 wlebSi _ umcros mecnier-TanamSrom-

lad, 1990-1992 wlebSi _ mecnier-TanamSromlad, 1992-2000 wlebSi _ ufros

mecnier-TanamSromlad, 2003-2006 wlebSi _ wamyvan mecnier-TanamSromlad.

1995-2001 wlebSi iyo ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo

universitetis kulturis istoriis kaTedris docenti; 2001-2006 wlebSi

_ Tsu-is kulturis istoriis kaTedris profesori; 2005-2006 wlebSi iyo

Tsu-is reqtoris moadgile; 2006 wlidan gaxlavT Tsu-is sruli profesori

(Zveli msoflio istoria). 2007 wlidan iyo samagistro programis ,,Zveli

enebi da civilizaciebi” xelmZRvaneli; 2009 wlidan aris istoriis sabakala-

vro da sadoqtoro programebis xelmZRvaneli; 2011-2014 wlebSi iyo Tsu-is

msoflio istoriis saswavlo-samecniero institutis xelmZRvaneli; 2011

wlidan aseve gaxldaT Tsu-is Zveli msoflio istoriis departamentis/

kaTedris xelmZRvaneli; 20014 wlidan aris Tsu-is senatis wevri. gaxlavT

70-mde publikaciis avtori. flobs qarTul, germanul, inglisur, rusul da

frangul enebs.

Sexvedra kandidatebTan

Page 5: N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

5

me-6 gverdze

giorgi andriaZis biografiuli cnobebi

daibada 1971 wlis 26 ivniss q. Tbilis-

Si. 1988-1993 wlebSi umaRlesi ganaTleba

miiRo saqarTvelos teqnikur univer-

sitetSi, fundamentalur mecnierebaTa

institutSi eleqtruli teqnikisa da masa-

lebis fizika da teqnologiis specialo-

biT. 1988-1990 wlebSi iyo erovnul-gan-

maTavisuflebeli moZraobis (kerZod wm.

ilia marTlis politikuri organizaciis)

studenturi organizaciis erT-erTi

xelmZRvaneli. 1988-1990 wlebSi iyo dis-

identuri, studenturi, araformaluri

gazeTis `iberiis“ gamomcemeli da pasux-

ismgebeli mdivani. 1991-1993 wlebSi, saqa-

rTveloSi komunisturi reJimis damxobis

Semdeg, iyo saqarTvelos teqnikuri uni-

versitetis studenturi kavSiris erT-

erTi damfuZnebeli da mmarTveli sabWos

wevri. 1992-1993 wlebSi gaxldaT saqarT-

velos teqnikuri universitetis studenturi kavSiris gazeT `samanis“ mTavari

redaqtori. 1993 wlidan iyo saqarTvelos axalgazrduli organizaciebis - sa-

patriarqos axalgazrduli centri `Zlevais“ erT-erTi damfuZnebeli da vice-

prezidenti, xolo 1994 wlidan amave organizaciis prezidenti 1997 wlamde.

1997-2005 wlebSi gaxldaT saqarTvelos sapatriarqos saRvTismetyvelo komi-

siis mdivani. 1999-2005 wlebSi iyo saqarTvelos sapatriarqos radio `iveriis“

damfuZnebeli da xelmZRvaneli; 2000-2005 wlebSi _ saqarTvelos sapatriar-

qos centraluri saqvelmoqmedo fondis `lazares“ xelmZRvaneli. 1998-2005

wlebSi iyo saqarTvelos sapatriarqos saparlamento mdivani. 2003 wlidan aris

lazuri radio `kolxas~ damfuZnebeli; 2004 wlidan _ diasporasTan urTier-

Tobis organizacia `Cveneburebis~ damfuZnebeli; 2005 wlidan _ sruliad saqa-

rTvelos kaTolikos-patriarqis fondis mmarTveli sabWos wevri; 2007 wlidan

_ qarTuli tele-mauwyebloba `iveriis~ damfuZnebeli da xelmZRvaneli; 2008

wlidan _ erovnul-qristianuli moZraobis damfuZnebeli da xelmZRvaneli;

2011 wlidan _ qarTuli universitetis eTnogenetikuri proeqtis direqtori;

2013 wlidan _ kavkasieli xalxebis eTnogenezisis samecniero kvleviTi cen-

tris xelmZRvaneli; 2015 wlidan _ mecnierebaTa erovnul akademiasTan arse-

buli qristianuli Teologiisa da religiis istoriis komisiis Tavmjdomaris

moadgile. Teologiis doqtori giorgi andriaZe 2010 wlidan saqarTvelos

sapatriarqos wm. andria pirvelwodebulis saxelobis qarTuli universitetis

sameTvalyureo sabWos Tavmjdomarea.

martis Tvis procesebisa da misi Sedegebis

gaTvaliswineba mTel universitets gvmarTebs

_ rogoria Tqveni pozicia univer-

sitetSi ganviTarebul martis movle-

nebTan dakavSirebiT?

_ es iyo erT-erTi yvelaze rTuli

periodi Cveni universitetis istoriaSi.

martis TveSi ganviTarebulma proceseb-

ma sagrZnobi ziani miayena universitetis

saxels, romlis aRdgena ioli ar iqneba.

procesebi Zalian swrafad da mtkivneu-

lad ganviTarda da bevri is problema

warmoaCina, romlebic wlebis ganmavlo-

baSi grovdeboda universitetSi. am pro-

blemaTa didi nawili uaxloes periodSi

unda gadaiWras. saWiroa siRrmiseulad

gaanalizdes da sworad Sefasdes Seqmni-

li viTarebis gamomwvevi mizezebi. vfi-

qrob, imis gaTvaliswineba, rac moxda,

yvelas gvmarTebs. mimaCnia, rom universi-

tetSi aris imis resursi, rom dRevandeli

sirTuleebi daZleul iqnes, risTvisac

universitetis yvela rgolis _ profe-

sorebis, studentebis da administraciis

_ erToblivi Zalisxmeva iqneba saWiro.

_ ramdenad avtonomiuria dRes uni-

versiteti, Tqveni azriT? Tu es, mainc,

ausrulebel ocnebad rCeba?

_ zogadad, avtonomia _ es aris uni-

versitetis da misi ZiriTadi saganmanaT-

leblo da samecniero-kvleviTi erTeu-

lebis Tavisufleba _ damoukideblad

gansazRvros da ganaxorcielos akademi-

uri, samecniero, safinanso, ekonomikuri

Tu administraciuli saqmianoba. TavisTa-

vad, avtonomia efuZneba universitetis

profesor-maswavleblebis, mkvlevrebis,

studentebis erTianobas da moicavs ro-

gorc gare struqturebisgan damoukide-

blobas, ise Sida avtonomiurobis ideas.

is gulisxmobs universitetis akademiuri

da samecniero personalisa da student-

Ta monawileobas gadawyvetilebebis mi-

Rebisa da misi Sesrulebis kontrolis

procesSi. garda amisa, avtonomia _ es

aris universitetis TviTmarTvis ufle-

ba, kadrebis SerCevisa da arCeva-daniSv-

nis ganxorcielebisas kanonmdeblobis

Sesabamisad damoukideblad moqmedeba.

vfiqrob, dRes universitetis erT-

erT mTavari amocana swored realuri av-

tonomiis mopovebaa. swavlebis, kvlevisa

da marTvis Tavisufleba sauniversiteto

cxovrebis is fundamenturi principia,

romelsac pativi unda sces yvelam.

_ rogorc reqtoris movaleobis

Semsrulebeli, Tuki arCevnebSi gaimar-

jvebT, ras gegmavT?

_ upirvelesi amocana iqneba axali

reqtoris arCevamde universitetSi mim-

dinare procesebis marTva da universi-

tetSi saswavlo procesisa da samecniero

kvlevebis Seuferxeblad mimdinareo-

bisTvis xelisSemwyobi stabiluri aka-

demiuri garemos Seqmna. am gardamaval

periodSi Casatarebelia universitetis

mmarTveli sxva subieqtebis arCevnebic.

arCeuli unda iqnes axali akademiuri sab-

Wo, 10 ivnisamde unda dasruldes kancle-

ris arCevnis procesic, aqtiurad unda

CaverToT `umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~

kanonSi Sesatan cvlilebaTa paketze mu-

Saobis procesSi, romlebmac safuZveli

unda daudon saqarTvelos sauniversi-

teto ganaTlebis sistemur cvlilebebs,

garkveuli cvlilebebi iqneba Sesatani

universitetis wesdebaSic. ase rom, es

uaxloesi ramdenime Tve universite-

tisTvis sakmaod datvirTuli periodi

iqneba da Cemi reqtoris movaleobis

Semsruleblad arCevis SemTxvevaSi mTe-

li Zalisxmeva gadatanili iqneba swored

am procesebis samarTlianad, gamWvir-

valed, demokratiuli principebis dac-

viT warmarTvis uzrunvelyofaze.

_ apirebT Tu ara reqtoris arCev-

nebSic miiRoT monawileoba?

_ modiT ufro axalo perspeqtivaze

visaubroT. Tuki reqtoris movaleobis

Semsruleblad amirCeven, es iqneba Zalian

didi ndoba universiteteli amomrCevlis

mxridan, rac amave dros did pasuxismge-

blobasac damakisrebs. da Tu rogor ga-

varTmev Tavs am sapasuxismgeblo saqmes,

didwilad gansazRvravs Cems samomavlo

gegmebsac.

_ gansazRvrulia Tu ara, rodis

gaimarTeba reqtoris arCevnebi?

_ es TariRi jer dadgenili ar aris.

gadawyvetilebas amis Sesaxeb miiRebs aka-

demiuri sabWo, Tumca, Cemi azriT, axali

saswavlo wlis dawyebamde reqtoris ar-

Cevis procesi unda dasruldes.

via, raRac doziT saxelmwifo adgens

TamaSis wesebs, magram Cven raRaca-

ze unda vTanxmdebodeT SigniT. Ta-

visufali studenti da profesori

qmnis kaTedras Tu saswavlo pro-

gramebs, ramdenime fakulteti aris

universiteti da Cven, ratomRac,

avtonomiaze rom vlaparakobT, vuy-

urebT ise, rom vinc aris ufrosi, imis

saqmea yovelive da rac unda is qnas,

oRond ki mTavrobam Careva ar gabe-

dos. magaliTad germaniaSi, vgulisx-

mob germanul universitetebs, bevri

Tanamdebobis piri aris pirdapir da-

niSnuli mTavrobis mier an mTavroba

raRacnairad monawileobs maTi Ser-

Cevis procesSi, magram, samagierod,

iq profesoris da studentis akade-

miuri Tavisufleba aris konstitu-

ciurad daculi. amas emateba isic,

rom aravis, ukve saukuneebis manZil-

ze, eWvi ar epareba imaSi, rom univer-

sitetebi arian avtonomiurebi. Cvenc

am gziT unda wavideT, anu, pirvel

rigSi, unda uzrunvelvyoT studen-

tis da profesoris Tavisufleba da

maT SeTanxmebas, maT interesebs unda

efuZnebodes yvelaferi danarCeni.

Tu ase iqna, namdvilad viqnebiT avto-

nomiurebi.

_ rogorc reqtoris movaleo-

bis Semsrulebeli, Tu agirCies, ras

gegmavT?

_ Zalian mtkivneuli da Zalian

swrafi cvlilebebi, cxadia, ar unda

iyos, radgan umaRles saswavlebels

da, saerTod, ganaTlebis sistemas ar

uxdeba zedmeti cvlilebebi. erTxel

gaviareT da gaxsovT, rom, ZiriTadad,

tkivili mogvitana, amitom revolu-

ciur cvlilebebs ar vgegmav. gaazre-

buli nabijebi unda gadaidgas dinji,

oRond swori mimarTulebiT! cxadia,

aq erTi kaci verafers gaakeTebs. ori-

ve sabWo unda iyos aqtiurad CarTuli

da, aseve, profesura da studente-

bi _ maTi uflebebi da monawileoba

marTvaSi aucileblad unda gafar-

Tovdes.

_ apirebT Tu ara reqtoris ar-

CevnebSic miiRoT monawileoba?

_ ver getyviT, ar vici jer. iseTi

problematuri ramdenime dRea win,

rom mxolod amis Semdeg SeiZleba da-

fiqrdes adamiani. anu jer es arCevne-

bia wesierad Casatarebeli da kidev

mTeli wyebaa movlenebisa gadasagore-

beli. dRes naadrevia amaze saubari.

meoTxe gverdidan

darejan TvalTvaZis biografiuli cnobebi

daibada 1958 wlis 20 maiss walen-

jixaSi. 1980 wels daamTavra ivane

javaxiSvilis saxelobis Tbilisis

saxelmwifo universitetis filolo-

giis fakulteti. 1997 wels daicva

sakandidato disertacia da mieniWa

filologiis mecnierebaTa kandida-

tis xarisxi.

1982-1988 wlebSi muSaobda Tsu-

is filologiis fakultetis Zveli

qarTuli enis kaTedrasTan arsebuli

qarTul xelnawerTa Semswavleli

samecniero-kvleviTi laboratoria

,,orionis” ufros laborantad; 1988-

2004 wlebSi _ amave laboratoriis

mecnier-TanamSromlad. 2005 wels

gaxda Tsu-is filologiis fakulte-

tis dekanis moadgile; 2006 wels – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis

saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis xarisxis

uzrunvelyofis komitetis wevri. 2004-2006 wlebSi iyo Tsu-is filologiis

fakultetis Zveli qarTuli enis kaTedris docenti; 2006-2012 wlebSi gax-

ldaT ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis

humanitarul mecnierebaTa fakultetis asocirebuli profesori. 2006-2010

wlebSi iyo ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universite-

tis humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekanis movaleobis Semsrule-

beli; 2010-2015 wlebSi – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo

universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekani. 2012 wlidan

dRemde aris ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-

sitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis profesori, qarTuli enis

saswavlo-samecniero institutis Zveli qarTuli enisa da teqstologiuri

kvlevebis kaTedris xelmZRvaneli. 2015 wlis 25 noembridan dRemde ivane ja-

vaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtoris moadg-

ilea.

darejan TvalTvaZis kvlevis ZiriTadi mimarTulebebia: qarTuli ena,

Zveli qarTuli ena da Sua saukuneebis Zveli qarTuli Targmanebi, qarTuli

saliteraturo enis istoria, qarTuli paleografia, kodikologia, teqsto-

logia, axali aRTqmis qarTuli Targmanis teqstisa da enis sakiTxebi, bizan-

tiur-qarTuli urTierTobebi.

darejan TvalTvaZe aris mravali profesiuli asociaciisa da saredaqcio

sabWos wevri: patristikuli kvlevebis saerTaSoriso asociaciis, giorgi

axvledianis saxelobis enaTmecnierebis istoriis sazogadoebisa da qarT-

velologiis mxardamWerTa saerTaSoriso asociaciis damfuZnebeli wevri,

aTenis humanitaruli qselis damfuZnebeli wevri, Tsu-is humanitarul

mecnierebaTa fakultetis samecniero Jurnalis „humanitaruli kvlevebis

weliwdeuli“ saredaqcio kolegiis, Tsu-is humanitarul mecnierebaTa

fakultetis orenovani eleqtronuli samecniero recenzirebadi Jurna-

lis „spekalis“ saredaqcio kolegiis, Jurnal „enaTmecnierebis sakiTxebis“

redkolegiis, saqarTvelos multilingvuri asociaciis Jurnalis „HOMO LO-QUENS“ saredaqcio sabWos, samecniero Jurnal „Culture & Philosophy“ saredaq-

cio sabWos wevri da Tsu-is qarTuli enis institutis samecniero Sromebis

krebulis redaqtori.

igi aris 1 monografiis, 5 saxelmZRvanelos, 70-mde samecniero naSromis

avtori, aseve mravali saerTaSoriso da lokaluri samecniero da saswavlo

grantebis, proeqtebis da programebis Semsrulebeli da xelmZRvaneli.

Sexvedra kandidatebTan

Page 6: N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

6

ratom gavbede arCevnebSi monawileobis miReba?

_ rogor SeafasebT universi-

tetSi mimdinare procesebs 10 mar-

tidan reqtoris gadadgomamde?

_ yvela qarTvelisTvis Tbili-

sis saxelmwifo universiteti deda

universitetad iwodeba da CemTvisac

mniSvnelovania, radgan Cemi sadi-

plomo Tema universitetis fizikis

fakultetze momzadda da, amdenad,

yvelanairad mniSvnelovani iyo uni-

versitetSi ganviTarebuli procese-

bi. saerTod, yovel periods da yvela

Taobas sWirdeba raRac axali xedva _

es iyo mizezi, albaT, procesebisa...

Torem reqtori da misi jgufi cnobi-

li mecnierebi, TvalsaCino moRvawee-

bi arian. studentebi momavali Taobaa.

yovelTvis arsebobda Cvens istoriaSi

mamaTa da SvilTa Soris brZola, wina

da momavali Taobis Widili. orive sa-

qarTvelos erTguli da mosiyvarule

jgufi iyo. yovelTvis arsebobs azr-

Ta sxvadasxvaoba da yovel etapze sa-

Wiroa am problemis, dilemis gadaWra

da mogvareba, anu es iyo da ase grZel-

deba dResac.

_ ramdenad avtonomiuria uni-

versiteti, Tqveni azriT?

_ saerTod, revoluciuri nabi-

jebis momxre ar var, Tumca mTeli

Cemi biografia modis studenturi

moZraobidan. piradad me Zalian bevr

sakiTxSi Cemi SeniSvnebi maqvs, magram

ara revoluciuri, aramed evolu-

ciuri, gansakuTrebiT ganaTlebis

kanonTan dakavSirebiT. Zalian kar-

gi iqneba, Tu meti avtonomiuroba

mieniWeba universitets, radgan, rac

meti avtonomiuroba iqneba, miT ufro

ukeTesad warimarTeba universitetis

bedi.

_ rogorc movaleobis Semsru-

lebeli, Tuki gaimarjvebT arCev-

nebSi, ras gegmavT?

_ gegma aris universitetis reqto-

ris arCevnebamde miyvana da akademiuri

sabWos Seqmna. oRond, am yvelaferSi

studentebis CarTulobas kanoni ar

iTvaliswinebs da mimaCnia, rom maTi

moTxovnebis maqsimaluri gaTvalis-

wineba aucilebelia. etyoba, axalma

drom moitana axali moTxovnebi da Cven

es raRac konsesusiT unda gadavwyvi-

toT. es ar aris politikuri procesi,

ufro sworad, ar unda iyos _ gTxovT,

es xazgasmiT daweroT! es unda iyos po-

litikaze maRla mdgomi procesi. Cven

yvelani varT erTi qveynis Svilebi da

me yvela mxares vuyureb, rogorc sa-

qarTvelos patriotsa da mosiyvaru-

les. Tu ase SevxedavT erTmaneTs, yve-

la sakiTxi mogvarebadi da gadawyveta-

dia. Cemi, rogorc reqtoris movaleo-

bis Semsruleblisa, mTavari funqcia

iqneba evoluciuri gziT, da ara revo-

luciuriT, yvela mxaris interesebis

gaTvaliswineba legitimuri reqtoris

da akademiuri sabWos arCevnebis Ca-

tarebisTvis. am SemTxvevaSi, vfiqrob,

Cacxreba vnebaTaRelva.

_ apirebT Tu ara reqtoris ar-

CevnebSic miiRoT monawileoba?

