L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

M2007 m. balandþio 5�18 d. Nr. 7(363)

7 p. 10 p. 15 p.

Kuriama

robotø

chartija

50metø

onkologijos

moksle

Europos

ðvietimo

glosarijus

2 p. 3 p.

Kaip

þlugdomas

Lietuvos

mokslas ir

studijos

Ðventakarvë

Europos

ganyklose

IETUVALOKSLOLIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS

Vykdant Nacionalinës Lisabonos strategijoságyvendinimo programos ir Lietuvos aukðtojomokslo sistemos plëtros ágyvendinimo pirmojoetapo 2006�2007 m.priemones LietuvosRespublikos Vyriau-sybë kovo 21 d. pa-tvirtino Integruotømokslo, studijø ir ver-slo centrø (slëniø) kû-rimo ir plëtros kon-cepcijà. Tuo paèiuNutarimu LR Ðvieti-mo ir mokslo ministe-rijai, taip pat Ûkio mi-nisterijai pavedamaiki ð. m. geguþës 1 d.parengti bei patvirtinti Slëniø plëtros vizijø ir slë-niø plëtros programø projektø atrankos ir verti-nimo tvarkos apraðà bei patvirtinti Slëniø plëtroskomisijos nuostatus ir sudëtá. Nutarime taip patsiûloma mokslo ir studijø institucijoms bei þi-nioms imlaus verslo ámonëms ar jø asociacijomsnuo geguþës 1 d. iki liepos 1 d. pateikti Ðvietimoir mokslo ministerijai slëniø plëtros vizijas.

Kuo ðis Nutarimas svarbus ðalies mokslo irûkio tolesnei raidai, kalbamës su Ðvietimo irmokslo ministrës patarëju dr. Giedriumi VILIÛNU.

Siekiantgyvenimonormos �dinamikos

Pokalbá skaitykite 6 p.

Visi, kuriems brangus Maþosios Lietuvosistorinis palikimas, to kraðto dabartis ir ateitis,gali jaustis savotiðkais varduvininkais, nes pa-sirodë Maþosios Lietuvos enciklopedijos (MLE)treèiasis tomas. Tai unikalus leidinys, kaipunikalus ir pats Klaipëdos bei Karaliauèiauskraðtas, kuriems skirta ði enciklopedija. Kar-

Enciklopedija gyvam kraðtui � Maþajai Lietuvaitu su III tomo pasirodymu minëtinas ir ðios En-ciklopedijos rengimo bei leidybos deðimtmetis.

Á rankas paëmæs treèiàjá tomà iðkart jauti so-lidø materialø svorá, gal net didesná, negu ðis to-mas ið tiesø sveria. Tomas nepaprastai talpus,ir nors aprëpia tik M ir R raides (pradedant nuo�Mecifa� ir baigiant ragutis), bet á 864 puslapius

sudarytojai sugebëjo sutalpinti net 3127 straips-nius ir per 2 tûkst. nuotraukø. Daugelio knygøvertas tomas, toks þiniø, minèiø ir vaizdø kon-centratas, su kuriuo varþytis galëtø tik dauge-lyje bibliotekø apie Maþàjà Lietuvà sukaupta in-formacija, saugoma ne vienoje ðalyje.

Nukelta á 4 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2 2007 m. balandþio 5�18 d. Nr. 7(363)

Dr. Stanislovas JUKNEVIÈIUSKultûros, filosofijos ir menoinstitutoDabartinës Lietuvos kultûrosskyriaus vedëjas

Kontekstas

Albertas Þalys straipsnyje Dëlmokslininko misijos raðo: �Savaran-kiðkas institutas (valstybinis ar uni-versiteto) arba kitaip vadinamasmoksliniø tyrimø centras turëtø eg-zistuoti, jei konkreèiai misijai vykdytiar konkretiems uþdaviniams spræsti(kaip ir iðplëtoto, mokslui imlaus ver-slo sektoriaus atveju) reikalingasnuolat funkcionuojantis kolektyvas,ir to negali atlikti pavieniai universi-tetuose dirbantys mokslininkai laisvunuo darbo su studentais laiku.� Ka-dangi socialiniuose ir humanitari-niuose moksluose praktiðkai nëra uþ-daviniø, kuriø negalëtø iðspræsti uni-versitetuose dirbantys mokslininkai,(prisiminkime, kad jie ne tokie jaupavieniai, o visada susijungæ á tam tik-rus kolektyvus � katedras ir fakulte-tus), naturaliai perðasi mintis, jog sa-varankiðki institutai socialiniø ir hu-manitariniø mokslø srityje nereika-lingi. O kaip yra ið tikrøjø?

Valstybiniai aruniversitetiniai?

Pirmiausia negalima dëti lygybësþenklo tarp valstybiniø ir universite-tiniø institutø. Jei valstybiniai institu-tai, bent jau kai kuriose tyrimø srity-se, savotiðka prabanga, tai universite-tiniai � bûtinybë. Ðios tezës net never-ta árodinëti � uþtenka panarðyti inter-nete, kad ásitikintum, jog visi bent ðiektiek þinomesni pasaulio universitetaitiesiog �aplipæ� institutais; nemaþa jødalis � socialiniai ir humanitariniai.Kodël tad A. Þalys, visada buvæs uni-versitetiniø institutø ðalininku, staigapakeitë savo pozicijà? Atsakymà ran-dame tame paèiame straipsnyje: visosiki ðiol vykæ diskusijos, taip pat ir ðio-je srityje, pasibaigdavo �kepuriø per-kabinimu�. Taèiau keliø institutø ne-sëkmës neturëtø kvestionuoti patiesproceso reikalingumo. Be to, net ne-galima lyginti socialiniø ir humanita-

riniø bei, tarkime, technikos moksløinstitutø darbuotojø integravimosi ástudijø procesà galimybiø. Technikosinstituto darbuotojai gali skaityti pa-skaitas kokios nors katedros, dau-giausiai � fakulteto studentams, o so-cialiniø ir humanitariniø institutø �beveik visø fakultetø studentams.Humanitarinis iðsilavinimas � neat-siejama universitetinio iðsilavinimodalis. Kuo daugiau ir ávairesniø daly-kø siûloma studentams, tuo geriau.Todël mokslo ir studijø integracija tu-rëtø iðlikti prioritetine mokslo refor-mos kryptimi.

Ar reikalingi valstybiniaimokslo institutai?

Ar tokiu atveju galima apsieiti bevalstybiniø mokslo institutø? Be abe-jo, galima. Taip pat kaip galima apsei-ti be automobiliø, knygø, kompiute-riø, namø. Galutinis ðios �evoliucijos�rezultatas � atsisakyti drabuþiø, ir su-lipus á medþius dþiaugsmingais stûga-vimais sveikinti rytmeèio saulæ. Ta-èiau bet kokios visuomenës iðsivysty-mo laipsná parodo ne tai, be ko ji galiapseiti, o tai, be ko negali. Tam tikra-me evoliucijos etape þmogus negalë-jo apsieiti be ugnies, árankiø, dar vë-liau � be religijos, filosofijos, meno.Ar Lietuva jau pasiekë toká iðsivysty-mo laipsná, kai gali leisti sau turëti ke-letà savarankiðkø socialiniø ir huma-nitariniø mokslø institucijø? Be abe-jo, galima visus institutus uþdaryti, ojø lëðas perduoti universitetams. Betar atpirks simboliðkas universitetødëstytojø atlyginimø padidëjimas de-ðimtmeèiais kaupto mokslinio ádirbiosunaikinimà? Akivaizdu, kad ne.

Tai jokiu bûdu nereiðkia, kad so-cialiniø ir humanitariniø mokslø ins-titutø srityje nëra spræstinø proble-mø. Paminësiu tik vienà ið jø.

Ar reikalingi tiklituanistiniai institutai?

Visos valstybës finansuoja nacio-naliniø ir tarptautinæ reikðmæ turin-èiø problemø tyrinëjimus. Santykistarp ðiø finansavimo sektoriø labaiávairus, bet tarptautinëms proble-moms visada skiriama nemaþai dë-

mesio � jau vien todël, kad kiekvienavalstybë yra tam tikro regiono dalis.Mûsø ðalyje dël suprantamø prieþas-èiø susiklostë padëtis, kai absoliutidauguma biudþetiniø lëðø socialiniøir humanitariniø mokslø srityje skiria-ma lietuviø kalbos, Lietuvos istorijos,Lietuvos kultûros tyrinëjimams. Litu-anistika tapo savotiðka �ðventa kar-ve�, kurià lietuviai � kitaip negu in-dai � ne tik garbina, bet ir sëkmingaimelþia. Toks vienapusiðkumas skau-dþiai atsiliepia mokslo integracijai áeuropines struktûras. Lietuvos socia-liniai ir humanitariniai institutai prak-tiðkai liko nuoðalëje nuo Europos Sà-jungos inicijuotø penktosios ir ðeðto-sios Bendrøjø programø. Jei padëtisðioje srityje nesikeis, tas pats atsitiksir su septinta, aðtunta ir visomis kito-mis programomis. Todël reikalingi jeine institutai, tai bent padaliniai, ku-rie savo tematika ir problematika la-biau atitiktø tarptautinius standartusir galëtø pretenduoti á ES lëðas.

KFMI ar KITI?

Pagrindinis mokslo reformos re-zultatas socialiniø ir humanitariniømokslø srityje � Socialiniø tyrimø irKultûros, filosofijos ir meno institu-tø ákûrimas vietoj buvusiø Filosofijosir sociologijos, Kultûros ir meno. So-cialiniø tyrimø institutas bent jau tu-ri analogus kitose pasaulio ðalyse, oKultûros, filosofijos ir meno institu-tas savo pavadinimu ir struktûra ke-lia dideliø abejoniø. Karðtligiðki më-ginimai prasiverþti prie �ðventos kar-vës� ir prisimelþti savo kibirà pienokaþin ar vienintelë ir geriausia iðeitis.Ar ne tikslingiau bûtø dabartinæ tri-naræ instituto struktûrà paversti dvi-nare, tai yra reorganizuoti Kultûros,filosofijos ir meno institutà á Kultûrosistorijos ir teorijos institutà? �Kultû-ros istorija� ðiame kontekste reikðtø,jog institutas tæstø ðiuo metu vykdo-mus ir pradëtø naujus kultûros ir me-no istorijos tyrinëjimus. �Teorija�reikðtø, jog kitu savo sparnu institu-tas atsigræþtø á aktualias ne tik Lietu-vai, bet visai Europai problemas, o taisuteiktø jam daug didesnæ galimybæásitraukti á Europai Sàjungos inicijuo-jamas programas.

LÞÛU Þemës ûkio inþinerijos institutasKvieèia dalyvauti atrankoje Instituto Biotechnologijø inþinerijos

skyriaus vedëjo pareigoms uþimti. Reikalavimas pretendentams � tu-rëti daktaro ar habil. daktaro mokslo laipsná ir darbo patirties moksloar studijø institucijoje. Pateikti: praðymà leisti dalyvauti atrankoje;asmens tapatybæ patvirtinantá dokumentà; kvalifikacijà patvirtinan-èius dokumentus; gyvenimo apraðymà (CV); spausdintø mokslo dar-bø sàraðà ir kitus darbo staþà ir patirtá patvirtinanèius dokumentus.Dokumentus pateikti per 10 dienø po paskelbimo Þemës ûkio inþi-nerijos instituto personalo inspektorei-sekretorei, Instituto g. 20,Raudondvaris, 54131, Kauno r. Informacija tel.: (8 ~ 37) 549 366,449 643.

Direktorius

skelbia konkursà pagrindiniam darbui visà etatàðioms pareigoms:

EKONOMIKOS IR FINANSØ VALDYMO FAKULTETE

Bankininkystës ir investicijø katedroje � vieno profesoriaus, vie-no docento, vieno lektoriaus.

Finansø ir mokesèiø katedroje � vieno lektoriaus.Informatikos ir statistikos katedroje � vieno docento, trijø lek-

toriø.Muitinës veiklos katedroje � vieno lektoriaus arba asistento.Ekonomikos katedroje � vieno docento arba lektoriaus (dirbti

Kauno policijos fakultete).

STRATEGINIO VALDYMO IR POLITIKOS FAKULTETE

Politikos mokslø katedroje � dviejø docentø, vieno lektoriaus.Strateginio valdymo katedroje � vieno profesoriaus.Valdymo teorijos katedroje � vieno profesoriaus.Filosofijos katedroje � vieno docento arba lektoriaus (dirbti Kau-

no policijos fakultete).

SOCIALINËS POLITIKOS FAKULTETE

Edukacinës veiklos katedroje � vieno docento, vieno lektoriaus.Psichologijos katedroje � vieno docento, dviejø lektoriø.Socialinio darbo katedroje � vieno lektoriaus.Socialinës politikos katedroje � vieno docento.

TEISËS FAKULTETE

Administracinës teisës ir proceso katedroje � keturiø lektoriø.Baudþiamojo proceso katedroje � dviejø docentø.Civilinës ir komercinës teisës katedroje � vieno docento, vieno

lektoriaus ir vieno docento arba lektoriaus (dirbti Kauno policijos fa-kultete).

Civilinio proceso katedroje � dviejø docentø.Kriminologijos katedroje � vieno lektoriaus.Darbo teisës ir socialinës saugos katedroje � vieno docento, vie-

no lektoriaus.Kriminalistikos katedroje � vieno docento ir vieno docento arba

lektoriaus (dirbti Kauno policijos fakultete).Teisës filosofijos katedroje � vieno profesoriaus, dviejø docentø,

vieno lektoriaus.Verslo teisës katedroje � vieno docento.

VIEÐOJO ADMINISTRAVIMO FAKULTETE

Vieðojo administravimo katedroje � vieno docento, vieno lekto-riaus.

Kalbos kultûros katedroje � vieno docento.Kûno kultûros katedroje � vieno docento.Personalo vadybos ir organizacijø plëtros katedroje � vieno do-

cento.

KAUNO POLICIJOS FAKULTETE

Administracinës teisës ir veiklos katedroje � vieno docento arbalektoriaus.

Humanitariniø mokslø katedroje � trijø docentø arba lektoriø.Policijos veiklos katedroje � trijø docentø arba lektoriø (statuti-

niai valstybës tarnautojai).

Reikalingi dokumentai (praðymas dalyvauti konkurse, aukðtojomokslo diplomas, mokslo laipsnio diplomas, pedagoginio mokslo var-do atestatas, moksliniø darbø sàraðas, socialinio draudimo paþymë-jimas, medicinos ástaigos iðvada, pasas, 2 nuotraukos, CV) priimamiiki 2007 m. geguþës 26 d. Mykolo Romerio universiteto Personaloskyriuje, 214 kab., Ateities g. 20, Vilniuje, LT-08303. Telefonas pasi-teirauti: (8 ~ 5) 271 4666.

Rektorius

Mykolo Romerio universitetas

Socialiniai ir humanitariniai mokslai:�ðventa karvë� Europos ganyklose

Fotoetiudas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2007 m. balandþio 5�18 d. Nr. 7(363) 3PROBLEMA

Prof. Bronius KAULAKYSLietuvos mokslo tarybos narys

�Finansø minis-terijos duomeni-mis, 2006 m. á vals-tybës biudþetà su-rinkta 14 642,3 mln.litø pajamø (be ESparamos lëðø), taiyra � 882,3 mln. litø,arba 6,4 proc. dau-giau nei buvo pla-nuota� (Finansø mi-nisterija skelbia preli-minarias 2006 m.valstybës biudþeto pa-jamas, www.finmin.lt,2007 m. sausio 17 d.).

�Preliminariais duomenimis,2006 m. á Sodros biudþetà áplaukë7 mlrd. 685 mln. litø � beveik 1 mlrd.50 mln. litø arba 15,8 proc. daugiaunegu planuota. Lyginant su 2005 m.,surinkta 1 mlrd. 397 mln. litø dau-giau socialinio draudimo áplaukø�.�2006 m. Sodros biudþetas buvo per-teklinis jau penktus metus ið eilës, ta-èiau tokio áspûdingo pervirðio darneturëjome�, � sakë Sodros direkto-rius Mindaugas Mikaila. (Sodrosbiudþetas virðijo 7,5 mlrd., www.sod-ra.lt, 2007 m. sausio 18 d.).

�Sodros biudþeto perteklius siekë503 mln. litø� (Lietuvos rytas, 2007 m.sausio 19 d.). �Finansø ministerijosduomenimis, per sausá á valstybës biu-dþetà buvo gauta 1510,6 mln. litø, oprognozuota gauti 1487,7 mln. litøpajamø. Sausio mënesá valstybës biu-dþeto pajamos virðijo prognozæ22,9 mln. litø.� (www.finmin.lt,2007 m. vasario 12 d.).

�Finansø ministerijos duomeni-mis, sausá centrinës valdþios sektoriauspajamos siekë 2214,4 mln. litø, iðlaidossudarë 1546,3 mln.� (www.finmin.lt,2007 m. vasario 28 d.).

Dabar daþnai girdime ir skaito-me tokius arba panaðius aukðèiausiøvaldþios pareigûnø bei þiniasklaidospraneðimus. Atrodytø, paradoksaluir sunkiai paaiðkinama, kad esant to-kiai finansinei bûklei valdþia nesura-do tik 35 mln. litø seniai pribrendu-siai bûtinybei bent jau nuo 2007 m.pradþios nors 20 proc. kilstelëti ne-padoriai þemus ir ketvirti metai ne-didintus dëstytojø bei mokslininkøatlyginimus. Nekalbant jau apie tai,kad reikëtø ið esmës didinti moksloir studijø finansavimà.

Pastaraisiais metais gerokai ky-lant valstybës ekonomikai, gerëjantávairiø srièiø materialinei bûklei Lie-tuvos mokslo ir studijø sistema atsi-dûrë labai skurdþioje ir keistoje pa-dëtyje. Tikriausiai perdëti teiginiai,kad �Lietuvos mokslo ir studijø sis-tema iðgyvena didelæ krizæ� arba jà�iðtiko kolapsas � organizmo sutriki-mas dël centro, kraujagysliø ir ner-viniø skaidulø paralyþiaus� (teiginiaiið Liberalø sàjûdþio organizuotoskonferencijos Mokslas ir studijos �pokyèiai Lietuvos ateièiai, Vilnius,2006 m. lapkrièio 8 d.), taèiau aki-vaizdu, kad ji yra smarkiai nusteken-ta ir þlugdoma materialiai. Tuo me-tu, kai Lietuvoje net ðiukðles jau ke-lerius metus veþioja modernûs vaka-rietiðki automobiliai, daugumojemoksliniø laboratorijø didelë dalisaparatûros � 20�40 metø senumosovietiniai reliktai, o mokslø dakta-ro, universiteto dëstytojo alga daþnai5�8 kartus maþesnë uþ glazûruotøplyteliø �dëstytojo� atlyginimà. Irvisa tai � Lietuvai kartu su kitomisEuropos Sàjungos ðalimis �þen-

giant�(?) Lisabonos strategijos ke-liu. Atsakymai á klausimà, kaip ir ko-

dël tai atsitiko Lietu-vos mokslo ir studi-jø sistemai, � iðsa-maus tyrimo objek-tas. Èia tik pateiksi-me keletà faktø irtrumpai juos aptar-sime.

Tikriausiai bûtøne visai korektiðkadël tokios mokslo irstudijø bûklës kal-tinti tik dabartinæmaþumos Vyriausy-bæ, dirbanèià pirmusmetus. Juk �[�]metams bëgant, su-

sibûrë nemenka grupë þmoniø � jau-nø, gabiø, ambicingø karjeros parei-gûnø, kurie visada iðsaugo savo pos-tus bei átakà keièiantis politinei ða-lies valdþiai� (Veidas, 2006 m. rugsë-jo 8 d.). Jie �sukûrë rinkimø vëjamsatsparø alternatyvø politinës val-dþios centrà� (Veidas, 2006 m. rugsë-jo 14 d.), darantá átakà visoms vyriau-sybëms. Dabartinæ padëtá turime,prof. V. Landsbergio þodþiais ta-riant, kaip �Naujosios nomenklatû-ros partijos, kurios nëra partijø sàra-ðuose�, deðimtmeèio, per kurá pasi-keitë 6�8 vyriausybës, ádirbio rezul-tatà. �Pastaroji �partija�, V. Land-sbergio teigimu, tai susivienijæ �ge-ri draugai, turintys bendrø interesø,bendrà politinæ linijà�, siekiantys ási-tvirtinti valdþios struktûrose, elimi-nuojantys jiems nepalankius asmenisir tokiu bûdu siekiantys daryti átakàðalies gyvenimui� (Delfi, 2007 m.sausio 21 d.).

Èia galima ir suabejotiprof. V. Landsbergio apibrëþimotikslumu. Juk �Politinëse partijose arinteresø grupëse vis dëlto neiðven-giamai veikia kaitos, konkurencijosir atsinaujinimo mechanizmai. Tuotarpu klika yra fiksuotos ir nerevi-zuojamos sëkmës formulës ágyvendi-nimas. Telkiamasi apie koká nors ga-lios centrà � tai gali bûti valdþios ins-titucija arba jø tinklas, bet sykiu taigali bûti ir apie átakingà asmená su-sispietusi grupë, siekianti sau mak-simalios galios ir prestiþo [�]�. �Kli-ka yra ásipareigojimas imti ir iðlaikytivaldþià bei átakà tik kartu su savið-kiais. Tai � cinikø iðtikimybës áþadai�(L. Donskis, Klikø Lietuva, Bernardi-nai.lt, 2007 m. sausio 29 d.).

Visø politikø ir vyriausybiø palan-kumà mokslo ir studijø srityje jie pel-no ir tuo, kad nepraðo savo �kuruo-jamai� srièiai papildomo finansavi-mo, o siûlo neágyvendinamø, prieðta-ringø ir net þalingø sistemai reformølozungus. �Leiskite mums valdyti,skirstyti finansavimà ir jokiø papildo-mø lëðø nereikës, o sistema rodys ste-buklus � pasauliná lygá su penkis kar-tus maþesniu finansavimu�. Galimaásivaizduoti, kaip apsidþiaugë minist-ras pirmininkas ir finansø ministras,gavæ tokiø gerø patarëjø, kaipprof. R. Sliþys, ir kitø pritarimà poRusijos krizës valstybës biudþetà ma-þinant 5 proc. Mokslinio potencialo

palaikymo ir plëtojimo programos fi-nansavimà sumaþinti 35 procentais!Tokie patarëjai tinka visoms vyriausy-bëms, nesvarbu jø orientacija... Deja,nuo to laiko Lietuvos mokslas bei stu-dijos taip ir nebeatsigavo.

�Valdininkai, matyt, suprato,kad tokius politikus, kokie ðiuo me-tu vyrauja Lietuvos politikos sceno-je, galima stumdyti ir valdyti, kiekðirdis geidþia, � vis tiek ðie nieko ne-supranta ir nelabai kà su-geba. O valstybæ valdytijuk reikia. Ðtai ið ðio po-reikio ir gimë reiðkinys,pramintas naujàja Lietu-vos nomenklatûra. Pa-prasèiau sakant, uodegaëmë vizginti ðuná.� (Vei-das, 2006 m. rugsëjo 8 d.).

�Pareigûnai, neatskai-tingi rinkëjams, nebijan-tys, kad demokratijos vë-jai vienà dienà gali iðpûs-ti juos ið nusëdëtø postø iratimti átakos svertus, tam-pa tiesioginiais demokra-tijos duobkasiais. Nere-tai � patys to nenorëdami ir nesu-vokdami. Mat ðventai bûna ásitikinæ,kad tai, kà jie daro, ir yra tai, ko iðtiesø reikia valstybei. Nes tik jie, tik-rieji �paðvæstieji�, valdo visà infor-macijà ir þino, ko tai valstybei reikia.Kada jie atsitokëja ir pamato, kadvalstybë rieda pakalnën, o vien uþku-lisiniais svertais jos sustabdyti nebe-ámanoma, neretai bûna jau per vë-lu.� (Veidas, 2006 m. rugsëjo 8d.).Mûsø visø nelaimei, tai jau ir atsiti-ko Lietuvos aukðèiausios kvalifikaci-jos specialistø, mokslininkø, tyrëjø,dëstytojø, ðalies intelektualinio elitorengimo ir puoselëjimo srityje.

Kita vertus, valdyti ir kvailintimaþai iðsilavinusià visuomenæ, keltijoje sumaiðtá bei drumstame vande-nyje vykdyti asmeninius ir �grupi-nius� projektus yra nepalyginamailengviau negu iðsilavinusiø pilieèiø,tvarkingos demokratijos valstybëjesàþiningu bei kvalifikuotu darbu kur-ti gerovæ visiems, o kartu ir sau.

Mokesèiø mokëtojø pinigøskirstymas

Lietuvoje valdþia perskirsto apie33 proc. ðalyje sukuriamo bendrojovidaus produkto (BVP). 2007 m. val-dþios perskirstymas sieks apie30 mlrd. litø. 1 paveiksle apytikriaipavaizduotas ðiø valdþios disponuo-jamø lëðø paskirstymas.

Matome, kad valstybë universi-teto studento mokymui, studijoms,stipendijoms, paskoloms ir sociali-niam rëmimui kartu sudëjus skiriamaþiau negu moksleiviui, apytiksliai2�3 kartus maþiau negu pensininkuiir apie 10 kartø maþiau negu karið-kiui. Mokslui ir studijoms, kartu sustudentø rëmimo ir kitomis maþaisusijusiomis su studentø mokymu irbaziniais moksliniais tyrimais lëðo-mis, ið valstybës skiriama tik0,8 proc. BVP. Tuo tarpu studijø pro-ceso uþtikrinimui ir su tuo susiju-siems moksliniams tyrimams kartusu ûkio ir administracinëmis iðlaido-mis 48 universitetams ir institutams,kartu su bibliotekomis ir bazëmistiesiogiai ið biudþeto 2006 m. skirtatik 341 mln. Lt, t. y. 0,42 proc. BVP.Tiek normalioje valstybëje bûtinaskirti vien fundamentiniams ir taiko-miesiems moksliniams tyrimams,bûtiniems studijø kokybës, ðalieskompetencijos uþtikrinimui ir moks-

lininkø rengimui. Taigi mûsø valsty-bei universitetinis mokslas ir moks-liniai tyrimai kainuoja be galo maþai.

Nepaisant to, dabar tapo labaipopuliarûs mitai, kad aukðtajammokslui lëðø skiriama pakankamai,tik jos naudojamos neveiksmingai.Uþtenka ávykdyti kaþkokià reformà irviskas bus gerai. Netgi LR Preziden-tas ne kartà vieðai pareiðkë, kad lëðøaukðtajam mokslui skiriama pakan-

kamai, tik jos neveiksmingai naudo-jamos. Tarsi kitose srityse valstybës lë-ðos bûtø naudojamos veiksmingiau.Tipiðkas naujausias pavyzdys: �Maþ-daug po 13 mln. litø, kasmet skiriamøNarkotikø kontrolës ir narkomanijosprevencijos 2004�2008 m. programai,iðmetami á balà. Valstybës kontrolë,atlikusi ðios programos audità, iðva-das prieð keletà dienø pateikë SeimoNarkomanijos prevencijos komisijai.Su jomis susipaþinæs ne vienas komi-sijos narys pakraupo: në vienoje au-dito iðvadø nëra uþuominos, kad uþprogramos ágyvendinimà atsakingasNarkotikø kontrolës departamentasbûtø padaræs kà nors gera�. (Delfi,2007 m. sausio 22 d.).

