METINIS PRANEŠIMAS 2014 -...

METINIS PRANEŠIMAS

2014

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentasdėkoja visoms valstybės institucijoms, įstaigoms ir visuomeninėms organizacijoms,

bendradarbiavusioms rengiant leidinį „Metinis pranešimas 2014“

Metinį pranešimą parengėNarkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

© Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. 2014

Maketavo Daiva Šepetauskaitėwww.kopija.ltISSN 1822-1181

3

TURINYS

1. NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS POLITIKA .............................6

1.1. Pagrindiniai Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys narkotikų,

tabako ir alkoholio kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką, priimti 2013–2014 metais ...............................6

1.2. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos formavimas,

koordinavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje ............................................................................................................................... 11

2. PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PIRMINĖ PREVENCIJA ................................................................................. 18

2.1. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo aplinkos prevencijos strategijų taikymas ugdymo įstaigose.................... 18

2.2. Bendroji psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ................................................................................................. 21

2.3. Atrankinė ir tikslinė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ........................................................................... 31

2.4. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonės ir kampanijos, vykdytos pasitelkiant

visuomenės informavimo priemones ........................................................................................................................................ 35

3. PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS ................................................................................................... 39

3.1. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje ................................................................................................ 40

3.2. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp kitų asmenų grupių .................................................................. 44

4. ASMENŲ, TURINČIŲ PRIKLAUSOMYBĘ NUO PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO,

SVEIKATOS PRIEŽIŪRA. NARKOMANIJOS EPIDEMIOLOGIJA ................................................................................................ 55

4.1. Priklausomybių ligų gydymo sistema, gydymo standartai ir metodikos Lietuvoje ................................................... 55

4.2. Pakaitinis gydymas Lietuvoje ......................................................................................................................................................... 58

4.3. Sergamumas ir ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimų dėl narkotinių ir psichotropinių

medžiagų vartojimo ligomis .......................................................................................................................................................... 61

5. UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ, APSINUODIJIMŲ, SVEIKATOS SUTRIKIMŲ IR MIRTINGUMO, SUSIJUSIŲ SU NARKOTINIŲ

IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ, ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMU, RODIKLIAI. UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ,

SVEIKATOS SUTRIKIMŲ, APSINUODIJIMŲ IR MIRTINGUMO PREVENCIJA ....................................................................... 68

5.1. Sergamumas virusiniais hepatitais (VHB, VHC) ....................................................................................................................... 68

5.2. Sergamumas ŽIV / AIDS ................................................................................................................................................................... 69

5.3. Sergamumas kitomis lytiškai plintančiomis ligomis ir tuberkulioze ............................................................................... 72

5.4. Sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos, mažinančios užkrečiamųjų ligų plitimą ir rizikingą

elgesį tarp socialinės rizikos grupės asmenų, neteisėtai vartojančių švirkščiamąsias narkotines ir

psichotropines medžiagas .............................................................................................................................................................. 75

5.5. Sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos, priemonės, skirtos mirčių ir apsinuodijimų

narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis prevencijai ............................................................................................. 77

5.6. Apsinuodijimai alkoholiu, narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ................................................................ 82

5.7. Mirtys, susijusios su alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu ..................................... 83

6. ASMENŲ, PRIKLAUSOMŲ NUO PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ, PSICHOLOGINĖ IR SOCIALINĖ

REABILITACIJA, SOCIALINĖ INTEGRACIJA, SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS .................................................. 93

6.1. Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė atskirtis ................................................................... 93

6.2. Socialinės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės: asmenų, priklausomų nuo

psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija ir socialinės atskirties mažinimas .................................................. 95

4

7. NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ BEI JŲ PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ)

APYVARTA IR KONTROLĖ ...............................................................................................................................................................101

7.1. Teisinis narkotinių ir psichotropinių medžiagų reguliavimas ir jų teisėta apyvarta .................................................101

7.2. Teisinis narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) reguliavimas,

jų teisėta apyvarta: prevencija ir kontrolė ..............................................................................................................................105

8. NETEISĖTOS NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ BEI JŲ

PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ) APYVARTOS KONTROLĖ ...........................................................................................................115

8.1. Neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos

situacija Lietuvoje.............................................................................................................................................................................115

8.2. Asmenys, įtariami (kaltinami) nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu

narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymu ...........................................................................................117

8.3. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, išimtos iš neteisėtos apyvartos ..................................................................118

8.4. Lietuvos piliečių nusikalstama veikla, susijusi su neteisėta narkotinių ir psichotropinių

medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvarta užsienyje ............................................................................................122

8.5. Nusikalstama veikla, susijusi su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu .............................125

8.6. Teisminio nagrinėjimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis

medžiagomis bei jų pirmtakais (prekursoriais), analizė .....................................................................................................128

9. ALKOHOLIO PRODUKTŲ IR TABAKO GAMINIŲ APYVARTA IR KONTROLĖ ....................................................................130

9.1. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių apyvartos ir kontrolės reguliavimas

Lietuvos savivaldybėse ...................................................................................................................................................................130

9.2. Alkoholio produktų teisėta apyvarta ........................................................................................................................................142

9.3. Alkoholio produktų licencijavimas, pažeidimų kontrolė ir prevencija ..........................................................................146

9.4. Tabako gaminių licencijavimas, pažeidimų kontrolė ir prevencija .................................................................................157

9.5. Neteisėtos alkoholio ir tabako apyvartos situacija Lietuvoje ...........................................................................................162

10. PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE PROBLEMA ...........................................166

10.1. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas laisvės atėmimo vietose.................................................................166

10.2. Prevencija, gydymas, reabilitacija ir socialinė integracija laisvės atėmimo vietose .................................................168

10.3. Neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta laisvės atėmimo vietose .............................................172

10.4. Probacijos sistema Lietuvoje, asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, socialinė integracija ..........................172

1NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS IR

NARKOMANIJOS PREVENCIJOS POLITIKA

6

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

1. NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS POLITIKA

1.1. Pagrindiniai Europos Sąjungos ir Lietu-vos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir nar-komanijos prevencijos politiką, priimti 2013–2014 metais

Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respu-blikos Seimo nutarimai

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymu (Žin., 2013, Nr. 46-2254), siekiant mažinti alkoholio prieina-mumą ir nesaikingą jo vartojimą, nustatytas draudi-mas parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėri-mus, išpilstytus į didesnę negu vieno litro tarą, išsky-rus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, kerami-nę, medinę ar metalinę tarą, mažmeninės prekybos vietose, taip pat alaus, fermentuotų gėrimų, alkoho-linių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai iš-pilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.

2013 m. gegužės 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymas (Žin., 2013, Nr. 61-3025), kuris nustato veiklos, susiju-sios su pluoštinių kanapių auginimu, priežiūros ir veiklos, susijusios su pluoštinių kanapių produktų įvežimu iš trečiųjų šalių, priežiūros ir licencijavimo tvarką Lietuvos Respublikoje. Šis įstatymas įsiga-liojo 2014 m. sausio 1 d. Su šiuo įstatymu susijęs ir Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropi-nių medžiagų kontrolės įstatymo 1 straipsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2013, Nr. 61-3024), kuriuo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo reikalavimai narkotinių ir psi-chotropinių medžiagų, kai jos vartojamos sveikatos priežiūros, veterinarijos bei mokslo tikslams, teisėtai apyvartai ir apyvartos kontrolei pagal tarptautinių susitarimų reikalavimus netaikomi Lietuvos Respu-blikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuoja-moms pluoštinėms kanapėms.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 107-2, 237, 241-3 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 107-5 straips-niu įstatymu (Žin., 2013, Nr. 62-3061) griežtinama atsakomybė už neteisėtą opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimą, numatant, kad tokie tei-sės pažeidimai užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 500 Lt. Taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodeksas papildomas nauju 1075 straipsniu, kuriuo reglamen-tuojama atsakomybė už pluoštinių kanapių augini-mo, importo, tiekimo rinkai, sandėliavimo tvarkos pažeidimus, kurie užtraukia įspėjimą arba baudą iki 300 litų. Pakeitimas įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymu (Žin., 2013, Nr. 76-3846) toliau palaipsniui įgyvendinamos Direktyvos 2011/64/ES nuostatos, pagal kurias Lietu-va turi iki 2017 m. gruodžio 31 d. didinti akcizų tarifą cigaretėms, kad jis pasiektų Europos Sąjungos acquis nustatytą minimalų akcizų tarifą cigaretėms. Įsta-tymu didinami akcizų tarifai cigarams ir cigarilėms, alui, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tar-piniams produktams ir etilo alkoholiui.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontro-lės įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymu (Žin., 2013, Nr. 79-3989) reglamentuojami alkoholio kontrolės priemonių planavimo principai. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos, Vyriausybės ir kitos įstaigos, kurioms teisės aktuose pavesta rengti strateginio planavimo dokumentus, siekdamos įgyvendinti Lietuvos Respublikos alko-holio kontrolės įstatymo tikslus (mažinti bendrąjį al-koholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilna-mečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti įstatyme reglamen-tuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio su-bjektams teisinius pagrindus), alkoholio kontrolės priemones turi numatyti savo strateginio planavimo dokumentuose. Savivaldybių institucijos, siekdamos įgyvendinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo tikslus, alkoholio kontrolės priemones nu-mato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savi-valdybės strateginiame veiklos planuose.

7

1

NA

RK

OT

IKŲ

, TA

BA

KO

IR

ALK

OH

OLI

O K

ON

TR

OLĖ

S I

R N

AR

KO

MA

NIJ

OS

PR

EV

EN

CIJ

OS

PO

LIT

IKA

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įsta-tymo III skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 24 straipsnio pakeitimo įstatymu (Žin., 2013, Nr. 79-3990) nustatyti tabako kontrolės priemonių planavimo principai, t. y. Lietuvos Respublikos Vy-riausybė, ministerijos, Vyriausybės ir kitos įstaigos, kurioms teisės aktuose pavesta rengti strateginio planavimo dokumentus, siekdamos įgyvendinti Lie-tuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo tiks-lus (mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsira-dusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui), tabako kontrolės priemones numato savo strateginio planavimo dokumentuose. Savivaldybių institucijos, siekdamos įgyvendinti Lietuvos Res-publikos tabako kontrolės įstatymo tikslus, tabako kontrolės priemones numato savivaldybės strate-giniame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 2013, Nr. 120-6049) numatyti papildomi apri-bojimai energinių gėrimų reklamai. Uždrausta rekla-muoti energinius gėrimus ne tik ugdymo įstaigose, kurias lanko jaunesni kaip 18 metų asmenys, bet ir koncertų, sporto ir kitų renginių, skirtų jaunesniems kaip 18 metų asmenims, vietose ir jų reklamoje, te-atro spektaklių, kino filmų, skirtų jaunesniems kaip 18 metų asmenims, demonstravimo vietose ir jų reklamoje, visuomenės informavimo priemonėse, skirtose jaunesniems kaip 18 metų asmenims, ir jų reklamoje. Taip pat nustatyta, kad energinių gėrimų reklamoje privalo būti užrašas „nevartoti su alkoho-liniais gėrimais“.

Lietuvos Respublikos administracinių tei-sės pažeidimų kodekso papildymo 42-5, 42-6 straipsniais, 26, 43-11, 52-2, 124-1, 129, 130-2, 189-16, 222, 224, 239, 239-4, 241-1, 259-1, 260-2, 269, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 2013, Nr. 132-6733) griežtinama administracinė atsakomybė tiems vairuotojams, kurie vairuoja transporto priemones, būdami ne-blaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat už vengimą patikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, kar-tu su bauda numatant galimybę skirti ir transporto priemonės konfiskavimą.

Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruo-džio 19 d. nutarimu Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių vals-

tybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 140-7094) pa-tvirtintas Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo planas, į kurį įtraukta Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programa, kurią numatyta įgyvendinti 2015–2025 metais.

Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. gruo-džio 23 d. priėmė nutarimą Nr. XII-745 „Dėl Vals-tybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 140-7095). Vienas iš patvirtintos Strategijos tikslų yra, užtikrinant švie-timo prieinamumą ir lygias galimybes, maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo aprėptį, suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui palankiausias galimybes atskleisti individualius gebėjimus ir ten-kinti specialiuosius ugdymosi ir studijų poreikius, teikti veiksmingą pedagoginę ir psichologinę pagal-bą mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų. Šiam tikslui pasiekti numatytos veiklos kryptys (už-daviniai) – mokyklose diegti sisteminius pokyčius, lemiančius patyčių, prekybos žmonėmis ir smurto, alkoholio ir tabako vartojimo mažinimą, kad būtų už-tikrinamas mokyklos bendruomenės psichologinis saugumas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimaiLietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m.

sausio 9 d. nutarimu Nr. 12 „Dėl Lietuvos Respu-blikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutari-mo Nr. 74 „Dėl Tabako gaminių gamintojų ir (ar) importuotojų ataskaitų apie tabako gaminių, skirtų parduoti Lietuvos Respublikoje, sudeda-mąsias dalis pateikimo tvarkos aprašo patvir-tinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2013, Nr. 4-111). Narko-tikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas įgaliojamas rinkti tabako gaminių gamintojų ir (ar) importuotojų ataskaitas apie tabako gaminių, skir-tų parduoti Lietuvos Respublikoje, sudedamąsias dalis, teikti ataskaitas Europos Komisijai, skelbti in-formaciją apie tabako gaminių sudedamąsias dalis ir jų toksinį poveikį visuomenės informavimo prie-monėse teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 metų veiklos pri-oritetų“ (Žin., 2013, Nr. 40-1949) patvirtintos Lie-tuvos Respublikos Vyriausybės veiklos 2014 metais prioritetinės kryptys. Siekiant pažaboti kontraban-dą ir šešėlinį verslą ekonomikoje (kaip viena iš prio-

8

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

ritetinių krypčių) numatyta prisijungti prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pa-grindų konvencijos protokolo dėl nelegalios preky-bos tabako gaminiais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respu-blikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirti-nimo“ (Žin., 2013, Nr. 29-1406) numatyta, kad įgy-vendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 programą bei siekiant skatinti sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, aplinkos sveikatinimą ir visuome-nės sveikatos stebėsenos gerinimą, mažinti tabako, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą, taip pat sužalojimų, apsinuodijimų ir tam tikro išorinio po-veikio padarinių skaičių, bus parengtas Visuomenės sveikatos plėtros programos projektas. Taip pat su-planuota parengti Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinį planą ir numatyti šio plano priemonėms tikslinius asigna-vimus iš valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl Lietuvos Res-publikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nuta-rimo Nr. 1305 „Dėl Sveikatingumo metų visuo-menės sveikatos stiprinimo priemonių plano patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2013, Nr. 62-3079) Sveikatingumo metų visuomenės sveikatos stipri-nimo priemonių planas papildomas naujomis prie-monėmis, gerinančiomis visuomenės raštingumą sveikos gyvensenos srityje – suplanuota organizuo-ti socialinę informacinę kampaniją, skirtą formuoti neigiamam visuomenės požiūriui į neteisėtą narko-tinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, pareng-ti ir išplatinti informacinei medžiagai apie ramina-mųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo nepaskyrus gydytojui žalą sveikatai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 931 „Dėl Lietuvos Respu-blikos Vyriausybės 2014 metų veiklos priorite-tų“ (Žin., 2013, Nr. 110-5442) patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos 2014 metais prio-ritetinės kryptys, iš kurių viena yra Lietuvos gyven-tojų sveikos gyvensenos skatinimas. Siekiant veiks-mingai mažinti tabako ir alkoholio pasiūlą ir paklau-są, numatyta valstybės ir savivaldybių institucijoms parengti rekomendacijas mokslo įrodymais pagrįs-tų intervencijų klausimais.

Kiti Lietuvos Respublikos teisės aktaiNarkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės

departamento direktoriaus 2013 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. T1-126 „Dėl Subjekto deklara-cijos dėl atitikties pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekurso-rių) ir Antros ir (arba) trečios kategorijos narko-tinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (pre-kursorių) saugojimo ir laikymo reikalavimams formų patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 43-2170) pa-tvirtintos ūkio subjekto deklaracijos dėl atitikties pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) ir antros ir (arba) trečios kategorijos narkotinių ir psichotropinių me-džiagų pirmtakų (prekursorių) saugojimo ir laikymo reikalavimams formos. Ūkio subjektai, kurių veikla susijusi su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), teikdami šias nustatytos formos deklaracijas, patvirtina, kad laikosi narkoti-nių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekurso-rių) saugojimo ir laikymo reikalavimų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-601 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2013, Nr. 64-3185) papildžius fenetilamino, piperazino, pirovalerono, sintetinių kanabinoidų ir triptamino darinių grupių apibrėžimus konkrečiais cheminės struktūros pa-keitimais (radikalais) į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus įtrauktos naujos 59 cheminės medžiagos. Taip pat siekiant suvienodinti darinių grupių apibrėžimus ir praplėsti minėtų darinių gru-pių apibrėžimus, kad į jas patektų kuo daugiau gali-mų narkotinių ar psichotropinių medžiagų junginių, atitinkamai įtraukta šių minėtų darinių druskos, ete-riai, esteriai arba amidai, kai tokie galimi.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės de-partamento direktoriaus 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. T1-186 „Dėl Narkotinių ir psicho-tropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) apy-vartos metinės ataskaitos formos patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 65-3286) patvirtinta Narkotinių ir psi-chotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) apy-vartos metinės ataskaitos forma, pagal kurią ūkio subjektai teiks informaciją apie narkotinių ir psicho-tropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) apyvartą.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 „Dėl Lietuvos

9

1

NA

RK

OT

IKŲ

, TA

BA

KO

IR

ALK

OH

OLI

O K

ON

TR

OLĖ

S I

R N

AR

KO

MA

NIJ

OS

PR

EV

EN

CIJ

OS

PO

LIT

IKA

Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl Fiziniams asme-nims taikomų alkoholio produktų ir tabako ga-minių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respubli-kos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeiti-mo“ (Žin., 2013, Nr. 92-4590) sumažintas galimų įvežti ir laikyti Lietuvos Respublikos teritorijoje cigarečių pakelių kiekis vienam fiziniam asmeniui nuo 20 iki 10 pakelių.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-867 „Dėl Pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir tieki-mo rinkai kontrolės tvarkos aprašo patvirtini-mo“ (Žin., 2013, Nr. 135-6907) patvirtintas Pluoš-tinių kanapių auginimo priežiūros ir tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašas nustato pluoštinių kana-pių, kurių augaluose tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis ne didesnis kaip 0,2 procento, auginimo ir tiekimo rinkai kontrolės reikalavimus. Aprašas ne-taikomas pluoštinių kanapių gaminiams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1254 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžia-gų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Teisės aktų registras, 2013, Nr. 2013-00262 ) nustatoma, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. narkotine medžiaga lai-komos kanapių (cannabis plant) antžeminės dalys, išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes ir jų sertifikuotas sėklas. Taip pat nustatoma išimtis kanapių sėklų aliejui, kuris nelaikomas narkotine medžiaga.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos mi-nistro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1253 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustaty-mo rekomendacijų“ pakeitimo“ (Teisės aktų regis-tras, 2013, Nr. 2013-00261) nustatoma, kad bet koks psilocybe genties grybų sporų, grybienos kiekis bus laikomas nedideliu kiekiu. Taip pat atliekami redakci-nio pobūdžio pakeitimai, susiję su Narkotinių ir psi-chotropinių medžiagų sąrašų pakeitimu, nustatant, kad narkotine medžiaga laikomos kanapių antžemi-nės dalys, išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines ka-napes ir jų sertifikuotas sėklas.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio minis-tro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-908 „Dėl Pluoštinių kanapių produktų importo li-cencijų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Teisės aktų registras, 2014, Nr. 2014-00342 ) patvirtintos Pluoštinių kanapių produktų importo licencijų išda-vimo taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų pluoštinių kanapių produktų importo li-cencijų išdavimo, licencijų patikslinimo, įspėjimo apie galiojimo sustabdymą, jų galiojimo sustabdy-mo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką, patvirtintojo importuotojo sta-tuso suteikimo ir patvirtinamojo dokumento išdavi-mo tvarką, reikalavimus licencijų turėtojui, licencijų turėtojų atsakomybę.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio minis-tro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 6D-914 „Dėl Tetrahidrokanabinolio kiekio nustatymo, tiriant pluoštinių kanapių mėginius, metodikos patvirtinimo“ (Teisės aktų registras, 2014, Nr. 2014-00054 ) patvirtintos metodikos tikslas – nustatyti tvarką, kuri užtikrintų tinkamą kanapių ėminių ėmi-mą ir mėginių tyrimą, siekiant nustatyti THC kiekį. Nustatytosios reikšmės turi rodyti lauko, iš kurio pa-imtų ėminių sudarytas mėginys, vidutinį THC kiekį.

Europos Sąjungos teisės aktai ir dokumentai2014 m. vasario 17 d. Taryba priėmė sprendimą

patvirtinti Europos Sąjungos ir Rusijos Federaci-jos susitarimą dėl narkotinių medžiagų pirmta-kų (prekursorių) (2014/318/ES) (OL L 165, 2014, p. 7). Šiuo Susitarimu nustatomos priemonės, kurio-mis stiprinamas Šalių bendradarbiavimas siekiant neleisti nukreipti pirmtakų iš teisėtos prekybos į neteisėtą, nedarant poveikio teisėtai šių pirmtakų apyvartai.

2013 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimu Nr. 2013/129/ES dėl 4-metilamfetamino kontrolės priemonių (OL 2013 L 72, p. 11) visoje Europos Są-jungoje pradėtos taikyti kontrolės priemonės nau-jai psichoaktyviajai medžiagai 4-metilamfetaminui ir valstybės narės įpareigotos vadovaujantis savo nacionaliniais įstatymais imtis reikiamų priemonių, kad šiai medžiagai būtų pradėtos taikyti kontrolės priemonės ir baudžiamosios sankcijos.

2013 m. birželio 6–7 d. patvirtintame ES nar-kotikų veiksmų plane (2013–2016 m.) (9963/13) nustatyti veiksmai, kurie bus įgyvendinami siekiant ES kovos su narkotikais strategijos (2013–2020 m.)

10

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

tikslų. Išskiriamos pagrindinės veiksmų plano kryp-tys: paklausos ir pasiūlos mažinimas; koordinavi-mas; tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo veiksmai; tyrimai, stebėsena ir įvertinimas, taip pat nurodomi terminai, atsakingos šalys, rodikliai ir duomenų rinkimo / vertinimo mechanizmai.

2013 m. spalio 7 d. Tarybos įgyvendini-mo sprendimu Nr. 2013/496/ES dėl kontrolės priemonių taikymo 5-(2-aminopropil) indolui (OL L 272, 2013, p. 44) visoje Europos Sąjungoje pradedamos taikyti kontrolės priemonės naujai psi-choaktyviajai medžiagai 5-(2-aminopropil)indolui ir ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 13 d. valstybės narės įpareigotos vadovaujantis savo nacionaliniais įstatymais imtis reikiamų priemonių, kad šiai me-džiagai būtų pradėtos taikyti kontrolės priemonės ir baudžiamosios sankcijos.

2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1258/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), (OL L 330, 2013, p. 21) griežtinamos ūkio subjektų, kurie tiekia rinkai į oficialų 2 kategorijos sąrašą, pa-teiktą Reglamento (EB) Nr. 273/2004 I priede, įtrauk-tas medžiagas, visų pirma acto rūgšties anhidridą, arba jų turi, registracijos taisyklės, siekiant užtikrinti jo naudojimo neteisėtai narkotinių medžiagų gamybai prevenciją. Šiuo reglamentu patikslinama į oficialų sąrašą įtrauktų medžiagų apibrėžtis, įtraukiama nauja naudotojo apibrėžtis, kuri taikoma asmenims, turin-tiems prekursorių kitais nei jų pateikimo rinkai tikslais, taip pat nustatoma, kad tokie asmenys, naudodami 1 kategorijos sąraše įrašytas medžiagas, privalo gau-ti licenciją. Valstybėms narėms nustatoma galimybė diferencijuoti mokesčio už paraišką dėl licencijos ar registracijos dydį pagal įmonės dydį ir pan.

2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamen-to ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1259/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 111/2005, nustatančiu prekybos nar-kotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles, (OL L 330, 2013, p. 30) aiš-kiau apibrėžiama į oficialų sąrašą įtraukta medžia-ga. Nustatomos registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo arba panaikinimo taisyklės, kad jos atitiktų dabartines licencijos galiojimo sustabdymo arba panaikinimo taisykles. Reglamento priedas papildomas nauja 4 kategorija (vaistai ir veterinari-niai vaistai, kurių sudėtyje yra efedrino ar pseudo-

efedrino ar jų druskų), pateikiamos gairės, kokią in-formaciją galėtų pateikti operacijų vykdytojai apie neįprastus užsakymus ar sandorius, rodančius, kad į oficialų sąrašą įtrauktos medžiagos, kurias siekiama eksportuoti, importuoti ar dėl jų tarpininkauti, gali būti panaudotos neteisėtai narkotinių ar psichotro-pinių medžiagų gamybai ir pan.

2013 m. gruodžio 17 d. priimtas Europos Parla-mento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1382/2013, kuriuo nustatoma Teisingumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu (OL L 354, 2013, p. 73). Bendra-sis Programos tikslas – padėti toliau kurti Europos tei-singumo erdvę, grindžiamą tarpusavio pripažinimu ir tarpusavio pasitikėjimu, visų pirma skatinant teismų bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylo-se. Siekiant Programos bendrojo tikslo bus remiamos iniciatyvos kovos su narkotikais politikos srityje teis-minio bendradarbiavimo ir nusikaltimų prevencijos aspektais, glaudžiai susijusiais su bendruoju Progra-mos tikslu, jei jų neapima Policijos bendradarbiavi-mo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo bei tokia krizių valdymo finansinės paramos priemonė, kaip Vidaus saugumo fondo dalis, arba programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“.

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2014/40/ES dėl valsty-bių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB, (OL L 127, 2014, p. 1) nustatytos taisyklės, kuriomis regla-mentuojama tabako ir susijusių gaminių (cigaretės, sukamasis tabakas, pypkių tabakas, cigarai, cigarilės, bedūmis tabakas, elektroninės cigaretės ir augaliniai rūkomi gaminiai) gamyba, pateikimas ir pardavimas. Direktyva draudžiamos būdingo kvapo ir skonio cigaretės bei sukamasis tabakas, reikalaujama, kad tabako sektorius pateiktų išsamias tabako gami-niuose, visų pirma cigaretėse ir sukamajame tabake, naudojamų sudedamųjų medžiagų ataskaitas valstybėms narėms, reikalaujama, kad ant tabako ir susijusių gaminių pakuočių būtų įspėjimai apie pavojų sveikatai, nustatomas minimalus įspėjimų dydis ir pašalinamos mažos tam tikrų tabako gami-nių pakuotės, draudžiami visi tabako gaminių rekla-mos ir klaidinantys elementai, įvedama ES masto sekimo ir stebėjimo sistema, valstybėms narėms leidžiama drausti prekybą tabako ir susijusiais gaminiais internetu, nustatomi plataus vartojimo elektroninių cigarečių saugos ir kokybės reikalavi-

11

1

NA

RK

OT

IKŲ

, TA

BA

KO

IR

ALK

OH

OLI

O K

ON

TR

OLĖ

S I

R N

AR

KO

MA

NIJ

OS

PR

EV

EN

CIJ

OS

PO

LIT

IKA

mai, gamintojai įpareigojami pranešti apie naujus tabako gaminius prieš juos pateikiant ES rinkai.

1.2. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos formavi-mas, koordinavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo1 (Žin., 1997, Nr. 2-16) nuostatose įtvirtinta, kad ryžtinga ir veiksminga kova su nusi-kalstamumu, ypač su organizuotu nusikalstamumu, šešėliniu verslu, korupcija ir narkomanija yra svarbi Lietuvos Respublikos viešojo saugumo politikos kryptis, o priklausomybės ligų (narkomanijos, alko-holizmo, toksikomanijos ir kt.) prevencija yra įvardi-jama tarp svarbių sveikatos politikos krypčių.

Nacionalinio saugumo strategijoje2, patvirtinto-je Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (Žin., 2002, Nr. 56-2233; 2012, Nr. 76-3945), kaip vienas iš išorės rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių, galinčių turėti didelę įtaką nacionaliniam saugumui, įvardijamas „tarptautinis organizuotas nu-sikalstamumas ir kiti tarpvalstybiniai nusikaltimai – prekyba žmonėmis, kontrabanda, neteisėta prekyba narkotikais, ginklais, dvigubos paskirties prekėmis, pinigų plovimas, nelegali migracija, nusikaltimai ki-bernetinėje erdvėje ir kitos nusikalstamos veikos“ (11.8 punktas), o iš vidaus rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių, turinčių didelę įtaką nacionaliniam sau-gumui, nurodomas „visuomenės sveikatos būklės blogėjimas – pavojingų ligų (tarp jų ir AIDS), alkoho-lizmo, toksikomanijos, narkomanijos plitimas“ (13.7 punktas). Nustatant vidaus saugumo užtikrinimo po-litikos srities įgyvendinimo prioritetus ir uždavinius, palaikant ir stiprinant viešąjį saugumą užsibrėžiama didelį dėmesį skirti neteisėtos narkotikų ir ginklų apyvartos, pinigų plovimo, kontrabandos kontro-lei, nusikalstamų grupuočių ekonominio pagrindo naikinimui, prisidedant prie kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, plėtoti bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis ir ki-tomis valstybėmis, stiprinti išorinių ES sienų apsau-gą (16.4.2 punktas), o užtikrinant socialinį saugumą ir sveikatos apsaugą – vykdyti priklausomybės ligų 1 Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstaty-

mas. URL: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdo-c_l?p_id=442449

2 Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. XI-2131 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“. URL: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=428981&p_query=&p_tr2=2

(priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir psicho-tropinių medžiagų) prevenciją“ (16.9.4 punktas).

Lietuvoje 2013 m. įgyvendinama narkomani-jos prevencijos ir narkotikų kontrolės politika buvo derinama su šalies ir tarptautiniais strateginiais do-kumentais ir programomis. Įgyvendinant Lietuvos narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką, taip pat atsižvelgiama į 2012 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos Taryboje patvirtintą Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategijos (2013–2020 m.) nuostatas ir į 2013 m. liepos 29 d. patvirtin-tas 2013–2016 m. ES kovos su narkotikais veiksmų plane numatytas priemones.

Lietuvoje pagrindinės veiklos kryptys narko-manijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje nustatomos įvertinus ir išanalizavus palankius ir nepalankius veiksnius, galinčius turėti įtakos narko-manijos prevencijos ir narkotikų kontrolės politikai įgyvendinti, analizuojant Lietuvoje atliekamų psi-choaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp įvairių gyventojų grupių tyrimų duomenis, kitus šalies statistinius rodiklius, tokius kaip gyventojų mobilumo ir migracijos, užimtumo ir darbo rinkos, sveikatos ir socialinės apsaugos, nusikalstamumo, taip pat vertinant išorinius veiksnius.

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“,

patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. ge-gužės 15 d. nutarimu Nr. XI-20153, nustato Lietuvos valstybės viziją, raidos prioritetus ir jų įgyvendini-mo kryptis iki 2030 metų, kurioje kaip vienas iš pri-oritetų įvardijamas: „Ugdyti sveiką gyvenseną kaip svarbią veiklios visuomenės prielaidą. Telkti visuo-menės ir valdžios institucijų pastangas stiprinti vi-suomenės sveikatą: įgyvendinti alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo prevencijos priemones, didinti visuomenės supratimą apie sveikos gyvensenos naudą.“ (5.9.1 punktas.)

Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos ir jų įgyvendinimo tarpinstitu-ciniai veiklos planai

Lietuvos valstybės politikos prioritetai ir kryptys narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir narkoma-nijos prevencijos srityse yra nustatomi Nacionalinėje

3 Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“. URL: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=425517&p_query=&p_tr2=2

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=428981&p_query=&p_tr2=2




12

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos pro-gramoje. Iki 2010 m. buvo įgyvendintos 2 programos:

1. Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkoma-nijos prevencijos 1999–2003 metų programa, pa-tvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 970 (Žin., 1999, Nr. 76-2291)4.

2. Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narko-manijos prevencijos 2004–2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110 (Žin., 2004, Nr. 58-2041)5.

Nuo 2010 m. pagrindinės veiklos kryptys nar-komanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje suformuluotos Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų pro-gramoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. XI-1078 (Žin., 2010, Nr. 132-6720)6, (toliau – Programa).

Programoje išdėstyti valstybės politikos tikslai, prioritetai ir uždaviniai, susiję su narkotikų kontrole ir narkomanijos prevencija.

Programos tikslas – stabdyti ir mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirm-takų (prekursorių) pasiūlą ir paklausą, narkomanijos plitimą, stiprinant asmens ir visuomenės švietimą, sveikatą ir saugumą.

Programos uždaviniai:1. Mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių

medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) pasiūlą stipri-nant šių medžiagų apyvartos kontrolę;

2. Stabdyti ir mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir jų paklausą ugdant neigiamą požiūrį į narkotines ir psichotro-pines medžiagas tarp vaikų ir jaunimo, šeimose, bendruomenėse ir visuomenėje, diegiant žmogaus gyvenimo reikšmės, vertybinių nuostatų ir sveikos gyvensenos sampratą;

3. Užtikrinti ir stiprinti tarpinstitucinį ir tarptau-tinį bendradarbiavimą ir koordinavimą narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse;

4 Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų programa. URL: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=85890&p_query=&p_tr2=2

5 Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programa. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dok-paieska.showdoc_l?p_id=231163&p_query=&p_tr2=2

6 Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programa. URL: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=423144

4. Atlikti neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jo padarinių, pasiūlos ir pa-klausos mažinimo priemonių stebėseną bei vertini-mą ir plėtoti mokslinius tyrimus.

Programos įgyvendinimo parlamentinę kon-trolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimas, o įgyven-dinimą organizuoja ir koordinuoja Lietuvos Respu-blikos Vyriausybė. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas koordinuoja Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą ir kiekvienais metais iki kovo 1 dienos parengia Programos įgy-vendinimo priemonių vykdymo ataskaitą ir ją patei-kia Lietuvos Respublikos Vyriausybei, suinteresuo-toms valstybės institucijoms ir įstaigoms, asociaci-joms, pristato visuomenei, nurodydamas vykdomų priemonių veiksmingumą.

Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narko-manijos prevencijos 2010–2016 metų programa 2011, 2012 ir 2013 m. buvo vykdoma įgyvendinant 2011 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvir-tinto, o 2012 ir 2013 m. atnaujinto Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programos įgyvendinimo tar-pinstitucinio veiklos plano (toliau – Tarpinstitucinis veiklos planas) priemones. 2013 m. įgyvendintos Tarpinstitucinio veiklos plano priemonės ir rodikliai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 11407.

Tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimą koordinuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontro-lės departamentas. Tarpinstituciniame veiklos pla-ne numatytų priemonių įgyvendinimo 2011, 2012 ir 2013 m. rezultatai pateikiami Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011, 2012 ir 2013 m. veiklos ataskaitose8,9,10.

Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 m. pro-gramoje, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas prita-

7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nuta-rimas Nr. 1140 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl Nacionalinės narkotikų kon-trolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programos įgyvendinimo 2011-2013 metų tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ pakeitimo“. URL: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=433284&p_tr2=2

8 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. veiklos ataskaita. URL: http://www.ntakd.lt/images/kiti/doku-mentai/2012-veiklos-ataskaita.pdf







http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=423144

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=423144

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=433284&p_tr2=2


http://www.ntakd.lt/images/kiti/dokumentai/2012-veiklos-ataskaita.pdf






13

1

NA

RK

OT

IKŲ

, TA

BA

KO

IR

ALK

OH

OLI

O K

ON

TR

OLĖ

S I

R N

AR

KO

MA

NIJ

OS

PR

EV

EN

CIJ

OS

PO

LIT

IKA

rė 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 (Žin., 2012, Nr. 149-7630), yra šios nuostatos, susijusios su narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos sritimi:

147 punktas: „Ginsime vaiko interesus, užtikrin-sime tinkamą jo teisių apsaugą. Rūpinsimės vaiko teisių apsauga kaip vienu svarbiausių valstybės prioritetų. Sieksime, kad nebūtų pažeidžiamos vai-ko teisės ir naudojamas smurtas prieš vaikus, kad vaikai nebūtų įtraukiami į narkomaniją, prostituciją, nedarytų nusikaltimų;

169 punktas: „Vykdysime vaikų, paauglių ir jau-nimo žalingų įpročių ir nusikalstamumo prevenciją“;

252 punktas: „Skatinsime sveikos gyvensenos principus, sveikos gyvensenos ugdymą įtrauksime į ikimokyklinių ir ugdymo įstaigų programas, remsi-me aukštųjų mokyklų iniciatyvas sveikos gyvense-nos srityje. Netaupysime sveikatos programų sąs-kaita“;

262 punktas: „Vykdysime aktyvią priklausomy-bės ligų prevenciją, valstybės ir savivaldybių lėšo-mis įgyvendindami visuomenės sveikatos gerinimo programas, kurios padėtų kovoti su žalingais įpro-čiais, ypač jaunimo. Sudarysime visas prielaidas, kad Lietuvoje sumažėtų mirčių, susijusių su alkoholio ir tabako vartojimu. Sukursime efektyvią gyventojų kvietimo profilaktiniam sveikatos patikrinimui sis-temą“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyven-dinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 29-1406) buvo patvirtintos Lietuvos Res-publikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinės priemonės, tarp kurių yra šios priemonės, susijusios su narkotinių ir psi-chotropinių medžiagų kontrole ir narkomanijos prevencija, už kurių vykdymą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija:

1. Siekiant skatinti sveiką mitybą, fizinį aktyvu-mą, aplinkos sveikatinimą ir visuomenės sveikatos stebėsenos gerinimą, mažinti tabako, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą, taip pat sužalojimų, apsinuodijimų ir tam tikro išorinio poveikio padari-nių, parengti Visuomenės sveikatos plėtros progra-mos projektą;

2. Parengti Lietuvos Respublikos narkotikų, ta-bako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinį planą ir numatyti plano priemonėms tikslinius asignavimus iš valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programaLietuvos Respublikos Seimas 2014 m. birželio

26 d. nutarimu Nr. XII-964 patvirtino Lietuvos sveika-tos 2014–2025 metų programą11, kuria nustatė vals-tybės ilgalaikius sveikatinimo veiklos tikslus ir užda-vinius, siekiamus sveikatos lygio rodiklius. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos trečiojo tikslo „Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą“ vienas iš uždavinių yra „sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių me-džiagų vartojimą ir prieinamumą bei azartinių loši-mų, kompiuterinių žaidimų ir pan. prieinamumą“.

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programo-je numatoma, kad, siekiant mažinti alkoholinių gė-rimų pasiūlą, paklausą ir vartojimą, būtina:

• užkardyti falsifikuotų alkoholinių gėrimų ga-mybą ir kontrabandą;

• ugdyti nepalankias visuomenės nuostatas dėl falsifikuotų ir kontrabandinių gėrimų;

• mažinti alkoholinių gėrimų paklausą ir vartoji-mą, taikant veiksmingas, moksliškai pagrįstas PSO rekomenduojamas priemones, apiman-čias pardavimo vietų, laiko, alkoholinių gėri-mų reklamos ribojimą;

• didinti alkoholinių gėrimų akcizą, derinant jį su realiojo darbo užmokesčio ir infliacijos ly-gio pokyčiais, siekiant, kad alkoholiniai gėri-mai taptų prabangos preke;

• didinti amžiaus cenzą pirkti ir vartoti alkoholi-nius gėrimus iki 20 metų amžiaus;

• griežtinti atsakomybę už prekybos alkoholi-niais gėrimais taisyklių, ypač draudimo par-duoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams, pažeidimus, numatyti licencijos verstis maž-menine prekyba alkoholiniais gėrimais galio-jimo panaikinimą toje prekybos vietoje, ku-rioje nustatyti pažeidimai;

• organizuoti socialines prevencines kampani-jas tikslinėms asmenų grupėms;

• pasitelkiant nevyriausybines organizacijas in-formuoti visuomenę apie alkoholio vartojimo žalą sveikatai, plėtojant informavimą ir švieti-mą sveikos gyvensenos ir sveikatos klausimais;

• diegti ankstyvosios intervencijos programas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje;

• plėtoti psichologinės, medicininės bei soci-

11 Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“. URL: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=476512&p_tr2=2



14

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

alinės reabilitacijos ir socialinės integracijos paslaugas asmenims, sergantiems priklauso-mybe nuo alkoholio;

• skatinti visišką nepakantumą vairavimui ap-svaigus nuo alkoholio;

• organizuoti pagalbą priklausomų nuo alko-holio asmenų šeimos nariams ir artimiesiems;

• nustatyti ant alkoholinių gėrimų pakuočių vienetų privalomas žymas, rekomenduojan-čias nėščioms moterims nevartoti alkoholio.

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programo-je numatoma, kad, siekiant sumažinti tabako gami-nių vartojimą, tabako pasiūlą ir paklausą, būtina:

• mažinti tabako gaminių ir jų pakaitalų priei-namumą didinant kainas, riboti jų prekybą elektroninių ryšių tinklais;

• plėsti aplinką be tabako dūmų;• tabako gaminių reguliavimo priemonėmis

reikia sustiprinti nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo rūkalų poveikio;

• diegti ankstyvąsias pažintines programas mo-kyklose, įtraukiant temas apie tabako gami-nių vartojimo daromą žalą.

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų progra-moje numatoma, kad, siekiant sumažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlą ir pa-klausą, būtina:

• mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) pasiūlą stiprinant šių medžiagų apyvartos kontrolę;

• stiprinti sveikos gyvensenos įgūdžių formavi-mą šeimoje ir mokykloje;

• skatinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos priemonių plėtrą dar-bo vietose ir bendruomenėje;

• plėtoti sveikatos priežiūros, socialines, rea-bilitacijos ir reintegracijos paslaugas asme-nims, turintiems elgesio ir psichikos sutriki-mų dėl narkotinių ir psichotropinių medžia-gų vartojimo;

• plėtoti bendradarbiavimą su pilietine visuo-mene, socialiniais partneriais, nevyriausybiniu sektoriumi, organizuojant prevencines prie-mones ir teikiant reikiamas paslaugas, ma-žinant neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą;

• stiprinti tarpžinybinį ir tarptautinį bendradar-biavimą ir koordinavimą narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse.

Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. XII-724 buvo patvirtintas ilgalai-kių valstybinių saugumo stiprinimo programų ren-gimo planas (toliau – Planas), kuriame kaip vieną iš programų numatyta parengti ir patvirtinti Valstybi-nę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir varto-jimo prevencijos programą. Plane numatoma, kad programa turi būti parengta 2014 m., įgyvendina-ma 2015–2025 m., o Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) paskirtas institucija, atsakinga už programos pro-jekto parengimą.

2014 m. Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2014 m. vasario 4 d. įsa-kymu Nr. T1-58 sudaryta tarpinstitucinė darbo gru-pė parengė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės 2015–2025 m. narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos pro-gramos patvirtinimo“ projektą (toliau – Programos projektas). Programos projekte nurodoma, kad šios programos paskirtis – nustatyti ilgalaikės valstybės politikos tikslus ir uždavinius, susijusius su narko-tinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) ir naujų psichoaktyviųjų medžiagų (toliau kartu – narkotikai), tabako ir alkoholio kon-trole ir vartojimo prevencija. Numatomas progra-mos strateginis tikslas – stiprinti Lietuvos gyventojų saugumą ir sveikatą, mažinant narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimą, pasiūlą ir paklausą. Programos projekte numatomi šie trys Programos įgyvendini-mo tikslai:

1. mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio pasiūlą;2. mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio paklausą;3. stiprinti veiklos valdymą ir koordinavimą, ste-

bėseną, tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbia-vimą, kompetencijos ugdymą narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos srityse.

Programos tikslų bus siekiama įgyvendinant 10 uždavinių, o Programos tikslams vertinti nustatyta 16 vertinimo kriterijų.

Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir al-koholizmo prevencijos komisijos veikla

Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir al-koholizmo prevencijos komisija (toliau – Komisija) – nuolatinė Lietuvos Respublikos Seimo komisija, su-daroma Seimo kadencijos laikotarpiui Lietuvos Res-publikos Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindinis ilgalaikis Komisijos tikslas – užtikrinti valstybės intere-

15

1

NA

RK

OT

IKŲ

, TA

BA

KO

IR

ALK

OH

OLI

O K

ON

TR

OLĖ

S I

R N

AR

KO

MA

NIJ

OS

PR

EV

EN

CIJ

OS

PO

LIT

IKA

sus, sudarant palankias sąlygas įgyvendinti valstybės narkomanijos, alkoholizmo ir rūkymo prevencijos bei narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės politiką. Šio tikslo Komisija siekia atsižvelgdama į esamą nar-komanijos, alkoholizmo ir rūkymo Lietuvoje padėtį, išskirdama prioritetines narkomanijos, alkoholizmo ir rūkymo prevencijos bei narkotikų, tabako ir alko-holio kontrolės kryptis ir nuosekliai įgyvendindama priemones, didinančias narkomanijos, alkoholizmo ir rūkymo prevencijos Lietuvoje veiksmingumą. Viena iš Komisijos funkcijų – formuoti ir stebėti, kaip įgy-vendinama valstybės strategija ir politika narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės bei narkomanijos, alko-holizmo ir rūkymo prevencijos srityse.

2008 m. gruodžio 2 d. sudaryta X Lietuvos Res-publikos Seimo (2008–2012 m. kadencija) Narko-manijos ir alkoholizmo prevencijos komisija 2012 m. svarstė šiuos svarbiausius klausimus, susijusius su narkotikų kontrole ir narkomanijos prevencija:

• Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkoma-nijos prevencijos 2010–2016 metų progra-mos priemonių įgyvendinimas ir finansavi-mas 2012 metais;

• Narkomanijos prevencija ir narkotikų užkar-dymas romų tabore Kirtimuose, Vilniuje;

• Teisėtos narkotinių ir psichotropinių medžia-gų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolė;

• Specialių leidimų išdavimas vaistinio prepara-to „Metadon“ importui ir eksportui ir šio vais-tinio preparato įpakavimas;

• Išorės sienos stebėjimo ir vidaus sienos kon-trolės stiprinimas, veiksmingo pasienio kon-trolės punktuose patikrinimus atliekančių valstybės institucijų bendradarbiavimo užti-krinimas, stabdant alkoholio ir tabako kontra-bandą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų patekimą;

• Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pa-siūlos ir paklausos mažinimo priemonių tai-kymas laisvės atėmimo vietose, alternatyvių bausmių atlikimo taikymas (probacija).

• Nusikaltusių nepilnamečių resocializacijos sis-temos sukūrimas;

• Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nar-kotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolė ir neteisėta apyvarta, šių medžiagų pasiūlos mažinimas;

• Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo rezultatų pristaty-mas ir aptarimas;

• Asmenų, priklausomų nuo narkotinių, psicho-tropinių ar toksinių medžiagų, psichologinės ir socialinės reabilitacijos, reintegracijos į vi-suomenę rezultatai ir finansavimas, priklau-somybės ligų reabilitacijos bendruomenių veiklos licencijavimas;

• Bendros priklausomybės ligų prevencijos, gy-dymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų sistemos sukūrimo koncepcijos projektas;

• Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjun-gos Tarybai 2013 metais aktualiausi klausi-mai / temos narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimo srityje.

Komisija organizavo 3 konferencijas: 1. 2012 m. birželio 1 d. konferencija „Ko reikia

vaiko teisėms apginti, kad vaikai turėtų prideramas asmenybės vystymosi galimybes?“

2. 2012 m. rugsėjo 12 d. 2012-09-12 konferen-cija „Mokslo pažanga – efektyviai narkotikų vartoji-mo prevencijai“.

3. 2012 m. spalio 25 d. konferencija „Psichoak-tyvių medžiagų vartojimo prevencija bendrojo ug-dymo mokyklose“.

Komisija 2012 m. organizavo susitikimus disku-sijas šiomis temomis:

• „Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo pre-vencija tarp jaunimo“;

• „Psichoaktyvių medžiagų ir alkoholio vartoji-mo prevencija vaikų globos namuose“;

• „Savivaldybių administracijų vaiko gerovės komisijų darbas, įgyvendinant Lietuvos Res-publikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiū-ros įstatymo nuostatas dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vykdymo“.

2012 m. gruodžio 4 d. buvo sudaryta XI Lietu-vos Respublikos Seimo (2012–2016 m. kadencija) Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija12 ir patvirtinta jos sudėtis, o 2012 m. gruodžio 6 d. vy-kusiame Komisijos posėdyje išrinktas šios Komisijos pirmininkas (Larisa Dmitrijeva) ir pirmininko pava-duotojas (Vincė Vaidevutė Margevičienė). Komisiją sudaro 12 Seimo narių. Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. XII-184 partvirtinti

12 Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. XII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoho-lizmo prevencijos komisijos sudarymo“. URL: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=438700&p_que-ry=&p_tr2=2




16

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Komisijos veiklos nuostatai13. 2013 m. pirmą pusmetį Komisija svarstė šiuos svarbiausius klausimus, susiju-sius su narkotikų kontrole ir narkomanijos prevencija:

• Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo ir susijusių teisės aktų projektus. Pluoštinių kanapių įstatymas14, priimtas 2013 m. gegužės 23 d. ir įsigaliosiantis nuo 2014 m. sausio 1 d., nustato veiklos, susiju-sios su pluoštinių kanapių auginimu, prie-žiūros ir veiklos, susijusios su pluoštinių kanapių produktų įvežimu iš trečiųjų šalių, priežiūros ir licencijavimo tvarką Lietuvos Respublikoje;

• Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narko-manijos prevencijos 2010–2016 metų pro-gramos įgyvendinimas 2012 ir 2013 metais;

• Lietuvos Respublikos narkotinių ir psicho-tropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendini-mas.

• 2013 m. įvykdyta priklausomybės ligų cen-trų reforma. Nuo 2013 m. 4-ių priklausomy-bės ligų centrų (Kauno, Klaipėdos, Panevė-žio ir Šiaulių) veikla finansuojama iš valsty-bės biudžeto (iki tol buvo finansuojama iš to miesto savivaldybės biudžeto);

13 Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. XII-184 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“. URL: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=441857&p_query=&p_tr2=2

14 Pluoštinių kanapių įstatymas. URL: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=449687&p_query=&p_tr2=2

• Narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos vykdymas tarp vaikų ir jaunimo;

• Narkotinių ir psichotropinių medžiagų var-tojimo paplitimas Lietuvoje, sergamumas priklausomybės ligomis, užkrečiamų ligų paplitimas ir jų prevencija tarp asmenų, var-tojančių narkotines ir psichotropines me-džiagas;

• Sveikatos priežiūros, psichologinės ir soci-alinės reabilitacijos, socialinės integracijos paslaugų teikimas asmenims, priklauso-miems nuo psichoaktyviųjų medžiagų;

• Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nar-kotinių ir psichotropinių medžiagų pirmta-kų (prekursorių) kontrolė ir neteisėta apy-varta, šių medžiagų pasiūlos mažinimas;

• Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pa-siūlos ir paklausos mažinimo priemonių tai-kymas laisvės atėmimo vietose, alternaty-vių bausmių atlikimo taikymas (probacija), nusikaltusių nepilnamečių resocializacijos sistemos kūrimas. 2

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PIRMINĖ PREVENCIJA






2PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ

VARTOJIMO PIRMINĖ PREVENCIJA

18

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

2.1. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo aplinkos prevencijos strategijų taikymas ugdy-mo įstaigose

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 punktas skelbia, kad Lietuvos Respu-blikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Vis dėlto, lyginant su kitomis ša-limis, Lietuvos mokiniai rūkyti pradeda labai anksti. Europoje vidutiniškai trečdalis (31 proc.) mokinių pirmąją cigaretę surūko būdami 13 metų amžiaus ar jaunesni, o Lietuvoje taip anksti rūkyti pradėjusių mokinių – pusė (52 proc.). Pagal šį rodiklį mus lenkia tik Estija ir Latvija1. Taip anksti pradėjus rūkyti nei-giamos šio žalingo įpročio pasekmės gali atsiliepti vaikų sveikatai dar nespėjus baigti mokyklos. Be to, tabako vartojimas gali paskatinti vartoti narkotikus. Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau vaikai pradeda rū-kyti cigaretes, tuo didesnė tikimybė ateityje vartoti kanapes, kokainą, heroiną ir kitus narkotikus2.

Mokiniai dažnai pabando rūkyti dėl to, kad mato šitaip besielgiant kitus vaikus ar suaugusiuosius, ypač mokyklos aplinkoje. Mokiniams gresia dides-nė rizika pradėti rūkyti, jei jie mato kitus mokinius, rūkančius netoli jų mokyklos, ar mato kitus jų moky-klos mokinius, rūkančius tose vietose, kuriose rūkyti draudžiama3. Todėl iniciatyvos, kurios mažina šio ža-lingo įpročio matomumą, yra skatintinos. Nemažai tyrimų patvirtina, kad tabako vartojimo apribojimai mokyklose ir jų teritorijose yra efektyvi tabako varto-

1 Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose. ESPAD – 2011.

2 Cigarettes, Alcohol, Marijuana: Gateways to Illicit Drug Use. Center on Addiction and Substance Abuse (CASA), Columbia University, 1994.

3 Leatherdale S. T., Manske S. The Relationship Between Student Smoking in the School Environment and Smoking Onset in Elementary School Students. Cancer Epidemiol Biomarkers, 2005, 14.

jimo kontrolės priemonė3,4,5,6. Uždraudus mokyklose, jų teritorijose ir renginiuose mokiniams, visiems dar-buotojams ir lankytojams rūkyti, sumažėja mokinių pasyvaus rūkymo rizika, iš kasdienio mokyklos gyve-nimo pašalinami neigiami rūkymo pavyzdžiai, kuriais mokiniai galėtų pasekti6, mokiniai rečiau pastebi šį žalingą įprotį ir jis tampa mažiau socialiai pageidau-jamas dar nerūkantiems mokiniams3.

Kuo arčiau mokyklos leidžiama rūkyti, tuo di-desnė yra mokinių pasyvaus rūkymo rizika. 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, kuri tapo Lietuvos teisinės sistemos da-limi. Ši konvencija siekia apsaugoti dabartinę ir bū-simąsias kartas nuo kenksmingų tabako vartojimo ir priverstinio kvėpavimo tabako dūmais sukeltų sveikatos, socialinių, aplinkos ir ekonominių pase-kmių. Šios konvencijos 8-asis straipsnis skelbia, kad visi žmonės turėtų būti apsaugoti nuo priverstinio kvėpavimo tabako dūmais, ir pripažįsta, kad moks-liniais tyrimais įrodyta, jog priverstinis kvėpavimas tabako dūmais yra mirties, ligų ir neįgalumo prie-žastis. Todėl būtina įgyvendinti veiksmingas prie-mones, numatančias apsaugą nuo priverstinio kvė-pavimo tabako dūmais.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-tamentas, atsižvelgdamas į tarptautinių organizaci-jų ir mokslininkų rekomendacijas, naujausių tyrimų rezultatus ir visuomenės išsakytą susirūpinimą, re-komenduoja mokykloms į mokyklos vidaus tvarkos dokumentus / taisykles bei mokymo sutartis įtraukti draudimą rūkyti tabako ir elektronines cigaretes bei jų turėti mokykloje ir jos teritorijoje. Tikslinga būtų

4 Moore L., Roberts C., Tudor-Smith C. School smoking poli-cies and smoking prevalence among adolescents: multilevel analy sis of cross-sectional data from Wales. Tob Control, 2001; 10:117–23.

5 Wakefield M. A. ir kt. Effect of restrictions on smoking at home, at school, and in public places on teenage smoking: cross sectional study. BMJ 2000; 321: 333–7.

6 Evans-Whipp T. J. ir kt. The Impact of School Tobacco Policies on Student Smoking in Washington State, United States and Victoria, Australia. Int. J. Environ. Res. Public Health 2010, 7(3), 698–710.

2. PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PIRMINĖ PREVENCIJA

http://cebp.aacrjournals.org/search?author1=Scott+T.+Leatherdale&sortspec=date&submit=Submit

http://cebp.aacrjournals.org/search?author1=Steve+Manske&sortspec=date&submit=Submit

19

NA

RK

OT

IKŲ

, TA

BA

KO

IR

ALK

OH

OLI

O K

ON

TR

OLĖ

S I

R N

AR

KO

MA

NIJ

OS

PR

EV

EN

CIJ

OS

PO

LIT

IKA

2

informuoti ir mokinių tėvus apie tai, kad ne tik ta-bako, bet ir elektroninių cigarečių rūkymas kelia pa-vojų sveikatai, gali sukelti priklausomybę. Naujausių tyrimų duomenimis, elektroninių cigarečių vartoji-mas gali padidinti vaikų tabako cigarečių rūkymo tikimybę. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas yra parengęs ir visuomenei skirtos interneto svetainės rubrikoje „Tėvams“ įdėjęs infor-macinę medžiagą tėvams apie elektronines cigare-tes: http://www.ntakd.lt/files/informacine_medze-ga/2014/ecigaretes_tevams.pdf.

Siekdamas užtikrinti saugią ir sveiką aplinką mokyklos bendruomenei ir sudaryti tinkamas są-lygas vaiko gerovei, 2004 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras patvirtino įsakymą Nr. ISAK-1462 „Dėl teisės pažeidimų, mo-kyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių me-džiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamu-mo prevencijos“. Šio įstatymo 1.1.9 punktas nustato, kad mokyklų vadovai „sustiprina Tabako kontrolės įstatymo, Alkoholio kontrolės įstatymo, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo lai-kymąsi mokyklose, kad mokiniai, pedagogai ir kiti asmenys nevartotų ir neplatintų tabako, alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų“.

Siekiant išsiaiškinti, kokios aplinkos prevencijos strategijos ir kokiais būdais taikomos Lietuvos ben-drojo ugdymo mokyklose, Narkotikų, tabako ir alko-holio departamentas 2013–2014 m. atliko bendrojo ugdymo mokyklų apklausą, kurioje dalyvavo 1025 bendrojo ugdymo mokyklos.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad įsipareigoji-mus nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų ugdymo įstaigų dvišalėse sutartyse numatė daugiau nei pusė Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų – 70 proc. arba 713 mokyklų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, 2007 m. apklausos duomenimis, tik kiek daugiau nei pusė (56 proc.) visų apklaustų mokyklų buvo įtraukusios

šį įsipareigojimą į sudaromas dvišales sutartis.Didžioji dauguma (94 proc.) apklaustų ben-

drojo ugdymo mokyklų į vidaus tvarkos taisykles yra įtraukusios įsipareigojimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos. Dau-giau nei pusė (67 proc.) bendrojo ugdymo mokyklų, kurių vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyti įsipa-reigojimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos, planuoja ateityje tokius įsi-pareigojimus į savo vidaus tvarkos taisykles įtraukti.

Mokyklos taiko ir kitas psichoaktyviųjų me-džiagų vartojimo aplinkos prevencijos priemones: registruoja pašalinius asmenis ir kontroliuoja jų pa-tekimą į mokyklą, įrengia stebėjimo kameras moky-klos patalpose ir jos teritorijoje bei aptveria moky-klą (žr. 2.1 pav.).

Bendrojo ugdymo mokyklose buvo atliekama apklausa apie pasiteisinusias psichoaktyviųjų me-džiagų kontrolės ir prevencijos priemones. Moky-klos labiausiai pasiteisinusia psichoaktyviųjų me-džiagų kontrolės priemone laiko pašalinių asmenų kontrolę ir registravimą. Šią priemonę labiausiai pa-siteisinusia laiko 14 proc. visų apklaustų mokyklų. Antroje vietoje – mokinių ir mokytojų budėjimas per pertraukas, renginių metu (11,22 proc.), trečioje vietoje – įrengtos stebėjimo kameros lauke ir mo-kyklos patalpose (7,32 proc.). Labai maža dalis mo-kyklų prie pasiteisinusių psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės priemonių priskyrė mokyklos durų rakini-mą (4 proc. mokyklų) ir mokyklos aptvėrimą (2,73 proc. mokyklų) (žr. 2.2 pav.).

Bendrojo ugdymo mokyklų nuomone, tikslin-giau mokyklose taikyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones nei psichoakty-viųjų medžiagų kontrolės priemones. Kaip pasi-teisinusias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones bendrojo ugdymo moky-klos dažniau (31 proc. mokyklų) įvardijo renginius,

2.1 pav. Mokyklose vykdomos psichoaktyviųjų medžiagų aplinkos prevencijos priemonės 2013 m. (mokyklų skaičius, N = 1 025)

http://www.ntakd.lt/files/informacine_medzega/2014/ecigaretes_tevams.pdf

http://www.ntakd.lt/files/informacine_medzega/2014/ecigaretes_tevams.pdf

20

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

konkursus ir akcijas, kurios yra trumpalaikio povei-kio vienkartinės priemonės, o tik antroje vietoje (26 proc. mokyklų) – ilgalaikio poveikio priemones – tai prevencijos programų (vaikų gyvenimo įgūdžių ug-dymo ir kt.) ir kitų bendradarbiaujant su kitomis or-ganizacijomis vykdomų projektų įgyvendinimą. 24 proc. mokyklų pasiteisinusia psichoaktyviųjų me-džiagų vartojimo prevencijos priemone laiko speci-alistų paskaitas (žr. 2.2 pav.). Svarbu pažymėti, kad toks vienkartinis žinių suteikimas neužtikrina tiesio-ginio ir tęstinio poveikio mokiniams.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-tamentas, atsižvelgdamas į apklausos rezultatus, rekomenduoja:

• įtraukti į bendrojo ugdymo mokyklų sudaromas dvišales sutartis įsipareigojimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų nevartojimo (įskaitant ir elektronines cigaretes);

• bendrojo ugdymo mokyklose tolygiai skirti dėmesį tiek psichoaktyviųjų medžiagų kon-trolės, tiek psichoaktyviųjų medžiagų vartoji-mo prevencijos priemonėms įgyvendinti;

• užtikrinant efektyvesnę psichoaktyviųjų me-džiagų platinimo ir vartojimo kontrolę siekti, kad kuo daugiau bendrojo ugdymo mokyklų būtų įrengusios stebėjimo kameras (jas įsiren-

gusios turi mažesnė pusė Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų), aptverti mokyklų teritorijas;

• įgyvendinant psichoaktyviųjų medžiagų varto-jimo prevenciją bendrojo ugdymo mokyk lose rekomenduojama daugiau dėme sio skirti aktyviems ugdymo metodams, į prevencinę veiklą įtraukti ne tik mokinius, bet ir jų tėvus;

• daugiau dėmesio skirti mokinių turiningam užimtumui po pamokų.

Visi apklausos rezultatai yra pateikti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento inter-neto svetainėje (Apklausos apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo aplinkos prevencijos strategijų taikymą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose re-zultatų ataskaita).

Daugiau informacijos apie aplinkos prevencijos strategijų taikymą ugdymo įstaigose rasite Narko-tikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. parengtose rekomendacijose savivaldy-bėms „Psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklau-sos mažinimo priemonių taikymas“. Šiose rekomen-dacijose atspindėta ne tik Lietuvos savivaldybių patirtis įgyvendinant alkoholio ir tabako kontrolės bei šių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones, bet ir moksliniais įrodymais pagrįstų alkoholio ir tabako kontrolės bei psichoak-

2.2 pav. Labiausiai pasiteisinusios psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir prevencijos priemonės 2013 m. pagal mokyklose atliktą apklausą (mokyklų skaičius, N = 1 025)

http://ntakd.lt/files/prevencija/mokyklu_rezultatu_ataskaita_g.pdf




http://ntakd.lt/files/prevencija/Rekomendacijos_savivaldybems.pdf

http://ntakd.lt/files/prevencija/Rekomendacijos_savivaldybems.pdf

21

NA

RK

OT

IKŲ

, TA

BA

KO

IR

ALK

OH

OLI

O K

ON

TR

OLĖ

S I

R N

AR

KO

MA

NIJ

OS

PR

EV

EN

CIJ

OS

PO

LIT

IKA

2

tyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių veiksmingumas. Tikimės, kad šios rekomendacijos bus naudingos savivaldybių Narkotikų kontrolės bei Vaiko gerovės komisijoms, visuomenės sveika-tos biurų specialistams, kitiems savivaldybių ben-druomenės nariams, dirbantiems psichoaktyviųjų medžiagų paklausos ir pasiūlos mažinimo srityse.

2.2. Bendroji psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija

Bendroji psichoaktyviųjų medžiagų vartoji-mo prevencija ugdymo įstaigose

Europos Taryba skatina ES šalis visose moky-klose vykdyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programas ir skatinti šių programų kū-rimą7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo mi-nisterijos duomenimis, 2013 m. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose buvo tęsiamas prevencinių programų įgyvendinimas (žr. 1 lentelė).

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo minis-tro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197) patvirtintą Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartoji-mo prevencijos programą, kurios paskirtis – už-tikrinti bendrosios (pirminės) prevencinės veiklos veiksmingumą, 2013 m. vykdė 977 mokyklos. Šios programos turinys, atsižvelgiant į ugdymo patirties ypatumus ir atitinkamos prevencinės veiklos porei-kį, pritaikytas kiekvienam amžiaus tarpsniui ir api-ma ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą.

Svarbu, kad saugaus elgesio, sveikatos puose-lėjimo ir stiprinimo žinių ir įgūdžių būtų mokomi visų amžiaus tarpsnių mokiniai. Atsižvelgdama į tai, Švietimo ir mokslo ministerija 2012 m. patvirtino dvi naujas programas: Žmogaus saugos bendrąją programą ir Sveikatos ugdymo bendrąją programą. Žmogaus saugos bendroji programa apibrėžia žmogaus saugos ugdymo tikslą ir uždavinius, žmo-gaus saugos kompetencijos struktūrą, integravimo galimybes, ugdymo gaires, nurodo palankios mo-kytis aplinkos ypatybes, apibūdina mokinių pasieki-mus ir turinio apimtis. Programa yra neatsiejama ir integrali Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų dalis. Programa yra skirta žmogaus sau-gos kompetencijai – gebėjimui ir nusiteikimui nau-dotis individualia ir kolektyvine patirtimi pagrįsto-mis žiniomis ir sprendimais užtikrinant tinkamu 7 http://www.emcdda.europa.eu/html.cfm/index33490EN.html

elgesiu savo ir kitų žmonių saugumą – ugdyti. Siek-tina, kad mokiniai patys atpažintų, įvardytų grėsmę ir pavojų keliančias situacijas, būtų pasirengę im-tis praktinių veiksmų, saugotų gyvybę ir sveikatą, aplinką ir turtą. Šią programą 2013 m. vykdė 803 mokyklos. Sveikatos ugdymo bendrosios progra-mos paskirtis – užtikrinti sėkmingą vaiko sveikatos ugdymą mokykloje, prisidėti prie vaiko dvasinio, fizinio, psichinio, socialinio pajėgumo ir gerovės. Sveikatos ugdymo tikslas – padėti mokiniams įgy-ti visuminę sveikatos sampratą, išsiugdyti sveikatai naudingus gebėjimus, įpročius ir nuostatas, atsako-mybę už savo ir kitų sveikatą, paskatinti juos rinktis sveiką gyvenimo būdą. 2013 m. Sveikatos ugdymo bendrąją programą vykdė 520 mokyklų.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas neretai yra susijęs su negebėjimu tinkamai įveikti streso ar spaudimo, todėl labai svarbu ugdyti vaikų socialinius įgūdžius, kurie padeda veiksmingai įveikti kasdienia-me gyvenime kylančias kliūtis, prisitaikyti, palaikyti ir puoselėti savo psichologinę gerovę, bendrauti ir bendradarbiauti. Socialiniai įgūdžiai atlieka svar-bų vaidmenį stiprinant sveikatą ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, nes veikia asmens fizinę, psichologinę ir socialinę gerovę8. Mokyklose galėtų būti vykdomos įvairios vaikų gyvenimo įgū-džių ugdymo programos, kurios Lietuvoje gana po-puliarios: gyvenimo įgūdžių ugdymo programą 1–8 klasių mokiniams „Sveikos gyvensenos ugdymas“ 2013 m. vykdė 490 mokyklų, pradinėms klasėms skirtą programą „Gyvenimo įgūdžių ugdymas“ vykdė 521 mokykla, V–VIII klasėms skirtą programą – 431 mokykla, o IX–X klasėms – 390 mokyklų.

