Mikroekonomika - 2 tema. Ekonomikos teorijos turinys ir ...celov/dest/Mikro/2 Paskaita.pdf ·...

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

EKONOMETRINES ANALIZES KATEDRA

Mikroekonomika2 tema. Ekonomikos teorijos turinys ir metodas

Dmitrij CELOV

September 20, 2015· 2 tema


Paskaitos turinys

• Pagrindiniai ekonominesminties etapai

• Ekonomija ir chrematistika• Scholastika• Politine ekonomija

• Merkantilizmas• Klasikine politine

ekonomija• Marksizmo politine

ekonomija

• Ekonomika• Maržinalizmas• Naujoji istorine mokykla• Neoklasicizmas• Keinso mokykla

• Monetarizmas• Naujoji klasikine

ekonomika• Visuomenes pasirinkimo

teorija• Institucionalizmas

• Ekonomines teorijosmetodas

• Formalioji logika• Dialektika• Pozityvus ir normatyvus

klausimai

• Ekonomikos modeliai ireksperimentai

Skaidre 2/29 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 2 tema


Ekonomines minties pradžia• Trys pagrindiniai ekonomines minties vystymosi etapai:

• ekonomija (angl. economy )• politine ekonomija (angl. political economy )• ekonomika (angl. economics)

• Ekonomines teorijos turinys evoliucionuoja ⇒ e.t. istorija

• Priešistorines gentys jau turejo bendra suvokima apie santykiusgerybiu gamyboje, mainuose, perskirstyme – religijos dalis

• Pirmosios klasines bendruomenes antikiniuose Rytuosenagrinedavo valstybinio (valdovo, šventyklos) ukio organizavimoir tvarkymo klausimus (“Arthashastra”,“Guanzi”, Konfucijausmokymai ir t.t.) – valstybes ir bendruomenes stabilumas

• Kaip atskira filosofijos kryptis išsiskyre antikineje Graikijoje

• Graikijos istorikas Ksenofontas pasiule termina ekonomija –ukvedybos, namu (naturinio) ukio tvarkymo mokslas, siekiantisugdyti dorus Graikijos piliecius



Ekonomija kaip doro piliecio ugdymo mokslas• Ekonomija nagrineja teisingumo ir naudingumo klausimus• Aristotelis išskiria dvi ukininkavimo rušis:

T ekonomija – naturinis ukininkavimas (ir mažmenine prekyba)NT chrematistika – ukininkavimas, siekiant pasipelnyti (pinigu

apyvarta, skolinimasis, spekuliacijos)

• Naturini ukininkavima išvyste romenu agronomai Katonas (“Apiežemdirbyste”), Vallonas (“Žemes ukis”) ir Kolumellas (“Apiežemes uki”), išvystyta privacios nuosavybes teise

• Veiklos pagrindas – vergyste ⇒ fizinis darbas nepatrauklus• Vergas – gyvas darbo irankis, nešantis pelna turtas• Ankstyvieji krikšcioniai:

• pirmieji iškelia visu žmoniu lygybes klausima• pagrindine gyvenimo paskirtis – darbas• kiekvienam žmogui turi buti atlyginta tik pagal jo darbus• neigiamai vertina socialine nelygybe ir chrematistika• radikalioji forma – utopinis socializmas



Scholastika – kategoriju sistematizavimas• Teisingumo problematika nagrinejama viduramžio

mokslininkais-scholastais – universitetu destytojai• Ekonomikos klausimai traktuojami remiantis Šventuoju Raštu –

kanonine teise:• individu elgsenos taisykliu rinkinys• visuomenes gerove ir teisingumas morales kontekste• išgrynintas normatyvus (kaip turi buti), o ne pozityvus (kaip yra)

požiuris, iracionalus (ezoterinis) vietoj racionalaus (mokslo)• vienuolynu stambus ukiai ir amatu centrai

• Formuojasi miestai – gildiju chartijos, miestu teise• riboja konkurencija kaip gildijos viduje, taip ir už jos ribu• sutvarko santykius rinkoje, bet suvaržo progreso paskatas

