MÛSØþodis2015 7 (679) Leidþiamas nuo 1959 m. sausio mën.

LIETUVOS AKLØJØ IR SILPNAREGIØSÀJUNGOS MËNESINIS ÞURNALAS

Vyr. redaktoriusVYTAUTAS GENDVILAS 2163-863

Redakcinë kolegija:R.BALÈIKONIENË,V.DUMBLIAUSKIENË,G.PADRIBONIENË,P.PLIUÐKA,G.SIDEREVIÈIENË,A.VALENTA (pavaduotojas),V.GENDVILAS (pirmininkas).

Telefonai:

Atsakingoji sekretorë

I.BARADINSKIENË

A.VALENTA 216-34-09

A.MAÈIONIENË 2163-863

Elektroninis paðtas: mz@lass.lt

Puslapis Internete:

http://www.musuzodis.lt

Redakcijos adresas:Naugarduko 91, 03160 Vilnius.Duota rinkti 2015 07 21. SL 222Pasiraðyta spausdinti 2015 07 21.Formatas 62x92. Popierius ofsetinisNr. 1. Ofsetinë spauda. 3,5 sp.l., 0,5spalv. atsp., 4 l. l. Tiraþas 660.Kaina 0,59 Eur. Rinko ir maketavoVðÁ Brailio spauda. MaketuotojasSergejus Mechas. Spausdino akcinëbendrovë Spauda. Laisvës pr. 60,05120 Vilnius, www.spauda.com.

MÛSØ ÞODIS is published eachmonth by the Lithuanian Associationof the Blind and Visually Handi-capped in Lithuania. Chief editor:Vytautas Gendvilas. Address of theeditorial office: Naugarduko 91,03160 Vilnius. Lithuania. Printed bySPAUDA Press, Laisvës 60, 05120Vilnius, Lithuania, www.spauda.com.

MÛSØ ÞODIS, 2015, 7remia rubrikas Neregys ir visuomenë,Neregys darbo rinkoje, Trumpai

TURINYS1 A.VALENTA VËLIAVNEÐYS3 LASS CENTRO TARYBOJE4 V.VENCKUTONYTË- LIETUVOS GOLBOLO VYRAI

VAIÈIÛNIENË IÐKOVOJO EUROPOSBRONZÀ

6 H.STUKAS INFORMACINIØTECHNOLOGIJØ GURU

8 J.GAGARINA FILMAS APIE TOLOÈKÀ9 SVEIKINIMAS10 P.ÞIOGAS RENGINIAI - DÞIAUGSMAI IR

RÛPESÈIAI11 KVIEÈIAME DALYVAUTI

LIEÈIAMØJØ KNYGELIØKONKURSE

12 P.ZABITIS AKLAS STRIELÈIUS14 A.MONKEVIÈIUS SULAUÞYTAS LIKIMAS16 I.BARADINSKIENË NENEIGTI KITØ GYVENIMØ IR

BÛTYBIØ18 Ð.MEÐKUOTIENË ÁSPÛDÞIAI IÐ LENKIJOS19 J.BARTKUS NORI ÞINOTI - KELIAUK Á

BIBLIOTEKÀ20 V.BUTAUTAITË PAÞINIMO DÞIAUGSMAS20 SKELBIMAS21 H.KASPERAVIÈIUS MALDOS DIENA

TYTUVËNUOSE21 H.STUKAS AKLØJØ DARBINGUMO

ATKÛRIMO MOKYKLA23 TRUMPAI24 TIFLOHUMORASIII virð. G.REÈIÛNIENË NEÐVARIAUSIOS NAMØ

VIETOSIV virð. V.GUDONIS F. PICABIA. SAMSONAS IR

DALILA

2015/07 1

NEREGYS IR VISUOMENË

VËLIAVNEÐYS Alvydas VALENTAPastaruoju metu spaudoje, visuomenës gyve-

nime vis garsiau ir vis daþniau skamba asociaci-jos Lietuvos neágaliøjø forumas (LNF) vardas.Forumas dalyvavo Vilniuje siautusioje Kultûrosnaktyje, birþelio pradþioje pasirodë informacijaapie tai, kad jam skirtas Europos pilieèio apdova-nojimas. Apie ðiuos ir kitus dalykus kalbamës suLNF prezidente Dovile Juodkaite.

- Pradëkime nuo artimiausiø ávykiø: birþe-lio mënesá dalyvavote festivalyje Kultûrosnaktis ir pristatëte savo produktà - izobato-riø. Skamba ganëtinai grësmingai, o kartuðiek tiek primena dinozaurus ir kitus iðny-kusius gyvûnus. Taigi koká naujà þvërá paro-dëte visuomenei?

- Ðiais metais forumui pasisekë ásijungti á kul-tûros ir meno festivalá Kultûros naktis su savokultûrine socialine akcija Izobatorius. Tai yradviejø þodþiø - izoliacija ir inkubatorius sant-rumpa. Izoliacijà siejame su ðiandienos dide-lëmis globos institucijomis, o jos nebuvimà - sudeinstitucializacijos bûtinybe. Egzistuoja sovie-tinë globos sistema, kai vaikai ir suaugæ þmo-nës, turintys negalià, yra siunèiami á dideles glo-bos ástaigas. LNF ðiai problemai skiria daug dë-mesio, siekia, kad keistøsi tiek pati sistema, tiekvisuomenës poþiûris á jà. Vakarø valstybës jau20 - 30 metø yra atsisakiusios dideliø globosástaigø. Lietuvoje iki ðiol jos veikia, èia gyvenaapie 7 tûkst. negalià turinèiø vaikø ir suaugusiø-jø. Izobatoriumi, pasitelkæ profesionalià foto-grafijà, norëjome parodyti globos namø kasdie-nybæ, rutiniðkumà, tapatybës praradimà. Visurvyrauja masiðkumas, laukimas - þmonës laukiaprie valgyklos, medicinos punkto. Ðia akcija no-rëjome praskleisti globos ástaigas gaubianèiàtylos uþuolaidà, pasakyti, kad tie þmonës turiteisæ gyventi bendruomenëje, savo namuosegauti poreikius atitinkanèias paslaugas. Akcijàpavyko susieti su kultûros renginiu dar vienaprasme: didelë dalis tokiø globos ástaigø (mesiðsiaiðkinome, kad yra apie 24), egzistuojanèiønuo sovietmeèio, yra ákurtos buvusiuose dvaruo-se, kultûros paveldo objektuose.

- Internete raðyta, kad akcijà þmonës pri-ëmë palankiai. Ar bent nesulaukëte didelëskritikos?

- Þmonës ateidami jau þinojo, kad eina pasi-þiûrëti socialinës globos namø kasdienybës.Neteko iðgirsti nuomoniø, kad neágaliuosius rei-kia izoliuoti, kad jie pavojingi. Vieni sustodavoilgiau, kiti tik praeidavo, bet nejutome prieðið-

kumo, kad tai, kà darome ir kà deklaruojame,yra kaip nors nepriimtina ar nereikalinga.

- Idëjos, deklaracijos, akcijos - þinoma, ge-rai, bet vien jø daþnai nepakanka. Kà jûs siû-lote?

- Siûlome perimti geràjà kitø ðaliø patirtá, kurdideliø globos ástaigø, turinèiø po 200 - 300 glo-botiniø, visiðkai nelikæ. Visø pirma, turëtø bûtivystomos bendruomeninës paslaugos tiek pa-èiam asmeniui, tiek jo ðeimai, steigiami sava-rankiðko gyvenimo namai. Dabar yra prieðingai:þmogus lyg ir ið gerø ketinimø iðsiunèiamas áglobos ástaigà, joje uþdaromas, izoliuojamasnuo kitø þmoniø - kitaip sakant, patenka á izo-batoriø.

- Pereikime prie apdovanojimo. Informa-cija apie já spaudoje pasirodë, rodos, birþe-lio pradþioje. Koks tai apdovanojimas ir uþkà já gavote?

- Galima tik pasidþiaugti, kad Europos pilie-èio apdovanojimas ðiemet skirtas Lietuvos ne-ágaliøjø forumui. Ðá apdovanojimà jau ne pirmimetai teikia Europos Parlamentas, siekdamasávertinti ir paskatinti asmenis ar organizacijas,ginanèias þmogaus teises, ugdanèias toleran-cijos, ávairovës idëjas. Kitaip sakant, puoselë-janèias europines vertybes. Mûsø kandidatûràapdovanojimui pateikë europarlamentarë Vili-ja Blinkevièiûtë. Dþiugu, kad buvome ávertinti,taèiau tuo pat metu reikia pastebëti, kad tai yrane vieneriø metø LNF ir já sudaranèiø visø ne-ágaliøjø organizacijø ádirbis. Ðios organizacijosdaugelá metø kiekvienà dienà daro tai, dël koðis apdovanojimas mums buvo áteiktas. Tam tik-

2 MÛSØþodis

rà indëlá kaip savarankiðka nevyriausybinë or-ganizacija (toliau NVO) áneðë ir pats Lietuvos ne-ágaliøjø forumas. Jo kasdieninë veikla - tai dar-bas su valstybës institucijomis siekiant, kad bûtøágyvendintos Jungtiniø Tautø Neágaliøjø teisiøkonvencijos nuostatos. Norime, kad visais atve-jais, priimant tam tikrus sprendimus, viso priëmi-mo proceso metu - nuo pradþios iki galutinio re-zultato - bûtø atsiþvelgiama á neágaliøjø porei-kius. Tai ir aplinkos, ir informaciniø technologijøprieinamumas, ir daugybë kitø gyvenimo srièiø.

- Papasakokite plaèiau apie LNF veiklà.Kokias jos sritis iðskirtumëte?

- Kaip ir sakiau, vienas ið svarbiausiø LNFveiklos barø - stebëti, kaip ágyvendinama JT Ne-ágaliøjø teisiø konvencija. Tai nëra tik socialinëveikla. Vienas ið didesniø mûsø pasiekimø, kadpriimti nauji ástatymai dël teisinio þmoniø, turin-èiø psichikos negalià, veiksnumo átvirtinimo. Jiebuvo pakeisti atsiþvelgiant á konvencijos nuo-statas, o taip pat glaudþiai bendradarbiaujantLNF ir valstybës institucijoms. Esame, kad ásta-tymø dvasia kuo geriau atitiktø konvencijos rei-kalavimus. Dar viena sritis - ðeðëlinës ataskai-tos JT Neágaliøjø teisiø komitetui apie konven-cijos ágyvendinimà Lietuvoje rengimas.

- Papasakokite iðsamiau, kas apskritai yraðeðëlinë ataskaita, kur ir kam ji naudojama?

- Ðeðëlinë ataskaita yra neágaliøjø NVO po-þiûrio á tai, kaip ágyvendinama Neágaliøjø teisiøkonvencija, iðraiðka. Valstybë teikia oficialià ata-skaità, kaip konvencijà ágyvendina ji, kokià pa-darë paþangà, bet savo poþiûrá gali iðreikðti irnevyriausybinës organizacijos, ir tas poþiûrisnebûtinai turi sutapti su valstybës pozicija.

Parengta ðeðëlinë ataskaita, apimanti keletàsvarbiausiø neágaliø þmoniø gyvenimo ir veik-los srièiø: aplinkos prieinamumà, ðvietimà, svei-katos apsaugà, lygybæ prieð ástatymà, jau mi-nëta globos ástaigø pertvarkos bûtinybë (kon-vencijoje irgi kalbama apie tai, kad neágalusþmogus turi gyventi savo bendruomenëje). Kiek-viena ið didþiøjø neágaliøjø organizacijø rengëatskiras ataskaitos dalis: LASS, pavyzdþiui, pa-rengë dalá apie ðvietimà. Ataskaita beveik pa-rengta, bet dar galutinai derinama, tikslinama.Ji bus siunèiama á JT Neágaliøjø teisiø komitetàir svarstoma kartu su oficialia Lietuvos ataskaitakitø metø balandþio mënesá.

- Kas bûna, jeigu tikroji ir ðeðëlinë ata-skaitos skiriasi ar bent jau kai kuriais punk-tais nesutampa?

- Komitetas gauna tiek valstybinæ, tiek ðeðë-linæ ataskaità, jas lygina. Bûtø neteisinga saky-ti, kad ðeðëlinë ataskaita labai daug lemia arkad ji svarbesnë uþ valstybinæ. Taèiau, kiek te-ko domëtis, tas ataskaitas komiteto nariai tikrai

nagrinëja, lygina, o pats ðeðëliniø ataskaitø ren-gimas nëra vien formalus dalykas. Tai yra vie-nas ið pagrindiniø ðaltiniø apie realià neágaliø-jø situacijà konkreèioje valstybëje. Valstybës sa-vo ataskaitose daþnai dalykus ðiek tiek pagra-þina, kalba apie priimtus ástatymus. Ðeðëlinëseataskaitose labiau iðryðkinami probleminiai as-pektai, tai, kas prieðtarauja konvencijos nuosta-toms.

- Ar nëra visokios ðeðëlinës ataskaitos irpanaðûs dalykai dar vienas pasiþaidimas de-mokratija?

- Komitetas á ðeðëlinæ ataskaità atsiþvelgia,juo labiau kad galima ir patiems jos rengëjamsdalyvauti ataskaità svarstant, jà pristatyti, gintisavo teiginius. Be abejo, rezonansas yra ir pa-èioje Lietuvoje. Apie ðià ataskaità neslëpdamikalbame jau nuo balandþio mënesio. Atvirai sa-kome, kad matome trûkumø, neatitikimø. Tai ska-tina ir mus paèius atsakingai þiûrëti á tai, kà sa-kome, ir valstybës institucijas atkreipti dëmesá,kad kai kurie dalykai, kuriø ji nepadarë, taiplengvai nepasimirð.

- Jûs sàmoningai esate opozicijoje ar tikoponuojate tais klausimais, kurie, jûsø nuo-mone, galëtø bûti sprendþiami kitaip?

- LNF yra tokia pati nevyriausybinë organiza-cija kaip ir kitos neágaliøjø organizacijos. Skirtu-mas tik tas, kad esame ðias organizacijas vie-nijantis skëtis. Pats NVO egzistavimo ir veiklostikslas yra tam tikras nepriklausomumas nuovalstybës institucijø, stebëjimas ir vertinimas,kaip valstybës struktûros atlieka joms patikëtusdarbus. Pasiryþæ stebëti, kas ir kaip vyksta, ir,esant reikalui, reaguoti. Ðiuo poþiûriu LNF ban-do uþimti nepriklausomà pozicijà.