Uþ 13 mln. Lt Lietuvoje iðsilaiko10 mokslo institutø, rengianèiø per100 doktorantø, paraðanèiø deðimtisknygø, keletà ðimtø moksliniø straips-niø, dalyvaujanèiø keliø universitetø

studijø procese, priimanèiø ðimtusekskursijø, surengianèiø daugiau kaiptûkstantá kitokiø renginiø (Planeta-riume, observatorijose ir kitur). Juo-se dalyvauja deðimtys tûkstanèiømoksleiviø ir mokslo naujienomis be-sidominèiø þmoniø. Taèiau negi taikam nors rûpi. Kad mokslo ir studijølëðos naudojamos neveiksmingai, irtikrai daugiau jø nereikia, pastarojodeðimtmeèio mokslo ir studijø �refor-

matoriai�, mokslo tvarky-tojai ir valdytojai átikinobeveik visà Lietuvà.

Dabar pasigirdo siûly-mai beveik visà universite-tinio mokslo naðtà sukrau-ti ant studentø ir jø tëvøpeèiø, nematant kitø, ne-palyginamai �riebesniø�valdþios iðlaidø grafø (ið-skyrus mikroskopinámokslo institutø stulpelá),valstybei nusiimant finan-sinæ atsakomybæ uþ uni-versitetus ir institutus tikpasiliekant teisæ �valdyti�,o valdþios perskirstomus

33 proc. BVP paliekant bet kam (di-dþiàjà dalá � pravalgymui), tik nemokslui ir studijoms. Turint mintyje,kad Lietuvoje net 27 proc. vaikø gyve-na (lietuviðko, o ne europietiðko) skur-do sàlygomis, Latvijoje � 22 proc., Èe-kijoje � 9 proc., (Veidas, 2007 m. kovo22 d.), tai jeigu toks aukðtojo mokslofinansavimo modelis ir galimas, te-oriðkai á pagerëjimà gali atvesti tik pokeleriø (5�8) metø, nes tik naujai pri-imami studentai atsineðtø po deðimt-tûkstantiná �krepðelá� kiekvienais me-tais. O kol tai ávyks, jau dabar nedel-siant bûtina bent padvigubinti moks-lo ir studijø biudþetiná finansavimà.Nors iki 1,5 proc. BVP, vietoj seniaipriþadëtø 2 proc. BVP. Tik tokiu at-veju 2008 m. jaunas mokslø daktaras�á rankas� gautø apie 2 tûkst. Lt, o vi-dutinis dëstytojo ir tyrëjo atlyginimaspriartëtø prie 2008 m. vidutinio ðaliestarnautojo atlyginimo.

1 pav. Valdþios ið mokesèiø mokëtojø surinktø lëðø (apie 33 proc. BVP)paskirstymas, BVP procentais

PS � pensijos, socialinë ir sveikatos apsauga (apie 1 mln. pensininkø),ÐV � ðvietimas (apie 650 tûkst. moksleiviø), ÞÛ � þemës ûkis, VV � valsty-bës valdymas, VT � vieðoji tvarka ir visuomenës apsauga, KA � kraðto ap-sauga (pusë lëðø � 19 tûkst. � personalui iðlaikyti), Un � universitetai(144 tûkst. studentø, 2 tûkst. doktorantø, 4 tûkst. mokslininkø ir t. t. ), MI �valstybës ir universitetø mokslo institutai (1,4 tûkst. mokslininkø, 300 dok-torantø ir t. t.), bU ir bI � bûtina universitetams ir mokslo institutams pagalvyriausybës patvirtintà Metodikà (Valstybës þinios, 2006, Nr. 108-4114), daug-kartinius valdþios ásipareigojimus ir paþadus. Ðaltiniai: LR Finansø ministe-rija, Statistikos departamentas, valstybës biudþeto ástatymai, LR Vyriausy-bës nutarimai, LR Ðvietimo ir mokslo ministro ásakymai dël asignavimø moks-lo ir studijø institucijoms paskirstymo, Lietuvos konvergencijos 2005 m. pro-grama. Santykinë straipsnyje pateikiamø diagramø paklaida neturëtø virðy-ti 10 procentø. Atkreiptinas dëmesys, kad dël nebiudþetiniø lëðø áskaitymo ábiudþetà ir neteisingos metodikos Statistikos departamento skelbiamas aukð-tojo mokslo ir moksliniø tyrimø biudþetinis finansavimas, lyginant su tikruoju,yra padidintas apie 20�50 procentø.

Kaip þlugdomas Lietuvos mokslas ir studijos

�Lietuvoje á moksli-ninkà daþniausiai þvel-giama kaip á mokslinárekrutà, represuotinà irkitaip iðnaudotinà þmo-giðkàjà priemonæ, kurigeriausiai turëtø atsi-skleisti sudarant jamkuo sunkesnes veiklossàlygas� [...]. �Lietuvosmokslui gresia fizinis irdvasinis iðnykimas...�(Naujasis þidinys-Aidai,2005 m. geguþës mën.).

�Lietuvos aukðtojo mokslo stiprioji pusë yra ne tiknemokamos studijos studentams, bet ir dëstytojø dar-bas labdaros pagrindais. Tai leidþia valstybei sutaupytibiudþeto lëðø ir investuoti jas á perspektyviausias vals-tybës paþangos sritis � þemës ûká ir asfaltà.� (Dienos ci-tata, Delfi komentatorius, 2007 m. kovo 15 d). �Tiksliaikaip á taikiná, net reklama buvo BPD, kur asfaltà delnutrankë�, � [�] þmogus visai nepajuokavo, tiesiai á de-ðimtukà pataikë� �Visame pasaulyje visos ðalys siekia,kad jø tauta bûtø kuo labiau iðsimokslinus, bet Lietu-vai to nereikia. Èia siekiama visiðkai sunaikinti moks-là, daroma, kad jis bûtø prieinamas tik elito palikuo-nims. Matomai, valstybës pareigûnams nëra �otkato�ið mokslo.� �Gerai pasakyta. Bet valdþia apsimes ðitonegirdëjusi.� (Citatos komentarai, ten pat).

�Ar pasidavæ fatalizmui irnesiimdami valingø politiniøsprendimø neartëjame prie oli-garchinio valdymo, prie modelioðalies su átakinga oligarchø gru-pe ir didele, taèiau lengvai mani-puliuojama skurdo klase?�(2005 m. metinis LR PrezidentoV. Adamkaus praneðimas)

4 2007 m. balandþio 5�18 d. Nr. 7(363)ÐAKNYS

Ir vis dëlto � pusiaukelë

Sunkiausi laikai praeityje. Kadir kas nutiktø, MLE IV tomas vistiek pasirodys, nes trys ketvirtada-liai kelio áveikta. Nebent ásiklausy-tume á senovës kinø iðmintá, kuriperspëja: jeigu reikia nueiti deðimtþingsniø, o nuëjai devynis, gali saky-ti, kad áveikei pusæ kelio� Vadina-si, ir MLE leidëjai tëra pusiaukelë-je. Gal taip yra ið tikrøjø, nes ðtaiMLE redakcinës kolegijos prezi-dentas akad. prof. Zigmas Zinkevi-èius vardija nemaþus darbus, kurielaukia ateityje: iðleidus IV tomà busparengta po glaustà vienatomæMLE anglø, vokieèiø ir rusø kalbo-mis. Taigi turës pasirodyti dar 4 kny-gos, tad argi ne pusiaukelëje esame.

Ta paèia proga pasakysime, kadðiemet turi pasirodyti dar viena nau-ja Z. Zinkevièiaus knyga, kuri ne-abejotinai sudomins Maþosios Lie-tuvos paveldo tyrinëtojus, tai Maþo-sios Lietuvos ánaðas á lietuviø kultûrà.

Galima tik stebëtis, kaip negau-siomis Mokslo ir enciklopedijø lei-dybos instituto Maþosios Lietuvosenciklopedijos redakcijos pajëgo-mis apskritai ámanoma toká kalnànuversti, o gal teisingiau bûtø pasa-kius � supilti, nes ði Enciklopedija �tai kaip piliakalnis, kurá tauta posaujà suneðë ir supylë pajûrio krað-tui bei jo gyventojams. Þinoma, vie-ni redakcijos darbuotojai tebûtø pa-naðûs á peles, likimo ámestas á grie-tinæ, kurios besiplakdamos ir më-gindamos iðplaukti, ilgainiui gal irsuplaktø sviestà, bet tokio kultûrosistorijos kalno tikrai nesupiltø. Ste-bëtinai gausus ðios Enciklopedijostalkininkø bûrys dirba Lietuvos bib-liotekose. Talkininkai ir þymiausirëmëjai iðvardyti III tome. Iðvardy-ti ir MLE medþiagos rinkimà Vo-kietijoje daugiausia parëmæ asme-nys, ið kuriø iðskirsime Martinà irChriestelá Tydecks�us (ið viso MLEpaaukojo 3590 EUR ir 600 DM).Iðskirtinës padëkos nusipelno JAVir Kanadoje veikiantis MaþosiosLietuvos fondas, kuris MLE III to-mui rengti skyrë 75 tûkst. JAV do-leriø, o ið viso nuo 1996 m. MLE pa-aukojo beveik 216 tûkst. doleriø.

Tarp MLE vertæ suprantanèiøir jai lëðø skyrusiø yra AB Klaipë-dos nafta (generalinis direktoriusJurgis Auðra) ir AB Klaipëdos jû-rø kroviniø kompanija KLASCO(generalinis direktorius Valentinas

Greièiûnas), Vakarø Lietuvos þve-jø ir þuvies perdirbëjø konfedera-cija (pirmininkas Algirdas Auðra),Pagëgiø savivaldybë (meras KæstasKomskis) ir kiti. Ypatingos MLEkûrëjø ir leidëjø pagarbos nusipel-no MLE leidybà parëmæ LR ðvie-timo ir mokslo ministerija bei LRkultûros ir sporto rëmimo fondas.Tarp informaciniø rëmëjø malonumatyti ir Lietuvos mokslininkølaikraðtá Mokslo Lietuva.

Iðvardyti straipsniø rengimo tal-kininkai Lietuvoje, Didþiojoje Bri-tanijoje, Australijoje, JAV, Kanado-je, Karaliauèiaus kraðte, Lenkijoje,Norvegijoje, Vokietijoje. Per 30 ins-titucijø MLE III tomui pateikëiliustracijas.

Bus neperdëta pasakius, kad taibendras ir labai svarus Lietuvosmokslo þmoniø bei kultûrininkø,taip pat mûsø iðeivijos sutelktø pa-

stangø vaisius. To-kia sëkme imantisðio didþiulio darbotoli graþu ne visi ti-këjo. Sunkumai at-rodë pernelyg dide-li. Kai MLE kûrimoidëjos autorius,tuometinis Maþo-sios Lietuvos fondotarybos pirminin-kas (1992�1998 m.)prof. Vilius Pëterai-tis ëmë skubinti im-tis ðio darbo, opti-mistø lyg ir nestigo,bet kai tik susidur-ta su pirmaisiaisrimtais sunkumais,jø skaièius greitaisumaþëjo. Reikëjodidþiulio atsidavi-mo ir ryþto, kadsmagratis ásisuktøir projektas ágytøreikiamà pagreitá.

Tai daugybës þmoniø pasiaukojamodarbo pavyzdys. Antai MLE vyriau-siasis redaktorius doc. dr. MartynasPurvinas su þmona architekte Ma-

rija Purviniene ry-þosi vykti á Vokieti-jà, kur neatlyginti-nai ar tik uþ daláatlyginimo, uþ savopaèiø lëðas daugmënesiø dirbo tosðalies archyvuose irbibliotekose, sutau-pë MLE rengimui irleidybai labai dauglëðø. Tokie pavyz-dþiai ákvepia, betvien entuziazmuþmogus sotus nebû-si, o ir enciklopedi-jos iðauga ne vien iðgerø ketinimø.

Analogonematyti

Per III tomo pri-statymà Vilniausknygø mugëje Litex-po parodø rûmuoseM. Purvinas visø IIItomo rengimo sun-kumø net nenorëjo prisiminti � jiejau praeityje, tik atminty iðliko kaipslogus sapnas. MLE vyriausiajamredaktoriui daug maloniau kalbëtiapie tai, kad jø darbas nëra bevai-sis. Tai árodo ir didelë ðios Enciklo-pedijos pirmøjø dviejø tomø pa-klausa. I ir II tomø Lietuvoje jausunkiai kur berasi, nes þmonës su-pranta MLE unikalumà. Juk neiVokietija, nei Lenkija, nei Rusija to-kios ar panaðios Enciklopedijos ne-sumojo parengti, vargu ar apskritaikà nors panaðaus Europoje bûtø ga-lima nurodyti.

MLE rengëjai siekë, kad ði En-ciklopedija bûtø ne vien vertingasþiniø ðaltinis, bet ir ádomi. Siekë ið-vengti vadovëliniø tiesø, keliaujan-èiø ið vieno leidinio á kità. Norëta,kad ir jaunasis skaitytojas, pavartæsðià knygà, rastø joje jam neregëtø irnegirdëtø dalykø. Vyresniems skai-tytojams ne paslaptis, kad daugelá

Atkelta ið 1 p.

Enciklopedija gyvam kraðtui �Maþajai Lietuvai

Klaipëdos ir Karaliauèiaus kraðtopraeities dalykø buvo tiesiog siekia-ma iðtrinti ið þmoniø atminties, su-naikinti iðmetus ið bibliotekø len-tynø. Nuo 1945-øjø sunkveþimiaisið bibliotekø á popieriaus fabrikusbuvo gabenamos vokiðkos ir kito-mis kalbomis paraðytos knygos. At-ëjus laikui leisti MLE tapo aiðku,kad Lietuvoje ne kaþin kiek iðlikæMaþajai Lietuvai skirtø knygø.Daugeliu spëta atsikratyti, kaipnuo svetimos ideologijos uþkrato.Daug daugiau tø knygø iðliko, pa-sirodo, Antràjá pasauliná karà pra-laimëjusioje Vokietijoje, pavykda-vo ávairios medþiagos gauti ir ið ki-tø ðaliø.

Enciklopedininkai su dëkingu-mu prisimena Vokietijoje gyve-nantá dr. Dytmarà Albrechtà(Dietmar Albrecht). Jis labai sten-giasi padëti visai Lietuvos kultûrai�atsikelti po nelaimingo pusam-

Pristatomas �Maþosios Lietuvos enciklopedijos� III tomas: kalba MLE redakcinës kolegijos prezidentasakad. prof. Zigmas Zinkevièius, sëdi MLE vyriausiasis redaktorius doc. dr. Martynas Purvinas, Mokslo ir enciklopedijø

leidybos instituto Moksliniø leidiniø ir þodynø redakcijos vedëja Virginija Boguðienë

Kunigas Anupras Gauronskas skaitydamas �MaþosiosLietuvos enciklopedijà� tvirtina jauèiàsis, tarsi vaikðèiotø

po Ðventàjà þemæ

Karaliauèiaus miesto Liudviko Rëzos lietuviø kultûros draugijos pirmininkëLaima Meðèeriakova-Drazdauskaitë, MLE redakcinës kolegijos narys

dr. Algirdas Matulevièius ir Karaliauèiaus Ðv. Ðeimynos lietuviø katalikøparapijos klebonas kanauninkas Anupras Gauronskas pristatant

MLE III tomà

Atkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2007 m. balandþio 5�18 d. Nr. 7(363) 5ÐAKNYSþio�. Ir tokiø talkininkø enciklo-pedininkai turi ne vienà. Neperde-dant bûtø galima pasakyti, kad pa-ti MLE sutelkë ávairiausius þmo-nes, bet pirmiausia tuos, kuriejauèia savo genetiná, kultûriná ir li-kimo bendrumà.

Ðtai kodël MLE atsakingasissekretorius Vytautas Gocentasteigia, kad ði Enciklopedija nërapaminklas naikintam ir iðmiru-siam kraðtui � ne, tai ne antkapissu didelëmis epitafijomis. Taip, taidramatiðkos, tragiðkos lemties,bet gyvø þmoniø kraðtas. Klaipë-dos kraðte bûtø galima suskaièiuo-ti 7 ar 10 tûkst. senøjø gyventojø,o neuþilgo, � teigia V. Gocentas, �jø bus 100 tûkst., nes ir naujai at-vykusieji, ir ðiame kraðte gimusiejiáaugs á ðià þemæ, taps jos dalimi.Þinoma, turës priprasti prie pajû-rio þmoniø tvarkos ir áproèiø, tu-rës rûpintis ten iðlikusiu kultûrospaveldu.

Gyvoji kraðto atmintis

Labai gerai, kad yra tokiø þmo-niø kaip MLE III tomo pristatymedalyvavusi Ariana Bortkevièienë. Jilabai plaèiai galëtø papasakoti, kasyra Jonaièiai, kur 1868 m. gimë Vil-helmas Storosta � Vydûnas, ir greti-mai esantys Maþiai, ið kur kilæ ðio fi-losofo, literato ir kultûros veikëjoprotëviai. A. Bortkevièienë gali pa-pasakoti apie kiekvienà tø vietoviøgyventojà, o kapinëse parodyti am-þino poilsio vietas tø, kuriø jau nebë-ra. Pasak V. Gocento, tai ir yra gyvojiðios þemës atmintis, o Enciklopedi-ja yra dar vienas tos atminties ðalti-nis, pratæsiantis þmogiðkosios atmin-ties gyvenimà kitose kartose. Ðtai ko-dël ði Enciklopedija yra neiðvengia-mai reikalinga po Maþàjà Lietuvàkeliaujanèiam mokytojui, studentuiar profesoriui. Iðties kitoms Lietuvosetnokultûrinëms grupëms dar reikësgerokai papluðëti, norint padarytibent dalá to, kà nuveikë maþlietuviaiir jø sutelkti bièiuliai.

Lietuvininkø bendrijos Maþo-ji Lietuva seimelio narë, Ðilutësmuziejaus direktorë Roza Ðikðnie-në asmeniniais pastebëjimais liu-dijo, kà lietuvininkø kraðto þmo-nëms reiðkia Maþosios Lietuvosenciklopedija. Tiems þmonëmsdaþnai atrodo, kad jie gyvenimonuoðalëje, niekam neádomûs ir pa-mirðti. Bet ðtai pasirodo Enciklo-pedijos tomas, o iðvykø ar ekspe-dicijø metu R. Ðikðnienë parodo,kur apie vienà ar kità jos aplanky-tàjá asmená, jo kaimynà, paþástamàparaðyta, ádëta nuotrauka. Tiemsþmonëms bûna daug dþiaugsmo,jie pajunta savo paèiø svarbà ðiokraðto gyvavimui.

R. Ðikðnienë neabejo-ja, jeigu to kraðto þmonësbûtø buvæ pakviesti á MLEIII tomo pristatymà, taidauguma jø bûtø atvaþiavæá Vilniø. Kai Ðilutës muzie-jus iðsiunèia kvietimà þmo-nëms, kuriuos kadaise mu-ziejininkai lankë, tai betkuriuo metu ir nepriklau-somai nuo oro sàlygø lietu-vininkai bûtinai atvaþiuos,nes jauèia atsakomybæ irpareigà. Tokie ðio kraðtoþmonës. Dël Enciklopedi-jos jie tampa þinomi, svar-bûs kitiems ir patys sau.

Lyg vaikðèiotø poÐventàjà þemæ

Karaliauèiaus Ðv. Ðei-mynos lietuviø katalikøparapijos klebonas ka-nauninkas Anupras Gau-ronskas, sveikindamasMLE III tomo kûrëjus,prisiminë laikus, kai ryþo-si vykti kunigo misijai áKaraliauèiaus kraðtà. La-biau patyræ kunigai áspë-jo, koks tai sudëtingaskraðtas, tad vargu ar pa-prasta bus pritapti. Jukten gyvena nauji þmonës,suvaþiavæ ið ávairiø TarybøSàjungos vietø, senøjø gy-ventojø neliko. Vis dëltoA. Gauronskas ryþosi irnenusivylë. Rado þmones,kurie ten gyvendami jau-èia, kad tai nepaprastaskraðtas, ir ne vienas sutik-tasis A. Gauronskui yrasakæs, kad vaikðto èia tar-si po Ðventàjà þemæ. Tra-giðkas Karaliauèiaus krað-to senøjø gyventojø liki-mas, taèiau tai gyvas krað-tas � Maþvydo, Donelai-èio, Rëzos, Vydûno þemë. Lanky-damas ðiø lietuviø raðtijos ir kul-tûros milþinø gyventàsias vietaskunigas A. Gauronskas tvirtinajauèiàs po kojomis ið ðios ðventosþemës sklindanèià ypatingà jëgà,kuri kunigà stiprina jo kasdienëjeveikloje. Daugybæ kartø kuniguiAnuprui teko ðá kraðtà iðvaþinëtiskersai ir iðilgai, susitikti su dau-gybe ávairiausiø þmoniø, o dabarðtai tà kraðtà laiko savo rankose �Enciklopedijos naujo tomo pavi-dalu.

Truputá perfrazuojant kunigàA. Gauronskà, bûtø galima pasa-kyti, kad Maþosios Lietuvos encik-lopedija � tai Didþiosios Lietuvosmaþas lopinëlis. Maþas, bet labaireikðmingas, ið ten plito lietuviðkas

spausdintas þodis. Todël labai svar-bu, kad apie Maþàjà Lietuvà þino-tø ne tik Didþiojoje Lietuvoje, betir pasaulyje. Todël ði Enciklopedi-ja ir taps ávairiakalbë, to rengëjamsreikia tik palinkëti.

Karaliauèiaus miesto LiudvikoRëzos lietuviø kultûros draugijospirmininkë Laima Meðèeriakova-Drazdauskaitë dëkojo visiems, ku-rie nuoðirdþiai ásimylëjæ ðá kraðtà,kadangi be meilës ir pasiaukojamodarbo negimtø ir MLE tomai. Jukir Karaliauèiaus miesto lietuviai su-sibûrë á savo kultûros draugijà tam,kad galëtø iðlaikyti savo lietuviðku-mà. Tik bûdami kartu gali to pasiek-ti. Enciklopedijø kûrëjai sugeba tàveiklà áamþinti, atranda tuos lietu-vybei nusipelniusius asmenis, kuriø

darbai iðliks Lietuvos kultûros isto-rijoje.

Tarsi maþas gintaroinkliuzas

Prof. Domas Kaunas pastebinuolat tobulëjanèius MLE tomus,III tomas gerokai skiriasi net nuoI tomo. Specialisto akis bemat at-kreips dëmesá á kokybiðkesná re-dakciná darbà: labai vaizdingailiustracinë medþiaga, ne tik svariaipapildanti tekstus, bet ir atliekan-ti savarankiðkà informacinæ funk-cijà. Tai MLE vyriausiojo redakto-riaus pavaduotojo leidybai Vytau-to Kaltenio nuopelnas. D. Kaunasatkreipia dëmesá á gerà knygos di-zainà. Ji patogi vartyti, kokybiðka

spauda, o spalvotos iliust-racijos vertintojui netgipriminë maþus inkliuzusgintare. Sunku bûtø tokraðto spaudos lygá suvok-ti be spalvotø iliustracijø:vestuviø liudijimo, Birutësdraugijos nario bilieto,spëjamo didþiojo prûsøherbo ið XVI a. rankrað-èio, dailininko EduardoGizevijaus Prûsø pieðinio(XIX a.) ir kitø dalykø,kurie ðiam Enciklopedijostomui teikia net tam tikropraðmatnumo.

Pasak D. Kauno, MLEdabar pradësianti kelionæper bibliotekas, tapusi irasmeniniø bibliotekø ver-tinga knyga dar ilgai tar-naus kaip þiniø ðaltinis irlietuviðkosios kultûros pa-rankinë knyga visiems,kuriems rûpi tà kultûràpaþinti. Po visø numatytøleidybos darbø profeso-rius paragino pagalvoti irapie elektroninæ MLEversijà, kuri dar labiau ið-populiarins ðá vertingàveikalà. Dar ankstesniøtomø sutiktuvëse kalbëtair siûlyta parengti MLE netik kompaktiniame diske,bet ir prenumeruojamà,on-line versijà. Metai iðmetø kartojami siûlymairodo jø teisingumà ir vyk-dymo bûtinumà.

Kadangi MLE I to-mo tiraþas jau iðsemtas,D. Kaunas siûlo po visødidþiøjø MLE uþbaigosdarbø pagalvoti apie tomonaujà leidybà, bet ne kar-tojant, o ið I tomo paren-giant du tomus, nes atsi-randa vis naujos vertingosmedþiagos, kuri turi bûtiprieinama, þinoma skaity-

tojams. Maþoji Lietuva nusipelnodaugiatomës ir daugiakalbës en-ciklopedijos.

O pabaigai pasiremsime Vytau-to Gocento mintimi: MLE reikðmëpirmiausia vertintina ðvieèiamuo-ju, moksliniu ir kultûriniu poþiûriu,tai puiki parankinë priemonë mo-kykloms, universitetams, turis-tams, bet ne tik. Tai svarbus veika-las sprendþiant Karaliauèiaus krað-to ateities problemà, kuri vis darneapibrëþta tarptautinës teisës po-þiûriu: Berlyno-Potsdamo 1945 m.sutartyje numatyta suðaukti tarp-tautinæ taikos konferencijà ðiaiproblemai spræsti. Taèiau ji ligi ðioltaip ir nesuðaukta.

Gediminas Zemlickas

Karaliauèiaus miesto Liudviko Rëzos lietuviø kultûros draugijos pirmininkëLaima Meðèeriakova-Drazdauskaitë MLE vyriausiajam redaktoriui

Martynui Purvinui áteikia rusø kalba iðleistus Kristijono Donelaièio �Metus�

Ðilutës muziejausdirektorë

Roza Ðikðnienë

Virginija Boguðienë ir MLE vyriausiojoredaktoriaus pavaduotojas leidybai

Vytautas Kaltenis

6 2007 m. balandþio 5�18 d. Nr. 7(363)MOKSLO REFORMA

Naujosios mokslo politikosterminija

Taigi diskusija dël integruotø cen-trø kûrimo ir plëtros pagaliau baigë-si koncepcijos patvirtinimu.

Po ilgø ir permainingø svarsty-mø, vykusiø kelis kartus ir keliaislygmenimis, LR Vyriausybë patvir-tino Integruotø mokslo, studijø irverslo centrø (slëniø) kûrimo irplëtros koncepcijà. Manome, kadtuo baigësi gana svarbus naujø idë-jø átvirtinimo etapas, kuris tæsësi nemaþiau kaip metus, o gal ir keleriusmetus. Dabar tas idëjas jau galimepradëti ágyvendinti.

