LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SAUGUMO … · Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento...

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2012 m. veiklos ataskaita visuomenei

1

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO 2012 m. VEIKLOS ATASKAITA VISUOMENEI


2

Vyriausybės žinios, Nr. 414. Kaunas, 1933 m. gegužės 29 d.


3

Turinys I. VSD direktoriaus įžangos žodis ........................................................................................................ 4

II. VSD veikla ir vieta valstybės valdymo sistemoje ............................................................................ 5

VSD misija ir funkcijos ................................................................................................................................... 5

Naujos redakcijos Žvalgybos įstatymas ....................................................................................................... 5

Teisėsaugos ir žvalgybos institucijų skirtumai ........................................................................................... 6

VSD veiklos kontrolė ...................................................................................................................................... 6

VSD organizacinė struktūra ir personalas ................................................................................................... 9

Finansai ir infrastruktūra ............................................................................................................................ 11

Tarptautinis bendradarbiavimas ................................................................................................................ 12

III. Žvalgyba ir kontržvalgyba ............................................................................................................ 13

IV. Grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui.................................................................................... 14

Iš užsienio kylančios grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir valstybės interesams ...................... 14

Užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų keliamos grėsmės .................................................... 14

Energetinis saugumas .................................................................................................................................. 15

Kibernetinis saugumas ................................................................................................................................ 16

Ekstremizmas ir terorizmas ........................................................................................................................ 16

Nelegali migracija ........................................................................................................................................ 17

V. Įslaptintos informacijos apsauga ................................................................................................... 19

VSD įgaliojimai ir veikla įslaptintos informacijos apsaugos srityje ......................................................... 19

Personalo saugumas .................................................................................................................................... 19

Fizinė įslaptintos informacijos apsauga ..................................................................................................... 20

Įmonių patikimumo tikrinimas ................................................................................................................... 20

VI. Išvadų ir konsultacijų teikimas valstybės institucijoms ............................................................. 21

VII. VSD veiklą reglamentuojančių teisės aktų sąvadas ................................................................... 24

VIII. VSD apdovanojimai ..................................................................................................................... 25

IX. Kreipimasis į visuomenę ............................................................................................................... 27

X. Iš Valstybės saugumo departamento pareigūno Juozo Jankausko prisiminimų ........................ 28

XI. Terminų žodynėlis ......................................................................................................................... 29


4

I. VSD direktoriaus įžangos žodis

Šiemet sukanka 80 metų nuo to laiko, kai Lietuvos suverenumą, valstybingumą, visavertiškumą tarptautinėje arenoje liudijanti žvalgybos tarnyba buvo susieta su žodžiais valstybės saugumas – 1933-aisiais metais Kriminalinės policijos valdyba pervadinta Valstybės saugumo departamentu. Žinoma, kad jau 4-ajame XX a. dešimtmetyje veržlios Lietuvos slaptoji tarnyba buvo pasiekusi panašių Vakarų Europos tarnybų lygį. Garbingą sukaktį VSD minėjo birželio 1-ąją.

Saugumo iššūkiai ir samprata tada, jaunoje nepriklausomoje valstybėje, kurios laukė Antrojo pasaulinio karo audros ir sovietų okupacijos kataklizmai, ir dabar, kai Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, keitėsi iš esmės. Kadaise valstybės saugumas buvo tiesiogiai sietas su karinėmis grėsmėmis, kurias kėlė kita valstybė ar jų grupės. Šiuolaikiniame pasaulyje yra priimta nelaikyti kitų valstybių priešais, tačiau valstybės ar jų konglomeratai negali egzistuoti

be savo interesų ir jų gynimo nuo kitų valstybių interesų. Žvalgybos institucija yra vienas pagrindinių suverenios valstybės instrumentų, kuris padeda valstybei užtikrinti kitų valstybių interesų žinojimą ir savų interesų apsaugą.

Valstybės saugumo departamentas Nepriklausomoje Lietuvoje evoliucionavo su kitomis valstybės institucijomis, keičiantis jų tarpusavio priklausomybėms bei funkcijoms. Tikiuosi, kad šiemet įvykusi didžiausia VSD pertvarka po Nepriklausomybės atkūrimo – nuo 2013 m. sausio 1 dienos įsigaliojęs Žvalgybos įstatymas – ir ši vieša VSD veiklos ataskaita VSD veiklą padarys skaidresnę, padės laužyti nepagrįstus mitus apie Valstybės saugumo departamentą ir skatins visuomenės pasitikėjimą šia svarbia institucija. Pasitikėjimą stiprinanti priemonė turėtų būti ir asmens privataus gyvenimo apsaugos užtikrinimas – VSD informaciją gali rinkti tik gavęs teismo sankciją.

