Mokymosi pasiekimvertinimas

G.Gedvilien , E.Stasi naitien , M.Teresevi ien

Edukologijos katedraVDU

Profesijos pedagogo kompetencijosvertinant

• Geb jimas nustatyti vertinimo tikslus irkriterijus, atskleidžian iusmoksleivi /student mokymosipasiekim lyg ;

• Geb jimas apibr žti vertinimo strategij ,atsižvelgiant besimokanmokymosi poreikius.

Profesijos pedagogo kompetencijosvertinant

• Geb jimas parengti ir taikyti vertinimopriemones, atsižvelgiant studijdalyko tikslus, turin ir mokymometodus;

• Geb jimas parinkti vertinimometodus, laiduojan ius objektyviosinformacijos apie besimokanpasiekimus surinkim .

Profesijos pedagogo kompetencijosvertinant

• Geb jimas teikti ir priimti konstruktyvigr žtam informacij apiebesimokan pasiekimus ir mokymosisunkumus.

• Geb jimas reflektuoti ir adekva iaivertinti savo paties veikl vertinimoprocese.

Mano poreikiai?• Kokie mano, kaip

besimokan iovertintojo poreikiai?

• Aptarkite su kolega, kaip vertintojo

poreikius?• Kokios kompetencijos

jums reikalingos irsvarbios, kadvertintum te “gerai”?

• j s norite sužinoti?• Koki geb jim norite

gyti?

Mokymosi pasiekimai

• mokymosi pasiekimai - tai vairiaismokymosi b dais ir vairioseaplinkose gytos žinios, mok jimai,geb jimai, džiai, vertybin snuostatos ir poži riai, lemiantysasmens kompetencijas, kvalifikacijas.

Mokymosi pasiekimai

• Mokymosi pasiekimai – švietimovoka

• Kompetencijos – veiklos s voka /kompetencijas užduoda veiklosfunkcijos, pasižymin ios tam tikruveiklos autonomiškumu, sud tingumuir kintamumu.

vertiname?

• Vertiname mokymosipasiekimus

• Pripaž stamekompetencijas

Darbas grup se:

• Dirbdami grup sesugalvokite kuo daugiauvertinimo charakteristik .

• Galvokite ne tik apiemokymosi pasiekimus, betir apie vis pedagoginproces .

• Prad kite taip:Vertinimas – tai………….

Vertinimas ir vertinimas• Vertinimas - visuma metod ir

proces , naudojam vertinti asmensmokymosi pasiekimus - žinias,mok jimus, džius, geb jimus,vertybines nuostatas, poži rius.

• vertinimas - sprendimo apie vertpri mimas, pagr stas susistemintainformacija, siekiant pagerintiatliekam veikl .

Vertinimo tipai

• Norminis• Kriterinis• Formuojantis• Sumuojantis

• Vertinimo tipas priklauso nuo jotikslo.

Norminis vertinimas

• – tai toks mokymosi pasiekimvertinimas, kuomet ne tik graduojamivertinamojo pasiekimai (matuojantjuos pagal tam tikrus standartus), betir lyginami su kit atitinkamos grup satstov rezultatais.

Kriterinis vertinimas• Vertinama pagal iš anksto sudaryt vertinimo

skal ar standart .• Tokiu atveju dažniausiai vadovaujamasi

mokymo staigos nustatytais bendraisiaiskriterijais, kurie parodo, koki rezultat tikimasi irkoki standart tur siekti pedagogai irbesimokantieji.

• Pedagogai kiekybine ir kokybine prasme pagalatitinkamus kriterijus vertina savo veiklospasiekimus, besimokantieji vertina savomokymosi pasiekimus.

Formuojantis vertinimas• Taikomas, kai siekiama kritiškai vertinti ir taisyti

mokymo ar studij turin .• Formuojan iu vertinimu taip pat nustatoma

besimokan iojo pažanga, suteikiama detaligr žtamoji informacija apie besimokan iojomokym si bei tobul jimo galimybes.

• Šiuo vertinimu siekiama mokymosi efektyvumo irjis siejamas su nuolatiniu mokymosi pasiekimdiagnozavimu, o gr žtamais ryšys leidžiabesimo-kan iajam suprasti tobulintinasmokymosi puses.

Diagnostinis vertinimas• Pedagogin je praktikoje jis naudojamas

pasiekti vien iš žemiau išvardintformuojan io vertinimo tiksl :

• nustatyti besimokan sunkumus;• matuoti pažang per tam tikr laik ;• teikti besimokantiesiems informacij kaip

patobulinti j mokym si.Atsižvelg s pastabas, besimokantysis galipakoreguoti mokymosi rezultatus.

Apibendrinantis arbasumuojantis vertinimas

• Taikomas norint susumuoti ir apibendrintibesimokan rezultatus.

• Naudodamasis sumuojan io vertinimoišvadomis, besimokantysis gali spr stiapie savo pažang , ta iau, skirtingai nuoformuojan io vertinimo, jo rezultatai negali

ti pakoreguoti.

Sumuojantis vertinimas• Kai kurie autoriai pažymi, kad sumuojantis

vertinimas taikomas tuomet, kai vertinimorezultatai yra skirti suinteresuotiems asmenims irorganizacijoms, kurios sprendžia apie asmenstolesnio mokymosi ar darbinimo galimybes,pilnai ar iš dalies akredituoja (sertifikuoja)ankstesnio mokymosi rezultatus, sprendžiafinansavimo klausimus, vertina organizacijos irdirban joje veikl , formaliai patvirtinapasiekimus mokymo programos pabaigoje.

