FILOSOFIJOS FAKULTETO

INFORMACINIS BIULETENIS

2016 M. BIRŽELIS

Nr. 44

Mieli Filosofijos fakulteto

bendruomenės nariai,

Jūsų dėmesiui pristatome

Fakulteto informacinį biuletenį Nr. 44,

kuriame išdėstyti

pagrindiniai fakulteto įvykiai.

Su geriausiais linkėjimais

Filosofijos fakulteto

administracija

INFORMACINIO BIULETENIO TURINYS

FAKULTETO TARYBOS NUTARIMAI......................................................................... 2 psl.

MOKSLAS......................................................................................................................... 9 psl.

PROJEKTINĖ VEIKLA.................................................................................................... 12 psl.

FILOSOFIJOS FAKULTETO ĮVYKIAI...........................................................................15 psl.

EDUKOLOGIJOS KATEDRA..........................................................................................19 psl.

FILOSOFIJOS KATEDROS..............................................................................................20 psl.

PSICHOLOGIJOS KATEDROS........................................................................................21 psl.

SOCIALINIO DARBO KATEDRA................................................................................. 22 psl.

SOCIOLOGIJOS KATEDRA........................................................................................... 23 psl.

PKMC.................................................................................................................................25 psl.

VU SA FILOSOFIJOS FAKULTETE.............................................................................. 26 psl.

BIBLIOTEKOS INFORMACIJA..................................................................................... 27 psl.

2

FAKULTETO TARYBOS NUTARIMAI

2016 M. BALANDŽIO 6 D. FAKULTETO TARYBOS POSĖDŽIO NUTARIMAI

Protokolas Nr. 4

NUTARTA:

Senatui pateikti Filosofijos fakulteto tarybos nuomonę DĖL VILNIAUS UNIVERSITETO

SENATO 2016 M. KOVO 22 D. NUTARIMO NR. S-2016-4 „DĖL STRATEGINIO VEIKLOS

PLANO PRIEDO“, kuriame prašoma pateikti argumentuotą Universiteto kamieninių padalinių

tarybų nuomonę dėl senatui svarstyti pateiktame strateginio veiklos plano priedo

„UNIVERSITETO KAMIENINIŲ PADALINIŲ SKAIČIAUS IR STRUKTŪROS

OPTIMIZAVIMAS“ projekte siūlomos universiteto struktūros reformos, jos pobūdžio, terminų

ir vidinės padalinių struktūros po reformos:

Kamieninių padalinių skaičiaus ir struktūros optimizavimas turi būti pagrįstas (a)

bendruomenės savivaldos, (b) kruopščiai apgalvoto tikslingumo bei (c) skirtingų mokslo ir

studijų krypčių specifikos bei jų akademinių tradicijų paisymo principais. Antraip numatoma

reforma gali būti ne naudinga, o žalinga. Todėl ir reformos pobūdis, ir terminai, ir vidinė

padalinių struktūra po reformos turėtų būti nuosekliai individualizuoti:

pirma, kiekvienu konkrečiu atveju būtina (1) tiksliai įvardinti tokios reorganizacijos

poreikį bei tikslus ir (2) nuodugniai įvertinti jos kaštus bei nurodyti finansavimo

šaltinius. Būtina nuodugniai išspręsti patalpų ir mokslo bei studijų infrastruktūros

klausimus, dalykiškai įvertinti tiek pačios reformos kaštus, tiek ir kamieninio

padalinio biudžeto tvarumą jau įvykdžius numatomas permainas. Tai turi būti

padaryta reorganizuojamų padalinių bendruomenės ir centrinės administracijos

sutarimu. Vengiant ir bereikalingo skubėjimo, ir delsimo tikslinga numatyti

protingus terminus, per kuriuos turi būti pasiektas toks sutarimas – Filosofijos

fakulteto atveju tam reikėtų bent vienerių metų;

antra, kamieniniai padaliniai turėtų būti reorganizuojami pavieniui, o ne visi kartu

kiekvienu konkrečiu atveju numatant lanksčius terminus, t. y. atsisakant

unifikuojančio, nepaisančio reorganizuojamų padalinių specifikos, 2017 m. termino;

trečia, vidinė padalinių struktūra po reformos turi būti nuosekliai individualizuota –

pagrįsta mokslo ir studijų krypčių specifika bei susiklosčiusiomis akademinėmis

tradicijomis, todėl šakinių padalinių dydis, pobūdis ir kiekis turi būti išskirtinė

reorganizuojamų kamieninių padalinių tarybų prerogatyva atsisakant unifikuojančio,

aritmetinio jų „stambumo“ normatyvo – Filosofijos fakulteto atveju prasidėjus

reformai šakinių padalinių statusą turėtų įgyti numatyti į jį integruoti akademinių

kamieninių padalinių statusą turintys centrai: Lyčių studijų centras, Orientalistikos

centras ir Religijos studijų ir tyrimų centras. Tokį statusą turėtų išlaikyti ir skirtingos

mokslo ir studijų krypčių akademinės bendruomenės: edukologijos, filosofijos,

psichologijos, socialinio darbo ir sociologijos.

Filosofijos fakulteto nuostatų rengimo grupė per mėnesį (iki kito Tarybos posėdžio) turi

pateikti Filosofijos fakulteto nuostatų svarstymo planą su konkrečiomis datomis ir tvarka.

Atsakingas FSF nuostatų rengimo grupės pirmininkas prof. Arūnas Poviliūnas.

Patvirtinti Filosofijos fakulteto Filosofijos, Psichologijos, Socialinio darbo, Socialinės

politikos, Sociologijos bakalauro, Edukologijos, Klinikinės psichologijos, Organizacinės

3

psichologijos, Socialinės politikos, Sociologijos magistro, laipsnio nesuteikiančių Mokyklos

pedagogikos studijų programų pakeitimus pagal pateiktus studijų programų komitetų posėdžių

protokolus.

Pritarti afiliuotojo docento vardo statuso suteikimui Filosofijos istorijos ir logikos katedros

doc. Lidijai Šabajevaitei nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Rekomenduoti spausdinti lekt. dr. Pauliaus Skruibio metodinę medžiagą psichologijos

studijų studentams „Psichologinės pagalbos gairės ketinantiems nusižudyti, mėginusiems

nusižudyti ir nusižudžiusių artimiesiems“.

Patvirtinti šias giminingų programų grupes, išduodant Cum Laude ir Magna Cum Laude

diplomus absolventams:

Socialinių mokslų giminingų studijų programų grupė: Socialinis darbas, Socialinė politika,

Sociologija, Sociologija ir kriminologija;

Psichologijos krypties giminingų studijų programų grupė: Psichologija, Edukacinė ir vaiko

psichologija, Klinikinė psichologija, Organizacinė psichologija, Sveikatos psichologija,

Teisės psichologija.

♦♦♦

2016 M. BALANDŽIO 22 D. FAKULTETO TARYBOS POSĖDŽIO NUTARIMAI

Protokolas Nr. 5

NUTARTA:

Remiantis 2016 m. balandžio 19 d. Vilniaus universiteto Senato nutarimu Nr. S-2016-5-11

„Dėl doktorantūros ir rezidentūros studijų kainų“ Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto

Tarybos vardu kreiptis į Vilniaus universiteto Tarybą su prašymu atsižvelgti į ypatingai didelį

itin aukšto akademinio lygio pretendentų skaičių ir sumažinti filosofijos krypties

doktorantūros studijų kainą bei, atitinkamai, padidinti filosofijos krypties doktorantų skaičių

nuo dviejų iki keturių (t. y. prilyginti iki šiol buvusiam skaičiui).

♦♦♦

2016 M. GEGUŽĖS 4 D. FAKULTETO TARYBOS POSĖDŽIO NUTARIMAI

Protokolas Nr. 6

NUTARTA:

Bendru sutarimu pritarti Filosofijos fakulteto VU strategijos įgyvendinimo plano ir struktūros

(Filosofijos fakulteto nuostatų) svarstymo kalendoriniam planui:

VU Filosofijos fakulteto akademiniai padaliniai VU strategijos įgyvendinimo planą ir

struktūrą (Fakulteto nuostatus) turėtų apsvarstyti iki birželio 10 dienos;

VU Filosofijos fakulteto VU strategijos įgyvendinimo plano ir Filosofijos fakulteto

nuostatų projektas turėtų būti paskelbtas Fakulteto intraneto svetainėje iki gegužės 10

dienos. Pasiūlymai galėtų būti teikiami iki birželio 6 dienos.

4

Prašyti Vilniaus universiteto Senato tvirtinti šios sudėties akademinio žurnalo „Sociologija.

Mintis ir veiksmas“ redakcinę kolegiją:

Vyriausiasis redaktorius:

Liutauras Kraniauskas – Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas (sociologija).

