MIŠKO EKOSISTEM Ų SUMEDĖJUSIOS AUGMENIJOS IR KITŲ...

MIŠKO EKOSISTEMŲ SUMEDĖJUSIOS AUGMENIJOS IR KITŲ BIOLOGINIŲ TYRIMŲ

REZULTATAI IR PERSPEKTYVA

SĄLYGIŠKAI NATŪRALIŲ MIŠKO EKOSISTEMŲ KOMPLEKSIŠKO MONITORINGO SVARBA,

SIEKIANT TARPTAUTINIŲ IR NACIONALINI Ų APLINKOSAUGOS TIKSLŲ

Prof., dr. Algirdas Augustaitis Miškų monitoringo laboratorija

LŽŪU

MiMi šškkųų ekosistemekosistemųų bbūūklei jau keletklei jau keletąą dedeššimtmeimtmeččiiųų reikreik ššmingai kintantmingai kintant , ,

vieningos nuomonvieningos nuomonėės ds dėėl jas l jas ssąąlygojanlygojanččiiųų veiksniveiksniųų nnėėrara..

Nagrinėjamos problemos aktualumas

DDėėl riboto l riboto tarpdisciplininiotarpdisciplininio mokslininkmokslininkųų bendradarbiavimo tiriant skirtingbendradarbiavimo tiriant skirting ųų stresoristresoriųų, , ((priepriežžemio ozonoemio ozono, , COCO22, , maistinimaistiniųų medmedžžiagiagųų,,

rrūūggšštinantinanččiiųų komponenkomponenččiiųų, , sunkisunkiųųjjųų metalmetalųų, , sausrossausros, , ššalalččio ir ktio ir kt.) .)

tarpusavio starpusavio sąąveikveikąą ir jir j ųų sinergetinsinergetinįį poveikpoveikįį mimišškamskams ((prieaugiuiprieaugiui, , bbūūkleiklei, , lojoslojos defoliacijosdefoliacijos laipsniuilaipsniui, ,

apsauginapsauginėėmsms, , socialinsocialinėėms ir ekonominms ir ekonominėėms mims mišško ko funkcijomsfunkcijoms) )

ššis procesas nis procesas nėėra pakankamai gerai ira pakankamai gerai išštyrintyrin ėėtas ir tas ir suprastassuprastas. .


Europoje dar nEuropoje dar nėėra mokslinira moksliniųų tyrimtyrim ųų tinklotinklo , , kuris kuris jungtjungtųų cheminiuscheminius, , meteorologinius oro ir meteorologinius oro ir

dirvodirvo žžemio kokybinius tyrimus su jemio kokybinius tyrimus su jųų galimo galimo poveikio spoveikio sąąlygilygišškai natkai natūūralioms miralioms mišško ko

ekosistemoms vertinimuekosistemoms vertinimu..


Lietuvoje kompleksiLietuvoje kompleksišško monitoringo programa savo ko monitoringo programa savo tikslais ir utikslais ir u žždaviniais yra labiausiai tinkama daviniais yra labiausiai tinkama pastarojo laikotarpio vienai ipastarojo laikotarpio vienai išš aktualiausiaktualiausiųų

moksliniaimoksliniai problemproblemaiai

““ Oro terOro terššalalųų ir klimato kaitos kompleksiir klimato kaitos kompleksišško poveikio ko poveikio mimišško ekosistemomsko ekosistemoms””

sprspręęstisti. .


Tyrimo tikslas – nustatytinustatyti , , vertinti ir prognozuoti vertinti ir prognozuoti ssąąlygilygišškai natkai natūūralirali ųų mimišško ekosistemko ekosistemųų bbūūklkl ęę irir jos jos

ilgalaikius pokyilgalaikius pokyččiusius, , įįvertinus tolimvertinus tolimųųjjųų oro oro terterššalalųų ((ypaypačč sieros ir azoto junginisieros ir azoto junginiųų) ) pernapernaššųų, ,

priepriežžemio ozono ir sunkiemio ozono ir sunkiųųjjųų metalmetalųų kompleksikompleksišškkąą poveikpoveikįį ekosistemomsekosistemoms, ,

atsiatsižžvelgiant velgiant įį regioninius ypatumus ir klimato regioninius ypatumus ir klimato pokypokyččiusius..

Tyrimo tikslas

MedMedžžiiųų lajlajųų bbūūklkl ęę atspindintis rodiklis atspindintis rodiklis -- lajos defoliacijos laipsnislajos defoliacijos laipsnis,,

kaip alternatyva kaip alternatyva –– kamienkamienųų skersmens prieaugisskersmens prieaugis..