• Kaimo ir miesto, ju teikiamos produkcijos skirtingumas, interesukonfliktas – pirmas klasinio susidurimo pavyzdys

• “Teisingos kainos” klausimas, Tomas Akvinietis nagrinejo ji perkrikšcioniška morale; keiciasi požiuris i skolinimasi – procentapateikia kaip darbo (rizikos) kaina



Politine ekonomija – mokslas apie tautu turtus• Naujas postumis – kataliku bažnycios reformos laikotarpis

(M.Liuteris, J.Kalvinas) – gerybiu teisingi mainai, ankstyvasisburžuazinis verslumas – ekvivalentiški gerybiu mainai

• Ankstyvasis kapitalizmas – naujas ekonomines minties etapas• Merkantilizmas (angl. mercantilism) – mokslas apie veiklas,

susijusias su gerybiu apyvarta ir prekyba tarp žmoniu (valstybiu)• Antuanas de Montchrestienas (1615, “Traktatas apie politine

ekonomija”) – kaip kaupti turtus?• Tyrimo objektai: prekyba, pirkliai, pinigu mobilumas• Pirmieji lobistai – valstybes protekcionizmo politika• Ankstyvieji merkantalistai – pinigu balansas, priešinasi tauriuju

metalu nutekejimui iš šalies• Velesnieji – teigiamas prekybos balansas, pramonines gamybos

ir tranzitines prekybos privalumai• Empirinis, praktinis problematikos bruožas



Klasikine politine ekonomija• Rinkos ekonomikos filosofijos pradžia• W.Petty Anglijoje, P.Boisguillebert Prancuzijoje kainodara sieja

su darbu, kapitalizmo turto kaupimo priežastis – gamybos srityje• Prancuzijoje dominuojanti ukio šaka – žemes ukis, fiziokratai

(F.Quesnay, A.Turgot) kapitalo augimo šaltinis žemdirbysteje,“grynasis pelnas” – gamtos dovana

• Pirmasis makroekonominis modelis – visuminio produktojudejimas tarp 3 individu grupiu: žemes savininku, gamintoju(žemdirbiu) ir negamintoju (visu kitu)

• Manufakturos išpletimas, fizinio kapitalo (irengimu, mechanizmu)technologine pažanga – naujas k.p.e. etapas, kapitalo augimošaltinis jau ieškomas apdirbamosios gamybos srityje

• A.Smith (1723-1790) yra šio etapo pradininkas• ∀ žmogus unikalus, taciau specifineje srityje⇒ mainai ir prekyba

del specializacijos pavercia ši trukuma visuomenine vertybe• Specializacija vienija individus kaip pilnavertes visuomenes dalis• Mainai “pajungia” individus prie civilizacijos, didina bendra gerove



Klasikine politine ekonomija• A.Smitas išskyre darbo specializacija kaip pagrindini darbo

našumo kelimo, o taip pat ir tautu praturtejimo šaltini• Pateike net 4 teisingos kainodaros apibrežimus• Prieštaras bando apeiti D.Rikardo – nuo gamybos prie

pasiskirstymo, klasinis interesu konfliktas, darbo vertes teorija• Silpnybes – nevienareikšmis vertes apibrežimas (darbas ir

retenybe), supaprastinimai, prieštaros

Deimantu vandens paradoksasVanduo yra gyvybiškai svarbi žmogui gerybe, daug vertingesne neideimantai (prabanga). Taciau pastaruju kaina daug didesne.

