1

PATVIRTINTA

Vilniaus universiteto

Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros posėdyje

2018 m. lapkričio 2 d. protokolas Nr. 2

VILNIAUS UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETO

BAIGIAMOJO EGZAMINO

TARPTAUTINĖ VIEŠOJI, TARPTAUTINĖ PRIVATINĖ IR EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖ

PROGRAMA

Egzamino dalis (pagal

eiliškumą) ir jos turinys

Trukmė Pateikimo forma Galimi naudoti

informacijos šaltiniai (jų

forma)

Papildomos

pastabos

Teorinė

dalis

1 atviras

klausimas iš

tarptautinės

viešosios teisės

1 val. Kiekvienas

studentas ištraukia

klausimą iš

egzamino

komisijos pateiktų

Negalima naudoti jokių

informacijos šaltinių

Pasibaigus pirmam

klausimui

numatytam laikui,

studentas atiduoda

darbą ir daroma

10-15 min.

pertrauka

1 atviras

klausimas iš

Europos

Sąjungos teisės

1 val. Kiekvienas

studentas ištraukia

klausimą iš

egzamino

komisijos pateiktų

Negalima naudoti jokių

informacijos šaltinių

Pasibaigus antram

klausimui

numatytam laikui,

studentas atiduoda

darbą ir daroma

10-15 min.

pertrauka

Praktinė

dalis

1 praktinė

užduotis iš

tarptautinės

privatinės

teisės

1 val. Studentams

padalijamos

spausdintos

užduotys

(kiekvienas gauna

vieną iš parengtų

kelių skirtingų

užduoties variantų)

Leidžiama naudotis visais

informacijos šaltiniais,

tiek spausdintais, tiek

elektroniniais (t. y.

sutartimis, kodeksais,

įstatymais ir kita normine

medžiaga, vadovėliais,

kita specialiąja literatūra,

įskaitant tarptautinių

sutarčių, kitų teisės aktų ir

teismų sprendimų

paieškos sistemomis

internete).

-

2

Baigiamojo egzamino temos ir studijų šaltiniai

Tarptautinė viešoji teisė

Temos

1. Tarptautinės viešosios teisės samprata, šaltiniai ir subjektai. Tarptautinės teisės raida ir ypatybės,

santykis su tarptautine privatine teise, Europos Sąjungos teise. Tarptautinės teisės ir nacionalinės

teisės santykis. Tarptautinės teisės šaltiniai. Tarptautinės teisės subjektai ir jų subjektiškumo

klausimai (valstybės požymiai, valstybių teisių perėmimas, pripažinimas, tarptautinės organizacijos ir

kt.).

2. Tarptautinės teisės principai. Tarptautinės teisės principų samprata, klasifikacija, turinys,

palyginimas, aiškinimas, įgyvendinimas. Jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo, valstybių teritorinio

vientisumo, sienų neliečiamumo, valstybių suverenios lygybės, nesikišimo į valstybės vidaus

reikalus, tautų laisvo apsisprendimo, taikaus ginčų sprendimo, žmogaus teisių apsaugos ir kiti

principai. Tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo mechanizmas (Jungtinių Tautų vaidmuo,

Saugumo Tarybos, Generalinės Asamblėjos funkcijos, savigyna, humanitarinė intervencija, kova su

terorizmu ir kt.).

3. Ginčų sprendimas ir valstybių atsakomybė. Valstybių ginčų sprendimo priemonės ir būdai

tarptautinėje teisėje (tarptautinė taikinamoji procedūra, tarptautinis arbitražas ir kt.). Tarptautinis

Teisingumo Teismas, kiti tarptautiniai teismai ir arbitražo teismai. Valstybių atsakomybė ir jos

įgyvendinimo būdai. Atsakomosios priemonės.

4. Lietuvos valstybingumo klausimai tarptautinės teisės kontekste. SSRS veiksmų prieš Lietuvos

Respubliką teisinis vertinimas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tarptautiniai teisiniai pagrindai,

Lietuvos Respublikos pilietybės ir kiti klausimai.

5. Tarptautinių sutarčių teisė. Tarptautinės sutarties samprata ir atribojimas nuo panašių susitarimų.

Tarptautinės sutarties sudarymas, negaliojimo ir veikimo stabdymo, nutraukimo pagrindai. Išlygos iš

tarptautinės sutarties, teisių perėmimo tarptautinėms sutartims ir kiti klausimai.

6. Žmogaus teisės. Tarptautinė žmogaus teisių chartija, universalūs ir regioniniai žmogaus teisių

apsaugos ir gynimo mechanizmai tarptautinėje teisėje, žmogaus teisių ribojimo pagrindai. JT

žmogaus teisių komitetas, Europos Žmogaus Teisių Teismas.

7. Diplomatinė ir konsulinė teisė. Diplomatinės privilegijos ir imunitetai, diplomatinė atstovybė,

diplomatinių atstovų skyrimo tvarka, klasės ir rangai. Konsulinės funkcijos, konsulinių įstaigų

personalas. Diplomatinė gynyba.

8. Tarptautinė jūrų teisė. Atskirų jūros erdvių (teritorinė jūra, gretutinė zona, išskirtinė ekonominė

zona, kontinentinis šelfas, atviroji jūra, tarptautinis jūros dugno rajonas) režimo pagrindai: taikus

plaukimas, persekiojimas karštais pėdsakais, valstybių jurisdikcijos jūroje įgyvendinimas ir kt.

9. Tarptautinė humanitarinė teisė. Tarptautinės humanitarinės teisės principai. Ginkluotų konfliktų

rūšys. Kombatantai, civilių apsauga, neutralitetas, okupacija. Tarptautinis baudžiamasis teismas.

Studijų šaltiniai

Teisės aktai

Tarptautinės sutartys

1. Jungtinių Tautų Chartija;

2. Europos konvencija dėl pilietybės;

3. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija;

4. Hagos konvencijos dėl karo įstatymų ir papročių;

5. Montevideo konvencija dėl valstybių teisių ir pareigų;

6. Šiaurės Atlanto sutartis;

7. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas;

8. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas (ir protokolai);

3

9. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (ir protokolai);

10. Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių;

11. Vienos konvencija dėl konsulinių santykių;

12. Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės;

13. Vienos konvencija dėl valstybių teisių perėmimo sutartims;

14. Vienos konvencija dėl valstybių teisių perėmimo valstybės nuosavybei, archyvams ir skoloms;

15. Ženevos konvencijos dėl karo aukų apsaugos (ir protokolai);

16. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (ir protokolai).