Redakcinės kolegijos nariai:

Aleksandras Dobryninas – Vilniaus universitetas (sociologija)

Aldis Gedutis – Klaipėdos universitetas (filosofija)

Christian Giordano – Fribourgo universitetas, Šveicarija (sociologija)

Sigita Kraniauskienė – Klaipėdos universitetas (sociologija)

Vaidutis Laurėnas – Klaipėdos universitetas (politikos mokslai)

Arvydas Virgilijus Matulionis – Lietuvos socialinių tyrimų centras (sociologija)

Algis Mickūnas – Ohajo universitetas, JAV (filosofija)

John W. Murphy – Majamio universitetas, JAV (sociologija)

Zenonas Norkus – Vilniaus universitetas (filosofija, sociologija)

Arūnas Poviliūnas – Vilniaus universitetas (sociologija)

Almantas Samalavičius – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (menotyra)

Marius Povilas Šaulauskas – Vilniaus universitetas (filosofija)

Marijus Šidlauskas – Klaipėdos universitetas (filologija)

Alina Žvinklienė – Lietuvos socialinių tyrimų centras (sociologija)

DĖL PROFESORIAUS IR DOCENTO PEDAGOGINIO VARDO SUTEIKIMO

Vadovaudamiesi Vilniaus universiteto Profesoriaus ir docento pedagoginių vardų teikimo

tvarkos 6.3 p. bei Filosofijos fakulteto Priėmimo-atestacijos komisijos sprendimu, siūlome

Vilniaus universiteto Senatui suteikti pedagoginius vardus šiems akademinio kamieninio

padalinio darbuotojams:

Katedra/institutas/

klinika/centras Vardas, Pavardė Pareigos

Suteikiamas

pedagoginis vardas

Edukologijos katedra Lilija Duoblienė Profesorė Profesorė

Bendrosios psichologijos

katedra Ilona Čėsnienė Docentė Docentė

Orientalistikos centras Valdas Jaskūnas Docentas Docentas

DĖL DARBO SUTARČIŲ SUDARYMO SU VYRESNIAIS NEI 65 METAI

DARBUOTOJAIS

Vadovaudamiesi Vilniaus universiteto Statuto 15 str. 9 p., Filosofijos fakulteto Priėmimo-

atestacijos komisijos sprendimu dėl atitikimo eiti pareigas, teikiame Vilniaus universiteto

Senatui sudaryti darbo sutartis su šiais fakulteto darbuotojais:

Katedra/institutas/

klinika/centras

Vardas, Pavardė Pareigos Etato

dalis

Laikotarpis

Bendrosios psichologijos

katedra

Feliksas Laugalys Docentas 1 2016-09-01 - 2018-08-31

Klinikinės ir organizacinės

psichologijos katedra

Danutė Gailienė Profesorė 1 2016-09-01 - 2019-08-31

Edukologijos katedra Tatjana Bulajeva Docentė 1 2016-09-01 - 2019-08-31

5

Patvirtinti atnaujintą Klinikinės psichologijos magistro studijų programos komitetą:

Pirmininkė:

prof. habil. dr. Danutė Gailienė

Nariai:

prof. dr. Rimantas Kočiūnas

doc. dr. Rasa Barkauskienė

prof. dr. Gražina Gudaitė

doc. dr. Evaldas Kazlauskas

dr. Vaiva Klimaitė (socialinė partnerė, Vilniaus m. psichikos sveikatos centras)

Tautvilė Gabnytė (studentų atstovė)

♦♦♦

2016 M. BIRŽELIO 3 D. FAKULTETO TARYBOS POSĖDŽIO NUTARIMAI

Protokolas Nr. 7

NUTARTA:

Vadovaudamasi VU Senato komisijos patvirtintos „Įmokų už studijas Vilniaus universitete

mokėjimo, grąžinimo ir išieškojimo tvarkos“ (2012-05-24 Nr. SK-2012-9-4; 2013-06-20 Nr.

SK-2013-8-5) V dalies 29.5 punktu bei Filosofijos ir Fizikos fakultetų administracijų

susitarimu, Filosofijos fakulteto taryba nutaria 2015/2016 m. m. laipsnio nesuteikiančių

Mokyklos pedagogikos studijų programos papildomo Fizikos fakulteto srauto studentams (5

studentai) nustatyti 70 Eurų baigiamojo darbo (3 kreditai) įmoką.

♦♦♦

2016 M. BIRŽELIO 15 D. FAKULTETO TARYBOS POSĖDŽIO NUTARIMAI

Protokolas Nr. 8

NUTARTA:

Tvirtinti VU Filosofijos fakulteto priemonių planą VU strateginiam planui įgyvendinti.

Teikti VU Senatui tvirtinti VU Filosofijos fakulteto nuostatus.

Patvirtinti šios sudėties Filosofijos fakulteto naujos Sveikatos psichologijos magistrantūros

studijų programos studijų komitetą:

Pirmininkė:

prof. dr. Laima Bulotaitė

Nariai:

prof. dr. Roma Jusienė

prof. dr. (HP) Gintautas Valickas

lekt. Vytautas Jurkuvėnas

lekt. Olga Zamalijeva

Kotryna Patamsytė Adamonienė (socialinis partneris, VŠĮ Centro poliklinika)

studentų atstovas

6

Patvirtinti šios sudėties Filosofijos fakulteto naujos Edukacinės ir vaiko psichologijos

magistrantūros studijų programos studijų komitetą:

Pirmininkė:

doc. Birutė Pociūtė

Nariai:

prof. dr. (HP) Gintautas Valickas

prof. habil. dr. Rimantas Želvys

doc. dr. Gražina Gintilienė

doc. dr. Sigita Girdzijauskienė

Sigita Kemerienė (socialinis partneris, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro

Psichologijos skyriaus vedėja)

studentų atstovas

Apskaitant 2016/2017 m. m. Filosofijos fakulteto dėstytojų dėstomų dalykų ir modulių užsienio

kalba krūvius, taikyti koeficientą 1,5, dauginant jį iš užsienio kalba dėstomų dalykų auditorinio

krūvio.

Rekomenduoti spausdinti prof. Gražinos Gudaitės monografiją „Santykis su autoritetais ir

asmeninės galios pajauta“.

Rekomenduoti spausdinti prof. habil. dr. Vandos Aramavičiūtės mokslo studiją „Vertybės ir

ugdymas: tarp kaitos ir stabilumo“.

Rekomenduoti VU Rektoriui patenkinti prof. Lilijos Duoblienės prašymą išleisti ją nuo

2016 m. spalio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. tikslinių kūrybinių atostogų.

Sudaryti šios sudėties darbo grupę Orientalistikos centro ir Religijos studijų ir tyrimų centro

integravimui į Filosofijos fakultetą:

Pirmininkas:

Dekanas, Sociologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Poviliūnas

Nariai:

Partnerystės prodekanas doc. Kęstutis Dubnikas

Ryšių ir projektų prodekanė lekt. Vida Jakutienė

Studijų prodekanas doc. Evaldas Kazlauskas

Mokslo ir strateginės plėtros prodekanas prof. Zenonas Norkus

Edukologijos katedros vedėja prof. Lilija Duoblienė

Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros prof. Danutė Gailienė

Filosofijos katedros vedėjas prof. Albinas Plėšnys

Filosofijos istorijos ir logikos katedros vedėjas prof. Marius Povilas Šaulauskas

Bendrosios psichologijos katedros vedėjas prof. Gintautas Valickas

Socialinio darbo katedros vedėja prof. Laimutė Žalimienė

Studento atstovas

7

Patvirtinti Vilniaus Universiteto Leidybos nuostatų taikymo tvarką VU Filosofijos

fakultete:

VU Senatas 2009.01.27 posėdyje nutarimu Nr. S-2009-01-01 patvirtino Vilniaus universiteto

Leidybos nuostatus (žr. VU informacinis biuletenis 2009 02 18 Nr. 2 (411)), kurie

reglamentuoja tokių kūrinių ir dokumentų, kurie yra finansuojami VU arba kurių autoriai

siekia prieskyros „Vilniaus universitetas“ leidybos tvarką. Pagal šiame dokumente pateiktą

apibrėžimą, prieskyra „Vilniaus universitetas“ – tai įrašas „Vilniaus universitetas“ pateikiamas

leidinio antraštinio lapo viršuje. Šiame dokumente nurodoma, kad:

5.2. Leidinio su prieskyra „Vilniaus universitetas“ rankraščio vertinimas apima šiuos etapus:

5.2.1. rankraščio mokslinį recenzavimą (turinio mokslinės kokybės patikrą);

5.2.2. vertinimą VU šakiniame akademiniame padalinyje;

5.2.3. vertinimą VU kamieninio padalinio Taryboje.

5.3. Leidinio rankraščio vertinimą vykdo VU akademinis kamieninis padalinys:

5.3.1. VU akademinio kamieninio padalinio Taryba akademinio šakinio padalinio teikimu

vertina rankraštį ir priima sprendimą dėl šio leidinio leidybos VU lėšomis (suteikiant prieskyrą

„Vilniaus universitetas“) ar tik dėl prieskyros „Vilniaus universitetas“ suteikimo leidiniui. Jei

priimamas sprendimas dėl mokslinių ir (ar) mokomųjų leidinių, jie turi būti recenzuojami:

5.3.1.1. monografija recenzuojama vadovaujantis galiojančiomis reikalavimų monografijoms

rengti nuostatomis;

5.3.1.2. mokslo studija, mokslo šaltinio publikacija recenzuojama dviejų recenzentų (pripažintų

tos srities mokslininkų) VU akademinio kamieninio padalinio nustatyta tvarka;

5.3.1.3. taikomieji mokslo darbai (mokslo žodynai, mokslo žinynai, mokslo enciklopedijos ir

kt.), sudaryti mokslo darbai, mokomosios knygos (mokomosios (metodinės) priemonės)

recenzuojami dviejų recenzentų VU akademinio kamieninio padalinio nustatyta tvarka;

5.3.1.4. aukštųjų mokyklų bendrasis vadovėlis (Vilniaus universiteto vadovėlis) recenzuojamas

dviejų recenzentų – mokslininkų, turinčių pedagoginio darbo patirties aukštojoje mokykloje

(bent vienas recenzentas turi būti profesorius, bent vienas recenzentas turi būti ne VU

darbuotojas). Aukštųjų mokyklų bendrojo vadovėlio (Vilniaus universiteto vadovėlio)

rankraštis vertinamas pagal vadovėlių vertinimo kriterijus, nustatytus Aukštųjų mokyklų

bendrųjų vadovėlių leidybos taisyklėse. VU akademinio kamieninio padalinio Tarybai

nusprendus siūlyti leisti vadovėlį su žyma ,,Vilniaus universiteto vadovėlis“, šis sprendimas turi

būti patvirtintas VU Senato komisijoje;

5.3.1.5. sprendimą dėl mokslo populiarinimo leidinių recenzavimo priima VU akademinio

kamieninio padalinio Taryba savo nuožiūra.