_ amas situacia aCvenebs. Tu iqne-

ba survili da mzaoba akademiuri sab-

Wos mxridan, didi siamovnebiT. mova-

leobis Semsrulebloba CemTvis ufro

dabali rangis saqmea da droebiTi

movlenaa, amitom gavbede arCevnebSi

monawileoba. Tu Semdeg situacia da

procesebi aCvenebs, rom didi nawi-

lisTvis misaRebi iqneba Cemi kandida-

tura, es CemTvis didi pativi iqneba,

Tu arada amisTvis brZolas namdvi-

lad ar vapireb.

mexuTe gverdidan

Sexvedra kandidatebTan

Tbilisis saxelmwifo universitetis

avtonomia ar aris garanti kanonie-

rebisa. ufro metic, is iqca TviTne-

bobisa da ganukiTxaobis farad.

martis TveSi ganviTarebuli movlenebi-

sas, universitetisTvis boZebuli avtono-

miis gamoyenebiT akademiurma sabWom kanc-

leris arCevnebis procesSi daarRvia arse-

buli regulaciebi. es procesi amxila, erTi

mxriv, axalgazrda advokatTa asociaciam,

xolo, meore mxriv, saqarTvelos ganaTle-

bisa da mecnierebis saministros Sida au-

ditma. kanondarRvevis ukuRmarToba kidev

ufro aSkara gaxada studenturma mRelva-

rebam, ris Sedegadac gadadga Tsu-is reqto-

ri. miuxedavad amisa, ama wlis 15 maisamde

akademiurma sabWom gaixangrZliva muSaobis

vada da 4 aprils gamoacxada konkursi re-

qtoris movaleobis Semsruleblis Tanamde-

bobaze, xolo 14 aprils amoiwura gancxade-

bis Setanis vada. Tavs valdebulad vTvli,

gavasajarovo, rom zemoaRniSnul Tanamde-

bobaze gamocxadebul konkursSic ukve uxe-

Sad dairRva regulaciebi, rac gamoixata,

sul mcire, SemdegSi: 14 aprils saarCevno

komisiam konkursSi daregistrirebuli ori

piri moxsna konkursidan asakobrivi zRva-

ris miyenebiT, rac ganmarta Semdegnairad:

„merab eliaSvili da inesa merabiSvi-

li ar akmayofileben: „umaRlesi ganaT-

lebis Sesaxeb“ saqarTvelos kanonis me-40

muxlis me 2 punqtis moTxovnas,romlis

mixedviTac saxelmwifos mier dafuZne-

bul umaRlesi saganmanaTleblo dawese-

bulebis administraciul Tanamdebobaze

ar SeiZleba arCeul an daniSnul iqnes 65

wels miRweuli piri.“

mogexsenebaT, saqarTvelos kanonis 40-e

muxlis 2-e punqtamde, 1-i punqtia, sadac

ganmartebulia, Tu romeli Tanamdebobebi

igulisxmeba 2-e punqtSi:

„1. saxelmwifos mier dafuZnebuli

umaRlesi saganmanaTleblo dawesebule-

bis administraciul Tanamdebobebs mie-

kuTvneba: umaRlesi saganmanaTleblo da-

wesebulebis xelmZRvanelis (reqtoris),

administraciis xelmZRvanelis, ZiriTa-

di saganmanaTleblo erTeulis xelmZR-

vanelis da damoukidebeli samecniero-

kvleviTi erTeulis direqtoris Tanam-

debobebi, agreTve umaRlesi saganmanaT-

leblo dawesebulebis wesdebiT gaTva-

liswinebuli sxva Tanamdebobebi. sajaro

samarTlis iuridiuli piris – umaRlesi

saganmanaTleblo dawesebulebis admi-

nistraciul Tanamdebobebs miekuTvneba

aseve umaRlesi saganmanaTleblo da-

wesebulebis xarisxis uzrunvelyofis

samsaxuris ufrosis da ZiriTadi sagan-

manaTleblo erTeulis xarisxis uzrun-

velyofis samsaxuris ufrosis Tanamde-

bobebi.“

rogorc CemTvis naTelia da rogorc

ganmimartes wamyvanma iuristebma, am Ta-

namdebobebSi ar igulisxmeba reqtoris

movaleobis Semsruleblis Tanamdeboba.

amitom iyo, rom gancxadebis miRebis moT-

xovnaTa CamonaTvalSi asakobrivi zRvari

miTiTebuli ver iqneboda. amdenad, Cemi

konkursidan moxsnis Taobaze gancxadebis

gasajaroebisas gamoiyenes is kanoni, rome-

lic ar udgeba sakonkurso Tanamdebobas.

amis garda, samarcxvino isicaa, rom 40-e

muxlis 2-e punqti, romelic arasworad mi-

uyenes sakonkurso Tanamdebobas, Tavad,

rogorc regulacia, arasrulad warmoad-

gines. ai, ras vkiTxulobT arsebuli kano-

nis 40-e muxlis 2-e punqtSi:

„2. saxelmwifos mier dafuZnebuli

umaRlesi saganmanaTleblo dawesebule-

bis administraciul Tanamdebobaze ar

SeiZleba arCeul an daniSnul iqnes 65

wels miRweuli piri, garda im SemTxve-

visa, rodesac sxvagvari SesaZlebloba

pirdapir aris gaTvaliswinebuli umaR-

lesi saganmanaTleblo dawesebulebis

wesdebiT.“

rogorc vxedavT, kanonis 40 muxlis 2-e

punqtis srulad warmodgenis nacvlad,

winadadeba gayves da warmoadgines mxolod

misi pirveli nawili, e. i. damales winadade-

bis meore nawili da mZimis nacvlad dasves

wertili.

ismis sxva kiTxva: im SemTxvevaSic, Tu ka-

noni gamocxadebul Tanamdebobas miudge-

boda, sabWos xom evaleboda sajarod gamo-

eqveynebina moTxovnaTa nusxaSi asakobrivi

zRvari, radgan kanonis Tanaxmad es sabWos

prerogativaa? aseTi ar momxdara!

friad sayuradReboa, rom Tsu-is kan-

celariis ufrosma, nunu ovsianikovam sa-

konkurso sabuTebis miRebisas ama wlis 12

aprils, Seityo ra, rom var 66 wlis, Caiba-

ra wesrigSi arsebuli Cemi sabuTebi da iqve

amixsna, rom 65 wlis asakobrivi zRvari am-

jerad ar mexeboda, radgan sabuTebi Sem-

qonda reqtoris movaleobis Semsruleblis

Tanamdebobaze. amasTanave, ganmimarta, rom

Tu momavalSi visurvebdi monawileoba mi-

meRo reqtoris Tanamdebobaze gamocxade-

bul konkursSi, asakobrivi zRvaris gaT-

valiswineba damokidebuli iqneboda axali

akademiuri sabWos mier miRebul dadgeni-

lebaze.

ismis Semdegi kiTxva: reqtoris movaleo-

bis Semsruleblis Tanamdebobas rom Tavi

davaneboT, reqtorisa da administraciis

sxva xelmZRvanelebis mimarT Tu iyenebs

Tsu-is akademiuri sabWo 40 muxlis 2-e pun-

qts asakobriv zRvarTan mimarTebaSi?

rogorc Cans, ara, radgan merab eliaS-

vili, romelic aramarTebulad moxsnes

konkursidan, aRmoCndeba, rom aris da-

niSnuli reqtoris moadgiled 2013 wlis

seqtemberSi, radgan m. eliaSvili dabade-

bulia 1945 wels da 2013 wlis seqtembers 68

wels iqneboda miRweuli.

cnobisaTvis, Tsu-Si 65 wels gadacile-

buli pirebis administraciul Tanamdebo-

baze daniSvnis SemTxvevebi sxvac moiZebneba.

Tu arsebul akademiur sabWos miRebuli

aqvs dadgenileba asakobrivi zRvaris ga-

moyenebis Sesaxeb, rac pirdapir miesadage-

ba reqtoris moadgilis Tanamdebobas, maSin

merab eliaSvili saswrafod unda ganTavi-

sufldes dakavebuli Tanamdebobidan.

ismis kiTxva: gaTavisuflda Tu ara me-

rab eliaSvili dakavebuli Tanamdebobi-

dan? Tu ara da ratom? ar exeba mas kano-

nis zemoaRniSnuli punqti?

gamomdinare iqidan, rom moqmedi sabWo

mxilebulia kanondarRvevasa da administ-

rirebis dabal kompetenciaSi, xolo saar-

Cevno komisiam ukve dauSva rigi Secdomebisa

(garda gancxadebaSi miTiTebulis), me aravi-

Tar SemTxvevaSi ar viTxov Cems dabrunebas

konkursSi (Tumc amis daregulireba TiT-

qmis avtomaturadaa SesaZlebeli), aramed,

moviTxov, arsebuli saarCevno komisiis Se-

madgenlobis daTxovnas da axali komisiis

dakompleqtebas. saarCevno komisia Tavisi

SemadgenlobiT arasandoa imis gamo, rom is

daakompleqta arasando akademiurma sabWom.

amasTanave, maqvs ufleba ganvacxado,

rom arsebuli akademiuri sabWo, romelic

gadamdgarad aris gamocxadebuli, magram

muSaobs 15 maisamde, saswrafod unda Ca-

moscildes administraciul saqmianobas

universitetSi, xolo axali saarCevno ko-

misia SesaZloa daakompleqtos profesor-

Ta sagangebod SerCeulma gundma.

inesa merabiSvili, profesori, Tsu-is Targmanmcodneo-

bis kaTedris xelmZRvaneli

inesa merabiSvili: saarCevno komisiam ukve dauSva rigi Secdomebisa

inesa merabiSviliinesa merabiSvili

samarTliani iyo Tu ara saarCevno komisiis

gadawyvetileba?

universitetis reqtori lado pa-

pava inesa merabiSvils da merab

eliaSvils bodiSs uxdis imis gamo,

rom saarCevno komisiis mier registra-

ciidan maTi moxsnis gadawyvetilebaze

reagirebis berketi ar aqvs.

`rodesac akademiurma sabWom es ar-

Cevnebi gamoacxda, sabWos wevrebisTvis

cnobili iyo, rom reqtoris movaleobis

Semsrulebelze ar unda gavrcelebu-

liyo asakobrivi SezRudva, rac sabWos

acnoba Tsu-is iuridiulma samsaxurma

ganaTlebisa da mecnierebis saministros

iuridiul departamentTan SeTanxme-

bis Semdeg, saarCevno komisiam ki miiRo,

Cemi azriT, arasamarTliani gadawyveti-

leba da asakobrivi barieri gaavrcela

reqtoris movaleobis Semsrulebelzec.

reqtors ki ar gaaCnia raime meqanizmi _

zegavlena iqonios saarCevno komisiis

gadawyvetilebaze”, _ acxadebs lado

papava. misi TqmiT, igi ar aris darwmu-

nebuli, rom saxelmwifo struqturebma

dauSvan, rom 2013 wlisgan gansxvavebiT,

reqtoris arCevnebi maTi CarTulobis

gareSe gaimarTos.

saarCevno komisiis gadadgomis moT-

xovna Cven demetre egnataSvils gavaca-

niT, romelic am komisiis mdivani gax-

lavT. misi TqmiT, saarCevno komisiis

gadawyvetileba inesa merabiSvilTan da

merab eliaSvilTan mimarTebaSi kanons

daefuZna. `saqarTvelos `umaRlesi ga-

naTlebis Sesaxeb” kanonis me-40 muxls,

kerZod, 1 da 2 punqtebs, universitetis

wesdebis 33-e muxls, Tavad reqtoris

brZanebas da akademiuri sabWos brZane-

bulebas daveyrdeniT, romliTac gani-

sazRvra arCevnebis Catareba. kanonSi

aseTi Canaweria: administraciul Tanam-

debobebs miekuTvneba universitetis xe-

lmZRvanelis (reqtori, dekani, kancle-

ri da a.S.) Tanamdeboba. kanoni xazgasmas

akeTebs ara maincdamainc reqtorze, ara-

med dawesebulebis xelmZRvanelze. amave

kanoniT gansazRvrulia, rom reqtoris

movaleobis Semsrulebeli, romelic

saarCevno kolegiis mier airCeva, axor-

cielebs reqtoris srul uflebamosi-

lebas. igi arafriT gansxvavdeba reqto-

risgan, garda erTi momentisa _ misi mo-

qmedeba SezRudulia droSi. sxva mxriv,

movaleobis Semsrulebeli, TavisTavad,

sruluflebiani reqtoria. `dawesebu-

lebis xelmZRvanelSi” kanoni moiazrebs

rogorc reqtors, aseve reqtoris mo-

valeobis Semsrulebels. Tuki kanoni

ambobs, rom asakobrivi cenzi arsebobs

am piris mimarT, reqtoris movaleobis

Semsrulebelic, cxadia, unda emorCile-

bodes am ganawess”, _ acxadebs demetre

egnataSvili da ambobs, rom saarCevno

komisias kanoni ar daurRvevia. misi Tq-

miT, arCevnebi 20 aprils gaimarTeba da

saarCevno komisia dakisrebul movaleo-

bas Seasrulebs.

demetre egnataSvilidemetre egnataSvili

Page 7: N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

7

universitetis studentebi 16 apri-

lidan isev aqciebs aanonseben.

amasTan dakavSirebiT maT gancxa-

deba ganaTlebisa da mecnierebis ministr-

Tan Sexvedris Semdeg gaakeTes. isini aRniS-

naven, rom saministros mxridan maTTvis

micemuli piroba ar Sesrulda da, amdenad,

saprotesto aqciebs isev ganaaxleben. gana-

Tlebisa da mecnierebis saministros mier

momzadebul kanonproeqts aprotestebs

„auditoria 115.~ studentebis gancxa-

debiT, kanonis samuSao versiaSi maTi mo-

Txovnebi gaTvaliswinebuli ar aris. isini

TviTmmarTvelobis struqturis gauqmebas

da `odeerebis~ mier universitetis dauyo-

nebliv datovebas moiTxoven. maTi azriT,

ganaTlebis saministro studentebs sTava-

zobs ara TviTmmarTvelobis struqturis

gauqmebas, aramed mis Canacvlebas sxva sa-

xelis mqone, aseve biurokratiuli da, ga-

rkveulwilad, ierarqiuli organoTi.

„ar vapirebT Cveni moqmedebebisa da mi-

znebis lokalizebas mxolod studenturi

TviTmmarTvelobebis mimarTulebiT. stu-

denturi TviTmmarTveloba aris ubralo

rgoli am mankieri sistemisa. Cveni dRis

wesrigi swored umaRles saganmanaTleblo

sivrceSi arsebul uamrav problemaze muSa-

obaa.

gvaqvs oTxpunqtiani moTxovna, rac aqam-

de ar dakmayofilebula:

1) moviTxovT ganaTlebis sistemis srul

reformirebas da mecnierebis priorite-

tad qcevas, rac gulisxmobs gare referi-

rebas da sxva sakiTxebs;

2) studenturi TviTmmarTvelobis stru-

qturis gauqmebas da warmomadgenlobiTi

funqciis gadacemas sabWoebSi pirdapiri

wesiT arCeuli studentebisTvis;

3) reqtorisa da akademiuri sabWos arCe-

vis axali, demokratiuli wesis SemuSavebas;

4) `odeerebis~ mier universitetebis

dauyovnebliv datovebas;

saxelmwifo da ganaTlebis saministro

studentebis motyuebas cdiloben, rasac

Cven ver davuSvebT da vagrZelebT brZo-

las, vidre qveynisTvis ganaTleba ar gaxde-

ba prioritetuli dargi da ar ganxorciel-

deba Zireuli cvlilebebi. Cven viTxovT

ganaTlebis reformas! “ _ aRniSnulia stu-

dentebis mimarTvaSi.

ganaTlebis saministros mier SemuSave-

bul winadadebebTan dakavSirebiT SeniSvne-

bi aqvT studentur TviTmmarTvelobaSic.

TviTmmarTvelobis wevrebi universitetis

saqmianobaSi saministros raime formiT Ca-

revas ewinaaRmdegebian, radgan es univer-

sitetis avtonomiis xelyofas niSnavs. maTi

azriT, universitetma TviTon unda gada-

wyvitos _ rogori saxis TviTmmarTveloba

eyoleba.

ganaTlebisa da mecnierebis ministri Ta-

mar sanikiZe Tvlis, rom axali kanonproe-

qti saswavlebelSi arsebul mdgomareobas

gamoasworebs. „Cven optimaluri varianti

SevTavazeT studentebs. TviTmmarTve-

loba axal proeqtSi ar figurirebs, aris

sxva struqtura, romelic bevrad ufro

demokratiulia“, _ ganacxada Tamar sani-

kiZem.

ganaTlebis saministros mier SemuSave-

buli kanonproeqtis samuSao versiis mi-

xedviT, umaRles saganmanaTleblo dawese-

bulebebSi TviTmmarTvelobebi gauqmdeba

da maT nacvlad studenturi klubebi Sei-

qmneba, romlis wevrebsac airCeven faruli

kenWisyriT, sayovelTao, Tanaswori, pirda-

piri arCevnebis safuZvelze, 2 wlis vadiT.

proeqtis mixedviT, studentur klubSi

SesaZlebelia warmodgenili iyos akademiu-

ri umaRlesi ganaTlebis TiToeuli safe-

xuris studenti.

studenturi klubebis marTvis orga-

no iqneba studenturi sabWo. TiToeuli

studenturi klubi studentur sabWoSi

Tavisi Semadgenlobidan airCevs Tanabari

raodenobis warmomadgenels, magram arau-

metes samisa. maTi raodenoba ganisazRvreba

umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis

wesdebiT.

studenturi sabWos saqmianobas orga-

nizebas gauwevs Tavmjdomare da spikeri,

romlebsac studenturi sabWo Tavisi rige-

bidan airCevs.

xolo aqtivobebze da studenturi proe-

qtebis dasafinanseblad gamoyofil Tanxas

monitorings saganmanaTleblo dawesebu-

lebis administraciis Sesabamisi struqtu-

ruli erTeuli gauwevs.

mimdinare procesebze dakvirvebis Sede-

gad studentebi acxadeben: „arsebobs eWvi,

rom saministroze moxda zewola Zalovani

struqturebis mier. maT jer daagvianes

kanonproeqtis gamogzavna, sabolood ki

studentebs SesTavazes kanonproeqtis sa-

muSao varianti, romelic, faqtobrivad,

TviTmarTvelobis mxolod `rebrendings”

iTvaliswinebs. anu struqturuli erTeu-

li sxva saxeliT isev iarsebebs“.

ganaTlebisa da mecnierebis saministros

mier SemuSavebuli kanonproeqtis samuSao

versiasTan dakavSirebiT azri gamoTqves

„auditoria 115“-is wevrebma, Tsu-is socia-

lur da politikur mecnierebaTa fakul-

tetis studentebma: giorgi arobeliZem da

naTia qarCilaZem.

giorgi arobeliZe: _ `auditoria 115~ wevrebis Sexvedra ga-

naTlebis ministrTan uSedegod dasrulda,

radgan ganaTlebis saministro araa mzad

gaiTvaliswinos Cven mier SeTavazebuli

mTavari _ Tanasworobis principi.

gvaqvs ramdenime ZiriTadi moTxovna, ro-

melic yvelaze fundamentur problemebs

exeba. pirveli es aris studenturi TviTm-

marTvelobis reforma. ganaTlebisa da mec-

nierebis saministrom reformis magivrad

SemogvTavaza is, rom sakanonmdeblo cvli-

lebis Semdeg termin `TviTmmarTvelobas~

Caanacvlebs sityvaTSeTanxmeba _ `studen-

turi klu bi~.

studenturi aqciebis Semdeg saminis-

trom mogvca piroba, rom yvela Cvens prin-

cips gaiziarebda; moxdeboda studenturi

TviTmmarTvelobis gauqmeba da iseTi sis-

temis Camoyalibeba, romelic gamoricxavs

raime jgufis upirates mdgomareobaSi yo-

fnas.

ori Sexvedra gvqonda ganaTlebisa da mec-

nierebis saministroSi, romelsac ministri

piradad eswreboda. bolo Sexvedra 1 aprils

gaimarTa, sadac Cven is Tezisebi warmovad-

gineT, romlis mixedviTac axali kanoni unda

SemuSavebuliyo. saministrom moiwona Cven

mier warmodgenili Tezisebi da mzadyofna

gamoTqva muSaobis dasawyebad.

maTgan miviReT piroba, rom kanonproe-

qts uaxloes droSi gadmogvigzavnidnen.

erTi kviris Semdeg ki mogvdis kanonproe-

qti, romlis mixedviTac termin `studen-

tur TviTmmarTvelobas” anacvlebs ter-

mini ,,studenturi sabWo” da `studenturi

klubi”, sxva yvelaferi ki igive rCeba: isev

prezidenti, isev moadgileebi da a.S. warmo-

gvidgines TviTmmarTvelobis absolutu-

rad identuri struqtura, mxolod erTi

gansxvavebiT - axali kanonmdeblobis Tanax-

mad, am organos ukve Tavisi biujeti eqneba.

ra moxda, ratom Seicvala radikalurad

Tavisi mosazreba ganaTlebis saministrom?

pasuxi mgoni yvelasaTvis naTelia. Cveni

varaudiT, saqmeSi CaerTo uSiSroebis sam-

saxuri. ra Tqma unda, mas ar awyobs studen-

turi TviTmmarTvelobis gauqmeba da Tu

ratom, es yvelam kargad icis.

studenturi TviTmmarTvelobis

rogor reformas iTxovs ,,auditoria 115”

ra ar moswons studentur jgufs axal kanonproeqtSi?

me-8 gverdze

avtonomiis darRveva da studen-

tebis Tavisuflebis SezRudva

_ ase afasebs Tsu-is studen-

turi TviTmmarTveloba ,,umaRlesi

ganaTlebis Sesaxeb” kanonSi cvlile-

baTa kanonproeqtis drafts. Salva

sabauri miiCnevs, rom kanonis re-

formirebis procesSi saqarTveloSi

arsebuli yvela umaRlesi saswavle-

blis studenturi TviTmmarTveloba

unda CaerTos, radgan momzadebuli

kanonproeqtis drafti uSualod maT

exebaT. Tsu-is studenturi TviTm-

marTveloba ganaTlebisa da mec-

nierebis saministros cvlilebebis

sakuTar modelsac warudgens.

ratom afasebs Tsu-is studen-

turi TviTmmarTveloba ganaTlebisa

da mecnierebis saministros mier

SemoTavazebul cvlilebebs av-

tonomiis SezRudvad? ra pozicia

aqvT mis wevrebs? gvesaubreba Tsu-

is studenturi TviTmmarTvelobis

prezidenti Salva sabauri.

_ ganaTlebisa da mecnierebis sami-

nistrom ,,umaRlesi ganaTlebis Sesa-

xeb” kanonSi cvlilebaTa kanonproeqtis

drafti moamzada. rogor afasebs Semo-

Tavazebul models Tsu-is studenturi

TviTmmarTveloba?

