MOKINIŲ MITYBOS YPATUMAI

HIGIENOS INSTITUTAS

MOKINIŲ MITYBOS YPATUMAI

BAIGIAMOJI ATASKAITA 2010 m. rugsėjis – 2010 m. gruodis

Projekto vadovas: dr. Laura Narkauskaitė

Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja

Atsakingas vykdytojas: Natalja Umbrasienė

Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus Jaunesnioji mokslo darbuotoja

Vilnius 2010

2

Darbas vykdytas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 111 patvirtintos Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006-2013 m. strategijos įgyvendinimo 2009-2013 m. plano (Žin. 2009, Nr. 22-854) 5.1 priemonę „Organizuoti mokinių mitybos tyrimą“.

Padėka: nuoširdžiai dėkojame visų sutikusių dalyvauti tyrime visuomenės sveikatos biurų vadovams ir darbuotojams, mokyklų vadovams ir mokiniams. Darbo dalyviai: Rasa Varvuolienė

Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Higienos institutas

dr. Aušra Beržanskytė Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus

vyresnioji mokslo darbuotoja Higienos institutas

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Sveikatos apsaugos ministerija

Visuomenės sveikatos biurai

3

TURINYS

1. Įvadas 4 2. Literatūros apžvalga 5 3. Darbo apimtys ir tyrimo metodai 14 4. Tyrimo rezultatai 16 5. Išvados 45 6. Rekomendacijos 46 7. Literatūros sąrašas 47 8. Priedai 51

4

1. ĮVADAS

Vaikų mityba - aktuali visuomenės sveikatos tema, kuriai reikia skirti ypatingą dėmesį.

Labai svarbu skatinti vaikus sveikai maitintis, formuoti sveikos mitybos įpročius nuo vaikystės.

Mityba yra vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, veikiančių sveikatą. Ligų profilaktikai

svarbu ne tik vartoti saugų maistą, bet ir išmanyti sveikos mitybos pagrindus. Didelę reikšmę

teisingai mitybai turi šeimos tradicijos, vaiko mitybos įgūdžių formavimas nuo gimimo.

Visavertis ir įvairus maistas gali užtikrinti, kad organizmas gaus būtinųjų maisto medžiagų. Jei jų

trūksta arba per daug, atsiranda organizmo funkcijų sutrikimų, formuojasi maisto medžiagos

stokos arba pertekliaus sukeliama patologija [1].

Vaikų mityba - ypatingai reikšminga, nes vaikai yra viena jautriausių mūsų visuomenės

grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis, todėl yra greičiausiai

pažeidžiama. Vaikų mitybą įtakoja tėvų žinios apie sveiką mitybą, šeimos socialinė bei

ekonominė padėtis, gyvenamoji vieta ir pan. [2]. Sveikos mitybos įpročių ugdymas bei fizinio

aktyvumo skatinimas turi būti vykdomas ir šeimoje, ir mokykloje. Čia svarbus vaidmuo tenka

bendrojo lavinimo mokyklos mokytojui, kuris dirbdamas su mokiniais gali įvairiomis mokiniams

įdomiomis formomis pateikti esminių sveikos mitybos žinių bei padėti suprasti fizinio aktyvumo

naudą. Tėvai ne visada pakankamai užsiima vaikų mitybos ugdymu bei fizinio aktyvumo

skatinimu, todėl mokykla yra vieta, kurioje gali būti sėkmingai vykdomas vaikų sveikatos

švietimas. Norint, kad ir mokytojai, ir mokiniai susidomėtų šia tema, prevencijos ir sveikatos

skatinimo planai bei priemonės turi būti įdomūs ir patrauklūs [3].

Lietuvoje atliekama nemažai mokinių mitybos įpročių tyrimų, tačiau poreikis gilintis į

mokinių mitybos problemas, ypač kai pastaruoju metu daug diskutuojama apie įvairias taikomas

mokinių mitybos gerinimo priemones, išlieka aktualus. Svarbu išsiaiškinti mokinių mitybos

ypatumus, įvertinti mokinių mitybos atitikimą sveikos mitybos rekomendacijoms, nustatyti

mokinių sveikos mitybos žinias ir jų poreikį. Šio tyrimo rezultatai padės vertinti šiais mokslo

metais mokyklose pradėtas diegti naujoves, planuoti sveikatingumo programas įvairaus amžiaus

vaikams, toliau ieškoti racionalių būdų mokinių mitybos gerinimui.

5

Tikslas – įvertinti Lietuvos mokinių mitybos ypatumus.

Uždaviniai:

1. Apibendrinti 2005-2010 metais Lietuvoje atliktų mokinių mitybos tyrimų rezultatus.

2. Įvertinti mokinių mitybą, atsižvelgiant į lytį, amžių ir gyvenamąją vietą.

3. Išanalizuoti mokinių mitybos mokykloje ypatumus.

4. Nustatyti mokinių sveikos mitybos žinių poreikį.

2. LITERATŪROS APŽVALGA

Sparčiai kintanti maisto pramonė, gausėjanti maisto produktų pasiūla, rinkos globalizacija

ir įtaigi reklama ypač veikia jaunų žmonių mitybos įpročius. Taupydami laiką ir nesuvokdami

nesveikos mitybos pasekmių sveikatai, jie vis dažniau renkasi greitai pagaminamą maistą, daug

riebalų ir druskos turinčius užkandžius, geria gėrimus su dirbtiniais saldikliais. Šias problemas

dar labiau aštrina mokinių maitinimo mokykloje organizavimo trūkumai. Specialistai

rekomenduoja, kad maitinimas mokyklose būtų organizuotas taip, kad visi mokiniai galėtų

pavalgyti karšto ir visaverčio maisto, atsižvelgiant į mokykloje besimokančių mokinių amžių [4].

Teisingi mitybos įgūdžiai neatsiranda savaime, jų mokamasi nuo ankstyvos vaikystės.

Tėvai turi suprasti sveikos mitybos reikšmę ir tai turi tapti būtinu gyvenimo veiksniu visai šeimai.

Tokioje šeimoje augantys vaikai vėliau patys sugebės pasirinkti sau sveikus ir naudingus

patiekalus. Tėvai ir pedagogai turi aiškinti vaikams, kokį maistą reikia valgyti, koks maistas yra

sveikas, leisti vaikams pasirinkti užkandį, desertą ar garnyrą patiems. Vaikai mokykloje turi būti

mokomi, kad sveikas maistas gali ir turi būti sotus, įvairus, bet kartu ir skanus [5]. Mitybos

įpročiai laikomi vienu iš svarbiausių sveikos gyvensenos komponentų. Nereguliari mityba,

užkandžiavimas mažaverčiu maistu bei dietų laikymasis ar badavimas mokyklinio amžiaus

vaikams laikomi žalingais elgesio bruožais [6].

Lietuvoje yra atlikti mokinių mitybos tyrimai, kurie galėtų apibūdinti mitybos įpročius

tam tikrose vietovėse, tam tikrais laikotarpiais ar tam tikrose amžiaus grupėse (žr. 1 priedas).

2.1. Lietuvoje atliktų mokinių mitybos tyrimų apžvalga

Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas 2001 m. ir

2006 m. atliko tyrimą „Sveikatos rizikos veiksnių paplitimo tarp Vilniaus miesto vidurinių

6

mokyklų 9 - 12 klasių mokinių“. Tyrimo duomenimis 35,9 proc. mokinių per pastarąją savaitę

vaisių ir daržovių valgė kartą ar kelis kartus per dieną, visada pusryčiavo 52,6 proc. mokinių.

54,9 proc. tyrime dalyvavusių 9–12 klasių mokinių per pastarąją savaitę negėrė „Coca–Cola“ (1

kartą per dieną ją gėrė 3,5 proc. mokinių) [7].

Vilniaus pedagoginiame universitete 2009 metais atlikto tyrimo „Vilniaus miesto

mokyklų 7 klasių mokinių sveikos mitybos nuostatų ugdymo galimybės technologijų pamokose“

duomenimis beveik pusė (48 proc.) respondentų kasdien valgo skirtingu laiku ir jų nuomone,

nėra svarbu valgyti tuo pačiu laiku. Mokinių nuostatos pagrindinių maisto grupių vartojimo

atžvilgiu taip pat nėra pakankamai tvirtos, nes mokiniai nepakankamai vartoja pagrindinių maisto

grupių produktų, turinčių sudėtinių angliavandenių, baltymų, bet mokiniai nevengia saldžiai

užkandžiauti (80 proc.) bei geria daug saldintų gaiviųjų gėrimų (97 proc.). Mokiniai neišreiškė

tvirtų nuostatų, jog svarbu su maistu gauti visų maisto medžiagų. Buvo nustatyta, kad mokiniai,

kurie teigia, jog svarbu su maistu gauti tam tikrų maisto medžiagų, yra linkę vartoti tų medžiagų

turinčius maisto produktus. Kokybinio tyrimo duomenų analizė atskleidė, jog mokinių nuostatos

genetiškai modifikuotų produktų atžvilgiu nėra tvirtos. Taip pat mokiniai mažai žino apie maisto

priedus ir jų vartojimo riziką [8].

2010 metais Vilniaus pedagoginiame universitete atliktas tyrimas „Mokinių požiūrio į

greito ir sveikatai nenaudingo maisto vartojimą koregavimo galimybės technologijų pamokose“

parodė, kad mokiniams yra susiformavęs tam tikras požiūris į greitą ir sveikatai nenaudingą

maistą. Beveik pusė (47 proc.) apklaustųjų šį maistą vertina neigiamai, iš jų statistiškai patikimai

daugiau mergaičių nei berniukų. Nustatyta, kad mokytojai teigiamai vertina greito ir sveikatai

nenaudingo maisto temų nagrinėjimą mokykloje, tačiau šia tematika organizuojama mažai

renginių, mokiniai neįtraukiami į veiklą. Technologijų pamokų metu pedagogai į mitybos

pamokų kursą tik iš dalies integruoja temas apie nesveiką maistą, jos analizuojamos trumpai,

nesistemingai arba visai nedėstomos. Nustatyta, kad statistiškai patikimai technologijų pamokos

turi įtakos mokinių maisto pasirinkimui [9].

Kauno medicinos universiteto 2009 metais atliktame tyrime teigiama, jog rytų Lietuvos

pirmaklasiai per retai vartoja šviežių vaisių, daržovių, pieno produktų. Socioekonominė tėvų

padėtis labai įtakoja vaikų mitybą. Žemos socialines padėties šeimose daug dažniau yra

nesilaikoma mitybos režimo ir rekomendacijų. Tyrimo duomenimis, vaikai, kurių tėvai gauna

mažas pajamas, 1,2 karto dažniau nepusryčiavo, lyginant su didesnes pajamas gaunančių tėvų

7

vaikais. Vidurinį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai, lyginant su aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų

vaikais, dažniau vartojo bulvių traškučių, picų, „fri“ bulvyčių bei gaiviųjų gėrimų su cukrumi

[10].

2006 metais atliktas Kauno miesto pradinių klasių moksleivių mitybos tyrimas parodė,

kad daugumos (71,3 proc.) pradėjusių lankyti mokyklą vaikų mitybos įpročiai nepakito, kas

penkto (22,1 proc.) – pablogėjo, 6,6 proc. – pagerėjo. Du trečdaliai (66,3 proc.) pradinukų valgė

keturis ir daugiau kartų per dieną, kiti – du / tris kartus. Daugiau nei pusė (59 proc.) pradinukų

pietavo namuose, kiti – mokykloje. Dauguma pradinių klasių mokinių kas dieną šviežių vaisių ir

daržovių vartojo vasarą ir rudenį, ir tik apie pusė – žiemą ir pavasarį. Kasdien jogurto, pieno arba

kefyro vartojo daugiau negu pusė (58,6 proc.) respondentų; varškės, balto sūrio tik kas ketvirtas

mokinys. Pradinių klasių mokiniai palyginti retai vartojo žuvies ir grūdinių produktų. Net pusė

mokinių vartojo per daug cukraus, saldindami arbatą [11].

2010 metais atlikto pradinių klasių mokinių mitybos tyrimo duomenimis pradinių klasių

mokinių mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Vaikai nepakankamai valgo įvairių

košių ir dribsnių, daržovių ir vaisių, varškės, balto sūrio ir sūrelių, vištienos. Dažniau nei

rekomenduoja sveikos mitybos gairės valgo rūkytų mėsos gaminių ir dešrų, saldumynų.

Labiausiai nepatinkantis moksleiviams patiekalas buvo įvairios sriubos [12].

Pradinių klasių mokinių maitinimo organizavimo Kauno miesto mokyklose 2010 metų

tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė (62,5 proc.) tėvų iš anksto sumoka už ateinančios savaitės

šiltus pietus, apie trečdalis (33,3 proc.) pradinių klasių mokinių savarankiškai renkasi ir perka

patiekalus patys. Dauguma vaikų maitinami po trečios pamokos. Maistas pradinukams

dažniausiai (76,2 proc.) būna patiektas ant stalų. Kas dešimtas (9,5 proc.) vaikas pertraukos metu

nespėja pavalgyti. Pusė (49,7 proc.) tėvų mokyklos maisto kokybę vertina vidutiniškai, trečdalis

(34,6 proc.) – gerai, kas dešimtas (9,5 proc.) blogai. Berniukų (60,2 proc.) tėvų nuomonė apie

patiekiamą maistą statistiškai patikimai geresnė negu mergaičių (52,0 proc.) [13].

Kauno medicinos universiteto 2010 metais atlikto „Lietuvos pirmokų mitybos ypatumai ir

jų ryšys su šeimos socioekonomine padėtimi“ tyrimo duomenimis mokiniai per retai vartoja

šviežių vaisių, daržovių, grūdinių patiekalų, pieno bei žuvies. Labiausiai šeimos mitybą sąlygoja

šeimos socialinė bei ekonominė padėtis. Žemesnės socioekonominės padėties šeimų vaikų

mityba dažniau neatitinka mitybos rėžimo ir rekomendacijų [14].

8

Mokinių sveikatos priežiūra ir mityba bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose Lietuvoje

nagrinėta 2009 metais atliktame tyrime. Tyrimo rezultatai parodė, kad maistas mokyklose

nepritaikytas sergantiems lėtinėmis ligomis. Ketvirtadalis respondentų nurodo, jog netenkina

siūlomų patiekalų įvairovė ir kokybė. 64 proc. specialistų pastebėjo, kad nepalankius sveikatai

maisto produktus vaikai įsigyja dažnai, o 21 proc. perka kai kada [15].

Kauno medicinos universitete 2005 metais atliktame „Vidurinio mokyklinio amžiaus

moksleivių darbo ir poilsio režimo“ tyrime nustatyta, kad didesnė dalis mokinių, kurie nevalgė

pusryčių buvo iš Kauno 45 proc. nei iš Biržų 27,7 proc. Priešpiečių niekada nevalgė 42,5 proc.

Biržų, 48 proc. Kauno mokinių. Mokiniai, kurie nevalgo priešpiečių, dažniau jaučiasi pavargę

grįžę iš mokyklos. Darbo dienomis niekada nepietaujančių buvo 14,5 proc. Biržų miesto bei 6,6

proc. Kauno miesto mokinių. Nevalgo vakarienės 1,9 proc. Biržų miesto ir 4,7 proc. Kauno

miesto mokinių [16].