Pamëginkime pasiaiðkinti termi-nijos subtilybes. Pastaraisiais metaisiðgirdome visokiausiø naujø sàvokø:klasteriai, technologinës platformos,technologiniai parkai, technologiniaislëniai. Tikriausiai prisimintume irdar ne maþiau áspûdingø pavadini-mø. Ar èia nesama didelës painiavos?

Nelabai ásigilinusiems á ðià sritáþmonëms visa ði terminija pagrástaikelia nepasitikëjimà. Net ir dauge-liui mokslininkø turbût ne visadaaiðku, kà reiðkia tos sàvokos. Tainaujosios mokslo politikos termini-ja, kuri susijusi su mokslo komerci-nimu, panaudojimu intensyvesneipramonës, ekonomikos, taip pat vi-suomenës plëtrai. Einama prie to,kad mokslo þinios vis labiau supran-tamos ne tik kaip mokslas, bet irkaip tyrimai, nukreipti á koká norstikslà, kuris padeda pasiekti kon-kreèiø rezultatø. Su tuo susijæs visaspluoðtas organizaciniø formø. Tarpjø � technologijø platformos, klas-teriai, technologijø parkai ir t. t.Ðioms ið Europos ar dar platesniøerdviø atëjusioms sàvokoms, jeigujomis pavadinami dalykai gyvuos il-giau, tikriausiai atsiras lietuviðki ati-tikmenys.

Mûsø atveju gana ilgai, kol vy-ko diskusijos, buvo kalbama apie in-tegruotus centrus, o VyriausybësNutarime atsirado, tiesa, skliauste-liuose, ir lietuviðkas þodis � slënis.Ðioks toks þingsnis lietuvinimo link.

Gal metaforinis màstymas ðiuoatveju visai priimtinas? Ðtai sàvoka�slënis� mums siejasi su garsiuoju Si-licio slëniu Kalifornijoje. Iðkart ple-èiasi asociacijø laukas.

Ne maþiau uþ metaforà svarbuir tai, kad ðis þodis �atremtas� á pir-minæ sàvokos reikðmæ � teritorinæ.Integruotas centras arba slënis visdëlto yra teritoriðkai sutelktas, ga-na glaustas mokslo, studijø ir verslodarinys. Tai nëra tinklinë struktûra.Klasteris � kiek kitoks susivieniji-mas. Jis nors ir gali turëti teritorináatspalvá, bet vis dëlto pirmiausia yratam tikro sektoriaus ar ûkio ðakos,ávairiø jos veikëjø telkinys.

Technologijø platforma taip patið esmës nëra teritoriðkai apibrëþta.Tai ðakinis, sektorinis principas, oslënis � teritoriðkai sutelktas poten-cialas.

Kursime teritoriðkai sutelktà da-riná?

Vienaprasmiðkai � taip. Ilgai vy-ko diskusijos. Manau, jos buvo nau-dingos, nes padëjo suprasti mûsøsiekius, ásisàmoninti, kas bus kuria-ma. Diskusijos � ar kalbant apie in-tegruotus mokslo, studijø ir verslocentrus (slënius) turime galvoje te-ritoriðkai sutelktà potencialà, arbasutelktà sektoriniu principu � tæsë-si iki paskutinio posëdþio. Reikalin-gi abu dalykai: sektorinis mokslo,studijø ir verslo potencialo sutelki-mas ir jø ryðiø stiprinimas, taip pat

teritorinis sutelkimas. Taèiauðiuo atveju Vyriausybës Nu-

tarime kalbama apie teritoriná su-telkimà palyginti nedidelëje terito-rijoje. Sektoriniam tam tikrø moks-lo, studijø ðakø ir verslo ryðiø stip-rinimui bus skirtos kitos paramospriemonës, tokios kaip nacionalinëskompleksinës programos.

Kol darinys egzistuoja dar tik Vy-riausybës Nutarime, t. y. savaip virtu-alioje erdvëje, pats laikas imtis jo hu-manizavimo. Pradëti reikëtø nuo pa-vadinimo, kad paskui netektø taisyti.Juk ásitvirtins ne vienam deðimtme-èiui.

Beje, ðio termino istorija ataidine tik ið sëkmingo Silicio slënio pa-vyzdþio, bet ir ið jau kelerius metusvykdomo Saulëtekio slënio projekto.Pastarasis nuo 2000 m. plëtojamasVilniaus universiteto ir VilniausGedimino technikos universitetøpastangomis. Taigi Vyriausybës pa-tvirtintoje koncepcijoje terminoreikðmë buvo iðplësta ir perkelta.Be Saulëtekio slënio galëtø atsirastiir daugiau slëniø: Visoriø ar Santa-riðkiø, Kauno aukðtøjø technologi-jø ar kur nors kitur. Toliau turi pra-dëti veikti atrankos mechanizmas;jis koncepcijoje ir numatytas.

Visi nori reformuotis.Ar tikrai visi?

Nuo Saulëtekio slënio koncepcijosiki integruotø mokslo studijø ir verslocentrø (slëniø) idëjos ágyvendinimopradþios praëjo ne vieni metai. Kokieèia iðkilo sunkumai?

Saulëtekio slënio koncepcija at-sirado dar tais laikais, kai didelëmismokslo sistemos reformomis ðalyjenelabai ir kvepëjo. Tad ir Saulëtekioslënis buvo labiau Vilniaus univer-

siteto, t. y. faktiðkai vienos moksloir studijø institucijos pastanga. Þi-noma, dalyvavo ir Gedimino tech-nikos universitetas. Ir vis dëlto taibuvo daugiau atskirø institucijøprojektas.

O integruoto centro koncepcijapradëjo rutuliotis, kai daugelis rei-kalø ðalyje pajudëjo. Pirmiausia po-litiniuose sluoksniuose, taip patakademiniuose, subrendo suprati-mas, kad mûsø mokslui reikia ryþ-tingø reformø. Á valdþià atëjus da-bartinei Vyriausybei, tam susidarëir palankios politinës sàlygos. Nepaskutiná vaidmená atliko ir 2007 m.prasidedantis naujas Europos Sà-jungos struktûriniø fondø paramoslaikotarpis. Paaiðkëjo, kad lëðø yranemaþai, pavyko ðiek tiek padidin-ti mokslui skiriamø lëðø kieká. Na-tûraliai kilo poreikis strateguoti,kur mes dësime tuos pinigus. Vie-nas ið tokiø projektø � bûtent Integ-ruotø centrø (slëniø) projektas.

Pasakyta graþiai: ES struktûriniøfondø lëðos, pajudëjusios á Lietuvà,pagreitino mokslo ir studijø reformos,glaudesniø ryðiø su verslu ir pramo-ne reikalus. Bet galima pasakyti ir ut-riruojant: kova dël Struktûriniø fon-dø skatina verþimàsi prie lovio, ir tamvisos priemonës geros.

Gyvendami nebe pirmà Struk-tûriniø fondø naudojimo laikotarpá,ið tiesø kartais pamirðtame, kiekreikðmingos yra ðios lëðos, pats jøbuvimo faktas. ES su tø lëðø skyri-mu sieja tam tikras viltis, ir tai ið tie-sø keièia mûsø gyvenimà. Svarbu nevien paèios lëðos kaip materialinisstimulas, bet ir mûsø màstymo po-kyèiai.

ES su Struktûriniais fondais sie-ja Lisabonos strategijà. Tai Europos

ûkio konkurencingumo ir socialinëssanglaudos didinimo tikslas. Èiames kovojame ne dël vietos prie lo-vio, bet þiûrime, kaip galëtume ágy-vendinti tuos tikslus, kuriuos Lietu-va pripaþino kaip ES narë.

Kovo 22 d. Britø tarybos organi-zuotame renginyje, kuris buvo skirtasaukðtojo mokslo problemoms, kalbë-ta apie mokslo reformos bûtinumà.Kasdien ávairiuose renginiuose gali-ma iðgirsti apie reformø mokslui po-reiká. Susidaro áspûdis, kad noras re-formuotis, keistis, tobulëti � tai nor-maliø þmoniø gyvenimo bûdas. Ne-manau, kad universitetuose ar moksloinstitutuose bûtø galima rasti þmoniø,kurie nenorëtø keistis.

Mûsø visuomenëje dar yra ne-maþai þmoniø, kurie turi labai sta-bilaus, net stagnuojanèio gyvenimopatirties, ir norma jiems atrodo sta-bilumas. O ið tiesø ðiuolaikinio pa-saulio, ðiuolaikinio gyvenimo nor-ma yra nuolatinë kaita.

Kita vertus, ar nemanote, kad mesesame vis nepatenkintøjø, amþinøbambekliø tauta? Saviplaka � tai mû-sø gyvenimo bûdas.

Visai sutinku, kad tai mums bû-dinga, ir tam nepritariu. Nëra ko sa-væs plakti. Pavartæ platesnius Euro-pos masto tyrimus, kurie ávairiaispjûviais nagrinëja þiniø gamybos armokslo þemëlapius � kà matome?Pagal visus parametrus mes esamemaþdaug toje paèioje vietoje. Taigimûsø dabartinë padëtis yra ne vie-nos kurios nors srities valdininkø arspecialistø (pavyzdþiui, mokslinin-kø) ypatingo negabumo árodymas,bet visos mûsø visuomenës bûklësdësningumas.

Mes dësningai esame Europosmokslo provincija, norim to ar ne-norim, bet taip yra. Tik tai galimepasakyti ávairiomis intonacijomis.Galima grauþtis, bet galima vertin-ti kaip objektyvià bûklæ, ið kuriosnorime iðlipti ir tam turime visas ga-limybes.

Klausantis anglø profesoriø, susi-darë áspûdis, kad ir Didþiojoje Brita-nijoje esama nemaþai þmoniø, nepa-tenkintø mokslo padëtimi, trokðtanèiøreformø.

Visos ðalys reformuojasi. Lan-kantis ávairiose valstybëse man pa-èiam buvo didelë pamoka pamaty-ti, kad kas penkeri metai visose gy-venimo srityse vykdomos reformos.Tai natûralus reformø ritmas. Lie-tuvoje padëtis skiriasi gal tuo, kadkai kurios mûsø pradëtos reformosyra neávykusios, praleista keletas re-formos etapø. 1990�1992 m. ið tie-sø buvo nemaþø poslinkiø, atsiradodaug naujø aukðtøjø mokyklø, iðau-go studentø skaièius, pakito univer-sitetø ir mokslo institutø statusas,kiek vëliau ávesta nauja studijø pa-kopø sistema, kreditinë studijø lai-ko paskaita, bet paties mokslo sri-tyje gilesniø reformø beveik neávy-ko. Kai kurios buvo pradëtos, kad irmokslo institutø reforma, bet ne-baigtos. Todël, matyt, dabar ir yradidelis neatliktø darbø krûvis, tadvisuomenë teisëtai daro didesnáspaudimà pagaliau vykdyti visas bû-tinas reformas, kurios jau seniai tu-rëjo bûti ávykdytos.

Trikampis turëtø kurtibranduolius

Kaip mûsø aptariamas Vyriausy-bës Nutarimas dël integruotø mokslo,studijø ir verslo centrø (slëniø) kûri-mo plëtros pakeis mûsø gyvenimà? Arpagreitins ðalyje vykstanèius poky-èius?

Vyriausybës Nutarimas tik pa-tvirtina integruotø centrø plëtros

koncepcijà, kurià dar reikës ágyven-dinti. Pats Nutarimas savaime gyve-nimo dar nekeièia, bet jeigu tas ágy-vendinimas vyks sklandþiai, tai ne-abejotinai turës átakos ir ðalies gy-venimui. Ðis Nutarimas turëtø pri-sidëti prie Lietuvos mokslo, studi-jø ir intelektualaus verslo potencia-lo sutelkimo ir tarpusavio ryðiø stip-rinimo. Pirmiausia ten, kur toks po-tencialas jau yra. Tai sudarytø sàly-gas ir platesniu mûsø ðalies mastuplëtotis mokslui, studijoms ir ver-slui. Taèiau bûtina pabrëþti, kad ðikoncepcija yra tik vienas ið sistemi-niø veiksmø. Jos vienos ðalies moks-lo, studijø ir inovacijø sistemai at-gaivinti tikrai nepakaks. Tai tik prie-laida, sudaranti sàlygas kitiemsveiksmams: universitetø reformai,mokslo atsinaujinimui tose srityse,kur Lietuvai reikia stipraus mokslo,kur yra perspektyva.

Dar visai neseniai buvo kalbamaapie mokslo ir studijø integracijà. Galdabar jau áþengiame á antràjá � moks-lo, studijø ir verslo integracijos � eta-pà? Ar integruotø centrø (slëniø) kû-rimas nestimuliuos tokio proceso?

Koncepcijoje nuolat minimaverslo sàvoka; ji minima ir pavadi-nime. Joje daugiausia orientuoja-masi á mokslo ir studijø potencialostiprinimà, bet ið akiø neiðleidþia-mas ir tikslas � ðio potencialo ryðiøsu potencialiais vartotojais, ypaèverslu, stiprinimas. Lietuvoje taisvarbu Lisabonos strategijos poþiû-riu. Galima bûtø pasakyti tiksliau �koncepcijoje kalbama apie mokslà,studijas ir inovacijas. Tai atitiktøklasikiná þiniø �trikampá�, kai kal-bama apie mokslo, studijø ir inova-cijø sistemos sanglaudà. Ði koncep-cija turëtø sukurti tokius branduo-lius, kur atsirastø prielaidos komer-cinti mokslà, panaudoti já kitosekryptyse.

Nemanome, kad tuose slëniuo-se telksis labai didelës gamybos ap-imtys. Ið esmës tai idëjø, komercið-kai ir socialiai aktualiø þiniø fabri-kai. Taèiau slëniuose bûtinai vadi-namøjø �pumpuriniø� ámoniø � þi-nioms imlaus verslo atþalø, atsiða-kojanèiø nuo universitetø, moksloinstitutø, paramos sistema.

Minëtame Britø tarybos renginy-je kalbëta, kaip sëkmingai kai kurieDidþiosios Britanijos universitetai ko-mercialëja.

Kalbëta apie Varviko (Warwick)universitetà. Jis, neprarasdamas sa-vo akademiðkumo rinkoje, uþsidir-ba apie 70 proc. egzistavimui reika-lingø lëðø. Didþiojoje Britanijoje,kaip ir daugelyje kitø ðaliø, univer-sitetai nebegali tikëtis ið valstybësgauti lëðø tiek, kiek gaudavo prieðkelias deðimtis metø. Iðaugo stu-dentø skaièius, studijø kaina.

Suprantama, kalbama apie pro-centinæ lëðø dalá, kurià ið valstybësgauna Didþiosios Britanijos universi-tetai.

Taip, nes bendra suma, kuriàDidþiosios Britanijos universitetaigauna ið valstybës, savo absoliutineverte kasmet auga. Vienas universi-tetø gaunamø lëðø ðaltinis yra stu-dentø ámokos, ir ið èia kyla visa stu-dijø sistemos reformos problemati-ka. Antras ðaltinis � konkursinismoksliniø tyrimø finansavimas, ku-ris Didþiojoje Britanijoje, kaip ir ki-tose pirmaujanèiose pasaulio ðaly-se, yra labai stiprus, treèias � kitosuniversiteto paslaugos ûkiui bei vi-suomenei. Viso to padarinys ir api-bûdinamas kaip universitetø ko-mercialëjimas.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Siekiantgyvenimonormos �dinamikos

Atkelta ið 1 p.

Ðvietimo ir mokslo ministrës patarëjas dr. Giedrius Viliûnas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2007 m. balandþio 5�18 d. Nr. 7(363) 7SUKAKTISKovo 21-àjà, per patá lygiadie-

ná, Vilniaus universiteto Onkolo-gijos instituto salëje buvo galimaiðvysti mûsø medikus ir moksli-ninkus, kurie ne vienà savo gyve-nimo deðimtmetá atidavë gydy-dami ligonius nuo piktybiniø na-vikø, aiðkindamiesi ðios ligos at-siradimo prieþastis ir ieðkodaminaujø, veiksmingesniø gydymobûdø. Daugelis vilkëjo baltaischalatais, atëjæ tiesiai ið labora-torijos ar palatos, nes buvoáprastos darbo dienos rytas.

Kita vertus, tai buvo ir neápras-ta diena, nes Onkologijos institu-te buvo pagerbiama prof. ElenaMoncevièiûtë-Eringienë. Progaiðskirtinë: profesorei sukako80 metø, bet jubiliatë þvali, gyvy-binga, tad institutui dar labai pra-verèia ir jos kaip profesorës kon-sultantës paslaugos.

Onkologija dëkingaimunologijai

Jubiliejai po vienà nevaikðto,bent jau prof. Elenos Moncevièiû-tës-Eringienës atveju tai ðventa tei-sybë. 1957 m. pabaigoje dar tikmokslininkës veiklà pradëjusiE. Moncevièiûtë-Eringienë buvopriimta á tuometinæ Lietuvos TSRsveikatos ministerijos Onkologijosmokslinio tyrimo instituto Patofizio-logijos laboratorijà. Nesunku ap-skaièiuoti, kad nuo to ávykio praëjo50 metø. Atkurtajam Onkologijosinstitutui, jubiliatei ir visiems, daly-vavusiems pagerbiant mûsø þymià-jà mokslininkæ, tai iðskirtinis ávykis.

Labai glaustai, tiesiog vienu sa-kiniu Onkologijos instituto direkto-rius prof. Konstantinas Povilas Va-luckas apibûdino visà esmæ:prof. Elena Moncevièiûtë-Eringienë50 metø diena ið dienos institute dir-bo mokslininkës, tyrinëtojos, sveikogyvenimo bûdo puoselëtojos ir vi-suomenininkës didelá darbà. Ðá labaiinformatyvø sakiná iðskleidë, profe-sorës nueità kelià nuðvietë jos ilga-metis mokinys Onkologijos institu-to direktoriaus pavaduotojas moks-lui dr. Dainius Characiejus.

Jis priminë, kad E. Moncevièiû-tei-Eringienei yra tekæ vadovautiOnkologijos instituto Patologinës fi-ziologijos laboratorijai, o vëliau irjos dëka ákurtai Profilaktinës imuno-logijos laboratorijai (1978�2000 m.).Tai, kad imunologijos mokslui On-kologijos institute tenka reikðmingavieta, didelis prof. E. Moncevièiû-tës-Eringienës nuopelnas. Tyrinë-jant vis labiau ryðkëjo imuninës sis-temos mechanizmo sudëtingumas.Kolegø tvirtinimas, kad onkologijosmokslo laimëjimai labai priklausonuo imunologijos laimëjimø, � sub-tilus bûdas pasakyti komplimentà ju-biliatei. Iðaiðkëjo, kad imuninë siste-ma priklauso nuo daugelio tarpusa-vyje sàveikaujanèiø komponenèiø, oprof. E. Moncevièiûtës-Eringienësdarbai rodë, kad net kai kurioms sis-temos komponentëms silpnëjant, ki-tos perima susilpnëjusiøjø funkcijas,kompensuoja jø trûkumus. Profeso-rë pasiûlë metodà, kuriuo galimavertinti imuninës sistemos sudëtin-gumà � apibrëþë 6 imuninës siste-mos bûklæ klasifikuojanèias katego-rijas. Pasiûlë ir praktiná metodà, kurátaikant buvo galima nustatyti, kokiayra konkretaus þmogaus imuninëssistemos bûklë. Nieko nuostabaus,

cijos eigos nenutrûkstamumà. Betkartu tai ir mirties nuosprendis or-ganizmui: besidauginanti ir jokiøstabdþiø nepaisanti làstelë pradedagyventi sau, pamirðusi apie bet kokiàtarnystæ organizmui. Procesas bai-giasi piktybiniu naviku, alinanèiu irgaliausiai suardanèiu organizmà.

Darytume esminæ klaidà, jeigumanytume, kad vëþiniai susirgi-mai � tai Gamtos klaida, iðimtis iðbendros taisyklës. Deja, ir tà paro-dë savo tyrinëjimus vainikavusia te-orija prof.  E. Moncevièiûtë-Erin-gienë, tai visai ne iðimtis ið bendrostaisyklës ir ne skaudus lemtingas at-sitiktinumas, bet gyvybës evoliucijoseigoje susiformavo dësningumas:norëdama iðlikti làstelë tampa rezis-tentiðka ir galop vëþine. Tai làstelës�mokama� kaina uþ iðlikimà.

Aiðku, sunku susitaikyti su min-timi, kad Motinëlë gamta, atrodytø,labiau rûpinasi làstelëmis, o ne orga-nizmu ir màstanèiu individu. Deja,su tokia neteisybe tenka taikstytis,nes gamtos dësniams apskritai netin-ka þmogiðkosios kategorijos: teisin-ga, neteisinga, gëris, blogis ir t. t.Gamta turi savo vidinæ veikimo lo-gikà, paklûstanèià labiau fizikiniams,cheminiams, apskritai biologiniamsir matematiniams dësningumams, one moralës ar teisingumo dësniams.Vis dëlto á vienà gamtos tikslingumopasireiðkimà galëtume atkreipti dë-mesá: vëþiniø làsteliø paþeistas orga-nizmas (jeigu augimas nesustabdo-mas) þûva ir taip nutrûksta organiz-mo vëþiniø làsteliø tolesnis augimas.

Þmonës jai buvo geri

Ádomu, kad savo kelià á naujà vë-þio kilmës teorijà prof. E. Moncevi-èiûtë-Eringienë pradëjo dar bûdamajaunutë aspirantë. Dirbo Eksperi-mentinës medicinos instituto mikro-biologe ir tyrinëjo bakterijø rezisten-tiðkumà antibiotikams. Tada ir kilomintis, kad bakterijoms galiojantisrezistentiðkumas turëtø tikti irkitoms làstelëms, vadinasi, tai visaigyvajai gamtai bûdinga savybë, pa-klûstanti bendram dësningumui. To-dël jauna mokslininkë 1957 m. ir

perëjo dirbti á onkologijos moksløsritá, kur rezistentiðkumo fenomenà,kaip svarbiausià gyvosios gamtos ið-likimo dësningumà, pradëjo tyrinë-ti vëþinëse làstelëse. Daug metø tu-rëjo praeiti, kol visa sukaupta tyrimømedþiaga sugulë á nuoseklià ir origi-nalià vëþio kilmës teorijà.

Galima tik spëlioti, kaip bûtøsusiklostæs jubiliatës mokslinis irgyvenimo kelias, jeigu ne Lietu-vos mokslo autoritetø palaikymas.E. Moncevièiûtë-Eringienë labaidëkinga mokytojui mikrobiologui,imunologui prof. Vytautui Girdzi-jauskui (1904�1972), jà skatinusiamgilintis á mokslo problemas. Sun-kiausiomis gyvenimo akimirkomis,kai atrodë, kad dël ðeimos aplinky-biø teks atsisveikinti su mokslo ins-titucija, jà palaikë Lietuvos moksløakademijos prezidentas akad. Juo-zas Matulis. Mat 1981 m. jubiliatësvyras Kazys Eringis, Lietuvos moks-lø akademijos Botanikos institutoEkologijos laboratorijos vadovaspolitinio prieglobsèio pasipraðëJAV ambasadoje Seiðeliø Respubli-koje ir á Lietuvà gráþo tik 1992 me-tais. Todël profesorë J. Matuliui irV. Girdzijauskui kasmet per Vëli-nes nepamirðta uþdegti po þvakutæ.

 

Kiek turime naujø teorijøkûrëjø

Ar daug Lietuvoje turime naujømokslo teorijø ar atrastøjø gamtosdësniø autoriø? Pirmiausia, kas ðau-na á galvà � tai fizikochemikas Te-odoras Grothusas (Theodor Grot-thuss, 1785�1822), pirmosios elek-trolizës teorijos (1805 m.) ir pirmø-jø dviejø fotochemijos dësniø(1818 m.) autorius. Matematikas Jo-nas Kubilius (g. 1921) � tikimybiø te-orijos ir skaièiø teorijos Lietuvosmokyklos kûrëjas. Ið J. Kubiliaus ty-rinëjimø visumos susidarë nauja ma-tematikos ðaka � tikimybinë skaièiøteorija, kuri iðdëstyta monografijojeTikimybiniai metodai skaièiø teorijo-je (pirmas leidimas rus. k. 1959, ant-ras � 1962 m., angl. k. 1964, 1968,1978 m.).

Ir vis dëlto samprotauti apienaujø teorijø kûrëjus daug sunkiau,negu atrodo ið pirmo þvilgsnio. Pir-miausia reikëtø sutarti, kà laikysimenauja teorija. Nereikëtø á vienà su-plakti teorijos ir technologijos. Vie-nas dalykas � teorija mokslo istori-jos poþiûriu, visai kitas � dabartieskriterijai. Ko gero, ne tiek jau daugmokslininkø atitiktø naujos teorijoskûrëjo kriterijams. Taèiau tarp tø,kuriems taikytinas naujos teorijoskûrëjo statusas, turëtø bûti irprof. E. Moncevièiûtës-Eringienëspavardë. Profesorë yra paskelbusiper 200 mokslo darbø, yra 7 mo-nografijø autorë arba bendraauto-rë. Jos originali vëþio kilmës teori-ja yra paskelbta monografijoje Vë-þys: lëtiniam þalojimui atspariø làs-teliø evoliucinë atmaina, taip pattarptautinëje spaudoje: Journal ofExperimental & Clinical Cancer Re-search (September 2000 � Vol. 19�N. 3, 335�348), þurnale Medical Hy-potheses (2005, 65, 595�604) ir ki-tuose leidiniuose. Profesorës moki-niai sëkmingai dirba ir toliau ieðkosavo kelio moksle.

Kelis kartus prof. E. Moncevi-èiûtës-Eringienës darbai buvo pri-statyti Lietuvos mokslo premijai, betligi ðiol nebuvo deramai ávertinti.Onkologijos instituto mokslininkønuomone, jie verti aukðèiausio mû-sø valstybës apdovanojimo. Nors kàþmogus þinai, koks yra tas aukðèiau-sias apdovanojimas. Ðtai instituto vy-riausioji mokslo darbuotoja dr. Jani-na Didþiapetrienë, sveikindama ju-biliatæ, kartu ir Onkologijos institu-tui palinkëjo visada turëti tokiø pro-fesoriø ir asmenybiø, kokie buvo irdar tebëra ið tos pirmosios onkolo-gø kartos. Tarp jø � ir prof. E. Mon-cevièiûtë-Eringienë. Puikus palinkë-jimas, o já pelnyti pavyksta ne vienmoksliniais laimëjimais, kad ir kokiedideli bûtø. Matyt, reikia ir daugiau� turtingos ir þmonëms dosnios as-menybës, nes kolegø, bendradarbiønuomonë yra pats tiksliausias baro-metras, kurio rodykliø nepasuksi neiá prieká, nei atgal.

