LiNkėjimai SociaLiNių mokSLų fakuLteto abSoLveNtamS · tų ekonomikos, vadybos ir viešojo...
Transcript of LiNkėjimai SociaLiNių mokSLų fakuLteto abSoLveNtamS · tų ekonomikos, vadybos ir viešojo...
Viešojo administravimo akademinis centras sveikina absolventus, baigusius dar vieną, visą gyvenimą trunkančio mokymosi etapą. Linkime sėkmingai įsilieti į darbo rinką ar tęsti akademinę veiklą.
Visada esate kviečiami prisijungti prie Viešojo administravimo akademinio centro veiklos, kur mes, padedami Universiteto, stengiamės suteikti visas galimybes Jūsų saviraiškai, siekiant asmeninių ir akademinio centro tikslų.
Norėčiau palinkėti nesustoti dabar ir toliau tobulėti. Anglų rašytojas Samuelis Johnsonas sakė: „Žmogus tobulėdamas gyvenime įgyja tai, kas geriau už žavėjimąsi – gebėjimą vertinti dalykus pagal jų tikrąją vertę.“
Giedrius Valeika, Viešojo administravimo
akademinio centro prezidentas
Brangūs Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto absolventai,
Birželio mėnuo Jums – vienas svarbesnių etapų gyvenime. Jūs paliekate Universitetą, nuskynę mokslo vaisių – diplomą. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas – tai dalis Jūsų gyvenimo, tad Jūs visada būsite jam reikalingi. Tam ir įkurtas ŠU SMF Alumnų klubas.
Šiaulių universiteto Studentų atstovybės vardu sveikinu baigus studijas ir atverčiant naują puslapį Jūsų gyvenime. Linkiu nenustoti, siekti užsibrėžtų tikslų, nuolat tobulėti ir neabejoti savo galimybėmis. Visus Jūsų studijų metus Studentų atstovybė buvo šalia ir stengėsi dėl Jūsų, studentų, gerovės. Vieni nuveikti darbai buvo matomi labiau, kiti – mažiau. Tikiu, jog nepamiršite savo Universiteto, studentiško gyvenimo ir studentiško judėjimo! Nelikite nuošalyje sprendžiant studentų klausimais, prisiminkite, jog Jūs taip pat buvote studentais! VIVAT ALUMNI!
Klaidas Palikevičius, Šiaulių universiteto Studentų
atstovybės prezidentas
Nukelta į 4 psl.
Nr. 33 birželio 17 d.
Mieli absolventai,
Šiandiena Jūs paliekate Alma Mater, kuri keleriems metams buvo tapusi Jūsų antraisiais namais, kurioje patyrėte ir džiaugsmą, ir pakylėjimą, ir ašaras – kartais mielas, kartais liūdesio. Gerai žinome posakį: „Mokslo šaknys – karčios, o vaisiai – saldūs“. Linkime, kad po studentiško triūso metų įgytas universitetinis aukštojo mokslo diplomas padėtų Jums rasti vietą darbo rinkoje ar tolesnėje mokslinėje karjeroje. Jūsų atkalumas ir ryžtingumas, sukauptos žinios ir gebėjimai, neabejoju, padės drąsiai ir ryžtingai žengti pirmyn.
Nuolat prisiminkite, kad Jūs buvote, esate ir būsite Socialinių mokslų fakulteto bendruomenės nariai, kurie visuomet čia yra laukiami, kurių mintys, idėjos, geranoriškumas yra viena didžiausių fakulteto vertybių. Linkiu, kad ir toliau išliktumėte šios bendruomenės nariais, kad fakultetas ne tik turėtų gerą vardą, bet ir būtų patrauklus, mielas kiekvienam mūsų. Būkime ir toliau vieningi.
Sėkmingos tolesnės karjeros! Pagarbiai
doc. dr. Gintaras Šaparnis,Socialinių mokslų fakulteto dekanas
LiNkėjimai SociaLiNių mokSLų fakuLteto abSoLveNtamSMieli absolventai,
Socialinių mokslų fakultetas šį pavasarį įteikia diplomus beveik 1 000 absolventų. Išleidžiame šimtus šaunių, gerai parengtų ekonomikos, vadybos ir viešojo administravimo specialistų, kurių laukia puiki profesinė karjera ir, tikimės, įdomus darbas. Džiaugėmės, kad mūsų bendrą darbą vainikuoja sėkmė, didžiuojamės Jumis, kad nepabūgote sunkumų, įveikėte visas kliūtis, gebėjote įgyti naujų žinių ir patirties, o tai padės ateityje įgyvendinti dar ambicingesnius asmeninius planus.
Labai norėtųsi, kad šiandien sau ištartumėte: „Čia įgijau sparnus ir pasitikėjimą savimi, čia išaugau ir subrendau, čia suradau draugų“. Linkiu, kad Jus lydėtų gyvenimo sėkmė, geri darbai, kad džiaugtumėtės gyvenimu ir nors retsykiais sugrįžtumėte į savo Alma Mater.
Liongina Juozaitienė,Socialinių mokslų fakulteto Studijų prodekanė
Mieli absolventai,
Šiandiena Jūs baigėte Universitetą – mokslo ir studijų tvirtovę. Džiaugiamės kartu su Jumis, didžiuojamės Jūsų atkaklumu, gebėjimu drąsiai ir ryžtingai žengti pirmyn. Linkime, kad ir ateityje Jus nuolat lydėtų puikios idėjos, energija ir gerovė, kad džiugintų kiekvienas darbas ir niekada nestigtų įdomybių ir paradoksų...
Studijuodami praleidote daugybę valandų, analizuodami socialines, ekonomines, etines, teisines ir politines problemas, rengėte projektus, strategiškai planavote, priiminėjote sprendimus, atlikote mokslinius tyrimus ir pan. Tai darėte ne tik universitete, bet ir už jo ribų, studijuodami kooperuotų studijų būdu, atlikdami praktiką viešojo sektoriaus institucijose, vykdami studijuoti pagal Erasmus mainų programą, aktyviai įsitraukdami į tradiciją tapusią Savivaldos dieną ir tądien drąsiai atlikdami mero ar skyriaus vadovo pareigas. Neabejojame, jog studijos universitete suteikė Jums dar daugiau atkaklumo, kuris gali būti tarsi kelrodis į labai įdomią ateitį. Būkite atviri naujovėms, būkite pasiruošę išnaudoti visas asmenines ir profesines galimybes. Geros Jums tolesnės kelionės ir nepamirškite, kad Jūs būsite čia laukiami.
prof. dr. Diana Šaparnienė,Viešojo administravimo katedros vedėja
Brangūs absolventai,
Viliuosi, kad studijų metais patyrėte daug įspūdingų ir nepamirštamų akimirkų. Jūsų studijomis rūpinosi gausus Vadybos katedros dėstytojų kolektyvas: 5 profesoriai, 15 docentų, 24 lektoriai, 10 asistentų.
Vadybos katedra 2010 m. atšventė 15 metų sukaktį. Šių metų Verslo administravimo studijų programos absolventai yra jau 16oji, Vadybos magistrantūros studijų programos absolventai – 13oji absolventų laida. Universitetinių studijų aukštojo diplomus įteksime 259 Verslo administravimo studijų ir 90 Vadybos magistrantūros studijų programos absolventams.
Socialinių mokslų fakultetas į gyvenimo kelią jau išlydėjo 2 243 verslo bakalauro laipsnį ir 801 vadybos magistro laipsnį įgijusių absolventų.
Tikiu, kad studijų metais sėkmingai investavote į savo ateitį, todėl įgytos žinios ir išsiugdyti gebėjimai bus tvirtas pamatas pra
smingiems darbams.Linkiu toliau tobulėti, eksperimentuoti, atrasti ir išrasti, protingai rizikuoti, sveikai konkuruoti,
atsakingai investuoti ir rasti laiko sau, vaikams, tėvams, gamtai ir Socialinių mokslų fakultetui.
doc. dr. Skaidrė Žičkienė, Vadybos katedros vedėja
Mieli absolventai,
Ši diena – tik akimirka Universiteto ir fakulteto istorijoje. Prieš kelerius metus Jūs tapote visateisiais mūsų Universiteto ir fakulteto nariais. Manau, kad per studijų metus Jūs tapote stipresni savo vidumi, tvirtesni dėl įgytų žinių, brandesni idėjomis, įgijote pakankamai kompetencijų, reikalingų norint sėkmingai dirbti šiuolaikinės rinkos sąlygomis.
