Moksliniø rekomendacijø taikymo ekologiniame ûkyje pagrindai

UDK 631.1 (475.5)Þe22

Sudarytoja: Vanda ÞEKONIENË

Autoriai: Vanda ÞEKONIENË, Nijolë DAUGELIENË, Bronius BAKUTIS

MOKSLINIØ REKOMENDACIJØ TAIKYMO EKOLOGINIAME ÛKYJE PAGRINDAI

Recenzavo: doc.dr. Vytautas JURAITIS, Lietuvos veterinarijos akademija Dr. Romas ZEMECKIS, Virgilijus SKULSKIS, Lietuvos agrarinës ekonomikos institutas

Knyga iðleista Lietuvos þemës ûkio ministerijai ir FAO parëmus

ISBN 9955-448-52-0 Lietuvos þemës ûkio universitetas, 2006

Turinys

Pratarmë 5

Kas þinotina apie ûkio dirvoþemá (N. Daugëlienë ir V. Þekonienë) 7Dirvodara 8Dirvoþemiø rûgðtëjimas 9Rûgðèiø dirvoþemiø kalkinimas 10Kalkintinø plotø iðskyrimas 11Dirvoþemiø tarða 12Kad augalai galëtø augti 13Dirvoþemio derlingumo samprata 14

Kaip tvarkyti ûká (V. Þekonienë) 17

Sëjomaina - dirvoþemio derlingumo saugotoja ir didintoja 21Augalø atsëliavimas ir kaitymas 21Pasëliø struktûra 25Sëjomainø skaièius ûkyje 26Sëjomainos laukø projektavimas 27Þalioji tràða sëjomainose 27

Ekologiðkai auginamø javø agrotechnika 32Javø veisliø parinkimo principai 32Þieminiai kvieèiai 35Þieminiai rugiai 50Þieminiai kvietrugiai 55Vasariniai mieþiai 58Aviþos 61Vasariniai kvieèiai 63Grikiai 63

Daþniau ekologiðkai auginamø kaupiamøjø agrotechnika 66Bulvës 66Kukurûzai 68

Dar kartà apie piktþoliø naikinimà ekologiniame ûkyje 71

Ekologinio ûkio þolininkystë (N. Daugëlienë) 76Þolynø samprata 76Daugiametës þolës - ekologinio ûkio pagrindas 78

3

Ankðtiniø þoliø kokybiniai rodikliai 82Þolynø árengimas 84Þoliø miðiniø sudarymas, þolynø árengimas ir naudojimo ypatumai ekologiniame ûkyje 87Þolynø prieþiûra sëjos metais 91Ganykliniø þolynø atnaujinimo bûdai 92Kai kurie ankštiniø þoliø sëklø auginimo aspektai 94

Ekologinio ûkio gyvulininkystë (B. Bakutis)Galvijø veisliø parinkimas 97Mësai auginamø galvijø veislës 98Galvijø laikymas 101Verðeliø laikymas 109Kiauliø laikymas 111Paukðèiø laikymas 114Gyvuliø ðërimas 117Paukðèiø lesinimas 122Paðarø kokybë 122

Ekologinio þemës ûkio taisyklës ir sertifikavimas 126Bendrosios taisykliø nuostatos augalininkystei (V. Þekonienë) 131Bendrosios taisykliø nuostatos gyvulininkystei (B. Bakutis) 134Gyvuliø ir paukðèiø bendrosios laikymo sàlygos 138Ekologinio ûkio gyvuliø paðarai ir jø priedai 142Paukðèiø talpumo normos 144Gyvuliø talpumo normos 145

PRATARMË

Lietuvai tapus ES nare, labai padidëjo iðmokos uþ ekologiðkø pasëliø plotà ir ekologiðkai

ûkininkaujanèiø skaièius. Tai ir džiugina, ir neramina. Iðaugæs ûkininkø skaièius ir ekologiðkø

pasëliø plotas turëjo lemti ekologiðkos produkcijos gausëjimà rinkoje, taèiau mugëse,

parodose, prekybos centruose jos realizuojama palygti ne-daug. Kur dingsta išauginta

produkcija? Èia ir prasideda painiava. Prekybininkai kaltina augintojus, kad neišaugina

kokybiškos produkcijos, o augintojai kad preky-bininkai jos nesuperka... Aiðkëja viena tiesa

mugëms, prekybos centrams, parodoms reikia kokybiðkos, turinèios puikià iðvaizdà, gerø

skoniniø savybiø ekologiðkos produkcijos. Kas gali tokià produkcijà tiekti á mûsø ðalies

prekybos centrus ir muges? Tik savo darbà puikiai išmanantis, o ne atsitiktinis, susigundæs

iðmokomis ûkininkas.

Lietuvos ekologinës þemdirbystës asociacijos (LEŽA) mokslininkai ir ûkininkai davë

pradþià ekologiniam judëjimui ðalyje, nepaliko norinèio ûkininkauti ekologiðkai ûkininko.

LEÞA rengë ûkininkams mokymo programas ir pagal jas mokë ûkinin-kavimo rajonuose. Visi

galvojantys apie ekologiðkà ûkininkavimà galëjo gauti þiniø pradþiamokslá. Apmokyti ir

iðduoti sertifikatai daugiau kaip 2500 ûkininkø. Gaila, kad iki ðiol nëra áteisinta, kad norintis

pradëti ekologiðkai ûkininkauti, turi bûti iðklausæs ekologinio ûkininkavimo þiniø minimumo

kursà. Blogai, kad Lietuvoje tik 2006 metais LEÞA iniciatyva ákurtas Ekologinio þemës ûkio

konsultavimo centras ir jam kol kas labai sunkiai sekasi spræsti finansavimo problemas.

Nepaisant sunkumø, didëjantis ûkininkaujanèiø skaièius skatina LEÞA mokslininkus

nenuleisti rankø ir taip pat, kaip per 16 metø nenuilstamai dirbti, per-teikti pagrindines

ekologiðko ûkininkavimo þinias, paremtas mokslinëmis rekomen-dacijomis ir gausia patirtimi.

Þemës ûkio ministerija kasmet remia ávairiø knygeliø apie ekologiná þemës ûká leidimà, taèiau

ûkininkai vis pasigenda pagrindinio patarëjo, kaip ekologiškai ûkininkauti.

Knygos autoriai stengësi ðià spragà uþpildyti ir pradedanèiam, ir jau ûkinin-kaujanèiam.

Tikimës, kad knyga bus naudinga ir studijuojanèiam jaunimui, kurie galbût ateityje susies savo

gyvenimà su ðalies þemës ûkio aplinkosauga.

Manome, kad naudos turës ir konsultantai, rengdamiesi susitikti su ûkininkais, nebijos jø

gyvenimiðkø klausimø. Na, o ðià knygà paskaitæs atsitiktinis pakeleivis á ðalies ekologiná þemës

ûká, gal apsispræs ir supras, kad tai ne jam skirta sritis.

Pastabas, pageidavimus, pasiûlymus praðome siøsti adresu: V. Þekonienei, Eko-logijos

katedra, Lietuvos þemës ûkio universitetas, Akademija, Kauno r., LT - 53361

.

Pagarbiai,

V. Þekonienë

5

6

KAS ÞINOTINA APIE ÛKIO DIRVOÞEMÁ

Dirvoþemyje gyvasis pasaulis (augalai ir gyvûnai) kontaktuoja su negyvuoju

mineraliniu pasauliu.

Jis nevienalytis. Virðutiniame sluoksnyje kaupiasi augalø ir gyvûnø liekanø

organinës medþiagos, suteikianèios tam sluoksniui tamsià spalvà. Dirbamoje þemëje

ðis horizontas daþnai sutampa su ariamuoju sluoksniu, kurá mes vadiname dirva. Po A

horizontu daþname dirvoþemyje slûgso E (iðplautasis, eliuvinis) horizontas. Jam

bûdinga balkðva pelenø spalva, nes dauguma tirpiø medþiagø patenka á gilesná B

(áplautàjá, iliuviná) horizontà. Pastarasis - daþnai rudos spalvos, turi daugiau dumblo,

todël nelabai laidus vandeniui. A ir E horizontai kartais vadinami tikruoju dirvoþemiu.

Dar giliau slûgso C horizontas. Jis daþnai vadinamas gimtàja uoliena, bet kai augalø

ðaknys, gyvûnai ir dirvodaros procesai siekia virðutinæ ðio horizonto dalá, ðioji dar

priskiriama dirvoþemiui. Po dirvoþemiu slûgso tikroji gimtoji uoliena, daþnai dar

vadinama dirvodarine uoliena arba (reèiau) sudûlëjusi kalnø uoliena. Ði dirvoþemio

sandaros schema labai apibendrinta.

1 pav. Dirvoþemio profilio schema

Veikiant drëgmei, ðilumai, vyko dirvodarinës uolienos dûlëjimo procesas. To-

kiose sudûlëjusiose uolienose apsigyveno mikroorganizmai, kurie, naudodami CO , 2

7

N ir mineralines dirvodarinës uolienos medþiagas, toliau intensyviai jà keitë. Per

tûkstantmeèius sudûlëjusioje dirvodarinëje uolienoje ásikûrë kerpes ir kiti nereiklûs

augalai. Mirusias ðiø augalø liekanas mikroorganizmai skaidë á smulkias sudëtines

dalis. Ëmë formuotis humusas reikðmingiausias dirvoþemio komponentas.

Labai svarbu, koks yra mineraliniø ir organiniø medþiagø santykis dirvo-

þemyje, nes nuo to priklauso jo derlingumas.

Dirvoþemio riðlumà, laidumà, derlingumà lemia organiniø medþiagø kie-

kis. Organines medþiagas dirvoþemiuose kaupia gyvieji organizmai. Vykstant foto-

sintezei, augalai ið aplinkos oro ir vandens, taip pat ið dirvoþemio mineraliniø medþia-

gø sintetina organines medþiagas. Augalams mirus, jø sukauptos organinës medþia-

gos lieka virðutiniuose dirvoþemio sluoksniuose, kur jas perdirba gausybë ávairiausiø

mikroorganizmø. Susintetintomis augalø maisto medþiagomis minta ir visi kiti gyvie-

ji organizmai, kurie, baigæ savo gyvenimà, taip pat lieka dirvoþemio pavirðiuje. Auga-

lø susintetintà ir gyvûnø liekanø organinæ medþiagà dirvoþemio mikroorganizmai

perdirba á sudëtingà, labai aktyvià dirvoþemio organinæ - mineralinæ medþiagà -

humusà arba puvenas.

Organiniø medþiagø kaupimasis dirvoþemyje labai priklauso nuo dirvoþemio

granuliometrinës (mechaninës) sudëties ir klimato sàlygø. Lengvos granuliometrinës

sudëties dirvoþemiuose kaupiasi maþiau organiniø medþiagø, todël juose sàlygos

augalams augti yra blogesnës. Kita vertus, organinës medþiagos èia sparèiai ardomos

dël aktyvios aerobiniø mikroorganizmø veiklos, greitesnio jø áðilimo, o minerali-

zuotas medþiagas lengvai iðplauna vanduo. Tokiuose dirvoþemiuose susikaupia

nedaug humuso, todël jie nelabai derlingi. Pelkiniuose dirvoþemiuose anaerobiniø

mikroorganizmø veikla stabdo organiniø medþiagø irimà (trûksta oro, þemesnë tem-

peratûra), tad jos ilgai iðlieka tarpiniø stadijø. Ðios medþiagos sparèiai kaupiasi, bet

dël lëtos jø mineralizacijos augalai jas sunkiai pasisavina. Tokiuose dirvoþemiuose

natûraliai gali augti tik tam tikri prisitaikæ augalai.

DIRVODARA

Dirvodaros procesas suaktyvëjo, kai sausumoje ásikûrë aukðtesnieji augalai. Jie,

áleidæ ðaknis á dirvoþemá, maisto medþiagas ima ið oro (anglies dioksido) ir ið

dirvoþemio (mineraliniø medþiagø ir vandens). Per fotosintezæ susidariusios orga-

ninës medþiagos kaupia daug saulës energijos. Augalø paimtos medþiagos kaupiasi

lapuose, stiebuose, ðaknyse ir kituose organuose, o augalui þuvus, lieka dirvos pavir-

8

Humusas - svarbiau-

sias dirvoþemio derlin-

gumo rodiklis.

Dirvodara yra bio-cheminis dûlëjimo proce-sas, kai dirvodarinæ uolie-nà veikia gyvieji organiz-mai ir cheminiai dûlëjimo procesai

ðiuje ar paèiame dirvoþemyje. Augalø liekanø organinës medþiagas dar papildo

mikroorganizmø ir kitø gyvûnø gyvybinës veiklos produktai bei þuvusiø organizmø

biomasë. Tokiu bûdu dirvoþemio pavirðiuje formuojasi A horizontas, kurio cheminë

sudëtis labai skiriasi nuo gilesniø jo horizontø. Mikroorganizmai skaido minëtà

biomasæ ir, vykstant sudëtingiems biocheminiams procesams, sukuria naujà labai

aktyvø junginá - humusà. Pastarojo maisto medþiagas naudoja kiti gyvieji

organizmai, o likuèiai kaupiasi dirvoþemyje. Krituliø vanduo, prasisunkæs á

dirvoþemá, tirpina besikaupianèias organines bei mineralines dirvodariniø uolienø

medþiagas ir su tirpalais dalá jø nuneða á gilesnius horizontus ar gruntiná vandená. Taigi

medþiagos nuolat keliamos èia aukðtyn, èia vël plaunamos gilyn. Ðitaip susiklosto

kiekvienam dirvoþemiui savita nuolat kintanti medþiagø apykaitos sistema.

DIRVOÞEMIØ RÛGÐTËJIMAS

Vakarinëje Lietuvos dalyje iðkrenta daugiau krituliø nei kitos ðalies dalyse. Dël

nuolat á atmosferà patenkanèiø sieros ir azoto junginiø susidaro rûgðtûs lietûs.

Didþioji jø dalis atneðama ið Vokietijos, Lenkijos, Èekijos. Rûgðtus krituliø vanduo,

sunkdamasis gilyn, tirpdo dirvoþemio mineralinæ dalá, taip pat ir kalcio junginius.

Atsipalaidavæs kalcis drëgno klimato sàlygomis plaunamas á gilesnius dirvoþemio

sluoksnius arba su drenaþo vandeniu iðplaunamas á vandens telkinius. Kalcio vietà

koloidinëse dirvoþemio dalelëse uþima vandenilio jonai, parûgðtindami dirvoþemá.

Ávairiuose Lietuvos dirvoþemiuose atliktais lizimetriniais tyrimais nustatyta,

kad kalcio karbonato ið 0 - 40 cm sluoksnio lygiuose plotuose iðsiplauna nuo 167 -1 -1iki 457 kg ha . Giliau nei 80 cm iðplaunama ðiek tiek maþiau - 155 - 365 kg ha .

Kalvotuose plotuose dël maþesnës vandens infiltracijos kalvos virðûnëje ir ðlaite

kalcio iðplaunama daug maþiau nei kalvos paðlaitëje.

Kalcio kiekis dirvoþemyje maþëja ir dël kalcio paëmimo su derliumi. Nus-

tatyta, kad su 8 t daugiameèiø þoliø ðieno derliumi dirvoþemio hektaras praranda apie

85,6 kg kalcio.

Dirvoþemiai rûgðtëja ir dël fiziologiðkai rûgðèiø tràðø naudojimo.

Dël ðiø prieþasèiø dirvoþemiø rûgðtumas, kaip vienas ið dirvoþemiø

degradacijos procesø, didëja, o jø naðumas maþëja. Rûgðèiø dirvoþemiø naðumo

maþëjimà galima pristabdyti sistemingai kalkinant bei træðiant organinëmis tràðomis.

Organinës tràðos savo veikimu neprilygsta kalkinëms tràðoms, bet labai rûgèiuose

dirvoþemiuose panaikina kenksmingà augalams judrøjá Al ir sudaro augalams augti

sàlygas.

9

Dirvoþemio rûgðtëjimas siejamas su krituliø kiekiu ir kokybe, dirvoþemio savy-bëmis, augalija bei jos au-ginimo agrotechnika

RÛGÐÈIØ DIRVOÞEMIØ KALKINIMAS

Pakalkinus sumaþëja dirvoþemio rûgðtumas, padidëja dirvoþemio pasotinimas

bazëmis.

Nustatant kalkinimo reikalingumà reikia atsiþvelgti ne tik á ariamojo sluoksnio

rûgðtumà, jo granuliometrinæ sudëtá, bet ir á gilesniø sluoksniø dirvoþemio reakcijà,

kuri taip pat yra nevienoda. Rûgðèiausià podirvá turi dauguma Vakarø Lietuvos dirvo-

þemiø, kuriuose yra giliau karbonatingas sluoksnis. Rytø Lietuvos dirvoþemiuose,

esant karbonatams sekliau, palyginus su Vakarø Lietuvos dirvoþemiais, podirvis yra

maþiau rûgðtus.

Dirvoþemio cheminiø savybiø pokyèiai priklauso nuo kalkiniø tràðø (susmul-

kinimo laipsnio bei kietumo, cheminës kalcio junginiø formos panaudoto kiekio),

dirvoþemio rûgðtumo laipsnio, judriojo aliuminio kiekio, granuliometrinës sudëties,

pajaurëjimo laipsnio, karbonatingojo chorizonto gylio, drëgmës reþimo.

Moreninio lengvo priemolio tipingø nepasotintøjø balkðvaþemiø optimali reak-

cija, palaikoma periodiðku kalkinimu, turëtø bûti pH 5,8-6,2. Juos reikia kalkinti, KCl

kai po eilinio kalkinimo jie parûgðtëja 0,5 - 0,8 pH . Moreninio lengvo priemolio KCl

nepasotintieji sekliai glëjiðki balkðvaþemiai - periodiðkam kalkinimui vidutiniðkai

reiklûs. Juos reikia periodiðkai kalkinti, kai jie parûgðtëja iki pH 5,0-5,4.

1 lentelë. Optimalus pH augalams

Kalkinimas gerina dirvoþemio fizikines savybes. Nekalkintame dirvoþemyje,

vyraujant humuso fulvorûgðèiai, didesnæ struktûros dalá sudaro menkaverèiai

10

Dirvoþemio granuliometrinë sudëtis Augalai

smëliai priesmëliai priemoliai ir moliai Þieminiai kvieèiai - 5,8 6,5 Þieminiai rugiai 5,4 5,6 5,9 Mieþiai 5,1 5,9 6,2 Aviþos 5,2 5,3 6,0 Þirniai ir jø miðiniai - 6,4 6,9 Vikiai ir jø miðiniai - 6,0 6,4 Lubinai 5,2 5,3 5,3 Cukriniai runkeliai - 6,0 6,6 Paðariniai runkeliai - 6,4 6,8 Bulvës 4,8 5,3 5,6 Kukurûzai 5,7 6,3 - Daugiametës þolës - 5,8 6,4 Linai - 5,3 5,6

Kalkinimas yra pirmu-tinës svarbos, efektyviau-sias ir universaliausias rûgðtaus dirvoþemio geri-nimo bûdas.

trupinëliai, smulkesni nei 2 mm. Pakalkinto dirvoþemio pagerëja struktûra ir jos

patvarumas vandenyje.

KALKINTINØ PLOTØ IÐSKYRIMAS

Kalkintinus plotus galima iðskirti ávairiais bûdais. Patikimiausias ir tiksliausias

yra laboratorinis, kai dirvoþemio reakcija yra nustatoma, naudojantis laboratoriniais

prietaisais. Galima nustatyti ir tiesiogiai lauke, naudojantis ávairiais dirvoþemio

reakcijos prietaisais. Neturint ðiø galimybiø apie dirvoþemio rûgðtumà galima spræsti

ið auganèiø piktþoliø. Jei dirvoje paplitæ dirviniai keþiai, vienmetës klestenës,

dirviniai asiûkliai, smulkiosios rûgðtynës, tai tokia dirva yra rûgðti ir jà reikia kalkinti.

Kalkinimo reikalingumà parodo ir blogai derantys kvieèiai, runkeliai ar dobilai.

Kuo rûgðtesnis dirvoþemis, tuo daugiau kalkiniø tràðø reikia iðberti. Ir kuo

sunkesnë dirvoþemio granuliometrinë sudëtis, taip pat reikalauja didesniø kalkiniø

tràðø normø.

Ypaè svarbu sureguliuoti dirvoþemio reakcijà iki pH 6 ekologinës gamybos

ûkiuose, nes prie tokio reakcijos lygio atsipalaiduoja fosforo ir kalio junginiai. Ðiam

reakcijos lygiui pasiekti ne visada pakanka vienà kartà sëjomainoje iðberti kalkines

tràðas. Reikia stebëti dirvoþemio reakcijà ir, jai sumaþëjus, papildomai kalkinti.

Kalkinimui naudojamos kalkinës tràðos, kuriø pagrindà sudaro CaCO kiekis. 3

Kalcio norma yra CaCO kiekis, reikalingas dirvoþemio reakcijai neutralizuoti. Ji 3

priklauso nuo dirvoþemio granuliometrinës sudëties.

Dirvas kalkinti geriausia ðiltuoju metø laiku, kai galima kalkines tràðas

áterpti á dirvà. Anksti pavasará kalkintini dirvoþemio rûgðtumui jautriø augalø

prieðsëliai. Dolomitmilèiai ir kitos trupintos kalkinës medþiagos paskleidþiamos 8-10

m. darbiniu ploèiu. Kalkinës tràðos turi bûti kuo vienodþiau sumaiðomos su dirvos

armeniu. Netinka gilus uþarimas plûgu.

Neturint galimybës pakalkinti dirvoþemio reikia:

! Parinkti dirvoþemio rûgðtumui atsparius augalus. Rûgðèiuose priemoliuose

augs bulvës, linai, lubinai, o priesmëliuose dar ir þieminiai rugiai bei aviþos, daugia-

metës þolës.

! Kalkinimà derinti su træðimu.

! Kalkinant kartà sëjomainoje, kalkinës tràðos atiduodamos kalciamëgiams au-

galams: paðariniams ðakniavaisiams, kvieèiams, ankðtiniams augalams.

! Taikyti palaikomàjá kalkinimo bûdà, iðberiant bent dalá (0,25-0,5 n.) visos

kalkiniø tràðø normos, nurodytos dirvoþemio rûgðtumo ir kalkinimo þemëlapiuose.

! Labai rûgðèiuose, daug (80 mg) ir judriojo Al turinèiuose dirvoþemiuose, o

taip pat giliame smëlyje, þemës ûkio veikla gali bûti nenaudinga. Tokius plotus reikëtø

11

Kalkiniø tràðø normos priklauso nuo dirvoþemio tipo, granuliometrinës su-dëties, ir reakcijos

laikinai konservuoti, arba naudoti ne þemës ûkio veiklai.

DIRVOÞEMIØ TARÐA

Dirvoþemio uþterðtumas sàlygiðkai skirstomas á stabiløjá (pramonës ámoniø,

transporto priemoniø tarða) ir nestabiløjá arba laikinàjá (mineralinës tràðos ir kt.).

Pagal terðalø pasiskirstymo pobûdá bûna koncentruotoji ir iðsklaidytoji dirvoþemio

tarða. Pirmuoju atveju - tai dirvoþemio uþterðimas prie konkretaus vietinio tarðos ðal-

tinio (gamykla, gyvulininkystës ámonë, buitiniø atliekø sàvartynas, automagistraliø

zona ir t. t.), o antruoju foninis dirvoþemio dangos uþterðimas dël nuolatos á já paten-

kanèiø cheminiø medþiagø.

Didelæ þalà dirvoþemiui daro rûgðtûs lietûs, kuriuose yra sieros, druskos ir azoto

rûgðèiø. Daugelis sieros ir azoto junginiø patenka ið iðsivysèiusiø Vakarø Europos

ðaliø. Prasiskverbæ á dirvoþemio pavirðinius horizontus, terðalai didina jø rûgðtin-

gumà, intensyvina ðarminiø katijonø iðplovimà, didina sunkiøjø metalø aktyvumà,

judrumà ir toksiðkumà. Rûgðèiø krituliø poveikis ypaè þalingas Lietuvos vakarinës

dalies dirvoþemiams. Todël èia periodiðkas dirvoþemio kalkinimas ne tik didina

derlingumà, bet ir yra svarbi gamtos apsaugos priemonë. Jau dabar kai kurie

dirvoþemiai aplink Jonavà, Këdainius, Maþeikius uþterðti sunkiaisiais metalais. Kai

jø koncentracija didesnë, augalai ne tik lëèiau auga, bûna prastesnës kokybës, bet ir

stipriai sulëtëja ar visai nutrûksta kai kurie dirvoþemiuose vykstantys naudingi

biologiniai procesai, todël nukenèia humuso balansas dirvoþemiuose. Taikant

intensyvià þemdirbystës sistemà, sistemingai træðiant mineralinëmis tràðomis,

naudojant dideles pesticidø dozes, sumaþëja bakterijø, dirvoþemiuose ima dominuoti

aktinomicetai ir grybai, kuriø daugelis rûðiø yra aktyvûs fitotoksiniø medþiagø

gamintojai.

Vieni ið toksiðkiausiø sunkiøjø metalø yra kadmis ir ðvinas. Dideli kiekiai ðiø

toksinø kaupiasi automagistraliø pakelëse. Daugiausia pavojingø gyviems organiz-

mams sunkiøjø metalø kaupiasi dirvoþemiuose, patekdami su krituliais, dulk-

ëmis ir mineralinëmis tràðomis. Pavyzdþiui, ið Kolos pusiasalio apatitø þaliavos

Këdainiuose pagaminto superfosfato tràðose yra nemaþai arseno, kadmio, chromo,

kobalto, vario, ðvino, nikelio, seleno, vanadþio, cinko. Ðiø tràðø metinë dozë kartais

siekia 120 - 180 kg/ha veikliosios medþiagos (600 - 900 kg superfosfato).

Intensyviai ûkininkaujant á dirvoþemius patenka ir chemikalø, naudojamø

piktþolëms naikinti (herbicidø), nuo kenkëjø ar ligø (insekticidø, fungicidø,

baktericidø) ir spartinanèiø sëklø brendimà (defoliantø). Daugelis ið ðiø junginiø,

kaip ir tarpiniai skilimo produktai, dirvoþemyje susiskaido á elementariuosius jun-

ginius, todël didesnio pavojaus aplinkai nesukelia. Taèiau jei tie cheminiai junginiai

12

Per metus vidutiniðkai

á 1 ha þemës ûkio naudme-

nø su krituliais patenka 40 2- 45 kg sulfatø (arba 2 g/m

sieros) ir 15 - 20 kg nitratø.

kaupiasi, tai jie laikomi kaip vieni ið pavojingiausiø dirvoþemio terðalø. Nors iki ðiol

dar nëra galutinai suvoktos ir ávertintos visos intensyvaus cheminiø preparatø (ypaè

augalø apsaugos priemoniø) naudojimo þemës ûkyje pasekmës, taèiau vis daþniau

pasisakoma, kad ðiø nebûdingø natûraliai gamtai junginiø naudojimas þemdirbystëje

- priverstinë priemonë, kurià kuo greièiau reikia pakeisti maþiau pavojingomis

arba visiðkai ekologiðkai nekenksmingomis priemonëmis (biologinëmis,

agrotechninëmis, fizikinëmis ir kt.). Pirmieji þingsniai jau þengti - vis daþniau

stengiamasi naudoti susintetintus ir greitai skylanèius dirvoþemyje pesticidus labai

maþomis dozëmis. Antras þingsnis, pereinant prie ekologinës þemdirbystës ir

gyvulininkystës, bûtø visiðkai nekenksmingø aplinkai pesticidø - peritroidø, taip pat

lengvai skylanèiø dirvoþemyje, gamyba ir naudojimas.

Dirvoþemis turi ir antiseptiniø savybiø, pavyzdþiui, gali kliudyti daugintis

patekusiems á já mikroorganizmams, kurie sukelia patogenines ligas. Paprastai patekæ

á dirvoþemá su ávairiomis atliekomis, neðvarumais, nutekamaisiais vandenimis,

mëðlu, patogeniniai þmogaus, gyvuliø ir augalø ligas sukeliantys organizmai greitai

þûsta. Taèiau jeigu ði gamtinë dirvoþemiø savaiminio apsivalymo savybë yra prislo-

pinta arba dirvoþemis neseniai buvo stipriai uþterðtas patogenais, jis gali pasidaryti

labai pavojingø ligø - stabligës, choleros, tuberkuliozës, poliomielito, ðiltinës,

dizenterijos - plitimo þidiniu. Nors per kelias savaites dirvoþemyje savaime þûsta

maro ir bruceliozës sukëlëjai, bet, pavyzdþiui, juodligës sukëlëjas gali jame iðlikti

daugelá metø.

Ne visuomet dirvoþemis gali pats apsivalyti nuo terðalø. Kai jø susikaupia la-

bai daug, dirvoþemis pasidaro arba visiðkai bevaisis, arba pavirsta á kenksmingø me-

dþiagø, terðalø terpæ.

KAD AUGALAI GALËTØ AUGTI

Kultûriniams augalams augti ir iðauginti gerà derliø reikia ypaè palankiø

dirvoþemio fiziniø, cheminiø ir biologiniø savybiø. Pavyzdþiui, esant dirvoþemyje

uþtektinai azoto ir fosforo, gero derliaus negausime, jei truks kalio, o jei dirvoþemyje

visø maisto medþiagø pakaks, augalø derliø gali riboti drëgmës ar ðilumos stoka. Ðá

dësningumà pirmas pastebëjo dar XIX a. agrochemijos pradininkas vokieèiø

mokslininkas J. Lybigas (Liebig), o vaizdþiai já iliustruoja derlingumo statinës

pieðinys (2 pav.). Gerai sukultûrintame dirvoþemyje bet koks derlingumà ribojantis

veiksnys augalø derliui turi daug maþesná poveiká nei blogai sukultûrintame.

13

Augalai gerai augs tik tada, kai dirvoþemyje bus pakankamai maisto me-dþiagø, nestigs drëgmës ir ðilumos.

2 pav. J. Lybigo derlingumo minimumo statinë (trumpiausias ðulas lema

statinës talpumà)

DIRVOÞEMIO DERLINGUMO SAMPTARA

Dirvoþemio derlingumas (naðumas) - tai augalø aprûpinimas maisto

medþiagomis ir vandeniu. Naudojant þemæ negalima leisti, kad derlingumas arba jo

fizikinës bei agrocheminës savybës blogëtø. Dirvoþemio derlingumà nulemia,

dirvoþemio tipas, granuliometrinë sudëtis, ðilumos, vandens ir maisto medþiagø

reþimas organiniø medþiagø kiekis, mikrobiologinës savybës ir taikomos

agrotechninës priemonës (þemës dirbimas, træðimas). Ûkinë veikla taip pat gerokai

veikia ðiø veiksmø kaità - didina derlingumà ar skurdina gamtine aplinkà. Neapdairiai

didinant tràðø normas (augalai tiek tràðø negali sunaudoti), be reikalo ðvaistom

pinigai ir gali padidëti aplinkos tarða.

Biologiniai dirvoþemio derlingumo, iðsaugojimo ir didinimo, metodai ðiuo

metu laikom perspektyviausiais:

- tinkamos sëjomainos;

- daugiameèiø ankðtiniø augalø plotø didinimas;

- mëðlo, ðiaudø ir kitø organiniø medþiagø panaudojimas humuso kiekiui

dirvoþemyje didinti;

- tarpiniø augalø auginimas þaliajai tràðai;

- dirvoþemio kalkinimas.

Tam, kad didëtø dirvoþemio derlingumas, reikia iðnaudoti ir natûralius

gamtinius veiksnius - drëgmës pokyèius, gilø áðalà, tankias augalø ðaknis ir naudingø

mikroorganizmø veiklà. Mûsø sàlygomis gilesniø dirvoþemio sluoksniø struktûrà

gerinti mechaninëmis priemonëmis ekonomiðkai neapsimoka

Liucernos, rytiniai oþiarûèiai, raudonieji dobilai, varpinës daugiametës þolës su

14

Derlingas dirvoþemis yra neutralios ar artimos reakcijos, jame daug auga-lø pasisavinamø maisto medþiagø ir nëra kenks-mingø, pakankamai hu-muso.

tankia, giliai besiskverbianèia ðaknø sistema gali bûti auginami dirvos struktûrai

gerinti.

Sekliai nuskustos raþienos ir ið dalies áterpti susmulkinti ðiaudai

mineralizuodamiesi sujungia nitratus ir padidina humuso kieká dirvoþemyje.

Pavirðiuje likusios augalø liekanos apsaugo dirvoþemá nuo vëjo erozijos. Ðiaudø

negalima deginti, jeigu pasëliai labai piktþolëti, ðiaudus reikia kompostuoti ir

panaudoti augalams træðti.

Svarbiausi agrocheminiai parametrai, apibûdinantys dirvoþemio derlingumà,

yra dirvoþemio reakcija, organiniø medþiagø, augalø pasisavinamo fosforo ir kalio

kiekiai. Be to, reikalingi duomenys apie kalcio (Ca), magnio (Mg) ir mikroelementø -

vario (Cu), cinko (Zn), mangano (Mn), boro (B), molibdeno (Mo), kobalto (Co) -

kiekius.

Darþovëms, aliejiniams augalams, bulvëms didelæ reikðmæ turi kalcio, sieros ir

kitø elementø kiekis dirvoþemyje. Cheminiai tyrimai yra brangûs, todël sprendþiant,

kokiø tyrimø duomenis reikia turëti sudarant træðimo planus, verta naudotis

konsultavimo tarnybø ir mokslininkø patarimais.

Svarbus rodiklis ávertinant dirvoþemá yra jo struktûra. Geros dirvoþemio

struktûros poþymiai:

- þemæ lengva dirbti.

- lietaus vanduo greitai susigeria á dirvoþemá.

- dirvoþemis nesutankëja ir per daug neperdþiûsta.

- dirvoþemis pakankamai atsparus slëgimui (iðlaiko þemes dirbimo mecha-

nizmø svorá).

Geros ekologinës bûklës dirvoþemio agrocheminiai poþymiai:

- neutrali arba jai artima dirvoþemio reakcija;

- nusistovëjæs organiniø medþiagø (humuso) balansas;

- didelis dirvoþemio biologinis aktyvumas bei nitrifikacinë galia (gerai

pasisavinamos maisto medþiagos, greitai suyra kenksmingos organinës medþiagos).

Kenksmingø medþiagø nedidesnis uþ foniná ðiø medþiagø kieká, bûdingà tai

vietovei.

Rûgðèias dirvas (pH maþesnis kaip 5,5) reikia kalkinti, taèiau ne per daug, ypaè

sudurpëjusiuose ir daug organiniø medþiagø turinèiuose dirvoþemiuose. Didelis

kalcio kiekis sukelia organiniø medþiagø skaidymosi greitëjimà ir kai kuriø dirvo-

þemio agrofizikiniø savybiø blogëjimà. Tik nesuslëgtose dirvose bûna gera dirvo-

þemio struktûra.

Mineralinio dirvoþemio tankio agronominis ávertinimas pateiktas 2 lentelëje.

15

Dirvoþemio derlingu-mà apibûdina: reakcija, organiniø medþiagø, auga-lø pasisavinamo kalio ir fosforo kiekiai

Erozija javø pasëliuose

2 lentelë. Dirvoþemio tankio agronominis ávertinimas

16

Tankis t/m3

Vertinimas pavirðinio ariamojo

sluoksnio

poarmeninio

sluoksnio

Normalus <1,4

<1,5

Ið dalies suslëgtas

1,41 -1,5

1,5 -1,6

Kritinis tankis

>1,5

>1,6

KAIP TVARKYTI ÛKÁ

ÛKIO SPECIALIZACIJOS PARINKIMAS

Reikia siekti pastovios, apgalvotos, ilgalaikës laukø tvarkos, sudaryti ûkio

planus, juose paþymëti naudmenas, kelius ir griovius. Ûkio planuose turi bûti nurodyti

sëjomainos laukai, sodyba su gamybiniais pastatais, esami ir planuojami apsauginiai

þeldiniai, kurie turi skirti gyvenamàjà, ir gamybinæ sodybos dalis. Jie yra ne tik gamtos,

bet ir prieðgaisrinës apsaugos elementas.

Gerai suplanuoti ganyklø ir ðienaujamø daugiameèiø þoliø plotus. Dirbami laukai

turi bût pakankamai dideli, kiek galima vienodesnio dydþio ir keturkampës formos,

kad bûtø lengviau naudot þemës ûkio technikà.

Lietuvoje turëtø bûti plëtojamas subalansuotas ûkininkavimas. Ypaè svarbu, kad

ûkiai, turintys daugiau kaip 15 ha dirbamosios þemës, sudarytø prekinës produkcijos

gamybos, træðimo ir sëjomainos planus apskaièiuotø maisto medþiagø (NPK) balansà

kiekvienam laukui ir visam ûkiui.

Kiek leidþia vietos sàlygos, laukø ribos turi bûti sutapatinamos su esanèiomis

natûraliomis ribomis (grioviais, keliais, upeliais). Pageidautina, kad dirbamojoje

þemëje bûtø ir kitø naudmenø: miðkø, pievø i ganyklø, pelkiø bei vandens telkiniø. Dël

ûkio planø sudarymo ir sëjomainos laukø suprojektavimo rekomenduojama kreiptis á

Valstybiná þemëtvarkos institutà. Pirmas þemëtvarkos darbo etapas - pasirinkti

norimus auginti augalus. Pasirenkant ûkio kryptá (specializacijà), bûtina atsiþvelgti á

vietos sàlygas - dirvoþemá, reljefà, klimatà bei atitinkamiems regionams

perspektyvià ûkio specializacijà. Vakarø zonoje, Rytø aukðtumose ir Pietryèiø

Lietuvoje daugiausia dëmesio reikëtø skirti pieno ir mësos galvijininkystei, o Vidurio

zonoje - augalininkystei ir jos deriniams su gyvulininkyste. Ûkio gamybos kryptis

neturi kelti gamtosaugos problemø.

Svarstant, kokius augalus reikëtø auginti, reikia atsiþvelgti á tai, ar iðaugintà

produkcija bus galima realizuoti, þinoti þemës ûkio produkcijos perdirbëjø ir vartotojø

poreikius, produkcijos gamybos iðlaidas ir mastus, transportavimo bei kooperacijos

kryptis.

Planuojant ûkinæ veiklà reikia informacijos apie:

-galimybes parduoti ûkyje pagaminta ar iðauginta produkcijà ;

17

Pradëti nuo gamybos planavimo ir teritorijos organizavimo

- gamybos iðlaidas;

- dirvoþemá, klimatà, infrastruktûros sàlygas;

- turëti supratimà apie specializuotà gamybà;

- ávertinti turimas gamybos priemones ir naujø ásigijimo galimybes;

- numatyti galimus padarinius gamtaiir kaip jø iðvengti.

Sudarydamas prekinës produkcijos gamybos planus, þemës naudotojas privalo

atsiþvelgti á valstybës keliamus reikalavimus þemës ûkio gamybai atskiruose regio-

nuose, á teritorini iðplanavimà ir specialiàsias þemës naudojimo sàlygas.

Pasirenkant augalininkystës produkcijà ir auginamus augalus, reikia atsiþvelgti á

dirvoþemio granuliometrinæ sudëtá. Lengvose dirvose didþiausià produkcijos dalá

paprastai sudaro grûdai, neblogai dera bulvës, þolës.

Augalininkystës produktø gamyba nulemia ir gyvulininkystës kryptá, nes

galvijams reikia ganyklø, o kiaulienos gamyba plëtojama ten, kur pasëliø struktûroje

vyrauja javai. Avininkystæ tikslinga plëtoti kalvotuose rajonuose, kad bûtø sausø

ganyklø.

Paðarams gauti reikalingi pasëliø plotai nustatomi pagal formulæ:

P=R/D,Kur P - perspektyvus pasëlio plotas ha;

R - reikalingas paðarø kiekis paðariniais vienetais;

D - derlingumas paðariniais vienetais ið ha.

Apskaièiuojant pasëliø plotus reikia numatyti, ið kokiø augalø gausime

reikalingus paðarus. Garantuotas þaliøjø paðarø derlius mûsø klimato sàlygomis

gaunamas ið daugiameèiø þoliø plotø. Derlinguose priesmëlio ir lengvo priemolio

dirvoþemiuose gerai dera kukurûzai. Nuëmus kukurûzus (vaðkinës brandos), gerai

juos susmulkinus ir uþraugus, pagaminamas vertingas paðaras - grûdainis, kuriuo

ðeriant galima sumaþinti brangiø paðarø - koncentrato kieká galvijø racione. Norint

turëti baltymingesniø koncentruotøjø paðarø, ankðtiniais arba jø miðiniais su

varpiniais (vikiai ir aviþos, þirniai ir mieþiai) reikëtø apsëti apie 1/3 viso paðarui

skiriamo vasarojaus ploto.

Sudarant pasëliø struktûrà reikia pagalvoti, ar visus darbus bus galima atlikti

laiku. 3 lentelëje pateikiama, kiek reikia darbo valandø l ha auginti kai kuriuos

augalus.

Svarbu ir augalø produktyvumas, kuris labai priklauso nuo þemës naðumo.

Nustatyta, kad ûkiuose, kuriø þemës naðumas 21-30 balø, vienam balui tenka po 0,08-

0,09 t grûdø, vidutinio naðumo þemëse, kurios ávertintos 31-40 balø, vienam balui

tenka 0,07-0,09, o gerose þemëse, kuriø naðumas didesnis negu 40 balø, - po 0,06-0,07

18

Ûkyje iðauginama au-galininkystës produkcija nulemia gyvulininkystës kryptá

Þemës naðumas átakoja augalø naðumà

t grûdø. Pavyzdþiui, jei ûkio þemës naðumas 47 balai, javø derlingumas apytikriai bus:

D=47 x 0,07 = 3.3 t/ha. Jei ûkininkas turi reikiamà kieká tràðø, þemës ûkio technikos ir

þiniø dirbti pagal agrotechnikos reikalavimus, taikydamas sëjomainas gali planuoti ið

kiekvieno ha gauti ne po 3,3, bet daugiau javø, palyginti su ankstesniais metais gautais

derliais. Þinant javø derlingumà ir taikant derlingumo koeficientus, galima

apskaièiuoti ir kitø augalø derliø.

3 lentelë. Darbo sànaudos auginti kai kuriuos augalus (h/ha)

Daugiausia produkcijos duoda visi kaupiamieji. Taikant naujas technologijas

galima auginti ðiuos augalus taip, kad jø pasëliai sudarytø net iki 30 proc. ariamosios

ûkio þemës.

Ypaè kruopðèiai turi bûti rengiami mechanizacijos priemoniø ir technologiniø

kompleksø ásigyjimo, taip pat gamybos, kuriai reikia dideliø pradiniø investicijø

(gyvulininkystës, sodininkystës, ðiltnamiø darþininkystës), planai

Þemës naudmenø, esanèiø nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ir jø

apsaugos zonose sudëtis gali bûti keièiama tik pagal projektus, suderinus su Aplinkos

ministerija ir parkø administracija.

Daugiau dëmesio gamtosaugai reikia skirti rengiant specializuotosios gamybos

planus kai kalvotas reljefas, karsto rajonas, upiø salpos ir paeþerës. Laidþiuose

lengvesnës granuliometrinës sudëti, dirvoþemiuose, kuriuose greièiau uþsiterðia

gruntinis vanduo, turi bûti plëtojama ekstensyvesnë gamyba.

DARBO SANAUDOS AUGALØ AUGINIMUI

19

Þemës dirbimas ir træðimas

Sëja ir prieþiûra

Derliaus nuëmimas

Ið viso

Þieminiai kvieèiai

6-12 8-9 13-18 27-39

Mieþiai 6-7 8 8-13 22-28

Bulvës 25-40 22-27 228-230 275-297

Cukriniai runkeliai

17-28 8-12 65-75 90-115

Paðariniai runkeliai

17-28 8-10 105-212 130-250

Kukurûzai silosui

12-15 3-5 7-10 22-30

Ankðtiniø augalø (lu-binø, þirniø, vikiø, peliuð-kø, pupø, dobilø bei liucer-nos) plotus verta didinti ir ekonominiu, ir ekologiniu poþiûriais.

Durpiniuose dirvoþemiuose, þinant jø svarbà aplinkai, rekomenduojama

neauginti vienmeèiø augalø. Pirmumà reikia teikti pievø ir ganyklø árengimui,

pelkiniø uogø auginimui, vandens paukðèiø veisimui, medþioklei ir kt. Norint, kas

sumaþëtø durpiø mineralizacija, galima tvenkti vandená, atkurti natûralias pievas ir

pelkes.

20

Didþiasià dëmesá reikë-tø skirti ekologiðkai jau-trioms teritorijoms

SËJOMAINA -

SAUGOTOJA IR DIDINTOJA

Sudarant ir ágyvendint sëjomainà, vienu metu sprendþiami ekonomikos,

þemëtvarkos ir agrotechnikos klausimai.

Sëjomaina - tai ariamos þemës naudojimo bûdas, kai ji skirstoma á atskirus

lygius laukus, kuriuose augalai keièiami ið anksto nustatyta tvarka, atsiþvelgus ë ûkio

gamtines, ekonomines ie organizacines sàlygas.

Þemës ûkio augalø kaitaliojimo tvarka vadinama sëjomainos schema, o laikas,

per kurá visi schemoje numatyti augalai pereina per vienà sëjomainos laukà

sëjomainos rotacija.

Siekiant maþinti gamybos iðlaidas, reikia iðplësti pigiausiai iðauginamø pasëliø

plotus, juos atsëliuoti. Kai viename sëjomainos lauke kelerius metus auginami tie

patys augalai, tai vadinama atsëliavimu. Ilgai atsëliuojami augalai yra nuolatiniai

atsëliai arba monokultûros ir nuo sëjomainos nepriklauso.

Gali bûti atsëliuojami ir nedidelæ visø pasëliø dalá uþimantys kai kurie kultûriniai

augalai, ypaè kukurûzai, jeigu jiems auginti trûksta tinkamø dirvø. Svarbi aplinkybë

nuo kurios priklauso ii atsëliavimo sëkmë, - nëra plintanèiø per dirvà kenkëjø ir ligos

sukëlëjø. Augalø kaita labai atpigina piktþoliø naikinimo bûdus, geriau iðnaudojimas

dirvos vanduo ir maisto medþiagos, ilgà laikà nemaþëja dirvos derlingumas.

Nors ilgas atsëliavimas patrauklus ûkininkavimo paprastumu, taèiau

ekologiniame ûkyje labai rizikuojama patirti ekonominiø nuostoliø, dël ligø ir

kenkëjø iðplitimo ar auginamiems augalams nepalankiø oro sàlygø.

Tinkamø sëjomainø taikymas duoda ekonominæ ir aplinkosaugos naudà:

- efektyviau iðnaudojimas dirvoþemio derlingumas, todël maþiau reikia tràðø;

- maþiau reikia preparatø kovai su ligomis ir kenkëjais;

- sumaþëja dirvoþemio erozijos pavojus;

- sumaþëjo maisto medþiagø iðplovimo ir gruntinio bei pavirðinio vandens

uþterðimo pavojus.

Skirtingos ûkio kryptys ir ûkininkavimo sàlygos nulemia labai ávairias

sëjomainas. Pagal paskirt juose auginamø kultûrø sudëtá sëjomainos klasifikuojamos

DIRVOÞEMIO DERLINGUMO

AUGALØ ATSËLIAVIMAS IR KAITYMAS

21

á lauko, paðarines ir specialiàsias. Lai sëjomainoje javai ir prekiniai augalai uþima

daugiau kaip 50%, o paðarinëje sëjomainoje daugiau k 50% sudaro paðariniai augalai.

Specialiosios sëjomainos skirtos augalams, kuriems reikia tam tikrø auginimo sàlygø

ir specialios agrotechnikos. Jos yra darþo, medelyno, bityno, vaistingøjø augalø,

dirvosaugos ir kt.

Sudarant sëjomainos schemà galima numatyti, kad kiekviename lauke kultû-

riniai augalai keistøsi kasmet arba kad tas pasikeitimas vyktø periodiðkai - kas keleri

metai. Jis gali bûti trumpas ir ilgas. Trumpai atsëliuojamus augalus skiriame prie

laikinø atsëliø. Jø trukmë 2 - 3 metai. Jie neardo sëjomainos. Ilgai atsëliuojami augalai

yra pastovûs atsëliai arba monokultûros. Tokie pasëliai jau nepriklauso sëjomainai,

nes atsëliavimo trukmë virðija áprastiniø sëjomainø rotacijas. Nuolat atsëliuojamø

pasëliø daugiausia pasitaiko ðilto klimato su derlingais dirvoþemiais kraðtuose, taip

pat siauros specializacijos ûkiuose, kuriuose kokia nors viena kultûra uþima labai

didelá plotà. Taèiau tai retas reiðkinys tarp ûkininkaujanèiø ekologiðkai.

Kartais yra atsëliuojami ir nedidelæ dalá visø pasëliø uþimantys kultûriniai

augalai, jeigu jiems reikia ðiltø ir derlingø dirvø ir ûkyje tokiø dirvø trûksta. Dël ðiø

prieþasèiø yra atsëliuojami kukurûzai, jiems parenkant pietinio polinkio ðlaitus arba

apsaugotus nuo ðaltø vëjø laukus, arti fermø esanèius lengvesnës mechaninës sudëties

dirvoþemius. Kultûriniai augalai skirtingai reaguoja á atsëliavimà. Vienø maþesnis

derlius bûna jau pirmaisiais atsëliavimo metais, kitø derlius labiau sumaþëja, praëjus

tik keleriems atsëliavimo metams.

Svarbi aplinkybë, nuo kurios priklauso ilgo atsëliavimo sëkmë jei nëra plintan-

èiø per dirvà kenkëjø ir ligø sukëlëjø. Drëgnas ir vësus Lietuvos klimatas yra palankus

paðaknio ligoms, todël kvieèiai yra viena jautriausiø atsëliavimui kultûrø. O kuku-

rûzus galime sëkmingai atsëliuoti, nes ði palyginti dar nauja kultûra Lietuvoje neturi

per dirvà plintanèiø labai pavojingø kenkëjø ir ligø.

Atsëliuojant kultûrinius augalus, plinta geriausiai prie ðio augalo prisitaikiusios

piktþolës. Ilgai atsëliuojant kaupiamuosius augalus, labai iðplinta ðërytës, paprastoji

rietmenë, burnoèiai. Kai po kaupiamøjø auginami þiemkenèiai, vasarojus arba dobi-

lai, minëtø piktþoliø labai sumaþëja. Kaitant augalus, geriau iðnaudojamas dirvos

vanduo ir maisto medþia-gos, ilgà laikà nesumaþëja dirvos derlingumas. Ilgas

atsëliavimas ekologiniuose ûkiuose nepraktikuotinas.

Nevienodos prieðsëlinës vertës augalus galima suskirstyti á 2 grupes: vieni jø

dirvos derlingumà iðnaudoja, bet jo didinti nepadeda, antri - dirvos derlingumà

atkuria, palaiko ir didina. Prie pirmøjø priskirtini linai ir varpiniai javai, prie antrøjø

22

Kai viename sëjomainos lauke kelerius metus ið ei-lës sëjami tie patys augalai, tai vadinama atsëliavimu

Kultûrø kaitymas labai atpigina kovà su pikt-þolëmis.

kaupiamieji, ankðtiniai javai, daugiametës þolës. Tam, kad visi þemës ûkio augalai

sëjomainos schemoje iðsidëstytø po gerø prieðsëliø, reikia, kad dirvos derlingumà

maþinantys augalai bûtø keièiami dirvos derlingumà didinanèiais augalais.

Ðitokie kultûriniø augalø deriniai vadinami sëjomainos grandimis. Taigi sëjo-

mainos grandis yra ne atsitiktinis, o objektyvus dalykas. Ji turi prasidëti pûdymais,

ankðtiniais javais, kaupiamaisiais, daugiametëmis þolëmis ir baigtis varpiniais javais

arba linais. Visos mûsø sëjomainø schemos kaip tik yra sudarytos ið tokiø grandþiø

(kaip namas ið blokø).

Matome, kad, suskirstant sëjomainos schemà grandimis, visur iðlaikytas tas pats

principas: grandá pradeda dirvoje derlingumà atkuriantieji ir uþbaigia derlin-

gumà iðnaudojantis narys.

Nariø skaièius grandyje daugiausia priklauso nuo derlingumà didinanèiø augalø

daromos átakos dirvai. Jei ta átaka didelë ir ilgai trunkanti, grandyje galima turëti

daugiau derlingumà iðnaudojanèiø kultûrø. Dirvos derlingumà didinanèiø augalø

átakai maþëjant, trumpëja derlingumà iðnaudojanèiø augalø auginimo laikotarpis.

Sëjomainos grandis tikslinga vadinti pagal dirvos derlingumà atkurianèius ir

didinanèius narius. Galima skirti:

! þolinæ grandá, kuri prasideda pirmøjø naudojimo metø daugiametëmis

þolëmis;

! ankðtinæ grandá, kuri prasideda su ankðtiniais javais grûdams arba þaliajai

masei;

! kaupiamàjà grandá, prasidedanèià ðakniavaisiais, bulvëmis, kukurûzais ar

kitokiais kaupiamaisiais;

! sideralinæ grandá, kuri prasideda augalais, skirtais þaliajai tràðai;

! miðriàjà grandá, á kurios sudëtá áeina keli dirvà gerinantys kultûriniai auga-

lai, priklausantys skirtingoms biologinëms grupëms, pavyzdþiui, daugiametës þolës

ir bulvës, pupos ir cukriniai runkeliai.

Kadangi dirvos derlingumà iðnaudojantys augalai gali bûti þieminiai ir

vasariniai, todël, kà sëti po dirvos derlingumà atkurianèiø nariø, priklauso nuo

pastarøjø derliaus nuëmimo laiko. Pavyzdþiui, ankðtinëje grandyje, kur dirvos derlin-

gumà didinantis narys yra vikiø ir aviþø miðinys, jeigu jis bus panaudotas þaliajai

masei, galima sëti á þiemkenèius, o jei grûdams, tik á vasarojø.

Ilgiausiai trunkanèià átakà dirvai turi daugiametës þolës - raudonøjø dobilø

ir motiejukø miðinys, taip pat liucernos. Taèiau, priklausomai nuo ávairiø aplin-

kybiø, ðios átakos trukmë gali ilgëti arba trumpëti. Jei po daugiameèiø þoliø

numatoma sëti þiemkenèius, tada jiems dirvà reikia pradëti ruoðti vidurvasará, kai

paèios geriausios sàlygos organinëms medþiagoms irti. Aiðku, kad ðiuo laiku þemæ

suarus, daugiameèiø þoliø sukauptos dirvoje organinës atsargos greièiau iðsibaigs ir

23

Augalø prieðsëlinë vertë

Sëjomainos grandþiø ávairovë

dirvà gerinanèios átakos trukmë sumaþës. Taigi þolinëje grandyje, kur po

daugiameèiø eina þiemkenèiai, bus galima sëti paeiliui tik dvi varpines kultûras. Jei

po daugiameèiø þoliø auginamas vasarojus ir dirvà jam pradëta ruoðti rudená, tokio

daugiameèiø þoliø lauko organinës medþiagos atsargos leis iðauginti vienà po kitos

varpiniø javø kultûras. Todël þolinëje grandyje gali bûti net 5 nariai.

Ankðtinëje grandyje dirvos derlingumas padidëja nedaug ir tik trumpam laikui.

Todël ji turi susidëti ið ankðtiniø ir varpiniø augalø.