- Ar galima visiðka nepriklausomybë nuovalstybës ir jos institucijø, jeigu tuo pat me-tu esi tø institucijø finansuojamas, taigi lygir savotiðkas ákaitas?

- Lietuvoje dar akivaizdi nuostata: mes finan-suojame, mes turime ir teisæ valdyti arba bentmanyti, kad þinome geriau, kà ir kaip daryti. Se-nas demokratijos tradicijas turinèiose ðalyse su-prantama, kad finansavimas dar nereiðkia tie-sioginës priklausomybës. Visos NVO yra ið kaþ-ko finansuojamos ir yra finansiðkai nuo kaþkopriklausomos, bet tai nereiðkia nuomonës dik-tato. Imkime kad ir Europos neágaliøjø forumà.Jis yra finansuojamas Europos Komisijos, betkartu aktyviai ir daþnai kritikuoja ðios komisijosveiksmus. JT Neágaliøjø teisiø konvencija irgikalba apie tai, kad stebësena turi bûti nepriklau-soma, bet kartu ir finansuojama. Nevyriausybi-nio sektoriaus finansavimas yra vienas ið vals-tybës demokratijos, jos politinio brandumo ro-dikliø.

2015/07 3

LASS CENTRO TARYBOJE

Liepos 1 d. Vilniuje ávyko penktasis ðiais me-tais LASS centro tarybos posëdis. Jame daly-vavo 10 ið 14 LASS centro tarybos nariø, Revizi-jos komisijos pirmininkë ir kviestiniai asmenys.

Posëdþio pradþioje buvo aptartos LASS XXVIsuvaþiavimui LASS revizijos komisijos ataskai-toje pateiktos pastabos ir rekomendacijos dëlsuvaþiavimo balsavimo procedûrø reglamenta-vimo, dël informacijos apie LASS ástaigose par-duoto (ágyto) turto vieðinimo tvarkos, dël VðÁ Kre-gis gerosios patirties skleidimo, dël lëðø, par-davus LASS nekilnojamàjá turtà, kontrolës ir ne-naudojamo nekilnojamojo turto administravimo,dël reabilitacijos, uþimtumo ir LASS struktûriniøpadaliniø bei ástaigø finansavimo. Dalis ðiø klau-simø bus átraukti á tolesniø tarybos posëdþiø dar-botvarkæ. LASS pirmininkas Sigitas Armonas in-formavo, kad á Lietuvos Respublikos socialinësapsaugos ir darbo ministro 2015 m. birþelio 25d. ásakymu Nr. A1-381 patvirtintà Nacionalinësneágaliøjø socialinës integracijos 2013-2019metø programos ágyvendinimo 2016-2018 me-tø veiksmø planà átraukta priemonë, skirta so-cialinës reabilitacijos paslaugø akliesiems mo-deliui sukurti bei ádiegti.

Tarybos nariams pateikta informacija apie2015 metø pirmojo ketvirèio LASS ástaigø ir ámo-niø ûkinës-finansinës veiklos rezultatus ir birþe-lio 17 d. LASS centro tarybos turto ir ûkio reikaløkomisijos posëdyje priimtus sprendimus.

Pirmàjá ketvirtá dvi LASS gamybos ámonës dir-bo pelningai (UAB Liregus pelnas - 79,4 tûkst.Eur, UAB Regseda - 23,1 tûkst. Eur). Kitos dviámonës patyrë nuostolá (VðÁ Aksida nuostolis -3,7 tûkst. Eur, VðÁ Kregis - 0,5 tûkst. Eur). Bend-ras visø ámoniø veiklos rezultatas - 98,3 tûkst.Eur pelno. Skolos ðioms ámonëms padidëjo 29,2proc., o jø trumpalaikiai ásipareigojimai - 72,5proc. VðÁ Aksida vidutinis regëjimo neágaliøjøprocentas nuo sàraðinio darbuotojø skaièiausaptariamu laikotarpiu siekë 41,8 proc. (LASS su-vaþiavimo nustatyta riba - ne maþiau kaip 45proc.). 10 LASS ástaigø bendras ûkinës-finansi-nës veiklos rezultatas - 6,9 tûkst. Eur nuostolis.Ið jø pelnà gavo 6, o kitos 4 patyrë nuostolá. Dëlsezoniðkumo veiksniø pirmojo ketvirèio dviejøLASS poilsio baziø Spindulys ir Zelva veiklabuvo nuostolinga. Bendras jø neigiamas veik-los rezultatas siekë 12,2 tûkst. Eur. Nutarta ápa-reigoti VðÁ Aksida iki spalio 31 d. padidinti ak-løjø procentà ámonëje iki LASS suvaþiavimo nu-

statytos ribos bei papildomai pateikti LASS tur-to ir ûkio reikalø komisijai duomenis apie dar-buotojø skaièiø per 2015 m. spalio mën.

LASS turto ir ûkio reikalø komisijos pirminin-kas Egidijus Urna paþymëjo, kad nemaþa dalisLASS nekilnojamojo turto yra naudojama nera-cionaliai. Suskirstë ðá turtà á tris grupes: 1 - Lie-tuvos akløjø biblioteka (toliau - LAB) ir jos filia-lai; 2 - akløjø sporto klubai; 3 - kitas turtas. DëlLAB ir jos filialø kalbëtojas paþymëjo, kad ði vals-tybinë ástaiga neatlygintinai pagal panaudos su-tartis naudojasi apie 3 tûkst. kv.m LASS patal-pomis (didþioji jø dalis - 1,6 tûkst. kv.m Vilniuje,Skroblø g.10). Iðnuomojusi jas rinkos kainomisLASS galëtø tikëtis gauti kas mënesá iki 12 tûkst.eurø. Praneðëjas pasiûlë, kad LASS ástaigospradëtø derëtis su LAB ir jos filialais dël nuo-mos mokesèio. LASS centro taryba ðiam siûly-mui pritarë. Diskutuota ir dël akløjø sporto klu-bø bei kitø ástaigø: Ðiauliø kultûros centro akløjøir silpnaregiø skyriaus bei Gubernijos ambula-torijos, Panevëþio baþnytëlës ir kt. Taryba prita-rë siûlymui, kad visos ástaigos, kurios naudoja-si LASS nekilnojamuoju turtu, nuo 2016 m. sau-sio 1 d. turëtø mokëti patalpø savininkui komu-nalinius mokesèius.

LASS regëjimo neágaliøjø teisiø gynimo ir so-cialiniø reikalø komisijos l.e.p. pirmininkë A. Jo-zënaitë supaþindino tarybos narius su LASS res-publikinio centro vykdomu Neágaliøjø asociaci-jø veiklos rëmimo projektu ir 2016 metais pla-nuojama vykdyti projekte veikla. Atsiþvelgiant átarybos nariø kuruojamas sritis, jie ápareigoti pa-teikti naujai rengiamam projektui savo siûlymø.

Tarybos nariai pritarë UAB Regseda praðy-mui leisti panaudoti dalá lëðø (iki 103 tûkst. Eur),gautø pardavus ámonei priklausanèius tris ne-kilnojamojo turto pastatus, administraciniam irgamybiniam pastatui, esanèiam Ðviesos g. 3,Klaipëdoje, atnaujinti. Bus atlikti stogo, ðilumosmazgo, fasado apðiltinimo ir kiti remonto dar-bai. Ið LASS bendro lëðø rezervo skirta paramaLASS Plungës rajono filialo pastato, esanèioVandentiekio g. 17, Plungëje, bei VðÁ Panevë-þio ir Utenos regionø akløjø centro salës remon-tui bei LASS respublikinio centro pastato, esan-èio Labdariø g. 5, Vilniuje, pirmajam aukðtui at-naujinti. Taryba ápareigojo LASS pirmininkà pa-siraðyti dar vienà paskolos sutartá su Kauno irMarijampolës regionø akløjø centru remontodarbams kofinansuoti.

4 MÛSØþodis

SPORTAS

LIETUVOS GOLBOLO VYRAIIÐKOVOJO EUROPOS BRONZÀ

Vilma VENCKUTONYTË-VAIÈIÛNIENË

Liepos 12 dienà Kaune pasibaigë savaitæ tru-kæs didþiausias parolimpinio sporto renginys -IBSA Europos golbolo èempionatas, kuriameLietuvos vyrai iðkovojo bronzos medalius. Ma-þajame finale lietuviai atkerðijo èekams uþ pra-laimëjimà grupës varþybose ir maksimalia tað-kø persvara rezultatu 15-5 (8-5) iðkovojo Euro-pos èempionato bronzà.

Labai didþiuojuosi Lietuvos vyrais ir sirga-liais. Puikiai suþaidë. Tai lëmë susikaupimas,nusiteikimas, darbas gynyboje, bendras susi-kalbëjimas ir tikslo siekimas. Kelis ávarèius pra-sileidom á kampukus, bet þinant, koks ilgasmums buvo ðis sezonas, puikiai þaidëme. La-bai smagu, kad Genrikas Pavliukianecas sulo-ðë vienà ið tobuliausiø savo turnyrø, kiek að jápaþástu, - po pergalës maþajame finale sakëLietuvos golbolo rinktinës vyriausiasis trenerisKarolis Levickis.

Rezultatyviausiu èempionato þaidëju tapæsGenrikas Pavliukianecas pelnë 44 ávarèius, orungtynëse dël bronzos árideno net 11 ið 15 ávar-èiø á èekø vartus.

Labai gerai, Europos èempionato bronzosmedalio dar neturëjau savo kolekcijoje, - popergalës juokavo G. Pavliukianecas: mat iki ðiollietuviai yra buvæ triskart Europos èempionais irdukart - viceèempionais. 2015 metø èempiona-to medaliai iðsiskiria ypatingu dizainu: kaip irgolbolo kamuoliai, medaliai turi skylutes irskambaliukus viduje, o èempionato pavadini-mas uþraðytas ir reginèiøjø, ir brailio raðtu.

Pasidþiaugæs medaliais, G. Pavliukianecastoliau dalinosi savo áspûdþiais ið Europos gol-bolo èempionato Kaune: Dþiaugiuosi, kad manpavyko pelnyti daug ávarèiø, kad komanda pa-sitikëjo manimi ir davë mesti baudinius, bet mesvertiname bendrai visos komandos pasiekimà,o ne atskirø þaidëjø statistikà. Nepasiekëme pa-ties geriausio rezultato, bet bendrai ðiame èem-pionate mûsø komandai paraðyèiau stiprø að-tuonetà.

Visà Lietuvos golbolo rinktinæ, be G.Pavliu-kianeco, sudarë dar penki þaidëjai: NerijusMontvydas, Marius Zibolis, Mantas Panovas,Mantas Brazauskis, Mindaugas Suchovejus, taippat vyriausiasis treneris Karolis Levickis, trene-ris Klaidas Janeika ir sporto medicinos gydyto-

ja Dalia Slaninaitë.Lietuvos golbolo vyrø rungtynes su Èekija dël

treèiosios vietos transliavo LRT kultûros televi-zijos kanalas, o visas 66 Europos èempionatogolbolo rungtynes tiesiogiai transliavo Delfi TVbei komentavo garsinio vaizdavimo specialis-tai. Vien vyrø golbolo varþybos sulaukë net 16,6tûkst. interneto lankytojø prisijungimø.

Vertindamas Kaune vykstantá Europos golbo-lo èempionatà ir bronzinæ pergalæ, treneris K.Le-vickis sakë: Kai esi pripratæs laimëti, sunku pra-laimëti, bet kartais to reikia, kad galëtum ið nau-jo siekti geriausiø rezultatø, nes kai ilgà laikà esitarp geriausiø - visi kabinasi tau á atlapus. Pir-miausia dabar reikia pailsëti, o iki Rio de Þane-iro mûsø dar laukia daug darbo.

Vyrø finale kova buvo apylygë, bet nuskam-bëjus finalinei sirenai vienu taðku pirmavo Tur-kijos vyrai, rezultatu 9:8 nugalëjæ Suomijos rink-tinæ. Moterø varþybø finale turkës nesunkiai re-zultatu 5:0 áveikë Rusijos rinktinæ, o bronzà pra-tæsimo metu iðkovojo Ukrainos rinktinë, rezulta-tu 5-4 (2-1) áveikusi Izraelio moterø komandà.Áteikdamas prizus naudingiausiems èempiona-to þaidëjams Izraelio ambasadorius Lietuvojesakë: Að pirmà kartà gyvenime pamaèiau, kàið tikrøjø reiðkia auksinis ávartis.

Europos èempionatà Lietuvoje organizavo-me pirmà kartà ir dël to labai dþiaugiamës. Èia

2015/07 5

susirinko beveik 300 dalyviø, turëjome puikià sa-vanoriø ir teisëjø komandà. Tai mums tikrai ypa-tingas ávykis, - sakë Lietuvos akløjø sporto fe-deracijos (LASF) generalinë sekretorë MarinaDynda.

Absoliuèia Europos èempionato nugalëtojatapo Turkija: ir vyrai, ir moterys iðkovojo pirmà-sias vietas. Moterø varþybose antros vietos nu-galëtoja tapo Rusija, 3 - Ukraina (iðkovojo kelia-lapá á Rio), 4 - Izraelis, 5 - Ðvedija, 6 - Danija, 7 -Suomija, 8 - Graikija, 9 - Vokietija, 10 - Ispanija.Vyrai pasiskirstë taip: 1 vieta - Turkija, 2 - Suo-mija, 3 - Lietuva, 4 - Èekija, 5 - Vokietija, 6 - Bel-gija, 7 - Ðvedija, 8 - Ukraina, 9 - Slovënija, 10 -Ispanija. Tris paskutines vietas uþëmusios ko-mandos perëjo á B grupæ.

Ðis èempionatas yra pats svarbiausias gol-bolo renginys Europoje, nes tai aukðèiausiosiosA lygos èempionatas, kuriame rungiasi stipriau-sios komandos. Nugalëtojai ið vyrø ir moterø var-þybø pateko á Rio de Þaneiro parolimpines þai-dynes. Turiu pagirti puikià ðio Europos golboloèempionato organizacijà: sporto kompleksai,vieðbuèiai, transportas, maitinimas, visi techni-niai reikalavimai atitiko aukðèiausià lygá, - api-bûdino IBSA Europos golbolo èempionato tech-ninë delegatë Aurora Zanolin ið Tarptautinës ak-løjø sporto federacijos IBSA.