VU Filosofijos fakulteto Taryba pažymi, kad mokslinių monografijų recenzavimą reguliuoja

LR Švietimo ir mokslo ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1704 patvirtinti

reikalavimų monografijoms nuostatai, kurių punktas 2.1.3 nurodo: Monografija įskaitoma kaip

mokslinė monografija, jeigu 1) recenzentai yra pripažinti tos srities mokslininkai iš kitų šalių

arba 2) recenzentus parinko kompetentinga organizacija-rėmėja ir recenzentai nėra tos pačios

įstaigos kaip ir autoriai darbuotojai. Jeigu recenzentai yra įstaigos, kurioje dirba ir autoriai,

darbuotojai, tai monografija negali būti įskaityta kaip mokslinė monografija.

VU Filosofijos fakulteto Taryba primena, kad 2014.11.11 VU Senato nutarimu Nr. S-2014-9-7

patvirtinti (žr. VU Informacinis biuletenis 2014 11 12 Nr. 13 (495)) aukštesni nei numatyta

Vilniaus universiteto pedagoginio ir mokslo personalo atestavimo ir konkursų pareigoms eiti

organizavimo nuostatų reikalavimai Filosofijos fakultete nurodo (punktas 7.4.1.1.2), kad

monografijos apimtis yra ne mažesnė kaip 10 autorinių lankų.

8

Vykdydama VU Leidybos nuostatų 5.3.1.2-3 ir 5.3.1.5 punktų nurodymą VU šakiniams

padaliniams pagal jų pačių nusistatytą tvarką recenzuoti mokslo studijas, mokslo šaltinių

publikacijas, taikomuosius mokslo darbaus (mokslo žodynus, mokslo žinynus, mokslo

enciklopedijas ir kt.), sudarytus mokslo darbus, mokomąsias knygas (mokomąsias (metodines)

priemones), mokslo populiarinimo leidinius, VU Filosofijos fakulteto Taryba nutaria:

1. Mokslo studijas, mokslo šaltinio publikacijas, sudarytus mokslo darbus, testų vadovus

recenzuoja du pripažinti tos srities mokslininkai, kurie nėra VU darbuotojai. Publikaciją

spaudai rekomenduoja, suteikdama prieskyrą „Vilniaus universitetas“, VU Filosofijos

fakulteto taryba šakinio akademinio padalinio teikimu.

2. Taikomuosius mokslo darbus (mokslo žodynus, mokslo žinynus, mokslo enciklopedijas ir

kt.), recenzuoja du pripažinti savo srities mokslininkai, iš kurių bent vienas yra ne VU

darbuotojas. Publikaciją spaudai rekomenduoja, suteikdama prieskyrą „Vilniaus

universitetas“, VU Filosofijos fakulteto taryba šakinio akademinio padalinio teikimu.

3. Mokomuosius leidinius (mokomąsias (metodines) priemones, konspektus, elektroninius

paskaitų kursus ir kt.), išskyrus aukštųjų mokyklų bendruosius vadovėlius (Vilniaus

universiteto vadovėlius), kurių recenzavimo tvarką nustato VU Leidybos nuostatų 5.3.1.4

punktas, recenzuoja du mokslininkai (asmenys, įgiję daktaro laipsnį). Publikaciją spaudai

rekomenduoja, suteikdama prieskyrą „Vilniaus universitetas“, VU Filosofijos fakulteto

taryba šakinio akademinio padalinio teikimu. Vertinant darbuotojų atitikimą kvalifikacinius

reikalavimus eiti VU Filosofijos fakulteto docento arba profesoriaus pareigas, užskaitomi ir

vien skaitmeniniu būdu internete paskelbti recenzuoti mokomieji (metodiniai) leidiniai bei

kitos recenzuotos pretendentų publikacijos, įtrauktos į privalomąją literatūrą jų dėstomų

dalykų sanduose.

4. Mokslo populiarinimo publikacijos gali būti recenzuojamos autoriaus pageidavimu. Tokiu

atveju publikaciją spaudai rekomenduoja, suteikdama prieskyrą „Vilniaus universitetas“,

VU Filosofijos fakulteto taryba šakinio akademinio padalinio teikimu.

Vykdydama VU Leidybos nuostatų 3.1 punktą apie leidybos planavimą Vilniaus universitete,

Filosofijos fakulteto administracija kiekvienų metų pabaigoje surenka informaciją apie

fakulteto darbuotojų leidybinius planus kitais metais, į kurią pagal tų metų fakulteto finansines

galimybės atsižvelgia, sudarydama tų metų biudžetą.

Pirmenybę gauti fakulteto paramą išleisti savo kūrinį turi mokslininkai, laimėję dalinį Lietuvos

Mokslo Tarybos, Lietuvos Kultūros ministerijos leidybinių programų arba kitų rėmėjų

finansavimą, apie kurio einamąsias galimybes konsultuoja Projektų ir ryšių projektų

prodekanas.

Sprendimus dėl fakulteto finansinės paramos fakulteto mokslininkų kūrinių leidimui Mokslo

prodekano teikimu priima fakulteto Dekanas.

Filosofijos fakulteto Tarybos 2013 m. birželio 19 d. posėdžio nutarimo (protokolo Nr. 8) „Dėl

priemonių pagerinti socialinių mokslų srities tyrimų būklę Vilniaus universiteto Filosofijos

fakultete“ 5-as punktas numato, kad „leidžiant fakulteto finansinei situacijai, iš fakulteto lėšų

numatyti galimybę padengti stambesnių mokslo kūrinių vertimo į tarptautinę mokslo kalbą arba

vertimo redagavimo išlaidas. Parama konkretaus kūrinio leidybai teikiama, viešųjų pirkimų

būdu perkant vertimo arba redagavimo paslaugas fakulteto tarybos sprendimu, katedros ir

dekano teikimu“.

♦♦♦

9

MOKSLAS

S V E I K I N A M E

Vilniaus universiteto organizacinių psichologų straipsnis pelnė Emerald leidyklos

apdovanojimą

Sveikiname Fakulteto organizacinės psichologijos tyrėjas

dr. Jurgitą Lazauskaitę-Zabielskę, dr. Ievą

Urbanavičiūtę ir dr. Dalią Bagdžiūnienę, pelniusias

„Emerald“ leidyklos įvertinimą – leidykla mokslininkėms

skyrė prizą 2016 m. kokybės apdovanojimuose (angl.

Emerald Literati Network Awards for Excellence) už

parengtą straipsnį „The Role of Prosocial and Intrinsic

Motivation in Employees’ Citizenship Behaviour“. Publikacija pripažinta Highly Commended Paper.

„Tai labai svarbus pripažinimas, nes jį skiria garsiausi atitinkamos srities akademikai. Šis

apdovanojimas rodo, kad mūsų parašytas straipsnis yra geriausias, kokį vertintojai yra skaitę per

pastaruosius metus“,– teigia dr. J. Lazauskaitė-Zabielskė.

Apdovanojimas teikiamas atsižvelgiant į šiuo kriterijus: mokslinį naujumą ir indėlį į savo srities

mokslo tyrimus, puikią struktūrą, argumentavimą, analizės griežtumą, mokslinę ir taikomąją svarbą bei

puikų parengtumą.

Publikacijoje mokslininkės nagrinėja, kokie motyvai skatina darbuotojus dėti papildomas pastangas ir

daryti daugiau, nei reikalauja jų pareigos, kitaip tariant, analizuojamos darbuotojų pilietiškumo

organizacijoje prielaidos. Šiuolaikinėje organizacijoje darbuotojas nėra vien darbo funkcijų vykdytojas,

bet ir aktyvus jos pilietis – įsipareigojęs ne vien darbo tikslams, bet ir besilaikantis aukštų veiklos

atlikimo standartų, besirūpinantis organizacijos įvaizdžiu ir gebantis atstovauti organizacijai už jos

ribų, aktyviai besidomintis tuo, kas vyksta organizacijoje ir neatsiliekantis nuo pokyčių joje, teikiantis

konstruktyvius pasiūlymus organizacijos veiklai gerinti ir besirūpinantis organizacijos narių gerove.

Straipsnis parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Darbuotojų pilietiškas

elgesys Lietuvos organizacijose motyvacijos dirbti problematikos kontekste“ (Nr. SIN-05/2012).

♦♦♦

Prof. Romas Lazutka – naujasis Lietuvos mokslų akademijos narys

Nuoširdžiai sveikiname Fakulteto socialinės politikos dėstytoją

prof. Romą Lazutką, išrinktą naujuoju Lietuvos mokslų

akademijos nariu Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje, ir

linkime visokeriopos sėkmės, kūrybingų, prasmingų bei

produktyvių darbų! LMA narių rinkimo rezultatai

Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų

skyrius vertina humanitarinių ir socialinių mokslų būklę bei

perspektyvas; skleidžia lituanistikos, tautiškumo ir valstybės dermės idėjas; puoselėja humanistinės

kultūros tradicijas ir paveldą; ugdo teisės, teisingumo ir pilietiškumo vertybes; formuoja šalies

ekonominės ir socialinės pažangos prioritetus. Atlieka humanitarinės kultūros plėtros darbų, užduočių

ir projektų ekspertizes, analizuoja jos būklę, vertybių sklaidą kitose kultūrose.

