LINKUVOS GIMNAZIJA

LINKUVOS KRAŠTO ISTORINĖS VIETOS

(SKIRTA GIMNAZIJOS 100-MEČIUI)

Atliko: 3a gimn. klasės mokinė Austėja Makarevičiūtė

Vadovas: mokytojas Laimonas Kupriūnas

Linkuva, 2018

2

TURINYS

ĮVADAS .................................................................................................................................................... 3

Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės baţnyčia ir karmelitų vienuolynas ................................... 4

Atminimo vietos Linkuvoje ....................................................................................................................... 7

Paminklas rašytojui Juozui Paukšteliui atminti ....................................................................................... 12

Linkuvos centrinė aikštė ir ţydų, gyvenusių Linkuvoje, paveldas. ......................................................... 14

Linkuvos siaurojo geleţinkelio stotis ...................................................................................................... 18

Vienas iš Pakruojo rajono kultūros paveldo bruoţų – Linkuvos vėjo malūnas ...................................... 20

Medinė Linkuvos kapinių koplyčia ......................................................................................................... 21

Skulptūrų parkas ...................................................................................................................................... 23

Linkuvos gimnazija ir muziejus .............................................................................................................. 25

Programėlė „Būk detektyvas“ ................................................................................................................. 29

Programėlės „Būk detektyvas“ naudojimas ir keliavimas pasirinktu iššūkiu ......................................... 34

IŠVADOS ................................................................................................................................................ 35

LITERATŪRA ........................................................................................................................................ 36

Priedai ...................................................................................................................................................... 39

3

ĮVADAS

Darbo temos aptarimas. Linkuva – tai miestas Šiaurės Lietuvoje, turintis daug svarbių istorinių

ir paveldosauginių objektų. Deja, kad ir kokia įdomi ji būtų, tačiau yra retai lankoma turistų, o jos

istoriją ţino tikrai ne kiekvienas kraštietis. Dėl panašių miestų problemų Lietuvos valstybės šimtmečio

proga yra kuriami projektai, raginantys piliečius mesti sau iššūkį ir aplankyti graţiausias Lietuvos

vietas bei paţinti jų istoriją. 2018 metais Linkuvos gimnazija taip pat švęs savo šimto metų jubiliejų ir

sulauks nemaţai svečių, menkai paţįstančių šio krašto istoriją. Šiuo darbu tiek kraštiečiai, tiek miesto

svečiai yra skatinami geriau paţinti Linkuvos kraštą. Šiame darbe yra siekiama sudaryti kelionių

maršrutą po Linkuvos miestą, kuriame įtraukti objektai ir pateiktas istorinis aprašymas leistų geriau

susipaţinti su Linkuva ir jos istorija. Darbo rezultatai yra talpinami visiems viešai prieinamame

internetiniame puslapyje ir mobiliojoje programėlėje „Būk detektyvas!”.

Darbo aktualumas ir nauda. Nors yra išleista nemaţai knygų apie Linkuvos istoriją, ji nėra

pateikta šiuolaikiškai bei yra sudėtinga ja pasinaudoti norint interaktyviai pristatyti Linkuvos kraštą

miesto svečiams. Šis darbas leis plačiai ir įdomiai (keliaujant sudarytu maršrutu) susipaţinti su

Linkuvos praeitimi, istoriniais įvykiais, paveldo objektais. Naujai atrasti Linkuvą bei patirti įvairių

nuotykių galės kiekvienas savo išmaniajame telefone ar kompiuteryje.

Tyrimo objektas. Linkuvos kraštas, jo istorija, svarbiausi objektai, vietovės, kultūrinis paveldas.

Darbo tikslas. Šio darbo tikslas – sukurti mokiniams, miesto svečiams ir visiems Lietuvos

gyventojams prieinamą maršrutą po Linkuvą, kuris interaktyviai atskleistų krašto istoriją bei

supaţindintų su lankytinomis vietomis ir vietos objektais.

Darbo uţdaviniai:

1. Susipaţinti su Linkuvos istorija ir svarbiais miesto objektais.

2. Susisteminti esamą informaciją.

3. Sudaryti lankytinų vietų ir objektų maršrutą.

4. Sugalvoti maršruto iššūkius.

5. Sukurtą maršrutą patalpinti internetiniame puslapyje, jį aprašyti, įkelti

nuotraukas.

Tyrimo metodai. Siekiant įvykdyti iškeltą darbo tikslą bei įgyvendinti uţsibrėţtus uţdavinius,

darbe naudotasi šiais tyrimo metodais:

1. Šaltinių analizės – istoriografijos ir šaltinių kritikos metodas.

2. Geografinis ir kartografinis metodas.

3. Interviu metodas.

4

Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės baţnyčia ir karmelitų

vienuolynas

Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės baţnyčios ir karmelitų vienuolyno istorija.

Nors Linkuva pirmąkart minima 1371 m. Vartbergės Livonijos kronikoje, Linkuvos miesto istorijos

pradţia galime laikyti Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės baţnyčios ir karmelitų vienuolyno

įkūrimą. Šis komplekas yra Varpo g. 13, Linkuvos m., Linkuvos sen., Pakruojo raj. Vincentas Juzumas-

Juzumavičius teigia: „Senoji Linkuva buvo pakalnėj, vėliau ant kalvos buvo pastatyta baţnyčia, aplink

kurią ėmė kurtis miestelis, o vėliau ten ir kaimas persikėlė.“1

Linkuvos dvaro savininkė Kotryna Mykolienė (kituose šaltiniuose minima kaip Ţeimietė) apie

1500 m. pastatė pirmąją medinę baţnyčią Linkuvoje bei savo lėšomis išlaikė kunigą. Kai 1503 m. kovo

8 d. Kotryna uţrašė baţnyčiai ţemes ir dvarą (1 priedas), Ţemaičių vyskupas Martynas III Linkuvą

padarė parapija, paskyrė kleboną, nes Livonijos karo metu šiame kryţiuočių nuniokotame vyskupijos

krašte, be maţų baţnytėlių Pašvitinyje ir Ţeimelyje, nebuvo jokios baţnyčios. Dvarininkei mirus,

Linkuvos seniūnu tapo Belozaras. Jis, perėjęs į kalvinizmą, nusavino katalikų baţnyčios turtą ir pačią

baţnyčią, kurią atidavė reformatams. Jie čia meldėsi iki pat 1606 m., tačiau tų pačių metų geguţės 5

dieną Upytės teismo sprendimu Belozarai turėjo grąţinti katalikams baţnyčią su ţeme ir kitu turtu.

1634 m. Ţemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Linkuvos baţnyčią su klebonija ir apie 30 valakų ţemės

atidavė karmelitams, kuriuos ir pakvietė atvykti į Linkuvą. Kai 1681 m. geguţės 8 d. baţnyčios

perdavimą karmelitams patvirtino ir Lietuvos didysis kunigaikštis bei Lenkijos karalius Jonas

Sobieskis, karmelitai ėmė restauruoti baţnyčią: priekyje pastatė du bokštus, kuriuose patalpino varpus,

baţnyčios vidų pagraţino septyniais mediniais altoriais. 1689 m. grafas Jurgis Tiškevičius pastatė

medinį karmelitų vienuolyną, o po 1690 m. liepos 24 d. kilusio gaisro Linkuvoje, baţnyčia buvo

remontuota ir perstatyta. Patys karmelitai didino ir statė mūrinį vienuolyną 1745–1773 m. Karmelitų

ordino vienuoliai uţsiėmė parapinėmis misijomis ir rekolekcijomis. Linkuvoje, įsakius Ordino

generolui Liudvikui Berzoniui, 1738 m. įvestos Šv. Škaplieriaus brolijos pamaldos, o pagal kitą

Ţemaičių vyskupo Antano Tiškevičiaus 1753 m. patvirtintą privilegiją, pamaldos iškilmingai laikytos

kiekvieno mėnesio antrąjį sekmadienį. Ta intencija surinkta daug lėšų iš įvairių geradarių baţnyčios ir

altoriaus papuošimui. Gailestingumo darbais besirūpindami vienuoliai šelpdavo vargšus ir suteikdavo

pirmąją pagalbą ligoniams. Nuo 1755 m. išlaikė špitolę (prieglaudą), kurioje gyveno vargšai. Su

karmelitų vienuolynu atsiranda ir pirmoji biblioteka Linkuvoje. Joje buvo tik vienuolyno lėšomis

1 A. Šešplaukis „Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo ţidinys“, Čikaga, 1978, p. 17–18.

5

įsigyta knygų: biblijos (4), pamokslų rinkiniai (60), ţodynai (3), istorijos knygos (14), moralinės

teologijos (28), oratorinio meno (20), filosofijos (5), kiti dvasiniai veikalai (31). 1841 m. inventoriuje

įrašyta, kad vienuolyno koridoriaus nišoje pastatytos dvi spintos, kuriose tilpo 560 knygų. Deja, 1832

m. carinės Rusijos valdţia vienuolyną uţdarė, atėmė knygas ir baţnyčia perėjo pasaulietinių kunigų

valion. Per 1873 m. Linkuvoje vėl kilusį gaisrą sudegė vienuolynas ir nukentėjo baţnyčios stogas, kuris

iki 1880 m. buvo naujai perdarytas, o 1881–1891 m. remontuotas.

Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės baţnyčios ir karmelitų vienuolyno

architektūra ir vaizdas iš vidaus. Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinė baţnyčia yra

renesansinio stiliaus, lotyniško kryţiaus plano (1 pav.). Pagrindiniu fasadu ji orientuota į pietvakarius.

Trys karmelitų vienuolyno korpusai supa uţdarą kiemą, prigludusį prie baţnyčios šono. Baţnyčia

dvibokštė – du neaukšti, į priekį ištraukti bokštai, tarp kurių ir virš kurių iškyla aukštas laiptuotas atikas

(statinio stogo sienelė) (2 pav.).

1 pav. Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės baţnyčios ir karmelitų vienuolyno vaizdas iš

viršaus.

2 pav. Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės baţnyčios pagrindinis fasadas su matomu atiku.

6

Baţnyčios lubos skliautinės (3 pav.). Baţnyčioje yra septyni droţybiniai altoriai, vargonai,

sakykla, krikštykla, gausu vertingų baţnytinio meno kūrinių. Didysis altorius įrengtas XVII a.

pabaigoje. Altoriaus centre – Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. Figūras dengia auksuoto

kalstyto sidabro aptaisas.

3 pav. Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės baţnyčios vaizdas iš vidaus.

Deja, vienuolyno kompleksas laikomas avariniu (krenta suskeldėjusios čerpės, griūva durų stak-

tos, vienuolyno langai seniai be stiklų, uţkalti lentomis) (4 pav.).