• T.R.Maltus per paklausos ir pasiulos teorija sprendžia paradoksa• J.S.Mill bando suderinti skirtingas ekonomines minties stovyklas

– veiksniai ir budai lemiantys gerybiu vertes nustatyma• Ž.Š.L.S.Sismondi – turto ir visuminio vartojimo dinamika atžvilgiu

populiacijos kaitos, kiek kiekvienam žmogui tenka gerybiu –laisvoji konkurencija – utopija, romantizmas



Marksizmo politine ekonomija• K.Marksas ir F.Engelsas pradejo nuo revoliucinio romantizmo• Valstybes ir teises, jos ideologijos kritika → kapitalizmo kaip

prieštaringos visuomenes santvarkos formos kritika• Novatoriškas vokieciu klasikines filosofijos socialiniu-ekonominiu

problemu tyrimo metodas – materialine dialektika• Istorines mokyklos pradžia – nagrineja viena po kitos

besikeiciancias visuomenes santvarkos formacijas, numatekomunistines santvarkos forma

• Marksizmo politine ekonomija – mokslas apie specifinius žmoniusantykius gerybiu gamybos, pasiskirstymo, mainu ir vartojimoprocese ivairiais istoriniais etapais

• Dogmatinis, ideologinis marksizmo ideju destymas, atitraukimasnuo empirinio pagrindimo, evoliucines, istorines ekonominessistemos vystymosi sampratos privede prie susiformavusioskeptiško požiurio i revoliucini marksizmo politines ekonomijosturini – socialdemokratine, tradicinio institucionalizmo kryptys



Neoklasikine kryptis, ekonomikos pradžia• Ekonomikos praktiniai uždaviniai, kokybinis šuolis• Problematika: optimizavimas, ribiniai pasikeitimai, dif. lygtys• Politine ekonomija keicia ekonomika (angl. economics)–

mokslas apie žmoniu ribotu ištekliu (žemes, darbo, kapitalo,verslumo) panaudojima gerybiu (prekiu ir paslaugu) gamybos,pasiskirstymo ir mainu procese tarp visuomenes individu,siekiant tenkinti pastaruju poreikius (vartojimas)

• A.Marshall (1890, “Ekonomikos principai”) – nuo vertes teorijosprie kainos teorijos

• kainodara per paklausos ir pasiulos saveika• paklausos teorija – maržinalizmas – ribiniai pasikeitimai• pasiulos teorija – gamybos veiksniai, ribinis naudingumas• naujumas – nuo objektyviu desningumu prie “pasirinkimo laisves”• modeliu statiškumas (lyginamoji statika)

• J.Schumpeter – dinaminiai pasikeitimai, inovaciju poveikispelnui, kapitalui, palukanoms, ekonomikos ciklai (2-3 m. Kitchinatsargu, 7-11 m. Juglar kapitalo nusidevejimo, 45-60 m.Kondratievo ilgos bangos)



Keinso mokyklos• Neoklasicizmo teorija nenagrinedavo monopoliju, sistemingos

perteklines gamybos, kitu rinkos netobulumu, žlugimu• Po 20-30 m. Didžiosios Depresijos pradeta nagrineti netobulos ir

monopolines konkurencijos problematika• J.M.Keinso (1936)“Bendroji užimtumo, palukanu ir pinigu teorija”

• makroekonomines analizes ( 6= makroekonomikos) pradžia• normatyvus sprendimai priklausomi nuo pozityvaus pažinimo• rinkos žlugimai – efektyvios paklausos skatinima vykdo valstybe• mišrios ekonomikos po 2 pasaulinio karo receptas

• Keinso mokyklos atmainos:• Naujieji keinsistai (R.Harrod, E.Domar ir kt.) – ilgalaikis augimas ir

jo veiksniai, užimtumas ir infliacija• Rinkos ir valstybes reguliavimo junginys – P.E.Samuelson

“neoklasikine sinteze”, pasiula ilguoju laikot., paklausa trumpuoju• Postkeinsistai (J.Robinson, N.Caldor) Keinso teorija pildoma

D.Rikardo socializmo idejomis: pajamu perskirstymas,konkurencijos apribojimas, infliacija, neoklas. kritika

• 70-ais metais keinsizmo ideju svarba silpneja (bet nedingsta!)Skaidre 11/29 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 2 tema