LASF prezidentas Linas Balsys nuoðirdþiaipasidþiaugë, kad IBSA Europos golbolo èem-pionatas ávyko bûtent mûsø ðalyje ir sulaukë ge-rø atsiliepimø. Èempionato organizavimas bu-vo gerai ávertintas ne tik mûsø ðalies þmoniø,sportininkø, treneriø, bet ir uþsienio ðaliø sve-èiø, atvykusiø á èempionatà. Mûsø visas organi-

zacinis komitetas labai dþiaugiasi, kad geba-me organizuoti, ir turbût tai taps nauju impulsu,tai yra suteiks jëgø organizuoti tiek tradiciniusmûsø tarptautinius turnyrus, tiek planuojamus at-eityje svarbesnius renginius, - kalbëjo L. Bal-sys.

LASF siekia akløjø ir silpnaregiø sportà pa-daryti kuo labiau prieinamà bendruomenës na-riams, gausiai sporto mëgëjø auditorijai Lietu-voje ir uþ jos ribø.

Nemaþai þmoniø, kuriems buvo sudëtingaatvykti á Kauno sporto halæ ar Sabonio krepðiniocentrà, stebëjo èempionato varþybas internetu,dþiaugësi gera kokybe. Federacija nori ásigytitokià filmavimo kamerà, kad galëtume ir sa-viems þmonës parodyti ávairiø sporto ðakø èem-pionatus, ir visuomenë galëtø matyti, kokiassporto ðakas kultivuoja aklieji ir silpnaregiai, ko-kie jø pasiekimai Lietuvoje bei uþsienyje, - pa-brëþë LASF prezidentas.

Lietuvos golbolo rinktinës nariai pasakojo,kad rungtyniaujant savo ðalyje ypaè padëjo sir-galiø palaikymas, nes koks bûtø apmaudas, jeiþaistum namuose, o namai bûtø tuðti. Per Lietu-vos varþybas sirgaliø prisirinkdavo pilnas Sa-bonio krepðinio centras. Lietuvius taip pat ákvë-pë èempionato atidaryme dainavæs akløjø irsilpnaregiø bei Maltos ordino savanoriø chorasFeniksas.

Per èempionato uþdarymà organizatoriai su-laukë ne vieno padràsinimo ið Lietuvos bei uþ-sienio sporto politikø dràsiai imtis atsakomybës- Lietuvoje organizuoti ir Pasaulio golbolo èem-pionatà.

6 MÛSØþodis

NEREGYS DARBO RINKOJE

INFORMACINIØTECHNOLOGIJØ GURU

Henrikas STUKAS

Kasdieniniame gyvenime be informaciniøtechnologijø þingsnio neþengsi. Jos visur bui-tyje: pradedant ryte iðmaniuoju kavos virimoaparatu, televizoriumi ar radijo imtuvu, baigiantbarzdaskute. Darbe vël: kompiuteris, spausdin-tuvas, internetas ir t.t. O kur dar mobilieji telefo-nai, kiti iðmanieji árenginiai? Neregiui susiorien-tuoti ir susipaþinti su technologijø naujienomisne visada paprasta. Daugelis technologiniøsprendimø jiems nëra pritaikyti. Vis dëlto kai kasmums paklûsta, kad ir kompiuteriai, lieèiamiejitelefonai ir dar daug kitø protingø aparatø.

Neregys gali ne tik naudotis naujausiais tech-nikos pasiekimais, bet ir prisidëti prie jø kûrimoir ádiegimo kasdieniniame gyvenime. Geriau-sias pavyzdys - Egidijus Biknevièius. Neregys2007 metais Ûkio ministerijos apdovanotas kaipperspektyviausias metø jaunasis verslininkas.Egidijus ne tik dirba kompiuteriu, bet puikiau-siai apie já nusimano ir prireikus gali netgi su-rinkti. Tiesa, paèiam Egidijui kompiuteriø rinki-mas seniai praeitas ir uþmirðtas etapas. Dabarjá domina informaciniø technologijø kûrimas beipritaikymas neregiams - þinoma, ne tik jiems.E. Biknevièius ákûrë ir vadovauja socialinei ámo-nei Etalinkas. Ði ámonë, be kitos veiklos, kurianaujas programas, skirtas kompiuteriams. Þino-miausi produktai - kompiuterio valdymo balsuprograma Liepa bei virtuali elektroninë biblio-teka Elvis.

Savæs realizavimo paieðkosEgidijus gimë ir augo Ðiauliø rajone. Mokësi

tuometinëje Vilniaus Antano Jonyno akløjø irsilpnaregiø internatinëje mokykloje. Jà ir baigë.Egidijus buvo labai judrus ir aktyvus. Jo elge-sys nuolat uþkliûdavo mokytojams bei auklëto-jams. Laimei, neklauþada atrado sportà. Pradëjoreguliariai treniruotis. Egidijus lankë lengvosiosatletikos treniruotes, taip pat þaidë golbolà. In-tensyviai sportuojant rezultatø ilgai laukti nerei-këjo. Neregys dalyvavo tiek lengvosios atletikos,tiek golbolo varþybose. Pelnë apdovanojimø.Dar mokydamasis aðtuntoje klasëje vaikinas pa-teko á Lietuvos akløjø golbolo rinktinæ. Pirmà kar-tà Egidijus 1997 metais þaidë Europos akløjøgolbolo èempionate. Ðiose varþybose buvo ið-kovoti medaliai. Vëliau apdovanojimø kraitelëvis pildësi ir pildësi. Taip nepastebimai artëjoabitûros egzaminai. Atëjo laikas rinktis tolimes-ná kelià.

Vaikinà domino naujos technologijos. Darmokykloje jomis domëjosi. Mane domino netiek kompiuteriø viduriai ir jø sàranga. Ne itin do-mëjausi kompiuteriø instaliavimu ar perinstalia-vimu. Mane masinte masino darbas su informa-cija. Domëjimosi aspektas paprastas - ieðkojauatsakymo, kiek naujos technologijos yra naudin-gos kasdieniniame gyvenime. Tuo metu per-spektyviausios buvo informacinës technologi-jos. Jos mûsø kasdienybæ labai lengvino ir da-rë paprastesnæ. Inovacijos neregiui padëjo taptisavarankiðkesniam. Joms padedant galëjau da-ryti tai, ko anksèiau net neásivaizduodavau, - pa-sakojo neregys verslininkas.

Baigæs vidurinæ mokyklà Egidijus Biknevièiuspasirinko studijas Vilniaus universitete. 2004metais baigë VU komunikacijos fakulteto versloinformacijos valdymà. Neregys ðià specialybæpasirinko neatsitiktinai. Vaikinas studijuodamasuniversitete ir toliau aktyviai sportavo. E.Bikne-vièius su Lietuvos golbolo rinktine dalyvavo Sid-nëjuje vykusiose parolimpinëse þaidynëse. Jo-se Lietuvos golbolo rinktinë iðkovojo prizinæ vie-tà. Uþ medalius buvo numatytas piniginis atly-gis. Egidijus uþ gautus pinigus nusipirko mo-dernø kompiuterá. Ðis pirkinys neregiui studen-tui palengvino studijas. Egidijus tapo nepriklau-somas. Neregys savarankiðkai ruoðësi semina-rams, raðë raðto darbus. Reikalingà literatûrà su-sirasdavo internete. Pasiteisino mintis, kad nau-

2015/07 7

jas technologijas reikia ávaldyti, susidraugauti.Tai padaræs tampi savo laiko ðeimininku. Esi ne-priklausomas, gali, kaip nori, planuoti savo lai-kà. Tau nereikia praðyti reginèiøjø pagalbos, kadlydëtø á bibliotekas ir skaityklas. Turëdamas mo-dernø kompiuterá ir geras programas, neiðeida-mas ið savo bendrabuèio kambario, gali ruoð-tis seminarams ir kitoms dëstytojø paskirtomsuþduotims, - samprotavo informaciniø techno-logijø þinovas E. Biknevièius.

Dar mokydamasis universitete vaikinas tvir-tai þinojo, kad jo bûsimas darbas siesis su in-formacinëmis technologijomis. Pats Egidijus ne-ieðkojo darbo. Jam pakako pasiklausyti aplin-kiniø neregiø bei silpnaregiø pasakojimø apiedarbo paieðkas. Neregys darbdaviams neno-rëjo bûti balta varna. Prisiklausæs pasakojimøapie kitø nekokià darbo paieðkø patirtá, nuspren-dë pasukti netradiciniu keliu - veikti savarankið-kai, kurti savo verslà.

Verslas ir jo dinamikaVerslo sumanymas kilo ið paties neregio po-

mëgio ir sugebëjimø. Egidijui su kurso draugaispatikdavo krapðtytis su kompiuteriais. Tiesa, ne-regá labiau domino ne techniniai darbai: kom-piuteriø surinkimas, instaliavimas ar taisymas,o jo protas. Egidijø domino naujos programos,jø kûrimas. Neregys, ávertinæs rinkà, nusprendëimtis kompiuterinës prekybos. Ámonæ ásteigë tri-se.

Tuo metu nedaug kas turëjo kompiuterius. Taibuvo nauja dar neásitvirtinusi Lietuvos rinkojeverslo ðaka. Vyriausybë, norëdama paskatintiþmones pirkti kompiuterius, netgi tam tikrà lai-kà kompensuodavo dalá pirkinio. Neregys sudraugais nusprendë prekiauti ne ið gamyklø at-keliavusiais kompiuteriais, o pagal pirkëjø no-rus ir pageidavimus surinkti juos vietoje. Jau-nieji verslininkai neapsiriko - tokiø kompiuteriøpaklausa tais laikais buvo itin populiari. E.Bikne-vièius, kaip verslininkas, savo veiklà pradëjo2002 metais, dar studijuodamas antrame kur-se. Verslo sumanymas pasiteisino. Egidijus pa-sakojo: Verslininko keliu pasukau, kai man bu-vo dvideðimt vieneri metai. Idëjà turëjome, betkaip jà ágyvendinti? Nei pinigø, nei patalpø ne-buvo. Tada nuëjau á tuometinæ ámonæ Árangapaklausti, gal turi iðnuomoti kokià patalpà. Manpasiûlë apleistà laboratorijà treèiame pastatoaukðte.

Pirmasis jaunøjø verslininkø þingsnis - patal-pos remontas. Neregys su draugais smëlá, ce-mentà ir kitas statybines medþiagas uþsineðda-vo á treèià aukðtà patys. Remontavo, kaip mo-këjo. Meistrams samdyti nebuvo lëðø. Energijair entuziazmas nugalëjo. Susiremontavus patal-pas prasidëjo darbas. Interesantams naujai su-

remontuotas kabinetas patiko, nes tuo metu ki-tos patalpos nebuvo remontuojamos, o ði tvis-këte tviskëjo.

Uþsakymai pasipylë lyg ið gausybës rago. Di-dëjant kompiuteriø surinkimo paklausai, pradëjotrûkti patalpø. Todël antrame aukðte buvo iðnuo-motos dar didesnës patalpos. Verslas klestëjodvejus metus. Per tuos metus atsirado dideliøprekybos centrø, kuriuose pradëta prekiautikompiuterine technika. Pirkëjams buvo patogiaukompiuterius pirkti dideliame prekybos centre,jau paruoðtus naudojimui, negu uþsakyti, kadjuos surinktø, todël uþsakymø pradëjo maþëti.Kai ëmë trûkti uþsakovø, reikëjo ieðkoti iðeities -bûtinai keisti ámonës pobûdá. Buvau priverstasið naujo apgalvoti mûsø turimà verslo ateitá. Rei-këjo griebtis naujos strategijos. Pamaèiau gali-mybæ ið Europos gauti paramà. Kalbu apie Fa-re programà. Kartu su Lietuvos akløjø ir silpna-regiø sàjunga (LASS) parengëme projektà. Jápateikë LASS savo vardu. Projektà laimëjome.Apie tai suþinojau Atënuose vykusiose parolim-pinëse þaidynëse. Tai man labai praskaidrinonuotaikà, nes þaidynëse mûsø komandai nesi-sekë, - pasakojo verslininkas.

Laimëtojo projekto trukmë - 11 mënesiø. Bekitos veiklos buvo numatyta ákurti socialinæ ámo-næ. Atsirado Etalinkas, kuris savo veiklà pra-dëjo 2005 metais. Ið pradþiø ákurtos ðeðios dar-bo vietos, suremontuotos patalpos, nupirkta vi-sa bûtina áranga. Nors dar tam tikrà laikà buvosurenkami kompiuteriai, bet naujoji ámonë jaubuvo orientuojama á paslaugø teikimà. Priorite-tas - internetiniø puslapiø kûrimas. Ði sritis bu-vo pakankamai nauja. Daugelis ámoniø bei or-ganizacijø internete norëjo turëti savo puslapius,todël vël pasipylë uþsakymai. Ámonës akcijospriklausë LASS. E.Biknevièius buvo Etalinkodirektorius. 2007 metais LASS turimas akcijaspardavë ámoniø grupei Þevalda. Tiesa, podvejø metø neregys ið ðios ámonës nupirko vi-sas akcijas ir dabar yra pagrindinis vadovas.Ámonëje dirba 12 darbuotojø. Pagrindinë veikla- informaciniø sistemø kûrimas. Yra kuriami ávai-riausi internetiniai projektai, kompiuterinës prog-ramos.

Be internetiniø puslapiø, buvo kuriamos nau-jos technologijos. Pirmiausia mëginta sukurti kal-bos sintezatoriø. Tiesa, pirma versija buvo neitin vykusi. Vëliau atsirado antra versija. Ji tobu-lesnë. Deja, taip lauktas kalbos sintezatorius ne-regiø nepasiekë. Sintezatoriaus kûrëjams nepa-vyko susitarti su tuometine LASS vadovybe.

Viena þinomiausiø Etalinko sukurtø kompiu-teriniø programø yra Elvis. Tai elektroninë pri-eiga prie Lietuvos akløjø bibliotekos garsiniøknygø duomenø bazës. Tai mûsø ámonës þino-miausias akliesiems projektas. Dirbome ið vi-

8 MÛSØþodis

NAUJI LEIDINIAI

FILMAS APIE TOLOÈKÀ Justina GAGARINA

Prieð penkerius metus Lietuvos akløjø biblio-tekoje (LAB) Vilniuje buvo minimas ValentinoVytauto Toloèkos garbingas 80 metø jubiliejus.Teko vesti ðá renginá, dþiaugtis nuoðirdþiais gau-siai susirinkusiøjø sveikinimais. Stebëtis, kiekbuvo nepatingëjusiø atvykti ir ið kitø miestø. Grá-þusi á LAB Panevëþio filialà, kuriame tuo metudirbau, supratau, kad norinèiøjø pasveikinti, pa-bendrauti su Valentinu, yra kur kas daugiau irdaugelyje ávairiø Lietuvos vietø. Tik ne visiemskeliauti patogu - sudëtinga dël amþiaus, svei-katos ir kitø aplinkybiø.