Kitos tarptautinės sutartys (https://www.urm.lt/default/lt/uzsienio-politika/tarptautines-

sutartys/konvencijos/jungtines-tautos; https://www.e-tar.lt/portal/index.html; https://treaties.un.org/).

Lietuvos Respublikos teisės aktai

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija;

2. LR ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas;

3. LR tarptautinių sutarčių įstatymas;

4. LR valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas;

Kiti LR teisės aktai (https://www.e-tar.lt/portal/index.html).

Tarptautinių teismų praktika

Tarptautinio Teisingumo Teismo bylos:

1. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1948 m. kovo 25 d. sprendimas Korfu sąsiaurio byloje;

2. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1962 m. birželio 15 d. sprendimas Preah Vihear šventyklos byloje;

3. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1969 m. vasario 20 d. sprendimas Šiaurės jūros kontinentinio šelfo

byloje;

4. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1971 m. birželio 21 d. konsultacinė išvada dėl besitęsiančio Pietų

Afrikos buvimo Namibijoje (Pietvakarių Afrikoje), nepaisant Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 276

(1970);

5. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1975 m. spalio 16 d. konsultacinė išvada dėl Vakarų Sacharos;

6. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1978 m. gruodžio 19 d. sprendimas Egėjo jūros kontinentinio šelfo

byloje;

7. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1986 m. birželio 27 d. sprendimas Nikaragvos ir JAV byloje dėl

karinių ir pusiau karinių veiksmų Nikaragvoje ir prieš ją;

8. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1996 m. liepos 11 d. sprendimas byloje tarp Bosnijos ir

Hercegovinos bei Jugoslavijos dėl Konvencijos dėl genocido nusikaltimo prevencijos ir baudimo už

jį;

9. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1996 m. liepos 8 d. konsultacinė išvada dėl branduolinio ginklo

panaudojimo ir grasinimo juo teisėtumo;

10. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Gabčíkovo-Nagymaros projekto

byloje;

11. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1999 m. balandžio 29 d. konsultacinė išvada dėl Žmogaus teisių

komisijos specialaus pranešėjo imuniteto nuo teisminio proceso;

12. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1999 m. birželio 2 d. sprendimai bylose, kurias Jugoslavija iškėlė

kai kurioms NATO valstybėms dėl jėgos panaudojimo teisėtumo;

13. Tarptautinio Teisingumo Teismo 2004 m. liepos 9 d. konsultacinė išvada dėl sienos statymo

okupuotoje Palestinos teritorijoje teisinių pasekmių;

14. Tarptautinio Teisingumo Teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimas Kongo Demokratinės

Respublikos ir Ugandos byloje dėl karinių veiksmų Kongo teritorijoje;

15. Tarptautinio Teisingumo Teismo 2010 m. liepos 22 d. konsultacinė išvada dėl vienašalės Kosovo

nepriklausomybės deklaracijos atitikties tarptautinei teisei;

16. Lietuvos bylos Nuolatiniame Tarptautinio Teisingumo Teisme (1931 m. konsultacinė išvada

Geležinkelio eismo tarp Lietuvos ir Lenkijos byloje; 1932 m. Klaipėdos krašto Statuto aiškinimo

byla; 1939 m. geležinkelio Panevėžys-Saldutiškis byla);

4

Kitos Tarptautinio Teisingumo Teismo bylos / International Court of Justice: http://www.icj-

cij.org/homepage/index.php

Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos / European Court of Human Rights:

http://www.echr.coe.int/Pages/home.aspx?p=home

Tarptautinio baudžiamojo teismo bylos / International Criminal Court: https://www.icc-

cpi.int/about?ln=en

Specialioji literatūra

1. Akehurst, M., Malanczuk, P. Šiuolaikinis tarptautinės teisės įvadas. Vilnius: Eugrimas, 2000.

2. Alston, P., Macdonald, E. (eds.). Human Rights, Intervention and the Use of Force. Oxford, 2008.

3. Brownlie, I. Principles of Public International Law. Oxford: Clarendon Press, 2003.

4. Cancado Trindade, A.A. International Law for Humankind: Towards a New Ius Gentium. The

Hague: Martinus Nijhoff Publishers, 2008 (2013).

5. Cassese, A. International Law. Oxford: Oxford University Press, 2001.

6. Gray, C. International Law and the Use of Force. Oxford: Oxford University Press, 2008.

7. Jakulevičienė, L. Tarptautinių sutarčių teisė. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2011.

8. Katuoka, S. Tarptautinė jūrų teisė. Vilnius: Eugrimas, 1997.

9. Katuoka, S. Tarptautinės teisės šaltiniai. Vilnius: Registrų centras, 2013.

10. Malcolm, E. International Law. Oxford: Oxford University Press, 2003.

11. Petrauskas, Z., Žalimas, D., Žalimienė, S. Diplomatinė teisė. Vilnius: TIC, 2003.

12. Petrauskas, Z., Konsulinė teisė. Vilnius: TIC, 2007.

13. Satkauskas, R. Tarptautinis teisingumas ir Lietuva: Lietuvos bylos Nuolatiniame tarptautinio

teisingumo teisme. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2008.

14. Shaw, M. N. International Law. Cambridge: Cambridge University Press, 1997.

15. Žalimas, D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. tarptautiniai

teisiniai pagrindai ir pasekmės. Vilnius: Demokratinės politikos institutas, 2005.

16. Vadapalas, V. Tarptautinė teisė. Vilnius: Eugrimas, 2006.

17. Vadapalas, V. Tarptautinė teisė: pagrindiniai dokumentai ir jurisprudencija. Vilnius: Eugrimas,

2003.

18. Žalimas, D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais teisiniai pagrindai.

Vilnius: Žaltvykslė, 2008.

19. Žalimas, D., Žalimienė, S., Petrauskas, Z., Saladžius, J. Tarptautinės organizacijos. Vilnius: Justitia,

2001.

20. Žilinskas, J., Marozas, T. Tarptautinė humanitarinė teisė. I dalis. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2016.