Kauno medicinos universitete 2005 metais atlikto 14-18 metų mokinių mitybos ir fizinio

aktyvumo sąsajų tyrimo duomenys patvirtino teiginį, kad fizinis aktyvumas yra integralus

mitybos veiksnys: fiziškai aktyvesni paaugliai teigiamiau vertino savo mitybą, nors jie pažymėjo,

kad trūksta žinių apie sveiką mitybą. 42,9 proc. fiziškai aktyvių mokinių nurodė, jog laikosi

sveikos mitybos principų ir režimo, o 63,9 proc. fiziškai pasyvių mokinių šių principų nesilaiko

Tyrimo išvados rodo, kad planuojant ir vykdant paaugliams skirtas sveikatos ugdymo ir

rizikingos elgsenos prevencines programas tikslinga atsižvelgti į tai, jog fizinis aktyvumas yra

vienas veiksnių, sąlygojančių racionalios mitybos įpročius [17].

Lietuvos 9 ir 11 klasių mokinių mitybos įvertinimo tyrimas rodo, kad Lietuvos mokinių

mityba yra nepakankamai sveika: mokiniai per retai naudojo sveikai mitybai rekomenduojamus

produktus. Nemaža dalis mokinių mitybai rinkosi sveikai mitybai nerekomenduojamus maisto

produktus. Mokinių mityba nuo 2004 m. iki 2009 m. turi tendenciją gerėti: 3 proc. padidėjo

daržoves kasdien vartojančių mokinių skaičius, 3,8 proc. sumažėjo beveik kiekvieną dieną

vartojančių traškučius, 7,7 proc. – geriančių kokakolą, 5,7 proc. – vartojančių alkoholinius

gėrimus mokinių skaičius. Kitų maisto produktų vartojimo dažnis pakito nežymiai. Mokinių

maitinimosi būdai dienomis, kada vaikas eina į mokyklą, buvo įvairūs: apie du trečdaliai (69,6

proc.) mokinių pusryčius valgė namuose. Daugiau nei trečdalis (39,2 proc.) mokinių pusryčius ar

pietus valgė mokykloje. Mokinių požiūriu, mokyklų valgyklose teikiamo maisto asortimentas

buvo nepakankamas: beveik pusės mokinių (45,4 proc. berniukų ir 49,7 proc. mergaičių)

9

netenkino mokyklos valgiaraštyje siūlomų patiekalų įvairovė, valgykloje parduodami sveikai

mitybai nerekomenduojami maisto produktai [18].

Lietuvos vyresnių klasių mokinių mitybos įpročių netolygumus bei kaimo ir miesto

mokyklose besimokančių mokinių mitybos įpročių skirtumus tyrinėję mokslininkai teigia, kad

nemaža dalis moksleivių renkasi mažos maistinės vertės, t.y. nerekomenduojamus, maisto

produktus. Dažnai valgo saldainius arba šokoladą 49 proc., traškučius – 16 proc., geria

saldžiuosius gazuotus gėrimus – 23 proc. mokinių. Palyginti su berniukais, mergaičių sveikesnė

mityba: jos linkusios dažniau valgyti vaisių, žalių daržovių, mažiau – traškučių, keptų bulvių,

gerti saldžiųjų gaiviųjų gėrimų, vartoti alkoholinių gėrimų, tačiau jos dažniau valgo saldainių ir

šokolado. Vyresni moksleiviai rečiau nei jaunesni yra linkę valgyti vaisių, žalių daržovių ir pieno

produktų; jie taip pat rečiau valgo ir saldumynus, traškučius, keptas bulves, geria saldžiuosius

gaiviuosius gėrimus. Taip pat stebimi mitybos įpročių skirtumai tarp kaimo ir miesto mokinių.

Kaimo mokyklų mokiniai, palyginti su miesto, rečiau valgo vaisius ir žalias daržoves, pieno

produktus; jie taip pat rečiau valgo saldumynus, rečiau vartoja alkoholinius gėrimus [19].

Kauno miesto ir Raseinių rajono vidurinio mokyklinio amžiaus moksleivių mitybos

įpročių tyrimas, parodė, kad moksleiviai nesilaikė mitybos režimo, pusė jų ėjo į mokyklą

nepusryčiavę. Iš nerekomenduojamų vartoti maisto produktų moksleiviai dažniau vartojo

saldumynus ir rūkytos mėsos gaminius (kas antras mokinys vienodai dažnai Kauno mieste ir

Raseinių rajone), kas dešimtas valgė picas ir keptas bulves, kas ketvirtas gėrė gazuotus

vaisvandenius (dažniau Kauno moksleiviai) ir valgė bulvių traškučius (dažniau Kauno

moksleiviai nei Raseinių rajono). Iš rekomenduojamų vartoti maisto produktų pusė apklaustųjų

moksleivių vartojo vaisius (Kaune – 51,3 proc. ir Raseiniuose – 66,3 proc.) ir daržoves (Kaune –

45,0 proc. ir Raseiniuose – 41,9 proc.). Kas ketvirtas mokinys gėrė liesą pieną, dažniau Kauno

moksleiviai nei Raseinių, o rupaus malimo duoną valgė 18,8 proc. Raseinių rajono ir 25,4 proc.

Kauno miesto moksleivių. Raseinių rajono moksleiviai daugiau žinojo apie sveiką mitybą nei

Kauno. Didesnė dalis moksleivių žinių apie sveiką mitybą sėmėsi iš masinės informacijos

priemonių (Kauno – 50,9 proc. ir Raseinių rajono – 46,3 proc.) ir tik kas dešimtas žinių apie

sveiką mitybą gavo iš gydytojų (Kauno – 2,4 proc. ir Raseinių rajono – 8,8 proc.) [20].

2007 metais atliktas tyrimas „Moksleivių maitinimo Panevėžio miesto ir rajono

mokyklose organizavimo vertinimas” rodo, kad beveik pusė (45 proc.) mokinių dažnai valgo

vaisius. Žalias daržoves valgo mažesnė dalis – 28,1 proc. Sultis geria ne dažniau kaip kartą per

10

savaitę 45 proc. mokinių. Iš pieno produktų dažniau vartojamas pienas, kefyras ir jogurtas

(43,4proc.), varškė ir sūris (32,5 proc.). 40,5 proc. mokinių teigia, jog juodą rupią duoną renkasi

kasdien. Nemaža dalis mokinių renkasi mažos maistinės vertės maisto produktus: dažnai valgo

saldainius ir šokoladą (53,4 proc.), sausainius, pyragaičius ir tortus (31,7 proc.), traškučius (16,6

proc.), geria „Coca-Cola“ ir kitus saldžiusius gėrimus 23 proc. mokinių. Taip pat kas penktas

(20,4 proc.) mokinys mėgsta keptas bulves, 67,8 proc. mokinių renkasi baltą duoną ir batoną. Tik

kas trečias mokinys (32,4 proc.) teigia niekada nevartojantis alkoholinių gėrimų ir 27,8 proc.

mokinių prisipažino jų vartojantys bent kartą per savaitę. Kaime gyvenantys moksleiviai rečiau

negu mieste susiduria su ilgomis eilėmis, vietų, skirtų pavalgyti, trūkumu. Nepriklausomai nuo

gyvenamosios vietos ir lyties daugelio mokinių netenkino prasta maisto kokybė, neskanus

maistas (61,2 proc. berniukų, 66,6 proc. mergaičių), prasta savijauta pavalgius (berniukų – 43,7

proc., mergaičių – 47,2 proc.) [21].

2006 metų tyrimo „Moksleivių nuomonė apie maitinimo paslaugų kokybę“ duomenimis

apie 52,5 proc. visų apklaustųjų mokinių netenkino valgykloje siūlomų patiekalų įvairovė. 87,4

proc. berniukų ir 78 proc. mergaičių niekada sočiai nepavalgo mokyklos valgykloje. Vykstant

mokyklų valgyklų restruktūrizacijai ir įgyvendinant efektyvesnes šalies moksleivių maitinimo

organizavimo būdus būtina atsižvelgti į nustatytus maitinimo paslaugų kokybės trūkumus [22].

Lietuvos kūno kultūros akademijoje 2005 metais atlikto tyrimo “Kauno miesto

moksleivių maitinimosi ypatumai“ duomenimis nustatyta, kad dalis moksleivių maitinosi

nereguliariai, tik pusė jų kasdien valgydavo pusryčius, trečdalis kramsnojo bet kuriuo dienos

metu, daugelis mėgo stipriai saldinti arbatą. Rekomenduojamus kaip sveikos mitybos produktus

valgė panašiai tiek pat moksleivių, kaip ir rekomenduojamus apriboti kaip nesveikos mitybos

produktus [23].

2008 metais atlikto tyrimo „Priklausomybė tarp 11-14 m. moksleivių fizinio aktyvumo,

mitybos ypatumų, elgesio ir akademinių pasiekimų“ duomenimis dauguma (86 proc.) Kauno

miesto J. Urbšio vidurinės mokyklos ir Kauno rajono Rokų (87 proc.) vidurinės mokyklos

mokinių pusryčiauja. Dažniausiai (50 proc.) per pusryčius valgomi sumuštiniai su arbata.

Dauguma J. Urbšio (68 proc.) ir Rokų (69 proc.) vidurinės mokyklos mokinių būdami mokykloje

negeria vandens. Nustatytas koreliacinis ryšys tarp akademinių pasiekimų ir vandens gėrimo,

akademinių pasiekimų ir pusryčių valgymo dažnio [24].

11

2008 m. Šiaulių universitete atliktas „Šiaulių apskrities moksleivių mitybos įpročių ir

savijautos“ tyrimas parodė, kad maitinimosi režimo labiausiai nesilaiko devintų (91,4 proc.),

šeštų (84,2 proc.) ir septintų (83,5 proc.) klasių mokiniai. Dėl menko asortimento ir laiko stokos

mokykloje mokiniai retai valgo sriubą (25,2 proc.), dažnai maitinasi šaltais užkandžiais (71,5

proc.). Alkį nuolat jaučia du trečdaliai mokinių, iš jų pusė mokykloje. Daugelis respondentų savo

savijautą apibūdino nepalankiai: 61,9 proc. mokinių yra išsiblaškę, 9,4 proc. – blogos savijautos,

13,9 proc. – jaučia nuovargį, 12,3 proc. – nedarbingi, nepaisant to, kad daugelis nurodė esą sveiki

[25].

2009 metais Valstybinio aplinkos sveikatos centro atlikto 6-7 klasių mokinių sveikos

mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimo duomenimis dalis mokinių nežino kai kurių sveikos

mitybos taisyklių, pvz., kad kasdien reikia valgyti daržoves ir vaisius nurodė tik du trečdaliai

apklaustųjų mokinių, o kad kasdien reikia valgyti grūdinius produktus žino vos daugiau nei pusė

apklaustųjų [26].

2005 - 2010 metais Lietuvoje atliktų mokinių mitybos tyrimų rezultatai rodo, kad mokinių

mityba nėra pakankamai sveika, dažnai nesubalansuota, nesilaikoma maitinimosi režimo.

Mokiniai per daug valgo maisto produktų, kuriuose yra sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus ir per

mažai – vaisių ir daržovių, baltymų teikiančių maisto produktų. Mokinių nuostatos pagrindinių

maisto grupių vartojimo atžvilgiu nėra pakankamai tvirtos. Mokiniams trūksta žinių apie maisto

produktų vertę, maisto priedus ir jų vartojimo riziką.

2.2. Kitose šalyse atliktų vaikų mitybos tyrimų apžvalga

Vaikų mitybos įpročių tema aktuali ir užsienio autorių darbuose. Mokslininkai siūlo

daugiau dėmesio skirti vaikų valgymo įpročiams, vaikų mitybai mokyklose, namuose,

pabrėžiama mitybos specialistų įtaka, tėvų vaidmuo, formuojant ir ugdant vaikų sveikos mitybos

įpročius [27].

Norint, kad vaikams sveika mityba taptų patraukliu ir siektinu įpročiu, svarbu žinoti pačių

vaikų požiūrį į maistą ir mitybą. 2005 m. anglų mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė vaikų

nuomonę apie tai kas jiems trukdo sveikai maitintis. Pagrindinės kliūtys buvo maisto skonis,

išvaizda, kaina, pasirinkimas, laiko, skirto valgymui, stoka. Mokiniai teigė, kad jiems trūksta

pigesnių, estetiškai patrauklių patiekalų jų mokyklų valgyklose [28].

12

2006 m. Didžiojoje Britanijoje G. Moore ir kt. analizavo pradinių klasių mokinių mitybos

įpročius, ypač akcentuodami pusryčių valgymą, jų naudą. Nustatyta, kad mokiniai, kurie valgė

pusryčius, vartojo pusryčiams visavertį maistą (duona, vaisiai, dribsniai, pieno produktai),

mažiau vartojo nesveiko maisto (saldumynai, traškučiai). Šių mokslininkų darbuose vertintos ir

mokinių mitybos sąsajos su socioekonomine šeimų padėtimi. Žemos socioekonominės padėties

šeimos vaikai mažiau valgė vaisių ir daržovių, lyginanat su aukštesnės socialinės padėties vaikais

[29-31]. N. Pearson ir kt. pabrėžė šeimos aplinkos, tėvų įtakos svarbą formuojant vaikų sveikos

mitybos įpročius. Tėvai turėtų nukreipti savo pastangas į sveikos mitybos įpročių formavimą,

tiesiog būti pavyzdžiu vaikams [32].

L. Moreno apžvalginiame straipsnyje apie Ispanijos paauglių mitybos įpročius ir

tendencijas teigia, kad gyvenimo būdas turi įtakos paauglių nutukimui. Moksliškai įrodytos

sąsajos tarp paauglių nutukimo, vartojamo maisto ir mitybos būdo, ypač vartojant nemaistingus

produktus, saldžius gaiviuosius gėrimus, nevalgant pusryčių. Pabrėžiama šeimyninių pietų

namuose svarba, pietų valgymas vaikams turėtų ugdyti sveikos mitybos įpročius. [33].

Ispanijos mokslininkai, įvertinę 2- 24 metų amžiaus gyventojų mitybos įpročių, nutukimo

tyrimo duomenis nustatė, kad vaikų ir jaunimo nutukimą sąlygojo šie veiksniai: vaikai

kūdikystėje nebuvo maitinami krūtimi, per mažai vartojo vaisių ir daržovių, per daug vartojo

pyragaičių, saldžiųjų gėrimų [34].

2009 m. amerikiečių ir prancūzų mokslininkų atliktame tyrime analizuojamas

psichologinių kintamųjų (tėvų atsakomybės suvokimas apie vaikų maitinimąsi, tėvų supratimas

koks yra normalus vaiko svoris, pačių tėvų valgymo įpročiai) vaidmuo, formuojant vaikų

maitinimosi įpročius. Tyrime dalyvavo ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai Jungtinėse Valstijose

ir Prancūzijoje. Paaiškėjo, kad Prancūzijoje tėvai maitinosi nuosaikiai, siekė, kad jų vaikai būtų

lieknesni, reguliuodami vaikų svorį, taikė mitybos apribojimus. Amerikiečiams tėvams buvo

būdingas nekontroliuojamas ir besaikis valgymas. Tyrėjų nuomone tėvai turi suvokti atsakomybę

už sveiką vaikų maitinimąsi, turi siekti, kad vaikai valgytų subalansuotą ir įvairų maistą [35].