Gediminas Zemlickas

kad prof. E. Moncevièiûtë-Eringie-në taip karðtai propaguoja sveikà gy-vensenà, nes tai pats tikriausias bû-das stiprinti imuninæ sistemà, vadi-nasi, didinti organizmo galias ir ge-bëjimà prieðintis ligoms.

Svarbiausias gyvenimodarbas

Daugelis jaunesniøjø kolegøtaikytais profesorës paskelbtais ma-tematiniais medicininës statistikosmetodais, nes mokslininkës dar-bams apskritai bûdingas matemati-nis tikslumas, rëmimasis matemati-ne statistine analize. Vis dëlto reikð-mingiausias E. Moncevièiûtës-Eringienës mokslinis darbas � taijos originali vëþio kilmës teorija,kuri medicinos literatûroje vadina-ma nauja vëþio kilmës evoliucinioatsparumo teorija. Mokslo Lietuvaðiai teorijai yra skyrusi ne vienà pub-likacijà (1999 m. Nr. 13-14, 2001 m.Nr. 22, 2006 m. Nr. 5 ir 6), tad pri-minsime tik paèià teorijos esmæ.

Normalios làstelës, reaguoda-mos á þalojanèius aplinkos veiksnius(cheminæ tarðà, ultravioletinæ ir jo-nizuojanèià spinduliuotæ, tabako dû-mus, kenksmingus gamybos veiks-nius, alkoholá, kai kuriuos vaistus,tarp jø antibiotikus ir t. t.), siekda-mos iðgyventi turi vienintelæ �iðei-tá� � prisitaikyti prie lëtiniø þalojan-èiø veiksniø. Evoliucijos eigoje su-formuoti làstelës atsparumo genai,gelbëdami làstelæ, tampa kanceroge-nezës proceso svarbiausiu �varik-liu�. Paþeistoje làstelëje jie, sàvei-kaudami su onkogenais, paskatinapastarøjø veiklà.Visa bëda organiz-mui, kad prisitaikiusi prie kenksmin-gos aplinkos làstelë pati pasikeièia �ið sveikos gali tapti vëþine. Làstelëprisitaiko prie pakitusiø aplinkos sà-lygø, taèiau nutrûksta nuo �pava-dþio� ir pradeda sparèiai daugintis,tarsi norëdama pavojaus akivaizdo-je suspëti atlikti jai paèios Gamtosduotà uþduotá. Tà uþduotá bûtø ga-lima apibûdinti labai paprastai: iðlik-ti, perduoti ágytà ir sukauptà infor-macijà toliau, taigi uþtikrinti evoliu-

Prof. Elenos Moncevièiûtës-Eringienës 80-meèio pagerbimo renginyje: dr. Dainius Characiejus, prof.  Konstantinas Povilas Valuckas, habil. dr. Janina Didþiapetrienë,prof. Laima Griciûtë ir prof. Algirdas Jackevièius

Penkiasdeðimt metø onkologijosmoksle

Penkiasdeðimt metø onkologijosmoksle

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

8 2007 m. balandþio 5�18 d. Nr. 7(363)PROVERÞIAIPradþia Nr. 6

Su Mokslo Lietuva toliau tæ-sia paðnekesá Vilniaus universi-teto Medicinos fakulteto Þmo-gaus ir medicininës genetikoskatedros vedëjas, ðio universite-to ligoninës Santariðkiø klinikøMedicininës genetikos centro di-rektorius, Lietuvos þmogaus ge-netikos draugijos pirmininkas,2005 m. Lietuvos mokslo premi-jos laureatas prof. habil. dr. Vai-dutis Kuèinskas.

Evoliucijos mokslo darniekas nepaneigë

Senøjø autoriø knygose buvo kal-bama apie didþiàjà Kûrëjo ar Gamtospaslaptá, iðmintá, nes ðtai koks ástabusrezultatas � gyvybës formø ávairovë irtikslingumas. Sugebanèiam áþiûrëti,matyti ir stebëtis þmogui iðties lieka vie-na � pripaþinti esant aukðtesnæ iðmin-tá. O ar genetikos mokslo atstovai su-geba stebëtis? Gal á visà gyvàjá pasau-lá þvelgia tik per DNR ir RNR rinkiná?Juk ir á didingà katedrà galima þvelgtikaip á tam tikrà plytø rinkiná.

Daugelis gyvybës reiðkimosi for-mø árodyti evoliucionizmo, ir moks-las tuo neabejoja. Aiðku, ðiandieni-nis gyvybës evoliucionavimo supra-timas gerokai skiriasi nuo to, kurisbuvo Èarlzo Darvino (1809�1882)laikais. Juk ir È. Darvinas ne tuðèiojevietoje sukûrë savo evoliucijosmokslà, nes iki jo buvo Þorþas deBiufonas (Georges de Buffon, 1707�1788), Þanas Batistas de Lamarkas(Jean Baptiste de Lamarck, 1744�1829) ir kiti. Tiesa, È. Darvinas visatai suraðë á elegantiðkà sistemà. Pa-teikë faktø sekà, kuri árodë evoliuci-jos teorijos teisingumà. Ir kiti tyrinë-tojai matë tuos paèius faktus, betkaþkodël nesugebëjo pateikti tokioapibendrinimo. Tuo ir pasireiðkëÈ. Darvino genialumas. 1859 m. jispaskelbë veikalà Rûðiø atsiradimasnatûraliosios atrankos bûdu. Jameteigiama, kad gyvybë þemëje atsira-do per milijonus metø kaip natûra-liø procesø rezultatas.

Vëliau ta teorija buvo pildoma irtobulinama, nes nuolat atsirandanaujø faktø. Ðiandien gal jau ne visaitinka sàvoka darvinizmas, tiksliau bû-tø � evoliucionizmas, evoliucijos te-orija. Mokslas akivaizdþiai rodo, kadaugalø ir gyvûnø rûðys turëjo evoliu-cionuoti, ir jos evoliucionavo, t. y. ki-to ir viena ið kitos atsirasdavo nuosek-liai. Organizmai vystësi tobulëjimokryptimi, bet tai nereiðkia, kartoju,kad pats organizmas ryþosi ar �nuta-rë� tobulëti ir tapo toks, koks yra.Gamta vykdë negailestingà atrankà.

Ar visose mûsø planetos vietoseevoliuciniai procesai vyko vienodasparta? Gal klimatas ar kitos aplinkossàlygos (kad ir natûralus grunto radio-aktyvumas) galëjo turëti átakos?

Neabejotinai, vertinant aplinkospoveiká globaliai, skirtumai pasauly-je yra akivaizdûs. Taèiau konkreèiaiávertinti ðiø skirtingø poveikiø galu-tiná veikimà ir rasti skirtumus vis darnepavyksta.Tarkime, yra gerai þino-mas netgi skirtingas jonizuojanèiosspinduliuotës intensyvumas tamtikrose geografinëse vietovëse. Eks-perimentais árodyta, kad jonizuojan-ti spinduliuotë yra stiprus mutage-nas, t. y., sukelia mutacijas. Pavyz-dþiui, vienoje Indijos valstijoje yrapadidintas radioaktyvumas. Taèiaunepavyko árodyti, kad ðis poveikis

yra naujø mutacijø ðaltinis.Tai anaiptol nereiðkia, kad ji

neveikia, bet rodo, kad galbût nau-dojami netinkami metodai. Kitøevoliuciniø veiksniø poveikis skiria-si ávairiose geografinëse teritorijose.Taèiau labiausiai þmoniø populiaci-jas veikia migracijos.

Populiacinës genetikos prasmeþmonija maiðosi kaip niekada inten-syviai. Aiðku, migracijos pasaulyje vi-sada vyko. Visi tyrimai, taip pat ir tie,kuriuose man paèiam teko dalyvau-ti kartu su kitø ðaliø Europos ir pa-saulio mokslininkais, parodë, jog pa-grindinë populiacijas formuojanti jë-ga buvo migracijos. Veikë ir kitos jë-gos: gamtinë atranka, genø dreifas,mutacijos ir kita. Nenorëèiau leistisá detales, nes tai sudëtingas dalykas,kurá nëra paprasta paaiðkinti keliaissakiniais.

Tos þmoniø grupës, kurios kraus-tësi ið pietø á ðiauræ ar ðiaurës vaka-rus, apsistodavo tam tikrose geogra-finëse platumose daugeliui metø, galnet tûkstanèiams metø. Santuokøstruktûra lemdavo, kokia gims nau-joji karta. Tai pasakytina ir apie Lie-tuvà. Bûtent tai ir apraðau savo kny-goje Genomo ávairovë: lietuviai Euro-poje. Kà mums rodo tarpukario Lie-tuvoje santuokø struktûra? Kuo gi-liau á praeitá, tuo sutuoktiniø gimimovietos artimesnës. Pavyzdþiui, para-pijos, apylinkës ribose. Jeigu tie gi-mimo vietø atstumai yra labai nedi-deli, tai tokia populiacinë grupë yragana uþdara. Analizuodamas san-tuokø struktûras paprastai iðskiriutam tikrà arealà, nes tie þmonëstuokdamiesi sukuria tarsi lokalià po-puliacinæ grupæ, kurioje veikia savidësningumai. Tokios lokalios grupësgenai po visà Lietuvà nepasklinda,bet savitas genofondas kaupiasi, for-muojasi tam tikroje Lietuvos dalyje.Tarkime, parapijos lygmeniu.

Bet dabartinës lietuviø tautos mai-ðymasis, migracijos intensyvumas kaipniekada intensyvus. Socialine, demo-grafine, tautos iðlikimo prasme pavo-jus neabejotinas. O kaip yra vertinantpagal genetinius padarinius?

Kol kas tas migracijos intensyvu-mas didëja á iðoræ, bet ir paèioje Lie-tuvoje didëja bendra populiacijos ge-netinë ávairovë. Ir tai gerai. Bet, þi-noma, nieko gero, kad mûsø pilieèiaiiðvaþiuoja. Esant tokiai pagrindinei

migracijos krypèiai, genetine prasmepopuliacijos struktûrai tai turës tamtikrø padariniø.

Gerai populiacijos genetinio at-sparumo poþiûriu?

Eksperimentiniai árodymai sugyvûnais ir augalais rodo, kad tokiøið skirtingø vietø paimtø individø pa-likuoniø atsparumas ligoms yra di-desnis. Kryþminant ávairiø ir artimøgrupiø atstovus, paskui palikuoniskryþminant atskirai ir tarpusavyje,gauname árodymus, kad ið skirtingøgrupiø tëvø palikuonys pasiþymi ge-resnëmis fizinëmis savybëmis, iðgy-venamumu bei kitomis ypatybëmis.Kuo didesnë genø ávairovë, tuo ge-riau organizmas ar individas prisitai-ko prie aplinkos sàlygø. Kita vertus,sumaþëjus genetinei populiacijosávairovei, populiacijos prisitaikymogalimybës prie staiga pasikeitusiøaplinkos sàlygø taip pat gerokai su-maþëja. Pavyzdþiui, staiga pasikeitusaplinkos sàlygoms gali þûti visa klo-nuotø (genetiðkai identiðkø) indivi-dø populiacija. Taip jau yra atsitikæ.

Suintensyvëjus migracijoms, ið-nykstant ðaliø uþdarumui kad ir Eu-ropos Sàjungos mastu, tie migraci-niai procesai labai intensyvûs. Kiek-vienas galime pasakyti, kad paþásta-me kaimynus ar turime giminiø, ku-riø vaikai sukûrë labai egzotiðkassantuokas.

Bet ar kas nors ðiuos padariniustyrinëja genetiniu poþiûriu?

Tyrinëjama, bet ne tiek, kiek rei-këtø. Kiekvienas tyrimas reikalaujalëðø, o jø reikia gauti. Jei atsiranda,kam ðitai ádomu, pavyksta árodyti,kad tai svarbu tyrinëti atskiros ðaliesmastu, tokie tyrimai atliekami. Juosdaro demografai, o genetikai tà galidaryti tik tirdami genomà.

Iðtyrë lietuviø tautosgenø fondà

Pirmasis Lietuvoje pamëginote ap-raðyti lietuviø tautos genø fondà, ir tierezultatai pateikti Jûsø 2005 m. Lietu-vos mokslo premija ávertintoje monog-rafijoje. Kokià tyrimø medþiagà nau-dojote?

Darbas uþtruko nuo 1987 iki2004 metø. Aplink Lietuvà ir Lietu-

voje rinkau medþiagà ið þmoniø im-damas kraujo ir tyrinëdamas kraujogrupes. Ið kraujo iðskirdavau DNRir jà analizuodavau ávairiais geneti-nio tyrimo metodais. Taip ávertinaubendrà genetinæ ávairovæ, tam yrastatistiniai metodai. Darbe panau-dojau daugiau kaip 1,2 mln. asmenøgenetinæ informacijà. Nuo 1975 m.Lietuvoje kaupiama naujagimiø ge-netinë informacija, kurià taip pat pa-naudojau. Genomo tyrimus ðiamdarbui atlikau 1991�1995 m., kai te-ko vaþinëti po ávairias Lietuvos vie-toves, iðtirti apie tûkstantá asmenø,aiðkintis jø genealogijà. Turëdamasdaugybæ DNR tipø galiu rekonst-ruoti tam tikrà filogenetiná medá.Yra metodai, kurie leidþia rekonst-ruojant sudaryti tarsi genealogijà. Iðjos matyti, kaip atsirado genetiniai ti-pai, kuris buvo ið pradþiø. Kiekvienasnaujas genetinis tipas � tai mutacijospadarinys. Daþniausiai to genetiniotipo atstovas yra ið kaþkur atëjæs. Jei-gu tyrinëjame DNR mitochondrijøar Y chromosomas, tai mutacijostaip greitai nevyksta, kad galëèiau at-skirti þemaièius nuo dzûkø.

O kà pavyko atskirti?Jeigu tyrinëju ligas ir genus, ku-

rie lemia susirgimus tomis ligomis(lemia ne patys genai, o juose atsira-dusios mutacijos), tai rekonstruoda-mas, þvelgdamas á konkretaus þmo-gaus genealogijà, þiûrëdamas á jo të-vus, senelius, þinodamas ið kur jie ki-læ, kokias mutacijas turëjo, taigi pa-imdamas ne vien paciento, bet ir jo të-vø bei seneliø (jeigu gyvi) DNR, ga-liu daryti apibendrinimus. Iðvada to-kia: lietuviø tauta genetiniu poþiûriuyra homogeniðka, taèiau formavosi iðskirtingø baltø genèiø. Pietø aukðtai-èiams bûdinga jotvingiø, o ðiaurës þe-maièiams � kurðiø genofondo átaka.Pagal genus europieèiams artimiau-si sûduviai, taip pat tam tikros þemai-èiø grupës. DNR tyrimai rodo, kadlietuviai artimi slavams ir ugrofinøkalbø populiacijoms, gyvenanèiomsÐiaurës ir Rytø Europoje.

Mano tyrimams talkino daug gy-dytojø ir medicinos seseliø, ëmusiøtûkstanèiø þmoniø kraujo bandinius.Tyrimus ir mane asmeniðkai rëmëprofesoriai L. Beckmanas (Ðvedija),V. Morrisonas (JAV), K. Hsiao-Kuan

Yuan (Taivanas), S. O�Brienas (JAV).Beje, Baltijos ðaliø genetiniø tyrinë-jimø planas buvo sudarytas ir pa-tvirtintas profesoriui L. Beckmanuivieðint Vilniaus universitete ðaltà1992-øjø rudená Genetikos kongrese.Posëdþiai vyko Vilniaus universite-to teatro salëje. Patalpose buvo taipðalta, kad posëdþiui pirmininkau-jantis dr. D. Bargaonkaras ið JAV(geras mano bièiulis) dëvëjo ausinækepuræ ir mûvëjo vilnones pirðtines.Tokioje aplinkoje gimë Baltijos irSkandinavijos ðaliø genetiniø tyri-mø idëja.

Antropologija ir genetika

Antropologiðkai buvo tyrinëjamiLietuvos ir Lenkijos karalienës Barbo-ros Radvilaitës palaikai, teisingiau,matyt, kaukolë, siekiant nustatyti josveido bruoþus. Tà darbà atlikoprof. Gintautas Èesnys, o habil. dr. Vy-tautas Urbanavièius pagal tuos duo-menis sukûrë autentiðkà skulptûrináBarboros Radvilaitës portretà. Taèiaugenetiniai tyrimai nebuvo atlikti?

Nebuvo, nes tai labai sudëtingityrimai, jie brangiai kainuoja. IðskirtiDNR ir iðtyrinëti � didelis darbas.Buvome pasiðovæ atlikti toká tyrimà,bet ásitikinæ, kad tai itin brangiai kai-nuotø, to sumanymo atsisakëme.

Brangumas ir sudëtingumas, ma-tyt, susijæ. Kur glûdi tokiø tyrimø su-dëtingumas?

Bûtinos labai specifinës tyrimosàlygos. Juk net dël nuo paties tyri-nëtojo pirðtø prakaito pëdsakø visityrimai gali nueiti perniek. Yra bu-væs toks atvejis.

Buvo atliktas prieð kelis tûkstan-èius metø mirusiø þmoniø DNR ty-rimas, o gauti tie patys duomenyskaip ir dabar gyvenanèiø þmoniø. Pa-aiðkëjo, kad tyrinëtojai padaugino neiðkastøjø palaikø DNR, bet tà, kurispateko nuo tyrinëtojø rankø su pra-kaito pëdsakais.

Todël, manau, bûsiant teisingaperspëti svajojanèius uþsiimti tokiaispalaikø ar pëdsakø identifikavimodarbais, � jie itin sudëtingi. Maþdaugprieð penkerius metus buvau pasiry-þæs tyrinëti kaulø, kurie buvo iðkastipilkapiuose archeologiniø kasinëjimømetu, DNR. Keletas ið jø vëliau bu-vo datuoti Anglijoje radioizotopiniaismetodais, o tada, kai mes norëjomeimtis jø genetiniø tyrimø, bent kiektikslesnio datavimo nebuvo. Paklai-dos galëjo bûti didþiulës.

Taèiau 1918 m. Jekaterinburgebolðevikø nuþudytø Rusijos carø ir ca-raièiø palaikus Anglijos tyrinëtojaiidentifikavo? Ar esama kokio nors pa-grindo netikëti tomis iðvadomis?

Asmeniðkai paþinojau tuos tyri-nëtojus, man teko dirbti laboratori-joje, kurioje uþ gretimo stalo dirbovienas ið tos grupës þmoniø. Tuo me-tu jis tyrinëjo tuos carø ir caraièiø pa-laikus. Manau, jø darbai, nustatantpalaikø priklausomybæ pagal DNRduomenis nekelia jokiø abejoniø.

Kodël reikëjo palaikus tirti Angli-joje, nejau paèioje Rusijoje to nebuvogalima padaryti?

Rusijoje nebuvo reikiamos áran-gos. Net tokia galinga valstybë kaipRusija neástengë pati atlikti tokiø ty-rimø. Neturëjo tinkamø sàlygø to-kiam sudëtingam tyrimui. Kai vienaLietuvos mokslo institucijø per laik-raðèius pasiskelbë, kad imsis tokiøtyrinëjimø, man kilo dideliø abejo-niø. Neturint parengtø specialiø la-boratorijø ir paruoðtø darbuotojøtokiø projektø nesiimama. Turi bûtilabai rimtas valstybës uþmojis jø im-tis, nes vien aparatûra kainuoja mi-lijonus. Vienas dalykas, kai reikia

Genø mokslotakais ir

takeliais (2)

Nukelta á 14 p.

Vilniaus universitete paþymint prof. Vaiduèio Kuèinsko 60-metá: jubiliatas su þmona Medicinos fakulteto dekaneprof. Zita Auðrele Kuèinskiene

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2007 m. balandþio 5�18 d. Nr. 7(363) 9PAÞINIMASPradþia Nr. 3

Su prof. Kæstuèiu Pyragutoliau gilinamës á chaoso moksloproblemas.

Kæstuèio Pyragopaslaptis

Kodël Kæstutis Pyragas pasaulinëjeliteratûroje taip daþnai cituojamas, galatskleisite ðià paslaptá? 2006 m. lap-krièio mën. Vilniaus rotuðëje Jumsáteikiant Ðv. Kristoforo statulëlæ uþmokslo laimëjimus buvo pasakyta, kadvidutiniðkai kasdien esate paminimaspasaulinëje mokslo spaudoje. Ið kur taspopuliarumas?

Esu cituojamas dël to, kad pavy-ko sukurti labai gerà chaoso valdy-mo metodà. Chaotinëms sistemomssugalvojau nelauktà valdymo meto-dà, kuris prieðtarauja valdymo teori-jos sveikam protui. Atskleisiu pa-slaptá, nes tà praðote padaryti: jei bû-èiau gerai susipaþinæs su valdymo te-orija, tai ðio metodo niekada nebû-èiau sugalvojæs.

Vadinasi, kartais net ir neþinojimasgali bûti konstruktyvus? Neþinojimas �kaip kûrybinës minties akintojas.

Dabar, kai jau apie tà valdymoteorijà þinau, galiu dràsiai teigti, kadneþinojimas tuo metu man buvo la-bai naudingas.

Jûsø þodþiai sutvirtins diletantø irmëgëjø pasitikëjimà savo jëgomis, no-rà imtis spræsti dideles problemas, ku-rias didieji þmonijos protai ne visadaáveikia. Ðlimanø laikai moksle nesibai-gë, kiekvienas, kuris ið esmës imasi,dar turi vilties atrasti savàjà Trojà. Tuoátikina Kæstuèio Pyrago pavyzdys. Betgal perdedu?

Susipaþinæs su klasikine valdymoteorija pamaèiau, kad joje jau tiekprikurta, kad naujokui ten nëra kasdaryti, net uodui nosies nëra kur ákið-ti. Atrodytø, viskas þinoma, visi takaiiðvaikðèioti, iðtrypti. Bet kadangi toneþinojau, tai padariau savaip. Prieðvisà valdymo teorijos logikà.

Vis dëlto neþinojimui himnustraukti reikëtø gal kiek santûriau: da-bar, kai sëdite ant balto þirgo, Jumslengva juokauti.

Ne visai teisinga teigti, kad nie-ko neþinojau. Dirbau kitus teorinësfizikos darbus, turëjau labai geràádirbá. Kad neþinojau klasikinës val-dymo teorijos, man tiesiog pasisekë.Taigi diletantizmas man padëjo ras-ti originalø problemos sprendimà.

Nuo ko viskas prasidëjo? Dabarpamëginsiu Jus iðkvosti iki panagiø.Visø mokslo diletantø dþiaugsmui.

Prasidëjo nuo to, kad paskelbusNepriklausomybæ, maþdaug nuo1991 m., mus pradëjo iðleisti á uþsie-nio mokslines konferencijas. Tada ið-vykau á Vokietijà, dalyvavaukonferencijoje; ten ir iðgir-dau apie chaoso valdymà.Vienas ið praneðëjø buvoCelsio Grebodþi. Man labaipatiko dvi jo iðsakytos idëjos:kad sistemø valdymà galimaatlikti maþais trikdþiais, o ne-stabilià chaotinæ orbità gali-ma stabilizuoti maþais trik-dþiais. Amerikieèiai siûlë irsavo chaotiniø sistemø valdy-mo metodà, bet jis man ne-patiko. Nors minëtos amerikieèiø tri-julës � E. Oto, C. Grebodþi irDþ. A. Jorko � metodas labai popu-liarus, bet jis nëra naujas � jo idëja bu-vo þinoma klasikinëje valdymo teori-joje. Manau, kad mano sukurtasis yrageresnis.

Kokia Pyrago metodo idëja?Ji labai paprasta ir tuo gera. Yra

chaotinë sistema su áëjimu ir iðëjimu.

Áëjime yra parametras, kurá galimevaldyti, iðëjime yra matuojamas re-zultatas.

Mano valdymo metodo idëja to-kia: iðëjime matuojame signalà y(t),statome vëlinimo linijà ir sukonstruo-jame uþdelstà laike iðëjimo signalày(t � τ). Jei matuojame aukðto daþniosignalus, tai vëlinimo linija paprastaiyra kabelio gabalëlis � jame aukðtodaþnio signalas smarkiai vëluoja.

Dabartiná matuojamàsignalà atimame ið uþdelstosignalo, skirtumà dauginameið tam tikro koeficiento K irpaduodame atgal á sistemosáëjimà. Viskas.

Valdymo signalas yraK(y(t) � y(t � τ)), t. y. propor-cingas skirtumui tarp dabar-ties ir uþdelsto laike iðëjimosignalo. Koeficientà K tenkakeisti taip, kad sistema stabili-zuotøsi. Delsos laikà t paren-ku taip, kad jis bûtø lygus pe-riodinës orbitos periodui. Jeisistema juda periodine orbita su peri-odu τ, tai valdymo signalas virsta nu-liu, nes skirtumas y(t) � y(t � τ) = 0 pa-gal periodiðkumo apibrëþimà y(t) =y(t � τ). Vadinasi, jeigu sistema judaperiodine orbita, tai jokio signalo á áë-jimà nepaduodame. Jei skirtumas ne-lygus 0, tai atitinkamas valdymo signa-las á áëjimà paduodamas. Teisingai pa-sirinkus paduodamo signalo þenklà(teigiamà ar neigiamà) turime gráþta-màjá ryðá, kuris sistemà visada gràþinaá periodinæ orbità.

uþdelsto gráþtamojo ryðio. Signalas iðgarsiakalbiø su pavëlavimu ateina ámikrofonà, po to pastiprintas vël pa-kliûna á garsiakalbius. Gyvenimiðkaspavyzdys, kuris demonstruoja siste-mos nestabilumà esant uþdelstamgráþtamam ryðiui, yra duðas. Kai nori-me pasirinkti tinkamà vandens tempe-ratûrà, tai mums ne ið karto pavykstapadaryti � mes atidarome per daugðalto ar karðto vandens, nes atitinka-

mas vanduo pasiekia mûsø kûnà pa-vëluotai. Taigi visa patirtis su uþdels-tais gráþtamais ryðiais rodë, kad jie di-dina sistemø nestabilumà. Að nebuvaupavergtas ðio standartinio mastymo,nes tiesiog to neþinojau. Savo metoduparodþiau, kad uþdelstas gráþtamasisryðis gali bûti panaudotas kaip stabili-zuojantis faktorius.

Metodo privalumas

Kur tokio valdymo privalumas? Artas, kad paprasta valdyti? Sis-tema gali pati reguliuotis, jei-gu parinksime vykusià vëlini-mo linijà ir koeficientà �K�?

Didþiulis privalumas tas,kad mums visai nesvarbu,kaip padaryta ir veikia ði sis-tema. Galiu iðvis neþinoti sis-temos veikimà apraðanèiølygèiø ir jø sprendiniø, manvisai nerûpi, kas vyksta tojesistemoje. Man ji gali bûti sa-votiðka �juodoji dëþë�. Valdy-

mui tai labai svarbu, nes daugelio sis-temø, su kuriomis tenka susidurti, mesneþinome. Kad ir biologinës sistemos.Jø taip pat neþinome, tai pati tikriau-sia �juodoji dëþë�. Taèiau net ir neþi-nant sistemos veikimo principø beidësniø galima jà veikti ir valdyti.

