3

TURINYSLOGIN 2014: internetas yra viskas

4

LOGIN vakar ir šiandien. Kas pasikeitė?

5Startuoliai ir jų idėjų medžiotojai iš viso pasaulio

6

Innovative Lithuania Kodėl investuotojai domisi lietuviškomis idėjomis?

8

Kokie investuotojams bus 2014-ieji?

9

Martinas Cooperis,mobiliojo telefono išradėjas,LOGIN pranešėjas

10Jackas Andraka, 17-metis išradėjas, LOGIN pranešėjas

10

Chadas Crittendenas, lektorius, vizionierius, LOGIN pranešėjas

12

Ką mums reiškia laimėjimas?

14LOGIN pirmos dienos programa

16 / 17

LOGIN antros dienos programa

18 / 19

LOGIN funkcinių zonų planas

20 / 21Trends in Technology

24

Trends in Science

25

Trends in Business

26 / 27Trends in Politics

29

Trends in Lifestyle

30

Trends in Media

31Trends in Medicine

32

4 KLAUSIMAIProblema – idėjų trūkumas

34

Savanorystė LOGIN

22

Leidinio iniciatorius UAB „Login conferences“. Leidejas „BZN start“ (UAB „Glaveckaite Media“). Redak-cijos adresas: J. Galvydžio g. 3-304, LT-08236 Vilnius. Tel. + 370 5 274 5840, e. p.: info@bznstart.lt, www.bznstart.lt. Metinis iliustruotas leidinys. Vyr. redaktore Živile Glaveckaite. Redakcija: Povilas Sabaliauskas, Edita Gruiniūte, Gintaras Gimžauskas, Marija Rudzevičiūte, Tomas Fedaravičius. Tekstus redagavo VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras. Viršelio nuotrauka „Motorola“. Viršelio dizainas Aido Šumsko. Žurnalo dizainas Gabrieles Rybinaites. Spaude UAB „Spaudos kontūrai“. Tiražas 5 000 egz. Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informacija galima tik gavus raštiška leidinio iniciatoriaus sutikima. Už užsakovu reklamos turini ir klaidas redakcija neatsako. Išleista 2014 m. balandžio 7 d.

INTeRNeT Of eveRYThING

Trends in enviroment

28

4A

smen

inio

alb

umo

nuot

r.

Arnoldas Rogoznyj,LOGIN ikūrejas

LOGIN 2014: internetas yra

viskas

1973 m. balandžio 3 d. bendroves „Mo-torola Systems“ darbuotojas Martinas Cooperis pirmakart iš mobiliojo telefono paskambino i fiksuotojo ryšio linija. Tai jis padare prototipiniu telefono aparatu „Motorola DynaTAC“. Šis skambutis ko-munikacijos pasaulyje atverte nauja isto-rijos puslapi. Praejus 41 metams naujos technologijos ir išmanieji telefonai vis dar keičia mūsu darbo ir gyvenimo ipročius. Dabar kaip niekada turetume sutelkti de-mesi i sujungta pasauli. Gyvename nuolat besikeičiančiame pa-saulyje ir susiduriame su didžiausiomis problemomis: karais, badu, vandens trūkumu, ligomis, tarša ir t. t. Interne-tas negali padeti išspręsti visu šiu pro-blemu, o kartais del jo netgi kyla nauju gresmiu, tokiu kaip kibernetines atakos, dezinformacija ar šnipinejimas. Vis del-to per savo trumpa gyvavimo laikotarpi internetas neabejotinai atneše naudos daugybei žmoniu, verslu ir valstybiu. Vi-siems idomu, kaip jis pletosis artimiau-sioje ateityje, padedamas spręsti žmoniu problemas. Pradetas kurti prieš daugiau nei keturis dešimtmečius, internetas evoliucionavo

keliais svarbiausiais etapais: 1) akademi-nis internetas (ARPANET); 2) informaci-nis internetas; 3) mokejimu internetas (el. prekyba); 4) socialinis internetas (WEB 2.0). Dabar internetas ižengia i nauja etapa – daiktu interneta, o per atei-nanti dešimtmeti stebesime bepreceden-ti visko sujungima i bendra tinkla. „Visko internetas“ (angl. Internet of Everything) sujungs žmones, procesus, duomenis ir daiktus. Kaip tuomet atrodys mus su-pantis pasaulis? Viena daiktu interneto pavyzdi galite ivertinti ir patys – atsisiuntę mobiliaja LOGIN programelę. Galimybes neribotos. Atraskite jas kartu su LOGIN!

Arnoldas ROGOzNyj

5BF

L/ V

ygin

to S

kara

ičio

nuo

tr.

LOGIN vakar ir šiandien.

Kas pasikeitė?

Dabar konferencija LOGIN sulaukia dau-giau nei 3,5 tūkst. dalyviu ir 100 pra-nešeju iš viso pasaulio! O juk viskas prasidejo nuo 100 iniciatyviu dalyviu ir 10 pranešeju turejusios Lietuvos bloge-riu konferencijos 2007-aisiais... Pirmosios konferencijos buvo skirtos tinklaraštininkams, šventeme žodžio laisvę, tikejome, kad tinklaraščiai – ži-niasklaidos ateitis, prie kurios prisideti gali visi. Ateitis atejo. Atsirado „Face-book“ ir kiti socialiniai tinklai, tinklaraš-tininkais tapome visi, tad prisitaikyti tu-rejo ir LOGIN. LOGIN augimas buvo organiškas – žmo-nems patiko tai, ka mes dareme, o mums patiko tai daryti. LOGIN natūraliai augo ir tapo tuo, kuo yra – didžiausia progreso konferencija Baltijos šalyse, atvira vi-siems, besidomintiems naujovemis. Kiekvienais metais savo lankytojams

stengiames pasiūlyti ka nors nauja. Augame ne tik dalyviu skaičiumi, bet ir kuriame naujas turinio dalis, patraukles-nes ivairioms auditorijoms. Pernai kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ pirma karta su-rengeme specialiai startuoliams skirta rengini – LOGIN Startup Fair. Startuoliu bendruomene Lietuvoje sparčiai auga, tad šia tradicija tęsiame ir šiais metais – džiaugiames, kad dabar šis renginys dar rimtesnis. Kartu su Lietuvos žaidimu kūreju asociacija organizuojame LOGIN Game Fest. Šis dvieju dienu LOGIN ren-ginys – pirmas toks Lietuvoje, skirtas gausiai žaideju ir žaidimu kūreju ben-druomenei. Pasirodo, mūsu šalyje ju la-bai daug! LOGIN jiems tampa platforma tobuleti. Be to, netylant kalboms apie informaciniu technologiju specialistu trūkuma, dalyvius kviečiame i skaitme-ninę darbo mugę LOGIN Digital Job Mar-ket. Šis renginys sieks bendraja prasme apžvelgti karjeros IT srityje galimybes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, parodyti, ka iš tiesu veikia IT specialistai, taip pat sulaužyti kai kuriuos stereotipus. Mes augame ir tobulejame kartu su savo auditorija – smagu, kad galime da-lyviams pasiūlyti tai, ko jiems reikia. Per daugeli metu LOGIN tapo daugiau nei konferencija. Dažnai sakoma, kad i LOGIN būtina atei-ti, nes čia būna visi. Šiandien tu esi šio ivykio dalis!

Ieva DIRVONSKAITė

Ieva Dirvonskaite, LOGIN vadove

INTeRNeT Of eveRYThING

Dalyviai, jums palikome virtualių žinučių visame pastate. atsisiųskite loGin proGramėlę, įsijunkite „Bluetooth“

ir žinutės pačios jus suras.

6

všĮ „veRSLI LIeTUvA“ PRISTATO

startuolius ir jų idejų medžiotojus iš viso pasaulio

54 startuoliu komandos

24rizikos kapitalo fondai

Bendra fondu suma –daugiau nei

12 mlrd. litu

7 verslo akceleratoriai

Šis fondas yra investavęs 13,7 mln. JAV do-

leriu i lietuviu sukurta startuoli „YPlan“. Tai Niujorke, San Fransiske ir Londone veikianti programele paskutines minutes bilietams i ren-

ginius isigyti. Per 15 veiklos metu fondas „Wel-

lington Partners“ iš viso yra atlikęs apie 100

investiciju už 800 mln. euru.

Neseniai šis fondas pirma karta savo veiklos istorijoje investavo Lietuvoje. Investicija gavo trimačiu modeliu prekyvietę kuriantis startuo-

lis „CGTrader“. Nuo 1991-uju fondas „In-tel Capital“ iš viso yra investavęs daugiau nei

10 mlrd. JAV doleriu i beveik pusantro tūkstan-čio imoniu, veikiančiu daugiau nei pusšimtyje pasaulio šaliu.

Šis akceleratorius i programa priima startuoliu komandas iš Šiaures ir Rytu Europos bei Rusijos. Pernai jame dalyvavo dvi lietuviu komandos –

„TrackDuck“ ir „3D RilBits“. Lietuviai savo patirti šiame akceleratoriuje vertina labai teigiamai ir netgi rekomenduoja bandyti i pro-grama patekti kitoms komandoms.

Pirma karta i Lietuva at-vyksta didžiausias Izraelyje rizikos kapitalo fondas „Pi-tango Venture Capital“ bei didžiausias Europos Sajun-goje rizikos kapitalo fondas „Balderton Capital“.

UŽSIENIEČIAI, KURIE jAU PATIKėjO LIETUVIŠKOMIS IDėjOMIS. ŠIEMET jIE IEŠKOS NAUjŲ TALENTŲ.

ChRISTIANAS ThALERIS-WOLSKI, rizikos kapitalo fondo „Wellington Partners“ partneris

KLAUSAS KONRADAS, didžiausiam pasaulyje mikroprocesorių gamintojui „Intel“ priklausančio rizikos kapitalo fondo „Intel Capital“ investicijų direktorius

MARTINAS TALVARI, Suomijoje veikiančio verslo akceleratoriaus „Startup Sauna“ rinkodaros vadovas

8Vš

Į „Ve

rsli

Liet

uva“

ar

chyv

o nu

otr.

Kodel investuotojai domisi lietuviškomis idėjomis?