Būtinybė skatinti vaikus sveikai maitintis ir daugiau judėti nekelia abejonių, teigia Kanados

mokslininkai. Vaikai, vyresni nei 4 metų amžiaus, valgydami traškučius, šokoladinius batonėlius,

gerdami gaiviuosius gėrimus, gauna daugiau nei 41 proc. dienos kalorijų normos. Pabrėžiama

mitybos įpročių keitimo, valgymo su šeima, ir fizinio aktyvumo svarba. Vaikų mitybos įpročius

veikia šeima, globėjai, draugai, mokykla, rinkodara ir žiniasklaida [36].

13

Bosnijoje ir Hercagovinoje, Sarajeve, 2010 metais atlikto tyrimo duomenimis kas penktas

mokyklinio amžiaus vaikas turėjo antsvorį ir apie 12 proc. vaikų buvo nusilpę dėl prastos

mitybos. Tyrime dalyvavo 3608 pradinių ir vidurinių klasių mokiniai. Apie 42 proc. mokinių

mokyklose maitinosi bandelėmis ir užkandžiais, net 58 proc. vaikų kasdien vartojo saldumynus.

Pradinių klasių moksleiviai, lyginant su vyresniųjų klasių moksleiviais, mažiau sportavo.

Tyrimas įrodė, kad vaikų antsvorį labiausiai įtakojo nejudrus vaikų gyvenimo būdas, dažnas

saldumynų vartojimas ir netinkamas maitinimąsis mokykloje [37].

Mityba yra svarbus vaiko harmoningo augimo ir vystymosi aspektas. Pilnavertė mityba

gerina mokinių fizinę, psichinę bei socialinę savijautą. Todėl būtina išsiaiškinti Lietuvos mokinių

mitybos ypatumus, siekti užkirsti kelią netaisyklingos mitybos įpročiams bei paskatinti mokyklos

bendruomenę formuoti vaikams tinkamus mitybos įgūdžius.

14

3. TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS

Siekiant apibendrinti per pastaruosius penkis metus atliktus tyrimus apie vaikų mitybą ir

pateikti platesnę, išsamesnę situacijos analizę, buvo sukaupta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje

publikuota mokslinė literatūra. Anglų kalba publikuotos mokslinės literatūros šaltinių paieška

buvo vykdoma ,,PubMed“, ,,ProQuest“, ,,BMJ Publishing Group“ mokslinės literatūros

visatekstėse (angl. – full – text) duomenų bazėse, paieškai naudojant tokius raktažodžius anglų

kalba: ,,NUTRITION“ AND/OR ,,CHILD EATING-HABIT TRENDS“ AND/OR ,,DIETARY

BEHAVIORS OF SCHOOL CHILDREN“ AND/OR ,,BREAKFAST CONSUMPTION

AMONG CHILDREN“.

Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas,

Kauno medicinos universitetas pateikė informaciją apie mokinių mitybos tyrimus, atliktus 2005 -

2010 metais. Sukaupta literatūra buvo analizuojama ir pateikta atliktų tyrimų santrauka.

3.1. Klausimyno struktūra

Tyrimui buvo sudarytos dvi anketos. Viena anketa buvo skirta vyresnio amžiaus

mokiniams (25 klausimai), (2 priedas), kita – pradinių klasių mokiniams (27 klausimai), (3

priedas). Demografinėje anketų dalyje buvo klausimai apie respondentų lytį, amžių, gyvenamąją

vietą ir kt. Antrąja klausimų grupe buvo siekiama išsiaiškinti mokinių mitybos ypatumus

mokykloje ir namuose, įvertinant respondentų maitinimosi režimą, maisto produktų vartojimo

dažnį. Trečia klausimų grupė buvo apie respondentų sveikos mitybos žinių poreikį.

3.2. Etiniai apklausos aspektai

Tyrimas buvo atliekamas, gavus mokyklų administracijos sutikimą, mokinių tėvams buvo

pateiktas informacinis raštas apie atliekamą tyrimą. (4 priedas). Anketinė apklausa vyko klasėje,

užpildytos anketos buvo atiduotos tyrėjui (visuomenės sveikatos biuro darbuotojui ar jo

paskirtam asmeniui). Siekiant, kad atsakymai būtų kuo atviresni, klausimynas buvo anoniminis,

vardinių duomenų klausiama nebuvo, dalyvavimas apklausoje savanoriškas. Mokinių pavardės

tyrimo anketoje nebuvo registruojamos. Anketos buvo koduojamos skaičiais. Gauti duomenys

konfidencialūs.

15

3.3. Tiriamasis kontingentas

Tyrime buvo apklausti 3382 IV, VII ir XI klasių mokiniai. Į tyrimą buvo pakviesti visi

savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Mokinių skaičius kiekvienoje savivaldybėje priklausė

nuo tyrime sutikusių dalyvauti visuomenės sveikatos biurų skaičiaus. Biurai, sutikę dalyvauti

tyrime, atrinko mažiausiai vieną ketvirtokų, vieną septintokų ir vieną vienuoliktokų klasę iš

mokyklų ir gimnazijų dalyvavusių tyrime. Apklausa vykdyta 2010 m. spalio-lapkričio mėnesiais.

Ją atliko visuomenės sveikatos biurų darbuotojai 26 savivaldybėse. Atsakingiems už apklausą

darbuotojams buvo išsiųsta tyrimo organizavimo instrukcija ir priemonės (anketos, sutikimai

tėvams).

3.4. Statistinis duomenų apdorojimas

Statistinei duomenų analizei naudojamas programinis statistinių duomenų paketas „SPSS

15.0 for Windows“. Mitybos įpročiai buvo vertinami pagal lytį, klases, savivaldybes ir

gyvenamąją vietą. Duomenų skirtumų patikimumas nustatytas pagal χ² kriterijų. Statistinio

reikšmingumo lygmuo p<0,05.

16

4. TYRIMO REZULTATAI

4.1. Mokinių demografiniai rodikliai Atliktame mokinių mitybos tyrime dalyvavo 3382 mokiniai, iš jų 1631 (48,2 proc.)

vaikinas ir 1747 (51,7 proc.) merginos. Mokinių pasiskirstymas pagal klases maždaug vienodas –

po trečdalį ketvirtokų, septintokų ir vienuoliktokų (1 paveikslas).

34%

34%

32%

4-ta klasė 7-ta klasė 11-ta klasė

1 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal klases (N=3381) 59,2 proc. mokinių anketoje nurodė, kad gyvena mieste, o 40,6 proc. kaime (2 paveikslas).

59,2%

40,8%

Miestas Kaimas

2 pav. Mokinių gyvenamoji vieta (N=3374)

17

Daugiausiai mokinių dalyvavo iš Skuodo raj. ir Rietavo savivaldybių (po 5 proc.), o

mažiausiai (1,3 proc.) iš Neringos savivaldybės (3 paveikslas).

4,3 %

4,3 %

4,8 %

3,5 %

4,7 %

4,2 %

4,1 %

4,4 %

3,8 %

4,3 %

3,2 %

4,3 %

3,8 %

2,5 %

3,9 %

1,3 %

3,5 %

3,6 %

2,8 %

3,9%

2,7 %

4 %

3,9 %

5 %

5 %

4,3 %

0 1 2 3 4 5 6

Ignalinos rajono savivaldybė

Vilniaus miesto savivaldybė

Alytaus miesto savivaldybė

Kaišiadorių rajono savivaldybė

Utenos rajono savivaldybė

Radviliškio rajono savivaldybė

Vilkaviškio rajono savivaldybė

Kėdainių rajono savivaldybė

Pakruojo rajono savivaldybė

Švenčionių rajono savivaldybė

Pasvalio rajono savivaldybė

Kelmės rajono savivaldybė

Elektrėnų savivaldybė

Kauno miesto savivaldybė

Klaipėdos miesto savivaldybė

Neringos savivaldybė

Palangos miesto savivaldybė

Šakių rajono savivaldybė

Šilalės rajono savivaldybė

Jurbarko rajono savivaldybė

Tauragės rajono savivaldybė

Plungės rajono savivaldybė

Vilniaus rajono savivaldybė

Klaipėdos rajono savivaldybė

Rietavo savivaldybė

Skuodo rajono savivaldybė

3 pav. Mokinių skaičius pagal savivaldybes (N=3382)

Tyrime dalyvavusių ketvirtų klasių mokinių svorio vidurkis lygus 35,8 kg ± 7,1, ūgio

vidurkis – 143,7 cm ± 9,4; septintokų svorio vidurkis – 49,6 kg ± 9,2, ūgio – 162 cm ± 11,1;

vienuoliktokų - 63,7 kg ± 10,8, ūgio – 174 cm ± 10,6.

18

4.2. Mokinių mitybos įpročiai 4.2.1. Maisto produktų vartojimas Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad 95 proc. mokinių kasdien vartoja geriamąjį vandenį,

42,6 proc. pieno produktus ir 42 proc. vaisius bei šviežias daržoves. Saldumynus kelis kartus per

savaitę vartoja daugiau nei pusė (53,1 proc.) visų mokinių, traškučius valgo ketvirtadalis (25,2

proc.) mokinių, trečdalis (31,8 proc.) geria gazuotus saldžius gėrimus. Nustatyta, kad niekada

saldumynų nevartoja tik 1,8 proc. mokinių, traškučių - 15 (proc.), traškučių, picų ir dešrainių – po

15 – 15,4 proc., (4 paveikslas).

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

Kasdien 41,5% 42,3% 26,0% 3,8% 8,4% 3,0% 6,1% 94,6%

Kelis kartus per savaitę 48,7% 45,5% 52,7% 24,9% 31,3% 10,4% 17,7% 3,5%

Kelis kartus per mėnesį 7,90% 9,4% 18,7% 55,2% 45,3% 34,1% 59,5% 0,9%

Niekada 0,80% 1,9% 1,8% 14,8% 13,5% 51,0% 15,2% 0,6%

Vaisiai, žalios

daržovės

Pieno produktai (pienas,

SaldumynaiTraškučiai ("čipsai")

Saldieji gazuoti gėrimai

Energiniai gėrimai

Dešrainiai, mėsainiai,

picos

Geriamasis vanduo

4 pav. Maisto produktų vartojimas

Vetinant maisto produktų vartojimo pasiskirstymą tarp klasių, nustatyta, kad

statistiškai reikšmingai pieno produktus kasdien dažniau vartoja ketvirtokai negu septintokai

ar vienoliktokai (5 paveikslas).

19

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

4 klasė 48,4% 41,6% 8,2% 1,8%

7 klasė 42,4% 46,2% 8,6% 2,8%

11 klasė 36,7% 50,2% 11,9% 1,1%

Kasdien Kelis kartus per savaitę

Kelis kartus per mėnesį

Niekada

5 pav. Pieno produktų vartojimo pasiskirstymas pagal klases

Analizuojant pieno produktų vartojimo pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, kad

statistiškai reikšmingai (χ2 = 10,34, p=0,016) daugiau vaikinų (44,5 proc.) nei merginų (40,9

proc.) kasdien vartoja pieno produktus (6 paveikslas).

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

vaikinas 44,5% 44,0% 9,2% 2,4%

mergina 40,9% 47,8% 9,9% 1,4%

kasdien kelis k./savaitę kelis k./mėnesį niekada

6 pav. Pieno produktų vartojimo pasiskirstymas pagal lytį χ2 = 10,34, p = 0,016

20

Analizuojant pieno produktų vartojimo pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą, nustatyta,

kad statistiškai reikšmingai (χ2 = 28,741, p ≤ 0,05) daugiau mieste gyvenančių mokinių (46 proc.)

nei kaime (37,8 proc.) kasdien vartoja pieno produktus (7 paveikslas).

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

miestas 46,0% 44,2% 8,4% 1,4%

kaimas 37,8% 48,4% 11,3% 2,6%


7 pav. Pieno produktų vartojimo pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą (χ2 = 28,741, p ≤ 0,05

Tyrimo duomenimis, statistiškai reikšmingai dažniau merginos (47,3 proc.) kasdien

vartoja vaisius ir šviežias daržoves negu vaikinai (36,3 proc.) (8 paveikslas).

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Berniukai 36,3% 53,1% 9,4% 1,3%

Mergaitės 47,3% 45,7% 6,7% ,3%



Niekada

8 pav. Vaisių ir šviežių daržovių vartojimo pasiskirstymas pagal lytį, χ2 = 52,043, p ≤0,05

21

Analizuojant vaisių ir šviežių daržovių vartojimo pasiskirstymą pagal klases, statistiškai

reikšmingo skirtumo nenustatyta (9 paveikslas).

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

4-ta klasė 44,7% 47,0% 7,8% ,6%

7-ta klasė 40,6% 49,6% 8,8% 1,0%

11-ta klasė 40,4% 51,4% 7,5% ,8%

Kasdien Kelis kartus per savaitę Kelis kartus per mėnesį Niekada

9 pav. Vaisių ir šviežių daržovių vartojimo pasiskirstymas pagal klases χ2 = 7,507, p≥0,05

Analizuojant vaisių ir šviežių daržovių vartojimo pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą,

statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (10 paveikslas).

22

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Miestas 43,6% 47,9% 7,7% ,7%

Kaimas 39,5% 51,3% 8,4% ,9%

KasdienKelis kartus per

savaitęKelis kartus per

mėnesį Niekada

10 pav. Vaisių ir šviežių daržovių vartojimo pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą

χ2 = 5,856, p≥0,05

Atlikus tyrimą, įvertinome greitų užkandžių vartojimą tarp klasių. Nustatyta, kad

statistiškai reikšmingai (p≤0,05) daugiau ketvirtų klasių mokinių kasdien vartoja dešrainius, picas

ir mėsainius nei septintų ir vienuoliktų klasių mokiniai (11 paveikslas).

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

4 klasė 9,1% 17,7% 56,1% 17,1%

7 klasė 5,4% 21,2% 60,6% 12,8%

11 klasė 4,0% 14,9% 64,6% 16,5%

KasdienKelis kartus per

savaitęKelis kartus per

mėnesįNiekada

11 pav. Dešrainių, mėsainių, picų vartojimo pasiskirstymas pagal klases

23

Analizuojant dešrainių, mėsainių ir picų vartojimo pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, kad

statistiškai reikšmingai (χ2 = 61,936, p ≤ 0,05) daugiau merginų (17,8 proc.) nei vaikinų (12,9

proc.) niekada nevalgo minėtų greitų užkandžių (12 paveikslas).

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

vaikinas 7,0% 22,8% 57,3% 12,9%

mergina 5,5% 13,4% 63,3% 17,8%


12 pav. Dešrainių, mėsainių, picų vartojimo pasiskirstymas pagal lytį

χ2 = 61,936, p ≤ 0,05

Analizuojant dešrainių, mėsainių ir picų vartojimo pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą,

nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (χ2 = 27,953, p ≤ 0,05) daugiau kaime gyvenančių mokinių

(18,6 proc.) nei mieste (13,3 proc.) niekada nevalgo greitųjų užkandžių (13 paveikslas).

24

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

miestas 5,6% 17,3% 63,8% 13,3%

kaimas 7,1% 19,0% 55,3% 18,6%


13 pav. Dešrainių, mėsainių, picų vartojimo pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą

χ2 = 27,953, p ≤ 0,05

Statistiškai reikšmingai dvigubai daugiau vaikinų (5,3 proc.) nei merginų (2,5 proc.)

kasdien valgo traškučius (14 paveikslas).