Kiti šaltiniai

1. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos rezoliucijos:

http://www.un.org/en/sc/documents/resolutions/; http://www.un.org/en/ga/67/resolutions.shtml

2. Jungtinių Tautų tarptautinės teisės komisijos darbai: http://legal.un.org/ilc/

(Tarptautinės teisės komisijos 2001 m. Valstybių atsakomybės už tarptautinius neteisėtus aktus

straipsnių projektas: https://www.ilsa.org/jessup/jessup11/basicmats/StateResponsibility.pdf ir kiti).

5

Europos Sąjungos teisė

Temos

1. Europos integracijos proceso tikslai ir raida. Istorinės prielaidos, sąlygojančios EAPB, EB, EAEB

susikūrimą. EB ir EAEB tarptautinis teisinis subjektiškumas. Pagrindiniai Europos Bendrijų plėtros

etapai, pagrindiniai plėtros etapų tikslai. Europos Sąjungos sukūrimas, tikslai, tarptautinis teisinis

subjektiškumas. EB ir Europos Sąjungos tarptautinis teisinis subjektiškumas. Esminiai Lisabonos

sutarties pakeitimai.

2. Europos Sąjungos organizavimo ir veiklos pagrindiniai principai. Suteiktų galių principas. Nuostatos

dėl kompetencijos atribojimo ir numanomų galių principas. Subsidiarumo bei proporcingumo

principai. Institucinė pusiausvyra.

3. Santykis tarp ES institucijų ir ES valstybių narių. Narystės ES konstituciniai teisiniai pagrindai.

Europos Sąjungos konstitucinės teisinės ribos. Europos Sąjungos teisės ir valstybių narių

nacionalinės teisės santykis. Kompetencijos pasidalijimas tarp ES ir ES valstybių narių.

Kompetencijos rūšys.

4. Europos Sąjungos institucijų sistema. Europos Sąjungos institucijų sistema, jų pagrindiniai bruožai,

kaita, ribotų įgaliojimų doktrina. Europos Sąjungos Taryba. Sudėtis, struktūra, kompetencija. Veiklos

formos. Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER). Balsavimo procedūra. Pirmininkavimo tvarka.

Komisija. Jos sudėtis, narių skyrimo tvarka ir darbo organizavimas. Generaliniai Direktoratai.

Kompetencija - sutarčių laikymosi priežiūra, dalyvavimas, priimant teisės aktus, vykdomosios

funkcijos. Europos Parlamentas. Rinkimų tvarka. Kompetencija. Darbo organizavimas.

Administracinis aparatas. Parlamento dalyvavimas priimant teisės aktus. Parlamentinės kontrolės

vykdymo būdai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Bendrasis teismas. Teisėjų skyrimo tvarka,

reikalavimai teisėjams. Generaliniai advokatai. Teismo procesas. Europos Sąjungos teisminių

institucijų kompetencija ir jurisdikcija. Europos Vadovų Taryba. Sudėtis, kompetencija, veiklos

formos, reikšmė ES politikos formavimui. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Regionų

komitetas. Sudėtis ir sudarymas, kompetencija. sudėtis ir sudarymas, kompetencija. Europos

Investicijų bankas. Europos centrinis bankas ir Europos centrinių bankų sistema.

5. ES teisės šaltiniai, jų ypatumai; ES teisės sąvybės ir santykis su nacionaline teise. Europos Sąjungos

teisės teisinė prigimtis. Europos Sąjungos pirminė ir antrinė teisė: pagrindiniai bruožai, galiojimas

laike, erdvėje ir asmenų atžvilgiu. ES paprotinė teisė. Bendrieji teisės principai kaip ES teisės

šaltinis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai kaip ES teisės šaltinis, precedento

problema. Europos Sąjungos tarptautinės sutartys su trečiosiomis valstybėmis ar tarptautinėmis

organizacijomis. ES antrinės teisės aktai antrajame ir trečiajame ramstyje iki Lisabonos sutarties

įsigaliojimo. Reglamentų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje ypatumai. Direktyvų įgyvendinimo

nacionalinėje teisėje ypatumai. Sprendimų poveikio nacionalinei teisei ir įgyvendinimo ypatumai.

Įstatymo galią turintys teisės aktai ir įstatymo galios neturintys teisės aktai pagal Lisabonos sutartį.

ES teisės ir tarptautinės teisės santykis.

6. ES teisės aktų priėmimo procedūros. Įprastinė teisėkūros procedūra ir speciali teisėkūros procedūra

pagal Lisabonos sutartį. Deleguotoji teisėkūra.

7. Europos Sąjungos teismų jurisdikcija ir kompetencija. Kompetencijos padalinimas tarp Europos

Sąjungos teisminių institucijų. Sutarties pažeidimo procedūra. Ieškiniai dėl įsipareigojimų

nevykdymo. Ieškiniai dėl teisės aktų panaikinimo. Ieškiniai dėl neveikimo. Ieškiniai dėl žalos

atlyginimo. Prejudicinio sprendimo procedūra. Nacionalinio teismo teisė ir pareiga kreiptis dėl

prejudicinio sprendimo. Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimų įgyvendinimas, sankcijų

taikymas.

8. Europos Sąjungos teisės laikymosi užtikrinimas valstybėse narėse. Nediskriminavimo ir

veiksmingumo principas. Europos Sąjungos teisės įgyvendinimas (įgyvendinimo rūšys,

veiksmingumas, darnusis aiškinimas). ES institucijų tiesioginis Europos Sąjungos teisės vykdymas.

Valstybių narių Europos Sąjungos teisės vykdymas. Nacionalinių teismų vaidmuo įgyvendinant ir

taikant Europos Bendrijų teisę (veiksmingumo principas, laikinoji teisių gynyba, nacionalinės teisės

6

darnusis aiškinimas). Europos Sąjungos teisei prieštaraujančio nacionalinio teisės akto netaikymas.

Žalos atlyginimas asmenims už Europos Sąjungos valstybių narių Europos Sąjungos teisės

pažeidimus. Komisija – institucija, prižiūrinti, kaip valstybės narės laikosi Europos Sąjungos teisės.

Pažeidimo procedūra. Ieškinys dėl įsipareigojimų nevykdymo.