2013 m. Lietuvos mokyklose buvo įgyvendina-ma nemažai kitų prevencijos programų. Programa „Zipio draugai“ vykdyta 386 mokyklose. 23 mo-kyklose pradėta diegti smurto ir patyčių preven-cijos programa „Obuolio draugai“, kuri yra pro-gramos „Zipio draugai“ tęsinys. Parengti ir išleisti programos „Obuolio draugai“ metodiniai leidiniai, mokomieji objektai interaktyviai lentai, metodikos komplektai, informacinė seminarų medžiaga, kom-plektai vaikams, dalijamoji medžiaga vaikų tėvams. Programa „Antrasis žingsnis“ vykdyta 294 moky-klose. Paauglių socialinių įgūdžių ugdymo progra-mą „Tiltai“ vykdė 183 mokyklos, į vaiko ir šeimos socialinių įgūdžių ugdymą orientuotą ankstyvosios prevencijos programą 7–9 metų vaikams „Įveikia-

8 http://whqlibdoc.who.int/hq/1994/who_mnh_psf_93.7a_rev.2.pdf

http://www.emcdda.europa.eu/html.cfm/index33490EN.html

http://whqlibdoc.who.int/hq/1994/who_mnh_psf_93.7a_rev.2.pdf

http://whqlibdoc.who.int/hq/1994/who_mnh_psf_93.7a_rev.2.pdf

22

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

2.1 lentelė. 2010–2013 m. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose vykdytos programos, skirtos vaikų gyvenimo įgūdžiams ugdyti, vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai vykdyti

Eil. nr. Programos pavadinimas

Programą vykdančių mokyklų skaičius

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

1. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197) 964 953 950 977

2. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012 Nr. 89-4668) 803

3. Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347) 520

4. „Sveikos gyvensenos ugdymas“ – gyvenimo įgūdžių ugdymo programa I– VIII klasių mokiniams 610 554 564 490

5. „Gyvenimo įgūdžių ugdymas“ (pradinės klasės). L. Bulotaitė, V. Gudžinskienė, O. Rugevičienė. 2004 m. 392 479 483 521

6. „Gyvenimo įgūdžių ugdymas“ (V–VIII klasės). L. Bulotaitė, V. Gudžinskienė, A. Davidavičienė. 2005 m. 367 428 428 431

7. „Gyvenimo įgūdžių ugdymas“ (IX–X klasės). L. Bulotaitė, V. Gudžinskienė, I. Pilkauskienė. 2005 m. 268 329 365 390

8. „Zipio draugai“ – ankstyvosios prevencijos ir socialinio emocinio ugdymo programa 5–7 metų vaikams 281 320 312 386

9. „Antrasis žingsnis“ („Second step“) – socialinių emocinių įgūdžių ugdymo programa I–IV klasės mokiniams 181 225 236 294

10. „Tiltai“ – paauglių socialinių įgūdžių ugdymo programa. N. Strulienė, 2007 m. 178 189 204 183

11. „Įveikiame kartu“ – į vaiko ir šeimos socialinių įgūdžių ugdymą orientuota ankstyvosios prevencijos programa 7–9 metų vaikams 91 121 161 182

12. Socialinių įgūdžių vadovas. Pradinių klasių moksleivių įgūdžiams lavinti. S. Kemerienė, R. Mazūrienė, A. Petronis ir kt. 139 146 180

13. „Paauglystės kryžkelės“ – LIONS QUEST gyvenimo įgūdžių ugdymo programa V–VIII klasių mokiniams 66 84 86 112

14. „Sniego gniūžtė“ – psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir socialinių įgūdžių ugdymo programa VIII–XII klasių mokiniams 129 114 99 97

15. „GYVAI“ (UNPLUGGED) – tabako, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programa 12–14 metų mokiniams (Asociacija „Mentor Lietuva“) 35 16 40 46

16. „Linas – pagalba vaikams“ – psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programa 6–12 (15) metų vaikams 67 55 49 39

17. „Obuolio draugai“ – ankstyvosios prevencijos programa 7–9 metų vaikams 23

18. „Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencijos vykdymas ugdymo įstaigose, taikant sobriologijos mokslo pasiekimus“ 40 20 26 20

19. SEAL Jungtinės Karalystės socialinio emocinio mokymosi programa 7 1

20. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos mokymo programa tėvams, patvirtinta Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro direktorės 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. (1.3) V-263 125 112 101 104

21. „Tėvų efektyvumo ugdymo programa“ („Parent effectiveness training“ P. E. T.) pagal Gordon Training International metodiką 5 4 3 9

23

NA

RK

OT

IKŲ

, TA

BA

KO

IR

ALK

OH

OLI

O K

ON

TR

OLĖ

S I

R N

AR

KO

MA

NIJ

OS

PR

EV

EN

CIJ

OS

PO

LIT

IKA

2

me kartu“ – 182 mokyklos, o socialinių įgūdžių vadovu pradinių klasių moksleivių įgūdžiams lavinti vadovavosi 180 mokyklų.

Labai svarbu į psichoaktyviųjų medžiagų var-tojimo prevencinę veiklą įtraukti ir mokinių tė-vus. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2013 m. Lietuvos mokyklose buvo vykdytos ir kelios programos, skirtos mokinių tėvams. Psichoakty-viųjų medžiagų vartojimo prevencijos mokymo programą tėvams, patvirtintą Specialiosios pe-dagogikos ir psichologijos centro direktorės 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. (1.3) V-263, 2013 m. įgyvendino 104 mokyklos, o Gordon Training Inter-national „Tėvų efektyvumo ugdymo programą“ (angl. Parent effectiveness training P.E.T.) – 9 moky-klos.

(Informacijos šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija)

Prevencinių programų akreditavimas

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras kartu su šešiais partneriais vykdo valstybės planavimo projektą „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas”, kurio tikslas – kurti saugią aplinką moky-klose. Projekto pradžia yra 2012 m. sausio 3 d., pa-baiga – 2015 m. sausio 3 d. Įgyvendinant projekto veiklą parengtas ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro direktoriaus 2012 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (1.3) V-404 „Dėl prevencinių pro-gramų akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtintas prevencinių programų akreditavimo

tvarkos aprašas. Vadovaujantis šiuo dokumentu akredituojamos programos, įgyvendinamos ben-drojo ugdymo mokyklose, ir skirtos smurto, savižu-dybių, prievartos, prekybos žmonėmis, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartoji-mo, ŽIV/AIDS, teisės pažeidimų prevencijai, taip pat socialinio emocinio ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programos. Prevencinių programų akreditavimo tikslas – įvertinti ir atrinkti veiksmingas prevencines programas. Atrinktos programos gauna papildomą finansavimą iš projekto „Saugios aplinkos mokyklo-je kūrimas” lėšų.

2013 m. vasario–kovo mėn. buvo paskelbtas kvietimas teikti prevencines programas akredituoti. Iš viso buvo gauta 17 prevencinių programų, skirtų akredituoti šiose prevencijos srityse: socialinių įgū-džių ugdymo, alkoholio, tabako ir kitų psichiką vei-kiančių medžiagų vartojimo, teisės pažeidimų ir pro-gramos, skirtos mokinių tėvams. Prašymus pateikė nevyriausybinės organizacijos ir fiziniai asmenys. Vi-sos gautos prevencinės programos buvo perduotos vertinti. Akreditavimo komisija, atsižvelgdama į ne-priklausomų vertintojų pastabas ir siūlymus, nutarė akredituoti 7 prevencines programas (žr. 2.2 lentelė).

Prevencinių programų akreditavimas vyks visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Prevenci-nes programas akredituoti gali teikti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, disponuojantys autorinėmis prevencinės programos teisėmis arba turintys tei-sę prevencinę programą įgyvendinti Lietuvoje. Daugiau informacijos: http://www.sppc.lt/index.php?772563366.

2.2 lentelė. Akredituotos prevencinės programos

Programos pavadinimas Programos vykdytojai Plačiau apie programą

Socialinių emocinių įgūdžių ug-dymo programa „Antras žingsnis”

VšĮ „Paramos vaikams cen-tras”

http://www.pvc.lt/second-step

Ankstyvosios prevencijos progra-ma „Obuolio draugai”

VšĮ „Vaiko labui” http://www.vaikolabui.lt/?page_id=3035

Ankstyvosios prevencijos progra-ma „Zipio draugai”

VšĮ „Vaiko labui” http://www.vaikolabui.lt/?page_id=10

Tėvų mokymo programa STEP dr. Jolita Jonynienė http://www.stepgrupes.lt/step-programa/apie-step/

Vaiko emocijų išraiškos kontrolės (VEIK) ugdymo programa

VšĮ „Šeimos santykių insti-tutas”

http://www.ssinstitut.lt/lt/visiems/programos/vai-ko-emociniu-kompetenciju-ugdymas-2/

Psichoaktyviųjų medžiagų vartoji-mo prevencijos programa „Gyvai”

Asociacija „Mentor Lietuva” http://www.mentor.lt/lt/veikla/mentorystes-pro-grama/

„Mentorystė” Asociacija „Mentor Lietuva“ http://www.mentor.lt/lt/veikla/mentorystes-pro-grama/

http://www.sppc.lt/index.php?772563366

http://www.sppc.lt/index.php?772563366

http://www.pvc.lt/second-step

http://www.vaikolabui.lt/?page_id=3035

http://www.vaikolabui.lt/?page_id=10

http://www.stepgrupes.lt/step-programa/apie-step/

http://www.stepgrupes.lt/step-programa/apie-step/

http://www.ssinstitut.lt/lt/visiems/programos/vaiko-emociniu-kompetenciju-ugdymas-2/

http://www.ssinstitut.lt/lt/visiems/programos/vaiko-emociniu-kompetenciju-ugdymas-2/

http://www.mentor.lt/lt/veikla/mentorystes-programa/




24

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vykdytos bendrosios psichoaktyvių-jų medžiagų vartojimo prevencijos priemonės

Policijos departamento prie Vidaus reikalų mi-nisterijos duomenimis, 2013 m. buvo vykdytos tiek bendrosios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonės, tiek atrankinės ir tikslinės prevencijos priemonės (žr. 3.1 skyrių „Atrankinė pre-vencija laisvalaikio praleidimo vietose“).

Remiantis 10-ties apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pateiktomis 2013 m. ataskaitomis, te-ritorinių policijos įstaigų ir jų struktūrinių padalinių pareigūnai vykdė jaunimui ir jų tėvams skirtą įvairią prevencinę veiklą – organizavo ekskursijas į policijos komisariatus, skaitė paskaitas psichoaktyviųjų me-džiagų vartojimo prevencijos temomis, organizavo vasaros stovyklas, žygius, ekskursijas, varžybas, su-sitikimus ir neformalias diskusijas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos temomis, vaikus ir jų tėvus supažindino su teisine atsakomybe dėl dis-ponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis me-džiagomis, vykdė prevencines programas, skirtas vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti. Organizuojant įvairius prevencinius renginius buvo aktyviai bendra-darbiaujama su socialiniais partneriais: savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklomis, visuomenės sveika-tos biurais, vaikų dienos centrais, socialinės globos ir užimtumo centrais, bendruomene / seniūnijomis. Taip pat apskričių policijos komisariatai nuolat ben-dradarbiauja su savivaldybių administracijų vaiko gerovės komisijomis, organizuojami prevenciniai pokalbiai su vaikais, kurių elgesiu domisi policija, ar vaikais, kurie yra įrašyti į policijos profilaktinę įskaitą. Buvo vykdoma švietėjiška veikla, apimanti lankstinu-kų, plakatų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pre-vencijos temą, gaminimą ir platinimą.

Pažymėtina, kad, be bendrosios psichoaktyvių-jų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių, poli-

cijos komisariatai aktyviai naudojo psichoaktyviųjų medžiagų vartotojų išaiškinimo priemones, vykdė atrankinę ir tikslinę psichoaktyviųjų medžiagų var-tojimo prevenciją.

Bendrosios psichoaktyviųjų medžiagų var-tojimo prevencijos priemonės jaunimui

Jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartoji-mo prevencijos priemonių poreikis

Siekiant užtikrinti vykdomų prevencijos prie-monių veiksmingumą, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti prevencijos poreikį ir geriau susipažinti su tiksline grupe. Poreikio įvertinimas leidžia numatyti ga-limus prevencijos tikslus, suteikia daug svarbios informacijos apie tai, kaip šių tikslų reikėtų siekti, leidžia pagrįsti planuojamų taikyti prevencijos prie-monių būtinumą ir užtikrina, kad jos bus nukreiptos į tikslinę grupę ir atitiktų jos poreikius9.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-tamento užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2013 m. atliko reprezentatyvų suaugusių Lietuvos gyventojų po-žiūrio į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tyrimą. Siekdamas nustatyti psichoaktyviųjų medžiagų var-tojimo prevencijos priemonių poreikio ir taikymo jaunimo tikslinėse grupėse galimybes, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atski-rai įvertino ir išanalizavo 18–29 m. amžiaus tyrimo dalyvių atsakymus (iš viso 238). Tyrime dalyvavo 116 vaikinų ir 122 merginos. 31,9 proc. tyrimo daly-vių nurodė besimokantys ar studijuojantys.

Jaunimo požiūris į psichoaktyviųjų medžia-gų vartojimą. Daugumos tyrimo dalyvių požiūris į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą yra neigiamas. Palankiausiai jaunimas žiūri į rūkymą (22,6 proc. ver-

9 European drug prevention quality standards: A manual for pre-vention professionals. EMCDDA, Lisbon, December 2011.

2.3 pav. Požiūris į rūkymą, alkoholinių gėrimų ir narkotikų vartojimą (proc.; N = 238)

25

NA

RK

OT

IKŲ

, TA

BA

KO

IR

ALK

OH

OLI

O K

ON

TR

OLĖ

S I

R N

AR

KO

MA

NIJ

OS

PR

EV

EN

CIJ

OS

PO

LIT

IKA

2

tino teigiamai / labiau teigiamai ir 72,3 proc. – labiau neigiamai / neigiamai). Panašiai jaunimas vertina ir alkoholio vartojimą (18,9 proc. vertino teigiamai / labiau teigiamai ir 73,1 proc. – labiau neigiamai / nei-giamai). Griežčiausiai vertinamas narkotikų vartoji-mas (4,2 proc. vertino teigiamai / labiau teigiamai ir 95 proc. – labiau neigiamai / neigiamai) (žr. 2.3 pav.).

Jaunimo žinios apie psichoaktyviąsias me-džiagas. Jaunimas savo žinias apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo poveikį vertina pakankamai ge-rai (atsakymų vidurkis 7,24 ± 1,84). Beveik pusė (46,2 proc.) apklausto jaunimo savo žinias įvertino 8 balais ir geriau, trečdalis (31,5 proc.) – 5–7 balais, o likęs penk-tadalis (19,3 proc.) – 3–5 balais, prasčiau nei 3 balais savo žinias įvertinusių jaunuolių nebuvo (žr. 2.4 pav.).

Dauguma jaunimo mano esantys informuoti apie įvairių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pa-sekmes. Jaunimas yra geriausiai informuotas apie alkoholio vartojimo pasekmes (29,8 proc. – labai ge-rai informuoti, 53,4 proc. – informuoti ir to pakanka, 15,1 proc. – informuoti, bet norėtų sužinoti daugiau). Antroje vietoje – tabako gaminių rūkymo pasekmės (atitinkamai 29 proc., 50,4 proc. ir 14,7 proc.). Blogiau-

2.4 pav. Asmeninių žinių apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo poveikį vertinimas (1 – labai prastos, 10 – puikios) (proc.; N = 238)

siai jaunimas yra informuotas apie elektroninių cigare-čių vartojimo pasekmes (32,3 proc. yra blogai ar labai blogai informuoti) ir nerūkomų tabako gaminių var-tojimo pasekmes (21,9 proc. yra blogai ar labai blogai informuoti) (žr. 2.5 pav.). Svarbu paminėti, kad 2013 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamen-tas parengė informacinę medžiagą jaunimui apie ne-rūkomą tabaką (http://ntakd.lt/files/informacine_me-dzega/0-NTAKD_medziaga/2-leidiniai/Nerkomas_ta-bakas_A5.pdf) ir paskelbė informaciją visuomenei apie elektronines cigaretes (http://ntakd.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/1006-del-elektronini-cigareci).

Jaunimas dažniausiai norėtų daugiau sužinoti apie energinių gėrimų (20,2 proc.), kelių psichoak-tyviųjų medžiagų vartojimo vienu metu (19,3 proc.) ir elektroninių cigarečių (19,7 proc.) vartojimo pa-sekmes (žr. 2.5 pav.). Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2014 m. parengė ir išpla-tino informacinę medžiagą jaunimui apie kofeino poveikį sveikatai (http://ntakd.lt/files/informacine_medzega/Kofeinas.pdf ).

Veiksmingos narkotikų vartojimo proble-mos šalyje sprendimo priemonės. Viena iš veiks-

2.5 pav. Žinių apie galimas įvairių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmes vertinimas (proc.; N = 238)

http://ntakd.lt/files/informacine_medzega/0-NTAKD_medziaga/2-leidiniai/Nerkomas_tabakas_A5.pdf



http://ntakd.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/1006-del-elektronini-cigareci

http://ntakd.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/1006-del-elektronini-cigareci

http://ntakd.lt/files/informacine_medzega/Kofeinas.pdf

http://ntakd.lt/files/informacine_medzega/Kofeinas.pdf

26

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

mingiausių narkotikų vartojimo problemos šalyje sprendimo priemonių jaunimas dažniausiai laiko griežtą požiūrį į narkotikų platintojus ir bausmių griežtinimą (56,3 proc. apklausto jaunimo šią prie-monę pasirinko kaip vieną iš 3 efektyvių narkotikų vartojimo problemos šalyje sprendimo priemonių). Prie veiksmingų priemonių jaunimas dažnai prisky-rė ir griežtą požiūrį, didesnes sankcijas vartotojams (42,4 proc.), didesnį jaunimo užimtumą, laisvalaikio organizavimą (42 proc.) ir visuomenės informavimą apie narkotikų vartojimo pasekmes. 38,2 proc. pri-oritetą skiria gydymo ir reabilitacijos paslaugoms užtikrinti narkotikų vartotojams, 32,4 proc. – pragy-venimo lygiui kelti, nedarbui mažinti. Neveiksmin-giausia priemone laikomas narkotikų legalizavimas (6,7 proc.). Lyginant tyrimo rezultatus su 2012 m. at-likto tyrimo rezultatais, matoma, kad jaunimas prio-ritetą skyrė toms pačioms priemonėms (žr. 2.6 pav.).

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pre-vencijos tikslinės grupės. Jaunimo nuomone, psi-choaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, narkoti-kų, raminamųjų / migdomųjų vaistų ir kt.) vartojimo prevencijos priemones tikslingiausia taikyti:

1. moksleiviams (atsakymų vidurkis 4,38 ± 0,72), 2. profesinių mokyklų mokiniams (atsakymų

vidurkis 4,34 ± 0,70), 3. studentams (atsakymų vidurkis 4,27 ± 0,74),4. nesimokančiam, nestudijuojančiam 18–

25 m. jaunimui (atsakymų vidurkis 4,19 ± 0,79),

2.6 pav. Veiksmingos narkotikų vartojimo problemos šalyje sprendimo priemonės 2012 m. ir 2013 m. (galimi trys atsakymo variantai) (proc.; N = 238)

5. eksperimentuojantiems ar nereguliariai vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas (atsakymų vidurkis 4,07 ± 0,93).

Apklausto jaunimo nuomone, netikslingiausia psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones taikyti ikimokyklinio amžiaus vaikams (atsakymų vidurkis 2,96 ± 1,30). 2013 m. jaunimas moksleiviams, studentams, naktinių klubų lankyto-jams, eksperimentuojantiems ar nereguliariai var-tojantiems psichoaktyviąsias medžiagas asmenims ir suaugusiems skirtas prevencijos priemones laikė tikslingesnėmis nei 2012 m., o prevencijos priemo-nių taikymą ikimokyklinio amžiaus vaikams – ne-tikslingesniu (žr. 2.7 pav.).

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pre-vencijos priemonių veiksmingumas. Jaunimas veiksmingiausiomis psichoaktyviųjų medžiagų var-tojimo prevencijos priemonėmis savo amžiaus as-menims laiko:

1. užimtumo didinimą, laisvalaikio organizavi-mą (atsakymų vidurkis 3,87 ± 0,93),

2. prevenciją mokymosi vietose (atsakymų vi-durkis 3,86 ± 0,90),

3. sveiko gyvenimo būdo skatinimą (atsaky-mų vidurkis 3,7 ± 0,97),

4. gyvenimo įgūdžių ugdymą (atsakymų vi-durkis 3,65 ± 0,91).

Jaunimo nuomone, kiek mažiau veiksmingos yra tokios prevencijos priemonės, kaip prevencijos prie-

27

NA

RK

OT

IKŲ

, TA

BA

KO

IR

ALK

OH

OLI

O K

ON

TR

OLĖ

S I

R N

AR

KO

MA

NIJ

OS

PR

EV

EN

CIJ

OS

PO

LIT

IKA

2

2.7 pav. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių taikymo tikslingumas skirtingoms tikslinėms grupėms 2012 m. ir 2013 m. (1 – visiškai netikslinga; 5 – labai tikslinga)

monių taikymas visiems šeimos nariams (atsakymų vidurkis 3,58 ± 0,93), paskaitų skaitymas ir seminarų vedimas (atsakymų vidurkis 3,57 ± 0,88), socialinės informacinės kampanijos (atsakymų vidurkis 3,55 ± 0,89), testavimas dėl psichoaktyviųjų medžiagų var-tojimo (atsakymų vidurkis 3,5 ± 1,01) ir prevencija darbo vietose (atsakymų vidurkis 3,44 ± 0,92).

2.8 pav. Respondento bendraamžiams taikomų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių veiksmingumo vidurkiai 2012 m. ir 2013 m. (1 – visiškai neveiksminga, 5 – labai veiksminga)

Rezultatai rodo, kad vykdant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją jauniems asmenims neveiksmingiausia yra organizuoti konkursus ir ak-cijas (atsakymų vidurkis 3,23 ± 1,12). Lyginant su 2012 m. atlikto tyrimo rezultatais, 2013 m. jaunimas visas minėtas prevencines veiklos rūšis vertino kaip veiksmingesnes nei 2012 m. (žr. 2.8 pav.).

28

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Psichoaktyviosios medžiagos, kurių vartoji-mo prevencijai reikėtų skirti didžiausią dėmesį. Jaunimo nuomone, vykdant psichoaktyviųjų me-džiagų vartojimo prevenciją jų bendraamžiams di-džiausią dėmesį reikėtų skirti alkoholio (81,9 proc.), kanapių (81,5 proc.), kitų narkotinių ir psichotropi-nių medžiagų vartojimo (78,6 proc.) ir tabako gami-nių rūkymo (76,1 proc.) prevencijai. 71,8 proc. jauni-mo mano, kad svarbu vykdyti kelių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo vienu metu (pvz.: alkoholio ir raminamųjų vaistų, kelių narkotinių medžiagų) pre-venciją, 69,7 proc. – raminamųjų, migdomųjų vais-tų, vartojamų be gydytojo paskyrimo, vaistų, var-tojamų ne gydymo tikslais, prevenciją. Kiek rečiau pritariama jaunimo energinių gėrimų (62,2 proc.), nerūkomų tabako gaminių (uostomo, kramtomo, čiulpiamo tabako) (60,1 proc.) ir elektroninių cigare-čių (50,4 proc.) vartojimo prevencijos svarbai. Nors pastarosioms psichoaktyviosioms medžiagoms jaunimas siūlo skirti mažiau dėmesio, bet jų vartoji-mo prevencijos svarbai vis tiek pritaria daugiau nei pusė respondentų (žr. 2.9 pav.).

Jaunimo atsisakymas vartoti psichoaktyvią-sias medžiagas. Dauguma respondentų teigė, kad jiems būtų pakankamai lengva atsisakyti psichoak-tyviųjų medžiagų, jei šios būtų pasiūlytos. Jaunimui lengviausia yra atsisakyti nerūkomų tabako gaminių (atsakymų vidurkis 4,45 ± 0,67), kelių psichoaktyviųjų medžiagų, vartojamų vienu metu (atsakymų vidurkis 4,43 ± 0,79), ir elektroninių cigarečių (atsakymų vi-durkis 4,42 ± 0,81). Kiek sunkiau yra atsisakyti kana-pių (atsakymų vidurkis 4,38 ± 0,90), kitų narkotinių ir

2.9 pav. Psichoaktyviosios medžiagos, kurių vartojimo prevencijai respondento bendraamžiams reikėtų skirti didžiausią dėmesį (proc.; N = 238)

psichotropinių medžiagų (atsakymų vidurkis 4,34 ± 0,93), raminamųjų, migdomųjų vaistų, vartojamų be gydytojo paskyrimo, vaistų, vartojamų ne gydymo tikslais (atsakymų vidurkis 4,36 ± 0,84). Sunkiausia jaunimui yra atsisakyti dažniausiai vartojamų psi-choaktyviųjų medžiagų: alkoholio (atsakymų vidur-kis 3,65 ± 1,18), rūkomų tabako gaminių (atsakymų vidurkis 3,79 ± 1,33) ir energinių gėrimų (atsakymų vidurkis 4,14 ± 0,97). Vis dėlto didesnė dalis jaunimo mano, kad gali nesunkiai atsisakyti visų minėtų psi-choaktyviųjų medžiagų (žr. 2.10 pav.).

Tyrimo rezultatai rodo, kad psichoaktyviųjų medžiagų nevartojančiam jaunimui, jei jos būtų pa-siūlytos, būtų kur kas lengviau jų atsisakyti nei var-tojančiam atitinkamas psichoaktyviąsias medžiagas (žr. 2.11 pav.).

Tikslingiausios vietos vykdyti jaunimui skir-tas socialines informacines kampanijas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tikslingiausios vietos vykdyti jaunimui skirtas socialines informacines kampanijas yra socialiniai tinklai (Facebook, Twitter, Google+) (at-sakymų vidurkis 4,05 ± 0,91). Kiek mažiau veiksminga socialines informacines kampanijas vykdyti internete (atsakymų vidurkis 3,89 ± 0,94), žiniasklaidoje (atsa-kymų vidurkis 3,86 ± 0,87) ir mokymosi vietose (at-sakymų vidurkis 3,8 ± 0,99). Apklausto jaunimo nuo-mone, netikslingiausia jų amžiaus asmenims vykdyti socialines informacines kampanijas darbo vietose (atsakymų vidurkis 3,56 ± 1,01), viešose vietose (atsakymų vidurkis 3,64 ± 1,02) ir pasilinksminimo, laisvalaikio praleidimo vietose (pvz.: klubuose, kavi-nėse) (atsakymų vidurkis 3,67 ± 1,19) (žr. 2.12 pav.).

29

NA

RK

OT

IKŲ

, TA

BA

KO

IR

ALK

OH

OLI

O K

ON

TR

OLĖ

S I

R N

AR

KO

MA

NIJ

OS

PR

EV

EN

CIJ

OS

PO

LIT

IKA

2

2.10 pav. Atsisakymo vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, jei jos būtų pasiūlytos, lengvumo vidurkiai (1 – labai sunku, 5 – labai lengva)

2.11 pav. Vartojusio nors kartą per paskutines 30 dienų, kasdien vartojusio ir nevartojusio nei karto gyvenime atitinkamų psichoaktyviųjų medžiagų tyrimo dalyvių atsisakymo jas vartoti, jei jos būtų pasiūlytos, lengvumo vidurkiai (pvz.: nei karto gyvenime alkoholio nevartojusių tyrimo dalyvių atsisakymo vartoti alkoholį lengvumo vidurkis yra 4,87, o nors kartą gyvenime alkoholį vartojusių – 3,33) (1 – labai sunku, 5 – labai lengva)

2.12 pav. Socialinių informacinių kampanijų, skirtų respondento amžiaus asmenims, vykdymo įvairiose vietose tikslingumo vidurkiai (1 – visiškai netikslinga, 5 – labai tikslinga)

30

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Su visais tyrimo rezultatais galima susipažin-ti: http://ntakd.lt/files/prevencija/jaunimo_tyri-mas_2013.pdf

Bendrosios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonės, skirtos 14–29 m. jaunimui

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vykdydamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. A1-104 „Dėl pavedi-mo Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ punktą 1.1.2.4. „Plė-toti esamus ir kurti naujus atvirus jaunimo centrus ir erdves, įgyvendinant Atvirų jaunimo centrų ir erdvių koncepciją“, 2013 m. organizavo 2 programų atran-kos konkursus: Atvirų jaunimo centrų veiklos pro-gramų ir Atvirų jaunimo erdvių veiklos programų. Vienas iš atvirojo darbo uždavinių yra vykdyti psi-choaktyviųjų medžiagų vartojimo, nusikalstamumo ir kt. pirminę ir antrinę prevenciją. 2013 m. kovo 1 d. Jaunimo reikalų departamento direktoriaus įsaky-mu Nr. 2V-54-(1.4) „Dėl Atvirų jaunimo centrų veiklos programų finansavimo 2013 metais“ ir „Atvirų jauni-mo erdvių veiklos programų finansavimo 2013 me-tais“ nuspręsta iš dalies finansuoti 25 programas: 12 atvirų jaunimo centrų programų ir 13 atvirų jaunimo erdvių programų. Programoms įgyvendinti 2013 me-tams skirta 195 000 Lt: Atvirų jaunimo centrų veiklos programų vykdytojams – 135 000 Lt; Atvirų jaunimo erdvių programų vykdytojams – 60 000 Lt.

Ataskaitinio laikotarpio duomenimis, programų vykdytojai, įgyvendindami programų tikslus, vyk-dė dviejų rūšių veiklą: teikė tiesiogines paslaugas naudos gavėjams (socialines, psichologines konsul-tacijas; informavo, konsultavo įvairiais klausimais) ir įgyvendino kitą veiklą, nesusijusią su tiesiogiai teikiamomis paslaugomis (užtikrino savanoriškos veiklos plėtrą, programų vykdytojų veikloje daly-vaujančio jaunimo ilgalaikį užimtumą, pagrindinių socialinių, edukacinių, emocinių ir profesinių kompe-tencijų ugdymą, įgalinimą imtis atsakomybės ir akty-viai dalyvauti visuomenės gyvenime, organizuojant įvairius mokymus, seminarus, konferencijas ir kitus renginius). Per 2013 m. programų vykdytojai surengė 1 861 įvairaus pobūdžio renginį tikslinėms grupėms (149 mokymus, 53 seminarus, 12 stovyklų, 1 konfe-renciją, 1 646 kitokio pobūdžio renginius – individu-alius susitikimus su tikslinės grupės nariais; pramo-ginius, kūrybinius vakarus; kalbų, įgūdžių lavinimo užsiėmimus; posėdžius; valdybos narių, savanorių susitikimus) (žr. 2.13 pav.).

Finansuotose atvirų jaunimo centrų programo-se iš viso dalyvavo 3 693 asmenys. 90 proc. dalyvių buvo jauni asmenys. Atvirų jaunimo erdvių pro-gramose iš viso dalyvavo 3 554 asmenys. 83 proc. dalyvių buvo jauni asmenys. Į veiklą programų vyk-dytojai nurodė įtraukę 232 savanorius (Informacijos šaltinis: Jaunimo reikalų departamentas).

2.13 pav. 2013 m. programų vykdytojų renginių pasiskirstymas pagal veiklos įgyvendinimą, proc.

http://ntakd.lt/files/prevencija/jaunimo_tyrimas_2013.pdf

http://ntakd.lt/files/prevencija/jaunimo_tyrimas_2013.pdf

31

NA

RK

OT

IKŲ

, TA

BA

KO

IR

ALK

OH

OLI

O K

ON

TR

OLĖ

S I

R N

AR

KO

MA

NIJ

OS

PR

EV

EN

CIJ

OS

PO

LIT

IKA

2

2.3. Atrankinė ir tikslinė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija

Atrankinė prevencija laisvalaikio praleidimo vietoseTeritorinių policijos įstaigų ir jų struktūrinių pa-

dalinių pareigūnai, siekdami mažinti psichoaktyvių-jų medžiagų paklausą, 2013 m. rengė ir įgyvendino

2.3 lentelė. Vyriausiųjų policijos komisariatų 2013 m. vykdytos priemonės, kuriomis siekiama mažinti psichoaktyviųjų medžiagų paklausą jaunimo susibūrimo ir pasilinksminimo vietose

PRIEMONĖ TIKSLAS REZULTATAS

KAUNO APSKRITIES VYRIAUSIASIS POLICIJOS KOMISARIATAS

Kovos su neteisėtu narkotinių ir psicho-tropinių medžiagų platinimu jaunimo pasilinksminimo vietose, viešose vietose, švietimo įstaigose užtikrinimas

Nustatyti asmenis, vartojančius nar-kotines medžiagas ir piktnaudžiau-jančius kitomis psichotropinėmis medžiagomis

249 reidai, kurių metu buvo nusta-tyti 64 asmenys, pažeidę LR ATPK 44 str. 2 dalį

Prevencinė priemonė „Klubas“ Tikslas – užkirsti kelią narkotinių medžiagų platinimui ir vartojimui kavinėse, baruose, naktiniuose klu-buose, jaunimo pasilinksminimo ir laisvalaikio praleidimo vietose

Priemonės metu nustatyta 15 administracinės teisės pažeidėjų pagal LR ATPK 44 str., pradėti 3 iki-teisminiai tyrimai pagal LR BK 259 str., į priklausomybės ligų centrą pristatyti 8 asmenys, įtariami varto-ję narkotines medžiagas

Apsilankymai šeimose dėl vaikų, įtrauktų į rizikos grupės informacinę apskaitą dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigių-jų priemonių vartojimo

Mažinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlą, užkardyti tei sės pažeidimus, susijusius su psicho-tropinių ir narkotinių medžiagų var-tojimu ir disponavimu jomis

Nustatyta 10 asmenų, pažeidusių LR ATPK 44 str.

KLAIPĖDOS APSKRITIES VYRIAUSIASIS POLICIJOS KOMISARIATAS

Kretingos r. PK26 reidai į jaunimo pasilinksminimo vietas (į pagalbą pasitelkiant kinologus su tarny-biniais šunimis)

Palaikyti viešąją tvarką dėl nepilna-mečių psichotropinių medžiagų, ta-bako gaminių ir alkoholinių gėrimų vartojimo viešose vietose

Už alkoholio vartojimą viešose vie-tose ir pasirodymą neblaiviems vie-šoje vietoje nepilnamečiams ir jų tėvams surašyti 33 administracinio teisės pažeidimo protokolai, už ne-pilnamečių rūkymą mokyklų terito-rijoje surašyta 14 administracinių teisės pažeidimo protokolų

Plungės raj. PK Reidai į jaunimo pasilinksminimo vietas, kavines, barus, diskotekas. Prevencinė priemonė „Jaunimas“

Nustatyti narkotinių medžiagų var-tojimą ir platinimą. Užkardyti nar-kotinių, psichotropinių medžiagų platinimą

Organizuota 16 reidų, kurių metu nustatyti 28 asmenys, vartoję nar-kotines medžiagas (surašyti ATPP)

TELŠIŲ APSKRITIES VYRIAUSIASIS POLICIJOS KOMISARIATAS

2013 m. prevencinė priemonė siekiant nustatyti vietas, kur gali būti daromi pa-žeidimai, susiję su narkotinių medžiagų vartojimu

Viešas ir neviešas patruliavimas jau-nimo pasilinksminimo ir susibūrimo vietose

63 prevencinės priemonės26 pažeidimai pagal LR ATPK 44 str.

UTENOS APSKRITIES VYRIAUSIASIS POLICIJOS KOMISARIATAS

Reidų viešose vietose organizavimas (jau-nimo susibūrimo vietose)

Vykdyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją jau-nimo susibūrimo vietose, įvairių ren-ginių metu

Policijos pareigūnai kartu su poli-cijos rėmėjais didelį dėmesį skiria įvairių renginių metu, viešose vieto-se, kavinėse, baruose susirinkusiam jaunimui, taip pat vykdoma ir nar-kotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija

prevencines priemones viešosiose ir kitose žmonių susibūrimo vietose, daug dėmesio skirdami viešajai tvarkai užtikrinti jaunimo pasilinksminimo vietose, lankėsi diskotekose ir kituose jaunimui skirtuose renginiuose, bendravo su renginių organizatoriais, kavinių ir klubų vadovais (žr. 2.3 lentelę).

32

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Prevencinė priemonė „Šeima“ Vykdyti narkotinių medžiagų var-tojimo prevenciją socialinės rizikos šeimose

Dvi socialinės rizikos šeimos dėl narkotinių medžiagų vartojimo nuolat stebimos ir kontroliuojamos bendradarbiaujant policijos parei-gūnams ir socialiniams darbuoto-jams

MARIJAMPOLĖS APSKRITIES VYRIAUSIASIS POLICIJOS KOMISARIATAS

Jaunimo susibūrimo vietų tikrinimas Užkardyti ir nustatyti psichoaktyvių-jų medžiagų vartojimą

Priemonės metu nustatyti 9 admi-nistracinės teisės pažeidėjai pagal LR ATPK 178 str.

Marijampolės sav. esančių lindynių, ap-leistų pastatų, kitų patalpų ir vietų, kurio-se renkasi asocialūs asmenys, patikrinimai

Nustatyti asmenis, vartojančius nar-kotines ir psichotropines medžiagas

Kartu su kitomis tarnybomis buvo suorganizuotas 21 reidas į asoci-alias šeimas, jaunimo masinio su-sibūrimo vietas, internetines sve-taines, siekiant išaiškinti asmenis, įtraukiančius vaikus į girtavimą, narkotinių, psichotropinių medžia-gų naudojimą. Reiduose dalyvavo seniūnijų socialiniai darbuotojai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus dar-buotojai. Vienas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn pa-gal LR ATPK 1072 str., vienas – pagal LR ATPK 44 str., 11 asmenų pagal LR ATPK 180 str.

ŠIAULIŲ APSKRITIES VYRIAUSIASIS POLICIJOS KOMISARIATAS

Radviliškio r. PK tęstinė Narkomanijos pre-vencijos programa

Nustatyti ir išaiškinti asmenis, ap-svaigusius nuo narkotinių ar psicho-tropinių medžiagų

21 asmuo patikrintas dėl apsvaigi-mo nuo narkotinių ar psichotropi-nių medžiagų, nustatyti 9 asmenys, vartoję narkotines medžiagas

PANEVĖŽIO APSKRITIES VYRIAUSIASIS POLICIJOS KOMISARIATAS

Tiksliniai reidai Panevėžio mieste Tikslas – nustatyti asmenis, varto-jančius narkotines ir psichotropines medžiagas ar jomis disponuojan-čius. Kvaišalus vartojantiems asme-nims suteikti informaciją, kur kreip-tis pagalbos norint atsikratyti žalin-gų įpročių. Priemonės metu ypatin-gą dėmesį atkreipti į nepilnamečius asmenis

Organizuoti 22 prevenciniai rei-dai jaunimo susibūrimo vietose. Iš viso nustatyti 94 asmenys, var-toję narkotines medžiagas, iš jų – 2 nepilnamečiai.

ALYTAUS APSKRITIES VYRIAUSIASIS POLICIJOS KOMISARIATAS

Teisės pažeidimų, narkotinių ir psicho-tropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos bei alkoholio ir tabako kontrolės užtikrinimas

Bendradarbiaujant su įvairiomis Druskininkų savivaldybės instituci-jomis kurti saugią aplinką prižiūri-moje teritorijoje

Per 2013 m. nustatytos 4 nusikalsta-mos veikos dėl neteisėto disponavi-mo narkotinėmis ar psichotropinė-mis medžiagomis ir nustatyti 6 LR ATPK 44 str. pažeidimai, 2 iš jų atliko nepilnamečiai

33

NA

RK

OT

IKŲ

, TA

BA

KO

IR

ALK

OH

OLI

O K

ON

TR

OLĖ

S I

R N

AR

KO

MA

NIJ

OS

PR

EV

EN

CIJ

OS

PO

LIT

IKA

2

Naktinio gyvenimo šurmulys yra neįsivaizduo-jama šiuolaikinio miesto gyvenimo dalis, tačiau dėl jo dažnai kyla nesutarimų tarp besilinksmi-nančių viešųjų vietų lankytojų ir šalia jų gyvenan-čių gyventojų, todėl miesto policija gan dažnai gauna pranešimų dėl teisės pažeidimų ir įstatymų nesilaikymo. Siekdami spręsti viešosios rimties trik-dymo, nepilnamečių asmenų alkoholio vartojimo ir kitas problemas, dėl kurių fiksuojami gyventojų nusiskundimai ir viešosios tvarkos pažeidimai, Vil-niaus apskrities policijos Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato viešosios ir kriminalinės poli-cijos pareigūnai kartu su Vilniaus miesto savivaldy-be ir Darbo inspekcija 2013 m. organizavo kavinių, barų ir naktinių klubų patikrinimus. Viešųjų vietų lankytojai buvo skatinami elgtis atsakingai, o dar-buotojai ir jų vadovai – organizuoti darbus be pa-žeidimų. Buvo aplankyti naktiniai klubai, barai, visą parą dirbančios interneto kavinės ir kitos maitinimo įstaigos. Taip pat buvo tikrinama, kaip klubuose dir-bantys apsaugos ar viešosios tvarkos darbuotojai laikosi Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo nuostatų. Tokios priemonės periodiškai vykdomos kiekvienais metais. Jų metu fiksuojami teisės pažeidimai naktiniuose baruose ir jų prieigo-se, kurių savininkai ir lankytojai raginami neužmiršti šalia pasilinksminimų įstaigų gyvenančių kaimynų ir gerbti jų ramybę bei teisę į poilsį, kurį trikdo Vil-niaus miesto naktinis gyvenimas. Tokiu būdu siekia-ma atkreipti tiek barų, kavinių ir kitų maitinimo įs-taigų savininkų, tiek jų lankytojų dėmesį į vartojantį alkoholį jaunimą, nelegalaus įdarbinimo atvejus, darbuotojų darbo saugos bei darbdavių specialiųjų leidimų ir teisių verstis tokia veikla pažeidimus.

Paraleliai su šia prevencine priemone 2013 m. pradėtas jau tradicija tapęs konkursas „Saugiau-sias Vilniaus miesto naktinis baras“, kurio inicia-torė – Vilniaus apskrities policija. Konkurso tiks-las – išrinkti saugiausius Vilniaus miesto teritorijoje esančius naktinius barus, skatinant naktinių barų administracijų iniciatyvas kurti saugią aplinką, mažinant teisės pažeidimų skaičių tiek naktinio baro viduje, tiek ir jo prieigose, ir skleisti gerosios praktikos patirtį, siekiant užtikrinti taikius santykius tarp viešųjų vietų lankytojų ir netoliese jų gyvenan-čių žmonių. 2013 metais konkurse dalyvavo dešimt Vilniaus miesto teritorijoje esančių naktinių barų. Paaiškėjo, kad saugiausia Vilniuje laisvalaikį leisti bare „Nino“, klubuose „Exit“ ir „Tamsta“ (Vilniaus aps. VPK informacija).

Atrankinė ir tikslinė prevencija, skirta socia-linės rizikos vaikams ir šeimoms

Remiantis 2006 m. sausio 19 d. Lietuvos Respu-blikos socialinių paslaugų įstatymu Nr. X-493, socia-linės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksi-nėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar ne-gali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psi-chologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl kyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dva-siniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Sociali-nės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra taikoma laikinoji glo-ba (rūpyba). Nuo 2006 m. liepos mėn. savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai veda socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (toliau – Apskaita).

Šeimos, kurios piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, dėl socia-linių įgūdžių stokos negeba tinkamai rūpintis vaiku ir prižiūrėti jo, pagal gyvenamąją vietą įtraukiamos į Apskaitą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaiki-nimo tarnybos 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis (http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/ 2013metuataskaita.pdf), per 2013 m. į Apskaitą įra-šytos 1 728 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 3 065 vaikai. 2013 m. iš viso į Apskaitą buvo įtrauktos 10 235 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 20 664 nepilnamečiai vaikai (žr. 2.14 pav.). 2013 metais vaikai, augantys socialinės rizikos šeimose, sudarė 3,80 proc. visų šalyje gyvenančių vaikų (2012 m. – 3,80 proc., 2011 m. – 3,83 proc.). Analizuojant dinamiką per ilges-nį laikotarpį matyti, kad tiek socialinės rizikos šeimų, tiek jose esančių vaikų skaičius tolygiai mažėja. Per pastaruosius 6 metus socialinės rizikos šeimų skaičius Lietuvoje sumažėjo 10 proc., o vaikų jose – 19 proc. Ši tendencija teikia vilčių, kad dėl neigiamos socialinės rizikos šeimos įtakos grėsmė jų vaikams pradėti var-toti psichoaktyviąsias medžiagas gali taip pat mažėti. Vis dėlto pastaraisiais metais socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius kito nereikšmingai. Tai gali lemti prevencinio darbo su šeima trūkumai, nepakankamai išvystytas socialinių paslaugų tinklas savivaldybėse. Taip pat gali būti, kad dėl matomų tik minimalių pokyčių šeimos išlieka Apskaitoje ilgesnį laiką, kartais – iki vaiko pilnametystės.

http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2013metuataskaita.pdf

http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2013metuataskaita.pdf

34

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Į socialinės rizikos šeimų apskaitą dažniau-siai šeimos įrašomos dėl girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo bei šeimos socialinių įgūdžių stokos. Iš viso socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, į apskaitą dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo, 2013 m. pabaigos duomenimis, buvo įraukta 4 871 šeima (2012 m. – 5 072), dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo rūpintis vaiku – 4 080 šeimų (2012 m. – 3 985). 498 socialinės rizikos šeimos apskaitoje buvo dėl kitų priežasčių (skurdo, nepakankamos vaikų priežiūros, oficialiai nenustatytų tėvų psichinių ligų ir kitų priežasčių) (2012 m. – 538) (žr. 2.15 pav.).

Socialinės rizikos šeimoms, auginančioms vai-kus, teikiamos tiek bendrosios (informavimas, kon-sultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, aprūpi-nimo būtiniausias drabužiais, avalyne ir kt.), tiek spe-cialiosios (socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo)

2.14 pav. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus kaita 2008–2013 m.

(Informacijos šaltinis: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos)

2.15 pav. Socialinės rizikos šeimų skaičius pagal įrašymo į apskaitą priežastis 2013 m.

(Informacijos šaltinis: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos)

socialinės paslaugos. Kaip ir ankstesniais metais, pas-laugas ne tik vaikui, bet ir šeimai aktyviai teikia vaikų dienos centrai. Socialinės apsaugos ir darbo minis-terijos duomenimis, 2013 m. finansuoti 203 projek-tai, 2012 m. – 175, 2011 m. – 176. Per 2013 m. 6 274 vaikams (2012 m. – 5 011, 2011 m. – 5 100) buvo su-teiktos dienos socialinės priežiūros paslaugos vaikų dienos centruose. Kaip matyti, kasmet finansuojama vis daugiau vaikų dienos centrų vykdomų projektų ir didėja paslaugas gaunančių vaikų skaičius.

2013 m. vaikų dienos centruose dažniausia buvo organizuoti užsiėmimai pagal pomėgius – popamo-kinis vaikų užimtumas, ugdymo užsiėmimai grupėje, fizinis lavinimas ir kitos paslaugos: konkursai, žaidi-mų ir vaidybos terapiniai užsiėmimai, filmų peržiūros, diskusijos, biblijos pamokėlės, logopedo paslaugos ir pan. Dirbant grupėse buvo ugdomi vaikų socialiniai, higienos, saviraiškos įgūdžiai (žr. 2.16 pav.).

35

NA

RK

OT

IKŲ

, TA

BA

KO

IR

ALK

OH

OLI

O K

ON

TR

OLĖ

S I

R N

AR

KO

MA

NIJ

OS

PR

EV

EN

CIJ

OS

PO

LIT

IKA

2

2013 m. vykdytojų akiratyje buvo 3 730 šeimų (2012 m. – 3 463). Materialinę paramą gavo 63,9 proc. visų nuolat globojamų šeimų, psichologinę pagalbą – 29,47 proc. Vieno dienos centro projekto vykdytojai dirbo vidutiniškai su 17 šeimų. Dažniau-siai buvo teikiamos paslaugos pagal šeimos narių poreikį: jie centre konsultuojami, organizuojami in-dividualūs pokalbiai, teikiama informacija apie vaiką ir kitais klausimais, tarpininkaujama dėl dokumentų ar kitų buitinių reikalų tvarkymo (žr. 2.17 pav.).

2.4. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonės ir kampanijos, vykdytos pasitelkiant visuomenės informavimo priemones

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-tamentas, informuodamas Lietuvos žiniasklaidos

2.16 pav. Vaikų užimtumo formos dienos centruose 2013 m. (vidutiniškai per metus vaikams suteiktų paslaugų kiekis viename dienos centre)

(Informacijos šaltinis: Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos)

priemones, 2013 m. parengė ir išplatino 62 prane-šimus spaudai. Departamentas 2013 m. organizavo nemažai socialinių informacinių kampanijų, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų kontrole ir prevencija:

• Minint Tarptautinę kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda dieną, Departa-mentas organizavo socialinę informacinę kampaniją „Nesikišu ne į savo reikalus“, kuria siekta atkreipti visuomenės dėmesį, nelikti abejingiems ir informuoti policiją apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo atvejus. Nuo birželio 25 d. iki lie-pos 9 d. socialinės informacinės kampanijos plakatai buvo viešinami 182 vietose, sep-tyniuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Pa-nevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje).

2.17 pav. 2013 m. šeimoms suteiktos paslaugos (vidutiniškai šeimoms suteiktų paslaugų kiekis viename dienos centre)

(Informacijos šaltinis: Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos)

36

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

• Prisidėta įgyvendinant Europos Tarybos Pom-pidou grupės ir Europos Komisijos socialinę informacinę kampaniją, nukreiptą prieš tabako vartojimą, – per visuomenės infor-mavimo priemones ir kitais būdais skleista informacija apie alkoholio vartojimo ir rūky-mo žalą sveikatai. Šią nerūkyti skatinančią informacinę kampaniją sudaro vaizdo klipai, pristatantys dinamišką jaunimo gyvenimą ir sąsajas su rūkymo prevencija ir atsisakymu rūkyti. Atrinkti ir adaptuoti Europos Komisijos remiamo prevencinio projekto „Eksrūkaliai nenugalimi“ bei Europos Tarybos Pompidou grupės sukurti vaizdo klipai 2013 m. buvo transliuoti Lietuvos vaistinėse ir Vilniaus uni-versiteto fakultetuose, paskelbti Departa-mento interneto svetainėje. 2014 m. tęsiant šią kampaniją parengtas ir išleistas testas „Su-žinok, ar esi priklausomas nuo nikotino“. At-sakius į pateiktus testo klausimus galima su-žinoti, koks yra priklausomybės nuo nikotino stiprumas ir ar reikia keisti rūkymo įpročius. Testas yra platinamas vaistinių asociacijos tin-klui priklausančiose vaistinėse. Testą taip pat galima rasti ir atlikti interaktyviai Departa-mento (http://www.ntakd.lt/testas/rukymas.htm) ir vaistinių asociacijos tinklalapiuose.

Pažymėtina, kad 2014 m. kovo 20 d. pasirašy-

ta bendradarbiavimo sutartis Nr. T15-4 su vaistinių asociacija dėl vaizdo klipų, skatinančių nerūkyti, o

rūkančius asmenis atsisakyti šio žalingo įpročio, transliavimo vaistinių tinklo („Norfos“, „Gintarinės vaistinės“ ir „Eurovaistinės“) vaizdo ekranuose. Vaiz-do klipai transliuoti 579 vaistinių vaizdo ekranuo-se (259 „Eurovaistinės“, 320 „Gintarinės vaistinės“ ir „Norfos“ vaistinių ekranuose). Per mėnesį vaizdo klipai buvo parodyti daugiau nei 2 milijonus kar-tų. Šeši skirtingi vaizdo klipai, skatinantys nerūkyti, o rūkančius asmenis atsisakyti šio žalingo įpročio, 2014 m. per I ir II ketvirčius buvo transliuojami Vil-niaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, Centri-niuose rūmuose ir Medicinos fakultete. Vidutiniškai vaizdo klipas per dieną parodomas 100 kartų. Minė-ti vaizdo klipai vasario ir kovo mėnesį buvo trans-liuojami ne mažiau kaip 30 min. kiekvieną dieną šiose poliklinikose: VšĮ „Karoliniškių poliklinika“, VšĮ „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“, VšĮ „Šeškinės poliklinika“, VšĮ „Panevėžio miesto poliklinika“.

• Bendradarbiaujant su VŠĮ „Blaivios pramo-gos“ suorganizuoti 4 renginiai (2013 m. – 3, 2014 m. – 1), skatinantys vaikus ir jaunimą leisti laisvalaikį nevartojant psichoakty-viųjų medžiagų bei propaguojantys svei-ką gyvenimo būdą. Renginių metu nebuvo prekiauta alkoholiniais gėrimais, energiniais gėrimais ir tabako produktais.

• 2013 m. Departamentas, bendradarbiauda-mas su Vilniaus universiteto Medicinos fakul-tetu, Lietuvos medicinos studentų asociacija ir Lietuvos žmogaus genetikos draugija, aktyviai informavo visuomenę apie neigiamą alko-holio vartojimo poveikį nėščiosios ir būsimo vaiko sveikatai bei organizavo renginius, skirtus vaisiaus alkoholinio sindromo die-nai paminėti. Siekiant visuomenę informuoti apie vaisiaus alkoholinį sindromą, išleisti atvi-rukai (http://ntakd.lt/files/VAS_atvirukas.pdf) ir dviejų dydžių plakatai (http://ntakd.lt/files/prevencija/VAS_plakatas.pdf), kurie buvo dali-jami 2013 m. rugsėjo 8–9 d. vykusių renginių, skirtų vaisiaus alkoholinio sindromo dienai pa-minėti, metu, ir perduoti platinti kitoms institu-cijoms ir įstaigoms. 2013 m. rugsėjo 8 d. kartu su partneriais organizuotas renginys Vaisiaus alkoholinio sindromo dienai paminėti: vikto-rina, žaibiškas sambūris („flašmobas“) (angl. flashmob), parkūrininkų pasirodymai. Taip pat 2013 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Sei-me organizuota spaudos konferencija Vaisiaus alkoholinio sindromo dienai paminėti.

http://ntakd.lt/files/VAS_atvirukas.pdf

http://ntakd.lt/files/prevencija/VAS_plakatas.pdf

http://ntakd.lt/files/prevencija/VAS_plakatas.pdf

37

NA

RK

OT

IKŲ

, TA

BA

KO

IR

ALK

OH

OLI

O K

ON

TR

OLĖ

S I

R N

AR

KO

MA

NIJ

OS

PR

EV

EN

CIJ

OS

PO

LIT

IKA

2

2014 m. Departamentas tęsė pradėtą veiklą ir kartu su medicinos studentų asociacija, Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija bei Vilniaus miesto savivaldy-be 2014 m. gegužės 18 d. Vilniuje, Bernardinų sode, organizavo renginį „Mama, noriu gimti blaivas!“ Renginio metu buvo organizuota viktorina – me-dicinos studentai tėveliams užduodavo klausimus

Informacinė medžiaga, skirta vaisiaus alkoholinio sindromo dienai paminėti:

apie alkoholio žalą būsimam kūdikiui, o teisingai at-sakę tėveliai laimėdavo rėmėjų įsteigtus prizus. Taip pat renginio metu jaunieji dalyviai galėjo dalyvauti „Žaislų ligoninėje“, kurioje buvo stengiamasi suma-žinti vaikų baimę prieš gydytojus, o kartu su kūry-bos namučiais „Vėjų fėja“ buvo galima kurti spalvin-gas aplikacijas ir sudalyvauti žaibiškame sambūryje („flašmobe“) (angl. flashmob).

Daugiau vaisiaus alkoholinio sindromo dienos minėjimo ir spaudos konferencijos Seime fotografijų pateikta Departamento „Facebook“ pa-skyroje „Nėštumas be alkoholio lašo!“.

https://www.facebook.com/photo.php?fbid=510504575693516&set=a.510504179026889.1073741825.229741767103133&type=3&theater

38

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

3PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ

VARTOJIMO PAPLITIMAS

39

3

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

PA

PLI

TIM

AS

Per paskutiniuosius 12 mėnesių nuo 3,5 iki 7,0 proc. 15–64 m. amžiaus pasaulio gyventojų varto-jo narkotikus, skaičiuojama, kad tai yra 162–324 mln. asmenų1. Dažniausiai šie asmenys vartojo kanapes, opioidus, kokainą ir amfetamino tipo stimuliantus.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2014 m. metinėje ataskaitoje2 skelbiama, kad europiečių, bandžiusių bent kartą gyvenime narkotikų, yra 80 mln. arba maždaug ketvirtadalis 15–64 m. amžiaus asmenų. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Europoje labiausiai paplitusios yra kanapės. Skaičiuojama, kad 73,6 mln. europiečių yra vartoję kanapių, kitų narkotikų nors kartą gyvenime varto-jusiųjų skaičius yra gerokai mažesnis: 14,1 mln. yra vartoję kokaino, 11,4 mln. – amfetaminų, 10,6 mln. – ekstazio.

1 UNODC, World Drug Report 2014. [URL: http://www.unodc.org/documents/wdr2014/World_Drug_Report_2014_web.pdf].

2 Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, Euro-pos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita: Tendencijos ir pokyčiai, 2014 m. [URL:http://www.emcdda.europa.eu/publi-cations/edr/trends-developments/2014].

3. PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS

Kanapių vartojimo tendencijos3

Kiek daugiau nei 70 mln. europiečių bent kar-tą gyvenime vartojo kanapes. Vidutiniškai Europoje kas penktas (21,7 proc.) 15–64 metų amžiaus asmuo bent kartą gyvenime yra vartojęs kanapes. Tačiau labai skiriasi šio narkotiko vartojimo lygis skirtingo-se Europos šalyse. Pavyzdžiui, Danijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, maždaug trečdalis popu-liacijos bent kartą gyvenime yra vartojusi kanapių. O tokiose šalyse, kaip Bulgarija, Graikija, Kipras, Ven-grija, Portugalija, Malta, Rumunija ir Turkija, kanapių vartojimas yra mažiausiai paplitęs lyginant Europos mastu, jose kanapių vartojimo bent kartą gyvenime rodiklis nesiekia dešimties procentų (žr. 3.1 pav.).

Kanapės – labiausiai vartojamas skirtingo am-žiaus asmenų narkotikas, tačiau labiausiai šio narko-tiko vartojimas yra paplitęs tarp jaunų europiečių.


3.1 pav. Kanapių vartojimo paplitimas tarp 15–64 metų amžiaus Europos šalių gyventojų, proc.

Informacijos šaltinis – Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras

40

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2014 m. statistinio biuletenio duomenimis, apytiksliai 14,6 mln. jaunų (15–34 m.) europiečių per paskutinius 12 mėnesių vartojo kanapes, tai sudaro 11,2 proc. 15–34 metų amžiaus Europos gyventojų. Jaunimo nuo 15 iki 24 m. amžiaus, per pastaruosius 12 mėn. varto-jusio kanapes, buvo 13,9 proc. arba 8,5 mln. Kanapes labiau linkę vartoti jauni vyrai, ypač ši tendencija išryš-kėja analizuojant dažną šio narkotiko vartojimą.

Įdomu tai, kad šalyse, kuriose narkotikų varto-jimo paplitimo tyrimai buvo atlikti po 2011 m., aš-tuoniose iš jų pranešama apie kanapių vartojimo per paskutinius 12 mėnesių sumažėjimą, o penkio-se – apie padidėjimą.

Kokaino vartojimo tendencijos4

Kokainas yra dažniausiai Europoje vartojamas stimuliuojantis narkotikas, nors jo paplitimas gero-kai skiriasi tarp Europos šalių. Įvertinta, kad 14,1 mln. (4,2 proc.) Europos gyventojų yra nors kartą gyveni-me vartoję kokaino. Iš visų Europos šalių Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Airijoje, Olandijoje ir Danijoje kokaino vartojimo bent kartą gyvenime rodiklis yra aukščiausias ir svyruoja nuo 5 iki 9 proc., o Bulgarijo-je, Graikijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje nesiekia vieno procento.

Kaip ir visi kiti narkotikai, kokainas labiau yra pa-plitęs tarp jaunų asmenų. Skaičiuojama, kad per pa-skutinius 12 mėnesių kokainą vartojo vidutiniškai 1,7 proc. 15–34 metų amžiaus europiečių. Tačiau džiugina faktas, kad šalyse, kuriose užfiksuotas didžiausias ko-kaino vartojimo lygis, matyti šio narkotiko vartojimo mažėjimo tendencija. Dauguma kitų šalių praneša apie kokaino vartojimo stabilizavimąsi arba mažėjimą.

Naujausių tyrimų duomenys taip pat rodo ko-kaino vartojimo mažėjimą: 11 iš 12 apklausas 2011–2013 m. atlikusių Europos šalių pranešė apie kokai-no vartojimo paplitimo mažėjimą.

Amfetaminų ir ekstazio vartojimo tendencijos5

Amfetamino bei metamfetamino (bendrinis pavadinimas – amfetaminai) ir ekstazio Europoje bent kartą gyvenime vartojo atitinkamai 11,4 mln. ir 10,6 mln. 15–64 metų amžiaus asmenų, o tai suda-



ro atitinkamai 3,4 ir 3,1 proc. europiečių. Daugelyje šalių ekstazis arba amfetaminai yra antrasis po ka-napių dažniausiai vartojamas narkotikas. Pagal pa-plitimo regioną, bent kartą gyvenime amfetaminų daugiausia bandė Jungtinės Karalystės (10,6 proc.), Danijos (6,6 proc.) ir Švedijos (5,0 proc.) gyventojų, o ekstazio – Jungtinės Karalystės (8,3 proc.), Airijos (6,9 proc.) ir Olandijos (6,2 proc.) gyventojų.

Jaunimas yra labiau linkęs vartoti narkotikus nei suaugę asmenys. Įvertinta, kad amfetaminų vartojimo paplitimas per paskutinius 12 mėnesių tarp 15–34 m. amžiaus europiečių buvo 0,9 proc. (1,2 mln. asmenų). Tačiau nuo 2011 m. atsiranda šio narkotiko vartojimo mažėjimo tendencija. Nau-jausių tyrimų duomenimis, iš 12 šalių, atlikusių nar-kotikų vartojimo paplitimo tyrimus nuo 2011 m., 11 pranešė apie mažėjantį amfetaminų vartojimą.

Tačiau ekstazio vartojimo paplitimas per pa-skutinius 12 mėnesių tarp jaunų suaugusiųjų svy-ruoja nuo 0,1 proc. iki 3,1 proc., priklausomai nuo šalies. Esktazio per paskutinius 12 mėnesių vartojo maždaug 1,3 mln. jaunų suaugusiųjų (15–34 m. am-žiaus) europiečių, tai sudaro 1,0 proc. šios amžiaus grupės asmenų. Kaip ir amfetaminų, taip ir ekstazio vartojimas nuo 2011 m. mažėja. 12-oje šalių, kurios praneša apie nuo 2011 m. atliktas apklausas, vartoji-mas tolydžiai mažėja, išskyrus Bulgariją. Šioje šalyje kokaino vartojimo paplitimas nuo 2005 m. didėja.

3.1. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje

2012 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontro-lės departamentas jau trečią kartą atliko psichoak-tyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą. Šio tyrimo, kaip ir ankstesnių tyrimų (atliktų 2004 ir 2008 m.), pagrindiniai tikslai buvo surinkti ir įvertinti standartizuotus duomenis apie psichoa-ktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą bendrojoje populiacijoje pagal lytį ir amžiaus grupes; įvertinti Lietuvos gyventojų elgesio modelius ir nuostatas tabako, alkoholinių gėrimų, narkotinių ir psichotro-pinių medžiagų vartojimo atžvilgiu bei įvertinti ryšį tarp socialinių demografinių respondentų charakte-ristikų ir tabako gaminių, alkoholinių gėrimų ir nar-kotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

Atliekant tyrimą naudota reprezentatyvi tiki-mybinė atranka, įvertinant 15–64 m. Lietuvos gy-ventojų pasiskirstymą pagal apskritis, gyvenamąją vietą, amžių ir lytį. Iš viso apklausoje dalyvavo 4 831 respondentas.

41

3

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

PA

PLI

TIM

AS

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo periodui apibūdinti tyrime taikomi trys rodikliai:

• vartojimas nors kartą gyvenime (angl. lifetime prevalence, toliau – LTP) – tai respondentai, nurodę, kad vartojo tam tikrą psichoaktyviąją medžiagą nors kartą gyvenime;

• vartojimas per paskutinius 12 mėnesių (angl. last year prevalence, toliau – LYP) – responden-tai, nurodę, kad vartojo tam tikrą psichoakty-viąją medžiagą per pastaruosius 12 mėnesių;

• vartojimas per paskutiniąsias 30 dienų (angl. last month prevalence, toliau – LMP) – res-pondentai, nurodę, kad vartojo tam tikrą psi-choaktyviąją medžiagą per paskutiniąsias 30 dienų.

Šiame tyrime į sąvoką „narkotinės ir psicho-tropinės medžiagos“ įeina kanapės (hašišas, ma-rihuana, „žolė“), ekstazis, amfetaminas, kokainas, heroinas, LSD, haliucinogeniniai grybai ir pačių respondentų nurodytos kitos nelegaliai vartojamos psichoaktyviosios medžiagos. Toliau tekste šios me-džiagos vadinamos „narkotikais“.

Tabako gaminių vartojimo paplitimas2012 m. per paskutiniąsias 30 dienų bent kartą

gyvenime nurodė rūkę 36,1 proc. 15–64 metų am-žiaus šalies gyventojų. Per paskutinius 12 mėnesių yra rūkę 36,3 proc. gyventojų. Dvigubai daugiau – 66,0 proc. šalies gyventojų nors kartą gyvenime yra vartoję tabako gaminius. Lentelėje pateikti duome-nys rodo, kad rūkymas tiek jaunesnių, tiek vyresnių asmenų amžiaus grupėje yra labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų (žr. 3.1 lentelę).

2012 m. tyrimo duomenimis, tabako vartojimo paplitimas per paskutiniąsias 30 dienų yra dides-nis tarp vyrų nei tarp moterų. 25–44 metų am-žiaus asmenys dažniau nei kitų amžiaus grupių respondentai atsakė, kad vartojo tabako gaminių per pastarąjį mėnesį. Asmenys, turintys pradinį, pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, dažniau tei-gia vartojantys tabako gaminius nei respondentai, turintys aukštesnįjį išsilavinimą. Tabako gaminių vartojimas labiau paplitęs tarp asmenų, disponuo-jančių mažesnėmis pajamomis (iki 500 Lt per mė-nesį vienam šeimos nariui).

Nuo 2004 m. iki 2008 m. mažėję rūkiusiųjų tiek per paskutiniuosius 12 mėnesių, tiek per paskuti-niąsias 30 dienų skaičiai 2012 m. padidėjo. Lyginant 2012 m. ir 2008 m. tyrimo rezultatus, matomas rū-kiusiųjų per paskutiniuosius 12 mėnesių ir per pas-kutiniąsias 30 dienų dalies padidėjimas. Šį augimą lemia per paskutiniuosius metus ir paskutinįjį mė-nesį padidėjusi rūkančių vyrų dalis. Moterų, rūkiusių per paskutiniuosius 12 mėnesių, dalis sumažėjo, o per paskutiniąsias 30 dienų – išliko tokia pati kaip ir prieš ketverius metus (žr. 3.1 lentelę).

Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas2012 m. tyrimo duomenys rodo, kad daugiau

nei aštuoni iš dešimties 15–64 metų amžiaus asme-nų per paskutiniuosius 12 mėnesių yra vartoję alko-holinių gėrimų (82,0 proc.). Per paskutiniąsias 30 die-nų alkoholius gėrimus 2012 m. vartojo du trečdaliai Lietuvos gyventojų (66,7 proc.) (žr. 3.2 lentelę). Ana-lizuojant pagal amžių, per paskutinius 12 mėnesių alkoholinius gėrimus vartojo didesnė dalis vyresnių

3.1 lentelė. Tabako vartojimo paplitimas Lietuvoje 2004, 2008 ir 2012 m., proc.

Vartojimo periodas,

tyrimo metai

15–64 m. 15–34 m. 35–64 m.

Vyr. Mot. Iš viso Vyr. Mot. Iš viso Vyr. Mot. Iš viso

LTP 2012 m. 80,3 52,6 66,0 73,8 59,0 66,5 85,3 48,6 65,7

2008 m. 74,3 58,8 66,0 74,8 68,7 71,6 73,9 50,8 61,5

2004 m. 80,9 51,9 65,8 79,3 66,0 72,6 82,3 41,9 60,7

LYP 2012 m. 49,6 23,8 36,3 44,7 26,8 36,0 53,4 21,9 36,6

2008 m. 43,1 25,5 33,7 43,3 30,8 36,7 43,1 21,2 31,4

2004 m. 51,7 24,3 37,4 49,4 32,6 41,0 53,5 18,3 34,7

LMP 2012 m. 49,4 23,5 36,1 44,4 26,3 35,6 53,3 21,6 36,4

2008 m. 40,5 23,5 31,5 40,6 27,8 33,8 40,5 20,1 29,6

2004 m. 48,6 22,1 34,8 45,9 28,9 37,4 50,7 17,3 32,9

42

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

nei jaunesnių respondentų (80,7 proc. 15–34 m. ir 82,8 proc. 35– 64 m.), o per paskutiniąsias 30 dienų – didesnė dalis jaunesnių nei vyresnių tyrimo dalyvių (69,2 proc. 15–34 m. ir 65,0 proc. 35–64 m.). Analizuo-jant duomenis ir pagal lytį, tiek per paskutiniąsias 30 dienų, tiek per paskutiniuosius 12 mėnesių alkoho-linių gėrimų vartojimas yra labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų ir tiek tarp vyresnių (35–64 m.), tiek tarp jaunesnių (15–34 m.) respondentų.

