ŠMM Rima Ažubalytė - marsc.lt · Paveldėjimo teisė Santuoka Gyvenimas kartu, neregistravus...

Ugdymo plėtotės centras

Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias

kompetencijas (II-etapas)

VP1-2.2-ŠMM-06-V-02-002

Teisinis suaugusiųjų švietimas Kazlų Rūdos savivaldybėje

Praktinė dalis

Parengė Daiva Dabrilienė

1 tema. Teisiniai sutuoktinių santykiai.

Metodai ir priemonės (praktinė dalis).

Literatūra

1. Rima Ažubalytė. Metodinis leidinys „Andragogų kvalifikacijos tobulinimas: inovatyvių

teisinio raštingumo metodų diegimas darbe su suaugusiais“.

2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybės žinios. 2000, Nr. 74-2262. Aktuali

redakcija//http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=286643&p_query=&p_

tr2=

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Vilnius.

2002.

4. Ažubalytė R., Letukienė N. Teisė kiekvienam. TEV. 2007.P.60-77.

Atmintinė. „Veiksmų planas“. Besimokantiems pateikiama problemų sprendimo eigos

planas:

1. Kokią problemą reikia spręsti?

2. Kur galima rasti reikiamos informacijos?

3. Ką daryti:

3.1. kokius dokumentus reikia užpildyti / surašyti;

3.2. į kokias institucijas galima / reikia kreiptis?

4. Ar galima problemą spręsti kartu su kitais?

2

1. Darbas grupėse ir pateiktos lentelės pildymas, siekiant išsiaiškinti galimų šeimos

santykių tvarkymo alternatyvų privalumus bei trūkumus.

Pildant lentelę galima analizuoti atitinkamus kiekvienos potemės klausimus.

1.1. Besimokantieji perskaitys teorinį tekstą apie pasirinktą šeimos santykių aspektą.

1.2. Suskirstoma į grupes po 3-5 žmones ir užpildoma pateikta lentelė. Grupės turi surasti, aptarti ir

pasižymėti ant didelio popieriaus lapo nubraižytoje lentelėje kuo daugiau informacijos apie

nagrinėjamus skirtingus šeimos santykių įteisinimo būdus. Pateikiamos lentelės 1, 2 ir 3 potemės

klausimams nagrinėti.

1. Santuokos sudarymas.

,,Santuokos ir gyvenimo kartu neįregistravus santuokos panašumai ir skirtumai“

Bendro gyvenimo ,,forma“ Minimalaus amžiaus taisyklė

ir jos išimtys

Turtiniai

santykiai

Paveldėjimo

teisė

Santuoka

Gyvenimas kartu,

neregistravus santuokos

2. Sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos.

,,Turtinių sutuoktinių klausimų sprendimas sudarius ar nesudarius vedybinės sutarties

privalumai bei trūkumai“

Turtinių sutuoktinių santykių

tvarkymo forma

Kam priklauso

sutuoktinių iki

santuokos turėtas

turtas

Kam priklauso po

santuokos įgytas

turtas

Kas turi rūpintis

vaikų išlaikymu

ir auklėjimu

1. Nesudarius vedybinės

sutarties

2. Sudarius vedybinę sutartį

3. Santuokos pasibaigimas.

,,Santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu ar santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

skirtumai“

Santuokos

nutraukimo būdai

Kokioms sąlygoms esant

santuoką galima

nutraukti atitinkamu

būdu

Kur ir kokia tvarka

būtina kreiptis dėl

santuokos

nutraukimo

Kaip sprendžiami

turtiniai, vaikų

išlaikymo ir kiti

klausimai.

1.Bendru abiejų

sutuoktinių sutikimu

1.

2.

3.

2. Dėl sutuoktinio

kaltės

1.

2.

3

3.

1.3. Grupių atstovai pristato atliktą darbą.

1.4. Visi kartu apibendrinsim , ir padiskutuosime, kodėl gyvenime žmonės dažniau renkasi vieną ar

kitą asmeninių bei turtinių šeimyninių santykių įteisinimo formą? Kokie jų privalumai ir trūkumai?

Ar užtenka informacijos apie vienokio ar kitokio teisinio sprendimo privalumus ir trūkumus?

II. Besimokančiųjų gebėjimams argumentuoti savo pasirinktą poziciją, analizuoti bei kritiškai

vertinti informaciją; analizuoti situacijas, ieškoti geriausių jų sprendimų būdų bei numatyti

sprendimų pasekmes, ugdyti siūlomi šie metodai.

1.Pozicijos užėmimas ir jos argumentavimas.

1.1. Siekiant paskatinti aktyviai panaudoti besimokančiųjų įgytas žinias, ugdyti ir stiprinti

gebėjimus aiškiai išreikšti savo nuomonę nagrinėjimu klausimu, pateikiami argumentai, taip pat

paskatinti susimąstyti apie svarbius šeimai ir santuokai klausimus, pateikite besimokantiems

diskutuotiną teiginį.

1. Santuokos sudarymas.

Vyrui ir moteriai, nusprendusiems kurti bendrą gyvenimą, būtina susituokti.

2. Sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos.

Vedybų sutartis santuoką paverčia eiline teisine sutartimi.

3. Santuokos pasibaigimas.

Tėvų skyrybos, nesusiklosčius šeimyniniams santykiams, žaloja vaikus ir jas reikia

atidėti iki vaikų pilnametystės.

1.2. Užrašus: „TAIP“ ir „NE“.

1.3. Besimokantieji pasirinks savo poziciją šiuo klausimu.

1.4. Besimokantiesiems užėmus pozicijas, kiekvienos pozicijos ,,atstovų“ paaiškins, kokiais

argumentais jie grindžia savo pasirinkimą. Paaiškinkite besimokantiesiems, kad jie, išgirdę kitų

argumentus, bet kuriuo metu gali savo poziciją keisti. Paprašykite jų pakomentuoti, kodėl jie

pakeitė savo nuomonę.

1.5. Abiejų pozicijų atstovams išsakius savo argumentus, diskusija.

3. Darbas grupėse ir pateiktos lentelės pildymas, siekiant suvokti smurto šeimoje formas,

jo priežastis bei pasekmes.

2.1. Besimokantieji perskaitys teorinius tekstus apie smurto šeimoje priežastis ir pasekmes, kuriuos

galima rasti periodiniuose spaudoje, specialiuose leidiniuose bei interneto tinklapiuose. Internetiniai

šaltiniai: informacija apie nevyriausybines organizacijas, dirbančias žmonių teisių srityje:

http://www.manoteises.lt; Organizacijos ir projektai, susiję su prievarta prieš moteris ir vaikus:

http://www.kamkc.lt/home.7,p.0,e.6,l.lt; http://www.moterukoalicija.webinfo.lt/veikla.htm;

http://www.gap.lt/lt/sppm; http://www.sociumas.lt/lit/Nr6/smurtas.asp., taip pat žr. Ažubalytė R.,

Letukienė N. Teisė kiekvienam. TEV. 2007.P.69-71.

2.2. Suskirstysim juos į grupes po 3-5 žmones ir užpildysim pateiktą lentelę. Grupės, remdamosi

perskaityta ir iš kitų šaltinių surinkta informacija, taip pat savo patirtimi, turi aptarti ir pasižymėti

http://www.manoteises.lt/

http://www.kamkc.lt/home.7,p.0,e.6,l.lt

http://www.moterukoalicija.webinfo.lt/veikla.htm

http://www.gap.lt/lt/sppm

http://www.sociumas.lt/lit/Nr6/smurtas.asp

4

ant didelio popieriaus lapo nubraižytoje lentelėje kuo daugiau informacijos apie skirtingas smurto

šeimoje formas, atitinkamo smurto priežastis, atitinkamo smurto pasekmes ir galimus šios

problemos sprendimų būdus.

Smurto formos Kas ir kaip labiausiai

nukenčia nuo

atitinkamo smurto

Smurto priežastys Ką daryti: kaip išvengti

smurto, kaip apsisaugoti

nuo jo ir pan.

Fizinis

smurtas

Psichologinis

smurtas

Seksualinė

prievarta

Ekonominis

smurtas

Grupės atstovai pristatys darbą kitiems besimokantiems.

2.4. Apibendrinsime atliktą pratimą, visi kartu aptarsime, kokios smurto formos geriausiai

,,atpažįstamos“ Lietuvoje? Kurios smurto formos labiausiai smerkiamos? Kodėl? Kaip elgtis

smurtaujant šeimoje? Kur galima ieškoti pagalbos smurto šeimoje atveju?

3. Sprendimų medis.

Siekdami tobulinti besimokančiųjų gebėjimus analizuoti situacijas, ieškoti geriausių jų sprendimų

būdų bei numatyti sprendimų pasekmes, taip pat skatindami susimąstyti apie galimus nesantaikos

šeimoje sprendimo būdus, taip pat santuokos nutraukimo pasekmes, pasiūlykite paanalizuoti

pateiktą šeimos problemą ir surasti kuo daugiau priimtinų išeičių.

1.1. Besimokantieji, dirbs grupėmis po 3-5 žmones, susipažins su problemine situacija šeimoje.

Alvydas ir Roma gyvena susituokę 5 metus. Jų šeimoje auga du mažamečiai vaikai: 2

ir 3 metų amžiaus. Roma nedirbo, tvarkėsi namuose ir prižiūrėjo vaikus. Andrius dirbo statybose.

Tačiau jam netekus darbo, Romai teko grįžti į darbą bibliotekoje. Jos atlyginimo akivaizdžiai

neužteko šeimai išlaikyti. Tuo tarpu Alvydas ėmė vis daugiau gerti, ir ne tik nepadėjo namuose, bet

ir keldavo namuose skandalus. Išgirdęs žmonos priekaištus, kad tai jis degraduoja ir ardo šeimą, jis

vieną dieną primušė žmoną.

Kiekviena grupė turi išanalizuoti situaciją, išskirdami visus reikšmingus faktus.

1.2. Kiekviena grupė turi sugalvoti bent tris galimas išeitis ir nurodyti teigiamas ir neigiamas jų

pasekmes žmonai, vyrui, jų mažamečiams vaikams. Pasiūlykite formuluoti sprendimus ir

analizuoti jų pasekmes remiantis tokia schema:

Pirmas problemos sprendimo būdas:__________________________________________

5

Teigiamos pasekmės:

1.

2.

3.

Neigiamos pasekmės:

1.

2.

3.

Antras problemos sprendimo būdas:_________________________________________


1.

2.

3.


1.

2.

3.

Trečias problemos sprendimo būdas:___________________________________________


1.

2.

3.


1.

2.

3.

1.3. Grupių pristatys savo atliktą užduotį kitiems.

1.4. Apibendrindami darbą, padiskutuosime, ar visi pasiūlyti sprendimai yra realūs? Kodėl? Ar

gyvenime, spręsdami šeimos ir kitas problemas, patys besimokantys bando apgalvoti ir

pasverti kelis alternatyvius sprendimus? Ar tai naudinga? Kodėl?

2 tema. Teisiniai darbo santykiai.

Literatūra

1. Rima Ažubalytė. Metodinis leidinys „Andragogų kvalifikacijos tobulinimas: inovatyvių


2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas // Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 64-2569 //aktuali

redakcija //

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=288000&p_query=&p_tr2=

3. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. I–II dalys. Vilnius. 2003.

4. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. III dalis. Vilnius. 2004.

5. Ažubalytė R., Letukienė N. Teisė kiekvienam. TEV. 2007.P.91-98; 106-113.


Įvertinus tikslinės besimokančiųjų grupės pasiruošimą bei atitinkamo teisinio klausimo, kurį

reguliuoja darbo teisė, aktualumą besimokantiems, pasirinktą potemę galima nagrinėti pasirinktinai

naudojant šiuos metodus.

I. Naujai informacijai suprasti bei įtvirtinti žinioms siūlomi šie metodai.

1 . Lentelės pildymas, siekiant išsiaiškinti kuo legalus darbas skiriasi nuo nelegalaus.

1.1. Suskirstyti besimokančius grupelėmis po 3-5 žmones. Susipažins su informacija apie legalų,

t.y., sudarius darbo sutartį, darbą ir apie nelegalų, t.y., nesudarius darbo sutarties, darbą (Žr. pav.