4 pav. Karmelitų vienuolynas.

7

Atminimo vietos Linkuvoje

Linkuvoje yra nemaţai vietų, kurios skirtos atminti ir paţymėti tam tikrus įvykius, vykusius

miestelyje, ar jų metu ţuvusias aukas. Šios vietos yra daţnai lankomos vietos gyventojų, o šalia jų per

atminimo šventes degamos ţvakelės.

Paminklas Linkuvos miestelio ir jo apylinkės gyventojų, 1944–1953 m. kovojusių ir

ţuvusių uţ Lietuvos laisvę, atminimui (Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės

baţnyčios šventoriuje, Varpo g. 13) (5 pav.). Paminklas pastatytas 1998 m. komiteto

„Linkuvos 500 m. sukakčiai paminėti“. Skulptorius Gintautas Jonkus, architektas Liucijus

Dringelis.

5 pav. Paminklas, A. Malinauskaitės nuotraukos, 2003 m.

Lauko akmenų mūro sienelė su atminimo lentomis Linkuvos krašto tremtinių atminimui

(Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės baţnyčios šventoriuje, Varpo g. 13) (6

pav.). Paminklas pastatytas 1998 m. komiteto „Linkuvos 500 m. sukakčiai paminėti“.

Architektas Liucijus Dringelis.

6 pav. Atminimo sienelė, A. Malinauskaitės nuotraukos, 2003 m.

8

Linkuvos kapinėse (Kapų g. 20, Linkuva) buvęs tremtinys A. Šumskas 2001 m. pastatė

paminklą toje vietoje uţkastų 1945–1952 m. Linkuvos apylinkėse ţuvusių Petro

Paltaroko-Algimanto, Rūko, Motiejaus Belecko-Paleckio būrių partizanų ir Linkuvos

valsčiaus NKVD-MVD-MGB poskyryje nuţudytų suimtų civilių gyventojų atminimui (7

pav.).

7 pav. Paminklas, 2016 m.

Lietuvos karių, ţuvusių 1919–1920 m. kovoje su bolševikais, kapas Linkuvos kapinėse

(Kapų g.) (8 pav.).

8 pav. (kairėje) Kapas, V. Didţpetrio nuotrauka, 1998 m., (dešinėje) kapas, 2018 m.

9

Paminklinė lenta Linkuvos parapijos knygnešiams ir daraktoriams atminti (9 pav.),

atidengta 1997 m. liepą komiteto „Linkuvos 500 m. sukakčiai paminėti“ prie senosios

Linkuvos gimnazijos pastato (Gimnazijos g. 30).

9 pav. Paminklinė lenta knygnešiams ir daraktoriams, 2018 m.

Atminimo lenta Linkuvos specialiojoje mokykloje (Gimnazijos g. 30) Linkuvos

gimnazijos mokinių, ţuvusių 1918–1920 m. kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės, 1941

m. birţelio sukilimo metu, 1944–1952 m. partizaniniame judėjime ir Kęstučio apygardos

Genio rinktinės vado Martyno Kliausiaus (Kliausevičiaus)-Vlado, Tautvydo, partizanų

būrio vado Petro Paltaroko-Algimanto, Rūko, Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio

Ţvelgaičio rinktinės partizano Tautvydo tėvūnijos būrio vado Andriaus Ţemaičio-

Radvilos atminimui (10 pav.). Architektas Liucijus Dringelis, dailininkė M. Jasilionytė.

Atminimo lenta atidengta 1998 m. spalio 31 d.

10 pav. Paminklinė lenta partizanams, A. Malinauskaitės nuotrauka, 2004 m.

10

Atminimo lenta Linkuvos gimnazijoje (Gimnazijos g. 32) 1925–1933 m. besimokusio

ţurnalisto, 1951 m. balandţio 19 d. partizaninio judėjimo dalyvio Julijono Būtėno-Stevės,

kuris po išdavimo nušautas buvusio partizano, MGB agento J. Kukausko-Gardenio 1951

m. geguţės 19 d. Šakių r. Rūdšilio miško bunkeryje, atminimui (11 pav.). Atminimo lenta

atidengta 1997 m. geguţės 25 d. buvusių mokslo draugų rūpesčiu.

11 pav. Paminklinė lenta partizanui, A. Malinauskaitės nuotrauka, 2004 m.

Linkuvos miesto Vienybės aikštės paminklas „Linkuvai ir linkuviams“ skiriamas miesto

500 metų sukakties atminimui (12 pav.). Projektas rengiamas pagal Komiteto Linkuvos

500 metų sukakčiai paminėti (pirmininkas – V. Didţpetris, pavaduotojos K. Bacevičienė

ir S. Lovčikaitė, nariai K. Garšva, V. Stapušaitis ir kt.) uţsakymą. Projekto autoriai:

skulptorius Algirdas Bosas ir architektas Liucijus Dringelis. Pagrindinė paminklo idėja2 –

atspindėti Linkuvos miesto ir jo bendruomenės vystymosi istorinę raidą bei svarbiausius

jos bruoţus. Paminklą sudaro trys dalys: postamento plokštė, stilizuota knyga,

simbolizuojanti istorijos puslapius ir trikampė, siaurėjanti į viršų kolona, kurios viršų

vainikuoja varpai. Stilizuotos knygos viršuje, kairėje pusėje numatoma iškalti „Linkuva

1500“ ir dešinėje pusėje – „Linkuvai ir linkuviams 2015“. Bendras paminklo aukštis

numatomas 4.45 m. Paminklą numatoma pastatyti Vienybės aikštės rytinėje,

aukštėjančioje dalyje, esamo skverelio gale. Interviu metu buvusi Linkuvos seniūnė K.

2 Pagal Linkuvos paminklo projekto paaiškinimo dokumentą.

11

Bacevičienė atskleidė, kad 2000 metais pritrūkus pinigų paminklo statybai, Vienybės

aikštėje buvo pastatytas ţymeklis su uţrašu „Čia bus pastatytas paminklas Linkuvai ir

linkuviams 1500–2000“.

12 pav. (kairėje) Paminklo „Linkuvai ir linkuviams 2015“ maketas,

(dešinėje) ţymeklis apie būsimo paminklo vietą, 2017 m.

Paminklinė lenta Lietuvos garbės kraštotyrininkės, etninės kultūros puoselėtojos,

ilgametės lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Stanislavos Lovčikaitės atminimui (13

pav.), atidengta prie senosios gimnazijos pastato (Gimnazijos g. 30) 2014 m. sausio 11 d.

minint pirmąsias S. Lovčikaitės mirties metines. Atminimo lentą atidengti patikėta

buvusiam rajono mero pavaduotojui Romui Medzveckui ir buvusiam Linkuvos

specialiosios mokyklos direktoriui Jonui Šidlauskui. Pasak R. Medzvecko3, Stanislava

Lovčikaitė (1929 m. gruodţio 29 d. – 2013 m. sausio 7 d.) buvo ne tik puiki mokytoja ir

visuomeninkė. Joje gyveno ir nemari kūrėjos dvasia, kuri skleidėsi kuriant temines

programas ansambliui, rengiant mokinių literatūrines kompozicijas, ruošiant moksleivius

skaitovų konkursams. S. Lovčikaitė subūrė Linkuvos etnografinį ansamblį „Linkava“,

tapo „Ţiemgalos“ draugijos nare, aktyvia Sąjūdţio idėjų puoselėtoja, parašė knygas

„Linkava: tradicija dabartyje“ ir „Tarp būties ir buities“ ir daugybę kitų rašto darbų.

13 pav. S. Lovčikaitės atminimo lenta, 2018 m.

3 Pagal Romo Medzvecko kalbą, pasakytą atidengiant atminimo lentą mokytojai Stanislavai Lovčikaitei

12

Paminklas rašytojui Juozui Paukšteliui atminti

Juozas Paukštelis (tikoji pavardė Ptašinskas) (14 pav.) (1899 m. kovo 2 d. – 1981 m. liepos 20 d.)

– tai ţymus Lietuvos rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, kuris gimė Linkuvos valsčiuje. Uţ

trilogiją „Jaunystė“, „Netekėk, saulele!“ ir „Čia mūsų namai“ yra apdovanotas LSSR valstybine

premija. „Linkuva, Titoniai Paukštelio širdţiai buvo artimiausi. Nors Kėdainiuose pasistatė namus, bet

vietos, kur prabėgo vaikystė ir pirmoji jaunystė, niekas negalėjo pakeisti. Kaimas, Pamūšio lygumos,

buvo jo įkvėpimo šaltinis,“ – teigia rašytojo ţmona Bronė Paukštelienė.4 Rašytojo laiškuose, sako S.

Lovčikaitė, Linkuva buvo šventa ţemė, su kuria J. Paukštelis visą gyvenimą nenutraukė ryšių, kalbėjo

tarmiškai. Paskutinį kartą viešėdamas Linkuvoje, nuo baţnyčios kalnelio ţvelgdamas Titonių pusėn,

kalbėjo apie savo ţemę.5

Pastatyti paminklą rašytojui Juozui Paukšteliui atminti (15 pav.) sugalvojo lietuvių kalbos ir

literatūros mokytoja Stanislava Lovčikaitė. Jis stovi Linkuvoje, Varpo g. 16, simbolinėje vietoje –

priešais šalia esantį Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės baţnyčios ir karmelitų vienuolyno

kompleksą. Paminklį akmenį 2011 m. spalio 8 d. atidengė Stanislava Lovčikaitė, rašytojo duktė,

ţurnalistė Valentina Paukštelytė, Šiaulių universiteto docentas, kalbininkas, leidėjas Stasys Tumėnas ir

senos Linkuvos giminės atstovas, XX amţiaus pradţios zakristijono Julijono Šliavo proproproanūkis 4

metų Adomas. Akmuo papuoštas tradicine metalo saulute ir ţodţiais „Čia mūsų namai. Rašytojui

Juozui Paukšteliui. Linkuviai, 2011“. Lauko akmenį paminklui pastatyti parūpino linkuvis Virginijus

Kacilevičius, raides ant paminklo šlifavo paminkladirbys Jonas Mackevičius. Statant paminklą

prisidėjo visa Linkuva: 97 ţmonės paaukojo 6 tūkst. litų. Idėjos autorė S. Lovčikaitė ragina nepamiršti

savo namų ir pasiūlė prie šio paminklo įsiamţinti pakrikštijus vaikelį, susituokus, baigus mokyklą.