Monetarizmas, naujoji klasikine mokykla• Neoklasikines mokyklos atmainos – laisvosios rinkos kryptys:

• Monetarizmas (angl. monetarism) – nesklandumai pinigu rinkojeyra pagrindine makroekonominio nestabilumo priežastis –ekonomine politika per pinigu pasiula (paklausa pastovesne),pinigai tiesiogiai skatina gerybiu paklausa

• M.Friedman – pozityvus aspektai, neopozitivizmas, racionalumo irempirinio adekvatumo kompromisas

• Neoklasikinis principas – abstrakcios hipotezes (falsifikuotini teiginiai)išvados tikrinamos empiriškai, jei prieštaringa – falsifikuota

• Neigiant Keinso idejas, kencia ir monetarizmas – tobuloskonkurencijos, lankscios kainos, efektyvios rinkos, aktyvios pinigupolitikos prielaidos nera tikroviškos

• A.Laffer, J.Gilder pasiulos ekonomika (angl. supply-sideeconomics) – tiek trumpu, tiek ilgu laik. svarbus gamybosveiksniai, ju paskirstymas ir panaudojimas⇒ mažinti suvaržimusgamybos veiksniams

• R.Lucas, T.Sargent, R.Barro – naujoji klasikine mokykla,ekonomikos agentu elgsena, racionalieji lukesciai, naturalusnedarbas – mikroekonominiai pagrindai – kritikuotinos prielaidos



Visuomenes pasirinkimo teorija• Naujoji politine ekonomija (angl. economic theory of politics) –

rinkejai maksimizuoja naudinguma, partijos – balsus• Visuomenes pasirinkimo teorija (angl. public choice theory )

nagrineja “ne rinkos” budus ir metodus kaip žmones (interesugrupes) per valstybines institucijas siekia privaciuju interesu

• Objektas – valstybes instituciju sprendimo priemimo procesas• Verslas ir politika yra tampriai susije• Politikai nesprendžia "tautos geroves" klausimu, o daro

populistinius sprendimus, kurie didina ju galimybes butiperrinktiems naujai kadencijai

• Individualus, privatus (politiku, firmu) interesai dominuoja irvalstybes sprendimuose

• Nepajegi išspresti rinkos žlugimu• Rinkos ekonomikos vidines prieštaros, žlugimai –

institucine-sociologine kryptis ekonomikoje



Institucionalizmas• Naujoji istorine mokykla – kritikuoja perteklini apibendrinimu lygi,

empirinis kasdienio žmoniu veiklos naginejimas, remiantisistoriniais faktais

• Klasikinis institucioinalizmas – T.Veblenas, institutai (lot.nustatymas, fondas) – korporacijos, profsajungos, valstybe;nagrineja psichologijos, etikos, teises ir kitus socialinius aspektus

• Iki mokslines revoliucijos nepaklausi kryptis• Skirtingu socialiniu sistemu konvergavimas prie etalono• Objektyvios prielaidos: žmoniu (prognozuotinas) iracionalumas,

ekonomika – toli nuo pusiausvyros busenos• Tyrimo objektas ne homo economicus, o pilnaverte asmenybe –

elgsenos ekonomika – socialiniu ir humanitar. disciplinu sinteze• Radikalioji politine ekonomija – jungia marksizmo ir

institucionalizmo idejas• Naujasis insititucionalizmas (R.Coase) – austru mokyklos požiuris,

metodologinis individualizmas, nuosavybes teisiu teorija,visuomenes pasirinkimo teorija



Šiuolaikiniu ekonomikos teoriju klasifikavimas

• Pagrindines šiuolaikines ekonomines teorijos kryptys:• Konservatyvios: nacionalizmas, korporatyvizmas,

neokonservatyvizmas• Klasikinis liberalizmas: neoinstitucionalizmas, naujoji klasikine

ekonomika, monetarizmas• Šiuolaikinis liberalizmas: neoklasikine sinteze, geroves ekonomika,

postkeinsizmas• Radikalios teorijos: insititucionalizmas, social-demokratine kryptis,

ortodoksinis marksizmasSkaidre 15/29 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 2 tema