Paprogramė: Miškų būklė

Rezultatai Medžių lajų defoliacija – tai lapijos netekimas ar nesusiformavimas dėl nepalankių aplinkos veiksnių poveikio, vertinamas 5% tikslumu, lyginant su analogiško išsivystymo etaloninio medžio laja.

Defoliacija 15 % Defoliacija 35 % Defoliacija 70 %

Paprastųjų pušų lajų defoliacija:

Defoliacija 10 % Defoliacija 35 % Defoliacija 60 %


Pagrindinių medžių rūūšių lajų būklės kaita, 1994-2009 m.


Aukštaitijos KMS baseinas

10

15

20

25

30

351

99

4

19

96

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

Lajų

def

olia

cija

, % Pušis Eglė Beržai

Pušų lajų būklės kaita, 1993-2009 m.

Intensyvau tyrimo stacionaras

1416

1820

2224

2628

30

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Lajų

def

olia

cija

, %



14

16

18

20

22

24

26

28

1993

1996

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Lajų

def

olia

cija

, %

10

12

14

16

18

20

22

24

2619

94

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Def

olia

tion,

%


Pušų lajų būklės kaita Aukštaitijos NP, 1994-2009 m.


20

22

24

26

28

30

3219

94

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Eglių būklė

Lajų

def

olia

cija

, %Paprogramė: Miškų būklė

Eglių lajų būklės kaita Aukštaitijos NP, 1994-2009 m.


Beržų lajų būklės kaita Aukštaitijos NP, 1994-2009 m.


10

15

20

25

19

94

19

95

19

96

19

97

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

Beržų būklė

Lajų

def

olia

cija

, %

Pagrindinių medžių rūūšių lajų būklės kaita Žemaitijos NP, 1993-2005 m.