_ Cveni pozicia aris aseTi: Tu saka-

nonmdeblo doneze xdeba cvlileba, unda

aixsnas _ ratom dgas amis saWiroeba,

radgan ,,umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb”

kanonis 45-e muxliT da kidev ramdenime

punqtiT uzrunvelyofilia studenturi

TviTmmarTvelobis warmomadgenlobiTi

funqcia _ fakultetebis sabWoebSi stu-

dentebis warmomadgenloba. studenturi

TviTmmarTvelobis aRmasrulebeli fun-

qcia kanonSi gawerili ar aris da TviT-

mmarTvelobis arCevnebSi gamarjvebuli

studentebi wyveten, Tu rogor daalagon

es struqtura. Sesabamisad, ase xistad

erTi modelis SeTavazeba, romelic ka-

nonSi Caideba da yvela amas unda moergos,

arasworia. es niSnavs pirdapiri wesiT av-

tonomiis SezRudvas. rac Seexeba imas, rom

TiTqos kluburi modeli Semodis, Sinaar-

sobrivad ase ar aris _ fakultetis TviT-

mmarTvelobebs erqmeva sxva saxeli _

klubi da calke sainiciativo jgufebs Ta-

visTavad SeuZliaT proeqtebis Setana ad-

ministraciaSi, romlisTvisac garkveuli

moWrili Tanxa iarsebebs iseve, rogorc

studenturi sabWosTvisac iarsebebs

moWrili Tanxa. praqtikul doneze iqmneba

biujeti, romelic winaswar damtkicdeba

warmomadgenlobiT sabWoze. es arasworia,

radgan igive administraciuli gavlenaa...

zogadad, klubebis debulebas amtkicebs

senati, sadac studentebis Semadgenloba

1/3-ia da profesorebs SeuZliaT Seuz-

Rudon studentebs uflebamosilebebi.

studenturi TviTmmarTveloba ki aris

studentebis xma da misi nebismieri sa-

xiT SezRudva an amis Teoriulad daSveba

araswori da aralogikuria. dRes moqmedi

kanoniT, studentebis Tavisufleba dacu-

lia. studentebs SeuZliaT TviTon Sear-

Cion modeli – rogori TviTmmarTveloba

surT yavdeT, ra unda rom gaakeTon da a.S.

_ faqtobrivad, Tqveni SefasebiT,

am cvlilebebis dakanonebis SemTxveva-

Si, administracias studenturi TviTm-

marTvelobis kontrolis berketi eqne-

ba?

_ diax! da kidev, es, aseve, niSnavs av-

tonomiaSi xistad Carevas. students

Tavad unda hqondes ufleba, airCios _

rogori modelis TviTmmarTveloba surs

universitetSi. Tbilisis saxelmwifo uni-

versitetSi 22 000 studenti swavlobs, ami-

tom 80, 200 an Tundac ufro mets, rodesac

aseTi formiT undaT studenturi TviTm-

marTvelobis Secvla (Tanac oficialuri

organizebis gverdis avliT), avtonomiis

dacva ki ara, avtonomiis SezRudva surT

frazis _ `avtonomia universitets~ _

safarqveS. am SemTxvevaSi sxva adamiane-

bis azri izRudeba. demokratiulad um-

ravlesobam unda gadawyvitos _ rogori

modelis studenturi TviTmmarTveloba

surs iyos umaRles saswavlebelSi. Cveni

mowvevis studenturi TviTmmarTveloba

6 000-ma amomrCevelma airCia da saarCevno

procesSi arc erTi xarvezi ar dafiqsire-

bula. misi aralegitimurad gamocxadeba

TviTgamocxadebuli organizaciis mier

calsaxad aralegitimuria. yvelafers

aqvs Tavisi samarTlebrivi CarCo, ro-

gorc ki procesi am farglebs gascdeba,

iwyeba areuloba. studentur TviTmmarT-

velobas, ra Tqma unda, reforma sWirdeba!

nebismieri organizaciis valia _ ganvi-

Tardes da Tanamedrove garemos moergos,

magram, Tu ar ambob _ ras cvli, rogor da

ratom, maSin es, ubralod, populizmia.

_ studenturi TviTmmarTvelo-

bis reformis sakiTxi misi reputaciis

gamoc dadga. wlebis ganmavlobaSi ara

erTi uaryofiTi Sefaseba xmiandeboda

am institutis misamarTiT...

_ kargad unda gaimijnos warsuli da

axlandeli periodi. Cveni mowvevis TviT-

mmarTvelobam SeZlo emuSava iseT viTare-

baSi, rodesac sruli depolitizeba ganva-

xorcieleT da arc erTi Zaladobis faqti

ar momxdara, miuxedavad imisa, rom araerT

provokacias hqonda adgili. vgulisxmob

am institutis araeTikurad moxsenebas,

wevri studentebis demoralizaciis mcde-

lobas da a.S. garda amisa, aRsaniSnavia is,

rom am kanonproeqtis draftSi weria, rom

`axla TviTmmarTvelobaSi yvela safe-

xuris students SeeZleba, rom arCeul

iqnas~. axla ra, ase ar aris? am mowvevis

TviTmmarTvelobaSi umaRlesi saganma-

naTleblo samive safexuris studente-

bi arian. aseTi formulirebiT proeqtis

dawera niSnavs imas, rom kanoni kargad ar

esmiT.

_ axla ras apirebT, gegmavT Tu ara,

rom ganaTlebisa da mecnierebis samini-

stros Tqveni winadadebebi miawodoT?

_ Cven Cveneul models SevTavazebT.

vfiqrobT, rom ganaTlebis saministros

unda hqonoda iseTi pozicia, rogorc ne-

bismier sxva saministros, romelsac mona-

wileoba aqvs miRebuli kanonis refor-

mirebaSi, anu saministros unda SeeZlos

kanonis imgvarad interpretacia, rasac es

kanoni gulisxmobs. umaRlesi ganaTlebis

Sesaxeb kanonis 45-e muxli uzrunvelyofs

studenturi TviTmmarTvelobis damou-

kideblobas. is, rom mxolod studentur

TviTmmarTvelobas aqvs wvdoma resur-

sebze, ar aris swori. raRac logikiT stu-

denturi TviTmmarTveloba sxvebze ukeT

moqmedebs, radgan dagrovda gamocdileba

da wevrma studentebma ician _ esa Tu is

proeqti rogor ganaxorcielon, rogor

gaiweros finansuri xarjTaRricxva da

rogor unda warmarTon universitetSi

arsebuli biurokratiis winaaRmdeg lo-

jistikuri brZola. studentebis saini-

ciativo jgufebsa Tu konkretul stu-

dentebsac vexmarebiT ama Tu im ideis

ganxorcielebaSi. mogexsenebaT, Tbilisis

saxelmwifo universitetSi 22 000 stu-

denti swavlobs da TiToeul maTgans ver

gamovkiTxavT _ rame idea aqvT Tu ara,

studenturi TviTmmarTveloba maT in-

teresebs emsaxureba da, survilis SemTx-

Salva sabauri: mxolod Tsu-Si mimdinare procesebis gamo ar SeiZleba kanonSi

cvlilebebis Setana!

Salva sabauriSalva sabauri

me-9 gverdze

giorgi arobeliZegiorgi arobeliZe

Page 8: N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

8

Cven gvinda, rom kanoni ,,umaRlesi ga-

naTlebis Sesaxeb” Seicvalos. cvlilebis

Tanaxmad, bunebrivad Seiqmneba universi-

tetSi studenturi klubebi, ise, rogorc

es aris dasavleTis universitetebSi, rome-

lic gulisxmobs interesebis garSemo gaer-

Tianebul studentebs. aseTi klubebi dRes

universitetSi arsebobs, magaliTad po-

litologTa klubi da sxva. isini TavianTi

interesebidan gamomdinare axorcieleben

proeqtebs da a.S.

Tsu-Si unda Seiqmnas komisia, romelic

weliwadSi ramdenime sagranto konkurss

gamoacxadebs. studenturi sainiciativo

jgufi, romelic erTi ideis garSemo ga-

erTiandeba, am komisiaSi Tavis ganacxads

Seitans da komisia, gansazRvruli krite-

riumebis gaTvaliswinebiT, am proeqts an

daafinansebs, an _ ara.

aqve minda aRvniSno, rom kanonproeqtSi

asaxulia ramdenime seriozuli detali:

kerZod, kanonproeqti fakultetis sabWo-

Si studentTa warmomadgenlebis pirdapi-

ri wesiT arCevas gvTavazobs. senatis wevr

studentebs fakultetis sabWoSi arCeva

ekrZalebaT, anu ori sabWos wevroba. amas-

Tanave, saministro regulaciebs awesebs

studentTa xarjebis gamoyenebis sakiTxe-

bzec.

xSirad apelireben, rom Tu TviTmmar-

Tvelobas gavauqmebT da klubur sistemaze

gadavalT, studentebis uflebebis dacvas

veRar uzrunvelvyofT, rac arasworia. Tu

Cven mivaRwevT, rom studenti finansur

resursebTan wvdomas CamovaSoreT, maSin

arCevnebSi monawileobas iseTi studentebi

miiReben, romlebic iaqtiureben safakul-

teto sabWoebze, senatSi da marTla saqmes

gaakeTeben. yvela studenti Tanabar mdgo-

mareobaSi unda iyos.

xolo rac Seexeba studentis Tu stu-

denturi jgufis mier warmodgenili

proeqtis dafinansebas da finansur anga-

riSvaldebulebas Sesabamis organosTan,

amisTvis Seiqmneba safakulteto komisia,

romelic prioritetebs gansazRvravs.

bunebrivia, pirvel rigSi prioriteti

iqneba mecniereba da ganaTleba, xolo Se-

mdeg kulturuli, sportuli da gasar-

Tobi RonisZiebebi. garda amisa, komisias

gawerili eqneba is kriteriumebi, romlis

mixedviTac Sefasdeba studentebis mier

warmodgenili proeqtebi. es TavisTavad

gamoiwvevs imas, rom gaCndeba uamravi stu-

denturi iniciativa da maTTvis Seiqmneba

Tanabari sastarto pirobebi. am SemTxveva-

Si, studenturi TviTmmarTvelobac SeiZ-

leba gadakeTdes axal erTeulad da mona-

wileoba miiRos gamocxadebul sagranto

konkursSi.

saministros mier SemoTavazebul kanon-

proeqtSi kidev bevri sakiTxia gadasaxe-

di. magaliTad, reqtorisa da akademiuri

sabWos arCevnebis sakiTxi. kanonproeqtis

mixedviT, reqtors da reqtoris movale-

obis Semsrulebels airCevs ara saarCevno

kolegia, rogorc es dadgenilia moqmedi

kanoniT, aramed akademiuri sabWo, rac

universitetis demokratiulobis xarisxs

eWvqveS ayenebs, maSin, rodesac, universi-

tetSi uamravi studenti swavlobs. Cven

vfiqrobT, rom aucilebelia gaizardos

rogorc studentTa, ise akademiuri sazo-

gadoebis CarTuloba, romelic gamoiwve-

vs am procesebis gajansaRebas. rogorc

gamoCnda, Tsu-is akademiur sabWos aRar

Seswevs Zala universitetSi Zireuli

cvlilebebi ganaxorcielos. pirdapir

SeiZleba iTqvas, rom universitetSi dRes

aris klanuri mmarTveloba da klanebs So-

ris dapirispireba, Tundac akademiur sa-

bWoSi.

naTia qarCilaZe: _ ganaTlebisa da mecnierebis saminis-

tros TviTmmarTvelobis reformis Cve-

neuli xedva SevTavazeT. viTxovdiT, rom

TviTmmarTvelobis struqtura, rogorc

aseTi, gauqmebuliyo da safakulteto sa-

bWoebSi momxdariyo studentebis pirdapi-

ri arCeva.

realurad, ganaTlebis saministrom Se-

mogvTavaza is, rom TviTmmarTvelobis

saxeli, ubralod, klubebis saxeliT Caana-

cvla da is biurokratiuli sistema, rac

studentur TviTmmarTvelobas hqonda,

kvlav ise datova.

erTaderTi winsvla, Cveni azriT, aris is,

rom safakulteto sabWoebze studentebis

arCeva pirdapiri wesiT moxdeba, swored

isini miitanen studentur xmas universi-

tetis mmarTvel organoebTan. ministris

erT-erTi argumenti, Tu ratom unda ar-

sebobdes struqtuirebuli klubebi, aris

is, rom winaaRmdeg SemTxvevaSi Cakvdeba

studenturi cxovreba, raSic ver daveTan-

xmebiT. amis saSiSroeba namdvilad ar Sei-

qmneba.

maSin, roca universitetis mier gamo-

cxadebul grantebze Tavisufali wvdoma

iqneba, ufro meti studenturi klubi Sei-

qmneba da ufro meti studenti CaerTveba

sxvadasxva aqtivobebSi. darwmunebuli var,

Tu TviTmmarTvelobis saxiT biurokra-

tiuli sistema ar iarsebebs, studentTa

daintereseba ufro didi iqneba. rodesac

Cven saministros studenturi klubebis

Seqmnis iniciativaze vesaubrebodiT, vgu-

lisxmobdiT ara ,,umaRlesi ganaTlebis Se-

saxeb” kanonSi cvlilebis Setanas, aramed

mis gaweras Sida sauniversiteto debule-

bis saxiT.

garda amisa, saministros SevTavazeT

,,umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb” kanonpro-

eqtSi Seetana kidev erTi Sesworeba, ro-

melic reqtoris arCevis wess Seexeboda.

kanonproeqtis mixedviT, reqtors airCevs

akademiuri sabWo, rasac kategoriulad ar

veTanxmebiT. aucilebelia, rom reqto-

ris arCevnebis ufro demokratiuli meTo-

di dainergos. Tu akademiur sabWoSi Rir-

seuli, miukerZoebeli warmomadgenlebi

gveyoleba, maSin es gamarTlebuli iqneba,

magram amis garantiebs aravin mogvcems.

universitetSi dRes arsebobs klanebi,

romlebic garkveuli jgufis interesebs

gamoxataven.

radgan ganaTlebisa da mecnierebis sami-

nistrosTan SeTanxmebas ver mivaRwieT, va-

pirebT, davweroT kanonproeqtis Cveneuli

versia da ukve parlamentis gziT daviwyebT

mis lobirebas. ra proeqtic ganaTlebis sa-

ministrom SemogvTavaza, imis formirebas

azri ar aqvs, arc mis punqtobriv Caswore-

bas, radgan Zireuli sakiTxebi SeuTanxme-

belia.

minda, erT faqtzec gavamaxvilo yura-

dReba: ratomRac xdeba imis interpretire-

ba, rom Cveni erTaderTi mizani _ studen-

turi TviTmmarTvelobis reformaa. es ase

ar aris! Cven gvaqvs ramdenime ZiriTadi mo-

Txovna, romelic ukve gavaJRereT. es saki-

Txebi TviTmmarTvelobis Temaze bevrad

ufro mniSvnelovani sakiTxebia.

Tamar dadiani

studenturi TviTmmarTvelobis rogor reformas iTxovs ,,auditoria 115”

ra ar moswons studentur jgufs axal kanonproeqtSi?

meSvide gverdidan

naTia qarCilaZenaTia qarCilaZe

`moviTxovT ganaTlebis reformas!~

universitetis administraciuli Se-

no bis saxuravidan aqciis monawileebma

transfaranti _ `moviTxovT ganaTlebis

sistemis reformas!~ _ gadmofines.

aqciaze Sekrebil studentebs da mona-

wileebs mimarTes sxvadaxva universitetis

warmomadgenlebma, maT Soris, teqnikuri

universitetis gaficulma profesorebmac.

`universitetis studentoba yovelTvis

sazogadoebis lideri iyo. bolo periodis

movlenebma damarwmuna, rom mxolod erTi

universitetis saprotesto aqciebiT swav-

lis xarisxi ver gaumjobesdeba. sistemas

sWirdeba SekavSirebuli, erTiani Zalisx-

meva. me-5 dRea, teqnikuri universitetis

profesura SimSilobs da saministrosa da

xelisuflebis mxridan ar igrZnoba aravi-

Tari yuradReba. Tu adamians ar adardebs

erTi profesoris SimSilobac ki, igi ar

aris Rirsi, iyos ministri. gicxadebT Ta-

nadgomas!~, _ ganacxada teqnikuri univer-

sitetis profesorma goderZi tyeSelaS-

vilma.

`ra uSlis xels, rom reqtori airCes

mTeli universitetis mier? ra uSlis xels,

rom senati da akademiuri sabWo iyos ufro

warmomadgenlobiTi da demokratiuli

gziT arCeuli? ra uSlis xels gare refe-

rirebis SemoRebas akademiuri personalis

arCevis procesSi? universiteti Cvenia,

Cven unda SevcvaloT ganaTlebis sistemac

da es qveyanac da es unda moxdes demokra-

tiuli gziT. vis eSinia demokratiis? Cven

ar gveSinia!~, _ mimarTa studentebs levan

lorTqifaniZem, romlis gamosvlasac mohy-

va skandireba: `avtonomia universitets!~,

`prioriteti _ mecniereba!~.

ram miiyvana studentebi aseT radi-

kalur zomamde? aqciis erT-erTma organi-

zatorma, `auditoria 115~-is wevrma Tor-

nike SevardnaZem CvenTan saubarSi ganacxa-

da, rom ganaTlebis da mecnierebis sami-

nistrom studentebi moatyua, radganac

konstruqciul reJimSi muSaobis Sedegad

miRebuli cvlilebebi ar aisaxa `umaRlesi

ganaTlebis Sesaxeb~ kanonproeqtSi: `dRes

Cven viTxovT premier-ministrTan Sexve-

dras da Tu isic ar daTanxmdeba Cvens moT-

xovnebs, gvrCeba erTaderTi – radikaluri

gza, romelSic igulisxmeba ara inventaris

gafuWeba an universitetis qonebis daza-

raleba, aramed yvela sxva korpusebis pi-

ketireba da saswavlo procesis CaSlaze pa-

suxismgebeli iqneba saqarTvelos mTavro-

ba~, _ aRniSna man CvenTan saubarSi da kiTx-

vaze, apireben Tu ara aqciis gadatanas sxva,

ufro did masStabze, Tornike SevardnaZem

ganacxada, rom isini axla ebrZvian saxelm-

wifo politikas da ar gamoricxaven aq-

ciebs saministros da mTavrobis kancela-

riis winac.

aqciis mimdinareobisas ar yofila ga-

moxmaureba arc ganaTlebisa da mecniere-

bis saministros da arc premier-ministris

aparatis mxridan. am mizeziT, daaxloebiT 3

saaTze, monawileebs mimarTa levan lorT-

qifaniZem da SesTavaza maT – gadaenacv-

lebinaT mTavrobis kancelariis win, raTa

ufro axlodan miewvdinaT xma premier-mi-

nistrisTvis.

studentebi ministrTa kabinetisken

daiZrnen.

uari mTavrobis saparlamento mdivans

saxelmwifo kancelariis win aqciis

msvlelobisas gaxmianda informacia, rom

saqarTvelos mTavrobis saparlamento mdi-

vani da mTavrobis kancelariis iuridiuli

departamentis ufrosi Salva TadumaZe

mzad iyo, mieRo studentTa warmomadgen-

loba moTxovnebis gansaxilvelad, Tumca

aqciis monawileebma am SemoTavazebaze

uari ganacxades.

`Cven erTxel ukve mogvatyues da aRar

movtyuvdebiT. gvsurs, premier-ministrma

aiRos politikuri pasuxismgebloba ganaT-

lebis sistemis Zireul reformaze~, _ ga-

nacxades aqciis monawileebma.

amis Semdeg aqciis monawileebi isev uni-

versitets daubrundnen da gvian Ramemde

msjelobdnen protestis gamoxatvis Semd-

gom gzebze.