4 Juozo Paukštelio ţmonos mintys. Prieiga per internetą:https://www.pakruojis.rvb.lt/index.php/lt/naujienos/66-

biblioteka/3236-rasytojas-kurio-vardu-pavadinta-biblioteka 5 Mokytojos S. Lovčikaitės mintys. Prieiga per internetą: http://www.skrastas.lt/?rub=1144174552&data=2011-10-

10&id=1318225076

13

14 pav. Rašytojas Juozas Paukštelis.

15 pav. Paminklas rašytojui Juozui Paukšteliui atminti „Čia mūsų namai“.

14

Linkuvos centrinė aikštė ir ţydų, gyvenusių Linkuvoje, paveldas.

Ţydų įsikūrimas Linkuvoje. Pasak Teodoros Katilienės6 ir ţydų kultūros paveldo kelio

asociacijos7, į Linkuvą pirmieji ţydai galėjo atvykti per Linkuvą einančiais keliais į Bauskę ir Rygą,

kuriais vykdavo prekymečiai. Palanki miestelio geografinė padėtis ir statusas lėmė, jog nuo XVIII a. pr.

jame pradėjo kurtis ţydų bendruomenė (nuo 1721 m. iki 1752 m., kuomet ji jau neabejotinai

egzistavo8). 1752 m. Linkuvos parapijos aprašyme minima, kad Linkuvoje tais metais buvo 29 katalikų

ir 27 ţydų dūmai (sen. kiemai). Ilgainiui miestelyje susiformavo gausi ir stipri ţydų bendruomenė.

Ţydų skaičius Linkuvoje ţenkliai išaugo XIX a. II pusėje ir iki Pirmojo pasaulinio karo sudarė jo

gyventojų daugumą.

Linkuvos ţydų gyvenimo būdas ir benduomenės paveldas. Ţydų gyvenamoji erdvė Linkuvoje

koncentravosi apie Turgaus aikštę (dabar Vienybės aikštė) bei sinagogą, o vieta mikvai (Mikvah –

baseinas-pirtis prie sinagogos ritualiniam nusiplovimui) pasirinkta uţ miestelio. Šis urbanistinis

paveldas išliko iki šių dienų ir Linkuvoje mena ţydų bendruomenės gyvenimą.

Dalis ţydų Linkuvoje uţsiėmė prekyba, o kita dalis buvo krautuvininkai arba smuklininkai.

Pelningiausiu verslu išliko krautuvių laikymas. 1898 m. miestelyje veikė net 55 krautuvės, kurios

daugiausiai orientuotos apie centrinę aikštę. Parduotuvių būta labai įvairių: mėsos, suvenyrų, apavo,

daţų, radijo aparatų, ūkinių prekių ir daugybė kitų (16 pav.).

16 pav. Buvusi ţydo Gurvičiaus daţų parduotuvė (Varpo g. 3).

6 T. Katilienė „Linkuva ir linkuviai: XX amţiaus pirmoji pusė“, Vilnius, 2012 m., p. 609.

7 Ţydų kultūros paveldo kelio asociacija, Linkuvos ţydai. Prieiga per internetą: https://jewish-heritage-lithuania.org/linkuva/

8 A. Miškinis „Linkuva. Istorinė urbanistinė raida“, Kaunas, 1999 m., p. 22.

15

Turgaus aikštė. Linkuva buvo puikus miestas ţydams verslauti, nes miestelis nuo seno garsėjo

kaip judrus prekybos centras, per kurį ėjo penkių krypčių keliai, o taip pat ir savo prekymečiais per

Škaplierinės atlaidus (17 pav.), kurie priviliodavo pirklių iš Rygos, Karaliaučiaus ir kitų miestų.

Turgaus aikštė (dabar – Vienybės aikštė) buvo viena svarbiausių ţydų prekybos vietų, nes joje

pirmadieniais bei penktadieniais rengtos turgaus dienos, į kurias suguţėdavo ţmonės iš aplinkinių

kaimų.

17 pav. Turgaus aikštė atlaidų dieną, 1930–1935. Algimanto Miškinio rinkinys.

Vėliau, 1944 m. liepą, Linkuvos apylinkes uţėmus Sovietų kariuomenei, šalia Linkuvos centrinės

aikštės esančiame pastate (Vienybės a. 3) buvo įkurtas Linkuvos valsčiaus NKVD poskyris (18 pav.),

veikęs 1940–1941, 1944–1946 m. ir siekęs susidoroti su nepaklususiais Linkuvos gyventojais arba

tuomet veikusiais partizanais. Tuo laiku turgaus aikštė virto viena svarbiausių piliečių kankinimo ir

niekinimo vietų. Kraupius įvykius dabar mena atminimo lenta ant buvusio NKVD poskyrio sienos.

18 pav. Šalia centrinės aikštės buvęs NKVD poskyris, 2003 m.

Šiais laikais Vienybės aikštė (19 pav.) išsaugojo pagrindinės miesto vietos statusą, nes joje vis

dar rengiami Linkuvos Škaplierinės atlaidai („Škaplierna“ – Linkuvos miesto šventė), organizuojamos

16

sporto dienos varţybos, koncertai, minėjimai. Vienybės aikštė 2013 m. seniūnės Kazimieros

Bacevičienės iniciatyva rekonstruota ir imta puošti įspūdingomis gėlių skulptūromis.

19 pav. Vienybės aikštė, 2014 m., V. Pėţelio nuotrauka.

Sinagoga ir mikvah. Vienas svarbiausių Linkuvos ţydų bendruomenės palikimų – sinagoga

(Ugniagesių g. 2) (20 pav.) ir mikvah (Ugniagesių g. 5) (21 pav.), kurios pastatytos viena šalia kitos.

Senoji medinė sinagoga, veikusi jau 1752 m., sudegė per 1883 m. gaisrą. Sudegusiosios sinagogos

vietoje miestelio ţydai 1890 m. (5650 m. pagal ţydų kalendorių) pasistatė naują mūrinę sinagogą. Nors

pastatas veikiausiai iškilo be vietos administracijos leidimo, jis turėjo būti naudojamas pagal paskirtį.

Sinagoga buvo raudonų plytų mūro, tinkuota, puošta plytų ornamentika virš langų ir durų, su stogo

karnizu. Vakarinė sinagogos dalis buvo dviejų aukštų. Pastatas buvo rekonstruotas 1959 m. ir

pritaikytas vietos kino teatrui. Dėl to buvo pristatytas priestatas, tarnavęs kaip kino aparatinė. 1994 m.

pastatą perdavus Lietuvos ţydų bendruomenei jame apsigyveno nuomininkai, bet jau 2005 metų rugsėjį

pastatas liko tuščias.

20 pav. (kairėje) Linkuvos sinagoga ţydų bendruomenės gyvavimo metais XIX a. pab. – XX a. pr.

(tiksli data neţinoma), nuotrauka iš Pakruojo sinagogos informacinio stendo,

(dešinėje) Linkuvos sinagoga, 2013 m.

17

Pagal T. Katilienę9, sinagogoje, linkuvių vadintoje „Škila“, susirinkę ţydai ne tik laikydavo

pamaldas, skaitydavo ir aiškindavo maldos knygas, bet ir spręsdavo visus savo bendruomenės reikalus

ar ginčus. Sinagogai ţydai turėjo periodiškai mokėti rabino vadovaujamos ţydų tarybos nustatytą

duoklę, nes iš šių lėšų buvo šelpiami kiti ţydai ar elgetos.

Pasak Pakruojo rajono savivaldybės administracijos kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių

skyriaus bei Pakruojo sinagogos informacinio stendo, šalia Linkuvos sinagogos veikė ir ţydų ritualinė

pirtis – tekančio vandens baseinas Mikva (Mikvah), naudojamas ritualiniam apsiprausimui. Pagal ţydų

tradiciją jame vykdavo ritualiniai apsiplovimai prieš vestuves ar kitus reikšmingus gyvenimo įvykius.

Be to, jame buvo privalu apsiprausti moterims po gimdymo ar judaizmą išpaţįstantiems vyrams,

norintiems apsivalyti. Dabar vietoj ritualinės pirties įkurtas gyvenamasis namas.

21 pav. Buvusi ţydų pirtis.

9 T. Katilienė apie ţydus Linkuvoje, „Linkuva ir linkuviai: XX amţiaus pirmoji pusė“, Vilnius, 2012 m, p. 607–617.

18

Linkuvos siaurojo geleţinkelio stotis

Linkuvos siaurojo geleţinkelio stoties įkūrimas. Pagal istorikės Ritos Reginos Trimonienės

tyrinėjimus10

, pirmojo pasaulinio karo metu 1916 m. vokiečių kariuomenė pradėjo statyti Gubernijos ir

Pasvalio siaurojo geleţinkelio liniją „grūdams ir kitoms gėrybėms išveţti“11

. 1922 m. ji buvo prailginta

iki Birţų bei nutiesta Petrašiūnų ir Linkuvos atšaka, pastatyta Linkuvos geleţinkelio stotis (22 pav.) ir

prekių sandėlis (23 pav.) (J. Pakalnio gatvė, Linkuva).

22 pav. (kairėje) Linkuvos siaurojo geleţinkelio stoties sandėlys statymo metais, tiksli data

neţinoma,

(dešinėje) Linkuvos siaurojo geleţinkelio stoties sandėlys, 2016 m.

23 pav. (dešinėje) Linkuvos geleţinkelio stotis, XX a. 3–4 deš., fotografas V. Uţdavinys, Šiaulių

„Aušros“ muziejaus rinkinys, (kairėje) Linkuvos siaurojo geleţinkelio stotis, 2007 m.

10

Rita Regina Trimonienė „Petrašiūnų siaurojo geleţinkelio stotis“. Prieiga per internetą:

http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:j898J9CNsg0J:turbine.su.lt/uploads/File/Petrasiunu%2520siaurojo

%2520gelezinkelio%2520stotis.doc+&cd=11&hl=lt&ct=clnk&gl=lt&client=opera 11

A. Šešplaukis „Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo ţidinys“, Čikaga, 1978, p. 26.

19

Linkuvos siaurojo geleţinkelio stoties reikšmė. Linkuvos siaurojo geleţinkelio stotis – vienas

iš svarbesnių siaurojo geleţinkelio ruoţo Pakruojo apylinkėse statinys. Linkuvos stotis tuomet turėjo

didelį prekių sandėlį. Siauruoju geleţinkeliu kursavo ir prekiniai, ir keleiviniai traukiniai. Traukinių

greitis būdavo nedidelis, 110 kilometrų atstumą jie įveikdavo beveik per penkias valandas, vaţiuodami

16–17 kilometrų per valandą greičiu. T. Katilienė prisimena12

, kad miestelio gyventojai, ypač mokiniai,

buvo pamėgę rinktis į geleţinkelio stotį sutikti ir išleisti siauruko traukinių (24 pav.). Kai būdavo

graţus oras, patraukdavo bėgiais link artimiausio kaimo ir grįţdavo linksmai pasivaikščioję, padainavę.