9. Bendrieji ES teisės principai. Pagrindinių teisių apsauga. ES pilietybės institutas. Bendrieji teisės

principai kaip Europos Sąjungos teisės šaltinis. Proporcingumo principas. Teisinio tikrumo ir teisėtų

lūkesčių principai. Lygybės (nediskriminavimo) principas. Atgalinio teisės normų veikimo

draudimas. Europos žmogaus teisių teismo ir Europos Sąjungos teisminių instancijų santykis. 1950

m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos vieta ES teisės sistemoje. ETT

nuomonė. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija ir jos teisinė poveikis. Europos Sąjungos

pilietybė ir iš jos išplaukiančios teisės ir pareigos.

ES vidaus rinkos laisvės

10. Laisvas prekių judėjimas. Cassis formulė ir SESV 36 straipsnio nuostatos. Keck formulės esmė ir jos

santykis su Dassonville ir Cassis formule, SESV 34 straipsnis, 35 straipsnis. ESTT praktikos

tendencijos šiais klausimais.

11. Muitai ir lygiaverčio poveikio priemonės. Lygiaverčio poveikio importo ir eksporto muitams

privalomųjų mokėjimų samprata pagal SESV 28-29 straipsnius, tiesioginis ir netiesioginis

apmokestinimas vidaus mokesčiais, SESV 110 straipsnis. ESTT praktikos tendencijos šiais

klausimais.

12. Laisvas kapitalo judėjimas. Laisvo kapitalo judėjimo sąvoka; skirtumai tarp kapitalo ir mokėjimų

judėjimo; pagrindai, pateisinantys kapitalo judėjimo laisvės ribojimus. ESTT praktikos tendencijos

šiais klausimais.

13. Įsisteigimo laisvė. Įsisteigimo laisvės teisinis turinys: diskriminacinio ir nediskriminacinio pobūdžio

apribojimai, kriterijai, ribojimų pateisinimas. Gebhard formulės esmė. ESTT praktikos tendencijos

šiais klausimais.

14. Paslaugų teikimo laisvė. Paslaugų teikimo laisvės teisinis turinys: diskriminacinio ir

nediskriminacinio pobūdžio apribojimai. Kilmės valstybės principas laisvame paslaugų judėjime.

ESTT praktikos tendencijos šiais klausimais.

15. Laisvas asmenų judėjimas. Paslėptoji diskriminacija laisvame asmenų judėjime: kriterijai,

pavyzdžiai. Priimančiosios valstybės piliečių diskriminavimas (atvirkštinė diskriminacija). Profesinės

kvalifikacijos pripažinimo principas pagal Europos Sąjungos teisę, įskaitant ESTT jurisprudenciją.

Teisininkų įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisvė ES. ESTT praktikos tendencijos šiais klausimais.

16. Diskriminavimo draudimas. Bendrasis diskriminavimo draudimo principas pagal SESV 18 straipsnį.

Trečiųjų valstybių piliečių teisės pagal Europos Sąjungos teisę. ESTT praktikos tendencijos šiais

klausimais.

Specialioji literatūra

1. BARNARD, Catherine. Europos Sąjungos materialinė teisė: keturios laisvės, t. 1, 2. Vilnius:

Eugrimas, 2005, 2006.

2. CAIRNS, W. Europos Sąjungos teisės įvadas, 1999, Vilnius: Eugrimas.

3. CHALMERS, D., DAVIES, G., MONTI, G. European Union Law: Cases and Materials. 3rd ed.

Cambridge: Cambridge University Press, 2014.

4. CHALMERS, Damian, TOMKINS, Adam. European Union Law: Text and Materials. Cambridge:

Cambridge University Press, 2007.

5. CRAIG, P.; DE BÚRCA, G. EU Law: Text, Cases, and Materials. 5th ed. Oxford: Oxford University

Press, 2011.

6. GORMLEY, Laurence W. EU Law of Free Movement of Goods and Customs Union, Oxford:

Oxford University Press, 2009.

7. LENAERTS, Koen; NUFFEL, Piet Van. European Union Law. 3rd ed. London: Sweet &

Maxwell/Thomson Reuters, 2011.

8. STEINER, J.; WOODS, L. Textbook on EC Law. 8th ed. Oxford: Oxford University Press, 2003.

7

9. TATHAM, A. Europos Sąjungos teisė, Vilnius: Eugrimas, 1999.

10. VADAPALAS, V. (moksl. red.), et al. Europos Sąjungos teisė ir Lietuva. Vilnius: Justitia, 2002.

11. JARUKAITIS I. Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika: konstituciniai narystės pagrindai. Vilnius,

Justitia, 2011

12. VĖGĖLĖ, Ignas. ES teisė. Vidaus rinkos laisvės, konkurencija ir teisės derinimas, Vilnius: VĮ

Registrų centras, 2011.

13. WEATHERILL, S. Cases and Materials on EU Law. 7th ed. Oxford: Oxford University Press, 2008.

14. Principles of European Constitutional Law (red. Von Bogdandy A., Bast. J.). Hart Publishing,

Oxford, 2011.

15. ŽALTAUSKAITĖ-ŽALIMIENĖ, S. Europos Sąjunga. Iš ŽALIMAS, D., et al. Tarptautinės

organizacijos. Vilnius: Justitia, 2001.

16. Europos Sąjungos teisė ir Lietuva. – Vilnius: Justitia, 2002. – P. 290-316.

17. ŽALTAUSKAITĖ-ŽALIMIENĖ, S. Naujausios paslaugų teikimo laisvės tendencijos Europos

Sąjungoje. Jurisprudencija (Pirmieji Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metai: teisinės aktualijos).

Mokslo darbai. 2005, Nr. 72(64). – P. 20-30.

18. ŽALTAUSKAITĖ-ŽALIMIENĖ, S. Naujausios įsisteigimo laisvės tendencijos ES. Teisė

besikeičiančioje Europoje, Liber amicorus Pranas Kūris. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas,

2008. – P. 885-915.

19. JARUKAITIS I. Europos Sąjungos ekonominė konstitucija kaip papildoma Lietuvos Respublikos

Konstitucijos dimensija: tyrimų kontūrai. Teisės problemos, 2014, Nr. 2(84).

20. JARUKAITIS I. Europos Sąjungos ekonominė Konstitucija kaip papildoma Lietuvos Respublikos

Konstitucijos dimensija: tyrimų kontūrai. Teisės problemos, 2014, Nr. 2 (84).

21. Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisinei sistemai (red. G. Švedas, V. Nekrošius,

J. Machovenko). Vilniaus Universiteto Teisės fakultetas, 2014.

22. ŽALTAUSKAITĖ-ŽALIMIENĖ, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos turinio paieškos.

Teisė. Vilnius, 2015. P. 57-72.

Teisės aktai

Europos Sąjungos sutartys (Europos Sąjungos sutartis, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir

kitos; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija) http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt

Teismų praktika

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas / Court of Justice of the European Union:

http://curia.europa.eu/jcms/jcms/j_6/

Sprendimai bylose (pavyzdinis sąrašas):

1. Case C-1/58, Stork v High Authority, (1959) ECR, 17;

2. Cases 36-40/59, Geitling (1960) ECR, 423;

3. Case 29/69, Stauder (1969) ECR, 419;

4. Case C-26/62, NV Algemene Transport-en Expeditie Onderneming van Gend & Loos v Netherlands

Inland Revenue Administration, (1963), ECR, 1;

5. Case C-90-91/63, Commission v Belgium & Luxembourg, (1964) ECR, 625;

6. Case C-6/64, Costa v Enel, (1964) ECR, 585;

7. Case C-11/70, Internationale Handelsgesellschaft mbH v Einfuhr-und Vorratsstelle für Getreide und

Futtermittel, (1970) ECR, 1125;

8. Case C-4/73, Nold, Kohlen – und Baustoffgrosshandlung v Commission, (1974) ECR 491;

9. Case C-34/73, Fratelli Variola S.p.A. v Administration des finances Italienne, (1973) ECR, 0981;

10. Case C-106/77 Amministrazione dele Finanze dello Stato v Simmenthal Spa, (1978) ECR, 0629;

11. Case C-145/79, SA Roquette Frères v French State – Customs Administration, (1980) ECR, 2917;

12. Case C-283/81, Srl CILFIT and Lanificiodi Gavardo Spa v. Ministry of Health (1982), ECR, 3415;

13. Case C-14/83, Von Colson and Kamann v Land Nordrhein-Westfalen, (1984) ECR, 1891;

14. Case C – 294/83, Parti écologiste "Les Verts" v European Parliament, (1986) ECR, 01339;

8

15. Case C-33/84, Spa Fragd v Amministrazione delle Finanze dello Stato, (1985) ECR 1605;

16. Case C-44/84, Hurd v Jones, (1986) ECR, 29;

17. Case C-152/84, Marshall v Southampton and South-West Hampshire Area Health Authority, (1986)

ECR, 723;

18. Case Firma Foto-Frost prieš Hauptzollamt Lübeck-Ost (C-314/85, ECR, 1987, p. 4199);

19. Case C-103/88, Fratelli Costanzo SpA v Comune di Milano, (1989) ECR, 01839;

20. Case C-106/89, Marlaesing SA v La Comercial Internacional de Alimentacion SA. (1990), ECR,

4135;

21. Case C-184/89, Nimz v City of Hamburg, (1991) ECR, I-297;

22. Case C-213/89, The Queen v Secretary of State for Transport, ex parte: Factortame Ltd and others,

(1990) ECR, I-2433;

23. Case C-348/89, Mecanarte, (1991) ECR, I-3277;

24. Case C-159/90, The Society for the Protection of Unborn Children Ireland Ltd. v Stephen Grogan

and others, (1991) ECR, I-4685;

25. Case C-479/93, Andrea Francovich v Italian Republic, (1995), ECR, I-03843;

26. Case C-194/94, CIA Security International SA v Signalson SA and Securitel SPRL, (ECR) 1996, I-

2201;

27. Opinion, 2/94, Accession by the Community to the European Convention for the Protection of

Human Rights, (1996) ECR, I-01759;

28. Case C-194/94, CIA Security International SA v Signalson SA and Securitel SPRL, (1996) ECR, I-

2201;

29. Case C-376/98, Germany v European Parliament and Council (tabako reklama), (2000) ECR, I-8419

(kompetencijos padalijimas);

30. Case C-285/98, Tanja Kreil v Federal Republic of Germany;

31. Case C-144/04, Mangold (2005) ECR, I-09981;

32. Case C-105/03, Pupino (2005) ECR, I-05285;

33. Joined cases C-39/05 P and C-52/05 P, Sweden v the EU Council;

34. Case C-207/08, Babanov ;

35. Case C-85/96, Martinez Sala (1998) ECR, I-02691;

36. Case C-184/00, Rudy Grzelczyk (2001) ECR, I-06193;

37. Case C-200/02, Kunqian Catherine Zhu and Man Lavette Chen (2004) ECR, I-09925;

38. Case C-406/04, Gérald De Cuyper (2006) ECR, I-06947;

39. Case C-192/05, Tas Hagen (2006) ECR, I-10451;

40. Case C-76/05, Schwarz;

41. Cases C-11/06 and C-12/06, Morgan.

42. 2009 m. vasario 10 d. sprendimas Airija prieš ES Tarybą ir Europos Parlamentą (C-301/06)

(kompetencijos padalijimas);

43. 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Ispanija prieš Tarybą (C-310/04);

44. 2010 m. birželio 8 d. sprendimas Vodafone ir kiti (C-58/08);

45. 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas Sayn-Wittgenstein (C-208/09);

46. 2010 m. sausio 19 d. sprendimas Kucuckdeveci (C-555/07);

47. 2003 m. birželio 12 d. sprendimas Schmidberger (C-112/00, Rink., 2003, p. I-5659);

48. 2004 m. spalio 14 d. sprendimas Omega Spielhallen-und Automatenaufstellungs-GmbH prieš

Oberbürgermeisterin der Bundesstadt Bonn (C-36/02, Rink., 2004, p. I-9609);

49. 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimas Thomas Pringle prieš Airijos Vyriausybę, Airiją ir Generalinį

Advokatą (C-370/12, rinkinyje dar neskelbtas);

50. 2013 m. vasario 26 d. sprendimas Melloni (C-399/11);

51. 2014 m. balandžio 8 d. sprendimas Digital Rights Ireland Ltd (C-293/12).

