LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO IR JO ... · 1.3.1.1. Esami informaciniai ištekliai,...
Transcript of LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO IR JO ... · 1.3.1.1. Esami informaciniai ištekliai,...
1
Viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“
LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO IR JO
FINANSAVIMO GALIMYBIŲ STUDIJA
2016-07-26
2
TURINYS
LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO IR JO FINANSAVIMO GALIMYBIŲ
STUDIJOS RENGĖJAI ................................................................................................................................ 4
PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR SANTRUMPOS ....................................................................................... 5
ĮVADAS...................................................................................................................................................... 11
1. STATINIO GYVAVIMO CIKLO PROCESŲ ESAMOS PADĖTIES IR JŲ PROBLEMATIKOS
LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIUJE APŽVALGA .............................................................................. 13
1.1. LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS INSTITUCINĖS SĄRANGOS ANALIZĖ ................ 13
1.1.1. Esamos padėties apžvalga ..................................................................................................... 16
1.1.2. Statybų sektoriaus institucinės sąrangos problemos statinio gyvavimo ciklo procesuose ir jų
analizė 30
1.2. LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS TEISINĖS APLINKOS ANALIZĖ ................................ 30
1.2.1. Esamos padėties analizė ............................................................................................................ 30
1.2.2. Statybų sektoriaus teisinės aplinkos problemos statinio gyvavimo ciklo procesuose ir jų
analizė 33
1.3. LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ, JŲ
INFRASTRUKTŪROS, KITŲ SKAITMENINIMO PRIEMONIŲ ANALIZĖ .................................... 34
1.3.1. Esamos padėties analizė ............................................................................................................ 34
1.3.1.1. Esami informaciniai ištekliai, jų infrastruktūra, kitos skaitmeninimo priemonės statinio
gyvavimo ciklo procesuose ir juos valdantys subjektai ....................................................................... 34
1.4. LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS PROCESŲ VERSLO PRAKTIKOS ANALIZĖ ............ 58
1.4.1. Esamos padėties analizė ............................................................................................................ 58
1.4.2. Statybų sektoriaus procesų verslo praktikos problemos statinio gyvavimo ciklo procesuose ir jų
analizė 65
2. DIDŽIOSIOS BRITANIJOS, DANIJOS IR SUOMIJOS PATIRTIES SKAITMENINANT STATYBŲ
SEKTORIŲ ANALIZĖ............................................................................................................................... 69
2.1. Didžiosios Britanijos patirties analizė .............................................................................................. 69
2.1.1. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus institucinė sąranga ..................................................... 69
2.1.2. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus teisinė aplinka ........................................................... 69
2.1.3. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus procesų verslo praktika ............................................. 71
2.1.4. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus skaitmenizavimo programa ....................................... 73
2.1.5. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus skaitmenizavimo programa .................................. 82
2.1.6. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus skaitmenizavimo modelio sandara ....................... 88
2.1.7. Topografinių planų ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų informacinių išteklių infrastruktūra
Didžiojoje Britanijoje .......................................................................................................................... 99
2.2. Danijos patirties analizė ................................................................................................................. 100
2.2.1. Danijos statybų sektoriaus institucinė sąranga, teisinė aplinka ir verslo praktika ................... 100
2.2.2. Danijos statybų sektoriaus informacinių išteklių infrastruktūra .............................................. 105
2.2.3. BIM vystymo Danijoje valdymo ir organizaciniai aspektai .................................................... 109
3
2.2.4. BIM vystymo Danijoje finansavimo modelis .......................................................................... 114
2.3. Suomijos patirties analizė ........................................................................................................... 116
2.3.1. Suomijos statybų sektoriaus institucinė sąranga, teisinė aplinka ir verslo praktika ................ 117
2.3.2. Suomijos statybų sektoriaus informacinių išteklių infrastruktūra ........................................... 120
2.3.3. BIM vystymo Suomijoje valdymo ir organizaciniai aspektai ................................................. 121
2.2.4. BIM vystymo Suomijoje finansavimo modelis ....................................................................... 123
2.2.5. Kvalifikacijos kėlimas, studijos ir moksliniai tyrimai Suomijoje ........................................... 125
2.4. Didžiosios Britanijos, Danijos, Suomijos ir Lietuvos esamos padėties diegiant ir taikant
skaitmeninimo priemones palyginimas ................................................................................................. 125
3. STATINIO GYVAVIMO CIKLO PROCESŲ PROBLEMŲ LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIUJE
SPRENDIMO BŪDAI TAIKANT SKAITMENINIMO PRIEMONES .................................................. 130
4. SIŪLOMAS LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO PRIEMONIŲ
KOMPLEKSAS ........................................................................................................................................ 136
5. SIŪLOMI LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO PRIEMONIŲ KOMPLEKSO
VEIKIMO IR PALAIKYMO MODELIAI............................................................................................... 166
5.1. Modelių sandara ......................................................................................................................... 166
4.2. Pirmo modelio analizė ................................................................................................................ 166
4.3. Antro modelio analizė ................................................................................................................ 182
5.4. Trečio modelio analizė ................................................................................................................... 196
6. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI DĖL LIETUVAI REKOMENDUOJAMO STATYBŲ SEKTORIAUS
SKAITMENINIMO PRIEMONIŲ KOMPLEKSO VEIKIMO IR PALAIKYMO MODELIO.............. 212
7. REKOMENDUOJAMO MODELIO FINANSAVIMO IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ
PLANAS ................................................................................................................................................... 217
8. SIŪLOMA LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO VIZIJA IR SIEKTINI
TIKSLAI IKI 2021 M., VERTINIMO RODIKLIAI ................................................................................ 223
LITERATŪROS SĄRAŠAS .................................................................................................................... 230
4
LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO IR JO FINANSAVIMO
GALIMYBIŲ STUDIJOS RENGĖJAI
1. Dr. Virgaudas Juocevičius (darbo vadovas)
2. Dalius Gedvilas
3. Dr. Vladimir Popov
4. Prof. dr. Jelena Stankevičienė
5. Prof. dr. Sigitas Mitkus
6. Donatas Aksomitas
7. Dr. Žilvinas Stankevičius
8. Dr. Darius Migilinskas
9. Dr. Vaidotas Šarka
10. Dr. Tatjana Grigorjeva
11. Dainius Gudavičius
12. Dr. Darius Pupeikis
13. Alvydas Janulevičius
14. Mantas Kanaporis
15. Gintaras Šegžda
16. Arvydas Čibirka
Prisidėjo rengiant Danijos patirties analizę:
Jan Karlshøj (buildingSMART Nordic valdybos pirmininkas, buildingSMART International
Pastatų skyriaus vadovas).
Prisidėjo rengiant Suomijos patirties analizę:
Tomi Kenttinen (buildingSMART Finland valdybos pirmininkas);
Tiina Perttula (buildingSMART, InfraBIM Finland, Suomijos transporto agentūra).
Prisidėjo rengiant Didžiosios Britanijos patirties analizę:
Phillip Michael Jackson (Jungtinės Karalystės Vyriausybės BIM darbo grupės ekspertas).
5
PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR SANTRUMPOS
2D (angl. Two Dimensions) – dvimatė erdvė (plokštuma), naudojama grafiniams primityviems
objektams kurti, tokiems kaip kreivės, figūros ir kt.
3D (angl. Three Dimensions) – trimatė erdvė, naudojama kuriant taškų rinkinius, sujungiamus į
linijas, kreives, plokštumas ir pan., kurias naudojant gaunami tūriniai kūnai. 3D objektai gali būti
atvaizduojami kaip: daiktai, sukurti realioje erdvė (eksponuojami gyvai); trimačiai optiniai
(holograminiai) erdviniai atvaizdai; trimačio objekto kompiuterių simuliuojami dvimačiai atvaizdai. BIM
metodologijoje 3D – Statinio modeliavimas, t.y. objektinis informacinis statinio modelis, kurio
informacijos imtis apribota trimate, detalumo lygiais apibrėžta, statinio elementų geometrija.
3D skenavimas (angl. 3D scanning) – realaus pasaulio objektų ar aplinkos analizės procesas,
kurio metu surenkami objektų formos duomenys ir, galimas daiktas, jo išvaizdos (pvz. spalvos) duomenys
į skaitmeninį taškinį trimatį realaus objekto atitikmenį.
3D spausdinimas (angl. 3D printing) - 3D spausdinimas arba adityvus gaminimas yra trimačio
vientiso, praktiškai bet kokios formos objekto gaminimo procesas iš skaitmeninio modelio, naudojant 3D
spausdintuvą/-us.
4D (angl. Four Dimensions) – keturmatė erdvė, kurioje trimatis kūnas dažniausiai atvaizduojamas
laiko atžvilgiu. Tai nėra paremta įprastais Euklido erdvės ir fizikos dėsniais, o grindžiama erdvėlaikio
samprata. Taigi keturmatę erdvę galima suprasti kaip fiksuojamą trimačio kūno būsenos atvaizdo kitimą
laike. BIM metodologijoje 4D – Projektavimas, 3D + laikas, t.y. objektinis informacinis statinio modelis,
kurio informacijos imtis susideda iš trimatės, detalumo lygiais apibrėžtos, statinio elementų geometrijos
bei laiko parametru, kurio kitimas daro įtaką kitiems modelio elementų parametrams.
5D, nD arba xD (angl. Five, n (undefined), x (unknown) Dimensions) – penkiamatė, n-matė
(nenustatyta) ir x-matė (kintamo ir nežinomo dydžio) erdvės, dažniausiai atspindinčios ne papildomus
matavimus erdvėje, o trimačio kūno būsenos kitimą laike su papildoma kokybine ar kiekybine
informacija (pvz., kaina). BIM metodologijoje 5D – Projektavimas ir 4D + pinigai, t.y. objektinis
informacinis statinio modelis, kurio informacijos imtis susideda iš trimačių, detalumo lygiais apibrėžtų,
objektų – statinio elementų, susietų su laiko parametru bei išteklių reikalingų, jog elementas realybėje
atsidurtų projektinėje padėtyje. BIM metodologijoje nD arba xD - objektinis informacinis statinio
modelis, kurio informacijos imtis susideda iš trimačių, detalumo lygiais apibrėžtų, objektų – virtualių
statinio elementų, kurie papildyti papildomais parametrais tam, kad būtų pasiektas nD arba xD
informacijos kūrimo tikslas (pavyzdžiui, informacija paruošta ūkio valdymui, energinis modeliavimas ir
kt.)
Automatizavimas arba automatizacija – procesų arba įrenginių transformacija į automatinį
veikimo būdą.
BIM (angl. Building Information Modelling) - pastato informacinio modelio kūrimo ir valdymo
procesas per visą jo gyvavimo laikotarpį. Dažniausiai vykdomas naudojant objektiškai orientuotą
modeliavimo programinę įrangą, taip siekiant padidinti pastato projektavimo ir statybos efektyvumą.
Proceso metu gaunamas pastato informacinis modelis (angl. Building Information Model) su visa pastato
geometrijos, erdvinių ryšių ir mazgų atvaizdavimo, pastato elementų kiekių ir savybių informacija.
6
CAD (angl. Computer-Aided Design) – virtualių arba realių objektų projektavimo būdas naudojant
kompiuterines technologijas. Taikant CAD kuriami objektai – eskizai, techniniai sprendiniai ir darbo
brėžiniai, kuriuose pateikiama grafinė bei kitokia informacija (medžiagų ir procesų aprašymai, matmenys
ir pan., priklausomai nuo programos naudojimo būdų). CAD objektai projektuojami dvimatėje (2D arba
2D CAD) ir trimatėje (3D arba 3D CAD) erdvėje.
CAFM (angl. Computer Aided Facilities Management) – kompiuterizuotas pastatų ūkio
valdymas.
COBie (angl. Construction Operations Building Information Exchange) – keitimasis pastatų
eksploatavimo duomenimis.
Erdviniai duomenys – duomenys, apimantys ne tik „konkrečią vietą arba geografinę vietovę“
kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, bet ir statinio fizinę ir funkcinę
informaciją.
Finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV) – gaunama sudėjus diskontuotą pinigų srautą per
projekto gyvavimo laikotarpį, parodo projekto naudą, išreikštą dabartine pinigų verte.
Finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) – diskonto norma, kuriai esant investicijų vertė lygi
grynųjų pinigų srautų vertei, t. y. diskonto norma, su kuria grynoji dabartinė investicijų vertė lygi nuliui.
GSL (angl. The Government Soft Landings Policy) – Vyriausybės „minkšto nutupimo“ politika.
IDM (angl. Information Delivery Manuals) – metodologija ir formatas statybos projektų
procesams ir susijusiai informacijai identifikuoti ir aprašyti.
IFC (angl. Industry Foundation Classes) – duomenų mainų standartas, formatas arba duomenų
modelis skirtas struktūruoti ir aprašyti statybos pramonės duomenis. Tai yra neutrali, atviro failų formato
platforma.
Infrastruktūra (angl. Infrastructure) – bendrąja prasme, tarpusavyje susijusių struktūrinių
elementų visuma, įgalinanti ar palaikanti visą struktūrą bei jos funkcionavimą. Tekste naudojamas, pagal
kontekstą, kaip IRT teisinės bazės, fizinės struktūros leidžiančios funkcionuoti sprendimui arba įvairių
veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo
komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos
kokybei gerinti reikalingi objektai).
IRT ir IKT (angl. ICT – Information communication technology) – informacijos ir
ryšių/komunikacijų technologijos (toliau tekste gali būti vadinama – technologijos) - informacinės
kompiuterinės technologijos, tai kompiuterinių programų, kompiuterinės įrangos panaudojimas
perteikiant, teikiant informaciją, mokant bei mokantis.
Išmanieji pastatai (angl. Smart House) – pastatai turintys aukšto lygio automatizuotas
apšvietimo, temperatūros lygio reguliavimo, daugiafunckių įrenginių, apsaugos, langų, durų valdymo ir
kontrolės sistemas bei kitų funkcijų galimybes.
IT (angl. Information technology) – informacinės technologijos – taip pat, kaip IRT, tik neapimant
elektroninių ryšių.
7
Klasifikatorius (angl. Classification) – duomenims grupuoti skirtas susistemintas objektų ar jų
grupių (klasių) sąrašas, į kurį įeina pagal tam tikrą struktūrą sudaryti šių objektų ar jų grupių kodai,
pavadinimai ir požymių aprašymai.
MVD (angl. Model View Definitions) – metodologija ir formatas naudojamas specifikuoti kokia
informacija, nurodyta IDM, turi būti logiškai suporuota su IFC klasėmis.
Pajamų ir išlaidų santykis (P/Isl santykis) –ekonominės analizės rodiklis, atskleidžiantis, kiek
kartų sukuriamos pajamos viršija veiklai įgyvendinti reikalingas išlaidas.
PAS 91 – standartinė kvalifikacinės atrankos forma.
Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuris yra suskirstytas į kambarius ar kitas patalpas, atskirtas
sienomis ar pertvaromis.
Pastato (jo dalies) energinis naudingumas – pagal Reglamento reikalavimus apskaičiuotas
energijos kiekis, išreikštas pastato (jo dalies) energinio naudingumo klase, reikalingas naudojant pastatą
pagal paskirtį.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas – energinio naudingumo sertifikavimas yra
procedūra, kurios metu yra įvertinama pastato ar jo dalies energinio naudingumo klasė bei išduodamas
pastato energinio naudingumo sertifikatas.
Pirkimas – tai prekių arba paslaugų įgijimas už atlygį iš išorinio šaltinio. Pirkimo objektas (prekė
arba paslauga) būtų įgyjamas už mažiausią įmanomą kainą tokios kokybės, kiekio ir sąlygomis (įskaitant
ir pristatymą), kuri visiškai tenkintų pirkėją.
Planai – nustatytos tikslo siekimo priemonės, reikalaujančios tuo pat metu arba vieną po kito
vykdyti keletą veiksmų.
RIBA (angl. Royal Institute of British Architects) – Karališkojo britų architektų institutas.
Sąveika – bendrąja prasme sąveikavimas gali būti suprantamas kaip sistemų ir organizacijų
bendro darbo gebėjimas. Informacijos technologijoje sąveiką galima apibrėžti kaip duomenų mainų tarp
programų galimybę, kurios darbo eigą padaro sklandesne ir palengvina jų automatizavimą.
Skaitmeninė statyba (angl. Digital Construction) - tai jungtinė Lietuvos verslo, mokslo ir
vyriausybės iniciatyva, kurios pastangomis Lietuvoje bus plėtojama ir į atitinkamus tarptautinius tinklus
integruojama vieninga skaitmeninių statybos modelių kūrimo infrastruktūra, siekiant, kad visa statybos
projektuose naudojama informacija visame statinio gyvavimo cikle, nuo idėjos iki nugriovimo, būtų
kuriama sistemingai, nedubliuojant veiklų, kiekviename statybos etape tik ją papildant ar keičiant
centralizuotoje duomenų bazėje, turinčioje ryšių su įvairiomis su statybos objektu susijusiomis duomenų
bazėmis.
Skaitmeninės statybos infrastruktūra – skaitmeninės statybos pagrindas, apimantis vieningą
statinių informacinio modeliavimo reikalavimų, statybos informacijos klasifikavimo, teisinės bazės,
duomenų mainų ir integracijos su įvairiomis susijusiomis skaitemeninėmis infrastruktūromis ir duomenų
bazėmis sistemą.
8
Skaitmeninimo priemonės – Statinio gyvavimo ciklo procesuose naudojamos informacinės
sistemos ir jų elektroninės paslaugos, statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information
Modeling, BIM) technologijos ir metodologijos, statybų klasifikatorius, vieningi duomenys, dokumentai
(įskaitant pasirašomus kvalifikuotu elektroniniu parašu), jų mainai elektronine forma ir kitos priemonės.
Skaitmeninimo priemonių kompleksas – su šalies statybos sektoriaus, institucine sąranga,
teisine aplinka, taip pat esama ir numatoma sukurti vieša, privačia informacinių išteklių infrastruktūra, jos
konsolidavimo ir valdymo optimizavimo procesais, esamomis ir oficialiuose valstybės institucijų
dokumentuose numatomomis sukurti informacinėmis sistemomis ir jų teikiamomis elektroninėmis
paslaugomis (įskaitant ir kultūros paveldo statinių tvarkybos srityje sukurtas (kuriamas) elektronines
paslaugas), duomenimis, kurie turi būti renkami, tvarkomi, teikiami valdomi valstybės, teisės aktais
apibrėžtomis pagrindinėmis statybos proceso dalyvių teisėmis ir pareigomis, Tarptautinės standartizacijos
organizacijos (ISO) ir Europos standartizacijos komiteto (CEN), nacionalinės standartizacijos institucijos
sukurtais (perimtais) ar numatomais sukurti (perimti) (įvertinus minėtų standartizacijos institucijų
nustatytus planuojamus šių veiksmų įgyvendinimo terminus) Skaitmeninimo priemonėms veikti būtinais
standartais, techninėmis specifikacijomis ir galimybėmis jais naudotis, kitais svarbiais aspektais
sistemiškai deranti Skaitmeninimo priemonių, laikytinų tinkamiausiu būdu Statinio gyvavimo ciklo
procesų problemoms spęsti, visuma.
Statinio darbo projektas – projekto antrasis etapas, Techninio projekto tąsa, kuriame
detalizuojami Techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Darbo projektas gali
būti rengiamas kaip vientisas dokumentas vienu metu arba atskirais sprendinių dokumentais (iš anksto
parengus sprendinius, būtinus statinio statybai pradėti, o kitus – statybos metu).
Statinio gyvavimo ciklo (SGC) procesai – Lietuvoje statomų pastatų ir inžinerinių statinių
gyvavimo ciklo etapų ir jų metu vykstančių topografinių, inžinerinių planų sudarymo, derinimo,
naudojimo, statybos planavimo, statinio projektavimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo, statybos,
geodezinių matavimų atlikimo, statybos užbaigimo, statinių eksploatavimo ir griovimo darbai ir/ar
paslaugos (įskaitant administracines ir viešąsias paslaugas), jų pirkimo, finansavimo, atlikimo, su jais
susijusio viešojo administravimo procesai. Proceso dalyviai apibrįžiami Lietuvos Respublikos statybos
įstatyme.
Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų,
kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys,
skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma.
Statinio projekto ekspertizė – įvertinimas, kaip statinio projekte įgyvendinti Statybos įstatyme
nurodyti esminiai statinio reikalavimai, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos
techninių dokumentų bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.
Statinio projekto rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris vienas rengia statinio
projektą ir yra šio statinio projekto vadovas arba rengia konkretaus statinio projektą, vadovaujamas kito
šio projekto vadovo. Statinio projekto rengėju gali būti projekto vadovo vadovaujama fizinių asmenų
grupė, sudaryta iš projekto dalių vadovų, kitų architektų ir statybos inžinierių.
Statinio projekto vadovas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo
interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto
rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri
ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių
9
dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto
rengimo dokumentų reikalavimai.
Statinio projekto valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija,
veikiantis (veikianti) kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio projektavimą,
organizuojantis statinio projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių
darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio
organizacija.
Statinio projekto vykdymo priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota projektuotojo atliekama
statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir kad
būtų įgyvendinta projekte sukurta statinio architektūra. Statinio projekto dalies vykdymo priežiūra yra
statinio projekto vykdymo priežiūros dalis.
Statinio projektuotojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, turintys šio
įstatymo nustatytą teisę užsiimti statinio projektavimu.
Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos
priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos
sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos
techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.
Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris,
atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka
statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja
specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio
normatyvinę kokybę.
Statinio statybos valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija,
veikiantys kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio statybą, organizuojantis
statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka
jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija.
Statinio techninis projektas – projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai
detalizuojami darbo projekte. Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis
projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos,
techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, kitus jo rodiklius ir charakteristikas.
Statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo,
betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).
Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo
darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose
statybos techniniuose dokumentuose.
Statytojas – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į
statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).
Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar
griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar
statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose.
10
Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų
dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas.
Strategijos (politikos) – projekto dalyvio pasirinktų veiksmų ar priimamų sprendinių (procedūrų)
rinkinys, vykdomas siekiant konkrečios naudos ar užsibrėžtų tikslų. Pasirinktas ir priimtas planų rinkinys
tampa strategija (politika).
Tarpdiscipliniškumas – veikla, kurioje dalyvauja dvi ar daugiau akademinių, mokslo ar meno
disciplinos.
Trumpas projekto aprašas (suvestinė) (angl. Brief) – projektavimo proceso dalis, aprašanti
kliento reikalavimus (poreikio aprašymas, strateginis aprašymas, projekto aprašymas).
Tvarumas (angl. Sustainability). Tvarumo principas statyboje apima ne tik aplinkosaugos
klausimus, techninį efektyvumą ir funkcinius reikalavimus, bet ir miestų atnaujinimo bei socialinius
aspektus. Tvarios aplinkos kūrimas – tai aplinkos kūrimas, kuomet maksimaliai saugant gamtą,
racionaliai naudojant resursus ir paliekant minimalų poveikį aplinkai, siekiama tenkinti dabartinių kartų
poreikius, išsaugant galimybes būsimoms kartoms tenkinti savuosius.
Viešieji pirkimai – prekės ar paslaugos pirkimas, taip pat kitos paslaugos, organizuojamos
valstybės, savivaldybės įstaigos, organizacijos ar įmonės. Tikslai – mažiausia kaina, esant tinkamai
kokybei, viešojo sektoriaus ekonominės veiklos skaidrumo užtikrinimas, sąlygų konkuruoti sudarymas.
Virtuali realybė – kompiuterio simuliuojama aplinka, kuri imituoja fizinį daiktų egzistavimą kaip
realiame pasaulyje arba įsivaizduojamuose pasauliuose.
VSSDB – Viešojo sektoriaus statybos duomenų bazė.
Žinių bazė – duomenų bazė, kurioje saugomos išvedimo taisyklės ir informacija apie žmonių
sukauptas tam tikros dalykinės srities žinias ir patirtį. Žinių bazė yra bet kurios ekspertinės sistemos
pagrindas.
11
ĮVADAS
Lietuvos statybų sektorius yra įviarialypis, sudarytas iš atskirų subsektorių, kurie yra labai
fragmentuoti ir taip pat nėra vienalypiai. Sektoriaus metinė sukuriamo produkto apimtis yra 2 675 mln.
Eur. Tai sudaro apie 7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. 2015 metais sektoriuje dirbo apie 105
tūkstančius darbuotojų. Statybų sektorius yra vienas iš pagrindinių elementų, kurie daro įtaką darniai
Lietuvos plėtrai. Norint pasiekti darnios plėtros trumpalaikius (iki 2020 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.)
tikslus, šio sektoriaus veiklą būtina efektyvinti.
Lietuvos statybų sektorius per paskutinius 25 metus patyrė reikšmingus pokyčius prisitaikydamas
prie naujos rinkos aplinkos. Jo plėtra buvo veikiama tiek vietinės, tiek globalios rinkos technologinių ir
organizacinių statybos verslo inovacijų. Reikia pažymėti, kad labai inertiškas ir fragmentuotas Lietuvos
statybų sektorius išgyveno dvi krizes: 1998 m. Rusijos ir 2007 m. pasaulinę finansų, turėjusias didelę
įtaką sektoriaus plėtrai. Šie pokyčiai, jų pasekmės ir, tikėtina, artėjantys nauji pokyčiai verčia ieškoti
sektoriaus prisitaikymo galimybių. Vienas iš jų – statybos paslaugų eksportas į gretimas rinkas, kurio
apimtys po paskutinės 2007 m. krizės iki 2014 m. kiekvienais metais augo vidutiniškai po 11,5 proc., o
2015 m. statybos paslaugų eksporto apimtys išaugo net 16,5 proc. Dauguma Lietuvos statybos įmonių,
veikiančių Europos Sąjungos (toliau – ES) rinkose, dirba projektuose, kuriuose projekto įgyvendinimui
yra taikoma statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, toliau - BIM)
metodologija, todėl jos intensyviai plėtoja šią metodologiją įmonių viduje. Siekiant Lietuvos statybų
sektoriaus konkurencingumo, jo resursų racionalaus naudojimo ir efektyvaus turto valdymo valstybėje,
būtina taikyti skaitmeninimo priemones ir suplanuoti viešojo sektoriaus veiksmus propaguojant ir
diegiant valstybėje BIM.
Globaliu mastu statybos sektoriaus efektyvumas ir jo tobulėjimo sparta labai atsilieka nuo kitų
gamybinių sektorių, sparčiai diegiančių informacinių ir komunikacinių technologijų pasiekimus,
technologinės ir organizacinės plėtros. Lietuvos statybų sektorius, taip kaip ir globalus statybų sektorius,
yra labai fragmentuotas, susidedantis iš mažo pelningumo ir labai inertiškai inovacijas priimančių įmonių.
Sektoriaus misija – kurti užstatytos aplinkos objektus, kurie dažniausiai yra nepasikartojantys ir kurių
įgyvendinimas be rankinio darbo neįmanomas. Didžioji dalis procesų yra sunkiai mechanizuojami ir
automatizuojami. Be to, sektoriuje iki šiol gyvuoja žemiausios statybos kainos principu paremti viešieji
pirkimai, kurie neleidžia užtikrinti optimalios objekto gyvavimo ciklo vertės. Pastaruoju metu daugumoje
valstybių, senųjų ES narių, užstatytos aplinkos projektų pirkimams atsisakoma gyvavimo ciklo požiūriu
žalingos mažiausios kainos pirkimų metodikos ir taikoma optimalios gyvavimo ciklo vertės viešųjų
pirkimų metodika, pagrįsta ekonominio ir socialinio naudingumo kriterijais. Ši pirkimų praktika lemia,
kad daugelyje šalių viešojo sektoriaus užstatytos aplinkos poreikių tenkinimui yra taikomi viešojo ir
privataus kapitalo partnerystės (toliau – VPKP) principais paremti pirkimai. Šiuo metu ES yra ne vienas
sėkmingai įgyvendintas VPKP projektas. Lietuvoje VPKP projektų įgyvendinimo praktika kol kas yra tik
bandomojoje stadijoje.
Viena iš esminių problemų įgyvendinant VPKP projektus yra silpna projekto dalyvių verslo
procesų ir procedūrų integracija. Be to, projektuose dalyvaujančių specialistų ir organizacijų noras
apsaugoti savo intelektinę nuosavybę prieštarauja kliento (šiuo atveju valstybės) tikslams VPKP projekte.
Dėl šių problemų išlieka didelė kaštų augimo, projekto atskirų etapų vėlavimo, valdymo neefektyvumo ir
kt. rizika. Šių problemų pašalinimui reikalingi nauji metodai ir priemonės VPKP projektų įgyvendinime.
Šalys, VPKP projektų įgyvendinimo lyderės, suprato, kad statybų sektoriaus skaitmeninimas užtikrins
projektų dalyvių intelektinės nuosavybės apsaugą ir skatins jų atvirą bendradarbiavimą.
Statybos informacinis modeliavimas ir statinio informacinis modelis yra terminai, kurie dažnai
naudojami sinonimiškai. Jie atspindi statybos sektoriaus skaitmeninimo brandumo lygį ir naudą, kurią
teikia statybos industrijai. Kiekvieno gyvenamosios ir darbo aplinkos kūrimo dalyvio statybos sektoriaus
skaitmeninimo lūkesčiai priklauso nuo to, kuriame statinio gyvavimo ciklo etape jie dalyvauja.
Projektuotojai tai supranta kaip kompiuterinio projektavimo holistinio vizualizavimo projektavimo
proceso valdymo priemonių plėtrą, statytojai, rangovai ir nekilnojamojo turto valdytojai – kaip labiau
12
išvystytą projekto dokumentų valdymo sistemą, įgalinančią panaudoti sukauptą parametrinę informaciją
pinigų srautų, rizikų valdymui, darbų, sveikatos ir aplinkosaugos problemų prognozavimui ir valdymui.
Skirtingus statybos procesų skaitmeninimo lūkesčius puoselėja specialistai, skirtingi ir vartotojų statybos
skaitmeninimo lūkesčiai.
Šioje studijoje išnagrinėta labiausiai statybų sektoriaus skaitmeninimo srityje pažengusių ES
valstybių praktika, pateiktas skaitmeninimo komplekso elementų aprašymas, pateikti trys galimi
komplekso įgyvendinimo modeliai. Atlikus trijų modelių stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių
(SSGG) analizę parinktas rekomenduojamas skaitmeninimo komplekso modelis, pagrįstas viešojo ir
privataus sektoriaus partneryste. Rekomenduojamajam modeliui parengtas jo finansavimo ir
įgyvendinimo planas, pateikta statybų sektoriaus skaitmeninimo lygio ir bendro efektyvumo vertinimo
rodiklių sistema, įgalinanti stebėti pokyčius Lietuvos statybų sektoriuje, palyginti jo efektyvumą su
lyderiaujančių valstybių statybų sektorių efektyvumu, nustatyti silpnąsias vietas ir suplanuoti bei
propaguoti veiksmus jo konkurencingumo didinimui.
13
1. STATINIO GYVAVIMO CIKLO PROCESŲ ESAMOS PADĖTIES IR JŲ
PROBLEMATIKOS LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIUJE APŽVALGA
1.1. LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS INSTITUCINĖS SĄRANGOS ANALIZĖ
Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo ir jo finansavimo galimybių studijoje analizuojami
statinio gyvavimo ciklo etapai: priešprojektinis, projektavimo, statybos ir naudojimo. Statinio gyvavimo
ciklo schema pateikta 1.1.1 pav.
CIKLO PABAIGA
CIKLO PRADŽIA
1.1.1 pav. Statinio gyvavimo ciklas.
Statinio gyvavimo ciklo etapų detalizacija pateikta 1.1.2 – 1.1.5 pav.
14
1.1.2 pav. Priešprojektinio etapo sudėtis.
1.1.3 pav. Projektavimo etapo sudėtis.
15
1.1.4 pav. Statybos etapo sudėtis.
NUOLATINĖ VEIKLA STATYBOS DARBŲ METU
- DARBO PROJEKTO RENGIMAS - STATINIO PROJEKTO PAKEITIMAI - STATYBOS PRODUKTŲ UŽSAKYMAS - STATINIO STATYBOS TECHNINĖ
PRIEŽIŪRA - STATINIO PROJEKTO VYKDYMO
PRIEŽIŪRA - STATINIO STATYBOS VALSTYBINĖ
PRIEŽIŪRA - ATLIKTŲ DARBŲ AKTAI - STATINIO DALIŲ PERDAVIMAS-
PRIĖMIMAS - STATYBOS DARBŲ ŽURNALO PILDYMAS:
o Statybai gauta projektinė ir techninė dokumentacija
o Projektinės dokumentacijos pakeitimai
o Kasdienė informacija apie vykdomus statybos darbus:
Atlikti darbai ir jų kiekiai
Informacija apie darbų priėmimą
Meteorologiniai duomenys
Panaudoti statybos produktai
o Geodezinės kontrolinės nuotraukos o Paslėptų darbų tikrinimo aktai o Laikančiųjų konstrukcijų priėmimo
aktai o Inžinerinių sistemų bandymo aktai:
Vandentiekis
Nuotekos
Šildymas
Vėdinimas
Kitos inžinerinės sistemos o Statinio statybos techninės
priežiūros vadovo pastabos o Statinio projekto vykdymo
priežiūros vadovo pastabos o Valstybinės priežiūros institucijų
atstovų pastabos o Statybos ir griovimo atliekų
išvežimo iš statybvietės patvirtinantys dokumentai
16
1.1.5 pav. Statinio naudojimo etapo sudėtis.
1.1.1. Esamos padėties apžvalga
Lietuvoje statybos sektoriaus valstybinio valdymo institucijas sąlyginai galima suskirstyti į
bendrosios kompetencijos ir specialiosios kompetencijos valstybinio valdymo institucijas. Bendrosios
kompetencijos valstybinio valdymo institucijos atlieka visų rūšių statinių (arba daugumos) statybos
valstybinį valdymą. Specialiosios kompetencijos statybos valstybinio valdymo institucijos atlieka tik
kokios nors specialios rūšies statinių statybos valstybinį valdymą arba tik kokių nors specialių
reikalavimų statiniams įgyvendinimo priežiūrą.
Bendrosios kompetencijos valstybinio valdymo institucijoms priskirtinos šios valstybinio valdymo
institucijos: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – LRV), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI),
savivaldybių administracijos, VĮ „Turto bankas“.
Statybos įstatyme numatyta, kad statybos valstybinį valdymą Lietuvoje atlieka LRV. LRV įgaliota
institucija statybos valstybinio valdymo srityje – Aplinkos ministerija. LR statybos įstatyme numatyta,
kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros įstatyme numatyta, jog statybos valstybinė priežiūra apima:
1. Prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos
reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau –
Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų
ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą.
2. Statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą.
17
3. Statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams
tikrinimą.
4. Statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą.
5. Privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu
nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą.
6. Statybos užbaigimo procedūrų atlikimą.
7. Šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą.
8. Statomų statinių avarijų tyrimą.
9. Asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą.
10. Konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą.
11. Kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių.
12. Kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius
veiksmus.
Savivaldybių administracijos kontroliuoja, kaip laikomasi visų objektų statybos, plėtros ir
rekonstrukcijos, architektūros bei kultūros paminklų apsaugos reikalavimų, išduoda specialiuosius
architektūros reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, vykdo statinių naudojimo priežiūrą, atlieka
kitas statybos valstybinio valdymo funkcijas. VĮ „Turto bankas“ valdo, naudoja ir disponuoja valstybės
nekilnojamuoju turtu, perduotu valdyti patikėjimo teise, organizuoja nereikalingo valstybės turto
pardavimo aukcionus, atlieka Valstybės turto informacinės paieškos sistemos tvarkytojo funkcijas bei
vykdo kitas teisės aktais pavestas funkcijas.
Visos bendrosios kompetencijos statybų sektoriaus valstybinio valdymo institucijos, išskyrus VĮ
„Turto bankas“ atlieka valstybinį valdymą visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose. VĮ „Turto bankas“
valstybinio valdymo veikla apsiriboja statinio naudojimo etape.
Priešprojektiniame etape specialiuosius reikalavimus projektavimui išduoda (Statybos įstatymo 20
straipsnio 3 dalis):
Architektūros – Savivaldybės administracija.
Saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos – Saugomos teritorijos direkcija.
Paveldosaugos – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Statinio projektavimo etape specialiosios statybos valstybinio valdymo institucijos pagal savo
kompetenciją nustato specialiuosius reikalavimus statinių projektavimui ir (arba) tikrina statinių
projektus. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priede
yra nurodyti projektus tikrinantys subjektai:
1. Savivaldybių administracijos tikrina visus projektus. Tikrinama:
1.1. ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka Statybos įstatyme
nustatytus reikalavimus statytojui;
1.2. projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų ribų,
atitiktis teisės aktų reikalavimams;
1.3. ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus;
1.4. ar projektui pritarė visi iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję
jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose;
1.5. ar pateikta skaitmeninė projekto laikmena atitinka nustatytus reikalavimus;
1.6. ar projektą pasirašę asmenys turėjo teisę rengti ir pasirašyti projektą (jo dalis);
1.7. ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai;
1.8. ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams;
1.9. ar projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus;
1.10. ar projekto sprendiniai atitinka numatomą statinio paskirtį ir tipą;
1.11. ar projekto sprendiniai atitinka projekte nurodytą statybos rūšį ir statinio kategoriją;
1.12. sklypo sutvarkymo ir architektūros dalių sprendinių atitiktis nustatytiems reikalavimams;
1.13. ar projektas parengtas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 "Statinio
projektavimas" [5.5] nustatytą tvarką;
1.14. ar projektas atitinka savivaldybės specialiųjų planų reikalavimus;
18
1.15. ar dėl statytojo planuojamos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos yra nustatyta sanitarinės
apsaugos zona; ar specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dėl šios zonos nustatymo taikomos
statytojo ir gretimiems žemės sklypams, yra įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir
Nekilnojamojo turto registrą;
1.16. ar statinio projektuotojas apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
1.17. ar techninio projekto sprendiniuose numatyta susidarysiančio įvairių rūšių statybinių atliekų
tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos pagal Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių
reikalavimus [5.45];
1.18. ar projekto sprendiniuose numatyta optimizuoti pastato inžinerinių sistemų suderinamumo
sprendinius [5.17];
1.19. ar projekte nurodyti bendrieji statinių rodikliai (sklypo užstatymo intensyvumas, sklypo
užstatymo tankis, pastato bendras plotas, aukštų skaičius, pastato aukštis) atitinka teritorijų
planavimo dokumentų sprendinius ir specialiuosius architektūros reikalavimus.
2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pagal
kompetenciją tikrina projektų atitiktį esminiam statinio gaisrinės saugos reikalavimui, išskyrus
projektus, kurių atitiktis šiam reikalavimui buvo patikrinta atlikus projekto ekspertizę, taip pat
projektus, kuriuose suprojektuoti toliau išvardyti statiniai, kuriems nenustatomi gaisrinės saugos
reikalavimai ir jie neturi įtakos gretimų statinių ir juose esančių žmonių saugai gaisro atveju:
2.1. tiltai, tuneliai, viadukai, keliai, gatvės, kuriuose nėra priešgaisrinių įrenginių;
2.2. pramoninio vandentiekio tinklai ir įrenginiai be gaisrinių hidrantų;
2.3. vandenvalos statiniai, nuotekų tinklai, vandentiekio tinklai be gaisrinių hidrantų, šilumos tinklai;
2.4. elektroninių ryšių inžineriniai statiniai;
2.5. melioracijos statiniai;
2.6. fontanai, baseinai, užtvankos, vandens perpumpavimo stotys, akvedukai, žuvivaisos inžineriniai
statiniai ir kt., išskyrus tuos atvejus, kai minėtuose statiniuose esantis vanduo numatytas gaisrams
gesinti;
2.7. dujų tinklus (dujotiekius).
3. Saugomų teritorijų direkcijos tikrina projektus statinių, suprojektuotų valstybinių parkų,
valstybinių rezervatų ir biosferos rezervato teritorijose. Tikrinama projektų sprendinių atitiktis
reikalavimams, nustatytiems:
3.1. saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo
pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui ar pobūdžiui);
3.2. apsaugos reglamente (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių,
statinių formų, tūrių, medžiagiškumo);
3.3. kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose (Saugomų teritorijų
įstatyme, valstybinio parko ir / ar valstybinio draustinio nuostatuose, specialiosiose žemės ir
miško naudojimo sąlygose ir kt.).
4. Regionų aplinkos apsaugos departamentai tikrina projektus:
4.1. statinių, suprojektuotų neturinčiose direkcijų konservacinio prioriteto ir kompleksinėse
saugomose teritorijose;
4.2. statinių, suprojektuotų paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, išskyrus patenkančias į šio
priedo 3 punkte nurodytas teritorijas;
4.3. kai planuojamai ūkinei veiklai privaloma gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės
leidimą (įskaitant planuojamą ūkinę veiklą šio priedo 3 punkte nurodytose teritorijose).
Tikrinama projektų atitiktis aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.
5. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tikrina projektus kultūros paveldo
statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo
vietovėje, jų kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose.
6. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tikrina
pastatų ir inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, išskyrus: vandens uostų statinius (molus,
užtveriamąsias dambas ir šalivages), kitus transporto statinius (pėsčiųjų tiltus, pralaidas, lynų kelius,
atramines sienutes, praginas, gyvūnijos atitvarus, iešmines pervadas, platformas, pridengtas ir
požemines perėjas); inžinerinių tinklų: naftos tinklų (naftos perdirbimo įrenginių, naftos ir naftos
produktų terminalų ir saugyklų), dujų tinklų (dujotiekių) (suskystintų gamtinių dujų įrenginių ir (arba)
19
gamtinių dujų saugyklų), 330 kV ir didesnės įtampos elektros tinklų; kitų statinių: hidrotechnikos
statinių (išskyrus užtvankas, dambas, vandens pralaidas, kanalus, krantosaugos statinius, tvenkinius,
jūros naftos ir dujų gavybos statinius, akvedukus, bunas), sporto paskirties inžinerinių statinių, kitos
paskirties statinių (išskyrus stebėjimo bokštus, tvoras, rampas, pavėsines (pagal konstrukciją
priskiriamas inžineriniams statiniams), stogines, atramines sienutes, voljerus), nuotekų valyklų)
statybos ir rekonstravimo projektų atitiktį visuomenės sveikatos saugos teisės aktų nustatytiems
reikalavimams, išskyrus reglamentuojamus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, siekdami
užtikrinti, kad:
6.1. planuojant ūkinę veiklą, galinčią turėti neigiamą poveikį sveikatai, teisės aktų nustatyta tvarka
būtų atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;
6.2. ar dėl statytojo planuojamos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinės apsaugos
zona; ar specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dėl šios zonos nustatymo taikomos statytojo ir
gretimiems žemės sklypams, yra įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto
registrą;
6.3. nebūtų pažeisti visuomenės sveikatos saugos reikalavimai dėl šių priežasčių: cheminių medžiagų
(teršalų), nejonizuojančiosios spinduliuotės, triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, žmogaus
kūną veikiančių vibracijos lygių, mikroklimato, kitų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų.
Tikrinamos projekto dalys, kuriose pateikti sprendiniai yra susiję su visuomenės sveikatos saugos
teisės aktų nustatytų reikalavimų įgyvendinimu (bendroji, sklypo sutvarkymo, architektūros,
technologijos, susisiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo,
elektrotechnikos, elektroninių ryšių ir kt.).
7. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija tikrina:
7.1. projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalyje statybvietėje numatytų
saugos ir sveikatos sprendinių atitiktį nustatytiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų
reikalavimams;
7.2. ar projekte numatytos darbo vietos, kai jos privalomos pagal teisės aktų reikalavimus.
8. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikrina
žmonėms su negalia svarbių statinių [5.6], išskyrus atnaujinamus (modernizuojamus) pastatus,
projektus.
9. Radiacinės saugos centras tikrina projektus statinių, kuriuose numatyta:
gaminti, naudoti, prekiauti, saugoti, montuoti, prižiūrėti, perdirbti jonizuojančios spinduliuotės
šaltinius, tvarkyti (surinkti, rūšiuoti, apdoroti, laikyti, perdirbti, saugoti, nukenksminti)
radioaktyviąsias atliekas;
veikla, kurios metu naudojamos arba gali susidaryti medžiagos, turinčios gamtinių radionuklidų,
kurių sąrašą tvirtina Radiacinės saugos centras ir kurių kiekiai gali sudaryti sąlygas 1 mSv per
metus viršijančiai apšvitai.
Tikrinamos šios projekto dalys:
9.1. kai patalpose numatyta branduolinės medicinos, spindulinės terapijos veikla ir veiklos, kurioje
naudojami nemedicininės paskirties atvirieji jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai: bendroji,
architektūros, sklypo sutvarkymo, konstrukcijų, technologijos, vandentiekio ir nuotekų šalinimo,
šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalys, kitos dalys, kuriose būtų pateikti visi sprendiniai,
kuriais remiantis buvo įgyvendinti teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą, reikalavimai,
jei šie sprendiniai nebuvo pateikti kitose pateiktose projekto dalyse;
9.2. kai patalpose numatytos kita, negu išvardyta 9.1 punkte, veikla su jonizuojančios spinduliuotės
šaltiniais: bendroji, architektūros, sklypo sutvarkymo, konstrukcijų, technologijos dalys, kitos
dalys, kuriose būtų pateikti visi sprendiniai, kuriais remiantis buvo įgyvendinti teisės aktų,
reglamentuojančių radiacinę saugą, reikalavimai, jei šie sprendiniai nebuvo pateikti kitose
pateiktose projekto dalyse;
9.3. motyvuotu Radiacinės saugos centro prašymu - projekto dalys, kurių sprendiniai gali turėti įtakos
radiacinės saugos užtikrinimui.
10. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (jos teritoriniai padaliniai)
tikrina projektus:
10.1. statinių, kuriuose numatoma vykdyti gyvūninio ar negyvūninio maisto tvarkymo veikla, kuri
privalo būti nustatyta tvarka [5.8; 5.9] patvirtinta arba registruota. Tikrinamos šios projekto dalys:
20
10.1.1. sklypo sutvarkymo - vertinami žaliavų, produktų, taros judėjimo srautai;
10.1.2. technologijos - vertinami maisto tvarkymo (gamybos) sprendiniai;
10.1.3. vandentiekio, nuotekų šalinimo dalys;
10.1.4. kitos dalys - kai pagal technologijos dalies sprendinius negalima įvertinti susijusių su
higienos reikalavimais gamybos proceso sprendinių;
10.2. statinių, kuriuose numatoma laikyti gyvūnus. Tikrinama projekto sprendinių atitiktis teisės aktų,
reglamentuojančių gyvūnų laikymą, biosaugą, šalutinių gyvūninių produktų, pašarų tvarkymą,
veterinarinių vaistų laikymą, reikalavimams.
11. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos tikrina muitinių statinių projektus.
12. Lietuvos kelių policijos tarnyba tikrina su eismu susijusių statinių (kelių, tiltų, estakadų,
viadukų, gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių ir kt.) projektus.
13. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos tikrina valstybės sienos
apsaugos statinių ar statinių valstybės sienos apsaugos zonoje projektus.
14. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos tikrina šių naujai statomų ar
rekonstruojamų energetikos objektų (statinių) projektus:
14.1. elektrinių ir katilinių;
14.2. 110 kV ir didesnės įtampos perdavimo tinklų ir jų priklausinių;
14.3. gamtinių dujų sistemų;
14.4. gamtinių dujų saugyklų;
14.5. suskystintųjų gamtinių dujų importo, eksporto terminalų bei saugyklų;
14.6. magistralinių naftotiekių, produktotiekių;
14.7. naftos perdirbimo įrenginių;
14.8. naftos ir naftos produktų terminalų bei saugyklų;
14.9. šilumos tiekimo tinklų ir jų priklausinių.
Tikrinami funkciniai ir technologiniai projektų sprendiniai, su jais susiję techniniai rodikliai ir
energetikos įrenginių techninės charakteristikos.
15. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos tikrina projektus, kuriuose
suprojektuota geležinkelių infrastruktūra. Tikrinamos šios projekto dalys: bendroji, technologijos,
susisiekimo, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, procesų valdymo ir
automatizacijos.
16. neteko galios.
17. Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar
susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų kompetencija yra tikrinti projekto
sprendinius, įgyvendinančius prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar
susisiekimo komunikacijų reikalavimus. Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija tikrina
statinių projektus, kai projektui parengti išduotos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio
sąlygos. Tikrinamos šios projekto dalys: bendroji, sklypo sutvarkymo, susisiekimo, konstrukcijų
(prijungiamo kelio), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo (prijungiamo kelio).
18. 1.1, 1.4, 1.5, 1.7 papunkčiuose nustatyti reikalavimai netaikomi, kai atliekamos leidimo statyti
naują statinį pajūrio juostoje išdavimo procedūros.
Statybos etape specialiosios statybos valstybinio valdymo institucijos pagal savo kompetenciją
tikrina statybos procesą ir (arba) dalyvauja tikrinant užbaigtą statinį (dalyvauja statinio užbaigimo
procedūrose). Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 1 priede nurodyta
statybos užbaigimo komisijos sudėtis ir komisijos narių kompetencija:
1. Komisijos pirmininkas organizuoja Procedūras, šio Reglamento nustatytais atvejais sprendžia,
kurie subjektai dalyvaus tikrinant konkretų statinį, tikrina, ar pateikti visi privalomi pateikti
dokumentai, nagrinėja Komisijos narių pateiktų prieštaravimų motyvus, priima sprendimus dėl Akto
pasirašymo nedalyvaujant Komisijos nariams, jiems apie savo nedalyvavimą nepranešus nustatyta
tvarka, priima sprendimus atidėti, sustabdyti ar nutraukti Procedūras, kitus su Procedūrų atlikimu
susijusius sprendimus. Procedūrose nedalyvaujant Komisijos nariui – Padalinio įgaliotam atstovui,
Komisijos pirmininkas tikrina statinio atitiktį pagal šio atstovo nustatytą kompetenciją.
2. Padalinio [Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos
ministerijos] įgaliotas atstovas tikrina:
21
2.1. ar surašyti statinio inžinerinių sistemų ir sklypo inžinerinių tinklų išbandymo aktai;
2.2. ar sklypo susisiekimo komunikacijos atitinka projekto sprendinius;
2.3. ar nepažeisti esminiai projekto sprendiniai (laikančiosios konstrukcijos, statinio išorės matmenys,
statinio vieta);
2.4. ar nepažeisti su trečiųjų asmenų teisėtų interesų apsauga susiję projekto sprendiniai;
2.5. ar statybos proceso dalyviai turėjo reikalingus kvalifikacijos atitikties dokumentus ir buvo
apsidraudę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ar statinio statybos techninis
prižiūrėtojas yra apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tikrinama, jei
statinio statybos techninis prižiūrėtojas paskirtas ar pasamdytas po 2012 m. gruodžio 6 d.;
2.6. ar energinio naudingumo sertifikate nurodyta energinio naudingumo klasė atitinka (ne mažesnė)
statinio projekte nurodytą;
2.7. ar garso klasifikavimo protokole nurodyta garso klasė atitinka (ne mažesnė) statinio projekte
nurodytą;
2.8. ar pateiktos panaudotų statybos produktų, darančių įtaką statinio atitikčiai esminiams
reikalavimams, eksploatacinių savybių deklaracijos, ar jose nurodyti rodikliai tenkina statinio
projekto techninių specifikacijų reikalavimus;
2.9. ar pateiktos pažymos apie statybinių atliekų perdavimą jas tvarkančiai įmonei arba jų sutvarkymą
kitu teisės aktais nustatytu būdu.
3. Savivaldybės administracijos įgaliotas atstovas tikrina:
3.1. ar nepažeisti su statinių paskirtimi susiję projekto sprendiniai;
3.2. ar nepažeisti su statinių architektūros reikalavimais susiję projekto sprendiniai;
3.3. ar įgyvendinti infrastruktūros plėtros sutartyje numatyti projekto sprendiniai.
4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas
pagal kompetenciją tikrina statinių atitiktį projekto sprendiniams, įgyvendinantiems esminį statinio
gaisrinės saugos reikalavimą, išskyrus šiuos statinius:
4.1. tiltus, tunelius, viadukus, kelius, gatves, kuriuose nėra priešgaisrinių įrenginių;
4.2. pramoninio vandentiekio tinklus be gaisrinių hidrantų;
4.3. vandenvalos statinius, nuotekų tinklus, vandentiekio tinklus be gaisrinių hidrantų, šilumos
tinklus;
4.4. elektroninių ryšių inžinerinius statinius;
4.5. melioracijos statinius;
4.6. fontanus, baseinus, užtvankas, vandens perpumpavimo stotis, akvedukus, žuvivaisos inžinerinius
statinius ir kt., išskyrus tuos atvejus, kai minėtuose statiniuose esantis vanduo numatytas gaisrams
gesinti;
4.7. dujų tinklus (dujotiekius).
5. Saugomos teritorijos direkcijos atstovas tikrina statinių, suprojektuotų valstybinių parkų,
valstybinių rezervatų ir biosferos rezervato teritorijose atitiktį esminiams projekto sprendiniams,
įgyvendinantiems saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentų, apsaugos reglamento, kitų
veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
6. Neteko galios nuo 2014-07-01
7. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas tikrina kultūros paveldo
statinių, statinių kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos
zonose atitiktį esminiams projekto sprendiniams, įgyvendinantiems paveldosaugos reikalavimus.
8. Visuomenės sveikatos centro apskrityje atstovas tikrina visų statinių atitiktį projekto
sprendiniams, įgyvendinantiems visuomenės sveikatos saugos teisės aktų nustatytus reikalavimus,
išskyrus darbuotojų saugos ir sveikatos ir nesusijusius su galimu cheminių, fizikinių (triukšmo,
infragarso ir žemo dažnio garsų, vibracijos ir kt.) ar kitų veiksnių poveikiu visuomenės sveikatai
inžinerinius statinius.
9. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovas tikrina statinių atitiktį projekto
sprendiniams, įgyvendinantiems statinyje numatytų darbo vietų įrengimo reikalavimus.*
10. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas
tikrina žmonėms su negalia svarbių statinių [5.6], išskyrus atnaujinamus (modernizuojamus) pastatus,
atitiktį projekto sprendiniams, įgyvendinantiems žmonių su negalia reikalavimus.
22
11. Radiacinės saugos centro atstovas tikrina šių statinių (išskyrus BEOS) atitiktį projekto
sprendiniams:
11.1. kuriuose numatyta gaminti, naudoti, prekiauti, saugoti, montuoti, prižiūrėti, perdirbti
jonizuojančios spinduliuotės šaltinius, tvarkyti (surinkti, rūšiuoti, apdoroti, laikyti, perdirbti,
saugoti, nukenksminti) radioaktyviąsias atliekas;
11.2. kuriuose numatyta veikla, kurios metu naudojamos arba gali susidaryti medžiagos, turinčios
gamtinių radionuklidų, kurių sąrašą tvirtina Radiacinės saugos centras ir kurių kiekiai gali
sudaryti sąlygas 1 mSv per metus viršijančiai apšvitai.
12. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas tikrina šių statinių atitiktį projekto
sprendiniams:
12.1. kuriuose numatoma vykdyti gyvūninio ar negyvūninio maisto tvarkymo veiklą, kuri, norint ją
vykdyti, privalo būti nustatyta tvarka patvirtinta arba registruota [6.11; 6.12];
12.2. kuriuose numatoma laikyti gyvūnus.
13. Muitinės departamento prie Finansų ministerijos atstovas tikrina muitinių statinių atitiktį
projekto sprendiniams, įgyvendinantiems muitinių statinių saugos ir paskirties reikalavimus.
14. Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas tikrina su eismu susijusių statinių (kelių, tiltų,
estakadų ir viadukų) atitiktį projekto sprendiniams, įgyvendinantiems eismo saugos reikalavimus.
15. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas tikrina valstybės
sienos apsaugos statinių ir statinių valstybės sienos apsaugos zonoje atitiktį projekto sprendiniams,
įgyvendinantiems šių statinių saugos ir paskirties reikalavimus.
16. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovas tikrina šių statinių
atitiktį projekto sprendiniams, įgyvendinantiems energetikos įrenginių įrengimą reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimus:
16.1. elektrinių ir katilinių;
16.2. 110 kV ir didesnės įtampos perdavimo tinklų ir jų priklausinių;
16.3. gamtinių dujų sistemų;
16.4. gamtinių dujų saugyklų;
16.5. suskystintųjų gamtinių dujų importo, eksporto terminalų bei saugyklų;
16.6. magistralinių naftotiekių, produktotiekių;
16.7. naftos perdirbimo įrenginių;
16.8. naftos ir naftos produktų terminalų bei saugyklų;
16.9. šilumos tiekimo tinklų ir jų priklausinių.
17. Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas tikrina geležinkelio
infrastruktūros statinių atitiktį projekto sprendiniams, įgyvendinantiems šių statinių saugos ir
paskirties reikalavimus.
18. Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar
susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų atstovai tikrina statinių atitiktį projekto
sprendiniams, įgyvendinantiems prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų
ar susisiekimo komunikacijų reikalavimus.
19. Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos atstovas tikrina statinių atitiktį projekto
sprendiniams, įgyvendinantiems prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sąlygose nustatytus
reikalavimus.
*Jei statinio projekte darbo vietų įrengimas nenumatytas, Darbo inspekcijos atstovas komisijos
darbe nedalyvauja.
Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 111 p. numatyta, kad
branduolinės energetikos objekto statinio (BEOS) statybos užbaigimo procedūroje dalyvauja šių
institucijų įgalioti atstovai:
11.1. Inspekcijos (komisijos pirmininkas);
11.2. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos;
11.3. savivaldybės administracijos;
11.4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos;
11.5. visuomenės sveikatos centrai apskrityse;
11.6. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos;
23
11.7. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos;
11.8. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos;
11.9. Aplinkos apsaugos agentūros.
Naudojimo etape specialiosios statybos valstybinio valdymo institucijos pagal savo kompetenciją
atlieka statinių naudojimo priežiūrą. Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių
techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių
techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 57 p. numatyta, kad
statinių naudojimo priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai:
57.1. susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių bei hidrotechnikos
statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos
organizacijos, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą;
57.2. statinių, nenurodytų 57.1 punkte, – savivaldybių administracijos;
57.3. statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka saugos ir paskirties
reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos.
Teisės aktai įgalioja ir kitas institucijas dalyvauti statybos valstybiniame valdyme. LR Aviacijos
įstatyme numatyta:
10 straipsnis. Statinių statyba ir kliūčių ženklinimas bei žiburių įrengimas
<...>
4. Statinių ir įrenginių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 100 m ir daugiau, statyba,
rekonstravimas ar įrengimas, išskyrus aerodromo apsaugos ir sanitarines apsaugos zonas, Vyriausybės
nustatyta tvarka turi būti suderinti su CAA ir kariuomenės vadu, o pasienio ruože statinių ir įrenginių,
kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 30 m ir daugiau, – ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
<...>
37 straipsnis. Civilinio aerodromo statyba ir rekonstrukcija
1. Civilinis aerodromas, taip pat skrydžių valdymo sistemos įrenginiai statomi arba
rekonstruojami Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei suderinus su CAA. Civilinio
aerodromo vieta numatoma teritorijų planavimo dokumentuose.
LR Aviacijos įstatyme numatyta:
10 straipsnis. Statinių statyba ir kliūčių ženklinimas bei žiburių įrengimas
<...>
4. Statinių ir įrenginių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 100 m ir daugiau, statyba,
rekonstravimas ar įrengimas, išskyrus aerodromo apsaugos ir sanitarines apsaugos zonas, Vyriausybės
nustatyta tvarka turi būti suderinti su CAA ir kariuomenės vadu, o pasienio ruože statinių ir įrenginių,
kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 30 m ir daugiau, – ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 7.19 p. numatyta, kad
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išduoda kvalifikacijos pažymėjimus rengti
žemėtvarkos planavimo dokumentus, geodezininko, matininko kvalifikacijos pažymėjimus, stabdo ar
panaikina jų galiojimą.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatuose numatyta:
10. Kelių direkcija, siekdama įgyvendinti jai nustatytus veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas:
10.1. atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo
(remonto) ir priežiūros darbų užsakovo ir organizavimo funkcijas:
10.1.1. teikia pasiūlymus dėl Susisiekimo ministerijos rengiamų valstybinės reikšmės kelių
plėtros, modernizavimo, priežiūros, veiklos užtikrinimo ir kitų programų ir dalyvauja jas vykdant;
24
10.1.2. planuoja, organizuoja, koordinuoja valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos,
rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus, projektų rengimą, projektų ekspertizių atlikimą,
numato ir koordinuoja jų finansavimą;
10.1.3. tvirtina valstybinės reikšmės kelių (tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo
(remonto) projektus;
10.1.4. planuoja, organizuoja, koordinuoja:
10.1.4.1.valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros, valstybinės reikšmės kelių tyrimo ir
plėtros, inovacijų diegimo, šalies investicijų naudojimo ir kitų programų rengimą ir jas įgyvendina;
10.1.4.2.žemės, reikalingos valstybinės reikšmės keliams tiesti, statyti, rekonstruoti, eismo saugos
gerinimo priemonėms įrengti, gamybiniams-buitiniams kelių pastatams statyti ir plėtoti, paėmimo
visuomenės poreikiams dokumentų (projektų) rengimą, teikia institucijoms prašymus ją priskirti ir
registruoti Nekilnojamojo turto registre;
10.1.4.3.Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos bendrai finansuojamų investicinių projektų
rengimą ir kontroliuoja, kaip jie rengiami ir įgyvendinami;
10.1.5. inicijuoja, planuoja, organizuoja, koordinuoja valstybinės reikšmės keliams tiesti, statyti,
rekonstruoti reikalingų (rezervuojamų) teritorijų planavimo, ekonominio pagrindimo ir poveikio aplinkai
vertinimo dokumentų rengimą;
10.1.6. planuoja Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos
lėšų poreikį ir teikia duomenis Susisiekimo ministerijai;
10.1.7. kontroliuoja, kad valstybinės reikšmės kelius projektuotų, tiestų, statytų, rekonstruotų,
taisytų (remontuotų) ir prižiūrėtų asmenys, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus;
10.1.8. organizuoja, koordinuoja valstybinės reikšmės kelių projektų vykdymo priežiūrą;
10.1.9. organizuoja, koordinuoja, atlieka valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos,
rekonstravimo, taisymo (remonto) techninę priežiūrą, kelių priežiūros techninę priežiūrą, vykdo
valstybinės reikšmės kelių naudojimo priežiūrą;
10.1.10. organizuoja valstybinės reikšmės kelių priežiūrą;
10.1.11. pagal kompetenciją dalyvauja valstybinės reikšmės kelių (tiesimo, statybos,
rekonstravimo) statybos užbaigimo komisijų darbe;
10.2. įgyvendina valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių savininko teises ir
pareigas;
10.3. nustato valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms privalomus
valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus (užduotis), planuoja lėšų valstybinės reikšmės kelių
priežiūros darbams poreikį, koordinuoja valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbų (užduočių)
įgyvendinimo eigą;
10.4. organizuoja, planuoja, koordinuoja intelektinių transporto (eismo valdymo, eismo kontrolės,
eismo stebėjimo ir eismo apskaitos) sistemų valstybinės reikšmės keliuose ir su valstybinės reikšmės
keliais susijusių informacinių sistemų diegimą, naudojimą ir plėtrą;
10.5. valdo, tvarko, prižiūri ir plėtoja Valstybinės reikšmės kelių informacinę sistemą, Eismo
informacijos ir valdymo centrą, informacinę sistemą „Kelių projektai“, Valstybinės reikšmės kelių eismo
informacinę sistemą, Viešojo transporto kelionių duomenų informacinę sistemą, renka, sistemina ir saugo
valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ir eismo duomenis, viešojo transporto kelionių duomenis ir teikia
elektroninę maršrutų skirtingomis viešojo transporto rūšimis keliuose planavimo Lietuvos Respublikoje
paslaugą; disponuoja duomenimis ir neatlygintinai teikia reikalingus duomenis valstybės registrams ir
informacinėms sistemoms; taip pat valdo nacionalinį skaitmeninės prieigos punktą, per kurį kelių, kelių
eismo, viešojo transporto kelionių duomenys teikiami taip, kad jais būtų galima keistis ir pakartotinai
naudoti;
10.6. organizuoja ir koordinuoja saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą
įgyvendinant technines eismo saugumo priemones, švietėjišką veiklą;
10.7. organizuoja, koordinuoja poveikio valstybinės reikšmės kelių saugumui vertinimą,
valstybinės reikšmės kelių tinklo saugumo lygių nustatymą, valstybinės reikšmės kelių saugumo auditą ir
saugumo patikrinimus bei juodųjų dėmių ir avaringų ruožų valstybinės reikšmės keliuose nustatymą;
tvirtina normatyvinius statybos techninius dokumentus, kuriais nustatomi kelių saugumo audito
reikalavimai;
25
10.8. atsako už transeuropinio valstybinės reikšmės kelių tinklo tunelių Lietuvos Respublikoje
saugos reikalavimų įgyvendinimą;
10.9. rengia Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo metinės sąmatos
projektą ir teikia Susisiekimo ministerijai;
10.10. įgyvendina Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo
sąmatą;
10.11. organizuoja ir koordinuoja kelių naudotojo mokesčio sistemą, organizuoja ir
tvarko kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo registravimą informacinėje mokesčių sistemoje;
10.12. administruoja į Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąskaitą
pervestas lėšas, gautas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą
valstybinės reikšmės keliuose įrengta stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga;
10.13. teisės aktų nustatyta tvarka paskirsto savivaldybėms Kelių priežiūros ir plėtros
programos finansavimo lėšas vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti),
prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti;
10.14. dalyvauja sudarant Kelių priežiūros ir plėtros programos tikslinio finansavimo
lėšomis finansuojamų vietinės reikšmės kelių (gatvių) tiesimo, rekonstravimo, taisymo (kapitalinio
remonto) objektų sąrašą, kurį tvirtina susisiekimo ministras, raštu suderinęs su vidaus reikalų ministru;
10.15. pagal savivaldybių, kitų institucijų ir įstaigų prašymus skirti Kelių priežiūros ir
plėtros programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, lėšų ir
atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetus, poveikį saugiam eismui, naudą
visuomenei sudaro objektų prioritetų sąrašą ir teikia jį Susisiekimo ministerijai;
10.16. derina vietinės reikšmės kelių valdytojų pateiktus vietinės reikšmės keliams
(gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti Kelių
priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšomis finansuojamų objektų sąrašus;
10.17. atlieka Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo
valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, ir vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo lėšų
naudojimo pagal paskirtį priežiūrą (kontrolę), darbų kokybės kontrolės priežiūrą objektuose;
10.18. kaupia, apibendrina ir vertina savivaldybių, kitų institucijų ir įstaigų pateiktus
vietinės reikšmės kelių (gatvių) investicijų projektus, teikiamus finansuoti Kelių priežiūros ir plėtros
programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, ir vietinės reikšmės kelių
(gatvių) tikslinio finansavimo lėšomis;
10.19. pagal kompetenciją kartu su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis
sprendžia valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros objektų išdėstymo kelių apsaugos zonose klausimus;
10.20. planuoja ir organizuoja triukšmo valstybinės reikšmės keliuose valdymą ir
ataskaitų, žemėlapių ir kitų su triukšmo valdymu susijusių dokumentų rengimą;
10.21. planuoja, organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių, jų užimamos
žemės kadastrinius matavimus ir teisinę registraciją;
10.22. sudaro ir tikslina valstybinės reikšmės kelių sąrašų projektus ir
teikia Susisiekimo ministerijai;
10.23. rengia ir nustato planavimo sąlygas, pagal kurias rengiami teritorijų planavimo
dokumentai ir statinių ar kitos planuojamos ūkinės veiklos projektai, jei planuojama teritorija yra
valstybinės reikšmės magistralinių kelių juostoje, apsaugos zonoje, taip pat derina pagal jas parengtus
teritorijų planavimo dokumentus ir statinių ar kitos planuojamos ūkinės veiklos valstybinės reikšmės
magistralinių kelių juostoje, apsaugos zonoje projektus, pagal kompetenciją išduoda prisijungimo
prie valstybinės reikšmės magistralinių kelių sąlygas, tikrina atitinkamų projektų sprendinių
atitiktį nustatytiems reikalavimams;
10.24. pagal savo kompetenciją dalyvauja rengiant teisės aktų projektus, planuoja,
organizuoja, koordinuoja norminių teisės aktų projektų rengimą, priima norminius teisės aktus,
normatyvinius techninius dokumentus;
10.25. planuoja, organizuoja, koordinuoja mokslo tiriamųjų ir taikomųjų darbų,
susijusių su valstybinės reikšmės keliais, rengimą;
10.26. planuoja, organizuoja ir vykdo prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų
konkursus ir sudaro viešųjų pirkimų sutartis;
26
10.27. analizuoja kitų valstybių patirtį, teisės aktus kelių tiesimo, rekonstrukcijos,
priežiūros ir kitais Kelių direkcijos kompetencijai priskirtais klausimais ir teikia pasiūlymus Susisiekimo
ministerijai;
10.28. pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos
Sąjungos institucijų darbo organuose, dalyvauja rengiant Lietuvos Respublikos pozicijų projektus;
10.29. pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos interesams užsienio
valstybių atitinkamose institucijose ir tarptautinėse organizacijose, dalyvauja rengiant Susisiekimo
ministerijos inicijuojamų tarptautinių sutarčių ir susitarimų, sudaromų su užsienio valstybių
atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, projektus;
10.30. nustato fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių,
pageidaujančių skirti tikslinių lėšų valstybinės reikšmės kelių juostoje esantiems kelių objektams
projektuoti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), pasiūlymų teikimo, vertinimo ir pripažinimo tinkamais
įgyvendinti tvarką;
10.31. organizuoja ir koordinuoja juridinių, fizinių asmenų tikslinių lėšų valstybinės
reikšmės keliams pritraukimą ir panaudojimą;
10.32. derina juridinių ir fizinių asmenų prašymuose išduoti leidimą važiuoti
valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone nurodytu važiavimo
maršrutu, atlikti darbus valstybinės reikšmės kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje, statyti kelio ženklus
ir statinius, organizuoti sporto varžybas ar kitokius renginius valstybinės reikšmės keliuose;
10.33. nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kelių
direkcijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus;
10.34. informuoja visuomenę per visuomenės informavimo priemones apie eismo
sąlygas keliuose, taip pat kitais Kelių direkcijos kompetencijai priskirtais klausimais;
10.35. vykdo ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai nustatytas funkcijas.
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatuose numatyta, kad kai kurios iš
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos funkcijų yra susijusios su statybos valstybiniu
valdymu:
9.2.1. reglamentuoja ir kontroliuoja asmenų veiklą, susijusią su žemės gelmių naudojimu:
9.2.1.1. rengia metodines rekomendacijas, nustato reikalavimus žemės gelmių tyrimams;
9.2.1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus tirti žemės gelmes,
panaikina bei sustabdo jų galiojimą, nustato leidimų formą bei registruoja išduotus leidimus;
9.2.1.3. nustato žemės gelmių tyrimų registravimo tvarką ir juos registruoja, išskyrus
netiesioginius tyrimus, atliekamus ne valstybės lėšomis;
9.2.1.4. pagal kompetenciją vertina statybinių inžinerinių geologinių, geotechninių tyrimų
programas ir (ar) ataskaitas;
9.2.1.5. pagal kompetenciją atlieka branduolinės energetikos objektų projektų valstybinę
specialiąją geologinę ir hidrogeologinę ekspertizę;
9.2.1.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės
gelmių išteklius ir ertmes, sustabdo arba panaikina leidimų galiojimą, nustato leidimų formą, registruoja
išduotus leidimus, nustato naudojimo sutarčių sąlygas bei formą;
9.2.1.7. nustatytąja tvarka organizuoja ir rengia konkursus, išduodant leidimus naudoti žemės
gelmių išteklius ir ertmes;
9.2.1.8. nustato privalomas žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutarčių formas, sąlygas,
sudaro su juridiniais asmenimis šias sutartis;
9.2.1.9. nagrinėja ir tvirtina žemės gelmių išteklių naudojimo projektus, derina ūkio subjektų
požeminio vandens monitoringo programas, potencialių geologinės aplinkos taršos židinių anketas-
deklaracijas;
9.2.1.10. pagal kompetenciją kontroliuoja žemės gelmių išteklių naudojimą bei apsaugą;
9.2.2. pagal kompetenciją derina pažeistų žemių, iškasus naudingąsias iškasenas, telkinių
rekultivuotinus plotus;
9.2.3. aprobuoja išžvalgytus naudingųjų iškasenų, požeminio vandens ir kitus žemės
gelmių išteklius;
27
9.2.4. atlieka leidimų naudoti (ieškoti, žvalgyti) angliavandenilių išteklius ir naudojimo sutarčių
vykdymo priežiūrą;
9.2.5. teisės aktų nustatyta tvarka išduoda leidimus išvežti iš Lietuvos Respublikos
geologines kolekcijas, muziejų geologinius eksponatus, gręžinių kerną ar jo mėginius, nustato
leidimo formą ir pildymo reikalavimus, registruoja išduotus leidimus atskirame žurnale,
kontroliuoja, ar leidimų turėtojai laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatuose numatyta, kad
tarnyba atlieka šias funkcijas:
10.1.1. įgyvendina Pavaldžių direkcijų savininko teises ir pareigas, kontroliuoja jų veiklą
užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi bei Saugomų teritorijų apsaugos ir
tvarkymo tikslinių programų įgyvendinimą;
10.1.2. kartu su Pavaldžiomis direkcijomis arba savarankiškai įgyvendina konkrečias
apsaugos ir tvarkymo priemones Saugomose teritorijose arba organizuoja ir koordinuoja jų įgyvendinimą
Saugomose teritorijose;
10.1.3. kartu su Pavaldžiomis direkcijomis arba savarankiškai organizuoja taikomuosius
mokslinius tyrimus Saugomose teritorijose;
10.1.5. paveda Pavaldžioms direkcijoms vykdyti Priskirtų saugomų teritorijų stebėseną
(monitoringą), būklės vertinimą ir tam tikrus apsaugos, priežiūros bei tvarkymo darbus;
10.1.6. tvirtina Pavaldžių direkcijų teikiamų mokamų paslaugų įkainius;
10.1.7. koordinuoja Pavaldžių direkcijų veiklą, rengiant ir įgyvendinant kontrolės programas
Saugomose teritorijose;
10.2.1. organizuoja ir koordinuoja Saugomų teritorijų specialiųjų planų, gamtotvarkos planų ir
projektų, tvarkymo ir techninių projektų, kitų strateginio ir teritorijų planavimo dokumentų bei projektų
rengimą ir jų įgyvendinimą.
Specialiųjų valstybinio valdymo institucijų sąrašas statinio gyvavimo ciklo etapuose pateiktas
1.1.1.1 pav.
Daugelis statybos valstybinio valdymo institucijų dalyvauja daugiau negu vieno statybos etapo
valdyme. Bendras statybos valstybinio valdymo institucijų abėcėlinis sąrašas pateiktas 1.1.1.2 lentelėje.
28
Statinio projektavimas Statyba Naudojimas
Aplinkos ministerija. LRV įgaliota institucijaVTPSI. Paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą.Savivaldybių administracijos. Kontroliuoja, kaip laikomasi visų objektų statybos, plėtros ir rekonstrukcijos, architektūros bei kultūros paminklų apsaugos reikalavimų.
- Civilinės aviacijos administracija- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos- Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos- Lietuvos kariuomenės vadas- Lietuvos kelių policijos tarnyba- LR valstybinė darbo inspekcija- Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos- Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos- Radiacinės saugos centras- Regiono aplinkos apsaugos departamentas- Saugomos teritorijos direkcija- Statybos produkcijos sertifikavimo centras- Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos- Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos- Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba- Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie
Aplinkos ministerijos
- Visuomenės sveikatos centras apskrityje
- Aplinkos apsaugos agentūra- Civilinės aviacijos administracija- Krašto apsaugos ministerija- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos- Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos- Lietuvos kariuomenės vadas- Lietuvos kelių policijos tarnyba- LR valstybinė darbo inspekcija- Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos- Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos- Radiacinės saugos centras- Saugomos teritorijos direkcija- Statybos produkcijos sertifikavimo centras- Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos- Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija- Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos- Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba- Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie
Aplinkos ministerijos
- Visuomenės sveikatos centras apskrityje
- Energetikos ministerija- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos- Krašto apsaugos ministerija- Kultūros ministerija- Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LR Vyriausybės- Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos- Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba- Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos- Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos- Ryšių reguliavimo tarnyba- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija- Statybos produkcijos sertifikavimo centras- Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliota institucija- Sveikatos apsaugos ministerija- Švietimo ir mokslo ministerija- Teisingumo ministerija- Ūkio ministerija- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos- Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba- Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos- Vidaus reikalų ministerija- Žemės ūkio ministerija
STATYBOS VALSTYBINIO VALDYMO INSTITUCINĖ SĄRANGA STATINIO GYVAVIMO CIKLE
BENDROSIOS KOMPETENCIJOS STATYBOS VALSTYBINIO VALDYMO INSTITUCIJOS
SPECIALIOSIOS KOMPETENCIJOS STATYBOS VALSTYBINIO VALDYMO INSTITUCIJOS
Priešprojektinis etapas
VĮ Turto bankas
1.1.1.1 pav. Statybos valstybinio valdymo institucinė sąranga statinio gyvavimo cikle.
1.1.1.2 lentelė. Abėcėlinis statybos valstybinio valdymo institucijų sąrašas.
Eil.
Nr.
Statybos valstybinio valdymo
institucijos
Normatyvinių
dokumentų
leidyba
Prieš-
projektinis
etapas
Projekta-
vimas Statyba Naudojimas
1 Aplinkos apsaugos agentūra
2 Aplinkos ministerija
3 Civilinės aviacijos administracija
4 Energetikos ministerija
5 Kalėjimų departamentas prie
Teisingumo ministerijos
6 Krašto apsaugos ministerija
7 Kultūros ministerija
8 Kultūros paveldo departamentas
prie Kultūros ministerijos
29
Eil.
Nr.
Statybos valstybinio valdymo
institucijos
Normatyvinių
dokumentų
leidyba
Prieš-
projektinis
etapas
Projekta-
vimas Statyba Naudojimas
9 Kūno kultūros ir sporto
departamentas prie LR Vyriausybės
10
Lietuvos automobilių kelių
direkcija prie Susisiekimo
ministerijos
11 Lietuvos geologijos tarnyba prie
Aplinkos ministerijos
12 Lietuvos kariuomenės vadas
13 Lietuvos kelių policijos tarnyba
14 Lietuvos vyriausiojo archyvaro
tarnyba
15 LR valstybinė darbo inspekcija
16 Muitinės departamentas prie
Finansų ministerijos
17 Nacionalinė žemės tarnyba prie
Žemės ūkio ministerijos
18
Neįgaliųjų reikalų departamentas
prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos
19 Policijos departamentas prie
Vidaus reikalų ministerijos
20
Priešgaisrinės apsaugos ir
gelbėjimo departamentas prie
Vidaus reikalų ministerijos
21 Radiacinės saugos centras
22 Regiono aplinkos apsaugos
departamentas
23 Ryšių reguliavimo tarnyba
24 Saugomos teritorijos direkcija
25 Savivaldybių administracijos
26 Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija
27 VĮ Statybos produkcijos
sertifikavimo centras
28 Susisiekimo ministerija ir (ar) jos
įgaliota institucija
29 Sveikatos apsaugos ministerija
30 Švietimo ir mokslo ministerija
31 Teisingumo ministerija
32 Ūkio ministerija
33 Valstybės sienos apsaugos tarnyba
prie Vidaus reikalų ministerijos
34 Valstybinė atominės energetikos
inspekcija
35 Valstybinė energetikos inspekcija
prie Energetikos ministerijos
30
Eil.
Nr.
Statybos valstybinio valdymo
institucijos
Normatyvinių
dokumentų
leidyba
Prieš-
projektinis
etapas
Projekta-
vimas Statyba Naudojimas
36 Valstybinė geležinkelio inspekcija
prie Susisiekimo ministerijos
37 Valstybinė maisto ir veterinarijos
tarnyba
38 Valstybinė saugomų teritorijų
tarnyba prie Aplinkos ministerijos
39
Valstybinė teritorijų planavimo ir
statybos inspekcija prie Aplinkos
ministerijos
40 Valstybinis turizmo departamentas
prie Ūkio ministerijos
41 Vidaus reikalų ministerija
42 Visuomenės sveikatos centras
apskrityje
43 Žemės ūkio ministerija
1.1.2. Statybų sektoriaus institucinės sąrangos problemos statinio gyvavimo ciklo procesuose
ir jų analizė
Pagrindinė statybų sektoriaus institucinės sąrangos ypatybė – didelis skaičius statybų sektoriaus
valstybinio valdymo institucijų. Valdymo teorijoje pripažįstama, kad didėjant valdymo institucijų
skaičiui, valdymo veikla tampa sudėtingesnė, ją sunkiau koordinuoti. Statybos dalyviai apklausų metu
nurodo, kad dalis statybos valstybinio valdymo institucijų funkcijų dubliuojasi, kai kuriais atvejais yra
nepakankama jų koordinacija. Šios studijos apimtyje neatlikta detali statybos sektoriaus valdymo
institucijų kompetencijų, veiklos efektyvumo analizė, todėl konkrečių pavyzdžių pateikimas yra
netikslingas. Užsienio šalių praktikos analizė rodo, kad ir kitose šalyse yra didelis skaičius statybos
sektoriaus valdymo institucijų, todėl nelabai tikėtina, jog įmanoma žymiai sumažinti statybos sektoriaus
valdymo institucijų. Galimybės sumažinti statybos valdymo institucijų skaičių, jų tarpusavio veiklos
koordinavimo pagerinimas, nustatytų kompetencijų optimizavimas galėtų būti kitų studijų arba veiklos ir
funkcijų audito objektas.
Ekspertinio vertinimo būdu nustatytos tokios statybų sektoriaus institucinės sąrangos problemos,
kurios visiškai arba iš dalies galėtų būti išspręstos įdiegus statybos skaitmeninimo kompleksą:
Statybos valstybinio valdymo institucijų funkcijų dubliavimas. Įdiegus BIM metodologiją visos
statybos valstybinio valdymo funkcijos yra koduojamos (kiekvienai valdymo funkcijai
suteikiamas unikalus kodas), todėl lengva identifikuoti besidubliuojančias funkcijas ir jas
atitinkamai koreguoti.
Tos pačios informacijos rinkimas ir saugojimas. Skaitmenizavus statybų sektorių ši problema būtų
išspręsta.
Nurodytos problemos gali būti sprendžiamos nesiejant to su statybos sektoriaus skaitmenizavimu,
tačiau Studijos rengėjų nuomone, tinkamiausias šių problemų sprendimo būdas yra statybos
sektoriaus skaitmenizavimas.
1.2. LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS TEISINĖS APLINKOS ANALIZĖ
1.2.1. Esamos padėties analizė
Lietuvos statybų sektorių tiesiogiai reglamentuoja du ES reglamentai:
31
1. 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su
gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis
Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30).
2. 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo
nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva
89/106/EEB (OL 2011 L 88, p. 5).
Lietuvos įstatymus, reglamentuojančius statybų sektorių, sąlyginai galima suskirstyti į tris rūšis:
1. Bendrieji – reglamentuoja visų rūšių statinių statybą.
2. Specialieji – reglamentuoja tam tikrą ūkinę veiklą ir nustato specialiuosius reikalavimus šiai
ūkinei veiklai skirtiems statiniams.
3. Kiti – kiti įstatymai, turintys statybų sektorių reglamentuojančių normų.
Prie bendrųjų įstatymų priskirtini Lietuvos Respublikos (toliau – LR) civilinis kodeksas, LR
statybos įstatymas, LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. LR civilinis
kodeksas reglamentuoja sutartinius santykius statinio gyvavimo ciklo etapuose. LR civilinis kodeksas turi
aukštesnę teisinę galią už įstatymus (su nedidelėmis išimtimis). LR statybos įstatymas – pagrindinis
statybų sektorių reglamentuojantis teisės aktas. LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
įstatymas reglamentuoja vieną statybos valdymo funkciją – statybos priežiūrą.
Statybų sektorių reglamentuojantys ES reglamentai ir LR įstatymai pateikti 1.2.1 pav.
LRV įgaliotoji institucija – LR aplinkos ministerija, leidžia teisės aktus – statybos techninius
reglamentus, kurie koduojami žymint raidėmis STR ir skaitiniu kodu. Šiuo metu yra 82 vnt. galiojančių
statybos techninių reglamentų. LRV 2004-10-21 nutarimu Nr. 1316 patvirtinto sąrašą valstybės
institucijų, kurias įgaliojo priimti teisės aktus, nustatančius reikalavimus statiniams. Be LR aplinkos
ministerijos šiame sąraše yra 22 institucijos. Keturios institucijos leidžia koduojamus techninius
reglamentus:
17. LR susisiekimo ministerija (kartu su LR aplinkos ministerija) – kelių techninius reglamentus KTR
(išleistas 1 galiojantis reglamentas).
18. LR žemės ūkio ministerija – melioracijos techninius reglamentus MTR (išleisti 5 galiojantys
reglamentai).
19. LR kultūros ministerija – paveldo tvarkybos reglamentus PTR (išleista 12 galiojančių
reglamentų).
20. Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie LRV – geodezijos ir kartografijos techninius
reglamentus GKTR (išleisti 24 galiojantys reglamentai).
Koduojamus teisės aktus taip pat leidžia:
LR sveikatos apsaugos ministerija – higienos normas HN. Statybos srityje galioja 46 vnt. higienos
normų.
LR žemės ūkio ministerija – technologinio projektavimo taisykles ŽŪ TPT. Statybos srityje
galioja 11 vnt.
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija – branduolinės saugos reikalavimus BSR.
Statybos srityje galioja 18 vnt.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 341 „Dėl
esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų
charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ priskyrė
esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų
charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetenciją šioms valstybės institucijoms:
Aplinkos ministerijai;
Susisiekimo ministerijai;
Energetikos ministerijai;
Sveikatos apsaugos ministerijai;
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
32
Statybos įstatymas išskiria laisvai pasirenkamų normatyvinių statybos techninių dokumentų rūšį.
Šie dokumentai tampa privalomais, kai jų privalomumas numatomas sutartyse arba teisės aktuose.
Pažymėtina, kad standartai (LST EN) taip pat priskiriami laisvai pasirenkamų normatyvinių statybos
techninių dokumentų rūšiai. Tačiau jų privalomumą daugeliu atveju numato teisės aktai.
Institucijų, leidžiančių teisės aktus, sąrašas pateiktas 1.2.1 pav.
Poįstatyminiai teisės aktai (įstatymų
įgyvendinamieji teisės aktai)
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys statybą
Reglamentai
STR – 82 vnt. KTR – 1 vnt. MTR – 5 vnt. PTR – 12 vnt.
Kiti teisės aktai
Dokumentai, patvirtinti:- Aplinkos ministro įsakymais - Krašto apsaugos ministro įsakymais- Kultūros ministro įsakymais - Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais- Susisiekimo ministro įsakymais - Sveikatos apsaugos ministro įsakymais- Švietimo ir mokslo ministro įsakymais - Teisingumo ministro įsakymais- Ūkio ministro įsakymais - Vidaus reikalų ministro įsakymais- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymais - Žemės ūkio ministro įsakymais- Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymais - Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymais- Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymais - Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko įsakymais- Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus įsakymais - Energetikos ministro įsakymais- Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymais- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymais- Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro įsakymais- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado įsakymais- Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymais- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymais- Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymais- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymais- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymais- Kitų institucijų
Laisvai pasirenkamieji dokumentai
LST EN Kiti
GKTR – 24 vnt.
Statinio projektavimas Statyba Naudojimas
ES REGLAMENTAI: 1) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30).2) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p. 5).
ĮSTATYMAI
Civilinis kodeksasBENDRIEJI
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas
SPECIALIEJI
Statybos įstatymas
KITI
- Aviacijos įstatymas - Melioracijos įstatymas- Branduolinės energijos įstatymas - Elektroninių ryšių įstatymas- Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas - Elektros energetikos įstatymas- Pajūrio juostos įstatymas - Elektros tinklų kodeksas- Radioaktyvių atliekų tvarkymo įstatymas - Energetikos įstatymas- Saugomų teritorijų įstatymas - Gamtinių dujų įstatymas- Sodininkų bendrijų įstatymas - Geležinkelių transporto kodeksas- Šilumos ūkio įstatymas - Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas- Turizmo įstatymas - Kelių įstatymas- Vandens įstatymas - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas
- Administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas - Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas- Aplinkos apsaugos įstatymas - Priešgaisrinės saugos įstatymas- Atitikties įvertinimo įstatymas - Standartizacijos įstatymas- Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas - Viešojo administravimo įstatymas- Civilinės saugos įstatymas - Viešųjų pirkimų įstatymas- Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas - Vietos savivaldos įstatymas- Geodezijos ir kartografijos įstatymas - Želdynų įstatymas- Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas - Nekilnojamojo turto registro įstatymas- Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas - Miškų įstatymas- Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas- Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas- Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas- Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas
STATYBOS TEISINĖ APLINKA STATINIO GYVAVIMO CIKLE
Priešprojektinis etapas
1.2.1. pav. Statybos teisinė aplinka statinio gyvavimo cikle.
33
1.2.2. Statybų sektoriaus teisinės aplinkos problemos statinio gyvavimo ciklo procesuose ir
jų analizė
Šiame poskirsnyje išskiriamos statinio gyvavimo cikluose esančios teisinės aplinkos problemos,
kurias visiškai ar iš dalies galima išspręsti įdiegus BIM metodologiją. Problemos nustatytos ekspertinio
vertinimo metodu. Dauguma nustatytų statybos sektoriaus teisinės aplinkos problemų yra būdingos
visiems statinio gyvavimo ciklo etapams, todėl jos pateikiamos bendrame sąraše:
1. Teisinė aplinka tik fragmentiškai susisteminta. Koduojama tik maža dalis statybą
reglamentuojančių teisės aktų, atskirų rūšių teisės aktų sisteminimas tarpusavyje nesusietas. Nėra
rengiamas statybų sektorių reglamentuojančių teisės aktų sąvadas. Statybos dalyviams sunku
orientuotis daugelio teisėkūros subjektų priimamoje teisinėje aplinkoje. Statybos skaitmeninimas
apima statybos teisės sisteminimą, tokiu būdu ši problema būtų išspręsta.
2. Greitai kintanti statybos teisinė aplinka. Greta to, kad statybos teisės šaltiniai yra nesusisteminti,
juos priima daug institucijų, teisės aktai yra labai dažnai keičiami. Vien 2011-2015 m. Statybos
įstatymas keitėsi 20 kartų. Tuo pačiu laikotarpiu buvo pakeisti arba priimti nauji 30 Statybos
įstatymo straipsnių iš 55. 2011 – 2015 metais buvo priimti nauji ar pakeisti statybos techniniai
reglamentai 163 kartus. Esant tokiai statybų sektoriaus teisinės aplinkos kaitai sunku užtikrinti
teisinės aplinkos kokybę, orientuotis, sekti teisinės aplinkos pokyčius sudėtinga ne tik statybos
dalyviams, bet ir teisininkams. Susistemintoje statybos teisinėje aplinkoje lengviau daryti
pakeitimus „negriaunant“ teisinės sistemos, lengviau įvertinti kiekvieno pokyčio poveikį visai
statybos teisės sistemai. Tai įgalina daryti racionalius statybos teisinės aplinkos pokyčius, dėl ko
sumažėja pakartotinių pokyčių poreikis.
3. Nereglamentuojami (nepakankamai reglamentuojami) skaitmeninės informacijos įforminimo,
apsikeitimo, saugojimo klausimai visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose. Šiuo metu yra
reglamentuotas tik skaitmeninių dokumentų pateikimas (gavimas) ir tik informacinės sistemos
„Infostatyba“ apimtyje, bei LR aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708
patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“
numatyta, kad statinio projektas statytojui taip pat perduodamas ir CD kompiuterinėje laikmenoje,
galimi rinkmenos tekstinių ar grafinių dokumentų formatai. Kiti reikalavimai yra nustatyti LR
aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintame statybos techniniame
reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Šiame statybos techniniame
reglamente numatyta, kad galimi rinkmenos tekstinių ar grafinių dokumentų formatai – *.pdf,
*.jpg, *.gif, *.tif, *.png. Šie formatai nėra įprastai naudojami rengiant statinio projektus pagal
BIM metodologiją. Pažymėtina, kad 2010 m. spalio mėn. 28 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.
D1-830/ĮV-488 patvirtintas Statinio projekto popierinio varianto pateikimo tikrinančioms
institucijoms tvarkos aprašas, kuris įpareigoja statytojus kai kurioms institucijoms pateikti
popierinį statinio projekto variantą. Kituose statinio gyvavimo ciklo etapuose skaitmeninės
informacijos rengimo, mainų klausimai nereglamentuojami visiškai. Įgyvendinus statybų
sektoriaus skaitmeninimo priemonę – statybos teisės sisteminimą – ši problema būtų išspręsta.