Dalis informacijos, susijusios su Departamento veikla, liks prieinama tik parlamentinę priežiūrą vykdančiai institucijai – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Tokia yra slaptosios tarnybos specifika net ir demokratinėse valstybėse ir tai būtina siekiant efektyviai vykdyti nustatytus uždavinius.

Džiaugiuosi, kad nuo šiol visuomenės informavimas apie VSD veiklą ir grėsmes nacionaliniam saugumui tampa kasmetine praktika. Lietuvos piliečiai bus informuojami, ką VSD daro ir kokius iššūkius mato valstybės ekonominiam, energetiniam ir informaciniam saugumui, kaip užtikrinama valstybės paslapčių apsauga. Puoselėju viltį, kad bėgant laikui visuomenės pasitikėjimas Departamentu ir jo vykdoma veikla augs ir bendromis pastangomis mes saugosime vertybes, kurių pagrindu mūsų valstybė sukurta.

Valstybės saugumo departamento direktorius

Gediminas Grina


5

II. VSD veikla ir vieta valstybės valdymo sistemoje

VSD misija ir funkcijos

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD, Departamentas) veiklos tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes.

Nors nacionalinį saugumą užtikrina įvairios Lietuvos valstybės institucijos, Valstybės saugumo departamentas užima išskirtinę vietą – šalies saugumą stiprina vykdydamas slaptą veiklą ir taikydamas slaptus metodus. Kitaip sakant, VSD renka kitų valstybių paslaptis, kurių žinojimas valstybės vadovams padeda priimti sprendimus. VSD informaciją teikia Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, Vyriausybės nariams ir kitoms valstybės institucijoms. Ir, skirtingai nei kitos valstybės institucijos, VSD nedalyvauja politinių sprendimų priėmimo procese.

VSD teikiamos informacijos paskirtis: – informuoti apie įvykius, kurie gali

turėti įtakos visuomeniniams politiniams, ekonominiams procesams, taip pat pavojus, kuriais gali būti pažeidžiami valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia;

– pateikti rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių, kylančių iš užsienio ir Lietuvos Respublikos viduje, vertinimą;

– patvirtinti ar paneigti viešojoje erdvėje pateikiamą informaciją apie valstybės saugumui svarbius procesus.

Kita svarbi VSD funkcija – organizuoti ir vykdyti informacijos, sudarančios valstybės

ar tarnybos paslaptį, apsaugą valstybės viduje bei Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose.

Naujos redakcijos Žvalgybos įstatymas Nuo 2010 m. Departamente vykusiais

pertvarkymais buvo siekiama sustiprinti svarbiausias VSD veiklos sritis – žvalgybą ir kontržvalgybą, užtikrinti institucijos efektyvumą ir depolitizavimą. 2012 m. spalio 17 d. Seime priimtas naujos redakcijos Žvalgybos įstatymas tapo paskutiniu žingsniu įgyvendinant 2010 m. Valstybės gynimo tarybos (toliau – VGT) patvirtintą Žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepciją.

Naujas Žvalgybos įstatymas aiškiai apibrėžia, kokios valstybės institucijos turi specialius įgaliojimus vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, kokie yra naudojami metodai ir kaip jie yra taikomi, kontržvalgyba ir nusikalstamų veikų tyrimas yra atskirti, nustatyta nauja žvalgybos veiklos sankcionavimo tvarka. Taip pat įstatymas detalizuoja žvalgybos informacijos tvarkymo principus ir panaudojimo pagrindus (kokiems tikslams ji gali būti naudojama), nustato VSD veiklos koordinavimo ir kontrolės mechanizmus. 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Žvalgybos įstatymas įtvirtino Departamento kaip nepolitinės institucijos statusą ir atskyrė Departamentą nuo baudžiamojo proceso funkciją įgyvendinančių teisėsaugos institucijų.