Tamar sanikiZe: `molaparakebebis resursi

amowuruli ar aris~

16 aprilsve saqarTvelos ganaTlebisa

da mecnierebis ministrma Tamar sanikiZem

sazogadoebrivi mauwyeblis mTavar sain-

formacio gamoSvebaSi ganacxada, rom stu-

dentebTan konstruqciul reJimSi imuSaves

da molodini absoluturad gansxvavebuli

iyo: `vfiqrob, Zalian kargad da normalu-

rad midioda muSaoba. mivediT iqamde, rom

raRac sakiTxebi sabolood gadavwyviteT.

dagvrCa garkveuli sakiTxebi gadasawyveti,

rac aucileblad universitetebis farg-

lebSi sajaro ganxilvebiT unda gagrZel-

des da Semdeg miviRoT gadawyvetileba,

radgan sabolood am cvlilebebis ganma-

xorcieleblebi swored universitetebi

arian~, _ ganacxada man da usamarTlobad

miiCnia studentebis mier gamoTqmuli say-

veduri, rom cvlilebebi `umaRlesi ganaT-

lebis Sesaxeb~ kanonSi fasaduria: `Tavad

`auditoria 115~-is principuli moTxovnac

iyo, rom nebismieri cvlileba, miT umetes,

reforma, warmarTuli yofiliyo saja-

ro ganxilvis, CarTulobis fonze, amitom

Semdegi nabiji iqneboda universitetebSi

sajaro ganxilvebi. Cven davpirdiT maT,

rom miviRebdiT yvelanair, Tundac erTma-

neTisgan Zalian gansxvavebul, argumenta-

cias. Cven aucileblad unda mogveces sa-

Sualeba, analizi gavakeToT _ ra moTxov-

nebia, ras rogor xedaven universitetebi.

amitom Semdgomi Sexvedra unda yofiliyo

Semajamebeli, romlis Sedegadac Camovya-

libdebodiT garkveul modelze. samwu-

xarod, ramdenime dRis mere Cven vnaxeT aq-

cia, romelic namdvilad ar hgavs im aqcias

im moTxovnebiT, romliTac daiwyes, aramed

gadavida ukve sxva fazaSi, rac namdvilad

samwuxaroa~, _ aRniSna Tamar sanikiZem.

misive TqmiT, studentebis moTxovnebis

80 % asaxulia kanonproeqtSi. rac Seexeba

studentur TviTmmarTvelobas, romlis

gauqmebasac `auditoria 115~-is wevrebi

iTxovdnen, ministris TqmiT, SemoTavaze-

bulia absoluturad gansxvavebuli stru-

qtura: `studenturi gaerTianeba, piro-

biTad klubebi, gavmijneT im sabWoebidan

da arCevnebidan, romlebic kombinirebu-

lad mimdinareobda aqamde. Cven maT SevTa-

vazeT studenturi gaerTianeba absolutu-

rad paritetul sawyisebze, fakultetebis

mixedviT, romelic ukve iqneboda pasuxis-

mgebeli da valdebuli wlis ganmavlobaSi,

rom universitets hqonoda studenturi

aqtivobebi, studenturi proeqtebi. yve-

la is diskomforti, romelic Tan axlda

studentur TviTmmarTvelobas, maT Soris

finansebis gankargvasTan dakavSirebiT, mT-

lianad CamovaSoreT TviTmmarTvelobas da

gadavuloceT senats, romelmac unda gan-

sazRvros Tanxebis xarjva da ganaxorcie-

los monitoringi. ar vambob, rom es aris

optimaluri modeli. amitomac miveciT sa-

Sualeba universitetebs, daewyoT msjelo-

ba am modelze da Semdeg ukve erToblivad,

studentebisa Tu universitetebis CarTu-

lobiT, SevjerebuliyaviT erT modelze,

romelic misaRebi iqneboda yvelasTvis~, _

ganacxada Tamar sanikiZem sazogadoebriv

mauwyebelTan interviuSi.

16 aprili am pasaJiT dasrulda. Tumca,

am dromde studenturi moZraoba `audito-

ria 115-is~ wevrebis nawili universitetis

VI korpusSi rCeba. Senoba piketirebulia.

studentebi premier-ministris universi-

tetSi misvlas da maTTan Sexvedras kvlav

iTxoven.

maia toraZe

meore gverdidan

16 aprilis aqcia

studenturi aqciebis axali talRa Tsu-Sipiketirebuli VI korpusi da ultimatumebi saqarTvelos premier-ministrs

Page 9: N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

9

vevaSi, unda mogvmarTon. vinc iyenebs am

resurss, kmayofili rCeba. vfiqrob, rom

dRevandeli kanoni Zalian kargia da vi-

sac misi cvlileba surs, jiniani bavSviviT

iqceva. studenturi TviTmmarTveloba ar

moswons 80 kacs da dRevandel viTarebaSi

ukve esec gazrdili raodenobaa. studen-

turi TviTmmarTveloba aravis Cagravs,

piriqiT, Cveni kari Riaa komunikaciisT-

vis, magram, ra Tqma unda, konstruqciul

reJimSi.

_ wesdebis mixedviT, Tsu-is studen-

turi TviTmmarTvelobis arCevnebi mais-

Si unda gaimarTos. gansazRvrulia Tu

ara zusti TariRi?

_ TviTmmarTvelobis arCevnebi wesiTa

da rigiT tardeba maisSi, anu Cven gvaqvs re-

gulacia, riTac es Tve aris gansazRvruli,

radgan am mowvevis TviTmmarTvelobas ori

weli usruldeba. 30 an 40 dRiT adre unda

gamocxaddes arCevnebis zusti TariRi,

radgan visac monawileobis survili aqvs,

mosamzadebeli periodic unda hqondes.

gvaqvs kidev erTi regulacia, romelic

gulisxmobs, rom gansakuTrebul SemTxve-

vebSi SesaZlebelia garkveuli vadiT ar-

Cevnebis gadaweva. axla, rodesac studen-

turi TviTmmarTvelobis rebrendingze

midis saubari da saministrosac surs cv-

lilebebis mosamzadeblad dro hqondes,

SesaZloa arCevnebi gadaidos. Tumca, jer-

jerobiT, amaze saubari naadrevia, radgan

es kanonproeqtis draftia da masze muSao-

ba kidev saWiroa. Tanac, Zalian cudia, rom

am procesSi ar aris CarTuli studentTa

is jgufi, romelsac studenturi TviTm-

marTvelobis arCevnebi mogebuli aqvs.

_ Tqven xom SegiZliaT ganaTlebisa

da mecnierebis saministros ufro aqti-

uri TanamSromloba SesTavazoT?

_ rodesac kanonze muSaoba iwyeba, yve-

la dainteresebuli mxare unda CaerTos.

sportisa da axalgazrdobis saministro-

sTan, samTavrobo doneze, arsebobs sadis-

kusio platforma, sadac arasamTavrobo

seqtoric CarTulia. Tu ganaTlebisa da

mecnierebis saministros ar surs maTTan

TanamSromloba, maSin SeuZlia - Tavadac

Seqmnas msgavsi sivrce. Cemi mosazrebiT,

saqarTvelos yvela umaRlesi saswavle-

blis studenturi TviTmmarTvelobis

warmomadgenlebi unda CaerTon am pro-

cesSi, radgan es maT exebaT. Tundac, mxo-

lod Tsu-Si mimdinare procesebis gamo

ar SeiZleba kanonSi cvlilebebis Setana

da yvela universitetis studentebisTvis

misi Tavze moxveva; gansakuTrebiT maSin,

rodesac SemoTavazebuli modeli aras-

wori da naklebad demokratiulia.

nato obolaZe

Tsu-is profesorTa sainiciativo

jgufi specialur gancxadebas

avrcelebs da warmomadgenlo-

biT sabWoSi Seqmnil droebiT samuSao

jgufs upirispirdeba.

`Tsu-Si Seqmnili viTarebidan ga-

momdinare, profesorTa sainiciativo

jgufi Sejerda universitetis wesde-

baSi Sesatan cvlilebebze da mimdinare

wlis 1 aprils warudgina winadadebe-

bi akademiur sabWos gansaxorcieleb-

lad. erT-erTi cvlileba exeboda aka-

demiuri sabWos struqturis sakiTxs,

kerZod, TiToeuli fakultetidan

akademiuri personalis raodenoba

gazrdiliyo 2-dan 4-mde. sakiTxi ga-

nixiles fakultetebis sabWoebis sx-

domebze. analogiuri winadadebiT aka-

demiur sabWos mimarTa studenturma

moZraobam `auditoria 115~. aRniSnul

winadadebas mxari dauWira Tsu-is aka-

demiurma sabWom, ris safuZvelzec

reqtorma, akademiuri sabWos Tavm-

jdomarem vladimer papavam daavala

iuridiul departaments, moemzadebina

dokumenti wesdebaSi Sesabamisi cvli-

lebebis Sesatanad.

miuxedavad yovelive zemoaRniSnuli-

sa, sakiTxis ganxilva Seaferxa warmomad-

genlobiTi sabWos mier bolo sxdomaze

Seqmnilma e.w. samkacianma komisiam.

moviTxovT, umokles vadaSi ganxi-

lul iqnes akademiuri sabWos struqtu-

ris sakiTxi zemoT aRniSnul formatSi

da Sedegebi gadaegzavnos ganaTlebisa

da mecnierebis saministros dasamtkice-

blad~, _ aRniSnulia gancxadebaSi.

dokumenti 7 aprils gavrcelda da

mas sainiciativo jgufis saxeliT pro-

fesori diana ZiZiguri awers xels.

profesorTa sainiciativo jgufis

mier gavrcelebul gancxadebaze warmo-

madgenlobiTi sabWos spikerma da droe-

biTi samuSao jgufis wevrma kaxa loriam

komentarze uari ganacxada. misi TqmiT,

samuSao procesi mimdinareobs da raime

Sefasebis gakeTeba naadrevia. amave jgu-

fisa da senatis wevrma baxva kvirikaSvil-

ma ki ganacxada, rom araviTari procesi

maT ar SeuferxebiaT.

`Cveni jgufi erTxel ukve Seikri-

ba, sxvadasxva detalebze SevjerdiT.

vTanxmdebiT da migvaCnia, rom akademi-

uri sabWos wevrTa raodenoba unda gai-

zardos, magram mas Semdeg, rac Semoer-

Tebuli samecniero institutebi sauni-

versiteto statuss miiReben. Cven aravis

winadadeba ar Segviferxebia. ubralod,

qalbatoni diana da es sainiciativo

jgufi ar ganixilaven arc erT variants

sakuTaris garda. Tu senatSi Seqmnil

samkacian samuSao jgufs ar iTvalis-

wineben, maSin warmoadginon sakuTari

winadadebebi senatis sxdomaze da war-

momadgenlobiTi sabWo an daamtkicebs,

an _ ara. profesorTa sainiciativo

jgufi Cvens jgufs Sexvda da moiTxoves,

rom senatis sxdoma, rac SeiZleba, male

gaimarTos. ramdenad mizanSewonilia

`xelebis gadagrexvis~ toniT saubari,

sxva sakiTxia, magram isini aranair kom-

promisze ar modian da maT mier warmod-

genil variantSi cvlilebis Setanas ar

gegmaven~, _ aRniSna baxva kvirikaSvilma.

Tsu-is senatSi droebiTi samuSao

jgufi 31 marts Seiqmna. misi funqcia

Tbilisis saxelmwifo universitetis

wesdebaSi Sesatan cvlilebebze muSao-

baa. jgufis raodenoba 3 adamianiT ga-

nisazRvra. mis SemadgenlobaSi senatis

spikeri, profesori kaxaber loria,

jgufis Seqmnis erT-erTi iniciatori,

profesori levan gordeziani da stu-

denturi TviTmmarTvelobis wevri bax-

va kvirikaSvili Sevidnen. garda amisa,

droebiTi jgufi Ria reJimSi muSaobs

da maT axali winadadebebi SesaZlebelia

miawodon rogorc eleqtronuli fo-

stis saSualebiT, aseve samuSao jgufis

sxdomebze.

nato obolaZe

uTanxmoeba akademiuri sabWos gafarToebis sakiTxze

martis movlenebis kvalze Tsu-

is reqtoris, akademikos lado

papavas postidan gadadgomis

faqts parizidan noe ramiSvilis

STamomavali tieri beriSvili gamo-

exmaura. batoni tieri ramdenime

xnis win stumrobda universitets.

man Tsu-is biblioTekas mamis,

cnobili emigrantisa da sazogado

moRvawis mamia beriSvilis arqivi

gadasca. swored maSin Sexvda igi

baton lado papavas. reqtoris ga-

dadgomidan 3 dReSi lado papavam

aseTi Sinaarsis werili miiRo tieri

beriSvilisgan:

,,sent orens-pui-peti,

3 aprili, 2016 weli

Zvirfaso reqtoro, es esaa gavige universitetSi momx-

dari cvlilebebisa da Tqveni gadad-

gomis Sesaxeb. vimedovneb, rom Tqveni

wasvla politikur manevrirebasTan ar

aris dakavSirebuli.

Cveni SeTanxmebiT da urTierTSe-

TanxmebiT savsebiT kmayofili var.

Tqven universitetis sxvadasxva war-

momadgenlebisa Tu politikosebisgan

gansxvavdebiT, yovelTvis asrulebT

Tqvens valdebulebas.

icodeT, rom piradad me Zalian did

madlobas gixdiT imisTvis, rac arc

erT reqtors ar gaukeTebia damoukide-

blobis mopovebis Semdeg, ukve 25 welia,

vgulisxmob kvlevas da saqarTvelos

demokratiuli respublikis mniSvne-

lobas xazgasmisTvis.

`pirveli respublikis~ auditoriis

inaguraciiT, `pirveli respublikis~

muzeumis SeqmniT Tsu-is biblioTeka-

Si, da bolos, yvelaze mniSvnelovani,

`pirveli respublikis kvleviTi cen-

tris~ Seqmnis gadawyvetilebiT, Tqven

gamoaCineT Tqveni naTeli xedva Cveni

eris momavlisTvis.

70 wlianze meti ucxouri okupaciis

Semdeg, Cveni qveynis istoria Seicvala,

deformirda, daekarga morali da TiT-

qmis 25 wlis manZilze, rodesac mxolod

nacionalisturi ideebi viTardeboda,

Tqven geyoT gambedaoba da keTilgo-

niereba `kvlevis~ sagnad geqciaT Cveni

samSoblos istoriis erT-erTi mniSvne-

lovani nawili.

gana xalxs, romelsac progresuli

momavali surs, sakuTari warsulis gau-

analizeblobas da argagebas gaagrZe-

lebda?

vfiqrob, Tqveni gadawyvetileba

dakavebuli postis datovebis Sesa-

xeb advili ar iqneboda, warmomidgenia

Tu raoden mZime iyo am gadawyvetile-

bis miReba TqvenTvis. miiReT madloba

uaRresad pozitiuri saqmianobisTvis,

rac `Cveni didi winaprebis~ saqmianobis

dafasebas Seexeba.

vfiqrob, am sakiTxSi universiteti

Tqveni madlieri iqneba.

imedi maqvs, pirveli respublikis kv-

levis, iseve rogorc sxva proeqtebi da

xelmowerili SeTanxmebebi ZalaSi dar-

Ceba da momavali reqtori gaagrZelebs

im karg gzas, romelic Tqven gakvaleT.

batono reqtoro, gTxovT, miiRoT

Cemi Rrma pativiscemis gamoxatuleba.

tieri beriSviliasociaciis prezidenti,

sazogadoeba `qarTuli keras wevri,

fircxalavas ojaxis warmomadgeneli,

paritetuli komisiis wevri

tieri beriSvili reqtoris gadadgomas weriliT exmaureba

Salva sabauri: mxolod Tsu-Si mimdinare procesebis gamo ar SeiZleba kanonSi cvlilebebis Setana!

meSvide gverdidan

diana ZiZiguridiana ZiZiguri

Page 10: N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

10

7 aprils ekonomikis akademiurma

doqtorma irakli makalaTiam Tsu-

is reqtoris mudmivmoqmed samecnie-

ro seminarze _ „politekonomiuri

saubrebi lado papavasTan“ waikiTxa

moxseneba: ,,saarsebo minimumis so-

cialuri mniSvneloba da misi gaan-

gariSebis meTodologiis srulyofa

saqarTveloSi”.

saqarTveloSi saarsebo minimumis

mimarT mwvave sazogadoebrivi kri-

tika arsebobs, rac ukavSirdeba

misi gaangariSebis meTodologias da

amis Sedegad miRebuli saarsebo mini-

mumis fulad Rirebulebas, romelic ar

asaxavs saqarTveloSi siRaribis zRvaris

realur suraTs. pirvel rigSi mniSvne-

lovania, sworad ganisazRvros ,,realu-

ri” saarsebo minimumis daTvlis mizani

da saWiroeba.

ekonomikis akademiuri doqtoris

irakli makalaTias azriT, saarsebo

minimumis swori gansazRvra da misi

gaangariSeba uSualo kavSirSia sazo-

gadoebis keTildReobisTvis dasagegm

socialur politikasTan da am kuTxiT,

pirvel rigSi, saxelmwifo unda dain-

teresdes, rogorc sazogadoebis mini-

maluri socialuri garantori. misive

TqmiT, saxelmwifom prioritetul amo-

canad unda daisaxos qveyanaSi siRari-

bis daZleva da mosaxleobis cxovrebis

donis zrda, xolo saarsebo minimumi

aris orientiri saxelmwifos mxridan

efeqtiani socialuri politikis war-

marTvaSi.

irakli makalaTiam msmenelebs ,,eko-

nomikuri politikis eqspertTa cen-

tris~ kvlevis ZiriTadi Sedegebi gaacno,

romelic mdgomareobs SemdegSi:

kvlevis safuZvelze gadaixeda sas-

ursaTo produqtebis kilo kaloriebi da

2300.0 kilo kaloriidan gaizarda 2500.0

kilo kaloriamde, risTvisac gaiTvalis-

wines jandacvis msoflio organizaciis

(WHO) rekomendaciebi da jansaRi kvebis

ZiriTadi principebi. aqamde arsebul 40

dasaxelebis produqts daemata iseTe-

bi, rogoricaa: Svria, kitri, mwvanili,

barda, wiTeli wiwaka, bulgaruli wiwa-

ka, fxali (ispanaxi), xilis Ciri, sunele-

bi da saweblebi, aseve moxda Teslovani,

kurkovani, subtropikuli da kenkrovani

xilis gamravalferovneba, romlebic au-

cilebelia adamianis dRiuri racionisT-

vis.

kvlevis Sedegebis mixedviT SemuSav-

da 2 saxis minimaluri sasursaTo ka-

laTa: I _ gazafxuli-zafxulis da II _

Semodgoma-zamTris, raTa moxdes iTxive

sezonis produqtebis diferenciacia.

zafxulis sasursaTo kalaTidan iseTi

produqtebi amoiReba, romlebsac ver

SevxvdebiT mimdinare sezonze, an Tu Se-

vxvdebiT _ maRalfasiani iqneba, es ga-

moiwvevs fasebis arameTodur zrdas. ma-

galiTad: sazamTro amoRebulia zamTris

sasursaTo kalaTidan da gadatanilia

zafxulis sasursaTo kalaTaSi. aqedan

gamomdinare, aucilebelia, rogorc sa-

sursaTo, ise arasasursaTo kalaTebis

mudmivi monitoringi da maTi perioduli

gadaxedva.

minimalur sasursaTo kalaTasa da

arasasursaTo kalaTas Soris propor-

ciebis dasadgenad SemuSavda „imitire-

buli~ arasasursaTo kalaTa, romelic

5 ZiriTadi blokisgan Sedgeba: a) komu-

naluri, satransporto da sakomunika-

cio uzrunvelyofis xarjebi; b) mini-

malurad aucilebeli sayofacxovrebo

nivTebi; g) samedicino medikamentebis

(saojaxo afTiaqi) minimaluri odenoba;

d) aucilebeli piradi higienuri nivTebi

da momsaxureba; e) tansacmeli da fex-

sacmeli.

saarsebo minimumis RirebulebaSi

sasursaTo xarjebis wili oficialu-

rad ganisazRvreba 70%-iT, Sesabamisad,

arasasursaTo xarjebis wili _ 30%-iT.

kvlevis safuZvelze aseTi ganawileba -

70/30 Seicvala 55/45 TanafardobiT, rac

miRebulia: a) minimalur samomxmareblo

kalaTaSi sasursaTo da arasasursaTo

kalaTebis wilebis SedarebiT saSualo

momxmareblis mier sursaTis SeZenaze

gaweuli xarjebis gaTvaliswinebiT; b)

Sinameurneobebis biujetSi xarjebis

struqturuli gamokvlevebiT da g) mi-

nimaluri sasursaTo da imitirebuli

arasasursaTo kalaTebis Rirebulebebis

TanafardobiT.

irakli makalaTias ganmartebiT,

dRemde arsebuli meTodiT, produqtis

fasebs 5 qalaqis bazrebidan iRebdnen,

kvlevis SemTxvevaSi ki damatebulia 3

qalaqi maTi regionuli centrebis mixed-

viT: qvemo qarTli _ marneuli, samcxe-

javaxeTi _ axalcixe, samegrelo _ zug-

didi. aseTi midgoma imaSi mdgomareobs,

rom am samive regions, mosaxleobis ric-

xovnobiT, maRali xvedriTi wona uWiravs

(anu imaze meti, rac aqamde arsebul kv-

levaSi monawile sxva regionebs).

irakli makalaTias moxsenebis

Sinaarsma kidev erTxel gausva xazi

saarsebo minimumis marTebuli meTo-

dologiiT gaangariSebis srulyofas,

mis mniSvnelobas efeqtiani socialuri

politikis sworad warmarTvis saqmeSi:

„saarsebo minimumis swori gansazRvra

da misi gaangariSeba uSualo kavSirSia

sazogadoebis keTildReobisTvis da-

sagegm socialur politikasTan da am

kuTxiT, pirvel rigSi, saxelmwifo unda

dainteresdes, rogorc sazogadoebis

minimaluri socialuri garantori.

man unda asaxos qveyanaSi mosaxleobis

cxovrebis donis cvlilebebi; mizanmi-

marTuli socialuri daxmarebisTvis

gansazRvros mosaxleobis naklebad

uzrunvelyofili nawili (Raribi mo-

saxleoba); daadginos pensiebisa da Sem-

weobebis minimaluri odenoba; moxdes

Sromis anazRaurebis minimaluri odeno-

bis gaTanabreba saarsebo minimumTan,

xolo saarsebo minimums dabla Semosav-

lebis gadasaxadisgan gaTavisufleba.

saxelmwifom unda Seqmnas Tavisi moqa-

laqeebisTvis Tanabari sastarto piro-

bebi, rac misi mTavari funqciis _ sa-

marTlianobis gamoxatvas ukavSirdeba.

aqedan gamomdinare, TiToeul moqalaqes

aqvs ufleba im realuri minimaluri ga-

rantiebisa, romlebic qmnian pirobebs

arsebobisa da ganviTarebisTvis“, _ ga-

nacxada irakli makalaTiam.