6

Ažubalytė R., Letukienė N. Teisė kiekvienam. TEV. 2007.P.97), taip pat prisiminti iš kitų šaltinių

sužinotą informaciją, susijusią su nagrinėjamu klausimu.

1.2. Žinomą informaciją surašyti į lentelę, nubraižytą ant didelio popieriaus lapo, pakabinto klasėje.

Kiekviena grupė iš eilės siūlo po vieną legalaus arba nelegalaus darbo privalumą arba trūkumą.

Rašantysis turi raide T arba P nurodyti, kaip trūkumas ar privalumas yra nurodomi tam tikri darbo

formų aspektai. Būtina atkreipti dėmesį, kad turi būti pažymimi privalumai ar trūkumai, turintys

įtakos darbuotojui, darbdaviui, visuomenei ir valstybei. Darbas baigiamas tada, kai grupės nebeturi

pasiūlyti jokio naujo legalaus ar nelegalaus darbo privalumo ar trūkumo.

Dirbančiajam Darbdaviui Valstybei, visuomenei

Legalaus darbo

privalumai (P) ir

trūkumai (T)

1.pvz., Dirbantysis yra

apdraustas socialiniu

draudimu (P);

2.

3.

1.

2.

3.

1.

2.

3.

Nelegalaus darbo

privalumai (P) ir

trūkumai (T)

1.

2.

3.

1.

2.

3.

1.

2.

3.

1.3. Atliktą darbą apibendrinsim ir visi kartu aptarsime, kuris darbas teikia daugiau privalumų

dirbančiajam, darbdaviui, valstybei ir visuomenei. Kodėl žmonės ryžtasi dirbti nelegaliai? Kodėl

darbdaviai nelegaliai ,,įdarbina“ darbuotojus? Kokios pasekmės gali kilti nelegalų darbą

dirbantiems žmonėms, darbdaviams ir valstybei?

2. Sąvokų išsiaiškinimas.

Siekdami, kad besimokantieji suprastų ir įtvirtintų žinias apie įvairius darbo teisės reguliavimo

aspektus: kokios pagrindinės sąlygos numatomos darbo sutartyje, kaip nutraukiama darbo sutartis

pasiūlykite atlikti šį pratimą.

2.1. Besimokantieji perskaitys medžiagą apie atitinkamą darbo santykių sritį ir suradus atitikmenis

sujungti juos rodyklėmis.

1. Darbo sutarties sudarymas.

,,Darbo sutarties sąlygos“

A Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti

numatyta darbuotojo darbovietė...........

A .........kuris gali būti nustatomas tiek

darbdavio- norint patikrinti, ar darbuotojas tinka

sulygtam darbui, taip pat ir stojančiojo dirbti

pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui.

B Kita būtina darbo sutarties sąlyga - tai darbo

funkcijos ....................

B ...... nurodoma įmonė, įstaiga ar organizacija,

struktūrinis padalinys, kuriame dirbs

darbuotojas.

C Kiekvienoje darbo sutartyje šalys turi

susitarti

dėl darbo apmokėjimo sąlygų.......................

C.........tam tikros profesijos, specialybės,

kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos,

kurias užims darbuotojas.

7

D Viena iš papildomų darbo sutarties sąlygų yra

išbandymas, galintis trukti 3 mėn., arba įstatymo

numatytais atvejais 6 mėn.....................

D....nurodomas darbo užmokesčio dydis, kiek

kartų per mėnesį ir kokiomis dienomis jis bus

mokamas.

1. Darbo sutarties nutraukimas.

,,Darbo sutarties nutraukimo būdai“

A darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu A darbuotojas prieš keturiolika dienų įspėja

darbdavį, kad nutraukia darbo sutartį.

B darbo sutarties nutraukimas darbuotojo

iniciatyva

B darbdavys nutraukia sutartį dėl nepakankamos

darbuotojo kvalifikacijos.

C darbo sutarties nutraukimas, kai kaltas

darbuotojas

C šalys, sutarusios nutraukti sutartį, sudaro

raštišką susitarimą

D darbo sutarties nutraukimas, kai darbuotojo

kaltės nėra

D darbdavys nutraukia darbo sutartį, kai

darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

II. Besimokančiųjų gebėjimams derėtis su darbdaviu dėl darbo sąlygų bei suvokti darbuotojo

ir darbdavio teises ir pareigas, išdėstytas darbo sutartyje; analizuoti situacijas ir

argumentuotai spręsti, ar jos atitinka įstatymus ugdyti siūlomi šie metodai.

1. Pokalbio dėl darbo inscenizacija ir darbo sutarties sudarymas.

1.1. Siekiant ugdyti besimokančiųjų gebėjimus analizuoti ir suvokti teisinį tekstą, taip pat siekti

kompromiso, t.y., skaityti ir suvokti darbo sutartyje numatomas darbdavio ir darbuotojo teises

ir pareigas, pasiūlykite besimokantiesiems ,,sudaryti“ darbo sutartį.

1.2. Pasiūlykite besimokantiems susėsti ir dirbti poromis: darbdavys ir būsimas darbuotojas.

1.3. Prieš pradedant pokalbį, besimokantiems galima pateikti iš anksto parengtą informaciją apie

būsimą darbuotoją ir laisvą darbo vietą. Tačiau besimokantieji gali remtis ir savo asmenine

patirtimi, t.y., derėtis dėl ,,priėmimo“ į tokią darbo vietą, į kokią jie iš tikrųjų norėtų

pretenduoti.

26 metų Giedrė susitarė dėl pokalbio su kavinės administratoriumi dėl

virėjos darbo. Moteris yra įgijusi virėjos specialybę profesinėje mokykloje ir 2 metus

dirbusi virėja. Įmonė, kurioje moteris dirbo prieš išeidama vaiko priežiūros

atostogų, buvo uždaryta. Giedrė kartu su vyru augina du vaikus – ketverių ir dvejų

metų.

46 metų Romo specialybė – stalius. Prieš keletą metų jis buvo atleistas iš

darbo valstybinėje įmonėje, kurioje dirbo 20 metų, dėl etatų mažinimo. Kelis metus

nesurado darbo. Vyras ieško darbo pagal specialybę ir susitarė susitikti pokalbiui

su statybos bendrovės personalo direktoriumi dėl statybos darbų vykdytojo pareigų.

1.4. Pasiūlysime pokalbio metu abiems pusėms pakalbėti apie būsimo darbo sąlygas, reikalavimus,

užmokestį ir kitus darbdaviui ir darbuotojui aktualius dalykus. Ieškantysis darbo turi stengtis

kuo geriau pristatyti savo dalykinius ir asmeninius gebėjimus ir prisiminti, kad dalis sėkmės

8

priklauso nuo pasitikėjimo savimi ir elgesio kultūros. Darbdavys turėtų elgtis dalykiškai,

išsiaiškinti darbuotojo kvalifikaciją, kitas būtinas savybes.

1.5. Po pokalbio paprašysime susipažinti su darbo sutarties pavyzdžiu ir užpildyti ją, įrašant

pokalbio metu sutartas sąlygas.

1.6. Pabaigus darbą, aptarkite, kaip sekėsi darbuotojams ir darbdaviams. Ar pavyko susitarti dėl

priėmimo į darbą? Kas lėmė teigiamą rezultatą? Dėl kokių sutarties sąlygų buvo sunku

susitarti? Kodėl? Ar iki šiol besimokantiems teko sudaryti ar pasirašyti darbo sutartis? Ar jie

įdėmiai jas skaitė? Ar derėjosi dėl darbo sąlygų ar bent jau aiškinosi, kokias teises ir pareigas

prisiima pasirašydami tokią sutartį?

DARBO SUTARTIES PAVYZDINĖ FORMA*

DARBO SUTARTIS

200__ m. ____________d. Nr._____

___________________________________________________________________________________________

(įmonės, įstaigos, organizacijos (toliau vadinama – darbdavys) pavadinimas, adresas; jeigu darbdavys fizinis asmuo –

vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas)

Darbdavio atstovas _________________________________________________________________________

(pareigos, vardas ir pavardė)

________________________________________________________________________________________________

ir priimamas į darbą asmuo (toliau vadinama – darbuotojas) (vardas ir pavardė);

________________________________________________________________________________________________

(paso ar asmens tapatybės kortelės duomenys, asmens kodas ; gyvenamoji vieta)

s u d a r ė šią darbo sutartį:

0. _____________________________________ priimamas dirbti šiomis būtinosiomis

(vardas ir pavardė)

darbo sutarties sąlygomis:

1.1. _________________________________________________________________;

(darbovietė – įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ar kt.)

1.2. _____________________________________________________________________________________

(tikslios darbo funkcijos, t.y. profesija, specialybė, pareigų pavadinimas, kvalifikacija; taip pat nurodyti, jeigu

darbuotojas priimamas mokiniu);

1.3. kitos būtinosios darbo sutarties sąlygos (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 2 dalį)

________________________________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________________________.

2. Sudaroma ______________________________________________________________________________

(nurodyti, kokia darbo sutartis sudaroma – neterminuota, terminuota, laikinoji, sezoninė,

________________________________________________________________________________________________

dėl antraeilių pareigų, su namudininkais, patarnavimo darbams ir t.t., – įrašyti reikiamus žodžius. Jeigu sudaroma

terminuota, laikinoji ar sezoninė darbo sutartis, nurodyti jos galiojimo terminą)

3. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: ___________________________________

(nurodyti valandinį tarifinį

________________________________________________________________________________________________

.

atlygį, mėnesinę algą, priemokas, priedus ir kita; kiek kartų per mėnesį, kuriomis dienomis mokamas darbo užmokestis)

9

Šiame punkte nurodytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiami tik šalių susitarimu

(išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje).

4. Nustatomas išbandymo laikotarpis ______________________________________.

(nurodyti terminą)

5. Nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė ___________________.

6. Nustatomas ne visas darbo laikas

____________________________________________________________.

(nurodyti, kas ir kiek mažinama, – darbo savaitės dienų skaičius, trumpesnė darbo diena)

7. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, jų trukmė ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Lietuvos

Respublikos darbo kodekso 169, 171, 176 straipsnių nuostatas.

8. Įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo

kaltės, nustatomi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio nuostatas.

9. Ši darbo sutartis įsigalioja ____________________________________________.

(nurodyti datą)

10. Darbuotojas pradeda dirbti ____________________________________________.

(nurodyti datą)

11. Ginčai dėl šios darbo sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

12. Ši darbo sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytais pagrindais.

13. Ši darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais: vienas duodamas darbdaviui, kitas – darbuotojui.

Darbdavys – fizinis asmuo, (Parašas) (Vardas ir pavardė)

arba darbdavio atstovas

A.V.

Darbuotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

*Pateikiama supaprastinta, sutrumpinta darbo sutarties pavyzdinė forma. Darbo sutarties pavyzdinę formą rasite //

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=260944

2. Pozicijos nustatymas, dirbant 4 P (pozicija, priežastis, pavyzdys, pasekmė) metodu.

Siekdami ugdytikritinį mąstymą, gebėjimus išreikšti ir koncentruotai bei aiškiai argumentuoti savo

nuomonę, pasiūlykite besimokantiesiems pareikšti savo nuomonę diskutuotinais klausimais.

2.1. Pateikite aktualų klausimą iš darbo teisės reguliavimo srities.

1. Darbo sutarties sudarymas.

Darbdaviui naudingiau samdyti darbuotoją sudarant darbo sutartį ar nesudarant

darbo sutarties?

2. Darbo sutarties nutraukimas.

Naudingiau savo noru išeiti iš įmonės, ilgą laiką nemokančios atlyginimų, ar laukti, kol

bus paskelbtas bankrotas ir žmonės bus atleisti ne dėl jų kaltės?

2.2. Pasiūlykite besimokantiesiems, suskirstytiems į 4 grupes, suformuluoti savo nuomonę pateiktu

klausimu.

2.3. Paaiškinkite besimokantiesiems diskutuotino klausimo nagrinėjimo etapus. Besimokantieji turi:

P - suformuluoti savo poziciją, nuomonę nagrinėjamu klausimu, t.y.,

pasirinkti vieną iš pateiktų atsakymų alternatyvų;

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=260944

10

P - pagrįsti savo nuomonę pateikdami svarbiausią tokios nuomonės

priežastį ar priežastis;

P - pateikti tai iliustruojantį pavyzdį;

P - nurodyti galimas tokio sprendimo pasekmes.