Praëjo penkeri metai, Valentino Vytauto To-loèkos jubiliejø minime kiek kitaip nei áprastai.2013 metø rudená LAB darbuotojai atkreipë dë-mesá, kad Lietuvos kultûros taryba siûlo teiktiprojektø paraiðkas, susijusias su pilietinio, tau-tinio ir lituanistinio ugdymo sritimis. Taip kilo min-tis, kad reikëtø áamþinti vienà iðkiliausiø Lietu-vos akløjø bendruomenës nariø - Valentinà Vy-tautà Toloèkà, sukurti dokumentiná biografiná fil-mà apie já, pakalbinti Valentinà, su juo dirbusius,bendravusius þmones. Projektas pavadintasValentinà Vytautà Toloèkà prisimenant. Ið tie-sø nebuvo sunkumø rengiant paraiðkà ir prista-tant argumentus, kodël yra reikalinga áamþintibûtent ðià asmenybæ, todël tikrai nenustebomesuþinojæ, kad bibliotekos projektas bus finan-suojamas.

Prasidëjo malonûs, bet kartu ir sudëtingi dar-bai: raðyti scenarijø, atrinkti, kokie þmonës ga-lëtø kalbëti filme apie Valentinà, jo darbus, at-skleisti ávairialypæ jo asmenybæ, atrinkti Valenti-no kûrybos perliukus, surasti muzikinius intar-pus, pagyvinsianèius ir papuoðianèius filmà.Galø gale surasti, kas imtøsi nufilmuoti ir sumon-tuoti visà gausià medþiagà. Pavasará, po Zel-vos poilsiavietëje vykusio neregiø literatø ir mu-zikø seminaro, bibliotekos darbuotojams kilomintis filmavimo darbus patikëti ðiaulieèiø Gin-tauto ir Dianos Stunguriø kûrybinei studijai Gin-Dia. Gin-Dia yra sukûrusi ne vienà reportaþàapie neregius literatus, gerai paþástama Lietu-vos akløjø bibliotekos Ðiauliø filialo skaitytojams.Þinoma, kurti dokumentiná filmà buvo tikras ið-

sos ðirdies. Pats esu neregys ir be audiokny-gos neásivaizduoju savo laisvalaikio, todël, kur-damas ðá projektà, galvojau ne tik apie kitus nau-dotojus, bet ir apie save. Iðeities taðkas - pato-gumas ir paprastumas. Dabar jau þinau, kad var-totojai mûsø sukurtu produktu yra patenkinti, -kalbëjo E.Biknevièius.

Pats naujausias Etalinko inovaciniø techno-

logijø rezultatas - dalyvavimas projekte Liepa:kompiuterio valdymo balsu programa. Tai irskaitytuvas, ir narðytuvas. Uþsakovas - Vilniausuniversitetas. Ðis projektas neseniai buvo pri-statytas naudotojams. Darbai dar vyksta, bet no-rintys Liepà gali iðmëginti. Tai pirmoji progra-ma, kuria kompiuterá galima valdyti lietuviø kal-ba.

ðûkis, reikëjo galvoti, kaip perteikti gausybæ ádo-mios medþiagos. Buvo filmuojama ávairiose vie-tose: Kaune, atidengiant Prano Daunio pamink-là, Valentino tëviðkëje Plungës rajone, Ðiauliuo-se, Vilniuje. Taip pat naudotasi archyvine me-dþiaga ið LAB fondø, asmeniniø V. V. Toloèkos irjo sûnaus Eligijaus archyvø, filmuota medþia-ga, kuria maloniai pasidalijo LR prezidentûroskanceliarija. Ið tiesø galima pasidþiaugti, kad bi-blioteka gavo filmà su kraièiu - didelë dalis ádo-mios, bet nepanaudotos filme medþiagos per-duota Tiflotyros skyriui. Filmo trukmë - 43 minu-tës. Ilgai uþtruko filmuotos medþiagos montavi-mo darbai, kadangi reikëjo suderinti du svar-biausius dalykus - atskleisti kuo ávairesná Valen-tino paveikslà ir paisyti laiko, kad pernelyg il-gas filmas nepradëtø varginti þiûrovo. Filmo pa-vadinimas - Laimingas þmogus. Taip vadina-si ir Valentino eilëraðtis, kurá girdime þiûrëdami

2015/07 9

filmà. Já áskaitë LAB skaitmeniniø paslaugø ir lei-dybos centro vadovas Zenonas Klimaitis, iki ðiolsu ðypsena prisimenantis, kiek kartø reikëjo per-garsinti ðá, regis, labai nedidelës apimties teks-tà, savo paprastumu ir ðviesumu puikiai iliust-ruojantá Valentino gyvenimà, nuveiktus darbusir poþiûrá á save bei pasaulá. Filme girdime ir pa-nevëþieèio LAB skaitytojo ir muzikanto ArvydoMarkevièiaus dainuojamà Neregio dainà (V.Mykolaièio-Putino þodþiai), nuskamba ir trum-pas Beatrièës Grincevièiûtës atliekamos E. Gry-go Solveigos dainos fragmentas. Filme kalbapats Valentinas Vytautas Toloèka ir aðtuoni as-menys, vienaip ar kitaip susijæ su jo studijomis,darbu, kitokia veikla. Tai dëstytojai ið Ðiauliø uni-versiteto prof. habil. dr. Vytautas Gudonis, doc.dr. Jûra Daulenskienë, kalbantys apie Valenti-nà jo studijø metais. Tai ir LR Seimo narys Ed-vardas Þakaris, prisimenantis Valentinà kaip pui-kø dëstytojà, ir LAB darbuotojai, Valentino bend-radarbiai: bibliotekos direktorë dr. Rasa Janu-ðevièienë, ilgametë LAB direktorë Jadvyga Kuo-lienë, direktorës pavaduotojas tiflotyrai JuozasValentukevièius, LAB informacijos iðtekliø cent-ro vadovë Janina Vileikienë. Graþiai ir gausiai

SVEIKINAME!

Valentino ðeimai filme atstovauja sûnus doc. dr.Eligijus Toloèka, anûkës Miglë ir Gabija. Nere-giø ir silpnaregiø patogumui filme þmonës yrapristatomi su garsiniu komentaru - tai palengvi-na filmo þiûrëjimà. Kaip atskirà filmo veikëjà -balsà - galime ávardinti ir paties Valentino die-noraðtá, kuris yra raðomas jau daugiau nei 70metø. Jo iðtraukas áskaitë jau minëtas Z. Klimai-tis.

Filmo kopijas galima rasti visuose LAB filia-luose. Vilniuje Laimingas þmogus buvo prista-tytas ir demonstruojamas þiûrovams Respubli-kinio skaitymo brailio raðtu konkurso metu ge-guþës 7 dienà. Taip pat jau ávyko filmo perþiû-ros Kaune, Ukmergëje, Panevëþyje, Ðiauliø fi-lialas pats pirmasis turëjo galimybæ pade-monstruoti kuriamo filmo iðtraukas dar 2014 me-tø rudená.

Manome, kad ðis filmas bus dar ne kartà þiû-rimas ir aptariamas. Baigiant norisi dar syká pa-sidþiaugti, kad ðiais metais, minëdami 85 - àjáValentino gimtadiená, galime jo bièiuliams visojeLietuvoje pasiûlyti toká susitikimà su Valentinu,tokià, kad ir netiesioginæ, galimybæ pabûti kar-tu.

Roberto DAÈKAUS nuotr. ið LR Prezidento

kanceliarijos archyvo.

Liepos 6 d. Valstybës dienos proga ordinaisir medaliais Prezidentë Dalia Grybauskaitë ap-dovanojo grupæ Lietuvos ir uþsienio valstybiøpilieèiø. Tarp apdovanotøjø - Lietuvos akløjø irsilpnaregiø sàjungos narys, Lietuvos akløjø bi-bliotekos direktorës pavaduotojas, Tiflotyros sky-riaus vedëjas Juozas Valentukevièius. LR Pre-zidentës liepos 3 d. dekretu Nr. IK-380 Lietuvosakløjø istorijos ir knygø leidybos puoselëtojas,judëjimo uþ Lietuvos nepriklausomybës atkûri-mà dalyvis J. Valentukevièius uþ nuopelnus Lie-tuvos Respublikai, uþ Lietuvos vardo garsinimàpasaulyje apdovanotas Lietuvos didþiojo kuni-gaikðèio Gedimino ordino medaliu.

J. Valentukevièius gimë 1955 metø balandþio26 d. 1975 m. baigë Kauno akløjø vidurinæ mo-kyklà. 1981 m. Vilniaus universitete ágijo istori-jos ir visuomenës mokslø dëstytojo diplomà.1978 m. J. Valentukevièius darbinæ veiklà pra-dëjo Lietuvos akløjø draugijos leidykloje. 1984-1990 metais buvo Lietuvos akløjø draugijos gar-so áraðø namø direktorius. Nuo 1990 metø J. Va-lentukevièius dirba Lietuvos akløjø biblioteko-je. Iðsamiau su J. Valentukevièiaus biografija irdarbine veikla galima susipaþinti þurnale Mû-sø þodis (2015 m. Nr.4).

Þurnalo Mûsø þodis skaitytojø vardu sveiki-name J. Valentukevièiø su garbingu valstybiniuapdovanojimu ir linkime naujø kûrybiniø suma-nymø.

M. Þ. inf.

10 MÛSØþodis

MINTYS

RENGINIAI - DÞIAUGSMAI IR RÛPESÈIAI Pranas ÞIOGASÐá kartà pasidalinsiu su jumis mintimis apie

renginius. Daþniausiai tai bûna ðventiniai kultû-ros renginiai. LASS filialai daþnai rengia ávairiasðventes, skirtas Velykoms, Kalëdoms, Naujie-siems metams sutikti, Nepriklausomybës, Bal-tosios lazdelës, Motinos dienai ar savo menokolektyvø jubiliejams paþymëti. Renginiai mû-sø bendruomenës þmoniø yra labai laukiami.

Pradësiu nuo paprastø þiûrovø ir klausytojø,kuriø nespaudþia jokie ásipareigojimai, nuo tø,kurie tiesiog ateina ar atvaþiuoja pabûti ir tikisimaloniai praleisti laikà. Renginiø organizatoriaidaþniausiai tikisi kuo daugiau ateisianèiø daly-viø. Pakviestieji á renginá turi apsispræsti, eiti arne. Jei þmogaus regëjimas dar leidþia keliautisavarankiðkai arba prastai matantis yra gerai ið-mokæs marðrutà iki renginio vietos, apsispræstilengviau. Prieðingu atveju reikia susirasti paly-dovà. Jei nepavyksta rasti norinèio ir galinèio pa-lydëti, pagalbos praðoma ið organizatoriø. Pa-sitaiko, kad kuklesnis þmogus tos pagalbos pa-praðyti neiðdrásta, nors ir labai nori nuvykti. To-kia situacija yra abipusë nesëkmë. Þmogus pra-leidþia progà pabûti ten, kur troðko, o organiza-toriai nusivilia nesulaukæ dalyvio. Bûna ir taip:atvykæ nusivilia tuo, kà pamato ir iðgirsta, tuo nu-sivylimu dalijasi su kitais.

Geras patarimas bûtø toks - prieð rodydamaspirðtu á kitus, pirmiausia parodyk á save ir pa-klausk:

- Kà að padariau, kad ðis renginys bûtø ádo-mus? Ar pasiûliau savo pagalbà organizato-riams? Kokiø pasiûlymø ir idëjø pateikiau?

Jei atsakymai yra neigiami ar tolygûs tylai,tai neturëtø bûti jokios moralinës teisës kritikuo-ti kitus. Paradoksalu, bet kuo maþiau veiklos, tuomaþiau susilaukiama kritikos. Dar blogesnis va-riantas yra iðankstinë prieðiðka nuostata, kaiþmogus, gal koká kartà nusivylæs, ið anksto da-ro iðvadà, jog ir ðá kartà nebus nieko, kas bûtøverta jo dëmesio. Maþa to, dar bandoma ta ið-ankstinë neigiama nuostata skleisti kitiems ir netatkalbëti pasiruoðusius dalyvauti. Kaip galimaviskà vertinti ið savo poþiûrio taðko? Juk vienampasirodæs niekam vertas renginys, kitam bus ku-pinas dþiaugsmo ir teigiamø emocijø. Negaliunepapasakoti vienos istorijos, kai mane patá vie-nas garbaus amþiaus þmogus bandë ákalbëtinevykti á ðventæ, nes jà organizuoja jam nepa-tinkantis asmuo. Argumentai buvo pritrenkian-tys:

- Man sakë, kad jis nemoka nieko doro su-rengti. Jis ið kaimo. Að girdëjau, kad tame kai-

me vienas tëvas labai muðë savo sûnø. O jisgimæs lyg ir tame kaime. Ir amþius panaðus. Galibûti, kad èia tikrai jis. O jei muðë, tai tikriausiai irá galvà kliûdavo. Kà toks þmogus gali sugalvo-ti?!

Pirma mano reakcija girdint toká samprotavi-mà buvo nesutramdomas juokas, bet jam pra-ëjus pasidarë pikta, skaudu ir apmaudu dëlþmogaus, kurio net nepaþinojau ir në karto suti-kæs nebuvau. Á tà renginá vis tik nuëjau ir juo li-kau visiðkai patenkintas.