6

Teisėsaugos ir žvalgybos institucijų skirtumai

Iki 2013 m. sausio 1 d. VSD, rinkdamas nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms reikalingą informaciją, taikydavo operatyvinės veiklos metodus ir vadovavosi Operatyvinės veiklos įstatymu, kuris iš esmės buvo skirtas reglamentuoti

nusikalstamų veikų tyrimą. Teisėsaugos institucijos užsiima rengiamų ar daromų nusikalstamų veikų išaiškinimu ir užkardymu, o Departamentui keliamas mažai ką bendro su nusikalstamų veikų tyrimu turintis tikslas – identifikuoti grėsmes valstybės saugumui ir, teikiant informaciją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, sudaryti joms sąlygas priimti tinkamus sprendimus.

Naujasis Žvalgybos įstatymas leidžia Departamentui pradėti veikti kaip daugeliui demokratiškų valstybių žvalgybos institucijų, kuriose uždavinius formuoja ir kontrolę vykdo demokratiškai žmonių išrinkta šalies valdžia. Šiuo metu Departamentas atlieka tyrimus ir operacijas ne nustatęs nusikalstamos veikos požymius, o pagal Valstybės gynimo tarybos suformuotus žvalgybos informacijos poreikius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės

aktais. Gavęs informacijos apie nusikalstamas veikas, VSD ją perduoda teisėsaugos institucijoms.

VSD veiklos kontrolė

VSD veiklos koordinavimo ir kontrolės pagrindus ir būdus nustato Žvalgybos įstatymas. Tie patys kontrolės pagrindai galioja ir kitai žvalgybos institucijai – Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie KAM (AOTD).

VSD veiklos koordinavimas VSD yra Lietuvos Respublikos Seimui

ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybės institucija. Departamento veiklą koordinuoja Respublikos Prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba, kurią sudaro Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Ji nustato žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus, tvirtina žvalgybos institucijos veiklos strategiją, vertina VSD teikiamos žvalgybos informacijos atitiktį nustatytiems poreikiams ir prioritetams. VSD direktorius kiekvienais metais atsiskaito Valstybės gynimo tarybai už Departamento veiklą.

Parlamentinė kontrolė

Departamento parlamentinę kontrolę atlieka Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (toliau – NSGK, Komitetas). VSD Komitetui nuolat teikia informaciją apie aktualiausias veiklos problemas, svarbiausius

Žvalgybos institucija Teisėsaugos institucija

Užtikrina nacionalinį saugumą Renka žvalgybos informaciją Tiria užsienio valstybių interesus Parlamentinė ir teisminė veiklos kontrolė Nauda piliečiui: informacija perduodama

sprendimus priimantiems valstybės vadovams

Užtikrina viešąjį saugumą Vykdo baudžiamąjį persekiojimą Tiria asmenų ir jų grupių nusikalstamas

veikas Prokuroro priežiūra Nauda piliečiui: nusikaltimai užkardyti ir

kaltieji nubausti


7

Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijų kontrolė

sprendimus, kiekvienais metais pristato veiklos ataskaitą.

VSD kasmet NSGK pristato grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą ir išsamią veiklos ataskaitą. Komitetas informuojamas, kokias grėsmes kelia užsienio valstybių žvalgybų veikla, kokias VSD mato grėsmes Lietuvos energetiniam, informaciniam, ekonominiam saugumui ir regioniniam stabilumui.

Suteiktos žvalgybos informacijos pagrindu NSGK gali teikti siūlymus dėl nacionalinės saugumo politikos formavimo, žvalgybos informacijos poreikių ir prioritetų, teikti rekomendacijas dėl Departamento veiklos prioritetų ir finansavimo.

Vyriausybinė kontrolė

2012 m. kovo mėn. VSD Ministrui

Pirmininkui pateikė metinį rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams vertinimą bei veiklos ataskaitą.

Vyriausybė gali atsižvelgti į VSD pateiktą grėsmių vertinimą, teikdama visuomenei ir Seimui viešą nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaitą,

numatydama priemones, kaip kovoti su grėsmėmis, skirti asignavimus Departamento veiklai finansuoti.