Augote ir stiprėjote ne tik Jūs, bet ir fakultetas, Ekonomikos katedra, kuri kasmet atnaujina, tobulina studijų programas, dėstytojai nuolat papildo dėstomus dalykus naujausiomis mokslo ir praktikos žiniomis, studijų procese taiko naujausias informacines technologijas, kuria ir studijų procese naudoja nuotolinio mokymosi modulius, dalyvauja įvairiuose projektuose, programose. Džiaugiamės, kad šiais metais Ekonomikos bakalauro studijų programa tarptautinių ekspertų buvo įvertinta aukščiausiu balu, akredituota
6 metams. Šiemet Ekonomikos katedra džiaugiasi ir parengta bei Studijų kokybės vertinimo centro akredituota nauja Verslo ekonomikos studijų programa. Universitetinio pirmosios pakopos Verslo ekonomikos bakalauro išsilavinimo iki šiol Lietuvoje nesuteikia nė viena aukštoji mokykla, vadinasi, teikiama studijų programa turėtų būti paklausi ne tik Šiaulių ir aplinkiniuose regionuose, bet ir visoje šalyje. Tai pirmoji studijų programa Universitete, kurios trukmė – 3,5 metų, pasirinkus nuolatinę studijų formą, ir 5 m., pasirinkus ištęstines studijas.
Ši šventė – tik stabtelėjimas gyvenimo kelyje. Nuoširdžiai linkiu pasiekti aukštumų profesinėje karjeroje, susikurti gerovę ne tik sau, bet ir prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo, pasiekti tą lygį, kad pasakytumėte, jog radote savo vietą ir esate laimingi. Linkiu nepamiršti, jog išėję iš Universiteto liekate mūsų Alma Mater vaikais.
prof. dr. Zita Tamašauskienė, Ekonomikos katedros vedėja
SMF dekanas doc. dr. G. Šaparnis
SMF prodekanė L. Juozaitienė
Vadybos katedros vedėja doc. dr. S. Žičkienė Viešojo administravimo katedros vedėja
prof. dr. D. Šaparnienė
Ekonomikos katedros vedėja prof. dr. Z. Tamašauskienė
Absolventams norėčiau pasiūlyti žaismingo tyrimo idėją. Atostogaudami vasarą ir žarstydami paplūdimio smėlį, raskite keletą minučių prisiminti, kuo buvote, ką gebėjote daryti, kaip mąstėte, kalbėjote, ateidami studijuoti į Socialinių mokslų fakultetą, ir apžvelkite, kuo esate dabar. Linkėčiau užčiuopti atsakymų į klausimą, kaip per studijų metus mūsų fakultete Jūs pasikeitėte ir kaip asmenybės, ir kaip vadybos, ekonomikos, viešojo administravimo specialistai?
doc. dr. Artūras Blinstrubas, Socialinių tyrimų mokslinio centro direktorius
STMC direktorius doc. dr. A. Blinstrubas
ŠU SA prezidentas K. Palikevičius
VAAC prezidentas G. Valeika
2 p.
Prieš užveriant Socialinių mokslų fakulteto durisMoksle nėra plataus vieškelio, ir tik tas gali pasiekti jo viršūnę, kuris, nebijodamas nuo
vargio, kopia akmeniniais šlaitais. (K. Marksas)Socialinių mokslų fakultetas dar jaunas, įsteigtas tik 1998 metais, bet šį birželį išleidžia
jau septintąją absolventų laidą. Per trylika gyvavimo metų fakultetas įdiegė nemažai naujovių, kiekvienais metais pritraukiančių vis daugiau gabių ir aktyvių studentų, kurie atsiskleidžia ir atranda save įvairiose veiklose. Vieni laurus skina mokslo, kiti – sporto srityse, o kiti tiesiog atsiduoda visuomeninei veiklai.
Jelena Šidlauskienė, vadybos magistrantūros studijų absolventė, parengė ypač praktišką ir aktualų baigiamąjį darbą tema „Klientų dalyvavimo valdymas baldų projektavimo paslaugose: motyvavimo aspektas“.
– Kodėl magistro studijas pasirinkote Šiauliuose?
– Norėjau studijuoti valstybės finansuojamoje vietose, bet jos yra tik dieninės. Dirbančiam Šiauliuose studijuoti dieninėse studijose kitame mieste yra labai sudėtinga.
– Kas paskatino pasirinkti tokią diplominio darbo temą? Gal reali gyvenimo situacija pastūmėjo gilintis į klientų dalyvavimo valdymą baldų projektavimo paslaugose?
– Šią tematiką analizavau bakalauro darbe, ji mane labai sudomino ir pasirodė itin reikšminga. Dirbdama įmonėje, teikiančioje baldų projektavimo paslaugas, realiai mačiau, kaip svarbu valdyti klientų dalyvavimą ir skatinti jų aktyvumą kuriant produktą. Tačiau dėl supratimo ir / ar žinių stokos kliento dalyvavimas nėra valdomas, darbas su pasyvais klientai yra varginantis tiek projektuotojui, tiek pačiam klientui. Be to, ir pats rezultatas dažnai neatitikdavo kliento lūkesčių. Pastebėjau, kad iki šiol buvo manoma, jog valdyti bei motyvuoti reikia darbuotojus, o į klientų valdymą bei motyvavimą niekas nesigilino.
– Kaip suderinate savo dienotvarkę ir sudėtingo diplominio darbo rengimą? Kiek pastangų ir laiko sąnaudų tai iš Jūsų atėmė?
– Norint bet kokį darbą gerai atlikti, visada tam reikia skirti laiko ir pastangų, nes niekas savaime nepasidaro. Kadangi dirbu ir turiu šeimą, darbo rašymui skirdavau kiekvieną rytą nuo 5 val. iki darbo pradžios ir beveik visus savaitgalius. Ar tai daug ar mažai, norėčiau palikti spręsti kiekvienam asmeniškai. Pati gyvenime vadovaujuosi tokiu pasakymu: „Kai yra noras – atsiranda galimybių, kai noro nėra – atsiranda priežasčių.“
– Ką palinkėtumėte būsimiems studentams, kad būtų įsimintini studijų metai?
– Žiūrėkite į viską paprasčiau ir nieko nesusireikšminkite. Diplominį darbą rinkitės sau pačiam įdomia tema, tada ir darbą bus lengva rašyti.
Jelena Šidlauskienė. J. Šidlauskienės asmeninio archyvo nuotr.
Vaida Jankutė, viešojo administravimo bakalauro studijų absolventė, pasižymėjo sporto veikloje kaip praktikuojanti dziudo. Ji puikiai geba derinti studijas ir sportinę veiklą. To įrodymas – SELL varžybose pelnyta trečioji vieta.
– Nuo kada pradėjote užsiiminėti dziudo? Kas davė pradžią ar pastūmėjo į šią sporto rūšį?
– Dziudo pradėjau sportuoti nuo 2003ųjų. Sportuoti norėjau visada, nes labai patiko aktyvus gyvenimo būdas. Dziudo pasirinkau paskatinta klasioko, kuris užsiiminėjo imtynėmis ir pasiūlė man išbandyti. Nors iš pradžių tai atrodė esantis labai sudėtingas sportas, bet sekėsi puikiai.
– Ar sunku derinti studijas ir sportinę veiklą?
– Ne, tiesiog lieka mažai laiko laisvalaikiui. Bet jeigu nori, viską galima suspėti.
– Kodėl pasirinkote socialinius mokslus, o ne su sportu susijusią specialybę?
– Šie mokslai man patiko, ypač domino viešo administravimo studijos. Su sportu susijusios specialybės nesirinkau, nes nemačiau perspektyvos šioje srityje ir apskritai manęs tokie mokslai netraukė.
– Nesenai vykusiose SELL varžybose užėmėte trečiąją vietą. Ar sunku buvo pasiruošti varžyboms ir kiek laiko tai užėmė? Ar nenukentėjo studijos, baigiamojo darbo rašymas?
– Pasiruošimas SELL varžyboms nesutrukdė nei mokslams, nei bakalauro darbo rašymui. Man visada puikiai sekėsi derinti studijas ir sportą. Šioms varžyboms ruošiausi intensyviai, kasdien ėjau į treniruotes, nes žinojau, kad turėsiu atstovauti Šiaulių universitetui ir, žinoma, siekiau medalio.
– Ar baigusi studijas planuojate atiduoti visas jėgas sportui ar rinksitės magistro studijas?
– Baigusi studijas ketinu toliau studijuoti magistrantūroje, tik dar tiksliai nežinau, ką studijuosiu, bet tikrai rinksiuosi Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetą. Žinoma, toliau sportuosiu, nes neįsivaizduoju savo gyvenimo be sporto, ypač dziudo.
Vaida Jankutė. V. Jankutės asmeninio archyvo nuotr.
Inga Vasiliauskaitė, viešojo administravimo bakalauro studijų absolventė, pasižymėjo kaip labai visuomeniškas žmogus. Ji – AIESEC organizacijos narė ir projektų savanorė.