Žemaitijos KMS

10

15

20

25

3019

94

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Lajų

def

olia

cija

, %

Berzas Eglė Pušis



Žemaitijos KMS

10

15

20

25

3019

94

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Lajų

def

olia

cija

, %

Berzas Eglė Pušis


Žemaitijos KMS

10

15

20

25

30

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Lajų

def

olia

cija

, %

Berzas Eglė Pušis



Aukštaitijos KMS

-0,6

-0,4

-0,2

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1U

P_P

H

UP

_SO

4

UP

_NO

3

UP

_NH

4

UP

S_N

O3

UP

S_N

H4

ISN

ES

_S

ISN

ES

_N

UP

_NU

OT

E

UP

_DE

B

Paviršinio vandens parametrai

Kor

elia

cijo

s ko

efic

ient

ai

PUŠIS EGLĖ BERŽAS p<0,05


Tirt ų medžių būklės priklausomybė nuo paviršinio vandens parametrų

Aukštaitijos KMS

-1

-0,8

-0,6

-0,4

-0,2

0

0,2

0,4

0,6

0,8

GW

_H1

GW

_H2

GW

_H3

GW

_H4

SO

4_G

W

NH

4_G

W

NO

3_G

W

PH

_GW

Gruntinio vandens parametrai

Kor

elia

cijo

s ko

efic

ient

ai

PUŠIS EGLĖ BERŽAS p<0,05 p<0,05


Tirt ų medžių būklės priklausomybė nuo gruntinio vandens parametrų

Aukštaitijos KMS

-1

-0.8

-0.6

-0.4

-0.2

0

0.2

0.4

0.6

0.8

SO

4_20

SO

4_40

NH

4_20

NH

4_40

NO

3_20

NO

3_40

PH

_20

PH

_40

Dirvožemio vandens parametrai

Kor

elia

cijo

s ko

efic

ient

ai



Tirt ų medžių būklės priklausomybė nuo dirvožemio vandens parametrų

Aukštaitijos KMS

-0,8

-0,6

-0,4

-0,2

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

O3_

MA

X

SO

2

SO

4

NO

3

NH

4

S_H

SS

O4

SN

O3

SN

H4

K_S

O4

K_N

H4

K_N

O3

K_H PH

Srautas Koncentracija krituliuose

Kor

elia

cijo

s ko

efic

ient

as

Koncentracija ore



Tirt ų medžių būklės priklausomybė nuo oro teršalų


Žemaitijos KMS

-0,6

-0,4

-0,2

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

Ozo

nas

SO

2

SO

4

NO

3

NH

4

S_H

SS

O4

SN

O3

SN

H4

S_N

K_S

O4

K_N

H4

K_N

O3

K_H P

H

Koncentracija ore

kore

liaci

jos

koef

icie

ntai

Srautas Koncentracija krituli uose

PUSIS EGLE BERZAS p<0,05

Tirt ų medžių būklės priklausomybė nuo oro teršalų

NH4+

0

100

200

300

400

500

600

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Sra

utas

, mg/

m2

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1

konc

entra

cija

, mg/

l

Srautas NH4 Conc_NH4

NH4+ jonų srauto su krituliais ir j ų koncentracijų krituliuose kaita


Srautų santykis

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,519

94

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

San

tyki

s

NH / NO SO / NH


NH4+ jonų srauto reikšmė kitų rūgštinančiųjų komponenčių atžvilgiu


NH4+ jonų įtaka dirvožemio vandens kokybei

Dirvožemio vanduo 20 cm

0

1

2

3

4

5

619

94

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

San

tyki

s

0

10

20

30

40

50

60

70Conc NH/NO

Conc SO/NH


NH4+ jonų įtaka gruntinio vandens kokybei

Gruntinis vanduo Gr ęžinys Nr 1

0

5

10

15

2019

94

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

San

tyki

s

0

30

60

90

120

150

GV1_NH/NO

GV1_SO/NH


NH4+ jonų įtaka paviršinio vandens kokybei

Paviršinis vanduo

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,519

94

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

San

tyki

s

0

1000

2000

3000

4000

5000

Rn_NH/NO

Rn_SO/NH

II ššvadavada::

Amonio jonAmonio jonųų srautsrautųų diddidėėjimas jimas ((nuo nuo 2002 2002 mm.).), , ssąąlygodamas pagrindinilygodamas pagrindiniųų aplinkaplinkąą rrūūggšštinantinanččiiųų komponenkomponenččiiųų santyksantykįį geoekosistemojegeoekosistemoje, , reikreik ššmingai smingai sąąlygojo ir foninio ulygojo ir foninio u žžterteršštumo tumo teritorijose auganteritorijose auganččiiųų mimišškkųų bbūūklkl ęę, , jj ąą blogindamasblogindamas..


Ozono koncentracija VI-VIII m ėn. laikotarpiu

40

50

60

70

8019

93

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

µg/m 3

Ozono koncentracijų kaita birželio-rugpj ūčio mėnesiais


Priežemio ozono koncentracijos stiprina neigiamą sieros koncentracijų ore ir jos iškritų bei nepalankių klimatini ų veiksnių poveikį pušynų būklei, o galimas ozono koncentracijų augimas ateityje tur ėėtų reikšmingai pakeisti biotos komponentų reakciją į besikeičiančią taršą.

Išvada:

DirvoDirvo žžemioemio pedobiontaipedobiontai

Tyrimo objektai

VykdytojaiVykdytojai : : Ekologijos institutasEkologijos institutas;; profprof . . , , habilhabil . . drdr . . II . . EitminaviEitminavi ččiiūūttėė

Rezultatai

O3 O3' SO2 SO4 NO3 NH4

Koncentracija ore, µg/ m3 -1

-0,8

-0,6

-0,4

-0,2

0

0,2

0,4

0,6

0,8

SO4 NH4 NO3 H

Iškritos, mg/ m2

Kor

elia

cijo

s ko

efic

ient

as

.

SO4 NH4 NO3 H

Krituliuose,mg/ l

Oribatidae Gamasina Acaridiae CollembolaTotal number M/ H santykis p<0.05

DirvoDirvo žžemio emio artropodartropodųų rrūūššiiųų įįvairovvairovėės rys ryššys su aplinkos ys su aplinkos tartar šša a

Upelio Upelio makromakro bentosasbentosas

Tyrimo objektai

VykdytojaiVykdytojai : : Ekologijos institutasEkologijos institutas;; drdr . . KK . . ArbaArba ččiauskasiauskas

Upelio Upelio bentosobentoso rrūūššiiųų įįvairovvairovėės rys ryššys su ys su apaplinlin koskos tartar šša a

Rezultatai

SO2 SO4 NO3 NH4

Koncentracija ore, µg/ m3

-1,0

-0,8

-0,6

-0,4

-0,2

0,0

0,2

0,4

0,6

SO4 NH4 NO3 H

Iškritos, mg/ m2

Ko

relia

cijo

s ko

efic

ien

tai .