52. 2014 m. gruodžio 18 d. ESTT išvada dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių

konvencijos;

53. 2015 m. birželio 16 d. sprendimas Peter Gauweiler ir kiti prieš Deutscher Bundestag (C-62/14,

rinkinyje dar neskelbtas).

9

Kiekybiniai apribojimai laisvam prekių judėjimui ir lygiaverčio poveikio priemonės

54. Keck C-267 and Mithuard C-268/91, Commission v. Ireland (“Buy Irish”) 249/81 – Theme:

Principles of Free Movement of Goods;

55. Tasca 65/75, Levy 212/ 88, Conforama C-312/89 - Theme: Restrictions on free Movement of Goods;

Commission v. Ireland (“Irish Souvenirs”) 113/80, Jenever 182/84, Deserbais 286/86 - Theme:

Immanent Restrictions on Free Movement of Goods; Theme: Exceptions. Thompson 7/78 – public

order, Campus Oil 72/83 – interests of security, Conegate 121/85 – moral norms. C-158/04 ir

C-159/04Alfa Vita Vassilopoulos AE - prekyba užšaldytais duonos gaminiais; C-366/04 Georg

Schwarz - lygiaverčio poveikio priemonės; C-434/04 Jan-Erik Anders Ahokainen - nacionalinės

teisės aktai, draudžiantys be išankstinio leidimo importuoti nedenatūruotą etilo alkoholį, kurio tūrinė

alkoholio koncentracija didesnė kaip 80 %; A-Punkt Schmuckhandels Gmbh, Case C-441/04;

56. Apribojimai laisvam prekių judėjimui diskriminacinių mokesčių pagalba:Lornoy C-17/91, Just 68/79,

Whisky and Cognac.

Laisvas darbuotojų judėjimas

57. Watson und Belmann 118/75 – Theme: Principle of Free Movement of Workers, Right of Residence;

Levin 53/81 – Theme: Concept of Workers, partial work; Walrave und Koch 36/74 – Theme: Third

Effect of the Right of Free Movement, non-governmental entities; Royer 48/75 – Theme: Rights of

Workers and their Family Members: Arrival, Residence and Duration of Residence; Sagulo 8/77 –

Theme: Declarative Permission for Residence. Europos Bendrijų Komisija prieš Italiją C-371/04 -

darbas valstybės tarnyboje.

Įsisteigimas

58. Reyners 2/74, Thieffry 71/76- Theme: Principle and Legal Content of the Freedom of Establishment;

Klopp 107/83, Gullung 292/86 – Theme: Freedom of Establishment as Prohibition of Restrictions,

double establishment; Daily Mail 81/87 – Theme: Freedom of Establishment of Legal Persons;

Theme: Restrictions to the Freedom of Establishment: a) measures, preventing or impeding economic

activities – Klopp 107/83; b) discriminative measures - ; c) measures that are result of differences

between legal systems of Member States - Newman C-104/91, Kemmler C-53/95, Guiot C-272/94; d)

measures that in general or neutrally impede accession to market - Thieffry 71/76. Raffaele Talotta

C-383/05 - savarankiška veikla užsiimantis mokesčių mokėtojas nerezidentas.

Laisvas paslaugų teikimas

59. van Binsbergen 33/74 – Theme: Differences between Right of Establishment and Freedom to Provide

Services; Gouvernantenklausel 427/85, Schindler C-275/92 – Theme: Freedom to Provide Services

as Prohibition of Restrictions. Massimiliano Placanica ir k t. C-338/04, C-359/04 ir C-360/04,

C-433/04 Europos Bendrijų Komisija prieš Belgijos Karalystę, C-452/04 Fidium Finanz AG prieš

Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsaufsicht, C-290/04 FKP Scorpio Konzertproduktionen GmbH

prieš Finanzamt Hamburg-Eimsbüttel; Komisija prieš Vokietijos Federacinę Resp. C-244/04 (įmonė,

įdarbinanti darbuotojus iš trečiųjų šalių); Komisija prieš Ispanijos Karalystę C-514/03 (privačios

saugos įmonės paslaugos); Yvonne Wats C-372/ 04 (valstybės finansuojama nac. sveikatos priežiūros

sist.), Laval un Partneri Ltd byloje C–341/05 (nacionalinės teisės aktai ir praktika, leidžiantys

profsąjungoms rengti blokados formos streiką, siekiant priversti laikinai veiklą vykdantį užsienio

paslaugų teikėją pasirašyti kolektyvinę sutartį).

Kapitalo judėjimo laisvė

60. Judgment of the Court of 30 May 1989. Commission of the European Communities v Hellenic

Republic. Case 305/87;

61. Judgment of the Court of 1 June 1999. Klaus Konle v Republik Österreich.

Case C-302/97;

10

62. Judgment of the Court (Fifth Chamber) of 7 September 1999. Landesgrundverkehrsreferent der

Tiroler Landesregierung v Beck Liegenschaftsverwaltungsgesellschaft mbH and Bergdorf Wohnbau

GmbH, in liquidation. Case C-355/97;

63. Judgment of the Court of 6 June 2000. Staatssecretaris van Financiën v B.G.M. Verkooijen. Case C-

35/98;

64. Judgment of the Court of 26 September 2000. Commission of the European Communities v Kingdom

of Belgium. Case C-478/98;

65. Judgment of the Court of 14 March 2000. Association Eglise de scientologie de Paris and

Scientology International Reserves Trust v The Prime Minister.