– Kokių projektų savanorė esate?– Esu „Eurobasket“ savanorių Šiau
lių grupės narė. Teko dalyvauti projekte „Savanorių biuras“, šiuo metu įgyvendiname projektą „Linkėjimas miestui“, kuris bus pristatytas per „Šiaulių dienas“. Labiausiai įsiminė 2010 m. rengti „Patraukliausio Šiaulių miesto darbdavio rinkimai“ – buvau šio projekto organizacinio komiteto prezidentė. Bendradarbiaudami su UAB „Šiaulių personalo valdymo grupė“ organizavome šį renginį.
– Kas paskatino tapti savanore?– Kiekvienais metais universitetą
baigia daugybė žmonių, kurie turi tą patį išsilavinimą, tą patį teorinių žinių bagažą, o darbo rinkoje reikia daugiau, tad nusprendžiau praktinių žinių įgyti per savanorišką veiklą.
– Ar sunku suderinti studijas su visuomenine veikla, naryste AIESEC?
– Nesunku, nes kuo mažiau turi laiko, tuo produktyviau dirbi. Būdama organizacijos narė pamiršau teiginį: „Neturiu laiko“. Laiko turime visi vienodai, tik ar mokame jį tinkamai planuoti.
– Ar dalyvavimas visuomeninėje veikloje suteikė papildomų žinių, įgūdžių ir patirčių?
– Žinoma, suteikė: nuo laiko planavi
mo ir bendravimo su labai skirtingomis auditorijomis, taip pat išmokė pritaikyti kai kurias teorines žinias praktiškai, išlavino derybų, oratorystės įgūdžius. AIESEC veikla yra labai įvairiapusė, todėl čia galima įgyti įvairios patirties. Pavyzdžiui, būnant organizacijos nariu, gaunama informacija apie pačią organizaciją, vyksta mokymai, o toliau tik nuo mūsų pačių priklauso, kokių žinių gausime. Įgijau marketingo, strateginio ir kūrybiško mąstymo, komandinio darbo, užduočių delegavimo, motyvavimo, kontrolės, konfliktų sprendimų gebėjimų, patobulinau anglų kalbą.
– Papasakokite bent vieną įsimintiną įvykį, kurį patyrėte būdama AIESEC nare?
– Vienas įsimintinesnių įvykių buvo daugiau nei prieš metus, kai organizavome tarptautinę konferenciją Synergy’10. Šioje konferencijoje dalyvavo apie 300 žmonių, todėl mūsų komandai reikėjo pasirūpinti, kad visi žmonės gerai jaustųsi būdami Šiauliuose. Tai bent plušėjome!
– Kokie ateities planai? – Besibaigiantis studentiškas gyve
nimas neužveria durų visuomeniškai veiklai, nes yra įvairių projektų, kuriuose galima dalyvauti (pvz., „Savanorių biuras“, „Eurobasket“). Tikiuosi, jog būsiu aktyvi Alumnų klubo narė.
Benas Dobrikas, verslo administravimo bakalauro studijų absolventas, priklausantis TSLKD partijai, kurioje įgyvendina visuomenei naudingus darbus.
– Kodėl pasirinkote studijuoti Šiaulių universitete?
– Šiaulių universitetą pasirinkau, nes jis yra mano gimtajame mieste, čia radau tinkančią ir patinkančią specialybę. Manau, mano pasirinkimas buvo teisingas, todėl galvoju ir apie magistro studijas Šiaulių universitete.
– Kas labiausiai įsiminė per studijų metus?
– Įsimintinų dalykų yra begalės ir manau, jog visa įgyta patirtis bei žinios yra neįkainojamos. Įsiminė šaunūs grupiokai ir įdomios paskaitos. Labiausiai įstrigo paskutinės naktys prieš atsiskaitymus. Pasilikti viską paskutinei nakčiai yra tarsi nerašyta studentiška taisyklė, kuria kartais tekdavo vadovautis.
– Kodėl sumanėte dalyvauti partinėje veikloje, nors Jūsų studijuojama specialybė nesusijusi su politika?
– Politiką sudaro daug sudedamųjų dalių, todėl vadybinės kompetencijos politikoje tiesiog būtinos. Sumaniau dalyvauti partinėje veikloje, nes politika visada domėjausi. Be to, tai gera galimybė realizuoti save ir savo idėjas. Su TSLKD Jaunimo bendruomenės kolektyvu aktyviai dalyvaujame Šiaulių miesto visuomeniniame gyvenime, rengiame renginius ir kuriame gražesnius Šiaulius.
– Ar žadate tęsti aktyvią partinę veiklą ir galbūt „užkariauti“ Seimą?
– Kol kas apie darbą Seime negalvoju, nes dar reikia įgyti politinės patirties.
– Girdėjome, kad su partija dalyvavote akcijoje „Darom 2011“. Kokia dar visuomenine veikla užsiimate?
– Taip, su partija turime daug įvairios visuomeninės veiklos: tvarkome tremtinių kapus, lankome pagyvenusius žmones senelių namuose, organizuojame įvairius renginius, skatiname sveiką gyvenseną.
– Ką palinkėtumėte būsimiems ketvirtakursiams, kad baigiamojo darbo rašymas vyktų sklandžiai ir nesukeltų streso?
– Palinkėsiu tik vieno – nedelsti ir nepradėti rašyti baigiamojo darbo paskutinėms dienoms. Patarčiau mėnesiui iki gynimo jau būti parašiusiems daugiau nei pusę darbo.
Benas Dobrikas.B. Dobriko asmeninio archyvo nuotr.
Dovilė Mikaitė, vadybos magistrantūros viešojo administravimo specializacijos studijų absolventė, šių metų Socialinių mokslų fakulteto surengtoje konferencijoje užėmė pirmąją vietą.
– Kodėl pasirinkote magistro studijas Šiaulių universitete?
– Šiaulių universitete įgijau viešojo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį, tad studijas nusprendžiau tęsti jau „patikrintame“ universitete, kuriame tenkina ir studijų programa, ir kokybė. Kitas svarbus veiksnys – lankstus paskaitų tvarkaraštis, leidžiantis studijas derinti su darbu.
– Kas labiausiai įsiminė studijų metais?
– Įsimintini inovatyviai ir originaliai paskaitas vedantys dėstytojai (dr. R. Tijūnaitienė, doc. Dagytė, doc. H. Karpavičius ir kt.), išvykos su dėstytojais į Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę, fakulteto renginiai. Tačiau geriausi prisiminimai, žinoma, grupės draugai, su kuriais kartu studijavome septynerius metus (nuo bakalauro studijų). Palaikėme, rūpinomės ir skatinome vieni kitus studijuoti. Tikiuosi, kad palaikysime ryšius ir baigę studijas.
– Kas paskatino dalyvauti studentų mokslinėje konferencijoje, kur Viešojo administravimo strateginio valdymo sekcijoje užėmėte pirmąją vietą?
– Konferencijoje paskatino dalyvauti magistro darbo vadovas prof. dr. T. Tamošiūnas, kuris pasiūlė parengti pranešimą magistro darbo tema. Tačiau ir pačiai buvo įdomu susipažinti su kolegų atliekamais tyrimais bei jų rezultatais. Dalyvavimas konferencijoje – pranešimo pristatymas viešai, konferencijos dalyvių klausimai, komentarai – padėjo tinkamai pasiruošti baigiamojo darbo gynimui.
– Ką palinkėtumėte studentams, kad baigiamojo darbo rašymas vyktų sklandžiai ir nesukeltų streso?
– Svarbiausia – mąstyti pozityviai ir baigiamąjį darbą pradėti rengti kuo anksčiau. Nors sunku prisiversti rašyti baigiamąjį darbą, kai iki jo pateikimo datos likę daugiau nei pusantrų metų, tačiau pamažu kaupiant informaciją, rengiant baigiamąjį darbą ir laikantis visų nurodytų baigiamųjų darbų rengimo etapų ir terminų, tai paprasčiausias būdas sklandžiai ir be streso jį parengti.
Dovilė Mikaitė. D. Mikaitės asmeninio archyvo nuotr.
– Kodėl magistro studijas toliau pasirinkote tęsti Šiauliuose?
– Jau bakalauro studijų metais supratau, kad Šiaulių universitetas tapo tikroji mano Alma mater, kur sutikau daug įdomių, kūrybingų ir tikslo siekiančių žmonių, todėl baigus viešojo administravimo bakalauro studijas. nusprendžiau toliau savo ateitį sieti su Šiaulių universitetu ir gilinti savo žinias magistrantūros studijose. Mano pasirinkimą lėmė keletas priežasčių. Visų pirma, studijuodama Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete, jau nuo pirmųjų dienų buvau kviečiama aktyviai dalyvauti įvairiuose projektuose ir renginiuose. Antra, studijų atmosfera čia maloni, mokslas modernus ir pritaikytas dirbantiems asmenims, dėstytojai šiuolaikiški, savo srities profesionalai. Be to, suteikia daug galimybių norintiems stažuotis užsienyje.