Kai tenka turëti reikalà su �juo-dàja dëþe�, neþinau ir sistemos ju-dëjimo periodinës orbitos periodo,

taèiau pasiseka be viso to apsieiti.Man reikia kaitalioti tik du paramet-rus: vëlinimo laikà τ ir stiprinimo ko-eficientà K. Sukioju dvi valdymo ran-kenëles ir stebiu valdymo signalà.Kai jis virsta 0, vadinasi, stabilizavausistemà. Turëjome chaotiná signalà,o staiga pasiekëme, kad ið jo gautøsiperiodinis. Nereikia jokio kompiute-rio ar kitø sudëtingø valdymo prie-moniø. Aukðtiems daþniams tai ypa-tingai aktualu, nes valdant kompiu-teriu charakteringi laikai ribojamikompiuterio taktiniu daþniu, t. y.kompiuterio sparta.

Ar ðià valdymo schemà bûtø gali-ma dar labiau supaprastinti? O gal pa-siekëte paprastumo ribà?

Vargu, ar bûtø galima dar kaþkàsupaprastinti. Tai pats paprasèiausiasvaldymo metodas eksperimentinioádiegimo prasme. Taèiau noriu pa-brëþti, kad ðio metodo teorija yra ga-na sudëtinga, nes jis apraðomas ne-tiesinëmis skirtuminëmis diferencia-linëmis lygtimis. Tai gana sudëtingasmatematinis uþdavinys. Ðioje vieto-je, manau, man taip pat pasisekë, nesatsirado netriviali teorinë problema.Paskelbus ðá metodà nemaþai teore-tikø ið viso pasaulio pradëjo kurti joteorijà. Yra sugalvota daug ávairiøðio metodo modifikacijø ir patobuli-nimø. Ðiuolaikinëje valdymo teorijo-

je � tai viena intensyviausiai nagrinë-jamø problemø.

Labai graþu, taèiau norëdamasaukðto daþnio sistemà reguliuoti, val-dyti, Jûs turite generuoti tam tikrus sig-nalus. Vadinasi, reikia tam tikro gene-ratoriaus.

Ne, jokio generatoriaus nereikia.Ásivaizduokime, kad yra sistema, kurigeneruoja chaotiná aukðto daþniosignalà. Stebiu tà sistemos iðëjimà irturiu áëjimà, per kurá galiu valdyti sis-temà. Paimu aukðto daþnio signalàiðëjime, perleidþiu já per vëlinimo li-nijà, pagaminu skirtumà y(t) � y(τ),o gauta skirtumà, padaugintà ið ko-eficiento K, paduodu á sistemos áëji-mà. Nereikia jokio papildomo signa-lo generavimo, aparatûros ir t. t. Val-dymo signalas yra skirtumas tarp da-bartinio ir uþdelsto laike signalo.

Kaip svarbu þinotitaisykles

Kur pirmiausia savo metodo esmæesate iðdëstæs, kokiame þurnale?

Tai irgi atskira istorija. 1991 m.straipsná su iðaiðkinta ðio metodo es-me pirmiausiai pasiûliau aukðèiausiolygio fizikos þurnalui Physical ReviewLetters, bet straipsnio nepriëmë. Popusmeèio 1992 m. straipsná iðspaus-dino þurnalas Physics Letters A. Dëlto praradau laiko.

Kaip Lietuvojetramdomas chaosas (4)

Amerikieèiai E. Otas, C. Grebo-dþi ir Dþ. A. Jorkas savo garsøjástraipsná, kuriame suformulavo cha-oso mokslo valdymo principus,1990 m. iðspausdino þurnale PhysicalReview Letters, nes amerikieèiamspaprasèiau savo darbus spausdintigeriausiuose þurnaluose.

Kokius argumentus iðsakë ðio þur-nalo redakcija, kai atmetë Jûsøstraipsná? Ar jautëtës áskaudintas?

Ið dalies pats buvau kaltas, kad tostraipsnio ið pirmo karto nepavykoiðspausdinti. Ligi tol tekdavo spaus-dintis rusiðkuose moksliniuose þur-naluose, kur galiojo kiek kitokiastraipsniø raðymo ir rengimo ideolo-gija. Rusiðkuose þurnaluose buvoáprasta kritikuoti prieð tai buvusiustyrinëtojus, o JAV spaudoje tai ne-áprasta. Að savo straipsnyje pakriti-kavau Otà, Grebodþi ir Jorkà. Taibuvo didþiausia klaida. Manostraipsnio recenzijoje buvo pabrëþ-ta, kad drastiðkai kritikuoju kitø ty-rinëtojø darbus. Buvo paraðyta, kadidëja yra graþi ir ji turi bûti publikuo-ta, tik kitame þurnale. Sutinku, kadbuvau neteisus kritikuodamas, o re-cenzijose man buvo teisingai atsaky-ta, kad mano kritikuojamieji moks-lininkai tokiø tikslø, dël kuriø juosuþsipuolu, sau visai ir nekëlë. Taigigavau gerà pamokà ateièiai.

Laimë, kad ta pamoka Jums ne-kainavo pasiûlytojo metodo prioriteto.Dabar nebûtø �Pyrago metodo�.

Aèiû Dievui, prioriteto man nie-kas nenugvelbë, nors galëjo: maþ-daug po metø á þurnalà Physical Re-view Letters atëjo straipsnis, kuriamebuvo pasiûlyta ta pati idëja. Laimë,mano straipsnis jau buvo publikuo-tas kitame þurnale. Apie tai suþino-

jau jau ið kitø recenzentø.Kas yra ta Jûsø idëjos es-

më: iðradimas, atradimas, pa-tobulinimas ar kas nors kita?

Tai yra originalus chao-so valdymo metodas.Mokslinëje literatûroje jisvadinamas Pyrago metodu(Pyragas method), arba uþ-delsto gráþtamo ryðio valdy-mo metodu (delayed feed-back control method). Lite-ratûroje galima sutikti darkità pavadinimà � uþdelstossavaiminës sinchronizacijos

metodas (time-delay autosynchroni-zation method).

Straipsnis, vertas trijømokslininkø gyvenimo

Ar Lietuvoje turime dar panaðiømûsø fizikø teoretikø ar eksperimen-tatoriø sukurtø metodø, pripaþintø pa-saulyje?

Pats to neþinau, taèiau ið savo pa-tirties pasimokæs nesakysiu, kaddaugiau nieko panaðaus nesama. Betjeigu Jûs man pasakysite kokio norsmokslininko pavardæ, tai mes galë-sime nesunkiai patikrinti jo populia-rumà, kad ir áëjus á Google paieðkosbazæ. Pavyzdþiui, paþiûrëkime, kiekyra nuorodø á þodþius Pyragas met-hod. Matome � 21300. (Kalbëjomëssausio 4 d., � G. Z. pastaba)

Labai solidu.Dar geresnæ informacijà apie

mokslininko pasiekimus galimagauti áëjus á duomenø bazæ Interna-tional Science Institute (ISI) Web ofScience, kurioje registruojami moks-liniai straipsniai, publikuoti ISI pri-paþintuose þurnaluose ir tø straips-niø citavimai. Ðtai straipsnis Conti-nuous control of chaos via self-con-trolling feedback, Phys. Lett. A. v. 170,p. 421, 1992 pacituotas 931 kartà.

Nukelta á 14 p.

Uþdelsto gráþtamo ryðio valdymo metodo schema

Chaoso valdymo mokslo pradininkai: Edvardas Otas, Celsio Grebodþi ir Dþeimsas A. Jorkas

Ði idëja prieðtarauja klasikinës val-dymo teorijos principams, nes klasiki-nëje teorijoje signalø delsa paprastailaikoma neigiamu faktoriu, kuris sis-temà destabilizuoja. Tai gerai þino ra-diofizikai. Pavyzdþiui, kai prie stiprin-tuvo prijungtas mikrofonas ir stiprini-mo koeficientas gana didelis, tai gar-siakalbiuose kartais atsiranda charak-teringas ûþesys. Sistema susiþadina dël

1985 m. chaotinëstrajektorijos padëjo

kosminá aparatà ISEE-3nukreipti á Dþakobinio-

Cinerio kometà

10 2007 m. balandþio 5�18 d. Nr. 7(363)

Eurydice � Europos ðvietimo in-formacijos tinklo � tinklalapyjewww.eurydice.org pasirodë naujasEuropos ðvietimo glosarijus (aiðki-namasis þodynas), skirtas aukðtøjømokyklø veiklos valstybinio regulia-vimo ir koordinavimo institucijoms,aukðtøjø mokyklø savivaldos institu-cijoms, ekspertinëms institucijomsstrateginiais aukðtojo mokslo plëtrosklausimais (European Glossary oneducation. Decision-making, adviso-ry, operational and regulatory bodiesin higher education).

Glosarijus iðleistas anglø, pran-cûzø ir vokieèiø kalbomis. Europos

ðvietimo glosarijus yra infor-macinis þinynas, kuriuo sie-

Pradþia Nr. 6

Vytautas RIMÐALietuvos bibliotekininkødraugijos garbës narys

Beletristinis (meninis, literatûri-nis) kalbos stilius yra netinkamasekspertiniuose mokslo darbuose, irjis negali atstoti mokslinio kalbos sti-liaus. Atidþiau paþvelkime á vienà ið�pagrindiniø klausimø�, skirtø kul-tûros leidiniams tirti, á kuriuos kiek-vienas ekspertas privalo atsakyti. �1.Ar Spaudos, televizijos ir radijo fon-do (toliau � Fondas) parama áþiebëugná, kuri dega, pleèiasi ir ðildo (èiair toliau patamsinta mano, � V. R.) netik nedidelá leidinio darbuotojø ratà,bet ir nemaþà dalá visuomenës?�.

Kas galëtø pasakyti, kad pajuo-dinti citatos þodþiai nëra lakoniðki irpoetiðki, kad jie neðildo sielos ir ne-kelia teigiamø emocijø. Bet kas ki-ta, jei á visa tai paþvelgsime moksli-ninko akimis. Ðiuo atþvilgiu klausi-mas yra visai nevykæs ir netinkamasjokiai ekspertizei. Didþiausia bëdaèia yra ta, kad jis yra pernelyg lako-niðkas ir labai platus. Kiekvienasbent ðiek tiek patyræs mokslininkas,perskaitæs toká ekspertizës uþdaviná,jo autoriø bûtinai ið karto paklaustødviejø dalykø:

1) kokiomis priemonëmis keti-nama iðmatuoti ðità áþiebtà (ar ne-áþiebtà) ugná, jos degimo ir plitimoprocesø intensyvumà bei ðildymolaipsná? Juk tam nepanaudosi ter-mostatø ar kitø árenginiø!;

2) kokiais mokslinio tyrimo me-todais ekspertizës metu ketinamasurinkti ið savo klausime numatytøtyrimo objektø � kultûros leidiniø�darbuotojø rato� ir �nemaþos da-lies visuomenës� empirinius duome-nis ðiais (apie áþiebtà ar neáþiebtà ug-ná, jos degimà, plitimà, ðildymà)klausimais?

Paklaus, nes þino, jog á kiekvie-nà sau iðkeltà klausimà baigus tyri-mà (ar analizæ, kaip vadina A. Na-vickas), tyrëjas privalo duoti atsaky-mà. Ir ne bet koká atsakymà, o pa-grástà konkreèiais ekspertizës duo-menimis.

Deja, në vienas ekspertas á ðáklausimà savo vertinimuose taip irneatsakë. Veltui skaitytojas to ieðko-tø. Ir negalëjo atsakyti, nes uþsibrë-þë uþdavinius, kuriems pasiekti ne-surado priemoniø � tyrimo metodø,matavimo kriterijø ar, sociologø þo-dþiais tariant, neparengë ðiai eksper-tizei atlikti ir jos uþdaviniams ið-spræsti bûtinø instrumentø. Tad, pa-mirðæ savo ketinimus aiðkintis eks-pertizës metu �leidiniø darbuotojø�ir �nemaþos dalies visuomenës�nuomonæ apie tas �ugnis� ir �ðildy-mus�, baigæ ekspertizæ, jie èia, ro-dos, apsiribojo vien keletu savø sub-jektyviø pasamprotavimø. Labai pa-naðûs � abstraktûs ir beletristiðki, yrair kiti eksperto A. Navicko siûlomi

�pagrindiniai klausimai�. Prisimin-kime juos.

�2. Ar leidinys tobulëja, permàs-to savo uþdavinius, atsiþvelgia á kon-teksto pokyèius, ieðko geriausio jøaktualizacijos bûdo?

3. Ar leidinys sugebëjo susikur-ti neginèijamai reikðmingà niðà Lie-tuvos vieðajame gyvenime? Ar jispraturtina Lietuvos kultûriná gyve-nimà; sugeba palaikyti dialogà su ki-tais kultûros leidiniais?�

Skaitai, ir, rodos, nebereikiatiems leidiniams nei redaktoriø, neiredakcijø darbuotojø, nei þurnalistøar autoriø, savo raðtais palaikanèiøleidinius. Tiesiog iðsiplëðë tas ar ki-tas leidinys ið spausdinimo maðinosnasrø ir nudûmë �tobulëti�, �pamàs-tyti�, �atsiþvelgti�, �ieðkoti�, �susi-kurti�, �praturtinti�, �palaikyti�.

Nieko panaðaus nëra. Jeigu jaukas ir daro visa tai, tai tik ðiø leidi-niø redakcijø darbuotojai, prade-dant vyriausiuoju redaktorium irbaigiant korektoriumi. Personifika-cijø ar sudvasinimø èia nereikia, netas stilius. Mokslo kalboje siektinane personifikacijø, metaforø, alego-rijø ar kitø stilistiniø ámantrybiø, okonkretumo ir tikslumo.

Ðiuo atveju personifikacijos la-bai sunkina ekspertø vertinimo teks-tø supratimà. Pavyzdþiui, �Ar leidi-nys (...) atsiþvelgia á konteksto poky-èius, ieðko geriausio jø aktualizacijosbûdo?� Kà pagal ekspertà A. Navic-kà, leidinys turi aktualizuoti, taip irlieka neaiðku � kontekstà ar jo poky-èius? Pagaliau, kas tie patys konteks-tai � socialiniai, kultûriniai, moksli-niai, ekonominiai ar leidybiniai, po-ligrafiniai, techniniai? Ar autoriuspats suprato, kà norëjo pasakyti?Mokslinë kalba tuo ir skiriasi nuo ki-tø stiliø, kad ji yra konkreti ir abso-liuèiai tiksli, turinti savus, specialiusterminus. Visokiausioms bendry-bëms, abstrakcijoms, neapibrëþtu-mams ir daugiaprasmiðkumams, to-kiems kaip �kontekstai�, �savireflek-sijos�, �problemø tirðtumas�, �inves-ticijos á vieðà erdvæ�, �leidiniø pavi-dalai� ir pan., èia tikrai ne vieta.

Kodël, pavyzdþiui, autorius taipásitikinæs, kad SRTR fondo �(...) pa-rama turëtø bûti traktuojama pir-miausia kaip investicija á vieðà erd-væ...� Juk visi þinome, kad bet koksleidinys pirmiausia skirtas þmogui,þmoniø grupëms ar visai visuome-nei. Vieðai ar nevieðai (uþdarai, pri-vaèiai ar dar kt.) erdvei jis jokios

reikðmës ar átakos neturi. Pagaliau irpats SRTR fondo pavadinimas rodo,kad tarp kitø socialinës informacijospriemoniø jis dar yra ir spaudos (one vieðø erdviø!) rëmimo fondas.Tad ið kur èia ta investicija á vieðàerdvæ? Jeigu jau taip, tai gal tada irpatiems ekspertams reikëjo atliktine kultûros leidiniø, bet tos �vieðoserdvës� ekspertizæ ir paskelbti josvertinimus.

Kita vertus, þmonës kultûros beikitus leidinius skaito, kur pakliuvo,ne vien vieðose erdvëse. Taip rodo vi-si iki ðiol ðalyje ir uþsienio valstybë-se atlikti skaitybos tyrimai. Kaip tikdël to ir knieti ðio eksperto paklaus-ti, o kaip tada, jeigu að, pavyzdþiui,kultûros leidiná mëgstu skaityti nevieðoje, bet privaèioje erdvëje? Tar-kim, vakarais savo kambarëlyje? Ojeigu já skaitau savo lovoje prieð mie-gà? Tai nejaugi þinodamas, kadSRTR fondo vadovai pirmiausia da-rys �investicijà á vieðà erdvæ� su vie-nu ar kitu kultûros leidiniu turësiupusnuogis lëkti ið savo lovos ieðkotitos �vieðos erdvës� (troleibuso, skve-ro, parko, gatvës, pliaþo, paupio irpan.), kur galëèiau ðá leidiná paskai-tyti, kad tik tam ar kitam mano pa-mëgtam leidiniui skaitydamas kokiønors papildomø blogybiø nepridary-èiau, kad tik jis SRTR fondo inves-ticijà per tà nelemtà �vieðà erdvæ�gautø?

Kaip þmonës sako, ið didelio rað-to iðëjo ið kraðto. Skaitai tokius ir ki-tus panaðius ið uþsienio kalbø atkly-dusius stilistinius posakius ar sàvo-kas, nieko naujo ir aiðkaus nesakan-èius, visai prie lietuviø kalbos nepri-tampanèius, bet vis labiau ir labiaubrukamus á mokslinæ lietuviø kalbà.Tada susimàstai, ið kur tas savo gim-tosios kalbos, tokios senos ir garbin-gos, menkinimas bei darkymas? Kastai � duoklë abejotinai ðiø laikø ma-dai, aklas uþsienio specialistø mëg-dþiojimas ir sekimas jais, ar paðëlæsnoras atrodyti kuo ðiuolaikiðkiau irnauju, svetimu terminu ar fraze(nors ir visai netinkama, sunkiai su-prantama, kupina dviprasmybiø)bent kiek padidinti savàjá mokslinin-ko ávaizdá? O gal visa tai � vien var-ganas neiðmanymas, neleistinas sa-vo kalbos negerbimas ir nedovano-tinas jos terðimas?

Prie tos paèios mûsø laikø lietu-viø kalbos menkinimo nelaimës pri-skirèiau ir kitas bëdas, plintanèias ða-lies mokslininkø veikloje, kurios pri-

klauso vien tik nuo paèiø Lietuvosmokslininkø supratimo, jø reiklumosau ir kitiems, pagaliau patriotizmoir, þinoma, iðprusimo, poþiûrio, inte-lekto, kultûros. Tai � ir plaèiai ðiuometu plintàs mokslo traktatuose, di-sertacijose ar magistrø darbuose uþ-sienio mokslininkø bei kitø specialis-tø pavardþiø raðymas vien originaloforma, visai be lietuviðkos tø pavar-dþiø transkripcijos (kokiose apgailë-tinai komiðkoje situacijoje dël to vë-liau tardami lietuviðkai tas uþsienie-èiø pavardes kartais atsiduria patysautoriai bei jø kolegos! O kà kalbëtiapie kitus skaitytojus? Kur dar nepa-garba savajai kalbai?). Tai � ir neþi-nia ið kur atklydæs lietuviø bei kitøðaliø autoriø, minimø moksliniuosestraipsniuose, disertacijose, magist-rø darbuose, vardø (kà ten vardø,net ir vardo inicialø!) neberaðymasir t. t.

Tokiais atvejais visada pasiþiûriu,kas tokios mokslinës monografijos,straipsnio ar mokslinio jø rinkinioautorius, recenzentai ir redaktorius,disertacijos ar magistrantûros bai-giamojo darbo mokslinis vadovas,oponentai, galiausiai � kas tos moks-lo ar mokymo ástaigos vadovas? Tokssavo gimtosios kalbos negerbimas,elementarios raðto kultûros ir etikosnepaisymas labai daug kà sako nevien apie tos institucijos, bet visø josspecialistø, ypaè jos vadovø moksli-ná lygá, mokslinæ etikà, kultûrà, inte-lektà, pagaliau dalykinius reikalavi-mus, mokslo darbø preciziðkumà beijø áforminimo reglamentus. Bet visatai atskira ir labai svarbi tema. Pali-kime jà kitam kartui...

Dar vienas didelis priekaiðtasekspertams bûtø tas, kad vertini-muose apie kultûros leidinius jie ne-paskelbë savo atliktø ekspertiziøfaktiniø duomenø � konkreèiø skai-èiø bei deramai apibendrintos (tar-kime, atliktos matematiniais statis-tiniais ar kitais metodais) jø analizës.Tiesa, ið redakcijos prieraðo mato-me, kad ðiame laikraðtyje yra spaus-dinami ne visø devyniø leidiniø, o tikMokslo Lietuvos ekspertø vertinimai.Ðiuo atveju ekspertai turëjo skaityto-jams skelbti ne vien savo nuomonæ,bet pateikti ir ðio laikraðèio eksper-tizës faktografinius duomenis, pir-miausia tuos, kurie pagrástø ir moty-vuotø jø paèiø padarytus laikraðèiovertinimus. Be to, ten, kur laikraðtislyginamas su kitais kultûros leidi-niais, turëjo bûti skaitytojams pa-

skelbti dar ir tai árodantys (bent jaufragmentiðki) kitø leidiniø eksperti-ziø lyginamieji duomenys. Matmoksle norint palyginti kokius norsdviejø ar daugiau tiriamøjø objektøpoþymius be lyginamosios analizësniekaip neiðsiversi. Kodël ekspertaijos neatliko?

Taigi ekspertø vertinimuose,kaip minëta anksèiau, liko gana daugneaptartø kultûros leidiniø eksperti-zës(-iø) metodologijos ir metodikosdalykø. Be viso to neámanoma atlik-ti geros mokslinës ekspertizës. Kitiekspertizës metodikos klausimai mi-nëtuose ekspertø vertinimuose su-formuluoti labai abstrakèiai ar pami-nëti tik prabëgomis. Tai rodo, kadekspertizës metodologijai ir metodi-kai ekspertai skyrë per maþai dëme-sio. Manau, dël to atlikdami eksper-tizes jie nebeástengë net surinkti ðiøekspertiziø empiriniø duomenø.Veltui gaiðtume laikà jø ieðkodamiminëtø ekspertø vertinimuose. Kon-kreèiø ekspertizës faktø ir duomenøapie tyrinëtus kultûros leidinius ver-tinimuose nëra në vieno. Visa tai ke-lia daug klausimø ir pagrástas abejo-nes. Jas toliau ir aptarsime.

Ar buvo atliktos kultûrosleidiniø ekspertizës?

Á pastaràjá klausimà sunku atsa-kyti net ir labai stropiai iðanalizavusekspertø vertinimus. Ir toliau liekamáslë � kodël ekspertø vertinimuo-se nëra jø rezultatø? Pagaliau ar bu-vo gauti, deramai apdoroti ir apiben-drinti bent kokie nors ðiø ekspertiziøduomenys? Jeigu buvo, tai kodël jienepaskelbti? Na, o jei ekspertiziø ið-vis nebuvo, tai ið kur tada atsiradominëti kultûros leidiniø ekspertøvertinimai, koks yra ðiø vertinimømokslinis lygis bei patikimumas,kiek ekspertø vertinimai pagrásti re-aliais faktais?

Toliau tæsiant ekspertiziø ir jø re-zultatø paieðkà, vis dëlto reikia pri-siminti vienà ðiuo atveju itin svarbøfaktà. Laikraðtis Mokslo Lietuva pa-skelbë ðiø dviejø ekspertø ir ðio vie-no laikraðèio (ið devyniø tirtø leidi-niø) vertinimus. Tad lai minëti eks-pertai nerûstauja dël visø ðiø manopastebëjimø, jeigu jie atliko visøSRTR fondo remiamø kultûros lei-diniø ekspertizes, kaip dera ðiuos da-lykus iðtyrë, o ekspertiziø duomenisir visà kità jø metu surinktà faktog-rafinæ medþiagà (ekspertiziø statis-tinius duomenis, apibendrintus fak-tografiniø analiziø matematinius ro-diklius, schemas, ekspertø vertinimøapibendrinimus ir pan.) perdavë tie-siai uþsakovams.

Taèiau kas gali patikëti iðvado-mis, nepagrástomis konkreèiais fak-tais? Ðiuo atveju kiekvienas skaityto-jas mato ir priima tik tuos ekspertøvertinimus apie laikraðtá, kuriuos ið-spausdino laikraðtis Mokslo Lietuva

�Eurydice� tinklalapyje � naujasEuropos ðvietimo glosarijuskiama palengvinti skirtingø Euro-pos ðvietimo sistemø sàvokø supra-timà. Þinyne pateikiama 770 nacio-naliniø terminø, vartojamø 28 Eu-rydice tinklo valstybëse (tarp jø irLietuvoje). Ðiais terminais þymimosinstitucijos gali bûti ekspertinës, tei-kianèios siûlymus ir iðvadas aukðto-jo mokslo plëtros ir kokybës uþtik-

rinimo klausimais, gali bûti atsakin-gos uþ studijø programas, uþsieny-je ágyto iðsilavinimo, aukðtøjø mo-kyklø, studijø programø vertinimà(akreditavimà) ir finansavimà, vi-suomenës informavimà apieaukðtojo mokslo studijas ir pan.

Þinynas sudarytas ið dviejø da-liø. Pirmoje dalyje terminai patei-

kiami pagal abëcëlæ originalo kalba.Terminø sàvokos apibrëþia institu-cijø teisiná pagrindà, jø finansavimobûdus, funkcijas ir procedûras, vidi-næ institucijø organizacijà. Antrojeþinyno dalyje pateikiami kiekvieno-je atskiroje ðvietimo sistemoje var-tojami terminai pagal administraci-ná institucijø lygmená � nacionaliná,

regioniná, vietos ar aukðtosios mo-kyklos.

Þinynà rasite adresu:http://www.eurydice.org/portal/pa-

g e / p o r t a l / E u r y d i c e /showPresentation?pubid=084EN

Daugiau informacijos: JolantaSpurgienë, Ðvietimo ir mokslo mi-nisterijos Tarptautinio bendradar-biavimo ir Europos integracijos sky-riaus vyriausioji specialistë, tel. (8 ~5) 219 1251, el. paðtas: Jolanta.Spur-giene@smm.lt

Ryðiø su visuomene skyriausvyriausioji specialistë

Aida Janionytëtel. (8 ~ 5) 219 1233

Kokios reikia �Mokslo Lietuvos�

Apie ekspertizæ (2)

2007 m. balandþio 5�18 d. Nr. 7(363) 11

Pradeda veiktiEuroTermBank

konsorciumo ávairiø kalbøterminologijos portalas

EuroTermBank konsorciumas praneða, kad pradës veikti ávairiø kalbø ter-minologijos portalas adresu www.eurotermbank.com. Tai daugelio Europos ter-minø bankas, teikiantis bendrà sàsajà su iðsamiais þiniatinklio terminologi-jos iðtekliais. Ðiuo metu galima rasti maþdaug 600 tûkst. terminø áraðø, ku-riuose yra daugiau kaip 1,5 milijono terminø ávairiomis kalbomis. Daugiau-sia dëmesio EuroTermBank skyrë vadinamø naujø Europos ðaliø kalboms, t. y.estiðkiems, vengriðkiems, latviðkiems, lietuviðkiems ir lenkiðkiems terminamsbei jø atitikmenims anglø, vokieèiø, prancûzø ir kitomis kalbomis (ið visoátraukta daugiau kaip 25 kalbos). EuroTermBank konsorciumas á duomenøbazæ toliau átraukia visus galimus terminologijos iðteklius arba perEuroTermBank susieja juos su pagrindine terminologijos tinklø sàsaja.