TemaSi ganxiluli saarsebo minimu-

mis meTodologia SeiZleba gamoyenebu-

li iyos rogorc saqarTvelosTvis, ise

sxva ganviTarebadi qveynebisTvis, sadac

aqtualuria qveynis socialuri mdgoma-

reoba da romelic saWiroebs mTavrobis

mxridan Sesabamisi socialuri politi-

kis gatarebas, xolo mecnierulad dasa-

buTebuli meTodologiiT gaangariSebu-

li saarsebo minimumi qveynisTvis gaxdeba

mizanmimarTuli socialuri politikis

orientiri.

„moxseneba romelic safiqrals ga-

giCens“ _ ase Seafasa Tsu-is reqtorma,

akademikosma vladimer papavam irakli

makalaTias moxseneba. „saarsebo minimu-

mis Tema Zalian bevr qveyanaSi da Cvens

samSobloSic politikur instrumentad

aris qceuli da igi male, arCevnebis moax-

loebasTan erTad, isev aqtualuri gaxde-

ba. saarsebo minimumis gaangariSebis meT-

odologiis Secvlaze bevrs isaubreben,

magram amiT araferi Seicvleba. erTia

ekonomikuri mecnierebidan gamomdinare

swori, racionaluri gadawyvetilebis

miReba, xolo meore _ gadawyvetilebis

miRebaSi politikis Careva, roca racio-

naluri idea iracionaluri gadawyveti-

lebis formas Rebulobs. am dros cifre-

bi da maCveneblebi erTmaneTs scildeba

da Cans, rom cxovreba saamuria! swored

amitom moxda saarsebo minimumis dacile-

ba siRaribis zRvarTan. realuri sura-

Tis daxatva da realuri statistikis

warmoeba swored aseTi kvlevebiT aris

SesaZlebeli, romelic Semdgom Sesaba-

misma samsaxurebma unda gaiTvaliswo-

non“, _ ganacxada akademikosma vladimer

papavam. man axalgazrda mkvlevrebs mou-

woda _ saqarTvelos ekonomikuri mdgo-

mareobis mecnieruli kvlevisa da Seswav-

lis dros afxazeTisa da samxreT oseTis

regionis monacemebic warmoaCinon.

irakli makalaTias moxsenebis gan-

xilvaSi aqtiurad monawileobdnen ro-

gorc profesor-maswavleblebi, aseve

studentebic.

Tamar dadiani

moxseneba, romelic safiqrals gagiCens

„auditoria 115“-is wevrebma maRliv

korpusTan saqarTvelos gaerTianebu-

li wyalmomaragebis kompaniis Senobis

mSenebloba gaaprotestes. studentebis

TqmiT, Tbilisis meriam teritoriaze

saqarTvelos gaerTianebuli wyalmoma-

ragebis kompanias ukanonod da usasyid-

lod 6 000 kvadratuli miwis farTobi

gadasca, sadac, mwvane safaris gaCexvis

xarjze, wyalmomaragebis kompaniis ofi-

sis mSenebloba mimdinareobs. aqciis

monawile studentebi skandirebdnen:

`avtonomia universitets!~, `daica-

vi Tsu!~, `davicvaT sauniversiteto

sivrce!~. saprotesto aqcia maRlivi

korpusis win daiwyo, mogvianebiT ki

studentebma SenobaSi, Tbilisis meris,

Tsu-is profesoris daviT narmanias ka-

binetTan gadainacvles da masTan Sexve-

dra moiTxoves. Sedegad SenobaSi dacva

gaaZlieres, mobilizebuli iyo sapatru-

lo policiac. studentebi dedaqalaqis

mers mSeneblobis dauyonebliv SeCerebas

sTxovdnen. saprotesto aqcia daviT nar-

maniasTan SexvedriT dasrulda. dedaqa-

laqis meri `auditoria 115~-is warmomad-

genlebs mSeneblobis droebiT SeCerebas

da Sesabamis uwyebebTan konsultaciebis

gavlas dahpirda.

`studentebis poziciaa mSenebloba

SeCerdes da es teritoria ganviTardes,

rogorc sauniversiteto sivrce. Sev-

TanxmdiT, rom gavivliT konsultaciebs

Sesabamis saministrosTan, uwyebebTan,

romelTa proeqtis farglebSic es mSe-

nebloba mimdinareobs. studentebis ka-

tegoriuli moTxovnaa, rom ar daingres

es teritoria da ar ganadgurdes mwvane

safari, amitom konsultaciebis proces-

Si, sanam sakiTxs bolomde ar gavarkvevT,

mSenebloba SesaZloa droebiT SeCer-

des~, _ ganacxada daviT narmaniam.

Tbilisis merTan molparakebebs Se-

degiani uwodes `auditoria 115~-is war-

momadgenlebmac.

`molaparakebebs mohyva Sedegi da

Cven erTi kviris vadaSi saboloo pasuxi

gvecodineba _ mSenebloba SeCerdeba Tu

ara~, _ aRniSna levan lorTqifaniZem.

`Tbilisis merma saministro da yve-

la Sesabamisi uwyeba mSeneblobis sxva

adgilze gadatanaze unda daiyolios.

winaaRmdeg SemTxvevaSi aqciebs gavagrZe-

lebT, vidre yvela msgavsi ukanono mSe-

nebloba ar SeCerdeba~, _ gviTxra stu-

dentma naTia qarCilaZem.

`auditoria 115~-is saprotesto aqcia

maRliv korpusTan 14 aprils gaimarTa.

Tbilisis merTan daviT narmaniasTan Sex-

vedris Semdeg studentebma mSeneblobis

teritoriaze gadainacvles da mimdinare

samuSaoebi SeaCeres.

aRsaniSnavia, rom ori dRiT adre

aRniSnuli mSenebloba da tyis safaris

gaCexva maRliv korpusTan zust da sabu-

nebismetyvelo mecnierebaTa fakulte-

tis ekologiis mimarTulebis studente-

bis sainiciativo jgufmac gaaprotesta

da mSeneblobis SeCerebis da kompaniisT-

vis alternatiuli farTis gamoyofis

Taobaze Tbilisis meriisa da ekonomikis

saministros saxelze specialuri peti-

cia moamzada.

nato obolaZe

`auditoria 115~-is aqcia `maRlivSi~ da Sexvedra Tbilisis merTan

irakli makalaTiairakli makalaTia

Page 11: N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

11

Tsu-is enaTmecnierebis insti-

tutSi 14 aprils `qarTuli enis

ganmartebiTi leqsikonis” III tomis

(axali redaqcia) da monografiis _

`Tanamedrove qarTuli enis morfo-

logia II. dialeqtebi~ _ prezenta-

cia gaimarTa, romelsac eswrebod-

nen arnold Ciqobavas saxelobis

enaTmecnierebis institutis mec-

nier-TanamSromlebi, qarTuli mar-

Tlmadidebeli eklesiis warmomad-

genlebi da qarTuli enis sakiTxebiT

dainteresebuli pirebi.

„epoqaluri movlena“, „qarTuli

istoriis umniSvnelovanesi faqti“, „ve-

fxistyaosnis badali saganZuri qarTu-

li enisa“ _ aseTi aRmatebuli sityvebiT

Seafasa sazogadoebam „qarTuli enis

ganmartebiTi leqsikonis“ rvatomeulis

gamocema 1950-1964 wlebSi.

mas Semdeg qarTulma enam mniSvne-

lovani cvlilebebi ganicada funq-

cionirebis arsebiTad yvela sferoSi.

swored epoqis am gamowvevis sapasuxod,

50 wlis Semdeg, momzadda ganmartebi-

Ti leqsikonis axali redaqcia da dRes

ukve III tomis gamosvlas vzeimobT (I

tomi gamoica 2008 wels, xolo II tomi

_ 2010 wels). gamocemis mTavari re-

daqtoria: filologiis mecnierebaTa

doqtori, profesori avTandil arabu-

li.

rogorc enaTmecnierebis institu-

tis mkvlevrebma aRniSnes, leqsiko-

ni yovelmxriv ganaxlebulia, saxel-

dobr: faqtobrivad gaormagda saleq-

sikono erTeulTa raodenoba, TiTqmis

gaoTxmagda myari frazeologia. leq-

sikoni Seivso uaxlesi terminologi-

iT. dazustda da daixvewa dialeqtu-

ri warmomavlobis masala, dazustda

mniSvnelobebi da daemata ganmarte-

bebi. statiebi Seivso da gamdidrda

ilustraciebiT.

prezentaciaze filologiis mecnie-

rebaTa doqtorma giorgi gogolaSvil-

ma qarTuli enis dResTan dakavSirebiT

saintereso faqti gaixsena: „rodesac

akademikosma arnold Ciqobavam qarTu-

li enis dRis daarsebis idea gamoTqva,

maSin iTqva, rom es dRe ar unda yofili-

yo mxolod sazeimo, aramed unda gaxdes

angariSgebis dRe _ Tu ra gaakeTa sazo-

gadoebam, organizaciebma qarTuli enis

sasikeTod. enaTmecnierebis institutma

gadawyvita, rom dReidan sistematiu-

ri saxe mieces am RonisZiebas da yove-

li wlis 14 aprils warvadginoT Cveni

institutis mier gasuli wlis mniSvne-

lovani gamocemebi. marTalia, gasuli

wlis ganmavlobaSi bevri ram gamoveciT,

magram enis dRisTvis saprezentaciod

ori gamocema SevarCieT, es gaxlavT:

„qarTuli enis ganmartebiTi leqsiko-

nis“ III tomi da `Tanamedrove qarTuli

enis morfologia II. dialeqtebi~. Cven

gvinda, qarTul sazogadoebas vaCvenoT

is ori ZiriTadi mimarTuleba, rac en-

aTmecnierebis instituts aqvs qarTuli

enis kvlevis mimarTulebiT: erTi gax-

lavT leqsikologiuri saqmianoba da

leqsikonebis gamocema, meore ki qarTu-

li enis mecnieruli kvleva da monogra-

fiebis Sedgena.

„qarTuli enis ganmartebiTi leq-

sikonis“ axali gamocema drom moitana.

erTi principuli Tavisebureba am gamo-

cemisa gaxlavT is, rom es monografia ga-

cilebiT ufro moculobiTia, vidre wina

gamocemebi“, _ ganacxada giorgi gogo-

laSvilma.

„ganmartebiT leqsikonze muSaoba

enaTmecnierebis institutSi daarsebis

dRidan (1941 w.) daiwyo da dRemde aqtiu-

rad mimdinareobs. 2000-iani wlebisTvis

naTeli gaxda, rom Zveli gamocema aSka-

rad veRar akmayofilebda imas, rac enis

ganviTarebis procesma moitana. sakiTxi

davayeneT, rom axali redaqcia momzade-

buliyo da, daaxloebiT, 10 wlis win davi-

wyeT am mimarTulebiT intensiuri saqmi-

anoba.

„qarTuli enis ganmartebiTi leqsi-

koni“ _ es aris Cveni kulturis funda-

menturi Rirebulebis saganZuri, rac

gulisxmobs imas, rom enis ganviTare-

bis garkveuli etapi jamdeba da qarT-

velologiis ganviTarebis axali etapi

iwyeba. am leqsikonSi Tavs iyris Cveni

ganaTlebis, mecnierebis, kulturis

ganviTarebis ZiriTadi, faseuli mona-

povari. aseve movamzadeT ganmartebiTi

leqsikonis eleqtronuli versia, ro-

melic Cveni institutis veb-gverdze

ganvaTavseT“, _ aRniSna avTandil ara-

bulma.

aranakleb sainteresoa prezenta-

ciaze warmodgenili meore wigni _

`Tanamedrove qarTuli enis morfolo-

gia II. dialeqtebi~ Tavisi mecnieruli

mniSvnelobiT.

qarTuli dialeqtebis mecnierul kv-

levas saukuneze meti xnis istoria aqvs.

rogorc wignis winasityvaobaSi vkiTxu-

lobT: „TiTqmis yvela dialeqtis masala

iqna Cawerili da gamoqveynebuli. moxda

TiToeuli kilosa Tu kilokavis Tavise-

burebaTa aRnusxva-klasifikacia, magram

naklebad mogvepoveba ama Tu im morfo-

logiuri faqtis, gramatikuli movlenis

kvleva saerTo dialeqturi sivrcis gaT-

valiswinebiT, saliteraturo enasTan da

enaSi mimdinare movlenebTan Tu enobri-

vi cvlilebebis tendenciebTan mimarTe-

biT.

winamdebare naSromi miznad isaxavs _

gaerTiandes ramdenime Taobis mecnieru-

li naazrevi da am sferoSi Seiqmnas axali

konceptualuri da Teoriuli safuZv-

lebi; aigos iseTi Tanmimdevruli grama-

tikuli sistema, romelic iqceva saerTo

erovnuli kulturuli memkvidreobis

organul nawilad“.

rogorc akademikosma avTandil ara-

bulma ganacxada: „Cven gveqneba qarTuli

enis morfologiis met-naklebad sruli,

Semajamebeli naSromi, qarTuli saxelm-

wifo enis ganviTarebis Tanamedrove

etapis Sesabamisi, rac sruliad axal

safexurs Seqmnis qarTuli enis morfo-

logiis samomavlo kvlevaSi“.

monografia daexmareba qarTuli enis

mecnieruli Seswavlis msurvel ucxoel

qarTvelologebs, aseve, bakalavriatisa

da magistraturis studentebs, doqto-

rantebs da, saerTod, qarTuli enis mor-

fologiis sakiTxebiT dainteresebul

pirebs.

Tamar dadiani

enaTmecnierebis instituti qarTuli enis winaSe arsebul gamowvevebs pasuxobs

qarTveli mefe-reformatoris Rvaw-

li da damsaxureba, romlis sa-

xelsac saqarTvelos gaerTianeba

da gaZliereba ukavSirdeba, TiTqos

yvelasTvis kargad aris cnobili. mi-

uxedavad imisa, rom XII saukunis pirve-

li meoTxedis es periodi Seswavlili da

gamokvleulia, istorikosebi da mkvle-

vrebi dRemde agrZeleben imis axsnas, Tu

rogor SeZlo qarTveli xalxis mier aR-

maSeneblad, xolo eklesiis mier wmind-

anad Seracxulma mefe daviTma darbeuli

samefos fexze dayeneba da gaZliereba.

swored am sakiTxis ganxilvas mieZRvna

6 aprils universitetis biblioTekaSi

Tsu-is „saqarTvelos samezoblos kvle-

vis institutis“ organizebiT gamarTu-

li sajaro leqcia: „daviT aRmaSeneblis

ucnobi damsaxureba qarTveli eris wina-

Se“, romelic iranistikis ganyofilebis

xelmZRvanelma, profesorma nomadi bar-

Taiam waikiTxa. profesorma, daviT aR-

maSeneblis epoqis mcire eqskursis Sem-

deg, damswre sazogadoebis yuradReba

ramdenime saintereso sakiTxze SeaCera.

profesoris azriT, rom ara daviT aR-

maSenebeli, romelmac erTiani qarTuli

saxelmwifo Seqmna, saqarTvelo iqneboda

Turq-selCukTa imperiaSi Semavali erT-

erTi qveyana, sadac saliteraturo da

elitaruli ena sparsuli iqneboda.

`Turq-selCukebs hqondaT sparsu-

lenovani didi sakaro-saxotbo poezia,

romelic, maTi batonobis dros, miRweu-

li iyo ganviTarebis umaRles mwvervals.

Sesabamisad, Turq-selCukebs saqarTve-

loSic eqnebodaT didi sakaro-saxotbo

poezia, vinaidan sparsulenovan lite-

raturas qmnidnen Turq-selCukTa im-

periaSi Semavali sxvadasxva eTnosis

xalxebi, maT ricxvs qarTuli eTnosic

Seereoda. im dros literaturaSi mi-

Rebuli wesebis Tanaxmad, SirvanSah-

ma aRsarTanma nizami ganjels ubrZana

gaeleqsa leilisa da majnunis ambavi,

oRond ara Turqul, aramed yvelasTvis

mosawon tkbilxmovan sparsul enaze. am

dros mbrZanebelica da poetic Turqebi

iyvnen. saqarTveloSic aseve ubrZanebda

vinme sulTani vinme mesx meleqses gaele-

qsa romelime ambavi ara qarTul, aramed

sparsul enaze~.

nomadi barTaias TqmiT, qveyanaSi swo-

red daviTma Seqmna iseTi toleranuli

atmosfero, rom muslimanebi saqarT-

veloSi iseve Tavisuflad grZnobdnen

Tavs, rogorc islamur qveynebSi.

`dasavleTsa da aRmosavleTs Soris

mdebare qveynis mefem, Tavisi brZnuli

SorsmWvretelobiT, erTnairad daamyara

axlo politikur-kulturuli da naTe-

sauri urTierToba orive mxaresTan. man

mezobeli muslimuri Sirvani mokavSired

gaixada da Tu erTi qaliSvili saberZ-

neTis samefo karis ufliswulze hyavda

daqorwinebuli, meore _ SirvanSahze

daaqorwina.

qristianul da muslimur samefo kar-

Ta kavSirs mohyva qristianul da isla-

mur samyaros Soris urTierTdaaxloeba.

am dros, Sirvanis gziT, qarTul mwerlo-

baSi daiwyo Semodineba didma sparsulma

literaturam, ramac xeli Seuwyo qarTu-

li saero mwerlobis aRmoceneba-ganvi-

Tarebasa da gafurCqvnas, romelsac ukve

sakmaod hqonda momzadebuli niadagi

qarTul literaturaSi~.

profesoris azriT, daviT aRmaSene-

bels rom ar gaeRo farTod kari spar-

suli mwerlobisTvis, ase ver gaSlida

frTebs me-12 saukuneSi qarTuli saero

mwerloba. `rom ara qarTuli saero mwer-

lobis aseTi Zlieri pirveli periodi _

oqros xana, sakiTxavia, rogori iqneboda

misi meore periodi _ aRorZinebis xana,

roca umZimesi iyo sparsuli enisa da li-

teraturis gavlena qarTulze. rom ara

daviT aRmaSenebeli, me-12 saukunis li-

teratura gveqneboda sparsulenovani,

iseve, rogorc Turq-selCukTa imperiaSi

Semavali qveynebis sxva xalxebs~, _ aR-

niSna nomadi barTaiam.

sajaro leqciis dros nomadi barTai-

am civilizaciebis kavSirzec isaubra

da aRniSna, rom me-12 saukunis qarTul-

sparsuli literaturul-kulturuli

urTierTobebi Tavisuflad SeiZleba

CavsvaT qristianul da islamur civili-

zaciaTa dialogis CarCoSi. ,,dialogi

civilizaciaTa Soris SeiZleba Sedges

Zaldatanebis an mSvidobian pirobebSi.

saqarTveloSi igi Sedga mSvidobian pi-

robebSi. msoflioSi dRemde musirebs

radiard kiplingis gamonaTqvami _ „aR-

mosavleTi aris aRmosavleTi, xolo da-

savleTi _ dasavleTi, isini verasodes

Sexvdebian erTmaneTs“, anu dialogi qri-

stianul da islamur civilizaciebs So-

ris SeuZlebeliao. magram, Cveni istori-

idan gamomdinare, qristianul da isla-

mur civilizaciebs Soris dialogi ukve

Sedga jer kidev me-12 saukunis saqarT-

veloSi, mSvidobian pirobebSi. ase rom,

SesaZlebelia igi momavalSic Sedges ~.

SurTxia beroSvili

daviT aRmaSeneblis ucnobi damsaxureba qarTveli eris winaSe

nomadi barTaianomadi barTaia

sajaro leqcia

Page 12: N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

12

_ batono roland, rodis daiwyo

am wignze muSaoba da ra edo mas safuZv-

lad?

_ daaxloebiT erTi wlis win inter-

netis saSualebiT gavige, rom es enci-

klopedia daibeWda. radgan eTnologi

var da didi xania vmuSaob qarTul-osur

eTnologiur urTierTobebze, cxadia,

davinteresdi da ris vai-vaglaxiT, sxvi-

si daxmarebiT SevZeli misi SeZena vla-

dikavkazSi. is sakmaod kargad ilustri-

rebuli didi formatis wignia, magram,

simarTle giTxraT, Zalian gamiWirda

wakiTxva, radgan guli ver davude _

Znelia amdeni ciliswamebis, absurdis,

uzustobis, saqarTvelos istoriis dama-

xinjebis da qarTuli kulturis miTvise-

bis faqtebis amokiTxva da misi gaazreba.

davasrule Tu ara kiTxva, maSinve davje-

qi da daviwye maT mier Camoyalibebuli

daskvnebis kritikuli gaanalizeba.

_ konkretulad ra faqtobriv

istoriul uzustobebsa da eTnologi-

ur gadacdomebzea wignSi saubari?