„Investuotojai nauju ideju, produktu, ko-mandu ieško nuolat ir visur. Investuotoju akys i mūsu šali ima krypti ir tada, kai apie koki nors mūsiškiu kuriama pro-dukta sužino visas pasaulis. Startuolio „Vinted“ sekmes istorija apie tai, kad komanda neseniai gavo 20 mln. euru investicija – didžiausia vienu etapu in-vestuota suma Baltijos šalyse – buvo gera reklama Lietuvai. Kai kurie reikalu su Lietuva iki šiol netureję investuotojai

INNOvATIve LIThUANIA

turejo proga pasidometi mūsu šalimi ir paieškoti daugiau inovatyvius produktus kuriančiu komandu. Žinomumo mūsu šaliai prideda ir anksčiau pasaulyje išpo-puliareję startuoliai „GetJar“, „Eskimi“, „Pixelmator“ ir kiti. Dideliu rizikos kapi-talo fondu domejimasis Lietuva sužadi-na mažesniuju smalsuma. Pernai i VšĮ „Versli Lietuva“ organizuota rengini startuoliams LOGIN Startup Fair atvykus atstovams iš vieno didžiausiu pasaulyje rizikos kapitalo fondu „Accel Partners“, rinkai buvo pasiustas signa-las, jog ir didiesiems žaidejams Lietuva jau idomi. Be to, Lietuvos gyventojai yra technologiškai išprusę, mūsu inter-netas – vienas sparčiausiu pasaulyje, turime puikiu informaciniu technologiju specialistu. Unikaliu ideju ieškantiems investuotojams visada idomu tai, kas vyksta technologinę pažanga rodančio-se šalyse.“

Mantas Nocius, VšĮ „Versli Lietuva“

generalinis direktorius

INTeRNeT Of eveRYThING9

Mindaugas Glodas, „Nextury Ventures“ generalinis direktorius

Donatas Keras, „Practica Capital“ partneris

Kornelijus Čelutka, „BaltCap“ investiciju direktorius

„2014-ieji prasidejo labai ispūdingai. Matyt, tokiu metu Lietuvoje dar nebu-vo. „Vinted“ vertinimas ir investicija, padariusi brangiausiai vertinama tech-nologini startuoli Baltijos šalyse, „Intel Capital“ pirma investicija Lietuvoje kartu su „Practica Capital“ i trimačiu modeliu prekyvietę „CGTrader“, „Nextury“ fondo atsiradimas ir „GetJar“ pardavimas, kitos investicijos: „MoboFree“, „Truck Duck“ ir panašiai. Visa tai labai sustiprina pačia ekosistema ir mes tai matome kaip pa-didejusi susidomejima gauti investicija. Be to, stipriai gereja ateinančiu komandu ir produktu lygis, t. y. žmones vyresni ir labiau patyrę, produktai daug labiau išto-bulinti ir geriau apgalvoti. Tai išties džiu-gina. 2014-aisiais tikimes didesnio susi-domejimo Lietuva kaip startuoliu tauta apskritai ir tai tiketina ves prie didesnio skaičiaus tikru sandoriu.“

„Manau, kad šie metai bus puikūs. Star-tuoliu ekosistema yra pažengusi i prieki, jau yra daugiau žmoniu, turinčiu startuoliu patirties arba linkusiu kitose veiklos sri-tyse sukaupta patirti skirti naujiems pro-jektams. Tai suteiks daugiau pasitikejimo ir pades pritraukti daugiau investuotoju iš užsienio. Lietuvos startuoliai kol kas stoko-ja drasaus žingsniavimo plačioje pasaulio rinkoje patirties, bet tai pamažu keičiasi. Ne vienus metus tai buvo tik „GetJar“, bet dabar jau turime ir „YPlan“, „Vinted“, kurie puikiai prisideda prie pozityvios nuotaikos formavimo. Labai noriu tiketi, kad šiais metais „BZN start“ spausdins leidini, kuriame be vargo pamines 200 ar daugiau geriausiu lietu-višku startuoliu. Prie to mes aktyviai pri-sidesime savo bendradarbiavimu su ISM Inovatoriu baze, kuri ka tik startavo, ir kitu aukštuju mokyklu verslumo centrais, pvz., KTU Inovaciju ir verslo centru.“

„Šiais metais „BaltCap“ laikysis savo ankstesnes strategijos investuoti i imo-nes, galinčias tapti regioniniais lyderiais, turinčias stiprias vadovu ir kūreju koman-das. Be investiciju i tradicines ekonomi-kos imones, 2014 m. „BaltCap“ planuoja padaryti 1–2 investicijas i technologines imones. Apskritai manome, kad sekmes istorijos („YPlan“, „Vinted“) buvo geras pavyzdys verslininkams ir sukels nauja bandymu banga sukurti startuolius su produktais, skirtais pasaulinems rin-koms.“

Kokie investuotojams bus 2014-ieji?

10O

rgan

izat

oriu

nuo

tr.

Martinas Cooperis:

telefonus ateityje

įsodinsime po oda

„Joeli, skambinu tau iš pirmojo tikro mo-biliojo telefono. Nešiojamo telefono“, – tai buvo istoriniai žodžiai, nuskambeję 1973 m. balandžio 3 diena. Tuomet ben-droves „Motorola Systems“ darbuotojas Martinas Cooperis pirmakart iš mobiliojo telefono paskambino i fiksuotojo ryšio linija. Šis skambutis pasaulyje atverte nauja istori-jos puslapi, turejusi itakos telekomunikaciju raidai bei šiuolaikiniams žmoniu ipročiams. Delne telpantis telefonas anuomet buvo lai-kytas prabangos preke ir svere kiek daugiau nei 1 kg, o dabar šiu prietaisu pasaulyje pri-skaičiuojama apie 5–6 milijardus. M. Cooperis tikina, kad priežastis sukurti pir-maji nešiojama mobiluji telefona kilo žinant, kad žmogus iš prigimties yra mobilus. „Ži-nojome, jog laidinis telefonas jau pasenęs, tad telefono laidas, tarsi ikalinęs žmones namie, buvo kliūtis, – sako verslininkas. – Tik tuo metu negalejome nuspeti, kad telefonas tures galinga kompiuterinę sistema, prieiga prie interneto ir skaitmenini fotoaparata. Dabar turbūt didžiausias iššūkis mobiliuju telefonu gamintojams – sukurti prietaisa, kuris būtu itin paprastai valdomas.“ Didžiausios naujoves ateityje bus susijusios su tuo, kaip mobilieji telefonai prisides prie naudotojo gyvenimo kokybes gerinimo:

dauges mobiliuju programeliu, kurios pa-des gerinti našuma, bus pritaikomos svei-katos priežiūros srityje bei lavins. „Pašelusiu greičiu tobulejančias technologi-jas (ir ne tik belaides) apibūdins vienas žo-dis – pritaikomumas. Ateityje telefonai bus isodinami po oda, už ausies. Ju valdymas remsis balsu, nespaudžiant jokiu mygtuku. Tokie prototipai jau kuriami“, – aiškina išra-dejas. M. Cooperis buvo JAV karinio povandeni-nio jūru laivyno tarnautojas. Baigęs karinę tarnyba jis pradejo 29 metu karjera ben-droveje „Motorola“, kurioje tapo padalinio vadybininku bei Tyrimu ir pletros departa-mento vadovu. Tapęs verslininku M. Coope-ris padejo ikurti daugeli imoniu – tarp ju ir telefonu „Jitterbug“ gamintoja „GreatCall“ bei pasaulines išmaniosios antenos techno-logiju lyderi „ArrayComm“.Progreso konferencijoje LOGIN Martinas Cooperis, kurį pristato bendrovė „Omnitel“, kalbės tema „Mobilioji revoliucija: jau baigėsi ar tik prasideda?“ (angl. Handy revolution – is it over or just beginning?).

Ernesta KARALIENė

LOGIN 2014 PRISTATO

Martinas Cooperis,mobiliojo telefono

išradejas

Org

aniz

ator

iu n

uotr

.

Vos 15-os revoliuciją onkologinių ligų

gydymo srityje sukėlęs Jackas Andraka:

naujausi atradimai

glūdi internete

Jackas Andraka – vienas jauniausiu progre-so konferencijos LOGIN 2014 pranešeju. Septyniolikmetis jaunuolis jau dabar yra tapęs medicinos istorijos dalimi: būdamas tik 15 metu, moksleivis sukūre testa, kuriuo vos per penkias minutes galima nustatyti ankstyvas kasos, kiaušidžiu ir plaučiu ve-žio stadijas. Šis greitas ir nebrangus testas leidžia išgelbeti ne vieno žmogaus gyvybę. Unikaliausia tai, kad šis atradimas gali būti labai paprastai naudojamas kiekvienuose namuose – tereikia ant specialiu juosteliu užlašinti kelis lašus kraujo ir bus nustatytas ankstyvuju kasos vežio stadiju rodiklis – mezotelino kiekis. Jaunaji kūreja i kasos vežio tyrimus pastū-mejo nuo šios ligos miręs artimas šeimos draugas. J. Andraka gilinosi tol, kol pats atrado būda, kaip nustatyti kasos veži dar ankstyvoje stadijoje. Testui atlikti jis sumai-še i mezotelina reaguojančius žmogaus antikūnus su viengubais anglies nanovamz-deliais, kurie naudojami gaminant filtravimo popieriu. Savo naujaji metoda jaunuolis pa-teike 200 mokslininku, iš kuriu tik vienas – Džonso Hopkinso universiteto patologijos ir onkologijos profesorius Anirbanas Maitra – sutiko atlikti tyrimus, patvirtinančius jau-nuolio atradima. Visi kiti moksleivio pasiū-lyma atmete, skeptiškai vertindami jo ideja.

jackas Andraka,onkologiniu ligu gydymo

metodu išradejas

2012 m. šis J. Andrakos išradimas buvo apdovanotas didžiausio pasaulyje jaunuju kūreju konkurso „Intel Science Fair“ pagrin-diniu 75 tūkst. svaru vertes prizu. Būdamas vos 17 metu, jaunasis vunderkin-das jau skaite pranešimus Long Byčo kon-ferencijoje „TED“, daugiau nei šešiolikoje „TEDx“ renginiu, tarp ju ir Jungtines Kara-lystes Parlamente. Jaunasis atradejas yra jauniausias Karališkosios medicinos drau-gijos pranešejas, dalyvavęs tokiose laido-se kaip „60 minučiu“, „Pasaulio naujienos su Diane Sawyer“, „NPR rinka“, J. Andraka priklauso naujajai – Z jaunuoliu kartai, neisi-vaizduojančiai savo gyvenimo be interneto. Jis mano, kad jauno išradejo tyrimas gali gimti tiesiog naršant internete: „Internete yra galybe naudingos informacijos. Jeigu kasdien naršydami praleistume kelias va-landas, rastume idomiu ir nauju skirtingu problemu sprendimo būdu“, – tikina jis. Progreso konferencijoje LOGIN Jackas An-draka, kurį pristato „Delfi“, kalbės tema „Beldimas į būsimo novatoriaus duris“ (angl. Tapping into the hidden innovator).