– Kokia savijauta būti dėstytoja, bet kartu ir studente?
– Aš tik pradedanti, tad dar negaliu vadinti savęs tikra dėstytoja. Drąsiai galiu sakyti, kad studento kailyje būti geriau, nes tave vertina tik vienas dėstytojas, o kai stovi prieš studentus, sulauki trisdešimties ar daugiau vertintojų žvilgsnių. Žinoma, pirmaisiais dėstymo metais – tai didžiulis iššūkis jaunam dėstytojui: dar nėra pasitikėjimo savimi, nesi gerai įvaldęs dėstymo metodų, kartais atsiduri tokiose situacijose, kai nežinai, kaip išsisukti iš padėties. Būdama studente jaučiuosi visai kitaip – esu užtikrinta, žinanti ir mokanti.
– Ar sunku suderinti dėstytojo darbą ir studijas?
Dirbdama dėstytojos darbą tu nuolat tobulėji, kasdien išmoksti ko nors naujo, todėl kyla reikalavimai savo kaip studentės atliekamiems darbams. Būna, kad kartais nespėji, pavargsti, tačiau visada save motyvuoji, kad eini dirbti mėgstamą darbą.
– Kas sunkiau: ar pačiai vertinti kitų mokymąsi ir įgūdžius, ar geriau mokytis pačiai ir būti vertinamai?
– Žinoma, lengviau mokytis pačiai ir būti vertinamai. Juk vertinime dažniai gali pasireikšti žmogiškieji faktoriai, kai matai dideles studento pastangas, tačiau jo darbo kokybė nėra aukšta.
– Ar pasikeitė Jūsų kaip studentės požiūris į dėstytojus, kai pati tapote dėstytoja?
– Labai pasikeitė. Tik dabar supratau, kad dėstytojas turi būti ir geras psichologas, ir pedagogas, ir vadybininkas, ypač dirbant su didžiule auditorija. Ją suvaldyti labai sunku, nes vienoje vietoje susirenka skirtingos asmenybės su įvairiais lūkesčiais ir poreikiais.
– Ar patinka Jūsų darbas? Galbūt bandysite save realizuoti kitur?
– Darbas universitete – tai ne tik dėstymas, bet ir dalyvavimas įvairiose projektinėse grupėse, socialinių ryšių plėtojimas. Tai leidžia save išbandyti skirtingose veiklose bei įsivertinti savo gebėjimus įvairiose situacijose.
– Ar sunku derinti studijas, diplominio darbo rašymą ir ruošimąsi paskaitoms? Ar nenukenčia nei vienas šių darbų?
– Sunku susitapatinti su įvairiais vaidmenimis ir skirstyti prioritetus, ypač kai esi aktyvi ir norinti visur dalyvauti. Žinoma, kažkas kenčia – šiuo atveju laisvalaikis ir magistro rašymas. Jaunatviškas maksimalizmas kartais pakiša koją, tačiau kartu ir stumia į priekį.
– Įvardykite labiausiai Jums įsiminusį dėstytoją ar net dėstytoją, kuris Jums yra autoritetas.
– Kai pasiklystu socialiniuose reiškiniuose bei socialinių mokslų tyrimų plotmėse, visada keliauju pas lekt. Sigitą Balčiūną. Kai reikia priimti strategini ar vadybinį sprendimą, kojos pačios tiesiai veda į 802 kabinetą – pas prodekanę Vilma Tubutienę. Savo pagarba ir tolerancija žavi doc. dr. Diana Šaparnienė. Na, ir žinoma – bendražygė, konsultantė įvairiausiais klausimais – lekt. Rita Toleikienė.
Norime Jums, mieli absolventai, priminti, kad gyvenimas – tai tarsi pasakojimas, kurio žodžiai gali būti keičiami kiekvieną dieną. Tad sakykime sau kasdien: mes buvome geri prieš dešimt metų, „Mes esame geresni dabar, mes būsime geriausi visus likusius metus. Būkite tokie stiprūs kaip ąžuolas, kuris nepasiduoda jokiai audrai. Būkite tokie ramūs kaip ežeras tylų rudens vakarą. Būkite tokie galingi kaip viesulas, kuriam niekas niekur netrukdo.
SMF absolventus kalbinoIveta Česnavičiūtė,
Simona Grigalaitytė, Gražvyda Kurtkutė, Kistina Zubavičiūtė
Jurgita Mikolaitytė, Vadybos magistrantūros Viešojo administravimo specializacijos studijų absolventė, puikiai jaučiasi abiejuose amplua – tiek dėstytojos, tiek studentės. Ši jauna mergina pasižymi aštriu protu, energija ir aktyvumu įvairiose srityse.
Jurgita Mikolaitytė. J. Mikolaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Inga Vasiliauskaitė.I. Vasiliauskaitės asmeninio archyvo nuotr.
3 p.
mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs
Šiaulių miesto mero pavaduotoja Daiva Matonienė: „Studentai turi daugybę gražių idėjų, kurias reikia kuo greičiau realizuoti“.
Artėjant bakalauro ir magistro diplomų įteikimui padaugės ir norinčių dirbti studentų. Tad įdomu sužinoti, ko tikisi darbdaviai iš šių metų absolventų. Daiva Matonienė, kalbėdama apie studentus, teigė, jog ŠU Socialinių mokslų fakultetas rengia puikius ekonomikos, vadybos ir viešojo administravimo specialistus. „Dažnai tenka dirbti su studentais, atliekančiais praktiką savivaldybėje, su kuriais vykdome labai daug praktinių darbų. Studentų darbų nereikėtų „numesti į stalčių“, nes jie gali būti pritaikyti Šiaulių miestui. Yra daugybė gražių idėjų, kurias būtina kuo
Daiva Matonienė, Šiaulių miesto mero pavaduotoja.
D. Matonienės asmeninio archyvo nuotr.
Alfredas Jonuška, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas.
SMF VRC nuotr.
Gediminas Trijonis, vienas Socialinių mokslų fakulteto Alumnų klubo narių, interviu metu pasakojo, kad studijų metais svarbu būti aktyviems ir smalsiems, nes Šiaulių universiteto studijų kokybė išties gera. Paklaustas apie galimybę dar kartą studijuoti, patikino, kad vėl grįžtų studijuoti į Socialinių mokslų fakultetą.
Gediminas labai gerai prisimena dėstytojas dr. Evandželiną Petukienę ir doc. dr. Skaidrę Žičkienę, kurios buvusios reiklios, gebančios įdomiai pateikti informaciją ir prisidėjusios prie tolesnės vaikino karjeros.
G. Trijonis su šypsena prisimena ir pirmuosius savo metus fakultete. Buvęs dekanas prof. Teodoras Tamošiūnas buvo supratingas, todėl studentai į paskaitas eidavo kaip į šventę. Socialinių mokslų fakulteto Alumnų klubo narys šių metų absolventams linki mažiau galvoti, tiesiog imti ir daryti!
greičiau realizuoti. „Naujai iškepti studentai“ turėtų būti kaip varikliai, kurie savo pozityvumu ir teigiamu mąstymu skatintų eiti į priekį“, – mano D. Matonienė.
Paklausta apie pokalbį dėl priėmimo į darbą, mero pavaduotoja pasakojo, kad žmogų galima įvertinti per pirmąsias 10 sekundžių. Ji pasidalijo keletu vertingų patarimų, kaip užsitikrinti sėkmę pokalbio metu. „Labai svarbu laikysena, pasitikėjimas savimi ir gebėjimas tinkamai save pristatyti. Būtent šios savybės ir lemia darbdavio apsisprendimą dėl kandidato tinkamumo“.
D. Matonienė absolventams palinkėjo pasitikėti savimi, mylėti savo miestą, kurti ateitį kartu bei būti aktyviems siekiant gražesnio rytojaus. „Tiems, kurie nori išvažiuoti iš miesto, noriu pasakyti – nevažiuokite“, – siūlė Šiaulių miesto mero pavaduotoja.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas Alfredas Jonuška: „Absolventams daugiausia sėkmės prireikia apsisprendžiant dėl darbo vietos ir renkantis pareigas“.
Alfredas Jonuška, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas, keletą metų vadovauja ekonomikos specialybės studentų praktikoms, taip pat dalyvauja kaip verslo įmonių atstovas vertinant bakalauro baigiamuosius darbus, tad gerai žino apie absolventų praktinį pasirengimą.