Prieš pradėdami vykdyti užduotį, galite pateikti pavyzdį, kad jiems būtų aiškus užduoties

atlikimo būdas. Atkreipkite besimokančiųjų dėmesį, kad 4 P gali tilpti 1-2 sakiniuose.

2.4. Nurodykite, kad grupių atstovai turės pristatyti savo poziciją kitiems. Pabaigus darbą

paprašykite grupių atstovų pristatyti atliktą ant didelių popieriaus lapų darbą.

2.5. Aptarkite pristatytas pozicijas. Paklauskite, ar sunku buvo grupėje suformuluoti bendrą poziciją

nagrinėjamu klausimu? Ar sunku buvo trumpai argumentuoti savo nuomonę: pateikti priežastis,

pavyzdžius, numatyti pasekmes? Ar nepasikeitė ankstesnė besimokančiųjų nuomonė

diskutuojamu klausimu, išgirdus oponentų argumentus?

3. Situacijų analizė.

Siekdami tobulinti gebėjimus analizuoti situacijas ir argumentuotai spręsti, ar jos atitinka įstatymus,

pasiūlykite besimokantiesiems ,,kvalifikuoti“ darbdavių veiksmus atleidžiant darbuotojus iš darbo,

t.y., nustatyti, ar atleidžiant iš darbo buvo laikytasi įstatymų reikalavimų.

3.1. Pasiūlykite besimokantiesiems, dirbant grupėmis po 3-5 žmones, išanalizuoti pateiktas

situacijas.

Darbo sutarties nutraukimo situacijos.

Giedrė, padirbusi kavinėje virėja 7 mėn. pasijuto nėščia ir pristatė med. pažymą

administracijai. Kavinės savininkas atleido Giedrę iš darbo be įspėjimo ir nurodė, kad

Giedrė dėl sveikatos būklės nebegali dirbti. Giedrei buvo išmokėtas 1 mėn. vidutinis darbo

užmokestis.

Romui, pasirašant sutartį darbdavys pasiūlė 3 mėn. išbandymo laikotarpį. Išdirbęs 2 mėn.

Romas gavo nepalyginamai geresnį darbo pasiūlymą, tačiau pradėti dirbti reikėjo tuojau pat.

Romas pranešė darbdaviui, kad išeina iš darbo ir pasiprašė būti atleistas per tris dienas.

Darbdavys atsisakė patenkinti prašymą ir pareiškė, kad Romas privalo atidirbti 2

savaites.Taip pat sumokėti už kursus, kuriuos Romas lankė 1 savaitę pradėjęs dirbti.

Giedrė, išdirbus virėja 3 metus, buvo įspėta, kad ji atleidžiama iš darbo, nes kavinė

pertvarkoma į klubą, kuriame nebus karšto maisto. Po 2 mėnesių ji buvo atleista ir jai buvo

sumokėta pinigų suma už nepanaudotas atostogas.

Romas, dirbantis staliumi įmonėje, pastebėjo, kad mažėja užsakymų. Vis dažniau staliai

keletą dienų neturėdavo darbo. Padalinio viršininkas leisdavo tokiomis dienomis išeiti

anksčiau iš darbo. Po kurio laiko staliams tiesiog paskambindavo ir pasakydavo, ar yra tą

dieną darbo. Po kelių dienų, vis neskambinant viršininkui, Romas nuėjo į darbą ir jam buvo

pranešta, kad jis atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – pravaikštą.

11

3.2. Paprašykite grupių išanalizuoti situacijas, motyvuotai atsakant į pateiktus klausimus.

Situacijos analizės klausimai

Kieno iniciatyva pasibaigė darbo sutartis?

Dėl kokių priežasčių buvo nutraukta darbo sutartis?

Ar darbdavys arba darbuotojas laiku įspėjo kitą sutarties šalį apie sutarties nutraukimą?

Kokios kompensacijos ir išmokos priklauso išeinančiam iš darbo darbuotojui? Ar jos buvo

išmokėtos?

Ar darbo sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų?

3.3. Paprašykite grupių atstovų pristatyti atliktą darbą. Apibendrindami grupių

pristatymus, paklauskite, ar besimokantiesiems teko susidurti su panašiomis situacijomis? Kaip jie

jautėsi? Ar darbuotojai pakankamai žino apie darbo sutarčių nutraukimo galimybes ir pasekmes?

3 tema. Vartotojų ir pacientų teisinė padėtis.

Literatūra

1.Rima Ažubalytė. Metodinis leidinys „Andragogų kvalifikacijos tobulinimas: inovatyvių


2.Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymas .Valstybės

žinios. 2007. Nr.12-488. Aktuali redakcija


3.Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Valstybės

žinios. 2009. Nr. 145-6425. Aktuali redakcija.


4.Ažubalytė R., Letukienė N. Teisė kiekvienam. TEV. 2007. P. 78-90.

5.Interneto nuorodos: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba //

http://www.vartotojoteises.lt/; Sveikatos apsaugos ministerija, pacientų teisės //

http://www.sam.lt/lt/main/sveikatos_apsauga/pacient___teis__s



reguliuoja vartotojų ir ypatingos vartotojų grupės – pacientų – teises reglamentuojantys įstatymai,

aktualumą besimokantiems, pasirinktą potemę galima nagrinėti pasirinktinai naudojant šiuos

metodus.


1. Vartotojų arba pacientų teisių sąrašo sudarymas.

1. Suskirstys besimokantieji į kelias grupes. Užsiėmime ,,Vartotojų teisės ir jų gynimas“,

paprašykite grupių ant lapo užsirašyti ,,Vartotojų teisės“, užsiėmime ,,Pacientų teisės ir jų

įgyvendinimas“ - ,,Pacientų teisės“. Nurodykite, kad kiekvienas jų turi pasakyti po vieną žinomą

vartotojų arba pacientų teisę ir grupėje sudaryti bendrą vartotojų arba pacientų teisių sąrašą.

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=291519&p_query=&p_tr2

http://www.vartotojoteises.lt/

http://www.sam.lt/lt/main/sveikatos_apsauga/pacient___teis__s

12

2. Iš visų grupių pasiūlytų teisių sudarysime vieną bendrą vartotojų arba pacientų teisių sąrašą ir

užrašysime jį lentoje.

3. Susipažins su atitinkamais tekstais ir papildys bendrą vartotojų arba pacientų sąrašą teisėmis,

kurių nebuvo sąraše. Užsiėmime apie vartotojų teises, prie sąrašo dar pridėsime institucijas, į kurias

galima kreiptis dėl atitinkamos prekės ar paslaugos, o užsiėmime apie pacientus – paprašysime

išvardinti ir apibūdinkite atvejus, kai savo sutikimą tirtis, gydytis, teikti informaciją pacientas turi

patvirtinti parašu.

4. Aptarsime atliktą darbą. Paklausime besimokančiųjų, kuriomis iš sudaryto bendro vartotojų ar

pacientų sąrašo teisėmis jie yra pasinaudoję? Ar realu pasinaudoti visomis įstatyme numatytomis

teisėmis? Kodėl?

Užsiėmime apie vartotojus galite paklausti, ar teko ginti savo pažeistas teises? Ar besimokančiųjų

nuomone, tai verta daryti?

Užsiėmime apie pacientus galite paklausti, kaip elgiasi besimokantieji, kai jiems reikia pasirašyti

dokumentus sveikatos priežiūros įstaigoje: aiškinasi, kodėl ir ką reikia patvirtinti parašu, pasirašo

ten, kur pažymėta? Kodėl? Kokias pareigas, susijusias su savo ir savo artimųjų sveikata,

turėtumėme vykdyti?

2. Lentelės pildymas, siekiant išsiaiškinti, kokia informacija yra būtina vartotojui arba

pacientui.

2.1.Susiskirstys besimokantieji poromis ir aptars pateiktus teiginius ir nurodys, kuri informacija yra

naudinga ar nenaudinga, išsami ar nepakankamai išsami vartotojui arba pacientui ir kodėl.

1. Vartotojų teisės ir jų gynimas.

,,Ar naudinga ši informacija vartotojui“

Teiginiai Kodėl ši informacija

naudinga vartotojui

Kodėl ši informacija

nenaudinga vartotojui

1. Informacija apie vaikiškos tyrelės sudėtį

pateikta prancūzų, vokiečių ir rusų kalba.

2. Prie maisto prekės aiškiai nurodyta

standartinio vieneto kaina.

3. Vaistų reklamoje teigiama, kad juos

rekomenduoja atitinkamos srities gydytojų

organizacija.

4. Informacijos lapelyje prie elektros prekės

nurodyta, kaip ją saugiai naudoti.

II. Pacientų teisės ir jų įgyvendinimas.

,,Ar pateikta informacija yra pacientui?“

Teiginiai Kodėl informacija

pakankama pacientui

Kodėl informacija

nepakankama pacientui

1. Gydytojas, apžiūrėjęs pacientą, nurodo, kokius

vaistus vartoti, nieko daugiau nepaaiškindamas.

2. Prieš medicininę procedūrą pacientui

paaiškinama, kokiu tikslu ji paskirta, kokia jos

13

tvarka, paaiškinama, kur jis turi pasirašyti

sutikdamas ar nesutikdamas ją atlikti,

paaiškinama, kada ir kokius duomenis bus

galima panaudoti mokymo tikslams ir pan.

3. Gydytojas, įvertinęs tyrimų duomenis, pasako

pacientui diagnozę ir išrašo siuntimą pas

specialistą, nieko daugiau neaiškindamas.

4. Gydytojas paaiškinęs ligos esmę, nurodo, kad

galimi keli gydymo būdai ir paaiškina kiekvieno

jų privalumus ir trūkumus.

2.2.Paprašykite porų pristatyti darbą kitiems bei apibendrinkite pratimą. Ar svarbi yra teisė į

informaciją? Kodėl?

Užsiėmime apie vartotojus, padiskutuokite, kokią informaciją turėtų pateikti pardavėjai ar paslaugos

teikėjai siekdami padėti vartotojui pasirinkti prekę ar paslaugą? Kiek ir kuo svarbi yra reklama?

Užsiėmime apie pacientus, padiskutuokite, kokią informaciją turi gauti pacientas? Kodėl? Kuo

svarbi paciento teisė nežinoti? Kokiais atvejais, besimokančiųjų nuomone, gydytojai turėtų

pasinaudoti savo teise neinformuoti paciento apie jo būklę? Kodėl?

II. Besimokančiųjų gebėjimams argumentuoti savo reikalavimus, bendrauti ir

bendradarbiauti, ugdyti bus naudojami šie metodai.

1. Pretenzijos surašymas.

Siekdami ugdyti besimokančiųjų gebėjimus aiškiai išdėstyti savo reikalavimus, pateikti argumentus,

pasiūlysime surašyti pretenziją dėl nekokybiškos prekės.

1.1.Pasiūlysime besimokantiesiems prisiminti situaciją iš savo patirties, kai jie buvo nusipirkę

nekokybišką prekę ar paslaugą, arba perskaityti pateiktą situaciją.

,,Nekokybiška skalbimo mašina“

Giedrius prekybos centre nusipirko skalbimo mašiną. Po pusės metų skalbyklė sugedo.

Susiradęs gaminio garantinį dokumentą įsitikino, kad pardavėjas skalbimo mašinai suteikė vienerių

metų garantiją. Giedrius nutarė kreiptis į pardavėją, kad skalbimo mašina būtų pakeista.

Prekybos centre pardavėjas Giedriui pareiškė, jog per pusę metų sugesti skalbimo mašina

negali, jei naudojama tik asmeninėms reikmėms, ir pasiūlė remontuoti skalbyklę savo lėšomis, nes

tokio modelio skalbimo mašinų prekybos centre jau nebėra. Nepaisydamas pardavėjo pareiškimo,

Giedrius nusprendė kreiptis į prekybos centro administraciją. Administracija pasakė priimsianti tik

raštu surašytus reikalavimus.

1.2. Besimokančiuosius grupelėmis po tris susiskirstys ir išanalizuos pačių išgyventą arba

pateiktą situaciją. Besimokantieji turi:

Atrinkti faktus ir juos užrašyti;

Nurodyti problemą;

Aptarti, ko šioje situacijoje (įsigijus nesaugią ir (ar) netinkamos kokybės prekę ar

paslaugą) reikalaus iš pardavėjo:

14

- grąžinti įsigytą prekę;

- pašalinti trūkumus;

- sumažinti kainą;

- pakeisti prekę.