2012 m. duomenimis, vyrai dažniau vartojo alko-holinius gėrimus nei moterys. Alkoholinių gėrimų vartojimas labiau paplitęs 25–34 metų amžiaus as-menų grupėje nei kitose amžiaus grupėse. Alkoho-linių gėrimų vartojimas labiau paplitęs tarp dides-nėmis pajamomis disponuojančių gyventojų (dau-giau nei 1 000 Lt vienam šeimos nariui per mėn.) nei tarp asmenų, gaunančių mažesnes pajamas.

Alkoholinių gėrimų vartojimas nuo 2004 m. iki 2008 m. išliko reikšmingai nepakitęs tiek pagal LYP, tiek pagal LMP rodiklius. Tačiau 2012 m. alkoholi-nių gėrimų vartojimo per paskutiniuosius 12 mė-nesių rodiklis sumažėjo beveik 5 proc., lyginant su 2008 m. tyrimu, o per paskutiniąsias 30 dienų alko-holinių gėrimų vartojimas padidėjo 4,5 proc.

Raminamųjų / migdomųjų vaistų vartojimo paplitimas

2012 m. kiek daugiau nei penktadalis (20,5 proc.) 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyven-tojų buvo bent kartą gyvenime vartoję ramina-muosius / migdomuosius vaistus (žr. 3.3 lentelę). Raminamuosius / migdomuosius vaistus labiau linkusios vartoti moterys (28,0 proc.) nei vyrai (12,6 proc.), vyresni nei jaunesni Lietuvos gyvento-jai (15–34 m. – 13,4 proc., 35–64 m – 25,6 proc.). Šie vaistai dažniausiai yra vartojami gydytojui paskyrus (15,4 proc.). Be gydytojo paskyrimo nors kartą gy-

3.2. lentelė. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2004, 2008 ir 2012 m., proc.

Vartojimo periodas, tyrimo metai

15–64 m. 15–34 m. 35–64 m.


LYP 2012 m. 85,9 78,2 82,0 82,6 78,8 80,7 88,5 77,9 82,8

2008 m. 89,0 85,1 86,9 90,7 88,8 89,7 87,6 82,1 84,6

2004 m. 89,5 81,0 85,1 87,8 82,9 85,4 90,9 79,7 84,9

LMP 2012 m. 75,2 58,8 66,7 73,1 65,0 69,2 76,7 54,8 65,0

2008 m. 69,4 55,9 62,2 72,9 65,3 68,9 66,4 48,2 56,6

2004 m. 76,6 59,8 67,8 75,5 65,7 70,6 77,5 55,5 65,8

venime raminamuosius / migdomuosius vaistus yra vartoję 3,7 proc. respondentų, o 1,4 proc. respon-dentų šiuos vaistus yra vartoję abiem atvejais.

Per paskutinius 12 mėnesių raminamuosius vaistus buvo vartojęs kiek daugiau nei kas dešim-tas (11,1 proc.) gyventojas, o per paskutiniąsias 30 dienų šiuos vaistus buvo vartoję 7,4 proc. Lietu-vos populiacijos (žr. 3.3 lentelę).

2012 m. tyrimo duomenimis, raminamųjų / migdo-mųjų vaistų vartojimas yra labiau paplitęs tarp mo-terų nei tarp vyrų. Vyresni asmenys (45–55 ir 55–64 metų amžiaus grupių) dažniau nei kitų amžiaus grupių respondentai vartoja raminamuosius / mig-domuosius vaistus. Asmenys, turintys aukštesnįjį išsilavinimą, dažniau teigia vartojantys ramina-muosius / migdomuosius vaistus. Labiau ramina-mųjų / migdomųjų vaistų vartojimas paplitęs tarp pensininkų ir negalią turinčių asmenų. Minėtieji vaistai labiausiai paplitę tarp 501–700 Lt per mė-nesį vienam šeimos nariui disponuojančių asmenų.

Palyginti su ankstesnių tyrimų duomenimis, 2012 m. reikšmingesnio paplitimo skirtumo tarp vartojusiųjų raminamuosius / migdomuosius vais-tus bent kartą gyvenime ir per paskutiniuosius 12 mėnesių nenustatyta, o vartojusiųjų šiuos vais-tus per paskutiniąsias 30 dienų – sumažėjo.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų var-tojimo paplitimas

2012 m. tyrimo duomenimis, bent vieną narko-tiką6 nors kartą gyvenime yra bandę 11,1 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, per paskuti-niuosius 12 mėnesių narkotikus vartojo 2,6 proc.

6 Sąvoka „bent vienas narkotikas“ buvo vartojamas kalbant apie kanapes (hašišą, marihuaną, „žolę“), ekstazį, amfetaminus, ko-kainą, heroiną, LSD, haliucinogeninius grybus ir pačių respon-dentų nurodytas kitas nelegaliai vartojamas medžiagas.

43

3

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

PA

PLI

TIM

AS

respondentų, o per paskutiniąsias 30 dienų narko-tines ir psichotropines medžiagas 2012 m. nurodė vartoję 0,8 proc. gyventojų (žr. 3.4 lentelę).

2012 m. tyrimo duomenimis, narkotinių ir psicho-tropinių medžiagų vartojimas labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų. 15–34 metų amžiaus asme-nys statistiškai daug dažniau atsakė, kad vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas nei vyresni asmenys. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas labiau paplitęs tarp asmenų, disponuo-jančių didesnėmis pajamomis (daugiau nei 1 000 Lt vienam šeimos nariui per mėn.) nei tarp gyventojų, gaunančių mažesnes pajamas. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai statistiškai gerokai dažniau atsakė, kad vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas nei kitų Lietuvos vietovių gyventojai.

Nuo 2004 m. iki 2008 m. matomas narkotikų vartojimo paplitimo padidėjimas bendroje popu-

3.3. lentelė. Raminamųjų / migdomųjų vaistų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2004, 2008 ir 2012 m., proc.

Vartojimo periodas, tyrimo metai

15–64 m. 15–34 m. 35–64 m.


LTP 2012 m. 12,6 28,0 20,5 8,7 18,3 13,4 15,7 34,2 25,6

2008 m. 12,3 25,0 19,0 8,8 17,4 13,3 15,1 31,1 23,7

2004 m. 13,3 26,0 19,9 8,6 17,3 13,0 17,1 32,2 25,2

LYP 2012 m. 6,5 15,5 11,1 4,0 8,5 6,2 8,4 19,9 14,6

2008 m. 7,5 15,6 11,8 5,7 10,0 7,9 9,1 20,1 15,0

2004 m. 7,3 14,8 11,2 3,8 6,3 5,0 10,0 20,9 15,9

LMP 2012 m. 4,7 9,9 7,4 2,5 4,1 3,3 6,5 13,6 10,3

2008 m. 5,6 11,0 8,5 4,2 5,9 5,1 6,8 15,3 11,2

2004 m. 4,4 9,9 7,2 1,6 3,6 2,6 6,6 14,4 10,8

liacijoje tiek tarp nors kartą gyvenime bandžiusiųjų, tiek tarp vartojusiųjų per paskutiniuosius 12 mėne-sių ir per paskutiniąsias 30 dienų, o 2012 m. narkoti-kų vartojimo paplitimas sumažėjo pagal visus minė-tus vartojimo rodiklius.

Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje popu-liariausias narkotikas yra kanapės. Tyrimo duome-nys rodo, kad 10,5 proc. 15–64 metų amžiaus gy-ventojų yra bent kartą gyvenime vartoję kanapių. Per paskutiniuosius 12 mėnesių šio narkotiko yra vartoję 2,3 proc. gyventojų, o per paskutiniąsias 30 dienų – 0,7 proc. populiacijos (žr. 3.5 lentelę).

2012 m. tyrimo duomenis lyginant su 2008 m. duomenimis, kanapių vartojimo paplitimas Lietu-voje reikšmingai skiriasi: vartojimas nors kartą gy-venime sumažėjo nuo 11,9 iki 10,5 proc., per pasku-tiniuosius 12 mėnesių – nuo 5,6 iki 2,3 proc., o per paskutiniąsias 30 dienų – nuo 1,2 iki 0,7 proc.

3.4. lentelė. Narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2004, 2008 ir 2012 m., proc.

Vartojimo periodas, metai

15–64 m. 15–34 m. 35–64 m.


LTP 2012 m. 17,5 5,0 11,1 24,9 10,4 17,8 11,8 1,6 6,4

2008 m. 16,4 9,2 12,5 28,3 16,5 22,1 6,4 3,3 4,7

2004 m. 13,1 3,8 8,2 20,8 7,3 14,1 6,8 1,2 3,8

LYP 2012 m. 4,0 1,2 2,6 7,8 3,1 5,5 1,1 0,0 0,5

2008 m. 8,4 4,2 6,2 14,3 7,4 10,6 3,5 1,6 2,5

2004 m. 3,9 1,2 2,5 7,5 2,8 5,2 0,1 0,0 0,1

LMP 2012 m. 1,2 0,4 0,8 2,5 0,9 1,7 0,3 0,0 0,1

2008 m. 2,2 0,9 1,5 4,1 1,8 2,9 0,6 0,2 0,4

2004 m. 1,4 0,1 0,7 2,9 0,2 1,5 0,0 0,0 0,0

44

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Po kanapių Lietuvoje labiausiai vartojami nar-kotikai yra ekstazis ir amfetaminai. Ekstazį nors kartą gyvenime yra vartoję 1,3 proc., per paskuti-niuosius 12 mėnesių – 0,2 proc., per paskutiniąsias 30 dienų – 0,05 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Rezultatus lyginant su 2008 m. tyrimo duomenimis – 2012 m. ekstazio vartojimo papliti-mas reikšmingai sumažėjo „bent kartą gyvenime“, „per paskutiniuosius 12 mėnesių“ ir „per paskutinią-sias 30 dienų“ vartojimo kategorijose.

Amfetaminus bent kartą gyvenime vartojo 1,2 proc., per paskutiniuosius 12 mėnesių – 0,2 proc., o per paskutiniąsias 30 dienų – 0,1 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Lyginant rezultatus su 2008 m. tyrimo duomenimis, reikšmingai sumažėjo amfetamino vartojimas per paskutiniuosius 12 mė-

3.5. lentelė. Kanapių vartojimo paplitimas Lietuvoje 2004, 2008 ir 2012 m., proc.

Vartojimo periodas, metai

15–64 m. 15–34 m. 35–64 m.


LTP 2012 m. 16,9 4,6 10,5 24,2 9,6 17,1 11,2 1,4 6,0

2008 m. 15,8 8,5 11,9 27,6 15,6 21,2 6,0 2,8 4,3

2004 m. 12,1 3,4 7,6 19,0 6,9 12,9 6,5 0,9 3,5

LYP 2012 m. 3,6 1,0 2,3 7,5 2,7 5,1 0,7 0,0 0,3

2008 m. 7,7 3,8 5,6 13,4 6,9 9,9 3,0 1,3 2,1

2004 m. 3,4 1,1 2,2 6,5 2,6 4,6 0,8 0,1 0,4

LMP 2012 m. 1,1 0,3 0,7 2,4 0,8 1,6 0,1 0,0 0,0

2008 m. 1,7 0,7 1,2 3,6 1,6 2,6 0,1 0,1 0,1

2004 m. 1,4 0,1 0,7 2,9 0,2 1,5 0,3 0,0 0,1

3.2 pav. Narkotikų vartojimo paplitimas tarp 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų, 2004, 2008 ir 2012 m., proc.

nesių, o vartojimo per paskutiniuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 dienų rodikliai labai nepakito.

Kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų var-tojimo paplitimas pateiktas 3.2 paveiksle.

Daugiau informacijos apie šį tyrimą rasite Nar-kotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamen-to internetinėje svetainėje www.ntakd.lt rubrikoje „Statistika ir tyrimai“.

3.2. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp kitų asmenų grupių

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo papli-timas tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų

Informacijos šaltinis – Dobrovolskij, V.; Stukas, R. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų psichoaktyvių-

http://www.ntakd.lt

45

3

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

PA

PLI

TIM

AS

jų medžiagų vartojimo ypatumai. Visuomenės sveika-ta, 2014 / 3 (66), 16–22.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuo-menės sveikatos institutas 2013 m. atliko tyrimą, kuriuo siekta nustatyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą tarp Lietuvos aukštųjų moky-klų studentų. Iš viso buvo apklausti 1 824 Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentai, tai-kant anketinės apklausos metodą.

Tyrimo rezultatai pateikiami pagal vartojimo rodiklius – nors kartą gyvenime (angl. lifetime preva-lence – LTP); per paskutiniuosius 12 mėnesių (angl. last year prevalence – LYP); per paskutiniąsias 30 die-nų (angl. last month prevalence – LMP).

Tabako gaminių vartojimo paplitimasTyrimo rezultatai parodė, kad per paskutiniuo-

sius 12 mėnesių rūkė 52,7 proc. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, rūkančiųjų per paskutiniąsias 30 dienų buvo 40,2 proc. Rūkančių vaikinų (52,2 proc.) per paskutinius 12 mėnesių buvo šiek tiek mažiau nei merginų (53 proc.), o rūkymo paplitimas per pas-kutiniąsias 30 dienų tarp vaikinų (40,9 proc.) buvo didesnis negu tarp merginų (39,9 proc.), tačiau šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (žr. 3.3 pav.).

Analizuojant rūkymo paplitimą tarp studentų pagal sociodemografines charakteristikas, statistiš-kai reikšmingi skirtumai nustatyti tik pagal studentų užimtumą ir studentų gyvenamąją aplinką. Dirban-tys studentai labiau linkę rūkyti nei nedirbantys. Taip pat nustatyta, kad per paskutinį mėnesį rūkančiųjų daugiau buvo tarp studentų, kurie nuomojosi gyve-namąjį plotą ar nurodė kitą gyvenamąją vietą negu tarp studentų, gyvenančių bendrabutyje ar su tėvais.

3.3 pav. Rūkymo paplitimas per paskutinius 12 mėn. ir per paskutiniąsias 30 d. tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų 2013 m. (proc.)

Daugiau nei pusė per paskutiniąsias 30 dienų rūkiusių studentų (53,1 proc.) nurodė, kad rūko ne nuolat. 38,1 proc. per paskutiniąsias 30 dienų rūkiu-sių studentų per dieną vidutiniškai surūkydavo iki pusės pakelio cigarečių.

Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimasTyrimo duomenimis, per paskutiniuosius

12 mėnesių 92,4 proc. respondentų vartojo alko-holinius gėrimus. Per paskutiniuosius 12 mėnesių alkoholinius gėrimus vartojo 91,7 proc. vaikinų ir 92,8 proc. merginų (žr. 3.4 pav.). Tačiau per pas-kutiniąsias 30 dienų studentų, vartojusių alkoholį, procentas buvo mažesnis – 84,9 proc. (86,1 proc. vaikinų ir 84,3 proc. merginų).

Analizuojant alkoholinių gėrimų vartojimo pa-plitimą pagal sociodemografines charakteristikas, statiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta nei pagal vieną sociodemografinį požymį.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų var-tojimo paplitimas

31 proc. apklaustų studentų buvo kada nors gyvenime vartoję narkotines ir / ar psichotropines medžiagas. Daugiau vaikinų (41 proc.) nei merginų (26,1 proc.) kada nors gyvenime vartojo narkotikus.

Labiausiai paplitęs narkotikas tarp studentų yra kanapės. Kanapių bent kartą gyvenime vartojo 30,3 proc. respondentų, per paskutiniuosius 12 mė-nesių – 17,7 proc., o per paskutiniąsias 30 dienų – 6,8 proc. apklaustųjų. Kanapių vartojimas labiau paplitęs tarp vaikinų nei tarp merginų (žr. 3.5 pav.).

3.4 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimas per pasku-tiniuosius 12 mėn. ir per paskutiniąsias 30 d. tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų 2013 m. (proc.)

46

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Tyrimo metu nustatyta, kad, be kanapių, tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų populiariausi narkotikai yra ekstazis ir amfetaminas – juos nors kartą gyvenime buvo vartoję atitinkamai 2,6 ir 2,5 proc. tirtų studentų (žr. 3.6 lentelę). Ekstazį dažniau vartojo vaikinai negu merginos, skirtumas statistiš-kai reikšmingas.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pa-plitimas tarp 15–16 metų amžiaus moksleivių (ESPAD)

Informacijos šaltinis – Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD-2011, Irena Šuti-nienė.

Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose (ESPAD) – tai tarptautinis lyginamasis tyrimas, kuris nuo 1995 m. atliekamas kas ketverius metus daugelyje Europos valstybių. Lietuva šiame ty-rime dalyvauja nuo 1995 m. Pagrindinis ESPAD tikslas yra surinkti palyginamuosius duomenis apie alkoho-lio, tabako ir narkotikų vartojimą 15–16 m. amžiaus mokinių grupėje įvairiose Europos valstybėse.

Tyrime siekta reprezentuoti visus gimusius 1995 m. bendrojo lavinimo ir kitų mokyklų moksleivius, iš-skyrus specialiųjų mokyklų ar specialiųjų klasių moki-nius, turinčius rimtų mokymosi ar psichikos sutrikimų.

3.5 pav. Respondentų, vartojusių kanapes, pasiskirstymas pagal lytį 2013 m. (proc.)

3.6. lentelė. Narkotinių ir / ar psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų 2013 m. (proc.)

Rodiklis LTP LYP LMP

LytisNarkotikas Vyr. Mot. Iš viso Vyr. Mot. Iš viso Vyr. Mot. Iš viso

Ekstazis 3,7 2,1 2,6 1,0 0,7 0,8 0,3 0,2 0,3

Amfetaminas 2,8 2,3 2,5 0,7 0,7 0,7 0,3 0,2 0,3

Kokainas 2,2 1,6 1,8 0,8 0,7 0,7 0,5 0,3 0,4

Heroinas 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2

Aguonų ekstraktas (vadinamoji „širka“) 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2

LSD 1,0 1,2 1,2 0,3 0,5 0,4 0,3 0,2 0,3

Haliucinogeniniai grybai 3,5 1,6 2,3 1,2 0,7 0,9 0,5 0,2 0,3

Apklausa Lietuvoje atlikta 2011 m. gegužės 17–31 d. Apklausą Vilniuje ir netolimose mokyklose atliko Vilniaus pedagoginio universiteto apklausos atlikėjai, kitose mokyklose – mokyklų direktorių ar pavaduotojų pasiūlyti mokytojai. Lietuvoje iš viso apklausta 2 625 mokiniai 128 mokyklose (iš viso Europoje buvo apklausta daugiau kaip 100 tūkst. 15–16 m. moksleivių). Pagal tyrimų centro tyrimui nustatytus reikalavimus, atmetus neatitinkančias mokinių anketas (tarp jų ir gimusiųjų ne 1995 m.), tyrimo duomenų bazėje kaip tinkami naudoti liko 2 476 mokinių atsakymai.

Tabako gaminių vartojimasESPAD 2011 m. tyrimo duomenimis, 74 proc.

(79 proc. berniukų ir 70 proc. mergaičių) 15–16 m. amžiaus Lietuvos moksleivių bent kartą gyvenime yra rūkę. Kelių ESPAD tyrimų duomenų palyginimas rodo, kad tabako vartojimas tarp 15–16 m. amžiaus Lietuvos moksleivių nuo 2003 iki 2007 m. buvo ge-rokai sumažėjęs, tačiau nuo 2007 iki 2011 m. keliais procentais padidėjo (žr. 3.6 pav.).

Per paskutiniąsias 30 dienų teigė rūkę cigaretes 37 proc. apklaustų paauglių, iš jų – 39 proc. berniu-kų ir 35 proc. mergaičių (žr. 3.7 pav.). Rezultatus ly-ginant su ankstesnio tyrimo duomenimis, 2011 m.

47

3

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

PA

PLI

TIM

AS

ypač padaugėjo rūkiusių per paskutiniąsias 30 die-nų mergaičių procentas. Tabako gaminių vartojimo skirtumai tarp lyčių toliau mažėjo ir 2011 m. buvo mažiausi per visą ESPAD tyrimų laikotarpį.

Tabako gaminių prieinamumas moksleiviams Lietuvoje, jų pačių vertinimu, palyginti su 2007 m. tyrimu, nepakito ir tebelieka gana didelis. Kiek su-mažėjo manančiųjų, kad cigarečių įsigyti labai len-gva, bet apskritai net 72 proc. 15–16 m. moksleivių 2011 m. teigė, kad panorėję jie gana lengvai arba labai lengvai galėtų įsigyti cigarečių.

Alkoholinių gėrimų vartojimas2011 m. tyrimo duomenimis, bent kartą gy-

venime vartoję alkoholinius gėrimus nurodė 95,3 proc. 15–16 m. amžiaus paauglių. 2011 m. Lietuvoje visiškai nevartojusiųjų alkoholių gėrimų (abstinen-tų) buvo 4,7 proc. Abstinentų berniukų tebėra šiek

3.6 pav. Rūkymo bent kartą gyvenime paplitimas tarp 15–16 metų amžiaus moksleivių 1995–2011 m., proc.

3.7 pav. Rūkymo per paskutiniąsias 30 d. paplitimas tarp 15–16 metų amžiaus moksleivių 1995–2011 m., proc.

tiek daugiau negu mergaičių (žr. 3.8 pav.). Rezul-tatus lyginant su ankstesnio tyrimo duomenimis, 2011 m. visiškai nevartojusiųjų alkoholių gėrimų skaičius išliko stabilus.

Per paskutinius 12 mėnesių iki apklausos var-toję alkoholius gėrimus nurodė 85 proc. 15–16 m. amžiaus paauglių, iš jų 83 proc. berniukų ir 87 proc. mergaičių (žr. 3.9 pav.). Per paskutiniąsias 30 die-nų vartoję alkoholinius gėrimus Lietuvoje teigė 63 proc. paauglių, iš jų 63 proc. berniukų ir 64 proc. mergaičių. Vartojusiųjų alkoholius gėrimus per pas-kutiniuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 die-nų skaičius šiek tiek sumažėjo lyginant su 2007 m. tyrimu (2007 m. vartojusiųjų alkoholius gėrimus per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo 87 proc., per pas-kutiniąsias 30 dienų – 65 proc.).

Alkoholio prieinamumas 15–16 m. nepilname-čiams moksleiviams Lietuvoje nuo 2007 m. nepaki-

48

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

3.8 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo bent kartą gyvenime paplitimas tarp 15–16 metų amžiaus moksleivių 1995–2011 m., proc.

3.9 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas bent kartą gyvenime, per paskutiniuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 dienų tarp 15–16 metų amžiaus moksleivių 2011 m., proc.

to ir išlieka gana didelis. 80 proc. paauglių nurodė, kad jiems būtų labai lengva ir gana lengva įsigyti kokio nors alkoholinio gėrimo. Lengviausiai įsigyja-mi gėrimai, moksleivių nuomone, yra alus ir sidras.

Raminamųjų / migdomųjų vaistų vartojimas Bent kartą gyvenime raminamuosius ar mig-

domuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus, varto-jusių paauglių Lietuvoje buvo 13 proc. (2007 m. – 15,6 proc.), tarp jų – 7 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių (žr. 3.10 pav.). Raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas tarp paauglių, gydytojui nepa-skyrus, Lietuvoje nuo 1999 m. iki 2007 m. didėjo ir buvo vienas iš didžiausių Europoje. Nuo 2007 m. iki 2011 m. jų vartojimo bent kartą gyvenime papliti-mas tarp paauglių šiek tiek sumažėjo.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų var-tojimas

2011 m. bent kartą gyvenime vartojusių kokį nors narkotiką7 paauglių buvo 21 proc. (iš jų 27 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių). Nuo 2007 m. tokių moksleivių padaugėjo maždaug 1 proc., tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.

Populiariausias narkotikas tarp 15–16 metų am-žiaus mokinių yra kanapės. Kanapių vartojimo bent kartą gyvenime ir per paskutiniuosius 12 mėn. papli-timas tarp mokinių nuo 1995 m. didėja (žr. 3.11 pav.). 2011 m. buvo 20 proc. mokinių, vartojusių kanapes bent kartą gyvenime (25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių), per paskutiniuosius 12 mėn. – 12,5 proc.

7 Tirtas šių narkotikų vartojimas: marihuana (hašišas, kanapės, „žolė“), amfetaminai, ekstazis, LSD ir kiti haliucinogenai, hero-inas, kokainas / krekas, haliucinogeniniai grybai, GHB (Gamma-hydroxybutyratas), anaboliniai steroidai.

49

3

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

PA

PLI

TIM

AS

3.10 pav. Raminamųjų ir migdomųjų vaistų bent kartą gyvenime vartojimo, gydytojui nepaskyrus, paplitimas tarp 15–16 metų amžiaus moksleivių 1995–2011 m., proc.

(17 proc. berniukų ir 8 proc. mergaičių) (žr. 3.12 pav.). Tačiau kanapių vartojimo per paskutiniąsias 30 d. pa-plitimas nuo 1995 m. iki 2003 m. didėjo, o jau 2007 m. 1 proc. sumažėjo ir 2011 m. išliko stabilus – 5 proc. (7 proc. berniukų ir 3 proc. mergaičių).

Buvusio antrojo pagal populiarumą 2007 m. po kanapių narkotiko ekstazio paplitimas sumažėjo.

3.11 pav. Kanapių vartojimo bent kartą gyvenime paplitimas tarp 15–16 metų amžiaus moksleivių 1995–2011 m., proc.

3.12 pav. Kanapių vartojimo paplitimas bent kartą gyvenime per paskutiniuosius 12 mėn. ir per paskutiniąsias 30 d. tarp 15–16 metų amžiaus paauglių 2011 m. (proc.)

2011 m. jį bent kartą gyvenime vartojo 2 proc. visų moksleivių, nuo jo nedaug atsilieka dabar esantys antroje vietoje amfetaminai, kuriuos bent kartą gy-venime yra bandę vartoti 2,8 proc. paauglių, bet ir jų vartojimas šiek tiek sumažėjo. Narkotinių ir psicho-tropinių medžiagų vartojimo paplitimas ir jo kaita nuo 2007 m. pateikta 3.13 paveiksle.

50

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Narkotikų prieinamumas, moksleivių vertini-mu, nuo 2007 m. šiek tiek sumažėjo. Ketvirtadalis (24,6 proc.) visų mokinių mano, kad gauti kanapių jiems būtų gana lengva arba labai lengva (2007 m. taip manė 27,7 proc.). 35,5 proc. moksleivių mano, kad gauti kanapių jiems būtų labai ar gana sunku, dar 22 proc. – kad neįmanoma. Vertindami galimy-bę gauti ekstazio ir amfetaminų, daugiau negu 67–68 proc. moksleivių mano, kad jų gauti būtų gana ir labai sunku arba neįmanoma (2007 m. – 60 proc.), o gana arba labai lengvai mano galį jų gauti 10,7 ir 10,9 proc. mokinių (2007 m. – 16–17 proc.).

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo papli-timas tarp naktinių klubų lankytojų

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės de-partamentas, siekdamas įvertinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą tarp naktinių klubų lankytojų, 2013 metais rugsėjo–lapkričio mėnesiais atliko šių medžiagų vartojimo paplitimo tyrimą tarp Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio nak-tinių klubų lankytojų.

Tyrimas vykdytas dviem etapais. Per pirmąjį etapą buvo atlikta internetinė apklausa (angl. com-puter assisted web interview, CAWI), kurios tikslas – išsiaiškinti lankomiausius Lietuvos didžiųjų miestų

3.13 pav. Narkotikų vartojimo bent kartą gyvenime paplitimas tarp 15–16 metų amžiaus paauglių 2007 ir 2011 m., proc.

naktinius klubus ir atrinkti tuos, kuriuose arba jų prieigose vyks antrasis tyrimo etapas. Per antrąjį etapą buvo apklausiami pasirinktų naktinių klubų lankytojai: iš pradžių buvo atliktas bandomasis ty-rimas, siekiant patikrinti ir patobulinti klausimyną, o atnaujinus klausimyną vyko pagrindinis tyrimas.

Naktinių klubų lankytojų apklausos metu buvo visiškai užpildyta 541 anketa. Dalyvauti tyrime pa-kviesti 1 009 asmenys, 41 iš jų neatitiko atrankos kriterijų (buvo neblaivūs, agresyvūs), 16-ai atsirado kalbos barjeras. Dėl įvairių priežasčių tyrime atsisa-kė dalyvauti 400 respondentų, o 11 neužpildė visos anketos. Tyrimo metu buvo naudojama kvotinė at-ranka pagal vietovę (miestą) ir apklausiamųjų lytį. Apklaustųjų skaičius pagal miestą: Vilnius – 253 res-pondentai, Kaunas – 126, Klaipėda – 77, Šiauliai – 46, Panevėžys – 39. Apklaustųjų skaičius pagal lytį: 271 vyras ir 270 moterų.

Tabako gaminių vartojimo paplitimasRūkymas yra plačiai paplitęs tarp naktinių klu-

bų lankytojų: 34,9 proc. apklaustųjų reguliariai rūko, 19,6 proc. rūko nereguliariai, tik tam tikrose situaci-jose (žr. 3.14 pav.). Beveik pusė (45,5 proc.) naktinių klubų lankytojų teigia nerūkantys.

3.14 pav. Tabako vartojimo paplitimas tarp naktinių klubų lankytojų 2013 m., proc.

51

3

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

PA

PLI

TIM

AS

Dažniau reguliariai rūko asmenys, neturintys aukštojo išsilavinimo, ir dažni naktinių klubų lanky-tojai (lankosi kiekvieną savaitgalį ir dažniau). Reikš-mingų skirtumų tarp lyčių ar amžiaus grupių nebu-vo nustatyta. Vis dėlto tarp rūkančiųjų nereguliariai, tik tam tikrose situacijose, daugiau buvo moterų.

Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas2013 m. tyrimo duomenimis, didžioji dauguma

(96,1 proc.) apklaustų naktinių klubų lankytojų per paskutiniuosius 12 mėnesių yra vartoję alkoholinių gėrimų (žr. 3.15 pav.). Per paskutiniąsias 30 dienų al-koholinių gėrimų yra vartoję 84,3 proc. respondentų. 3,9 proc. apklausos dalyvių teigia, kad alkoholinių gė-rimų per paskutiniuosius 12 mėnesių nevartojo.

Alkoholį dažniau vartotoja Vilniaus miesto nak-tinių klubų lankytojai ir ganėtinai dažnai naktiniuo-se klubuose besilankantys asmenys (lankosi kartą per mėnesį ir dažniau).

3.15 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas tarp naktinių klubų lankytojų 2013 m., proc.

Naktinių klubų lankytojai nevengia vartoti al-koholinių gėrimų kartu su energiniais gėrimais. Ty-rimo duomenimis, per paskutiniuosius 12 mėnesių alkoholinius gėrimus kartu su energiniais gėrimais vartojo 40,5 proc. respondentų, o per paskutiniąsias 30 dienų – 21,1 proc.

Dažnai naktiniuose klubuose besilankantys as-menys (lankosi kiekvieną savaitgalį) linkę dažniau vartoti alkoholinius gėrimus kartu su energiniais gėrimais nei rečiau naktiniuose klubuose besilan-kantys asmenys.

Narkotikų vartojimo paplitimas2013 m. atlikto Lietuvos naktinių klubų lankytojų

tyrimo duomenimis, bent vieną narkotiką nors kartą gyvenime yra vartoję 38,3 proc. naktinių klubų lanky-tojų, per paskutiniuosius 12 mėnesių – 20,1 proc., o per paskutiniąsias 30 dienų – 8,3 proc. (žr. 3.16 pav.).

Narkotikus bent kartą gyvenime dažniau nuro-dė vartoję vyrai, Vilniaus naktinių klubų lankytojai,

3.16 pav. Narkotikų vartojimo paplitimas LTP, LYP ir LMP tarp naktinių klubų lankytojų pagal respondentų lytį 2013 m., proc.

52

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

vidutiniu dažniu (1–2 kartai per mėnesį) naktiniuose klubuose besilankantys asmenys. Bet kokį narkotiką per paskutinius 12 mėnesių dažniau nurodė vartoję vyrai, neturintys aukštojo išsilavinimo, ir asmenys, besilankantys naktiniuose klubuose kelis kartus per savaitę, o tarp naktinių klubų lankytojų, vartojusių nors vieną narkotiką per paskutiniąsias 30 dienų, dažniau buvo vyrai, 25–29 metų amžiaus respon-dentai ir asmenys, neturintys aukštojo išsilavinimo.

Kanapės išlieka populiariausias narkotikas tarp naktinių klubų lankytojų. Tyrimo duomenys rodo, kad 34,4 proc. naktinių klubų lankytojų yra bent kartą gyvenime vartoję kanapių (žr. 3.17 pav.). Per paskutiniuosius 12 mėnesių šio narkotiko yra varto-ję 18,1 proc. naktinių klubų lankytojų, o per paskuti-niąsias 30 dienų – 7,2 proc.

Po kanapių tarp Lietuvos naktinių klubų lan-kytojų labiausiai vartojamas narkotikas yra koka-inas (žr. 3.17 pav.). 2013 m. tyrimo duomenimis, šį narkotiką bent kartą gyvenime yra vartoję 7,0 proc. respondentų, per paskutiniuosius 12 mėnesių – 2,6 proc., o per paskutiniąsias 30 dienų – 1,3 proc. Pa-gal populiarumą po kokaino yra ekstazis ir amfe-taminas. Ekstazį bent kartą gyvenime vartojo 6,7 proc. naktinių klubų lankytojų, per paskutiniuosius 12 mėnesių – 2,4 proc., per paskutiniąsias 30 dienų – 0,6 proc. respondentų. Amfetaminus bent kartą gy-venime vartojo 6,3 proc. naktinių klubų lankytojų. Per paskutiniuosius 12 mėnesių minėtą narkotiką yra vartoję 1,7 proc. apklaustųjų, o per paskutinią-sias 30 dienų – 1,1 proc.

3.17 pav. Narkotikų vartojimo paplitimas tarp Lietuvos naktinių klubų lankytojų 2013 m., proc.

Daugiau informacijos apie šį tyrimą rasite Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento internetinės svetainės www.ntakd.lt rubri-koje „Statistika ir tyrimai“.

http://www.ntakd.lt

53

3

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

PA

PLI

TIM

AS

3.18 pav. Testuotų karių ir teigiamų testų duomenys 2007–2013 m., proc.

Tarp naktinių klubų lankytojų išlieka populia-rus narkotikų vartojimas kartu su alkoholiniais gėri-mais. 2013 m. beveik kas septintas (15,3 proc.) nak-tinių klubų lankytojas yra nors kartą bandęs vartoti narkotikus kartu su alkoholiu, per paskutiniuosius 12 mėnesių narkotikus kartu su alkoholiu vartojo 5,5 proc. respondentų, per paskutiniąsias 30 dienų – 2,6 proc. Naktinių klubų lankytojai nevengia narko-tikų vartoti kartu su energiniais gėrimais: bent kartą gyvenime narkotikus kartu su energiniais gėrimais vartojo 5,2 proc. respondentų, per paskutiniuosius 12 mėnesių – 1,5 proc., o per paskutiniąsias 30 die-nų – 0,9 proc. Panašiai yra pasiskirstę ir tie respon-dentai, kurie vartoja kelis narkotikus vienu metu: LTP – 5,0 proc., LYP – 2,6 proc. ir LMP – 1,1 proc.

3.2.4. Karių ir šauktinių testavimas dėl narko-tinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba.

Siekiant užtikrinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo kontrolę ir prevenciją, kasmet nuo 2005 m. atliekami netikėti profilaktiniai karių patikrinimai. 2013 m. buvo patikrinti 312 profesinės karo tarnybos (toliau – PKT) karių, atrinktų atsitik-tinės atrankos būdu, arba įtarus vartojant narkoti-nes ir psichotropines medžiagas (2012 m. – 497 PKT kariai, 2011 m. – 246 PKT kariai). 2013 m. patikrintų PKT karių dalis (proc.) nuo visų PKT karių skaičiaus, palyginti su 2012 m., sumažėjo 1,6 karto ir sudarė 3,7 proc. PKT karių testavimas 2007–2013 m. (proc.) pateiktas 3.18 paveiksle.

2013 m. karių patikros metu nustatytas 1 teigia-mas testo rezultatas (2012 m. – 5, 2011 m. – 21), tai sudaro 0,3 proc. nuo testuotų PKT karių, arba 0,01 proc. nuo visų PKT karių skaičiaus. Šis asmuo vartojo marihuaną.

Tiriamaisiais metais nė vienas PKT karys nebu-vo atleistas iš karo tarnybos dėl narkotinių ir psicho-tropinių medžiagų vartojimo , o vienas PKT karys buvo įtrauktas į priežiūros dėl galimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo grupę.

54

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

4ASMENŲ, TURINČIŲ PRIKLAUSOMYBĘ NUO PSICHOAKTYVIŲJŲ

MEDŽIAGŲ VARTOJIMO, SVEIKATOS PRIEŽIŪRA. NARKOMANIJOS EPIDEMIOLOGIJA

55

4

AS

ME

NŲ

, TU

RIN

ČIŲ

PR

IKLA

US

OM

YB

Ę N

UO

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

, S

VE

IKA

TOS

PR

IEŽ

IŪR

A.

NA

RK

OM

AN

IJO

S E

PID

EM

IOLO

GIJ

A

4. ASMENŲ, TURINČIŲ PRIKLAUSOMYBĘ NUO PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO, SVEIKATOS PRIEŽIŪRA. NARKOMANIJOS EPIDEMIOLOGIJA

4.1. Priklausomybių ligų gydymo sistema, gydymo standartai ir metodikos Lietuvoje

Priklausomybių ligų gydymo sistema

Lietuvoje numatyta, kad asmuo dėl sveikatos sutrikimų pirmiausia turi kreiptis į pirminės am-bulatorinės asmens sveikatos priežiūros (šeimos gydytojo) paslaugas teikiančią įstaigą (polikliniką, ambulatoriją, kabinetą). Jeigu asmuo turi sveika-tos problemų dėl narkotinių ir psichotropinių me-džiagų (iš jų ir alkoholio) vartojimo ir yra pasirinkęs šeimos gydytoją, dėl bet kurių sveikatos sutrikimų gali kreiptis pagalbos į savo šeimos gydytoją. Jeigu asmuo, turintis sveikatos problemų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, neturi pa-sirinkęs šeimos gydytojo, gali kreiptis į artimiausią ambulatorinę pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą (polikliniką, ambulatoriją, kabinetą).

Bendrosios praktikos gydytojai, gydytojai tera-peutai, gydytojai pediatrai, dirbantys pirminės am-bulatorinės asmens sveikatos priežiūros (šeimos gy-dytojo) įstaigose, įtarę, kad pacientas turi priklauso-mybę nuo narkotinių arba psichotropinių medžiagų vartojimo ar nustatę psichikos ir elgesio sutrikimų dėl narkotinių arba psichotropinių medžiagų varto-jimo simptomus, skiria reikalingą gydymą ir siunčia pacientą gydytojo psichiatro konsultacijai.

Asmenų, sergančių priklausomybės ligomis, gydymas Lietuvoje priskiriamas gydytojo psichia-tro kompetencijai. Asmuo į gydytoją psichiatrą gali kreiptis tiesiogiai arba gali būti nukreiptas šeimos (bendrosios praktikos) gydytojo.

Specializuotą medicinos pagalbą asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios galiojančią psichikos sveikatos priežiūros licenciją.

Gydytojas psichiatras, nustatęs priklausomy-bės (psichikos ir elgesio sutrikimų) dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ligos diagnozę, sudaro individualų pacientui priimtiną priklauso-mybės ligos gydymo ir reabilitacijos planą. Gydymo

procese dalyvauja asmens sveikatos priežiūros įstai-goje dirbantis psichologas, socialinis ir (arba) slau-gos darbuotojai. Gydymo procese, vykdant gydymo planą, taip pat dalyvauja paciento šeimos nariai. Šeimos nariams teikiamos psichologo konsultaci-jos, rengiami grupiniai psichoterapijos užsiėmimai.

Gydymas dažniausiai teikiamas ambulatorinio gydymo įstaigose, pavyzdžiui, specialiuose centruo-se, pirminės sveikatos priežiūros centruose, įskaitant bendrosios praktikos gydytojų kabinetus, ir žemo slenksčio paslaugų kabinetuose. Didelė priklausomy-bės nuo narkotikų vartojimo gydymo paslaugų dalis teikiama ir stacionaraus gydymo įstaigose, pavyzdžiui, specialiuose stacionaraus gydymo centruose, terapi-nėse bendruomenėse ir ligoninėse esančiuose staci-onaraus gydymo centruose (pavyzdžiui, psichiatrijos ligoninėse). Naujas ir novatoriškas gydymo metodas – tai paslaugų teikimas internetu suteikiant galimybę pagalbos ieškantiems asmenims, turintiems narkotikų vartojimo problemą, pasinaudoti gydymo programo-mis iš savo namų. Pakaitinis gydymas, kuris paprastai taikomas kartu su psichosocialinėmis intervencinėmis priemonėmis, yra dažniausiai Europoje taikomas pri-klausomybės nuo opioidų vartojimo gydymo būdas. Turimi faktiniai duomenys įrodo šio mišraus metodo naudą siekiant, kad pacientai nenutrauktų gydymo, taip pat mažinant neteisėtų opioidų vartojimą, su nar-kotikais susijusią žalą ir mirštamumą. Psichosocialinės reabilitacijos intervencijų metodas – tai pagrindinis nuo stimuliantų priklausomų vartotojų gydymo me-todas. Tyrimai rodo, kad tiek kognityvinė (pažintinė) elgesio terapija, tiek nenumatytų atvejų valdymas duoda teigiamų rezultatų. Vis daugiau šalių šiuo metu teikia specialias priklausomybės nuo kanapių varto-jimo gydymo paslaugas, o turimi faktiniai duomenys patvirtina, kad taikomas kognityvinės elgesio terapi-jos, motyvacinių pokalbių ir nenumatytų atvejų valdy-mo metodų derinys. Kai kurie faktiniai duomenys pa-tvirtina, kad jauniems kanapių vartotojams naudinga taikyti daugialypę šeimos terapiją1.

1 Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita. Tendencijos ir pokyčiai. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos cen-tras, 2014 m.

56

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spa-lio 10 d. nutarimu Nr. 1246 „Dėl Priklausomybės ligų prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų sistemos sukūrimo koncepcijos (gairių) patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 121-6078) nustatytos priklausomybės ligų prevencijos, gydymo, reabili-tacijos ir reintegracijos paslaugų plėtojimo kryptys. Siekiama sudaryti teisines, administracines, finansi-nes sąlygas sukurti ir tobulinti prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų sistemą Lie-tuvos Respublikoje ir siekti, kad sergantys priklau-somybės ligomis asmenys sugrįžtų į visuomenę, šeimą, darbo rinką.

Priklausomybių ligų gydymo standartaiPirminio ir antrinio lygio paslaugos nustatytos

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 204 „Dėl priklau-somybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartų pa-tvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 47-1824; 2007, Nr. 90-358; 2011, Nr. 154-7304). Šie standartai yra privalomi or-ganizuojant asmens sveikatos priežiūrą licencijuo-tuose psichikos sveikatos centruose ir priklausomy-bės ligų centrų ambulatoriniuose skyriuose.

Priklausomybių ligų gydymo metodikosLietuvoje parengtos ir galioja šios priklausomy-

bių ligų gydymo metodikos:1. Priklausomybės nuo opioidų gydymo nal-

treksonu metodika. Autoriai: E. Subata, E. Pincevi-čiūtė. Lietuvos psichiatrų asociacija, 2008.

2. Vaikų, vartojančių narkotines, psichotropi-nes, kitas psichiką veikiančias medžiagas, ankstyva diagnostika ir gydymas pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Diagnostikos ir gydymo meto-dika. Autoriai: V. Karalienė, S. Lesinskienė, E. Subata. Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugija, 2008.

3. Priklausomybės nuo opioidų gydymo meta-donu metodika. Autoriai: E. Subata, V. Danilevičiū-tė, V. Adomaitienė, R. Matulionytė, S. Naujokienė, A. Malinauskaitė. Lietuvos psichiatrų asociacijos darbo grupė, 2010.

4. Vaikų ir paauglių, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, gydymo ir skausmo malšinimo opioidais metodika. Autoriai: V. Adomaitienė, D. Leskauskas, O. Ančiulytė. Kauno medicinos universitetas, 2009.

5. Priklausomybės nuo opioidų gydymo bu-prenorfinu ir buprenorfinu / naloksonu metodika. Autoriai: E. Subata, V. Danilevičiūtė, V. Adomaitienė, R. Matulionytė, J. Kuznecova, N. Šinkūnienė, S. Zam-

kovaja, T. Zikaras, S. Naujokienė, A. Malinauskaitė. Lietuvos psichiatrų asociacijos darbo grupė, 2009.

6. Priklausomybės sunkumo indeksas. Autoriai: Tom McLellan, Deni Carise. Leidinį lietuvių kalba adaptavo: dr. E. Subata, A. Malinauskaitė, E. Pincevi-čiūtė, J. Stankevičiūtė, A. Jacynaitė, 2011.

7. Priklausomybės nuo opioidų gydymo bu-prenorfinu ir buprenorfinu / naloksonu metodika. Autoriai: E. Subata, V. Danilevičiūtė, V. Adomaitienė, R. Matulionytė, J. Kuznecova, N. Šinkūnienė, S. Zam-kovaja, T. Zikaras, S. Naujokienė, A. Malinauskaitė. Lietuvos psichiatrų asociacijos darbo grupė, 2009.

Nors Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šaly-se, iš narkotikų labiausiai paplitusios yra kanapės (2012 m. atlikto 15–64 metų Lietuvos gyventojų ty-rimo duomenimis, kanapių vartojimas per paskuti-niuosius 12 mėn. buvo 2,3 proc., 2008 m. – 5,6 proc.), tačiau psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kanapių vartojimo diagnostikos ir gydymo metodika nėra patvirtinta. Taip pat nėra parengta ir patvirtinta psi-chikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl alkoholio vartojimo, diagnostikos ir gydymo metodika.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikian-čios paslaugas sergantiesiems priklausomybių li-gomis

Įstaigos, teikiančios priklausomybės ligų gy-dymo paslaugas, turi būti aprūpintos techninėmis priemonėmis psichiką veikiančioms medžiagoms organizmo terpėse nustatyti (alkotesteriais, greito narkotinių medžiagų nustatymo priemonėmis ir kt.). Įstaigose, kuriose gydoma opioidų agonistais, patalpos medikamentams saugoti turi būti įreng-tos vadovaujantis teisės aktais. Sunkios abstinen-cijos (įskaitant abstinencijos būklę esant delyrui) ir kitoms būklėms gydyti, kai yra indikacijų, asmens sveikatos priežiūros įstaigose gali būti naudojama teisės aktais aprobuota medicinos technika ir medi-kamentai, skirti hemosorbcijai, trumpalaikei narko-zei, elektroimpulsinei terapijai atlikti, dirbtinis krau-jas ir kt. Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos paslaugas pagal nustatytus aptarnaujamų gyven-tojų skaičiaus normatyvus ir pagal kompetenciją teikia gydytojai psichiatrai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai ir psichologai, vadovaudamiesi medi-cinos normomis. Sergančių priklausomybės ligomis asmenų sveikatos priežiūra (gydymas ir reabilitaci-ja) turi būti derinama su bendrosios praktikos gy-dytojais ir / ar kitais pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais.

57

4

AS

ME

NŲ

, TU

RIN

ČIŲ

PR

IKLA

US

OM

YB

Ę N

UO

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

, S

VE

IKA

TOS

PR

IEŽ

IŪR

A.

NA

RK

OM

AN

IJO

S E

PID

EM

IOLO

GIJ

A

Pirminio lygio psichikos sveikatos priežiūrą, Valstybinio psichikos sveikatos centro duomeni-mis, 2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje vykdė 107 psichikos sveikatos centrai. Apmokėjimo tvarka už pirminio lygio psichikos sveikatos priežiūrą nu-statyta Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 (Žin., 2005, Nr. 143-5205; 2013, Nr. 50-2507). Pirminės ambulatorinės asmens svei-katos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokė-jimo tvarkos apraše šiuo metu psichologui nustaty-tas maksimalus aptarnaujamų gyventojų skaičius (40 000 gyventojų) yra gana didelis, todėl psicho-logo paslaugos yra nepakankamai prieinamos ir nesudaromos galimybės plėtoti ankstyvosios inter-vencijos ir kitų paslaugų, tačiau Lietuvos Respubli-kos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-475 nuo 2016 m. sausio 1 d. šį skaičių planuojama sumažinti iki 20 000 gyventojų.

Antrinio lygio specializuotą psichikos sveika-tos priežiūrą vykdo kai kurie psichikos sveikatos centrai, psichiatrijos ligoninės ir priklausomybės ligų centrai, esantys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Priklausomybės ligų cen-trų paskirtis – teikti ambulatorines ir stacionarines priklausomybės ligų psichiatrijos paslaugas tiek draustiems privalomuoju sveikatos draudimu, tiek nedraustiems asmenims.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikinus apskričių viršininkų administracijas, jiems buvę pavaldūs pri-klausomybės ligų centrai perduoti savivaldybėms. Tai lėmė, kad priklausomybės ligų gydymas tapo daug sunkiau prieinamas kitų savivaldybių gyven-tojams, nes priklausomybės ligų centrų finansa-vimas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) tapo sudėtingesnis. 2012–2013 m., vykdant Priklausomybės ligų pre-vencijos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų sistemos sukūrimo koncepcijos (gairių) nuostatas, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Pa-nevėžio miestuose tęsiamas priklausomybės ligų centrų darbas ir jų turtas, buvęs savivaldybių pa-valdumo, priskirtas valstybės (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos) pavaldumui. Šiuo metu priklausomybės ligų centrų savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, kuri kiekvienam priklausomy-bės ligų centrui patvirtino ir įstaigos nuostatus.

Nepilnamečiams, piktnaudžiaujantiems alko-holiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, specializuotą pagalbą teikia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos priklau-somybės ligų centrai, kuriuose yra įsteigti specialūs vaikų gydymo skyriai. Nuo 2007 m. kovo mėn. Kauno priklausomybės ligų centre veikia ilgalaikės reabilita-cijos skyrius vaikams ir paaugliams.

Būtinosios medicinos pagalbos teikimasVadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveika-

tos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099) 19 straipsnio reikalavimais, būtinosios medicinos pagalbos mastą ir teikimo tvarką šalyje nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Taip užtikrinama būtinoji medicinos pa-galba visiems asmenims, iš jų – taip pat ir narkotines ir psichotropines medžiagas vartojantiems bei nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo priklausomiems asmenims (turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo).

Lietuvos stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose veikia skyriai ar padaliniai, ku-riuose teikiamos būtinosios medicinos pagalbos paslaugos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir Lietuvos Respublikos teritorijoje laikinai ar nuolat esantiems asmenims. Ambulatorinėse asmens svei-katos priežiūros įstaigose yra būtinosios medicinos pagalbos įranga ir medikamentai.

Narkotines ir psichotropines medžiagas varto-jantiems ir nuo narkotinių ir psichotropinių medžia-gų vartojimo priklausomiems asmenims būtinoji medicinos pagalba dažniausiai teikiama apsinuodi-jus. Duomenys apie apsinuodijimus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pateikiami Metinio pranešimo 5.6 dalyje. Duomenys apie mirtis, susiju-sias su alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropi-nių medžiagų vartojimu, pateikiami Metinio prane-šimo 5.7 dalyje.

ASIS stebėsenos sistema2011 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1109 pa-tvirtinti Asmenų, kurie kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl narkotinių ir psichotropinių medžia-gų vartojimo, stebėsenos informacinės sistemos nuostatai ir duomenų saugos nuostatai (toliau – ASIS) (Žin., 2011, 162-7697).

58

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

ASIS 2012 m. liepos 1 d. pradėjo veikti Valsty-biniame psichikos sveikatos centre. Ši sistema užti-krina tvarkomų duomenų patikimumą ir saugumą organizacinėmis priemonėmis. Valstybinis psichi-kos sveikatos centras analizuoja ASIS sistemoje su-kauptą informaciją, apibendrina, teikia išvadas nuo-latiniam duomenų gavėjui – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui ir pagal poreikį kitiems duomenų gavėjams.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teiki-mas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartoji-mo, 2013 metais

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomeni-mis, 2013 m. priklausomybės ligų centrų ir psichiatri-jos ligoninių stacionariniuose skyriuose iš viso gydyti 13 064 asmenys. Iš visų gydytų 12 125 asmenys buvo gydyti dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl alkoholio vartojimo. Dėl psichikos ir elgesio su-trikimų, atsiradusių vartojant opioidus, gydyti 644 asmenys. 20 asmenų buvo gydomi dėl psichikos ir el-gesio sutrikimų, atsiradusių vartojant kanabinoidus, 28 – dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant raminamuosius, 217 – dėl psichikos ir elge-sio sutrikimų, atsiradusių vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas.

4.2. Pakaitinis gydymas Lietuvoje

Lietuvoje asmenims, turintiems priklausomy-bę nuo opioidų, pakaitinis gydymas pradėtas taikyti nuo 1995 m. Opioidiniai vaistiniai preparatai pagal indikacijas skiriami gydyti turintiesiems priklauso-mybę nuo opioidų. Lietuvoje registruoti ir leidžiami naudoti gydymui metadono hidrochloridas (meta-donas) ir buprenorfino hidrochloridas (buprenor-finas). Lietuvoje taip pat registruotas ir leistas nau-doti gydymui sudėtinis buprenorfino ir naloksono (opioidų antagonisto) preparatas. Opioidiniai vais-tiniai preparatai gali būti skiriami abstinencijos sin-dromui gydyti arba ilgalaikei farmakoterapijai.

2004 m. Jungtinės Tautos priėmė jungtinę po-ziciją dėl farmakoterapijos taikymo ir, remdamosi mokslo patvirtintais faktais, visapusiškai remia pakai-tinio gydymo plėtrą kaip vieną veiksmingiausių pa-galbos metodų priklausomiems nuo opioidų asme-nims. 2005 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), atsižvelgdama į pakaitiniam gydymui naudojamų medikamentų efektyvumą, buprenorfiną ir metado-

ną įtraukė į Keturioliktąjį būtinųjų vaistinių preparatų sąrašą. Europos Bendrijų Komisijos 2007 m. balandžio 18 d. ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2003 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijos „Dėl priklausomybės nuo narkotikų sveikatai daromos ža-los prevencijos ir mažinimo“ įgyvendinimo teigiama: „Pakaitinis gydymas metadonu ir buprenorfinu kartu su psichologine ir socialine priežiūra teikiami visose valstybėse narėse ir per pastarąjį dešimtmetį jų pri-einamumas labai padidėjo. Tačiau kai kuriose šalyse tokios paslaugos nevienodai atitinka numatytą jų poreikį. Turėtų būti užtikrintas tokių paslaugų priei-namumas, mastas ir tvarumas.“

Opioidinių vaistinių preparatų naudojimas numatytas gydymo standartuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 204 „Dėl priklau-somybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartų pa-tvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 47-1824; 2007, Nr. 90-358; 2011, Nr. 154-7304).

Ilgalaikė farmakoterapija – asmenų, sergančių priklausomybe nuo opioidų, tęstinis gydymas, ski-riant santykinai stabilias opioidinių vaistinių prepara-tų dozes, siekiant maksimaliai normalizuoti paciento somatinę ir psichikos būseną, skatinti pozityvius el-gesio ir socialinės adaptacijos pokyčius. Ilgalaikė far-makoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais, kaip numatyta patvirtintuose standartuose ir metodiko-se, privalo apimti ŽIV, hepatito C, tuberkuliozės pre-venciją ir prireikus šių infekcijų gydymą atitinkamose sveikatos priežiūros įstaigose, socialinio darbuotojo ir prireikus psichologo reguliarias konsultacijas.

Pakaitinio gydymo (farmakoterapijos) skyrimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. V-653 „Dėl pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti ir pa-kaitinių opioidinio vaistinių preparatų išrašymo, iš-davimo, laikymo ir apskaitos asmens sveikatos prie-žiūros įstaigose tvarkos aprašų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 90-3587; 2011, Nr.154-7301).

2014 m. liepos 16 d. buvo priimtas šio įsakymo pakeitimas, kuriame numatyta, kad pakaitinis pa-laikomasis gydymas skiriamas ne asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) sudarytos gydyto-jų konsultacinės komisijos (GKK) sprendimu, tačiau palaikomąjį gydymą skiria gydytojas psichiatras, įvertinęs diagnozę ir indikacijas. Pakaitinis palaiko-masis gydymas ASPĮ organizuojamas vadovaujantis ASPĮ vadovo ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka.

59

4

AS

ME

NŲ

, TU

RIN

ČIŲ

PR

IKLA

US

OM

YB

Ę N

UO

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

, S

VE

IKA

TOS

PR

IEŽ

IŪR

A.

NA

RK

OM

AN

IJO

S E

PID

EM

IOLO

GIJ

A

Kiti šio teisės akto pakeitimai nurodomi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. lie-pos 16 d. įsakyme Nr. V-819 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. V-653 „Dėl Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti ir Pakai-tinių opioidinių vaistinių preparatų išrašymo, išdavi-mo, laikymo ir apskaitos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašų patvirtinimo” pakeitimo“.

Pakaitinis gydymas – asmenų, turinčių pri-klausomybę nuo opioidų, gydymas (abstinencijos gydymas ir pakaitinis palaikomasis gydymas) pakai-tiniais opioidiniais vaistiniais preparatais.

Pakaitinis palaikomasis gydymas – asmenų, turinčių priklausomybę nuo opioidų, tęstinis gydy-mas, skiriant santykinai stabilias opioidinių vaistinių preparatų dozes, siekiant maksimaliai normalizuoti paciento somatinę ir psichikos būseną, skatinti po-zityvius elgesio ir socialinės adaptacijos pokyčius.

Priklausomybės nuo opioidų pakaitinio palai-komojo gydymo skyrimo tikslai:

• sumažinti ligos atkryčio riziką;• pagerinti sergančiųjų priklausomybe nuo

opioidų somatinę ir psichinę būklę, gerinti jų socialinę adaptaciją ir integraciją į visuomenę;

• geriau organizuoti ŽIV, hepatitų B ir C bei kitų infekcinių ligų prevenciją tarp narkoti-kus vartojančių asmenų;

• efektyviau gydyti gretutinius susirgimus (tu-berkuliozę, cukrinį diabetą, gretutinius psi-chikos sutrikimus ir kt.);

• efektyviau gydyti narkotikų švirkštimosi kom-plikacijas (sepsį, pūlines infekcijas, hepatitus B, C ir kt.) arba padėti jų išvengti;

• sudaryti sąlygas geresnei prenatalinei ir post-natalinei narkotikus vartojančių nėščių moterų priežiūrai;

• pritraukti narkotikus vartojančius asmenis gydytis ASPĮ;

• ŽIV infekuotiems priklausomiems nuo narko-tikų asmenims sudaryti galimybę nutraukti švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, pagerinti antiretrovirusinio gydymo veiksmingumą.

Psichikos sveikatos centrai pakaitinį gydymą taiko asmenims, draustiems privalomuoju sveikatos draudimu, iš jiems skiriamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Priklausomybės ligų centrai pakaitinį gydymą organizuoja iš savo biudže-to. Pakaitinio gydymo stebėseną vykdo Valstybinis psichikos sveikatos centras.

4.1 pav. Asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant opioidus, ir gaunančių pakaitinį gydymą, skaičius Lietuvoje 2007–2013 m. gruodžio 31 d.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys

4.2 pav. Asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant opioidus, ir gaunančių pakaitinį gydymą metodonu ir buprenorfinu, skaičius 2013 m.


60

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) 2014 m. Europos narkotikų vartoji-mo paplitimo ataskaitoje nurodoma, kad dažniausiai skiriamas pakaitinis vaistas yra metadonas – jį gauna iki dviejų trečdalių asmenų, kuriems taikomas pa-kaitinis gydymas, o daugeliui kitų gydomų asmenų (apie 20 proc.) skiriamas buprenorfinas – pagrindinis pakaitinis vaistas 6 šalyse. 2012 m. pakaitinis gydy-mas Europoje buvo taikomas apie 734 000 opioidų vartotojų. Šis skaičius išliko santykinai nepakitęs nuo 2011 m. (726 000 opioidų vartotojų), tačiau yra di-desnis už 2007 m. apytikslį skaičių, kai buvo nustaty-ta 630 000 opioidų vartotojų. 2012 m. penkios šalys pranešė apie daugiau kaip 25 proc. didesnį pacientų skaičių nei praėjusiais metais. Didžiausias procentinis padidėjimas nurodytas Turkijoje (250 proc.), Graikijo-

je (45 proc.) ir Latvijoje (28 proc.), tačiau šiose trijose šalyse pradinis skaičius buvo palyginti nedidelis. Ru-munija per tą patį laikotarpį, priešingai, pranešė apie didžiausią apytiksliai nustatyto pacientų skaičiaus procentinį sumažėjimą (–30 proc.)2.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duome-nimis, pakaitinis gydymas 2013 m. pabaigoje buvo taikomas 539 pacientams ir tai sudarė 11,6 procen-tų nuo visų 4 619 asmenų, registruotų dėl psichi-kos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant opioi-dus. 2012 m. ši dalis buvo 9,7 proc. (451 iš 4 664), 2011 m. – 11 proc. (513 iš 4 659), 2010 m. – 14 proc. (676 iš 4 822) (žr. 4.1 pav.).


4.3 pav. Asmenų, pirmą kartą užregistruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, skaičiaus dinamika Lietuvoje 2000–2013 m.


4.4 pav. Sergamumo narkomanija (atvejų sk. / 100 tūkst. gyv.) dinamika Lietuvoje 2000–2013 m.


61

4

AS

ME

NŲ

, TU

RIN

ČIŲ

PR

IKLA

US

OM

YB

Ę N

UO

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

, S

VE

IKA

TOS

PR

IEŽ

IŪR

A.

NA

RK

OM

AN

IJO

S E

PID

EM

IOLO

GIJ

A4.5 pav. Asmenų, pirmą kartą užregistruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį 2013 m.


Pakaitinis gydymas metadonu 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo taikomas 518 asmenų, per 2013 metus 240 pradėjo gydymą, 197 baigė gydymą, o 2013 m. gruodžio 31 d. buvo gydomas 321 asmuo. Tačiau pakaitinis gydymas buprenorfinu 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo taikomas 74 asmenims, per 2013 metus gydymą pradėjo 67 asmenys, o bai-gė tik 5 (žr. 4.2 pav.).

4.3. Sergamumas ir ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimų dėl narkotinių ir psichotropi-nių medžiagų vartojimo ligomis

Sergamumo narkomanija situacija Lietuvoje 2013 metais

Duomenų šaltinis – Valstybinis psichikos sveika-tos centras

Šioje dalyje analizuojami Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys apie pirmą kartą 2013 m. (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) asmens sveikatos priežiūros įstaigose registruotus as-menis, kuriems buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

Sergamumas narkomanija – asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą kartą registruotų asmenų, kuriems buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutri-kimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų var-tojimo, skaičius, tenkantis 100 tūkstančių gyventojų (atv. / 100 tūkst. gyv.).

2013 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigo-se pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ar psichotropi-nes medžiagas, buvo užregistruoti 223 asmenys (2012 m. – 212, 2011 m. – 251 asmuo, 2010 m. – 328, 2009 m. – 345), iš jų 2 vaikai iki 18 m. (2012 m. – 6 vai-kai, 2011 m. – 6 vaikai, 2010 m. – 5 vaikai, 2009 m. – 6 vaikai) (žr. 4.3 pav.).

2013 m. sergamumas narkomanija sudarė 7,6 atv. 100 tūkst. gyventojų (2012 m. – 7,2 atv. / 100 tūkst. gyv., 2011 m. – 8,3 atv. / 100 tūkst. gyv., 2010 m. 10,6 atv. / 100 tūkst. gyv.) (žr. 4.4 pav.).

Pasiskirstymas pagal lytį ir amžiųPsichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl

narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, di-agnozė 2013 m. pirmą kartą nustatyta 165 (74 proc.) vyrams ir 58 (26 proc.) moterims.

Vyrų sergamumas narkomanija buvo 12 atv. / 100 tūkst. gyv., moterų – 3,6 atv. / 100 tūkst. gyv. (žr. 4.4 pav.).

Psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, diagnozė 2013 m. pirmą kartą dažniausiai buvo nustatyta 20–24 metų moterų amžiaus grupėje (14 moterų) ir 25–29 metų vyrų amžiaus grupėje (49 vy-rai) (žr. 4.5 pav.). Amžiaus grupėje nuo 20 iki 34 metų užregistruota 150 atvejų ir tai sudaro 67,2 proc. nuo visų 2013 m. pirmą kartą užregistruotų asmenų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl narko-tinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

62

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

4.6 pav. Asmenų, pirmą kartą užregistruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, pasiskirstymas pagal vartojamų medžiagų grupes 2009–2013 m.


4.7. pav. Sergamumo narkomanija rodikliai Lietuvos apskrityse 2013 m.


Pasiskirstymas pagal vartotų medžiagų grupes

Valstybinio psichikos sveikatos centro duome-nimis, 2013 m. pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant opioidus, užregis-truoti 166 asmenys (74,4 proc.), kelias narkotines ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas – 32 asmenys (14,3 proc.) (žr. 4.6 pav.).

Pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą2013 m. sergamumas narkomanija Vilniaus

apskrityje buvo 19,1 atv. / 100 tūks. gyventojų (154 asmenys), Klaipėdos – 8,2 atv. / 100 tūks. gyventojų (27 asmenys), Kauno apskrityje – 5,1 atv. / 100 tūks. gyventojų (30 asmenų) (4.7 pav.). Detali statistinė informacija apie visus ir pirmą kartą užregistruotus asmenis, kuriems buvo diagnozuoti psichikos ir el-

63

4

AS

ME

NŲ

, TU

RIN

ČIŲ

PR

IKLA

US

OM

YB

Ę N

UO

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

, S

VE

IKA

TOS

PR

IEŽ

IŪR

A.

NA

RK

OM

AN

IJO

S E

PID

EM

IOLO

GIJ

A

gesio sutrikimai, atsiradę dėl narkotinių ir psicho-tropinių medžiagų vartojimo, šių asmenų pasiskirs-tymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede.

Ligotumo narkomanija situacija Lietuvoje 2013 metais

Duomenų šaltinis – Valstybinis psichikos sveika-tos centras

Šioje dalyje analizuojami Valstybinio psichikos svei-katos centro duomenys apie visus iki 2013 m. gruodžio 31 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigose registruotus asmenis, kuriems buvo diagnozuoti psichikos ir elge-sio sutrikimai, atsiradę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo (Tarptautinės ligų klasifikacijos 10 redakcijoje (TLK-10-AM) šie sveikatos sutrikimai žymimi kodais F11, F12, F13, F14, F15, F16, F18, F19).

Ligotumas narkomanija – asmens sveikatos priežiūros įstaigose registruotų visų asmenų, kuriems buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, atsi-radę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų var-tojimo, skaičius, tenkantis 100 tūkstančių gyventojų (atv. / 100 tūkst. gyv.).

Valstybinio psichikos sveikatos centro pateik-tais duomenimis, 2013 m. gruodžio 31 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl narkotinių ir psichotro-pinių medžiagų vartojimo, iš viso registruoti 5 847 asmenys (2012 m. – 5 935 asmenys, 2011 m. – 5 890 asmenų, 2010 m. – 6 056 asmenys, 2009 m. – 5 953 asmenys), iš jų 14 vaikų iki 18 metų (2012 m. – l5 vai-kų, 2011 m. – 10 vaikų, 2010 m. – 9 vaikai, 2009 m. – 11 vaikų). 2013 m. ligotumas narkomanija sudarė

4.8 pav. Ligotumo narkomanija ir visų asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl narkotinių arba psichotropinių medžiagų vartojimo, skaičiaus dinamika Lietuvoje 2004–2013 m.


198,7 atv. 100 tūkst. gyventojų (2012 m. – 199,8 atv. / 100 tūkst. gyv., 2011 m. – 196,1 atv. / 100 tūkst. gyv., 2010 m. – 186,7 atv. / 100 tūkst. gyv.) (žr. 4.8 pav.).

Pasiskirstymas pagal amžių ir lytįLietuvoje 2013 m. vyrų ligotumas narkomanija

buvo 344,3 atv. / 100 tūkst. gyv., moterų ligotumas narkomanija – 70,6 atv. / 100 tūkst. gyv. Vyrų ligotu-mas narkomanija buvo beveik penkis kartus (4,87) didesnis nei moterų (žr. 4.9 ir 4.10 pav.).