Visuomenės kontrolė VSD siekia didinti pasitikėjimą

Departamentu, nes Lietuvos Respublikos piliečių supratimas apie Departamento vykdomą veiklą ir parama jai yra gyvybiškai

svarbūs užtikrinant valstybės ir visuomenės saugumą. Siekdami griauti mitus, darančius ypatingą žalą institucijai, kasmet visuomenei pristatome neįslaptintą VSD veiklos apžvalgą ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Informacijos teikimą

visuomenei riboja tai, kad Departamento veikla, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, tam tikrais atvejais išlieka įslaptinta. Pateikdamas informaciją visuomenei apie VSD vykdomas

operacijas ir jų metu surinktus duomenis, darbą su agentais, personalą, Departamentas ją atskleistų ir subjektams, kuriems tokia informacija gali būti naudinga veikiant prieš Lietuvos valstybę. Be to, tokios informacijos atskleidimas sukeltų riziką vykdomoms operacijoms, pavojų nacionaliniam saugumui ir VSD darbuotojams bei agentams.


8

Antra vertus, naujasis Žvalgybos įstatymas leidžia visuomenei aktyviau dalyvauti kontroliuojant VSD. Aiškiau reglamentuota asmenų kreipimosi dėl VSD pareigūnų veiksmų, kuriais gali būti pažeidžiamos jų teisės ar laisvės, į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius ir NSGK tvarka.

Gyventojai su paklausimais ir dabar dažnai kreipiasi tiesiogiai į Departamentą. VSD stengiasi išnagrinėti visus su žvalgybos institucijos kompetencija susijusius racionalius prašymus, pareiškimus ar skundus. Tačiau dažniausiai jie persiunčiami kitoms institucijomis, nes nėra VSD kompetencijos sritis. 2012 m. VSD gavo 118 piliečių ir organizacijų pareiškimų, prašymų ir skundų: 55 buvo išnagrinėti VSD, 26 – persiųsti kitoms institucijoms, nes nebuvo susiję su VSD kompetencija ar veikla, 37 – nenagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio asmenų prašymų nagrinėjimo tvarką, nuostatomis. Departamente nagrinėtų pareiškimų temos: pareiškimai dėl galimai pažeidžiamų fizinių asmenų teisių, prašymai pateikti informaciją apie pačius pareiškėjus, kitus asmenis ar VSD veiklą, prašymai pateikti informaciją apie rezonansinių bylų tyrimą.

Veiksmų teisėtumo kontrolė VSD vykdoma veikla yra susijusi su

asmenų teisių į privatų gyvenimą suvaržymu. VSD skaito privačių asmenų elektroninį paštą, klausosi jų pokalbių, juos stebi, tačiau prieš paleidžiant šiuos pajėgumus į laisvę, valstybė nustato, kokią informaciją VSD turi surinkti ir kokius metodus gali naudoti.

VSD pajėgumai yra naudojami tik tada, kai gali būti padaryta žala nacionaliniams interesams. VSD siekia užtikrinti, kad būtina informacija būtų renkama tinkamais metodais ir apsaugant nacionalinio saugumo interesus nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės. Tik VSD direktoriaus įgalioti pavaduotojai, o kai kuriais atvejais – tik pats direktorius, gali kreiptis į teismą dėl asmenų pasiklausymo, susirašinėjimo stebėjimo, patekimo į asmenų būstą, piniginių srautų kontrolės. Teismui VSD nurodo, kokiu tikslu bus renkama žvalgybos informacija, duomenis apie asmenis, kurių atžvilgiu bus taikomi veiksmai, kuriam laikotarpiui ir kokius veiksmus prašoma leisti taikyti, kokio rezultato siekiama. Teismas įvertina, ar prašomas taikyti veiksmas yra proporcingas surenkamai žvalgybos informacijai ir daromai žalai nacionalinio saugumo interesams, tada leidžia arba neleidžia jį taikyti. Teismui atsisakius sankcionuoti veiksmus, VSD negali kreiptis į kitą teismą dėl tų pačių veiksmų sankcionavimo.

2011 metų VSD veiklos apžvalgos pristatymas Seimo spaudos konferencijų salėje


9

Vidaus kontrolė Vidaus kontrolė turi ypatingą reikšmę

žvalgybos institucijose, nes jos turi įgaliojimus suvaržyti asmenų laisves. Todėl institucija privalo užtikrinti, kad suteikti įgaliojimai naudojami tik įstatymų numatytoms funkcijoms vykdyti ir jais nepiktnaudžiaujama. Visi VSD atliekami veiksmai, įskaitant susitikimus su agentais ir šaltiniais, yra dokumentuojami, registruojami bei saugomi. Kitas svarbus vidaus kontrolės aspektas – institucijoje dirbančių asmenų, taip pat ir slaptai bendradarbiaujančių, bei vykdomų operacijų saugumas ir apsauga.