Ernesta KARALIENė

12O

rgan

izat

oriu

nuo

tr.

Chadas Crittendenas:

trimatis spausdintuvas –

revoliucijamedicinos

srityje

Nejaugi imanoma atgauti kūno for-mas naudojant trimačio spausdinimo sistema? Ar realu, kad artimiausiu metu galesime namie atsispausdinti ka nors fiziško, apčiuopiamo, pavyz-džiui, automobili ar netgi trūkstama kūno dali? Pasak vizionieriaus Chado Critten-deno, žiūrint iš technologines puses, trimatis spausdintuvas, nuolatinis jo tobulinimas bei bandymai atvers nauju galimybiu, kurios ateityje tures nepaneigiama reikšmę mūsu gyveni-me. Ar tai reiškia, kad ateityje gale-sime atspausdinti ir visa žmogaus kūna? Apie tai C. Crittendenas kal-bes balandžio 10–11 d. vyksiančioje progreso konferencijoje LOGIN.

Nuo iprasto spausdinimo, kuriame ant po-pieriaus matomas dvimatis vaizdas, trima-tis spausdinimas skiriasi naudojamomis medžiagomis. Trimačiame spausdintuve spalvota ar nespalvota rašala pakeite ivai-rios medžiagos: plastikas, metalas, popie-rius ir pan. Per kelias sekundes irenginio programine iranga surenka duomenis apie skenuojama daikta – jis fotografuojamas

Chadas Crittendenas,

lektorius, vizionierius

LOGIN 2014 PRISTATOiš ivairiu pusiu, išmatuojamas. Kompiuterio ekrane pateikiamas tikslus trimatis nuske-nuoto objekto vaizdas ir pradedamas atkū-rimo procesas. Prieš 12 metu C. Crittendenui del diagno-zuotos itin retos vežio formos teko am-putuoti koja, tačiau jis nepasidave ir tapo ikvepimo šaltiniu kitiems. Jau po devyniu menesiu jis dalyvavo triatlone, o dar po triju – nusprende išbandyti jegas realybes šou „Išlikimas“. C. Crittendenas, daugiau nei dešimtmeti gyvendamas su kojos protezu, spejo ikopti i Kilimandžara ir tapti visaverčiu futbolo komandos nariu. „Tiek dalyvauda-mas realybes šou, tiek užsiimdamas ak-tyvia sportine veikla supratau, kiek daug mano užsispyrimas ir optimizmas reiškia kitiems žmonems“, – sako C. Crittendenas. Konferencijos LOGIN pranešejas, išbandęs daugybę kojos protezu modeliu, šiuo metu dirba produkto specialistu bendroveje „3D Systems“, kuri išrado trimati spausdintu-va ir yra trimačio spausdinimo paslaugu bei sprendimu lydere. Čia jis prisideda prie novatoriško trimačio spausdinto produkto, padedančio atgauti simetrija ir kūno forma, atliekamu bandymu.

Ernesta KARALIENė

5

14

Ką mums reiškia laimejimas?

eXPeRIeNCe

„Kiekvienais metais vartydama LOGIN pretendentu sara-šus, o juos, aišku, būtinai peržiūriu, atrandu tiek geru nauju dalyku, iniciatyvu, imoniu, verslu, tinklaraščiu. Man tai ge-riausia interneto Lietuvoje apžvalga. Kito būdo, kaip sužino-ti karščiausias ir idomiausias naujienas, nežinau. Jau turiu du LOGIN apdovanojimus, abu kartus už geriausia asmenini tinklarašti, kuris yra mano tribūna ir mano namai interne-te. LOGIN apdovanojimu nedemonstruoju ant savo sienos, puslapyje, nors gal ir turečiau, nes, manau, visi gavusieji šiuos apdovanojimus, be abejones, turi kuo didžiuotis. Nors apdovanojimai nekeičia mano puslapio turinio ir nedaro jam jokios itakos – ir toliau rašau lygiai taip pat kaip anksčiau, tačiau tai veikia kaip palaikantis patapšnojimas per peti: „Puiku, viska gerai darai.“ Verta ir svarbu ne tik tam, kad tave pastebetu, ne tik tam, kad būtum ivertintas, o todel, kad tai papildoma arena, kurioje gali surasti ne tik nauju skaitytoju ir vartotoju, bet ir kolegu.“

Visai nesvarbu, tai „Oskaru“ teikimo ce-remonija, „Grammy“ apdovanojimai ar tik ka paskelbtas Nobelio premijos lau-reatu sarašas – visur kalbama apie pri-pažinima. Ir nors kiekvienas turime savu tikslu (vieni trokšta pinigu ir garbes, kiti savirealizacijos), sutinkama, kad iver-tinimas reikalingas visiems, skiriasi tik vertinimo pobūdis: mažam vaikui užten-ka šilto žodžio, mokiniui – aukšto balo, o profesionalui (ar tai būtu aktorius, ar verslininkas) reikia apdovanojimo. „Kas pa-sikeičia ji gavus?“ – paklauseme 2013 m. LOGIN laimetoju.

Karolina KONDRATjEVAITė

Apdovanojimas: Geriausias tinklaraštis / asmeninis tinklalapis – beatosvirtuve.lt/blog

BFL/

Vyg

into

Ska

raič

io n

uotr

.

Beata Nicholson, laidu vedeja, žurnaliste,

kulinariniu knygu autore

15

Apdovanojimas: Geriausias tinklalapio dizainas – „Kukla Beauty Box“

Asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

Apdovanojimas: „Metu žmogus internete“

Ingrida Šimonyte, finansininke,

politikos veikeja

BFL/

Tom

o Lu

kšio

nuo

tr.

Kristoforas Akromas,imones „Ad Fingers“

vadovas

Apdovanojimas: Geriausias mobilusis žaidimas – „Ponas Žodis“

Tomas Dirvonskas, imones „Lemon Labs“

vadovas

Asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

„Apdovanojimai yra vienintelis kartas per metus, kai sustoji ir pažiūri retrospektyviai, ka gero arba nelabai gero nuveikei per praejusius metus. Tai galimybe objektyviai ivertinti savo darbus kitu panašiu darbu ar imoniu terpeje, suvokti, kiek esi atsiplešęs i prieki ar turi pasivyti. O galiausiai apdova-notas darbas yra lyg saldi vyšnia ant torto, kuri taip sunkiai ir ilgai kepei. Tai glosto kiekvieno prisidejusiojo savimeilę ir padidina motyvacija ateinantiems metams!“

„Juokinga, kad mes visada sakome, jog žaidimu nekuriame. Laimeti yra tiesiog smagu! Be to, bet koks išorinis teigia-mas ivertinimas suteikia patikimumo klientu akyse.“

„LOGIN apdovanojimai nuostabūs tuo, kuo nuostabus gyve-nimas – ivairove. Juose, kaip sake Bridžita Džouns, gali daly-

vauti visi: vyrai, moterys, žverys. Nesvarbu, ar esate imo-nes savininkas, ar tiesiog Jurgis, ar Barbora, o gal kartu su vienminčiu būreliu puoselejate kokia visuomeninę ideja. Čia nera griežto formato, tad i apdovanojima gali pretenduoti ir koks nors labai praktiškas, kasdienybes klausimus spren-džiant praverčiantis interneto sprendimas, ir filantropijos, meno ar pilietiškumo idejos. Šis apdovanojimas – puikus darbo ar idejos ivertinimas, kuri nuostabu gauti fantastiš-kame LOGIN apdovanojimu vakarelyje.“

INTeRNeT Of eveRYThING

INTeRNeT Of eveRYThING

22LIfeSTYLe

Asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

LOGIN savanoriai žino: ju gyvenimo aprašymas atrodo patraukliai ir patikimai – esi žmogus, dirbantis ne vien del pinigu, bet ir del idejos. Tačiau gražus CV nera vienintelis atpildas už sunku darba. „Čia asmeniškai susipažisti su žymiais žmonemis, atrandi save ir savo troškimus, be to, igyji savybiu, reikalingu savo svajonems igyvendinti“, – savanorystes pranašumus vardija dalyviai.