Siauruku į Linkuvą buvo atvykęs ir pats Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona.

24 pav. Linkuvos stotis, 1937 m lapkričio 8 d. moksleiviai linksminasi stotyje, T. Katilienė „Linkuva ir

linkuviai“ p. 640.

Siauruko likimas. 1996 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu uţdaryti 102 kilometrai siaurojo

geleţinkelio Panevėţio – Joniškėlio – Birţų ir Joniškėlio – Linkuvos ruoţai. Tais pačiais metais

siaurukas paskelbtas paminklosaugos objektu, kultūros vertybe, įrašytas į Lietuvos nekilnojamųjų

kultūros vertybių registro statinių ir ansamblių sąrašą. Šiuometinė būklė yra prasta. Likusius siauruko

bėgius galima pamatyti uţ buvusios geleţinkelio stoties šalia Šiaulių teritorinės darbo birţos Linkuvos

poskyrio. Dabar šalia buvusios stoties puikuojasi gėlių skulptūra – Siaurukas, primenanti apie kadaise

geleţinkelyje stoviniavusį traukinį.

12

J. Nekrašius „Prie siauruko buvo visas gyvenimas“. Prieiga per internetą: http://www.skrastas.lt/?data=2004-06-

11&rub=1143711027&id=1146723143

20

Vienas iš Pakruojo rajono kultūros paveldo bruoţų – Linkuvos vėjo

malūnas

Linkuvos vėjo malūno įkūrimas. Vėjo malūnai – išskirtinis Pakruojo rajono kultūros paveldo

bruoţas13

. Čia yra 17 vėjo malūnų, įrašytų į Registrą – beveik trečdalis visų išlikusių registrinių

Lietuvos vėjo malūnų. Vienas jų – Kalpokų vėjo malūnas (25 pav.) – pūpso ir Kalpokuose, šalia kelio į

Linkuvą. Kalpokų malūnas pastatytas XIX amţiaus pabaigoje. Malūnas priklausė ţydų Šerių šeimai.

Po Antrojo pasaulinio karo malūnas buvo atiduotas vietos kolūkiui.

Vėjo malūno struktūra ir reikšmė. Statinio aukštis – 13,6 metro, skersmuo – 11,6 metro.

Malūno akmeniniai pamatai ir raudonų plytų sienų fasadas tipiški tam laikmečiui: penki arkiniai

visuose aukštuose išdėstyti langai, dvejos durys. Malūno grindys taip pat buvo grįstos plytomis.

Malūne grūdus maldavo ne tik kolūkio gyvuliams – miltų susimalti savo reikmėms galėjo ir

kolūkiečiai, ir kolūkyje nedirbantys linkuviai. 1996-aisiais į Kultūros vertybių registrą įrašytas Kalpokų

vėjo malūnas priklauso uţdarajai akcinei bendrovei „Kalpokų ūkis“. Svarstymus, kada malūnas sustojo

visam laikui, patikslina Z. Oţiūnienė14

(buhalterė), ant sienos radusi pluoštą kvitų, datuotų 2004-aisiais.

Tokie kvitai buvo išduodami malūno klientams.

25 pav. Linkuvos vėjo malūnas, 2015 m.

13

Pagal A. Stepanovič ir A. Graţulio parengtą aprašą „DĖL PAVELDOSAUGOS SITUACIJOS PAKRUOJO RAJONO

SAVIVALDYBĖJE“. 14

Kalpokų malūnas pergyveno du karus. Prieiga per internetą: http://www.skrastas.lt/?data=2015-12-

05&rub=1144745056&id=1449163223

21

Medinė Linkuvos kapinių koplyčia

Linkuvos kapinių koplyčios įkūrimas. Pirmosios kapinių koplyčios statybos data baţnytiniuose

ţinynuose nurodoma 1665 m. Tačiau naujos koplyčios, kaip ir kitų panašių koplyčių atsiradimas, pasak

kultūros paveldo specialisto Gintauto Ţalėno15

, Ţemaičių vyskupijoje buvo glaudţiai susijęs su XVIII

a. pab. įvykdyta kapinių reforma: greičiausiai tuometinei vyskupijos administracijai nurodţius, naujai

steigiamose parapinėse kapinėse buvo statomos viešosios kapinių koplyčios. Naujosiose Linkuvos

kapinėse koplyčia (26 pav.) buvo pastatyta beveik iš karto – apie 1797–1798 m. Istoriniuose

šaltiniuose16

nurodoma 1799 m. data galbūt yra koplyčios uţbaigimo ar greičiau jos pašventinimo data.

26 pav. (kairėje) medinė Linkuvos kapinių koplyčia, 1970 m., iš Šiaulių „Aušros” muziejaus fondų,

(dešinėje) medinė Linkuvos kapinių koplyčia 2013 m.

Linkuvos kapinių koplyčios architektūra ir kultūrinė vertė. Linkuvos miesto kapinėse

stovinti kuklių formų medinė koplyčia neturi į akis krentančių stiliaus bruoţų, vis dėlto tai nėra tipinis

ar savo išvaizda eilinis pastatas. Koplyčia priklauso Lietuvoje retai sutinkamai aštuonkampių koplyčių

grupei ir kartu su Kaltinėnų kapinių koplyčia laikytina vertingiausiu šio tipo statiniu Lietuvoje, o

daugiau kaip du šimtus metų skaičiuojanti koplyčios istorija rodo, kad tai yra išskirtinis senovės

paminklas. Linkuvos koplyčia pastatyta nedidelės kalvos viršuje, orientuota pietų-šiaurės kryptimi.

Pastatas iškeltas ant aukštoko pamato, sumūryto iš skaldytų lauko akmenų. Skiedinys kalkinis, atskiros

vietos taisytos cementu, tarpai tarp riedulių uţpildyti akmenų nuoskalomis ir smulkiais akmenėliais.

Koplyčios sienos suręstos iš gulsčių į kertes sukirstų rąstų. Nors pirminė koplyčios architektūra

neišvengė pakeitimų – buvo prarastos prieangio kolonėlės, bokštelis stogo viršuje, o vietoje šiaudų

stogas uţdengtas skarda, tačiau jie radikaliai nepakeitė pastato išvaizdos. Koplyčios vertę didina išlikęs

15

G. Ţalėnas „Linkuvos kapinių koplyčia ir jos altorius“, 2015. Prieiga per internetą:

http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/7-zalenas.pdf 16

V. Didţpetris „Linkuvos karmelitų baţnyčia ir vienuolynas“, Vilnius, 1993 m., p. 40.

22

aukštos meninės vertės altorius su retabulu (viršutine altoriaus dalimi) (27 pav.), camaïeu technika

atlikta sienų tapyba, originali ir meniška choro emporos (balkono) atitvara (28 pav.). Nė viena kita

Lietuvoje išlikusi aštuonkampė koplyčia neturi tokio komplekso verčių, tačiau Linkuvos koplyčia nėra

paskelbta kultūros vertybe.

27 pav. Linkuvos kapinių koplyčios altorius su retabulu, 2008 m., G. Ţalėno nuotrauka.

28 pav. Linkuvos kapinių koplyčios choro emporos atitvara, 2008 m., G. Ţalėno nuotrauka.

23

Skulptūrų parkas

Linkuvos parko istorija. Kitados Linkuvoje buvęs Balsevitynės dvaras, kurį supo parkas, tačiau

nei Pakruojo krašto muziejus, nei rašytiniai šaltiniai ar buvusi Linkuvos seniūnė Kazimiera

Bacevičienė nepateikė platesnės informacijos apie dvaro istoriją. Apie savininkų dvaro prieţiūrą

liudija tik išlikusios alėjos, matomas buvęs planavimas, seni medţiai, tvenkiniai, kurie atrasti tik pagal

išlikusius griovelius. Pats dvaro pastatas Linkuvoje stovėjo dabar esančioje Taikos g. 26. Pagal

Linkuvos socialinių paslaugų centro pateikiamą informaciją17

, pokario laikais šiame pastate buvo įkurta

vidaus ligų ligoninė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pastatas daugelį metų buvo neeksploatuojamas

ir nepriţiūrimas. Pakruojo rajono savivaldybės taryba nusprendė pastatą rekonstruoti ir įkurti socialinių

paslaugų centrą. Laimėjus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbtą konkursą „Dėl socialinių

paslaugų infrastruktūros plėtros 1998–2000 m. programos“, senas pastatas rekonstruotas, pristatytas

analogiškas priestatas šiaurinėje pastato dalyje ir jau 2001 m. įsteigtas Linkuvos socialinių paslaugų

centras.

Linkuvos parko tvarkymo darbai ir reikšmė linkuviams. Pasak K. Bacevičienės, Linkuvos

parko tvarkymo projektą jau 1993 metais parengė Šiaulių projektavimo institutas, tačiau nors prie

idėjos įgyvendinimo buvo grįţtama ne vieną kartą, aštuonis hektarus uţimantis parkas (29 pav.) imtas

kelti naujam gyvenimui tik 2002-aisiais metais tuometinės seniūnės Kazimieros Bacevičienės

iniciatyva. Pagal anksčiau parengtą projektą buvo šalinami menkaverčiai medţiai, iškasti trys

tvenkiniai, pasodinta apie 2000 naujų medelių ir dekoratyvinių krūmų, įrengta veja, tvenkinius

jungiantys kanalai papuošti mediniais tilteliais. Kiek vėliau, seniūnei kilusi mintis parką papuošti

skulptūromis privertė pagalbos kreiptis į kraštiečius ir Lietuvos kultūros ministeriją. Pateikta idėja, jog

skulptūrų parkas – labai tinkamas būdas įprasminti 2005 metais Linkuvos miesto minimą 505 metų

įkūrimo sukaktį arba 2009 metais sutinkamą Lietuvos vardo paminėjimo 1000-metį. Idėjai realizuoti,

miesto 500 metų jubiliejaus organizacinio komiteto pirmininkas Vytautas Didţpetris pasiūlė

skulptūroms panaudoti vietinę Pakruojo rajono ţaliavą – granitą, dolomitą ir metalą bei patarė kreiptis į

Kauno skulptorius. Į linkuviškių kvietimą atsiliepė šeši Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus

skulptoriai: J. Šlivinskas, S. Straigis, A. Šlapikas, K. Lanauskas, M. Martišius, R. Valeikis. Autoriams

nebuvo pasiūlyta bendra projekto tema, tačiau jie visi gilinosi į Linkuvos istoriją, domėjosi jos

praeitimi ir iš anksto susipaţino su būsimų kūrinių vieta. Idėjas skulptūrų tematikai siūlė ir pati miesto

bendruomenė, vyriausybinės organizacijos, aktyvūs miestelėnai. 2004 m. Linkuvoje vykusio

17

Linkuvos socialinių paslaugų centras. Prieiga per internetą: http://www.socistaigos.pakruojis.lt/portfolio/linkuvos-

socialinių-paslaugų-centras-0

24

simpoziumo (konferencijos) „Dedikacijos“ metu sukurta dešimt skulptūrų ir jau tais pačiais metais jos

įkurdintos Linkuvos parke. K. Bacevičienė pasakoja, kad visos dešimt skulptūrų turi savas prasmes.