Nuo 2013 m. VSD susistemintą informaciją apie vykdomos vidaus kontrolės rezultatus du kartus per metus arba pagal reikalavimą teiks Seimo NSGK.

VSD organizacinė struktūra ir personalas

VSD sudaro žvalgybos, kontržvalgybos, analizės, paramos, informacinių išteklių valdymo ir vidaus kontrolės padaliniai. Padaliniai dirba Vilniuje ir kituose Lietuvos regionuose. VSD padalinių, išskyrus vidaus kontrolės, veiklą koordinuoja keturi direktoriaus pavaduotojai. VSD pareigūnų ir darbuotojų skaičius yra įslaptintas.

Bendras 2012 m. pareigūnų ir darbuotojų skaičius smarkiai nekito, išliko tendencija, kad į tarnybą buvo priimta kiek mažiau pareigūnų negu atleista. Didžioji dalis

pareigūnų ir darbuotojų buvo atleisti savo noru (atsistatydinus, sulaukus nustatyto amžiaus arba ištarnavus įstatymų nustatytą laikotarpį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti).

VSD pareigūnai pagal amžių

Dauguma VSD pareigūnų – 67 proc. –

turi magistro kvalifikacinį laipsnį. 2 proc. pareigūnų yra įgiję daktaro laipsnį.

31-40 m. 49,09 proc.

41-50 m. 27,79 proc.

20-30 m. 14,64 proc.

51-60 m. 8,15 proc.

61-62,5 m. 0,33 proc.

VSD funkcinė struktūra


10

VSD pareigūnai pagal išsilavinimą

Didžiausią dalį VSD personalo – 49

proc. – sudaro 31–40 metų amžiaus pareigūnai. Moterų ir vyrų santykis Departamente išliko panašus kaip ir anksčiau – 31 proc. moterų ir 69 proc. vyrų.

VSD pareigūnai pagal lytį

Asmenims, pretenduojantiems dirbti VSD, taikomi griežti išsilavinimo, kompetencijos, sugebėjimų, sveikatos, patikimumo reikalavimai. 2012 m. iš visų kandidatų, patvirtinusių norą dirbti VSD, į tarnybą buvo priimta tik 16,25 procento.

Naujos redakcijos Žvalgybos įstatymas nustatė naujus, tik žvalgybos pareigūnams privalomus reikalavimus, kokių neturi nė viena kita Lietuvos valstybės tarnyba:

- žvalgybos pareigūnų darbo laikas yra nenormuojamas;

- drausminiams nusižengimams netaikoma senatis;

- draudžiama vykti į tam tikras užsienio valstybes;

- išvykti į užsienį galima tik su vadovo sutikimu;

- pareigūnams draudžiama būti politinių partijų, organizacijų nariu ar rėmėju, dalyvauti politinių partijų, organizacijų susirinkimuose, daryti politinius pareiškimus, sakyti kalbas, kuriuose reiškiamas nepritarimas demokratiškai išrinktos valdžios politikai;

- pareigūnams draudžiama dirbti privačiuose ar viešuosiuose juridiniuose subjektuose, būti jų savininku;

- pareigūnams draudžiama vykdyti ekonominę, ūkinę komercinę arba individualią veiklą;

- pareigūnams draudžiama streikuoti, piketuoti, kurti profesines sąjungas, būti jų nariu;

- pareigūnams draudžiama atstovauti kitų Lietuvos ir užsienio valstybių juridinių asmenų interesams.

Vyrai 68,49 proc.

Moterys 31,51 proc.

Magistro laipsnis - 67 proc.

Bakalauro laipsnis - 28 proc.

Aukštes-nysis,

vidurinis išsilavini-

mas - 5 proc.


11

Finansai ir infrastruktūra

2012 m. Departamento biudžetas išliko 2005 m. lygio, o tai ribojo galimybes tinkamai įgyvendinti VSD priskirtas funkcijas.

Buvo tęsiamos 2005 m. pradėtos VSD pastatų komplekso Pilaitėje statybos. Šis projektas išlieka Departamento investicijų prioritetu, kadangi dabartinė infrastruktūra neatitinka žvalgybos institucijai keliamų reikalavimų.