Kaupiamojoje grandyje padidëjusio dirvos derlingumo trukmë priklauso nuo

dviejø veiksniø: kokiu kiekiu organiniø tràðø þemë patræðta ir koks yra dirvos

sukultûrinimo laipsnis. Aiðku, kuo daugiau organinës medþiagos - mëðlo, srutø,

kompostø ar kt. dirva gauna, tuo ilgiau iðsilaiko jos padidëjæs derlingumas. Taèiau ne

vien organinës tràðos riboja padidëjusio dirvos derlingumo trukmæ. Kitas veiksnys

dirvos sukultûrinimo laipsnis. Sukultûrintoje dirvoje organiniø tràðø poveikis

trumpesnis, nesukultûrintoje - ilgesnis. Dël to varpiniai javai pirmuoju atveju sëjami

1-2 kartus ið eilës, antruoju 2-3 kartus. Taigi norint sëjomaina palaikyti aukðtà dirvos

sukultûrinimo lygá, reikia daþniau keisti dirvos derlingumà iðnaudojanèias kultûras

gerinanèiomis.

Sideralinë grandis. Be jos sunku bûtø ásivaizduoti ekologiná ûkininkavimà.

Pateikiame keletà pavyzdþiø:

! lubinai þaliai tràðai - þieminiai rugiai;

! þieminiai rapsai þaliai tràðai - bulvës ar kiti kaupiamieji augalai;

! þieminiø rugiø ir þieminiø vikiø miðinys þaliai tràðai - bulvës ar kiti

kaupiamieji augalai.

Gali bûti, kad sideraliniai augalai ásiterpia á kità grandá, pavyzdþiui:

! þirniai þieminiai kvieèiai, o po jø þieminiai rapsai þaliai tràðai - mieþiai. Tai

jau miðri grandis, kurios viena pusë ankðtinë, o kita sideralinë.

! þirniai - þieminiai rugiai su seradëlës ásëliu þaliai tràðai - mieþiai;

! ankstyvosios bulvës, o po jø - aliejiniai ridikai þaliai tràðai - þieminiai rugiai su

dobilø ásëliu þaliai tràðai - vasarojus.

Reikëtø pastebëti, kad taikant pastaràjà grandá, ankstyvas bulves reikëtø nukasti

liepos pirmomis dienomis ir tuoj pat pasëti aliejinius ridikus. Rugpjûèio gale praþy-

dëjusius aliejinius ridikus áterpti á dirvà, o rugsëjo 1 - 15 d. pasëti þieminius rugius.

Pavasará á rugius ásëti dobilus þaliai tràðai.

Tokias sëjomainos grandis reikëtø vadinti miðriomis grandimis.

Ekologiniuose ûkiuose populiari pûdyminë grandis. Pavyzdþiui: pûdymas -

ávairûs darþo augalai - mieþiai ar kiti vasariniai javai.

Daþnas ekologiniuose ûkiuose, kurie specializuojasi augindami darþoves,

vaistaþoles yra juodasis pûdymas . Tai racionali piktþoliø naikinimo priemonë.

24

Þolinë grandis

Ankðtinë grandis

Kaupiamoji grandis

Sideralinë grandis

Miðr i i r pûdiminë grandis

Tie ûkiai, kurie lengvai susidoroja su piktþolëmis, vietoj juodojo pûdymo prak-

tikuoja taip vadinamà uþimtàjá pûdymà. Paprastai pûdyme auginami trumpos vege-

tacijos augalai, po kuriø dar lieka laiko kelis kartus ádirbti þemæ ir sunaikinti nemaþai

piktþoliø.

Mûsø klimato sàlygomis vienus augalus (pvz., javus) auginti toje paèioje vietoje

negalima dël ávairiø ligø, kenkëjø, piktþoliø, todël reikalinga sëjomaina.

PASËLIØ STRUKTÛRA

Pasëliø struktûra yra sëjomainos ekonominis pagrindas. Rotacijos parinki-

mas yra agrotechnikos pagrindas. Ariamosios þemës suskirstymas sëjomainos

laukais yra þemëtvarkos pagrindas. Taigi sëjomaina yra ekonomikos, agro-

technikos ir þemëtvarkos mokslø derinys.

Kiekviename ûkyje gali bûti viena arba kelios sëjomainos. Sëjomainoje gali bûti

auginama nuo keliø iki keliolikos augalø rûðiø. Jie vadinami pasëliais. Ûkio naud-

menos nëra pastovios. Jos keièiasi dël ávairiø prieþasèiø. Jei savininkas, pirkæs þemæ,

ariamojoje vietoje planuoja laikyti gyvulius, tai dalá ariamosios þemës turi paversti

pievomis arba ganyklomis. Toks vienø naudmenø pavertimas kitomis yra vadinamas

transformavimu. Transformavimo tikslai: l) nenaðias naudmenas paversti naðiomis;

2) pagerinti þemes ûkio gamybos organizavimo sàlygas; 3) apsaugoti þemæ nuo

vandens ir vëjo erozijos. Naðiausiai naudojama ariamoji þemë, todël jos plotà,

stengiamasi padidinti. Taèiau paversti ariamàja þeme tikslinga tokias naudmenas,

kuriø priskyrimas ariamajai þemei neprieðtarauja gamtosaugai (nereikëtø iðarti upeliø

slëniø, staèiø ðlaitø ir t. t.). Ariamoji þemë taip pat gali bûti transformuojama á kitas

naudmenas:

1) árengiant kultûrines ganyklas;

2) dirvø erozijai sumaþinti palikant nedirbamus staèius ðlaitus;

3) gyvenamøjø namø statyboms, keliams.

Pasëliø struktûra yra ûkio ekonominis pagrindas. Labai svarbu parinkti

kiekvienam ûkiui tinkamà pasëliø struktûrà, kad uþtektø paðarø gyvuliams, o dalá

produkcijos galima parduoti. Paren-kant pasëliø struktûrà reikia þinoti, kad jà lemia

ðie veiksniai:

1) gamtinës sàlygos (klimatas ir dirvoþemis);

2) rinkos sàlygos (produktø paklausa ir kainos);

3) auginimo sàlygos (ûkio finansiniai iðtekliai, augalø auginimo iðlaidos);

4) sezoniniø darbø tolygus paskirstymas;

25

Lietuvoje auginami ávai-rûs þemës ûkio augalai. Jø plotas, iðreikðtas bendro pasëliø ploto procentais, vadinamas pasëliø struk-tûra.

5) bûtinybë palaikyti ir gerinti dirvø derlingumà.

Mûsø ðalies gamtinës sàlygos palankiausios javams ir þolëms auginti, todël jø

auginama daugiausia.

Þemës ûkio gamybà derinant prie rinkos ekonomikos sàlygø, neámanoma bent

kiek ilgesná laikà turëti pastovios struktûros pasëliø. Dël daþnos pasëliø struktûros

kaitos tenka keisti ir sëjomainos rotacijà. Dël to dabartiniu metu, kai Lietuvoje nëra

nusistovëjusios rinkos ir ûkininkui sunku pasikliauti viena gamybos kryptimi, beveik

kasmet tenka keisti, ypaè prekiniø augalø, rûðá ir pasëlio plotà. Standþios rotacijos

tampa neparankios. Daug kur reikia pereiti prie lanksèiø rotacijø, kai svarbiausia

yra iðlaikyti pasirinktiems auginti augalams tinkamus prieðsëlius. Þinoma, ir ðiuo

atveju pirmiausia turi bûti apskaièiuota pasëliø struktûra, kurios bus laikomasi per

ateinanèius 1-2 metus. Jà apskaièiuojant reikia atsiþvelgti á tai, kokiems produktams

tikimasi turëti rinkà.

SËJOMAINØ SKAIÈIUS ÛKYJE

Gali bûti viena arba kelios sëjomainos. Viena sëjomaina árengiama tuo atveju, jei

dirvoþemiai yra maþdaug vienodi. Jei dirvoþemio savybes skiriasi, tai ir sëjomainos

gali bûti kelios. Pagal ðias savybes visus dirvoþemius galima suskirstyti á penkias

grupes:

1) gilûs sausi, daþnai rûgðèios reakcijos smëliai ir priesmëliai, kuriuose blogai

auga raudonieji dobilai, liucernos, þieminiai kvieèiai, þirniai, vikiai, cukriniai

runkeliai. Ðie dirvoþemiai tinka tik lubinams, rugiams, bulvëms;

2) lygios, per ðlapios þemës, kuriose iðmirksta þieminiai rapsai, bulvës,

kukurûzai;

3) nuokalnios þemes, kuriose erozijos procesams stabdyti reikia riboti

kaupiamøjø auginimà;

4) skardþiø þemës, netinkamos ne tik kaupiamiesiems, bet ir javams;

5) lygûs ar kiek banguoti nusausinti dirvoþemiai, kur gali augti visi þemës ûkio

augalai.

Smulkiuose ûkiuose daþniausiai nebûna tokiø dirvoþemiø ávairovës, todël

árengiama viena sëjomaina. Èia gali pasitaikyti vienas kitas labai skirtingas sklypas,

kur neverta laikyti atskiros sëjomainos. Pvz., kalkingo dirvoþemio kalvos gali bûti

apsëjamos liucernomis arba esparcetais. Pietryèiø Lietuvoje pasilaiko dirvø, kur auga

tik rugiai ir lubinai. Tokiose dirvose neverta sëti kitokiø augalø. Tokie laukai

26

Projektuojant sëjomai-nà, reikia atsiþvelgti á rel-jefà, granuliometrinæ dir-voþemio sudëtá, uþmirkimà.

neátraukiami á sëjomainà vadinami nesëjomaininiais laukais.

Didesniuose ûkiuose gali pasilaikyti 2 - 3 skirtingø savybiø dirvoþemiø grupës.

Kiek ûkyje yra skirtingø dirvoþemiø grupiø, tiek turi bûti ir sëjomainø, kurioms

parenkami tiems dirvoþemiams tinkamiausi augalai ir nustatoma jø kaitymo tvarka

(rotacija).

Á sëjomainà kartais ávedami prekiniai augalai - bulvës, darþovës. Jai parenkamos

lygios, neakmeningos dirvos.

Panaðios granuliometrinës sudëties ir reljefo dirvoþemiai gali bûti iðsimëtæ po

visà ûkio teritorijà, todël vienos sëjomainos laukai daþnai ásiterpia tarp kitos

sëjomainos laukø.

Jei ûkininkas ásigijo þemës kultûrinëje ganykloje, tai dalá jos reikia paversti

ariamàja þeme. Jei yra nesëjomaininiø laukø, juos reikia paþymëti plane (NS). Po to

ariamoji þemë skirstoma á sëjomainø laukus. Jø þymima tiek, kiek yra rotacijos nariø.

Projektuojant sëjomainos laukus, kaip buvo minëta, reikia laikytis ðiø sàlygø:

1) laukø ribos turi bûti derinamos prie natûraliø ribø. Tai gali bûti keliai, upeliø

krantai, geleþinkeliai ir t. t. Daþnai ribos eina ariamàja þeme. Tokiu atveju laukø

kampus reikia þymëti reperiu. Plane sëjomaininiø laukø ribos þymimos juoda punk-

tyrine linija;

2) sëjomainos laukai turi bûti vienodo dydþio, kad kasmet gautume vienodà

pasëlio bendràjá derliø. Priklausomai nuo ariamosios þemës sklypø dydþio, jø

kontûrø, sëjomainos laukø dydþiø nuokrypis gali bûti iki 10 - 15%;

3) sëjomainos laukø konfigûracija turi uþtikrinti tinkamà visø lauko darbø

organizavimà. Tai labai svarbu dirbant su plaèiagabarièiais padargais. Kiekvienas

sëjomainos laukas plane sunumeruojamas romëniðkais skaièiais. Numerio apaèioje

raðomas sëjomainos lauko plotas.

SËJOMAINOS LAUKØ PROJEKTAVIMAS

27

Projektuojant sëjomainø laukus, pirmiausia plane paþymima kultûrinë ga-nykla (KG), kurià numato-ma árengti ariamojoje þemëje.

ÞALIOJI TRÀÐA SËJOMAINOJE

Þaliajai tràðai tinka daugelis augalø, kurie greitai auga ir uþaugina daug þaliosios

masës, o jà uþarus dirvoþemyje keletà metø pagerëja augalø mityba. Þalioji tràða

populiariausia lengvose, maisto medþiagomis neturtingose dirvose. Èia daþniausiai

auginami geltonþiedþiai lubinai. Lubinai, kaip ir kitos ankðtinës kultûros, sugeba ið

gilesniø dirvoþemio sluoksniø paimti ir pasisavinti kitiems sëjomainos augalams

sunkiai prieinamas maisto medþiagas ir átraukti jas á biologinæ apytakà. Estø -1duomenimis, uþarus 45 t ha þaliosios lubinø masës, ariamajame sluoksnyje humuso

pagausëja viena tona. Po lubinø, uþartø þaliajai tràðai, pasodintos bulvës ir kiti

kaupiamieji augalai ið þaliosios tràðos pasisavina vidutiniðkai apie 60 proc. azoto, o ið -mëðlo vidutiniðkai apie 30 proc. V. Þekonienës atliktø stacionariniø tyrimø duo

menimis, træðimui naudota ankðtiniø augalø þalioji tràða ne visada didino humuso

kieká dirvoþemyje*. Mat áterptos þaliosios tràðos (lubinai, seradëlës) labai greitai

mineralizavosi, o nuo þaliosios tràðos padidëjæs dirvos biologinis aktyvumas dar

labiau intensyvino humuso atsargø mineralizacijà. Remiantis atliktais tyrimais,

dirvoþemio humuso kieká labiausiai nulemia augalinës liekanos, kuriose azoto

bûna nedaug, dël to mineralizacija vyksta lëèiau ir taip iðvengiama nepageidautino

humuso ardymo. Norint iðvengti intensyvios humuso atsargø mineralizacijos

naudojant azotingà ankðtiniø augalø masæ þaliajai tràðai, reikëtø ámaiðyti nedidelá

kieká varpiniø augalø.

Daþnai kyla klausimas, kaip geriau panaudoti þaliàjà tràðà sëjomainoje: ar

viename lauke per metus uþarti du þaliosios masës derlius, ar tolygiai paskirstyti jà per

rotacijà 2 - 3 kartus? Vieno atsakymo, kaip ir kada geriausia træðti þaliàja tràða, nëra,

taèiau reikëtø priminti pagrindinius principus. Træðimo intensyvumas sëjomainoje

priklauso nuo dirvoþemio mechaninës sudëties, sëjomainoje auginamø augalø bei

organizaciniø galimybiø.

Vadinasi, didþiausià þaliosios masës derliø galima áterpti á dirvoþemá laikant

sideraciná pûdymà. Sëjomaina tokia: 1) sideracinis pûdymas (rugiai þaliajai tràðai, po

jø - lubinai þaliajai tràðai), 2) darþovës, 3) javai. Vietoj rugiø þaliajai tràðai galima

auginti dobilus: 1) dobilai (pirma þolë - sëklai, antra þolë - þaliajai tràðai), 2) darþovës,

3) javai + ásëlis. Dobilus tràðai sëjomainoje bûtina kaitalioti su vienmetëmis

28

Kuo daugiau uþariame þaliosios masës, tuo þalioji tràða efektyvesnë

Þaliajai tràðai gali bûti auginami siauralapiai ir paðariniai lubinai, vasari-niai ir þieminiai vikiai, pu-pos, seradëlës, dobilai, garstyèios, aliejiniai ridi-kai, vasariniai ir þieminiai rapsai, ávairiø augalø mi-ðiniai.

* Þalioji tràða. V. Þekonienë. 2002. P. 15.

þolëmis þaliajai tràðai, kad per greitai vël nebûtø auginami dobilai. Taip pat ðioje

sëjomainoje darþoviø lauke nereikëtø auginti kryþmaþiedþiø, nes jiems irgi reikia

dvigubai ilgesnës pertraukos. Sideracinis pûdymas su dviem þaliosios tràðos derliais

geriau tinka priemolio dirvoþemiuose nei priesmëliuose dël pastarøjø menkesnës

galios kaupti maisto medþiagas. Lengvuose dirvoþemiuose sideracinius augalus

patartina sëjomainoje auginti daþniau nei sunkesniuose. Þaliàjà tràðà rekomenduotina

sëjomainoje paskirstyti tolygiai ir kuo lengvesnis dirvoþemis, tuo daþniau reikëtø

træðti. Labai tinka ásëliniai ir posëliniai augalai þaliajai tràðai. Taèiau uþsiauginti

gausesná þaliosios tràðos derliø posëlyje ar ásëlyje nëra lengva. Posëliniai augalai

þaliajai tràðai sëjami nuëmus ankstyvøjø augalø derliø, todël uþauginti daug þaliosios

masës ne kiekvienais metais pavyksta. Brangiai kainuoja ir dirvos paruoðimas sëjai.

Sausais metais posëliniai augalai ið viso gali nesudygti, ypaè paðariniai geltonþiedþiai

lubinai: ilgai dygsta, ankstyvø vystymosi faziø metu juos apninka piktþolës, labai

jautrûs sausrai. Kiek greièiau auga ir vystosi siauralapiai lubinai. Ásëlinius augalus

þaliajai tràðai auginti pigiau, nes nereikia ruoðti dirvos sëjai. Ásëliniai augalai

þaliajai tràðai ásëjami á anksèiausiai nuimamus rugius, mieþius, taip pat gali bûti

ásëjami ir á þaliajam paðarui auginamus miðinius. Nuëmus pagrindiná augalà, lieka

ásëlis, kuris auga iki rudens.

Ûkininkaujant nenaðiose þemëse labai naudinga þaliajai tràðai auginti lubinus.

Didþiausia problema - sëklø stygius, todël reikëtø ûkininkams bandyti prisiauginti

sëklø patiems. Visos lubinø veislës yra ilgoko vegetacijos periodo - 120 - 140 dienø.

Norint gauti vidutiná þaliosios masës kieká, reikëtø á hektarà sëti bent 200 kg. Jeigu

sëklø dygimo energija menka, reikëtø sëti ne grynus lubinus, o ávairius miðinius.

Miðiniai sutankina pasëlá ir geriau nustelbia piktþoles. Ûkininkaujant ekologiðkai,

anksti sëti lubinø ir jø miðiniø nepatartina, nes prieð sëjà dar galima sunaikinti daug

bedygstanèiø piktþoliø. Sëjama 7,5 ar 15 cm tarpueiliais. Lengvose dirvose sëklas

galima áterpti 3 - 4 cm, sunkesnëse - 2 - 3 cm gyliu. Jeigu dirvos pavir-ðius sausas, po

sëjos lubinus pravartu privoluoti - greièiau ir vienodþiau sudygsta.

Lubinai þaliajai tràðai, kaip buvo minëta, sëjomainoje gali bûti auginami ir

kaip posëliniai augalai. Pasitaikius palankioms meteorologinëms sàlygoms, iki

spalio mënesio posëliniai lubinai ar jø miðiniai gali uþauginti nemaþai þaliosios

masës.

Po ankstyvø kaupiamøjø laukà sëjai pakanka paruoðti kultivatoriumi su

akëèiomis, o lengvose dirvose kartais pakanka tik iðakëti. Á lengvà ir purià dirvà

lubinø sëklos gali bûti áterpiamos tiesiog á raþienas diskinëmis akëèiomis.

29

Ásëliniai ir posëliniai

augalai þaliajai tràðai

Lubinus auginti þaliajai tràðai ypaè naudinga nena-ðiose þemëse

Lubinus tràðai naudingiausia áterpti á dirvà blizganèiø ankðèiø tarpsnyje nes tada

bûna daugiausiai þaliosios masës.

Selekcininkø duomenimis, paðariniø geltonþiedþiø lubinø sausoje medþiagoje

yra nuo 2,6 iki 3,6 proc. azoto. Azoto kiekis lubinø sausojoje medþiagoje priklauso

nuo lubinø veislës ir augalø augimo tarpsnio. Laikoma, kad didþiausias azoto kiekis

geltonþiedþiø lubinø þaliojoje masëje bûna butonizacijos tarpsnyje, taèiau derlius dar

nebûna pats didþiausias. Didþiausias þaliosios masës derlius ir sausø medþiagø kiekis

bûna blizganèiø ankðèiø tarpsnyje. Jeigu pavyksta iðauginti gerà þaliosios masës -1derliø (apie 40 t ha ), tada á dirvà áterpiama apie 150 kg biologiðkai ðvaraus azoto, o tai

galima bûtø prilyginti 20 - 30 t mëðlo.

Vokëje atliktø tyrimø duomenimis nedaug nuo mëðlo daromos átakos rugiø

grûdø derliui atsiliko træðimas paðariniø ir siauralapiø lubinø þaliàja tràða.

Ið vienmeèiø augalø tinkanèiø þaliai tràðai daugiausiai antþeminës masës

iðaugina lubinai, po jø aliejiniai ridikai ir maþiausiai - baltosios garstyèios. Panaðia

tvarka iðsidësto ir dirvoje paliekamos ðaknø masës kiekis.

Kaip jau buvo minëta anksèiau, labai svarbus rodiklis yra þaliojoje masëje

sukauptas maisto medþiagø kiekis. Ankðtiniai augalai - lubinai - beveik 2 kartus

daugiau sukaupia azoto tiek antþeminëje masëje, tiek ir ðaknyse, nei kiti

vienmeèiai augalai auginami þaliajai tràðai.

Þaliajai tràðai panaudoti augalai turi labai nevienodà átakà dirvoþemio humuso

kiekiui ir jo kokybei.

Tyrimø duomenimis, humuso sudëtyje nustatyta maþiau fulvorûgðèiø, o

huminiø ir fulvorûgðèiø santykis buvo 0,86, t. y. didesnis nei auginant kitus augalus.

Áterptos á dirvoþemá organinës medþiagos skaidymo intensyvumas priklauso nuo

jos cheminës sudëties bei vegetacijos periodo hidroterminiø sàlygø. Esant ðiltam ir

sausam laikotarpiui, áterptos þaliosios tràðos mineralizacijos ir humifikacijos procesai

dirvoþemyje bûna prislopinti. Dirvoþemyje, kur áterptos daugiametës þolës, humuso

sudëtyje judriøjø ir labiliøjø humuso medþiagø visada yra daugiau, palyginus su

áterptais varpiniais augalais. Taigi daugiametës þolës dël savo agrobiologiniø savy-

biø yra vertinga þalioji tràða: didina humuso kieká dirvoþemyje, gerina jo

kokybinæ sudëtá bei skatina biologiná aktyvumà. Daugiametës þolës dabartiniu

metu ekologiniø ûkiø pasëliø struktûroje ásitvirtina kaip organinës medþiagos

gausintojos dirvoþemyje.

Joniðkëlio molingame giliau karbonatingame giliau glëjiðkame rudþemyje buvo

atlikti tyrimai, siekiant nustatyti dirvoþemio agrocheminiø ir fiziniø savybiø gerinimo

galimybes naudojant daugiameèiø ankðtiniø augalø biomasæ þaliajai tràðai bei

þaliosios tràðos átakà þieminiø kvieèiø derliui. Kompleksiniais tyrimais nustatyta, kad

didþiausià átakà humuso teigiamiems pokyèiams turëjo liucernos ir jø antþeminë

30

Lubinus kaip tràðà nau-dingiausia áterpti á dirvà blizganèiø anksèiø tarps-nyje

Daugiausia humuso dir-voþemyje susidaro augi-nant daugiametes þoles. Geriausia humuso kokybi-në sudëtis taip pat auginant daugiametes þoles

dalis, áterpta þaliajai tràðai, bei mëðlas.

Labiausiai þieminiø kvieèiø grûdø derlius didëjo træðiant azotingais dobilø ir

liucernø atolais (atitinkamai 11,5 ir 6,4 proc.), maþiausiai - po vikiø ir aviþø miðinio

(0,5 proc.), palyginus su atitinkamo prieðsëlio netræðtu variantu.

VIENMEÈIØ ANKÐTINIØ AUGALØ VEISLËS

Lubinø veislës. Siauralapiai lubinai: ‘Snaigiai’, ‘VB Derliai’, ‘Bora’, ‘Boruta’,

‘VB Vilnius’. Geltonieji (paðarai) lubinai: ‘Trakiai’, ‘Vilèiai’.

Sëjamøjø vikiø veislës: ‘Tveriai’, ‘Baièiai’, ‘Pilkiai’,’ Aisiai’.

Pupø veislës: ‘Kupa’, ‘Ada’,’ Nora’, ‘Nida DS’, ‘Scirocco’.

Þirniø veislës: ‘Kilbukai’, ‘Profi’, ‘Odalett’, ‘Eiffel’, ‘Ilgiai’, ‘Hardy’, ‘Laser

Maddona’, ‘Tiker’, ‘Clarissa’, ‘Konto’.

31

EKOLOGIÐKAI AUGINAMØ JAVØ AGROTECHNIKA

Javai, tiek ekologinëje, tiek áprastoje þemdirbystëje, uþima didþiausius plotus.

Ekologinëje þemdirbystëje varpiniu javø auginimà riboja tai, kad jie sëjomainoje yra

dirvà alinantys augalai. Kuo didesnæ dalá sëjomainoje sudaro varpiniai javai, tuo

sunkiau iðauginti pastovius jø bei kitø augalu derlius. Ypaè nukenèia pasëliø

fitosanitarinë bûklë. Taèiau tinkamai derinant ðiø javø auginimà su ankðtiniais,

kaupiamaisiais bei paðariniais augalais, galima gauti pakankamai gausius jø derlius ir

ekologinëje þemdirbystëje.

Mûsø ir Vakarø ðalyse sukaupta mokslinë ir praktinë patirtis rodo, kad varpiniø

javø auginimo sëkmë ekologinëje þemdirbystëje priklauso nuo tinkamo dirvos

parinkimo, sëjomainos, augalø veislës, sëjos laiko, sëklos paruoðimo ir daugelio

kitø agrotechniniø priemoniø. Vienas ið svarbiausiø veiksniø ekologinëje

þemdirbystëje yra technologinë drausmë. Tai reiðkia, kad visos agrotechninës

priemonës turi bûti naudojamos laiku ir kokybiðkai*.

JAVØ VEISLIØ PARINKIMO PRINCIPAI

Ekologiðkai auginant varpinius javus, kaip ir daugelá kitø augalø, veislæ

parinkti bene svarbiausia. Intensyviai þemdirbystei skirtos augalø veislës ne

visuomet tinka auginti ekologinei, kur nenaudojamos koncentruotos sintetinës tràðos

bei cheminës augalø apsaugos priemonës. Selekcininkø pastangos kuriant veisles,

skirtas auginti intensyviai, yra daugiausia nukreiptos á augalø genetinio potencialo

sukoncen-travimà, kad bûtø iðauginti didesni derliai ir gauta aukðtos kokybës

produkcijos. Visos vegetacijos metu augaluose vyksta sudëtingos cheminës reakcijos,

kuriø metu suku-riama gausybë ávairiø organiniø junginiø, pradedant paprastesniais,

angliavandeniais, ir baigiant sudëtingais baltymais bei riebalais. Daug energijos

augalai skiria apsau-giniams junginiams kurti. Tai ávairûs flavonidai, saloninai,

gliukozinolatai ir panaðûs junginiai, augalus saugantys nuo kai kuriø ligø ar

atbaidantys kenkëjus. Kuo daugiau energijos augalai skiria ðiø junginiø sintezei, tuo

jie yra atsparesni ávairioms negandoms bei þaladariams. Taèiau tuomet maþiau

32

* Aleksynas A., Danilèenko V., Parankinë knyga ekologinio ûkio ðeimininkui. Kaunas. 73 p.

energijos lieka derliui iðauginti. Todël nesunku paaiðkinti, kodël senosios augalø

veislës buvo gerokai atsparesnës ligoms, maþiau puolamos kenkëjø ir stipriau

stelbianèios piktþoles, taèiau nelabai aukðto derlingumo. Dabartinës veislës dalis

genetinio potencialo yra nukreipta ne apsauginiø junginiø sintezei, bet didesniems

grûdø derliams iðauginti. Ið tikrøjø selekcininkai savo tikslà pasiekia, nesulaukdami ið

augintojø rimtesniø priekaiðtø dël susilpninto augalø imuniteto (Aleksynas,

Danilèenko, 1999).

Dauguma intensyvios þemdirbystës javø veisliø, patekusios á natûralias augimo

sàlygas ir yra maþai atsparios ligoms bei nepalankiam vietiniam klimatui. Ka-dangi

ligi ðiol javø veisliø, kurios bûtø gerai pritaikytos auginti ekologinëje

þemdirbystëje, pas mus nëra, pasirenkant jas reikia pirmenybæ teikti labiau

prisitaikiusioms vietinës kilmës veislëms nenaudojant cheminiø preparatø, iðau-

gina maþus ir menkaverèius derlius. Pastaraisiais deðimtmeèiais vis maþiau mûsø

laukuose tarpsta Lietuvoje sukurtø veisliø, o pirmumas daþniausiai teikiamas uþsie-

ninëms, kurios mûsø sàlygomis be intensyvaus træðimo, be herbicidø, fungicidø, in-

sekticidø ir kitokiø cheminiø preparatø pastebimai skursta ir iðaugina menkus derlius.

Herbicidai þemdirbystëje atsirado palyginti nesenai. Iki joms paplintant,

piktþolës bûdavo naikinamos þemës dirbimu, mechaninëmis bei agrotechninëmis

priemonëmis. Viena ið tokiø priemoniø buvo pakankamai tankûs ilgaðiaudþiø veisliø

javø pasëliai. Tokiuose pasëliuose piktþolëms veistis sàlygos yra ribotos, nes daugelis

jø nemëgsta stelbimo. Kuo stipresnë javø stelbiamoji galia, tuo maþiau jiems pakenks

piktþolës. Anksèiau plaèiai buvo auginama þieminiø kvieèiø veislë 'Mironovo 808',

rugiai 'Lietuvos 3', 'Dotnuvos aukðtieji', mieþiai 'Auksiniai II', 'Dþiugiai' ir kitos javø

veislës, kuriø stiebai buvo ganëtinai aukðti. Þieminiai javai anksèiau sëjomainoje

buvo laikomi palankiu prieðsëliu, nes jie palikdavo gana ðvarias, be piktþoliø dirvas

kaupiamiesiems. Taèiau intensyvios þemdirbystës sàlygomis pagrindiniu ðiø veisliø

trukumu tapo jø menkas atsparumas iðgulimui, ypaè jeigu javai træðiami didesnëmis

azoto dozëmis. Herbicidø eros virðûnëje augalø veisliø kûrëjai javø stelbiamàsias

savybes þenkliai sumaþino, sutrumpinæ ir sutvirtinæ jø ðiaudà ir ðià dalá genetinio

potencialo paskyræ didesniam grûdu derliui iðauginti. Alternatyvioje þemdirbystëje

tokios javø veislës daþnai tampa pavojingø piktþoliø aukomis. Todël antras principas,

kurio reikia laikytis pasirenkant javø veislæ, yra jos stelbiamøjø savybiø áverti-

nimas. Daþniausiai visos trumpesnio ðiaudo javø veislës turi silpnesnæ ðaknø sistemà.

Jos pritaikytos intensyviam træðimui mineralinëmis tràðomis. Nustatyta, kad kuo

didesnë augalø antþeminë masë, tuo stipresnë jø ðaknø sistema, kuri sugeba

33

Ilgaðiaudës veislës ge-

riau stelbia piktþoles

geriau pasisavinti gilesniuose dirvos sluoksniuose esanèias maisto medþiagas ir

subrandinti didesnius grûdø derlius ekologiðkai tvarkomuose ûkiuose.

Daug problemø ekologinëje þemdirbystëje sukelia javø ligos. Palankiais joms

plisti metais javø derlius gali labai sumaþëti, o kartais net visiðkai þûti. Apsikrëtæ ligø

bei grybø iðskiriamais nuodingais junginiais, iðaugæ grûdai gali bûti netinkami nei

maistui, nei paðarui. Ekologinëje þemdirbystëje atsparios ligoms javø veislës turi

lemiamà reikðmæ, nes nenaudojant cheminiø augalø apsaugos priemoniø, ligos gali

padaryti daug þalos derliui bei jo kokybei.

Labai svarbu, kad ekologiðkai iðauginti grûdai atitiktø pagrindinius kokybës

reikalavimus*. Kokybiniai rodikliai priklauso nuo dviejø veiksniø: naudojamø

agrotechniniø priemoniø ir javø veisliø genetiniø savybiø. Kiekvienoje javø veislëje

yra uþprogramuota daugelis jos teigiamø savybiø, taip pat ir kokybiniai grûdø

rodikliai. Jau vien ankðèiau minëtas veisliø atsparumas ligoms, tiesiogiai yra susijæs

su grûdø kokybe. Duoniniø javø grûdø pagrindiniai kokybiniai rodikliai yra jø

baltymingumas, sedimentacija (brankumas), glitimo kiekis bei kritimo skaièius.

Retai pasitaiko sukurti javø veislæ, kuri turëtø gerus kokybinius rodiklius ir iðaugintø

didelius grûdø derlius. Daþnai derlingø veisliø grûdai þemesnës kokybës ir,

atvirkðèiai, daug baltymø ir glitimo turintys grûdai yra maþiau derlingi. Mûsø

sàlygomis grûdø koky-bei daug reikðmës turi daþnai besikeièianèios oro sàlygos.

Pavyzdþiui, þieminiø kvieèiø grûdø baltymingumas, esant sausai ir saulëtai vasarai,

visø, be iðimties, veisliø yra visuomet aukðtesnis, negu daþnai lyjant ir nuolat esant

drëgnam orui. Taèiau sausesniais metais gaunamas maþesnis derlius dël drëgmës

trûkumo.

Kiekviena grûdø naudojimo sritis turi savus specifinius reikalavimus, o

universaliø veisliø, vienodai gerai tenkinanèiø visus reikalavimus, iki ðiol nëra

sukurta. Be to, kartais kokybiniai reikalavimai tos paèios rûðies grûdams, taèiau

naudojamiems skirtingiems tikslams, bûna prieðingi. Pavyzdþiui, paðariniams

mieþiams vienas pagrindiniø kokybës reikalavimø yra didelis grûdø baltymingumas.

Visiðkai prieðin-gas reikalavimas yra salykliniams - kuo maþiau baltymø grûduose,

tuo didesnë alaus ekstrakto iðeiga. Todël daugelis javø veisliø yra suskirstytos pagal jø

naudojimà (maistinës, paðarinës, salyklinës). Apsisprendþiant, kokià veislæ auginti

ekologiðkai ûkininkaujant, reikia atsiþvelgti á jos kokybinius rodiklius, kurie

geriausiai atitinka pasirinktà grûdø naudojimo sritá.

Bene sunkiausia mûsø sàlygomis pasirinkti javø veisles pagal jø derliaus

potencialà. Neturint moksliniø tyrimu duomenø bei didesnio praktinio patyrimo apie

tai, kokios veislës geriausiai tinka ekologinei þemdirbystei Lietuvoje, negalima

34

* Aleksynas A., Danilèenko V. Parankinë knyga ekologinio ûkio ðeimininkui. Kaunas. 73 p.

Ligoti augalai retai kada gali iðauginti sveikus ir kokybiðkus grûdus

Pasirenkant veislæ

ekologinëje þemdirbystëje,

pirmiausia reikia nu-

spræsti, kokiam tikslui bus

naudojami grûdai: mais-

tui, paðarui, alaus ar spirito

gamybai.

tiksliai pasakyti apie jø derlingumà bei kokybës rodiklius, auginant ðioje

þemdirbystës sistemoje. Visø pas mus registruotø veisliø derlingumo rodikliai

pateikiami áprastos intensyvios þemdirbystës sàlygomis ir sunku spræsti, ar ta pati

veislë, auginama be mineraliniø tràðø, nenaudojant cheminiø augalø apsaugos

priemoniø, iðaugins ekonomiðkai apsimokantá grûdø derliø. Tokiø tyrimø Lietuvos

mokslinës ástaigos maþai vykdo. Iðeitis viena: kiekviename ekologiðkai tvarko-

mame ûkyje bandymø keliu atsirinkti ið esamø javu veisliø paèias tinkamiau-

sias. Toks veisliø pasirinkimas gali bûti kur kas sëkmingesnis, negu remiantis kitø

tyrimais ar rekomendacijoms, nes jos bus geriau pritaikytos vietos sàlygoms.

Apie veisliø potencialias savybes ið dalies galima spræsti ið kai kuriø tyrimo

stotyse gautø rezultatø: biometriniø matavimø (varpos ilgis, grûdø skaièius

varpoje, grûdø stambumas, augalø aukðtis, ðaknø masë ir kt.). Labai svarbus yra

ðaknø sistemos iðsivystymo lygis. Kuo stipresnës ðaknys ir giliau iðsivysèiusios, tuo

daugiau augalai gali paimti ið dirvoþemio maisto medþiagø. Didesná derliø jie gali

iðauginti net ir menkiau patræðti. Todël apie javø veisliø tinkamumà galima spræsti ne

tik ið tiesioginiø rodikliø, bet ir ið netiesioginiø bei ið jau auginusiø vienos ar kitos

veislës javus þemdirbiø patirties.

Trumpai aptariant javø veisliø pasirinkimo principus, galima iðskirti pagrindines

savybes, pagal kurias reikëtø rintis javø veisles ekologiniam ûkiui:

! atsparumas ligoms;

! veislës kilmë, teikiant pirmenybæ vietinëms;

! piktþoliø stelbimo jëga;

! derlumo potencialas;

! grûdø kokybës rodikliai.

ÞIEMINIAI KVIEÈIAI

Ið visø pas mus auginamø varpiniø javø kvieèiai yra bene reikliausi dirvai ir

klimato sàlygoms. Jie blogai dera sausose ir rûgðèiose dirvose. Visiðkai neauga

smëlio dirvose. Nepakenèia ir ðlapiø bei uþmirkusiø dirvoþemiø. Todël þieminiams

kvieèiams reikia parinkti drenuotas priemolio ir molio dirvas, kuriø reakcija yra

artima neutraliai.

Þieminiai kvieèiai greièiau, negu rugiai, iððàla. Taèiau po sniegu pakenèia

ðalèiausias mûsø þiemas. Jie labiau uþ rugius nukenèia dël pavasario temperatûros

svyravimø. Jei pavasará, paðalui dar nebaigus iðeiti, prasideda pavasariniai paðalimai

ir dël to virðutinis dirvos sluoksnis ima kilnotis, silpnos kvieèiø ðaknys nutrûksta ir jø

35

Reikalavimai dirvai ir

klimatui

Renkantis javø veisles ekologiniam ûkiui reikëtø atkreipti dëmesá á atspa-rumà ligoms, kenkëjams, piktþoliø stelbimà, derlin-gumà ir grûdø kokybæ

daigeliai iðkilnojami. Tada daug augalø þûva.

Auginant kvieèius ekologiðkai, nemaþai sunkumø iðkyla dël jø ligø, plintanèiø

per sëklà, daugiausia kûliø. Efektyvûs cheminiai beicai, naudojami intensyvioje

þemdirbystëje, nesunkiai iðsprendþia ðiø ligø problemas. Ekologiniuose ûkiuose ðie

preparatai nenaudojami, todël tenka imtis kitø ligas naikinanèiø leistinø priemoniø.

Ekologinëje þemdirbystëje yra leistini keli kvieèiø beicavimo bûdai: terminis,

cheminis, naudojant vario preparatus ir biologinis.

Iki cheminiø beicø atsiradimo, ligø pradams naikinti kvieèiø sëkloje buvo

naudojamas terminis beicavimo bûdas. Jo esmë ta, kad laikant kvieèiø sëklas ðiltame

vandenyje, suþadinamas kûliø sporø augimas, o paskui jos uþmuðamos aukðtesne

temperatûra. Terminis sëklø beicavimas atliekamas taip. Sëklos mirkomos 4 val. 28 -

32 °C vandenyje. Taip suþadinamas grybo sporø atsidarymas ir kûliø augimas. Po to

sëklos perkeliamos á 51 - 53 °C temperatûros vandená ir laikomos 7 - 9 minutes. Pabu-

vusios tokioje temperatûroje kûliø sporos þûva, o sëkla lieka gyva. Ið karðto vandens

iðimtos sëklos atvësinamos ðaltame. Atvësintos sëklos plonai paskleidþiamos ir

palengva dþiovinamos. Negalima dþiovinti staigiai. Dël to gali nukentëti sëklø

daigumas. Apdorojant didesná kvieèiø sëklø kieká, vandená reikia bent 2 kartus per

dienà pakeisti, nes laikant stipriai uþterðtame, galime nesulaukti norimo efekto.

Toks terminio beicavimo bûdas vadinamas dvifaziu. Vienfazio beicavimo metu

sëklos mirkomos 3 val. 45 °C vandenyje arba 2,5 val. 46 °C, arba 2 val. 47 °C. Po to jos

atðaldomos vësiame vandenyje, plonai paskleidþiamos ir palengva dþiovinamos.

Beicuojant sëklas terminiu bûdu, reikalingas tikslumas, nes, nors ir nedaug

pakëlus vandens temperatûrà, nukentës sëklø daigumas. Vësesniame vandenyje liks

nesunaikintos kûliø sporos. Beicuojant didesnius kvieèiø sëklø kiekius, sunku

palaikyti nustatytà vandens temperatûrà visà nurodytà laikà, nes supylus sëklas,

vandens temperatûra staigiai nukrenta.

Norint beicuoti didesnius sëklø kiekius, reikia turëti atitinkamà árangà: vandens

ðildytuvus, kameras ávairios temperatûros vandeniui supilti, dëþes grûdams

panardinti. Geriausia bûtø naudoti elektrinius vandens ðildytuvus su automatine

temperatûros reguliavimo áranga. Tada bûtø galima tiksliai iðlaikyti nurodytà vandens

temperatûrà ir gerokai pagerinti beicavimo kokybæ (Aleksynas, Danilèenko, 1999).

Ekologinëje þemdirbystëje yra leista naudoti kai kuriuos mineralinius vario

junginius, pavyzdþiui, vario oksichloridà, vario sulfatà (mëlynasis akmenëlis).

Ðie preparatai tinka kvieèiø sëkloms beicuoti. Kiekvienam 100 kg sëklø reikia 400 g

vieno ið ðiø junginiø. Prieð naudojimà nustatytas beico kiekis iðtirpinama l litre

vandens. Sëklos supilamos á maiðytuvà. Tai gali bûti paprasèiausia statinë, geriau

medinë, uþmauta ant aðies. Statinës ðone turi bûti anga, pro kurià supilamos ir

iðpilamos sëklos. Ant sëklø maiðytuve supilamas vario oksichlorido arba sulfato

36

Kvieèiø sëklø bei-

cavimas ekologiniame

ûkyje

tirpalas. Sandariai uþdarius dangèiu, maiðytuvas sukamas. Taip sëklos sudrëkinamos

iðtirpintu beicu. Labai svarbu, kad sëklos beicu bûtø sudrëkintos kuo tolygiau ir visos,

nes jeigu lieka nepaliestø, kûliø sporos be vargo sudygsta ir uþkreèia ið sveikø ir

beicuotø sëklø sudygusius augalus. Kuo ilgiau sukame maiðytuvà, tuo geriau

sumaiðome ir apveliame sëklas. Taèiau nereikia to daryti per ilgai, nes tada nedidelis

vandens kiekis iðgaruoja, susidaro beico dulkës, kurios jau nesilaiko ant grûdø.

Paprastai pakanka sukti maiðytuvà 5 - 6 minutes. Dar geriau sëklà beicuoti specialiose

maðinose, taèiau jos yra brangios ir apdoroti nedidelá sëklos kieká vargu ar atsipirktø.

Biologinis kvieèiø beicavimo bûdas dar maþai kur naudojamas. Kol kas nedaug

yra sukurta tinkamø bei efektyviø biologiniø beicø.

Kvieèiø auginimas yra daug sudëtinges-nis ir sunkesnis negu rugiø, ypaè

ekologiðkai ûkininkaujant. Jie reiklesni visoms augimo sàlygoms, taip pat ir

prieðsëliams.

Kvieèiai, prieðingai negu rugiai, turi silpnesnæ ðaknø sistemà, be to pavasará

lëèiau auga, todël jiems didesná pavojø kelia piktþolës. Maisto medþiagas kvieèiai

paima ið dirvos silpniau, nes jø ðaknys nepasiekia gilesniø dirvoþemio sluoksniø.

Todël kvieèiams skirtoje dirvoje turi bûti daugiau maisto medþiagø, ypaè azoto. Á visa

tai bûtina atsiþvelgti parenkant kvieèiams vietà ekologinëje sëjomainoje. Labai

svarbu, kad kvieèiai nepatektø á nualintas, silpnai maisto medþiagomis aprûpintas

dirvas.

Ekologinëje þemdirbystëje kvieèiai rekomenduojami sëti po ankðtiniø augalø

arba jø miðiniø su nedideliu kiekiu varpiniø. Tokie prieðsëliai palieka dirvoje

nemaþai kvieèiams prieinamø maisto medþiagø. Nors naujausi uþsienyje atlikti

tyrimai byloja, kad þieminiai kvieèiai dël silpnai iðvystytos ðaknø sistemos ir menko

augimo rudená nepajëgia pasisavinti palikto ankðtiniø augalø biologinio azoto. Ðis

elementas pradiniuose kvieèiø augimo tarpsniuose yra labai reikalingas, taèiau tik

nedideliais kiekiais. Todël likusioji biologinio azoto dalis per þiemà, ypaè jeigu ji

bûna ðilta ir lietinga, iðsiplauna á gilesnius, augalams nepasiekiamus, dirvoþemio

sluoksnius. Ðiuos nenaudingus procesus ið dalies galima sustabdyti auginant tar-

pinius augalus. Pavyzdþiui, jeigu þieminiai kvieèiai sëjami á dobilienà, tai jà suarus

po pirmos þolës derliaus nuëmimo verta pasëti rapsus ar kitus trumpos vegetacijos

kryþmaþiedþius augalus, kurie geriau panaudoja esantá dirvoje biologiná azotà, suriða

já savo audiniuose ir palieka þiemkenèiams maþiau tirpiuose junginiuose. Taip dalis

azoto pasilieka dirvoje ir juo gali pasinaudoti pavasará vegetacijà atnaujinæ þieminiai

kvieèiai.

37

Kvieèiø prieðsëliai:

ankðtiniai augalai ir jø mi-

ðiniai, sideraliniai pûdy-

mai

Þieminiams kvieèiams tinkami prieðsëliai yra daugelis kitø augalø, po kuriø

derliaus nuëmimo lieka pakankamai laiko tinkamai paruoðti dirvà sëjai, o pati

dirva bûna nenualinta ir neuþterðta daugiametëmis piktþolëmis. Tradicinis

þiemkenèiø prieðsëlis, uþimtasis pûdymas, yra vienas ið geriausiø ir ekologinëje

þemdirbystëje. Ðie pûdymai daþniausiai bûna uþimti vikiø - aviþø miðiniais þaliajam

paðarui ar silosui. Ekologinëje þemdirbystëje sëti þieminius kvieèius po þemaûgiø ir

pusiau belapiø þirniø grûdams galima tik iðimtiniais atvejais, kai laukas yra

gerai apvalytas nuo piktþoliø. Dar maþiau kaip prieðsëlis þiemkenèiams ekologi-

niuose ûkiuose tinka ðiuolaikinës belapës arba pusiau belapës þemaûgës þirniø

veislës.

Vikiu - aviþø miðiniai sudaro geras sàlygas piktþoliø naikinimui. Be to, pats

pasëlis paprastai bûna gana tankus ir aukðtas, to negali pakæsti didelë dalis pavojingø

piktþoliø rûðiø. Pasilikusias nenustelbtas miðiniø piktþoles galima sëkmingai

sunaikinti toliau dirbant dirvà. Laiko tam lieka apie 1,5 vasaros mënesio.

Ekologinëje þemdirbystëje þieminius kvieèius gerai tinka sëti á sideralinius

pûdymus, nors toks prieðsëlis gana brangus. Kadangi kvieèiai sëjami sunkesnëse

dirvose, kur lubinai, geriausiai þaliajai tràðai tinkantis augalas, auga prasèiau,

sideraliniame pûdyme gali bût sëjami paðariniai þirniai (peliuðkos), raudonieji

dobilai, kryþmaþiedþiai augalai (rapsai, aliejiniai ridikai, baltosios garstyèios),

facelijos. Augalai, aparti kaip þalioji tràða, praturtina dirvoþemá organinëmis

medþiagomis, pateikia maisto mikroorganizmams ir stipriai suaktyvina jø veiklà. Be

to, daugelis minëtø sideraliniø augalø turi fitosanitariniø savybiø ir stabdo daugelio

pavojingø ligø plitimà. Kryþmaþiedþiø augalø iðskiriamiems fitoncidams yra

jautrûs kvieèiø paðaknio ligø sukëlëjai. Sideraliniame pûdyme iðaugusios piktþo-

lës daþniausiai nesuspëja subrandinti ir pasëti savo sëklø, todël jø atsargos dirvoje

sumaþëja. Sideraliniai pûdymai ekologinëje þemdirbystëje ypaè svarbûs, nes juose

auginami augalai þaliajai tràðai turi teigiamà átakà.

Ûkininkaujant ekologiðkai, kvieèiai á tà patá laukà gali sugráþti ne anksèiau kaip

po 4 - 5 metø. Tokià ilgà auginimo pauzæ rekomenduojama daryti dël ligø plitimo.

Kvieèiai yra jautrûs paðaknio ligoms, kurios daugiausia plinta per dirvà, todël ilgesnis

laiko tarpas be augalø - ðeimininkø ir fitoncidus iðskiriantys augalai, padeda palaikyti

palankesnæ laukø fitosanitarinæ bûklæ*.

Þieminiai kvieèiai sëjami po ávairiø prieðsëliø, todël dirvos ruoðimas gali bûti

kiekvienu atveju skirtingas. Ekologinëje þemdirbystëje dirvos ruoðimas sëjai turi 2

pagrindinius uþdavinius: sudaryti optimalias sàlygas sëklos áterpimui, augalø

38

7 Aleksynas A., Danilèenko V. Parankinë knyga ekologinio ûkio ðeimininkui. Kaunas. 73 p.

Dirvos ruoðimas kvie-

èiø sëjai

sudygimui bei tolimesniam augimui ir naikinti piktþoles. Kaip rodo naujausi

tyrimø duomenys, pagrindinis þemës dirbimo tikslas yra piktþoliø naikinimas.

Nustatyta, kad daugelis augalø, áskaitant þieminius kvieèius, gali puikiai augti pasëti á

visiðkai nedirbtà arba tik minimaliai ádirbtà dirvà, su sàlyga, kad èia bus vienokiu ar

kitokiu bûdu iðnaikintos ar prislopintos piktþolës. Áprastoje þemdirbystëje tà atlieka

herbicidai. Ekologiniuose ûkiuose piktþoliø naikinimui lieka vienintelë priemonë

- þemës dirbimas. Mûsø laukuose, kur piktþoliø sëklø bei vegetatyviniø jø

dauginimosi organø atsargos yra gausios, dirvos dirbimo terminai bei pasirinktas

bûdas ekologinëje þemdirbystëje turi lemiamà reikðmæ. Nuëmus prieðsëlio derliø,

jeigu tai buvo dobilai ar uþimto pûdymo augalai, reikia pirmiausia sekliai 10 - 12 cm

gyliu ádirbti dirvà. Geriausiai tai daro raþienø skutimo agregatas, kurá sudaro priekyje

esantys stambûs strëliniai noragëliai, iðdëstyti dviejose eilëse, ið paskos seka peilinës

akëèios ir stambus strypinis volas. Kad piktþolës negalëtø ásitvirtinti dirvoje ir vël

suþaliuoti, rekomenduojama kas 7-10 dienø bent 2-3 kartus iki gilaus arimo ádirbti

dirvà kultivatoriumi su spyruokliniais noragëliais. Iðleistas papildomas piktþoliø

ðaknis kultivatoriaus noragëliai vël nutraukia ir jas palieka be reikiamo sàlyèio su

þeme. Tai verèia piktþoles leisti kitas papildomas ðaknis. Taip sukauptos maisto

medþiagos pamaþu eikvojamos, maþëja ðaknø gyvybingumas ir galimybë iðleisti

naujus daigus. Todël pagrindinis daugiameèiø piktþoliø naikinimas vyksta nuolat

kultivuojant sekliai raþienø agregatu ádirbtà dirvà.

Prieð þieminiø kvieèiø sëjà, ne vëliau kaip prieð 2 - 3 savaites, dirva ariama 23 -

25 cm gyliu plûgais su prieðplûgiais. Reikia stengtis, kad virðutinis dirvos sluoksnis su

nusilpusiomis piktþoliø ðaknimis bûtø apverstas giliai á vagos dugnà, ið kur joms

sudygti daþniausiai nepakanka jëgø.

Taip þieminiø javø sëjai ruoðiamos dobilienos nupjovus pirmà þolæ bei uþimtieji

pûdymai. Nesuspëjus sekliai ádirbti dirvà po prieðsëlio derliaus nuëmimo, prieð

þieminiø sëjà reikia giliai suarti plûgais su prieðplûgiais. Taèiau be piktþoliø

iðsekinimo vien gilus arimas gerø rezultatø neduoda.

Prieðsëjinis dirvos dirbimas arba sëklos guoliavietës paruoðimas yra ne maþiau

atsakingas darbas. Pagal agrotechninius reikalavimus áterpta sëkla turi gulti ant

kietesnio, kapiliarine drëgme aprûpinto, dirvos sluoksnio. Ið virðaus ji turi bûti

pridengta 4 - 5 cm storio puriu dirvos sluoksniu.

Ruoðiant þieminiø kvieèiø sëklos guoliavietæ, nereikia naudoti giliai dirvà

purenanèiø padargø. Pakanka dirvà ádirbti tokiu gyliu, kokiu po to áterpiame

sëklà, þieminiams kvieèiams 4 - 5 cm. Ði taisyklë yra ypaè aktuali ekologinëje

þemdir-bystëje. Á per giliai ádirbtà dirvà sëkla áterpiama nevienodai, didelë jos dalis

daug giliau, negu reikalaujama. Tada uþsitæsia sëklos dygimas ir plinta piktþolës.

Pastaruoju metu daugelis þemdirbiø naudoja prieðsëjinio dirvos dirbinio

39

Svarbiausia priemonë

piktþoliø naikinime - tinka-

mas þemës dirbimas

agregatus, vadinamuosius „germinatorius“. Originali darbiniø daliø konstrukcija ir jø

iðdëstymas sudaro galimybæ gerai paruoðti dirvà sëjai minimaliu vaþiavimø

skaièiumi. Paskui einantys lysteliniai voleliai sutrupina dirvos pavirðiuje pasilikusius

grumstus, ir stambesnius dirvos trupinëlius lieka pavirðiuje, taip apsaugoma dirva nuo

plutos susidarymo.

Kvieèiai labiau negu kiti varpiniai javai yra reiklûs maisto medþiagomis. Jie

daugiau maitinasi virðutiniame dirvos sluoksnyje esanèiomis medþiagomis, maþai

pasiekdami giliau esanèius junginius. Todël kvieèiø træðimas ekologinëje

þemdirbystëje yra sudëtingesnis negu áprastoje, èia svarbu, kuo daugiau tràðø

sukoncentruoti augalø ðaknø augimo zonoje.

Sëjant kvieèius po ankðtiniø augalø (dobilø, liucernø, þirniø, vikiø), jø sukaupto

biologinio azoto daþniausiai pakanka tik rudená. Anksti pavasará, prasidëjus kvie-

èiø vegetacijai, augalai pradeda jausti azoto stygiø. Nepakanka azoto þieminiams

kvieèiams, pasëtiems po vikiø - aviþø miðinio þaliajam paðarui ar silosui. Ypaè jo

trûksta po varpiniø þoliø, kryþmaþiedþiø augalø bei ankstyvøjø bulviø.