1.3. Pasiūlykite parašyti pretenziją prekybos centro administracijai. Pretenzijoje turi būti nurodyta:

Vardas, pavardė, adresas, telefono numeris. Pretenzija adresuojama įstaigos

administracijai.

Visi reikalingi faktai: prekės (ar paslaugos) įsigijimo data ir vieta; visa informacija apie

prekę; kur ir kada prekė pagaminta, koks garantijos laikas.

Kas buvo daroma, kur ir kada kreiptasi, kai buvo pastebėta, kad prekė (ar paslauga) turi

trūkumą arba gedimą.

Aiškiai suformuluotas reikalavimas.

Pretenzijos (reikalavimo) kalba turi būti trumpa, dalykiška, mandagi.

Prie pretenzijos turi būti pridėtos turimų dokumentų kopijos: pirkimo čekio, garantinio talono,

sąskaitos, remonto sąskaitos, ekspertizės akto ir pan. Visų dokumentų originalai turi būti saugomi.

Pretenzija (reikalavimas) gali būti siunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas asmeniškai. Kopiją

reiktų pasilikti. Jeigu problema nebūtų išspręsta, tai bus įrodymas, jog kompanija žinojo problemą.

1.4. Atlikus darbą, paprašykite susikeisti parašytomis pretenzijomis su kitomis grupėmis ir

aptarti, kiek jos atitinka reikalavimus.

1.5. Atliktą užduotį aptarkite, diskutuodami siūlomais klausimais. Paklauskite besimokančiųjų,

ar jie yra aktyvūs, naudodamiesi ar gindami savo, kaip vartotojo, teises? Ar teko kreiptis dėl blogos

kokybės prekės ar paslaugos? Ar pavyko apginti savo, kaip vartotojo, teises?

2. Pokalbio su gydytoju (sveikatos priežiūros specialistu) inscenizacija.

Siekdami tobulinti besimokančiųjų gebėjimus bendrauti ir bendradarbiauti su gydytojais

(specialistais), pasiūlykite besimokantiesiems inscenizuoti vizitą pas bendrosios praktikos gydytoją

ar kitą specialistą.

2.1. Suskirstykite besimokančiuosius į dvi grupes. Pirmieji bus pacientai, antrieji – gydytojai.

Trumpai paaiškinkite jiems ,,situaciją“:

Pacientai, jūs jaučiatės sunegalavę ir ruošiatės nuėję pas gydytoją, išsiaiškinti visus

rūpimus klausimus apie savo sveikatos būklę. Grupėje aptarkite visus jums rūpimus klausimus ir

užsirašykite juos lentelėje.

Gydytojai, jūs laukiate savo pacientų. Grupėje pabandykite aptarti būsimo pokalbio sritį

ir numatykite, ko gali paklausti pacientai. Klausimus pasižymėkite lentelėje.

Pokalbio sritis Klausimai

1. Medicininiai tyrimai 1. Kokius tyrimus reikėtų atlikti diagnozei nustatyti?

2.

2. Diagnozė ir jos

apibūdinimas

1. Kokia liga aš susirgau ir kodėl?

2.

3. Gydytojo specialisto

pagalba

1. Su kokiu specialistu aš turėčiau pasikonsultuoti?

2.

15

4. Mokesčiai už

paslaugas

1. Ar gydymas man kainuos?

2.

5. Vaistai ir jų

kompensavimas

1. Ar bus kompensuojami man paskirti vaistai?

2.

6. Kitos gydymo

galimybės

1. Kokie yra kiti šios ligos gydymo būdai?

2.

Papildomi klausimai

2.2. Po pasiruošimo, pasiūlykite besimokantiesiems susėsti poromis: gydytojas ir pacientas.

Paaiškinkite, kad pacientai turi išsiaiškinti kiek galima daugiau apie savo sveikatos būklę, o

gydytojai turi pasistengti kiek galima išsamiau informuoti savo pacientą.

2.3. Atlikus pratimą, aptarkite ,,pokalbį“. Paklauskite besimokančiųjų, ar ,,pacientai“ jautėsi jaukiai

tiek daug klausinėdami gydytojo? Ar ,,gydytojai“ galėjo atsakyti į visus klausimus? Ar

,,pacientams“ aiški buvo informacija, gauta iš ,,gydytojo“? Ar tokio pobūdžio pokalbis dažnai

įvyksta su tikrais gydytojais? Kodėl?

4 tema. Nuosavybės teisė. Kreipimasis į teismą.

Literatūra

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Valstybės žinios. 2000, Nr. 74-2262.

Aktuali

redakcija//http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=286643&p_quer

y=&p_tr2=

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas // Valstybės žinios. 2002, Nr. 36-

1340 // aktuali redakcija //


=

3. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas // Žin.,

2000, Nr. 30-827 // aktuali redakcija //


=

4. Ambrasienė D., Baranauskas E. ir kiti Civilinė teisė. Prievolių teisė. Vadovėlis.

Vilnius, 2004.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. I

dalis. Vilnius. 2003.

6. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. Vadovėlis. I tomas.

Vilnius. 2003.

7. Ažubalytė R., Letukienė N. Teisė kiekvienam. TEV. 2007.P. 45-49; 51-59.

8. Šaltiniai internete: http://www.socmin.lt; www.sodra.lt; http://www.tm.lt;

www.teisinepagalba.lt; www.nplc.lt





http://www.socmin.lt/

http://www.sodra.lt/

http://www.tm.lt/

http://www.teisinepagalba.lt/

http://www.nplc.lt/

16

9. Rima Ažubalytė. Metodinis leidinys „Andragogų kvalifikacijos tobulinimas:

inovatyvių teisinio raštingumo metodų diegimas darbe su suaugusiais“.



reguliuoja Civilinis kodeksas arba Civilinio proceso kodeksas, aktualumą besimokantiems, bus

pasirinktos potemės, galima nagrinėti pasirinktinai naudojant šiuos metodus.


1. Informacijos apie nuosavybės įgijimo būdus analizė.

Siekiant išsiaiškinti įvairius nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus, bus pasiūlyta besimokantiems

nuspręsti, kaip jiems optimaliausiai ,,pasielgti“ su nuosavybe. Šiai užduočiai siūloma rengtis prieš

užsiėmimą, nes reikia pasidomėti papildoma medžiaga.

1.1. Paprašysime besimokančiųjų susipažinti su informacija apie nuosavybės teisės atsiradimo

pagrindus, didesnį dėmesį atkreipiant į paveldėjimą (žr. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

5.1-5.67 str., reguliuojančius paveldėjimą).

1.2.Suskirstysime juos į tris grupes ir paaiškinsime jiems, kad jie turės suteikti ,,konsultaciją“.

1.3.Trims iš anksto parinktiems ar pageidavusiems besimokantiems pateikite susipažinti situaciją.

Garbaus amžiaus vyras, turintis namą pajūryje, butą Vilniuje, nemenką sąskaitą banke ir

naują automobilį, turi operuotis ir nori apsispręsti, kaip iki operacijos sutvarkyti savo turto

reikalus. Jis iš pirmos santuokos turi 2 pilnamečius vaikus, su antra žmona augina nepilnametę

dukrą, tačiau nelabai sutaria ir įtaria, kad žmona gali būti neištikima. Su sūnumi iš pirmos

santuokos labai nesutaria ir nebendrauja, tačiau myli jo dukrytę, savo anūkę. Jis nori išsiaiškinti,

ką tokioje situacijoje jam geriausia padaryti. Jis siekia išsiaiškinti, kaip jis gali paskirstyti savo

turtą surašydamas testamentą, kas ir kiek paveldės jo mirties atveju, jei testamentas nebus

surašytas. Ką daryti, jei jam apsisprendus surašyti testamentą, jis nebespės nuvykti pas notarą –

operacija paskirta už kelių dienų.

1.4. Besimokantieji inscenizuos teisines konsultacijas. Asmuo, siekiantis išsiaiškinti situaciją,

kreipiasi į pasirinktas grupes, ir paaiškinęs jiems situaciją paprašo informacijos.

1.5. Pabaigus ,,konsultuotis“, paprašykite asmenų, gavusių konsultaciją, pristatyti savo sužinotą

informaciją.

1.6. Apibendrinsime užduotį. Paklausime, kaip besimokantieji tvarko savo turtinius reikalus:

konsultuojasi su teisininkais, pažįstamais, patys ieško informacijos? Kodėl?

2. Lentelės pildymas, siekiant išsiaiškinti įvairių ginčų sprendimo būdų privalumus ir

trūkumus.

2.1. Besimokantiesiems bus pateikta susipažinti su medžiagą apie teisminio nagrinėjimo ir

alternatyvių ginčų sprendimo būdų privalumus ir trūkumus. (Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius

V. Civilinio proceso teisė. Vadovėlis. I tomas. Vilnius. 2003. P.55-62.)

2.2. Suskirstykite juos į 4 grupes ir paprašykite užpildyti lentelę.

17

Teisminis

nagrinėjimas

Neteisminiai teisinio ginčo sprendimo

būdai: šalių sutaikinimo procedūra, šalių

derybos tarpininkaujant pasirinktam

asmeniui, šalių derybos be tarpininko ir

kiti.

Išlaidos

Ginčo nagrinėjimo

trukmė

Ginčo nagrinėjimo

viešumas

Sprendimo vykdymo

privalomumas

Pažeistos teisės

apgynimas

Kitos aplinkybės

Jei nėra galimybės pastudijuoti informaciją apie alternatyvius ginčų sprendimo būdus, galima

nagrinėti teisminio nagrinėjimo privalumus ir trūkumus, kuriuos galima nustatyti analizuojant

informaciją apie kreipimąsi į teismą.

Teisminio nagrinėjimo

privalumai

Teisminio nagrinėjimo trūkumai

1.

2.

3.

1.

2.

3.

2.3. Atliktą darbą aptarkite. Paklauskite, ar, besimokančiųjų manymu, kreipimasis į teismą yra

geriausias teisinių ginčų sprendimo būdas? Kokiu atveju jie ryžtųsi kreiptis į teismą? Kodėl?

3. Darbas grupėse ir savo žinių perteikimas kitiems, siekiant išsiaiškinti valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos gavimo galimybes.

3.1. Suskirstysime besimokančiuosius į tris grupes ir paprašysime jų perskaityti atitinkamą

informaciją: pirma grupė skaito apie pirminę teisinę pagalbą, antra – apie antrinę teisinę pagalbą,

trečia – apie asmenis, kurie gali nemokamai pasinaudoti antrine teisine pagalba, nepriklausomai nuo

jų pajamų ir turto lygio.

3.2. Kiekviena grupė turi išsiaiškinti tokius klausimus ir pasiruošti pristatyti darbą kitoms grupėms.

Kas tai yra nemokama pirminė / antrinė teisinė pagalba;

18

Kas gali pretenduoti gauti atitinkamą nemokamą teisinę pagalbą;

Kur reikia kreiptis dėl atitinkamos teisinės pagalbos gavimo;

Kokie dokumentai būtini kreipiantis dėl atitinkamos teisinės pagalbos.

3.3. Paprašysime pristatyti grupes savo darbą.

3.4. Apibendrindami sužinotą informaciją, padiskutuokite su besimokančiaisiais. Paklauskite jų,

ar teisinga, kad antrinę teisinę pagalbą kai kurių kategorijų asmenys gauna, nepriklausomai nuo jų

pajamų ir turto lygio? Ar, jų nuomone pakankamas yra Vyriausybės nustatytas pajamų ir turto lygis

(apie pajamų ir turto lygio apskaičiavimą žr. Teisingumo ministerijos tinklapyje http://www.tm.lt),

iki kurio asmeniui gali būti suteikta antrinė teisinė pagalba? Kodėl?

II. Besimokančiųjų gebėjimams argumentuoti savo reikalavimus, ieškoti kompromiso,

numatyti sprendimų pasekmes, ugdyti siūlomi šie metodai.

1. Derybos.

Siekiant ugdyti gebėjimus aiškiai formuluoti savo reikalavimus, daryti nuolaidas, ieškoti

kompromiso, siūloma inscenizuoti derybas.