♦♦♦

10

LMT konkurso dėl finansuojamų doktorantūros vietų rezultatai

Sveikiname Dėstytojus, laimėjusius Lietuvos mokslo tarybos organizuotą konkursą dėl finansuojamų

doktorantūros vietų:

Humanitarinių mokslų sritis

Alvydas Jokubaitis – „Politikos specifiškumo problema Hannos Arendt, Carlo Schmitto ir

Michaelo Oakeshotto politinėje filosofijoje“

Tomas Sodeika – „Ontologijos ,,restitucija“ Vokiečių idealizmo atstovų išplėtotose

filosofinėse koncepcijose“

Kristupas Sabolius – „Vaizduotės ir ateities ontologija šiuolaikinėje filosofijoje“

Jonas Dagys – „Teiginių reikšmės priklausomybė nuo kontekstinių faktorių kaip

formaliosios loginės semantikos problema: raida ir dabartis“

Socialinių mokslų sritis

Evaldas Kazlauskas – „Potrauminio streso reakcijų kompleksiškumas: konstrukto

validumas ir prognostiniai veiksniai“

♦♦♦

„Geriausio kokybinio darbo Lietuvoje 2015“ konkurso rezultatai

Sveikiname Fenomenologinių tyrimų instituto organizuoto konkurso „Geriausio kokybinio darbo

Lietuvoje 2015“ laureatę, VU Filosofijos fakulteto Sveikatos psichologijos magistrę Agnę Stasiulytę,

laimėjusią apdovanojimą už SKAIDRIAUSIĄ IR STIPRIAUSIĄ METODOLOGINĘ DALĮ magistro

darbe „Gydytojo patyrimas, susidūrus su paciento mirtimi“ (2015). Darbo vadovė – Bendrosios

psichologijos katedros profesorė dr. Laimutė Bulotaitė.

♦♦♦

MOKSLO NAUJIENOS

Kijeve išleista Sociologijos katedros prof. Z. Norkaus monografija

Leidykla „Kritika“ Kijeve išleido Sociologijos katedros prof. habil. dr.

Zenono Norkaus monografijos „Nepasiskelbusioji imperija. Lietuvos

Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos

požiūriu“ (Vilnius: Aidai, 2009) vertimą į

ukrainiečių kalbą:

Зенонас Норкус. Непроголошена

імперія: Велике князівство Литовське з

погляду порівняльно-історичної

соціології імперій [Монографія] / Пер. з

лит. Петро Білинський, наукова

редакторка Олена Русина, мапи та

генеалогічна таблиця Дмитра Вортмана.

– Київ: Критика, 2016. – 440 с., бібл., мапи, іл.

Knygos leidybą parėmė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija

ir Harvardo universiteto (JAV) Ukrainos tyrimų institutas (Ukrainian Research Institute).

♦♦♦

11

Išleistas žurnalo „Journal of Comparative Family Studies“ numeris

Išleistas tarptautinio žurnalo „Journal of Comparative Family

Studies“ specialus numeris „Reshaping Families in Northern

Europe“, Volume XLVII, No. 1, 2016 (ISSN 0047 – 2328).

Šio specialaus numerio sudarytojos ir redaktorės – VU Filosofijos

fakulteto Sociologijos katedros profesorė Irena Juozeliūnienė ir

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Aušra Maslauskaitė. Tai

jau antras specialus žurnalo numeris, kurį sudaro prof. I. Juozeliūnienė. 2013 metais buvo išleistas

pirmasis numeris „Family and Migration“ Volume XLIV, No. 6.

Žurnale publikuojami Jan Trost (Švedija), Hannele Forsberg ir Ritva Natkin (Suomija), Artūro

Tereškino (Lietuva), Irenos Juozeliūnienės ir Irmos Budginaitės (Lietuva), Allan Puur, Leen

Rahnu, Aušros Maslauskaitės ir Vlados Stankūnienės (Estija ir Lietuva), Kadri Rootalu, Kairi

Kasearu ir Liina-Mai Tooding (Estija) moksliniai straipsniai.

„Journal of Comparative Family Studies“ publikuoti straipsniai yra referuojami šiose pripažintose

tarptautinėse duomenų bazėse.

♦♦♦

Išleista prof. E. Nekrašo monografija „The Positive Mind. Its Development and

Impact on Modernity and Postmodernity“

Centrinio Europos universiteto leidykla išleido prof. Evaldo Nekrašo

monografiją „The Positive Mind. Its Development and Impact on Modernity

and Postmodernity“, Central European University Press, 2016, psl. 365.

Prof. E. Nekrašo monografija skirta pozityvistinei filosofijai. Joje autorius

patikslina pozityvizmo sampratą, pristato pozityvizmą kaip mąstymo kryptį,

kuriai rūpėjo ne vien tik pažinimo teorijos ir mokslo filosofijos, bet taip pat ir

etikos, socialinės ir politinės filosofijos problemos ir kurios atstovai dažnai

manė, kad antrųjų neįmanoma išspręsti neišsprendus pirmųjų.

Prof. E. Nekrašas knygoje apžvelgia pozityvizmo, kaip tą pačią tradiciją

plėtojusio ir palyginti vientiso judėjimo, raidą pradedant jo užgimimu XVIII a.

Apšvietos epochoje iki XX a. jo atmainos – loginio pozityvizmo. Monografijoje atskleidžiami

pozityvizmo raidos išoriniai veiksniai bei jo vidinė logika, apžvelgiami įvairių jo formų skirtumai bei

ryšiai, aiškinamasi, koks yra pozityvizmo santykis su kitomis filosofijos srovėmis, tokiomis kaip

marksizmas, pragmatizmas, kritinis racionalizmas, istorinė mokslo filosofijos mokykla, analitinė

filosofija, postmodernizmas, analizuojama pozityvaus proto įtaka tokiems kultūros reiškiniams kaip

gamtos ir socialiniai mokslai, teisė, politika, menas, religija bei kasdienis gyvenimas.

♦♦♦

VU bibliotekos mokslinės komunikacijos pranešimai

Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojai nuolatos rengia mokslininkams

aktualius pranešimus mokslinės komunikacijos srityje.

Su pranešimais susipažinti bei juos užsiprenumeruoti galima štai čia.

♦♦♦

12

PROJEKTINĖ VEIKLA

PATEIKTI PROJEKTAI

Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“ kvietimui

buvo pateiktos šešios paraiškos (2016 m. gegužės mėn.):

„Grįžtamoji migracija ir šeima: iššūkiai, šeiminiai pokyčiai ir įsitraukimo į Lietuvos visuomenę

būdai“ (vadovė prof. Irena Emilija Juozeliūnienė);

„Pajamų išlyginimas gyvenimo kelio etapuose socialinių investicijų požiūriu Baltijos šalyse“

(vadovė doc. Daiva Skučienė);

„Paauglių, kuriems skirtos minimalios priežiūros priemonės, psichosocialinis funkcionavimas

ir mentalizacija“ (vadovė doc. Rasa Barkauskienė);

„Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“ (vadovė prof. Roma

Jusienė);

„Rūpesčio aplinka praktikos Lietuvoje“ (vadovas prof. Marius Povilas Šaulauskas);

„Piniginės paramos gavėjų išgyvenimo strategijos“ (vadovė doc. Jolita Buzaitytė-

Kašalynienė).

Lietuvos mokslo tarybos Valstybinės Lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 metų

programos kvietimui buvo pateiktos dvi paraiškos:

„Pasaulio filosofijos klasikų paveldo lituanizacija“ (vadovas prof. Marius Povilas

Šaulauskas);

„Humanitarinių mokslų reikšmė: globalūs argumentai ir lituanistinė specifika“ (vadovas doc.

Kęstas Kirtiklis).

LR Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo

konkursui buvo pateikta viena paraiška Alkoholio vartojimo prevencijos sričiai kartu su Vilniaus

universiteto Studentų atstovybe (VU SA – pareiškėjas).

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbtam paslaugų pirkimo konkursui

pateiktas pasiūlymas „Socialinio verslo plėtros Lietuvoje galimybių studijos“ tyrimo atlikimui.

♦♦♦

KVIETIMAI TEIKTI PROJEKTŲ PARAIŠKAS

LIETUVOS MOKSLO TARYBOS KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS LIETUVOS–

JAPONIJOS MOKSLO PROJEKTAMS IR LIETUVOS–JAPONIJOS SKLAIDOS

PROJEKTAMS VYKDYTI

Lietuvos mokslo taryba skelbia kvietimą teikti paraiškas mokslo projektams ir sklaidos

projektams, įgyvendinamiems kartu su Japonijos mokslininkais, vykdyti.

Paraiškos priimamos iki 2016 m. rugsėjo 8 d. 16 val.

Numatomas kvietimo biudžetas: kvietimo projektams įgyvendinti preliminariai planuojama

skirti 300 000 eurų. Projekto vykdytojų iš Lietuvos ir vykdančiosios institucijos biudžetas neturi

13

viršyti:

mokslo projektas – 80 000 eurų;

sklaidos projektas – 20 000 eurų.

Kvietimo aprėptis: kvietimas skirtas teikti paraiškas mokslo ir sklaidos projektams įgyvendinti

visose mokslo srityse.

Daugiau informacijos LMT tinklapyje.

Fakultete visais klausimais, susijusiais su paraiškų bei institucijos raštų parengimu, prašome

kreiptis į:

Vidą Jakutienę (tel. 2667621, vida.jakutiene@fsf.vu.lt, 206 kab. )

Vilmą Kuodytę (tel. 2687190, el. p. vilma.kuodyte@fsf.vu.lt, 109 kab.)

♦♦♦

LIETUVOS MOKSLO TARYBOS KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS PARAMAI

MOKSLO RENGINIAMS (informacija kartojama)

Taip pat primename, kad yra paskelbtas Lietuvos mokslo tarybos kvietimas teikti paraiškas

paramai mokslo renginiams. Paraiškos priimamos iki 2016 m. birželio 30 d. 16 val.

Paramą galima gauti renginiams, kurie prasideda ne anksčiau kaip 2016 m. sausio 1 d. ir baigiasi

ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 15 d.

Lėšos gali būti skiriamos tik šioms veikloms, tiesiogiai susijusioms su mokslo renginiais:

užsienio kviestinių pranešėjų kelionės ir (ar) apgyvendinimas;

transporto, patalpų ir (ar) įrangos renginiui organizuoti nuoma.

Paraiška teikiama lietuvių kalba, elektroniniu būdu, užpildant formas Tarybos elektroninėje

sistemoje.