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

Berniukai 5,3% 29,4% 54,0% 11,3%

Mergaitės 2,5% 21,3% 57,8% 18,4%



Niekada

14 pav. Traškučių vartojimo pasiskirstymas pagal lytį χ2 = 68,141, p ≤0,05

Statistiškai reikšmingai dažniau saldumynus vartoja mokiniai, gyvenantys miestuose nei

kaimiškose vietovėse (15 paveikslas).

25

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Miestas 29,3% 52,8% 16,2% 1,7%

Kaimas 21,6% 53,8% 22,6% 2,0%



Niekada

15 pav. Saldumynų vartojimo pasiskirstymas pagl gyvenamąją vietą

χ2 = 36,092, p ≤0,05

4.2.2. Užkandžių bei druskos vartojimas

63,9 proc. mokinių mėgsta užkandžiauti vaisiais bei jogurtais ir varškės sūreliais (58,3

proc.). Traškučiais užkandžiauja maža respondentų dalis (8,8 proc.), įvairiais pyragėliais bei

sausainiais užkandžiauja 43,3 (proc.) mokinių (16 paveikslas).

63,9

43,3

8,8

17,7

58,3

23,125,3

0

10

20

30

40

50

60

70

Vaisiai Saldainiai,šokoladas

Sausainiai,pyragėliai

Traškučiai(keptųbulvių,

kukurūzų)

Džiovintivaisiai,riešutai

Jogurtai,varškėssūreliai

Kita (sumuštiniai,

dribsniai)

proc

.

16 pav. Dažniausiai valgomi užkandžiai

26

Papildomai maistą sūdo 13,2 proc. mokinių, 28 proc. nesūdo, o 58,8 proc. kartais sūdo

maistą (17 paveikslas).

13,2%

58,8%

28%

Dažnai Kartais Niekada

17 pav. Druskos vartojimas (N=3315)

Įvertinus druskos vartojimą, nustatėme, kad dažnai maistą papildomai sūdo daugiau

vaikinai nei merginos (18 paveikslas).

0%

0%

0%

0%

0%

1%

1%

1%

Berniukai 14,9% 59,8% 25,4%

Mergaitės 11,5% 57,9% 30,6%


18 pav. Druskos vartojimo pasiskirstymas pagal lytį (χ2 = 16,260, p = 0,001)

27

Statistiškai reikšmingai (p ≤0,05) dažnai papildomai sūdo maistą daugiau vienuoliktokai

nei ketvirtokai (19 paveikslas).

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

4 klasė 8,3 61,0 30,8

7 klasė 15,0 60,7 24,3

11 klasė 16,3 54,3 29,0


19 pav. Druskos vartojimo pasiskirstymas pagal klases

4.2.3. Energinių gėrimų vartojimas

Analizuojant mokinių atsakymus į klausimus apie energinių gėrimų vartojimą, nustatyta,

kad daugiau nei pusė (51 proc.) jų niekada nevartojo, kasdien vartoja 3 proc. mokinių (18

paveikslas).

28

3,1%10,6%

34,6%

51,7%


18 pav. Energinių gėrimų vartojimas

Analizuojant energinių gėrimų vartojimo pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, kad

statistiškai reikšmingai (χ2 = 89,786, p≤0,05) daugiau merginų (58,9 proc.) nei vaikinų (44,2

proc.) niekada nevartojo energinių gėrimų (19 paveikslas).

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

vaikinas 4,6% 13,3% 37,9% 44,2%

mergina 1,7% 7,9% 31,5% 58,9%


19 pav. Energinių gėrimų vartojimas pagal lytį (p≤0,05)

29

Analizuojant energinių gėrimų vartojimo pasiskirstymą pagal klasę, nustatyta, kad

statistiškai reikšmingai (χ2 = 103,577, p≤0,05) daugiau ketvirtokų (62,4 proc.) nei septintokų

(42,7 proc.) ar vienuoliktokų (50,2 proc.) niekada nevartojo energinių gėrimų (20 paveikslas).

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

4-ta klasė 3,2% 9,1% 25,4% 62,4%

7-ta klasė 4,2% 11,8% 41,3% 42,7%

11-ta klasė 1,7% 10,8% 37,2% 50,2%


20 pav. Energinių gėrimų vartojimas pagal klases (p≤0,05)

Analizuojant energinių gėrimų vartojimo pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą,

nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (χ2 = 16,931, p=0,001) daugiau mieste gyvenančių mokinių

(54,1 proc.) nei kaime (48,2 proc.) niekada nevartojo energinių gėrimų (21 paveikslas).

30

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

miestas 2,4% 9,7% 33,8% 54,1%

kaimas 4,0% 12,0% 35,8% 48,2%


21 pav. Energinių gėrimų vartojimas pagal gyvenamąją vietą (p=0,001)

4.2.4. Maitinimosi mokyklos valgykloje/bufete ypatumai

Analizuojant mokinių atsakymus į klausimą apie maitinimąsi mokyklos

valgykloje/bufete, nustatyta, jog 49,3 proc. mokinių kasdien pietauja, 19,9 proc. pietauja kelis

kartus per savaitę (22 paveikslas). Tik kas dešimtas mokinys (11,1 proc.) kasdien mokykloje

valgo pusryčius ar pavakarius.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

4 klasė 63,6 12,9 5,5 18,1

7 klasė 42,2 21,6 11,4 24,8

11 klasė 41,6 25,6 12,2 20,6


Kelis kartus per menesį

Niekada

22 pav. Mokinių, valgančių pietus mokyklos valgykloje/bufete, pasiskirstymas pagal klases

31

Analizuojant nevalgymo mokykloje priežastis, nustatyta, kad 22,5 proc. nespėja pavalgyti

mokyklos valgykloje, 16,5 proc. mokinių nurodė, kad brangūs patiekalai, 23,8 proc. mokinių

maistas neskanus mokyklos valgykloje(23 paveikslas).

16,5

23,8

22,5

37,2

Brangu Neskanu Nespėja Kita (valgo namie, nebūna išalkę, nepatinka)

23 pav. Nevalgymo mokykloje priežastys (N=2681)

Analizuojant klausimą, kaip dažnai jie valgo valgykloje vieną ar kitą patiekalą, nustatyta,

kad sriubą kasdien valgo 11,9 proc. mokinių, karštą antrą patiekalą – 41,1 proc. Mokyklos

valgykloje niekada neperka: sriubos 54,9 proc. mokinių, daržovių, vaisių 54 proc., pieno

produktų (pieno, jogurto, sūrelių) 55,3 proc. (24 paveikslas).

32

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Kasdien 11,9% 41,1% 13,4% 33,9% 12,8%

Kelis kartus per savaitę 19,3% 23,4% 19,1% 27,9% 16,5%

Kelis kartus per mėnesį 13,9% 9,8% 13,5% 15,0% 15,3%

Niekada 54,9% 25,7% 54,0% 23,2% 55,3%

Sriuba Karštas antras patiekalas

Daržovių salotos ir vaisiai

Sultys Pieno produktai

24 pav. Valgymas mokyklos valgykloje/bufete (N=3223)

Mokyklos valgykloje kasdien sriubą valgo statistiškai reikšmingai (p ≤0,05) daugiau

ketvirtų klasių mokinių (22 proc.) nei septintų (7,4 proc.) ir vienuoliktų (6,4 proc.) klasių

mokiniai (25 paveikslas).

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

4 klasė 38,5% 13,3% 26,2% 22,0%

7 klasė 61,6% 14,4% 16,5% 7,4%

11 klasė 64,3% 13,9% 15,4% 6,4%

Niekada Kelis kartus per mėn. Kelis kartus per sav. Kasdien

25 pav. Mokinių, mokykloje valgančių sriubą, pasiskirstymas pagal klases.

χ 2 = 13,583, p ≤0,05

33

Mokiniai, kurie nevalgo mokyklos valgykloje, statistiškai reikšmingai (p = 0,0001)

dažniau užkandžius perka šalia mokyklos esančioje parduotuvėje (35,9 proc.) arba mokyklos

valgykloje (17,8 proc.) (26 paveikslas).

38,5 %

7,8 %

35,9 %

17,8 %

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Perka mokyklosvalgykloje

Perku šaliamokyklosesančioje

parduotuvėje,kioske

Nusipirkti nėragalimybės

To nereikia

26 pav. Užkandžių pirkimas (N=3320)

Analizuojant užkandžių pirkimo dažnumą, pastebėta, kad kasdien juos perka 10,2 proc.

mokinių, trečdalis (28,8 proc.) tai daro kelis kartus per savaitę, niekada neperka užkandžių 39,1

proc. mokinių (27 paveikslas).

34

21,8 %

28,8 %

10,2 %

39,1 %

05

10152025303540

Kasdien Kelis kartusper savaitę

Kelis kartusper mėnesį

Niekada

27 pav. Užkandžių pirkimo dažnumas (N=3214)

Viena pagrindinių užkandžiavimo priežastimi mokiniai įvardija alkio jausmą (64,2 proc.),

14,5 proc. mokinių užkandžiauja, nes nespėja papietauti mokyklos valgykloje per pertrauką, 12,6

proc. užkandžiauja, nes pietūs mokykloje būna neskanūs, o kas dešimtas (8,6 proc.) mokinys

užkandžiauja, nes pietūs mokykloje per brangūs (28 paveikslas).

64,2%14,5%

12,6%

8,6%

Išalksta iki pietų ar po pietų Nespėja papietaut per pertraukąPietų nevalgo-jie neskanūs Pietų nevalgo-jie brangūs

28 pav. Užkandžiavimų priežastys (N=2885)

Statistiškai reikšmingai (p=0,002) daugiau ketvirtokų (74,1 proc.) nei kitų klasių mokinių

(57,4 proc. septintokų ir 61,7 proc. vienuoliktokų) teigė, kad užkandžiauja mokykloje, nes

35

išalksta iki pietų ar po pietų. Nespėja papietauti per pietų pertrauką dažniau septintų ir

vienuoliktų klasių mokiniai (29 paveikslas).

0

10

20

30

40

50

60

70

80

proc

.

4 klasė 74,1 7,9 9,0 9,0

7 klasė 57,4 17,8 18,2 6,6

11 klasė 61,7 17,7 10,1 10,5

Išalksta iki pietų ar po pietų

Nespėja papietaut per pertrauką

Pietų nevalgo-jie neskanūs

Pietų nevalgo-jie brangūs

29 pav. Užkandžiavimo priežasčių pasiskirstymas pagal klases (χ 2 = 114,334, p=0,002)

Nustatyta, kad 42,7 proc. mokinių norėtų mokyklos valgykloje bent kartą per savaitę gauti

karštos sriubos. Panašus mokinių skaičius (41,4 proc.) nenorėtų mokykloje gauti žuvies patiekalų

(31 paveikslas).

31,1 %

41,4 %

28,5 %32,6 %

24,6 %

42,7 %

05

1015202530354045

Taip Ne Nežinau

Kartą per savaitę žuvies patiekalai Sriuba pietų metu

31 pav. Patiekalų pageidavimas (N1=3382, N2=3352)

36

Statistiškai reikšmingai daugiau ketvirtokų (52,5 proc.) nei septintokų (35,2 proc.) ar

vienuoliktokų (40,4 proc.)norėtų, kad mokyklos valgykloje būtų sriuba (32 paveikslas).

0

10

20

30

40

50

60

proc

.

4 klasė 52,5 18,8 28,5

7 klasė 35,2 28,4 35,6

11 klasė 40,4 25,5 33,8

Taip Ne Nežinau

32 pav. Mokinių, pageidaujančių sriubos mokyklos valgykloje, pasiskirstymas pagal klases

χ 2 = 78,731, p ≤0,05

Analizuojant duomenis apie mokinių savijautą pavalgius mokyklos valgykloje, nustatyta,

kad daugiau nei trečdalis (39,8 proc.) mokinių kartais jaučiasi blogai, o pusė (53,3 proc.) mokinių

nusiskundimų neturi (33 paveikslas).

6,9%

39,8%53,3%


33 pav. Savijauta (N=3275)

37

Mokyklos valgykloje pavalgius nemaloniai jaučiasi statistiškai reikšmingai (p ≤0,05)

daugiau septintų klasių mokinių (8,9 proc.) nei ketvirtų (5 proc.) ar vienuoliktų (6,7 proc.) klasių

(34 paveikslas).

0%10%20%30%40%50%60%70%

4 klasė 5,0 37,2 57,7

7 klasė 8,9 45,3 45,8

11 klasė 6,7 36,7 56,4


34 pav. Mokinių nemaloni savijauta pavalgius (χ 2 = 49,039, p ≤0,05)

Analizuojant atsakymus į klausimą apie patiekalus, kuriuos patinka valgyti, nustatyta, kad

daugiausiai mokinių (29,1 proc.) mėgsta mėsos patiekalus (kotletai, šniceliai, dešrelės ir kt.) ir

21,4 proc. miltinius patiekalus (blynus, bandeles ir kt.) (35 paveikslas).

29,1%

21,4%

15,1%

8,8%

7,3%

3,9%

3,6%

2,5%

1,9%

0,8%

0,5%

0,4%

4,1%

0,5%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%

Mėsos patiekalai

Miltiniai patiekalai

Patiekalai iš bulvių

Patiekalai iš pieno produktų

Sriuba

Žuvis

Daržovės

Vaisiai

Saldumynai

Sultys

Košės

Traškučiai

Nevalgo

Skanu viskas

35 pav. Patiekalai, kuriuos mokiniai labiausiai mėgsta (N=2748)

38

Analizuojant atsakymus į klausimą apie patiekalus, kurie nepatinka valgyti, nustatyta, kad

daugiausiai mokinių (36,8 proc.) nemėgsta žuvies, 16 proc. mėsos patiekalų ir 15 proc. sriubų (36

paveikslas).

36,8%

16,0%

15,0%

6,9%

6,8%

4,7%

2,5%

2,3%

1,3%

0,6%

0,6%

5,2%

1,0%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40%

Žuvis

Mėsos patiekalai

Sriuba

Miltiniai patiekalai

Patiekalai iš bulvių

Patiekalai iš pieno produktų

Daržovės

Košės

Saldumynai

Traškučiai

Vaisiai, sultys

Nevalgo

Skanu viskas

36 pav. Patiekalai, kurių mokiniai labiausiai nemėgsta (N=2160)

Analizuojant atsakymus į klausimą apie geriamojo vandens vartojimą, nustatyta, kad 10

proc. mokinių geria vandenį iš vandens aparato, 26 proc. iš čiaupo ir 45,3 proc. visai mokykloje

negeria vandens (37 paveikslas).

39

18,3%

10,0%

26,4%

45,3%

Perka iš valgyklos ar šalia esančios parduotuvės Geria iš vandens aparato

Geria iš čiaupo Negeria vandens

37 pav. Vandens vartojimas mokykloje (N=3321)

Tyrimo duomenimis, merginos dažniau perka geriamąjį vandenį mokyklos valgykloje

arba šalia esančioje parduotuvėje, vaikinai dažniau geria vandenį iš čiaupo. Apie pusė

apklaustųjų merginų (49,8 proc.) dažniau negeria vandens mokykloje nei vaikinai (40,4 proc.)

(38 paveikslas).