1.1. Suskirstykite besimokančiuosius į dvi grupes. Pirmieji atstovaus skolintojo interesus, antrieji –

pasiskolinusio interesus. Kiekviena grupė turi susipažinti su pateikta situacija.

A.B. 2007 m. sausio 15 d. su C.D. pasirašė paskolos raštelį, pagal kurį paskolino

pastarajam 20 000 Lt. Pastarasis įsipareigojo skolą grąžinti iki 2007 m. balandžio 15 d., o uždelsus

skolos grąžinimą – mokėti 0,02 proc. delspinigių nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną

uždelstą dieną. Paskolos gavėjas iki 2007 m. balandžio 15 d. grąžino 8 000 Lt skolos. A. B. kreipėsi

į C.D. su reikalavimu grąžinti paskolą.

1.2.Grupėms, atstovaujančioms A. B. Ir C.D. suteikite laiko aptarti situaciją pagal pateiktus

klausimus. Jos turi:

1. Išskirti faktus ir nustatyti problemą;

2. Nustatyti, kokia paskolos dalis negrąžinta, kokios pasekmės gresia C.D. negrąžinus paskolos;

3. Išsiaiškinti, ar naudinga atstovaujamam asmeniui spręsti šią problemą teisme:

1) įvertinti galimas išlaidas. Nusprendęs kreiptis į teismą, ieškovas prašytų priteisti grąžinti

negrąžintą paskolos dalį, sumokėti sutartyje nustatytus delspinigius bei įstatyme nustatytas 5 proc.

dydžio metines palūkanas bei teismo išlaidas. Tačiau paduodamas ieškinio pareiškimą, ieškovas

turėtų sumokėti žyminį mokestį, kuris priklauso nuo reikalaujamos sumos;

2) įvertinti laiką, kurio prireiks bylinėjimuisi ir kitas svarbias jų atstovaujamam asmeniui

aplinkybes.

Pasiruošti deryboms su kitos sutarties šalies atstovais:

a. 1) Suformuluoti savo poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus;

b. 2) Sugalvoti kelis problemos sprendimo būdus, aptarti jų teigiamas ir neigiamas

pasekmes;

c. 3) Pasiruošti apsvarstyti kiekvieną priešingos šalies pasiūlytą sprendimo būdą.

1.3. Paprašykite besimokančiųjų susėsti po du: A.B. atstovas su C.D. atstovu, ir inscenizuoti

derybas.

19

1.4. Aptarkite derybų rezultatus. Paprašykite porų pristatyti savo ,,derybų“ rezultatus. Koks

sprendimas buvo priimtas? Kas buvo sunkiausia derybų metu? Ar kada nors teko spręsti problemą

derybomis?

2. Ieškinio surašymas.

Siekiant ugdyti besimokančiųjų gebėjimus raštu išdėstyti savo reikalavimus, pagrįsti juos, bus

pasiūlyta surašyti ieškinį.

2.1. Suskirstysime besimokančiuosius į 4 grupes ir susipažins su pateikta situacija. Ieškiniui

surašyti galima panaudoti bet kurią situaciją, jau nagrinėtą per užsiėmimus, skirtus šeimos, darbo

santykiams ar vartotojų teisėms.

2.2. Kartu aptarsime, ką privalu nurodyti ieškinyje? Kas turi būti pridėta prie ieškinio?

Pagal Civilinio proceso kodeksą teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus,

keliamus procesinių dokumentų turiniui.

Ieškinyje, be to, turi būti nurodoma:

1. Ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;

2. Aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas);

3. Įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir

kitokių įrodymų buvimo vieta;

4. Ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);

5. Ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas

į ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas;

6. Informacija, ar byla bus vedama per advokatą.

Prie ieškinio turi būti pridėti:

dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus;

duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas;

prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis

kodėl negalima pateikti šių įrodymų.

1. Paprašykite kiekvienos grupės pasinaudojant pateikta pavyzdine forma, surašyti

ieškinį, pvz., dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

2. Pasiūlykite grupėms susikeisti surašytais ,,ieškinio pareiškimais“ ir bendrai aptarti,

ar ieškiniai surašyti aiškiai, ar išdėstytos visos faktinės aplinkybės, ar tinkamai suformuluoti

reikalavimai teismui, ar pridėti visi reikalingi priedai.

3. Apibendrinkite užduotį, padiskutuodami, ar neteisininkui be kvalifikuotos pagalbos

įmanoma tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą? Kodėl?

teismui

(teismo pavadinimas)

IEŠKOVAS:

Vardas, pavardė, a.k. ------------------------------------------------------------------------------------------

Gimęs-----------------------------------Gyvenantis ----------------------------------------------------------

20

ATSAKOVAS:

Vardas, pavardė, a.k. ------------------------------------------------------------------------------------------

Gimęs ----------------------------------Gyvenantis ------------------------------------------------------------

IEŠKINIO PAREIŠKIMAS

Vilnius, 200... m. ............................mėn. ......... d.

Dėl ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu ir Civilinio proceso kodeksu

Prašau:

1.____________________________________________________________________

2. ___________________________________________________________________

Priedai:

1. Šio pareiškimo nuorašas.

2. Žyminio mokesčio kvitas.

3. ..........................................

(parašas)

21

5 tema. Lietuvos Respublikos politinė sistema. Rinkimų teisė. Mokesčiai.

Praktinė dalis: metodai ir priemonės.

Įvertinus tikslinės besimokančiųjų grupės pasiruošimą bei temų aktualumą, pasirinktą potemę

galima nagrinėti pasirinktinai naudojant šiuos metodus:

I. Naujai informacijai suprasti bei įtvirtinti žinioms bus naudojami šie metodai.

1. Darbas grupėse ir pateiktos lentelės pildymas, siekiant išnagrinėti atskirų valstybės

institucijų funkcijas.

1.1.Bus pasiūlyta besimokantiesiems perskaityti tekstus apie Lietuvos valdžios institucijas.

1.2. Suskirstys besimokantieji į tris grupes ir užpildys lentelę: besimokantieji turėtų nustatyti

valdžios institucijų funkcijas bei jų rinkimų/ formavimo ypatybes.

Institucija Funkcijos Renkama (kaip dažnai?)/

Formuojama (kas formuoja?)

Seimas

Prezidentas

Vyriausybė

1.3. Grupės pristatys darbo rezultatus.

1.4. Apibendrindami darbą, padiskutuosime: Kuri valdžios institucija, besimokančiųjų nuomone, turi

daugiausiai galių paveikti žmonių gyvenimą? Ar užtikrinamas valstybės valdžios institucijų galių

balansas?

2. Darbas grupėse, siekiant išnagrinėti Lietuvoje vykstančių rinkimų tvarką.

2.1. Suskirstys besimokantieji į dvi grupes ir bus pateikita kiekvienai iš grupių po tekstą apie Seimo

ir Prezidento rinkimus bei jų organizavimą.

2.2. Grupės, išanalizavusios informaciją, atsakys į klausimus:

Kokio amžiaus sulaukę LR piliečiai įgyja rinkimų teisę?

Kas gali būti renkamas į Seimo nariu / Prezidentu?

Kaip organizuojami Seimo / Prezidento rinkimai?

Siekiant vizualizuoti svarbiausios informacijos pateikimą ant didelių lapų besimokantiems

galima pasiūlyti dirbti tokiu būdu:

22

kiekvienai grupei skirta tema (šiuo atveju – Seimo rinkimai ir Prezidento rinkimai),

užrašoma popieriaus lapo viduryje ir apibrėžiama apskritimu. Nuo apskritimo brėžiamos

šakos, kurios temą suskirsto į smulkesnes dalis, t.y. nurodo konkrečius atitinkamos teisės

bruožus. Nuo jų eina papildomos šakos detalizuojančios bruožus, kurios, savo ruožtu, taip

pat gali išsišakoti;

siekiant vaizdumo, temą, pagrindines ir šalutines šakas galima vaizduoti spalvotai arba

skirtingu šriftu.

2.3. Grupės pristatys darbo rezultatus. Apibendrindami pristatymus, pasiaiškinkite pagrindinius

rinkimų panašumus ir skirtumus. Padiskutuokite, ar pakankami reikalavimai kandidatams į

svarbias valstybei pozicijas? Kaip, besimokančiųjų nuomone, galima užtikrinti, kad rinkimuose

dalyvautų kompetentingi ir sąžiningi asmenys?

4. Lentelės pildymas, siekiant išsiaiškinti gyventojų mokamų mokesčių esmę ir paskirtį.

1.1. Paprašysime besimokančiųjų surasti atitikmenis pateiktoje lentelėje.

1.2.Visi kartu atlikę šį darbą, aptarkite: kokius mokesčius moka (ar mokėjo) besimokantieji? Jei

mokesčius jiems ,,nuskaito“ darbovietės, kurioje jie dirba, buhalteriai, ar besimokantieji

žino, kiek jie sumoka, pvz, pajamų mokesčio, socialinio draudimo mokesčio ir pan.? Ar yra

tekę rašyti prašymus dėl neapmokestinamo pajamų dydžio taikymo? Ar užtenka

informacijos apie 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio skyrimą? Iš kur buvo gauta tokia

informacija?

Mokestis (įmoka) Mokesčio (įmokos) esmė, paskirtis

A Akcizas A Šis mokestis (įmokos) garantuoja asmenims, įvykus

draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų

teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir

medicinos pagalbos priemones kompensavimą.

BValstybinio socialinio draudimo

įmokos

B šį mokestį fizinis asmuo moka tada, kai gabena ar

laiko daugiau prekių, apmokestinamų šiuo mokesčiu,

nei leidžiama įstatymą

C Pridėtinės vertės mokestis C šis mokestis mokamas tada, kai yra paveldimas

kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos

teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje,

taip pat Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis

daiktas.

D Žemės mokestis

D Šio mokesčio mokėjimas užtikrina pensijas, ligos ir

motinystės, profesinės reabilitacijos, nedarbo,

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį

draudimą.

E Nekilnojamojo turto mokestis E šį mokestįturi mokėti pajamų gavę nuolatiniai

Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos

http://www.vmi.lt/lt/?itemId=10114519


23

gyventojai, kurių pajamų šaltinis yra Lietuvoje

F Gyventojų pajamų mokestis

F Šis mokesti smokamas, kai fizinių asmenų pajamos iš

įstatyme nurodytų veiklų viršija 100 000 tūkstančių per

metus

G Paveldimo turto mokestis G Šiuo mokesčiu apmokestinamas fizinių asmenų

nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas,

išskyrus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių,

ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio,

žuvininkystės paskirties bei inžinerinius statinius, jeigu

jie nenaudojami individualioje ar ekonominėje veikloje.

HPrivalomojo sveikatos draudimo

įmokos

H Šį mokestį moka asmenys, kurie yra privačios žemės

savininkai

Pateikiami teisingi atsakymai: AB; BD; CB; DH; EG; FE; GC; HA.

II. Besimokančiųjų gebėjimams argumentuoti savo pasirinktą poziciją, analizuoti informaciją

bei kritiškai mąstyti ugdyti siūlomi šie metodai.

1.,,Piliečių sueigos“ inscenizacija, siekiant ugdyti praktinius argumentavimo, kritinio

mąstymo, atsakomybės už priimamus sprendimus ir kitus piliečiui reikalingus įgūdžius.

1.1. Pateikite tikslinei besimokančiųjų grupei aktualią problemą, kurią jie spręs improvizuotoje

,,Piliečių sueigoje”. Svarstytina problema turi būti parinkta atsižvelgiant į tai, ar ji aktuali

besimokantiesiems, galbūt kelianti šalies, miesto, seniūnijos bendruomenės susidomėjimą, pvz.

visai valstybei aktualūs gali būti tokie klausimai, kaip Nacionalinio stadiono statymas sostinėje,

Krepšinio arenos statymas Kaune, tilto į Kuršių neriją statymas, Atominės elektrinės uždarymas,

mokyklų reforma ir kt.. Konkretaus miesto, rajono ar seniūnijos problemos yra žinomos ir aktualios

jų gyventojams.

1.2. Pateikite besimokantiesiems siūlomą arba andragogo (kartu su besimokančiaisiais) parinktą

situaciją. Siūlomu atveju dirbs keturios grupės: trys piliečių grupės atstovaus pasirinktus

alternatyvius sprendimus, ketvirtoji – valdžios atstovų (savivaldybės tarybos narių), turės,

išklausiusi grupių argumentus, priimti sprendimą. Tam, kad pratimas sėkmingai įvyktų užtenka, jog

būtų bent du alternatyvius sprendimus siūlančios piliečių grupės.