Daugiau informacijos

Fakultete visais klausimais, susijusiais su paraiškų bei institucijos raštų parengimu, prašome

kreiptis į:

Vilmą Kuodytę (tel. 2687190, el. p. vilma.kuodyte@fsf.vu.lt, 109 kab.)

Vidą Jakutienę (tel. 2667621, vida.jakutiene@fsf.vu.lt, 206 kab. )

♦♦♦

PLANUOJAMI PROJEKTŲ PARAIŠKŲ KVIETIMAI / KONKURSAI

Lietuvos mokslo tarybos ES fondų administruojamų priemonių projektų kvietimai –

planuojami šiais metais (nurodyti mėnesiai ar ketvirčiai gali keistis, priklausomai nuo LMT

dokumentų suderinimo su ES paramą administruojančiomis institucijomis ar dėl kitų

priežasčių. Informacija parengta remiantis LMT organizuoto informacinio renginio medžiaga

ir konsultacijomis);

Lietuvos mokslo taryba 2016 m. liepos mėn. planuoja paskelbti pirmo etapo aukšto lygio

MTEP projektų (visuotinės dotacijos atitikmuo) projektų kvietimą teikti paraiškas dvejose –

jaunųjų ir patyrusių mokslininkų (projektų vadovų) – konkursinėse grupėse. Planuojamas

14

terminas, kuris bus duotas paraiškos rengimui nuo kvietimo paskelbimo – 30 dienų. Paraiška

turės būti parengta lietuvių ir anglų kalbomis. Pirmo etapo metu reikės užpildyti ne visas, o tik

tam tikras nurodytas paraiškos dalis (1, 2, 4 ir 5 punktus: duomenys apie paraišką, pareiškėją,

partnerį, veiklos teritoriją ir projekto aprašymą). Po pirmojo konkurso etapo atrinkti pareiškėjai

bus kviečiami dalyvauti antrajame konkurso etape (rudenį).

Bendras projekto biudžetas galės būti iki 500 000 Eur, projekto trukmė: 42-48 mėnesiai.

Projekto vadovas negalės dirbti projekte pagal nuotolinio darbo sutartį.

! Papildomas reikalavimas vykdant projektą: Mokslinio tyrimo grupė privalės pateikti paraišką

dalyvauti H2020 programoje pagal programos dalies (prioriteto) ,,Pažangus mokslas“ (angl.

Excellent Science) atitinkamų sričių Europos mokslo tarybos (ERC Starting Grants,

Consolidator Grants, Advanced Grants) arba Marie Sklodowska-Curie (MSCA Individual

fellowships) veiklų schemas.

Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas. Numatomis 3 kvietimai teikti paraiškas:

2016 m., 2017 m. ir 2018 m.

2016 metais kvietimas planuojamas III ketv. (tikėtina, rugpjūčio-rugsėjo mėn.). Projekto

bendras biudžetas galės būti iki 65 000 Eur. Projekto trukmė: 24 mėnesiai. Stažuotojas turi

išvykti stažuotis į užsienio mokslo ir studijų instituciją ar mokslinių tyrimų centrą nuo 1 iki 4

mėnesių trukmės laikotarpiui, kuris gali būti skaidomas į dalis. Stažuotojo mokslinis darbo

vadovas negalės gauti atlyginimo iš projektinių lėšų. Stažuotojas turi dirbti projekte pilnas

darbo dienas per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį.

Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas. 2016 m. III ketv. (gali būti apie

rugpjūčio rugsėjo mėn. – panašiai, kaip stažuočių po doktorantūros studijų skatinimo kvietimas)

numatytos dvi priemonės:

Studentų mokslinė praktika (vasaros metu);

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (pavasario ir rudens semestrais).

Konkurse dalyvauja mokslinės praktikos ir mokslinių tyrimų vadovas kartu su studentu, kurie

yra nurodomi paraiškoje. Tas pats mokslinės praktikos ar mokslinių tyrimų vadovas ir studentas

gali būti nurodyti tik vienoje paraiškoje pagal vieną kvietimą.

Mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių

idėjų mainus, mokslines išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą – 2016 m. IV ketv. planuojama

teikti paramą:

vizitams dalyvauti doktorantūros procese Lietuvos mokslo ir studijų institucijoje – iki 4

dienų;

vizitams į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas moksliniams tyrimams vykdyti – nuo 5

iki 30 kalendorinių dienų;

išvykoms į mokslo renginį – iki 14 kalendorinių dienų;

išvykoms į mokslinę stažuotę – nuo 5 iki 60 kalendorinių dienų.

Mokslininkų grupių projektai: 2016 m. III ketv. (tikėtina – rugsėjo mėn.).

Doktorantų akademinės išvykos: 2016 10 17 – 2016 11 15.

Doktorantų stipendijos už akademinius pasiekimus: 2016 10 17 – 2016 12 15

♦♦♦

15

FILOSOFIJOS FAKULTETO ĮVYKIAI

Diplomų įteikimo šventė 2016 m. Filosofijos fakulteto absolventams Š. m. birželio 27 d. Šv. Jonų bažnyčioje vyko diplomų įteikimo Fakulteto absolventams šventė.

Diplomų įteikimo ceremonijos metu grojo VU pučiamųjų instrumentų orkestras „Oktava“ bei vargonų

muzika. Viso absolventams buvo įteikti 345 diplomai ir Laipsnio nesuteikiančių studijų (LNS)

„Mokyklos pedagogika“ baigimo pažymėjimai:

Bakalaurams – 206 diplomai, iš kurių 14 Cum Laude;

Magistrams – 107 diplomai, iš kurių 3 Magna Cum Laude ir 6 Cum Laude;

LNS – 32 diplomai.

♦♦♦

16

Diskusija „Lietuvos STEAM APC: bendros sąsajos ir regioniniai ypatumai“

2016 m. birželio 21 d. Jungtiniame gyvybės

mokslų centre vyko diskusija „Lietuvos

STEAM APC: bendros sąsajos ir regioniniai

ypatumai“, kurią organizavo Vilniaus

universiteto Pedagogikos centro veikloje

dalyvaujantys Filosofijos, Fizikos,

Matematikos ir informatikos fakultetų,

Matematikos ir informatikos institutų bei

Jungtinio gyvybės mokslų centro (Chemijos,

Gamtos mokslų fakultetų ir Biotechnologijos

instituto) atstovai kartu su Vilniaus Gedimino

technikos universiteto (VGTU) atstovais.

Diskusija sulaukė itin didelio švietimo sistemos dalyvių susidomėjimo – joje apsilankė virš 100 įvairių

Lietuvos institucijų atstovų: STEAM* regioninių centrų, savivaldybių švietimo skyrių bei skirtingų

Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Renginio pradžioje susirinkusius dalyvius pasveikino Švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana

Kauzonienė, Universiteto Studijų prorektorė doc. Nijolė Radavičienė bei VGTU Studijų prorektorius

prof. Romualdas Kliukas. Diskusiją moderavo Fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas.

Diskusijos dalyvių skaitomų pranešimų metu

buvo apžvelgtos su STEAM veikla susijusios

temos, tokios kaip: STEAM atviros prieigos

centrų paskirtis ir veiklos modelis; ES parama

STEAM centrų steigimui ir įveiklinimui;

Tinklinis bendradarbiavimas (švietimas-

mokslas-verslas) kuriant ir įgyvendinant

STEAM APC; STEAM laboratorijų turinio

valdymo modeliai + klausimai. Išklausę

įvadinius pranešimus dalyviai pasiskirstė į

darbo grupes, kuriose aptarė STEAM veiklos

probleminius klausimus.

*Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų

investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ lėšų

planuojama įkurti 10 Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros

prieigos centrų (STEAM APC) apskričių teritoriniuose centruose. Vilniaus regiono jungtinį STEAM centrą

integruotame Saulėtekio verslo, mokslo ir studijų slėnyje kartu kuria Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino

technikos universitetas ir Vilniaus miesto savivaldybė.

♦♦♦

Įvyko Fakulteto priėmimo-atestacijos komisijos posėdžiai

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete įvyko Priėmimo-atestacijos komisijos posėdžiai dėl konkurso

profesoriaus/docento/lektoriaus pareigoms užimti Fakultete, Lyčių studijų bei Orientalistikos

centruose:

Pirmasis posėdis įvyko balandžio 13 d.– posėdžio protokolas;

Antrasis posėdis įvyko balandžio 27 d. – posėdžio protokolas.

♦♦♦

17

Informacinis seminaras „SHARE tyrimas Lietuvoje“ 2016 birželio 23 dieną vyko informacinis seminaras „SHARE tyrimas

Lietuvoje“. Seminaras buvo skirtas mokslininkams, kurie planuoja

ateityje naudoti SHARE tyrimo metu surinktus duomenis, atlikdami

mokslines analizes.

Tyrimo koordinatoriai Lietuvoje doc. dr. Antanas Kairys ir dr. Olga Zamalijeva seminaro dalyvius

supažindino su tyrimo atlikimo ypatumais, duomenų naudojimo sąlygomis, tyrimo kintamaisiais ir

klausimyno sandara. Besidomintiems SHARE tyrimu pristatome seminaro skaidres.

Seminaras surengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Vyresnio amžiaus

asmenų gerovė: biopsichosocialiniai veiksniai“ (sutarties numeris: MIP-15573).

♦♦♦

Vilniaus universiteto Pedagogikos centro akreditacija

2016 metų gegužės 12 dieną LR Švietimo ir mokslo ministrė

pasirašė įsakymą dėl Vilniaus universiteto Pedagogikos centro

akreditacijos vykdyti mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių

specialistų kvalifikacijos tobulinimą.

Siekiant akreditacijos, buvo atliktas didžiulis darbas renkant,

sisteminant ir analizuojant Vilniaus universitete 2013–2015

metais vykdytas mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimo veiklas. Todėl

nuoširdžiai dėkojame Chemijos, Filosofijos, Filologijos, Fizikos, Istorijos, Gamtos mokslų,

Ekonomikos, Matematikos ir informatikos, Kauno humanitarinio fakultetų, Užsienio kalbų,

Matematikos ir informatikos institutų bendruomenės nariams, suteikusiems informaciją apie

mokytojams organizuotas paskaitas, seminarus, konferencijas ir kitus renginius bei dalyvavusiems

susitikime su ekspertais, vertinusiais Pedagogikos centro veiklą.