VSD pastato Pilaitėje statybos


12

Tarptautinis bendradarbiavimas

VSD yra aktyvus tarptautinės žvalgybos bendruomenės narys. Pastaruosius metus buvo intensyviai bendradarbiaujama su euroatlantinės erdvės valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Svarbiausi tarptautinio bendradarbiavimo uždaviniai išliko nepasikeitę – aktyviu dalyvavimu ne tik prisidėti prie euroatlantinės erdvės saugumo stiprinimo, bet ir užtikrinti Lietuvos Respublikos saugumo interesus. Su partneriais bendradarbiaujama visose srityse – kontržvalgybos, informacinio, regioninio, kibernetinio saugumo, terorizmo prevencijos.

Žvalgybos ir saugumo tarnybos bendradarbiavimą vykdo dvišaliu pagrindu. VSD su užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybomis bendradarbiauja palaikydamas tiesioginius dvišalius kontaktus, vykdo bendras operacijas ir keičiasi informacija apie asmenis ar jų grupes, kurios gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesams.

VSD vykdo bendradarbiavimą ir daugiašaliu pagrindu, yra kelių žvalgybos ir saugumo tarnybų organizacijų narys. Daugiašaliu formatu vykdomas apsikeitimas informacija ir patirtimi, aptariamos nacionalinio saugumo iniciatyvos, darančios įtaką tarnybų darbui, įstatyminės bazės pasikeitimai.

2012 m. VSD sėkmingai pirmininkavo NATO Civilinės žvalgybos komitetui, kurio uždavinys yra patarti Šiaurės Atlanto tarybai žvalgybos klausimais – ypač dėl šnipinėjimo ir terorizmo Aljansui keliamų grėsmių, taip pat aprūpinti Šiaurės Atlanto tarybą kuo išsamesne žvalgybos informacija.

2012 m. VSD dalyvavo ES Tarybos Terorizmo darbo grupės (TWG) veikloje ir intensyviai rengėsi pirmininkauti šiai darbo grupei 2013 metais. Konsultuojantis su ES Tarybos generalinio sekretoriato, Europos Komisijos, ES valstybių narių atstovais buvo apibrėžtos prioritetinės Lietuvos pirmininkavimo TWG temos.


13

III. Žvalgyba ir kontržvalgyba Žvalgybą ir kontržvalgybą vykdo visos

suverenios valstybės, norėdamos išsaugoti savo politinį, ekonominį ir technologinį dominavimą arba apsaugoti nacionalinio saugumo interesus.

Valstybės saugumo departamentas renka informaciją apie išorės ir vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, vertina, analizuoja šią informaciją ir teikia kitoms valstybės institucijoms, užtikrinančioms nacionalinį saugumą. Būtiną rinkti informaciją Departamentui nurodo Valstybės gynimo taryba.

Savo veikloje VSD derina tradicinius žvalgybos metodus ir būdus informacijai surinkti – šaltinių ir agentų panaudojimą, stebėjimą, patekimą į patalpas ir jų apžiūrą, elektroniniais ryšių kanalais perduodamos informacijos kontrolę, finansinių operacijų stebėjimą, informacijos paiešką ir tikrinimą registruose ir duomenų bazėse, bendradarbiavimą su užsienio partneriais, atvirų šaltinių stebėjimą.

Šaltiniai ir agentai yra vienas iš svarbiausių VSD pajėgumų identifikuojant ir šalinant grėsmes valstybės saugumui. Jie yra ypatingai svarbūs tokiose situacijose, kai informacijos neįmanoma surinkti jokiais kitais būdais.

Vienas svarbiausių VSD kontržvalgybos uždavinių – nustatyti ir šalinti užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo

tarnybų ir su jomis susijusių asmenų veiklą, galinčią pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritorijos neliečiamybę ir vientisumą, konstitucinę santvarką, valstybės interesus, gynybinę ir ekonominę galią.

VSD žvalgybos ir kontržvalgybos veiklos rezultatai: – laiku pateikta objektyvi ir patikima

informacija nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms apie šalies energetiniam, ekonominiam, informaciniam, regioniniam saugumui darančius įtaką procesus;

– identifikuota ir kontroliuojama užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veikla, nukreipta prieš Lietuvos Respublikos interesus;

– identifikuoti ir neutralizuoti užsienio valstybių žvalgybos tarnybų bandymai verbuoti Lietuvos Respublikos piliečius ar kitaip įgyti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją;

– identifikuoti ir neutralizuoti bandymai kurstyti ekstremistinę/ teroristinę ideologiją šalies viduje;

– identifikuoti ir neutralizuoti bandymai kurstyti tautinę nesantaiką šalies viduje;

– pateiktos išvados ir konsultacijos valstybės institucijoms dėl fizinių ir juridinių asmenų patikimumo (išsamiau – VI dalyje).