_ romeli erTi aRvniSno. didi xania

osur-qarTul urTierTobebze vmuSaob.

pirveli wigni, saqarTveloSi osTa mi-

graciis Sesaxeb, baton rostom CxeiZis

daxmarebiT, 1997 wels gamoveci. amis Sem-

deg osurma mxarem gamosca 800-gverdiani

wigni «Осетия и осетины», romelSic aseve

bevri uzustoba iyo da maSinac vupasuxe

wigniT da broSurebiT, romelSic maT

mier daSvebul faqtobriv uzustobebs

vxsnidi. amiT imis Tqma minda, rom Zalian

bevri maqvs namuSevari am sakiTxebze.

`osur eTnografiul enciklopedia-

Si~ imdeni gadacdomaa, mas rom ar upa-

suxo, ar SeiZleba. magaliTad, am wignSi

mocemulia VI-VII saukuneebis amsaxveli

ruka, romelSic Sida qarTlis terito-

rias aweria `alania~, rac imas niSnavs,

rom am teritoriaze qarTvelebs ki ara,

osTa winaprebs ucxovriaT.

_ ra wyaroebs eyrdnobian?

_ maT miTiTebuli aqvT, rom eyrd-

nobian `somxur geografias~ da ptole-

maioss (berZeni mwerali – m. t.), magram

am ori wyarodanac ki is daskvnebi, rac

maT aqvT mocemuli, verafriT gamova. me

aRniSnuli maqvs wignSi, rom, zogadad,

osi mecnierebi ukve didi xania mizanmi-

marTulad ar axseneben saqarTvelos,

maTTvis es qveyana da qarTveli xalxi ar

arsebobs. maT saqarTvelo Caanacvles

zogadi cnebebiT: `kavkasiis mTavari qe-

dis samxreTiT~, `samxreT kavkasiiT~ da

a.S. araviTari mravalricxovani saisto-

rio wyaroebi osebisa da maTi winaprebis

saqarTvelos teritoriaze cxovrebisa

ar arsebobs XVII saukunis Sua xanebamde

(istoriuli saqarTvelos teritoriaze

_ dvaleTSi _ XVI saukunemde) es kar-

gad Cans katalonieli avtoris avgust

alemanis naSromSi, romelic 2003 wels

moskovSi gamoica. am wignSi cxadad Cans,

rom arc erT antikur Tu Sua saukuneebis

mematianesTan saqarTvelos siaxloves

alan-osebi moxseniebulni (an dafiqsire-

bulni) ar arian.

_ amis Sesaxeb, albaT, Tavadac kar-

gad ician. Tqveni azriT, ra aris amgva-

ri wignebis gamocemis mizani?

_ mizani aris yalbi istoriis Can-

ergva axalgazrdobaSi, rom TavianTi

qmedebebi gaamarTlon da istoriiT

`daasabuTon~, rom uZvelesi droidan

aq cxovrobdnen. sinamdvileSi es aris

rusebis (da osebis) mier mitaceba im te-

ritoriisa, sadac qarTul kulturas da

civilizacias Caeyara safuZveli. isini

Segnebulad ayalbeben istorias. maga-

liTad, erT-erT statiaSi imereTi mox-

senebulia, rogorc `saqarTvelos mezo-

beli raioni~. maTi azriT, saqarTvelo

saerTod ar arsebobda.

kidev erTi magaliTi – juanSeris wy-

aros mixedviT, `qarTlis cxovrebaSi~

weria, rom, roca osebma vaxtang gorgasa-

lis da gaitaces, vaxtangma maT winaaRm-

deg brZola awarmova Crdilo kavkasiis

teritoriaze (am wyaroSi mocemulia,

rom vaxtangma gaiara dariali, gavida

stepebSi, gadalaxa mdinare da SeebrZo-

la os bayaTars). am enciklopediis mixed-

viT, Turme vaxtang gorgasali Crdilo-

eT kavkasiis stepebSi ki ar SebrZole-

bia osebs, aramed gadaulaxavs mtkvari

da aqve, samxreT oseTis teritoriaze

ubrZolia.

amave enciklopediaSi amoikiTxavT,

rom osebi, uZvelesi droidan, jer kidev

Zveli welTaRricxvis pirveli aTaswl-

eulidan, aq, saqarTvelos teritoriaze

cxovrobdnen, rom isini arian ara marto

alanebis, aramed sarmatebis da skviTe-

bis STamomavlebic. Turme, wina aziaSi

wasvlamde, skviTebma odesRac am teri-

toriaze gaiares, maTi nawili aq dar-

Ca da swored maTi STamomavlebi arian

dRevandeli osebi da a.S. (2003 wels osTa

am mosazrebas Snirelmanma `skviTomania~

uwoda).

amave wignSi mocemulia statiebi Sida

qarTlis (maTi mtkicebiT, samxreT ose-

Tis) xeobebze, magaliTad, didi patara

liaxvis xeobaze, rom es Tavidanve osuri

teritoria iyo, sxva eTnosebs aq araso-

des ucxovriaT da amas mowmobs Turme

toponimebi da materialuri kulturis

Zeglebi. me Cems wignSi CamoTvlili ma-

qvs wyaroebSi moxsenebuli toponimebi,

romelic wminda qarTulia, magaliTad,

sacxenisi, edemqalaqi, beluqi, (amoiRe _

r. T.) beloTi, awerisxevi, zonfari (u. i.

zokari), siaTa, gnasuri, inauri, Sambiani,

Suacxviri da kidev bevri.

maTi mtkicebiT, `Zegli erisTavTa-

Si~ rom moxsenebulia gvari xarebaSvili,

es Turme osi xarebovi yofila, arada

piriqiTaa, qarTuli saxelia xareba da

es gvari aqedan modis. aq imazecaa lapa-

raki, rom dvaleTSi, romelic dRevan-

deli CrdiloeT oseTis teritoriaze

mdebareobs da sadac gadasavleli Sida

qarTlidanacaa, raWidanac da xevidanac,

yovelTvis cxovrobdnen qarTvelebi. iq

mosaxleoba osebis TareSis da Savi Wiris

Sedegad SeTxelda da adgilze vinc dar-

Ca, isini gaosdnen (20-mde qarTuli gvaria

aseTi, magaliTad bigulovi, gergaulovi

da a.S.).

_ zogadad, aseT eTnosebSi, maga-

liTad, igive osebSi, afxazebSi da maT

mfarvel rusebSi, bolo aTwleule-

bia, SeimCneva istoriis gadaweris mc-

deloba. sainteresoa, ras emsaxureba

es? ramdenad sandoa wyaroebis gareSe

Seqmnili istoria da vis sjera aseTi

istoriis?

_ saerTod, sakuTar sxeulze mor-

gebuli istoriis wera sabWoTa isto-

riografiisTvis iyo damaxasiaTebeli.

isini mTel rig movlenebs ayalbebdnen,

rogorc undodaT. magaliTad, waages

borodinos brZola rusebma da istoria-

Si werdnen _ movigeTo.

rac Seexeba CrdiloeT kavkasiis

xalxebs, sabWoTa kavSiris daSlis Sem-

deg iq daiwyo istoriis gadaweris bumi,

radgan maT dawerili istoria ar hqo-

niaT. eseni arian udamwerlobo xal-

xebi da cxadia, wyaroebic ar gaaCniaT.

amitom, Tu istoriis gadawera undaT,

unda daeyrdnon igive qarTul an sxva

wyaroebs. maT es ar aZlevT xels da

amitom iwyeben istoriis gamogonebas,

rac sabolood absurdamde midis. ma-

galiTad, cnobil arqeologiur yoban-

ur kulturas oTxi Crdilokavkasieli

xalxi edaveba erTmaneTs: osebi, yabar-

doelebi, balyarelebi da yaraCaelebi.

Zalian bevri miTi iqmneba maTi istori-

is Sesaxeb. yvelze daxelovnebuli maT

Soris, arian osebi.

ramdenime wlis win `istorianSi~ dav-

beWde werili, romelic eZRvneboda erT-

erTi osi avtoris (sxvaTa Soris, mas aq,

TbilisSi, aRmosavleTmcodneobis in-

stitutSi aqvs daculi disertacia Tavis

droze) mosazrebis uaryofas imis Taoba-

ze, rom TiTqos mcxeTis jvari da svetic-

xoveli osebis aSenebulia da rom Turme

Cvens qarTul Zegls sveticxoveli ki ara

osTcxoveli erqva. Tumca, maleve mixvd-

nen, rom aseTi `istoria~ aravis argebs.

xelT maqvs moskovSi gamosuli wigni,

romelSic Sesulia statiebi, Tu rogor

yalb istoriebs qmnian kavkasielebi da

ajereben TavianT xalxs.

_ aseTi `istoriebis~ Seqmnaze yve-

la mecniers iseTive reaqcia unda

hqondes, rogorc, am SemTxvevaSi,

Tqven. unda gaeces pasuxi am mosazre-

bebs wignebSi, samecniero konferen-

ciebze da miewodos wyaroebiT gamyare-

buli da mecnierulad dadasturebu-

li naSromebi msoflio sazogadoebas

sxvadaxva ucxo enaze, Torem, dadgeba

dro, roca Cveni istoriis dacva dagv-

Wirdeba...

_ enciklopediis redaqtori l. Ci-

birovi Sesaval nawilSi aRniSnavs, rom

igi xels Seuwyobs daZabuli eTnikuri

urTierTobebis mowesrigebas. migvaC-

nia, rom aseTi tendenciuri gamocemebi,

romlebSic xalxTa Soris urTierTobe-

bi Tavdayiraa dayenebuli, gayalbebu-

lia istoria da miTvisebulia qarTve-

li xalxis kulturuli memkvidreoba,

qarTvelebsa da osebs Soris urTierTo-

bas ki ar moawesrigebs, piriqiT, ufro

gaaRrmavebs.

es wigni gamocemulia or enaze _ qar-

Tulad da rusulad. aseve orive enazea

ganTavsebuli saitzec, rom dainterese-

bulma sazogadoebam waikiTxos. minda,

adresatebamde mivides mTavari saTqme-

li, rom osuri enciklopedia emsaxure-

ba ara oseTis istoriis asaxvas, aramed

saqarTvelos uZvelesi mxaris _ Sida

qarTlis CrdiloeT nawilSi qarTvelTa

nakvalevis waSlas. magram es advili gasa-

xorcielebeli araa, simarTle arasodes

ikargeba.

esaubra maia toraZe

sul cota xnis win gamovida Tbilisis saxelmwifo universitetis humani-

tarul mecnierebaTa fakultetis profesoris roland TofCiSvilis

orenovani (qarTul-rusuli) wigni _ `osuri eTnografiuli encik-

lopedia~ qarTul-osuri urTierTobis konteqstSi~.

wignSi kritikuladaa ganxiluli 2013 wels vladikavkazSi dabeWdili

`osuri eTnografiuli enciklopedia~, romelSic, avtoris azriT, tenden-

ciurad da mikerZoebiTaa asaxuli qarTul-osuri eTnokulturuli urTier-

Tobebi.

avtori Sesaval nawilSive wers, rom enciklopediis sityvani 4000-ze meti

erTeulisgan Sedgeba. igi moicavs osTa eTnologiis yvela sferos da iseT

sakiTxebsac, romlebsac eTnologiasTan saerTo araferi aqvs... `pirdapir

unda iTqvas, rom aRniSnuli gamocemis mimarT Cveni damokidebuleba negati-

uria. sxvagvarad warmoudgenelic iyo, radgan bolo ramdenime aTwleulis

ganmavlobaSi osuri saistorio da eTnologiuri literatura qarTul-

osur eTnokulturul urTierTobas mkveTrad tendenciurad warmoaCens.

tendenciuradaa ganxiluli saqarTveloSi osTa migraciis sakiTxi; dvalTa

eTnikuri vinaoba; kavkasiaSi alanebis binadrobis sakiTxi, ise, rom saerTod

angariSi ar eweva problemebis Sesaxeb arsebul samecniero literaturas.

ufro metic, aseTi samecniero literatura, faqtobrivad, ignorirebulia,

viTomc, is saerTod ar arsebobs. enciklopedias axasiaTebs gamokveTili

tendencia saqarTvelos da samxreT oseTis dapirispirebisa~, _ aRniSnavs

profesori roland TofCiSvili da mecnieruli wyaroebiT asabuTebs yvela

im gadacdomas Tu tyuils (rogorc is Tavad uwodebs), romelic `osur eTno-

grafiul enciklopediaSi~ mizanmimarTuladaa daSvebuli.

wignis redaqtoria cnobili kavkasiologi, eTnologi da wyaroTmcodne

givi wulaia. igi gamomcemloba `universalma~ gamosca.

wignis _ `osuri eTnografiuli enciklopedia~ qarTul-osuri urTier-

Tobis konteqstSi~ _ Sesaxeb gvesaubreba profesori roland TofCiS-vili:

qarTveli eTnologi istoriis gamyalbeblebs amxels

`osuri eTnografiuli enciklopedia~ qarTul-osuri urTierTobis konteqstSi~

Page 13: N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

13

11 marts gaimarTa ivane java-

xiSvilis saxelobis Tbilisis

saxelmwifo universitetis

ekonomikisa da biznesis fakultetis fi-

nansebisa da sabanko saqmis kaTedris xe-

lmZRvanelis, profesor irakli kovzan-

aZis axali monografiis - „msoflio

ekonomikuri krizisis gakveTilebi da

ganviTarebis axali modelis formireba“

- prezentacia.

profesori irakli kovzanaZe sa-

mecniero moRvaweobasTan erTad aseve

eweva aqtiur profesiul sabanko saqmi-

anobas. igi karieruli bankiria da aqvs

saqarTvelos, postsabWoTa qveynebis da

evropis sabanko sistemebSi muSaobis 23

wliani gamocdileba. 2012-2015 wlebSi

profesori irakli kovzanaZe xelmZR-

vanelobda saqarTvelos sapartnioro

fonds.

prezentaciaze, romelic sastumro

„Tbilisi meriotSi“ gaimarTa, Seikriba

saqarTvelos praqtikos da mecnier eko-

nomistTa elita, saxelisuflebo, saban-

ko-safinanso da sauniversiteto wreebis

warmomadgenlebi. aq mobrZandnen sa-

qarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis

ministri, qalbatoni Tamar sanikiZe; fin-

ansTa ministri, profesori nodar xadu-

ri; sportisa da axalgazrdobis saqmeTa

ministri, batoni tariel xeCikaSvili; sa-

qarTvelos mecnierebaTa akademiis pre-

zidenti, akademikosi giorgi kvesitaZe;

akademiis vice prezidenti, akademikosi

roin metreveli da sxva sapatio stumre-

bi. prezentacias aseve eswrebodnen saer-

TaSoriso safinanso organizaciebisa

da diplomatiuri korpusis warmomad-

genlebi; saqarTveloSi saerTaSoriso

savaluto fondis misiis xelmZRvaneli,

batoni azim sadikovi; evrobankis dire-

qtori samxreT kavkasiaSi, moldovasa da

belorusSi batoni bruno balvanera da

sxvebi.

warmodgenili wigni aris profesor

irakli kovzanaZis monografiaTa seri-

is gagrZeleba, romelic ekonomikuri

krizisebis bunebas, maTi prevenciisa da

daZlevis sistemur RonisZiebebs exeba.

naSromi eZRvneba 2007-2009 wlebis eko-

nomikur kriziss, romelmac praqtiku-

lad msoflios TiTqmis yvela qveyana

moicva.

monografiaSi gaanalizebulia sxva-

dasxva ekonomikuri skolebis mkvlevar-

Ta gamokvlevebi, krizisebis daZlevis

istoriuli da Tanamedrove gamocdile-

ba da globaluri ekonomikis ganviTare-

bis mimdinare tendenciebi. „wignSi moce-

mulia am krizisebis makroekonomikuri,

struqturuli da institucionaluri

faqtorebi“, - acxadebs irakli kovzan-

aZe.

praqtikuli masalebis safuZvelze

warmodgenilia avtoris Sexedulebebi

krizisebis daZlevis da ekonomikis md-

gradi ganviTarebis gzebis Sesaxeb.

calke paragrafi eTmoba saqarTve-

los ekonomikis da sabanko seqtoris

ganviTarebas da mis problemebs. naS-

romSi kvlevis calke mimarTulebaa sx-

vadasxva saxelmwifoTa mier gatarebu-

li antikrizisuli RonisZiebebis, maTi

efeqtianobisa da sakmarisobis Sefaseba.

monografiaSi mocemulia konkretuli

magaliTebi calkeuli qveynebis mier ga-

weuli Zalisxmevisa da miRebuli Sedege-

bis Taobaze da, aseve, gakeTebulia maTi

Sefasebac.

naSromi, romelic Tavisi formiTa

da struqturiT fundamenturi mono-

grafiaa, gankuTvnilia umaRlesi saswav-

leblebis ekonomikuri specialobebis

magistrantebisa da doqtorantebisTvis,

aseve, institutebis da im pirebisTvis,

romlebzec saxelmwifos delegirebu-

li aqvs ekonomikuri (geopolitikuri,

makroekonomikuri, finansuri, fulad-

sakredito, fiskaluri da a.S.) politikis

SemuSaveba da warmarTva.

profesor irakli kovzanaZis axali wigni Taroze„msoflio ekonomikuri krizisis gakveTilebi da ganviTarebis axali modelis formireba“

28-30 marts pakistanis qa-

laq faisalabadSi gaimarTa

saerTaSoriso samecniero kon-

gresi, sadac Tsu-is zust da

sabunebismetyvelo mecniere-

baTa fakultetis profesori

arnold gegeWkori, rogorc

saukeTeso moxsenebis avtori

da kongresis Tavmjdomare, 4

mecnierTan erTad, prestiJuli

jildoebiT gamoarCies.

saerTaSoriso kongresi,

romelzec 650 mecnieri monaw-

ileobda, 3 dRis ganmavlobaSi

mimdinareobda, Tumca qarTveli

mecnieri, maspinZlebis TxovniTa

da ZalisxmeviT, pakistanSi 8 dRe

imyofeboda, radganac pakistan-

is qalTa universitetis miwve-

viT sajaro leqciebic waikiTxa.

pakistanis kulturas inglisis

90-wlianma batonobam didi daRi

daasva (maSin pakistani da indoe-

Ti gayofili ar iyo), magram am qveyanam,

romelic, mosaxleobis raodenobis

mixedviT, msoflios oceulSi Sedis,

moaxerxa da ganaviTara mrewveloba

da, gansakuTrebiT, soflis meurneoba.

pakistani rTul landSaftzea ganla-

gebuli, mwvaved ganicdis savarguli

miwebis naklebobas da, amitomac, didi

yuradReba eqceva botanikis, biolo-

giis, zoologiis da sxva momijnave

samecniero mimarTulebebis ganviTa-

rebas. msoflio kongresic swored ga-

moyenebiT botanikas Seexeboda, Tumca

sxva samecniero seqciebmac warmate-

biT imuSava.

arnold gegeWkori: `qalaqi, faisa-

labadi, sadac me gaxldiT, 7 milionia-

nia. saxelmwifo kolej-universitetSi

(yofili samefo koleji-universi-

teti), sadac aRniSnuli kongresi Ca-

tarda, 35 aTasi studenti swavlobs.

msoflio kongresi botanikis mimar-

TulebiT tardeboda. cxadia, masSi

iyo Teoriuli nawilic, magram zogadi

TvalTaxedviT, aqcenti gakeTebuli

iyo gamoyenebiT botanikaze. monawi-

leoba miviRe Teoriisa da biogeogra-

fiis seqciebSi. biogeografia sinTe-

zuri dargia da masSi Sedis zoolo-

giac, botanikac, evoluciac, ekolo-

giac, geologiac da a.S.

simarTle giTxraT, am qveyanam, mi-

uxedavad imisa, rom dedamiwis xuTive

kontinentze var namyofi, yovelgvar

molodins gadaaWarba. qveyana, rom-

lis teritoriis 80 procents udab-

no warmoadgens, iRvwis am udabnoebis

oazisad qcevasa da sasoflo-sameur-

neo kulturebis sakuTar landSaft-

ze morgebisTvis. aq didi yuradReba

eqceva klimatisa da niadagebisTvis

Sesaferisi sasoflo-sameurneo ji-

Sebis gamoyvanas da, am mxriv, sakmaod

didi warmatebebs miaRwia. aqvT uax-

lesi teqnologiebiT aRWurvili la-

boratoriebi da sacdeli nakveTebi

(gansakuTrebiT xorblisa da bambis

naTesebiT), romelze gamoyvanil ji-

Sebsac Semdeg mosaxleobas awvdian.