4. Reikalavimai statinio projektui, statybos vykdymo, statinio naudojimo dokumentams nepritaikyti
darbui su vieningu informaciniu statinio modeliu. LR aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. D1-708 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio
projektavimas“ numatyta detali statinio projekto sudėtis, kuri yra tinkama tik 2D projektavimui.
Įdiegus statybų sektoriaus skaitmeninimo kompleksą ši problema būtų išspręsta.
5. Nepakankamai reglamentuotas ikiprojektinis statinio gyvavimo ciklo etapas. Tik fragmentiškai
yra reglamentuotas projektinių pasiūlymų rengimas ir statinio statybos pagrindimas (LR aplinkos
ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtintas statybos techninis reglamentas
STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“). Pažymėtina, kad 1998-2005 m. galiojo LR aplinkos
ministro 1998 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 141 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR
1.05.04:1998 „Statinio statybos pagrindimas“. Priimti tinkami sprendimai priešprojektiniame
statybos etape turi didžiulę reikšmė viso statinio gyvavimo ciklo sąnaudoms. BIM reikalavimai
34
įpareigos detaliau aprašyti statytojo lūkesčius ir atlikti galimybių studiją, įvertinat viso statytinio
gyvavimo ciklo sąnaudas.
6. Statinio (potencialiam) savininkui (naudotojui) sunku įvertinti statinio būklę. Statinio priežiūros
žurnalai nesudaro galimybės kompleksiškai, išsamiai įvertinti statinio būklę, investicijų statinio
remontui poreikį. Statinio informacinis modelis šią problemą visiškai ar iš dalies išspręstų.
Nurodytos problemos gali būti sprendžiamos ir neskaitmeninant statybos sektoriaus, tačiau Studijos
rengėjų nuomone, tinkamiausias šių problemų sprendimo būdas yra statybos sektoriaus
skaitmenizavimas.
1.3. LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ, JŲ
INFRASTRUKTŪROS, KITŲ SKAITMENINIMO PRIEMONIŲ ANALIZĖ
1.3.1. Esamos padėties analizė
1.3.1.1. Esami informaciniai ištekliai, jų infrastruktūra, kitos skaitmeninimo priemonės
statinio gyvavimo ciklo procesuose ir juos valdantys subjektai
Lietuvos valstybės informaciniai ištekliai (toliau – II) pradėti aktyviai vystyti nuo 2000 m.
panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Per maždaug 15 metų buvo sukurta daug
informacinių sistemų (toliau – IS) ir kadastrų bei registrų (toliau – registrai), jų pagrindu pradėjo veikti
įvairios elektroninės (toliau – el.) paslaugos. Taip pat buvo sukurta daug įvairių erdvinių duomenų
rinkinių, kurie nėra oficialiai įregistruoti kaip IS duomenys ar kaip registrai, ir laikytini žinybinių
duomenų rinkiniais; sukurtos el. paslaugos ir/ar duomenų masyvai, kurie aktualūs statybų sektoriui.
Tolimesnė informacinių išteklių analizė yra orientuota į statinių gyvavimo ciklui reikalingų
duomenų ir jiems aprašyti reikalingų specifikacijų analizę. Laikoma, kad sąryšiai tarp IS egzistuoja, jeigu:
viena IS perduoda statybos etapo įvykio informaciją kitai IS; viena IS palaiko kitos IS objektų unikalius
identifikatorius ir nedubliuoja šių objektų. El. paslaugos aprašomos akcentuojant jų turinį, kuris tiesiogiai
aktualus statybos proceso etapų veikėjui (paslaugos naudotojui), t.y. griežtai nesilaikant el. paslaugoje
naudojamų terminų, kurie tiksliai neatspindi teikiamos paslaugos turinio. El. paslaugos suprantamos kaip
elektroninėje erdvėje suteiktos galimybės pateikti ar pasiekti duomenis, gauti proceso patvirtinimą.
Kiekvieno II tvarkytojo naudojamos skaitmeninimo priemonės apibendrinamos lentelėse,
pateikiant analizės rezultatus pagal statinio gyvavimo ciklo procesus ir pagal šias savybes: taikomos el.
paslaugos turinys; teikiami/priimami erdviniai duomenys; naudojami informacijai perduoti formatai;
naudojamos kodavimo sistemos ar objektų specifikacijos; sąsajos su kitomis IS; el. parašo naudojimas.
Lentelėse panaudotas termino „statinio gyvavimo ciklo etapai“ sutrumpinimas „etapai“ ir termino
„statinio gyvavimo ciklo procesai“ sutrumpinimas „gyvavimo ciklo procesai“. Lentelėse esantis įrašai
pateikti tikslu apibendrinti analizės rezultatus ir pateikti maksimaliai trumpomis teksto formomis.
Esamus informacinius išteklius, skaitmeninimo priemones statinio gyvavimo ciklo
procesuose valdantys subjektai
Pagal atliktą esamų informacinių išteklių analizę sudarytas apibendrintas esamų skaitmeninimo
priemonių sąrašas, išdėstytas pagal statybos etapus (1.3.1.1.1 lentelė). Projektavimo ir statybos etape šiuo
metu nėra jokių II skaitmeninimo priemonių. Tai paaiškinama tuo, kad šiuose etapuose vyksta projekto
komandos ir statybų rangovų privataus pobūdžio veiklos. Šių veiklų techninis aprūpinimas paprastai
paremtas vieno komercinės programinės įrangos tiekėjo sprendimais (pvz., Autodesk Vault (brėžinių lygio
versijavimas), Bentley ProjectWise (brėžinių lygio versijavimas), Graphisoft BIM Server (objektų lygio
versijavimas), IFC BIM Server). Visuose kituose statinio gyvavimo ciklo etapuose yra naudojamos
valstybės II skaitmeninimo priemonės.
Esamų II analizė parodė, kad daugelio valstybės (apimant savivaldybes ir valstybės inžinerinės
infrastruktūros valdytojus) įstaigų statybos sektoriaus srityje naudojamos skaitmeninimo priemonės,
35
neatitinka nepertraukiamo statinio gyvavimo ciklo procesų skaitmeninimo poreikių, t.y. skaitmeninamų
duomenų turinys netinka projektavimo procesui, nėra logiškų sąsajų tarp statybos proceso požiūriu
susijusių el. paslaugų. Statytojo samdomi geodezininkai, projektuotojai, statybos darbų rangovai turi daug
kartų registruotis skirtingose sistemose, kad gautų reikalingus esamus pradinius duomenis arba kad
pateiktų reikalaujamą informaciją. Šios problemos bus plačiau aptartos 1.3.4. skyriuje.
Į esamų II analizę neįtraukti šie II: miškų kadastras, potencialiai pavojingų įrenginių registras,
saugomų teritorijų kadastras, upių, ežerų ir tvenkinių kadastras, adresų registras, georeferencinio pagrindo
kadastras. Saugomų teritorijų kadastras, upių, ežerų ir tvenkinių kadastras, georeferencinio pagrindo
kadastras tiesiogiai nenaudojami SGC procesuose, kadangi juose kaupiami erdviniai duomenys yra
mažesnio planinės padėties tikslumo, nei kad reikalauja statybos techniniai reglamentai. Miškų kadastro
erdviniai duomenys yra įtraukti į NTR, kurio analizė yra pateikta. Potencialiai pavojingų įrenginių
registras neapima erdvinių duomenų. Visi šie II ir daugelis kitų registrų, nepaminėtų analizėje,
potencialiai naudotini SGC, tačiau tiesioginių sąsajų ir tarpusavio informacijos mainų srautų neturi.
1.3.1.1.1 lentelė. Valstybės įstaigų skaitmeninimo priemonių sąrašas statinio gyvavimo ciklo
procesuose.
TPDRIS. Valstybinė IS. Valdytojas ir tvarkytojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir
statybų inspekcija.
TPDRIS skirta teritorijų planavimo dokumentams (toliau – TPD) registruoti ir kaupti. Kaupiami
patvirtintų TPD rastriniai vaizdai (TIFF) ir pagrindinių sprendinių erdviniai duomenys (pateikiami DWG
arba SHP formatu). Registruojama informacija: institucija, priėmusi sprendimą rengti TPD; sprendimo
pradėti rengti TPD data; sprendimo pradėti rengti TPD Nr.; TPD patvirtinusi institucija; TPD tvirtinimo
data; sprendimo tvirtinti TPD Nr.
TPDRIS nepatenka į statinio gyvavimo ciklo etapus, kadangi statinio gyvavimo ciklas prasideda
tik po TPD sukurtų sprendinių, kurie leidžia statyti statinius. Statinio gyvavimo ciklui pradėti, t.y. pradėti
prieš projektinius tyrimus, TPDRIS pateikia TPD sukurtų sprendinių erdvinius duomenis: statybos zoną,
statybos liniją, servitutų plotus.
Naudotojas prie TPDRIS prisijungti su slaptažodžiu gali tik po to, kai anksčiau jau buvo
prisijungęs per VIISP. Elektroniniai valdžios vartai naudotojui suteikia galimybę prie TPDRIS prisijungti
šiais būdais:
prisijungimas mobiliuoju el. paštu;
prisijungimas su el. parašu;
36
prisijungimas per banką;
prisijungimas su valstybės tarnautojo kortele (galioja tik VTPSI tarnautojams).
Sistemoje parengtus dokumentus galima pasirašyti elektroniniu parašu. Iš dokumento
sugeneruojama PDF rinkmena, kuris kartu su metaduomenimis yra sudedamas į elektroninį ADOC
dokumentą.
Žemėlapyje iš brėžinio galima sugeneruoti PDF rinkmeną, kuri yra patalpinama TPDRIS
dokumentų valdymo sistemoje. Tokiu būdu vektorinė grafika yra paruošiama naudojimui elektroniniuose
dokumentuose.
IS „Infostatyba“. Valstybinė IS. Valdytojas ir tvarkytojas – Valstybinė teritorijų planavimo
ir statybų inspekcija.
IS „Infostatyba“ skirta su statybos procesu susijusiems dokumentams išduoti ir statybos
valstybinei priežiūrai vykdyti. IS „Infostatyba yra realizuoti statyboms pradėti ir užbaigti reikalingų
dokumentų pateikimo ir tvirtinimo elektroniniai procesai: el. paslauga išduoti leidimą statyti naują(-us)
statinį(-ius)/rekonstruoti statinį(-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą(-us); išduoti pritarimą statinio
projektui ir deklaracijai. Statytojas ar jo įgaliotas asmuo, pasinaudodamas el. paslaugomis, turi galimybę
pateikti visų reikalingų dokumentų skenuotas kopijas ir patvirtinti jas el. parašu. Taip pat statytojas IS
priemonėmis nurodo statinio savybes, paskirtą statybos techninį prižiūrėtoją ir t.t.. Tuo tikslu IS
„Infostatyba“ yra sukurti klasifikatoriai, pvz. statybos rūšis, statinio paskirtis, kategorija ir kt. IS
„Infostatyba“ nekaupia planų skaitmeninių vektorinių duomenų, tačiau yra STR nereglamentuota
galimybė kaupti vektorinius statinio kontūro duomenis.
Projektų teikimas organizuotas dviem skirtingais būdais: per išorinį portalą ir teikiant popierinį
prašymą. Išorinė prieiga skirta visiems projektų teikėjams. Vidinė – savivaldybių administracijoms ir
projektus tikrinančioms institucijoms. Išorinėje prieigoje naudotojas gali ieškoti tik savo anksčiau
pateiktų projektų ir stebėti paslaugos teikimo eigą ir gauti paslaugos rezultatą. Vidinėje prieigoje
tikrinančios institucijos gali ieškoti tarp jai pateiktų projektų. Kitais atvejais projektuotojas gali kreiptis į
savivaldybę arba susisiekti su statytoju, kuris turi projekto dokumentaciją.
IS „Infostatyba“ išorinės svetainės naudotojai autentifikuojami per Elektroninius valdžios vartus
(VIISP). IS „Infostatyba“ sistemoje parengtam prašymui galima parengti ir pasirašyti ADOC elektroninį
dokumentą (su PDF prašymu ir PDF priedais, kadangi nekaupiami planų skaitmeniniai vektoriniai
duomenys. Prie prašymo galima pridėti reikiamas rinkmenas. Priedų sąrašas priklauso nuo formuojamo
prašymo tipo. Pagal poreikį sistemoje galima užsakyti elektroninį statybą leidžiantį dokumento formatą.
El. parašas formuojamas panaudojant: valstybės tarnautojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, SIM
kortelę, kitą lustinę kortelę arba USB įrenginį.
Pagrindinis IS „Infostatyba“ bruožas – tai sistema, kurioje kaupiama informacija skirta statybos
proceso priežiūrai. 1.3.1.1.2 lentelėje pateiktas IS „Infostatyba“ naudojimo statinio gyvavimo ciklo
procesuose vertinimas.
37
1.3.1.1.2 lentelė. IS „Infostatyba“ naudojimas statinio gyvavimo ciklo procesuose.
LAKIS (Valstybinės reikšmės kelių IS). Valstybinė IS. Valdytojas ir tvarkytojas – Lietuvos
automobilių kelių direkcija (toliau - LAKD).
LAKIS skirta centralizuotai kaupti ir teikti kelių ir tiltų inventorizacijos, kelių dangų konstrukcijos
duomenis. Pagrindinis inventorizacinių erdvinių duomenų šaltinis yra pagal specialią LAKIS objektų
kodavimo specifikaciją užsakomi topografiniai matavimai. Šie matavimai paprastai užsakomi kartu su
kadastrinių planų gamyba. Kitas inventorizacinių duomenų šaltinis yra valstybinės reikšmės kelių
priežiūrą bei plėtrą vykdančių regioninių valstybės įmonių teikiami planai po apžiūrų, mažų remontų.
LAKIS erdvinius duomenis sudaro kelių ašinės linijos. Planai-kaip pastatyta patenka į LAKD labai vėlai,
todėl kartais naudojami nepilotuojami orlaiviai aeronuotraukoms sudaryti.
Kelių infrastruktūros objektai, kelių profiliai, aprašomi nurodant atstumą nuo kelio pradžios ir
objekto padėtį (kairėje ar dešinėje) atžvilgiu kelio ašies. Planai kaip-pastatyta, sudaryti pagal matavimus
pabaigus statybą, saugomi atskirame archyve, kuris neteikiamas projektavimo procesui. Planų kaip-
pastatyta erdviniai duomenys neįtraukiami į LAKIS. Tai viena iš LAKIS duomenų nepakankamo
aktualumo priežasčių.
Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nurodyta, kad savivaldybės turi teikti LAKD vietinės
reikšmės kelių duomenis. Dėl nesukurtos optimalios metodologijos (erdviniai duomenys turi būti
naudingi daugelyje taikymų) savivaldybės vietinės reikšmės kelių infrastruktūros duomenų nekaupia arba
jų neatnaujina.
Kelių projektų erdviniai duomenys saugomi originaliuose formatuose ir kaupiami atskirame
masyve. Persidengiančios projektų dalys nėra suderinamos tarpusavyje. LAKD egzistuoja atskira IS
„Kelių projektai“, kurioje kaupiama projektus apibūdinanti informacija. Kelio projektas su erdve
susiejamas per išsaugotą kelio objekto ruožo pradžios ir pabaigos kilometro reikšmę.
Viešoji įstaiga Kelių ir transporto tyrimo institutas yra įsigijęs mobilaus lazerinio skenavimo ir
fotografavimo įrangą. Su šia įranga sukurti trimačiai (toliau – 3D) kelio paviršiaus taškų masyvai
neteikiami el. paslaugų pavidalu.
El. paršas nėra naudojamas.
Pagrindinis LAKIS bruožas – tai sistema, kurioje kaupiama informacija skirta turtui valdyti.
1.3.1.1.3 lentelėje pateiktas LAKIS naudojimo statinio gyvavimo ciklo procesuose vertinimas.
38
1.3.1.1.3 lentelė. LAKIS naudojimas statinio gyvavimo ciklo procesuose.
GEOLIS. Valstybinė IS. Valdytojas ir tvarkytojas – Lietuvos geologijos tarnyba.
Lietuvos geologijos tarnyba (toliau – LGT) kaupia erdvinius duomenis tikslu analizuoti Lietuvos
teritorijos žemės gelmių sandarą ir būklę. Su statybos procesų skaitmeninimu susijusi LGT veiklos sritis –
kaupti, saugoti ir valdyti geologinę informaciją. 1.3.1.1.4 lentelėje pateikti projektuotojams aktualūs LGT
erdvinių duomenų rinkiniai.
1.3.1.1.4 lentelė. Lietuvos geologijos tarnybos erdvinių duomenų rinkiniai aktualūs projektuojant
statinius. Erdvinių duomenų
rinkinio pavadinimas
Geometrijos tipas Atnaujinimas X, Y, Z padėties
tikslumas
Modeliavimo galimybė
Geologiniai procesai ir
reiškiniai
Taškas Nuolatinis Neapibrėžtas
Karstinių rajonų žemėlapis Plotas, taškas Kas 1 m M 1:50000
Gręžiniai Taškas Nuolatinis 1 m Gręžinio gyliai
Žemės gelmių registras.
Tyrimai
Taškas/linija/plotas Nuolat 1 m ?
Projektuojant naudinga įvertinti anksčiau atliktus žemės gelmių tyrimus, t.y., naudinga turėti
ankstesnių tiriamųjų inžinerinių geologinių tyrimų gręžinių informaciją.
Planuojant naujus inžinerinių geologinių tyrimus, juos reikia registruoti LGT. Leidimus tirti
žemės gelmes išduoda Lietuvos geologijos tarnyba. Statytojo pasamdytas rangovas turi turėti leidimą tirti
žemės gelmes. Duomenys apie žemės gelmių tyrimus kaupiami Žemės gelmių registro (toliau – ŽGR)
Tyrimų dalyje. Rangovas ŽGR el. paslaugoje „Žemės gelmių tyrimų registravimas“ registruoja plotą,
kuriame numato vykdyti tyrimus. Tai pat dokumentus tyrimo registravimui gali pateikti raštu („raštu“ t.y.
popieriuje). Registruoto tyrimų ploto informacija apima numatomo tyrimo tipą, vykdytojo ir užsakovo
(statytojo) identifikaciją.
Atlikus teritorijos tyrimą LGT pateikiama ataskaita. Atliktų žemės gelmių tyrimų dokumentai
(ataskaitos) pateikiami raštu arba naudojantis el. paslaugomis. Jeigu atliktų žemės gelmių tyrimų
dokumentai (ataskaitos) teikiami raštu, kartu pateikiami ir elektroniniai duomenys. Erdviniai duomenys
pateikiami programinės įrangos (toliau – PĮ) MapInfo (*.tab) formatu arba kitu suderintu formatu.
Pateikta ataskaita perduodama saugoti į geologijos fondą (archyvą), jai suteikiamas fondo numeris, kuris
nurodomas ŽGR tyrimų dalyje. Į GEOLIS „Tiriamųjų gręžinių“ posistemį papildomai perkeliama tik tų
gręžinių gręžimo ataskaitos informacija, kurie tinkami panaudoti vykdant valstybinius žemės gelmių
39
tyrimus. Šiuo metu tai gilesnių nei 10 m gręžinių, kuriuose atlikti gruntų laboratoriniai tyrimai,
duomenys.
Statytojai gali gauti GEOLIS „Tiriamųjų gręžinių“ posistemyje sukauptą informacija. Pateikiama
gręžinio erdvinė padėtis (X, Y, H) ir geologinio pjūvio aprašymas, nurodant kiekvieno pjūvio sluoksnio
pado gylį nuo žemės paviršiaus ir jo geologinį indeksą.
Prisijungimui prie GEOLIS sistemos naudotojas yra nukreipiamas į Elektroninius valdžios vartus
(VIISP), kurių pagalba per bankinę sistemą ar kitu būdu naudotojas gali autentifikuotis. Elektroniniai
dokumentai nėra formuojami.
Pagrindinis GEOLIS bruožas – tai sistema, kurioje kaupiama informacija skirta turtui valdyti.
Nedidelė GEOLIS duomenų dalis naudinga projektavimo etapui (1.3.1.1.4 lentelė). 1.3.1.1.5 lentelėje
pateiktas GEOLIS naudojimo statinio gyvavimo ciklo procesuose vertinimas.
1.3.1.1.5 lentelė. GEOLIS naudojimas statinio gyvavimo ciklo
procesuose.
NTKR. Nekilnojamojo turto kadastras ir registras. Registro valdytoja – Lietuvos
Respublikos Teisingumo ministerija, Registro tvarkytojas – valstybės įmonė Registrų centras.
Nekilnojamojo turto kadastro ir registro (toliau – NTKR) paskirtis yra registruoti
nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus,
įstatymų nustatytus juridinius faktus bei teikti oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis.
NTKR registruojami šie nekilnojamieji daiktai: žemės sklypai, statiniai (pastatai, inžineriniai
statiniai), butai daugiabučiuose namuose, patalpos.
Nekilnojamojo turto registro duomenų turinys:
Nekilnojamojo turto registro pirmojoje dalyje Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta
tvarka įrašomi tekstiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys.
Nekilnojamojo turto registro antrojoje dalyje Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta
tvarka įrašomi grafiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys apie nekilnojamojo daikto
padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje – nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis.
Nekilnojamojo turto registro trečiojoje dalyje įrašomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą ir
duomenys apie šių teisių turėtojus
Nekilnojamojo turto registro ketvirtojoje dalyje daromos žymos ir įrašomi kiti papildomi
duomenys.
NTKR duomenų originalai kaupiami ir saugomi centriniame duomenų banke (toliau – CDB).
Registruojant nekilnojamuosius daiktus NTKR, CDB įrašomi faktiniai nekilnojamųjų daiktų kadastro
duomenys, nustatyti atlikus kadastrinius matavimus. Nekilnojamųjų daiktų duomenys NTKR yra nuolat
atnaujinami.
40
1.3.1.1.6 pav. NTKR ryšiai su kitais kadastrais ir registrais bei informacinėmis sistemomis.
Statinio gyvavimo ciklo prieš projektiniame ir projektavimo procesuose tinkami naudoti yra šie
NTKR duomenys:
žemės sklypų ribų skaitmeniniai duomenys ir atributai: adresas, paskirtis, naudojimo būdas,
plotas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, servitutai ir t.t., kitos daiktinės teisės ir jų turėtojai;
pastatų aukštų planai ir atributai: adresas, paskirtis (grupė, pogrupis), sudėtingumo kategorija,
plotai, tūriai, aukščiai, pagrindinių konstrukcijų statybinės medžiagos, pastato inžinerinės
sistemos, energinio naudingumo klasė, šilumos energijos sąnaudos, daiktinės teisės ir jų turėtojai
ir pan.;
inžinerinių statinių vektoriniai duomenys ir bendri atributai statiniui: adresas, paskirtis (grupė,
pogrupis), ilgis, plotas, kiekis, konstrukcijų statybos medžiaga, daiktinės teisės ir jų turėtojai.
Statybų sektoriaus skaitmeninimui svarbios integracijos tarp NTKR ir IS „Infostatyba“ bei Pastatų
energinio naudingumo sertifikatų registro:
Integracija tarp VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras tvarkomo Pastatų energinio
naudingumo sertifikatų registro ir NTKR. Integracijos esmė – pranešimų apie įregistruotus pastatų
bei patalpų energinio naudingumo sertifikatus teikimas NTKR ir pusiau automatizuotas kadastro
žymos padarymas NTKR gauto pranešimo pagrindu.
Sukurtos žiniatinklio paslaugų pagrindu veikiančios integracinės sąsajos tarp NTKR ir TPDR,
Adresų registro ir NTKR duomenims teikti į TPDR. Per sąsajas teikiami administracinių ribų,
gyvenamųjų vietovių, adresų, žemės sklypų ir kiti duomenys. Sąsajų diegimas pilnai užbaigtas.
Baigiamas realizuoti pirmasis NTKR ir IS „Infostatyba“ integracijos etapas, kuris savo esme
apima naujo įrašo žemės sklype apie planuojamą statyti naują statinį sukūrimą NTKR (pagal IS
„Infostatyba“ užklausą) ir statinio unikalaus numerio perdavimą IS „Infostatyba“. Šis procesas
vykdomas prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą statyti naują statinį. Taip pat pirmasis
integracijos etapas apima pranešimų apie išduotus statybą leidžiančius ir statybos užbaigimą
patvirtinančius dokumentus teikimą iš IS „Infostatyba“ į NTKR ir automatizuotą kadastro žymų
padarymą NTKR šių pranešimų pagrindu.
Pradėtas planuoti antrasis NTKR ir IS „Infostatyba“ integracijos etapas. Numatoma, kad jis apims
statinių kadastro duomenų elektroninių bylų, kaupiamų NTKR naudojimą rengiant statybos
užbaigimą patvirtinančius bei statybą leidžiančius dokumentus, taip pat galimybę statytojui per IS
„Infostatyba“ pateikti prašymą įregistruoti statinį NTKR, bei atlikti apmokėjimą.
41
NTKR yra įregistruota 2 440 000 pastatų. Iš jų 744 000 (30 proc.) yra pagrindiniai pastatai,
kuriems pagal teisės aktų reikalavimus kadastrinių matavimų metu atliekami vidaus patalpų matavimai ir
1 696 000 (70 proc.) yra pagalbiniai pastatai, kuriems bendruoju atveju patalpų vidaus matavimai
neatliekami ir aukštų planai nesudaromi. NTKR CDB yra 359 000 (48 proc.) pagrindinių pastatų aukštų
planų brėžiniai .dwg formate. Likę 385 000 (52 proc.) pagrindiniai pastatai brėžinių dwg formate neturi.
Tapatybės nustatymui naudojama Registrų centro tapatybės nustatymo paslauga iPasas.lt. Čia
vartotojas autentifikuojamas el. parašo (stacionaraus ir mobilaus) arba el. bankininkystės pagalba.
Priimami dokumentai gali būti rašytiniai ir elektroniniai. Elektroninių ryšių priemonėmis teikiamus
prašymus asmuo turi pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu sertifikatu.
Pagrindinis NTKR bruožas – tai sistema, kurioje kaupiama informacija skirta turtui valdyti.
1.3.1.1.7 lentelėje pateiktas NTKR naudojimo statinio gyvavimo ciklo procesuose vertinimas.
1.3.1.1.7 lentelė. NTKR naudojimas statinio gyvavimo ciklo procesuose.
GITS. Žinybinė IS. Valdytojas – AB Lietuvos geležinkeliai.
Geležinkelių infrastruktūros objektų duomenų valdymo informacinės sistemos (toliau – GITS)
pirminė paskirtis – kaupti geležinkelių infrastruktūros eksploatacijai reikalingų techninių duomenų apie
geležinkelio infrastruktūros objektus, jų remontų ir kt. eksploatavimo įvykių informaciją. Šiuo metu
vykdomas sistemos pildymas duomenimis. Geležinkelių infrastruktūrą aprašantys erdviniai duomenys į
sistemą keliami iš įvairų informacijos šaltinių, pvz., topografinių planų, statinių planų kaip-pastatyta,
kadastrinių planų. lygiagrečiai pradėtas tvarkyti šių pirminių dokumentų (informacijos šaltinių) archyvas,
bendrovėje turimą skaitmeninę eksploatacinę ir projektinę dokumentaciją sukeliant į vieną centralizuotą
(Autodesk Vault PĮ) duomenų saugyklą. Atsižvelgiant, kad labai dideliu kiekiu skaitmeninės
dokumentacijos (tarp jų planų, schemų ir brėžinių) dėl pačių įvairiausių priežasčių yra dalijamasi PDF
formatu, dokumentacijos surinkimo metu stengiamasi surasti ir į archyvą patalpinti šios dokumentacijos
DWG versiją. Šiame archyve taip pat kaupiami projektų brėžiniai.
Po statybų užsakomi planai kaip-pastatyta stotyse ir tarpstotyse. Kelio išilginio profilio parametrus
AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – LG) matuoja naudodami savo įrangą.
Atsižvelgiant į GITS pirminę paskirtį ir tai, kad sistema šiuo metu pildoma duomenimis,
duomenys geodezininkams išduodami iš sukauptų pirminių dokumentų (dwg, pdf formatu).
Projektuotojams duomenys teikiami iš sukauptų pirminių dokumentų (dwg, pdf formatu).
Žemės kasimo darbų aprūpinimas pradiniais duomenimis teikiamas pagal prašymus. Kabelių
pažeidimo dažnio oficialios statistikos nėra. LG reikalauja, kad jie dalyvautų atliekant kasimo darbus.
Projekto objektų specifikacijos neturi. Esamų objektų matavimams (topografiniams matavimams)
naudojama LG specifikacija.
42
El. parašas nenaudojamas.
Pagrindinis GITS bruožas – tai sistema, kurioje kaupiama informacija skirta turtui valdyti.
1.3.1.1.8 lentelėje pateiktas GITS naudojimo statinio gyvavimo ciklo procesuose vertinimas.
1.3.1.1.8 lentelė. GITS naudojimas statinio gyvavimo ciklo procesuose.
Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planai. Žinybiniai savivaldybių erdvinių duomenų
rinkiniai. Valdytojai – savivaldybės.
Savivaldybės įpareigotos teisės aktais priimti iš geodezininkų ir teikti geodezininkams
topografinius ir inžinerinių tinklų duomenis. Šie procesai nedetalizuoti teisės aktuose ir vyksta skirtingai
įvairiose savivaldybėse. Dalis savivaldybių visiškai nevykdo šios veiklos arba vykdė su pertraukomis.
Iš panaikintų inžinerinių tyrinėjimų institutų savivaldybėms yra perduoti topografinių planų ir
inžinerinių tinklų planų archyvai, pilnai skaitmenizuoti tik Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse.
Daugelyje savivaldybių sukaupti naujų planų erdvinių duomenų fragmentai, kurie dažnai nesuderinti
tarpusavyje (neintegruoti).
Tik Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės pagal geodezininkų pateiktus topografinius ir
inžinerinių tinklų planus kaupia erdvinius duomenis su aprašytais parametrais ir metaduomenimis.
Daugelyje savivaldybių šie erdviniai duomenys kaupimai DWG brėžiniu pavidalu, be parametrinės
objektų informacijos (užrašant ją šalia objektų). Inžinerinių statinių projektų erdviniai duomenys
kaupiami ir išduodami projektuotojams tik Vilniaus miesto savivaldybėje.
Su planų erdviniais duomenimis susijusi žemės kasimo leidimų paslauga savivaldybėse realizuota
skirtingai. Tačiau visur reikalaujama, kad statytojas pateiktų planą, kuriame būtų parodyti esami
inžineriniai tinklai.
El. parašas nenaudojamas.
Pagrindinis savivaldybių erdvinių duomenų bruožas – tai duomenys, kurie skirti naudoti
projektuojant. 1.3.1.1.9 lentelėje pateiktas šių erdvinių duomenų naudojimo statinio gyvavimo ciklo
procesuose vertinimas.
43
1.3.1.1.9 lentelė. Savivaldybių erdvinių duomenų naudojimas statinio gyvavimo ciklo
procesuose.
Inžinerinių tinklų planai. Žinybiniai inžinerinius tinklus eksploatuojančių įmonių erdvinių
duomenų rinkiniai. Valdytojai – inžinerinius tinklus eksploatuojančios įmonės.
Inžinerinius tinklus eksploatuojančios įmonės (toliau – įmonės) neįpareigotos kaupti ir teikti
inžinerinių tinklų erdvinius duomenis, tačiau egzistuoja teisinė prievolė pateikti topografinį planą su jame
pažymėtais inžineriniais tinklais, kad įmonės patikrintų, ar jame yra pažymėti jų eksploatuojami tinklai,
prieš pradedant projektuoti. Naujų inžinerinių tinklų planų ir/ar erdvinių duomenų pateikimas įmonėms
nėra reglamentuotas, tačiau vyksta per patikros procesą.
Įmonės (AB „ESO:, AB „AMBERGRID“, AB „LITGRID“, AB „TEO LT“) yra sukaupusios
įvairios kokybės (erdvinių duomenų planinės padėties tikslumas, parametrų kiekis) ir apimties (visas arba
nevisas tinklas) erdvinių duomenų rinkinius. Teikia šiuos erdvinius duomenis tik įmonės užsakymu
planus rengiantiems geodezininkams arba atvejais, kai pateiktame patikrinti plane nėra įbrėžtas įmonės
eksploatuojamas tinklas (savivaldybėje erdviniai duomenis prarasti). Kai kurios įmonės turi tik tinklų
schemas ir/arba per paskutinius 20 metų pastatytų tinklų atskirus DWG formato brėžinius (savivaldybių
vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, šilumos, gatvių apšvietimo įmonės).
Įmonės dalyvauja žemės kasimo leidimų išdavimo procese – tikrina planą, kuriame nurodytos
būsimo kasimo ribos. Taip pat įmonės nurodo, ar reikia kviesti jų atstovus dalyvauti kasimo metu. Kai
kuriais atvejais įmonės atvyksta į kasimo vietą tam, kad parodytų vietovėje realią savo tinklo padėtį.
El. parašas nenaudojamas.
Pagrindinis įmonių erdvinių duomenų bruožas – tai duomenys, kurie skirti naudoti projektuojant
ir turtui valdyti. 1.3.1.1.10 lentelėje pateiktas šių erdvinių duomenų naudojimo statinio gyvavimo ciklo
procesuose vertinimas.
44
1.3.1.1.10 lentelė. Įmonių erdvinių duomenų naudojimas statinio gyvavimo ciklo
procesuose.
Sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus. Žinybinis erdvinių
duomenų rinkinys. Valdytojas – Nacionalinė žemės tarnyba.
Nacionalinė žemės tarnyba (toliau NŽT), taip pat kaip „Infostatyba“ IS, dalyvauja statybą
leidžiančio dokumento išdavimo procese ir išduoda atskirą sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas,
inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje (toliau – NŽT
sutikimai). Šiam sutikimui gauti reikalaujama, kad statytojas pateiktų vieną iš šių planų: suvestinį sklypo
inžinerinių tinklų planą, inžinerinių tinklų išdėstymo schemą, kaimo gyvenamosios vietovės
ortofotografinį žemėlapį.
Planui parengti reikalaujama naudoti naujausius Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – NTK)
žemėlapio duomenis. Plane turi būti pažymėtos NTK įregistruotų žemės sklypų ribos ir planuojamų tiesti
susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų vieta, posūkio taškų koordinatės, nurodytas jų pavadinimas
bei juos apibūdinantys duomenys (pvz.: elektros linijos galingumas, vamzdžio skersmuo, gatvės ar kelio
kategorija ir kt.), taip pat pažymėtos zonos, kurioje taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos,
ribos.
El. parašas nenaudojamas.
Pagrindinis NŽT sutikimų erdvinių duomenų bruožas – tai duomenys, kurie skirti statybos
proceso priežiūrai. 1.3.1.1.11 lentelėje pateiktas šių erdvinių duomenų naudojimo statinio gyvavimo ciklo
procesuose vertinimas.
1.3.1.1.11 lentelė. NŽT sutikimų erdvinių duomenų naudojimas statinio gyvavimo ciklo
procesuose.
45
VTIPS. Valstybinė IS. Valdytojas – Finansų ministerija, tvarkytojas – VĮ Turto bankas.
VĮ Turto bankas dalyvauja visuose valstybės nekilnojamojo turto valdymo etapuose:
projektavime, organizavime, statyboje ir valdyme, pardavime. Valstybės turto informacinės paieškos
sistemoje (toliau – VTIPS) yra naudojama 20 proc. NTKR duomenų turinio, esant poreikiui
reguliuojamiems procesams inicijuoti (parduoti/konservuoti/atnaujinti ir pan.). Kiti 80 proc. – valdymui
reikalinga informacija suvedama vartotojų (valstybės turto valdytojų) pagal teisinį įpareigojimą.
Pagrindinė išplėstinė VTIPS informacija skirta eksploataciniams (valdymo ir priežiūros) pastatų kaštams
aprašyti. Papildomai yra skenuojamos kadastrinės bylos tolimesniam naudojimui. Pastatų kadastrinės
bylos skenuojamos tik esant atskiram poreikiui (tai nėra teisinė prievolė). Pasatų projektai tik
archyvuojami jų neskaitmeninant. Nuo 2016 m. kovo mėn. įteisinta pareiga valstybės turto valdytojams
pildyti eksploatacinių kaštų informaciją VTIPS.
Subjektai, kuriems perduota valdyti valstybės turtą, patys suveda papildomą informaciją:
patikslinti patalpų plotai, kiek išnuomota patalpų, kiek darbuotojų naudojasi patalpomis, kiek ploto užima
kabinetai, koks bendrų erdvių plotas, kiek išleidžiama lėšų šildymui, valymui, apsaugai ir t.t. Kai kurį
valstybės turtą VĮ Turto bankas valdo tiesiogiai (neperduoda valdyti) ir pildo visą informaciją apie pastatą
VTIPS.
VĮ Turto bankas turi tikslą modernizuoti valstybės turto kokybę. Modernizuojamiems (kapitališkai
remontuojamiems) objektams mato prasmę taikyti BIM. Naujose viešojo pirkimo sąlygose yra numatyti
minimalūs reikalavimai 3D pastato projekto modeliui sudaryti. Atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar
rekonstruojamiems, remontuojamiems pastatams ketinama taikyti BIM reikalavimus, tačiau nesant
įstatyminės prievolės ir beveik jokios nacionalinės viešųjų pirkimų praktikos (ne naujai statomiems
pastatams), BIM reikalavimų taikymas viešuosiuose pirkimuose svarstytas kaip galimas.
BIM pridėtinę vertę kuria 3D patalpų lygyje, susiejant patalpas su eksploataciniais rodikliais:
energijos naudojimo efektyvumas; kitų eksploatacinių sąnaudų sumažinimas. Toks yra VTIPS požiūris į
BIM detalumą. Šiuo metu numatomas viešasis pirkimas modernizuoti VTIPS. Pirminio naudojimo etape
nenumatoma VTIPS papildyti BIM funkcionalumu. Techninė galimybė laikyti/pridėti skaitmenizuotus
dokumentus VTIPS sukurta.
VTIPS taip pat atliekami turto perdavimo sprendimų derinimai. Rašytiniai institucijų derinimo
raštai ir NTR išrašai keičiami VTIPS ataskaitomis, kuriose bus pateikiami sprendimo priėmimo
suderinimo ir valstybės NT duomenys. Šiuo metu nėra teisinio reguliavimo dėl savivaldybių turto
informacijos saugojimo tvarkos.
El. parašas nenaudojamas, kuomet VTIPS šio poreikio nėra.
Pagrindinis VTIPS duomenų bruožas – tai duomenys, kurie yra skirti turtui valdyti. 1.3.1.1.12
lentelėje pateiktas šių duomenų naudojimo statinio gyvavimo ciklo procesuose vertinimas.
1.3.1.1.12 lentelė. VTIPS duomenų naudojimas statinio gyvavimo ciklo procesuose.
46
1.3.1.2. Esamas informacinių išteklių, kitų skaitmeninimo priemonių teisinis reguliavimas
statinio gyvavimo ciklo procesuose
Skyriuje pateikti teisės aktai, kuriuose nepakankami teisingai reglamentuota informacija ir jai
apdoroti skirtos informacinių technologijų priemonės.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas numato, kad Susisiekimo ministerija derina
informacinių išteklių registrų ir valstybės informacinių sistemų nuostatų projektus, techninių aprašymų
(specifikacijų) atitiktį nuostatams. Tokiu būdu sudaromos tik teorinės prielaidos išvengti erdvinių
informacinių išteklių kaupimo dubliavimo. Tačiau lieka nesuvaldytas erdvinių informacinių išteklių
turinys, kadangi nesant erdvinių informacinių išteklių kaupimo ir valdymo strategijos, institucijos laisvai
pasirenka kaupiamos informacijos turinį.
Problema yra tai, kad visi didžiausio tikslumo (M 1:500-1:2000) topografiniai ir inžinerinių tinklų
erdviniai informacijos ištekliai, kurie apima statinių informaciją ir būtini SGC realizuoti, nėra įvardinti
kaip valstybės informaciniai ištekliai. Atitinkamai laisvai interpretuojamas ir įteisinamas (neįteisinamas
GITS, inžinerinių tinklų ir savivaldybių II atveju) IS/kadastro/registro nuostatuose kaupiamų šių II
tikslumas, detalumas, aprašymo turinys. Tokiu būdu studijoje analizuoti erdviniai II arba nėra valstybės II
arba jų turinys žinybose nustatytas siekiant spręsti uždavinius, kurie visiškai nesietini su statinių
modeliavimo principais SGC procesuose.
Statybos įstatymas ir Geodezijos ir kartografijos įstatymas
Nesuderintos geodezinių inžinerinių tyrinėjimų rūšys. Geodezijos ir kartografijos įstatyme
nenumatytos inžinerinių tinklų planų rūšys.
Statybos techninis reglamentas STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“
Žemės kasimo leidimams gauti reikalaujama, kad statytojas surastų esamų požeminių tinklų
erdvinius duomenis. Tai ilgina žemės kasimo leidimo gavimo procesą.
Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“
Nurodyta, kad užbaigiant statybą reikia pateikti statinio kadastro duomenų bylą, o ne statinio
geodezines nuotraukas (STR šie planai vadinami „geodezinėmis nuotraukomis“, kitose šalyse naudojamas
terminas „planai kaip-pastatyta“). Pateikiama išimtis, kad gali būti pateikiamos ir statinio geodezinės
nuotraukos, jeigu kadastrinėse bylose nėra statinių aukščių.
Sukurta klaidinanti situacija, kada galima suklysti ir neužsakyti planų kaip-pastatyta. Naudojant
kadastrinius planus be aukščių informacijos nepatikrinamas statinio atitikimas projektui iš esmės. Trūksta
apibrėžimo, koks yra statinių matavimų kaip-pastatyta turinys.
Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“
Tipiniam projektui rengti taikomas nepagrįstas pradinių duomenų, t.y. topografinės geodezinės
nuotraukos (terminas neaprašytas GKTR) galiojimo ribojimas iki 3 metų, supaprastintam projektui iki 5
metų. Supaprastintą projektą leidžiama rengti ant kadastrinių matavimų plano be aukščių informacijos.
Reikalaujama pažymėti esamus ir projektuojamus statinius, nesant šių duomenų II.
Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“
Priimami projektų sprendiniai *.pdf, *.jpg, *.gif, *.tif, *.png formatais. Nesudaroma galimybė
operatyviai panaudoti senesnių projektų informacijos naujuose projektuose. Tai ypatingai aktualu
projektuojant gatves, kelius, inžinerinius tinklus ir pan. infrastruktūrą. Tokia infrastruktūra paprastai
statoma viešo naudojimo teritorijose, yra išsitęsusi ir daugelyje vietų kerta kitą esamą ar anksčiau
suprojektuotą, bet dar nepastatytą, infrastruktūrą.
47
Geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamentas GKTR 2.11.04:2016
„Topografinių planų sudarymo taisyklės“
Nėra išskirtas bazinio topografinio plano turinys ir taip nesudaryta lanksti situacija užsakant
naujus planus, derinant jų turinį prie projektavimo darbų poreikio.
Geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamentas 2.08.02:2014 „Geodezinių
tyrinėjimų atlikimo tvarka“
Nėra požeminių inžinerinių tinklų tyrimų/matavimų detalumo išskaidymo. Tokiu būdu statytojas
negali pasirinki jam aktualių inžinerinių tinklų tyrimo detalumo. Neįvertinama situacija, kad II nebuvo
paruošta inžinerinių tinklų planų archyvų perdavimo savivaldybėms metu ir daug erdvinių duomenų yra
nežinomos kokybės (ir planinės padėties).
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d.
įsakymas Nr. 1-45 „Dėl žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“
Reikalaujama pateikti tiriamųjų gręžinių informaciją komerciniu Mapinfo tab formatu. Nors
nurodoma galimybė atskirai suderinti perdavimo formatą, tai apriboja informacijos tiekėjus.
Taisyklėse nėra specifikuotas tiriamųjų gręžinių informacijos kodavimas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius 2015 m.
birželio 3 d. Nr. V(E)-9 įsakymas dėl „Automobilių kelių inžinerinių geologinių ir geotechninių bei
statinio tyrimų rekomendacijų R IGGT 15 patvirtinimo“
Tiriamojo gręžinio gruntų tipų ir granuliometrinės sudėties kodavimas yra nesuderintas su
Lietuvos geologijos tarnybos taikomu kodavimu.
Statinio įregistravimo NTKR teisinis reguliavimas.
Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 24 str. 4¹ dalimi, atlikus statybos užbaigimo procedūras,
statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo
ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji
netvirtinama ir neregistruojama).
LR Statybos įstatymo 40 str. 2 ir 3 dalys nustato, kad pastatytą naują, ar rekonstruotą statinį
(išskyrus tam tikras išimtis) galima naudoti tik nustatyta tvarka užbaigus statybos darbus ir jį įregistravus
NTKR, o 34 straipsnis nustato, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys (su tam tikromis išimtimis) ir
daiktinės teisės į jį, ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo pradžios turi
būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie
Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto
sprendinių pagrindu.
Viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas
Statinių erdviniai duomenys patenka į viešojo sektoriaus duomenų apibrėžtį. Reikia išskirti
inžinerinių tinklų, antžeminę (toliau – topografija) ir pastatų 3D modelių erdvinę informaciją. Inžinerinių
tinklų ir pastatų modelių erdvinė informacija paprastai nėra atvirai platinama dėl saugumo reikalavimų.
Požiūris į bazinių (daugeliui naudingų) topografinių duomenų atvirumą šalyse yra skirtingas.
Kai kurios valstybės, pvz., Olandija, laikosi nuomonės, kad valstybė turi pilnai finansuoti bazinių
topografinių (1:500-1:2000) erdvinių duomenų gamybą ir laikyti šiuos duomenis atvirais. Tačiau su
garantija, kad jie nuolatos atnaujinami ir patikimi, kitaip atvirų duomenų gavėjas (ir neprofesionalus) gali
patirti nuostolių naudodamas gautus duomenis. Jungtinėje Karalystėje laikomasi nuomonės, kad baziniai
topografiniai duomenys turi būti mokami ir taip turi būti surinkta dalis reikalingo duomenų atnaujinimui
biudžeto.
48
1.3.2. Oficialiuose valstybės institucijų dokumentuose numatyti sukurti informaciniai
ištekliai, kitos skaitmeninimo priemonės statinio gyvavimo ciklo procesuose ir juos valdysiantys
subjektai
2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 3-470 (1.5 E) „Dėl prioritetinių elektroninių paslaugų ir joms
kurti skirtų sprendimų sąrašo patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras patvirtino
prioritetinių elektroninių paslaugų ir joms kurti skirtų sprendimų sąrašą:
sprendimas „Topografijos ir infrastruktūros informacinės sistemos ir naujų sudėtinių e. paslaugų
sukūrimas“, vykdytojas Žemės ūkio ministerija;
sprendimas „Pažangių elektroninių paslaugų, susijusių su statybos dokumentų išdavimu ir
statybos valstybine priežiūra, plėtra“, vykdytojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos
inspekcija;
sprendimas „Pažangių elektroninių paslaugų, susijusių su teritorijų planavimu, plėtra“, vykdytojas
Aplinkos ministerija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Topografijos ir infrastruktūros informacinės sistemos ir naujų sudėtinių e. paslaugų
sukūrimas. Vykdytojas Žemės ūkio ministerija
Topografijos ir infrastruktūros informacinės sistemos ir naujų sudėtinių e. paslaugų sukūrimo
projektą (toliau – TIIS) numatoma finansuoti Europos Sąjungos 2016-2020 m. struktūrinių fondų (toliau –
ES ir SF) lėšomis. Projekto partneriai: Aplinkos ministerija, VTPSI, VĮ Registrų centras, VĮ GIS-Centras.
TIIS projektu bus sukurtos naujos arba modernizuotos esamos el. paslaugos, kurios tiesiogiai
susijusios su statinio gyvavimo ciklo etapų skaitmeninimo priemonėmis. TIIS projektu kuriamos
paslaugos: topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų erdvinių duomenų kaupimo ir išdavimo el.
paslauga; inžinerinių tinklų erdvinių duomenų pateikimo ir žemės kasimo leidimų išdavimo el. paslauga;
statinių projektų erdvinių duomenų kaupimo ir išdavimo el. paslauga (1.3.2 pav.). Taip pat numatoma
modernizuoti IS „Infostatyba“ projektavimo sąlygų aprašymo funkciją, suteikiant galimybę TIIS
aplinkoje nurodyti prisijungimo prie inžinerinių tinklų vietų erdvinę padėtį.
TIIS projektu yra siekiama:
Sukurti topografinės ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų modelius, kurių turinys būtų
optimalus naudoti statinio gyvavimo ciklo etapuose.
Užtikrinti bendradarbiavimą tarp įvairių informacijos šaltinių turėtojų (įmonės, įstaigos,
savivaldybės).
Nutraukti dvigubą/trigubą erdvinių duomenų rinkimą.
Garantuoti pakartotiną erdvinių duomenų naudojimą sukuriant aiškią centrinę prieiga prie erdvinių
duomenų.
Sudaryti galimybę suinteresuotoms institucijoms kaupti papildomą erdvinę informaciją.
Užtikrinti kaupiamų erdvinių duomenų integraciją su kitomis IS.
TIIS projektu numatoma pasiekti šias naudas:
Anksčiau ir tiksliai bus įvertinama projektavimo darbų apimtis.
Statinių projektai bus geriau ir greičiau realizuoti, juose bus teisingai įvertinta esama padėtis.
Greičiau bus išduodami statybos, aplinkosaugos, žemės kasimo ir kt. leidimai.
Žemės kasimo darbai bus aprūpinti aktualia informacija ir bus saugesni.
Sukaupta erdvinė informacija bus naudinga viešos tvarkos, saugumo ir avarijų likvidavimo
operacijoms.
Sukaupta erdvinė informacija bus naudinga infrastruktūros (pvz., dangų) eksploatavimo
sąnaudoms skaičiuoti.
Visi statybos proceso dalyviai mažiau mokės už paslaugas ir turės geresnes paslaugas.
49
1.3.2. pav. Topografijos ir infrastruktūros informacinės sistemos koncepcija.
Pažangių elektroninių paslaugų, susijusių su statybos dokumentų išdavimu ir statybos
valstybine priežiūra, plėtra. Vykdytojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Visos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės
sistemos „Infostatyba“ el. paslaugos yra teikiamos kaip atskiros el. paslaugos. Nėra sukurtas vieningas
paslaugų procesas pagal gyvenimo įvykį „Statau namą“, kuris apjungtų minėtas paslaugas į vieną
sudėtinę paslaugą.
Projektu siekiama:
Sukurti naujus funkcionalumus, susijusius su GIS panaudojimu, mobilių aplikacijų taikymu, naujų
elektroninių dokumentų formatų diegimu, naudotojų mokymo priemonių (vedlio) sukūrimu ir kt.
Modernizuoti 23 vidines ir 19 išorinių el. paslaugų, sukurti 3 vidines ir 6 išorines el. paslaugas.
Pagal poreikį integruoti su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, siekiant užtikrinti
teikiamų viešųjų paslaugos patrauklumą, patogumą ir efektyvumą.
Projekto esminis rezultatas (nauda): bus sukurti el. paslaugų procesai (sąryšiai tarp jų),
užtikrinantys visą naujo ar rekonstruojamo statinio teisėtumo gyvavimo ciklą, kuris prasideda nuo žemės
paskirties ir išduotų leidimų statyti tam tikroje teritorijoje duomenų paieškos ir, esant poreikiui, baigiasi
statinio įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.
Intelektinės transporto paslaugos ir taikomieji sprendimai. Vykdytojas – Lietuvos
automobilių kelių direkcija.
Projektas turėtų būti įgyvendintas per 2 m. nuo 2017 m. Investicijų projektas baigiamas 2016 m.
gegužės mėn. pabaigoje. Investicijų projekte išskiriamos dvi pagrindinės temos: turto valdymas ir kelių
kadastras. Bus sujungta LAKIS ir IS Kelių projektai.
Problemos: savivaldybės nekaupia kelių duomenų, nekaupiami duomenis apie turtą nuo jo
gyvavimo ciklo pradžios, nėra pagrindinio informacijos šaltinio.
Siūlomas sprendimas: kompleksinė el. paslauga skirta LAKD, savivaldybėms ir rangovams įvesti
duomenis apie kelius. Įgyvendinant bus sukurta: centralizuota LAKD turto IS; inžinerinio statinio statusą
turinčių kelių duomenys, t.y. kelių ašys – kelių kadastras.
50
Sistema bus valdoma per turto objektus – prie jų bus siejama visa remontų ir pan. informacija.
Turto objekto padėtis bus aprašyta remiantis atskaitomis nuo kelio ašies. Prisiimama didelė projekto
įgyvendinimo rizika, kadangi laikomasi nuostatos, kad savivaldybės pildys vietinių kelių kadastro
duomenis.
Turto valdymo sistemą kaip PĮ, ketinama rinktis iš SAP, IBM MAXIMO ir pan. produktų.
Modernizuojamų ir kuriamų IS suderinamumo problemos
Modernizuojamos IS „Infostatyba“ ir LAKIS (kitų analizuotų IS/registrų ar žinybinių sistemų
modernizavimo planai neviešinami), kuriama TIIS turi tiesioginį poveikį statinio gyvavimo ciklo
procesams ir jų metu kuriamai statinio informacijai. Modernizuojant valstybės II, turi būti realizuotas
SGC.
IS „Infostatyba“ veikimą aprašantys teisės aktai lemia priimamų suprojektuotų statinių erdvinių
duomenų (statinių informacijos modelių) turinį. LAKIS ir TIIS veikimą aprašantys teisės aktai lemia
priimamų pastatytų statinių erdvinių duomenų turinį. Dabartinių teisės aktų ir IS/registrų nuostatų,
techninių specifikacijų turinys lemia, kad nutrūksta ar yra iškraipomas informacijos perdavimas tarp SGC
procesų. Perduodamos tarp SGC procesų informacijos iškraipymas pasireiškia erdvinių duomenų modelių
nesuderinamumu ir/arba skirtingų reikšmių klasifikatorių naudojimu.
Išlieka rizika, kad modernizuojant esamus II nebus atsižvelgta į II kaupiamų statinių erdvinių
duomenų tarpusavio suderinimo poreikį. Kadangi valstybės II yra valstybės SGC realizavimo pagrindas,
nebus sukurtas SGC. Vertinant modernizavimo trukmę (apie 3 m.) ir taikomą garantinį laikotarpį (apie 5
m.), galima prognozuoti, kad nesuderinus 2014-2020 m. investicijų į valstybės II turinio, SGC nebus
sukurtas dar mažiausiai 8 m. Siekiant suderinti modernizuojamų ir/ar kuriamų IS/registrų turinį, reikia
ankstyvoje stadijoje suderinti investicijų projektų turinius. Tai sudėtingas procesas, kuriam įtaką turėtų
daryti Susiekimo ministerija, IVPK, CPVA.
Atskira problema yra tai, kad nėra viešos informacijos apie AB Lietuvos geležinkeliai, AB „ESO“
ir kitų žinybinių IS plėtros strategijas ir jų turinį. Šių IS erdvinių duomenų turinys, el. paslaugų turinys
taip pat tiesiogiai daro įtaką SGC.
1.3.3. Teisės aktais numatyti informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir valdymo
optimizavimo procesai
2015 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarime Nr. 498 „Dėl valstybės
informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ nurodyta, kad Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įsteigti
arba paskirti valstybės IT paslaugų teikėjai valdo valstybės IT infrastruktūrą, IT techninę ir programinę
įrangą, programinės įrangos platformas ir naudoja patalpas, prireikus užtikrina žmogiškuosius išteklius,
kurių reikia šioms IT paslaugoms teikti: techninės įrangos talpinimo duomenų centro patalpose paslaugą
(angl. Data Centre as a Service – DCaaS); techninę įrangą kaip paslaugą (angl. Infrastructure as a
Service – IaaS); programinės įrangos platformą kaip paslaugą (angl. Platform as a Service – PaaS);
programinę įrangą kaip paslaugą (angl. Software as a Service – SaaS); vietinį IT palaikymą kaip paslaugą
(angl. Local Support as a Service – LSaaS); konsultavimą kaip paslaugą (angl. Competence as a Service –
CaaS).
2015 m. gruodžio 2 d. Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybos prie Susisiekimo
ministerijos posėdžio protokole nurodyta, kad būsimiems IT paslaugų tiekėjams bus paruošta ir išsiųsta
klausimyno forma, kurioje prašoma užpildyti informaciją apie šiuo metu kitoms institucijoms teikiamas
paslaugas. Šiuo metu numatytos 4 kategorijos, kuriomis vadovaujantis bus pasirenkamas IT paslaugų
teikėjas. 1 ir 2 kategorijai priskirtas IT paslaugas teiks valstybiniai IT paslaugų teikėjai, 3 ir 4 kategorijos
– galės teikti ir privatūs paslaugų teikėjai. Į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą turėtų būti
įtrauktas naujas skyrius, išskirtinai apibrėžiantis IT paslaugas; perkeltos nutarimo „Dėl valstybės
informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ pagrindinės nuostatos.
Remiantis viešinama informacija, valstybės IT paslaugų teikėjais galės būti tik valstybės įmonės ir
viešosios įstaigos. Taip pat bus sudarytos sąlygos valstybės institucijoms dalį IT paslaugų įsigyti iš
privataus sektoriaus. Jeigu valstybės IT paslaugų teikėjas, be IT paslaugų teikimo, užsiima ir kita veikla,
ši veikla privalės būti atskirta nuo IT paslaugų teikimo organizacinėmis ir veiklos sąnaudų, apskaitos ir
51
finansavimo atskyrimo priemonėmis. Privačių IT paslaugų teikėjų teikiamos paslaugos bus įsigyjamos iš
centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Planuojama,
kad išlaidos už valstybės IT paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas bus atlyginamos centralizuotai
iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, kurios įsteigė arba paskyrė
valstybės IT paslaugų teikėjus.
Teisės aktai ir jų projektai akcentuoja techninės ir programinės įrangos konsolidavimą IT paslaugų
centruose. Nėra svarstymų apie el. paslaugų turinio konsolidavimą ir su el. paslaugų turiniu susijusių
kaupiamų IS ir registruose erdvinių ir neerdvinių duomenų turinio konsolidavimą. Šiuo metu dar nėra
paskirti valstybės IT paslaugų teikėjai ir nėra galimybės detaliau išnagrinėti, ar el. paslaugų turinys bus
taip pat konsoliduojamas.
Nagrinėjant kitu aspektu, el. paslaugų ir kaupiamų duomenų konsolidavimas turėtų būti vykdomas
harmonizuojant įvarius teisės aktus. El. paslaugų ir kaupiamų duomenų turinys tiesiogiai nepriklauso nuo
IT techninės ir programinės įrangos konsolidavimo procesų. Tačiau kaupiant artimus turiniu erdvinius ir
neerdvinius duomenis viename konsoliduotame IT paslaugų centre, susidaro galimybė palyginti šių
duomenų sandaras ir nustatyti dubliuojamus duomenis, galimus sudaryti ryšius.
Svarbus planuojamos II infrastruktūros konsolidacijos aspektas, kad dalis IT paslaugų bus
perduota į privatų sektorių. Kurios IS bus perduotos į privatų sektorių, lems informacijos svarbos
kategorizavimas, kuris aprašytas Vidaus reikalų ministerijos rengiamame „Elektroninės informacijos,
sudarančios valstybės informacinius išteklius, svarbos įvertinimo ir valstybės informacinių sistemų,
registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo gairių apraše“.
Apraše numatoma, kad informacijos svarba bus nustatoma pagal jos konfidencialumo, vientisumo
ir (ar) prieinamumo galimo praradimo neigiamą įtaką įvairių valstybės (apimant ir savivaldybės)
institucijų veiklai. Su statinio gyvavimo ciklo procesais yra susijusios įvairios IS, kurių analizė pateikta
1.3.1. skyriuje. Šių esamų IS atitikimo svarbos vertinimo kriterijams nėra atliekama studijos apimtyje,
kadangi vertinimą turi atlikti IS valdytojas.
Atliktas preliminarus vertinimas 1.3.2. skyriuje aprašyto TIIS projekto, kadangi TIIS erdviniai
duomenys yra svarbūs statinio gyvavimo ciklui realizuoti. TIIS yra aktualūs šie informacijos svarbos
vertinimo kriterijai: pavojus gyventojų gyvybei (TIIS apima pavojingus žmogaus gyvybei duomenis,
pvz., inžinerinių tinklų padėties duomenis); įtakos mastas (TIIS apima duomenis išsidėsčiusius visoje
valstybės teritorijoje), ekonominės žalos mastas (dėl TIIS duomenų nepasiekiamumo ilgiau truks planų,
projektų sudarymas, vėliau bus pradedami žemės darbai, dėl klaidų planuose ir projektuose bus taisoma
dokumentacija). Vertinant tokiu požiūriu, praradus inžinerinių tinklų (ypatingai požeminių) erdvinių
duomenų informacijos vientisumą ir prieinamumą, būtų sutrikdyta vienam ministrui pavestose valdymo
srityse veikiančių institucijų veikla ir jos tęstinumas (pradinių duomenų žemės kasimo darbams išdavimas
savivaldybėse), viešųjų paslaugų teikimas daugiau kaip 1 dieną (pradinių duomenų projektavimui
išdavimas savivaldybėse) ir gali kelti pavojų asmenų saugumui (tinklų avarijos kasant). Toks vertinimas
atitinka vidutinės arba mažiausios svarbos valstybės informacijos kategoriją. Tikslesnis vertinimas gali
būti atliktas esant aprašo praktinio taikymo išaiškinimui.
1.3.4. Statybų sektoriaus informacinių išteklių, kitų skaitmeninimo priemonių problemos
statinio gyvavimo ciklo procesuose ir jų analizė
Statinio gyvavimo ciklo etapuose informacinių išteklių duomenys dažniausiai yra erdviniai
duomenys. Taip yra todėl, kad statinio gyvavimo ciklo etapuose nuolatos naudojami planai (detalieji
teritorijų planavimo, topografiniai, inžinerinių tinklų, gręžinių išsidėstymo, anksčiau suprojektuotų
statinių, planai kaip-suprojektuota, planai kaip-pastatyta).
Neerdviniai duomenys taip pat pateikiami kartu su statinio gyvavimo ciklo etapais, nurodydami
kiekviename etape statiniui priskirtus aprašomuosius požymius (priskirta statinio paskirtis ir kategorija,
išduotos projektavimo sąlygos, išduoti pritarimai projektui, paskirtas techninis prižiūrėtojas ir statybos
vadovas, išduotas statybą leidžiantis dokumentas, išduotas statybos užbaigimo aktas, priskirti techniniai
parametrai, įregistruotas NTKR ir t.t.). Tokie aprašomieji duomenys išreiškia statinio būseną atžvilgiu
gyvavimo ciklo etapų ir papildomai detaliau nurodo būsenai patvirtinti pateiktus dokumentus (taip pat ir
planus); taip pat apimant skenuotus dokumentus.
Nagrinėjant esamas informacinių išteklių skaitmeninimo priemones, buvo išskirti du iš esmės
skirtingi statinių duomenų skaitmeninimo atvejai – pastatų ir infrastruktūros (keliai, inžineriniai tinklai ir
52
t.t.) duomenų skaitmeninimas. Šiuos du atvejus skiria tai, kad infrastruktūros objektų statytojai
dažniausiai yra valstybės ir savivaldybių institucijos, o pastatų – valstybės ir savivaldybių institucijos,
privatūs asmenys. Kitas skirtumo požymis yra tai, kad infrastruktūros objektai dažniausiai yra išsidėstę
valstybinėje žemėje ir viešai naudojamose teritorijose, daugelyje vietų kerta kitų valdytojų anksčiau
pastatytą infrastruktūrą. Pastatų atveju situacija yra priešinga – pastatai dažniausiai yra savarankiškos
struktūros, kurios siejasi su kita infrastruktūra tik jungčių su inžineriniai tinklais ir gatvėmis vietose.
Atitinkamai infrastruktūros erdvinių duomenų skaitmeninimo priemonių suderinimas skirtinguose
statybos etapuose yra labai svarbus.
Informacinių išteklių tvarkytojai yra teisės aktais apibrėžę labai skirtingas tvarkomos srities
duomenų sandaros sąvokas. Arba jiems tai yra nustatęs II valdytojas. Tokia skirtinga skaitmeninio
priemonių samprata daro tiesioginę įtaką statybų sektoriui, pradedant nuo priešprojektinio etapo. Statytojo
pasamdyti darbų rangovai geodezininkai, projektuotojai ir statybininkai gaišta papildomą nebūtiną laiką
negaudami informacijos arba gaudami ją netinkamoje formoje; gaišta laiką kurdami nebūtiną
dokumentaciją arba ja performuodami į reikalaujamą formą; gaišta laiką taisydami dokumentus dėl
ankstesniame etape gautų klaidingų arba negautų duomenų.
Toliau pateikta kiekvieno informacinio išteklio (IS, registro ar duomenų rinkinio) skaitmeninimo
priemonių problemų analizė. Išskirtos problemos pagrįstos 1.3.1. skyriuje pateikta esamos būklės analize.
Problemas išskirtos, nagrinėjant:
Duomenų, kaupiamų IS ar registruose, tinkamumą panaudoti būsimuose statinio gyvavimo ciklo
etapuose ir naujo statinio statybos priešprojektiniame etape;
Ryšius tarp IS ar registrų, užtikrinančius statinio gyvavimo ciklo etapų nepertraukiamumą.
Objektų kodavimo specifikacijų (ar klasifikatorių) suderinamumą.
IS „Infostatyba“. Valstybinė IS. Valdytojas ir tvarkytojas – Valstybinė teritorijų planavimo
ir statybų inspekcija.
IS „Infostatyba“ nekaupia statinių projektų sprendinių erdvinių duomenų.
Nėra galimybės erdvėje nurodyti inžinerinių tinklų prisijungimo vietų.
Nėra neapribotos galimybės ieškoti ankstesnių projektų.
Nėra sąsajų su NŽT el. paslauga tiesti tinklus valstybinėje žemėje.
Nėra aprašytas statinių projektų sprendinių (objektų) kodavimas.
Nėra suderintas inžinerinių tyrinėjimu medžiagos, naudojamos statybų etapuose, galiojimo laikas.
LAKIS (Valstybinės reikšmės kelių IS). Valstybinė IS. Valdytojas ir tvarkytojas – Lietuvos
automobilių kelių direkcija.
LAKIS kelio ašies erdvinių duomenų sandaroje sukaupta infrastruktūros informacija netinkama
naudoti statybų projektavime.
Projektai ir esamos situacijos planai archyvuojami atskirai nuo LAKIS, juose esantys erdviniai
objektai tarpusavyje nesuderinami ir neteikiami projektavimo procesui.
Taikoma žinybinė LAKIS specifikacija užsakant geodezinius matavimus po statybų.
Planai kaip-pastatyta patenka į LAKD labai vėlai ir į LAKIS neįtraukiami.
Nereglamentuotas planų po kelių remonto ar apžiūrų sudarymas.
Metodologiškai nepagrįstas vietinės reikšmės kelių infrastruktūros duomenų kaupimas.
Nėra sąsajų su IS „Infostatyba“.
3D kelio paviršiaus taškų masyvai neteikiami el. paslaugų pavidalu.
GEOLIS. Valstybinė IS. Valdytojas ir tvarkytojas – Lietuvos geologijos tarnyba.
Reikalaujama tiriamųjų gręžinių duomenis į Žemės gelmių registrą pateikti PĮ MapInfo (*.tab)
komerciniu formatu.
Nėra metodikos, užtikrinančios visų tiriamųjų gręžinių duomenų patekimą į Žemės gelmių
registrą.
Skaitmeninama tik dalis pateiktų gręžimo ataskaitų, kitos išsaugomos archyve.
53
NTKR. Nekilnojamojo turto kadastras ir registras. Registro valdytoja – Lietuvos
Respublikos Teisingumo ministerija, Registro tvarkytojas – valstybės įmonė Registrų centras.
Nepakankamas NTKR kaupiamų skaitmeninių duomenų naudojimas statinio gyvavimo ciklo
etapuose ir naujo statinio statybos prieš projektiniame etape. Kaip pavyzdžiai gali būti reikalavimai
statytojams, siekiantiems gauti statybą leidžiančius ar statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus, per
IS „Infostatyba“ teikti nekilnojamųjų daiktų NTR išrašus, ar skenuotas statinių kadastro duomenų bylas.
Abiem atvejais turi būti naudojami NTKR sukaupti skaitmeniniai duomenys ir elektroninės kadastro
duomenų bylos, o ne užkraunama papildoma biurokratinė našta statytojui (savininkui). Šią problemą
siekiama spręsti kitame IS „Infostatyba“ modernizavimo etape.
Teisės aktuose numatyti privalomi statinio statybos užbaigimo, surašant statybos užbaigimą
patvirtinantį dokumentą, ir jo įregistravimo NTKR procesai turi būti supaprastinti ir automatizuoti,
siekiant sumažinti biurokratinę naštą statytojui (savininkui). Tai gali būti realizuota toliau integruojant
NTKR ir IS „Infostatyba“, sudarant galimybę tarp sistemų per sąsajas keistis duomenimis, reikalingais
statybos užbaigimo ir statinio įregistravimo procesams, bei vienu metu teikiant prašymą patvirtinti
statybos užbaigimo dokumentą ir įregistruoti statinį. Šią problemą siekiama spręsti kitame IS
„Infostatyba“ modernizavimo etape.
NTKR kaupiamų duomenų turinį nustato teisės aktai. Dalis teisės aktuose kaupiamų statinių
kadastro duomenų turi būti keičiami, nes nebeatitinka šios dienos reikalavimų. Pvz., turi būti kaupiamos
ne pastato centro taško koordinatės, bet bent dviejų pastato kerčių koordinatės LKS 94 sistemoje, taip pat
pastato stogų tipų reikšmės, patikslinta pastatų išorės aukščių nustatymo tvarka ir pan. Tai leistų
visapusiškai panaudoti kadastrinių matavimų duomenis bei jų pagrindu kurti pridėtinius produktus –
trimačius modelius. Taip pat šiam tikslui reikalinga patvirtinti statinių kadastro duomenų specifikaciją,
nustatant reikalavimus brėžinių, planų parengimui. Šie duomenys turi būti tinkami naudoti ir kaip pradinė
informacija statinio priešprojektiniame ir projektavimo bei statybos užbaigimo etapuose.
Didelė problema šiandien yra sąsajos tarp NTKR ir savivaldybių tvarkomų topografijos ir
inžinerinės infrastruktūros sistemų nebuvimas. Tai sukuria tiek tam tikras duomenų nustatymo
dubliavimo, tiek NTKR registruojamų inžinerinių statinių duomenų kokybės problemas. Tikimasi, kad šią
problemą išspręs kuriama TIIS.
Šiandieninis nekilnojamojo turto kadastras yra 2,5D, jame nesaugoma nekilnojamųjų daiktų
geografinę padėtį nustatančių taškų Z koordinačių reikšmės. Žvelgiant į ateitį, bei siekiant pilnai
panaudoti kaupiamų duomenų potencialą ir teikti duomenis įvairiuose statinio gyvavimo proceso etapuose
turi būti sukurtos reikalingos prielaidos 3D, 4D (naudojant NTKR kaupiamą istorinę nekilnojamųjų
daiktų formavimo medžiagą) nekilnojamojo turto kadastro kūrimui. Šia kryptimi yra dirbama, atliekami
bandymai.
Būtina visiškai atsisakyti spausdintinių kadastro duomenų bylų dokumentų ir pereiti prie
elektroninių bylų, kad būtų užtikrinta galimybė jas naudoti kituose IS. Šis pakeitimas nuo 2017 m. sausio
1 d. jau nustatytas Nekilnojamo turto kadastro nuostatuose.
GITS. Žinybinė IS. Valdytojas – AB Lietuvos geležinkeliai.
GITS pradiniai erdvinių duomenų šaltiniai nereglamentuoti.
GITS turinys neviešinamas.
Pilna priimtų projektų brėžinių, topografinių planų, statinių planų kaip-pastatyta, kadastrinių planų
informacija saugoma atskirame archyve.
Žemės kasimo darbų aprūpinimas pradiniais GITS duomenimis nerealizuotas.
Nesukurta geležinkelių projektų objektų kodavimo specifikacija.
Esamų objektų matavimams (topografiniams matavimams) naudojama žinybinė GITS
specifikacija.
54
Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planai. Žinybiniai savivaldybių erdvinių duomenų
rinkiniai. Valdytojai – savivaldybės.
Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų erdvinių duomenų kaupimo ir išdavimo procesai
nedetalizuoti teisės aktuose.
Vienintelis originalių senų planų su esamais inžineriniais tinklais šaltinis – archyviniai planai,
visiškai skaitmeninti tik Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse.
Dalis savivaldybių (patikimos statistikos nėra, reikia vykti į kiekvieną savivaldybę) visiškai
nevykdo projektavimui reikalingų pradinių erdvinių duomenų kaupimo veiklos arba vykdė ją su
pertraukomis (prarasti duomenis).
Daugelyje savivaldybių sukaupti naujų planų erdvinių duomenų fragmentai, kurie yra nesuderinti
tarpusavyje (neintegruoti) ir neturi parametrinės informacijos.
Nei viena savivaldybė nesudaro naujų topografinių planų urbanizuotoms teritorijoms (bazinio
topografinio plano), kurie būtų naudingi priešprojektiniame statybos etape; renkami statytojų prieš
statybas sudaryti topografiniai planai tampa neaktualūs prasidėjus statyboms, jų kaupimas ekonomiškai
nenaudingas.
Inžinerinių statinių projektų erdviniai duomenys nekaupiami ir neišduodami projektuotojams
(išimtis tik Vilniaus miesto savivaldybė).
Žemės kasimo leidimų paslaugos savivaldybėse realizuotos skirtingai, nei viena savivaldybė šiai
paslaugai nenaudoja savo archyvinių duomenų; statytojo rangovas, vykdantis žemės kasimo darbus, turi
pateikti šiuos duomenis.
Savivaldybės, kaupiančios esamų statinių erdvinius duomenis, dubliuoja dalį šių duomenų ir
darbus, reikalingus sukaupti šiems duomenims, nes dalį šių duomenų savo sistemose kaupia LAKD, AB
Lietuvos geležinkeliai, AB „ESO“, AB „AMBERGRID“, AB „LITGRID“, AB „TEO LT“, VĮ Registrų
centras.
Inžinerinių tinklų planai. Žinybiniai inžinerinius tinklus eksploatuojančių įmonių erdvinių
duomenų rinkiniai. Valdytojai – inžinerinius tinklus eksploatuojančios įmonės.
Daugelis (patikimos statistikos nėra, informacija neviešinama, yra tik vienas tyrimas Trakų
mieste) inžinerinius tinklus eksploatuojančių įmonių (toliau – įmonės) neturi sukaupusios patikimų
eksploatuojamų tinklų erdvinių duomenų.
Įmonės, tikrindamos, ar yra jų eksploatuojami inžineriniai tinklai parodyti planuose, reikalauja,
kad planuose esantys tinklai atitiktų jų žinybinių erdvinių rinkinių duomenų padėtį, kuri dažnai yra
nepatikima.
Įmonių žinybiniai erdviniai duomenys nepasiekiami per el. paslaugas; nėra reglamentuotas šių
duomenų teikimo projektavimui, žemės kasimo darbams procesas.
Sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus. Žinybinis erdvinių
duomenų rinkinys. Valdytojas – Nacionalinė žemės tarnyba.
NŽT el. paslauga nesuderinta su statinio gyvavimo ciklo procesu vykstančiu IS „Infostatyba“ –
NŽT kaip viena iš projektą tikrinančių institucijų nesinaudoja IS „Infostatyba“, o naudoja savo atskirą
paslaugą.
NŽT el. paslaugos teisinis reglamentavimas nesuderintas su STR „Statinio projektavimas“ ir
reikalauja pateikti statinio projektą kartu su 1 metų senumo topografiniu planu.
NŽT el. paslaugos teisiniame reglamentavime aprašyti pertekliniai papildomi reikalavimai statinio
projekto brėžiniui, kurių nereikalaujama pagal STR „Statinio projektavimas“ ir kuriems išpildyti
projektuotojas gaišta daug laiko.
Nėra sąsajų su NTKR, tačiau reikalaujama projekto plane pateikti naujausią NTKR informaciją.
VTIPS. Valstybinė IS. Valdytojas – Finansų ministerija, tvarkytojas – VĮ Turto bankas.
Ženkli VTIPS duomenų dalis dubliuoja NTKR įrašus.
Pastatų projektai saugomi atskirame popierinių projektų archyve.
Pastatų aukštų planai kaupiami skenuojant kadastrinius planus.
55
Iki 2020 m. tęsis garantinis laikotarpis ir VTIPS nebus modernizuojama.
Nėra teisinio reguliavimo dėl savivaldybių turto informacijos saugojimo tvarkos.
Informacinių išteklių erdvinių duomenų gamybos problema
Projektavimui operatyviai pradėti reikia esamos situacijos topografinių, inžinerinių tinklų, reljefo
paviršiaus, tiriamųjų gręžinių erdvinių duomenų. Visus duomenis rinkti iš naujo yra ekonomiškai
neefektyvu – gaištamas laikas ir didėja galutinė statinio kaina. Požeminių inžinerinių tinklų duomenų
surinkti kokybiškai iš naujo neįmanoma – didėja projektavimo klaidų ir avarijų tikimybė. Reikia sukurti
vieningų topografinių ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų kaupimo koncepciją, atsižvelgti į kitų šalių
patirtį.
Valstybės mastu reikia:
sukurti infrastruktūros statinių 3D/2.5D erdvinių duomenų nenutrūkstamą gyvavimo ciklą;
sukurti pastatų patalpų 3D erdvinių duomenų nenutrūkstamą gyvavimo ciklą.
Pirmame skaitmeninimo etape, kol IT nesudaro ekonomiškai pagrįstų galimybių palaikyti
integruotus tarpusavyje vientisus infrastruktūros statinių 3D modelius vieningoje sistemoje, originalūs 3D
modeliai kaip-suplanuota ir kaip-pastatyta saugomi inventoriaus valdymo sistemose atskirų bylų pavidalu.
IS duomenų sandara turi užtikrinti 3D arba 2.5D erdvinių duomenų išsaugojimą, kurie turi būti tinkami
panaudoti 3D erdviniams duomenims kurti.
Reikia sukurti daugeliui statinių projektų naudingus pradinius erdvinius duomenis:
stambaus mastelio bazinius topografinius (aerofotografavimas ir skaitmeninimas);
reljefo ir pastatų modelius (lazerinis skenavimas);
inžinerinių tinklų erdvinius duomenis (archyvų skaitmeninimas).
Danijos, Norvegijos, Suomijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos ir kt. šalių analizė rodo, kad
visiškai automatizuoti ED kaupimą yra neįmanoma. Erdvinių duomenų sukūrimas pagal dwg (CAD)
brėžinius yra specifinis ir imlus darbo laikui procesas. Valstybės įstaigos pasikliauna CAD brėžinių
importo į GIS duomenis proceso automatizavimu, kurio sukurti archyviniams CAD brėžiniams praktiškai
neįmanoma. Valstybės ir/ar žinybinės IS lieka be statinio gyvavimo ciklui realizuoti būtinų erdvinių
duomenų.
Valstybės institucijos nurodo specialistų trūkumą, realiai tai ED kaupimo gamybinių darbų
sudėtingumo ir skiriamų jiems vykdyti išteklių neatitikimas. Valstybės įstaigos veikia etatų ir fiksuoto
atlyginimo principais, kas nedera su gamybiniu erdvinių duomenų (GIS/BIM) kaupimo darbu. Rezultatas:
neproduktyvus darbas, auga duomenis įvesti ar koreguoti reikalingų etatų poreikis. Erdvinių duomenų ar
3D modelių kaupimo gamybinių veiklų organizavimas valstybės institucijose yra labai sudėtingas arba
visiškai neįmanomas.
Reikia nuolatos vykdyti gamybinius šių pirminių duomenų atnaujinimo darbus. Kitose šalyse
baziniais topografiniais duomenų kaupimo procesais rūpinasi: asociacija GeoDenmark (Danija); aljansas
SVB BGT (Olandija); kooperatyvas Geovekst (Norvegija), viešosios teisės įstaiga AGIP (Belgija) ir pan.
pelno nesiekiančios įmonės. Lietuvoje tai atitiktų viešąją įstaigą, įsteigtą vieningu erdvinių duomenų
kaupimu suinteresuotų institucijų. Tokiu būdu būtų sudaryta galimybė balansuoti tarp valstybės įstaigų
biudžeto ir paslaugų apmokestinimo privačiam sektoriui dydžio. Būtų sudaryta galimybė taikyti
gamybinius darbus atliekantiems darbuotojams apmokėjimą pagal išdirbį.
Statybų sektoriaus informacinių išteklių skaitmeninimo priemonių problemų
apibendrinimas
Bazinio topografavimo (daugeliui taikymų naudingų topografinių erdvinių duomenų sudarymas)
nevykdymas ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų teikimo tvarkos neapibrėžtumas neigiamai atsiliepia
infrastruktūros statinių gyvavimo ciklo etapų trukmei. Pailgėja projektuoti reikalingų erdvinių duomenų ir
kadastrinių duomenų po statybų surinkimo laikas. Nepakanka vien matuoti vietovėje jau anksčiau
matuotus objektus. Institucijos, nekaupdamos joms sprendimams priimti reikalingų duomenų,
pertekliniais reikalavimais iškreipia sudaromų planų turinį. Taip padidėja duomenų planams sudaryti
56
surinkimo kaina. Pvz., žemės sklypų ir topografinių planų turinys tapo nesuderintas su žemės sklypo
registravimui, teritorijų planavimui ar statinio projektavimui realiai reikalingų erdvinių duomenų
poreikiu.
Žemės sklypų planuose pradėta reikalauti pateikti kituose informacinių išteklių šaltiniuose
(savivaldybių, inžinerinius tinklus eksploatuojančių įmonių žinybinėse IS) saugomus erdvinius duomenis,
nekreipiant dėmesio į jų tikslumą ir patikimumą. Nesant galimybės jų surasti vietovėje, reikalaujama juos
sukurti, nors tam dažnai nėra jokių realių galimybių (pvz., kalbant apie po žeme esančius įrenginius, kurie
priklauso kitiems savininkams ir kurių erdvinių duomenų gamyba po statybos jie nepasirūpino). Taip
statybų sektoriaus valstybinio reguliavimo problema perkeliama statytojui arba gretimo tinklams žemės
sklypo savininkui.
Nagrinėjamų valstybės įmonių, direkcijų ar tarnybų (toliau – valstybės institucijos) veiklos
teoriškai apima svarbias statybų sektoriui duomenų skaitmeninimo priemones, tačiau pagal jas yra
kaupiami iš esmės kitokios sandaros ir/arba turinio duomenys. Tai susiję su tuo, kad statybos sektoriui
reikalingų duomenų skaitmeninimas yra sudėtingas ir imlus darbui procesas. Analizė rodo, kad tokios
gamybinės veiklos, kaip pvz., erdvinių duomenų ar 3D modelių kaupimas, organizavimas valstybės
institucijose yra labai sudėtingas arba neįmanomas, nes šiems darbams vykdyti dažniausiai skiriami
žemiausios kvalifikacijos ir mažiausiai apmokami specialistai. Dėl to tampa neįmanoma pasiekti
produktyvaus darbo, nuolatos auga duomenis įvesti ar koreguoti reikalingų etatų poreikis, didelė
darbuotojų kaita.
Valstybinės institucijos yra valstybės ūkio valdytojai, t.y., valdytojai įvairios infrastruktūros, kuri
yra išsidėsčiusi valstybinėje žemėje, ir žinios apie kurią yra naudingos kituose valstybės turto
modernizacijos, remonto ar naujo kūrimo etapuose. Valstybė, veikdama per savo institucijas, taip pat yra
valstybės statinių, infrastruktūros statytojas. Analizuojant šiuo požiūriu, dabar yra susidariusi klaidinga
situacija, kada įvariusiose teisės aktuose valstybės II infrastruktūros veikla apibūdinama taip, kad
valstybės II valdytojai nedalyvauja statinio gyvavimo ciklo etapuose visapusiškai naudingu statytojui
(šiuo atveju pačiam sau, t.y. valstybei) būdu. Tai reiškia, kad institucijos turi skaitmeninimo priemones,
kurios daugiausia yra skirtos vidiniams žinybiniams poreikiams tenkinti (LAKIS, GITS, GEOLIS) arba
kurios skirtos leidimų išdavimo procesui įgyvendinti („Infostatyba“, NTKR).
Ankstesniuose skyriuose statinio gyvavimo ciklas buvo išnagrinėtas remiantis etapų ir jų procesų
nuoseklaus vykimo logika. Tačiau praktiniame statinio gyvavimo ciklų taikyme, kai siekiama pasinaudoti
gyvavimo cikluose sukurtais erdviniais duomenimis, procesuose atsiranda trūkių arba jie persidengia
vienas su kitu (1.3.4.1 pav.). Esamos informacijos rinkimas vyksta statybinių tyrinėjimų proceso metu;
pasirengimo statybai procesas įsiterpia tarp techninio projekto rengimo SLD gauti ir detalesnių sprendinių
projektavimo; statinio turto priežiūros procesas įsiterpia tarp planų kaip-pastatyta ir NTK matavimų.
1.3.4.1 pav. Statinio erdvinių duomenų gyvavimo ciklas ir jo trūkiai.
57
Šie procesų persislinkimai vyksta dėl nesuderintų teisės aktų ir II skaitmeninimo priemonėmių.
Projektavimo procesą perskiria SLD gavimo procesas, dėl atskirtų techninio projekto ir darbo projekto
sudarymo procesų.
Privačiu sektoriumi galime laikyti du atvejus: statybos darbų rangovai projektavimo ir statybos
etape arba statytojas privatus asmuo/įmonė. SGC realizavimas apima įvairias objektų modeliavimo
technologijas. Labai svarbu, kad dažnai skirtingai suprantamas SGC objektas – kaip statinys arba kaip
statinio elementai.
Pasamdyti viešų statinių statybos privatūs rangovai SGC projektavimo ir statybos etape rūpinasi
statinio elementų modeliavimu tiek, kiek tai jiems naudinga projektui arba statyboms valdyti. Perėjimas iš
SGC statybos etapo į kitą turto/inventoriaus valdymo etapą yra viešojo sektoriaus institucijų uždavinys.
Perėjimas iš statybos etapo į turto/inventoriaus valdymo etapą yra sudėtingas. Tai nėra susiję su 3D
erdvės taikymo technologijomis. Šiuo metu valstybės turtą/inventorių valdančios institucijos neturi
gamybinių pajėgumų perkelti net 2D pastatytų statinių planų erdvinių duomenų (statinių elementų) į
turimas turto/inventoriaus valdymo sistemas (į informacinius išteklius).
Privataus pastato statytojas jau pirmame SGC etape priima sprendimą ar naudos turto/inventoriaus
valdymo sistemas, ir atitinkamai sudaro užduotis rangovams. Privatus statytojas gali nuspręsti, kad
turto/inventoriaus valdymo sistemoje naudos erdvinius duomenis kaip-suplanuota arba visiškai nenaudos
erdvinių duomenų, ir taip ženkliai sumažinti perėjimo į naudojimo ir priežiūros etapą kaštus (1.3.4.1
pav.). Pvz., Suomijoje privačios kompanijos siūlo pastatų duomenų, reikalingų pastato naudojimui ir
priežiūrai, kaupimo ir valdymo WEB paslaugas. Siūlomos PĮ, pvz., Grandlund Manager, Hahtela
daugiausia kaupia aprašomąją pastatų įrenginių informaciją, kuri reikalinga nurodyti sugedusį įrenginį ir
t.t. Tokiu būdu prieinama išvados, kad privatus sektorius veikia daugiausia pastatų sektoriuje ir laisviau
interpretuoja informacijos perdavimą tarp projektavimo ir naudojimo/priežiūros SGC etapų. Daugeliu
atvejų privatus sektorius siekia perduoti pastatų modelių informaciją tarp projektavimo ir statybos SGC
etapų. Viešojo sektoriaus atveju, pvz., kelių ir inžinerinių tinklų statyboje, projektinių statinio duomenų
perdavimas arba tik aprašomosios informacijos perdavimas į SGC naudojimo ir priežiūros etapą reikštų
teisės aktų reikalavimų pažeidimą.
II skaitmeninimo priemones yra sudėtinga suderinti dėl skirtingų informacijos duomenų modelių
taikymų, apimant ir skirtingą erdvės aprašymo parametrų taikymą (2D, 2,5D, 3D, atskaitos maršrutuose).
Taip yra dėl geodezininkų, projektuotojų, turtą prižiūrinčių institucijų naudojamų skirtingo
funkcionalumo PĮ. Statinio 3D erdvinių duomenų modelis dabar gali būti sudarytas projektavimo metu.
Atitinkamai, įstaigos siekiančios vykdyti statinio turto priežiūrą pačiomis moderniausiomis priemonėmis,
paprastai naudoja projekto (ne faktinę) 3D informaciją. Taip yra dėl to, kad šiuo metu nėra galimybės
gauti (brangu užsakyti) planus kaip-pastatyta sudarytus 3D erdvėje. Kitu atveju statinio turto priežiūrai
naudojami 2,5D (aukštis atributuose) planai kaip-pastatyta, nelaukiant turto įteisinimo proceso. Arba,
jeigu neužsakomi planai kaip-pastatyta, naudojami 2D kadastrinių matavimų erdviniai duomenys.
Kita II skaitmeninimo priemonių problema yra statybos procesuose sukurtų erdvinių duomenų
supaprastinimas. „Infostatyba“ duomenų masyvuose sukaupia projektų rastrinius vaizdus, LAKIS
sukaupia 2D informaciją arba informaciją, transformuotą į atstumus nuo kelio ašies (maršrutų atskaitų
modelis).
Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintos elektroninio dokumento specifikacijos riboja
pasirašomų dokumentų formatus. ADOC specifikacija leidžia pridėti rinkmenas vektorinei grafikai
formatu PDF, o taškinei – TIFF, JPEG ir PNG, o visos ADOC pakuotės rinkmenos dydis negali viršyti 4
GB. Tuo tarpu, PDF-LT (parengta pagal PDF/A-2 ISO standartą) specifikacija leidžia į elektroninį
dokumentą įtraukti ribotą turinį.
1.3.4.2 lentelė. Statybų sektoriaus informacinių išteklių skaitmeninimo problemų apibendrinimas. Problemos prieš projektiniame etape
Nesuderintas valstybės informacinių išteklių erdvinių duomenų turinys, kokybė, kodavimas ir jų pagrindu veikiančių, SGC
procesuose susijusių, el. paslaugų turinys
Ne visada naudojamas el. parašas, ADOC byloje nerealizuota erdvinių duomenų teikimo galimybė
Erdvinių duomenų kaupimo gamybinių veiklų organizavimas valstybės institucijose yra labai sudėtingas arba visiškai
neįmanomas
Valstybėje nevykdomas bazinis topografavimas ir nuolatinis topografinių, inžinerinių tinklų erdvinių duomenų atnaujinimas
58
Nėra vieningos esamų ir suprojektuotų statinių ir infrastruktūros erdvinių duomenų kaupimo ir išdavimo IS
Sprendimams priimti nėra pakankamos apimties, turinio ir patikimumo bazinių topografinių, esamų ir suprojektuotų
inžinerinių tinklų erdvinių duomenų, reljefo ir statinių modelių, gręžinių duomenų
Nereglamentuotas prieš projektiniam etapui naudotinų planų turinys
Problemos projektavimo etape
Nesuderintas valstybės informacinių išteklių erdvinių duomenų turinys ir jų pagrindu veikiančių, SGC procesuose susijusių,
el. paslaugų turinys
Ne visada naudojamas el. parašas, ADOC byloje nerealizuota erdvinių duomenų teikimo galimybė
Nekaupiami anksčiau suprojektuotų statinių ir infrastruktūros erdviniai duomenys
Naudojama nepatikima informacija apie esamus ir suprojektuotus inžinerinius tinklus
Gaištama derinant inžinerinių tyrinėjimų dokumentus su institucijomis, nes nėra vieningos esamos situacijos planų peržiūros
sistemos
Gaištama derinant projektą su technines sąlygas išdavusiomis institucijomis, nes nėra vieningos suprojektuotų sprendinių
peržiūros sistemos
Nėra reglamentų nustatančių skirtingo turinio topografinių planų naudojimo galimybes skirtingo sudėtingumo projektams
Problemos statybos etape
Nesuderintas valstybės informacinių išteklių erdvinių duomenų turinys ir jų pagrindu veikiančių, SGC procesuose susijusių,
el. paslaugų turinys
Nereglamentuotas visų rūšių statinių planų kaip-pastatyta turinys ir nesuderinta šių planų sudarymo ir pateikimo
institucijoms tvarka
Problemos naudojimo etape
Nesuderintas valstybės informacinių išteklių erdvinių duomenų turinys ir jų pagrindu veikiančių, SGC procesuose susijusių,
el. paslaugų turinys
Ne visada naudojamas el. parašas, ADOC byloje nerealizuota erdvinių duomenų teikimo galimybė
Naudojami nepatikimi statinių erdviniai duomenys, kadangi jie nėra nuolat atnaujinami, nefiksuojami pakeitimai
naudojami supaprastinti erdviniai duomenys, kurie nenaudingi SGC procesuose
Turto valdymo sistemose pagal žinybinius standartus kuriami supaprastinti statinių erdviniai duomenys, kurie neatitinka
statinio gyvavimo ciklo realizavimo poreikių
Nėra vieningo statinių erdvinių duomenų registro ir informacinės sistemos
1.4. LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS PROCESŲ VERSLO PRAKTIKOS ANALIZĖ
1.4.1. Esamos padėties analizė
Statybos bendrovių konkurencingumas yra svarbus ne vien tik dėl savo poveikio ekonomikos
augimui ir užimtumui, bet ir todėl, kad leidžia užtikrinti šio sektoriaus tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Tačiau kartu statybų sektoriuje susiduriama su įvairiomis struktūrinėmis problemomis – statyba tiesiogiai
susijusi su dideliais ekonomikos svyravimais, dideliais investicijų svyravimais, vis didėjančia
konkurencija, daugelyje bendrovių trūksta kvalifikuotų darbuotojų, jaunimą ne itin vilioja šio sektoriaus
darbo sąlygos, jame mažos galimybės diegti naujoves, išplitęs nedeklaruojamas darbas bei kitomis.