O dabar pamàstykime organizatoriø smege-nimis. Jiems rûpesèiø ir átampos nestinga. No-rint viskà nuo A iki Z suplanuoti, bûtina gerai ap-màstyti - ir ne kartà. Juk reikia pasirinkti ir pa-ruoðti vietà, kuri bûtø saugi regëjimo negalià tu-rintiems þmonëms. Jei renginys nëra uþdaras(taip juk daþniausiai ir bûna) reikëtø pagalvoti irapie kitas negalias. Teko neseniai lankytis vie-noje ðventëje, kuri vyko mokyklos ketvirtameaukðte ir vienas þmogus, sëdintis neágaliojo ve-þimëlyje, ið anksto gavæs vieno ið organizatoriøkvietimà, atvyko, bet nusiminæs turëjo gráþti á na-mus nieko nepeðæs, nes lifto nebuvo. Bûtø ge-rai, jei ta vieta bûtø jau paþástama akliesiems irsilpnaregiams. Nelengva suderinti laikà, kad bû-tø patogu ir pagal grieþtà darbo grafikà dirban-tiems garbingiems sveèiams, ir ið toliau atvyks-tantiems dalyviams. Dël regëjimo problemø irvieðojo transporto grafiko kaime gyvenantys re-gëjimo neágalieji praðo, kad renginiai vyktø pir-moje dienos pusëje. Net ir netoliese gyvenan-tys þmonës stengiasi dalyvauti tik tuose rengi-niuose, kurie baigiasi dar nesutemus, bet tokslaikas nepatogus dirbantiems neágaliesiems. Or-ganizatoriams reikia suburti pagalbininkø ko-mandà, nes vienam þmogui, kad ir labai ga-biam, vienu metu viskuo pasirûpinti neámano-ma. Neuþtenka suburti grupæ savanoriø pagal-bininkø. Reikia jiems iðsamiai iðaiðkinti, kà irkaip daryti, iðaiðkinti visas smulkmenas ir netnumatyti galimus netikëtumus. Neágalûs þmo-nës yra labai jautrûs ir kiekvienas nepatogumassukelia neigiamø emocijø, tai yra gali sugadintivisà ðventiðkà nuotaikà. Patirtis rodo: kuo dau-giau þmoniø gauna vienoká ar kitoká ápareigoji-mà, kuo daugiau asmenø jauèia atsakomybæ,tuo viskas, kas numatyta, vyksta sklandþiau. Ðilazda turi ir kità galà - pats pabuvæs tarp orga-nizatoriø, pajutæs, kaip nelengva átikti labai skir-tingus poreikius ir poþiûrius turintiems asme-nims, þmogus kità kartà labiau vertins kitø dar-bà ir nebus toks kritiðkas.

2015/07 11

Didelis organizatoriø rûpestis yra programosparuoðimas. Neuþtenka vien pasikviesti vienàkità meno kolektyvà. Renginá papuoðia suma-niai iðdëliota programa su meniðka, iðraiðkin-ga áþanga, kûrybingas, mokantis improvizuotivedëjas ar vedëja. Nemenkas organizatoriø gal-vos skausmas - ilgi ir nuobodûs sveikintojø (daþ-niausiai tai bûna politikai ar valdininkai) mono-logai, o, tiksliau, noras jø iðvengti, stengimasis,kad ðventinis renginys netaptø kokios partijosmitingu ar ðventës parodija. Apie renginio or-ganizuotumà galima spëti jau nuo jo pradþios,tai yra, ar jis prasideda tiksliai numatytu laiku,ar vëluoja. Gráþtu prie organizatoriø darbø: rei-kia paruoðti kvietimus ir jø tekstà, tuos kvietimusiðsiøsti ar iðneðioti, paskambinti tiems, kuriekvietimo teksto patys negalës perskaityti, reikiapasiteirauti, ar turi galimybæ atvykti vieniði ne-regiai, atokiau gyvenantys organizacijos nariai,reikia padëti ieðkoti galinèiø palydëti, beje, rei-kia ir transporto, jei vieðuoju atvykti nëra gali-mybiø. Rûpesèiø padvigubëja, jei planuojamosvaiðës. Tada neapsieinama be rëmëjø paieðkø,pirkimø, ruoðimø. Suruoðti vaiðes - tai tarsi su-rengti antrà atskirà renginá. Jums gali kilti klau-simas, kodël að visa tai vardinu. Paaiðkinsiu.Kaþkodël bet koks renginys jo dalyviø suvokia-mas kaip savaime suprantamas dalykas. Nesi-ginèysiu, kad juos organizuoja tie, kuriems pri-

klauso organizuoti, bet reikia pasakyti: bus vie-nas renginys ar penki, deðimt, jø organizato-riams niekas prie algos, jei ið viso jà tokià gau-na, neprideda në euro. Tai jø paèiø iniciatyva irentuziazmas kitø labui, todël vien uþ tai, kad jieimasi tokio atsakingo ir, sakyèiau, nedëkingodarbo, reikëtø be jokiø iðankstiniø nuostatø pa-sakyti aèiû. Tas, kuriam neþinoma tokia veikla,net nesuvokia, kiek papildomo laiko - aiðku, irlaisvalaikio, ir savaitgaliø - reikia paaukoti, kolviskà paruoði bei sustyguoji. Po ne vieno ren-ginio prie organizatoriø prieina padëkoti tik gru-pëmis iðvykstantys kitø bendruomeniø þmonës,o tos paèios organizacijos vos vienas kitas na-rys iðeidamas pasako koká padëkos þodá.

Dar keletas pastebëjimø. Svarbu, kad rengi-nio oficiali dalis neuþsitæstø ir þmonës, net jeinëra organizuojama vaiðiø, turëtø laiko kiek pa-bendrauti, padainuoti bendrø dainø, o mëgstan-tys - ir paðokti kartu. Jei ðventë vyksta ðiltuojumetø laiku, daug smagiau, jei viskas vyksta nepatalpose, o gryname ore, bet tada reikia turëtiatsarginá variantà uþklupus lietui, reikia pasirû-pinti tinkamu pasirinktos vietos ágarsinimu. Prieðorganizuojant koká renginá reikëtø pasinaudotijau turima kitø rajonø patirtimi ir savo miesto arrajono kitø organizacijø panaðiø renginiø beiLASS turimø kultûros bei meno specialistø pa-tarimais. Ádomiø, prasmingø ir smagiø ðvenèiø!

DËMESIO!

KVIEÈIAME DALYVAUTI LIEÈIAMØJØ KNYGELIØ KONKURSE

2015 metais kûrybinæ gyslelæ turinèius þmo-nes Prancûzijos ne pelno organizacija LesDoigts Qui Rêvent vël kvieèia kurti knygutesakliems ir silpnaregiams 3-12 metø amþiaus vai-kams. Konkursas turëtø sudominti vaikø tëvelius,mokytojus, draugus, studentus, profesionaliusdailininkus.

Pirmasis konkurso etapas vyks Lietuvos ak-løjø bibliotekoje. Specialistai, mokantys brailioraðtà, iðmanantys tiflografikos sritá, atrinktas 5knygas iðsiøs á Italijà, kur lapkrièio viduryje ávykstarptautinis konkursas. Nugalëtojai bus apdo-vanoti organizatoriø ásteigtais prizais, knygosbus iðleistos ávairiomis kalbomis. Tikimës, kadkonkurso dalyviai sukurtas knygutes padovanosLietuvos akløjø bibliotekai.

Lietuviø autoriø knygos jau yra pelniusios ap-dovanojimø. 2009 m. treèiàjà vietà laimëjo Vil-niaus technologijø ir dizaino kolegijos studen-èiø Editos Cvirkaitës Avytë ir Alionos BobinArklys, o 2013 m. ðios kolegijos studento Þy-ginto Èigo Ragai apdovanoti diplomu. Studen-tams vadovavo dëstytoja Dovilë Pociûtë.

Knygos tekstà iðverskite á anglø arba pran-

cûzø kalbà ir uþpildykite paraiðkos formà. Jà ra-site http://www.tactus.org/Entry-form2015.pdf

2015 m. Typhlo & Tactus konkurso taisyklesrasite bibliotekos svetainëje www.labiblioteka.lt

Praðome knygutes iki rugsëjo 1 d. atsiøsti ad-resu:

Lietuvos akløjø bibliotekaSkroblø g. 10,Vilnius, LT-03142Lietuvos akløjø istorijos muziejus

12 MÛSØþodis

LASS LITERATØ KÛRYBA

AKLAS STRIELÈIUS Petras ZABITIS

(tæsinys)Vakaras buvo nuostabiai puikus ir ðiltas. Dan-

gaus aukðtybëse ðaudë blezdingos (kregþdës).Apie ausis zirzë uodai. Oras pasidarë skambusir tyras. Uþsimetæs ðautuvà ant peties, pasijutauesàs tikras strielèius (medþiotojas). Skubëda-mas, gerai ásiklausydamas, þengiau takeliu to-lyn nuo namø. Eidamas vamzdþius nukreipiauá varnas, kurios kranksëjo prie namø, prûde kur-kë varlës ir joms parodþiau strielbà. Tyliai, vosgirdimai, virð galvos prasklendë ðikðnosparnis,ir tam mostelëjau ðautuvu. Senose liepose sto-rai ûbavo pelëda, ir jai atkiðau vamzdþius. Pa-sijutau esàs lyg koks karalius - kà noriu, tà ir ga-liu nuðauti. Priëjau lankà, miðkelá, kur bulvës bu-vo netoli pasodintos. Einant arèiau bulviø keis-tø garsø daugëjo, nespëjau á visus nusitaikyti.Paupëje garsiai cirpë svirplys. Jam tikrai reikë-tø ðvino paragauti. Jo ákandimas mirtinas. Taipsakë senoji Rupðienë. Jinai visoje parapijojegerai þinoma þolininkë ir burtininkë. Artëjant priemiðko, didëjo ir mano baimës jausmas. Kaþkasnetoli bulvëse suðlamëjo. Ið medþiø pabaidytipakilo ir suplasnojo naktiniai paukðèiai. Krûmuo-se trakðtelëjo sausðakë. Daugëjant keistø gar-sø didëjo ir mano baimës jausmas. O jeigu tenðernai ateina, kà að su jais darysiu? Praradæsþadà tylëjau, gerai ásiklausiau - kriuksëjimo ne-girdëjau. Gerokai iðsigandæs maþumà apsira-minau ir pasileidau risèiomis prie medþiø. Pri-puolæs prie storojo ðermukðnio, greitai kopiau

ðakomis aukðtyn ir atsisëdau ant storos ðakos.Gerai ásiklausiau, nuvijæs ðalin baimæ apsirami-nau. O dabar riestaknysliai ateikit èia. Að jumsparodysiu, kaip bulves knisti. Gerai ásiklausiauá nakties tamsà, bet negirdëjau tokiø garsø, ko-kiø man reikëjo. Na, visi gyvieji padarai naktámiegojo. Ramioje nakties tamsoje girdëjosi vi-sokiø ðlamesiø, ûkèiojimø, cypèiojimø, ðiureni-mø, krabþdëjimø, kokiø að laukiau garsø - tø vi-sai nebuvo girdëti. Ëmiau viskà ið naujo geraipergalvoti. Vietà pasirinkau neblogà. Kaip tikpro ðermukðná ëjo ðernø takas. Bulvës èia pat -uþ kokiø deðimt metrø. Kada bris per bulviø lau-kà, - vakaras toks tylus, ramus, në jokio vëjelionëra - tikrai, iðgirsiu ðernø ðlamëjimà. O jeigukartais ið kitos pusës ateitø? Uþ nugaros - ne-praeinamas tankumynas, kada eis, lás per tan-kumynà, ið tolo jau iðgirsiu jø atëjimà. Tiktai rei-kia ðauti á patá jø bûrá, kai eis pro ðermukðná. Vistiek vienam pataikysiu. Stipriai spaudþiau ran-kose ðautuvà, vamzdþius sukinëjau po takà. Kàèia gali þinoti? Kiekvienà akimirkà gali sukriuk-sëti bulvëse. Reikia bûti pasiruoðusiam juos su-tikti.

O tuo metu virð galvos tyliai ratu suko ðikðno-sparniai. Tuosyk að ir pagalvojau: jis irgi nema-to kaip ir að - gyvena tamsioje naktyje. O me-dþioja ðikðnosparnis geriau negu að - kà nori tàir sugauna. Jis medþioklëje vadovaujasi irgi pa-gal garsus - kaip ir að. Ðikðnosparnis per ðimtàmetrø jauèia menkiausià uodo sparnø ir kûne-

Valentino AJAUSKO pieðinys

2015/07 13

lio virptelëjimà. Mano padëtis ðá kartà geresnënegu jo. Að galiu ið toli ðauti, o jis negali ið tolosumedþioti ir sugauti grobá. Gyvenime jau ir manteko ne syká ðaudyti su sportiniu ðautuvu. Nesi-girdamas galiu pasakyti - man sekësi neblogai,ne visada pro ðalá prapildavau. Alius Leipus ne-matantiems akløjø kombinate suorganizavosporto bûrelá. Vyko mokymai - mokë su sporti-niais ðautuvais. Á taikiná ðaudëme pagal garsà.Jeigu jau á taikiná pataikydavau, man atrodo, kadèia irgi nereikëtø pro ðalá prapilti.