Edita GRUINIūTė

Savanoryste konferencijoje LOGIN: nuo įspūdingo CV iki asmeninių pažinčių su įžymybėmis

„GALIMyBė SUSIKURTI ĮSPūDINGą CV“„Kasmet konferencija LOGIN suburia didžiuli būri savanoriu: jaunu žmoniu iki 26 metu, norinčiu augti, tobuleti, igyti naujos patirties ar smagiai praleisti laika su bendraminčiais. Tiesa, prieš tai jiems tenka iveikti tam tikra atranka. Vertiname, ar norintieji prisideti prie idejos yra pilnamečiai, ar turi savanorystes patirties, taip pat ko tikisi iš mūsu. Kai kurie neslepia, jog savanoriautu tik del to, kad nemokamai patektu i rengini. Šie žmones, deja, prie mūsu komandos prisijungti negali, nes konferencijoje LOGIN iš tiesu reikia daug ir atsa-kingai dirbti: nuo renginio organizavimo iki pagalbos žurnalistams bei lankytojams.Atrinktieji savanoriai, manau, gauna iš tiesu labai daug: nuo neikainojamos patirties, ben-dravimo su žymiais žmonemis iki galimybes susikurti ispūdinga gyvenimo aprašyma. Vis daugiau darbdaviu vertina žmones, skiriančius laiko ne tik apmokamiems darbams, bet ir mielai dirbančius del kilnios idejos. Retas kuris nenoretu ju matyti savo komandoje.“

„PADEDA AUGTI IR PAŽINTI SAVE“„Prie LOGIN savanoriu komandos prisijungiau prieš trejus metus, paskatinta draugu. Šia veikla apibūdinčiau kaip viena geriausiu savo gyvenimo nuotykiu. Visus tuos metus bū-dama savanore ne tik smagiai leidau laika, bet ir susiradau nemažai draugu, su kuriais bendrauju ir po konferencijos. Savanoriaujant renginyje LOGIN būna ir geru akimirku, ir blogu, mat tenka prisiimti nema-žai atsakomybes, užtikrinti, kad viskas vyktu sklandžiai, ir nenuvilti rengeju, kurie mumis pasitiki. Jeigu to neišsigasti, išmoksti iveikti kylančius iššūkius bei spręsti problemas. Ma-nau, tai visada praverčia bet kokioje gyvenimo situacijoje. Savanoryste konferencijoje LOGIN sustiprino mano nora bendrauti, organizuoti ir padejo lavinti šiuos igūdžius. Beje, šiemet mane paaukštino – būsiu viena iš savanoriu koordinato-riu. Taigi čia sudarytos puikios galimybes augti bei igyti naujos patirties.Kaip ir daugelis, savanoriaudama šioje konferencijoje ypač vertinu galimybę iš arti pama-tyti itakingus žmones. Turejau proga pabendrauti su vienu iš „Apple“ ikūreju Stevu Woz-niaku. Buvo smagu ne tik išgirsti jo istorija, bet ir pažinti ji kaip žmogu. Labai malonus ir paprastas, mielai bendraujantis su gerbejais, turintis puiku humoro jausma, štai toki ji pažinome savanoriaudami.“

„PASKATINA ĮGyVENDINTI SAVO IDėjAS“„Konferencijose LOGIN savanoriauti pradejau prieš ketverius metus. Kodel? Del geros ide-jos man negaila paskirti savo laisvalaiki ir padirbeti nemokamai. Be galo idomu iš arti pa-matyti visa organizacinę virtuvę bei pabendrauti su idomiais žmonemis. Šiuo metu studijuoju informacines technologijas, tad savanoriaudama pagilinu žinias, iš arti susipažistu su inovacijomis bei ju kūrejais, ko negalečiau padaryti būdama tik dalyve. Iki šiol atsimenu susitikima su Stevu Wozniaku bei „Vikipedijos“ ikūreju Jimmy Walesu. Tai ispūdingi, daug gyvenime pasiekę žmones. Iš ju galima pasisemti nemažai ideju ir stipry-bes. Kad igyvendintum savo svajonę, kartais juk trūksta paprasčiausio postūmio. Manau, kad susitikimai su šiais žmonemis ne viena paskatina žengti žingsni i prieki. Ir ne tik. Kon-ferencijos savanoriai nepraleidžia progos kartu nusifotografuoti ar pabendrauti su savo autoritetais. Juk nežinia, kada dar gyvenime pasitaikys panaši proga.“

Indre Venckevičiene (34 m.),

LOGIN savanoriu koordinatore

Ieva Mante Valivonyte (25 m.),

kūrybos visuomenes komunikacijos studente

Rūta jegelevičiūte (23 m.),

informaciniu technologiju studente

24

TReNDS INTeChNOLOGY

BFL/

Vyg

into

Ska

raič

io n

uotr

.

Trimatis spausdini-

mas – XXI a. gamybos

revoliucija

Dar viena nauja sritis – biospaus-dinimas, t. y. lasteliu, audiniu ir net organu spausdinimas. Tai, kas šiandien vis dar skamba kaip moksline fan-tastika, netrukus gali virsti iprasta kasdienybe M. Kalytis

Marius Kalytis, „CGTrader“ ikūrejas

Verslininkas pabrežia, kad anksčiau šim-tus tūkstančiu ar net milijona litu kainavę trimačiai spausdintuvai šiomis dienomis, kaip tradiciškai nutinka su visomis pažan-giomis technologijomis, smarkiai atpigo. Įsigyti paprastesni namams skirta trimati spausdintuva dabar galima už maždaug pusantro tūkstančio litu. Tuo, kad ši tech-nologija išpopuliares tarp eiliniu vartotoju, „CGTrader“ komanda neabejoja. Įmones potencialu neabejoja ir i ja investavę rizi-kos kapitalo fondai „Practica Capital“ ir „Intel Capital“.„Daugeli daiktu žmogus trimačiu spaus-dintuvu gales atsispausdinti pats, tiesiog nusipirkęs ar nemokamai iš interneto parsisiuntęs trimati modeli. Nebereikes del kiekvienos prekes keliauti i parduotu-vę, daikto kūrejas ir dizaineris bendraus tiesiogiai su galutiniu naudotoju. Trimačio spausdinimo technologija leis nesunkiai pasigaminti individualiai pritaikytus daik-tus, ne neišejus iš namu“, – aiškina M. Ka-lytis.

ESMINIS RODIKLIS – KAINA„CGTrader“ svetaineje yra dvi skirtingos modeliu rūšys. Pirmoji – kompiuterines grafikos modeliai, kuriuos pristatymams, reklamai ir vizualizacijai naudoja profesio-nalai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ple-totojai ir architektai. Antra rūšis – trima-čiai modeliai, paruošti spausdinti. Šie yra paprastesni ir skirti entuziastams.Pasak M. Kalyčio, šiuo metu spausdinti skirti trimačiai modeliai yra labiau orien-tuoti i grožio sriti – taip kuriami ivairūs suvenyrai, papuošalai, kiti žavūs, bet nesu-detingi daikčiukai. Tačiau trimačiai spaus-dintuvai sparčiai tobuleja toliau: jau galima spausdinti plienines detales, elektronika ar prietaisus su mechaniškai judančiomis dalimis, spausdintuvai jau spausdina nano- tikslumu. Po keliu dešimtmečiu be vargo galesime namie atsispausdinti išmanuji te-lefona ar kita prietaisa. „Esminis rodiklis yra kaina. Priejus lūžio taška, kai spausdinti daiktus taps pigiau nei gaminti iprastai, ivyks gamybos per-versmas. Dizaineriai ir inžinieriai jau irode, kad ši technologija leidžia sukurti tokius dalykus, kuriu kitais būdais nesukursi. Pavyzdžiui, sudetingos konstrukcijos vari-klius, kurie veikia kitaip, nei esame ipratę. Kadangi spausdinamas daiktas atsiranda sluoksnis po sluoksnio, toks gamybos būdas leidžia kurti sudetingas vienalytes struktūras“, – viena iš pridedamaja gamy-ba (angl. additive manufacturing) dar va-

dinamo trimačio spausdinimo pranašumu ivardijo „CGTrader“ vadovas.

NAUjUS ORGANUS MEDIKAI ATSPAUSDINS?Tokia gamyba supaprastina ir pati naujo daikto kūrimo procesa. Tam, kad paga-mintume naujo daikto prototipa, neberei-kia statyti gamybos liniju, lengvai galima prototipa modifikuoti ir taip kur kas spar-čiau i rinka išleisti nauja produkta. M. Kalyčio nuomone, trimatis spausdi-nimas pakeis daugeli sričiu. Jau dabar jis vis plačiau taikomas medicinoje, kur itin palengvina individualiu procesu gamyba. Netgi dantu protezai tampa savotiška meno sritimi. Nuskenavę burna odonto-logai gali sukurti būtent tam žmogui la-biausiai tinkančius ir estetiškiausius pro-tezus. Trimatis spausdinimas iš esmes turetu sudrebinti ir statybos sektoriu, tik namus „statys“ ne dežes, o krano dydžio spausdintuvas, nors technologija ta pati. Ši technologija jau naudojama ir jos pra-našumas tas, kad stipriai sutrumpeja sta-tyba – individualu nama gali atspausdinti per 24 valandas.„Trimačiai spausdintuvai jau gali gaminti daiktus iš daugiau nei šimto medžiagu: plastiko, plieno, keramikos ir kt. Da-bar nesudetinga stiklines dydžio daikta spausdintuvas išlydys per valanda, bet jie tampa vis greitesni, spausdinamos net lektuvu dalys. Dar viena nauja sritis – biospausdinimas, t. y. lasteliu, audiniu ir net organu spausdinimas. Tai, kas šian-dien vis dar skamba kaip moksline fantas-tika, netrukus gali virsti iprasta kasdieny-be“, – teigia M. Kalytis.

Apie šia technologija išgirstame vis dažniau,

tačiau retas žino ir supran-ta, kas tai yra. „Trimatis

spausdinimas per arti-miausia dešimtmeti pakeis

ne tik gamybos sriti, bet ir daugeli su ja susijusiu

ūkio šaku, tokiu kaip pre-kyba, logistika“, – isitikinęs

trimačiu modeliu preky-vietes „CGTrader“ ikūrejas ir vadovas Marius Kalytis.