Ekologinëje þemdirbystëje iðkyla klausimas, kada geriausia træðti organinëmis

tràðomis þieminiams kvieèiams skirtus laukus? Praktiðkai daþniausiai jomis træðiami

kvieèiø prieðsëliai, jeigu tai yra ne ankðtiniai javai ar daugiametës þolës. Jeigu sëjama

po vikiø-aviþø miðinio, þaliajam paðarui ar silosui skirtø miðiniø, mëðlà (kraikiná arba

skystàjá) galima áterpti rudená prieð giløjá arimà arba pavasará prieð miðiniø sëjà.

Taèiau pavasará træðiant mëðlu, iðkyla pavojus per daug suslëgti dirvas, ypaè

sunkesnes ir dar nepakankamai pradþiûvusias. Todël geriau truputá suvëlinti miðiniø

sëjà ir palaukti, kol dirvos pradþius.

Prieð þieminiø kvieèiø sëjà geriau naudoti pakankamai iðsigulëjusá mëðlà arba

kompostà. Maþiau tiesioginiam træðimui tinka ðvieþias arba skystas mëðlas, kurio

kvapas daþnai privilioja kai kuriuos kenkëjus, nors patys augalai rudená geriau

panaudoja ðvieþiame mëðle esantá amoniakinës formos azotà.

Be mëðlo ar kitø organiniø tràðø, ekologinëje þemdirbystëje, kaip buvo minëta,

lengvose ir sunkesnëse dirvose svarbià vietà uþima þalioji tràða. Sëjomainos laukas,

kuriame auginami augalai þaliajai tràðai, vadinamas sideraliniu pûdymu, o patys

augalai sideratais. Þaliajai tràðai daþniausiai sëjami ankðtiniai augalai, taèiau kaip

rodo uþsienio ðaliø patirtis, gerai tam tinka ir varpiniai. Bene didþiausià naudà duoda

gerai vietos sàlygomis pritaikyti ávairiø augalø miðiniai. Lietuvoje nuo seno reko-

menduojami auginti lubinai, ypaè kartieji, seradëlës, barkûnai, peliuðkos, vikiai.

Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau duomenø apie dobilø, liucernø, pupø, rapsø,

40

Kvieèiø træðimas: kuo

daugiau tràðø sukoncent-

ruoti ðaknø augimo zonoje

aliejiniø ridikø, baltøjø garstyèiø, vienmeèiø svidriø ir kitø augalø panaudojimà

þaliajai tràðai. Ðie augalai labiau tinka sunkesnëse dirvose, kur lubinai auga blogiau.

Norint iðauginti didesná þieminiø kvieèiø grûdø derliø, reikia atitinkamai

padidinti træðimà maisto medþiagomis. Pavyzdþiui, 5 t/ha grûdø derliui iðauginti

kvieèiams reikia 145 kg/ha azoto, 63 kg/ha P O , 149 kg/ha K O, 27 kg/ha MgO ir 2 5 2

40 kg/ha CaO. Ðiø ir kitø maisto medþiagø poreikis ekologinëje þemdirbystëje

patenkinamas daþniausiai organinëmis tràðomis.

Træðiant mëðlu bei lubinais, galima patenkinti þieminiø kvieèiø poreikius

beveik visoms pagrindinëms maisto medþiagoms. Dirvos mikroorganizmø veiklai

labai svarbu, kad organinëse medþiagose, kuriomis træðiame augalus, bûtø tinkamas

anglies ir azoto santykis. Optimalus anglies ir azoto santykis yra 15 - 30, tai yra 15 -

30 daliø anglies ir viena dalis azoto. Duomenys rodo, kad ðiauduose yra per maþai

azoto, lyginant su anglimi. Ardydami ðiaudus, dirvos mikroorganizmai ima jø

veiklai reikalingà azotà ið dirvos, maþindami jos humuso atsargas.Todël aparti

ðiaudai pirmaisiais metais dirvoje azoto nepagausina, atvirkðèiai, dar sumaþina.

Ekologinëje þemdirbystëje ant susmulkintø ir tolygiai paskleistø dirvos pavirðiuje

ðiaudø prieð arimà gali bûti iðlaistomas skystas mëðlas. Taèiau ðiaudais træðti javus

ekologinëje þemdirbystëje nerekomenduojama dël ligø plitimo pavojaus.

Papildomam þieminiø kvieèiø træðimui pavasará tinka skystasis mëðlas arba

srutos. Taèiau neturint jø galima træðti gerai perpuvusiu mëðlu arba dar geriau

kompostu. Svarbu, kad mëðlas ar kompostas bûtø ne per drëgni ir juos bûtø galima

tolygiai paskleisti dirvos pavirðiuje. Priklausomai nuo dirvos aprûpinimo maisto 3medþiagomis bei pasëliø bûklës, skysto mëðlo norma gali bûti 20 - 40 m ha. Ðá

skysto mëðlo kieká rekomenduojama iðlaistyti þieminiams kvieèiams per du

kartus. Pirmoji mëðlo normos pusë iðlaistoma kiek ámanoma anksèiau pavasará.

Antroji mëðlo dalis laistoma paèioje kvieèiø plaukëjimo pradþioje.

Skystasis mëðlas ar srutos, laistomi ant vegetuojanèiø augalø, gali juos

apdeginti, todël prieð naudojimà patartina ðias tràðas atskiesti vandeniu: skystà

mëðlà santykiu 1:10, srutas - 1:5. Geriausia tràðas laistyti specialiomis maðinomis,

kurios jas tolygiai paskleidþia dirvos pavirðiuje.

Papildomà þieminiø kvieèiø træðimà skystu mëðlu geriausia yra derinti su pasëliø

akëjimu. Tai gerokai pagerina mëðlo veikimà ir akëjimo efektyvumà.

Sëjos laikas. Svarbiausia, kad kvieèiai iki þiemos ðalèiø suspëtø iðauginti bent 3

lapelius. Nepatartina þieminius kvieèius sëti per anksti, nes tada padidëja ligø,

kenkëjø ir piktþoliø antpuolio galimybë. Be to, per anksti pasëti kvieèiai iki þiemos

gali per veðliai suþelti. Pasëliai gali sunyktii dël storesnës sniego dangos, ypaè jeigu

pasninga ant neáðalusios þemës. Tada augalai paprasèiausia uþdûsta dël kvëpavimui

41

Ardydami ðiaudus, dir-vos mikroorganizmai ima jø veiklai reikalingà azotà ið dirvos, maþindami hu-muso atsargas.

Priklausomai nuo dirvos aprûpinimo maisto me-dþiagomis bei pasëliø bûk-lës, skysto mëðlo norma ga-

3li bûti 20 - 40 m ha. Ðá skys-to mëðlo kieká rekomen-duojama išlaistyti žiemi-niams kvieèiams per du kartus.

reikalingo deguonies trûkumo.

Nuo seno nustatyta, kad mûsø sàlygomis optimalûs þieminiø kvieèiu sëjos

terminai yra rugsëjo 10 - 20 dienos. Ðiauriniuose rajonuose kvieèiai sëjami anksèiau,

pietiniuose ðiek tiek vëliau.

Sëklos norma. Esant normalioms sëjos sàlygoms, ekologinëje þemdirbystëje

þieminiø kvieèiø sëklos norma didinama 5 - 8 proc. Tai daroma tam, kad tankiau

rudená sudygæ kvieèiø pasëliai geriau stelbtø piktþoles ir maþiau nuo jø nukentëtø.

Priklausomai nuo susiklosèiusiø sàlygø, sëklos norma gali svyruoti nuo 180 iki 240

kg/ha. Didinti sëklos normà reikia, jeigu vëlinami sëjos terminai ir laukiama didesnio

piktþoliø antpuolio.

Sëjos gylis. Þieminiø kvieèiø sëkla áterpiama ðiek tiek giliau, negu rugiø.

Vidutinis sëklos áterpimo gylis yra 4 - 5 cm. Lengvesnëse dirvose ji terpiama giliau,

sunkesnëse - sekliau. Optimaliu gyliu pasëti kvieèiai yra atsparesni didesniems

ðalèiams, geriau þiemoja, o pavasará gausiau krûmijasi.

Piktþoliø reguliavimas. Visas piktþoliø reguliavimo arba naikinimo priemones

galima sàlyginai suskirstyti á 2 grupes: netiesiogines (apsaugines) ir tiesiogines*.

Netiesioginëmis priemonëmis yra stabdomas piktþoliø plitimas visuose

pasëliuose. Pigiausia ir efektyvi piktþoliø reguliavimo priemonë yra sëjomaina.

Augalø kaita sëjomainoje derinama su jø piktþoles stelbianèiomis savybëmis.

Pavyzdþiui, veðlûs vikiø aviþø miðiniai þaliajam paðarui ar silosui gerai stelbia ne tik

trumpaamþes, bet ir kai kurias daugiametes piktþoles. Viena pavojingiausiø mûsø

laukø piktþoliø varputis, nepakenèia apðvietimo trûkumo ir, ilgiau pabuvæs augalø

pavësyje, sunyksta arba taip nusilpsta, kad tampa maþai arba visiðkai nepavojingas.

Taèiau yra piktþoliø, daugiausia daugiameèiø, kurios á stelbimà reaguoja maþai,

pavyzdþiui, usnys.

Kruopðtus sëklø valymas sumaþina sëkliniø piktþoliø plitimà. Ðiuolaikinës

valymo maðinos gali atskirti beveik visø pas mus paplitusiø piktþoliø sëklas nuo javø.

Ekologiniuose ûkiuose sëklø valymas yra viena svarbiausiø apsaugos nuo piktþoliø

priemoniø.

Tiesioginës piktþoliø naikinimo priemonës ekologinëje þemdirbystëje yra þemës

dirbimas, pasëliø akëjimas ir ravëjimas. Pasëliø akëjimas yra daugiausia nukreiptas

trumpaamþëms piktþolëms naikinti. Þieminiai kvieèiai labiau pakenèia akëjimà, negu

42

* Aleksynas A., Danilèenko V. Parankinë knyga ekologinio ûkio ðeimininkui. Kaunas. 73 p.

Netiesioginës piktþoliø

reguliavimo priemonës

Tiesioginës piktþoliø

reguliavimo priemonës

Sëklos norma ir sëjos

gylis

rugiai. Pirmiausia todël, kad jie sëjami giliau ir jø krûmijimosi mazgas nuo paþeidimo

akëèvirbaliais yra apsaugotas storesniu dirvoþemio sluoksniu. Be to, kvieèiai sëjami

daþniausiai sunkesnëse dirvose, kur akëèios ne taip giliai sminga ir augalø neiðvarto ar

neiðrauna.

Þieminiø kvieèiø akëjimà galima pradëti praëjus 4 - 5 dienoms po sëjos, kada jie

dar nesudygæ, taèiau grûdai jau iðleidæ netikràsias ðakneles ir ásitvirtinæ á dirvà.

Ekologinëje þemdirbystëje þieminiø kvieèiø akëjimas rudená yra bûtina priemonë,

todël reikia stengtis prieð sëjà dirvà ádirbti labai kruopðèiai, gerai iðlyginti ir nepalikti

pavirðiuje stambiø grumstø.

Nepatartina akëti dygstanèiø kvieèiø, kol jie nepasiekæ 2 - 3 lapeliø augimo

tarpsnio. Antrà kartà kvieèiai akëjami, kai turi 2 - 4 lapelius. Tuomet sunaikinama

didþioji dalis dygstanèiø ir jau sudygusiø piktþoliø. Ðio akëjimo bûtinumà lemia

pasëlio piktþolëtumas. Laiku nuakëtas ðvarus kvieèiø pasëlis geriau pasiruoðia

þiemojimui, o pavasará stipriau krûmijasi.

Pavasará atðilus orui ir atsinaujinus augalø vegetacijai, piktþoliø dygimas vël

suaktyvëja. Todël pavasarinis þieminiø kvieèiø akëjimas yra bûtinas dël dviejø

prieþasèiø: suardyti susidariusià dirvos plutà ir sunaikinti piktþoles. Akëti

galima pradëti, kai dirva yra pakankamai pradþiûvus ir lengvai trupa. Tada

pravaþiavus akëèioms, susidaro negilus purus dirvos sluoksnis, kuris stabdo drëgmës

garavimà, o prie augalø ðaknø lengvai patenka oras, reikalingas besikrûmijantiems

augalams.

Akëjant reikia vaþiuoti skersai arba ástriþai augalø eiluèiø. Vaþiavimo grei-

tis ne didesnis kaip 5 - 6 km/val. Padidinus vaþiavimo greitá, akëèios pradeda

ðokinëti ir pakildamos bei vël nusileisdamos labiau paþeidþia augalus. Akëèvirbaliai

turi bûti gerai nusmailinti ir stipriai priverþti.

Spyruoklinës pasëliø akëèios atsirado palyginti nesenai (3 pav.). Jos kai kur

vadinamos ekologinëmis akëèiomis. Lyginant su áprastomis virbalinëmis akëèiomis,

jos geriau tinka piktþoliø naikinimui ne tik javø, bet ir daugelio kitø augalø pasëliuose.

Jø akëtvirbaliai yra ilgi, lengvai spyruokliuojantys, geriau nei standûs iðrauna

piktþolës ir maþiau uþverèia kvieèius. Be to, ðios akëèios geriau trupina dirvos

pavirðiuje esanèius grumstus ir naikina plutà. Ekologinëje þemdirbystëje labai

svarbu, kad pasëliø akëjimas, tuo paèiu ir piktþoliø naikinimas, tæstøsi kuo ilgiau.

Negalima spyruokliniø akëèiø naudoti, jeigu augalai silpnai laikosi dirvoje arba jie

yra þiemos ar pavasario ðalèiø iðkilnoti. Labai svarbu naudojant spyruoklines akëèias

pasirinkti tinkamà vaþiavimo greitá. Kuo silpnesni augalai, tuo lëèiau reikia

vaþiuoti su akëèiomis. Taèiau per lëtai vaþiuojant, maþiau iðraunama piktþoliø. Todël

kiekvienu atveju, pasirenkant vaþiavimo greitá, bûtina visuomet atsiþvelgti á augalø ir

dirvos bûklæ, piktþoliø iðsivystymo laipsná.

43

Akëjant reikia vaþiuoti skersai arba ástriþai augalø eiluèiø. Vaþiavimo greitis ne didesnis kaip 5 - 6 km/val.

Labai naudinga pavasariná pasëliø akëjimà derinti su papildomu træðimu

skystuoju mëðlu arba srutomis. Skystàjá mëðlà arba srutas geriausia iðlaistyti jau ant

nuakëtø pasëliø, tada dirvos pavirðius yra purus ir skystosios tràðos gerai susigeria.

Laistant ant neakëto pasëlio, dalis mëðlo nuteka plutos pavirðiumi á nedidelius dirvos

ádubimus, ilgai nesusigeria, augalai patræðiami nevienodai. Taèiau po laistymo

uþsitæsus saulëtiems orams, sudrëkintame pavirðiuje gali greitai susidaryti tvirta

pluta. Tada nedelsiant reikia akëti pakartotinai. Skystas mëðlas skatina piktþoliø

dygimà, todël reikia atidþiai stebëti pasëliø bûklæ po iðlaistymo ir nepavëluoti

pakartoti akëjimà.

3 pav. Spyruoklinës pasëliø akëèios

Ligos. Kvieèius, labiau nei bet kuriuos kitus varpinius javus, puola ávairios

grybinës ligos (4 pav.).

Kietosios kûlës yra viena pavojingiausiø kvieèiø ligø. Uþkrëstus kvieèius galima

pastebëti grûdø pieninëje brandoje. Augalai þemesni, varpos pasiðiauðusios,

tamsesnës, stovi staèios. Varpose vietoje grûdø yra tamsûs kûlgrûdþiai, pilni grybo

sporø. Kuliant kvieèius sporos iðdulka ir patenka ant sveikø grûdø. Augalai

kietosiomis kûlëmis apsikreèia dygimo metu. Ði liga pas mus pasireiðkia kiekvienais

metais ir labiau iðplinta, kai blogai paruoðiama sëkla, vëlinama sëja arba kvieèiai

dël blogos prieþiûros skursta.

Dulkanèiøjø kûliø paþeistø kvieèiø iðplaukëja tik varpø stagarëliai, kurie bûna

gausiai aplipæ tamsia, lengvai dulkanèia sporø mase. Nudulkëjusios sporos patenka

ant þydinèiø augalø. Èia jos sudygsta ir skverbiasi á besiformuojanèio grûdo gemalà.

44

Kiekvieno akëjimo metu reikia keisti vaþiavimo kryptá

Kvieèiø ligos

Tokiam grûdui dygstant, grybas áauga á daigà, ið kurio iðauga kûlëti varpø stagarëliai.

Ligos sukëlëjas þiemoja kvieèiø þelmenyse ir grûduose. Miltligës þieminius javus

labiausiai paþeidþia bamblëjimo ir plaukëjimo tarpsniuose. Ant lapø ir stiebø

atsiranda baltas, vëliau tamsëjantis apnaðas. Ligoti augalai silpniau krûmijasi, uþauga

menkesni, su smulkiomis varpomis. Ligos sukëlëjas þiemoja þelmenyse ir augalinëse

liekanose. Ekologiðkai auginamuose kvieèiuose labiau plinta ten, kur pasëliai rude-

ná buvo gausiau træðti nepakankamai perpuvusiu mëðlu. Azoto perteklius skati-

na ðiø ligø plitimà. Fuzarioze javai serga nuo sudygimo iki grûdø subrandinimo,

taèiau augalø daigus labiau paþeidþia þiemos-pavasario laikotarpiu (pavasarinis

pelësis), o subrendusias varpas vasarà. Pavasarinis pelësis ypaè greitai plinta per

anksti pasëtuose ir veðliai suþëlusiuose þieminiuose javuose. Tokie pasëliai gali

visiðkai þûti, kai ant neáðalusios þemës iðkrenta storesnis sniego sluoksnis ir ilgesná

laikotarpá paguli.

Septorioze kvieèiai ir kiti varpiniai javai serga visà vegetacijos periodà. Ant

apatiniø lapø pasirodo smulkios vis didëjanèios ðviesiai rudos dëmelës, vëliau lapai

nudþiûsta. Liga gali paþeisti ir varpas.

Paðaknio ligos þieminiams kvieèiams padaro daugiausia þalos. Net áprastoje

þemdirbystëje, kur plaèiau naudojami ávairûs fungicidai, efektyviø priemoniø prieð

ðias ligas kol kas nëra.

4 pav. Su sëkla ir per dirvà plintanèiø ligø iðsidëstymas

Pagrindiniai paðaknio ligø sukëlëjai yra parazitiniai grybai: Ophiobolus grami-

nis, Fusarium culmorum, Alternaria tenuis. Helmintosporium sativum. Kaip nurodo

M. Strukèinskas, mûsø sàlygomis ypaè reikðmingi yra pirmieji du parazitai, kurie

daþnai uþpuola augalus abu kartu. Paðaknio ligomis serga ne tik kvieèiai, bet ir rugiai,

45

VIDUJE

PAVIRÐIUJE

ÐEPETËLIS

GEMALAS

Kietosios kûlësPaðaknio ligos

SeptoriozëFuzariozë

Dulkanèiosios kûlës

Per anksti pasëtuose

veðliai suþëlusiose kvie-

èiuose ypaè greitai iðplinta

pavasarinis pelësis, o gau-

siai patræðtuose nepervusiu

mëðlu - fuzariozë

mieþiai, varpinës þolës.

Paðaknio ligø paþeisti kvieèiø grûdai praranda geras kepimo savybes. Ligoti

grûdai, lyginant su sveikais, turi iki 15 proc. maþiau baltymø, sutrumpëja augalo

stiebas ir varpa. Sumaþëja grûdø skaièius ir masë varpoje, grûdø absoliutus svoris.

Þûsta 3,4 - 19,9 proc. stiebø. Stipriai ðiø ligø paþeisti augalai gali visiðkai sunykti.

Paðaknio ligø sukëlëjai yra gana gajûs. Vokieèiø mokslininko P. Stoverio

duomenimis, Fusarium genties grybai, net neturëdami augalø ðeimininkø (kvieèiø,

mieþiø ir t. t.), dirvoje iðsilaiko 5 - 15 ir daugiau metø, javaklupës sukëlëjai

Ophiobolus grybai - 2 - 4 metus, Helminthosporium - 3 metus. Fusarium grybai

nepalankiais jiems vystytis metais gali virsti saprofitais, tai yra maitintis negyva

dirvoje esanèia organine medþiaga. Todël jie gali gana ilgai iðbûti dirvoje be varpiniø

augalø - ðeimininkø, o susidarius palankioms sàlygoms, pradeda aktyviai parazituoti

javus.

JAV mokslininkai tyrinëjo ávairiø paðaknio ligø naikinimo metodus: cheminá

(fungicidus, beicus, cheminæ terapijà), fiziná (temperatûrà, drëgmæ, dirvos aeracijà),

biologiná (antibiotikus, augalø likuèiø likvidavimà, sëjomainas) atsparias veisles ir

karantininá metodà. Taèiau ið visø ðiø priemoniø patikimiausia pasirodë sëjo-

maina. Tai patvirtino mûsø ðalyje atliktø bandymø rezultatai.

Rudosios kvieèiø rûdys pasirodo pavasará ir vasaros pirmoje pusëje. Ant lapø

virðutinës pusës susidaro rausvai rudos, apie l - l,5 mm skersmens, lengvai plyðtan-

èios, dulkingos pûslelës. Èia subræsta kelios vasariniø sporø kartos per vienà vasarà.

Sergantys lapai anksti nudþiûsta, sumaþëja grûdø derlius.

Geltonosios rûdys plinta kvieèiø þydëjimo ir pieninës brandos metu. Ant lapø,

stiebø ir varpø iðsivysto smulkios, eilëmis iðsidësèiusios geltonos spalvos, plyðtan-

èios, dulkingos pûslelës. Grûdai uþauga smulkûs ir raukðlëti. Rudená þiemkenèiai

uþsikreèia nuo javø grûdø krituoliø þelmenø ir nuo pasëtø serganèiø sëklø. Pavasará

nuo þiemkenèiø liga perneðama á vasarojaus laukus.

Ekologinëje þemdirbystëje, nenaudojant fungicidø ir kitø cheminiø preparatø,

pagrindiniai apsaugos bûdai nuo augalø ligø daugiau remiasi organizaciniais-

ûkiniais, agrotechniniais, mechaniniais, biologiniais ir, retais atvejais, kai

kuriais cheminiais metodais.

Pagrindinis ir pigiausias javø ligø naikinimo bûdas yra sëjomaina. Kaitalio-

jant augalø rûðis, neleidþiama susikaupti gausiam tos paèios genties ligø pradui.

Augalai apsaugomi nuo masinio ligø sukëlëjø antplûdþio, kai jie á tà paèià vietà bus

sëjami tik tada, kai ilgalaikës sporos jau maþai gyvybingos arba visiðkai þuvusios, o

46

Ligø naikinimo prie-

monës

Geros kokybës kepiniø

neiðkepsi ið paðaknio ligo-

mis uþsikrëtusiø kvieèiø

grûdø

saprofitiniai grybai iðsieikvojæ, nusilpæ arba sunykæ. Todël ekologinëje þemdirbys-

tëje þieminiai kvieèiai negali bûti sëjami á tà patá laukà anksèiau kaip po 5 metø.

Suprantama, kad per ðá laikotarpá tame lauke negali bûti auginamos giminingos

augalø rûðys (rugiai, kvietrugiai, mieþiai), kurie gali sirgti tomis paèiomis ligomis

kaip ir kvieèiai.

Tinkamai pasirinkta þemës dirbimo sistema ekologiniame ûkyje padeda iðvengti

kai kuriø ligø plitimo. Nuëmus javø derliø, nuskustose raþienose suaktyvëja dirvos

mikroorganizmø veikla. Dirvoje padaugëja ligø sukëlëjams antagonistiniø mikro-

organizmø, kurie juos naikina arba slopina. Vyksta savaiminis dirvos apsivalymo

procesas. Daugelis ligø sukëlëjø gali gyvuoti tik aerobinëmis sàlygomis, todël á vagos

dugnà apvertus nuskustos raþienos virðutiná sluoksná, didelë dalis paskatintø

dygti arba sudygusiø grybø sporø þûsta dël deguonies trûkumo, ypaè tada, kai po

arimo ilgiau iðsilaiko ðiltesni orai. Taip sëkmingai galima naikinti rudøjø rûdþiø,

paðaknio ligø, miltligiø sukëlëjø pradus, nes jie daþniausiai vystosi ant raþienose

iðbyrëjusiø ir sudygusiø javø þelmenø.

Organinës tràðos maþina augalø ligø sukëlëjø plitimà ir kenksmingumà.

Tinkamai paruoðtame mëðle ir komposte yra daug ávairiø mikroorganizmø, tarp jø ir

tokiø, kurie naikina kitus, augalams pavojingus grybus. Áterptos organinës tràðos

suaktyvina mikrobiologinius procesus dirvoje, vyksta vadinamasis „grybø karas“,

kurio metu vieni mikroorganizmai naikina kitus.

Kai kuriø tyrimø duomenys rodo, kad paðaknio ir kitas þieminiø kvieèiø ligas

þenkliai sumaþina sideraliniø augalø auginimas ir aparimas. Vokietijoje atlikti ty-

rimai parodë, kad þieminiø kvieèiø, pasëtø po apartos rapsø ar raudonøjø dobilø þalios

masës, uþsikrëtimas paðaknio ligomis sumaþëjo 3,6 - 5,1 karto, lyginant su kitais

prieðsëliais. Tyrinëtojai tvirtina, kad þaliajai tràðai aparti aliejiniai ridikai, rapsai,

dobilai ar svidrës stimuliuoja paðaknio ligø sukëlëjø sporø dygimà. Masinis jø

dygimas pasireiðkia praëjus 2 savaitëms po sideraliniø augalø áterpimo. Sudygusios

sporos, tuo metu neradusios auganèiø augalø ðeimininkø, greitai þûsta. Jø skaièius

dirvoje gerokai sumaþëja ir po to pasëti augalai yra geriau apsaugoti nuo apsikrëtimo

ðiomis ligomis.

Sëklos paruoðimas taip pat gali stipriai sumaþinti javø ligø daromus nuostolius.

Svarbiausia, kad sëkla nebûtø ruoðiama ið pasëliø, uþkrëstø per grûdus plintan-

èiomis ligomis. Pavojingiausia þieminiø kvieèiø liga, plintanti per sëklà, yra kûlës,

todël sëklos beicavimas yra bûtina priemonë, uþkertanti kelià joms plisti. Ekologinëje

þemdirbystëje naudotinas terminis ir cheminis beicavimas leistinais preparatais.

Svarbu grieþtai laikytis optimaliø þieminiø kvieèiø sëjos terminø. Didesnis

pavojus apsikrësti rudosiomis ar geltonosiomis rûdimis ir pavasariniu pelësiu iðkyla

per anksti pasëtuose kvieèiuose. Nereikia didinti rekomenduojamos sëklos nor-

47

Kvieèiai á tà patá laukà

gali sugráþti ne aksèiau

kaip po 5 metø

Træðiant neiðsigulë-

jusiu, menkai perpuvusiu

ir ðiaudingu mëðlu, galima

sulaukti prieðingo rezulta-

to, tai yra padauginti per

ðiaudus plintanèias javø

ligas, ypaè jeigu augalai

atsëliuojami.

Atsparumas ligoms pa-

didëja, kai sëjama stambes-

ne, didelës dygimo energi-

jos ir gero daigumo sëkla

mos. Tankiuose pasëliuose daþniau pasireiðkia miltligës ir kvieèiø paðaknio ligos. Per

giliai áterpta sëkla ilgiau dygsta, iðaugæ daigai bûna silpnesni, juos daþniau apninka

kûlës ir paðaknio ligos.

Piktþoliø naikinimas ne tik pasëliuose, bet ir laukø pakraðèiuose padeda

iðvengti kai kuriø bendrø augalø ligø iðplitimo. Kvieèiams didesná pavojø gali sukelti

vienskiltës piktþolës. Per jas daugiausia plinta javø rûdys, miltligës ir paðaknio ligos.

Kenkëjai. Didesnës þalos þieminiams kvieèiams padaranèiø kenkëjø pas

mus nëra daug. Kai kurie ið jø aktyviau pasireiðkia tik palankiais jiems vystytis

metais.

Spragðiai yra bene daþniausias þieminiø kvieèiø, pasëtø á dobilienas, kenkëjas.

Augalams kenkia spragðiø lervos. Tai geltonos arba gelsvai rusvos spalvos kietos

kirmëlaitës ryðkiai segmentuotu kûnu, tamsesne galva ir 3 poromis krûtininiø kojø.

Jos gyvena dirvoje ir minta augalø ðaknimis, poþeminëmis stiebø dalimis, kartais

sëklomis. Lervos dirvoje iðgyvena 3 - 5 metus. Þalingiausios jos bûna treèiaisiais-

ketvirtaisiais gyvenimo metais. Spragðiø lervos paþeidþia kvieèiø daigø ðaknies

kaklelá, todël lapai pagelsta ir nudþiûsta. Didesnæ þalà pasëliams padaro, kai viename

kvadratiniame metre randama 5 - 10 spragðiø lervø.

Ðvediniø museliø lervos paþeidþia þiemkenèius dar rudená, kai jiems sudygus

ilgiau uþsitæsia ðilti ir saulëti orai, o tai daþniau atsitinka per anksti pasëjus. Paþeisto

augalo centrinis lapelis nuvysta ir nudþiûsta. Rudená nesunykæ paþeisti augalai, þûsta

þiemà arba pavasará. Ekonominë þalingumo riba yra 25 - 30 museliø, pagautø 100

entomologinio tinklelio mostø. Ðalia uþsikrëtusiø þiemkenèiø pavasará reikia vengti

sëti mieþius.

Þaliaakë muselë iðaugina dvi generacijas. Rudeninë generacija paþeidþia

þiemkenèius. Lervos ásigrauþia á stiebo vidø ir ásikuria krûmijimosi mazge. Paþeistas

augalas nustoja augti, sustorëja stiebas, lapai garbanojasi, gelsta ir daþniausiai þûsta.

Ji paplitusi visoje Lietuvoje.

Javinis amaras þiemoja kiauðinëlio stadijoje ant þiemkenèiø ir varpiniø þoliø.

Amarø antplûdþiai javuose bûna ne kiekvienais metais. Jø daroma þala daþniausiai

priklauso nuo klimato sàlygø. Ðilti orai ir drëgmë skatina amarø veisimàsi ir

aktyvumà.

Lemø suaugæ vabalai ir lervos iðgrauþia lapø minkðtimà, palikdami gyslas ir

vienos pusës epidermá. Ekonominë þalingumo riba krûmijimosi tarpsnyje 10 - 15 2vabalø/m , bamblëjimo tarpsnyje 0,1 - 0,5 lervø augalui.

Apsaugos priemonës nuo þieminiø kvieèiø kenkëjø ekologinëje þemdirbystëje

yra: sëjomaina, þemës dirbimas, optimalûs sëjos terminai, piktþoliø naikinimas.

Pastaruoju metu vis plaèiau naudojami biologiniai kenkëjø naikinimo metodai.

Dauguma kenkëjø turi savo natûraliø prieðø - faunos ir floros atstovø. Ðie gyvieji

48

Kvieèiø kenkëjai

Apsaugos priemonës

nuo kvieèiø kenkëjø

organizmai reguliuoja kenkëjø skaièiø. Pavyzdþiui, javø ir kitø grûdiniø augalø amarø

mirtinas prieðas yra boruþës. Turbût daug kas pastebëjo, kad kai kuriais metais, kuliant

javus, su grûdais á kombaino bunkerá patenka labai daug gyvø boruþiø. Jø skaièius

bûna didesnis amarams vystytis palankiais metais. Tuomet ðiems be galo naudingiems

vabzdþiams susidaro palankios sàlygos vystytis ir daugintis, nes jiems bûna uþtektinai

maisto amarø. Ekologiniame ûkyje reikia naudoti priemones (laukø pakraðèiø

apþeldinimas, gyvatvorës, gojeliai ir t. t.), globojanèias naudingus vabz-dþius,

natûralius kenkëjø prieðus. Kovai su kenkëjais soduose ir darþuose yra sukurta daug

biologiniø preparatø, kai kurie ið jø tiktø ir lauko kenkëjams naikinti, taèiau èia jø

reikia dideliø kiekiø, o tai gana brangu. Be to, masiniai kenkëjø antplûdþiai mûsø

laukuose pasitaiko reèiau negu darþuose ar soduose. Siekiant apsiginti nuo jø

laukuose, pakanka tinkamø agrotechniniø priemoniø.

Derliaus nuëmimas ir grûdø tvarkymas

Þieminiø kvieèiø derliaus nuëmimo laikas turi átakos grûdø nuostoliams, jø

apsikrëtimui ligomis ir kokybei. Pjaunant pernokusius javus, didelë dalis grûdø

iðbyra. Ant vëliau sudygusiø pabirø veisiasi miltligës, rûdys, dauginasi javø muselës.

Be to, uþdelsus pribrendusiø kvieèiø pjûtá, mûsø sàlygomis galima patirti nuostoliø

dël nepalankiø drëgnø orø. Tada ne tik padidëja grûdø nuostoliai dël nubyrëjimo, bet ir

dël sudrëkusiø grûdø. Drëgnus grûdus daþnai dar varpose uþpuola ávairios ligos,

todël blogëja jø kokybë. Ypaè pavojingi yra pelësiai, kurie sparèiai vystosi, kai yra

pakankamai drëgmës ir ðilumos. Apipelijæ grûdai netinka nei maistui, nei paðarui,

kadangi pelësiniai grybai iðskiria labai stiprius, þmogui ir gyvuliams pavojingus

toksinus, kuriø nuodingo poveikio neámanoma paðalinti nei dþiovinimu, nei kitomis

priemonëmis.

Drëgnø grûdø dþiovinimas yra pagrindinë priemonë, kuri uþkerta kelià

plisti ligoms sandëlyje. Grûdai gerai laikosi tik tada, kai jø drëgmë nevirðija 14%.

Todël visi drëgnesni grûdai turi bûti kruopðèiai iðdþiovinti. Jeigu grûdø drëgmë

nevirðija 18 - 20%, juos galima visiðkai iðdþiovinti aktyviosios ventiliacijos

aruoduose. Drëgnesnius reikia dþiovinti ðiluminëse dþiovyklose. Labai svarbu, kad

dþiovinant grûdai nebûtø perkaitinami temperatûra neturi pakilti per 40°C. Nuo

didesnio karðèio pradeda koaguliuoti grûduose esantys baltymai, jie tampa sunkiai

virðkinami, todël labai nukenèia kvieèiø maistinës ir paðarinës savybës.

49

Nuëmus derliø pag-

rindinë priemonë apsau-

ganti grûdus nuo ligø - jø

iðdþiovinimas iki 14 %

drëgnumo.

Þieminiø kvieèiø veislës*

Labai gerø kepimo savybiø: ‘ÐirvintaI’, ‘Zentos’, ‘Bussard’, ‘Aron’, ‘Ada’,

‘Alma DS’, ‘Milda DS’, ‘Altos’, ‘Meunier’. Gerø kepimo savybiø: ‘Lars’, ‘Aston’,

‘Pegassos’, ‘Tauras’, ‘Aspirant’, ‘Dekan’, ‘Herevard’, ‘Korveta’, ‘Lina’, ‘Baltimar’,

‘Cardo’s, ‘SW Maxi’, ‘Olvin’, ‘Aristos’, ‘Compliment’, ‘Cubus’, ‘Milvus’.

Patenkinamø kepimo savybiø: ‘Bill’, ‘Seda’, ‘Kris’, ‘Flair’, ‘Vergas’, ‘Butea’,

‘Kodex’, ‘Marshal’, ‘SW Harnesk’.

ÞIEMINIAI RUGIAI

Rugiai maþiau negu kiti javai reiklûs augimo sàlygoms. Jie gerai dera rûgðèiuose

smëlio ir priesmëlio, dar geriau humusinguose ir turinèiuose daug maisto medþiagø

dirvoþemiuose. Rugiai maþiau negu kvieèiai yra reiklûs drëgmei, maisto medþia-

goms. Jie atsparesni ligoms ir geriau stelbia piktþoles. Þieminiai rugiai geriau negu

kvieèiai pakenèia ðalèius. Po sniegu rugiai niekados neiððàla. Dël iðvardintø savybiø

rugius ekologinëje þemdirbystëje auginti yra paprasèiau, negu kvieèius. Pavasará

augalø iðkilnojimas rugiams yra maþiau pavojingas negu kvieèiams, nes jie pavasario

sulaukia turëdami stipresnæ ðaknø sistemà.

Taèiau rugiai yra jautresni uþmirkimui, ir dël to nukenèia daþniau negu kvieèiai. Á

ðià aplinkybæ bûtina atsiþvelgti, parenkant dirvas.

Rugiai yra maþiau reiklûs prieðsëliams negu kvieèiai. Taèiau ekologinëje

þemdirbystëje jiems reikia stengtis parinkti geresnius prieðsëlius, nes ið dalies

priklauso pasëlio piktþolëtumas, apsikrëtimas ligomis ir kenkëjø antplûdþiai.

Ávairiuose lauko sëjomainose rugiai gali bûti sëjami po daugelio prieðsëliø.

Jiems gerai tinka uþimtieji pûdymai, daugiametës þolës, ypaè ankðtinës,

kukurûzai, ankstyvos bulvës, ankðtiniai javai, sideraliniai pûdymai. Taèiau

atsëliuojant arba sëjant po giminingø varpiniø, ekologinëje þemdirbystëje pradeda

greitai plisti ligos, ypaè fuzariozës ir paðaknio. Ekologiniame ûkyje rugius á tà patá

laukà galima sëti ne anksèiau kaip po 3 - 4 metø.

Dirvos dirbimas. Rugiai krûmijasi rudená, tada jø ðaknims ir antþeminei masei

iðauginti reikia daugiau negu kvieèiams gauti maisto medþiagø ið dirvos. Ekologinëje

50

Þieminiø rugiø prieð-sëliai: ankðtinës daugia-metës þolës, uþimtieji pûdy-mai, sideraliniai pûdymai, ankðtiniai javai, ankstyvos bulvës, kukurûzai

*Nacionalinis augalø veisliø 2006 m. sàraðas. 2006 m. vasario 24 d. ásakymu Nr. 14 patvirtintas Lietuvos valstybinio augalø veisliø tyrimo centro direktoriaus. 29 p.

þemdirbystëje pagrindinis maisto medþiagø ðaltinis yra dirvoje esanèios arba áterptos

organinës medþiagos. Taèiau jas pasiimti augalai gali tik tada, kai jos yra virtusios

mineralinëmis druskomis ar kitais vandenyje tirpiais junginiais. Bet koks dirvos

dirbimas spartina joje esanèiø organiniø medþiagø mineralizacijà, todël

rugiams anksèiau negu kvieèiams reikia pradëti ruoðti dirvà sëjai, kad sudygæ

augalai rastø pakankamai prieinamø mineraliniø maisto medþiagø.

Po prieðsëlio derliaus nuëmimo reikia stengtis kuo skubiau ádirbti dirvà, ypaè tai

svarbu sëjant rugius po daugiameèiø þoliø ar þaliam paðarui bei silosui nuimtø vikiø-

aviþø miðiniu, nes kad supûtø ðiø augalø liekanos reikia ilgesnio laiko.

Daugiametëmis piktþolëmis uþterðtuose laukuose reikia taikyti visas þemës dirbimo

priemones kaip ir þieminiams kvieèiams.

Labai svarbu, kad iki rugiø sëjos gilusis dirvos arimas bûtø atliktas ne vëliau

kaip prieð 3 - 4 savaites. Jeigu virðutiniame dirvos sluoksnyje yra gausu prieðsëlio

augaliniø liekanø, arti reikëtø plûgu be prieðplûgio. Tada ðios liekanos bûtø geriau

permaiðytos su visu ariamuoju sluoksniu. Organiniø liekanø ávertimas giliai á vagos

dugnà þieminiams rugiams yra maþai naudingas. Dël deguonies trûkumo giliai

uþverstø organiniø medþiagø mineralizacija vyksta lëtai, ir augalai negali jomis

pasinaudoti. Be to, ið giliai apversto virðutinio dirvos sluoksnio, kuriame paprastai

mineralizacija vyksta aktyviausiai, jauni augalai, kol dar jie neturi gerai iðvystytos

ðaknø sistemos, negali paimti net ir prieinamø maisto medþiagø. Iki pavasario didelë

dalis mineraliniø druskø iðplaunama, ypaè sparèiai tai vyksta lengvose dirvose.

Tokiu bûdu prarandama dalis maisto medþiagø ir mineraliniais junginiais uþterðiami

gruntiniai vandenys. Ariant plûgais be prieðplûgiø, iki arimo reikia intensyviai dirbant

kultivatoriumi ar kitais padargais iðnaikinti daugiametes piktþoles, nes dalis jø

gyvybingø ðaknø ar ðakniastiebiø, negiliai apversti, gali suþelti. Ðiam dirbimui

siûlome naudoti dirvos dirbimo agregatà su strëliniais noragëliais ir stambiais

lysteliniais volais. Ypaè ði maðina gerai dirba lengvesnëse ir vidutinio sunkumo

dirvose, kur lysteliniai volai nesunkiai sutrupina grumstus ir piktþoliø ðaknis ar

ðakniastiebius atskiria nuo prikibusiø þemës grumsteliø. Dirvos ruoðimas rugiams

ðiek tiek skiriasi nuo þieminiø kvieèiø. Pirmà kartà dobilienà, dirvà po vikiø - aviþø

miðiniø ar kitø raþieniniø prieðsëliø reikia minëtu agregatu ádirbti sekliau, 8 - 10 cm

gyliu. Po 7 - 10 dienø ádirbama spyruokliniu kultivatoriumi. Dar po 7 - 10 dienø

skutimà reikia pakartoti, tik ðiek tiek giliau, 10 - 12 cm. Per likusá iki gilaus arimo

laikà reikia maþdaug kas 10 dienø dirbti kultivatoriumi, neleidþiant piktþoliø

ðaknims ásitvirtinti ir suþelti. Vietoj kultivatoriaus galima vienà kità kartà panaudoti

peilines akëèias, tik jø peilius reikia apversti ir pastatyti taip, kad á dirvà jie smigtø

bukesne dalimi. Tada jie varpuèio ðakniastiebiø nepjausto, o iðtempia á dirvos

pavirðiø, kur jie sudþiûsta ir tampa negyvybingi. Jeigu dirva drëgna, dirbti ðiais

padargais reikia daþniau. Pasitaikius ilgesniam sausø orø periodui, piktþoles naikinti

51

Dirvos ruoðimas ru-giams skiriasi nuo dirvos ruoðimo þieminiams kvie-èiams

lengviau, nes tada greièiau þûsta nuolatos klibinamos varpuèio bei kitø piktþoliø

ðaknys. Jeigu pavyksta sunaikinti daugiametes piktþoles intensyviu dirvos

dirbimu, gilaus arimo galima atsisakyti ir sëti tiesiai á neartà, sekliai ádirbtà

dirvà. Jeigu laukas yra labai uþterðtas usnimis ir vien seklus dirbimas jø visiðkai

iðnaikinti negali, prieð rugiø sëjà reikia dirvà giliai suarti plûgu be prieðplûgiø.

Ekologinëje þemdirbystëje labai geru prieðsëliu laikomas sideralinis pûdy-

mas, kur pasëti ir uþauginti augalai apariami þaliajai tràðai. Lengvesnëse dirvose nuo

seno tam naudojami lubinai. Juos aparti geriausia, kai ankðtys ágauna blizgesá, ir

augalai yra iðauginæ didþiausià sausøjø medþiagø derliø. Lubinø þaliosios masës

derlius gali bûti 50 t/ha ir daugiau, todël tiesiai aparti juos beveik neámanoma.

Geriausia þaliàjà lubinø masæ susmulkinti ir vienodai paskleisti dirvos pavirðiu-

je. Tà galima padaryti neþymiai pertvarkytais þoliø smulkintuvais arba pastaruoju

metu beplintanèiais specialiais smulkintuvais. Neturint jø, þaliai tràðai skirtus lubinus

ar kitus augalus galima sulëkðèiuoti sunkiomis lëkðtëmis. Susmulkintà ar

sulëkðèiuotà þaliàjà masæ bûtina prieð arimà bent porà dienø palikti gulëti. Per tà laikà

ji apvysta, sumaþëja vandens kiekis. Apvytinta ir aparta augalø masë geriau pûva.

Uþartoje drëgnoje masëje ið pradþiø veisiasi nenaudingi mikroorganizmai, daþnai

sukeliantys pelëjimo ar rûgimo procesus, dël kuriø patiriami nemaþi maisto medþiagø

nuostoliai. Be to, apvytinus þaliàjà masæ, labai palengvëja plûgo darbas ir pagerëja

arimo kokybë.

Kaip beapartume þaliàjà sideraliniø augalø masæ, arimas bûna pasipûtæs ir

savaime susislegia lëtai. Todël reikia ariant prie plûgo prikabinti arimo volus arba

suartà dirvà voluoti atskirai.

Prieðsëjinis dirvos dirbimas rugiams turi bûti kuo seklesnis. Nereikia naudoti

kultivatoriø su spyruokliniais noragëliais, nes jie dirvà visuomet ádirba per giliai

ir nevienodu gyliu. Geriausia ádirbti specialiais prieðsëjinio dirbimo agregatais,

vadinamaisiais „germinatoriais“ arba virbalinëmis akëèiomis. Purias ir per giliai

ádirbtas dirvas prieð rugiø sëjà bûtina suvoluoti. Taèiau nepatartina to daryti

lygiais volais, nes jie per daug sutrina pavirðiuje esanèius ir ðiaip lengvose dirvose

nepatvarius trupinëlius ir smarkiai padidina erozijos pavojø.

Træðimas. Þieminiø rugiø ðaknø sistema yra stipresnë negu kvieèiø ar kitø

varpiniø javø, todël jie sugeba didesnæ maisto medþiagø dalá susirasti gilesniuose

dirvoþemio sluoksniuose, taèiau rugiai gana gerai atlygina uþ gausesná træðimà.

Ekologinëje þemdirbystëje rugiø træðimui tinka naudoti visø rûðiø organines ir

leistinas mineralines tràðas. Sunkesnëse dirvose organines tràðas arba bent dalá jø

52

Prieðsëjinis dirvos dirbi-mas rugiams turi bûti kuo seklesnis

Rugiø træðimas

Sideralinio pûdymo ruoðimas rugiams

geriausia naudoti prieðsëliui, ypaè jei tai yra uþimtasis pûdymas, ankstyvosios

bulvës, kukurûzai ar kiti træðtini augalai. Lengvesnëse dirvose rugius geriau træðti

prieð sëjà. Perpuvæs mëðlas, kompostas ar kitos tràðos iðbarstomos dirvos pavirðiuje

prieð giløjá arimà ir apariamos plûgu be prieðplûgio. Jeigu prieð sëjà dirva neariama,

iðbarstytas tràðas reikia áterpti kultivatoriumi arba lengvomis lëkðtinëmis ar

peilinëmis akëèiomis. Ðiuos padargus galima naudoti tik tada, kai dirvoje nedaug

varpuèio ðakniastiebiø. Tokiu pat bûdu gali bûti áterptas ir iðlaistytas skystasis mëðlas

arba srutos.

Sideraliniuose pûdymuose þaliajai tràðai be lubinø gali bûti auginamos

seradëlës, peliuðkos, o sunkesnëse dirvose vikiai ir jø miðiniai su aviþomis,

facelijos, þieminiai ir vasariniai rapsai, rapsiukai, aliejiniai ridikai, baltosios

garstyèios, dobilai ir kiti augalai. Kuo vandeningesni sideraliniai augalai, tuo labiau

juos reikia apvytinti. Apariamø augalø drëgmë neturëtø bûti aukðtesnë kaip 60 - 70%.

Apvytintà masæ lengviau pavyksta kokybiðkai aparti.

Rugiø sëklà ekologiniuose ûkiuose geriau naudoti aukðtesniø atsëliø, tai yra

daþniau atnaujinti. Savame ûkyje iðaugintà sëklà patariama sëti ne ilgiau kaip l - 2

metus, nes ilgiau naudojant, prastëja jos kokybë, daugiau apsikreèiama ligomis, be to,

ji tampa smulkesnë.

Rugiø sëkla turi atitikti bendruosius reikalavimus. Ji turi bûti didelio daigumo,

neapkrësta ligomis. Ekologiniame ûkyje reikia stengtis sëti kuo stambesnæ sëklà,

nes nuo to priklauso augalø stiprumas, jø stelbianèiosios savybës atsparumas li-

goms ir derlius.

Rugiai krûmijasi rudená, todël juos reikia sëti ðiek tiek anksèiau negu þieminius

kvieèius. Vëlai pasëti rugiai silpnai ásiðaknija ir þiemà pasitinka nepakankamai

iðsikrûmijæ. Tokie pasëliai yra jautresni nepalankioms þiemos sàlygoms, pavasará

bûna retesni. Susidaro palankios sàlygos plisti piktþolëms ir ligoms. Tyrimai rodo,

kad geram rugiø iðsikrûmijimui ir pasiruoðimui þiemoti reikia 40 - 50 dienø. Kai

vidutinë paros temperatûra nukrenta þemiau kaip +5 °C, rugiø augimas labai

sulëtëja arba visiðkai sustoja. Pagal ðá reikalavimà, Lietuvoje optimalus rugiø sëjos

laikas yra nuo rugpjûèio 25 iki rugsëjo 15 dienos. Anksèiau reikia pradëti sëti

Þemaitijoje ir ðiauriniuose rajonuose bei blogesnëse, menkai átræðtose dirvose.

Ekologiniuose ûkiuose, lyginant su intensyvia þemdirbyste, reikia ðiek tiek rugiø sëjà

ankstinti, neþiûrint, kokiame regione jie bebûtø. Taèiau per anksti pasëti rugius, ypaè

geresnëse þemëse, irgi negerai. Tada jie perauga, o kai kada iðgula dar rudená. Tokie

pasëliai, yra be galo jautrûs iððutimui ir pavasariniams pelësiams bei kitoms ligoms.

Rugiai yra labai jautrûs ðlapiai sëjai. Todël lietui uþlijus ir esant per ðlapiai dirvai,

ypaè sunkesnëse þemëse, sëjà geriau vienà kità dienà uþdelsti ir palaukti, kol þemë

pakankamai pradþius.

53

Rugius sëjame lengvose dirvose 3 - 4 cm, sunkes-nëse 2-3 cm gyliu

Sëkla ir sëja

Rugiø sëklø negalima per gilai áterpti. Sunkesnëse dirvose jie sëjami 2 - 3 cm,

lengvesnëse 3 - 4 cm gyliu. Per giliai áterpus sëklà, rugiai blogai krûmijas, tampa

jautresni þiemos ðalèiams. Per giliai ádirbtas ir purias dirvas prieð sëjà reikia

privoluoti, neþiûrint, kokia maðina bus sëjama.

Sëklos norma priklauso nuo daugelio veiksniø, taèiau ekologiðkai auginant

rugius, reikia juos sëti truputá tankiau. Lengvose dirvose reikëtø iðsëti 180 - 190

kg/ha, sunkesnëse ir daugiau átræðtose 160 - 170 kg/ha.

Dirvos pavirðiuje esantis krûmijimosi mazgas yra jautrus mechaniniams

paþeidimams. Net ir paèios lengviausios akëèios iðpeða augalus, dël to pasëlis iðretëja.

Pats akëjimas rugiams daþnai yra maþiau bûtinas negu kvieèiams. Rudená laiku pasëti

rugiai pakankamai greitai suþelia, savo lapais uþdengia dirvos pavirðiø ir taip

stabdo piktþoliø dygimà. Pavasará rugiai taip pat pradeda anksèiau vegetuoti, kada

dar daugelis piktþoliø yra neatsigavæ po þiemos. Didesnis pavojus rugiams, jeigu

pasëlis labiau nukentëjo nuo nepalankiø þiemojimo sàlygø, pavasará jis bûna retas,

augalai nusilpæ. Tokiais atvejais pasëliø akëjimà vertëtø derinti su papildomu træðimu

skystu mëðlu arba srutomis. Tada reikëtø naudoti paèias lengviausias virbalines

akëèias ir vaþiuoti dar lëèiau negu þieminiø kvieèiø pasëliuose - 4 - 5 km/val. greièiu.

Jei po þiemos rugiai bûna nors kiek pakilnoti, pradþiûvus dirvai, reikia tuojau

pat juos privoluoti.

Rugiai yra be galo jautrûs uþmirkimui, todël rudená, po sëjos, bûtina pasëlius

iðvagoti, kad þemesnëse vietose susirinkæs vanduo ilgiau nesilaikytø, o nutekëtø

padarytomis vagomis.

Labiau negu kiti javai, rugiai nukenèia nuo pavasarinio pelësio, kurá sukelia

Fusarium genties grybai, ir skalsiø.

Pavasarinio pelësio iðplitimas daþniausiai yra susijæs su klimato sàlygomis. Kai

ant neáðalusios þemës iðkrenta daugiau sniego ir jis ilgiau laikosi, augalai pradeda

dusti dël deguonies trûkumo. Dar vëliau prasideda augalø ðutimas. Ant susilpnëjusiø

þelmenø pradeda augti pelësiai, kurie apninka augalus. Kai kurie pelësiu uþkrësti

rugiø stiebai iðgyvena ir iðaugina grûdus, taèiau smulkesnius ir uþkrëstus ligos

sukëlëjais. Ið tokiø grûdø iðaugæ þelmenys daþniausiai þûva dar jauni.

Pelësis plinta ne tik su sëkla, bet ir per dirvà, todël tradicinës kovos priemonës

prieð já yra maþai veiksmingos. Reikia vengti naudoti sëklà ið uþkrëstø pasëliø, nesëti

rugiø per anksti ir nepertræðti azotu. Tinkama sëjomaina padeda iðvengti arba

54

Ligos ir kenkëjai

Saugokime rugiø pa-

sëlius nuo uþmirkimo

Pasëliø prieþiûra

sumaþinti ligos daromus nuostolius.

Skalsës ne tik maþina grûdø derliø, bet ir blogina jø kokybæ. Jau 0,05 % skalsiø

priemaiða padaro rugiø miltus netinkamus duonos kepimui ar paðarø gamybai.

Skalsës turi gydomøjø savybiø, taèiau didesni jø kiekiai yra nuodingi ne tik þmonëms,

bet ir gyvuliams.

Paþeistø augalø varpose vietoje grûdø iðauga rageliø pavidalo juodi grûdai,

daþnai didesni negu rugiø.

Rugiai daþniau nukenèia nuo ðvedinës muselës, reèiau nuo heseninës ir

þaliaakës, spragðiø ir rugiuko vikðrø. Be to, rugiø varpas paþeidþia tripsai. Paþeistos

varpos pasidaro baltos ir tampa tuðèios, be grûdø. Pagrindinës priemonës su ðiais

kenkëjais ekologinëje þemdirbystëje yra tos paèios kaip ir þieminiø kvieèiø

pasëliuose.

Daugiameèiø þoliø, seradëliø ar kitø augalø ásëlis á rugius sumaþina piktþoliø

skaièiø pasëliuose. Ankðtiniø paðariniø augalø ásëlis ne tik sumaþina pasëlio

piktþolëtumà, bet ir papildomai duoda vertingo þaliojo paðaro vasaros pabaigoje ir

rudens pradþioje. Be to, ankðtiniai augalai praturtina dirvoþemá azotu, dël to rugiai

tampa geresniu prieðsëliu kitiems augalams. Todël ekologiðkame ûkyje papildomi

ásëliai á javus turi ávairià reikðmæ.