14

IV. Grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui Iš užsienio kylančios grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir valstybės interesams

Nepaisant narystės NATO ir Europos Sąjungoje teikiamų saugumo garantijų, Lietuva yra sudėtingame regione, kuriame ne visos valstybės pakankamai gerbia ir puoselėja demokratines vertybes, žmogaus teises ir laisves, nenori pripažinti, kad kitos šalys turi teisę vykdyti savarankišką, jų interesus ir pasirinktas vertybes atitinkančią užsienio ir vidaus politiką.

Lietuvai nedraugiškos valstybės siekia menkinti Lietuvos suverenumą, istoriją, valdžią, vykdomą užsienio ir vidaus politiką, bando trukdyti įgyvendinti svarbiausius energetinius projektus, galinčius užtikrinti alternatyvų apsirūpinimą elektros energija ir energijos ištekliais. Siekdamos savo tikslų užsienio valstybės naudoja tradicinės galios politikos instrumentus, energetinių ir ekonominių resursų kontrolę, siekia Lietuvoje suformuoti įtakos grupes, galinčias paveikti Lietuvos politinių jėgų sprendimus. Prieš Lietuvą yra vykdoma aktyvi informacinė, ideologinė ir istorijos „perrašymo“ politika. Be užsienio šalių valdžios subjektų ir jų remiamų organizacijų, šiame procese dalyvauja ir saugumo bei žvalgybos tarnybos, vykdydamos aktyvią ir agresyvią žvalgybinę veiklą.

Grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia ir užsienio šalių, ypač Rusijos Federacijos, bandymai paveikti Lietuvos vidaus procesus: kurstyti etninę ir politinę nesantaiką, mažinti tautinių bendrijų integraciją į Lietuvos visuomenę, skatinti nepasitikėjimą Lietuvos demokratine politine sistema, remti tam tikras politines jėgas. Minėti veiksmai vertintini kaip trečiųjų šalių kišimasis į Lietuvos vidaus politikos procesus.

Užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų keliamos grėsmės

Aktyviausiai ir agresyviausiai Lietuvoje ir užsienyje prieš Lietuvą veikia Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Naudodamos technines priemones ir kontaktus su žmonėmis jos siekia rinkti informaciją, megzti ryšius Lietuvos institucijose, tam tikrais atvejais mėgina paveikti Lietuvos valstybės institucijų ir įmonių sprendimus. Be to, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos prisideda ir prie Rusijos Federacijai palankios informacijos sklaidos, įtakos grupių formavimo, koordinavimo ir palaikymo.

Prieš Lietuvos interesus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos veikia iš Rusijos teritorijos, Rusijos teritorijoje ir Lietuvos Respublikoje.

Rusijos Federacija Lietuvoje turi ilgalaikių politinės, ekonominės, energetinės ir informacinės įtakos tikslų, kuriuos įgyvendinti padeda šalies žvalgybos ir saugumo tarnybos. Vykdydamos operacijas šios tarnybos siekia gauti įslaptintą ir kitą jautrią informaciją apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, ekonomiką, strateginius energetikos projektus, karines pajėgas, žvalgybos ir teisėsaugos tarnybas bei daryti įtaką politiniams, ekonominiams ir socialiniams procesams. Be tradicinių metodų, prieš Lietuvą naudojama elektroninė žvalgyba, kibernetinis šnipinėjimas ir netradicinė priedanga. Atkreiptinas dėmesys, jog Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos turi techninių galimybių telefoninius jas dominančių asmenų pokalbius kontroliuoti Lietuvoje.