Statybos sektoriaus ir technologinės infrastruktūros vystymąsi arba stagnaciją lemia trys
pagrindinės jėgos:
Verslo teisinė, tradicijų ir institucinė aplinka;
Finansai ir ekonominė aplinka;
Žmogiškieji ištekliai ir jų kompetencija.
Be jų šiuolaikiniame versle atsiranda ketvirtoji jėga – IT ir KT infrastruktūra šalyje, kuri priklauso
nuo trijų pirmųjų išsivystymo lygio. Visų šių varomųjų jėgų esamos padėtys nagrinėjamos žemiau.
Verslo teisinėje, tradicijų ir institucinėje aplinkoje susiduriama su nesubalansuota vertės
kūrimo požiūriu politika, nepakankamai efektyvia institucine sąranga, statybų sektoriaus susiskaldymu,
žema vertės kūrimo grandinės integracija (detaliau ši problematika yra pateikta ankstesniuose skyriuose).
Statybų sektorius yra pagrindinis tarpinių produktų (žaliavų, cheminių medžiagų, elektros, elektroninės
įrangos, transporto ir kt.) ir susijusių paslaugų vartotojas. Statybos darbų kokybė taip pat turi tiesioginį
poveikį visų piliečių gyvenimo kokybei. Jau nekalbant apie tai, kad pastatų energinis naudingumas ir
efektyvus išteklių naudojimas gaminant, transportuojant ir naudojant produktus, skirtus pastatų bei
infrastruktūros objektų statybai, daro didelę įtaką energetikai, klimato kaitai ir visai aplinkai. Todėl reikia
atsižvelgti į anksčiau pristatytus pastebėjimus ir gerinti verslo teisinę ir institucinę aplinką bei formuoti
naujas „gerųjų praktikų“ verslo tradicijas.
59
Finansai ir ekonominė aplinka yra svarbi dalis, nagrinėjant Lietuvos statybos sektorių, t.y.,
statybos sektoriaus veiklos yra neatsiejama šalies ekonomikos infrastruktūros (gyvenamosios ir
negyvenamos paskirties, viešos ir socialinės paskirties, kultūros paveldo ir kitų statinių, viešosios,
inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros) darnaus vystymo ilgalaikėje perspektyvoje dalis. 2012 metais
patvirtintame Europos Komisijos komunikate „Statybų sektoriaus ir šio sektoriaus įmonių tvaraus
konkurencingumo strategija“, statybų sektorius yra įvardintas kaip savo veiklos rezultatais darantis didelę
įtakos visos ekonomikos raidai. Jis Europos Sąjungoje sukuria beveik 10 proc. bendro vidaus produkto
(toliau – BVP) ir apie 20 mln. darbo vietų, daugiausia mažose ir labai mažose įmonėse.
Lietuvoje 2002-2013 metais statybos sektorius sukūrė nuo 6 iki 10 proc. BVP bei įdarbino nuo 7
iki 12 proc. visų šalies dirbančiųjų. Statyboje ir eksploatacijos metu, statybos gamybos procesuose ir
pastatuose sunaudojama apie 50 proc. visos energijos, o pastatuose ir inžinerinėje infrastruktūroje
sunaudojama apie 50 proc. visų šalies materialinių investicijų. 2008–2013 metais vien tik statybos
paslaugų viešieji pirkimai kiekvienais metais sudarė nuo 41 iki 84 proc., t.y. apie 3,4–5,5 milijardų Lt (1–
1,6 milijardų Eur). Europos statybų industrijos federacijos vertinimu, viena statybų sektoriaus darbo vieta
tiesiogiai ar netiesiogiai dar yra susijusi su apytiksliai 2-3 kitų sektorių (transporto, energetikos, tekstilės,
IKT, maitinimo ir t.t.) darbo vietomis.
Apžvelgę statybos sektoriaus svarbą turime detaliau panagrinėti problemas, su kuriomis
susiduriama kasdieninėje veikloje. Tiek Lietuvos, tiek užsienio statybos sektoriaus investuotojai –
vyriausybinės organizacijos, finansų ir draudimo įmonės, bankai, pramonės įmonės ir privataus kapitalo
investuotojai susiduria su esmine problema – greitu nekilnojamojo turto kainų kitimu bei kvalifikuotos
darbo jėgos trūkumu (arba nedarbu). Su šiomis problemomis susiduria ir visi statybos pramonėje
dirbantys asmenys bei įmonės. Problema kilo dėl besiplečiančios Europos Sąjungos, nuolatinio jos narių
vystymosi ir didėjančio gyventojų pragyvenimo lygio. Tai ypač išryškėjo po 2004 m. gegužės 1 d., kai
Lietuva, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija bei Vengrija buvo priimtos į
Europos Sąjungą. Dėl atsidariusių Europos Sąjungos sienų kvalifikuota naujų narių darbo jėga pradėjo
ieškoti kelis kartus geriau mokamo darbo Europos Sąjungos šalyse senbuvėse, tokiose kaip Jungtinė
Karalystė, Ispanija, Prancūzija ir Vokietija. Dėl to atsirado kita problema – kvalifikuotos darbo jėgos
stygius šalių narių statybos rinkoje. Toliau bus detaliau nagrinėjami Lietuvos ūkio plėtros duomenys
pateikti 1.4.1.1 lentelėje (Lietuvos ūkio plėtra ir jos prognozė 2002–2016 metams).
1.4.1.1 lentelė. Lietuvos ūkio plėtra ir jos prognozė 2002–2016 metams.
Makroekonominiai ir
statybos sektoriaus
rodikliai
Faktas / (Skliausteliuose prognozė rengta 2016-03-18)
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
(2016)
BVP augimas/Realaus
BVP augimas, proc.
(prognozė)
6,9 10,3 7,3 7,6 7,7 8,8 2,8 -14,8 1,4 5,9 3,7 3,3 3,0 1,6
(2,5)
Infliacija (vidutinė
metinė)/ Suder.vartotojų
kainų indeksas, proc.
0,3 -1,2 1,2 2,7 3,8 5,8 11,1 4,2 1,2 4,1 3,2 1,2 0,2 -0,7
(0,7)
Priskaičiuotas darbo
užmokesčio augimas/
Vidutinio mėnesinio
Bruto darbo užmokesčio
augimas, proc.
3,2 5,8 7,2 11,0 17,2 21,1 19,4 -4,4 -3,3 2,7 3,8 5,0 4,6 5,1
(5,8)
Priskaičiuotas darbo
užmokestis/ Vidutinis
mėnesinis Bruto darbo
užmokestis, Lt / EUR
1014
/293,
7
1073
/310,
8
1149
/332,
8
1276
/369,
6
1500
/434,
4
1813
/525,
1
2152
/623,
3
2056
/595,
5
1988
/575,
8
2042/
591,4
2124/
615,2
2230
/645,
9
2335
/676,
4
2459
/712,1
(753,4
)
Nedarbas/ Nedarbo
lygis, proc. (darbo jėgos
tyrimo duomenimis)
13,8 12,4 11,4 8,3 5,6 4,3 5,8 13,7 17,8 15,4 13,2 11,8 10,7 9,1
(8,1)
60
Mokėjimų balansas/
Prekių ir paslaugų
balansas, proc. nuo
nominalaus BVP
-5,7 -5,8 -6,3 -7,0 -10,4 -12,0 -11,2 -1,1 -1,3 -1,5 0,4 0,6 -2,3 -5,8
(-1,1)
Vartojimo masto
augimas / Realus
augimas, proc.
5,5 10,5 9,2 9,4 10,5 9,9 4,6 -13,3 -4,5 4,7 3,4 4,2 3,8 2,5
(4,1)
Investicijų augimas/
Bendro kapitalo (realių)
investicijų augimas,
proc.
13,8 18,7 25,5 9,3 6,1 15,1 -6,1 -39,1 1,0 17,1 -2,5 12,8 8,4 1,3
(2,0)
Statybos darbų apimtys
to meto kainomis (šalyje
ir užsienyje), mln. Lt /
mln. EUR
3489/
1010
4470/
1294
5088/
1474
5989/
1735
7991/
2314
1113
7
/3225
1264
3
/3662
5942/
1721
5401/
1564
6876/
1992
6724/
1948
7791/
2256
9291/
2691
9236/
2675
Statybos darbų augimas,
proc. 21,8 26,8 7,2 9,5 21,3 22,8 3,8 -47,7 -5,1 22,6 -5,7 11,3 11,6 -2,2
Leistų statyti naujų
gyvenamųjų pastatų 2415 2989 4155 5725 7646 8921 8239 6021 5961 4951 5768 7118 6868 7152
Baigtų statyti naujų
gyvenamųjų pastatų 2066 2158 2936 2724 2821 3304 4027 3964 2899 3733 3198 3467 4456 5707
Leistų statyti naujų
negyvenamųjų pastatų 991 1381 2083 2010 2206 2822 3088 2931 1993 2620 2482 2848 2559 2466
Baigtų statyti
negyvenamųjų pastatų 883 1348 2444 5623 4535 5250 5354 4983 3536 3330 1211 889 1070 1293
Šaltiniai (2016 m. balandžio 20 d.): Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos statistikos
departamentas, Lietuvos statybininkų asociacija.
Jau nuo 2004 metų dėl padidėjusios nekilnojamojo turto ir kvalifikuotos darbo jėgos paklausos
didėjo ir statybos produktų kaina – nuo 50 proc. iki 100 proc. per dvejus metus, ir iki 2008 metų siekė
apie 200 proc. Tai papildomai aiškiai parodo ir leistų statyti bei baigtų statyti pastatų padaugėjimas nuo
50 proc. iki 200 proc. per 2004–2008 metų laikotarpį. Tuo pat metu nedarbo lygis šalyje pradėjo staigiai
kristi (Lietuvos statybininkų asociacija, 2016; Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2016), tačiau
kvalifikuotai darbo jėgai parengti nepakanka vienų, dvejų ar trejų metų, todėl nedarbo lygio kritimas nuo
13,8–11,4 proc. 2002–2004 metais, iki 4,3 proc. 2007 metais ir 5,8 proc. 2008 metais nepatenkino darbo
jėgos poreikio ir darbo užmokestis (toliau – DU) pradėjo kilti nuo 3,2–7,2 proc. 2002–2004 metais iki
21,1 proc. 2007 metais. Užfiksuota mažėjimo pradžia iki 19,4 proc. 2008 metais (kai vidutinis mėnesinis
bruto darbo užmokestis siekė 2152 Lt/623,3 Eur).
2008 metais prasidėjusi pasaulinė finansinė krizė tęsėsi ir 2009 metų. Dėl nekontroliuojamo
nekilnojamojo turto kainos mažėjimo ėmė mažėti DU (-4,4 proc.). Gyventojų vartojimas stipriai lėtėjo iki
-13,3 proc. Įmonių perkamoji galia (pelnas, pajamos, turto likvidumas ir pan.) pasiekė žemiausius
rodiklius (-39,1 proc. realių-kapitalo investicijų pokytį). Dėl šių priežasčių 13,7–17,8 proc. per 2009–
2010 metus didėjo nedarbas, o dėl to stipriai mažėjo (iki -14,8 proc. per 2009 metus) šalies BVP augimas.
2009 metais statybos darbų apimtys dvigubai sumažėjo lyginant su 2008 metais nuo 11,137 iki 5,942
milijardų Lt, t.y. beveik nusileido iki 2003-2004 metų lygio. 2010 metais leistų statyti ir baigtų statyti
pastatų bei statybos produkcijos lygis krito beveik iki 2003-2004 metų, t.y. prieš įstojimo į Europos
Sąjungą, lygio. 2010 metais iki -3,3 proc. sulėtėjo šalies DU smukimas (ypač statybų sektoriuje), o per
2010–2011 metus sparčiai augant BVP (1,4–5,9 %), augo gamyba ir atsigavo vartojimas. Taip pat 2010–
2011 metais stabilizavosi leistų statyti naujų ir baigtų pastatų mažėjimas bei prasidėjo atsargus, bet
„banguotai-rizikingas“, didėjimas. Tačiau 2012 m. Lietuvos ekonomika patyrė Europos Sąjungos skolos
krizės sukeltą poveikį, t.y., sumažėjo BVP augimas (3,7 %). Mažėjimas ir toliau tęsėsi veikiamas Rusijos
rinkos ribojimo ir karinių konfliktų (iki 1,6 proc.) 2015 metais. Per 2010–2015 metų laikotarpį dėl
nedarbo lygio mažėjimo, aiškiai buvo matomas nuosaikus kasmetinis DU didėjimas (3,9–5,0 proc.
intervale), pasiektas vidutinis mėnesinis Bruto darbo užmokestis lygus 712,1 Eur.
Nuo 2013 metų statybų rinkoje matoma dalyvių reakciją į naujų A klasės energinio naudingumo
pastatų statybos reikalavimus, t.y., kasmet stebima apie 7000 leistų statyti naujų gyvenamųjų pastatų
61
tendencija ir nuosaikus iki 25 proc. baigtų statyti pastatų skaičiaus kilimas (rinka ruošiasi projektus ir
statybas leidžiančius dokumentus).
Darbo užmokesčiui pradėjus lėtai didėti nuo 2011 metų iki 2015 metų pasiektas stabilus kasmetinis
augimas nuo 2,7 proc. iki 4,6-5,1 proc. Tai leido namų ūkių pajamoms augti greičiau už infliaciją ir
didino jų perkamąją galią (mažino norą tik taupyti). Pakankamai palankiai statybos sektorių nuteikė
nedarbo lygio mažėjimas nuo 15,4 proc., iki 11,8 proc. per 2011-2013 metų laikotarpį su 9,1 proc.
sumažėjimu 2015 metais.
Statybų įmonėse dirbančių asmenų darbo užmokestis prieš mokesčius trečią 2015 m. ketvirtį,
palyginti su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, buvo vidutiniškai 35,6 Eur, arba 5,5 proc. didesnis, ir siekė
676,8 Eur (šalyje – 722,3 Eur). 2016 m. pradžioje statybų sektoriuje buvo registruota 7 309 veikiančių
įmonių, arba 328 įmonėmis daugiau nei prieš metus. Daugiausiai veikiančių įmonių buvo registruota
pastatų statybos veikloje – 3 730, arba 3,1 proc. daugiau nei prieš metus. Sparčiausias įmonių skaičiaus
augimas 2015 m. buvo užfiksuotas inžinerinių statinių statybos veikloje – 11,3 proc.
Teigiamas prekių ir paslaugų bei kapitalo investicijų balansas, statybos darbų apimčių didėjimas ir
infliacijos mažėjimas per 2012-2013 metų laikotarpį patvirtina atsigaunančią ekonomiką ir statybos
sektorių. Tačiau tai gali būti siejama su besibaigiančia ankstesnio 2007-2013 metų Europos Sąjungos
finansinio laikotarpio pabaiga ir galutiniu investicijų įsisavinimu arba 2015 metų euro įvedimu Lietuvoje.
Tai lėmė laikomų aktyvų pavertimą (konvertavimą) į nekilnojamą arba kitą investicinį turtą. 2015 metais
įvedus eurą Lietuvoje pasiekta -0,7 proc. defliacija, kuri kartu su prognozuojamu BVP augimu gali virsti
0,7 % infliacija 2016 metais. Augimą parodo ir 2016 metų pradžioje statybų sektoriuje registruotų įmonių
skaičius, t.y. 7 309 veikiančių įmonių, arba 328 įmonėmis daugiau nei per 2015 metus. Tikimasi Europos
Sąjungos naujo finansinio laikotarpio investicijų, kurios atnaujins prognozuojamą bendrą investicijų bei
atliktų statybos darbų augimą po 2015 metų nedidelio (-2,2 proc.) lėtėjimo.
Lyginant 2014 ir 2015 metų „Eurostat“ duomenis, 2015 metais Lietuvoje atliktų statybos darbų
vertės smukimas buvo vienas didžiausių ES. Sparčiausiai statybos sektorius traukėsi Slovėnijoje bei
Prancūzijoje, o dviženkliu augimu pasižymėjo Slovakijos, Švedijos ir Rumunijos statybų sektoriai.
Atliktų statybų vertė šalyje 2015 metais siekė 2,475 milijardų Eur (to meto kainomis) ir buvo 3,5 proc.
mažesnė nei 2014 metais. Šį kritimą daugiausiai lėmė inžinerinių statinių statyba (46 proc. visų šalyje
atliktų darbų), kurios darbų vertė smuko 11,5 procento (iki 1 127 mln. Eur). Pastatų statybos augimas tuo
metu siekė 4,7 procento. Negyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 925 mln. Eur, arba 5,7 proc.
mažiau, o gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 423 mln. Eur, arba 38,3 proc. daugiau nei 2014
metais. Nors šalyje atliktų statybų vertė smuko, tačiau užsienyje padidėjo ir 2015 m. jų buvo atlikta už
198 mln. Eur, arba 16 proc. daugiau nei 2014 metais. Užsienyje atliktų statybos darbų vertės (eksporto)
augimas 2007–2015 m. laikotarpiu vidutiniškai siekė 27,6 procento. Nors statybų eksporto apimtys didėja
(žr. 1.4.1.2 pav. Statybų eksportas 2000-2015 m.), tačiau jos nepakankamos lyginant su ES statybų
sektoriaus vidurkiu. Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. sausio-rugsėjo mėnesiais statybų užsienio
mokėjimų balansas buvo teigiamas ir siekė 121 mln. Eur, arba 43,6 proc. daugiau nei 2014 metais.
Šaltinis: Oficialios statistikos portalas. http://osp.stat.gov.lt/.
1.4.1.2 pav. Statybų eksportas 2000-2015 m., tūkst. Eur.
62
Kartu Lietuvos statybų sektoriaus plėtra į Skandinaviją atskleidžia būtinybę diegti inovacijas,
mažinančias technologinį atsilikimą ir didinančias Lietuvos statybininkų konkurencingumą1. Prioritetinių
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios
specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2014 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl prioritetinių mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų
prioritetų įgyvendinimo programos patvirtinimo“, kaip vienas iš prioritetų, plėtojant prioritetinę
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų raidos kryptį „Energetika ir tvari aplinka“,
įvardintas skaitmeninės statybos sprendimų taikymas išmaniųjų mažai energijos naudojančių pastatų
kūrimui ir naudojimui, siekiant pakelti inovacijų ir konkurencingumo lygius statyboje.
Suprantama, kad BVP, vartotojų kainų indekso bei infliacijos ir nedarbo kitimas tiesiogiai priklauso
nuo statybos darbų apimčių, darbuotojų atlyginimų, perkamosios galios ir bendros ekonominės bei
politinės padėties ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Ir atvirkščiai, investicijų ir
statybos darbų plėtrai didelę įtaką daro Europos Sąjungos ekonomika, kaimyninių šalių
importas/eksportas, BVP augimas. Be to, sunku numatyti, kokie padariniai gali būti keičiantis Rusijos-
Ukrainos konfliktui, aštrėjant konfliktui Artimuosiuose Rytuose, vykstant pabėgėlių krizei Europoje ar
kitai globaliai situacijai.
Skaitmeninimo priemonių taikymas viešuosiuose pirkimuose
Statybų sektorius vienas svarbiausių ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Šis sektorius
sukuria apie 10 proc. šalies BVP, o 25 proc. viešųjų finansų išleidžiama perkant statybos paslaugas2.
2014 m. vasario 26 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų
pirkimų, kuria panaikinama direktyva 2004/18/EB (OL 2014 L 94, p. 65), reglamentuoja galimybę
reikalauti projektavimo ir rangos sutarčių viešuosiuose pirkimuose naudoti specialias elektronines
priemones, tokias kaip statinio informacinio elektroninio modeliavimo priemones ar pan. (22 straipsnio 4
punktas). Ši Direktyvos nuostata yra perkelta į LR viešųjų pirkimų įstatymo naujos redakcijos projektą.
Įstatymo projekte numatoma, kad Perkančioji organizacija ir tiekėjas bendrauti ir keistis informacija gali
kitomis nei Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, kai dėl pirkimo pobūdžio reikia
naudoti specialių informacinių sistemų priemones ir įrangą, kurios nėra visuotinai naudojamos,
pavyzdžiui, viešojo darbų pirkimo ar projekto konkurso atveju statinio informacinio modeliavimo
priemones.
Šiuo metu nėra ne tik teisinių, bet ir techninių galimybių efektyviai keistis dideliais skaitmeninės
informacijos kiekiais, šią informaciją archyvuoti, dažniausiai naudojamos kompiuterinės laikmenos.
Kompiuterinės laikmenos (pvz., kompaktinio disko) talpa yra 10 MB. Jei statinio elektroninis projektas
didesnis kaip 10 MB, ši laikmena formuojama vadovaujantis STR „Statybą leidžiantys dokumentai“
nuostatomis.
Atsižvelgiant į statybų sektoriaus fragmentiškumą ir priklausomybę nuo viešųjų pirkimų apimčių,
mažiausios kainos principais vykdomų pirkimų praktikos ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių, galimybė
projektavimo ir rangos paslaugų viešuosiuose pirkimuose reikalauti naudoti statinio informacinio
modeliavimo priemones, galėtų būti reikšminga priemone pokyčiams statybų sektoriuje formuoti.
Viešojo darbų pirkimo ar projekto konkurso atveju, statinio informacinio modeliavimo priemonės
leistų visiems projekto dalyviams (užsakovams, projektuotojams, NT vystytojams ir rangovams)
efektyviai bendradarbiauti: veiksmingai tikrinti, derinti, peržiūrėti ir perduoti visą projekto informaciją į
vieną statinio modelį, tuo pačiu sumažinant dokumentacijos bei atliekamų darbų kiekį.
Žmogiškieji ištekliai ir jų kompetencija taip pat yra labai svarbus statybos sektoriaus analizės
komponentas. Pažangios statybos įmonės siekia priimti į darbą darbuotojus, kurie remdamiesi savo
žiniomis, gebėjimais, įgūdžiais ir sukaupta patirtimi, galėtų nustatyti projekto valdymo poreikius, įvertinti
1 „Lietuvos statybų sektoriaus plėtros ir vystymo 2015–2020 metais gairės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-817. 2 Viešųjų pirkimų tarnyba, Statybos sektoriaus viešieji pirkimai 2014 m.,
http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/viesuju%20brosiura%20statyba%20A4%206.pdf
63
situacijas, išspręsti problemas ir nuolat ugdyti kvalifikaciją. Dažnai pastebima, kad trūksta vadovavimo
darbams ir patirties darbuotojams, susiduriama su dažna darbuotojų kaita, prasta apskaitos sistema,
nepakankamu išteklių apkrovimu, per greitais karjeros pokyčiais (kilimu), nepakankamu
konkurencingumu. Visi išvardinti komponentai yra statybos projekto valdymo kompetencija, kuri daro
įtaką bendram tikslui – sėkmingam statybos projekto įgyvendinimui nuo pirminės vizijos iki galutinio
rezultato (per visą statinio gyvavimo ciklą). Kompetencijai ugdyti ir tobulinti kuriami statybos projektų
valdymo žinių, praktinio įgyvendinimo ir sertifikavimo standartai (žmogiškųjų išteklių statybų sektoriuje
sąrašas pateikiamas 1.4.1.3 lentelėje).
1.4.1.3 lentelė. Žmogiškieji ištekliai statybų sektoriuje. Darbuotojų kategorija Trūkstami gebėjimai ir įgūdžiai
Vadovai Vadybiniai įgūdžiai
Rinkodaros įgūdžiai
Planavimo įgūdžiai
Projektų valdymo įgūdžiai
Kainodaros įgūdžiai
Derybų įgūdžiai
Ryšių su klientais įgūdžiai
Pagalbiniai darbininkai Gebėjimas skaičiuoti, raštingumas
Darbų sauga ir higiena
Teisės ir pareigos
Kvalifikuoti darbininkai Esminiai specialybės ir technologiniai įgūdžiai (stalių, stiklių, stogdengių, plytelių
klijuotojų, grindų dangų, elektrikų, santechnikų)
Techniniai gebėjimai
Priežiūros įgūdžiai
Daugiafunkcinės kvalifikacijos
komandinio darbo įgūdžiai
Klientų įgūdžiai
Darbų sauga ir higiena
Reglamentų reikalavimų žinojimas
Ryšiai su klientais
Specialistai IT įgūdžiai
CAD projektavimo įgūdžius
Klientų / Komunikacijos įgūdžiai
Interjero dizainas
Landšafto įgūdžiai
Architektūros technikai
Sąmatininkų
sveikatos ir darbų saugos
Sąnaudų įgūdžiai
Klientų įgūdžiai
Atitinkama trečiojo lygio kvalifikacija
Kvalifikacijos kėlimo kursai (techninių ir profesinių mokymų)
Dauguma Europos Sąjungos mokymo įstaigų savo akademinėse programose siekia apimti
svarbiausias statybos projekto valdymo sritis. Pagrindinė to priežastis – nuolat kintanti statybos proceso
aplinka, nuolatinis statybos projekto valdymo specialistų poreikis ir pramonei tinkamų valdymo modulių
trūkumas akademinio mokymo programose. Nuo 2015 m. rugsėjo Vilniaus Gedimino technikos
universitete (toliau – VGTU) pradėta nauja „Statinio informacinio modeliavimo“ programa ir rengiami
BIM vadovai taikant pažangiausias pasaulines teorines žinias bei geriausią praktiką. VGTU yra
pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį „Bentley System Solutions“ dėl „BIM akademijos“ įsteigimo
universitete ir koordinuoja šios akademijos veiklą Baltijos šalyse. Kauno technologijos universitetas
Statybos ir architektūros fakultete vykdo studijų programų pertvarką, kurioje daug dėmesio skiriama
pažangiausios programinės įrangos diegimui studijų procese. Visi universitetai siekia, kad studentai būtų
rengiami kaip pažangiausi specialistai Lietuvos bei tarptautinėje darbo rinkoje.
Tačiau, vykstant tokiam pažangiam aplinkos poreikių, skaitmenizavimo reikalavimų, efektyvaus
valdymo ir naujų įrankių naudojimo pokyčiui, turi būti suteikiamos naujos žinios, lavinami įgūdžiai ir
64
duodamos efektyvios priemonės jau dirbantiems statybos specialistams. Tai turi būti atlikta pagal jų
kompetencijas, pažangą ir poreikius, kad rinkoje būtų pakankamai pažangių atestuotų specialistų.
VGTU ir VšĮ „Kokybės vadybos centre“ buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo analizuojamos
tikslinės profesionalių atestuotų statybos specialistų, kurie vykdo, vadovauja ir prižiūri ypatingos svarbos
statybos projektų įgyvendinimą, grupės (studijų, mokymų ir kvalifikacijos kėlimo kursų „Statybos
vadovų, statybos specialiųjų darbų vadovų, statybos ir specialiosios statybos techninės priežiūros vadovų
parengimo atestacijai“ metu). Per nagrinėjamą 2010-2015 metų (64 mėnesių) laikotarpį buvo apklausta
2090 profesionalų (1.4.1.4 pav.).
1.4.1.4 pav. Kvalifikuoti statybos specialistai, turintys technines ir programines priemones
statybos aikštelėje.
Tyrimo pradžioje (2010 metais) buvo nustatyta, kad: statybos metu naudojamų programinių ir
techninių priemonių lygis yra labai žemas, net 40 proc. specialistų neturi kompiuterių ir esminių
kasdienio/efektyvaus statybos valdymo įrankių (techninės ir programinės įrangos), o rankinio darbo
efektyviai, laiku ir be klaidų negali atlikti tik keli (dėl per finansų krizės laikotarpį sumažintų atlyginimų
ir darbuotojų skaičiaus) statybos aikštelėje esantys darbuotojai.
Per minėtą laikotarpį VGTU bei VšĮ „Kokybės vadybos centre“ vykdant aktyvų naujų akademinių
programų rengimą studentams ir nuolatinį profesinės kvalifikacijos kėlimą patyrusiems praktikams,
didėjo visos Lietuvos statybos profesionalų kompetencija. Po 64 mėnesių laikotarpio išnagrinėjus tyrimo
rezultatus galima pastebėti, kad (n=2090):
Darbuotojų, dirbančių kompiuteriais statybos aikštelėse skaičius padidėjo nuo 60 iki 90 proc.
Darbuotojų, dirbančių su CAD peržiūros (mokamų, nemokamų ar laisvos prieigos) programine
įranga, skaičius padidėjo nuo 15 iki 75 proc.
Darbuotojų, dirbančių su sąmatų sudarymo programine įranga, skaičius didėjo bet vis dar svyruoja
15-40 proc. intervale.
Darbuotojų, dirbančių su kalendorinio planavimo programine įranga, skaičius didėjo nuo 10 iki 25
proc.
Paskutinės dvi tyrimų rezultatų pozicijos rodo lėtai didėjančią kompetenciją kainų nustatymo ir
išlaidų valdymo bei planavimo ir grafikų sudarymo srityse.
Statybos sektoriaus darbuotojų skaičius tiesiogiai priklauso nuo Lietuvos ūkio ekonominės ir
socialinės padėties. Šalies BVP, infliacijos ir nedarbo rodiklių neigiami pokyčiai nuo 2011 metų aiškiai
parodo nedidelį Lietuvos ekonomikos lėtėjimą, tačiau nuo 2016 metų tikimasi naujo finansinio laikotarpio
Europos Sąjungos investicijų padidėjimo. Tai parodo ir užimtųjų darbuotojų skaičius statybų sektoriuje:
2015 m., palyginti su 2014 m., jis padidėjo iki 105 tūkst. ir tai sudarė 35,8 proc. viso užimtųjų darbuotojų
skaičiaus augimo šalyje praėjusiais metais. Nepaisant spartaus augimo, užimtų gyventojų statybų
65
sektoriuje dalis nuo visų užimtųjų šalyje sudarė 7,9 proc., arba 2,9 proc. punkto mažiau nei 2008 m., kai
ši dalis siekė 10,8 procento. Sukurtos bendrosios pridėtinės vertės dalis šiame sektoriuje buvo 3,0 proc.
punktais mažesnė nei 2008 m. ir siekė 6,9 proc. 2016 metų pradžioje pastebėtas statybų sektoriuje
registruotų įmonių skaičiaus didėjimas pareikalaus daugiau žmogiškųjų išteklių projektų įgyvendinimui, o
labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų su aukšto lygio kompetencija dėl didėjančios darbingų
specialistų emigracijos ir natūralaus visuomenės senėjimo procesų.
1.4.2. Statybų sektoriaus procesų verslo praktikos problemos statinio gyvavimo ciklo
procesuose ir jų analizė
Remiantis anksčiau išnagrinėtais statybos sektoriaus komponentais (verslo teisine, tradicijų ir
institucinė aplinka, finansų ir ekonomine aplinka bei žmogiškaisiais ištekliais ir jų kompetencija) kartu su
verslo bei visos šalies informacinių ir komunikacinių technologijų infrastruktūra (kuri priklauso nuo
minėtų komponentų išsivystymo lygio) ir Studijos rengėjų ekspertiniu vertinimu, identifikuotos esamos
situacijos problemos. Nagrinėjant statinio gyvavimo ciklo procesus, verslo praktikos problemos tiesiogine
ir netiesiogine prasmėmis pastebimos visuose jo etapuose: priešprojektiniame, projektavimo, statybos bei
naudojimo.
Priešprojektiniame etape pagrindinės problemos yra susijusios su turimos informacijos
patikimumu, informacijos kokybe ir visais pasirengimo metu priimtais klaidingais sprendiniais.
Išskiriamos tokios problemos su jų prioritetų ir įtakos (žalos) vertinimu:
Institucinės ir teisinės sąrangos aspektai:
o Nepakankamas priešprojektinio etapo teisinis reglamentavimas (dažnu atveju yra rengiami
projektiniai pasiūlymai ar konceptualus projektas, tačiau jie nereglamentuojami jokiu
dokumentu) – aukštas prioritetas ir įtaka.
o Nereglamentuotas priešprojektiniam etapui naudotinų planų turinys – aukštas prioritetas ir
įtaka.
Techniniai ir organizaciniai aspektai:
o Priešprojektiniai projekto sprendiniai, sąlygos ir situacijos gali būti nepakankamai
įvertintos, dėl to švaistomas projekto įgyvendinimo laikas ir ištekliai – aukštas prioritetas ir
įtaka.
o Teikiant erdvinius duomenis naudojami nesuderinti duomenų perdavimo formatai ir
klasifikatoriai – aukštas prioritetas ir įtaka.
o Sprendimams priimti nėra pakankamos apimties, turinio ir patikimumo erdvinių duomenų
– aukštas prioritetas ir įtaka.
Ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai aspektai:
o Blogai suformuoti, klaidinantys projekto ir jo dalyvių tikslai, nes juos formuoja
nepakankamai kompetentingi priešprojektinio etapo dalyviai (būtinas ankstyvas
profesionalų, konsultantų ar net visų galimų projekto dalyvių įtraukimas) – vidutinis
prioritetas ir įtaka.
o Projekto įgyvendinimo pradžioje būtina atsižvelgti į visų projekto gyvavimo ciklo etapų
aspektus ir priimti užsakovo bei galutinio naudotojo tikslus tenkinantį sprendimą –
vidutinis prioritetas ir įtaka.
o Nepakankamai analizuojami statinio architektūros, konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir
technologiniai sprendiniai bei galimos jų efektyvios alternatyvos – vidutinis prioritetas ir
įtaka.
o Susikerta daug įvairių sričių, kurios ne visada tarpusavyje dera (pvz., teritorijų planavimas,
aplinkos poveikio aplinkai vertinimas, investicinių projektų rengimas, žemėtvarkos
projektų rengimas, įvairių tyrinėjimų atlikimas) – žemas prioritetas ir įtaka.
Projektavimo etape pagrindinės problemos yra susijusios su CAD (angl. Computer-Aided Design
– kompiuterinio projektavimo) technologijų taikymu. Pagrindinės problemos yra susijusios su
nepakankamu informatyvumu, didele rankinio darbo apimtimi, daugybe pasikartojimų, didele duomenų
nesutapymo rizika skirtingose versijose, klaidų atsiradimo tikimybe, integracijos tarp projektavimo
procesų dalyvių stoka, ribotomis apsikeitimo duomenimis galimybėmis, neefektyviu projekto valdymu.
Išskiriamos tokios problemos su jų prioritetų ir įtakos (žalos) vertinimu:
66
Institucinės ir teisinės sąrangos aspektai:
o Nepakankamai aiškūs projekto dalyvių tarpusavio ryšiai ir atsakomybės. Taip pat trūksta
dokumentų, kurie reglamentuotų projektų valdymą – aukštas prioritetas ir įtaka.
o Neefektyvus projektavimo proceso reglamentavimas ir suskirstymas į etapus (techninis ir
darbo projektai) – vidutinis prioritetas ir įtaka.
Techniniai ir organizaciniai aspektai:
o Nepatikima informacija apie esamus inžinerinius tinklus (vandentiekio, nuotekų, dujų,
elektros, telekomunikacijų) – aukštas prioritetas ir įtaka.
o Gaminant ir perduodant erdvinius duomenis naudojami tarpusavyje nesuderinti duomenų
perdavimo formatai ir klasifikatoriai – vidutinis prioritetas ir įtaka.
o Nėra operatyvaus ir tikslaus informacijos gavimo/keitimosi apie esamus (vandentiekio,
nuotekų, dujų, elektros, telekomunikacijų ir kt.) inžinerinius tinklus, taip pat ilgiau
užtrunka suderinto topografinio plano gavimas, o topografinių planų turinys nesuderintas
su skirtingų planų ir projektų poreikiais informacijos detalumui – vidutinis prioritetas ir
įtaka.
o Statinių brėžiniai modeliuojami dvimatėje erdvėje, kuri išreiškia tik dvimačius vaizdus,
neaprašant daugiau jokios atributinės informacijos – vidutinis prioritetas ir įtaka.
o Visi elementų vaizdai komponuojami naudojantis tik vizualinį suvokimą, todėl neretai
pasitaiko esminių nesutapimų tarp to paties elemento skirtingų vaizdų – vidutinis
prioritetas ir įtaka.
o Visa negrafinė informacija (techninės sąlygos, aiškinamieji raštai, pastabos ir t.t.) lieka
atsieta nuo grafinės (brėžinių, vizualizacijų ir pan.) ir dalis kompleksinių idėjų bei
sprendinių lieka neatvaizduota projekte (suderinamumas tarp projekto dalių ir jų autorių) –
vidutinis prioritetas ir įtaka.
o Visa projektinė dokumentacija kuriama individualiai, dėl ko gerokai išauga laiko ir darbo
apimtys – vidutinis prioritetas ir įtaka.
o Visas apsikeitimas informacija tarp skirtingų sričių specialistų vyksta popieriniu variantu
arba nesuderintais formatais. Tai apsunkina koordinaciją tarp projekto dokumentų –
vidutinis prioritetas ir įtaka.
o Išskaidyta ir fragmentuota informacija dokumentuose, tarp projektuotojų grupių,
kompanijų (skirtingi, nekoordinuoti informacijos šaltiniai, nesuderinti veiksmai tarp
atskirų vykdytojų, formatų neatitikimų problemos, vieningo standarto nebuvimas) –
vidutinis prioritetas ir įtaka.
o Dėl didelio informacijos kiekio bei netinkamai organizuotos duomenų valdymo aplinkos
nepakankamai kontroliuojamas informacijos srautų judėjimas tarp projektavimo procesų
dalyvių, atsiranda didelė klaidų rizika – vidutinis prioritetas ir įtaka.
Ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai aspektai:
o Viešuosiuose pirkimuose ir privačių projektų atvejais paprastai taikomas žemiausios
kainos kriterijus daro neigiamą įtaką projekto kokybei. Projektai, atliekami už mažiausią
kainą, detalizuojami tik tiek, kiek reikia derinančioms institucijoms, ekspertams ir tik SLD
gavimui – aukštas prioritetas ir įtaka.
o Projekto sprendimai tinkamai nedetalizuojami ir nepaaiškinami, netiksliai suskaičiuojami
kiekiai (apsidraudimui taikoma perteklinė atsarga, norint sumažinti klaidų tikimybę ir
atsakomybės riziką) – aukštas prioritetas ir įtaka.
o Projekto ekspertizė nukeliama į projektavimo etapo pabaigą ir dažnai atliekama
neįsigilinant ir skubotai. Nepakankamai susiformavęs profesionalių ekspertų korpusas –
aukštas prioritetas ir įtaka.
o Netinkami projekto sprendiniai, klaidos ir sugaištas laikas esant nuosekliajam
projektavimo procesui, kai atskiros disciplinos (projekto dalys) nepradedamos vykdyti, kol
neįgyvendinamos ankstesnės – vidutinis prioritetas ir įtaka.
o Derinant projektą su technines sąlygas išdavusiomis institucijomis gaištama daug laiko,
nes nėra vieningo modelio ir suderinto tikrinimo sprendinių – vidutinis prioritetas ir įtaka.
o Skaičiuojamieji konstrukcijų modeliai analizės programose kuriami iš naujo ir yra
nepriklausomi nuo lygiagrečiai kuriamų brėžinių. 2D projektavimo technologijos atveju
67
nėra galimybės pilnavertiškai panaudoti sukurtų brėžinių skaičiavimo tikslais – žemas
prioritetas ir įtaka.
o Projektavimo etape neatliekami simuliaciniai optimizavimo ir projektinių alternatyvų
analizės uždaviniai (nevertinami visų projekto gyvavimo ciklo etapų tikslai) – žemas
prioritetas ir įtaka.
Statybos etape egzistuoja problemos, susijusios su teisiniu reglamentavimu, nenoru statybos
aikštelėje taikyti pažangiausias IKT bei mobiliąsias technologijas ir pastatyto statinio neatitikimu
projektinei dokumentacijai. Išskiriamos tokios problemos su jų prioritetų ir įtakos (žalos) vertinimu:
Institucinės ir teisinės sąrangos aspektai:
o Nereglamentuotas visų rūšių statinių planų kaip-pastatyta turinys ir nesuderinta šių planų
sudarymo ir pateikimo institucijoms tvarka – aukštas prioritetas ir įtaka.
o Nereglamentuoti statinio/projekto gyvavimo ciklo etapai (pvz., Jungtinėje Karalystėje
galioja Riba Plan Of Work) – vidutinis prioritetas ir įtaka.
o Esant netinkamam teisiniam reglamentavimui, statybos etapo metu gaunama darbo
projekto dokumentacija yra nepakankama darbams vykdyti, ją dažnai tenka detalizuoti ir
papildyti. Tai apsunkina statybos planavimo darbus, atsiranda rizikos dėl prastovos ir dažni
projekto vėlavimai – vidutinis prioritetas ir įtaka.
o Rangovas dažnai rengia darbo projektą (toliau – DP), nes to reikia statybos užbaigimui,
tačiau nereglamentuojama DP konstrukcijų, architektūros ir kitų dalių sudėtis – žemas
prioritetas ir įtaka.
Techniniai ir organizaciniai aspektai:
o Dėl netinkamos statybos vadovų atestavimo sistemos, jie nėra motyvuoti naudotis
pažangiausiomis IKT bei mobiliosiomis technologijomis statybos aikštelėje – aukštas
prioritetas ir įtaka.
Ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai aspektai:
o Baigto projekto byla ir visiškai įgyvendinto projekto projektiniai sprendiniai perduodami
užsakovui, kuris negali arba neturi priemonių jų patikrinti ir vėliau retai taiko naudojimo
etapo metu – aukštas prioritetas ir įtaka.
o Nekokybiškas parengtas techninis projektas (toliau – TP) sąlygoja, kad DP atliekami
esminiai pakeitimai, todėl reikalinga rengti TP korektūrą, iš naujo gauti SLD ar atlikti
projekto ekspertizę (dubliuojamas darbas ir švaistomi ištekliai) – vidutinis prioritetas ir
įtaka.
o Rangovai rengdami DP gali pasinaudoti situacija, kuomet gali panaudoti pigiausias ir
paprastai nekokybiškas medžiagas ar taikyti pigesnius sprendimus, nes jie nebuvo
detalizuoti TP – vidutinis prioritetas ir įtaka.
o Po statybos užbaigimo viza „taip pastatyta“ dažnai dedama ant neatitinkančių realybės
brėžinių – žemas prioritetas ir įtaka.
o Užbaigimo procedūra reikalauja daugiau laiko ir išteklių, kad statinys tikrai būtų tinkamas
naudoti – žemas prioritetas ir įtaka.
Naudojimo etape yra problemos yra susijusios su informacijos tikslumu, vieningos statinio
duomenų valdymo, statinio naudojimo ir priežiūros aplinkos nebuvimu. Išskiriamos tokios problemos su
jų prioritetų ir įtakos (žalos) vertinimu:
Institucinės ir teisinės sąrangos aspektai:
o Nėra vieningo statinių naudojimo, erdvinių duomenų registro arba informacinės sistemos -
aukštas prioritetas ir įtaka.
o Nereglamentuotas eksploatuojamo statinio fizinės ir finansinės būklės fiksavimas
vieningoje duomenų valdymo aplinkoje (savininkams nepasiekiama, VTIPS yra skirta
valstybės pastatams, LAKIS – keliams) – vidutinis prioritetas ir įtaka.
Techniniai ir organizaciniai aspektai:
o Užsakovas dėl įvairių priežasčių (neturi programinės/techninės įrangos, nepakanka
personalo ar jo kvalifikacijos ir pan.) nenaudoja pažangiausių IKT technologijų statinio
naudojimo etape – vidutinis prioritetas ir įtaka.
68
o Apie daugelį statinių nėra pakankamai informacijos arba ji netiksli, nes nebuvo nuolat
atnaujinama ir nebuvo fiksuojami pakeitimai, kurių reikia sprendimui priimti – vidutinis
prioritetas ir įtaka.
o Nėra reglamentuotas eksploatuojamo statinio fizinės ir finansinės būklės fiksavimas
vieningoje duomenų valdymo aplinkoje, todėl statinių savininkams tokia informacija
sunkiai pasiekiama – vidutinis prioritetas ir įtaka.
Ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai aspektai:
o Efektyvios naudojimo bei turto valdymo procedūros turi būti numatytos ir įgyvendintos
pagal projektinius sprendinius – vidutinis prioritetas ir įtaka.
Taip pat išskiriamos bendros problemos, sutinkamos per visą statinio gyvavimo ciklą. Išskiriamos
tokios problemos su jų prioritetų ir įtakos (žalos) vertinimu:
Institucinės ir teisinės sąrangos aspektai:
o Nėra vieningos projekto duomenų valdymo aplinkos, o tai apsunkina informacijos
keitimąsi tarp visų procesų dalyvių visose statinio gyvavimo ciklo etapuose – aukštas
prioritetas ir įtaka.
o Nėra vieningo standarto, klasifikatoriaus ir statinio informacinio modeliavimo teisinio
reglamentavimo – aukštas prioritetas ir įtaka.
Techniniai ir organizaciniai aspektai:
o Labai ribotas pažangiausių IKT technologijų naudojimas tarp visų procesų dalyvių visuose
statinio gyvavimo etapuose – aukštas prioritetas ir įtaka.
Ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai aspektai:
o Klaidingai formuojamos eksperimentinės plėtros ir mokslinių tyrimų programos,
neatsižvelgiant į taikomųjų priemonių poreikį statinio gyvavimo ciklo metu – aukštas
prioritetas ir įtaka.
o Nesusiformavęs visuomenės supratimas, kad kokybiškas statinio projektas (tuo labiau
statinio informacinis modelis) gali sutaupyti daug investuojamų bei projekto dalyvių lėšų
ir sukurti įvairiapusę naudą per visą gyvavimo ciklą, o didžiausia naudą – naudojant statinį
– aukštas prioritetas ir įtaka.
o Projekto dalyviai nuolat vykdo projektą konkurencinėje kovoje siekdami asmeninių tikslų,
o ne vieningoje komandoje bendrai siekiantys projekto tikslų (reikalingi skaidrūs
sutartiniai santykiai ir projekto komandos reglamentavimas) – aukštas prioritetas ir įtaka.
o Kiekvieno statinio gyvavimo ciklo pabaigoje spausdinta dokumentacija neatspindi
sukauptos išsamios informacijos apie statinį (prarandama projekto informacijos pridėtinė
vertė ir tai ypač aktualu naudotojui) – vidutinis prioritetas ir įtaka.
o Įgyvendinant projektą susiduriama su išlaidų ir efektyvaus resursų valdymo problema,
todėl būtina parinkti šios problemos sprendimo būdus viso statinio gyvavimo ciklo metu –
vidutinis prioritetas ir įtaka.
o Projekte padarius pakeitimus, kiekvienas brėžinys taip pat turi būti pataisytas rankiniu
būdu, o tai uždelsia projekto užbaigimą. Brėžiniai yra perbraižomi (ir perspausdinami)
kiekvieno etapo pabaigoje, o perduodant atspausdintą projektinę dokumentaciją
prarandama informacija – žemas prioritetas ir įtaka.
o Kiekvienas specialistas ar projekto dalyvis naudoja skirtingas to paties pastato
dokumentacijos versijas ir duomenimis tarpusavyje keičiasi popieriniu variantu, todėl
atsiranda didelė duomenų nesutapimo galimybė – žemas prioritetas ir įtaka.
Apibendrinant galima teigti, kad būtina toliau gerinti institucinę, teisinę, organizacinę, finansinę,
ekonominę bei kitas aplinkas tam, kad būtų užtikrintas nuolatinis profesinis ugdymą ir kompetencijos
statybos projekto valdymo srityse, bei taikyti BIM metodologiją.
69
2. DIDŽIOSIOS BRITANIJOS, DANIJOS IR SUOMIJOS PATIRTIES
SKAITMENINANT STATYBŲ SEKTORIŲ ANALIZĖ
2.1. Didžiosios Britanijos patirties analizė
2.1.1. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus institucinė sąranga
Statybos projektų priežiūra Didžiojoje Britanijoje, įskaitant dalyvavimą projektavimo ir statybos
etapuose, yra vykdoma pasirinktinai savivaldybės institucijų arba privačių asmenų (nuo 1997 m.).
Savivaldybės institucija yra vadinama Local Planning Authority (toliau - LPA), privatus asmuo –
atestuotas inspektorius (angl. Approved inspector).
LPA – tai savivaldybės institucija, vykdanti statinio ar jo projekto atitikimo teisės aktams
įvertinimą ir statybos projekto priežiūrą. Anglijoje veikia 32 LPA institucijos, kurios yra pasiskirsčiusios
pagal regionus. Priklausomai nuo regiono LPA gali būti savivaldybės planavimo departamentas (angl.
Planning Department) arba regiono taryba (angl. Council).
Visų LPA veiklą Didžiojoje Britanijoje vienija ir koordinuoja organizacija „Planning portal“.
„Planning portal“ - tai statybos projektų informacinė sistema, kuri skirta planavimo leidimų išdavimui
(analogas Lietuvoje – Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros
informacinė sistema „Infostatyba“). Sistema sukurta 2002 metais ir nuolatos yra tobulinama. 2011 m.
buvo pasiekta, kad 50 proc. paraiškų planavimo leidimui gauti buvo teikiama pasinaudojant „Planning
portal“ sistema. 2014 m. net 80 proc. planavimo leidimų buvo išduota pasinaudojant minėta sistema.
Atestuotas inspektorius – tai privatus juridinis arba fizinis asmuo, dažnai įvairių statybos srities
specialistų komanda, kuriam(-iems) suteikta teisė atlikti statinio ar jo projekto atitikimo teisės aktams
įvertinimą ir vykdyti statybos projekto priežiūrą. Komandą paprastai sudaro ne tik techninę priežiūrą ar
kontrolę vykdantys asmenys, tačiau ir įvairaus pobūdžio matavimus ir ekspertizes (akustikos,
konstrukcijų, energetinius, gaisrinės saugos ir kt.) atliekantys asmenys. Šiai veiklai asmenys yra
atestuojami 5 metų laikotarpiui. Atestaciją ir registravimą kuruoja Statybos pramonės taryba (angl.
Construction Industry Council) (toliau - CIC) ir Patvirtintų inspektorių asociacija (angl. Association of
Corporate Approved Inspectors) (toliau - ACAI). Atestuotas inspektorius dalyvauja tiek projektavimo,
tiek statybos etapuose iki tol, kol statinys yra užbaigiamas ir įteisinamas nustatyta tvarka. Veikla yra
privaloma beveik visiems statiniams ir ją reglamentuoja pagrindinis Didžiosios Britanijos statybos veiklą
reglamentuojantis teisės aktas Building Act 1984.
2.1.2. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus teisinė aplinka
Didžiosios Britanijos statybos veiklos teisinė aplinka yra paremta pagrindiniu įstatymu Building
Act 1984, taip pat Building Regulations 2010 ir 15 techninių teisės aktų, žymimų abėcėlės raidėmis ir
reglamentuojančių atitinkamą techninę sritį: A – konstrukcijų sauga; B – gaisro sauga; C – atsparumas
drėgmei ir teršalams; D – toksinės medžiagos; E – atsparumas garsui; F – vėdinimas; G – vandentiekis ir
nuotekos; H – drenažas ir nuotekų tvarkymas; J – šilumos gamybos įrenginiai; K – naudojimo sauga; L –
energetinių išteklių konservavimas; M – statinio naudojimas; N – Stiklinių konstrukcijų sauga; P –
elektrotechnikos sauga; Q – pastatų apsauga. Minėti dokumentai apibrėžia reikalavimus įvairių paskirčių
statiniams. Reikalavimų laikymasis privalomas visiems statiniams, išskyrus tuos, kurių statybos srities
veiklai taikomi specialios paskirties teisės aktai (branduolinės energetikos, kultūros paveldo, žemės ūkio
ir kt.).
Statybos (planavimo ir valdymo) procesą reglamentuoja dokumentas The Construction (Design
and Management) Regulations 2015, darbų saugą statybvietėje - Safety, Health and Welfare at Work
(Construction) Regulations 2013 (S.I. No. 291 of 2013). Standartai (angl. British Standards) (toliau – BS)
ar visuomenei prieinamos specifikacijos (angl. Publicly Available Specifications) (toliau – PAS), kaip ir
Lietuvoje, nėra privalomi. Jie yra rekomendacinio pobūdžio.
Už teisės aktų kūrimą, atnaujinimą ir vystymą atsakinga vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos.
Teisės aktai tvirtinami Parlamente.
70
Statybą leidžiantys dokumentai.
Dokumentai, suteikiantys teisę statyti statinį Didžiojoje Britanijoje, yra du ir įprastu atveju3
privalomi yra abu:
planavimo leidimas (angl. planning permission), kurį išduoda savivaldybės LPA institucija. Šis
leidimas labiau orientuotas į statinio aplinką, t.y. tikrinami statinio išoriniai matmenys, užstatymo
vieta, paskirtis, nuosavybė, aukštingumas, fasado derėjimas su aplinka, lauko inžineriniai tinklai ir
kt. esminiai parametrai;
atitikties teisės aktams sertifikatas (angl. certificate of compliance with building regulations). Šis
sertifikatas pažymi, kad statinio projektas atitinka pagrindinį statybos veiklą reglamentuojantį
įstatymą Building Act 1984, Building Regulations 2010 ir 15 techninių teisės aktų. Atitiktį
patikrina ir sertifikatus išduoda Statybos kontrolės asmuo (angl. Building Control Body) (toliau –
BCB): Savivaldybės statinio kontrolės institucija (angl. Local Authority Building Control) (toliau
– LABC) arba Atestuotas inspektorius.
Statybos dalyviai (Rolės):
Statytojas (užsakovas) (angl. client, employer);
rangovas, subrangovas (angl. contractor, subcontractor);
statybos vadovas (angl. site manager);
komercijos vadovas (angl. commercial manager), kurio funkcija yra prižiūrėti ir valdyti projekto
biudžetą. Jam pavaldus sąmatininkas ar jų komanda;
sąmatininkas (angl. quantity surveyor), kurio pagrindinė funkcija yra užtikrinti, kad statinio
projekto sprendimų vertė atitinka projekto kainą. Tai taip pat gali būti komanda sąmatininkų, kurie
atsakingi už atitinkamą dalį;
projektas vadovas (angl. project manager), atsakingas už statinio projekto valdymą. Statytojo
atstovas;
projektavimo vadovas (angl. lead designer), atsakingas už statinio projektavimo valdymą;
projektuotojas (angl. designer). Skirstomi į: architektą (angl. architect); konstruktorių (angl.
structural engineer); inžinerinių sistemų projektuotoją (angl. services engineer); sąmatininką
(angl. cost consultant).
įvairų sričių ekspertų komanda (akustikos, gaisro saugos, konstrukcijų, inžinerinių sistemų,
kultūros paveldo, apšvietimo, ekologijos ir t.t.) (angl. consultant team), tiesiogiai atskaitinga
statytojui. Gali dalyvauti visuose projekto etapuose.
Statybos užbaigimo procesas (angl. handover and close out).
Statybos užbaigimo procesas prasideda statybos objekto perdavimu statytojui (angl. handover)
tuomet, kai sutarties administratorius (angl. contract administrator) patvirtina visų statybos darbų
pabaigą.
Susitikimas. Statybos objekto perdavimo statytojui susitikimas (angl. handover meeting)
organizuojamas iš anksto suplanavus perdavimo eigą ir detales. Susitikimo dalyvių sudėtis priklauso nuo
konkretaus projekto, tačiau įprastu atveju dalyvauja: rangovo ir subrangovų atstovai, statybos
koordinatorius (angl. CDM coordinator), sutarties administratorius, projektuotojai (visų dalių),
sąmatininkas (angl. cost manager), statytojo atstovas, statinio ūkio valdytojas. Susitikimo metu dalyviai
atlieka šias funkcijas:
Atlieka statinio apžiūrą, vizualiai įvertindami jo kokybę, švarą ir užbaigtumą.
Patikrina, ar tinkamai perduoti visi raktai, įėjimo kodai, ar visos laikinos spynos yra pašalintos.
Patikrina, ar tinkamai funkcionuoja apšvietimo, vėdinimo, elektros, vandentiekio ir kt. sistemos.
Nustato defektų atsakomybės terminą (angl. defects liability period).
Sutaria dėl galutinės statinio sąmatos.
Perduoda visą su statiniu susijusią dokumentaciją: išpildomąją dokumentaciją, įvairius aktus,
sertifikatus, statinio pasus ir/ar naudojimo gidus.
3 įprastas atvejis apibūdinamas kaip nauja statyba, rekonstrukcija arba statinio paskirties keitimas. Visais
atvejais, jeigu kyla abejonių dėl statybą leidžiančių dokumentų privalomumo būtina konsultuotis su LPA.
71
Rangovas ir subrangovai deklaruoja statybos pabaigą.
2.1.3. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus procesų verslo praktika
Paslaugų pirkimo modeliai Statybos paslaugų pirkimų modeliai yra organizacinė sistema, kuri nustato funkcijas, atsakomybę
ir teisę į nuosavybę projekte dalyvaujantiems statybos dalyviams. Didžiojoje Britanijoje statybos
paslaugų pirkimo sistema (angl. procurement system) nustato 5 būdus (angl. route):
1. Tradicinis (angl. traditional) (2.1.3.1 pav.) – plačiausiai taikomas pirkimo būdas, kurio metu
projektavimas (angl. design) yra atskirtas nuo statybos (angl. construction). Taikant šį pirkimo būdą
statytojui tenkanti rizika yra didelė, todėl šiuo atveju dažniausiai statytojo yra samdomi ar paskiriami
konsultantai, kurie atlieka valdymo, techninio pobūdžio ar kitų užduočių atlikimą.
Privalumai: projekto sprendimų aiškumas ir pagrįstumas, nes statytojas yra įtrauktas į
projektavimo procesą; paprasčiau numatyti viso projekto įgyvendinimo kainą ir trukmę; tinkamas
prabangiems projektams, kadangi rangovas nebeturi galimybių supaprastinti projektą ir taip sumažinti
galutinę projekto kainą.
Trūkumai: užtrunka ilgiau; projektavimo sprendimų rizika tenka statytojui; skatina priešpriešą tarp
projektuotojų ir statybininkų; išskaidoma projektuotojų atsakomybė, todėl sunku nustatyti trūkumų
kaltininką.
Karališkojo britų architektų instituto (angl. Royal Institute of British Architects) (toliau – RIBA)
atliktas tyrimas atskleidė, kad 86 proc. respondentų naudojo šį pirkimo būdą.
2.1.3.1 pav. Tradicinis pirkimo būdas (Employer – Užsakovas; Main Contractor – Statybos darbų
gen. rangovas; Sub-contractor – Subrangovas; Architect – Architektas; Engineer – Inžinierius; Quantity
Surveyour – Sąmatininkas; Building contract – Statybos sutartis; Professional appointments –
Profesionalūs specialistai).
2. Vieno etapo projektavimo ir statybos (angl. single stage design and build) (2.1.3.2 pav.) –
pirkimo būdas, kai projektavimas ir statyba yra tiekėjo (dažniausiai generalinio rangovo) atsakomybė.
Šiuo būdu ženkliai sumažinama rizika statytojui dėl sėkmingo projekto įgyvendinimo. Tai plačiai
taikomas pirkimo būdas nesudėtingiems ar tipiniams statiniams, kuriuose yra daugiau aiškumo ir mažiau
reikia statytojo įsikišimo.
Privalumai: aiški atsakomybė; trumpesnė projekto trukmė; aiškesnė galutinė projekto sąmata.
Trūkumai: išaugusi kaina; mažai lankstumo; didelė atsakomybė, tenkanti projekto užduočiai.
RIBA atliktas tyrimas atskleidė, kad 41 proc. respondentų naudojo šį pirkimo būdą.
72
2.1.3.2 pav. Vieno etapo projektavimo ir statybos pirkimo būdas (Employer – Užsakovas; Design
and Build Contractor – Projektavimo ir statybos darbų gen. rangovas; Sub-contractor – Subrangovas;
Employer‘s Agent/Quantity Surveyour – Užsakovo atstovas/Sąmatininkas).
3. Dviejų etapų projektavimo ir statybos (angl. two stage design and build) – pirkimo būdas, kai
projektavimas ir statyba yra vieno tiekėjo (dažniausiai generalinio rangovo) atsakomybė, tačiau dviejų
etapų variante statytojas turi galimybę po projektavimo pasirinkti kitą tiekėją (jei pirmasis netenkino jo
lūkesčių projektavimo etape).
Privalumai: dar neprasidėjus statybai patikrinama tiekėjo kvalifikacija projektuoti; pritraukia dalį
tiekėjų, kuriems atrodo rizikinga pasirašyti vieno etapo projektavimo ir statybos sutartį.
Trūkumai: išaugusi kaina; nebelieka konkurencijos antrame etape, nes sutartis dažniausiai yra
tęsiama su esamu tiekėju, kuris žino projekto detales.
RIBA atliktas tyrimas atskleidė, kad 39 proc. respondentų naudojo šį pirkimo būdą.
4. Valdymo (angl. management) (2.1.3.3 pav.) – pirkimo būdas, kai statytojas nusamdo statybos
projekto valdytoją (angl. management contractor), kuris yra atsakingas už sėkmingą statybos projekto
įgyvendinimą ir atlieka valdymo funkciją. Projekto valdytojas pats turi teisę tiesiogiai sudaryti sutartis su
pasirinktais tiekėjais (darbų rangovais). Yra atsakingas už statybos aikštelės paruošimą ir statybos darbų
koordinavimą.
Privalumai: sutaupoma lėšų, nes nėra generalinio rangovo mokesčių; maža rizika darbų
rangovams (angl. works contractors); daugiau lankstumo, nes statybos darbai gali prasidėti atlikus
esminius projektavimo sprendimus, vėliau likusius; tinkamas projektams, kuriems statybą reikia pradėti
nedelsiant.
Trūkumai: didelė rizika (didžiausia iš visų pirkimo būdų) tenkanti statytojui; neaiški galutinė
projekto kaina; daugiau administravimo veiklų statytojui.
2.1.3.3 pav. Valdymo pirkimo būdas (Employer – Užsakovas; Management Contractor –
Valdymo rangovas; Works contractor – Darbų rangovas; Architect – Architektas; Engineer –
Inžinierius; Quantity Surveyour – Sąmatininkas; Collateral Warranties – Gretutinės garantijos).
73
5. Privačių finansų iniciatyvos (angl. private finance initiative (PFI)) – pirkimo būdas, taikomas
viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektams (angl. public and private partership (PPP))
projektams, kurių vertė viršija 20 mln. svarų sterlingų. Tai ilgalaikiai valstybinio ir privataus kapitalo
partnerystės principu vystomi projektai. Taikomi visuomenei svarbiems, ilgalaikę grąžą generuojantiems
projektams.
2.1.4. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus skaitmenizavimo programa
Didžiosios Britanijos statybų sektorius sudaro ženklią ekonomikos dalį – apie 7 proc. bendro
vidaus produkto (toliau – BVP) arba 110 mlrd. svarų sterlingų išlaidų per metus. Apie 40 proc. šios
sumos priskiriama viešajam sektoriui, o Vyriausybė yra didžiausias šios pramonės šakos užsakovas.
Remiantis naujausių tyrimų duomenimis Didžioji Britanija iš viešojo sektoriaus statybų negauna visos
vertės, jai nepavyko panaudoti visų statybos ir infrastruktūros projektų viešųjų pirkimų galimybių
augimui paskatinti.
Didžiosios Britanijos parengta strategija šią situaciją keičia ir ragina iš esmės pakeisti ryšius tarp
valdžios institucijų ir statybos pramonės bei užtikrinti, kad Vyriausybė nuolat sudarytų gerus sandorius ir
šalis būtų aprūpinta jai reikalinga ilgalaike socialine ir ekonomine infrastruktūra.
Ši strategija reiškia, kad viešasis sektorius taps geresnis užsakovas – jis bus geriau informuotas ir
geriau koordinuojamas, nes jo projektavimo ir pirkimo reikalavimai bus tinkamai apibrėžti. Ši strategija
taip pat kviečia kritiškai išanalizuoti pramonės verslo modelius ir praktiką. Konfrontacija pagrįstą kultūrą
ji pakeis bendradarbiavimo kultūra ir privers taikyti sąnaudų mažinimo būdus bei, vietoje į viešųjų
pirkimų procesą nukreiptų inovacijų, imtis tiekimo grandinės inovacijų padėčiai rinkoje išlaikyti ir
tinkamai derybinei padėčiai ateityje užsitikrinti.
Didžiosios Britanijos viešojo sektoriaus statybos paslaugų pirkimams tinkamas toks modelis,
pagal kurį:
Architektai, konstruktoriai, inžinieriai ir kitų sričių projektuotojai bendradarbiauja kurdami
integruotą sprendimą.
Rangovai pagrindinius jų tiekimo grandinės dalyvius į projektavimo procesą įtraukia tada, kai jų
indėlis sukuria vertę.
Vertė už pinigus ir konkurencinė kova pasiekiama lyginant faktines kainas, nustatant planines
išlaidas ir žinant, kiek projektai turėtų kainuoti, o ne rengiant fiksuotos sumos projektų konkursus.
Skatinama diegti ir vykdyti mokslinius tyrimus ir inovacijas standartizuotiems statybos
produktams.
Statybos verslui žinoma, kokia strategija numatoma šalyje, kad jis (jo paties rizika) galėtų priimti
sprendimus dėl investicijų į produktus, paslaugas, technologijas ir gebėjimus.
Statinio projektuotojų ir rangovų interesai suderinami su jį vėliau naudojančių ir valdančių
asmenų interesais.
Siekiant užtikrinti, kad Vyriausybės veikla statybos srityje būtų veiksmingai koordinuojama ir
suderinta, Vyriausybės statybos valdybos (toliau – Valdyba) pirmininku bus paskirtas vyriausiasis
patarėjas statybos klausimais. Valdyba bus atsakinga už infrastruktūros kaštų įgyvendinimo plano bei
šios Vyriausybės statybos strategijos darnaus įgyvendinimo priežiūrą ir už svarbius bei būtinus
veiksmus pagal Vyriausybės atsakymą į James‘o švietimo apžvalgą, McNulty geležinkelių apžvalgą ir
į būsimas statybos srities ataskaitas.
Didžiosios Britanijos Vyriausybės statybos strategija 2011 m.
Statybos sektorius sudaroma BVP dalis, įvertinus visą pastato gyvavimo ciklą (planavimą,
projektavimą, statybą, priežiūrą, eksploatacijos nutraukimą ir pakartotinį naudojimą), yra dar didesnė.
Sektoriaus vertę, kuri yra apie 110 mlrd. svarų sterlingų per metus, sudaro trys pagrindiniai subsektoriai:
Komercinis ir socialinis – 49 mlrd. svarų sterlingų (20 mlrd. svarų sterlingų viešasis ir 29 mlrd.
svarų sterlingų privatus sektoriai).
Gyvenamųjų būstų – 42 mlrd. svarų sterlingų (14 mlrd. svarų sterlingų viešasis ir 28 mlrd. svarų
sterlingų privatus sektoriai).
74
Infrastruktūros – 18 mlrd. svarų sterlingų (7 mlrd. svarų sterlingų viešasis ir 11 mlrd. svarų
sterlingų privatus sektoriai).
Esamų statinių renovavimas ir gerinimas sudaro maždaug pusę šios bendros sumos.
Tačiau tarp sektorių esama reikšmingų skirtumų:
Komercinės ir socialinės infrastruktūros sektoriaus projektai paprastai būna skirti tradicinės naujos
statybos objektams arba renovavimui ir didžiąją viešojo sektoriaus išlaidų (pvz., mokykloms) dalį
finansuoja centrinė Vyriausybė, nors jie yra vykdomi vietos lygmeniu.
Gyvenamųjų būstų atveju, viešojo sektoriaus naujos statybos programa yra mažos apimties (4
mlrd. svarų sterlingų), palyginus su remonto ir priežiūros programa (10 mlrd. svarų sterlingų).
Gyvenamųjų būstų statybos rinkai būdinga kitokia dinamika nei kitoms statybos rinkoms ir
didžioji dalis viešojo sektoriaus projektų įgyvendinama vietos valdžios institucijų lygmeniu.
Infrastruktūros sektoriui būdinga ilga projektų trukmė ir pagrindinės renovavimo/techninės
priežiūros programos. Centrinės Vyriausybės departamentai finansuoja 60 proc. privataus
sektoriaus užsakymų ir didelę viešojo sektoriaus išlaidų dalį.
Statybos pramonė yra itin susiskaidžiusi – įmonių skaičius viršija 300 000 (99,7 proc. iš jų yra
mažos ir vidutinės įmonės) ir jose dirba virš 2 mln. darbuotojų.
Naujausi tyrimai atskleidė kelias pagrindines kliūtis, kurios trukdo statybos rinkos augimui ir
efektyviai veiklai. Tyrimas nustatė, kad nebuvo pakankamai investuojama į statybos efektyvumą,
inovacijas ir technologinį augimą. Dėl netinkamos ir nenuoseklios viešųjų pirkimų praktikos (ypač
viešajame sektoriuje, kuris sudaro beveik 40 proc. šios pramonės šakos darbo krūvio) ištekliai be reikalo
švaistomi ir neveiksmingai panaudojami. Situaciją apsunkina žemas standartizacijos lygis ir viešojo
sektoriaus statytojų bazės susiskaidymas. Paskelbus Latham ir Egan ataskaitas buvo sulaukta bendro
pritarimo, kad statytojai ir jų tiekėjai turi dirbti kartu, rengdami bendrą gerinimo planą ir kad tai reiškia,
jog reikia dirbti su mažesniu tiekėjų skaičiumi labiau nusistovėjusioje tiekimo grandinėje. Tai iš esmės
buvo pasiekta sukuriant preliminariąsias sutartis.
Svarbu pabrėžti egzistuojantį prieštaravimą tarp konkurencingumo ir naudos bei inovacijų.
Siekiant didesnio konkurencingumo iškyla rizika prarasti naudos ir inovacijų. Taip pat yra pavojus, kad
preliminariųjų sutarčių nuostoliai bus padengiami visapusiškai neišnaudojus masto ekonomijos ir
nuolatinio tobulėjimo galimybių.
Didžiosios Britanijos infrastruktūros išlaidoms (18 mlrd. svarų sterlingų) ir jų mažinimui
skiriamas didelis dėmesys. Nustatyta, kad išlaidas galima sumažinti ne mažiau kaip 15 proc. ir tai galima
būtų pasiekti visame statybos sektoriuje. Strategija suteikia teigiamų vystymosi ir konkurencingumo
perspektyvų – išvengiama nuostolių bei neefektyvumo ir skatinamas aukštesnis inovacijų lygis ir pan.
Pagrindinė išlaidų mažinimo ir vystymosi kliūtis yra nepakankama statybų sektoriaus atstovų
integracija į viešųjų pirkimų procesą. Strategijoje didžiausias dėmesys skiriamas keliems šio proceso
žingsniams, kurie, kaip rodo atlikti tyrimai, turi esminių trūkumų: sukelia lėšų švaistymą, trukdo sukurti
vertę ir pasinaudoti galimybėmis. Strategija padarys viešojo sektoriaus statybas efektyvesnes ir prisidės
tiek prie augimo, tiek ir prie taupymo:
Pagerins statybos perspektyvas, nes bus gauti išsamūs, viešai prieinami duomenys apie
Vyriausybės statybos programą ir joje dalyvaujančius tiekėjus.
Bus nustatyti aiškūs kriterijai dėl pastatyto statinio vertės atkūrimo eksploatavimo etape.
Jau ankstyvuosiuose etapuose bus užtikrinamas kokybiškas statinio projekto vertinimas, valdymas
ir atskaitomybė.
Projektavimo etape atliekami sprendimai bus grįsti nauda statinio eksploatavimo etape.
Bus paprastesnės galimybės taikyti alternatyvius viešojo pirkimo modelius, kuriais konkurencija
bus skatinama ne fiksuotos kainos konkursais, o kitais būdais, kurie skatins inovacijas ir tiekimo
grandinės integraciją ir kurie tarpusavyje suderins visų projekto dalyvių interesus.
Viešuosius pirkimus geriausia nagrinėti visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose, o ne kaip
atskirą procesą, atskirame etape. Kai kalbama apie statybos etapą, svarbu, kad būtų atsižvelgta į tai, kas
bus perkama, ar projektavimo ir statybos darbai bus perkami atskirai ir į tai, kokie santykiai po pirkimo
75
bus sukurti tarp šalių, įskaitant rizikos perleidimą. Todėl „pirkimas“ yra sistema, kuri pradeda veikti
projekto pirminiame etape ir yra užbaigiama tik tada, kai statinys, įskaitant tinkamas objekto valdymo
priemones, jau yra perduotas naudoti.
Strategija yra daug pastangų reikalaujanti pokyčių programa, kurios įgyvendinti nebus įmanoma
be aktyvaus Vyriausybės ir pramonės sektoriaus atstovų koordinavimo ir įsitraukimo. Negalima nuvertinti
iššūkių rimtumo. Be to, strategiją bus galima įgyvendinti tik jei Vyriausybė ir pramonės sektorius aktyviai
dalyvaus ir jai vadovaus. Nors laikui bėgant buvo atlikta tam tikrų statybos projektų pirkimo ir
įgyvendinimo patobulinimų, šiuo metu pokyčius reikia paspartinti, kad pramonės sektorius taptų
konkurencingas ir toks išliktų ateityje. Pirkdama statybos paslaugas Vyriausybė ketina pasinaudoti masto
teikiamais privalumais ir tokiu būdu vadovauti pokyčių procesui. Tačiau statybos pramonė taip pat
privalo imtis tokio pat aktyvaus vadovavimo vaidmens. Sutelktų pastangų bus reikalaujama iš visų
tiekimo grandinės dalyvių, kad tarp Vyriausybės ir privataus sektoriaus susiformuotų nauji santykiai.
Ministrai sutarė sujungti darbo programas, kiek jos yra susijusios su šios statybos strategijos
įgyvendinimo planais, infrastruktūros darbu ir, platesne prasme, su Ministrų kabineto sekretoriato darbu
vykdant Vyriausybės statybų viešųjų pirkimų reformą. Į Vyriausybės užsakovus atstovaujančią dabartinę
Statybos užsakovų valdybą, kuriai pirmininkauja Vyriausiasis statybos patarėjas, bus įtraukta papildomų
atstovaujančių narių ir ji taps Vyriausybės statybos valdyba (toliau – Valdyba). Jai bus suteikti
vadovavimo įgaliojimai, kurių reikia jungtinei darbo programai. Valdyba prižiūrės Vyriausybės statybos
standartus (toliau – Standartai) – centralizuotą standartų ir politikos santrauką, kurią bus reikalaujama
įdiegti visose centrinės Vyriausybės institucijose tikintis, kad ją taip pat įdiegs visi Vyriausybės
finansuojami užsakovai. Standartai bus „gyvas“ ir reguliariai atnaujinamas dokumentas.
Nuo 2011 m. rudens paskelbta perspektyvinė dvejų metų statybos sektoriaus vystymo programa, į
kurią įtraukti infrastruktūros ir pastatų statybos projektai ir kurių viešasis finansavimas jau buvo
suderintas. Perspektyvinės veiklos matomumas statybos sektoriui leis parengti atitinkamus strateginius
sprendimus ir planus ateities investicijoms. Skatinama naudoti Viešojo sektoriaus statybos duomenų bazę
(toliau – VSSDB) ir taip sukurtų statinių informacijos infrastruktūrą.
Svarbu užtikrinti, kad statybos užbaigimo procesuose dalyvautų kvalifikuoti specialistai iš
valstybinių institucijų. Atitinkamos valstybinės institucijos savo interneto svetainėse pateiks informaciją
apie finansuojamų statybos projektų valdymo struktūras ir apie asmenis, kurie už juos yra atsakingi. Taip
bus užtikrinama tinkama valdymo struktūra visiems statinio projektams įgyvendinti. Svarbu užtikrinti,
kad statytojas ar projekto valdytojas, kurie gali ir neturėti statybinio išsilavinimo, žinotų esminius
projekto sėkmingo įgyvendinimo aspektus:
Kaip projektas kuria vertę teikiant paslaugas.
Mokėjimas informuoti apie tiekimo grandinei vertingas sąlygas, nurodant aiškius ir, kiek tai
įmanoma, veiklos rezultatais pagrįstus standartus.
Ryžtingos ir nuolatinės pastangos, kad tiekimo grandinė turėtų reikiamą informaciją pažangai
išlaikyti ir vertei sukurti.
Mokėjimas projektą pateikti rinkai ir žinojimas, kokia yra lyginamoji kaina, už kurią jis turėtų būti
prieinamas.
Projekto rėmimas nuo jo pradžios iki pabaigos.
Išlaidų lyginamoji analizė bus atlikta siekiant užtikrinti vertės už pinigus nuoseklumą ir
išlaidomis/verte pagrįstų naujų viešųjų pirkimų būdų atskaitos taškus. Tai padės užtikrinti, kad išlaidos
taptų pagrindiniu projektų įgyvendinimo varikliu nepabloginant vertės per visą statinio gyvavimo ciklą ir
kad rinkoje statybos darbų ieškantys užsakovai žinotų, kokia turėtų būti tokių darbų kaina. Išlaidų
lyginamoji analizė turėtų apimti tinkamus lyginamuosius rodiklius iš kitų viešojo ir privataus sektorių
programų. Išlaidų lyginamoji analizė taip pat neturi apsiriboti statybos darbais. Ji turėtų apimti visas
projekto pridėtines išlaidas (atlyginimus konsultantams, ministerijos administracines išlaidas ir t.t.), kad
būtų galima planuoti viso projekto įgyvendinimo išlaidų veiksmingumą. Be abejo, kai pagrindinis
kriterijus yra išlaidos, kyla pavojus, kad pirmenybė bus teikiama kuo mažesnėms pradinėms kapitalo
sąnaudoms, o ne verte pagrįstiems sprendiniams, t. y. projekto rezultatams per visą objekto gyvavimo
laikotarpį. Todėl atliekant išlaidų lyginamąją analizę itin svarbu turėti aiškų supratimą, kaip projektas
kurs vertę teikiant viešąsias paslaugas, kad lyginant išlaidas nebūtų nustatyta dirbtinai žema riba ir nebūtų
įtraukti vertės nesukuriantys projektai. Vertės kriterijus reikia paversti standartais ir specifikacijomis,
76
kurie gali būti perduoti tiekėjams kartu su projektavimo užduoties dalimi, kurios jie turi laikytis. Visos
Vyriausybės institucijos turėtų laikytis vieningos šių standartų nustatymo tvarkos ir, jei įmanoma, jie turi
būti grindžiami veiklos rezultatais, o ne instrukcijomis, kad pasiūlos sektoriuje būtų kuo daugiau
galimybių diegti inovacijas. Todėl, pasinaudodami Vyriausybės parama, Valdybos nariai:
Patvirtina, kad iš anksto nustatyta ir eksploataciniams poreikiams skirta vertės už pinigus
priemonė parengta tinkamai ir yra taikoma vertinant tiekėjų pasiūlymus.
Susitaria dėl įvairiose Vyriausybės institucijose taikomų principų funkciniams reikalavimams
nustatyti, kurie pagrįsti verte už pinigus per visą gyvavimo laikotarpį ir rodikliais/rezultatais.
Identifikuoja ir nustato bandomuosius projektus ir teikia jų ataskaitas, kad išlaidų palyginimą būtų
galima plačiau taikyti nustatant išlaidų tikslus ir būtų sudarytos sąlygos išlaidų palyginimo
duomenis nuosekliau taikyti ir jais dalytis visuose Vyriausybės skyriuose.
Numato būdus, kaip esamus išlaidų duomenis būtų galima panaudoti ir atlikti įvairių Vyriausybės
padalinių (ir privačių užsakovų) išlaidų analizę, kad sumažėtų neproduktyvioji išlaidų sudedamoji
dalis.
Nustato galimybes sumažinti išlaidas taikant tinkamus standartus.
Imtasi reikšmingų veiksmų statybos pirkimų neefektyvumui sumažinti ir atliekoms išvengti:
Nuo šiol visai naujai centrinės vyriausybės pirkimų veiklai bus naudojamos vien tik standartinės
sutarčių formos su kuo mažiau pakeitimų.
Su pramonės sektoriumi bus išnagrinėtas integruoto projekto draudimo panaudojimas naujiems
viešųjų pirkimų modeliams remti.
Bus numatytas reikalavimas standartinę kvalifikacinės atrankos formą (PAS 91) naudoti visuose
centrinės Vyriausybės statybos paslaugų pirkimuose.
Bus nustatyti ir įgyvendinti bandomieji projektai, kad būtų toliau racionalizuojamas statybos
projektų pirkimo procesas.
Bus numatytos sąžiningo mokėjimo nuostatos, kurios tiekimo grandinėje paspartins pinigų
srautus.
Kai kurios šio pramonės sektoriaus priešakinės bendrovės sugeba dirbti vien tik bendradarbiavimu
pagrįstoje 3D aplinkoje, todėl visi projekto dalyviai dirba bendroje platformoje, patiria mažiau sandorių
išlaidų ir daro mažiau klaidų. Kita vertus, statybos sektorius atsilieka nuo kitų pramonės šakų, kai
kalbama apie viso skaitmeninių technologijų potencialo pritaikymą. Suderintų sistemų, standartų ir
protokolų trūkumas ir besiskiriantys užsakovų ir vyriausiųjų projektuotojų reikalavimai trukdo plačiai
diegti technologiją, kuri galėtų užtikrinti, kad visi komandos nariai darbe naudotų tuos pačius duomenis ir
kad:
Būtų galima santykinai lengvai palyginti alternatyvių projektavimo pasiūlymų poveikį.
Projektai būtų modeliuojami trimačiu būdu (išvengiant koordinavimo klaidų ir daug kainuojančių
paskesnių pakeitimų).
Projektavimo duomenis būtų galima tiesiogiai siųsti į stakles, kad, projektavimą susiejus su
gamyba, būtų galima išvengti nereikalingų tarpininkų.
Būtų sukurtas tinkamas pagrindas pastatyto objekto valdymui.
Ministrų kabineto sekretoriatas koordinuos Vyriausybės standartų rengimo pastangas, kad visi
tiekimo grandinės nariai galėtų dirbti bendradarbiavimu pagrįstu būdu taikydami Statinio informacinį
modeliavimą (angl. Building Information Modellling) (toliau – BIM). Tai bus su pramonės grupėmis
glaudžiai bendradarbiaujant vykdomas laipsniškas procesas, kad pramonės sektorius turėtų laiko
pasirengti naujų standartų rengimui ir mokymui. Vyriausybė reikalaus visišku bendradarbiavimu pagrįsto
3D BIM (naudojant vien elektroninę projekto ir objekto informaciją, dokumentaciją ir duomenis)
taikymo. Į etapus suskirstytas planas kartu su privalomaisiais tarpiniais etapais išmatuojamai pažangai
įvertinti bus skelbiamas kiekvienų metų pabaigoje.
Statybos projektuose dažnai pasitaiko po perdavimo nustatytų defektų ir dėl jų patiriama defektų
šalinimo išlaidų (ir dažnai ginčų sprendimo išlaidų, kurios yra dar didesnės). Net tada, kai nėra jokių
paslėptų trūkumų, retai būna taip, kad pastatytas objektas tiksliai atitiktų projektavimo kriterijus (ypač kai
77
kalbama, pavyzdžiui, apie energijos vartojimo efektyvumą). Objekto projektavimo ir statybos
integravimas į eksploatavimo etapą turėtų pagerinti objekto charakteristikas. Tai buvo įrodyta
projektuose, kuriuose projektavimas ir statyba buvo integruoti į visą eksploatavimo trukmę. Tokį pat
suderinimą galima pasiekti reikalaujant, kad statinių projektuotojai ir statytojai įrodytų, kad statiniai tam
tikrą laikotarpį (pvz., nuo trejų iki penkerių metų) pasižymi reikiamomis eksploatacinėmis
charakteristikomis. Tokie pasiūlymai bus parengti kartu su Vyriausybės nekilnojamojo turto padaliniu ir
užtikrins suderinimą su vėlesnėmis patalpų valdymo priemonėmis.
Kadangi tiekėjai su atskirais Vyriausybės departamentais arba Vyriausybės finansuojamomis
valstybės įmonėmis sudaro atskiras sutartis, pačios centrinės Vyriausybės tiekėjai paprastai nelaiko vienu,
lygiavertę visuminę vertę turinčiu užsakovu. Užsakovų fragmentacija taip pat reiškia, kad centrinė
Vyriausybė neturi aiškaus tarpžinybinio požiūrio į šiuos dalykus:
Kas yra jos pagrindiniai tiekėjai.
Kaip gerai jie įgyvendina Vyriausybės politiką.
Kokie yra jų bendri veiklos rezultatai.
Vyriausybė pertvarkys savo santykius su pagrindiniais statybos tiekėjais, kad:
Savo tiekėjus aiškiai informuotų apie Vyriausybės lūkesčius ir pagal Strateginio suderinimo
susitarimą suderintų ir įgyvendintų programą, kuria tiekėjas savo procesus priderins prie
Vyriausybės, kaip užsakovo, reikalavimų.
Galėtų reikalauti, kad geroji praktika, kuria pagrįsti ryšiai tarp Vyriausybės ir jos tiesioginių
tiekėjų, būtų diegiama ir tolesnėse tiekimo grandies dalyse.
Galėtų nustatyti vienodą skirtingų Vyriausybės institucijų požiūrį į kiekvieną tiekėją.
Įrodymai ir įvairių klientų bei rangovų pastabos rodo, kad kai kurios preliminariosios sutartys
naudojamos labai efektyviai, tačiau taip pat yra mažiau veiksmingų preliminariųjų sutarčių. Vyriausybė
visame viešajame sektoriuje ištirs veiksmingą sistemų naudojimą ir kitus pateikimo į rinką kelius,
nustatys ir įvertins esamų priemonių veiksmingumą. Tikslas turi būti užtikrinti, kad preliminariosios
sutartys nesudarys kliūčių (visų pirma mažoms ir vidutinėms bei vietos lygio įmonėms) patekti į rinką,
nesuteikdamos tam tikro užtikrinimo, kad ilgesnės trukmės ryšiai ir masto ekonomija sukurs didesnę vertę
mokesčių mokėtojams. Statybos strategijoje nustatyti alternatyvaus požiūrio į pirkimus principai, kad
vieno projekto kelis alternatyvius variantus (tik vienas iš kurių bus pastatytas) rengti baigiančios ir jų
sąmatą sudarančios komandos galėtų išvengti nereikalingų išlaidų. Šia tema su pramonės atstovais nuolat
vyko dialogas, kuriuo buvo siekiama parengti geriau integruotą ir bendradarbiavimu pagrįstą modelį,
kuris taip pat skatintų konkurenciją ir leistų įrodyti vertę už pinigus. Konkrečiau, pramonės šakos
komandos pateikė du pasiūlymus, kurie suteikia galimybių imtis parodomųjų projektų.
Pagal vieną iš jų, preliminariesiems rangovams iš esmės taikomas aukštas išlaidų lyginamasis
indeksas, suprantant, kad jei nei vienas iš preliminariosios sutarties narių lyginamojo indekso negalės
viršyti, projektui bus skelbiamas konkursas ir preliminarieji rangovai kainos negalės siūlyti, kad būtų
sudarytos sąlygos konkurse dalyvauti naujiems dalyviams;
Pagal kitą pasiūlymą, siūloma garantuota didžiausia kaina, kuri yra užtikrinta draudimu ir taip pat
apima apsaugą nuo defektų.
Abu pasiūlymai remiasi sąlyga, kad yra užtikrinamas visiškas integruotos komandos dalyvavimas
(projektuotojai, kiti profesionalūs konsultantai ir statytojai pateikia integruotą pasiūlymą) kartu su
pagrindiniais projekto rengime dalyvaujančiais specializuotais rangovais ir gamintojais (t.y. tiekimo
grandinės įtraukimas ankstyvame etape).
Būtent dėl glaudaus integravimo atsiranda reikšmingų sąnaudų taupymo galimybių (pvz.,
panaikinant sutartines sąsajas ir atitinkamą rizikos vertinimą, susijusį su individualių, o ne projekto
interesų apsauga), tačiau pritaikius kitokį metodą pagerės vertės už pinigus ir įgyvendinimo patikimumo
rodikliai, ypač naudojant susitarimą, kuris:
Sudarys sąlygas ir skatins parengti tikrai integruotą pasiūlymą iš pasiūlos pusės
(konsultavimas/projektavimas su statyba ir 1 lygio rangovas su savo tiekimo grandine).
Atspindės visų šioje strategijoje nurodytų darbo krypčių (ypač tų, kurios apima preliminariųjų
susitarimų naudojimą) rezultatus.
78
Išlaikys konkurenciją ir pagrindine varomąja jėga laikys išlaidas (kylančias iš sutartų vertės už
pinigus principų), o ne rezultatus.
Skatins išlaidų ir programų veiksmingumą (pvz., taikant proporcingo pelno ir nuostolių
paskirstymo principą), sudarys sąlygas ir skatins parengti tinkamus standartus.
Sudarys sąlygas ir skatins naudoti (tačiau nenustatys reikalavimo) modulinius statinius, sistemas
ar komponentus.
Leis panaudoti privatų finansavimą.
Su Ministrų kabineto sekretoriato ir pramonės šakos partnerių, Vyriausybės statybos valdybos
narių ir Valdymo grupės parama, Valdyba įsteigs tam tikrą laikotarpį veiksiančias darbo grupes, toliau
rengs šiuos pasiūlymus, juos išbandys įgyvendinamuose projektuose, kad veiksmingą praktiką būtų
galima pritaikyti visose Vyriausybės padaliniuose.
Be svarbaus ryšių su tiekėjais valdymo, taip pat svarbu užtikrinti nuoseklų ir bendrą Vyriausybės
požiūrį į bendrų galimybių (pvz., atliekų gabenimo į sąvartynus) sukūrimą ir paklausos sankaupos apimtį.
Kai VSSDB bus baigta, tiekėjai ne tik galės sužinoti apie rengiamus projektus, tačiau ši bazė taip pat taps
pagrindu:
Visai programai tinkamoms pirkimo strategijoms planuoti.
Ištirti standartizavimo (angl. commoditisation) ir centrinio pirkimo pritaikymo galimybes visoje
programoje.
Nustatyti pagrindinius tiekėjus (tam šiuo metu reikia atlikti ad hoc pratybas), ištirti galimybes
sumažinti sandorių sąnaudas ir, nustatant iš pavienių tiekėjų užsakytų darbų kiekius, prašyti
suteikti kiekio nuolaidų.
Todėl Ministrų kabineto sekretoriatas ir Valdybos nariai perspektyvinės veiklos matomumą kartu
su išlaidų lyginamaisiais duomenimis naudos:
Išlaidų sumažinimo (priklausomai nuo aplinkybių – bendradarbiavimo, standartizavimo būdu)
galimybėms nustatyti.
Skirtingų Vyriausybės institucijų tikslams apibrėžti, siekiant padidinti paklausos sutelkimo, kiekio
nuolaidų ir sandorio sąnaudų efektyvumo lygį.
Sudaryti palankesnes sąlygas šiomis galimybėmis pasinaudoti skirtingoms Vyriausybės
institucijomis, kad būtų išnaudota jų teikiama finansinė nauda.
Dėl Vyriausybės statybos programos bus parengti su tvarumu ir anglies dioksido kiekiu susiję
konkretūs veiksmai. Tai bus atlikta paskelbus Vyriausybės atsakymą į Inovacijų ir augimo komandos
mažo anglies dioksido kiekio statybos ataskaitą (angl. The IGT Report: Low Carbon Construction).
Vyriausybės ir pramonės bendradarbiavimas
Pramonės strategijoje Vyriausybė statybą įvardijo kaip įgalinimo sektorių. Šis sektorius yra labai
įvairus ir turi daug atskirų subsektorių. 2010 m. jo dalis Didžiosios Britanijos BPV sudarė 69 mlrd. svarų
sterlingų (produkcijos vertė 107 mlrd. svarų sterlingų) ir jame dirbo 2,5 milijonų darbuotojų, todėl jo
indėlis į Didžiosios Britanijos augimą yra vienas didžiausių. Be to, jo vaidmuo labai svarbus siekiant
Didžiosios Britanijos kovos su klimato kaita tikslų.