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Berniukai 40,4 32,0 17,0 10,6

Mergaitės 49,8 21,3 19,5 9,5

Negeria vandens Geria iš čiaupo Perka valgykloje ar parduotuvėje

Geria iš vandens aparato

38 pav. Mokinių, vartojančių geriamąjį vandenį, pasiskirstymas pagal lytį

χ 2 = 55,882, p ≤0,05

40

Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (p ≤0,05) daugiau ketvirtokų (15,7 proc.)

mokykloje geria vandenį iš joje esančio aparato nei septintokai (9,8 proc.) ar vienuoliktokai (4,2

proc.). Taip pat statistiškai reikšmingai (p ≤0,05) mažiau ketvirtų klasių mokinių (32 proc.) nei

kitų klasių(46,9 proc. septintokų ir 57,6 proc. vienuoliktokų), kurie visai mokykloje negeria

vandens (39 paveikslas).

0

10

20

30

40

50

60

70

proc

.

4 klasė 32,0 39,7 15,7 12,6

7 klasė 46,9 20,2 9,8 23,2

11 klasė 57,6 19,1 4,2 19,1

Negeria vandens Geria iš čiaupo Geria iš vandens aparato Perka valgykloje ar parduotuvėje

39 pav. Geriamojo vandens vartojimo pasiskirstymas pagal klases

χ 2 = 309,384, p ≤0,05

Į klausimą apie nemokamą pieną, vaisius ar sultis atsakinėjo tik ketvirtokai, iš jų 41,8

proc. mokinių šiuos produktus gauna kasdien. Beveik tiek pat mokinių (40,1 proc.) teigė, kad

niekada jų mokykloje nemokamai negauna, 13,1 proc. mokinių gauna kelis kartus per savaitę (40

paveikslas).

41

40,1%

5 %

13,1%

41,8 %

05

1015202530354045

Kasdien Kelis kartusper savaitę

Kelis kartusper mėnesį

Niekada

40 pav. Nemokamas pieno, sulčių, vaisių gavimas mokykloje (N=1122)

Analizuojant klausimą apie tai, ar ketvirtokams patinka gauti mokykloje nemokamai

pieną, vaisius ar sultis, nustatyta, kad 68,9 proc. mokinių patinka, kas dešimtas ketvirtokas yra

tuo nepatenkintas (41 paveikslas).

68,9%

18,2%

13%

Taip Ne Kita (Negauna)

41 pav. Nemokamo maisto produktų gavimo mokykloje vertinimas (N=1084) 4.3. Mokinių sveikos mitybos žinių poreikis

Analizuojant klausimus apie sveikos mitybos žinias, jų poreikį, nustatyta, kad daugiau nei

trečdalis mokinių (38,2 proc.) savo mokykloje išmoko sveikos mitybos principų (42 paveikslas).

42

38,2%

32,3%

29,5%

Taip Ne Nežinau

42 pav. Sveikos mitybos principų mokymas (N=3333)

43 proc. mokinių teigė, kad sveikos mitybos principų reikia laikytis tam, kad būti

sveikam, 23 proc. mokinių įsitikinę, kad tai padeda išvengti tam tikrų ligų, mažiau sirgti ir kas

dešimtas mokinys teigė,kad tai jam padeda palaikyti gerą formą (43 paveikslas).

43%

23%

10%

4%

17%

3%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

50%

Būti sveikam Nesirgti Palaikyti formą Gera savijauta Neatsakė Kita (gerimokimosirezultatai,geresnė

gyvenimokokybė)

43 pav. Sveikos mitybos nauda (N=3382)

43

32,1 proc. mokinių apie sveiką mitybą informacijos gauna iš tėvų, 22,6 proc. - pamokose,

penktadalis (20,6 proc.) žiūrėdami televizijos laidas ir kas dešimtas (9,6 proc.) tokios

informacijos randa internete (44 paveikslas).

22,6 %

6,2 %

20,6 %

9,6 %

4,2 % 3,3 %

32,1 %

0

5

10

15

20

25

30

35

Pamokose Mokyklosrenginiuose

Iš tėvų Žiūrėdamastelevizijos

laidas

Skaitydamasinternete

Skaitydamasliteratūra

Kita (nežino,nedomina)

44 pav. Informacija apie sveiką mitybą (N=3335)

Du trečdaliai mokinių (66,4 proc.) teigia, jog jų šeimose stengiamasi laikytis sveikos

mitybos principų, kas dešimtas (11,8 proc.) prisipažino, kad tokių taisyklių jų šeimoje nėra (45

paveikslas).

11,8 %

21,8 %

66,4 %

0 10 20 30 40 50 60 70

Taip

Ne

Nežinau

45 pav. Sveikos mitybos principų mokymas šeimoje (N=3327)

44

Analizuojant atsakymus į klausimą apie ką daugiau mokiniai norėtų sužinoti sveikos

mitybos klausimais, nustatėme, kad 50,4 proc. norėtų žinoti apie sveikatai palankius ir

nepalankius maisto produktus, 44 proc. apie maisto užterštumą ir ekologiškus produktus (1

lentelė).

1 lentelė. Informacijos poreikis apie sveiką mitybą

Informacija apie: Taip Ne maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralų ir kt.) reikšmę (N=3304)

39,6 % 60,4 %

sveikatai palankius ir nepalankius maisto produktus (N=3305)

50,4 % 49,6 %

maisto priedus, papildus, GMO (genetiškai modifikuotus produktus) (N=3305)

35,4 % 64,6 %

maisto užterštumą ir ekologiškus produktus (N=3302)

44 % 55 %

45

IŠVADOS

1. Mokinių mityba nepakankamai racionali: tik 42 proc. mokinių kasdien vartoja vaisius

bei šviežias daržoves, pieno produktus kasdien vartoja 42,6 proc. mokinių. 31,8 proc.

kasdien geria gazuotus saldžius gėrimus, saldumynus kasdien valgo 26,2 proc.

mokinių, užkandžius kasdien perka 10,2 proc. mokinių.

2. Išnagrinėję mokinių mitybos mokykloje ypatumus nustatėme, kad daugiau nei pusė

(51,4 proc.) nepietauja mokyklos valgykloje/bufete. Pagrindinės priežastys: 22,5 proc.

mokinių nespėja pavalgyti, 16,5 proc. mokinių per brangūs patiekalai, 23,8 proc.

mokinių maistas neskanus.

3. 42,7 proc. mokinių norėtų mokyklos valgykloje bent kartą per savaitę gauti karštos

sriubos, iš jų 31,1 proc. sriubos nevalgo, nes: brangu (16,8 proc.), neskanu (23,2

proc.), nespėja (19,9 proc.) ir 40,1 proc. įvardijo kitas priežastis (valgo namie/valgo už

mokyklos ribų/menkas pasirinkimas).

4. Ketvirtokų, kurie mokosi vaisių ir pieno vartojimo skatinimo programose

dalyvaujančiose mokyklose, pieno ir vaisių vartojimas nesiskiria nuo tokiose

programose nedalyvaujančių mokyklų ketvirtokų.

5. 32,5 proc. mokinių daugiausia informacijos apie sveiką mitybą gauna iš tėvų, 22,9

proc. - pamokose, penktadalis (20,9 proc.) žiūrėdami televizijos laidas ir kas dešimtas

(9,7 proc.) tokios informacijos randa internete.

46

REKOMENDACIJOS

1. VSB inicijuoti šio tyrimo rezultatų pristatymą savivaldybėse ir mokyklose;

2. VSB inicijuoti diskusiją dėl pietų pertraukos prailginimo, sudarant mokiniams galimybę

pavalgyti mokyklos valgykloje/bufete;

3. Pradėti sveikos mitybos ugdymą nuo ikimokyklinio amžiaus ne tik vaikams, bet ir jų

tėvams.

47

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Januškevičienė G, Sekmokienė D, Lukoševičius L. Sveika gyvensena ir funkcionalusis

maistas. Visuomenės sveikata. 2009; 4(47):51-60.

2. Likari L et al. Children’s health and environment. Developing action plans. WHO 2005.

3. Barzda A., Bartkevičiūtė R., Stukas R. ir kt. Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo ugdymas

mokykloje. Metodinės rekomendacijos mokytojams. Vilnius, 2009.

4. Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. V-645 “Dėl mokinių

maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo”.

Valstybės žinios. 2010; 89-4735.

5. Zaborskis A. Mokinių gyvenimo būdas ir sveikata. Kaunas, 1999

6. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas, 2008 m. Lietuvos žmonių sveikata ir

lėtinių neinfekcinių ligų kontrolė. Vilnius, 2009 m.

7. Žagminas K, Šurkienė G. Sveikatos rizikos veiksnių paplitimas tarp Vilniaus miesto

vidurinių mokyklų 9 -12 klasių mokinių 2001 ir 2006 metais. Vilnius, 2006.

8. Artiomovaitė L. Vilniaus miesto mokyklų 7 klasių mokinių sveikos mitybos nuostatų

ugdymo galimybės technologijų pamokose. Magistro darbas. Vilnius, 2009.

9. Zaveckienė D. Mokinių požiūrio į greito ir sveikatai nenaudingo maisto vartojimą

koregavimo galimybės technologijų pamokose. Magistro darbas. Vilnius, 2010.

10. Railaitė E. Rytų Lietuvos pirmaklasių mitybos ypatumai ir sąsajos su šeimų socioekonomine

padėtimi. Magistro darbas. Kaunas, 2009.

11. Petrauskienė A, Jurevičiūtė S. Kauno pradinių klasių moksleivių mitybos ypatumai.

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2006; 11: 9-12.

12. Simonavičiūtė I. Pradinių klasių mokinių mitybos ypatumai. Magistro darbas. Kaunas, 2010.

13. Valevičienė R. Pradinių klasių mokinių maitinimo organizavimas Kauno miesto mokyklose.

Magistro darbas. Kaunas, 2010.

14. Malinauskaitė V. Lietuvos pirmokų mitybos ypatumai ir jų ryšys su šeimos socioekonomine

padėtimi. Magistro darbas. Kaunas, 2010.

15. Minkevičiūtė I. Moksleivių sveikatos priežiūra ir mityba bendrojo lavinimo ugdymo įstaigoje

Lietuvoje. Magistro darbas. Kaunas, 2009.

16. Tamulėnaitė G. Vidurinio mokyklinio amžiaus moksleivių darbo ir poilsio režimo tyrimas.

Magistro darbas. Kaunas, 2005.

48

17. Petronytė G., Vizbaraitė D. 14-18 metų mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo sąsaja.

Visuomenės sveikata. 2005; 3(30):41-45.

18. Statkevičiūtė J. Lietuvos 9 – 11 klasių mokinių mitybos įvertinimas. Magistro darbas.

Kaunas, 2010.

19. Zaborskis A., Petronytė G., Buitvydaitė R. ir kt. Lietuvos vyresniųjų klasių moksleivių

mitybos įpročių netolygumai. Visuomenės sveikata. 2006; 1(32): 40–45.

20. Škėmienė L, Ustinavičienė R, Radišauskas R. ir kt. Kauno miesto ir Raseinių rajono

vidurinio mokyklinio amžiaus moksleivių mitybos įpročiai. Medicina. 2009; 45(4): 302-311.

21. Buitvydaitė R. Moksleivių maitinimo Panevėžio miesto ir rajono mokyklose organizavimo

vertinimas. Magistro darbas. Kaunas, 2007.

22. Zaborskis A., Petronytė G, Lubienė J. Moksleivių nuomonė apie maitinimo paslaugų kokybę

bendrojo lavinimosi mokyklose. Visuomenės sveikata. 2006; 4(35): 5-8.

23. Grinienė E. Kauno miesto moksleivių maitinimosi ypatumai. Visuomenės sveikata. 2005; 2

(29): 29 – 33.

24. Dabriegaitė V. Priklausomybė tarp 11-14 metų moksleivių fizinio aktyvumo, mitybos

ypatumų, elgesio ir akademinių pasiekimų. Magistro darbas. Kaunas, 2008.

25. Vaitkevičius J.V, Miliūnienė L, Vaitkevičienė A. Šiaulių apskrities moksleivių mitybos

įpročiai ir savijauta. Visuomenės sveikata. 2008; 1(40): 37 - 41.

26. Panevėžio apskrities bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sveikos mitybos ir fizinio

aktyvumo įgūdžių tyrimai. 2009. Prieiga per internetą:

http://www.vasc.sam.lt/index.php?134655071

27. Niclas T, A, Hayes D. Position of the American Dietetic Association: nutrition guidance for

healthy children ages 2 to 11 years. J Am Diet Assoc. 2008;108(6): 1038-7.

28. McKinley M. C, Lowis C et al. It’s good to talk: children’s views on food and nutrition.

European Journal of Clinical Nutrition. 2005; 59(4): 542-51.

29. Moore GF, Tapper K, Murphy S et al. Validation of a self-completion measure of breakfast

foods, snacks and fruits and vegetables consumed by 9- 11 year old schoolchildren. European

Journal of Clinical Nutrition. 2007; 61(3):420-430.

30. Moore L, et al. Cognitive, behavioral, and social factors are associated with bias in dietary

questionnaire self-reports by schoolchildren aged 9 to 11 years. Journal of the American

Dietetic Association. 2008;108(11):1865-73.

49

31. Tapper K, Murphy S, Lynch R, Clark R, Moore GF. Development of a scale to measure 9 -11

year-olds attitudes towards breakfast. European Journal of Clinical Nutrition 2008; 62(4):

511-8.

32. Pearson N, Biddle S J, Gorely T. Family correlates of fruit and vegetable consumption in

children and adolescents: a systematic review. Public Health Nutr. 2009; 12(2): 267-83.

33. Moreno L A, Rodriguez G et al. Trends of dietary habits in adolescents. Critical Reviews in

Food Science and Nutrition. 2010; 50(2):106-12.

34. Perez-Rodrigo C, Aranceta Bartrina J, et al. Epidemiology of obesity in Spain. Dietary

guidelines and strategies for prevention. International Journal for Vitamin and Nutrition

Research. 2006; 76(4):163-71.

35. de Lauzon-Guillain B, Musher-Eizenman D et al. Parental feeding practices in the United

States and in France: relationships with child’s characteristics and parent’s eating behaviour.

Journal of the American Dietetic Association. 2009; 109(6):1064-9.

36. Roblin L. Chilhood obesity: food, nutrient, and eating-habit trends and influences. Applied

Physiology Nutrition and Metabolism. 2007; 32(4): 635-45.

37. Hasanbegovic S, Mesihovic-Dinarevic S, et al. Epidemiology and etiology of obesity in

children and youth of Sarajevo Canton. Bosnian Journal of Basic Medical Sciences. 2010;

10(2): 140-6.

38. Labanauskas L., Rokaitė R. ir kt. Vaikų dietologija. Universiteto vadovėlis. Kaunas, 2009.

50

1 priedas Atlikti tyrimai mokinių mitybos srityje.

Aukštosios įstaigos

pavadinimas

Tyrimo pavadinimas

Autoriai Data Išvados

1. Kauno medicinos universitetas

Lietuvos vyresniųjų klasių moksleivių mitybos įpročių netolygumai.

Zaborskis A., Petronytė G., Buitvydaitė R. ir kt.