Netoli tvenkinio esanti skulptūra, vaizduojanti batus, simbolizuoja tai, jog čia atėjusieji ne visai dorų

minčių ar sąţinės priekaištų kamuojami turi proga nusiauti batus ir šiame tvenkinyje nusiplauti kojas. Iš

ţemės kyšantis nykštys – skulptūra, savotiškas ţenklas, duodantis nurodymus iš gelmių kaip gyventi.

Dar viena simboliška kompozicija – trys besiganančios avytės, kurios simbolizuoja Linkuvos apylinkių

derlingas ţemes. Interviu metu K. Bacevičienė atskleidė, jog linkuvius šis parkas ypatingai nudţiugino,

čia sugūţėjo miestiečių, besigroţinčių Linkuvos gamta, vaikų, besisupančių ant „Saturno“, sulaukta

dėmesio iš respublikinės spaudos, gauta apdovanojimų.

29 pav. Linkuvos parkas su matomomis skulptūromis, 2017 m.

25

Linkuvos gimnazija ir muziejus

„Mūs gimnazija – sielų šventovė, susimąsčius tarp sodų ţalių.“ – taip skamba eilutės iš Linkuvos

gimnazijos himno. Ne veltui mokykla lyginama su šventove – tiek daug istorinių įvykių mokyklai teko

išgyventi nuo 1918 m., o ji vis dar stovi – graţi ir nauja.

Miestelio švietimo įstaigų istorija. Dėl Linkuvoje vyravusios katalikų ir evangelikų reformatų

nesantaikos, jau XVI a. viduryje ar II pusėje šalia baţnyčios galėjo būti įkurta pirmoji parapinė

mokykla (ji paminima 1606 m. vasario 3 d.). Kiek vėliau, 1634 m. lapkričio 29 d. vyskupui J.

Tiškevičiui Linkuvoje įkurdinus senosios regulos karmelitų vienuoliją, vienuolyne ėmė veikti dvejopos

mokyklos: vienos skirtos pačių vienuolių auklėjimui, kitos – pasauliečiams mokinti. Taip 1676 m.

Linkuvos vienuolyne įsteigiama mokykla dvasininkams ruošti vienuoliniam gyvenimui. Nors šalia

katalikų baţnyčios 1635–1689 m. veikusi evangelikų reformatų baţnyčia buvo iškelta į Švobiškį jau

1689 m., tačiau Linkuvoje tebeveikianti evangelikų reformatų mokykla minima dar ir 1732 m. 1831 m.

Linkuvai perėjus caro valdţion, jau 1844 m. įsteigta valstybinė pradţios mokykla, kurioje buvo

dėstoma rusų kalba, tačiau 1845–1850 m. veikė ir parapinė mokykla. Plečiantis valstybinei mokyklai ir

XIX a. pabaigoje aktyvėjant tautiniam atgimimui, Linkuvos apylinkėse (Steigviliuose ir Mūrdvaryje)

ėmė veikti slaptos lietuviškos mokyklos. Pašalinus carinę valsčiaus valdybą, 1905 m. lapkričio 25 d.

Linkuvoje uţdaryta carinė mokykla, tačiau 1906 m. sudegusios Linkuvos mokyklos vietoje 1907 m.

atgimė nauja dviklasė mokykla.

Linkuvos gimnazijos istorija. Vokiečiams okupavus Lietuvą, 1915 m. spalio 17 d. L.

Šiaučiūnui, I. Brazdţiūnui, J. Mišeikai ir kitiems pavyko gauti leidimą rusų dviklasės mokyklos vietoje

įsteigti lietuvišką pradinę mokyklą. Tobulėjant Linkuvos švietimo sistemai ir apylinkėse vyraujant

gimnazijų stygiui, mokslo entuziastai (L. Šiaučiūnas, I. Brazdţiūnas, P. Spudas ir kt.) 1918 m. rugsėjo

16 d. įsteigė „Saulės“ progimnaziją. Progimnazijos direktoriumi paskirtas I. Brazdţiūnas.

Progimnazijoje dėstyti gamtos mokslai, kosmografija, higiena, lotynų, vokiečių, rusų, prancūzų,

lietuvių kalba, aritmetika, filosofija ir kt. Mokyklai, gavus diplomuotus mokytojus, 1923 m. liepos 1 d.

Švietimo ministerija leido steigti pilną gimnaziją. Gimnazija tebebuvo privati, neturėjo savų patalpų,

todėl direktoriui ir tėvų komitetui kreipusis į Švietimo ministeriją (2 priedas), 1930 m. gimnazija

suvalstybinta, o po penkerių metų pristatytas naujas dviejų aukštų priestatas (30 pav.). Mokyklą galėjo

lankyti ne tik tėvų, bet ir neturtingųjų gyventojų vaikai, nes nemaţai mokinių buvo atleidţiami nuo

mokesčio uţ mokslą. Daugėjant gimnazistų, 1935 m. prie senojo pastato pristatytas raudonų plytų

priestatas (31 pav.), o pradinukams 1938 m. pastatyta nauja mūrinė pradinė mokykla, pavadinta Lindės

Dobilo vardu (32 pav.). Gūdţiais sovietmečio metais (1946–1949 m.) dėl ţmonių tremties sumaţėjus

26

klasių, Linkuvos gimnazija, 1949 m. perorganizuota į vienuolikmetę Linkuvos vidurinę mokyklą,

veikla nesustabdyta, tačiau 1953 m. geguţės 25 d. jai suteikiamas vieno iš komunistų partijos įkūrėjų,

Karolio Poţėlos, vardas. Mokyklai veikiant per du pastatus, 1979 m. prie buvusio Lindės Dobilo

pradinės mokyklos pastato pastatytas naujas „baltasis“ priestatas (32 pav.) ir nuo tada mokslas telktas

atnaujintuose rūmuose. 1990 m. senuosiuose rūmuose įsteigta pagalbinė mokykla-internatas, vėliau

pavadintas specialiąja internatine mokykla. Nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. ji pavadinta Linkuvos specialiąja

mokykla. Jau 1989 m. Karolio Poţėlos mokykla išleidţia 65-ąją abiturientų laidą (per visą istoriją –

2220 abiturientų). 1990 m. Lietuvoje prasidėjęs atgimimas palietė ir Linkuvos vidurinę mokyklą.

Mokytojai bei mokiniai stovėjo „Baltijos kelyje“, tvarkė kraštovaizdį, mokėsi tikybos ir etikos.

Galiausiai, 1990 m. rugsėjo 20 d. buvo atšauktas Karolio Poţėlos vardas ir grąţinamas Linkuvos

vidurinės mokyklos pavadinimas. Mokyklai kasmet modernėjant (įrengiama kompiuterių klasė,

įgyvendinta profilinio mokymosi reforma, pradedamas tarptautinis bendradarbiavimas) ir Lietuvai

atkūrus Nepriklausomybę, imta galvoti apie gimnazijos statuso susigrąţinimą, todėl po didelių

pastangų 2005 m. rugpjūčio 1 d. mokykla tapo Linkuvos gimnazija su savo naujais nuostatais ir

registracijos paţymėjimu. 2012 m. direktoriui Vaclovui Stapušaičiui inicijavus, prasidėjo mokyklos

renovacija ir gimnazijos išorė pastebimai pagraţėjo (33 pav.).

30 pav. Senieji Linkuvos gimnazijos rūmai, A. Šešplaukis „Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo ţidinys“,

p. 111.

31 pav. Linkuvos gimnazijos priestatas, 1935 m., T. Katilienė „Linkuva ir linkuviai“ p. 124.

27

32 pav. Linkuvos gimnazija, 2007 m. (dešinėje pusėje – 1938 m. pastatas, kairėje – 1979 m. „baltasis“

priestatas).

33 pav. Atnaujinta Linkuvos gimnazija, 2017 m., iš „paukščio skrydţio“.

Linkuvos gimnazijos muziejus. Mokiniams, paskatintiems mokytojos Pranės Gaigalienės ir

pradėjus rinkti eksponatus, 1961 metais įkurtas Linkuvos gimnazijos muziejus (34 pav.). Nuo 1965 m.

iki 1995 m. muziejui vadovavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Felimonija Skrebaitė-Mielienė.

Muziejuje yra apie 2353 eksponatų, kurie sudaro atskirus skyrius: mokyklos istorija, miestelio istorijos

fragmentai, etnografinis, archeologinis, ţymūs kraštiečiai. Didţiausias dėmesys muziejuje skiriamas, be

abejo, mokyklos istorijai. Vertingiausi eksponatai yra pirmoji pedagogų tarybos posėdţių knyga (1918

m.), pirmasis mokyklos skambutis, knygos ir maldaknygės iš spaudos draudimo laikotarpio, senieji

vadovėliai, gimnazistų asmeniniai daiktai, pirmojo gimnazijos direktoriaus Igno Brazdţiūno asmeniniai

dokumentai, pirmosios gimnazijos laidos nuotrauka, radiniai iš karmelitų vienuolyno bei daugelis kitų.

28

34 pav. (kairėje) Linkuvos gimnazijos muziejus apie 1970–1990 m., (dešinėje) Linkuvos gimnazijos muziejus, 2018 m.