CemTvis yvelaze gasaocari gaxl-

daT qveynis swrafva mecnierebis ganvi-

TarebisTvis. aqvT kolosaluri dafi-

nanseba da dainteresebuli arian axali

ideebis akumulirebiT. didi intere-

siT moismines Cemi moxseneba _ `kavka-

siis ekoregioni da misi biografiuli

kavSirebi evropasa da aziasTan, geo-

logiuri warsulidan dRevandelobis

CaTvliT~. es kuTxe maTTvis imdenad

saintereso aRmoCnda, rom moxsene-

bisTvis 45 wuTi momces. gamoxmaureba

iyo Zalze seriozuli, ris gamoc gad-

momeca es jildo. garda amisa, orjer

vuxelmZRvanele plenarul sxdomas,

rac aseve jildoTi aRiniSna. saoca-

ri yuradReba gamoiCines iqaurma mec-

nierebma _ sul 5 mecniers misces xis

dargvis saSualeba, maT Soris aRmovCn-

di mec da damargvevines swored is xe,

romliTac wina dRiT davinteresdi. es

gaxldaT `bismarkia mirabelis~ (Bis-markia mirabelis) saocari vercxlisfe-

ri palma. davrwmundi, rom pakistanis

axalgazrdobas Zalian didi interesi

aqvT siaxleebisa, rac faisalabadis

qalTa universitetSic gamoCnda~.

kongresis bolos profesorma ar-

nold gegeWkorma msoflioSi cnobili

Turqi mecnierisgan, munir ozTurqisgan

miiRo winadadeba, rom kavkasia-anato-

liis biogeografiis Sesaxeb erToblivad

gamoaqveynon naSromi msoflios erTerT

yvelaze prestiJul gamocema ̀ Springer”-Si.

maia toraZe

qarTveli mecnieris morigiwarmateba pakistanSi

Page 14: N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

14

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-

lisis saxelmwifo universitetSi

ekonomikisa da biznesis fakulte-

tis profesoris simon gelaSvilis da

mowveuli asocirebuli profesoris lia

CareqiSvilis wignis „genderuli stati-

stikis sakiTxebi“ prezentacia gaimarTa.

prezentacias eswrebodnen sxvadasx-

va universitetisa da arasamTavrobo

organizaciis warmomadgenlebi, Tsu-is

profesor-maswavleblebi da samive safe-

xuris studentebi. prezentacias aseve

daeswro da sityviT gamovida Tsu-is

reqtori, akademikosi vladimer papava,

romelmac aRniSna: ,,yoveli axali wignis

gamoqveyneba gansakuTrebuli movlenaa

da bevrad ufro didia misi mniSvneloba

maSin, Tu igi pirvelia ama Tu im sfero-

Si da saswavlo miznebs emsaxureba. dRes

swored aseT SemTxvevasTan gvaqvs saqme,

rac misasalmebelia“.

damxmare saxelmZRvanelo „genderu-

li statistikis sakiTxebi“ moicavs sas-

wavlo programiT gaTvaliswinebul Zi-

riTad Temebs. masSi asaxulia genderuli

statistikis zogadi sakiTxebi, warmod-

genilia genderuli statistikis termi-

nologia da genderuli indikatorebi.

ganxilulia seqtorTaSoriso statisti-

kuri monacemebis analizis magaliTebi

genderuli sakiTxebis mizez-Sedegob-

rivi aspeqtebis warmoCeniT. saxelmZR-

vaneloSi ganxilulia statistikuri mo-

nacemebis analizis Sedegebis gamoyene-

bis mniSvneloba genderuli saxelmwifo

politikis gatarebisTvis.

rogorc wignis SesavalSi vkiTxu-

lobT, mocemuli wigni Sedgeba 5 Temisa

da 25 paragrafisgan. pirvel TemaSi _

„genderuli statistikis arsi da misi

warmoebis zogadi sakiTxebi“ ganxilu-

lia genderuli Tanasworoba, genderuli

indikatorebi, genderuli statistikis

monacemTa wyaroebi da sxva. me-2 TemaSi

_ „genderuli koncefciebi da konven-

ciebi; ZiriTadi cnebebi da kategoriebi

genderul statistikaSi“ ganxilulia

genderuli problemebi saerTaSoriso

konvenciebSi, genderuli statistikis

ZiriTadi cnebebi, genderuli statisti-

kis saerTaSoriso standartebi da sxva.

me-3 TemaSi _ „genderuli statistikis

monacemTa sistematizacia da prezenta-

cia“ mocemulia genderuli statistikis

monacemTa pirveladi damuSavebis wesi,

genderul kvlevebSi gamoyenebuli Zi-

riTadi klasifikaciebi da dajgufebani,

genderuli statistikis monacemTa pre-

zentaciis meTodebi da a.S. me-4 TemaSi

_ „sqesobrivi niSniT diferencirebuli

statistikuri monacemebi: Sidaseqtoru-

li da seqtorTaSoriso korelaciebi“

gaaanalizebulia genderuli statisti-

kis monacemebi sxvadasxva sferos mixed-

viT da maTi korelaciuri kavSirebi, gaan-

gariSebulia saTanado raodenobrivi da

xarisxobrivi maxasiaTeblebi kompiute-

ruli programa spss-is gamoyenebiT. am

wignis bolo, me-5 TemaSi _ „sqesobrivi

niSniT diferencirebuli statistiku-

ri monacemebis gamoyeneba genderuli

analizisTvis da saxelmwifo politikis

mosalodneli Sedegebis Sefaseba gen-

deruli TvalsazrisiT“ – ganxilulia

genderuli Tanasworoba da genderuli

meinstrimingi saxelmwifo politikaSi,

genderuli Tanasworobis gazomva sta-

tistikuri indeqsebis gamoyenebiT da ase

Semdeg.

rogorc profesorma simon gelaS-

vilma aRniSna: ,,am wignis momzadebisa

da gamocemis mTavari safuZvelia is,

rom ,,ekonomikuri da socialuri stati-

stikis“ samagistro modulSi iswavleba

sagani ,,genderuli statistika“, xolo

Sesabamisi saxelmZRvanelo am saganSi

dRemde ar arsebobda. es garkveul sir-

Tuleebs uqmnida studentebs da zedme-

ti datvirTva iyo leqtorebisTvisac,

radgan maT unda moemzadebinaT sale-

qcio masala nabeWdi an eleqtronuli

formiT da gadaecaT studentebisTvis.

axla es problema mogvarebulia da im

studentebs, romlebmac es sagani mimdi-

nare an momaval semestrSi unda Seiswav-

lon, saxelmZRvaneloebi dResve saCu-

qrad gadaecemaT“.

profesorma simon gelaSvilma wig-

nis avtorebisa da saredaqcio jgufis

saxeliT madloba gadauxada aziis ganvi-

Tarebis banks, romelmac srulad daafi-

nansa wignis sagamomcemlo da sastambo

xarjebi.

aziis ganviTarebis bankis kavkasiis

regionulma konsultantma genderis

sakiTxebSi, qalbatonma qeTevan CxeiZem

Tavis gamosvlaSi aRniSna, rom prezenta-

ciaze warmodgenili wigni saqarTveloSi

pirvelia, romlis gamocemac daafinan-

sa aziis ganviTarebis bankma. aRniSnuli

organizacia ukve mravali welia TanamS-

romlobs saqarTvelos mTavrobasTan da

mravalmilioniani Rirebulebis mniSv-

nelovan proeqtebs axorcielebs. dRes

ki am wignis gamocemis finansuri mxar-

daWeriT daiwyo bankis axali iniciativa

da misi saqmianobis gafarToeba ganaTle-

bisa da mecnierebis mimarTulebiT, rac

momavalSi kidev ufro ganviTardeba. qe-

Tevan CxeiZem aseve aRniSna: ,,aziis ganvi-

Tarebis bankis saTao ofisidan TbilisSi

xSirad Camodian maRali donis ekonomi-

stebi da, Tu dainteresdebian, Cemi Za-

lisxmeviT aq isini Caatareben sajaro

leqciebs da sxva saxis Sexvedrebs, rac

mniSvnelovani iqneba rogorc studen-

tebis, aseve akademiuri personalisTvi-

sac“.

asocirebulma profesorma Carita

jaSma ganacxada, rom genderuli pro-

blemebis kvlevas saqarTveloSi ara aqvs

didi xnis istoria: „daaxloebiT 16-17

wlis win gaeros ganviTarebis programis

farglebSi, msoflio bankis dafinanse-

biT, daiwyo genderis da, maT Soris, gen-

deruli statistikis sakiTxebis kvleva.

maSin Seiqmna specialuri saeqsperto

jgufi, romelSic Sediodnen rogorc sx-

vadasxva saministros, aseve oficialu-

ri statistikisa da akademiuri wreebis

warmomadgenlebi. am jgufSi viyavi mec

da am wignis Tanaavtori lia CareqiSvili.

Cveni saqmianobis erT-erTi pirveli pra-

qtikuli Sedegi iyo statistikuri kre-

bulis _ ,,qali da kaci saqarTveloSi“ _

momzadeba da gamocema. momdevno wlebSi

kidev gamoica analogiuri saxelwodebis

ramdenime krebuli, ramac didi roli

Seasrula genderuli problemebis kvle-

vis informaciul uzrunvelyofaSi“, _

aRniSna Carita jaSma.

31 marts gamarTul prezentaciaze

sityviT gamovidnen aseve profesorebi:

mirian tuxaSvili da merab xmalaZe, aso-

cirebuli profesorebi lia CareqiSvili

da marina muCiaSvili, ekonomikuri da so-

cialuri statistikis samagistro modu-

lis pirveli kursis studenti qristine

koxoZe, romlebmac madloba gadauxades

wignis avtorebs da gamocemis finansur

mxardamWers – aziis ganviTarebis banks.

rogorc maT aRniSnes, warmodgenil wigns

– ,,genderuli statistikis sakiTxebi“ –

masSi ganxiluli Tematikisa da mdidari

statistikuri monacemebis gaTvalis-

winebiT, didi Teoriuli da praqtikuli

mniSvneloba aqvs. igi sasargeblo iqneba

ara mxolod studentebisaTvis, aramed

genderis problematikis mkvlevarTaT-

vis, masmediisa da farTo sazogadoe-

bisTvis.

Tamar dadiani

axali saxelmZRvanelo _ „genderuli statistikis sakiTxebi“

Tsu-is iuridiuli fa-

kultetis profe-

sorTa sainiciativo

jgufis mier Sesrulebuli sagranto naS-

romi gamoica. wignis „sisxlis samarTlis

kanonmdeblobis liberalizaciis ten-

denciebi saqarTveloSi“ prezentacia

saqarTvelos uzenaes sasamarTloSi gai-

marTa. naSromi saqarTveloSi 2013 wli-

dan sisxlis samarTlis kanonmdeblobaSi

mimdinare procesebs da momavalSi gasa-

tarebel cvlilebebs exeba.

kvleva fond „Ria sazogadoeba-sa-

qarTvelos“ _ finansuri mxardaWeriT

Sesrulda da gamoica. naSromSi eqsperte-

bis saxiT CarTulni iyvnen: profesor-eme-

ritusi mzia lekveiSvili, profesor-eme-

ritusi guram naWyebia, profesori nona

Todua (proeqtis xelmZRvaneli), profes-

ori maia ivaniZe, asocirebuli profesori

qeTevan mWedliSvili-hedrixi, asistent-

profesori Temur cqitiSvili.

`2014 wels ivan e javaxiSvilis saxe-

lobis Tbilisis saxelmwifo univer-

sitetis profesorTa erTma jgufma

gadavwyviteT, fond „Ria sazogadoeba

_ saqarTvelos“-Tvis warmogvedgi-

na proeqti, romelic mieZRvneboda sa-

qarTveloSi sisxlis samarTlis kanon-

mdeblobis Semdgomi daxvewis sakiTxs

misi liberalizaciis kuTxiT. avtorTa

koleqtivis mizani iyo am mimarTebiT sa-

qarTveloSi ukve dawyebuli kanonSemoq-

medebiTi saqmianobisTvis xelis Sewyoba.

am proeqtma aRniSnuli fondis mier fin-

ansuri mxardaWera moipova.

erTi wlis muSaobis Semdeg Cven Sev-

ZeliT Sesabamisi naSromis gamoqveyneba,

sadac sakiTxebi ganxilulia rogorc

Teoriuli, ise praqtikuli kuTxiT.

am naSromze dayrdnobiT vgegmavT

Sesabamisi gaRrmavebis kursis SeTavaze-

bas studentebisTvis.

sagulisxmoa, rom naSromi didi inte-

resiT miiRes Sesabamisi uwyebis warmo-

madgenlebma. maTgan miRebuli SeniSvnebi

da winadadebebi naSromis yvela Tanaav-

torisTvis iqneba Rirebuli da saTana-

dod aisaxeba maT Semdgom muSaobaSi.

siamovnebiT unda aRiniSnos, rom

bolo wlebSi ikveTeba dadebiTi ten-

dencia mecnierebisa da praqtikis daax-

loebis TvalsazrisiT, risi mkafio ga-

movlineba iyo am wignis prezentacia

saqarTvelos uzenaes sasamarTloSi~, _

ganacxada proeqtis xelmZRvanelma, pro-

fesorma nona Toduam.

wignis „sisxlis samarTlis kanon-

mdeblobis liberalizaciis tenden-

ciebi saqarTveloSi“ prezentacias sa-

qarTvelos parlamentis, sasamarTlo

xelisuflebis, prokuraturisa da ad-

vokaturis warmomadgenlebi da akade-

miuri wris wevrebi daeswrnen. Ronis-

Zieba saqarTvelos uzenaesi sasamarT-

los Tavmjdomarem, qalbatonma nino

gvenetaZem gaxsna, romelmac dadebiTi

Sefaseba misca proeqtis farglebSi

gamocemul naSroms. proeqtis pre-

zentaciaze sityviT gamovidnen Tsu-

is reqtori, akademikosi lado papava,

aseve iuridiuli fakultetis dekani,

profesori irakli burduli, fond

„Ria sazogadoeba - saqarTvelos“

warmomadgeneli giorgi burjanaZe.

prezentaciis monawileebs miesalma

saqarTvelos parlamentis adamianis

uflebaTa dacvis komitetis Tavmjdo-

mare qalbatoni eka beselia, romelmac

isaubra amgvari proeqtis mniSvnelo-

baze kanonSemoqmedebiT saqmianobaSi.

proeqtis eqspertebma guram naWyebi-

am, maia ivaniZem da Temur cqitiSvil-

ma wignSi TavianTi kvlevis saganTan

dakavSirebiT mokle informacia war-

moadgines.

prezentacia diskusiiT dasrulda,

romelSic monawileoba miiRes Tsu-is

iuridiuli fakultetis profesorma,

saqarTvelos sakonstitucio sasamarT-

los wevrma merab turavam, saqarTvelos

iusticiis sabWos wevrma, profesorma

eva gociriZem, saqarTvelos Tavisufali

universitetis profesorma daviT sula-

qveliZem.

gamomsvlelebma gulistkiviliT aR-

niSnes, rom naSromis prezentacia misi

proeqtis monawiles, profesor-emeri-

tus mzia lekveiSvilis monawileobis

gareSe Sedga. Sekrebilma sazogadoebam

pativi miago mis xsovnas.

moamzades nato obolaZem da

giorgi amiranaSvilma

sisxlis samarTlis kanonmdeblobis liberalizaciis tendenciebi saqarTveloSi

kvlevis prezentacia uzenaes sasamarTloSi

Page 15: N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

15

profesor merab jiblaZis gardacva-

leba didi danaklisia qarTuli sa-

mecniero sazogadoebisaTvis, uni-

versitetis ideis TiToeuli matareble-

bisaTvis.

igi iyo mecnieri da maswavlebeli,

romelic uaRresad saintereso da nayo-

fier muSaobas eweoda fizikis sxvadasxva

dargSi, 22 gamogonebis patentis mflo-

beli, 300-mde samecniero da samecniero-

popularuli naSromis, maT Soris 14 mo-

nografiisa da 6 saxelmZRvanelos avtori,

amerikis fizikis samecniero sazogadoe-

bis wevri, petre meliqiSvilis saxelobis

saxelmwifo premiis laureati.

merab jiblaZe daibada 1941 wels, Tbi-

lisis saxelmwifo universitetis docen-

tis, geografia-geologiis fakultetis

dekanis - ioseb jiblaZisa da telecen-

tris inJinris mariam arseniSvilis ojaxSi.

1958 wels, Tbilisis 55-e saSualo skolis

damTavrebis Semdeg is swavlas agrZelebs

Tsu-is fizikis fakultetze. 1963 wels

asrulebs sadiplomo naSroms lazeruli

fizikis dargSi da 1964 wels muSaobas iwy-

ebs saqarTvelos mecnierebaTa akademiis

kibernetikis institutSi umcros mecnier

TanamSromlad. 1965-1968 wlebSi ssrk mec-

nierebaTa akademiis fizikis institutis

aspirantia, sadac kvlevas axorcielebs

nobelis premiis laureatis, akademikos

al. proxorovis xelmZRvanelobiT da

icavs sakandidato disertacias. 1970 wli-

dan kiTxulobs leqciebs lazerul fizi-

kaSi Tsu fizikis fakultetze. 1974 wels

irCeven docentad. radiofizikis kaTe-

drasTan aarsebs qvanturi eleqtronikisa

da lazerebis fizikis samecniero-kvle-

viT laboratorias, romelic muSaobs mos-

kovis fizikis institutisa da samecniero-

sawarmoo gaerTianeba `energiis” dafin-

ansebiT _ sameurneo xelSekrulebebis

safuZvelze. ikvlevs boWkovani lazerebis

generaciis kinetikas da mis safuZvelze

qmnis sruliad axali tipis – wvrilRero-

van mZlavr lazerebs, romelmac warmate-

biT iqna gamoyenebuli kosmosur xomal-

debze. misi gamogoneba jildovdeba sakav-

Siro konkursis vercxlis medliT.

merab jiblaZis laboratoriis kvle-

vebi xorcieldeboda sazRvargareTis wa-

myvan samecniero centrebTan _ moskovis

zogadi fizikis institutTan (ruseTi),

ienis universitetTan (gdr), palermos

universitetTan (italia) _ mWidro Ta-

namSromlobiT. merab jiblaZem nayofieri

samecniero kontaqtebi daamyara amerikis,

safrangeTisa da holandiis samecniero

centrebTan. is airCies sakavSiro samec-

niero-sakoordinacio sabWos wevrad la-

zerul da arawrfivi optikis dargSi.

1989 wels merab jiblaZem daicva sado-

qtoro disertacia Temaze `mZlavri tal-

Ragamtaruli lazerebi”, romlis sruli

teqstic gamoqveynda Jurnal `qvanturi

eleqtronikis” inglisurenovan versiaSi.

mas irCeven universitetis profesorad.

1993 wels igi xdeba aSS fizikis samecniero

sazogadoebis wevri.

aRsaniSnavia merab jiblaZis damsaxu-

reba samedicino fizikis dargSi. gasuli

saukunis 80-ian wlebSi man daadastura la-

zeris sxivis Canacvlebis efeqturoba ara-

koherentuli sxiviT, rac qmnis mkurnalo-

bis xarjis mniSvnelovan ekonomias. 1998

wels biofizikis saerTaSoriso kongresze

(kolorado, aSS) gamoqveynebuli misi mox-

seneba sinaTliT mkurnalobaSi lazerebis

nacvlad fotodiodebis gamosxivebis ga-

moyenebis Taobaze, safuZvels udebs ru-

seTsa da germaniaSi fotoTerapiuli apa-

tarebis Seqmnasa da samedicino klinikebSi

gamoyenebas. am mimarTulebiT igi warmate-

biT TanamSromlobda akademikos fridon

ToduasTan, aseve Tsu-is morfologiis

institutis mkvlevarebTan. batoni merabi

sicocxlis bolomde xelmZRvanelobda la-

boratoriul cxovelebze eqsperimentebs

qvanturi medicinis dargSi. man dawera mo-

nografia `qvanturi medicina~, romelic

2014 wels gamoaqveyna germanulma gamom-

cemlobam `LAMBERT Academic Publishing~.

mniSvnelovania merab jiblaZis moR-

vaweoba birTvuli fizikis Teoriisa da

skolaSi fizikis swavlebis ganviTarebis

dargSi. imave germanulma gamomcemlobam

gamosca kidev 2 misi monografia: `miTi

Tu realoba?!~ da `atomis birTvis kri-

staluri agebuleba”. pirvelSi mocemulia

samyaros didi afeTqebisa da globaluri

daTbobis Teoriis kritika (rac friad ga-

beduli nabijia), xolo meore exeba atomis

birTvis kristaleri agebulebis modelis

dasabuTebas, ris safuZvelzec SesaZlebe-

li xdeba bunebaSi stabiluri da arasta-

biluri birTvebis raodenobis SemozRu-

dulobis, aseve d abaltemperaturuli

birTvuli sinTezis movlenis energetikis

axsna. naCvenebia civi birTvuli reaqcie-

bis uaRresi perspeqtiuloba (misi sruli

radiaciuli usafrTxoebis gamo) da mowo-

debulia mosazreba, Tu rogor SeiZleba

iqces dabaltemperaturuli birTvuli

energetika mecnierebatevadi inovaciuri

teqnologiebis erTerT safuZvlad.

merab jiblaZes ekuTvnis sajaro sko-

lebSi fizikis (da saerTod, sabunebisme-

tyvelo sagnebis) axleburad swavlebis

koncefcia da am koncefciaze dayrdno-

biT Seqmnili fizikis saxelmZRvanelo.

aRsaniSnavia, agreTve, mis mier Seqmnili

saxelmZRvaneloebi studentebisaTvis:

`zogadi fizika” (2 tomad), `Sesavali fizi-

kaSi” (11 broSuris saxiT) da `samedicino

fizika”. es saxelmZRvaneloebi, jer kidev

elis Sesabamis aRiarebasa da gamoyenebas.