Vilniaus universiteto dėstytojų skaitomos paskaitos, vedami seminarai mokytojams ir švietimo

pagalbos specialistams visuomet sulaukia didelio susidomėjimo. Kviečiame Vilniaus universiteto

dėstytojus bendradarbiauti su VU Pedagogikos centru rengiant ir vykdant mokytojų kvalifikacijos

tobulinimo programas.

♦♦♦

Konferencija „Modernybė, postmodernybė, šiuolaikybė“

Š. m. gegužės 6-7 dienomis Fakultete vyko konferencija

„Modernybė, postmodernybė, šiuolaikybė“, kurioje buvo

svarstomos modernybės, postmodernybės ir šiuolaikybės

sampratos, jų perskyros filosofiniais, estetiniais bei socialiniais

aspektais. Konferencijoje pranešimus skaitė Fakulteto dėstytojai

doc. dr. Nerijus Milerius, dr. Kristupas Sabolius bei Religijos

studijų ir tyrimų centro vadovė prof. Rita Šerpytytė.

Konferenciją organizavo Lietuvos filosofų draugija, VU Religijos studijų ir tyrimų centras ir VU

Filosofijos bei Filosofijos istorijos ir logikos katedros.

Konferencijos metu skaitytų pranešimų vaizdo ir garso įrašai.

♦♦♦

18

Tarptautinė mokslinė konferencija „Šeima ir bendrasis gėris“

Š. m. gegužės 3-4 d. vyko

Tarptautinė mokslinė

konferencija „Šeima ir

bendrasis gėris“.

Konferencijos tikslas –

surengti mokslininkų ir

specialistų diskusiją apie

dabartinę šeimos padėtį

Lietuvoje ir Vakaruose, jos

socialinę ir antropologinę

tapatybę, o taip pat sąsajas

su bendruoju gėriu.

Konferenciją VU Filosofijos

fakultetas rengė kartu su

VšĮ SOTAS bei Amerikos Katalikiškojo universiteto Jono Pauliaus II Popiežiškuoju Santuokos ir

šeimos studijų institutu.

♦♦♦

R. Bačiulienės knygos „Paukščio snape – žmogaus delne“ pristatymas

Lietuvos bibliotekose netrukus

pasirodys Vilniaus Universiteto

Užsienio kalbų instituto dėstytojos

Rasos Bačiulienės knyga „Paukščio

snape – žmogaus delne“. Tai leidinys

apie Gimties stebuklą, Moters Virsmą,

Devynių Mėnesių Kraujo Misteriją ir

Apie Tylų Buvimą Šalia. Tai moterų

bei vyrų pasakojimai, laiškai ir sapnai

apie laukimą, nėštumą, palydas į

gimties taką ir apie gimdymo patirtį,

kuri kiekvieną kartą vis kitokia,

nenuspėjama, nenumanoma, vienų

įgyjama ligoninėje, kitų namuose, bet

visų laukiama ir sąmoningai, kantriai

išgyvenama.

„Te kitų patirtis padrąsina visas nerimaujančias, įkvepia pasitikėjimo abejojančioms, nuramina

nuogąstaujančias. Te nepristinga Jums švelnumo ir kantrybės besiruošiant sutikti tą, kurio laukiate

ateinančio į šį pasaulį,“ – linki knygos autorė, savo knygos pristatymo vietą pasirinkusi Bursų kiemą.

Knygos „Paukščio snape – žmogaus delne“ pristatymas Fakulteto kiemelyje vyko birželio 9 d.

♦♦♦

19

V. N. Knabikaitės portretų parodos „Žvaigždynų moterys“ atidarymas

Š. m. birželio 10 d. Fakultete atidaryta Vaidos Marijos

Knabikaitės portretų paroda „Žvaigždynų moterys“. Autorės darbai

eksponuojami Fakulteto antro aukšto foje.

Apie parodos autorę:

Vaida Marija Knabikaitė, nuo 2008 metų Lietuvos Rašytojų

Sąjungos narė, Lietuvos Rašytojų Sąjungos leidykloje yra išleidusi

tris istorinius romanus: „Mėnesiena tamsiame lange“ (2005, apie

diktatorių A. Hitlerį), „Izidė ir Fortūna“ (2007, apie I-ojo amžiaus

senovės romėnus), „Gulbės sparnu palytėtos“ (2012, apie Karaliaus

Mindaugo mylėtas moteris). Naujausia V. M. Knabikaitės knyga –

tai romanas „Homo festivus“ (2015, leidykla „Mintis“).

Autorė Lietuvos Atgimimo laikais baigusi Vilniaus Justino

Vienožinskio dailės mokyklą, stojo į Vilniaus Dailės Akademiją, tapybos specialybę. Be mėgstamo

darbo su Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos studentais (dėsto specialybės kalbą ir kalbos

techniką), Vaida Marija laisvalaikiu labai mėgsta piešti, tapyti. Parodoje „Žvaigždynų moterys“

eksponuojami moterų portretai tarsi įasmenina kiekvieną žvaigždyną ir bando jam priskirti įvairių

moterų bruožų

♦♦♦

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

Konferencija „Švietimo politika ir kultūra: nuoseklios ir radikalios transformacijos“

2016-ųjų metų spalio 21-22 d. vyks trečioji mokslinė konferencija „Švietimo politika ir kultūra:

nuoseklios ir radikalios transformacijos“.

Konferencijoje planuojama aptarti šiuos su švietimo politika ir kultūra susijusius klausimus:

globaliąsias ir lokaliąsias, socialines ir edukacines tendencijas, darančias įtaką švietimo

politikos sprendimams;

tarpkultūrinio, daugiakultūrinio ir etnokultūrinio ugdymo politiką;

ugdymo įstaigų (mokyklos, universiteto ir t.t.) kultūros pokyčius;

pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo problemas ir iššūkius.

Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Edukologijos katedra, VU

Švietimo politikos centras ir VU Pedagogikos centras.

Daugiau informacijos

♦♦♦

20

FILOSOFIJOS KATEDROS

S. Jankausko monografijos „Platonas: filosofavimas grožio akivaizdoje“ pristatymas

Balandžio 28 d. Filosofijos katedros profesorius Skirmantas Jankauskas

pristatė savo monografiją „Platonas: filosofavimas grožio akivaizdoje“

pristatyme.

Renginyje dalyvavo Vytautas Ališauskas, Jūratė Baranova ir Skirmantas

Jankauskas. Renginį moderavo Naglis Kardelis.

♦♦♦

Medicinos filosofijos seminaras

2016 m. birželio 6-7 d. Fakultete vyko Šiaurės ir Baltijos šalių Medicinos filosofijos tinklo seminaras.

Kartu su tinklu seminarą organizavo VU Filosofijos istorijos ir logikos katedra bei VU Medicinos

istorijos ir etikos skyrius.

♦♦♦

Seminaras „Informacijos visuomenės tyrimai: nauja metodologinė paradigma?“

Š. m. birželio 21 d. Fakultete vyko seminaras „Informacijos

visuomenės tyrimai: nauja metodologinė paradigma?“, kuriame

pranešimus skaitė:

Kęstas Kirtiklis – „M. Castellso informacijos visuomenės

teorija kaip medijų teorija“

Viktorija Žilinskaitė-Vytienė – „Informacijos visuomenė

FBTM ir HSM: prieigos ypatumai ir WOS“

Dalia Čiupailaitė – „Tinklinis socialumas ir sociologinė

vaizduotė: metodologinės CMC analizės prieigos“

Seminarą organizavo Filosofijos istorijos ir logikos katedra

Seminare buvo pristatyti projekte „Informacijos visuomenės tyrimai: nauja metodologinė

paradigma?“ atlikti tyrimai. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. MIP-072/2014).

♦♦♦

Filosofijos katedros doktorantų pranešimai

Š. m. birželio 14 ir 21 d. įvyko jungtiniai Filosofijos doktorantūros komiteto ir Filosofijos katedros

posėdžiai, kurio metu filosofijos doktorantai skaitė pranešimus savo disertacijų tematikomis.

Birželio 14 d. pranešimai:

Igno Šatkausko pranešimo tema „Ar įmanoma konteksto tematizacija? Prieigos prie konteksto

problema Husserlio „Analizėse““ (recenzentas – doc. M. Gutauskas). Pranešimo tezės.

Pauliaus Rimkevičiaus pranešimo tema „Sprendimo loginio, fizinio ir psichinio aspektų

sąryšio problema Husserlio teorijoje“ (recenzentas – doc. D. Jonkus). Pranešimo tezės.

Birželio 21 d. pranešimai:

Justo Kučinsko pranešimo tema „Metodologinės Šliogerio filosofijos tyrimų prieigos“

(recenzentas – prof. A. Plėšnys). Pranešimo tezės.

Vijolės Valinskaitės pranešimo tema „Husserlio transcendentalinė estetika: laikiškumo ir

21

erdviškumo santykis gyvenamo kūno kontekste“ (recenzentas – doc. M. Gutauskas). Pranešimo

tezės.

Aušros Kaziliūnaitės pranešimo tema „Panoptizmas ir sinoptizmas distopiniame kine:

mažuma stebi daugumą, stebinčią mažumą?“ (recenzentas – doc. K. Sabolius). Pranešimo

tezės.

♦♦♦

Filosofijos istorijos ir logikos katedros doktorantų pranešimai

Š. m. birželio 15 d. įvyko jungtinis Filosofijos doktorantūros komiteto ir Filosofijos istorijos ir logikos

katedros posėdis, kurio metu filosofijos doktorantai skaitė pranešimus savo disertacijų tematikomis:

Mildos Burnytės pranešimo tema „Subjektinių teisių samprata: valios ir interesų teorijų

ginčas“ (recenzentas – prof. A. Plėšnys). Pranešimo tezės.