Pašnekovas teigė, jog į darbą Socialinių mokslų fakulteto absolventų priimti dar neteko, tačiau stažuotojus ir praktikantus Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmuose priima nuolat. „Savaime suprantama, kad jaunas specialistas dar nebus visiškai pasiruošęs darbo rinkai, tačiau pažinti, kaip veikia organizacijos, „prisimatuoti“ skirtingas darbo vietas, būtina jau studijų metais“, – teigė A. Januška. „Juk diplomas savaime neduoda neabejotinos kokybės patekus į darbo rinką, tai tik slenkstis, kurį įveikus laukia nuolatinis tobulinimasis.“
Socialinių mokslų fakulteto absolventams A. Jonuška linki suprasti, ką reiškia diplomo gavimas ir kokia svarbi yra ši šventė. Jis dar kartą akcentavo, kad diplomo gavimas – tai tik tarpinė stotelė.
Mantas Gudas, SMF Alumnų klubo narys. SMF VRC nuotr.
UAB „Metalistas“ generalinis direktorius Mantas Gudas: „Vaisius skinsite ne anksčiau nei po 5 metų“.
Mantas Gudas, Socialinių mokslų fakulteto ekonomikos studijų programos magistras, UAB „Metalistas“ generalinis direktorius ir Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Alumnų klubo narys, šiemetiniame Alumnų susitikime buvo nominuotas kaip Veržliausias absolventas. Net dabar, praėjus 7 metams po studijų baigimo, jis nedvejodamas stotų į Socialinių mokslų fakultetą dar kartą. „Tai, ką padariau ir ko neišnaudojau studijų metais, supratau tik dabar, tad su visa atsakomybe patariu griebti viską, kas tik įmanoma laiku – išnaudoti studijas pagal mainų programas (red. past.: M. Gudas pagal Erasmus studentų mainų programą studijavo Šveicarijos universitete), susiurbti dėstytojų žinias, perskaityti kiek įmanoma daugiau knygų bibliotekoje, patirti ne tik studijavimo, bet ir studentavimo malonumus“, – pataria Mantas. Nuoširdžiausius linkėjimus ir padėkas už įsimintinas paskaitas jis perdavė doc. dr. Jonui Pacevičiui ir doc. dr. Auksei Norkuvienei.
Gediminas Trijonis, SMF Alumnų klubo narys. SMF VRC nuotr.
Šiais metais baigiamuosius darbus apsigynusiems absolventams Mantas palinkėjo drąsiai integruotis į darbo rinką, daug ir sunkiai dirbti, siekti užsibrėžtų tikslų ir po 5 metų skinti saldžius vaisius.
kaip rasti mėgstamą darbą?Sėkmė neieško tavęs. Tu pats turi jos ieškoti. Likimas – tai ne
atsitiktinių aplinkybių, o pasirinkimo rezultatas. Sėkmės reikia ne laukti, o ją susikurti. (H. Dž. Braunas)
Darbo ieškojimas yra darbas, kuris, kaip ir visi darbai, reikalauja pastangų, laiko ir tam tik
rų gebėjimų.Nepriklausomai nuo to, ar esate
studijuojantis, ar tik baigęs studijas ir ieškote pirmojo darbo, ar esate nepatenkintas dabartiniu ir norite jį keisti, pabandykite iš pradžių išanalizuoti savo žinias, įgūdžius, pomėgius ir tikslus. Tik pažindamas save ir savo poreikius galėsite surasti tinkamą darbą ar karjeros kryptį.
Neieškokite „bet kokio“ darbo, ieškokite sau tinkamo. Apsibrėžkite, kokio darbo ieškote:• Kokios pozicijos Jus domina? Ko
kios turėtų būti pareigos, darbo pobūdis, užduotys, atsakomybės lygis, karjeros galimybės, atlyginimo dydis?
• Kokio tipo įmonėje norėtumėte dirbti? Jus dominančios įmonės pagal veiklos pobūdį, įmonės dydį, statusą, vardo žinomumą ir pan.
• Kur galėtumėte dirbti? Galėtumėte dirbti tik ten, kur Jūs gyvenate, nesvarbu kokiame mieste, Lietuvoje, užsienyje ir pan.?Darbo paieškos etapas skirtas susi
pažinti su informacija, išanalizuoti įvairius skelbimus ir pasiūlymus bei susidaryti savo nuomonę. Nuolat stenkitės ieškoti naujų Jums patogesnių darbo paieškos būdų, pasitikėkite fortūna, bet ir patys rodykite iniciatyvą.
Darbo paieškos būdai, kuriais naudojasi akademinis jaunimas:• Skelbimai apie laisvas darbo vietas
spaudoje ir internete, įmonių, firmų interneto puslapiuose.
• Registracija teritorinėje darbo biržoje.
• Privačios įdarbinimo agentūros.• Tiesioginis kreipimasis į darbdavį.• Socialiniai ryšiai – draugai, pažįsta
mi, buvę bendradarbiai.• Karjeros centrai.• Organizacijos, renginiai ir kiti infor
macijos šaltiniai (karjeros mugės universitetuose, afišos kolegijose ir universitetuose, skelbimų lentos).
Ieškoti darbo turite keliais būdais. Nė vienas jų nėra geriausias visoms darbo rūšims. Svarbu, kad Jūs nepamirštumėte nei vieno naudingo ir tinkamo Jums būdo.
Nuorodos, kur galima rasti patarimų, kaip ieškoti darbo, kaip pasiruošti pokalbiui dėl darbo, kaip parengti dokumentus, reikalingus siekiant įsidarbinti:http://www.cv.lt/employee/videoCourse.do http://www.profesijupasaulis.lthttp://www.cvmarket.lthttp://www.personaloprojektai.lthttp://www.topcv.lthttp://www.cvonline.lthttp://manokarjera.cv.lthttp://www.quintcareers.com/jobseeker.htmlhttp://karjera.su.lt
Taikykitės prie darbdavio
Daugelis žmonių daro klaidą, susikurdami tik vieną CV ir siuntinėdami jį visiems darbdaviams. Tačiau visi darbdaviai yra skirtingi, todėl derėtų nepagailėti laiko pretenduojant į naują poziciją ir savo gyvenimo aprašymą šiek tiek pakoreguoti. Kiekviena kompanija propaguoja savas vertybes, todėl darbuotojams kelia tam tikrus reikalavimus. Taigi kiekvieną kartą vertėtų pabrėžti būtent tas savybes, kurios konkrečiam darbdaviui gali būti aktualiausios pvz., įsivaizduokime, kad Jūs kaip vieną stipriausių savo asmeninių savybių nurodote savarankiškumą. Tačiau tai, kas vienoje kompanijoje yra vertybė, kitoje gali virsti trūkumu. Galbūt toje kompanijoje, į kurią pretenduojate, labiausiai vertinamas komandinis darbas, todėl per didelis savarankiškumas čia gali tik trukdyti. Taikykitės prie darbdavio – stenkitės sukurti įvaizdį būtent tokio darbuotojo, kokio jis ir tikisi. Išsiaiškinti darbdavio lūkesčius nėra labai sunku – dažniausia reikalavimai būsimam darbuotojui pateikiami skelbime dėl laisvos darbo vietos. Jei įvardytų reikalavimų nėra, tiesiog pasidomėkite, kokie žmonės dirba kompanijoje – žinosite, į ką lygiuotis.
Nepamirškite, kad Jūsų CV skirtas tam, kad būtumėt pakviesti į interviu. Jis turi suteikti pakankamai informacijos, kad sudo
mintų potencialų darbdavį.
Natūralu, kad gavę keletą CV, darbdaviai eina lengviausiu keliu – atmeta CV, jei tik randa priežasčių jį atmesti, pvz., daug rašybos klaidų, chaotiškas ir netvarkingas maketavimas, prasti anglų kalbos įgūdžiai (jei darbui reikia anglų
kalbos), ne ta išsilavinimo kryptis (atsiliepė istorikas, o reikia mechanikos inžinieriaus) ir t. t.
Tavo užduotis – siekti, kad tavo CV nepaskęstų tarp kitų.
Keletas patarimų, padėsiančių pasiekti, kad Jūsų CV būtų perskaitytas:1. Siųskite konkrečiai pozicijai pritai
kytą gyvenimo aprašymą.2. Laikykitės dalykinio stiliaus, nes tai
signalizuoja darbdaviui apie tai, kaip žmogus elgsis kasdien.
3. Atkreipkite dėmesį į el. paštą, iš kurio siunčiate CV (jei bus nurodytas adresas, tarkime, pupyte69@..., arba grazuoliux@..., kažin, ar sulauksite atsakymo).
4. „Nepuoškite“ gyvenimo aprašymo nuotrauka iš vakarėlio.