,,Piliečių sueiga dėl lėšų panaudojimo“

Metų pabaigoje paaiškėjo, kad savivaldybės biudžete dėl to, kad buvo surinkta daugiau mokesčių,

negu tikėtasi ir gautos Europos Sąjungos paramos, yra papildomas 1 milijonas litų. Savivaldybės

tarybai reikia nuspręsti, kaip jį panaudoti. Miesto meras kreipėsi į visuomenę, kviesdamas išsakyti

savo nuomonę miesto tarybos posėdyje, kaip geriau panaudoti šias lėšas. Miesto taryba planuoja

svarstyti tokias papildomų lėšų panaudojimo galimybes: pinigus skirti vaikų žaidimų ir sporto

aikštelių renovavimui ir statymui, pabaigti statyti apvažiavimą aplink miestą sunkiajam transportui

ar skirti šiuos pinigus kaip socialinę paramą socialiai remtiniems gyventojams.

1.3. Supažindinkite besimokančiuosius su pratimo ,,Piliečių sueiga“ eiga ir inscenizuokite ją.



24

1.3.1. Pasirengimas

Pasiūlykite besimokantiesiems susiskirstyti į grupes, pagal tai, kokią poziciją jie atstovaus.

Paaiškinkite, kad kiekviena grupė turi sugalvoti 3-4 argumentus savo pozicijai apginti bei po

2-3 klausimus oponentų grupėms.

Valdžios atstovų grupė (ją turi sudaryti nelyginis skaičius žmonių) turės aptarti galimus

alternatyvių sprendimų argumentus, jų pasekmes miesto gyventojams. Informuokite šios

grupės narius, kad jiems teks priimti galutinį sprendimą dėl lėšų skyrimo vienos ar kitos

problemos sprendimui. Paraginkite atsiriboti nuo išankstinių nuostatų, sprendimą turi lemti

grupių argumentavimas. Vertinant argumentus, reikia atsižvelgti, ar jie buvo aiškūs, paremti

analogijomis, skaičiais, pavyzdžiais ir pan.

Pasiūlykite valdžios atstovų grupei išsirinkti pirmininkaujantį, kuris turės vesti sueigą ir

sudaryti galimybę grupėms pateikti patikslinamuosius ar papildomus klausimus savo

oponentams bei valdžios atstovams ir išklausyti atsakymų.

1.3.2. Svarstymas ir oponavimas

Pasibaigus pasirengimui pakvieskite grupes eilės tvarka ir klausant pirmininkaujančiojo nurodymų:

išsakyti paruoštus argumentus;

užduoti klausimus kitoms grupėms;

atsakyti į valdžios atstovų klausimus.

1.3.3. Sprendimo priėmimas ir paskelbimas.

Išklausius visų grupių atstovų argumentų paprašykite valdžios atstovų grupės priimti

sprendimą balsuojant.

Prieš arba po balsavimo šios grupės nariai turi pateikti savo argumentus.

1.3.4. Apibendrinimas.

Apibendrindami sueigą, pasvarstykite:

Kaip sekėsi dirbti grupėje?

Ar buvo sunku rasti argumentų, išsakyti juos, formuluoti klausimus oponuojančioms

grupėms? Valdžios atstovų grupės dalyvių paklauskite, ar pratimo metu, išklausius

argumentus pakito jų asmeninė išankstinė nuostata. Kodėl?

Ar sprendimas geriausiai atitiko bendruomenės poreikius? Kodėl?

1.4. Apibendrindami atliktą pratimą, padiskutuokite, ar besimokantiesiems teko kada nors

dalyvauti panašiame susirinkime, kur savivaldos atstovai (tarybos nariai, meras, seniūnai ar kiti)

diskutavo, tarėsi su bendruomenės nariais kokiais nors klausimais? Ar jų nebūna, ar besimokantieji

nesidomi tokiais renginiais, nedalyvauja? Kodėl?

2. Politinių partijų programų analizė.

2.1. Suskirstykite besimokančiuosius į tris grupes.

2.2. Pateikite kiekvienai iš grupių po skirtingą 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose

dalyvavusių politinių partijų programų ištrauką, nenurodydami partijos pavadinimo.

I grupei:

Ištraukos iš Socialdemokratų programos(programa priimta2009 m.plačiau žr. www.lsdp.lt)

25

1. Mes įsitikinę, kad:

didžiausia visuomenės vertybė yra žmogus, jo orumas, laisvė, teisės ir pareigos, gyvenimo

kokybė, sveikata ir išsilavinimas. Dėl to pasisakome už socialinį teisingumą, taiką,

demokratiją ir tvarią aplinką, kurie yra oraus žmogaus gyvenimo pamatas;

visuomenė turi užsibrėžti demokratinį tikslą – kurti gerovę visiems. Ji pasiekiama keliant

visuotinį kultūros, mokslo ir technologijų, švietimo, sveikatos priežiūros, gyvenimo lygį,

diegiant aukštesnius gyvenimo kokybės standartus;

svarbiausias prioritetas – investicijos į žmogų, į visų žmonių (pirmiausia – jaunimo)

švietimą, lavinimą, kuriant geras gyvenimo bei darbo sąlygas čia, Lietuvoje.

2. Mes <..> pasisakome už kiekvieno žmogaus, kiekvienos tautos orumą ir laisvę; socialinį

teisingumą ir galimybių lygybę; visų žmonių solidarumą; <..> informacinę ir žinių

visuomenę visiems; kūrybinės solidarios visuomenės ugdymą; taiką ir žmonijos pažangą be

karų, teroro ir prievartos; visuotinį užimtumą ir bet kokių žmogaus išnaudojimo formų

panaikinimą.

3. Pagrindinis mūsų principas – žmonių lygiavertiškumo principas. Nė vienas žmogus negali

būti laikomas vertesniu už kitą, kad ir kokios jis būtų tautybės, rasės, išsilavinimo, religijos,

politinių pažiūrų, socialinės padėties.

4. Socialinis teisingumas reiškia lygias galimybes visiems. Vienodos visuomeninio gyvenimo

pradinės galimybės, lygybė įstatymui dar neužtikrina nei lygybės, nei teisingumo. Socialinis

teisingumas reikalauja lygaus dalyvavimo, skirstant ir vartojant tiek materialines, tiek

socialines gėrybes bei paslaugas. Tačiau teisingumas reikalauja atlyginti kiekvienam už

darbą pagal jo rezultatus.

5. Žmogus rinkos sąlygomis turi būti solidarus su kitais žmonėmis. <...>Solidarumo

įgyvendinimo priemonės yra kompleksinės. Jos apima mokesčių ir finansų sistemos svertus,

rinkos reguliavimo mechanizmus socialinės gerovės reikmėms, socialinės politikos

instrumentus, taip pat remiasi tautos tradicijomis, solidarumo ugdymo sistema bei

visuomenės švietimu solidarumo dvasia. Solidarumą įgyvendina ir profesinės bei darbdavių

organizacijos, vartotojų asociacijos, kooperacijos sąjūdžiai, taip pat kitos sąjungos, galinčios

suteikti darbo, sveikatos ir socialines garantijas.

6. Žmogus negali būti atskirtas nuo savo darbo įrankių, jo niekas negali prievarta paversti

samdiniu. Nuosavybės formų įvairovė leidžia geriausiai tenkinti sudėtingus poreikius.

Privati daiktinė ar intelektinė, valstybės, savivaldybių, kooperatinė, bendruomenių

nuosavybė gali tarnauti įvairiems žmogaus ar visuomenės tikslams.

7. Žmogiškos būties struktūroje darbas – vienas svarbiausių elementų. Darbas, kaip asmens

tiesioginė fizinė ir dvasinė raiška, yra aukštesnė vertybė už kapitalą. Sunkus fizinis

nekvalifikuotas darbas žmogų alina, neužtikrindamas jam normalių gyvenimo sąlygų.

Kūrybiškas ir kokybiškas darbas suteikia žmogui gyvenimo pilnatvės pojūtį ir nukreipia jo

jėgas pažangos link.

8. Pasisakydami prieš daug žalos Lietuvai atnešusias laukinio kapitalizmo apraiškas, mes

esame už socialiai orientuotą rinkos ekonomiką. <...> Perskirstymas per valstybinius fondus

yra viena priemonių socialiniam teisingumui pasiekti ir solidarumo principui įgyvendinti.

Svarbiausiu akcentu tampa metodai, galintys užtikrinti teisingesnį perskirstymą tarp darbo ir

kapitalo, teisingesnį gamtos išteklių paskirstymą tarp tautų, garantuoti tolygesnę žmonijos

raidą, pažangą, socialinį teisingumą ir solidarumą tarp tautų ir žemynų.

26

II grupei:

Ištraukos iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų programos (priimta 2008 m.

plačiau žr. www.tsajunga.lt)

1. Mūsų tikslas – telkti visuomenę imantis atsakomybės neatidėliotinai kurti geresnę Lietuvą. <..>

mes skelbiame įsitikinimą, kad:

- Lietuva bus geresnė, kai žmonės bus geresni vieni kitiems ir tėvynei, kai jie bendromis jėgomis

kurs tobulesnę, teisingesnę šalį, užtikrinančią, kad visų ir kiekvieno dvasinė ir materialinė gerovė

palaikoma, didėja tolygiai ir be skriaudų.

- Lietuva bus padoresnė, kai valstybės pareigūnai ir tarnautojai elgsis garbingai, nesavanaudiškai ir

nepriekaištingai.

- Lietuva bus stipresnė, kai bus stiprios jos šeimos ir moraliai stipri visuomenė. Lietuva bus

ištvermingesnė, kai gyvenimo kultūra laimės prieš girtuoklysčių, smurto ir mirties kultūrą.

- Lietuva bus teisingesnė, kai žmonės patirs, jog Lietuvoje teisingumas yra visiems vienodas.

- Lietuva bus tvarkingesnė, kai visiems rūpės ir veiks vienoda demokratinė tvarka <..> .

2. Valstybės rekonstrukcijostikslas – sukurti „kitokią valstybę“. Kitokia valstybė – tai valstybė, kuri

pirmiausia yra atsakinga, antra – tai valstybė, kuri gerbia savo piliečius, ir trečia – ji rūpinasi jais

tiek, kiek pati valstybė tai gali ir privalo padaryti.

3. Piliečiai pajus, kad valstybė juos gerbia, jeigu imsimės ryžtingai reformuoti valstybės paslaugų

teikimą. Pilietis, atėjęs į valstybės įstaigą, negali jaustis pastumdėliu, jis turi jausti, kad jį gerbia.

4. Valstybės autoritetas nebus susigrąžintas ir be realios bei efektyvios kovos su korupcija,

žmonėms suteikiant akivaizdžius įrodymus, kad valstybė gali garantuoti teisingumą. Tik laisva nuo

oligarchinės įtakos valstybė, tik „neužvaldyta“ valstybė gali nusipelnyti žmonių pasitikėjimo, kuris

yra būtinas valstybei norint būti permainų lydere.

5. Žinios ir išsilavinusi visuomenė turi tapti pagrindiniu valstybės politikos strateginiu prioritetu ir

kertiniu ilgalaikiu įrankiu globalioje konkurencijoje.

6. Valstybės ekonominės politikos tikslas turi būti ne bankrutuojančių gelbėjimas, bet visų resursų

telkimas tose kryptyse, kur ilgalaikė sėkmė jau yra įsitvirtinusi ir kur ją galima dar labiau išplėtoti,

sėkmingai konkuruojant globalioje ekonomikoje. Koncentruosime valstybės pastangas į stambių

tarptautinių korporacijų investicijų pritraukimą į Lietuvos proveržio kryptis. Rūpindamiesi Lietuvos

konkurenciniais pranašumais nepamiršime ir administracinės perteklinės naštos verslui bei per

didelių suvaržymų darbo rinkoje.

7. Šeima, vaikai ir elgesio skurdo įveikimas – svarbiausieji Tautos erozijos stabdymo tikslai. Tautos

erozijos stabdymas, arba „Demografinė rekonstrukcija“, mūsų įsitikinimu, turi apimti tris

svarbiausius problemų blokus: gyvenimo šeimoje skatinimo, gimstamumo skatinimo ir elgesio

skurdo įveikimo blokus.