Poreikis turëti prieigà prie ávairiø kalbø suderintos terminologijos eu-ropinës, ekonominës ir socialinës plëtros kontekste tampa vis aktualesnis.Taèiau ávairiø kalbø terminai vis dar kuriami ir platinami tam tikrose ástai-gose, ámonëse. Specializuotus terminø rinkinius neretai sunku pasiekti, ne-maþai terminologijos duomenø galima gauti tik spausdinta forma, o konfi-dencialumas ir autoriø teisës daþnai laikomos didesniu prioritetu nei duo-menø pasiekiamumas ir kokybë.

Kaip atskira paslauga EuroTermBank portale siûlomas bendrasis paieð-kos portalas, teikiantis sàsajà su centrine duomenø baze, kitais vietiniais irtarptautiniais terminø bankais. Ðis portalas gali bûti nesunkiai iðpleèiamasákeltais naujais terminologijos iðtekliais. Unikali áraðø jungimo technologi-ja padeda vartotojui lyginti visuose terminø rinkiniuose ávairiomis kalbomispateikiamus atitinkamus terminus. Turinio teikëjai naudoja parinktá, kuriaprisijungus prie tinklo galima átraukti ar redaguoti áraðus.

�Projektas, vykdomas kartu su aðtuoniais partneriais ið septyniø Europos ða-liø, nutiesia tiltus tarp atskirø �naujosios� ir �senosios� Europos terminologijospasauliø, terminografijos ir kompiuterinës lingvistikos. Á kalbos masyvui skirtà rin-kiná átraukta daugybë ávairiø kalbø terminø. Be to, kaip nurodo Kelno taikomøjømokslø universiteto Informacijos vadybos instituto prof. dr. Klausas DirkasSchmitzas, èia panaudotos naujausios technologijos, nuo efektyviausiø praktiniøterminø tvarkymo metodø iki duomenø modeliavimo, siekiant sukurti IPR ap-dorojimo modelá ir aukðèiausius technikos standartus atitinkanèias programas�.

Naujasis terminologijos portalas ypaè naudingas vertëjams, lokalizuoto-jams, terminologams, redaktoriams ir visiems, dirbantiems lingvistikos srity-je. Tai patikimas mokslininkø, pedagogø, studentø ir kitø vartotojø informa-cijos ðaltinis. Kaip bendro terminø naudojimo árankis jis gali praversti orga-nizacijoms, norinèioms skelbti savo terminø rinkinius vieðai arba pasirinktaiauditorijai. Kaip terminologijos þiniatinklio tarnyba ji bus ádomi programi-nës árangos kûrëjams, ketinantiems á jas átraukti terminologijos paslaugas.

Portalas sukurtas atsiþvelgiant á tarptautinius standartus, pavyzdþiui, ISO12620, ISO 16642. Lengvà keitimàsi duomenimis uþtikrina TBX formatas.Terminø banke visi terminai suskirstyti pagal dalykines sritis remiantis Eu-rovoc�u � oficialiu daugiakalbiu Europos Sàjungos tezauru. EuroTermBanktyrimo metodika ir svarbiausi rezultatai pateikti monografijoje Towards Con-solidation of European Terminology Resources. Experience and Recommen-dations from EuroTermBank Project.

Dr. Albina Auksoriûtë

ir savo tinklalapyje pateikë SRTRfondas, tai yra nepagrástus jokiaisfaktais ar konkreèiais ekspertiziø,analiziø ar tyrimø duomenimis.(Kad skelbdamas net dalinius savoekspertizës duomenis ekspertas kas-kart privalo bent trumpai pristatyti irpaèià ekspertizæ ar tyrimà, jau minë-ta anksèiau.) Tuo metu, kokià eks-pertiziø medþiagà ar duomenis gavoSRTR fondo vadovai, skaitytojui ne-þinoma. Kad ðie mano samprotavi-mai taip pat nepasirodytø abstraktûsir nepagrásti faktais, gráþkime prieminëtø ekspertø vertinimø origina-liø tekstø ir analitiðkai paþiûrëkime,kà jie rodo? Dël to, atsiribokime nuobet kokiø prielaidø.

Pirmiausia prisiminkime, kadprieð tai jau buvome nustatæ, jog eks-pertø vertinimuose, paskelbtuoselaikraðtyje Mokslo Lietuva, jokiø eks-pertiziø duomenø nëra. Vadinasi, ðisfaktas negali patvirtinti to, kad laik-raðèio ekspertizës buvos atliktos.

Dabar iðsiaiðkinkime, ar eksper-tø raðiniuose yra minima sàvoka�ekspertizë�? Iðnagrinëjus raðiniø tu-riná ir terminus (sàvokas) paaiðkëjo,kad abu ekspertai sàvokø �eksperti-zë� ar �leidiniø ekspertizë� laikraðty-je, deja, taip pat në karto nepaminë-jo. Faktas tikrai keistas ir keliantis ne-

rimà, nes jis, kaip ir ekspertizës duo-menø nebuvimas, taip pat nerodo,kad leidiniø ekspertiziø bûta.

Kà rodo raðiniø tekstuose gimi-ningi ir sietini su ekspertize termi-nai? Keletas jø bei kitø savotiðkøuþuominø apie tai ekspertø raðiniuo-se vis dëlto yra. Taèiau su ðiomis sà-vokomis taip pat nemaþa painiava.Bëda, kad jos yra nekonkreèios, nesneapibrëþta ir nepaaiðkinta seman-tinë prasmë. Aptarkime tai plaèiau.

Laikraðèio Mokslo Lietuva ver-tinimus doc. dr. A. Samalavièiuspradeda taip: �Apþvelgiant ir eks-perto poþiûriu vertinant SRTV(ðiame straipsnyje, kaip nurodytaanksèiau, naudojama kita santrum-pa � SRTR, � V. R.) fondo jau de-ðimtmetá remiamus Lietuvos kultû-ros leidinius (...).� Ið kur tas �apþvel-giant�. Nejau ið tikrøjø turima min-tyje laikraðèio apþvalga? Ir kodël�eksperto poþiûriu�? Èia susiduria-me su loginiu minties kalambûru: iðkur atsirado tas eksperto poþiûris, jeinebuvo atlikta leidinio ekspertizë. Ojei nebuvo ekspertizës, tai koks gi èiaekspertas ir jo poþiûris? Kita vertus,kà �apþvelgiant�? Gautus ir èia (laik-raðtyje bei SRTR fondo tinklalapyje)nepaskelbtus kultûros leidiniø eks-pertiziø duomenis ar ekspertizei

skirtus laikraðèius? Gal pats eksper-tas tà ir teþino...

Docento tekste randame ir kitàðiuo atveju vertà dëmesio (eksper-tizës?) uþuominà. Jis raðo: �(...)prielaidomis ir buvo remtasi tai-kant kriterijus leidiniø eksperti-niam vertinimui.� Èia ir vël tarsi sa-votiðka loginë aliuzija á ekspertizæ,nes kaip galima atlikti �ekspertinávertinimà� neatlikus paèios eksper-tizës? Kita vertus, kas gali patvirtin-ti, kad bûtent taip autorius supran-ta �ekspertiná vertinimà�? O gal tas�ekspertinis vertinimas� jam tëratik laisvas ir subjektyvus pasampro-tavimas apie leidiná, ðiek tiek pasi-þvalgius po vertinamo laikraðèiopuslapius? Jei taip, tai jokios moks-linës ekspertizës uþuominø èia irginëra. Priminimas, kad ekspertiniamvertinimui buvo taikomi kriterijai,taip pat apie ekspertizæ nieko kon-kretaus nepasako, nes jie toliau ver-tinimuose visai nebeminimi � nëranei iðvardyti, nei aptarti. Jais nesi-remta ir raðant ekspertø vertinimus.

Ekspertas A. Navickas savo ra-ðinyje sàvokos �ekspertizë� taippat nemini. Taèiau jo vertinimuo-se randame toká áraðà: �Prieð pra-dedant konkreèiø leidiniø analizæ,bûtina (...).� Pastarasis priminimas

(gal sau, gal sau ir kitiems eksper-tams, gal ekspertiziø uþsakovams?)aiðkiai rodo, kad autorius tikrai þi-nojo, jog norint kaip ekspertui áver-tinti vienà ar kità kultûros leidiná,reikia atlikti jo analizæ (ne pasiþval-gyti po leidiná ar já apþvelgti). Lyg iratrodytø, kad jis ir pats ruoðësi jàdaryti (o gal ir atliko?), ir kitus eks-pertus skatino taip pasielgti. Taèiauvien sàvokos �analizë� paminëjimasekspertizës tai pat dar nerodo. Tamreikëtø þinoti, kaip pats ekspertasðià analizæ suprato � ar jà tapatinosu ekspertize, ar suvokë vien kaipmëgëjiðkà ir lengvà pasiþvalgymàpo leidiniø puslapius, kad toliau sa-vo vertinimuose galëtø ramiai pa-raðyti, jog �Pagal tematikà ir peri-odiðkumà juos (ekspertø vertintusdevynis kultûros leidinius, � V. R.)galima suskirstyti bent á keturiasgrupes (...)�, arba kad �Mokslo Lie-tuva. Lietuvos mokslininkø sàjun-gos leidinys� ir pan. Argi tam nusta-tyti reikia ekspertiziø ir ekspertø?O gal ðiuos laikraðtyje paskelbtuspadrikus, jokiais ekspertizës duo-menimis nepagrástus savo vertini-mus jis kaip tik ir supranta kaip laik-raðèio analizæ?

Visa tai rodo, kad ekspertoA. Navicko leidiniø vertinimuose

ekspertizë visiðkai nëra minima. Ðia-me jo raðinyje nëra ir aiðkiø uþuomi-nø ar kitø árodanèiø faktø, kad mi-nëtø kultûros leidiniø ekspertizës visdëlto buvo atliktos. Todël skaitytojuilieka vien neapibrëþta leidiniø ana-lizës uþuomina ir savotiðka máslë �kodël ið ekspertø akiraèio, raðantMokslo Lietuvos ekspertø vertini-mus, visiðkai dingo tiek paèios eks-pertizës, analizës, tiek jø metodikosdalykai, tiek informacija apie jø me-tu ágytus leidiniø tyrimo duomenis?

Dël viso to skaitytojui taip ir lie-ka neatsakytas labai svarbus klausi-mas � ar ið tikrøjø buvo atliktosSRTR fondo remiamø kultûros lei-diniø mokslinës ekspertizës. Ap-maudu, bet visi iki tol ðiame straips-nyje iðvardyti faktai (raðiniuose ne-paminëta sàvoka �ekspertizë�, ne-apibrëþti ekspertizëms privalomimetodologijos bei metodikos daly-kai, nepagrásti konkreèiais eksperti-ziø duomenimis ekspertø vertinimaiir kt.) nesudaro palankiø prielaidøatsakyti teigiamai. Tegul atsakymà áminëtà klausimà, dar kartà atidþiaiperskaitæs laikraðtyje minëtus eks-pertø vertinimus, susiras sau kiek-vienas Mokslo Lietuvos skaitytojas.

Bus daugiau

12 2007 m. balandþio 5�18 d. Nr. 7(363)DISKUTUOJAME

Lietuviðkosmokyklos �

paradoksas?

Mokslo Lietuva.Mûsø diskusija ágijo pa-greitá, ásivaþiavo. Betklausimø nemaþëja. Kàgerbiamasis Algimantas Masaitis atsa-kytø á Gintauto Ðapokos nuogàstavi-mus, kad kai kurios Vilnijos kraðto len-kø iniciatyvos ne telkia vietiniø lenkø irlietuviø tautas, bet kartais jas prieðina,net pjudo? Mintyje turiu statomus pa-minklus ir atminimo þymenis ArmijosKrajovos kovotojams, kurie Vilnijoskraðte nukreipdavo ginklà prieð taikiuslietuvius. Tai ir paroda Ðalèininkøkultûros centre Vilniaus arkivyskupuiRomualdui Jalbþykovskiui, kuris pa-siþymëjo lietuviø kunigø ir tikinèiøjøpersekiojimu, neásileido á Vilniausvyskupijos baþnyèias pamaldø lietuviøkalba. Buvo teisingai Kazimiero Garð-vos pasakyta: tokios parodos nesukeltølietuviø pasipiktinimo, jeigu jos objek-tyviai ávertintø vienos ar kitos asmeny-bës veiklà Lietuvoje. ArkivyskupàR. Jalbþykovská parodø rengëjai galipristatyti, kaip tik nori, tai jø reikalas,taèiau argi Lietuvoje lietuviai neturi tei-sës priminti to paties arkivyskupo pada-rytø skriaudø lietuviðkumui? Ar mes tu-rime teisæ á savo istorijos traktavimà,pagaliau ar turime teisæ turëti savo po-zicijà ir nuomonæ gimtojoje ðalyje?

Algimantas Masaitis. Dël Armi-jos Krajovos reikalø nelabai norë-èiau kalbëti, nes tai politinis dalykas,mano galva, neuþbaigtas, o tai, kasbuvo mëginta spræsti, padaryta ne vi-sai teisingai. Toks mano poþiûris.Prie ðios problemos dar reikës gráþ-ti. Galimas dalykas, kad teks ieðkotikompromiso, bet akivaizdu, kad þu-dyniø buvo per daug, lietuviai buvoþudomi kryptingai. Bet ir èia laikas

savo daro: reikia ieðkoti abi-pusio supratimo.

Dël parodos arkivyskupuiR. Jalbþykovskiui. Vilniaus arkivys-kupu jis tapo po to, kai savo pirmta-kà arkivyskupà Jurgá Matulaitá iðstû-më á Marijampolës vienuolynà ir uþ-ëmë jo vietà. Bet Lietuvà uþëmus vo-kieèiams R. Jalbþykovskis buvo ið-siøstas á tà patá vienuolynà Marijam-polëje, á kurá jis buvo iðtrëmæs J. Ma-tulaitá. Ten dienas leido kaip pensi-ninkas. Tikriausiai turëjo laiko daugkà apmàstyti, ypaè prieð mirtá.

Gintautas Ðapoka. Norëèiau pri-minti, kad R. Jalbþykovkis 1944 m.sovietams iðstûmus vokieèius ið Lie-tuvos 8 mënesiams gráþo á Vilniø ir to-liau vadovavo arkivyskupijai. 1945 m.pasitraukë á Lenkijà, gyveno Balsto-gëje ir ten mirë 1955 metais. Netekogirdëti, kad bûtø pakeitæs savo paþiû-ras lietuviø atþvilgiu, atgailavæs dëljiems padarytø skriaudø.

A. Masaitis. R. Jalbþykovskisbuvo ne vienintelis ðio kraðto lenkin-tojas, veikë visa lenkinimo sistema.Jeigu Lenkø rinkimø akcija Lietuvo-je nesiektø aðtrinti tautiniø santykiøVilnijos kraðte, Ðalèininkuose ne-rengtø R. Jalbþykovskiui skirtos pa-rodos. Patiems ðio kraðto lenkø va-dukams visiðkai aiðku, kad tokia pa-roda tik paaðtrina padëtá. Pabrëþti-nai norima parodyti: ðtai mes esa-me� Bet tà patá savo buvimà juk ga-lima parodyti visai kitais bûdais, ne-uþgaunat lietuviø jausmø.

G. Ðapoka. Noriu gráþti prie Lie-tuvos ir Lenkijos seimø asamblëjos,kuri renkasi du kartus per metus irsprendþia abiem ðalims aktualiusklausimus. Paskutinëje asamblëjoje

Lenkijos Seimo narys GintowtasDziawaltowskis savo praneðime pa-sakë ðtai koká sakiná: �Lietuvos pa-radoksas yra tas, kad Vilniaus krað-te ðalia lenkiðkø mokyklø statomosir lietuviðkos mokyklos.� Cituoju pa-gal Auðros 2006 m. Nr. 23.

O visi Lietuvos Seimo nariai ty-lëjo, vadinasi, juos tenkina tokiostraktuotës. Visai galimas dalykas,kad tokie Seimo nariai kaip Valde-maras Tomaðevskis ir atstovavo Lie-tuvos reikalams toje asamblëjoje.

Skaldymosi politikainaudojamos mokyklos

A. Masaitis. Pusæ amþiaus dirbupedagogo darbà ir noriu paþymëti,kad tas mokyklø skirstymas á lenkið-kas ir lietuviðkas Vilnijos kraðte mannepatiko anais laikais, nepatinka irdabartiniais. Atskirtis nëra geras da-lykas, nes skirstydamiesi mes ilgamapsikasëme, álindome á apkasus. Vie-na pilis lenkiðka, kita lietuviðka, irtaip stovime vieni prieð kitus.

Jeigu bûtø neskubëta tas mokyk-las atskirti, ðiandien daugelá dalykøbûtø lengviau spræsti.

Kazimieras Garðva. O ðtai Rû-diðkiø ir Pagiriø mokyklos. Kaip pa-komentuotumëte jø veiklà?

A. Masaitis. Rûdiðkëse buvo di-delë trikalbë mokykla. Taèiau ðian-dien neliko në vieno mokinuko rusa-kalbio. Maþëja ir lenkø. Lietuviødaugëja. Pagiriuose ta pati tenden-cija. Tik dviejose klasëse-komplek-tuose dar yra keli mokinukai, kurie

mokosi rusø kalba. Lenkø padaugë-jo, bet dabar padëtis stabilizavosi. Olietuviø moksleiviø daugëja.

Dël Marijampolio mokyklos, kurman teko 46 metus mokytojauti ir bû-ti vidurinës mokyklos direktoriumi.Marijampolio vidurinë iðaugo ið pra-dinës mokyklos. Sovietiniais laikaisvietinës tarybinio ûkio partinës orga-nizacijos iniciatyva buvo atidarytosrusø klasës, bet ilgainiui, tëvams pa-geidaujant, tos rusø klasës iðnyko.

Per Atgimimà sukruto lenkø agi-tatoriai ir remdamiesi Lietuvos Kon-stitucija pareikalavo atidaryti lenkið-kas klases. Atsirado vienas kitas të-vas, kuris savo vaikus norëjo mokytilenkø kalba. Jie buvo visais bûdaisagituojami siekti lenkiðkø klasiø ati-darymo. Tie agitatoriai � tai Lenkørinkimø akcijos Lietuvoje aktyvistai.Jiems rûpëjo Marijampolyje bûtinaiatidaryti lenkø mokyklà ir kad ji bû-tø po vienu stogu su lietuviðka. Aðárodinëjau, kad Europos Sàjungosðalyse nëra dvikalbiø ir trikalbiø mo-kyklø, nes tai daryti netikslinga.

10 metø man pavyko nuo dvikal-bës mokyklos Marijampolyje apsigin-ti, taèiau buvau smarkiai puolamas.Kai atëjo mano pensinis amþius, o ásta-tymai buvo tokie, kad mûsø darbà bu-vo galima koreguoti darbo sutartimis,tai mane bemat iðstûmë á pensijà. Odabar po 6 mën. trûkusio skandaloMarijampolyje atidaryta lenkiðka mo-kykla tose paèiose patalpose.

Elgiamasi iððaukiamai. Lenkiðkaklasë graþiai suremontuota, ástatytosdidþiulës naujos durys, priveþtakompiuteriø, yra internetas. Visaimokyklai reikia renovacijos, bet vi-sas dëmesys telkiamas tik á lenkiðkà-jà dalá. Visa tai pykdo þmones, ne

vien lietuvius, bet ir vietinius lenkus.Praeis metai kiti, ir visi ásitikins,

kad tokia skaldymo politika, o tiks-liau � politikavimas, prie gero neve-da. Ne ten turi bûti telkiamos pa-stangos. Taèiau patys vietiniai þmo-nës turi ásitikinti, kad ne ðis kelias yrateisingas. Toks veikimas nepadës vie-tiniams lenkams geriau integruotis áLietuvos valstybës gyvenimà, dauge-lis jø kaip buvo nuoðalyje, taip ir liksstovëti kelkraðtyje.

Laukti ne rankas sudëjus,bet dirbant

M. L. Suprantu, kà norite pasaky-ti: ne tokia yra Lietuvos ir Europos Sà-jungos politika savo regionø ir tautiniømaþumø atþvilgiu. Taèiau vietiniaiagitatoriai nenori, kad lenkakalbiaiVilnijos gyventojai integruotøsi á Lie-tuvos kultûriná ir visuomeniná gyveni-mà, jie daro viskà, kad tø gyventojø at-skirtis nuo Lietuvos valstybës didëtø.Ne integracijos, bet atskirties politika.Ar teisingai formuluoju? Patys vieti-niai gyventojai turi savyje subrandintinorà bûti Lietuvos pilieèiais ne pagalpasà, bet pagal ásitikinimus. Bet kadtaip ávyktø, reikia laiko? Laukimas �geriausia politika?

K. Garðva. Penkiolika metø laukë-me, dar palauksime penkiasdeðimt.

A. Masaitis. Reikia laukti nerankas sudëjus, bet dirbant. Ne mie-goti kvieèiu, bet ramiai dirbti. Nesi-nervinant ir nesiblaðkant. Pats gyve-nimas parodys, ar ta lenkiðka mo-kykla Marijampolyje reikalinga, ar

nereikalinga. Mano ásitikinimu, ji èiavisai nereikalinga. Ir daugelio vieti-niø tëvø ásitikinimu � taip pat. Vie-tiniai vaikai jos ir nelanko. Seniûnasá tà mokyklëlæ atveþa mokinukus iðgana tolimø apylinkiø.

M. L. Noriu paklausti Jono En-driukaièio, ar daug Vilnijos kraðte tu-rime tokiø mokytojø, mokyklø vadovøkaip Algimantas Masaitis. Tokiø þmo-niø, kurie sugeba su vietiniais gyven-tojais sugyventi, juos suprasti ir veiktivalstybiðkai. Apskritai, koks yra moky-tojo vaidmuo Vilnijoje?

J. Endriukaitis. Mûsø mokytojø,mokyklø vadovø vaidmuo labai dide-lis ðiame kraðte. Ten, kur buvo gerivadovai, mokytojai, tos mokyklos netik iðsilaikë, bet jos tvirtëjo, augo, irten pasiekta gerø rezultatø. Tokiømokytojø ir mokyklø yra Bezdonyse,Rieðëje, Turgeliuose, Ðalèininkuose.Jø daug. Deja, ne visur. Labai svarbu,kad mokytojas toje vietovëje bûtømatomas, nenutolæs nuo mokyklos.Jau keli mokyklø vadovai spaudojeyra raðæ, kad mokytojas ir direkto-rius turi bûti netoli savo mokyklos.Kad moksleiviai ir jø tëvai tuos mo-kytojus ir mokyklø vadovà matytøkuo daþniau, kad jie turëtø kuo di-desnæ átakà toje vietovëje.

Pateiksiu mûsø didelio pralaimë-jimo pavyzdá � tai Pabarë. Buvo pui-kios patalpos, visa, ko reikia ir kodaþnai trûksta kitose kaimo mokyk-lose. Taèiau ið lietuviðko darþelio vai-kai eidavo mokytis á lenkiðkas klases.Buvau Vilniaus apskrities ðvietimoreikalø patarëjas ir nuvaþiavau á Pa-baræ iðsiaiðkinti, dël kokios prieþas-ties vaikai eina á lenkiðkas klases. Pa-vaikðèiojau ir pamaèiau, kad labaigeromis sàlygomis ten dirbama. Pri-

ëjæs su mokytoju prielango pagyriau, kadviskas aplinkui graþu,paklausiau, kaip upe-lis vadinasi. Mokytojaprisipaþino neþinanti:atvaþiuoja ið Kauno.Pamokos jau bûnaprasidëjusios. Kaipaskutinë pamoka

baigiasi, tai jau autobusas netoli sto-telëje burzgia, kelias minutes moky-tojos palaukia� Po 2�3 metø lietu-viðka mokyklëlë uþsidarë, nors jainieko netrûko.

Mokytojas yra visa ko vadovas tokraðto mokykloje. Jeigu tokiø entu-ziastø pavyksta rasti, tai mokykla gy-vuos ir mokiniø joje netrûks. Jeigumokytojas atvaþiuojantis ir á aplinkàneáaugæs, tai nieko gero nelauk.

Uþ tvarkà pirmiausiasavo paèiø kieme

K. Garðva. Apskrityje jau penkioslietuviðkos mokyklos uþdarytos. Kur-melioniø, Tabariðkiø � ar ten buvoprasti vadovai, o gal kitos prieþastys?

J. Endriukaitis. Tabariðkëse mo-kyklos vadovë pradëjo fiziðkai muð-tis su savo kolegëmis. Tai apie kokálietuviðkos mokyklos autoritetà tadagalima kalbëti.

lëtai gyjanti kraðtoistorijos þaizda (3)Vilnija:

Mokslo Lietuvos redakcijoje diskutuojame apie Vilnijos reikalus, ðio regiono integracijos sunkumusá Lietuvos valstybës gyvenimà. Diskusijoje dalyvavo didþiulæ profesinës veiklos ir gyvenimiðkàjà patirtásukaupæ asmenys: Vilniaus miesto savivaldybës tarybos narys, labdaringo Aldonos ir Jono Èingø fon-do pirmininkas Jonas Endriukaitis, Vilnijos draugijos pirmininkas humanitariniø mokslø daktaras Ka-zimieras Garðva, Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës RytøLietuvos programos poskyrio vedëjas Alfonsas Kairys, Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmininkas, My-kolo Romerio universiteto Politikos mokslø katedros vedëjas doc. dr. Antanas Kulakauskas, Lietuviøðvietimo draugijos Rytas pirmininkas Algimantas Masaitis, ûkininkas, kolekcininkas, kraðtotyrininkas,bibliofilas, giminës tyrinëtojas ið Alytaus rajono Gintautas Ðapoka ir Lietuvos mokslø akademijos tik-rasis narys lituanistas prof. Zigmas Zinkevièius.