Mano mintis nutraukë bulviø lauke kaþkoksðlamëjimas - girdëjosi, lyg kaþkas ðliauþë, lygne, girdëjosi, lyg kaþkas rieda, lyg kasosi kaþ-kas toliau. Greitai iðkiðau strielbà pro ðakas irpradëjau taikyti á tà pusæ, ið kur skleidësi keistigarsai. Matai, kokie mandri tie ðernai - turbûtuþuodë mane besëdint medyje, apëjo aplinkuiið kitos pusës, matai, kaip puikiai mane iðjuo-kë. Tu sëdëk ramiai, ðautuvà pasiëmæs, per vi-sà naktá, o mes einame á dirvà paraubinëti, pa-knisinëti bulviø. Ne be reikalo seni eiguliai ir me-dþiotojai sako - vaikeli, ðerno taip lengvai ne-paimsi, jis turi puikià uoslæ, ið tolo medþiotojusuþuodþia, todël ir neina. Drebëjo rankos - nie-kaip negalëjau nuvaldyti ðautuvo. Ðernai ðlamë-jo po pat nosimi - uþ kokiø deðimt dvideðimt met-rø. Ramiai, Petrai, - prisiminiau Aliaus þodþius.- Nusiramink, neskubëk, gerai ásiklausyk, ið kurgarsas sklinda, apskaièiuok atstumà, mintysedar kartà viskà patikrink, gerai susikaupk, tadair pilk. Taip ir padariau, kaip treneris buvo mo-kæs ir sakæs. Gaidukus nuspaudþiau vienà pokito. Pasigirdo velnioniðkas trenksmas - bëlst,bumt, bumt. Ramiai ilsëjæsis miegantis miðkaspajuto siaubingà trenksmà ir, paðokæs ið mie-go, atsiliepë á ðimtus maþesniø trenksmø, pasi-griebë perkûno bildëjimà, nuneðë tolyn galûnë-mis, pievomis, laukais, stogais pasiekë snau-dþiantá Plateliø eþerà, ápuolë á salas, atsimuðë áþalius krantus, vël parlëkë atgal kaip koks per-kûnas per dangø nubildëjo, nudundëjo tolyn, ki-lo á dangø, kol pasiekë paèius debesis. Petyspo trenksmo skaudëjo, ausyse cypë. Átempæsvisas savo jëgas klausiausi, kada pasigirs þvie-gimas, bet jokio garso nebuvo. O gal ir praðo-viau. Tuo metu iðgirdau - mû-mû subliovë mûsøkarvë. Kaip perkûnas á galvà mintis trenkë - per-ðoviau mamos karvæ. Mano ðautuvas ið nagøiðkrito, baisiausiai persigandæs kûlversèiais ið-kritau ið medþio. Ðautuvà pagriebæs meèiau átankius eglynëlius. O pats, kiek kojos neða, pa-sileidau namø link. Bëgdamas net bijojau atsi-sukti á tà pusæ, klupau per bulvienà, pribëgæsðokau tiesiai per upelá, rasoti dobilai dauþë pa-

kinklius. Perðoviau mamos karvæ - kas dabarbus, kas dabar bus, kai suþinos mama? O gal jijau þino - juk toks didelis garsas buvo, turëjoiðgirsti. Nuo tø minèiø pakirto pakinklius, pasi-darë silpna - negalëjau bëgti. Ëjau baisiai per-sigandæs, visas drebëjau, palûpis virpëjo ið bai-mës. Visà laikà tiktai kartojau: kas dabar manbus, kai suþinos motina. Priëjau tyliai prie lan-go ir pasiklausiau. Motinëlë ramiai miegojo. AèiûDievui, kad neiðgirdo. Ðirdyje truputá palengvë-jo. Áëjæs á kambará su skaudanèia dûðia, palin-dau po patalu. Uþmigti niekaip negalëjau. Lin-do ir lindo vis ta pati mintis - o gal negyvai nu-ðoviau mamos karvæ? O jeigu mama rytmetá rasperðautà karvæ, kà man pasakys? Bijau ir pa-galvoti - toks neapsakomas sunkumas ir rûpes-tis uþvaldë visà mano dûðià. Po didelio pergy-venimo nuo neapsakomø kanèiø prieð ryto me-tà ðiaip taip uþsnûdau. Mane paþadino kibirøbarðkëjimas. Pagaliau mama parëjo nuo kar-vës. Kaþin ar jai iðvis reikëjo melþti tà karvæ? Ogal ir ne. Vël mane uþpuolë vakarykðtës baisiosmintys. Apsiklojau galvà, kietai sukandau dan-tis, laukiu: kas bus, tas jau bus - vis tiek ið tosnelaimës neiðneðiu sveiko kailio. Iðgirdau sun-kius þingsnius.

Á kambará áëjo mama. Ið to strioko visas uþða-lau, palûpis ëmë virpëti. Nu, dabar man bus ðau-dyti á ðernus ir nuðauti motinos karvæ! Apsime-èiau, kad miegu, tartum nieko negirdþiu. Neju-du, bijau netgi krustelëti, o ðirdis kad pradëjodauþytis - rodos, patalai kilnojasi.

- Petrai, ar dar miegi?Tyliu dantis sukandæs, nieko nasakau.- Juk tie nelabieji ðernai ðià naktá visà paliau-

ká karvei iðdraskë. Gerai dar, kad visai nepapjo-vë. Kà su tais kipðais reiks daryti, neþinau nëpati.

Sunkiais þingsniais dûsaudama nuëjo prieDievulio sukalbëti poterius, kad Aukðèiausiasisapsaugotø ir globotø nuo visø baisybiø mûsønamus. Bridinkt - nuo ðirdies nuriedëjo toks sun-kus akmuo, visà laikà spaudæs mano dûðià. Ne-liko jokio sunkumo, didelio rûpesèio ir skaus-mo. Iðkiðau galvà, ákvëpiau oro - vël dûðioje pa-sidarë gera ir lengva. Prisiekiau visais ðventai-siais daugiau niekada niekada neðaudyti ðer-nø. Perþegnojau ir tà ðautuvà, priþadëjau neim-ti á rankas, neðaudyti á mamos karvæ, kol gyvasbûsiu. Tegul tikrieji medþiotojai su tais ðernaiskariauja, o að kaip nors apsieisiu ir be tø ðernø,gyvas vis tiek bûsiu. Dievulio reikia praðyti, kadtik mamos bûtø sveika karvelë ir duotø saldauspienelio, tada mudviem abiem gyvenimas busneblogas.

14 MÛSØþodis

PORTRETAS

SULAUÞYTAS LIKIMASDaug kartø girdëtas posakis - gyvenimas uþ-

grûdina. Ið tiesø klausantis Mûsø þodþio pa-ðnekovës, galvoje skamba ðis posakis, negali-ma neprisiminti ir dviejø Lietuvos istorijoje juo-dþiausiø datø - 1939-øjø rugpjûèio 23-osios bei1941-øjø birþelio 14-osios.

Prieð mane - labai guvi, judri moteris. Ið pir-mo þvilgsnio ne daugiau kaip ðeðiasdeðimtiesmetø. Ið tiesø ji geru deðimtmeèiu vyresnë. Kal-ba lëtai, apgalvotai, apmàstydama kiekvienà þo-dá. Jauèiu - mano paðnekovei sunku gráþti á tuosjuoduosius laikus. Girdþiu, kaip retkarèiais su-virpa pasakotojos balsas. Tylos pauzes uþpil-do þiebtuvëlio skeliama ugnis ir lëtas cigaretësdûmo iðpûtimas. Rimtà pasakojimà moteris pa-ávairina sàmojingais intarpais: Sibiras, ligos irnuolatinis badas bei alkis yra labai geri talijossàjungininkai.

Audronë Jasinskienë su tëvais ir seserimi1941 metais buvo iðtremta á Sibirà. Po ðeðeriømetø motina su dukterimis nelegaliai sugráþo áTëvynæ. Deja, Lietuvoje buvo neilgai. 1949 me-tais tremtinæ nuteisë pakartotinai ir vël ákalinoSSRS ðiaurëje. Netekusiai mamos Audronei te-ko paragauti vaikø namø duonos. Ji tikrai nebu-vo skalsi. Vaikø namai - tikra gyvenimo mokyk-la, kurioje stipri asmenybë uþsigrûdina, o silp-na - palûþta. Silpnaregë nepalûþo, nors nuolatreikëjo badauti. Dar skaudesnio smûgio sulau-kë ið giminiø, kurie atsisakë bendrauti su vaikønamø auklëtine. Laimei, vyresnioji sesuo nepa-liko Audronës likimo valiai. Jos dëka silpnare-gë baigë buhalterijos mokslus, nors jai buvo nu-matyta vieta neágaliøjø prieglaudoje.

Tremtis - badas, aklumas, kurtumasMano tëvelis prieð didájá karà dirbo kriminali-

nëje policijoje, mama baigë telefonininkiø kur-sus ir dirbo paðte. Ið pradþiø tëvai gyveno Ma-þeikiuose, ten gimë mano abi seserys. Vëliautëvelá perkëlë dirbti á Kaunà. Ðiame mieste gi-miau ir að. Apie tai yra raðiusi savo dienorað-èiuose mamytë. Jos dienoraðèiai yra iðlikæ. Kau-ne gyvenome iki tremties - 1941 metø. Tëvelá iðdarbo atleido dar 1940 metais. Sovietinis sau-gumas pradëjo tëvelá, kaip buvusá policininkà,persekioti. Iki tremties tëvelis buvo rûsyje (kalë-jime). Tiesa, kagëbistai, já iðtardæ, paleido á lais-væ. Iki ðiol negaliu suprasti, kodël tëvelis nebë-

go á Vakarus. Kodël pasiliko Lietuvoje? Jis pui-kiai suprato, kad naujoji valdþia ramybëje jo tik-rai nepaliks.

1941 metø birþelio 14 dienà, penktà valandàryto, á mûsø butà pasibeldë enkavedistai. Lie-pë per pusæ valandos susikrauti daiktus ir va-þiuoti gyventi á Tarybø Sàjungos gilumà. Man tuometu buvo tik keturi mënesiai. Ið pradþiø vaþia-vome maðinomis, vëliau gyvuliniais vagonais.Kelionës metu, matyt, nuo streso, mamai dingopienas. Ji neturëjo kuo manæs maitinti. Nuo ta-da ir prasidëjo mano badavimas. Vandens taippat nebuvo. Ðvarûs vystyklai greitai pasibaigë.Laimei, mama 1914 metais, Pirmojo pasauliniokaro metu, buvo Rusijoje, todël gerai mokëjo ru-sø kalbà. Kareiviai, lydintys tremtiniø eðelonà,leisdavo kartais mamai praskalbti vystyklus beisesës drapanëles. Mûsø eðelono paskirties vie-ta - Novosibirsko geleþinkelio stotis. Novosibirs-ke mama nuneðë mane pas gydytojus. Tuo me-tu labai sirgau. Suprantama, maisto nebuvo. Vie-tiniai gydytojai mane apþiûrëjæ tiesiai ðviesiaipasakë, kad kaþin ar að iðgyvensianti. Mûsøtremties vieta buvo Karasukas - tai didelis gele-þinkelio mazgas Novosibirsko srityje. Tiesa, të-velá nuo mûsø ið karto atskyrë. Kaip vëliau pa-aiðkëjo, jis pateko á kalëjimà, o paskui á Archan-gelsko lagerá ir ið ten nesugráþo.

Karasuke prasidëjo mano vargai. Mama dir-

Kurðënø vaikø namuose 1951 m.

2015/07 15

bo viena. Ji ásidarbino vietinëje ligoninëje, ku-rioje slaugëmis ir sanitarais dirbo lietuviai trem-tiniai. Vienu metu ligoninëje siautë dëmëtoji ðil-tinë. Mama labai bijojo ðiltinës uþkratà parneðtiá namus. Eidama ið darbo kruopðèiai nusikraty-davo visas utëles. Matyt, angelas sargas musapsaugojo. Ðia neiðgydoma liga mes neuþsi-krëtëme.

Dirbanèiam þmogui per dienà priklausë 200gramø duonos. Mes trise turëjome ðá daviná da-lintis. Mama susidraugavo su kita lietuviø trem-tiniø ðeima. Jie turëjo metais uþ mane vyresnávaikà. Dël nuolatinio bado pradëjau daþnai sirg-ti. Pirmiausia, nevaikðèiojau. Vëliau prasidëjo vi-duriø ðiltinë. Sulaukus trejø metø pradëjo silptiregëjimas. Pamaþu apakau. Mano akys uþsi-traukë lyg kokia plëvele. Ðià akiø ligà rusai va-dina ðkrupulu. Gráþusi á Lietuvà suþinojau, kadtai akiø tuberkuliozë. Ragenoje atsiranda þaiz-delës - jos negyja. Mama mane nuveþë á vietinæligoninæ. Gydytojai pasakë, kad ðita mergaitëvisà gyvenimà bus akla. Per tà laikà, kol nema-èiau, ákritau á ðuliná. Labai iðsigandau ir prara-dau kalbos dovanà.

Mama nesusitaikë su mano aklumu. Ji vieti-niø gyventojø pradëjo klausinëti, kaip ðie gydotokià akiø ligà. Suþinojusi, jog padeda skiestasvario sulfatas, ji pradëjo juo plauti ið pradþiø sa-vo, o vëliau ir mano akis. Plëvelë palaipsniui pra-dëjo trauktis.

Ðiek tiek praregëjau. Pradëjau lankyti darþe-lá. Iki jo reikëdavo kiekvienà dienà eiti tris kilo-metrus. Baisiausia buvo lásti per traukiniø sàstatøapaèià. Visa tai puikiai atsimenu, nes 1990 me-tais buvau nuvaþiavusi á savo tremties vietà. Net-gi gyvenau pas rusæ, kurios namelis stovëjo tenpat, kur buvo mûsø þeminë.

Maisto nuolat trûko. Su bendraamþiais eida-vome ieðkoti laukinio èesnako. Mums jis buvotikras skanëstas. Lankydama darþelá, savo por-cijos nesuvalgydavau. Pamenu, kaip maistàslëpdavau kiðenëje ir neðdavau namo mamai.Tuo metu mama sirgo gelta, o namuose valgytinieko nebuvo. Mama parneðtu maistu dar da-lindavosi su sese.

Vargstant atëjo 1945 metai. Rusija áveikë Vo-kietijà. Visa ðalis ðventë pergalæ. Mama, kaip irkiti lietuviai, pasinaudojæ ðia proga nutarë pa-bëgti ið Sibiro ir sugráþti á Lietuvà. Bëgti ruoðësidvejus metus. 1947 metais mamytë iðpardavënegausià mantà ir su mumis susiruoðë á tolimàkelionæ. Vaþiavome zuikiais, nes tais laikais bi-lieto nusipirkti nebuvo ámanoma. Tremtiniamsniekas bilietø neparduodavo. Neásëdus á vienàtraukiná, atvaþiavo kareiviø eðelonas, á kurá mes

ir patekome. Stotyje mus apvogë. Pavogë visuslagaminus ir pinigus. Tuo metu Rusijoje klestë-te klestëjo nusikaltëliai. Nusikaltimø banga ne-buvo kontroliuojama. Likome be nieko. Reikëjogalvoti, kaip iðgyventi kelionës metu. Að su se-serimi vaikðèiojau po kariná eðelonà ir burdavaukareiviams. Kartais deklamuodavau eilëraðèius.Jie uþ tai atsilygindavo maistu. Ðiuo eðelonu va-þiavome iki Maskvos. Èia gyveno mamos teta.Ji buvo iðtekëjusi uþ ruso, kuris dirbo saugumeraðtininku. Pas mamos tetà apsistojome keliomsnaktims. Ið Maskvos gráþome á Kaunà.

Mama Linkuvoje ásidarbino paðto virðininke.Sibire mes buvome dviese. Viena sesuo likoLietuvoje. Mama gráþusi jà atsiëmë ið savo mo-tinos. Linkuvoje gyvenome iki 1949 metø. Taismetais mamà suëmë antrà kartà. Uþ savavalið-kà pabëgimà ið Sibiro mama buvo dar kartà tei-siama. Ið pradþiø pasodinta á kalëjimà, o vëliauiðtremta. Nuteisë trejiems metams lagerio. Iðbu-vus nustatytà laikà, mamos dar laukë tremtis.Mus taip pat tardë. Nuteista mama prarado mo-tinystës teises. Mes nuo mamos ið karto buvo-me atskirtos. Mus su seserimis sunkveþimiu kaþ-kur iðveþë.