Pagrindinis rugiø kokybës rodiklis yra kritimo skaièius. Jis rodo krakmolà

skaldanèiø amilaziø grupës fermentø aktyvumà. Ðie fermentai labai suaktyvëja, kai

sudaromos sàlygos grûdams dygti. Tokios sàlygos paprastai susidaro, kai pribrendæ

grûdai dël lietaus ar didelës oro santykinës drëgmës pradeda brinkti. Tuomet grûduose

esantis krakmolas pradeda virsti cukrumi. Kepimo savybës labai pablogëja, duona ið

tokiø grûdø esti susmegusi, saldoko skonio. Reikalaujama, kad duoniniø rugiø

kritimo skaièius bûtø ne maþesnis kaip 100 sekundþiø. Jau minëjome, kad ðis

rodiklis ið dalies priklauso nuo kiekvienos rugiø veislës genetiniø savybiø, taèiau

labiausiai nuo oro sàlygø derliaus nuëmimo metu. Uþdelsus nuimti pribrendusius

rugius, visuomet yra pavojus prarasti grûdø kokybæ.

Veislës: ‘Duoniai’, ‘Rukai’, ‘Hacada’, ‘Zduno’, ‘Joniai’, ‘Walet’, ‘Matador’,

‘Fernando H’, ‘Picasso H’, ‘Recrut’.

ÞIEMINIAI KVIETRUGIAI

Kvietrugiai turi galingà ðaknø sistemà. Krûmijasi jie gausiau negu þieminiai

kvieèiai. Iðauga aukðtesni negu kvieèiai, todël geriau stelbia piktþoles. Derlingumu

kvietrugiai nenusileidþia kvieèiams, o kartais juos net pralenkia, ypaè tai daþnai

55

Ásëlio vaidmuo piktþoliø naikinime

Derliaus nuëmimas

Kruopðtus sëklos iðvaly-mas, raþienø skutimas ir gi-lus arimas, sëjomaina, pik-tþoliø, ant kuriø skalsës dauginasi ir vystosi, naiki-nimas, sëjos terminø laiky-masis yra pagrindinës ru-giø pasëliø apsaugos nuo skalsiø priemonës.

atsitinka esant maþiau palankioms oro sàlygoms.

Pagal grûdø maistines savybes kvietrugiai nusileidþia kvieèiams. Nors pagal

bendrà baltymø kieká grûduose jie kartais gali pralenkti kvieèius, taèiau juose esanèio

glitimo kokybë yra prastesnë. Kvietrugiø miltai turi daugiau pelenø, todël jie yra

tamsesni. Malûnuose jø miltø iðeiga yra maþesnë negu kvieèiø.

Kvietrugiai yra aukðtos paðarinës vertës. Grûdø baltymingumas bûna daþnai

net 2 procentiniais vienetais aukðtesnis negu kvieèiø. Kvietrugiai geriau negu rugiai

tinka naudoti þaliajam paðarui. Jø þalioji masë ne taip greitai perauga kaip rugiø,

juos gyvuliai geriau virðkina ir ásisavina maisto medþiagas.

Kvietrugiai duoda didesnæ alkoholio iðeigà spirito gamyklose.

Kvietrugiai uþima tarpinæ vietà tarp kvieèiø ir rugiø. Mûsø klimatas jiems yra

palankus ir, kaip rodo praktika, sëkmingai gali augti visuose Lietuvos regionuose.

Nepridengtoje sniegu dirvoje kvietrugiai iðkenèia iki -20°C temperatûrà.

Kvietrugiai gali augti priesmëlio ir lengvo priemolio sausesnëse dirvose, taèiau

didesnius derlius duoda geruose, pakankamai drëgme aprûpintuose ir átræðtuose

dirvoþemiuose. Blogai dera sausuose smëlynuose, kur rugiai dar gali iðauginti

neblogà derliø. Kvietrugiai nemëgsta greitai uþmirkstanèiø, su nelaidþiu podirviu

dirvø.

Prieðsëliai. Kvietrugiø poreikiai prieðsëliams yra ðie tiek maþesni negu kvieèiø,

taèiau ne vien tik prieðsëlis, bet ir visa sëjomaina, lemia fitopatogeniná dirvos

potencialà. Ypaè svarbi varpiniø javø koncentracija sëjomainoje. Kuo ji didesnë, tuo

sunkiau parinkti prieðsëlius, tinkamus javams, taip pat ir kvietrugiams.

Pagal atsparumà ligoms kvietrugiai uþima tarpinæ padëtá tarp kvieèiø ir ru-

giø, todël jø prieðsëliu ekologinëje þemdirbystëje negali bûti ðie augalai. Pasirenkant

tinkamà kvietrugiams prieðsëlá, reikia atsiþvelgti á 2 pagrindinius reikalavimus:

! prieðsëlio derliaus nuëmimo laikas turi bûti toks, kad visiðkai pakaktø

laiko tinkamai paruoðti dirvà kvietrugiø sëjai ir kad pasëti augalai suspëtø iki þiemos

gerai iðsivystyti;

! prieðsëlis turi bûti palankus aprûpinimo maisto medþiagomis atþvilgiu ir

neplatinti ligø.

Praktiðkai kvietrugiai sëjami po tø paèiø prieðsëliø, kaip kvieèiai ar rugiai - tai 10ankðtiniai javai ir þolës, uþimtieji ir sideraliniai pûdymai bei ankstyvosios bulvës .

Dirvos dirbimas. Pagrindiniai dirvos dirbimo reikalavimai kvietrugiams yra

tokie pat, kaip kvieèiams ar rugiams. Pats dirbimas labiau priklauso nuo pasirinkto

prieðsëlio ir jo derliaus nuëmimo laiko, dirvos bûklës, piktþolëtumo ir kitø veiksniø.

Ypatingø, lyginant su kvieèiais ar rugiais, kuo nors iðsiskirianèiø dirvos ruoðimo bûdø

kvietrugiams nëra.

56

Kvietrugiai daþniausiai sëjami po tokiø pat prieð-sëliø, kaip rugiai ar kvie-èiai

Kvietrugiai - geras paða-ras kiaulëms, galvijams, paukðèiams

Kvietrugiai sëkmingai gali augti visuose ðalies re-gionuose

Þieminiai kvietrugiai gali bûti auginami lengvesnëse ir sunkesnëse dirvose,

todël bûtina atkreipti dëmesá á tai, kad reikia ðiek tiek skirtingai áterpti organines

tràðas. Lengvose dirvose jos áterpiamos sekliau, sunkesnëse - giliau. Ðalia kitø

organiniø tràðø kvietrugiø træðimui gerai tinka sideraliniuose pûdymuose arba

tarpiniø augalø iðauginta þalioji masë. Priklausomai nuo dirvos ankstesnio træðimo,

prieðsëlio ir augalø bûklës, pavasará galima papildomai patræðti skystu mëðlu arba

srutomis.

Auginant kvietrugius ekologiniuose ûkiuose, labai svarbu naudoti tik ypatingo

grynumo sëklà, tai yra be tëviniø augalø grûdø priemaiðø. Kvietrugiø sëklà reikia

atnaujinti daþniau negu kvieèiø ar rugiø, nes jie, bûdami hibridiniai augalai, greièiau

iðsigimsta ir praranda dalá savo gerøjø savybiø. Jeigu naudojant þieminiø kvieèiø

sëklà, iðsiaugintà savame ûkyje, grûdø derlius, lyginant su atnaujinta (sertifikuota)

sëkla, kasmet maþëja vidutiniðkai 4%, tai kvietrugiø derliaus nuostoliai bûna kur kas

didesni, iki 8 - 10 %. Vertinant kvietrugiø sëklos kokybæ, labai svarbu atsiþvelgti á

jos grynumà, kuris turi bûti ne maþesnis kaip 98 %.

Kvietrugiai, kaip ir rugiai, iki þiemos turi bûti pakankamai iðsivystæ ir sustiprëjæ.

Mûsø sàlygomis optimalûs jø sëjos terminai yra dvi pirmosios rugsëjo mënesio

savaitës. Sausesnëse ir lengvesnëse dirvose kvietrugius reikia sëti anksèiau,

normalaus drëgnumo dirvoþemiuose vëliau.

Kvietrugiø sëklos normà reikia pasirinkti atsiþvelgus á esamà situacijà. Maþesnë

sëklos norma sëjama gerose, maþai piktþolëtose ir gausiau patræðtose dirvose. Len-

gvose ir sausose dirvose sëklos norma didinama. Priklausomai nuo susidariusiø minë-

tø ir kitø sàlygø, á kiekvienà hektarà sëjama nuo 160 iki 200 kg kvietrugiø sëklos.

Optimalus sëklos áterpimo gylis yra 2 - 4 cm. Sunkesnëse dirvose sëjama sekliau,

lengvesnëse - giliau, taèiau nenukrypstant nuo nurodytø ribø. Per gilus sëklos

áterpimas sulëtina kvietrugiø sudygimà bei maþina iðsikrûmijimà.

Kvietrugiø krûmijimosi mazgas formuojasi ðiek tiek giliau negu rugiø, todël

piktþoles naikinti pavasará yra ámanoma naudojant akëèias. Labai svarbu prieð

akëjimà tiksliai ávertinti augalø, piktþoliø ir dirvos bûklæ. Kartais besikrûmijantys

kvietrugiai iðleidþia daugiau ðoniniø, tiesiog ant þemës gulinèiø stiebø, kuriuos

akëèios gali paþeisti. Tokiu atveju reikëtø pasirinkti dar lëtesná vaþiavimo greitá. Jeigu

57

Piktþoliø kontrolë kviet-rugiø pasëliuose

Kvietrugiø træðimo spe-cifika

Sëkla ir sëja

piktþoliø ne tiek daug ir augalai gerai iðsikrûmijæ bei suþëlæ, akëjimo galima visiðkai

atsisakyti, nes kvietrugiai patys neblogai stelbia daugeli pavojingø piktþoliø.

Kvietrugiai yra palyginti atsparûs grybinëms, ypaè paþeidþianèioms lapus ir

varpas, ligoms. Jiems ligos paprastai padaro þymiai maþesnæ þalà negu kvieèiams.

Taèiau, kaip ir rugiai, daþnai nukenèia nuo pavasarinio pelësio ir kai kuriø paðaknio

ligø (Pseudocercosporella).

Ypaè pavojingø kenkëjø kvietrugiai neturi. Jiems labiausia kenkia tie patys þala-

dariai, kaip ir kvieèiams ar rugiams, taèiau pastebimø nuostoliø jie padaro retai. Prie-

monës prieð kvietrugiø ligas ir kenkëjus yra tokios paèios, kaip kvieèiø ar rugiø

pasëliuose.

Reikia pabrëþti, kad kvietrugiai dël savo biologiniø ir ûkiniø savybiø ekolo-

ginëje þemdirbystëje geriau tinka auginti negu kvieèiai ar rugiai. Jie yra maþiau

negu kvieèiai reiklûs dirvos bei klimato sàlygoms, o derliumi pralenkia rugius ir

beveik prilygsta kvieèiams. Todël kvietrugiø auginimas ekologiniuose ûkiuose yra

perspektyvus.

Veislës. Þieminiø kvietrugiø: ‘Alzo’, ‘Tornado’, ‘Fidelio’, ‘Lupus’, ‘Marko’,

‘Lamberto’, ‘Ulrika’, ‘SW Falmoro’, ‘Vitali’, ‘Waltaria’, ‘SW Talentro’. Vasariniø

kvietrugiø: ‘Wanad’, ‘Kargo’, ‘Nilex’.

VASARINIAI MIEÞIAI

Mieþiams reikia derlingesniø, naðesniø dirvø, negu, pavyzdþiui, aviþoms ar

vasariniams kvietrugiams. Jø ðaknø sistema yra silpnoka ir dël trumpos vegetacijos

trukmës maisto medþiagø panaudojimas ið dirvos yra ribotas. Mieþiams geriausiai

tinka vidutinio sunkumo priemoliai, taèiau jie gerai dera ir lengvesnëse dirvose, jeigu

tik yra parinktas tinkamas prieðsëlis, gerai ádirbta ir patræðta dirva. Silpniau jie auga

rûgðèiose dirvose.

Geriausias mieþiø prieðsëlis yra kaupiamieji augalai ir ankðtiniai javai, taèiau

tik tuomet, jeigu juose nebuvo gausu daugiameèiø piktþoliø. Mieþius neblogai tinka

sëti po kukurûzø, ypaè jeigu jie buvo træðti organinëmis tràðomis.

58

Vasariniø mieþiø prieð-sëliai: kaupiamieji ir ank-ðtiniai

Ligos ir kenkëjai

Mieþius sëjant po bulviø arba darþoviø, atsiþvelgus á dirvos bûklæ, galima

supaprastinti jos dirbimà rudená. Jeigu dirva yra pakankamai lygi, nëra giliø trakto-

riaus ratø vëþiø, nebûtina jos rudená giliai arti. Uþtenka ádirbti èizeliniu kultiva-

toriumi 18 - 20 cm gyliu. Ðis padargas iðjudina labiau supuolusios dirvos sluoksná, o

susidaræ stambesni dirvos grumstai per þiemà dël drëgmës ir ðalèio subyra. Pavasará

taip ádirbta dirva bûna pakankamai puri ir gerai tinka mieþiø sëjai. Be to, èizelinio

kultivatoriaus darbinës dalys dirba spyruokliuodamos ir á dirvos pavirðiø iðtempia

didelæ dalá pasitaikiusiø varpuèio ðakniastiebiø, kurie pavasará gali bûti nesunkiai

sunaikinami prieðsëjinio dirbinio metu. Taip dirbant bulvienas ar dirvas po kitø

kaupiamøjø rudená, galima sutaupyti apie 8 - 10 1 dyzelinio kuro kiekvienam hekta-

rui, palyginti su arimu.

Pavasará suartà ar suèizeliuotà dirvà pakanka pervaþiuoti virbalinëmis a-

këèiomis arba, dar geriau, prieðsëjinio dirvos dirbimo agregatu, germinatoriumi

ar kitu sekliai dirbanèiu padargu. Niekados nereikia prieðsëjiniam ádirbimui nau-

doti kultivatoriø, kurie visuomet dirvà ádirba per giliai ir nepakankamai supurena. Per

giliai ádirbta dirva pavasará greitai dþiûsta ir netenka didelës dalies drëgmës, kurios

daþnai pritrûksta áterptoms sëkloms iðbrinkti ir sudygti. Be to, kultivatoriaus darbui

reikia kur kas daugiau kuro negu sekliai dirbantiems padargams.

Optimalus mieþiø sëklos áterpimo gylis yra 4 - 5 cm. Dirvà supurenus giliau,

áterpti sëklà nustatytu gyliu beveik neámanoma, sëjamosios maðinos noragëliai

puriame sluoksnyje daþniausiai sminga giliau negu reikia. Per giliai ir nevienodai

áterpta sëkla dygsta pavëluotai bei netolygiai tai turi neigiamos átakos iki pat grûdø

derliaus nuëmimo. Pavasará dirvà sëjai reikia stengtis paruoðti kuo maþiau kartø

vaþiuojant technikai, kad dirva bûtø kuo maþiau suslegiama.

Mieþiai nebijo pavasariniø ðalnø, o jiems sudygti nereikia daug ðilumos, todël

galima sëti anksti. Ankstyva sëja itin svarbi ekologinëje þemdirbystëje. Anksèiau

pasëtus mieþius maþiau puola kenkëjai, ypaè amarai bei ligos. Anksèiau pradëjæ

krûmytis augalai greièiau savo lapais uþdengia dirvos pavirðiø ir neleidþia laisvai

dygti daugeliui piktþoliø. Tyrimø duomenys rodo, kad mûsø sàlygomis kiekviena

suvëluota mieþiø sëjos diena grûdø derliø sumaþina 30 kg/ha.

Ekologinëje þemdirbystëje, kaip ir kitø javø, turi bûti ðiek tiek didesnë.

Priklausomai nuo susidariusiø sàlygø, ji gali bûti 180 - 200 kg/ha. Blogesnëse,

maþiau átræðtose dirvose sëklos norma visuomet turi bûti didesnë.

Ekologiniame ûkyje pasëtus mieþius reikia stengtis visuomet privoluoti. Vola-

vimas pagreitina sudygimà ir volas áspaudþia pavirðiuje esanèias arba per sekliai

pasëtas sëklas, tada augalai bûna maþiau jautrûs akëjimui.

59

Vasariniø mieþiø sëja ir sëklos norma

Dirvos ruoðimas vasa-riniams mieþiams rudená ir pavasará

Pagrindinë piktþoliø naikinimo priemonë mieþiø pasëliuose yra akëjimas.

Tyrimais nustatyta, kad në vieniems þemës ûkio augalams pasëliø akëjimas neturi tiek

átakos kaip mieþiams. Pirmà kartà mieþiai akëjami dar nesudygus, kai jie yra

iðleidæ pirmines ðakneles ir jau pakankamai ásitvirtinæ dirvoje. Tada akëèios jø

neiðvarto ir neiðvelka á dirvos pavirðiø. Piktþoliø sëklos tuomet bûna iðleidusios

plonas, baltø siûleliu pavidalo ðakneles, kurias akëèios lengvai paþeidþia (nutraukia,

iðverèia á dirvos pavirðiø arba áterpia giliau). Ðio akëjimo metu sunaikinama daug

bedygstanèiø piktþoliø, kurios nesuspëja padaryti þalos mieþiams. Be to, pirmo

akëjimo metu suardoma, daþnai susidariusi dirvos pluta, tai gerokai pagerina augalø

dygimo sàlygas. Antrà kartà mieþiai akëjami jiems sudygus ir pasiekus 2 - 4

lapeliø augimo tarpsná. Negalima akëti bedygstanèiø mieþiø. Þemës ûkio

universitete atlikti tyrimai rodo, kad nuakëjus mieþiø pasëlá prieð sudygimà, piktþoliø

antþeminë masë sumaþëja 25 %, o grûdø derlius padidëja 4 %. Nuakëjus pasëlá prieð

sudygimà ir vienà kartà 2 - 4 lapeliø tarpsnyje, piktþoliø masë sumaþëja 55 %, o grûdø

derlius padidëja 8,6 %, palyginus su neakëtais mieþiais. Sudygusius mieþius geriau

akëti minëtomis spyruoklinëmis pasëliø akëèiomis. Reikia þiûrëti, kad akëjimo metu

dirva bûtø pakankamai sausa ir biri. Tada iðversti piktþoliø daigai neturi galimybës vël

prigyti. Kai akëjimo metu dirva yra gerai byranti, didelæ dalá piktþoliø daigeliø

akëèios uþverèia þeme.

Daugiausia mieþiams þalos padaro kietosios kûlës. Pagrindinë priemonë joms

naikinti yra sëklos beicavimas. Mieþiø, kaip ir kvieèiø, sëkla ekologinëje

þemdirbystëje beicuojama terminiu bûdu bei naudojant vienà ið leistinø vario ar

biologiniø preparatø.

Svarbiausi mieþiø kenkëjai yra ðvedinë muselë, spragsiø lervos bei kai kuriais

metais labiau pasireiðkiantys amarai. Pagrindinës ðiø kenkëjø naikinimo priemonës

yra agrotechninës (sëjomaina, ankstyva sëja, dirvos dirbimas).

Mieþiø vegetacija yra santykinai trumpa. Anksti pasëti jie gali pribræsti kartu su

þieminiais kvieèiais. Labai svarbu neuþdelsti mieþiø pjûties, nes pernokæ grûdai,

esant drëgnam orui, uþsikreèia ligomis. Be to, nunokusios mieþiø varpos nulinksta

þemyn, daþnai nulûþta. Tada grûdø derliaus nuostoliai bûna neiðvengiami.

Veislës: ‘Aidas’, ‘Ûla’, ‘Baronesse’, ‘Aura DS’, ‘Henni’, ‘Luokë’, ‘Justina’,

‘Simba’, ‘Bataras’, ‘Mercada’.

60

Vasariniø mieþiø ligos ir kenkëjai

Piktþoliø kontrolë vasa-riniø mieþiø pasëlyje

Alaus gamybai reikia stambiø, vienodai dygstanèiø mieþiø grûdø, turinèiø daug

krakmolo ir maþai baltymø. Salyklas ið tokiø grûdø bûna geresnis, jame vyksta palan-

kesni cheminiai procesai. Bene pagrindinis reikalavimas salykliniams mieþiams yra

kuo maþesnis jø grûdø baltymingumas. Jeigu baltymø kiekis grûduose yra didesnis

kaip 11,5%, tokie mieþiai salyklo gamybai netinka. Antras svarbus salykliniø mieþiø

kokybës rodiklis yra grûdø stambumas. Smulkesniø negu 25 mm grûdø neturi bûti

daugiau kaip 10 %. Jø dygimo galia turi bûti ne maþesnë kaip 95%. Todël salyk-

liniø mieþiø augintojams kartais bûna sunku suderinti dvi prieðingybes: iðauginti

stambius ir þemo baltymingumo grûdus. Abu ðie rodikliai ið dalies priklauso nuo

træðimo azotu. Per gausiai patræðus azotu, iðauga baltymingi grûdai, trûkstant ðio

elemento, gaunami smulkûs, daug lukðtø turintys mieþiai.

Salykliniø mieþiø auginimo sëkmë priklauso nuo tinkamo prieðsëlio parin-

kimo. Ekologinëje þemdirbystëje juos geriausia sëti juos po kaupiamøjø augalø,

træðtø organinëmis tràðomis. Taip pat kaip prieðsëlis tinka ankðtiniai javai bei

daugiametës þolës.

Sëjami salykliniai mieþiai ðiek tiek reèiau negu paðariniai. Retesniame pasëlyje

iðauga stambesni, plonesniu lukðtu ir maþiau baltymingi grûdai. Todël vidutinë

sëklos norma turëtø bûti apie 170 - 180 kg/ha. Salyklinius mieþius reikia sëti kuo

anksèiau. Nuo sëjos laiko priklauso salykliniø mieþiø grûdø derlius bei kokybë.

Ekologinëje þemdirbystëje salykliniai mieþiai papildomai netræðiami. Todël jø

derlius priklauso nuo prieðsëlio patræðimo. Piktþolës naikinamos akëèiomis.

Uþauginti gerà ir kokybiðkà salykliniø mieþiø derliø ekologiniame ûkyje nëra

lengva.

Veislës: ‘Auksiniai 3’, ‘Alsa’, ‘Scarlett’, ‘Annabell’, ‘Mentor’, ‘Prestige’,

‘Pongo’, ‘Potter’, ‘Barke’, ‘Hanka’, ‘Class’, ‘Power’, ‘Isabella’, ‘Ursa’.

AVIÞOS

Aviþos yra maþiau lepûs ir augimo sàlygoms reiklûs augalai. Jø ðaknys gali

paimti maisto medþiagas ið sunkiau tirpstanèiø junginiø. Aviþø ðaknys skverbiasi

giliau negu vasariniø kvieèiø arba mieþiø. Aviþos geriau auga lengvo priemolio drëg-

nesnëse dirvose, taèiau uþauga ir lengvuose priesmëliuose, ypaè drëgnesniais metais.

Aviþø poreikiai ðiuo metu yra nedideli, taèiau jø maistinë bei paðarinë vertë yra

didelë ir ateityje jos bus plaèiau naudojamos.

61

Salykliniø mieþiø au-

ginimas

Sëjomainoje aviþoms daþniausiai tenka tokia vieta, kokia lieka nuo mieþiø ar

vasariniø kvieèiø, nes jos prieðsëliui yra maþiau jautrios, negu èia paminëti augalai.

Aviþoms gerai tinka visi mieþiø ar vasariniø kvieèiø prieðsëliai, tai yra kaupiamieji,

ankðtiniai, kukurûzai. Aviþos neblogai dera pasëtos po þieminiø javø. Jos yra geresnis

negu bet kurie kiti varpiniai javai prieðsëlis kitiems augalams.

Dirva ruoðiama aviþoms taip pat, kaip ir mieþiams, taèiau sëti jas reikia anksèiau

uþ pastaruosius. Prieð sëjà aviþoms nereikia intensyviai purenti dirvos. Joms visiðkai

pakanka vieno vaþiavimo vidutinio sunkumo akëèiø agregatu arba prieðsëjinio

ádirbimo padargu. Jos geriau pakenèia supuolusià dirvà negu dël vëlyvos sëjos

perdþiovintà virðutiná dirvos sluoksná.

Paprastai aviþos netræðiamos organinëmis tràðomis, taèiau ekologinëje

þemdirbystëje, sëjant jas po netræðtø prieðsëliø, reikëtø duoti nors nedidelá kieká

perpuvusio mëðlo arba komposto. Po gerai patræðtø kaupiamøjø ar kitø prieðsëliø

aviþos ir ekologiðkuose ûkiuose neblogai uþauga netræðtos.

Sëjamos aviþos ðiek tiek sekliau negu mieþiai 3 - 4 cm gylyje. Pasëtas aviþas

reikia privoluoti. Prieð sudygimà jas reikia akëti atsargiau, negu kitus varpinius.

Sudygusios aviþos akëjamos 3 - 4 lapeliø tarpsnyje. Reikia nuolat stebëti, ar á þemës

pavirðiø neiðverèiami bedygstantys augalai.

Jie tie patys kaip ir mieþiø, taèiau labiau iðsiskiria vainikuotosios jø rûdys.

Vienintelis bûdas apsisaugoti nuo jø yra ankstyva aviþø sëja. Be to, ðios rûdys plinta

per tarpininkà ðunobelæ, todël reikia vengti aviþas sëti arti skardþiø ar kitø vietoviø,

apaugusiø ðiais krûmais. Laukuose ar palaukëse auganèias ðunobeles reikia naikinti.

Pavëluotai pjaunamos aviþos labai byra ir gaunami grûdø derliaus nuostoliai,

todël pradëti kulti jas reikia vaðkinës brandos pabaigoje.

Veislës: ‘Horizont’, ‘Jaugila’, ‘Szakal’, ‘Migla DS’, ‘Cwal’, ‘Vendela’,

‘Aragon’, ‘Belinda’, ‘Budrys’, ‘ freddy’, ‘Nelson’, ‘Ivory’, ‘SW Kerstin’.

62

Aviþø ligos ir kenkëjai

Aviþos prieðsëliui nëra jautrios

Aviþoms dirvos ruoðiame kaip ir vasariniams mie-þiams

Aviþos sëjamos ankð-èiausiai ið visø javø

VASARINIAI KVIEÈIAI

Jie savo biologinëmis savybëmis yra labai panaðûs á þieminius kvieèius.

Vasariniai kvieèiai auga ir priesmëlio dirvoþemiuose. Todël jie gali bûti auginami

tuose ekologiniuose ûkiuose, kur lengvesni dirvoþemiai ir þieminiai javai auga

prasèiau. Vasariniø kvieèiø grûdai savo kokybe maþai nusileidþia þieminiams. Jø

grûdø baltymingumas kartais bûna net aukðtesnis, taèiau kepimo savybës yra

prastesnës. Todël kokybei pagerinti daþnai ruoðiami kepiniai ið abiejø rûðiø miltø

miðinio.

Vasariniø kvieèiø auginimo technologija ekologinëje þemdirbystëje yra tokia

pati kaip mieþiø.

Veislës: ‘Munk’, ‘Baldus’, ‘Hena’, ‘Perdix’, ‘Koksa’, ‘Monsun’, ‘Opatka’,

‘Picolo’, ‘SW Estrad’, ‘Taifun’, ‘Triso’, ‘Trappe’, ‘Vanek’,

GRIKIAI

Jø ðaknys gali paimti maisto medþiagas ið sunkiai kitiems augalams prieinamø

junginiø.

Ekologinëje þemdirbystëje grikiai vertingi tuo, kad jie palyginti greitai auga bei

ðakojasi ir neblogai stelbia silpnokas smëlynø piktþoles. Po grikiø dirva lieka

pakankamai ðvari kitiems augalams. Smëlio dirvose grikiai gerà derliø duoda tik

ðiltais ir drëgnais metais. Ypaè daug drëgmës jiems reikia þydëjimo bei sëklø

susidarymo metu. Jeigu temperatûra laikosi apie 20 °C ir protarpiais palyja, grikiai

dera gausiai.

Maþai piktþolëtose dirvose grikius galima sëti ir po vasariniø javø.

Rudená maþai piktþolëtas smëlio dirvas galima ir nearti. Neartos jos laikomos iki

pat grikiø sëjos. Prieð sëjà dirva suariama plûgu su prieðplûgiu, kuris suþëlusios

velënos sluoksná apverèia á vagos dugnà, ið kur daugelis piktþoliø nepajëgia greitai

sudygti, o vëliau pasirodþiusius jø daigus pradeda stelbti beaugantys grikiai. Taèiau

jeigu dirvos piktþolëtos, ypaè kai jose gausu usniø, pieniø bei varpuèiø, reikia naudoti

tradicines þemës dirbimo priemones: skusti raþienas, jas intensyviai toliau dirbti ir

rudená giliai aparti.

Daþniausiai grikiams jokiø tràðø neduodama, ypaè jeigu jie sëjami po mëðlu

træðtø prieðsëliø. Tiesioginis træðimas organinëmis tràðomis grikiams nenaudingas,

nes tada jie per daug veðliai auga, gausiai ðakojasi, taèiau maþai mezga sëklø. Tik

63

Tinkamiausi s ams:

griki bulvës, ankð-tiniai bei þieminiai javai.

prieð ëliai

Vasariniai kvieèiai gali augti ir priesmëlio dirvose

Dirvos ruoðimas rude-ná ir pavasará grikiø sëjai

retais atvejais, kai grikiai sëjami á labai prastà dirvà ar po kelis metus ið eilës augintø

dirvà alinanèiø augalø (pvz., varpiniø javø) galima grikiams duoti 23 t/ha komposto.

Sudygæ grikiai yra labai jautrûs ðalnoms, todël jie sëjami vëliau uþ visus kitus 0javus. Sëjami jie tada, kai þemë áðyla iki 14 - 15 C ir visiðkai nëra ðalnø pavojaus

geguþës pabaigoje-birþelio pradþioje. Sëklos norma yra 80 kg/ha. Sëjos gylis

lengvose dirvose yra 6 - 7 cm, sunkesnëse 4 - 5 cm. Kadangi grikiai sëjami vëlai,

galima kelis kartus ádirbti dirvà ir sunaikinti daug pavasará intensyviai dygstanèiø

piktþoliø prieð sëjà. Grikiai daþnai sëjami á sausà dirvà, todël pats pirmas pasëliø

prieþiûros darbas yra volavimas. Geriausia juos voluoti þiediniais arba rumbuotais

volais sëjos metu arba tuojau po jos. Volavimas labiau á spaudþia sëklà á kapiliariná

dirvos sluoksná, dël ji greièiau ir tolygiau sudygsta.

Piktþolës grikiø pasëliuose naikinamos akëjant, tai galima pradëti praëjus 3

dienoms po sëjos. Esant pakankamai ðilumos, piktþolës dygsta greitai, todël jau

pirmo akëjimo metu didelë dalis jø sunaikinama. Iki grikiø sudygimo pasëlá galima

suspëti nuakëti bent 2 kartus. Sudygusius grikius galima akëti iki pirmojo tikrojo

lapelio pasirodymo. Akëjimui reikia pasirinkti saulëtos dienos vidurdiená, kada

augalai bûna minkðtesni ir suglebæ maþiau paþeidþiami. Vaþiavimo greitis turi bûti

dar maþesnis negu kitu javø pasëliuose - 4 - 5 km/val.

Ekologinëje þemdirbystëje grikiai gali bûti sëjami plaèiais tarpueiliais (50

cm). Tada pakanka pasëti 50 - 70 kg/ha sëklos. Kai augalai paauga ir akëti jø jau

nebegalima, piktþolës toliau naikinamos purenant tarpueilius. Daþniausiai pakanka

purenti 2 kartus. Pirmà kartà purenama sekliau - 4 - 6 cm gylyje, antrà - gilau,

kiekvienà kartà paliekant kiek ámanoma siauresnes augalø apsaugos juostas. Drëgnais

metais grikius purenimo metu naudinga negiliai apkaupti. Tada jie iðleidþia

papildomas pridëtines ðaknis, kurios padeda augalams geriau apsirûpinti maisto

medþiagomis. Be to, kaupimo metu apverèiamos prie augalø esanèios ir purentuvo

nepaþeistos piktþolës.

Grikiai bræsta labai nevienodai. Apatinëje stiebo dalyje jau bûna subrendæ

grûdai, o virðûnëje - dar tik þiedai. Laukiant, kol virðutiniai subræs, apatiniai nubyrëtø.

64

Grikius kûliame, kai subræsta apie 70 % grûdø

Piktþoliø kontrolë gri-kiø pasëliuose

Grikiai sëjami vëliau-siai ið visø vasariniø auga-lø, nes labai bijo ðalnø

Geriausias grikiø kûlimo terminas yra tada, kai subræsta apie 70 % grûdø, nors

virðûnëje daþniausia dar bûna þiedø. Tokioje brandoje grikiø stiebas nusidaþo

raudonai.

Grikiai nëra labai derlingi. Vidutiniðkai gaunamas apie l t/ha grûdø derlius. Kai

kuriais metais jø derlius gali svyruoti nuo 0,4 - 0,5 iki 1,8 - 2,0 t/ha. Kombainais

nukultus grikius reikia nedelsiant valyti ir dþiovinti, nes nesubrendæ grûdai yra

linkæ greitai kaisti ir pelyti.

Veislës: ‘Smuglianka’, ‘Anita Belaruskaja’, ‘Volma’, ‘VB Vokiai’.

65

DAÞNIAU EKOLOGIÐKAI AUGINAMØ KAUPIAMØJØ

AGROTECHNIKA

BULVËS

Tinkamiausias bulvëms auginti yra priesmëlio ir lengvo priemolio dirvoþemis.

Molingas dirvoþemis bulvëms maþiau tinka, nes jis supuola ir palaikyti purø labai

sunku. Netinka ðlapios dirvos, kur arti gruntinis vanduo.

Geriausia auginti atsparias nematodams ir marui veisles. Ekologiniame ûkyje

labiau tinka auginti ankstyvas veisles, nes jos maþiau nukenèia nuo maro.

Geri prieðsëliai bulvëms yra þiemkenèiai, po daugiameèiø þoliø arba træðti

mëðlu, uþimtasis pûdymas. Po daugiameèiø þoliø dirvoje daþnai uþsiveisia spragðiø

ir karkvabaliø lervø, jos iðgrauþia gumbus, be to, po þoliø bulvës daþnai bûna

rauplëtos. Bulvës á tà patá laukà gali gráþti ne anksèiau kaip po 4 - 5 metø.

Sodinant bulves po javø, rudená reikia nuskusti raþienas, o vëliau suarti. Sodinant

bulves po ankðtiniø ar kitø vëlyvøjø augalø, skusti raþienø nelieka laiko, todël laukas

rudená ið karto suariamas. Pradþiûvusias dirvas pavasará pirmiausia reikëtø suakëti. Po

to jos kultivuojamos ir vël akëjamos. Antrà kartà kultivuoti reikia po savaitës.

Paskutiná kartà prieð bulviø sodinimà kultivuoti reikia giliau.

Priemoliø dirvose mëðlà galima áterpti rudená, lengvuose dirvoþemiuose

mëðlà geriau iðkratyti pavasará. Mëðlo norma 35 - 40 t/ha. Þaliàjà tràðà geriausiai

naudoti lengvose smëlio bei priesmëlio dirvose.

Geriausias bulviø sodinimo laikas yra balandþio III ir geguþës I dekados.

Pirmiausia sodinamos ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo bulviø veislës, skirtos

vartoti anksti, po to vëlyvesnës veislës. Sëkloms ankstyvàsias bulves galima sodinti ir

vëliau, nes jø gumbai subræsta gana anksti.

Auginant maistui á 1 ha reikëtø pasodinti ne maþiau kaip 60 tûkst., o sëk-

liniuose plotuose - 70 - 72 tûkst. gumbø. Ankstyvàsias bulves reikia sodinti tokiu

tankumu, kad 1 ha augtø 50 - 60 tûkst. kerø. Sodinant bulves 60 cm tarpueiliais, eilëje

reikëtø laikytis 25 cm atstumo. Sodinant vidutinio dydþio gumbus 60 cm atstumu,

Tinkamiausi bulviø prieðsëliai: træðti mëðlu þiemkenèiai, þiemkenèiai po daugiameèiø þoliø, uþimtasis pûdymas

Sodinimo laikas ir

gumbø kiekis hektarui

66

vagoje tarp gumbø turëtø bûti 30 cm tarpas. Jeigu tarpueiliai 70 cm ploèio, tai tarp

gumbø turëtø bûti 25 - 26 cm atstumas. Lengvose dirvose bulves geriau sodinti lygioje

dirvoje, o sunkesnëse dirvose - vagose.

Pasëliø prieþiûra priklauso nuo bulviø sodinimo bûdo. Lygiu pavirðiumi

pasodintø bulviø pasëlis iki sudygimo akëjamas, o joms sudygus purenamas ir

kaupiamas. Pasodintø vagomis bulviø pasëlio akëjimas derinamas su kaupimu.

Sudygusiø bulviø pasëliø tarpueiliai purenami ir bulvës kaupiamos tol, kol

bulvienojai visiðkai uþdengia tarpueilius. Daþniausiai bulves reikia kaupti 2 - 3

kartus. Piktþolës prieð bulviø sodinimà naikinamos dirvos dirbimu: skutimu, arimu,

kultivavimu bei akëjimu. Augant bulvëms piktþolës naikinamos dirvos kaupimu ir

purenimu.

Kovojant su ligomis, reikëtø pasirinkti ligomis neapkrëstà sodinamàjà

medþiagà ir sodinti ligoms atsparias bulviø veisles. Kolorado vabalus naikinti

galima mechaniðkai, juos surenkant ir sunaikinant, taip pat naudoti biologinius

preparatus. Kenkëjus reikëtø naikinti þemës dirbimu ir taikyti sëjomainà.

Bulviakasá reiktø baigti iki spalio pradþios. Bulves reikia kasti, kai giedras

oras ir pakankamai sausa þemë. Ðlapiose, ypaè sunkesnëse dirvose, lyjant bulvës

bûna þemëtos, negreit iðdþiûsta ir þiemà labiau pûva.

Geriausiai bulves iðsilaiko saugyklose, kuriose árengta aktyvioji ventiliacija.

Daugiausia ûkininkai bulves laiko rûsiuose. Svarbu, kad bulvës rûsyje bûtø sausos,

gerai vëdinamos ir neperðaltø rûsio sienos. Reikëtø nepilti á vienà aruodà ávairiø

veisliø bulviø, taip pat nemaiðyti uþaugusiø ávairiose dirvose. Tinkamiausia rûsyje 0temperatûra 2 - 4 C, santykinis drëgnumas - 80 - 85

Ðiuo metu bulviø auginimo technikos yra labai ávairios. Tai priklauso nuo

ûkininko finansiniø iðtekliø ir auginamo bulviø ploto. Ásigyjant technikà, tikslinga

kooperuotis.

Veislës. Labai ankstyvos: ‘Fresko, ‘Rosara’, ‘Venta’, ‘Impala’, ‘Colette’,

%.

67

Bulviø pasëliø prie-

þiûra

Ligos ir kenkëjai

‘Karatop’, ‘Adora’, ‘Latona’, ‘Red Scarlet’, ‘Solist’, ‘Acapella’, ‘Arielle’, ‘Derby’,

‘Presto’. Ankstyvos: ‘Sante’, ‘Karlena’, ‘Miriam’, ‘Vineta’, ‘Carliva’, ‘Goda’,

‘Valisa’, ‘Vivaldi’, ‘Beluga’, ‘Liseta’, ‘Nora’, ‘Sinora’, ‘Vitara’, ‘Virgo’. Vidutinio

ankstyvumo: ‘Escort’, ‘Columbo’, ‘Laura’, ‘Lady Rosetta’, ‘Courage’, ‘Innovator’,

‘Albatros’, ‘Felsina’, ‘Pirol’, ‘Aladin’, ‘Romula Victoria’, ‘meridian’, ‘Platina’,

‘Remarka’. Vëlyvos: ‘Raja’, ‘Saturna’, ‘Eloge’, ‘Asterix’, ‘Appell’, ‘Rodeo’, ‘VB

Rasa’.

KUKURÛZAI

Lietuvoje pasirodë naujos veislës, net ir mûsø sàlygomis pribrandinanèios

grûdus. Be to, ið kukurûzø, kuriø grûdai yra pasiekæ vaðkinæ brandà, pagamintas

silosas arba kitaip vadinamas grûdainis, yra maistingas ir pigiausias paðaras

galvijams. Vystant ekologinæ gyvulininkystæ, kukurûzai gali tapti nepamainomu

sultingu, koncentruotu ir pigiu paðaru.

Kukurûzai auga visuose dirvoþemiuose, iðskyrus tuos, kuriø pH yra þemiau 5,5.

Jie sunaudoja daug maisto medþiagø, todël maþiau derlingose dirvose reikia gausiau

patræðti. Ekologinëje þemdirbystëje kukurûzai træðiami mëðlu arba kompostu. Ðias

organines tràðas geriausia áterpti á dirvà rudená. Pavasará kukurûzus træðti mëðlu ar

kompostu galima, o lengvose dirvose ir rekomenduojama, taèiau labai svarbu, kad

tràðø áterpimo metu nebûtø per daug suslëgta dirva, to ðie augalai labai nemëgsta.

Kukurûzai sëjami, kai dirvos temperatûra 10 cm gylyje pasiekia 8 - 10 °C.

Sudygæ kukurûzai gali pakæsti 4 - 5 °C ðalnas. Todël auginant kukurûzus grûdams,

juos reikia stengtis pasëti anksèiau kiek leidþia oro sàlygos. Labai svarbu, kad sëkla

bûtø iðdëstyta eilutëse grieþtai po vienà ir ne maþesniais kaip 18 - 20 cm atstumais.

Jeigu augalai pasëjami po kelis á vienà lizdà, paaugæ jie pradeda stelbti vienas kità ir

burbuoliø bei grûdø neiðaugina. Geriausia kukurûzus sëti 70 cm ploèio tarpueiliais.

Sëklos áterpimo gylis yra 4 - 6 cm.

Auginant kukurûzus grûdams ekologiðkai, labai svarbu neleisti pasëliuose

ásigalëti piktþolëms. Kukurûzai, ypaè jauni, yra labai jautrûs piktþolëms - labiau

negu bet kurie kiti javai. Todël pasëjus juos á varpuèiu ar kitomis daugiametëmis

piktþolëmis uþkrëstà laukà, apie joká grûdø derliø negali bûti në kalbos, áprastoje

68

Kukurûzø sëja ir sëklos áterpimo gylis

Kova su piktþolëmis ku-kurûzø pasëliuose

þemdirbystëje piktþolëms naikinti kukurûzø pasëliuose yra naudojami herbicidai ir

jos retai kada padaro didesnës þalos derliui, taèiau ekologiniame ûkyje galima naudoti

tik agrotechnines priemones. Jeigu kukurûzai sëjami po grûdiniø augalø, bûtina laiku

nuskusti ir iki rudeninio arimo intensyviai ádirbti raþienas, kad daugiameèiø pikt-

þoliø iki kukurûzø sëjos liktø kiek galima maþiau. Prieðsëjinio dirvos ruoðimo

metu galima sunaikinti didelæ dalá tuomet dygstanèiø piktþoliø, nes kukurûzams iki

sëjos paprastai bûna laiko ádirbti dirvà bent 2 kartus.

Prieð sudygimà kukurûzø pasëlis akëjamas l - 2 kartus. Negalima akëti

dygstanèiø kukurûzø, kol jie nepasiekæ 2 lapeliø augimo tarpsnio. Akëjami kukurûzai

lengvomis akëèiomis, vaþiuojant 5 - 7 km/val. greièiu. Padidinus vaþiavimo greitá,

akëèios pradeda ðokinëti ir smigdamos giliau á dirvà iðverèia dalá bedygstanèiø

augalø. Kai kukurûzai turi 2 ir daugiau lapeliø, juos galima vël akëti lengvomis

akëèiomis. Naudojant spyruoklines (pasëliø) akëèias, kukurûzus galima akëti iki jie

pasiekia 10 - 15 cm aukðtá. Vëliau piktþolës naikinamos purenant tarpueilius. Kai

kuriuose uþsienio ekologiniuose ûkiuose piktþolës naikinamos kukurûzø

tarpueiliuose jas deginant suskystintomis dujomis. Augalai nuo liepsnos apsaugomi

metaliniais skydeliais. Taèiau mûsø sàlygomis deginti yra brangiau negu purenti

tarpueilius, o efektas gaunamas tas pats.

Tai daroma tada, kai kukurûzai buvo pasëti á nepakankamai átræðtà dirvà. Jeigu

tràðos laistomos iðtisai ir patenka tiesiog ant augalø, jas reikia atskiesti. Áterpiant

skystas organines tràðas á tarpueilius, jø skiesti nereikia. Papildomas træðimas gali

turëti átakos kukurûzø grûdø brendimui, todël jo delsti nereikëtø. Atsiþvelgiant á

susidariusias sàlygas, skysto mëðlo galima áterpti kukurûzø laukuose papildomo 3træðimo metu iki 25 m /ha.

Masiðkai plintanèiø ir didelæ þalà daranèiø kukurûzams ligø bei kenkëjø

mûsø sàlygomis nëra. Ðiuo atþvilgiu jie yra kur kas pranaðesni uþ kitus augalus

ekologinëje þemdirbystëje. Dël to juos galima kartais atsëliuoti ne tik intensyvios

þemdirbystës, bet ir ekologiniuose ûkiuose. Svarbu, kad laukas nebûtø gausiai

uþterðtas daugiametëmis piktþolëmis. Kukurûzai neturi bendrø ligø su javais,

daugiametëmis þolëmis ar kitais pas mus sëjamais augalais. Todël sëjomainoje jie gali

bûti auginami bet kurioje vietoje.

Pribrendusiø kukurûzø grûdø derliaus nuëmimas sudaro tam tikru sunku-

mø dël specialiø kombainø trûkumo. Todël prieð pradedant juos auginti grûdams,

bûtina pasirûpinti, kuo reikës nuimti grûdø derliø. Geriausia tam tinka specialûs

kukurûzø grûdø nuëmimo kombainai, turintys galingesná variklá bei pjovimo aparatà,

69

Kukurûzø derliaus nuë-mimas

Pasëliø akëjimà ir tar-pueiliø purenimà galima derinti su papildomu kuku-rûzø træðimu skystu mëðlu arba srutomis

nuraðkantá tik burbuoles. Tokie kombainai yra labai brangûs ir vargu ar kuris

ekologiðkai ûkininkaujantis þemdirbys vienas galëtø já nusipirkti. Geriau tokià

technikà nuomoti agroserviso ámonëse arba pirkti kooperatiniais pagrindais.

Mûsø sàlygomis kuliami kukurûzø grûdai daþnai bûna labai drëgni ir juos reikia

dþiovinti ðiluminëse dþiovyklose. Aktyvioji ventiliacija, esant drëgnam ir ðaltam

rudens orui, grûdams dþiovinti nelabai tinka. Auginant nedidelius kukurûzø plotus,

pribrendusias burbuoles galima nuraðkyti rankomis. Burbuoles galima sukrauti á

lengvai prapuèiamus konteinerius ir palikti juos gerai vëdinamoje patalpoje arba

paprasèiausioje pastogëje. Taip sukrautas burbuoles galima iðlaikyti iki pat pavasario

be papildomo dþiovinimo. Burbuolëse grûdai negenda ir laikosi, kol neatðyla orai.

Todël reikia stengtis tokius grûdus iki pavasario sunaudoti.

Kukurûzø grûdai gerai tinka visiems gyvuliams ðerti. Ypaè jie reikalingi

paukðèiø racionuose. Ekologiniame ûkyje kukurûzai padeda subalansuoti paðarus

kiaulëms ir paukðèiams energijos atþvilgiu. Ðiuo metu beveik visus ðalyje

sunaudojamus kukurûzus ásiveþame ið uþsienio, taèiau iðsprendæ reikalingos

technikos problemà, didelæ dalá, o galbût ir visà reikiamà jø kieká, galëtume

uþsiauginti patys pigiau.

Veislës. Ankstyvos brandos: ‘Moldavskij 215 SV’, ‘Target’, ‘Baxxao’, ‘Klad’,

‘PR39B29’, ‘Early Star’, ‘Bixxas’, ‘Cixxom’, ‘Delphine’, ‘Nancis’, ‘ES Arktis’, ‘

Kwiss’. Vidutinio ankstyvumo brandos: ‘Helix Elita’, ‘Justina’, ‘LG 22.43’,

‘impact’, ‘LG 2229’, ‘Aubade’, ‘Tango’, ‘Amadeo’.

70

Kukurûzø grûdai pa-deda subalansuoti paðarus

71

DAR KARTÀ APIE PIKTÞOLIØ NAIKINIMÀ

EKOLOGINIAME ÛKYJE

Ekologiniuose ûkiuose piktþoliø naikinimo poþiûriu racionalios þemdirbystës

esmë yra stelbti, provokuoti dygti ir naikinti piktžoles, ypaè daugiametes, skatinti

piktþoliø sëklø sudygimà tinkamu laiku, o po to dirbant þemæ ar kitomis priemonëmis

jas sunaikinti*.

Piktþoliø þalà pasëliui lemia ne tik jø kiekis, bet ir pasiskirstymo tolygumas

lauke. Neatsitiktinai didþiausià þalà augalø produktyvumui padaro þidiniais

plintanèios daugiametës piktþolës - dirvinës usnys ir pienës, paprastieji varpuèiai.

Prevencinë piktþoliø maþinimo priemonë yra tinkama augalø kaita sëjomainoje:

vienameèiø javø, kaupiamøjø augalø su daugiametëmis þolëmis, þieminiø ir

þiemojanèiø augalø su vasariniais, dviskilèiø su vienaskilèiais. Augalø kaita, kaip

profilaktinë priemonë, áprastoje þemdirbystëje yra ir viena ið piktþoliø kontrolës

sistemos daliø, o ekologinëje þemdirbystëje - esminë priemonë.

Pasëliuose visada didesnë piktþoliø populiacija javø sëjomainoje negu javø ir

þoliø. Piktþoliø plitimas ir iðsivystymas priklauso nuo kultûriniø augalø tankumo ir jø

stelbiamosios galios, kurià lemia ávairûs veiksniai: þemës dirbimas, optimalus sëklos

guolis ir geros dygimo sàlygos, træðimas ir genetinës veislës savybës.

Kad ekologiniuose ûkiuose bûtø maþiau piktþoliø, pasirenkant pasëliø struktûrà,

visada bûtina ávertinti augalø stelbiamàjà galià, nes piktþoles bus galima naikinti tik

agrotechninëmis ir biologinëmis priemonëmis. Planuojant pasëliø kaità, reikia

atsiþvelgti á konkreèiame lauke vyraujanèias piktþoliø rûðis, jø vystymosi

intensyvumà ir stengtis sudaryti palankias konkurencines sàlygas kultûriniams

augalams, ypaè augalø vegetacijos pradþioje. Auginant daug þieminiø javø

sëjomainoje, iðplinta þieminës ir þiemojanèios piktþolës: kibieji lipikai, notrelës,

dirvinës èiuþutës, bekvapiai ðunramuniai, dirvinës naðlaitës, dirvinës veronikos

ir kitos. Ðios piktþolës sudygsta dar rudená, o perþiemojusios pavasará jau bûna stipriai

iðsivysèiusios. Vasariniuose javuose iðplinta jiems bûdingos piktþolës: baltosios

balandos, dirviniai garstukai, darþinës þliûgës, kai kur tuðèiosios aviþos.

Tinkama augalø kaita, ypaè þieminiø augalø su vasariniais, yra prevencinë

priemonë piktþoliø kiekiui maþinti ne tik ekologiniuose pasëliuose. Tyrimais

Ekologiniame ûkyje pa-sirenkant pasëliø struktûrà vertinkime ir augalø stel-biamàjà galià

* St. Maikðtenienë. Ekologiniai javø pasëliai - be pirktoþiø. “Mano ûkis”, Nr. 7, 2006 m.

72

nustatyta, kad ilgametis herbicidø naudojimas specializuotuose javø ûkiuose

neiðnaikino piktþoliø: pasëliuose pasikeitë piktþoliø rûðinë sudëtis, atsirado atsparios

herbicidams rûðys ir populiacijos. Varpiniai javai (ypaè aviþos) labiau stelbia

piktþoles negu ankðtiniai, taèiau varpiniø ir ankðtiniø javø miðiniø stelbiamoji

galia yra didesnë, palyginti su vienarûðiu pasëliu.

Geriausiai piktžoles stelbia tankios daugiametës ankðtinës þolës ar jø miðiniai

su varpinëmis, taèiau iðretëjæ pasëliai gali tapti piktþoliø platinimo ðaltiniu. Reikia

atkreipti dëmesá, kad daugiametes þoles reikia nupjauti kuo anksèiau, prieð

pagrindiniø þolynø piktþoliø - bekvapiø ðunramuniø - þydëjimà. Suvëlinus jø

pjûtá, neiðvengiamai pribirs sëklø ir piktþolëtumas didës. Kai pjûtys derinamos su

piktþoliø vystymosi tarpsniais (prieð piktþoliø þydëjimà), piktþolës nespëja

subrandinti sëklø.

Iðnaudojant pasëlio stelbiamàjà galià, galima labai sumaþinti piktþoliø

naikinimo sànaudas. Svarbu, kad piktþolës neuþimtø aukðèiausio ardo pasëlyje, nes

tuomet jos intensyviau negu kultûriniai augalai vykdo fotosintezæ ir kaupia biomasæ.

Tarpiniø pasëliø reikðmë

Kultûriniø augalø konkurencinë galia visada bus stipresnë humusingose dirvose,

todël ekologiniuose ûkiuose labai svarbu didinti dirvoþemio naðumà. Piktþolës geba

plisti ávairaus naðumo dirvoþemiuose, o stiprûs kultûriniai augalai uþauga tik tada, kai

jiems sudaromos geros mitybos sàlygos. Dirvoþemio derlingumà palaiko organinës

tràðos. Vienos ið jø - tarpiniø pasëliø biomasë, áterpta þaliajai tràðai. Be to, tarpiniai

pasëliai stabdo piktþoliø plitimà. Labiau piktþoliø plitimà maþina javø pasëliuose

auginami ásëliniai augalai, ypaè jei jie paliekami augti popjûtiniu periodu kaip

tarpiniai pasëliai.

Ásëliniai augalai tarpiniuose pasëliuose ne tik uþima kultûriniø augalø tarpueilius

ir neleidþia vystytis piktþolëms, bet ir po javø nuëmimo, turëdami stiprià stelbiamàjà

galià, trukdo raþieninëms piktþolëms baigti vegetacijos periodà ir subrandinti sëklas.

Todël tarpinius pasëlius reikia laikyti vienu ið apsaugos nuo piktþoliø bûdø,

atskirais atvejais kompensuojantá raþienø skutimà.

Sunkesnëse dirvose lengviau ásëti ir sudaiginti ásëlinius augalus negu posëlinius.

Lengvesnëse dirvose tarpiniams pasëliams tinka ir ásëliniai, ir posëliniai augalai. Po

javø nuëmimo pasëjus kuriuos nors bastutinius kryþmaþiedþius augalus (baltàsias

garstyèias, aliejinius ridikus ar vasarinius rapsus) ir auginant juos tarpiniuose

Ásëliniai raudonieji ar baltieji dobilai, uþimdami javø tarpueiliø niðas, su-maþina trumpaamþiø pikt-þoliø plitimà 20 procentø, o popjûtiniu periodu nelei-dþia subrandinti sëklø ra-þieninëms piktþolëms, uþ-goþdami jas.