2006 m. Nustatyti Lietuvos moksleivių mitybos įpročių rodikliai, kurie gali būti panaudoti vertinant moksleivių mitybos organizavimo mokyklose reformų efektyvumą. Palyginti su berniukais, mergaičių sveikesnė mityba: jos linkusios dažniau valgyti vaisių, žalių daržovių, mažiau – traškučių, keptų bulvių, gerti kokakolos ar kitų saldžiųjų gėrimų, vartoti alkoholinių gėrimų, tačiau jos dažniau valgo saldainių ir šokolado. Vyresni (11 klasės) moksleiviai rečiau nei jaunesni (9 klasės) moksleiviai yra linkę valgyti vaisių, žalių daržovių ir pieno produktų; jie taip pat rečiau valgo ir saldumynų, traškučių, keptų bulvių, geria kokakolos ir kitų saldžiųjų gėrimų. Kaimo mokyklų moksleiviai, palyginti su miesto mokyklų moksleiviais, rečiau valgo vaisių ir žalių daržovių, vartoja pieno produktų; jie taip pat rečiau valgo ir saldumynų, geria alkoholinių gėrimų.

Rytų Lietuvos pirmaklasių mitybos ypatumai ir sąsajos su šeimų socioekonomine padėtimi

Railaitė E. 2009 m. Mokiniai per retai vartoja šviežių vaisių, daržovių, pieno produktų. Socioekonominė tėvų padėtis labai įtakoja vaikų mitybą. Žemos socialinės padėties šeimose daug dažniau yra nesilaikoma mitybos režimo ir rekomendacijų.

Moksleivių nuomonė apie maitinimo paslaugų kokybę

Zaborskis A., Petronytė G., Lubienė J.

2006 m. Vykstant mokyklų valgyklų restruktūrizacijai ir įgyvendinant efektyvesnes šalies moksleivių maitinimo organizavimo būdus būtina atsižvelgti į nustatytus maitinimo paslaugų kokybės trūkumus.

Kauno pradinių klasių moksleivių mitybos ypatumai.

Petrauskienė A, Jurevičiūtė S.

2006 m. Du trečdaliai (66,3 proc.) pradinukų valgė keturis ir daugiau kartų per dieną, kiti – du tris kartus. Pusė rečiau negu rekomenduojama valgančių moksleivių nepusryčiavo arba pusryčiavo tik kartais. Daugiau negu pusė (59 proc.) pradinukų pietavo namuose, kiti – mokykloje. Dauguma pradinių klasių moksleivių kas dieną šviežių vaisių ir daržovių vartojo vasarą ir rudenį, ir tik apie pusė – žiemą ir pavasarį. Daržovių vaikai valgė rečiau negu vaisių. Kasdien jogurto, pieno arba kefyro vartojo daugiau negu pusė (58,6 proc.); varškės, balto sūrio tik kas ketvirtas moksleivis. Pradinių klasių moksleiviai palyginti retai vartojo žuvies ir grūdinių produktų. Net pusė moksleivių vartojo per daug cukraus, saldindami arbatą.

Pradinių klasių mokinių mitybos ypatumai.

Simonavičiūtė I. 2010 m. Pradinių klasių moksleivių mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Vaikai nepakankamai valgo įvairių košių ir dribsnių, daržovių ir vaisių, varškės, balto sūrio ir sūrelių, vištienos. Dažniau nei rekomenduoja sveikos mitybos gairės valgo rūkytų

51

mėsos gaminių ir dešrų, saldumynų. Labiausiai nepatinkantis moksleiviam patiekalas buvo įvairios sriubos.

Pradinių klasių mokinių maitinimo organizavimas Kauno miesto mokyklose.

Valevičienė R. 2010 m. Daugiau nei pusė (62,5 proc.) tėvų iš anksto sumoka už ateinančios savaitės šiltus pietus, apie trečdalis (33,3 proc.) pradinių klasių mokinių savarankiškai renkasi ir perka patiekalus patys. Dauguma vaikų maitinami po trečios pamokos. Maistas pradinukams dažniausiai (76,2 proc.) būna patiektas ant stalų. Kas dešimtas (9,5 proc.) vaikas pertraukos metu nespėja pavalgyti. 2. Pusė (49,7 proc.) tėvų mokyklos maisto kokybę vertina vidutiniškai, trečdalis (34,6 proc.) – gerai, kas dešimtas (9,5 proc.) blogai. Berniukų (60,2 proc.) tėvų nuomonė apie patiekiamą maistą reikšmingai geresnė negu mergaičių (52,0 proc.).

Lietuvos pirmokų mitybos ypatumai ir jų ryšys su šeimos socioekonomine padėtimi

Malinauskaitė V. 2010 m. Mokiniai per retai vartoja šviežių vaisių, daržovių, grūdinių patiekalų, pieno bei žuvies. Labiausiai šeimos mitybą sąlygoja šeimos socialinė bei ekonominė padėtis. Žemesnės socioekonominės padėties šeimų vaikų mityba dažniau neatitinka mitybos rėžimo ir rekomendacijų.

Lietuvos 9 ir 11 klasių mokinių mitybos įvertinimas

Satkevičiūtė J. 2010 m. Lietuvos mokinių mityba yra nepakankamai sveika: mokiniai per retai naudojo sveikai mitybai rekomenduojamus produktus. Nemaža dalis mokinių mitybai rinkosi sveikai mitybai nerekomenduojamus maisto produktus. Mokinių mityba nuo 2004 m. iki 2009 m. turi tendenciją gerėti: 3 proc. padidėjo daržoves kasdien vartojančių mokinių skaičius, 3,8 proc. sumažėjo beveik kiekvieną dieną vartojančių traškučius, 7,7 proc. – geriančių Coca-Cola, 5,7 proc. – vartojančių alkoholinius gėrimus mokinių skaičius. Kitų maisto produktų vartojimo dažnis pakito nežymiai. Mokinių maitinimosi būdai dienomis, kada vaikas eina į mokyklą, buvo įvairūs: apie du trečdaliai (69,6 proc.) mokinių pusryčius valgė namuose. Daugiau nei trečdalis (39,2 proc.) mokinių pusryčius ar pietus valgė mokykloje. Mokinių požiūriu, mokyklų valgyklose teikiamo maisto asortimentas buvo nepakankamas: beveik pusės mokinių (45,4 proc. berniukų ir 49,7 proc. mergaičių) netenkino mokyklos valgiaraštyje siūlomų patiekalų įvairovė, valgykloje parduodami sveikai mitybai nerekomenduojami maisto produktai.

Kauno miesto ir Raseinių rajono vidurinio mokyklinio amžiaus moksleivių mitybos įpročiai.

Sabonaitytė S., Radišauskas R. ir kt.

2007 m. Tiek Kauno miesto, tiek Raseinių rajono vidurinio mokyklinio amžiaus moksleiviai nesilaikė mitybos režimo, pusė jų ėjo į mokyklą nepusryčiavę. Iš nerekomenduojamų vartoti maisto produktų moksleiviai dažniau vartojo saldumynus ir rūkytos mėsos gaminius (kas antras mokinys vienodai dažnai Kauno mieste ir Raseinių rajone), kas dešimtas valgė picas ir keptas bulves, kas ketvirtas gėrė gazuotus vaisvandenius (dažniau Kauno moksleiviai) ir valgė bulvių traškučius (dažniau Kauno moksleiviai nei Raseinių rajono). Iš rekomenduojamų vartoti maisto produktų pusė apklaustųjų moksleivių vartojo vaisius (Kaune – 51,3 proc. ir Raseiniuose – 66,3 proc.) ir

52

daržoves (Kaune – 45,0 proc. ir Raseiniuose – 41,9 proc.). Kas ketvirtas mokinys gėrė liesą pieną, dažniau Kauno moksleiviai nei Raseinių, o rupaus malimo duoną valgė 18,8 proc. Raseinių rajono ir 25,4 proc. Kauno miesto moksleivių. Raseinių rajono moksleiviai daugiau žinojo apie sveiką mitybą nei Kauno. Didesnė dalis moksleivių žinių apie sveiką mitybą sėmėsi iš masinės informacijos priemonių (Kauno – 50,9 proc. ir Raseinių rajono – 46,3 proc.) ir tik kas dešimtas žinių apie sveiką mitybą gavo iš gydytojų (Kauno – 2,4 proc. ir Raseinių rajono – 8,8 proc.).

14-18 metų mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo sąsaja.

Petronytė G., Vizbaraitė D.

2005 m. Tyrimo išvados rodo, kad planuojant ir vykdant paaugliams skirtas sveikatos ugdymo ir rizikingos elgsenos prevencines programas tikslinga atsižvelgti į tai, jog fizinis aktyvumas yra vienas veiksnių, sąlygojančių racionalios mitybos įpročius.

Moksleivių sveikatos priežiūra ir mityba bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose Lietuvoje

Minkevičiūtė I. 2009 m. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dauguma visuomenės sveikatos priežiūros specialistų moterų buvo įgijusios aukštesnį išsilavinimą ir 77 proc. dirba praktinį darbą sveikatos priežiūros srityje. Ketvirtadalis respondentų mano, kad jų vadovų nedomina jų darbo vieta. Net 81 proc. respondentų skundžiasi blogu aprūpinimu visomis medicininės pagalbos priemonėmis, 67 proc. abejoja galimybę suteikti tinkamą medicinos pagalbą ir dėl to junta įtampą. Nurodomos keturios nesaugiausios pamokos mokykloje(kūno kultūra, darbinis ugdymas, chemijos ir fizikos pamoka). 47 proc. respondentų mano, kad vaikai jaučiasi nesaugūs šių pamokų metu. Pusė respondentų (54 proc.) mano, kad maistas mokyklose nepritaikytas sergantiems lėtinėmis ligomis moksleiviams. Ketvirtadalis nurodo, jog netenkina siūlomų patiekalų įvairovė ir kokybė. 64 proc. specialistų pastebėjo, kad nepalankius sveikatai maisto produktus vaikai įsigyja dažnai, o 21 proc. perka kai kada. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistės iškelia daug problemų, susijusių su jų tiesioginiu darbu, pagrindinės jų: tinkamos moksleiviams mitybos organizavimas, kova su žalingais įpročiais, medicininės pagalbos teikimo galimybės, darbinių priemonių trūkumas bei komandinio darbo problema.

Vidurinio mokyklinio amžiaus moksleivių darbo ir poilsio režimo tyrimas

Tamulėnaitė G. 2005 m. Didesnė dalis mokinių, kurie nevalgė pusryčių buvo iš Kauno 45 proc. nei iš Biržų 27,7 proc. (p<0,01). Priešpiečių niekada nevalgė 42,5 proc. Biržų, 48 proc. Kauno mokinių. Mokiniai, kurie nevalgo priešpiečių, dažniau jaučiasi pavargę grįžę iš mokyklos (r = - 0,177) (p<0,05). Darbo dienomis iš Biržų niekada nepietaujančių buvo 14,5 proc. bei 6,6 proc. Kauno mokinių. Nevalgo vakarienės 1,9 proc. Biržų ir 4,7 proc. Kauno moksleivių.

Moksleivių maitinimo Panevėžio miesto ir rajono mokyklose organizavimo vertinimas

Buitvydaitė R. 2007 m. Beveik pusė (45 proc.) moksleivių nurodė, jog jie dažnai valgo vaisius. Žalias daržoves valgė mažesnė dalis moksleivių – 28,1 proc. 45 proc. apklaustųjų teigė, kad sultis geria ne dažniau kaip kartą per savaitę. Iš pieno produktų dažniau vartojamas pienas, kefyras ir jogurtas (43,4proc.), varškė ir sūris (32,5 proc.) Kas antras (40,5 proc.) moksleivis teigia, jog juodą rupią duoną renkasi kasdien. Nemaža dalis

53

moksleivių renkasi mažos maistinės vertės maisto produktus: dažnai valgo saldainių ir šokolado (53,4 proc.), sausainių, pyragaičių ir torto (31,7 proc.), traškučių (16,6 proc.), geria kokakolos ir kitų saldžiųjų gėrimų (23 proc.) moksleivių. Taip pat daug moksleivių mėgsta keptas bulves (20,4 proc.), renkasi baltą duoną ir batoną (67,8 proc.). Tik kas trečias moksleivis (32,4 proc.) teigia niekada nevartojantys alkoholinių gėrimų ir, deja, 27,8 proc. moksleivių prisipažino jų vartojantys nors kartą per savaitę. Mergaitės, palyginus su berniukais, labiau nepatenkintos maitinimo paslaugų kokybe. Kaime gyvenantys moksleiviai rečiau negu mieste susiduria su ilgomis eilėmis, vietų, skirtų pavalgyti, trūkumu. Nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir lyties daugelis moksleivių netenkino patirta maisto kokybė; neskanus maistas (61,2 proc. berniukų, 66,6 proc. mergaičių), prasta savijauta pavalgius (berniukų – 43,7 proc., mergaičių – 47,2 proc.). Išvados: Rengiant moksleivių mitybos programas ir vertinant jų efektyvumą būtina atsižvelgti į nustatytus mitybos įpročių netolygumus. Gerinant maitinimo paslaugų kokybę mokyklose, reiktų atsižvelgti į maisto kokybę, patiekalų asortimentą bei švarią ir saugią valgyklos aplinką.

2. Lietuvos kūno kultūros akademija

Kauno miesto moksleivių maitinimosi ypatumai.

Grinienė E. 2005 m. Nustatyta, kad dalis moksleivių maitinosi nereguliariai, tik pusė jų kasdien valgydavo pusryčius, trečdalis kramsnojo bet kuriuo dienos metu, daugelis mėgo stipriai saldinti arbatą. Rekomenduojamus kaip sveikos mitybos produktus valgė panašiai tiek pat moksleivių, kaip ir rekomenduojamus apriboti kaip nesveikos mitybos produktus. Rekomenduojamo ir rekomenduojamo apriboti maisto valgymo dažnis nepriklausė nuo moksleivių šeimos turtingumo, sveikatos ir kūno svorio vertinimo bei sportavimui ne pamokų metu skiriamo laiko.

Priklausomybė tarp 11-14 m. moksleivių fizinio aktyvumo, mitybos ypatumų, elgesio ir akademinių pasiekimų

Dabriegaitė V. 2008 m. Dauguma Kauno miesto J. Urbšio (86%) vidurinės mokyklos ir Kauno rajono Rokų (87%) vidurinės mokyklos moksleivių pusryčiauja. Dažniausiai (50%) per pusryčius valgomi sumuštiniai su arbata. Dauguma J. Urbšio (68%) ir Rokų (69%) vidurinės mokyklos moksleivių būdami mokykloje negeria vandens. Nustatytas koreliacinis ryšys tarp akademinių pasiekimų ir vandens gėrimo (r=0,61), akademinių pasiekimų ir agresyvaus elgesio pasireiškimo (r= - 0,75), akademinių pasiekimų ir pusryčių valgymo dažnio (r=0,73), akademinių pasiekimų ir fizinio aktyvumo (r=0,62), agresyvumo ir nervinės įtampos (r=0,50), pusryčių ir agresyvaus elgesio pasireiškimo (r= - 0,63), fizinio aktyvumo ir vandens gėrimo (r=0,45), fizinio aktyvumo ir agresyvaus elgesio pasireiškimo (r= - 0,49).

