www.login.lt

3 000 dalyvių70 partnerių

Steve’as Wozniakas „Apple“ įkūrėjas

THE GAME CHANGERS

Sukurta pagal

THE GAME CHANGERS

3

TURINYSLOGIN SKAIČIAIS

4

LOGIN IDĖJA / ISTORIJA

5STARTUP FAIR PRISTATYMAS

6

STEVE‘AS WOZNIAKAS LOGIN PRANEŠĖJO PRISISTATYMAS

7

BASAS LANSDORPAS LOGIN PRANEŠĖJO PRISISTATYMAS

8

ONYXAS ASHANTI LOGIN PRANEŠĖJO PRISISTATYMAS

9LOGIN SESIJŲANONSAI

10 / 11

„LOGIN 2012“LAIMĖTOJŲPATIRTIS

12

„LOGIN 2013“APDOVANOJIMŲ

PRISTATYMAS

13LOGIN PIRMOS DIENOS PROGRAMA

14 / 15

LOGIN ANTROS DIENOS PROGRAMA

16 / 17

LOGIN FUNKCINIŲZONŲ PLANAS

18 / 19FUTURE SCIENCE

21

FUTURE BUSINESS

22 / 23

FUTURE ENVIROMENT

24FUTURE POLITICS

25

FUTURE LIFESTYLE

26

FUTURE MEDIA

27FUTURE MEDICINE

28

4 KLAUSIMAI

30

FUTURE TECHNOLOGY

20

Leidinio iniciatorius VšI „CO“. Leidejas „bzn start“ (UAB „Glaveckaite Media“). Re-dakcijos adresas: J. Galvydžio 3-304, LT-08236 Vilnius. Tel. + 370 5 274 5840, el. p.: info@bznstart.lt, www.bznstart.lt. Metinis iliustruotas leidinys. Vyr. redaktore Živile Glaveckaite. Redakcija: Povilas Sabaliauskas, Vilija Andrulevičiūte. Kalbos redaktore Viktorija Stravinskaite. Viršelio dizainas Aido Šumsko. Žurnalo dizainas Gabrieles Rybinaites, „MIRANDA Design Solutions“. Spaude UAB „Spaudos kontūrai“. Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informacija galima tik gavus raštiška leidinio inici-atoriaus sutikima. Už užsakovu reklamos turini ir klaidas redakcija neatsako. Išleista 2013 m. balandžio 10 d.

4

LOGIN SKAIČIAIS

„LOGIN 2013“

„LOGIN 2012“

„LOGIN 2011“

„LOGIN 2010“

„LOGIN 2009“

BLOGIN

Lietuvos blogerių konferencija

Svarbiausias konferencijos pranešejas

Dalyviai /pranešejai

LOGIN apdovanojimųkonkurso dalyvių skaičius

Balsuotojųskaičius

Like

130 dalyvių, 11 pranešėjų

400 dalyvių, 20 pranešėjų

1 800 dalyvių, 35 pranešėjai

1 300 dalyvių, 25 pranešėjai

2 500 dalyvių, 43 pranešėjai

2 800+ dalyvių, 50+ pranešėjų

3 000+ dalyvių, 70+ pranešėjų

Walteris DE BrOWErIS, „One laptop per Child“ vadovas Europoje

peteris SuNDE’aS, „the pirate Bay“ įkūrėjas

Jimmy WalESaS, „Wikipedia“ įkūrėjas

Steve’as WOZNIakaS, „apple“ įkūrėjas

> 3 000

> 7 000

>10 000

20

1 500 (dalyvavimas mokamas)

600 (dalyvavimas mokamas)

200 unikalių vartotojų

350 000 unikalių vartotojų

300 000 unikalių vartotojų

THE GAME CHANGERS

5

Jau septintus metus laiką skaičiuojame nuo lOgIN iki lOgIN, o kiekvieną pa-vasarį pasitinkame mintimis, kuo dar galėtume nustebinti savo auditoriją artėjančioje konferencijoje. Iš tiesų kal-bėdami apie ateitį ir progresą kas kartą stengiamės kuo tiksliau atspindėti vy-raujančias tendencijas ir technologijų laimėjimus. Norime, kad lOgIN pateik-tų aiškų vaizdą, ko tikėtis iš ateities ir kaip ją pasitikti.kadaise technologijų gerbėjais vadintis galėjo tik maža grupelė žmonių, o dabar norom nenorom visi esame priklausomi nuo jų. per pastaruosius metus asmeni-

„LOGIN 2013“naujos žaidimo

taisyklės

niai įrenginiai su kasdieniu gyvenimu užmezgė itin glaudų ryšį, o nuolatinis buvimas tinkle dažnam suteikia be galo daug galimybių – pasiekti ir būti pasie-kiamam čia ir dabar. Šiemet konferencijos lankytojams su-teikiame galimybę penkiose scenose išvysti daugiau nei septyniasdešimt pranešėjų iš viso pasaulio. tai žmonės, kurie pasitelkę technologijų pažangą sugebėjo pakeisti kasdienybę. Nuo verslininko, organizuojančio pirmąją žmonių misiją į Marsą, iki visiems pui-kiai žinomo Steve’o Wozniako, kuris papasakos apie kūrybiškumo svarbą technologijų amžiuje. S. Wozniakas kar-tu su Steve’u Jobsu paklojo pamatus kompanijai „apple“, garsėjančiai ne tik inovatyviais produktais, bet ir visiškai naujomis produktų kategorijomis.Nenorime pateikti jokio sėkmės recep-to, nes tikime, kad jo paprasčiausiai nėra. Jokios sėkmės alchemijos. Dėl to šiemet turime dar vieną naujovę – „lOgIN Startup Fair“, pradedančiųjų verslų mugę, kurioje dalyvaus daugiau nei dvidešimt jaunų verslininkų, prista-

tysiančių savo produktus bei idėjas. tai ne tik puiki proga pasirodyti didžiulei lOgIN auditorijai ir geriausiems inves-tuotojams, bet ir puikus įkvėpimo šalti-nis kiekvienam konferencijos dalyviui.kaip ir kasmet, didelį dėmesį skiria-me lietuvių laimėjimams internete. po dviejų konferencijos dienų įteiksime lietuvos interneto apdovanojimus. Iš visų viešai nominuotų ir internautų vertintų darbų mūsų komisija išrinks dvidešimt penkias asmenybes ar dar-bus, labiausiai nusipelniusius lietuviško interneto plėtrai.Nepažinta ir dar nematyta ateitis mus šiek tiek baugina, bet juk ne kartą esa-me girdėję, kad rytojus priklauso drą-siausiems. galbūt šiandien ir yra ta pui-ki diena kurti geresnį rytojų. Mums rūpi ateitis, tad kurkime ją kartu!

Arnoldas RogoznyjLOGIN įkūrejas

Asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

6

IŠ VISO PLANUOJAMA

22 „STARTUPAI“

„DRAGDIS“KOMANDA Domas Sabockis, Eugenijus Jusas, karolis Malcevičius

KOKIą PROBLEMą SPRENDžIA? Nėra greito būdo rinkti informaciją iš interneto nepadarant netvarkos

„STARTUPO“ ĮKŪRIMO METAI 2012 m.

„STARTUPO“ LAIMĖJIMAI Dalyvavo akceleratoriuje „StartupHighway“

STARTUPO NUORODA www.dragdis.com

„KURGYVENU.LT“ (PLACEILIVE.COM)KOMANDA andrius gintalas, Jokūbas Nečiūnas, Marius kubrakovas

KOKIą PROBLEMą SPRENDžIA?

labai ribota susistemintos informacijos apie nekilnojamąjį turtą paieška lemia nekilnojamojo turto rinkos dalyvių klai-das, ilgą ir brangų procesą priimant sprendimus, susijusius su nekilnojamuoju turtu

„STARTUPO“ ĮKŪRIMO METAI 2012 m.

„STARTUPO“ LAIMĖJIMAI Dalyvavo konkurse „Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmonė“

„STARTUPO“ NUORODA kurgyvenu.lt, www.placeilive.com

WITHEVENT.COMKOMANDA Daugilas kakaras, artūras paleičikas

KOKIą PROBLEMą SPRENDžIA?Organizatorių darbo palengvinimas ir renginio ar įvykio

dalyvių patirties gerinimas

„STARTUPO“ ĮKŪRIMO METAI 2012 m.