Á raþienas ásëjami tarpiniai pasëliai

73

pasëliuose, jie piktþoliø naikinimo poþiûriu gali prilygti raþienø skutimui ar raþieniniø

piktþoliø naikinimui herbicidais. Tiesa, yra vienas trûkumas - sunkesnëse dirvose

ðie augalai sunkokai dygsta.

Didelë dalis piktþoliø sëklø yra smulkios ir greitai sudygsta, nes dar prieð

kultûriniø augalø sëjà jos bûna iðbrinkusios, o purenant þemæ patenka arti ðiltesnio

dirvos pavirðiaus - atsiduria 1-2 cm gylyje. Kultûriniø augalø sëkloms iðbrinkti ir

sudygti reikia gero sàlyèio su dirva, pakankamai drëgmës, jø dygimas uþsitæsia, todël

ðis periodas tinkamas piktþolëms naikinti.

Mechaninis piktþoliø naikinimas

Piktþoliø naikinimà ekologiniuose ûkiuose lemia jø rûðiø iðplitimas. Piktþoliø

skaièiui nesiekiant žalingumo ribos, jos yra normalus pasëlio komponentas,

palaikantis ekologinæ pusiausvyrà: maþina vandens ir vëjo erozijos pavojø, papildo

biologinæ ávairovæ, augalija lygiau padengia dirvoþemio pavirðiø, palaiko stabilesnæ

dirvoþemio veiklà. Jei piktþoliø lauke yra maþai ar vidutiniðkai - iki 50 vnt. viename

kvadratiniame pasëlio metre, tokiuose laukuose galima ûkininkauti jas naikinant

mechaniniu bûdu, palaikant ávairiø rûðiø augalø kaità.

Vis daugiau Lietuvos ekologiniø ûkiø savininkø ásigyja specialias siauraeilës

sëjos pasëliams tinkamas akëèias, kurios jau seniai ásitvirtino senosiose Europos

Sàjungos ðalyse, jø akëtvirbaliai gerai kopijuoja þemës pavirðiø, aplenkia ir

nepaþeidþia labiau iðsivysèiusiø kultûriniø augalø ir efektyviai naikina piktžoles.

Svarbu parinkti tinkamà kultûriniø augalø ir piktþoliø iðsivystymo tarpsná.

Þinoma, vienkartinio akëjimo nepakanka, nes piktþolës dygsta per visà vegetacijà,

intensyviau - lietingu pirmosios vasaros pusës periodu, todël akëti reikia daug kartø.

Klysta tie ûkininkai, kurie mano, kad ir ðiomis akëèiomis dirbant reikia laikytis

anksèiau klasikinëje agrotechnikoje nurodytø terminø - akëti prieð sudygimà ar

javams krûmijantis.

Ûkininkas, stebëdamas akëèiø darbà, gali ávertinti, ar pasirinktas tinkamas laikas

akëti. Jei piktþolës, ypaè jø dygstantys siûleliai, iðsiverèia ið þemës, o kultûriniai

augalai pakankamai ásitvirtinæ neiðsiverèia, galima dràsiai tæsti darbà. Atsargiau

reikëtø akëti ankðtiniø augalø pasëlius. Þirniø daigai labai trapûs, todël jø dygstanèiø

akëti jokiu bûdu negalima, o ir 5-10 cm aukðèio reikëtø akëti ne taip intensyviai ir

geriau antroje dienos pusëje, kai jie pavytæ ir maþiau paþeidþiami. Þirniuose ypaè

pavojingi balandos ir garstukai, kurie stipriai konkuruoja su kultûriniais

Tinkamas laikas akëti: specialiai pritaikytos akëèios gali kokybiðkai dirbti ávairaus iðsivystymo pasëlyje, svarbu tinkamai sureguliuoti akë-jimo gylá ir intensyvumà.

Sudygæ tarpiniai pasëliai

74

augalais antroje vasaros pusëje, kai žirniai pradeda brandinti ankštis ir linksta

þemyn, o bræstantis stiebas jø nebeiðlaiko.

Žieminius javus reikëtø pradëti akëti dar rudená. Kaip ir vasarinius, þieminius

pirmà kartà reikëtø akëti prieð sudygimà ir 2-3 lapeliø tarpsniu. Pavasará

þiemkenèiø pasëliuose daugumos perþiemojusiø piktþoliø ðaknys jau bûna labai

iðsivysèiusios, ypaè kibiøjø lipikø, bekvapiø ðunramuniø. Tokias piktþoles

akëtvirbaliai sunkiai iðtraukia ið dirvos, paprastai tik paðukuoja. Todël efektyviau

sudygusias piktžoles sunaikinti dar rudená. Pavasará, akëjant keletà kartø,

sunaikinamos naujai iðdygusios piktþolës.

Á þiemkenèiø pasëlá ásëti ir nupjauti dobilai

Klaidà daro tie ekologiniø ûkiø savininkai, kurie þieminiø kvieèiø ar rugiø

pasëlius pradeda akëti vëlokai pavasará, motyvuodami tuo, kad maþai

iðsivysèiusius javus paþeis akëtvirbaliai. Ið tikrøjø yra prieðingai - ðis laikotarpis

tinkamas jaunoms piktþolëms naikinti. Joniðkëlio bandymø stotyje atlikti tyrimai

parodë, kad pavasará naudinga akëti kuo anksèiau, nes taip ne tik sunaikinamos

dygstanèios ir kà tik sudygusios piktþolës, bet ir suardomi fuzariozës þidiniai,

pagerinama aeracija, o tai intensyvina ðaknø siurbimo funkcijà. Pasëliø akëjimas turi

ávairiapusæ reikðmæ: pagerëja supurento dirvoþemio pavirðiaus fizikinës savybës,

aeracija, sumaþëja tankis. Tai, savo ruoþtu, pagerina augalø ðaknø aprûpinimà maisto

medþiagomis, ypaè azotu.

Paaiðkëjo, kad visø rûðiø þieminiø javø - rugiø, mieþiø, kvietrugiø - didesnë

ðaknø masë buvo anksti pavasará akëtame lauke negu neakëtame. Tyrimai rodo, kad

akëtame sunkesniame dirvoþemyje dël supurento ir iðlyginto pavirðiaus augalai

geriau ásitvirtina ir pasisavina maisto medþiagas, o pavirðiuje susidaro maþiau

Pavasará þiemkenèius reikëtø pradëti akëti kuo anksèiau

75

plyðiø. Þinoma, efektyviausia yra ávairiapusë piktþoliø naikinimo sistema:

mechaninis akëjimas kartu su tinkama augalø kaita.

Ekologiniuose ûkiuose nepasisekus sunaikinti piktþoliø, net javø pasëlá reikëtø

nuimti þaliajai masei prieð piktþoliø sëklø subrendimà, nes laikydami piktþolëtà

pasëlá, padidinsime sëklø bankà dirvoþemyje (Maikðtënienë, 2006).

Dažnai literatûroje nurodoma, kad apsauga nuo piktþoliø ekologiniuose ûkiuose

bûna efektyvi, laikant juoduosius pûdymus. Taèiau tuomet susiduriama su humuso ir

maisto medþiagø maþëjimo problema. Kai dirva kelis kartus ariama ir purenama

ðiltuoju vasaros periodu, skatinamas organinës medþiagos (humuso) irimas, kadangi

didinama aeracija.

Mineralizuojantis (irstant) humusui, atpalaiduojamos maisto medþiagos

(ávairios azoto junginiø formos, ypaè nitratai), kurios iðsiplauna á gilesnius sluoksnius,

uþterðdamos gruntinius vandenis. Kiek jø iðsiplaus, priklauso nuo krituliø kiekio ir

dirvoþemio granuliometrinës sudëties. Kuo lengvesnis dirvoþemis, tuo didesni maisto

medþiagø iðsiplovimo nuostoliai.

Pavasará, kai intensyviau dygsta piktþolës, laukà reikëtø keletà kartø kultivuoti ar

akëti. Geguþës mënesio pabaigoje galima pasëti trumpos vegetacijos, greitai bio-

masæ auginanèius bastutinius (kryþmaþiedþius) augalus (baltàsias garstyèias ar

aliejinius ridikus, kuriø sëklos reikia atitinkamai 15 ir 20 kg/ha). Jie pradeda

þydëti liepos pirmoje pusëje, tuomet tinkamiausias laikas juos áterpti kaip þaliàjà tràðà.

Jei þaliosios masës gana daug, prieð áterpiant pasëlá reikëtø privoluoti. Þalioji tràða

áterpiama skutikais ar frezomis á pavirðiná 10-12 cm dirvoþemio sluoksná. Prasidëjus

mineralizacijai, liepos pabaigoje, tinkamas laikas laukà giliai (23-25 cm) suarti. Lieka

pakankamai laiko ir dirvai susigulëti, ir pasiruoðti þiemkenèiø sëjai.

Tuðèiosios aviþos ir dirvinës smilguolës

Atskira problema pastaraisiais metais tapo tuðèiosios aviþos ir dirvinës

smilguolës. Tuðèiosios aviþos didesnius nuostolius padaro vasarojuje, nes sutampa jø

biologija. Kadangi tuðèiøjø aviþø ðluoteliø atskirø ðakø branda nevienoda, reikia

þinoti, kad jos dalá sëklø iðbarsto gerokai prieð javø pjûtá. Þieminiø javø pavasarinis

akëjimas gali bûti efektyvus, nes rudená sudygusios tuðèiosios aviþos nuðàla, o

sudygusios pavasará bûna silpniau ásitvirtinusios dirvoje negu þieminiai kvieèiai ar

rugiai, ir jas lengva sunaikinti. Taèiau tuðèiosiomis aviþomis uþkrëstuose laukuose

be pûdymo neapsieisime. Be to, dar kelerius metus reikëtø stengtis auginti

daugiametes þoles, nes vasarojuje tuðèiøjø aviþø sunaikinti neámanoma.

Dirvines smilguolës žieminiuose javuose galime sunaikinti akëdami pasëlá rudená,

nes jos bûna silpniau iðsivysèiusios. Dar geriau akëjimà pakartoti ir pavasará.

Atsikratyti tuðèiosiomis aviþomis gali padëti tik juo-dasis pûdymas ir daugia-metës þolës

Ekologiniuose ûkiuose vertingesnis pusiau juodas ar sideralinis pûdymas

-Jei piktþolëtumas dides-

nis uþ vidutiná (70 pikt2

þoliø/m ) ar didelis (per 100 2

piktþoliø/m ), be pûdymo neapsieisime

EKOLOGINIO ÛKIO ÞOLININKYSTË

Þolynai yra daugiametëmis þolëmis apaugæ plotai, laikomi vieni ið vertingiausiø

kraðtovaizdþio ekologiniø komponentø. Tai - augalø bendrijos, susidariusios tam

tikromis augimvieèiø ir þmogaus átakos bei konkurencijos sàlygomis. Jie dengia

didþiàjà dalá kraðto teritorijos - pievos ir ganyklos Lietuvoje uþima daugiau kaip 1,2

mln. hektarø.

Pagal naudojimo trukmæ þolynai skiriami á trumpalaikius ir ilgalaikius. Jie gali

bûti ásëti vienu ir tuo paèiu arba skirtingu þoliø miðiniu, bet naudojami ilgiau ar

trumpiau, tai yra tol, kol dar derlingi. Ilgalaikiai yra visi savaiminiai ir sulaukëjæ

þolynai. Þmogus gali juos paversti ir daugelá jau pavertë kultûriniais.

Sëjomaininës þolës - pakaitomis su kitais augalais auginami trumpalaikiai, 1,5-

2,5 naudojimo metø, þolynai. Tokie þolynai naudojami þiemos paðarams, o jø atolai

nuganomi.

Pastarøjø produktyvusis amþius priklauso nuo þolës rûðies ir veislës savybiø.

Taèiau daugiameèiø þoliø naudojimo trukmei, be maþëjanèio derlingumo, turi átakos

kitos ûkinës sàlygos: ûkio kryptis, þoliniø paðarø poreikis, jø papildymo ið pievø -

ganyklø galimybës, naudojimo bûdas ir kt. Raudonøjø dobilø su varpinëmis þolynai

daþniausiai laikomi 1,5 - 2 metus.

Daugiameèiø þoliø vieta sëjomainoje priklauso nuo pasëliø struktûros ir sëjo-

mainos rotacijos. Maþo derlingumo dirvose geresnis prieðsëlis yra kaupiamieji, træðti

mëðlu. Ankðtiniø þoliø plotas sëjomainoje yra ribojamas. Jos yra jautrios savo paèiø

prieðsëliui, todël jau seniai rekomenduojama raudonuosius dobilus tame paèiame

lauke sëti tiktai po ketveriø metø. Sëjant daþniau, raudonieji dobilai suserga fuzarioze,

vëþiu bei kitomis ligomis, todël ir gerai sudygæ jau pirmaisiais naudojimo metais

iðretëja arba visai sunyksta.

Jos dar vadinamos nuolatinëmis ganyklomis. Tai tokios ganyklos, kurios

iðsilaiko derlingos 10 ir daugiau metø. Norint, kad ganyklos patenkintø naudotojus

ilgus deðimtmeèius, prieð árengiant reikia tinkamai nusausinti, nes drëgmës perteklius

ar trûkumas maþina jø derlingumà, sunkina prieþiûrà bei naudojimà.

Svarbus ilgalaikiø ganyklø privalumas yra tai, kad, vykstant velënëjimo

procesui, padidëja humuso kiekis dirvoþemyje. Ilgai vienoje vietoje augdamos

daugiametës þolës sudaro tankià velënà, jos storis kasmet didëja. Vykstant

76

Þolynø samprata

Ilgalaikës kultûrinës ganyklos tinkamai priþiû-rimos gali iðsilaikyti 10 ir daugiau metø

Sëjomainoje daugia-metës þolës paprastai lai-komos tol, kol apie treèdalá ar pusæ derliaus sudaro ankðtinës

intensyviam velënëjimo procesui iðplautþemiuose ar balkðvaþemiuose vidutiniðkai -1 -1 -1per metus susikaupia 0,38 t ha , salpþemiuose - 0,49 t ha ir durpþemiuose - 0,6 t ha

humuso.

Ilgalaikes ankðtiniø ir varpiniø ganyklas reikia laikyti viena ið pagrindiniø

biologinës þolininkystës krypèiø. Nuosekli ilgalaikiø produktyviø þolynø plëtra

labai svarbi, nes maþina kapitalinius ádëjimus. Jø nereikia daþnam ganyklø atnau-

jinimui. Tai atsieina 2-3 kartus pigiau nei ganyklø persëjimas.

Derlingos iðsilaiko iki 5-6 metø. Jos labai daþnos Vakarø Europos ðalyse.

Pastaraisiais metais, intensyvëjant þoliø ûkiui, tokios ganyklos plaèiau rengiamos ir

Lietuvoje. Trumpalaikës ganyklos daugiausia yra sëjomaininës. Pagal daugia-

meèiø þoliø auginimo trukmæ tokios sëjomainos gali bûti vadinamos paðarinëmis.

Estijos sàlygomis trumpalaikës ganyklos bûna derlingos 2 - 3 metus. Vëlesniais

metais jø derlius pradeda maþëti, nes iðnyksta raudonieji ar rausvieji dobilai, vy-

raujantys pirmaisiais metais þolynuose. Nuo treèiøjø metø þolynuose atsiranda bal-

tieji dobilai ir þolynas persiformuoja á ganykliná tipà, o ðiuo laikotarpiu derlius visada

yra maþesnis nei jau susiformavusio þolyno. Trumpalaikës ganyklos tinkamesnës

kalvose bei sausesnëse þemëse. Naudinga jas rengti ir rûgðèiuose dirvoþemiuose.

Trumpalaikëse ganyklose daugelio daugiameèiø þoliø biologinis potencialas

nevisai iðnaudojamas. Pirmiausia tai pasakytina apie ðakniaatþalines daugiameèiø

þoliø rûðis: beginkles dirsuoles, nendrinius dryþuèius, pievinius paðiauðëlius,

pievines migles bei baltuosius dobilus.

Rengiant ganyklas, þoliø miðiniai turi bûti parenkami atsiþvelgiant á planuojamø

ganyklø amþiø, todël trumpalaikëms ir ilgalaikëms ganykloms turi bûti parenkami

skirtingi daugiameèiø þoliø miðiniai.

Pievos yra daugiameèiø þoliniø augalø, gerai auganèiø vidutinio drëgnumo,

drëgnokose ir uþliejamose þemëse, bendrijos. Naðiausios ilgalaikës pievos yra þemës

dirbimui per drëgnose þemesnëse vietose - nusausintose þemapelkëse, upiø

uþliejamuose slëniuose, daubose ir pan. Kalvø ðlaituose ir lengvuose sausuose

dirvoþemiuose pievos maþiau naðios, be to, dar ir greièiau prastëja. Pievos sàvoka

pirmiausia asocijuojasi su pjovimu toje pat vietoje ilgus metus - ilgalaikëmis

ðienaujamomis naudmenomis.

Ekologinës þolininkystës pagrindas yra daugiametës þolës, pirmiausia

ankðtinës. Jos yra vieni ið svarbiausiø augalø. Visos ankðtinës þolës yra geros

77

Trumpalaikës kultûri-nës ganyklos, daþniausiai árengiamos paðarinëje së-jomainoje

Pievø samprata

paðarinës vertës, turi 1,52 kartus daugiau þaliø ir virðkinamø proteinø nei varpinës,

todël ankðtiniø paðaruose netrûksta baltymø. Ankðtinëse yra daugiau þaliø riebalø ir

þaliø pelenø, maþiau làstelienos ir neazotiniø ekstraktiniø medþiagø, ankðtinës,

augdamos kartu su varpinëmis þolëmis, pagerina paðaro cheminæ sudëtá.

Ankðtinës þolës jautriau nei varpinës reaguoja á dirvoþemio rûgðtumo rodiklius.

Jautriausios dirvoþemio reakcijai yra liucernos, maþiau jautrûs raudonieji ir

baltieji dobilai. Priemoliuose daugiametës ankðtinës þolës geriausiai dera, kai

dirvoþemio pH yra 6. Ankðtiniø þoliø ðaknys prasiskverbia giliai á þemæ, todël joms

reikia gerai vëdinamo dirvoþemio. Geriau jos auga laidþiame, neðlapiame ir

nerûgðèiame dirvoþemyje.

Kultûriniuose þolynuose yra nedidelis ankðtiniø þoliø asortimentas. Dar maþiau

jø tinka rûgðtiems dirvoþemiams. Svarbiausios ðiø dirvoþemiø daugiametës ankðtinës

þolës yra raudonieji, baltieji, rausvieji dobilai, paprastieji garþdeniai. Rudþemiuose,

kalkþemiuose, taip pat pakalkintuose, su laidþiu vandeniui bei kalkingu podirviu

balkðvaþemiuose bei iðplautþemiuose dar gali augti liucernos ir rytiniai oþiarûèiai.

Sëjomainose þiemos paðarams daþniausiai sëjami raudonieji dobilai. Dobilai blogiau

dþiûsta, todël juos sunkiau nei varpines sudoroti, nes daugiau nutrupa lapeliø, sunkiau

silosuojasi. Nelengva prisiauginti ir sëklø, ypaè lietingais ir ðaltais metais.

Uþliejamø pievø ir karstinio regiono ilgameèiai þolynai yra pagrindinis

kraðtovaizdþio elementas. Periodinis uþliejimas, upës sànaðø nusëdimas ir

vegetacijos periodo gruntinio vandens gylis suformuoja skirtingà þolynø botaninæ

sudëtá. Didëjant ágriûvø skaièiui karsto regione, didëja ir ilgameèiø þolynø plotas

sëjomainoje.

Nepakanka teisingai parinkti (pagal dirvoþemio savybes, gyvulininkystës kryptá

ir kt.) daugiameèiø þoliø miðinius, teisingai pasëti þolynà, svarbiau tinkamai já

priþiûrëti. Ypaè sunki þolynø prieþiûra ekologiniame ûkyje, nes palaikyti

reikiamà þolynø derlingumà galima tiktai suformavus ankðtinëmis turtingà þolynà.

Viena ið galimybiø yra panaudoti ankðtiniø þoliø savybæ sintetinti atmosferos azotà.

Ankðtinës þolës pilnai aprûpina ðalia auganèias varpines þoles biologiniu azotu tada,

kai þolyne yra ne maþiau kaip 30 % ankðtiniø þoliø, todël labai svarbu pastoviai

þolyne palaikyti tinkamà ankðtiniø þoliø procentà.

Daugiametës ankðtinës þolës - ekologinio ûkio pagrindas

Liucerna - ilgai iðsilaikanti, baltyminga ankðtinë þolë. Pakenèia sausras, nes turi

gilià ðakná ir pasisavina drëgmæ ið gilesniø sluoksniø. Geriausiai liucernai tinka

humusingi bei kalkingi, laidûs priemoliai ir priesmëliai. Netinka gilaus smëlio, taip

pat ðlapios ir rûgðèios dirvos. Geriausiai auga, kai dirvoþemio pH 6,5 - 7,2. Gali augti

78

Daugiametës þolës - eko-

loginio ûkio pagrindas

Ankðtinës þolës pilnai aprûpina ðalia auganèias varpines þoles biologiniu azotu tada, kai þolyne yra ne maþiau kaip 50 % ankð-tiniø þoliø

ir rûgðtesnëse dirvose, kai podirvis kalkingas. Liucernos tinkamos apsëti kalvas.

Mieþiai po liucernø duoda 2 kartus didesná derliø nei po raudonøjø dobilø.

Ávairesnës liucernø ir jø miðiniø naudojimo galimybës sudaro prielaidas eko-

loginiø þolynø plëtrai Lietuvoje. Didþiausias liucernø derlius gaunamas, jei liucernos

pirmà ar antrà kartà pjaunant spëja praþysti. Geriausia liucernas naudoti kombinuotai,

kai pirmà kartà þolë nupjaunama paðarui liucernoms vos suþydus, o du kartus

nuganoma butonizacijos tarpsniu. Ypaè svarbu liucernas saikingai ganyti. Ganymui

tinka mëlynþiedës liucernos 'Þydrûnë', pasiþyminèios dideliu ir stabiliu derlingumu

tiek pjaunant, tiek ir ganant. Uþ ‘Þydrûnæ’ derlingesnë liucernø veislë ‘Birutë’.

Paprastasis garþdenis auga sausesnëse dirvose, ávairiuose mineraliniuose

dirvoþemiuose, nebijo rûgðtesniø (pH 5 - 7). Tinka kalvoms apþeldinti. Bijo agresyviø

þoliø stelbimo. Paðarinë vertë gera, taèiau þydinèius gyvuliai nenoriai ëda. Veislë -1'Gelsvis' gerai þiemoja, atspari ðalnoms, gerai atþelia. Vidutinis ðieno derlius 67 t ha ,

-1 -1sëklø - 0,2 - 0,5 t ha . Paðarui sëjama 8-12 kg ha .

Rytinis oþiarûtis - 80 - 130 cm aukðèio ðakniaatþalinë þolë. Tinka nerûgðtûs

priemoliai, bet auga ir priesmëliuose, nusausintuose durpynuose. Laiku nupjautas

gerai ëdamas, ilgai iðsilaiko. Veislës: 'Vidmantai', 'Laukiai', 'Melsviai', 'Gale'. Paðarui -1 -1sëti 25-30 kg ha , sëklai - 10 kg ha .

Sëjamasis esparcetas auga sausesniuose, neuþmirkusiuose, nerûgðèiuose

dirvoþemiuose. Gerai tinka þvyringo priesmëlio kalvos, kur blogiau auga liucerna.

Veislës 'Þilvinai', 'Meduviai'. 'Þilvinai' gerai þiemoja, derlingi, anksti subrandina -1 -1sëklas. Ðieno derlius 5 - 6 t ha , sëklø 0,61 t ha .

Raudonieji dobilai daugiausia auginami sëjomainose þiemos paðarams, atolai

nuganomi. Augalai iðsilaiko 2-3 metus. Lietuvoje auginami ankstyvieji ir vëlyvieji

dobilai. Ankstyvieji (dviþoliai) raudonieji dobilai greièiau auga, anksèiau uþ

vëlyvuosius pradeda þydëti, uþaugina 2-3 þalios masës derlius. Sëklos gali subræsti ið

pirmosios ir antrosios þolës, jeigu pirmoji laiku nupjaunama.

Vëlyvieji (vienþoliai) raudonieji dobilai geriau uþ ankstyvuosius ðakojasi,

þiemoja, bet blogiau atþelia, ir atolo derlius bûna gerokai maþesnis uþ ankstyvøjø

dobilø.

Dirvoþemiui raudonieji dobilai gana reiklûs, gausiausiai dera esant dirvoþemio

pH 6-7. Geriausiai auga humusinguose priemoliuose ir priesmëliuose. Vëlyvieji

dobilai uþauga ir lengvesnëse, maþiau derlingose dirvose. Pakenèia ir rûgðtesnes

dirvas. Netinka dirvos, kuriose gruntinis vanduo yra arti þemës pavirðiaus. Uþlietuose

plotuose po 7-10 dienø þûva. Raudonøjø dobilø veislës ‘Vyliai’, ‘Kamaniai’,

‘Arimaièiai’, ‘Kirðiniai’.

Baltieji dobilai iðsilaiko ilgiau nei raudonieji ar rausvieji dobilai, nes jie gali

daugintis ne tik sëklomis, bet ir vegetatyviðkai besidriekianèiais stiebais.

79

Liucernø i lgaam -þiðkumas, gera þolinio pa-ðaro kokybë bei ëdamu-mas, galimybë apsieiti be tràðø, atsparumas ilgai trunkanèioms sausroms leidþia ðià þolæ naudoti ne tik ðienavimui, bet ir ga-niavai

Baltieji dobilai yra maþiausiai reiklûs dirvoþemiui. Geriausiai dera humusingose

dirvose, kurios geriau palaiko drëgmæ, taèiau tinka ir pakalkinti priemoliai. Geromis -1dirvoþemio sàlygomis iðsilaiko 8-10 ar daugiau metø. Sëklai sëjama 3-5 kg ha , o

-1paðarui - 5-10 kg ha .

Grynà pasëlá jie sudaro retai, taèiau ganyklose daþnai uþima 30-40 % þolyno

ploto. Baltieji dobilai ðliauþianèiais stiebais stiprina velënà ir galvijø noriai ëdami.

Kaupdami ið atmosferos azotà, juo aprûpina kartu auganèias varpines þoles. Baltieji

dobilai turi ir neigiamø savybiø: yra stelbiami greitai auganèiø varpiniø þoliø, blogiau

prisitaiko prie gamtiniø sàlygø, sausringais metais blogai plinta. Jø sumaþëjimas

þolyne aiðkinamas ir blogu þiemojimu, maþu atsparumu sausrai, ligoms bei

kenkëjams.

Baltøjø dobilø paplitimas þolynuose ir jø ilgaamþiðkumas priklauso nuo

dirvoþemio reakcijos, kuriai ðarmëjant, baltøjø dobilø þolynuose gausëja. Baltieji

dobilai, kaip biologinio azoto ðaltinis, yra ganyklose, árengtose pakalkintame (pH 6,2)

dirvoþemyje. Baltøjø dobilø veislës: ‘Bitûnai’, ‘Atoliai’, ‘Sûduviai’.

Rausvieji dobilai dar vadinami ðvediniais arba hibridiniais. Jie gali uþderëti ir

drëgnose dirvose, kur blogai auga raudonieji dobilai. Tinkami auginti drëgnuose,

rûgðèiuose, uþliejamuose bei nusausintuose durpiniuose dirvoþemiuose. Gali augti

rûgðtesniuose (pH 4-5) dirvoþemiuose, taèiau geriausiai tinka neutralaus rûgðtumo -1 -1dirvoþemiai. Paðarui sëjama 6-12 kg ha , sëklai 4-5 kg ha .

Rausvieji dobilai paplitæ uþliejamose pievose, atsparûs vienos dviejø savaièiø

uþliejimui. Rausvieji dobilai, nuëmus sëklø derliø, daþniausiai iðnyksta. Atsëliavimui

ne tokie jautrûs kaip raudonieji dobilai. Veislë 'Daubiai'.

DAUGIAMETËS VARPINËS ÞOLËS

Þoliø miðiniuose ðalia ankðtiniø þoliø sëjamos ir varpinës. Paminëtinos ðios

svarbesnës varpinës þolës: paðariniai motiejukai, daugiametës svidrës, tikrieji

eraièinai, paprastosios ðunaþolës, pievinës miglës, tikrieji, raudonieji eraièinai ir kt.

Paðariniai motiejukai vienoje vietoje gali iðsilaikyti 5-6 metus. Nelepûs,

blogiau auga tik lengvose dirvose, smëliuose. Gali augti ir rûgðèiose dirvose.

Palankiausia dirvoþemio pH 5,5-6,0. Paðariniai motiejukai yra geros paðarinës vertës

augalai. Nupjauti motiejukai prastokai atþelia. Ganyklas, kuriø þolyne yra paðariniø

motiejukø, galima ganyti 3-4 kartus, taèiau daþniau naudojant (5-6 ganiavos),

greièiau iðretëja. Ðviesai motiejukai nereiklûs, todël gerai tinka lauko sëjomainos,

pievø bei ganyklø miðiniams sudaryti. Paðariniai motiejukai atsparûs ðalnoms ir -1 -1þiemos ðalèiams. Paðarui sëjama 8-12 kg ha , o sëklai - 3-5 kg ha . Veislë: 'Gintaras ’.

Tikrieji eraièinai - viena ið pagrindiniø þoliø rûðiø ganyklø ir pievø miðiniams

80

Baltieji dobilai yra pagrindinë ganyklø þolë, dedama beveik á visus miði-nius ir sëjama ávairiuose dirvoþemiuose

sudaryti. Plaèiai naudojami dël geresnio nei daugiametës svidrës þiemojimo. Tikrieji

eraièinai yra derlingi. Pagal derlingumà nusileidþia paðariniams motiejukams, taèiau -1geriau pakenèia drëgmës trûkumà. Paðarui sëjama 10-18 kg ha . Veislës: 'Dotnuva I'’,

'Kaita'.

Paprastosios ðunaþolës - ankstyvosios varpinës þolës, sudaranèios stambius ir -1 -1retus kerus. Paðarui sëjama 10-16 kg ha , sëklai - 5-7 kg ha . Paprastosios ðunaþolës

reiklios ðilumai. Labiau nei paðariniai motiejukai ir tikrieji eraièinai atparios sausrai,

bet blogiau reaguoja á aukðtà gruntinio vandens lygá (tinkamas - 50-90 cm). Augalai

gali nukentëti nuo pavasariniø ir ypaè vëlyvøjø ðalnø. Daþniausiai tai atsitinka

þemapelkëse. Ðaltà þiemà paprastosios ðunaþolës gali iððalti. Atskirais atvejais nuo

ðalèio gali iðretëti apie 30 % augalø, taèiau antrojoje pjûtyje þolynas atauga ir sudaro

gana tankø pasëlá.

Blogai auga sausuose smëlynuose, rûgðèiose dirvose, taèiau jas pakalkinus, dera

gerai.

Paprastosios ðunaþolës sëjamos pievose, ganyklose bei sëjomainos laukuose.

Pavasará jos labai greitai auga, todël tinka ankstyvajai ganiavai. Paprastosios

ðunaþolës yra labai derlingos, gerai atþelia, taèiau greitai medëja. Pasëtos miðinyje su

kitomis þolëmis, jas stelbia ir sudaro kupstus, todël sausesnëse, derlingesnëse

dirvose jas verta sëti grynas. Miðinyje su raudonaisiais dobilais ir pievinëmis

miglëmis paprastosios ðunaþolës turëtø sudaryti pagrindinæ dalá (50 % ir daugiau).

Veislës: '.

Pievinës miglës priklauso ankstyvøjø þoliø grupei. Tai didelio plastiðkumo

þolës, gerai plintanèios ir gryname pasëlyje, ir þoliø miðiniuose. Geriausiai tinka

purios, vidutiniðkai derlingos, nerûgðèios dirvos. Augalai atsparûs ðalèiams ir

sausroms, 20-30 dienø uþliejimui vandeniu. Gali sudaryti grynus pasëlius, bet

daþniausiai dominuoja pievose derinyje su pieviniais paðiauðëliais, raudonaisiais -1eraièinais ir kitomis varpinëmis þolëmis. Paðarui sëjama 8-12 kg ha .

Pievinës miglës yra reikalingos ganykliniams þolynams, taèiau pirmiausia jos

skirtinos tiems miðiniams, kuriø þolynas laikomas daugiau nei trejus metus. Veislës:

'Danga', 'Gausa'.

Daugiametës svidrës yra intensyvaus ûkininkavimo ir derlingø dirvø augalai.

Jos greitai dygsta ir labai krûmijasi. Pavasará vystosi lëèiau uþ pievines migles. -1Nupjautos greitai atþelia. Atsparios mindymui. Paðarui sëjama 16-18 kg ha .

Daugiametës svidrës priskiriamos prie vertingiausiø þoliø. Galvijø noriai ëdamos, nes

gausu angliavandeniø. Dël ðios savybës jos labai tinka silosuoti.

Ðilumai jos reiklesnës uþ kitas daugiametes varpines þoles. Ðalèiams, ypaè

vëlyvosioms ðalnoms, nëra atsparios, nes jø krûmijimosi mazgas yra arti dirvos

pavirðiaus. Þiemos metu atðilus orui, atsinaujina jø vegetacija ir stipresniø ðalèiø gali

'Asta', 'Aukðtuolë’, 'Regenta

81

Dirvai paprastosios ðunaþolës nereiklios. Ge-riausiai dera uþtektinai maisto medþiagø turin-èiuose priemoliuose ir pu-veninguose priesmëliuose

Daugiametës svidrës reiklios gamtinëms sàly-goms

neiðlaikyti, ypaè jei nëra sniego dangos. Norint, kad þolës perþiemotø, jø pasëlá reikia

tinkamai paruoðti. Þolynas turi bûti nupjautas ar nuganytas rugsëjo pabaigoje - spalio

pradþioje.

Daugiametës svidrës geriausiai auga nerûgðèiuose priemolio dirvoþe-

miuose. Tinkamiausia dirvoþemio pH 5,5-7,0. Blogai auga rûgðèiuose, sausuose

priesmëlio ir smëlio dirvoþemiuose. Netinkami dirvoþemiai, kuriuose arti pavirðiaus

yra gruntinis vanduo. Neatsparios ilgesniam uþliejimui, nukenèia nuo sausrø.

Geriausiai tinka kultûriniø ganyklø miðiniams. Pjaunant iðretëja. Iðsilaiko 3-4 metus.

Veislës: .

Raudonieji eraièinai - bûdingi sausø dirvø augalai. Pakenèia dirvos rûgðtumà

(auga, kai pH 4,6-6,5). Vienoje vietoje iðsilaiko daugelá metø. Priskiriami prie

vidutinio ankstyvumo varpiniø þoliø. Atspari mindymui, o nuganyti ar nupjauti gerai -1atþelia. Paðarui sëjama 10-16 kg ha .

Raudonieji eraièinai dirvoþemiui nëra reiklûs. Uþauga ir maþo derlingumo

lengvuose dirvoþemiuose. Rûgðèiuose dirvoþemiuose ilgaamþiðkiausi ir dera gausiau

uþ kitas varpines þoles. Atsparûs sausrai, nepalankioms þiemojimo sàlygoms ir

ðalnoms. Gerai auga tarp aukðtaûgiø þoliø, todël tinka ganykliniams miðiniams.

Veislë .

Ankðtinës þolës - kokybiðko paðaro pagrindas. Visos ankðtinës þolës yra geros

paðarinës vertës, dël to paðaras yra kokybiðkas ir galvijø gerai ëdamas. Visos

raudonøjø dobilø veislës yra gana gero baltymingumo. Priklausomai nuo naudojimo

metø, dobilø baltymingumas keièiasi. Pirmaisiais naudojimo metais daugiausia

virðkinamøjø baltymø gaunama ið vëlyvøjø raudonøjø dobilø veislës 'Kamaniai', o

maþiausiai - ið veislës 'Arimaièiai'. Antraisiais ir treèiaisiais naudojimo metais

geresniu baltymingumu iðsiskyrë veislë 'Arimaièiai'.

Ið ankðtiniø augalø liekanø ir ðaknø susidaro puvenos, kurios reikalingos þemës

dalelëms suklijuoti á struktûrinius trupinëlius. Puvenose yra kalcio, dël to trupinëliai

yra patvarûs.

Daugiametës þolës dël savo biologiniø savybiø yra vertinga þalioji tràða. Ji

palaiko organinës medþiagos kieká dirvoþemyje. Su daugiameèiø þoliø tràða á

dirvoþemá áterpiama 1,5-2,5 karto daugiau sausos organinës medþiagos ir 2-3 kartus

daugiau maistingøjø elementø nei atitinkamai su þieminiø rugiø ir po jø pasëto

'Veja', 'Sodrë', 'Þvilgë’, 'Punia'

'Ðilis’

82

Dirvoþemio struktûros gerinimas

Vertinga þalioji tràða

miðinio ar vien miðinio þaliàja tràða. Po daugiameèiø þoliø dirvoþemyje padaugëja

humuso, pagerëja jo kokybinë sudëtis bei dirvoþemio biologiniø procesø aktyvumas.

Ant ankðtiniø þoliø ðaknø esanèios gumbelinës bakterijos sintezuoja

molekuliná atmosferos azotà, kurá panaudoja kartu auganèios varpinës þolës.

Pagal sugebëjimà kaupti atmosferos azotà ankðtinës þolës iðsidësto taip: liucernos,

raudonieji dobilai, lubinai, baltieji ir rausvieji dobilai. Priklausomai nuo ankðtiniø

þoliø rûðies, dirvoþemio sukultûrinimo laipsnio, ankðtiniø pasëliø hektare

vidutiniðkai per metus fiksuojama nuo 45 iki 460 kg simbiotinio azoto. Vëþaièiø -1filiale nustatyta, kad raudonieji dobilai 'Liepsna' sukaupia ið oro 78 - 254 kg ha , o

-1 liucernos 'Þydrûnë' - 117 - 246 kg ha azoto. Kartu su ankðtinëmis þolëmis auganèios

varpinës þolës yra aprûpinamos biologiniu azotu.

Kuo reèiau þemë ariama arba kitaip dirbama, tuo maþesnës galimybës atsirasti

vandens, mechaninei, o kartais ir vëjo erozijoms, todël labiau eroduotuose ðlaituose

turëtø augti ilgalaikiai þolynai.

Pagal ðlaito nuolydá rekomenduojamas daugiameèiø þoliø plotas lauko

sëjomainoje jei ðlaito nuolydis :oiki 5 - daugiametës þolës sëjomainoje turi sudaryti ne maþiau kaip 35 - 40%;

o o5 - 7 - daugiametës þolës sëjomainoje turi sudaryti ne maþiau kaip 50%;o o 7 - 10 - daugiametës þolës sëjomainoje turi sudaryti ne maþiau kaip 65 - 80 %;

o o o 10 - 15 - turi bûti auginamos tik daugiametës þolës, 15 ir statesnius ðlaitus

geriausia apsodinti miðku.

Ankðtinës þolës - geros ganyklos bitëms. Pievose, kuriose vyrauja rausvieji do-

bilai, ið hektaro galima gauti nuo 52 iki 125 kg medaus. Ið ilgai þydinèiø baltøjø dobilø

hektaro galima surinkti iki 100 kg, o ið paprastøjø garþdeniø iki 135 kg aromatingo,

gero skonio medaus, arba iki 30 kg gryno cukraus.

Ankðtiniø þoliø auginimo daþnumas sëjomainoje

Daugiameèiø þoliø vieta sëjomainoje priklauso nuo pasëliø struktûros ir

sëjomainos rotacijos. Maþo derlingumo dirvose geresnis prieðsëlis yra kaupiamieji,

83

Kaupia atmosferos azotà

Ankðtinës þolës - efektyvi kovos su erozija priemonë

Ankðtinës þolës - medin-gi augalai

træðti mëðlu. Ankðtiniø þoliø plotas sëjomainoje yra ribojamas. Jos yra jautrios savo

paèiø prieðsëliui, todël rekomenduojama raudonuosius dobilus tame paèiame lau-

ke sëti tiktai po ketveriø metø. Sëjant daþniau, raudonieji dobilai suserga fuzarioze,

vëþiu bei kitomis ligomis, todël ir gerai sudygæ dobilai jau pirmaisiais naudojimo

metais iðretëja arba visai sunyksta.

Siekint, kad dirva nebûtø alinama, raudonuosius dobilus ir mëlynþiedes

liucernas sëjomainoje geriausiai sëti iðlaikant 3-4 metø intervalus be tos paèios

rûðies ankðtiniø þoliø. Taip galima sëjomainoje turëti 14-25 % ankðtiniø þoliø.

Norint ankðtinëmis þolëmis uþimti iki 50 % sëjomainos, galima auginimà sudaþninti

iki 1-2 metø pertraukos, kaitaliojant liucernas ir ávairiø rûðiø dobilus (raudonuosius,

raus-vuosius, baltuosius). Daþnesniam auginimui sëjomainoje geriausiai tinka

derlingos lietuviðkø veisliø þolës - mëlynþiedës liucernos, raudonieji dobilai

'Arimaièiai' ir 'Vyliai', baltieji dobilai 'Atoliai', maþiau - rausvieji dobilai 'Daubiai'.

Ilgesnë pertrauka naudingesnë visoms ankðtinëms þolëms.

ÞOLYNØ ÁRENGIMAS

Þemës paruoðimas sëjai ir sëja. Dirvos suariamos rudená. Pavasará dirbama

negiliai (iki 5 cm), kultivuojama, akëjama, jei reikia, lyginama. Sëklos guolio dugnas

turi bûti kietas ir drëgnas, esantis tokiame pat gylyje, kaip ir áterpiama sëkla. Svarbu

sëti tuojau po dirvos paruoðimo. Jei per savaitæ daugiametës þolës nepasëjamos, dirva

sekliai dirbama pakartotinai, kad bûtø iðnaikintos dygstanèios piktþolës. Gerai

ádirbtoje dirvoje nebûna stambesniø grumstø.

Prieð kultivavimà rûgðti dirva pakalkinama. Ypaè svarbus kalkinimas, kai

sëjamos rûgðtumui jautresnës liucernos, oþiarûèiai, esparcetai ir jø bei varpiniø

þoliø miðiniai. Priesmëliø dirvoþemiuose ankðtiniø ir varpiniø þoliø miðiniams

rûgðtumas turi bûti ne maþesnis kaip pH 4,8-5,2. Priemolio dirvoþemiuose

daugiametës þolës daþniausiai auginamos, kai dirvoþemio pH 5,5-5,8, taèiau þolynai

geriausiai dera, kai dirvoþemio pH 6 ir maþiau. Rûgðtesnëse dirvose, jei nëra

galimybës pakalkinti, sëjamos maþiau jautrios dirvoþemio pH daugiametës þolës:

paðariniai motiejukai, paprastieji garþdeniai, baltieji ir raudonieji dobilai.

Kalkiniø tràðø norma apskaièiuojama pagal hidroliziná rûgðtumà. Tinkamiausia

daugiametëms þolëms yra 1,0 kalkiniø tràðø norma.

Prieð sëjà dirva visada privoluojama, kad tolygiai ásiterptø smulki daugiameèiø

þoliø sëkla. Po sëjos, jei nepalijo, vël patartina privoluoti, kad sëklos susiliestø su

84

Dirvos rûgðtumui jaut-rios liucernos, oþiarûèiai, esparcetas

drëgnu dirvos sluoksniu. oDaugiameèiø þoliø sëklos gali dygti esant +3-4 C dirvos temperatûrai, nors

ooptimali temperatûra 25-30 C, todël pavasará galima pradëti sëti gana anksti. Labai

tinka javus ir þoles sëti skirtingomis kryptimis. Kuo dirva sunkesnë ir sëkla

smulkesnë, tuo svarbiau neáterpti per giliai. Optimalus daugumos daugiameèiø þoliø

sëklø áterpimo gylis yra 1-3 cm. Stambiasëkliø þoliø sëklos áterpiamos ne giliau kaip

2-3 cm, o smulkiasëklës - 0,5 - 1 cm. Vidutinio sunkumo ir sunkiose dirvose

daugiameèiø þoliø sëklos áterpiamos - 1-2 cm, lengvose - 2-3 cm gyliu. Sëklø áterpimo

gyliui didëjant, þoliø sudygimas blogëja. Tiksliau áterpti padeda volavimas prieð þoliø

sëjà, volavimas po sëjos pagerina sëkloms drëgmës sàlygas. Jei po sëjos dël liûèiø

susidaro dirvos pavirðiuje pluta, jà galima ardyti rumbuotais volais.

Varpiniø þoliø miðiniø sëjos laikà galima iðtæsti iki rugsëjo pradþios, o

ankðtinius - varpinius þoliø miðinius bûtina pasëti iki liepos 10 dienos. Durpþe-

miuose paðarinius motiejukus ir tikruosius eraièinus galima sëti po spalio 20 dienos,

kad sëklos perþiemotø nesudygusios.

Kai daugiametës þolës sëjamos á þiemkenèius, varpines galima pasëti rudená

pirmà arba antrà rugsëjo deðimtadiená, o ankðtines anksti pavasará - kovo pabaigoje

arba iki balandþio vidurio. Daugiametës þolës á þiemkenèius sëjamos pavasará, kai

tiktai galima áeiti á dirvà.

Parenkant sëklos normà, atsiþvelgiama á dirvoþemio savybes, sëjos bûdà, þoliø

rûðá bei sëklos kokybæ. Gerai sukultûrintose dirvose ir laikantis visø agrotechnikos

reikalavimø grynam pasëliui rekomenduotos tokios daugiameèiø þoliø sëklos normos

(10 lentelë).

Sëklos norma apskaièiuojama atsiþvelgiant á sëklø kondicijas. Pavyzdþiui,

raudonøjø dobilø C kategorijos (prekinës) 100 % ûkinës vertës sëklos norma eilinëje

sëjoje yra 15 kg/ha. Pagal valstybiná standartà raudonøjø dobilø C kategorijos sëklø

daigumas turi bûti ne maþesnis kaip 75 %, o ðvarumas 96 %, arba sëklø ûkinë vertë ne

maþesnë kaip 72 % (75 x 96 : 100). Blogesnës faktinës ûkinës vertës sëklø reikia pasëti

daugiau. Taigi 72 % ûkinës vertës dobilø sëklos reikëtø imti ne 15 kg, o 28 % daugiau,

tai yra (15 kg x 128 %) : 100 = 19,2 kg/ha.

Daugelá metø arimuose buvo rekomenduojamas ankstyvøjø raudonøjø dobilø ir

paðariniø motiejukø (75 % + 25 %) miðinys, jo buvo iðsëjama 16-25 kg/ha.

85

Paðariniai motiejukai, paprastieji gargþdeniai, baltieji ir raudonieji dobi-lai maþiau jautrûs dirvos rûgðtumui

Geriausias daugiameèiø þoliø sëjos laikas yra pava-saris arba vasaros pirmoji pusë

Sëklos normos apskai-èiavimas

Derlingesnëse ir maþiau piktþolëtose þemëse sëklos norma gali bûti maþesnë, o

prastesnëse - didesnë. Árengiant kultûrines ganyklas, sëjamos didesnës sëklos normos -1(25-30 kg ha ).

4 lentelë. Daugiameèiø þoliø gryno pasëlio sëklos normos (100 proc. ûkinës

vertës)

Dengiamieji augalai (antsëliai)

Daugiametës þolës pirmaisiais amþiaus metais auga ir vystosi palyginti lëtai,

jas stelbia piktþolës, todël nesuspëja uþauginti gero derliaus. Siekiant, kad

ekonomiðkiau bûtø naudojama þemë ir maþiau veistøsi piktþolës, jos daþniausiai

sëjamos su antsëliu.

Tam tikrais ûkiniais tikslais þolës kartais sëjamos ir be antsëlio, pavyzdþiui,

intensyviai auganèios þolës, skirtos trumpam naudojimui. Be dengiamøjø augalø

þolës sëjamos sukultûrintose þemapelkëse. Ðiose þemëse þolës jau sëjos metais

neblogai dera, o antsëlis pavojingas dël didelio polinkio iðgulti nuo vienaðaliðkos

mitybos azoto pertekliaus. Be antsëlio sëjamos visuose dirvoþemiuose vasarà.

Dengiamieji augalai (antsëliai) trumpalaikiams þolynams. Daugiametes þoles

geriausiai sëti á tvirtaðiaudþius ir ankstyvø veisliø mieþius arba á þieminius rugius.

Taip pat tinka þaliam paðarui nuimamas vikiø ir aviþø miðinys arba grynos

86

Sëklos norma (kg/ha) eilinei sëjai

Daugiametës þolës vidu-tinë

su javø antsëliu

su þaliuoju antsëliu

be ant-sëlio

Pakrikai sëjant sëklos

norma didinama %

Raudonieji dobilai 12 15 12 10 20 Rausvieji dobilai 10 12 10 8 15 Baltieji dobilai 8 10 8 5 15 Mëlynþiedës liucernos 12 15 12 10 20 Paprastieji garþdeniai 10 13 11 9 15 Sëjamieji esparcetai 75 90 75 60 30 Baltaþiedþiai barkûnai 14 15 13 12 20 Paðariniai motiejukai 10 12 10 8 10 Tikrieji eraièinai 18 20 18 15 20 Raudonieji eraièinai 16 20 16 12 20 Paprastosios ðunaþolës 12 16 12 10 20 Daugiametës svidrës 16 18 15 12 20 Pievinës miglës 12 15 12 10 10 Beginklës dirsuolës 22 25 22 20 30

Dengiamieji augalai þo-liø ásëjimo metais apsaugo jas nuo perdþiûvimo, pikt-þoliø, taèiau jie ir stelbia ásëtas, atima drëgmæ, mais-to medþiagos

aviþos. Visais atvejais vasarojaus antsëlio imama maþesnë norma, negu auginant já

be ásëlio. Kol þolës maþos, nedidelis pavësis joms ne tik nedaro þalos, bet ir apsaugo

nuo perkaitimo bei pagerina fotosintezæ. Vëliau jau kenkia. Antsëlis grûdams

nuimamas vos jam subrendus, ðiaudai paðalinami ne vëliau kaip per savaitæ po pjûties,

o geriausiai per 2-3 dienas. Aviþø ir vikiø miðinys þaliam paðarui nupjaunamas

vikiams pradëjus þydëti, aviþoms plaukëti, o iðgulæs kuo skubiau.

Dengiamieji augalai (antsëliai) ilgalaikiams þolynams. Pievos ar ganyklos gali

bûti sëjamos su antsëliu ir be jo. Þoliø ásëjimo metais dengiamieji augalai apsaugo nuo

dirvos suplakimo, plutelës susidarymo, perdþiûvimo ir piktþoliø, taèiau jie stelbia

ásëtas þoles, atima ið jø drëgmæ, maisto medþiagas, uþpavësina. Ypaè praþûtingi

daugiametëms þolëms iðgulæ antsëliniai augalai - þolynas gali likti maþai derlingas

daug metø.

Mineraliniuose dirvoþemiuose rengiamos ganyklos daþniausiai sëjamos su

dengiamaisiais augalais, o durpþemiuose, kur labiausiai pastebima jø þala, be

antsëlio. Tinkamiausi antsëliai ganyklai yra laiku nuimti grûdams mieþiai bei vikiø ir

aviþø miðinys þaliam paðarui arba silosui. Apskritai reikalavimai antsëliui, árengiant

ilgalaikius þolynus, panaðûs, kaip ir árengiant trumpalaikius, bet grieþtesni. Iðgulimo

pavojus maþesnis, jei javø sëklos norma sumaþinama. Antsëliu tinka ir vienametës

svidrës bei aviþos. Geriausios anksti subræstanèios, atsparios iðgulimui veislës, o per

veðliai suþëlusias reikia nupjauti anksèiau, kad nenustelbtø ásëtøjø þoliø.

ÞOLIØ MIÐINIØ SUDARYMAS, ÞOLYNØ ÁRENGIMAS IR

NAUDOJIMO YPATUMAI EKOLOGINIAME ÛKYJE

Reikalavimai daugiameèiø þoliø miðiniams sudaryti:

! tinkamumas dirvoþemiui;

! derlingumas;

! ankðtiniø ir varpiniø þoliø suderinamumas pagal vegetacijos laikà;

! universalumas (tinka ðienauti ir ganyti);

! atsparumas þiemojimui, ligoms;

! atþëlimas po pjûties ar ganymo (geriau atþelia tos þolës, kurios turi daugiau

pamatiniø lapø).

Lauko sëjomainoje sëjami trumpalaikiai þoliø miðiniai. Jie gali bûti laikomi 1,5

arba iki 2,5 metø. Tokie þolynai ðienaujami (2 - 4 pjûtys) arba naudojami kombinuo-

tai: vienà ar du kartus ðienaujami, o 3 ir 4 kartà nuganomi.

Tyrimai ir praktinë patirtis rodo: sëjomainos laukuose ankstyvieji tetra-

ploidiniai dobilai 'Vyliai' turëtø sparèiau plëstis, nes jie derlingesni uþ veislæ

‚Liepsna'. Taèiau sausais metais veislë ‚Liepsna' yra patikimesnë, nes geriau

87

Á kà turime atsiþvelgti sudarydami daugiameèiø þoliø miðiná

iðsilaiko þolyne. Plinta ir naujesnë vëlyvøjø raudonøjø dobilø veislë 'Arimaièiai'.

Vëlyvieji dobilai iðauga aukðti, todël jie derlingesni uþ ankstyvuosius dobilus, taèiau

iki þydëjimo pradþios iðgula. Pirmoje pjûtyje uþaugina didþiàjà metinio derliaus dalá,

jø atolas sunkiai atþelia. Jie galëtø bûti auginami dël þolingos ðienapjûtës darbø

pratæsimo.

Daugiameèiø þoliø miðiniai trumpalaikiams þolynams. Trumpalaikiuose

þolynuose daugiausia sëjamas raudonøjø dobilø ir paðariniø motiejukø miðinys.

Baltøjø dobilø ir varpiniø þolynai maþesnio derlingumo nei raudonøjø dobilø

miðiniai, taèiau jø panaudojimas lauko sëjomainoje universalesnis. Ðie þolynai gali

bûti ir ðienaujami, ir ganomi, ir naudojami kombinuotai. Jie tinkami ir 2,5 metø

þolynams auginti lauko sëjomainoje.

Daugelá metø arimuose buvo rekomenduojamas ankstyvøjø raudonøjø dobilø ir

paðariniø motiejukø (75 % + 25 %) miðinys, jo buvo iðsëjama 16-25 kg/ha. Lengviau

paruoðiamas paðaras ið miðinio, kurio sudëtyje yra po 50% ankstyvøjø raudonøjø

dobilø ir paðariniø motiejukø. Vietoje paðariniø motiejukø gali bûti sëjami tikrieji

eraièinai arba daugiametës svidrës. Derlingesnëse ir maþiau piktþolëtose þemëse

sëklos norma gali bûti maþesnë (6-9 kg/ha), o prastesnëse - didesnë. Árengiant -1kultûrines ganyklas, sëjamos didesnës sëklos normos (25-30 kg ha ).

Ganymas nevienodai veikia varpines þoles. Daþnai ganomi paðariniai motieju-

kai blogiau atþelia, o didëjant ganiavø skaièiui, retëja. Daugiametës svidrës visais ga-

nymo atvejais yra gana tankios. Nendriniai eraièinai, didëjant ganymø skaièiui,

tankëja.