SO4 NH4 NO3 H pH

Krituliuose, .mg/ l

LT-01 LT-03 LT-02 Bendrai p<0.05

UpeliopH

Smulkieji Smulkieji žžinduoliaiinduoliai

Tyrimo objektai

VykdytojaiVykdytojai : : Ekologijos institutasEkologijos institutas;; drdr . . RR. . MaMažžeikyteikytėė

SmulkiSmulkiųųjjųų žžinduoliinduoliųų rrūūššiiųų įįvairovvairovėės rys ryššys su aplinkos ys su aplinkos tartar šša a

Rezultatai

O3 O3' SO2 SO4 NO3 NH4

Koncentracija ore, µg/ m3-0,8

-0,6

-0,4

-0,2

0

0,2

0,4

0,6

SO4 NH4 NO3 H

Iškritos,mg/ m2

Ko

relia

cijo

s ko

efic

ien

tas

SO4 NH4 NO3 H

Krituliuose, mg/ l

Gausumas Įvairovė p<0,05

ĮĮvairivairi ųų mimišško biotos komponentko biotos komponentųų kaitos kaitos tarpusavio rytarpusavio ryššiaiiai

00,,315315 --00,,442442

--00,,858858 --00,,260260

--00,,402402 --00,,158158

--00,,697697 PuPuššysys

00,,565565 --00,,124124

--00,,346346 --00,,182182

--00,,358358 --00,,293293

00,,276276 LapuoLapuoččiaiiai

00,,382382 --00,,408408

--00,,812812 --00,,033033

--00,,585585 --00,,301301

--00,,522522 SpygliuoSpygliuoččiaiiai

MM//HH gausagausa įįvairovairo--vvėė

gausa gausa ((masmasėė

))

įįvairovairo--vvėė

gausagausa įįvairovairo--vvėė

PedobiontaiPedobiontai Upelio Upelio bentosasbentosas Smulkieji Smulkieji žžinduoliaiinduoliai

MedMedžžiiųų lajlajųų defoliacijadefoliacija

Rezultatai

Rezultatai

Tik ėtina, kad dirvožemio pedobiontai gali būti antrinis, užterštumo poveikį lydintysis veiksnys, sąlygojantis pušų lajų defoliacijos kaitą. Didesnės taršos laikotarpiu, pušų būklės papildomą blogėjim ą gali

lemti, dėl intensyvesnių mineralizacijos procesų dirvožemyje, maistinių medžiagų trūkumas.

Taršai sumažėjus ir suaktyvėjus humifikacijos procesams, dėl kuri ų susidaro mull tipo humusas, pagausėjimas maistinių medžiagų gali tur ėti papildomos įtakos greitesniam medžių būklės pagerėjimui.

Jų rūšių įvairovės ir gausos tyrimai turėtų ir ateityje būti vykdomi kiekvienais metais.

Rezultatai

Oro užterštumo ir rūgščiųjų iškrit ų poveikis įvairiems miško biotos komponentams

O3max SO2 SO42-

NO3- NH4

+

Koncentracija ore,

µg/m3

-1

-0,8

-0,6

-0,4

-0,2

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

SO42-

NH4+ NO3

- H

+

Srautas,

mg/m2

Ko

relia

cijo

s ko

efic

ien

tas

.

SO42-

NH4+ NO3

- H

+ pH

Koncentracija krituliuose, . mg/l

Pušų defoliacija Dirvos artropodai Upelio makrobentosas Smulkieji žinduoliai

p<0,05

Rezultatai

Nustatytas tas pats įvairių taršos komponenčių poveikis skirtingiems miško ekosistemos biotos

atstovų būklei gali būti teikiamas kaip objektyvus pagrindas egzistuojantiems ryšiams įrodyti.

Patvirtintas teiginys, kad kuo gyvybės forma

žemesnė, tuo teršalų poveikis jų rūšių įvairovei didesnis.

DujinDujin ėės ir aerozolins ir aerozolinėės sieros ir amonio priemais sieros ir amonio priemaiššos os oreore, , jjųų koncentracijos krituliuose bei srautai su koncentracijos krituliuose bei srautai su krituliais yra pagrindiniai veiksniai krituliais yra pagrindiniai veiksniai ssąąlygojantys milygojantys mišško ekosistemko ekosistemųų įįvairivairi ųų biotos biotos komponentkomponentųų bbūūklkl ęę ir ir įįvairovvairovęę..