„STARTUPO“ LAIMĖJIMAI Dalyvavo akceleratoriuje

„StatupHighway“

„STARTUP“ NUORODA www.withEvent.com

„DEVMOTION“KOMANDA urtė Milda Širvinskaitė, andrius Deltuva,

robertas tamošaitis, Mantas kondratavičius, Donatas remeika, Mantas galbuogis, Eimantas Žeimys

KOKIą PROBLEMą SPRENDžIA? Virtualiosios reabilitacijos sprendimas, programinė įranga, padedanti efektyviau aptarnauti pacientus

„STARTUPO“ ĮKŪRIMO METAI 2012 m. lapkritis

„STARTUPO“ NUORODOS www.devmotion.eu

www.facebook.com/Devmotion

STARTUP FAIR

THE GAME CHANGERS

7

S. Wozniakas – Silicio slėnio ikona ir filantropas, jau daugiau nei 30 metų esantis dėmesio centre. kartu su Ste-ve’u Jobsu jis sukūrė pirmąją bei antrąją „apple“ kompiuterių linijas ir pa-skatino asmeninių kompiuterių rinkos plėtrą. tai pripažintas savo srities profe-sionalas, uždegantis aistra matematikai ir aukštosioms technologijoms.

tarp jo laimėjimų – daugybė apdo-vanojimų, tokių kaip „National Medal of technology“ (JaV prezidento tei-kiamas apdovanojimas ryškiausioms technologijų srities asmenybėms), „Heinz award for technology“, taip pat jis įtrauktas į ryškiausių pasaulio išra-dėjų Šlovės alėją.

pastaruoju metu S. Wozniakas savo laiką ir resursus skiria kompanijai „Fu-sionio“, kur dirba vyriausiuoju moks-lininku, bei efektyviam kompiuterių naudojimui mokymo sistemoje. Jis nuolat pabrėžia praktinę mokymosi

svarbą ir įkvepia gabiausius JaV mo-kinius dirbti tik kūrybiškai, mėgstant savo darbą.

taip pat S. Wozniakas įkūrė žymiąją „los gatos School District“, technolo-gijų muziejų ir „Children’s Discovery“ muziejų.

Nagana to, S. Wozniakas – svarbi ma-sinės kultūros asmenybė. Jo teigimu, tik taip galima supažindinti plačiąją vi-suomenę su technologijų laimėjimais. Steve’as yra išleidęs ne vieną knygą, o jo biografija „iWoz: From Computer geek to Cult Icon“ tapo vienu iš „New York times“ bestselerių.

pranešėją galima pamatyti tokiose tV laidose kaip aBC „Dancing with the Stars“, „kathy griffin: My life on the D-list“ ir, žinoma, „the Big Bang theory“.

konferencijoje lOgIN S. Wozniakas kalbės apie kūrybiškumo svarbą tech-nologijų pasaulyje.

Steve’as Wozniakas„Apple“ įkūrejas

Mic

hael

Bul

benk

o nu

otr.

PRANEŠĖJą PRISTATO:

Balandžio 19 d. 13 val.

sale

B. lansdorpas ilgus metus dalyvauja kuriant naujus verslus, tačiau naujoji jo iniciatyva labiau primena avantiūrą. turėdamas svajonę ir degdamas be-galiniu entuziazmu Basas sukūrė naują žmonių misijos į Marsą koncepciją – ke-lionę be bilieto atgal!

Ši koncepcija panaikina vienintelę kliū-tį žmonių kelionėms į Marsą – grįžimą į Žemę. B. lansdorpo įsteigta kompa-nija „Mars-One“ siekia įkurdinti žmones Marse ir, atrodo, kol kas dirba pagal pla-ną.

„Mars-One“ remiasi unikalia koncepcija, kurią pasitelkus siekiama sukurti masiš-kiausią mokslo populiarinimo projektą. Visas lėšas projekto organizatoriai tikisi surinkti iš privačių rėmėjų, suteikdami unikalių reklamos galimybių.

projekto dalyvių atranka, pasirengimas ir gyvenimas raudonojoje planetoje bus fiksuojamas televizijos kamerų, o didžiausi pasaulio kanalai galės įsigyti

teisę transliuoti unikalų realybės šou, kurio vienintelis laimėtojas – žmonija ir nauji atradimai Marse.

tventės universitete mechanikos inžine-rijos magistro laipsnį įgijęs B. lansdorpas penkerius metus dirbo Delfto technolo-gijos universitete, o 2008-aisiais įkūrė „ampyx power“ – kompaniją, kuriančią efektyvesnes vėjo jėgaines. 2011-aisiais kartu su kolega Basas paklojo pamatus pirmajai žmonių misijai į Marsą.

Basas Lansdorpas„Mars-One“ įkūrejas

Orga

niza

toriu

nuo

tr.8

PRANEŠĖJą PRISTATO:

Balandžio 19 d. 11 val.

sale

BeatJazz yra tai, kas gimsta, kai mokslinės fantastikos apsėstas ele-ktroninio džiazo atlikėjas stengiasi išrasti instrumentus. BeatJazz – 20 metų darbo rezultatas, kuris leido On-yxui gyventi nuo Misisipės pakrančių iki kalifornijos, londono, Niujorko ir Berlyno.

BeatJazz muzika atliekama tik gyvai ir kiekvieną kartą skamba skirtingai, kadangi O. ashanti pats sukūrė visus savo instrumentus. Jie laikomi pirmai-siais muzikos instrumentais, sukurtais 3D spausdinimo technologija.

„BeatJazz Controller“ – instrumentų rinkinys, fiksuojantis žmogaus judesius, įkvėpimą, iškvėpimą ir šią informaciją paverčiantis muzikos garsais.

Onyxas siekia išmokyti visus, kas nori kurti muziką pasitelkdami jo išradimą (programinė instrumentų įranga yra visiškai atviro kodo), todėl pradėjo unikalų projektą – masinę „BeatJazz

Controller“ distribuciją. tai virs pir-muoju muzikos instrumentu, kuris turės galimybę jungtis prie interneto ir atvers naujus kelius muzikantų ben-dradarbiavimui skirtingose pasaulio šalyse.

O. ashanti svajonė – suvienyti muzi-kantus iš skirtingų žemynų ir paska-tinti kurti spontaniškas improvizaci-jas. pasak išradėjo, toks instrumentas turėtų padėti muzikantams išvengti šiuo metu aktualių problemų, kurias sukelia sparti globalizacija, ir suburti dėl bendro tikslo. Džiazas ribų neturi, tad kodėl šio žanro atlikėjus turėtų skirti fizinis atstumas?

Onyxas AshantiBeatJazz išradejas

Orga

niza

toriu

nuo

tr.

THE GAME CHANGERS

9

Balandžio 18 d. 10 val.

sale

SESIJŲ ANONSAI10

PIGU.LT EL. PARDAVIMO SESIJA

per keturias pirmosios konferencijos dienos valandas sužinokite, kuo kvėpuoja lietuviškos el. komercijos lyde-riai, kokius iššūkius mato ateityje ir kaip jiems rengiasi.

Pigu.lt vadovas Dainius liulys kalbės apie tai, kokią svar-bą el. komercijos augimui turi logistika bei sandėlių valdymo sistema, ir išsamiau aptars iššūkius, su kuriais pigu.lt susidūrė kelyje į „Metų gazelės“ titulą.

El. komercijos konsultantas Vytautas Vorobjovas pra-našaus pabaigą romatiškajai rinkos erai, rinkos tyrimų centro vadovas Mindaugas Degutis pristatys Baltijos ša-lių interneto vartotojų tyrimą ir supažindins su jų pirki-mo internete įpročiais. kompanijos DIgINEt lt atstovai Justinas Šimkus ir Simonas Orkinas apibendrins, kas iš viso vyksta su el. komercija.

MANODRABUžIAI.LT SOCIALINĖS MEDIJOS SESIJA

Vienas sėkmingiausių lietuviškų socialinių projektų ma-nodrabuziai.lt kviečia susipažinti su socialinės medijos tendencijomis. Sesijoje išgirsite unikalią manodrabuziai.lt istoriją. kaip feisbukas gali virsti į 1 138 340 medijos kanalų ir kodėl tavo asmeninė reputacija greitai taps brangesnė už valiutą?