Dovydo Caturiano pranešimo tema „Politinės bendruomenės, kaip mikrokosmo, samprata

ankstyvojoje E. Voegelin'o kūryboje ("Politinių idėjų istorija")“ (recenzentas – prof. A.

Jokubaitis). Pranešimo tezės.

Domanto Markevičiaus pranešimo tema „Augusto Del Noce's Sekuliarizacijos samprata:

moderniojo racionalizmo kritika“ (recenzentas – doc. N. Kardelis). Pranešimo tezės.

Virgilijaus Petuškos pranešimo tema „Dalyvavimo (methexis) samprata Platono

dialoguose „Faidonas” ir „Parmenidas”“ (recenzentas – prof. S. Jankauskas). Pranešimo

tezės.

♦♦♦

PSICHOLOGIJOS KATEDROS

Viešos Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros lektorių paskaitos

Š. m. balandžio 18 d. Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros lektoriai skaitė viešas

paskaitas:

dr. Paulius Skruibis – „Psichologinė pagalba ketinantiems nusižudyti, mėginusiems nusižudyti

ir nusižudžiusiųjų artimiesiems“;

dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė – „Teisingumo organizacijoje link: teorija ir praktika“.

♦♦♦

Psichologų doktorantų seminaras

Š. m. gegužės 2 d. psichologai doktorantai organizavo seminarą „Po

artimojo savižudybės: pagalbos poreikis ir (ne)siekimo veiksniai“.

Seminare pranešimą skaitė VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos

katedros doktorantė Odeta Geležėlytė. Seminarą moderavo doc. dr.

Evaldas Kazlauskas.

Vilniaus universiteto Psichologų doktorantų seminaruose jaunieji tyrėjai skaito paskaitas apie savo

vykdomų mokslinių tyrimų problematiką, pristato savo teorinių ir empirinių tyrimų rezultatus. Tai puiki

galimybė susipažinti su Vilniaus universiteto psichologijos katedrose vykdomų mokslinių tyrimų

kryptimis ir psichologijos mokslo naujienomis.

♦♦♦

22

Ciklo „Psichologija ir sielovada: jungtys ir skirtys“ antrasis susitikimai

Fakultete naujai veiklą pradėjusi Katalikų psichologų draugija kartu su Studentų ateitininkų sąjunga

organizavo du ciklo „Psichologija ir sielovada: jungtys ir skirtys“ susitikimus, vykusius Fakultete.

Pirmasis susitikimo, įvykusio š. m. balandžio 13 d., metu Fakultete svečiavosi psichologas Dmitrijus

Škulis, VU absolventas, Lietuvos psichologų sąjungos narys, šiuo metu dirbantis su priklausomais

asmenimis ir paaugliais. Svečias kalbėjo apie psichologiją ir sielovadą savo darbe: Kuo šios dvi

pagalbos priemonės skiriasi? Kuo papildo viena kitą? Ir apskritai ar būtina jungti psichologiją ir

sielovadą? Gal ne visiems žmonėms tai reikalinga?

Antrojo susitikimo, įvykusio š. m. gegužės 5 d., metu Fakultete svečiavosi

Lietuvos psichologų sąjungos narė Jelena Trofimova. Psichologė dirba

Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“, kuriame ypatingas

dėmesys skiriamas išsiskyrusioms šeimoms. Kuo ypatingas psichologo

darbas su išsiskyrusiomis moterimis, vyrais? Kokia pagalba reikalinga

išsiskyrusių šeimų vaikams? Kada sielovada derinama kartu su psichologija

ir atvirkščiai? Į šiuos ir kitus rūpimus dalyvių klausimus psichologė atsakė susitikimo metu.

♦♦♦

Š. m. gegužės 23 d. prof. Albinas Bagdonas skaitė paskaitą „Normalus ir nenormalus smegenų

senėjimas“ Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto studentams.

♦♦♦

SOCIALINIO DARBO KATEDRA

Prof. B Gruževskis – Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2015 kandidatas

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius Boguslavas

Gruževskis už tautų dialogo puoselėjimą, plėtojant draugiškus santykius su lenkų tautine bendruomene

ir Lenkija buvo nominuotas „Tautų dialogo apdovanojimui“, kuris skiriamas už 2015 metų nuopelnus

veikiant tautinių bendruomenių integravimo, ksenofobijos, rasinių, etninių stereotipų mažinimo

procesuose. Profesorių nominavo Atrankos komisija, sudaryta iš žmogaus teisių ir lygių galimybių

srityje dirbančių ekspertų. Viso komisija atrinko po tris nominantus 8-se kategorijose iš 115-os pateiktų

pasiūlymų.

Galiausiai Tautų dialogo apdovanojimas, vadovaujantis Atrankos komisijos ir atviro internetinio

balsavimo rezultatais, buvo įteiktas pilietinei iniciatyvai „Priimsiu pabėgėlį“ už savanoriškas

pastangas kurti saugią erdvę naujai atvykusiems ir prieglobsčio prašantiems kitų tautų, kultūrų ir

religijų žmonėms.

♦♦♦

Prof. R. Lazutkos pranešimas „Nestabdoma emigracija“ 2016 m. balandžio 13 d. VU Filosofijos fakulteto prof. Romas

Lazutka skaitė pranešimą „Nestabdoma emigracija“ Lietuvos

mokslų akademijos (LMA) ir Lietuvos Respublikos Seimo

migracijos komisijos organizuotoje konferencijoje „Nestabdoma ir

nesustabdoma emigracija“.

Konferencija vyko Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje

konferencijų salėje.

♦♦♦

23

Socialinio darbo studentai kuria nesavanaudiškas sėkmės istorijas

Socialiai atsakingose ir

ekonomiškai klestinčiose

Skandinavijos bei kitose Europos

šalyse socialinis darbas laikomas

prestižine profesija. Manote, dėl

solidaus atlyginimo? O ką, jeigu

dėl paties darbo pobūdžio,

atlyginimas už kurį tėra adekvati

padėka už atliktą visuomenei

naudingą ir svarbų darbą? Nors

Lietuvoje socialinių darbuotojų

atlyginimai kol kas dar nėra

prestižiniai, kilnus ir nesavanaudiškas, į kitų gerovės kūrimą nukreiptas darbo pobūdis toks

neabejotinai yra.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo studentai siekia prasmingo gyvenimo. Jų

manymu prasminga veikla laikytina ta, nuo kurios paskaidrėja aplinkinių gyvenimas – ypač tų, kurių

gyvenime taip trūksta šviesos. Džiugu, kad savo profesinės veiklos, kol kas dar savanoriškais

pagrindais, jie imasi dar būdami studentais. Pasaulyje, persotintame asmenine nauda grįstomis sėkmės

istorijomis, jie kuria kitokias sėkmės istorijas – tokias, kuriose nuo asmens atliekamų darbų aplinkinių

gyvenimas tampa šviesesniu. Kartu su dėstytoja Rasa Bačiuliene studentai trečius metus iš eilės skyrė

savo laiką ir dėmesį įvairiose organizacijose besiglaudžiantiems remtiniems asmenis. Kas gi šie

studentai ir ką gero dėl kitų jie nuveikė kviečiame skaityti čia.

Tekstą publikavo Delfi.lt, Bernardinai.lt, VU Naujienos.

♦♦♦

SOCIOLOGIJOS KATEDRA

Prof. Salvatore Babones (Australija) paskaita „Kinijos augimas: fiskaliniai

sprendimai struktūriniams apribojimams“

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos

katedroje viešėjo Sydney‘aus universiteto (Australija)

sociologijos ir socialinės politikos profesoriaus Salvatore

Babones. Mokslininkas birželio 22 d. skaitė paskaitą

„Kinijos augimas: fiskaliniai sprendimai struktūriniams

apribojimams“.

Salvatore Babones yra kelių knygų (bendra)autorius arba

sudarytojas. Jų tarpe: Methods for Quantitative Macro-

Comparative Research (2013), Applied Statistical Modeling (4 t., 2013), The Future of Development: A

Radical Manifesto (su G. Esteva, Ph. Babcicky, 2013), Routledge Handbook of World-Systems

Analysis (su Ch. Chase-Dunn, 2012), The International Structure of Income: Its Implications for

Economic Growth (2009), Social Inequality and Public Health (2009). Jo publikacijos tarptautinių

santykių klausimais skelbtos National Interest, Foreign Affairs ir kituose ekspertų sluoksniuose

įtakinguose leidiniuose.

♦♦♦

24

Lodzės universiteto mokslininkės atviros sociologijos paskaitos

Š. m. gegužės 9-13 dienomis Fakultete pagal Erasmus+ programą svečiavosi

Dr. Katarzyna Zajda iš Lodzės universiteto, Ekonomikos ir sociologijos

fakulteto, Kaimo ir miesto sociologijos katedros.

Gegužės 10 d. mokslininkė sociologijos studentams skaitė šias paskaitas:

9.00-10.30 „Kliūtys, trukdančios jaunoms moterims, gyvenančioms kaimiškose

vietovėse, dalyvauti socialinėse inovacijose“;

11.00-12.30 „Vietos veiklos grupės kaip inovacijų sistemos“.

Katarzyna Zajda – Assistant Professor at the University of Lodz, holder of the Hein-rich Böll

Foundation scholarship and a scholarship of the Minister of Science and Higher Education of Poland.

She has been involved in several research projects devoted to the rural sociology. She is the author of

over 40 publications focused on rural areas development, and is interested in the LEADER approach,

social capital and social in-novations. She is a violin lover.