Išvada:

Rūgščiųjų komponenčių ore ir jų iškrit ų kompleksiškas poveikis miško ekosistemos skirtingų biotos komponentų būklės kaitai yra reikšmingesnis negu įvairių sezonų vidutini ų temperatūrų ir krituli ų kiekio kompleksiškas poveikis.

Išvada:

NH4+ jonų srautai su krituliais ir j ų

koncentracijos krituliuose tampa vieni svarbiausių aplinkos komponentų reikšmingai sąlygojančių visos ekosistemos būklę pastarųjų 5-7 metų laikotarpiu .

Išvada:

Atskleisti dAtskleisti dėėsningumai suteikia galimybsningumai suteikia galimybęę prognozuoti miprognozuoti mišško ekosistemko ekosistemųų bbūūklkl ęę

keikeiččiantis aplinkos tariantis aplinkos tarššai ir klimatuiai ir klimatui ,, irir nustatyti minustatyti mišško ekosistemko ekosistemųų pokypokyččiiųų ekonominekonominęę vertvertęę, , įįgyvendinant tarptautinius susitarimus gyvendinant tarptautinius susitarimus tartar ššos maos mažžinimo klausimaisinimo klausimais

Rezultatų mokslinė reikšmė

PerspektyvaPerspektyva

ProgramosProgramos tolimesnistolimesnis vykdymasvykdymas uužžtikrinttikrint ųų ateityje sekti terateityje sekti terššalalųų apkrovas miapkrovas mišško ko ekosistemomsekosistemoms, , tikslinant jtikslinant j ųų kritines reikkritines reik ššmes mes irir sudarytsudarytųų mokslinmokslinįį pagrindpagrindąą emisijoms emisijoms kontroliuotikontroliuoti , ,

o taip pat leisto taip pat leistųų vertinti nacionalinvertinti nacionalin ėės s antropogeninantropogeninėės apkrovos apimtiss apkrovos apimtis, ,

lyginantlyginant jas su foninjas su foninėės tars tarššos reikos reikššmmėėmismis. .

Tyrimų mastas

100 km

5 km

5 km

5 km

Zemaitijos NP

Aukstaitijos NP

Dzukijos NP

Pušynų būklės kaitos analizė Lietuvos NP pradėta 1991, kasmet vertinant 44 pušynų lajų būklę: Aukštaitijos NP – 20; Dzūkijos NP – 15 ir Žemaitijos NP – 9 pušynų, o Kuršių nerijos NP – 52 PTT ir 258 TP 2002 m.

Kurši ų nerijos NP

TyrimTyrim ųų rezultatai pristatyti rezultatai pristatyti respublikinrespublikin ėėse ir tarptautinse ir tarptautin ėėse mokslinse mokslinėėse konferencijose Lietuvoje se konferencijose Lietuvoje ir IUFRO ir IUFRO ““ Oro terOro terššalalųų poveikio mipoveikio mišško ekosistemoms vertintojko ekosistemoms vertintojųų””

konferencijosekonferencijose:: Florencijoje Florencijoje ((ItalijaItalija ));; Edinburge Edinburge ((ŠŠkotijakotija ));; ZvoleneZvolene ((SlovakiaSlovakia));;

OuluOulu ((SuomijaSuomija));; Kalifornijoje Kalifornijoje ((JAVJAV ));; MurteneMurtene ((ŠŠveicarijaveicarija));; AntalijojeAntalijoje ((TurkijaTurkija ).).

PasaulinPasaulinėėje je ““ Acid Rain Acid Rain 20052005”” konferencijojekonferencijoje:: Prahoje Prahoje ((ČČekijaekija).).

TerTerššalalųų emisijaemisija

Teršalų emisijų kaita EU 27

Emisija, EU 27

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

Em

isija

, Gg

NOx SO2 NH3

Poly. (NOx) Poly. (SO2) Poly. (NH3)


Teršalų emisijų kaita Lietuvoje

Emisija, Lietuva

0

50

100

150

200

250

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

Em

isija

, Gg

NOx SO2 NH3

Poly. (NOx) Poly. (SO2) Poly. (NH3)


Emisijos poveikis

-0,4

-0,2

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

Emis_SO2 Emis_NH3 Emis_NOXKor

elia

cijo

s ko

efic

ient

ai

PUSIS EGLE BERZAS

Teršalų emisijų ir pagrindini ų medžių rūšių vidutini ų defoliacijų ryšis Lietuvoje