2013 m. gruodžio 31 d. asmens sveikatos prie-žiūros įstaigose visų asmenų, registruotų dėl psichi-kos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį pateikiamas 4.11 pav.

Amžiaus grupėje nuo 25 iki 39 metų užregistruoti 4 238 atvejai ir tai sudaro 72,4 proc. nuo visų 2013 m. gruodžio 31 d. užregistruotų asmenų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl narkotinių ir psicho-tropinių medžiagų vartojimo. Psichikos ir elgesio su-trikimai, atsiradę dėl narkotinių ir psichotropinių me-džiagų vartojimo, moterų dažniausiai buvo nustatyti 25–29 amžiaus grupėje (333 moterys), vyrų – 30–34 metų amžiaus grupėje (1 614 vyrai).

Pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietąValstybinio psichikos sveikatos centro duome-

nimis, 2013 m. ligotumas narkomanija Vilniaus aps-krityje buvo 424 atv. / 100 tūks. gyv. (3 419 asmenų), Klaipėdos apskrityje – 290,1 atv. / 100 tūks. gyv. (955 asmenys), Kauno apskrityje – 97,7 atv. / 100 tūks. gyv. (574 asmenys) (žr. 4.12 pav.).

Didžiausias ligotumas narkomanija regis-truojamas Vilniuje – 589,3 atv. / 100 tūks. gyv.

64

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

4.10 pav. Registruotų asmenų, kuriems buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, pasiskirstymas pagal lytį 2000–2013 m.


4.11 pav. Visų registruotų asmenų, kuriems buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, pasiskirstymas pagal lytį ir amžių 2013 m. gruodžio 31 d.


4.9 pav. Ligotumas narkomanija (atvejų sk./100 tūkst. gyv.) pagal lytį Lietuvoje 2000–2013 m.


65

4

AS

ME

NŲ

, TU

RIN

ČIŲ

PR

IKLA

US

OM

YB

Ę N

UO

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

, S

VE

IKA

TOS

PR

IEŽ

IŪR

A.

NA

RK

OM

AN

IJO

S E

PID

EM

IOLO

GIJ

A

4.12. pav. Ligotumo narkomanija rodikliai Lietuvos apskrityse 2013 m.


4.13 pav. Visų registruotų asmenų, kuriems buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, pasiskirstymas pagal vartojamų medžiagų grupes 2009–2013 m. gruodžio 31 d.


(3 182 asmenys), Visagino savivaldybėje – 576,7 atv. / 100 tūks. gyv. (119 asmenų), Klaipėdoje – 541,5 atv. / 100 tūks. gyv. (867 asmenys), Alytaus rajone – 427,7 atv. / 100 tūks. gyv. (117 asmenų). Detali statistinė informacija apie visus ir pirmą kartą re-gistruotus asmenis, kuriems buvo diagnozuoti psi-chikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, šių asmenų pasiskirstymas pagal savivaldybes pateiktas 4 sky-riaus priede.

Pasiskirstymas pagal vartotų medžiagų grupesLietuvoje jau daugelį metų daugiausia visų re-

gistruotų asmenų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, yra opioidų vartotojai. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant opioidus, užregistruota 4 619 asmenų (78,9 proc.), kelias narkotines ir kitas psichoaktyviąsias me-džiagas – 810 asmenų (13,8 proc.) (žr. 4.13 pav.).

66

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

4.1 lentelė. Visų registruotų asmenų, kuriems buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, pasiskirstymas pagal vartojimo būdą 2013 m. gruodžio 31 d.

Medžiagų grupėVartojimo būdai

Iš visoinjekcija inhaliacija per OS uostymas

OpioidaiAsm. 4 538 15 59 7 4 619

Proc. 98,20 % 0,32 % 1,27 % 0,15 % 100,00 %

Lakiosiosmedžiagos

Asm. 5 1 7 94 107

Proc. 4,67 % 0,93 % 6,54 % 87,8 % 100,00 %

Stimuliatoriaiir kofeinas

Asm. 98 1 46 16 161

Proc. 60,8 % 0,62 % 28,5 % 9,93 % 100,00 %

Raminamieji /migdomieji

Asm. 17 0 61 0 78

Proc. 21,7 % 0,00 % 78,20 % 0,00 % 100,00 %

KanabinoidaiAsm. 0 30 30 0 60

Proc. 0,00 % 50,00 % 50,00 % 0,00 % 100,00 %

HaliucinogenaiAsm. 0 0 2 1 3

Proc. 0,00 % 0,00 % 66,60 % 33,30 % 100,00 %

KokainasAsm. 1 2 5 1 9

Proc. 11,10 % 22,20 % 55,50 % 11,10 % 100,00 %

Kelinarkotikai

Asm. 743 6 52 9 810

Proc. 91,70 % 0,74 % 6,41 % 1,11 % 100,00 %

Iš visoAsm. 5 402 55 262 128 5 847

Proc. 92,30 % 0,94 % 4,48 % 2,18 % 100,00 %


5UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ, APSINUODIJIMŲ,

SVEIKATOS SUTRIKIMŲ IR MIRTINGUMO, SUSIJUSIŲ SU NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ, ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMU, RODIKLIAI. UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ,

SVEIKATOS SUTRIKIMŲ, APSINUODIJIMŲ IR MIRTINGUMO PREVENCIJA

Pasiskirstymas pagal vartojimo būdąValstybinio psichikos sveikatos centro duomeni-

mis, iš visų iki 2013 m. gruodžio 31 d. registruotų as-menų, kuriems buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę dėl narkotinių ir psichotropinių

medžiagų vartojimo, 92,3 proc. narkotines ir psicho-tropines medžiagas vartojo švirkščiant. Švirkščia-muoju būdu (injekcijomis) dažniausiai buvo vartoja-mi opioidai (98,2 proc.), keli narkotikai (91,7 proc.) ir stimuliatoriai (60,8 proc.) (žr. 4.1 lentelę).

67

5

UŽ

KR

EČ

IAM

ŲJŲ

LIG

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų I

R M

IRT

ING

UM

O,

SU

SIJ

US

IŲ S

U N

AR

KO

TIN

IŲ I

R P

SIC

HO

TR

OP

INIŲ

ME

DŽ

IAG

Ų,

ALK

OH

OLI

O I

R TA

BA

KO

VA

RTO

JIM

U,

RO

DIK

LIA

I. U

ŽK

RE

ČIA

MŲ

JŲ L

IGŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

IR

MIR

TIN

GU

MO

PR

EV

EN

CIJ

A

5UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ, APSINUODIJIMŲ,

SVEIKATOS SUTRIKIMŲ IR MIRTINGUMO, SUSIJUSIŲ SU NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ, ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMU, RODIKLIAI. UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ,

SVEIKATOS SUTRIKIMŲ, APSINUODIJIMŲ IR MIRTINGUMO PREVENCIJA

68

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

5. UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ, APSINUODIJIMŲ, SVEIKATOS SUTRIKIMŲ IR MIRTINGUMO, SUSIJUSIŲ SU NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ, ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMU, RODIKLIAI. UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ, SVEIKATOS SUTRIKIMŲ, APSINUODIJIMŲ IR MIRTINGUMO PREVENCIJA

5.1. Sergamumas virusiniais hepatitais (VHB, VHC)

Informacijos šaltiniai – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ir Valstybinis psichikos sveikatos centras

Lietuvoje užregistruojami ūmūs ir lėtiniai su-sirgimų virusiniais hepatitais atvejai. 2013 m. už-registruoti 37 ūminiai ir 6 lėtiniai virusinio hepati-to B (VHB) atvejai (2012 m. buvo užregistruoti 24 susirgimai ūminiu VHB ir 9 susirgimai lėtiniu VHB). Sergamumo rodiklis ūminiu VHB 2013 m. sudarė 0,13 atv. / 10 000 gyventojų (2012 m. – 0,08 atv. / 10 000 gyventojų, 2011 m. – 0,18 atv. / 10 000 gy-ventojų).

2013 m. Lietuvoje užregistruoti 59 ūminio ir 56 lėtinio virusinio hepatito C (VHC) atvejai (2012 m. –

40 susirgimų ūminiu VHC ir 69 susirgimai lėtiniu VHC). Sergamumo rodiklis ūminiu VHC 2013 m. su-darė 0,2 atv. / 10 000 gyventojų (2012 m. – serga-mumas ūminiu VHC siekė 0,13 atv. / 10 000 gyven-tojų, 2011 m. – 0,13 atv. / 10 000 gyventojų).

Lietuvoje ketverių metų laikotarpiu didžiausias sergamumas VHB užregistruotas 2010 m. – 0,21 atv. 10 000 gyventojų, o didžiausias sergamumas VHC – 2013 m. – 0,2 atv. / 10 000 gyventojų (5.1 pav.).

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomeni-mis, 2013 m. iš 2 082 asmenų, kurie kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ar psicho-tropines medžiagas, 280 asmenų (13,45 proc.) buvo užsikrėtę hepatitu B ir 1 189 asmenys – hepatitu C (57,11 proc.) (5.2 ir 5.3 pav.).

5.1. pav. Sergamumas ūminiu VHB ir ūminiu VHC Lietuvoje 2010–2013 m.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys, 2013 m.

5.2 pav. Asmenų, kurie kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, užkrėstumas hepatitu B

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys, 2013 m.

69

5

UŽ

KR

EČ

IAM

ŲJŲ

LIG

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų I

R M

IRT

ING

UM

O,

SU

SIJ

US

IŲ S

U N

AR

KO

TIN

IŲ I

R P

SIC

HO

TR

OP

INIŲ

ME

DŽ

IAG

Ų,

ALK

OH

OLI

O I

R TA

BA

KO

VA

RTO

JIM

U,

RO

DIK

LIA

I. U

ŽK

RE

ČIA

MŲ

JŲ L

IGŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

IR

MIR

TIN

GU

MO

PR

EV

EN

CIJ

A

5.3 pav. Asmenų, kurie kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, užkrėstumas hepatitu C


5.2. Sergamumas ŽIV / AIDS

Informacijos šaltiniai – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Higie-nos institutas

Iš viso per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietu-voje laikotarpį užregistruota 2 237 ŽIV infekcijos atve-jai. Iš jų – 1 812 (81 proc.) sudaro vyrai ir 425 – mo-terys (18,9 proc.). Pagal amžiaus grupes iki 2014 m. sausio 1 d. daugiausia užregistruotų užsikrėtimo ŽIV atvejų buvo 30–34 m. amžiaus grupėje.

2013 m. Lietuvoje užregistruota 177 nauji su-sirgimo ŽIV infekcija atvejai, tai 17 atvejų daugiau nei 2012 metais (2012 m. buvo 160, 2011 m. – 166, 2010 m. – 153, 2009 m. – 180, 2008 m. – 95, 2007 m. – 106). Sergamumo ŽIV infekcija rodiklis padidėjo nuo 5,4 atvejo 2012 m. iki 5,98 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2013 m.

Analizuojant 2013 m. duomenis pagal lytį, 70,6 proc. (125 atvejai) naujų užsikrėtusiųjų ŽIV buvo vyrai, 29,3 proc. (52 atvejai) – moterys. Pagal amžiaus

5.1 lentelė. Užsikrėtusiųjų ŽIV pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2013 m.

Amžiaus grupė Absoliutus sk. Proc.

0–14 1 0,6

15–19 2 1,1

20–24 25 14,1

25–29 30 16,9

30–34 37 20,9

35–39 27 15,3

40–44 26 14,7

45–49 12 6,8

50–54 5 2,8

55+ 12 6,8

Iš viso: 177 100


grupes didžiausią užsikrėtusiųjų ŽIV dalį (53,1 proc.) sudaro 25–29 metų, 30–34 metų ir 35–39 metų am-žiaus grupių asmenys (5.1 lentelė).

Pagal registracijos vietą aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai 2013 m. užregistruoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, žemiausi – Panevė-žio, Utenos ir Marijampolės apskrityse (5.2 lentelė).

2013-aisiais dažniausiai ŽIV plito per lytinius san-tykius. Šiuo būdu 2013-aisiais užsikrėtė 79 asmenys, tai sudarė 44,6 proc. visų naujai registruotų atvejų, iš kurių 28,2 proc. buvo (50) užsikrėtę per heteroseksua-lius ir 16,4 proc. (29) – per homoseksualius santykius. 62 asmenys (35 proc.) ŽIV užsikrėtė vartodami švirkš-čiamuosius narkotikus, 35 asmenų (19,8 proc.) užsi-krėtimo būdas nenustatytas. Pagal užsikrėtimo būdą, 2013 m. lyginant su 2012 m., sumažėjo užsikrėtusių-jų per švirkščiamuosius narkotikus, padvigubėjo per homoseksualius kontaktus ir šiek tiek padaugėjo už-sikrėtusiųjų per heteroseksualius santykius (5.4 pav.).

Tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų didžiąją dalį 2013 m. naujai užsikrėtusių ŽIV infekcija atvejų

70

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

sudarė vyrai (85,5 proc., arba 53 vyrai ir 14,5 proc., arba 9 moterys) ir asmenys nuo 30 iki 34 metų amžiaus (27,4 proc., arba 17 asmenų), nuo 25 iki 29 metų amžiaus (20,9 proc., arba 13 asmenų) ir nuo 35 iki 39 metų amžiaus (19,3 proc., arba 12 asmenų).

TUBIDU projekto metu 2012 m. atliktas tyrimas („ŽIV ir tuberkuliozės tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų paplitimas, rizikos veiksniai ir paslaugų prieinamumas“) parodė, kad ŽIV infekcijos papliti-mas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų (toliau – ŠNV) Vilniaus mieste yra 9,7 proc. Nustatyti ŽIV ri-zikos veiksniai, tokie kaip narkotiko iš bendro indo (32,1 proc.) traukimas, svetimo ar rasto švirkšto (18,2 proc.) naudojimas, narkotiko švirkšte (6,7 proc.) ar

5.2 lentelė. Sergamumas ŽIV infekcija pagal apskritis 2010–2013 m.

Eil. Nr. Apskritys Iš viso užregistruota susirgimų (absoliutus sk.)* Užregistruota susirgimų 10 000 gyv.*

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

1 Vilniaus 42 52 60 66 0,51 0,64 0,74 0,82

2 Kauno 21 21 28 29 0,34 0,35 0,47 0,49

3 Klaipėdos 22 31 18 29 0,64 0,92 0,54 0,88

4 Šiaulių 13 19 10 21 0,42 0,63 0,34 0,73

5 Panevėžio 3 5 7 3 0,12 0,20 0,29 0,12

6 Alytaus 4 14 7 7 0,25 0,89 0,46 0,46

7 Marijampolės 7 7 2 1 0,43 0,44 0,13 0,06

8 Tauragės 1 1 5 5 0,09 0,09 0,47 0,47

9 Telšių 3 7 10 6 0,19 0,46 0,67 0,41

10 Utenos 2 2 3 1 0,13 0,13 0,20 0,07

*neįtraukti užsieniečiai, asmenys be nuolatinės gyvenamosios vietos ir asmenys, esantys TM pavaldžiose įstaigose


5.4 pav. Užsikrėtusiųjų ŽIV pasiskirstymas pagal galimą užsikrėtimo būdą 2013 m.


švirkšto (32,4 proc.) pirkimas iš narkotikų platin-tojo, narkotiko (68,8 proc.) švirkštimasis kalėjime. Tačiau nustatyti ir riziką mažinantys veiksniai: steri-laus švirkšto įsigijimas iš saugių tiekėjų – vaistinė-je (73,6 proc.) ar žemo slenksčio kabinetuose (75,1 proc.), sterilaus švirkšto naudojimas paskutinio nar-kotiko švirkštimosi metu (87 proc.) ir vienos dalies švirkšto naudojimas (57,9 proc.). 67,3 proc. respon-dentų turėjo įvairių nusiskundimų dėl sveikatos, iš jų 20,6 proc. daugiau nei dvi savaites skundėsi krauju skrepliuose ir kosuliu. 29 asmenys apklausos metu nurodė, kad jau yra užsikrėtę ŽIV1.

1 Stonienė, L.; Narkauskaitė, L.; Davidavičienė, E. ŽIV ir tu-berkuliozės tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų paplitimas, rizikos veiksniai ir paslaugų prieinamumas. Visuomenės sveika-ta, 2013/3(62), p. 41–48.

71

5

UŽ

KR

EČ

IAM

ŲJŲ

LIG

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų I

R M

IRT

ING

UM

O,

SU

SIJ

US

IŲ S

U N

AR

KO

TIN

IŲ I

R P

SIC

HO

TR

OP

INIŲ

ME

DŽ

IAG

Ų,

ALK

OH

OLI

O I

R TA

BA

KO

VA

RTO

JIM

U,

RO

DIK

LIA

I. U

ŽK

RE

ČIA

MŲ

JŲ L

IGŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

IR

MIR

TIN

GU

MO

PR

EV

EN

CIJ

A

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomeni-mis, 2013 m. iš 2 082 asmenų, kurie kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ar psicho-tropines medžiagas, 217 asmenų (13,45 proc.) buvo užsikrėtę ŽIV (5.5 pav.).

5.5 pav. Asmenų, kurie kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, užkrėstumas ŽIV


Tyrimų dėl ŽIV 2013 m. atlikta 8,5 proc. dau-giau nei 2012 m. (32 lentelė). 2013 m. daugiausia (119 132) dėl ŽIV ištirta kraujo donorų (13,7 proc. daugiau nei 2012 m.). Antroji pagal tyrimų apimtį grupė – nėščiosios, kurioms atliktų ŽIV tyrimų skai-

čius, lyginant su 2012 metais, išliko stabilus ir siekė daugiau nei 45 tūkstančius tyrimų per metus. Savo noru dėl ŽIV 2013 m. pasitikrino 12 090 asmenų ir tai yra 1,7 karto daugiau nei 2012 m. Du su puse karto išaugo ištirtų dėl ŽIV asmenų, turėjusių lytinių kontaktų su ŽIV užsikrėtusiu asmeniu, ir daugiau nei 12 kartų išaugo ištirtų dėl ŽIV vyrų, turėjusių lytinių santykių su vyrais, lyginant su 2012 m. (5.3 lentelė).

ŽIV gydymasUžkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis,

2013 m. antiretrovirusinė terapija (toliau – ART) iš viso buvo skirta 407 ŽIV užsikrėtusiems asmenims, iš kurių buvo 119 moterų ir 228 vyrai. 39,9 proc. (n = 162) ART gydomų pacientų sudarė asmenys, užsikrėtę ŽIV per švirkščiamųjų narkotikų vartoji-mą, tarp kurių 5,9 proc. (n = 24) pacientų ART pra-džios metu buvo metadono programos dalyviai. Lietuvoje nuo 2010 m. iki 2013 m. ŽIV užsikrėtusių asmenų skaičius, kuriems buvo taikoma antiretro-virusinė terapija, išaugo daugiau negu 2 kartus (5.6 pav.).

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai ŽIV ligai gydyti skirta 5,7 mln. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tačiau poreikis kasmet didėja.

5.3 lentelė. Laboratorijų pateikti duomenys apie ištirtus dėl ŽIV asmenis pagal tiriamąsias grupes, 2012–2013 m.

Kodas Tiriamosios grupės pavadinimas Tirta2012 m. 2013 m.

01 Tiriamieji pagal klinikinius požymius 2 049 3 14702 Sergantieji lytiškai plintančiomis infekcijomis 199 12903 Asmenys, turintys daugiau negu vieną lytinį partnerį 448 17804 Sergantieji tuberkulioze 2 165 1 72405 Kraujo donorai 102 897 119 13206 Nėščiosios 45 071 45 24207 Savo noru besitikrinantieji 6 846 12 09008 Patekusieji į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietas 16 797 13 91209 Profesinis kontaktas 213 17810 Asmenys, vartojantys narkotikus 2 897 2 11611 Seksualines paslaugas teikiantys asmenys 327 22012 Vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais 38 46413 Migrantai, pabėgėliai 42 1014 Užsieniečiai 37 3715 Asmenys, turėję lytinių kontaktų su ŽIV užsikrėtusiuoju 43 10916 Kreipėsi dėl pažymos 8 189 8 13817 Kiti 15 681 14 467

Iš viso 203 939 221 293


72

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

5.7 pav. Sergamumas sifiliu, gonorėja, chlamidioze, ŽIV infekcija Lietuvoje 2009–2013 m.


5.6 pav. ŽIV užsikrėtusių asmenų skaičius, kuriems buvo taikoma antiretrovirusinė terapija


5.3. Sergamumas kitomis lytiškai plintan-čiomis ligomis ir tuberkulioze

Informacijos šaltinis – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Sergamumas sifiliu per pastaruosius trejus (2011–2013) metus išliko beveik toks pat: 2013 m. siekė 9,1 atv. / 100 tūkst. gyventojų, 2011 m. – 9,0 atv. / 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas gonorėja per tą patį laikotarpį sumažėjo atitinkamai nuo 8,2 iki 6,4 atv. / 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas chla-midioze per 2011–2013 metų laikotarpį sumažėjo nuo 11,3 iki 10,3 atv. / 100 tūkst. gyventojų. Serga-mumas ŽIV infekcija per pastaruosius trejus metus (2011–2013) padidėjo nuo 5,5 atvejo 2011 metais iki 5,98 atv. / 100 tūkst. gyventojų 2013 metais.

Darytina išvada, kad 2013 m., lyginant su 2012 m., sergamumas sifiliu, chlamidioze ir ŽIV in-fekcija padidėjo, o gonorėja – sumažėjo (5.7 pav.).

2013-aisiais atlikti 221 293 tyrimai dėl ŽIV, 212 683 tyrimai dėl sifilio, 175 665 tyrimai dėl gonorėjos ir 7 663 tyrimai dėl chlamidiozės. Lyginant 2013 m. su 2012 m., laboratorinių tyrimų dėl ŽIV infekcijos ir sifilio padaugėjo; dėl gonorėjos ir chlamidiozės – sumažėjo (5.8 pav.).

5.3.1. Sergamumas sifiliu 2013 m. Sergamumo sifiliu rodiklis Lietuvoje lyginant

su kitomis ES šalimis yra vienas iš aukščiausių (po Rumunijos ir Maltos) tarp Europos Sąjungos šalių ir 1,8 karto aukštesnis nei ES šalių vidurkis (5,1 / 100 tūkst. gyv. / 2012 m.). 2013 m. Lietuvoje užregis-truoti 269 susirgimai sifiliu ir du įgimto sifilio atve-jai. Sergamumo sifiliu rodiklis 100 tūkst. gyventojų padidėjo: nuo 7,6 iki 9,1 atvejo atitinkamai 2012 ir 2013 metais (5.1 pav.). Susirgimai sifiliu vyrams nustatyti dažniau nei moterims – atitinkamai 53,9 proc. (146) ir 46,1 proc. (125). Pusė (50,6 proc.) užsikrėtusiųjų sifiliu buvo jauni 20–34 metų am-žiaus grupės asmenys. Daugiausia užsikrėtusiųjų buvo 25–29 metų amžiaus grupėje ir tai sudarė 24,4 proc. visų užsikrėtusiųjų (5.9 pav.).

Analizuojant susirgimus sifiliu pagal rizikos grupes, daugiau nei pusė – 56,1 proc. (152) užsi-krėtusiųjų sifiliu nepriklausė jokiai rizikos grupei. Tačiau vienas asmuo buvo seksualinių paslaugų už atlygį teikėjas, septyni (2,6 proc.) – narkotines ar psichotropines medžiagas vartojantys asmenys ir du (0,7 proc.) – vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais. Likusieji (4,1 proc.) priklausė kitoms rizikos

73

5

UŽ

KR

EČ

IAM

ŲJŲ

LIG

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų I

R M

IRT

ING

UM

O,

SU

SIJ

US

IŲ S

U N

AR

KO

TIN

IŲ I

R P

SIC

HO

TR

OP

INIŲ

ME

DŽ

IAG

Ų,

ALK

OH

OLI

O I

R TA

BA

KO

VA

RTO

JIM

U,

RO

DIK

LIA

I. U

ŽK

RE

ČIA

MŲ

JŲ L

IGŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

IR

MIR

TIN

GU

MO

PR

EV

EN

CIJ

A

5.8 pav. Laboratorijų pateikti duomenys apie Lietuvoje 2013 m. atliktus tyrimus dėl lytiškai plintančių infekcijų ir ŽIV


5.9 pav. Užsikrėtusiųjų sifiliu pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2013 m.


5.10. pav. Užsikrėtusiųjų sifiliu pasiskirstymas pagal rizikos grupes 2013 m.


grupėms, tačiau 36,2 proc. (98) užregistruotų atvejų rizikos grupė nenurodyta (5.10 pav.).

Aukščiausi sergamumo sifiliu rodikliai 2013 m. užregistruoti Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse,

žemiausi – Tauragės ir Marijampolės apskrityse. Beveik kas trečias sifiliu užsikrėtęs vyras nurodė, kad turėjo 2–3 lytines partneres (-ius) per pasta-ruosius vienerius metus, beveik kas trečia moteris – vieną lytinį partnerį. Apsaugos priemonės – prezer-

74

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

vatyvai, galintys sumažinti riziką užsikrėsti sifiliu ir kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis, iš viso nenaudojami arba naudojami retai.

Sergamumas gonorėja ir chlamidioze 2013 m. 2013 m. Lietuvoje užregistruota 190 gonorėjos

atvejų. Sergamumo gonorėja rodiklis 100 tūkst. gy-ventojų sumažėjo: nuo 7,3 iki 6,4 atvejo atitinkamai 2012 m. ir 2013 m. Gonorėja dažniausiai diagnozuo-ta 20–34 metų amžiaus vyrams. Dauguma gonorėja užsikrėtusių vyrų kaip galimą infekcijos šaltinį nu-rodė atsitiktinį arba pažįstamą asmenį, o dauguma moterų nurodė, kad užsikrėsti gonorėja galėjo nuo sutuoktinio ar sugyventinio. Aukščiausi sergamumo gonorėja rodikliai užregistruoti Klaipėdos, Vilniaus ir Telšių apskrityse, žemiausi – Alytaus, Utenos ir Šiaulių apskrityse.

2013 m. Lietuvoje užregistruoti 306 chlami-diozės atvejai. Sergamumo chlamidioze rodiklis, 2013 m. lyginant su 2012 m., padidėjo atitinkamai nuo 8,9 iki 10,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų (5.1 pav.). Analizuojant 2013 m. duomenis pagal lytį, nu-statyta, kad chlamidiozė vyrams diagnozuota daž-niau nei moterims – atitinkamai 52,6 proc. (161) ir 47,4 proc. (145). 72 proc. visų registruotų susirgimų chlamidioze nustatyta jauniems (20–34 metų) žmo-nėms. Chlamidioze užsikrėtę vyrai 3 kartus dažniau nei moterys nurodė turėję 2–3 ir daugiau lytinių partnerių per metus. Aukščiausi sergamumo chla-midioze rodikliai užregistruoti Vilniaus, Marijampo-lės ir Panevėžio apskrityse, žemiausi – Alytaus, Ute-nos ir Šiaulių apskrityse.

Sergamumas tuberkulioze 2013 m. 2013 m. užregistruoti 1 563 tuberkuliozės (nau-

jų ir recidyvų) atvejai arba 52,59 atv. / 100 tūkst. gy-ventojų (2012 m. – 1 639 tuberkuliozės atvejai arba 54,86 atv. / 100 tūkst. gyventojų).

2013 m. užregistruota 1 383 nauji tuberkulio-zės atvejai arba 46,54 atv. / 100 tūkst. gyventojų (2012 m. – 1 430 naujų tuberkuliozės atvejų arba 47,86 atv. / 100 tūkst. gyventojų).

Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje nuo 2000 m. iki 2013 m. nurodytas 5.11 pav.

2008–2013 m. Lietuvoje buvo vykdomas TU-BIDU projektas – „Visuomenės sveikatos priežiūros ir pilietinės visuomenės stiprinimas kovai su tu-berkuliozės epidemija tarp pažeidžiamųjų grupių“ (angl. Empowering public health system and civil so-ciety to fight tuberculosis epidemic among vulnerable groups). Tai Europos Komisijos, Europos sveikatos ir vartotojų vykdančiosios agentūros inicijuotas ir re-miamas projektas. Šį projektą Lietuvoje koordinuo-ja Higienos instituto specialistai. Projektas vykdytas 6-iose Europos Sąjungos šalyse (Latvija, Estija, Suo-mija, Bulgarija, Rumunija, Lietuva). Pagrindinis TU-BIDU projekto tikslas – prisidėti prie TB epidemijos prevencijos tarp ŠNV ir ŽIV užsikrėtusiųjų. Įgyvendi-nant projektą buvo siekiama stiprinti tarpinstitucinį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą vykdant TB, ŠNV ir ŽIV prevenciją, didinti bendruomeninių organiza-cijų ir sveikatos priežiūros įstaigų specialistų sąmo-ningumą TB ir ŽIV srityje.

TUBIDU projekto metu 2012 m. buvo atliktas ty-rimas („ŽIV ir tuberkuliozės tarp švirkščiamųjų narko-tikų vartotojų paplitimas, rizikos veiksniai ir paslau-gų prieinamumas“), kurio tikslas – įvertinti žmogaus

5.11 pav. Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje, nauji atvejai ir recidyvai 2000–2013 m.

Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės duomenys

75

5

UŽ

KR

EČ

IAM

ŲJŲ

LIG

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų I

R M

IRT

ING

UM

O,

SU

SIJ

US

IŲ S

U N

AR

KO

TIN

IŲ I

R P

SIC

HO

TR

OP

INIŲ

ME

DŽ

IAG

Ų,

ALK

OH

OLI

O I

R TA

BA

KO

VA

RTO

JIM

U,

RO

DIK

LIA

I. U

ŽK

RE

ČIA

MŲ

JŲ L

IGŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

IR

MIR

TIN

GU

MO

PR

EV

EN

CIJ

A

imunodeficito viruso (ŽIV) ir tuberkuliozės (TB) paplitimą, rizikos veiksnius bei su ŽIV ir TB susijusių paslaugų prieinamumą tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų (ŠNV) Vilniaus mieste. Tyrimas parodė, kad aktyvios TB paplitimas tarp ŠNV Vilniaus mieste yra atitinkamai 1 proc. ŽIV tyrimo prieinamumas per pa-skutinius metus yra geresnis nei tyrimų dėl TB. Rezul-tatai parodė pasikartojančius rizikos užsikrėsti ŽIV ir TB veiksnius, apimančius kasdienį narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimą, nesaugų narkotikų švirkšti-mąsi, dažną įkalinimą, nuolatinį skurdą, išsilavinimo stoką, gyvenimą didelėse grupėse, nuolatinę gyve-namosios vietos kaitą.

TB rizikos veiksnių analizė parodė, kad 83,6 proc. ŠNV turėjo vidurinį ir žemesnį išsilavinimą, 62,1 proc. apklausos dalyvių gyveno iš valstybės pašalpų ar buvo išlaikomi artimųjų, 73 proc. – netu-rėjo nuosavo būsto, 49,7 proc. – turėjo kontaktą su TB sergančiu asmeniu ir net 72,7 proc. respondentų pabuvojo laisvės atėmimo vietoje. 21 asmuo teigė, kad diagnozuota TB, iš jų 17 baigė gydymo kursą2.

5.4. Sveikatos priežiūros ir socialinės paslau-gos, mažinančios užkrečiamųjų ligų plitimą ir rizikingą elgesį tarp socialinės rizikos grupės asmenų, neteisėtai vartojančių švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas

Narkotikų, ypač švirkščiamųjų, ir psichotropinių medžiagų vartojimas susijęs su tiesioginiu neigiamu poveikiu asmens, vartojančio narkotines ar psicho-tropines medžiagas, organizmui ir nemažai padidė-jusia ŽIV, hepatitų, tuberkuliozės ir kitų infekcinių ligų paplitimo rizika. Siekiant suteikti realią pagalbą švirkščiamųjų narkotikų vartotojams ir apsaugoti visuomenę nuo infekcinių ligų plitimo pavojaus ir narkotikų vartotojų daromų nusikaltimų, vykdomos narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ža-los mažinimo programos. Žemo slenksčio paslaugų teikimo tikslas – sumažinti su švirkščiamųjų narkoti-nių ir psichotropinių medžiagų vartojimu ne gydy-mo tikslu ir rizikinga elgsena susijusį infekcijų pliti-mą, perdozavimo ir mirties atvejų riziką, nusikalsta-mumą, kitas neigiamas sveikatos, socialines, ekono-mines, teisines pasekmes visuomenei ir asmeniui.

Lietuvoje žemo slenksčio paslaugas reglamen-tuoja Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos apra-

2 Stonienė, L.; Narkauskaitė, L.; Davidavičienė, E. ŽIV ir tu-berkuliozės tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų paplitimas, rizikos veiksniai ir paslaugų prieinamumas. Visuomenės sveika-ta, 2013/3(62), p. 41–48.

šas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos ap-saugos ministro 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. V-793 (toliau – Tvarkos aprašas). Šis Tvarkos aprašas nustato narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programos priemonių paslaugų sąrašą, tarp kurių yra: adatų ir švirkštų keitimas, dezinfek-cijos priemonių dalijimas, prezervatyvų dalijimas, konsultavimas ir informavimas, tarpininkavimas, asmens higienos paslaugos, tvarsliavos dalijimas, žaizdų perrišimas, atrankinių greitųjų ŽIV tyrimų at-likimas, kitos paslaugos.

Pagrindinė žemo slenksčio paslaugų užduo-tis – pateikti narkotinių ir psichotropinių medžia-gų vartotojui informaciją, kokios pagalbos jis gali sulaukti, kokios medicinos ir socialinės paslaugos teikiamos tam tikrose įstaigose, informuoti apie komplikacijų profilaktiką, besilankantįjį motyvuo-ti gydytis, atlikti tyrimus dėl ŽIV. Labai svarbu yra užmegzti ir palaikyti ryšius su paslaugų gavėjais, jų partneriais, šeimos nariais ir prireikus jiems teikti žemo slenksčio paslaugas. Kitas svarbus uždavinys – motyvuoti paslaugų gavėjus atsisakyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ne gydymo tikslu, mažinti rizikingą elgseną, skatinant paslaugų gavėjus gydytis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeliamus psichikos ir elgesio sutrikimus ir kitas ligas bei konsultuoti ir informuoti paslaugų gavėjus infekcijų plitimo, narkotinių ir psichotropi-nių medžiagų vartojimo prevencijos bei saugesnės lytinės elgsenos klausimais, tarpininkauti didinant galimybes gauti sveikatos priežiūros ir kitas paslau-gas, siekti įtraukti juos į reabilitacijos, resocializaci-jos ir integracijos bei savigalbos grupių programas.

Asmenims, vartojantiems narkotikus arba psi-chotropines medžiagas, laiku nesuteikus tinkamos medicinos ir socialinės pagalbos, kyla grėsmė ir vi-suomenei. Dalis narkotikų vartotojų dar neturi mo-tyvacijos keisti savo gyvenimo būdą ir patys pagal-bos neieško. Žalos mažinimo programos dažnai yra vienintelis švirkščiamųjų narkotikų vartotojų ryšys su socialinės pagalbos ir sveikatos priežiūros įstai-gomis. Žemo slenksčio kabinetuose dirba socialiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, kurie lankosi narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartotojų susibūrimo vietose, ieško su jais naujų kontaktų ir informuoja apie galimybę gauti pagalbą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2013 m. Lietuvoje žemo slenksčio paslaugas teikė 12 savarankiškų juridinių asmenų arba įstaigų ar or-ganizacijų struktūrinių padalinių – kabinetų. Bendras apsilankymų žemo slenksčio paslaugų kabinetuose

76

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

skaičius 2013 m. buvo apie 8 tūkst. mažesnis lyginant su 2012 m. – atitinkamai 38 017 ir 46 344. 2013 m. Lie-tuvoje žemo slenksčio paslaugų kabinetuose buvo išdalyti 168 943 švirkštai ir 96 787 adatos, o surinkta mažiau: atitinkamai 128 265 ir 133 591.

2013 m. atlikti 5 949 atrankiniai greitieji ŽIV testai. Du žemo slenksčio paslaugų kabinetai (Klai-pėdos priklausomybių ligų centro ir Kėdainių PSPC) teikė ne tik ŽIV testavimo paslaugas, bet ir testavo dėl B ir C hepatitų. Kėdainių PSPC taip pat vykdė kli-entų tyrimą dėl sifilio. Duomenys apie žemo slenks-čio kabinetų suteiktas paslaugas 2008–2013 m. pa-teikiami 5.4 lentelėje.

Vilniuje žemo slenksčio paslaugas teikė Vilniaus priklausomybės ligų centro mobili sveikatos klinika (anksčiau ji buvo vadinama „Mėlynuoju autobusiu-ku“, dabar – „Mobilia klinika“), kuri žemo slenksčio paslaugas pagal atskirą grafiką teikė prie romų ta-boro ir stoties rajone. Vilniuje žemo slenksčio pas-laugas, labiau skirtas sekso paslaugų teikėjoms, taip pat teikė nevyriausybinė organizacija ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija staciona-

riame kabinete „Demetra“ (Kauno g.). Kaune žemo slenksčio paslaugas teikė Kauno miesto Socialinių paslaugų centras (Partizanų g.). Klaipėdoje žemo slenksčio paslaugas teikė Klaipėdos priklausomy-bės ligų centro stacionarus žemo slenksčio pas-laugų kabinetas (Taikos pr.) ir Klaipėdos psichikos sveikatos centro žemo slenksčio paslaugų kabine-tas (Galinio Pylimo g.). Šiauliuose švirkštų keitimo programą laikinai vykdė Šiaulių psichikos sveikatos centras, bet nuo 2010 m. birželio mėn. šios veiklos nebevykdo. Šiuo metu Šiauliuose žemo slenksčio paslaugas teikia Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro žemo slenksčio paslaugų kabinetas (Vytauto g.). Alytuje žemo slenksčio paslaugas tei-kė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Alytaus skyriaus žemo slenksčio paslaugų teikimo kabinetas „Pasitikėjimas“ (Ligoninės g.). Mažeikiuose žemo slenksčio paslaugos teikiamos Mažeikių nakvynės namuose (Sodų g.). Druskininkuose žemo slenks-čio paslaugas teikė ,,Pagalbos kenčiantiems nuo narkomanijos, AIDS sergantiems, ŽIV viruso nešioto-jams“ draugijos žemo slenksčio paslaugų kabinetas.

5.4. lentelė. Žemo slenksčio kabinetų veiklos metinė suvestinė, 2008–2013 m.

Iš viso Lietuvoje

Eil. Nr. Paslaugų pavadinimas / lankytojai

metai2008 2009 2010 2011 2012 2013

1. Visų apsilankymų kabinete skaičius 56 548 47 375 42 736 39 266 46 344 38 0172. Nuolatinių paslaugų gavėjų skaičius - 2 589 2 6603. Naujų paslaugų gavėjų skaičius - 1 943 1 1484. Paslaugų gavėjų, kurie bent kartą per metus apsilan-

kė kabinete, skaičius - 4 719 7 720

5. Išdalytų švirkštų skaičius 238 745 242 890 192 350 181 408 196 446 168 9436. Adatų, išdalytų be švirkšto, skaičius 313 894 188 364 102 763 110 726 103 536 96 7877. Surinktų švirkštų skaičius 371 217 270 206 205 914 161 615 140 239 128 2658. Adatų, surinktų be švirkšto, skaičius 277 109 225 857 136 553 157 145 126 867 133 5919. Išdalytų dezinfekcijos priemonių (spiritinių servetė-

lių) skaičius 280 591 256 532 209 428 234 342 238 791 205 123

10. Išdalytų prezervatyvų skaičius 42 848 34 722 30 051 32 697 32 031 27 17011. Išdalytos tvarsliavos skaičius 39 968 21 035 17 426 20 555 21 724 19 55812. Atliktų žaizdų perrišimo procedūrų skaičius 2 715 2 606 1 257 696 1 150 1 42513. Atliktų atrankinių greitųjų ŽIV testų skaičius - 1 739 3 775 4 420 5 94914. Atliktų kitų atrankinių greitųjų testų skaičius - 169 31515. Konsultavimo ir informavimo paslaugų skaičius 29 290 23 587 24 309 20 871 17 534 16 15716. Tarpininkavimo paslaugų (registravimas į sveikatos

priežiūros įstaigas, pagalba gaunant socialines teisi-nes paslaugas) skaičius

1 209 1 738 2 502 2 672 3 094 4 821

17. Suteiktų asmens higienos paslaugų (prausimosi, skalbimo ir kt.) skaičius 3 425 2 458 3 224 1 617 2 009 2 034

18. Kitų paslaugų skaičius - 7 562 10 096

77

5

UŽ

KR

EČ

IAM

ŲJŲ

LIG

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų I

R M

IRT

ING

UM

O,

SU

SIJ

US

IŲ S

U N

AR

KO

TIN

IŲ I

R P

SIC

HO

TR

OP

INIŲ

ME

DŽ

IAG

Ų,

ALK

OH

OLI

O I

R TA

BA

KO

VA

RTO

JIM

U,

RO

DIK

LIA

I. U

ŽK

RE

ČIA

MŲ

JŲ L

IGŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

IR

MIR

TIN

GU

MO

PR

EV

EN

CIJ

A

Kėdainiuose žemo slenksčio paslaugas gatvėse vykdo Labdaros ir paramos fondas „Vilties švytu-rys“ (Kėdainių r.) ir VŠĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriaus žemo slenksčio paslaugų kabinetas (Budrio g. 5). Visagine žemo slenksčio paslaugas nuo 2010 m. balandžio mėn. teikia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Vi-sagino skyriaus žemo slenksčio kabinetas (Vilties g.).

5.5. Sveikatos priežiūros ir socialinės paslau-gos, priemonės, skirtos mirčių ir apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis prevencijai

Informacijos šaltinis – Ekstremalių sveikatai situaci-jų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos minis-terijai pavaldus Ekstremalių sveikatai situacijų centro

Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras, nau-dodamasis Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duome-nimis, atliko medicininės pagalbos, teikiamos Lietu-voje apsinuodijus, analizę.

2013 m. Lietuvos stacionaruose dėl apsinuodiji-mų gydyti 13 147 pacientai, ambulatoriškai gydytų pacientų statistikos Valstybinė ligonių kasa nepatei-kė (5.12 pav.).

Bendras stacionaruose gydytų apsinuodiju-sių asmenų skaičius buvo 13 147, iš jų elgesio su-trikimai, atsiradę vartojant alkoholį, sudarė 8 156, narkotines ir psichotropines medžiagas – 287. Ap-sinuodijimai narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis, nemedicininės paskirties medžiagų toksinis poveikis (T kodai) nustatyta 4 704 asme-nims (5.13 pav.). Į bendrą apsinuodijusiųjų skaičių neįtraukti K kodai – tai alkoholio sukeltos virškina-mojo trakto ligos, kurios nustatytos 921 asmeniui, ir

5.12. pav. Lietuvos stacionaruose (I stulpelis) ir ambulatoriškai (II stulpelis) gydytų pacientų skaičiaus dinamika 2002–2013 m.

Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenys

5.13 pav. 2013 m. stacionaruose gydytų pacientų sudėtis (procentais) pagal priežastis


78

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

G kodai – nervų sistemos ligos, sukeltos alkoholio, kurios nustatytos 1 423 asmenims. Stacionaruose gydytų pacientų apsinuodijimų struktūra pagal me-džiagas pateikta 5.14 pav.

2013 m. stacionaruose iki 18 m. amžiaus gydyti 1 125 vaikai (iš jų 1 197 gydyti dėl apsinuodijimų, 23 – dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių varto-jant alkoholį (kodas F10), 5 – dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ir psicho-tropines medžiagas (kodas F11-19) (5.15 pav.).

Dažniausiai apsinuodija iki vienerių, dvejų ir trejų metų vaikai, kurie labiausiai linkę viską ragauti. Vyres-niame amžiuje apsinuodijimų skaičius tolygiai mažėja,

5.14 pav. Stacionaruose gydytų pacientų apsinuodijimų struktūra pagal medžiagas 2013 m.


5.15 pav. Vaikų apsinuodijimų Lietuvoje struktūra pagal medžiagas 2013 m.


kol nuo 11–13 metų vėl pradeda didėti. Apsinuodi-jimų didėjimą šioje amžiaus grupėje lemia piktnau-džiavimas alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis, medikamentais (5.16 pav.).

Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuo-dijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistai, siekdami užtikrinti Lietuvoje tinkamą ir kokybišką medicininę pagalbą apsinuodijus, teikia konsulta-cijas telefonu specialistams ir gyventojams. Bendro telefonu suteiktų konsultacijų skaičiaus dinamika 2002–2013 m. pateikta 5.17 paveiksle.

79

5

UŽ

KR

EČ

IAM

ŲJŲ

LIG

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų I

R M

IRT

ING

UM

O,

SU

SIJ

US

IŲ S

U N

AR

KO

TIN

IŲ I

R P

SIC

HO

TR

OP

INIŲ

ME

DŽ

IAG

Ų,

ALK

OH

OLI

O I

R TA

BA

KO

VA

RTO

JIM

U,

RO

DIK

LIA

I. U

ŽK

RE

ČIA

MŲ

JŲ L

IGŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

IR

MIR

TIN

GU

MO

PR

EV

EN

CIJ

A

Skambučių pobūdis pagal kreipimosi priežastį: apsinuodijimo atvejais kreiptasi 2 021 kartą (76 proc.), užklausos – 385 atv. (15 proc.), gydymo konsultaci-jos, nesusijusios su apsinuodijimu – 122 atv. (5 proc.), klaidingi skambučiai – 104 atv. (4 proc.) (5.18 pav.).

5.16 pav. Vaikų apsinuodijimų Lietuvoje pasiskirstymas pagal amžių 2013 m.


Pagal skambučių pobūdį, matyti, kad dažniau-siai į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą skambinama pasitarti dėl gydymo taktikos ir suži-noti apie konkrečios medžiagos toksiškumą, galimą pavojų sveikatai esant konkrečiam apsinuodijimui.

5.17 pav. Konsultacijų telefonu skaičiaus dinamika 2002–2013 m.


5.18 pav. Konsultacijų telefonu pobūdis pagal kreipimosi priežastį 2013 m.


80

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistai dažniausiai konsultuoja dėl suaugu-sių asmenų apsinuodijimų. 2013 m. 1 257 kartus konsultuota dėl suaugusių asmenų apsinuodijimų (32 proc.), dėl vaikų apsinuodijimo skambinta 764 kartus (38 proc.) (5.21 pav.).

Pagal apsinuodijimo pobūdį konsultacijos telefo-nu pasiskirstė: atsitiktiniai apsinuodijimai sudarė 1 292 kartus (63 proc.), tiksliniai (suicidas, piktnaudžiavimas, savigyda) – 557 kartus (28 proc.), apsinuodijimo aplin-kybės nežinomos 172 (9 proc.) atvejais (5.22 pav.).

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialis-tai konsultuoti 1 087 kartus (47 proc.), gyventojai – 1 545 kartus (59 proc.). Lietuvos gyventojai vis daž-niau kreipiasi į Apsinuodijimų kontrolės ir informa-cijos biurą su įvairiausiais su apsinuodijimais susiju-siais klausimais (5.19 pav.).

Į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą 1 092 kartus (54 proc.) skambinta apsinuodijus vyrams, 901 kartą (45 proc.) – apsinuodijus mote-rims. Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistai suteikė 28 gydymo konsultacijas apsi-nuodi jus gyvūnams (1 proc.) (5.20 pav.).

5.19 pav. Konsultacijų telefonu gyventojams ir asmens sveikatos priežiūros specialistams santykis 2013 m.


5.20 pav. Konsultacijų telefonu dėl vyrų, moterų ir gyvūnų apsinuodijimų santykis 2013 m.


5.21 pav. Konsultacijų telefonu dėl vaikų ir suaugusių asmenų santykis 2013 m.


Suaugusieji dažniausiai apsinuodija medika-mentais, buitine chemija, pesticidais, maistu, techni-nėmis priemonėmis. Konsultacijų telefonu struktūra pagal apsinuodijimą sukėlusias medžiagas pateikta 5.23 paveiksle.

Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistai dažniausiai teikia konsultacijas telefonu dėl vaikų, apsinuodijusių medikamentais, buitine chemija, pesticidais. Konsultacijų telefonu struktūra pagal vaikams apsinuodijimą sukėlusias medžiagas pateikta 5.24 paveiksle.

81

5

UŽ

KR

EČ

IAM

ŲJŲ

LIG

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų I

R M

IRT

ING

UM

O,

SU

SIJ

US

IŲ S

U N

AR

KO

TIN

IŲ I

R P

SIC

HO

TR

OP

INIŲ

ME

DŽ

IAG

Ų,

ALK

OH

OLI

O I

R TA

BA

KO

VA

RTO

JIM

U,

RO

DIK

LIA

I. U

ŽK

RE

ČIA

MŲ

JŲ L

IGŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

IR

MIR

TIN

GU

MO

PR

EV

EN

CIJ

A

5.22 pav. Konsultacijų telefonu struktūra pagal apsinuodijimų aplinkybes 2013 m.


5.23 pav. Konsultacijų telefonu struktūra pagal apsinuodijimą sukėlusias medžiagas 2013 m.


5.24 pav. Konsultacijų telefonu struktūra pagal vaikams apsinuodijimus sukėlusias medžiagas 2013 m.


82

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistai 2013 m. 764 kartus konsultavo dėl vaikų apsinuodijimų. Pagal šį skaičių atsitiktinai apsinuo-dijo 646 (85 proc.), o tikslingai – 54 vaikai (8 proc.), 64 apsinuodijimų aplinkybės nežinomos (8 proc.) (5.25 pav.).

5.25 pav. Konsultacijų telefonu struktūra pagal vaikų apsinuodijimų aplinkybes 2013 m.

Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir in-formacijos biuro duomenys

5.6. Apsinuodijimai alkoholiu, narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis

Apsinuodijimai alkoholiuInformacijos šaltinis – Higienos institutas

Higienos instituto duomenimis, 2013 m. į asmens sveikatos priežiūros įstaigas (staciona-rus) dėl apsinuodijimų alkoholiu buvo kreiptasi 2 125 kartus (žr. 5.5 lentelę). Iš viso kreipėsi 1 868 asmenys, iš jų 1 451 vyras ir 417 moterų. 2013 m. daugiausia dėl apsinuodijimų alkoholiu kreipėsi miesto gyventojai (1 469 kartus), o daugiausia ap-sinuodijimų alkoholiu atvejų buvo užregistruota Vil-niaus miesto (948 atvejai), Šiaulių miesto (227 atve-jai) ir Vilniaus rajono (106 atvejai) asmens sveikatos priežiūros įstaigų stacionaruose. Vidutinis apsinu-odijusių alkoholiu asmenų amžius 2013 m. buvo 40,8 metai vyrų – 41,7, moterų – 37,4. Dėl apsinu-odijimų alkoholiu dažniausiai kreipėsi 40–54 metų amžiaus asmenys (833 kartus) (žr. 5.6 lentelę).

2013 m. buvo užregistruota 310 vaikų (asmenų iki 18 m.) apsinuodijimų alkoholiu atvejų, tai sudaro apie 14,6 proc. visų registruotų apsinuodijimų alko-holiu. 2013 m. kreipėsi 290 nepilnamečių asmenų, iš jų 184 berniukai ir 106 mergaitės, iš jų asmenys iki 15 metų kreipėsi 120 kartų (žr. 5.6 lentelę) (115 asmenų, iš jų 79 berniukai ir 36 mergaitės).

5.5 lentelė. Apsinuodijimų alkoholiu atvejų pasis-kirstymas pagal apsinuodijimo diagnozę ir lytį 2013 m.

TLK-10-AM

kodasDiagnozė Vyrai Mote-

rys Iš viso

T51 Alkoholio toksinis poveikis

0 0 0

T51.0 Etanolis 543 210 753

T51.1 Metanolis 17 1 18

T51.2 2-propanolis 2 1 3

T51.3 Fuzelis 1 1 2

T51.8 Kitas alkoholis 12 2 14

T51.9 Alkoholis, nepatikslintas

1 085 250 1 335

Iš viso 1 660 465 2 125Informacijos šaltinis – Higienos institutas

5.6 lentelė. Apsinuodijimų alkoholiu atvejų pasiskirs-tymas pagal amžiaus grupę 2013 m.

Amžiaus grupė Vyrai Moterys Iš viso<15 82 38 120

15–19 145 95 24020–24 50 21 7125–29 83 18 10130–34 100 37 13735–39 189 13 20240–44 212 51 263

45–49232

55 287

50–54 233 50 28355–59 139 45 18460–64 87 18 105

>65 108 24 132Iš viso 1 660 465 2 125

Informacijos šaltinis – Higienos institutas

Apsinuodijimai narkotinėmis ir psichotropi-nėmis medžiagomis

Informacijos šaltinis – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Higienos institutas

Higienos instituto duomenimis, kreipimosi į as-mens sveikatos priežiūros įstaigas (stacionarus) dėl apsinuodijimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis skaičius 2013 m. išaugo, lyginant su 2012 m., ir siekė 174 (2012 m. – 126, 2011 m. – 139, 2010 m. – 222, 2009 m. – 189, 2008 m. – 218). Iš viso

83

5

UŽ

KR

EČ

IAM

ŲJŲ

LIG

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų I

R M

IRT

ING

UM

O,

SU

SIJ

US

IŲ S

U N

AR

KO

TIN

IŲ I

R P

SIC

HO

TR

OP

INIŲ

ME

DŽ

IAG

Ų,

ALK

OH

OLI

O I

R TA

BA

KO

VA

RTO

JIM

U,

RO

DIK

LIA

I. U

ŽK

RE

ČIA

MŲ

JŲ L

IGŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

IR

MIR

TIN

GU

MO

PR

EV

EN

CIJ

A

kreipėsi 158 asmenys, iš jų: 119 vyrų ir 39 moterys. Daugiausia, kaip ir ankstesniais metais, kreiptasi dėl apsinuodijimų opioidais – 107 atvejai, iš jų: opiu-mu – 26, o heroinu – 81. Lyginant 2012 m. ir 2013 m. statistinius duomenis, pastebima, kad gerokai išau-go užregistruotų apsinuodijimų skaičius opioidais, ypač heroinu, bet šiek tiek sumažėjo apsinuodiji-mų kanapėmis ir sintetiniais narkotikais. Taip pat 2013 m. sumažėjo atvejų, kai konkreti apsinuodiji-mą sukėlusi medžiaga buvo nenurodyta arba nepa-tikslinta (žr. 5.7 lentelę).

2013 m., kaip ir ankstesniais metais, vyrai ke-lis kartus dažniau nei moterys kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis: vyrų – 130 atvejų (119 asmenų), moterų – 44 atvejai (39 asmenys). Vyrai dažniausiai kreipėsi dėl apsinu-odijimų heroinu – 49,2 proc.

Daugiausia apsinuodijimų narkotinėmis ar psi-chotropinėmis medžiagomis atvejų 2013 m. buvo užregistruota šiose Lietuvos savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose: Vilniaus miesto – 85, Vi-sagino – 9, Šiaulių – 8 ir Kauno – 8. Dėl apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis daž-niau kreipėsi jauni (15–29 metų) asmenys – 73 atvejai (žr. 5.8 lentelę). Vidutinis apsinuodijusių narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) asmenų amžius 2013 m. buvo 30,5 metai, vyrų – 31,0, o moterų – 28,8.

2013 m. registruotų vaikų (asmenų iki 18 m.)

apsinuodijimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atvejų skaičius, lyginant su praėjusiais metais, šiek tiek sumažėjo. 2013 m. vaikai kreipėsi 26 kartus (2012 m. – 31 kartą), o tai sudaro apie 15 proc. visų registruotų apsinuodijimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atvejų. 2013 m. kreipėsi 24 nepilnamečiai asmenys, iš jų 15 berniu-kų ir 9 mergaitės, tarp jų asmenys iki 15 metų krei-pėsi 9 kartus (8 asmenys, iš jų 2 berniukai ir 6 mer-gaitės). Dažniausiai asmenys iki 18 metų kreipėsi dėl apsinuodijimų kanapėmis (9 atvejai).

5.7. Mirtys, susijusios su alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu

Mirtys, susijusios su alkoholio vartojimuInformacijos šaltinis – Lietuvos statistikos depar-

tamentas ir Higienos institutas

Higienos instituto duomenimis, 2013 m. 905 asmenų (30,6 atv. 100 tūkst. gyventojų) pagrindinė mirties priežastis buvo susijusi su alkoholio vartoji-mu, tai yra 25 žmonėmis mažiau nei 2012 m. Daž-niausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties prie-žastys buvo alkoholinė kepenų liga (51,8 proc.), atsi-tiktinis apsinuodijimas alkoholiu (29,1 proc.) ir alko-holinė kardiomiopatija (11,2 proc.) (žr. 5.9 lentelę). Lyginant su 2012 m., moterų mirtingumas dėl alko-holio vartojimo 2013 m. padidėjo beveik 3,5 proc.,

5.7 lentelė. Apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) atvejų pasiskirstymas pagal apsinuodijimo diagnozę 2009–2013 m.

TLK-10-AMkodas Diagnozė 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

T40 Apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais 16 24 8 4 0

T40.0 Opiumas 47 36 24 20 26

T40.1 Heroinas 44 54 27 29 81

T40.2 Kiti opioidai (kodeinas, morfinas) 10 12 13 15 21

T40.3 Metadonas 2 1 2 1 3

T40.4 Kiti sintetiniai narkotikai 10 11 16 9 6

T40.5 Kokainas 10 12 9 3 5

T40.6 Kiti ir nepatikslinti narkotikai 31 30 22 12 10

T40.7 Kanapės (derivatai) 7 23 13 16 12

T40.8 Lizergino rūgšties derivatai (LSD) 0 1 0 2 0

T40.9 Kiti ir nepatikslinti psichodisleptikai (haliucinogenai) 12 18 5 15 10

Iš viso: 189 222 139 126 174Informacijos šaltinis – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos institutas

84

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

5.8 lentelė. Užregistruotų apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) atvejų pasiskirstymas pagal amžių, lytį ir apsinuodijimo diagnozę 2013 m.

AmžiausGrupė

Ligos kodas pagal TLK-10-AM

T40 T40.0 T40.1 T40.2 T40.3 T40.4 T40.5 T40.6 T40.7 T40.8 T40.9 iš visoVyrai

Iki 15 m. 0 0 0 1 0 0 0 1 0 0 0 215–19 m. 0 0 1 2 0 0 0 3 9 0 1 1620–24 m. 0 2 0 0 0 2 0 0 1 0 1 625–29 m. 0 5 17 0 0 1 1 1 1 0 2 2830–34 m. 0 2 20 5 2 0 2 0 0 0 1 3235–39 m. 0 3 21 2 0 2 0 2 0 0 0 3040–44 m. 0 2 4 0 0 0 0 0 0 0 1 745–49 m. 0 1 1 1 1 0 0 0 0 0 0 450–54 m. 0 2 0 0 0 0 1 1 0 0 0 455–59 m. 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 160–64 m. 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0daugiau nei 64 m. 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Iš viso 0 18 64 11 3 5 4 8 11 0 6 130

MoterysIki 15 m. 0 1 0 3 0 1 0 1 0 0 1 715–19 m. 0 0 0 3 0 0 0 1 1 0 1 620–24 m. 0 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 225–29 m. 0 3 9 0 0 0 1 0 0 0 2 1530–34 m. 0 1 3 1 0 0 0 0 0 0 0 535–39 m. 0 0 3 1 0 0 0 0 0 0 0 440–44 m. 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 145–49 m. 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 050–54 m. 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 155–59 m. 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 060–64 m. 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0daugiau nei 64 m. 0 1 0 2 0 0 0 0 0 0 0 3

Iš viso: 0 8 17 10 0 1 1 2 1 0 4 44Vyrai ir moterys Iš viso: 0 26 81 21 3 6 5 10 12 0 10 174

Informacijos šaltinis – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos institutas

Pastaba. T40 – apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais); T40.0 – opiumas; T40.1 – heroinas; T40.2 – kiti opioidai (ko-deinas, morfinas); T40.3 – metadonas; T40.4 – kiti sintetiniai narkotikai; T40.5 – kokainas; T40.6 – kiti ir nepatikslinti narkotikai; T40.7 – kanapės (derivatai); T40.8 – lizergino rūgšties derivatai (LSD); T40.9 – kiti ir nepatikslinti psichodisleptikai (haliucinogenai) (Mescaline, Psilocin, Psilocybe).

tačiau išliko maždaug triskart mažesnis negu vyrų. Vyrų mirtingumas sumažėjo beveik 5 proc. Daugu-ma mirusių asmenų buvo miesto gyventojai – 574

asmenys. Vidutinis mirusiųjų amžiaus vidurkis – 52,3 metai, vyrų – 51,4, moterų – 54,7, jauniausiam buvo 17 metų, vyriausiam – 87 metai.

85

5

UŽ

KR

EČ

IAM

ŲJŲ

LIG

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų I

R M

IRT

ING

UM

O,

SU

SIJ

US

IŲ S

U N

AR

KO

TIN

IŲ I

R P

SIC

HO

TR

OP

INIŲ

ME

DŽ

IAG

Ų,

ALK

OH

OLI

O I

R TA

BA

KO

VA

RTO

JIM

U,

RO

DIK

LIA

I. U

ŽK

RE

ČIA

MŲ

JŲ L

IGŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

IR

MIR

TIN

GU

MO

PR

EV

EN

CIJ

A

Asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant alkoholį, mirtys

Informacijos šaltinis – Valstybinis psichikos svei-katos centras

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomeni-mis, 2013 m. iš viso mirė 960 asmenų (2012 m. – 778 asmenys, 2011 m. – 999 asmenys, 2010 m. – 1 143 asmenys; 2009 m. – 799 asmenys), kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo registruoti dėl

psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant alkoholį, iš jų 850 vyrų ir 110 moterų (žr. 5.10 lente-lę). Mirę asmenys sudaro 1,9 proc. iš visų3 registruotų asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, atsi-radusių vartojant alkoholį. 2013 m. daugiausia mirė 55 metų ir vyresnio amžiaus grupės asmenų – 605 (žr. 5.11 lentelę), vidutinis mirusiųjų amžius – 58,3 metai (vyrų – 58,2 m., moterų – 59,0 m.).

3 2012 m. sausio 1 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant alkoholį, iš viso registruoti 55 194 asmenys.

5.9 lentelė. 2007–2013 m. mirę asmenys dėl alkoholio vartojimo sukeltų priežasčių (pagal mirties priežastis ir lytį)

Lytis / mirties priežastis 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Iš viso mirė 1 741 1 475 1 019 962 927 930 905

Iš jų vyrų 1 300 1 084 735 743 669 706 673

Iš jų moterų 441 391 284 219 258 224 232

Mirties priežastys

Alkoholinė kardiomiopatija (I42.6) 301 227 128 130 118 137 101

Alkoholinė kepenų liga (K70) 862 694 475 445 454 445 469

Atsitiktinis apsinuodijimas alkoho-liu ir jo poveikis (X45) 483 462 344 310 308 268 263

Kitos mirties priežastys 95 92 72 77 47 80 72

Informacijos šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas (iki 2010 m.) ir Higienos institutas (nuo 2010 m.)

5.10 lentelė. Asmenų, turėjusių priklausomybę nuo alkoholio, mirties atvejų pasiskirstymas pagal lytį 2007–2013 m.

Iš viso / lytis 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.Iš viso mirė 970 867 799 1 143 999 778 960Iš jų vyrų 834 747 703 958 833 675 850Iš jų moterų 136 120 96 185 166 103 110

Informacijos šaltinis – Valstybinis psichikos sveikatos centras

5.11 lentelė. Mirusių asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl alkoholio vartojimo, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir lytį 2013 m.

Amžius / lytis Vyrai Moterys Iš visoIki 15 m. – – –15–19 m. – – –20–24 m. 3 – 325–29 m. 10 1 1130–34 m. 13 2 1535–39 m. 38 2 4040–44 m. 57 3 6045–49 m. 75 11 8650–54 m. 119 21 14055–59 m. 138 11 14960–64 m. 127 22 149

65 m. ir daugiau 270 37 307Iš viso 850 110 960


86

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Mirtys, susijusios su rūkymuInformacijos šaltinis – Lietuvos statistikos depar-

tamentas ir Higienos institutas

Higienos instituto duomenimis, 2013 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 563 asmenys (52,8 atv. 100 tūkst. gyventojų), arba 31 asmeniu mažiau nei 2012 m. Dauguma – 1 274 (81,5 proc.) mirusiųjų nuo šių piktybinių navikų buvo vyrai (žr. 5.12 lentelę). Dažniausiai pagrindinė mirties priežastis buvo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai – 1 309 atvejų, iš jų 1 302 – bron-chų ir plaučių piktybinis navikas. Dauguma mirusių asmenų buvo miesto gyventojai – 937 asmenys, iš jų: Vilniaus m. sav. – 193, Kauno m. sav. – 138, Klai-pėdos m. sav. – 97, Šiaulių m. sav. – 51. 2013 m. vidu-tinis mirusiųjų amžius buvo 68,0 metai, iš jų vyrų – 67,5, moterų – 70,1, jauniausiam buvo 27 metai, vyriausiam – 97 metai.

Mirtys, susijusios su narkotinių ir psichotropi-nių medžiagų vartojimu

2013 m. gyventojų skaičius mažėjo, natūra-li kaita išliko kaip ir ankstesniais metais neigiama (−11 626 asmenys) – mirė daugiau žmonių, negu gimė kūdikių. Statistikos departamento duomeni-mis4, 2014 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 943 472 gyventojai (1 355 995 vyrai ir 1 587 477 moterys), tai 28,4 tūkst. mažiau nei prieš metus. Vidutinis gyventojų skaičius 2013 m. buvo 2 mln. 958 tūkst. (2012 m. – 2 mln. 988 tūkst.) gyventojų. 2013 m. gy-ventojų skaičiaus sumažėjimą lėmė neigiama neto migracija (daugiau emigravo, negu imigravo), suda-riusi 59 proc. bendro sumažėjimo, ir neigiama natū-

4 Lietuva skaičiais 2014 m., Statistikos departamentas, 2014. [URL: http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=2748].

5.12 lentelė. Asmenų, mirusių dėl su rūkymu susijusių piktybinių navikų, pasiskirstymas pagal mirties priežastis ir lytį 2009–2013 m.

Lytis 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Iš viso mirė 1 638 1 577 1 645 1 594 1 563

Iš jų vyrų 1 366 1 342 1 389 1 294 1 274

Iš jų moterų 272 235 256 300 289

Mirties priežastys

Lūpų, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai 256 275 255 237 254

Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai 1 382 1 302 1 390 1 357 1 309


ralioji kaita (daugiau mirė, negu gimė), sudariusi 41 proc. bendro sumažėjimo. 2013 m. iš Lietuvos emi-gravo 16,8 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo (2012 m. – 21,3 tūkst.).

Higienos instituto duomenimis5, 2013 m. Lietu-voje mirė 41 511 asmenų (2012 m. – 40 938 asme-nys, 2011 m. – 41 037 asmenys), t. y. 573 asmenimis daugiau negu 2012 m. 2013 m. 1 000 gyventojų teko 14,0 mirties atvejų (2012 m. – 13,7, o 2011 m. – 13,6). Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktū-ra jau daugelį metų išlieka nepakitusi.

2013 m. ir vyrų, ir moterų dvi pagrindinės mir-ties priežastys buvo tos pačios, skyrėsi tik jų procen-tinė išraiška nuo bendro mirčių skaičiaus. 2013 m. Lietuvoje mirė 20 789 vyrai. Daugiausia (47,6 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Nuo pikty-binių navikų mirė 20,8 proc. visų mirusių vyrų. Tre-čioje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra išorinės mirties priežastys – jos sudarė 13,4 proc. visų 2013 m. mirusių vyrų. Moterų 2013 m. Lietu-voje mirė 20 722. Daugiausia (65,0 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Nuo piktybinių navikų 2013 m. mirė 17,1 proc. visų mirusių moterų. Tre-čioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje buvo virškinimo sistemos ligos – jos sudarė 4,9 proc. visų 2013 m. mirusių moterų.

Mirtys, susijusios su narkotikų vartojimu, yra kompleksinis reiškinys, apimantis tiek mirtis dėl ap-sinuodijimų (perdozavimo), ilgalaikio narkotinių ir psichotropinių medžiagų (narkotikų) vartojimo ar priklausomybės nuo narkotikų, tiek mirčių atvejus, netiesiogiai susijusius su narkotikais, pavyzdžiui, mirtis nuo užkrečiamųjų ligų, plintančių asmenims keičiantis nesteriliais švirkštais, kaip antai: AIDS

5 Mirties priežastys 2013 (išankstiniai duomenys), Higienos in-stitutas, 2014. [URL: http://www.hi.lt/images/Isankstiniai%20duomenys_2013(1).pdf ].