8. Šiandien taip pat siūlytume paketą analogiškų ekonominių, finansinių ir socialinių priemonių,

kuriomis būtų skatinamas ne tik gimstamumas, bet ir gyvenimas šeimoje. Šeimų stiprinimas yra ir

būtinas žingsnis skatinant gimstamumą, o taip pat ir įveikiant elgesio skurdo epidemiją. <..> Kas

įeitų į šį paketą? Pirmiausia:

- tautinė ambicija;

- gyvenimo šeimoje skatinimas;

- gimstamumo skatinimas.

http://www.tsajunga.lt/

27

9. Elgesio skurdo negali įveikti didindamas pašalpas arba pašalpas suteikdamas didesniam skaičiui

žmonių. Gausi priešingą efektą. Vienintelis kelias – padėti žmogui susigrąžinti norą dirbti ir

normaliai gyventi. <..> Todėl raktas elgesio skurdo įveikimui – bendruomenių stiprėjimas.

Bendruomenė ir Bažnyčia turi tapti svarbiausiomis institucijomis, per kurias būtų teikiama parama

esantiems skurde.

III grupei:

Ištraukos iš Liberalų sąjūdžio programos (plačiau žr. www.liberalai.lt)

1. Laisvas, kūrybingas ir atsakingas žmogus yra PILIEČIŲ RESPUBLIKOS pamatas ir

tikslas. Mes tikime, kad investicija į žmogų, jo saugumą ir ugdymą, į šeimą, į

bendruomenę leis mums sukurti gyvybingą ir socialiai atsakingą pilietinę visuomenę,

kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir orumas. Privati iniciatyva ir efektyvi ūkio

politika užtikrins gyvenimo kokybės kilimą visiems žmonėms. Lietuva sėkmingai

konkuruos globaliame pasaulyje puoselėdama savo kultūrinę tapatybę ir patriotizmą,

savigarbą ir ambiciją.

2. PILIEČIŲ RESPUBLIKOJE viešpatauja įstatymas ir teisingumas. <..> Žmogus čia

turi jaustis saugus, gerbiamas ir reikalingas, matyti čia savo ir savo vaikų ateitį. Mes

atmetame korupcijos ir klanų ryšių saistomą politinę sistemą, kurioje veša

privilegijos, telefoninė teisė, atsakomybės vengimas ir faktinė nelygybė taikant

įstatymus. Nesutinkame su požiūriu į žmogų kaip į statistinį vienetą, asmens

žeminimu ir vaikymu valdiškose įstaigose. Žmogus turi žinoti savo teises ir galėti jas

apginti. Kai įstatymai bus aiškūs ir teisingi, kai jie galios visiems vienodai, mažės

prielaidos korupcijai. Viešojo sektoriaus veiklos pagrindas – pagarba žmogui ir

atsakomybė už darbo rezultatus, valstybės teikiamos paslaugos turi būti kokybiškos

ir prieinamos. <..>

3. PILIEČIŲ RESPUBLIKOS ateitį užtikrins tik išsilavinęs ir kūrybingas

žmogus,gebantis konkuruoti šiuolaikinėje žinių visuomenėje. Išsilavinimas iš esmės

lemia gyvenimo kokybę. Todėl kiekvienas vaikas, nesvarbu, kur jis auga, – mieste ar

kaime, šeimoje ar prieglaudoje, turi turėti galimybę visapusiškai ugdyti asmenybę.

Todėl lanksti švietimo sistema turi sudaryti sąlygas žmogui visą gyvenimą mokytis ir

tobulėti. Mokyklos ir universitetai turi ne vien teikti diplomus, o ugdyti realiam

gyvenimui ir rinkai reikalingas žinias ir įgūdžius.

4. PILIEČIŲ RESPUBLIKOJE ūkio augimas turi tiesiogiaididinti Lietuvos žmonių

pajamas ir Lietuvos valstybės konkurencingumą. Žmonių verslumas kuria pajamas ir

turtą, darbo vietas, suteikia pasirinkimą vartotojams ir dirbantiesiems, skatina ūkio

augimą ir inovacijas. Verslo aplinka, makroekonominis stabilumas ir maži mokesčiai

turi sudaryti palankiausias sąlygas verslumui skleistis, kurti naujas bei plėtoti esamas

įmones ir užimtumą. Sveika konkurencija ir inovacijos turi užtikrinti pasirinkimo

galimybes, geresnę kokybę ir žemesnę kainą vartotojams bei pritraukti naujas

investicijas. <..>

5. Turime nuosekliai diegti racionalią, asmens rūpinimąsi savo ateitimi skatinančią

socialinio draudimo sistemą, sudaryti sąlygas efektyviai teikti socialines paslaugas.

http://www.liberalai.lt/

28

Socialinės problemos nesprendžiamos socialistiniais metodais „atimti ir padalyti“.

Abejinga valdiška pašalpa niekada neatstos savanoriško darbo, žmogiškos atjautos ir

pagalbos silpniausiems visuomenės nariams. Todėl mes siūlome socialinės

atsakomybės principą: visa visuomenė – piliečiai, bendruomenės, Bažnyčia,

nevyriausybinės organizacijos, verslo atstovai ir valdžios institucijos – bendromis

jėgomis, papildydami vieni kitus, kuria socialinę santarvę.

2.3. Bus pateikta kiekvienai iš grupių klausimus teksto analizei:

Kokiai partijai (kokių pažiūrų: socialdemokratinių, konservatyvių, liberalių), Jūsų nuomone,

priklauso ši programa?

Kokie svarbiausi šios partijos tikslai, vertybės?

Kokių svarbiausių darbų turėtų imtis ši partija, atėjusi į valdžią?

2.4. Paprašykite grupių atstovų trumpai pristatyti kitoms grupėms ant didelio popieriaus lapo

išdėstytas svarbiausias programų nuostatas ir pagal pateiktus analizei klausimus pakomentuoti,

kodėl grupė mano, kad ši programa atspindi konkrečios politinės jėgos ideologiją.

2.5. Apibendrindami užduotį padiskutuokite: ar, besimokančiųjų manymu, politinės partijos svarbios

demokratinės valstybės gyvenime? Kodėl? Ar rinkėjai, taip pat ir dalyvaujantys užsiėmime, domisi

partijų programomis? Ar tai svarbu? Kodėl? Kokios priežastys lemia mažą žmonių pasitikėjimą

politinėmis partijomis? Kodėl? Kas, besimokančiųjų nuomone, yra populizmas?

3.Priemonių plano ,,Kaip paskatinti rinkėjų aktyvumą?“ kūrimas.

3.1. Trumpai pristatykite problemą. Galite remtis ir pastarųjų Lietuvoje vykusių rinkimų pavyzdžiu.

Priminsime besimokantiesiems, kad menkas rinkėjų aktyvumas tampa svarbia problema ne tik

politinėms partijoms ar politologams, tačiau kelia esminį klausimą: ar 20 - 30 procentų rinkėjų

dalyvaujant (o balsuojant už konkrečią partiją ar kandidatą dar mažesniam procentui rinkėjų)

išrinktas Parlamentas (nacionalinis ar Europos) gali priiminėti sprendimus, kurie yra privalomi

visiems (taigi ir tiems 80 procentų asmenų, kurie nepareiškė savo nuomonės rinkimuose).

3.2. Suskirstykite besimokančiuosius į dvi grupes. Paprašykite pagalvoti ir pristatyti kitai grupei

besimokančiųjų nuomone, realių (veiksmingų) priemonių planą, kaip paskatinti rinkėjų aktyvumą

Lietuvoje. Kiekvienos priemonės veiksmingumas turi būti motyvuojamas.

Prieš tai galite pateikti besimokantiesiems keletą skatinimo priemonių, kurios diskutuojamos (arba

taikomos) ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose šalyse:

Registruoti rinkėjus tik rinkimų dieną ir balsavimo vietoje;

Registruoti rinkėjus tik vakarais arba išeiginėmis dienomis;

Rinkimus organizuoti nedarbo dieną;

Rinkimus organizuoti ne vieną, bet dvi arba daugiau dienų;

Prailginti balsavimo laiko trukmę (skirti daugiau valandų rinkimų dieną);

Diegti elektroninį balsavimo būdą;

Sudaryti galimybę balsuoti už kitus asmenis, gavus jų įgaliojimu; neatėjusiuosius;

Organizuoti nemokamai rinkėjų pavežėjimą į balsavimo vietą, jiems to pageidaujant;

29

Organizuoti įvairias ,,kampanijas“, tiesiogiai skatinančias balsuoti, pvz.,populiarių

muzikantų raginimus balsuoti; vykdyti ,,bendras“ reklamines kampanijas už balsavimą ;

Vykdyti pilietinį ugdymą: diegti pozityvų požiūrį į politiką vidurinėse mokyklose per

pilietinio ugdymo pamokas; remti jaunimo politines, pilietines organizacijas ar iniciatyvas ir

pan.;

Priimti įstatymą, įtvirtinantį privalomą balsavimą.

3.3.Paprašykite grupių pristatyti savo darbą. Apibendrindami pratimą ir pamoką padiskutuokite,

kaip dalyvavimas // nedalyvavimas rinkimuose, pasitikėjimas, o gal nepasitikėjimas politinėmis

partijomis, taip pat valdžios institucijomis (Seimu, Vyriausybe) dera su Lietuvos Respublikos

Konstitucijos nuostatomis. Ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, siekdamas, kad šios nuostatos būtų

tinkamai įgyvendinamos?

Ištraukos iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos:

,,Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. (2 straipsnis).

,,Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių

suverenių galių.Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į

Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“(3

straipsnis).

,,Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo

atstovus.“(4 straipsnis).

4. Pozicijos užėmimas ir jos argumentavimas.

1.1. Siekdami ugdyti besimokančiųjų gebėjimus išreikšti ir argumentuoti savo nuomonę, pateiksime

besimokantiesiems vieną iš diskutuotinų teiginių:

1. Politinė sistema.

Ar Prezidentas turi turėti daugiau įgaliojimų?

2. Rinkimai. Politinės partijos.

Ar svarbu dalyvauti rinkimuose (ar mano balsas rinkimuose ką nors lemia)?

Ar politinės partijos atstovauja rinkėjų interesus?

3.Mokesčiai.

Ar naudinga mokėti mokesčius?

4.2. Ant priešingų klasės sienų bus pakabinti užrašai:

Užsiėmime apie politinę sistemą:

,,Respublikos Prezidentas turi pakankamai įgaliojimų“ ir ,,Respublikos Prezidentas turi per

mažai įgaliojimų“ .

Užsiėmime apie rinkimus:

,,Rinkimuose dalyvauti svarbu“ ir “Rinkimuose dalyvauti nesvarbu“ arba

,,Politinės partijos atstovauja rinkėjų interesus“ ir ,,Politinės partijos neatstovauja rinkėjų

interesų“.

Užsiėmime apie mokesčius:

,,Man mokesčius mokėti naudinga?“ir ,,Man mokesčius mokėti nenaudinga“.

30

4.3. Paprašykite besimokančiųjų pasirinkti savo poziciją ir atsistoti prie užrašo, išreiškiančio ją.

4.4. Paprašykite kiekvienos iš besimokančiųjų grupių surašyti ant didelio popieriaus lapo, kokiais

argumentais jie grindžia savo pasirinkimą. Paprašykite grupių atstovą pristatyti rezultatus. Po abiejų

grupių pristatymų, leiskite oponentams užduoti vieni kitiems klausimus.

4.5. Apibendrinkite diskusiją. Paklauskite, ar diskusijos metu pasikeitė besimokančiųjų nuomonė?

Jei taip, kokie oponentų argumentai juos įtikino? Ar diskusijoje buvo naudojama daug argumentų,

ar diskutuojantieji rėmėsi emocijomis, nemotyvuodami savo pasirinkimo?

5. Valstybės biudžeto deficito mažinimo svarstymas.

5.1. Prieš pradėdami darbą, paaiškinkite, kad valstybės pinigai (biudžetas) tvarkomi panašiai kaip

šeimos ar asmeniniai pinigai. Reikia suplanuoti, kokios bus valstybės ,,pajamos”, kokios

numatomos ,,išlaidos”, ir ką daryti, jei pačios būtiniausios išlaidos vis tik yra didesnės nei

pajamos: taupyti, atsisakyti tam tikrų išlaidų, ,,susiveržti diržus”, atimti iš vienų – atiduoti

kitiems ar skolintis ir vėliau atiduoti skolą ir palūkanas?