Case C-54/99;

66. Europos Bendrijų Komisija prieš Nyderlandų Karalystę C-282/04 ir C-283/04 - golden shares;

67. C-213/04 Ewald Burtscher - žemės sklypo, skirto statybai įsigijimo deklaravimo procedūra;

68. M. E. A. van Hilten-van der Heijden paveldėtojai C-513/03 - EB sutarties 73b straipsnio 1 dalis.

Diplomų ir kitų profesinių pažymėjimų pripažinimas valstybėse narėse

69. Vlassopoulou C-340/89, Heylens 222/86, Borell C-104/91; Michail Peros C-141/04.

Kiti sprendimai dėl ES vidaus rinkos aspektų

70. 2008 m. vasario 14 d. sprendimas, C-244/06, Dynamic Medien;

71. 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimas, C-141/07 Komisija prieš Vokietiją;

72. 2009 m. vasario 10 d. sprendimas, C-110/05 Komisija prieš Italiją;

73. 2009 m. birželio 4 d. sprendimas, C-142/05 Mickelsson ir Roos;

74. 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas, C-28/09 Komisija prieš Austriją;

75. 2013 m. liepos 4 d. sprendimas, T‑301/12, Laboratoires CTRS prieš Komisiją;

76. 2008 m. balandžio 3 d., C-346/06, Rüffert;

77. 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimas, C–341/05, Laval;

78. 2009 m. gegužės 19 d. sprendimas, C-171/07 ir C-172/07;

79. 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimas C-438/05, Viking Line ABP;

80. 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimas C-193/05, Komisija prieš Liuksemburgą;

81. 2008 m. spalio 23 d. sprendimas C-274/05;

82. 2009 m. spalio 1 d. sprendimas Byloje C-567/07, Woningstichting Sint Servatius;

83. 2013 m. spalio 22 d. sprendimas C‑105/12– C‑107/12.

11

Tarptautinė privatinė teisė

Temos

1. Bendrieji klausimai. Tarptautinės privatinės teisės, kaip savarankiškos teisės šakos, vieta teisės

sistemoje. Tarptautinės privatinės teisės apimtis (reguliavimo dalykas) ir reguliavimo metodai.

Tarptautinės privatinės teisės ir tarptautinės viešosios teisės santykis.

2. Taikytiną teisę ir jurisdikcijų kolizijas reglamentuojantys šaltiniai ir jų vienodinimas. Tarptautinės

sutartys. Doktrina ir papročiai. Lex mercatoria. Vienodinimo samprata, formos, privalumai ir

trūkumai. Europos Sąjungos kompetencija tarptautinės privatinės teisės srityje ir tarptautinės

privatinės teisės vienodinimas Europos Sąjungoje.

3. Užsienio teisė. Užsienio teisės samprata. Užsienio teisės turinio nustatymas. Atsisakymas taikyti

užsienio teisę.

4. Kolizinės normos, jų aiškinimas ir taikymas. Teisės normų kolizijų priežastys ir samprata. Kolizinės

normos samprata ir struktūra. Kolizinių normų rūšys. Kolizijų sprendimo principai. Kolizinių normų

aiškinimo ir taikymo ypatumų bendra charakteristika. Kvalifikavimas. Šalutinė problema.

Išskaidymas (dépeçage). Grąžinimas (renvoi).

5. Asmenų teisinis statusas tarptautinėje privatinėje teisėje. Fiziniai asmenys (klausimai, sprendžiami

pagal fizinių asmenų teisiniam statusui taikytiną teisę; nuolatinės gyvenamosios vietos ir

gyvenamosios vietos samprata; užsieniečių ir asmenų be pilietybės teisinio statuso ypatumai).

Juridiniai asmenys (juridinių asmenų nacionalinės priklausomybės nustatymo kriterijai; klausimai,

sprendžiami pagal juridinių asmenų (ir kitų organizacijų) teisiniam statusui taikytiną teisę; užsienio

juridinių asmenų (ir kitų organizacijų) atstovybėms ir filialams taikytina teisė; juridinių asmenų (ir

kitų organizacijų) atstovams ir jų civilinei atsakomybei taikytina teisė). Valstybė (valstybės, kaip

tarptautinės privatinės teisės subjekto, teisinis statusas; imuniteto institutas tarptautinėje privatinėje

teisėje; valstybės imuniteto samprata ir rūšys).

6. Tarptautinė teismų jurisdikcija. Europos Sąjungos teisės aktai jurisdikcijų kolizijų srityje, jų taikymo

sritis ir pagrindiniai jurisdikcijos nustatymo principai. Sutartinės jurisdikcijos ypatumai

tarptautiniame civiliniame procese. Prorogaciniai ir derogaciniai susitarimai. Forum non conveniens

ir lis pendens principai.

7. Sutartinėms prievolėms taikytina teisė. Šalių valios autonomijos principo samprata, turinys ir ribos.

Šalių valios autonomijos principo įtvirtinimas Civiliniame kodekse, Europos Sąjungos teisės aktuose

ir tarptautinėse sutartyse. 1980 m. Romos konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės

bendra charakteristika. Roma I reglamento priėmimą sąlygoję veiksniai. Roma I reglamento taikymo

sritis ir apimtis, santykis su kitais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis. Roma I

reglamente įtvirtintų teisės normų, nustatančių sutartinėms prievolėms taikytiną teisę, bendra

charakteristika. Teisė, taikytina sutartims, nesant šalių susitarimo dėl taikytinos teisės. Sandorio

formai taikytina teisė. Atskiriems sandoriams taikytina teisė: vartojimo sutartims, dovanojimo

sutartims, įgaliojimams, arbitražiniams susitarimams.

8. Nesutartinėms prievolėms taikytina teisė. Deliktinėms prievolėms taikytina teisė pagal Civilinio

kodekso nuostatas. Deliktinėms prievolėms taikytina teisė pagal Lietuvos Respublikos dvišales

teisinės pagalbos sutartis. Roma II reglamento taikymo sritis ir apimtis, santykis su kitais Europos

Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis. Roma II reglamento normos, nustatančios

deliktinėms prievolėms taikytiną teisę. Roma II reglamento normos, nustatančios taikytiną teisę

kitoms nesutartinėms prievolėms.

9. Jungtinių Tautų 1980 m. Konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių.

Konvencijos taikymo sritis. Išlygos. Konvencijos aiškinimas.

10. Daiktinėms teisėms taikytina teisė. Teisė, taikytina nuosavybės teisei ir kitoms daiktinėms teisėms į

nekilnojamąjį daiktą. Teisė, taikytina kilnojamiesiems daiktams.

11. Šeimos teisiniams santykiams taikytina teisė. Santuokos sudarymui, galiojimui ir nutraukimui

taikytina teisė. Sutuoktinių asmeniniams neturtiniams ir turtiniams tarpusavio santykiams taikytina

12

teisė. Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiams taikytina teisė. Įvaikinimui, globai ir rūpybai taikytina

teisė. Šeimos teisiniams santykiams taikytinos teisės vienodinimas Europos Sąjungoje.