Ekonomines minties santrauka• Ekonomija – doro piliecio ugdymas, naturinis, vergyste paremtas

ukininkavimas; chrematistika – mokslas daryti pinigus

• Scholastika – dogmatinis mokymas paremtas Šventuoju raštu

• Ekonomikos teorijos turinio pasikeitimai• merkantilizmas – tarptautine prekyba• klasikine politine mokykla – mokslas apie tautu turtus• (naujoji) istorine mokykla – kasdiene žmoniu veikla• marksistai – per gamybos veiksmu ir procesu dialektika, gerybiu

gamybos, pasiskirstymo, mainu ir vartojimo desningumai ivairiaisistoriniais etapais

• maržinalistai ir neoklasikai – ribotu ištekliu naudojimas, rinka• keinsistai – iždo ir pinigu politikos makroekonominiai poveikiai• insititucionalistai – socialiniai šios politikos aspektai, institutai

• Ekonomine teorija padeda nustatyti istorines ekonominiu sistemusavybes bei suvokti pasaulines civilizacijos judejimo kryptis



Savokos

• ekonomija• chrematistika• scholastika• politine ekonomija• vertes teorija• merkantilizmas• klasikine politine ekonomija• marksizmas

• ekonomika

• maržinalizmas

• Keinso mokykla

• monetarizmas

• naujoji klasikine mokykla

• visuomenes pasirinkimo teorija

• institucionalizmas



Ekonomines teorijos metodas• Specifinis tyrimo metodas (graik. methodos, kryptingas kelias),

ekonominio mastymo irankis• pažinta pasaulio dalis – rezultatas• irankis testi pažinima – prielaida• saveikauja su turiniu – grižtamasis ryšys

• Ankstyvieji ekon. minties etapai – formalioji logika ir dialektika• Formalioji logika (Aristotelis) – minties struktura ir forma• “Organon” – pažinimo irankis, stoikai – “logika” (žodis, samone,

desningumas)• Atskiriant nuo dialektikos I.Kantas pavadino formaliaja logika

• Savoka – fiksuoja minti apie objekta ir jo turini• Teiginys – tvirtinanti arba neigianti mintis• Samprotavimas – mastymo budas, kuomet iš pradiniu žiniu

gaunamos išvestines žiniosPvz. Silogizmo aksioma – jei P yra ∀ duotos klases objekto savybe, tai

∀ tos klases objektas paimtas atskirai tures savybe P.



Formaliosios logikos metodai ir pažinimo budai

• Analize – metodas, skaidantis visa objekta i atskiras dalis

• Sinteze – metodas, apjungiantis atskiras dalis i vientisa objekta• Analize tai empirinis pažinimo kelias, rizikingas, abu statiniai

• Indukcija – samprotavimai nuo specifinio prie bendrojo

• Dedukcija – samprotavimai nuo bendrojo prie specifinio• indukcija mato per mažai, gali buti nepilnas vaizdas• indukcijos atvejis – analogija – objekto savybiu perkelimas iš

pažinto objekto i nepažinta: jei A ir B turi bendru bruožu ir A turisavybe s, tai B turi savybe s

Pvz. Žmogaus kraujotakos sistema – gerybiu srautu judejimas,pusiausvyra mechanikoje – ekonomikos sistemos pusiausvyra

• dedukcija negali pagristi apibendrinanciu prielaidu prigimties

• Problema – atsirades pažinimo procese griežtai suformuluotasklausimas ar ju kompleksas



Problemu klasifikavimas: išreikštines(1-4) irneišreikštines(5-8)

Nr. Formuluote Metodas Sprendimas Apibudinimas1 + + + Parodomoji problema2 + + − Tipine užduotis3 + − + Retorinis klausimas4 + − − Klasikine problema5 − + + “Nuo atsakymo prie

uždavinio”6 − + − “Metodas ieško pri-

taikymo”7 − − + Dogmatine teorija8 − − − Sofizmai, paradok-

sai, aporijos

• Antinomija – prieštara, kurioje teze ir antiteze yra grindžiamostomis paciomis prielaidomis – empiriškai netestuotina