Daugiametës þolës ir jø miðiniai ganykloms

Þoliø miðiniai turi atitikti dirvoþemio sàlygas, gyvuliø rûðá bei naudojimo bûdà.

Pagrindinë ganyklø ankðtinë þolë yra baltieji dobilai. Ganyklose jie sëjami

visoje Europoje. Baltøjø dobilø svarba pasireiðkia tuo, kad jie yra ilgaamþiai,

ðliauþianèiais stiebais stiprina velënà ir galvijø noriai ëdami. Visus ganykliniø

þoliø miðinius bûtina sudaryti su ankðtinëmis þolëmis. Norint turëti þalios þolës visà

ganiavos laikotarpá, reikia pasëti ávairaus ankstyvumo þoliø miðiniø.

Ankstyvaisiais þoliø miðiniais pageidautina apsëti 15-20 % viso ganyklos

ploto. Ankstyviesiems þolynams tinkamiausios paprastosios ðunaþolës, jos miðinyje

su raudonaisiais dobilais ir pievinëmis miglëmis turëtø vyrauti (50 % ir daugiau).

Vidutinio ankstyvumo þolynø vertëtø turëti iki 50 % ganyklos ploto. Juose sëja-

mos vidutinio ankstyvumo þolës: tikrieji ir raudonieji eraièinai, pievinës miglës,

beginklës dirsuolës, nendriniai eraièinai, paðariniai motiejukai, baltieji ir

raudonieji dobilai. Á miðinius imamos 4-5 þoliø rûðys. Bûtinai imama 25-40 %

88

Tinkamiausios yra gerai ëdamos, atsparios mindy-mui, gebanèios gerai atþelti ir sudaryti tvirtà velënà bei tankø þolynà daugiametës þolës

ankðtiniø (baltøjø ar raudonøjø ar rausvøjø dobilø), pageidautina apie 20%

ðakniastiebiø (pieviniø migliø, raudonøjø eraièinø) ir 45-55 % aukðtøjø þoliø: tikrøjø

eraièinø, paðariniø motiejukø, nendriniø eraièinø.

Vëlyviesiems ganykliniams þolynams reikëtø palikti apie 30 % ganyklos ploto.

Vëlyvøjø þolynø sëklos miðinio pagrindà sudaro vëlyvesnës vegetacijos paðariniai

motiejukai. Jø á miðiná imama apie 40 %. Be jø, naudotinos daugiametës svidrës ir

tvirtesnei velënai sudaryti ámaiðoma pieviniø migliø. Á vëlyvuosius þoliø miðinius

imama 35 % (ar daugiau) baltøjø dobilø.

Remiantis Lietuvos þemdirbystës institute ir jo padaliniuose atliktais tyrimais,

siûlomi þoliø miðiniai ávairios granuliometrinës sudëties dirvoþemiams. Reikia at-

kreipti dëmesá á tai, kad miðiniuose naudotos ðimtaprocentinës ûkinës vertës daugia-

meèiø þoliø sëklos (5 lentelë).

Vakarø ir Rytø Lietuvos kalvoto reljefo dirvoþemiø cheminës ir minerologinës

savybës yra skirtingos. Tai nulemia nevienodà jø atsparumà erozijai. Vakarø

Lietuvoje iðkrenta 150-200 mm daugiau krituliø nei Rytø Lietuvoje, todël èia

dirvoþemiai labiau iðplauti, rûgðtesni, o karbonatai yra 1,5-2 m gylyje.

5 lentelë. Þoliø miðiniai paprastojo smëlþemio ganyklai

Labiau ardomuose Rytø Lietuvos dirvoþemiuose arèiau armens atsiveria

kalkinga gimtoji uoliena, todël jie maþiau rûgðtûs. Ðioje Lietuvos dalyje didesnæ

perspektyvà turi liucerniniai þolynai: 70 % liucernø þoliø miðinyje. Ðalia liucernø gali

bûti sëjami paðariniai motiejukai, tikrieji ar raudonieji eraièinai. Ankstyviesiems

89

1 sëklos norma 0,5 sëklos normos

Sausos medþia-

gos t ha-1

Daugiameèiø þoliø miðiniai

kg ha-1 %

Sausos medþia-

gos t ha-1

kg ha-1 %

Vidutinio ankstyvumo þolynams

15,6 100 4,5-4,8 7,4 100 3,9-4,9

Baltieji dobilai ‘Atoliai’ 2,0 13 1,5 20 Tikrieji eraièinai ‘Dotnuva I’ 10,8 69 4,5 61 Pievinës miglës ‘Danga’ 1,2 8 0,6 8 Raudonieji eraièinai ‘Ðilis’ 1,6 10 0,8 11 Vëlyviesiems þolynams 10,8 100 4,4-4,5 5,4 100 4,1-4,6 Baltieji dobilai ‘Atoliai’ 2,0 18 1,5 28 Paðariniai motiejukai ‘Vëlenis’ 6,0 60 2,5 46 Pievinës miglës ‘Danga’ 1,2 11 0,6 11 Raudonieji eraièinai ‘Ðilis’ 1,6 11 0,8 15

þolynams parenkamos paprastosios ðunaþolës. Staèiø kalvø apþeldinimui reikia ne tik

naðiø, bet ir skirtingu laiku subræstanèiø bei ilgaamþiø agrofitocenoziø.

Vakarø Lietuvos kalvose, maþiau tinkamose liucernoms, ganyklinius þoliø

miðinius verta sudaryti su dobilais. Ten, kur liucernos gerai auga, naudingiau sëti

þoliø miðiná ið 60% hibridiniø liucernø varpiniø þoliø (paðariniai motiejukai, tikrieji ir

raudonieji eraièinai, reèiau pievinës miglës). Baltieji dobilai stelbiami ir raudonøjø

dobilø, ir hibridiniø liucernø, todël á minëtus miðinius neimtini. Liucernoms

tinkamuose dirvoþemiuose kalvose rekomenduojami ir tokie þoliø miðiniai, kuriø

sudëtyje hibridinës liucernos sudaro 90% likusios varpinës, geriausiai pašariniai

motiejukai.

Kalkingo þvyro dirvose sëjamieji esparcetai ir geltonþiedës liucernos iðsilai-

ko iki 10 metø. Ðiose dirvose rekomenduojami miðiniai su minëtomis ankðtinëmis

þolëmis. Þoliø miðinyje jos turëtø sudaryti 40-80 %. Ðalia jø sëtini tikrieji ir raudonieji

eraièinai. Silpnai rûgðèiose þvyringo priesmëlio kalvose þoliø miðinius verta sudaryti

su paprastaisiais garþdeniais. Baltieji dobilai sausose þvyro kalvose auga silpnai, todël

miðiniams netinkami.

Daugiametës þolës ir jø miðiniai pievoms. Þemapelkës durpþemiuose varpinës

þolës pagal ankstyvumà iðsidësto taip:

! pieviniai paðiauðëliai;

! paprastosios ðunaþolës;

! nendriniai dryþuèiai;

! beginklës dirvuolës;

! tikrieji eraièinai;

! nendriniai eraièinai;

! pelkinës miglës;

! paðariniai motiejukai;

! baltosios smilgos.

Ilgameèiams þolynams ypaè tinka ðakniastiebës beginklës dirsuolës ir nendriniai

dryþuèiai, juos galima sëti grynus. Nusausintose giliose þemapelkëse ilgameèius

pievinius þolynus sausesniuose plotuose naudingiausia sudaryti su beginklëmis

dirsuolëmis, o drëgnesniuose su nendriniais dryþuèiais.

Kalvoto reljefo lengvose þvyringose dirvose geriausiai iðsilaiko ir pasto-

viausià derliø duoda þolynai, kuriø sudëtyje yra: liucernø, paprastøjø

garþdeniø, paðariniø motiejukø, raudonøjø eraièinø.

Þoliø miðiniø pritaikymas, naudojantis kitø paslaugomis

Ekologiniame ûkyje þolynø pagrindà sudaro ankðtinës þolës. Þoliø miðiniø

pasirinkimas ekologiniams ûkiams yra labai nedidelis. Firmos daugiausia ruoðia þoliø

miðinius intensyvios gamybos ûkiams. Siûlomuose miðiniuose ankðtiniø þoliø

90

uþtektø, taèiau yra neiðlaikomas didelio konkurencingumo ir maþesnio

konkurencinio pajëgumo þoliø santykis. Nuo teisingai parinkto þoliø miðinio

priklauso ankðtiniø þoliø ásitvirtinimas þolyne. Kà daryti?

? Pasirinkti þoliø miðiná, kuriame ankðtinës þolës sudarytø: trumpalaikiams

žolynams 50-70 %, o ilgalaikiams 25-40%.

? Didelio konkurencinio pajëgumo þoliø (daugiametës svidrës, tikrieji ir

nendriniai eraièinai, paprastosios ðunaþolës) procentas neturëtø virðyti 25-30%.

? Pasirinktà þoliø miðiná papildyti reikiamomis ankðtinëmis ar varpinëmis

þolëmis (priklausomai nuo dirvoþemio sàlygø).

? Pasiruoðti reikiamà þoliø miðiná.

Þolynø prieþiûra sëjos metais

Sëjos metais daugiametes þoles nuo piktþoliø saugo antsëlis. Jei pasëjus

daugiametes þoles uþeina lietingas laikotarpis, susidariusià dirvos plutelæ reikia ardyti

labai atsargiai rumbuotu arba þiediniu volu. Plutelë kliudo gleþniems þoliø daigeliams

dygti.

Pjauti reikia 1-2 kartus. Antsëlis nupjaunamas anksèiau negu kiti javai. Siekiant,

kad nesusigadintø daugiameèiø þoliø ásëlis, nuëmus antsëlá, ðiaudus ið lauko reikëtø

paðalinti per 2-3 dienas. Ðiaudai ásëliui dar nepakenks, jei jie bus surinkti ir iðveþti ið

lauko per savaitæ. Susmulkintus ðiaudus iðpurðkus vietoje, ásëtø dobilø su motiejukais

miðinio derlius sumaþëja apie 10 %. Sudygæs antsëlis neigiamai veikia dobilus. Jø

tankumas kitø metø pavasará sumaþëjo 20 - 30 %. Jeigu sëjos metais sëtosios þolës

uþauga didelës, reikia jas nupjauti rugsëjo pirmojoje pusëje arba spalio mënesá.

Blogai sudygusá ar antsëlio iðgadintà dobilø ásëlá sëjos metø rudená dar gali-

ma atsëti. Jei antsëlis nuimtas anksti ir dirva neperdþiûvusi, rugpjûèio pirmosiomis

dienomis dar galima ásëti daugiameèiø þoliø. Prieð sëjà turi bûti paðalinti ðiaudai ir

pelai. Iðgedusias þoliø vietas reikia papurenti spyruokliniais kultivatoriais su

akëèiomis. Nespëjus ðio darbo padaryti rugpjûèio pradþioje, galima palikti

pavasariui. Labai iðgedusio ásëlio tvarkyti neverta.

Daugiameèiø þoliø pjûties (ganymo) laikas sëjos ir naudojimo metais

Sëjos metø rudená þoliø ásëlis paprastai nupjaunamas vienà arba du kartus:

pirmàjá kartà - pjaunant antsëlá, antràjá, kai suþelia atolas. Jei atolas nëra labai

veðlus, tokio pasëlio prieð þiemà pjauti nebûtina. Veðlø pasëlá, tuo labiau jei

dobilai suþydëjæ, patartina nupjauti, nes susidarys palankios sàlygos ligoms,

ypaè vëþiui plisti. Tai labai svarbu sunkesnës granuliometrinës sudëties dirvo-

þemiuose ásëtoms daugiametëms þolëms.

Pirmøjø naudojimo metø daugiameèiø þoliø paskutinysis pjovimo laikas

91

derliui ir þiemojimui turi didelæ átakà. Geriausias pirmameèiø dobilø pjûties laikas yra

dvejopas: ankstyvas - rugpjûèio pabaiga - rugsëjo pradþia, vëlyvas - spalio antroje

pusëje. Nepatariama pirmameèiø dobilø pjauti rugsëjo antroje pusëje.

Liucernø paskutiniosios pjûties laikas yra ilgesnis. Sëjos metø ar senesnes

liucernas geriausiai nupjauti, kol neklampi dirva. Spalá pjauti ar ganyti tiktø tik tada,

jei liucernos buvo bent du kartus vienaip ar kitaip naudotos. Jeigu liucernos pjautos ar

ganytos 3 - 4 kartus, reikëtø palikti, kad geriau pasiruoðtø þiemai.

Rytiniai oþiarûèiai - maþiau paplitusi ankðtinë þolë. Ðie augalai ypaè jautrûs

ðalnoms. Sëjos metais oþiarûèiai bûna silpni, todël bent ðiek tiek suþëlusius reikia

palikti, kad stiprintø þiemojanèius pumpurus ir kauptø maisto atsargas ðaknyse.

Lietuvos þemdirbystës instituto bandymuose nustatyta, kad, palikus þiemai nepjautus

þydinèius oþiarûèius, kitais metais þolës uþaugo net truputá daugiau, negu nupjovus.

Ganyklø sëjos metø atolà galima nuganyti. Ganyti galvijus galima tiktai

sausringà rudená, kai ásitikinama, kad þolynas nebus sugadintas. Ðiuo atveju

ganykloje turi bûti maþinama galvijø. Paprastai ganyklos pradedamos ganyti

pirmaisiais metais po sëjos, taèiau, tyrimø duomenimis, normalaus drëgnumo

dirvoþemiuose nelietingais orais vis dëlto geriau pradëti ganyti jau sëjos metais.

Durpþemiuose bûtinas didesnis atsargumas. Patartina pradëti pastoviai ganyti tik

antraisiais naudojimo metais, o pirmaisiais po sëjos metais - bent pirmà þolæ ðienauti,

vëliau ganyti.

Galvijø ganymà ganyklose ekonomiðkai geriausiai baigti rugsëjo pabaigoje -

spalio pirmosiomis dienomis. Ilgà ir ðiltà rudená galvijai daþniausiai ganomi tol, kol

þolë baigia augti, tai yra iki tol, kol uþðàla ar uþsninga. Ganant tokiu metu svarbu, kad

þolynai nebûtø iðklampojami, o galvijai darganotomis ir ðaltomis naktimis bûtø

parginti á tvartà ar pastogæ.

Ganykliniø þolynø atnaujinimo bûdai

Pastaraisiais metais Lietuvoje daugelio þolynø bûklë labai pablogëjo. Ypaè daug

prastø ganyklø. Jos gali bûti atnaujinamos dviem bûdais: pagrindiniu ir pavirðiniu.

Þolynø atnaujinimas daugelá metø tyrinëtas LÞI Vëþaièiø filiale ir Kaltinënø

bandymø stotyje.

Ganyklø atnaujinimo bûdas pasirenkamas atsiþvelgiant á dirvoþemio drëgmës

sàlygas, þolyno botaninæ sudëtá bei ekonominius ir organizacinius momentus.

Papildomas daugiameèiø þoliø (4 kg/ha baltøjø dobilø 'Atoliai') ásëjimas á

iðretëjusá þolynà - taip pat efektyvi ganyklø gerinimo priemonë, taèiau gauti maþesni

derliaus priedai negu já persëjus.

Þolynus, kuriuose yra net 60-70 % gerøjø þoliø, neverta persëti. Juos galima

gana greitai atnaujinti pavirðiniu bûdu, taikant gausesná træðimà bei papildomà

92

Be antsëlio pasëtame þo-lyne piktþolës auga spar-èiau nei daugiameèiø þoliø ásëlis, todël piktþolës stel-bianèios ásëlá, nupjau-namos

ankðtiniø þoliø ásëjimà, todël nereikia skubëti ganyklø iðarti, nes jø persëjimo iðlaidos

yra didelës, o efektas ne visada patenkina lûkesèius. Agrarinës ekonomikos instituto

skaièiavimais, hektaro ganyklø persëjimas kainuoja 800-1000 Lt. Lietuvoje,

daþniausiai dël technikos trûkumo, yra ignoruojamas pigus pavirðinis ir taikomas

pagrindinis ganyklø atnaujinimas.

Papildomas daugiameèiø þoliø ásëjimas. Jo sëkmæ lemia temperatûra ir

drëgmës kiekis pavasará bei papildomo ásëjimo bûdai. Geriausiai baltieji dobilai

sudygsta ir iðsilaiko ásëti sëjamàja maðina su diskiniais noragëliais á du kartus

lëkðèiuotà ganyklos velënà, arba - frezerine sëjamàja pavasará. Galimi ir kiti ásëjimo

bûdai.

Geriausias ankðtiniø þoliø papildomo ásëjimo laikas ankstyvas pavasaris. Ðiuo

atveju ir ankðtinës þolës plito geriausiai.

Ðiek tiek maþesnis þolës derlius gaunamas sëjant pakrikai (rankomis) anksti

pavasará, vos tik nutirpus sniegui (kovo pabaigoje - balandþio pradþioje). Dël nakties

ðalnø ir dienos polaidþiø ankðtiniø þoliø sëklos savaime ásiterpia á dirvà. Galima

papildomai dobilus ásëti ir po ganiavø, taèiau ðis bûdas tinka tik lietingà vasarà, nes

þolëms sudygti reikia daug drëgmës. Be to, turi bûti pasirinktas toks dobilø ásëjimo

laikas, kad sudygæ dobilai iki þiemos spëtø sustiprëti ir per þiemà nesunyktø.

Nustatyta, kad dobilø dygimo metu nukritus temperatûrai iki 8-10°C ðalèio, þûva apie

20-30 % dobilø daigø.

Ganyklø atnaujinimas persëjimu

Ilgalaikiuose, ekstensyviai naudojamuose þolynuose gerosios varpinës ir

ankðtinës þolës iðretëja, iðplinta piktþolës. Kartais þolynai suprastëja po nepalankios

þiemos arba ðlapiais metais iðklampojami galvijø. Ilgalaikëse ganyklose susiformuoja

tankus pieviniø migliø þolynas. Tokiais atvejais ganyklos derlingumas sumaþëja, o

piktþolëtà ir vienarûðá þolynà galvijai nenoriai ëda.

Ganyklø persëjimas priklauso nuo ganyklø bûklës, daugiameèiø þoliø sëklø

atsargø bei turimos technikos, todël pirmiausia reikia persëti prasèiausià þolynà, bet

nebûtinai seniausià. Þolynus verta laikyti tol, kol jie derlingi ir gerai ëdami.

Nederlingos pievos su menkaverèiu þolynu, apaugusios krûmokðniais, gerinamos

persëjant.

Pievø ir ganyklø atnaujinimo persëjimu svarbiausi darbai yra tokie:

1) pirminis þemës dirbimas;

2) pavirðiaus lyginimas;

3) kalkinimas;

4) træðimas;

5) paruoðiamøjø tarpiniø augalø auginimas;

93

Naudojimo metais ry-tiniø oþiarûèiø prieð þiemà nupjauti nereikia net ir tada, kai jie labai suþëlæ

Pagrindinio atnaujinimo atveju senas þolynas yra ið-ariamas ir persëjamas ið naujo. Pavirðiniu bûdu ge-rinamas gana geros bota-ninës sudëties praretëjæs þolynas

6) miðiniø sudarymas ir sëja.

Ganyklø persëjimo laikas. Ganyklas áprasta persëti pavasará, kartu su javø sëja,

taèiau ðis laikotarpis yra labai átemptas ir daþniausiai dël technikos trûkumo,

meteorologiniø sàlygø, ávairiø organizaciniø nesklandumø þoliø sëja nusikelia á

geguþës pabaigà ar birþelio mënesá, kai prasideda sausesnis laikotarpis ir þolës

sunkiai dygsta arba yra nustelbiamos veðliai auganèio antsëlio. Ganyklø persëjimo

laikà galima iðtæsti, pradedant geguþës mënesiu kartu su javø sëja ir baigiant liepos

pirmuoju deðimtadieniu. Persëjamø ganyklø þemæ geriausiai suarti ir ádirbti

rudená, rugpjûèio - spalio mënesiais. Prieðsëjinis þemës dirbimas atliekamas ir

daugiametës þolës gali bûti sëjamos pavasará.

Tarpiniø augalø reikalingumas. Tarpiniai augalai tinka tais atvejais, kai yra

stipri, tanki ganyklos velëna, gausu sunkiai iðnaikinamø piktþoliø, þoliniø kupstø.

Neatsiþvelgiant á tarpiniø augalø derliø, persëjant visais atvejais didëja ganyklø

derlius.

Ekonomiðkai naudingiausia ganyklas persëti po tarpiniø augalø bulviø.

Ganyklø persëjimas po javø prilygsta ganyklø persëjimui be tarpiniø augalø.

Tarpinius augalus þaliam paðarui auginti verta tik tuo atveju, kai trûksta gyvuliams

paðarø. Persëjus ganyklas ir po tarpiniø augalø, ir be jø, þolynuose pagausëja ankðtiniø

þoliø. Po tarpiniø augalø persëtos ganyklos þolynas bûna maþiau piktþolëtas, nei

persëjus be jø.

KAI KURIE ANKŠTINIØ ÞOLIØ SËKLØ AUGINIMO ASPEKTAI

Kaip árengti?

Ankðtiniø þoliø sëkliniams sklypams árengti parenkami sausesni nei paðarui,

lengvi moliai, priemoliai, priesmëliai, kuriø dirvoþemio pH-6-7. Netinkamos

uþliejamos, durpinës ar puveningos dirvos. Mëlynþiedëms liucernoms, rytiniams

oþiarûèiams sëjamiesiems esparcetams parenkamos kalkingesnës dirvos su þemesniu

gruntinio vandens lygiu.

Prieðsëliai: derlingose dirvose po kaupiamøjø sëti mieþiai lengvose mëðlu

træðti kaupiamieji. Atsëliavimas toks pat, kaip ir auginant þoles paðarui.

Dël sëklø kietalukðtiðkumo ir ilgo iðsilaikymo dirvoje vengti tame pat sklype

auginti baltuosius ir rausvuosius dobilus, liucernas ir raudonuosius dobilus.

Minimalus izoliacinis atstumas tarp tos paèios rûðies ankðtiniø þoliø sëkliniø

sklypø, didesniø kaip 2 ha - 100 m, maþesniø nei 2 ha - 200 m.

Daugiametës þolës sëklai daþniausiai sëjamos pavasará, paprastai su antsëliu.

Dël lëto vystymosi rytinius oþiarûèius galima sëti be antsëlio. Ankðtinës þolës

94

dažniausiai sëjamos grynos, be varpiniø þoliø. Sëklø áterpimo gylis 0,5-1 cm. Maþiau

derlingose, piktþolëtesnëse dirvose sëjama 11,5-15 cm, ðvaresnëse 23-30 cm

tarpueiliais.

6 lentelë. Ankðtiniø þoliø sëkliniø pasëliø derlingas amþius ir sëklos norma

Ankðtinëms þydint atveþamos bitës. 1 ha reikia 1-4 ðeimø bièiø, priklausomai 2nuo dobilø galvuèiø/m .

Sëklø nuëmimo laikas nustatomas pagal galvuèiø subrendimà: baltøjø dobilø

65-70%, raudonøjø ankstyvøjø dobilø 70-80%, raudonøjø vëlyvøjø dobilø - 80-90%.

Liucernø nurudavusiø ankðteliø skaièius - 80%, esparcetø, kai nuruduoja 3/4 .

Oþiarûèiai dorojami, kai pusiau nurudusiø ar rudø kekiø bûna apie 90%.

Ankstyvieji raudonieji dobilai

Raudonieji dobilai sëklai daþniausiai sëjami gryni, taèiau piktþolëtesnëse

dirvose galima ámaiðyti varpiniø þoliø. Tinkamiausia varpinë þolë yra paðarinis

motiejukas, kurio á sëklos miðiná gali bûti dedama iki 20%. Pašarinius motiejukus

galima keisti tikraisiais eraièinais, taèiau ðiuo atveju raudonøjø dobilø sëklø derlius

bûna maþesnis. Raudonøjø dobilø sëja su varpinëmis þolëmis padeda apsaugoti

laukus nuo piktþoliø.

Ûkiuose áprasta sëti labai dideles sëklos normas. Taip daþniausiai daroma dël to,

kad neþinoma sëklos ûkinë vertë, arba laukai yra piktþolëti. Laikantis agrotechnikos

reikalavimø ir sëjant 100 procentinës ûkinës vertës sëklà, hektarui pakanka iðberti ir

6-9 kg sëklø. Pasëjus 18 kg/ha sëklos derlius gaunamas maþesnis, nei pasëjus 6 ar 9

kg/ha, nes augalai per daug iðsikrûmija ir mažiau užaugina produktyviø galvuèiø (7

lentelë).

Ið kurios þolës imti raudonøjø dobilø sëklà?

Raudonøjø dobilø sëkla yra imama ið pirmosios ir antrosios þolës. Ið pirmosios

95

Kada atnaujinti þolynà

Ankðtinës þolës Naudojimo sëklai trukmë Sëklos norma kg/ha Raudonieji dobilai 1–2 metus 6-9 Baltieji dobilai 1 metus 3-4 Rausvieji dobilai 1 metus 4-5 Liucernos 2–3 metus 6-9 Sëjamieji esparcetai 3–4 metus 60 Rytiniai oþiarûèiai 4 metus ir ilgiau 15-20 Paprastieji garždeniai 2 ir daugiau metø 8

þolës sëkla imama, kai dobilai yra maþai piktþolëti ir vidutinio veðlumo, kai nëra

pavojaus, kai dobilai gali iðgulti. Ið antrosios þolës sëkla imama, kai dobilai yra

piktþolëti, labai veðlûs arba pavasará uþskurdæ.

7 lentelë. Sëklos normos átaka raudonøjø dobilø sëklø derliui

Viena ið pagrindiniø sàlygø imant sëklà ið antrosios þolës yra pirmosios þolës

pjovimo laikas. Pirmàjà þolæ patartina sudoroti per birþelio mënesio pirmàjà savaitæ.

Pjaunant anksèiau, tai yra nuo geguþës 25 iki birþelio 1 dienos, gaunamas maksimalus

sëklø derlius, o blogais metais galima gauti iki 70 kg/ ha sëklø.

Baltieji dobilai

Sëjami anksti pavasará 12-15 cm arba 24-30 cm tarpueiliais. Tankiau sëjami gali

uþauginti maþiau sëklos. 1 ha sëjame 4-5 kg sëklø. Sëjant reèiau pakanka 3-4 kg.

Pirmiausiai sëjamas antsëlis, dobilai ásëjami skersai eiluèiø. Jei prieð sudygimà

palyja, plutelë sutrupinama volu. Akëti negalima. Vidutinio sunkumo ir sunkesnëse

dirvose sëklà áterpti 0,5, lengvesnëse 1-1,5 cm.

Baltøjø dobilø sëklinius pasëlius geguþës mënesio pabaigoje verta nupjauti 5-10

cm aukðèiu. Nesuspëjus - birþelio 1 ar 2 savaitæ dar galima pakirpti virðûnëles 5 cm

aukðèiu. Taip sunaikinamos piktþolës ir sustabdomas baltøjø dobilø þëlimas, kad

neiðgultø ir nesupûtø. Masë paliekama. Þydëjimo metu atveþamos bitës - 2-4 2 ðeimos/ha. Pasëlis yra geras, jei 1 m þydi 800 dobilø.

Rausvieji dobilai

Sëjos laikas - pavasaris, kartu su javais. Sëjama 15-20 cm. tarpueiliais. Sëklos

áterpiamos 0,5-1 cm gyliu. Sëklos norma 4-5 kg/ha.

Sëjos metais rugpjûèio pabaigoje arba spalio antroje pusëje nupjaunamas ásëlis.

Sëklai paliekama 1-oji þolë. Jei labai geri metai, galima nupjauti virðûnes. Sëklos

pradedamos imti, kai paruduoja 60-80 % galvuèiø. Netinka imti ið pradalgiø, nes labai

byra sëkla.

96

Sëklos norma kg/ha Raudonøjø dobilø sëklø derlius kg/ha 3 251 6 312 9 287 12 247 15 226 18 265

EKOLOGINIO ÛKIO GYVULIAI IR PAUKÐÈIAI

GALVIJØ VEISLIØ PARINKIMAS

Ekologiniuose ûkiuose gyvuliai turi augti sveiki ir duoti kokybiðkà produkcijà,

todël pirmenybë teikiama vietinëms, gerai prisitaikiusioms prie vietos sàlygø

veislëms. Be to, ekologiniuose ûkiuose nesiekiama labai didelio gyvuliø produkty-

vumo. Vidutinio produktyvumo gyvuliai bûna atsparesni, tvirtesnës konstitucijos ir

maþiau serga.

Lietuvoje seniai veisiami Lietuvos juodmargiø ir Lietuvos þaløjø veisliø galvi-

jai. Abiejø veisliø gyvuliai gana produktyvûs, gerai prisitaikæ prie vietiniø sàlygø.

Savarankiðka veislë pripaþinta 1951 m. Sudaro apie 60% pas mus veisiamø

galvijø. Veisiami pietø, pietvakariø, vakarø ir vidurio Lietuvoje, todël parenkant

veislæ, reikëtø á tai atsiþvelgti.

Lietuvos juodmargiai turi daug Olandijos juodmargiø kraujo ir yra jiems

bûdingo kûno sudëjimo. Suaugusios karvës sveria 550 kg ir daugiau. Jø aukðtis ties

ketera siekia 129 cm, krûtinës gylis - 69-70 cm, jos plotis 48-50 cm, apimtis - 197-199

cm, klubø plotis - 54-55 cm, ástriþas liemens ilgis - 155 cm. Suaugæ buliai sveria 950-

1000 kg. Tik atvesti verðeliai sveria 32-36 kg. Vëliau prieauglis sparèiai auga ir greitai

bræsta. Gerai ðeriami ir priþiûrimi buliukai per mënesá priauga po 20-24 kg ir 18

mënesiø amþiaus sveria 420-460 kg, o to paties amþiaus telyèios - 370-400 kg.

Racionaliausia pradëti mësai auginti tokiø gyvuliø prieauglá, atvestà kovo,

balandþio mënesiais. Tuomet tinkamiausiai panaudojamos ganyklos. Atvestus

verðelius reikëtø laikyti prie karviø ir atjunkyti 78 savaièiø. Karviø nemelþti.

Ganykloje karves ir verðius laikyti kartu, kad prieauglis prieitø paþásti.

Kaip savarankiðka veislë patvirtinta 1951 m. Sudaro apie 40% Lietuvoje

veisiamø galvijø. Auginami ðiaurës, rytø ir ið dalies pietryèiø rajonuose.

Lietuvos þalieji turi daug Danijos þaløjø veislës galvijø kraujo. Pagal kûno

sudëjimà artimesni pieniniams galvijams. Suaugusios karvës sveria 520-550 kg,

97

Lietuvos juodmargiai

Lietuvos þalieji

buliai - 830-900 kg. Tik atvesti verðeliai sveria 32-34 kg. Karviø aukðtis ties ketera

128-129 cm, krûtinës gylis 69-70 cm, jos plotis 46 cm, apimtis 194 cm, klubø plotis

51-52 cm, ástriþas liemens ilgis -156 cm.

Ðios veislës galvijø spalva turi keletà atspalviø - nuo prinokusios vyðnios

raudonumo iki dvylos. Pasitaiko galvijø ðviesesne nugara, ðviesesniu þiedu apie

snuká, baltu teðmeniu, o kartais ir balta papilve.

Lietuvos þalieji yra neblogø mësiniø savybiø. Gausiai ðeriami 18 mënesiø

buliukai uþauga 420-450 kg, o kai kurie galvijai net 500 kg svorio.

Lietuvos juodmargius kryþminti su Lietuvos þalaisiais nederëtø, nes sunku

numatyti, kokià spalvà paveldës artimiausiø karviø palikuonys. Tai gali sudaryti

sunkumø realizuojant veislines telyèias. Jeigu savininko nepatenkina turimos veislës

gyvuliai (pavyzdþiui, jø produktyvumas), gerinti galima su vienos ar kitos veislës

giminingø uþsienietiðkø veisliø galvijais.

MËSAI AUGINAMØ GALVIJØ VEISLËS

Mësinë galvijininkystë plëtojama ekologiðkai jautriose teritorijose, kur daug

pievø ir ganyklø, trûksta lëðø didesniems kapitaliniams ádëjimams.

Specializuotø mësiniø veisliø galvijø mësa skani. Ji priskiriama vertingiausiems

maisto produktams.

Aukðtà galvijienos, gaunamos ið mësiniø veisliø galvijø, kokybæ veikia du

veiksniai. Pirmas - ilgametë galvijø atranka pagal raumenø iðsivystymà tose kûno

dalyse, ið kuriø gaunama mitybiniu poþiûriu vertingiausia mësa. Veisiant juos

ðimtmeèiais grynuoju veisimu ðios savybës nuolat perduodamos palikuonims.

Antras - gyvuliø ðërimas ir laikymas. Mësiniø veisliø galvijø prieauglis 6-8 mën.

gauna vertingiausià produktà - motinos pienà. Ðis laikotarpis sutampa su intensy-

viausiu raumenø augimo ir baltymø sintezës periodu galvijø organizme. Mësiniai

galvijai didesnæ metø dalá bûna ganykloje. Þolë sàlygoja pageidaujamos kokybës

raumenø ir jø baltymø formavimàsi.

Mësiniø galvijø ypatumai:

!geras prisitaikymas gyventi ávairiomis klimatinëmis sàlygomis;

! nereiklûs laikymui;

!gerai išnaudoja pievas ir ganyklas;

!maþos darbo sànaudos produkcijos vienetui;

!didelë augimo sparta, naudojant maþai energijos turinèius racionus;

!aukšta skerdienos išeiga;

!aukšta skerdienos kokybë;

!kokybiðka mësa.

98

Dël ilgos kryptingos atrankos mësiniø veisliø galvijai yra stiprios konstitucijos ir

labai gerai prisitaiko ávairiomis klimatinëmis sàlygomis. Þiemos pradþioje gyvuliai

apauga ilgais plaukais, áskaitant ausis ir teðmená. Be to, ganyklinio laikotarpio

pabaigoje sukaupia daug poodiniø riebalø, todël jie nesunkiai iðgyvena ilgai

trunkanèius ðalèius (iki -30°C) bei didelius karðèius, nereikia kapitaliniø statiniø jiems

laikyti.

Mësinës galvijininkystës efektyvumas daug priklauso nuo veislës parinkimo

atitinkamai gamtinei - ekonominei zonai.

Britø veislës* (Herefordai, Aberdynø-angusai, Ðorthornai, Galovëjai ir jø

miðrûnai). Ðiø veisliø galvijai pasiþymi aukðtomis adaptacinëmis savybëmis

ávairiomis klimatinëmis sàlygomis, geru mësingumu ir greitu brendimu. Jø masë nëra

didelë. Verðeliai gimsta 26-34 kg. Skerdienos iðeiga 60-70 proc. Buliukus mësai

realizuoja 450-600 kg. Mësa skani.

Prancûzø-italø veislës (Ðarole, Menanþø, Limuzinø, Kianø).

Tai labai stambûs gyvuliai ilgà intensyvaus augimo periodà, vëliau bræsta, todël

juos galima auginti didesnës realizacinës masës (600-700 kg). Buliukai intensyvaus

augimo laikotarpiu per parà gali priaugti po 2-2,5 kg. Verðeliai gimsta stambûs - 40-55

kg. Skerdienos iðeiga - 60-67 proc., mësa neriebi, baltyminga, skani.

Zebø kilmës veislës (Santa-Gertrûda, Brangus ir kt.).

Ðios grupës gyvuliai gana stambûs, gerai prisitaikæ karðtam klimatui ir atsparûs

parazitinëms kraujo ligoms*.

Šarole. Tai sena, viena populiariausiø mësiniø galvijø veislë pasaulyje, išvesta

Prancûzijoje. Ðios veislës gyvuliai stambûs, ramûs. Bræsta vëlokai, todël jø prieauglá

mësai realizuoja 600-700 kg ir didesnës masës. Ðarole veislës gyvuliai gerai ëda

paðarus, ið jø gaunama daug skanios ir baltymingos mësos. Spalva balta su gelsvu

atspalviu. Nagai, ragai ir nosies veidrodëlis vaðko spalvos. Karvës pieningos, todël

nujunkomi 7-8 mën. amþiaus verðeliai bûna gerai iðsivystæ ir didelës masës.

Ðarole veislës galvijai Lietuvoje, kaip ir uþsienio ðalyse, veisiami grynuoju

veisimu ir plaèiai naudojami kryþminimui su pieniniø, pieniniø-mësiniø ir mësiniø

99

Mësiniø galvijø veislës

* Jukna È., Jukna V. Mësiniø galvijø auginimas. K. 2004. 134 p.

veisliø galvijais.

Ekologiniuose ûkiuose, kurie turi derlingas þemes, geras ganyklas ir galimybæ

pasigaminti uþtektinai kokybiðkø þoliniø paðarø, Ðarole veislës galvijai laikomi

vienais ið perspektyviausiø. Jie priskiriami intensyvios gamybos veislëms ir juos gali

auginti, kaip minëta, tik turintys gerø kultûriniø pievø ar ganyklø bei koncentruotø

paðarø ekologiniai ûkiai.

Limuzinø, Simentaliø veislës priskiriamos intensyvios gamybos veislëms, kaip

ir minëta, Ðarole.

Lietuvoje gana populiarûs Abrakø veislës mësiniai galvijai. Jie priskiriami

pusiau intensyvioms gamybos veislëms. Viena seniausiø ir pasaulyje paplitusiø

Herefordø mësiniø galvijø veislë. Ði veislës priskiriama vidutinio intensyvumo

veislëms, kaip ir Aberdynø - angusai bei Ðorthornai.

Galovëjai - viena seniausiø mësiniø galvijø veisliø, iðvesta Ðkotijoje ið

vietiniø galvijø. Veislë formavosi kalnuotoje drëgno klimato vietovëje, kur nekarðtos

vasaros ir neðaltos þiemos. Jie beragiai, juodos, daþnaiðiek tiek á rudumà spalvos.

Galvijø plaukai ilgi, þiemà kartais siekia iki 20 cm. Dabar yra nedidelë populiacija taip

vadinamøjø apjuostøjø galovëjø. Jø liemuo per vidurá lyg apjuostas balta juosta. Ilgi

plaukai ir gausus pûkas apsaugo gyvulius nuo ðalèio. Jie daþniausiai iðtisus metus

laikomi po atviru dangumi. Karvës ilgaamþës. Galovëjai priskiriami greitai

bræstanèiø galvijø veislëms. Galovëjai labai nereiklûs þolynams, iðtvermingi,

todël jie labai tinka ganyti nenaðiuose dirvoþemiuose.

Galovëjø mësa skani. Skerdienos išeiga 62-65 proc.

Galovëjai veisiami grynuoju veisimu ir naudojami kryþminimui. Verðeliai

gimsta smulkûs, todël karvës verðiuojasi labai lengvai.

Galovëjai priskiriami ekstensyvios gamybos veisliëms.

Iki ðiol mësai buvo penimi pieniniø mësiniø veisliø Lietuvos juodmargiai ir

Lietuvos þalieji galvijai. Ðiø galvijø mësa yra sausoka, peraugusi jungiamuoju

audiniu. Riebalai bûna susikaupæ skerdienos pavirðinëje bei vidinëje pusëje (ruoðiant

kulinarinius gaminius, sunku juos paðalinti).

100

Kokybiðkesnë, kaip minëta, specializuotø mësiniø galvijø arba miðrûnø su jais

mësa. Penint tokius gyvulius, riebalai kaupiasi tarp raumeniniø skaidulø, gaminama

marmuriðka mësa, turinti didelæ paklausà. Miðrinti patartina su Ðarole, Limuzinø

veislës galvijais. Kartu dera priminti, kad Ðarole buliø palikuonys bûna stambûs, todël

karvës sunkiai verðiuojasi, neretai bûna rimtø komplikacijø. Miðrinti galima atrinkus

stambias, 3 - 4 laktacijos, lengvai besiverðiuojanèias karves. Ûkininkaujantys

Lietuvos þaløjø galvijø veisimo zonoje, be minëtø veisliø, miðrinti gali ir su Santa

Gertrûdos veislës buliais.

Pastaruoju metu á Lietuvà áveþta nemaþai Aubrakø veislës galvijø. Jie

beveik visiðkai nereikalauja koncentratø. Ðiuo poþiûriu tai didelis pranaðumas,

ypaè svarbus ekologiniuose ûkiuose, plëtojant ekologinæ galvijininkystæ.

GALVIJØ LAIKYMAS

Ðiuo metu labai daug diskutuojama, kokià galvijø laikymo sistemà pasirinkti.

Daugiau teigiamø vertinimø sulaukë palaido gyvuliø laikymo sistemos ðalininkai. ES

Gyvulininkystës reglamentas ekologiniuose ûkiuose rekomenduoja palaidà galvijø

laikymà. Galvijai turi turëti galimybæ laisvai judëti, ilsëtis, tenkinti visus dar iðlikusius

instinktus.

Ðiuo metu ekologiniuose ûkiuose gali bûti taikomi tokie galvijø laikymo bûdai:

1. Palaidas laikymas. Galimi variantai:

! palaidas laikymas ant gilaus kraiko;

! palaidas laikymas ant pusiau gilaus kraiko;

! palaidas laikymas ant kraiko su nuolaidþiomis nutrypiamomis grindimis;

! palaidas laikymas boksuose (kombinuotose boksuose).

2. Pririðtø galvijø laikymas.

Laikymo sistemos bûdo parinkimas priklauso nuo daugelio veiksniø, svarbiausi

numatomø laikyti gyvuliø skaièius, naudojami árengimai ir aprûpinimas ðiaudais.

Perspektyvus, bet kol kas maþai taikomas Lietuvoje, nors statant naujas karvides,

vis daþniau ûkininkai pasirenka palaidà karviø laikymo bûdà. Zoohigieniniu poþiûriu,

karviø laikymas boksuose visiðkai tinkamas. Taip laikomos karvës gali daugiau ir

laisviau judëti, todël bûna sveikesnës, reèiau serga. Karviø, laikomø boksuose,

nereikia raiðioti ir paleidinëti nuo saitø, ðërimas, girdymas, melþimas, mëðlo ðalinimas

visiðkai mechanizuojami, todël gyvuliams priþiûrëti reikia maþiau þmoniø. Be to,

greièiau pastebimos rujojanèios karvës, jos lengviau verðiuojasi ir reèiau pasitaiko

101

Ar perspektyvus ðalyje

palaidas laikymo bûdas?

komplikacijø po verðiavimosi. Taèiau pasitaiko daugiau traumø: palaidos karvës

daþnai susiþaloja besibadydamos, besistumdydamos, paslysta ir pan. Gyvulius

palaidai laikyti reikia pratinti nuo maþens, t. y. atitinkamai laikant prieauglá.

Laikant gyvulius palaidus, reikia ávertinti tai, kad ðienu, silosu gyvuliai vieno-

dai ðeriami iki soties ið grupiniø ðëryklø. Geriausiai, kai koncentruotøjø paðarø

paros daviná karvë suëda per 5 - 6 kartus. Ðá reikalavimà gerai tenkina kompiu-

terizuotos ðëryklos. Stambiose fermose karviø grupës turi bûti sudaromos atsi-

þvelgus á apsiverðiavimo laikà ir produktyvumà. Karvës turi bûti kuo maþiau varinë-

jamos ið vienos grupës á kità. Ypaè svarbu iðlaikyti pastovias nekeièiamas grupes per

pirmuosius keturis laktacijos mënesius, kol primilþiai patys didþiausi. Ið palaidø

karviø grupës bûtina iðskirti ðlubuojanèias ir kitas, nors ir lengvai serganèias, karves.

Palaidos karvës laikomos grupëmis (iki 50-60 gyvuliø). Naujas grupes for-

muoti reikëtø ið tuo paèiu laiku apsiverðiavusiø karviø. Be to, svarbu, kad jos bûtø

maþdaug vienodo produktyvumo. Palaidas karves grupuoti reikia labai atsakingai ir

kuo reèiau, nes kol apsipranta, praeina 5-8 dienos. Per ðias dienas primilþis bûna

maþesnis 10 - 20%, o kartais lieka toks visà laikà. Karves grupuoti geriausiai soèias, t.

y. tuoj po ðërimo, nes alkanos ir netelpanèios prie ëdþiø bûna agresyvios.

Siekiant, kad karvës viena kitos nesuþalotø ragais, reikia nupjaustyti jø galus,

kad bûtø buki. Ekologinio ûkininkavimo taisyklës nedraudþia paðalinti ragø uþuo-

mazgø verðeliams. Nuragintos karvës bûna ramesnës, sumaþëja psichologinë átampa.

Pastaruoju metu pasaulyje vis populiaresnis tampa palaidas (boksinis) karviø

laikymo bûdas. Boksas padaro karvës, telyèios guoliavietæ jaukesnæ, taèiau padidina

tvarto kainà. Tradiciniai boksai lankstomi ið 50 mm skersmens cinkuotø vamzdþiø.

Norint sumaþinti kainà, boksai kartais gaminami ið medþio (tàðeliø, karèiø).

Bokso grindys gali bûti betoninës arba suplûktos ið þemës ir kreidos, padarytos

su 2-4% nuolydþiu á mëðlo tako pusæ ir 15 - 20 cm iðkeltos virð jo. Boksas kreikiamas

arba iðklojamas guminiais kilimëliais. Kreikiant bokso grindø gale árengiamas

slenkstelis kraikui sulaikyti.

Ðiaudai - pigiausias kraikas. Geriausiai naudoti smulkintus ðiaudus, nes jie

sugeria 25% daugiau srutø. Maþiausias ðiaudø sluoksnio storis 5 cm. Naujais ðiaudais

papildoma 3 kartus per savaitæ, o uþterðti ðiaudai nustumiami á mëðlo takà 2 kartus per

dienà. Galima naudoti ir kitas kraiko rûðis: pjuvenas, medþio droþles, smëlá.

Norint karves laikyti pririðtas, pirmiausia reikia tinkamai árengti stovëjimo

vietas (perdarynes). Jos gali bûti trumposios ir ilgosios . Trumposios stovëjimo vietos

bûna 11,8 m ilgio ir 1,1-1,3 m ploèio, o ilgosios - 1,90-2,25 m ilgio ir 1,2-1,5 m ploèio.

102

Pririðtas karviø laikymo bûdas

Ilgosiose stovëjimo vietose karvës nepasiekia mesti iðmatø ant mëðlo transporterio,

todël já turi nuvalyti priþiûrëtojai. Be to, gulëdamos neðvariose vietose, karvës

susiterðia teðmená ir uþpakalinæ kûno dalá, todël melþiant susidaro papildomø

sanitariniø problemø. Trumposios stovëjimo vietos praktiðkesnës, bet nepatogios

stambioms karvëms jos daþniau susiþaloja uþpakalines kojas, o verðingoms gali

iðkristi makðtis.

Tam, kad greta stovinèios karvës viena kitai netrukdytø, neuþmintø teðmens arba

iðmatomis neterðtø gretimos stovimosios vietos, jos viena nuo kitos atitveriamos 1/2 -

2/3 stovimosios vietos ilgio ir 0,9-1,0 m aukðèio pertvaromis, jos daþniausiai

daromomis ið lenktø metaliniø vamzdþiø.

Kiekvienai karvei turëtø tekti 70-80 cm ëdþiø ilgio. Trumpøjø stovimøjø vietø 0 ëdþios dugnas turi bûti grindø lygyje arba 3-5 cm aukðèiau uþ jas, su 0,05 nuolydþiu

vandeniui nutekëti. Ëdþiø sienelë nuo karvës pusës turi bûti ne daugiau kaip 15-20 cm

aukðèio, kad netrukdytø gulinèiai karvei galvà laikyti virð ëdþiø.

Ilgøjø stovimøjø vietø ëdþiø dugnas daromas apie 25 cm aukðèiau uþ grindø lygá.

Priekinë sienelë nuo karvës pusës gali bûti aukðtesnë (kaip trumpø stovëjimo vietø),

nes karvë guli atsitraukusi nuo lovio.

Karvës girdomos ið automatiniø girdyklø, jos daþniausiai árengiamø ties

ëdþiomis arba prieð jas. Viena gëralinë árengiama dviems karvëms.

Saitai karvëms riðti stovimose vietose turi bûti lengvi, tinkamo ilgumo, kad

netrukdytø gyvuliams gulti ir stotis, siekti paðarà ëdþiose ir vandens gëralinëse.

Trumposioms stovëjimo vietoms tinkamiausi Grabnerio konstrukcijos saitai

,5

m). Ekologiniuose ûkiuose trumpàjà grandinæ, dedamà ant karvës kaklo, reikëtø

pakeisti odiniu dirþu. Daug reèiau daromi pavalkiniai saitai Ilgosioms

stovëjimo vietoms tinkamiausi saitai - dviðakë grandinë, tvirtinama prie grindø. Èia

taip pat, kaip ir riðant Grabnerio bûdu, grandinës dalá ant kaklo reikëtø pakeisti odiniu

dirþu. Toks pririðimo bûdas leidþia karvëms gana laisvai jaustis, jos reèiau susiþaloja

uþpakalines kojas, taèiau iðmatas meta stovëjimo vietose.

Pagal Ekologinio ûkininkavimo taisykles, taikant pririðtø karviø laikymo

sistemà, reikia reguliariai karves leisti á laukà. Tai reikëtø daryti bent du kartus per

savaitæ.

(6

pav., A). Jie susideda ið dviejø metaliniø grandiniø: ilgosios (1,5 m) ir trumposios (0

(6 pav., B).

103

Ekologiniame ûkyje,

lkarvës, laikomos pririðtos,

turi bûti reguliariai iðlei-

dþiamos á laukà

Stovëjimo vietos vaizdas

ið ðono karvei gulint:

1. ribotuvas

2. automatinë girdykla

3. šiurkštus paviršius

4. bendras guoliavietës ilgis

Stovëjimo vietos vaizdas ið

ðono karvei stovint:

1. ástriþas liemens ilgis

2. mentës gumburas

3. grandinë su dirþu

4. naudingas guoliavietës

ilgis

5. bendras guoliavietës ilgis

6. ëdþios

5 pav. Trumposios karviø stovëjimo vietos árengimas

Pagal ES 1804/99 reglamentà, iðimties tvarka laikyti gyvulius pririðtus galima

tuose pastatuose, kurie jau buvo eksploatuojami iki 2000 m. rugpjûèio 24 d. Ðià iðimtá

turi patvirtinti kontrolës ástaiga, ir ji gali bûti taikoma iki 2010 m. gruodþio 31 d.

Ekologinis gyvuliø laikymas - nauja sàvoka. Ekologiniuose ûkiuose taikomi

naujausi gyvuliø laikymo mokslo laimëjimai, maþinama rankø darbo, diegiamos

naujos technologijos ir laikymo sistemos. Visos ðios priemonës nukreiptos gyvuliø

gerovei uþtikrinti.

Pastatai, kuriuose laikomi gyvuliai, turi atitikti zoohigieninius sanitarinius

reikalavimus, keliamus kiekvienai rûðiai, taip pat uþtikrinti saugø darbà þmonëms.

Tvartai ir jø aplinka turi atitikti gamtosaugos reikalavimus.

104

Tvartai

6 pav. Grabnerio konstrukcijos saitai (A) ir pavalkiniai saitai (B)

Vienas chemizuoto ir ekologinio ûkio fermø skirtumø yra tai, kad ekologiniø

ûkiø gyvuliams turi bûti skiriama daugiau ploto tvarte ir mociono aikðtelëse.

Seni tvartai daþnai neatitinka dabartiniø reikalavimø, todël jie turi bûti

rekonstruojami arba nugriaunami. Senos statybinës medþiagos gali bûti naudojamos

naujø statybiniø konstrukcijø formavimui. Statant naujus pastatus labai svarbu

atsiþvelgti á visas gyvuliø grupes, pvz.: áruoðiant patalpas galvijams reikia numatyti

vietas jaunikliø atsiradimui, jø laikymui, karviø melþimui, pieno apdorojimui ir t. t.

7 pav. Lengvø konstrukcijø tvartuose karvës laikomos ant gilaus kraiko

105

A B

Ðiuolaikiniø tvartø pas-kirtis - apsaugoti gyvulius nuo nepalankiø aplinkos veiksniø, uþtikrinti laisvà judëjimà ir poilsá

Naujai statomiems pastatams svarbu tinkamai parinkti statybines medþiagas,

kad jos bûtø netoksiðkos, nelaidþios ðilumai, neþalotø gyvuliø, tuo paèiu bûtø pigios,

gerai valomos ir dezinfekuojamos.

Be to, labai svarbu, kad naujos statybos nedarkytø kraðtovaizdþio ir harmoningai

ásilietø á aplinkà, todël reikëtø papildomai atkreipti dëmesá á patalpø formà, medþiagas

ir spalvas. Gyvulys turi turëti sàlygas laisvam judëjimui ir poilsiui.

Pastaruoju metu pasaulyje paplitæs palaidas karviø laikymas pusiau atviruose

lengvø konstrukcijø pastatuose. Tokiø karvidþiø yra ir Lietuvoje. Ðis laikymo bûdas

geras tuo, kad karvës gali daug judëti, iðeiti á laukà, ilgiau bûti gryname ore, gauti

daugiau saulës spinduliø. Taèiau toks laikymo bûdas moksliniu poþiûriu Lietuvoje

maþai tyrinëtas. Pirminiais duomenimis, esant labai nepastoviam mûsø kraðto klima-

tui (staiga besikeièianèios temperatûros, didelis vëjas ir santykinis oro drëgnumas),

lengvø konstrukcijø tvartuose karves geriau tiktø laikyti ant gilaus ar pusiau gilaus

kraiko ( 7 ).

Vienas tinkamiausiø tvarto variantø, kuris patikrintas Estijoje, neblogai apsau-

gantis gyvulius nuo þvarbaus vëjo ir pustymo, pateiktas 8 paveiksle. Nagrinëjant

pateiktà schemà, aiðkëja tvarto statybos, árengimø ir eksploatacijos ypatumai.

Karvidës karkasas ið rastø, sienos ið viengubø lentø, stogas - ið skardos ar ðiferio

lakðtø su skaidraus plastiko intarpais, per kuriuos apðvieèiama patalpa.

Vertikaliø atramø (ràstø) galai ábetonuoti á stulpinius betoninius pamatus, prieð

tai impregnavus, kad nepûtø. Iðilginiø sienø apaèia apsaugota gelþbetoninëmis

plokðtëmis ar lentø sienelëmis, kad ðalinant mëðlà krautuvas nesulauþytø sienos ir

prie jos nesiliestø mëðlas. Tvartui vëdintis palëpëse palikti 15 cm ploèio plyðiai, o

kraige 30-40 cm ploèio plyðys. Ðie plyðiai ir ðalèiø metu atviri, todël jokie regu-

liavimo átaisai nerengiami.2Gyvuliai laikomi grupëmis ant gilaus kraiko. Guolio vietos plotas - 10 m /karvei

2(maþiausias leistinas 6 m /karvei). Per parà gyvuliui sukreikiama apie 7-12 kg ðiaudø.

Ið karviø sekcijos mëðlas krautuvu ðalinamas kartà per metus, vasarà, iðveþus karves á

ganyklas. Tada mëðlo sluoksnis bûna apie 1,3 - 1,5 m storio. Mëðlo takas

nekreikiamas. Nuo jo mëðlas kartà per parà iðstumiamas buldozeriu á mëðlidæ. Kai

temperatûra nukrenta þemiau 10° C ðalèio, mëðlas take priðàla ir vël buldozeriu

ðalinamas tik atðilus. Ið telyèiø sekcijø mëðlas ðalinamas daþniau, nes èia atskiro

mëðlo tako nëra, todël ðiaudai greièiau uþsiterðia.