Pradþia Nr. 5

Apie aktualias Vilnijos problemas diskutuoja Kazimieras Garðva,Algimantas Masaitis, Gintautas Ðapoka ir Alfonsas Kairys

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2007 m. balandþio 5�18 d. Nr. 7(363) 13DISKUTUOJAMEA. Masaitis. Dabar ne taip svar-

bu, kà ðalia mûsø daro lenkø agita-toriai, bet labai svarbu, kokios yra ta-me kraðte lietuviðkos mokyklos. Jasreikia labai smarkiai stiprinti. Atei-na atsitiktiniai mokytojai, kasmetkeièiasi � nieko gero nebus. Jeigumokytojo pavyzdys þmonëms neke-lia pasigërëjimo � dar blogiau. Kitosjëgos tuojau pat pasinaudoja tokiaisfaktais. Dabar svarbiausia ne naujømokyklø kûrimas, bet esanèiø mo-kyklø stiprinimas. Jeigu jos bûtø stip-rios, tai Ðalèininkø rajone kelios pra-dinës mokyklëlës nebûtø uþdarytos.

K. Garðva. Ne kelios, bet 10 mo-kyklø uþdaryta. Kasmet uþdaromapo mokyklà, o në viena nauja neati-daroma.

A. Masaitis. 66 þidiniai lietuvið-kumo veikia. Kad daugiau mokyk-los nebûtø uþdarinëjamos, reikalin-ga jø gera prieþiûra. Svarbu þmonë-mis pasitikëti, bet ne maþiau svarbuir tikrinti. To dar labai stinga.

M. L. Kas turi tikrinti?A. Masaitis. Pirmiausia ðvietimo

institucijos � savivaldybiø ir apskri-ties. Man skaudu girdëti apie prastàmokytojø elgesá, o mane pasiekia to-kios þinios. Neseniai gavau praneði-mà, kad vienoje mokykloje nëra nu-statyta pamokø pradþios ir pabaigos.Kada mokytojas atvaþiuoja, tada irpradeda pamokas. Kada nori, tadaiðvaþiuoja. Apmaudu, kad patys sa-vo kieme nepadarome tvarkos.

M. L. Gerø mokytojø problema �amþina, visais laikais jø trûko ir, ma-tyt, visada trûks.

J. Endriukaitis. Atvaþiuojantysmokytojai, jeigu tokiø dauguma �tai viena didþiausiø problemø.

A. Masaitis. Atvaþiuojantys ge-riau negu nieko, bet tai labai blogai.Mokytojai turi áaugti á tà vietà, netper atostogas turëtø ið tos vietos ne-iðvaþiuoti. Turi tëvynæ paþinti ir pouþsienius pavaþinëti, bet ir prie savomokyklos daug laiko praleisti. Svar-bu su mokiniø tëvais nuolat bendrau-ti, susitikti su vietiniais þmonëmis.

Tik per Vilniø atsigausLietuva

M. L. Kad jau kalbamës �MoksloLietuvos� redakcijoje, tai paklausiu:kà Vilnijos labui galëtø padaryti ir li-gi ðiol nedaro mûsø mokslininkai?

J. Endriukaitis. Bûtø labai nau-dinga, jeigu bent retkarèiais á moks-lininkø konferencijas Vilniuje galë-tø atvykti mokytojai. Ne tokia jau di-delë problema mokytojams èia atva-þiuoti, gal rastume ir kur pernakvo-ti, ðiokiø tokiø lëðø tiems reikalamsgalëtume skirti. Tuos kraðto moky-tojus labai svarbu bûtø su Vilniausinteligentija glaudþiau suartinti.Kad nebûtø taip: iðvaþiavo kur norsá Dieveniðkes, uþsikuitë kasdieni-niuose rûpesèiuose, á Vilniø tik kar-tà ar du per metus atvaþiuoja�

Mes veþame á tà kraðtà lietuvið-kas knygas, bet jos daþnai atsitikti-nës, atliekamos. Reikia sistemingodarbo, kai ko galëtume pasimokytiir ið lenkø. Lenkiðkø mokyklø moks-leiviai daþnai nuveþami á Lenkijà,ekskursijose jiems aprodomos tosðalies áþymybës. Lietuviðkø mokyk-lø vaikams ekskursijø dar per maþairengiama po Lietuvà.

M. L. Tai lëðø ar iniciatyvos trû-kumas?

J. Endriukaitis. Pirmiausia norotrûkumas. Lëðø kelioms mokyklomsesu paþadëjæs. Ðalèininkuose vieno-je mokykloje baigdamas kalbà sakau:Vilniuje bus krepðinio varþybos, at-vaþiuokite, bet prieð krepðiná pa-vaikðèiokite po Vilniø, mes jums su-rengsime ekskursijà� Pusë metø

praëjo, o norinèiøjø neatsirado. Kelio-se mokyklose tà siûliau. Vadinasi, mo-kytojø problema. Vaikai su entuziaz-mu tokius pasiûlymus sutinka, betpaskui niekas jiems nepavadovauja,nepadeda, neorganizuoja. Tuo viskasbaigiasi. O juk negali ið kitur atvaþia-væs þmogus ten vietoje ávesti tvarkà.

Ir pabaigai. Su kraðto pedagogaisturëtø bûti mezgamas ir intelektinisryðys. Vilniaus mokytojø namuosemes organizavome ðvietimo centrà,buvo atëjæs Darius Kuolys, kiti asme-nys, bet mums pristigo jëgø. Dabar,kai nebebûsiu Vilniaus miesto savival-dybës tarybos narys, gal liks daugiaulaiko. Manau, kad Mokytojø namaimokytojams turëtø bûti antraisiais na-mais. Tuo labiau, kad dabar duris at-vërë graþiai atnaujinta Ðv. Kotrynosbaþnyèia, ten vyksta ádomûs koncer-tai. Reikëtø siekti, kad Vilnijos moky-tojai Vilniuje jaustøsi kaip namuose.Marijos Gimbutienës knygoje, kuri

po Vilniaus rajono mokyklas, paþiûrë-ti, kaip ði ðventë ðvenèiama. Nustebau,nes Lietuvoje niekur to neteko maty-ti. Net vaikø darþeliuose maèiau susi-kabinusius rankytëmis vaikuèius � len-kiukus kartu su lietuviukais. O Àþuo-lai þaliuos girdëjau taip traukianèius,kad net skambëjo. Ne kartà esu sakæs:jeigu mano valia bûtø, tai visus Lietu-vos mokyklø direktorius atveþèiau áVilnijos mokyklas, Vilniaus ir Ðalèinin-kø rajono, kad pasiþiûrëtø.

Tuo paèiu metu aplankiau ir Vil-niaus mokyklas, apie tai neverta netðnekëti. Buvo uþrakintos arba minë-jimai vyko, kad tik bûtø padëtas�paukðèiukas�.

M. L. Vilniaus mokyklose visasparakas, matyt, iðeikvojamas perÐv. Valentino dienà.

Z. Zinkevièius. Skirtingai nuoVilniaus miesto mokyklø, Vilniaus irÐalèininkø rajonø mokyklose á ðven-tes moksleiviai ateina su savo tëvais,

giminëmis, kuriems rûpi, ko vaikaiiðmoko ir kaip ðvenèia.

Taèiau M. Gimbutienës þodþiamsvisiðkai pritariu. Èia, kaip ir visamekraðte, yra ypatingos sàlygos, lietuvy-bei kyla daug pavojø, ir tai þmonëmssuteikia vis naujos ir sveikos energi-jos. Ir dar á kà norëèiau atkreipti dë-mesá: ðiame kraðte labai paplitæ ávai-rûs mitai � lenkomanø politikuotojøskleidþiamos nesàmonës. Ir þmonësjomis tiki. Kai kurios tø nesàmoniøtapo visuotinai priimtos ir ne vienLietuvoje, bet ir uþsienyje. Kad ir tokslingvistams gerai þinomas dalykas.Vietinë lenkø kalba paplitusi á ðiauræ

nuo Vilniaus ir maþdaug iki Vilniaus,o toliau á pietus kalbama gudiðkai,t. y. baltarusiðkai. Bet pamëginkite taipaaiðkinti tiems, kas nenori girdëti.Jus pradës átikinëti, kad tai esanti len-kø tarmë. O uþ Lietuvos sienos ta patikalba, kuri niekuo nesiskiria, jau va-dinama gudø kalba. Tai ar èia ne mi-tas? Labai solidþioje Lenkijos spau-doje apie tai esu raðæs, bet mane uþ-sipuolë: kodël dabar Zinkevièiusskleidþia tokias nesàmones, kad Vil-niaus kraðte gali bûti kaþkokia balta-rusiø kalba?.. Lingvistui tai jokiø abe-joniø nekyla, ið pirmo sakinio aiðku,kad tai ne lenkø kalba. Bet mitas ási-galëjæs.

Ar reikia programos RytøLietuvai

M. L. Paprastai ásigali mitai, ku-rie kaþkam naudingi. Manau, pats lai-kas suteikti þodá Tautiniø maþumø ir

Alfonsas Kairys. Jeigu neprieð-tarausite, ið pradþiø pakalbësiu apieTautiniø maþumø ir iðeivijos depar-tamento darbà Rytø Lietuvoje, kurisdaugeliui þmoniø maþai þinomas,jeigu neatveriamas departamentotinklalapis. Ten tø naujienø yra.

Sakoma, kad Lietuvoje yra 115tautiniø maþumø. Taèiau galima audi-torijai patikslinti, kad yra 116: lietuviaiyra tautinë maþuma Vilniaus rajone,kur gyvena per 20 proc. lietuviø, Ðal-èininkø rajone (10 proc.) ir Visaginomieste (15 proc.). Todël departamen-te ásteigtas Rytø Lietuvos programosposkyris, kuriam man tenka vadovau-ti. Prof. Z. Zinkevièiui bûnant ðvieti-mo ir mokslo ministru veikë (iki2003 m.) programa Rytø Lietuvai.Paskui parengëme programos projek-tà 2004�2006 m., bet ið tuometinës vy-riausybës buvo gautas atsakymas, kadtokia programa nereikalinga, nes Ry-tø Lietuva niekuo ið kitø regionø neið-siskiria. Kiekvienas regionas turi savoypatumus, tarkime, Birþø rajone atsi-veria karstinës duobës � savitumas irproblema. Þodþiu, Rytø Lietuvos ið-skirti atskira programa nereikëtø.

Nuo to laiko Rytø Lietuvai turimelabai menkas lëðas, maþdaug 40 tûks-tanèiø. O Rytø Lietuva � tai ne vien Vil-niaus, bet ir Trakø, Ðvenèioniø, Ignali-nos rajonai (pastarajame rajone mûsødepartamento didþiausias rûpesèio ob-jektas � Visagino miestas). Vis dëlto de-partamento direktoriaus Antano Pet-rausko dëka ði suma ðiais metais iðau-go iki 250 tûkst. litø. Tai pinigai, kuriaisjau galima ðá bei tà nuveikti. Juk darone vien mûsø departamentas, bet Ðvie-timo ir mokslo bei Kultûros ministeri-jos, taip pat kitos institucijos.

Apie paþintiniø kelioniøsvarbà

M. L. Á kà departamentas kreipiadaugiausia dëmesio? Ko gero, mokyklosir yra svarbiausias rûpesèio objektas?

A. Kairys. Ðvietimo reikalai Vil-nijos kraðte pridëjus Ignalinos rajonàsu Visagino miestu yra tokie: mokiniøskaièius ðiems mokslo metams suma-þëjo 1839. Tai gero dydþio vidurinëmokykla. Maþëjimas pastebimas vi-soje Lietuvoje. Ádomu tai, kad Vil-niaus rajone 2006 m. buvo 4014 vai-kø, kurie mokësi lietuviø kalba. Ðie-met � 4040. Kaþkodël to skaièiaus ra-ðantieji apie rajonà nepastebi, betnuo jo nepabëgsi. O ið viso mokslei-viø lietuviø mokoma kalba � 14 050.Tai ðtai ant popieriaus apskaièiavau:moksleiviams paþintinëms edukaci-nëms kelionëms po Lietuvà ið depar-tamento lëðø kasmet reikëtø 312 au-tobusø. Vieno autobuso kelionës poLietuvà kaina � 2 tûkst. litø. Pridëjusmaitinimà, gidø paslaugas, bilietus uþmuziejus ir kitas iðlaidas, kainuos1 mln. 440 tûkst. litø. Departamentuitai jau pinigai, nors valstybei ir nedi-deli. Departamento lëðomis tokioskelionës rengiamos, nes tëvynës pa-þinimas yra mûsø rûpesèio objektas.

Vien lietuviais moksleiviais ne-galima apsiriboti, reikia paimti á taskeliones ir kitø mokyklø � lenkiðkøir rusiðkø, moksleivius. Tai bus veiks-minga priemonë patraukti á mûsøpusæ kitø tautybiø vaikus ir jø tëvus.Kai Butrimoniø lietuviðkai mokyklaiskyrëme lëðø edukacinei paþintineikelionei, jie paëmë á ekskursijà irlenkiðkos mokyklos mokinius, o ru-dená du moksleiviai ið lenkiðkos mo-kyklos atëjo mokytis á lietuviðkà. Tainedaug, bet jie perëjo.

Bus daugiau

Kalbëjosi GediminasZemlickas

neseniai iðleista, yra labai prasmingiþodþiai: �Tik per Vilniø atsigaus Lie-tuva.� To visi ir turime siekti.

A. Masaitis. Visu ðimtu procen-tu pritariu. Laikas keltis ið snaudulio.

Apie kuriamus irskleidþiamus mitus

Zigmas Zinkevièius. Norëèiau at-sispirti nuo Jono Endriukaièio prisi-mintos Marijos Gimbutienës minties.Þinote, poþymiai, kad Vilnija atsigau-na, jau pastebimi, ir tai gana ryðkûs po-þymiai. Prieð kelerius metus, artëjantVasario 16-ajai, man teko pavaþinëti

Istorinæ Vilnijos kraðto praeitá mena Medininkø pilies griuvësiai

iðeivijos departamento prie LietuvosRespublikos Vyriausybës Rytø Lietuvosprogramos poskyrio vedëjui AlfonsuiKairiui, kuris ligi ðiol ánikæs á popieriuskaþkà labai stropiai skaièiavo, á disku-sijà neásitraukë, tad gal dabar savomintimis pasidalys ir su mumis.

K. Garðva. Ne tik pasidalys, betir pamëgins atsakyti á klausimà, ko-dël Vilnijos kraðte paþeidþiamos tau-tiniø maþumø teisës, pavyzdþiui, Ðal-èininkø rajone neuþtikrinamas mo-kymas gimtàja kalba?

M. L. Iðties tokia jau realybë, kadVilniaus ir Ðalèininkø rajonuose lietu-viai sudaro tautinæ maþumà.

14 2007 m. balandþio 5�18 d. Nr. 7(363)

Á Kauno Vytauto Di-dþiojo karo muziejaus sa-læ vasario 14 d. priguþëjoið visos Lietuvos susirin-kusiø Tëvynës paþinimodraugijos (TPD) nariø irsveèiø. Èia vyko konfe-rencija Asmenybës vaid-muo þadinant tautinæ savimonæ. Pokonferencijos prof. Onai Voverieneipirmai áteikta Tado Daugirdo premi-ja. Konferencijà áþanginiu þodþiu pra-dëjo TPD pirmininko pavaduotojasdr. Aurelijus Naruðevièius, o pabai-goje apibendrino jos pirmininkasdr. Kazimieras Raèkauskas. Praneði-mà apie asmenybës vaidmená skaitëMA narys korespondentas prof. Ro-mualdas Grigas, o apie tautos dvasi-ná paveldà, kaip istoriná testamentàainiams, � prof. O. Voverienë.Prof. R. Grigo nuomone, tautà ið uþ-marðties prikelia tik asmenybës. Jisávardijo tokias istorines asmenybes �Mindaugà, Vytautà, Jonà Basanavi-èiø, Vincà Kudirkà, o ðiais laikais �Jonà Þemaitá-Vytautà, Adolfà Rama-nauskà-Vanagà, Juozà Lukðà-Dau-mantà. Beje, konferencijoje dalyvavolegendinio pokario rezistentø vadoA. Ramanausko duktë Auksë Sko-kauskienë. Prof. O. Voverienë primi-në, kad tautos naikinimas prasidedanuo jos istorijos naikinimo. Ji apgai-lestavo, kad net dabartiniai istoriniaiávykiai vaizduojami netiksliai, þavi-masi globalizmu, kur tautos istorijai,jos esybei nëra vietos, o dauguma in-teligentijos tyli. Lietuviø kalba, kaipartimiausia indoeuropieèiø prokal-bei, mokslo pasaulyje labai gerbiama,o pas mus ji ujama lauk ið gatviø, kul-tûros registruojant prekiø, firmø, ko-lektyvø pavadinimus ir t. t. Turime 22tomø þodynà, kurio pavydi didþiosiostautos, bet nesurandame lietuviðkoþodþio, kai reikia pavadinti kokiànors prekæ. Mes vël kaip plikbajoriaipradedame gëdytis to, kas lietuviðka.

LR Kraðto apsaugos ministrasJuozas Olekas, kalbëdamas apie ka-riuomenæ kaip valstybingumo garan-tà, pabrëþë, kad jau pirmajame Lie-tuvos statute ávardyta kiekvienoþmogus pareiga kariauti. Tautø isto-rijas daþniausiai lemdavo karai. Mû-sø herbe taip pat karys � Vytis. Lie-

tuvos kariai dar Algirdo ir Kæstuèiolaikais buvo gerai ginkluoti. Dabarmes taip pat aprûpinti moderniatechnika, esame Europos Sàjungosir NATO nariai, todël dar niekadanebuvome tokie saugûs kaip dabar.

Ði konferencija ypatinga ne tik su-sirinkusiøjø gausa, bet ir tuo, kad ji at-vertë naujà draugijos veiklos puslapá.Tado Daugirdo premijos iðkiliemstautotyrininkams dabar bus áteikia-mos reguliariai. T. Daugirdo protëviøkilmës ðaknys � tarp Lietuvos Didþio-sios Kunigaikðtystës didikø.

Daugirdø giminë turëjo daugdvarø Lietuvoje � apie Ariogalà,Viekðnius ir kitur. Prieð dvideðimtmetø ir Akmenës kapinëse aptikauantkapiná akmená su lenkiðku uþra-ðu, kad èia guli Daugirdø palikuonys(greta palaidoti jø tarnai, taip pat�kutai�, kurie �kutavodavo� prasi-kaltusius baudþiauninkus). Daugir-do pavardë labai lietuviðka, rodanti,kad tai kilmingø palikuoniø ainis.

Daugirdas ir savo dvasia likoLietuvos patriotas, nors baigë Peter-burgo ir Miuncheno meno akademi-jas, pradëjo tyrinëti Lietuvos kapiny-nus ir tapo pirmuoju mûsø archeo-logu. Dël to buvo pravardþiuojamas�litvomanu�. Sukaupæs labai daugetnografinës, liaudies meno medþia-gos 1907 m. pradëjo dirbti Kaunomuziejuje. Kaunui padovanojo savoradinius, bibliotekà. Tuo jis nusipel-në didelæ pagarbà ir 1905 m. buvo ið-rinktas á Vilniaus seimà. Beje, á já pir-mà kartà Europoje buvo iðrinktos irmoterys! T. Daugirdas kartu suJ. Basanavièiumi, A. Þmuidzinavi-èiumi sprendë lietuviø tautinës vëlia-vos, apdovanojimø, herbo klausi-mus. Vëliau, iðrinktas Archeologijoskomisijos pirmininku, pasiûlë vy-riausybei nepriklausomybës kovoto-jus apdovanoti Vyèio kryþiumi. Dau-girdo pasiûlymu ákurta Tëviðkës pa-þinimo draugija (2006 m. V suvaþia-vime pavadinta Tëvynës paþinimo

Profesorë Ona Voverienë � pirmojiTado Daugirdo premijos laureatë

draugija) ásteigë Tado Daugirdo pre-mijà, skiriamà uþ nuopelnus puose-lëjant tautos paveldà. Pirmoji premi-ja paskirta prof. Onai Voverienei.

Prof. Onà Voverienæ gerai þinoLietuvos þmonës, nes daþnai skaitojos straipsnius, kuriuose analizuoja-mi istoriniai ávykiai, patriotizmas,politinës aktualijos. Ji raðo straipsniøciklus Lietuvos aide, Tautotyroje, Tau-tos mokykloje, Mokslo Lietuvoje (tenji paskelbë daugiau nei 70 straips-niø), XXI amþiuje ir kituose leidi-niuose. Profesorë, habilituota socia-liniø mokslø daktarë yra paraðiusi 20knygø, paskelbusi per 300 moksliniøstraipsniø ne tik Lietuvos, bet ir uþ-sienio spaudoje. Ji yra daugiau kaip1 tûkst. ðvietëjiðko pobûdþio straips-niø autorë. Prof. O. Voverienë � bib-liometrijos pradininkë buvusioje So-vietø Sàjungoje, pagarsëjusi savoskelbiamais citavimo indeksaismokslinëje literatûroje. Profesorë �Lietuvos moterø lygos pirmininkë,

identifikuoti palaikus, kurie yra ke-leriø metø senumo, ir visai kitas, jei-gu palaikams yra keli tûkstanèiai me-tø. Labai skirtingi lygmenys.

Beje, kai su anglais pradëjau kal-bà apie tûkstantmeèio ar dviejø tûks-tanèiø metø senumo kaulus, rastusLietuvoje, jie pareiðkë, kad moksli-ne prasme tai nesà ádomu. Jeigu bû-tø 10�20 tûkst. metø senumo, tadakitas reikalas.

Anglams neádomu, bet gal mumsádomu?

Populiacinës genetikos prasmedidþiøjø kunigaikðèiø Vytauto ar Ge-dimino palaikai nëra reikðmingi. Pa-prastam þmogui gal ir ádomu, bet po-puliacinës genetikos poþiûriu tai ne-turi ypatingos prasmës, nebent jiebûtø palikæ tûkstanèius palikuoniø.Tokia istorija atsitiko su Èingis Cha-nu. Jis savo Y chromosomà stulbi-nanèiai plaèiai paskleidë po visà Azi-jà. Manoma, kad net ðeðiolika mili-jonø vyrø, dabar gyvenanèiø Azijojeir kitur, savo organizme neðioja di-dþiojo mongolø chano Y chromoso-mà. Vyrai, turintys minimos chromo-somos tam tikrà genetiná tipà, gyve-

na teritorijose, kurios tiksliaisutampa su mongolø totoriø

imperijos teritorija didþiojo chanomirties metu 1227-aisiais. Tai labaitikëtina. Tuo labiau, kad jam atitek-davo visos graþiausios belaisvës.

Taèiau Rusijai XX a. jø carø palai-kai aktualûs, rûpi visuomenei? Kur èiaskirtumas?

Jeigu bus iðkasti palaikai, ir darnemaþai, bus galima identifikuoti,kokie þmonës ten gyveno. Tai manekaip genetikà domina. Bet ne kon-kreèios asmenybës, nes procesams,kurie vyksta þmoniø populiacijose,tai nieko nesako. Suteikia tiek infor-macijos, kiek mums ádomus papras-tas þmogus.

Kà gali Lietuvos genetikosmokslas

Paklausiu truputá kitaip. Ðtai Tol-minkiemio baþnyèios griuvësiuose bu-vo atlikti archeologiniai tyrinëjimai,aptikti keliø palaidotøjø palaikai. At-likus antropologiná identifikavimà, nu-statyta, kad vieni ið palaidotøjø palai-kø galëjo bûti Kristijono Donelaièio.Argi tai nesvarbu visai Lietuvos kultû-rai?

Ádomu, nes galima pasakyti, kadèia Donelaièio, bet ne Petraièio arJonaièio palaikai.

Tada ir klausimo nekilo, kad bûtøgalima tirti rastøjø palaikø DNR. Su-prantu, to meto Lietuvoje, kaip ir visojeTSRS, buvo neámanoma tirti. O pa-saulyje?

1992 m., t. y. gerokai vëliau, dir-bau JAV, ir tuo metu buvo atlikti pir-mieji rastø palaikø DNR tyrimai.Lietuvai ir dabar dar labai toli tokiedarbai.

Tai kokiame lygmenyje dabar yraLietuvos genetika?

Þiûrint, kokios srities tyrimus tu-rime mintyje. Vienur geriau, kiturblogiau. Nemanau, kad net manopaties mokslinæ veiklà bûtø teisingatapatinti tik su Vilniaus universitetuir jo Santariðkiø klinikø Medicininësgenetikos centro veikla. Man buvotas pats, kur dirbti: Vilniuje, Vaðing-tone, Niujorke, Londone ar Taibëju-je. Tiesa, Vilniuje kai kuriems dar-bams neturëjau reikiamos árangos irlëðø, tyrimams vykdyti, todël ir tek-davo darbuotis kitose ðalyse. Jeigupaþvelgtumëte mano moksliniø pub-likacijø sàraðà, ásitikintumëte, kadten nelabai daug lietuviðkø pavar-dþiø.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Dar 4 mano straipsniai susilaukë per100 citavimø. Vidutinis Lietuvosmokslininkas, dirbantis tiksliøjømokslø srityje, paprastai per visà gy-venimà cituojamas apie 300 kartø.

Vadinasi, vienas Jûsø 1992 m.straipsnis vidutiniðkai vertas trijømokslininkø gyvenimo?

Kalbant apie tà vienà mano pa-raðytà straipsná taip ir yra. Ðisstraipsnis ið chaoso srities yra ant-ras pagal citavimà pasaulio mastu.Pirmà vietà uþima minëtas Oto,Grebodþio ir Jorko straipsnis. Ið vi-so esu pacituotas apie 2 tûkst. kar-tø. Manau, kad svarbiausia ne sumi-nis citavimo indeksas, o kiek vidu-tiniðkai citavimø tenka vienam pa-raðytam straipsniui, nes didelá sumi-ná citavimo indeksà galima gauti pa-raðius daug maþiau cituojamøstraipsniø.

Kaip ðiandien jauèiasi Lietuvojefizikai teoretikai? Turint mintyje, kadmokslas iðgyvena ne geriausius laikus.

Fizikams teoretikams nedaugko reikia � uþtenka kompiuterio. Ið-vaþiuoti á konferencijas galimybiø

Kaip Lietuvojetramdomas chaosas (4)

Genø mokslo takais ir takeliais (2)Atkelta ið 8 p.

Atkelta ið 9 p. yra, nors iki ðiol tai darau uþsieniolëðomis, nes lietuviðkø pinigø kon-ferencijoms nëra. Bendradarbiautisu kitø ðaliø fizikais labai patogu irper internetà. Ásijungæs mikrofonàðnekuosi su vokieèiais, aptarinëjustraipsná, tarsi sëdëtume vienamekambaryje. Tai fantastiðka, nereikianet vaþiuoti vieniems pas kitus. Jeidar padidëtø atlyginimai, tai dau-giau nieko ir nereikëtø.

Kartais girdime, kad mokslo Lie-tuvoje per daug. Antai vien fizikos sri-ties trys mokslo institutai.