5.2. Paprašykite besimokančiuosius susiskirstyti į dvi grupes. Paprašykite padiskutuoti ir parengti

pasiūlymus, kaip sumažinti biudžeto deficitą (išlaidų numatyta daugiau nei pajamų), kuris

2010 m. siekė apie 5 milijardus litų: ar skirti mažiau lėšų kuriai nors sričiai (kodėl?) ar didinti

mokesčius (kokius ir kodėl?)

5.3. Paprašykite grupių pristatyti savo parengtą 2010 m. biudžeto deficito mažinimo projektą ir

motyvus, kodėl vienai ar kitai sričiai jie skyrė daugiau ar mažiau lėšų nei praėjusiais metais

arba iš kur planuojama gauti daugiau pajamų.

5.4. Padiskutuokite, kuo skiriasi ir kuo panašūs yra šeimos ir valstybės biudžetas? Kaip

planuojamos pajamos ir išlaidos? Ar numatomos išlaidos ,,netikėtiems” atvejais (rezervas)?

Kokiais atvejais nusprendžiama skolintis – kaip skaičiuojama, kada skolintis ,,verta”, o kada -

ne? Kokios išlaidos yra būtinos, o kurių sąskaita galima pataupyti?

6 tema. Europos Sąjunga.


1. Vitkus K., Prokopčik M. Pažinkime Europą. Kronta. 2007. P. 11 – 44; 85-96; 121-131.

2. „Europos integracijos pamokos“. Sudarytojai VitkusG., TotoraitisR. V: 2006. P. 8-31; 62-69;

124-143.

3. Šaltiniai internete: 12 Europos pamokų. http://europa.eu/abc/12lessons/index_lt.htm;

Lisabonossutartis. http://europa.eu/lisbon_treaty/news/index_lt.htm; Europos Sąjungos struktūrinė

paramahttp://www.esparama.lt

4. Rima Ažubalytė Metodinis leidinys „Andragogų kvalifikacijos tobulinimas: inovatyvių teisinio

raštingumo metodų diegimas darbe su suaugusiais“.

http://europa.eu/abc/12lessons/index_lt.htm

http://europa.eu/lisbon_treaty/news/index_lt.htm

http://www.esparama.lt/

31

I. Naujai informacijai suprasti bei įtvirtinti žinioms bus siūlomi šie metodai.

1. Darbas grupėse ir pateiktos lentelės pildymas, siekiant išsiaiškinti Europos Bendrijų ir

ES sutarčių sudarymo priežastis bei tikslus, taip pat ES plėtros etapus.

1.1.Bus suskirstyti besimokantiji į grupes ir pasiūlyta kiekvienai grupei perskaityti teksto dalį apie

atitinkamą ES kūrimosi (4 grupės skaito apie atitinkamos organizacijos įkūrimą) ar plėtros (6

grupės skaito apie atitinkamą plėtros etapą) etapą.

1.2. Kiekvienai grupei pasiūlyta užpildyti atitinkamą lentelės grafą: apie vienos iš bendrijų ir

Europos Sąjungos įsteigimą arba apie atitinkamo plėtros etapo metu atitinkamų valstybių įstojimą į

ES.

1.1.Europos bendrijų kūrimasis.

Organizacijos

pavadinimas

Steigimo

sutarties

sudarymo

data

Sutartį sudariusios

valstybės

Sutarties

sudarymo

priežastys

Įsteigtos

organizacijos

veiklos sritys,

prioritetai

Europos anglių ir plieno

bendrija

Europos ekonominė

bendrija

Europos atominės

energetikos bendrija

Europos Sąjunga

1.2. ES plėtra.

Valstybė Įstojimo

metai

Įstojimo priežastys Kokiam plėtros

etapui priklausė?

Jungtinė Karalystė

Lietuva

Latvija

Prancūzija

Vokietija

Italija

Graikija

Estija

Švedija

Danija

Airija

Olandija

Portugalija

Rumunija

Lenkija

32

Suomija

Čekija

Slovėnija

Ispanija

Slovakija

Bulgarija

Kipras

Liuksemburgas

Vengrija

Malta

Austrija

Belgija

1.3. Paprašykite grupių atstovų surašyti informaciją, išanalizuotą grupėse, į bendrą lentelę,

nubraižytą ant didelio popieriaus lapo, pakabinto klasėje.

1.4. Apibendrindami atitinkamą pratimą, visi kartu aptarkite:

ES kūrimosi etapus; išgryninkite bendrijų ir ES skirtumus; padiskutuokite, ar Europos

Sąjunga yra reikalinga.

Kas lemia šalių apsisprendimą siekti ES narystės? Kodėl stojimas į ES buvo svarbus Rytų ir

Vidurio Europos šalims? Kuo ES reikšmingi paskutinieji plėtros etapai?

2. Darbas grupėse ir pateiktos lentelės pildymas, siekiant išsiaiškinti ES institucijų veiklos

sferas.

2.1. Pasiūlyta besimokantiesiems perskaityti tekstą apie ES institucijas.

2.2. Suskirstyti besimokantieji į grupes po 3-5 žmones ir pasiūlyta užpildyti pateiktą lentelę:

besimokantieji turėtų nustatyti Europos Sąjungos institucijų funkcijas bei kitus duomenis apie jas.

ES institucija Funkcijos Būstinė Renkama (Kaip

dažnai?)/ Nerenkama

Europos Komisija

Taryba

Europos Parlamentas

2.3. Grupių atstovai pristatys atliktą darbą.

2.4. Apibendrindami pratimą visi kartu aptarsime Europos Sąjungos institucijų funkcijas.

Padiskutuosime, kodėl ES institucijos vadinamos “valdžios trikampiu”? Kas yra valdžių padalinimo

principas? Ar jis veikia ES?

3. Darbas grupėse, siekiant išnagrinėti Lietuvos įstojimo į ES procesą, ES Lietuvai teikiamą

naudą.

33

3.1. Bus pasiūlyta besimokantiesiems perskaityti tekstą apie Lietuvos kelią į ES ir ES teikiamą

naudą Lietuvai.

3.2. Suskirstys besimokantieji į grupes po 3-5 žmones ir atsakys į klausimus:

Kodėl buvo nuspręsta siekti Lietuvos narystės ES?

Kada buvo pareikštas noras stoti į ES?

Kaip Lietuvai reikėjo pasiruošti narystei ES?

Kada Lietuva įstojo į ES?

3.3. Grupių atstovai pristatys atliktą darbą.

3.4. Apibendrinsime pratimą, padiskutuosime, kiek sudėtingas buvo Lietuvos kelias į Europos

Sąjungą? Ar buvo pateikiama pakankamai informacijos piliečiams apie derybas, apie narystę ES?

II. Besimokančiųjų gebėjimams argumentuoti savo pasirinktą poziciją, analizuoti informaciją

bei kritiškai mąstyti ugdyti siūlomi šie metodai:

1. Diskusija „Nuomonių linijos“ metodu.

1.1. Siekdami formuoti besimokančiųjų kritinį mąstymą, gebėjimą analizuoti pateiktą informaciją,

argumentuoti savo nuomonę, bus pasiūlyta jiems suorganizuoti diskusiją.

1.2. Užrašysime lentoje diskusinį klausimą, susijusį su nagrinėjama poteme:

1.1. Europos Sąjungos kūrimas, plėtra ir institucijos.

Europos Sąjunga turi tapti ,,valstybe”, turinčia savo vidaus bei užsienio politiką,

pinigus, karines pajėgas.

Europos Sąjungos plėtra naudinga Europos Sąjungai.

1.2. Lietuva Europos Sąjungoje.

Lietuva sėkmingai naudojasi ES parama.

Lietuvai naudinga būti Europos Sąjungos nare.

1.3. Ant lentos nupieškite nuomonių liniją:

Pritariu Greičiau pritariu Greičiau nepritariu Nepritariu

1.4. Besimokantieji pažymės savo nuomonę atitinkamoje linijos vietoje ir pateiks keletą argumentų

jai pagrįsti. Bus paprašyti, kad argumentai nesikartotų. Besimokantieji gali naudotis ne tik

vadovėliuose ar kituose šaltiniuose pateikta medžiaga, bet ir asmenine bei pažįstamų patirtimi:

nurodyti gyvenamoje vietoje įgyvendinamus ES struktūrinių fondų finansuojamus projektus,

nurodyti bevizį įvažiavimą į užsienio šalis, legalaus įsidarbinimo ar studijų pavyzdžius ir kt.

1.5. Apibendrinsime diskusiją.

2. Diskusija apie ES vertybes.

2.1.Trumpai supažindinsime (priminsime) besimokančiuosius su ES propaguojamomis vertybėmis.

,,Žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė, žmogaus teisių užtikrinimas – tai

pagrindinės pirmuosiuose Lisabonos sutarties puslapiuose išdėstytos ES vertybės. Jos yra bendros

visoms ES valstybėms narėms. Jų privalo laikytis ir kiekviena šalis, norinti tapti ES nare.

Šių vertybių propagavimas, taip pat taikos ir ES piliečių gerovės užtikrinimas yra vieni pagrindinių

ES tikslų. Juos papildo konkretesni tikslai, kaip antai: socialinio teisingumo ir apsaugos

propagavimas, kova su socialine atskirtimi ir diskriminacija. <...>

34

Lisabonos sutartimi <...> ES įdiegiamos įvairios pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės

teisės, kurias privalo užtikrinti ne tik Europos Sąjunga ir jos institucijos, bet ir valstybės narės

įgyvendindamos ES teisės aktus. Pagrindinių teisių chartijoje pagrindinės teisės skirstomos į šešias

pagrindines dalis: orumas, laisvė, lygybė, solidarumas, pilietybė ir teisingumas. Joje taip pat

skelbiamos papildomos teisės, kurios nenumatytos Europos žmogaus teisių konvencijoje, kaip

antai: duomenų apsauga, bioetika, teisė į gerą administravimą, ir dar kartą pabrėžiama būtinybė

užkirsti kelią diskriminacijai dėl lyties, rasės ir odos spalvos. Pagrindinių teisių chartijoje taip pat

minimos socialinės teisės įmonėse, pvz., darbuotojų teisės būti informuojamiems, derėtis ir imtis

kolektyvinių veiksmų, kitaip tariant – streikuoti.“ (šaltinis: Lisabonos sutartis. Teisių ir vertybių

Europa. http://europa.eu/lisbon_treaty/glance/rights_values/index_lt.htm )

2.2.Paklausime, ar šios vertybės kam nors atrodo nepriimtinos? Tikėtina, kad dėl tokių vertybių,

kurios išvardintos tekste, nekils daug diskusijų. Diskusijos ir prieštaringi vertinimai, nuomonės,

požiūriai išryškėja, kai šios vertybės yra realizuojamos. Paprašykite besimokančiųjų pateikti

konkrečių pavyzdžių, kurie yra susiję su (ne)tolerancija kitokiems, (ne)diskriminacija, teisių

(ne)gerbimu (jie gali būti iš asmeninės patirties, iš žiniasklaidos ir pan.) ir paprašykite

motyvuotai išdėstyti savo nuomonę apie konkrečius įvykius (pvz., visuomenės reakcija į

nusikaltimą dėl odos spalvos; visuomenės požiūris į lytinį švietimą, neišskiriant informacijos

apie seksualines mažumas; į užsieniečius, kurie įsidarbina Lietuvoje ir pan.).

2.3. Apibendrinsime diskusiją, pabrėžsime, kad deklaruojamos vertybės gali tapti savomis tik tada,

kai jos bus visiškai suvoktos ir priimtos vidumi. Ir diskusijos, įvairių nuomonių reiškimas

paprastai padeda išryškinti skirtingus to paties reiškinio aspektus.

http://europa.eu/lisbon_treaty/glance/rights_values/index_lt.htm

ŠMM Rima Ažubalytė - marsc.lt · Paveldėjimo teisė Santuoka Gyvenimas kartu, neregistravus...

Documents

Transcript of ŠMM Rima Ažubalytė - marsc.lt · Paveldėjimo teisė Santuoka Gyvenimas kartu, neregistravus...