Gyvuliams girdyti árengiamos girdyklos, prijungiamos prie po grindimis

patiestø vandentiekio vamzdþiø. Net ir dideliø ðalèiø metu mëðlo temperatûra

pav.

106

Ðalta uþdara gili kar-

vidë

bûna apie 10°C ðilumos, todël vamzdþiai neuþðàla. Taip pat naudotinos apðiltintos

girdyklos, kuriose vanduo kartais paðildomas elektra.

8 pav. 30 vietø melþiamø karviø ir 30 vietø telyèiø, uþtrûkusiø karviø ðalta

karvidëA - melþiamø karviø guoliavietë, iðmëþiama kartà per metus; B - mëðlo takas, buldozeriu

valomas kasdien; C - ðërimo takas su ðërimo stalu; D - telyèiø, uþtrûkusiø karviø guoliavietë,

iðmëþiama kas mënesá; E - melþykla; F - pieno patalpa; G - inventorinë

1 - viengubø lentø sienos; 2 - skardinis, asbestcementinis stogas ; 3 - stoglangiai (skaidrûs

lakðtai)

Ëdþiø nëra. Silosas, ðienas sumetamas ðërimo tako ðone, kuris nuo mëðlo tako

atskirtas mediniais 50 cm aukðèio stulpais ir betonine pertvarële.

107

Gyvuliai melþiami apðiltintose ávairiø tipø melþyklose, jos gali bûti ðildomos

elektriniais bei kitais ðildytuvais.

Estijos þemës ûkio universiteto tyrimais nustatyta, kad ðaltoje karvidëje

prieauglio tvarte yra 2-6°C ðilèiau negu lauke. Kai lauke bûna 22°C ðalèio, tvarte- 16-

18° C ðalèio. Trumpalaikis ðaltis neturi didelës átakos produktyvumo rezultatams.

Tam tinka gilus, su nuoþulnia guoliaviete, seklus, bet kreikiamas tvartas. Ðiems

galvijams tinka uþdaras (su keturiomis sienomis) ir atviras (be vienos sienos arba su

atviru ðërimo taku) tvartas.

Mësiniø galvijø tvarto pavyzdys pateiktas 9 pav. Galvijai laisvai vaikðto

patalpoje ir diendarþyje. Tvartas kreikiamas, taèiau kol kraiko sluoksnis plonas,

gyvuliai ëdþias pasiekia uþlipdami ant 50 cm ploèio ir 25 cm aukðèio laiptelio.

Karvëms verðiuotis árengiami atskiri gardai su ëdþiomis papildomam verðeliø

ðërimui. Verðeliø gardø tvoroje daromos 70-80 cm ploèio landos verðeliams laisvai

áeiti ir iðeiti bet kuriuo paros metu.

9 pav. Mësiniø galvijø tvarto schema

108

1. Šërimo takas2. Guoliavietës3. Diendaržis

5.0

2.0

6.0

2.0

12

.26

.06.2

3

2

7.80

1

Mësiniai galvijai augi-

nami ðaltuose, bet su sau-

somis guoliavietëmis tvar-

tuose

Ganiavos sàlygos gyvuliams daug palankesnës negu tvartinio laikotarpio.

Saulës spinduliai, grynas oras, þalieji paðarai, judëjimas stiprina sveikatà, dël to

gyvuliai bûna produktyvesni, atsparesni ligoms.

Ganymo metu dienà karvës ganomos ganyklose, o vakare pargenamos á tvartà,

jame ðeriamos koncentruotais ir þaliaisiais paðarais, melþiamos. Vienur naktá jos

laikomos tvarte, kitur ganykloje.

Laisvasis ganymas yra toks, kai gyvuliai ganomi po visà ganyklà visà ganiavos

laikotarpá. Vaikðèiodami laisvai po ganyklà, gyvuliai renkasi skaniausià þolæ, todël

daug jos sutrypia, suterðia. Dël to blogëja þolyno botaninë sudëtis, plinta piktþolës.

Taigi ðis ganymo bûdas nëra pats tinkamiausias.

Aptvarinis ganymas yra toks, kai karviø bandai ganykla skirstoma á aptvarus.

Ganoma ið eilës kiekviename garde po kelias dienas. Aptvarai daþniausiai aptveriami

trijø eiliø viela. Virðutinë viela turi bûti lygi, kad neþalotø gyvuliø.

Aptvarinio ganymo gali bûti du variantai: normuojamas ir nenormuojamas.

Nenormuojamas ganymas yra toks, kai galvijai ganomi po visà aptvarà, o

normuojamas - kai aptvaras elektrine tvora dar dalinamas á maþesnius aptvarus ir

juose ganoma tik vienà dienà arba dalá dienos. Aptvaruose ganant gyvulius karðèiø

metu, jie turi turëti galimybæ pasislëpti nuo tiesioginiø saulës spinduliø (9 pav.).

Vanduo á ganyklas gali bûti tiekiamas vandentiekio vamzdþiais arba atveþamas

cisternomis. Vandens loviuose turi bûti pastoviai.

Riðtinis ganymas daþniausiai taikomas smulkiuose ûkiuose. Galvijai riðami 5 - 7

m ilgio grandinëmis uþ apynasriø. Riðti uþ ragø negalima. Gyvuliai perriðami á naujà

vietà 35 kartus per dienà. Girdoma ið kibirø arba ið loviø. Taip ganant reikia daug

rankø darbo, sunku mechanizuoti melþimà. Karðèiø metu karves reikia vedþioti á

pavësá.

VERÐELIØ LAIKYMAS

Verðiavimosi patalpa. Karvëms verðiuotis bûtina atskira patalpa - ðviesi, ðilta,

ðvari, gerai vëdinama. Verðiavimosi patalpa turi bûti tokio dydþio, kad ið karto tilptø

10 % tvarte laikomø pririðtø karviø ir 15% - palaidai laikomø. Patalpoje árengiamos

2,0 m ilgio ir 1,5 m ploèio perdarynës, o ekologiniuose ûkiuose geriau tiktø 2,5 m ilgio

ir 2,0 m ploèio gardai. Verðiavimosi gardus reikia gausiai pakreikti sausais ðiaudais.

Verðeliø profilaktoriumas. Maþi verðeliai kelias savaites yra labai jautrûs ir

laikomi blogomis sàlygomis daþnai suserga virðkinamo trakto ir kvëpavimo takø

ligomis. Pageidautina, kad verðeliai iki 14 dienø amþiaus ekologiniuose ûkiuose

109

Ganiava mûsø respub-likoje trunka nuo geguþës pradþios iki spalio pra-dþios, t.y. 145-155 dienas

Galimi 3 galvijø ganymo bûdai: laisvasis, aptvarinis ir riðtinis

gautø motinos pieno, todël juos bûtø galima laikyti kartu su motina, nors didesnio

produktyvumo karvëms iðkyla mastito pavojus. Verðeliams iki 14 dienø amþiaus, kol

jie girdomi motinos pienu, greta verðiavimosi patalpos árengiamas profilaktoriumas.

Jame verðeliai turi bûti laikomi grupiniuose garduose. Juos reikia gausiai kreikti geros

kokybës ðiaudais, reguliariai valyti, dezinfekuoti, gesintomis kalkëmis iðpurðkiant

sienas ir paèius gardus.

Verðidës. Europos ir kitø pasaulio valstybiø mokslininkai siûlo veisliniam ir

pakaitiniam prieaugliui statyti lengvos konstrukcijos, pusiau atviras, neðildomas,

gilias vienaeiles verðides ir jose daryti gardus. Gardai turëtø bûti árengti vienoje

verðidës pusëje, kad atidaromos durys nesudarytø skersvëjø. Zoohigieninë gardo

ploto norma kiekvienam verðiui, laikant grupiniu bûdu, tokia: 6 mën. amþiaus - 1,5-2 2 22,0 m , 6-12 mën. 2,5-3,0 m , 12-18 mën. 3,0 m . Gardø plotis turi bûti toks, kad

priekinës pertvaros, prie kurios tvirtinami loviai, kiekvienam verðiui tektø tiek: 36

mën. - 0,40 m, 6-12 mën. - 0,50 m, 12-18 mën. - 0,60-0,70 m. Ið kiekvieno gardo turi

bûti durys á mociono diendarþá. Diendarþis daromas toks, kad kiekvienam verðiui 2tektø ne maþiau kaip 45 m .

Apsiverðiavusiai karvei reikia leisti verðiukà aplaiþyti. Tada jis greièiau

nudþiûsta, nuo odos masaþo (laiþymo) intensyvëja kraujo apytaka, kvëpavimas ir kitø

organø funkcionavimas. Nuo verðeliø nulaiþyti gimdiniai skysèiai naudingi ir karvei:

greièiau susitraukia gimda ir atsiskiria placenta.

Ne vëliau kaip praëjus 0,5-1,0 val. po atvedimo verðeliui reikia sugirdyti 1,2-

1,5 l krekenø. Krekenose, ypaè pamelþtose pirmà kartà, bûna labai daug ávairiausiø

maisto medþiagø, ið jø ir biologiðkai aktyviø (gama globulino ir kt.), kurios didina

atsparumà patogeniniams mikroorganizmams.

Verðelius karviø garduose galima laikyti tol, kol jos duoda krekenø. Þásdamas

pats, verðelis gauna ðvarø, kûno temperatûros pienà, þindymas naudingas ir karvei.

Pieningø karviø verðeliai nepajëgia iðþásti, todël, jiems paþindus, teðmenyje likusá

pienà reikia iðmelþti, kad vëliau nesumaþëtø karviø pieningumas ar nesusirgtø

mastitu.

Verðelius atskirti nuo karviø galima dviem terminais: karvei nulaiþius verðelá

arba po 5-7 dienø, kai karvës nustoja duoti krekenø. Atskirti nuo karviø verðeliai

perkeliami á profilaktoriumà.

Ekologiniuose ûkiuose galima taikyti „vaikø darþelio“ principà iki 3-4 mën.

amþiaus. Parenkamos sveikos, ramios karvës ir joms duodama þindyti tiek verðeliø,

110

Verðeliai kelias savaites bûna labai jautrûs, todël blogai ðeriami, laikomi, priþiûrimi suserga virðki-namojo trakto ir kvëpavimo takø ligomis

kad kiekvienas per parà gautø po 4,0-4,5 kg pieno. Prie karviø auginami verðeliai bûna

sveikesni, geriau auga ir vystosi.

Vasarà ekologiniuose ûkiuose galima árengti verðeliø stovyklas. Joms vieta

iðrenkama netoli nuo verðidþiø, kad nereiktø statyti patalpø pienui ir vandeniui ðildyti.

Labai svarbu, kad aptvaruose bûtø gerai suþëlusi þolë. Daþniausiai rengiamos dvi

stovyklos - viena jaunesniems verðeliams (2-3 mën.), kita - vyresniems (3-6 mën.).

Tam, kad jaunesnieji verðeliai nuo vyresniøjø neapsikrëstø ligomis, jø stovyklos

neturi bûti greta. Sanitarijos taisyklës reikalauja, kad geriausiai stovyklas verðeliams

kiekvienais metais árengti naujoje, neuþkrëstoje vietoje.

Vasaros stovyklos verðeliams susideda ið aptvarø jiems ganytis ir paðiûriø slëptis 2nuo nepalankiø orø. Jaunesniems verðeliams pakanka 20-30 m ganyklos aptvare

2kiekvienam, nes jie þolës ëda maþai, o vyresniems skiriama po 30-50 m aptvaro.

Ganyklos aptvarus geriausiai aptverti vielos tinklu, taèiau jos neturint, tinka ir

kitokios medþiagos.

Paðiûrës statomos aptvarø galuose. Kiekvienam verðeliui reikia vidutiniðkai 21,5 m jos ploto. Paðiûrëse verðeliai turi rasti sausà ir ðiltà guolá, uþuovëjà nuo

skersvëjø, todël jos ið trijø pusiø aklinai apkalamos lentomis, o siena nuo aptvaro

pusës paliekama atvira. Paðiûrës sienoje nuo kelio pusës paliekamos durelës vaikð-

èioti darbuotojams, prie jos statomos ëdþios ðienui, kabinami loveliai koncen-

truotiems paðarams ir tvirtinami lankeliai kibirams.

KIAULIØ LAIKYMAS

Kiaulës ekologiniuose ûkiuose ðiek tiek konkuruoja su þmonëmis dël mitybos.

Joms palyginti reikia daug koncentruotø paðarø, bulviø ir kitø darþoviø. Tokio

augalinio maisto vartojimas bûdingas ir þmoniø mitybai, todël padidintas specialiøjø

paðarø poreikis ir savikaina ðiek tiek riboja kiaulienos gamybà ekologiniuose ûkiuose.

Kiaulës turi nemaþai laukiniø protëviø instinktø, ekologiniuose ûkiuose jos turi

bûti laikomos taip, kad galëtø juos tenkinti, t.y. knaisioti, laisvai judëti, bûti kuo nors

uþsiëmusios ir t. t. Kiaulës jautrios drëgmei, skersvëjams ir temperatûros

svyravimams, todël kiaulidës turi bûti ðiltos, ðviesios ir erdvios. Vasarà kiaules reikëtø

laikyti kuo ilgiau vasaros stovyklose, tam tikslui árengiant aptvarus ir kilnojamus

namelius.

Ekologiniø ûkiø tvartuose kiaules ekonomiðkiausia laikyti ant storo ðiaudø

kraiko. Taip laikant, þiemà nereikia papildomai ðildyti tvartø, gaunama daug

gero mëðlo. Vienam bekonui iðauginti (áskaitant parðavedþiø ir kuiliø kraikà) reikia

111

Verðeliø vasaros sto-

vyklos

Kiaulës ekologiniame û-kyje turi bûti laikomos taip, kad galëtø tenkinti lauki-niø protëviø instinktus: knaisioti, laisvai judëti, bû-ti visà laikà kuo nors uþ-siëmusios

apie 480 kg sausø ðiaudø. Jei nëra specialiai árengtø kiaulidþiø, galima sëkmingai

auginti kiaules ávairiose pastatuose ir vasaros stovyklose. Tuomet 80% ar net daugiau

parðeliø reikëtø gauti pavasará ir vasarà vasaros stovyklose. Geguþës mënesá atvestos

kiaulaitës kergiamos sausio mënesá, kad jos taip pat parðiuotøsi pavasará.

Tvartinio laikymo bûdo reikalavimai yra tokie, kad visø amþiaus grupiø kiaulës

nuolat galëtø iðeiti á laukà.

Uþdarose tipinëse kiaulidëse labai svarbu uþtikrinti gerà mikroklimatà. Tokie

tvartai turi bûti pakankamai ðilti, sausi, ðviesûs ir patogûs dirbti. Per didelis santykinis

oro drëgnumas ne tik kenkia gyvuliø sveikatai, bet ir pûdo medines tvarto dalis,

gadina inventoriø.

Tinkamà mikroklimatà kiaulidëse galima palaikyti árengus gerà ventiliacijà,

patogius gardus, apðvietimà ir pakreikus sausais pakratais.

Viena ið jø - kai yra dvi auginimo fazës ir du apsiparðiavimai kuo maþesniais

laiko tarpais. Tam reikia turëti izoliuotà parðiavimosi patalpà, kur parðeliai auginami

iki 4 mën. amþiaus, o vëliau pervaromi á kitas patalpas. Ûkyje, kuriame iðauginama

maþdaug 95 kiaulës, reikëtø turëti apie 21 m ilgio kiaulidæ su iðilgine siena per vidurá.

Vienoje kiaulidës pusëje árengiami 7 parðiavimosi gardai, o kitoje gardai kitoms

kiauliø grupëms

Tvartuose, kuriuose negalima kiauliø auginti dviem fazëmis, tenka auginti

pagal vienfazæ arba trifazæ technologijà. Kai technologija vienfazë, atvesti parðeliai

iðauginami tuose paèiuose garduose iki realizavimo, kai trifazë - nujunkyti parðeliai

pergrupuojami ir perneðami á kitas patalpas, vëliau jie dar kartà pervaromi á penimø

kiauliø sekcijas. Kiekvienà kartà pervarant ar pergrupuojant, sukeliama stresas.

Tvartuose kiaules geriausiai auginti ant gilaus kraiko: maþiau sunaudojama kuro

ir elektros energijos, ne taip uþterðiama aplinka. Taip auginamø kiauliø tvarto kritinë 0 0oro temperatûros riba yra nuo 5 iki 10 C, arba 5-10 C þemesnë, negu auginant kiaules

ant nekreikiamø grindø. Kritinë oro temperatûra priklauso nuo kiauliø amþiaus ir

.

112

Tvartà reikia statyti au-kðtesnëje, sausesnëje vie-toje, atokiau nuo ðalti-niuotø vietø. Pamatai turi bûti gerai izoliuoti, kad per juos á tvartà nepatektø pavirðinio vandens

Prieð statant naujas ar rekonstruojant senas kiau-lides, bûtina apsispræsti, kokià kiauliø auginimo technologijà pasirinksime

svorio, grupës didumo, santykinio oro drëgnumo, raciono. Auginant kiaules grupëmis

ant gilaus kraiko, galima visiðkai neðildyti tvartø, dël to kiauliø priesvoriai per parà

nesumaþëja. Svarbu pasiruoðti pakankamai kraiko ir pakreikti tiek, kad visiðkai

sugertø kiauliø ekskrementus.

Tvartuose gardø formavimui naudojamos pertvaros. Jos gali bûti metalinës,

gelþbetoninës, mûrinës, medinës. Gelþbetoninës ir mûrinës pertvaros ðaltos, medinës

brangios ir nestiprios, todël geriausios metalinës. Tarpai tarp vertikaliø virbø - 10-12

cm, o parðavedþiø su parðeliais gardø pertvarose - 45 cm. Gardø pertvaros ties

gulyklomis geriausios aklinos, nes tada kiaulës maþiau jà terðia iðmatomis.

Lovio virðaus plotis parðavedëms ir penimoms kiaulëms turi bûti 40 cm,

nujunkytiems parðeliams - 25 cm, þindomiems parðeliams - 15 cm, o dugnas 5-10 cm

siauresnis uþ virðø. Lovio kraðtas nuo gardo pusës turi bûti tokio aukðèio: kuiliams,

parðavedëms ir penimoms kiaulëms - 20 cm, nujunkytiems parðeliams - 15 cm,

þindomiems parðeliams - 10 cm. Lovio uþpakalinis kraðtas daromas 5-10 cm

aukðtesnis uþ priekiná, nes ësdamos ið tokio lovio, kiaulës maþiau iðdrabsto paðaro.

Skersinëmis lystelëmis lovys dalinamas á tiek skyriø, kiek grupëje laikoma kiauliø.

Loviai kiauliø garduose statomi pagal pertvarà nuo tako pusës, kad bûtø patogiau ir

lengviau dalyti paðarus.

Automatinës girdytuvës kiaulëms statomos gardo ðone, daþniausiai ties

mëðlo kanalu (transporteriu).

Gardas turi bûti pakankamo dydþio, kadangi parðavedþiø fiksavimas

ekologiniuose ûkiuose yra draudþiamas. Jame turi bûti árengta ðilta izoliuota parðeliø

zona, apðildoma specialiomis apðildymo lempomis arba panaudojant dëþutes.

Dëþutës padeda iðsaugoti parðeliø iðskiriamà biologinæ ðilumà ir jà panaudoti patiems

parðeliams ðildytis. Dëþutës gali bûti ávairiø konstrukcijø ir gaminamos pagal gardo

konfigûracijà. Dëþutës daromos ið 2,5-3 cm storio lentø, be dugno (kad nereikëtø

valyti) ir viduje gausiai kreikiamos. Kad parðeliai neiðdraikytø kraiko, padaromas

slenkstis. Pirmojo varianto dëþutës plotà ir tûrá galima reguliuoti perkeliama pertvara,

atsiþvelgiant á parðeliø didumà, ir taip geriau palaikyti ðilumà. Dëþutës virðus gali bûti

atidaromas ir virð jos pakabinama ðildomoji lempa. Jeigu parðelius reikia laikinai

atskirti, uþdaroma landa ir jie lieka dëþutës viduje. Antrojo varianto dëþutë pritaikyta

113

Loviai kiaulëms ðerti da-romi ið ávairiø medþiagø: perpjautø didelio skers-mens plieniniø vamzdþiø, storos skardos, gelþbeto-nio, mediniø lentø

Labai svarbu tinkamai

árengti parðavedës su par-

ðeliais gardà

0transformuojamiems gardams. Norint palaikyti optimalià temperatûrà (28-30 C)

pirmomis gyvenimo dienomis bei nuvilioti parðelius nuo parðavedës, kad jø

nenugultø, reikëtø (ypaè vësiuose tvartuose) pirmàsias 10 dienø papildomai ðildyti

ðildomosiomis lempomis. Jø neturint, galima naudoti 100 W elektros lemputes.

Pats parðavedës gardas padalintas á dvi dalis: viena dalis pakreikta ir

vadinama lizdu, kita - aktyvia zona, kurioje árengti lovys parðavedei, ëdþios

stambiems paðarams, girdykla ir automatinë ðërykla parðeliams, taip pat

atidaroma anga arba durys á mociono aikðtelæ ( pav.)

Kitoms kiauliø grupëms árengiami grupiniai gardai, turintys tris skyrius: poilsio

zonà (guoliavietæ), vëdimo vietà ir mociono aikðtelæ. Poilsio zona turi bûti gausiai

pakreikta šiaudais.

10 pav. Biologinës ðilumos dëþutës parðeliams (matmenys centimetrais)

PAUKÐÈIØ LAIKYMAS

Paukðèiø laikymo bûdai yra du: palaidai ir narveliuose. Ekologiniuose ûkiuose

paukðèius draudþiama laikyti narveliuose. Viðtoms reikalingos smëlio vonios,

vasaros metu dideli diendarþiai.

Daþniausiai laikomos aptvaruose. Ðiuo atveju prie viðtidës árengiami dideli 2pasivaikðèiojimo diendarþiai. Vienai viðtai turi tekti ne maþiau kaip 4 m diendarþio

10

114

Ekologiniame ûkyje de-deklës viðtos laikomos vi-siðkai laisvai arba ap-tvaruose

ploto. Viðtos taip pat turi turëti vietà, kur galëtø pasislëpti nuo tiesioginiø saulës

spinduliø ar lietaus. Pavësinë árengiama tarp diendarþio ir viðtidës. Deðimèiai viðtø 2turi tekti 1 m pavësinës ploto. Pavësinë gali bûti árengta paprasèiausiai pratæsus

2viðtidës stogo ðlaità. Viðtidëje reikia laikytis talpumo normø: 1 m grindø ploto

skiriama ne daugiau kaip 6 viðtoms. Ne maþiau kaip 30 - 50% viðtidþiø ploto turi bûti

kreikiama, kad viðtos galëtø pasikapstyti. Penkioms viðtoms turi tekti 1 m tupëjimo

strypo (laktos) ilgio nakties metu. Viðtidës turi bûti apðviestos natûralia ðviesa.

Apðvietimo trukmë neturi virðyti 15 valandø per parà.

Naujai statomø pastatø langø stiklø ir grindø ploto santykis (ðviesos

koeficientas) turi bûti 1:10, o anksèiau statytø 1:15.

Mësiniø viðèiukø auginimas

Mësiniai viðèiukai gali bûti laikomi stacionariuose (11 pav.) nameliuose ar

kilnojamuose (12 pav.) nameliuose.

Kilnojamø (mobiliø) nameliø diendarþio plotas labai priklauso nuo perkëlimo

daþnumo ir turi tenkinti minimalius reikalavimus.

11 pav. Stacionarûs nameliai mësiniams viðèiukams

2Stacionariuose nameliuose didþiausia laikymo norma10 viðèiukø 1 m .2Kilnojami nameliai penimiems viðèiukams neturëtø bûti didesni kaip 150 m .

Laikymo norma - 16 viðèiukø viename kv. m.

Mësai auginami viðèiukai jautrûs ávairiems aplinkos poveikiams, todël reikia

laikytis mikroklimato reikalavimø.

Laikantis paukðèiø laikymo reikalavimø bei higienos sàlygø, vandens paukð-

èiams turi bûti prieinami vandens ðaltiniai maudytis.

115

Prie stacionariø nameliø árengiami tokio dydþio diendarþiai, kad vienam

2viðèiukui tektø 11,5 m , be to jie dalijami á kelias dalis

Laikantis paukðèiø uþkreèiamø ligø profilaktikos, prieð naujà paukðèiø partijà

kruopðèiai iðvalomos, iðplaunamos ir iðdezinfekuojamos patalpos. Sienos, lubos,

pertvaros baltinimos ðvieþiai gesintomis kalkëmis, jeigu reikia, patalpos ir árengimai

remonuojami. Árengimus (girdyklas, lesalines, kità inventoriø) taip pat reikia

kruopðèiai iðvalyti ir iðdezinfekuoti. Negalima iðstumti ið paukðtidþiø mëðlo ir

palikti krûvoje ðalia tvarto. Mëðlà geriausiai krauti paèiose paukðtidëse mobiliais

krautuvais á tvarkingas priekabas, uþdengti brezentu, kad veþant neuþterðtø

teritorijos. Sveikø paukðèiø mëðlas gali bûti veþamas tiesiogiai á laukus, o serganèiø

kraunamas á rietuves, laikantis tam tikrø reikalavimø, ir nukenksminamas

biotermiðkai. Nugaiðusiø paukðèiø lavonëliai turi bûti surenkami á sandarias,

geriausia - metalines dëþutes. Dirbantis personalas, atëjæs á paukðtynà, turi persirengti

spec. drabuþiais ir spec. avalyne. Paðaliniø asmenø lankymasis draudþiamas.

12 pav. Kilnojami nameliai mësiniams viðèiukams

Paukðtyno teritorijoje reikia pastoviai naikinti grauþikus, skraidanèius vabz-

dþius, kurie yra potencialûs ligø platintojai.

Pabaigus auginti eilinæ paukðèiø partijà, lauke esantys aptvarai paliekami tuðti

tam, kad ataugtø augmenija bei nutrûktø kai kuriø parazitø vystymosi ciklas.

116

Prieð atveþant naujà

paukðèiø partijà, reikia da-

ryti sanitarinæ pertraukà

GYVULIØ ÐËRIMAS

Gyvulio organizmui ir jo funkcinëms bei morfologinëms ypatybëms didelæ átakà

turi mityba. Ji tiesiogiai veikia virðkinimo traktà, o per já ir kitus organus bei visà

organizmà.

Ðërimas turi átakos produkcijos kokybei, gyvuliø sveikatai, vislumui, taip pat yra

svarbiausias gyvuliø produktyvumo, paðarø racionalaus naudojimo ir

gyvulininkystës pelningumo veiksnys.

Nuo ðërimo racionalumo priklauso gyvuliø prieauglio augimas ir vystymasis.

Nepakankamai ðeriami gyvuliai lëèiau auga, vystosi, pablogëja jø kûno sudëjimas,

iðryðkëja eksterjero trûkumai, maþëja produktyvumas, o ðeriami nepilnaverèiais

paðarais, gali susirgti avitaminozëmis ir kitomis ligomis. Ðërimas reikðmingas ir

gyvuliø reprodukcinëms savybëms. Nuo reproduktoriø ir pateliø ðërimo priklauso

apsivaisinimas, embrionø vystymasis, gimusio prieauglio kokybë.

Galvijø, nuo pirmøjø gyvenimo dienø ðeriamø pilnaverèiais paðarais, geriau

vystosi krûtinës làsta, pilvas, jie uþauga ilgesni, platesni negu tie, kurie ðeriami

nesubalansuotais paðarais. Tokiø suaugusiø gyvuliø ilgesnis bei talpesnis

virðkinamasis traktas, todël á kraujà patenka daugiau maisto medþiagø. Tai ypaè

svarbu ekologiniø ûkiø gyvuliams.

Racionalus ir pilnavertis gyvuliø ðërimas priklauso nuo paðarø gamybos, todël

reikia didinti paðarø iðteklius, gerinti jø kokybæ, taikyti naujus paðarø gamybos bei jø

paruoðimo ðërimui bûdus. Kiekvienam gyvuliui turi bûti sukauptas nustatytas tam

tikros rûðies paðarø kiekis, rûpinamasi jø kokybe, gamyba bei ruoðimu ðërimui.

Gyvuliams, kaip ir visiems gyviems organizmams, reikia deguonies, vandens ir

maisto. Be jø gyvas organizmas negali egzistuoti. Pirmieji du veiksniai gyvuliø

augintojams nekelia dideliø rûpesèiø. Daug sudëtingiau rûpintis gyvuliø mityba, nes

ji labai svarbi gyvulio organizmui, jo augimui, sveikatai, medþiagø apykaitai,

reprodukcijai ir produktyvumui.

Gyvuliai minta augalinës ir gyvûninës kilmës paðarais. Ið paðaro maisto

medþiagø jie sudaro savo organizmo làsteles ir audinius. Gyvuliø ir augalø

organizmuose yra tø paèiø elementø. Esminis augalø ir gyvuliø skirtumas yra tai, kad

117

Norëdami tinkamai ðerti gyvulius ir racionaliai nau-doti paðarus, turime gerai þinoti jø cheminæ sudëtá, maistingumà, juose esanèiø maisto medþiagø savybes bei átakà gyvuliø produktyvu-mui ir produkcijos kokybei

augalai savo làsteliø ir audiniø junginius (organinæ medþiagà) sudaro ið neorganiniø

junginiø, o gyvuliai minta augalø organine medþiaga, ið jos sintetina savo organines

medþiagas.

Daugelis þinomø cheminiø elementø yra gyvuliø organizme ir augaliniuose

paðaruose. Anglies, deguonies, vandenilio, azoto, kalcio ir fosforo organizme yra

daugiausia - jie sudaro apie 98,5 % bendros gyvuliø ir augalø masës. Kitø cheminiø

elementø yra labai mažai. Maisto medþiagø reikmë yra toks gyvuliø mitybai

reikalingas organiniø junginiø bei cheminiø elementø kiekis, kurio pakanka normaliai

fiziologiniai bûklei palaikyti, taip pat numatomam produktyvumui gauti. Maisto

medþiagø reikmë nëra pastovi. Ji kinta priklausomai nuo gyvulio rûðies, amþiaus,

fiziologinës bûklës, eksploatavimo pobûdþio, produktyvumo ir t.t.

Pagal maisto medþiagø reikmes nustatomos ðërimo normos. Jose nurodoma,

kiek gyvuliui reikia sausøjø medþiagø, energijos, organiniø, balastiniø, mineraliniø,

biologiðkai aktyviø medþiagø ir pan. Normose atsiþvelgiama á atskirø mitybos

elementø tarpusavio santyká, pvz.: azotiniø ir neazotiniø medþiagø, cukraus ir azoto

junginiø, kalcio ir fosforo, kalio ir natrio bei kitø medþiagø ir elementø.

Melþiamø karviø ðërimas

Pagrindinë karvës paskirtis - duoti daug ir geros kokybës pieno. Ji geba

efektyviai panaudoti tas maisto medþiagas, kuriø nevirðkina þmogaus organizmas.

Norint, kad karvë bûtø pieninga, reikia pilnaverèiai ðerti, nes maþas gyvulio

produktyvumas labiau priklauso nuo neracionalaus ðërimo negu nuo netikusio

veislininkystës darbo.

Su paðarais karvës turi gauti pakankamai riebalø, baltymø, angliavandeniø,

mineraliniø medþiagø ir vitaminø. Ðios greitai iðsenka, todël sutrinka medþiagø

apykaita, maþëja karviø svoris ir produktyvumas, blogëja reprodukcinës savybës.

Ið kokiø paðarø sudaryti karvës paros racionà? Ekologiniuose ûkiuose labai tin-

ka geros kokybës ðienas. Vertingiausias yra ankðtiniø þoliø (dobilø, liucernø) arba

ankðtiniø ir varpiniø þoliø miðinio ðienas. Daugiausia maisto medþiagø ðiene bûna,

kai varpinës þolës pjaunamos plaukëjanèios, o ankðtinës - prieð þydëjimà. Sausà

vasarà ðienà galima dþiovinti þaginiuose. Stokojant ðieno, dalá jo galima pakeisti

ðiaudais (ypaè nelabai pieningoms karvëms, penimiems galvijams). Tinkamiausi yra

mieþiø ir aviþø ðiaudai.

Be stambiø paðarø, galvijams reikia duoti ir sultingø: ðakniavaisiø,

ðakniagumbiø, siloso ir ðienainio.

118

Organizmo gyvybei bû-

tina anglis, deguonis, azo-

tas, siera, fosforas, kalcis,

chloras, kalis, natris, cin-

kas, manganas, kobaltas,

jodas ir kiti elementai

Jeigu paros davinyje (ra-cione) ilgesná laikà trûksta kuriø nors maisto medþia-gø, gyvulys eikvoja orga-nizme susikaupusias jø at-sargas

Paðariniai runkeliai bûna maþiausiai þemëti, lengvai nuvalomi. Jie lengvai

virðkinami, gyvuliai juos noriai ëda. Puscukriniai runkeliai auga giliau dirvoje, bûna

þemëtesni ir kietesni uþ paðarinius runkelius. Prieð ðeriant juos reikëtø nuplauti ir

susmulkinti.

Cukriniai runkeliai yra maistingesni, taèiau jie auga giliai dirvoje, bûna labai

þemëti ir kieti. Karvëms juos galima duoti tik nuplautus ir smulkintus. Melþiamoms

karvëms jø galima duoti po 0,5 -0,8 kg/1 kg pieno.

Pašariniai grieþèiai turi specifiná kvapà ir skoná, persiduodantá pienui, todël

melþiamoms karvëms jø galima duoti po melþimo ir nedaug.

Ðeriamos tik netinkamos maistui ir sëklai bulvës. Jas prieð ðërimà reikia nuplauti

ir susmulkinti, o pavasará- nulauþyti daigus, nes juose yra nuodingos medžiagos

solanino.

Ðakniavaisiai su lapais bei ðakniavaisiø lapai yra labai sultingi, todël kartu su jais

reikëtø karvëms duoti sausø paðarø - ðieno, gerø ðiaudø. Per parà ðakniavaisiø su

lapais galima duoti iki 20 kg. Ðakniavaisiø lapus suðerti tik ðvieþius, nepradëjusius

kaisti bei gesti ir neþemëtus. Lapuose yra nemaþai rûgðtyniø rûgðties, didesnis jos

kiekis kenkia gyvuliø organizmui. Jø ið karto galima duoti ne daugiau kaip 10 kg, o

praëjus kelioms valandoms ir paðërus kitokiais paðarais vël galima duoti lapø.

Geriausias yra daugiameèiø þoliø ir ankðtiniø vienmeèiø augalø silosas.

Geros kokybës silosas melþiamø karviø paros davinyje gali sudaryti 40 - 50 %, o

kukurûzø - 33 % visø sultingø paðarø.

Koncentruotiems paðarams tinka mieþiai, þieminiai rugiai, þieminiai kvieèiai,

aviþos, paðariniai þirniai, pupos ir vikiai. Mieþiniai miltai koncentruotose paðaruose

turëtø sudaryti 50-60%. Ðvieþiø gûudø ir miltø gyvuliams negalima duoti, nes

sutrinka virškinimas. Ruginius miltus geriausiai maišyti su kilius koncentratais.

Melþiamø karviø koncentruotø paðarø davinyje rugiø gali bûti ne daugiau kaip 20 %.

Þieminiai kvieèiai paðarui neturi bûti labai smulkiai susmulkinti. Jø á koncentruotà

daviná galima pridëti tiek pat, kiek ir rugiø. Aviþiniø miltø melþiamoms karvëms

galima duoti 20 - 30 % koncentruotø paðarø davinio. Paðariniø þirniø miltuose gausu

virðkinamøjø proteinø, todël jie gerai tinka koncentruotøjø paðarø miðiniuose (galima

pridëti 20 - 30 %). Paðariniø pupø miltai, kaip ir þirniø, gerai tinka pridëti á miðinius. Á

koncentruotus paðarus karvëms pupø galima ámaiðyti iki 30 %. Paðariniø vikiø miltø

melþiamoms karvëms galima duoti po 2 - 3 kg kartu su kitais koncentruotais pašarais.

Labai svarbu, kad karviø paðaruose bûtø pakankamai mineraliniø medþiagø ir

vitaminø. Natrio ir chloro stygiø gyvulio organizme reikia kompensuoti duodant

119

Silosas yra palyginti pi-gus ir maistingas paðaras karvëms ir penimiems gy-vuliams

Koncentruoti paðarai

yra patys maistingiausi

valgomosios arba laiþomosios druskos.

Mûsø iðaugintuose paðaruose bûna nedaug fosforo, todël gyvuliams jo trûksta.

Su paðarais reikia duoti specialø mineraliná miðiná. Jodo ir kobalto ypaè trûksta tada,

kai galvijai ðeriami paðarais, iðaugintais lengvose smëlio dirvose bei durpynuose.

Kobalto druskos karvëms geriausiai duoti sumaiðius jà su koncentruotais paðarais.

Melþiamø karviø racionuose turi bûti pakankamai karotino. Jo daþniausiai bûna

þoliniuose paðaruose. Esant bûtinybei, ekologiniuose ûkiuose galima naudoti

sintetinius vitaminus ir mikroelementus tik tokiais kiekiais, kurie bûtini gyvuliø

organizmui. Pirmenybë turi bûti teikiama natûraliems vitaminams.

Kiaulë - visaëdis gyvulys, ji gerai virðkina ir augalinius, ir gyvûninius paðarus.

Koncentruotuose paðaruose maþai vandens, làstelienos ir daug maisto

medþiagø. Á ðià paðarø grupæ áeina varpiniø ir ankðtiniø javø grûdai, techninës

gamybos atliekos - sëlenos, iðspaudos, rupiniai ir kt.

Varpiniø javø grûduose gausu angliavandeniø, o ankðtiniø- proteinø.

Mieþiai gerai tinka ðerti visoms kiauliø grupëms, ypaè prieaugliui. Mieþiø

organinæ medþiagà kiaulës suvirðkina 86 - 90 %, todël racione jø gali bûti iki 40-70 %.

Aviþose yra daug krakmolo ir riebalø. Kiaulëms gerai tinka lukðtentø aviþø

miltai, o nelukðtentas aviþas jos blogai virðkina. Penimoms kiaulëms (ypaè antrà

penëjimo pusæ) daug aviþø duoti negalima, nes nuo jø riebalø blogëja skerdienos

kokybë. Veislinëms kiaulëms aviþos, sumaiðytos su kitais koncentratais, yra labai

geras paðaras. Koncentruotuose paðaruose aviþø gali bûti 20 - 40 %. Maþiems

parðeliams duodamos sijotos aviþos.

Rugiai yra panaðaus maistingumo kaip mieþiai. Ðvieþiais ruginiais miltais

gyvuliø ðerti negalima, nes nuo jø sutrinka virðkinimas. Ruginiai miltai ðeriami tik

sumaiðyti su kitais koncentratais. Miðinyje rugiø turi bûti ne daugiau kaip 30 %.

Negalima kiauliø ðerti uþterðtais, skalsëtais rugiais. Suaugusioms kiaulëms rugiø

galima duoti iki 1 kg.

Kvieèiai, kaip ir rugiai, kiaulëms ðeriami sumaiðyti su kitais koncentruotais

paðarais. Penimos kiaulës kvieèius gerai ëda. Jais nupenëtø kiauliø mësa bei laðiniai

bûna geros kokybës. Taèiau kvieèiø, kaip ir rugiø, nepatartina duoti parðavedëms.

Þirniuose yra daug proteinø (juose nemaþai nepakeièiamø amino rûgðèiø, ypaè

lizino), vitaminø ir mineraliniø medþiagø. Þirniø miltai ðeriami sumaiðyti su kitais

koncentruotais paðarais (þirniai gali sudaryti iki 50 %). Daug þirniø miltø

rekomenduojama duoti penimoms kiaulëms baigiant penëti, tada jø laðiniai bûna

kieti, geros kokybës.

120

Paðaruose turëtø bûti

mineraliniø medþiagø, vi-

taminø

Koncentruotieji paša-

rai yra pagrindinis paðaras

kiaulëms

Vikiai maistingumu panaðûs á þirnius, taèiau dël juose esanèiø karèiøjø

medþiagø blogai kiauliø ëdami. Be to, vikiai kietina vidurius, o parðeliai gali net

apsinuodyti. Vikiø kiaulëms galima duoti po nedaug.

Paðarinës pupos turi daug proteinø, juose yra visos bûtinos amino rûgðtys.

Kiaulëms pupø, sumaiðytø su kitais koncentruotais paðarais, galima duoti iki 20 %.

Paðariniai (saldieji) lubinai turi daug proteinø, taèiau juose daug làstelienos. Saldþiøjø

lubinø sëklos malamos smulkiai, tuomet kiaulës geriau juos virðkina. Á koncentruo-

tøjø paðarø miðinius galima pridëti iki 20 % saldþiøjø lubinø.

Sultingieji paðarai gerina virðkinimà, þadina apetità, jø geros dietinës savybës.

Ðiø paðarø maisto medþiagas kiaulës geriau pasisavina.

Vertingiausia ankðtiniø augalø (dobilø, liucernø) þolë, nes joje daug proteinø

ir vitaminø. Kiaulëms galima duoti dilgëliø. Jose daug vitaminø A ir D, taip pat

geleþies. Kiaulëms tinkamiausia jauna neperaugusi þolë. Jà galima sušerti su jovalu

arba atskirai.

Runkeliai - lengvai virðkinamas paðaras, gerai tinka kiaulëms ðerti. Puscukriniai

ir cukriniai runkeliai maistingesni uþ paðarinius, nes turi daug cukraus. Kiaulëms

runkeliø duodama tiek pat, kaip ir þolës: kiaulëms - iki 5 kg, parðavedëms - iki 6 kg,

nujunkytiems parðams -0,3 kg, pakaitiniam prieaugliui-iki 3 kg, penimiems- iki 2 kg.

Runkeliai kiaulëms duodami þali, susmulkinti. Norint suðerti daugiau, dalá galima

suðutinti. Runkeliø lapai - naudingas paðaras. Suaugusioms kiaulëms lapø galima

duoti 4-6 kg, pridedant po 4-6 g kreidos.

Morkos noriai kiauliø ëdamos. Vertingiausios raudonosios morkos, nes jose

gausu karotino. Morkas geriau suðerti prieaugliui, parðavedëms su parðeliais ir

kuiliams. Ðeriamos þalios morkos susmulkinamos.

Bulvës kiaulëms ðeriamos virtos arba ðutintos ir sutrintos. Ðutinamas bulves

reikia ðvariai nuplauti. Pavasará reikia nulauþyti sudygusiø bulviø daigus, nes juose

yra nuodingos medþiagos solanino. Bulvës geriausiai tinka penimoms, nedaug galima

duoti ir veislinëms kiaulëms. Ðeriant daugiau bulviø, reikia duoti daugiau baltymingø

paðarø: ankðtiniø javø (þirniø, pupø ir kt.) miltø, iðspaudø, pieno. Bulviø per dienà

galima duoti: parðavedëms 3 - 4 kg, kuiliams 2 - 3 kg, 20 - 30 kg parðams 1,0 - 1,5 kg,

30 - 40 kg - 1,5 - 2,0 kg, 40 - 50 kg - 2,5 - 3,0 kg, 60 - 80 kg - 3 - 4 kg, sverianèioms

daugiau kaip 80 kg - 4 - 5 kg, suaugusioms penimoms kiaulëms - 6 8 kg per dienà.

Paðariniai kopûstai yra labai vandeningi, lengvai virðkinami ir gyvuliø noriai

ëdami. Veislinëms kiaulëms galima duoti 6-8 kg.

Stambieji paðarai turi daug làstelienos, todël kiaulëms jø reikia duoti po nedaug.

Ekologiniuose ûkiuose duoti stambiøjø paðarø bûtina, kadangi kiaulës turi bûti

pastoviai kaþkuo uþsiëmusios.

121

PAUKÐÈIØ LESINIMAS

Norint, kad paukðèiai normaliai augtø, vystytøsi ir bûtø produktyvûs, reikalingas

tam tikras maisto medþiagø kiekis. Jø ðaltinis yra lesalai, jø gaunamos gyvybei ir

augimui reikalingos medþiagos, todël juose turi bûti ne tik baltymø, riebalø,

angliavandeniø, bet ir mineraliniø medþiagø bei vitaminø. Mineralinës medþiagos

áeina á visø audiniø sudëtá, dël jø trûkumo sutrinka organizmo vystymasis. Normaliai

organizmo veiklai palaikyti bûtini vitaminai. Lesalø normà nustato patys paukðèiai,

nes jie lesa iki soties. Bûtina, kad paukðèiai nuolat turëtø vandens. Jis bûtinas

virðkinimui, áeina á kûno sudëtá, bet ir reguliuoja kûno temperatûrà.

PAÐARØ KOKYBË

Pastaruoju metu ypaè susirûpinta gyvuliams ðeriamø paðarø kokybe.

Sandëliuojant paðarus bûtina laikytis veterinariniø sanitariniø reikalavimø, nes dël

pelësiniø grybø ir mikroorganizmø poveikio jie gali sugesti. Ypaè tai aktualu

sandëliuojant paðarinius grûdus. Laukuose auganèius javus puola taip vadinamieji

"laukø" grybai. Svarbiausia ið jø - Fusarium gentis. Šie mikroskopiniai grybai ne tik

paþeidþia augalus, bet ir produkuoja toksinius junginius, vadinamus mikotoksinais.

Svarbiausi ðios genties grybø produkuojami toksinai yra zearalenonas, DON ir kt.

Rudená nukulti grûdai á sandëlius patenka su tam tikrais fuzariotoksinø kiekiais.

Sandëliuose juos "uþpuola" sandëliø pelësiniai grybai. Daþniausiai tai bûna

Aspergilus ir Penicillium genèiø grybai. Jie produkuoja aflatoksinus, ochratoksinus,

citrininà ir t.t.

Nesilaikant reikalavimø, grûdai gali sugesti ir jais ðeriant galimi gyvuliø

susirgimai ir apsinuodijimai. Grûdø kokybë priklauso ne tik nuo nuëmimo

technologijos ir grûdø laikymo bûdø, bet ir nuo mikrobiologiniø procesø, kurie vyksta

paèiame grûde.

Ant augalo pavirðiaus visada yra daug ávairiø mikroorganizmø. Mikro-

organizmai, randami ant sveiko augalo ir jam nekenkiantys, vadinami epifitiniais. Jie

maitinasi þuvusiomis augalo dalelytëmis arba iðsiskyrusiais ið augalo skysèiais.

Epifitiniø mikroorganizmø skaièius ant ávairiø augalø rûðiø yra nevienodas. Gamtoje

(dirvoje, vandenyje, mëðle) paplitæ bakterijos, tokios kaip E.coli, Cl.perfringens,

salmonelës randamos ir ant augalø. Patekæ á sandëlius, priklausomai nuo grûdø

122

Pagrindinæ paukðèiø ra-ciono dalá sudaro koncen-truotieji lesalai

Paðariniø grûdø kokybë priklauso nuo jø laikymo sàlygø

Literatûroje nurodoma, kad viename grame kà tik iðkultø grûdø yra iki 6000 tûkst. bakterijø ir iki 80 000 mikroskopiniø grybø spo-rø

saugyklø sanitarinës bûklës, grûdai apsikreèia sandëliø mikroflora. Kaip literatûroje

raðoma, mikroorganizmø skaièius grûduose priklauso nuo pradinio aruodø

uþterðtumo, deguonies ir anglies dvideginio santykio aruodo mikroklimate,

dþiovinimo, konservavimo, temperatûros, santykinës drëgmës, saugojimo laiko,

paèiø grûdø kokybës.

Sandëliuojant grûdus vyksta jø mikrofloros gyvybiniai procesai. Ðiems

procesams vykti reikia tam tikrø sàlygø. Jei per maþa santykinë drëgmë (maþiau

nei 18%), mikroorganizmø gyvybiniai procesai vyksta lëèiau. Dël làsteliø

kvëpavimo kyla temperatûra ir didëja tarpuose tarp grûdø esanèio oro drëgmë.

Pradþioje vystosi pelësiniai grybai, vëliau - rutulinës ir ávairios sporinës lazdelinës

bakterijos. Dël to grûdø temperatûra pakyla iki 50°C, grûdai keièia spalvà,

pajuoduoja, sulimpa á gabalus, turi nemalonø kvapà. Sàlyginai grûdø sugedimo lygá

galima suskirstyti á tris laipsnius:

Pirmasis - grûdø pavirðiuje esantys saprofitiniai kokai ir sporinës bakterijos,

kuriø ið lauko atveþtuose sandëliavimui grûduose bûna apie milijonà viename grame,

taip pat mikroskopiniai grybai (bûna apie 1000 sporø viename grame grûdø)

kvëpuoja, todël kyla temperatûra ir didëja santykinë oro drëgmë. Ðioje stadijoje

daugëja mikromicetø, bakterijø kiekis sumaþëja. Tai aiðkinama kai kuriø

mikroskopiniø grybø savybe gaminti antimikrobines medþiagas. Taip ðie pelësiai

tampa "pagalbininkais", apsauganèiais paðarus nuo bakterijø.

Antrasis - bakterijø ir mikroskopiniø grybø skaièius labai didelis. Atsiranda

anaerobiniø mikrobø. Ið pelësiniø grybø vyrauja Penicillium ir Aspergilus genèiø

grybai. Grûdai tampa toksiðki.

Treèiasis - bakterijø kiekis sumaþëja, mikroskopiniai grybai jas nukonkuruoja.

Irstant grûdams susidaro sieros vandenilio ir amoniako dujos. Toks paðaras netinka

ðërimui.

Mikotoksikoziø ir bakterinio grûdø uþterðtumo profilaktikos priemonës

turëtø bûti taikomos visuose paðarø ruoðimo etapuose. Augalus paðarø gamybai

reikia tinkamai uþauginti, konservuoti nuimtà derliø, ávertinti mikotoksikologiniu ir

sanitariniu poþiûriu, jei reikia - nukenksminti.

Paðarø uþterðimo prevencija

Paðarø mikologinio ir bakterinio uþterðtumo prevencijos priemones galima

suskirstyti á du etapus:

123

Temperatûrai pakylus iki 20 - 30°C, o santykinei oro drëgmei iki 82 - 85%, susi-daro geros sàlygos mikro-organizmams vystytis

124

! priemonës iki derliaus nuëmimo;

! priemonës po derliaus nuëmimo.

Pigiausias ir efektyviausias mikotoksinø profilaktikos bûdas - paðarø apsauga

nuo pelijimo ir uþterðtumo mikotoksinais maþinimas. Papildomi veiksniai, norint

apsaugoti paðarus nuo mikotoksinø ir bakterijø kiekio padidëjimo, yra reguliarus

paðarø kokybës tyrimas, paþangiø grûdø perdirbimo technologijø ádiegimas ir

cheminiø konservantø naudojimas (propiono r.).

Prevencines agrotechnines primones

Nuimamo derliaus mikrobiologinës savybës labai priklauso nuo saprofitiniø

mikroorganizmø, esanèiø kultûrose, ir nuo pradinio jø uþterðtumo toksikogeniniais

grybais. Saprofitiniø ir pelësiniø grybø sporos (Fusarium, Alternaria,

Cladosporidium, Helminthosporidium gentys), kai kurie mikroorganizmai {E.coli,

Cl.perfringens) laikosi dirvoje. Augalai jais apsikreèia vegetacijos metu. Ðiame etape

prevencijai siûlomos agrotechninës priemonës, maþinanèios galimybes paðarus

uþterðti. Tai bûtø:

! sëjomainø taikymas;

! tinkamas dirvos ádirbimas ir subalansuotas træðimas;

! per tankaus augalø augimo vengimas;

! teisingai planuojama derliaus nuëmimo data, atsiþvelgiant á klimatines

sàlygas, javø subrendimo laipsná;

! javø apsaugojimas nuo paþeidimø (vabzdþiø ir kt.).

Taikant sëjomainas, dirvoþemyje pakinta agroekosistema, tuo paèiu kinta

mikroflora, sumaþëja toksikogeniniø grybø, patogeniniø mikroorganizmø

koncentracija.

Literatûroje raðoma, kad ðiuo metu veiksmingø fungicidø, naudojamø laukuose

ir veikianèiø prieð Fusarium grybø gentá, nëra. Jeigu chemizuotø ûkiø laukuose ir yra

naudojami fungicidai, tai nuslopinami Fusarium genèiai konkuruojantys grybai, o

fuzariotoksinai gali bûti gaminami dar intensyviau.

Sandëliø grybais vadinami Aspergilus ir Penicillium genèiø pelësiniai grybai.

Grûdø perdirbimo kombinatø grûdø sandëliavimo talpose daþnai randama

Clostridium perfringens bakterijø. Tai paaiðkinama tuo, kad ðis mikroorganizmas

patenka á sandëlius su grûdais ið dirvos. Kadangi Clostridium perfringens nëra

grieþtas anaerobas, tai grûdø sandëliø mikroklimatas yra palankus jo augimui.

Siekiant efektyviai apsaugoti paðarus nuo gedimo ir toksinø susidarymo

sandëliavimo metu, grûdø saugyklose turi bûti tinkamos sàlygos. 8 lentelëje nurodyti

Po derliaus nuëmimo, saugant grûdus aruoduo-se, susidaro tam tikra mik-roekosistema, kuri gali ar-ba negali bûti palanki pelë-siniø grybø, bakterijø au-gimui ir toksinø gamybai

grûdø aruodø ekologiniai faktoriai ir jø átaka sandëliuojamø grûdø mikroflorai.

125

8 lentelë. Grûdø aruodø aplinkos faktoriai ir jø átaka sandëliuojamø grûdø

mikroflorai

Ekologinis faktorius Átakà grybø augimui

Pradinis aruodø užterštumas

Didelis mikroskopiniø grybø kiekis aruoduose uþkreèia sandëliuojamus grûdus ir sudaro sàlygas jiems daugintis.

pH Mikroorganizmai gali augti, kai terpës pH yraplatus (1,5 - 9,8)

Temperatûra

Mikroorganizmø augimui palanki aplinkos temperatûra (10-40°C). Penicillium

genties grybai gali augti þemesnëse

temperatûrose.

Santykinë drëgmë

Didesnë nei 65% santykinë drëgmë aruodo viduje yra rizikos faktorius grybø augimui.

Grûdø saugojimo laikas

Ilgesnis saugojimo laikas padidina pelijimo galimybes. Mikroorganizmø

tarpusavio sàveika

Yra konkurencija tarp bakterijø, saprofitiniø grybø ir toksiðkø sandëliavimo grybø.

Derliaus nuëmimo kokybë

Piktþoliø kiekis, grûdø suþalojimas ir priemaiðø buvimas skatina mikroorganizmø augimà.

Grûdø ventiliacija

Iðlygina aplinkos ir saugyklos temperatûrà ir apsaugo nuo drëgmës migracijos.

126

REIKALAVIMAI EKOLOGIÐKØ ÞEMËS ÛKIO

IR MAISTO PRODUKTØ GAMYBAI IR

TVARKYMUI

Reikalavimai ekologiðkø þemës ûkio ir maisto produktø gamybai ir tvarkymui

parengti pagal Europos Sàjungos tarybos reglamento (EEB) Nr. 2092/91 ir Ekologinio

þemës ûkio taisykliø (2006 m. sausio 21 d. þemës ûkio ministro ásakymas Nr. 3D-253,

Žin., Nr. 74-2561) reikalavimus.