87

5

UŽ

KR

EČ

IAM

ŲJŲ

LIG

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų I

R M

IRT

ING

UM

O,

SU

SIJ

US

IŲ S

U N

AR

KO

TIN

IŲ I

R P

SIC

HO

TR

OP

INIŲ

ME

DŽ

IAG

Ų,

ALK

OH

OLI

O I

R TA

BA

KO

VA

RTO

JIM

U,

RO

DIK

LIA

I. U

ŽK

RE

ČIA

MŲ

JŲ L

IGŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

IR

MIR

TIN

GU

MO

PR

EV

EN

CIJ

A

ar hepatitas C, taip pat dėl nelaimingų atsitikimų, smurto ir savižudybių dėl narkotikų poveikio.

Duomenys apie mirtis, susijusias su narkotikų vartojimu, yra vienas iš penkių Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro nustatytų epide-miologinių rodiklių.

Mirtys, susijusios su narkotikų vartojimu, yra skirstomos į šias grupes:

1. Tiesioginės asmenų mirtys dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Šiai grupei priskiriamos mirtys, kurių pagrindinė priežastis, nurodyta mirties liudijime, yra tyčinis ir netyčinis apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais). Jos pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidinio Australijos modifika-ciją (Australijos modifikacija, TLK-10-AM)6 žymimos kodais: X42, X62 ir Y12; taip pat mirtys, nulemtos ilgalaikio narkotikų vartojimo ir šio vartojimo pase-kmių, priklausomybės nuo narkotikų, žymimos TLK-10-AM kodais: F11, F12, F14, F15, F16, F18 ir F19. Tei-kiant ir lyginant skirtingų šalių statistinę informaciją apie mirtis nuo narkotikų, daroma nuoroda būtent į šiuos atvejus, į kuriuos neįtrauktos mirtys, netiesio-giai susijusios su narkotikų vartojimu.

2. Asmenų, turėjusių priklausomybę nuo nar-kotinių ir psichotropinių medžiagų, mirtys. Šiai grupei priskiriamos įregistruotų asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl narkotinių ir psichotropi-nių medžiagų vartojimo, asmenų mirtys. Šių mirčių pagrindinė priežastis gali būti įvairi: apsinuodijimai, savižudybės, nelaimingi atsitikimai ir kita.

3. Netiesioginės asmenų mirtys dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Šiai grupei priskiriami atvejai, kai pagrindinė mirties priežas-tis nebuvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, tačiau tiriant mirusiojo organus ir bio-loginius skysčius rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Dažniausios tokių atvejų pagrindinės mirties priežastys būna: uždusimas, širdies sutriki-mai, eismo įvykio metu patirti įvairūs sužalojimai, apsinuodijimas alkoholiu, sepsis ir kita.

6 TLK-10-AM – Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutriki-mų klasifikacijos, dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija įdiegta 2011 m. vasario 23 d. Sveika-tos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australi-jos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“ (Žin., 2011, Nr. 23-1108).

Tiesioginės asmenų mirtys dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo

Informacijos šaltinis – Lietuvos statistikos departa-mentas (iki 2009 m.) ir Higienos institutas (nuo 2010 m.)

Higienos instituto duomenimis7, 2013 m. užre-gistruoti 54 mirties atvejai, kurių pagrindinė mirties priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių me-džiagų vartojimas, tai sudaro 0,13 proc. nuo visų Lietuvoje tais metais užregistruotų mirčių atvejų. Mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžia-gų vartojimo asmenų skaičius 2013 m., lyginant su 2012 m., sumažėjo 16 atvejų arba 22,9 proc. (2012 m. – 70 atv., 2011 m. – 45 atv., 2010 m. – 51 atv., 2009 m. – 68 atv., 2008 m. – 60 atv., 2007 m. – 72 atv.). Iš 54 užregistruotų mirties atvejų nuo narkoti-nių ir psichotropinių medžiagų vartojimo dauguma buvo vyrai (45 – vyrai, 9 – moterys). Miesto gyven-tojai sudarė didžiąją dalį mirusių nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo (mieste mirė 41 asmuo, o kaime – 13). Vidutinis mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo amžius 2013 m. buvo 32,3 metai, vyrų – 32,6, mo-terų – 31,0 (2012 m. – atitinkamai 33,2, 33,5, 28,3, 2011 m. – 33,4, 31,5 ir 41,9), jauniausiam buvo 16 metų, vyriausiam – 53 metai (žr. 5.13 lentelę).

5.13 lentelė. Asmenys, mirę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, pagal amžiaus grupes 2007–2013 m.

Amžiaus grupė

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Iki 15 m. 0 0 0 1 0 0 0

15–19 m. 3 1 0 0 1 1 3

20–24 m. 12 10 6 12 6 9 3

25–29 m. 25 22 24 9 14 21 13

30–34 m. 20 6 16 10 10 16 16

35–39 m. 4 11 9 11 6 8 14

40 m. ir daugiau 8 10 12 8 8 15 5

Iš viso: 72 60 67 51 45 70 54Informacijos šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas (iki 2010 m.) ir Higienos institutas (nuo 2010 m.)

2013 m. jauni, 25–29 m. amžiaus, asmenys daž-niausiai mirė dėl narkotinių ir psichotropinių me-džiagų vartojimo (108,0 mirties atvejo, tenkančio 1 7 Higienos institutas yra Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės

registro valdytojas.

88

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

mln. šios amžiaus grupės gyventojų). Šios amžiaus grupės asmenų mirtingumas dėl narkotinių ir psi-chotropinių medžiagų vartojimo buvo 5,9 kartus didesnis lyginant su bendru Lietuvoje mirusių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo asmenų skaičiumi, tenkančiu 1 mln. gyventojų. Visų gyventojų mastu su narkotikais susijęs mirtin-gumas, tenkantis 1 mln. gyventojų, 2013 m. buvo 18,35 atvejo 1 mln. gyventojų (2012 m. – 23,55 atve-jo / 1 mln. gyventojų, 2011 – 14,06, 2010 m. – 15,72, 2009 m. – 20,43) (žr. 5.14 lentelę).

2013 m. daugiausia mirusiųjų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo buvo Vilniaus mieste (28 asm.), Klaipėdos mieste (9 asm.) ir Vilniaus rajone (6 asm.). 2013 m. iš viso mirusių asmenų dėl apsinuodijimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis buvo 54 (žr. 5.15 lentelę): daugiausia opioidais – 34 atvejai (iš jų 4 atvejais buvo aptikta heroino, 3 atvejais – metadono ir 2 atvejais – opi-jaus), nežinoma arba nenustatyta narkotine ar psi-chotropine medžiaga – 20 atvejų.

5.14 lentelė. 2013 m. mirusių asmenų, iš jų – dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, skaičius, santykiniai rodikliai ir pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Amžiaus grupė

Gyventojų skaičius 2014 m.

pradžioje

Mirusių asmenų skaičius ir santykiniai rodikliai

visų mirusių 2013 m. asmenų skaičius

iš jų – mirę dėl narkotinių ir psi-chotropinių me-

džiagų vartojimo asmenys

visų mirusių-jų dalis (proc.)

mirusių dėl narko-tinių ir psichotro-pinių medžiagų

vartojimo asmenų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų

santykinis dydis lygi-nant su bendru mirusių

dėl narkotinių ir psi-chotropinių medžiagų

vartojimo asm. skaičiu-mi, 1 mln. gyventojų*

iki 15 m. 430 088 183 0 0,00 0,00 0,00

15–19 m. 177 196 125 1 0,80 5,64 0,31

20–24 m 213 059 217 9 4,15 42,24 2,31

25–29 m. 194 446 293 21 7,17 108,00 5,90

30–34 m 175 847 340 16 4,71 90,99 4,97

35–39 m. 183 913 560 8 1,43 43,50 2,38

40–44 m 206 794 878 6 0,68 29,01 1,59

45–49 m. 212 480 1 340 5 0,37 23,53 1,29

50–54 m 234 530 2 060 1 0,05 4,26 0,23

55–59 m. 201 166 2 357 3 0,13 14,91 0,81

60–64 m. 171 214 2 998 0 0,00 0,00 0,00

65 m. ir vyresni 542 739 30 160 0 0,00 0,00 0,00

Iš viso: 2 943 472 41 511 54 0,13 18,35 1,00* Šis santykis apskaičiuojamas dalijant atitinkamoje amžiaus grupėje mirusių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo asmenų skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų, iš bendro Lietuvoje mirusių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo asmenų skaičiaus, tenkan-čio 1 mln. gyventojų.

Informacijos šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas ir Higienos institutas

5.15 lentelė. Asmenų, mirusių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, mirties priežastys 2007–2013 m.

Mirties priežastys

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

F11 3 2 2 1 1 1 0

F19 16 12 10 5 0 1 0

X42 47 42 54 37 40 57 49

X62 1 0 0 1 0 1 0

Y12 5 4 1 7 4 10 5

Iš viso: 72 60 67 51 45 70 54Informacijos šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas (iki 2010 m.) ir Higienos institutas (nuo 2010 m.)

Pastaba. F11 – psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę vartojant opioidus; F19 – psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas; X42 – atsitik-tinis apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais ir jų poveikis, neklasifikuojamas kitur; X62 – tyčinis apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais ir jų poveikis, neklasifikuojamas kitur; Y12 – apsi-nuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais ir jų poveikis, neklasifi-kuojamas kitur, kai ketinimas nežinomas.

89

5

UŽ

KR

EČ

IAM

ŲJŲ

LIG

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų I

R M

IRT

ING

UM

O,

SU

SIJ

US

IŲ S

U N

AR

KO

TIN

IŲ I

R P

SIC

HO

TR

OP

INIŲ

ME

DŽ

IAG

Ų,

ALK

OH

OLI

O I

R TA

BA

KO

VA

RTO

JIM

U,

RO

DIK

LIA

I. U

ŽK

RE

ČIA

MŲ

JŲ L

IGŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

IR

MIR

TIN

GU

MO

PR

EV

EN

CIJ

A

Asmenų, turėjusių psichikos sutrikimų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, mirtys

Informacijos šaltinis – Valstybinis psichikos svei-katos centras

Valstybinio psichikos sveikatos centro duome-nimis, 2013 m. iš viso mirė 65 asmenys (2012 m. – 42 asmenys, 2011 m. – 50 asmenų, 2010 m. – 47 as-menys, 2009 m. – 80 asmenų), kurie asmens svei-katos priežiūros įstaigose buvo registruoti dėl psi-chikos ir elgesio sutrikimų, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, iš jų 61 vyras

5.16 lentelė. Asmenų, sirgusių priklausomybės ligomis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, mirties atvejų pasiskirstymas pagal lytį ir priklausomybės ligos diagnozę 2007–2013 m.

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.Iš viso mirė 62 71 80 47 50 42 65

Iš jų vyrų 55 62 70 44 40 32 61Iš jų moterų 7 9 10 3 10 10 4

Ligos kodas pagal TLK-10-AMF11 47 60 64 38 31 33 50F12 – – – – – – –F13 3 – 2 2 2 – 2F14 1 – – – 1 – –F15 1 1 1 1 2 – –F18 – 1 2 3 1 1 3F19 10 9 11 3 13 8 10


Pastaba. F11 – psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę vartojant opioidus; F12 – psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę vartojant kanabinoidus; F13 – psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę vartojant raminamąsias ir migdomąsias medžiagas; F14 – psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę vartojant kokainą; F15 – psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę vartojant stimuliatorius, taip pat kofeiną; F18 – psichikos ir elgesio sutrikimai, at-siradę vartojant lakiąsias medžiagas; F19 – psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas.

ir 4 moterys. Mirę asmenys sudaro 1,1 proc. iš visų8 registruotų asmenų, turinčių psichikos ir elgesio su-trikimų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Kaip ir ankstesniais metais, tarp mirusių-jų 2013 m. buvo daugiausia asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, siejamų su opioidų vartojimu, – 50 (žr. 5.16 lentelę). Daugiausia mirė 30–34 m. amžiaus grupės asmenų – 14 asmenų (žr. 5.17 lentelę), vidutinis mirusiųjų amžius – 41,7 metai

8 2014 m. sausio 1 d. duomenimis, asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių varto-jant narkotines ir psichotropines medžiagas, iš viso registruoti 5 847 asmenys.

5.17 lentelė. Asmenų, sirgusių priklausomybės ligomis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, mirtys pagal amžiaus grupes 2007–2013 m.

Amžius 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Iki 15 m. – – – – – – –15–19 m. 3 – 1 1 – – –20–24 m. 3 4 1 4 2 – –25–29 m. 8 11 14 4 1 7 830–34 m. 10 9 7 7 8 7 1435–39 m. 13 11 14 7 6 5 940–44 m. 5 12 24 7 14 5 1045–49 m. 11 15 8 11 12 7 650–54 m. 4 4 8 5 2 5 1355 m. ir daugiau 5 5 3 1 5 6 5Iš viso: 62 71 80 47 50 42 65

Vidutinis amžius (metais) 38,3 39,6 32,6 38,9 42,5 42,1 41,7Informacijos šaltinis – Valstybinis psichikos sveikatos centras

90

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

(vyrų – 41,7 m., moterų – 42,3 m.), dažniausia žino-ma mirties priežastis – somatinės ligos ir nelaimingi atsitikimai, nors net 54 atvejais (83,1 proc.) mirties priežastis liko nežinoma (žr. 5.18 lentelę).

Netiesioginės asmenų mirtys dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo

Informacijos šaltinis – Valstybinė teismo medici-nos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo mi-nisterijos

2013 m. Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (sutrumpintai – VTMT) užfiksavo 10 mirties atvejų (9 vyrai ir 1 moteris) (2012 m. – 8 atvejai, 2011 m. – 11 atvejų, 2010 m. – 15 atvejų, 2009 m. – 15 atvejų), kurių pagrindinė mirties priežastis nebuvo narkoti-nių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, tačiau ti-riant mirusiųjų organuose ir biologiniuose skysčiuo-se buvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžia-gų. Šių asmenų tiesioginės mirties priežastys buvo: įvairūs kūno ir kūno organų sužalojimai, tarp jų ir patirti eismo įvykio metu – asfiksija, širdies veiklos sutrikimai, nudegimai ir kt. Atliekant minėtų atvejų cheminius tyrimus, organizmo biologinėse terpė-se dažniausiai buvo aptinkama morfino (paminėta 8 atvejais). 6 atvejais iš 10, be narkotinių ir psicho-tropinių medžiagų, organizmo terpėse buvo rasta alkoholio, kurio koncentracija buvo nuo 0,77 iki 3,19 promilės. Vidutinis mirusiųjų amžiaus vidurkis buvo 39,0 metai (2012 m. – 40,0 metai, 2011 m. – 32,4 metai, 2010 m. – 34,8 metai, 2009 m. – 28,3 metai), jauniausiam buvo 22 metai, vyriausiam – 65 metai.

5.18 lentelė. Asmenų, sirgusių priklausomybės ligomis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, mirties priežastys 2007–2013 m.

Priežastys 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Savižudybės 7 2 4 – – 2 1

Nelaimingi atsitikimai 9 1 3 5 5 3 4

Apsinuodijimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis 10 12 4 2 2 - 1

Infekcinės ligos 8 3 7 2 2 2 –

Somatinės ligos 26 10 17 15 15 5 5

Nenustatyta 2 43 45 26 26 30 54

Iš viso: 62 71 80 47 50 42 65Informacijos šaltinis – Valstybinis psichikos sveikatos centras

Mirtys, susijusios su psichotropinių vaistų vartojimu

Informacijos šaltinis – Lietuvos statistikos depar-tamentas ir Higienos institutas

Atskira mirčių grupė, neįtraukiama į statistiką apie mirtis, susijusias su narkotikų vartojimu, yra mirtys nuo psichotropinių vaistų. Šią grupę sudaro mirtys nuo vaistų, į kurių sudėtį įeina psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslais. Šios psichotropinės medžiagos yra išvardytos Lie-tuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 4-113) patvirtintame 3 sąraše. Kai kurių psichotropinių vaistų, į kurių sudėtį įeina psichotro-pinės medžiagos, pagal receptą galima įsigyti vais-tinėse. Minėtajai mirčių grupei priskiriamos mirtys dėl tyčinio ir netyčinio apsinuodijimo psichotropi-niais vaistais, žymimos TLK-10-AM kodais X41, X61 ir Y11, taip pat netiesioginės asmenų mirtys dėl psi-chotropinių vaistų vartojimo.

Higienos instituto duomenimis, 2013 m. užre-gistruota 35 mirčių dėl apsinuodijimo antiepilepsi-niais, raminamaisiais ir migdomaisiais, antiparkin-soniniais ir psichotropiniais vaistais (2012 m. buvo 25 atv., 2011 m. – 27 atv., 2010 m. – 17 atv., 2009 m. – 18 atv., 2008 m. – 23 atv., 2007 m. – 35 atv.), iš jų 18 vyrų ir 17 moterų (žr. 5.19 lentelę). 2013 m. daugiau-sia mirusiųjų priklausė 60 m. ir vyresnių asmenų amžiaus grupei – 8 asmenys (žr. 5.20 lentelę), vidu-tinis amžius – 44,7 metai, iš jų vyrų vidutinis amžius buvo 39,6 m., moterų – 50,2 m., jauniausiam buvo 14 metų, vyriausiam – 89 metai.

91

5

UŽ

KR

EČ

IAM

ŲJŲ

LIG

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų I

R M

IRT

ING

UM

O,

SU

SIJ

US

IŲ S

U N

AR

KO

TIN

IŲ I

R P

SIC

HO

TR

OP

INIŲ

ME

DŽ

IAG

Ų,

ALK

OH

OLI

O I

R TA

BA

KO

VA

RTO

JIM

U,

RO

DIK

LIA

I. U

ŽK

RE

ČIA

MŲ

JŲ L

IGŲ

, S

VE

IKA

TOS

SU

TR

IKIM

Ų,

AP

SIN

UO

DIJ

IMŲ

IR

MIR

TIN

GU

MO

PR

EV

EN

CIJ

A

5.19 lentelė. 2007–2013 m. mirties atvejai dėl apsinuodijimo antiepilepsiniais, raminamaisiais ir migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais pagal mirties priežastis ir lytį

Lytis / mirties priežastis 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Iš viso mirė 35 23 18 17 27 25 35

Iš jų vyrų 15 13 11 10 16 14 18

Iš jų moterų 20 10 7 7 11 11 17

Mirties priežastys

X41 11 6 4 7 7 9 8

X61 10 6 5 5 6 5 15

Y11 14 11 9 5 14 11 12


Pastaba. X41 – atsitiktinis apsinuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais ir migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais ir jų poveikis, neklasifikuojamas kitur; X61 – tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais ir migdomaisiais, anti-parkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais, neklasifikuojamas kitur; Y11 – apsinuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais ir migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais ir jų poveikis, neklasifikuojamas kitur, kai ketinimas nežinomas.

5.20 lentelė. 2013 m. mirties atvejai dėl apsinuodijimo antiepilepsiniais, raminamaisiais ir migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais pagal amžiaus grupes ir mirties priežastis

Mirties priežastys Iš viso iki 19 m. 20–29 m. 30–39 m. 40–49 m. 50–59 m. 60 m. ir daugiau

X41 8 1 4 2 0 1 0

X61 15 1 2 2 2 2 6

Y11 12 0 0 3 5 2 2

Iš viso mirė: 35 2 6 7 7 5 8Informacijos šaltinis – Higienos institutas

Pastaba. X41 – atsitiktinis apsinuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais ir migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais ir jų poveikis, neklasifikuojamas kitur; X61 – tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais ir migdomaisiais, anti-parkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais, neklasifikuojamas kitur; Y11 – apsinuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais ir migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais ir jų poveikis, neklasifikuojamas kitur, kai ketinimas nežinomas.

92

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

6ASMENŲ, PRIKLAUSOMŲ NUO PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ,

PSICHOLOGINĖ IR SOCIALINĖ REABILITACIJA, SOCIALINĖ INTEGRACIJA, SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS

93

6

AS

ME

NŲ

, P

RIK

LAU

SO

MŲ

NU

O P

SIC

HO

AK

TY

VIŲ

JŲ M

ED

ŽIA

GŲ

, P

SIC

HO

LOG

INĖ

IR

SO

CIA

LIN

Ė R

EA

BIL

ITA

CIJ

A,

S

OC

IALI

NĖ

IN

TE

GR

AC

IJA

, S

OC

IALI

NĖ

S A

TS

KIR

TIE

S M

AŽ

INIM

AS

6. ASMENŲ, PRIKLAUSOMŲ NUO PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ, PSICHOLOGINĖ IR SOCIALINĖ REABILITACIJA, SOCIALINĖ INTEGRACIJA, SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS

6.1. Asmenų, priklausomų nuo psichoakty-viųjų medžiagų, socialinė atskirtis

Siekiant nustatyti priklausomų nuo psichoakty-viųjų medžiagų asmenų, dalyvavusių psichologinės ir socialinės reabilitacijos programose, ypatumus ir poreikius, iš reabilitacijos įstaigų buvo surinkti 2013 metų duomenys apie minėtų asmenų lytį, amžių, iš-silavinimą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pa-siskirstymą pagal lytį ir kt. Gautų duomenų analizė parodė, kad daugumą priklausomų asmenų, daly-vaujančių reabilitacijos programose, sudaro vyrai – 84 proc. (2012 m. – 81 proc.).

Didžiąją dalį ilgalaikės psichologinės ir socia-linės reabilitacijos paslaugas gaunančių asmenų sudaro palyginti jauni asmenys – 30–34 metų am-žiaus, antroje vietoje – 25–29 metų amžiaus asme-

nys, o trečioje – 35–39 metų amžiaus asmenys (žr. 6.2 pav.). Lyginant su 2012 metų duomenimis, ryš-kėja tendencija, kad reabilitacijos programose da-lyvauja vis vyresni asmenys (2012 m. reabilitacijoje daugiausia dalyvavo 25–29 metų amžiaus asmenų,

6.2 pav. Asmenų, kuriems 2013 m. suteiktos psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugos, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį

Informacijos šaltinis: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

6.1 pav. Asmenų, 2013 m. dalyvavusiųjų psichologinės ir socialinės reabilitacijos programose, pasiskirstymas pagal lytį

Informacijos šaltinis: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-tamentas

94

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

antroje vietoje – 30–34 metų amžiaus ir trečioje vie-toje buvo visai jauni žmonės, sergantys priklauso-mybės ligomis, – 20–24 metų amžiaus).

2013 m. reabilitacijos programose dalyvavo ir nepilnamečiai, t. y. iki 19 metų amžiaus asmenys, – jų buvo 26, iš kurių buvo daugiau berniukų nei mergai-čių (atitinkamai 22 ir 4 asmenys) (6.2 pav.). 2013 m. ne-pilnamečių, sergančių priklausomybės ligomis ir daly-vaujančių reabilitacijos programose, buvo mažiau nei 2012 m. (atitinkamai 26 ir 33 asmenys iki 19 metų).

Kadangi didžiausią reabilitacijos programų da-lyvių dalį sudaro jauni žmonės, tai akivaizdu, kad jų išsilavinimas dažniausiai prastesnis, jie dar nėra įgiję darbo patirties ir neturi susiformavusių tinkamų gy-venimo įgūdžių.

Duomenys apie reabilitacijos programose dalyvaujančių asmenų vartojamas psichoaktyvią-sias medžiagas pateikti 6.3 paveiksle. Kaip matyti, dažniausiai priklausomi asmenys vartoja opioidus (kaip ir 2011 m.), antroje vietoje nedaug atsilieka priklausomybę nuo alkoholio turintys asmenys, o trečioje yra priklausomybę nuo kelių psichoakty-viųjų medžiagų turintys asmenys. Europos narko-tikų ir narkomanijos stebėsenos centras 2009 m. metinėje ataskaitoje „Narkotikų problema Europo-je“ pažymėjo, kad kelių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra plačiai paplitęs Europos šalyse. Kelių

6.3 pav. Asmenų, 2013 m. dalyvavusių psichologinės ir socialinės reabilitacijos programose, pasiskirstymas pagal vartojamas psichoaktyviąsias medžiagas


psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atvejais viena iš medžiagų beveik visuomet yra alkoholis. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro atlikta analizė atskleidė, kad daugiau nei pusė (57 proc.) gydytis dėl priklausomybės nuo dviejų skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pradedančių asmenų turi daugiau problemų nei tie, kurie yra pri-klausomi nuo vienos psichoaktyviosios medžiagos.

Šiais metais pirmą kartą iš reabilitacijos įstaigų buvo surinkti duomenys apie programose dalyvavusių asmenų išsilavinimą ir jų problemas, t. y. ar jie buvę laisvės atėmimo įstaigose, ar turėjo finansinių įsiskolinimų, ar yra bedarbiai ir pan. Duo-menys apie minėtų asmenų išsilavinimą pateikti 6.4 paveiksle. Didžiausią dalį sudaro asmenys, turintys tik vidurinį išsilavinimą (40 proc. visų asmenų), po to – turintys vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifi-kaciją, baigus 4 pakopų profesinio mokymo progra-mą (34 proc.).

6.5 paveiksle pateikti programose dalyvavusių asmenų, turinčių dažniausiai pasitaikančių problemų (nedarbas, teistumas, finansiniai įsiskolinimai), skai-čius. Kaip matyti, dauguma klientų, t. y. 39 proc., yra bedarbiai, 8 proc. sudaro ekonomiškai neaktyvūs as-menys, ir visa tai lemia, kad trečdalis visų klientų (33 proc.) turi finansinių įsiskolinimų. Nemaža dalis, t. y. 18 proc., jų yra pabuvoję laisvės atėmimo įstaigose.

95

6

AS

ME

NŲ

, P

RIK

LAU

SO

MŲ

NU

O P

SIC

HO

AK

TY

VIŲ

JŲ M

ED

ŽIA

GŲ

, P

SIC

HO

LOG

INĖ

IR

SO

CIA

LIN

Ė R

EA

BIL

ITA

CIJ

A,

S

OC

IALI

NĖ

IN

TE

GR

AC

IJA

, S

OC

IALI

NĖ

S A

TS

KIR

TIE

S M

AŽ

INIM

AS

6.4 pav. Asmenų, kuriems 2013 m. suteiktos psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugos, išsilavinimas


Kaip matyti iš pateiktų duomenų apie asmenis, dalyvaujančius psichologinės ir socialinės reabili-tacijos programose, reabilitacijos įstaigų uždavinys yra ne tik pagelbėti asmeniui atsisakyti vartoti psi-choaktyviąsias medžiagas, bet ir padėti pasirengti tolesniam gyvenimui už reabilitacijos įstaigos ribų, t. y. suteikti ne tik psichologinę pagalbą, bet ir for-muoti gyvenimo įgūdžius, sudaryti sąlygas įgyti išsilavinimą, kvalifikaciją, pasibaigus programai, pa-ruošti reintegruotis į visuomenę.

6.2. Socialinės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės: asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija ir socialinės atskirties mažinimas

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas sukelia rimtus sveikatos sutrikimus, turi neigiamas psicho-logines ir socialines pasekmes. Visa tai lemia, kad priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartoji-mo asmenys patenka į socialinės atskirties žmonių grupę. Socialinės psichoaktyviųjų medžiagų varto-jimo pasekmės yra skaudžios ne tik pačiam žmogui, jos liečia ir visą visuomenę, kyla pavojus kitų žmo-nių saugumui, patiriami dideli ekonominiai nuosto-liai valstybės mastu.

6.5 pav. Asmenų, kuriems 2013 m. suteiktos psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugos, užimtumas darbo rinkoje ir finansinės problemos


Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro metinėje 2011 m. ataskaitoje pažymėta, kad priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų asme-nų socialinė reintegracija į jų vietos bendruomenes pripažįstama pagrindine visapusiškų kovos su nar-kotikais strategijų sudedamąja dalimi, nes ją vyk-dant daugiausia dėmesio skiriama socialiniams įgū-džiams ugdyti, švietimui, įsidarbinimo galimybėms skatinti ir būsto poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į priklausomybės ligomis sergančių asmenų sociali-nius poreikius, gali būti sumažintas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir išlaikyta ilgalaikė abstinen-cija (Laudet ir kiti, 2009).

Taigi, socialinė reintegracija – tai ne tik psicho-loginė ir socialinė reabilitacija. Ypač svarbu teikti kompleksinį paslaugų paketą, t. y. šalia psichologi-nių ir socialinių paslaugų rūpintis ir švietimu, pro-fesiniu rengimu ir įdarbinimu. Daugelyje ES šalių pripažįstama, kad socialinė reintegracija yra gerokai mažiau išplėtota nei gydymas (Lietuvoje taip pat), todėl jai būtina skirti daugiau dėmesio ir finansinės paramos.

Vienas iš pagrindinių socialinės atskirties ma-žinimo uždavinių yra padėti asmenims, priklauso-miems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, integruotis į darbo rinką. Tyrimais nustatyta, kad įsidarbinę as-

96

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

menys dvigubai rečiau vėl pradeda vartoti psicho-aktyviąsias medžiagas negu tie, kurie darbo neturi. Asmenys, sergantys priklausomybės nuo psicho-aktyviųjų medžiagų ligomis, dažnai neturi profesi-nio pasirengimo, bendrųjų ir darbinių įgūdžių arba turimi įgūdžiai yra labai susilpnėję ir nepakankami šiuolaikinei darbo rinkai. Dažnai tokie žmonės būna neapsisprendę, kokioje srityje norėtų dirbti, todėl viena didžiausių problemų – jų nedarbas, kylantis dėl motyvacijos stokos, neadekvataus savęs vertini-mo, bendravimo problemų, nesugebėjimo planin-gai, nuosekliai atlikti užduotis. Nesant pakankamo užimtumo, asmenys greitai grįžta prie senų įpročių. Svarbiausiu tikslu tampa integracija į darbo rinką: padėti asmenims prisitaikyti prie šiuolaikinių darbo rinkos reikalavimų ir padėti įsidarbinti.

Šių paslaugų plėtrą remia Europos Sąjunga, finansuodama projektus, kurių tikslas – mažinti so-cialinę atskirtį ir vykdyti jos prevenciją, padedant socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims integruotis į darbo rinką ir pilnavertį so-cialinį gyvenimą. Asmenims, kurie baigia psicho-loginės ir socialinės reabilitacijos programas, įgy-vendinant socialinės atskirties mažinimo projektus, užtikrinamos įsidarbinimo ir kvalifikacijos įgijimo galimybės – tuo tikslu psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigos bendradarbiauja su teritori-nėmis darbo biržomis, mokymo centrais, daugelis reabilitacijos įstaigų tarpininkauja įsidarbinant.

Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įsta-tymo (žr. I skirsnio 4 straipsnį) pataisose numatyta papildomai remti priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenų įdarbinimą, t. y. jį subsidijuoti: iš Užimtumo fondo darbdaviui kas mėnesį mokama subsidija įdarbinto asmens darbo užmokesčiui.

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pasinaudojant minė-to įstatymo subsidijavimo lengvatomis įdarbinamas tam tikras baigusiųjų psichologinės ir socialinės rea-bilitacijos programas asmenų skaičius. Jo dinamika nuo 2007 metų pavaizduota 6.1 lentelėje. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, subsidijuotas šių asmenų įdar-binimas yra labai nedidelis. Galima daryti išvadą, kad

ekonominė krizė ir didelis nedarbas ypač sunkina at-skirties grupės žmonių galimybes įsidarbinti.

Valstybės ir Europos Sąjungos parama fi-nansuojant asmenų, priklausomų nuo psichoa-ktyviųjų medžiagų, psichologinės socialinės re-abilitacijos paslaugas

Reabilitacijos įstaigų tinklas buvo plečiamas nuo 2000 m. 2013 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 22 ilgalaikės psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigos, kuriose buvo 367 vietos, iš jų 2 įstaigos (22 vietos), skirtos vaikų psichologinei ir socialinei rea-bilitacijai (Kauno priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo ilgalaikės psichologinės ir socialinės re-abilitacijos skyrius ir VšĮ „Apsisprendimas“ Ukmer-gės r.). 6.6 pav. pateiktas ilgalaikės psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigų išsidėstymas Lietu-vos teritorijoje, nurodant vietų skaičių jose.

Pažymėtina, kad šalia ilgalaikės psichologinės ir socialinės reabilitacijos socialinę ir psichologinę pagalbą vaikams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, teikia savivaldybių pedagoginėse psi-chologinėse tarnybose dirbantys specialistai bei švietimo ir globos įstaigose dirbantys socialiniai pedagogai, psichologai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-tamentas kasmet atlieka klientų dalyvavimo ilgalai-kės psichologinės ir socialinės reabilitacijos progra-mose stebėseną ir analizuoja jos rezultatus. Surink-tais duomenimis, 20-yje ilgalaikės psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigų 2013 m. reabilitaci-jos programą baigė 186 asmenys, iš kurių dirba arba mokosi 77 proc. (2012 m. – 59 proc.). Programos ne-baigė 344 asmenys (2012 m. – 220 asmenų), iš jų di-džioji dalis (63 proc.) išvyko savo noru (2012 m. – 75 proc.). 6.2 lentelėje pateikti 2013 m. psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigų programų dalyvių psichologinės ir socialinės reabilitacijos stebėsenos rezultatai, palyginti su ankstesnių metų rezultatais.

Pažymėtina, kad net 22,7 proc. visų per 2013 m. dalyvavusių ilgalaikės reabilitacijos programose pri-

6.1 lentelė. Asmenų, baigusių psichologinės ir socialinės reabilitacijos programas ir įdarbintų pagal papildomo rėmimo iš Užimtumo fondo subsidijas, skaičius 2007–2013 m.

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Įdarbintų asmenų skaičius 12 1 4 2 6 4 1

Informacijos šaltinis: Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

97

6

AS

ME

NŲ

, P

RIK

LAU

SO

MŲ

NU

O P

SIC

HO

AK

TY

VIŲ

JŲ M

ED

ŽIA

GŲ

, P

SIC

HO

LOG

INĖ

IR

SO

CIA

LIN

Ė R

EA

BIL

ITA

CIJ

A,

S

OC

IALI

NĖ

IN

TE

GR

AC

IJA

, S

OC

IALI

NĖ

S A

TS

KIR

TIE

S M

AŽ

INIM

AS

6.6 pav. Psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigos Lietuvoje 2013 m.


6.2 lentelė. 2008–2013 m. psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigų bendruomenės narių psichologinės ir socialinės reabilitacijos stebėsenos rezultatai

Metai 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Bendruomenės narių skaičius ataskaitinių metų sausio 1 dieną 209 228 254 317 292 294

Bendruomenės narių, baigusių visą reabilitacijos prog-ramą per praėjusius kalendorinius metus, skaičius 105 76 145 241 166 186

Iš baigusių programą skaičiaus: mokosi 9 13 15 25 26 20

dirba 64 21 37 87 73 123

mokosi ir dirba 2 1 3 – – Nėra duomenų

nedirba ir nesimoko 5 5 23 17 11 Nėra duomenų

registruoti darbo biržoje 7 19 31 77 40 Nėra duomenų

nėra duomenų 18 17 36 35 16 Nėra duomenų

Bendruomenės narių, palikusių įstaigą nebaigus vi-sos reabilitacijos programos, skaičius (iš viso): 210 165 206 221 220 344

Išvykimo priežastis: išvyko pats 174 101 163 175 170 216

išsiųstas už įstaigos vidaus taisyklių pažeidimą 14 21 37 26 22 25

nukreiptas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą 12 3 3 11 6 10

kita 10 9 3 9 22 9


98

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

klausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligo-mis sergančių asmenų jas baigė ir turėjo galimybę pradėti gyvenimą iš naujo.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-tamentas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Vy-riausybės 2013 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 608 (Žin., 2013, Nr. 73-3673), administruoja projektą „Asme-nų, sergančių priklausomybės nuo psichoakty-viųjų medžiagų ligomis, psichologinė ir sociali-nė reabilitacija“ (toliau – Projektas).

Šis Projektas įgyvendinamas vykdant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų pro-gramos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir so-cialinė aprėptis“ VP1-1.3-SADM-03-V priemonę ,,Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoak-tyviųjų medžiagų ligomis, psichologinė ir socialinė reabilitacija“.

Projekto tikslas – padėti asmenims, sergan-tiems priklausomybės nuo psichoaktyviųjų me-džiagų ligomis, integruotis į darbo rinką, siekiant išvengti jų socialinės atskirties.

Projekto pagrindinė veikla – priemonių ir paslaugų, skatinančių asmenų, sergančių priklau-somybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis, įsitraukimą į darbo rinką, įgyvendinimas.

Šis Projektas suteiks bent 540 asmenų, sergan-čių priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis, galimybę nemokamai gauti psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas bei galimybę sėkmingai integruotis į visuomenę. Planuojama, kad bent 152 asmenys (28 proc.), sergantys priklau-somybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis,

įsidarbins arba toliau mokysis praėjus 6 mėnesiams po Projekto įgyvendinimo.

Paslaugų teikimą užtikrina 10 partnerių – psi-chologinės socialinės reabilitacijos (trumpalaikės socialinės globos) įstaigų, kuriose reabilitacijos pro-gramos trukmė 12–18 mėnesių (žr. 6.3 lentelę). Tai psichologinės socialinės reabilitacijos bendruome-nės, kurios padeda keisti vartojančio psichoaktyvią-sias medžiagas asmens įpročius ir formuoti sveiko ir blaivaus gyvenimo, savidisciplinos įgūdžius.

Nuo 2014 m. spalio 1 d. vykdant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė ap-rėptis“ VP1-1.3-SADM-03-V priemonę ,,Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyviųjų me-džiagų ligomis, psichologinė ir socialinė reabilitaci-ja“, Projekte dalyvaujančių psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigų stebėsena atliekama ir duome-nys atnaujinami kartą per mėnesį.

2014 m. birželio 1 d. duomenimis: 375 asme-nys, sergantys priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis ir dalyvaujantys Projekte, jau bai-gė psichologinę ir socialinę reabilitaciją, 33 įsidarbi-no / dirba arba sugrįžo mokytis į švietimo įstaigą.

Nuo 2013 metų, vadovaujantis Lietuvos Respu-blikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 528 ,,Dėl Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, socialinės globos įstaigos licencijuojamos. Nuo 2015 metų sausio 1 d. teikti trumpalaikę socialinę globą socialinės rizikos asme-nims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžia-gų vartojimo, galės tik licencijas įgijusios psicholo-ginės socialinės reabilitacijos įstaigos. Jas išduoda

6.3 lentelė. Projekto įgyvendinimo partneriai

1. LPF „Nugalėtojų akademija“ www.nugaletojuakademija.lt Tel.: 8 383 52122 8 698 08 234

2. LPF „Prieglobstis“ www.prieglobstis.org Tel. 8 682 16109

3. VšĮ „Vilties švyturys“ www.viltiessvyturys.lt Tel.: 8 347 46117; 8 699 249638 682 79362; 8 600 24637

4. „Pilnų namų bendruomenė“ www.pnb.lt Tel. 8 698 87006

5. VšĮ „Sugrįžimas“ www.sugrizimas.lt Tel.: 8 600 23079;8 698 10497; 8 374 08899

6. VšĮ „Meikštų dvaras“ www.meikstudvaras.lt Tel. 8 386 45631

7. VšĮ „Apsisprendimas“ www.apsisprendimas.lt Tel. 8 605 16218

8. VšĮ „Pusiaukelis“ www.pusiaukelis.lt Tel.: 8 648 58033; 8 673 72614

9. VšĮ „Gabrielius“ www.gabrielius.lt Tel. 8 67474220

10. Socialinės adaptacijos asociacija www.saa.lt/ Tel. 8 614 18784

http://www.nugaletojuakademija.lt/

http://prieglobstis.org/

http://www.viltiessvyturys.lt/

http://www.pnb.lt/

http://www.sugrizimas.lt/

http://www.meikstudvaras.lt/

http://www.apsisprendimas.lt/

http://www.pusiaukelis.lt/

http://www.gabrielius.lt/

http://www.saa.lt/

99

6

AS

ME

NŲ

, P

RIK

LAU

SO

MŲ

NU

O P

SIC

HO

AK

TY

VIŲ

JŲ M

ED

ŽIA

GŲ

, P

SIC

HO

LOG

INĖ

IR

SO

CIA

LIN

Ė R

EA

BIL

ITA

CIJ

A,

S

OC

IALI

NĖ

IN

TE

GR

AC

IJA

, S

OC

IALI

NĖ

S A

TS

KIR

TIE

S M

AŽ

INIM

AS

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-tamentas aktyviai dalyvauja įstaigoms ruošiantis gauti licencijas. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruo-džio 11 d. įsakymo Nr. A1-566 „Dėl Lietuvos Respu-blikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. A1-46 „Dėl Socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 5 priedo 13 p. nuostatas, psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigos parengtas psichologinės so-cialinės reabilitacijos programas turi derinti su Nar-kotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu. Tam tikslui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas sudarė psichologinės socialinės re-abilitacijos programų vertinimo tarpžinybinę komi-siją, kurios funkcijos yra pateiktų programų vertini-mas ir išvadų dėl programų tinkamumo pateikimas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departa-mento direktoriui. Tarpžinybinė komisija sudaryta iš Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Vilniaus priklausomybės ligų centro atstovų bei

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departa-mento darbuotojų. Komisija vertina psichologinės socialinės reabilitacijos programas vadovaudamasi šiais kriterijais: programos tikslų ir uždavinių aišku-mas, konkretumas, atitiktis sprendžiamai proble-mai ir tikslinės grupės poreikiams; siektini pokyčiai, taikomų metodų tinkamumas tikslinei grupei, jų pagrįstumas pasiekti numatytus tikslus ir uždavi-nius, vykdomų priemonių nuoseklumas, veiksmin-gumas, efektyvumas, pritaikymas kokybiškoms paslaugoms teikti. Ši komisija ir po licencijos išdavi-mo, siekdama užtikrinti psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų kokybę, kas penkeri metai vertins asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, psichologinės socialinės rea-bilitacijos įstaigų programas.

Tikimasi, kad psichologinės socialinės rea-bilitacijos programų vertinimas bei licencijų iš-davimas padės gerinti psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigų teikiamų paslaugų kokybę. Daugiau informacijos šia tema galite rasti Narko-tikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento interneto svetainės www.ntakd.lt rubrikoje „Rea-bilitacija“.

http://www.ntakd.lt

100

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

7NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ

BEI JŲ PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ) APYVARTA IR KONTROLĖ

101

7

NA

RK

OT

INIŲ

IR

PS

ICH

OT

RO

PIN

IŲ M

ED

ŽIA

GŲ

BE

I JŲ

PIR

MTA

KŲ

(P

RE

KU

RS

OR

IŲ)

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

7. NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ BEI JŲ PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ) APYVARTA IR KONTROLĖ

7.1. Teisinis narkotinių ir psichotropinių me-džiagų reguliavimas ir jų teisėta apyvarta

Šiandien narkotikų rinka daug permainingesnė ir dinamiškesnė nei prieš 20 metų, taip pat vis ma-žiau sutelkta į augalinės kilmės medžiagas. Esama ženklų, kad mažėja švirkščiamųjų narkotikų varto-jimas, yra mažiau naujų heroino vartotojų, mažiau vartojama kokaino ir rūkoma kanapių. Kelia neri-mą į Europos rinką kasmet vis didesniais kiekiais plūstančios naujos psichoaktyviosios medžiagos (angl. new psychoactive substances, toliau - NPS) – tai grynos formos ar nauji narkotikai arba nauji psi-chotropiniai narkotikai, kurie nėra įtraukti į 1961 m. Jungtinių Tautų bendrąją narkotinių medžiagų ir į 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencijas ir gali kelti pavojų visuomenės svei-katai panašiai kaip medžiagos, išvardytos minėtų konvencijų sąrašuose. Europoje šios medžiagos dar vadinamos legal highs arba smart drugs. Daugelyje Europos valstybių šios medžiagos kelia rimtų socia-linių ar sveikatos problemų. Prieš 10 metų šių narko-tinių medžiagų buvo galima gauti tik „pogrindyje“, šiuo metu šis įsigijimo būdas dar pasitaikantis, ta-čiau dažniausiai NPS įsigyjamos „teisėtai“ internetu, rečiau specializuotose parduotuvėse. Iš vienos pu-sės, šios medžiagos naudojamos kaip narkotikų pa-kaitalas, tačiau parduodamos kaip legalios prekės, neskirtos žmonėms vartoti. Šios medžiagos parduo-damos įvairiomis formomis: tabletės, suktinės, žoli-niai mišiniai, milteliai, druskos ir pan. Į šių produktų sudėtį gali įeiti ir natūralūs augalai (pvz.: Kratom, Kava kava, Saliva divinorum), sintetinės medžiagos (pvz.: 2-aminoindanas, butilonas, mefedronas) ir pusiau sintetinės medžiagos, gautos iš natūralių aliejų (pvz., DMAA). Taip pat būtina paminėti ir pa-grindinį cheminį žolinių mišinių komponentą JWH junginius – jų poveikis panašus į sukeliamą marihu-anos poveikį.

Idėja sintetinti narkotinių medžiagų pakaitalus nėra nauja, jau 1980 m. buvo sintetinami ir platina-mi feniletilaminai, 1990 m. – triptaminai, 2000 m.

pradžioje – piperazinai ir katinonų dariniai. Šios me-džiagos buvo nelegaliai sintetinamos ir platinamos nelegalioje rinkoje. Dabartiniu metu narkotikų pla-tintojai pakoregavo savo veiklos būdus, todėl žalia-vas, reikalingas narkotikams gaminti, įsigyja legaliai ir pagamintus produktus parduoda kaip legalius. Dažniausiai naudojamos naujos psichoaktyviosios medžiagos priklauso sintetinių kanabinoidų, fene-tilamino, piperazino, triptaminų ir katinonų darinių grupėms. Šiandien šios medžiagos, dažniausiai ga-minamos Kinijoje ir Indijoje, importuojamos į Eu-ropą, kur jos perdirbamos, pakuojamos ir parduo-damos. Jos platinamos kaip amfetamino, ekstazio, heroino ar kokaino pakaitalai.

Oficialioje Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro statistikoje šiuo metu pateikiamos 348 stebimos NPS, tačiau šis skai-čius gali būti gerokai didesnis, nes nurodomi tik ofici-alių šaltinių duomenys, be to, NPS rinka pasižymi di-namiškumu, todėl dauguma pateikiamų skaičių yra tik laikino pobūdžio. ES šalyse atlikta nemažai NPS vartojimo studijų. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis (toliau – ENNSC), nu-rodoma daugiau nei 380 NPS, tačiau tikslus papliti-mo dydis nėra žinomas, nes atliktų studijų rezultatai nėra reprezentatyvūs ir patikimi.

ES kasmet NPS pasiūla didėja: 2008 m. ES gauta 13 pranešimų apie NPS, 2009 – apie 24 medžiagas, 2010 – apie 41 medžiagą, 2011 – apie 49 medžiagas ir 2012 – apie 74 medžiagas (žr. 7.1 pav.).

2013 m. Europos Sąjungos valstybėse buvo pranešta apie 81 NPS, iš jų 29 medžiagos – sinteti-niai kanabinoidai, 14 pranešimų gauta dėl fenetila-minų, 7 – dėl sintetinių katinonų, 7 – dėl arilalkilami-nų, 5 – dėl opioidų, 2 – dėl benzodiazepinų, 1 – dėl triptamino, 1 – dėl aminoindano, 1 – dėl arilciklo-heksilamino, 1 – dėl piperidino / pirolidino, 1 – dėl piperazino ir 12 – dėl NPS, kurios nepatenka nė vie-ną iš minėtųjų medžiagų grupių (žr. 7.2 pav.). Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki š. m. liepos 31 d. per Anksty-vojo reagavimo sistemą (angl. Early Warning System, toliau – EWS) buvo pranešta apie 48 NPS.

102

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

7.1. pav. Pranešimų apie NPS skaičių didėjimas ES 2008–2013 metais

7.2 pav. NPS pasiskirstymas pagal darinių grupes 2013 m.

7.3 pav. Valstybinių laboratorijų pranešimų skaičiaus didėjimas dėl NPS nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn.

Departamento duomenimis, 2005 m., 2007 m. ir 2009 m. valstybinės laboratorijos nustatė po 1 NPS Lietuvos vidaus rinkoje, 2013 m. – 6 NPS, o 2014 m. rugsėjo pranešimų skaičius išaugo iki 14. Tai rodo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, NPS pasiūla ir paklausa didėja. Departamento duomenimis, dau-

giausia sulaikytų NPS per 2005 m. pradžios – 2014 m. rugsėjo mėn. laikotarpį buvo atsiųsta paštu.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamen-tavimą informacija apie NPS keičiamasi vado-vaujantis 2005 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendi-mo 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie

103

7

NA

RK

OT

INIŲ

IR

PS

ICH

OT

RO

PIN

IŲ M

ED

ŽIA

GŲ

BE

I JŲ

PIR

MTA

KŲ

(P

RE

KU

RS

OR

IŲ)

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

naujas psichoaktyviąsias medžiagas nuostatomis. Sprendimu numatyta galimybė pasinaudoti rizikos vertinimo tvarka, pagal kurios rezultatus gali būti priimtas sprendimas visoje Europos Sąjungoje nau-jai psichoaktyviajai medžiagai pritaikyti kontrolės priemones. Šis sprendimas taikomas medžiagoms, kurios nėra įtrauktos į 1961 m. Jungtinių Tautų ben-drosios narkotinių medžiagų konvencijos ir 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenci-jos sąrašus. Tarybos sprendime nustatyta šešių pa-kopų sistema, pagal kurią pasikeičiama informacija (EWS) ir įvertinama nauja psichoaktyvioji medžiaga, o prireikus jai gali būti pradedamos taikyti kontrolės priemonės (žr. 7.4 pav.):

• valstybė narė Europolui ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui pateikia informaciją apie naują jos rinkoje pasirodžiu-sią medžiagą;

• Europolas ir ENNSC, bendradarbiaudami su Europos vaistų agentūra (EMA), parengia bendrą ataskaitą ir pateikia ją Tarybai;

• Taryba gali pavesti ENNSC atlikti rizikos įver-tinimą;

• ENNSC mokslinis komitetas kartu su Europos Komisijos, Europolo, Europos vaistų agen-tūros ekspertais ir tų mokslo sričių, kurioms neatstovaujama ar atstovaujama nepakan-kamai, ekspertais atlieka rizikos įvertinimą ir jį pateikia Tarybai ir Komisijai;

• Komisija pateikia Tarybai iniciatyvą dėl kon-trolės priemonių;

• Taryba priima sprendimą dėl kontrolės prie-monių taikymo naujai psichoaktyviajai me-džiagai ir tada valstybės narės turi kuo grei-čiau, bet ne vėliau kaip per metus nuo Tary-bos sprendimo pradėti taikyti kontrolės prie-mones, nustatytas atitinkamai 1961 m. Jung-tinių Tautų bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje arba 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencijoje.

Atsižvelgdamos į galimą didelį sintetinių kana-binoidų neigiamą poveikį sveikatai ir jų skaičiaus didėjimą, kai kurios Europos Sąjungos šalys įteisino kontrolės sistemą pagal generinį principą. Lietuvo-je ši sistema įteisinta 2010 m. lapkričio 11 d.

7.4 pav. Tarybos sprendime 2005/387/JHA nustatytas keitimosi informacija mechanizmas (pasikeitimas informacija / ankstyvas reagavimas)

104

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Skirtingose šalyse taikomos skirtingos rinkos ri-bojimo priemonės, todėl siekiant suvienodinti NPS reguliavimo mechanizmą ES valstybėse 2013 m. rugsėjo 17 d. Europos Komisija parengė pasiūly-mą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamen-to dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir dėl Eu-ropos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl termino „narkotikai“ apibrėžties iš dalies keičiamas 2004 m. spalio 25 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2004/757/TVR, nustatantis būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir baus-mių neteisėtos prekybos narkotikais srityje. Minėta-me pasiūlyme naujos psichoaktyviosios medžiagos nurodomos kaip natūralios arba sintetinės medžia-gos, kurios veikia centrinę nervų sistemą ir keičia psichines funkcijas. Dauguma tokių medžiagų turi arba galėtų turėti kitų naudojimo paskirčių, pvz., kaip vaistų veikliosios medžiagos. Naujoms psicho-aktyviosioms medžiagoms, priešingai nei tokioms psichoaktyviosioms medžiagoms, kaip kokainas arba amfetaminai (neteisėti narkotikai), netaikomos kontrolės priemonės pagal JT konvencijas dėl nar-kotikų. 2013 m. ENNSC ir Europos Sąjungos krimi-nalinės žvalgybos agentūros (Europolas) parengė bendrą ataskaitą dėl keturių labai skirtingų NPS: AH-7921 (3,4-dichloro-N-{[1-(dimethylamino)cyclo-hexyl]methyl}benzamide), 25I-NBOMe (2-(4-iodo-2,5-dimethoxyphenyl)-N-(2-methoxy benzyl)etha-namine), MDPV (1-(1,3-benzodioxol-5-yl)-2-(pyrroli-din-1-yl)pentan-1-one) ir Metoksetamino (2-(3-me-

thoxyphenyl)-2-(ethylamino)cyclohexanone). ENNSC mokslinis komitetas atliko stimulianto 5-IT (5-(2-aminopropyl)indole)) rizikos vertinimą, kuris siejamas su 24 asmenų mirtimi. Tų pačių metų spa-lio 7 d. Taryba priėmė sprendimą visose ES šalyse medžiagai 5-IT taikyti kontrolės priemones. Lietu-voje 5-IT į kontroliuojamų medžiagų sąrašą įtrauk-tas 2013 m. birželio 10 d.

2013 m. rugsėjo mėn. Europolas inicijavo duo-menų rinkimą apie naują rinkoje atsiradusią me-džiagą 4,4¢-DMAR (4-methyl-5-(4-methylpheny-l)-4,5-dihydrooxazol-2-amine), kuri siejama su aš-tuonių asmenų mirtimi Vengrijoje.

Lietuvoje pasikeitimą informacija apie NPS ir jų preparatus, taip pat kitus aktualius klausimus, susi-jusius su naujomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, organizuoja ir koordinuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Keitimo-si informacija mechanizmą Lietuvoje (žr. 7.5 pav.) nu-stato Keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvų efektą sukeliančias medžiagas tvarka, patvirtinta Nar-kotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento di-rektoriaus 2011 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. T1-53.

Psichoaktyviųjų medžiagų riziką Lietuvoje na-grinėja ir vertina Tarpžinybinė naujų psichoaktyvų efektą sukeliančių medžiagų rizikos vertinimo komi-sija (toliau – Tarpžinybinė komisija). Renkant, nagri-nėjant ir vertinant informaciją apie NPS, naudojama-si ENNSC Europine naujų psichoaktyviųjų medžiagų duomenų baze. Tarpžinybinės komisijos posėdžiai

7.5 pav. Keitimosi informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas mechanizmas Lietuvoje

Pasikeitimo informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, jų vertinimo ir kontrolės priemonių taikymo schema

105

7

NA

RK

OT

INIŲ

IR

PS

ICH

OT

RO

PIN

IŲ M

ED

ŽIA

GŲ

BE

I JŲ

PIR

MTA

KŲ

(P

RE

KU

RS

OR

IŲ)

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

vyksta pagal poreikį (nėra nustatyto posėdžių daž-nio). Tarpžinybinė komisija, išnagrinėjusi ir įvertinusi informaciją, parengia pasiūlymus ir teikia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl psi-choaktyviųjų medžiagų rinkos ribojimo ar kontrolės priemonių. Jeigu Tarpžinybinė komisija nutaria, kad tam tikrą medžiagą tikslinga siūlyti įtraukti į Narko-tinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Tarpži-nybinės komisijos siūlymą oficialiu raštu perduoda Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeri-jai. Medžiagos į kontroliuojamų Narkotinių ir psicho-tropinių medžiagų sąrašus įtraukiamos Lietuvos Res-publikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

2011 m. buvo pradėtas taikyti Lietuvos Respu-blikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų įstaty-mo pakeitimas, nustatantis ne tik individualios kon-trolės, bet ir generinį mechanizmą, dėl to į Narkoti-nių ir psichotropinių medžiagų sąrašus medžiagas pradėta įrašyti ne tik individualia tvarka, bet ir pagal jų darinių grupes. Jeigu į kontroliuojamų medžia-gų sąrašus įrašoma narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinių grupė, jos pavadinimas sudaro-mas remiantis pagal medžiagos, iš kurios jis gautas, pavadinimą, nurodant konkrečius cheminės struk-tūros pakeitimus. Tokiu atveju suprantama, kad visiems dariniams, priskirtiniems šiai grupei, auto-matiškai taikomas tas pats kontrolės režimas, kaip ir pagrindiniam junginiui.

Atsižvelgiant į minėto įstatymo nuostatas 2013 m. vykusių Tarpžinybinės komisijos posėdžių metu nutarta siūlyti tikslinti Narkotinių ir psicho-tropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psicho-tropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai).

Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respubli-kos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-267 patvirtintos šios darinių grupės :

• Fenetilamino darinių ir fenetilamino bioizos-terinių darinių grupė;

• Piperazino darinių grupė;• Pirovalerono darinių ir pirovalerono bioizos-

terinių darinių grupė;• Sintetinių kanabinoidų ((Indol-3-il)metano-

nai ir indol- arba indazol-3-karboksamidai, naftilmetilindolai, naftoilpirolai, naftilmeti-lindenai, cikloheksilfenoliai);

• Triptamino darinių grupė.

2013 m. į Narkotinių ir psichotropinių medžia-gų sąrašus Tarpžinybinės komisijos siūlymu Narko-tikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) direktoriaus teikimu įtrauktos 53 naujos psichoaktyviu efektu pasižyminčios medžia-gos (žr. 7.1 lentelę).

NTAKD nuolat renkama, sisteminama ir anali-zuojama informacija apie rinkoje platinamas NPS, stebima jų paplitimo didėjimo tendencija ir nagri-nėjama, kokių ir kiek psichoaktyviųjų medžiagų ir darinių grupių aktualu įtraukti į kontroliuojamų medžiagų sąrašus, kad rinkos ribojimo ir kontrolės priemonės būtų taikomos kuo didesniam skaičiui psichoaktyviu efektu pasižyminčių medžiagų.

7.2. Teisinis narkotinių ir psichotropinių me-džiagų pirmtakų (prekursorių) reguliavimas, jų teisėta apyvarta: prevencija ir kontrolė

Įvairiuose teisėtuose pramoniniuose ir farmaci-niuose procesuose naudojama daugybė cheminių medžiagų. Paprastai šiomis cheminėmis medžiago-mis prekiaujama regioninėse ir pasaulinėse rinkose teisėtais tikslais, tačiau kai kurios iš jų gali būti ne-tinkamai panaudotos neteisėtai narkotinių ir psi-chotropinių medžiagų gamybai.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirm-takai (prekursoriai) (toliau – prekursoriai) – tai che-minės medžiagos, šių medžiagų druskos, mišiniai, dažnai naudojami neteisėtai narkotinių ir psicho-tropinių medžiagų gamybai. Prekursoriai neteisėtai naudojami gaminant narkotines ir psichotropines medžiagas – amfetaminą, metamfetaminą, LSD, metkatinoną, metakvaloną, meklokvaloną, MDMA (ekstazio tabletės) ir kt., išgryninant kokainą iš koka-medžio pastos, taip pat gaminant heroiną.

Asmenys, ketinantys gaminti narkotikus, retai kada prekursorius gamina patys, nes jų gamybai dažnai būtina didelio masto infrastruktūra. Todėl šie asmenys yra linkę vežti prekursorius kontrabanda arba neteisėtai gauti ir panaudoti medžiagas, kurio-mis yra teisėtai prekiaujama rinkoje.

Medžiagos, kuriomis prekiaujama teisėtai, gali būti neteisėtai gautos ir panaudotos šiais dviem pa-grindiniais būdais:

• įsigijus iš gamintojų arba platintojų, įsikūru-sių Europos Sąjungos muitų teritorijoje arba už jos ribų;

• pavogus iš gamintojų, platintojų ar vežėjų pa-talpų arba transporto priemonių.

106

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

7.1 lentelė. Medžiagos, įtrauktos į 1-ąjį Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą

Metai Sąrašas Medžiagos pavadinimas

2013 I sąrašas 3-(4-hydroxymethylbenzoyl)-1-pentylindole3-(p-Methoxybenzoyl)-N-methylindole5FUR-144AM-1220AM-1220 Azepane IsomerAM-2232AM-2233AM-679AM-694 AM-694 chloro derivativeCRA-13HU-210 HU-331JWH-018 adamantyl derivativeAM-1248 JWH-022JWH-250 1-(2-methylene-N-methyl-piperidyl)derivativeMAM-2201MethanandamideOrg 27569Org 27759Org 29647RCS-4RCS-4 ortho isomerRCS-4(C4)UR-144URB-754WIN 48,098/PravadolineWIN 55212-2UR–144(-2H)JWH-018 carboxamide derivativeMAM–2201 chloropentyl derivativeAM–694 methyl substituted for iodineAM-694 ethyl substituted for iodineJWH 018 N-(5-chloropentyl)derivativeJWH 018 N-(5-bromopentyl)derivativeDMMADPIAM-ALPHAMBDBN-Acetyl-DOBTMA-225I-NBOMe1-naphyroneBMDBBMDPMDMPP1-(2,3-dichlorophenyl)-piperazine2C-B-BZPmCPPTFMPPMDHOET5-IT

107

7

NA

RK

OT

INIŲ

IR

PS

ICH

OT

RO

PIN

IŲ M

ED

ŽIA

GŲ

BE

I JŲ

PIR

MTA

KŲ

(P

RE

KU

RS

OR

IŲ)

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

Labai dažnai vos kelių dešimčių gramų ir len-gvai prieinamos įrangos gali pakakti pagaminti nemažam narkotinių ar psichotropinių medžiagų dozių skaičiui.

Prekyba prekursoriais nėra uždrausta, nes jie gali būti naudojami teisėtais tikslais. Nustatyti kon-kretūs reguliavimo pagrindai, siekiant užkirsti kelią medžiagoms, kuriomis teisėtai prekiaujama, patekti į nelegalią rinką. Šių pagrindų tikslas – stebėti preky-bą prekursoriais ir nustatyti įtartinus sandorius. Pa-grindinis stebėsenos objektas – ūkio subjektai (pvz., gamintojai, platintojai, tarpininkai, importuotojai ir eksportuotojai, didmenininkai ir mažmenininkai).

Teisės aktai, reglamentuojantys veiklą, susijusią su prekursoriais, iš esmės yra pagrįsti ūkio subjektų, susijusių su šiomis medžiagomis ir naudojančių jas teisėtais tikslais, atsakomybe. Iš šių ūkio subjektų reikalaujama užkirsti kelią vagystėms, tikrinti savo pirkėjus, kiek įmanoma stengtis nustatyti įtartinus sandorius ir pranešti apie juos kompetentingoms valdžios institucijoms. Vadovaujantis šiais regulia-vimo pagrindais, valdžios institucijos, taikydamos administracines procedūras ir patikras vietoje, turi užtikrinti, kad įmonės, užsiimančios su prekursoriais susijusia veikla, tinkamai įgyvendintų tam tikrus savo įsipareigojimus.

Šių pagrindų esminis aspektas – ūkio subjektų ir kompetentingų valdžios institucijų bendradar-biavimas. Tokio bendradarbiavimo, kuris pagrįstas nuolatiniu keitimusi informacija, tikslas – palen-gvinti įtartinų sandorių nustatymą. Norint pasiekti tokį aukštą bendradarbiavimo lygį, būtina didinti ūkio subjektų supratimą apie cheminių medžiagų patekimo iš legalios į nelegalią apyvartą pavojus ir teisinius stebėsenos reikalavimus. Šis bendradarbia-vimas yra ypač efektyvus į oficialųjį sąrašą neįtrauk-tų medžiagų, kurios numatytos ES savanoriškame stebėsenos sąraše, ir į oficialųjį sąrašą įtrauktų me-džiagų, kurioms taikomi švelnesni teisės aktų reika-lavimai, atžvilgiu. Toks savanoriškas bendradarbia-vimas yra gyvybiškai svarbus, nes papildo teisines priemones ir suteikia reikalingo lankstumo skubiai reaguoti į greitai besikeičiantį neteisėtų prekiautojų veikimo būdą.

Praeityje Europos Sąjunga buvo stambi prekur-sorių tiekėja ir eksportuotoja. Nūdienos prekybos modeliai yra kur kas sudėtingesni. Prekybos srautų apimtis ir greitis padidėjo ir daugybė Sąjungos ūkio subjektų šiomis dienomis dažnai veikia kaip tarpi-ninkai, perkantys arba parduodantys, importuojan-

tys arba eksportuojantys prekursorius, t. y. teikia paslaugas, o ne naudoja toliau perdirbti. Todėl svar-bu atsižvelgti į visų rūšių Sąjungos ūkio subjektus visoje tiekimo grandinėje (t. y. tarpininkus ir (arba) agentus, mažąsias ir vidutines įmones, sandėliavimo paslaugas siūlančias įmones ir kt.). Svarbu atkreipti dėmesį į visus susijusius ūkio sektorius, pvz., chemi-nių medžiagų, farmacijos produktų, muilų, kvepalų ir aromatų gamybą ir prekybą, organinių cheminių medžiagų sintezę, fotografijos sritis, plastmasių, tekstilės, dažų, lakų, trąšų, sprogstamųjų medžiagų, tirpiklių gamybą, dezodorantų, dezinfekcinių, valy-mo medžiagų gamybą ir kt. Svarbu stebėti gamybo-je sunaudojamų cheminių medžiagų kiekių tenden-cijas ir nagrinėti atsiradusių pokyčių priežastis.

Nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžios Europos Sąjungoje priimti šios srities teisės aktai keitėsi. Keičiantis pasiūlos mastui ir narkotikų rinkai, taip pat gamybos tendencijoms, buvo sie-kiama užtikrinti prekursorių naudojimo neteisėtai gamybai prevenciją, kontroliuojant ir stebint teisė-tą prekybą jais. Įgyvendinant teisės aktų nuostatas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlos ir prieinamumo mažinimo, tiek Europos Sąjungos valstybių narių, tiek ir Lietuvos institucijų pastangos vis labiau nukreipiamos į šių cheminių medžiagų buvimą rinkoje, jų teisėto naudojimo sritis, teisėtos ir neteisėtos apyvartos kontrolę.

Prekursorių tarptautinės kontrolės teisinis pa-grindas – 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių me-džiagų prekyba 12 straipsnis. Kiek vėliau 12 straips-nis buvo perkeltas į 1990 m. priimtą pirminį Europos teisės aktą – Reglamentą (EB) Nr. 3 677/90, kuriuo ir buvo siekiama uždrausti naudoti šias medžiagas neteisėtiems tikslams, ir reglamentus, kurie priimti vėliau, kad būtų galima reguliuoti jų prekybą Euro-pos Sąjungoje ir tarp ES ir ne ES šalių: Reglamentas (EB) Nr. 273/2004 su vėlesniais pakeitimais, padary-tais 2013 metais lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1259/2013, Reglamen-tas (EB) Nr. 297/2009, Reglamentas (ES) Nr. 225/2011, Reglamentas (EB) Nr. 111/2005 su vėlesniais pakei-timais, padarytais 2013 metais lapkričio 20 d., Eu-ropos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1258/2013 ir Reglamentas (EB) Nr. 1277/2005. Griež-tėjantį teisinį reguliavimą nulėmė vis sudėtingesnės ir skirtingos rinkos sąlygos atskirose valstybėse narė-se, kurias buvo siekiama suvienodinti įvedant bendrą šios srities reguliavimą.

108

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Cheminių medžiagų rinka yra labai plati ir įvai-ri. Kiekvienais metais mokslininkai rinkai pateikia naujas chemines medžiagas ir produktus. Tai turi įtakos ir naujų narkotikų atsiradimui, kurių gamy-ba negalima be cheminių medžiagų. Naujų narko-tikų rinka sparčiai auga kiekvienais metais. Nuolat stebėti cheminių medžiagų rinką ir ją kontroliuoti galima tik turint pakankamai informacijos. Kalbant apie informacijos rinkimą, sisteminimą ir panaudo-jimą įgyvendinant prekursorių apyvartos kontrolės mechanizmą, svarbu pažymėti tai, kad informacijos rinkimas, apdorojimas ir perdavimas suinteresuo-toms institucijoms yra kiekvienos valstybės nacio-nalinio reguliavimo klausimas ir dalijimasis turima informacija su kitomis valstybėmis narėmis, siekiant užkirsti kelią nelegaliam šių medžiagų panaudoji-mui, neturėjo praktinio taikymo. Šiuo metu jau vei-kia nauja Europos Sąjungos narkotinių ir psichotro-pinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) duomenų bazė (toliau – ES duomenų bazė), kurioje kaupiama informacija Europos Sąjungos mastu apie Europos Sąjungoje licencijuotus ir įregistravusius veiklos vietą ūkio subjektus. Šioje ES duomenų bazėje taip pat skelbiama informacija apie ūkio subjektų san-dorius, sulaikytus ir konfiskuotus prekursorius. ES duomenų bazėje pateikiamos valstybių narių kas-metinės ataskaitos apie medžiagas, dažnai netei-sėtai naudojamas narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms gaminti. Tikimasi, kad, pasitelkiant šią ES duomenų bazę, bus galima atidžiau kontroliuoti ir stebėti prekursorių judėjimą ir panaudojimą Euro-pos Sąjungos teritorijoje, įvertinti galimą riziką ir iš anksto numatyti prevencines priemones galimoms diversijoms išvengti.