Tomas FEDARAVIČIUS

25

TReNDS INSCIeNCe

Asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

Nanotech-nologijos –

naujas žmonijos

vystymosi šuolis

Dar viena aiški pasauline ten-dencija – i žmogu nukreipti tyrimai, kuriais siekiama ieškoti realybeje plačiai pritaiko-mu sprendimu S. Tamulevičius

SILICIO TEChNOLOGIjA IŠSISėMėPastarasis žmonijos šuolis, anot S. Tamu-levičiaus, ivyko ivaldžius silicio technologi-ja. Silicio pagrindu sukurtos puslaidininkiu technologijos nuleme ryšiu ir skaičiavimo technikos, arba vadinamaja informaciniu technologiju, revoliucija.„Įvaldžius silicio technologija, isivyravo pa-grindine tendencija – nuolatinis elektronikos komponentu matmenu mažinimas. Tačiau laikui begant ši technologija pasieke savo fizines ribas. Matmenu keitimas nebera išsi-gelbejimas, todel aktyviai ieškoma alterna-tyvu“, – paaiškino KTU profesorius.Pasak jo, vienas svarbiausiu pastaruoju metu medžiagu moksle vyraujančiu šū-kiu – „Padaryk daugiau, turedamas ma-žiau“ (angl. Doing more with less). Del smarkaus natūraliu ištekliu panaudojimo pramones reikmems gamtoje atsirado medžiagu deficitas. Todel šviesiausi pa-saulio protai eme pletoti nauja mokslo sri-ti – nanotechnologijas, kurias pasitelkus kuriamos medžiagos, turinčios unikaliu ypatybiu. Tinkamai naudojamos ateityje jos iš esmes gali pakeisti daugeli tradiciniu medžiagu.Naudojantis nanotechnologijomis sukurtu medžiagu pritaikymas kasdienybeje nera tik teoriniai svaičiojimai ar tolimos ateities vizijos. Pusiau juokais: arčiausiai nanotech-nologiju šiuo metu esanti visuomenes da-lis, kuri apie tai greičiausiai ne neitaria, t. y. brangaus makiažo sau negailinčios damos. Nanomedžiagu pagrindu jau dabar gami-nama nemaža dalis aukštos kokybes kos-metikos priemoniu. Be abejo, tai tik vienas iš populiariu pritaikymo pavyzdžiu, kaip ir brangiuose automobiliuose pradedamos naudoti nesibraižančios dažu dangos.„Tokias sritis kaip sudetingi medicinos ar farmacijos tyrimai nanotechnologijos lei-džia pakeisti iš esmes. Dar viena aiški pa-saulineje šios srities mokslininku bendruo-meneje vyraujanti tendencija – i žmogu nukreipti tyrimai, kuriais siekiama ieškoti ne tik mokslo darbuose, bet ir realybeje plačiai pritaikomu sprendimu“, – pabrežia S. Tamulevičius.Už atradimus medžiagotyros srityje teikia-mos Nobelio premijos, taigi, kaip šmaikšta-vo profesorius, ju Lietuvos mokslininkai kol kas nepadare. Nepaisant to, lietuviu kuriami sprendimai domina ne tik kolegas iš užsie-nio, bet ir pasaulyje garsias bendroves.

PRITAIKyMO GALIMyBėS NERIBOTOSViena iš KTU mokslininku tiriamu medžia-

Sigitas Tamulevičius,KTU profesorius

Mikrometro (10-6 m) ir nanometro (10-9 m) dydžio

objektai, medžiagos ir ju struktūros – Kauno techno-

logijos universiteto (KTU) Medžiagu mokslu instituto

vadovo prof. habil. dr. Si-gito Tamulevičiaus stichija. Įsigilinti i sudetingu KTU la-

boratorijose atliekamu tyri-mu niuansus prireiktu bent 103 kartu daugiau laiko, nei perskaityti ši straipsni. Pa-dedami KTU profesoriaus

pabandeme išsiaiškinti, kaip nanotechnologijos keičia

kiekvieno mūsu aplin-ka ir kasdienybę bei kuo prie to prisideda garbūs

Lietuvos mokslininkai.

Tomas FEDARAVIČIUS

gu – deimantiškoji anglis. Į ja iterpus sida-bro nanodaleliu, gaunama nauja kompozi-tine medžiaga. Ji, pavyzdžiui, naudojama itin tiksliuose slegio matuokliuose. Toks patobulintas matuoklis del išsaugomu pa-stoviu parametru gali veikti itin skirtingos temperatūros salygomis.Deimantiškosios anglies kompozitai lei-džia sukurti ir unikaliomis ypatybemis iš-siskiriančius plazmoninius jutiklius, kurie svarbūs biotechnologiju ir farmacijos tyri-muose. Jie leidžia atlikti matavimus realiu laiku. Biotechnologams nebereikia gaišti laiko, auginant bakteriju kultūras. Anks-čiau ilgai trukdavę tyrimai dabar atliekami per kelias minutes.S. Tamulevičiaus vadovaujami KTU moksli-ninkai taip pat tobulina manipuliavimo nano-dalelemis technologijas. Jos leistu unikalio-mis nanostruktūromis pažymeti brangius daiktus ir taip apsaugoti juos nuo padirbi-nejimo. Šiuo metodu labai domisi žymiausi Šveicarijos laikrodininkai ir kitos unikalius gaminius kuriančios imones.Įvaldžius nanodaleles galima ne tik sulaikyti padirbinetojus. Išmokus jomis manipuliuo-ti, bus sukurti optiniai prietaisai, kuriuose pritaikomas plazmoninis efektas. Tai leidžia informacija perduoti ne elektronu pavidalu, kaip iprasta integrinese schemose, o šviesa. „Džiugu, kad daugeli technologiju, reikalin-gu tyrimams, turime „Santakos“ mokslo, studiju ir verslo slenyje. Bendradarbiauja-me su Baltijos regione bei kitose užsienio šalyse isikūrusiais mokslo centrais, uni-versitetais. Mūsu atliekami tyrimai priva-lo rasti ir praktini pritaikyma. Į ši procesa turetu aktyviau isitraukti aukštuju techno-logiju bendroves, kurios pasiūlytu mūsu technologiju pagrindu sukurtus produk-tus galutiniam vartotojui. Neabejoju, kad unikaliomis ypatybemis išsiskiriančios nanostruktūrines medžiagos bus ateities technologiju ir prietaisu pagrindas“, – tei-gia KTU profesorius.

INTeRNeT Of eveRYThING

26

TReNDS INBUSINeSS

BFL/

Ingo

s Ju

odyt

es n

uotr

.

Akivaizdi rinkos tendencija –

globalizacija

XXI a. gyvenantys, dinamika megs-tantys verslininkai džiaugiasi gimę pačiu laiku. Nuolatos besikeičianti, naujus iššūkius viena po kito ke-lianti aplinka neleidžia nuobodžiau-ti. Anot drabužiu mainu projekto „Vinted“ ikūreju Mildos Mitkutes ir Justo Janausko, tinkamai išnaudo-tos pasauli pakeitusios technolo-gijos verslininkams leidžia iprastas paslaugas perkelti i išmaniuosius telefonus ar planšetes ir taip už-tikrinti didesni ju efektyvuma bei optimizuoti išlaidas.

Karolina KONDRATjEVAITė

„Puikus pavyzdys – mobilioji programe-le „WhatsApp“. 110 darbuotoju komanda sukūre produkta, kuriuo naudojasi apie 500 mln. žmoniu kas menesi. Šiu nau-dotoju išsiunčiamu žinučiu skaičius yra didesnis nei visu mobiliuju operatoriu (pasaulio mastu) kartu sudejus“, – teigia

„Vinted“ vadovas. „Dabartines technologijos ir žmoniu tu-rimos žinios leidžia kurti tokius verslus, kurie yra globalūs. Jeigu anksčiau žmo-nes svajojo apie savo vietos verslo pletra užsienyje, šiuo metu verslininkai iš karto kuria pasaulini versla, – viena iš tendenciju ivardija J. Janauskas. – Dabartinemis saly-gomis ir del nauju technologiju visuotinis paplitimas yra imanomas ir igyvendina-mas labai greitai. Anksčiau tam, kad tavo prekiu ženklas būtu atpažistamas keliose rinkose, reikdavo daugybes metu, dideliu investiciju, didžiules žmoniu komandos, didelio vietiniu rinku išmanymo, vietiniu ryšiu ir pan., o dabar verslininkai, naudo-damiesi naujosiomis technologijomis, gali kurti verslo modelius ir produktus, kuriu vartojimas ar paplitimas gali augti eks-ponentiniu greičiu, operacines sanaudos augti tiesiškai, o verslai tapti pasauliniai per kelerius metus“, – tikina verslininkas. „Antrasis pavyzdys galetu būti San Fran-siske isikūrusi keleiviu pervežimo paslau-gu imone „Uber“. Del naujuju technologiju panaikinusi iškvietimo išlaidas, sumažinu-si automobilio atvykimo greiti, padidinusi

Milda Mitkute irjustas janauskas,

„Vinted“ ikūrejai

27

Pastaraisiais me-tais mobilieji prie-taisai užkariauja pasauli. Žmones pirmenybę teikia išmaniajam tele-fonui ar planšetei, kompiuterius pa-likdami nuošalyje M. Mitkute

apmokama nuvažiuota vairuotoju kelia ir padariusi kitu naujoviu, „Uber“ sugeba pateikti paslauga, su kuria kainos ir ko-kybes atžvilgiu tiesiog negali konkuruoti jokia tradicine taksi imone. Tokios imo-nes atejimas i skirtingus miestus ir klien-tu perviliojimas techniškai yra tik pinigu klausimas, o rizikos kapitalo fondai tokio pobūdžio verslu atžvilgiu yra ypač dos-nūs, – paaiškina J. Janauskas. – Šis mode-lis veikia ivairiuose miestuose. Anksčiau tokio verslo modelio kaip visuotinis taksi niekas negalejo isivaizduoti. O dabar tokio verslo pavyzdžiu tik daugeja“, – ižvalgo-

mis pasidalija verslininkas.

MOBILUSIS TELEFONAS – NE PAGALBINIS, O PAGRINDINIS ĮRENGINySKalbedama apie pagrindines verslo ten-dencijas pasaulyje ir Lietuvoje M. Mitku-te išskiria išmaniuju telefonu ir planšečiu isigalejima, iš pagrindu keičianti vartotojo elgsena. „Ne naujiena, kad pastaraisiais metais mobilieji prietaisai užkariauja pa-sauli. Tačiau faktas, kad mobilusis ar planšete visiškai pakeis kompiuteri, dau-gumai mūsu atrodo tarsi „iš fantastikos srities“. Lietuvoje vis dar iprasta manyti, kad mobilusis – tobula priemone pasiti-krinti el. paštui, susirasti reikiamai infor-macijai, paskaityti dienos naujienoms, tačiau retas mūsu tiki, kad mobilusis gali atstoti kompiuteri, – teigia „Vinted“ rinko-daros vadove. – O Vakaru Europos ir JAV gyventojai žengia i nauja era, kurioje žmo-nes pirmenybę teikia išmaniajam telefonui ar planšetei, kompiuterius palikdami nuo-šalyje“, – aiškina pašnekove.„Išskirčiau du mobiliojo naudotojo elgse-nos lygius: pradedantieji ir pažengusieji.