• Aporija – praktikoje neturintys patvirtinimo teiginys



Mokslo teorijos struktura• Prieštaros (antinomijos, aporijos, paradoksai ir net sofizmai) →

hipotezes• Hipoteze – metodas, salygojantis moksliškai pagristu teiginiu,

susijusiu su reiškiniu bei procesu galimomis priežastimis arba jutarpusavio saryšiais, formulavima

• Bendrosios• Specifines (ad hoc)

• Moksline teorija• branduolys (fundamentalus tvirtinimai)• ginamoji juosta – papildomos hipotezes, irodytos susilieja su

branduoliu, kitos yra diskusiju su oponentais objektas

• Irodymas – tvirtinimo pagrindimas remiantis kitais, jau irodytaistvirtinimais (aksiomomis)

• Tikslas – patvirtinimas, paneigimas• Budas – tiesioginis, netiesioginis• Pagrindimas – teorinis, empirinis



Formaliosios logikos desniai1 Tapatybes (A = A)– ∀ minties turinys yra fiksuotas, neleidžiami:

• tautologija (ta pati reiškini vadina skirtingai)• savoku pakeitimas

2 Prieštaravimo (A ∩ A = F )– dvi priešingos mintys, paaimtostame paciame kontekste, negali buti kartu teisingos

3 Treciojo neduota (A ∪ A = T )– iš dvieju priešingu minciu,paaimtu tame paciame kontekste, viena butinai yra teisinga

4 Pakankamo pagrindimo – kiekviena mintis turi buti grindžiamajau irodytomis mintimis.

P.S. Pirmi trys desniai – Aristotelis, paskutinis – Leibnicas

• Formaliosios logikos silpnybe – forma, o ne turinys;sistematizuoja jau turimas žinias, nepadeda atrasti nauju žiniu

• Ekonomines minties formalios logikos esminis taikymo etapas –klasikine politine ekonomija



Materialines dialektikos principai• Marksizmo politines ekonomijos vokieciu filosofu (I.Kantas,

G.Gegelis) ištobulintas pažinimo irankis

Pagrindiniai principai:

Tarpusavio ryšysKategorijos

VystymasisDesningumai

1. Atskiras ir bendras

2. Dalis ir visuma

3. Priežastis ir pasekme

4. Esme ir reiškinys

5. Turinys ir forma

6. Butinybe ir atsitiktinumas

7. Galimybe ir realybe

1. Abipusis perejimas nuo kiekioprie kokybes

2. Priešingybiu vientisumas irkonfliktas

3. Neigimo neigimas

• Dialektika – mokslas apie bendruosius gamtos, visuomenes iržmogaus mastymo vystymosi desningumus



Materialines dialektikos metodai• Materialine – realus pasaulis, gamybine veikla užsiimantis

socialinis žmogus (homo sociologicus)• Struktura – materialiniu ir dvasiniu gerybiu gamybos budas →

teise ir politika, socialines santvarkos forma• Dialektikos, logikos ir pažinimo teorijos junginys• Pagrindiniai metodai:

• Perejimas nuo abstrakcijos prie konkretaus –konkretus(chaotiškas, prieštaringas, kritikuotinas)-abstraktus(suprastinta visumos dalis, siauros savokos)-konkretus(kokybiškai ištobulinta, sudetinga visuma, praktika)

• Istorinio ir loginio vienatis – empirika ir teorija, ekonomines mintiesevoliucija

• Materialine dialektika nebuvo placiai taikoma – sudetingasirankis, neaišku kaip apibudinti konkrecius išgrynintus modelius