Statybai didelę įtaką daro tiesioginiai ir netiesioginiai viešojo sektoriaus svertai. Viešasis sektorius
perka maždaug 30 proc. šios pramonės šakos produkcijos, todėl įsipareigojimai atnaujinti ir išplėsti
nacionalinę infrastruktūrą šiam sektoriui turi didelę reikšmę.
Apskaičiuota, kad dėl plataus masto BIM diegimo Didžiosios Britanijos statybos pramonė ir jos
klientai sutaupys 2 mlrd. svarų sterlingų ir todėl BIM yra reikšminga priemonė, kuri Vyriausybei padės
pasiekti savo tikslą: kapitalo projektų sąnaudas sumažinti 15–20 proc.
Vyriausybės ir pramonės BIM programa buvo pradėta įgyvendinti 2011 m. liepos mėn. Ji yra
orientuota į BIM technologijų diegimą viešojo ir privataus sektoriaus organizacijose, dalyvaujančiose
viešuosiuose pirkimuose ir pastatų bei infrastruktūros statybos projektuose. BIM diegimo pagrindinės
varomosios jėgos buvo nustatytos BIM strategijoje ir Vyriausybės statybos strategijoje. Jos grindžiamos
šiais pagrindiniais reikalavimais:
Sumažinti objekto sąnaudas bei pasiekti didesnį veiklos efektyvumą,
79
Sudaryti sąlygas didesniam statybos tiekimo grandinių veiksmingumui ir efektyvumui.
Padėti sukurti į ateitį orientuotą sektorių, kuris taptų pagrindu augimo siekiams.
Kartu su Vyriausybe, Statybos pramonės taryba buvo viena iš pagrindinių šios programos kūrėjų
ir jos vadovų. Vyriausybė su taryba įdiegė nemažai į pramonę orientuotų programų, kurios tiekimo
grandinei padeda sparčiau įgyvendinti Vyriausybės reikalavimą, kad visi viešojo sektoriaus centralizuotu
būdu perkami statybos projektai būtų įgyvendinami taikant BIM. Siekiant įgyvendinti šį tikslą sukurtas
veiksmų planas. Šio plano dalys yra tokios:
1 veiksmas. Plėsti ir spartinti BIM strategijoje nurodytą veiksmų programą, kad BIM taptų
neatsiejama vidaus rinkos dalimi ir būtų galima rengti augimo tarptautinių mastu skatinimo planą.
2 veiksmas. Kartu su Didžiosios Britanijos prekybos ir investicijų ministerija parengti BIM
vadovavimo strategiją, kad projektavimo ir statybos įmonės sėkmingiau veiktų pasaulio rinkose.
3 veiksmas. Bendradarbiauti su Europos Sąjungos partneriais siekiant padėti koordinuotai įdiegti
BIM ir išnaudoti Didžiosios Britanijos lyderystę padedant formuoti standartų ir praktikos kūrimą.
4 veiksmas. Dirbti su BIM technologijų aljansu, kad būtų galima nustatyti galimybes
besiplečiančioje BIM rinkoje ir ištirti poreikį technologijų centre subrandinti/modeliuoti
Informacinių ir ryšių technologijų pradedančiąsias/BIM pagrįstas įmones.
5 veiksmas. Vyriausybė bendradarbiaus su statybos produktų asociacija ir kitomis šakinėmis
organizacijomis bei su standartų organizacijomis, kad Didžiosios Britanijos gamintojai ir toliau
išlaikytų savo pirmaujančias pozicijas tiekiant BIM duomenis savo klientams.
6 veiksmas. Vyriausybė dirbs su modulinės statybos darbo grupe, pramonės ir buildoffsite grupe,
kad nustatytų perspektyvines galimybes sustiprinti Jungtinės Karalystės gebėjimus BIM pagrįstą
gamybos ir surinkimo projektavimą taikyti įvairesnėse statybos ir infrastruktūros srityse.
7 veiksmas. Vyriausybė, pramonė ir mokslinių tyrimų bendruomenė bendradarbiaus, kad ištirtų,
kaip BIM būtų galima panaudoti siekiant pagerinti statinių eksploatacinius parametrus ir
funkcionalumą.
8 veiksmas. Vyriausybė sukurs pajėgumus, kurių reikia BIM duomenims priimti ir tvarkyti, kad
prisidėtų prie Didžiosios Britanijos siekio būti pripažintu statinių informacinio modeliavimo
pasauliniu lyderiu.
9 veiksmas. Įsipareigoti įgyvendinti „digital built Britain“ programą, kad Jungtinė Karalystė
užtikrintų visiškai integruotą BIM taikymą.
10 veiksmas. Didžioji Britanija imsis lyderės vaidmens ir ieškos pasaulinių partnerių rengdama
tarptautinius BIM standartus, kad skirtingos programinės įrangos sistemos veiksmingiau veiktų
kartu.
11 veiksmas. Vyriausybė parengs rinkimo ir analizavimo programą, kad galėtų kaupti įgytą patirtį
ir dalytis geriausia praktika.
12 veiksmas. Užtikrinti, kad Didžioji Britanija vadovautų šios srities technologijų plėtrai ir
komercializacijai.
Vyriausybės „minkšto nutupimo“ politika (angl. The Government Soft Landings Policy, 2012
m.)
2011 m. gegužės mėn. Vyriausybės statybos strategija nustatė būtinybę padidinti viešojo
sektoriaus statybos sukuriamą vertę ir poveikio sušvelninimas (angl. soft landings) joje buvo įvardytas
kaip būdas pagerinti pastatų naudingumą bei patenkinti jų naudotojų reikalavimus. Dirbant Vyriausybės
statybos valdybos kompetencijai priskirtose srityse visi šie tikslai buvo kartu įtraukti į Vyriausybės
poveikio sušvelninimo politiką (toliau – GSL).
Per pastato gyvavimo ciklą patiriamos priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos gerokai viršija
pirmines statybos kapitalo išlaidas ir GSL nustatyta, kad tai būtina pripažinti ir į tai atsižvelgti
ankstyvuosiuose projektavimo proceso etapuose.
GSL parengė Vyriausybės Nekilnojamojo Turto Padalinys 2011–2012 m. kartu su „BIM Task
Group“. GSL buvo rengiama padedant GSL pramonės užduočių grupei, kurią sudarė tiekėjų (statybos ir
pastatų ūkio valdymo) atstovai, projektuotojai, architektai, mokslininkai, pramonės organizacijų,
centrinės valdžios departamentų ir viešojo sektoriaus atstovai.
80
Politiką papildo GSL diegimo vadovas, kuriame pateikiama struktūra ir gairės, kaip GSL įtraukti
ir įgyvendinti centrinės valdžios lygmenyje. Politika yra suderinta su „BIM Task Group“
rekomenduojamais principais ir etapais.
Šią politiką rekomenduojama taikyti visiems naujiems Centrinės vyriausybės projektams bei
esminės rekonstrukcijos darbams ir ją centrinės vyriausybės departamentai turėtų įgyvendinti tam, kad
būtų pradėti taikyti su BIM suderinti įgaliojimai.
Kaip teigiama 2011 m. gegužės mėn. Vyriausybės statybos strategijoje, poveikio sušvelninimo
tikslas yra suderinti statinio projektuotojų ir statytojų interesus su vėliau statinį eksploatuojančiųjų
interesais.
Konkretus veiksmas – tam tikros trukmės (pvz., 3–5 metų) bandomasis laikotarpis, kurio metu
statytojai atlieka perduoto eksploatuoti objekto patikrinimą. Atkreipiamas dėmesys į ryšį su BIM ir jo
potencialą projektavimo ir statybos informaciją sujungiant su objekto valdymo informacija.
Siekiamas rezultatas – pagal būtinus eksploatacinius standartus parengtas ir įgyvendintas projektas
ir prielaidų sukūrimas, kad objektas visą jo gyvavimo trukmę atitiktų galiojančius standartus.
GSL privalumai:
Pastatas atitiks galutinių naudotojų poreikius ir privalomuosius eksploatacinius reikalavimus.
Galutiniam naudotojui suteikiama galimybė dalyvauti tiek ankstyvuose, tiek ir visuose kituose
projekto etapuose.
Sudaromos sąlygos ankstyvuose etapuose užginčyti projektavimo sprendinius, kurie gali turėti
įtakos nuolatinei priežiūrai ir eksploatacinėms išlaidoms.
Didžiąją dalį objekto išlaidų sudaro per objekto naudojimo laiką patiriamos išlaidos, o ne kapitalo
išlaidos, todėl tokiu būdu užtikrinama, kad į eksploatacines išlaidas būtų atsižvelgiama nuo pat
pradžių.
Iš „COBie“ (angl. Construction Operations Building Information Exchange, keitimasis pastatų
eksploatavimo duomenimis) gaunami CAFM (angl. Computer Aided Facilities Management,
kompiuterizuotas pastatų ūkio valdymas) duomenys visiškai užpildyto objekto duomenis.
Užtikrinama, kad visas mokymas, priėmimas ir perdavimas atliekamas ankstyvame etape, todėl
patiriama mažiau išlaidų dėl užsitęsusio perdavimo ir anksčiau galima pasiekti optimalias statinio
charakteristikas.
Pateikiami aiškūs kriterijai statinio charakteristikoms matuoti. Charakteristikų stebėsena vykdoma
iki 3 metų po statinio užbaigimo ir statytojams/projektuotojams yra numatomas mechanizmas
trūkumams šalinti.
Ankstyvieji Teisingumo ministerijos, kuri GSL įdiegė viena iš pirmųjų, atsiliepimai rodo, kad
naudojant GSL žymiai sumažinamos naujos statybos ir pastatų atnaujinimo projektų sąnaudos (vieno
didelės apimties projekto atveju pavyko sutaupyti septynženklę sumą). Pritaikius GSL buvo nustatyta,
kaip būtų galima patobulinti būsimą šios ministerijos patalpų projektavimą ir eksploatavimą. Nuo šiol
Teisingumo ministerija GSL taikys visuose savo būsimuose projektuose.
Vyriausybės poveikio sušvelninimo procese buvo nustatytos keturios sritys, kuriose, be projekto
grafiko, buvo paminėti matavimai, pagrindiniai klausimai bei projekto produktai. Šios keturios sritys yra
tokios:
1. Funkcionalumas ir efektyvumas. Pastatai, kurie suprojektuoti taip, kad atitiktų gyventojų
poreikius; efektyvi ir produktyvi darbo aplinka.
2. Rūpinimasis aplinka. Pasiekti Vyriausybės nustatytus energijos vartojimo efektyvumo, vandens
vartojimo ir atliekų susidarymo rodiklius.
3. Pastatų ūkio valdymas. Aiški, ekonomiškai veiksminga strategija pastato eksploatavimui valdyti.
4. Priėmimas, apmokymas ir perdavimas. Projektai įgyvendinami, perduodami ir palaikomi taip, kad
atitiktų galutinių naudotojų poreikius.
Dar viena neatskiriama politikos dalis yra poreikis nustatyti tikslinius rodiklius, pagal kuriuos
būtų atliekamas vertinimas visuose projektavimo etapuose ir vėliau, kai pastatas jau yra naudojamas. Tokį
vertinimą rekomenduojama tęsti pirmuosius trejus metus po pastato apgyvendinimo. Šitaip galima
užtikrinti, kad pastatas optimaliai patenkins galutinių naudotojų poreikius. Gauti atsiliepimai padės
81
priimti informacija pagrįstus projektavimo sprendimus būsimuose projektuose ir bus galima įvertinti, kaip
projekto komandai sekėsi pasiekti projekto užduoties tikslus.
Esminis šios GSL koncepcijos elementas yra bendradarbiavimu pagrįstas darbas ir pagrindinių
suinteresuotųjų asmenų įtraukimas į visus proceso etapus. Galutinio naudotojo dalyvavimas užtikrinamas
paskiriant GSL lyderį, kuris įtraukiamas į visus procesus.
GSL Pagrindiniai principai:
GSL taps pagrindiniu projektavimo ir statybos proceso elementu – pastato paskirties „auksine
gija“, kuri nenutrūksta pastatą užbaigus ir perdavus eksploatuoti.
Galutinio naudotojo dalyvavimas ankstyvuose etapuose ir GSL lyderio įtraukimas į projekto
komandą projektavimo/statybos procesų metu.
Projektavimo ir statybos komandos įsipareigojimas vykdyti vėlesnę baigto statyti pastato
priežiūrą.
Naudojamo pastato įvertinimas ir projektavimo/statybos komandai teikiami atsiliepimai bei įgytos
patirties kaupimas būsimiems projektams.
BIM suteiks CAFM sistemoms skirtą visiškai užpildytą objekto duomenų rinkinį ir modeliuojant
bus galima atlikti planų pakeitimus. Šiuos duomenis reikės kaupti per visą pastato gyvavimo ciklą.
Visi politikos ir įgyvendinimo gairių dokumentai parengti taip, kad skatintų bendradarbiavimu
pagrįstus darbo metodus. Jų valdymas atliekamas tvirtinant su BIM pagrindiniais sprendimais ir duomenų
paketais suderintus pagrindinius sprendimus ir juos įregistruojant kaip priimtus. Todėl nėra būtinybės
apibrėžti kapitalo vertės lygio, kuriam esant GSL taikoma, arba aprašyti, kada ir kaip kiekviena iš
pagrindinių prioritetinių sričių turi būti pritaikoma prie konkretaus projekto ypatybių – sprendimų
priėmimas įtrauktas į procesą, todėl suinteresuotieji asmenys nusprendžia, kaip GSL turi būti taikoma
konkrečiame projekte.
Už politikos įgyvendinimą atsako kiekvienas Vyriausybės departamentas. Tam, kad
įgyvendinimas būtų sėkmingas, būtina nustatyti GSL lyderį(-ius), kuris(-ie) užtikrins GSL taikymą
departamento projektuose ir taps GSL valdymo grupės nariais. GSL lyderiais atrenkami iš dabartinių
departamentų ūkio/pastatų ūkio/statybos vadovų, kurie turi žinių ir patirties pastatų ūkio ir statybos darbų
srityse. Jų vaidmuo projekto komandoje yra atstovauti galutinio naudotojo interesams.
Statinio Informacinis Modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM)
Prieš pradedant vykdyti skaitmenizavimo programą Vyriausybė ir Pramonė susitarė dėl BIM
termino apibrėžimo, tam kad vienodai suvoktų jo turinį ir prasmę ir tokiu būdu numatytų BIM
metodologijos, technologijos ir darbo organizavimo principus Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus
skaitmenizavimo programoje.
„BIM Task Group“ pateikia kompleksinį BIM apibrėžimą4, kuriame BIM apibūdinamas kaip
technologinė priemonė, kaip bendradarbiavimo proceso variklis, kaip efektyvus darbo metodas, kaip žinių
ir informacijos centras, padedantis valdyti procesus ir priimti sprendimus. Pabrėžiama BIM nauda visuose
statinio ir jo priklausinių gyvavimo ciklo etapuose.
BIM tai objekto ir jo priklausinių funkcinių aspektų skaitmeninė išraiška per visą jo gyvavimo
ciklą nuo konceptualios idėjos iki utilizavimo ir/arba perdirbimo.
BIM yra procesas, kuriuo eigoje siekiama sukurti išmatuojamą bendradarbiavimo aplinką, jis
sukuria aukštesnio lygio bendradarbiavimo galimybes ir geresnę darbo praktiką visos pramonės
mastu visoje paslaugų tiekimo grandinėje.
BIM yra patobulintas darbo organizavimo būdas, kuris taupo laiko sąnaudas, sumažina rizikų
tikimybę, duoda apčiuopiamą ekonominį efektą – didina veiklos kaštų efektyvumą ir leidžia
sumažinti išlaidas.
BIM yra bendras informacijos apie turtą centras, kuris padeda sukurti ir valdyti procesus,
apimančius visą statinio su jo priklausiniais gyvavimo ciklą.
4 http://www.bimtaskgroup.org/
82
Dokumente HM Government. Industrial strategy: government and industry in partnership.
Building Information Modelling teigiama, kad BIM yra bendradarbiavimu grindžiamas darbo būdas, kuris
apima skaitmenines technologijas ir veiksmingesnius objektų projektavimo, statybos ir priežiūros
metodus.
BIM yra trimatis kompiuterinis modelis, kuris apima svarbiausius produkto ir objekto duomenis
ir, kurį galima panaudoti veiksmingam informacijos valdymui visuose projekto vykdymo etapuose, nuo
ankstyviausios koncepcijos iki eksploatavimo. Jis apibūdinamas kaip esminė informacinių ir
komunikacinių technologijų (IKT) priemonė ir statybos sektoriaus kultūrinis procesas.
BIM technologija turėtų būti laikoma „bendradarbiavimo zona“ tarp statybos pramonės sektoriaus
bei programinės įrangos kūrėjų, aplinka, kurioje yra atitinkamų sinergijos galimybių. Daugelis šalių
visame pasaulyje pradeda suvokti jo teikiamas galimybes ir dabar investuoja į savų pajėgumų plėtrą. BIM
procesai gali būti naudojami, naujų statinių/infrastruktūros objektų projektuose, taip pat jie teikia
papildomų galimybių rekonstrukcijos ir ir renovavimo projektams, kai kartu su BIM priemonėmis taikomi
lazerinio skenavimo, greitosios energetinių parametrų analizės (angl. rapid energy analysis) ir kitos
pažangios virtualios realybės modeliavimo (angl. virtual reality modeling) technologijos.
BIM technologijos atneša daug naudos statybinių medžiagų ir dirbinių pramonei, kuri yra susijusi
su BIM pagrįstu projektavimu gamybai ir montavimui (angl. design for manufacture and assembly,
DFMA) ir efektyvesniais statybos procesais, pagristais automatizavimu, robotizavimu, 3D spausdinimu ir
t.t. Tai kelia procesų ir (arba) produktų gamybos efektyvumą, konstrukcijų surenkamumą ir perima
pažangiausius industrinės gamybos sektoriaus taikomus metodus.
Vienas pagrindinių BIM konkurencinių pranašumų yra jo gebėjimas skatinti didesnį skaidrumą ir
bendradarbiavimą tarp tiekėjų ir taip sumažinti švaistymą (viešųjų pirkimų, procesų ir medžiagų) visuose
tiekimo grandinės lygmenyse. Pagrindinė varomoji jėga, skatinanti klientus ir pramonės subjektus BIM
sparčiai diegti, yra tai, jog jo sukuriama nauda klientas dalijasi su visa tiekimo grandine, taigi ir su
galutinės grandies vartotojais (kurie naudojasi pastatytais objektais) bei plačiąja visuomene.
2.1.5. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus skaitmenizavimo programa
BIS BIM strategija
„BIM Task Group“ išanalizavo Didžiosios Britanijos bendrą padėtį statybų rinkoje ir nustatė, kad,
jei bus skiriama pakankamai dėmesio, Didžioji Britanija galėtų būti puikiai pasirengusi pirmauti pasaulio
rinkose ir pasiūlyti išmaniosios statybos ir BIM pagrįstos statybos ekonomikai skirtus produktus,
paslaugas ir mokymus. Didžiosios Britanijos projektavimo ir statybos pramonė susiduria su
beprecedenčiu rinkos spaudimu tiek vidaus, tiek ir tarptautinėje rinkoje, ir būtent šie moderniausi
papildomą vertę kuriantys gebėjimai suteikia daugiausia galimybių išlaikyti ir sustiprinti pozicijas. Šalyje
yra tarptautinių pirmaujančių akademinių institucijų, kurios remia pastangas išnaudoti rinkas šalies viduje
ir užsienyje.
„BIM Task Group“ nustatė, kad BIM turi didžiausią potencialą pakeisti įpročius ir galiausiai visą
pramonės šakos struktūrą. Vyriausybė rekomendavo nustatyti reikalavimą BIM taikyti visuose didesnės
nei 50 mln. svarų sterlingų vertės projektuose. Tačiau „BIM Task Group“ mano, kad BIM vertėtų taikyti
žymiai plačiau. BIM Task Group rekomendacijos buvo parengtos remiantis visų grupės narių bendra
nuomone: priimti „stūmimo – traukimo“ (angl. Push-Pull) strategiją.
Pagrindinės rekomendacijos šiai strategijai remti yra šios:
Bendraujant su tiekimo grandinės tiekėjais būti labai konkretiems. Problemų paprastai atsiranda
ne atskirose įmonėse, bet tada, kai joms tenka bendrauti vienai su kita arba pateikti visos tiekimo
grandinės sudėtinius informacijos rinkinius. Kai kalbama apie projekto rezultatus ir atsakomybę
už jų įgyvendinimą, sutarties reikalavimai turi būti konkretūs.
Įvertinti ir aktyviai panaudoti projekto rezultatus. Įsitikinti, kad klientas pasinaudoja informacija,
kurios jis prašė, pvz., siekiant užtikrinti, kad svarbiausi sprendimai būtų priimami remiantis
patikrinta informacija ir, svarbiausia, kad ji būtų naudojama pastatų eksploatavimo etape, kai
potenciali informacijos valdymo nauda yra akivaizdi. Tiekimo grandinės pateikta informacija turi
būti naudojama strateginiams sprendimams skatinti ir pademonstruoti skaidrumą pastato statybos
ir eksploatavimo etapuose.
83
Suteikti tinkamą pagalbinę infrastruktūrą. Tam, kad būtų parengta šiam procesui būtina minimali
infrastruktūra, reikia tam tikro lygmens investicijų. Naudojamos technologijos ir susijusi parama
nėra sudėtingesnė nei Didžiosios Britanijos viešajame sektoriuje šiuo metu jau veikiančios
sistemos, pvz., planavimo portalas, Vyriausybės prekybos tarnybos viešųjų pirkimų sistemos ir
nepopierinės atvirų sienų sistemos, kurios buvo sėkmingai įdiegtos per pastarąjį dešimtmetį.
Imtis palaipsnių veiksmų. Rekomenduojama imtis kelių nedidelių, bet labai reikšmingų veiksmų,
kad šie metodai būtų pradėti taikyti per penkerių metų laikotarpį. Iš tiekimo grandinės prašoma
laipsniško įdiegimo, kad apie technologiją, mokymus ir kultūrinius pokyčius būtų galima
veiksmingai informuoti ir juos įsisavinti tiek tiekimo, tiek ir kliento srityse.
Turėti aiškų tikslą atsiliekantiems pramonės subjektams. Sveika ir atvira rinka aiškiai parodo, kad
sektoriuje yra diegiamos inovacijos ir suteikiamos galimybės. Pasinaudodami pagrindinių tiekėjų
jau vykdomomis investicijomis, pramonės šakos priešakyje esančios įmonės aktyviai stengiasi
šiuos procesus perprasti ir įdiegti. Pagalbos ir aiškių tikslų reikia tiems, kurie atsilieka.
Rekomenduojamas tikslas yra pasiekti, kad visuose projektuose projekto informacija būtų
pateikiama pagal 2 lygmens brandumo modelį. Šiuo atveju tikimasi komunikacinės krypties, kuri
būtų panaši į tą, kuri buvo pasirinkta analoginę televiziją keičiant skaitmenine, kad nebūtų
nepelnytai pakenkta tiekėjams.
„BIM Task Group“ nustatė du pagrindinius kintamuosius, kurie yra svarbūs kai kalbama apie
statinio charakteristikas: viso gyvavimo ciklo sąnaudos ir efektyvumas anglies dioksido požiūriu. Savo
pastangas ši grupė sutelkė pirmiausia tam, kad pagerintų būtent su šiais dviem kintamaisiais susijusį
sprendimų priėmimo procesą. Kad būtų galima priimti teisingus sprendimus, būtina laiku gauti tikslią
informaciją (duomenis). Turint tokią informaciją nebereikia remtis prielaidomis ir sudaromos sąlygos
veiksmingam ir skaidriam sprendimų priėmimo procesui. Kad šią informaciją būtų galima teikti, būtina
suderinti tiek kliento, tiek ir projekto realizavimo lūkesčius ir galimybes. Tai yra sprendžiama taikant
„stūmimo – traukimo“ strategiją. Strategija apima dvi kryptis, kurios apibrėžia darbo grupės pasirinktus
kelius:
„Stūmimo“ (angl. Push) elementas;
„Traukimo“ (angl. Pull) elementas.
Pirmoji kryptis yra „stūmimo“ elementas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas tiekimo
grandinei. Rinkoje yra daug pardavėjų ir visi jie teigia, kad jų siūlomas BIM sprendimas yra geriausias.
Tiekimo grandinės subjektai yra skirtinguose brandos kreivės taškuose ir daugelis jų galvoja, kad jų
pasirinktas BIM variantas tinka visiems. Taip pat stokojama gairių, mokymo, medžiagos ir bendrų
procesų, kuriuose būtų galima rasti nuoseklių patarimų, skirtų procesams, duomenų apibrėžtims arba
rezultatų specifikacijoms. Todėl siūloma rinktis produktų, standartų, gairių ir mokymų paketą, skirtą
aiškiam ir paprastam projekto įgyvendinimui.
Antroji strategijos kryptis susijusi su kliento „traukimo“ strategija bei su tuo, kad Vyriausybės
klientas turėtų parengti labai konkrečius ir nuoseklius reikalavimus. Tai apima būtinybę tiksliai apibrėžti
informacijos (duomenų) rinkinį, kurį klientui turi pateikti tiekimo grandinė tam tikrais laikotarpiais per
visą projekto įgyvendinimo ir objekto gyvavimo ciklo laiką. Duomenų pateikimas teiks dvigubą naudą ir
užtikrins, kad:
išsamūs informacijos rinkiniai būtų pristatomi laiku ir kad būtų galima pateikti komercinių
patikrinimų ir perdavimo informaciją.
Būtų pateikiama nuosekli skaitmeninė perdavimo informacija apie objekto projektą, sąnaudas,
anglies dvideginio kiekius ir eksploatacines charakteristikas.
Nustačius strategiją, įvardijamos ir kliūtys įgyvendinant šią strategiją. Daugelis problemų
įvardijamos kaip barjerai, trukdantys integruotam komandos darbui. Tačiau tinkamai įdiegta BIM sistema
gali tapti pagrindiniu integracijos proceso garantu ir suteikti unikalią galimybę pasiekti tokį esminį
pokytį, kurį dėl atviro ir skaidraus pakartotino skaitmeninės informacijos panaudojimo pavyko pasiekti
kitose pramonės šakose, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos ir gamybos pramonėje.
Siekiant, kad reikalavimai būtų paprastesni ir lengviau suprantami, buvo parengtas brandumo
lygių indeksas, kurį galima naudoti technologijų ir procesų grupėms ir jų būdingoms galimybėms.
84
Visiems viešiesiems pirkimams taikomas pagrindinis reikalavimas – jie turi būti atliekami 2 arba
aukštesniu lygiu, kai bus įgyvendinta penkerių metų trukmės strategija.
Teisinė ir sutarčių grupė priėjo išvados, kad autorių teisių, sutarčių ar draudimo pagrindinių
elementų daug keisti nereiks tam, kad būtų skatinama dirbti antruoju BIM brandumo lygmeniu. Reikia
tam tikrų esminių investicijų į paprastus, standartinius protokolus ir paslaugų grafikus, kad būtų galima
apibrėžti konkrečius BIM vaidmenis, darbo būdus ir norimus rezultatus.
Bet kokios sėkmingos pokyčių programos būtina sąlyga yra informavimas apie pokyčius ir
tinkama parama proceso metu. Didžiojoje Britanijoje dirbama su profesinio mokymo ir akademinėmis
įstaigomis bei įvairiomis kitomis institucijomis, kad būtų nustatyti nauji problemų sprendimo būdai.
Visos šios įstaigos noriai dalyvauja šiame procese. Būtina paspartinti BIM temos nagrinėjimą ir kuo
ankstesnį praktinį šio metodo įgyvendinimą ir vykdymą. Tai turi būti atliekama keliant bendrą
kompetencijos lygį mokymais bei priemonių kompleksais. Manoma, kad į medžiagos ir standartų rengimą
ir teikimą įtraukus teikėjus ne tik paspartės kompetencijų stiprinimo ir įdiegimo procesas, bet taip pat bus
galima užtikrinti universitetų rengiamų būsimų specialistų reikiamą lygį ir kvalifikaciją bei sukurti visą
gyvenimą trunkančio BIM mokymo struktūrą.
Siekiant pagerinti valstybės turto vertinimą ir valdymą, rekomenduojama, kad viešojo sektoriaus
klientai reikalautų, kad tiekimo grandinė pateiktų konkrečią informaciją. Konkrečiame informacijos
rinkinyje („COBie“) pateikiama nuosekli ir struktūruota objekto informacija, kuri
savininkui/eksploatuotojui yra naudinga priimant sprendimus po pastato perdavimo eksploatuoti. Dėl šio
„informacijos pateikimo“ metodo viešojo sektoriaus klientas išvengia sudėtingų procesų, technologinių
pokyčių ir konkurencijos problemų.
Tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek kitose buvo gauta dokumentais pagrįstų įrodymų, kad pastatų
projektavimo, statybos, eksploatavimo ir renovavimo proceso dalyviai iš BIM principų įdiegimo gali
gauti daug finansinės naudos. Suinteresuotų šalių nauda buvo nuodugniai peržiūrėta bei dokumentuota ir
ketinama parengti rekomenduojamus vertinimo procesus, kad įgyvendinant strategiją būtų galima nuolat
registruoti ir gerinti projekto veiklos rezultatus.
Didžiosios Britanijoje parengta darni bei nuosekli informacija ir pranešimai buvo perduoti
institucinėms organizacijoms, prekybos asociacijoms ir atstovaujančioms organizacijoms, kurios vaidins
svarbų vaidmenį organizuojant pramonės šakos veiklą sprendžiant su BIM susijusias problemas.
Įtraukimo procesas atskleidė esminį sutarimą ir šių organizacijų paramą Vyriausybės perkančiųjų
subjektų diegiamiems BIM procesams bei įsipareigojimą ateityje dėti bendras pastangas, kad būtų toliau
plėtojami pramonės šakos gebėjimai ir pajėgumai.
BIS strategijos rengimo užduotis atskleidė sunkumus, su kuriais susiduriama, kai tokios didelės
užduoties imasi ne visą darbo dieną dirbanti komanda. Nors rekomenduojami su technologijomis susiję
žingsniai yra labai riboti, kultūros, proceso ir mokymosi spragos yra reikšmingos ir įvertinus tai, jog šios
programos augimo potencialas yra didžiulis, tikslinga pasinaudoti šia galimybe ir imtis veiksmingų ir
reikšmingų Didžiosios Britanijos Vyriausybės veiksmų. Tam, kad ši pramonės šakos investicija būtų
įvykdyta neviršijant biudžete ir penkerių metų strateginiame plane numatytų laiko ribų, įgyvendinimui
užtikrinti prireiks profesionalios ir veiksmingos vadovų komandos. Atlikti skaičiavimai rodo, kad
penkerių metų trukmės programai prireiks apytikriai 4 mln. svarų sterlingų, įskaitant kai kurias sritis,
kuriose galima tikėtis pajamų ir bendro pramonės šakos finansavimo bei papildomą vertę kuriančios
veiklos, kuria galėtų užsiimti rėmimo organizacija.
Tam, kad šios pramonės šakos pokyčių programos įgyvendinimas sėkmingai vyktų visus
penkerius metus, būtina parengti realią programą. Visiems statybos paslaugų teikėjams, teikiantiems
paslaugas HMG, nustatyta užduotis – sugebėti pristatyti informaciją ir teikti paslaugas, kurios atitiktų
bent 2 lygį pagal pirmiau aprašytą brandumo modelį. Programoje numatyti penki etapai. Darbo grupė
apdairiai išlaikė pažangų požiūrį ir pačioje programos pradžioje ėmėsi dviejų labai mažų žingsnių, kad
paskatintų pažangą.
Siekiant gyvendinti BIS strategiją darbo grupė nutarė:
oficialiai įsipareigoti laikytis strategijos ir apie tai pranešti viduje ir statybos tiekimo grandinėje.
Suburti tarpvalstybinę „ Įgyvendinimo ir mobilizavimo“ darbo grupę, į kurią būtų įtraukti vietos ir
regionų valdžios institucijų atstovai, kad būtų galima:
o Nustatyti dabartines galimybes.
85
o Išsamiai apsvarstyti informacijos poreikį pagrindiniuose etapuose ir užtikrinti nuoseklumą ir
aiškumą tiekimo grandinei.
o Parengti projektus, kurie tiktų parodyti, kaip BIM įgyvendinamas praktikoje.
o Klientą/pramonės šakos grupę informuoti apie pritraukimą.
o Pakviesti klientą/pramonės šakos grupę parengti finansuojamą pritraukimo planą, įskaitant:
Kartu su BSI rengiamą tinkamą rezultatų sistemą.
COBie metodikos priderinimą prie Vyriausybės reikalavimų (įskaitant anglies
dioksido kiekį).
Tinkamų rezultatų stebėsenos parametrų parengimą.
Atitinkamų sutarčių sąlygų ir reikalavimų apsvarstymą.
Už darbo priežiūrą ir komunikacijos strategiją atsakingos centrinės įstaigos veiklos
vykdymą.
UK BIM Task Group tikslai
„BIM Task Group“ buvo įkurta 2010 m. pavasarį ir ją kartu palaiko Britanijos Vyriausybės
komercijos biuro Statybos sektoriaus padalinys ir Valstybinio verslo, inovacijų ir įgūdžių departamento
elektronikos ir IT paslaugų padalinys. „BIM Task Group“ sudaro atstovai iš statybų sektoriaus, jo klientai
ir programinės įrangos tiekėjai. Tarpinėje ataskaitoje, kuri buvo priimta 2011 m. rugsėjo 16 d., nustatyti
darbo grupės tikslai:
Nustatyti, kaip plačiau taikant BIM metodiką būtų galima pasiekti išmatuojamos naudos objektų
(statinių ir infrastruktūros) valdymui statybos ir eksploatavimo laikotarpiais.
Nustatyti, ką Didžiosios Britanijos vyriausybė, kaip klientas, turėtų padaryti, kad paskatintų
plačiai diegti BIM metodus, skirtus projektų įgyvendinimui ir rezultatams pagerinti, ypač sąnaudų,
vertės ir išmetamo anglies dioksido kiekio srityse.
Peržiūrėti tarptautinius mechanizmus (visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) federalinės
vyriausybės penkerių metų programą), kuriais skatinamas BIM diegimas kitose šalyse, ir teikti
tokių mechanizmų patirtimi pagrįstas rekomendacijas Jungtinei Karalystei per panašų laikotarpį;
įvertinti vyriausybės BIM politikos potencialą, kad Didžiosios Britanijos konsultavimo ir rangovų
bazė galėtų padėti išlaikyti ir toliau plėtoti jos dabartines stiprias pozicijas tarptautinėse rinkose.
„BIM Task Group“ grupės pagrindinė užduotis remti ir padėti įgyvendinti Vyriausybės Statybos
strategiją ir reikalavimus siekiant stiprinti viešojo sektoriaus pajėgumus įgyvendinant BIM 2 lygį.
Pagrindinė hipotezė, kurią iškėlė „BIM Task Group“ – statinio gyvavimo ciklo efektyvumas
pasiekiamas per visiems šio proceso dalyviams atviros ir prieinamos informacijos valdymą bei
bendradarbiavimą. „BIM Task Group“ vienija vyriausybės, pramonės, viešojo sektoriaus bei akademinės
visuomenės atstovus.
„BIM Task Group“ organizacinė struktūra ir ištekliai
BIM Task Group nariai:
Barry Blackwell – BIS politikos vadovas įgyvendinant BIM bei Vyriausybės dotacijų programos
vadybininkas.
Mark Bew MBE – Vyriausybės BIM darbo grupės pirmininkas.
Rob Manning - Vyriausybės poveikio sušvelninimo grupės vadovas.
Terry Stocks - UK BIM Task Group veiklos viešinimo direktorius.
Jaimie Johnston – Centrinės komandos narys, atsakingas už BIM standartų rengimą ir platinimą.
Fiona Moore – Darbo su užsakovais vadovas.
Simon Rawlinson - Centrinės komandos narys, atsakingas už komerciją.
David Philp – viešųjų ryšių atstovas.
„BIM Task Group“ principinė organizacinė struktūra parodyta 2.1.5.1 pav. Ją sudaro kryptingai
orientuotos grupės.
86
(http://www.bimtaskgroup.org/bim4-steering-group/)
2.1.5.1 pav. UK BIM Task Group principinė organizacinė struktūra.
(UK BIM Task Group kryptingai orientuotos grupės BIM4 grupės išvardytos žemiau).
Partneriai ir BIM4 bendruomenės
BIM4 bendruomenės sutelkia dėmesį į BIM skatinimą, adaptavimą ir paramos teikimą savo
pramonės šakos mastu be jokio šališkumo bent vienai platformai, grupės ar įmonės interesams. BIM4
bendruomenių veikla derinama tarpusavyje ir grindžiama bendradarbiavimo principais, jos dalinasi
geriausių praktikų pavyzdžiais savo sektoriuose, siekiant bendros naudos. BIM4 bendruomenės tai
bendradarbiavimo forumas visoms specializuotų interesų grupėms, siekiant koordinuoti BIM veiklas,
dirbant kartu ir sutelkiant resursus, tam kad palaikyti veiksmingą, praktišką nuolatinį žiniomis paremtą
informacijos srautą .
BIM Task Group sudaro BIM4 grupės:
BIM visuomenei (angl. BIM4 Communities) grupės tikslas – informuoti visuomenę apie BIM
verte ir naudą, konsultuoti BIM įgyvendinimo klausimais.
BIM vietinei savivaldai (angl. BIM4LG- BIM4 Local Government) grupės tikslas – skatinti
daugiau nei 400 vietinės valdžios institucijų įgyvendinti BIM.
BIM duomenų centras (angl. BIM4DC - BIM 4 Data Centres) grupės tikslas – skatinti vystymą ir
pasidalinti žiniomis apie BIM. Šios grupės tikslinė auditorija: tiekėjai, kūrėjai, konsultantai,
rangovai ir galutiniai vartotojai.
BIM grupė privačių užsakovų sektoriui (angl. BIM4 Private Sector Clients) grupė skirta suteikti
žinias apie BIM vertę ir naudą užsakovams ir skatinti juos taikyti BIM technologijas.
BIM mažmeninei prekybai (angl. BIM for Retail) grupės tikslas – suburti pagrindinius Didžiosios
Britanijos mažmeninės prekybos atstovus ir skatinti juos naudoti BIM technologijas. Ši grupė
įkurta kartu su John Lewis, Waitrose ir ASDA kompanijomis.
BIM infrastruktūrai (angl. BIM4IUK - BIM 4 Infrastructure (UK)) grupė jungia geografinės
informacijos asociaciją (angl. Association of Geographic Information (AGI)) ir statybos projektų
komitetą (angl. Construction Project (CPI) Committee). Jos veikla nukreipta į BIM vystymą tarp
infrastruktūros įmonių.
BIM vandentvarkai (angl. BIM4Water) grupė skirta įtraukti vandentvarkos ir nuotekų tvarkymo
įmones į BIM technologijų diegimą ir vystymą.
87
BIM statinių eksploatavimo (angl. BIM4FM – BIM 4 Facility Management) grupės paskirtis –
skatinti naudoti BIM technologijas statinių naudojimo etape.
BIM tiekimui (angl. BIM4SupplySideDelivery) grupė suformuota remti „BIM Task Group“ ir
suburti įvairias tiekimo organizacijas, įskaitant produktų gamintojus, projektuotojus, rangovus ir
kt.
Reaguojant į Vyriausybės statybos strategiją, įkurtas BIM technologijos Aljansas, kurio paskirtis –
remti ir padėti vyriausybės BIM iniciatyvinei grupei įgyvendinti BIM.
Didžiosios Britanijos rangovų grupė (angl. UK Constructors Group) yra pagrindinė rangovų,
veikiančių Jungtinėje Karalystėje, asociacija. Ši asociacija atstovauja daugiau nei 30 pirmaujančių
rangovų. Šios asociacijos pagrindinė paskirtis – užtikrinti bendradarbiavimą tarp rangovų ir „BIM Task
Group“.
Statybos produktų asociacija (angl. Construction Products Association) vienija statybos produktų
gamintojus ir tiekėjus. Ją sudaro 24 stambios įmonės ir daugiau kaip 40 vidutinių ir smulkių statybos
produktų tiekimo įmonių. Šios asociacijos pagrindinė paskirtis – užtikrinti bendradarbiavimą tarp statybos
produktų gamintojų ir tiekėjų ir „BIM Task Group“. Taip pat dirbama su nacionalinėmis BIM
bibliotekomis ir COBie šablonais.
BIM Academic Forum UK (BAF), vienijantis 26 Didžiosios Britanijos Universitetus, ruošia
bendruosius reikalavimus BIM specialisto modeliui, rengia ir adaptuoja BIM studijų programas, prisideda
rengiant BIM žinių profesinio ugdymo ir kvalifikavimo tobulinimo programas, padeda organizuojant
studijas pagal šias programas aukštosiose mokyklose ir neformalaus mokymo centruose, koordinuoja
mokslinių tyrimų (R&D) darbų tematiką.
BIM 2050 grupė kuria BIM vystymo šalyje strategiją iki 2050 m. (Digital Built Britain programą).
BIM Task Group veiklos darbo krypčių schema parodyta 2.1.5.2 pav.
(http://www.bimtaskgroup.org/work-streams-wps/ )
2.1.5.2 pav. UK BIM Task Group veiklos darbo kryptys.
UK BIM Task Group veiklos darbo kryptys išvardytos žemiau.
UK BIM Task Group veiklos darbo kryptys
„BIM Task Group“ darbas vyksta keturiomis kryptimis. Kiekviena iš jų kuruojama
atitinkamo centrinės komandos nario (2.1.5.2 pav.). Šios kryptys yra tokios:
1. Suinteresuotųjų šalių ir žiniasklaidos įtraukimas.
88
2. Paslaugų tiekimas ir produktyvumas:
o Finansuojama standartų ir protokolų sukūrimo veikla.
o Finansuojama BIM Toolkit ir klasifikatorių sukūrimo veikla.
3. Verslo santykių ir teisiniai aspektai.
4. Mokymas ir akademija.
5. Parama BIM4 grupėms ir BIM regionų centrams.
2.1.6. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus skaitmenizavimo modelio sandara
Vienu iš svarbiausiu Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus skaitmenizavimo programos aspektu
Vyriausybė ir „BIM Task Group“ laikė darnios skaitmenizavimo priemonių sistemos sukūrimą, kuri leistų
maksimaliai atskleisti BIM priemonių privalumus, skatintų jų naudojimą, padėtų atlikti su statinio
gyvavimo ciklo procesais susijusias operacijas, kurioms yra taikomos BIM priemonės. Tuo tikslu buvo
iškelta užduotis sukurti statybos sektoriaus skaitmeninimo priemonių kompleksą, kuris apimtų:
organizacinius, teisinius, institucinius, ekonominius, socialinius, ekologinius, technologinius,
informacijos kodavimo, sisteminimo ir saugumo, mokymo ir švietimo, ir kitus svarbius aspektus statinio
gyvavimo ciklo procesų problemoms spęsti, įskaitant skaitmeninimo priemonėms veikti būtinus
klasifikatorius, įvairių lygių (tarptautinius, nacionalinius, šakinius, įmonių) standartus, reikalavimus,
vadovus, protokolus, technines specifikacijas.
Šios sistemos struktūra pavaizduota 2.1.6.1 pav. Ja sudaro šie komponentai:
1. BIM brandos lygių modelis - BIM Maturity Levels (autoriai Mark Bew ir Mervin Richards, „BIM
Task Group“) - bendrasis skaitmenizavimo komplekso (BIM) sisteminimo elementas;
2. Klasifikatorius Uniclass 2015 (kuriamas NBS) - projekto duomenų kodavimo sistema pramoninių
mastu, suderinta su BIM metodologija;
3. Skaitmeninis darbų planas - RIBA (Digital) Plan of Works 2013, (kuriamas Royal Institute of
British Architects, RIBA) – darbo procesų organizavimo priemonė: etapai ir uždaviniai, suderinti
su BIM metodologija;
4. BIM Protokolas – CIC BIM Protocol (kuriamas Construction Industry Counsil, CIC) – teisinis
dokumentas, projektavimo paslaugų ir rangos paslaugų sutarties dalis, suderinta su BIM
metodologija;
5. BIM Standartai ir specifikacijos (kuriami BSI):
5.1. BS 1192:2007 Collaborative production of architectural, engineering and
construction information Code of practice – bendradarbiavimo BIM Standartas rengiant
architektūros, inžinerijos ir statybos informaciją.
5.2. BS 1192-4:2014 Collaborative production of information Part 4: Fulfilling
employer’s information exchange requirements using COBie. Code of practice (COBie -
Construction Operations Building Information Exchange – keitimasis statinio statybos
informacija). Bendradarbiavimo BIM Standartas rengiant statinio statybos informacija,
vykdant statytojo informacijos reikalavimus, naudojant COBie (COBie - keitimasis statinio
statybos informacija);
5.3. PAS 1192-2:2013 Specification for information management for the
capital/delivery phase of construction projects using building information modelling –
Informacijos valdymo specifikacija statybos projektų kapitalinio įdėjimo etapui, naudojant
statinio informacinį modeliavimą;
5.4. PAS 1192-3:2014 Specification for information management for the
operational phase of assets using building information modelling – informacijos valdymo
specifikacija turto (statinio ir jo priklausinių) naudojimo etapui, naudojant statinio informacinį
modeliavimą;
5.5. PAS 1192-5:2015 Specification for security-minded building information
modelling, digital built environments and smart asset management - specifikacija saugiam
statinio informaciniam modeliavimui, skaitinei aplinkai ir išmaniam turto (statinio ir jo
priklausinių) valdymui;
89
6. BIM vadovas – Building Information Management A Standard Framework and Guide to BS 1192
(autorius Mervin Richards) – Statinio informacinis modeliavimas. Standarto BS 1192 struktūra ir
vadovas.
BIM brandos lygiai.
BIM brandos modelis, kuriame išdėstyta, kaip pereinama nuo kompiuterinės braižybos prie
trečiojo lygio BIM, pateikiamas 2.1.6.1 pav.
BIM brandos lygių aprašymas, žinomas kaip Mark Bew – Mervyn Richards diagrama, pirma kartą
buvo pristatytas 2008 metais. Tai specifinė konvencija, kategorizuojanti BIM išvystymo etapus pagal
BIM brandos lygius, kiekvienas iš kurių pasižymi privalomų kiekvienam etapui specifinių BIM elementų
rinkiniu, apibūdinamu techninėmis priemonėmis, darbo procesų organizavimo metodais,
bendradarbiavimo principais, naudojamais standartais ir reikalavimais, specifikacijomis, sutartiniais
santykiais, laukiamais rezultatais. Šios konvencijos tikslas buvo formalizuoti BIM naudojimo lygius,
atsižvelgiant į valstybės požiūrį į BIM vietą valstybinėse užsakymuose.
Level 0 (0 lygis). Tai yra beveik plokščias CAD, be trimačių duomenų, kuriame galima sukurti tik
tradicinius brėžinius. Susijęs su nevaldomais 2D CAD duomenų mainais popierine arba elektronine
forma. Tai dar tikrai ne BIM, o tiesiog 2D CAD failų panaudojimas projektavimo ir gamybos informacijai
sukurti.
Level 1 (1 lygis). 1 brandos lygis pristato pirmą žingsnį link tikro BIM ir 3D duomenų naudojimo
projekte. Šiame lygyje kiekvienas projektuotojas paprastai dirba izoliuotai nuo kitų komandos dalyvių,
todėl šis BIM lygis šnekamojoje kalboje žinomas kaip „vienišas BIM“. Dažnai pasitaiko kita situacija, kai
projektą rengia projektuotojų grupė, tačiau kiekvienas jos dalyvis dirba tik su savo projekto dalimi
(užduotimi), kuri yra atskirta nuo kitų dalių ar/ir dalyvių. Projektuotojai šiame lygmenyje naudoja CAD
technologijas 2D arba 3D valdomais formatais kartu su bendradarbiavimo priemonėmis, per bendrą
duomenų tvarkymo aplinką (angl. Common Data Environment - CDE), atitinkančiomis BS 1192: 2007
standarto reikalavimus, kuris yra praktinio bendradarbiavimo normatyvinis dokumentas Jungtinėje
Karalystėje, kuriant architektūrinę, inžinerinę ir statybinę projekto informaciją. Paprastai yra naudojamos,
standartizuotos duomenų struktūros ir formatai, tuo tarpu ekonominė (sąmatinė) projekto dalis yra
valdoma nepriklausomai nuo BIM modelio; išlaidų ir resursų valdymo sistemos nėra integruotos į procesą
per bendrą duomenų tvarkymo aplinką.
Level 2 (2 lygis). 2 BIM brandos lygis apjungia tarpdisciplininius ir bendradarbiavimui skirtus
federalizuotus modelius, susidedančius tiek iš 3D geometrinių, tiek ir negrafinių duomenų, kuriuos rengia
atskiri projekto dalyviai jo gyvavimo ciklo eigoje bendros duomenų tvarkymo aplinkos (CDE) kontekste.
Šių informacijos mainų formalizavimas įpareigoja naudoti informacinius protokolus, t.y. nustato
suderintus principus, pagal kuriuos duomenys bus bendrinami ir šalys bendradarbiaus artėjant prie 3
brandos lygio. Darbas atliekamas, remiantis PAS 1192-2:2013 ir BS1192:2007 standartais. Šiame BIM
lygyje pristatomi pirmieji žingsniai naudojant integruotus į procesą 4D statybos eiliškumo ir/arba 5D
kainos informacinius modelius. Svarbiausias 2 BIM lygio požymis yra išpildomųjų duomenų pridavimas
užsakovui pagal statybos kontrakto sąlygas, metodas, kuris šiuo metu yra žinomas pavadinimu COBie UK
2012 (angl. Construction Operations Building Information Exchange). 2 lygis leidžia, kad kai kurie
projektai gali būti vykdomi ir žemesnio BIM brandos lygio organizacijomis.
Level 3 (3 lygis) - skaityti 6 skyriuje „Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus vystymo vizija“.
90
0 lygis 1 lygis 2 lygis 3 lygis Naudotojo vadovai: CPIC, Avanti, BSI Turto gyvavimo ciklo valdymas © 2008 m. ir 2013 m., Bew, Richards Brėžiniai, linijos, lankai, tekstas ir pan. Modeliai, objektai, bendradarbiavimas, integruoti, suderinami duomenys Standartai
2.1.6.1 pav. Didžiosios Britanijos statybos sektoriaus skaitmeninimo priemonių sistemos
struktūra.
Klasifikavimo sistema Uniclass 2015
Uniclass 2015 – tai vieningas Didžiosios Britanijos naudojamas klasifikatorius, apimantis visus
statybos sektorius. Jį sudaro visų lygių elementų, naudojamų statybos projektuose klasifikavimo lentelės
– nuo statinių ir infrastruktūros objektų (pvz., geležinkelis, geležinkelio stotis) iki produktų (pvz.,
geležinkelio stoties vaizdo stebėjimo kameros, kontaktinio tinklo stulpai ir t.t.). Šis naujas klasifikatorius
yra patobulinta senesnio Uniclass 2 klasifikatoriaus versija. Buvo atlikta išsami originalios versijos
redakcija, po kurios ši versija tapo labiau tinkama moderniajai statybų pramonės praktikai, suderintai su
BIM.
NBS Uniclass 2015, tai yra:
Vienoda klasifikavimo sistema statybų pramonei. Pirmąsyk per visą istoriją pastatus, kraštovaizdį
ir infrastruktūrą galima klasifikuoti naudojant tą pačią schemą;
Hierarchinis lentelių rinkinys, kuris palaiko klasifikavimą nuo teritorijos planavimo ar kelio linijos
iki grindų plytelės ar šaligatvio;
Numeravimo sistema, kuri yra pakankamai lanksti, kad atitiktų visus ateities klasifikavimo
reikalavimus;
Sistema, atitinkanti ISO 12006-2, kuri pažymėta iki NRM1 ir palaikys kitų ateities klasifikavimo
sistemų žymėjimą;
Klasifikavimo sistema, kurią prižiūrės ir atnaujins NBS;
BIM Toolkit BIM elementų duomenų bazė, kuri palengvins reikiamo klasifikavimo paiešką
naudojant standartinę pramonės terminologiją.
Pertvarkytas ir perkurtas Uniclass 2015 gali pateikti išsamią sistemą, tinkamą naudoti visose
pramonės šakose, įskaitant infrastruktūrą, kraštovaizdį, inžinerines paslaugas, taip pat statybų sektoriuje ir
visuose projekto gyvavimo ciklo etapuose.
Uniclass 2015 pateikia projekto informacijos struktūrinimo priemones, kurios atitinką antrojo
lygio BIM. Projekto informaciją galima generuoti, naudoti ir gauti per visą gyvavimo ciklą. Uniclass
2015 susistemintas remiantis ISO 12006-2 Pastatų statyba – Statybos darbų informacijos organizavimas –
2 dalis: Klasifikavimo struktūra. Tai reiškia, kad Uniclass 2015 iš dalies bus tinkamas naudoti
tarptautiniame kontekste, kartu su kitomis panašiomis schemomis.
91
Uniclass 2015 lentelės (žr. 2.1.6.2 pav.) yra hierarchinės sandaros ir leidžia apibrėžti projekto
informaciją nuo plačiausios iki detaliausios reikšmės. Kompleksų lentelėje projektai aprašomi bendrais
bruožais ir skirstomi pagal veiklą. Toliau kompleksus galima skaidyti į objektus, veiklas ir erdves. Jei
reikia, objektus galima aprašyti naudojant erdvių ir veiklų lenteles. Tačiau pradinis taškas pateikiant
išsamią informaciją apie projektą ir statybą – objektai. Uniclass 2015 lentelių rinkinius, galima naudoti
informacijai apie BIM modelius, CAD brėžinius, ruošiant technines specifikacijas, nustatant statybos
kainą, rengiant gaminių dokumentaciją ir t.t. Šios lentelės tinkamos naujai projektuojamiems statiniams ir
naudojamiems statiniams, statinių ir pastatų valdymo informacijai rinkti.
2.1.6.2 pav. Uniclass 2015 lentelių struktūra.
(Complex – Kompleksas; Spaces – Erdvės; Activities – Veiklos; Entities – Subjektai; Products –
Produktai; Systems – Sistemos; Elements – Elementai).
RIBA (skaitmeninis) darbų planas - RIBA (Digital) Plan of Works
Statiniai projektuojami, statomi, naudojami, atnaujinami ir pakartotinai naudojami arba
nugriaunami ir perdirbami; ir visa tai sudaro nepertraukiamą jų gyvavimo ciklą. Siekiant užtikrinti
geresnius statybos procesų rezultatus, būtina taikyti geresnius projektavimo, statybos, statinių priežiūros
procesų organizavimo ir valdymo metodus pradedant nuo pačio ankstyvojo projekto etapo - techninės
užduoties rengimo. Taip pat svarbu yra turėti galimybę gauti informaciją apie jau įgyvendintus projektus,
kad į juos būtų galima atsižvelgti rengiant naujus ir būsimus projektus.
Vienas ir bazinių Didžiosios Britanijos Vyriausybės statybos strategijos tikslų – siekti geresnės
statybos pramonės integracijos bei didinti jos efektyvumą, kad tvarumo principai taptų savaime
suprantamu dalyku. „Idėjinių“ ir organizaciniu dokumentu yra RIBA (skaitmeninis) Darbų planas (angl.
RIBA (Digital) Plan of Works).
RIBA Darbų planas yra pagrįstas tvaraus projektavimo principais ir sudaro sąlygas taikyti BIM
metodologijos principus visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose. Jis palaiko integruotą visų projekto
komandos narių, įskaitant užsakovo, projektuotojų, rangovų, subrangovų ir kitų statybos projekto dalyvių
komandų bendradarbiavimą ir suteikia lankstumo, kad paslaugų pirkimų būdus būtų galima priderinti prie
kliento poreikių.
RIBA Darbų planas: a) apima tvaraus projektavimo procesus; b) atvaizduoja BIM procesus; c)
suteikia galimybę lanksčiai taikyti darbų planavimo procedūras; d) pateikia paprastą schemą visų formų
pirkimams; e) veikia visuose sektoriuose ir tinka įvairaus dydžio projektams.
RIBA Darbų planas susistemina statybos projektų techninės užduoties rengimo, projektavimo,
statybos, techninės priežiūros, eksploatacijos ir naudojimo procesus į esminius etapus. Jame išsamiai
aptariamos užduotys ir rezultatai, kurių būtina pasiekti kiekviename etape, ir kurie gali būti skirtingi ar iš
dalies sutapti, kad atitiktų konkrečius projekto reikalavimus. RIBA 2013 m. Darbų planą sudaro aštuoni
etapai, žymimi skaitmenimis 0 – 7, ir aštuonios užduočių juostos, kaip pavaizduota 2.1.6.3 pav.
92
Etapai:
0 stadija / Stage 0 – Stategic Definition / Strateginė apibrėžtis
1 stadija / Stage 1 – Preparation and Brief / Pasirengimas ir sąlygų sąvadas
2 stadija / Stage 2 – Concept Design / Konceptualusis projektas
3 stadija / Stage 3 – Developed Design / Parengtasis (vystomas) projektas
4 stadija / Stage 4 – Technical Design / Techninis (darbo) projektas
5 stadija / Stage 5 – Construction / Statyba
6 stadija / Stage 6 – Handover and Close Out / Perdavimas ir užbaigimas
7 stadija / Stage 7 – In Use / Naudojimas
Užduočių juostos:
1 užduočių juosta / Task bar 1 – Core Objectives / Pagrindiniai tikslai
2 užduočių juosta / Task bar 2 – Procurement / Pirkimai
3 užduočių juosta / Task bar 3 – Programme / Programa
4 užduočių juosta / Task bar 4 – Planning / Planavimas
5 užduočių juosta / Task bar 5 – Suggested Key Support Tasks / Siūloma svarbiausia pagalbinė
veikla
6 užduočių juosta / Task bar 6 – Sustainability Check Points / Kontroliniai tvarumo taškai
7 užduočių juosta / Task bar 7 – Information Exchange / Informacijos mainai
8 užduočių juosta / Task bar 8 – UK Gov. Information Exchange / Vyriausybės informacijos
mainai.
Kai kurios užduočių juostos fiksuotos, kitos yra keičiamos (su konkrečiai organizacijai ar darbų
planui skirtomis parinktimis) arba pasirenkamos (jas galima „įjungti“ arba „išjungti“). Fiksuotos juostos
užtikrina nuoseklumą visuose pagal RIBA 2013 m. Darbų planą parengtuose dokumentuose. Dėl
galimybės įjungti ar išjungti tam tikras užduočių juostas ir keisti kitų juostų turinį, planas veikia tarsi
lankstus priemonių komplektas, kurį galima naudoti su internetiniu RIBA 2013 m. Darbų planu rengiant
konkrečiai organizacijai ar projektui pritaikytą versiją.
RIBA 2013 m. Darbų planas pats savaime nėra sutartinis dokumentas: jis vartotojus nukreipia prie
įvairių priemonių ir kitų papildomų dokumentų, įskaitant su profesinių paslaugų sutartimi, paslaugų
tiekimo grafikais ir projekto protokolais (kurie gali būti sutartiniai) bei prie įvairių formų dažniausiai
naudojamų statybos sutartyse ir kitų susijusių dokumentų.
93
2.1.6.3 pav. RIBA Darbų plano etapų ir užduočių juostų lentelė.
(RIBA Darbų plano etapų ir užduočių juostų paaiškinimai pateikti tekste aukščiau).
Teisiniai dokumentai (CIC BIM Protocol)
CIC BIM protokolas (angl. BIM Protocol) parengtas Statybų Industrijos Tarybos (CIC), vykdant
Jungtinės Karalystės Vyriausybės BIM strategiją. BIM Protokolas yra vienas iš svarbiausių teisinių
sutartinių dokumentų, kuris nustato projekto šalių teises ir pareigas BIM atžvilgiu. BIM Protokole
nurodoma, kokius statinio informacinius modelius turi parengti Projekto komandos nariai, taip pat
numatomi konkretūs šalių įsipareigojimai, atsakomybes ir informacinių modelių taikymo apribojimai. Jis
tinka visoms įprastoms statybos sutartims ir palaiko antrojo lygio BIM.
Pagrindinis BIM Protokolo tikslas – sudaryti sąlygas nustatytuose projekto etapuose parengti
statinių informacinius modelius. Kartu siekiama, kad BIM Protokolas padėtų Projekto komandoms taikyti
veiksmingas bendradarbiavimo praktikas. Skatinimas taikyti bendrus standartus arba darbo metodus pagal
PAS 1192-2 laikomas geriausia praktika, kuri pagal Protokolą gali būti aiškus sutartyje numatytas
reikalavimas.
BIM Protokolo pagrindiniai aspektai ir principai:
Įtraukimas į sutartis. BIM protokolas turi būti įtrauktas į visų naudojant, rengiant arba pateikiant
Projekto BIM Modelius dalyvaujančių šalių (Projekto komandos narių) sutartis. Tai užtikrins, kad
visos BIM Modelius rengiančios ir pateikiančios šalys taikytų visus Protokole numatytus bendrus
standartus arba darbo metodus ir visos BIM Modelius naudojančios šalys aiškiai turėtų teisę tai
daryti.
Leidžiamos paskirtys. Daugeliui informaciją teikiančių šalių neramu, kad plačiau taikant duomenų
gausa pasižymintį BIM bus sunkiau apsaugoti intelektinės nuosavybės teises. Protokole
naudojama bendra sąvoka „leidžiama paskirtis“, kuri apibrėžia, kokie modelių panaudojimo būdai
galimi.
Intelektinės nuosavybės traktavimas. Kadangi BIM projektuose vis daugiau bendradarbiavimo,
Protokolas aiškiai nustato būtinas intelektinės nuosavybės teisių nuostatas, kad BIM Modelius
būtų galima naudoti pagal paskirtį ir nebūtų pažeidžiamos Projekto komandos narių teisės: „visos
teisės (įskaitant autorių teises, bet ne tik) <...> lieka projekto komandos nario nuosavybė“.
94
Elektroniniai duomenų mainai. Nagrinėjama pagrindinė elektroniniam duomenų pateikimui
būdinga rizika, ypač perduotų duomenų iškraipymo rizika, nustatoma Modelio autorių
atsakomybė kai elektroniniai duomenys iškraipomi arba netyčia pakeičiami.
Protokolo apimamų modelių apibrėžtis. Projekto komandos nario įsipareigojimas parengti ir
pateikti tuos BIM Modelius, kurie jam priskiriami kaip BIM Modelio kūrėjui; kokius BIM
Modelius konkrečiam etapui ar duomenų pateikimui turi parengti Projekto komandos nariai ir
atitinkamam etapui taikomą Detalumo lygį (LOD).
Pakeitimų valdymas. Protokole numatytą pakeitimų valdymo procedūrą, nes dėl to gali keistis
paslaugų ar darbų apimtys.
Atsakomybė už BIM Modelių naudojimą Protokolas nustato apribojimus dėl platesnio duomenų
naudojimo BIM projektuose, pvz., jų nelicencijuoto perdavimo trečioms šalims.
Informacijos vadovas. Pagal Protokolą Užsakovas privalo paskirti šalį, kuri atliks Informacijos
valdymo vaidmenį. Informacijos valdymo vaidmenį prisiimančios šalies paskyrime reikia
apibrėžti Informacijos valdymo vaidmens paslaugų aibę.
Informacijos reikalavimai. Nuo Informacijos reikalavimų priklauso, kaip reikia kurti Modelį, nors
tai nepakeičia esmės, ką turi pateikti kiekviena šalis. Daugelis į informacijos reikalavimų imami iš
konkursinių dokumentų, pavyzdžiui, Užsakovo informacijos reikalavimų (angl. Employer
Information Requirements, EIR).
BIM Standartai
Suderintos projektavimo ir statybų informacijos rengimas – tai užduotimis, išdėstytomis laiko
juostoje, pagrįstas procesas, kuris nepriklauso nuo naudojamo pirkimų būdo ar sutarties formos.
Kiekvieną užduotį reikia atlikti tam tikra tvarka, kad tai būtų naudinga visoms dalyvaujančioms šalims.
Tai dar vadinama „bendradarbiavimu grįstu darbu“. Bendradarbiavimu grįsto darbo aplinkoje komandų
prašoma pateikti informaciją naudojant standartizuotus procesus ir sutartus standartus bei metodus, kad
būtų užtikrinta vienoda forma ir kokybė, o informaciją būtų galima naudoti ir pernaudoti be pakeitimų ar
interpretacijų. Jei individas, biuras ar komanda nesusitarę pakeis procesą, tai pakenks bendradarbiavimui
– bendradarbiavimu grįsto darbo aplinkoje nepriimtina, kad vienas iš dalyvių reikalautų taikyti „jo
standartą“.
Akivaizdu, kad standartai yra vienas iš būdų statybos projektuose užtikrinti efektyvesnį ir tikslesnį
bendrą projekto komandos narių darbą.
Didžiosios Britanijos BIM standartų ir techninių specifikacijų serija sudaro darnią BIM
„ekosistemą“, kuri leidžia labiau pasikliauti bendros tvarkos taikymu užtikrinant sklandų
bendradarbiavimą tarp visų statybos projekto dalyvių, taip pat leidžia efektyviai naudoti duomenis
pastatų ūkio valdyme. Būtent šios unikalios BIM standartų ir techninių specifikacijų sistemos sukūrimas
ir yra pagrindinis statybos sektoriaus skaitmenizavimo strategijos pasiekimas.
BS 1192-2007 Bendradarbiavimas rengiant architektūros, inžinerijos ir statybos
informaciją. BIM Standartas
BS 1192-2007 standartas nustato metodiką, kaip tvarkyti statybų informacijos, įskaitant sukurtą,
naudojant kompiuterinio modeliavimo (BIM) ir braižybos (CAD) sistemas, rengimą, platinimą ir
panaudojimą/pernaudojimą, taikant metodišką bendradarbiavimo procesą ir tiksliai apibrėžtą BIM ir CAD
duomenų įvardijimo politiką. Jis taikomas visoms šalims, dalyvaujančioms ruošiant ir naudojant
informaciją, kuri apima projektavimą, statybą, eksploataciją ir ardymą viso projekto gyvavimo ciklo metu
ir tiekimo grandinėje. Informacijos bendrinimo ir bendrojo modeliavimo principai yra taikomi visų
statinių tipų projektams. Be to, šis standartas pateikia gaires PĮ kūrėjams, kad būtų galima palaikyti jo
įgyvendinimą pateikiant konfigūracijos failus arba programos plėtinius. BS 1192:2007 pateikia
informaciją apie standartus ir procesus, kurių pritaikymas leistų nuosekliai, struktūriškai, efektyviai ir
tiksliai keistis BIM informacija.
BS 1192-2007 standartas įpareigoja (ir nurodo taisykles) visas dalyvaujančios projekte šalis,
(užsakovas, projektuotojai, rangovai, tiekimo grandinės partneriai ir pan.) dar sutarčių stadijoje, suderinti
„standartinius projekto vykdymo metodus ir procedūras“ ir įsipareigoti juos (jas) taikyti:
Suderinti vaidmenis ir atsakomybes, ypač atsakomybes už įvairių projekto disciplinų
koordinavimą projektuojant.
95
Nustatyti failų, direktorijų, duomenų konteinerių įvardijimo tvarką.
Susitarti dėl specifinių projekto kodų sukūrimo ir palaikymo, ir dėl projekto erdvinio
koordinavimo.
Taikyti bendrąją duomenų aplinką (angl., Common Data Environment, CDE), bendra duomenų
saugykla, pvz., projekto ekstranetas arba elektroninė dokumentų valdymo sistema, kad visi
projekto komandos nariai galėtų dalytis informacija.
Suderinti tinkamą informacijos hierarchiją, atitinkančią CDE ir dokumentų saugyklos koncepcijas.
Šis standartas taikomas visai statybos projekto dokumentacijai. Projekto dokumentų rinkinys ir
kiekvienas jį sudarantis dokumentas yra laikomi hierarchinėje įvardytųjų talpyklų struktūroje (žr. 2.1.6.4
pav.). Jame rekomenduojama, kaip kuriant struktūruotus pavadinimus perduoti informaciją
(metaduomenis) apie veiksmingam informacijos valdymui ir mainams reikalingas talpyklas.
2.1.6.4 pav. Bendrosios duomenų aplinkos funkcinės sritys
BS1192-4 Bendradarbiavimas rengiant statinio statybos informacija, vykdant statytojo
informacijos reikalavimus, naudojant COBie. BIM Standartas
„COBie“ (angl. Construction Operations Building Information Exchange – keitimasis pastato
statybos informacija) – tai daugiausia negrafinių pastato duomenų dalijimosi priemonė. Ją sukūrė JAV
kariuomenės inžinieriai. Ši priemonė skirta valdyti BIM modelių duomenis užsakovo organizacijoje,
daugiausia darbų ir priežiūros informacijai perduoti. Ši priemonė toliau buvo vystoma Didžiojoje
Britanijoje, kaip „COBie UK 2012“. Jos paskirtis buvo konkrečiuose projekto ataskaitos sudarymo
etapuose surinktų duomenų pateikimas. Ataskaitos sudarymo etapai paprastai vadinami „COBie duomenų
lašais“.
Duomenimis keičiamasi naudojant skaičiuokles, kurios padeda sumažinti sistemų sudėtingumą.
„COBie“ skaičiuoklės - tai tarpinis žingsnis iki technologijų, kurios padės atvirai keistis visais projekto
duomenimis duomenų bazių principais. Skaičiuoklės naudojimas tėra atsitiktinis, nes pagrindinė
informacija bus naudojama BIM arba FIM įrankiuose. Tačiau būtent skaičiuoklės naudojimas užtikrina,
kad kiekvienas galės naudotis šia informacija minimaliomis sąnaudomis.
„COBie“ tikslas pateikti pastato informaciją, o ne geometrinį modelį. „COBie“ sudaro pastato
informacinis modelis, toliau vadinamas „modelio vaizdu“ arba „duomenų vaizdu“. „COBie“ metodas
96
paremtas visų susijusių su pastatu ir jo priklausiniais duomenų įvedimu per visą statinio gyvavimo ciklą:
projektavimo, statybos ir statinio pridavimo bei eksploataciją metu, tam kad: a) surinkti informaciją apie
turtą; b) prižiūrėti informaciją; c) naudotis informaciją.
„COBie“ pastatų valdytojams padeda nusistatyti reikalavimus, kurie bus taikomi informavimo,
projektavimo, statybos, užbaigimo ir priežiūros etapuose, o GSL (angl. Government Soft Landing)
protokolai padės užtikrinti sklandų perdavimą ir įvedimą į eksploataciją. Šis derinys padės sukurti
integruotą turto valdymo sistemą. Pastatų valdytojai projektavimo ir pridavimo procese turėtų
bendradarbiauti su galutiniais užsakovais. Jie turėtų nustatyti aiškius tikslus ir priemones:
funkcionalumui ir efektyvumui užtikrinti, kad darbo aplinka skatintų galutinių naudotojų
produktyvumą ir gerovę.
veiklos ir kapitalo sąnaudoms, siekiant sumažinti statybos ir eksploatavimo išlaidas.
aplinkosaugos veiksmingumui, siekiant patenkinti vystymosi tikslų ir išmetamo anglies dioksido
kiekio reikalavimus.
rezultatų vertinimui, praėjus ne mažiau nei trims metams po rezultatų nustatymo ir įvertinus
išmoktas pamokas.
projekto komandos įtraukimui į ankstyvąjį eksploatacijos etapą, siekiant sureguliuoti pastato
sistemą ir užtikrinti tikslinius rezultatus;
PAS 1192-2: 2013 Informacijos valdymo specifikacija statybos projektų kapitalo įdėjimo etapui,
naudojant statinio informacinį modeliavimą
BIM proceso metu sukuriami informaciniai modeliai ir su jais susijusi informacija, naudojama
viso statinių ar infrastruktūros objektų arba išteklių gyvavimo ciklo metu. Informacijos pateikimo ir
projekto valdymo cikle. Siekiant, kad statybos objektai būtų užbaigiami efektyviai, labai svarbu, kad visi
projektų dalyviai bendradarbiautų. Bendradarbiavimu grįstoje aplinkoje svarbus vaidmuo tenka gebėjimui
efektyviai perduoti, pernaudoti ir bendrinti duomenis, išvengiant praradimų, prieštaravimų ar klaidingų
aiškinimų.
Didžiosios Britanijos standarto projektas PAS 1192-2:2013 (angl., PAS – Public Available
Specification - viešai prieinama specifikacija) susijęs su informacijos valdymu statybos projekte,
naudojant BIM. PAS 1192-2:2013 dėmesys sutelkiamas į projektų „pateikimo“ fazę nuo strateginio
poreikio vertinimo iki objekto (turto) perdavimo, kurioje didžioji dalis grafinių bei negrafinių duomenų ir
dokumentų sukaupta būtent projektavimo ir statybos metu. PAS 1192-2:2013 paskirtis palaikyti
Didžiosios Britanijos Vyriausybės tikslą viešajame sektoriuje turto pirkimo srityje pasiekti BIM 2 lygį (ir
kartu sumažinti turto išlaidas), nurodžius reikalavimus, kurių reikia šiam lygiui pasiekti; pasiūlyti sistemą
bendradarbiavimui BIM projektuose bei pateikti konkrečias gaires informacijos valdymo reikalavimams,
susijusiems su projektais, kuriuose naudojamas BIM.
PAS 1192-2:2013 suteikia pagrindą, kuriuo remiantis nurodomi papildomi dokumentai,
pateiksiantys išsamias BIM projekto gaires:
Užsakovo informacijos reikalavimai (angl., Employer Information Requirement, EIR) -
dokumentas, nustatantis, kokią informaciją tiekėjas turi pateikti užsakovui vykdydamas projektą.
BIM vykdymo planas (angl., BIM Execution Plan, BEP) - iš pradžių pateikiamas prieš konkursą,
kad būtų išspręsti EIR iškelti klausimai; vėliau, paskelbus konkurso laimėtoją, pateikiama
išsamesnė versija, kurioje išaiškinama tiekėjo metodika, kaip įvykdyti projektą naudojant BIM.
Projekto įgyvendinimo planas (angl., Project Implementation Plan, PIP) - pateikiamas prieš
konkursą, kad pristatytų su informacijos valdymu susijusias kiekvieno potencialaus tiekėjo
galimybes.
Bendrasis informacijos pateikimo planas (angl., Master Information Delivery Plan, - MIDP),
kuriame visi TIDP palyginami su statybos programa.
Užduoties informacijos pateikimo planas (angl., Team Information Delivery Plan, TIDP), kurį
pateikia kiekviena prie projekto dirbanti darbo komanda, kad nurodytų su informacijos pateikimu
susijusias kiekvienos komandos pareigas.
Pareigų ir atsakomybių matrica (angl., Responsibility Matrix, RMx) - nurodo ryšius tarp dalykinių
sričių ir informacijos arba modelių rengimo.
97
2.1.6.5 pav. Informacijos pateikimo ciklas pagal PAS 1192-2.
(MĖLYNA spalva žymimas bendras procesas, kai nustatomas projekto poreikis (projektavimo
paslaugų, statybos ar prekių pristatymo), suorganizuojamas pirkimų konkursas ir nustatomas jo
laimėtojas, mobilizuojamas tiekėjas ir sukuriama poreikiui aktuali gamybos informacija ir ištekliaus
informacija. Šis ciklas taikomas visuose projekto aspektuose, įskaitant projektavimo informacijos
tikslinimą visuose septyniuose projekto etapuose, pažymėtuose ŽALIEJI diagramų elementai žymi
informacijos pateikimo procesą, vadinamą bendrąja duomenų aplinka (angl. CDE – Common Data
Environment).
Pagrindiniai PAS 1192-2 ir BS 1192:2007 skirtumai. PAS 1192-2:2013 sudaryta remiantis esamu standartu BS 1192:2007 ir skirta bendrai
architektūros, inžinerijos ir statybos informacijai kaupti, kaip apibrėžta BS 1192:2007. BS 1192:2007
pateikia išsamią informaciją apie standartus ir procesus, kuriuos reikia įdiegti norint pasiekti tokių
rezultatų. PAS 1192-2 pateikia konkrečių gairių, kokie informacijos valdymo reikalavimai keliami
projektams, vykdomiems naudojant BIM. Ne visa su projektu susijusi informacija bus kuriama, valdoma
arba ja mainomasi BIM formatu. Taip pat šią informaciją reikės valdyti nuosekliai ir struktūriškai, kad
būtų įmanomi efektyvūs ir tikslūs informacijos mainai. BS 1192:2007 pateikia informaciją apie standartus
ir procesus, kurių pritaikymas leistų nuosekliai, struktūriškai, efektyviai ir tiksliai keistis informacija, o
PAS 1192-2:2012 aprašomi tik BIM būdingi struktūrizuoti duomenų ir informacijos mainai. Be to, PAS
1192-2:2012 dėmesys sutelkiamas į projektų „pateikimo“ fazę (nuo strateginio poreikio vertinimo iki
turto perdavimo), kurioje didžioji dalis grafinių bei negrafinių duomenų ir dokumentų sukaupta būtent
projektavimo ir statybos metu.
PAS 1192-3: 2013 Informacijos valdymo specifikacija turto (statinio ir jo priklausinių)
naudojimo stadijai, naudojant statinio informacinį modeliavimą.
Dokumente PAS 1192-3 pateikiamos informacinio turto modelio (AIM) naudojimo ir palaikymo
gairės, kuriomis remiantis per visą turto naudojimo laikotarpį bus vykdomos prevencinės techninės
priežiūros programos ir jų portfelio valdymo veikla. Šiame dokumente pateikiama bazė, kurios pagrindu
parengti papildomi dokumentai pateiks išsamias veiklos gaires.
PAS 1192-5: 2015 Specifikacija saugiam statinio informaciniam modeliavimui, skaitinei
aplinkai ir išmaniam turto (statinio ir jo priklausinių) valdymui.
98
PAS 1192-5: 2015 teikia reikalavimus saugiam statinio informaciniam modeliavimui ir
skaitmeniškai sukurtai (virtualiai) aplinkai, įskaitant rizikos vertinimą, siekiant ištirti jautrumą bet kokiai
informacijai ir nustatyti proporcingus saugumo reikalavimus BIM bendradarbiavimui, kurie turėtų būti
taikomi visiems statinio gyvavimo ciklo etapams. Šio PAS tikslinė auditorija apima organizacijas ir
asmenis, atsakingus už statinių ir infrastruktūros objektų koncepciją, pirkimus, projektavimą, statybą,
pristatymą, eksploataciją ir priežiūrą. Nors ši specifikacija nukreipta į 2 lygio BIM reikalavimus, ji
suteikia pagrindą raidai į ateities skaitmeninės aplinkos sukūrimą ir padeda jos išmaniam turto (statinio ir
jo priklausinių) valdymui. Visi šie dokumentai bus kartu toliau tobulinami, remiantis pamokomis iš
„ankstyvųjų“ Vyriausybės projektų, ir gali būti svarstoma pagal juos parengti Didžiosios Britanijos
standartą.
Statybų sektoriaus švietimas ir mokymai
Mokymo ir švietimo darbų paketu siekiama sukurti ilgalaikę strategiją, skirtą BIM supratimo ir
įgūdžių tiekimui visame statybos sektoriuje, remiant Didžiosios Britanijos Vyriausybės BIM 2 lygio
programą. Yra parengtas platus mokymo kursų rinkinys. „BIM Task Group“ remia ir skatina kvalifikuotų
specialistų rengimą, kurie padės įgyvendinti BIM strategiją. Mokymo ir švietimo darbo grupė turi
apibrėžti pagrindinius statybos sektoriaus dalyvius ir jų mokymo bei kvalifikacijos tobulinimo sistemas,
siekiant didinti BIM supratimą ir stiprinti įgūdžius statybos sektoriuje. Be to, „BIM Task Group“ turi
įgaliojimus sukurti trumpalaikę programą požiūriui į BIM formuoti, įgūdžiams ir žinioms lavinti,
įgyvendinant Vyriausybės užsakymu atliekamus ankstyvuosius BIM projektus.
„BIM Task Group“ edukacinei veiklai aktyviai talkina „BIM Academic Forum UK“ (BAF).
BIM darbo grupė: balandžio 4 d. mandatas – „Tarptautiniu lygiu beprecedentis pasiekimas
mūsų BIM kelyje“
Sėkmingas Vyriausybės statybos strategijos (VSS) 2 lygio BIM tikslų įgyvendinimas yra
„tarptautiniu lygiu beprecedentis pasiekimas mūsų kelyje link statinių sektoriaus skaitmeninimo“, - sako
„BIM Task Group“ pirmininkas Markas Bew. Vyriausybės statybos strategijoje, kurią Ministrų kabineto
sekretoriatas paskelbė 2011 m. gegužės mėn. 31 d., bei Paulas Morrellas parengtoje mažo anglies
dioksido kiekio statybos inovacijų ir augimo komandos galutinėje ataskaitoje išdėstytas pagrindinis
tikslas – Vyriausybės statybos projektų sąnaudas sumažinti 15–20 proc.
Šių tikslų iki galutinio 2016 m. balandžio 4 d. termino nebūtų buvę galima pasiekti, jei šio
svarbaus etapo nebūtų įveikę visi Vyriausybės departamentai. Nuo šiol jie reikalauja, kad konkursuose
dalyvaujantys tiekėjai teiktų apibrėžtą ir reikalavimus atitinkančią projektinę informaciją ir duomenis ir
taip įrodytų bendradarbiavimu pagrįsto 3D BIM 2 brandumo lygį.
Dabar, kai Vyriausybės departamentai yra įsipareigoję pasiekti BIM brandumą (tai yra BIM darbo
grupės ketverių metų bendradarbiavimo su pramonės atstovais, Vyriausybės departamentais, privačiu
sektoriumi, institucijomis ir mokslo įstaigomis rezultatas), BIM leidžia sukurti didesnę statybos objektų
vertę savo šalyje ir suteikia daug augimo galimybių užsienyje.
Mandato reikalavimų įgyvendinimas BIM darbo grupei bei Vyriausybės statybos valdybai bei
Klientų BIM įdiegimo grupei leido dar kartą patvirtinti tvirtą įsipareigojimą skatinti ir remti visišką BIM
įdiegimą ir tam sudaryti sąlygas visame šios pramonės šakos sektoriuje.
Šio tikslo siekti padeda neseniai priimtas biudžetas, kuriame skelbiama apie naujos kartos
skaitmeninius standartus statybos sektoriui (3 lygio BIM), kurie rengiami pagal Digital Built Britain
programą. Tam per trejus metus bus investuota 15 mln. svarų sterlingų, kad, kalbant apie šios
technologijos taikymą, Didžioji Britanija išliktų pirmaujančia šalimi pasaulyje ir statybos objektų
savininkai sutaupytų milijardus svarų sterlingų per metus išvengdami nereikalingų išlaidų. Be to, ši
investicija parengs infrastruktūrą išmaniosios statybos (angl. smart built) ekonomikai.
Atsižvelgdama į pramonės šakoje šiuo metu vykstantį perėjimo iš pasirengimo BIM 2 lygiui į
„įprasto darbo“ procesą, BIM darbo grupė balandžio mėn. 4 d. taip pat pristatė naują internetinę svetainę
bim-level2.org/. Svetainė, kurią sukūrė ir prieglobą suteikia Britų Standartų Institutas (angl. British
Standards Institution, BSI), ir toliau bus plėtojama ir taps bendru ir aiškiu orientyru, kuriame bus galima
rasti kartu su BIM darbo grupe parengtų BIM dokumentų, standartų ir gairių. Šie dokumentai ir toliau bus
nemokamai prieinami tam, kad visas, tiek mažas, tiek ir dideles, verslo įmones paskatintų dalyvauti.
99
Markas Bew pastebėjo: „Įvertinus tai, kaip toli mes pažengėme tik per ketverius metus, galima
suvokti, kaip toli turime ir galime nueiti per kitus ketverius metus ir vėliau. Didžioji Britanija dabar tapo
lyderiu pasaulinėse lenktynėse link statybos pramonės skaitmeninimo ir mes darysime viską, kad savo
pozicijų neužleistume. Sunkus darbas prasideda dabar. BIM tapo įprasta kasdienės veiklos dalimi. Mūsų
2 lygio programa didina efektyvumą ir kuria konkurencingą tiekimo sektorių, todėl mūsų verslo įmonės
yra paklausios įvairiose šalyse. BIM taps privalomu Didžiosios Britanijos standartu visoje statybų
aplinkoje ir mūsų žinia visiems suinteresuotiesiems asmenims yra tokia: prisijunkite prie mūsų ir
nepraleiskite šios nuostabios progos sumažinti sąnaudas bei atliekas ir padidinti produktyvumą bei
konkurencingumą. Mes įrodėme, kad partnerystė tarp Vyriausybės ir privataus sektoriaus šioje pramonės
šakoje gali padėti pasiekti didelių pokyčių. Tai tapo įmanoma dėl aiškaus ir bendro plano bei
įsipareigojimo. Dabartinis iššūkis yra šiuos metodus pritaikyti visoje rinkoje, kad išaugtų pajėgumai ir jie
taptų kasdienybe. Įdiegę 2 lygį, mes šią pramonės šaką patobulinome. 3 lygo BIM ir Digital Built Britain
programos įgyvendinimas užtikrins, kad ši pramonės šaka sugebės priimti ateities iššūkius“.
Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus vystymo vizija
Atsižvelgiant į Didžiosios Britanijos vyriausybės strategiją statybų sektoriaus vystymui, situacijai
iš esmės gerinti (statybų sektoriaus skaitmenizavimo programa) yra suformuluoti konkretūs tikslai, kurie
turėtų būti pasiekti šios šalies statybų sektoriuje iki 2025 m.:
vid. 33 proc. mažesnė statybos kaina ir statinių gyvavimo ciklo sąnaudos;
vid. 50 proc. trumpesnis laikotarpis nuo statinio projektavimo pradžios iki statybos užbaigimo;
vid. 50 proc. sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iš statinių;
vid. 50 proc. sumažintas deficitas tarp statybinių dirbinių ir medžiagų eksporto ir importo.
Manoma, kad iki 2025 m, 3 BIM lygis taps pagrindiniu (gal netgi privalomu) BIM brandos
rodikliu Didžiosios Britanijos statybos pramonėje. 3 BIM brandos lygyje bus pristatytas visiškai
integruotas ir bendradarbiavimui realiu laiku tinkamas projekto modelis, kuris galės būti aptarnaujamas
per žiniatinklio paslaugas, atsižvelgiant į informacinių technologijų raidą ir kuris bus suderinamas su IFC
(angl. Industry Foundation Classes)/buildingSmart Duomenų žodyno standartais (buildingSmart, 2013b).
Programinės įrangos sąveikos barjerai bus įveikti, taip pat kaip ir infrastruktūros apribojimai ir dar vis
egzistuojančios teisinės kliūtys. Šiame BIM lygyje bus naudojami: 4D statybos modelis, 5D sąnaudų
informacinis modelis, 6D projekto gyvavimo ciklo informacinis modelis ir kitų dimensijų (kartais
vadinamų „xD“) informaciniai modeliai, kuriuose bus įdiegtos objektinių duomenų standartinės
bibliotekos, apimančios informaciją apie gamintojus. Šiandien, reikalavimai šiam lygiui yra labai
intensyviai diskutuojami ekspertų bendruomenėje, siekiant suformuluoti jo bendrą ir vieningą supratimą.
2.1.7. Topografinių planų ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų informacinių išteklių
infrastruktūra Didžiojoje Britanijoje
Topografiniai planai (angl. Ordnance Survey. Ordnance Survey) (toliau – OS) yra
nepriklausomas Didžiosios Britanijos Vyriausybės departamentas. Jo kompetencija yra sukurti ir išlaikyti
nacionalinį bazinį topografinį žemėlapį, iš kurio kiti gautų naudos, efektyviai pagrįstų savo sprendinius.
OS valdo nacionalinės aprėpties stambaus mastelio skaitmeninius topografinius duomenis, kurių
detalumas siekia pastato detales. Iš šių erdvinių duomenų OS gamina skaitmeninius duomenis ir
popierinius žemėlapius verslui ir administraciniam naudojimui.
Erdvinių duomenų rinkinyje yra apie 460 mln. topografinių objektų, kasdien atliekama apie 10000
objektų pakeitimų. OS lauko darbuotojai pildo išsamią topografinę informaciją pagal lauko apžiūras,
pagal OS specifikacijas. Jei neatitikimai egzistuoja, jie išmatuojami. Duomenų surinkimas inspektorių
srityje buvo žymiai sustiprintas rankiniuose kompiuteriuose įdiegus pritaikytą programinę įrangą (toliau –
PĮ), vadinamą PRISM (nešiojamas integruoto patikrinimo modulis). Taip pat pasiektas suderintas
nešiojamos PĮ naudojimas visuose OS skyriuose, kuriuose yra daugiau nei 100 darbo vietų.
Ordnance Survey dirba su turto vystytojais, kad nauji erdviniai objektai būtų greičiau įtraukti į
stambaus mastelio topografinius planus. Tikslas yra panaudoti sukurtus vietovės tyrinėjimų ir statinių
projektų erdvinius duomenis. OS savarankiškai tikrina, kas yra pastatyta ir kaip tai atitinka statinių
100
projektus, tačiau turint daugiau išorinių duomenų, reikia mažiau laiko integruoti naujus gyvenamųjų
namų kvartalų, aplinkkelių ir pan. pokyčius. Taip siekiama greičiau ir efektyviau atnaujinti duomenis.
Inžineriniai tinklai. „NUAG NRS Ltd.“, „NUAG“ (angl. National Underground Assets Group) –
pelno nesiekianti organizacija, kuri 2005 m. buvo įsteigta daugelio įmonių, kurioms buvo aktualu
pagerinti keitimosi požeminių statinių informacija būdą. 2011 m. „NUAG“ veikla buvo nutraukta – buvo
įkurta įmonė „NUAG NRS Limited“, siekiant tęsti „NUAG“ atliktą darbą, įgyvendinti Nacionalinių
registrų servisą visoje šalyje ir būti „kompetencijos centru“ dėl požeminių inžinerinių statinių
informacijos mainų. „NUAG“ veikla skirta teikti paslaugas inžinerinių tinklų, kelių statytojams ir juos
eksploatuojančioms įstaigoms, suteikiant realaus laiko prieigą prie informacijos apie užkastus inžinerinius
statinius, pvz. vandentiekio ir dujų vamzdžius, kabelius. „NUAG“ tikslas – padėti Nacionalinių registrų
tarnybai efektyviau planuoti ir saugiau vykdyti gatvių statybos darbus.
2011 m. „NUAG NRS Ltd“ pradėjo Londono projektą, kuris buvo pirmasis įgyvendinant veiklą
visos šalies mastu. Londono projektą finansavo Thames Water ir National Grid Gas, nacionaliniai
Elektros tinklai, Pietų dujų tinklai ir Londono transporto kompanija. Šios organizacijos, kartu su projekto
rėmėjų British Telecom Openreach ir Transporto departamentu (DfT), sudarė projekto klientų patariamąją
grupę, kad užtikrintų projekto rezultatus ir pateiktų nacionaliniam centrui (angl. National Center of
Excellence) pasiūlymus tobulinti nacionalinius registravimo ir inžinerinių statinių įrašų duomenų
keitimosi standartus.
„NUAG NRS Ltd“ aktyviai tyrinėja inžinerinių statinių įrašų perdavimo paslaugų reikalavimus.
Siekiama pasiekti bendrą supratimą tarp įvairių komunalines paslaugas tiekiančių ir statybos darbais
užsiimančių įmonių, kurių vamzdžiai, kabeliai ir kita įranga yra po žeme, kad svarbu ne tik užtikrinti
darbuotojų saugą, bet ir netrukdyti visuomenei.
2.2. Danijos patirties analizė
2.2.1. Danijos statybų sektoriaus institucinė sąranga, teisinė aplinka ir verslo praktika
Statybų sektoriaus institucinė sąranga
Laikui bėgant keitėsi ministerijos, atsakingos už Danijos statybų sektorių, bet nuo 2015 metų
birželio 28 d. už jį atsakinga Transporto ir Statybos ministerija (dan. Transport- og Bygningsministeriet,
angl. Ministry of Transport and Building5). Ji perėmė Danijos Energetikos, Komunalinių paslaugų ir
Klimato ministerijos (angl. Danish Ministry of Energy, Utilities and Climate6) atsakomybę, už kurią prieš
tai buvo atsakinga Verslo ir Ekonomikos augimo ministerija (angl. Ministry of Business and Growth7).
Danijos Statybos ir Nekilnojamojo turto Agentūra (angl. Danish Building & Property Agency8),
Kultūros ir Rūmų Agentūra (angl. Agency for Culture and Palaces9) ir Danijos Gynybos turto ir
Infrastruktūros Organizacija (angl. Danish Defence Estates and Infrastructure Organisation10
) yra
pagrindiniai valstybės statybos klientai.