Lietuviai – vis dar priklauso pirmajam lygiui. Nors jau pradedame atrasti tikraji mobiliojo pasaulio potenciala, esame tik pažinimo stadijoje. Vakaru pasaulyje var-totojai pažengę kur kas toliau: jie mobiliuo-ju telefonu ne tik susiranda norima prekę, bet ir ja nusiperka, ne tik tikrina el. laiškus, bet ir atrašo i juos, ne tik fotografuoja, bet ir redaguoja, maketuoja nuotraukas telefone, – skirtumus vardija M. Mitku-te. – Tobulejanti infrastruktūra ir ekspo-nentiškai augantis kokybišku mobiliuju produktu skaičius iki minimumo suma-žina priklausomybę nuo kompiuterio“, – sako verslininke. „Mūsu šalies startuoliams tai didele gali-mybe patenkinti besikeičiančius vartoto-ju poreikius, atsiradusius jiems pereinant iš vienos platformos i kita“, – tikina po-žiūri „pirmiausia mobilusis“ besiugdanti M. Mitkute.

INTeRNeT Of eveRYThING

28

TReNDS INeNvIROMeNT

Asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

Vis labiau ple-tojami alterna-tyvūs šaltiniai palengva mažins iškastines žalia-vos paklausa N. Rakauskas

„Kalbant apie elektromobili ir jo kuriama nauda, lengviausia kalbeti apie versla. Ne paslaptis, kad megstama skaičiuoti investiciju atsiperkamuma. Asmeninems reikmems skirta automobili paprastai perkame kitais tikslais. O versle jau gali-ma paskaičiuoti ir automobilio sukuriama vertę, palyginti sanaudas. Tuomet atsi-skleidžia elektrinio ir tradicinio automo-biliu skirtumai – elektromobilio prana-šumas. Pavyzdžiui, kad ir eksploatacijos išlaidos: nedideliam krovininiam automo-biliui nuriedeti 100 kilometru prireiks 30–40 litu, o elektra varomam – 10–15 litu. Tradiciniame automobilyje reikes keisti detales, tepala, o elektromobilyje – ir vel sutaupote“, – pasakoja elektromobilius gaminančios imones vadovas.Pasak pašnekovo, jau pati elektrinio au-tomobilio konstrukcija, jos paprastumas savaime užtikrina tokio transporto patva-ruma, dvigubai didesnę rida be remonto. „Manau, kad komerciniu elektromobiliu pritaikymo versle perspektyvos labai šviesios ir ilgainiui ši veiksmingesni trans-porta atras vis daugiau verslo subjektu“, – isitikinęs N. Rakauskas. Elektromobilio pranašumus labiausiai esa ivertins tie, kurie daug važiuoja mieste. Šiais auto-mobiliais taip pat domisi ir socialiai at-sakingos imones, norinčios visuomenei perduoti aiškia žinia, kad saugo gamta, prisideda prie žaliuju iniciatyvu. Elektro-mobilis tokioms bendrovems tampa ir ivaizdžio dalimi. Kalbant apie ekologiška transporta ir pažanga, situacija Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje gana skirtinga. „Štai estai rodo akivaizdu pavyzdi, kaip reikia tvarkytis ir spręsti tokius klausimus. Estija yra pirmoji iš Baltijos šaliu, i kuria krypsta didžiuju elektromobiliu gamintoju žvilgs-niai“, – pagyru „kaimynams“ negaili paš-nekovas.Žvelgiant i ateiti vertetu neužmiršti ir il-galaikiu ES tikslu, kuriais siekiama spręsti taršos, klimato kaitos problemas. Vienas tokiu – iškeltas tikslas iki 2050 m. visiš-kai panaikinti iškastiniu kuru varomu au-tomobiliu naudojima miestuose.Anot N. Rakausko, priklausomybe nuo iškastinio kuro, oro taršos, ekologiniu problemu klausimai pasaulio kontekste pastaruoju metu igauna ypatinga reikš-mę. Akivaizdu, kad alternatyvioji ener-getika, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir veiksmingesniu energijos panaudojimo būdu paieška – rytojus, kuris neišvengia-mai ateina. O su juo ir vis dar labai reikš-

Sparčiai žengiant XXI a. technologiju keliais, vis dažniau pasigirsta, kad

gamtos ištekliu saugojimas ir atsinaujinančiu energijos šaltiniu naudojimas – pers-

pektyvaus ateities verslo dalis. Vienas tokiu elemen-

tu – elektromobiliai. Jie nenumaldomai veržiasi i šiu

dienu prioritetu saraša ir ateityje taps nepakeičiama

verslo dalimi, žengiančia su atsinaujinančiu energijos

šaltiniu panaudojimu. Visu tuo net neabejoja

UAB „Elektromobiliai“ va-dovas Nerijus Rakauskas.

Marija RUDzEVIČIūTė

Nerijus Rakauskas,UAB „Elektromobiliai“

vadovas

Ateitis priklauso

atsinaujinančiai energetikai

mingo iškastinio kuro saulelydis. „Manau, kad galimas naftos paklausos smukimas bus juntamas jau artimiausia dešimtme-ti. Ir tam itakos tures ne ištekliu mažeji-mas, o vis labiau pletojami alternatyvūs šaltiniai ir aiškiai juntamo skirtumo suvo-kimas palengva mažins iškastines žalia-vos paklausa“, – isitikinęs N. Rakauskas.

29

TReNDS INPOLITICS

Asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

Valstybes siekis –

kontroliuotiMigracija yra iš-šūkis ne pasauliui, o tam ypatingam XIX a. produktui, kuri vadiname tautine valstybe E. Rindzevičiūte

Egle Rindzevičiūte,kultūros mokslu daktare

Mokslininke teigia, kad valstybes yra pa-kankamai sunkiai nuspejami dariniai ir il-gametes prognozes toli gražu ne visada pasitvirtina. „Įdomu, kad jūs klausiate apie tendencija 20–30 metu i prieki. Visiškai neatsitiktinai būtent 20–30 m. prognozes yra populiariausios. Tam tikroje teritorijo-je gyventoju skaičius demografu yra gana patikimai nuspejamas 30 metu i prieki. Panašus yra ir technines infrastruktūros galiojimo laikas, pavyzdžiui, dar visai ne-seniai atomines elektrines buvo statomos 30 metu darbui, šiam laikotarpiui buvo kuriamos ir energijos prognozes. Kita ver-tus, valstybes yra kur mažiau nuspejami dariniai. Aiški tendencija yra valstybiu susijungimas i ekonominius blokus, kaip kad Europos Sajunga, Pietryčiu Azijos valstybiu asociacija ir mums nerima ke-lianti Vladimiro Putino Eurazijos Sajungos iniciatyva. Politiniai žemelapiai braižomi ir perbraižomi, atsižvelgiant i energijos ište-kliu, techniniu infrastruktūru ir populiaci-ju kaita, tačiau istorija labai aiškiai byloja, kad politiniai sprendimai nera vienareikš-miškai susiję su šiais veiksniais, todel yra faktiškai nenuspejami“, – aiškina ji.

IŠŠūKIS VALSTyBėS TAUTIŠKUMUIŠiuo metu politikai bei visuomenes veike-jai gana baimingai paburba ir del dideles emigracijos. E. Rindzevičiūte didesniu jos gresmiu neižvelgia. Ji sako, kad pasau-line migracija nekeičia paties pasaulio, nes žmones migravo nuo pačiu seniausiu amžiu. Tai puikiai iliustruoja DNR tyrimai, rodantys, kokie sumišę yra pačiu ivairiau-siu pasaulio tautu genomai. „Manau, kad iš pasaulines perspektyvos migracija yra visiškai neunikalus reiškinys. Migracija yra iššūkis ne pasauliui, o tam ypatingam XIX a. produktui, kuri vadiname tautine valstybe. Jeigu manoma, kad migracija turi būti ribojama valstybes mastu, tuo-met ji iškyla kaip didžiule problema, kaip gresme, kad egzistuojantis valstybes ap-aratas neteks turimos kontroles – gyve-nimo būdo, vartojimo, verslo modeliu bei politiniu vertybiu. Iš individo perspektyvos migracija yra jo laisves zonos išpletimas. Pažiūrekite Jacques’o Perrino filma „Mi-gruojantys paukščiai“, – pataria moksli-ninke.

NAUjI SAVIVALDOS INSTRUMENTAIJi pritaria ir nuomonei, kad šiuolaikines technologijos, internetas turi potencialo tapti visuomenes savivaldos priemone. Tokios galios visuomene per savo istori-

Socialiniai tinklai yra tikrai svarbus instrumentas, ku-riuo visuomene gali valdyti

pati save, neatsižvelgda-ma i klasikines valstybes institucijas. Nuo politikos

niekur nepabegsime. Jeigu bandysime, ji vis tiek mus pasivys. Kokia yra šiuolai-kine sparčiai globalejančio pasaulio politika? Į kokius

procesus mums deretu atkreipti demesi ir kaip

suprasti ju reikšmę? Juk jie galu gale atras atgarsi ir

kiekvieno iš mūsu kasdie-niame pasaulyje. Atsakyti

i šiuos klausimus mums pabande padeti šiuo metu Paryžiaus politiniu mokslu institute dirbanti docente, kultūros mokslu daktare

Egle Rindzevičiūte.

Povilas SABALIAUSKAS

ja dar neturejo. „Amerikiečiu politologas Karlas Deutschas raše apie valstybes institucijas kaip valdymo nervus. Jo nuo-mone, sveikatos apsaugos, švietimo, mo-kesčiu sistemos yra instrumentai, kuriais Vyriausybe gali pakreipti visuomenes raida i viena ar kita pusę. Antra vertus, moderni visuomene tokios „nervines sistemos“ neturejo; ji buvo suskaidyta i individus, šeimas, aktyvistu grupes. Inter-neto, ypač socialiniu tinklu technologijos, atsiradimas pakeite šia situacija. Todel manau, kad socialiniai tinklai yra tikrai svarbus instrumentas, kuriuo visuomene gali valdyti pati save, neatsižvelgdama i klasikines valstybes institucijas. Tačiau sunku pasakyti, ar socialiniai tinklai, kaip savivaldos instrumentas, suteikia daugiau galios eiliniam piliečiui. Socialiniuose tin-kluose individas tampa labiau matomas, atpažistamas ir sekamas, todel galimai pažeidžiamas. Juk klasikines valstybes institucijos siekia kontroliuoti ar bent jau stebeti šia visuomenes nervu sistema“, – apibendrina E. Rindzevičiūte.