THE GAME CHANGERS

11

ADFORM INTERNETO REKLAMOS SESIJA

reklama internete įgauna vis įdomesnius pavidalus, tad visiems, kurie nori sužinoti šios sparčiai augančios rinkos subtilybes, parengėme „adform“ internetinės reklamos sesiją.

Sesijoje dalyvauja Matsas perssonas iš „adform“, péte-ris tiboras Juhászas iš „procter and gamble“ bei Neilas gyte’as iš „google“.

BARCLAYS MOBILIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ SESIJA

Mobilieji produktai jau seniai užvaldė mūsų rinką. ta-čiau kokie iššūkiai laukia kuriant mobiliąją programėlę didelei korporacijai? ar tikrai visos programėlės jau su-kurtos ir kaip išmatuoti jų efektyvumą?

apie tai kalbės „Barclays uk“ Mobiliųjų technologijų skyriaus vadovas Shaunas terry, „google“ atstovas Dar-ko Dujičius, „lemon labs“ vadovas tomas Dirvonskas ir „gemius“ atstovė krystyna Bebenek.

12

„LOGIN 2012“ LAIMĖTOJAI

Kokią naudą Jums suteike LOGIN apdovanojimas?Žinomumas, skaitytojų rato padidė-jimas ir begalinis mamos didžiavi-masis sūneliu. Didžiausia nauda ta, kad turėdamas tokį apdovanojimą negali sau leisti nutraukti tinklaraš-čio veiklos, net jei visiškai neturi jam laiko. todėl toks apdovanojimas įpareigoja, o tokia pareiga yra labai teigiama.apdovanojimas priverčia kelti koky-bės kartelę. Bet čia jau kita istorija. Bendras vaizdas tikrai teigiamas, todėl kiekvienam tinklaraštininkui linkėčiau gauti vienokį ar kitokį ap-dovanojimą už savo hobį.“

Kokią naudą Jums suteike LOGIN apdovanojimas?

„laimėti visada smagu! apdovano-jimas įkvėpė mūsų komandą toliau dirbti ir siekti aukštų tikslų.“

Mykolas Pleskaswww.kleckas.lt/blog

Asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

Ignas Rubežius www.mailer.lt

Projektas BURžUJAUS RAŠINĖLIAI

Kategorija GERIAUSIAS BLOGAS/ ASMENINIS TINKLARAŠTIS

Projektas MAILER.LT

Kategorija GERIAUSIA WEB APLIKACIJA

Asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

THE GAME CHANGERS

13

Kokios šių metų į apdovanojimus pretenduojančių projektų tendencijos?„populiariausios kategorijos atspindi šių dienų interneto aktualijas. kaip niekada populiarūs technologiniai prade-dantieji verslai („startupai“), taip pat ima klestėti elektro-ninė prekyba. Be to, internetą atranda ir visu smarkumu išnaudoja įvairios socialinės iniciatyvos, edukaciniai pro-jektai.“

Arnoldas Rogoznyj, LOGIN įkūrejas

Apdovanojimuose iš viso bus įvertintos 25 kategorijos

Aktyviausios kategorijos

geriausias socialinis/edukacinis projektas internete

Metų startas

geriausias el. komercijos projektas

Kategorija GERIAUSIA WEB APLIKACIJA

„LOGIN 2013“ PAGRINDINĖS APDOVANOJIMŲ KATEGORIJOSGeriausias el. komercijos projektas

Geriausias „Facebook“ puslapis

Geriausia mobilioji programėlė

Geriausias įmonės tinklalapis

Geriausia mobilioji svetainė

Geriausia socialinių tinklų aplikacija

Geriausia web aplikacija

Geriausias blogas/asmeninis tinklalapis

Geriausias forumas

Geriausias internetinis žaidimas

Geriausias portfolio

Geriausias sporto projektas internete

Geriausias tinklalapio dizainas

Geriausias tinklalapis

Geriausias žiniasklaidos projektas internete

Geriausias socialinis/edukacinis projektas internete

Geriausias virusas

Metų eksportas

Metų startas

Metų žmogus internete

PROGRAMABalaNDŽIO18

kEtVIrtaDIENIS

PROGRESO KONFERENCIJA „LOGIN 2013“

10:00

11:00

12:00

13:00

14:00

15:00

16:00

17:00

14

OMNITEL Sale TV3play Sale DELFI demo Sale

Pranešeja pristato

BeatJazz Presentation Onyx Ashanti: Beatjazz, Inventor

The future of digital x-creation is already here Rikard Steiber: MTG, Chief Digital Officer

A coder for 1/4 million. Discussion

Importance of location: new insights with Cloud GIS Arvydas Dotas: HNIT-BALTIC UAB, Maps.lt Product Manager

20:00 Barclays VIP reception for VIP ticket holders and SPEAKER only.

The new power of television Bela Nemeth: Initiative, President CEE

Why do parents fear and children love technology? Austeja Landsbergiene: Vaikystes Sodas, CEO

E-money: non-standart possibilities Kostas Noreika: EVP, General Director

Public service of the future Giorgi Vashadze: Member of Parliament, Georgia

Under the trend spotlight: Neuro-marketing online Linas Šiautkulis: ADNET MEDIA, CEO

Get a degree in Google marketing tools Domas Vyšniauskas: Addvisors, GOOGLE AdWords Cetrified Trainer

Cultivating the next generation of creators James Whelton: CoderDojo, co-founder Pigu.lt: E-commerce in

the steps of „Gazele“ Dainius Liulys: Pigu Group, CEO

PayPal workshop Tim Messerschmidt: PayPal, Developer Evangelist

Who knows more about you: your mom or your banker? Antanas Danys: Swedbank Lithuania,Head of Board

E-commerce in Lithuania: the end of the market romantics’ era Vytautas Vorobjovas: E-commerce consultant

PayPal workshop Tim Messerschmidt: 5ci, Head of Smart Buildings Department

The tale of a disaster and what happened then Veera Sylvius: Space Systems Finland, Managing Director

Internet Commerce in Baltics: Helpless Infancy, Peaceful Childhood or Wild Adolescence? Mindaugas Degutis: Rinkos Tyrimu Centras, general manager

Time for Smart House Kornelijus Šišla: 5ci, Head of Smart Buildings Department

Creativity and Technology: start-ups and innovation in the UK Tony Hughes: Technology and Creative Specialist, UKTI

What happens with e-commerce? Justinas Šimkus, Simonas Orkinas: Diginet LT

Being ahead of the E-commerce game Pawel Wyborski: Gemius Partner, CEO anf Founder at Quartic

Pranešeja pristato

Pranešeja pristato

Pranešeja pristato

el. pardavimų sesija

Social sesija

Penki TV Sale Startup Fair Scena

The future of digital media and how to protect it Kristian Loekkegaard: MarkMonitor, VP Engineering

Lithuanian startup ecosystem. Discussion

If you complain online. Does that count? Andrius Iškauskas: attorney

Greg Kidd, Jason Mitura. Keynotes

Open Government data. Discussion

5 things I am looking for in Startups. Discussion

Success story of Manodrabuziai.lt Milda Mitkute, Mantas Mikuckas, Justas Janauskas

Israel - Startup Nation. Discussion

1,138,340 media channels Tomas Nemura:The Chocolate, CEO

Pitch Challenge 3min pitch + 3min Q&A

How mobile will save print? Ovidijus Lukoščius: IQ the economist

Pitch Challenge 3min pitch + 3min Q&A

Online Reputation is Your new Currency Robertas Višinskis: Trustribe, Founder

Pitch Challenge 3min pitch + 3min Q&A

16

PROGRAMABalaNDŽIO19

pENktaDIENIS

PROGRESO KONFERENCIJA „LOGIN 2013“

10:00

11:00

12:00

13:00

14:00

15:00

16:00

17:00

OMNITEL Sale TV3play Sale DELFI demo Sale

Pranešeja pristato

Crowdsourced society Maximilian Stern: Foraus, Managing Director

One-Way ticket to Mars Bas Lansdorp: Mars-One, Co-Founder

Online advertising - new rules for a win-win situation Péter Tibor Juhász: Digital Leader, FMCG

Megogo seminar Andzey Pjateckis: Megogo.net, CEO

21:00 Lithuanian Internet Awards and Game Over Afterparty. LOFTAS, Švitrigailos str. 29