3. Vilniaus pedagoginis universitetas

Mokinių požiūrio į greito ir sveikatai nenaudingo maisto vartojimą koregavimo galimybės

Zaveckienė D. 2010 m. Nustatyta, kad tyrime dalyvavę respondentai jau turi susiformavę tam tikrą požiūrį į greitą ir sveikatai nenaudingą maistą. Pusė (47%) apklaustųjų šį maistą vertina neigiamai. Statistiškai patikimais duomenimis nustatyta, kad tai daro daugiau mergaitės nei berniukai. Statistiškai patikimi duomenys parodė, kad technologijų

54

technologijų pamokose. pamokos turi įtakos mokinių maisto pasirinkimui. Penktadaliu (22%) daugiau apklaustųjų nurodė savo neigiamą nuomone greito ir sveikatai nenaudingo maisto atžvilgiu. Ištirta, kad mokytojai teigiamai vertina greito ir sveikatai nenaudingo maisto temų nagrinėjimą mokykloje, tačiau šia tematika organizuojama mažai renginių, mokiniai neįtraukiami į veiklą. Technologijų pamokų metu pedagogai tik iš dalies integruoja temas apie nesveiką maistą į mitybos pamokų kursą, jos analizuojamos trumpai, nesistemingai arba visai nedėstomos.

Vilniaus miesto mokyklų 7 klasių mokinių sveikos mitybos nuostatų ugdymo galimybės technologijų pamokose“.

Artiomovaitė L. 2009 m. Tačiau beveik pusė (48 proc.) respondentų kasdien valgo skirtingu laiku ir jų nuomone, nėra svarbu valgyti tuo pačiu laiku. Mokinių nuostatos pagrindinių maisto grupių vartojimo atžvilgiu taip pat nėra pakankamai tvirtos, nes mokiniai nepakankamai vartoja pagrindinių maisto grupių produktų, turinčių sudėtinių angliavandenių, baltymų, bet mokiniai nevengia saldžiai užkandžiauti (≈ 80 proc.) bei geria daug saldintų gaiviųjų gėrimų (97 proc.). Mokiniai neišreiškė tvirtų nuostatų, jog svarbu su maistu gauti visų maisto medžiagų. Apdorojant statistinius duomenis, buvo nustatyti koreliaciniai ryšiai, jog tie mokiniai, kurie teigia, kad svarbu su maistu gauti tam tikrų maisto medžiagų, yra linkę vartoti tų medžiagų turinčius maisto grupių produktus; Kokybinio tyrimo duomenų analizė atskleidė, jog mokinių nuostatos genetiškai modifikuotų produktų atžvilgiu nėra tvirtos, nes vieni išreiškė teigiamas, kiti – neigiamas, o treti – neišreiškė jokių nuostatų GMP atžvilgiu. Taip pat mokiniai mažai žino apie maisto priedus ir jų vartojimo riziką.

4. Šiaulių universitetas

Šiaulių apskrities moksleivių mitybos įpročiai ir savijauta.

Vaitkevičius J.V, Miliūnienė L, Vaitkevičienė A.

2008 m. Maitinimosi režimo labiausiai nesilaiko devintų (91,4%), šeštų (84,2%) ir septintų (83,5%) klasių moksleiviai. Dėl menko asortimento ir laiko stokos mokykloje vaikai retai (25,2%) valgo sriubą, todėl dažnai (71,5%) maitinasi šaltais užkandžiais. Du trečdaliai moksleivių nuolat jaučia alkio jausmą, iš jų pusė mokykloje. Pieno produktų vartoja 58,7%, šviežių vaisių – 61%, šviežių daržovių – 53,1% moksleivių. Daugelis respondentų savo savijautą apibūdino nepalankiai: 61,9% moksleivių yra išsiblaškę, 9,4% – blogos savijautos, 13,9% – jaučia nuovargį, 12,3% –nedarbingi, nepaisant to, kad daugelis apklaustųjų nurodė esą sveiki, dažniau mergaitės (55,1%) negu berniukai (44,9%), (p<0,05).

5. Vilniaus universitetas

Sveikatos rizikos veiksnių paplitimas tarp Vilniaus miesto vidurinių mokyklų 9-12 klasių mokinių 2001 ir 2006 metais

Žagminas K., Šurkienė G., Stukas R., Vadeikienė G., Nariūnas G., Šilys A.

2001 m. 2006 m.

Tyrimo duomenimis, 35,9 proc. mokinių per pastarąją savaitę valgė vaisių ir daržovių kartą ar kelis kartus per dieną 54,9 proc. tyrime dalyvavusių 9–12 klasių mokinių per pastarąją savaitę negėrė „Coca–Cola“ (1 kartą per dieną ją gėrė 3,5 proc. mokinių), visada pusryčiavo 52,6 proc. mokinių.

Vilniaus vaikų globos namų 4-6 m. amžiaus

Golnis V. 2000-2001m.

Vaikai per mažai suvartoja augančiam organizmui būtinų produktų – pieno, mėsos, žuvies, augalinio aliejaus, šviežių vaisių bei daržovių. Kruopų, ankštinių bei

55

vaikų mitybos įvertinimas

makaronų ikimokyklinukai suvartoja žymiai daugiau nei rekomenduojama šio amžiaus vaikams. Visų tirtų įstaigų ikimokyklinukai per mažai vartojo gyvūninių baltymų bei augalinių riebalų. Angliavandenių kiekis vaikų paros maisto davinyje viršijo rekomenduojamą. X ir Y globos namų auklėtinių paros maisto davinio energinė vertė visais metų sezonais buvo per didelė. Ji sąlygota per dideliu suvartotų riebalų ir angliavandenių kiekiu. Z globos namų auklėtinių maisto davinio energinė vertė žiemos ir vasaros sezonais nesiekė rekomenduojamos. Tai sąlygota per mažu suvartotų riebalų kiekiu. Visais metų sezonais globos namų auklėtinių maisto davinyje trūko jodo, vitamino D, vitamino PP.

Žemės ūkio profilio profesinių mokyklų moksleivių gyvensenos tyrimas

Cechanovičienė I. 2001-2002m.

56,3 proc. moksleivių savo mitybą įvertino gerai, o 21,2 proc. patenkinamai. Dažniausiai žemės ūkio profesinių mokyklų moksleiviai valgo 3-4 kartus per dieną, bet jų mityba nėra sveika. 73,7 proc. tirtųjų valgo ne tuo pačiu metu. Pusryčius kasdien valgo 56,6 proc. moksleivių. Moksleiviai per mažai vartoja vaisių, šviežių daržovių, žuvies, pieno produktų, o dažnai konditerijos gaminius, gipsus, saldžius putojančius gėrimus.

Rizikos grupės vaikų sveikatos būklė ir gyvensena didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2004 metais.

Pavinkšnytė R. 2004-2005m.

Daugiausia rizikos grupės vaikų savo mitybą vertina gerai – 43,2 proc. apklaustųjų. Berniukai savo mitybą vertina geriau nei mergaitės. Dauguma tirtų vaikų valgo 3 kartus per dieną – 34,0 proc., kasdien vartoja duoną 83,3 proc. apklaustųjų, vaisius – 27,4 [proc., pieną ir jo produktus – 47,2 proc., ,ėsą – 29,9 proc., konditerijos gaminius – 27,21 proc.

Maisto alergijų paplitimas tarp Vilniaus miesto 5-9 klasių mokinių.

Pirmaitytė – Vilesko J.

2005-2006m.

Maisto alergijų paplitimo rodiklis tarp Vilniaus m. 5-9 klasių mokinių sudarė 12,8 proc. 1,3 proc. sirgo dilgėline, 1,9 proc. – atopiniu dermatitu. Maisto alergijų paplitimas buvo panašus tarp berniukų ir mergaičių. Alergiški maistui vaikai dažniausiai teigė, kad negali valgyti svogūnų (23,5 proc. vaikų), 22 proc. mokinių negali valgyti šokolado, po 16,7 proc. respondentų negali valgyti pieno ir žuvies. Mažiausia mokinių skaičius nurodė, kad negali valgyti obuolių ir vyšnių(po 3,8proc.), 3,0 proc. negali valgyti persikų. Alergiškiems maistui vaikams pieno (PRR =5,053; PI 95% 2,50-10,19; p=0,015), žemuogių (PRR =10,667; PI 95%3,05-37,35; p=0,018), riešutų (PRR = 10,667; PI 95% 3,05-37,35; p=0,018) vartojimas kelia didesnę riziką susirgti atopiniu dermatitu.

Vilniaus pradinių mokyklų mokinių maisto alergijų ir jų simptomų paplitimas

Šaulytė J. 2007-2009m.

Maisto alergijų paplitimas tarp Vilniaus 6-12 metų vaikų 46,6 proc. 16,5 proc. vaikų maisto alergija diagnozuota gydytojo. Pagal respondentų lytį sergamumas nesiskiria. Daugiausia sergančiųjų 9 metų amžiaus vaikų grupėje(28,1 proc.), 8m. – 24,6 proc., 7m. – 22,3 proc., 10m. – 19,6 proc. 6 – mečių grupėje tokių vaikų yra 5, 0 proc., 0,3 proc. iš 11 metų amžiaus grupės. Maisto alergijų paplitimo skirtumas atskirose vaikų amžiaus grupėse reikšmingai skiriasi. Dažniausiai alergijos maistui pasireiškia viduriavimu ar vėmimu (kitu nei apsinuodijimai maistu, 49,3 proc.), bėrimu, tinimu

56

ar niežuliu odoje (47,2 proc.). Taip pat vaikai skundžiasi galvos skausmu (18,3 proc.), bėgančia ar užgulusia nosimi (17,6 proc.) bei raudonomis, skausmingomis, ašarojančiomis akimis (6,5 proc.). Dažniausi alergijas sukeliantys produktai : vaisiai (24,6 proc.), iš jų dažniausiai nurodomi citrusiniai, 18,3 proc. vaikų negali vartoti pieno ir jo produktų, 11,5 proc. – šokolado, 7,1 proc. netoleruoja kiaušinių. 3,6 proc. nežino, koks maisto produktas sukelia negalavimus.

Kelmės mokyklų 5-9 klasių mokinių darbo ir poilsio režimas

Gliaudytė E. 2009-2010m.

Dižioji dalis respondentų nesilaiko mitybos režimo, valgo nereguliariai, nepusryčiauja ar nepietauja, valgo rečiau nei rekomenduojama tokio amžiaus vaikams.

2-4 klasių mokinių darbo ir poilsio režimas

Jegelevičienė E. 2009-2010m.

Apie trečdalis pradinukų yra linkę praleisti bent vieną iš pagrindinių dienos valgymų. Tokių vaikų savaitgaliais sumažėja. Dažniausiai vaikai nevalgo vakarienės. Tik apie trečdalis apklaustųjų pusryčius, pietus ir vakarienę valgo tuo pačiu metu.

Švenčionių miesto mokyklų 5-10 klasių mokinių mitybos ypatumai ir jų žinios apie mitybos galimas sąsajas su kūno svoriu.

Danilevičiūtė L. 2009-2010m.

Mokinių mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų – mokiniai nevalgo pusryčių, nesilaiko mitybos režimo. 40 proc. mokinių nurodė, kad mityba turi didelės įtakos kūno svoriui. Didžioji dalis apklaustųjų savo mitybos įpročių keisti nenori (72,6 proc.), o savo mitybą kaip tinkamą palaikyti normaliam kūno svoriui nurodė 52,8 proc. mokinių, tokių berniukų daugiau nei mergaičių.

2-4 klasių mokinių mitybos ypatumai

Eigirdaitė A. 2009-2010m.

Didžioji dalis pradinukų valgo 3 kartus per dieną, 8,5 proc. tik 2 kartus per dieną. 39,5 proc. apklaustųjų nepusryčiauja kasdien darbo dienomis, penktadalis – ir poilsio dienomis. 23,3 [proc. pradinukų nepietauja kasdien. Daugiau nei pusė apklaustųjų valgo nereguliariai. ;Lietuvos mokinių mitybos ypatumai palyginti su Jungtinės Karalystės pradinukų . Atsižvelgiant į šalį, kurioje gyvena apklaustieji, mokinių mitybos režimas panašus. Lietuvos mokinių mityba labiau atitinka mitybos rekomendacijas. Lietuvos pradinukai daugiausia maisto suvalgo pietų, o Jungtinės Karalystės – vakarienės metu. Apklaustieji mažai vartoja pieno ir pieno produktų bei sveikos mitybos piramidės pamatinės grupės produktų. Ypač mažai juodos rupios duonos vartoja JK mokinių, o kruopas dažniau vartoja JK mokiniai. Lietuvos vaikai rekomenduojamus riboti maisto produktus vartoja dažniau nei JK mokiniai. Mergaičių ir berniukų bei skirtingo amžiaus tirtų mokinių mityba skiriasi nereikšmingai.

57

2 priedas

MOKINIŲ MITYBOS APKLAUSA Mielas mokiny, Šioje anketoje pateiksime keletą klausimų apie Tavo mitybos įpročius. Tavo ir tavo bendraamžių

atsakymai leis įvertinti esamą mokinių mitybą bei maitinimosi mokykloje padėtį, išsiaiškinti Tavo poreikius ir tikslingiau spręsti mitybos problemas. Tyrimą visoje Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu organizuoja Higienos institutas, vykdydamas jį kartu su tavo savivaldybės visuomenės sveikatos biuru.

Kaip pildyti anketą? Atidžiai perskaityk kiekvieną klausimą ir pasistenk kuo tiksliau atsakyti. Savo atsakymus įrašyk į taškais

pažymėtas vietas. Į kitus klausimus išrink, Tavo nuomone, tinkamiausią atsakymą ir pažymėk kryželiu ties juo esantį langelį.

Anketos pildymas užtruks apie 20 minučių. Tau nereikia rašyti savo pavardės vardo. Pažadame, kad niekas mokykloje nesužinos Tavo atsakymų.

Labai prašome į klausimus atsakinėti savarankiškai. Iš anksto dėkojame už sąžiningumą ir nuoširdumą.

1. Kiek Tau metų?

Man ……………………metų 2. Kas Tu esi: berniukas ar mergaitė?

Atitinkamą langelį pažymėk (X) berniukas mergaitė

3. Kelintoje klasėje mokaisi? Aš mokausi .....................................klasėje

4. Kur Tu gyveni? Parašyk savo miesto ar kaimo pavadinimą Aš gyvenu ..........................................................................

5. Kiek Tu sveri? Aš sveriu...............................kilogramų

6. Koks Tavo ūgis? Mano ūgis ............................centimetrų

7. Kaip dažnai geri arba valgai ką nors iš šių maisto produktų? Pažymėk po VIENĄ langelį kiekvienoje eilutėje Kasdien Kelis kartus

per savaitę Kelis kartus per mėnesį

Niekada

1. Vaisius, šviežias daržoves 2. Pieno produktus (pieną, kefyrą, jogurtą, varškę)

3. Saldumynus 4. Traškučius ("čipsus") 5. Saldžius gazuotus gėrimus 6. Energinius gėrimus 7. Dešrainius, mėsainius, picas 8. Geriamąjį vandenį

58

8. Kuo dažniausiai užkandžiauji tarp pagrindinių valgymų? (pusryčių, pietų, vakarienės) Pažymėk NE DAUGIAU KAIP TRIS dažniausius vaisiais saldainiais, šokoladu sausainiais, pyragėliais traškučiais (keptų bulvių, kukurūzų) džiovintais vaisiais, riešutais jogurtu, varškės sūreliais kita (įrašyk) ......................................................................................