Reikalavimai ekologiðkø þemës ûkio ir maisto produktø gamybai ir tvarkymui

(toliau - Taisyklës arba EÞÛMPGTT) nustato ekologiðkø þemës ûkio ir maisto

produktø gamybos, tvarkymo, realizavimo ir sertifikavimo reikalavimus.

Þemës ûkio ir maisto produktai, atitinkantys Taisykliø reikalavimus, gali bûti

vadinami ekologiškais produktais ir ženklinami ekologiðkø produktø sertifikavimo

ženklu.

Ekologiðkø þemës ûkio ir maisto produktø gamybos ir tvarkymo taisyklëse

vartojamos sàvokos:

Dauginamoji medžiaga - sëkla, visas augalas ar vegetatyvinë augalo dalis

(skiepûgliai, poskiepiai, ûgliai, ðakniastiebiø dalys, stiebagumbiai, in vitro ir kt.),

skirti tam tikros veislës augalams dauginti.

Desertifikavimas - procedûra, kuria sertifikacijos ástaiga pripaþásta, kad

sertifikuotas produktas, gamybos procesas neatitinka nustatytø reikalavimø.

Ekologinës gamybos ûkis - ûkis ar ámonë, atitinkantys EÞÛMPGT taisykliø

reikalavimus.

Ekologiðki þemës ûkio ir maisto produktai - sertifikuoti þemës ûkio ir maisto

produktai, auginami, perdirbami, ženklinami ir realizuojami pagal ðiø Taisykliø

reikalavimus.

Fasuotas produktas - produktas, iš anksto supakuotas arba ir sukomplektuotas

ir laikomas talpykloje, paruoštas pateikti vartotojui ar viešajam maitinimui.

Genetiškai modifikuotas organizmas - organizmas (iðskyrus þmogø), kurio

genetinë medžiaga yra taip pakeista ir ágijusi tokiø savybiø, kurios negalëtø atsirasti

Taikymo sritis

Sàvokos

127

organizmui dauginantis natûraliu bûdu.

Genetiškai modifikuotas produktas - medþiaga, kurios sudëtyje yra ar kuri

susideda iš genetiškai modifikuotø organizmø, jø daliø ar ið genetiðkai modifikuotø

organizmø iðskirtø medþiagø ir yra teikiama á rinkà.

Laukinë augmenija - natûraliai gamtoje iðaugæ grybai, uogos, vaisiai, vaistiniai

ir prieskoniniai augalai.

Maisto priedai - medþiagos, kurios, nebûdamos maistu ar jo sudëtinëmis dali-

mis, dedamos á maistà technologiniais tikslais jo tvarkymo metu ir kurios paèios arba

jø dalys tvarkymo proceso pabaigoje tampa arba tikëtina, kad tampa sudëtine maisto

dalimi.

Maisto produktø ingredientai - maisto (maisto produkto) sudedamosios dalys.

Pagalbinës maisto perdirbimo medžiagos - medžiagos, vartojamos maisto

priedams tirpinti, praskiesti, skaidyti, nepakeièiant jø technologinës funkcijos, palen-

gvinanèios maisto priedø taikymo ar vartojimo sàlygas.

Pagalbinës ûkio medžiagos - medþiagos, naudojamos ûkyje (tràðos, augalø ap-

saugos, gyvuliø prieþiûros priemonës), iðskyrus pastatø ar árengimø valymo ir dezin-

fekavimo priemones, pagalbines maisto perdirbimo medžiagas ir veterinarinius

vaistus.

Paralelinë produkcija - tos paèios rûšies produkcija, gaminama ekologinës ir

áprastinës gamybos padaliniuose viename gamybos objekte.

Pereinamasis laikotarpis - tai laikotarpis, per kurá ûkyje ádiegiama Taisykliø

reikalavimus atitinkanti sëjomaina, træðimas, augalø apsaugos bûdai ir ið áprastinës

gamybos sistemos pereinama á ekologinës gamybos sistemà. Pereinamojo laikotarpio

pradžia yra prašymo sertifikuoti ûká pateikimo data.

Sertifikacijos ástaiga - juridinis asmuo, atliekantis sertifikavimo ir kontrolës

procedûras pagal ðiø Taisykliø reikalavimus.

Sertifikatas - pagal Taisykles išduotas dokumentas, liudijantis, kad identifikuo-

tas produktas ar gamybos procesas atitinka nustatytø Taisykliø reikalavimus. Serti-

fikatas suteikia teisæ jame nurodytus produktus þenklinti atitinkamø produktø sertifi-

kavimo ženklu.

Sertifikavimas - procedûra, kuria sertifikacijos ástaiga patvirtina, kad produktas,

gamybos procesas atitinka nustatytus reikalavimus.

Sintetinës tràšos - tràšos, gaminamos naudojant cheminius ar kitus procesus,

kuriø metu pasikeièia cheminë produktø sudëtis, išskyrus tuos atvejus, kai biologiniai

ir fiziologiniai procesai vyksta natûraliai.

Sintetiniai pesticidai - sintetinës augalø apsaugos priemonës (herbicidai, fungi-

cidai, insekticidai, defoliantai, beicai ir kt.).

Tvarkymas - ekologiðkø þemës ûkio ir maisto produktø perdirbimas (áskaitant

gyvûnø skerdimà ir pjaustymà) ar realizavimas.

Ženklinimas - þenklinimo rekvizitø pateikimas ant prekës ir/ar prekës pakuotëje

arba bendroje pakuotëje spausdinant, priklijuojant etiketæ, pritvirtinant ženklà, reljefu

ar kitokiu bûdu.

Ekologiðkø þemës ûkio produktø ir jø gamybos proceso

sertifikavimas

Ekologiðkai pagamintus þemës ûkio produktus, jø gamybos procesà šiuo metu

sertifikuoja tik vieðoji ástaiga „Ekoagros“.

Sertifikuojami þemës ûkio ir maisto produktai turi bûti auginami ir tvarkomi bei

ženklinami pagal EÞÛMPGTT reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus tikrinamas

visas þemës ûkio ir maisto produktø gamybos procesas ir produkcija, taip pat

medžiagos, naudojamos ir gaminamos šio proceso metu.

Pareiðkëjas, auginantis ar tvarkantis ekologiðkà þemës ûkio produkcijà, privalo

pildyti Ekologinës gamybos ûkio veiklos þurnalà, patvirtintà Lietuvos Respublikos

þemës ûkio ministro 2005 m. kovo 23 d. ásakymu Nr. 3D-156 (Žin., 2005, Nr. 39-

1274), kuris turi bûti pateikiamas kontroliuojanèiø pareigûnø praðymu. Ekologinës

gamybos ûkio veiklos þurnalas privalo bûti saugomas 5 (penkerius) metus.

Pareiðkëjas, pradedantis ekologiðkai ûkininkauti, privalo sudaryti pers-

pektyviná ûkininkavimo planà, jame turi bûti numatyta perëjimo á ekologiná

ûkininkavimà trukmë, laipsniðkumas, sëjomaina, træðimas, augalø apsaugos bûdai ir

apsirûpinimas pašarais. Šis planas kiekvienais metais turi bûti perþiûrimas ir prireikus

koreguojamas.

Ekologinës gamybos ûkiuose ir ámonëse turi bûti tvarkoma buhalterinë

apskaita ir nuolat saugomos visø perkamø ir parduodamø produktø bei

medþiagø sàskaitos. Perkant ar parduodant ekologiðkus þemës ûkio produktus,

dokumentuose turi bûti nurodyta jø kilmë (ekologiškumas).

128

129

Sertifikavimas atliekamas tik pageidaujanèiojo uþsiimti ekologiðkos þemës ûkio

produkcijos auginimu ar tvarkymu asmens (toliau - pareiðkëjas) raštišku prašymu.

Kasmet pateikiamø nustatytos formos dokumentø sàraðà, ûkio subjektø tikrini-

mo bei tikrinimo rezultatø ekspertizës, taip pat sertifikato iðdavimo tvarkà ir atlikimo

terminus nustato sertifikacijos ástaigai.

Pareiðkëjas/gamintojas kasmet iki einamøjø metø kovo 31 d. pateikia nusta-

tytos formos dokumentus, iðskyrus tvarkymo ámones, jos gali teikti prašymus ištisus

metus.

Sertifikacijos ástaiga, gavusi pareiðkëjo praðymà, per 30 (trisdeðimt) kalendo-

riniø dienø priima sprendimà dël sertifikavimo darbø atlikimo ir sudaro su pareiðkëju

sertifikavimo darbø sutartá.

Patikrinusi ûkio subjektà sertifikacijos ástaiga atlieka tikrinimo rezultatø eksper-

tizæ ir priima nutarimà dël sertifikato išdavimo. Jei:

! priimamas teigiamas sprendimas, sertifikacijos ástaiga iki einamøjø metø rug-

sëjo 30 d. išduoda sertifikatà ekologinës gamybos ûkio subjektui. Sertifikatas išduoda-

mas vieneriems metams;

! priimamas neigiamas sprendimas, pareiðkëjas apie nutarimà informuojamas

raštu per 14 (keturiolika) kalendoriniø dienø nuo jo priëmimo, aiðkiai motyvuojant at-

sisakymà iðduoti sertifikatà.

Pareiðkëjas, nesutinkantis su priimtu sprendimu, gali pateikti apeliacijà raštu

sertifikacijos ástaigos apeliacijos komisijai per 30 (trisdeðimt) kalendoriniø dienø nuo

sprendimo priëmimo datos.

Sertifikacijos ástaigos apeliacijos komisija per 14 (keturiolika) darbo dienø nuo

apeliacijos gavimo datos iðnagrinëja jà ir apie priimtà sprendimà raštu informuoja

sertifikacijos ástaigà.

Sertifikacijos ástaiga, atsiþvelgdama á apeliacijos komisijos rekomendacijas,

priima atitinkamà sprendimà ir apie priimtà sprendimà informuoja pareiðkëjà raštu per

7 (septynias) darbo dienas nuo apeliacijos svarstymo apeliacijos komisijos posëdyje

datos.

Sertifikacijos ástaigos nutarimà pareiðkëjas gali per 30 (trisdeðimt) kalendoriniø

dienø nuo nutarimo priëmimo apskusti Lietuvos Respublikos þemës ûkio ministerijai.

Pareiðkëjas gali pateikti skundà raštu ar informuoti apie já pasinaudodamas

kitomis ryšio priemonëmis dël sertifikacijos ástaigos darbuotojø darbo kokybës,

sertifikuotø ûkiø bei ámoniø veiklos ar gamybos produktø.

Skundus, gautus dël sertifikacijos ástaigos darbuotojø darbo kokybës, sertifi-

kacijos ástaigos direktorius iðnagrinëja per 14 (keturiolika) darbo dienø ir priima atitin-

kamà sprendimà. Apie priimtà sprendimà suinteresuoti asmenys informuojami per 7

(septynias) darbo dienas nuo priimto sprendimo datos.

Sertifikavimo tvarka

130

Skundui, gautam dël sertifikuotø ûkiø bei ámoniø veiklos ar gamybos produktø,

nagrinëti inicijuojamas skubus tikrinimas.

Leidimai ávežti ekologiðkus produktus ið kitø ðaliø išduodami Lietuvos Res-

publikos þemës ûkio ministro nustatyta tvarka.

Ekologiðkø produktø gamintojas privalo registruoti skundus dël gaminamos ser-

tifikuotos produkcijos ir priemones, kuriø buvo imtasi trûkumams pašalinti.

“Ekoagros” suteikia teisæ sertifikuoto ekologinës gamybos ûkio subjektui

þenklinti iðaugintà/ surinktà ir/arba pagamintà produkcijà sertifikavimo ženklu pagal

sertifika-cijos ástaigos nustatytus ženklinimo reikalavimus.

Sertifikacijos ástaiga kontroliuoja, ar pareiðkëjas laikosi Taisykliø, sertifikato ir

sertifikavimo ženklo naudojimo.

Sertifikacijos ástaiga turi teisæ laikinai sustabdyti sertifikato galiojimà, já

anuliuoti arba taikyti kitas sankcijas (áspëjimà, grieþtà áspëjimà, nustatyti

specialius terminus pažeidimams pašalinti), skirti papildomà tikrinimà. Sankcijø

taikymo tvarkà ir procedûras nustato sertifikacijos ástaiga.

Pasikeitus gamybos apimèiai, produkcijos pavadinimui, sudëèiai ar esant ki-

tiems gamybos pokyèiams, taip pat dël kokios nors prieþasties paþeidus Taisykliø rei-

kalavimus, ekologiðkos žemës ûkio produkcijos gamintojas ar tvarkytojas privalo per

3 (tris) darbo dienas raštu informuoti sertifikacijos ástaigà.

Ûkio subjektams, pažeidusiems nuostatas, yra taikomos sertifikacijos ástaigos

nustatytos sankcijos. Sertifikatas gali bûti anuliuojamas laikotarpiui iki 5 (penkeriø)

metø. Šiuo laikotarpiu produkcija negali bûti þenklinama ekologiðkø produktø

sertifikavimo ženklu.

Ekologinës gamybos ûkyje turi bûti ûkininkaujama tausojant aplinkà,

saugojant kraðtovaizdá, biologinæ ávairovæ, dirvoþemá nuo erozijos, siekiant

uždaro energijos ir maisto medþiagø apytakos ciklo.

Ekologinis þemës ûkis negali bûti plëtojamas užterštoje aplinkoje arba terðti

aplinkà.

Ekologinës gamybos ûkio laukai, tvenkiniai (iðskyrus ekologinës bitininkystës

ûkio) gali bûti: ne arèiau kaip 20 m nuo keliø, kuriais važiuoja daugiau kaip 250

automobiliø per parà, ne arèiau kaip 50 m nuo keliø, kuriaisvažiuoja daugiau kaip 700

automobiliø per parà, ne arèiau kaip 70 m nuo keliø, kuriais važiuoja daugiau kaip

3000 automobiliø per parà, ir ne arèiau kaip 150 m nuo keliø, kuriais pravažiuoja

Kontrolë

Reikalavimai aplinkos

sàlygoms ekologiðkø pro-

duktø gamyboje

daugiau kaip 7000 automobiliø per parà. Nuo kitø keliø - ne mažiau kaip 10 m.

Jei ðalia ekologinës gamybos ûkio yra plotai, kuriuose naudojamos cheminës au-

galø apsaugos priemonës ir tràšos (išskyrus leistinas), reikia, kad sertifikuojami eko-

loginës gamybos ir áprastiniai laukai bûtø atskiriami natûraliai (melioraciniai griovai,

upeliai ir kt.) arba tarp jø paliekamos nedirbamos zonos.

Tarp ekologiðkø þemës ûkio ir maisto produktø bei uþdraustø naudoti ekologi-

nëje gamyboje ir maisto pramonëje medþiagø negali bûti jokio tiesioginio ar netiesio-

ginio kontakto.

Ekologinës gamybos ûkyje sunkiøjø metalø kiekiai dirvai gerinti ir træšti naudo-

jamose medþiagose neturi virðyti leistinø sunkiøjø metalø kiekiø.

Sertifikacijos ástaiga anuliuoja ekologinës gamybos ûkio sertifikatà, jei ûkyje

(vandenyje ar dirvožemyje) randama kenksmingø medþiagø likuèiø, didesniø nei

leistini.

Apsauginëms dangoms ir kitø tikslø ekologinës gamybos ûkyje gali bûti naudo-

jamos polietileno, polipropileno ar kitos polikarbonatinës plëvelës. Panaudotos

plëvelës nuo dirvos nuimamos. Jø deginimas ûkyje yra draudžiamas.

Azoto kiekis, sukauptas mëðle, neturi virðyti 170 kg á vienà hektarà þemës ûkio

naudmenø per metus.

Ekologinës gamybos ûkyje mëðlas ir nuotekos turi bûti tvarkomos pagal mëðlo ir

nuotekø tvarkymo fermose aplinkos apsaugos reikalavimus.

Ekologiškø produktø tvarkymo metu turi bûti nustatyti galimi produktø taršos

šaltiniai ir parengtos priemonës produktø saugai užtikrinti.

Ekologiškø produktø tvarkymo metu neturi bûti terðiama aplinka, todël reikia

naudoti aplinkà tausojanèias gamybos technologijas.

Ekologinës gamybos sistemoje genetiðkai modifikuotø organizmø ir produktø,

pagamintø iš jø (toliau tekste - GMO), naudojimas yra draudžiamas:

BENDROSIOS TAISYKLIØ NUOSTATOS

AUGALININKYSTEI

Augalininkystës produkcija yra ekologinës gamybos ûkio pagrindas. Ji gali bûti

tiesiogiai realizuojama arba naudojama gyvulininkystëje, bitininkystëje, grybi-

ninkystëje ir kitur.

Ekologiðki augalininkystës produktai turi bûti aukðtos kokybës, didelës maisti-

nës vertës, saugûs maisto produktai.

Ekologinis gamybos bûdas yra nauja þemdirbystës sistema, todël pereinant ið

chemizuoto á ekologiná ûkininkavimà taikomas pereinamasis laikotarpis, kurio truk-

mæ nustato Taisyklës.

131

132

Perëjimas á ekologinæ þemdirbystës sistemà gali vykti visame ekologinës gamy-

bos ûkyje ar jo dalyje. Perëjimas gali bûti palaipsnis - didinant ekologinës gamybos

ûkio plotà. Gráþtant ið ekologinio á áprastiná ûkininkavimà, pakartotinai negali bûti

sertifikuojamas kaip ekologinis ûkis.

Jeigu á ekologinio þemës ûkio sistemà pereina tik dalis ûkio, tai ji turi bûti:

! natûraliai ar dirbtinai atskirta nuo kitø ûkio daliø, kuriose ûkininkaujama

naudojant chemikalus, ir aiðkiai paþymëta ûkio plane;

! ekologinës gamybos ûkis ir chemizuoto ûkio dalis negali auginti paralelinës

produkcijos.

Þemës ûkio maðinos, kurios naudojamos ir ekologinës, ir áprastinës gamy-bos

ûkio dalyse, turi bûti rûpestingai iðvalomos prieð naudojant ekologinës þemës

gamybos plotuose.

Ekologinës gamybos ûkio dalyje auginama produkcija turi aiðkiai skirtis (veisle,

iðvaizda, spalva ir kt.) nuo paralelinës produkcijos kitoje ûkio dalyje.

Pereinamasis laikotarpis á ekologinæ þemdirbystæ vienmeèiams augalams -

dveji ekologinio ûkininkavimo metai, daugiameèiams augalams (iðskyrus pie-

vas, ganyklas ir daugiametes þoles) - treji ekologinio ûkininkavimo metai.

Pievoms, ganyklos ir daugiametëms þolëms taikomas dvejø metø pereinamasis

laikotarpis, iðskyrus ekologinëje gyvulininkystëje numatytas iðimtis. Ûkininkavimo

metai vienmeèiams augalams skaièiuojami nuo sëjos, o daugiameèiams nuo derliaus

nuëmimo. Sertifikacijos ástaiga, atsiþvelgdama á ankstesnio ûkininkavimo bûdà ir

aplinkos sàlygas, gali ðá laikotarpá pratæsti ar sutrumpinti. Maþiausias pereinamasis

laikotarpis gali bûti vieneri ekologinio ûkininkavimo metai, o daugiameèiams

augalams - 1,5 metø.

Pereinamuoju laikotarpiu privaloma laikytis Taisykliø reikalavimø.

! Þemës ûkio augalø veislës ekologiniame ûkyje turi bûti atsparesnës ligoms ir

kenkëjams, geriau prisitaikæ prie dirvoþemio ir klimato sàlygø negu chemizuotame

ûkyje;

! renkant augalø veisles, pirmenybë teikiama vietinëms;

! sëklos ir sodinukai turi bûti iðauginti ekologinës gamybos ûkiuose;

! jei sertifikuojamuose ir nesertifikuojamuose ûkio plotuose auginama parale-

linë produkcija, auginamos skirtingos veislës (su skirtingais iðoriniais poþymiais).

Pereinamasis laiko-

tarpis

Þemës ûkio augalai, jø

veislës, sëklos, daigai

! sëklos, vegetatyvinë medþiaga ir daigai turi bûti iðauginti ekologinës gamybos

ûkyje.

Sëklos, vegetatyvinë medþiaga, daigai negali bûti genetiðkai modifikuoti.

Sëjomaina turi didinti dirvoþemio derlingumà, palaikyti teigiamà maisto

medþiagø balansà, maþinti piktþolëtumà, augalø ligø ir kenkëjø iðplitimà, dirvoþemá

saugoti nuo erozijos. Ekologinës gamybos ûkyje:

! atsiþvelgiant á sëjomainos laukø NPK balansà, privalu auginti atitinkamà

kieká ankðtiniø augalø, kurie garantuotø teigiamà NPK balansà, didintø ne tik azoto

kieká dirvoþemyje, bet ir jo biologiná aktyvumà;

! kultûrinëse ganyklose turi vyrauti ankðtinës þolës;

! esant nepakankamam organiniø tràðø kiekiui, teigiamam humuso balansui

palaikyti ûkyje á sëjomainà privalu átraukti augalus, skirtus þaliajai tràðai;

! dirvoþemyje bûtina stebëti azoto, fosforo, kalio, humuso kiekio pokyèius ir

pagal juos spræsti vienokiø ar kitokiø augalø koncentracijà sëjomainoje.

! Ekologinis ûkininkavimas turi bûti pagrástas augalø maisto medþiagø

apykaitos uþdaru ciklu;

! jeigu ekologiniame ûkyje sukaupiama nepakankamai tràðø, tai træðti ir

dirvoþemiui gerinti gali bûti naudojamos Ekologinio þemës ûkio taisykliø priede

iðvardytos organinës ir mineralinës medþiagos. Mineralinës medþiagos gali bûti

naudojamos tik natûralios kilmës. Jø tirpumas negali bûti padidintas cheminiais

bûdais;

! tràðø normos turi bûti tiksliai apskaièiuotos, atsiþvelgiant á augalø ið

dirvoþemio paimtà maisto medþiagø kieká, dirvoþemio granuliometrinæ sudëtá bei

prieðsëlio sukauptà ar iðnaudotà dirvoþemio maisto medþiagø kieká;

! dirvoþemio rûgðtingumo reakcija turëtø bûti optimali sëjmainos augalams, o

dirvoms kalkinti naudojamos natûralios kalkinës medþiagos;

! organinëms medþiagoms kompostuoti gali bûti naudojami mikrobiologiniai,

augaliniai preparatai ir natûralios kilmës mineraliniai preparatai, iðvardyti

Ekologinio þemës ûkio taisykliø prieduose;

! ruoðti kompostà, kaupti ir naudoti mëðlà, srutas ir ðiaudus reikia taip, kad bûtø

prarandama kuo maþiau maisto medþiagø ir nebûtø terðiama aplinka;

! draudþiama deginti ûkyje sausà þolæ, nendrynus, raþienas.

Sëjomaina

Træðimas

133

Kenkëjø, ligø ir piktþoliø kontrolë ekologiniame ûkyje vykdoma:

! parenkant tinkamas augalø rûðis ir veisles;

! taikant tinkamà sëjomainà ir agrotechnines priemones;

! saugant ir priþiûrint natûralius kenkëjø prieðus (árengiant paukðèiams

peryklas, tinkamai priþiûrint pagriovius, kelkraðèius, nesausinant visø ûkio pelkuèiø,

þeldinant aplinkà gyvatvorëmis ir kt.);

! vartojant ištraukas ar nuovirus, pagamintus iš pesticidiniø augalø;

! auginant pesticidiniø savybiø turinèius augalus;

! naikinant piktþoles garais. liepsna, mechaniniu bûdu.

Draudžiama naudoti sintetinius herbicidus, fungicidus, insekticidus ir kitus

pesticidus, taip pat sintetinius augimo reguliatorius bei sintetinius daþus,

genetiðkai modifikuotus organizmus ar ið jø pagamintus produktus.

Jei iðkyla tiesioginë grësmë þemës ûkio augalams, leidþiama naudoti Ekolo-

ginio þemës ûkio taisykliø prieduose iðvardytas augalø apsaugos priemones.

2004 m. balandžio 29 d. LR žemës ûkio ministro ásakymu Nr. 3D-253 patvir-

tintos Ekologinio þemës ûkio taisyklës, nustatanèios tiesioginá ES Tarybos reglamento

(EEB) Nr. 2092/91 taikymà ûkio subjektams, auginantiems ir tvarkantiems ekolo-

giðkà þemës ûkio produkcijà. Sertifikacijos ástaiga “Ekoagros” parengë leidiná “Rei-

kalavimai ekologiðkø þemës ûkio ir maisto produktø gamybai ir tvarkymui”, kuriame

pateikiamas ES Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2092/91, Ekologinio þemës ûkio

taisykliø ir IFOAM Normø reikalavimø sàvadas. Leidinys pravers visiems, besiver-

èiantiems ekologine þemës ûkio ir maisto produktø gamyba, bei padës surasti atsaky-

mus sudëtinguose ástatymø, reglamentø ir taisykliø labirintuose.

BENDROSIOS

GYVULININKYSTEI

Laikant gyvulius susidaro uždari maistiniø medþiagø apytakos ciklai, vietoje

kaupiamos organinës tràšos, tikslingiau panaudojami þemës plotai, išlaikomas

ûkininkavimo sistemos balansas.

Plëtoti ekologinæ gyvulininkystæ galima tik turint žemës, valdomos nuosavybës

teisæ ar nuomos pagrindais.

Ûkyje yra ribojamas didžiausias leistinas viename þemës ûkio naudmenø hektare

gyvuliø skaièius.

Paralelinë gyvulininkystës produkcija neleidžiama.

Išimtis. Jei sertifikuojami ne visø rûðiø ûkyje auginami gyvuliai, tai pastatai ir

þemë sertifikuojamiems ir nesertifikuojamiems kitø rûðiø gyvuliams turi bûti griežtai

atskirti.

TAISYKLIØ NUOSTATOS

Ligos ir kenkëjai, pikt-

þolës

134

Gyvulininkystë - svarbi sudëtinë ekologinio þemës ûkio dalis, sudaranti sàly-gas išsaugoti bei pagerinti dirvos derlingumà bei sàly-gas darniai ûkio plëtrai

9 lentelë. Leidžiamas gyvuliø tankumas ir jø laikymo charakteristikos

ekologinës gamybos ûkyje

Gyvuliø sveikatingumas ekologinës gamybos ûkyje pasiekiamas pasirenkant

tinkamas veisles ir auginimo metodus.

Gyvuliø sveikatingumas priklauso nuo laikymo ir prieþiûros sàlygø,

subalansuotø ir geros kokybës paðarø.

Gyvuliø laikymas turi atitikti tai rûšiai keliamus reikalavimus. Projektuojant ir

statant pastatus gyvuliams, ypatingas dëmesys turi bûti skiriamas jø laikymo aplinkai.

Gyvuliø sveikatingumas

Gyvuliai turi bûti šeriami žole, pašariniais augalais ir pašarais, pagamintais

laikantis ekologinës gamybos reikalavimø.

Klasë arba rûðis Didþiausias gyvuliø skaièius

viename ha, atitinkantis 170 kg N/ha per metus

Daugiau kaip ðeðiø mënesiø arkliai 2

Penëjimui skirti verðeliai 5

Kiti galvijai, jaunesni kaip vieneriø metø 5

Buliukai nuo vieneriø iki dvejø metø amþiaus 3,3

Telyèios nuo vieneriø iki dvejø metø amþiaus 3,3

Dvejø metø arba vyresni buliai 2

Veislinës telyèios 2,5

Penimos telyèios 2,5

Melþiamos karvës 2

Iðbrokuotos karvës 2

Kitos karvës 2,5

Veislinës triuðiø patelës 100

Avys 13,3

Ožkos 13,3

Paršeliai 74

Parðavedës 6,5

Penimos kiaulës 14

Kitos kiaulës 14

Mësiniai viðèiukai 580

Dedeklës viðtos 230

135

Gyvuliø tankumas eko-

loginës gamybos ûkyje

Visi gyvuliai turi turëti galimybæ bûti atvirame ore arba (ir) ganytis, atsiþvel-giant á jø tipà (amþiø, bûk-læ) ir sezonà

Gyvuliui susirgus, pirmenybë teikiama alternatyviems gydymo metodams.

Chemoterapija galima naudoti tik išimtiniais atvejais. Draudžiama profilaktiškai

naudoti sintetinius vaistus.

Bet koks gyvuliø judëjimas turi bûti užfiksuotas Ekologinës gamybos ûkio

veiklos žurnale.

Ásigyjant gyvulius, pirmenybë teikiama vietinëms veislëms. Pasirenkant veisles

ar rûšis, bûtina atsiþvelgti á gyvuliø gebëjimà prisitaikyti prie vietos sàlygø, jø

gyvybingumà bei atsparumà ligoms, kad bûtø iðvengta specifiniø susirgimø bei

sveikatos sutrikimø, susijusiø su kai kuriomis intensyvaus ûkininkavimo sàlygomis.

Genetiðkai modifikuotø veisliø ir rûðiø gyvulius veisti ir laikyti ekologinës

gamybos ûkiuose draudžiama.

Gyvuliø dauginimas turëtø bûti grindþiamas natûraliais metodais, leidþiamas

dirbtinis apsëklinimas.

Reikalavimai ekologinës gamybos ûkio pašarams

Gyvuliai turi bûti šeriami savo ar kituose regiono ekologinës gamybos ûkiuose

išaugintais paðarais. Maksimalus perkamø ekologiðkø paðarø kiekis turi bûti ne

daugiau kaip 50 % ûkyje naudojamø ekologiðkø paðarø kiekio. Maksimalus perkamø

paðarø kiekis ið áprastinio gamybos ûkio, skaièiuojant sausomis medþiagomis per

parà, þolëdžiams atrajojantiems gyvuliams neturi viršyti daugiau kaip 5 %, kitiems

gyvuliams 15 % metinio paðarø kiekio. Išskyrus galvijø pervarymo á naujas ganyklas

laikotarpá, dienos racione turi bûti ne daugiau kaip 25 % áprastiniø paðarø, išreikštø

sausos medžiagos procentais. Pašarai, pagaminti pereinamojo laikotarpio gamybos

ûkiuose, gali sudaryti ne daugiau kaip 30 % pašarø paros raciono. Jeigu pereinamojo

laikotarpio ûkio paðarai yra ið nuosavo ûkio, šie procentai gali bûti padidinti iki 60 %.

Gyvuliø negalima šerti: augimà skatinanèiais ar lëtinanèiais preparatais;

sintetiniais apetità skatinanèiais preparatais; konservantais, išskyrus medžiagas,

naudojamas kaip pagalbines; karbamidu ir kitomis sintetinëmis azotinëmis

medžiagomis; arkliø, paukðèiø ar kitokiu mëðlu, net jei jis technologiškai apdorotas;

pašarais, apdorotais cheminëmis medþiagomis, keièianèiomis spalva, tirpumà ar pan.;

sintetinëmis amino rûgðtimis; genetiðkai pakeistais paðarais ar jø priedais; dirbtiniais

dažikliais; gyvulinës kilmës produktais (taikoma tik þolëdžiams).

Atrajojanèiø gyvuliø dienos racione turi bûti ne maþiau kaip 60% stambiø

paðarø, þoliø ar darþoviø, pašariniø augalø ar siloso, skaièiuojant pagal sausàsias

136

Gyvuliø ir paukðèiø ðërimui gali bûti naudojami tik tie pašarai, paðarinës medžiagos ir priedai, kuriø sàraðas pateiktas, atsiþvelgiant á nustatytus kitus apribojimus, ir tik tuo atveju, kai jie pagaminti nenaudojant cheminiø medþiagø

-

--

-

Stambiø, sultingø ir kon-centruotø paðarø raciono santykis turi atitikti gyvuliø mitybos fiziologines nor-mas

medžiagas. Sertifikacijos ástaiga gali leisti sumaþinti ðià dalá iki 50?? pieniniams

galvijams ankstyvosios laktacijos metu, bet ne ilgiau kaip trims mënesiams. Paukðèiø,

skirtø penëjimui, lesaluose grûdai turi sudaryti ne mažiau kaip 65 %.

Kiauliø ir naminiø paukðèiø paros racionas turi bûti kuo ávairesnis, papildytas

stambiaisiais pašarais, žaliais arba džiovintais pašarais ir silosu.

Gyvuliai gali bûti šeriami natûraliais vitaminais, mineralais, maisto papildais.

Sintetiniai vitaminai, mineralai, maisto papildai gali bûti naudojami, jeigu nëra

galimybës ásigyti reikiamos kokybës ar kiekio ðiø medþiagø.

Pašarams konservuoti negalima naudoti sintetiniø konservantø. Siloso ga-

mybai leidžiami konservantai ir technologiniai priedai yra pateikti priede.

Naujagimiai verðeliai, ëriukai, ožiukai kuo greièiau turi gauti krekenø ir pieno.

Naujagimiai veršeliai ir kumeliukai turi bûti maitinami natûraliu ekologišku pienu

(motinos arba tos paèios veislës ekologiðku pienu) ne trumpiau kaip 3 mënesius,

ëriukai ir ožiukai 45 dienas, parðeliai 40 dienø.

Draudþiama prieauglá girdyti serganèiø gyvuliø pienu.

Pieno pakaitalai, kuriø sudëtyje nëra antibiotikø, sintetiniø priedø ir skerdienos

ðalutiniø produktø, gali bûti naudojami tik kraštutiniais atvejais, tai suderinus su

sertifikacijos ástaiga.

Gyvuliø ganymas

Þolëdþiø auginimo sistema turi bûti pagrásta maksimaliu ganyklø panaudojimu.

Ganykliniø laikotarpiu þolë turi sudaryti pagrindinæ paðarø raciono dalá. Aptvaruose

laikomi ir ganomi gyvuliai negali bûti paliekami be prieþiûros. Virðutinë aptvaro viela

turi bûti lygi (nespygliuota). Vadovaujantis gyvûnø gerove reglamentuojanèiais teisës

aktais ir rekomendacijomis, gyvuliø ganyklose panèioti negalima. Rišti galima tik

vyresnius kaip 6 mën. galvijus. Esant bûtinumui, gali bûti árengiami elektriniai

ganyklø aptvarai. Gyvuliams bûtina sudaryti sàlygas pasislëpti pavësyje, esant

karštam orui, apsisaugoti nuo lietaus, vëjo ir iki soties atsigerti. Sertifikuojami

gyvuliai gali ganytis toje paèioje ganykloje kaip ir nesertifikuoti gyvuliai, jei

mažiausiai trejus metus ta ganykla nebuvo træšta arba gerinta medžiagomis, išskyrus

tas, kurios leidžiamos pagal reikalavimus. Bet kokie gyvulininkystës produktai, gauti

ið gyvuliø, augintø pagal EÞÛMPGTT, bet naudojantys ðià þemæ, nelaikomi

ekologiška produkcija, kol Ekoagros nepateikiami árodymai, kad sertifikuoti gyvuliai

buvo atskirti nuo nesertifikuotø gyvuliø. Ganyklose, kitose pievose, miðkuose,

pelkëse, viržynuose arba kituose natûraliuose arba pusiau natûraliuose lauko

arealuose laikomø gyvuliø tankis turi bûti toks, kad nebûtø sutrypta dirva bei nuganyta

augmenija.

%

137

GYVULIØ IR PAUKÐÈIØ BENDROSIOS LAIKYMO

SÀLYGOS

Gyvuliams turi bûti lengvai prieinamas pašaras ir vanduo. Gyvuliai turi bûti

apsaugoti nuo laukiniø ir pasiutusiø gyvûnø iðpuoliø. Pastato izoliacija ir vëdinimo

sistemos turi uþtikrinti, kad bûtø palaikoma tokia oro cirkuliacija, dulkiø lygis,

temperatûra, santykinë oro drëgmë ir dujø koncentracija, kurie nebûtø kenksmingi

gyvuliams. Á pastatà turi patekti pakankamai oro ir šviesos iš lauko. Gyvuliams ir

paukðèiams ištisus metus turi bûti sudarytos sàlygos mocionui. Žiemojimo metu

pririštiems gyvuliams mocionas taikomas ne mažiau kaip 2 kartus per savaite. Kitiems

gyvuliams ir paukðèiams pagal galimybes. Tais atvejais, kai ganymo laikotarpiu

þolëdžiams yra prieinamos ganyklos ir kai žiemos metu gyvuliai turi sàlygas laisvai

judëti, galima nevykdyti reikalavimo iðvesti á mociono aikšteles arba lauko aptvarus

žiemos metu. Ðiltuoju metø laikotarpiu galvijai kuo ilgiau laikomi lauke, turi praleisti

lauke ne mažiau kaip 150 dienø per metus.

Gyvuliø ir paukðèiø laikymo charakteristikos, patalpø, maþiausi aikðteliø ir

patalpø plotai uždarose patalpose pateikti prieduose.

Bandos gyvuliai negali bûti laikomi individualiai, išskyrus reproduktorius,

serganèius gyvulius ar pateles prieð prieauglio atsivedimà.

Triušiø laikymas

Triušiai negali bûti laikomi narvuose.

Triuðiø penëjimo grupiø dydis neturëtø bûti didesnis kaip 15 - 20 triuðiø. 2Auginimo tankis: individualus uþdengti gardai, patelës/patinai - 0,4 0,6 m , patelë su

2 2vada iki atjunkinimo - 0,4 0,6 m (kiekvienam triušiukui papildomai skiriama 0,1 m ), 2iki 70 dienu amžiaus vienam mësiniam triuðiukui turëtø tekti 0,15 m gardo ploto,

2daugiau nei 70 dienø 0,25 0,3 m .

Draudžiama laikyti gyvulius pririštus, taèiau maþuose ûkiuose gali bûti taikomos

iðimtys.

Jei gyvûnai auginami grupëmis, jø dydis turi priklausyti nuo gyvuliø vystymosi

stadijos ir konkreèiø rûðiø elgesio reikalavimø. Draudžiama laikyti gyvulius tokiomis

sàlygomis arba skirti tokià dietà, kuri gali sukelti anemijà. Patalpoje turi bûti árengta

pakankamo dydþio, patogi, ðvari ir sausa gulëjimo/poilsio vieta, kurios grindys turi

bûti tvirtos, o ne ið groteliø ar lysteliø. Poilsio vieta turi bûti aprûpinta erdvia, sausa,

pabarstyta pakratais gulëjimo vieta. Pakratai turi bûti ðiaudø arba kitø tinkamø

Gyvuliø laikymo sàlygos

turi atitikti gyvuliø biologi-

nes ir etologines reikmes

Ðaltuoju metø laikotar-piu gyvuliai ir paukðèiai tu-ri bûti apsaugoti nuo ðal-èiø, skersvëjø ir laikomi tvartuose, sudarant opti-malø mikroklimatà ir sàly-gas reguliariai judëti

138

natûraliø medþiagø. Pakratai gali bûti pagerinti ir patræšti mineraliniais produktais,

kuriuos leidþiama naudoti ekologinës gamybos ûkyje kaip tràðà. Vyresnius kaip

vienos savaitës amžiaus veršelius draudžiama laikyti atskiruose garduose. Visiems

žinduoliams turi bûti prieinamos ganyklos, mociono aikðtelës arba lauko aptvarai,

kurie gali bûti iš dalies apdengti, ir jiems turi bûti sudarytos galimybës patekti á juos

visada, kai tai leidžia gyvulio fiziologinë bûklë, oro sàlygos ir dirvos bûklë.

Þolëdžiams ganyklos turi bûti prieinamos visada, kai tai leidžia sàlygos. Daugiau kaip

vieneriø metø buliukams turi bûti suteikta galimybë ganytis mociono aikštelëse arba

laiko aptvaruose.

Parðavedþiø laikymas

Paršelius nebûtina laikyti ant lygio pakloto arba parðeliø narveliuose. Atviros

aikðtelës turi suteikti gyvuliams galimybæ tuštintis ir knistis. Knisimui gali bûti

naudojamas ávairus substratas. Kiaules laikyti narveliuose draudžiama.

Paskutiniosios penëjimo stadijos metu mësai skirtos kiaulës ir avys gali bûti laikomos

uždarose patalpose, taèiau šis laikotarpis neturi bûti ilgesnis kaip 1/5 jø gyvenimo ir

bet kuriuo atveju negali tæstis ilgiau kaip tris mënesius. Patalpos, aptvarai, árenginiai ir

indai turi bûti valomi ir dezinfekuojami laikantis veterinariniø sanitariniø

reikalavimø. Pastatø ir árenginiø valymui ir dezinfekavimui gali bûti naudojamos

priemonës, iðvardytos priede. Ekskrementai, srutos, paðarø likuèiai turi bûti kuo

skubiau paðalinti, kad neskleistø nemalonaus kvapo, nepritrauktø vabzdþiø bei musiø.

Vabzdžiams bei kitiems kenkëjams naikinti gali bûti naudojamos priede nurodytos

medžiagos.

Paukðèiø laikymas

Dedeklëms viðtoms skirtose paukðtidëse nuo pakankamai didelës grindø dalies

turi bûti ámanoma surinkti paukðèiø mëðlà. Turi bûti árengtos laktos, kuriø dydis ir

skaièius atitiktø grupës ir paukðèiø dydá, kaip nurodyta priede. Paukðtidës turi turëti

atitinkanèias paukðèiø dydá áëjimo/iðëjimo angas, kuriø bendras ilgis turi bûti 2mažiausiai 4 m 100 m pastato, prieinamo paukðèiams, plote.

Kiekvienoje paukðtidëje neturëtø bûti daugiau kaip: 4800 viðèiukø; 3000

dedekliø; 5200 perliniø viðtø; 4000 muskusiniø ar Pekino anèiø arba 320 muskusiniø

ar Pekino antinø ar kitø anèiø; 2500 kastruotø gaidþiø, þàsø arba kalakutø.

Bet kurio gamybos vieneto bendras naudingas mësiniø paukðèiø paukðtidþiø 2plotas neturi viršyti 1600 m . Patalpose, kuriose laikomos dedeklës, natûralus

apšvietimas gali bûti papildomas dirbtiniu ne daugiau kaip 16 valandø per dienà,

139

Parðavedës turi bûti lai-komos grupëmis, iðskyrus paskutinájá nëðtumo etapà ir žindymo laikotarpá

Paukðèiø laikymo patal-pose 1/3 grindø turi bûti kreikiamos

numatant mažiausiai aðtuonias valandas ið eilës be dirbtinio apšvietimo naktinio

poilsio metu. Kai tik leidžia oro sàlygos, naminiams paukðèiams turi bûti prieinami

diendaržiai ir, jei ámanoma, paukðèiai turi praleisti juose mažiausiai treèdalá savo

gyvenimo. Didžioji aptverto ploto dalis turi bûti padengta augalija bei aprûpinta

apsaugos áranga ir leista gyvûnams laisvai prieiti prie pakankamo skaièiaus vandens ir

lesalo loviø.

Pastatai ir áranga per ta laikà turi bûti išvalyti ir išdezinfekuoti. Pabaigus auginti

naminiø paukðèiø partijà, lauke esantys aptvarai paliekami tušti tam, kad augtø

augalija bei dël sveikatos prieþasèiø. Šie reikalavimai netaikomi nedideliam naminiø

paukðèiø skaièiui, kurie nëra laikomi lauko aptvaruose, o laisvai vaikðtinëja dienà.

Paukðèius laikyti narveliuose draudžiama.

Gyvuliø sveikatos bûklë ir veterinarinë prieþiûra

Ekologinëje gyvulininkystëje ligø profilaktika grindžiama tokiais principais:

- tinkamø veisliø atranka;

- geros gyvulininkystës praktikos, kuri atitiktø kiekvienos rûðies reikalavimus ir

tuo skatintøu didelá atsparumà ligoms bei uþkirstø kelià infekcijoms, taikymu;

- aukðtos kokybës paðarø vartojimu, reguliaria mankšta ir galimybe ganytis,

skatinanèia gyvûno natûralø imunitetà;

- tinkamo gyvûnø tankumo užtikrinimu, tuo išvengiant pertekliaus ir iš to

kylanèiø gyvuliø sveikatos problemø;

- jei gyvuliai suserga ar susiþeidþia dël netinkamos aplinkos, prieþiûros ar

ðërimo, reikia nedelsiant ðiuos trûkumus šalinti;

- jei gyvulys suserga ar susižeidžia, jam nedelsiant suteikiama bûtina veterinarinë

pagalba ir gydymas. Esant bûtinybei, sergantys gyvuliai izoliuojami.

140

Sveikatos tikslais pas-tatai turi bûti ištuštinti nuo gyvûnø tarp visø augina-mø naminiø paukðèiø par-tijø

Ligø profilaktika

Gyvuliø gydymas

Vitaminø ir mineraliniø medþiagø injekcijos yra leidžiamos tik išimtiniais

atvejais.

Profilaktiškai duoti gyvuliams sintetinius medikamentus ir cheminius preparatus

draudžiama.

Gyvuliai vakcinuojami, jei regione kyla realus pavojus susirgti kokia nors

infekcine liga ir jei kitø bûdø išvengti ligos neámanoma. Apie tai sprendžia apskrities

ar rajono Valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas. Genetiškai

pakeistos vakcinos draudžiamos. Privalomi skiepai leidžiami.

Sintetiniai medikamentai (ypaè antibiotikai) skiriami tik išimtiniais atvejais, jei

gyvulio kitais bûdais išgydyti negalima arba reikia apsaugoti gyvulius nuo skausmo ir

kanèiø.

Jeigu gyvuliai buvo gydyti alelopatiniais vaistais tris ar daugiau kartø per metus,

šiems gyvuliams pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo.

Draudžiama naudoti: sintetinius augimo reguliatorius; sintetinës kilmës

medžiagas, stimuliuojanèias gyvuliø produktyvumà; hormoninius preparatus arba

panašias medžiagas reprodukcijai kontroliuoti. Taèiau hormonai gali bûti paskirti

konkretaus gyvulio terapiniam gydymui, gydymo sintetiniais medikamentais ir

cheminiais preparatais nustatomi produkcijos teisëtos išlaukos terminai.

Gyvulius žaloti draudžiama, išskyrus kastravimà ir nuraginimà. Šiuos

veiksmus atliekant gali bûti naudojami anestetikai. Kastravimà ir nuraginimà turi

atlikti kvalifikuoti darbuotojai, pasirinkdami tinkamiausià gyvuliø amþiø ir kuo labiau

sumažindami gyvulio kanèias.

Draudžiama karpyti iltinius dantis paršeliams ir snapø galiukus viðèiukams.

Gyvulius reikia gabenti laikantis Lietuvoje galiojanèiø transportavimo taisykliø.

Gyvuliø savininkas turi užtikrinti, kad gyvuliai pakrovimo, gabenimo ir iškrovimo

metu patirtø kuo maþesná stresà. Gyvuliø pakrovimas ir iškrovimas turi bûti vykdomas

ramiai, atsargiai, nestimuliuojant elektra ar kitais instrumentais ir nenaudojant

prievartos. Transportavimo metu negalima maiðyti skirtingø ryðiø ar skirtingø lyèiø

gyvulius.

141

Gydant gyvulius, pirme-nybë teikiama fitoterapi-niams (augalø ekstraktai, esencijos ir kt.), homeo-terapiniams (augalinës, gy-vulinës arba mineralinës medžiagos) metodams

Reikia stengtis, kad ga-benami gyvuliai patirtø kuo maþesná stresà

EKOLOGINIO ÛKIO GYVULIØ PAÐARAI IR JØ PRIEDAI

Augalinës kilmës pašarai

Tai grûdai, jø pagrindiniai ir šalutiniai produktai: aviþø grûdai, dribsniai,

miltai, lukðtai ir sëlenos; mieþiø grûdai ir jø miltai, ryžiø grûdai, susmulkinti

ryžiai; sorgo kruopos; kvieèiø grûdai ir jø miltai, sëlenos, kvieèiø gemalas;

kukurûzø grûdai ir jø miltai, gemalø iðspaudos, glitimas; rugiø grûdai ir jø

miltai; alaus gamybos atliekos.

Aliejingosios sëklos, vaisiai, jø pagrindiniai ir šalutiniai produktai: rapsø sëklos,

rupiniai; skrudintos sojø pupelës, rupiniai, sojø pupeliø lukštai; saulëgràþø sëklos,

rupiniai; medvilnës sëklos, iðspaudos; linø sëklos, iðspaudos; palmiø branduoliø

iðspaudos; sezamo sëklø išspaudos; alyvø vaisiø minkštimas.

Ankðtiniø augalø sëklos, jø pagrindiniai ir šalutiniai produktai: þirniai, sëlenos,

arkliapupës, vikiai, saldieji lubinai, læðiai, pelëžirniai.

Ðakniavaisiai, gumbavaisiai, jø pagrindiniai ir šalutiniai produktai: cukriniai ir

pašariniai runkeliai, dþiovinti cukriniø runkeliø griežiniai, bulviø gumbai, bulviø

krakmolas, saldžiosios bulvës, bulviø baltymas, topinambas, tapijoka.

Kitos sëklos, vaisiai, jø pagrindiniai ir šalutiniai produktai: citrusiniø vaisiø

minkðtimas, vaisiø (obuoliø, kriauðiø ir kt.) minkðtimas, vynuogiø minkštimas,

pomidorø minkštimas.

Stambûs ir sultingi pašarai: liucerna, liucernos miltai,dobilai, dobilø miltai, þolë,

þolës miltai, šienas, šienainis, silosas, šiaudai, šakniavaisiai.

Kiti augalai, jø produktai ir šalutiniai produktai: melasa (rišamoji medžiaga

kombinuotuose pašaruose); jûros dumbliai; augalø baltymø ekstraktai (tik jauniems

gyvuliams); prieskoniai.

Gyvulinës kilmës pašarai

Pienas ir jo produktai: pienas, nenugriebto pieno milteliai, pasukø ir iðrûgø

milteliai, kazeino ir laktozës milteliai.

Þuvys, kiti jûros gyvûnai, jø produktai ir šalutiniai produktai: þuvys, þuvø miltai,

þuvø taukai, moliuskai, vëþiagyviai ir jø perdirbimo produktai.

Pašarø priedai

Makroelementai:

Natrio junginiai: nerafinuota jûros druska, rupi akmens druska, natrio sulfatas,

142

natrio karbonatas, natrio vandenilio karbonatas, natrio chloridas.

Kalcio junginiai: vandens gyviø kiaukutai (áskaitant sepijos kaulus), kalcio

karbonatas, kalcio laktatas, kalcio gliukonatas.

Fosforo junginiai: natûralus kalcio fosfatai (be floro).

Magnio junginiai: bevandenë magnezija, magnio sulfatas, magnio chloridas,

magnio karbonatas.

Sieros junginiai: natrio sulfatas.

Mikroelementai: geležies (II) karbonatas, geležies (II) sulfato monohidratas,

geležies (II) oksidas, kalcio jodatas, bevandenis, kalcio jodato heksahidratas, kalio

jodidas, kobalto (II) sulfato monohidratas ir heptahidratas, bazinio kobalto (II)

karbonato monohidratas, vario (II) oksidas, bazinio vario (II) karbonato

monohidratas, vario (II) sulfatas, pentahidratas, mangano (II) karbonatas, mangano

oksidas, mangano (II) sulfato mono- ir tetra hidratas, cinko karbonatas, cinko oksidas,

cinko sulfato mono- ir tetra hidratas, amonio molibdatas, natrio molibdatas, natrio

selenatas, natrio selenitas.

Pagalbinës paðarø perdirbimo priemonës

Pagalbinës perdirbimo priemonës, naudojamos gaminant silosà: jûros druska,

rupi akmens druska, fermentai, mielës, iðrûgos, cukrus, cukriniø runkeliø masë, javø

miltai, melasa ir pieno, acto, skruzdþiø bei propiono bakterijos. Jei oro sàlygos yra

nepalankios fermentacijai, sertifikacijos ástaigai leidus, galima naudoti siloso

gamybai pieno, skruzdþiø, propiono ir acto rûgðtis.

Veterinariniai vaistai ir preparatai, gyvuliø pastatø ir árangos prieþiûros

medþiagos

Vaistai ir preparatai, leidžiami vartoti be apribojimø:

Vaistaþolës (iðskyrus narkotinius augalus), jø ekstraktai ir esencijos.

Mineraliniai preparatai: kalcio boro gliukonatas, kalcio gliukonatas, kalcio

chloridas, kalcio fosfatas, magnio fosfatas, kalcio, magnio druskø mišinys.

Mineraliniø medþiagø ir vitaminø mišiniai.

Vidurius laisvinantys preparatai: vaistaþolës (pvz., garstyèios lapai), ricinos

aliejus, sëmenø gleivës.

Vaistai nuo viduriavimo: aktyvuota medžio anglis, àþuolo þievë, ramunëliø ir

kitø vaistaþoliø arbata.

Elektrolitai: Ringerio tirpalas, fiziologinis 0,9 proc. valgomosios druskos

tirpalas.

143

10 lentelë. Paukðèiø talpumo normos

Patalpoje

Paukšèiai

Paukšèiø skaièius m 2

Laktos ilgis paukšèiui cm

Lizdai (de-danèios viš-tos 1 lizdui)

Mociono aikšteliø

plotas m /pauk2 šèiui

Dedeklës vištos

6

18

8

vištos vie-name lizde

4

m2 (taèiau turi neviršyti 170 kg N/ha per metus)

Mësiniai paukš-èiai (stacionariuose pastatuose)

10 (ne daugiau kaip 21 kg gyvo svorio/m2

20 (tiktai perlinëms vištoms)

4 m2 broileriui arba perlinei vištai

4,5 m2 anèiai

10 m2 kalakutui

15 m2 žàsiai (taèiau turi neviršyti 170 kg N/ha per metus)

Mësiniai paukš-èiai

(mobiliuose nameliuose)

16* mobiliuose nameliuose (ne daugiau kaip 30 kg gyvo svo-rio/m2)

2,5 m2 (taèiau turi neviršyti 170 kg N/ha per metus)

144

11 lentelë. Gyvuliø talpumo normos

145

Patalpø plotas

Gyvuliø rûðis Gyvulio svoris (kg)

m2/vienam gyvuliui

Mociono aikšteliø plotas (aikšteliø plotas, išskyrus

ganyklas) m2/vienam gyv.

Veisliniai ir penimi galvijai bei arkliai

Iki 100 Iki 200 Iki 350 Daugiau kaip 350

1,5 m2

2,5 m2

4,0 m2

5,0 m2, mažiausiai 1 m2/100 kg

1,3 m2

1,9 m2

3,0 m2

3,7 m2 mažiausiai 0,75 m2 100kg

Melžiamos karvës 6 m2

4,5 m2

Veisliniai buliai 10m2

30 m2

Avys ir ožkos 1,5 m2 aviai/ožkai

0,35 m2

ëriukui/ožiukui

2,5 m2

0,5 m2 ëriukui/ožiukui

7,5 m2 paršavedei

2,5 m2

Penimos kiaulës

Paršeliai

Daugiau kaip 40 dienø amžiaus ir iki 30 kg

0,6 m2

0,4 m2

Veislinës kiaulës

Sudarytoja: Vanda ÞEKONIENËAutoriai: Vanda ÞEKONIENË, Nijolë DAUGELIENË, Bronius BAKUTIS,

MOKSLINIØ REKOMENDACIJØ TAIKYMO EKOLOGINIAME ÛKYJE PAGRINDAI

Korektorë Laima JonikienëKompiuteriu maketavo Anþelika RaðkauskienëVirðelio autorius Saulius Arlauskas

Spausdino UAB “Tiraþas”Tiraþas 1000 egz.

Lietuvos þemës ûkio universiteto Miðkø fakulteto metodinës komisijos posëdþio protokolas Nr. 49, 2006 spalio 17 d. leidinys “Moksliniø rekomendacijø taikymo ekologiniame ûkyje pagrindai” aprobuotas naudoti kaip mokomoji knyga Miðkø fakulteto studentams.