How to use light to transmit data. Story of Li-Fi Harald Haas: Li-Fi, Inventor

How to use Google Maps to Engage and Connect with your users Neil Gyte: GOOGLE, Enterprise Geo Lead

Affiliate marketing seminar Vladas Sapranavičius: Digital Marketing Consultant at Webcon-sulting

Being creative in the age of technology Steve Wozniak: Apple, Co-Founder

Mobile payments Corrado Tomassoni: PayPal, Head of EMEA Developer Network

Next Generation Media Dan Calladine: Carat, Head of Media Futures

iPad music session Vitalijus Vaiperis Despotin

Strategic Planning in politics Noah Raford: Futurescaper, CEO

Will the internet kill our TV stars? Gytis Oganauskas: Head of DELFI TV

Recredible seminar Vaidas Repečka: Recredible.com, Founder

Biohacking and DIYBio Pieter van Boheemen: Amplino, Co-Founder

How to fit a TV into your pocket Arnas Zuikis: LRT, head of communication department

Why NASA will never understand AdBox? Jonas Karklys: AdBox, CEO

The power of eye. Assistive technology Vidas Raudonis: KTU, associated professor – researcher

Does Lithuania today live in tomorrow’s technologies? Nerijus Ivanauskas: Chief Marketing Officer of TEO

Pranešeja pristato

The best strategy is no strategy Mats Persson: Adform, COO

Pranešeja pristato

Reikalinga programele „Balsuok!“

Internetines reklamos sesija

Mobile sesija

THE GAME CHANGERS

17

Penki TV Sale Startup Fair Scena

Digital publishing: the era of perfect magazines Eligijus Ramanauskas: Lamu slenis, CEO

Keynote speakers. Short presentations

How to combine Art, Science and Technology Rūta Mickiene: Aqua Lingua, Founder

5 things I am looking for in Startups. Short presentations

Being disruptive can be good Shaun Terry: Head of UK Mobile, Barclays

Israel - Startup Nation. Short presentations

Multi-screen world Darko Dujič: GOOGLE, Country Business Development Manager Adriatic

Pitch Challenge. Short presentations

Is there an app for everything? Tomas Dirvonskas: Lemon Labs, CEO

Pitch Challenge. Short presentations

How mobile is changing the game? Straight to the most perspective platform Krystyna Bebenek: Audience Research Product Manager, Gemius

Pitch Challenge Best startups from Day 1

How to become famous overnight? Tadas Černiauskas: TADAOCERN, Photographer

Lithuanian startup ecosystem. Short presentations

18

2013/

sale (1 a.)

konferencijos planas

VIP balkonas (2 a.)

sale (1 a.)

Meeting point

A. Chudinskio ekspozicija

FRITZ KOLA

THE GAME CHANGERS

19

sale (2 a.)

sale (2 a.)

demo sale (2 a.)

4

5

6

7

8

9

1

2

3

26

27

28

29

30

31

21

22

23

24

25

10

11

32

33

34

35

36

VIP ir pranešeju poilsio zona poilsio zona

studija

12

13

14

15

16

17

18

19

20

spaudos centras

FUTURE TECHNOLOGY

Bendrovė OMNItEl buvo pirmoji priva-ti telekomunikacijų bendrovė lietuvo-je, taip pat pirmoji pradėjo teikti gSM ryšio ir daug kitų paslaugų. Įmonės prezidentas antanas Zabulis sako, kad per šiuos metus tiek telefonai, tiek jų naudojimas pakito labai stipriai: „Jeigu žiūrėtume plačiau, manau, privačios telekomunikacijų bendrovės pradžioje buvo labiau technologijų. kuo toliau, tuo labiau, ypač atsiradus išmaniesiems telefonams, kompanijos tapo paslaugų įmonėmis. Šis virsmas yra bendra tendencija, pastebima ir lietuvoje, ir visame pasaulyje.“

Išmaniųjų telefonų įtaka „Išmanieji telefonai tapo neatsiejamais gyvenimo palydovais, nes 75 proc. jų naudojimo laiko yra skirta įvairioms ap-likacijoms. Šia prasme galima sakyti, kad atsirado daug daugiau individualumo. anksčiau telefonu tiesiog skambinda-vome, o dabar tai daug asmeniškesnis įrenginys, nes jame daug informacijos, kurios reikia konkrečiam žmogui. Dėl to kinta ir klientų aptarnavimas – reikia prie jų prisiderinti“, – sakė a. Zabulis.Mobiliuosius telefonus vis rečiau nau-dojame skambučiams ar SMS rašyti. Šias paslaugas po truputį išstumia in-ternetas. Išmanieji telefonai visiškai pakeitė mūsų supratimą apie telefo-nus ir jų funkcijas. Savaime supran-tama, keičiasi ir mobiliųjų operatorių uždaviniai. Skambučiai ir SMS tampa paketu, kurį klientai perka kas mėnesį už stabilią kainą. pagrindines pajamas operatoriai ima gauti iš interneto tieki-mo. „anksčiau kalbant apie balso paslaugas ir SMS buvo vartojama angliška sąvoka „killer application“. tai iš pradžių buvo balsas, paskui SMS. Vis dėlto kuo toliau, tuo sunkiau buvo rasti kitą „užmušančią aplikaciją“. pastaruoju metu nelabai ir kalbama, kad tokia galėtų atsirasti. tai galėtų būti nebent aplikacijų rinkinys – svarstė a. Zabulis ir pridūrė: – paste-bime tendenciją, kad naudojantis išmaniuoju telefonu daugiausia laiko skiriama internetui. randantis naujoms

technologijoms, pavyzdžiui, 4g, keičiasi greitis, formuojasi kitoks vartojimas. Maždaug prieš metus žmogus savo telefone vidutiniškai išnaudodavo 300 megabaitų, gal iki pusės gigabaito. Da-bar kalbama apie gigabaitą per dieną. tai tikrai daug, sykiu tarsi pasakoma, kad ateityje poreikis tik augs. Išmaniųjų telefonų atsiradimas, sakyčiau, pakeitė ir žmonių elgseną. Mačiau nau-jojo telefono „Samsung“ pristatymą. Jis jau valdomas akimis, judesiais. turbūt greitai atsiras ir tokia paslauga kaip balso atpažinimas. ateityje tai bus ir piniginė, ir raktinė... telefonas virto įrenginiu, ku-rio reikia čia ir dabar, turbūt ir kiekvieną minutę.“

OMNItEl vadovas paakino, kad mo-bilieji telefonai stipriai pakeitė ir mūsų kasdienį gyvenimą, netgi smulkiau-sius įpročius. Jo nuomone, internetui vis labiau įsigalint telefonuose tokių permainų tik daugės.

Ateityje – viskas telefone „Nesunku pastebėti, kad vis rečiau mums reikia laikrodžio, nes jis yra mo-biliajame telefone. rečiau ieškome ir termometro, nes orų prognozę taip pat randame telefone. Nebeturime knygų, kuriose surašyti mums svarbių žmonių kontaktiniai duomenys arba žinutės. Viskas – telefone. Jaunesniajai kartai labai svarbūs socia-liniai tinklai. kuo toliau, tuo aiškiau ma-tome, kad į socialinius tinklus žengia ir verslas. pavyzdžiui, per feisbuką galima daug greičiau gauti reikiamą informa-ciją ar net pasikeisti lėktuvo bilietą. Ir tai tik pirmieji žingsniai. Manau, atei-tyje šie procesai tik spartės“, – kalbėjo a. Zabulis.

Povilas Sabaliauskas

Antanas ZabulisOMNITEL prezidentas

Telefonas virto irenginiu,

kurio reikia kiekviena

minutę

20BF

L/ To

mo

Lukš

io n

uotr.

Visur turi būti pusiausvyra

Mačiau naujojo telefono „Samsung“ pristatymą. Jis jau valdomas akimis, judesiais

THE GAME CHANGERS

21FUTURESCIENCE Mokslo ir medicinos laimėjimai stipriai

prisidėjo prie žmogaus gyvenimo pail-ginimo ir jo kokybės gerinimo. Neretai pamirštame, kad, regis, toks savaime suprantamas dalykas kaip skiepai yra palyginti nesenas išradimas. Dabar pa-mažu bręsta naujos revoliucijos. „ther-mo Fisher Scientific“ Baltijos regiono viceprezidentas algimantas Markaus-kas įsitikinęs, kad pamažu einama per-sonalizuotos medicinos link.