5. Pasitikrinkite, ar nėra gramatikos klaidų.
Vien išsiųstų gyvenimo aprašymų kiekis negarantuoja sėkmės ieškant darbo.
Nepamirškite, kad galite pasinaudoti darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemone. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonė – tai finansinė parama darbdaviui, įdarbinusiam asmenis, kurie nori įgyti trūkstamus darbo įgūdžius tiesiogiai darbo vietoje. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo veiklą (toliau – DĮĮR) organizuoja Lietuvos darbo birža, įgyvendindama Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „Bedarbių užimtumo didinimas“. Šią veiklą tiesiogiai vykdo teritorinės darbo biržos, bendradarbiaudamos su darbdaviais. Išsamią informaciją apie darbo įgūdžių įgijimo rėmimo įgyvendinimą teikia teritorinės darbo biržos. Informacija skelbiama internete adresu www.ldb.lt
Ieškodami darbo būkite atkaklūs, išnaudokite visas galimybes
ir būdus jį rasti.Studente, jei turi neatsakytų klausi
mų karjeros planavimo srityje, tuomet registruokis ir atvyk į konsultacijas.
Įvairiais aktualiais karjeros klausimais (kaip pasirengti pokalbiui dėl darbo, koks yra geras gyvenimo aprašymas ir pan.) gali konsultuotis su Šiaulių universiteto Karjeros centro karjeros konsultante Kristina Turauskaitė. Būtina išankstinė registracija el. paštu k.turauskai[email protected].lt arba tel. (8 41) 39 30 10.
SIEK, VEIK, TAPK!
Šiaulių universiteto Karjeros centro informacija
alumnų klubo įkūrėjai Paulius morkūnas ir kęstutis bardauskas:
„Dar kartą stotume į Šu Smf!“
ŠU SMF Alumnų klubas – tai baigusių universitetą absolventų klubas, kurio nariai prisideda prie fakulteto plėtros ir vardo viešinimo. Alumnų klubo įkūrėjai – vadybos magistrantūros absolventai Paulius Morkūnas ir Kęstutis Bardauskas studijas ŠU vertina gerai, nes, pasak jų, iš studijų kiekvienas gali pasiimti tai, ko jie nori. „Studijų procese stengtis turi ne tik dėstytojai, kurie perduoda žinias, bet ir patys studentai, kurie tas žinias nori įsisavinti. Sąlygos studijuoti SMF tikrai geros“, – pabrėžė Kęstutis.
Paulius šiais metais fakultete SMF studentų atstovybės organizuotame renginyje „Absolventų vakaras“ nominuotas kaip „Iniciatyviausias ŠU studentas“ už iniciatyvumą universiteto, miesto, šalies visuomeninėje veikloje, 2009 m. tapo perspektyviausiu studentu už pasiekimus sportinėje veikloje.
Paulius vieną semestrą studijavo Turkijos Anadolu universitete, todėl pasidalijo savo įspūdžiais ir patirtimi. Jis susipažino ne tik su Turkijos studentais, bet ir mainų programos dalyviais iš kitų šalių, todėl grįžęs rekomendavo visiems studijų draugams pasinaudoti galimybe išvykti pagal Erasmus studentų mainų programą.
Iniciatyviausio ŠU studento nominaciją pelnęs Kęstutis aktyviai dalyvauja AIESEC organizacijos veikloje, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, dalyvavo renginiuose. Jis teigia, kad tai buvo puiki galimybė pažinti pasaulį. „Ir visos šios veiklos man davė gyvenimiškos patirties“, – džiaugiasi Kęstutis.
Abu pašnekovai iš studijų metų labiausiai prisimena dėstytoją doc. dr. Henrikas Karpavičių ir lekt. Liną Garšvienę dėl įdomių jų paskaitų, per kurias dėstytojai pateikdavo daug praktinių pavyzdžių. Vaikinai tikino, kad studijos padėjo pasirengti sėkmingai karjerai: „Pasiėmėme visas žinias, kurios jau pravertė ir dar pravers ateityje“, – sakė Kęstutis ir Paulius.
Alumnų įkūrėjai narystę AIESEC organizacijoje prisimena kaip linksmiausius studijų metus, nes jie ne tik daug išmoko konferencijų ir seminarų metu, bet ir užmezgė naujų pažinčių. „Narystė AIESEC paliko didžiulį įspūdį“, – teigė pašnekovai. Tad paklausti, ar dar kartą stotų į ŠU SMF vieningai patvirtino: „Tikrai taip“, nes čia studentai gali net tik įgyti žinių, bet ir tobulinti save kaip asmenybę“.
Paulius Morkūnas ir Kęstutis Bardauskas absolventams palinkėjo sėkmingai apsiginti bakalauro baigiamuosius darbus bei siekti tolesnės karjeros, rasti savo tikrąjį kelią. Tačiau paragino nepamiršti fakulteto ir stoti į SMF Alumnų klubą!
SMF Alumnų klubo įkūrėjai Kęstutis Bardauskas (kairėje) ir Paulius Morkūnas. SMF VRC nuotr.
4 p.
Laikraštį leidžia SMF Viešųjų ryšių centras:
redaktorė Vilma Tubutienė,korespondentė Lina Vaitkuvienė,
kalbos redaktorė Gintarė Galinienė,maketuotoja Laura Vilkanauskienė,
antraštės kūrėjas Vilmantas Dambrauskas
Adresas: Architektų g. 1, Šiauliai
Tel. / faks. (8 41) 59 58 80El. paštas [email protected]
Tiražas 1000 egz.
Linkėjimai Socialinių mokslų fakulteto absolventamsatkelta iš 1 psl.
Mie li ab sol ven tai,Nors Jūs jau bai gė te stu di jas, esa te dir ban tys, ku ria te ar jau esa te su kū rę šei mas,
ta čiau Jū sų bu vi mas stu den tais yra įstri gęs fa kul te to bei uni ver si te to gy ve ni me.Jū sų dar bai, pa si ro dy mai, fa kul te to ir Uni ver si te to gar si ni mas, įvai rūs pa sie
ki mai spor to bei me no sri ty se iki šiol yra ver ti na mi ir ne už mirš ta mi. Nuo šir džiai džiau gia mės į pa sau lį iš lei dę gar sių spor ti nin kų, di džiuo ja mės, jog mū sų fa kul te tą bai gę stu den tai yra įvai rių įmo nių di rek to riai, sa vi nin kai, Lie tu vo je ge rai žino mi as me nys. Su šyp se na vei de pri si me na me, kaip ak ty viai reiš kė tės fa kul te te bei Univer si te te.
Su mei le ir pa gar ba lin ki me, kad ne pa mirš tu mė te sa vo Uni ver si te to, sa vo fa kulte to, gru pio kų, kur sio kų, dės ty to jų bei kaip vė jas grei tai pra bė gu sių me tų!!!
SĖKMĖS IR LAIMĖS GYVE NI ME!!!
Šiau lių uni ver si te to So cia li nių moks lų fa kul te to Stu den tų at sto vy bė
SMF SA
Mie li ab sol ven tai,
Ti kiu, kad dau ge lis Jū sų ras sri tį, ku rio je jau sis it žu vis van de ny je ir į dar bą eis kaip į šven tę. AIESEC or ga ni za ci jai šie me tai bu vo tar si šven tė, ku ri pa dė jo mums pa ti kė ti sa vo jėgo mis, iš mo kė mo ky tis ir ne sto vė ti vie to je. Šie me tai or ga ni za ci jai bu vo iš tie sų sėk min gi. Jau ket vir tus me tus iš ei lės or ga ni za vo me „Pa traukliau sio Šiau lių mies to darb da vio rin ki mus“, tre čius me tus – pro jek tą su Šiau lių mies to ir rajo no mo kyk lo mis „Aš esu ly de ris“, dir bo me ir su ver slo sek to riu mi, ir su ne vy riau sy bi nė mis or ga ni za ci jo mis. Pa dė jo me jau niems žmo nėms ras ti ga li my bę mo ky tis ki taip, pra plės ti aki ra tį. Su tei kė me šan są iš vyk ti į tarp tau ti nę sta žuo tę,
ku rio je stu den tai ir ne se nai bai gę stu di jas žmo nės ga li įgy ti dar bo pa tir ties, pa žin ti ki tas kul tū ras. Tad lin kiu, kad ir Jums, mie li ab sol ven tai, bai gus stu di jas, tai bū tų nau jas gy ve ni mo eta pas, ku ria me at ra si te dau gy bę įvai rių ga li my bių!