INTeRNeT Of eveRYThING

30

TReNDS INLIfeSTYLe

Asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

Poreikio sprendimas

bus akimirkos klausimas

Turbūt gana greitai sulauksi-me akimis val-domu mobiliuju telefonu ar dar paprastesnes tiesiogines sasajos su sme-genimis V. Jucikas

Dabar praktiškai nuolatos esame pri-sijungę prie interneto. Jeigu nesedime prie kompiuterio, tai kišeneje tikriausiai turime išmanuji telefona, kuriuo tuoj pat galime pasitikrinti el. pašta ar pri-sijungti prie „Facebook“. Nieko keista, kad ši tendencija stipriai keičia ir tai, kaip mes pramogaujame, bendrauja-me. „Internetas visiškai pakeite tai, kaip ieškome ir klausome muzikos bei žiū-rime filmus. Be to, galime labai greitai rasti ir sužinoti viska, kas vyksta aplink, iskaitant ivairiausius renginius bei pra-mogas. Galime sužinoti, kokie kitu žmo-niu ispūdžiai bei nuomones, peržiūreti nuotraukas iš renginio, kuris dar tebe-vyksta, ir pan. Internetas mums leidžia greitai surasti tai, kas yra idomu, tačiau nebūtinai leidžia gebeti greitai patiems nueiti ir pamatyti viena ar kita rengini. Mūsu programele „YPlan“ mobiliuo-ju telefonu leidžia atlikti ir ši paskutini žingsni – greitai rasti ir nusipirkti bilie-tus i idomu rengini“, – pasakoja V. Ju-cikas.Jis pastebi, kad kasdienybeje žmones ipranta labai greitai gauti tai, ko nori. Net neišeidamas iš namu gali žiūre-ti koki nori filma, klausytis bet kokios muzikos ar net gauti bet koki daikta. „Amazon Prime“ pristato užsakytas prekes jau kita diena. Daug paslaugu (tarp ju ir ivairios pramogos, muzika, filmai) teikiamos pagal poreikius ar be-veik pagal poreikius. Internetas ir ypač mobilieji telefonai labai sutrumpino lai-kotarpi tarp noro isigyti produkta ir jo gavimo“, – pastebi „YPlan“ ikūrejas.Mobilusis telefonas iš daikto, kuriuo tiesiog skambiname ar rašome žinutes, paverstas daugiafunkciu aparatu. Var-gu ar prieš kokius dešimt metu daug kas isivaizdavo, kad turesime toki daik-ta. Prieš ta pati dešimtmeti ir telefonas spalvotu ekranu atrode gana didele naujove. Dabar tai atrodo jau baisiai sena, savaime suprantama technolo-gija. Kaip ir fotoaparatas ar el. paštas telefone. Turbūt tik laiko klausimas, kada kaip visiškai savaime supranta-ma dalyka priimsime ir mobiluji inter-neta. Tačiau kas toliau? Kokiu naujoviu telefonuose galima tiketis artimiausiu metu? „Labiausiai tiketina, kad keisis mobiliuju telefonu forma. Turbūt gana greitai sulauksime akimis valdomu mo-biliuju telefonu ar dar paprastesnes tie-siogines sasajos su smegenimis. Kartu mobilieji telefonai taps dar išmanesni ir

Jeigu kokiu nors stebuklingu būdu pavyktu šiuolaikiniame

pasaulyje apgyvendinti, tarki-me, XVIII a. žmogu, jis grei-čiausiai išprotetu jau pirma

savaitę. O jeigu ir neišprotetu, tai būtu labai sutrikęs. Juk tie keisti XXI a. žmones nuolatos žiūri i kažkokius ekranus, kal-ba i kažkokius plokščius daik-tus ir skleidžia tokius keistus

garsu derinius kaip „Wi-Fi“ ar „4G“. Moderniosios techno-logijos nepaliaujamai keičia

pati mūsu gyvenimo būda ir šis procesas sparteja. Taigi

ko galima tiketis artimiausioje ateityje? Į šiuos klausimus

mums bando asakyti versli-ninkas, itin sparčiai JK ir JAV didmiesčiuose populiarejan-

čios programeles „YPlan“ vienas iš ikūreju Viktoras

Jucikas.

Povilas SABALIAUSKAS

Viktoras jucikas,programeles „YPlan“

vienas iš ikūreju

geriau „supras“ aplinka bei naudotojo poreikius ta akimirka. Labai tikiuosi, jog greitai turesime mobiliuosius sveikatos aparatus, kurie nuolatos seks sveika-tos būklę ir pades anksti diagnozuoti bei išvengti ivairiu sveikatos proble-mu“, – viliasi V. Jucikas.

31

TReNDS INMeDIA

BFL/

Vyg

into

Ska

raič

io n

uotr

.

Susmulkejimas ir yra

pagrindine tendencija

Vyks portalu konsolidacija. Reklamos biu-džetai persimeta i interneta. Moki auditorija yra čia A. Užkalnis

VARTOTOjŲ ELGSENA DIKTUOjA POKyČIUS„Vartotoju ipročiai labai stipriai keičiasi. Pagrindinis dalykas tas, kad žiniasklaidos priemoniu naudotojai jai gali skirti vis ma-žiau laiko. Duosiu labai paprasta pavyzdi. Anksčiau buvo labai malonu dienos aktua-lijas sužinoti iš vakarinio žiniu biuletenio. Jis paprastai trukdavo apie pusę valandos. Tai buvo normalu ir žmones tam skirdavo lai-ko. Ateidavo vakaras, pažiūredavome žinias ir žinodavome, kas šiandien ivyko. Iš ryto dar perskaitydavome laikrašti, kad viska sužinotume išsamiau. Dabar niekas neturi tiek laiko. Neisivaizduoju nieko, išskyrus žur-nalistus ar politologus, kurie žinioms skirtu 30–40 minučiu. Žmones žinioms skiria maž-daug po 5–7 minutes, per kurias perskaito antraštes. Ilgai vaizdo medžiagai irgi niekas neturi laiko“, – pagrindinius pastaruju metu žiniasklaidos pokyčius ivardija A. Užkalnis.Jis teigia, kad tokie pokyčiai visu pirma at-siliepia žiniasklaidos turinio kokybei. Dar ne taip seniai galioję standartai šiandien jau at-rodo neiprastai. „Žiniasklaida priversta prie to prisitaikyti. Šios tendencijos buvo paste-bimos ir anksčiau. Prieš kokius dvidešimt metu atsirado gana naujoviškas dalykas – trumposios vakaro žinios. Tai jau buvo eji-mas tos tendencijos link. Dabar žinioms ski-riama dar mažiau laiko. Ka tai reiškia? Var-totojo demesys labiau pasisklaido po ivairia žiniasklaida. Jis yra ten, kur reikiama sekun-dę kažkas gali suteikti žiniu. Jeigu negauna, jis eis kitur. Ypatingo lojalumo nebera. Ta kryptimi viskas eis ir toliau. Kokia problema tai kelia pačiai žiniasklaidai? Kai vartotojai demesi telke i kelis šaltinius, tai ir ta rekla-mos pyraga besidalijančiuju buvo mažiau. Dabar tie gabaliukai gerokai mažesni. Vadi-nasi, ir tu pinigu yra kur kas mažiau. Tačiau paruošti žinias kainuoja tiek pat. Jeigu nori ruošti kokybiškas žinias, tai kainuoja pinigus. Vis rečiau kas nors gali leisti sau nuvažiuo-ti ilgesniam laikui i kokio nors ivykio vieta, pakalbeti su daugeliu žmoniu ir iš to pada-ryti pasakojima. Mažai kas gali tai padaryti. Kai „Lietuvos rytas“ pasiunte i Ukraina tris žmones, kurie ten buvo kelias dienas, vaikš-čiojo po Maidana ir jo barikadas, kalbejo su žmonemis, tai visa žurnalistu bendruomene stebejosi, kad „čia tikroji žurnalistika, kaip senais laikais“. Anksčiau tai buvo standar-tas, o dabar išimtis“, – aiškina pašnekovas.

ATEITIS – SUSMULKėjIMASGarsus žurnalistas pranašauja ir televizijos mirti. Ji šiuo metu ieina i savo priešmirti-nę fazę. Natūralu, kad ir reklamos pinigu srautai persikelia iš jos i interneta. O čia naujienos vis fragmentiškesnes, siaures-

Pastaraisiais metais gali-me stebeti bene didžiausia

žiniasklaidos virsma nuo televizijos atsiradimo laiku. Žiniasklaida vis labiau per-sikelia i interneta, o senoji šventoji trejybe televizija, radijas ir spauda, panašu, jau greitai taps tik prisimi-

nimu. Kaip pasikeite mediju pasaulis ir kaip jis keisis

toliau? Apie tai samprotau-ja žmogus, kurio daugeliui

pristatyti nereikia – žur-nalistas, publicistas bei

rašytojas Andrius Užkalnis.

Povilas SABALIAUSKAS

nes. „Kai mažiau pinigu, atsiranda susmul-kejimas. Susmulkejimas reiškia, kad rašai nebe remdamasis ivykio vieta, liudininkais, o kuo nors, ka prisirankiojai iš žmoniu, iš to, ka kiti paraše. Jau net paskambinti yra kaž-kas ypatinga. Šiais laikais retai kas planuoja normalius susitikimus su žmogumi. Jau se-niai niekas to nebesitiki. Tas susmulkejimas ir yra pagrindine tendencija. O kaip jis pasi-keis struktūrine prasme sunku pasakyti. Man atrodo, kad vyks portalu konsolidacija. Reklamos biudžetai persimeta i interneta. Moki auditorija yra čia. Portalai tikriausiai konsoliduosis, nes ir čia reikia kurti turini, o jis kainuoja“, – teigia A. Užkalnis.