PrijomnikasAtskirtas nuo mamos mus nuveþë á vadina-

màjá Ðiauliø prijomnikà - Ðiauliø vaikø priëmi-mo punktà. Jame ið gatvës surinkdavo ávairausplauko vaikus nusikaltëlius. Dideliame kamba-ryje vaikus stebëjo du milicininkai. Ant langø -grotos. Teritorija aptverta aukðta tvora. Stebimabuvo, kad joks vaikas ið èia nepaspruktø. Vëltrûko maisto. Ið Sibiro gráþau pusaklë ir be plau-kø. Buvau labai liesa ir nedidelio ûgio. Prijom-nike maistas buvo padedamas ant stalo vidu-rio ir kas pirmas pripuldavo, tai ir pavalgydavo,o kitiems nelikdavo. Man kelias dienas teko bu-èiuoti tuðèià stalà. Maisto savo trumpomis ran-kytëmis nepasiekdavau. Badavau kelias paras.Po keliø dienø prie manæs priëjo didesnis ber-niukas. Priëjæs prisistatë. Jo vardas buvo Algis.Jis paklausë mano vardo. Po to tarstelëjo:

- Ar nori valgyti?- Þinoma, - linktelëjau galva.Tada Algis pasitikslino:- Kiek dienø nevalgei?Iðgirdæs atsakymà, man pasiûlë savotiðkà

sandërá:- Pirmiausia tu turësi pamaitinti mane, o vë-

liau pati valgysi tiek, kiek nori.Að pamaniau, kà gi jis èia sugalvojo?Rytojaus dienà, kai dalino maistà, vaikinas

mane pasisodino ant peèiø. Algis tarp vaikø bu-

16 MÛSØþodis

MINTYS

NENEIGTI KITØGYVENIMØ IR BÛTYBIØ

Irena BARADINSKIENË

Neseniai pasirodë raðytojo A. Hakslio roma-nas Neregys Gazoje (ið anglø kalbos vertë L.Jonuðys). Apie patá autoriø, kità jo romanà Kont-rapunktas raðëme Mûsø þodþio straipsnyjeMatyti visumà. Ðákart norisi pakalbëti apie kny-gà taip, kaip kalbëtum paklaustas gero drau-go: Kà skaitai? Kodël ta knyga tau patiko?, taiyra be gudragalviðkø iðvedþiojimø, literatûrolo-ginio pamuðalo, atsirinkus straipsniui tai, kasnepraslydo pro akis, jaudino protà. Beje, kny-gos pavadinimas, anot paties raðytojo, paimtasið Senojo Testamento - istoriniø realijø (tai Euro-pa tarpukariu) sugniuþdytas þmogus primenaGazoje ákalintà bibliná Samsonà. Kaip raðomapristatant kûriná, èia prabylama apie intelektu-alaus, humaniðkø siekiø individo, mananèio, kadjis esàs visagalis, lemtá - visuomenë jam atimajëgas, iðduria akis.

Romane ádomûs veikëjø dvasinës neregys-tës ir praregëjimo momentai, vienokio ar kitokioapsisprendimo prieþastys. Hakslis - raðytojas,kurá domina pagrindinës vertybës: atsakomybë,þmogiðkumas, supratingumas. Jau pirmuoseromano puslapiuose akivaizdus pagrindinio vei-këjo Antonio Biviso (knygoje nuolat gráþtama ir áveikëjo praeitá) noras laikytis distancijos, tai yraskirti kuo maþiau laiko jausmams ir atsakomy-bei, - Helena, jo draugë, ðito uþsisklendusiofilosofo, mokslavyrio, vertinanèio darbà, gyve-nime turi egzistuoti taip, kad nesukeltø në ma-þiausio sujudimo netgi sveikindamasi. Kaip tikdël tokios distancijos Helena nelaiko Antoniogyvenimo vyru. Romane vaizduojamas ne vie-nas Helenos ryðys su kitais vyrais: su Hju, Dþe-riu, Ekiu. Antonio filosofija neleidþia Helenai áei-ti á jo gyvenimà visai - ji tarsi stovi lûkuriuodamaant slenksèio, laukdama, kol bus pakviesta. Betmylëti - tai jausti domëjimàsi kitu þmogumi. O

Antonis samprotauja: Mane persekioja abejin-gumas. Að nemoku kvarðinti galvos dël kitø þmo-niø. Jis nori bûti skandalingai tingus viskame,kas nëra darbas. Deja, dviejø þmoniø ryðys ne-ásipareigojant ar, subangavus gyvenimo pavir-ðiui, sprunkant á savo irðtvà, kità palikus lûku-riuoti (romane minimas Antonio iðgyvenamasþmogaus urve jausmas) ir tikëtis geresnio san-tykio nëra tikra meilë, nes ji visø pirma kelia dis-komfortà ir nepasitikëjimà tam, paliktam anapusdurø. Romano pabaigoje Helena - vis dar su An-toniu. Bet, praradusi Eká, tikràjá savo gyvenimovyrà, ji jauèiasi esanti tik dvëseliena: jei Ekisnebûtø buvæs nuþudytas, vargu, ar Antonio ir josryðys bûtø atsinaujinæs. Pirmiausia reikia mo-kytis sunkaus meilës þmonëms meno, - taip da-bar Helenà moko gyvenimo patirties ágijæs An-tonis, ir sunku patikëti, kad tokius þodþius tariavyras, kuris tokià meilæ neigë. Romane kaip tikvaizduojama, kas Antoniui padeda suvokti, kadakli yra abejingumas ir neapykanta, ne meilë.Tai daktaro Milerio, kurá Antonis irgi sutinka sa-vo gyvenimo kelyje, þodþiai. Ne tik Helena pa-deda iðryðkinti Antonio charakterá ir jo keitimàsi,bet ir Merë Amberli, Brajanas, Mileris, Markas.

Romane gvildenama þmogaus poveikio ki-tam þmogui reikðmë, parodoma, kokia lengva-bûdiðkø eksperimentø su kitais þmonëmis kai-na. Helenos motina Merë Amberli Antonio kely-je - visø pirma meiluþë. Jiedu susitiko, kai Anto-niui tebuvo per dvideðimt, jai - trisdeðimt. Kitavertus, tai moteris, kurios iðprovokuotas Antonis,nejausdamas atsakomybës uþ tai, kà daro, pra-þudo savo draugà Brajanà. Suviliojæs Dþoanà,Brajano merginà, Antonis, uþuot garbingai at-skleidæs tikràsias veiksmø paskatas, uþþarstosavo gyvenimo kelyje visø nuodëmiø pëdsakus.Dþoana naiviai patiki Antonio glamonëmis, ið-

vo verchas - lyderis. Jis tai padaræs, visiemspasakë:

- Èia mano sesë. Nedráskit maisto liesti tol,kol að ir mano sesë nepavalgys.

Tai pasakæs man paliepë:- Dabar, Audra, griebk!Manæs ilgai raginti nereikëjo. Ið pradþiø pa-

maitinau Algá, o vëliau pati abiem rankom maistàgrûdau sau á burnà. Taip prasidëjo mûsø drau-gystë. Prijomnike mûsø veltui nemaitino. Da-

bar tiksliai neatsimenu, bet, atrodo, kas mënesáið mûsø imdavo suþeistiesiems kraujà. Ið kiek-vieno vaiko po 200 miligramø. Mano sesë, kaiduodavo kraujà, nuolat alpdavo. Vëliau sunkiaisusirgo. Að buvau iðtvermingesnë. Prijomnikeiðgyvenome tris mënesius. Vëliau mane pasky-rë á Kurðënø vaikø namus.

(bus daugiau)

Uþraðë Antanas MONKEVIÈIUS

2015/07 17

duoda Brajanà. Jos laiðkas lemtingas - vaikinaspasirenka saviþudybæ. Antonis, neprisipaþinæs,kad buvo niekðelis, po Brajano saviþudybës nie-ko garbingai nepaaiðkina ir jo motinai. Ryðkëjadar vienas Antonio charakterio bruoþas - ðiamþmogui, kaip jis pats sako, kanèios baimë ma-þesnë uþ veiksmo baimæ. Veikti - vadinasi, at-virai viskà pasakyti, neprisipaþinti - vadinasi,kankintis tylint. Reikëtø pridurti: niekingo veiks-mo baimës nebuvo, buvo tik teisingo ir doro el-gesio baimë. Romane sukreèia Brajano, raðan-èio lygybës þenklà tarp savo moralës principøir elgsenos, taurumas. Brajano pirmoji meilë kil-ni - skaisti jo siela saugojo ir Dþoanos skaistu-mà, intymesniø santykiø vengimas vaikino meilædarë dar stipresnæ, juolab kad abu mylimuosiusskyrë ir atstumas. Antoniui, Merei ði meilë tebu-vo akstinas niekingam eksperimentëliui. Beje,Merës, neretai iðgyvenusios bûsenà, kad pa-saulis tapo vieta, kur staiga nustojo dëtis links-mi ir jaudinantys dalykai, vëlesnis gyvenimasneatðaukiamai turëjo riedëti á pakalnæ - mat bu-vo ieðkoma vis stipresniø dirgikliø nelabai su-vokiant, kad senstanèios moters gyvenimà, prie-ðingai, turëjo daryti prasmingà visai kitos verty-bës. Alkoholis, narkotikai, neðvara, apsileidimas- visa tai Antonis pamatë po daugelio metø kaipeksperimentuojamos, á nuotykius orientuotos eg-zistencijos pasekmes.

Paskutiniame savo laiðke Brajanas apgailes-tauja, kad visà laikà gyvenæs naivuolio rojuje.Ateina minèiø, kaipgi vis dëlto svarbu gyveni-mo kelyje atpaþinti tuos, kurie nenori uþ niekàatsakyti ir niekam neásipareigoti. Kaip svarbu at-paþinti antoniðkà laisvës sampratà: Kaip galibûti laisvë, kol tvirtai laikosi tu? Tu privalo bû-ti nuoseklus ir atsakingas, visada kà nors pasi-rinkti ir ásipareigoti. O atsikratæs to tu , atsikra-tai atsakomybës ir nuoseklumo reikmës. Esi lais-vas - esi nesàlygotø, neápareigojanèiø bûsenøseka be praeities ir lûkesèiø, - taip Antonis kal-ba Markui, kuris visada daro tai, kà mano esantteisinga. Deja, ðis stoikas, metaforiðkai kalbant,Antoniui palieka galimybæ tik sekti ið paskos,priekyje eina jis pats, kelio kryptá renkasi jis pats.Antonio ir Brajano draugystë buvo dviejø þmo-niø fataliðkas susitikimas. Brajano silpnybë ta,kad jis nebuvo ásisàmoninæs, kas dedasi uþ nai-vuolio rojaus. Fataliðka tai, kad tas, kuris atsi-krato tikrosios atsakomybës, savam gyvenimuipaávairinti nuotykiø ieðkanèios moteriðkës taiplengvai stumtelimas elgtis niekingai. Kita vertus,nëra Antonio sàþinës grauþaties dël nusiþudþiu-sio draugo, nëra jokio vidinio konflikto - tëra pa-stangos kuo greièiau viskà uþmirðti. Ðlykðèiau-sia tai, kad Brajano motina, praradusi vienintelásûnø, Antoniui sako þodþius, leidþianèius suvok-

ti, kad já vertina, gerbia, myli kaip geriausià sû-naus draugà. Gûdþios tylos ir nuslëpto melo fo-ne Antonis - apgailëtino vyro tipas.

Marko Steidso, stojiðkos laikysenos vyro, pa-vadinusio Antoná á Meksikà padëti organizuojan-èiam sukilimà donui Chorchei, akivaizdoje ryð-këja pagrindinio veikëjo noras bent paþado te-sëjimu prilygti savo valingam draugui. Antonis,kurá persekioja veiksmo baimë, svilinant karð-èiui, joja su Marku ant mulø per kalnus á ranèà.Bailokam þmogui toks þygis - nemenkas iððû-kis. Bet Markui duotas paþadas, kad jis, Anto-nis, neiðvargsiàs. Leidþiamasi á savæs iðbandy-mo kelionæ viliantis, kad þodþio laikymasis ne-leis sugniuþti ir kûnui. Civilizacijos nelieka, lie-ka negailestinga realybë: Buvo tarsi apsëstas,tarsi priverstas gyventi kaþkieno kito gyvenimàir galvoti kito þmogaus galva. Prakaitas, strënøskausmas, jojimas per savo skausmo ir iðseki-mo tikrovæ - ar tai ne ëjimas ir á kitoká save? Ne-tikëtai Markas susiþeidþia kojà. Kraujas, vëliautinimas, pûliavimas, prarasta sàmonë - Markostojiðka laikysena jau nieko nereiðkia. Antonispriverstas veikti - ieðkoti gydytojo. Daktaras Mi-leris gydo ne tik kûnus. Antonis gauna gyveni-mo iðminties pamokas - viena ið jø ta, kuri vë-liau perduodama ir Helenai: Pirmiausia reikiamokytis sunkaus meilës þmonëms meno. Mi-leris sociologui Antoniui perduoda ir kitas sa-vos iðminties pamokas. Antonio paklaustas, ko-dël labdaros pamokas duodàs tik juodþiams,Mileris atsako: Laukiniø visuomenës - tai tiesiogne tokios civilizuotos visuomenës su nukeltudangèiu. Mes gana lengvai galime iðmokti su-prasti jas. O kai iðmokstame suprasti laukinius,pasirodo, mokame suprasti ir civilizuotuosius.Stojiðka Marko laikysena, nutikus nelaimei, dak-taro Milerio samprotavimai apie kûno ir minèiøryðá, apie tai, kas daro þmogaus egzistencijàprasmingà, o þmonijà - civilizuotesnæ, keièia irAntonio gyvenimo sampratà. Romano pabaigo-je - ne viena mintis apie gërá ir blogá: Blogis yrasusiskaldymo akcentavimas, gëris - visa, kasprisideda prie vienybës su kitais gyvenimais irkitomis bûtybëmis. Puikybë, neapykanta, pyk-tis - ið esmës blogi jausmai, nes jie sustiprinaatskirties tikrovæ, tvirtina susiskaldymà ir unika-lumà, atmeta ir neigia kitus gyvenimus ir bûty-bes.