Vik to ri ja Ba ra naus kai tė, AIESEC Lie tu va Šiau lių fi lia lo pre zi den tė
AIESEC Lie tu va Šiau lių fi lia lo pre zi den tė V. Ba ranaus kai tė
tai įdo mu...Mie las ab sol ven te, tu gau ni di plo
mą to kią die ną, ku ri pa sau ly je ži noma kaip:
Birželio 17 d. (di plo mai įtei kiami: VAM9, EKM9, ISEKM9/1, ISEKM9/2, ISŠV9, ISVAM9/1,
ISVAM9/2, ISIAMT9, ISVAMU9)
1885 m. Lais vės sta tu la at pluk dy ta į Niu jor ko uos tą.
1939 m. gi mė An ta nas Bu ra čas, po lite ko no mi jos, tarp tau ti nių fi nan sų ir in ves ti ci jų spe cia lis tas, ha bi li tuo tas dak ta ras (eko no mi kos moks lų dakta ras 1971 m.), LMA aka de mi kas (1976 m.), Pa sau lio ino va ci jų cen tro na rys (iš rink tas 2001 m.)
1940 m. gi mė Ge or ge Art hur Akerlof, 2001 m. No be lio eko no mi kos pre mi jos lau re a tas.
1957 m. gi mė Li nas Če ka vi čius, Lie tuvos eko no mis tas, ma te ma ti kas, socia li nių moks lų dak ta ras.
1864 m. Vil niaus ge ne ral gu ber na to rius Mi chai las Mu rav jo vas už drau dė spaus din ti lie tu viš kus ele men to rius lo ty niš ko mis rai dė mis.
1967 m. Ki ni ja su sprog di no sa vo pir mąją van de ni li nę bom bą.
1985 m. pra dė jo veik ti gar su sis ka be linės te le vi zi jos tin klas „Dis co ve ry“.
2001 m. už nuo pel nus JAV Ili no jaus vals ti jai Pre zi den tui Val dui Adamkui su teik tas Či ka gos De Pau lo univer si te to gar bės dak ta ro var das.
Birželio 20 d. (di plo mai įtei kia mi: AD7/1, AD7/2, VA7, NVA6/1, NVA6/2, NVA6/3) – pa sau li nė
pa bė gė lių die na. 1566 m. gi mė Zig man tas Va za, Len
ki jos ka ra lius (1587–1632 m.) ir Lie tu vos Di dy sis ku ni gaikštis (1588–1632 m.), ku rį lai ką (1592–1599 m.) bu vęs Šve di jos ka ra lius.
1837 m. ka rū nuo ta Jung ti nės Ka ra lystės ka ra lie nė Vik to ri ja.
1840 m. Sa mu le lis Mor zė už pa ten ta vo te leg ra fą.
1944 m. JAV įkur ta Cen tri nės žval gybos valdyba (CŽV).
1950 m. LTSR at lik ta ad mi nist ra ci nė refor ma, įsteig tos 4 sri tys – Vil niaus, Kau no, Klaipėdos ir Šiau lių.
1963 m. JAV ir SSRS va do vai tarp Va šing to no ir Mask vos nu spren dė įreng ti tie sio gi nę te le fo no li ni ją, kad su ma žė tų ga li my bė kil ti bran duo liniam ka rui.
1967 m. gi mė Ni ko lė Kid man, vie na gar siau sių ame ri kie čių ir aust ra lų kino ak to rių, fi l mų pro diu se rė.
Birželio 21 d. (di plo mai įtei kia mi: VEK6, VAD6/1, VAD6/2,
VVA6, EK7/1, EK7/2, EK7/3) – va sa ros sau lėg rį ža.
1914 m. gi mė Wil liam Spen cer Vickrey, 1996 m. No be lio eko no mi kos pre mi jos lau re a tas (1996 m.).
1940 m. Pran cū zi ja ka pi tu lia vo prieš fa šis ti nę Vo kie ti ją, pa si rašyda ma Komp je no su tar tį.
1941 m. pra si dė jo su ki li mas, sie kiant at kur ti Lie tu vos ne pri klau so my bę.
1948 m. „Co lum bia Re cords“ pa de mons t ra vo il gai gro jan čią plast ma si nę plokš te lę, at ne šu sią fi r mai di de lę sėk mę.
1982 m. gi mė pir ma sis prin ce sės Dia
nos (Dia na) ir prin co Čarl zo (Charles) kū di kis prin cas Vil ja mas (William).
2004 m. kos mi nis lėk tu vas „SpaceShip One“ sėk min gai pa ki lo už Že mės atmos fe ros ri bų ir su grį žo. Taip bai gėsi pir ma sis pa sau ly je pi lo tuo ja mas ko mer ci nis skry dis į kos mo są.
Birželio 22 d. (di plo mai įtei kia mi: NEK6/1, NEK6/2, NEK6/3,
NEKK8/1, NEKK8/2, NEKK8/3, NEKMM8)
1551 m. gi mė Bar bo ra Rad vi lai tė, Lenki jos ka ra liaus ir Lie tu vos Didžio jo ku ni gaikš čio Žy gi man to Au gus to žmo na, pa lai do ta Vil niaus ka ted roje.
1757 m. gi mė bri tų ke liau to jas ir ty rinė to jas Džor džas Van ku ve ris (Ge orge Van cou ver). Ke liau da mas kar tu su ka pi to nu Ku ku (Co ok) jis iš ty rė Aust ra li ją, vė liau jo var du pa va dintos sa los.
1893 m. Vi dur že mio jū ro je su si dū rus ir pa sken dus Di džio sios Bri ta ni jos ka ro lai vams „Vic to ria“ ir „Cam perdown“, žu vo 359 žmo nės.
1941 m. Vo kie ti jos ka riuo me nė įsi veržė į TSRS (Bar ba ro sos ope ra ci ja).
1995 m. įsteig ta Lie tu vos sa vi val dy bių aso cia ci ja.
1999 m. Pre zi den tui Val dui Adamkui įteik ta JAV ne vy riau sy bi nės lai mė ji mų aka de mi jos pre mi ja už in dė lį stip ri nant de mok ra ti ją, tai ką ir su pra ti mą tarp tau tų.
2004 m., siek da mas iš veng ti ga li mo suėmi mo, Vil niaus me ras Ar tū ras Zuokas pa bė go į Len ki ją.
2005 m. Pre zi den tui Val dui Adam kui už nuo pel nus lais vei ir de mok ra ti
jos plėt rai skir tas Po lac ko fon do ap do va no ji mas, ku ris įteik tas Karo lio uni ver si te te Pra ho je. 1994 m. įsteig tas ap do va no ji mas yra tei kiamas Ry tų ir Vi du rio Eu ro pos ša lių ly de riams.
2006 m. Lie tu vos Res pub li kos Sei mas pri pa ži no Juod kal ni jos Res pub likos vals ty bi nę ne pri klau so my bę.
Birželio 23 d. (di plo mai įteikia mi: NEKK9/1, NVAK9/1, NVAK8, NIA6/1, NIAK9/1,
NIAK8)1812 m. Na po le o nas Bo na par tas pra
dė jo ne sėk min gai pa si bai gu sią kam pa ni ją prieš Ru si ją.
1894 m. įkur tas Tarp tau ti nis olim pi nis ko mi te tas ir pa skelb ta tarp tau ti nė olim pi nė die na.
1907 m. gi mė Ja mes Ed ward Me a de, 1977 m. No be lio eko no mi kos premi jos lau re a tas (1995 m.).
1924 m. įsteig tas pir ma sis Lie tu vo je na cio na li nis ban kas – Že mės bankas.
1937 m. gi mė Mar tis Ah ti sa ris, di ploma tas, Suo mi jos ir tarp tau ti nis po liti kas, Suo mi jos pre zi den tas, No belio tai kos pre mi jos lau re a tas.
1989 m. išleis tas pir ma sis laik raš čio „Lie tu vos so cial de mok ra tas“ nume ris.
2000 m. pir mą kar tą Lie tu vos him nas iš leis tas gar sa juos tė je ir kom pak tinė je plokšte lė je.
2009 m. su vi zi tu Gru zi jo je vie šė jęs Pre zi den tas V. Adam kus ir Tbi li sio me ras Ge or gi jus Ugu la va Gru zi jos sos ti nė je ati da rė lie tu vių kal bos kla sę. Tą pa čią die ną V. Adam kus su Gru zi jos pre zi den tu Mi chai lu Sa a kaš vi liu Tbi li sy je ati da rė Vilniaus var du pa va din tą aikš tę.
apie stu di jas – links mai!
Dė ko ja me lekt. Da nu tei Bendi kie nei, dr. Ja ni nai Še pu tie nei ir lekt. Vi dai Skač kaus kai tei, ku rios pa si da li jo „auk si nė mis“ stu den tų min ti mis.
Ap skai tos pa grin dų eg za mi nas.Stu den tas ra šo: „Kaž kur 10000 Lt pa bė go“.Dės ty to ja ra šo: „Su ma ne ma ža –
rei kė jo pa gau ti“.