Į ES duomenų bazę taip pat teikiama informa-cija apie prekursorių (į oficialų sąrašą įtrauktas me-džiagas, kurioms nustatyti taikomos rinkos ribojimo ir kontrolės priemonės, bei į oficialų sąrašą neįtrauk-tas medžiagas, kurioms taikomas stebėsenos reži-mas ir paliekama teisė valstybėms narėms savaran-kiškai nustatyti stebėsenos ir kontrolės priemones) konfiskavimus, sulaikymus ir t. t., nustatytus ne tik su trečiosiomis šalimis, bet ir tarp ES šalių ir šalies viduje (Lietuvoje).

Įgyvendinant teisės aktuose numatytus su pre-kursoriais susijusios veiklos reikalavimus, Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (to-liau – NTAKD), siekdamas užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, vykdo šias pagrindines

priemones: teisėtos prekursorių apyvartos stebėse-ną ir kontrolę, informacijos apie ūkio subjektų veiklą rinkimą ir vertinimą, ūkio subjektų konsultavimą ir mokymą.

Spartus mokslo ir chemijos pramonės vysty-masis, naujų cheminių medžiagų atsiradimas su-daro galimybę narkotikų gamyboje naudoti naujus gamybos būdus ir technologijas. Tačiau kovojant su nusikalstamumu, cheminių medžiagų, kurios naudojamos chemijos pramonėje, prekybos riboji-mas ar uždraudimas nebūtų veiksminga priemonė, kadangi rinkoje draudžiamos medžiagos greitai pakeičiamos naujomis, kurios yra nekontroliuoja-mos. Todėl siekiant tinkamai įgyvendinti prekurso-rių kontrolės mechanizmą ir kontroliuoti cheminių medžiagų rinką vykdomas kompetentingų šalies institucijų bendradarbiavimas su ūkio subjektais, keitimasis aktualia informacija ir taikomos naujos priemonės, kad būtų galima efektyviai reaguoti į pasikeitusias tendencijas rinkoje.

2013 m., siekiant užkirsti kelią prekursorių pa-tekimui iš teisėtos apyvartos į neteisėtą, kartu su teisėsaugos pareigūnais suorganizuoti mokymai 7 įmonių darbo vietose, suteikiant informacijos, kaip atpažinti įtartinus sandorius, kur kreiptis ir ką informuoti nustačius galimos diversijos atvejus. Aptartos pagrindinės problemos, kokias chemines medžiagas ir kokius pirkėjus reikėtų atidžiau stebė-ti. Ūkio subjektai buvo aktyviai raginami domėtis nauja informacija, galimų diversijų tendencijomis, pažinti savo klientus ir jų verslą.

Vadovaudamasis JT rekomendacijomis NTAKD parengė Etikos kodeksą, nustačius įtartinus sando-rius. Minėtas Etikos kodeksas, nustačius įtartinus sandorius, parengtas pagal 2013 m. gegužės 14 d. „Susitarimą dėl bendradarbiavimo Nr. T15-2/5IN-2/11B-416/6B18/19/31TP-2013-8“, kurį pasirašė 5-ios Valstybinės institucijos (NTAKD, Aplinkos ap-saugos agentūra, Muitinės departamentas, Policijos departamentas, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) ir 18 subjektų, kurių veikla susijusi su prekursoriais. Suorganizuotas susitikimas su valstybės institucijų ir verslo subjektų atstovais. Susitikimo metu buvo pristatyti prekursorių kontrolę reguliuojančių teisės aktų pakeitimai, griežtinantys teisėtoje apyvartoje esančių šių cheminių medžiagų apyvartą, pristatyti nauji aspektai neteisėtai gaminamų narkotikų srity-je ir iškelta naujų psichoaktyviųjų medžiagų proble-ma Europoje, taip pat ir Lietuvoje, įteiktos „Susitari-mo dėl bendradarbiavimo“ deklaracijos.

109

7

NA

RK

OT

INIŲ

IR

PS

ICH

OT

RO

PIN

IŲ M

ED

ŽIA

GŲ

BE

I JŲ

PIR

MTA

KŲ

(P

RE

KU

RS

OR

IŲ)

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

Įgyvendindamas prekursorių ir į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų stebėsenos ir kontrolės reikala-vimus, numatytus Europos Sąjungos reglamentuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, NTAKD plėtojo ir sėkmingai vykdė kompetentingų valstybės ir savi-valdybių institucijų ir įstaigų tarpusavio bendradar-biavimą ir veiklos koordinavimą minėtoje srityje, tiesiogiai bendradarbiavo su Muitinės kriminaline tarnyba ir Policijos departamentu, kitomis institu-cijomis, vykdė bendrus mokymus. 2013 m. kartu su Muitinės mokymo centru buvo organizuoti mokymai (4 mokymai 151 pareigūnui) muitinės pareigūnams apie prekursorius ir apie į oficialų sąrašą neįtrauktas medžiagas, minėtų medžiagų teisinį reguliavimą, ga-limas teisėtas ir neteisėtas jų naudojimo sritis, naujas minėtų medžiagų prekybos tendencijas Europos Są-jungos rinkoje ir su tuo susijusias problemas. Moky-mų dalyviai plačiau supažindinti su pagrindiniais do-kumentais, reikalingais teisėtai prekursorių apyvartai vykdyti, importo / eksporto reikalavimais prekur-soriams, vaistams ir vaistiniams preparatams, kurių sudėtyje yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų arba / bei jų prekursorių. Mokymų dalyviai supažin-dinti su naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis

(angl. new psychoactive substance, toliau – NPS), jų atsiradimo Europos Sąjungos rinkoje pagrindiniais aspektais ir dėl to kilusiomis problemomis, taip pat prekursoriais, naudojamais šių medžiagų neteisėtoje gamyboje, NPS teisinio reguliavimo pagrindiniais as-pektais ir skirtumais Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Aptarta esama situacija ir perspektyvos, dalyviai su-pažindinti su dažniausiai pasitaikančiais nustatytais neatitikimais klastojant prekursorių ženklinimą ir sandorių dokumentaciją, su galimų įtartinų sandorių atpažinimo požymiais.

NTAKD turimais duomenimis, Lietuvoje yra dau-giau nei 1 000 įmonių, kurios savo veikloje naudoja įvairias chemines medžiagas ir preparatus, 351 iš jų (2012 m. – 187 įmonės) savo veikloje naudoja pirmos, antros ir trečios kategorijos prekursorius, kuriems tei-sės aktais nustatytos tam tikros rinkos reguliavimo ir kontrolės priemonės, griežtesnės nei daugeliui kitų cheminių medžiagų, reguliavimas. Kiekvienais me-tais surinkti duomenys sisteminami ir analizuojami, pagal poreikį perduodami ES ir nacionalinėms Vals-tybinėms institucijoms, taip pat surenkama informa-cija apie įmonių, teisėtoje veikloje naudojančių pre-kursorius, metinį poreikį (žr. 7.2 lentelę).

7.2 lentelė. Lietuvoje įsisteigusių subjektų 2013 m. teisėtoje veikloje naudotų prekursorių metinis poreikis

110

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

NTAKD duomenimis, teisėtoje apyvartoje 1 kategorijos (lentelėje pažymėta žydra spalva) pre-kursoriai iš esmės nenaudojami, išskyrus Valsty-binių institucijų laboratorijas, kuriose jie, kaip pa-matinės medžiagos, naudojami atliekant įvairius cheminius tyrimus. Minėtos laboratorijos turi rei-kalingus leidimus vykdyti šią veiklą. 2013 metais 1 kategorijos prekursorių nebuvo įvežta / importuota į Lietuvos Respubliką. Lietuvoje įvairios pramonės srityse daugiausia naudojami 3 kategorijos (lente-lėje pažymėta žalia spalva) prekursoriai, kuriems nėra nustatytų griežtų vidaus rinkos prekybos ar naudojimo reikalavimų, išskyrus tuos atvejus, kai vykdoma eksporto procedūra.

Vadovaudamasis JT ir EK rekomendacijomis, NTAKD vykdo į oficialų sąrašą neįtrauktų 63 che-minių medžiagų apyvartos stebėseną, kurioms nenustatyta rinkos reguliavimo priemonių, bet jos taip pat gali būti panaudotos neteisėtai gaminant narkotikus. Renkama, analizuojama ir sisteminama

7.6 pav. Ūkio subjektų, kurie savo veikloje naudoja prekursorius, pasiskirstymas pagal apskritis

7.7 pav. 3 kategorijos prekursorių įvežimas / importas į Lietuvą

informacija apie šių medžiagų naudojimo sritis, kie-kius ir teisėtus tikslus. Prireikus atliekamas įmonių neplaninis patikrinimas.

Lietuvos pramonė yra susitelkusi didžiausiuose Lietuvos miestuose. Per 2013 metus veiklos priežiū-ra atlikta 72 subjektams, didžiausią dėmesį skiriant subjektams, tiekiantiems prekursorius į rinką. Su-bjektų veiklos patikrinimai planuojami ir vykdomi vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu ir atliekant informacijos apie subjektą ir subjekto vei-klą vertinimą pagal nustatytus rizikos kriterijus.

Duomenų analizė parodė, kad daugiausia ūkio subjektų, kurie savo veikloje naudoja prekursorius, yra Vilniaus (107 įmonės), Kauno (85 įmonės) ir Klai-pėdos (37 įmonės) apskrityse (žr. 7.6 pav.).

Lietuvos įmonės, kurios naudoja prekursorius įvairiose pramonės šakose ir / ar juos platina, šias chemines medžiagas daugiausia įsiveža iš Europos Sąjungos šalių ir tik maža dalis prekursorių impor-tuojama iš Rusijos ir Baltarusijos. Daugiausia yra

111

7

NA

RK

OT

INIŲ

IR

PS

ICH

OT

RO

PIN

IŲ M

ED

ŽIA

GŲ

BE

I JŲ

PIR

MTA

KŲ

(P

RE

KU

RS

OR

IŲ)

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

importuojama / įvežama 3 kategorijos prekursorių, nes šios kategorijos medžiagų teisėtas naudojimas pramonėje yra labai platus.

Atlikus 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. duomenų analizę nustatyta, kad 2013 m. gerokai padidėjo 3 kategorijos prekursoriaus – tolueno įvežimas / im-portas į Lietuvą, lyginant su 2011 m. ir 2012 m. Sieros rūgšties 2013 m. buvo įvežta / importuota į Lietuvą 2 077,444 m3 daugiau nei 2012 m. Visų kitų 3 kate-gorijos prekursorių įvežimas / importas kito nedaug.

Prekursoriai Lietuvoje yra naudojami įvairiose pramonės šakose ir įvairiai paskirčiai. Vadovaujan-tis apklaustų Lietuvos subjektų pateiktais duome-nimis, 31 proc. įmonių prekursorius teikia rinkai ir juos platina, 17 proc. įmonių prekursorius naudoja gamyboje, 16 proc. įmonių juos naudoja maisto pramonėje (žr. 7.8 pav.).

Iš antrosios kategorijos prekursorių Lietuvoje plačiausiai naudojamas kalio permanganatas. Ūkio subjektai šią medžiagą naudoja farmacijoje, žemės ūkyje ir geriamajam vandeniui ruošti. 2013 m. teisė-toje apyvartoje buvo 9 795 kg kalio permanganato. Kiti antrosios kategorijos prekursoriai laboratorijo-se labai mažais kiekiais naudojami tyrimams atlikti (duomenys pateikti 7.2 lentelėje). Trečiosios katego-rijos prekursoriai naudojami chemijos, maisto, len-gvojoje pramonėje.

ES valstybės narės susiduria su skirtingomis problemomis, susijusiomis su cheminėmis medžia-gomis, kurios nėra įtrauktos į prekursorių sąrašą, tačiau gali būti panaudotos neteisėtai narkotikų gamybai (į oficialų sąrašą neįtrauktos medžiagos). Tai priklauso nuo regionuose paplitusių narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybos metodų, che-minių medžiagų prieinamumo ir valstybių narių

cheminių medžiagų ar jų mišinių teisinio reglamen-tavimo nacionaliniu lygmeniu.

Iki 2014 m. ES galiojantys teisės aktai prekurso-rių kontrolės srityje nustatė pagrindinius reikalavi-mus ūkio subjektų veiklai, susijusiai su į oficialų są-rašą įtrauktomis medžiagomis, ir nenumatė reikala-vimų ūkio subjektų veiklai, susijusiai su į oficialų są-rašą neįtrauktomis medžiagomis (jos įtrauktos į ES savanoriškos stebėsenos sąrašą). Todėl į ES rinką iš trečiųjų šalių patekdavo įvairių į oficialų sąrašą neį-trauktų medžiagų, kurios kėlė daug problemų, ypač ALFA-fenilacetoacetonitrilas (CAS Nr. 4468-48-8). Vadovaujantis 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 13 straipsniu, kai kurios valsty-bės narės pačios ėmėsi iniciatyvos dėl į oficialų sąra-šą neįtrauktų medžiagų apyvartos ribojimo priemo-nių nustatymo ir įgyvendinimo savo šalyje.

Europos Parlamentas ir Taryba 2013 m. lapkri-čio 20 d. priimdama du naujus reglamentus, kurie iš dalies keičia du pagrindinius reglamentus, reguliuo-jančius prekursorių apyvartą Europos Sąjungoje, – 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tary-bos reglamentą (ES) Nr. 1258/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 273/2004 dėl narko-tinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), ir 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos regla-mentą (ES) Nr. 1259/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 111/2005, nustatantį prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles, – įtraukė naujas nuosta-tas, susijusias su į oficialų sąrašą neįtrauktų medžia-gų reglamentavimu. Minėtais dokumentais įtvirtino nuostatas, suteikiančias galimybę valstybėms na-

7.8 pav. Prekursorių naudojimas pagal veiklos pobūdį

112

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

rėms numatyti nacionaliniuose teisės aktuose šių medžiagų rinkos ribojimo priemones.

Minėtuose reglamentuose įtvirtintos naujos nuostatos:

1. Kiekviena valstybė narė gali imtis priemonių, kurios būtinos, kad jos kompetentingos institucijos galėtų kontroliuoti ir stebėti įtartinus sandorius, susi-jusius su į oficialų sąrašą neįtrauktomis medžiagomis:

a) gauti informaciją apie visus į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų užsakymus arba veiks-mus, susijusius su į oficialų sąrašą neįtrauk-tomis medžiagomis;

b) patekti į verslo patalpas, siekiant gauti įtarti-nų sandorių, susijusių su į oficialų sąrašą neį-trauktomis medžiagomis, įrodymų;

c) prireikus sulaikyti ir konfiskuoti siuntas, sie-kiant užkirsti kelią konkrečioms į oficialų sąrašą neįtrauktoms medžiagoms naudoti neteisėtai narkotinių ar psichotropinių me-džiagų gamybai.

2. Kiekvienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos uždraudžia įvežti į oficialų sąra-šą neįtrauktų medžiagų krovinius į Sąjungos muitų teritoriją arba juos iš jos išvežti, jeigu yra pakanka-mai įrodymų, kad tos medžiagos yra skirtos neteisė-tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai.

3. Kad būtų greitai reaguojama į naujas neteisė-to medžiagų naudojimo tendencijas, valstybių na-rių kompetentingos valdžios institucijos ir Komisija gali pasiūlyti į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų sąrašą įtraukti į oficialų sąrašą neįtrauktą medžiagą, siekiant laikinai stebėti prekybą ja.

4. Taip pat priimta nuostata, suteikianti Europos Komisijai galimybę greičiau įtraukti medžiagą į ofi-cialų sąrašą: „Jei manoma, kad pramonės vykdomos savanoriškos stebėsenos neužtenka norint užkirsti kelią į į oficialų sąrašą neįtrauktos medžiagos nau-dojimui narkotinėms ir psichotropinėms medžia-goms neteisėtai gaminti, Komisija gali priimti dele-guotuosius aktus, kuriais į oficialų sąrašą neįtraukta medžiaga įtraukiama į priedą.“

Lietuvos rinkoje didžioji dalis į ES ir Jungtinių tautų oficialius narkotinių ir psichotropinių medžia-gų (pirmtakų) prekursorių sąrašus neįtrauktų che-minių medžiagų aptinkamos teisėtoje apyvartoje. Jos plačiai naudojamos įvairiose pramonės srityse.

2011–2013 m. NTAKD vykdė į oficialų sąrašą ne-įtrauktų medžiagų, importuotų ar įvežtų į Lietuvos rinką stebėseną. Toliau pateiktos lentelės duomenys rodo, kad daugumos į oficialų sąrašą neįtrauktų me-džiagų apyvarta nėra didelė arba stipriai nekito per stebėtą laikotarpį, išskyrus formamidą, gama butiro-laktoną, nitroetaną ir raudonajį fosforą (žr. 7.3 lentelę).

Duomenys ir informacija apie į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų apyvartą, apklausiant ūkio su-bjektus, kurie platina chemines medžiagas, renkami du kartus per metus. Surinkti duomenys sistemina-mi, analizuojami, stebimos rinkos tendencijos ir ga-limi gamybos pokyčiai, lyginama su Europos Sąjun-gos patirtimi. Didėjant tam tikrų į oficialų sąrašą ne-įtrauktų medžiagų įvežimui į Lietuvos Respublikos teritoriją informuojamos atitinkamos institucijos ir aktyviai vykdoma tolesnė šių medžiagų stebėsena.

113

7

NA

RK

OT

INIŲ

IR

PS

ICH

OT

RO

PIN

IŲ M

ED

ŽIA

GŲ

BE

I JŲ

PIR

MTA

KŲ

(P

RE

KU

RS

OR

IŲ)

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

7.3 lentelė. Į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų, importuotų ar įvežtų į Lietuvos rinką, kiekiai 2011–2013 m.

Medžiagos pavadinimasKiekis (kg)

2011 m. 2012 m. 2013 m. Acetilchloridas 0 1,44 2,87Amonio formiatas 0,3 0,05 0,65Butirolaktonas 0,03 230,05 1,65Etilaminas 0 0 0,4Formamidas 2 994,24 16,79 5,89Hidroksilaminas 0,27 0 1Indolas 1,3 0,11 1,05Metilaminas 5,69 5,26 5,6Natrio boro hidridas 1,4 1,16 2,3Natrio ciano borohidridas 0,01 0,02 0,01O-toluidinas 0 0 0,35Propionil anhidridas 0 0,1 0,25Raudonasis fosforas 100,25 150 0,6Tionilchloridas 21,64 4,92 3Acto rūgštis (ledinė) 1 300 453,2 1 554 448 1 193 402,36Acetonitrilas 1 370,21 1 587,35 9 969,75Etilacetatas 0 85 678,49 185 045,21Izopropilo alkoholis 0 0 466 811,53Skruzdžių rūgštis 95 822,05 253 343 295 578,49Stirenas 0 1,01 47 214, 971,4-Butandiolas 600 603,06Benzaldehidas 172,58 24,23 181,07Benzolas 493,1 516,43 310,1Formaldehidas 493,1 2 515,33 991,28Jodas 73,15 77,95 70,06Metilizobutilketonas 528,56 402,81 354,24-metoksibenzaldehidas 0,15 0 25,61Anilinas 7,52 3,54 20,88Nitroetanas 15,61 645,53 0

114

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

8NETEISĖTOS NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ BEI JŲ PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ)

APYVARTOS KONTROLĖ

115

8

NE

TE

ISĖ

TOS

NA

RK

OT

INIŲ

IR

PS

ICH

OT

RO

PIN

IŲ M

ED

ŽIA

GŲ

BE

I JŲ

PIR

MTA

KŲ

(P

RE

KU

RS

OR

IŲ)

AP

YV

AR

TOS

KO

NT

RO

LĖ

8. NETEISĖTOS NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ BEI JŲ PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ) APYVARTOS KONTROLĖ

Narkotikų pasiūlos mažinimo srityje 2013–2020 m. ES kovos su narkotikais strategijos tikslas – mažinti galimybę įsigyti neteisėtų narkotikų, žlug-dant neteisėtą prekybą jais, ardant organizuotas nu-sikaltėlių grupes, užsiimančias narkotikų gamyba ir prekyba jais, veiksmingai naudojantis baudžiamojo teisingumo sistema, efektyvia teisėsauga, kuri vado-vaujasi žvalgybos informacija, ir aktyviau keičiantis žvalgybos informacija. ES lygiu itin daug dėmesio bus skirta plataus masto tarpvalstybiniam ir organi-zuotam nusikalstamumui, susijusiam su narkotikais.

Šiame skyriuje pateikta šalies kriminogeninė situacija, susijusi su neteisėtu disponavimu narko-tinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jų pirmtakais (prekursoriais), ir teismų praktika apima paskutiniuosius penkerius metus. Metodologiniu požiūriu, toks metų apimties intervalas leidžia išsa-miau analizuoti duomenis, susijusius su šios rūšies nusikalstamumu, pagrįsčiau įvertinti jo daromą įtaką visuomenės saugumui ir socialinei aplinkai. Europos Sąjungos mastu yra nedaug sisteminės ir įprastinės informacijos, apibūdinančios neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmta-kų (prekursorių) apyvartą.

8.1 pav. Užregistruotų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu narkotikų disponavimu, dinamika

Informacijos šaltinis: Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

8.1. Neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvar-tos situacija Lietuvoje

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD prie VRM) duome-nimis, 2013 m. užregistruotos 2 354 nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu narkotinių ir psicho-tropinių medžiagų disponavimu. Tai yra 3 proc. ma-žiau negu 2012 metais. 2013 m. nereikšmingai su-mažėjo ir nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius – 2013 m. tokių veikų fiksuota 83 mažiau ly-ginant su 2012 m. (žr. 8.1 pav.)

Bendrame nusikalstamumo kontekste nusi-kalstamos veikos, susijusios su neteisėtu narkotikų disponavimu, sudaro 2,83 proc., o tai yra 0,12 proc. mažiau negu 2012 m. Lyginant kelerių metų pateik-tą statistiką galima daryti prielaidą, kad narkotikų situacija Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus stabilizavosi (žr. 8.2 pav.)

116

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Pasiekti teigiami rezultatai kovoje su nelegalia narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvarta šalyje tiesiogiai priklauso nuo Lietuvos teisėsaugos aktyvių veiksmų įgyvendinant užsibrėžtus tikslus, bendradarbiaujant su nacionalinėmis ir tarptauti-nėmis teisėsaugos institucijomis, keičiantis infor-macija ir dalyvaujant tarptautiniuose tyrimuose, su-sijusiuose su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta.

8.2 pav. Bendro nusikalstamumo ir nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, santykis


8.1 lentelė. Nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, pagal baudžiamąją teisinę klasifikaciją 2009–2013 m.

Baudžiamojo kodekso straipsniai 2009 2010 2011 2012 2013

199 str. 2 d. „Kontrabanda“ 4 16 30 43 92

259 str. „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžia-gomis be tikslo jas platinti“ 1 313 1 318 1 240 1 260 1 411

260 str. „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžia-gomis turint tikslą jas platinti“ 832 821 906 1 077 787

261 str. „Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams“ 15 21 23 18 24

262 str. „Įrenginių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti ga-minimas <...>“ 2 5 7 4 2

263 str. „Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystė, prievartavimas ar ki-toks neteisėtas užvaldymas“ 2 2 5 5 4

264 str. „Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas“ 8 10 24 14 8

265 str. „Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas“ 9 14 16 12 16

266 str. „Neteisėtas I kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirm-takų (prekursorių) disponavimas“ 3 7 3 5 5


Pagal IRD prie VRM pateiktą statistiką 2013 m. užfiksuota 2 354 nusikalstamų veikų, susijusių su ne-teisėtu narkotikų disponavimu (žr. 8.1 lentelę).

Analizuojant 2013 m. nusikalstamų veikų pa-siskirstymą teritorijoje, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia jų buvo registruojama didžiuosiuose ša-lies miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje). Beveik trečdalis nusikalstamų veikų užregistruota Vilniaus mieste ( žr. 8.3 pav.).

117

8

NE

TE

ISĖ

TOS

NA

RK

OT

INIŲ

IR

PS

ICH

OT

RO

PIN

IŲ M

ED

ŽIA

GŲ

BE

I JŲ

PIR

MTA

KŲ

(P

RE

KU

RS

OR

IŲ)

AP

YV

AR

TOS

KO

NT

RO

LĖ

8.3 pav. Nusikalstamų veikų, susijusių su nelegalia narkotikų ir psichotropinių medžiagų apyvarta, pasiskirstymas šalies didžiuosiuose miestuose (procentais)


8.2. Asmenys, įtariami (kaltinami) nusikals-tamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymu

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenimis, 2013 m. užregistruoti 1 455 (2012 m. – 1 489, 2011 m. – 1 418, 2010 m. – 1 704, 2009 m. – 1 513) asmenys, padarę nusikalstamas veikas, susi-jusias su neteisėtu narkotinių ar psichotropinių me-džiagų disponavimu, iš jų 172 moterys, 23 užsienio piliečiai, 6 asmenys be pilietybės. Dėl neteisėtos narkotikų apyvartos daugiausia sulaikyta jaunų nuo 25 iki 29 metų asmenų – 328 (2012 m. 324). 2013 m. lyginant su 2012 m., sumažėjo asmenų nuo 21 iki 24 metų, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu.

Kaip ir ankstesniais metais, pernai didžioji dalis asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėta narkotikų apyvarta, buvo nedirbantys ir nesimokantys (599), turėjo neaukštą bendrąjį išsi-

lavinimą: pagrindinį turėjo 458 (2012 m.– 465), o vi-durinį – 635 (2012 m. – 686). Pernai beveik dvigubai daugiau sulaikyta asmenų, turinčių aukštąjį išsilavi-nimą, – 64 asmenys (2012 m. – 43). 2013 m. – 232 as-menys nusikaltimų įvykdymo metu buvo neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotikų (2012 m. – 203).

Kaip ir ankstesniais metais, jauni žmonės į nu-sikalstamas veikas įsitraukia dėl siekio greitai pra-turtėti, nenoro siekti aukštesnės socialinės pozicijos visuomenėje (aukštasis išsilavinimas, karjeros sieki-mas), tolerancijos blogam elgesiui (pvz., toleruoja-ma akcizinių prekių kontrabanda, platinimas).

Keleri metai iš eilės buvo registruojamas santy-kinai pastovus nepilnamečių, padariusių nusikals-tamas veikas, susijusias su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, skaičius, tačiau 2009 m. gerokai padaugėjo tokių nepilnamečių, ku-riems nusikalstamos veikos padarymo metu nebu-vo 18 metų, vėliau padėtis stabilizavosi. Šiuo metu tokių atvejų vėl padaugėjo, todėl negalima progno-zuoti stabilios šių nusikalstamų veikų subjektų am-žiaus ribos (žr. 8.2 lentelę).

8.2 lentelė. Nepilnamečių, įtariamų (kaltinamų) neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, 2009–2013 m. skaičiaus dinamika

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis 2009 2010 2011 2012 2013

259 str. „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis me-džiagomis be tikslo jas platinti“

72 62 45 45 52

260 str. „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis me-džiagomis turint tikslą jas platinti“

21 24 20 17 28

261 str. „Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilname-čiams“

4 4 1 2 8

264 str. „Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas“ 0 0 1 0 1


118

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

8.3. Narkotinės ir psichotropinės medžia-gos, išimtos iš neteisėtos apyvartos

Kaip rodo Lietuvos kriminalistinės policijos 2013 m. apžvalgos duomenys, daugiausia iš netei-sėtos apyvartos šalyje buvo išimta hašišo – 1 088 kg, t. y. 256,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Ma-žiausiai iš neteisėtos apyvartos buvo išimta kokaino – 3,3 kg, lyginant su 2012 m. (jo buvo išimta – 120 kg) (žr. 8.3 lentelę).

Neteisėtos narkotikų apyvartos tendencijos ša-lyje jau kelerius metus iš esmės nesikeičia. Lietuvos kriminalistinės policijos biuras išskiria šiuos Lietu-vos neteisėtos narkotikų rinkos požymius:

• nelegali narkotikų apyvarta įgavo stabilumo požymių;

• prastėjanti narkotikų kokybė (išskyrus kokai-ną ir ekstazį), per dešimtmetį perpus sumažė-jęs heroino grynumas;

• mažai kintanti narkotikų kaina;• populiariausios kanapės ir ATS (amfetamino

tipo stimuliuojamosios) medžiagos;• metamfetaminas – dažniausiai platinamas

sintetinis narkotikas;• heroinas – populiariausias intraveninis narko-

tikas; • ribota kokaino ir hašišo apyvarta šalies viduje;• besiplečianti naujų narkotikų (kitose šalyse

nekontroliuojamų) rinka;• egzistuoja nelegali ATS medžiagų gamyba ir

kanapių auginimas dirbtinėmis sąlygomis;• auganti hašišo kontrabanda per Lietuvą;• ATS medžiagų kontrabanda iš Lietuvos į Skan-

dinaviją;Dėl neteisėtos narkotikų apyvartos globalizaci-

8.3 lentelė. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų I kategorijos pirmtakų (prekursorių) kiekių, išimtų iš neteisėtos apyvartos 2011–2013 m., lyginamoji lentelė

Medžiagos pavadinimas 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Aguonos ir jų dalys 23,3 kg 3,1 kg Nėra duomenų

Kanapės 42,5 kg 95,9 kg 124,1 kg

Hašišas 167,7 kg 424,1 kg 1 088 kg

Heroinas 10,6 kg 0,465 kg 13,2 kg

Kokainas 9,8 kg 120,1 kg 3,3 kg

Amfetaminas 13,2 kg 25,9 kg 13,05 kg

Metamfetaminas 133,7 kg 54 kg 58,01 kg

BMK 600 l 117 l 15 kg

Informacijos šaltinis: Lietuvos kriminalistinės policijos biuras

jos, didelio šios veiklos pelningumo ir sparčiai plin-tančios naujų psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos, informacinių technologijų progreso ir jų aktyvesnio naudojimo vis sudėtingiau tampa kovoti su narko-tikų reiškiniu.

Nors šalies narkotinių ir psichotropinių me-džiagų paklausa ganėtinai ribota (lyginant su ki-tomis Europos šalimis, mažas vartotojų skaičius), tačiau rinkoje yra įvairių rūšių narkotikų. Labiausiai neraminantis faktorius – naujos psichoaktyviosios medžiagos (NPM). Dėl didelės jų įvairovės, sparčios naujų produktų pasiūlos elektroninėje erdvėje ir skirtingo reglamentavimo ES ir trečiosiose šalyse sunku užtikrinti šių medžiagų pasiūlos (įskaitant atgabenimą į šalį) kontrolę. NPM reiškiniui spręsti ypač svarbus bendradarbiavimas tarp prevenciją ir kontrolę vykdančių institucijų.

Organizuoto nusikalstamo pasaulio atstovai, siekdami mažinti riziką ir gauti didesnį pelną, dėl ri-botos ir nedidelės šalies narkotikų rinkos savo nusi-kalstamą veiklą orientuoja į tarptautinį lygį, t. y. imasi narkotikų kontrabandos organizavimo aplenkdami Lietuvą arba tarpininko ir / ar vykdytojo vaidmens. Tokio pobūdžio nusikaltimų atskleidimas reikalauja ne tik glaudaus tarptautinio bendradarbiavimo su kolegomis, bet ir pareigūnų profesionalumo.

Toliau pateikiama informacija apie kai kurias narkotines ir psichotropines medžiagas.

Kanapės ir hašišas (kanapių derva)

Kanapės ir toliau išlieka populiariausias varto-jamas narkotikas Lietuvoje. Jų vartojimo paplitimui daro įtaką vartotojų manymas, kad tai „lengvas“ narkotikas, nesukeliantis priklausomybės ar netu-rintis žalingų padarinių. Negalima atmesti dar vie-

119

8

NE

TE

ISĖ

TOS

NA

RK

OT

INIŲ

IR

PS

ICH

OT

RO

PIN

IŲ M

ED

ŽIA

GŲ

BE

I JŲ

PIR

MTA

KŲ

(P

RE

KU

RS

OR

IŲ)

AP

YV

AR

TOS

KO

NT

RO

LĖ

nos priežasties – vis aktyviau plėtojamos kanapių legalizavimo kampanijos pasauliniu mastu ir kai ku-riose JAV valstijose ir keliose Lotynų Amerikos vals-tybėse priimti teisės aktai, leidžiantys kanapes var-toti ne tik medicinos, bet ir kitais tikslais. Remiantis Kriminalistinių tyrimų centro atliktų tyrimų skaičiu-mi, 2013 m. kanapės buvo dažniausiai iš nelegalios narkotikų apyvartos Lietuvoje išimama medžiaga. 2013 m. Lietuvoje iš nelegalios apyvartos buvo išim-ta 124 kg (2012 m. – 96 kg) kanapių: iš jų – 33 kg (iš-džiovintų augalų kiekis) auginimo vietose, 23 kg – iš neteisėtos prekybos, 46 kg laikant ir 22 kg gabenant per sieną (žr. 8.5 pav.).

8.5 pav. Išimtų kanapių kiekių proporcijos (proc.)

Informacijos šaltinis: Kriminalistinių tyrimų centras

Į Lietuvą kanapės įvežamos iš Olandijos ir Is-panijos. Didžiausias praėjusių metų kontrabandos atvejis buvo išaiškintas Lenkijos ir Lietuvos pasie-nyje, kai policijos pareigūnai nustatė, kad į Lietuvą bandoma įvežti apie 17 kg kanapių. Manoma, kad jos buvo atgabentos iš Ispanijos. Kitas pažymėtinas atvejis, kai policijos pareigūnai išaiškino grupę as-menų, susijusių su kanapių platinimu. Kratų metu paimta 20 kg kanapių, kurios, kaip manoma, taip pat buvo įvežtos į Lietuvą iš Ispanijos.

Kanapės Lietuvoje ir auginamos dirbtinėmis sąlygomis. Dažniausiai tai nedidelės (nuo kelių iki kelių dešimčių augalų) auginimo vietos.

2013 m. pradėta 13 ikiteisminių tyrimų dėl ne-teisėto kanapių auginimo. Iš jų – 5 atvejai, kai kana-pės buvo auginamos dirbtinėmis sąlygomis, naudo-jant specialią įrangą. Kitais atvejais auginama buvo atvirame grunte, šiltnamiuose ar tiesiog vazonuose.

2013 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymas, kuris reglamentuoja veiklą, susijusią su pluoštinių kanapių auginimu ir jų produktų įvežimu iš trečiųjų šalių, priežiūrą ir licen-cijavimo tvarką Lietuvoje. Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Taip pat buvo padaryti pa-keitimai Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsta-

tyme ir Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“.

2013 m. iš nelegalios apyvartos Lietuvoje buvo išimta dvigubai daugiau hašišo (kanapių derva) nei 2012 m.: 2013 m. – 1 088 kg (2012 m. – 424 kg), ta-čiau sulaikymų skaičius nepadidėjo. Tokį didelį pra-ėjusiais metais paimto hašišo kiekį lėmė tranzitinių siuntų sulaikymai (žr. 8.6 pav.).

8.6 pav. Išimtų hašišo kiekių proporcijos (proc.)

Teisėsaugos turimais duomenimis, hašišas į / per Lietuvą dažniausiai gabenamas iš Ispanijos, rečiau – iš Olandijos. Lyginant 2012 m. ir 2013 m. kanapių ir hašišo kainas Lietuvos nelegalioje narko-tikų rinkoje, galima pastebėti, kad „didmeninės“ šių medžiagų kainos išliko nepakitusios, kaip ir kanapių „gatvės“ kaina. Remiantis 2013 m. gautais duome-nimis, hašišo kaina gatvės prekyboje buvo didesnė nei 2012 m., bet panaši į 2011 m. kainą.

Amfetamino tipo stimuliuojamosios me-džiagos

Lietuvoje, kaip ir ankstesniais metais, tarp var-totojų po kanapių populiariausios buvo amfetami-no tipo stimuliuojamosios medžiagos (toliau – ATS). Remiantis 2013 m. sulaikymų duomenimis ir Lietu-vos policijos kriminalistinių tyrimų centro atliktais tyrimais, Lietuvoje teisėsaugos institucijos iš netei-sėtos narkotikų apyvartos daugiau išėmė metam-fetamino negu amfetamino (situacija išliko nepa-kitusi). Lyginant keleto praėjusių metų duomenis, ekstazio nelegali apyvarta išlieka nedidelė.

Tam tikra dalis ATS medžiagų atkeliauja iš užsie-nio, kita dalis šių medžiagų, remiantis patvirtintais faktais ir informacija apie sulaikymus, yra pagami-nama šalyje, tačiau gamybos apimtys nėra didelės.

120

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

2013 m. šalyje buvo išaiškintos trys ATS gamy-bos vietos. Visais atvejais buvo gaminamas metam-fetaminas. Nuo 1997 m. iš viso Lietuvoje buvo išaiš-kintos 7 metamfetamino gamybos vietos.

Analizuojant bendrą ATS medžiagų nelegalios apyvartos situaciją, galima teigti, kad šiais metais ATS medžiagų kainos lyginant su praėjusiais metais beveik nepakito. Brango tik ekstazio, nes didėjo vir-šutinė jo kainos riba. Palyginus paskutiniųjų metų duomenis, konfiskuotų ATS medžiagų vidutinė kon-centracija išlieka stabili.

HeroinasHeroinas ir toliau išlieka dažniausiai varto-

jamas intraveninis narkotikas. 2013 m. Lietuvoje buvo išimta 13 kg heroino (261 išėmimo atvejis) (žr. 8.7 pav.). Remiantis heroino sulaikymų dažnu-mu labiausiai heroinas yra paplitęs Vilniaus apskri-tyje. Šioje apskrityje pernai metais buvo įvykdyta 60 proc. visų heroino sulaikymų (2012 m. – 25 proc.), Klaipėdos apskrityje – 35 (13 proc.), Utenos – aps-krityje 32 (12 proc.). Mažiausiai heroino sulaikymo atvejų užfiksuota Šiaulių (3), Kauno (7), Marijampo-lės (9) apskrityse. Panevėžio, Telšių, Tauragės apskri-tyse per 2013 m. heroino sulaikymo atvejų nebuvo, nors 2012 m. šios medžiagos sulaikymo atvejų už-fiksuota visose apskrityse (žr. 8.8 pav.).

8.8 pav. 2013 m. heroino išėmimo atvejų pasiskirstymas šalyje

Dėl nedidelės heroino vartotojų rinkos šalyje heroino kontrabanda nėra dažnai išaiškinamas nu-sikaltimas. 2013 m. Vilniaus AVPK Organizuoto nu-sikalstamumo tyrimo valdybos pastangomis buvo nutrauktas heroino kontrabandos kanalas, išaiškinti prie to prisidėję asmenys, įskaitant 2 Tadžikijos pi-liečius, iš apyvartos išimta 10 kg heroino. Nustatyta, kad sulaikytas heroinas galėjo būti platinamas Vil-niaus čigonų tabore.

Lyginant su 2012 m., 2013 m. heroino kokybė dar labiau suprastėjo, vidutiniškai grynumas siekė apie 18 proc. (2012 m. – 22 proc.). 2013 m. platin-to heroino grynumas Lietuvoje dažniausiai buvo iki 30 proc. (239 sulaikymo atvejai, arba 92 proc. visų atvejų), 2012 m. buvo 89 proc. sulaikymo atvejų, 2011 m. – 85 proc.. 2013 metais buvo tik 3 sulaiky-mo atvejai (1 proc. visų atvejų), kai išimto heroino grynumas viršijo 40 proc. (2012 metais buvo 5 to-kie sulaikymo atvejai (2 proc. visų atvejų). Kaip ir 2012 m., 2013 m. neužfiksuota nė vieno atvejo, kad heroino grynumas būtų didesnis nei 50 proc. (žr. 8.9 pav.).

8.7 pav. Lietuvoje iš neteisėtos apyvartos išimto heroino kiekiai (kg)

121

8

NE

TE

ISĖ

TOS

NA

RK

OT

INIŲ

IR

PS

ICH

OT

RO

PIN

IŲ M

ED

ŽIA

GŲ

BE

I JŲ

PIR

MTA

KŲ

(P

RE

KU

RS

OR

IŲ)

AP

YV

AR

TOS

KO

NT

RO

LĖ

8.9 pav. Išimto heroino grynumas

2013 m. aguonų ir jų dalių koncentrato Lietuvo-je išimta nebuvo (2012 m. buvo nustatyti 7 aguonų sulaikymo atvejai, iš jų 4 – Vilniuje ar jo rajone, 2 – Alytaus apskrityje, 1 – Tauragėje). Daroma prielaida, kad ši medžiaga yra vartojama tik pavienių narko-tikų vartotojų, kurie gamina aguonų koncentratą namų sąlygomis savoms reikmėms.

KokainasApžvelgiant situaciją, susijusią su neteisėta ko-

kaino apyvarta Lietuvoje, galima daryti išvadą, kad kokainas tarp vartotojų vis dar yra pakankamai re-tas narkotikas (2012 m. apklausos duomenimis, per paskutinį mėnesį kokainą buvo vartoję 0,04 % visų respondentų, o tai mažiau negu 2004 m. – 0,1 %), nors tai vienas iš populiariausių narkotikų pasau-lyje. Didžiausi kiekiai pasaulyje konfiskuojami bū-tent kokainą gabenant kontrabanda. Kitas įdomus faktas, kad Lietuvos Respublikos piliečiai užsienio valstybėse dažniausiai sulaikomi gabenant būtent kokainą. Kokaino nepopuliarumo Lietuvoje prie-žastys išlieka tos pačios – didelė kaina (brangiausias narkotikas), konkurencija (vietinė rinka užpildyta pigesnėmis vietinės gamybos ar įvežtomis sinteti-nėmis, turinčiomis panašų poveikį, medžiagomis), tolima kilmės vieta (ne nuolat tiekiama).

Nepaisant visko, kokaino išėmimo atvejų Lietu-voje vis dėlto pasitaiko. Vienais metais buvo išimami labai dideli kiekiai šios medžiagos, kitais – mažesni. Realią vidaus rinką labiau iliustruoja būtent išimti maži kiekiai, nes dešimtys ar šimtai kilogramų ko-kaino labiau rodo Lietuvos, kaip tranzito šalies, nau-dojimo mastą. Maži kiekiai parodo, kokia šalyje yra lokali paklausa ir pasiūla (žr. 8.10 pav.).

8.10 pav. Išimto kokaino kiekių proporcijos (proc.)

Išliekanti tendencija – Lietuvos Respublikos pi-liečių nusikalstama veikla užsienio šalyse, susijusi su kokaino kontrabanda. Tarp visų sulaikytų užsienio šalyse lietuvių, susijusių su neteisėta narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvarta, dažniausiai sulai-komi kokaino kurjeriai. Lietuvos piliečiai vis dar nesi-bodi vykti į Pietų Amerikos šalis tikėdamiesi lengvo uždarbio, t. y. į Europą pargabenti vieną kitą ar keletą kilogramų kokaino. Nuo 2011 m. tokių sulaikymų su-mažėjo, ypač kokaino gabenimo prarijus, tačiau jų vis dar pasitaiko. 2013 m. užfiksuoti 2 sulaikymo atvejai Pietų Amerikoje, susiję su lietuviais: du Lietuvos Res-publikos piliečiai sulaikyti Ekvadore su 6 kg kokaino ir viena Lietuvos Respublikos pilietė – Peru, kai koka-iną bandė gabenti skrandyje. Neatmestina galimybė, kad ne apie visus analogiškus sulaikymus informacija pasiekė Lietuvos teisėsaugos institucijas.

Naujos psichoaktyviosios medžiagosPer pastaruosius kelerius metus daugiausia

buvo identifikuojama sintetinių kanabinoidų, fe-netilaminų ir katinonų, dažniausiai atitinkančių po-puliariausius neteisėtus narkotikus1. Didžioji dalis į Europos neteisėtų narkotikų rinką patenkančių psichoaktyviųjų medžiagų sintetinamos už Europos ribų. Manoma, kad tai daugiausia daroma Kinijoje, Indijoje, Pietų Amerikoje.

Didžioji dalis identifikuojamų naujų psichoak-tyviųjų medžiagų yra sintetiniai tradicinių narkotikų pakaitalai arba psichiką stimuliuojantys augalai.

2013 m. Lietuvoje buvo išimtos šios augalinės kilmės medžiagos: psichotropiniai grybai (87 g), kvai-tulinis šalavijas (65 g), svaigusis kvaitulis (100 g), pe-joto kaktusas, turintis meskalino (1 vnt.), harmalinio pegano sėklos (16 g), gyslotojo vyklio sėklos (61 g). Dėl nurodytų medžiagų ganėtinai mažų kiekių nega-lima vienareikšmiškai teigti, kad jos buvo skirtos pre-kybai, tačiau Psilocybe genties grybų skleročių (405 g)

1 EMCDDA Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita 2013.

122

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

ir Psilocybe S. (glotniagalvių grybų grybiena (micelis) (1 465 g) kiekiai rodo, kad šios medžiagos, tikėtina, buvo skirtos parduoti arba auginti ir dauginti (žr. 8.11 pav.).

8.11 pav. Naujų psichoaktyviųjų medžiagų kiekių proporcija

2013 m. Lietuvoje didžiausi išimti kiekiai buvo 4-metil-N-etilkatinono (4-MEC). Ši medžiaga dauge-lyje ES šalių yra nauja psichoaktyvioji medžiaga, ka-dangi nėra uždrausta. 4-MEC yra laikoma mefedro-no pakaitalu, dažniausiai pasitaiko kristalo pavidalo, vartojama įkvepiant arba praryjant.

Dėl skirtingo teisinio NPM reguliavimo skirtin-gose valstybėse vartotojai ir prekiautojai šias me-džiagas įsigyja internetu iš užsienio valstybių ir siun-čiasi paštu. Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos duomenimis, dažniausiai NPM buvo atsisiunčiamos iš Jungtinės Karalystės (10 siuntinių), Nyderlandų (5), Kinijos (4) ir Singapūro (1).

8.4. Lietuvos piliečių nusikalstama veikla, susijusi su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvar-ta užsienyje

Analizuojant situaciją dėl Lietuvos Respublikos piliečių veiklos, susijusios su tarptautine neteisėta narkotikų apyvarta, ir palyginus ankstesnių metų duomenis matomas aiškus sulaikymų ir sulaikytų asmenų skaičiaus mažėjimas. Lietuvos teisėsaugai 2013 m. žinoma 80 sulaikymo atvejų, kai buvo su-laikyta 118 Lietuvos piliečių už neteisėtą su narkoti-kais susijusią veiklą (žr. 8.12 pav.).

Apžvelgus pastarųjų metų Lietuvos Respubli-kos piliečių, sulaikytų su narkotinėmis ar psicho-tropinėmis medžiagomis, statistiką užsienyje, ma-tome, kad 2013 m. pagrindinės sulaikytų piliečių šalys buvo Vokietija, Norvegija, taip pat padažnėjo

sulaikymo atvejų Prancūzijoje. Tačiau tai nereiškia, kad šios valstybės yra narkotikų paskirties šalys, pa-vyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija, galėtų būti narkoti-kų kontrabandos tranzito šalys (žr. 8.13 pav.).

2013 m. užsienyje už neteisėtą narkotikų apy-vartą sulaikytų Lietuvos Respublikos piliečių amžius svyruoja nuo 20 iki 53 metų, tarp sulaikytųjų nepa-sitaikė nepilnamečių. Sulaikytų asmenų amžiaus vi-durkis sudaro apie 30 metų (žr. 8.14 pav.).

8.14 pav. Sulaikytųjų asmenų amžius 2013 m.

Palyginę keleto pastarųjų metų duomenis ma-tome, kad užsienyje už neteisėtą narkotikų apyvar-tą dažniausiai sulaikomi Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse gyvenamąją vietą deklaravę asmenys (žr. 8.15 pav.).

8.15 pav. Asmenų, sulaikytų užsienyje, pasiskirstymas pagal deklaracijos vietą

Iš visų 80 sulaikymo atvejų 75 proc. yra susi-ję su narkotikų kontrabanda, todėl galima teigti, kad daugiausia sulaikoma narkotikų kurjerių (žr. 8.16 pav.). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimo būdai išlieka nepakitę. Dažniausiai nar-kotinės medžiagos gabenamos automobiliais, tai sudaro 64 proc. (2012 m. – 59 proc.) visų gabenimo

123

8

NE

TE

ISĖ

TOS

NA

RK

OT

INIŲ

IR

PS

ICH

OT

RO

PIN

IŲ M

ED

ŽIA

GŲ

BE

I JŲ

PIR

MTA

KŲ

(P

RE

KU

RS

OR

IŲ)

AP

YV

AR

TOS

KO

NT

RO

LĖ

8.12 pav. Sulaikymų ir sulaikytų asmenų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta užsienyje, dinamika

Informacijos šaltinis: Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

atvejų. Antroje vietoje – narkotikų gabenimas lėktu-vais, tai sudaro 25 proc. (2012 m. – 33 proc.) gabeni-mo atvejų. Likusią dalį sudaro narkotikų gabenimas laivu / keltu, autobusu (žr. 8.17 pav.).

8.16 pav. Sulaikyti asmenys pagal nusikalstamos veiklos pobūdį

8.17 pav. Narkotinių medžiagų gabenimo būdai

Kaip ir praėjusiais metais, daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių sulaikyta gabenant kokainą, tačiau matome, kad nuo 2011 m. labai sumažėjo sulaikytų asmenų, siejamų su kokainu Pietų Ame-rikoje, kai kokainas būdavo gabenamas organizme ar vežamas daiktuose. 2013 m. užfiksuoti 2 Lietuvos Respublikos piliečių sulaikymo atvejai Pietų Ame-rikos valstybėse, t. y. dviejų asmenų sulaikymas

8.13 pav. Lietuvos Respublikos piliečių, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, sulaikymų skaičius 2012 ir 2013 metais

Informacijos šaltinis: Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

124

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Ekvadore, gabenant 6 kg kokaino, ir vienos Lietuvos Respublikos pilietės sulaikymas Peru, gabenant ko-kainą skrandyje.

Iš viso gabenant kokainą užfiksuota 18 atvejų, sulaikyti 24 asmenys. Iš neteisėtos apyvartos išimta 364,4 kg kokaino. Daugiausia sulaikymo atvejų su-daro kontrabanda, kai gabenama lėktuvais, laivais, taip pat ir automobiliais. Antroje vietoje pagal iš ne-teisėtos apyvartos išimtų narkotikų rūšį yra hašišas ir kanapės, po to eina heroinas (žr. 8.18 pav.). Palygi-nus šių metų ir praėjusių metų duomenis, situacija išlieka beveik nepakitusi (žr. 8.19 pav.).

8.18 pav. Sulaikymo atvejai užsienyje pagal narkotikų rūšį 2013 m.

Lietuvos Respublikos piliečių nusikalstamos veiklos, susijusios su tarptautine neteisėta narkoti-kų apyvarta, apibendrinimas:

• Išskiriamos dvi Lietuvos Respublikos piliečių dalyvavimo narkotikų kontrabandoje kryp-tys: lietuviai – kontrabandos organizatoriai ir

vykdytojai arba lietuviai – kurjeriai, kuriuos samdo užsienio piliečiai;

• Daugiausia tarp sulaikytųjų yra Kauno apskri-ties gyventojų, sulaikytųjų amžiaus vidurkis – apie 30 metų;

• Pagrindinės narkotikų paskirties šalys, į kurias Lietuvos Respublikos piliečiai gabena narko-tikus, yra Skandinavija ir Rusija;

• 75 proc. visų sulaikytųjų buvo susiję su narko-tikų kontrabanda;

• Daugiausia narkotikų buvo gabenama kon-trabanda – automobiliais ir lėktuvais (lyginant su ankstesniais metais situacija nepakito);

• Daugiausia sulaikymų buvo susiję su kokaino gabenimu (lyginant su ankstesniais metais si-tuacija nepakito);

• Sumažėjo sulaikymų ir sulaikytų Lietuvos Res-publikos piliečių, gabenančių kokainą Pietų Amerikos valstybėse, skaičius;

• Sumažėjo atvejų, kai kokainas gabenamas or-ganizme („gyvųjų kokaino konteinerių“);

• Matomas aktyvesnis lietuvių įsitraukimas į hašišo kontrabandos organizavimą ir heroino kontrabandą „šiauriniu“ heroino keliu.

8.5. Nusikalstama veikla, susijusi su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu

Informatikos ir ryšių departamento duomeni-mis, 2013 m. Lietuvoje buvo įvykdytos 272 nusikals-tamos veikos, padarytos apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Lyginant su 2012 m., tai 9,7 proc. daugiau (žr. 8.20 pav.).

8.19 pav. Sulaikymo atvejų pagal narkotikų rūšį 2012 ir 2013 m. lyginamoji diagrama

125

8

NE

TE

ISĖ

TOS

NA

RK

OT

INIŲ

IR

PS

ICH

OT

RO

PIN

IŲ M

ED

ŽIA

GŲ

BE

I JŲ

PIR

MTA

KŲ

(P

RE

KU

RS

OR

IŲ)

AP

YV

AR

TOS

KO

NT

RO

LĖ

8.20 pav. Nusikalstamos veikos, padarytos asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų

Informacijos šaltinis: Informatikos ir ryšių departamentas prie Vi-daus reikalų ministerijos

Palyginę 2008–2013 m. duomenis matome, kad iš trijų didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – daugiausia nusikalstamų veikų pada-ryta asmenų, apsvaigusių nuo narkotikų ar psicho-tropinių medžiagų, Vilniuje (žr. 8.21 pav.).

8.5.1. Asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įvykdytos kitos nusi-kalstamos veiklos

Informatikos ir ryšių departamento duomeni-mis, 2013 m.buvo išsiaiškinti 292 fiziniai asmenys, įtariami (kaltinami) nusikalstamų veikų padarymu. Šis skaičius nuolatos auga, 2008 m. jų buvo 191, o 2013 m. – 292 (žr. 8.22 pav.).

8.22 pav. Išsiaiškinta fizinių asmenų, įtariamų (kaltinamų) nusikalstamų veikų padarymu

Informacijos šaltinis: Informatikos ir ryšių departamentas prie Vi-daus reikalų ministerijos

2013 m. šalyje buvo nustatyti 30 785 fiziniai as-menys, įtariami (kaltinami) nusikalstamų veikų pa-darymu, t. y. vidutiniškai apie 5,8 proc. daugiau nei 2012 m. – 29 086 (žr. 8.5 lentelę). Analizuojant šiuos duomenis matyti, kad sumažėjo asmenų, kurie pa-darė nusikalstamas veikas, apsvaigę nuo narkotinių arba psichotropinių medžiagų, tačiau gerokai pa-daugėjo asmenų, kurie būdami apsvaigę nuo nar-kotinių arba psichotropinių medžiagų, įvykdė turti-nio pobūdžio nusikaltimus (pvz., vagystės, plėšimai, turto naikinimas ar sugadinimas).

2013 m. ištirta 927 nusikalstamos veikos, su-sijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų

8.21 pav. Nusikalstamos veikos, padarytos asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, didžiuosiuose miestuose


126

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

vartojimu (2012 m. – 925), iš jų 655 (2012 m. – 677) nusikalstamos veikos, padarytos narkomanų2, ir 272 (2012 m. – 248) nusikalstamos veikos, padarytos as-menų, apsvaigusių3 nuo narkotinių ar psichotropi-nių medžiagų (žr. 8.6 lentelę).

2 Sąvokų „narkomanas“ ar „asmuo narkotinio ar psichotropin-io apsvaigimo būklės“ teisės aktuose, reglamentuojančiuose statistinių duomenų rinkimą, pildymą ir pateikimą, apibrėžimų nėra. Tačiau galime daryti prielaidą, kad subjektai, pildydami ataskaitines formas, atsižvelgia į tokias faktines aplinkybes, ar asmuo yra įtrauktas į narkologinių ligonių įskaitą ar ne.

8.4 lentelė. Išsiaiškinta fizinių asmenų, įtariamų (kaltinamų) padarius nusikaltimą, nusikalstamos veikos rūšis

LR BK straipsnis 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Nužudymai (BK 129-131 str.) - 9 5 4 4 3

Sunkūs sveikatos sutrikdymai (BK 135 str.) 1 1 - - - 1

Nesunkūs sveikatos sutrikdymai (BK 138 str.) - - 2 2 5 2

Nusikaltimai žmogaus laisvei (BK 146-148 str.) 1 3 - - - -

Išžaginimai (BK 149 str.) - - 3 3 - 2

Seksualinis prievartavimas (BK 150 str.) - 1 1 3 1 2

Nusikaltimai vaikui ir šeimai (BK 156-164 str.) - - 2 1 - 2

Vagystės (BK 178 str.) 44 36 39 50 37 39

Plėšimai (BK 180 str.) 11 10 9 12 12 13

Turto prievartavimas (BK 181 str.) - - 0 1 - -

Sukčiavimas (BK 182 str.) 3 3 7 4 5 1

Turto pasisavinimas (BK 183 str.) - - - - 1 -

Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.) 8 3 10 15 7 15

Kontrabanda (BK 199 str.) - - - 5 - 3


8.5.2. Transporto priemonių vairavimas ap-svaigus nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų

Lietuvos policijos 2013 m. veiklos ataskaitos duomenimis, 23 priemonės buvo skirtos transporto priemonių vairuotojų blaivumui, apsvaigimui nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikian-čių medžiagų tikrinti. Nemažas dėmesys eismo daly-vių kontrolei skirtas kelyje „Via Baltica“, kurį Lietuvo-je sudaro 5 magistraliniai keliai ir kuris yra vienas iš

8.5 lentelė. Asmenų, įtariamų (kaltinamų) nusikalstamų veikų padarymu, ir asmenų, įtariamų (kaltinamų) nusikalstamų veikų padarymu, apsvaigus nuo narkotinių arba psichotropinių medžiagų, skaičiaus dinamika 2009–2013 m.

Duomenys 2009 2010 2011 2012 2013

Nustatyta asmenų, įtariamų (kaltinamų) nusikalstamų veikų pa-darymu, iš jų: 24 122 24 512 24 345 29 086 30 785

– asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių arba psichotropinių medžiagų 192 279 212 250 292

– nužudymų, iš jų: 302 295 263 213 204

– apsvaigus nuo narkotinių arba psichotropinių medžiagų 9 5 4 4 3

– vagysčių, iš jų: 8 584 8 203 8 318 7 542 7 129


– plėšimų, iš jų: 1 892 1 608 1 495 1 245 1 010


– turto naikinimo arba sugadinimo, iš jų: 1 260 1 275 1 169 1 003 997

– apsvaigus nuo narkotinių arba psichotropinių medžiagų 3 10 15 7 15Informacijos šaltinis: Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

127

8

NE

TE

ISĖ

TOS

NA

RK

OT

INIŲ

IR

PS

ICH

OT

RO

PIN

IŲ M

ED

ŽIA

GŲ

BE

I JŲ

PIR

MTA

KŲ

(P

RE

KU

RS

OR

IŲ)

AP

YV

AR

TOS

KO

NT

RO

LĖ

8.6 lentelė. Nusikalstamų veikų, padarytų narkomanų ir asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, 2009–2013 m. dinamika

Duomenys 2009 2010 2011 2012 2013

Narkomanai, padarę nusikalstamas veikas 465 1 050 830 677 655

Asmenys, padarę nusikalstamas veikas būdami narkotinio ar psi-chotropinio apsvaigimo būklės

166 279 228 248 272

Iš viso 631 1 329 1 058 925 927Informacijos šaltinis: Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

avaringiausių šalyje. Į pagalbą vykdant reidus buvo pasitelkti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos regionų departamen-tų pareigūnai, bendros priemonės vykdytos ir kartu su Latvijos bei Lenkijos kelių policijos pareigūnais.

Šių priemonių metu buvo patikrintas 163 915 vairuotojų blaivumas. Išaiškinti 3 545 neblaivūs vai-ruotojai, t. y. 2,2 proc. patikrintųjų buvo neblaivūs. 65 vairuotojai patikrinti dėl apsvaigimo nuo narko-tinių medžiagų, 24 atvejais įtarimai pasitvirtino.

Policijos departamento duomenimis, 2013 m. buvo užregistruoti tokie administraciniai teisės pažei-dimai, susiję su neteisėta narkotinių ar psichotropinių medžiagų, vaistų, narkotinių ar psichotropinių me-džiagų pirmtakais (prekursoriais): transporto priemo-nių vairavimas apsvaigusių nuo narkotinių, psicho-tropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuo-tojų (ATPK 126 str. 5 d.) – 125, transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų

asmenų, neturinčių teisės vairuoti (ATPK 129 str.) – 14, pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblai-vių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų (ATPK 1302 str.) – 45, kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukė-lęs nedidelį sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 str. 3 d.) – 21.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2013 m. Lietuvoje nebuvo eismo įvykių, kurių metu žuvo ar nukentėjo žmonės dėl apsvaigusių nuo nar-kotinių ar kitų medžiagų eismo dalyvių kaltės. Lygi-nant su 2012 metais, tokių buvo 7, jų metu sužeisti 8 žmonės.

Nacionalinės teismų administracijos duomeni-mis, 2013 m. Lietuvos baudžiamųjų bylų I instanci-jos teismai gavo nagrinėti 487 baudžiamąsias bylas, susijusias su nusikalstamais kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimais (žr. 8.7 lentelę), t. y. apie 7 proc. mažiau nei 2012 m.

8.7 lentelė. Gautų baudžiamųjų bylų, susijusių su nusikalstamais kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimais, I instancijos teismuose 2009–2013 m. analizė

LR BK straipsnis 2009 2010 2011 2012 2013

I instancijos teismai iš viso gavo nagrinėti baudžiamąsias bylas pagal LR BK 281 str. iš jų: 899 745 564 524 487

– 2 dalį „ <...> Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas ap-svaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką vei-kiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto prie-monės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentė-jusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos“ 147 98 82 76 64

– 4 dalį „<...> Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką bū-damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psi-chiką veikiančių medžiagų“ 39 38 28 21 14

– 6 dalį „<...> Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką bū-damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psi-chiką veikiančių medžiagų“ 54 35 29 28 28

Informacijos šaltinis: Nacionalinė teismų administracija.

128

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

8.6. Teisminio nagrinėjimo, susijusio su ne-teisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotro-pinėmis medžiagomis bei jų pirmtakais (prekur-soriais), analizė

2013 m. Lietuvos I instancijos teismuose išna-grinėtos 20 737 (2012 m. – 20 665) baudžiamosios bylos, iš jų 1 046 (2012 m. – 1 077) bylose pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižen-gimų, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psi-chotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikian-čiomis medžiagomis, t. y. apie 5 proc. (2012 m. – 5 proc.) visų gautų baudžiamųjų bylų.

Iš 7 344 baigtų bylų priimant baudžiamąjį įsa-kymą ar apkaltinamąjį nuosprendį, 881 byloje pa-reikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos bau-džiamojo kodekso (toliau – LR BK) 259 str. „Neteisė-tas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti“, 204 bylose pa-reikšti kaltinimai pagal LR BK 260 str. 1 d. „Neteisė-tas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti“, 71 byloje pa-reikšti kaltinimai pagal LR BK 260 str. 2 ir 3 d. „Ne-teisėtas disponavimas dideliu ar labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų“, 12 bylų pareikšti kaltinimai pagal LR BK 261 str. „Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilname-čiams“, 4 bylose pareikšti kaltinimai pagal LR BK 263 str. „Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystė, prievartavimas arba kitoks neteisėtas užvaldymas“, 7 bylose pareikšti kaltinimai pagal LR BK 264 str. „Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines me-džiagas“, 11 bylų pareikšti kaltinimai pagal LR BK 265 str. „Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas“ ir 2 bylose buvo pareikšti kaltinimai pagal LR BK 266 str. „Neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais)“.

2009–2013 m. nuteistų asmenų laisvės atėmi-mo bausmėmis analizė rodo, kad tokiems asme-nims teismai vidutiniškai skirdavo apie 6 m. 4 mėn. ir 6 dienas laisvės atėmimo, o nuteistiems areštu – 1 mėn. 22 dienas (žr. 8.8 lentelę).

8.8 lentelė. Nuteistų asmenų laisvės atėmimu ar areštu bausmės termino vidurkio 2009–2013 m. dinamika

Metai / bausmės rūšis Laisvės atėmimas Areštas

2013 6 m. 8 mėn. 28 d. 1 mėn. 21 d.

2012 6 m. 8 mėn. 16 d. 2 mėn. 11 d.

2011 6 m. 4 mėn. 6 d. 1 mėn. 17 d.

2010 5 m. 10 mėn. 16 d. 1 mėn. 4 d.

2009 6 m. 0 mėn. 1 d. 1 mėn. 27 d.

Informacijos šaltinis: Kalėjimų departamentas prie Teisingumo mi-nisterijos

Iš 8.8 lentelės galima matyti, kad teismai nu-teistiesiems už šios rūšies nusikaltimus paskiria vis didesnę laisvės atėmimo bausmę, tai patvirtina ir ki-tas rodiklis – realiai atliktos bausmės ilgesnis termi-nas (žr. 8.9 lentelę) ir gausesnis nuteistųjų skaičius laisvės atėmimo vietose. Tačiau realiai nuteistieji neišbūna jiems paskirto laiko, o statistinių duome-nų analizė parodė, kad nuteistieji laisvės atėmimu realiai pataisos namuose vidutiniškai išbūna 2 m. 5 mėn. ir 9 dienas, nuteistieji areštu – 1 mėn. ir 3 dienas (žr. 8.9 lentelę).

8.9 lentelė. Nuteistų asmenų laisvės atėmimu ar areštu realiai atliktos bausmės termino vidurkio 2009–2013 m. dinamika

Metai / bausmės rūšis Laisvės atėmimas Areštas

2013 2 m. 10 mėn. 2 d. 1 mėn. 10 d.

2012 2 m. 6 mėn. 24 d. 1 mėn. 3 d.

2011 2 m. 2 mėn. 29 d. 1 mėn. 3 d.

2010 2 m. 3 mėn. 27 d. 1 mėn. 4 d.

2009 2 m. 2mėn. 27 d. 28 d.

Informacijos šaltinis: Kalėjimų departamentas prie Teisingumo mi-nisterijos.

Paskirtų ir realiai atliktų bausmių analizė rodo, kad nuteistieji areštu asmenys iš esmės atlieka jiems paskirtą bausmę – areštą, tačiau nuteistieji laisvės atėmimu realiai atlieka apie trečdalį jiems paskirtos bausmės termino.

129

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

9ALKOHOLIO PRODUKTŲ IR TABAKO GAMINIŲ APYVARTA IR KONTROLĖ

130

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

9. ALKOHOLIO PRODUKTŲ IR TABAKO GAMINIŲ APYVARTA IR KONTROLĖ

Alkoholio produktų ir tabako gaminių gamy-bai, importui ar įvežimui ir prekybai ar kitokiam re-alizavimui taikomas ypatingas valstybinis teisinio reguliavimo režimas. Tačiau ūkio subjektų komer-cinė veikla turi būti reguliuojama taip, kad būtų sau-goma visuomenės sveikata, sąžininga konkurencija, ūkinės veiklos laisvė.

Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 24 d. nu-tarime konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsau-goti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svar-bius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucin-io proporcingumo principo. <...> Pagal Konstituci-jos 53 straipsnio 1 dalį valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą ir paslaugas žmogui susirgus. Tad rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas). Iš Konsti-tucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad valsty-bė rūpinasi žmonių sveikata, išplaukia, kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).

Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ri-bas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar lais-vės) paskirtį ir prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes ir sąlygas. Ieškant atsakymo į klausimą, ar konkretus ribojimas yra būtinai reika-lingas demokratinėje visuomenėje, pirmiausia reikia nustatyti ribojimo tikslus ir paskirtį, o antra, įvertinti, ar ribojimo priemonės yra proporcingos siekiamam teisėtam tikslui. Galimi atvejai, kai atitinkamo riboji-mo prasmingumas slypi konkrečios teisės (ar laisvės) prigimtyje arba kai atitinkamais apribojimais siekia-ma išvengti kolizijos su kitomis pagrindinėmis teisė-mis. Minėtais atvejais pagrindinių teisių apribojimų pagrįstumas turėtų būti vertinamas sveiko proto ir akivaizdžios būtinybės kriterijais (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

9.1. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių apyvartos ir kontrolės reguliavimas Lietuvos sa-vivaldybėse

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įsta-tymo 16 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nu-statyta, kad licencijų išdavimo savivaldybėse veiks-mus koordinuoja ir jų stebėseną atlieka Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (to-liau – Departamentas).