Genomo iššifravimas buvo tik pradžiaponas a. Markauskas priminė, kad prieš dešimtmetį iššifravus žmogaus genomą daug kas manė, esą labai greitai išvysime milžinišką pažangą. Deja, ne viskas vyksta taip greitai. anot Vilniuje veikiančio „thermo Fisher“ Molekulinės biologijos mokslų kompetencijų centro vadovo, žmo-gaus genomo iššifravimo procesas truko daugybę metų, tad svarbiausiu uždaviniu tapo rasti būdą, kaip geno-mą iššifruoti daug greičiau. Šioje srityje per dešimtmetį buvo pa-daryta didžiulė pažanga, o jos svarbą a. Markauskas linkęs prilyginti table-čių atsiradimui. „tokie (genomo šifravimo) aparatai turi atsirasti kiekvieno gydytojo kabi-nete. tai sakau kiek perkeltine prasme, bet viskas iš tiesų juda ta linkme, kad po tam tikro laiko gydytojas pirmiau-sia ne klaus, kuo skundžiamasi, o žvilgtelės į genomą. Judama būtent personalinės medicinos link“, – sakė a. Markauskas ir pabrėžė, kad genomas gali ne tik atskleisti, į kokias ligas yra linkęs konkretus asmuo, bet ir padėti išsiaiškinti, kokie vaistai tinkamiausi. kitu svarbiu pasiekimu a. Markauskas laiko galimybę evoliucionuoti balty-mus per labai trumpą laiką: „Dabar rei-kalingus baltymus galime gauti labai greitai. atsirado galimybė tenkintis ne tik tuo, kas yra gamtoje, bet ir evoliu-cionuoti baltymus patiems. atsirado daug pranašumų – nuo galimybės pagaminti gerokai tobulesnius skal-biamuosius miltelius iki efektyvesnių vaistų.“

Genų inžinerijos problema pernelyg sutirštintaĮdomiu fenomenu a. Markauskas laiko tai, kiek daug naujų uždavinių biologi-ja iškėlė matematikai. „Ilgus metus matematika buvo laiko-ma absoliučia mokslų lydere. kai pra-dėjome analizuoti biologinius proce-sus, genomą ir gavome beprotiškus kiekius informacijos, pasirodė, kad matematika yra nepakankamai išvys-tyta. Fenomenalu, kad biologija staiga iškėlė labai rimtų uždavinių, kurių nie-kas nesugebėjo iškelti šimtus metų“, – kalbėjo jis.

a. Markausko nuomone, pastaruoju metu daug viešo nerimo kelianti genų inžinerijos problema per daug sutirš-tinama. Jokie moksliniai tyrimai dar nepatvirtino jos kenksmingumo. kita vertus, tai nereiškia, kad neturėtume būti atsargūs. „Nesuprantu žmonių, sakančių, kad tai reikia visiškai uždrausti, nes kada nors kas nors gali atsitikti. kita vertus, nesuprantu ir tų, kurie teigia, kad šito visiškai nereikia kontroliuoti. Visur turi būti pusiausvyra“, – įsitikinęs a. Mar-kauskas.

Povilas Sabaliauskas

Algimantas Markauskas„Thermo Fisher Scientific“

Baltijos regiono viceprezidentas

Visur turi būti pusiausvyra

BFL/

And

riaus

Ufa

rto n

uotr.

po tam tikro laiko gydyto-jas pirmiausia ne klaus, kuo skundžiamasi, o žvilgtelės į genomą

Milda Mitkute www.manodrabuziai.lt įkūreja

BFL/

And

riaus

Ufa

rto n

uotr.

22FUTUREBUSINESS technologijų ir paslaugų sferos naujo-

vės neabejotinai padiktavo naujas žai-dimo taisykles verslui. Verslininkė Mil-da Mitkutė įsitikinusi, kad šiuo metu verslo sąlygos lietuvoje yra geros: jau-čiamas valstybės dėmesys, atsiranda vis daugiau privačių ir visuomeninių iniciatyvų, kuriami įvairūs „startupų“ akceleratoriai.

Verslo revoliucionieriai„Jei reikėtų išrinkti pagrindinius XXI a. pasaulio revoliucionierius, neabejoda-ma paminėčiau internetą ir išmanųjį telefoną“, – sakė M. Mitkutė.Verslininkės teigimu, internetas savo darbą jau atliko, o išmanieji telefonai dar tik pradeda. Socialiniai tinklai, nau-ji internetiniai verslo modeliai yra tik pirmųjų dviejų atsiradimo pasekmė. „tiek internetas, tiek išmanusis tele-fonas kardinaliai pakeitė vartotojų elgseną: kokius produktus vartojame, kaip juos surandame, kaip įsigyjame, kaip dalijamės informacija apie juos.

tai lėmė ir esminius verslo pasaulio pokyčius. Neretai tenka ne tik šiek tiek pakoreguoti verslo procesus ar rinko-darą, bet ir iš principo keisti verslo mo-delį“, – sakė M. Mitkutė. pasak verslininkės, iki išpopuliarėjant internetui kompanijos turėjo galios svertą prieš klientus, o XXI a. vartotojai įgijo galią ir būtent jie dabar diktuoja sąlygas. tačiau, jos teigimu, technolo-gijos ne tik kelia grėsmę, bet ir suteikia galimybių. „rinka tapo visas pasaulis, nebeliko sienų. Be to, mano manymu, tobulė-jant technologijoms verslas žengia į efektyvumo erą – įvairūs įrankiai lei-džia apskaičiuoti ir optimizuoti, t. y. efektyviau valdyti“, – įsitikinusi pašne-kovė.

Eksportas – „startupų“ ateitisM. Mitkutė džiaugiasi, kad pastarai-siais metais atsiranda vis daugiau iniciatyvų: „startupų“ akceleratoriai,

Register your .eu domain today!

Your ambitionhas an address

THE GAME CHANGERS

23

Technologijos versle –

tai ir gresmes, ir galimybes

rizikos kapitalo fondai, privatūs inves-tuotojai, vadinamieji verslo angelai. „kuo didesnis sujudimas šioje sfero-je, tuo didesnės galimybės jaunajam verslininkui, – sakė verslininkė. – Žino-ma, jei save lygintume su kitomis vals-tybėmis, vadinamosiomis „startupų“ lyderėmis, tai tobulėti dar tikrai yra kur: neturime tokio lygio technologijų parkų, kompetencijų, patirties ir pa-našiai. kita vertus, tokie trūkumai gali turėti teigiamą įtaką. Juk alkis skatina kūrybiškumą ir netradicinį mąstymą, inovatyvias idėjas.“

Verslininkės teigimu, „startupų“ atei-tis – eksportas. „Manau, tik išskirtiniais atvejais technologijomis užsiimanti kompanija galės sau leisti verslu užsi-imti lokaliai“, – svarstė M. Mitkutė.

Verslininkė priminė, kad technologijos ir išorinės galimybės nėra viskas, ko reikia sėkmingam verslui. Viena asme-ninių savybių, pakišančių koją sėkmei, yra koncentracijos trūkumas.„Dažnai turime daug entuziazmo, bet ši savybė tobulai veikia tik derinama su susikaupimu ir koncentracija. taip pat dauguma sėkmės siekiančių jau-nųjų verslininkų pirmiausia nori ką nors pakeisti, patobulinti, o pinigai ir pripažinimas ateina kaip pasekmė, bet ne tikslas“, – sakė M. Mitkutė.

Vilija Andrulevičiūtealkis skatina kūrybiškumą ir netradicinį mąstymą, inovatyvias idėjas

NUO GARAŽO IKI TARPTAUTINIO HOLDINGO: KODĖL IR KADA REIKIA TEISININKO?Balandžio 19 d. 10.50 – 11.10 val.Login Startup Fair erdvė (4 salė)

ELIJUS BURGIS „Raidla Lejins & Norcous“ partneris

PRANEŠĖJAS

DAUGIAU TEISINIŲ KONSULTACIJŲ – „Raidla Lejins & Norcous“ stende balandžio 18 – 19 d., 10.00 – 18.00 val.