2006 wels merab jiblaZe al. janeliZis

geologiis institutTan TanamSromlo-

biT muSaobas iwyebs Savi zRvis gogirdwy-

albadis energetikul da ekologiur pro-

blemebze. es muSaoba Semdgom warmatebiT

grZeldeba saqarTvelos teqnikur univer-

sitetSi, sadac 2010 wlidan, rogorc mi-

wveulma profesorma daamuSava Savi zRvis

siRrmuli wylis amoRebis sruliad axali

da efeqturi meTodi, romelic praqtiku-

lad ganaxorciela baTumis saxelmwifo

sazRvao akademiis daxmarebiT. es meTodi

siRrmuli wylebis amoRebisa da Senaxvis

mTel procesSi uzrunvelyofs gogirdwy-

albadiT mdidari wylis srul izolacias

atmosferos Jangbadis zemoqmedebisa-

gan, rac sxva meTodebiT ver miiRweoda.

(proeqtis ganxorcielebaSi mniSvnelova-

ni wvlili Seitana i. vekuas soxumis fizi-

ka-teqnikuri institutma).

profesorma jiblaZem aseve daamuSava

gogirdwyalbadis fotodisociaciis efe-

qturi meTodi, romelic mniSvnelovnad

amcirebs wyalbadis warmoebis fass. kv-

levis SedegebiT seriozulad dainteres-

da Savi zRvis auzis qveynebis ramodenime

kompania. mniSvnelovania mis mier damuSa-

vebuli bazaltis Zafis miRebis efeqturi

meTodi, aseve mowyobilobebi momwamlavi

da aalebadi nivTierebebis ekologiurad

sruliad uxifaTo da udanakargo trans-

portirebisTvis, romlebzec mopovebuli

aqvs Sesabamisi patentebi.

yovelive zemoTqmuli profesor merab

jiblaZis moRvaweobas warmogvidgens sx-

vadasxva samecniero centrebis warmate-

buli TanamSromlobis organizebis Tval-

saCino nimuSad.

batoni merabi garegnuli Tu pirovnu-

li momxiblaobis gamo, mudam iyo rCeuli

megobari, leqtori, TanamSromeli, moqa-

laqe. man qalbaton nana nodiasTan erTad

siyvaruliTa da urTierTpativiscemiT

ganmsWvaluli SesaniSnavi ojaxi Seqmna.

sicocxlis bolo weli, sayvareli

meuRlis moulodneli gardacvalebiT

SeZrulma da ukurnebeli seniT gaTangul-

ma merab jiblaZem mainc laboratoriaSi

da kompiuterTan gaatara. cdilobda da-

safiqsirebeli ar darCenoda arc erTi

novatoruli da samomavlo kvlevebis gan-

msazRvreli idea.

bolomde universiteteli iyo.

gardacvalebamde ori dRiT adre sa-

kuTari sadoqtoro disertaciis dedani

(disertaciisa, romelmac farTo aRiareba

moupova da romelic Zalze eZvirfasebo-

da) warweriT aCuqa Tsu-is biblioTekas.

merab jiblaZis dawyebuli kvlevebi

da moniSnuli mimarTulebebi gamgrZeleb-

lebsa da mimdevrebs elodeba.

naTelSi iyos misi suli!

profesor merab jiblaZis gaxseneba

2016 wlis 7 marts gardaicvala saqarT-

veloSi maRali energiebis fizikis samec-

niero skolis erT-erTi fuZemdebeli, an-

dronikaSvilis fizikis institutis wamyva-

ni mecnier-TanamSromeli da konsultanti,

dubnis birTvuli kvlevebis gaerTianebu-

li institutis mTavari mecnier TanamSro-

meli batoni vladimer roiniSvili.

batoni vladimeri daibada TbilisSi

1932 wlis 7 ianvars. 1957 w., Tbilisis sa-

xelmwifo universitetis damTavrebisTa-

nave, man muSaoba daiwyo saqarTvelos mec-

nierebaTa akademiis fizikis institutSi,

sadac igi dakavebuli iyo damuxtuli na-

wilakebis maregistrirebeli axali gazu-

ri deteqtorebis SemuSavebiT. 1964 w. am

samuSaoebis Sedegebi safuZvlad daedo mis

sakandidato disertacias. 1970 w. „treku-

li naperwklovani kamerebis“ samuSaoTa ci-

klisTvis v. roiniSvils moskovis, erevnisa

da Tbilisis mecnierTa jgufTan erTad mie-

niWa leninuri premia.

1969–1970 ww. batoni vladimeri miv-

linebiT imyofeboda birTvuli kvlevebis

evropul organizaciaSi CERN (Jeneva, Svei-

caria), sadac monawileobda eqsperimentSi

CBS (CERN BosonSpectrometer).1970 w. batoni vladimeri xangrZli-

vi mivlinebiT gaemgzavra moskovis olqis

daba protvinos maRali energiebis fizikis

institutSi. aRsaniSnavia, rom v. roiniSvi-

li gaxldaT erT-erTi pirveli Tbilisidan

Casul eqsperimentatorTagan, romelTa

ZalisxmeviT maRali energiebis fizikis

dargSi momuSave qarTveli mecnierebis

araerT Taobas nawilakTa amaCqareblebTan

dakavSirebul danadgarebze muSaobis saSu-

aleba miecaT.

protvinos amaCqarebelze evropeli

mecnierebis jgufTan erTad man safuZveli

daudo saerTaSoriso kolaboracias CIBS (CERN–IHEP BosonSpectrometer). eqsperimen-

tis mTavari maregistrirebeli danadgari

iyo qarTveli mecnierebis g. Ciqovanis, v.

roiniSvilisa da v. mixailovis mier Semu-

Savebuli farTo naperwklovani kamerebi

monacemTa amokiTxvis magnetostriqciuli

saSualebiT. danadgari gansakuTrebulad

warmatebuli gamodga da SemdgomSi mra-

vali wlis ganmavlobaSi gamoiyeneboda

СИГМА eqsperimentSic. am deteqtorebze

miRebuli Sedegebi naTels fenda sxvadasx-

va fizikur procesebs, rogorebicaa na-

wilakTa xisti gabneva, bozonuri speqtro-

skopia, adronul urTierTqmedebebSi J/Ψ da

Ψ' nawilakebis dabadeba miuonur wyvilebad

maTi Semdgomi daSlebiT, --mezonis pola-

rizacia da sxv.

aRsaniSnavia, rom batoni vladimeri

aramarto fizikuri danadgarebis SemuSa-

vebiT iyo dakavebuli, aramed aqtiurad

monawileobda miRebuli eqsperimentuli

monacemebis damuSavebaSic. analizisa da

Sedegebis interpretaciis misTvis Cveuli

originaluri midgoma pirveli SexedviT be-

vrs gamartivebulad eCveneboda, SemdgomSi

ki srulad warmoaCenda maT efeqturobasa

da siRrmes. 1976 w. speqtroskopiisa da in-

kluziuri procesebis dargSi Catarebuli

samuSaoebi safuZvlad daedo batoni vla-

dimeris sadoqtoro disertacias.

wina saukunis 80-an wlebSi vladimer

roiniSvili gaxda protvinoSi mSenebare

УНК (Ускорительно-накопительныйкомплекс) ko-

laiderze damtkicebuli ori proeqtis

xelmZRvaneli: TSD (Track-StreamerDetector) da MMS (Multi-Muon Spectrometer). es ukanas-

kneli gaTvaliswinebuli iyo t-kvarkis aR-

mosaCenad misi mravalmiuonuri daSlebis

damzeriT. batoni vladimeris mier SemuSa-

vebuli iqna magnituri velis originaluri

konfiguracia miuonebis impulsebis zusti

gazomvebisTvis. Tumca УНК kolaideris

konservaciis gamo S proeqtis ganxorcie-

leba ver moxerxda, magnituri velis kon-

figuracia gamoiyeneba CR-is eqsperimentSi

CMS (Compact Muon Solenoid).wina saukunis 90-ani wlebis dasawyisSi

vladimer roiniSvilis dauRalavi Zalisx-

meviTa da avtoritetiT damyarda pirdapi-

ri kavSiri CERN-sa da saqarTvelos insti-

tutebs Soris. batoni vladimeris xelmZR-

vanelobiT andronikaSvilis fizikis insti-

tutisa da maRali energiebis fizikis in-

stitutis mecnier-TanamSromlebi gaxdnen

CMS kolaboraciis uSualo wevrebi eqspe-

rimentis daarsebisTanave. udavoa, rom

qarTuli jgufis maSindelma warmatebebma

mniSvnelovani wvlili Seitana CERN-isa da

evropis samecniero infrastruqturebsa

da eqsperimentebSi qarTveli fizikosebisa

da inJinrebis Semdgomi integraciis saqme-

Si.

1997 wlidan vladimer roiniSvili gax-

da dubnis birTvuli kvlevebis gaerTia-

nebuli institutis TanamSromeli. misi

moRvaweoba ukavSirdeba CMS eqsperiments.

sxvadasxva dros man SeimuSava adronuli

kalorimetris mier gazomili energiis

koreqciis meTodi eleqtromagnituri ka-

lorimetriTa da trekuli deteqtorebiT

miRebuli informaciis gamoyenebiT; sruli

naTebis dadgenis meTodi J/Ψ nawilakebis

gaCenis sixSiris gazomviT; b-kvarkis aro-

matis identifikaciis meTodi CP muxtur-

sivrculi simetriis rRvevis Sesaswavlad B – mezonebis daSlebSi.

batoni vladimeris samecniero ori-

ginaloba verc misma xandazmulobam Se-

laxa. ukanasknel wlebSi man axali mid-

goma SeimuSava nawilakTa adronizaciis

asaxsnelad pp-bar urTierTqmedebebSi,

e+е-anihilaciebsa da mZime bozonebis

(W,Z) daSlebSi. misi meTodi energiaTa

matebisas adronebis gaCenis reaqciebSi

nawilakTa mravlobiTobis zrdasa da

sruli ganakveTebis zrdas Soris pirda-

piri kavSiris damyarebis saSualebas iZ-

leva.

paralelurad vladimer roiniSvili

muSaobda higsis axlad aRmoCenili nawila-

kis masis dadgenis alternatiul meTodze

misi oTx leptonur nawilakad daSlis rea-

qciebSi. misi meTodiT SesaZlebelia ATLAS da CMS eqsperimentebis mier higsis bozo-

nis masis gamoqveynebuli mniSvnelobebis

sxvaobis acileba.

vladimer roiniSvili 200-ze meti sa-

mecniero publikaciis, erTi gamogonebisa

da mravali saerTaSoriso konferenciisa

da TaTbiris moxsenebaTa avtoria.

batoni vladimeri iyo araCveu-

lebrivad kargi, mxiaruli, Tavaziani

adamiani gamorCeuli iumoris grZnobiT.

misTvis Cveuli uSualo, Tbili, keTil-

mosurne urTierTobebi uklebliv um-

kvidrebda pativiscemisa da siyvarulis

grZnobas mis garemocvaSi. batonma vla-

dimerma ukanasknel dRemde SeinarCuna

mecnierebisadmi dauokebeli interesi

da Zalze nayofierad Sromobda. ganur-

Cevlad misi moRvaweobis adgilisa igi

Zal-Rones ar iSurebda qarTuli mecnie-

rebis prestiJis zrdisTvis, axalgazrda

qarTveli fizikosebisTvis axali saerTa-

Soriso asparezebis gaxsnisTvisa da maTi

dalaSqvrisTvis saWiro pirobebis Seqm-

nisTvis.

batoni vladimer roiniSvilis naTeli

xsovna samudamod imkvidrebs gansakuTre-

bul adgils Cvens gonebaSi.

megobrebis jgufi andronikaSvilis

fizikis da maRali energiebis fizikis

institutebidan

xsovna

vladimer roiniSvilis gaxseneba

Page 16: N-5 (2192)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2192)-2016.pdf · ven. universitetis akademiur-ma sabWom daakmayofila Tsu-is reqtoris gancxadeba misi Tanamdebobidan gadadgomis

www.tsu.gewww.tsu.genewspaper @ tsu.ge

Tbilisis universiteti

16

8 aprils ivane javax-

iSvilis saxelobis

Tbilisis saxelm-

wifo universitetis

biblioTekaSi saqarT-

velos demokratiuli re-

spublikis (1918-1921 ww.)

mTavrobis pirveli Tavm-

jdomaris, Sinagan saqmeTa

ministris, samxedro

da saxalxo ganaTlebis

ministris noe ramiSvi-

lis 135 wlis iubile-

sadmi miZRvnili gamofena

gaimarTa, sadac Tsu-is

biblioTekaSi daculi noe

ramiSvilis piradi nivTe-

bi, wignebi, sazogadoebi-

sTvis aqamde ucnobi epis-

tolaruli memkvidreoba

da fotoebi, saqarTvelos

erovnul arqivSi daculi

dokumentebi gamoifina.

RonisZiebis bolos maro

mayaSvilis saxelobis

darbazSi am TemasTan

dakavSirebiT diskusia

gaimarTa, romelsac is-

toriis mecnierebaTa

doqtori, profesori

oTar janeliZe uZRve-

boda. RonisZieba Tsu-is

biblioTekis ,,saqarT-

velos demokratiuli

respublikis Semswavleli

centris” organizebiT

gaimarTa, romelsac Tsu-

is reqtori vladimer pa-

pava, Tsu-is biblioTekis

xelmZRvaneli zurab gaip-

araSvili, studentebi da

profesor-maswavleblebi

daeswrnen.

`maT, vinc am periodis

Sesaxeb informacias flo-

bs, isic kargad axsovs,

rom im legendarul adami-

anebs Soris, upirvelesad,

noe ramiSvilia, Tumca

Cvensa da kidev ufros

Taoba am epoqis Sesaxeb

damaxinjebuli warmodge-

na gvqonda. dRes es pro-

blema aRar arsebobs da

sasixaruloa, rom Tana-

medrove axalgazrdobam

icis realuri istoria.

istoriis es periodi kv-

lavac gamosakvlevia da

am mimarTulebiT samuSao

bevria. swored am mizniT

Seiqmna Tsu-is biblioTe-

kasTan arsebuli saqarT-

velos demokratiuli re-

spublikis Semswavleli

centri, romelsac niWie-

ri axalgazrdebi Caudgnen

saTaveSi da saintereso

samuSaoebs asruleben.

Cvens arqivSi inaxeba uni-

kaluri masala, romlis

nawili dRes aq gamoifina~,

_ aRniSna Tsu-is biblio-

Tekis xelmZRvanelma zu-

rab gaiparaSvilma.

noe ramiSvilis moRva-

weobaze vrclad isaubra

Tsu-is reqtorma, akade-

mikosma vladimer papavam:

,,istoriuli mecniereba

mecnierebis im dargs ga-

nekuTvneba, romelic sa-

qarTveloSi kargad aris

ganviTarebuli, magram,

samwuxarod, aTeuli wle-

bis manZilze, pirveli re-

spublikis periodi tabu-

dadebuli Tema iyo, uke-

Tes SemTxvevaSi ki, isto-

rikosebis mier kritiku-

lad Sefasebuli. damou-

kidebel saqarTveloSi am

periodis mimarT damoki-

debuleba gansxvavebuli

da jansaRia, Tumca dRem-

de informacia ar aris

bolomde xelmisawvdomi,

amitom sruli suraTi jer

kidev ar gvaqvs am epoqa-

sTan dakavSirebiT. Cven-

ma universitetma sakmaod

mniSvnelovani nabiji ga-

dadga, rac sazRvargareT

mcxovreb diasporasTan

mWidro urTierTobiTa

da am centris SeqmniT ga-

moixata. saqarTvelos

demokratiuli respubli-

kis Semswavleli centris

arqivSi dRes mdidari

masala inaxeba, romelTa

didi nawili biblioTekas

noe ramiSvilis naTesavma

mariam daviTaSvilma ga-

dasca. centrs, romelic

ramdenime Tvis win Seiqm-

na, mdidari masala tier

beriSvilmac aCuqa. Tbi-

lisis saxelmwifo uni-

versiteti swored is ad-

gilia, sadac es sakiTxebi

safuZvlianad unda Sevis-

wavloT. es gamofenac sa-

muSao procesis gagrZe-

lebaa. darwmunebuli var,

rom momavalSi kvlevebi

am mimarTulebiT intensi-

urad gagrZeldeba, aRniS-

nul TemasTan dakavSire-

biT ara erTi disertacia,

statia Tu monografia

momzaddeba. tier beriS-

vilis magaliTi gadam-

debi iqneba da Cveni dia-

sporas sxva saxelovani

warmomadgenlebic Seswi-

raven Tsu-s sxvadasxva ma-

salas, romelic kvlevis

met SesaZleblobas mogv-

cems. darwmunebuli var,

es kvlevebi saSualebas

mogvcems axali informa-

cia movipovoT am mniSvne-

lovani epoqis Sesaxeb~, _

ganacxada vladimer papa-

vam.

Tsu-is biblioTekis sa-

qarTvelos demokratiu-

li respublikis Semswav-

leli centris xelmZR-

vanelis irakli iremaZis

informaciiT, gamofenaze

warmodgenili iyo ramde-

nime segmenti: maT Soris,

unikaluri fotoebi, ro-

melic inaxeboda mariam

daviTaSvilis pirad ar-

qivSi; aseve, mTavrobis

sxdomis oqmebi, werilebi,

brZanebebi noe ramiSvilis

xelmoweriT; sazogadoe-

bisTvis dRemde ucnobi

masalebi _ noe ramiSvi-

lis werilebi, romlis Zi-

riTadi nawili 1924 wlis

ajanyebas eZRvneba; aseve,

misi piradi nivTebi, rome-

lic centrs mariam davi-

TaSvilma gadasca.

RonisZiebis bolos ga-

marTul diskusiaze pro-

fesorma oTar janeliZem

vrclad isaubra 1918-1921

wlebis periodze, saqarT-

velos demokratiuli re-

spublikis Seqmnaze, noe

ramiSvilis Rvawlze da im

peripetiebze, riTac es

epoqa gamoirCeoda.

SurTxia beroSvili

noe ramiSvilis 135 wlis iubilesadmi miZRvnili gamofena

ivane javaxiSvilis

saxelobis Tbili-

sis saxelmwifo

universitetis reqtor-

ma, akademikosma vladi-

mer papavam reqtoris

mexuTe stipendiati

eTer kotrikaZe daajil-

dova. Tsu-is reqtoris

stipendiis mimniWebeli

komisiis gadawyveti-

lebiT 2015/16 saswav-

lo wlis Semodgomis

semestris stipendiati

humanitarul mecniere-

baTa fakultetis mer-

ve semestris studenti

eTer kotrikaZe gaxda.

dajildoebis RonisZie-

bas Tsu-is reqtoris

stipendiis mimniWebeli

komisiis wevrebi, humani-

tarul mecnierebaTa fa-

kultetis profesorebi

da studentebi daeswr-

nen.

Tsu-is reqtorma vla-

dimer papavam konkurs-

Si gamarjveba miuloca

eTer kotrikaZes da aR-

niSna: „mniSvnelovania

axalgazrda adamianma

irwmunos, rom misi swav-

la dafasebulia da SemCn-

eulia. SesaniSnavi axal-

gazrdoba gvezrdeba.

Cveni valia aRmovaCinoT

isini da mivaqcioT yur-

adReba. eTeri aris ara

mxolod fakultetis,

aramed mTeli universi-

tetis studentebs Soris

gamarjvebuli. madloba

minda vuTxra Cvens pro-

fesorebs, romlebic

monawileoben aseTi ni-

Wieri kadrebis Camoyali-

bebaSi“.

„CemTvis Zalian didi

stimulia am konkursSi

gamarjveba. is masStabi,

romelic yurs Wris _

erTaderTi mTeli uni-

versitetis masStabiT _

Zalian did pasuxismge-

blobas makisrebs. minda,

madliereba gamovxato

universitetis, fakul-

tetis da kulturis kv-

levebis kaTedris wevre-

bis mimarT. didi madloba

universitetis reqtors.

es stipendia CemTvis

didi stimulia, raTa ba-

kalavriatis Semdeg magi-

straturaSi swavla swo-

red Tsu-Si ganvagrZo.

Zalian bednieri var“, _

ganacxada Tsu-is reqto-

ris stipendiatma eTer

kotrikaZem.

Tsu-is reqtoris

vladimer papavas inicia-

tiviT 2013/14 saswavlo

wlidan, universitetis

istoriaSi pirvelad

daarsda Tsu-is reqto-

ris stipendia. spe-

cialurma komisiam Sear-

Cia maRali akademiuri

moswrebis bakalavriatis

studenti, romelic re-

qtoris xelfasidan erTi

semestris ganmavlobaSi

yovelTviur stipendias

_ 250 lars miiRebs.

Tsu-is students reqtoris stipendia gadaeca

ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

nino kakulia

maia toraZe

manana jurxaZe

ana bolqvaZe

zaza gulaSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ

ÂÀÌÆ. 13

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:rismag gordeziani, iago kaWkaWiSvili,

eTer xaraiSvili, elene xarabaZe,

manana SamiliSvili, Temur

nadareiSvili, lado minaSvili, moris

SalikaSvili, nino CixlaZe, giorgi

jaiani, arsen gvenetaZe, mariam ciskaZe,

nino WalaganiZe, irma ruxaZe

(Tsu-is me-8

korpusi)

[email protected]

2 22 36 62

www.tsu.getsunewspaper @ tsu.getsunewspaper @ tsu.ge