♦♦♦

Socionomų forumo diskusija: „Prostitucija Lietuvoje: ką baudžiame?“

Š. m. gegužės 17 d. Fakultete įvyko Socionomų forumo diskusija:

„Prostitucija Lietuvoje: ką baudžiame?“

Diskusijos metu buvo pristatyta nauja monografija „Prostitucijos

šešėlyje: sekso pirkėjai“, kurioje sistemingai tyrėjos akimis

mėginama pažiūrėti į visiškai nenagrinėtą sekso pirkėjo psichologinį

portretą, palyginti jį su įsigalėjusiu vyriško dominavimo supratimu.

Kadangi monografijos autorė betarpiškai bendravo su pačiais sekso

pirkėjais, darbe gausu atvirų, pribloškiančių citatų, leidžiančių geriau suprasti vieno iš pagrindinių

prostitucijos pasaulio variklių – sekso pirkėjų – mąstymą ir laikyseną.

Renginio svečiai: monografijos autorė Milita Žičkutė-Lindžienė ir Lietuvos Carito programos vadovė

Kristina Mišinienė.

♦♦♦

Paskaita „Sociologijos diplomas kišenėj – kas toliau?“

Apklausos – viena iš sociologijos profesinės veiklos

lauko galimybių, bet ne vienintelė. Ką galima veikti

baigus sociologijos studijas? Kur save realizuoja šios

disciplinos atstovai? Kokie profesiniai jų įgūdžiai

reikalingi darbo rinkoje?

Paskaitoje „Sociologijos diplomas kišenėj – kas

toliau?“ šiuos klausimus kėlė ir su sociologijos

absolventų profesinės veiklos galimybių įvairove supažindino Fakulteto sociologijos doktorantė,

dėstytoja, tinklaraščio „Sociali sociologija“ redaktorė/autorė Milda Pivoriūtė.

Paskaita Fakultete vyko gegužės 23 d.

♦♦♦

25

PKMC

Savireguliacijos pagrindai: įvadas į relaksaciją, koncentraciją ir meditaciją

Š. m. balandžio 29-30 d. vyko PKMC organizuotas praktinis seminaras „Savireguliacijos pagrindai:

įvadas į relaksaciją, koncentraciją ir meditaciją“. Šio intensyvaus seminaro tikslas – padėti susigaudyti

prieinamų savireguliacijos priemonių gausybėje ir paskatinti daugiau dėmesio skirti savo sveikatai bei

saviugdai. Seminare buvo aptarti svarbiausi psichofiziologinės būsenos valdymo elementai ir darbo

principai. Dalyviai praktiškai išbandė dinaminės relaksacijos, lėto diafragminio kvėpavimo, valdomų

vaizdinių, biologinio grįžtamojo ryšio ir kitas tyrimais pagrįstas technikas, o taip pat gavo pratimų

tekstų bei įrašų pavyzdžių, pagal kuriuos galės patys suformuoti savo poreikiams tinkamiausią

praktiką.

Seminarą vedė dr. Donatas Noreika, Vilniaus universiteto lektorius ir Lietuvos olimpinio sporto

centro psichologas.

♦♦♦

Kaip suvaldyti stresą sesijos metu?

Egzaminų sesija neretam studentui sukelia streso ir įtampos. Norint su

ja susitvarkyti ir neprarasti produktyvumo, ne visada pakanka saulės už

lango ir arbatos puodelio, todėl Psichologinio konsultavimo ir mokymų

centras (PKMC) organizavo studentams nemokamus seminarus, skirtus

įgyti įgūdžiams, padėsiantiems efektyviai susitvarkyti su įtampa,

kylančia sesijos metu.

Dėl didelio studentų susidomėjimo seminarai buvo vedami dviem

ciklais. Seminarų dalyviai taip pat sužinojo, kaip kovoti su atidėliojimu ir kaip psichologijos žinios gali

padėti efektyviau įsiminti informaciją ruošiantis egzaminams. Seminarus vedė PKMC konsultantė

sveikatos psichologė Ieva Vasionytė.

♦♦♦

Vilniaus universitete – visuomenei atviros psichologijos paskaitos

2016 m. gegužės 16–18 dienomis Psichologinio konsultavimo ir

mokymų centras (PKMC) organizavo visuomenei atviras

psichologijos paskaitas, kuriose buvo kviečiami dalyvauti visi

besidomintys šiuo įdomiuoju mokslu. Paskaitos vyko Vilniaus

universiteto Teatro salėje, o taip pat buvo transliuojamos internetu:

Dr. Rita Rekašiūtė-Balsienė, VU Klinikinės ir organizacinės

psichologijos katedros lektorė, vadybos konsultantė – „Būti ar

nebūti? Hamleto klausimas vadovo darbe“;

Prof. dr. Roma Jusienė, VU Bendrosios psichologijos katedros profesorė, PKMC vedėja, psichologė

psichoterapeutė – „Visos laimingos šeimos yra laimingos vienodai, o kiekviena nelaiminga –

nelaiminga savaip?“;

Dokt. Ieva Vasionytė, VU Bendrosios psichologijos katedros doktorantė, PKMC konsultantė,

sveikatos psichologė – „Įpročių psichologija: kodėl žlunga 92% naujametinių pažadų?“;

Doc. dr. Vilmantė Pakalniškienė, VU Bendrosios psichologijos katedros docentė, Kaniterapijos

26

asociacijos prezidentė – „Kaniterapija: ar žmones keičia bendravimas su šunimi?“;

Dr. Donatas Noreika, VU Bendrosios psichologijos katedros lektorius, PKMC konsultantas,

psichologas – „Sveikata šiuolaikiniame pasaulyje – kad nepasimestumėm, sukurkim žemėlapį!“;

Elona Ilguvienė, psichologė psichoterapeutė, jungiškosios krypties psichoanalitikė, Lietuvos analitinės

psichologijos asociacijos tarybos narė – „Vyriškumo archetipo įtaka moters asmenybės brandai“;

Dr. Tomas Kajokas, medicinos mokslų daktaras, Tarptautinės psichoanalizės asociacijos

psichoanalitikas – „Kaip (ne)išmokti gerti?“;

Dr. Vaiva Klimaitė, PKMC konsultantė, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro psichologė –

„Gerais norais pragaras grįstas: kaip padėti į savižudybę linkusiam žmogui“;

Prof. dr. Albinas Bagdonas, VU Bendrosios psichologijos katedros profesorius, VU Specialiosios

psichologijos laboratorijos vedėjas – „Smegenų senėjimas: sveikas, normalus ir nenormalus?“.

♦♦♦

VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ ATSTOVYBĖ FILOSOFIJOS FAKULTETE

Š. m. balandžio 6 d. įvyko Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Filosofijos fakultete (VU SA

FsF) Ataskaitinė–rinkiminė Konferencija. Tradiciškai Konferencija prasidėjo fakulteto dekano prof.

Arūno Poviliūno sveikinamuoju žodžiu. Konferencijos metu buvo pristatyti ir patvirtinti atnaujinti

VU SA FsF nuostatai, kadenciją baigianti pirmininkė Karolina Ustilo pristatė metų veiklos ataskaitą

– kiek nuveikėme atstovavimo srityje ir kiek darbų atlikome pagal metų veiklos planą. Buvo

pristatytos ir VU SA Revizijos komisijos išvados, kuriose netrūko pagyrimų mūsų padaliniui už

veiklą studentų labui.

Tačiau visi su nekantrumu laukė rinkimų dalies – naująja VU SA Filosofijos fakultete pirmininke

tapo Gintarė Zinkevičiūtė. Sveikiname Gintarę!

Vėliau rinkome studentų atstovus į fakultete veikiančias komisijas, komitetus bei kitus valdymo

organus. Rinkimų metu netrūko diskusijų ir klausimų būsimiems atstovams, o norinčių išsikelti į tam

tikras pozicijas buvo daugiau nei tikėtasi. Ateinančių metų studentų atstovų sąrašas.

♦♦♦

27

BIBLIOTEKOS INFORMACIJA

Centrinė biblioteka

Skaitykla Darbo laikas vasaros

atostogų metu I–V

Baltoji salė 9–17

Istorijos šaltinių skaitykla 9–17

Česlavo Milošo skaitykla 9–17

Filosofijos skaitykla –

Filologijos skaitykla 9–17

Humanistikos informacijos centras (HIC):

Žurnalistikos ir medijų skaitykla, Žurnalų

skaitykla, B1 ir B2 auditorijos

9–17*

Laikraščių skaitykla –

Lituanistikos skaitykla 9–17

Orientalistikos skaitykla –

Profesorių skaitykla 9–17

Retų spaudinių skaitykla 9–17

Rankraščių skaitykla 9–17

Grafikos kabinetas I–IV: 9–17

V:9–15.45

*vasaros atostogų metu Žurnalistikos ir medijų skaitykla nedirba.

Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC)

MKIC darbo valandos: 24/7. Darbo valandomis yra atviros visos

skaityklos, tačiau Vadovėlių fondas atviras kasdien 9-18 val., o

bibliotekininkai skaityklose dirba darbo dienomis 9-18 val.

Pagrindiniame Informacijos stale paslaugos teikiamos darbo

dienomis nuo 9 iki 21 val. ir šeštadieniais bei sekmadieniais nuo

10 iki 18 val. Likusiu MKIC darbo laiku – savitarna.

Nuo 21 iki 9 val. į MKIC įeinama tik su bibliotekos vartotojo pažymėjimu (VU darbuotojo ir

studento pažymėjimas arba bibliotekos vartotojo pažymėjimas) nuskaičius jo brūkšninį kodą

skeneriu, esančiu prie įėjimo durų.

Valstybinių švenčių dienomis MKIC nedirba. Valstybinės šventės išvakarėse darbą baigia 21 val.

Kitą dieną po valstybinės šventės darbą pradeda atitinkamai 9 val. darbo dienomis ir 10 val.

šeštadieniais bei sekmadieniais.

♦♦♦

Informacinį biuletenį paruošė fakulteto vyr. specialistė Olga Suprun

El. paštas: olga.suprun@fsf.vu.lt

Tel.: +370 5 2667618