A. Hakslio romanas - tiems, kuriems patinkaintelektuali proza, kuriems ádomûs ne gyveni-mo tiesiàja einantys, o nuolat savo tiesos ieð-kantys veikëjai. Ji tiems, kurie patys nori áveiktiatskirianèias neapykantos, piktumo ir puikybësaistras, kurie trokðta vienybës su kitais gyve-nimais.

18 MÛSØþodis

IÐ KELIONIØ SUGRÁÞUS

ÁSPÛDÞIAI IÐ LENKIJOS Ðarûnë MEÐKUOTIENË

Birþelio 9-12 dienà 10 vyresniøjø klasiø mo-kiniø ir trys mokytojos ið Lietuvos akløjø ir silp-naregiø ugdymo centro (LASUC) sveèiavosiLenkijoje, akløjø licëjuje Liaskuose. Tai jau tre-èiasis vizitas.

Liaskø akløjø ugdymo centrà XX a. II deðimt-metyje ákûrë Elþbieta Roþë Èacka (Czacka), ku-ri savo apakimà priëmë kaip paðaukimà, ëmëgloboti bei ugdyti neregius bei netrukus ákûrëakløjø rûpybos draugijà. Po keleriø metø jos dë-ka atsirado seserø vienuoliø pranciðkoniø Kry-þiaus tarnaièiø bendruomenë, kuri ir dabar glo-boja akløjø ugdymo centrà Liaskuose.

Liaskø akløjø licëjaus ir mûsø centro bendra-darbiavimas prasidëjo prieð keletà metø, kaiabiejø mokyklø mokiniai ir mokytojai dalyvavotarptautiniame projekte Svarbûs Lietuvos ir Len-kijos þmonës. Kiekvienais metais LASUC irLiaskø akløjø licëjaus mokiniø ir mokytojø gru-pës vyksta á sveèius vieni pas kitus, susipaþástasu lankomo ugdymo centro veikla, bendrauja,aplanko miesto architektûrinius, istorinius pa-minklus, muziejus. Kiekvienà kartà vizito vykstavis kiti vyresniø klasiø mokiniai. Ðiemet visa gru-pë buvo apgyvendinta rekolekcijø namuose (re-kolekcijos - tai laikotarpis, kai atsitraukiama iðáprastinës veiklos, susitelkiama tik dvasiniamgyvenimui), kurie yra apjuosti graþaus parko,netrûksta tylos, pertraukiamos nebent paukðèiøèiulbëjimo ir varpø gaudesio, nes visai ðaliaárengtoje koplytëlëje seserys susirenka maldoskeletà kartø per dienà. Turëjome galimybæ su-sipaþinti su tikrai didelio (plotu bei ugdytiniø irdarbuotojø skaièiumi) Liaskø akløjø ugdymocentro veikla. Aplankëme Varðuvos senamiestá,kuris Antrojo pasaulinio karo metais buvo visið-kai sunaikintas, bet atkurtas pagal senuosiusbrëþinius, panaudojant senàsias plytas, todëldaþnai vadinamas senas-naujas senamiestis,groþëjomës nuostabiais Varðuvos fontanais.Lankëmës itin moderniai árengtuose ir bent iðdalies akliesiems bei silpnaregiams pritaikytuo-se Sukilimo aukø, Þydø istorijos, Koperniko mu-ziejuose. Aplankëme Varðuvos zoologijos sodà,groþëjomës sostinës vaizdais nuo universitetobibliotekos stogo, kur árengtas nuostabus, jau-kus botanikos sodas. Buvome garso áraðø stu-dijoje ir suþinojome, kaip kuriami garso takeliaifilmams, kiek daug skirtingø garsø palydi vienà

vos kelias sekundës dalis trunkantá veiksmà,kiek iðmonës reikia konkreèiam garsui atkurti.Ypaè smagu buvo mokiniams ðnekuèiuotis prielauþo, iðmëginti anglø kalbos þinias, suþinotiapie bendraamþiø gyvenimà ir visai netikëtaidalyvauti ðoudauno turnyre. Visur mus lydëjoLiaskø akløjø licëjaus mokytojai ir mokiniai, ku-riø atvykstant á LASUC laukiame jau ðá rudená.Toliau pateikiame keletà paèiø keliauninkø min-èiø.

* * *Nors jau praëjo antra diena Liaskuose, taèiau

laikas bëga taip greitai, kad atrodo, jog atva-þiavome visai neseniai. Didþiausi áspûdþiai - ðir-dies plakimas karo muziejuje, Varðuvos sena-miesèio vaizdai, fontanai ir braðkiø vakarëlis. Ti-kiu, kad ðie nuostabûs prisiminimai liks ilgà lai-kà. (Oksana, IV gimn. kl.)

Pirmà dienà Liaskuose buvo gan daug poil-sio. Antrà dienà buvome karo muziejuje. Tenvaikðèiojome tuneliais, matëme ðovinius ir se-nus motociklus. Vëliau vaikðèiojome po sena-miestá ir matëme fontanus. Buvome filmø garsoáraðø studijoje, suþinojome, kaip daromi garsoefektai, tokie kaip þmogaus þingsniai, pistoletoðûvis ir kiti. Po paskaitos rinkome braðkes ir la-bai linksmai leidome laikà. Valgëme tortà irlinksmai ðnekëjomës. (Vilius, I gimn. kl.)

2015/07 19

Atvaþiavome á Liaskus, ásikûrëme vienuoly-no rekolekcijø namuose. Vakare visà laikà blû-dijome ieðkodami parduotuvës, kelio valgyk-lon ir atgal. Kità dienà vaþiavome á karo muzie-jø. Buvo ádomu. Po to vaikðèiojome po senamies-tá. Geras oras ir pigûs ledai - viskas, ko reikiageram pasivaikðèiojimui. Vëliau nuëjome priefontanø. Jie labai áspûdingi ir ávairûs. Atradomefontanus, kurie trykðta virð galvos, taðkëmës van-deniu, suðlapo netyèia ir kiti. Buvom nuvarytinuo fontanø. (Martynas, I gimn. kl.)

Ðiandien yra treèia diena, kai mes Lenkijoj.Ði diena buvo labai smagi - buvau Kopernikomuziejuje. Po to vaþiavome á Þydø muziejø. Pokiek laiko gráþome á Liaskus, valgëm vakarienæ,ëjome prie lauþo. Ði diena buvo labai linksma irnuostabi. (Marija, III gimn. kl.)

Ði diena buvo dar nuostabesnë. Tikrai reikë-jo daug energijos - buvo parengta labai turinin-ga dienos programa. Praleidau dienà ir turinin-

MUMS RAÐO

NORI ÞINOTI -KELIAUK Á BIBLIOTEKÀ

Juozas BARTKUS

Lietuvos akløjø bibliotekos Panevëþio filialedirba trys mielos, paslaugios darbuotojos: Ni-jolë - vedëja, Sonata - knygø iðdavëja, o Dan-guolë - ðvieèiamøjø ir kultûriniø renginiø orga-nizatorë. Panevëþio bibliotekoje kas savaitæ pa-minimos raðytojø sukaktys ar ruoðiami proginiairenginiai. Ðitø renginiø sudominti þmonës na-mo neðasi vieno ar kito raðytojo knygø. Mûsøbiblioteka bendrauja su Panevëþio rajono vie-ðàja biblioteka, dalyvauja jø renginiuose. Per-nai rudená paminëjome Ustronëje, Knygneðiømuziejuje, savo raðytojo, pragiedrulio, kunigoJuozo Tumo-Vaiþganto 145-àsias gimimo meti-nes. O ðiemet balandá buvome nukakæ á Puzi-niðká, á mûsø ðvietëjos, kultûrininkës, raðytojosGabrielës Petkevièaitës-Bitës dvarelá. Ten raðy-tojas Petras Palilionis buvo premijuotas G. Pet-kevièaitës-Bitës vardo premija uþ knygà MetaiTamsèiuko atokaitoje.

Malonu prisiminti, kai stiklo pûtëjo Kriuko dirb-tuvëje savo rankomis lietëme ávairius dirbinius.

O patys ðvieþiausi áspûdþiai - smagus vieðë-jimas Krekenavos regioniniame parke. Ir dienapasitaikë vasariðka, ir vietø, ir patirties egzotikailgam laikui ástrigo á atmintá. Upytëje lipome á Èi-èinsko kalnà, leidomës á Pragarmës daubà, opaskui atsidûrëme Upytës amatø centre. Ten

mus, bibliotekos mylëtojus, pasitiko labai ðne-kus keramikos meistras Romas, papasakojoapie keramikos amatà, liepë stebëti, liesti ið mo-lio gabalo þiedþiamà puodynëlæ. O tada davëpo molio gabalà ir pasakë: Kà nors padaryki-te. Kas mums iðëjo, paaiðkës, kai tuos darbe-lius iðdegs krosnyje. O Krekenavos parko áspû-dþiai - ne tik atmintyje, bet ir paduose. Mat basiëjome pojûèiø takais - buvo ir ðvelnu, ir labaidygu. Lipome á 30 metrø aukðèio apþvalgosbokðtà, supomës, klausos pojûtá iðbandëme sumediniu muzikuokliu, vasariðkai pasivaiðinome.

Tiesiog nuostabi buvo edukacinë programaNacionalinëje M. Maþvydo bibliotekoje. Patyrë-me, kaip daromas popierius, kaip atrodo natû-ralus pergamentas, kokiø esama áriðimo bûdø.Lietëme ir labai dideles, ir visai miniatiûrinesknygas. Lietëme mediniais virðeliais metalukaustytas knygas, bibliotekos darbuotojos pa-rodë grandine prirakinamà knygà. Tai buvo ne-pakartojamas áspûdis. Su vedëja Nijole kiekvie-nà mënesá aptariame kokià nors pasirinktà kny-gà, nuskaidriname savo vidaus pasaulá, bet pa-èiupinëta knygos istorija neiðdils niekada.Dþiaugiamës, kad turime tokià vietà, á kurià trau-kia ateiti, tokià, kur tavæs laukia.

gai, ir naudingai, ir linksmai, emocingai. Di-dþiausià áspûdá man paliko parkelio, kuris yraásikûræs ant Varðuvos universiteto bibliotekosstogo, groþis. Taip pat Koperniko muziejus, së-dëjimas prie lauþo su Liaskø licëjaus mokiniais.Dar ilgai prisiminsiu ðoudauno þaidimà su vie-nu ið mokyklos mokiniø. (Oksana, IV gimn. kl.)

Paskutinë diena Liaskø miestelyje. Atsikëlæbei pavalgæ iðvaþiavome á zoologijos sodà. So-das buvo milþiniðkas, palyginti su Kauno, todëlkai kuriems ið mûsø labai prastai buvo matytigyvûnai. Vëliau gráþome pavalgyti, o po to iðlë-këme á prekybos centrus apsipirkti. Vakare apie18 val. mus vël maitino prieð iðvykstant. Taèiauvakarienë praëjo neáprastai: mes, mokiniai, bu-vom sugalvojæ originaliai padëkoti mokytojamsuþ kelionæ. Nupirkome saldainiø ir tris kerami-nius paukðtelius. Juos áteikëme mokytojamsprie vakarienës stalo. O po vakarienës iðvaþia-vome atgal á Lietuvà. (Gþegoþas, I gimn. kl.)

20 MÛSØþodis

PROJEKTAI

PAÞINIMO DÞIAUGSMAS Vaida BUTAUTAITË

Ðiek tiek apniukusià birþelio penkioliktosiosdienos popietæ Klaipëdos regos ugdymo cent-ro darbuotojai ir vaikai ið Lietuvos, Latvijos, Es-tijos ir Baltarusijos susiruoðë á stovyklà Paþini-mo dþiaugsmas. Ðiemet ji buvo ypatinga dëldviejø prieþasèiø: vaikai turëjo galimybæ stovyk-lauti Nidoje, o Paþinimo dþiaugsmas, respub-likinë stovykla, tapo tarptautine. Gausus bûryssveèiø groþëjosi Lietuva ir stovyklos programosspalvingumu.

Tik iðvykæ ið Klaipëdos keltu këlëmës á Smil-tynæ, aplankëme Juodkrantæ. Visø atmintyje ið-liko Raganø kalnas, gausybë gidës papasako-tø istorijø apie já. Aplankæ raganas, iðkeliavomeá Nidà. Ásikûrus - stovyklos atidarymas. Pedago-gai dainelës tekstu dalyviams pristatë stovyk-los programà ir kiekvienà tiek didelá, tiek maþàpakvietë á laivà, kur visas dienas laukë daug pa-þinimo dþiaugsmø.

Antrajà stovyklos dienà groþëjomës Nidospaukðèiais, klausëme jø garsø ir bandëme at-spëti, koks tai giesmininkas. Suþinojome, kiekdaug ir ávairiø paukðèiø gyvena Lietuvoje. Pasi-vaikðèiojæ ir susipaþinæ su skraidanèiais Nidosgyventojais susitikome su gintaro meistru, kuriskiekvienam atminimui padovanojo gabalëlá gin-taro, trumpai papasakojo jo istorijà, atsakë á ma-þøjø klausytojø klausimus.

Treèiàjà Paþinimo dþiaugsmo dienà plau-këme laivu Austëja. Áspûdþiai buvo nepakar-tojami, þodþiais sunku juos nupasakoti. Laivassiûbavo, visi jo keleiviai galëjo klausytis pasa-kojimo apie Nidà, vaikðèioti po laivo patalpasar tiesiog ilsëtis su kavos puodeliu rankoje. Pa-sibaigus kelionei, stovyklautojø veiduose ðvie-

të ðypsena. Po ðios pramogos visi kartu gami-nome vëtrunges, buvo smagu stebëti, kiek ádo-mybiø pripieðë maþieji dailininkai, kaip dþiau-gësi, kad galëjo pasiimti vëtrunges namo.

Ketvirtàjà stovyklos dienà visus bandë gàs-dinti lietus, bet mes nepabûgome ir draugiðkaiiðsiruoðëme susipaþinti su Nidos groþybëmis.Aplankëme Vytauto Kernagio suolelá, Nidos baþ-nyèià, apþiûrëjome ádomià jos architektûrà. Su-sitikome su filmø reþisieriumi Arvydu Barysu irturëjome galimybæ patys pabandyti aktoriaus,reþisieria