Linkuvos gimnazijos tradicijos. Vienas iš išskirtiniausių Linkuvos gimnazijos bruoţų – jos

tradicijos. Linkuvos gimnazija ypatingai puoselėja senąsias vertybes. Linkuvos gimnazijos tradiciniai

spektakliai – viena seniausių tradicijų Linkuvos gimnazijoje. Tradicinis abiturientų spektaklis yra

skirtas susitikimui su buvusiais mokyklos auklėtiniais. Jis vyksta pirmą vasario mėnesio šeštadienį. Tai

abiturientų dovana mokyklai, miestelio bendruomenei. Ši tradicija įsigalėjusi nuo pat gimnazijos

įsikūrimo, 1917 m. ėmus veikti „Vyturio“ draugijai. Dar viena sena mokyklos tradicija – paskutinio

skambučio šventė. Šios šventės laukiama nė kiek ne maţiau nei tradicinio abiturientų spektaklio. Šiai

šventei trečiokai gimnazistai ruošia literatūrinę – muzikinę kompoziciją. Anksčiau šios kompozicijos

neturėdavo pavadinimų, tačiau pavadinimai imti kurti nuo 1992 m. Ši šventė kasmet į tradiciją atneša

ką nors nauja: 5 val. ryto mašinų signalais paţadinti miestelį, kuo išradingiau į mokyklą atsiveţti

auklėtojas, papuoštomis mašinomis iškilmingai pravaţiuoti miestelio gatvėmis. Ir, ţinoma, stengiamasi

išlaikyti tradicinius momentus: paskutinę pamoką, gimnazijos rakto trečiokams perdavimą, iškilmingą

išėjimą pirmokėlių lydimiems iš mokyklos, ąţuoliuko skverelyje sodinimą, paskutinio skambučio

juostelių ir knygų dovanojimas abiturientams. Viena labai svarbi gimnazijos tradicijų – Linkuvos

gimnazijos garbės gimnazisto vardo teikimas, sumanyta 1996 metais direktoriaus A. Dičpetrio

iniciatyva. Jos tikslas – paskatinti patį geriausią abiturientą. 2005 metais mokyklai tapus gimnazija,

Jaunojo Gimnazisto vardas pervadintas kitu – Garbės Gimnazisto. Kiekviena abiturientų klasė pasiūlo

patį stropiausią, geriausiai besimokantį, nepriekaištingo elgesio, garsinantį gimnaziją uţ jos ribų

mokinį. Mokytojai išnagrinėja pasiūlymus ir balsuoja. Tokiu būdu išrenkamas tinkamiausias šio

garbingo vardo abiturientas. Abiturientų išleistuvės taip pat svarbi gimnazijos tradicija, dabar tapusi

šiek tiek kuklesne, tačiau ne maţiau prasminga. Išleistuvių dieną abiturientai iš mokyklos iškilminga

eisena patraukia į baţnyčią. Po to visi skuba į Linkuvos kultūros centro salę, kurioje vyksta atestatų

įteikimas bei koncertas – mokyklos dovana išeinantiesiems. Nuo 2012 metų atsirado naujas akcentas –

po koncerto abiturientai nusifotografuoja prie paminklo rašytojui Juozui Paukšteliui.

29

Programėlė „Būk detektyvas“

Bendra informacija apie programėlę. 2017 m. LRT laidos „Istorijos detektyvai“ sukurta

kompiuterinė ir mobili programėlė „Būk detektyvas!” (www.bukdetektyvas.lt) yra skirta keliaujantiems

ir norintiems paţinti Lietuvos istoriją ţmonėms. Programėlę sudaro trys rubrikos: „Iššūkis“, „Rask ir

fotografuok“ ir „Maršrutai“. „Iššūkis“ – tai istorinės mįslės, kurias reikia išspręsti. Iš sąrašo reikia

išsirinkti dominančią mįslę, tuomet bus parodomas atstumas iki tos vietos, o ją radus, pateikiama

istorija, kuri ten nutiko. Rubrika „Rask ir fotografuok“ atskleidţia senas nuotraukas tų vietų, kurios yra

arčiausiai vartotojo. Rubrika „Maršrutai“ – tai kelionės po Lietuvą. Programėlės vartotojai gali ne tik

keliauti istorikų jau sudarytais maršrutais, bet ir patys kurti maršrutus.

Maršrutas „Linkuvos istorijos keliu“ ir iššūkiai Linkuvos apylinkėse. Siekiant įvykdyti darbo

tikslą ir visuomenei pristatyti Linkuvos lankytinas vietas bei istoriją, pagal pateiktą instrukciją (3

priedas) buvo sukurtas maršrutas „Linkuvos istorijos keliu“ bei du iššūkiai – „Lietuvai nusipelnę

Linkuvos apylinkių ţmonės“ ir „Ţydinti Linkuva“. Šie interaktyvūs Linkuvos pristatymai yra

nemokamai prieinami kiekvienam vartotojui internetinėje svetainėje www.bukdetektyvas.lt, paieškos

sistemoje suradus norimą maršrutą ar iššūkį, arba mobiliųjų parduotuvių „GooglePlay“, „AppStore“

pagalba nemokamai atsisiuntus mobiliąją aplikaciją „Būk detektyvas!”. Programėlėje pateikiamas

platus istorinis objektų aprašymas, kad pavieniai vartotojai galėtų geriau suprasti miesto vietas, tačiau

pasakojant istoriją rengiamų ekskursijų metu, informacija gali būti glaudinama. Maršrutas „Linkuvos

istorijos keliu“ buvo puikiai įvertintas programėlės kūrėjo istoriko ir LRT laidos „Istorijos detektyvai“

vedėjo Virginijaus Savukyno ir juo domėjosi jau 712 vartotojų. Sukurtais iššūkiais domėjosi apie 90

vartotojų.

„Linkuvos istorijos keliu“ kūrimas ir pateiktis internetinėje svetainėje. Maršruto internetinė

svetainė – http://www.bukdetektyvas.lt/marsrutai/linkuvos-istorijos-keliu/. Maršruto objektai pasirinkti

atsiţvelgiant į Pakruojo verslo informacijos centro pateikiamas lankytinas Linkuvos vietas ir savo

nuoţiūra. Maršruto objektai išdelioti patogia seka keliauti vartotojui. Kelionė pradedama nuo Linkuvos

miesto istorijos pradţia laikomos Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės baţnyčios ir karmelitų

vienuolyno ir baigiama simboliškai pasirinktoje vietoje – Linkuvos gimnazijoje, švenčiančioje 100

metų jubiliejų, ir Linkuvos gimnazijos muziejuje.

30

Titulinis maršruto „Linkuvos istorijos keliu“ puslapis (35 pav.) pasitinka Linkuvos Švč. Mergelės

Marijos Škaplierinės baţnyčios nuotrauka „iš paukščio skrydţio“ ir Juozo Prikockio (Kruojo) eilėraščio

„Sugrįţimas (Linkuvą aplankius)“ fragmentu, kuris skamba lyg tiesioginis kvietimas nepamiršti savo

gimtojo krašto ir bent trumpam sugrįţti į graţiąją Linkuvą, tikrąjį švietimo ţidinį. Pasirinkta ţalia fono

spalva simbolizuoja miestelio klestėjimą, viltį, jog čia sugrįš daugelis išeivių, laukų groţį ir Linkuvoje

tvyrančią ramybę. Po nuotrauka pateiktas maršruto aprašymas atskleidţia pagrindinį darbo tikslą ir

kviečia pakeliauti po Linkuvą.

35 pav. Maršruto „Linkuvos istorijos keliu“ titulinis puslapis.

Ţemiau puslapyje pateikiamas maršruto ţemėlapis su suţymėtais maršruto objektais (36 pav.)

(dešinį pelės klavišą paspaudus ant mėlynų ţymeklių parodomas objekto pavadinimas), o dar ţemiau

pateikiami iš eilės išdėlioti maršruto objektai (37 pav.).

31

36 pav. Maršruto „Linkuvos istorijos keliu“ titulinis ţemėlapis.

37 pav. Maršruto „Linkuvos istorijos keliu“ lankytini objektai.

32

Pasirinkęs vieną iš objektų pavadinimų, vartotojas nukreipiamas į objekto aprašymo puslapį (38

pav.) bei jam pateikiamos objekto nuotraukos. Pasirinkus funkcijas „Ankstesnis taškas“ arba „Sekantis

taškas“, vartotojui priklausomai pateikiamas ankstesnis ar tolimesnis objektas.

38 pav. Vienas iš maršruto „Linkuvos istorijos keliu“ objektų aprašymų.

Iššūkių kūrimas ir pateiktis internetinėje svetainėje. Sukurti iššūkiai yra priemonė papildyti

pagrindinį kelionės maršrutą ir paversti jį dar įdomesnį ir nuotaikingesnį. Iššūkyje „Ţydinti Linkuva“

(http://www.bukdetektyvas.lt/issukiai/zydinti-linkuva/) (39 pav.) yra įtrauktos 6 mįslės, kurių

atsakymai – skirtingos gėlių kompozicijos mieste. Iššūkyje „Lietuvai nusipelnę Linkuvos apylinkių

ţmonės“ (http://www.bukdetektyvas.lt/issukiai/lietuvai-nusipelne-linkuvos-apylinkiu-zmones/) (40

pav.) vartotojai kviečiami pakeliauti toliau – po Linkuvos apylinkes – ir susipaţinti su trimis iškiliais

kraštiečiais. Iššūkių mįslės ir objektų aprašymai nepasiekiami kompiuteriu, o yra atskleidţiami

vartotojui tik mobilioje aplikacijoje pasirinkus funkciją „Pradėti“.

33

39 pav. Iššūkio „Ţydinti Linkuva“ titulinis puslapis.

40 pav. Iššūkio „Lietuvai nusipelnę Linkuvos apylinkių ţmonės“ titulinis puslapis.

34

Programėlės „Būk detektyvas“ naudojimas ir keliavimas pasirinktu

iššūkiu

Iššūkių įveikimas mobilios aplikacijos pagalba. (41 pav.). Pirmame ţingsnyje, „Iššūkių“

skiltyje vartotojas pasirenka norimą iššūkį, o antrame, susipaţinęs su iššūkio aprašymu, pradeda

kelionę. Trečiame ţingsnyje vartotojui pateikiama mįslė. Jei atsakymas ţinomas, vartotojas keliauja

link atsakymo objekto vietos, jei ne – pasirenka funkciją „UŢUOMINA“ ir jam pateikiama kryptis, kur

link reikia eiti norint pasiekti objektą. Pasiekęs atsakymo vietą vartotojas plačiau supaţindinamas su

atsakymu, o nusprendęs pasiduoti – pasiūloma GoogleMaps pagalba nuvesti iki objekto ir pateikiamas

atsakymas su iliustracijomis. Priklausomai ar iššūkis yra įveiktas, ar ne, vartotojui uţbaigus iššūkį

pasirodo paskutinysis langas, apibendrinantis kelionės statistiką ir kviečiantis įvertinti maršrutą.

41 pav. Ţingsniai, kaip įveikti pasirinktą iššūkį („Lietuvai nusipelnę Linkuvos apylinkių ţmonės“).

35

IŠVADOS

Rašydama šį darbą susipaţinau su Linkuvos miesto istorija, svarbiais įvykiais, miesto objektų

reikšme ir įgijau šaltinių bei kartografinio miesto nagrinėjimo patirties.