Koordinavimo ir stebėsenos priemonės: 1. Vienodas visų Lietuvos savivaldybių darbuo-

tojų konsultavimas dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais išdavimo.

2. Lietuvos savivaldybių administracijų padali-nių, atsakingų už licencijų verstis mažmenine pre-kyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais išda-vimą, metodinė patikra.

3. Asmenų prašymų ir skundų dėl licencijų vers-tis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir ta-bako gaminiais išdavimo, nagrinėjimas.

Vienodas konsultavimas visų Lietuvos sa-vivaldybių darbuotojų, kurie atsakingi už ūkio subjektų pateiktų dokumentų licencijoms gau-ti įvertinimą, yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti visų ūkio subjektų teisių lygiateisiškumą ir vienodą teisės normų taikymo praktiką visoje šalyje, todėl Departamentas 2013 m. pradžioje parengė ir savivaldybių administracijoms pateikė Metodines rekomendacijas savivaldybėms dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais išdavimo, kurios yra paskelbtos ir Depar-tamento interneto svetainėje. Tokioms rekomenda-cijoms parengti įtakos turėjo Departamento atlieka-mi ūkio subjektų priežiūros veiksmai.

2013 m. atlikti 22 savivaldybių administracijų veiklos išduodant licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gami-niais teisėtumo ir pagrįstumo užtikrinimo ver-tinimai. Įvertintos buvo Molėtų r., Vilniaus r., Radvi-liškio r., Šiaulių m., Šilalės r., Raseinių r., Anykščių r., Kupiškio r., Ignalinos r., Švenčionių r., Alytaus m., Za-

131

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

rasų r., Biržų r., Visagino, Pasvalio r., Šakių r., Prienų r., Jonavos r., Kaišiadorių r., Trakų r., Ukmergės r. ir Varė-nos r. savivaldybių administracijos.

Nustatyta, kad savivaldybių administracijos, iš-duodamos licencijas verstis mažmenine prekyba ta-bako gaminiais ir licencijas verstis mažmenine pre-kyba alkoholiniais gėrimais, iš esmės laikosi Didme-ninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respu-blikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1450, bei Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, pa-tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618, o įmonių pateikti dokumentai licencijoms gauti tvarkomi, apskaitomi ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.

Atlikus patikrinimus, 5-iose savivaldybių admi-nistracijose pažeidimų išduodant licencijas verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir alkoholi-niais gėrimais nenustatyta. Kitose nustatyta tokio pobūdžio pažeidimų, kaip antai:

- nurodomi ne visi rekvizitai vienkartinėse licencijose arba išduotos vienkartinės licen-cijos pažeidžiant nustatytus teisės aktais reikalavimus (9 savivaldybėse);

- netinkamai įvertintos Maisto tvarkymo su-bjekto patvirtinimo pažymėjimuose nusta-tytos sąlygos, kurios nulėmė neteisingus licencijų išdavimo veiksmus (4 savivaldybė-se);

- mažareikšmiai licencijų išdavimo ar jų pa-pildymo / patikslinimo pažeidimai (pvz., savivaldybė gavusi įmonės paraišką, nepa-tvirtino raštu arba kitu būdu apie paraiškos gavimą) (4 savivaldybėse);

- išduotos licencijos nenustačius, ar įmonė turi mokestinių nepriemokų ar skolų, ir kt. (4 savivaldybėse).

Ypač norisi akcentuoti tokius dar vis pasitai-kančius pažeidimus, kurie, nors ir nedažni, tačiau liudija akivaizdų prieštaravimą Alkoholio kontrolės įstatymo tikslui – mažinti bendrąjį alkoholio suvar-tojimą ir alkoholinių gėrimų prieinamumą. 2-ose savivaldybėse išduotos licencijos verstis alkoholinių gėrimų mažmenine prekyba, neatsižvelgiant į tai, kad buvo policijos įstaigų pranešimų apie daromus viešosios tvarkos pažeidimus netoli tų prekybos vie-tų ar net jose, arba išduota licencija įmonei, kurios vadovas buvo nubaustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų, nepaženklintų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis, laikymą.

Paminėtina, kad savivaldybių administracijų vertinimo metu teikiamos įvairaus pobūdžio žodi-nės konsultacijos, aptariami licencijų išdavimo atve-jai ir Alkoholio kontrolės įstatymo, Tabako kontrolės įstatymo reikalavimai bei būsimi alkoholio ir tabako verslo reglamentavimo pasikeitimai.

Lyginant 2012 ir 2013 metus, galima pastebėti, kad mažėja savivaldybių administracijų darbuoto-jų daromų klaidų / pažeidimų išduodant licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais ir tabako gaminiais, intensyvėja bendradarbiavimas tarp De-partamento ir savivaldybių administracijų: teikia-mos konsultacijos, informacija ir vertinimas dėl išo-rinės alkoholio lauko reklamos, kurie sudaro sąlygas išvengti licencijų išdavimo / papildymo / patikslini-mo / panaikinimo reglamentuojančių teisės aktais reikalavimų pažeidimų.

2013 m. Departamentas nagrinėjo Lietuvos gyventojų pateiktus skundus dėl licencijų išda-vimo tose prekybos vietose, kuriose pagal Didme-ninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 21.3 punktą nustatyta, kad įmonė, norinti įsigyti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, savivaldybės vykdo-majai institucijai pateikia daugiabučio gyvenamo-jo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) arba (jeigu ši bendrija neįsteigta) gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuominin-kų daugumos sutikimą, jeigu alkoholiniais gėrimais bus prekiaujama gyvenamajame name, šis sutiki-mas nepateikiamas tuo atveju, jeigu prieš tai šiame gyvenamajame name veikusi įmonė turėjo licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir licencijos galiojimo metu nebuvo gauta pagrįstų gyvenamojo namo gyventojų skundų, nesikeičia nei įmonės darbo laikas, nei alkoholinių gėrimų pardavi-mo būdas. Ši nuostata netaikoma, jeigu iki paraiškos gauti naują licenciją pateikimo alkoholiniais gėrimais nebuvo prekiaujama ilgiau kaip vienerius metus. Dau-gumoje skundų, individualaus tyrimo atvejų, buvo nustatyti galimi savivaldybių administracijų padary-ti aptariamos nuostatos pažeidimai. Departamento nuomone, buvo pažeista daugiabučio gyvenamojo namo savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimo gavimo procedūra: nebuvo su-rinkta daugumos gyventojų, turinčių balso teisę, pa-rašų; ūkio subjektams renkant gyventojų parašus, sutikimo lape nenurodoma prekybos alkoholiniais

132

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

gėrimais laiko ir prekybos vietos pavadinimo – par-duotuvė, baras, restoranas, kavinė.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelg-damos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyven-tojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuome-ninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine pre-kyba alkoholiniais gėrimais. Ūkio subjektų padaryti atitinkami Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimai (pvz., 18 str. 3 d. 13 p.) buvo teisinis pagrindas Departamentui kreiptis į tą savivaldybę su siūlymu dėl konkretaus ūkio subjekto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo. Visos savi-valdybių administracijos tokį siūlymą iš esmės įver-tino, tačiau dauguma savivaldybių buvo linkusios laukti galutinių sprendimų įsiteisėjimo momento, t. y. priimtų teismų sprendimų ar Departamento nutarimų įsiteisėjimo, kitos savivaldybės ūkio su-bjektams prevencine tvarka nustatė atitinkamą vei-klos laikotarpį, per kurį ūkio subjekto mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais veikla turėjo būti nepriekaištinga, priešingu atveju būtų nustatytas prekybos laiko apribojimas ir pan.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstai-gose ir jų teritorijose, taip pat prie šių įstaigų ir mal-dos namų (atstumu, kurį nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų vadovais ir religi-nėmis bendruomenėmis). Dėl šios nuostatos įgyven-dinimo Departamentas su kai kuriomis savivaldy-bėmis vykdė konsultacinę veiklą, tačiau kai kurios savivaldybės, pažeisdamos imperatyvų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimą, panaikino nuostatą, draudžiančią prekiauti alkoholiniais gėrimais preky-bos ir viešojo maitinimo įmonėse, atitinkamu atstu-mu nuo maldos namų, laisvės atėmimo, karinės ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitų statutinių, svei-katos priežiūros, ugdymo įstaigų.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstaty-mo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrin-dinių principų, kuriais grindžiama vietos savival-da – savivaldybės veiklos ir savivaldybių institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas. Šis prin-cipas reiškia, kad savivaldybės veiklos klausimais

priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. turi būti užtikrinamas savival-dybės veiklos ir savivaldybių institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Departamento nuomone, tos savivaldybės, kurios arba panaikino sprendimus dėl atstumų, kuriuos pažeidžiant draudžiama pre-kiauti alkoholiniais gėrimais, arba kurios dar iki šiol tokių atstumų nepasitvirtino, 2014 metais turėtų nustatyti šio Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavi-mo įgyvendinimo mechanizmus.

9.1.1. Ūkio subjektų, kurie verčiasi tabako ga-minių ir alkoholinių gėrimų mažmenine prekyba, skaičius, prekybos vietų išsidėstymas ir tankumas atskirose savivaldybėse

Atliktų tyrimų duomenimis, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal alkoholinių gėrimų pri-einamumą1. Vienas iš veiksnių, tiesiogiai lemiantis alkoholinių gėrimų prieinamumą, yra alkoholinių gėrimų prekybos vietų išsidėstymo tankumas. Nar-kotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamen-tas (toliau – Departamentas) jau keletą metų atlie-ka alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prekybos vietų išsidėstymo tankumo tyrimus (2013 m. tyrimo duomenys pateikiami toliau) ir kiekvienais metais pastebimas išduotų licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir alkoholiniais gėrimais skaičiaus didėjimas. Pagal savivaldybių specialistų pastebėjimus, realiai veikiančių licencijų skaičius yra gerokai mažesnis, tačiau įmonės, nevykdančios veiklos, licencijų nenaikina, o į tą pačią veiklos vietą išduodamos licencijos kitoms įmonėms.

Pagal savivaldybių pateiktus duomenis, Lie-tuvoje 2013 m. liepos 1 d. galiojo 19 809 licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Nuo 2003 m. iki 2013 metų savivaldybių išduotų galiojančių alkoholinių gėrimų licencijų skaičius pa-didėjo daugiau kaip 39 procentais. Lyginant 2012 m. su 2013 m., pastebimas nedidelis − 1,8 proc. licencijų skaičiaus padidėjimas (žr. 9.1 lentelę ir 9.1 pav.).

1 Lila Rabinovich, Philipp-Bastian Brutscher, Han de Vries, Jan Tiessen, Jack Clift, Anais Reding „The affordability of alcoholic beverages in the European Union“ Technical report, 2009. URL: http://ec.europa.eu/health/ph_determinants/life_style/alco-hol/documents/alcohol_rand_en.pdf

http://ec.europa.eu/health/ph_determinants/life_style/alcohol/documents/alcohol_rand_en.pdf

http://ec.europa.eu/health/ph_determinants/life_style/alcohol/documents/alcohol_rand_en.pdf

133

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

Departamentas vertino alkoholinių gėrimų pri-einamumą pagal miestus ir rajonus, atsižvelgdamas į tai, kiek 1 licencijai tenka gyventojų.

2013 m. duomenimis, vidutiniškai Lietuvoje vienai prekybos alkoholiniais gėrimais vietai teko 150 gyventojų (2012 metais – 159 gyventojai). Mies-tuose vidutiniškai 1 prekybos vietai teko 133 gyven-tojai, rajonuose – 169 gyventojai (žr. 9.2 ir 9.3 pav.).

Didžiausias alkoholinių gėrimų prieinamumas yra Kupiškio r. (1 prekybos vietai tenka 96 gyventojai), Ra-seinių r. (1 prekybos vietai tenka 113 gyventojų), Mo-lėtų r. (1 prekybos vietai tenka 114 gyventojų), Biržų r. (1 prekybos vietai tenka 118 gyventojų) (žr. 9.3 pav.).

9.1 lentelė. 2003–2013 m. galiojusios licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais

Metai 2003 2004 2005 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Galiojo licencijų 14 216 15 056 15 354 16 429 16 791 16 992 17 748 18 550 19 446 19 809

Atsižvelgiant į išduotas sezonines licencijas verstis su alkoholiu susijusiu verslu, prieinamiau-sias alkoholis yra Neringoje (1 prekybos vietai tenka 15 gyventojų), Palangoje (1 prekybos vietai – 26 gy-ventojai) (žr. 9.2 pav.).

Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, tenkantį vie-nai licencijai, mažiausias alkoholinių gėrimų priei-namumas yra šiuose miestuose ir rajonuose: Ma-žeikių r. 1 prekybos vietai tenka 243 gyventojai, Akmenės r. − 241, Šiaulių r. − 236, Šiaulių m. − 232, Kauno r. – 229, Vilniaus r. – 222, Alytaus m. − 215, Visagine − 212 (žr. 9.2 ir 9.3 pav.).

9.1 pav. Licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais skaičiaus kitimo 2003–2013 metais dinamika

9.2 pav. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais miestuose (2013 07 01 duomenys)

134

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

9.3 pav. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais rajonuose (2013 07 01 duomenys)

Pagal savivaldybių pateiktus duomenis, Lie-tuvoje 2013 m. liepos 1 d. galiojo 17 288 licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais.

Nuo 2003 m. iki 2013 m. savivaldybių išduotų ir galiojančių tabako gaminių licencijų skaičius padi-dėjo 18,2 proc. Galiojančių licencijų skaičiaus kitimo pagal metus dinamika pateikta 9.4 paveiksle. Lygi-nant 2012 m. su 2013 m., pastebimas nedidelis − 0,4 proc. licencijų skaičiaus padidėjimas (žr. 9.2 lentelę).

2013 m. duomenimis, vertinant tabako gaminių prieinamumą miestuose ir rajonuose pagal tai, kiek 1 licencijai tenka gyventojų, vidutiniškai Lietuvoje

9.2 lentelė. Galiojančios licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais pagal metus (2003–2013 m.)

Metai 2003 2004 2005 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Galiojo licencijų 14 625 15 280 15 457 16 214 16 371 16 358 16 637 16 943 17 216 17 288

9.4 pav. Licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais skaičiaus kitimo 2003–2013 m. dinamika

vienai prekybos tabako gaminiais vietai teko 172 gy-ventojai (2012 m. – 175 gyventojai). Miestuose viduti-niškai 1 prekybos vietai tenka 166 gyventojai, (žr. 9.5 pav.), rajonuose – 177 gyventojai (žr. 9.6 pav.).

Didžiausias tabako gaminių prieinamumas yra Kupiškio r. (1 prekybos vietai tenka 103 gyventojai), Molėtų r. (1 prekybos vietai tenka 117 gyventojų), Prienų r. (1 prekybos vietai tenka 124 gyventojai). Atsižvelgiant į išduotas sezonines licencijas verstis tabako gaminių prekyba, prieinamiausi tabako ga-miniai yra Palangoje (1 prekybos vietai tenka 35 gy-ventojai).

135

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

9.5 pav. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais miestuose (2013 07 01 duomenys)

9.6 pav. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais rajonuose (2013 07 01 duomenys)

Pagal gyventojų skaičių, tenkantį vienai licen-cijai, mažiausias tabako gaminių prieinamumas yra šiuose miestuose: Panevėžyje 1 prekybos vietai ten-ka 286 gyventojai, Šiauliuose – 279 gyventojai (žr. 9.5 pav.); rajonuose: Vilniaus r. – 261, Mažeikių r. – 246, Klaipėdos r. − 242, Kauno r. – 239 (žr. 9.6 pav.).

Remiantis pateiktais duomenimis matyti, kad alkoholinių gėrimų prekybos vietų tinklas tankėja, o tai reiškia, kad didėja alkoholinių gėrimų prieinamu-mas, kuris lemia didesnį vartojimą. Lietuvos statisti-kos departamento duomenimis, legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui litrais, skaičiuojant absoliučiuoju alkoholiu (toliau − l a. a.) didėjo (išskyrus 2013 m.): 2004 m. teko 10,1 l a. a., 2005 m. – 10,4 l a. a., 2006 m. − 11,1 l a. a., 2007 m. – 11,7 l a. a., 2008 m. − 11,8 l a a., 2009 m. −

11,1 l a. a., 2010 m. − 11,6 l a. a., 2011 m. − 12,7 l a. a., 2012 m. − 13,0 l a. a., 2013 m. – 12,9 l a. a.

Departamentas, įvertinęs atlikto tyrimo duome-nis ir savivaldybių, išduodančių alkoholinių gėrimų ir tabako mažmeninės prekybos licencijas, specialistų išsakytą nuomonę, teikė siūlymus Lietuvos Respubli-kos ūkio ministerijai inicijuoti Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymų pakeitimus dėl licencijos galiojimo sustabdymo tuo atveju, kai iš esmės įmonė licencijuojamos veiklos nevykdo, o toje pačioje vietoje veiklą pageidauja vykdyti kita įmonė.

Taip pat Departamentas siūlė Alkoholio kontro-lės įstatyme nustatyti licencijos galiojimo panaikini-mo pagrindą, kai įmonės, turinčios licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ar taba-ko gaminiais, likviduojamos. Tokiu atveju VĮ Regis-

136

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

trų centro Juridinių asmenų registras turėtų būti įpareigotas pranešti licenciją išdavusiai institucijai apie įmonės likvidavimą (kai ji išregistruojama iš Ju-ridinių asmenų registro), o gavus minėtą pranešimą apie įmonės likvidavimą ir išregistravimą iš Juridinių asmenų registro, licencijos galiojimas būtų panaiki-namas.

Įteisinus šias nuostatas teisės aktuose, būtų ži-nomos ne licencijas turinčios, tačiau realiai vykdan-čios licencijuojamą veiklą įmonės.

9.1.2. Savivaldybių administracijų vaidmuo užtikrinant AKĮ ir TKĮ nuostatų įgyvendinimą

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstaty-mo 6 straipsnio 1 dalyje numatytos savarankiškos (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) sa-vivaldybių funkcijos: 39 punkte – „leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka“ ir 40 punkte – „alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės reklamos priemonių kontrolė“.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įsta-tymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „mažme-nine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoho-liniais gėrimais. Licencijas ir jų dublikatus išduoda, pa-pildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija“, analogiškai Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „licen-cijas verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pa-tvirtintomis licencijavimo taisyklėmis, išduoda, apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ar panaiki-nimą įspėja, licencijos galiojimą sustabdo, licencijos galiojimo sustabdymą ar licencijos galiojimą panai-kina, savivaldybės, kurios teritorijoje juridinis asmuo ar užsienio juridinio asmens filialas versis mažmenine prekyba tabako gaminiais, vykdomoji institucija“.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstaty-mo 18 straipsnio 9 dalyje pasakyta, kad „savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gė-rimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiū-lymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis maž-menine prekyba alkoholiniais gėrimais“, o Tabako kon-trolės įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti rūkyti viešose

(parkuose, skveruose ir kt.) ir kitose jų valdymo kompe-tencijai priklausančiose vietose“.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-tamentas 2014 m. atliko Lietuvos Respublikos savi-valdybių apklausą apie alkoholio ir tabako kontrolės priemonių įgyvendinimą, kurios tikslas – objektyviai įvertinti šiuo metu Lietuvoje susidariusią tabako ir alkoholio kontrolės situaciją, palyginti gautus duo-menis su 2013 m. atlikta analogiška apklausa ir įver-tinti per metus 5 įvykusius pokyčius analizuojamais klausimais.

Gauti duomenys padeda formuoti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014–2015 m. veiklos prioritetus ir teikti pasiūlymus bei rekomendacijas savivaldybėms dėl alkoholio ir ta-bako mažinimo ir ribojimo priemonių. Šia apklau-sa buvo siekta išsiaiškinti, ar savivaldybės aktyviau naudojasi savo teisėmis alkoholio ir tabako kontro-lės srityje, lyginant su 2013 m. atlikta apklausa.

Apklausą sudarė dvi dalys – tabako kontrolės ir vartojimo prevencijos priemonių ir alkoholio kontrolės ir prieinamumo priemonių įgyvendi-nimas.

I. TABAKO KONTROLĖS IR VARTOJIMO PRE-VENCIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS

Pirmojoje dalyje savivaldybės atsakė į klausi-mus, susijusius su savivaldybių iniciatyvomis:

• mažinant priverstinio kvėpavimo tabako dūmais paplitimą;

• draudžiant / ribojant tabako vartojimą vie-šosiose vietose, pateikiant įspėjamuosius ženklus naudojimu;

• įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir kitus reikalavimus.

Toliau pateikiami lyginamieji duomenys (ats-kiruose paveiksluose) pagal 2013 m. ir 2014 m. pa-teiktus apklausos klausimus.

Ar Savivaldybė yra pasinaudojusi teise uždraus-ti rūkyti viešose (parkuose, skveruose ir kt.) ir kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose?

9.7 pav. 2013 m.

137

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

9.8 pav. 2014 m.

Kaip matyti 9.7 ir 9.8 pav., situacija 2013 m. ne-reikšmingai pasikeitė ir daugiau savivaldybių (apie 20 proc.) nutarė pasinaudoti joms suteikta teise uždrausti rūkyti viešose (parkuose, skveruose ir kt.) ir kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose.

Ar Savivaldybė šiuo metu svarsto galimybę su-kurti nerūkymo zonas (pvz.: Tarybos sprendimas, yra svarstymas, ruošiamas priimti ar pan.)?

9.9 pav. 2013 m.

9.10 pav. 2014 m.

2013 m. nedaug, tačiau savivaldybių Tarybos buvo aktyvesnės, tad atžvelgusios į visuomenės po-reikius joms priklausančiose teritorijose nutarė su-kurti / nustatyti nerūkymo zonas, pvz., Birštono, Igna-linos, Panevėžio, Raseinių ir Šilalės r. savivaldybės.

Kokios nerūkymo zonos yra nustatytos Jūsų sa-vivaldybėje?

Iki 2013 m. mažiau nei pusė (26 iš 60) savival-dybių buvo pasinaudojusios teise uždrausti rūkyti viešose ir kitose jų valdymo kompetencijai priklau-sančiose vietose. Daugiausia nerūkymo zonų buvo nustačiusios: Radviliškio r. savivaldybė – 32 (50 m nuo švietimo įstaigų) ir Trakų r. savivaldybė – 28 m.

2013 m. kai kurios savivaldybės savo teritorijo-se padidino nerūkymo zonų skaičių, pvz., Ignalinos, Kauno m., Lazdijų r., Prienų r., Šiaulių m. savivaldybės.

9.11 pav. 2014 m.

Kaip matyti iš 9.11 pav., savivaldybės dažniau-siai ne tik draudžia rūkyti įvairiuose parkuose, skve-ruose, aikštėse, bet ir siekia, kad vaikai nesusidurtų su suaugusių asmenų demonstruojamu žalingu įpročiu, todėl uždraudė rūkyti vaikų žaidimų aikšte-lėse. Tačiau kita svarbi vieta, turinti tiesioginę įtaką pasyvaus tabako gaminių vartojimo pasekmėms, yra transporto priemonių stotelės, todėl nemažai aktyvių ir rūpestingų savivaldybių uždraudė rūky-ti ir transporto stotelėse. Galima atskirai paminėti Prienų r. savivaldybę, kuri uždraudė rūkyti ir prie gy-venamųjų namų laiptinių, kultūros centrų, autobu-sų stoties prieigų.

Ar Savivaldybės nustatytose nerūkymo zonose matomose vietose yra iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti?

Kaip parodė ši 2014 m. atlikta savivaldybių ap-klausa (žr. 9.12–9.13 pav.), daugiau savivaldybių, nu-stačiusių nerūkymo zonas, pasirūpino ir visuome-nės informavimu apie tai, kad atitinkama teritorijos dalis yra paskelbta nerūkymo zona, ir įrengė įspė-jamuosius užrašus ar ženklus apie draudimą rūkyti matomose vietose.

9.12 pav. 2013 m.

138

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

9.13 pav. 2014 m.

Kas Jūsų Savivaldybėje prižiūri, kad nerūkymo zonose būtų nerūkoma?

Kaip matyti iš toliau pateiktų apklausos rezul-tatų (žr. 9.14, 9.15 pav.), nerūkymo zonų priežiūros savivaldybėse rezultatai iš esmės išliko tokie patys, kaip ir pirmos apklausos (2013 m.) metu gauti re-zultatai.

Ar Jums žinoma atvejų, kai asmuo (-enys), ne-paklusęs (-ę) draudimui rūkyti Savivaldybės patvir-tintose nerūkymo zonose, būtų įspėtas (-i) policijos pareigūnų ar sumokėtų nustatytą baudą?

Kaip matyti iš toliau pateiktų apklausos rezul-tatų (žr. 9.16 ir 9.17 pav.), nerūkymo zonų priežiūros kontrolės rezultatai savivaldybėse iš esmės išliko to-kie patys, kaip ir pirmos apklausos (2013 m.) metu gauti rezultatai.

9.16 pav. 2013 m.

9.17 pav. 2014 m.

Ar Savivaldybė užtikrina, kad jos lankytojai ir darbuotojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dū-mais užterštu oru (įrengtos specialios rūkyti skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai)?

Kaip matyti iš toliau pateikiamų apklausos re-zultatų (žr. 9.18 ir 9.19 pav.), 2014 m. Savivaldybės tapo aktyvesnės ir rūpestingesnės, siekdamos užti-krinti, kad jos lankytojai ir darbuotojai nebūtų pri-versti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, lyginant su per pirmą apklausą (2013 m.) gautais rezultatais. Žinoma, toks savivaldybių žingsnis yra sveikintinas.

9.14 pav. 2013 m.

9.15 pav. 2014 m.

139

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

9.18 pav. 2013 m.

9.19 pav. 2014 m.

II. ALKOHOLIO KONTROLĖS IR PRIEINAMU-MO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS

Antrojoje dalyje savivaldybėms buvo pateikti klausimai, susiję su alkoholio kontrolės ir alkoholi-nių gėrimų prieinamumo priemonių įgyvendinimu. Tai klausimai apie:

• alkoholinių gėrimų prekybos licencijavimą;• alkoholinių gėrimų pardavimo laiko riboji-

mus;• vietas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholi-

niais gėrimais;• alkoholinių gėrimų vartojimą masinių rengi-

nių metu;• alkoholinių gėrimų reklamos pažeidimus.

Ar Savivaldybė yra neišdavusi licencijos ar pa-naikinusi licenciją verstis mažmenine prekyba alko-holiniais gėrimais, atsižvelgdama į gyventojų, visuo-meninių organizacijų ar kitų institucijų nuomonę?

Kaip matyti iš toliau pateiktų apklausos rezulta-tų (žr. 9.20 ir 9.21 pav.), šiuo klausimu savivaldybės išliko pasyvios, nes rezultatai iš esmės išliko tokie patys kaip ir gauti pirmos apklausos (2013 m.) metu.

9.20 pav. 2013 m.

9.21 pav. 2014 m.

Ar Savivaldybė yra apribojusi laiką mažmeninės prekybos įmonėms, prekiaujančioms alkoholiniais gėrimais, atsižvelgdama į gyventojų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų nuomonę?

Kaip matyti iš toliau pateiktų apklausos rezul-tatų (žr. 9.22 ir 9.23 pav.), šiuo klausimu savivaldy-bės išliko pasyvios, nes rezultatai iš esmės išliko to-kie patys kaip ir gauti pirmos apklausos (2013 m.) metu. Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės de-partamento duomenimis, kai kuriose savivaldybėse situacija nėra palanki visuomenės, konkrečios ben-druomenės, sveikatos ir viešosios tvarkos apsaugos atžvilgiu, nes savivaldybių tarybos teikia prioritetą verslo komerciniams interesams.

9.22 pav. 2013 m.

9.23 pav. 2014 m.

140

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Ar Savivaldybė yra nustačiusi atstumą nuo lais-vės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiū-ros ir ugdymo įstaigų, maldos namų, kuriuo drau-džiama prekiauti alkoholiniais gėrimais?

Kaip matyti iš toliau pateiktų apklausos rezultatų (žr. 9.24 ir 9.25, 9.26 ir 9.27 pav.), 2013 m. savivaldy-bės tapo aktyvesnės ir rūpestingesnės, siekdamos užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą joms pareigą nustatyti draudžiamą / leistiną atstumą nuo laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų, norint prekiauti alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, atitinkamai suderinus su šių įstaigų vado-vais ir religinėmis bendruomenėmis, lyginant su per pirmą apklausą (2013 m.) gautais rezultatais. Toks sa-vivaldybių žingsnis yra sveikintinas.

2013 m. Departamentas su kai kuriomis savival-dybėmis vykdė konsultacinę veiklą, tačiau kai kurios savivaldybės, pažeisdamos imperatyvų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimą, panaikino nuos-tatą, draudžiančią prekiauti alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse atitinkamu atstumu nuo maldos namų, laisvės atėmimo, kari-nės ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda – savival-dybės veiklos ir savivaldybių institucijų priimamų spren-dimų teisėtumo principas. Šis principas reiškia, kad sa-vivaldybės veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. turi būti užtikrinamas savivaldybės veiklos ir savivaldybių institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Depar-tamento nuomone, tos savivaldybės, kurios arba pa-naikino sprendimus dėl atstumų, kuriuos pažeidžiant draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, arba tos savivaldybės, kurios dar iki šiol tokių atstumų nepasi-tvirtino, turėtų 2014 m. nustatyti šio Alkoholio kontro-lės įstatymo reikalavimo įgyvendinimo mechanizmus.

9.24 pav. 2013 m.

9.25 pav. 2014 m.

Ar Savivaldybė šiuo metu svarsto galimybę nu-statyti atstumą nuo ugdymo, sveikatos priežiūros ir kitų įstaigų, nurodytų Alkoholio kontrolės įstatyme (pvz.: Tarybos sprendimas yra svarstomas, rengia-mas priimti ar pan.)?

9.26 pav. 2013 m.

9.27 pav. 2014 m.

Ar Savivaldybių tarybos yra apribojusios ar už-draudusios prekybą alkoholiniais gėrimais oficialių švenčių ir masinių renginių dienomis / metu?

Kaip matyti iš toliau pateiktų apklausos rezulta-tų (žr. 9.28 ir 9.29 pav.), šiuo klausimu savivaldybės išliko pasyvios, nes situacija ir rezultatai iš esmės išliko tokie patys, kaip ir gauti per pirmą apklausą (2013 m.).

9.28 pav. 2013 m.

141

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

9.29 pav. 2014 m.

Ar Savivaldybė yra nustačiusi išorinės alkoholio reklamos pažeidimų?

Kaip matyti iš toliau pateiktų apklausos rezul-tatų (žr. 9.30 ir 9.31 pav.), savivaldybių alkoholinių gėrimų išorinės reklamos kontrolės rezultatai iš es-mės išliko tokie patys kaip ir gauti pirmos apklausos (2013 m.) metu.

9.30 pav. 2013 m.

9.31 pav. 2014 m.

Visuotinai žinoma, kad alkoholio reklamos pa-

skirtis – populiarinti tam tikrus alkoholinius gėri-mus, formuoti palankų jų įvaizdį ir tiesiogiai ar ne-tiesiogiai skatinti juos vartoti. Norime atkreipti savi-valdybių dėmesį, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad neigia-mą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria palankiai ver-tinama priklausomybė nuo <...> alkoholio, taip pat nuo kitų medžiagų, kurios vartojamos arba gali būti vartojamos svaiginimosi tikslais, ir kuria skatinamas jų vartojimas, <..> įsigijimas.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad baudas už šio įstatymo 29

straipsnyje (Alkoholio reklamos ribojimas) nustaty-tų reikalavimų pažeidimus skiria savivaldybių insti-tucijos (už išorinės reklamos draudimo pažeidimus). Dažniausiai Lietuvos savivaldybės, vadovaudamosi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, patvirtinto-mis ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, turi pasitvirtinusios Išorinės reklamos įren-gimo taisykles. Departamentas siūlo Lietuvos savi-valdybėms šiose taisyklėse numatyti, kad reklamos projektai būtų derinami priklausomai nuo išorinės reklamos paskirties pagal kompetenciją su Nar-kotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamen-tu. Departamento nuomone, tokiais atvejais būtų įmanoma efektyviai užtikrinti valstybės alkoholio kontrolės politikos principus, numatytus Alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsnyje, tokius kaip riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatini-mą ir drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento valstybės tar-nautojų daugiametė patirtis ir kompetencija alko-holio ir tabako reklamos srityse įgalintų operatyviai įvertinti reklamos projektus ir atitinkami reaguoti, jeigu pateikiami reklamos projektai galimai pa-žeistų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus. Taip pat Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2014 m. kovo mėn. kreipėsi į Lie-tuvos savivaldybes su prašymu ir rekomendacija, kad savivaldybių administracijų atsakingi skyriai ar valstybės tarnautojai ir darbuotojai, pagal kompe-tenciją vykdydami alkoholio išorinės reklamos lei-dimų išdavimo ir kontrolės veiksmus pagal Išorinės reklamos įrengimo taisykles, ir nustatę, kad pareiš-kėjų (subjektų) pateiktose paraiškose gauti leidimą nurodytos alkoholio išorinės reklamos pateikimo vietos yra netoli ugdymo, sveikatos priežiūros įs-taigų, pasiūlytų pareiškėjui šiose vietose nedėti alkoholinių gėrimų reklamos.

III. PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ SAVIVALDYBĖS NEĮGYVENDINA VISŲ TEISIŲ ALKOHOLIO IR TA-BAKO KONTROLĖS SRITYJE

Iš kitų apklausos klausimų rezultatų matyti, kad ne visos savivaldybės pasinaudoja savo teisėmis. Svarbios priežastys, kodėl savivaldybės nesinau-doja joms suteiktomis teisėmis, lyginant 2013 m. ir 2014 m. atliktas apklausas, matyti, kad situacija iš-liko ta pati (žr. 9.32 ir 9.33 pav.) ir didesnių pokyčių nėra.

142

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Didelė dalis savivaldybių mano, kad visą teisės aktuose numatytą alkoholio ir tabako kontrolę įgy-vendina, tačiau kai kurios savivaldybės įvardijo tam tikras išskirtines problemas:

• stinga žmogiškųjų išteklių;• savivaldybėms trūksta rekomendacijų, kad

tarybai priėmus sprendimą nekiltų teisinių konfliktų;

• kyla Alkoholio kontrolės įstatymo įgyven-dinimo praktinių problemų, ypač nustatant atstumus, apribojančius alkoholinių gėrimų prekybos vietos nustatymą ar / ir pasirinkimą.

IV. IŠVADOS

• Iš esmės tiek 2013 m., tiek 2014 m. atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos savivaldybės nepakankamai naudojasi joms suteiktomis teisėmis alkoholio ir tabako kontrolės srityje, tačiau 2014 m. matyti teigiamų pokyčių dėl kai kurių savivaldybių aktyvumo, siekiant re-alizuoti joms patikėtas teises užtikrinant ben-druomenių sveikatą ir viešąją tvarką (pvz., dėl nerūkymo zonų nustatyto);

• Nepakankama ir nepagrįsta kai kurių savi-valdybių administracijų ir tarybų motyvaci-

ja / pozicija vykdyti alkoholio ir tabako kon-trolę;

• Savivaldybėse stinga žmogiškųjų išteklių, taip pat trūksta rekomendacijų, kad savivaldybių taryboms priėmus sprendimą nekiltų teisinių konfliktų.

9.2. Alkoholio produktų teisėta apyvarta

Lietuvos Statistikos departamento duomeni-mis, 2013 m. vienam šalies gyventojui teko viduti-niškai 12,9 litro (skaičiuojant absoliučiu alkoholiu) šalies mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse įsigyto alkoholio, tai 0,1 litro mažiau nei 2012 m., o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, kaip ir 2012 m., – 15,2 litro. (žr. 9.3 lentelę)

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2013 m. už etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus surinkta 1,4 proc. mažiau akcizo mokesčio; 2013 m. stipriųjų alkoholinių gėrimų (etilo alkoholio) par-davimai padidėjo 2,8 proc., vyno, kitų fermentuo-tų gėrimų ir tarpinių produktų – 3,1 proc., o alaus buvo parduota 6,0 proc. mažiau. Vyno, kitų fermen-tuotų gėrimų ir tarpinių produktų pardavimų didė-jimui ir alaus pardavimų sumažėjimui turėjo įtakos 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs draudimas mažme-

9.32 pav. 2013 m.

9.33 pav. 2014 m.

143

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

ninės prekybos įmonėse pardavinėti alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, išpilstytus į didesnę nei 1 l tarą, taip pat įtvirtinta nuostata, kad minėtų gėrimų etilo alkoho-lio koncentracija negali viršyti 7,5 proc. tūrio.

Lietuvos Statisktikos departamento duome-nimis, 2013 m. parduota 3,7 mln. dekalitrų spiri-tinių alkoholinių gėrimų, arba 46 tūkst. dekalitrų (1,3 proc.) daugiau nei 2012 m. Vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 7,1 mln. dekalitrų, arba 131 tūkst. dekalitrų (1,9 proc.) daugiau. Kaip ir kasmet, dau-giausia parduota alaus – 26,9 mln. dekalitrų, tačiau tai 1,9 mln. dekalitrų (6,5 proc.) mažiau nei 2012 m.

Lietuvos Statisktikos departamento duomeni-mis, 2013 m. buvo pagaminta 1,1 mln. dekalitrų spi-ritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2012 m., jų gamyba padidėjo 17,4 procento. 2013 m. augo fermentuo-tų gėrimų gamyba, kuri sudarė 7 mln. dekalitrų, tai 28 procentais daugiau nei 2012 m. Iš fermentuotų gėrimų išaugo putojančių (62,8 proc.) ir neputojančių (4 proc.) fermentuotų gėrimų, vaisių ir uogų vyno (23,8 proc.) gamyba, bet 16,2 procento sumažėjo si-dro gamyba. Vynuogių vyno ir vermuto 2013 m. pa-gaminta 0,6 mln. dekalitrų, arba 11,4 procento mažiau nei 2012 m. Daugiausia pagaminta alaus – 28,9 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus išaugo 1,6 procen-to. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2013 m., pa-lyginti su 2012 m., padidėjo 1,1 procento. Labiausiai pabrango importinė degtinė – 6,9 procento, brendis – 3,2 procento, o atpigo likeris – 1,2 procento.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės de-partamento duomenimis, 2013 m. ir toliau didėjo savivaldybių išduotų galiojančių licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Lietuvo-je skaičius: 2013 m. liepos 1 d. galiojo – 19 809 licen-cijos, 2012 m. – 19 446, 2011 m. – 18 550 licencijos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duo-menimis, 2013 m., palyginti su 2012 m., nuo 403 iki 413 padaugėjo užregistruotų neteisėtų namų ga-mybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų gamini-mo, laikymo, gabenimo atvejų (2,5 proc.).

2013 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontro-lės departamento užsakymu pirmą kartą buvo atlik-tas „Neteisėtos alkoholio apyvartos Lietuvoje įver-tinimas“. Iki šiol Lietuvoje nebuvo patikimos meto-dikos neapskaitytam alkoholiui apskaičiuoti, todėl buvo galima manipuliuoti neapskaityto alkoholio vartojimo mastais.

Tyrime buvo vertinamas visas neapskaitomas alkoholis, t. y. namų gamybos alkoholiniai gėrimai, nelegalios gamybos alkoholis, kontrabandiniai al-koholio produktai ir surogatinis alkoholis, neskir-tas vartoti (burnos skalavimo skystis, kvepalai ir odekolonai). Jo kiekiui apskaičiuoti buvo pritaikyta Skandinavijos mokslininkų sukurta metodika, ku-rios pagrindą sudaro matematinis ARIMA metodas. Duomenis surinko ir analizę atliko Lietuvos sveika-tos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkai bendradarbiaudami su Kauno techno-logijos universiteto matematikos specialistais. Kaip pagrindinis sveikatos rodiklis, pasikonsultavus su Švedijos mokslininkais, buvo pasirinktas mirtingu-mas nuo kepenų cirozės.

Atlikus tyrimą buvo gauti duomenys apie ne-apskaityto alkoholio suvartojimą Lietuvoje 1991–2010 m. Nuo 2002 m. iki 2010 m. neapskaitomo alkoholio kiekis, tenkantis vienam 15 metų ir vy-resniam Lietuvos gyventojui, sudarė mažiau negu 1 l absoliutaus alkoholio: 2010 m. – 0,8 l, 2009 m. – 0,63 l, 2008 m. – 0,84 l, 2007 m. – 0,79 l (žr. 9.34 pav.).

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-tamento duomenimis, legalių alkoholinių gėrimų vidutiniškai 14,7 proc. išaugo pardavimai įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. 2012 m. šiek tiek sumažėję pardavimai spiritinių gėrimų (2,8 proc.), vermuto (26,3 proc.) ir alaus (4 proc.) grupėse 2013 m. pradė-jo didėti (žr. 9.4 lentelę).

Vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikia De-partamentui informaciją apie įmonių, Europos juri-dinių asmenų ir jų filialų, užsienio juridinių asmenų atstovybių Lietuvos Respublikoje importuotus al-koholio produktus (išskyrus žemės ūkio kilmės eti-

9.3 lentelė. Apskaityto alkoholio pardavimai mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse (2010–2013 m.)

Tenka absoliutaus (100 proc.) alkoholio, litrais 2010 2011 2012 2013

Vienam gyventojui 11,6 12,7 13,0 12,9

Vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui 13,6 14,9 15,2 15,2

144

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

lo alkoholį). Departamentas susistemino minėtus duomenis ir toliau pateikia palyginamąją informa-ciją apie alaus, stipriųjų alkoholinių gėrimų ir etilo alkoholio turinčių žaliavų importą į Lietuvos Respu-bliką 2012 m. ir 2013 m.

2012 m. į Lietuvos Respubliką importuota 26 275,8 tūkst. l alaus, 2013 m. – 28 629,7 tūkst. l. Taigi, alaus importas, 2013 m. lyginant su 2012 m., padi-dėjo 9 proc.

2013 m. daugiausia alaus importuota iš Baltaru-sijos Respublikos – 23 596,2 tūkst. l, arba 82,4 proc. viso importuoto alaus (žr. 9.35 pav.).

Stipriųjų alkoholinių gėrimų (kodas pagal EB Kombinuotąją nomenklatūrą 2 208) į Lietu-

vos Respubliką 2012 m. importuota 2 184,2 tūkst. l absoliutaus alkoholio (toliau – l a. a.), o 2013 m. – 1 937,7 tūkst. l a. a., arba 11,3 proc. mažiau negu 2012 m. Daugiausia stipriųjų alkoholinių gėrimų 2013 metais importuota iš Rusijos Federacijos – 775,8 tūkst. l a. a., arba 40 proc. visų importuotų stip riųjų alkoholinių gėrimų (žr. 9.36 pav.).

Etilo alkoholio turinčių žaliavų 2012 m. buvo im-portuota 3 189,1 tūkst. l a. a., 2013 m. – 2849,1 tūkst. l a. a., arba 10,7 proc. mažiau negu 2012 m. Daugiau-sia etilo alkoholio turinčių žaliavų importuojama iš Baltarusijos Respublikos – 2 725,1 tūkst. l a. a. arba 95,6 proc. (žr. 9.37 pav.).

9.34 pav. Absoliutaus suvartojamo alkoholio, tenkančio 15 m. ir vyresniems gyventojams, kaita Lietuvoje 1991–2010 m.

9.4 lentelė. Alkoholinių gėrimų apyvartos dinamika (2011–2013 m.)

Gėrimo pavadinimas (realizavimas įmonėse, turinčiose licencijas verstis mažmenine prekyba

alkoholiniais gėrimais (litrais)2011 m. 2012 m. 2013 m.

1. Spiritiniai gėrimai (brendis, viskis, romas, džinas, degtinė, like-ris, midaus nektaras, balzamas, midaus balzamas, kiti) 35 570 864,15 34 567 974,03 39 541 451,37

2. Alkoholiniai kokteiliai 6 802 905,02 6 952 131,12 8 835 994,80

3. Vynas (putojantis, neputojantis, aromatintas vyno gėrimas, aromatintas vyno kokteilis) 26 221 086,50 29 802 328,27 31 818 980,03

4. Vermutas 4 420 634,42 3 255 809,90 3 831 466,60

5. Fermentuoti gėrimai (sidras / kriaušių sidras, vaisių ir uogų vynas, putojantys fermentuoti gėrimai, midus, fermentuotų gė-rimų mišiniai, fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai, kiti fermentuoti gėrimai) 38 905 125,65 40 472 772,20 48 632 887,14

6. Alus 325 763 252,32 312 878 044,58 319 995 976,79

145

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

9.35 pav. Alaus importas į Lietuvos Respubliką 2012 m. ir 2013 m.

9.36 pav. Stipriųjų alkoholinių gėrimų importas į Lietuvos Respubliką 2012 m. ir 2013 m.

9.37 pav. Etilo alkoholio turinčių žaliavų importas į Lietuvos Respubliką 2014 m. ir 2013 m.

146

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

9.3. Alkoholio produktų licencijavimas, pa-žeidimų kontrolė ir prevencija

Ūkio subjektų veiklos priežiūra orientuota į efektyvios visuomenės sveikatos apsaugos užtikrinimą. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenės interesus sveikatos srityje, taikomi tiek ūkio su-bjektų kontrolės, tiek pažeidimų prevencijos suba-lansuoti veiksmai. Ekspertinė patirtis ir žinios, įgytos atliekant ūkio subjektų patikrinimus, taip pat atsto-vavimas valstybės interesams teismuose, taikoma užtikrinant valstybės ir savivaldybių institucijų, įgy-vendinančių tabako ir alkoholio valstybinę kontrolę, veiksmų priežiūros ir koordinavimo funkcijas. Pažy-mėtina, kad 2013 m. buvo mažinamas ūkio subjek-tų patikrinimų skaičius, didesnis dėmesys skiriamas kitų kontroliuojančių institucijų ir bendrųjų priežiū-ros institucijų veiksmams koordinuoti bei teisinei metodinei informacijai skleisti.

Ūkio subjektų konsultavimas. Narkotikų, ta-bako ir alkoholio kontrolės departamentas, vado-vaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 361 str. „Ūkio subjektų veiklos priežiūra“, numatančiu, kad „<...> ūkio subjektų veiklos priežiūra – šio įsta-tymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus, viešojo administravi-mo subjektų veikla, skirta metodinei pagalbai teikti ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai lai-kosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavi-mus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikri-nančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių“, aktyviai vykdė ūkio subjektų konsultavimą: vien 2013 m. gauta ir išnagrinėta apie 424 elektroninių užklausų, t. y. beveik dvigubai daugiau nei 2012 m. – 240. Dau-giau kaip 60 proc. visų suteiktų konsultacijų susiju-sios su alkoholio ir tabako reklama, apie 30 proc. – su alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prekybos reika-lavimų laikymusi, 5 proc. – su elektroninių cigarečių apyvartos klausimais. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas skatino ūkio subjektus at-vykti į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės de-partamentą dėl žodinių konsultacijų ir dalykinių susitikimų, ypač dėl alkoholio gėrimų ir tabako ga-minių reklamos, taip pat nuolat telefonu buvo tei-kiamos įvairaus pobūdžio konsultacijos.

2013 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontro-lės departamento specialistai nuolat vykdė inter-netinių svetainių stebėseną. Dėl galimybės len-

gvai, greitai atnaujinti ir įdėti informaciją, interneto erdvė tampa puikia vieta komercinei informacijai platinti. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistai svetainėse aptikdavo in-formaciją, prieštaraujančią Alkoholio kontrolės ar Tabako kontrolės įstatymų nuostatoms (pvz., įmo-nės, prekiaujančios alkoholiniais gėrimais, skleidė informaciją apie alkoholiniams gėrimams pagal ku-ponus suteikiamas nuolaidas, nemokamą alkoho-lio dalijimą, dovanų čekius ar pateikė draudžiamą alkoholinių gėrimų reklamą). Visi galimi pažeidėjai buvo prevencine tvarka raštiškai įspėjami dėl gali-mai neteisėtos veiklos ir buvo siūloma pašalinti ati-tinkamų įstatymų reikalavimų galimus pažeidimus. Dauguma pažeidėjų tinkamai sureaguodavo į tokį įspėjimą ir pažeidimai nedelsiant buvo pašalinti iš internetinių svetainių.

Kitų kontroliuojančių institucijų konsulta-vimas dėl ūkio subjektų priežiūros ir bendra-darbiavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 701 straipsniu, Narko-tikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atlieka institucijų, įgy-vendinančių tabako ir alkoholio valstybinę kontrolę, veiksmų priežiūros ir koordinavimo funkcijas, prio-ritetą teikdamas ūkio subjektų priežiūros vienodai praktikai ir konsultavimui (žr. 9.38 pav.).

2013 m. įvykusių koordinacinių susitikimų su kitomis kontroliuojančiomis valstybės institucijo-mis metu (Policijos departamente prie VRM, Vals-tybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Valstybi-nėje mokesčių inspekcijoje ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente) su šių institucijų vadovybe buvo aptartos 2013 m. veiklos prioriteti-nės kryptys, bendradarbiavimo formos ir informaci-jos, būtinos Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymų reikalavimams užtikrinti, perdavimo bū-dai, ypač akcentuojant Narkotikų, tabako ir alkoho-lio kontrolės departamento sukauptos ekspertinės patirties pritaikymą kitų kontroliuojančių institucijų tiesioginėje veikloje.

Reikia pažymėti, kad Narkotikų, tabako ir alko-holio kontrolės departamentas užtikrina ne tik ūkio subjektų, bet ir kitų kontroliuojančių institucijų, dir-bančių alkoholio ir tabako kontrolės srityje, konsul-tavimą ir metodinės informacijos pateikimą. 2013 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departa-mento specialistai dalyvavo Policijos departamento prie VRM organizuotuose mokymuose, skirtuose šių institucijų darbuotojų ir pareigūnų profesinei kvalifi-

147

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

kacijai tobulinti, skaitė konsultacinius pranešimus ir teikė kitą kompleksinę informaciją, skirtą koordinuo-tiems ūkio subjektų priežiūros veiksmams plėtoti.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-tamentas, siekdamas koordinuojančių veiklos tikslų ir užtikrindamas AKĮ 34 str. ir TKĮ 26 str. numatytas nuostatas dėl ekonominių sankcijų skyrimo už pa-kartotinius ūkio subjektų pažeidimus, direktoriaus 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. T1-323 (suderin-tu su kontroliuojančiomis valstybės institucijomis ir įstaigomis) patvirtino Informacijos apie ūkio subjek-tams taikytas ekonomines sankcijas teikimo tvarkos aprašą, kuris užtikrina informacijos kaupimą ir siste-minimą dėl ūkio subjektų veiklos pakartotinių pažei-dimų. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, pagal kompetenciją vykdančios Alkoholio kontrolės ir tabako kontrolės įstatymų reikalavimų pažeidimų kontrolę, gali operatyviai ir tiksliai gauti informaciją dėl ūkio subjektų pakartotinių veiklos pažeidimų.

Tinkamas kontroliuojančių institucijų veiklos koordinavimas ir tarpusavio bendradarbiavimas taip pat suteikia galimybes laiku užkirsti kelią gali-miems pažeidimams, todėl Narkotikų, tabako ir al-koholio kontrolės departamentas 2011 m. pradėjo rengti informacinį biuletenį „Ūkio subjektų prie-žiūra“, skirtą kontrolės funkcijas vykdančioms vals-tybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Biu-letenyje pateikiama įvairiapusiška informacija apie ūkio subjektų priežiūros ypatumus (žr. 9.39 pav.).

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-tamento direktorius 2013 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. T1-49 „Dėl Teisės aktų, reguliuojančių Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento veiklą ir įtvirtinančių ūkio subjektų priežiūros ir kontrolės reikalavimus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Teisės aktų, reguliuojančių Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento veiklą ir įtvirtinančių ūkio su-bjektų priežiūros ir kontrolės reikalavimus, sąrašą, ku-ris yra laikomas viešai paskelbta konsultacija pagal Viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnį.

Alkoholio produktų gamybos ir didmeninės prekybos licencijavimas

Alkoholio produktai yra priskiriami specialiems produktams, kurių gamybai, prekybai, įvežimui, laikymui taikomas ypatingas valstybinis teisinis re-glamentavimas ir reikalavimai. Šie reikalavimai yra nustatyti Alkoholio kontrolės įstatyme (toliau − Įsta-tymas), kurio paskirtis mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nusta-tyti teisės gaminti, parduoti, įvežti teisinius pagrin-dus. Įstatyme nustatyti valstybės alkoholio kontro-lės politikos principai, kurie deklaruoja alkoholinių gėrimų pardavimo ribojimą, socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą ir t. t. Viena iš teisinio reglamenta-vimo priemonių yra licencijavimas.

Alkoholio produktų vartojimui tiesioginę įtaką turi šių produktų prieinamumas. Nepriklausomais

9.38 pav. Alkoholio ir tabako kontrolės koordinavimo ir įgyvendinimo funkcijos

148

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

moksliniais tyrimais (World Health Organization „Evidence for the effectiveness and cost-effecti-veness or interventions to reduce alcohol-related harm“) yra įrodytas tiesioginis ryšys tarp prekybos alkoholiniais gėrimais vietų tankumo ir alkoholio vartojimo masto, šio vartojimo neigiamų padarinių, įskaitant nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kad alkoholio produktai yra pavojingos žmogaus psichiką veikiančios medžia-gos, svarbu užtikrinti, kad alkoholio versle dalyvau-tų patikimos įmonės.

Alkoholio kontrolės įstatymas nustato, iš kokių įmonių kokios įmonės ar fiziniai asmenys gali įsigy-

ti alkoholio produktus, ir reikalavimus minėtų pro-duktų laikymui, sandėliavimui, prekybai, taip pat vietas, kuriose draudžiama vartoti šiuos produktus ir (ar) kuriose draudžiama prekiauti (pvz., ugdymo įstaigose, jų teritorijose, sveikatos priežiūros įstai-gose, kultūros įstaigose ir t. t.), todėl prekybos vieta yra svarbus licencijuojamos veiklos rekvizitas, kurį į licenciją galima įrašyti tik po to, kai licenciją išduo-danti institucija įvertina ir nustato, kad ji atitinka nustatytus teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad tai vertintina ir kaip prevencinė priemonė, pa-dedanti licencijos turėtojui išvengti teisės aktų nu-statytų ribojimų pažeidimų.

9.39 pav. Informacinis biuletenis „Ūkio subjektų priežiūra“

149

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

Prieš išduodant alkoholio verslo licencijas yra atliekama ūkio subjekto pateiktų dokumentų dėl veiklos vykdymo vietos analizė ir patikrinimas, taip pat informacijos, priskiriamos valstybės informa-ciniams ištekliams apie ūkio subjektą, jo vadovus, gavimas ir vertinimas, taip užtikrinant, kad alkoho-lio versle dalyvautų patikimos įmonės, neturinčios skolų valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, kad įmonėms nebūtų įsiteisėję apkaltinamieji teis-mo nuosprendžiai dėl bausmės skyrimo ar įsiteisėję teismo nutarimai, teismų ar kontroliuojančių vals-tybės institucijų nutartys dėl nuobaudų skyrimo už alkoholio produktų ar tabako gaminių kontraban-dą, alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą lai-kymą, gabenimą ar pardavimą, taip pat falsifikuotų alkoholio produktų pardavimą, gabenimą ar laiky-mą, priešingu atveju tai keltų riziką pažeisti svarbų visuomenės interesą – visuomenės sveikatą.

Gaminti alkoholio produktus ir verstis didmeni-ne prekyba jais Lietuvos Respublikoje leidžiama tik įmonėms, turinčioms licencijas:I) gaminti:

1) alų, alaus ir nealkoholinių gėrimų mišinius;2) alkoholio produktus, įskaitant alkoholinius

gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio kon-centracija neviršija 22 procentų;

3) alkoholio produktus, įskaitant alkoholinius gėrimus.

II) verstis didmenine prekyba:1) alkoholiniais gėrimais;2) alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gė-

rimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento;

3) nedenatūruotu etilo alkoholiu;4) denatūruotu etilo alkoholiu;5) etilo alkoholio turinčiomis žaliavomis;6) nemaistiniais alkoholiniais tirpalais su kva-

piųjų medžiagų priedais;7) maistiniais alkoholiniais tirpalais su kvapių-

jų medžiagų priedais.Licencijos išduodamos tik Lietuvoje įsteigtiems

juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams. Įmonės, turinčios licencijas gaminti alko-holio produktus, turi teisę verstis ir didmenine pre-kyba savo pagamintais produktais. Įmonės, turin-čios licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais, Lietuvos Respublikoje gali juos įsigyti tik iš įmonių, turinčių licencijas juos gaminti arba licencijas verstis didmenine prekyba jais.

2013 metų gruodžio 31 d. galiojo Narkotikų, ta-bako ir alkoholio kontrolės departamento išduotos: 101 alkoholio produktų gamybos licencija (iš jų 75 licencijos gaminti alų), 208 licencijos verstis didme-nine prekyba alkoholiniais gėrimais (iš jų 40 licenci-jų verstis didmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentaci-jos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), 55 licencijos verstis didme-nine prekyba alkoholio produktais (išskyrus alko-holinius gėrimus). 2013 m. įmonių prašymu buvo panaikintas 8 licencijų galiojimas, iš jų 4 licencijos verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (1 licencija panaikinta, nes įmonė išregistruota iš Juri-dinių asmenų registro, 3 licencijos – įmonės prašy-mu), 1 alkoholio produktų gamybos licencija (įmo-nė išregistruota iš Juridinių asmenų registro). Per 2013 metus patikslintos ir papildytos 76 alkoholio produktų didmeninės prekybos ir 7 alkoholio pro-duktų gamybos licencijos. Už šiuos veiksmus surink-ta 133,8 tūkst. Lt valstybės rinkliavos.

Tam, kad alkoholio produktų gamybos ir di-dmeninės prekybos versle dalyvautų patikimos įmonės, prieš išduodamas licencijas Narkotikų, ta-bako ir alkoholio kontrolės departamentas privalo gauti informaciją iš:

1) teritorinių valstybinės mokesčių inspekcijos skyrių;

2) Valstybinio socialinio draudimo fondo val-dybos teritorinių skyrių;

3) teritorinių muitinių;4) atsakingų valstybinių institucijų apie tai,

ar įmonei arba jos vadovui ar kitiems dar-buotojams nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio dėl bausmės skyrimo, įsiteisėjusio teismo nutarimo, nutarties, įsi-teisėjusio atitinkamo muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimo dėl nuobaudos skyrimo už alkoholio pro-duktų kontrabandą, alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą, taip pat falsifikuotų alkoholio produktų pardavimą, gabenimą ar laikymą, ar įmonės vadovas nėra ar nebuvo įmonių ar Europos juridinių asmenų ar jų filialų, ku-riuose nustatyta atvejų, kai Lietuvos Respu-blikoje buvo gaminami, parduodami ir (ar) laikomi, gabenami alkoholio produktai ne-turint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nu-statyta tvarka išduotos licencijos, vadovas.

150

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės de-partamento išduotų alkoholio produktų gamybos licencijų ir licencijų verstis didmenine prekyba alko-holiniais gėrimais skaičiaus kitimo dinamika pateik-ta 9.40 paveiksle.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės de-partamento interneto svetainėje pateikta susiste-minta informacija apie licencijų išdavimą, papildy-mą, patikslinimą, jų dublikatų išdavimą, valstybės rinkliavos dydį už licencijų išdavimą, informacija apie licencijų išdavimo terminus, pateikti paraiškų įsigyti licencijas pildymo pavyzdžiai ir kt. Narkoti-kų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas yra sudaręs sutartį su VšĮ „Versli Lietuva“ Paslaugų ir gaminių kontaktiniu centru, kurio interneto sve-tainėje pateikta informacija apie Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento išduodamas licencijas ir nurodyta su šiomis procedūromis su-sijusių veiksmų eiga, sudaryta galimybė verslo subjektams per Paslaugų ir gaminių kontaktinio centro pranešimų dėžutę elektroniniu būdu teikti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departa-mentui dokumentus dėl licencijų įsigijimo. Pasi-keitus teisės aktams, esant būtinybei, atnaujinama informacija apie Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento teikiamas paslaugas – li-cencijų, leidimų, pažymėjimų išdavimą.

Siekdamas palengvinti administracinę naštą ūkio subjektams ir kurti patogias, lengvai pasiekia-mas ir naudingas elektronines paslaugas, Narko-tikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas dalyvauja projekte „Administracinių procedūrų, su-sijusių su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstai-gų išduodamais leidimais, perkėlimas į elektroninę terpę“, kurį vykdo VšĮ „Versli Lietuva“ kartu su Infor-macinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisie-kimo ministerijos. Šiuo projektu bus kuriamos elek-troninės licencijų ir leidimų paraiškų pildymo for-mos. Subjektams bus patogiau teikti dokumentus licencijoms (leidimams) įsigyti, patikslinti, papildyti, panaikinti ar gauti licencijų dublikatus. 2013 metais baigus pirminį etapą buvo suderintos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento išduo-damų licencijų prašymų formų struktūros ir reika-lavimai. Šiuo metu jau yra parengtos ir suderintos licencijų išdavimo, papildymo ir patikslinimo prašymų elektroninės formos.

Taip pat, siekdamas gerinti viešųjų paslaugų kokybę, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės de-partamentas dalyvauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdomame projekte „Centrali-zuotos viešųjų ir administracinių paslaugų sistemos kūrimas ir diegimas įgyvendinant vieno langelio principą“, kurio uždavinys – sukurti ir įdiegti insti-tucijų ir įstaigų teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų portalą ir analitinę sistemą.

9.40 pav. 2001–2013 metais galiojančių alkoholio verslo licencijų skaičius

151

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

Nedenatūruoto etilo alkoholio ir denatū-ruoto etilo alkoholio (etilo alkoholio) pardavi-mo ir naudojimo teisinis reguliavimas, leidimų išdavimas

Ūkio subjektai, norintys Lietuvos Respublikoje gamybos, techninėms reikmėms, mokslo ir tyrimo darbams pirkti nedenatūruoto etilo alkoholio ar de-natūruoto etilo alkoholio, taip pat naudoti denatū-ruotą etilo alkoholį, turi įsigyti leidimus:

1) pirkti nedenatūruotą etilo alkoholį;2) pirkti ir naudoti denatūruotą etilo alkoholį,3) naudoti denatūruotą etilo alkoholį (toliau −

leidimai įsigyti etilo alkoholį).Leidimai išduodami Lietuvos Respublikoje įre-

gistruotiems juridiniams asmenis, užsienio juridinių asmenų filialams, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams (toliau – ūkio subjektai).

Leidimo įsigyti nereikia tiems ūkio subjektams:- perkantiems per metus ne daugiau kaip po

10 litrų etilo alkoholio iš įmonių, turinčių li-cencijas gaminti šiuos produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba jais;

- perkantiems ir (ar) naudojantiems denatū-ruotą etilo alkoholį biodegalams arba stan-dartus ar teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkantiems degalų mišiniams gaminti, kai denatūruotas etilo alkoholis su akcizais ap-mokestinamų prekių vežimo dokumentu ar supaprastintu akcizais apmokestinamų pre-kių vežimo dokumentu gabenamas į teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtą akcizais apmo-kestinamų prekių sandėlį;

- perkantiems nedenatūruotą etilo alkoholį gamybos reikmėms, kai jis gabenamas su ak-cizais apmokestinamų prekių vežimo doku-mentu ar supaprastintu akcizais apmokesti-namų prekių vežimo dokumentu į teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtą akcizais apmokesti-namų prekių sandėlį.

2013 m. buvo išduota: 81 leidimas pirkti nedenatūruotą etilo alkoholį, 16 leidimų pirkti

ir naudoti denatūruotą etilo alkoholį, 6 leidimai naudoti denatūruotą etilo alkoholį. Visi leidimai išduoti griežtai laikantis leidimų išdavimo terminų. Iš viso per 2013 m. už leidimų įsigyti etilo alkoholį išda-vimą surinkta 23,1 tūkst. Lt.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-tamentas, siekdamas užtikrinti, kad etilo alkoholį įsigytų nepriekaištingos reputacijos ūkio subjektai, prieš išduodamas leidimą, bendradarbiauja su:

1) Juridinių asmenų registro tvarkytoju VĮ Re-gistrų centru;

2) Informatikos ir ryšių departamentu prie Vi-daus reikalų ministerijos;

3) Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Iš minėtų įstaigų jis gauna informaciją apie ūkio subjektų ir jų vadovų patikimumą, t. y. informaciją dėl nuobaudų skyrimo už alkoholio produktų kon-trabandą, alkoholinių gėrimų be banderolių netei-sėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą, taip pat fal-sifikuotų alkoholio produktų pardavimą, gabenimą ar laikymą. Tai suteikia galimybę prižiūrėti, kad alko-holio versle nedalyvautų nepatikimi asmenys.

Kiekvieną mėnesį ūkio subjektai, pirkę ar par-davę etilo alkoholį, Departamentui pateikia ataskai-tas apie etilo alkoholio pardavimą ar panaudojimą – tai tai taip pat yra prevencinė priemonė. Mažinant administracinę naštą buvo atsisakyta, kad ataskai-tas apie denatūruoto etilo alkoholio panaudojimą ūkio subjektai teiktų ir Valstybinei mokesčių inspek-cijai. Šiuo metu ataskaitų apie denatūruoto etilo al-koholio panaudojimą suvestinę Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pats perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Toliau pateikti duomenys, kurie surinkti ir su-sisteminti remiantis ūkio subjektų nedenatūruoto ir denatūruoto etilo alkoholio pardavimo ataskaitomis.

Palyginus 9.5 lentelėje pateiktus 2011–2013 m. duomenis, matyti, kad bendras 2013 m. parduoto nedenatūruoto etilo alkoholio, skirto naudoti ga-mybos, techninėms reikmėms bei mokslo ir tyrimo darbams, kiekis, palyginti su 2012 m. ir 2011 m., ge-

9.5 lentelė. 2011–2013 m. parduoto nedenatūruoto etilo alkoholio, skirto naudoti gamybos, techninėms reikmėms bei mokslo ir tyrimo darbams, kiekio palyginamoji lentelė

Metai Pagal leidimus parduo-tas kiekis l a. a.

Be leidimų (gamybai) parduotas kiekis l a. a.

Be leidimų (iki 10 l) par-duotas kiekis l a. a. Iš viso l a. a.

2011 metai 38 592,58 221 901,16 1 596,67 262 090,41

2012 metai 43 681,64 940 854,53 1 676,65 986 212,82

2013 metai 43 777,86 2 883 420,62 1 778,56 2 928 977,04

152

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

rokai išaugo. 2013 m. minėto produkto buvo par-duota 3 kartus daugiau negu 2012 m. ir 11 kartų daugiau negu 2011 m.

Pagal leidimus 2013 m. parduotas nedenatū-ruoto etilo alkoholio kiekis, palyginti su 2012 m., pa-didėjo labai nedaug – tik 96,22 l a. a. Be leidimų etilo alkoholio (iki 10 l) 2013 m. parduota 6 proc. daugiau negu 2012 m. ir 11,4 proc. daugiau negu 2011 m. Labiausiai išaugo be leidimų gamybos reikmėms parduoto nedenatūruoto etilo alkoholio kiekis. 2013 m. gamybos reikmėms minėto produkto buvo parduota 3 kartus daugiau negu 2012 m. ir 13 kartų daugiau negu 2011 m.

2011–2013 m. parduoto nedenatūruoto etilo alkoholio, skirto naudoti gamybos, techninėms rei-kmėms bei mokslo ir tyrimo darbams, kiekis pateik-tas 9.41 paveiksle.

Palyginus 9.6 lentelėje pateiktus 2011–2013 m. duomenis matyti, kad bendras 2013 m. parduoto denatūruoto etilo alkoholio, skirto naudoti gamy-bos, techninėms reikmėms bei mokslo ir tyrimo darbams, kiekis sudaro tik 84,94 proc. 2011 m. par-duoto kiekio, tačiau, lyginant su 2012 m., parduotas kiekis išaugo 5,51 proc.

Pagal leidimus 2013 m. parduotas denatūruoto etilo alkoholio kiekis, lyginant su 2012 m. išaugo 1,92 karto, o lyginant su 2011 m. – net 2,35 karto, tačiau denatūruoto etilo alkoholio, parduoto be leidimų, kiekis mažėjo. Be leidimų (iki 10 l) 2011 m. parduota 132,09 l a. a., 2012 m. – tik 9,28 l a. a., o 2013 m. nebu-vo parduota nei vienam ūkio subjektui. Taip pat, lygi-nant su 2011 m., 2013 m. stipriai sumažėjo be leidimų biokurui gaminti parduoto denatūruoto etilo alkoho-lio kiekis. 2013 m. biodegalams parduota 1 proc. ma-žiau negu 2012 m. ir 22,2 proc. mažiau negu 2011 m.

2011–2013 m. parduoto denatūruoto etilo al-koholio kiekis (litrais gryno etilo alkoholio) palygini-mui pateikiamas 9.42 paveiksle.