Danijos Statybos ir Nekilnojamojo turto Agentūra (dan. Bygningsstyrelsen, angl. Danish Building
& Property Agency) yra Danijos Transporto ir Statybos ministerijos dalis, atsakinga už valstybinių
nekilojamo turto (toliau – NT) objektų valdymą ir vystymą atliekant viešuosius pirkimus, naują statybą,
renovavimą, išlaikymą ar valstybės turto pardavimą. Jos pareiga – kurti modernius, funkcionalius ir
taupius objektus, pvz. ministerijų, policijos, teismų ir universitetų pastatus. Tai viena didžiausių NT
plėtojimo agentūrų šalyje, valdanti apie 4 mln. kv. m. NT ploto. Ši agentūra įkurta 2011 metais, kai buvo
apjungtos 3 anksčiau veikusios valstybinio NT turto agentūros: Pilių ir turto agentūra (dan. Slots- og
Ejendomsstyrelsen, angl. Agency of Palaces and Properties) (2011 m. panaikinta), Universitets- og
Bygningsstyrelsen (2011 m. panaikinta) ir Įmonių ir statybos valdyba (dan. Erhvervs- og Byggestyrelsen,
2012 m. panaikinta).
5 http://www.trm.dk/en
6 http://www.efkm.dk/
7 https://erhvervsstyrelsen.dk/
8 http://www.bygst.dk/english/about-us/
9 http://slks.dk/
10 http://forsvaret.dk/FES/Pages/default2.aspx
101
2016 sausio 1 d. įkurta Kultūros ir Rūmų Agentūra (dan. Slots- og Kulturstyrelsen, angl. Agency
for Culture and Palaces11
) atsakinga už valstybinių pilių ir dvarų, sodų ir kultūros vertybių valdymą ir
išlaikymą.
Danijos Gynybos turto ir infrastruktūros organizacija priklauso Danijos Krašto apsaugos
ministerijai, kurios užduotis – rūpintis ministerijos nekilnojamuoju turtu ir teritorijomis (kareivinės, oro
bazės, laivyno bazės ir kt.). Organizacijos veikla apima patalpų valdymą, statybos projektų vystymą,
priežiūrą, aplinkos ir energetikos uždavinių sprendimą ir gamtos išsaugojimą. Dauguma paslaugų
Organizacija perka iš išorinių tiekėjų.
Imigracijos, Integracijos ir Būsto ministerija (angl. Ministry of Immigration, Integration and
Housing12
) yra atsakinga už aprūpinimą būstu.
Būsto, Miesto ir Kaimo ministerija (angl. Ministry of Housing, Urban and Rural Affairs) buvo
atsakinga už BIM poreikius ir pastato valdymo klasifikavimo sistemos naudojimą (ministerija jau
panaikinta).
Danijos Transporto ir Statybos Agentūra (angl. Danish Transport and Construction Agency13
) yra
agentūra, priklausanti Danijos Transporto ir Statybos ministerijai (angl. Ministry of Transport and
Building), kuri pataria ministerijai transporto (geležinkelių, kelių, aviacijos) strategijos formavimo, teisės
klausimais statybos sektoriuje.
Danijos vietos valdžia (angl. Local Government Denmark) yra suinteresuota grupė ir Danijos
savivaldybių institucijos narė, kuri savivaldybių vardu užsiima derybomis su šalies vyriausybe.
Taip pat statybų sektorių įvairiose derybose atstovauja Danijos statybos asociacija „Dansk
Byggeri“ (angl. the Danish Construction Association14
). Daugiau nei 6000 narių (statybų sektoriaus
pramonės ir statybos įmonių, kuriose dirba virš 90000 darbuotojų) vienijanti asociacija kuria ir palaiko
sąlygas, kurios užtikrina nariams sąžiningą konkurenciją ir veiklai palankias sąlygas, taip pat atstovauja
asociacijos narių valstybinius interesus. Asociacijoje dirba apie 150 darbuotojų. Asociacija yra kelių
tarptautinių organizacijų narys, tarp jų:
FIEC European Construction Industry Federation15
.
European International Contractors (EIC)16
.
Asociacija teikia informaciją ir pagalbą darbdaviams sutarčių ir įdarbinimo, darbo, našumo ir
pelno, švietimo, technikos ir procesų, tvarumo, statybos reikalavimų, atliekų tvarkymo, eksporto
klausimais, atlieka tyrimus ir statistikas.
Danijos statybos asociacija 2016 sausį paskelbė skaitmeninės plėtros statybos pramonėje strategiją
Dansk Byggeris strategi for den digitale udvikling i bygge- og anlægsbranchen17
. Šios strategijos tikslas –
panaudoti ir plėsti informacijos ir komunikacijos technologijų (toliau – IKT) naudojimą visose statybos
sektoriaus grandyse – nuo gamintojų ir tiekėjų iki rangovų, siekiant padidinti produktyvumą statybos
pramonėje.
Pagrindinis skaitmeninimo strategijos tikslas – sukurti didesnės vertės kūrimo pagrindą.
Pagrindinės to siekio gairės:
Turi būti stiprinamas produktyvumas ir konkurencingumas.
Supaprastintas komunikavimas statybos pramonėje.
Patobulintos pamatinės IKT naudojimo statybose sąlygos.
Remiantis aukščiau išdėstytais tikslais buvo suformuluotos trys konkrečios sritys:
Geresni informacijos ir gamybos procesai, užtikrinant tinkamą informaciją reikiamoje vietoje
reikiamu laiku ir teisinga forma.
Geresnė skaitmeninė bendradarbiavimo kultūra, apimanti statybos pajėgumus, kuriuos suteikia
ryšys tarp IKT panaudojimo ir veiksmingo statybos gamybos procesų valdymo.
11
http://slks.dk/forside/ 12
http://uibm.dk/ 13
http://www.trafikstyrelsen.dk/da.aspx 14
http://www.danskbyggeri.dk/english 15
http://www.fiec.eu/ 16
http://www.eic-federation.eu/ 17
http://www.danskbyggeri.dk/media/5723/digitaliseringspolitik_2016_net.pdf - Dansk Byggeris strategi for den digitale
udvikling i bygge- og anlægsbranchen 2016
102
Programinės įrangos kūrimo stimuliavimas pagal poreikį ir dalyvavimas informacinių
technologijų (toliau – IT) plėtros forumuose.
Šios strategijos turinys turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į įgyvendintą projektą „Cuneco18
-
statybos pramonės našumo centras“ (dan. Cuneco – center for produktivitet i byggeriet), kuris
pastaraisiais metais įgyvendino plėtros ir bandymų projektus. Danijos statybų asociacijos skaitmeninės
plėtros statybos pramonėje strategijoje numatyta 10 iniciatyvų:
1. Gera skaitmeninio bendradarbiavimo praktika. Ši iniciatyva kuria statybų sektoriuje sukuriamos ir
naudojamos informacijos sąsajų standartus ir nustato oficialias duomenų pateikimo taisykles. Ji
turi užtikrinti, kad būtų geras ryšys tarp užsakovo ir rangovo, kuria gaires konkurso sąlygoms,
remiasi geriausios praktikos projektais.
2. Programinės įrangos (toliau – PĮ) reikalavimai projektuose. Turi būti suformuoti PĮ reikalavimų
pagrindai, taikomi planuojant produkciją, valdant projektus, gamybos ir statybos išteklius ir
atliekant jų integraciją su statybos produktų duomenų baze.
3. Sąsajos tarp rangovo ir subrangovų standartas. Jis apibrėš, kas kokiu formatu turi gauti duomenis.
4. Suvienodintas tiekimas, t.y. standartizuoti komerciniai pasiūlymai, kad pirkimo konkursų
dokumentai būtų standartizuoti ir nereikėtų gaišti laiko susipažįstant su skirtingais pasiūlymais.
5. Projekto ir gamybos sąsajų standartas, įskaitant IKT paslaugas ir skirtingų projekto dalyvių
(projektuotojų, gamintojų, tiekėjų, rangovų) atsakomybę. Jame nustatomos formatų taisyklės,
reikalavimai duomenų perdavimui ir gamybos brėžiniams, taip pat projektų kokybės užtikrinimo
dokumentams.
6. Kaip galima ankstyvesnis visų statybos proceso dalyvių įtraukimas į procesus ir dalyvavimas
apibrėžiant statybos IKT lygį. Pvz., rangovas turi būti įtrauktas į projektą ankstyvosiose projekto
stadijose.
7. Rangovo patarimai valdymui. Gairės, kuriomis apibrėžiama, ką projektuotojai turi pateikti
rangovui.
8. Standartiniai sąrašai konkursams. Siekiama įtraukti standartinę konkurso aprašo formą ir turinį,
kad būtų standartizuoti tiekimo aprašai, suderinti su esamomis apskaitos/pirkimo sistemomis.
9. Skaitmeninio pateikimo standartas. Ši iniciatyva prisideda prie IRT naudojimo tiekimui gairių,
t.y., kokie duomenys ir kaip turi būti pateikti tiekimui.
10. Sutarčių sudarymo su institucijomis supaprastinimas. Siekiama supaprastinti ir standartizuoti
paraiškų ir ataskaitų teikimo sistemas.
2015 metais Danijos statybos asociacija įsteigė darbo grupę „Skaitmeninės sistemos“ (dan. Det
Digitale Anlæg) skaitmeninimo strategijai vystyti, kuri rengia Skaitmeninių iniciatyvų planą (žr. daugiau
www.digitaleanlaeg.dk19
).
Statybų sektoriaus teisinė aplinka
Danijoje visi viešieji klientai turi laikytis labiau apribotų įstatymų nei privatusis sektorius. Nuo
2007 metų valstybės klientai vyriausybės aktu 136520
, papildančiu statybos reguliavimo įstatymą21
, buvo
įpareigoti turėti BIM informaciją IFC formate. Šis vykdomasis raštas 2010-aisiais buvo pakeistas kitu
vyriausybės aktu 138122
. Nuo 2013 šis reikalavimas buvo išplėstas, statybų reguliavimo įstatyme23
įtraukiant regionus (ligonines), savivaldybes ir socialinio būsto projektus. Tuo pačiu Vyriausybės aktas
1381 buvo pakeistas aktu 118
(Bygherrekrav2013_118.pdf – appendix). Kitas aktas – 119
(Bygherrekrav2013_119.pdf – appendix) – reglamentavo socialinio būsto projektus.
Valstybės klientai 2010-ais metais pareikalavo bendros klasifikavimo sistemos DBK (angl.
Danish Classification System24
), bet šis reikalavimas buvo atmestas/atšauktas 2013-aisiais. Pagrindinis
18
http://cuneco.dk/ 19
www.digitaleanlaeg.dk 20
Bygherrekrav2007 – appendix https://www.retsinformation.dk/forms/r0710.aspx?id=113858 21
StateByggeloven.pdf – appendix https://www.retsinformation.dk/forms/r0710.aspx?id=133389 22
Bygherrekrav2010.pdf – appendix http://almennet.dk/media/23951/ar_appendiks1_20120131_e1_.pdf 23
StateByggeLoven_2011.pdf – appendix https://www.retsinformation.dk/forms/R0710.aspx?id=134795 24
http://bips.dk/v%C3%A6rkt%C3%B8jsemne/dbk-klassifikation#0
103
poreikis naudoti klasifikavimo sistemą sutelktas į pastatų ūkio valdymą25
. Reikalavimas buvo
įgyvendintas 2012 m. pagal vyriausybės aktą 137026
. Dabar taikomas reikalavimas naudoti klasifikavimą
yra paskelbtas Danijos Vyriausybės įsakyme Nr. 154027
§61, 4 skyriuje.
Rengiant viešųjų objektų projektus reikalaujama naudoti klasifikacijos sistemą, tačiau nėra
konkretaus reikalavimo naudoti išskirtinai tik CCS klasifikatorių.
Visi pastatai turi atitikti Statybos kodeksą (dan. Bygningsreglementet28
, BR15), priimtą Danijos
Transporto ir Statybos Agentūros (angl. Danish Transport and Construction Agency). Statybos kodeksas
laikui bėgant palaipsniui kito, numatant vis žemesnius energijos sąnaudų reikalavimus, bet taip pat tapo
lankstesnis besikeisdamas iš norminio kodekso į kodeksą, labiau orientuotą į rezultatus.
Profesinė inžinierių29
, architektų30
ir statybininkų31
asociacija DACC (angl. Professional
Association of Engineers, Architects and Contractors) sukūrė BIM standartų sąlygas, priimtinas
viešiesiems ir privatiems užsakovams32
. Šie standartai nėra privalomi, bet juos dažnai naudoja dauguma
statybų sektoriaus atstovų ir užsakovų. Dažniausiai naudojamos: Bendrosios sąlygos33
, Konsultavimo
paslaugų bendrosios sąlygos34
, Projektavimo/statybos bendrosios sąlygos35
.
Profesinė inžinierių ir architektų asociacija sukūrė standartais paremtas pastatų36
ir
infrastruktūros37
projektavimo paslaugas, suskirstytas pagal skirtingus projekto etapus. Šios paslaugos yra
dažnai naudojamos, tačiau nėra privalomos. Jų priedas (DigitalProjektering.pdf), susiejęs pastatų
projektavimo paslaugas su IT, išleistas 2016 metais (daniškai).
Prieš pradedant statybas ir viešieji, ir privatūs klientai turi gauti statybos leidimą iš vietinės
savivaldybės. Dabartinė vyriausybė pateikė pasiūlymą, kad patvirtinimo procesą atliktų ne savivaldybės,
o trečiosios šalys (užsakomos paslaugos).
Danijoje nėra jokio oficialaus arba privalomo statybos objekto etapų modelio.
Statybos procesų verslo praktika šalyje susijusi su IKT technologijų specifikacijų reikalavimų
taikymu projektavimo ir statybos paslaugų viešųjų pirkimų srityje.
BIPS sukūrė Statybos IKT specifikacijų reikalavimus, kurios yra naudojamos įgyvendinant
valstybinių klientų IKT užsakymus taikant BIM reikalavimus. Tai yra standartinis NT plėtotojų ir
projekto konsultantų susitarimas dėl priemonių, naudojamų projekto įgyvendinimo metu: projekto
svetainės, skaitmeninių duomenų pateikimo, objektais pagrįsto statinio modelių kūrimo ir t.t.
Sukurti 4 pagrindiniai IKT technologijų taikymo projektuose specifikacijų dokumentai, kurie tapo
pagrindu ir viešųjų pirkimų statybos projektų pirkimo procesuose:
IKT techninė komunikacijos technologijų naudojimo specifikacija;
IKT techninė CAD specifikacija (3D pastatų modeliavimui);
IKT techninė konkursų specifikacija (skaitmeniniai pasiūlymai);
IRT techninė perdavimo specifikacija (duomenys ūkio valdymui).
Su statybomis susijusių sąnaudų lygiai nėra reguliuojami (nereglamentuotos).
Išlaidos susijusios su darbininkų atliekamais darbais tam tikrais atvejais reguliuojamos
(reglamentuojamos) profesinių sąjungų susitarimais su verslo asociacijomis, tačiau įprastai kainos už
paslaugas paliekamos sureguliuoti rinkai.
25
https://www.lbf.dk/om-lbf/publikationer/forvaltnings-klassifikation-version-22-af-marts-2013/ ir tabeller-v-23.pdf -
appendix 26
Bekendtgørelse1307.phd - appendix 27
Bekendtgørelse1540.phd - appendix 28
br15_english.pdf – appendix http://bygningsreglementet.dk/english/0/40 29
http://www.frinet.dk/english 30
http://www.danskeark.dk/ 31
http://www.danskbyggeri.dk/ 32
http://www.bygherreforeningen.dk/ 33
AlmeneBetingelser92 - appendix 34
GeneralConditionsForConsultingServices.pdf - appendix 35
GeneralConditionsDesignBuild.pdf - appendix 36
description-of-service-building-and-planning-uk-version.pdf – appendix http://www.frinet.dk/media/246688/description-of-
service-building-and-planning-uk-version.pdf 37
civil-works-and-planning-2013.pdf – appendix http://www.frinet.dk/media/246703/civil-works-and-planning-2013.pdf
104
Apskritai, Danijoje tikimasi, kad visi darbai bus atliekami laikantis sutarčių tarp profesinių
sąjungų ir darbdavių. Daugumos vietovių profsąjungos yra sudarę užduočių vykdymo kainoraščius arba
laiko sąnaudų sąmatas38
.
Tačiau dalis organizacijų, pvz. Danijos Statybos ir Nekilnojamojo turto agentūra pirkimų
konkursuose atlieka užsakovo vaidmenį yra suformavę specifinius su valdomais objektais susijusius
reikalavimus ir įprastai priima pasiūlymus remiantis šiais kriterijais: architektūra, funkcija ir techniniais
aspektais. Duomenis pirkimams privaloma pateikti IFC formatu.
Statybų sektoriaus strateginiai tikslai iki 2021 metų.
2014 lapkritį buvusi vyriausybė sukūrė ir paskelbė „Vyriausybės statybos sektoriaus politikos
strategiją“ (dan. Vejen til et styrket byggeri i Danmark – regeringens byggepolitiske strategi39
), kurioje
identifikavo 5 esmines sritis:
statybų kokybės reguliavimas;
statybų kompetencijos didinimas;
efektyvi viešųjų objektų statyba;
augimas visoje vertės grandinėje;
tvari statyba.
Daugiau apie strategiją: http://www.efkm.dk/files/billeder/byggepolitisk_web.pdf.
2012 kovą vyriausybė išsikėlė ambicingus energijos taupymo tikslus iki 2020 sukurti priemones,
kad iki 2050 visi statiniai naudotų atsinaujinančią energiją.
Kaip minėta aukščiau, už statybų sektorių iki 2015 metų buvo atsakinga Danijos Energetikos,
Komunalinių paslaugų ir Klimato ministerija (angl. Danish Ministry of Energy, Utilities and Climate),
kuri ėmėsi statybų sektoriaus strateginių tikslų kūrimo, bet nuo 2015 metų atsakomybę už statybų
sektorių perėmė Transporto ir Statybos ministras (angl. Minister of Transport and Building).
Pagrindiniai BIM vystymo tikslai iki 2021 m.
Skaitmeninės statybos programa buvo pradėta 2002 metais, kaip dalis programos40
konkurencingumui Danijoje padidinti.
Tai ir buvo pirmieji sisteminiai skaitmeninės statybos vystymo žingsniai, kai iškilo statybų
sektoriaus poreikis pereiti prie skaitmeninės statybos ir statinių gyvavimo ciklo analizės. 2003-2007 m.
buvo inicijuoti pirmieji nacionaliniai Skaitmeninės statybos vystymo projektai. 2007 metais buvo
parengtas Skaitmeninės statybos vystymo strateginės iniciatyvos dokumentas.
Oficialiai patvirtintų konkrečiomis skaitinėmis reikšmėmis BIM vystymo tikslų nėra, tačiau
Danija, kaip ir kitos pažangios Europos šalys (Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Suomija ir Norvegija)
nuo 2016 m. balandžio 18 d. pagal Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvą 2014/24/ES jau
reikalauja taikyti BIM viešuosiuose statybos projektuose.
Vyriausybės statybų sektoriaus politikoje yra bendrai apibrėžti Danijos vyriausybės siekiai iki 35
proc. sumažinti pastatų energijos suvartojimą šildymui ir šilto vandens ruošimui iki 2050 m. ir pereiti prie
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo. Už šių siekių vykdymą atsakinga Danijos Energijos
agentūra (angl. Danish Energy Agency). Siekiant skatinti energijos taupymą pastatuose, Agentūra pradėjo
kelias iniciatyvas:
30 mln. Danijos kronų paskirta šilumos siurblių skatinimui teritorijose, esančiose už kolektyvinio
tiekimo tinklų ribų.
Kasmet skiriama po 10 mln. kronų (per trejų metų laikotarpį) energijos taupymo pastatuose
akcijoms.
Kasmet skiriama po 10 mln. kronų Žinių centrui apie energijos taupymą pastatuose išlaikyti.
38
TidskurantForTagdækningsarbejder.pdf – appendix
https://www.3f.dk/~/media/lokalafdelinger/private/midt%20oestsjaelland/nyheder-
884x492/2141%20tidskurantforenkling%20tagd%C3%A6kning%202014-2017.pdf 39
byggepolitisk_web.pdf – appendix http://www.efkm.dk/files/billeder/byggepolitisk_web.pdf 40
http://www.stm.dk/multimedia/Konkurrenceevnepakken.pdf
105
Skaitmeninimo priemonėms veikti būtini standartai ir reikalavimai (sukurti (perimti) ar
numatomi sukurti (perimti) nacionalinės standartizacijos institucijos, tarptautinės standartizacijos
organizacijos (ISO) ir Europos standartizacijos komiteto (CEN)).
IFC (ISO 16739) yra privaloma naudoti valstybiniuose projektuose ir visuose viešuose
projektuose nuo 2013 metų.
Viešieji klientai naudojo IDM (ISO 29481-1) nuo 2010 – šis standartas yra patvirtintas BIPS kaip
metodas, skirtas identifikuoti ir specifikuoti duomenų apsikeitimo reikalavimus.
Danija vadovavo klasifikavimo standarto (angl. Framework for classification) ISO 12006-2 ir
Informacijos pateikimo vadovo (angl. Information Delivery Manuals) ISO 29481-1 peržiūrai (pertvarkai).
Danija dalyvavo kuriant Sąveikos standartą (angl. Interaction framework) ISO 29481-2.
Danija palaiko ISO 12006-2, ISO 12006-3, ISO 16739, ISO 29481-1, ISO 29481-2 standartus ir
pasiūlė, kad ISO 81346 serijos dokumentai taptų CEN standartais.
ISO 12006-3 – į objektus orientuotos informacijos standartas – yra pripažintas kaip svarbus
standartas duomenų žodynams. ISO 704 ir ISO 22274 buvo naudojami Danijoje siekiant apibrėžti
nacionalines klasifikavimo sistemas.
2.2.2. Danijos statybų sektoriaus informacinių išteklių infrastruktūra
BIM modeliuose sukauptos Informacijos ir duomenų saugojimo, tvarkymo, teikimo
aspektai.
Danijoje nėra jokios centralizuotos BIM projektų registracijos. Danijos Statybos ir Nekilnojamojo
turto Agentūra paskelbė kelis projektus anglų kalba41
ir pilną Danijoje vykdomų projektų sąrašą42
. Visi
projektai kuriems pagal reikalavimus privaloma kurti BIM modelius nuo 2007 metų, minimaliai turi būti
pateikti IFC formatu. Tačiau užsakovai pirkimo dokumentacijoje gali suformuoti ir kitus reikalavimus,
pvz. modelių perdavimą originaliais „Native“ formatais.
2002 metais su finansine projekto „Realdania“ parama buvo įkurtas Danijos statybų sektoriaus
Vertinimo centras43
, kuris sukūrė metodiką statybos įmonių veiklai vertinti. Iš pradžių buvo ketinama
įpareigoti naudoti vertinimo sistemą privalomai, bet vėliau nuspręsta leisti sistema naudotis savanoriškai.
Vertinimo programa vadinama „Bygge Rating“44
(Statybos reitingas, angl. the Benchmark Centre for the
Danish Construction Sector).
Ši organizacija yra privati, ne pelno siekianti organizacija, kuri pateikia pagrindinius veiklos
rodiklius rangovams, architektams, inžinieriams ir statybos pramonės klientams. Pagrindinių veiklos
indikatorių vertinimo sistema skirta įvertinti rangovų, architektų ir inžinierių veiklą, suteikiant
užsakovams daugiau galimybių pasirinkti tinkamiausius paslaugų teikimo pretendentus, o paslaugų
tiekėjams – geresnę galimybę palyginti savo paslaugų kokybę konkurencinėje rinkoje, t.y. vertinimas
leidžia sistemingai lyginti įmonių kompetencijas. Statybos reitingų skalės:
A. Daug geriau nei vidutiniškai;
B. Geriau nei vidutiniškai;
C. Vidutiniškai;
D. Blogiau nei vidutiniškai;
E. Daug blogiau nei vidutiniškai.
Įmonių įvertinimo reitingus užsakovas gali įtraukti į statybos paslaugų pirkimo sąlygas, pvz.
nurodyti, kad statytojas turėtų C ar aukštesnį reitingą.
Norintiems gauti įvertinimą siūlomas labai paprastas vertinimo procesas45
: reikia pasirinkti vieną
iš savo projektų (ne senesnių kaip 36 mėn.) ir užpildyti vertinimo formą, kurioje pateikiama informacija
apie projektą. Tačiau norint realaus įmonės įvertinimo, tą turi daryti nešališkas trečiosios šalies atstovas,
pvz. įmonės auditorius arba šio Vertinimo centro specialistas.
41
http://www.bygst.dk/english/selected-projects/ 42
http://www.bygst.dk/projekter/ 43
https://realdania.dk/samlet-projektliste/byggeriets-evaluerings-center 44
http://www.byggerating.dk/ 45
http://byggerating.dk/ekstra/information-in-english.aspx
106
Esamos ir valstybės institucijų numatomos sukurti informacinių sistemų teikiamos
paslaugos.
Visi pastatai Danijoje yra registruoti BBR46
registre, kuris pasiekiamas Danijos Geoduomenų
Agentūros (angl. Danish Geodata Agency47
) viešųjų interneto paslaugų svetainėje48
. Dalis šios agentūros
paslaugų yra nemokamos, dalis suteikiamos už tam tikrą mokestį.
Duomenų teikimo ir efektyvumo agentūra (dan. Styrelsen forForsyning og Effektivisering49
)
užsiima duomenų rinkimu, skaitmeninimu ir platinimu. Agentūra pateikia GIS duomenis, žemėlapius ir
Danijos reljefo modelius. Dauguma duomenų pateikiama nemokamai, dalis informacijos mokama.
Infrastruktūros ir rajonų GIS/žemėlapius ir su jais susijusias paslaugas siūlo savivaldybės,
pavyzdžiui, Solrød savivaldybė50
.
Už socialinio būsto pastatų ūkio valdymo klasifikaciją atsakingas Nacionalinis statybos fondas
(dan. Landsbyggefonden51
), kuris remia ir plėtoja šalies socialinį būstą.
BIPS siūlo savo paslaugas organizacijų nariams. 2016 m. BIPS išleido naują IKT specifikacijų
rinkinį52
projektų peržiūrai. Specifikacijos veikia pagal tris iš anksto apibrėžtus turinio modelius:
A. Minimalūs reikalavimai, atitinkantys vykdomų viešųjų projektų užsakymus;
B. BIPS pateikti sprendimai pagal jų sukurtus standartus, pvz. CCS klasifikatorius;
P. Tuščias šablonas konkretiems projekto reikalavimams nurodyti.
BIPS taip pat siūlo klasifikavimo ir identifikavimo sistemą CCS (Cuneco klasifikavimo sistema),
informacijos pristatymas vadovus, trukdžių sąrašus, matavimo taisykles, statybos medžiagų sąrašus,
standartines procedūras surenkamųjų betono elementų pirkimams, CAD sluoksnius ir tradicines
specifikacijas kaip brėžinių priedus. BIPS nariams medžiaga prieinama nemokamai (plačiau apie BIPS
paslaugas žemiau dokumente).
Topografinių planų ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų informacinių išteklių
infrastruktūra Danijoje.
Topografiniai planai. GeoDanmark53
GeoDanmark yra asociacija, 2007 m. įkurta tarp Danijos nacionalinės geodezijos ir kadastro
agentūros (angl. Danish National Survey and Cadastre) ir šešių Danijos savivaldybių. Šiuo metu
asociacijoje yra visos 99 savivaldybes ir naujai įsteigta Danijos Geografinių duomenų agentūra (dan.
Geodatastyrelsen - GST). Asociacijos tikslas - sukurti vieningą stambaus mastelio topografinį Danijos
skaitmeninį žemėlapį, kuris būtų bendras valstybės ir savivaldybių. Taip kuriami vadinami FOT
duomenys (pagal FOT erdvinių duomenų specifikaciją).
GeoDanmark teigia, kad visoje šalyje naudojant vieningus stambaus mastelio topografinius
skaitmeninius žemėlapius, gaunamas didelis efektyvumo potencialas. Centrinės ir vietos valdžios
institucijos dalinasi duomenimis ir naudoja GeoDanmark duomenis savo el. valdžios administravimo
procesuose: pvz. kelių, vandenų ir pastatų sektoriuje. GeoDanmark padeda užtikrinti aukštą ir vienodą
Danijos stambaus mastelio topografinio žemėlapio kokybę. Toks skaitmeninis procesų valdymas sukuria
pridėtinę vertę valdžios institucijoms ir Danijos piliečiams.
Vyriausybė ir savivaldybės susitarimu nustatė pagrindinius topografinius duomenis (toliau
Komunalinio skaitmeninimo strategija 2011-2015) ir reikalavimą bendradarbiauti ir finansuoti
pagrindinius FOT duomenis. Kaip ateityje bus bendradarbiaujama rengiant, taikant ir atnaujinant FOT
duomenis, priklauso nuo poreikių, kurie egzistuoja kiekvienoje srityje (upės, pastatai, ir pan.), ir nuo šalių
noro finansuoti tam tikro turinio ir kokybės duomenis. GeoDanmark atsakinga už veiklų koordinavimą,
duomenų specifikavimą ir duomenų kaupimo sistemos naudojimo paramą. GeoDanmark įtraukiamos į
46
http://bbr.dk/ 47
http://eng.gst.dk/ 48
http://eng.gst.dk/danish-cadastre-office/ 49
http://sdfe.dk/ 50
http://kort.solrod.dk/spatialmap 51
https://www.lbf.dk/om-lbf/publikationer/forvaltnings-klassifikation-version-22-af-marts-2013/ 52
ikt-specifikation_digital_projektering_hoeringsudgave.zip – appendix
http://bips.dk/v%C3%A6rkt%C3%B8jsemne/byggeriets-ikt-specifikationer#3 53
http://www.geodanmark.dk/
107
susitarimus dėl duomenų gamybos ir į sektorinių susitarimų (papildomų erdvinių duomenų gamybos)
koordinavimą.
Esminiai aspektas yra, kaip FOT erdviniai duomenys sąveikauja su inventoriaus (turto) valdymo
duomenimis. Siekiama, kad būtų galima FOT objektus tiesiogiai naudoti inventoriaus valdymo užduotims
rengti arba valdymo duomenis turi būti galima prijungti prie FOT duomenų, ir kad būtų galima susieti
informaciją peržengiant administracines ribas.
Išskiriamos 4 skirtingos asociacijos narių bendradarbiavimo galimybės:
Inventoriaus objektų valdymas. Valdymas iš FOT objektų reikalauja, kad objekto apibrėžimai ir
turinys (tikslumas, išsamumas, požymiai ir t.t.) būtų suderinti su teisės aktais ir valdymo procesais
(su teritorijų priežiūros standartais). Tai reiškia, kad turi būti aiški atsakinga už objektą institucija
ir ji turi būti įsipareigojusi už duomenų kokybę (išbaigtumas, aiškumas ir naujumas) taip, kad
duomenys taip pat būti tinkami naudoti kitose institucijos, ar kaip oficialus pagrindas.
Bendras pagrindas. FOT duomenų naudojimas kaip bendro atskaitos pagrindo reiškia, kad FOT
registracijos principai ir metaduomenys turi teikti informaciją ir išorės verslo sistemoms, t.y. pagal
FOT objektų identifikatorius ar išorinių ryšių raktus. Tam reikia aiškių erdvinių duomenų
tvarkymo taisyklių, kad keičiant FOT objektus ID išliktų nepakitę, ir reikia turėti išplėstą pokyčių
istoriją, kad duomenis būtų oficialiu pagrindu.
Bendras duomenų masyvas. Bendrų duomenų naudojimas reiškia, kad kitos institucijos duomenys
gali būti saugomi, platinami ir prižiūrimi bendroje gamyboje su pagrindiniais FOT duomenis (kaip
papildoma topografija). Tai kontroliuoja institucija, kuri nustato turinį ir reikalavimus kokybei, ir
finansuoja papildomų erdvinių duomenų įtraukimą į bendrą duomenų masyvą.
Bendra fotogrametrinė gamyba. Naudojant bendrą fotogrametrinę gamybą, gali būti užtikrinamas
papildomų erdvinių duomenų surinkimas.
Pagrindinis GeoDenmark tikslas - efektyvi erdvinių duomenų gavyba. FOT samdo rangovus ir
taip vykdo periodinį atnaujinimą fotogrametriniais metodais. Rangovai kaupia topografinius objektus
(apimant ir šulinių liukus, stulpus, inžinerinių tinklų spintas). FOT duomenys atnaujinami ir pagal
administracines procedūras (planai as-build, t.y. „taip pastatyta“), t.y. ir be fotogrametrinių matavimų.
Taip pagerinama FOT duomenų kokybė ir savalaikiškumas. Papildomai savivaldybės prijungia statybos
registravimo įrašus, pagal apžiūras vietovėje ir pagal planus „taip pastatyta“ įrašo įrenginių tipus.
Pagrindinis prioritetas yra balansuoti tarp techninių ir finansavimo galimybių
Inžineriniai tinklai. LER.
Ledningsejerregistret (angl. Danish Register of Underground Cable Owners) arba LER54
(požeminių kabelių/linijų savininkų registras) 2005 m. rugsėjo mėn. įsteigė Nacionalinė statybos ir verslo
agentūra. LER yra reikšmingas siekiant apsaugoti nuo pažeidimų požeminių tinklų kabelius ir vamzdžius,
mažinti administravimo kaštus rangovų sektoriuje ir didinti paslaugų teikimo saugumą. LER veikia kaip
telefonų knyga, teikianti kontaktus tarp tinklų savininkų ir rangovų. Kai rangovui reikia tam tikros
vietovės, kurioje numatomos statybos, požeminių tinklų informacijos, jis gauna detalius visų savininkų
šioje teritorijoje kontaktus.
LER sukūrimas paremtas Požeminių linijų savininkų registro įstatymu (Nr. 119-2004), kuris buvo
vieningai priimtas Danijos parlamente 2004 m. vasario mėn. Įstatymas suteikė sąlygas LER sukūrimui.
LER apima informaciją apie visas kompanijas ir asociacijas, kurios valdo tinklus. Nuo 2005 m.
kovo 1d. iki rugsėjo 1d. visi tinklų valdytojai registre registravo savo interesų teritorijas, kuriose yra jų
tinklai. Tiksli tinklų padėtis nebuvo registruojama. Nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. visos kompanijos
vykdančios požeminių konstrukcijų statybą buvo teisiškai įpareigotos pateikti užklausą registre iki veiklos
pradžios.
Rangovas gavęs tikslius kontaktus, gali kreiptis į tinklo valdytoją ir gauti detalią informaciją apie
konkrečioje vietoje esančius tinklus. Privatūs piliečiai nėra įpareigoti registruoti savo interesų teritorijas
LER. Taip pat privatūs piliečiai nėra įpareigoti registruoti žemės darbų savo privačiuose sklypuose.
LER sukūrimas strateginiu lygiu kilo iš Nacionalinės statybos ir verslo agentūros bendrųjų tikslų.
Tarp šių tikslų yra tikslas sukurti efektyvesnę rinką statybos sektoriaus individualių įmonių naudai ir
54
http://ler.dk/english
108
Danijos ekonomikai. LER visiškai atitinka šį tikslą, nes mažina statybos darbų kainą, kadangi rangovai
mažiau sumoka kompensacijų už tinklų pažeidimą. LER Europos lygmeniu ilgalaikėje perspektyvoje
gerina laisvą paslaugų judėjimą Europos Sąjungoje, nes registras palengvina užsienio statybos įmonių
veiklą Danijoje. Kadangi LER susistemina informaciją apie tinklų savininkus, užsienio šalių rangovams
lengviau konkuruoti su Danijos rangovais.
LER buvo sukurtas kaip tiesioginis atsakymas į daugiau kaip 80000 kasmetinių įvykių Danijoje,
kuriuose statybų metu buvo pažeisti požeminiai tinklai. Tinklų pažeidimai kainuoja statybų rangovams ir
tinklų savininkams, nes pažeidęs kabelius rangovas turi mokėti kompensaciją, o tinklo savininkas gaišta
laiką taisydamas pažeidimus. Dėl nuolatinio pavojaus pažeisti tinklus, draudimo išlaidos statybų
rangovams buvo didesnės nei vidutinės. Be to, tinklų pažeidimai nutraukia paslaugų tiekimą naudotojams
(kompanijoms, privatiems asmenims ir viešoms įstaigoms). Tinklų pažeidimai apima įvykius, kai pvz., be
elektros, vandens ar ryšio paslaugų lieka šimtai naudotojų.
Tikslinės grupės: visos įmonės kurios valdo požeminius tinklus ir visos kompanijos kurios vykdo
žemės darbus gatvėse, keliuose ir viešose vietose.
LER įdiegimo būdo apima viešo ir privataus sektoriaus kooperaciją. Nacionalinė statybos ir verslo
agentūra paskelbė 3 konkursus pagal ES viešųjų pirkimų taisykles ir remiantis dialogu su tinklų
valdytojais ir statybos įmonėmis: IT sprendimo išvystymui, IT sprendimo sukūrimui; kasdienės registro
eksploatavimo priežiūros.
Visus konkursus laimėjo „COWI“ ir „Ementor“ konsorciumas. Pagal paskutinį konkursą „COWI„
eksploatuoja LER Secretariat, kuris yra atsakingas už vartotojų poreikių aptarnavimą, taip pat finansų
valdymo registrą. Tai reiškia, kad LER Secretariat oficialiai veikia Nacionalinės statybos ir verslo
agentūros vardu, o pati agentūra tik atlieka užduotis susijusias su LER priežiūra ir plėtra. Sutartis dėl LER
eksploatavimo buvo pasirašyta po glaudaus bendradarbiavimo tarp konsorciumo ir Nacionalinės statybos
ir verslo agentūros, taip siekiant nustatyti tikslius reikalavimus veiklų srautams, kokybei ir IT sprendimų
bei LER sekretoriato paslaugų formai.
Registras paremtas žiniatinkliu ir prieiga teikiama per valstybės autorizuotą elektroninį parašą.
Mažesnės įmonės, kurios negali ar nenori naudotis internetu, gali gauti informaciją komerciniu pagrindu
iš privačių konsultantų. Šios nuostatos užtikrina, kad visi naudotojai galės naudotis registru, o išlaidos bus
nedidelės. Šios nuostatos reiškia, kad registras bus pasiekiamas tik per skaitmeninį kanalą.
LER Secretariat yra atsakingas kasdienį registro tvarkymą ir veikia Nacionalinės statybos ir verslo
agentūros vardu. Sekretoriatas nemokamai telefonu ir elektroniniu paštu teikia pagalbą tiems vartotojams,
kurie susiduria su prisijungimo, registravimo, užklausų pateikimo ar apmokėjimo problemomis.
Konkuruodamas su privačiais konsultantais, LER Secretariat taip pat siūlo registracijos pagalbą
komerciniu pagrindu naudotojams, kurie negali ar nenori naudotis internetu.
LER nauda yra tokia:
Registras 75 proc. sumažina žalą, sukeltą dėl informacijos apie tinklus vietovėje trūkumo.
Statybų rangovai įgijo daug lengvesnę prieigą prie informacijos apie tinklus ir tinklų valdytojai
gauna daug mažesnį kiekį nereikalingi užklausų statybos aikštelėse, kur jie neturi tinklų. Todėl
tinklų valdytojai ir rangovai sunaudoja 90 proc. mažiau laiko susisiekti tarpusavyje.
Daug sunkiau kiekybiškai įvertinti patobulinimų pasekmes statybų sektoriuje ir komunalinių
paslaugų sektoriuje. Poveikis sąnaudoms yra mažesnės kai prasideda statybos veikla. Kadangi
daug ūkinių veiklų priklauso nuo pastatų ir infrastruktūros, galutinis poveikis yra nedidelis, bet
tam tikra verte padidėja šių sektorių produktyvumas.
Vertinant bendresniu lygmeniu, tinklų savininkai ir rangovai nuo pat pradžios buvo labai palankūs
LER kūrimui. Taip yra dėl aiškių privalumų, kalbant apie sutaupytus pinigus ir laiką, kurį registras
pateikia abiem pusėms. Kaip rezultatas, sukurtas sprendimas, kuris glaudžiai atitinka vartotojų poreikius
ir tokiu būdu užtikrina veiksmingus sprendimus.
Požeminių tinklų pažeidimo problema, kurią LER išsprendžia, yra bendra visoms Europos šalims.
Registro plėtra taip pat siūlo svarbias įžvalgas į kitus klausimus. Pirmiausia, registras yra naujo tipo
viešųjų paslaugų pavyzdys, kai valdžios institucijos teikia IT infrastruktūrą, kuri leidžia privačioms
įmonėms efektyviau veikti. Siekiant šio tikslo yra panaudota klasikinė administravimo priemonė (pvz.
registras), tačiau siekiant patenkinti vartotojų poreikius, o ne kontroliuoti privačias bendroves.
109
Antra, registras yra paprasto sudėtingos problemos sprendimo pavyzdys. Intuityviai, labiau
logiškas sprendimas dėl pažeidžiamų tinklų problemos būtų buvęs požeminių tinklų, o ne požeminės
tinklų valdytojų registras. Tačiau tokio registro plėtojimas būtų buvę daug sunkesnis, kalbant apie
informaciją, kurią reikalinga gauti iš tinklų valdytojų ir kalbant apie IT sprendimus. Nors tinklų valdytojų
registracija siūlo mažiau tikslią informaciją rangovams, tokią registraciją buvo daug paprasčiau sukurti.
Pasirinktas sprendimas pasitelkia esamą Danijos elektroninės valdžios sistemą – kai naudotojai
prisijungia, jų tapatybė yra autorizuojama pagal elektroninį parašą. Tai ne tik leidžia pasiekti pakankamai
aukštą saugumo lygį, tačiau taip pat reiškia, kad vartotojas neturi įvesti pagrindinių kontaktinių duomenų.
Taip yra dėl unikalaus identifikavimo per elektroninį parašą, kuris leidžia remtis turima Centrinio
civilinės registracijos biuro ir Centrinio verslo registro informacija.
Papildomai, skaitmeniniai topografiniai žemėlapiai, kurie naudojami kaip pagrindas tinklų
valdytojų interesų sričių ir statybviečių ribų braižymui, tiesiogiai perduodami iš Danijos Nacionalinės
geografinių duomenų agentūros. Tai garantuoja pakankamai išsamių ir nuolat atnaujinamų topografinių
žemėlapių naudojimą.
Raktas į sėkmingą LER sukūrimą buvo artimas dialogas su būsimais registro naudotojais nuo pat
sistemos kūrimo pradžios. Tinklų valdytojų atstovai ir rangovai dalyvavo rengiamo sprendimo analizėje ir
nuo to laiko toliau dalyvauja LER plėtros procesuose. Tai užtikrino, kad sprendimas pagerino
komunalinių paslaugų ir statybos sektorių veiklą. Tuo pačiu bendradarbiavimas lėmė reikiamą paramą dėl
pasirinktos savarankiško finansavimo apmokėjimų sistemos, kuri užtikrina registro tvarumą ilgalaikėje
perspektyvoje. Be to, artimas dialogas leido naudotojams suvokti sprendimą remtis tik skaitmeninės
prieigos kanalu, kaip prasmingą, o ne papildomą naštą.
2.2.3. BIM vystymo Danijoje valdymo ir organizaciniai aspektai
Nacionalinis BIM vystymo šalyje koordinatorius.
Danijoje nėra oficialaus nacionalinio BIM vystymo koordinatorius. Skaitmeninės statybos
projektą, kuris leido taikyti BIM reikalavimus viešiesiems projektams, inicijavo Danijos Verslo ir
ekonomikos augimo ministerija (angl. Ministry of Business and Growth) ir jos agentūros. Apie 2/3
skaitmeninės statybos buvo vykdoma specifinių konsorciumų kvietimu, o likusią dalį vystė BIPS55
.
BIPS asociacija buvo įkurta 2003-03-26 sujungus tris buvusias asociacijas BPS, ibb ir IT-Bygge.
Asociacija jau daro reikšmingą įtaką ir naudą skaitmeninės statybos srityje, bet vystant veiklą stengiamasi
per stipriai neskubėti, nes daugumą BIPS apyvartos sudaro BIPS narių mokesčiai. Iki 2002 metų daugelis
BIPS narių nebuvo pasirengę taikyti BIM. BIPS asociacija dalyvavo ir inicijavo keletą plėtros ir
įgyvendinimo projektų.
2008 m. BIPS nariu tapo „buildingSmart DK“. „buildingSmart DK“ yra „buildingSmart Nordic“,
oficialaus „buildingSmart“ alianso nario sudėtyje kartu su Suomijos, Švedijos, Estijos ir Lietuvos
orgnizacijomis.
„DIKON“56
yra didžiausių architektūros, inžinerijos ir rangos kompanijų grupė, kuri veiklos
pradžioje sutelkė dėmesį į BIPS standartų įgyvendinimą, bet vėliau pradėjo kurti savus standartus.
ROB57
yra visų valstybinių klientų taryba, kuri su Danijos statybų tyrimų instituto (SBI58
, dan.
Statens Byggeforskningsinstitut) pagalba renka šių klientų sąnaudų duomenis ir siekia daryti įtaką Danijos
politinėms iniciatyvoms dėl statybos efektyvumo didinimo. Danijos statybos tyrimų institutas (SBI) kuria
moksliniais tyrimais pagrįstas žinias, kad pagerinti pastatų ir sukurtos aplinkos apsaugą. Institutas turi
apie 120 darbuotojų, jo metinė apyvarta yra maždaug 85 mln. kronų. Pagrindinė instituto veikla:
moksliniai ir kiti tyrimai, dalijimasis žiniomis, švietimas ir mokymas.
Architektų, inžinierių, rangovų ir gamintojų įmonės, siekdamos patarti nacionalinėms
iniciatyvoms, susidaro specifines darbo grupes. Prie Cuneco projekto kūrimo prisidėjo profesionali
architektų organizacija. Christian Lerche atstovavo architektų tinklą ir vėliau tapo BIPS generaliniu
direktoriumi.
55
http://www.bips.dk 56
http://www.digitalkonvergens.dk/ 57
http://www.bygst.dk/lovstof/rob-raadet-for-offentlige-bygherrer/ 58
http://sbi.dk/
110
2016 metais į Statybos žinių centrą ketinama sujungti dvi atskiras asociacijas: BIPS su Danijos
statybos informacijos centru (dan. Byggecentrum59
). Sąjungą planuojama patvirtinti neeiliniame
visuotiniame BIPS akcininkų susirinkime, jei dauguma BIPS narių tam pritars. Daugiau informacijos apie
Byggecentrum ir planuojamą sąjungą pateikiama kituose skyriuose.
Infrastruktūros srityje į jungtinę iniciatyvą susijungė Danijos statybos asociacijos įsteigta darbo
grupė Digital Infra (Skaitmeninės sistemos, dan. Det Digitale Anlæg, DDA) kartu su atstovais iš
Banedanmark60
(geležinkelių), Dansk anlægsentreprenører61
(Danijos infrastruktūros rangovai, t.y.
Danijos statybų asociacijos Dansk Byggeri dalis), didžiausio pasaulyje tunelio tarp Danijos ir Vokietijos
statytoja įmonė „Femern A/S“62
, FRI (Danijos inžinierių konsultantų asociacija) ir Danijos Kelių
direkcija63
.
Apibendrinant, Danijoje nėra centrinės organizacijos, įgaliotos koordinuoti BIM diegimą statybos
pramonėje. Atsižvelgiant į vykdomų veiklų spektrą, BIPS asociaciją galima laikyti viena pagrindinių BIM
diegimo kuratorių Danijoje. BIPS kuruoja pagrindinės Danijoje vystomos CUNECO klasifikavimo
sistemos kūrimo veiklas.
BIPS yra naryste paremta organizacija, sudaryta iš sekretoriato ir projekto darbo grupių, kurios
vysto ir palaiko asociacijos įrankius. BIPS veiklą kontroliuoja generalinė asamblėja (visuotinis
organizacijos narių atstovų susirinkimas) ir taryba. BIPS struktūra (schema
http://bips.dk/artikel/organisation-1, valdymo taisyklės yra apibrėžtos BIPS įstatuose
(http://bips.dk/files/article_files/bips_vedtaegter_2014.pdf)):
Aukščiausia valdžia yra Generalinė asamblėja (dan. Generalforsamlingen). Asociaciją bendrai
valdo Taryba (dan. Bestyrelse), kurią sudaro nuo 10 iki 12 narių iš įvairių grupių (t.y. 2 atstovai iš
architektūrinių įmonių, 2 iš inžinerinių ir t.t. (žr. narių grupių sąrašą žemiau). Mokslo iniciatyvinis
komitetas (dan. Fagligestyregruppe) yra atsakingas už BIPS plėtros projektus ir priemones.
Susirinkimuose/forumuose (dan. Foraene, angl. Forum) nustatomi vartotojų poreikiai ir reikalavimai
įvairiose profesinėse srityse. Patariamoji taryba (angl. Advisory Board) pateikia įžvalgas dėl pramonės
plėtros ir politikos. Tarptautinis komitetas (dan. Det internationale udvalg) koordinuoja Asociacijos
tarptautinę veiklą. Sekretoriatas (da. Sekretariatet) yra atsakingas už asociacijos kasdieninę veiklą.
Projektų ir įrankių plėtrą atlieka Projekto organizacija (dan. Projektorganisation), sudaryta iš projekto
grupių, kurias formuoja mokslo iniciatyvinis komitetas. Darbo grupės dirba susirinkimų principu. Šių
grupių dalyviais būna tiek BIPS nariai, tiek išoriniai konsultantai, kurių įgūdžiai reikalingi projektui
vystyti. Projekto grupės gali dirbti visuose forumuose. Sekretoriatas padeda kuruoti projekto grupių
veiklą.
59
http://www.byggecentrum.dk/ 60
http://uk.bane.dk/default_eng.asp?artikelID=931 61
http://www.danskeanlaegsentreprenoerer.dk 62
http://femern.com/en 63
http://www.vejdirektoratet.dk/EN/Pages/default.aspx
111
BIPS veikla siekiama:
Plėtoti ir palaikyti skaitmeninės statybos standartus ir priemones stengiantis padidinti pastatų
projektavimo, statybos ir eksploatacijos našumą dabar ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Remti skaitmeninės statybos įgyvendinimą.
Dalintis žiniomis su asociacijos nariais.
Generalinė asamblėja kasmet tvirtina Asociacijos biudžetą. Nariai neatsako už Asociacijos
prievoles. BIPS reguliariai skelbia informaciją savo nariams apie planuojamų, vykdomų ir baigtų metų
veiklą.
BIPS nariai skirstomi į 10 skirtingų grupių pagal įmonių atliekamas funkcijas statyboje
(http://bips.dk/medlemmer):
1. Architektai (190 įmonių);
2. Statybos produktų gamintojai/pardavėjai/tiekėjai (20 įmonių);
3. Užsakovai/pastatų savininkai/operatoriai (t.y. savivaldybės, ligoninės, universitetai, muziejai,
gamyklos, viešbučių, degalinių, bankų, teatrų ar kito NT tinklų valdytojai ir pan.) (122 įmonės);
4. Duomenų/paslaugų kompanijos (IT ir konsultacinės įmonės) (35 įmonės);
5. Rangovai (68 įmonės);
6. Švietimo įstaigos (29 universitetai, institutai, koledžai, technikos mokyklos);
7. Inžinerinės įmonės (131 įmonė);
8. Matavimo paslaugų įmonės (2 matininkai);
9. Kraštovaizdžio architektai (14 įmonių);
10. Statybos darbų organizavimo įmonės (15 įmonių).
Viso 626 nariai.
BIPS nariais gali būti fiziniai asmenys, įmonės ir švietimo įstaigos. Nariai – juridiniai asmenys –
turi prieigą prie BIPS produktų, projektų rezultatų ir kitos Asociacijos informacijos, gautos pagal
pasirašytas prenumeratos taisykles.
112
Organizacijos vidutinės sąnaudos (Eur) ir metinės veiklos pajamos (Eur) vystant BIM
šalyje.
Metinės prenumeratos kaina priklauso nuo pasirinktų produktų ir paketų dydžio bei nuo juos
prenumeruojančios įmonės dydžio (1-5, 6-15, 16-50 specialistų ir t.t.). Visi metinės prenumeratos
produktai ir jų kainos pateikti adresais http://bips.dk/priser, http://bips.dk/indmeldelse arba
http://bips.dk/files/article_files/abonnementspakker_2016.pdf. Mažiausia prenumeruojamų produktų
kaina mažai įmonei, priklausomai nuo pasirinktos paslaugos, yra 1.055 DKK metams, pagrindinio paketo
kaina – 3.530 DKK. metams.
BIPS yra išlaikoma iš pajamų, gautų už sukurtų produktų naudojimą ar skaitmeninės statybos
projektų administravimą, t.y. BIPS pajamos susideda iš produktų prenumeratos, įrankių pardavimo,
konferencijų (http://bips.dk/konference), kursų, dotacijų, metinės narystės CAD/BIM naudotojų klubuose
(1.000 DKK/metams http://bips.dk/artikel/brugernetv%C3%A6rk) ir t.t. Skaitmeninimo ir
standartizavimo kursų/seminarų/dirbtuvių organizavimo įkainiai, kai vedami standartiniai 3 val. trukmės
BIPS įrankių pristatymo kursai: 1-7 dalyviai – 9.500 DKK, 8-20 dalyviai – 14.500 DKK be PVM.
Mokymo įstaigoms ir pirmųjų metų prenumeratoriams taikoma 25 proc. nuolaida.
(http://bips.dk/artikel/kurser).
Narystė BIPS organizacijoje yra nemokama (http://bips.dk/artikel/bliv-medlem-0). Kai nariu tapti
registruojasi juridinis asmuo, jis užsisako ir prenumeruoja vieno ar kelių prenumeratos įrankių metinę
prenumeratą (registracijos nuoroda juridiniams asmenims – http://bips.dk/indmeldelse). Kai nariu
registruojasi tapti fizinis asmuo, jis gali prisijungti žinių dalinimosi ir bendradarbiavimo tikslais, narystė
jo neįpareigoja pirkti prenumeratos produktus (registracijos nuoroda fiziniams asmenims –
http://www.mybips.dk/). Narystė yra neįpareigojanti, ją galima nutraukti bet kuriuo metu. Fiziniai
asmenys gali gauti prieigą prie nemokamų CCS įrankių (CCS naršyklės ir konceptualaus katalogo).
Šiuo metu BIPS asociaciją sudaro 626 nariai, sudaryta apie 580 komunikacijos sutarčių,
registruota 375 CAD ir 500 specifikacijų prenumeratorių, atstovaujančių dauguma BIM įrankių naudotojų
Danijos statybos sektoriuje.
BIPS metinės pajamos 2015-aisiais metais iš narystės mokesčio/paslaugų sudarė 1,5 mln. Eur ir
2,1 mln. Eur iš projektų finansavimo. Projektų finansavimas susijęs su Cuneco projektu ir statybos
projektais, į kuriuos įdiegti Cuneco įrankiai. Reikšminga pajamų dalis, gaunama iš nario
mokesčių/paslaugų, yra susijusi su statybos specifikacijų rengimu ir atnaujinimu.
Daugiausiai pajamų BIPS asociacijai suteikė skaitmeninės infrastruktūros projektai, kuomet BIPS
prisidėjo prie esamų didelių infrastruktūros projektų, tokių kaip ilgiausias pasaulyje tunelis tarp Danijos ir
Vokietijos, projektinės veiklos.
Šalies organizacijos dalyvauja vystant BIM ir skaitmenizuojant statybos veiklas.
Vystant BIM ir skaitmenizuojant statybos veiklas Danijoje dalyvauja visos aukščiau minėtos
agentūros, profesinės organizacijos, valstybiniai klientai ir švietimo įstaigos.
Valstybė remia skaitmeninės statybos vystymą dalinai finansuojant projektus ir viešuose
pirkimuose taikant BIM reikalavimus.
Kaip jau minėta, BIPS yra pagrindinė asociacija, užsiimanti BIM vystymu šalyje. Kitos
organizacijos, kurios reikšmingiausiai dalyvauja Danijos skaitmeninės statybos vystymo veikloje:
Danijos Statybos ir Nekilnojamojo turto agentūra Bygningsstyrelsen;
Danijos statybos asociacija Dansk Byggeri. Ši asociacija 2016 m. sausį paskelbė skaitmeninės
plėtros statybos pramonėje strategiją Dansk Byggeris strategi for den digitale udvikling i bygge-
og anlægsbranchen.
Danijos statybos informacijos centras Byggecentrum (www.byggecentrum.dk) – ne pelno siekianti
organizacija, veikianti komerciniu pagrindu. 1956 ją įsteigė Danijos Ekonomikos ir verslo reikalų
ministerija (angl. Danish Ministry of Economy and Business Affairs) ir Danijos statybos pramonės
atstovai. Byggecentrum yra Tarptautinės statybos centrų sąjungos (angl. The International Union
of Building Centres, UICB) narys.
Byggecentrum teikia reikalingą informaciją (duomenis), paslaugas (švietimą) ir įrankius bei idėjas
statybos pramonės profesionalams, t.y.:
patikimi duomenys apie sąnaudas statybos projektams;
113
profesionalūs statybos kursai ir mokymai;
statybos profesinė literatūra;
plataus spektro statybos produktų parodos profesionalams ir privatiems asmenims.
Centras užsiima mokymo, leidybos veikla, statybos srities naujienų platinimu, parodų
organizavimu ir internetinių programinių įrankių (skirtų valdyti kainų duomenis, skaičiuoti sąmatas),
specifikacijų, standartų ir įstatymų kūrimu.
BIPS valdyba planuoja susijungti su Byggecentrum ir sukurti naują Statybos žinių centrą
Byggeriets Videnscenter. Šis žingsnis reikalingas siekiant sustiprinti BIPS, kaip statybos pramonės
standartų tiekėjo, pozicijas. Po susijungimo su Byggecentrum statybos pramonėje tikimasi pasiekti daug
daugiau ir nacionaliniu, ir tarptautiniu mastu. Sąjunga siekiama sustiprinti abiejų organizacijų veiklą ir
pasiūlyti statybos bendrovėms platesnį paslaugų spektrą. Statybos žinių centras bus:
Pagrindinis statybos pramonės produktų, paslaugų ir standartų profesionaliam verslo informacijos
valdymui tiekėjas.
Organizacija, apjungianti IT plėtros profesionalų žinias statyboje.
Organizacija, plėtojanti standartus ir produktus, dalyvaujant pramonės lyderiams iš visų vertės
grandinės dalių.
Organizacija, savo veiklą grindžianti didėjančia atvirų tarptautinių standartų integracija.
Statybos žinių centras bus nepriklausoma, privati, ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas –
prisidėti stiprinant statybos, įrengimo ir eksploatavimo įmonių konkurencingumą skatinant inovacijas,
augimą ir išteklių optimizavimą verslo ir visuomenės labui.
BIPS ir Byggecentrum siūlo ir duomenų, ir žinių sklaidą statybai. Sinergija gali būti
eksploatuojama toliau kuriant naujus produktus. Žinių centro kombinuotųjų produktų portfelis pradžių
susidės iš šių produktų: sąmatų skaičiavimo duomenų bazė; statybos duomenų bazė (standartai,
instrukcijos, gairės ir kiti svarbūs statybai dokumentai); statybos modeliavimo gairių ir taisyklių rinkinys;
BIPS įrankiai, naudojami visame statybos procese; leidykla ir knygynas; mokymo kursai; statybos
paroda, sulaukianti iki 120000 lankytojų per metus.
Planuojami Statybos žinių centro ekonominiai rodikliai (2016 metams paruoštas biudžeto
scenarijus):
lėšos (paprastosios akcijos) – maždaug 40 mln. DKK (5,36 mln. Eur);
apyvarta – 87 mln. DKK (11,66 mln. Eur);
pelnas – 4,5 mln. DKK (0,60 mln. Eur).
Pirmasis BIPS narių visuotinis susirinkimas dėl asociacijos reorganizavimo vyko 2016 m. kovo 30
d. Susirinkime dalyvavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių asociacijos narių, todėl (nors 229
balsavo „už“ ir tik 6 „prieš“) to nepakako, kad būtų priimtas galutinis sprendimas dėl susijungimo. Kitas
neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas gegužės 2 d.
Nuo 2005 metų Danijoje veikė DigitalByggery – organizacija, skirta vystyti skaitmeninės
statybos organizacijų plėtros tinklą.
DigitalByggery (detdigitalebyggeri.dk) veikė ir dalinosi naujienomis bei įmonių skaitmeninės
statybos patirties tyrimais 2005-2011 laikotarpyje. Šiuo metu organizacijos interneto tinklapis yra
uždarytas ir nuosavybės teisę į visus skaitmeninės statybos tyrimus bei patirties istorijas perėmė BIPS.
Nors duomenys yra saugomi, jie nebūtinai atspindi BIPS požiūrį, dalis jų yra pasenę. Remiantis
paskelbta informacija, skaitmeninė statyba nuo 2007 metų buvo paskelbta ir kaip vyriausybės iniciatyva,
o tai reiškia, kad nacionaliniai, regioniniai ir vietos statybininkai turi pateikti reikalavimus konsultantams
ir rangovams dėl informacijos ir ryšių technologijų (toliau – IKT) naudojimo. Reikalavimai yra aprašyti
IKT reglamentuose (http://www.bygst.dk/english/knowledge/digital-construction/the-ict-regulation/),
kurie yra paskelbti Danijos Statybos ir Nekilnojamojo turto agentūros tinklalapyje.
Po vyriausybės pertvarkų ši agentūra nuo 2015 m. liepos 28 d. tapo Danijos Transporto ir statybos
ministerijos dalimi.
114
BIM vystymo ir taikymo stebėsena.
Danijos Statybos ir Nekilnojamojo turto agentūra inicijavo projektų tyrimus, kuriais bus
vertinamos keturios statybos siekiant patikrinti, ar BIM reikalavimai atitinka realius statybos projektus.
Tyrimas paskelbtas keliose ataskaitose64
ir prezentacijoje65
. Buvo padaryta išvada, kad sėkmingas
projektas gali gauti naudos iš BIM, tačiau siekiant maksimalios naudos būtina taikyti BIM teorinių ir
metodologinių prielaidų visumą.
2.2.4. BIM vystymo Danijoje finansavimo modelis
Per pastaruosius 30 metų Danijoje statybų srityje buvo vystyta daug IT programų. Susitelkimas
ties BIM atsirado kaip teorinis pagrindas Skaitmeninės statybos programai.
BIM vystymo projektai – Vyriausybės, Europos Sąjungos (toliau – ES) ir privačiai remti projektai
Skaitmeninei statybai:
Iniciatyva „Skaitmeninė statyba DK“ (angl. Digital Construction DK) 2003-2007 m. –
pagrindiniai skaitmeniniai ir kliento reikalavimai. Vertė – 5,4 mln. Eur. Finansavimas – 50 proc. iš
ES fondų, 25 proc. iš projekto „RealDania“ ir 25 proc. iš statybų pramonės.
Įgyvendinimo tinklas – Skaitmeninės statybos projektų rezultatų įgyvendinimas. Vertė – 1,4 mln.
Eur. Finansavimas – 50 proc. ES, 25 proc. „RealDania“, 25 proc. industrija/švietimas.
Patalpų valdymo klasifikacija. Įgyvendina Socialinio būsto fondas Byggeskadefonden ir
Nacionalinis statybos fondas Landsbyggefonden. Byggeskadefonden – tai įstaiga, renkanti
duomenis apie socialinio būsto pastatų renovacijos trūkumus. Nuo 2013 m. balandžio 1 d. ji
reikalauja pateikti duomenis renovacijai skaitmeniniu būdu ir tuo pačiu būdu atlieka kokybės
kontrolę. Landsbyggefonden remia ir plėtoja šalies socialinį būstą.
Socialinių būstų pastatų modelių vystymas. Įgyvendina Byggeskadefonden ir Landsbyggefonden.
Cuneco projektas 2010-2015 m. – BIPS klasifikatoriaus (CCS) vystymas, nekilnojamo turto
duomenų, informacijos lygių ir matavimo taisyklių (apimant švietimą) specifikacijų kūrimas,
kainavęs 9 mln. Eur. Finansavimas – 50 proc. iš ES fondų, 25 proc. Vyriausybės parama, 10 proc.
„Realdania“, 15%proc. statybų pramonė.
Skaitmeninės kompetencijos (angl. Digital Competencies) 2013-2015 m. – prezentacijos,
videofilmai, bandomieji projektai ir Cuneco rezultatų diegimas, 1 mln. Eur. Finansavimas – 50
proc. iš ES fondų, 50 proc. iš statybų pramonės/švietimo įstaigų.
Kaip minėta punkte 4.4, per metus BIPS asociacija investuoja apie 200000-300000 Eur į veiklą,
susijusią su CAD/BIM/buildingSmart.
Danijos Statybos klientų asociacija (angl. Danish Association of Construction Clients, dan.
Bygherre Foreningen66
) savanoriškai investavo savo resursus ir apie 100000 Eur į projektų vystymą, kad
paremtų BIM diegimą statybos klientams.
BIM diegimo šalyje bendri investiciniai kaštai (Eur).
Sunku įvertinti bendrą investicijų kiekį, nes daug organizacijų savo viduje investavo į BIM
vystymą, tačiau bendras investuotas kiekis į BIM vystymo projektus, paminėtus punkte 2.2.4.1, yra apie
17.5 mln. Eur.
Skaitmeninės infrastruktūros vystymo skaičiai nėra viešai prieinami.
Veiklos sąnaudų, susijusių su BIM elementų komplekso veikimu ir palaikymu šalyje, dedamosios:
1. tyrimų ir analizės bei modelių kūrimo projektai;
2. demonstraciniai bandomieji sukurtų sprendimų testavimai;
3. asociacijų veiklos, administruojant ir kuriant reikalavimus, derinant ir viešinant kuriamus bei
sukurtus sprendimus;
4. atsakingų organizacijų vystoma IKT infrastruktūra;
64
http://www.bygst.dk/viden-om/digitalisering-af-byggeriet/maaling-af-oekonomiske-gevinster-ved-det-digitale-byggeri/ 65
openBIM IS PROFITABLE.pdf - appendix 66
http://www.bygherreforeningen.dk/english
115
5. verslo įmonių investicijos į procesų pokyčius, kompetencijų kėlimą ir technologijas;
6. mokymo organizacijų veiklos.
BIM diegimo srityje patiriama daug įvairių išlaidų daugelyje veiklos sričių. Įmonės nuolat patiria
išlaidų programinės įrangos palaikymui, kompetencijos lavinimui, verslo procesų tobulinimui ir veiklos
vystymui. Jei BIPS Tarybos nariams į susirinkimus reikia vykti daugiau nei 50 km, jiems apmokamos
kelionės išlaidos. Dalyvavimas Taryboje apmokamas, mokestis numatytas asociacijos biudžete.
Programinės įrangos platintojai taip investuoja į bibliotekų atnaujinimą ir programinės įrangos paketų
tobulinimą. Visgi nėra jokių viešų duomenų apie šias sąnaudas.
BIPS asociacija kiekvienais metais skiria apie 200000-300000 Eur su CAD/BIM/buildingSmart
susijusioms veikloms.
DIKON, statybos profesionalų organizacijos klientai, įmonės, švietimo įstaigos ir t.t. nuolatos
investuoja į BIM, tačiau nėra jokios nuolatinės finansinės paramos iš Vyriausybės, bet, kaip nurodyta
aukščiau, vyriausybės ir ES finansavimas bent iš dalies palaiko BIM vystymo programas.
BIM palaikymo šalyje bendros vidutinės metinės veiklos sąnaudos (Eur).
Vieninteliai BIPS pateikiami skaičiai yra tarp 200000–300000 Eur metinių išlaidų su BIM
susijusios veiklos palaikymui, tačiau faktinis skaičius yra didesnis ir gali svyruoti tarp 1-2 mln. Eur. Tai,
bet kuriuo atveju, yra labai mažas skaičius lyginant su statybos pramonės apyvarta ir pripažintais defektų
ir klaidų kaštais statybų industrijoje.
Valstybės ir privataus sektorių atsakomybės bei nuosavybės teisės Danijoje
Viešasis sektorius ir Vyriausybė save suvokia kaip BIM naudojimo pagrindų iniciatorius, o
kasdienius BIM vystymo ir palaikymo veiksmus tenka atlikti privačiam sektoriui, t.y. statybos industrijos
atstovams (pvz., BIPS ir kitoms nepelno siekiančioms organizacijoms, profesinėmis asociacijomis,
užsakovų organizacijoms, universitetams).
BIM reikalavimai, instrukcijos, standartai, vadovai, formos.
Danijos statybų informacijos centras Byggecentrum buvo atsakingas už SfB klasifikavimo
sistemos palaikymą, kuri vis dar yra naudojama daugelyje organizacijų ir programinės įrangos
produktuose.
BIPS vystė Danijos klasifikavimo sistemą (dan. Dansk Bygge Klassifikation - DBK), kuri turėjo
pakeisti SfB klasifikavimo sistemą, tačiau buvo pastebėta, kad ji nesuderinta su pasaulyje taikomomis
klasifikavimo sistemomis OmniClass, UniClass ir BSAB9667
. BIPS asociacijai pradėjus kurti Cuneco
projektą, DBK daugiau nebepalaikoma.
Pastatų valdymo klasifikatorius Forvaltnings klassifikation yra palaikomas ir priklauso Socialinio
būsto fondui Byggeskadefonden ir Nacionaliniam statybos fondui Landsbyggefonden.
BIPS taip pat kuria ir palaiko CCS klasifikavimo sistemą ir tiria, kaip verslas gali būti plėtojamas.
Už Sfb, DBK ir Forvaltnings klassifikation palaikymą ir pateikimą rinkai pajamos negaunamos.
BIM modeliuose sukauptos informacijos registrai.
Danijos Statybos ir Nekilnojamojo turto Agentūra sukūrė metodą68
teikiamų BIM projektų
kokybei įvertinti.
Danijoje nėra jokio centrinio BIM projektų registro. Remiantis NBS apklausa69
, į 78 proc.
projektų Danijoje įtrauktas BIM naudojimas.
BIM modeliai taip pat nėra perduodami į centrinį registrą. Privaloma atnaujinti tik turto ir kadastro
registrus.
Valstybės sektoriaus specialistų BIM mokymai, kvalifikacijos tobulinimas.
Danijoje nėra jokios oficialios sertifikavimo sistemos BIM kompetencijoms
(mokėjimams/sugebėjimams) ugdyti. Byggecentrum siūlo BIM koordinatoriaus mokymus ir sertifikavimo
67
http://www.kaj.person.aau.dk/digitalAssets/32/32299_dbk-useless-needless.pdf 68
BYGST-Stikproevekontrol-kriterier - appendix 69
NBS International BIM Report 2016.pdf - appendix
116
sistemą, bet šie mokymai nėra oficialiai pripažinti. Kai kurios privačios organizacijos7071
siūlo BIM
koordinatoriaus mokymus ir sertifikatus, tačiau jie taip pat nėra oficialiai pripažinti.
Oficialiai pripažintas bakalauro ir magistro lygio mokymo programas šalyje teikia mokslo įstaigos
(akademinės organizacijos7273
). Mokyklose ir universitetuose teikiamų mokymų apžvalgą74
atliko
BVU.net.
2.3. Suomijos patirties analizė
Siekdamos statybų sektoriaus augimo ir matydamos BIM tiekiamą naudą, visos Skandinavijos
šalys išlaiko BIM metodų diegimo lyderystę ir siekia ją stiprinti. Suomija yra viena iš šių lyderiaujančių
šalių ir yra anksčiausiai pradėjusių taikyti statinio informacinio modeliavimo BIM metodologiją.
Suomijos programinės įrangos kūrimo įmonė „Tekla Oy“, sukurta dar 1966 metais, nuo pat pradžių vystė
kompiuterinio projektavimo priemones ir aštuntame dešimtmetyje stipriai nagrinėjo bei taikė BIM
principus. 2012 metais nupirkta kompanija „Trimble“, ji tapo esminė šios kompanijos BIM ašimi bei
didele rinkos dalimi. Suomijos valstybinė nuosavybės taryba Senaatti-kiinteistöjen (angl. Senate
Properties) jau nuo 2007 metų reikalauja taikyti BIM valstybiniuose projektuose.
Stebima įdomi bendrinė situacija su BIM taikymu Suomijoje (remiantis buildingSmart Finland
primininko ir „Gravicon Oy“ direktoriaus Tomi Henttinen bei Geoffrey Moore pastebėjimais), kurią
aprašė Geoff Zeiss savo įžvalgose apie BIM būklę Suomijoje75
. Jei žiūrėtume nuosekliai (pav. 2.3.1), tai
inovatoriai (angl. forerunners/innovators) taiko BIM metodologijos principus nuo ankstyvų 1990-ųjų m.
Vėliau vizionieriai (angl. visionaries/early adopters) lėtai pristatinėjo ankstyvojo BIM naudą
besikuriančiai BIM rinkai (angl. early market). 2009-2010 metais BIM taikymas peržengė
takoskyros/bedugnės fazę (angl. chasm). Pragmatiška ankstyvoji dauguma (angl. pragmatists/early
majority) verslininkų siūlė įvairus naujus ir neišbandytus, pvz., verslo-verslui (angl. B2B - Business-to-
Business), BIM taikymo bei įgyvendinimo būdus, taip susidurdami su naujais iššūkiais ir neapibrėžtumais
(angl. bowling alley). Šiuo metu Suomija yra nevaldomo kilimo bei greito BIM diegimo fazėje (angl.
tornado), kurios piką planuojama pasiekti per 5-10 metų, kuomet didžioji dauguma konservatyvių
naudotojų (angl. conservatives/late majority) kasdieninėje statybos sektoriaus veikloje pradės taikyti BIM
metodologiją. Tai tęsis iki BIM rinkos gyvavimo ciklo pabaigos (angl. saturation), kai net ir skeptikai
(angl. skeptics/laggards) taikys BIM. Suomijos statybos sektoriuje BIM taikymas tampa kasdiene
priemone ir kartu su nuolat atnaujinamais bendrais statinio informacinio modelio reikalavimais (COBIM
2012) kasmet gerina BIM taikymo kokybę, skatina tobulinti programines įrangas bei kuria aukštą
projektų ir Suomijos statybos sektoriaus veiklos pridėtinę vertę.
70
http://www.byggecentrum.dk/kurser/kursuskategorier/handling/vis/produkter/produkt/ikt-koordinator-leder/ 71
http://www.iktuddannelse.dk/ 72
http://www.aau.dk/uddannelser/kandidat/ledelse-informatik-i-byggeriet 73
http://www.aau.dk/uddannelser/kandidat/bygningsinformatik 74
SBi 2015-11ny.pdf - appendix 75
http://geospatial.blogs.com/geospatial/2014/11/status-of-bim-in-finland-a-bim-early-adopter.html
117
2.3.1 pav. Suomijos BIM rinkos situacija (vertimas ir išaiškinimas tekste).
Esminis BIM metodologijos įgyvendinimo išskirtinumas Suomijoje remiasi verslo lyderyste, t.y.,
BIM remiasi verslo gerąja praktika ir vystoma be valdžios institucijų parengtų privalomų BIM
reikalavimų, tik lyderiaujančių organizacijų parengtais dokumentais (taikymo vadovais ir taisyklėmis).
BIM metodologijos taikymo ir išvystymo lygiai skiriasi lyginant skirtingus projektus (šalis), bet
juose visuomet apibrėžiama tai, kas turi būti sumodeliuota ir kokio detalumo lygio modelis ar jo
elementai turi būti. Taip pat apibrėžiamos mechanikos, elektros, vandentiekio ir nuotekų, šildymo,
vėdinimo ir oro kondicionavimo ir kitų dalių koordinavimas. Pagrindinės BIM tyrimų kryptys pasaulyje
yra atskirų metodikų su BIM sujungimas bei darbas su informacija vėliausiose projekto stadijose arba
kituose vėlesniuose projekto/statinio gyvavimo ciklo stadijose (naudojimas, griovimas, energinis
monitoringas ir kt.).
Suomijos Aalto universiteto civilinės ir konstrukcijų inžinerijos fakultete yra įsteigta BIM tyrimų
grupė, kurios pagrindinis tikslas yra sujungti BIM tyrimų srautus, projektavimo žinių valdymą, liekną
statybą ir pastatų valdymo inžineriją bei vadybą tam, kad būtų užtikrintas statinių valdymo efektyvumo ir
eksploatacinių savybių deklaruojamas naudingumas per visą statinio gyvavimo ciklą. Šiuo metu šios
grupės misija sulyginta su universiteto misija, t.y., kurti daugiadisciplinę terpę. Tai daroma tiriant
problemas ir galimybes, gerinant pastatų valdymą BIM sistemomis. Srities tyrimuose sulygintos
modeliavimo, produktų informacijos bei statinio valdymo ir vadybos, susijusių dalyvių darbo
organizavimo, statybos ir ŠVOK sistemų naudojimo sritys.
Suomijoje BIM žinos ir įgūdžiai tobulinami nuolat ir todėl matyta didelis taikomumas planavimo,
projektavimo ir statybos stadijose. Nuo 2013 metų siekęs apie 20 proc., šiuo metu yra perkopęs 50-70
proc. ribą, tačiau didžioji dauguma vartotojų yra projektavimo įmonės ir, šiek tiek mažiau, statybos
įmonės. Įdomu, kad BIM taikymas naudojimo stadijoje (angl. Operations and Maintenance - O&M,
Facility Management - FM) irgi tampa savaime suprantamas dalykas.
2.3.1. Suomijos statybų sektoriaus institucinė sąranga, teisinė aplinka ir verslo praktika
Institucinė ir teisinė aplinka statybos sektoriuje
Suomijoje statybos sektoriaus teisinę aplinką kuriančios organizacijos remiasi esminėmis
vertybėmis: dirbti atvirai, siekti rezultatų bendradarbiaujant, atsakingai diegti naujoves ir būti savo
veiklos pionieriais. Visus normatyvinius dokumentus, teisės aktus ir kitus juridinius dokumentus valdo
Suomijos Teisingumo ministerija (angl. Finland's Ministry of Justice) Finlex elektroninėje duomenų
bazėje76
.
Suomijoje statybos sektoriaus veiklą koordinuoja šios institucijos:
Suomijos vyriausybė77
(angl. The Finnish Government) formuoja šalies politiką.
76
http://www.finlex.fi/en/ 77
http://valtioneuvosto.fi/en/government
118
Suomijos Aplinkos Ministerija78
(angl. Ministry of the Environment) atsakinga už Suomijos
aplinkos apsaugos ir statybos sektoriaus veiklos politiką bei reglamentavimą.
Suomijos Transporto Agentūra79
(angl. Finnish Transport Agency) atsakinga už infrastruktūros
objektų (kelių, geležinkelių, vandens susisiekimo ir kitų statinių) vystymą ir įgyvendinimą
Suomijoje,
Statybos Informacijos Fondas80
(angl. Building Information Foundation RTS) – tai privati ne
pelno siekianti organizacija, kaupianti informaciją ir gerąją praktiką, kaip taikyti pažangius
planavimo bei statybos metodus bei siūlanti savo kompetentingas paslaugas. Ji yra valdoma 52
statybos sektoriaus asociacijų bei organizacijų valdybos.
Suomijos Vietinių ir Regioninių Savivaldos Institucijų Asociacijų organizacija81
(angl. The
membership of the Association of Finnish Local and Regional Authorities), vienijanti įvairias
visuomenines asociacijas ir visuomenines organizacijas.
Suomijoje nėra specifinių BIM reglamentavimo dokumentų valstybiniu lygiu. Į BIM
reglamentavimą žiūrima iš projekto dalyvių interesų pusės, todėl teisinę aplinką labai stipriai kuruoja
lyderiaujantys Suomijos verslo dalyviai. Nors reglamentams taikoma struktūra yra abstrakti, tačiau jie
pakankamai detaliai apibrėžia principus, pabrėžia atsakomybę ir taikymo efektyvumą per visą
statinio/projekto gyvavimo ciklą, įvertinus aplinkos interesus (vertinant kaimynų, visuomenės, gamtos
gerovę).
Reikėtų nepamiršti, kad visoms šalims, tarp jų ir Suomijai, galioja 2014 metais parengta ir
patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES82
dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama
Direktyva 2004/18/EB. Joje numatyta, kad keliamiems tikslams pasiekti galima reikalauti naudoti
elektroninius įrankius, tokius kaip statinio informacinis modeliavimas. Direktyva reiškia, kad visos 28
Europos šalys narės nuo 2016 metų gali skatinti ar reikalauti siekiant efektyvumo naudoti BIM
finansuojamiems statybos objektams pagal viešųjų pirkimų sąlygas. Be Jungtinės Karalystės, BIM
naudojimo viešuosiuose pirkimuose jau reikalauja Olandija, Danija, Suomija ir Norvegija.
Suomijoje viešuosiuose pirkimuose yra išskiriamos dvi taikymo kryptys:
Modeliais paremti statybos procesai, statybos efektyvumui kelti (BIM).
Šie procesai turi būti valdomi atviru duomenų mainų standartu (IFC).
Verslo modeliai statybos sektoriuje
Suomijoje vystomuose projektuose vyrauja liberalumas, siekis dirbti komandoje ir laikytis bendrų
projekto taisyklių, todėl dažnai organizacinės struktūros braižomos nenubrėžiant pavaldumo linijų.
Ypatingas dėmesys skiriamas inovacijų svarbai ir formuojamas aiškus strateginis požiūrį valstybės lygiu.
Įgyvendinant verslo modelius, yra atlaisvinti pažangos apribojimai ir pažanga skatinama visapusiškai
(holistiniu požiūriu) – valstybė rinkai leidžia siūlyti ir bandyti. Tokiu būdu, per pažangą (įskaitant ir
blogąsias praktikas) gaunama nauda bei pridėtinė vertė, kuri sukuriama įgyvendinant projektus.
Suomijos statybos sektoriuje taikoma dauguma pasaulyje naudojamų pirkimų modelių (įprastų
pavadinimų vertimas skliausteliuose): Design (projektavimas), Build (statyba), Design-Build
(projektavimas ir statyba), PPP (privati ir vieša partnerystė), Alliance (jungtinė veikla), Design-Build-
Maintain (projektavimas-statyba-naudojimas), Turnkey (iki rakto tik su funkciniais reikalavimais).
Strateginiai tikslai ir mokslinė plėtra
Suomijoje inovacijų plėtros, tyrimų ir plėtros (angl. Research&Development - R&D) rėmimas yra
prioritetinė Vyriausybės kryptis. Vystant R&D Suomija siekia būti tarptautine lydere. Senate Properties
organizacija yra pagrindinė inovacijų plėtros, tyrimų ir plėtros lyderė. Valstybė lyderiauja kalbant apie
inovacijų skatinimą ir strateginį požiūrį.
78
http://www.ym.fi/en-us 79
http://www.liikennevirasto.fi/web/en 80
https://www.rakennustieto.fi/index/english.html 81
http://www.localfinland.fi/en/Pages/default.aspx 82
http://eur-lex.europa.eu/legal content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:JOL_2014_094_R_0065_01&from=LT0
119
Suomijos R&D motyvacija kyla iš jų pačių inovacijos apibrėžimo: Inovacija – kompetencija
paremtas konkurencinis pranašumas. Kompetencija paremtas komercinis pranašumas gali būti įgyjamas
per mokslinius tyrimus, technologiją, verslo modelius, paslaugų pasiūlymus, projektavimą, darbo ir
gamybos organizavimo metodus. Tipiškai inovacija gali būti generuojama per skirtingų kompetencijų
derinimą. Kapitalizuotos inovacijos, kompetencija paremtas konkurencinis pranašumas suteikia prielaidas
verslų ir visuomenės plėtrai bei bendrai visuomenės gerovei (iš Suomijos Ūkio ir darbo ministerijos,
nacionalinės inovacijų strategijos, 2009).
2016 metų rudenį planuojama pradėti KIRA-digi83
projektą, kuriuo siekiama skaitmenizuoti
statybos sektoriaus veiklas.
Esminiai BIM vystymo tikslai Suomijoje iki 2021 metų ir kokių rodiklių siekiama
Pagal iki 2025 metų suformuotą viziją Suomijoje planuojama įgyvendinti skaitmeninę
infrastruktūros platformą nevalstybiniu lygmeniu84
, t.y. buildingSmart organizacijos pagalba.
Standartizavimas ir skaitmenizavimo priemonių reikalavimai
Esminis reikalavimas, reglamentuojantis galimybę taikyti BIM Suomijoje, yra bendros verslo
įmonių gerosios praktikos, jų aprašai ir taikomieji tyrimai. Oficialiai vystomi nuo 2007 metų. Esminiai
standartai ir reikalavimai:
COBIM 2012 – bendrieji statinio informacinio modelio reikalavimai;
IFC (angl. Industry Foundation Classes) – duomenų mainų standarto adaptavimas modeliams
aprašyti;
DD (angl. Data Dictionary) – Tarptautinė nomenklatūra su duomenų žodyno ir priemonių
biblioteka;
IDM (angl. Information Delivery Manual) – informacijos pateikimo tarp projekto dalyvių
vadovas. Proceso aprašymas, kokia informacija duomenų modeliai yra perkeliami tarp skirtingų
dalyvių skirtingose situacijose;
MVD (angl. Model View Definition) – Techninis modelio vaizdavimo aprašas projekto dalyviams.
Techninis aprašas apie tai, kaip informacija iš duomenų mainų standartų turėtų būti atvaizduojama
įvairiose situacijose;
BCF (angl. Building Collaboration Format) – Projekto bendradarbiavimo ir informacijos
perdavimo formatas.
COBIM vadinami bendraisiais BIM reikalavimais (angl. Common BIM Requirements) – jie
paskelbti 2012 metų kovo 27 d. (suomių kalba) ir tų pačių metų birželio mėnesį (anglų kalba). O 2015
metų gegužės 21 d. paskelbti Suomijos BIM reikalavimai infrastruktūrai Finnish BIM Requirements for
Infrastructure.
83
http://rym.fi/fi/kira-digi-ehdotus-rakennetun-ympariston-digitalisaation-karkihankkeeksi/ 84
http://www.infrabim.fi/en/vision-2025-open-and-software-independent-bims-in-use-at-all-phases-of-infrastructure-
processes/
120
Pav. 2.3.1.1 Suomijos bendrieji BIM reikalavimai COBIM (angl. Common BIM Requirements).
Aktyviai dalyvaujama Suomijos ir tarptautinėse standartizavimo veiklose, vystant BIM
metodologijos taikymą (pavyzdžiui CEN/TC 442 - Building Information Modelling (BIM) komitete, kurio
tikslas yra sukurti sistemintų standartų rinkinį, specifikacijas ir ataskaitas, aprašančias metodologijas).
2.3.2. Suomijos statybų sektoriaus informacinių išteklių infrastruktūra
Topografinių planų ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų informacinių išteklių
infrastruktūra Suomijoje
Suomijos savivaldybės atsako už nekilnojamo turto formavimo ir įtiesinimo procedūras ir taip
natūraliai įgauna poreikį turėti erdvinę informaciją apie statinius. Pagrindinis metodas yra fotografavimas
ir skenavimas iš orlaivių. Ši informacija yra pagrindinė sudarant bazinį topografinį žemėlapį (apimant ir
stogų briaunų 3D linijas). Suomijoje savivaldybių vaidmuo išliko labai didelis ir centralizuotoje Žemės
informacinės sistemos sistemoje (toliau – IS): savivaldybės turi nuolatos atnaujinti savo duomenis
naudodamos Žemės IS įrankius. Toliau pateikta informacija paremta Helsinkio, Espoon ir Turku
savivaldybių analize.
Savivaldybių Nekilnojamo turto departamentai kaupia ir nuolatos atnaujina M 1:500-1:4000
bazinius topografinius žemėlapius ir požeminių kabelių ir vamzdžių žemėlapius, M 1:4000 kadastrinius
žemėlapius. Bazinis topografinis žemėlapis naudojamas ne tik kaip žemėlapis, bet ir kaip pagrindiniai
erdviniai duomenys, kurie yra sujungti su kitų registrų informacija. Pavyzdžiui, pastato duomenys apima
ne tik cokolio aukščio, stogo ir statybinių medžiagų informaciją, bet yra papildyti šildymo režimo ir
kitomis funkcijomis.
Informacijos pokytis (nauji pastatai, pasikeitusios gatvės ar pasikeitęs nekilnojamojo turto
padalijimas) yra išsaugomas žemėlapiuose per vieną mėnesį nuo pokyčio gavimo. Kiti pokyčiai
atnaujinami pagal nuolatinius tyrimus iš oro, pvz., kiekvienais metais 3000 ha Espoon miesto žemėlapių
atnaujinama iš oro stereo vektorizavimo metodu. Espoon mieste bazinis topografinis žemėlapis yra
sukurtas M 1:2000 -1:4000 visai savivaldybei ir M 1:500-1:1000 urbanizuotose srityse. Vektoriniu
formatu dokumentacija yra prieinama visoje miesto teritorijoje. Laikmenų formatai: Xcity ir Suomijos
KuntaGML, DXF, DGN, DWG arba MapInfo formatas, taip pat WMS ir WFS servisai.
Baziniai topografiniai žemėlapiai yra teikiami naudotojams 2D ir 3D formatais ir yra mokami.
Planų horizontalių laiptas yra 10 cm. Tai pat teikiami 5 cm dydžio ląstelės orto fotografiniai planai.
Žemėlapiai dažniausiai yra palaikomi programinės įrangos „Bentley Microstation” pagalba, originalai
saugomi DGN formatu. Žemėlapiai naudotojams pateikiami dažniausiai Autocad (dwg) arba PDF
121
rastriniu formatu. Pagal atskirus susitarimus tiekiama kitais formatais, pvz. MapInfo (MIF) arba ESRI
(SHP).
Bazinį topografinį žemėlapį Espoon mieste galima įsigyti internetu DWG, TIF ir PDF formatais,
nurodant norimą plotą žemėlapyje. Paslauga prieinama naudojantis Suomijos internetinės bankininkystės
prisijungimo duomenimis. Taip pat galima įsigyti statinių brėžinius ir dirvožemio informaciją.
Požeminių kabelių ir vamzdžių žemėlapiai vadinami valdymo žemėlapiais ir apima ryšio, šilumos,
energijos ir vandens tiekimo inžinerinius tinklus. Inžinerinių tinklų duomenys yra klasifikuoti pagal
patikimumą: išmatuotas, nustatytas pagal matomus tinklo elementus; neaiškus. Iš inžinerinių tinklų
žemėlapio galima užsisakyti ištraukas. Yra teikiamos skirtingų rūšių inžinerinių tinklų žemėlapio
ištraukos, žemės kasimui ir planavimo veiklai. Paraišką duomenims gauti reikia pateikti prieš 2-3 dienas.
Ištraukos galioja (žemės kasimui) 2 savaites po ištraukos plano pateikimo. Atliekant žemės kasimo darbus
visada reikia gauti inžinerinių tinklų žemėlapio ištrauką.
Inžinerinių tinklų žemėlapis apima bendrą tinklų informaciją. Dėl išsamesnės informacijos apie
kabelius ir vamzdžius reikia kreiptis į tinklų valdytojus. Pažeidus tinklą kasant, reikia kreiptis tiesiogiai į
tinklo valdytoją.
Papildoma informacija apie atvirą prieigą, duomenų valdymą ir sprendinius:
http://www.liikennevirasto.fi/web/en/open-data#.Vwtm0jHMo30;
http://www.kunnat.net/fi/Kuntaliitto/yleiskirjeet-lausunnot/yleiskirjeet/2013/Sivut/25802013-
kuntien-rakennetun-ympariston.aspx;
http://cic.vtt.fi/inframodel/.
Vystomos informacijos valdymo sistemos ir paslaugos
Pasaulyje yra sukurta daug statybos projekto informacijos, medžiagų ir konstrukcijų klasifikavimo
sistemų, tarp kurių dominuojantys: Danijos DBK, Jungtinės karalystės Uniclass, JAV Omniclass, Suomių
TALO. Yra didelių skirtumų tarp skirtingų klasifikavimo sistemų ir labai sunku pasiekti bet kokį
susitarimą per protingą laiko tarpą dėl klasifikavimo suderinimo (Ekholm 2011), nes nė viena iš
suinteresuotų šalių nenori atsisakyti padaryto įdirbio.
Suomijoje pirmoji klasifikavimo sistema atsirado 1970 metais, dabartinė jos versija yra TALO
200085
. Tai yra suomių siūloma medžiagų ir konstrukcijų klasifikavimo (standartizavimo) sistema. TALO
2000, kitaip vadinamos The Building 2000 Project Classification, klasifikavimo sistema apima pastato
elementus, statybos paslaugų elementus, pastarųjų dviejų struktūrines dalis, taip pat patį projektą, turto
valdymą ir vartotojo užduotis.
2.3.3. BIM vystymo Suomijoje valdymo ir organizaciniai aspektai
Nacionalinis koordinavimas vystant BIM
Suomijos valstybės nekilnojamąjį turtą valdo nuosavybės taryba Senaatti-kiinteistöjen (angl.
Senate Properties), ji oficialiai patvirtino nuo 2007 m. rugsėjo Suomijoje paskelbtas Nacionalinės
skaitmenines statybos gaires – BIM reikalavimus BIM requirements 2007, kuriuos reikalauja naudoti savo
valdomuose projektuose bei jų įgyvendinimo konkursuose.