RekomendacijaRekomendacija

Gauti rezultatai rodoGauti rezultatai rodo, , kad tkad tęęsiant siant

““ SSąąlygilygišškai natkai natūūralirali ųų mimišško ekosistemko ekosistemųų kompleksikompleksišško monitoringo programosko monitoringo programos”” vykdymvykdymąą 20112011--2015 2015 mm.., , beibei suteikiantsuteikiant jai jai reikiamreikiam ąą ddėėmesmesįį bbūūttųų sudarytos visos ssudarytos visos sąąlygos lygos uužžtikrinantikrinan ččios tarptautiniios tarptautini ųų ir nacionaliniir nacionalini ųų aplinkosaugos tikslaplinkosaugos tikslųų įįgyvendinimgyvendinimąą. .

AČIŪ

už dėmesį

Pastaruoju laikotarpiu vykdomos šios kompleksiško monitoringo programos paprogramės:

MeteorologijaMeteorologija;; Oro cheminOro cheminėės savybs savybėėss;; KrituliKrituli ųų chemincheminėės savybs savybėėss;; Sunkieji metalai samanoseSunkieji metalai samanose;; Polajiniai krituliaiPolajiniai krituliai;; DirvoDirvožžemio cheminemio cheminėės savybs savybėėss;; DirvoDirvožžemio vandens cheminemio vandens cheminėės savybs savybėėss;; Gruntinio vandens cheminGruntinio vandens cheminėės savybs savybėėss;; PavirPavirššinio vandens chemininio vandens cheminėės savybs savybėėss;; Lapijos cheminLapijos cheminėės savybs savybėėss;; NuokritNuokritųų chemincheminėės savybs savybėėss;; Upelio Upelio hidrohidro biologijabiologija;; MiMi šškkųų bbūūklklėė;; AugalijaAugalija;; MedMedžžiiųų biomasbiomasėė ir bioelementir bioelementųų kiekiaikiekiai;; Augalijos struktAugalijos struktūūrara;; EpifitinEpifitinėės kerps kerpėėss;; ŽŽalialiųųjjųų oro dumblioro dumbliųų;;

Tyrimo paprogramės

PriePriežžastys lemianastys lemianččios nuomoniios nuomoniųų įįvairovvairovęę::

•• netikslnetikslūūss oro uoro užžterteršštumo bei itumo bei išškritkrit ųų duomenysduomenys;; •• medmedžžiiųų lajlajųų bbūūklkl ėės vertinimo metodologiniai s vertinimo metodologiniai

skirtumaiskirtumai ;; •• medmedžžiiųų lajos defoliacijos vertinimo lajos defoliacijos vertinimo

subjektyvumassubjektyvumas;; •• riboto tikslumo meteorologiniai duomenysriboto tikslumo meteorologiniai duomenys;; •• nepakankamos trukmnepakankamos trukmėės duomens duomenųų sekossekos. .


SSąąlygos palygos paššalinusios pagrindines priealinusios pagrindines priežžastisastis, , ribojusias puribojusias puššųų bbūūklkl ėės kaits kaitąą lemianlemianččiiųų veiksniveiksniųų

iiššaiaišškinimkinim ąą::

•• oro uoro užžterteršštumas ir itumas ir išškritkrit ųų kiekis nustatytas kompleksikiekis nustatytas kompleksišško ko monitoringo stotysemonitoringo stotyse ((Fizikos institutasFizikos institutas));;

•• nuo nuo 19941994 mm. . medmedžžiiųų lajlajųų bbūūklkl ėės vertinims vertinimąą vykdvykdėė ttųų papaččiiųų ekspertekspertųų grupgrupėė;;

•• meteorologiniai parametrai nustatyti kompleksimeteorologiniai parametrai nustatyti kompleksišško ko monitoringo stotysemonitoringo stotyse;;

•• tyrimai vykdomi jau virtyrimai vykdomi jau vir šš 1010 metmetųų. .


Rezultatai

Dėl aplinkos užterštumo kaitos besikeičianti dirvožemio artropodų rūšinė įvairovė ir gausa bei dirvožemio M/H procesų santykis turėtų didinti medžių pakenkimo intensyvumą, didesnės taršos

laikotarpiu ir spartina j ų atsigavimą, taršai ženkliai sumažėjus.

MIŠKO EKOSISTEM Ų SUMEDĖJUSIOS AUGMENIJOS IR KITŲ...

Documents

Transcript of MIŠKO EKOSISTEM Ų SUMEDĖJUSIOS AUGMENIJOS IR KITŲ...