Vidmantas Janulevičius „BOD Group“ įkūrejas, vadovas

Ilgalaikeje perspektyvoje

liks tik atsinaujinantieji

ištekliai

BFL/

And

riaus

Ufa

rto n

uotr.

24FUTUREENVIROMENT Įmonių grupės „BOD group“ vadovas

Vidmantas Janulevičius įsitikinęs, kad lietuva yra perspektyvi šalis, jeigu kalbame apie atsinaujinančiąją ener-getiką. Vis dėlto jis pripažįsta, kad yra nemažai sričių, kuriose turėtume atlikti namų darbus.

Trūksta ilgalaikes strategijoslietuva yra linkusi orientuotis į tradi-cinius energetikos šaltinius, tačiau, V. Janulevičiaus teigimu, didelis atsinauji-nančiosios energetikos pranašumas yra tas, kad ji sukuria didelę pridėtinę vertę pačioje šalyje. „Nors ji nėra pigi, visa sukurta pridėti-nė vertė lieka šalyje: tai ir darbo vietos, ir mokesčiai. kuo daugiau bus sukur-ta (pamatuotai) atsinaujinančiosios, aplinkai draugiškos energetikos iš savų resursų, tuo geriau bus šaliai“, – sakė V. Janulevičius. Jo nuomone, visiškai atsisakyti tradici-nės energetikos ir pakeisti ją alterna-tyviais šaltiniais artimiausiu metu (3–5 m.) nėra galimybių. „turi būti pereinamasis periodas, kurio metu atsinaujinantieji energijos šalti-niai (vėjas, saulė, biomasė) augs, o tra-diciniai iškastinio kuro šaltiniai mažės. tiesiog trūksta ilgalaikės strategijos, krypties. Mano manymu, pasirinkus tinkamą kryptį 10 metų laikotarpiu al-ternatyvūs energijos ištekliai galėtų su-daryti apie 60 proc. visos rinkos“, – sakė verslininkas.

Kryptį diktuoja ESVerslininko teigimu, lietuva galėtų būti stipri vėjo, biomasės ir saulės energe-tikos srityse. „Šiuo metu, žinoma, pir-mauja hidroenergetika, bet jos galimy-bės praktiškai jau išnaudotos. kadangi esame valstybė, turinti pajūrį, čia ne-trūksta vėjo. Be to, lietuvoje turime pa-kankamai saulės ir šviesos – esame toje pačioje geografinėje zonoje kaip Vokie-tija, didžiausia saulės energetikos rinka pasaulyje“, – kalbėjo V. Janulevičius. pasak pašnekovo, alternatyvios šakos turėtų būti kombinuojamos, kad galė-tume išgauti didžiausią efektyvumą.

V. Janulevičiaus manymu, elektra, kaip universalus energijos šaltinis, bus vis paklausesnė, o iškastinio kuro ateityje tik mažės.„Mūsų pasirinkimas, kokiais būdais ją išgauti. kol turėsime naftos, galėsime ją kombinuoti su kitais energijos šaltiniais. Visgi turime žiūrėti į priekį – ilgalaikėje perspektyvoje liks tik atsinaujinantieji ištekliai, todėl privalome ieškoti būdų, kaip juos panaudoti jau dabar“, – sakė verslininkas.

pašnekovas priminė, kad nuo 2020 m. Europos Sąjungos (ES) šalys narės bus įpareigotos statyti ar renovuoti tik pa-syviuosius (dalimi energijos apsirūpi-nančius) pastatus. tai aiškiai rodo ES energetikos strategijos kryptį, kuri pa-remta alternatyviąja energetika. V. Janulevičiaus vadovaujama „BOD group“, matydama neišvengiamą po-reikį, jau šį rudenį viena pirmųjų Euro-poje pradeda (BIpV – Building integra-ted photovoltaic) į pastatus integruotų saulės sistemų gamybos ir projektavi-mo veiklą.

Vilija Andrulevičiūte

atsinaujinantieji energi-jos šaltiniai (vėjas, saulė, biomasė) augs, o tradiciniai iškastinio kuro šaltiniai mažės

FUTUREPOLITICS technologijų evoliucija, rodos, tapo kas-

dieniu reiškiniu: knygos ir laikraščiai – ekranuose, kas yra pinigai, jau sunku atsakyti, nes naudojamės plastikinė-mis kortelėmis su skaitmenine valiuta. tačiau Seimo narys remigijus Šimašius tvirtina, kad valstybės institucijoms dar reikia mokytis, kaip optimaliai išnaudo-ti technologijas.

Didieji transformuotojai„politiką kadaise labai transformavo laikraščiai, vėliau tai darė radijas, televi-zija. Santykinai nesenos priemonės, to-kios kaip internetas ir socialiniai tinklai, taip pat atliko nemažą vaidmenį, tačiau nemanau, kad tai prilygsta televizijos įtakai“, – sakė r. Šimašius.Jo teigimu, internetas neabejotinai pra-plėtė žmonių akiratį, apsunkino galimy-bę politikams slėpti nepatogius faktus, iškėlė problemas, kurios anksčiau lik-davo medijų paraštėse, o politinę dar-botvarkę bent iš dalies leido formuoti realiai iš apačios, o ne iš viršaus. Sociali-niai tinklai suteikė progą labiau pažinti politikus, pamatyti jų žmogišką veidą ir lengviau juos pasiekti. „Visi šie pokyčiai yra puikūs“, – įsitikinęs parlamentras.

Naujausias žaidejas – socialiniai tinklaianot r. Šimašiaus, socialinės medijos jau tapo svarbia politinio komunikavi-mo ir diskusijų arena. „aktyvioji visuomenės dalis, kuri seka politinius įvykius ir per socialinius tin-klus, įgijo daugiau galimybių. Žmonės mato išsamesnius politikų portretus, gauna necenzūruotą informaciją (tiek iš pačių politikų, tiek iš kitų), naujienos juos pasiekia gerokai greičiau. Ši akty-vioji visuomenės dalis yra neabejotinai įtakinga ir stipriai veikia, pavyzdžiui, bal-savimo rezultatus“, – sakė r. Šimašius.Vis dėlto, parlamentaro manymu, po-litikai tai išnaudoja nepakankamai: „Dažnai politikai socialiniuose tinkluo-se elgiasi nelaisvai ir neatskleidžia tų savo veiklos aspektų, kuriuos atskleis-ti socialiniai tinklai kaip tik ir leidžia. tokiais atvejais politikas, užuot tapęs

žmogiškesnis ir suprantamesnis, tampa dar šaltesnis, o atotrūkis nuo rinkėjų tik padidėja.“

Tobulintinos sritysr. Šimašiaus manymu, svarbus kriteri-jus nustatant, ar internete skelbiama pakankamai kokybiška informacija, – pažiūrėti, ar informacijos generuotojai naudojasi tais pačiais šaltiniais, kaip ir kiti vartotojai. pasak politiko, kai kuriose srityse tai jau pavyko įdiegti. pavyzdžiui, teisės aktų projektų rengėjai kitiems teisėkūros dalyviams projektus siunčia taip, kad jie automatiškai atsiranda internete, o kai prireikia ieškoti projektų, naudojamasi ta pačia paieška, kaip tai daro visi išori-niai vartotojai. „Manau, tvarkyti daugybę reikalų būtų daug paprasčiau, jei valstybės instituci-jos iš tikrųjų atrastų sofistifikuotas elek-tronines priemones. Mano supratimu, jokie formalumai neturi būti tvarkomi sudėtingai, jei galima rinktis paprastes-nį būdą“, – samprotavo r. Šimašius.

Vilija Andrulevičiūte

Remigijus ŠimašiusSeimo narys

Politikai turi išmokti ir gana

elementarias šiuolaikiniu

technologiju pamokas

BFL/

And

riaus

Ufa

rto n

uotr.

THE GAME CHANGERS

25

Jokie formalumai neturi būti tvarkomi sudėtingai, jei galima rinktis paprastesnį būdą

26

Rūta Gaudiešiene Rinkos tyrimų bendroves SIC

tyrimų strategijų vadove

Laisvalaikis persikelia

i interneta

BFL/

Šar

ūno

Maž

eiko

s nu

otr.

FUTURELIFESTYLE technologijos stipriai keičia mūsų dar-

bą, buitį ir, be abejonės, laisvalaikį. Vis rečiau laisvą minutę paimame į rankas knygą, nes ji – ekrane, mums vis rečiau reikia užsukti į svečius, nes mūsų drau-gai – internete.