Senate Properties taiko naujausius darbo būdus ir kuria naujas darbo aplinkas, kurios padeda
suteikti išmanias paslaugas ir sėkmingai vykdyti kasdienes veiklas. Veikla remiasi esminėmis vertybėmis:
dirbti atvirai, siekti rezultatų bendradarbiaujant, atsakingai diegti naujoves ir būti savo veiklos pionieriais.
buildingSmart Finland (Suomija) buvo įsteigta 1996 metais, kaip VTT Group (Suomijos techninių
tyrimų centro) projektas. Šiuo metu jį kuruoja Statybos informacijos fondo (RTS)86
organizacija. Ji
vienija 123 vidutinės ir didelės organizacijos. buildingSmart Finland nariai yra Suomijos nekilnojamojo
turto savininkai/vystytojai, projektavimo įmonės, programinės įrangos gamintojai ir statybos bendrovės
bei tarp narių yra valstybinės organizacijos, tokios kaip: Aplinkos ministerija, Suomijos transporto
agentūra, taikomųjų mokslų universitetai.
85 https://www.rakennustieto.fi/index/english/productsandservices/finnishbuildingclassificationsystem.html
86
http://www.buildingsmart.fi/
122
bSF
Nar
iai
Stan
dart
ai ir
va
dova
i
Vys
tym
o g
rupė
Kom
unik
acija
ir
švie
tim
as
Vykdančioji komanda
Pagal sektoriaus grupes
bSF Pastatai bSF Miestų planavimas bSF Infra bSF Mokymai
bSF
Nar
iai
bSF
Geo
logi
ja
TATE
– r
inko
s ty
rim
ai?
Pav. 2.3.3.1 Suomijos BuildingSmart Finland organizacijos struktūra.
Valdantysis organas – Forumas, kuris susideda iš narių. Forumo tikslas – padėti skleisti
informaciją apie modeliavimo gerąją praktiką ir konsultuoti bei teikti paramą valstybės įmonėms įvedant
skaitmenizuotus (statinių informacinio modeliavimo) procesus.
buildingSmart Finland Infra (InfraBIM)87
veikla apima šias esmines kryptis (pagal 2.3.3.2 pav.):
bendrieji InfraBIM reikalavimai. Kaip ir ką modeliuoti (2015 m. gegužės 5 d. išleista versija);
InfraBIM klasifikavimo sistema. Infrastruktūros klasifikavimo sistema;
Inframodelių duomenų mainai. Inframodel3 (apibrėžimas, naudojimo vadovas, LandXML);
Projektų portalas.
Pav. 2.3.3.2 buildingSmart Finland Infra veiklos kryptys.
87
http://buildingsmart.fi/infran
123
Viešos ir privačios organizacijos, įtrauktos į BIM kūrimą Suomijoje
Į BIM vystymo ekosistemą Suomijoje yra įtrauktos šios valstybinės įmonės ir privačios
organizacijos: buildingSmart Finland nuosavybės taryba Senaatti-kiinteistöjen (angl. Senate Properties)88
ir Skaitmeninių leidimų statyti organizacija Lupapiste89
.
Už statybą yra atsakinga Aplinkos ministerija90
.
Už inovacijas, tyrimus ir plėtrą yra atsakinga Ekonomikos (ūkio) ministerija91
.
TEKES – Suomijos technologijų ir inovacijų finansavimo agentūra92
; „RYM Oy“ – TEKES
agentūros programa – strateginiai mokslo, technologijų ir inovacijų centrai (jų yra įkurti šeši93
).
„RYM Oy“94
organizacija yra uždaroji akcinė bendrovė, kuri buvo įkurta 2009 metais, kaip
strateginis Suomijos mokslo, inovacijų, technologijų ir užstatytosios aplinkos centras. Toks organizacijos
tipas yra visiškai nauja verslo koncepcija Suomijos inovacijų sistemoje. „RYM Oy“ siūlo statybos,
nekilnojamojo turto sektoriaus įmonėms, tyrimų institutams naujas įsitraukimo galimybes į artimą, gerai
suplanuotą ir ambicingą bendradarbiavimą, kuriant ir puoselėjant pažangiausią patirtį. „RYM Oy“ turi
virš 50 savininkų, kurie investuoja nuosavas lėšas bei įmonių žinias. Savininkai susideda iš privačių ir
viešųjų asmenų, kurie yra pirmiausia suinteresuoti į tarptautinį konkurencingumą. „RYM Oy“, taip pat
kaip TEKES, teikia finansavimą per programas, tačiau skirtingai nei TEKES, jos yra fiksuotos. Įdomūs
pokyčiai susiję su tuo, kad „RYM Oy“ paskelbė savo likvidaciją nuo 2016 kovo mėn. Neaišku, kokiu
keliu bus judama toliau (trūksta informacijos). Prielaida, kad „RYM Oy“ darbai pereis TEKES.
2.2.4. BIM vystymo Suomijoje finansavimo modelis
Investicijos ir organizacijų finansavimas
Iniciavimo injekcijos per Senate Properties valdomas programas: Ratas tyrimų programa (1983-
1995 m.); Vera programa (1997-2002 m.); Sara Programa (2003-2007 m.); PRE (2010-2016 m.). Visas
palaikymas vykdomas per pilotinius projektus, kuriuos organizuoja Senate Properties bei narystės
mokesčius.
„RYM Oy“ programos (programų bendras finansavimas – 61 mln. Eur):
PRE – Užstatytosios aplinkos proceso perprojektavimas/reinžinerija (angl. Built Environment
Process Re-Engineering). Radikaliai atnaujinti į vartotoją orientuoti verslo modeliai
nekilnojamojo turto ir statybos sektoriui, procesuose taikant statinių informacijos valdymą.
Programos tikslas – 4 kartus padidintas procesų našumas išnaudojant BIM. PRE programai skirtas
21 mln. Eur finansavimas.
IE – Vidinė aplinka (angl. Indoor Environment).
EUE – užstatytų vietovių/miestų ekosistemų energizavimas (angl. Energizing Urban Ecosystems).
Visos programos yra orientuotos į integruotus sprendimus, todėl kiekviena jų turi tarpusavio
jungtis, tačiau konkrečiai BIM daliai orientuota yra PRE programa (nuo 2010 m.) – užstatytosios aplinkos
proceso perprojektavimas. Programa susideda ir 6 tematinių darbų paketų (angl. work packages, WP),
kuriuos vykdo konkretus verslas:
Model Nova – BIM naudojimas statinio gyvavimo cikle iš savininko perspektyvos (vykdančioji
organizacija – Senate properties).
NewWOW – skirta keisti žinių darbo pobūdį (angl. nature) ir reikalavimus, bei jo įtaką erdvių
valdymui ir organizavimui (Rapal OY);
BIMCON – BIM paremtas produkcijos informacijos ir tiekimo grandinės valdymas
industrilizuotoje statyboje (angl. industrialized building);
DRUM – vienetų/elementų (angl. entity) informacijos modeliai ir standartai („TEKLA OY“);
88
http://www.senaatti.fi/ 89
https://www.lupapiste.fi/ 90
http://www.ym.fi/en-us 91
http://www.ym.fi/en-us 92
http://www.tekes.fi/en 93
http://rym.fi/programs/ 94
http://rym.fi/
124
Infra FINBIM95
– ateities inovacijomis paremta tiekimo grandinė infrastruktūros sektoriui („VR
Track OY“);
BIMCity96
– bendruomenės lygio užstatytosios aplinkos skaitmeninių modelių sklaidos, duomenų
mainų, vertinimo ir vystymo platforma („FCG Oy“). Projekto biudžetas – 1 mln. Eur, sudėtis
smulkiau pateikta 2.3.3.3 pav.
Pav. 2.3.3.3 BIMCity veiklos apimtis (Duomenų mainai (angl. Data transfer) ir ryšiai per
modeliavimo sluoksnių (angl. Modelling levels), statinio (angl. Building), infrastruktūros (angl.
Infrastructure), zonavimo planų (angl. Zoning plan), kaiminystės (angl. Neighbourhood) ir regionų (angl.
Region) prizmes/pjūvius).
TEKES97
– Suomijos technologijų ir inovacijų finansavimo agentūra. Ši agentūra yra pagrindinė
Suomijos viešoji tyrimų ir inovacijų finansavimo ir ekspertų organizacija. Jos finansavimas siekia 600
mln. Eur per metus. Ji skatina verslus griebtis sudėtingų bei rizikingų tyrimų ir plėtros projektų, kuriems
lėšų iš privačių finansuotojų nepritrauktų dėl per didelės rizikos. TEKES finansuoja per atskirus projektus
bei programas. TEKES programos kyla per iniciatyvas – per pasiūlymų teikimą TEKES valdybai. TEKES
valdyba tuomet priima sprendimą planuoti programą. Programos planas dar nereiškia, kad programa bus
vykdoma. Per programas finansuojama 49 proc. projektų, 51 proc. per atskirus projektus, už programų
ribų.
buildingSmart Finland metinis biudžetas – apie 100000 Eur (susirenka iš narių mokesčio), iš kurių
jie dar turi susimokėti maždaug 13000 Eur buildingSmart Nordic organizacijai (mokestis taikomas
kiekvienai iš Nordic šalių, tačiau ši sistema kitais metais keisis). buildingSmart Finland biudžetas
surenkamas per narystės mokesčius (apie 123 vidutinės ir didelės organizacijos). Mokesčių dydžiai: 1-4
asmenų įmonei – 300 Eur; smulkiajam verslui – 600 Eur; vidutinėms įmonėms – 1200 Eur; didelėms
įmonėms – 2400 Eur. Konkrečiu finansavimo atveju kviečiami ir rėmėjai.
Infragroup metinis biudžetas – apie 1 milijoną EUR iš jų apie 220000 Eur per metus skiriama
vystymui, o likusi dalis projektams įgyvendinti. Šveitimo, tyrimo ir mokymo įstaigos nėra įvertintos.
Administraciniai ir nuosavybės aspektai
Visos nuosavybės teisės projektuose, kuriuos valdo valstybė, priklauso Senate Properties.
Klasifikavimo sistemos kuriamos ir nuosavybės teise priklauso Statybos Informacijos Fondui
(angl. Building Information Foundation RTS sr)98
.
buildingSmart Finland parengti reglamentai ir kiti dokumentai priklauso buildingSmart Finland,
tačiau gali būti naudojami organizacijos narių. Infrastuktūros projektų palaikymas valdomas per
InfraFINBIM99
grupę.
95
http://www.infrabim.fi/en/pre-research-report-online/; 96
http://rymreport.com/pre/work-packages/bimcity/ 97
http://www.tekes.fi/ 98
www.rts.fi
125
2.2.5. Kvalifikacijos kėlimas, studijos ir moksliniai tyrimai Suomijoje
Suomijos Aalto universiteto civilinės ir konstrukcijų inžinerijos fakultete yra įsteigta BIM tyrimų
grupė, kurios pagrindinis tikslas yra sujungti BIM tyrimų srautus, projektavimo žinių valdymą, liekną
statybą ir pastatų valdymo inžineriją bei vadybą, tam, kad būtų užtikrintas statinių valdymo efektyvumo ir
eksploatacinių savybių deklaruojamas naudingumas per visą statinio gyvavimo ciklą.
Šiuo metu ši grupė kuria daugiadisciplinę terpę. Tai daroma tiriant problemas ir galimybes,
gerinant pastatų valdymą BIM sistemomis. Srities tyrimuose sulygintos modeliavimo, produktų
informacijos bei statinio valdymo ir vadybos, susijusių dalyvių darbo organizavimo, statybos ir ŠVOK
sistemų naudojimo sritys.
Nuo 2014 metų vykdomi du projektai: BIMforLEAN ir BIM and Facilites Management100
.
BIMforLEAN projekto tikslas yra sustiprinti Suomijos tyrimų galimybes integruojant liekną
statybą su statinių informaciniu modeliavimu. Projektai rengiami nuolat kviečiant užsienio specialistus
tapti tyrėjais Suomijoje. Šio projekto tikslas yra identifikuoti, pademonstruoti ir išplėsti pozityvias
sinergijas tarp statinių informacinio modeliavimo ir lieknos statybos, taip pat kurti naujus praktinius
sprendimus. Projekto tyrimas konkrečiai taikomas tokioms sritims kaip mobili kompiuterija, komercinių,
organizacinių ir projektavimo/gamybos sistemų susiejimas statyboje.
BIM and Facilities Management projekto metu rengiamos dirbtuvės, kurių tikslas yra ištyrinėti
užsienio šalių gerąją praktiką (Jungtinė Karalystė, Australija it kt.), duomenų perdavimo į ūkio valdymo
gyvavimo ciklą problematiką ir įrankius, techninius reikalavimus, reglamentavimą ir kitas susijusias
sritis, informacijos perdavimo procesus bei studentų įtraukimą į veiklas, pasirenkant baigiamųjų darbų
tematikas.
buildingSmart Finland organizuoja BIM mokymus ir padeda mokymo įstaigoms. Universitetai yra
atsakingi už studentų išsilavinimą ir kartu su privačiomis kompanijomis rengia specialus viešus
mokymus. Valstybinės institucijos dalyvauja viešuose mokymuose arba vykdo vidinius mokymus.
2.4. Didžiosios Britanijos, Danijos, Suomijos ir Lietuvos esamos padėties diegiant ir taikant
skaitmeninimo priemones palyginimas
Apibendrinant statinio gyvavimo ciklo procesų esamos padėties ir jų problematikos Lietuvos
statybų sektoriuje apžvalgą ir atliktą Didžiosios Britanijos, Danijos ir Suomijos patirties skaitmeninant
statybų sektorių analizę, 2.4.1 lentelėje pateikiamas šalių esamos padėties diegiant ir taikant
skaitmeninimo priemones palyginimas.
2.4.1 lentelė. Didžiosios Britanijos, Danijos, Suomijos ir Lietuvos esamos padėties diegiant ir
taikant skaitmeninimo priemones palyginimas Eil.
Nr. Skaitmeninimo priemonės Lietuva Didžioji Britanija Suomija Danija
1. BIM plėtros strategija 1 3 3 3
2. BIM reikalavimai, standartai,
naudojimo vadovai 1 3 3 3
3. Duomenų mainų reglamentai ir
specifikacijos 1 3 3 2
4. Statybos informacijos
klasifikavimo ir kodavimo sistema 1 3 2 3
5. Informaciniai ištekliai, jų
infrastruktūra ir elektroninės
paslaugos 1 3 3 2
6. Statybos teisės sisteminimas,
teisinės ir institucinės aplinkos
adaptavimas BIM reikmėms 1 3 3 3
99
www.infrabim.fi 100
https://wiki.aalto.fi/display/[email protected]/Aalto+BIM+Initiative
126
Eil.
Nr. Skaitmeninimo priemonės Lietuva Didžioji Britanija Suomija Danija
7. Viešųjų pirkimų taikant BIM
reglamentavimas 1 3 2 2
8. BIM švietimas ir mokymai 1 3 2 3
9. BIM moksliniai tyrimai ir
eksperimentinė plėtra (MTEP) 1 3 3 3
10. BIM gerosios praktikos
valorizacija 2 3 3 3
11. BIM tarptautinis
bendradarbiavimas ir dalyvavimas
tarptautinės organizacijose 2 3 3 3
12. BIM monitoringas 1 2 2 2
13. BIM elementų bibliotekos 1 2 1 1
14. VALSTYBĖS skatinimas 1 3 3 3
15. VERSLO lyderiavimas 2 3 3 3
16. BIM BRANDOS LYGIS 1 2 2 2
Šaltinis. Sudaryta rengėjų. Paaiškinimas: 1- nepakankamai išvystyta/ nėra; 2-vystomas; 3-
išvystyta.
Australijos statybų sektoriaus vizijoje iki 2020 metų101
pateikiama suvestinė apie devynių pasaulio
valstybių statybų sektorių strategijų temas (žr. 2.4.2 lentelę).
2.4.2 lentelė. Pasaulio valstybių statybų sektorių strategijų palyginimas Australija Kanada Suomija Prancūzija Vokietija Airija Singapūras Švedija JK JAV
Globalizacija + + +
Inovacijos /
Tyrimai ir vystymas + + + +
Eksportas/
Konkurencingumas + + + + +
Statybos ir gamybos
procesas + + + +
Integracija – procesai ir
žmonės + + +
IT + + + + + +
Remontas ir eksploatacija
– pastatyti statiniai + + +
Viešieji pirkimai ir
projektų pridavimas +
Paslaugų teikėjas + +
Žmonės/darbo
vieta/kultūra + + + + + +
Naujos technologijos + + + + + +
Aplinka/gyvavimo
ciklas//tvarumas + + + + + +
Gyvenviečių/miestų plėtra + +
Valdymas – kodai ir
standartai + +
Galutinių vartotojų
poreikiai + +
Šaltinis: Australijos statybų sektoriaus vizija iki 2020 metų.
Kaip matyti iš užsienio valstybių statybų sektoriaus vystymosi tendencijų, svarbiausi statybų
sektoriaus tikslai siekiami naudojant pažangiausias technologijas. Lietuvos esama padėtis diegiant ir
taikant skaitmeninimo priemones labai atsilieka.
Pasaulio šalyse nuolat vykdoma BIM procesų įgyvendinimo šalyje teikiamos naudos stebėsena.
Viena populiariausių viešai prieinamų stebėsenos ataskaitų – Išmanios rinkos ataskaita (angl. Smart
101
http://www.construction-innovation.info/images/pdfs/2020/C2020-Vision-The-future-of-the-Australian-Construction-
Industry-Peter-Brandon-Nov03.pdf
127
Market Report), kuri leidžiama nuo 2007 metų. Ataskaitoje pateikiama BIM procesų integracijos į
statybos sektoriaus dalyvių veiklą pažangos stebėsena. Tyrimo duomenys renkami tik iš statybos įmonių,
kurios naudoja BIM technologijas, siekdamos pagerinti savo produktyvumą, efektyvumą, kokybę, saugą
ir bendrą įmonės konkurencingumą. BIM procesų įgyvendinimas jau daugelį metų vyksta Kanados,
Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų statybų rinkose. Vėliau BIM
procesų įgyvendinimas pradėtas Australijoje, Brazilijoje, Japonijoje, Korėjoje ir Naujoje Zelandijoje,
kuriose kasmet vis įgauna didesnį pagreitį. Visose šiose pasaulio šalyse vyksta nuolatinis BIM teikiamos
naudos monitoringas. Tarp pagrindinių matuojamų rodiklių yra BIM procesų įgyvendinimo teikiamos
naudos ir investicijų grąža (angl. ROI - Return on Investments) (žr. 2.4.3 pav.). Žemiau (žr. 2.4.4 – 2.4.8
pav.) pateikiami kiti matuojami pagrindiniai rodikliai, remiantis 2014 m. Išmanios rinkos stebėsenos
ataskaita102
.
2.4.3 pav. BIM teikiamos naudos ir investicijų grąžos augimas skirtingose pasaulio šalyse
2.4.4 pav. Pasitenkinimas BIM teikiama nauda ir investicijų grąža
(Very Positive – labai teigiamas; Moderately Positive – vidutiniškai teigiamas; Negative –neigimas).
102
McGraw Hill Construction. Smart Market Report, 2014.
128
2.4.5 pav. BIM technologijų naudojimo trukmė įmonėse (Years – metai)
2.4.6 pav.. BIM technologijų naudotojai ekspertinėje veikloje (šis rodiklis tiesiogiai koreliuoja su
patirtimi naudojant BIM technologijas projektavime).
(Beginner– Pradedantysis; Moderate – Pažengęs; Advanced – Patyręs; Expert – specialistas).
2.4.7 pav.. Kiti stebimi ir matuojami rodikliai (geresnis bendradarbiavimas tarp procesų dalyvių,
pagarėjusi projektų kokybė, sumažėjęs kolizijų ir pasikeitimų skaičius, geresnė kainos kontrolė, mažesnis
klausimų dėl informacijos skaičius)
129
2.4.8 pav.. BIM naudojimas tarp statybos procesų dalyvių
(Architect – Architektai; Engineer – Inžinieriai; Contractor – Rangovai)
130
3. STATINIO GYVAVIMO CIKLO PROCESŲ PROBLEMŲ LIETUVOS STATYBŲ
SEKTORIUJE SPRENDIMO BŪDAI TAIKANT SKAITMENINIMO PRIEMONES
Studijos rengėjai remiantis atlikta statinio gyvavimo ciklo procesų esamos padėties ir jų
problematikos Lietuvos statybų sektoriuje apžvalga, užsienio šalių (Didžiosios Britanijos, Danijos,
Suomijos ir kitų šalių) geriausių praktikų analize bei jų skaitmeninimo priemonių diegimo strategijomis
(diegiant BIM ir kitas IKT) ir 2014 metais atliktos galimybių studijos „Skaitmeninės statybos
įgyvendinimo Lietuvos versle, moksle ir viešuosiuose pirkimuose galimybių studija, įvertinant gerąją
užsienio praktiką“ (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-05-K-02-006) 103
informacija sudarė nuoseklų dvylikos
skaitmeninimo priemonių kompleksą labiausiai tinkamą spręsti Lietuvos statybų sektoriaus problemas
(priemonių numeracija taikoma visoje Studijoje):
1. BIM plėtros strategija
2. BIM reikalavimai, standartai, naudojimo vadovai
3. Duomenų mainų reglamentai ir specifikacijos
4. Statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo sistema
5. Informaciniai ištekliai ir elektroninės paslaugos
6. Statybos teisės sisteminimas, teisinės ir institucinės aplinkos adaptavimas BIM reikmėms
7. Metodinės pagalbos priemonės viešiesiems pirkimams vykdomiems pagal BIM
reikalavimus
8. BIM švietimas ir mokymai
9. BIM moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP)
10. BIM gerosios praktikos valorizacija
11. BIM tarptautinis bendradarbiavimas ir dalyvavimas tarptautinės organizacijose
12. BIM statistinių rodiklių sistema ir monitoringas
Studijos rengėjų ekspertiniu vertinimu nustatyta, kad taikant Lietuvos statybų sektoriaus
skaitmeninimo priemonių kompleksą (statinio informacinio modeliavimo, standartizavimo,
reglamentavimo, naujausių IKT technologijų ir kitų efektyvių priemonių rinkinį), kaip nuoseklų
įgyvendintinų skaitmeninimo priemonių sąrašą gali būti sprendžiamos Lietuvos statybų sektoriaus statinio
gyvavimo ciklo procesų problemos (viso statybos procesų valdymo, projektinių sprendinių derinimo,
dalyvių komunikavimo, bendradarbiavimo ir kiti aktualūs klausimai).
Studijos 1 skyriuje pateiktos problemos galėtų būti iš dalies sprendžiamos kitomis priemonėmis,
tačiau jos nebus efektyvios ir teiks tik fragmentuotą naudą. Studijos ekspertų vertinimu, pateiktos
problemos efektyviausiai sprendžiamos taikant Statinio informacinio modeliavimo metodologiją, kurios
kompleksinė taikymo nauda pateikta 3.1 pav. Būtina akcentuoti, kad susiduriama su informacijos
kiekviename statinio gyvavimo ciklo etape praradimu, kurio galima išvengti taikant BIM metodologiją.
3.1 pav. Informacijos ir laiko praradimai bei BIM metodologijos taikymo nauda.
103
Galimybių studijos „Skaitmeninės statybos įgyvendinimo Lietuvos versle, moksle ir viešuosiuose pirkimuose galimybių
studija, įvertinant gerąją užsienio praktiką“ (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-05-K-02-006)
131
Siekiant efektyvaus Lietuvos statybos sektoriaus problemų sprendimo reikalingas valingas
politinis sprendimas diegiant Lietuvos statybos sektoriaus skaitmeninimo priemonių kompleksą kartu su
aktyviu skaitmeninimo priemonių reglamentavimu ir privataus sektoriaus dalyvavimu bei palaikymu.
Remiantis atlikta statinio gyvavimo ciklo procesų esamos padėties ir jų problematikos Lietuvos
statybų sektoriuje apžvalga, 3.2 lentelėje sudarytas Lietuvos statybų sektoriaus problemų sąrašas pagal
statinio gyvavimo ciklo etapus (prieš projektinis, projektavimo, statybos ir naudojimo).
Studijos rengėjai atliko ekspertinį vertinimą (ekspertų nuomonės buvo sulygintos ir kolegialiai
suderintos), išnagrinėdami kiekvieną 3.1 lentelėje pateiktą Lietuvos statybos sektoriaus problemą pagal
nurodytus aspektus bei pateikdami problemų įgyvendinimo prioritetus.
3.2 lentelės stulpelis „Prioritetai“, tai yra problemos vertinimo rodiklis apibendrintai išreiškiantis
nagrinėjamos problemos svarbumą, žalą ir įtaką veiklos sėkmei, t.y. reikšmė „1“ rodo didžiausią
problemos sprendimo prioritetą, turintį didžiausią įtaką Lietuvos statybos sektoriaus sėkmingam
vystymuisi, o tuo tarpu reikšmės „2“ ir „3“ turi atitinkamai mažesnį problemos sprendimo prioritetą bei
mažesnę įtaką.
3.2 lentelės stulpelis „Aspektas“ apibrėžia vertinimo požiūrį, kuriuo koks nors dalykas ar reiškinys
tiriamas. Studijoje nagrinėjami šie vertinimo požiūriai (aspektai):
Institucinės ir teisinės sąrangos aspektai;
Techniniai ir organizaciniai aspektai;
Ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai aspektai.
3.2 lentelė. Lietuvos statybos sektoriaus problemų sąrašas ir sprendimo prioritetai bei ryšys su
skaitmeninimo priemonių elementais.
LIETUVOS STATYBOS SEKTORIAUS PROBLEMOS Prioritetas Aspektas Skaitmeninimo
priemonės
Problemos prieš projektiniame etape:
(Pagrindinės problemos susijusios su reglamentavimu, turimų
duomenų ir informacijos patikimumu, informacijos kokybe ir
visais pasirengimo metu priimtais klaidingais sprendiniais)
- Nepakankamas prieš projektinės stadijos teisinis
reglamentavimas (dažnu atveju yra rengiami projektiniai
pasiūlymai ar konceptualus projektas)
1
Institucinės ir
teisinės sąrangos
aspektai
6
- Nereglamentuotas prieš projektiniam etapui naudotinų planų
turinys 1
Institucinės ir
teisinės sąrangos
aspektai
2, 5, 6, 7, 8, 9
- Nesuderintas susijusių el. paslaugų ir erdvinių duomenų
turinys 1
Institucinės ir
teisinės sąrangos
aspektai
5
- Prieš projektiniai projekto sprendiniai, sąlygos ir situacijos
nepakankamai įvertintos, dėl to švaistomas projekto
įgyvendinimo laikas ir ištekliai
1
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
2, 5, 6, 7, 8, 9
- Teikiant erdvinius duomenis naudojami nesuderinti
duomenų perdavimo formatai ir klasifikatoriai 1
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
3, 4, 5, 8, 9, 11
- Sprendimams priimti nėra pakankamos apimties, turinio,
patikimumo, bazinių topografinių, esamų ir suprojektuotų
inžinerinių tinklų erdvinių duomenų, reljefo bei statinių
modelių
1
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
2, 4, 5, 9
- Nekompetentingai suformuluoti ir klaidinantys projekto bei
dalyvių tikslai. Nevertinama įtaka statinio gyvavimo ciklui 2
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
2, 6, 8, 9, 10
- Pradžioje nepakankamai analizuojamos statinio sprendinių
alternatyvos ir neatsižvelgiama į visų projekto gyvavimo
ciklo etapų aspektus (visam statiniui)
2
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
1, 2, 5, 6, 7, 8, 9,
10, 12
- Nepakankamai analizuojamos statinio architektūros,
konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir technologiniai sprendiniai 2
Ekonominiai,
socialiniai ir 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10
132
LIETUVOS STATYBOS SEKTORIAUS PROBLEMOS Prioritetas Aspektas Skaitmeninimo
priemonės
bei galimos jų efektyvios alternatyvos ekologiniai aspektai
- Susikerta daug įvairių sričių, kurios ne visada suderintos
tarpusavyje 3
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
2, 3, 4, 6, 8, 9, 10
Problemos projektavimo etape:
(Pagrindinės problemos susietos su nepakankamu
reglamentavimu ir informatyvumu, rankiniu darbu, daugybe
pasikartojimų, didelė duomenų nesutapimo rizika skirtingose
versijose, klaidų atsiradimo tikimybė, integracijos tarp
projektavimo procesų dalyvių stoka, ribotomis apsikeitimo
duomenimis galimybėmis, neefektyviu projekto valdymu)
- Nepakankamai aiškūs projekto dalyvių tarpusavio ryšiai ir
atsakomybės bei trūksta dokumentų, kurie reglamentuotų
projektų valdymą
1
Institucinės ir
teisinės sąrangos
aspektai
2, 6, 7
- Neefektyvus projektavimo reglamentavimas ir suskirstymas
į techninio ir darbo projektų stadijas 2
Institucinės ir
teisinės sąrangos
aspektai
2, 6, 7
- Nesuderintas susijusių el. paslaugų ir erdvinių duomenų
turinys 1
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
5
- Nepatikima informacija apie esamus inžinerinius tinklus
(vandentiekio, nuotekų, dujų, elektros, telekomunikacijų) 1
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
2, 3, 4, 5, 6, 12
- Kuriant ir perduodant erdvinius duomenis naudojami
tarpusavyje nesuderinti duomenų perdavimo formatai ir
klasifikatoriai
2
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,
9, 10, 11
- Topografinių planų turinys nesuderintas su skirtingų planų ir
projektų poreikiais informacijos detalumui 2
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
2, 3, 4, 5, 6
- Ilgas topografinių planų derinimas institucijose ir
nekaupiami anksčiau suprojektuotų statinių erdviniai
duomenys, nevykdomas bazinis topografavimas
2
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
5, 6, 12
- Statinių brėžiniai modeliuojami dvimatėje erdvėje be
atributinės informacijos 2
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
2, 3, 5, 6, 7, 8, 9
- Visi elementų 2D vaizdai komponuojami naudojantis tik
vizualinį suvokimą, todėl neretai pasitaiko esminių
nesutapimų tarp to paties elemento skirtingų vaizdų
2
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
2, 6
- Negrafinė informacija lieka atsieta nuo grafinės ir
kompleksinės idėjos žlunga 2
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
2, 3, 4, 5, 8,
- Projektinė dokumentacija kuriama individualiai (išauga
laiko ir darbo apimtys) 2
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
2, 6, 7
- Nepakankamai kontroliuojamas informacijos judėjimas tarp
projekto dalyvių, išskaidyta ir fragmentuota informacija tarp
dalyvių (atsiranda klaidų rizika)
2
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,
9, 10
- Apsikeitimas informacija popieriniu variantu arba
nepakankamai suderintais formatais, kas apsunkina
koordinacija tarp projekto dokumentų (formatų neatitikimų
problemos, nėra vieningų standartų)
2
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,
10
- Viešuosiuose pirkimuose ir privačių projektų atvejais
paprastai taikomas žemiausios kainos kriterijus, o mažiausios
kainos projektai detalizuojami tik tiek, kiek reikia
derinančioms institucijoms, ekspertams ir tik (statybos
leidimo) gavimui
1
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
2, 3, 6, 7
- Projekto sprendimai tinkamai nedetalizuojami ir
nepaaiškinami, netiksliai suskaičiuojami kiekiai (taikoma 1
Ekonominiai,
socialiniai ir 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9
133
LIETUVOS STATYBOS SEKTORIAUS PROBLEMOS Prioritetas Aspektas Skaitmeninimo
priemonės
perteklinė atsarga ir atsakomybės riziką) ekologiniai aspektai
- Projekto ekspertizė nukeliama projektavimo stadijos pabaigą
ir atliekama skubotai, nepakankamai susiformavęs
profesionalių ekspertų korpusas
1
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
1, 2, 3, 4, 6, 7, 8,
10
- Netinkami projekto sprendiniai, projektinės klaidos bei
sugaištas laikas esant nuosekliajam projektavimo procesui,
kai atskiros disciplinos (projekto dalys) laukia viena kitos
2
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
2, 3, 4, 5, 6
- Derinant projektą su technines sąlygas išdavusiomis
institucijomis gaištama daugybė laiko, nes nėra vieningo
modelio bei suderinto tikrinimo sprendinių
2
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7
- Skaičiuojamieji konstrukcijų modeliai analizės programose
kuriami iš naujo ir dažnai nesuderinami su kuriamais TP
brėžiniais. Taikant 2D projektavimo technologijas nėra
galimybės išnaudoti sukurtų brėžinių skaičiavimo tikslais
3
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
2, 3, 6, 7
- Projektuojant neatliekami simuliaciniai optimizavimo ir
projektinių alternatyvų analizės uždaviniai (nevertinami visų
projekto gyvavimo ciklo etapų tikslai)
3
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,
9, 10, 11, 12
Problemos statybos etape:
(Pagrindinės problemos susijusios su reglamentavimu, dėl to
kad statybos aikštelėje netaikomos pažangios IKT bei
mobilios technologijos bei neatliekamas pastatyto statinio
neatitikimu projektinei dokumentacijai vertinimas)
- Nereglamentuoti visų statinio/projekto gyvavimo ciklo
etapai 1
Institucinės ir
teisinės sąrangos
aspektai
1, 2, 6, 7, 8
- Nesuderintas susijusių el. paslaugų ir erdvinių duomenų
turinys 1
Institucinės ir
teisinės sąrangos
aspektai
5
- Nereglamentuotas visų rūšių statinių planų „Taip-pastatyta“
turinys ir nesuderinta šių planų sudarymo ir pateikimo
institucijoms tvarka
1
Institucinės ir
teisinės sąrangos
aspektai
2, 3, 4, 6, 7, 8, 10
- Nėra pakankamai rekomenduojamų statybos vykdymo
dokumentų formų (atliktų darbų aktų, perdavimo-priėmimo
aktų ir kt.)
2
Institucinės ir
teisinės sąrangos
aspektai
2, 3, 4, 6, 7
- Esant netinkamam teisiniam reglamentavimui, statybos
etapo metu gaunama darbo projekto dokumentacija
nepakankamai detalizuota darbams vykdyti (apsunkina
statybos planavimo darbus, atsiranda rizikos ir vėlavimai)
2
Institucinės ir
teisinės sąrangos
aspektai
2, 3, 4, 6, 7, 8, 9
- Nekokybiškas parengtas TP sąlygoja, kad DP atliekami
esminiai pakeitimai, todėl reikalinga rengti TP korektūrą, iš
naujo gauti SLD ar atlikti projekto ekspertizę (dubliuojamas
darbas ir švaistomi ištekliai)
1
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
2, 3, 4, 6, 7, 8, 10
- Dėl mažiausios kainos pirkimų praktikos, neskatinamos
inovacijos, statybos vadovai nėra motyvuoti naudotis
pažangiausiomis IKT bei mobiliosiomis technologijomis
2
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
2, 6, 7, 8, 10
- Rangovai rengdami DP gali panaudoti pigiausias ir žemos
kokybės medžiagas ar taikyti pigesnius sprendimus, nes jie
nebuvo detalizuoti TP
2
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
2, 3, 6, 7, 10
- Po statybos užbaigimo viza “taip pastatyta” dažnai dedama
ant neatitinkančių realybę brėžinių 2
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
2, 3, 4, 6, 7, 8, 10
- Baigto projekto byla ir galutiniai įgyvendinot projekto
projektiniai sprendiniai perduodami užsakovui, kuris negali
arba neturi priemonių tai patikrinti bei vėliau retai taiko
naudojimo etapo metu
1
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,
10, 12
- Užbaigimo procedūra reikalauja daugiau laiko ir išteklių,
kad statinys tikrai būtų tinkamas naudoti
3
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
2, 5, 10, 12
134
LIETUVOS STATYBOS SEKTORIAUS PROBLEMOS Prioritetas Aspektas Skaitmeninimo
priemonės
Problemos naudojimo etape:
(Pagrindinės problemos susijusios su informacijos tikslumu,
vieningos statinio duomenų valdymo, statinio naudojimo ir
priežiūros aplinkos nebuvimu)
- Nėra vieningo statinių erdvinių duomenų registro arba
informacinės sistemos 1
Institucinės ir
teisinės sąrangos
aspektai
2, 3, 4, 5, 6, 7
- Nesuderintas susijusių el. paslaugų ir erdvinių duomenų
turinys 1
Institucinės ir
teisinės sąrangos
aspektai
5
- Nereglamentuotas eksploatuojamo statinio fizinės ir
finansinės būklės fiksavimas vieningoje duomenų valdymo
aplinkoje (nepasiekiama) VTIPS yra valstybės pastatams,
LAKIS keliams, privatiems valstybė negali nustatyti
2
Institucinės ir
teisinės sąrangos
aspektai
1, 2, 3, 4, 5, 6. 8,
9, 10, 12
- Nėra patikimų statinių erdvinių duomenų, kadangi jie nėra
nuolat atnaujinami ir nėra fiksuojami pakeitimai 1
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
5, 6, 8, 10
- Statinių erdviniai duomenys kuriami pagal žinybinius
standartus, jie neatitinka statinio gyvavimo ciklo realizavimo
poreikių. Duomenys sunkiai pasiekiami statinių savininkams
1
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
2, 3, 4, 5, 6, 9, 11
- Užsakovas dėl įvairių priežasčių (neturi
programinės/techninės įrangos, nepakanka personalo ar jo
kvalifikacijos ir pan.) nenaudoja pažangiausių IKT
technologijų statinio naudojimo stadijoje
2
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
2, 6, 8, 9, 10
- Nėra efektyvių naudojimo bei turto valdymo procedūrų ar
gerosios praktikos sprendimų 1
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
2, 5, 6, 7, 9, 10, 12
Bendros problemos visame statinio gyvavimo cikle:
- Nėra institucijos koordinuojančios BIM diegimą ir plėtrą bei
nėra Lietuvos statybos sektoriaus skaitmeninimo strategijos 1
Institucinės ir
teisinės sąrangos
aspektai
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,
8, 9, 10, 11, 12
- Teisinė aplinka tik fragmentiškai susisteminta 1
Institucinės ir
teisinės sąrangos
aspektai
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,
8, 9, 10, 11, 12
- Nereglamentuojami (nepakankamai) skaitmeninės
informacijos įforminimo, apsikeitimo, saugojimo klausimai
visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose
1
Institucinės ir
teisinės sąrangos
aspektai
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,
8, 9, 10, 11, 12
- Reikalavimai statinio projektui, statybos vykdymo, statinio
naudojimo dokumentams nepritaikyti darbui BIM aplinkoje
(nėra vieningo standarto, klasifikatoriaus ir statinio
informacinio modeliavimo teisinio reglamentavimo)
1
Institucinės ir
teisinės sąrangos
aspektai
2, 3, 4, 6, 7
- Labai ribotas pažangiausių IKT technologijų naudojimas
tarp visų procesų dalyvių visuose statinio gyvavimo etapuose 1
Techniniai ir
organizaciniai
aspektai
3, 5, 6, 7
- Projekto dalyviai vykdo projektą konkurencinėje kovoje
siekdami asmeninių tikslų, o ne vieningoje komandoje
bendrai siekiantys projekto tikslų
1
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
2, 6, 7, 8, 10
- Žemas išlaidų, resursų valdymo efektyvumas ir
nepakankamai taikomi pažangiausi jų sprendimo būdai
statinio gyvavimo cikle
2
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,
10
- Nesusiformavęs visuomenės supratimas, kad kokybiškas
statinio projektas (tuo labiau statinio informacinis modelis)
gali sutaupyti daug investuojamų bei projekto dalyvių lėšų ir
sukurti įvairiapusę naudą per visą gyvavimo ciklą bei
didžiausia naudą naudojant statinį
1
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
7, 8, 10
- Klaidingai formuojamos eksperimentinės plėtros ir
mokslinių tyrimų (MTEPI) programos neatsižvelgiant į
taikomųjų priemonių poreikį statinio gyvavimo ciklo metu
1
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
7, 9, 10, 11, 12
135
LIETUVOS STATYBOS SEKTORIAUS PROBLEMOS Prioritetas Aspektas Skaitmeninimo
priemonės
- Žemas darbo našumo (konkurencingumo) lygis, lyginant su
ES statybų sektoriaus vidurkiu 1
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
1, 9, 11, 12
-Mažos statybos eksporto apimtys 1
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
1, 2, 3, 4, 8, 9, 11,
12
- Žemas inovacijų lygis 1
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
1, 7, 8, 9, 10
- Projekte padarius pakeitimus, kiekvienas brėžinys turi būti
pataisytas rankiniu būdu, tai uždelsia projekto užbaigimą.
Brėžiniai perbraižomi ir perspausdinami kiekvienos stadijos
pabaigoje ir prarandama informacija
2
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,
10
- Kiekvienas projekto dalyvis naudoja skirtingas
dokumentacijos versijas ir duomenimis keičiasi popieriniu
variantu (atsiranda duomenų nesutapimai)
2
Ekonominiai,
socialiniai ir
ekologiniai aspektai
2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,
10
136
4. SIŪLOMAS LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO PRIEMONIŲ
KOMPLEKSAS
Remiantis atlikta Statinio gyvavimo ciklo procesų esamos padėties ir jų problematikos Lietuvos
statybų sektoriuje apžvalga ir atlikta Didžiosios Britanijos, Danijos ir Suomijos patirties skaitmeninant
statybų sektorių analize, Studijos 3 skyriuje nurodytas Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo
priemonių kompleksas, kurį taikant turėtų būti sprendžiamos statinio gyvavimo ciklo procesų problemos
Lietuvos statybų sektoriuje.
Skaitmeninimo priemonių kompleksas negali būti diegiamas nesuderintomis priemonėmis ir kitu
eiliškumu, t.y. išskaidytomis dalimis ir nenuosekliai diegiamos priemonės nebus efektyvios ir teiks tik
fragmentuotą naudą.
Daugelyje mokslinių tyrimų įrodyta, jog naujų technologijų nuoseklus diegimas kelia
produktyvumą, našumą, socialinius bei aplinkosauginius rodiklius. Visi ekonominiai procesai neatsiejami
nuo naujų technologijų. Ši integracija yra apibrėžiama terminu – skaitmeninė ekonomika.
Detalus kiekvienos Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo priemonės aprašymas pateikiamas
žemiau.
1 priemonė. BIM plėtros strategija (PR1)
Priemonės tikslas: Nusibrėžti BIM plėtros tikslus ir numatyti būdus, kaip juos pasiekti.
1. Uždavinys: Parengti BIM plėtros strategiją.
Veikla: Išanalizuoti situaciją, parengti ir pagrįsti teisinės, institucinės sąrangos, techninių ir
organizacinių problemų sprendimus BIM priemonėmis.
Rezultatas: Parengtas vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumento projektas (BIM plėtros
strategija).
2. Uždavinys: Periodiškai atnaujinti ir peržiūrėti BIM strategiją.
Veikla: Kas 5 metus įvertinti BIM strategijos stebėsenos rezultatus ir atnaujinti strategiją.
Rezultatas: Atnaujintos BIM plėtros strategijos projektas.
Už priemonės įgyvendinimą atsakinga institucija: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
2 priemonė. BIM reikalavimai, standartai, naudojimo vadovai (PR2)
Pagrindinis tikslas su BIM susijusiais dokumentais yra sukurti taisykles (standartus, reikalavimus,
techninius reglamentus ir specifikacijas), kaip elgtis, kuriant ir/arba naudojant, bei pakartotinai naudojant
BIM duomenis, efektyviai be nuostolių, prieštaravimų ar iškraipymų dalintis BIM duomenimis
(informacija) su kitais statybos projekto dalyviais; rekomendacijas (vadovus), kaip įgyvendinti BIM
procesus projektuose, patobulinti gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, kad pagerinti darbo našumą,
veiklos efektyvumą ir konkurencingumą visame objekto projektavimo, statybos, turto valdymo gyvavimo
cikle visame statybos sektoriuje.
Pagal veikimo sferas BIM dokumentai – teisės aktai (privalomi, neprivalomi), standartai (tame
tarpe įmonės standartai), reikalavimai ir kiti dokumentai, kurie nėra teisės aktai arba standartai
(specifikacijos, naudojimo vadovai, metodikos, rekomendacijos). Dokumentai gali būti skirstomi į BIM
technologinių, BIM procesų valdymo ir organizacinių dokumentų grupes.
BIM technologijų dokumentų grupė reglamentuoja priemones, reikalingas kuriant ir valdant
informaciją apie statinius ir infrastruktūrą ir jų informacinius modelius, jų panaudojimo būdus planavimo,
projektavimo, statybos, naudojimo ir priežiūros procesuose, mainų standartus ir reikalavimus,
klasifikatorius.
BIM procesų valdymo ir organizacinių dokumentų grupė reglamentuoja priemones, reikalingas
statybos projekto proceso dalyvių, tiesiogiai atsakingų už statinių gyvavimo ciklo procesų vykdymą,
veiklos valdymui ir koordinavimui; statybos projekto dalyvių sutartinius santykius, tame tarpe BIM
137
modelio nuosavybės teisių reguliavimui; viešųjų pirkimų, taikant BIM reikalavimus, reglamentavimui;
gamybos procesų ir produktų sritis; su teisine ir institucine aplinka susijusias sritis.
Pagal įtakos ir poveikio sritis BIM dokumentai gali būti skirstomi į tokius lygmenis:
BIM specialistų lygmuo – vidinių ir išorinių žmogiškųjų išteklių asmeniniai gebėjimai,
kompetencijos BIM technikų ir technologijų srityje, atestatai, sertifikatai.
Įmonės BIM lygmuo – įmonės BIM standartai ir reikalavimai, kiti BIM dokumentai
(specifikacijos, protokolai, planai, formos), reglamentuojantys BIM technikų ir technologijų
kompetencijas ir jų vietą įmonės verslo procesuose; BIM procesų valdymą; įmonės BIM brandos lygį.
Projekto BIM lygmuo – projekto (įmonių, dalyvaujančių projekte) suderinti BIM standartai
ir reikalavimai, kiti BIM dokumentai (specifikacijos, protokolai, planai, formos), reglamentuojantys BIM
technologijas ir verslo valdymo procesus pagal BIM standartus ir reikalavimus, skirti projekto
įgyvendinimui; vidinių ir išorinių (projekto partnerių) resursų kompetencijas integruotam projekto
rengimui ir vystymui statinio gyvavimo ciklo etapuose.
Sektoriaus BIM lygmuo – teisinė ir institucinė aplinka (teisės aktai, BIM standartai ir
reikalavimai, specifikacijos, naudojimo vadovai, metodikos, rekomendacijos ir kiti BIM dokumentai),
adaptuota (suderinta su Lietuvos statybos institucine sąranga bei teisine aplinka), siekiamo BIM brandos
lygio reikmėms; darbo našumo, veiklos efektyvumo ir konkurencingumo lygiui šalies mastu, pasiekus
atitinkamą BIM brandos lygį.
Valstybės BIM lygmuo – nacionalinė BIM strategija; teisinė ir institucinė aplinka (teisės
aktai, nacionaliniai BIM standartai ir reikalavimai, kiti BIM dokumentai), suderinti su tarptautiniais BIM
standartais ir reikalavimais; atitikimas eksporto rinkų BIM aplinkai ir brandos lygiui.
Priemonės tikslas: Pasinaudojant šalies bei užsienio partnerių gerosiomis praktikomis, sukurti
darnią nacionalinių BIM standartų (tame tarpe įmonės standartų), reikalavimų, specifikacijų, naudojimo
vadovų, metodikų, rekomendacijų ir kitų BIM dokumentų kompleksą, kuris:
užtikrintų sklandų, palaipsnį ir išsamų skaitmeninės statybos principų ir metodologijos
diegimą Lietuvos statybos sektoriuje, o jo funkcionavimas sudarytų palankesnes sąlygas informacijos
apie statinį sukaupimui ir kuo jos efektyvesniam jos panaudojimui visuose statinio sukūrimo ir gyvavimo
ciklo etapuose;
būtų suderintas (adaptuotas) su Lietuvos statybos institucine sąranga bei teisine aplinka;
aktualiais tarptautiniais BIM reikalavimais ir standartais;
leistų perimti kitų šalių gerąsias praktikas diegiant BIM nacionaliniame lygmenyje.
1. Uždavinys. Parengti nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM
dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų sistemos principus, perimant geriausias BIM metodologijų
diegimo ir taikymo praktikas tarptautiniu mastu.
Veiklos:
1. Parengti galimybių studija, kurioje:
1.1 Išanalizuoti Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) ir Europos standartizacijos
komiteto (CEN), Lietuvos standartizacijos departamento sukurtus (perimtus) ar numatomus sukurti
(perimti) skaitmeninimo sistemai veikti būtinus standartus, specifikacijas ir parengti rekomendacijas dėl
harmonizavimo rengtinų nacionalinių BIM standartų ir šių skaitmeninimo sistemai veikti būtinų
standartų, specifikacijų.
1.2 Išanalizuoti užsienio šalių (Didžiosios Britanijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos,
Vokietijos, Nyderlandų, JAV, Australijos, Naujosios Zelandijos, Singapūro ir kt. šalių) BIM standartus,
reikalavimus, specifikacijas, kitus BIM dokumentus, jų naudojimo vadovus ir metodikas ir parengti
rekomendacijas dėl jų adaptavimo nacionaliniams BIM standartams ir reikalavimams bei galimybėmis
jais naudotis.
2. Išversti į lietuvių kalbą ir paruošti naudojimui užsienio šalių rekomenduojamus BIM
standartus, reikalavimus, specifikacijas, kitus BIM, jų naudojimo vadovus ir metodikas.
138
2. Uždavinys. Parengti Lietuvos skaitmeninės statybos procesuose naudotinų BIM standartų,
reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų kompleksą, nustatant
jų sukūrimo eiliškumą ir diegimo etapiškumą pagal rinkos poreikius.
Veiklos:
1. Parengti Lietuvos nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM
dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų komplekso struktūrą.
2. Nustatyti rekomenduojamų nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų
BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų komplekso rinkinių apimtis, dokumentų parengimo ir
išleidimo eiliškumą.
3. Parengti nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų
naudojimo vadovų ir metodikų pirminio rinkinio redakciją.
4. Atlikti nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų
naudojimo vadovų ir metodikų pirminio rinkinio bandomąjį taikymą (diegimą) pilotiniuose projektuose;
išanalizuoti bandomojo diegimo rezultatus bei paruošti pilotinių projektų ataskaitas.
5. Atsižvelgiant į bandomojo diegimo rezultatus, parengti nacionalinių BIM standartų,
reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų komplekso galutinę
redakciją.
6. Parengti nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų
naudojimo vadovų ir metodikų komplekso naudojimo (diegimo, taikymo) aprašą.
7. Parengti nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų
naudojimo vadovų ir metodikų komplekso tolimesnės plėtros, atnaujinimo, priežiūros ir palaikymo
tvarką.
8. Parengti nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų
komplekso mokymo programas ir rekomendacijas dėl jų taikymo specialistų atestacijose.
9. Sudaryti nuolatinę darbo grupę, kuri atsakinga už Lietuvos nacionalinių BIM standartų,
reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų komplekso
parengimą, tolimesnę plėtrą, atnaujinimą, priežiūrą ir palaikymą.
10. Sukurti informacinės sistemos elementai (BIM dokumentų automatizuota prieiga).
Rezultatai:
1. Parengta galimybių studija (investicinis projektas), kurioje išanalizuoti Lietuvos ir
tarptautinių standartizacijos organizacijų skaitmeninimo sistemai veikti būtini standartai, specifikacijos
bei užsienio šalių BIM standartai, rekomendacijos, specifikacijos, vadovai, metodikos ir kiti BIM
dokumentai ir pateikiamos rekomendacijos dėl jų adaptavimo ir harmonizavimo su nacionaliniais BIM
standartais bei įvertintos galimybės jais naudotis.
2. Parengti teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos nacionalinių BIM standartų, reikalavimų,
specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų komplekso naudojimo (diegimo,
taikymo) tvarką.
3. Parengti Lietuvos nacionaliniai BIM standartai, reikalavimai, kiti BIM dokumentai.
4. Parengti kiti standartai, reikalavimai, kiti BIM dokumentai, jų šablonai.
5. Parengti BIM dokumentų, taikomų viešuosiuose pirkimuose, automatizuoto pildymo
šablonai pagal Lietuvos nacionalinių BIM standartus, reikalavimus, specifikacijas.
6. Parengtas Lietuvos nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, kitų BIM dokumentų, jų
naudojimo vadovų ir metodikų kompleksas.
7. Parengtos nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų
komplekso mokymo programos ir rekomendacijos dėl jų taikymo specialistų atestacijose.
8. Sukurti informacinės sistemos elementai (BIM dokumentų automatizuota prieiga).
9. Sudaryta nuolatinė darbo grupė, kuri atsakinga už Lietuvos nacionalinių BIM standartų,
reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų komplekso
parengimą, tolimesnę plėtrą, atnaujinimą, priežiūrą ir palaikymą.
Investicijos:
1. Galimybių studijos (investicinio projekto) parengimas.
139
2. Nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo
vadovų ir metodikų sukūrimas, bandomasis diegimas pilotiniuose projektuose ir atitinkamų teisės aktų
parengimas.
3. Įmonės standartų, reikalavimų, kitų BIM dokumentų, jų šablonų parengimas.
4. Nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo
vadovų ir metodikų komplekso parengimas.
5. Mokymo kursų, seminarų organizavimas.
6. Informacinės sistemos elementai (BIM dokumentų automatizuota prieiga).
Galimos paslaugos:
Pardavimai ir prenumerata:
1. Lietuvos nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų
pardavimas, platinimas.
2. Įmonių standartų, reikalavimų, kitų BIM dokumentų, jų šablonų pardavimas, platinimas.
Adaptuotų užsienio šalių rekomenduojamų BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM
dokumentų komentarų, naudojimo vadovų, metodikų pardavimai.
3. Naudojimo vadovų ir metodikų pardavimas ir platinimas.
4. Informacinės sistemos elementų (BIM dokumentų automatizuota prieiga) platinimas.
Mokymo kursų ir seminarų organizavimas:
1. Lietuvos nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų
mokymo kursai, seminarai.
2. Adaptuotų tarptautinių standartizacijos organizacijų BIM standartų, specifikacijų mokymo
kursai, seminarai.
3. Adaptuotų užsienio šalių rekomenduojamų BIM standartų, reikalavimų specifikacijų, kitų
BIM dokumentų komentarų, naudojimo vadovų, metodikų mokymo kursai, seminarai.
4. BIM dokumentų, taikomų viešuosiuose pirkimuose, pagal Lietuvos nacionalinių BIM
standartus, reikalavimus, specifikacijas mokymo kursai, seminarai.
Specialistų atestacija. Specialistų atestacija, taikant Lietuvos nacionalinius BIM standartus,
reikalavimų, specifikacijas.
Palaikymas:
1. Naujų teisės aktų ir teisės aktų pakeitimų rengimas.
2. Nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir
metodikų komplekso priežiūra, palaikymas, atnaujinimas, tolimesnė plėtra.
3. Įmonių standartų, reikalavimų, kitų BIM dokumentų šablonų atnaujinimas.
4. Administracinis palaikymas (darbo užmokestis nuolatinės darbo grupės nariams; patalpos ir
įrengimai, kitos administracinės išlaidos).
5. Mokymų kursai, seminarai.
6. Informacinės sistemos elementų (BIM dokumentų automatizuota prieiga) palaikymas,
tobulinimas ir tolimesnis vystymas.
Už priemonės įgyvendinimą atsakinga institucija(-os):
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Lietuvos Vyriausiojo Archyvaro tarnyba
Lietuvos Standartizacijos departamentas
140
Už priemonės įgyvendinimą atsakingi ir privataus sektoriaus subjektai: asocijuotos verslo
struktūros; Viešoji įstaiga Skaitmeninė statyba.
3 priemonė. Duomenų mainų reglamentai ir specifikacijos (PR3)
Statinio informacinio modeliavimo ir statinio viso gyvavimo ciklo valdymo procesai jungia
dalyvius, duomenis, procesus ir valdymo sistemas, suteikdami visapusius informacijos mainus visiems
projekto dalyviams.
Didėjantis modernių informacinių ir komunikavimo technologijų (priemonių) naudojimas lėmė
didesnius informacijos mainus su projekto dalyviais per visą statinio gyvavimo ciklą. Būtina skirti
ypatingą dėmesį informacijos organizavimui ir struktūrizavimui, kuris būtinas norint greitai ir
veiksmingai keistis turimais duomenimis ir informacija (tiek skaitine, tiek grafine, tiek ir semantine).
Statinio informacinio modelio tarpdisciplininis koordinavimas tampa vis sudėtingesnis, todėl, norint
keistis duomenimis paprasto vektorinio duomenų standarto nepakanka, nes prarandama svarbiausia
„BIM“ modelio dalis – tekstinė informacija.
Skaitmeninės statybos infrastruktūra (angl. Digital Construction Infrastructure) – skaitmeninės
statybos pagrindas, apimantis vieningą statinių informacinio modeliavimo reikalavimų, statybos
informacijos klasifikavimo, teisinės bazės, informacijos valdymo, duomenų mainų ir integracijos su
įvairiomis susijusiomis skaitmeninėmis infrastruktūromis ir duomenų bazėmis sistemą.
Išvardintoms problemoms spręsti reikia pasitelkti konstrukcinių elementų ir medžiagų
klasifikavimo sistemas, kurios atitiktų statinio informacinio modelio/projekto informacijos valdymo (žr.
2 priemonė) ir klasifikavimo (žr. 4 priemonė) standartus bei suderinti valstybės institucijų naudojamas
programinės ir techninės skaitmeninės infrastruktūros priemones (žr. 5 priemonė).
Priemonės tikslas: Užtikrinti racionalų ir efektyvų duomenų mainų reglamentavimą, reikalavimų
ir specifikacijų parengimą bei duomenų formatų ir/ar standartų sukūrimą viso Lietuvos registrų sistemų ir
šalies valstybinių institucijų mastu.
1. Uždavinys: Atlikti tyrimus, parinkti ir sukurti Lietuvai labiausiai tinkančių duomenų mainų
sistemų per visą statinio gyvavimo ciklą.
Veiklos:
1. Europos bei kitų pasaulio šalių duomenų mainų sistemų tyrimas ir labiausiai tinkančių
sistemų parinkimas Lietuvai (informacijos detalumo lygis ir taisyklės, kaip ir kada reikia keistis
duomenimis).
2. Suderinti duomenų mainų reglamentus, specifikacijas ir taisykles su BIM standartais bei jų
taikymui Lietuvoje.
3. Suderinti duomenų mainų ir informacijos valdymo reglamentus, specifikacijas ir taisykles
įvertinus naujausias technologijas bei duomenų mainų formatų tendencijas (žr. 2 priemonė).
4. Europos bei kitų pasaulio šalių duomenų mainų formatų tyrimas ir labiausiai tinkančių
parinkimas Lietuvai (konkrečiais atvejais naudotinų formatų rekomendacija).
5. Sukurti Lietuvai labiausiai tinkančių duomenų mainų reglamentus, specifikacijas ir taisykles
bei įteisinti Lietuvoje.
6. Suderinti sąsajas tarp modeliavimo ir esminių duomenų mainų sričių bei duomenų mainų
praktinio taikymo taisyklių per visą statytinio gyvavimo ciklą (žr. 2 priemonė).
7. Suderinti duomenų mainų valdymo reikalavimus skirtingiems statiniams ir statybos rūšims
nustatymas pagal naudojimo paskirtį Lietuvoje bei atlikti testavimą (žr. 5 priemonė).
8. Užtikrinti duomenų mainų reglamentavimo, reikalavimų, specifikacijų ir taisyklių
atnaujinimą bei priežiūrą (suderinta su 2, 4 ir 5 priemonėmis).
Rezultatai:
1. Parengta galimybių studija;
2. Parengti teisės aktai, reglamentuojantys duomenų mainus.
3. Parinkti/sukurti duomenų mainų reglamentai, specifikacijos ir taisyklės per visą statinio
gyvavimo ciklą (suderinta su 2, 4 ir 5 priemonėmis).
4. Parengti įmonės duomenų mainų taisyklės ir dokumentai, jų šablonai.
5. Parengti naudojimo vadovai, metodikos.
141
6. Sukurti informacinės sistemos elementai.
Vertinimo kriterijai:
1. Parengta galimybių studija.
2. Bandomasis diegimas.
3. Pilotiniai projektai.
4. Rinkos mokymai, rinkos tyrimai.
5. Atnaujinimas ir priežiūra.
Investicijos:
1. Galimybių studijos parengimas.
2. Teisės aktų, reglamentuojančių duomenų mainus, parengimas.
3. Parinkti/sukurti duomenų mainų reglamentai, specifikacijos ir taisyklės per visą statinio
gyvavimo ciklą (suderinta su 2, 4 ir 5 priemonėmis).
4. Įmonės duomenų mainų taisyklių ir dokumentų, jų šablonų parengimas.
5. Naudojimo vadovų, metodikų parengimas.
6. Mokymo kursų, seminarų organizavimas.
7. Duomenų mainų, duomenų saugojimo informacinės sistemos elementų sukūrimas.
Galimos paslaugos:
1. Duomenų mainų reglamentų, specifikacijų ir taisyklių platinimas.
2. Įmonių duomenų mainų taisyklių ir dokumentų šablonų platinimas.
3. Naudojimo vadovų, metodikų platinimas.
4. Mokymo kursai, seminarai.
5. Duomenų mainų, duomenų saugojimo informacinės sistemos elementų platinimas.
Priemonių palaikymas ir tolimesnis tobulinimas. Duomenų mainų reglamentus, specifikacijas
ir taisykles būtina nuolat atnaujinti bei galimos pajamos iš prenumeratos/palaikymo. Būtinas duomenų
mainų, duomenų saugojimo informacinės sistemos elementų tolimesnis vystymas.
Už priemonės įgyvendinimą atsakinga institucija(-os):
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Lietuvos Vyriausiojo Archyvaro tarnyba
Už priemonės įgyvendinimą atsakingi ir privataus sektoriaus subjektai: asocijuotos verslo
struktūros; Viešoji įstaiga Skaitmeninė statyba.
4 priemonė. Statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo sistema (PR4)
Statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo sistema būtina siekiant užtikrinti aiškiai
apibrėžtų duomenų kaupimą ir efektyvius mainus visuose statinio gyvavimo ciklo procesuose.
Statybos informacijos klasifikavimas ir kodavimas apima šiuos statinio gyvavimo ciklo procesų
komponentus:
Dokumentus ir informaciją;
Statinio gyvavimo ciklo procesų dalyvius;
Statinius ir jų funkcines erdves;
Statinių elementus, gaminius ir įrenginius;
Statinių inžinerines sistemas ir jų elementus;
Statybos bei gamybos procesus ir technologijas;
Statinyje vykstančius technologinius ir gamybinius procesus bei jų įrangą;
Kitus statinio eksploatavimo etape naudojamus elementus ir vykstančius procesus.
142
Statybos informacijos klasifikavimas ir kodavimas – tai vieninga „kalba“, kuri būtina, kad visi
statinio gyvavimo ciklo proceso dalyviai keistųsi tiksliais duomenimis visuose statinio gyvavimo ciklo
procesuose.
Statybos informacijos klasifikavimas ir kodavimas užtikrina, kad visuose statinio gyvavimo ciklo
etapuose būtų naudojamos vienodos komponentų klasės ir kodai bei, kad duomenų mainų ir jų perdavimo
metu komponentų klasės ir kodai išliktų stabilūs, vienodai interpretuojami ir nedubliuojami.
Statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo sistemą sudaro:
1. Statinio gyvavimo ciklo procesų komponentų klasės, jų sąvybės, kodavimo taisyklės;
2. Klasifikavimo ir kodavimo informacinė sistema;
3. Klasifikavimo ir kodavimo sistemos metodiniai vadovai;
4. Teisės aktai, reglamentuojantys klasifikavimo ir kodavimo sistemos naudojimą.
Pagrindinė sistemos kuriama vertė – tai informacijos skaidrumas visuose statinio gyvavimo ciklo
procesuose, kurį užtikrina tikslių duomenų efektyvūs mainai.
Priemonės tikslas. Užtikrinti aiškiai apibrėžtų duomenų kaupimą ir efektyvius mainus visuose
statinio gyvavimo ciklo procesuose.
Uždavinys. Sukurti statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo sistemą.
Veiklos:
1. Įvertinti visas investicinio projekto įgyvendinimo galimybes, parinkti optimalų įgyvendinimo
sprendimą ir visapusiškai pagrįsti projekto įgyvendinimo būdą, išlaidas, pasekmes ir pan.
Galimybių studija apima:
a) Tyrimus, kurie padės išanalizuoti esamas tarptautines klasifikavimo ir kodavimo sistemas ir
įvertinti jų adaptavimo galimybes;
b) Bandymus, kurie nustatys tinkamiausią sprendimą iš išbandytų trijų klasifikavimo ir
kodavimo būdų.
c) Būsimos informacinės sistemos veiklos reikalavimų analizę, suformuluotus realizavimo
reikalavimus bei įteisinimo galimybes.
2. Parengti teisės aktus, reglamentuojančius klasifikavimo ir kodavimo sistemos naudojimą,
susiejant su duomenų mainų bei jų perdavimo į valstybės informacines sistemas tvarka.
3. Parengti SGC procesų komponentų klases ir kodavimo taisykles.
4. Parengti klasifikavimo ir kodavimo sistemos metodinius vadovus.
5. Sukurti statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo informacinę sistemą.
Informacinės sistemos sukūrimas apima:
a) Detalaus projektavimo dokumento parengimą;
b) Sukūrimą arba įsigyjimą ir adaptavimą programinių ir techninių priemonių;
c) Diegimą ir bandymus testinėje aplinkoje;
d) Diegimą gamybinėje aplinkoje su tikslu įsitikinti, kad ji atitinka visus nustatytus veiklos ir
realizavimo reikalavimus.
Rezultatai:
1. Parengta galimybių studija.
2. Parengti teisės aktai, reglamentuojantys klasifikavimo ir kodavimo sistemos naudojimą,
susiejant su duomenų mainų bei jų perdavimo į valstybės informacines sistemas tvarka.
3. Parengti klasifikavimui ir kodavimui reikalingi standartai, techninės specifikacijos.
4. Parengti klasifikavimo ir kodavimo sistemos metodiniai vadovai.
3. Sukurta statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo informacinė sistema.
Investicijos:
1. Galimybių studijos parengimas.
2. Teisės aktų, reglamentuojančių klasifikavimo ir kodavimo sistemos naudojimą, susiejant su
duomenų mainų bei jų perdavimo į valstybės informacines sistemas tvarka, parengimas.
143
3. Klasifikavimui ir kodavimui reikalingų standartų, techninės specifikacijų parengimas.
4. Klasifikavimo ir kodavimo sistemos metodinių vadovų parengimas.
5. Mokymo kursų, seminarų organizavimas.
6. Statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo informacinės sistemos sukūrimas.
Galimos paslaugos:
SGC procesų komponentų klasių ir kodavimo taisyklių platinimas
Klasifikavimo ir kodavimo sistemos metodinių vadovų ir taisyklių (dokumentų) platinimas.
Statinio gyvavimo ciklo proceso dalyviams norintiems turėti popierines sistemos dokumentų versijas,
galima suteikti galimybę atsisiųsti aktualią dokumento versiją už tam tikrą mėnesinį/metinį mokestį.
Mokestis taikomas tik už aktualią versiją, t.y. dokumentų naujos redakcijos perkamos atskirai.
Mokymo kursų ir seminarų organizavimas. Statinio gyvavimo ciklo proceso dalyviams,
norintiems mokymo kursų ar seminarų, galima suteikti galimybę už tam tikrą mokestį dalyvauti atviruose
mokymo kursuose ir seminaruose.
Klasifikavimo ir kodavimo informacinės sistemos teikiamos informacinės paslaugos:
Prenumerata
Prenumerata statinio gyvavimo ciklo proceso dalyviams suteikia galimybę naudotis informacinės
sistemos naujausiais duomenimis.
Klasifikatoriaus pateikimas integracijai
Už mokestį galima suteikti programinės įrangos gamintojams (3D modeliavimo, planavimo,
analizės, ekonominio vertinimo ir pan.) prieigą prie sistemos duomenų bazės.
Palaikymo veiklos:
Naujų teisės aktų ir teisės aktų pakeitimų rengimas.
Tarptautinių klasifikavimo ir kodavimo sistemų stebėsena ir tyrimai.
Naujų standartų ir standartų pakeitimų rengimas.
Klasifikavimo ir kodavimo sistemos metodinių vadovų ir taisyklių atnaujinimas.
Mokymo kursų ir seminarų organizavimas.
Statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo informacinės sistemos priežiūra ir
atnaujinimas.
Duomenų bazių pildymas ir atnaujinimas.
Administracinis palaikymas.
Už priemonės įgyvendinimą atsakinga institucija(-os):
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Už priemonės įgyvendinimą atsakingi ir privataus sektoriaus subjektai: asocijuotos verslo
struktūros; Viešoji įstaiga Skaitmeninė statyba.
5 priemonė. Informaciniai ištekliai ir elektroninės paslaugos (PR5)
Priemonės tikslas: Užtikrinti kokybiškus, tolygius ir tinkamus statinio gyvavimo ciklo procesams
įgyvendinti erdvinius duomenis.
1. Uždavinys. Sukurti naujus naudingus daugeliui taikymų valstybės informacinius išteklius
Uždavinio detalizavimas.
Statinio gyvavimo ciklo procesai prasideda nuo statinio prieš projektinių siūlymų, kuriems
suformuoti reikalingi iš anksto paruošti erdviniai duomenys (baziniai duomenys, naudingi daugeliui
taikymų), tinkami vertinti galimas statybos teritorijas ir apimantys daug platesnes teritorijas negu statybos
aikštelė. Statinio gyvavimo ciklo procesams pradėti reikalingus erdvinius duomenis sudaro realaus
pasaulio antžeminiai ir požeminiai objektai.
Vertinant situaciją, kad Lietuvoje nėra sukurtų statinio gyvavimo ciklo procesams tinkamos
planinės ir aukščių padėties tikslumo bazinių erdvinių duomenų, tinkamiausias būdas sukurti antžeminių
objektų erdvinius duomenis yra aerofotografinių nuotraukų sudarymas ir nuotolinis skenavimas.
144
Panaudojant aerofotografines nuotraukas ir nuotolinio skenavimo rezultatus užpildomi topografinių
bazinių erdvinių duomenų rinkiniai ir sukuriami erdviniai paviršių modeliai, iš kurių tiekiama erdvinė
informaciją statinio gyvavimo ciklo procesams.
Požeminių inžinerinių tinklų erdvinės informacijos šaltinis – stambaus mastelio planai, kurie
daugeliu atveju yra neskaitmeninti ir yra vienintelis oficialios informacijos šaltinis. Požeminių objektų
erdvinių duomenų rinkiniams sukurti reikia atrinkti neskaitmenintus archyvus, skaitmeninti juos;
panaudoti esamus nestandartizuotus elektroninius brėžinius, filtruojant juose esančią naudingą erdvinę
inžinerinių tinklų informaciją.
Veiklos:
1. Aerofotografavimas stambiu masteliu (10-20 cm paklaida).
2. Nuotolinis skenavimas (15-20 taškų/m2).
3. Topografinių bazinių erdvinių duomenų rinkinių užpildymas.
4. Erdvinių paviršių (reljefas, augalija ir t.t.) modelių sukūrimas ir pastatų stogų modelių
sukūrimas.
5. Esamų galiojančių inžinerinių tinklų archyvinių dokumentų skaitmeninimas.
6. Esamų nestandartizuotų erdvinių duomenų filtravimas ir vieningas kodavimas.
Rezultatai:
1. Sukurti aktualūs, atitinkantys statinio gyvavimo ciklo procesų poreikius ortofotografiniai
žemėlapiai.
2. Sukurti aktualūs, atitinkantys statinio gyvavimo ciklo procesų poreikius erdvinių paviršių
modeliai.
3. Užpildyti statinio gyvavimo ciklo procesams reikalingi pradinių erdvinių duomenų rinkiniai.
2. Uždavinys. Suderinti valstybės erdvinių duomenų ir informacijos kaupimo procesus ir palaikyti
vieningą statinių erdvinių duomenų ir informacijos registravimo sistemą.
Uždavinio detalizavimas
Statinio gyvavimo ciklo procesuose sukuriami suprojektuotų ir pastatytų statinių modeliai, kurie
apima statinių elementų erdvinius duomenis ir kitą naudingą informaciją apie juos. Skirtinguose etapuose
sukurtų statinių modelių informacija naudinga vėliau vykstantiems kitų statinių projektavimo etapams
arba to paties statinio naudojimo etapui. Prieš pradedant valstybės statinių naudojimo etapą, valstybės
informaciniai ištekliai (LAKIS, VTIPS, TIIS, NTR, KPEPIS ir t.t.) turi būti papildyti sukurtų statinių
modelių informacija. Kad statinių modelių informacija būtų naudinga šioms turto valdymo sistemoms
(TVS), ji turi apimti statinio naudojimui reikalingą informaciją. Tuo vadovaujantis valstybės informacinės
sistemos ar registrai (ir žinybinės sistemos) yra specifikavę kaupiamos turto valdymo informacijos turinį.
Modeliuojant informaciją statinio gyvavimo ciklo procesuose naudojamos komercinės programinės
įrangos turi nustatytą fiksuotą informacijos apimtį, kurios laisvai plėsti nėra galimybės. Numatant poreikį
eksportuoti sukurtus statinių modelius į išorines statinių informacijos valdymo sistemas, reikia suderinti
taikomas technologijas, specifikuoti išorinių sistemų ir perduodamos informacijos turinį, sukurti
informacijos eksporto ir importo įrankius.
Statinių ir topografinių erdvinių duomenų kaupimo procesai yra pasiskirstę tarp daugelio valstybės
informacinių išteklių ir žinybinių sistemų valdytojų (LAKIS, GITS, AB ESO, AB AMBERGRID ir kt.,
savivaldybių komunalinės įmonės, savivaldybės). TIIS kuriama kaip vieninga statinių erdvinių duomenų
ir informacijos registravimo sistema, kuri užtikrins vieningų bazinių erdvinių duomenų priėmimą ir
tekimą vienoje prieigoje, ryšius su IS „Infostatyba“, NTKR ir kt. IS. Esant skirtingiems erdvinių duomenų
tvarkytojams, reikalingos nuolatinės suvienytų (vieningame rinkinyje) erdvinių duomenų tvarkymo
veiklos.
Valstybės informacinių išteklių ir žinybinių sistemų valdytojai, įsikeldami informaciją iš
patikslintų esamos situacijos planų ir planų „kaip-pastatyta“ (iš statinio gyvavimo ciklo procesų metu
sukurtų modelių), patiria finansines sąnaudas. Šiuo metu šios sąnaudos yra didesnės už galimas pasiekti
todėl, kad nėra suderinti turinio valdymo sistemos ir iš statinio gyvavimo ciklo procesų perduodamos
informacijos turiniai. Ateityje, net pilnai suderinus perduodamos skaitmeninės informacijos sandarą ir
145
automatizavus šios informacijos integravimą į turinio valdymo sistemą, išliks būtinos mažesnės sąnaudos,
kadangi yra būtina integravimo proceso kontrolė.
Veiklos:
1. Suprojektuotų ir pastatytų statinių modelių informacijos ir erdvinių duomenų mainų
technologijos su valstybinėmis informacinėmis, žinybinėmis sistemomis specifikavimo studija, statinio
gyvavimo ciklo procesuose sukurtų duomenų perdavimo bandymai su skirtingų tipų statinių duomenimis,
perduodamų duomenų importo/eksporto programinės įrangos sukūrimas ir perdavimo technologijos
įteisinimas.
2. Suvienytų teritorijų TIIS duomenų tvarkymas: erdvinių duomenų ribose tarp skirtingų
informacinių išteklių turėtojų suderinimas ir kokybės kontrolė, duomenų sinchronizavimo valdymas ir
koordinavimas, informacinių išteklių turėtojų konsultavimas duomenų sinchronizavimo klausimais,
prieigos prie duomenų valdymas.
3. Patikslintų esamos situacijos planų ir planų "kaip-pastatyta" erdvinių duomenų integravimas
į informacinius išteklius (lėšos informacinių išteklių turėtojams).
Rezultatai:
1. Atlikti tyrimai, aprašyta duomenų mainų technologija, sukurtos programinės įrangos.
2. Užtikrinta nuolatinė vieningos statinių erdvinių duomenų ir informacijos registravimo
sistemos veikla.
3. Užtikrintas nuolatinis statinių erdvinių duomenų ir informacijos atnaujinimas.
3. Uždavinys. Suderinti statinio gyvavimo ciklo procesams aktualių administracinių paslaugų ir
teikiamų erdvinių duomenų turinį.
Uždavinio detalizavimas:
Statinio gyvavimo ciklo procesuose yra naudojamasi administracinėmis elektroninėmis
paslaugomis, kurioms gauti reikalaujama pateikti tam tikro statinio gyvavimo ciklo proceso modelio
informaciją. Esant nesuderintiems su statinio gyvavimo ciklo proceso modelio turiniu reikalavimais,
statinio modelio autoriams tenka kurti papildomus erdvinius duomenis, kurie nėra būtini statinio
gyvavimo ciklui.
Kitais atvejais, teikiamos susijusios administracinės paslaugos yra išskaidytos į atskiras
elektronines paslaugas remiantis žinybiniu funkcijų padalinimu. Taip išskaidytos elektroninės paslaugos
reikalauja daugkartinio tų pačių statinio duomenų pateikimo.
Statinio gyvavimo ciklo procesuose reikalingi pradiniai erdviniai duomenys ir informacija, kurią
būtų galima naudoti minimaliai ją performuojant. Dalis šios informacijos yra sukuriama nauja, dalis
turėtų būti sukaupta valstybės informaciniuose ištekliuose. Dėl statinio gyvavimo ciklo procesų poreikių
informacijai nesuderinimo su informacinių išteklių tvarkytojų veiklos nuostatais, informaciniuose
ištekliuose kaupiami netinkamo turinio erdviniai duomenys arba nekaupiami visai. Kai kuriais atvejais tie
patys erdviniai duomenys išsaugomi skirtingose sistemose su skirtingais parametrais.
Veiklos. Statybų sektoriaus informacinių išteklių turėtojų veiklų nuostatų, elektroninių paslaugų
turinio, kaupiamų ir teikiamų erdvinių duomenų ir informacijos turinio suderinimo studija.
Rezultatai. Išnagrinėtas statinio gyvavimo ciklo sektoriaus elektroninių paslaugų turinio
tinkamumas statinio gyvavimo ciklo modeliams kurti, suformuoti siūlymai informacinei sistemai, registrų
ir kitų sistemų veiklos nuostatų redakcijai, elektroninėms paslaugoms konsoliduoti.
Investicijos:
El. paslaugų ir gamybinių veiklų konsolidavimas, galimybių studijos parengimas.
Erdvinių duomenų sudarymo ir mainų taisyklių parengimas.
Erdvinių duomenų pildymo ir vaizdavimo šablonų parengimas.
Erdvinių duomenų sudarymo ir mainų metodinių vadovų parengimas.
Mokymų kursų ir seminarų organizavimas.
Erdvinių duomenų teikimas.
146
Priemonės galimos paslaugos:
1. Turinio valdymo sistemos uždavinių sprendimas (Erdvinių duomenų sudarymo ir mainų
taisyklės, Erdvinių duomenų pildymo ir vaizdavimo šablonai, Erdvinių duomenų sudarymo ir mainų
metodiniai vadovai).
2. Mokymų kursų ir seminarų organizavimas.
3. Erdvinių duomenų teikimas. Naudojimasis privalomas žemės darbų atveju, kitais atvejais
neprivalomas; mokama paslauga žemės darbų atveju, kitais atvejais – dalinai mokama.
Palaikymo veiklos:
1. Naujų teisės aktų ir teisės aktų pakeitimų rengimas.
2. Šablonų atnaujinimas ir tobulinimas.
3. Erdvinių duomenų modelių ir mainų sistemos metodinių vadovų ir taisyklių atnaujinimas.
4. Mokymo kursų ir seminarų organizavimas.
5. Statinių erdvinių duomenų valdymo sistemos, erdvinių duomenų modelių priežiūra ir
atnaujinimas.
6. Erdvinių duomenų rinkinių atnaujinimas, duomenų suderinimas teritorijų ribų vietose.
Už priemonės įgyvendinimą atsakinga institucija(-os):
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Už priemonės įgyvendinimą atsakingi ir privataus sektoriaus subjektai: asocijuotos verslo
struktūros; Viešoji įstaiga Skaitmeninė statyba.
6 priemonė. Statybos teisės sisteminimas, teisinės ir institucinės aplinkos adaptavimas BIM
reikmėms (PR6)
Statinio gyvavimo ciklo procesai turi būti vykdomi pagal teisės aktų, standartų ir kitų norminių
dokumentų reikalavimus. Efektyvus statinio gyvavimo ciklo procesų vykdymas galimas, kai teisinė
aplinka yra pritaikyta taikyti BIM visuose statinio gyvavimo ciklo procesuose ir ji yra susisteminta ir
sukoduota. Priemonė įgyvendintina dviem etapais. Pirmuoju etapu turėtų būti padaromi statybos teisės
pokyčiai, kurie sudarytų sąlygas taikyti BIM antruoju lygiu visuose statinio gyvavimo ciklo procesuose.
Šiame etape turėtų būti įteisinta BIM sąvoka, o taip pat ir pagrindinės su BIM susijusios sąvokos,
įteisintas kitų norminių dokumentų (standartų, BIM reikalavimų ir kt.) naudojimas visuose statinio
gyvavimo ciklo procesuose. Šiame etape taip turėtų būti įteisinta BIM komandos veikla, numatyta
statybos dalyvių kompetencija visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose taikant BIM, numatyta statinio
projekto sudėtis, pildomų dokumentų formos ir tvarka arba pateikiamos nuorodos į savanoriškai taikomus
normatyvinius statybos techninius dokumentus. Pirmajame etape turėtų būti padaromi pakeitimai LR
statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose, reglamentuojančiuose statinio gyvavimo ciklo
procesus (STR1). Šio etapo trukmė galėtų būti iki 2 metų. Šis etapas numatytas 1. Uždavinio veikloje.
Antruoju etapu turėtų būti pertvarkoma visa statybos teisinė aplinka. Šio etapo trukmė galėtų būti
5 – 10 metų. Šis etapas numatytas 2. Uždavinio veiklose.
Priemonės tikslas. Parengti statybos teisės pokyčius, kurie užtikrintų visų statinio gyvavimo
ciklo procesų efektyvų teisinį reguliavimą, galimybes efektyviai taikyti BIM.
1. Uždavinys: Sudaryti prielaidas BIM taikymui visuose statinio gyvavimo ciklo procesuose.
Veikla: Parengti naujus teisės aktus ir jų pakeitimus, reguliuojančius statinio gyvavimo ciklo
procesus ir skaitmeninių priemonių taikymą juose.
Rezultatas: Parengti teisės aktai.
147
2. Uždavinys. Pertvarkyti ir susisteminti statybos teisę.
Veiklos:
Nustatyti teisės aktus, kuriuose yra statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatyti jų
tarpusavio ryšius, sudaryti statybos teisės aktų sąvadą.
Nustatyti statybos teisės normų kolizijas ir spragas, paruošti jų sąvadą.
Parengti teisės aktų pakeitimus.
Atlikti galiojančių tesės aktų ir kitų norminių dokumentų sisteminimą.
Rezultatai:
Parengta galimybių studija.
Parengta susisteminta statybos teisės aktų sistema.
Investicijos:
Galimybių studijos parengimas.
Atitinkamų teisės aktų parengimas.
Teisės aktų komentarų parengimas.
Mokymo kursų ir seminarų organizavimas.
Galimos paslaugos:
Teisės aktų komentarų rengimas.
Mokymo kursai ir seminarai.
Palaikymo veiklos:
Naujų teisės aktų ir teisės aktų pakeitimų rengimas.
Teisės aktų komentarų atnaujinimas.
Mokymo kursų ir seminarų organizavimas.
Už priemonės įgyvendinimą atsakinga institucija(-os):
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Už priemonės įgyvendinimą atsakingi ir privataus sektoriaus subjektai: asocijuotos verslo
struktūros; Viešoji įstaiga Skaitmeninė statyba.
7 priemonė. Metodinės pagalbos priemonės viešiesiems pirkimams vykdomiems pagal BIM
reikalavimus (PR7)
Viešųjų pirkimų būdu statinio gyvavimo ciklo etapuose yra perkamos šios paslaugos ir darbai:
galimybių studijos rengėjo, statybinių tyrimų rangovo, statinio projektuotojo, statinio projekto ekspertizės
rangovo, statybos rangovo, statybos subrangovo, statybos produktų tiekėjo, statinio projekto vykdymo
priežiūros rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, FIDIC inžinieriaus, statinio projektavimo
valdytojo, statinio statybos valdytojo, konsultanto, statinio statybos BIM vadovo, statinio eksperto,
statinio administratoriaus. Būtina parengti metodines priemones šiems, pagal BIM reikalavimus
atliekamiems, viešiesiems pirkimams.
148
Priemonės tikslas. Užtikrinti skaidrų ir efektyvų viešųjų pirkimų procedūrų taikant BIM
metodologiją atlikimą ir pirkimo sutarčių vykdymą.
Uždavinys: Sukurti dokumentus, skirtus viešųjų pirkimų vykdymui, kai taikoma BIM
metodologija.
Veiklos:
Nustatyti rekomenduojamus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus.
Parengti rekomendacijas pirkimo dokumentams paruošti.
Parengti standartines sutarčių formas.
Rezultatai:
Parengta galimybių studija;
Parengti dokumentai, kuriuose teikiamos rekomendacijos viešųjų pirkimų vykdymui taikant
BIM metodologiją.
Investicijos:
Galimybių studijos parengimas.
Atitinkamų teisės aktų parengimas.
Pirkimo dokumentų ir sutarčių šablonų parengimas.
Teisės aktų komentarų parengimas.
Mokymo kursų ir seminarų organizavimas.
Paslaugos:
Teisės aktų komentarų rengimas.
Pirkimo dokumentų ir sutarčių šablonų rengimas.
Mokymo kursai ir seminarai.
Palaikymo veiklos:
Naujų teisės aktų ir teisės aktų pakeitimų rengimas.
Pirkimo dokumentų ir sutarčių šablonų atnaujinimas.
Teisės aktų komentarų atnaujinimas.
Mokymo kursų ir seminarų organizavimas.
Už priemonės įgyvendinimą atsakinga institucija(-os):
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Už priemonės įgyvendinimą atsakingi ir privataus sektoriaus subjektai: asocijuotos verslo
struktūros; Viešoji įstaiga Skaitmeninė statyba.
8 priemonė. BIM švietimas ir mokymai (PR8)
Sparčiai besikeičiančiame ir vis sudėtingėjančiame statybos sektoriuje labiau nei kada nors
anksčiau jaučiamas bendro ir efektyvaus darbo reikalingumas. Todėl viena svarbiausių statybos sektoriuje
veikiančių subjektų užduočių turėtų būti visų statinio projekto vystymo etapų integravimas, kuris padėtų
siekti bendro požiūrio į statomų objektų gyvavimo ciklo procesų kaštus. Užsakovų reikalavimai vis
didėja, kontrolės ir priežiūros sistemos tampa vis sudėtingesnės, taigi projektavime, statyboje, statinių
naudojime taikomos technologijos šiandien vaidina ypač svarbų vaidmenį. Statybų sektoriui yra būtini
nauji, plataus profilio ir specifinių žinių BIM specialistai, kurie galėtų įveikti laikmečio keliamus
uždavinius. Taip pat, siekiant užtikrinti skaitmeninimo priemonių efektyvų diegimą ir veikimą, reikalingi
mokymai ir kvalifikacijos kėlimo kursai esamiems rinkos dalyviams. Turi būti parengta specialistų
atestavimo metodiką, atestavimo organizavimo programos pagal BIM reikalavimus ir standartus.
149
Priemonės tikslas: Parengti BIM statybos specialistus, kurie užtikrintų efektyvų nacionalinės
BIM strategijos skaitmeninės statybos principų ir metodologijos diegimą Lietuvos statybos sektoriuje.
1. Uždavinys: Parengti BIM specialisto modelį (ius), aprašyti reikalavimus BIM studijų
programoms aukštosiose mokyklose, pritaikant ir adaptuojant geriausias specialisto ruošimo praktikas
Lietuvoje ir užsienio šalyse.
Veiklos:
1. Išanalizuoti užsienio šalių (Didžiosios Britanijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos,
JAV, Australijos ir kitų šalių patirtį) BIM metodologijos švietimo, studijų, profesinio mokymo,
kvalifikacijos kėlimo ir specialistų sertifikavimo srityse. Remiantis atlikta analize parengti BIM
specialisto modelius, aprašyti reikalavimus BIM studijų programoms aukštosiose mokyklose.
2. Parengti rekomendacijas kompleksiniam integravimui BIM technikų ir technologijų į
pirmos profesinių studijų pakopos (bakalaurų studijų) dėstomų disciplinų mokymo programas.
3. Parengti rekomendacijas kompleksiniam integravimui BIM technikų ir technologijų į antros
profesinių studijų pakopos (magistrų studijų) dėstomų disciplinų mokymo programas.
2. Uždavinys: Parengti ir padėti įgyvendinti BIM švietimo, profesinio ugdymo ir
perkvalifikavimo programas, kurios darniai įsilietų į esamas tęstinio (nuolatinio) profesinio ugdymo
sistemas, vykdyti specialistų tęstinio profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursus.
Veiklos:
1. Parengti BIM švietimo, profesinio ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo kursų programas, kurios
darniai įsilietų į esamas tęstinio (nuolatinio) profesinio ugdymo sistemas (ar parengti Lietuvos
nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, techninių specifikacijų, vadovų mokymo programas).
2. Parengti dėstytojus vykdyti specialistų tęstinio profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo
kursų programas.
3. Uždavinys: Parengti specialistų atestavimo metodiką, atestavimo organizavimo programas
pagal BIM reikalavimus ir standartus, organizuoti atitinkamus rinkos mokymus.
Veiklos:
1. Parengti specialistų atestavimo metodiką, atestavimo organizavimo programas pagal BIM
reikalavimus ir standartus.
2. Organizuoti atitinkamus rinkos mokymus.
Rezultatai:
1. Parengta galimybių studija.
2. Parengti BIM specialisto modeliai, aprašyti reikalavimai BIM studijų programoms
aukštosiose mokyklose.
3. Parengtos rekomendacijos kompleksiniam integravimui BIM technikų ir technologijų į
pirmos profesinių studijų pakopos (bakalaurų studijų) dėstomų disciplinų mokymo programas.
4. Parengtos rekomendacijas kompleksiniam integravimui BIM technikų ir technologijų į
antros profesinių studijų pakopos (magistrų studijų) dėstomų disciplinų mokymo programas.
5. Parengtos BIM švietimo, profesinio ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo kursų programos.
6. Paruošti dėstytojai gebantys vykdyti specialistų tęstinio profesinio mokymo ir kvalifikacijos
kėlimo kursų programas.
7. Parengta specialistų atestavimo metodiką, atestavimo organizavimo programos pagal BIM
reikalavimus ir standartus.
8. Apmokyti statybos dalyviai.
Investicijos:
1. Galimybių studijos parengimas.
2. Specialistų kvalifikacijos kėlimo organizavimo, atestavimo metodinių vadovų parengimas.
150
3. Reikalavimų BIM studijų programoms aukštosiose mokyklose nuolatinė peržiūra ir
atnaujinimas.
4. Rekomendacijų kompleksiniam integravimui BIM technikų ir technologijų į pirmos
profesinių studijų pakopos (bakalaurų studijų) dėstomų disciplinų mokymo programas nuolatinė peržiūra
ir atnaujinimas.
5. Rekomendacijų kompleksiniam integravimui BIM technikų ir technologijų į antros
profesinių studijų pakopos (magistrų studijų) dėstomų disciplinų mokymo programas nuolatinė peržiūra ir
atnaujinimas.
6. Profesinio ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo kursų programų parengimas.
7. Dėstytojų, gebančių vykdyti specialistų tęstinio profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo
kursų programas paruošimas.
8. Rinkos mokymų organizavimas.
Galimos paslaugos:
1. Pirmos ir antros pakopos studijos.
2. Specialistų atestacija.
3. Mokymo kursai ir seminarai.
Palaikymas:
1. Reikalavimų, rekomendacijų studijų programoms, profesinio ugdymo ir kvalifikacijos
kėlimo kursų programų priežiūra, palaikymas, atnaujinimas, tolimesnė plėtra.
2. Specialistų atestavimo metodikos, atestavimo programų priežiūra, palaikymas, atnaujinimas,
tolimesnė plėtra.
3. Pirmos ir antros pakopos studijų programų atnaujinimas, mokymo kursų, seminarų
organizavimas.
4. Kitos nenumatytos išlaidos.
Už priemonės įgyvendinimą atsakinga institucija(-os):
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Už priemonės įgyvendinimą atsakingi ir privataus sektoriaus subjektai: asocijuotos verslo
struktūros; Viešoji įstaiga Skaitmeninė statyba.