12. Paveldėjimo santykiams taikytina teisė. Veiksnumas pagal testamentą ir testamento formai taikytina

teisė. Kolizinės normos, taikomos kilnojamojo ir nekilnojamojo turto paveldėjimui. Paveldėjimo

santykiams taikytinos teisės vienodinimas Europos Sąjungoje.

Studijų šaltiniai

Teisės aktai

Tarptautinės sutartys ir ES teisės aktai

1. Lietuvos Respublikos dvišalės teisinės pagalbos sutartys.

2. Konvencija dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos

Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos

Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie Konvencijos dėl

sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje, ir prie

Pirmojo ir Antrojo protokolų dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo įgaliojimų aiškinti šią

konvenciją. Valstybės žinios, 2006, Nr. 75-2849.

3. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinio prekių-pirkimo pardavimo sutarčių. Valstybės žinios,

1995, Nr. 102-2283.

4. 1980 m. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės. Oficialusis leidinys L 266,

1980-10-09, p. 1-19.

5. Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. liepos 4 d. reglamentas Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos,

taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų

dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo

pažymėjimo sukūrimo. Oficialusis leidinys L 201, 2012-07-27, p. 107-134.

6. Tarybos 2010 m. gruodžio 20 d. reglamentas Nr. 1259/2010 kuriuo įgyvendinamas glaudesnis

bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje.

Oficialusis leidinys L 343, 2010-12-29, p. 10-16.

7. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas Nr. 662/2009 kuriuo nustatoma

derybų dėl valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimų dėl tam tikrų klausimų, susijusių su

sutartinėms ir nesutartinėms prievolėms taikytina teise bei tokių susitarimų sudarymo procedūra.

Oficialusis leidinys, L 200, 2009-07-31, p.25-30.

8. Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 17 d. reglamentas Nr. 593/2008 dėl sutartinėms

prievolėms taikytinos teisės (Roma I). Oficialusis leidinys L177, 2008-07-04, p. 6-16.

9. Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. liepos 11 d. reglamentas Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms

prievolėms taikytinos teisės (Roma II). Oficialusis leidinys L199, 2007-07-31, p. 40-49.

10. Tarybos 2003 m. lapkričio 27 d. reglamentas Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų,

susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinantis Reglamentą Nr.

1347/2000. Oficialusis leidinys, L 338, 2003-12-23, p. 1-29.

11. Tarybos 2000 m. gruodžio 22 d. reglamentas Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų

pripažinimo ir vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose. Oficialusis leidinys, L12, 2001-01-16, p.

1-23.

Lietuvos Respublikos teisės aktai

1. LR civilinis kodeksas.

2. LR civilinio proceso kodeksas.

3. LR įstatymas dėl Konvencijos dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos,

Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos

Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie Konvencijos dėl

sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje, ir prie

Pirmojo ir Antrojo protokolų dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo įgaliojimų aiškinti šią

konvenciją ratifikavimo. Valstybės žinios, 2006, Nr.75-2847.

13

4. LR įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo

prie Jungtinių Tautų Organizacijos 1980 m. balandžio 11 d. konvencijos dėl tarptautinio prekių-

pirkimo pardavimo sutarčių“ 1 punkto pakeitimo. Valstybės žinios, 2013, Nr. 46-2252.

5. LR Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Jungtinių Tautų Organizacijos

1980 m. balandžio 11 d. konvencijos dėl tarptautinio prekių-pirkimo pardavimo sutarčių. Valstybės

žinios, 1993, Nr. 4-79.

Specialioji literatūra

1. DRAZDAUSKAS, S. Bendrosios Europos pirkimo-pardavimo teisės autonominio taikymo

Lietuvoje problematika. Teisė, 2013, 88 t.

2. GOLDAMMER, Y.; JURČYS, P. Romos I reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos

teisės projektas: kita to paties medalio pusė? Justitia, 2008, Nr. 1(67).

3. KRAMER, X.; DE ROOIJ, M.; LAZIĆ, V.; BLAUWHOFF, R.; FROHN, L. European

Framework for Private International Law: Current Gaps and Future Perspectives. 2012 (Europos

Parlemento Vidaus politikos generalinis direktorato studija, ieškoti internete

www.europarl.europa.eu).

4. LAUŽIKAS, E.; MIKELĖNAS, V.; NEKROŠIUS, V. Civilinio proceso teisė. II tomas. Vilnius:

Justitia, 2005.

5. LIUBERTAITĖ, L. Europos Sąjungos kompetencija tarptautinės privatinės teisės srityje: ribų

beieškant. Teisė, 2011, 79 t.

6. LIUBERTAITĖ, L. Nacionalinė pilietybė kaip taikytinos teisės nustatymo kriterijus. Teisė, 2011,

80 t.

7. MIKELĖNAS, V. Bendrieji tarptautinės privatinės teisės klausimai. Iš VILEITA, A., et. al.

Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Moksl. red. V. Mizaras. Vilnius: Justitia, 2009, p.

151184.

8. MIKELĖNAS, V. Privatinės teisės vienodinimas Europos Sąjungoje: laimėjimai ir perspektyvos.

Justitia, 2004, Nr. 6(54).

9. MIKELĖNAS, V. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009, p. 110-117.

10. MIKELĖNAS, V. Tarptautinės privatinės teisės įvadas. Vilnius: Justitia, 2001.

11. MIZARAS, V. Tarptautinės privatinės teisės vienodinimo Europos Sąjungoje rezultatai:

reglamentai Roma I ir Roma II. Justitia, 2008, Nr. 4(70), p. 2-24; 2009, Nr. 1(71), p. 2-18.

12. NEKROŠIUS, V. Europos Sąjungos civilinio proceso teisė. Vilnius: Justitia, 2009.

13. VĖGĖLĖ, I. Įmonėms taikytina teisė ir pirminis steigimasis Europos Bendrijos teisėje. Vilnius:

Eugrimas, 2002, p. 37-50.

14. ZALESKIS, J. Lietuvos teismų požiūris į tarptautinę valstybės imuniteto teisę. Teisė, 2014, 93 t.

Teismų praktika

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika: www.lat.lt

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika: http://curia.europa.eu/

Papildomas šaltinis – UNICTRAL Digest of Case Law on the CISG (2012 edition)

(http://www.uncitral.org/pdf/english/clout/CISG-digest-2012-e.pdf).