Linkuva, nors ir turi daug svarbių paveldosauginių ir lankytinų objektų, yra retai lankoma

turistų.

Linkuvoje galima aplankyti įvairių istorinių vietų ir vertybių – religinės paskirties, atminimo,

rekreacinių vietų, praeitį menančių objektų, švietimo įstaigų.

Keliavimas maršrutu ar pasirinkto iššūkio įveikimas yra puiki sveikatingumo priemonė, nes

atstumas, kurį patartina įveikti pėsčiomis arba dviračiu, yra nuo 2,4 km iki 34, 5 km.

Keliauti sudarytais maršrutais ir paţinti Linkuvos istoriją programėlės „Būk detektyvas!“

pagalba gali kiekvienas norintis, nes programa yra nemokama ir visiems prieinama viešai.

Siūlau šį darbą panaudoti gilinant ţinias apie Linkuvos miesto istoriją.

Siūlau šį darbą panaudoti pasitinkant svečius, atvykusius minėti Linkuvos gimnazijos

šimtmečio, ir norint interaktyviai pristatyti Linkuvos miestą bei jo vertybes.

Darbu gali pasinaudoti ir Linkuvos seniūnija, kaip priemonę rengti ekskursijas svečiams ar

pristatyti Linkuvos miestą visoje Lietuvoje.

36

LITERATŪRA

1. Didţpetris V. „Linkuvos karmelitų baţnyčia ir vienuolynas“, Vilnius, 1993.

2. Katilienė T. „Linkuva ir linkuviai: XX amţiaus pirmoji pusė“, Vilnius, 2012.

3. Komitetas Linkuvos 500 m. sukakčiai paminėti „Linkuva. 500 metų sukakčiai paminėti“,

Linkuva–Kaunas, 1998.

4. Miškinis A. „Linkuva. Istorinė urbanistinė raida“, Kaunas, 1999.

5. Stepanovič A. ir Graţulis A. „DĖL PAVELDOSAUGOS SITUACIJOS PAKRUOJO RAJONO

SAVIVALDYBĖJE“ .

6. Šešplaukis A. „Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo ţidinys“, Čikaga, 1978.

7. Linkuvos buvęs senosios regulos karmelitų vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės

baţnyčia [ţiūrėta: 2017 m. lapkričio 14 d.]. Prieiga per internetą:

http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Linkuvos.htm

8. Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės baţnyčia [ţiūrėta: 2017 m. lapkričio 14 d.]. Prieiga

per internetą:

http://www.ziemgala.lt/lt/siaures-lietuvos-kulturos-paveldas-dabartis/siaures-lietuvos-kulturos-

paveldas-dabartis-5/linkuvos-baznycia

9. Juozas Paukštelis [ţiūrėta: 2017 m. lapkričio 14 d.]. Prieiga per internetą:

https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Paukštelis

10. Rašytojas, kurio vardu pavadinta biblioteka [ţiūrėta: 2017 m. lapkričio 14 d.]. Prieiga per

internetą:

https://www.pakruojis.rvb.lt/index.php/lt/naujienos/66-biblioteka/3236-rasytojas-kurio-vardu-

pavadinta-biblioteka

11. Linkuviams rašytojas Juozas Paukštelis tebėra gyvas [ţiūrėta: 2017 m. lapkričio 14 d.]. Prieiga

per internetą:

http://www.skrastas.lt/?rub=1144174552&data=2011-10-10&id=1318225076

12. Juozas Paukštelis sugrįţo Linkuvon [ţiūrėta: 2017 m. lapkričio 14 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/juozas_paukstelis_sugrizo_linku

von

13. Ţydų kultūros paveldo kelio asociacija, Linkuvos ţydai [ţiūrėta: 2017 m. lapkričio 23 d.].

Prieiga per internetą:

https://jewish-heritage-lithuania.org/linkuva/

14. Ţydai Linkuvoje [ţiūrėta: 2017 m. lapkričio 23 d.]. Prieiga per internetą:

37

http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/754/

15. Linkuvos sinagoga [ţiūrėta: 2017 m. lapkričio 23 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.ltvirtove.lt/baznycios.php?lt=linkuvos_sinagoga

16. Rita Regina Trimonienė „Petrašiūnų siaurojo geleţinkelio stotis“ [ţiūrėta: 2017 m. gruoţio 7 d.].

Prieiga per internetą:

http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:j898J9CNsg0J:turbine.su.lt/uploads/File/

Petrasiunu%2520siaurojo%2520gelezinkelio%2520stotis.doc+&cd=11&hl=lt&ct=clnk&gl=lt&cl

ient=opera

17. J. Nekrašius „Prie siauruko buvo visas gyvenimas“ [ţiūrėta: 2017 m. gruoţio 7 d.]. Prieiga per

internetą:

http://www.skrastas.lt/?data=2004-06-11&rub=1143711027&id=1146723143

18. J. Šaparnienė „Kalpokų malūnas pergyveno du karus“ [ţiūrėta: 2017 m. gruoţio 7 d.]. Prieiga per

internetą:

http://www.skrastas.lt/?data=2015-12-05&rub=1144745056&id=1449163223

19. V. Morkūnienė „Linkuva turi skulptūrų parką“ [ţiūrėta: 2017 m. gruoţio 20 d.]. Prieiga per

internetą:

http://www.skrastas.lt/?data=2004-07-27&rub=1143711027&id=1146721977

20. V. Jalianiauskienė „Paslaptingojo Balsevitynės dvaro uţuovejoje“ [ţiūrėta: 2017 m. gruoţio 20

d.]. Prieiga per internetą:

https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/paslaptingojo-balsevitynes-dvaro-uzuovejoje/

21. Ţ. Petrauskaitė „Mūzos atostogų neišleistos“ [ţiūrėta: 2017 m. gruoţio 20 d.]. Prieiga per

internetą:

http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/babelio-biblioteka-20770

22. Linkuvos gimnazijos istorija [ţiūrėta: 2017 m. gruoţio 23 d.]. Prieiga per internetą:

http://lietuvai.lt/wiki/Linkuvos_gimnazijos_istorija

23. „ŠIAURĖS LIETUVOS MOKYKLOS: LINKUVOS GIMNAZIJA“ [ţiūrėta: 2017 m. gruoţio 23

d.]. Prieiga per internetą:

http://www.ziemgala.lt/lt/zurnalas-ziemgala/ziemgala-20062/siaures-lietuvos-mokyklos-

linkuvos-gimnazija

24. Linkuvos gimnazijos muziejus [ţiūrėta: 2017 m. gruoţio 23 d.]. Prieiga per internetą:

http://lietuvai.lt/wiki/Linkuvos_gimnazijos_muziejus

38

25. „Valstybės atkūrimas – atmintinos rezistencinės kovos vietos“ [ţiūrėta: 2017 m. gruoţio 23 d.].

Prieiga per internetą:

http://www.ziemgala.lt/lt/siaures-lietuvos-kulturos-paveldas-dabartis/siaures-lietuvos-istorijos-ir-

kulturos-paveldas-dabartis-1/valstybes-atkurimas-atmintinos-rezistencines-kovos-vietos

26. Paminklai [ţiūrėta: 2017 m. gruoţio 23 d.]. Prieiga per internetą:

http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Pakruojis_paminklai.htm

27. J. Vansauskienė „Rengiamasi statyti paminklą Linkuvai“ [ţiūrėta: 2017 m. gruoţio 23 d.]. Prieiga

per internetą:

http://www.skrastas.lt/?data=2014-07-17&rub_raj=1140535305&id=1405443335&pried=2014-

07-16

28. –„Paminėtos pirmosios mokytojos S. Lovčikaitės mirties metinės“ [ţiūrėta: 2017 m. gruoţio 23

d.]. Prieiga per internetą:

http://www.pakruojis.lt/popup2.php?ru=bS9tX2FydGljbGUvZmlsZXMvdl9hcnRpY2xlX3ByaW

50LnBocA==&tmpl_name=m_article_print_view&article_id=2118

29. Linkuvos gimnazijos tradicijos [ţiūrėta: 2017 m. gruoţio 23 d.]. Prieiga per internetą:

http://lietuvai.lt/wiki/Linkuvos_gimnazijos_tradicijos

39

Priedai 1 priedas

Pirmosios Linkuvos baţnyčios fundacijos dokumento originalo faksmilė (1503.03.08).

40

2 priedas

1920-01-20 Švietimo ministerijai išsiųsto rašto kopija.

41

3 priedas

„Būk detektyvas“ instrukcija

1. Prisijungimas. Prie „Būk detektyvas“ (http://www.bukdetektyvas.lt) sistemos galite prisijungti

naudodamiesi Facebook arba Google paskyromis. Dešiniajame viršutiniame kampe paspauskite

mygtuką „Prisijungti“, ir išsirinkite priimtiną prisijungimo būdą („Prisijunk per Facebook“ arba

„Prisijunk per Google“). Sistema Jus nukreips į pasirinktos sistemos puslapį, kuriame reikės

patvirtinti tai, kad norite prisijungti prie „Būk detektyvas“ sistemos.

2. Prisijungimas (nenaudojant Facebook ar Google paskyrų). Prie „Būk detektyvas“ sistemos

galite prisiregistruoti nesinaudodami Facebook ar Google paskyromis. Tokiu atveju, paspaudę

mygtuką „Prisijungti“, pasirinkite skiltį „Registracija“. Atsidariusiame puslapyje uţpildykite

tuščius laukelius – įrašykite vardą (tokiu vardu Jūs būsite registruotas „Būk detektyvas“

sistemoje), el. paštą (jis bus reikalingas Jūsų prisijungimui) bei slaptaţodį. Taip pat įkelkite

profilio nuotrauką – mygtukas „Įkelti“. Pastaba: uţsiregistravę „Būk detektyvas“ sistemoje

šiuo būdu, neturėsite galimybės naudotis sistema savo išmaniajame telefone – tokią galimybę

turi vartotojai, prisijungę per Facebook ar Google paskyras.

Po registracijos, prisijungiant prie „Būk detektyvas“ sistemos, Jums reikės įvesti savo el.

paštą ir slaptaţodį – tą, kurį sugalvojote registracijos metu. Tada paspauskite mygtuką

„Prisijungti“ – štai Jūs ir prisijungėte prie „Būk detektyvas“ sistemos!

3. Prisijungus prie sistemos, dešiniajame viršutiniame krašte paspauskite mygtuką su Jūsų

pasirinktu vardu. Atsivers papildomas meniu iš trijų skilčių:

Skiltis „Sukurkite“, skirta jei norite įkelti savo turinį (nuotraukas, iššūkius, maršrutus,

vietos laiko juostas ir t.t.) į „Būk detektyvas“ sistemą.