???

• Kokia vertinimo sistema yra jmokykloje?

• Kaip manote, ar toks vertinimasvisapusiškai atskleidžia studentmokymosi pasiekimus ir pažangmoksle?

• Pagr skite savo nuomon .

“ATSPINDYS” ( Reflection)

Kuo man buvo reikšminga šiseminaro dalis?

Mokymosi pasiekim vertinimometodai

• Pokalbis; apklausa žodžiu.• Testas;• Steb jimas ir vertinimas darbo

vietoje;• Mokymosi pasiekim aplankas;• Ese, apybraiža ir kt.

Pokalbis

• Tai universalus metodas, kadabendraujant galima gauti informacijos apievairius mokymosi aspektus, tiesiogiainematomus veiklos motyvus, išgyvenimus,subjektyv poži profesin s veiklos ir/argyvenimo reiškinius ir pan.

• Pokalbis gali b ti laisvas, strukt ruotas iriš dalies strukt ruotas.

Testas

• Tai kruopš iai, pagal nustatytas taisyklesparengtas klausim ir/ar užduo rinkinys,skirtas vertinti, matuoti asmens žinias argeb jimus.

• Testai skirstomi geb jim ar mokslumo,pažangumo ar pasiekimo testus, kurieneretai vadinami pedagoginiais arbadidaktiniais ir interes , asmenyb s,nuostat inventarijus.

Testas

• Pažangumo ar pasiekim (kartaisvadinam didaktiniais) test matavimoobjektu yra laikomos žinios, mok jimai ir

džiai.• Asmenyb s test pagalba nustatomos

asmenyb s savyb s, vertybin snuostatos.

Pagal test parengimo pob jie yra klasifikuojamistandartizuotus ir nestandartizuotus.

Steb jimas

• Jo tikslas – papildyti turim informacijapie asmens mokymosi pasiekimus stebintgautais duomenimis.

• Steb jimas taikomas vertinamojo pokalbioir asmens praktini dži vertinimo metu.

• Svarbu, kad steb jimas b objektyvus,steb jimo rezultatai lengvai atgaminami -taip sukaupiama kuo daugiau fakt apievertinamojo mokymosi pasiekimus.

Vertinimas darbo vietoje

• Jo tikslas – nustatyti, ar asmuo turipasirinktai profesijai reikalingaskompetencijas.

• Paprastai praktinis testavimas vykstadarbo vietoje arba vertinimvykdan ioje institucijoje, kuriojesukurta darbo vietai artima aplinka

Vertinimas darbo vietoje

Vertinant darbo vietoje skiriami tamtikri etapai

• pasirengimo užduo iai,• užduoties vykdymo,• atliktos užduoties

vertinimo/kompetencij nustatymas.

Mokymosi pasiekimaplankas

• tai tikslingai sudarytas, savianalizepagr stas vertinamojo darb rinkinys,iliustruojantis jo pastangas, mokymosipažang ir per patirt gytas kompetencijas.

• Mokymosi pasiekim aplanko tikslas -rodyti, jog asmuo, mokydamasisformaliojo švietimo staigoje, darbo arkitoje aplinkoje, gijo kompetencijas,atitinkan ias tam tikrai profesijai keliamusreikalavimus.

Mokymosi pasiekim aplankas, skirtasrezultat pristatymui

• Vienu atveju jo kontravimui neskiriamadaug laiko ir jame dažniausiai pateikiamivairi projekt ar veiklos rezultatai.

• Kitu atveju jis skirtas pademonstruotigeriausius tam tikros veiklos rezultatus armokymosi pasiekimus ir jame pateikiamaitai atspindintys rodymai.

• Šiais atvejais mokymosi pasiekimaplankas taikomas kaip sumuojan iovertinimo instrumentas.

proces orientuotas mokymosiaplankas

• konstruojamas formuojan iovertinimo atveju;

• juo iliustruojamas ir atskleidžiamasmokymosi procesas ir mokymosipažanga bei vertinamojo pastangos.

Mokymosi pasiekim aplanke• gali b ti pateikiami formaliojo mokymosi

sertifikatai, darbdavi vertinimai, darbopavyzdžiai: modeliai, maketai, projektai,nuotraukos, analitiniai rašto darbai ir t.t.,vertinamojo pasiekim savianaliz , karjerosperspektyv aprašas, profesin s veiklosataskaitos, darbin s ar savanoriškos veiklosplanai, vairi susitikim garso ar vaizdo rašai,organizacijos vidin s korespondencijos kopijos,susijusios su asmens pasiekimais ir kt. asmensmokym si ir veikl atskleidžiantys rodymai.

Ese• Tokias vertinimo užduotis sudaro teiginiai -

klausimai, kurie reikalauja ilgo ir išsamausatsakymo. Taikant tokias užduotis yra siekiama,kad vertinamasis, spr sdamas užduotis,panaudot ne tik žinias, bet ir sud tingesniuspažinimo procesus. Taip pat, tokios užduotysleidžia nustatyti, kad vertinamasis žino ne tikfaktus, bet ir s sajas tarp fakt ar atskir reiškinapibr žian dali . Tokios formos užduotysreikalauja sugeb jimo m styti, o ne tik atsimintižinias.