O á kà dar gali Lietuva kreiptisavo pastangas? Mokslo niekadanebus per daug. Tai tas pats kaipskøstis, kad per daug proto. Intelek-to niekada nebus per daug. Lietuvaitai vienintelë tikra galimybë iðliktiðiame pasaulyje. Antraip tektø rink-tis �bananinës� ðalies kelià. Intelek-tà nebûtina sieti tik su mokslininkoveikla, nes ir verslas, ir daugybë ki-tø gyvenimo srièiø siejasi su intelek-tine veikla.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Prof. Onai Voverienei Tado Daugirdo premijà áteikia LR Kraðto apsaugos ministras Juozas Olekas

Europos moters vardo do-minantë, 1997 m. Pasauliomoteris, 2006 m. uþ publi-cistinæ kûrybà apdovanotaVengrijos Respublikosvalstybiniu apdovanojimu.Profesorë turi gerà iðkal-bà, sklandþiai dësto min-

tis, todël puikiai apraðo herojinæ irskaudþià tautos patirtá, komunizmo,nacizmo padarinius ir globalizmopavojus. Ji atskleidþia iðkiliø asme-nybiø vaidmená ákûnijant laisvës irnepriklausomybës idealus. O. Vove-rienës straipsniø, visuomeninës veik-los diapazonas labai ávairus.

Verta pasakyti keletà þodþiø apieprofesoræ kaip þmogø. Tuo tikslu te-ko perversti archyvus, kà pats esuapie jà raðæs Mokslo Lietuvoje. Kar-tà, ðvenèiant profesorës jubiliejø, jipasakë, kad gyvenimas susiklostë lai-mingai, nors �charakteris ir ne cuk-rus�. Paþástu profesoræ 15 metø irdruskos randu tik jos straipsniuose,nors paèios gyvenime jos buvo labaidaug: mokësi ir studijavo vakariniu irneakivaizdiniu bûdu, eksternu baigëvidurinæ mokyklà. Paprastai neaki-vaizdininkai nesiekia mokslo aukðtu-mø. Onai to nepakako. Baigusi uni-versitetà pradëjo studijuoti Moksli-nës ir techninës informacijos institu-te Maskvoje (humanitarë!). Sunkupatikëti, kad jos pirmosios publikaci-jos buvo apie cheminiø preparatønaudojimà automobilizme ir buityje.1975 m. Vilniaus universitete dëstëinformatikos pagrindus, bet 1979 m.apgynusi pedagogikos mokslo kandi-dato disertacijà, pasuko visai naujukeliu, kuriuo þengia iki ðiol. Vis dël tonuo informatikos niekada nenusigræ-þë. Iðleido mokymo leidinius: Infor-matikos teorija ir metodologija, Moks-linës techninës informacijos sistemos,Informatikos metodologija, monogra-fijà Bibliometrija. Tada jà aplankë sëk-më: 1995 m. dalyvavo IV pasauliomoterø konferencijoje Pekine, dau-gelyje kitø tarptautiniø moterø kon-ferencijø, tapo tarptautinio biografi-jø centro Kembridþe garbës nare,Amerikos biografø instituto moksli-ne bendradarbe.

Juozas Elekðis

2007 m. balandþio 5�18 d. Nr. 7(363) 15PASAULIO MOKSLO NAUJIENOS

Puslapá parengë Rûta Krasnovaitë Daugiau mokslo naujienø rasite http://mokslasplius.lt

Galbût dirvos bakterija Bacilluspasteurii taps iðsigelbëjimu tûkstan-èiams þmoniø, gyvenanèiø seismin-guose Þemës rajonuose. UC Davisouniversiteto (Kalifornija, JAV)mokslininkas Jasonas T. DeJongassu kolegomis iðtyrë, kad ðias aerobi-nes dirvos bakterijas galima naudo-ti biraus smëlingo dirvoþemio, antkurio pastatyti pastatai, �cementavi-mui�.

Yra þinoma, kad per þemës dre-bëjimà smëlingas dirvoþemis �ban-guoja� tarsi vanduo. Kadangi tai la-bai daþnai pasitaikantis dirvoþemiotipas, daugybë ðaliø, kurias uþklum-pa þemës drebëjimai, patiria milþi-niðkø nuostoliø, þûva ðimtai tûks-tanèiø þmoniø. Pavyzdþiui, 1556 m.Kinijoje þuvo apie 800 tûkst. þmo-niø, o 1976 m. � apie 600 tûkst.,

ATRASTA NAUJA PLËÐRIØJØKAÈIØ RÛÐIS

Nacionalinio vëþio instituto (National Cancer Institute, JAV) mokslinin-kas Stephenas O�Brienas nustatë, kad Sumatros ir Borneo salose (Indone-zija) gyvenantis dûminis leopardas � nauja plëðriøjø kaèiø rûðis.

Iki ðiol gyvûnø tyrinëtojai manë, kad Indonezijos salose gyvenantys dû-miniai leopardai priklauso þemyninëje Pietryèiø Azijos dalyje gyvenanèiaidûminiø leopardø rûðiai. Nors ðiø leopardø kailio raðtas gerokai skiriasi, taidar nëra patikimas árodymas, jog tai skirtingos rûðys. Taèiau paaiðkëjo, kadbûtent taip ir yra.

Þemyne ir salose gyvenanèiø leopardø esminius skirtumus pavyko nu-statyti tik pasitelkus DNR tyrimus. Juos atlikus, mokslininkai ásitikino, kadleopardai skiriasi maþdaug keturiasdeðimèia svarbiø poþymiø. S. O�Brienoteigimu, greièiausiai maþdaug prieð 1 mln. metø ðios dvi dûminiø leopardørûðys iðsiskyrë ir vëliau evoliucionavo savarankiðkai.

Tarptautinis laukiniø gyvûnø apsaugos fondas (World Wildlife Fund,WWF) apskaièiavo, kad Borneo gyvena 5�11 tûkst. naujai atrastosios rû-ðies dûminiø leopardø, o Sumatroje � 3�7 tûkstanèiai.

Ðis naujas atradimas suteiks dar daugiau svarbos WWF ir Indonezijos,Malaizijos bei Brunëjaus vyriausybëms, vykdanèioms projektà Borneo ðir-dis (Heart of Borneo). Ðio projekto tikslas � iðsaugoti maþdaug200 tûkst. km2 tropiniø miðkø plotà. Miðkai yra salos viduryje ir pasiþymi ste-bëtina biologine gyvûnø rûðiø ávairove. Niekur kitur Þemëje nëra tiek dauggyvûnø rûðiø kaip �Borneo ðirdyje�.

Heart of Borneo

SINTETINIAI VITAMINAITRUMPINA GYVENIMÀ

Sintetiniai papildai beta karotinas ir vitaminai A bei E, kurie esà padedaapsisaugoti nuo galybës pavojingø ligø, ið tikrøjø ne tik neilgina þmogaus gy-venimo, bet ir trumpina já. Tokià ðokiruojanèià iðvadà priëjo Kopenhagos uni-versitetinës ligoninës Klinikiniø tyrimø centro (Danija) mokslininkai. Jie at-liko didþiulá tyrimà, á kurá átrau-kë 250 tûkst. dalyviø. Ðio tyri-mo duomenys paskelbti þurna-le Journal of the American Me-dical Association.

Mokslininkai savo darbenaudojo 68 labai iðsamiø tyri-mø duomenis, kurie buvo skir-ti sintetiniams maisto papil-dams ir vitaminams. Iðnagri-nëjæ tyrimø duomenis, danømokslininkai priëjo iðvadà,kad beta karotino ir vitaminøA, B ir E vartojimas tabletëmisnë kiek nepailgino tyrimø dalyviø gyvenimo trukmës. Negana to, tyrimø duo-menys rodë, kad kai kurie minëti antioksidantai trumpina gyvenimà. Mir-tingumas tarp þmoniø, vartojusiø maisto papildus su beta karotinu, iðaugo7 proc., o tarp þmoniø, vartojusiø sintetinius vitaminus A ir E, � atitinka-mai 16 ir 4 procentais. Vitamino C (askorbo rûgðties) vartojimas neturëjoátakos tyrimø dalyviø gyvenimo pailgëjimui.

Kopenhagos universitetinës ligoninës Klinikiniø tyrimø centro moksli-ninkai pabrëþia, kad jø tyrimø duomenys yra susijæ tik su sintetiniais vita-minais ir maisto papildais, kurie paprastai mums patenka kaip tabletës iryra labai koncentruoti. Tyrimo duomenys anaiptol nepaneigia natûraliø, au-galiniø vitaminø naudos mûsø organizmui.

Ekspertø nuomone, toks ðiø sintetiniø antioksidantø veikimas gali bûti pa-grástas tuo, kad jie audiniuose bei làstelëse sujungia laisvuosius radikalus irtaip gali neigiamai paveikti natûralius organizmo gynybinius mechanizmus.

Ðio tyrimo kritikai paþymi, kad danø mokslininkai nekreipë dëmesio ádaugelá veiksniø, kurie gali paveikti mirtingumà. Ið dalies tokius tyrimo re-zultatus jie siûlo aiðkinti taip: didesniam þmoniø, serganèiø sunkiomis lëti-nëmis ligomis, mirtingumui galbût turëjo átakos tai, kad jie daug daþniauvartoja sintetinius vitaminus, be to, didesnëmis dozëmis.

Journal of the American Medical Association

PIETØ KORËJOJE KURIAMA ROBOTØ CHARTIJA

Vienoje labiausiai technologið-kai paþengusiø ðaliø pasaulyje � Pie-tø Korëjoje, sukurta speciali charti-ja, reguliuojanti þmoniø ir robotøetinius santykius.

Ðios ðalies prekybos, pramonësir energetikos ministras teigia, kadtokia chartija labai reikalinga, nes,kaip manoma, robotø intelektasgreitai taps gana aukðtas. Charti-ja � etiniø normø rinkinys, kuria-me suraðytos robotø funkcijos, api-brëþtas jø vaidmuo. Ði chartija Pie-tø Korëjos þmonëms bus pristaty-ta jau ðiais metais ir bus skirta tiek

robotø gamintojams, tiek jø nau-dotojams.

Pietø Korëjos vyriausybë savo ða-lies ekonomikos ateitá sieja bûtent surobotais ir á ðios srities tyrinëjimus in-vestuoja milijonus JAV doleriø. Pas-kutinëje vyriausybës ataskaitoje prog-nozuojama, kad 2018 m. robotai chi-rurgai taps visiðkai áprastu reiðkiniu.Informacijos ir komunikacijos minis-terija taip pat planuoja, kad 2015�2020 m. kiekvienos korëjieèiø ðeimosnamuose bus po robotà.

Taigi tokios chartijos atsiradimasrodo, kad korëjieèiai jau dabar siekia

nustatyti taisykles, kuriomis bus vado-vaujamasi ateityje. Chartijoje yra tryssvarbiausios taisyklës: 1) robotas ne-gali kenkti þmogui arba savo neveiki-mu jam daryti þalà; 2) robotas priva-lo paklusti þmogaus komandoms, ið-skyrus tuos atvejus, kai ðios koman-dos prieðtarauja pirmai taisyklei; 3)robotas turi ginti savo teisæ egzistuo-ti, kol tas saugojimasis neprieðtarau-ja pirmai ir antrai taisyklëms.

Chartijos autoriai pabrëþia, kadpirmiausia ja siekiama ðioje srityjeátvirtinti þmogaus kontrolæ, taip patapsisaugoti nuo neteisëto robotø pa-naudojimo.

Problemomis, kurios gali kilti ro-botams tobulëjant, rûpinasi ir kitosvalstybës. Pavyzdþiui, Didþioji Britani-ja pernai atliko tyrimà, kuris parodë,jog per artimiausius 50 metø robotaigali pareikalauti tokiø paèiø teisiø kaipir þmonës. Europos robootechnikostyrimø tinklas (ERRN) taip pat kuriarobotø naudojimo normas. Europojekuriamø robotø naudojimo taisykliøjuodraðèiuose sakoma, kad þmonijapirmà kartà susidurs su svetimo pro-to apraiðkomis � robotais. Tai sukelsdaug etiniø, socialiniø ir ekonominiøproblemø. Europos robotø naudojimochartija turëtø bûti pristatyta Romojeðiø metø balandþio mënesá.

http://robots.net

Robotø chartija jau dabar stengiamasi apsisaugoti nuo ateityje galinèiø kilti rûpesèiø

Bakterijos�Bacilluspasteurii�(deðinëje)galëtøpadëtiiðvengtididþiuliønuostoliø,lydinèiøþemësdrebëjimus

BAKTERIJOS GALI APSAUGOTI NUO ÞEMËSDREBËJIMO PADARINIØ?

1737 m. Indijoje þuvo apie 300 tûkst.,1923 m. Japonijoje � 140 tûkst.,1948 m. Turkmënijoje � 100 tûkst.þmoniø.

Tad dabar vienas didþiausiø inþi-nieriø rûpesèiø � smëlingos dirvossutvirtinimas. Ðiuo metu tai mëgina-ma daryti naudojant chemikalus �epoksidinæ dervà, kuri tarpusavyjetarsi suriða smëlio smilteles. Taèiauepoksidinë derva iðskiria nuodingasmedþiagas ne tik á dirvoþemá, bet irá gruntinius vandenis.

Laimei, Jasonas T. DeJongasteigia atradæs paprastesná ir ne-kenksmingà ðios problemos spren-dimo bûdà. Mokslininkai dirvosbakterijas Bacillus pasteurii ëmëdauginti smëlyje, sumaiðytame suvandeniu, á kurá buvo pridëta ðla-palo (galutinio baltymø medþiagø

apykaitos produkto) ir kalcio. Vei-kiamas bakterijø kalcis sudarë kal-cito kristalus � uþpildë tuðtumastarp smilteliø ir kartu jas sucemen-tavo.

Naudojant ðá dirvos sutvirtinimobûdà á aplinkà neiðskiriama nuodin-gø medþiagø, nesikeièia dirvos struk-tûra.

Tiesa, kol kas mokslininkai ðáprocesà tyrinëja tik laboratorijossàlygomis. Jie kuria ir tobulina ðiàbakterijø Bacillus pasteurii nau-dojimo technologijà siekdamiárodyti, kad �bakterinis cementavi-mas� � praktiðkas ir veiksmingasbûdas iðvengti milþiniðkø nuosto-liø, kurie lydi kiekvienà þemës dre-bëjimà.

UC Davis university

Pietryèiø Azijos dûminis leopardas

Pet

er W

eim

ann/

Ani

mal

s A

nim

als�

Ear

th S

cene

s nu

otr.

Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kuriesintetiniai vitaminai gali gerokai pakenkti

ww

w.c

ance

rwor

ld.c

om n

uotr.

16 2007 m. balandþio 5�18 d. Nr. 7(363)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Patarëjai: V. Bûda, S. Goberis, J. Puodþius,A. Ramonas, J. Ulbikas, E. K. Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8 ~ 5) 212 1235

Laikraðtis internete: http://ml.lms.ltRedakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja.

Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapiohttp://ml.lms.lt paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Stilistë Kristina Sakalauskienë

Dizainerë Jolanta Mitalauskaitë

MAÞOJI LIETUVAProf. Arnoldas PIROÈKINAS

Pabaiga, pradþia Nr. 5

Nesileidþiant á iðsamø M. Gelþi-nio teiginiø iðdëstymà vis dëlto galpraverstø atkreipti skaitytojo akis ákelis ypatingesnius atvejus. Kry-þiuoèiai ir jø XX a. pali-kuonys tuo pretekstu, jogesà lietuviai apsigyvenæ vë-liau, teigdavo turá didesnesteises á nadruviø ir skalviø(tariamø prûsø) þemes neilietuviai atëjûnai. M. Gel-þinis á ðià kazuistinæ prielai-dà atsako taip: �Lietuviøakimis þiûrint vis tiek, arXIII a. bûtø gyvenæ kurðiaiar þemaièiai. Abi baltøgentys turëjo bendrà religi-jà, pasaulëjautà, buvo labaiartimai giminingi, gyvenovieni ðalia kitø ir nebuvoskiriami nei sienø, nei skir-tingø interesø.� (p. 42�43).Ta pati nuostata visai tinkair skalviams, ir nadruviams,pagaliau net tikroms prûsøgentims. Tà bendrumà yrasuvokæs ir Vytautas, pa-reikðdamas kryþiuoèiø or-dino marðalui per ginèà dëlvakarinës Lietuvos priklau-somybës, jog Prûsija (prû-sai) taip pat esanti jo þemë.Ir kartu já paklausë: o kur ordino të-vø palikimas? Tad jeigu priimtumenuomonæ, jog lietuviai Nadruvoje,Skalvoje ir Klaipëdos apylinkëse �atvykëliai, tai jei atsikëlë á savokraujo ir kalbos giminaièiø sritis.Tuo tarpu kryþiuoèiai, kaip raðë Vy-tautas raðte imperatoriui Zigman-tui, yra atëjûnai ið svetimø Vokieti-jos kraðtø, uþgrobæ Prûsus. Taigi vo-kietininkai, kalbëdami apie Vokie-tijos teises á Maþàjà Lietuvà, rëmë-si romënø teisës dësniu � jus primaeoccupationis (pirmojo uþgrobimoteisë).

Á besikurianèiø viduriniais am-þiais valstybiø sudëtá daþnai áeidavogerokai nutolusios giminiðkos gen-tys: ilgainiui jos susiliedavo á vienàtautà. Lietuvos valstybei istorija ne-leido konsoliduoti keliø baltø gen-èiø. Taèiau tokios konsolidacijosuþuomazgø bûta. Ðiam teiginiui pa-remti randame pavyzdþiø ir M. Gel-þinio knygoje. Pavyzdþiui, joje mini-ma Lietuvos karaliaus MindaugoSkalvos ir Nadruvos srièiø donacijakalavijuoèiø (ne kryþiuoèiø!) ordi-nui. Dël ðios donacijos istorikasabejoja: galinti bûti klastotë. Svars-tant Lietuvos valstybës ribas mumsvis tiek, ar ji tikra, ar klastotë: abiematvejais ðis dokumentas patvirtina,kad Mindaugas valdë ðias sritis, tai-gi jos áëjo á Lietuvos valstybës sudëtá(p. 170).

M. Gelþinis nepraleidþia Nad-ruvos ir Skalvos priklausymo Min-daugui sàsajos su jau cituotu Vytau-to pareiðkimu ordino marðalui Mi-chaeliui Kiuchmeisteriui fon Ðtern-bergui: �Prûsai taip pat yra manoprotëviø þemë, ir að reikalausiu jøiki Osos, nes jie yra mano tëvø pa-likimas� (p. 170). Remiamasi kny-goje taip pat Prûsø þemës kronikos

liudijimu, kad 1260 m. apkrikðtytiprûsai su savo karaliumi Mindaugudël kryþiuoèiø padarytø neteisybiøperëjæ pas lietuvius ir prisijungæprie jø. Taigi kronika ávardijo Min-daugà prûsø karaliumi, tada jo val-dþia siekusi toli uþ Sûduvos ir Nad-ruvos. Apie Mindaugo siuzereninesteises á Skalvà, Nadruvà ir dalá Sû-duvos XIII a. ketvirtamedeðimtmetyje taip pat kal-ba Edvardas Gudavièiusknygoje Kryþiaus karai Pa-baltijyje ir Lietuva XIII am-þiuje (1989, p. 78�79). Tai-gi kryþiuoèiai, uþgrobæNadruvà ir Skalvà, uþgrobëLietuvos dalá, o ne kaþko-kià neapibrëþtà tariamaiprûsø gyvenamà teritorijà.

Knygoje graþiai paaið-kinama, kaip skalviams irnadruviams buvo primes-tas apibendrinamasis prû-sø vardas. Skyrelyje 4.Skalvos, Nadruvos ir Sûdu-vos etninë sudëtis sakoma:�Plësdamas savo valdas áðiauræ ir rytus, jis (ordinas)plëtë ir Prûsijos sàvokosapimtá� (p. 186). Taip yrabuvæ ir kitoms tautoms: jøvardas, ið pradþiø reiðkæsnedidelës genties pavadini-mà, vëliau, kai toji gentisëmë dominuoti ir tapovalstybës vyriausiàja kûrë-ja, tas pavadinimas apiben-drino visà genèiø junginá.Etnoso pavadinimas ne vi-sada sutampa su kalba.

Ypaè vertingu M. Gel-þinio kontrargumentu rei-kia laikyti iðvadà, kad ne-buvo ámanomas masiðkaslietuviø plûdimas á ðiapus ir

kitapus Nemuno nutásusiassritis. Tokiai masinei emig-racijai nebûta nei ekono-miniø, nei politiniø, nei ki-tokiø prieþasèiø. Iðanaliza-væs 1398�1409 m., kadaPrûsijà ir Þemaitijà valdëkryþiuoèiai, vykusià migra-cijà (valstybinës sienos tarpjø nebuvo), klaipëdiðkis is-torikas daro tokià iðvadà:�Jeigu per 10 metø atvyko155 lietuviai (þemaièiai iraukðtaièiai) pabëgëliai áPrûsus, tuomet, jeigu saky-sime, kad lietuviø imigraci-ja á Prûsus bûtø trukusi 300metø (nuo 1350 iki 1650),tai per trisdeðimt deðimt-meèiø galëjo atbëgti30x155=4650 imigrantø.Su tokiu þmoniø bûriu,nors já ir kaþin kaip prare-tintai bûtø apgyvendinæ,bûtø buvæ galima gal ðiaiptaip Ragainës apskritá, betne visà Maþàjà Lietuvà ap-

gyvendinti! Atsiminkim P. Kargësteigimà, kad apie 1540 m. vienojeKlaipëdos apskrityje gyvenæ apie8000 þmoniø� (p. 427).

Galbût kritiðki demografai ðáM. Gelþinio apskaièiavimà pako-reguotø, bet èia uþèiuopta ypaè sil-pna Momzenø ir jø ðalininkø teori-jos vieta: tiesiog sunku ásivaizduo-

ti, kad imigracija iki XVII a. pra-dþios bûtø sukûrusi iðtisinæ, kaipteigia Maþosios Lietuvos enciklope-dija (t. II, p. 765), 11500 km2 sritásu 300 tûkst. gyventojø, kuriø abso-liuti dauguma kaimuose buvo lie-tuvininkai. Enciklopedijoje toliausakoma, kad �iki XVIII a. pr. (lie-tuviø kaimieèiø ûkiai. � A. P.) Ásrû-ties apskr. sudarë 93 proc., Tilþësir Ragainës apskr. iki 97�98 proc.,o Klaipëdos apskr. � net iki100 proc. ûkiø�.

Ðios keturios apskritys � Ásrû-ties, Ragainës, Tilþës ir Klaipëdos �nuo 1525 m. sudarë vadinamàjàLietuvos provincijà. Tai buvo Maþo-sios Lietuvos lietuvininkø branduo-lys. Ið jo, kaip ið centro, lietuvinin-kai plito-migravo á Didþiàjà Lietu-và ir á tikrøjø prûsø gyvenamas argyventas sritis. Kokio masto bûtalietuvininkø migracijos á vakarus,rodo tokie duomenys. 1531 m. Ka-raliauèiuje vienoje baþnyèioje nuo-lat laikytos pamaldos lietuviø kalba.1550�1587 m. lietuviø parapijos ku-nigu buvo vienas pirmøjø reforma-cijos veikëjø ir lietuviðkø raðtø lei-dëjø Baltramiejus Vilentas. MLEsakoma, kad XVI a. pabaigoje Ka-raliauèiuje bûta apie 20 proc. lietu-viø (t. I, p. 740).

Ið minëto lietuvininkø bran-duolio migruota, kaip sakyta, ir áDidþiàjà Lietuvà. Migracijos mas-

�Grynasis� istorijos mokslastalkininkauja vokietininkams (2)

to ðiandien dar negalim nusakyti.Taèiau Mortenzenø teorijos propa-guotojai, atrodo, apie jà apskritainutyli. Tad kai operuojama �tiks-liais� persikëlusiø didlietuviø á Ma-þàjà Lietuvà skaièiais, o visiðkai nu-tylima arba labai neapibrëþtai uþ-simenama, kad vis dëlto Prûsijoslietuviai keldavæsi per Nemunà arÐeðupæ á Didþiàjà Lietuvà, smar-kiai iðkreipiami demografiniai po-slinkiai lietuviø nenaudai. M. Gel-þinis apie ðios krypties migracijàknygoje yra uþsiminæs (p. 434�435).

M. Gelþinio nuomonæ dël to,jog lietuvininkai yra Maþosios Lie-tuvos senbuviai, o ne kokie vëlyviatëjûnai, norëtume paremti dviempastabëlëmis. Pirmiausia atidþiaiásiþiûrëkime á þemëlapá, kuriameparodytos Maþosios Lietuvos lietu-viø kalbos tarmës. Jø konfigûracijakelia klausimà, kaip galëjo vykti lie-tuviø migracija á Maþàjà Lietuvà, jeiNemuno deðiniajame krante, tarpSmalininkø ir linijos á pietus nuoKatyèiø apsigyveno ne artimieji kai-mynai þemaièiai, bet vakarø aukð-taièiai? Iðeitø taip: vakarø aukðtai-èiai turëjo pirma kolonizuoti Sûdu-và (jos kolonizacija baigësi XVIII a.viduryje, o Maþosios Lietuvos � tu-rima galvoje lietuviø apgyvendini-mas � bene XVII a viduryje), pas-kui ið jos ëmë plisti á vakarus, o ko-lonizacijai pasibaigus Nemuno kai-riajame krante, jau pasukta á deðinákrantà ðiaurëje. Tuo tarpu þemai-èiai, gyvenantys dabartiniame plotetarp Paðaltuonio ir Vainuto, á pie-tuose esanèias laisvas þemes kojosnekëlë � geraðirdiðkai paliko jasaukðtaièiams vakarieèiams. Ar taipgalëjo bûti?

Antras dalykas, kuris sunkiaiderinamas su migracijosteorija, yra Maþosios Lie-tuvos lietuviø kalbos tar-mës susiskaidymas á ðnek-tas. Paprastai ðnektos ro-do ilgo sëslaus gyvenimofaktà. Migracija ðnektønesukuria. Ðiuo kartu ne-ketinama klausimà tvirtaispræsti, bet já reikëtø taippat turëti galvoje kalbantapie Maþosios Lietuvoslietuvininkø statusà.

Vokieèiø nacionalistøpo Pirmojo pasaulinio ka-ro prieð Lietuvà ir sàmo-ningus maþlietuvius nu-kreiptos idëjinës atakossmaigalyje atsidûrusiMomzenø teorija buvopalyginti veiksminga, norsjai trûko tvirto pamato. Jivienpusiðka ir primityvi,bet kaip tik ðios ypatybëslëmë jai sëkmæ. Primity-vumas padëjo nemaþamsluoksniui Klaipëdoskraðto lietuvininkø jà �su-virðkinti� ir pateisinti �te-oriðkai� savo prieðiðkumàar net neapykantà lietuvið-kumui ir didlietuviams.Deja, lietuviø mokslinin-kai tada nepajëgë veiks-mingai atremti tos teori-jos, o vienas kitas net pa-sidavë jos átakai.

Maþosios Lietuvos visuomenës veikëjas, istorikas MartynasGelþinis. Nuotrauka ið M. Gelþinio knygos

�Mûsø gimtinë Maþoji Lietuva