• Dominuojanti formalioji logika pildoma matematiniais, statistiniaismetodais



Ekonomikos modeliai• Matematines ekonomikos ir ekonometrijos vystymasis –

ekonomikos modeliai• Sisteminis požiuris – dinamines sistemos, (ne)tiesinio

programavimo uždaviniai ir metodai, (ekonomine) kibernetika• Ekonomikos modelis – formalizuotas ekonominio proceso arba

reiškinio, kurio struktura nusakyta kaip jo objektyviomissavybemis, taip ir subjektyviuoju tyrimo tikslu, aprašymas

• Realus pasaulis – verbalinis modelis – matematinis modelis –ekonometrinis modelis

• Dalis informacijos dingsta, išorines ivestys – egzogeniniairodikliai, gaunami modelio viduje, išvestys – endogeniniai

• Ekonomikos modeliu ivairove:• Abstraktumas: teorinis ar empirinis adekvatumas?• Agregavimas: makro (šalis), mezo (ukio šaka, miestas), mikro• Laikas: statiniai, dinaminiai (trumpo, vidutinio, ilgo laikotarpio)• Apimtis: dideles ar mažos dimensijos• Funkcine forma: tiesiniai, netiesiniai

• Mums aktualus: mikro ir makro-ekonom(etr)iniai modeliaiSkaidre 25/29 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 2 tema


Ekonomikos eksperimentai

• Ekonomikos eksperimentai – dirbtinis ekonomikos reiškinio arproceso imitavimas, siekiant ištirti jo savybes ir praktiniopritaikymo galimybes specifinemis, palankiausiomis salygomis

• Mikroekonomikos – banku (P.Prudon), firmu veikloseksperimentai (F.Taylor, H.Ford), šiuolaikiniai elgsenosekonomikos eksperimentai

• Makroekonomikos – Kinijos, TSRS ir kitu socialistinio bloko šaliueksperimentai, Keinso ir Friedmano ekonomines politikos“receptai”, reigonomika – pasiulos ekonomikos sprendimai

• Ekonometriniai modeliai – pigesnis budas imituoti tiketinusscenarijus ir ieškoti optimalaus sprendimo, empiriškai testuotiteorinius modelius



Ekonomines teorijos metodo santrauka• Metodas ir turinys – stipriai, bet lanksciai susije• Formalioji logika nagrineja minties forma ir struktura, leidžia

sistematizuoti, sukonkretinti ir išvalyti jau esamas žinias• Pagrindiniai metodai: analize – objekto skaidymas, sinteze –

apjungimas, dedukcija – nuo bendrojo prie specifinio, indukcija –nuo specifinio prie bendrojo

• Ekonomikos teorija tai teiginiu visuma sudaryta iš branduolio(irodyti teiginiai, aksiomos) ir ginamosios juostos(hipotezes)

• Dialektika – mokslas apie bendruosius gamtos, visuomenes iržmogaus mastymo vystymosi desningumus

• Pagrindiniai metodai: perejimas nuo abstrakcijos prie konkretaus,istorinio ir loginio vienatis

• Sistemine prieiga prie ekonomikos problemu irmatematinio-ekonominio modeliavimo, ekonomines kibernetikosvystymasis – ekonomikos modeliai – supaprastinti formalizuotirealybes aprašymai

• Ekonomikoje taip pat atliekami eksperimentai tiek mikro, tiekmakro lygmenyse



Savokos

• formalioji logika• savoka• teiginys• samprotavimas• silogizmas• analize• sinteze• indukcija• dedukcija• analogija• problema• antinomija

• aporija• hipoteze• teorija• irodymas• formalios logikos desniai• materialine dialektika• perejimas nuo abstraktaus prie

konkretaus• istorinio ir loginio vienatis• ekonominis modelis• egzogeninis veiksnys• endogeninis veiksnys


Mikroekonomika - 2 tema. Ekonomikos teorijos turinys ir ...celov/dest/Mikro/2 Paskaita.pdf ·...

Documents

Transcript of Mikroekonomika - 2 tema. Ekonomikos teorijos turinys ir ...celov/dest/Mikro/2 Paskaita.pdf ·...