Technologijas naudojame skirtingairinkos tyrimų bendrovės SIC tyrimų strategijų vadovė rūta gaudiešienė teigia, kad laisvalaikio leidimo būdų ir priemonių pokyčiai – akivaizdūs. „palyginti su 2008 metais, reikšmingai sumažėjo bendravimas akis į akį. Ma-žiau laiko praleidžiame priimdami sve-čius, bendraudami su vaikais. Vyresnioji karta tai daro dėl ekonominių sumeti-mų, jaunoji karta bendravimą yra per-kėlusi į virtualią socialinę erdvę“, – sako r. gaudiešienė. kartų skirtumai ypač išryškėja kalbant apie naujųjų technologijų naudojimo įpročius. „Nors laisvalaikio leidimo būdai kardi-naliai nekinta, smarkiai keičiasi tai, kaip apie juos informuojame“, – sako pašne-kovė. pasak jos, tai itin jaučiama tarp jauni-mo. Viršų ima azartas apie aplankytas vietas ir nuveiktus dalykus informuoti naudojantis „Foursquare“, „Facebook“ ar „Instagram“. Ši tendencija atitinka SIC atliktame tyrime „lietuvos anatomija“ išryškėjusius vartojimo kultūros poky-čius – žmonės savo statusą visuomenė-je vis mažiau apibrėžia per įsigyjamus daiktus, o daugiau per veiklą ir patirtį.

Koja kojon su pasaulio tendencijomis„lietuva technologijų prasme turi pui-kias galimybes spėti su pasaulio ten-dencijomis. Mūsų socialinių tinklų nau-dojimo kultūra kiek kitokia nei Vakarų šalyse, tačiau jais naudojamės lygiai taip pat aktyviai ir sekame tendencijas“, – sako r. gaudiešienė. analizuojant vartotojų santykį su tech-nologijomis ir socialiniais tinklais itin išsiskiria amžiaus kartos. tyrimo „lietu-vos anatomija“ duomenimis, 66 proc.

15–23 metų jaunuolių nurodė, kad jiems svarbi galimybė prisijungti prie interneto bet kurioje vietoje. palygini-mui: ši galimybė svarbi tik 29 proc. 36–47 metų respondentų. kita analogija: net 41 proc. 15–23 metų respondentų nurodė besistengiantys nuolat atnau-jinti savo profilį socialiniame tinkle, o tarp 35–47 metų respondentų tai svar-bu tik 8 proc.

SIC tyrimas atskleidė, kad 45 proc. lietu-vių turi nešiojamuosius kompiuterius, 36 proc. – išmaniuosius telefonus. Be to, svajojame įsigyti planšetinius kom-piuterius ir išmaniuosius televizorius. r. gaudiešienė neabejoja, kad laikui bėgant tapsime ekranų kultūros tau-ta: „reklamos davėjai pastebi, kad tuo metu, kai per televiziją transliuojama jų prekės ar paslaugos reklama, padidėja jų tinklalapių naršytojų srautas. Vadina-si, pradedame vienu metu sinchroniš-kai naudoti televizoriaus, kompiuterio ir išmaniojo telefono ekranus.“

Vilija Andrulevičiūte

laikui bėgant tapsime ekranų kultūros tauta

FUTUREMEDIA Internetas pakeitė ne tik žiniasklaidos

pasaulį, bet ir tai, kaip mes skaitome naujienas. apie tai pasikalbėjome su didžiausio lietuvos naujienų portalo DElFI, skaičiuojančio jau antrą veiklos dešimtmetį, direktoriumi aleksandru Česnavičiumi.

Internetine žiniasklaida ima viršų a. Česnavičiaus teigimu, internetinė ži-niasklaida nuo kitų žiniasklaidos rūšių pirmiausia skiriasi operatyvumu. „Manau, pagrindinis skirtumas yra ope-ratyvumas. kalbu konkrečiai apie žinių sritį. Internete geriausios galimybės operatyviai pranešti naujieną. televi-zija yra prisirišusi prie nustatyto laiko, kada pateikiamos žinios, atitinkamai yra sukurta organizacinė struktūra, nu-sistovėjusi rutina. Spauda – dar lėtesnė. prieš pasiekdama galutinį skaitytoją apdorota žinia turi pereiti spausdinimo ir platinimo stadijas“, – kalbėjo a. Čes-navičius.Internetinė žiniasklaida ne tik tapo spaudos ar televizijos alternatyva. Ji įnešė nemažai naujovių į senesnes ži-niasklaidos rūšis. „Manau, pagrindinis pokytis – kitoks san-tykis su vartotojais, skaitytojais ir žiūro-vais. Ypač socialinių tinklų populiarumo augimas privertė visą žiniasklaidą susi-mąstyti ir suprasti, kad jau neįmanoma apsiriboti komunikacija tik savais kana-lais, kad reikia stengtis maksimaliai pri-artinti savo produktą prie galutinių var-totojų, tapti neatsiejama jų gyvenimo dalimi, megzti glaudesnį emocinį ryšį, suvokti abipusį santykį“, – teigė DElFI vadovas.Internetas išsiskiria ir komentatoriais, kurie toli gražu ne visada vertinami tei-giamai. Visgi a. Česnavičius į komenta-vimą ir į vadinamąją piliečių žiniasklai-dą žvelgia palankiai. „Manau, šie procesai turi neabejoti-nai teigiamą poveikį – žiniasklaidos ir skaitytojų santykis keičiasi, monologas virsta dialogu, užsimezga glaudesnis abipusis ryšys. Dėl atviro ir lankstaus komentavimo naujienų portalas tampa ne tik informacijos šaltiniu, bet ir plat-

forma atvirai diskutuoti, keistis nuomo-nėmis. Be abejo, reikia laiko, kad galutinai susi-formuotų komentavimo kultūra, tačiau aš manau, kad judama pozityvumo link. to siekiame ir mes, todėl imamės konkrečių veiksmų. Vartotojams suteik-ta galimybė siųsti savo straipsnius pa-deda plėsti nuolatinių žurnalistų tinklą. tai užtikrina, kad net ir mažiau matomi ar neprognozuojami įvykiai pasieks portalą“, – sako a. Česnavičius.

Interneto naujienų gausa, jų nuolatinis atnaujinimas, galimybė sekti informaci-ją bet kur ir bet kada neabejotinai pa-keitė ir mūsų skaitymo įpročius.

Perspektyvos elektronineje erdveje a. Česnavičius mato dvi pagrindines tendencijas. „pirma – naujienų skaičius nuolat auga, informacijos internete da-rosi vis daugiau. Vertybe tampa ne tik priėjimas prie naujienų, jų greitas patei-kimas, bet ir kokybė, informaciją patei-kiančios įmonės sugebėjimas atrinkti tai, kas svarbu, taip taupant vartotojų laiką, ir išlaikyti pagrindinius žurnalis-tikos principus, užtikrinti objektyvumą bei nuomonių įvairovę. antra – nemokamos informacijos gausa ir susiformavęs įprotis ją gauti už dyką apsunkina galimybes apmokestinti tu-rinį internete. Manau, tai yra vienas di-džiausių iššūkių, pavyzdžiui, žurnalams, žengiantiems į virtualiąją erdvę“, – teigė DElFI vadovas.

Povilas Sabaliauskas

Aleksandras ČesnavičiusDELFI direktorius

Internetas padeda

peržengti tradicines

žiniasklaidos ribas

Šarū

no M

ažei

kos

nuot

r.

THE GAME CHANGERS

27

Žiniasklaidos ir skaitytojų santykis keičiasi, monologas virsta dialogu

Arminas RagauskasKTU profesorius išradejas

Lietuvos medicina –

konkurencinga pasaulyje

KTU

arc

hyvo

nuo

tr.FUTUREMEDICINE Medicina yra viena tų sričių, kurioje net

mažiausia technologinė pažanga gali lemti neįkainojamus rezultatus. pasak kauno technologijos universiteto (ktu) profesoriaus išradėjo armino ragaus-ko, pastaruoju metu medicina lietuvo-je plėtojoma labai sėkmingai.

Lietuvių potencialaspasak profesoriaus, diagnostikos įran-gos atsiradimas ne tik geriausiuose me-dicinos centruose, bet ir mažesniuose – didelis žingsnis.