PVM de kla ra ci jo je stu den tas nuro do 2999 me tus.
Už duo tis: įkai no ti in ven to ri za cinį li ku tį (t. y. pa čiam stu den tui).
Stu den tas klau sia: „Dės ty to ja, iš kur man ži no ti, kaip rei kia įkai noti?“.
Stu den tas skai čiuo da mas ne ga vo ba lan so (33300/25530), todėl rašo: „AMEN“.
Dės ty to ja ra šo: „Iš tik rų jų šiai die nai AMEN! Ti kiuo si, kad mal da pa dės at ei ty je“.
Stu den tas rašo: „Ba lan sas va sario 31 d.“.
Dės ty to ja ra šo: „Už pa ten tuo ki te šį iš ra di mą“.
Ap skai tos pa grin dai.Stu den tas ra šo: „Ne iš ei na ba lan
sas, nes ne su mo kė ti pi ni gai už re klamą“.
Ap skai tos pa grin dų kon tro li nis.Stu den tas rašo: „Su si ma liau“.
Ap skai tos pa grin dų kon tro li nis. Už duo tis: 3 ak ci nin kai įne šė pi ni
gus į įmo nės są skai tą.Stu den tas rašo: „D – Pi ni gai 90000LtK – Ak ci nin kai 90000Lt“.Dės ty to ja ra šo: „O kur dė jo te ak
ci nin kus, nes bu hal te riš kai tai reiškia, kad ak ci nin kai nu ra šy ti“.
Ap skai tos pa grin dų kon tro li nis.Užduo tis: už at lik tą au to bu so re
mon tą su mo kė ta 650 Lt. Stu den tas rašo: „D – Au to bu so sąnau dos – 650 LtK – Au to bu sas – 650Lt“.Dės ty to ja ra šo: „At si skai tė ne pi
ni gais, o ati da vė au to bu są“.
Ap skai tos kon tro li nis.Užduo tis: ap skai čiuo ki te trūks ta
mą su mą.Stu den tai ra šo: „Pra šo te ne įma
no mo da ly ko“, „Trūks ta duo me nų“, „Pa gal pa teik tus duo me nis ne įma noma ap skai čiuo ti“.
Užduo tis: ap skai čiuo ki te trūks tamą su mą.
Stu den tas ra šo: „Vėl ne ga liu apskai čiuo ti“.
Dės ty to ja ra šo: „Tai ne kas!“
Rasta stu den to „špe ra“ pa va dini mu „Ap skai tai rei ka lin gi da ly kiukai“.
Iš 2009 m. dar bo:„Pas ta ruo ju me tu spar čiai au gant
šalies eko no mi kai ir ge rė jant ver slo bei gy ven to jų lū kes čiams dėl at eities...“
Dės ty to jos klau si mas: kaip už rašy ti skai čių du su pu se mi li jo no?
Stu den tės eko no mis tės at sa kymas: du kab le lis pen ki ir šeši nu liai
Stu den tas ruo šė si eg za mi nui. Pra dė jęs at sa ki nė ti po ke lių sa ki nių už si kir to, pra dė jo blaš ky tis. Stai ga nu ri mo ir tiek te pa sa kė: „Ką aš čia Jums, dės ty to ja, ne są mo nes pa sa koju, juk Jūs ge riau ži no te...“
Mie li ab sol ven tai,
At ro do, ką tik bu vo te pir ma kur siai, o štai jau bai giate uni ver si te tą. Čia pra leis ta tiek sun kių die nų, ku rios vel tui ne pra ėjo. Jūs esa te mums pa vyz dys, to dėl drąsiai ei ki te į prie kį ir sie ki te už si brėž tų tiks lų, nes tai ne pa bai ga. Lin ki me, kad vi sa da pri si min tu mėte tas akimir kas, ku rios bu vo pa čios įdo miau sios ir gra žiau sios ne tik mo kyk lo je, bet ir stu di jų me tais!
Sėk mės!
Ra min ta Miškū nai tė,Stu den tų moks li nės drau gi jos pir mi nin kėSMD pir mi nin kė R. Miš kū nai tė
Įsimintiniausi 2010–2011 m. SMF įvykiai:• 2011 m. ba lan džio 14 d. Šiau lių uni ver si te to So cia li nių moks lų fa kul te te įvy
ko jau 11oji tarp tau ti nė stu den tų moks lo dar bų kon fe ren ci ja „Eko no mi kos ir va dy bos ak tu a li jos“, ku rio je pir mą kar tą da ly va vo stu den tai iš Tur ki jos (Mus ta fa Ke mal Uni ver si ty), Če ki jos (Men del Uni ver si ty in Brno) ir Lat vijos (Lat via Uni ver si ty of Ag ri cul tu re).
• 2011 m. ge gu žės 12–15 d. Kau ne vy ko tra di ci nės XXVII SELL stu den tų (Suo mi ja, Es ti ja, Lat vi ja, Lie tu va) žai dy nės, ku rio se fa kul te to stu den tai pelnė daug ap do va no ji mų: bė gi kė E. Bal čiū nai tė (ver slo ad mi nist ra vi mo ba kalau ro spec.) iško vo jo auk so ir si dab ro me da lius (800 m ir 400 m dis tan ci jose), žai dy nių si dab ro me da lį 3000 m dis tan ci jo je pel nė bė gi kė R. Ker gy tė (ver slo ad mi nist ra vi mo ba ka lau ro spec.), es ta fe tė je 4 x 50 m lais vuo ju stiliu mi ap len kė pa jė gius var žo vus ir iš ko vo jo auk so me da lius SMF stu den tai T. Grus lys (eko no mi kos ba ka lau ro spec.), A. Jar ko vas (ver slo ad mi nist ra vimo ba ka lau ro spec.); mo te rų plau ki mo rung ty je 100 m nu ga ra tre či ą ją vietą už ėmė A. Ši lei ky tė (va dy bos ma gist ran tū ros); čem pio ne ta po Uni ver si teto mer gi nų mi ni fut bo lo rink ti nė, ku rios ko man do je rung ty niau ja SMF studen tės: D. Dil dai tė (ver slo ad mi nist ra vi mo ba ka lau ro spec.), O. Ima na li je va (eko no mi kos ba ka lau ro spec. stu den tė), R. Ima na li je va (eko no mi kos ba kalau ro spec.), R. Pau liu ke vi čiū tė (eko no mi kos ba ka lau ro spec.). Vy rų mi ni futbo lo rung ty je auk so me da lius iško vo jo D. Kvei nys (eko no mi kos ba ka lau ro spec.), M. Lu ko še vi čius (ver slo ad mi nist ra vi mo ba ka lau ro spec.), E. Pi ly pas (eko no mi kos ba ka lau ro spec.), R. Ur be lis (eko no mi kos ba ka lau ro spec.).
• Šiau lių uni ver si te to Me tų no mi na ci jų rin ki muo se SMF dės ty to jai ir stu dentai bu vo no mi nuo ti: me tų dės ty to ja ta po pro de ka nė L. Juo zai tie nė (2010 m.), Vie šo jo ad mi nist ra vi mo ka ted ros ve dė ja do cen tė D. Ša par nie nė (2011 m.), me tų stu den tu – ver slo ad mi nist ra vi mo stu di jų pro gra mos stu den tas K. Pa like vi čius (2011 m.), Me tų spor ti nin ke – ver slo ad mi nist ra vi mo stu di jų pro gramos stu den tė E. Bal čiū nai tė (2011 m.).
• 2011 m. 13oje pa sau lio stu den tų tarp tau ti nė je ver slo kon fe ren ci jo je „World Bu si ness Dia lo gue“ Kiol no mies te Vo kie ti jo je Šiau lių uni ver si te to So cia linių moks lų fa kul te tą at sto va vo ma gist ran tas K. Bar daus kas.
• Ke le tą me tų iš ei lės ša lies stu den tų rin ko da ros dar bų pa ro do se „IDĖJA“ Vil niu je „Li tex po“ pa ro dų rū muo se Va dy bos ka ted ros dės ty to jos Evan dželi nos Pe tu kie nės va do vau ja mos stu den tų gru pės nuo lat yra tarp pri zi nin kų, o 2010 m. ko man da „Cu tis“ ta po no mi na ci jos „Ge riau sia me tų re kla ma“ IIIio sios vie tos nu ga lė to ja. „Cu tis“ ko man dos na rės K. Zo ry tė, A. Gend vi laitė, A. Val ke ry tė, D. Dzi mi da vi čiū tė ir A. Pet ru le vi čiū tė kon kur se pri sta tė vaikams skir tą pi ni gus skai čiuo jan čią ir bal su ben drau jan čią tau pyk lę.