9. Ar mėgsti papildomai įsidėti druskos į maistą? Pažymėk tik VIENĄ atsakymą dažnai kartais niekada

O DABAR – KELETAS KLAUSIMŲ APIE TAVO MAITINIMASI MOKYKLOJE.

10. Ar valgai mokyklos valgykloje/bufete:? Pažymėk po VIENĄ langelį kiekvienoje eilutėje Kasdien Kelis kartus


Niekada

Pietus Pusryčius ar pavakarius 11. Jei mokyklos valgykloje nevalgai arba valgai retai, tai kodėl?

Pažymėk tik VIENĄ atsakymą brangu neskanu nespėji kita (įrašyk) ......................................................................................................

12. Kaip dažnai mokyklos valgykloje/bufete valgai: Pažymėk po VIENĄ langelį kiekvienoje eilutėje Kasdien Kelis kartus


Niekada

1. Sriubą 2. Karštą antrąjį patiekalą 3. Daržovių salotų ir vaisių (atskirą porciją)

4. Sultis 5. Pieno produktus (pieną, jogurtą, sūrelius)

59

13. Ar šiais mokslo metais būdamas mokykloje perki užkandžius (saldumynus, traškučius, dešrainius, mėsainius, gazuotus gėrimus ir kt.) ?

Pažymėk tik VIENĄ atsakymą perku mokyklos valgykloje/bufete perku šalia mokyklos esančioje parduotuvėje, kioske nusipirkti nėra galimybės man to nereikia Tai darai: kasdien kelis kartus per savaitę kelis kartus per mėnesį niekada 14. Kodėl užkandžiauji tarp pagrindinių valgymų (pusryčių, pietų, vakarienės) mokyklos valgykloje/bufete?

Pažymėk tik VIENĄ atsakymą Nes išalkstu iki pietų ar po pietų Nes nespėju papietauti per pertrauką Nes pietų nevalgau – jie neskanūs Nes pietų nevalgau – jie brangūs 15. Ar nori, kad mokyklos valgykloje būtų: Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje Taip Ne Nežinau Kartą per savaitę žuvies patiekalai

Sriuba pietų metu 16. Ar dažnai Tau nutinka taip, jog pavalgius mokyklos valgykloje, jautiesi nemaloniai (pavyzdžiui, skauda pilvą, jauti šleikštulį) ?

Pažymėk tik VIENĄ atsakymą dažnai kartais niekada

17. Kokius patiekalus ir užkandžius labiausiai mėgsti mokykloje valgyti ir norėtumei, kad jų būtų dažniau? Parašyk ................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................. 18. Kokių patiekalų ir užkandžių labiausiai nemėgsti mokykloje valgyti ir norėtumei, kad jų būtų mažiau? Parašyk ................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................. 19. Ar geri mokykloje paprastą vandenį?

Pažymėk tik VIENĄ atsakymą taip, perku iš valgyklos ar šalia esančios parduotuvės taip, geriu iš vandens aparato taip, geriu iš čiaupo ne, negeriu vandens, nes (įrašyk kodėl)..................................................................................... NA O PABAIGOJE – KELI KLAUSIMAI APIE SVEIKĄ MITYBĄ.

60

20. Ar manai, kad Tave mokykloje išmokė sveikos mitybos principų?

Pažymėk tik VIENĄ atsakymą taip ne nežinau

21. Kaip manai, kodėl reikėtų laikytis sveikos mitybos principų? Parašyk:.............................................................................................................................................

.................................................................................................................................................................. 22. Ką darai, kad maitintumeisi sveikai?

Pažymėk tik VIENĄ atsakymą stengiuosi dažniau valgyti ar gerti šiuos maisto produktus ar gėrimus (išvardink)...................... ............................................................................................................................................................ nevalgau (negeriu) šių produktų ar gėrimų (išvardink) ............................................................... ............................................................................................................................................................ turiu kitas savo mitybines nuostatas (kokias? Parašyk ) ............................................................... ............................................................................................................................................................

23. Iš ko daugiausiai gauni informacijos apie sveiką mitybą? Pažymėk tik VIENĄ atsakymą pamokose (parašyk, kokiose)................................................................. mokyklos renginiuose iš tėvų žiūrėdamas televizijos laidas skaitydamas internete skaitydamas literatūrą

kita (įrašyk) …………………………………………………………………..... 24. Ar Tavo šeimoje siekiama laikytis sveikos mitybos principų?


25. Kokios norėtum gauti daugiau informacijos sveikos mitybos srityje? Gali pažymėti KELIS atsakymu) apie maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralų ir kt.) reikšmę. apie sveikatai palankius ir nepalankius maisto produktus. apie maisto priedus, papildus, GMO (genetiškai modifikuotus produktus) apie maisto užterštumą ir ekologiškus produktus. norėčiau daugiau sužinoti apie ................................................................................... .........................................................................................................................................

Dėkojame už atsakymus

61

3 priedas MOKINIŲ MITYBOS APKLAUSA

Mielas mokiny, Šioje anketoje pateiksime keletą klausimų apie Tavo mitybos įpročius. Tavo ir tavo bendraamžių

atsakymai leis įvertinti esamą mokinių mitybą bei maitinimosi mokykloje padėtį, išsiaiškinti Tavo poreikius ir tikslingiau spręsti mitybos problemas. Tyrimą visoje Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu organizuoja Higienos institutas, vykdydamas jį kartu su tavo savivaldybės visuomenės sveikatos biuru.

Kaip pildyti anketą? Atidžiai perskaityk kiekvieną klausimą ir pasistenk kuo tiksliau atsakyti. Savo atsakymus įrašyk į taškais

pažymėtas vietas. Į kitus klausimus išrink, Tavo nuomone, tinkamiausią atsakymą ir pažymėk kryželiu ties juo esantį langelį.

Anketos pildymas užtruks apie 20 minučių. Tau nereikia rašyti savo pavardės vardo. Pažadame, kad niekas mokykloje nesužinos Tavo atsakymų.

Labai prašome į klausimus atsakinėti savarankiškai. Iš anksto dėkojame už sąžiningumą ir nuoširdumą.

1. Kiek Tau metų?

Man ……………………metų 2. Kas Tu esi: berniukas ar mergaitė?

Atitinkamą langelį pažymėk (X) berniukas mergaitė

3. Kelintoje klasėje mokaisi? Aš mokausi .....................................klasėje

4. Kur Tu gyveni? Parašyk savo miesto ar kaimo pavadinimą Aš gyvenu ..........................................................................

5. Kiek Tu sveri? Aš sveriu...............................kilogramų

6. Koks Tavo ūgis? Mano ūgis ............................centimetrų

7. Kaip dažnai geri arba valgai ką nors iš šių maisto produktų? Pažymėk po VIENĄ langelį kiekvienoje eilutėje Kasdien Kelis kartus


Niekada

1. Vaisius, šviežias daržoves 2. Pieno produktus (pieną, kefyrą, jogurtą, varškę)

3. Saldumynus 4. Traškučius ("čipsus") 5. Saldžius gazuotus gėrimus 6. Energinius gėrimus 7. Dešrainius, mėsainius, picas 8. Geriamąjį vandenį

62

8. Kuo dažniausiai užkandžiauji tarp pagrindinių valgymų? (pusryčių, pietų, vakarienės) Pažymėk NE DAUGIAU KAIP TRIS dažniausius

vaisiais saldainiais, šokoladu sausainiais, pyragėliais traškučiais (keptų bulvių, kukurūzų) džiovintais vaisiais, riešutais jogurtu, varškės sūreliais kita (įrašyk) ......................................................................................

9. Ar mėgsti papildomai įsidėti druskos į maistą? Pažymėk tik VIENĄ atsakymą dažnai kartais niekada

O DABAR – KELETAS KLAUSIMŲ APIE TAVO MAITINIMASI MOKYKLOJE.

10. Ar valgai mokyklos valgykloje/bufete:? Pažymėk po VIENĄ langelį kiekvienoje eilutėje Kasdien Kelis kartus


Niekada

Pietus Pusryčius ar pavakarius 11. Jei mokyklos valgykloje nevalgai arba valgai retai, tai kodėl?

Pažymėk tik VIENĄ atsakymą brangu neskanu nespėji kita (įrašyk) ...............................................................................................................

12. Kaip dažnai mokyklos valgykloje/bufete valgai: Pažymėk po VIENĄ langelį kiekvienoje eilutėje Kasdien Kelis kartus


Niekada

1. Sriubą 2. Karštą antrąjį patiekalą 3. Daržovių salotų ir vaisių (atskirą porciją)

4. Sultis 5. Pieno produktus (pieną, jogurtą, sūrelius)

13. Ar šiais mokslo metais būdamas mokykloje perki užkandžius (saldumynus, traškučius, dešrainius, mėsainius, gazuotus gėrimus ir kt.) ?

Pažymėk tik VIENĄ atsakymą perku mokyklos valgykloje/bufete perku šalia mokyklos esančioje parduotuvėje, kioske

63

nusipirkti nėra galimybės man to nereikia Tai darai: kasdien kelis kartus per savaitę kelis kartus per mėnesį niekada 14. Kodėl užkandžiauji tarp pagrindinių valgymų (pusryčių, pietų, vakarienės) mokyklos valgykloje/bufete?

Pažymėk tik VIENĄ atsakymą Nes išalkstu iki pietų ar po pietų Nes nespėju papietauti per pertrauką Nes pietų nevalgau – jie neskanūs Nes pietų nevalgau – jie brangūs 15. Ar nori, kad mokyklos valgykloje būtų: Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje Taip Ne Nežinau Kartą per savaitę žuvies patiekalai

Sriuba pietų metu 16. Ar dažnai Tau nutinka taip, jog pavalgius mokyklos valgykloje, jautiesi nemaloniai (pavyzdžiui, skauda pilvą, jauti šleikštulį) ?

Pažymėk tik VIENĄ atsakymą dažnai kartais niekada

17. Kokius patiekalus ir užkandžius labiausiai mėgsti mokykloje valgyti ir norėtumei, kad jų būtų dažniau? Parašyk ................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................. 18. Kokių patiekalų ir užkandžių labiausiai nemėgsti mokykloje valgyti ir norėtumei, kad jų būtų mažiau? Parašyk ................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................. 19. Ar geri mokykloje paprastą vandenį?

Pažymėk tik VIENĄ atsakymą taip, perku iš valgyklos ar šalia esančios parduotuvės taip, geriu iš vandens aparato taip, geriu iš čiaupo ne, negeriu vandens, nes (įrašyk kodėl)...................................................................................... 20. Ar mokykloje gauni nemokamai pieno, sulčių, vaisių?

Pažymėk tik VIENĄ atsakymą kasdien kelis kartus per savaitę kelis kartus per mėnesį niekada 21. Ar Tau patinka gauti mokykloje nemokamai pieno, sulčių, vaisių?

Pažymėk tik VIENĄ atsakymą taip ne kita (įrašyk)............................................................................................................................

64

NA O PABAIGOJE – KELI KLAUSIMAI APIE SVEIKĄ MITYBĄ.

22. Ar manai, kad Tave mokykloje išmokė sveikos mitybos principų? Pažymėk tik VIENĄ atsakymą taip ne nežinau

23. Kaip manai, kodėl reikėtų laikytis sveikos mitybos principų? Parašyk:.............................................................................................................................................

.................................................................................................................................................................. 24. Ką darai, kad maitintumeisi sveikai?

Pažymėk tik VIENĄ atsakymą stengiuosi dažniau valgyti ar gerti šiuos maisto produktus ar gėrimus (išvardink)...................... ............................................................................................................................................................ nevalgau (negeriu) šių produktų ar gėrimų (išvardink) ............................................................... ............................................................................................................................................................ turiu kitas savo mitybines nuostatas (kokias? Parašyk ) ............................................................... ............................................................................................................................................................

25. Iš ko daugiausiai gauni informacijos apie sveiką mitybą? Pažymėk tik VIENĄ atsakymą pamokose (parašyk, kokiose)................................................................. mokyklos renginiuose iš tėvų žiūrėdamas televizijos laidas skaitydamas internete skaitydamas literatūrą

kita (įrašyk) ………………………………………………………………….............. 26. Ar Tavo šeimoje siekiama laikytis sveikos mitybos principų?


27. Kokios norėtum gauti daugiau informacijos sveikos mitybos srityje? Gali pažymėti KELIS atsakymus apie maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralų ir kt.) reikšmę. apie sveikatai palankius ir nepalankius maisto produktus. apie maisto priedus, papildus, GMO (genetiškai modifikuotus produktus) apie maisto užterštumą ir ekologiškus produktus. norėčiau daugiau sužinoti apie ................................................................................... ..........................................................................................................................................

Dėkojame už atsakymus

65

4 priedas

INFORMACIJA TĖVAMS

Gerb. Tėveliai,

Higienos institutas (Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi mokslo institucija) atlieka tyrimą „Mokinių mitybos ypatumai“.

Šio tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti mokinių mitybos ypatumus, išanalizuoti mokinių maitinimosi režimą, įvertinti kaip mokinių mityba atitinka sveikos mitybos rekomendacijas, nustatyti mokinių sveikos mitybos žinių poreikį. Tyrimu bus akcentuojama racionalios mitybos svarba, bus prisidėta prie sveikos mitybos propagavimo. Šio tyrimo rezultatai pasitarnaus ieškant būdų gerinti mokinių mitybą, planuojant ugdymo priemones, taip pat sveikatingumo programas vaikams ir suaugusiems. Tuo tikslu norime apklausti vaikus.

Planuojama apklausti du tūkstančius IV, VII ir IX klasių mokinius, besimokančius Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, kurios parinktos atsitiktinai. Mokyklų ir mokinių dalyvavimas tyrime savanoriškas.

Tyrimui buvo sudaryta anoniminė anketa. Anketoje pateikti 25 klausimai (pradinių klasių mokinių tėvams – 27 klausimai), kuriuos suskirstėme į tris grupes. Demografinėje dalyje yra klausimai apie respondentų lytį, amžių, gyvenamąją vietą (neprašoma konkretaus adreso) ir kt. Antroji klausimų grupė siejasi su mokinių mitybos ypatumais. Bus siekiama įvertinti mokinių maitinimosi režimą, maisto produktų vartojimą dažnį. Trečia klausimų grupė yra apie mokinių maitinimąsi mokykloje. Ketvirtoji – apie sveikos mitybos žinių poreikį.

Būsime labai dėkingi, jei Jūsų vaikas atsakys į pateiktus anketoje klausimus. Anketa yra anoniminė, todėl negalima bus išsiaiškinti nė vieno asmens. Tyrimo rezultatai bus naudojami tik mokslo tikslais.

Jūs turite teisę atsisakyti ir jei nenorite, kad Jūsų vaikas atsakinėtų į anketos klausimus, prašome pranešti klasės auklėtojai.

Jeigu Jums reikia daugiau informacijos apie tyrimą ar anketą, prašome kreiptis: į Higienos institutą, Visuomenės sveikatos tyrimų skyrių, Didžioji g. 22, Vilnius, tel. (8 5) 212 3913; į savivaldybės visuomenės sveikatos biurą.

Tyrimo organizatoriai

MOKINIŲ MITYBOS YPATUMAI

Documents

Transcript of MOKINIŲ MITYBOS YPATUMAI