9 priemonė. BIM moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP) (PR9) Statyba yra dinamiškai kintantis, tikimybinis ir sudėtingas procesas. Tokiomis neapibrėžtomis
sąlygomis statybos įmonės dažnai sprendžia technologinius ir ekonominius uždavinius, todėl esant stipriai
konkurencijai bei kintant išteklių apribojimams įmonės turi vystytis ir tobulėti visą projekto gyvavimo
laikotarpį (vykdyti tyrimus, rengti metodikas ir kurti arba įsigyti įrankius bei priemones). Šiuos veiksmus
reikia vykdyti nuolat, naudojant sistemingai atnaujinamus ir analizuojamus duomenis, siekiant naudos bei
įgyvendinant įmonės siekius.
Priemonės tikslas. Tirti ir tobulinti skaitmeninimo priemones visuose statinio gyvavimo ciklo
procesų etapuose taikant naujausias ir pažangiausias technologijas bei metodus.
Uždavinys. Sukurti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros aplinką statinio gyvavimo ciklo
procesams skaitmenizuoti.
Veiklos:
Parengti skaitmeninio miesto koncepcijos įgyvendinimo galimybių studiją.
Atliekant tyrimus ir eksperimentus kurti skaitmeninimo priemonių tobulinimo
metodologijas.
Suvienyti ir skatinti mokslininkus dalyvauti pažangių ir inovatyvių tyrimų veikloje,
užtikrinant statybų sektoriaus konkurencingumą.
151
Rezultatai:
Atlikta galimybių studija, ištirtos ir sukurtos prielaidos skaitmeninio miesto koncepcijai
įgyvendinti.
Sukurtos inovatyvios skaitmeninimo priemonių tobulinimo metodologijos užtikrinančios
sektoriaus dalyvių 2-ą BIM brandos lygį.
Suburta mokslininkų bendruomenė, kurianti inovacijas skaitmeninti statybos sektorių ir
statinio gyvavimo ciklo procesus.
Investicijos:
1. Galimybių studijos parengimas.
2. Atitinkamų teisės aktų parengimas.
3. Inovatyvios skaitmeninimo priemonių tobulinimo metodologijos užtikrinančios sektoriaus
dalyvių 2-ą BIM brandos lygį sukūrimas.
4. Mokymų kursų ir seminarų organizavimas.
5. Moksliniai tyrimai bei eksperimentinė plėtra, skatinantyss inovacijų diegimą valstybėje
Galimos paslaugos:
1. Rezultatų informacijos sklaidos (mokymų kursai, seminarai, konferencijos, parodos)
organizavimas.
Palaikymo veiklos:
1. Inovatyvios skaitmeninimo priemonių tobulinimo metodologijos užtikrinančios sektoriaus
dalyvių 2-ą BIM brandos lygį palaikymas.
2. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, skatinančių inovacijų diegimą valstybėje,
vykdymas.
Už priemonės įgyvendinimą atsakinga institucija(-os):
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Už priemonės įgyvendinimą atsakingi ir privataus sektoriaus subjektai: asocijuotos verslo
struktūros; Viešoji įstaiga Skaitmeninė statyba.
10 priemonė. BIM gerosios praktikos valorizacija (PR10)
BIM nėra tai, ką galima įdiegti – BIM yra nuolatinis tobulėjimas, todėl reikalinga priemonė, kuri
užtikrintų teisingą naujovių ir inovacijų pasirinkimą praktiniam diegimui.
Šalies konkurencingumo garantas – efektyvus išteklių naudojimas. BIM pagrindinis uždavinys yra
procesų efektyvumas, todėl visos iniciatyvos susijusios su BIM tobulinimu yra efektyvumo didinimo
prielaida. Reikia užtikrinti nuolatinę gerųjų praktikų, inovacijų ir išradimų monitoringą šioje srityje ir
siekti išnaudoti atsirandančias galimybes, taip didinant bendrą šalies konkurencingumą.
Valorizacija yra procesas, kurio metu tyrimais įgytos žinios ir rezultatai pritaikomos praktikoje
naudai pasiekti. Šis procesas yra daugiapakopis apimantis visas projektams būdingus etapus, tačiau
skirtingai nei projektas neturi pradžios ar pabaigos, o yra ciklas prasidedantis pirminiu etapu ir
pasibaigiantis paskutiniu, numatytuoju etapu.
152
4.1 pav. BIM gerosios praktikos valorizacijos modelis
Šiame procese nekintami dalyviai gali būti tik pirmajame ir, iš dalies, antrajame etape – atsakingi
už monitoringą ir įgyvendinimo galimybių tyrėjai, kadangi sekančių etapų dalyviai, įgyvendintojai ir
naudos gavėjai gali būti kiekvienu atveju skirtingi. Tai paaiškinti galima tuo, kad kiekvienos gerosios
praktikos, inovacijos ar išradimo taikymo sritys ir apimtys bus skirtingos.
Priemonės tikslas: statybos ir su ja susijusių sričių efektyvumo, tuo pačiu konkurencingumo
didinimas. Per konkurencingumo didėjimą skatinamas eksportas, sukuriama daugiau darbo vietų. Per
žmogiškojo faktoriaus naikinimą mažinamas nelaimingų atsitikimų skaičius.
1. Uždavinys:
Surinkti taikytinos gerosios praktikos pavyzdžius į priemonių paketą bei parengti gerosios
praktikos diegimo Lietuvos statybos sektoriuje planą ir jį įgyvendinti. Viso proceso metu rezultatus
viešinti.
Veiklos:
BIM Gerosios praktikos, inovacijų ir išradimų vietinėje bei užsienio praktikoje, taip pat
moksliniuose tyrimuose, taikymo Lietuvos statybos praktikoje galimybių studija;
BIM gerosios praktikos, inovacijų ir išradimų, taip pat moksliniuose tyrimuose, diegimo
Lietuvos statybos praktikoje planas.
BIM priemonių taikymo Lietuvos statybos projektuose tyrimas;
Visuotinio BIM priemonių taikymo Lietuvos statybos praktikoje įgyvendinimo planas.
Pagal planą įgyvendinami reikalingi pokyčiai teisinėje, švietimo ir socialinėje srityse.
Informacijos sklaida tikslinei auditorijai.
Rezultatai:
1. Siekiant palaikyti nuolatinį skaitmeninės statybos inovatyvumo lygį, atliekami statybos
pramonės rinkos ir technologijų tyrimai; Nuolatinis procesas.
2. Teisės aktų adaptavimas pagal valorizacijos poreikį.
153
3. Atsirandančios naujovės viešinamos ir skleidžiamos rinkoje; Nuolatinis procesas.
2. Uždavinys:
Skaitmeninės statybos rezultatų, krypčių, veiklos, diskusijų viešinimas. Šio uždavinio tikslas -
informuoti Lietuvos statybos ir susijusių sektorių tikslines grupes ir visuomenę apie Skaitmeninę statybą,
jos teikiamas galimybes, jos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.
Veiklos:
Naudojamos viešinimo priemonės tikslams pasiekti:
Pranešimai žiniasklaidai;
Aktualios informacijos teikimas dedikuotoje skaitmeninei statybai, jos dalininkų, partnerių,
rėmėjų, ar kitų galimų dalyvių/susijusių subjektų interneto svetainėse;
Įgyvendinti kitas viešinimo priemones, pagal poreikį, pavyzdžiui, parengti ir išplatinti
informacinę medžiagą, suorganizuoti informacinį renginį, informacija socialiniuose tinkluose, pranešimai
žiniasklaidai, viešinimo renginiai (pristatant reikšmingus įvykius arba rezultatus), kitos pasiūlytos
priemonės.
Rezultatai:
Lietuvos statybos ir susijusių sektoriaus tikslinės grupės ir visuomenė informuota apie šios
galimybių studijos apimtyje išvystytų sprendimų įgyvendinimo eigą ir rezultatus bei ateities perspektyvas.
Investicijos:
1. Galimybių studijos parengimas.
2. Atitinkamų teisės aktų parengimas.
3. Viešinimo kampanija, konferencijų organizavimas, tikslinė reklama.
4. Statybos pramonės rinkos ir technologijų tyrimai.
Investicijos skirstomos į dvi grupes: bendrą veiklų įgyvendinimo progreso bei perspektyvos
viešinimą, kuris apima subendrintą studijos įgyvendinimo progresą bei perspektyvas bei kiekvienos
studijoje aprašytos veiklos įgyvendinimo viešinimą. Pirmosios grupės investicijos tiesiogiai priklauso šiai
priemonei, o antrosios priskiriamos/įtraukiamos į veiklos vystymo ir palaikymo investicijų planus bei
biudžetus.
1 grupė. Bendro galimybių studijos apimties veiklų įgyvendinimo progreso bei perspektyvų
viešinimas.
Pranešimai žiniasklaidai, aktualios informacijos teikimas dedikuotoje skaitmeninei statybai, jos
dalininkų, partnerių, rėmėjų, ar kitų galimų dalyvių/susijusių subjektų interneto svetainėse, įgyvendinti
kitas viešinimo priemones, pagal poreikį, pavyzdžiui, parengti ir išplatinti informacinę medžiagą,
suorganizuoti informacinį renginį, informacija socialiniuose tinkluose, pranešimai žiniasklaidai,
viešinimo renginiai (pristatant reikšmingus įvykius arba rezultatus), kitos pasiūlytos priemonės.
2 grupė. Galimybių studijoje įvardintų veiklų progreso bei perspektyvos viešinimas.
Pranešimai žiniasklaidai, aktualios informacijos teikimas dedikuotoje skaitmeninei statybai, jos
dalininkų, partnerių, rėmėjų, ar kitų galimų dalyvių/susijusių subjektų interneto svetainėse, kitos pagal
atskirą kiekvienos veiklos planą.
Galimos paslaugos:
Pagal naujų (inovatyvių) BIM priemonių taikymo Lietuvos statybos praktikoje įgyvendinimo
planą formuojamos skaitmeninės statybos paslaugos ir nauji pajamų šaltiniai – valorizacijos esmė:
Viešinimo kompanija, konferencijos, tikslinės reklamos.
Įgyvendinimo galimybių studijos, investiciniai planai.
Palaikymas:
1. Naujų teisės aktų ir teisės aktų pakeitimų rengimas.
2. Viešinimo kompanijos, konferencijų, tikslinės reklamos organizavimas.
3. Administracinės išlaidos (valorizacijos darbo grupės darbo vietos ir kitos išlaidos).
154
4. Statybos pramonės rinkos ir technologijų tyrimai.
5. Kitos nenumatytos išlaidos.
Už priemonės įgyvendinimą atsakingi ir privataus sektoriaus subjektai: asocijuotos verslo
struktūros; Viešoji įstaiga Skaitmeninė statyba.
11 priemonė. BIM tarptautinis bendradarbiavimas ir dalyvavimas tarptautinėse
organizacijose (PR11)
Atsižvelgiant į augančius Lietuvos ekonomikos poreikius ir iššūkius bei esamą statybų sektoriaus
lygį, palyginti žemą darbo našumą (Lietuvos darbo našumo vidurkis 2012 metais buvo apie 62% ES27
vidurkio ir 2013 metais kito 1.9%, o 2014 - 0.5 %), didėjančias išlaidas resursams bei aukštos
kvalifikacijos žmogiškųjų resursų potencialo trūkumą, kitų šalių iniciatyvas didinti statybų sektoriaus
konkurencingumą, Lietuvos statybų sektoriuje reikia didelių pokyčių skaitmeninės statybos srityse.
Įvertinusios BIM technologijų teikiamą naudą, Šiaurės Europos šalys kartu su kitomis
ekonomiškai stipriausiomis valstybėmis susivienijo į tarptautinį aljansą „buildingSMART International”
(www.buildingsmartalliance.org), kurio tikslas – prisidėti prie centralizuoto BIM technologijų diegimo
siekiant padidinti projektų įgyvendinimo efektyvumą. Dabar „buildingSMART” asociacijai priklauso
Šiaurės Europos šalys, Didžioji Britanija, Airija, Vokietija, Austrija ir Šveicarija, Beniliukso šalys,
Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Italija, JAV, Kanada, Japonija, Korėja, Kinija, Australija, Singapūras ir
kitos. Aljanso nariu gali būti projektavimo organizacija, NT vystytojas ar operatorius, statybos
organizacija, statybos produktų gamintojas, programinės įrangos gamintojas, mokslinių tyrimų ar mokslo
įstaiga, vyriausybės agentūra, profesinė asociacija ar kitos su statybų sektoriaus pažanga susiję
organizcijos. Kiekvieno regioninio aljanso nariai formuoja strateginius prioritetus ir dalyvauja alianso
veiklose vystant regionui svarbius sektoriaus skaitmeninimo sprendimus.
Jau sukurtas CEN/TC 442 „Building Information Modelling (BIM)“ komitetas, 2014 metų viešųjų
pirkimų direktyvoje reglamentuojama galimybė viešųjų pastatų statybos projektuose taikyti Statinio
informacinio modeliavimo metodiką.
Todėl siekiant efektyviai paskirstyti žmogiškus ir finansinius resursus vystant skaitmeninės
statybos sprendimus ir užtikrinti Lietuvos statybų verslo konkurencingumą Europos ir pasaulio rinkose,
būtina integruotis į tarptautinius skaitmeninės statybos vystymo tinklus ir veiklas, mokytis iš gerosios
praktikos sprendimų, skleisti informaciją apie Lietuvos skaitmeninės statybos kompetencijas, kartu su
užsienio partneriais aktyviai dalyvauti tarptautiniuose projektuose kuriant įvairius skaitmeninės statybos
sprendimus.
Priemonės tikslas: Konkurencingumo didinimas ir eksporto skatinimas, nelaimingų atsitikimų
minimizavimas. Lietuva - skaitmeninės statybos iniciatyvų ir sprendimų vystymo regioninis centras.
1. Uždavinys. Keistis gerąja pasauline skaitmeninės statybos praktika. Dalyvauti tarptautiniuose
BIM sprendimų kūrimo projektuose. Plėsti tarptautinį partnerystės tinklą BIM sprendimų vystymo srityje.
Veiklos:
1. Tarptautinių kasmetinių "BIM regional development" ir „Skaitmeninė statyba“ konferencijų
organizavimas.
2. Dalyvavimas įvairiose tarptautinėse su „Skaitmeninės statybos“ tematika susijusiose
parodose ir konferencijose.
3. Dalyvavimas įvairiuose tarptautiniuose skaitmeninės statybos sprendimų kūrimo
projektuose.
2. Uždavinys. Plėsti eksporto rinkas. Suderinti nacionalinius ir tarptautinius BIM srityje
reglamentavimo ir verslo praktikos sprendimus. Įsijungti į pagrindinių tarptautinių organizacijų
jungiančių ES ir pasaulines BIM iniciatyvas veiklas.
155
Veiklos:
Dalyvavimas Europos standartizacijos technikos komiteto CEN/TC 442 Building
Information Modelling (BIM) veiklose.
Dalyvavimas BuildingSmart Nordic darbo grupių veiklose.
Dalyvavimas ISO/TC 59/SC 13 komiteto veiklose.
Integracija (integracija su Lietuvos analogiškais e-portalais ir sistemomis, informacijos,
konsultacijų teikimas ir pan.) į ES elektroninių paslaugų susijusių su skaitmenine statyba, e-viešųjų
pirkimų, e-verslo sprendimų ir duomenų erdvę.
ES elektroninėmis paslaugomis vadinamos su statybų sektoriumi susijusių viešų ir privačių e-
portalų ir sistemų teikiamos paslaugos, kurios tam tikrose šalyse suteikia galimybę dalyvauti ar gauti e-
paslaugas, pavyzdžiui:
a) tarptautinių viešųjų pirkimų portalų: https://www.doffin.no/en;
b) problemų sprendimo: ec.europa.eu/solvit/contact/index_lt.htm
c) išankstinių kvalifikacijų vertinimo:
1. http://www.achilles.com/en/communities/2-uncategorised/3073-construction-supplier-pre-
qualification
2. http://www.austroads.com.au/road-construction/approved-contractors
d) BIM specifikacijų rengimo:
https://toolkit.thenbs.com/
e) BIM elementų bibliotekų: www.bimobject.com
f) Klasifikavimo sistemų:
1. http://www.cpic.org.uk/uniclass/
2. cunecoclassification.dk
ir t.t.
Rezultatai:
1. 2020 skaitmeninė statyba dalyvių (dalyvaujančių skaitmeninės statybos veiklose) darbo
našumas būtų didesnis nei 90% pagal ES27 šalių statybų šakos vidurkį (2008 metais buvo ~ 65%).
2. Statybų sektoriaus eksportas 2020 metais pasiektų > 10 % statybos apimčių.
3. Sunkių nelaimingų ir mirtinų atsitikimų skaičius būtų mažesnis nei ES27 vidurkis;
4. Iki 2020 metų Lietuvoje organizuojamose tarptautinėse konferencijose dalyvaus daugiau
kaip 3000 dalyvių iš Lietuvos ir daugiau kaip 15 šalių.
5. Dalyvavimas organizacijose (BuildingSmart, CEN, ISO ir pagal poreikį kitose).
6. Tarptautinių Skaitmeninės statybos sprendimų vystymo projektų kuriuose dalyvavo
Lietuvos įmonės skaičius (ne mažiau kaip 10) ir pritrauktos lėšos (biudžetai).
7. Skaitmeninės statybos sprendimų pristatymas kitų šalių parodose ir renginiuose (nemažiau
kaip 10).
Investicijos:
1. Tarptautinių kontaktų ir kompetencijų bei informacinės bazės sukūrimas.
2. Stojimo į tarptautines organizacijas mokesčiai.
3. Tarptautinių e-pirkimų ir elektroninių paslaugų sistemų analizė ir rekomendacijų integracijai
rengimas.
4. Integracijos į tarptautines e-pirkimų ir ES elektroninių paslaugų sistemas skirtas statybų
sekoriui sprendimų kūrimas.
Galimos paslaugos:
Tarptautinių seminarų ir konferencijų organizavimas.
Tarptautinių kontaktų paieškos paslauga.
Informacinės, konsultacinės paslaugos tarptautinių e-viešųjų pirkimų ir kitų ES elektroninių
paslaugų tema.
156
Palaikymo veiklos:
Tarptautinės kontaktų bazės ir informacinio centro duomenų administravimas.
Tarptautinių konferencijų organizacimo kaštai.
Dalyvavimo tarptautinėse su Skaitmeninės statybos tematika susijusiose parodose ir
konferencijose kaštai.
Narystės tarptautinėse organizacijose kasmetiniai kaštai.
Ekspertinė veikla Building Smart alianso veiklose.
Ekspertinė veikla CEN/TC 442 komiteto veiklose.
Tarptautinių projektų inicijavimas, paraiškų rengimas.
Administracinis palaikymas.
Už priemonės įgyvendinimą atsakinga institucija(-os):
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
Už priemonės įgyvendinimą atsakingi ir privataus sektoriaus subjektai: asocijuotos verslo
struktūros; Viešoji įstaiga Skaitmeninė statyba.
12 priemonė. BIM statistinių rodiklių sistema ir monitoringas (PR12)
BIM statistinių rodiklių sistema ir monitoringas – tai visų statybos sektoriaus dalyvių bendrai
pateikta statistinė informaciją, leidžianti užtikrinti statybos sektoriaus bei BIM projektų monitoringą,
analizuoti esamą situaciją, priimti pagrįstus valdymo sprendimus bei didinti atskirų projektų ir viso
sektoriaus ekonominį efektyvumą, užtikrinant tvarią plėtrą. BIM statistinių rodiklių sistema ir
monitoringas leidžia atlikti palyginimąją analizę su kitų išsivysčiusių šalių BIM aplinka.
Priemonės tikslas: Sukurti BIM statistinių rodiklių sistemą ir užtikrinti rodiklių monitoringą.
1. Uždavinys: Atlikti esamų ES ir pasaulyje taikomų BIM procesų efektyvumo vertinimo
metodologijos funkcionalumo tyrimus.
Veiklos:
1. Parengti techninę užduotį BIM statistinių rodiklių vertinimo metodologijų atrankai ir
analizei.
2. Atlikti ES ir kitų pažangių šalių naudojamų BIM statistinių rodiklių sistemų tyrimus.
3. Atlikti BIM statistinių rodiklių Lietuvos poreikių tyrimus.
2. Uždavinys: Sukurti BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos (angl.
ROI - Return on Investments) rodiklių sistemą.
Veiklos:
1. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos rodiklių registro
sukūrimas.
2. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos rodiklių skaičiuoklės
sukūrimas.
3. Atitinkamų naujų teisės aktų arba jų pakeitimų parengimas.
Rezultatai:
1. Parengta techninė užduotis BIM statistinių rodiklių vertinimo metodologijų atrankai ir
analizei.
2. Parengti atitinkami teisės aktai ar jų pakeitimai.
3. Atlikti ES ir kitų pažangių šalių naudojamų BIM statistinių rodiklių sistemų tyrimai
(parengtos galimybių studijos rezultatas)
157
4. Atlikti BIM statistinių rodiklių Lietuvos poreikių tyrimai (parengtos galimybių studijos
rezultatas)
5. Sukurtas BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos rodiklių
registras.
6. Sukurta BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos rodiklių
skaičiuoklė.
Investicijos:
1. Galimybių studijos parengimas.
2. Atitinkamų teisės aktų parengimas.
3. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos (ROI - Return on
Investments) rodiklių registro bei skaičiuoklės sukūrimui, tobulinimui, palaikymui reikalingų standartų,
techninių specifikacijų parengimas.
4. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos (ROI - Return on
Investments) rodiklių registro bei skaičiuoklės metodinių vadovų parengimas.
5. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos (ROI - Return on
Investments) rodiklių registro bei skaičiuoklės valdymo mokymo kursų ir seminarų organizavimas.
6. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos (ROI - Return on
Investments) rodiklių registro bei skaičiuoklės sukūrimas.
Galimos paslaugos:
1. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos rodiklių registro valdymo
mokymo kursai.
2. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos rodiklių skaičiuoklės
valdymo mokymo kursai.
Palaikymas:
1. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos rodiklių skaičiuoklės
sukūrimui, tobulinimui, palaikymui reikalingi standartai, techninės specifikacijų atnaujinimas.
2. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos rodiklių skaičiuoklės ir
registro metodinių vadovų atnaujinimas.
3. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos rodiklių registro tobulinimas,
palaikymas.
4. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos rodiklių skaičiuoklės
tobulinimas, palaikymas.
5. Administracinis palaikymas.
Už priemonės įgyvendinimą atsakingi institucija: Lietuvos Statistikos departamentas.
Už priemonės įgyvendinimą atsakingi ir privataus sektoriaus subjektai: asocijuotos verslo
struktūros; Viešoji įstaiga Skaitmeninė statyba.
Skaitmeninimo priemones siūloma vertinti instituciniais, teisiniais, techniniais, organizaciniais,
ekonominiais, socialiniais ir ekologiniais aspektais, suteikiant jiems atitinkamą įvertį skalėje nuo 0 iki 5
(žr. 4.2 lentelę).
158
4.2 lentelė. Siūlomas Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo priemonių kompleksas.
Eil.
Nr.
Skaitmeninimo
priemonė Instituciniai Teisiniai Techniniai Organizaciniai Ekonominiai Socialiniai Ekologiniai
1 BIM plėtros strategija
2
BIM reikalavimai,
standartai, naudojimo
vadovai
3
Duomenų mainų
reglamentai ir
specifikacijos
4
Statybos informacijos
klasifikavimo ir
kodavimo sistema
5
Informaciniai ištekliai
ir elektroninės
paslaugos
6
Statybos teisės
sisteminimas, teisinės
ir institucinės
aplinkos adaptavimas
BIM reikmėms
7
Metodinės pagalbos
priemonės viešiesiems
pirkimams
vykdomiems pagal
BIM reikalavimus
8 BIM švietimas ir
mokymai
9
BIM moksliniai
tyrimai ir
eksperimentinė plėtra
(MTEP)
10 BIM gerosios
praktikos valorizacija
11
BIM tarptautinis
bendradarbiavimas ir
dalyvavimas
tarptautinės
organizacijose
12
BIM statistinių
rodiklių sistema ir
monitoringas
Šaltinis: sudaryta rengėjų.
4.2 lentelės paaiškinimas:
0 Nėra įtakos 0%
1 Nereikšmingas 20%
2 Įtakojantis 40%
3 Veiksnus 60%
4 Svarbus 80%
5 Reikšmingas 100%
159
Institucinis vertinimo aspektas parodo, kokią įtaką atitinkamai skaitmeninimo priemonei ir jų
kompleksas turi valstybinės įstaigos (LR AM, BĮ LSD, VĮ SPSC, LR ŠMM, LR TM, LR ŪM ir kt.) ir
kokią įtaką skaitmeninimo priemonės turi minėtų įstaigų veiklai. Pirmuoju atveju suprantama, kaip
atsakomybė už atitinkamos priemonės įgyvendinimą ar įdiegimą.
Teisinis vertinimo aspektas parodo, kokią įtaką atitinkama skaitmeninimo priemonė ir jų
kompleksas turi Lietuvos Respublikos teisinei aplinkai (kodeksams, įstatymams, reglamentams,
taisyklėms, standartams ir kt.), įskaitant privalomuosius ir laisvai pasirenkamus teisės aktus. Įtaka gali
pasireikšti kaip teisės aktų sukūrimas/keitimas/panaikinimas arba pačios skaitmeninimo priemonės
diegimo apimčiai ir gyliui.
Techninis vertinimo aspektas parodo, kokią įtaką atitinkamai skaitmeninimo priemonei ir jų
kompleksui turi įvairaus pobūdžio informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) infrastruktūros
poreikis. Tai programinės ir kompiuterinės įrangos, internetinių informacinių sistemų, duomenų bazių,
„debesų“ technologijų, elektroninio parašo, informacijos perdavimo ir kitos IKT įrangos poreikis.
Organizacinis vertinimo aspektas parodo, kokią įtaką turi privačios organizacijos (asociacijos,
sąjungos, VŠĮ, UAB, AB, MB ir kt.) atitinkamoms skaitmeninimo priemonėms ir kokią įtaką turi
skaitmeninimo priemonės minėtų organizacijų veiklai. Pirmuoju atveju įtaka suprantama kaip atsakomybė
už atitinkamos priemonės įgyvendinimą ar įdiegimą.
Ekonominis vertinimo aspektas parodo, kokią įtaką atitinkama skaitmeninimo priemonė ir jų
kompleksas turi Lietuvos ekonomikai ir finansams. Būtina išskirti šio aspekto svarbą, kadangi taikant
skaitmeninimo priemonių kompleksą galutiniame rezultate siekiama gauti ekonominės ir finansinės
naudos.
Socialinis vertinimo aspektas parodo, kokią įtaką atitinkama skaitmeninimo priemonė ir jų
kompleksas turi Lietuvos visuomenei ir žmonėms. Šis aspektas susijęs su skaitmeninimo priemonių
teikiamos naudos sklaida, švietimu, darnios socialinės aplinkos kūrimu ir gerosios praktikos viešinimu.
Ekologinis vertinimo aspektas parodo, kokią įtaką atitinkama skaitmeninimo priemonė ir jų
kompleksas turi prisidedant prie ekologinės aplinkos kūrimo. Svarbu, kad viso statinio gyvavimo ciklo
metu būtų tausojama aplinka, naudojamos nekenksmingos ir paprastai perdirbamos medžiagos, tausojami
energetiniai ištekliai ir taikomos kitos priemonės.
BIM Brandos lygiai
Brandos lygio vertinimas yra neatsiejama, sudėtinė bet kurių viešojo ir privataus sektoriaus veiklų
efektyvumo vertinimo dalis. Todėl ir viena iš Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo priemonių
komplekso veiklų yra numatomas brandos lygio vertinimas.
Atsižvelgiant į Studijos 2 skyriuje atlikta užsienio šalių patirties skaitmeninant statybų sektorių
analizę, įvertinus šalių pasirinktus modelius bei Lietuvos esamą padėtį, Lietuvos BIM brandos lygių
koncepcijos pagrindu pasirinktas Mark Bew – Mervyn Richards BIM brandos lygio nustatymo modelis.
Šis modelis yra tapęs BIM brandos lygio nustatymo pagrindu ir kitų šalių įmonėms. Modelyje yra
pasiūlytas pakankamai aiškus minimalaus BIM naudojimo lygio formalizavimas, priimtinas viešajam
sektoriui, ir jau naudojamas valstybiniuose užsakymuose.
Žemiau pateikiami suformuoti Lietuvos statybų sektoriaus BIM brandos lygių aprašymai:
0 Lygis (esamas).
Tai yra beveik plokščias CAD, be trimačių duomenų, kuris leidžia sukurti tik tradicinius 2D
brėžinius. Susijęs su nevaldomais 2D CAD duomenų mainais popierine arba elektronine forma. Tai dar
tikrai ne BIM, o tiesiog 2D CAD failų panaudojimas projektavimo ir gamybos informacijai sukurti.
1 Lygis (esamas).
1 brandos lygis pristato pirmą žingsnį link tikro BIM ir 3D duomenų naudojimo projekte. Šiame
lygyje kiekvienas projektuotojas paprastai dirba izoliuotai nuo kitų komandos dalyvių, todėl šis BIM lygis
šnekamojoje kalboje žinomas kaip „vienišas BIM“. Dažnai pasitaiko kita situacija, kai projektą rengia
projektuotojų grupė, tačiau kiekvienas jos dalyvis dirba tik su savo projekto dalimi (užduotimi), kuri yra
atskirta nuo kitų dalių ar/ir dalyvių.
Projektuotojai šiame lygmenyje naudoja CAD technologijas 2D arba 3D valdomais formatais
kartu su bendradarbiavimo priemonėmis, per bendrą duomenų (failų struktūra) tvarkymo aplinką.
Paprastai yra naudojamos, standartizuotos duomenų struktūros ir formatai, tuo tarpu ekonominė
160
(sąmatinė) projekto dalis yra valdoma nepriklausomai nuo BIM modelio – išlaidų ir resursų valdymo
sistemos nėra integruotos į procesą per bendrą duomenų tvarkymo aplinką.
2 Lygis (siekiamas iki 2021 metų).
2 BIM brandos lygis apjungia tarpdisciplininius ir bendradarbiavimui skirtus federalizuotus
modelius, susidedančius tiek iš 3D geometrinių, tiek ir negrafinių duomenų, kuriuos rengia atskiri
projekto dalyviai jo gyvavimo ciklo eigoje bendroje duomenų valdymo aplinkoje (angl. CDE). Šių
informacijos mainų formalizavimas įpareigoja naudoti informacinius protokolus, t.y. nustato suderintus
principus, pagal kuriuos duomenys bus bendrinami ir šalys bendradarbiaus artėjant prie 3 brandos lygio.
Darbas atliekamas remiantis bendradarbiavimo normatyviniai dokumentais (standartais), kuriant
architektūrinę, inžinerinę ir statybinę projekto informaciją ir informacijos valdymo specifikaciją statybos
projektų kapitalinio įdėjimo etapui, naudojant statinio informacinį modeliavimą, taikant statinio
klasifikavimo ir kodavimo sistemą.
Vienas iš svarbiausių 2 BIM lygio požymių, yra išpildomųjų duomenų pridavimas užsakovui
pagal statybos sutarties sąlygas metodas, kuris šiuo metu pasaulinėje praktikoje yra žinomas COBie
pavadinimu.
Šiame BIM lygyje pristatomi pirmieji žingsniai, naudojant integruotus į procesą 4D statybos
eiliškumo ir/arba 5D kainos informacinius modelius. 2 lygis leidžia, kad kai kurie projektai gali būti
vykdomi ir žemesnio BIM brandos lygio organizacijų.
3 Lygis (ateities vizija).
3 brandos lygyje bus pristatytas visiškai integruotas ir bendradarbiavimui realiu laiku tinkamas
projekto modelis, kuris galės būti aptarnaujamas per žiniatinklio paslaugas, atsižvelgiant į informacinių
technologijų raidą ir kuris bus suderinamas su IFC/buildingSmart duomenų mainų standartu. Programinės
įrangos sąveikos barjerai bus įveikti, taip pat kaip ir infrastruktūros apribojimai ir vis dar egzistuojančios
teisinės kliūtys.
Šiame BIM lygyje bus naudojami: 4D statybos modelis, 5D sąnaudų informacinis modelis, 6D
projekto gyvavimo ciklo informacinis modelis ir kitų dimensijų (kartais vadinamų „xD“) informaciniai
modeliai, kuriuose bus įdiegtos objektinių duomenų standartinės bibliotekos, apimančios informaciją apie
gamintojus.
Šiandien apie reikalavimus šiam lygiui yra labai intensyviai diskutuojama pasaulinėje ekspertų
bendruomenėje siekiant suformuluoti jo bendrą ir vieningą supratimą. Siektinas šio lygio įgyvendinimo
terminas yra 2025 m.
Informacijos valdymo schema statybos projekto kapitalinio įdėjimo etapui, naudojant
statinio informacinį modeliavimą (2 BIM lygis)
Teigiama104
, kad dėl netikslios, neišsamios ir dviprasmiškos informacijos pateikimo statinio
gyvavimo ciklo procesuose patiriama apie 20-25 proc. bereikalingų papildomų kapitalo įdėjimo sąnaudų.
Šie papildomi 20-25 proc. laikomi švaistymu (!), kurį galima sumažinti įgyvendinus BIM dokumentuose
aprašytus standartus, procesus ir procedūras.
Suderintos projektavimo ir statybų informacijos rengimas – tai užduočių vykdymu laiko juostoje
grįstas procesas, kuris nepriklauso nuo naudojamo pirkimų būdo ar sutarties formos. Kiekvieną užduotį
reikia atlikti laiku, tam tikra tvarka, kad tai būtų naudinga visoms projekte dalyvaujančioms šalims. Toks
procesas dar vadinamas „bendradarbiavimu grįstu darbu“. Bendradarbiavimu grįsto darbo aplinkoje
projekto dalyvių komandų prašoma pateikti informaciją, naudojant sutartus duomenų mainų standartus
(formatus) ir taikant standartizuotus procesus (procedūras), kad būtų užtikrinta pateikiamų duomenų
vienoda forma ir kokybė, o informaciją būtų galima naudoti ir pakartotinai panaudoti be pakeitimų ar
interpretacijų.
Kai įmanoma, taip pat reikia taikyti taupumo ir pakankamumo principus, kad ištekliai būtų
naudojami vertės kūrimui, o ne kitiems tikslams. Reikia vengti su netikslingu išteklių eikvojimu
susijusios veiklos, kaip pvz.: laukti ir ieškoti informacijos; ruošti per daug informacijos be konkrečios
104
PAS 1192-2:02013 „Specification for information management for the capital/delivery phase of construction projects using
building information modelling“ psl. V-VI ir jame minimas „Avanti case studies“
(http://www.cpic.org.uk/en/publications/avanti).
161
paskirties; persistengti apdorojant informaciją vien dėl to, kad technologijos leidžia; leisti laiką defektų
dėl prasto grafinių ir negrafinių duomenų suderinimo paieškai ir taisymui.
Norint, kad informacija būtų rengiama išties taupiai, būtina suprasti būsimą jos paskirtį. Tai
įmanoma, kai „pradedama su mintimi apie pabaigą“, t.y. jau projekto strateginėje apibrėžtyje nustatoma,
kaip informaciją būtų galima naudoti ir pakartotinai panaudoti viso projekto atlikimo metu visuose
objekto gyvavimo ciklo procesuose. Būtent šiuo tikslu ir parengta šį informacijos valdymo schema.
Šioje galimybių studijoje iškeltas strateginis uždavinys iki 2021 m. visuose viešojo sektoriaus
išteklių pirkimuose pasiekti antrąjį brandos lygį statinių informacinio modeliavimo (BIM) vystyme, kuris
taip pat turi būti taikytinas privataus sektoriaus statybų, renovacijos ir naujų pastatų projektuose. Tokiu
būdu bus sprendžiama netikslios, neišsamios ir dviprasmiškos informacijos problema, dėl kurios
patiriama 20–25 proc. bereikalingų papildomų kapitalo įdėjimo sąnaudų.
Informacijos valdymo schemos aprašymas
BIM proceso metu sukuriami informaciniai modeliai ir su jais susijusi informacija, naudojama
viso statinių, infrastruktūros objektų arba turto gyvavimo ciklo metu. Siekiant, kad statybos objektai būtų
užbaigiami efektyviai, labai svarbu, kad visi projektų dalyviai bendradarbiautų. Bendradarbiavimu
grįstoje aplinkoje svarbus vaidmuo tenka gebėjimui efektyviai perduoti, panaudoti ir bendrinti duomenis,
išvengiant praradimų, prieštaravimų ar klaidingų aiškinimų.
Informacijos valdymo schema sukurta vadovaujantis Didžiosios Britanijos standarto projekto PAS
1192-2:2013 Specification for information management for the capital/delivery phase of construction
projects using building information modelling (liet. Informacijos valdymo specifikacija statybos projektų
kapitalinio įdėjimo etapui, naudojant statinio informacinį modeliavimą) viešai prieinama specifikacija,
susijusia su informacijos valdymu statybos projekte, naudojant BIM.
Šios informacijos valdymo schemos paskirtis – palaikyti tikslą pasiekti BIM 2 lygį (ir kartu
sumažinti turto naudojimo išlaidas) nurodžius reikalavimus, kurių reikia šiam lygiui pasiekti, pasiūlyti
sistemą bendradarbiavimui BIM projektuose ir apibrėžti konkrečias gaires informacijos valdymo
reikalavimams, susijusiems su projektais, kuriuose naudojama BIM metodologija.
Informacijos valdymo schemoje dėmesys sutelkiamas į visą statinio informacinio modelio (IM)
pateikimo ciklą nuo strateginio poreikio vertinimo iki objekto (turto) perdavimo užsakovui ir tolimesnio
jo naudojimo (turto informacinis modelis). Didžioji dalis grafinių ir negrafinių duomenų ir dokumentų
sukaupiama projektavimo ir statybos (gamybos) metu (projekto informacinis modelis). BIM proceso metu
sukuriami informaciniai modeliai ir su jais susijusi informacija naudojama viso statinių, infrastruktūros
objektų arba išteklių gyvavimo ciklo procesuose (žr. 4.2 pav.).
Informacinį modelį (IM) sudaro trys dalys: dokumentacija, negrafinė informacija ir grafinė
informacija:
o Dokumentacija – informacija, skirta statybos projekto sąlygų sąvadui, projektavimui,
statybai, eksploatacijai, priežiūrai arba eksploatacijos nutraukimui, įskaitant planus,
brėžinius, specifikacijas, skaičiavimų ir kitas ataskaitas, kalendorinius grafikus, leidimus,
aktus, protokolus, archyvų medžiagą, korespondenciją ir kitus dokumentus.
o Negrafiniai duomenys - skaitmenimis ir raidėmis pateikiami duomenys.
o Grafiniai duomenys - naudojant formą ir išdėstymą erdvėje pateikiami duomenys.
Projekto informacinis modelis (angl. Project Information Model – PIM) – projekto projektavimo,
gamybos ir statybos etapo metu sukurtas informacinis modelis, susidedantis iš dokumentacijos,
negrafinės informacijos ir grafinės informacijos, apibrėžiančios įvykdytą projektą.
Turto informacinis modelis (angl. Asset Information Model – AIM) – informacinis modelis, skirtas
tvarkyti, prižiūrėti ir eksploatuoti išteklius.
162
4.2 pav. Informacijos valdymo schema.
Informacijos valdymo schemoje pateikiami reikalavimai pradedami nuo įvertinimo taško (esamų
išteklių) arba poreikio deklaracijos (dėl naujų išteklių). Tada nuosekliai pereinami įvairūs informacijos
pateikimo ciklo etapai ir baigiama pateikiant „kaip pastatyta“ turto informacinį modelį (AIM). Jį tiekėjas
perduoda užsakovui, patikrinęs projekto informacinį modelį (PIM) pagal pastatytą statinį.
Mėlynos spalvos rodyklėmis žymimas bendras procesas, kai nustatomas projekto poreikis
(projektavimo paslaugų, statybos ar prekių pristatymo), suorganizuojamas pirkimų konkursas (pirkimas)
ir nustatomas jo laimėtojas (sutartis), mobilizuojamas tiekėjas (pasiruošimas) ir sukuriama statybai
(gamybai) aktuali informacija (projekto informacijos kūrimas) ir turto informacija (turto informacijos
valdymas).
Šis ciklas taikomas visuose projekto įgyvendinimo stadijose, įskaitant projektavimo informacijos
pateikimą visuose septyniuose projekto etapuose, pažymėtuose žalia spalva:
0 stadija – strateginė apibrėžtis;
1 stadija – projekto sąlygos;
2 stadija – konceptualus projektas;
3 stadija – techninis projektas;
4 stadija – darbo projektas;
5 stadija – statyba;
6 stadija – perdavimas ir užbaigimas;
7 stadija – naudojimas.
Žalieji, mėlyni ir raudonį diagramų elementai (apskritimai su rodyklėmis) žymi informacijos
pateikimo (paėmimo) procesą (duomenų mainus) tarp projekto dalyvių ir užsakovo iš statinio projekto
duomenų aplinkos per bendrąja duomenų valdymo aplinką ir valstybės duomenų infrastruktūroje
esančius: projektui reikalingos informacijos išteklius (esama situacija), statinio projekto informacinį
modelį ir turto informacinį modelį. Pastarieji yra bendros duomenų išteklių sistemos (esama situacija)
sudėtinės dalys.
Strateginė apibrėžtis
Informacijos valdymo schemoje pavaizduotas informacijos pateikimo ciklas ir projekto etapai
prasideda nuo sprendimo skirti sąnaudas kapitalinei statybai (strateginė apibrėžtis), o baigiasi perdavimu į
eksploataciją (pridavimas) ir turto informacijos valdymo faze. Strateginė apibrėžtis žymi vieną iš dviejų
163
būsenų: kai projektas pradedamas be senesnės informacijos arba kai projektas pradedamas remiantis
senesnės turimo turto informacijos įvertinimu.
Pirkimas
Prieš pradedant pirkimus statytojas (užsakovas) turi aiškiai apibrėžti informacijos reikalavimus ir
pagrindinius sprendimų priėmimo taškus (kurie bus įtraukti į sutartį). Statytojo (užsakovo) informacijos
reikalavimai pradedami rengti arba nuo esamo objekto (turto) įvertinimo, po kurio nustatomas statytojo
(užsakovo) poreikis, arba tiesiogiai nuo užsakovo poreikio, jei nereikia atsižvelgti į esamą objektą arba jo
informacinį modelį.
Šioje stadijoje statytojas (užsakovas) ir tiekėjas (vykdytojas, rangovas), taip pat tiekėjo grandinė
(subrangovai), keičiasi įvairiais dokumentais.
Statytojo (užsakovo) informacijos reikalavimai (angl. Employer Information Requirement, toliau –
EIR) – dokumentas, nustatantis, kokią informaciją tiekėjas turi pateikti užsakovui vykdydamas projektą.
EIR aprašomi informacijos mainų ir bendradarbiavimo reikalavimai, kurie sudaro dalį užsakovo
reikalavimų, o vėliau tiekėjas juos įtraukia į savo projekto vykdymo planą. EIR turinys suderinamas su
užsakovo sprendimo taškais, kurie atitinka projekto etapus. EIR derinasi su kitais projekte naudojamais
paskyrimo ir sutarčių dokumentais, kurie, savo ruožtu, atitinka sektoriaus BIM standartus ir reikalavimus.
EIR rengiamas kaip dalis išsamesnės dokumentacijos, skirtos paslaugų pirkimams. EIR
įtraukiamas į konkurso dokumentus, kad tiekėjai (vykdytojai, rangovai) savo konkurso medžiagoje galėtų
pateikti pradinį BIM vykdymo planą (Informacijos teikimo planas, BEP), pagal kurį statytojas
(užsakovas) galėtų įvertinti siūlomų paslaugų būdą, tiekėjo galimybes ir pajėgumus.
Konkurso dalyvių paruošti BIM projekto vykdymo planai (angl. BIM Execution Plan, BEP) yra
priemonė, kuri leidžia Užsakovui nustatyti, ar EIR iškelti reikalavimai gali būti įvykdyti, kad prireikus
būtų galima pakoreguoti tiekimo grandinės galimybes arba dėl jų derėtis.
Sutartis
Nustačius laimėtoją ir pasirašius sutartį, paslaugų tiekėjas (vykdytojas, rangovas) dar kartą
pateikia statytojui (užsakovui) išsamesnę projekto vykdymo plano (toliau – BEP-II) versiją, kurioje
išaiškinama tiekėjo metodika, kaip įvykdyti projektą naudojant BIM bei patvirtinamos visos tiekimo
grandinės galimybės, kad visos susijusios šalys sutinka su BEP-II ir įsipareigoja jį vykdyti.
BIM projekto vykdymo plano tikslas – palengvinti projekto vykdymo valdymą. Tai apima BIM
protokole nurodytus sutartinius informacijos mainų reikalavimus kartu su bendresniais projekto
pateikiniais (rezultatais), nustatytais sutartyje. Tiekėjai užtikrina, kad jų tiekimo grandinės pateikta
informacija būtų parengta pagal statytojo (užsakovo) informacijos reikalavimus dokumentui (EIR), ir
nustatytuose projekto etapuose pateiks savo informacijos dalį tiekimo grandinės partneriams pagal
nustatytą planą.
Pasiruošimas
Pasiruošimas yra svarbus priešprojektinis etapas, nes suteikia projekto komandai galimybę dar
prieš pradedant projektuoti užtikrinti, kad informacijos valdymo sprendimai pasiteisina. Tai apima
užtikrinimą, kad reikiami dokumentai buvo parengti ir suderinti, informacijos valdymo procesai yra
numatyti, komanda turi reikiamų įgūdžių ir kompetencijų, o technologijos palaiko ir leidžia vykdyti
informacijos valdymą pagal nustatytus standartus ir reikalavimus.
Sutartas BEP ir visi vėlesni pakeitimai perduodami visiems projekto vykdymo komandos nariams.
Įsigyjama, įdiegiama ir išbandoma pasirinkta programinė įranga, IT sistemos ir infrastruktūra, įskaitant
bendrą duomenų valdymo aplinką (angl. Common Data Environment, CDE). Įvertinami visų projekto
informacinio modelio (toliau – PIM) rengime, analizėje ir peržiūroje dalyvaujančių projekto vykdymo
komandos narių mokymo ir švietimo poreikiai ir imamasi reikiamų veiksmų, ypatingą dėmesį atkreipiant
į šiuos BEP poskyrius: valdymą, planavimą ir dokumentaciją, standartų metodus ir procedūras bei IT
sprendimus.
Projekto informacijos kūrimas
Projekto informacinis modelis (PIM) laipsniškai kuriamas tiekėjų (vykdytojų, rangovų) ir jų
tiekimo grandinės komandos (žali apskritimai su rodyklėmis, žr. 4.2 pav.) ir pateikiamas užsakovui,
atliekant informacijos mainus, kurie esminiuose taškuose turi sutapti su užsakovo sprendimų priėmimo
procesu (mėlini apskritimai su rodyklėmis, žr. 4.2 pav.), kaip apibrėžta EIR. Šie mainai atliekami visuose
projekto įgyvendinimo stadijose (septyni etapai).
164
PIM pradėdamas, kaip projektavimo modelis (pirmi keturi etapai), o vėliau išvystomas iki
virtualaus statybos (gamybos) ir „kaip pastatyta“ (išpildomojo) modelio, projektavimo paslaugų tiekėjams
perdavus nuosavybę statybos paslaugų tiekėjui (rangovui) ir jo tiekimo grandinei. Šį nuosavybės
perdavimą, įskaitant jo laiką, reikia apibrėžti užsakovo ir tiekėjų pasirašytose sutartyse.
PIM vystyti reikalinga medžiaga (informaciniai ištekliai) pristatoma iš konsoliduotos kadastrų ir
registrų duomenų bazės, saugomos valstybės duomenų infrastruktūroje (esama situacija). PIM sukuriama
informacija (grafinė, ne grafinė, dokumentai) kaupiama statinio projekto informacinio modelio duomenų
bazėje ir pagal poreikį reikiamos apimties pristatoma į valstybės duomenų infrastruktūroje esančius
kadastrus ir registrus.
Projekto informacinis modelis vystomas statinio projekto duomenų aplinkoje, taikant bendrąją
duomenų valdymo aplinką (toliau – CDE), kuri naudojama projekto koordinavimui tiekimo grandinės
viduje ir informacijos mainams su užsakovu bei jos pristatymui (paėmimui) į (iš) išorinius informacinius
išteklius valstybės duomenų infrastruktūroje (į esančius kadastrus ir registrus).
CDE – tai priemonė sukurti bendradarbiavimu grįstą aplinką, skirtą dalytis darbu, atlikti duomenų
mainus, bendrinti ir derinti informaciją, organizuoti informacijos srautus SGC procesuose.
PIM kurti ir bendrinti naudojami klasifikuoti duomenys iš statinio informacijos klasifikavimo ir
kodavimo sistemos – vieningo klasifikatorius, apimančio visą statybos sektoriaus produkciją ir jos
sukūrimo paslaugas.
Turto informacijos valdymas
Veiksmingai perduodant informaciją iš vieno statinio gyvavimo ciklo etapo į kitą, gaunama
nemaža vertė. Oficialūs perdavimo procesai aprašomas EIR. Jame apibrėžiama mainams tarp PIM
paskutinėje „kaip pastatyta“ (išpildomojo) modelio stadijoje ir turto informacinio modelio (toliau – AIM)
skirtos informacijos struktūra, procesas ir turinys.
Turto informacijos valdymo taikymo ir priežiūros gairės turi būti pateikti atskirame BIM standarte
arba informacijos valdymo specifikacijoje turto (statinio ir jo priklausinių) naudojimo stadijai, taikant
statinio informacinį modeliavimą. Numatoma, kad prieš tai aprašytuose projekto vykdymo etapuose
sukurti duomenys, kartu su informacija apie parengimą eksploatacijai, sudarys didžiąją dalį informacijos,
kurią reikia perduoti baigus.
AIM sukaupta informacija (lazerinio skenavimo ir fotogrametriniai duomenys, 3D „kaip
pastatyta“ modeliai, kita grafinė, ne grafinė informacija ir dokumentai) kaupiama statinio projekto
informacinio modelio duomenų bazėje ir pagal poreikį reikiamos apimties pristatoma į valstybės
duomenų infrastruktūroje esančius kadastrus ir registrus, kuriuose ji tampa esamos situacijos dalimi ir gali
būti efektyviai panaudojama kitame gyvavimo ciklo etape.
Stebėsena, vertinimas
Didžiąją dalį objekto išlaidų sudaro per objekto naudojimo laiką patiriamos išlaidos (OPEX), o ne
kapitaliniai įdėjimai (CAPEX), todėl tokiu būdu užtikrinama, kad į eksploatacines išlaidas būtų
atsižvelgiama nuo pat pradžių. Stebėsena ir vertinimas sudaro sąlygas suderinti statinio projektuotojų ir
statytojų interesus su statinio naudotojų ir valdytojų interesais. Tam tikros trukmės (pvz., 3-5 metų)
bandomasis (stebėsenos) laikotarpis, kurio metu statytojai atlieka perduoto eksploatuoti objekto
patikrinimą leidžia nustatyti, ar pagal privalomus eksploatacinius standartus parengtas ir įgyvendintas
projektas realiai atitinka galiojančius standartus. Atkreiptinas dėmėsis į ryšį su BIM modeliu ir jo
potencialią naudą sujungiant projektavimo ir statybos informaciją su objekto valdymo informacija.
Stebėsenos rezultatus galima panaudoti ateityje naujai projektuojamų ir statomų objektų, o taip pat
renovuojamų ir rekonstruojamų objektų informaciniam modeliavimui.
Informacijos valdymo schema statybos projekto kapitalinio įdėjimo etapui, naudojant
statinio informacinį modeliavimą (0...1 BIM lygiai).
Informacijos valdymo schema statybos projekto kapitalinio įdėjimo etapui, naudojant BIM
pereinamajam etapui į antrą BIM išvystymo lygį yra parodyta 4.3 pav. Ši schema yra universali, taikoma
ir pripažinta daugelyje skaitmeninant statybos sektorių pirmaujančių valstybių nacionaliniu lygmeniu.
165
4.3 pav. Informacijos valdymo schema.
166
5. SIŪLOMI LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO PRIEMONIŲ
KOMPLEKSO VEIKIMO IR PALAIKYMO MODELIAI
5.1. Modelių sandara
Įgyvendinant šalyje Skaitmeninimo priemonių kompleksą ir atsižvelgiant į atliktą Didžiosios
Britanijos, Suomijos ir Danijos patirties skaitmeninant statybų sektorių analizę, tikslinga nagrinėti tris
modelius:
1. Modelis, kuriame Skaitmeninimo priemonių komplekso priemones maksimaliai įgyvendina
viešasis sektorius (Pirmasis modelis).
2. Modelis, kuriame įgyvendinant Skaitmeninimo priemonių komplekso priemones viešasis
sektorius ir privatus sektorius dalyvauja lygiomis dalimis (Antrasis modelis).
3. Modelis, kuriame Skaitmeninimo priemonių komplekso priemones maksimaliai įgyvendina
privatus sektorius (Trečiasis modelis).
Toliau modeliai nagrinėjami išskiriant skaitmeninimo priemonių galimas teikiamas paslaugas,
priemonių palaikymo veiklas, priemonių paslaugų galimus platintojus ir naudotojus bei atliekant modelių
stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę.
Skaitmeninimo priemonių paslaugos ir palaikymo veiklos skirstomos į bazines (užtikrinančias
priemonės veiksnumą) ir papildomas (paslaugos nėra būtinos, bet kuriančios pridėtinę vertę statinio
gyvavimo ciklo procesų dalyviams).
Kiekviena paslauga ir paslaugų palaikymo veikla taip pat skirstoma į privalomą ir neprivalomą, tai
yra į būtiną ir nebūtiną taikyti praktikoje, siekiant užtikrinti priemonės veiksnumą.
Modeliuose priemonės vystymas, paslaugų platinimas ir palaikymas skirstomas pagal galimas
kompetencijas ir atsakomybes tarp viešojo ir privataus sektorių.
4.2. Pirmo modelio analizė
Pirmojo Skaitmeninės statybos įgyvendinimo Lietuvoje modelio atveju, viešasis sektorius būtų
atsakingas už BIM plėtros strategijos rengimą ir jos įgyvendinimo finansavimą, duomenų mainų valdymo
organizavimą ir finansavimą, būtų užtikrinamas reikiamų naujų teisės aktų, jų pakeitimų projektų
parengimas.
Viešojo sektoriaus įgyvendinamo modelio atveju, siekiant sukurti naujus naudingus daugeliui
taikymų valstybės informacinius išteklius, būtų apimami didelės apimties gamybiniai darbai, kurių
rezultate sukuriami dideli erdvinių duomenų ir informacijos masyvai. Juos papildyti surasta archyvine
informacija ar aktualių teritorijų papildomų aerofotografavimų ar nuotolinio skenavimų duomenimis būtų
reikalingos papildomos lėšos. Siekiant suderinti valstybės erdvinių duomenų ir informacijos kaupimo
procesus ir palaikyti vieningą statinių erdvinių duomenų ir informacijos registravimo sistemą, būtų
apimami didelės apimties erdvinių duomenų atnaujinimo gamybiniai darbai ir duomenų mainų studija.
Nuolatiniam erdvinių duomenų ir informacijos atnaujinimui statinio gyvavimo ciklo procesuose
sukuriamais duomenimis būtų reikalingos nuolatinės lėšos. Studijos rengimas turėtų būtų finansuojamas
valstybės biudžeto lėšomis. Studijos rezultatai būtų oficialūs ir sudarytų prielaidas kitoms veikloms. Visa
arba dalis patiriamų išlaidų galėtų būti padengiama taikant dalinai mokamas duomenų teikimo paslaugas.
Kita vertus, į už mokesčių mokėtojų pinigus sukurtos statybos informacijos klasifikavimo ir
kodavimo sistemos paslaugų apmokestinimą gali neigiamai sureaguoti paslaugų vartotojai. Paslaugos gali
būti naudojamos tik formaliai, pateikiant duomenis į valstybės informacines sistemas, tačiau nenaudojant
kituose statinio gyvavimo ciklo etapuose.
Viešasis sektorius turėtų maksimalią įtaką priimant strateginius sprendimus dėl inovacijų (MTEP)
diegimo šalyje. Šiuo atveju kyla grėsmė, kad dėl papildomų administracinių procedūrų inovacijų
įgyvendinimas gali užtrukti, taip sumažindamas statybų sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje
aplinkoje. Su inovacijų diegimu tiesiogiai susieta yra BIM gerosios praktikos valorizacija ir BIM
tarptautinis bendradarbiavimas ir dalyvavimas tarptautinėse organizacijose, viešasis sektorius gali būti ne
tik per lėtas, bet ir finansiškai nepajėgus efektyviai vykdyti šias veiklas.
167
Informacijos pateikimo prievolė ir vienodi rodiklių monitoringo standartai užtikrintų statistinės
informacijos patikimumą, prisidėtų prie statybos sektoriaus efektyvumo didinimo, užtikrinant tvarią jo
plėtrą. Integracija su kitų šalių monitoringo ir vertinimo sistemomis suteiktų galimybę objektyviai vertinti
Lietuvos statybų sektoriaus konkurencingumą IKT srityje ir įgalintų įvertinti BIM brandumo lygį
Lietuvoje. Kita vertus statistinės informacijos surinkimo ir apdorojimo kaštai labai padidėtų, lyginant su
šiuo metu renkamos ir apdorojamos informacijos kaštais.
168
5.2.1 lentelė. Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo priemonių komplekso veikimo ir palaikymo pirmo modelio detalizavimas.
1 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas - - - - - -
Parengtas vidutinės trukmės
strateginio planavimo
dokumento projektas (BIM
plėtros strategija)
Platintojai - - - - - - Viešojo sektoriaus subjektai
Naudotojai - - - - - - Visi SGC procesų dalyviai
1 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas - - - - - -
Atnaujintos BIM plėtros
strategijos projektas.
Palaikymo veiklos
- - - - - -
Kas 5 metus įvertinti BIM
strategijos stebėsenos
rezultatus ir atnaujinti
strategiją
Palaikymą vykdo - - - - - - Viešojo sektoriaus subjektai
2 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
Nacionalinių
standartų,
reikalavimų, kitų
BIM dokumentų
pardavimas,
platinimas
Įmonės standartai,
reikalavimai, kitų BIM
dokumentų, jų šablonų
pardavimas, platinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
pardavimas,
platinimas
Mokymo kursai,
seminarai
Informacinės
sistemos elementų
(BIM dokumentų
automatizuota
prieiga) platinimas
Platintojai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Viešojo
sektoriaus subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
169
2 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
2 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
Nacionalinių
standartų,
reikalavimų, kitų
BIM dokumentų
pardavimas,
platinimas
Įmonių standartų,
reikalavimų, kitų BIM
dokumentų, jų šablonų
pardavimas, platinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
pardavimas,
platinimas
Mokymo kursai,
seminarai
Informacinės
sistemos elementų
(BIM dokumentų
automatizuota
prieiga) platinimas
Administracinis palaikymas
Palaikymo veiklos
Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
Nacionalinių
standartų,
reikalavimų, kitų
BIM dokumentų
atnaujinimas
Įmonių standartų,
reikalavimų, kitų BIM
dokumentų šablonų
atnaujinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
atnaujinimas
Mokymo kursų,
seminarų
organizavimas
Informacinės
sistemos (BIM
dokumentų
automatizuota
prieiga) tolimesnis
vystymas
-
Naujų
nacionalinių
standartų,
reikalavimų, kitų
BIM dokumentų
rengimas
Naujų įmonių standartų,
reikalavimų, kitų BIM
dokumentų šablonų
rengimas
- -
Informacinės
sistemos (BIM
dokumentų
automatizuota
prieiga) palaikymas
ir tobulinimas
Palaikymą vykdo
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Viešojo
sektoriaus subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus subjektai
170
3 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
Duomenų mainų
reglamentai,
specifikacijos ir
taisyklės
Įmonių duomenų mainų
taisyklių ir dokumentų
šablonų platinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
platinimas
Mokymo kursai,
seminarai
Duomenų mainų,
duomenų saugojimo
informacinės
sistemos elementų
platinimas
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
3 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
Duomenų mainų
reglamentai,
specifikacijų ir
taisyklų
pardavimas,
platinimas
Įmonių duomenų mainų
taisyklių ir dokumentų
šablonų pardavimas,
platinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
pardavimas,
platinimas
Mokymo kursai,
seminarai
Duomenų mainų,
duomenų saugojimo
informacinės
sistemos elementų
platinimas
Palaikymo veiklos Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
Duomenų mainų
reglamentai,
specifikacijų ir
taisyklų
atnaujinimas
Įmonių duomenų mainų
taisyklių ir dokumentų
šablonų atnaujinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
atnaujinimas
Mokymo kursų,
seminarų
organizavimas
Duomenų mainų,
duomenų saugojimo
informacinės
sistemos elementų
tolimesnis vystymas
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
4 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos Teisės aktai SGC procesų - Klasifikavimo ir Mokymo kursai, Klasifikavimo ir
171
4 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
pavadinimas komponentų
klasių ir
kodavimo
taisyklės
kodavimo sistemos
metodiniai vadovai
ir taisyklės
seminarai kodavimo
informacinės
sistemos teikiamos
informacinės
paslaugos
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
-
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
4 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS -
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
SGC procesų
komponentų
klasių ir
kodavimo
taisyklės
-
Klasifikavimo ir
kodavimo sistemos
metodiniai vadovai
ir taisyklės
Mokymo kursai,
seminarai
Klasifikavimo ir
kodavimo
informacinės
sistemos teikiamos
informacinės
paslaugos
Palaikymo veiklos
Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
Tarptautinių
klasifikavimo ir
kodavimo sistemų
stebėsena ir
tyrimai
-
Klasifikavimo ir
kodavimo sistemos
metodinių vadovų
atnaujinimas
Mokymo kursų,
seminarų
organizavimas
Statybos
informacijos
klasifikavimo ir
kodavimo
informacinės
sistemos priežiūra ir
atnaujinimas
Administracinis palaikymas
-
Naujų ir
atnaujintų
standartų
rengimas
- - -
Duomenų bazių
pildymas ir
atnaujinimas
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai -
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
5 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas BAZINĖS BAZINĖS PAPILDOMOS PAPILDOMOS PAPILDOMOS PAPILDOMOS
172
5 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
PRIVALOMOS PRIVALOMOS PRIVALOMOS NEPRIVALOMOS NEPRIVALOMOS PRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Erdvinių
duomenų
sudarymo ir
mainų taisyklės
-
Erdvinių duomenų
pildymo ir vaizdavimo
šablonai
Erdvinių duomenų
sudarymo ir mainų
metodiniai vadovai
Mokymo kursai ir
seminarai
Erdvinių duomenų
teikimas
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
-
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
5 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Erdvinių
duomenų
sudarymo ir
mainų taisyklės
-
Erdvinių duomenų
pildymo ir vaizdavimo
šablonai
Erdvinių duomenų
sudarymo ir mainų
metodiniai vadovai
Mokymo kursai ir
seminarai
Erdvinių duomenų
teikimas
Palaikymo veiklos Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas ir jų
įteisinimas
- Šablonų atnaujinimas ir
tobulinimas
Erdvinių duomenų
modelių ir mainų
sistemos metodinių
vadovų ir taisyklių
atnaujinimas
Mokymo kursų ir
seminarų
organizavimas
Statinių erdvinių
duomenų valdymo
sistemos, erdvinių
duomenų modelių
priežiūra ir
atnaujinimas
- - - - -
Erdvinių duomenų
rinkinių
atnaujinimas,
duomenų
suderinimas
teritorijų ribų
vietose
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai
- -
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
6 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
173
6 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai - -
Teisės aktų
komentarai
Mokymo kursai ir
seminarai -
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
- - Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai -
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai - -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai -
6 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai - -
Teisės aktų
komentarai
Mokymo kursai ir
seminarai -
Palaikymo veiklos Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
- -
Teisės aktų
komentarų
atnaujinimas
Mokymo kursų ir
seminarų
organizavimas
-
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai - -
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai -
7 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai -
Pirkimo dokumentų ir
sutarčių šablonai
Teisės aktų
komentarai
Mokymo kursai ir
seminarai -
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
-
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
-
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai -
174
7 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai -
Pirkimo dokumentų ir
sutarčių šablonai
Teisės aktų
komentarai
Mokymo kursai ir
seminarai
Palaikymo veiklos Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
-
Pirkimo dokumentų
šablonų atnaujinimas Teisės aktų
komentarų
atnaujinimas
Mokymo kursų ir
seminarų
organizavimas
- -
Sutarčių šablonų
atnaujinimas - -
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai -
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
8 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai - -
Specialistų
kvalifikacijos
kėlimo
organizavimo,
atestavimo
metodiniai vadovai
Pirmos ir antros
pakopos studijos,
mokymų kursai,
seminarai
-
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
- - Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai -
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai - -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai -
8 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
175
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai - -
Specialistų
kvalifikacijos
kėlimo
organizavimo,
atestavimo
metodiniai vadovai
Pirmos ir antros
pakopos studijos,
mokymo kursai,
seminarai
-
Palaikymo veiklos
Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
- -
Reikalavimų,
rekomendacijų
studijų
programoms,
profesinio ugdymo
ir kvalifikacijos
kėlimo kursų
programų priežiūra,
palaikymas,
atnaujinimas,
tolimesnė plėtra;
Specialistų
atestavimo
metodikos,
atestavimo
programų priežiūra,
palaikymas,
atnaujinimas,
tolimesnė plėtra
Pirmos ir antros
pakopos studijų
programų
atnaujinimas,
mokymo kursų,
seminarų
organizavimas
-
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai - -
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai -
9 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai - -
Inovatyvių
skaitmeninimo
priemonių
tobulinimo
metodologija,
užtikrinanti
sektoriaus dalyvių
2-ą BIM brandos
lygį
Informacijos sklaida
(mokymai / seminarai
/ konferencijos /
parodos)
-
Moksliniai tyrimai bei
eksperimentinė plėtra,
skatinantys inovacijų
diegimą valstybėje
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
- - Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai -
Viešojo sektoriaus
subjektai
176
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai - -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai - Visi SGC procesų dalyviai
9 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai - -
Inovatyvių
skaitmeninimo
priemonių
tobulinimo
metodologija,
užtikrinanti
sektoriaus dalyvių
2-ą BIM brandos
lygį
Informacijos sklaida
(mokymai / seminarai
/ konferencijos /
parodos)
-
Moksliniai tyrimai bei
eksperimentinė plėtra,
skatinantys inovacijų
diegimą valstybėje
Palaikymo veiklos
Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
-
- Inovatyvių
skaitmeninimo
priemonių
tobulinimo
metodologijos
užtikrinančios
sektoriaus dalyvių
2-ą BIM brandos
lygį tobulinimas,
palaikymas
Informacijos sklaidos
(mokymai / seminarai
/ konferencijos /
parodos)
organizavimas
-
Mokslinių tyrimų bei
eksperimentinės plėtros,
skatinančių inovacijų
diegimą valstybėje
vykdymas
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai - -
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai -
Viešojo sektoriaus subjektai
10 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai
Viešinimo kompanija,
konferencijos,
tikslinės reklamos
Įgyvendinimo galimybių
studijos, investiciniai planai
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai Visi SGC procesų dalyviai
177
10 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai
Viešinimo kompanija,
konferencijos,
tikslinės reklamos
Įgyvendinimo galimybių
studijos, investiciniai planai
Palaikymo veiklos Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
Viešinimo
kompanijos,
konferencijų, tikslinės
reklamos
organizavimas
Administracinis palaikymas
-
Statybos pramonės rinkos ir
technologijų tyrimai
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai Viešojo sektoriaus subjektai
11 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Tarptautiniai mokymo
kursai, seminarai,
konferencijos
Informacinė sistema
teikianti tarptautinių
kontaktų paieškos
paslauga
Informacinės,
konsultacinės paslaugos
tarptautinių e-viešųjų
pirkimų ir kitų ES
elektroninių paslaugų tema
- -
Tarptautinių projektų
organizavimas ir
dalyvavimas
Platintojai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai Viešojo sektoriaus subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai Visi SGC procesų dalyviai
11 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
178
Paslaugos tipas
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Tarptautiniai mokymo
kursai, seminarai,
konferencijos
Informacinė sistema
teikianti tarptautinių
kontaktų paieškos
paslauga
Informacinės,
konsultacinės paslaugos
tarptautinių e-viešųjų
pirkimų ir kitų ES
elektroninių paslaugų tema
- -
Tarptautinių projektų
organizavimas ir
dalyvavimas
Palaikymo veiklos
Tarptautinių mokymo
kursų, seminarų,
konferencijų
organizavimas
Informacinės
sistemos
atnaujinimas ir
tobulinimas
Administracinis palaikymas
Ekspertinė veikla
buildingSmart Nordic
aljanso veiklose
Dalyvavimas
tarptautinėse
konferencijose,
parodose ir kituose
renginiuose
Tarptautinių projektų
stebėsena ir paraiškų
rengimas
Ekspertinė veikla
CEN/TC 442
komiteto veiklose
- Tarptautinių projektų
inicijavimas
Palaikymą vykdo
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai Viešojo sektoriaus subjektai
12 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS -
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos
ir investicijų
grąžos (angl. ROI
- Return on
Investments)
rodiklių registro
bei skaičiuoklės
sukūrimui,
tobulinimui,
palaikymui
reikalingi
standartai,
techninės
-
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
rodiklių registro bei
skaičiuoklės
metodiniai vadovai
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės valdymo
mokymo kursai
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės
sukūrimas
179
12 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
specifikacijos
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai -
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
12 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS -
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos
ir investicijų
grąžos (ROI)
rodiklių registro
bei skaičiuoklės
sukūrimui,
tobulinimui,
palaikymui
reikalingi
standartai,
techninės
specifikacijos
-
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės
metodiniai vadovai
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės valdymo
mokymo kursai
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės
sukūrimas
Palaikymo veiklos
Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos
ir investicijų
grąžos (ROI)
rodiklių registro
bei skaičiuoklės
tobulinimui,
palaikymui
reikalingų
standartų,
techninių
specifikacijų
atnaujinimas
-
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės
metodinių vadovų
atnaujinimas
-
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės
tobulinimas,
palaikymas
Administracinis palaikymas
180
12 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai - Viešojo subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
181
5.2.2 lentelė. Pirmojo modelio stiprybės, silpnybės, grėsmės ir galimybės (SSGG). STIPRYBĖS SILPNYBĖS
PR1 ir PR2 - Valstybinės institucijos turi visas galias
strategijai rengti ir finansuoti. Priemonių įteisinimas vyks
sklandžiai ir užtikrins jų privalomą taikymą bei, kaip
visuotinai privalomos, užtikrins priemonės greitą sklaidą ir
palaikymo tęstinumą.
PR3 - Valstybinės institucijos turi didelį interesą
duomenų mainų valdymą organizuoti ir finansuoti.
PR4, PR5, PR6, PR7 ir PR11 - Finansinis
pajėgumas. ES finansavimas ir biudžeto dotacijos užtikrins
tinkamą finansavimą.
PR8 - Valstybinės mokslo institucijos turi
maksimalius įgaliojimus vykdyti BIM švietimo ir mokymo
programas.
PR9 - Valstybinės institucijos turi maksimalią įtaką
priimant strateginius MTEP sprendimus. ES finansavimas ir
biudžeto dotacijos užtikrina tinkamą finansavimą.
PR10 - Tiesioginė prieiga prie valdžios vidaus
struktūrų duomenų. Finansavimo kontrolė. Reikšminga
tarpvalstybinė įtaka.
PR12 - Įpareigojimas teikti informaciją ir vienodi
rodiklių monitoringo standartai užtikrina statistinės
informacijos patikimumą.
PR1 - Tik viešojo sektoriaus parengta strategija
nebus efektyvi.
PR3 - Valstybinės institucijų parengti duomenų
mainai gali sukelti daugiau nepatogumų nei naudos verslui
jei nebus tinkamo bendradarbiavimo.
PR2, PR4, PR5, PR6, PR7, PR11- Valstybinėse
institucijose trūksta specialistų su BIM kompetencija;
Rengimo, derinimo, priėmimo ir kitos procedūros ilgai
užtrunka.
PR8 – Naujų studijų programų, kvalifikavimo
kursų programų parengimas ir patvirtinimas gali trukti ilgą
laiką.
PR9, PR10 - Ribotas priėjimas prie verslo
praktikos. Inovacijų diegimui reikalingo nestandartiško
požiūrio ir nuokrypio nuo normų nebuvimas.
PR12 - Statistinės informacijos surinkimo
apdorojimo kaštų našta valstybės biudžetui. Tik valstybės
institucijų inicijuota tam tikros statistinės informacijos
teikimo prievolė, gali būti nepriimtina daliai statybos
dalyvių.
GALIMYBĖS GRĖSMĖS
PR2 - Privalomų naudoti dokumentų pardavimai.
PR3 - Viešojo ir privataus sektorių
bendradarbiavimas gali užtikrinti racionalų/efektyvų
duomenų mainų sistemos sukūrimą.
PR4 ir PR5 - Privalomos informacijos
pasiekiamumas per vieną prieigos tašką.
PR6 ir PR7 - Užtikrinamas reikiamų naujų teisės
aktų ir jų pakeitimų priėmimas.
PR8 ir PR9 - Dalyvaujant privataus sektoriaus
atstovams BIM švietimo ir mokymo veikloje bei palaikant
privataus sektoriaus inicijuojamus MTEP projektus galima
pasiekti geriausius rezultatus.
PR9 ir PR10 - Stiprus valstybės strateginis požiūris į
inovacijų diegimą.
PR11 - Tarptautiškumas. Galimybė gauti naujausią
informaciją apie tarptautinius vystomus sprendimus,
prisijungti prie vystomų projektų.
PR12 - Statistinės informacijos analizė leistų didinti
statybos sektoriaus efektyvumą, užtikrinti tvarią plėtrą.
Didinamas statybos sektoriaus informacijos skaidrumas.
Sistema harmonizuota su kitų šalių monitoringo ir vertinimo
sistemomis suteikia galimybę objektyviai vertinti Lietuvos
statybų sektoriaus konkurencingumą IKT srityje.
PR1 - Tik viešojo sektoriaus rengiamos strategijos
procesas bus labai ilgas; rinkoje pokyčiai įvyks greičiau.
PR2 - Specifinių žinių iš verslo praktikos trūkumas
bei realių projektų vadybos patirties stoka kelia didelę
grėsmę įgyvendinamos priemonės kokybei. Dėl kokybės
stokos, priemonė gali būti naudojama formaliai,
neefektyviai. Privačiam sektoriui gali trūkti motyvacijos
naudoti priemonę visuose statinio gyvavimo ciklo
procesuose.
PR3 - Grandiozinės duomenų mainų sistemos
sukūrimas gali būti labai ilgas bei brangus procesas.
PR2, PR4 ir PR6 - Neefektyvi sklaida. Neįtrauks
verslo ir mokslo į priemonių įgyvendinimą kyla grėsmė, jog
šiems subjektams trūks motyvacijos šias priemones naudoti
statybos projektuose ir visuose statinio gyvavimo ciklo
procesuose.
PR4, PR5, PR6 ir PR7 - Ilgas įgyvendinimo
procesas. Specifinių žinių trūkumas, projektų vadybos
patirties stoka ir didelio skaičiaus informacinių išteklių
dalyvavimas kelia didelę grėsmę priemones įgyvendinti
laiku.
PR5 - Verslui trūksta žinių naudoti priemonę
statybos projektuose.
PR8 ir PR9 - Esant nedideliam verslo indėliui į šias
priemones galimas pavojus, kad švietimas, moksliniai
tyrimai ir eksperimentinė plėtra bus vykdomi per lėtai,
lyginant su rinkos pokyčiais.
PR10 - Ribotas priėjimas prie verslo praktikos ir
tendencijų sąlygotų nekokybišką galutinį rezultatą.
PR11 - Atstovaujami ne visi statinio gyvavimo
ciklo proceso dalyviai. Kyla grėsmė, jog kiti dalyviai
nedalyvaus ir kitose veiklose.
PR12 - Ilgas BIM statistinių rodiklių sistemos ir
monitoringo sukūrimo ir įgyvendinimo procesas.
Šaltinis: sudaryta rengėjų.
182
4.3. Antro modelio analizė
Antrojo Skaitmeninės statybos Lietuvoje įgyvendinimo modelio atveju, kai viešasis ir privatus
sektorius dalyvauja lygiomis dalimis, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo metu parengta
BIM plėtros strategija būtų efektyvi, turėtų dideles finansavimo ir taikymo galimybes, užtikrintų
racionalų/efektyvų duomenų mainų sistemos sukūrimą.
Šio modelio atveju, ES finansavimas, biudžeto dotacijos ir verslo indelis užtikrintų tinkamą
skaitmeninimo priemonių finansavimą.
Atsižvelgiant į tai, kad į privataus sektoriaus apibrėžtį patenka dalis inžinerinių statinių valdytojų,
viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės atveju, būtų optimaliai paskirstytos duomenų papildymui,
statinio gyvavimo ciklo procesuose sukuriamų duomenų kaupimui ir informacinių išteklių infrastruktūros
palaikymui reikalingos lėšos. Tokiu atveju būtų optimizuotos duomenų teikimo paslaugų kainos,
paslaugų naudotojai visuose statinio gyvavimo ciklo procesuose naudotųsi duomenų teikimo
paslaugomis.
Valdžios institucijoms ir verslo įmonėms dalyvaujant MTEP veikloje būtų pasiekti maksimalūs
galimi inovacijų diegimo valstybėje mastai.
Viešojo ir privataus sektorių įgyvendinamo skaitmeninimo priemonių modelio atveju, statybos
informacijos klasifikavimo ir kodavimo sistemos tobulinimo, palaikymo ir švietimo veiklas perdavus
privačiam sektoriui, būtų garantuojamas kokybiškas priemonės palaikymas ir greitas atnaujinimas.
BIM valorizacijos procesas būtų greitas, lankstus bei patikimas viešojo intereso atžvilgiu,
įvairiapusiai informacijos mainai ir platus žinių ratas (angl. know-how). Kitų modelių atveju, gali būti
nemaža atskirtis, todėl būtina vidinė edukacija, kas kelia kaštus ir ilgina terminus. Atsakingas už
valorizacijos proceso vykdymą turėtų būti privatus sektorius, tačiau viešasis sektorius turėtų būti aktyvus
dalyvis ir kontroliuoti procesą.
Subalansuotas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas gali užtikrinti ir tvarų
Skaitmeninės statybos sprendimų vystymą tarptautinėje erdvėje, bei visų priemonių įgyvendinimo
skaidrumą ir kokybę. Bendradarbiavimo rezultatas – geriausia sinergija – didžiausia nauda visuomenei.
183
5.3.1 lentelė. Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo priemonių komplekso veikimo ir palaikymo antro modelio detalizavimas.
1 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas - - - - - -
Parengtas vidutinės trukmės
strateginio planavimo
dokumento projektas (BIM
plėtros strategija)
Platintojai - - - - - - Viešojo sektoriaus subjektai
Naudotojai - - - - - - Visi SGC procesų dalyviai
1 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas - - - - - -
Atnaujintos BIM plėtros
strategijos projektas.
Palaikymo veiklos
- - - - - -
Kas 5 metus įvertinti BIM
strategijos stebėsenos
rezultatus ir atnaujinti
strategiją
Palaikymą vykdo - - - - - - Viešojo sektoriaus subjektai
2 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
Nacionalinių
standartų,
reikalavimų, kitų
BIM dokumentų
pardavimas,
platinimas
Įmonės standartai,
reikalavimai, kitų BIM
dokumentų, jų šablonų
pardavimas, platinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
pardavimas,
platinimas
Mokymo kursai,
seminarai
Informacinės
sistemos elementų
(BIM dokumentų
automatizuota
prieiga) platinimas
Platintojai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
184
2 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Privataus sektoriaus
subjektai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
2 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
Nacionalinių
standartų,
reikalavimų, kitų
BIM dokumentų
pardavimas,
platinimas
Įmonių standartų,
reikalavimų, kitų BIM
dokumentų, jų šablonų
pardavimas, platinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
pardavimas,
platinimas
Mokymo kursai,
seminarai
Informacinės
sistemos elementų
(BIM dokumentų
automatizuota
prieiga) platinimas
Palaikymo veiklos
Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
Nacionalinių
standartų,
reikalavimų, kitų
BIM dokumentų
atnaujinimas
Įmonių standartų,
reikalavimų, kitų BIM
dokumentų šablonų
atnaujinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
atnaujinimas
Mokymo kursų,
seminarų
organizavimas
Informacinės
sistemos (BIM
dokumentų
automatizuota
prieiga) tolimesnis
vystymas
Administracinis palaikymas
-
Naujų
nacionalinių
standartų,
reikalavimų, kitų
BIM dokumentų
rengimas
Naujų Įmonių standartų,
reikalavimų, kitų BIM
dokumentų šablonų
rengimas
- -
Informacinės
sistemos (BIM
dokumentų
automatizuota
prieiga) palaikymas
ir tobulinimas
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus
sektoriaus subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus
sektoriaus subjektai
Viešojo sektoriaus subjektai
3 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas BAZINĖS BAZINĖS PAPILDOMOS PAPILDOMOS PAPILDOMOS PAPILDOMOS
185
3 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
PRIVALOMOS PRIVALOMOS PRIVALOMOS NEPRIVALOMOS NEPRIVALOMOS NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
Duomenų mainų
reglamentai,
specifikacijos ir
taisyklės
Įmonių duomenų mainų
taisyklių ir dokumentų
šablonų platinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
platinimas
Mokymo kursai,
seminarai
Duomenų mainų,
duomenų saugojimo
informacinės
sistemos elementų
platinimas
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
3 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
Duomenų mainų
reglamentai,
specifikacijų ir
taisyklų
pardavimas,
platinimas
Įmonių duomenų mainų
taisyklių ir dokumentų
šablonų pardavimas,
platinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
pardavimas,
platinimas
Mokymo kursai,
seminarai
Duomenų mainų,
duomenų saugojimo
informacinės
sistemos elementų
platinimas
Palaikymo veiklos Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
Duomenų mainų
reglamentai,
specifikacijų ir
taisyklų
atnaujinimas
Įmonių duomenų mainų
taisyklių ir dokumentų
šablonų atnaujinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
atnaujinimas
Mokymo kursų,
seminarų
organizavimas
Duomenų mainų,
duomenų saugojimo
informacinės
sistemos elementų
tolimesnis vystymas
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus
sektoriaus subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus
sektoriaus subjektai
4 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai
SGC procesų
komponentų
klasių ir
kodavimo
-
Klasifikavimo ir
kodavimo sistemos
metodiniai vadovai
ir taisyklės
Mokymo kursai,
seminarai
Klasifikavimo ir
kodavimo
informacinės
sistemos teikiamos
186
taisyklės informacinės
paslaugos
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai -
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
4 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS -
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
SGC procesų
komponentų
klasių ir
kodavimo
taisyklės
-
Klasifikavimo ir
kodavimo sistemos
metodiniai vadovai
ir taisyklės
Mokymo kursai,
seminarai
Klasifikavimo ir
kodavimo
informacinės
sistemos teikiamos
informacinės
paslaugos
Palaikymo veiklos
Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
Tarptautinių
klasifikavimo ir
kodavimo sistemų
stebėsena ir
tyrimai
-
Klasifikavimo ir
kodavimo sistemos
metodinių vadovų
atnaujinimas
Mokymo kursų,
seminarų
organizavimas
Statybos
informacijos
klasifikavimo ir
kodavimo
informacinės
sistemos priežiūra ir
atnaujinimas
Administracinis palaikymas
-
Naujų ir
atnaujintų
standartų
rengimas
- - -
Duomenų bazių
pildymas ir
atnaujinimas
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai -
Privataus
sektoriaus subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
5 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Erdvinių
duomenų
sudarymo ir
mainų taisyklės
-
Erdvinių duomenų
pildymo ir vaizdavimo
šablonai
Erdvinių duomenų
sudarymo ir mainų
metodiniai vadovai
Mokymo kursai ir
seminarai
Erdvinių duomenų
teikimas
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai -
Viešojo ir privataus
sektorių partnerystė
Viešojo ir privataus
sektorių partnerystė
Privataus sektoriaus
subjektai
Viešojo ir privataus
sektorių partnerystė
187
(Privataus sektoriaus
subjektai)
(Viešojo sektoriaus
subjektai)
(Viešojo sektoriaus
subjektai)
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai - Visi SGC procesų dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
5 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Erdvinių
duomenų
sudarymo ir
mainų taisyklės
-
Erdvinių duomenų
pildymo ir vaizdavimo
šablonai
Erdvinių duomenų
sudarymo ir mainų
metodiniai vadovai
Mokymo kursai ir
seminarai
Erdvinių duomenų
teikimas
Palaikymo veiklos Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas ir jų
įteisinimas
- Šablonų atnaujinimas ir
tobulinimas
Erdvinių duomenų
modelių ir mainų
sistemos metodinių
vadovų ir taisyklių
atnaujinimas
Mokymo kursų ir
seminarų
organizavimas
Statinių erdvinių
duomenų valdymo
sistemos, erdvinių
duomenų modelių
priežiūra ir
atnaujinimas
- - - - -
Erdvinių duomenų
rinkinių
atnaujinimas,
duomenų
suderinimas
teritorijų ribų
vietose
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai
-
Viešojo ir privataus
sektorių partnerystė
(Privataus sektoriaus
subjektai)
Viešojo ir privataus
sektorių partnerystė
(Viešojo sektoriaus
subjektai)
Privataus sektoriaus
subjektai
Viešojo ir privataus
sektorių partnerystė
(Viešojo sektoriaus
subjektai)
6 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai - -
Teisės aktų
komentarai
Mokymo kursai ir
seminarai -
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai - -
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai -
188
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai - -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai -
6 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai - -
Teisės aktų
komentarai
Mokymo kursai ir
seminarai -
Palaikymo veiklos Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
- -
Teisės aktų
komentarų
atnaujinimas
Mokymo kursų ir
seminarų
organizavimas
-
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai - -
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai -
7 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai -
Pirkimo dokumentų ir
sutarčių šablonai
Teisės aktų
komentarai
Mokymo kursai ir
seminarai -
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
-
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
-
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai -
Privataus sektoriaus
subjektai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai -
7 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai -
Pirkimo dokumentų ir
sutarčių šablonai
Teisės aktų
komentarai
Mokymo kursai ir
seminarai
189
Palaikymo veiklos Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
-
Pirkimo dokumentų
šablonų atnaujinimas Teisės aktų
komentarų
atnaujinimas
Mokymo kursų ir
seminarų
organizavimas
- -
Sutarčių šablonų
atnaujinimas - -
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai -
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
8 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
- - -
Specialistų
kvalifikacijos
kėlimo
organizavimo,
atestavimo
metodiniai vadovai
Pirmos ir antros
pakopos studijos,
mokymų kursai,
seminarai
-
Platintojai
- - - Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai (neformalus)
Viešojo sektoriaus
subjektai (formalus)
-
Naudotojai - - -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai -
8 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
- - -
Specialistų
kvalifikacijos
kėlimo
organizavimo,
atestavimo
metodiniai vadovai
Pirmos ir antros
pakopos studijos,
mokymo kursai,
seminarai
-
Palaikymo veiklos
- - -
Reikalavimų,
rekomendacijų
studijų
programoms,
profesinio ugdymo
ir kvalifikacijos
Pirmos ir antros
pakopos studijų
programų
atnaujinimas,
mokymo kursų,
seminarų
-
190
kėlimo kursų
programų priežiūra,
palaikymas,
atnaujinimas,
tolimesnė plėtra;
Specialistų
atestavimo
metodikos,
atestavimo
programų priežiūra,
palaikymas,
atnaujinimas,
tolimesnė plėtra
organizavimas
Palaikymą vykdo
- - - Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai (neformalus)
Viešojo sektoriaus
subjektai (formalus)
-
9 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai - -
Inovatyvių
skaitmeninimo
priemonių
tobulinimo
metodologija,
užtikrinanti
sektoriaus dalyvių
2-ą BIM brandos
lygį
Informacijos sklaida
(mokymai / seminarai
/ konferencijos /
parodos)
-
Moksliniai tyrimai bei
eksperimentinė plėtra,
skatinantys inovacijų
diegimą valstybėje
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
- - Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai -
Viešojo sektoriaus subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai - -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai - Visi SGC procesų dalyviai
9 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos Teisės aktai - - Inovatyvių Informacijos sklaida - Moksliniai tyrimai bei
191
pavadinimas skaitmeninimo
priemonių
tobulinimo
metodologija,
užtikrinanti
sektoriaus dalyvių
2-ą BIM brandos
lygį
(mokymai / seminarai
/ konferencijos /
parodos)
eksperimentinė plėtra,
skatinantys inovacijų
diegimą valstybėje
Palaikymo veiklos
Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
-
- Inovatyvių
skaitmeninimo
priemonių
tobulinimo
metodologijos
užtikrinančios
sektoriaus dalyvių
2-ą BIM brandos
lygį tobulinimas,
palaikymas
Informacijos sklaidos
(mokymai / seminarai
/ konferencijos /
parodos)
organizavimas
-
Mokslinių tyrimų bei
eksperimentinės plėtros,
skatinančių inovacijų
diegimą valstybėje
vykdymas
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai - -
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai - Viešojo sektoriaus subjektai
10 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai
Viešinimo kompanija,
konferencijos,
tikslinės reklamos
Įgyvendinimo galimybių
studijos, investiciniai planai
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai Visi SGC procesų dalyviai
10 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai
Viešinimo kompanija,
konferencijos,
tikslinės reklamos
Įgyvendinimo galimybių
studijos, investiciniai planai
Palaikymo veiklos Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
Viešinimo
kompanijos, Administracinis palaikymas
192
10 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
pakeitimų
rengimas
konferencijų, tikslinės
reklamos
organizavimas
-
Statybos pramonės rinkos ir
technologijų tyrimai
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
11 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Tarptautiniai mokymo
kursai, seminarai,
konferencijos
Informacinė sistema
teikianti tarptautinių
kontaktų paieškos
paslauga
Informacinės,
konsultacinės paslaugos
tarptautinių e-viešųjų
pirkimų ir kitų ES
elektroninių paslaugų tema
- -
Tarptautinių projektų
organizavimas ir
dalyvavimas
Platintojai
Privataus sektoriaus
partnerystė
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
partnerystė
Naudotojai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai Visi SGC procesų dalyviai
11 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Tarptautiniai mokymo
kursai, seminarai,
konferencijos
Informacinė sistema
teikianti tarptautinių
kontaktų paieškos
paslauga
Informacinės,
konsultacinės paslaugos
tarptautinių e-viešųjų
pirkimų ir kitų ES
elektroninių paslaugų tema
- -
Tarptautinių projektų
organizavimas ir
dalyvavimas
193
Palaikymo veiklos
Tarptautinių mokymo
kursų, seminarų,
konferencijų
organizavimas
Informacinės
sistemos
atnaujinimas ir
tobulinimas
Administracinis palaikymas
Ekspertinė veikla
buildingSmart Nordic
aljanso veiklose
Dalyvavimas
tarptautinėse
konferencijose,
parodose ir kituose
renginiuose
Tarptautinių projektų
stebėsena ir paraiškų
rengimas
Ekspertinė veikla
CEN/TC 442
komiteto veiklose
- Tarptautinių projektų
inicijavimas
Palaikymą vykdo
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
12 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS -
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos
ir investicijų
grąžos (angl. ROI
- Return on
Investments)
rodiklių registro
bei skaičiuoklės
sukūrimui,
tobulinimui,
palaikymui
reikalingi
standartai,
techninės
specifikacijos
-
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
rodiklių registro bei
skaičiuoklės
metodiniai vadovai
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės valdymo
mokymo kursai
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės
sukūrimas
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai -
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
12 priemonės Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
194
PALAIKYMAS
techninės
specifikacijos
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS -
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos
ir investicijų
grąžos (ROI)
rodiklių registro
bei skaičiuoklės
sukūrimui,
tobulinimui,
palaikymui
reikalingi
standartai,
techninės
specifikacijos
-
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės
metodiniai vadovai
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės valdymo
mokymo kursai
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės
sukūrimas
Palaikymo veiklos
Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos
ir investicijų
grąžos (ROI)
rodiklių registro
bei skaičiuoklės
tobulinimui,
palaikymui
reikalingų
standartų,
techninių
specifikacijų
atnaujinimas
-
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės
metodinių vadovų
atnaujinimas
-
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės
tobulinimas,
palaikymas
Administracinis palaikymas
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai -
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
195
5.3.2 lentelė. Antrojo modelio stiprybės, silpnybės, grėsmės ir galimybės (SSGG). STIPRYBĖS SILPNYBĖS
PR1 - Valstybinių institucijų ir verslo
bendradarbiavimo metu parengta efektyvi strategija.
PR2 - Priemonės įteisinimas vyktų sklandžiai
ir užtikrintų jos privalomą taikymą, greitą sklaidą ir
palaikymo tęstinumą.