Andrius Užkalnis, žurnalistas, publicistas

bei rašytojas

INTeRNeT Of eveRYThING

32

TReNDS INMeDICINe

BFL/

Red

o V

ilim

o nu

otr.

Lietuvoje gaminama tai,

ko pasaulyje dar nėra sukurta

Sukurta ir chirurginiu laze-riu, leidžiančiu šalinti vežines lasteles tikslioje vietojeR. M. Kanapenas

LAzERIŲ PRITAIKOMUMAS NERIBOTASMokslininkas teigia, kad medicininiai laze-riai naudojami vis dažniau. Plečiasi tiek pa-čiu lazeriu galimybes, tiek sričiu, kuriose jie naudojami, sarašas. „Mes pradejome dar 1983-iaisiais. Tuo metu kaip tik buvo lazeriu medicinoje pradžia. Sugebejome pataikyti i ta atsiverusia erdvę. Taip viskas išsivyste. Atsirado poreikis. Poreikis gy-domuju lazeriu, kurie daugiausia naudoja-mi terapijoje. Ta kryptimi einame iki šiol. Kuo toliau, tuo daugiau populiarumo jie sulaukia. Žmones juos pamego ir plačiai naudoja, nes duoda teigiamu rezultatu. Tiek privatūs asmenys, tiek gydymo istai-gos, sanatorijos. Mūsu lazeriai naudojami jau ne tik Lietuvoje, bet praktiškai visame pasaulyje. Taigi, tie mūsu maži lazeriukai keliauja po visa pasauli. Mūsu lazeriai yra sertifikuoti dvidešimt aštuoniose Euro-pos Sajungos valstybese. Įrodyta, kad lazeriai yra gana veiksmingi. Jie paprastai naudojami artrologijoje (gydant sanariu ligas), traumatologijoje (gydant kaulu lūžius, išnirimus), dermatologijoje. Sričiu yra daugybe. Vien mūsu aparatai taikomi per dešimt medicinos sričiu. Lazeriu gali būti ir visai mažučiu, ir ganetinai dideliu“, – pasakoja R. M. Kanapenas.Pasak jo, lazeriu nauda jau seniai niekas nebeabejoja. Ši technologija visu pirma ypatinga savo universalumu ir efektyvu-mu. „Lazeriai jau naudojami oftalmologi-joje, chirurgijoje, ivairiose terapijose. Pla-čiausiai jie naudojami oftalmologijoje. Tai turbūt viena seniausiu lazeriu naudojimo sričiu. Kol kas mažiausiai jie naudojami chirurgijoje. Tačiau lazeriai veiksmingi vi-sur. Net ir kosmose. Jau visiškai isitikinta, kad medicininiai lazeriai yra nekenksmingi. Ypač jie padeda artrologijoje – gydant sa-nariu ligas“, – atskleidžia pašnekovas.

KOMBINUOTI GyDyMO METODAI ATSKLEIDŽIA LAzERIŲ GALIMyBESR. M. Kanapenas teigia, kad naujas lazeriu galimybes rodo kombinuoti gydymo me-todai. Panašu, kad šia kryptimi medicinos lazeriu technologija ir judes artimiausioje ateityje. „Kalbant apie perspektyvas, ma-nau, kad lazeriai ir toliau gali labai tobuleti toje pačioje artrologijoje bei kitose srityse. Lazeriai gali būti naudojami kaip suderinta gydymo priemone. Pavyzdžiui, kai kurie mūsu lazeriai naudojami kartu su stipraus magnetinio lauko technologijomis. Kiti lazeriai jau sujungti su elektromagneti-niu lauku. Toks lazerines spinduliuotes sujungimas su kitomis energijos rūšimis

Šiais laikais žmogus gyve-na ilgiau ir kokybiškiau nei

bet kada anksčiau per visa žmonijos istorija. Ir šis pro-

cesas nepaliaujamai juda pirmyn. Kiekvienais metais

medicina atsinaujina, žengia i prieki ligu gydymo ar ju

prevencijos srityje. Vis svarbesne medicinos dalimi

tampa lazerines techno-logijos. Ka apie lazeriu

dabarti ir ateiti medicinoje mano Vilniuje isikūrusio

Lazerines technologi-jos centro direktorius,

prof. habilituotas mokslu daktaras prof. Rimantas

Mykolas Kanapenas?

Povilas SABALIAUSKAS

Rimantas Mykolas Kanapenas,

Lazerines technologijos centro direktorius

duoda nauju gydymo rezultatu. Tačiau čia dar reikia daug padirbeti. Dar yra daugybe sričiu, kuriose lazerio poveikis žmogaus organizmui neištirtas. Labai idomu bus pamatyti, kaip jie veikia ir kokiu rezultatu duoda. Jau žinome, kad lazerius galima naudoti ir vežinems ligoms gydyti. Sukur-ta ir chirurginiu lazeriu, leidžiančiu šalinti vežines lasteles tikslioje vietoje. Jau veikia ir fotodinamine terapija. Yra ir veiksmin-gu technologiju, turinčiu savu pranašumu. Lietuvoje mes gaminame tai, ko pasauly-je dar nera sukurta, o jeigu ir yra, esame tai patobulinę. Mūsu šūkis toks ir yra, kad turime daryti viska, kas naujausia“, – api-bendrina mokslininkas.

34

4 KLAUSIMAI

1 Gyvename tokiais laikais, kai viskas skaitmeninama ir keliama į virtualius serverius. Ar nebus taip, kad tapsime nuo to per daug priklausomi ir kartu labai pažeidžiami?

Tai yra natūrali evoliucija. Manau, kad panašiu klausimu kildavo ir atsiradus pirmajam laidiniam telefonui. Tačiau dabar apie tai net nesusimastome ir technologijas bei jomis gristas paslaugas priimame kaip duotybę.Visada išlieka saugumo gresme, tačiau ir ji kontroliuojama: tam nuolatos skiriama daug demesio, tobuleja mus saugančios sistemos. Aš labiau išskirčiau rizika del to, kad šiuo metu reikia vis daugiau programuo-toju, kuriančiu ivairiausias IT sistemas, ir vis mažiau tu, kurie dirbtu su tomis sistemomis. Del to pradejo pūstis IT specialistu poreikio burbulas, kuris, lo-giškai mastant, nesiples amžinai. Juk negali būti taip, kad 99 proc. žmoniu bus programuotojai.

BFL/

Ingo

s Ju

odyt

es n

uotr

.

Andrius Rupšys,imones „Ruptela“ ikūrejas

2 Kai kurie ekspertai tikina, kad ateityje net ir gana tradicinių profesijų atstovai privales išmokti bent šiek tiek programuoti. Ar mums tikrai jau reiketų susirūpinti ir užsirašyti į kursus?

Mano nuomone, taip nenutiks ir darbu pasiskirstymas bei specializacijos iš-liks.Esu isitikinęs, kad informacines technologijas kuriančiu žmoniu tikslas nera padaryti dalykus sudetingesnius. Visi nori, kad ju kūrinius būtu patogu ir pa-prasta naudoti.Neseniai lankiausi „CeBIT“ parodoje, kurioje išbandžiau „Google Glass“. Ma-nau, tai yra vienas pavyzdžiu, kur link eina technologijos. Jos pamažu tampa daugeliui suprantamesnes, intuityviau naudojamos, padedančios apdoroti ir tikslingai panaudoti milžiniškus mus supančios informacijos srautus. Juk technologijos ir turi padeti žmogui, o ne atvirkščiai.

3 Kada įvyks lūžis ir programuotojai nebebus tokie paklausūs ir gerai apmokami? Ir kas nutiks po to?

4 Nors technologijų sektorius stabiliai ir sparčiai auga, jame netrūksta įvairiausių sukretimų, kurie pakoreguoja industrijos pletros kryptį. Kokie pastarųjų metų įvykiai labiausiai supurte IT sektorių?

Norečiau išskirti kibernetines atakas Lietuvoje. Pastarosios paskatino labiau susimastyti apie verslo tęstinuma, pergalvoti verslo modeli, technologinius sprendimus. Kitas technologiju versla sudrebinęs ivykis, manau, būtu bendroves „Micro-soft“ sprendimas isigyti „Nokia“. Tai vienas geriausiu pavyzdžiu, rodančiu, jog net būdamas rinkos lyderis neturi teises užmigti ant lauru.Vis delto manau, kad labiausiai nerima technologiju sektoriuje, ypač inves-tuojantiesiems i ji, kelia geru ideju trūkumas. Ir nors rinkoje juntamas pinigu perteklius, nera daug šiu pinigu vertu ideju. Tai ir trūkumas, bet kartu ir atei-ties galimybes.

Andrius Rupšys yra ben-droves „Ruptela“ ikūrejas ir akcininkas. Jo vadovaujama imone – viena sekmingiau-

siu pastaruju metu Lietu-vos bendroviu, vis labiau

isitvirtinanti pasauliniame informacinemis technolo-

gijomis (IT) gristu paslaugu sektoriuje. Tai ivertino ir

vienos didžiausiu pasaulyje apskaitos, verslo bei kon-

sultaciju bendroviu „Deloit-te“ specialistai, kurie

2013 m. imonei „Ruptela“ skyre 5-aja vieta Centrines

Europos sparčiausiai au-gančiu technologiju imoniu

saraše.

Gintaras GIMŽAUSKAS

Toks natūralus paklausos ir pasiūlos išsilyginimas ivyks tuomet, kai sanau-dos kokiai nors IT sistemai suprogramuoti bus didesnes už galima jos atne-šama nauda, t. y. kiek ji pades sutaupyti. Juk kurti 1 mln. litu vertes sistema, jeigu ji sutaupys visiems tik 1 mln. litu, jau neapsimoka.Kol nepasiekeme to taško, mes vis dar jausime geru IT specialistu stygiu ir matysime vykdomus didžiulius sandorius Silicio slenyje, kur dideles bendro-ves už milžiniškus pinigus perka startuolius – ne tik idejas, bet ir ju specialistu komandas. Manau, greitai itin paklausios taps ir kitos profesijos. Pavyzdžiui, medicinos technologiju bei duomenu analitikai. Juk šiais laikais itin dideli duomenu kiekiai turi kurti vertę – rodyti tam tikras tendencijas, padeti priimti sprendimus.

PARTNeRIAI