Informaciją apie etilo alkoholio pardavimą ir panaudojimą rasite Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento interneto svetainėje adre-su: http://www.ntakd.lt/index.php/statistika.

Alkoholio produktų pažeidimų kontrolė ir prevencija

ŪKIO SUBJEKTŲ PATIKRINIMAI yra sudėtin-gas, reikalaujantis profesionalios kompleksinės eks-

9.41 pav. 2011–2013 m. parduoto nedenatūruoto etilo alkoholio kiekis

9.6 lentelė. 2011–2013 m. parduoto denatūruoto etilo alkoholio kiekio palyginamoji lentelė

MetaiPagal leidimus

parduotas kiekis(l a. a.)

Be leidimų (biodegalams) parduotas kiekis

(l a .a.)

Be leidimų (iki 10 l) parduotas kiekis (l a. a.) Iš viso (l a. a.)

2011 metai 847 129,18 1 7828 909,65 132,09 18 676 170,92

2012 metai 1 038 118,20 13 997 003,78 9,28 15 035 131,26

2013 metai 1 993 387,62 13 869 759,21 - 15 863 146,83

http://www.ntakd.lt/index.php/statistika

153

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

pertinės patirties ir kompetencijos ūkio subjektų vertinimo procesas.

Pažymėtina, kad ūkio subjektų veiklos priežiū-ra ir kontrolė dažniausiai yra skirtinga, priklausomai nuo kontrolės dalyko (pvz., tabako gaminių ir alkoho-linių gėrimų nepilnamečiams pardavimo kontrolės veiksmai skiriasi nuo įmonės mokestinių dokumentų patikrinimo), todėl ne visada galima standartizuoti ir unifikuoti patikrinimų atlikimą. Patikrinimų trukmė priklauso nuo nustatomų pažeidimų pobūdžio, ta-čiau preliminariai ji trunka apie 0,5–2 val.

2013 m., palyginti su 2012 m., buvo nustatyta mažiau pažeidimų: 2013 m. – 186, arba tai sudarė 29 proc. visų patikrinimų (635), 2012 m. – 233, arba tai sudarė 33 proc. visų atliktų patikrinimų (722). Tokiam sumažėjimui įtakos turėjo Narkotikų, tabako ir alko-

holio kontrolės departamento atliekamas prevenci-nis darbas su ūkio subjektais ir jų atstovais siekiant išvengti teisės pažeidimų, konsultacijos juridiniams ir fiziniams asmenims tabako ir alkoholio kontrolės taikymo klausimais, aktualios informacijos skelbimas ir pan. Galima teigti, kad alkoholio ir tabako sekto-riuje veikia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento sukurtas pakankamai efektyvus ūkio subjektų veiklos priežiūros ir pažeidimų prevencijos mechanizmas (žr. 9.43 ir 9.44 pav.).

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-tamentas, vykdydamas vieną iš ūkio subjektų prie-žiūros formų – patikrinimus, atlieka ūkio subjektų veiklos rizikos vertinimą ir valdymą, nustato prižiū-rimų sričių galimus pavojus ar grėsmes institucijos saugomoms visuomenės vertybėms. Departamen-

9.42 pav. 2011–2013 m. parduoto denatūruoto etilo alkoholio kiekis

9.43 pav. Atliktų patikrinimų ir nustatytų pažeidimų santykis 2011–2013 m.

154

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

tas, atlikdamas ūkio subjektų veiklos rizikos vertini-mą ir valdymą, vadovaujasi Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais ir tabako gaminiais, vertinimo pagal rizikos kriterijus metodika, patvirtin-ta Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departa-mento direktoriaus 2013 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. T1-195 „Dėl ūkio subjektų veiklos, susijusios su alko-holio produktais ir tabako gaminiais, vertinimo pagal rizikos kriterijus metodikos patvirtinimo“ kurioje pa-grindinės prižiūrimos sritys skaidomos į alkoholio, ta-bako, denatūruoto ir nedenatūruoto alkoholio sritis. Išskiriant pagrindinius pavojus ir grėsmes, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas vykdo-momis ūkio subjektų kontrolės funkcijomis stengiasi

mažinti visuomenei žalą darančių produktų (alkoho-lio, tabako ir kt.) paklausą.

9.45 ir 9.46 paveiksluose pateikiama lyginamo-ji 2012 m. ir 2013 m. nustatytų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimų analizė.

Kaip matyti, 2013 m. gerokai sumažėjo užfiksuo-tų Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažei-dimų (apie 48 proc.), t. y. draudžiama viešojo maitini-mo vietose po 22 val. parduoti alkoholinius gėrimus išsinešti, taip pat neišpilstytus ir neatidarytus. Viena vertus, tokį sumažėjimą nulėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, kita vertus, ūkio subjektai

9.44 pav. Pažeidimų skaičius pagal patikrinimų skaičių 2003–2013 m., proc.

9.45 pav. 2012 m. AKĮ pažeidimų struktūra

155

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

siekia užtikrinti šio reikalavimo laikymąsi. Taip pat su-mažėjo alkoholinių gėrimų prekyba neturint juridinę galią patvirtinančių dokumentų (Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p.), arba tokie dokumentai nebuvo pateikti ūkio subjekto patikri-nimo metu (Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 12 p., 17 str. 2 d. 10 p.). Tačiau 2013 m. buvo užfiksuo-ta gerokai daugiau Alkoholio kontrolės įstatymo pa-žeidimų (apie 52 proc.), kai įmonių darbuotojai par-duodavo alkoholinius gėrimus neblaiviems asme-nims (Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p.). Šiems pažeidimams atskleisti įtakos turėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-123/2013.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės de-partamento priimtų nutarimų teisinės pasekmės: 2013 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, skirdamas ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažei-

dimus skyrė baudų už 521 250 Lt (2012 m. – 375 250 Lt), o už TKĮ reikalavimų pažeidimus – 465 500 Lt (2012 m. – 241 500 Lt), iš jų į valstybės biudžetą su-mokėta 370 000 Lt. (2012 m. – 206 000 Lt).

2013 m. Departamentas priėmė 205 nutari-mus, iš jų:

- 181 nutarimą (120 nutarimų už AKĮ pažeidi-mus, 61 nutarimas – TKĮ) skirti ekonomines sankcijas;

- 24 nutarimus nutraukti arba atsisakyti tai-kyti ekonomines sankcijas;

- 1 grąžintas papildomam tyrimui atlikti;- 34 proc. nutarimų (69 nutarimai) buvo ap-

skųsti teismams. Teismai per 2013 m. išnagrinėjo 19 nutarimų

(galutiniai ir neskundžiami, iš jų ir dėl 2012 m. priimtų Departamento nutarimų), Departamento 16 nutarimų palikta galioti, 3 nutarimai panaikinti (žr. 9.47 ir 9.48 pav.). Per 2013 m. teismai išnagrinėjo 50 nutarimų (negalutiniai teismo sprendimai).

9.46 pav. 2013 m. AKĮ pažeidimų struktūra

9.47 pav. Departamento priimtų ir teismams apskųstų nutarimų santykis 2011–2013 m.

156

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

2013 m. Lietuvos vyriausiasis administra-cinis teismas priėmė itin svarbius sprendimus formuojant praktiką alkoholio reklamos bylose (pateikiamos teismų sprendimų ištraukos):

1) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 21 d. neskundžiama nutartimi admi-nistracinėje byloje Nr. A525-643/2013 atmetė UAB „Samsonas“ apeliacinį skundą ir pripažino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dėl įmonei taikytos atsakomybės už Alkoholio kontro-lės įstatymo reikalavimų pažeidimus teisėtu ir pa-grįstu. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skun-dą, pažymėjo, kad „<...> akivaizdu, jog ginčo frazė pagrįstai pripažinta pažeidžiančia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4, 7, 8 punktų nuostatas, nes formuoja palankų alkoholinių gėrimų įvaizdį, ja skatinama pirki konkre-tų alkoholinį gėrimą – degtinę „Svadebnaja“, kuri neva pagerins fizinę būklę (29 str. 1 d. 4 p.), turi gydomųjų savybių (29 str. 1 d. 7 p.) (pirmoji ginčo frazės dalis – „Būkite sveiki“) ir lems socialinę sėkmę (29 straipsnio 1 d. 8 p.) (antroji ginčo frazės dalis – „Turtingi“ ar „Gy-venkite turtingai“).<...> ginčo etiketėje pateikta infor-macija yra neadekvati alkoholinio gėrimo poveikiui žmogaus organizmui (visais atvejais alkoholis sukelia neigiamas pasekmes žmogaus organizmui) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2644/2012), darytina išvada, kad minėta reklama, siejanti alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės pagerėjimo, gydomosiomis savybėmis ir socialine sė-kme, yra neteisinga ir klaidinanti AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme.<...>“;

9.48 pav. Administracine tvarka teismuose išnagrinėtų skundų (įsiteisėjusių) 2011–2013 m. santykis

2) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 26 d. neskundžiama nutartimi admi-nistracinėje byloje Nr. A858-358/2013 atmetė AB „Volfas Engelman“ apeliacinį skundą ir pripažino Vilniaus apygardos administracinio teismo spren-dimą dėl įmonei taikytos atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimą, teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pažymėjo, kad „<...> stende atsispindintys – taurė su rudu skysčiu ir balta puta, kurioje pavaizduo-ti aukso spalvos medaliai, aukso spalvos juosta su ovale pavaizduotais gyvūnais, laikančiais statinę, bei aukso spalvos žodžiai „VOLFAS ENGELMAN“ – laiky-tini žymenimis, sudarančiais jo neįregistruotą prekių ženklą, atmestini kaip nepagrįsti, nepatvirtinti atitin-kamais įrodymais (Prekių ženklų įstatymo 9 str. 3 d.). <...> Šiuo atveju bendrai vertinant reklaminį stendą, jame pavaizduotą taurę, jos formą, bendrą sukuriamą įvaizdį vidutinių vartotojų atžvilgiu galima spręsti, kad stende yra vaizduojamas alkoholinis gėrimas – alus, <...>. Pagrįstai atsakovas nurodė, kad, nesilaikydamas Įsakymu nustatytų įspėjamojo teksto apie alkoholio daromą žalą reikalavimų, pareiškėjas pažeidė AKĮ 29 straipsnio 5 dalį.<...>“;

3) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 29 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-398/2013 atme-tė AB „Volfas Engelman“ apeliacinį skundą ir pri-pažino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dėl įmonei taikytos atsakomybės už Al-koholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimą teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija, atmesdama ape-liacinį skundą, pažymėjo, kad „<...> akivaizdu, kad

157

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

tokia informacija formuojamas palankus tiek porterio alaus, tiek giros įvaizdis, ši informacija viena kitą pa-pildo, tarp jos yra abipusis ryšys. <...> vertinamosiose etiketėse pateikta informacija („Smetoniška / por-terio / gira / Naujoji porterio gira – iš alaus karaliaus perėmė skonio stiprumą ir apynio gardumą“) yra al-koholio reklama AKĮ 2 straipsnio 6 dalies prasme, nes ji laikytina informacija, kuri skatina įsigyti ar vartoti alkoholio produktus ir yra sietina su pareiškėjo ūkine / komercine veikla. <...> administracinių teismų prakti-koje laikomasi nuostatos, kad reklama, kurioje teigia-mai vaizduojamas alkoholinio gėrimo (šiuo atveju – porterio alaus) vartojimas, vertintina kaip klaidinanti AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme.<...>“;

4) Lietuvos vyriausiasis administracinis teis-mas 2013 m. spalio 2 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1565/2013 atme-tė MAXIMA LT, UAB apeliacinį skundą ir pripažino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendi-mą dėl įmonei taikytos atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimus teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliaci-nį skundą, pažymėjo, kad „<...> atsakovas (Depar-tamentas) ne tik nustatė, kad reklamoje dalyvauja žymūs sportininkai (žymi jų komanda), dėl ko buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktas, bet ir išsamiai išnagrinėjo, kokiu būdu jie pavaizduoti – sportiški, rungtynių metu, jude-syje, besidžiaugiantys sėkmingu momentu, kuris yra jų pajėgios fizinės būklės rezultatas. Atsakovo argu-mentai, jog aptariama reklama siekta tik informuoti, kad alus „Estrella Damm Barcelona“ yra futbolo klubo FC Barselona rėmėjas, nepaneigia sąsajų tarp pavaiz-duoto momento ir alaus vartojimo. Reklamoje pavaiz-duotas ne tik alaus prekinis ženklas, alaus butelis, bet ir gėrimo su puta pripildyta taurė – šie vaizdai trak-tuotini kaip skatinantys vartoti alų. Be to, užrašas re-klamoje anglų kalba skelbia, jog alus „Estrella Damm Barcelona“ yra „OFFICIAL BEER OF FC BARCELONA“ – „OFICIALUS FC BARSELONA ALUS“ (vert. iš anglų k.), kuris suvoktinas kaip informacija apie tai, kad futbo-lo klubas, taip pat ir jam priklausantys sportininkai, vartoja būtent šį alų. Taigi atsakovo išvados dėl vidu-tiniam vartotojui suvokiamų vaizdo sąsajų su alaus vartojimu, kurias patvirtino pirmosios instancijos teis-mas pasisakydamas, kad pateiktas vaizdinys tiesio-giai ar netiesiogiai sieja alkoholinį gėrimą su minėto-mis palankiomis savybėmis (džiaugsmu, teigiamomis emocijomis, fizine sveikata, energija), teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįstos.<...>“;

5) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 18 d. neskundžiama nutartimi admi-nistracinėje byloje Nr. A858-1191/2013 atmetė UAB „URBISTA“ apeliacinį skundą ir pripažino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dėl įmonei taikytos atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimus teisėtu ir pagrįs-tu. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pažymėjo, kad „<...>.aptariamose šviesdėžėse rekla-muojamas būtent pareiškėjui priklausantis baras, taip pat jame pardavinėjami alkoholiniai gėrimai (nurody-ta konkreti tam tikrų alkoholinių gėrimų kaina, atitin-kanti pareiškėjui priklausančio baro meniu nurodytą šių gėrimų kainą. Taigi darytina išvada, kad būtent pareiškėjas užsakė vertinamas reklamines šviesdėžes, jose pateikta reklama iš esmės tenkinami pareiškėjo komerciniai interesai. <...> vien tokios sutarties suda-rymas savaime nepanaikina pareiškėjo pareigos lai-kytis AKĮ nuostatų. Tokios pareigos turinio ir apimties nekeičia ir faktinė aplinkybė, kam nuosavybės teise priklauso aptariamos šviesdėžės. <...> pareiškėjas turi laisvę apsispręsti, kokiais pagrindais organizuoti savo santykius su trečiaisiais subjektais, tačiau tai daryda-mas privalo elgtis apdairiai, atsakingai ir protingai tam, kad užtikrintų iš įstatymų kylančių pareigų vyk-dymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkrei-pė dėmesį į tai, kad pagal <...> sutarties <...> 1.4.3 punktą pareiškėjas turėjo teisę neleisti įrengti gamin-tojui priklausančių reklaminių šviesdėžių, jei jų turinys prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, taigi jis turėjo ne tik iš įstatymo kylančią pareigą užtikrin-ti, kad jo naudojama reklama atitiktų AKĮ nuostatas, bet ir sutartinę teisę įvertinti, ar ant jam priklausančio baro sienų montuojama reklama atitinka teisės aktų reikalavimus.<...>“.

9.4. Tabako gaminių licencijavimas, pažeidi-mų kontrolė ir prevencija

Tabako gaminių didmeninės prekybos ir ga-mybos licencijavimas

Lietuvos Respublikoje verstis tabako gaminių gamyba ir didmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas. Šias licencijas išduoda Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

Viena iš priemonių siekiant užtikrinti, kad taba-ko versle dalyvautų patikimos reputacijos asmenys, yra informacijos apie įmones, kurios kreipiasi į De-partamentą įsigyti licencijas verstis tabako gami-

158

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

lygas, valstybės rinkliavą už licencijų išdavimą, pa-pildymo, patikslinimo, išdavimo terminus ir kt. Tuo pačiu tikslu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontro-lės departamentas yra sudaręs sutartį su VšĮ „Vers-li Lietuva“ Paslaugų ir gaminių kontaktiniu centru, kurio interneto svetainėje pateikta informacija apie Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departa-mento išduodamas licencijas ir nurodyta su šiomis procedūromis susijusių veiksmų eiga, sudaryta ga-limybė verslo subjektams per Paslaugų ir gaminių kontaktinio centro pranešimų dėžutę elektroniniu būdu teikti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dokumentus dėl licencijų įsigijimo.

Tabako gaminių pažeidimų kontrolė ir pre-vencija

9.50 ir 9.51 paveiksluose pateikiama lyginamoji 2012 m. ir 2013 m. nustatytų tabako gaminių apy-vartos pažeidimų analizė.

Kaip matyti, 2013 m. padaugėjo Tabako kontro-lės įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. pažeidimų, kai įmonių pardavėjai parduodavo tabako gaminius nepilna-mečiams ir buvo vykdoma tabako gaminių prekyba neturint šių tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių dokumentų.

2013 m. Lietuvos vyriausiasis administraci-nis teismas priėmė itin svarbius sprendimus for-muojant praktiką tabako reklamos bylose (patei-kiamos teismų sprendimų ištraukos):

1) Lietuvos vyriausiasis administracinis teis-mas 2013 m. kovo 21 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-539/2013 atmetė UAB „JTI Baltic“ apeliacinį skundą, pripažindamas

nių didmenine prekyba ar gamyba, jų vadovus, ar nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuospren-džio, įsiteisėjusio teismo nutarimo, sprendimo dėl bausmės ar nuobaudos skyrimo už tabako gaminių kontrabandą, tabako gaminių be banderolių ne-teisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą, taip pat falsifikuotų tabako gaminių pardavimą, gabenimą ar laikymą, tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą be tabako gaminių įsigijimą patvirtinan-čių juridinę galią turinčių dokumentų, surinkimas iš kompetentingų valstybinių institucijų. Be minėtos informacijos, taip pat gaunama informacija apie įmonių, norinčių užsiimti tabako gaminių verslu, mokestinių prievolių vykdymą valstybės, savival-dybės biudžetams, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

2013 metų sausio 1 d. galiojo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento išduotos: 39 li-cencijos verstis didmenine prekyba tabako gaminiais, 3 licencijos gaminti tabako gaminius. 2013 m. buvo patikslinta 13 licencijų verstis didmenine prekyba tabako gaminiais, išduotas 1 licencijos dublikatas, 2 licencijos verstis didmenine prekyba tabako gami-niais buvo panaikintos įmonės prašymu. 1 licencija panaikinta įmonei bankrutavus. Valstybės rinkliavos už šių licencijų išdavimą, papildymą, patikslinimą, dublikato išdavimą surinkta 7,6 tūkst. Lt.

9.49 paveiksle pateikiama galiojančių licencijų verstis didmenine prekyba tabako gaminiais skai-čiaus kitimo dinamika.

Informacija apie išduotas tabako verslo licenci-jas yra skelbiama Narkotikų, tabako ir alkoholio kon-trolės departamento interneto svetainėje. Taip pat verslo atstovų patogumui Narkotikų, tabako ir alko-holio kontrolės departamento interneto svetainėje skelbiama informacija apie licencijų išdavimo są-

9.49 pav. 2001–2013 m. galiojančių licencijų verstis didmenine prekyba tabako gaminiais skaičius

159

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

9.50 pav. 2012 m. Tabako kontrolės įstatymo pažeidimų struktūra

9.51 pav. 2013 m. Tabako kontrolės įstatymo pažeidimų struktūra

bendrovę pažeidusią Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių reikalavimus. Apeliacinio teis-mo teisėjų kolegija konstatavo, kad „<...> įvertinusi ginčo laikiklių parduotuvėje vietą (pritvirtinta prie specialios tabako gaminiams išdėstyti skirtos įrangos, ne prie kiekvienos kasos), atsižvelgdama į tai, kad laikikliuose priklijuoti aštuoni keturių rūšių to paties prekės ženklo cigarečių pakeliai, o patys laikikliai buvo akivaizdžiai skirti konkretiems „LD“ tabako ga-miniams išskirti, juos pateikti atskirai nuo visų kitų cigarečių, taip siekiant vartotojų dėmesį atkreipti į konkrečias cigaretes, pažymint jų kainą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčo laikikliai neatitiko vien įrangos, skirtos tabako gami-niams išdėstyti, paskirties, jais buvo siekiama ne tik išdėstyti cigarečių pakelius, tačiau ir atkreipti pirkėjų dėmesį į konkretaus prekės ženklo tabako gaminius, išskirti juos iš visų kitų tabako gaminių, pateikti taip, kad vartotojai juos pastebėtų, geriau matytų, atkreip-tų dėmesį į kainą, būtų skatinami juos įsigyti, siekiant suformuoti palankų įvaizdį apie tabako gaminius. Visa tai, skirtingai nei teigia apeliantas, leidžia daryti

išvadą, jog pagrindinė laikiklių paskirtis yra ne tabako gaminių išdėstymas, o informacijos apie konkrečius tabako gaminius skleidimas ir skatinimas juos įsigy-ti, vartoti. <...> Departamentas, nustatęs, kad ginčo laikikliai turi savybių, išskiriančių konkrečius tabako gaminius iš kitų, pagrįstai konstatavo esant tabako gaminių reklamą ir negalint taikyti TKĮ 17 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių, pripažino pareiškėją pažei-dusiu TKĮ 17 straipsnio 1 dalį.<...>“;

2) Lietuvos vyriausiasis administracinis teis-mas 2013 m. rugsėjo 26 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1144/2013 atmetė UAB „Press Express“ apeliacinį skundą ir pripažino Vilniaus apygardos administracinio teismo spren-dimą dėl įmonei taikytos atsakomybės už Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimą teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pažymėjo, kad „<..> tabako gaminių rekla-ma šios punkto nuostatos (p. s. 17 str. 2 d. 2 p.) taiky-mo požiūriu būtų pripažinta leistina, yra būtina leidinį apibūdinančių trijų sąlygų visuma: kad leidinys būtų išspausdintas valstybėje, kuri nėra Europos ekonomi-

160

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

nės erdvės susitarimo dalyvė, kad jis būtų skelbiamas tokioje valstybėje ir kad jis būtų skirtas ne Europos Ben-drijos rinkai. Tai reiškia, kad nors vienos iš šių sąlygų nebuvimas yra pakankamas pagrindas netaikyti apta-riamos išimties ir Tabako kontrolės įstatymo 17 straips-nio 1 dalies pagrindu pripažinti leidinyje paskelbtą ta-bako gaminių reklamą draudžiama. <...> byloje nėra ginčo dėl to, kad paminėtas žurnalas „Glamour“ buvo išspausdintas Lenkijoje (tai yra nurodyta žurnalo 22 psl.). Atsižvelgiant į ankščiau nurodytą Tabako kontro-lės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimo išvadą, to pakanka konstatuoti, kad nagrinėjamoje si-tuacijoje negali būti taikoma šiame punkte (p. s. 17 str. 2 d. 2 p.) nustatyta išimtis. Todėl kolegija sutinka su pir-mosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šioje situacijoje konstatuotinas Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo reklamuoti tabako gaminius pažeidimas <...>.“;

3) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 1 d. neskundžiama nutartimi admi-nistracinėje byloje Nr. A525-539/2013 atmetė UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ apeliacinį skundą, o De-partamento – patenkino iš dalies, pripažindamas bendrovę pažeidusią Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių reikalavimus. Apeliacinio teis-mo teisėjų kolegija teigė, kad „<...> akcentuodama jų pateikimo vietas ir būdus bendrajame įrangų, skirtų tabako gaminiams išdėstyti, kontekste, konstatuoja akivaizdų paminėtų pareiškėjo gaminamų tabako gaminių išskyrimą iš visų kitų šiose prekybos vietose prekiaujamų tabako gaminių. Tai leidžia daryti išva-dą, kad šios tabako gaminių demonstravimo prie-monės pagal savo tikrąją paskirtį neatitinka įrangos, skirtos tabako gaminiams, paskirties Tabako kontro-lės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Šio straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu aptariamos tabako gaminių demonstravimo priemonės gali būti vertinamos kaip tabako gaminių pakuočių imitacijos ir atvaizdai, kurie nukreipia vartotojų dėmesį tik ir bū-tent į šiuos pareiškėjo platinamus tabako gaminius. <...> Šiame kontekste pažymėtina, kad žodine forma pateikiama tabako gaminių reklama Tabako kontro-lės įstatymo 2 straipsnio 7 dalies taikymo prasme taip pat yra laikytina tabako gaminių reklama, todėl to-kia forma daroma reklama patenka į šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies taikymo sferą, bet (kadangi tokia reklamos pateikimo forma nėra minima šio straipsnio nuostatose dėl tabako gaminių reklamos draudimo išimčių) jai negali būti taikomos išimčių iš šioje straips-nio dalyje nustatyto draudimo taisyklės. <...>“

Kontroliuojančių institucijų alkoholio pro-duktų ir tabako gaminių pažeidimų kontrolė

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-tamentas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 364 str. „Ūkio subjektų veiklos patikrini-mai“ 10 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad „<...> priežiūrą atliekantys subjektai, kurių priežiū-ros dalykas ir forma yra tarpusavyje susiję, gali at-likti bendrą dviejų ar daugiau priežiūrą atliekančių subjektų planinį patikrinimą, jeigu taip sumažėja priežiūros našta ūkio subjektui“, organizavo ir atliko 109 (2012 m. – 16) bendrus ir kompleksinius (kar-tu su policijos įstaigų pareigūnais ir savivaldybių administracijų darbuotojais) ūkio subjektų patikri-nimus: Vilniaus m., Vilniaus r., Panevėžio m., Mari-jampolės m., Pasvalio r., kurių metu buvo patikrinti 25 (2012 m. – 36) ūkio subjektai.

2012 m. visos kontroliuojančios institucijos (Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tar-nyba, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, policijos įstaigos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (išskyrus Muiti-nės departamentą prie Finansų ministerijos) atliko 6 664 ūkio subjektų patikrinimus, iš jų buvo nustaty-tas 471 Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įsta-tymų pažeidimas. 2013 m. patikrinimų skaičius labai išaugo – iki 10 443 (t. y. apie 15,6 proc.), o nustatytų pažeidimų skaičius sumažėjo – 400. Vienareikšmiškai galima teigti, kad dėl efektyvių koordinuotų Narko-tikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir kitų kontroliuojančių institucijų veiksmų nemaža dalis užkardytų teisės pažeidimų yra susiję su ūkio subjektų konsultacine veikla, vienoda teisės pažei-dimų atskleidimo ir tyrimo praktika, nes Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas aktyviai dalyvauja kitų kontroliuojančių institucijų valstybės tarnautojų ir pareigūnų kvalifikacijos mokymuose.

9.52 ir 9.53 paveiksluose pateikti duomenys apie 2012 m. ir 2013 m. atliktus patikrinimus pagal valstybės institucijas. Šie duomenys parodo, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departa-mentas kaip koordinuojanti visų kontroliuojančių institucijų veiklą įstaiga, nuo 2013 m. mažina ūkio subjektų patikrinimų skaičių, skirdama didesnį dė-mesį koordinuojantiems veiksmams ir priemonėms (pvz., metodinių rekomendacijų rengimas, kontro-liuojančių įstaigų darbuotojų ir pareigūnų konsulta-vimas ir pan.).

161

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

9.52 pav. Ūkio subjektų veiklos patikrinimų skaičius 2012 m. pagal valstybės institucijas

9.53 pav. Ūkio subjektų veiklos patikrinimų skaičius 2013 m. pagal valstybės institucijas

9.54 ir 9.55 paveiksluose pateikiami duomenys apie 2012 m. ir 2013 m. nustatytus Alkoholio kon-trolės ir Tabako kontrolės įstatymų pažeidimus pa-gal valstybės institucijas.

9.54 pav. Nustatytų Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymų pažeidimų skaičius 2012 m. pagal valstybės institucijas

9.55 pav. Nustatytų Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymų pažeidimų skaičius 2013 m. pagal valstybės institucijas

162

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

9.5. Neteisėtos alkoholio ir tabako apyvar-tos situacija Lietuvoje

Neteisėta tabako gaminių apyvartaDėl geografinės padėties Lietuva yra tabako

gaminių (iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respu-blikos) tranzito, perkrovimo, laikino sandėliavimo ar pasirengimo tolesniam gabenimui į Vakarų Europos valstybes šalis. Cigaretės, pažymėtos Baltarusijos Respublikos nustatyto pavyzdžio banderolėmis, 2013 m. sudarė 38 proc. Lietuvos Respublikos mui-tinės sulaikytų cigarečių kiekio. Per Lietuvą tranzitu gabenamų kontrabandinių cigarečių ir Lietuvos rin-kai skirtų cigarečių dalis nuolat kinta. Tarp sulaikytų kontrabandos būdu gabentų baltarusiškų cigarečių vyrauja Gardino tabako fabrike „Neman“ arba Mins-ko tabako fabrike „Tabak-invest“ gaminamos „Pre-mier“, „Minsk“, „Fest“, „Kronon“, „VIP“, „Queen“ ir t. t. cigaretės.

Daugiausia (44 proc.) tabako gaminių sulaiky-ta Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, 27 proc. – pa-sienyje su Rusijos Federacija, 3,7 proc. – jūrų uosto postuose, 25 proc. – šalies viduje ir ne mažiau negu 0,3 proc. – Lenkijos ir Lietuvos, Latvijos ir Lietuvos pasienyje ir oro uostuose.

9.7 lentelėje pateikiami duomenys apie 2003–2013 m. sulaikytus tabako gaminius (pakeliais) Lie-

tuvos Respublikos pasienio dalyse pagal kiekvieną kaimyninę valstybę arba vietovę. 9.8 ir 9.9. lentelėse pateikti duomenys apie sulaikytus tabako gaminių kiekius ir jų vertę.

Kaip matyti iš 9.7 lentelės, nuo 2010 m. situacija prie valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kalinin-grado sritimi pasikeitė iš esmės. Tam esminę įtaką turėjo sustiprintos Lietuvos teisėsaugos institucijų ir pareigūnų kompetencijos sritys, modernios tech-ninės sienos stebėjimo įrangos įdiegimas, ir Rusijos Federacijoje padidinti akcizai tabako gaminiams. Suvaldžius kontrabandos srautus iš Rusijos Fede-racijos, nuo 2010 m. išaugo Lietuvos juodajai rinkai skirtų cigarečių kiekiai iš Baltarusijos.

Ekonominio nuosmukio metu ir kritus vartoto-jų perkamajai galiai, padidintas tabako gaminių ak-cizo tarifas tiesiogiai nulėmė kontrabandos masto pokyčius, padarė įtaką jos prielaidoms ir paklausai. 2008 m. nelegalios apyvartos mastas buvo stabilizuo-tas, o 2010 m. oficialioje rinkoje nerealizuota nė pusės 2008 m. kiekio. Išimtų iš nelegalios apyvartos cigarečių mastas tuo pačiu laikotarpiu padidėjo taip pat dvigu-bai: nuo 137 mln. vnt. iki 281 mln. vnt. (2010 m.).

Didžiausias kontrabandinių cigarečių paplitimas fiksuojamas Šalčininkų, Alytaus, Tauragės, Marijam-polės, Jonavos, Panevėžio ir Plungės regionuose.

9.7 lentelė. Duomenys apie sulaikytus 2003–2013 m. tabako gaminius (pakeliais) pagal valstybes ir vietovę

Vietovė 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Baltarusija 262 290 539 079 452 346 283 214 250 289 446 288 264 046 375 024 1 048 795 1 290 850 1 365 088

Latvija 116 970 288 178 307 827 236 825 139 149 127 980 55 739 156 906 10 159 0 0

Lenkija 2 973 2 880 29 741 56 433 398 483 825 682 99 984 214 590 44 306 0 0

Rusija 1 194 670 2 388 460 2 596 501 2 155 062 1 824 962 672 268 920 140 637 044 295 692 132 374 116 433

Pajūris 5 650 5 049 7 843 261 408 552 940 90 614 27 680 90 359 40 0 3 350

Informacijos šaltinis: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos

9.8 lentelė. Duomenys apie sulaikytus 2012–2013 m. tabako gaminius pagal kiekį ir preliminarią vertę

Metai, kiekisSulaikymo atvejai Kiekis Vertė (Lt)

2012 2013 2012 2013 2012 2013

Cigaretės (vnt.) ir tabakas (kg)

3 919 3 968 168 571 559 vnt. 1 kg

117 676 887 vnt.1 652 kg

59 452 343 45 256 882

Informacijos šaltinis: Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

9.9 lentelė. Duomenys apie sulaikytus 2008–2013 m. tabako gaminius pagal visas teisėsaugos institucijas

Metai 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Tabako gaminiai (mln. vnt.) 136,76 201,21 281,4 188,16 234,38 190,53

Informacijos šaltinis: Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ataskaita „Stebėsena“

163

9

ALK

OH

OLI

O P

RO

DU

KT

Ų I

R T

AB

AK

O G

AM

INIŲ

AP

YV

AR

TA I

R K

ON

TR

OLĖ

Didžioji dalis nelegaliai į Lietuvą patekusių tabako gaminių yra realizuojama nelegaliose pre-kyvietėse, vadinamuosiuose „taškuose“, per pažįs-tamus ar išnešiojamąją prekybą. Tokie teisės pažei-dimai (tiek administraciniai, tiek nusikalstamos vei-kos) pasižymi latentiškumu, yra sunkiau fiksuojami ir atskleidžiami. Kita dalis nelegalių tabako gaminių platinama turgavietėse, prekyvietėse ir pan.

Neteisėta alkoholio produktų apyvarta

Dėl kainų skirtumo, susidariusio dėl alkoholi-niams gėrimams taikomo skirtingo akcizo tarifo, ne-dideliais kiekiais atgabenami alkoholiniai gėrimai iš trečiųjų šalių. Tokiu būdu alkoholinius gėrimus iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir Balta-rusijos Respublikos sistemingai gabena pavieniai

asmenys. Vėliau alkoholiniai gėrimai nelegaliai per-parduodami šalies viduje (žr. 9.10 lentelę).

Pagal Intrastato ataskaitų duomenis, nuo 2009 m. didėja į Lietuvos Respubliką iš kitų ES valsty-bių narių įvežamų didelį kiekį etilo alkoholio turinčių produktų srautai, kurie, išvalyti nuo ne maisto pro-duktams skirtų priemaišų, galėtų būti nelegaliai nau-dojami alkoholiniams gėrimams gaminti. Dažniausiai nustatoma piktnaudžiavimo atvejų, kai legaliai iš kitų ES šalių (ypač Latvijos, Lenkijos) į Lietuvą atvežtas eti-lo alkoholis, atitinkantis tų šalių denatūravimo reika-lavimus, yra nelegaliai perdirbamas ir realizuojamas kaip apsvaigimą sukeliantis gėrimas. Iš netinkamo vartoti denatūruoto etilo alkoholio iš dalies išvalius priemaišas, gaminamas maistinis spiritas, kuris vėliau panaudojamas vadinamajam pilstukui ar falsifikuo-tiems alkoholiniams gėrimams gaminti.

9.10 lentelė. Duomenys apie sulaikytus 2003–2013 m. alkoholio produktus (litrais) pagal valstybes ir vietovę

Vietovė 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Baltarusija 228 00,5 79 68,1 5 601,82 3 761,35 3 309,5 1 999,8 228,4 75,5 154,9 26 0

Latvija 710,7 3 934,2 31 704,15 14 683,95 5871 6 881 744 1 773,5 0 0 0

Lenkija 0 18,5 4 883 31 332 3 780 10 851,5 0 0 0 0 0

Rusija 799,8 190,1 499,65 459,7 97,2 582,6 46,5 3 80 89,41 23,1

Pajūris 1 0 5 4 158 81,5 23 1 211,15 96 0 0 0

Informacijos šaltinis: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos

9.11 lentelė. Duomenys apie sulaikytus 2012–2013 m. alkoholio produktus pagal kiekį ir preliminarią vertę

Metai, kiekisSulaikymo atvejai Kiekis Vertė (Lt)

2012 2013 2012 2013 2012 2013

Alkoholis (litrai) 66 144 339 1 511 8 720 37 076

Informacijos šaltinis: Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

9.12 lentelė. Duomenys apie sulaikytus 2008–2013 m. alkoholinius gėrimus pagal visas teisėsaugos institucijas

Metai 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Alkoholiniai gėrimai (litrais) 78 600 338 350 522 316 163 870 132 279 157 999

Informacijos šaltinis: Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ataskaita „Stebėsena“

9.13 lentelė. Duomenys apie išimtus 2011–2013 m. alkoholio produktus (litrais) pagal alkoholio produkto rūšį

Alkoholio produktai 2011 2012 2013 Pokytis

Spiritas, tūkst. litrų 6,3 9,5 3,6 –62,1 proc.

Falsifikuoti alkoh. gėrimai, tūkst. litrų 4,1 4,6 1,1 –76 proc.

Alkoholiniai gėrimai, tūkst. litrų 2,9 3 8,7 190 proc.

Naminė degtinė, tūkst. litrų 31,2 13,7 28,2 105,8 proc.

Raugalas, tūkst. litrų 112,3 101,3 106,5 5,1 proc.Informacijos šaltinis: Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

164

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Iš 9.13 lentelės matyti, kad, 2013 m., palyginti su 2012 m., policijos pareigūnai iš nelegalios apy-vartos paėmė 12,1 proc. daugiau alkoholinių gėri-mų. Daugiausia per 2013 m. nelegalių alkoholinių gėrimų paimta Kauno, Utenos ir Šiaulių apskrityse, didžiausi naminės degtinės kiekiai paimti Alytaus ir Klaipėdos apskrityse. 2013 m. 190 proc. išaugo iš-imtų alkoholinių gėrimų, kurie realizuojami pažei-džiant prekybos reikalavimus, kiekiai. Tai alkoholi-niai gėrimai, kuriais prekiaujama neturint licencijos vadinamuosiuose „taškuose“.

2012 m. sustiprinus alkoholio produktų nele-galios apyvartos kontrolę, nelegalioje rinkoje fal-sifikuotus gėrimus pradėjo keisti naminė degtinė. 2013 m., palyginti su 2012 m., policija iš nelegalios apyvartos išėmė 105, 8 proc. daugiau naminės deg-tinės ir atitinkamai mažiau – 62,1 proc. spirito, 76 proc. falsifikuotų alkoholinių gėrimų.

Iš kaimyninių Europos Sąjungos valstybių veža-mi produktai, turintys etilo alkoholio (įvairūs skie-dikliai, impregnantai, valymo priemonės), arba iš trečiųjų šalių nedenatūruotas alkoholis gabenamas į Lietuvos Respubliką ir jau šalies viduje nelegaliai iš netinkamo gerti – denatūruoto – etilo alkoholio iš dalies išvalius priemaišas gaminamas maistinis spiritas, kuris vėliau panaudojamas alkoholiniams gėrimams nelegaliai gaminti. Siekiant padidinti ne-legaliai pagaminto vadinamojo pilstuko pardavimų apimtis, į jį pridedama dažomųjų medžiagų, o tara pažymima klastotomis, dažniausiai baltarusiškomis ar rusiškomis etiketėmis ir banderolėmis.

Alus, vynas, tarpiniai produktai nėra nelega-lios apyvartos objektas, o jų vartojimas dažniausiai priklauso nuo vartotojų įpročių. Manoma, kad dalis vartotojų, anksčiau vartojusių stiprų (etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 7,5 proc.) ir didesnė-je nei 1 litro taroje išpilstytą alų, uždraudus tokius produktus, pasirinko stiprų spirituotą vyną ar vyno gėrimus.

165

10

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

LA

ISV

ĖS

AT

ĖM

IMO

VIE

TOS

E P

RO

BLE

MA

10PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO

LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE PROBLEMA

166

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

10. PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE PROBLEMA

10.1. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas laisvės atėmimo vietose

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respubli-kos teisingumo ministerijos duomenimis, 2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvos laisvės atėmimo vietų įstai-gose buvo 9 261 asmuo (8 831 vyras ir 430 moterų), iš jų:

– 1 118 suimtieji, laukiantys teismo sprendimo (1 059 vyrai ir 59 moterys);

– 8 143 nuteistieji (7 772 vyrai ir 371 moteris).Lietuvos laisvės atėmimo vietose iš 9 261 su-

imtųjų ir nuteistųjų buvo 1 127 asmenys, kuriems registruoti psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, tai sudaro 12,1 proc. nuo visų laisvės atėmimo vie-tose laikomų asmenų. Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkoti-nes ir psichotropines medžiagas, dalis (proc.) iš visų asmenų, esančių Lietuvos laisvės atėmimo vietose 2004–2013 m. buvo 12,1–20,1 proc. (žr. 10.1 pav.).

2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvos laisvės atė-mimo vietose vyrai, registruoti dėl elgesio ir psi-chikos sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, sudarė 91,5 proc. visų tokių registruotų asmenų, moterys – 8,4 proc. 2013 m. gruodžio 31 d. 22 proc. iš visų laisvės atėmi-mo vietose buvusių moterų buvo registruotos kaip turinčios psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, o tarp vyrų šis rodiklis buvo mažesnis – 11,6 proc. Ankstesnių metų atitinkami skaičiai: 2012 m. – 30,1 proc. moterų ir 13,9 proc. vyrų, 2011 m. – 26,3 proc. moterų ir 14,5 proc. vyrų, 2010 m. – 33,0 proc. mo-terų ir 16,6 proc. vyrų, 2009 m. – 30,8 proc. moterų ir 18,5 proc. vyrų, 2008 m. – 31,6 proc. moterų ir 19,5 proc. vyrų, 2007 m. – 32,9 proc. moterų ir 17,0 proc. vyrų, 2006 m. – 28,4 proc. moterų ir 17,8 proc. vyrų (žr. 10.1 lentelę).

2013 m. gruodžio 31 d. didžiausią dalį tarp as-menų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, sudarė nuteistieji ir suimtieji asmenys

10.1 pav. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, skaičius ir dalis (proc.) nuo visų laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų 2004–2013 m. (ataskaitinių metų gruodžio 31 d.)

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenys

167

10

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

LA

ISV

ĖS

AT

ĖM

IMO

VIE

TOS

E P

RO

BLE

MA

nuo 30 m. iki 34 m. (293 asmenys, arba 25,9 proc.) bei asmenys nuo 25 m. iki 29 m. (247 asmenys, arba 21,9 proc.). 2013 m. gruodžio 31 d. iš 1 127 laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų, kuriems buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę var-tojant narkotines ir psichotropines medžiagas, ne-buvo nė vieno asmens iki 18 m. amžiaus (2012 m. – 2 asmenys iki 18 m.). Laisvės atėmimo vietose laiko-mų asmenų, kuriems registruoti psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę vartojant narkotines ar psicho-tropines medžiagas, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes pateiktas 10.2 pav.

10.1 lentelė. Laisvės atėmimo vietose 2006–2013 m. gruodžio 31 d. laikomų asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, skaičius

Duomenų pavadinimas 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

1. Bendras asmenų, registruotų dėl psi-chikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, skaičius 1 488 1 390 1 604 1 646 1 587 1 491 1 422 1 127

Procentas nuo visų laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų 18,4 17,7 20,1 19 17,4 15,0 14,6 12,1

Iš jų: vyrai 1 399 1 277 1 492 1 530 1 448 1 380 1 289 1 032

- procentas nuo visų laisvės atėmi-mo vietose laikomų vyrų 17,8 17,0 19,5 18,5 16,6 14,5 13,9 11,6

- moterys 89 113 112 116 139 111 133 95

- procentas nuo visų laisvės atėmi-mo vietose laikomų moterų 28,4 32,9 31,6 30,8 33,0 26,3 30,1 22

1.1. Tarp suimtųjų 181 128 128 140 113 109 71 82

Iš jų: vyrai 166 114 115 121 91 94 67 80

moterys 15 14 13 19 22 15 4 2

1.2. Tarp nuteistųjų 1 307 1 262 1 476 1 506 1 474 1 382 1 351 1 045

Iš jų: vyrai 1 233 1 163 1 377 1 409 1 357 1 286 1 222 952

moterys 74 99 99 97 117 96 129 93


10.2 pav. Laisvės atėmimo vietose 2013 m. gruodžio 31 d. laikomų asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes


Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomi as-menys, kuriems buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, dažniausiai vartojo opioidus (52 proc.) ir kelis narkotikus (36,3 proc.). Statistiniai duomenys pagal vartojamų medžiagų grupes pa-teikti 10.3 paveiksle.

Lietuvos laisvės atėmimo vietose 2013 m. pir-mą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradu-sių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų var-tojimo, buvo užregistruoti 188 asmenys, iš jų 143 vyrai ir 45 moterys.

168

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

Lietuvos laisvės atėmimo vietose 2013 m. di-džiausią grupę asmenų, pirmą kartą registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl narko-tinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, sudarė nuteistieji ir suimtieji nuo 25 m. iki 29 m. amžiaus – 66 asmenys (35,1 proc.) (žr. 10.4 pav.).

Lietuvos laisvės atėmimo vietose 2013 m. as-menys, pirmą kartą registruoti dėl psichikos ir elge-sio sutrikimų, atsiradusių dėl narkotinių ir psicho-tropinių medžiagų vartojimo, dažniausiai vartojo opioidus – 42 proc. (79 atvejai) ir kelias narkotines ar psichotropines medžiagas – 28,7 proc. (54 atve-jai) (žr. 10.4 ir 10.5 pav.).

Lietuvos laisvės atėmimo vietose per 2013 me-tus (laikotarpį nuo 2013 01 01 d. iki 2013 12 31 d.) buvo užregistruota 2 733 asmenys (2 397 vyrai ir 336 moterys) dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradu-

10.3 pav. Laisvės atėmimo vietose 2013 m. gruodžio 31 d. laikomų asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, pasiskirstymas pagal vartojamų narkotinių medžiagų grupes ir lytį


sių vartojant narkotines ar psichotropines medžia-gas, iš jų 891 suimtasis (791 vyras ir 100 moterų) ir 1 842 nuteistieji (1 616 vyrai ir 226 moterys), 3 asme-nys buvo jaunesni nei 18 metų amžiaus. Dauguma vartojo kelias narkotines ar psichotropines medžia-gas – 44 proc. (1 203 atvejai) ir opioidus – 43,4 proc. (1 188 atvejai) (žr. 10.2 lentelę).

10.2. Prevencija, gydymas, reabilitacija ir so-cialinė integracija laisvės atėmimo vietose

Lietuvos laisvės atėmimo vietose asmens svei-katos priežiūros paslaugos suimtiesiems ir nuteistie-siems teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respubli-kos sveikatos sistemos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų,

10.4 pav. Laisvės atėmimo vietose 2013 m. asmenų, pirmą kartą registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes


169

10

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

LA

ISV

ĖS

AT

ĖM

IMO

VIE

TOS

E P

RO

BLE

MA

skirtų Kalėjimų departamentui prie Teisingumo mi-nisterijos pavaldžioms įstaigoms.

Lietuvos laisvės atėmimo vietose yra įsteigtos sveikatos priežiūros tarnybos, teikiančios pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Antri-nio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Jei nuteistajam ar suimtajam reikalingos kitos ir kito (tretinio) lygio asmens sveikatos priežiūros paslau-gos, kurių suteikti laisvės atėmimo vietose veikiančios sveikatos priežiūros tarnybos negali, tokie suimtieji ar nuteistieji yra siunčiami konsultacijoms ir gydymui į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Kaliniai nurodo narkotikų vartojantys apskritai daugiau nei visi kiti gyventojai ir tai daro žalinges-

10.5 pav. Laisvės atėmimo vietose 2013 m. asmenų, pirmą kartą registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, pasiskirstymas pagal vartojamų narkotinių medžiagų grupes ir lytį


10.2 lentelė. Laisvės atėmimo vietose esančių asmenų, registruotų nuo 2013 01 01 iki 2013 12 31 d., dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, pasiskirstymas pagal susirgimo diagnozę (TLK-10-AM šifrai)

Sutrikimų pavadinimas ir šifras pagal TLK-10-AM Iš viso Iki18 m.

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus (F11) 1 188 1

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kanabinoidus (F12) 95 0

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminamąsias ir migdomąsias medžiagas (F13) 44 0

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kokainą (F14) 4 0

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant stimuliatorius, taip pat ir kofeiną (F15) 172 0

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant haliucinogenus (F16) 18 0

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant lakias medžiagas (F18) 9 0

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas (F19) 1203 2

Iš viso: 2 733 3Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenys

niais būdais – tai rodo neseniai atlikti tyrimai, per ku-riuos nustatyta, kad 5–31 proc. kalinių yra bent kartą švirkštęsi narkotikų. Patekę į kalėjimą, dauguma nar-kotikų vartotojų ima vartoti mažiau narkotikų arba apskritai liaujasi juos vartoję. Tačiau į daugelį kalėji-mų patenka neteisėtų narkotikų, taigi kai kurie kali-niai, atlikdami laisvės atėmimo bausmę, narkotikus vartoja toliau arba pradeda juos vartoti. Daugumoje šalių sudarytos kalėjimo sveikatos priežiūros tarny-bų ir bendruomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tarpžinybinės partnerystės. Pagal tokias par-tnerystes kalėjime taikomos sveikatos ugdymo ir gy-dymo intervencinės priemonės, užtikrinamas prie-žiūros tęstinumas patekus į kalėjimą ir iš jo išėjus. Pa-prastai už sveikatos priežiūros paslaugas kalėjimuo-

170

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

se tebėra atsakingos teisingumo arba vidaus reikalų ministerijos. Kita vertus, kai kuriose šalyse sveikatos priežiūros paslaugų teikimas kalėjimuose šiuo metu priskirtas sveikatos apsaugos ministerijai – taip suda-romos palankesnės sąlygos šias paslaugas sujungti su bendruomenėje teikiamomis bendro pobūdžio sveikatos priežiūros paslaugomis1.

2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje veikė 11 įka-linimo įstaigų. Vidutiniškai 2013 m. vienu metu laisvės atėmimo vietose buvo 9 577 asmenys (2012 m. – 9 906).

Lietuvos laisvės atėmimo vietose esančių as-menų socialinės charakteristikos pateiktos 10.3 len-telėje.

Gydymas asmenims, registruotiems dėl psichi-kos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narko-tines ir psichotropines medžiagas, skiriamas pagal klinikinius simptomus ir jiems pasireiškiančius kitus šalutinius susirgimus, jų pasiskirstymas pagal lytį ir diagnozę pateiktas 10.4 lentelėje. Gydomų asmenų skaičius atskirai neregistruojamas. Farmakoterapija (pakaitinis gydymas) opioidais laisvės atėmimo vie-tose Lietuvoje nėra taikomas.

Tačiau Europos narkotikų ir narkomanijos ste-bėsenos centro (ENNSC) duomenimis, gydymas pakaitiniais opioidais kalėjimuose (nors iš esmės pradėtas taikyti vėliau nei laisvoje visuomenėje) jau teikiamas 26 iš 30 ENNSC stebimų šalių. Tiesa, gali būti apribojimų. Pavyzdžiui, keturiose šalyse pakai-tinis gydymas teikiamas tik tiems kaliniams, kurie jau buvo gydomi prieš įkalinimą.


Siekiant užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų ištyri-mą dėl virusinių hepatitų, ŽIV ir lytiškai plintančių infekcijų, 2013 m. rugpjūčio 5 d. Kalėjimo departa-mento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos prie-žiūros laboratorijos susitarimu pratęsta 2012 m. rugpjūčio 24 d. sutartis „Dėl medicininių kraujo ty-rimų paslaugų teikimo“. Taip pat analizuojama Naci-onalinės visuomenės sveikatos priežiūros laborato-rijos teikiama informacija apie joje laisvės atėmimo vietų įstaigų pacientams atliktus tyrimus. Prelimi-nariais duomenimis, 2013 m. laisvės atėmimo vietų įstaigose atlikti 15 339 profilaktiniai patikrinimai dėl ŽIV. Kalėjimų departamentas įsigijo 340 ŽIV greitųjų nustatymo testų, kurie išdalyti pavaldžioms laisvės atėmimų vietų įstaigoms. 2013 m. 25 asmenims buvo tęsiamas gydymas antiretrovirusiniais vaistais. Laisvės atėmimo vietų įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų specialistai vykdo individualias pacientų konsultacijas (prieštestines ir potestines). Pakeitus laisvės atėmimo vietų ligoninės struktūrą, joje nuo 2013-08-01 pradėjo veikti ŽIV/AIDS ir susijusių šalu-tinių ligų prevencijos ir gydymo grupė2.

2013 m. buvo tęsiama ŽIV/AIDS ir lytiškai plin-tančių infekcijų bei kitų užkrečiamų ligų prevencija, profilaktika ir gydymas. Ataskaitiniu laikotarpiu an-tiretrovirusiniais vaistais buvo gydomi 37 asmenys, sergantys ŽIV liga (2012 m. – 25 asmenys). 2013 m. nuteistiesiems, kuriuos ruošiamasi lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, Psi-chologinės tarnybos darbuotojai skaitė 12 paskaitų ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos temomis3.

2 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. veiklos ataskaita

3 Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2013 m. įstaigos veiklos anali zė

10.3 lentelė. Laisvės atėmimo vietose esančių asmenų socialinės charakteristikos

2007-01-01

2008-01-01

2009-01-01

2010-01-01

2011-01-01

2012-01-01

2013-01-01

2014-01-01

Įkalintų asmenų skaičius iš viso 8 079 7 866 8 000 8 655 9 139 9 920 9 729 9 729

Įkalintų asmenų skaičius, tenkantis 100 000 gyventojų 238 234 239 260 281 310 326 315

Suimtieji, laukiantys teismo sprendimo 997 955 978 1 208 1 196 1 347 1 179 1 118

Nuteistieji Iš jų:- nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos- nuteisti areštu

7 082 6 911 7 022 7 447 7 943 8 573 8 550 8 143

96 102 108 106 109 113 111 114

100 107 101 124 126 160 162 162

Nepilnamečiai 171 192 200 188 158 130 112 89

Moterys 321 343 358 372 421 422 442 430

Užsienio piliečiai 76 72 90 118 100 128 112 149

171

10

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

LA

ISV

ĖS

AT

ĖM

IMO

VIE

TOS

E P

RO

BLE

MA

Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės at-ėmimo vietose taikoma bendra narkotikų vartojimo kontrolės ir prevencijos programa. Pagrindiniai pro-gramos tikslai – mažinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlą (jų patekimo į laisvės atėmimo vietas užkardinimas) ir paklausą. Siekiant šių tikslų taikomos priemonės: psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir žmogaus imunodeficito viruso plitimo kalinimo įstaigose prevencija, nuteistųjų švietimas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalos žmogui klausimais, laisvės atėmimo įstaigų, taip pat ir probacijos tarnybų darbuotojų, rengimas vykdyti narkomanijos prevenciją. Šia programa sie-kiama ir programai įgyvendinti numatytos biudže-to lėšos skiriamos anksčiau nevartojusių narkotinių ar psichotropinių medžiagų suimtųjų ir nuteistųjų galimo įtraukimo į narkotikų vartojimą prevencijai, ŽIV infekcijos plitimo prevencijai, vartojančių narko-tikus nuteistųjų švietimui, gydymui ir reabilitacijai, aiškinamajam darbui tarp nuteistųjų narkomanijos žalos klausimais bei laisvės atėmimo įstaigų, taip pat ir probacijos tarnybų darbuotojų, mokymui dirbti narkomanijos prevencijos darbą, narkotinių ir psi-chotropinių medžiagų patekimo į laisvės atėmimo vietas užkardymui.

Dirbant su priklausomais asmenimis prioritetas teikiamas programoms, kurios remiasi kognityvine elgesio korekcija. Vykdydamas Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos įgyvendinimo priemonių pla-ną, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respu-blikos teisingumo ministerijos įsigijo tris kartotinio

10.4 lentelė. 2013 m. gruodžio 31 d. laisvės atėmimo vietose esančių asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, pasiskirstymas pagal lytį ir diagnozę

Sutrikimų pavadinimas ir šifras pagal TLK-10-AMIš viso:

Vyrai Moterys

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus (F11) 550 37

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kanabinoidus (F12) 31 0

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminamąsias ir migdomąsias medžiagas (F13) 7 0

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kokainą (F14) 0 0

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant stimuliatorius, taip pat ir kofeiną (F15) 69 12

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant haliucinogenus (F16) 8 0

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant lakias medžiagas (F18) 3 0

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas (F19) 364 46

Iš viso: 1 032 95Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenys

nusikalstamumo rizikos vertinimo metodikas ir dvi kognityvines elgesio korekcines programas, skirtas darbui su nuteistaisiais laisvės atėmimo vietose ir probacijos tarnybose. Rizikos vertinimo metodikų taikymas įgalina ne tik atskleisti būsimų nusikaltimų prognozę, bet ir nustatyti intervencinių korekcinių priemonių poreikį konkrečiam nuteistajam. Įgytos programos įgalina šiuos poreikius realizuoti.

Kognityvinė elgesio korekcinė programa „Tik tu ir aš“ skirta suaugusių asmenų psichosocialinei terapijai, programa „EQUIP“ – delinkventinio el-gesio nepilnamečių terapijai. Pažymėtina, kad abi šios programos turi specialius modulius darbui su priklausomais asmenimis. Daug dėmesio skiriama priklausomų asmenų motyvavimui blaiviam gyve-nimui. Šis darbas atliekamas individualiai konsul-tuojant priklausomą asmenį, taip pat taikant mo-tyvacinio interviu metodą. Apsisprendę gyventi blaiviai nuteistieji įkalinimo įstaigose turi galimybę dalyvauti anoniminių alkoholikų ir anoniminių nar-komanų grupių, dirbančių pagal Minesotos 12-os žingsnių programą, veikloje. Yra steigiamos laisvos nuo narkotikų zonos.

Laisvės atėmimo vietose vykdoma nuteistųjų rengimo integruotis į visuomenę programa. Ji pri-valoma visiems nuteistiesiems, taip pat ir turintie-siems problemų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Programos metu siekiama skatinti nuteistųjų socialinę integraciją, kad būtų išvengta jų socialinės atskirties, t. y. motyvuojant bausmę atliekančius asmenis siekti bendrojo ir spe-

172

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

cialaus išsilavinimo ir legalių pajamų šaltinio, su-teikiant galimybę gauti aktualios informacijos apie socialinę paramą, švietimo paslaugas, įsidarbinimo galimybes, ugdyti jų socialinius įgūdžius ieškant tinkamos informacijos, taip pat pateikti teisinę in-formaciją, susijusią su jų grįžimu į laisvę.

10.3. Neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta laisvės atėmimo vietose

2013 m. Lietuvos laisvės atėmimo vietose už-registruotos 139 nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (žr. 10.5 lentelę). Iš jų: 95 (68,3 proc.) – ne-teisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotro-pinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.) ir 44 (31,7 proc.) – neteisėtas disponavimas nar-kotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 str.).

Per 2013 m. laisvės atėmimo vietų pareigūnai kratų ir apžiūrų metu rado pas nuteistuosius ir pa-ėmė 635,8 g medžiagų, pripažintų narkotinėmis ir psichotropinėmis (psichoaktyviosiomis). Iš viso laisvės atėmimo vietose 2013 m. tiek iš nuteistųjų, tiek iš laisvės atėmimo vietos įstaigų pareigūnų, kitų (nestatutinių) laisvės atėmimo vietos įstaigos dar-buotojų, iš piliečių (lankytojų), bandančių perduo-ti šiose įstaigose esantiems asmenims narkotines medžiagas, buvo paimta 1 676,8 g narkotinių ir psi-chotropinių medžiagų. Ankstesnių metų statistiniai duomenys pateikti 10.6 lentelėje.

10.4. Probacijos sistema Lietuvoje, asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, socialinė inte-gracija

Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. gruodžio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos probacijos įstaty-mą (toliau – Probacijos įstatymas) (Nr. XI-1860, Žin., 2012, Nr. 4-108).

10.5 lentelė. Laisvės atėmimo vietose užregistruotų nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, skaičius 2005–2013 m.

Nusikalstamos veikos 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Iš viso užregistruota nusikaltimų veikų, susi-jusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis me-džiagomis 202 123 152 140 123 93 94 98 139

Informacinis šaltinis: Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos

Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą pro-buojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.

Probacijos įstatyme apibrėžiama probacijos są-voka: „Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai lais-vės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėji-mas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra.“

Probacijos įstatymo paskirtis – nustatyti tokią probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, kad asmuo, atlikęs probaciją, savo gyvenimo tikslų siektų teisė-tais būdais ir priemonėmis.

Probacijos įstatymo II skyriaus 6 straipsnio „Institucinis bendradarbiavimas vykdant probaci-ją“ 6 punkte numatoma, kad „sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose probuojamieji vykdo nustatytą pa-reigą, kai jie sutinka gydytis priklausomybės ligas, probacijos tarnybų prašymu teikia informaciją apie jos vykdymo eigą ir rezultatus“, o pagal V skyriaus 19 straipsnį „probuotojų socialinė pagalba probuo-jamiesiems“ numatoma probuotojams padedant probuojamiesiems spręsti asmenines ir socialines problemas, o viena iš jų funkcijų yra probuojamuo-sius „nukreipti į socialinių paslaugų įstaigas, taip pat į įstaigas, teikiančias paslaugas asmenims, ser-gantiems priklausomybės ligomis, informuoti apie socialines lengvatas iš laisvės atėmimo vietų paleis-tiems asmenims“.

Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respu-blikos teisingumo ministerijos pavaldžiose apy-gardų probacijos tarnybose (toliau – Probacijos tarnybos) buvo patvirtintos 255 pareigybės (iš jų 235 pareigūnų pareigybės), o 2014-01-01 jau buvo užimtos 207 pareigybės.

2014 m. sausio 1 d. Probacijos tarnybų priežiū-roje buvo 8 958 asmenys (iš jų – 572 nepilnamečiai) (žr. 10.6 pav.). Per 2013 m. Probacijos tarnybų prie-žiūroje buvo 21 622 asmenys, 2012 m. – 20 624, per metus asmenų, buvusių APT priežiūroje, skaičius,

173

10

PS

ICH

OA

KT

YV

IŲJŲ

ME

DŽ

IAG

Ų V

AR

TOJI

MO

LA

ISV

ĖS

AT

ĖM

IMO

VIE

TOS

E P

RO

BLE

MA

10.6 lentelė. Laisvės atėmimo vietose paimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai (gramais) 2007–2013 m.

Duomenų pavadinimas 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

1. Paimta iš asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose:

medžiagų, pripažintų narkotinėmis ir psi-chiką veikiančiomis

333,116 244,94 307,9 188 89,74 238 635,8

medžiagų, pripažintų psichotropinėmis ir stipriai veikiančiais medikamentais* 37,096 - - - - - -

2. Paimta iš laisvės atėmimo vietos įstaigų pareigūnų, bandančių perduoti šiose įstaigose esantiems asmenims:

medžiagų, pripažintų narkotinėmis ir psi-chiką veikiančiomis 24,007 0 0 0 0 0 0

medžiagų, pripažintų psichotropinėmis ir stipriai veikiančiais medikamentais 0 0 - - - - -

3. Paimta iš kitų (nestatutinių) laisvės atėmimo vietos įstaigos darbuotojų, bandančių perduoti šiose įstaigose esantiems asmenims:

medžiagų, pripažintų narkotinėmis ir psi-chiką veikiančiomis 0 0 0 0 0 0 0

medžiagų, pripažintų psichotropinėmis ir stipriai veikiančiais medikamentais* 0 0 - - - - -

4. Paimta iš piliečių, bandančių perduoti asmenims, esantiems laisvės atėmimo vietų įstaigose:

medžiagų, pripažintų narkotinėmis ir psi-chiką veikiančiomis 585,284 1 170,3 1 463,2 1 193 1 110 1 579 1 041

medžiagų, pripažintų psichotropinėmis ir stipriai veikiančiais medikamentais* 205,809 - - - - - -

Iš viso medžiagų, pripažintų narkoti-nėmis ir psichiką veikiančiomis 942,407 1 415,24 1 771,1 1 381 1 199,74 1 817 1 676,8

Iš viso medžiagų, pripažintų psicho-tropinėmis ir stipriai veikiančiais medikamentais* 242,905 - - - - - -

Iš viso: 1 185,31 1 415,24 1 771,1 1 381 1 199,74 1 817 1 676,8

Informacijos šaltinis: Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos* Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuo 2008 m. iš statistinių duomenų neišskiria atskirai rastų

ir paimtų narkotinių ar psichotropinių (psichoaktyviųjų) medžiagų kiekių, todėl pateikiami bendri šių medžiagų kiekiai.

palyginti su 2012 m., padidėjo 998 asmenimis, o, pa-lyginti su 2011 m. (18 641 asmuo), asmenų skaičius per dvejus metus padidėjo net 2 981.

Kaip matyti iš 10.6 pav., didžiausią dalį Proba-cijos tarnybų priežiūroje esančių asmenų suda-ro asmenys, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė – 3 379 asmenys (37,7 proc.), asmenų, kuriems bausmės vykdymas atidėtas – 2 985 as-menys (37,3 proc.), lygtinai paleisti iš pataisos įstai-gų – 1 077 asmenys (12 proc.), nuteistieji viešaisiais darbais – 696 asmenys (7,8 proc.), asmenys, kuriems paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 533

(5,9 proc.), asmenys, kuriems paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – 288 (3,3 proc.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respubli-kos teisingumo ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2014 m. sausio 1 d. Probacijos tarnybų priežiūroje buvo 243 (2,7 proc. probuojamųjų) probuojamieji, kuriems paskirtas įpareigojimas gydytis nuo alko-holizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka (2012 m. tokių nuteis-tųjų buvo 204).

Probacijos tarnybų pareigūnams daugiausia teko prižiūrėti asmenų iki 30 m. amžiaus – 4 188 as-

174

ME

TIN

IS P

RA

NE

ŠIM

AS

20

14

menis (46,8 proc.), nuo 30 m. iki 55 m. amžiaus buvo 4 177 asmenys (46,6 proc.), mažiausiai prižiūrimų buvo vyresnių kaip 55 m. amžiaus asmenų – 593 (6,6 proc.).

2014 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į nuteistųjų iš-silavinimą, Probacijos tarnybų priežiūroje daugiausia buvo asmenų, turinčių vidurinį išsilavinimą – 3 760 asmenų (41,9 proc.) ir pagrindinį – 2 731 asmuo (30,4 proc.). Aukštąjį išsilavinimą turinčių buvo 397 asmenys (4,5 proc.), o aukštesnįjį – 594 asmenys (6,6 proc.). Pažymėtina, kad 1 445 asmenys, esantys APT priežiūroje (16,2 proc.), neturi pagrindinio išsilavini-mo, o 31 asmuo (0,4 proc.) – pradinio išsilavinimo.

Probacijos tarnybos, atsižvelgdamos į Probaci-jos įstatymo 23 str., 480 kartų kreipėsi su teikimais į apylinkės teismus dėl priežiūros nutraukimo prieš terminą (2012 m. gruodžio 31 d. skaičius siekė 203 kartus). Apylinkės teismai patenkino 447 (93,1 proc.) teikimus (2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, teis-mai tenkino 80,3 proc. teikimų, t. y. tenkintinų teiki-mų skaičius padidėjo 12,8 proc. – nuo 80,3 proc. iki 93,1 proc.).

Per 2013 m. 2 227 asmenys, esantys Probacijos tarnybų priežiūroje, dalyvavo elgesį keičiančiose programose, iš jų 1 680 – smurtinį elgesį keičian-

10.6 pav. Probacijos tarnybų priežiūroje esantys asmenys

Informacijos šaltinis: Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos

čiose programose. Iš visų asmenų, dalyvavusių smurtinį elgesį keičiančiose programose, 1 589 as-menys (71,3 proc.) jas išklausė iki galo. Probacijos tarnybose vykdomoje mąstymo ir elgesio individu-alioje korekcijos programoje „Tik tu ir aš“ dalyvavo 102 asmenys, esantys priežiūroje, o jas visiškai bai-gė 65 asmenys (63,7 proc.). Probacijos tarnybose vykdomoje mąstymo ir elgesio korekcijos progra-moje, skirtai nepilnamečiams, „Equip“ dalyvavo 92 asmenys, esantys priežiūroje, o ją visiškai baigė 73 asmenys (79,3 proc.). Pažymėtina, kad nė vienam nuteistajam, dalyvavusiam programose „Tik tu ir aš“ ir „Equip“, per 2013 m. nepradėtas ikiteisminis tyri-mas, kuris pasiekė teismą.

Per minėtą laikotarpį 83 asmenims teismo buvo paskirta intensyvi priežiūra, 10-čiai iš jų intensyvi priežiūra pratęsta. 33 asmenų pareigos – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, – vykdymas buvo stebimas elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad šios prie-žiūros vykdymo metu nė vienas nuteistasis nepada-rė naujos nusikalstamos veikos ir tik 1 nuteistasis už vengimą laikytis probacijos sąlygų grąžintas atlikti laisvės atėmimo bausmę.

METINIS PRANEŠIMAS 2014 -...

Documents

Transcript of METINIS PRANEŠIMAS 2014 -...