PR3 - Valstybės institucijos turi didelį interesą
duomenų mainų valdymą organizuoti ir finansuoti.
PR2, PR4, PR5, PR6 ir PR7 - ES
finansavimas, biudžeto dotacijos ir verslo indelis
užtikrina tinkamą finansavimą. Valdžios, verslo ir
mokslo įtraukimas užtikrina priemonių įgyvendinimo
skaidrumą. Reikiamų specialistų įtraukimas į
priemonės įgyvendinimo procesą užtikrina priemonių
kokybę ir sąnaudų paskirstymą.
PR2 ir PR9 - Privataus ir viešojo sektoriaus
atstovams dalyvaujant MTEP veikloje užtikrinama
kokybė, efektyvumas, skaidrumas ir pasiekiamas
maksimalus inovacijų diegimas valstybėje.
PR5 - Verslo ir projektų vadybos metodų
taikymas, informacinių išteklių valdytojų jungtiniai
finansiniai ištekliai priemonės vystyme užtikrina greitą
priemonės įgyvendinimą. Efektyvus ir lankstus
gamybinių veiklų valdymas leidžia pritraukti
aukštesnės kvalifikacijos specialistus, sukurti
produktyvaus darbo procesus.
PR8 - Lygiomis dalimis valstybinėms mokslo
institucijoms ir verslo įmonėms dalyvaujant BIM
švietimo ir mokymo veikloje pasiekiamas maksimalus
BIM švietimas valstybėje.
PR9 - Lygiomis dalimis valstybinėms
institucijoms ir verslo įmonėms dalyvaujant MTEP
veikloje pasiekiamas maksimalus inovacijų diegimas
valstybėje.
PR10 - Privataus ir viešojo sektoriaus
bendradarbiavimo rezultatas – geriausia sinergija –
didžiausia nauda visuomenei. Tiesioginis priėjimas
prie geriausių verslo ir valdžios praktikų bei
informacijos. Reikšminga tarpvalstybinė įtaka.
PR11 - Pasaulinio lygio įgūdžiai. Didelė
įvairių statybos projektų patirtis. Esama IRT
infrastruktūra. Pakankamai aukšta sektoriaus įmonių
darbuotojų kvalifikacija. Viena geriausių Rytų
Europoje statybos inžinerijos mokslinių tyrimų
infrastruktūra ir aukštos kvalifikacijos mokslinis
personalas.
PR12 - Informacijos pateikimo prievolė ir
vienodi rodiklių monitoringo standartai užtikrina
statistinės informacijos patikimumą. Informacijos
pateikimo prievolė ir vienodi rodiklių monitoringo
standartai įgalina įvertinti BIM brandumo lygį
Lietuvoje bei valstybės strateginių tikslų įgyvendinimo
eigą.
PR3 - Valstybinių institucijų parengti duomenų
mainai gali sukelti daugiau nepatogumų nei naudos verslui
jei nebus tinkamo bendradarbiavimo.
PR10 - Skirtingas viešojo ir privataus sektorių
darbo tempas, principai, kompetencijos ir apribojimai.
PR11 - Statybų sektorius ypač jautrus
makroekonominėms problemoms. Sektoriaus
susiskaldymas ir fragmentiškumas, inertiškumas ir
nepakankamai efektyviai taikomos naujos gamybos,
statybos, informacinės ir kitos technologijos, mažas
našumas.
PR11 - Gali būti sudėtingas viešojo ir privataus
sektoriaus veiklų pasidalinimas ir suderinamumas.
PR12 - Statistinės informacijos surinkimo
apdorojimo kaštų našta valstybės biudžetui.
GALIMYBĖS GRĖSMĖS
PR1 - Valstybinių institucijų ir verslo
bendradarbiavimo metu parengta efektyvi strategija
turi dideles finansavimo ir taikymo galimybes.
PR2, PR3, PR4 - Informacinės sistemos
teikiamos paslaugos, dokumentai gali būti
PR1 ir PR2 - Ilgas įgyvendinimo procesas. Didelė
uždavinių apimtis ir didelis dalyvių skaičius gali trukdyti
priemonės įgyvendinimui.
PR3 - Visos Lietuvos duomenų mainų
specifikacijų, reglamentų ir taisyklių sukūrimas gali būti
196
apmokestinami. Surinktos lėšos būtų skiriamos
tolesniam sistemos palaikymui ir tobulinimui,
dokumentų atnaujinimui.
PR2, PR3, PR4, PR5, PR6 ir PR7 – Glaudus
viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas gali
užtikrinti racionalų/efektyvų suderintų sprendimų
sukūrimą, priemonių vertę ir kokybę, kas skatina jų
efektyvumą ir sklaidą. Visos šalys suinteresuotos
bendradarbiauti ir gauti investicijų grąžą.
PR4 ir PR5 - Pripažinimas visuotinai
privaloma naudoti užtikrina informacijos
pasiekiamumą per vieną prieigos tašką.
PR8 - Glaudus valstybinių mokslo institucijų
ir verslo įmonių bendradarbiavimas užtikrina
priemonės sukuriamą vertę ir kokybę.
PR9 - Lygiomis dalimis valstybinėms
institucijoms ir verslo įmonėms dalyvaujant MTEP
veikloje pasiekiamas didžiausias inovacijų
finansavimas ir sklaida.
PR10 - Dar geresnis viešojo ir privataus
sektoriaus dialogas. Praktiškai geriausi inovacijų
sprendimai. Tarptautinė lyderystė ir pripažinimas.
PR11 - Tarptautiškumas. Galimybė gauti
naujausią informaciją apie tarptautinius vystomus
sprendimus, prisijungti prie vystomų projektų.
PR12 - Didinamas statybos sektoriaus
informacijos skaidrumas. Pirminių rodiklių
prieinamumas mokslininkams ir tyrėjams užtikrina
rezultatyvų MTEP. Sistema harmonizuota su kitų šalių
monitoringo ir vertinimo sistemomis suteikia galimybę
objektyviai vertinti Lietuvos statybų sektoriaus
konkurencingumą IKT srityje.
labai ilgas bei brangus procesas.
PR4, PR6 ir PR7 - Ilgas įgyvendinimo procesas.
Didelės apimties darbo grupė ir jos neefektyvus darbas
gali trukdyti priemonės įgyvendinimui.
PR5 - Didelio skaičiaus informacinių išteklių
valdytojų dalyvavimas sudaro didelę grėsmę priemonės
įgyvendinimui laiku. Didelis skaičius informacinių išteklių
valdytojų ir nesuformuota valstybės politika statinių
erdvinių duomenų valdymo srityje. Informacinių išteklių
valdytojai veikdami savarankiškai linkę kurti
autonomines, žinybines, nesuderintas tarpusavyje
sistemas.
PR5 - Priemonės nekokybiškas naudojimas.
Verslui trūksta žinių naudoti priemonę statybos
projektuose.
PR10 - Įtakos ir finansų sferų nepasidalijimas.
Tarpusavio nesupratimas, nesuderinamumas.
PR12 – Ilgas įgyvendinimo procesas. Reikalingi
teisės aktų pakeitimai.
Šaltinis: sudaryta rengėjų.
5.4. Trečio modelio analizė
Trečiojo modelio atveju, verslo ir projektų vadybos metodų taikymas Skaitmeninimo
priemonių vystyme užtikrintų greitą Skaitmeninimo priemonių įgyvendinimą, nes privatus sektorius
suinteresuotas investicijų grąža, greičiausiai įgyvendinami pokyčiai.
Kita vertus BIM plėtros strategija, statybos teisės sisteminimas bei viešųjų pirkimų pokyčiai
negali būti įgyvendinti be viešojo sektoriaus subjektų.
Privatus sektorius atnaujindamas duomenis ir valdydamas reikalingą informacinių išteklių
infrastruktūrą, visas duomenų kūrimo išlaidas turėtų dengti iš mokamų duomenų teikimo paslaugų.
Tokiu atveju paslaugos būtų brangesnės ir jų naudojimas galėtų būti mažesnis.
Statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo sistemos paslaugų platinimą ir palaikymą
delegavus privačiam sektoriui, būtų garantuojamas kokybiškas priemonės palaikymas ir greitas
atnaujinimas. Tačiau sistemos privalomą naudojimą gali reglamentuoti tik teisės aktai ir standartai,
kuriuos rengia ir tvirtina valstybės institucijos.
Be viešojo sektoriaus institucijų palaikymo ir tiesioginio dalyvavimo efektyvi MTEP veikla
yra neįmanoma. Tačiau BIM valorizacijos atveju, tai greičiausias ir lanksčiausias atvejis. Kita
vertus – didelė viešojo intereso pažeidimo grėsmė. Taip pat gali apimti ir atstovauti per siaurą sritį
ir atstovauti tik tos srities interesus.
Tik privataus sektoriaus dalyvavimas tarptautinėse organizacijose ir BIM tarptautiniame
bendradarbiavime sukurtų tik dalį BIM vertės efekto, nes būtų atstovaujama tik dalis statybų
sektoriaus dalyvių.
197
Privataus sektoriaus įgyvendinamo skaitmeninimo priemonių modelio atveju, BIM
statistinių rodiklių sistema ir monitoringo įgyvendinimo procesas būtų greitesnis nei viešojo
sektoriaus atveju, tačiau informacijos surinkimo prievolės užtikrinimas būtų nepakankamas.
198
5.4.1 lentelė. Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo priemonių komplekso veikimo ir palaikymo trečio modelio detalizavimas.
1 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas - - - - - -
Parengtas vidutinės trukmės
strateginio planavimo
dokumento projektas (BIM
plėtros strategija)
Platintojai - - - - - - Viešojo sektoriaus subjektai
Naudotojai - - - - - - Visi SGC procesų dalyviai
1 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas - - - - - -
Atnaujintos BIM plėtros
strategijos projektas.
Palaikymo veiklos
- - - - - -
Kas 5 metus įvertinti BIM
strategijos stebėsenos
rezultatus ir atnaujinti
strategiją
Palaikymą vykdo - - - - - - Viešojo sektoriaus subjektai
2 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
Nacionalinių
standartų,
reikalavimų, kitų
BIM dokumentų
pardavimas,
platinimas
Įmonės standartai,
reikalavimai, kitų BIM
dokumentų, jų šablonų
pardavimas, platinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
pardavimas,
platinimas
Mokymo kursai,
seminarai
Informacinės
sistemos elementų
(BIM dokumentų
automatizuota
prieiga) platinimas
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų Visi SGC procesų Visi SGC procesų Visi SGC procesų Visi SGC procesų
199
dalyviai dalyviai dalyviai dalyviai dalyviai
2 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
Nacionalinių
standartų,
reikalavimų, kitų
BIM dokumentų
pardavimas,
platinimas
Įmonių standartų,
reikalavimų, kitų BIM
dokumentų, jų šablonų
pardavimas, platinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
pardavimas,
platinimas
Mokymo kursai,
seminarai
Informacinės
sistemos elementų
(BIM dokumentų
automatizuota
prieiga) platinimas
Administracinis palaikymas
Palaikymo veiklos
Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
Nacionalinių
standartų,
reikalavimų, kitų
BIM dokumentų
atnaujinimas
Įmonių standartų,
reikalavimų, kitų BIM
dokumentų šablonų
atnaujinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
atnaujinimas
Mokymo kursų,
seminarų
organizavimas
Informacinės
sistemos (BIM
dokumentų
automatizuota
prieiga) tolimesnis
vystymas
-
Naujų
nacionalinių
standartų,
reikalavimų, kitų
BIM dokumentų
rengimas
Naujų įmonių standartų,
reikalavimų, kitų BIM
dokumentų šablonų
rengimas
- -
Informacinės
sistemos (BIM
dokumentų
automatizuota
prieiga) palaikymas
ir tobulinimas
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus
sektoriaus subjektai
Privataus
sektoriaus subjektai
Privataus
sektoriaus subjektai
Privataus
sektoriaus subjektai
3 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai
Duomenų mainų
reglamentai,
specifikacijos ir
Įmonių duomenų mainų
taisyklių ir dokumentų
šablonų platinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
platinimas
Mokymo kursai,
seminarai
Duomenų mainų,
duomenų saugojimo
informacinės
200
taisyklės sistemos elementų
platinimas
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
3 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
Duomenų mainų
reglamentai,
specifikacijų ir
taisyklų
pardavimas,
platinimas
Įmonių duomenų mainų
taisyklių ir dokumentų
šablonų pardavimas,
platinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
pardavimas,
platinimas
Mokymo kursai,
seminarai
Duomenų mainų,
duomenų saugojimo
informacinės
sistemos elementų
platinimas
Palaikymo veiklos Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
Duomenų mainų
reglamentai,
specifikacijų ir
taisyklų
atnaujinimas
Įmonių duomenų mainų
taisyklių ir dokumentų
šablonų atnaujinimas
Naudojimo vadovų,
metodikų
atnaujinimas
Mokymo kursų,
seminarų
organizavimas
Duomenų mainų,
duomenų saugojimo
informacinės
sistemos elementų
tolimesnis vystymas
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
4 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
SGC procesų
komponentų
klasių ir
kodavimo
taisyklės
-
Klasifikavimo ir
kodavimo sistemos
metodiniai vadovai
ir taisyklės
Mokymo kursai,
seminarai
Klasifikavimo ir
kodavimo
informacinės
sistemos teikiamos
informacinės
paslaugos
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai -
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
201
4 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS -
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
SGC procesų
komponentų
klasių ir
kodavimo
taisyklės
-
Klasifikavimo ir
kodavimo sistemos
metodiniai vadovai
ir taisyklės
Mokymo kursai,
seminarai
Klasifikavimo ir
kodavimo
informacinės
sistemos teikiamos
informacinės
paslaugos
Palaikymo veiklos
Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
Tarptautinių
klasifikavimo ir
kodavimo sistemų
stebėsena ir
tyrimai
-
Klasifikavimo ir
kodavimo sistemos
metodinių vadovų
atnaujinimas
Mokymo kursų,
seminarų
organizavimas
Statybos
informacijos
klasifikavimo ir
kodavimo
informacinės
sistemos priežiūra ir
atnaujinimas
Administracinis palaikymas
-
Naujų ir
atnaujintų
standartų
rengimas
- - -
Duomenų bazių
pildymas ir
atnaujinimas
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai -
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
5 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Erdvinių
duomenų
sudarymo ir
mainų taisyklės
-
Erdvinių duomenų
pildymo ir vaizdavimo
šablonai
Erdvinių duomenų
sudarymo ir mainų
metodiniai vadovai
Mokymo kursai ir
seminarai
Erdvinių duomenų
teikimas
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai -
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
5 priemonės Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
202
PALAIKYMAS
techninės
specifikacijos
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
PRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Erdvinių
duomenų
sudarymo ir
mainų taisyklės
-
Erdvinių duomenų
pildymo ir vaizdavimo
šablonai
Erdvinių duomenų
sudarymo ir mainų
metodiniai vadovai
Mokymo kursai ir
seminarai
Erdvinių duomenų
teikimas
Palaikymo veiklos Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas ir jų
įteisinimas
- Šablonų atnaujinimas ir
tobulinimas
Erdvinių duomenų
modelių ir mainų
sistemos metodinių
vadovų ir taisyklių
atnaujinimas
Mokymo kursų ir
seminarų
organizavimas
Statinių erdvinių
duomenų valdymo
sistemos, erdvinių
duomenų modelių
priežiūra ir
atnaujinimas
- - - - -
Erdvinių duomenų
rinkinių
atnaujinimas,
duomenų
suderinimas
teritorijų ribų
vietose
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai
- - Viešojo ir privataus
sektorių partnerystė
Privataus sektoriaus
subjektai
Viešojo ir privataus
sektorių partnerystė
6 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai - -
Teisės aktų
komentarai
Mokymo kursai ir
seminarai -
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
- - Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
-
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai - -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai -
6 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas BAZINĖS BAZINĖS PAPILDOMOS PAPILDOMOS PAPILDOMOS PAPILDOMOS
203
PRIVALOMOS PRIVALOMOS NEPRIVALOMOS NEPRIVALOMOS NEPRIVALOMOS NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai - -
Teisės aktų
komentarai
Mokymo kursai ir
seminarai -
Palaikymo veiklos Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
- -
Teisės aktų
komentarų
atnaujinimas
Mokymo kursų ir
seminarų
organizavimas
-
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai - -
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai -
7 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai -
Pirkimo dokumentų ir
sutarčių šablonai
Teisės aktų
komentarai
Mokymo kursai ir
seminarai -
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
-
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
-
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai -
7 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai -
Pirkimo dokumentų ir
sutarčių šablonai
Teisės aktų
komentarai
Mokymo kursai ir
seminarai
Palaikymo veiklos Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
-
Pirkimo dokumentų
šablonų atnaujinimas Teisės aktų
komentarų
atnaujinimas
Mokymo kursų ir
seminarų
organizavimas
- -
Sutarčių šablonų
atnaujinimas - -
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai -
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
8 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
204
specifikacijos dokumentai, jų šablonai
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
- - -
Specialistų
kvalifikacijos
kėlimo
organizavimo,
atestavimo
metodiniai vadovai
Pirmos ir antros
pakopos studijos,
mokymų kursai,
seminarai
-
Platintojai
- - - Privataus sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai (formalus)
Privataus sektoriaus
subjektai (neformalus)
-
Naudotojai - - -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai -
8 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
- - -
Specialistų
kvalifikacijos
kėlimo
organizavimo,
atestavimo
metodiniai vadovai
Pirmos ir antros
pakopos studijos,
mokymo kursai,
seminarai
-
Palaikymo veiklos
- - -
Reikalavimų,
rekomendacijų
studijų
programoms,
profesinio ugdymo
ir kvalifikacijos
kėlimo kursų
programų priežiūra,
palaikymas,
atnaujinimas,
tolimesnė plėtra;
Specialistų
atestavimo
metodikos,
atestavimo
programų priežiūra,
palaikymas,
atnaujinimas,
Pirmos ir antros
pakopos studijų
programų
atnaujinimas,
mokymo kursų,
seminarų
organizavimas
-
205
tolimesnė plėtra
Palaikymą vykdo - - -
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus ir viešojo
sektoriaus subjektai -
9 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai - -
Inovatyvių
skaitmeninimo
priemonių
tobulinimo
metodologija,
užtikrinanti
sektoriaus dalyvių
2-ą BIM brandos
lygį
Informacijos sklaida
(mokymai / seminarai
/ konferencijos /
parodos)
-
Moksliniai tyrimai bei
eksperimentinė plėtra,
skatinantys inovacijų
diegimą valstybėje
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
- - Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai -
Viešojo sektoriaus
subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai - -
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai - Visi SGC procesų dalyviai
9 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai - -
Inovatyvių
skaitmeninimo
priemonių
tobulinimo
metodologija,
užtikrinanti
sektoriaus dalyvių
2-ą BIM brandos
lygį
Informacijos sklaida
(mokymai / seminarai
/ konferencijos /
parodos)
-
Moksliniai tyrimai bei
eksperimentinė plėtra,
skatinantys inovacijų
diegimą valstybėje
206
Palaikymo veiklos
Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
-
- Inovatyvių
skaitmeninimo
priemonių
tobulinimo
metodologijos
užtikrinančios
sektoriaus dalyvių
2-ą BIM brandos
lygį tobulinimas,
palaikymas
Informacijos sklaidos
(mokymai / seminarai
/ konferencijos /
parodos)
organizavimas
-
Mokslinių tyrimų bei
eksperimentinės plėtros,
skatinančių inovacijų
diegimą valstybėje
vykdymas
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai - -
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai -
Viešojo sektoriaus subjektai
10 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai
Viešinimo kompanija,
konferencijos,
tikslinės reklamos
Įgyvendinimo galimybių
studijos, investiciniai planai
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai Visi SGC procesų dalyviai
10 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas Teisės aktai
Viešinimo kompanija,
konferencijos,
tikslinės reklamos
Įgyvendinimo galimybių
studijos, investiciniai planai
Palaikymo veiklos Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
Viešinimo
kompanijos,
konferencijų, tikslinės
reklamos
organizavimas
Administracinis palaikymas
-
Statybos pramonės rinkos ir
technologijų tyrimai
207
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
11 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Tarptautiniai mokymo
kursai, seminarai,
konferencijos
Informacinė sistema
teikianti tarptautinių
kontaktų paieškos
paslauga
Informacinės,
konsultacinės paslaugos
tarptautinių e-viešųjų
pirkimų ir kitų ES
elektroninių paslaugų tema
- -
Tarptautinių projektų
organizavimas ir
dalyvavimas
Platintojai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Naudotojai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai Visi SGC procesų dalyviai
11 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Tarptautiniai mokymo
kursai, seminarai,
konferencijos
Informacinė sistema
teikianti tarptautinių
kontaktų paieškos
paslauga
Informacinės,
konsultacinės paslaugos
tarptautinių e-viešųjų
pirkimų ir kitų ES
elektroninių paslaugų tema
- -
Tarptautinių projektų
organizavimas ir
dalyvavimas
Palaikymo veiklos
Tarptautinių mokymo
kursų, seminarų,
konferencijų
organizavimas
Informacinės
sistemos
atnaujinimas ir
tobulinimas
Administracinis palaikymas
Ekspertinė veikla
buildingSmart Nordic
aljanso veiklose
Dalyvavimas
tarptautinėse
konferencijose,
parodose ir kituose
renginiuose
Tarptautinių projektų
stebėsena ir paraiškų
rengimas
208
Ekspertinė veikla
CEN/TC 442
komiteto veiklose
- Tarptautinių projektų
inicijavimas
Palaikymą vykdo
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
12 priemonės
PASLAUGOS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS -
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos
ir investicijų
grąžos (angl. ROI
- Return on
Investments)
rodiklių registro
bei skaičiuoklės
sukūrimui,
tobulinimui,
palaikymui
reikalingi
standartai,
techninės
specifikacijos
-
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
rodiklių registro bei
skaičiuoklės
metodiniai vadovai
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės valdymo
mokymo kursai
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės
sukūrimas
Platintojai Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai -
Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
Naudotojai Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
Visi SGC procesų
dalyviai
12 priemonės
PALAIKYMAS
Teisės aktai
Valstybiniai
standartai ir
techninės
specifikacijos
Įmonės standartai,
reikalavimai, techninės
specifikacijos ir kiti
dokumentai, jų šablonai
Naudojimo
vadovai, metodikos
Švietimo
paslaugos
Įrankiai
(SAS) KITA
Paslaugos tipas
BAZINĖS
PRIVALOMOS
BAZINĖS
PRIVALOMOS -
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
PAPILDOMOS
NEPRIVALOMOS
Paslaugos
pavadinimas
Teisės aktai
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos
ir investicijų
grąžos (ROI)
-
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
209
rodiklių registro
bei skaičiuoklės
sukūrimui,
tobulinimui,
palaikymui
reikalingi
standartai,
techninės
specifikacijos
registro bei
skaičiuoklės
metodiniai vadovai
registro bei
skaičiuoklės valdymo
mokymo kursai
registro bei
skaičiuoklės
sukūrimas
Palaikymo veiklos
Naujų teisės aktų
ir teisės aktų
pakeitimų
rengimas
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos
ir investicijų
grąžos (ROI)
rodiklių registro
bei skaičiuoklės
tobulinimui,
palaikymui
reikalingų
standartų,
techninių
specifikacijų
atnaujinimas
-
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės
metodinių vadovų
atnaujinimas
-
BIM procesų
įgyvendinimo
teikiamos naudos ir
investicijų grąžos
(ROI) rodiklių
registro bei
skaičiuoklės
tobulinimas,
palaikymas
Administracinis palaikymas
Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus
subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai - Viešojo subjektai
Viešojo sektoriaus
subjektai
Privataus sektoriaus
subjektai
210
5.4.2 lentelė. Trečiojo modelio stiprybės, silpnybės, grėsmės ir galimybės (SSGG). STIPRYBĖS SILPNYBĖS
PR2 ir PR4 - Verslo ir projektų vadybos
metodų taikymas priemonių vystyme užtikrina greitą,
skaidrų priemonių įgyvendinimą.
PR2, PR4 ir PR5 - priemonių rengėjų ir
informacinių išteklių valdytojų jungtiniai finansiniai
ištekliai priemonės vystyme užtikrina greitą priemonių
įgyvendinimą.
PR10 - Lankstumas; praktikos ir tendencijų
kompetencija.
PR11 - Verslo finansuojami tik pridėtinę vertę
nešantys sprendimai.
PR12 - Sistema harmonizuota su kitų šalių
monitoringo ir vertinimo sistemomis suteiks galimybę
objektyviai vertinti Lietuvos statybų sektoriaus
konkurencingumą IKT taikymo srityje.
PR1 - Privatus sektorius neturi įgaliojimų
parengti strategiją visiems statybos dalyviams ir ją
įgyvendinti.
PR2, PR4, PR5 ir PR11- Lietuvos verslas
nepajėgus finansiškai pasiekti priemonių tikslų.
PR3 – Tik privatus sektorius neturi įgaliojimų
parengti visuotinių duomenų mainų reglamentų ir
specifikacijų.
PR2 ir PR3 - Priemonių naudojimas ir sklaida
apsiriboja vidine įmonės strategija. Jų įteisinimas
sektoriaus mastu yra apsunkintas, o nacionaliniu mastu -
neįmanomas.
PR6 ir PR7 - Priemonių įgyvendinimas
neįmanomas.
PR8 - Be valstybinių mokslo institucijų
tiesioginio dalyvavimo efektyvi švietimo ir mokymų
veikla neįmanoma.
PR9 - Be valdžios institucijų palaikymo ir
tiesioginio dalyvavimo efektyvi MTEP veikla būtų
nesklandžiai įgyvendinama.
PR10 - Atskirų interesų protegavimas.
PR12 - Nepakankamas informacijos surinkimo
prievolės užtikrinimas.
GALIMYBĖS GRĖSMĖS
PR2 ir PR4 - Privatus sektorius suinteresuotas
investicijų grąža, tad tikėtina, kad priemonės būtų
sparčiai įgyvendinamos ir aktyviai naudojamos,
užtikrinama efektyvi jų sklaida.
PR5 - Efektyvi sklaida ir organizavimas.
Informacinių išteklių valdytojai suinteresuoti
investicijų naudingumu. Efektyvus ir lankstus
gamybinių veiklų valdymas leidžia pritraukti
aukštesnės kvalifikacijos specialistus, sukurti
produktyvaus darbo procesus.
PR10 - Greičiausiai įgyvendinami pokyčiai.
PR11 - Tarptautiškumas. Galimybė gauti
naujausią informaciją apie tarptautinius vystomus
sprendimus.
PR12 - Didinamas statybos sektoriaus
informacijos skaidrumas.
PR1 ir PR2 - Privataus sektoriaus iniciatyva
parengta BIM strategija, standartai ir reikalavimai nebus
patvirtinti ir naudojami valdžios institucijų.
PR2 - Priemonės neprivalomas naudojimas. Jeigu
priemonė nebus įteisinta, ji netaps privaloma ir visuotinai
naudojama viešosiose pirkimuose. Skaitmeninimo
priemonių poveikis rinkai bus apsiribuotas lokaliu
epizodiniu BIM technologijų taikymu, jokio socialinio
ekonominio efekto statybos sektoriui nebus pasiekta.
Priemonės nenaudojamas valdžios institucijų lygmenyje
apsunkintų statinio gyvavimo ciklo procesus ir duomenų
mainus.
PR2 ir PR3 - Vien verslas kurs tik lokalias
projektų/įmonių/komandų standartus bei duomenų mainų
reglamentus ir specifikacijas, o valdžios institucijos toliau
atskirai ieškos savo sprendimų duomenų mainų valdyme.
Priemonių nenaudojimas valdžios institucijų lygmenyje
apsunkintų statinio gyvavimo ciklo procesus, informacijos
valdymą ir duomenų mainus.
PR4 ir PR5 - Priemonių nepripažinimas šalies
mastu apsunkins statybos projektų įgyvendinimą.
PR5 - Didelio skaičiaus informacinių išteklių
valdytojų dalyvavimas sudaro didelę grėsmę priemonės
įgyvendinimui laiku. Didelis skaičius informacinių išteklių
valdytojų ir nesuformuota valstybės politika statinių
erdvinių duomenų valdymo srityje. Informacinių išteklių
valdytojai veikdami savarankiškai linkę kurti
autonomines, žinybines, nesuderintas tarpusavyje
sistemas.
PR9 - Verslo įmonėse trūksta kompetentingų
tyrėjų ir mokslininkų, todėl priemonės įgyvendinimas gali
būti ilgas ir sudėtingas.
PR10 - Atskirų interesų protegavimas. Visiškas
atskirų sričių užsidarymas.
211
PR11 - Atstovaujama tik statybos dalyviai dalis.
PR12 - Nepakankama ir nepatikima informacija
stebėsenai ir analizei.
212
6. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI DĖL LIETUVAI REKOMENDUOJAMO STATYBŲ
SEKTORIAUS SKAITMENINIMO PRIEMONIŲ KOMPLEKSO VEIKIMO IR
PALAIKYMO MODELIO
Išanalizavus kiekvieno modelio pajamas ir sąnaudas bei įvertinus finansinius rodiklius
(pateikiama atskiru dokumentu) pažymėtina:
1. Visų modelių finansinė grynoji dabartinė vertė yra neigiama; tai reškia per analizuojamą
penkių metų laikotarpį pajamų dabartinė vertė neviršys sąnaudų ir pradinės investicijos dabartinės
vertės. Toliau detalizuojant priemones, matome, kad kiekvienos atskirai paimtos priemonės
finansinė grynoji dabartinė vertė irgi yra neigiama.
2. Vertinant finansinę vidinę grąžos normą, matome, kad dėl neigiamų pinigų srautų
kiekvienais metais, neįmanoma apskaičiuoti modelio bendros finansinės vidinės grąžos normos.
Nors pažymėtina, kad 2 priemonės finansinė vidinė grąžos normą įvertinama, bet ji yra neigiama.
Tai reiškia, kad ir šios atskirai paimtos priemonės finansinė grąža bus neigiama.
3. Vertinant 2020 metų pajamų ir palaikymo išlaidų santykį, matome, kad kiekvieno
modelio bendras 2020 metų pajamų ir išlaidų santykis yra mažesnis už vienetą, tai reiškia, net tais
metais išlaidos dar viršys pajamas. Detalizuojant pagal priemones, matome, kad 2, 6 ir 11
priemonės galės savarankiškai padengti savo palaikymo (bet ne sukūrimo) išlaidas.
Apibendrinant darytinos išvados:
1. Modelį tikslinga įgyvendinant kompleksiškai, tai leis sumažinti atskirų priemonių
neigiamus finansinius rodiklius, panaudojant kitų priemonių generuojamas pajamas.
2. Tikslinga atlikti ilgesnio laikotarpio modelių finansinę analizę, nes preliminarūs
skaičiavimai parodė, kad dešimties metų laikotarpyje kaip suminė modelio, taip ir atskirų priemonių
finansinė grąža žymiai pagerėja.
3. BIM priemonių įgyvendinimas didžiausią naudą atneš vertinant ekonominį naudingumą.
Skaitmeninimo priemonių įgyvendinimas turi milžinišką įtaką visam statybos sektoriui (8.3
lentelė). Vertinant tai, kad 2013 metais Lietuvos BVP105
buvo apie 35 mlrd. Eur, 2014 metais – virš
36 mlrd. Eur, 2015 metais – virš 37 mlrd. Eur, o atitinkmai statybos sektorius viso šalies BVP
sudarė 2013 metais 6,5 proc., 2014 metais 7,4 proc., 2015 metais – 7,2 proc., galime daryti
prielaidą, jeigu
jeigu skaitmeninimo priemonėmis pavyktų pasiekti 15 proc. našumą iki 2021 m., šaliai tai sudarytų
virš 300 mln. EUR papildomų (uždirbtų/neišleistų) lėšų sektoriuje. Lėšų poreikis skaitmeninimo
priemonių įgyvendinimui nei iš tolo neprilygsta galimam rezultatui. Verta pastebėti, kad šioje
pastaboje vertinamas tik vienas – našumo padidėjimo – aspektas bei vertintas tik statybos sektorius,
nevertinant kitų, su statyba susijusių, sektoriams sukuriamos ekonominės naudos. Dėl šių priežasčių
tik dalinai rėmėmės finansinių rezultatų analize bendrose Studijos išvadose, rinkome ekonomiškai
efektyviausią modelį, kuris padėtų greičiau ir kokybiškiau pasiekti minimas naudas.
Įvertinus visų trijų Lietuvos skaitmeninimo priemonių modelių SSGG analizės rezultatus ir
užsienio šalių patirtį suformuotos išvados:
1. Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimui siūloma rinktis antrą, subalansuoto
valstybės ir verslo bendradarbiavimo modelį.
2. Pirmojo (daugiausia viešojo sektoriaus iniciatyvomis paremto) modelio ar trečio
(daugiausia privataus sektoriaus iniciatyvomis paremto) modelio pasirinkimas, būtų apribotas
neefektyviu tik dalies SGC dalyvių atstovavimu ir žmogiškųjų bei finansinių resursų panaudojimu,
105
Oficialios statistikos portalas. BVP, to meto kainomis, http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-
analize?id=8443&status=A
Oficialios statistikos portalas.Šalyje atlikti statybos darbai to meto kainomis, http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-
rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=0ac300fa-4ab7-4adf-ab74-310c8c2ef586
213
kas iš esmės apsunkintų bendrų kompleksinių sprendimų SGC apimtyje suderinamumą bei
įteisinimą.
Šiais atvejais dalis veiklų iš viešojo ar privataus sektoriaus pusių būtų praktiškai
neįmanomos arba neefektyvios.
Pavyzdžiui, trečiojo modelio atveju (esamos situacijos, daugiausia verslo iniciatyvomis
paremtas modelis) tik viešajam sektoriui būdingos skaitmeninimo priemonės, t.y. infrastruktūros
informacijos kaupimas ir valdymas, teisės aktų suderinamumas, viešųjų pirkimų, valstybės
strateginių tikslų, finansinių ir organizacinių resursų efektyvus panaudojimas, būtų fragmentuotas ir
nesuderintas su daugiausia verslo iniciatyvomis. Tai ir toliau lemtų sudėtingą, brangų ir ilgą, o tam
tikrais atvejais ir neįmanomą verslo skaitmeninimo iniciatyvų įgyvendinimą, žemą bendrą statybų
sektoriaus, sudarančio nuo 7 iki 10 proc. visos šalies bendrojo vidaus produkto ir įdarbinančio apie
10 proc. visų šalies dirbančiųjų, inovacijų ir konkurencingo bei efektyvumo, vertinant Europos
Sąjungos (toliau – ES) vidurkį, lygį. Šis variantas nors ir yra minimalistinis kasmetinėje finansinėje
ir organizacinėje viešojo sektoriaus perspektyvoje, tačiau žalingas ilgalaikėje ir strateginėje šalies
ekonomikos perspektyvoje.
Pirmojo modelio atveju, aktyvus valstybės institucijų dalyvavimas, tačiau fragmentuotas
verslo dalyvavimas, sukels atvirkštines pasekmes, t.y. neefektyvus dalies SGC dalyvių
atstovavimas, nesuderinami kuriami sprendimai, neišnaudojama dalis kompetencijų, veiklos
finansuojamos tik vienos iš šalių, sudėtingesnė integracija į ES statybų verslo aplinką ir t.t.
3. Todėl antrojo modelio pasirinkimas, t.y. viešųjų (arba valdžios) institucijų ir
verslo/pramonės interesų sujungimas yra siūlomas kaip efektyviausias modelis diegiant
skaitmenizavimo priemonių kompleksą. Sujungti/integruoti bendradarbiavimo sprendimai bendrai
užtikrintų efektyvų visų SGC dalyvių atstovavimą ir bendrų rezultatų siekimą, sprendimų
suderinimą, viešojo intereso (tvarumo, konkurencingumo, efektyvumo ir kt.) tikslų įgyvendinimo
užtikrinimą. Kartu tai leistų suvienyti bendrus viešo ir privataus sektorių žmogiškus ir finansinius
resursus. Tai leistų optimizuoti viešojo sektoriaus ir verslo išlaidas, tai taip pat leistų pašalinti
nereikalingus ir neveiksnius apribojimus tarp skirtingų institucijų. Šie veiksmai kompleksiškai
leistų pagerinti Lietuvos ilgalaikį ekonomikos augimą ir padidinti Lietuvos produktyvumo
pajėgumus, didintų šalies konkurencingumą ir eksporto apimtis.
4. Šiame kontekste, Lietuvoje planuojamus kurti skaitmeninės statybos sprendimus
tikslinga integruoti į ES kaimyninių ir šiaurės šalių statybos skaitmeninių sprendimų kūrimo tinklą.
5. Viešasis sektorius vaidina svarbų vaidmenį BIM metodologijos įsisavinimo
procesuose šalies lygiu. 6.1 schemoje apibrėžiamos šešios vertingiausios rolės, kurių kartu su verslo
organizacijomis, kompleksiškai kaip pagrindinis lyderis ar partneris, gali imtis viešasis sektorius, t.y
jis gali būti:
iniciatorius (vystytojas);
reguliatorius;
švietėjas (mokytojas);
finansavimo (ir palaikymo) šaltinis;
viešintojas (valorizacija su pilotiniais projektais);
tyrėjas (MTEPI).
BIM diegimas yra nuolatinis tobulinimo procesas. Kuo daugiau institucijų ir organizacijų
įsijungs į šį procesą, tuo daugiau pastangų bus skiriama kartu sukurti nuoseklesnę, pažangią,
išmanią ir naujovišką darbo aplinką Lietuvos statybų sektoriuje bei tarptautiniu mastu (ES ir
pasaulyje).
214
6.1 pav. Viešojo sektoriaus rolės BIM diegime.
6. Verslo ir mokslo bendradarbiavimas – būtina antrojo skaitmeninimo modelio sudėtinė
dalis.
Skaitmeninės statybos sprendimo vystymas yra sudėtingas procesas, nes apima labai daug
skirtingų suinteresuotų šalių. Numatomos skaitmeninės statybos vystymo Lietuvoje ir integracijos į
tarptautinius tinklus veiklos yra susijusios su įvairių statybos procesų automatizavimu naudojant
informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau – IKT) sprendimus, IKT sprendimų statyboje
vystymu. Tai yra horizontali visus statybų proceso dalyvius (užsakovus, projektuotojus,
statybininkus, gamintojus, teikėjus, mokslo ir švietimo įstaigas, IKT įmones, ekspertus ir kt.)
vienijanti veikla. Įvertinant ilgametę kitų šalių patirtį, būtina vienyti verslo, mokslo ir visuomeninių
organizacijų jėgas ir iš konkuravimo, kuriant uždarus infrastruktūros sprendimus, pereiti į viešą
bendradarbiavimo erdvę, integruotis į ES ir kitų pasaulio šalių statybų rinkas ir tapti
konkurencingais šių rinkų dalyviais.
Įvertinus gerąją užsienio šalių praktiką bei problemas, rekomenduojama priimti sprendimą,
kad vertinant kompleksiškai yra neracionalu, labai sudėtinga, brangu arba net neįmanoma pasirinkti
vienos užsienio šalies kompleksinius modelius ir adaptuoti Lietuvoje. Todėl Lietuvos skaitmeninės
statybos modelį rekomenduojama formuoti iš skirtingų užsienio šalių skaitmeninės statybos
elementų, pasirenkant atskirus sprendimus ir adaptuojant bei suderinant pagal Lietuvos poreikius,
įvertinant regioninio bendradarbiavimo galimybes ir atsižvelgiant į pagrindines eksporto rinkas.
Atsižvelgiant į užsienio šalių organizacinę skaitmeninės statybos sprendimų vystymo patirtį
(Danijoje – BIPS106
; Suomijoje – RTS107
; Norvegijoje – Statsbygg108
; Švedijoje – BIM Alliance
Sweden109
), siekiant racionaliai Lietuvoje vystyti vieningą skaitmeninės statybos infrastruktūrą,
techninių sprendimų kūrimo, adaptavimo, diegimo bei administravimo koordinatoriumi Studijoje
106
www.bips.dk 107
https://www.rakennustieto.fi 108
www.statsbygg.no 109
www.bimalliance.se
- Tikslai ir siekiai - BIM įsipareigojimai - BIM veiklos (strategija)
- BIM gairės - BIM reglamentavimas - BIM standartizavimas
- BIM švietimas - Mokymų programos - Švietimo planai
- Skaitmeninimo priemonių finansavimas
- BIM diegimo palaikymas
- BIM pilotiniai projektai - BIM viešinimo planai - BIM naudos vertinimas
- MTEPI (R&D) projektai - Bendradarbiavimas su
mokslo institucijomis
215
rekomenduojama paskirti statybų sektoriaus verslo ir mokslo iniciatyvas jungiančią bei
bendradarbiavimą su viešojo sektoriaus institucijomis maksimaliai galinčią užtikrinti organizaciją.
Atitikmuo aukščiau nurodytų užsienio šalių organizacijoms, Lietuvoje tai galėtų būti Viešoji įstaiga
„Skaitmeninė statyba“, papildant jos dalininkų gretas valstybinėmis institucijomis (Lietuvos
Respublikos automobilių kelių direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Higienos institutas, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras, Valstybinė teritorijų planavimo
ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir
kitos). Ši organizacija įkurta 2014 m. kovo mėn. 13-os Lietuvos statybų rinkos asociacijų, palaikant
kitoms verslo, mokslo ir valstybės organizacijoms. Funkcinis skaitmeninimo priemonių diegimo
Lietuvoje modelis ir VšĮ „Skaitmeninė statyba“ organizacijos bendradarbiavimo schema išreiškianti
visuomenės ir verslo poreikius, skaitmeninių paslaugų teikimo bei bendradarbiavimo su
valstybinėmis organizacijomis principus, pateikiama 6.2 pav.
6.2 pav. Siūlomas skaitmeninimo priemonių diegimo Lietuvoje (ir skaitmeninės statybos
vystymo) modelis.
VšĮ „Skaitmeninė statyba“ iniciatyva formuojamas verslo ir mokslo bei valstybės institucijų,
įskaitant savivaldybes kaip didžiausius infrastruktūros vystymo statybos paslaugų užsakovus,
skaitmeninės statybos įgyvendinimo tinklas, kurio pagrindiniai bendradarbiavimo proceso dalyviai
yra tokie:
modelį kuriančios asocijuotos verslo, mokslo ir valstybės organizacijos bei
institucijos;
modelį įteisinančios, skatinančios ir remiančios valstybinės institucijos;
skaitmeninės statybos reikalavimus savo veiklose įsidiegę rinkos dalyviai.
216
Pradinis VšĮ „Skaitmeninė statyba“ bendradarbiavimo/partnerystės tinklas jau apima ne tik
13 organizacijos dalininkų, bet ir strateginius partnerius, įvairiomis formomis prisidedančių prie
skaitmeninės statybos procesų:
6.3 pav. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ bendradarbiavimo/partnerystės organizacijų tinklas.
Visos pažangios ir inovatyvios Lietuvos visuomenės jėgos kviečiamos vienytis skaitmeninės
statybos diegimo tikslų įgyvendinimui ir visų valstybės ūkio šakų valdymo pažangai. Valstybės
institucijų ir savivaldybių atstovai kviečiami aktyviai dalyvauti formuojant savo poreikius,
įvairiomis priemonėmis skatinti bei remti rinkos dalyvius, kad šie diegtų ir naudotų pažangius
skaitmeninės statybos sprendimus, kad visa visuomenė pasinaudotų skaitmeninės statybos
sukuriama pridėtine verte.
Nuo 2012 metų Lietuvos statybininkų asociacija kartu su partneriais surengė 7 tarptautines
skaitmeninės statybos tematikos konferencijas. 2016 metais organizuotas pirmasis geriausių BIM
projektų konkursas, kuriam buvo pateikta 19 Lietuvos projektavimo ir statybos įmonių Lietuvoje ir
užsienyje įgyvendintų projektų. Nuo 2015 metų, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ organizacija yra priimta
į buildingSmart aljanso šiaurės šalių grupę stebėtojos teisėmis.
2013-2014 metais, koordinuojant Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui prie
Švietimo ir mokslo ministerijos, kartu su Ūkio ministerijos ir suinteresuotų verslo ir mokslo šalių
atstovais, buvo išdiskutuotos ir nustatytos 6 Lietuvos 2014-2020 metų prioritetinės mokslinių
tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų kryptys, konkretūs krypčių prioritetai ir parengti jų
įgyvendinimo kelrodžiai. 2014 metų balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino
prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos krypčių ir jų prioritetų
įgyvendinimo programą, kurioje patvirtintas ir prioritetas „20.1.3. išmaniųjų mažaenergių pastatų
kūrimo ir naudojimo technologija – skaitmeninė statyba”. Šioje veikloje statybų sektorius buvo
aktyviai atstovaujamas Lietuvos statybininkų asociacijos, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir mokslo
organizacijų ekspertų. Tai vienas iš sėkmingų statybų sektoriaus, susijusio viešojo sektoriaus ir
verslo organizacijų bendradarbiavimo pavyzdžių.
217
7. REKOMENDUOJAMO MODELIO FINANSAVIMO IR ĮGYVENDINIMO
PRIEMONIŲ PLANAS
7 lentelė. Rekomenduojamo modelio finansavimo ir įgyvendinimo planas
Eil.
Nr.
Skaitmeninimo
priemonės
pavadinimas
Lėšų poreikis sukūrimui ir diegimui, tūkst.
Eur
Priemonės
įgyvendinimo
pradžia
Priemonės
įgyvendinimo
terminas
Įgyvendinančios
institucijos
Bendra
suma,
EUR
Valstybės
biudžetas,
EUR
ES
struktūrinių
fondų
parama, EUR
Privačių
subjektų
lėšos,
EUR
1. BIM plėtros
strategija
260000 260000 0 0 2016 III ketv. 6 AM
2. BIM reikalavimai,
standartai,
naudojimo
vadovai
3693400 3359300 0 334100 2016 IV ket. 12 AM, SM, ŪM,
VRM, EM, KM,
SAM, ŽŪM, LVAT,
LSD, AVS/SKST
3. Duomenų mainų
reglamentai ir
specifikacijos
2593200 953200 0 1640000 2017 IV ket. 36 SM, AM, LVAT,
AVS/SKST
4. Statybos
informacijos
klasifikavimo ir
kodavimo sistema
3107500 97500 3000000 10000 2017 I ketv. 36 AM, TM,
AVS/SKST
5. Informaciniai
ištekliai ir
elektroninės
paslaugos
5943300 5853300 0 90000 2016 III ketv. 36 AM, SM, ŽŪM
AVS/SKST
6. Statybos teisės
sisteminimas,
teisinės ir
institucinės
aplinkos
adaptavimas BIM
reikmėms
183300 173300 0 10000 2017 I ketv. 36 AM, SM, ŪM,
VRM, EM, KM,
SAM, ŽŪM, TM
AVS/SKST
7. Metodinės
pagalbos
priemonės
viešiesiems
pirkimams
vykdomiems
pagal BIM
reikalavimus
400000 303300 0 96700 2017 I ketv. 18 ŪM, VRM
AVS/SKST
8. BIM švietimas ir
mokymai
248300 173300 0 75000 2016 III ketv. 24 AM, ŠMM
AVS/SKST
9. BIM moksliniai
tyrimai ir
eksperimentinė
plėtra (MTEP)
3400000 3130000 260000 10000 2017 I ketv. 60 ŠMM, ŪM, SM,
AM, EM
AVS/SKST
10. BIM gerosios
praktikos
valorizacija
130000 130000 0 0 2017 I ketv. 60 AM
AVS/SKST
11. BIM tarptautinis
bendradarbiavi-
mas ir
dalyvavimas
tarptautinės
organizacijose
0 0 0 0 2017 I ketv. 60 AM, ŠMM, ŪM
AVS/SKST
218
Eil.
Nr.
Skaitmeninimo
priemonės
pavadinimas
Lėšų poreikis sukūrimui ir diegimui, tūkst.
Eur
Priemonės
įgyvendinimo
pradžia
Priemonės
įgyvendinimo
terminas
Įgyvendinančios
institucijos
Bendra
suma,
EUR
Valstybės
biudžetas,
EUR
ES
struktūrinių
fondų
parama, EUR
Privačių
subjektų
lėšos,
EUR
12. BIM statistinių
rodiklių sistema ir
monitoringas
1416600 1416600 0 0 2016 III ketv. 6 Statistikos
departamentas
AVS/SKST
Šaltinis: sudaryta rengėjų remiantis pajamų-sąnaudų analize (pridedama atskiru dokumentu).
7 Lentelėje naudojamų trumpinių paaiškinimai:
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (AM)
• Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (SM)
• Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (ŪM)
• Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (VRM)
• Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (EM)
• Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (KM)
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
• Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (ŽŪM)
• Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (TM)
• Lietuvos Vyriausiojo Archyvaro tarnyba (LVAT)
• Lietuvos Standartizacijos departamentas (LSD)
• Lietuvos Statistikos departamentas (Statistikos departamentas)
• Asocijuotos verslo strukūtos (AVS)
• Viešoji įstaiga Skaitmeninė statyba (SKST)
Finansinės pajamų – sąnaudų analizės prielaidos
1. Biudžeto asignavimai nelaikomi pajamomis;
2. Nevertinamos priemonių sukūrimo ir įdiegimo išlaidos;
3. Sąnaudos ir pajamos skaičiuojamos 5 metų laikotarpiui įgyvendinus Modelį;
4. Diskonto norma, naudojama nustatyti ateities pinigų srautų dabartinę vertę, 4 proc.;
5. Visi statinio gyvavimo ciklo dalyviai, tai yra visi 2016 m. pradžioje veikiantys ūkio
subjektai pagal veiklos ekonominę rūšį „F Statyba“ 7315 vnt. (2016); taip pat M71
Architektūros ir inžinerijos veikla; techninis tikrinimas ir analizė 1915 vnt. (2014); taip pat
M741 Specializuota projektavimo veikla 120 vnt. (2014); taip pat N811 Kombinuota
patalpų funkcionavimo užtikrinimo veikla 61 vnt. (2014); taip pat N813 Kraštovaizdžio
tvarkymas 137 vnt. (2014), remiantis Statistikos departamento duomenimis[1]
;
6. Ekspertų darbo valandiniai įkainiai apskaičiuoti remiantys Lietuvos teismo ekspertizės
centro atliekamų ekspertizių (tyrimų) kainų nustatymo skaičiavimo metodika patvirtinta
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1R-64 ir Lietuvos
teismo ekspertizės centro atliekamų ekspertizių (tyrimų) įkainiais 2016 m. patvirtinta LTEC
[1]
http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize? portletFormName=visualization&
hash=23259c80-3334-42b4-9378-aa7fdf0d7f0f
219
direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. B-2. Kaina (K) nustatoma pagal formulę: K =
(V x L x I) + ((V x L x I) x PVM), kur: V – Lietuvos teismo ekspertizės centro darbuotojo
vidutinis valandos įkainis (V) 6,53 Eur; L –sugaištas laikas – valandų skaičius; I – 2016
metų išlaidų koeficientas 1,36 Eur; PVM – pridėtinės vertės mokesčio tarifas;
7. Darbo vietos kaina įvertinta remiantis darbo vietos nuomos kaina 65EUR/mėn. pagal
http://hubvilnius.lt/;
8. Informacinės sistemos elementų sukūrimas ir palaikymas paskaičiuotas remiantis 7 metų
atnaujinimo laikotarpiu ir skiriant 10 % sukūrimo sumos sistemos palaikymui;
9. 2020 m. 50 % SGC procesų dalyviai naudos BIM priemonės ir pirks susijusias paslaugas,
2021 m. – 70 %;
10. Finansiniai rodikliai (finansinė grynoji dabartinė vertė, finansinė vidinė grąžos norma)
apskaičiuoti remiantis CPVA (2011) Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti
finansavimą iš ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika ISBN
978-9955-611-61-5;
11. Visi SGC procesų dalyviai bent kartą per penkis metus dalyvaus BIM mokymuose;
12. Nacionalinių standartų, reikalavimų, kitų BIM dokumentų sukūrimas, įvertintas pagal
antram BIM brandos lygiui pasiekti reikiamų standartų poreikį, remiantis Didžiosios
Britanijos Vyriausybės BIS BIM strateginiais dokumentais (A report for the Government
Construction Client Group http://www.bimtaskgroup.org/wp-content/uploads/2012/03/BIS-
BIM-strategy-Report.pdf; 5 metų programai biudžetinės investicijos, neskaitant kitų pajamų
institucijų patirtomis investicinėmis sąnaudomis apytiksliai 4,64 mln. Eur) sukurti
kompleksą: 5 privalomus BIM standartus (apimtis 210 psl.), 7 techninius BIM (CAD)
standartus (apimtis 150 psl.), 3 BIM protokolus (apimtis 90 psl.), 4 BIM projektų
dokumentus (apimtis 75 psl.), 4 BIM vadovus ir metodinius nurodymus (apimtis 300 psl.), 6
tarptautinius BIM standartus ir specifikacijas (apimtis 80 psl.) ir BIM technologijos
protokolus (apimtis 240 psl.), indeksuojant Lietuvai dauginant iš koeficiento 0,673.
Koeficientas apskaičiuotas remiantis Tender Specifications No OLAF/D1/64/2014 Annex
III: Accommodation Costs and Daily Subsistence Allowances (DSA), vertinant Lietuvos (68
EUR) ir Didžiosios Britanijos (101 EUR) dienos normos skirtumus https://ec.europa.eu/anti-
fraud/sites/antifraud/files/docs/body/annex_iii_accomodation_costs_en.pdf. Preliminarus
lėšų poreikis skirtingų rūšių BIM dokumentų sukūrimui įvertintas, paskirstant bendrą sumą
pagal preliminarų puslapių skaičių ir dokumentų sudėtingumą kiekvienai BIM dokumentų
grupei. Konkrečios sumos BIM dokumentų sukūrimui bus tikslintos galimybių studijos
metu, kai bus įvertintos Didžiosios Britanijos, Danijos ir Suomijos ir kitų šalių geriausios
praktikos perkėlimo, lokalizavimo, adaptavimo ir originalių dokumentų sukūrimo galimybės
Lietuvos nacionalinių BIM dokumentų ir jų naudojimo vadovų kompleksui.
13. Skirtingų rūšių BIM dokumentų pardavimo (paslaugos) kainos nustatytos įvertinant
Lietuvos statybininkų asociacijos tinklapyje statybostaisykles.lt, asociacijos Lietuvos keliai
bei Lietuvos elektros energetikos asociacijos taikomus vartotojų mokesčius.
14. Lėšų poreikis skirtingų rūšių BIM dokumentų veikimui ir palaikymui po įdiegimo įvertintas,
atsižvelgiant į informacinių technologijų sparčią pažangą, numatant, kad kas penkis metus
reikės modernizuoti ir atnaujinti visus susijusius BIM dokumentus.
15. Duomenų mainų, duomenų saugojimo informacinės sistemos elementų sukūrimas įvertintas
remiantis buildingSMART neutraliais duomenų mainų standartais ir programinės įrangos
220
gamintojų (BentleySystems, Autodesk, Nemetscheck, Trimble ir kt.) patentuotais standartais
bei jų tarpusavio suderinimo sąnaudomis, indeksuojant Lietuvai dauginant iš koeficiento
0,613. Koeficientas įvertintas apskaičiuojant vidurkį Tender Specifications No
OLAF/D1/64/2014 Annex III: Accommodation Costs and Daily Subsistence Allowances
(DSA), vertinant Lietuvos (68 EUR), Danijos (120 EUR), Suomija (104 EUR); Didžioji
Britanija (101 EUR), dienos normos skirtumus https://ec.europa.eu/anti-
fraud/sites/antifraud/files/docs/body/annex_iii_accomodation_costs_en.pdf;
16. Klasifikavimo ir kodavimo informacinės sistemos sukūrimo, klasių ir savybių duomenų
bazės bei duomenų bazės pateikimo integracijai įkainiai buvo įvertinti remiantis Danijos
atitinkamų sistemų lėšų poreikių ir diegimo sąnaudomis (CCS klasifikatoriaus CUNECO
projekto II etapas – 4,41 mln. Eur) antram BIM brandos lygiui pasiekti, indeksuojant
Lietuvai dauginant iš koeficiento 0,567. Koeficientas apskaičiuotas remiantis Tender
Specifications No OLAF/D1/64/2014 Annex III: Accommodation Costs and Daily
Subsistence Allowances (DSA), vertinant Lietuvos (68 EUR) ir Danijos (120 EUR) dienos
normos skirtumus https://ec.europa.eu/anti-fraud/sites/antifraud/files/docs/body/annex_iii_accomo
dation_costs_en.pdf;
17. Klasifikatorių duomenys yra vieši ir skelbiami internete nemokamai pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 247 (Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2014 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 751 redakciją); bibliotekos paslaugos 50 Eur
metinis prenumeratos mokestis nustatytas, įvertinant Lietuvos statybininkų asociacijos
tinklapyje statybostaisykles.lt, asociacijos Lietuvos keliai bei Lietuvos elektros energetikos
asociacijos taikomus vartotojų mokesčius.
18. 44000 erdvinių duomenų naudotojų per metus (savivaldybių pateiktoje ataskaitoje ~22000
atvejai kai projektams sukurti naudojami esami erdviniai duomenys ir ~22000 atvejai kai į
archyvą pateikiami naujai pastatytų statinių erdviniai duomenys);
19. Naudingų daugeliui taikymų (bazinių) erdvinių duomenų sukūrimas įvertintas remiantis
atskirų elementų (aero fotografavimas stambiu masteliu, aero lazerinis skenavimas,
topografinių bazinių erdvinių duomenų rinkinių užpildymas, paviršiaus (stogai, medžiai ir
t.t.) modelio sukūrimas ir pastatų stogų modelių sukūrimas, esamų galiojančių inžinerinių
tinklų archyvinių dokumentų skaitmeniniams, esamų nestandartizuotų erdvinių duomenų
filtravimas ir perkodavimas) sukūrimu;
20. Lėšų poreikis teisės aktų pakeitimams numatytas tik 1 etapui keisti Statybos techninius
reglamentus ir sudaryti prielaidas BIM taikymui visuose SGC procesuose. Ekspertų skaičius
įvertintas pagal ekspertų poreikį Statybos techninių reglamentų sukūrimo praktiką, ne
mažiau kaip po vieną ekspertą kiekvienam SGC etapui. Palaikymas apima 6 priemonės 2
uždavinio veiklas, laipsniškai pertvarkant ir nuolat susisteminant statybos teisę, vykdant
tarpinstitucinį derinimą.
21. Viešiesiems pirkimams vykdomiems pagal BIM reikalavimus metodinės pagalbos
priemonių sukūrimui būtina galimybių studija, nes viešųjų pirkimų procesų organizavimas
keičiasi iš esmės.
22. Numatytas ekspertų skaičius viešųjų pirkimo dokumentų ir sutarčių šablonų sukūrimui ir
palaikymui įvertintas pagal Lietuvos statybininkų ir Lietuvos projektavimo įmonių
asociacijų praktiką šiuo metu vykdomos Skandinavijos valstybėse sutarčių šablonų analizės
darbų apimtis.
221
23. Technologinių mokslų studijų krepšelio kaina 2248 Eur (3242 Eur – II pakopa);
24. Lėšų poreikis technologinių mokslų krypčių I ir II pakopos specialistų viešajam sektoriui
paruošimui įvertintas, atsižvelgiant į skirtingų specialistų poreikį valstybės funkcijoms
įgyvendinti siekiant BIM antro brandos lygio. Tokių specialistų reikia savivaldybėms,
valstybės institucijoms, inspektuojančioms ir priežiūros institucijoms bei kitoms viešojo
sektoriaus organizacijoms.
25. Ekspertų skaičius, technologinių mokslų studijų krypčių aprašų adaptavimui ir tikslinimui,
siekiant BIM antro brandos lygio, įvertintas remiantis egzistuojančia Studijų kokybės
vertinimo centro praktika rengiant ir tvirtinant studijų krypčių aprašus
http://www.skvc.lt/default/lt/kokybes-uztikrinimas/krypciu-aprasai.
26. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros konkursinis finansavimas įvertintas remiantis
Danijos, Suomijos ir Didžiosios Britanijos patirtimi;
27. Konferencijų organizavimo biudžetas įvertintas remiantis šių metų BIM konferencijos
organizavimo biudžetu;
28. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos (ROI – Return on
Investments) rodiklių registro bei skaičiuoklės sukūrimas įvertintas remiantis Valstybės
įmonė Registrų centro projekto „Dalyvavimo vykdymo procese, varžytynių ir aukcionų e.
paslaugų sukūrimas“ VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012 bei Lietuvos darbo biržos projekto „JGI
stebėsenos modulio sukūrimas“ 07.3.2-ESFA-V-403-01-0001 investicinėmis išlaidomis.
Keistinų teisės aktų sąrašas
Diegiant BIM metodologiją Lietuvoje rekomenduojama atlikti pakeitimus teisės aktuose,
kurie reglamentuoja SGC procesų etapus:
Įstatymai:
LR statybos įstatymas
LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas
Statybos techniniai reglamentai:
o STR 1.02.06:2007 „Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų
pareigas įgijimo tvarkos ir teritorijų planavimo specialistų atestavimo tvarkos
aprašas“
o STR 1.02.07:2012 “Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės
rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir
teisės pripažinimo tvarkos aprašas”
o STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai”
o STR 1.04.02:2011 “Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai”
o STR 1.04.03:2004 “Inžineriniai geologiniai tyrimai Šiaurės Lietuvos karstiniame
rajone“
o STR 1.05.06:2010 “Statinio projektavimas”
o STR 1.05.08:2003 “Statinio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių brėžinių
braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai”
o STR 1.06.03:2002 “Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė”
o STR 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai”
o STR 1.07.02:2002 “Žemės darbai”
222
o STR 1.08.02:2002 “Statybos darbai”
o STR 1.09.04:2002 “Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas”
o STR 1.09.05:2002 “Statinio statybos techninė priežiūra”
o STR 1.10.01:2002 “Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas”
o STR 1.11.01:2010 “Statybos užbaigimas”
o STR 1.12.01:2004 “Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių
statinių pripažinimo avariniais tvarka”
o STR 1.12.03:2006 “Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros taisyklės”
o STR 1.12.05:2010 “Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir
priežiūros reikalavimai”
o STR 1.12.07:2004 “Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai
statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos
bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas”
o STR 1.12.08:2010 “Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas”
223
8. SIŪLOMA LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO VIZIJA IR
SIEKTINI TIKSLAI IKI 2021 M., VERTINIMO RODIKLIAI
Įvertinus studijoje nagrinėtų užsienio šalių skaitmeninimo modelių sukūrimo ir tolesnio
vystymo praktikas, identifikuotus Lietuvos statybų sektoriaus iššūkius ir problemas, suformuotą
Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo priemonių paketą bei atsižvelgiant į 2015 metais
Aplinkos ministerijos patvirtintas „Lietuvos statybų sektorius plėtros ir vystymo 2015-2020
gaires“110
), suformuluota Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo vizija, siektini tikslai ir
susijusių rezultatų matavimo rodikliai.
Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo vizija – visaverčiai integruotas į Europos
statybos rinką, konkurencingas, inovatyvus ir aukštą pridėtinę vertę kuriantis, nuolat atsinaujinantis,
taikantis šiuolaikines skaitmenines technologijas Lietuvos statybų sektorius.
Lietuvos statybų sektoriaus 2021 vizitinė kortelė:
Žmonės – aukštos kvalifikacijos, inovatyvūs, kuriantys, gerai uždirbantys, nuolat gerinantys
bendrą statybų sektoriaus įvaizdį;
Sektorius – technologiškai pažangus, inovatyvus, efektyvus ir konkurencingas:
Tvarus/žalias, t. y. prioritetą skiriantis išmetamų ŠESD į atmosferą kiekio mažinimui bei
energinį efektyvumą didinančioms, žaliosioms ir be atliekų veikiančioms technologijoms.
Statybų sektorius – geros praktikos pavyzdys kitiems sektoriams;
Augantis/stabilus, t. y. didinantis eksportą ir taip skatinantis visos ekonomikos augimą;
Patikimas/skaidrus, t. y. projektai įgyvendinami su klientu suderinta apimtimi, kokybe, laiku
ir neviršijant biudžeto;
Statybos sektorių prižiūrinčios institucijos (pasiekus 2 BIM brandos lygį) – užtikrintas
racionalus tarpžinybinis institucijų bendradarbiavimas ir integralumas.
Siektini Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo tikslai:
tvarumas;
konkurencingumo didinimas;
efektyvumo didinimas;
eksporto skatinimas;
nelaimingų atsitikimų minimizavimas;
BIM statistinių rodiklių sistemos sukūrimas ir monitoringas;
Lietuva – skaitmeninės statybos iniciatyvų ir sprendimų vystymo regioninis centras.
Išskirti Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo iki 2021 metų tikslai ir matavimo
rodikliai, susieti su Lietuvos strateginiais statybų sektoriaus plėtros tikslais, įvardinti stebėsenos
būdai bei duomenų surinkimo šaltiniai detalizuoti 8.1, 8.2 ir 8.3 lentelėse.
8.1 lentelė. Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo tikslai iki 2021 m.
Eil.
Nr.
Lietuvos statybų sektoriaus strateginiai tikslai iki
2020 metų (iš 2015-2020 gairių)
Susiję Lietuvos statybų
sektoriaus
skaitmeninimo tikslai
iki 2021 metų
Skaitmeninimo
priemonių tikslų
pasiekimo matavimo
rodiklių kodai
1. Gerinti statinių tvarumo savybes visuose jų gyvavimo
ciklo etapuose.
Tvarumas R1, R3, R5, R6, R7, R8,
R10.
110
„Lietuvos statybų sektoriaus plėtros ir vystymo 2015–2020 metais gairės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-817.
224
2. Efektyviau naudoti išteklius gaminant,
transportuojant ir naudojant statybos produktus.
Tvarumas;
Konkurencingumo
didinimas;
Efektyvumo
didinimas.
R1, R2, R3, R4, R5, R6,
R7, R8, R9, R10, R11,
R12, R13, R14, R17.
3. Skatinti tvarią miestų ir gyvenviečių infrastruktūros
plėtrą.
Tvarumas;
Efektyvumo
didinimas.
R1, R2, R3, R4, R5, R6,
R7, R8, R9, R10, R13,
R17.
4. Skatinti išmanių informacinių technologijų ir
naujausių mokslinių tyrimų rezultatų diegimą
statyboje.
Konkurencingumo
didinimas;
Lietuva - skaitmeninės
statybos iniciatyvų ir
sprendimų vystymo
regioninis centras;
BIM statistinių
rodiklių sistemos
sukūrimas ir
monitoringas
R3, R5, R11, R12, R13,
R14, R17, R18, R19, R20.
5. Skatinti aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą ir
nuolatinį jų kvalifikacijos tobulinimą.
Konkurencingumo
didinimas;
Efektyvumo
didinimas;
Nelaimingų atsitikimų
minimizavimas.
R1, R2, R3, R4, R5, R6,
R8, R9, R10, R11, R12,
R13, R14, R16, R17.
6. Didinti statybų sektoriaus eksportą.
Eksporto skatinimas;
Lietuva - skaitmeninės
statybos iniciatyvų ir
sprendimų vystymo
regioninis centras;
R13, R14, R17, R18.
Pastaba: Detalūs Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo priemonių paketai ir pagal
kiekvieną priemonę detalizuoti tikslai, uždaviniai ir matavimo rodikliai pateikti 4 skyriuje.
8.2 lentelė. Bendri skaitmeninimo priemonių tikslų pasiekimo matavimo rodikliai Rodiklių
kodai
Bendri skaitmeninimo priemonių tikslų
pasiekimo matavimo rodikliai
Susiję skaitmeninimo
priemonių tikslai
Stebėsenos būdai/
Duomenų surinkimo
šaltiniai
R1. Sukurtas bei atnaujinamas Lietuvos nacionalinių
BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų
BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir
metodikų kompleksas.
Tvarumas;
Efektyvumo
didinimas.
Atsakingų institucijų
veiklos planų stebėsena /
Aplinkos ministerija
(toliau – AM);
Susisiekimo ministerija
(toliau – SM); Kultūros
paveldo departamentas
(toliau – KPD); Lietuvos
standartizacijos
departamentas (toliau –
LSD); privatus sektorius ir
kt.
225
R2. 2021 metais Lietuvos statybų sektorius pilnai
pasirengęs 2 skaitmeninimo brandos lygio
taikymui.
Efektyvumo
didinimas.
Atsakingų institucijų
veiklos planų stebėsena;
Apklausos; Tyrimai /
AM; SM; Statybos
produkscijos sertifikavimo
centras (toliau – SPSC);
privatus sektorius ir kt.
R3. Naujoje statyboje ir modernizavimo metu bus
taikomi darnios statybos principai. Ne mažiau
kaip 20 proc. pastatytų naujų ar modernizuotų iki
2020 m. pastatų bus įvertinti pagal bent vieną iš
rinkoje esančių pastato darnumo vertinimo
standartų ar metodikų (pvz. BREEAM, LEED ar
kt. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos
įvertintų ir užregistruotų sistemų) ir kuriems bus
suteiktas ne mažesnis kaip minimalus pasirinktos
sistemos darnaus lygio įvertinimas.
Tvarumas;
Konkurencingumo
didinimas.
Atsakingų institucijų
veiklos planų stebėsena ;
Registrai; Ataskaitos /
AM; SM; KPD; SPSC ir
kt.
R4. Parinkta ir sukurta duomenų mainų sistema per
visą SGC.
Efektyvumo
didinimas.
Atsakingų institucijų
veiklos planų stebėsena /
AM; SM; KPD;
Teisingumo Ministerija;
privatus sektorius ir kt.
R5. Sukurta statybos informacijos klasifikavimo ir
kodavimo informacinė sistema.
Tvarumas;
Konkurencingumo
didinimas;
Efektyvumo
didinimas.
Atsakingų institucijų
veiklos planų stebėsena /
AM; SM; SPSC; privatus
sektorius ir kt.
R6. Užtikrinta nuolatinė vieningos statinių erdvinių
duomenų ir informacijos registravimo ir valdymo
sistemos veikla, siekiant minimizuoti rinkos
dalyviams pateikiamos informacijos kaštų lygį ir
didinti efektyvumą.
Tvarumas;
Efektyvumo
didinimas.
Atsakingų institucijų
veiklos planų stebėsena;
Tyrimai; Registrai /
AM; SM; Registrų centras;
SPSC; Nekilnojamojo
turto kadastro; Kultūros
paveldo ir kt. valstybės
registrai.
R7. Parengta susisteminta, suderinta su BIM
reikalavimais, statybos teisės aktų sistema.
Tvarumas. Atsakingų institucijų
veiklos planų stebėsena /
AM; SM ir kt.
R8. Parengta ir įdiegta tvarumo kriterijus atitinkančių
viešųjų pirkimų techninių sąlygų parinkimo
metodika ir rekomendacijos, taikant BIM
metodologiją.
Tvarumas;
Efektyvumo
didinimas.
Atsakingų institucijų
veiklos planų stebėsena;
Tyrimai /
*kio ministerija (toliau –
ŪM); AM; Viešųjų
pirkimų tarnyba (toliau –
VPT); Agentūros.
R9. Ne mažiau kaip 20 proc. sumažėjusi kaina ir ne
mažiau kaip 30 proc. sumažėjusios laiko
sąnaudos, vertinant visą statinio gyvavimo ciklą.
Efektyvumo
didinimas.
MTEP tyrimai, Studijos,
Ataskaitos/
ŪM; VPT; Mokslo ir
verslo organizacijos
R10. Ne mažiau kaip 80 proc. statybos objektų, kurių
sąmatinė vertė viršija 1,5 mln. Eur projektuojama,
statoma naudojant BIM technologijas.
Tvarumas;
Efektyvumo
didinimas.
Ataskaitos /
ŪM; VPT
R11. Parengti BIM specialistai ir sukurta jų
kvalifikacijos vertinimo sistema.
Konkurencingumo
didinimas;
Studijos; Apklausos;
Ataskaitos/
226
Nelaimingų atsitikimų
minimizavimas.
AM; ŠMM; SPSC; Mokslo
institucijos; Verslo
asociacijos ir organizacijos
bei kt.
R12. Sukurtos inovatyvios skaitmeninimo priemonių
tobulinimo metodologijos užtikrinančios
sektoriaus dalyvių 2-ą BIM brandos lygį.
Konkurencingumo
didinimas;
BIM statistinių
rodiklių sistemos
sukūrimas ir
monitoringas.
Tyrimai; Ataskaitos/
AM; ŪM; Mokslo
institucijos; Verslo
asociacijos ir organizacijos
bei kt.
R13. Suburta mokslininkų bendruomenė kurianti
inovacijas skaitmeninant statybos sektorių ir SGC
procesus.
Efektyvumo
didinimas;
Lietuva - skaitmeninės
statybos iniciatyvų ir
sprendimų vystymo
regioninis centras.
Registrai; Studijos;
Ataskaitos/
AM; ŪM; Mokslo
institucijos; Verslo
asociacijos ir organizacijos
bei kt.
R14. Atsirandančios naujovės viešinamos ir
palaikomas jų diegimas rinkoje.
Eksporto skatinimas;
Konkurencingumo
didinimas.
Tyrimai; Apklausos /
AM; ŪM; SPSC; Verslo
asociacijos ir kt.
R15. Kiekvienais metais pasiekti ne mažesnį kaip 10
proc. statybų sektoriaus eksporto lygį nuo visų
statybos darbų.
Eksporto skatinimas. Statistika /
Statistikos departamentas
R16. 2021 metais sunkių nelaimingų ir mirtinų
atsitikimų skaičius mažesnis nei ES27 vidurkis.
Nelaimingų atsitikimų
minimizavimas.
Statistika /
Statistikos departamentas;
VDI; Verslo asociacijos
R17. Tarptautinių skaitmeninės statybos sprendimų
vystymo projektų, kuriuose dalyvavo Lietuvos
įmonės, skaičius – (ne mažiau kaip 10) ir
pritrauktos lėšos (biudžetai).
Konkurencingumo
didinimas;
Efektyvumo
didinimas;
Lietuva - skaitmeninės
statybos iniciatyvų ir
sprendimų vystymo
regioninis centras.
Apklausos; Ataskaitos /
AM; ŪM; MITA; Mokslo
organizacijos; Verslo
asociacijos ir kt.
R18. Organizuota ir dalyvauta daugiau kaip 10
tarptautinių renginių skaitmeninės statybos
tematika (konferencijų, seminarų, parodų ir kitų).
Lietuva - skaitmeninės
statybos iniciatyvų ir
sprendimų vystymo
regioninis centras.
Atsakingų institucijų
veiklos planų stebėsena;
Apklausos /
AM; ŪM; Mokslo
organizacijos; Verslo
asociacijos ir kt.
R19. Sukurtas BIM procesų įgyvendinimo teikiamos
naudos ir investicijų grąžos (angl. ROI - Return
on Investments) rodiklių registras;
BIM statistinių
rodiklių sistemos
sukūrimas ir
monitoringas.
Atsakingų institucijų
veiklos planų stebėsena /
AM; SM; ŪM; Statistikos
departamentas; Mokslo
organizacijos; Verslo
asociacijos
R20. Sukurta BIM procesų įgyvendinimo teikiamos
naudos ir investicijų grąžos rodiklių skaičiuoklė.
BIM statistinių
rodiklių sistemos
sukūrimas ir
monitoringas.
Tyrimai; Statistika;
Apklausos /
AM; SM; ŪM; Statistikos
departamentas; Mokslo
organizacijos; Verslo
asociacijos ir kt.
227
8.3 lentelė. Siūlomi suformuluoti tikslai, kurie turėtų būti pasiekti Lietuvos statybų
sektoriuje iki 2021 m., jų rodikliai ir įverčiai (su tarpinėmis 2018 metų reikšmėmis), stebėsenos
būdai ir stebėsenos duomenų surinkimo šaltiniai
Eil.
Nr.
Lietuvos statybų
sektoriaus
skaitmeninimo
tikslai
Taikytinas uždavinio
įgyvendinimo rodiklis
Esamas
rodiklio
įvertis
Siekiamas
rodiklio
įvertis
2018m.
Siekiamas
rodiklio
įvertis
2021m.
Stebėsenos
būdai/
Duomenų
surinkimo
šaltiniai
1. Tvarumas Rinkoje pripažintų
tvarumo sistemų
reikalavimams
atitinkančių naujos
statybos ir
rekonstrukcijos
projektų vertės dalis
(%) einamaisiais
metais baigtų projektų
vertėje
Nematuojamas >5% >20% Statistinių
duomenų
analizė,
apklausos/AM,
SM, ŪM, VPT
2. Efektyvumo
didinimas
Statybų sektoriaus
nuostolingų įmonių
dalis (%)
50% <40% <25% Statistinių
duomenų
analizė,
apklausos/AM,
SM, LSD
Ne mažiau kaip 80%
viešojo sektoriaus
statybos objektų, kurių
sąmatinė vertė viršija
1,5 mln. Eur
projektuojama, statoma
naudojant BIM
technologijas pagal 2
brandumo lygio
reikalavimus
Nematuojamas >10 % >80%
(kiekvienais
metais)
Ataskaitos /
AM, SM, ŪM,
VPT
Ne mažiau kaip 20%
sumažėjusi statinių
statybos ar
rekonstrukcijos kaina ir
ne mažiau kaip 30%
sumažėjusios laiko
sąnaudos, vertinant
visą statinio gyvavimo
ciklą
Nematuojamas Pradedamas
matuoti
esamas
lygis
<20%
sumažėjusi
kaina
<30%
sumažėjusios
laiko
sąnaudos
Tyrimai,
Statistinių
duomenų
analizė /
AM, SM,
Mokslo ir
verslo
organizacijos
Ne mažiau kaip 50 %
statybos produktų
gaminama naudojant
efektyvius visiškai arba
dalinai automatizuotus
procesus suderintus su
skaitmeninės statybos
principais (statybos
produktų gamybos
procesas gali būti
laikomas bent dalinai
automatizuotas, kai
dalis rankinio darbo
atliekama
Nematuojama > 10 įmonių >50%
apklaustų
įmonių
Studijos,
apklausos;
MTEP
projektai/
ŪM,
Verslo
asociacijos,
verslo įmonės,
kitos
organizacijos
228
Eil.
Nr.
Lietuvos statybų
sektoriaus
skaitmeninimo
tikslai
Taikytinas uždavinio
įgyvendinimo rodiklis
Esamas
rodiklio
įvertis
Siekiamas
rodiklio
įvertis
2018m.
Siekiamas
rodiklio
įvertis
2021m.
Stebėsenos
būdai/
Duomenų
surinkimo
šaltiniai
mechanizuotai, tiek
projektavime, tiek
statyboje, tiek vykdant
statybos proceso
kontrolę informacija
gaunama iš BIM)
Sukurta ir įteisinta,
pastoviai atnaujinama,
integruotos viešojo
sektoriaus turimos BIM
informacijos apie
esamą situaciją
(topografinę,
infrastruktūrą bei
statinius) pateikimo
statybų rinkos
dalyviams ir gavimo iš
jų sistema, kuri
sąsajoje su informacine
sistema „Infostatyba“,
Nekilnojamojo turto
kadastro, kultūros
paveldo ir kitomis
valstybinėmis
informacinėmis
sistemomis sudarytų
prielaidas sukurti,
prižiūrėti, tvarkyti
informaciją apie
statinius visame jų
gyvavimo cikle
(planavimas,
projektavimas, statybą
leidžiančio dokumento
išdavimas, statyba,
statybos užbaigimas,
informacijos gavimas
iš ir perdavimas į
registrus, eksploatacija,
nugriovimas).
Nėra 1 versija Optimizuotas
sprendimas
(minimizuo-
jami BIM
informacijos
pateikimo ir
administra-
vimo kaštai)
Viešojo
sektoriaus
duomenų
bazės / AM,
SM
3. Konkurencingumo
didinimas
Atestuotų su BIM
komptencijomis
specialistų dalis (% )
SPSC ir kitų rinkoje
galiojančių atestatų
registre
0 >10% >50% Statistinių
duomenų
analizė,
apklausos/AM,
SPSC, SM,
Verslo
organizacijos
Lietuvos statybų
sektoriaus darbo
našumas % lyginant su
ES27 statybų
~35% (2013
metų 26 šalių
duomenys111
)
> 50 % > 90 % Statistinių
duomenų
analizė,
Tyrimai,
111
Tikrasis ES statybų našumas:
http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/table.do?tab=table&init=1&language=en&pcode=tin00152&plugin=1 (Pasirinkti 2013
metus)
229
Eil.
Nr.
Lietuvos statybų
sektoriaus
skaitmeninimo
tikslai
Taikytinas uždavinio
įgyvendinimo rodiklis
Esamas
rodiklio
įvertis
Siekiamas
rodiklio
įvertis
2018m.
Siekiamas
rodiklio
įvertis
2021m.
Stebėsenos
būdai/
Duomenų
surinkimo
šaltiniai
sektoriaus darbo
našumu
apklausos /
AM, SM,
LSD, Eurostat
Tarptautinių mokslinių
tiriamųjų skaitmeninės
statybos sprendimų
vystymo projektų,
kuriuose dalyvavo
(dalyvauja) Lietuvos
įmonės, skaičius
Nematuojamas >3 > 10 Statistinių
duomenų
analizė,
apklausos/AM,
SM, ŠMM,
Mokslo ir
verslo
organizacijos
4. Eksporto
skatinimas
Statybos sektoriaus
eksporto kasmetinė
dalis (%) nuo visos
statybų apimties;
Kasmetinis eksporto
augimas (%)
7.4%
(15%)
>8%
(>15%)
>10 %
(>15%)
Statistinių
duomenų
analizė,
apklausos/AM,
SM, ŪkMin
5. Nelaimingų
atsitikimų
minimizavimas
Nelaimingų atsitikimų
skaičiaus Lietuvoje ir
ES 27 šalių
nelaimingų atsitikimų
skaičiaus vidurkio
santykis
>1 Matuojamas
esamas
lygis
<1 Statistinių
duomenų
analizė,
apklausos/AM,
SM, SADM
230
LITERATŪROS SĄRAŠAS
Abėcelės tvarka.
1. „Lietuvos statybų sektoriaus plėtros ir vystymo 2015–2020 metais gairės“, patvirtinta
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-817.
2. Aalborg universitet. http://www.aau.dk/uddannelser/kandidat/bygningsinformatik
3. Aalborg universitet. http://www.aau.dk/uddannelser/kandidat/ledelse-informatik-i-byggeriet
4. Automobilių kelių inžinerinių geologinių ir geotechninių bei statinio tyrimų rekomendacijos
R IIGT 15. LAKD, 2015.
5. Avanti case studies. http://www.cpic.org.uk/en/publications/avanti
6. Banedanmark. http://uk.bane.dk/default_eng.asp?artikelID=931
7. BIM Alliance Sweden. http://www.bimalliance.se
8. BIM Task Grup. http://www.bimtaskgroup.org/
9. Bips. http://bips.dk/v%C3%A6rkt%C3%B8jsemne/dbk-klassifikation#0
10. Bips. http://www.bips.dk
11. Byggecentrum. http://www.byggecentrum.dk/
12. Byggecentrum.
http://www.byggecentrum.dk/kurser/kursuskategorier/handling/vis/produkter/produkt/ikt-
koordinator-leder/
13. byggepolitisk_web.pdf – appendix http://www.efkm.dk/files/billeder/byggepolitisk_web.pdf
14. Byggerating. http://www.byggerating.dk/
15. Bygherreforeningen. http://www.bygherreforeningen.dk/
16. Bygherreforeningen. http://www.bygherreforeningen.dk/english
17. Bygherrekrav2007 – appendix https://www.retsinformation.dk/forms/r0710.aspx?id=113858
18. Bygherrekrav2010.pdf – appendix
http://almennet.dk/media/23951/ar_appendiks1_20120131_e1_.pdf
19. Bygnings- og Boligregistret. http://bbr.dk/
20. Bygningsstyrelsen. http://www.bygst.dk/viden-om/digitalisering-af-byggeriet/maaling-af-
oekonomiske-gevinster-ved-det-digitale-byggeri/
21. Bygningsstyrelsen. http://www.bygst.dk/english/about-us/
22. Bygningsstyrelsen. http://www.bygst.dk/english/selected-projects/
23. Bygningsstyrelsen. http://www.bygst.dk/lovstof/rob-raadet-for-offentlige-bygherrer/
24. Bygningsstyrelsen. http://www.bygst.dk/projekter/
25. BYGST-Stikproevekontrol-kriterier - appendix
26. br15_english.pdf – appendix http://bygningsreglementet.dk/english/0/40
27. BuildingSmart. http://buildingsmart.fi/infran
28. buildingSmart. http://www.buildingsmart.fi/
29. civil-works-and-planning-2013.pdf – appendix http://www.frinet.dk/media/246703/civil-
works-and-planning-2013.pdf
30. CPVA. 2011. Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš ES struktūrinių
fondų ir valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika. ISBN 978-9955-611-61-5.
31. Cuneco. http://cuneco.dk/
32. Danish Geodata Agency. http://eng.gst.dk/
33. Danish Geodata Agency. http://eng.gst.dk/danish-cadastre-office/
34. Danks Byggeri. http://www.danskbyggeri.dk/english
35. Danskeanlaegsentreprenoerer. http://www.danskeanlaegsentreprenoerer.dk
36. Danskeark. http://www.danskeark.dk/
231
37. Darbo vietos nuoma. http://hubvilnius.lt/
38. Description of service building and planning uk version.
39. Digitaleanlaeg. http://www.digitaleanlaeg.dk
40. Digitalkonvergens. http://www.digitalkonvergens.dk/
41. EIC Federation. http://www.eic-federation.eu/
42. Elektroninių paslaugų apibrėžimo, tipizavimo ir vertinimo modelis. Informacinės
visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, 2014, Vilnius
43. Energi-, Forsynings- og Klimaministeriet. http://www.efkm.dk/
44. Erhvervsstyrelsen. https://erhvervsstyrelsen.dk/
45. EUR-Lex. http://eur-lex.europa.eu/legal
content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:JOL_2014_094_R_0065_01&from=LT0
46. FeedBurner. http://geospatial.blogs.com/geospatial/2014/11/status-of-bim-in-finland-a-bim-
early-adopter.html
47. Femern. http://femern.com/en
48. FIEC. http://www.fiec.eu/
49. Finlex. http://www.finlex.fi/en/
50. Finnish government. http://valtioneuvosto.fi/en/government
51. Forsvarsministeriets Ejendomsstyrelse. http://forsvaret.dk/FES/Pages/default2.aspx
52. Frinet. http://www.frinet.dk/english
53. Galimybių tyrimo, skirto apibrėžti atvirų duomenų iniciatyvos įgyvendinimo Lietuvoje
architektūros modelį, ataskaita. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo
ministerijos, 2015, Vilnius
54. GeoDanmark. http://www.geodanmark.dk/
55. Gręžinio pasas. Lietuvos geologijos tarnyba prie aplinkos ministerijos.
56. http://rym.fi/fi/kira-digi-ehdotus-rakennetun-ympariston-digitalisaation-karkihankkeeksi/
57. http://www.construction-innovation.info/images/pdfs/2020/C2020-Vision-The-future-of-
the-Australian-Construction-Industry-Peter-Brandon-Nov03.pdf
58. http://www.danskbyggeri.dk/media/5723/digitaliseringspolitik_2016_net.pdf - Dansk
Byggeris strategi for den digitale udvikling i bygge- og anlægsbranchen 2016
59. http://www.frinet.dk/media/246688/description-of-service-building-and-planning-uk-
version.pdf
60. http://www.kaj.person.aau.dk/digitalAssets/32/32299_dbk-useless-needless.pdf
61. http://www.stm.dk/multimedia/Konkurrenceevnepakken.pdf
62. https://wiki.aalto.fi/display/[email protected]/Aalto+BIM+Initiative
63. https://www.lbf.dk/om-lbf/publikationer/forvaltnings-klassifikation-version-22-af-marts-
2013/ ir tabeller-v-23.pdf - appendix
64. ikt-specifikation_digital_projektering_hoeringsudgave.zip – appendix
http://bips.dk/v%C3%A6rkt%C3%B8jsemne/byggeriets-ikt-specifikationer#3
65. Iktuddannelse. http://www.iktuddannelse.dk/
66. Infrabim. http://www.infrabim.fi/en/pre-research-report-online/;
67. InfraBIM. http://www.infrabim.fi/en/vision-2025-open-and-software-independent-bims-in-
use-at-all-phases-of-infrastructure-processes/
68. INVESTICIJŲ PROJEKTŲ, KURIEMS SIEKIAMA GAUTI FINANSAVIMĄ IŠ
EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS IR/AR VALSTYBĖS BIUDŽETO
LĖŠŲ, RENGIMO METODIKA. PATVIRTINTA VšĮ Centrinės projektų valdymo
agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 (2016 m. gegužės 30
d. įsakymo Nr. 2016/8-101 redakcija)
69. YM. http://www.ym.fi/en-us
70. LAKD informacinių sistemų plėtros galimybių studija. S4ID, 2014.
232
71. Landsbyggefonden. https://www.lbf.dk/om-lbf/publikationer/forvaltnings-klassifikation-
version-22-af-marts-2013/
72. LER. http://ler.dk/english
73. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos informacinės sistemos
„Kelių projektai“ nuostatai. LAKD, 2012.
74. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23
d. įsakymas Nr. 1-45 „Dėl žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
75. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliekamų ekspertizių (tyrimų) įkainiai 2016 m.
patvirtinta LTEC direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. B-2.
76. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliekamų ekspertizių (tyrimų) kainų nustatymo
skaičiavimo metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. kovo 2
d. įsakymu Nr. 1R-64.
77. Liikennevirasto. http://www.liikennevirasto.fi/web/en
78. Localfinland. http://www.localfinland.fi/en/Pages/default.aspx
79. Loginis GITS duomenų bazės projektas. Affecto, 2012.
80. Lupapiste. https://www.lupapiste.fi/
81. McGraw Hill Construction. Smart Market Report, 2014.
82. Ministry of Transport and Building. http://www.trm.dk/en
83. NBS. https://www.thenbs.com/knowledge/the-cost-saving-benefits-of-bim
84. NBS International BIM Report 2016.pdf – appendix
85. Oficialios statistikos portalas. http://osp.stat.gov.lt/
86. openBIM IS PROFITABLE.pdf – appendix
87. PAS 1192-2:02013 „Specification for information management for the capital/delivery
phase of construction projects using building information modelling“.
88. PRE Results Report. http://rymreport.com/pre/work-packages/bimcity/
89. Rakennustieto.
https://www.rakennustieto.fi/index/english/productsandservices/finnishbuildingclassificatio
nsystem.html
90. Rakennustieto. https://www.rakennustieto.fi/index/english.html
91. Rakennustieto. www.rts.fi
92. Realdania. https://realdania.dk/samlet-projektliste/byggeriets-evaluerings-center
93. RYM Oy. http://rym.fi/programs/
94. RYM. http://rym.fi/
95. SBi 2015-11ny.pdf - appendix
96. Senaatti. http://www.senaatti.fi/
97. Slots- og Kulturstyrelsen. http://slks.dk/
98. Slots- og Kulturstyrelsen. http://slks.dk/forside/
99. Solrod Kommune.http://kort.solrod.dk/spatialmap
100. StateByggeloven.pdf – appendix
https://www.retsinformation.dk/forms/r0710.aspx?id=133389
101. StateByggeLoven_2011.pdf – appendix
https://www.retsinformation.dk/forms/R0710.aspx?id=134795
102. Statens Byggeforskningsinstitut. http://sbi.dk/
103. Statsbygg. http://www.statsbygg.no
104. Statybos techninis reglamentas STR 1.04.02: 2011 „Inžineriniai geologiniai ir
geotechniniai tyrimai“
105. Styrelsen for Dataforsyning og Effektivisering. http://sdfe.dk/
106. Tekes. http://www.tekes.fi/en
233
107. TidskurantForTagdækningsarbejder.pdf – appendix
https://www.3f.dk/~/media/lokalafdelinger/private/midt%20oestsjaelland/nyheder-
884x492/2141%20tidskurantforenkling%20tagd%C3%A6kning%202014-2017.pdf
108. Tikrasis ES statybų našumas: http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/table.do?tab=
table&init=1&language=en&pcode=tin00152&plugin=1
109. Trafikstyrelsen. http://www.trafikstyrelsen.dk/da.aspx
110. Udlændinge-, Integrations- og Boligministeriet. http://uibm.dk/
111. VALSTYBĖS INFORMACINIŲ SISTEMŲ GYVAVIMO CIKLO VALDYMO
METODIKA. PATVIRTINTA Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo
ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario mėn. 25 d. įsakymu Nr. T-29
112. Valstybinės geologijos informacinės sistemos nuostatai. Lietuvos geologijos tarnyba,
2007.
113. Valstybinės reikšmės kelių informacinės sistemos duomenų modelis. Lietuvos
automobilių kelių direkcija.
114. Vejdirektoratet. http://www.vejdirektoratet.dk/EN/Pages/default.aspx
115. Žemės gelmių registro objektų duomenų klasifikatoriai. Lietuvos geologijos tarnyba,
2005.
___________________________________________________________________