„pirmiausia tai vizualizacijos įranga: MrI (magnetinis rezonansas), kompiu-terinė tomografija, vieno pozitrono emisijos kompiuterinė tomografija. ki-taip tariant, radiologijoje atsirado patys moderniausi šiuolaikiniai instrumentai. kuo diagnostika tikslesnė, tuo lengviau išgydyti pacientus“, – sako a. ragaus-kas.

Mokslininko teigimu, medicinos infras-truktūra, įranga, darbo sąlygos gerėja kiekvienais metais. trūksta tik persona-lo motyvacijos, o ypač dėl darbo atly-gio, todėl specialistus taip traukia kitos šalys.

kalbėdamas apie lietuvių potencialą ne tik diegti, bet ir kurti technologi-jas, a. ragauskas teigė, kad lietuva ir techniniais išradimais, ir žmogiškaisiais ištekliais yra konkurencinga visame pa-saulyje.

„konkurencingumą rodo augantis su-tarčių, finansuojamų didelių agentū-rų, skaičius su išradėjų komandomis iš lietuvos. tenka atlaikyti nepaprastai didelę konkurenciją, tačiau lietuviams tai pavyksta, pralenkiamos geriausių pasaulio universitetų tyrimų institutų komandos. ktu mokslininkai šiais me-tais yra laimėję 27 Europos komisijos projektus ir gavę finansavimą. tai rodo, kad galime konkuruoti ir turime nepa-prastai daug originalių idėjų“, – sakė a. ragauskas.

Pamatas ateičiaipasak profesoriaus, medicina nepaliau-ja tobulėti ir mums visada bus ką prisi-vyti, pritaikyti. laimė, lietuvos moksli-

ninkai yra padėję stiprų pamatą ateities medicinai. a. ragauskas pateikė keletą pavyzdžių: „po širdies infarkto apmiru-sios jos dalies iki šiol niekam nepavyko atgaivinti, tačiau Vilniaus specialistai bendradarbiaudami su JaV sukūrė spe-cialias ląstelių gaudykles: ląstelės, atsi-dūrusios apmirusioje širdies paviršiaus dalyje, pradeda funkcionuoti. Mano manymu, stebuklai vyksta čia pat.“

Dar vienas puikus pavyzdys – ktu mokslininkų grupės ir kauno oftalmo-logų bendradarbiavimas. pasitelkiant ktu mokslininkų, vadovaujamų prof. a. ragausko, išrastą neinvazinį galvos-pūdžio matuoklį pirmą kartą planetos medicinos istorijoje galima patikrinti hipotezę, kad viena iš glaukomos prie-žasčių yra nenormaliai žemas slėgis kaukolėje. Ši akių liga, kaip žinoma, gali lemti apakimą, o kiekvienas naujas fak-tas apie ją gali tapti išsigelbėjimu.„tobulėti visada yra kur, tačiau jau tu-rime konkurencingą infrastruktūrą. Ją plėtoti padėjo integruotų mokslo, studijų ir verslo slėnių projektai. Šalyje turime ir puikių jaunų mokslo daktarų, pasaulinės klasės XXI a. lietuvių. Nesu nė trupučio pesimistiškas dėl lietuvos medicinos, jos mokslininkų ateities“, – sako a. ragauskas.

Vilija Andrulevičiūte

28

Šalyje turime ir puikių jaunų mokslo daktarų, pasaulinės klasės XXI a. lietuvių

– Dažniausiai kalbame apie tai, kaip išmanieji telefonai pakeite technologijų pasaulį, bet jos turejo daug įtakos ir kasdieniam mūsų gyvenimui. Kaip aplikacijos pakeite jį?

– pajuokausiu vieno iš „angry Birds“ vyrukų žodžiais. Jis sakė, kad „angry Birds“ pakeitė žmonių vaikščiojimo į tualetą įprotį. anksčiau ten gulė-davo laikraštis, o dabar ten yra planšetė arba mobilusis telefonas, na, o buvimo laikas matuojamas pereitų lygių skaičiumi. Vartotojų įpročiai labai stipriai keičiasi. tai keičia ir tai, kaip aš, pavyzdžiui, orientuojuosi naujame mieste. Dabar visi diegia „google Maps“. aš neįsi-vaizduoju, kaip anksčiau buvo įmanoma keliauti. keičiasi ir bendravimas. Socialiniai tinklai veikia tai, kaip elgiamės, ką darome.

30

Ilja Laursas„Getjar“ įkūrejas ir vadovas

4 KLAUSIMAI 1

2

3

– 2007-aisiais „iPhone“ sukele tikrą perversmą. Kaip šis prietaisas pakeite mobiliųjų telefonų ir aplikacijų pasaulį?

– „iphone“ atsiradimas iš tikrųjų buvo vienas iš labai sveikų lūžių mūsų kompanijai. Jeigu savo augimą išdėliotume laiko skalėje, tai matytume, kad atsiradus „appStore“ jis padvigubėjo. priežastis labai paprasta. „ap-ple“ išpopuliarino pačią aplikacijų koncepciją. Iki tol mūsų esminė pro-blema buvo ta, kad eilinis vartotojas nežinojo, kas yra aplikacija, kaip ją įdiegti. Mūsų vartotojai buvo savotiški „geekai“, t. y. techniškai labiau pažengę vartotojai, kurie mėgsta krapštytis ir panašiai. tačiau jie sudarydavo vos keletą procentų visų vartotojų. Mūsų pagrindinė auditorija ne tik neži-nojo, kaip veikia programėlės, bet išvis nelabai suprato, kas tai yra. aišku, jeigu nežinai, kas tai, nelabai sugalvosi, kad tau to reikia.

– Tokios revoliucijos įvyksta retai. Ar įmanoma kaip nors jas numatyti, pasirengti, užbegti įvykiams už akių?

– Su tam tikra tikimybe įmanoma. aišku, niekada negali pasakyti šimtu procentų, tačiau nujausti, kas vyksta, galima. Iš tikrųjų tie procesai vyksta ne taip ir greitai. Juk buvo galima numanyti, kad jeigu žmonės yra linkę sumokėti dešimt litų už vieną kartuvių žaidimėlį, tai čia slypi šis tas di-delio. Buvo galima numatyti, kad mobilusis telefonas virs tikru kompiuteriu, o jeigu turi kompiuterį savo kišenėje, tai tikrai norėsi jį naudoti daug kam. tai nujausti tikrai buvo galima, tačiau nujausti, kas konkrečiai įvyks, – ne. pavyzdžiui, buvo didelė staigmena, kaip greitai „android“ sugebėjo už-kariauti rinką. tas tempas stulbino.

– Ar del išmaniųjų telefonų bei aplikacijų kinta ir mūsų bendravimas?

– tai keičia jį iš esmės. Socialinis bendravimas keičiasi itin stipriai. anks-čiau buvome įpratę bendrauti telefonu. telefono požymiai yra tokie: a) pokalbį kas nors pradeda, nes jam to reikia; b) bendravimas vyksta „vie-nas prieš vieną“. Socialiniai tinklai pakeitė šią koncepciją. Iš realaus laiko bendravimas perėjo į „streamą“. Jeigu aš klausausi muzikos, tai per „Spotify“. Jeigu kur nors keliauju, tai yra „Four Square“. Jeigu fotografuoju, yra „Instagram“. Jeigu ką nors galvoju, svarstau, yra „Facebook“. Jeigu tai susiję su darbu, yra „linkedin“. aplikacijos viską pakeičia iki tokio lygio, kad, mano nuo-mone, telefono numeris kaip toks apskritai išnyks. gal nelabai greitai – po penkerių ar septynerių metų. tad kam atsiminti tuos skaičius, kai ga-lėsi paspausti žmogaus vardą „Facebook“ ir taip paskambinti.

4

Povilas Sabaliauskas

Iljos laurso bent kiek besi-domintiems informacinėmis technologijomis pristatinėti

tikrai nereikia. „getjar“ įkūrėjas ir vadovas yra vienas iš tų, į ku-

riuos lygiuojasi jauni It srities verslininkai. uždavėme jam

kelis klausimus apie išmaniuo-sius telefonus, aplikacijas ir

kaip jos keičia kasdienį mūsų gyvenimą.

BFL/

And

riaus

Ufa

rto n

uotr.