Skiltis „Verslui – skelbkite savo paslaugas“, skirta tiems, kurie nori paskelbti apie

savo paslaugas „Būk detektyvas“ sistemoje.

Skiltis „Mano profilis“, skirta perţiūrėti Jūsų jau sukurtą turinį, išsiaiškinti savo padėtį

lyderių lentelėje, redaguoti profilį arba atsijungti iš sistemos.

4. Kaip sukurti maršrutą? Skiltyje „Sukurkite“ spauskite mygtuką „Sukurt maršrutą“.

Uţpildykite atsiradusius tuščius laukelius – įrašykite maršruto pavadinimą, pateikite maršruto

aprašymą, įkelkite pagrindinę maršruto nuotrauką (mygtukas „Įkelti“). Tai padarę, apačioje

paspauskite mygtuką „Saugoti“.

Naujame puslapyje paspauskite mygtuką „Pridėti tašką“. Dabar vėl laikas uţpildyti

atsiradusius tuščius laukelius: įrašyti stotelės pavadinimą, pateikti stotelės aprašymą, įkelti jos

nuotrauką (nuotraukas). Kitas labai svarbus dalykas – nurodyti stotelės vietą ţemėlapyje. Tam

siūlome pasinaudoti dešinėje pusėje esančiu nedideliu interaktyviu ţemėlapiu – paspauskite

dešinį pelės klavišą ant jo ir atsiras mėlynas ţymeklis, ţymintis stotelės vietą. Pelės pagalbą šį

ţymeklį galite judinti. O ką daryti, jei Jūsų pasirinktas stotelės taškas toli? Ne bėda! Virš

ţemėlapio yra paieškos langelis – į jį įveskite objekto, kurio ieškote, pavadinimą. Pvz, tai gali

būti kokia nors gyvenvietė (Kaunas) arba koks nors konkretus objektas joje (Kauno sporto halė)

– sistema parodys Jums paieškos parinktis, pasirinkite tai, kas Jums labiausiai tinka!

42

Tai padarę, pasirinkite, kokiu spinduliu aplink pasirinktą tašką sistema suras įvairius

papildomus objektus (skiltis „Spindulys“ – iškart virš ţemėlapio). Tai nėra būtina, bet

rekomenduotina.

Visa tai padarę spauskite mygtuką „Išsaugoti“ ir vėl turėsite galimybę kelti naują

maršruto tašką. Kai įkelsite visus norimus maršruto taškus (stoteles) – paspauskite mygtuką

„Publikuoti maršrutą“ – Jūsų sukurtas maršrutas bus paviešintas „Būk detektyvas“ sistemoje.

Sveikiname!

Nespėjote sukelti viso norimo maršruto? Reikia skubiai eiti? Ne bėda! Tokiu atveju,

spauskite mygtuką „Išsaugoti“ ir Jūsų kurtas maršrutas bus išsaugotas Jūsų paskyroje – galėsite

jį uţbaigti tada, kada Jums bus patogu!

5. Kaip įkelti nuotrauką? Skiltyje „Sukurkite“ pasirinkite mygtuką „Įkelk nuotrauką“.

Atsivėrusiame puslapyje įkelkite nuotrauką (mygtukas „Įkelti“), pateikite nuotraukos

aprašymą, interaktyviame ţemėlapyje nurodykite nuotraukos vietą (patogumui – pasinaudokite

vietos paieška (laukelis virš ţemėlapio)). Jei ţinote, įrašykite nuotraukos (paveikslo) sukūrimo

datą (datos laukeliai po nuotraukos aprašymo laukeliu). Visa tai padarę spauskite mygtuką

„Saugoti“. Sveikiname! Jūs ką tik įkėlėte nuotrauką į „Būk detektyvas“ sistemą!

6. Kaip sukurti iššūkį? Skiltyje „Sukurkite“ pasirinkite mygtuką „Sukurk iššūkį“. Atsivėrusiame

puslapyje įrašykite iššūkio pavadinimą, pateikite iššūkio aprašymą, interaktyviame ţemėlapyje

nurodykite rekomenduojamą iššūkio pradţios tašką (nuo kurio patartumėte kitiems pradėti

spręsti šį iššūkį). Taip pat įkelkite pagrindinę iššūkio nuotrauką ir visa tai padarę, spauskite

„Saugoti“. Naujame puslapyje paspauskite mygtuką „Pridėti tašką“. Dabar laikas pateikti

klausimą, į kurį turėtų atsakyti ţmogus, sumanęs išspręsti šį iššūkį. Tada pateikite atsakymą – jį

matęs tas, kuris įveiks Jūsų mįslę ir sėkmingai pasieks tašką, kurį nurodysite. Kaip supratote –

dabar laikas nurodyti tą tašką. Tai labai svarbu – pasinaudodami interaktyviu ţemėlapiu

(patogumui – vietos paieškos laukeliu), kiek įmanoma tiksliau nurodykite tašką, kurį reikia

pasiekti norint įveikti iššūkį. Pats nesate tikras dėl taško tikslumo? Tokiu atveju, po ţemėlapiu,

pačioje apačioje yra laukelis „Spindulys“ – paprastai yra pateikiamas standartinis 30 metrų

spindulys, bet Jūs galite įrašyti didesnį – taip iššūkį sprendţiančiam ţmogui bus lengviau

pasiekti norimą tašką.

Taip pat įkelkite nuotrauką – ją pamatys asmuo, sėkmingai pasiekęs Jūsų nurodytą tašką.

Tai jam bus kaip apdovanojimas uţ įveiktą mįslę!

Visa tai padarėte? Tada jei Jūsų iššūkis jau baigtas, spauskite mygtuką „Publikuoti iššūkį“, o

jei norite pridėti dar daugiau mįslių – „Išsaugoti“. Tokiu atveju, Jums bus pasiūlyta pridėti dar

taškų, įrašyti naujus klausimus, atsakymus ir įkelti naujas nuotraukas.

Kai viską uţbaigsite – spauskite „Publikuoti iššūkį“. Jūsų iššūkis taps matomas „Būk

detektyvas“ sistemoje, jį galės įveikti kiti ţmonės. Jūs įkėlėte iššūkį! Sveikinimai!

7. Kaip aprašyti lankytiną objektą? Skiltyje „Sukurkite“ spauskite mygtuką „Aprašyk lankytiną

objektą“ ir atsivėrusiame lange įrašykite objekto pavadinimą, pateikite aprašymą, įkelkite

nuotrauką, interaktyviame ţemėlapyje nurodykite jo vietą ir baigę paspauskite mygtuką

„Saugoti“. Jūs aprašėte naują lankytiną objektą! Sveikiname!

8. Kaip sukurti vietos laiko juostą? Skiltyje „Sukurkite“ spauskite mygtuką „Sukurk vietos laiko

juostą“. Atsivėrusiame puslapyje įrašykite pavadinimą, interaktyviame ţemėlapyje paţymėkite

tašką, į kurį turėtų orientuotis sistema ieškant nuotraukų. Tai padarę spauskite „Saugoti“.

43

Naujame puslapyje pasirinkite, kokiu spinduliu nuo ţemėlapyje paţymėto taško turėtų vykti

sistemoje esančių nuotraukų paieška. Pavyzdţiui, pasirinkite 1000 metrų spindulį – paieška

vyks kilometro spinduliu nuo Jūsų paţymėto taško. Sistema parodys visas nuotraukas, kurios

šiuo spinduliu yra įkeltos. Perţiūrėkite jas.

Nuotrauka Jums tinkama? Tokiu atveju, spauskite nedidelę varnelę po ja – išrinkta

nuotrauka atsidurs Jūsų kuriamoje vietos laiko juostoje.

Nuotrauka Jums netinkama – tokiu atveju, spauskite kryţiuką arba nuotrauką tiesiog

ignoruokite – ji vis tiek nebus įkelta į Jūsų kuriamą laiko juostą.

Trūksta nuotraukų? Tokiu atveju spauskite mygtuką „Pridėti nuotrauką“ ir įkelkite

failą iš savo kompiuterio!

Visos atrinktos nuotraukos atsiras Jūsų kuriamoje laiko juostoje. Prieš publikuojant, dar

galite kaitalioti vaizdų eiliškumą, redaguoti aprašymus, datas.

Kai baigsite – spauskite „Saugoti“. Sveikiname! Jūs ką tik sukūrėte vietos laiko juostą!

9. Kaip paskelbti straipsnį? Skiltyje „Sukurkite“ spauskite mygtuką „Paskelbk straipsnį“.

Atsivėrusiame lange įrašykite straipsnio pavadinimą, galite pateikti nuorodą, taip pat ir video, o

svarbiausia – įrašyti straipsnio tekstą bei įkelti nuotraukas. Interaktyviame ţemėlapyje dargi

paţymėkite vietą, su kuria sietumėte savo straipsnį. Tai padarę spauskite mygtuką ‚Saugoti“.

Sveikiname! Jūs paskelbėte straipsnį „Būk detektyvas“ sistemoje!

10. Kaip perţiūrėti savo anksčiau sukurtą turinį? Skiltyje „Mano profilis“ išsirinkite Jus

dominančią kategoriją: jei norite perţiūrėti savo sukurtus maršrutus – „Sukurti maršrutai“, jei

iššūkius – „Sukurti iššūkiai“ ir t.t. Atsivertusiame puslapyje matysite savo sukurto turinio

sąrašą. Prie sąrašo bus pateikti mygtukai, kuriuos paspaudę galite padaryti turinį ne viešą (kad

jis nebebūtų matomas „Būk detektyvas“) sistemoje, perţiūrėti maršruto ar iššūkio taškus,

paredaguoti turinį (ypač pravartu, jei nespėjote kaţko uţbaigti), o taip pat, jei tai reikalinga –

turinį pašalinti.

11. Kaip perţiūrėti kitus savo pasiekimus? Skiltyje „Mano profilis“ išsirinkite Jus dominančią

kategoriją: jei norite perţiūrėti naudojantis „Būk detektyvas“ išmaniąja programėle Jūsų

padarytas nuotraukas, spauskite „Nufotografuota“; jei norite perţiūrėti įveiktus iššūkius –

„Įveikti iššūkiai“; įveiktus maršrutus – „Įveikti maršrutai“ ir t.t. Labai siūlome pasinaudoti

„Lyderių lentele“ – joje matysite kelintą vietą bendroje „Būk detektyvas“ vartotojų įskaitoje

uţimate, o taip pat matysite lyderių dešimtuką!