15

2012 m. Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos ir toliau mėgino megzti kontaktus su valstybinių institucijų, politinių partijų, žiniasklaidos priemonių, mokslinių tyrimų centrų, aukštųjų technologijų kompanijų, tautinių mažumų organizacijų atstovais. Kontaktai užmezgami ne tik informacijai rinkti, tačiau ir koordinuoti bei kontroliuoti Rusijos interesams atstovaujančių organizacijų bei asmenų veiklą. Ypatingas dėmesys buvo skirtas kai kurioms etniniu pagrindu suformuotoms Seimo rinkimuose dalyvavusioms politinėms partijoms, siekta palaikyti glaudžius santykius su kai kurių ES ir NATO priklausančių šalių ambasadų darbuotojais. VSD vertinimu, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos mėgino išnaudoti socialines, visuomenines įtampas šalies viduje, eskaluoti ir gilinti įvairių etninių grupių nesutarimus, skatinti bei palaikyti tų grupių nepasitenkinimą Lietuvos valdžia ir valstybe.

VSD vertinimu, prasidėjus Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, itin sustiprės ir Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų, vykdomosios valdžios institucijų dėmesys ES svarstomiems klausimams ir su jais dirbantiems asmenims.

Taip pat prieš Lietuvos Respublikos interesus yra nukreipta dalis Baltarusijos ir kitų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos. Vienos šalys siekia rinkti informaciją, kurią vėliau galėtų panaudoti priimdamos

politinius ir ekonominius sprendimus. Kitos labiau domisi informacija, tiesiogiai susijusia su jomis.

Energetinis saugumas Ypatingą grėsmę Lietuvos

energetiniam saugumui kelia šalies priklausomybė nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo Rusijos Federacijos „Gazprom“ ir jo diktuojamų dujų kainų bei tiekimo sąlygų. Nepaisant 2012 m. vykdytos Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus reformos ir su ja susijusių projektų, turinčių lemti esmines permainas šalies energetikoje, dujų kainos bei atsargų (ne)kaupimo problemos išliko itin aktualios. Gamtinių dujų sektorius yra pažeidžiamiausia Lietuvos energetikos sritis, nes Lietuva išlieka techniškai ir ekonomiškai priklausoma nuo ,,Gazprom“.

Užsienio valstybės, ypač Rusijos Federacija, skiria ypatingą dėmesį Lietuvoje vykdomiems strateginiams energetikos projektams. Tarp didžiausią susidomėjimą keliančių klausimų – ES trečiojo energetikos paketo nuostatų įgyvendinimas, suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba, Visagino AE projekto perspektyvos. Tvirtinama, kad minėti projektai kelia grėsmę šių valstybių ,,energetiniam saugumui“, nors labiau tikėtina – jų interesams Baltijos regione. Akivaizdu, kad atominių jėgainių Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statyba, planuojami dujų infrastruktūros projektai Kaliningrado srityje, kurių ekonominis pagrįstumas ir projektų inicijavimo mechanizmas yra abejotinas, yra plėtojami norint paveikti Lietuvoje vykdomų energetinių projektų įgyvendinimą.


16

Atkreiptinas dėmesys, jog vykdydama

energetikos politiką, Rusija laikosi dvišalių santykių taktikos ir siekia išvengti daugiašalių derybų, ypač ES lygmeniu. Taip siekiama supriešinti ES nares ir neleisti susiformuoti bendrai ES pozicijai. Manipuliuodama energetinių išteklių kainomis ir derybiniais paketais, Rusija siekia kuo ilgiau išlaikyti Lietuvą ir kitas šalis energetinėje priklausomybėje nuo jos išgaunamų energijos išteklių tiekimo. Tikėtina, kad artimiausiu metu Rusija sieks toliau trukdyti rastis alternatyviems energijos išteklių tiekėjams. Kibernetinis saugumas

Kibernetinės atakos, kai siekiama

pagrobti įslaptintą informaciją ar asmens duomenis, sutrikdyti informacinių sistemų veiklą, yra sparčiai auganti grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Svarbiausi kibernetinio šnipinėjimo objektai gali būti su NATO ir Europos Sąjunga susijusi informacija, Lietuvos valstybinio ir privataus sektoriaus duomenys. Kibernetinės atakos gali būti vykdomos prieš Lietuvos informacines sistemas, elektroninėje erdvėje teikiamas viešas paslaugas ir kitas interneto funkcijas, siekiant sutrikdyti jų veiklą.

VSD kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie KAM identifikavo Lietuvos valstybės institucijų, verslo kompanijų ir privačių asmenų

kompiuteriuose išplitusį užsienio valstybėje sukurtą kompiuterinį virusą, skirtą šnipinėti. Jis plinta per vartotojų naudojamas išorines duomenų laikmenas (USB atmintines, kompaktinius diskus ir pan., taigi jos taikiniu gali tapti kompiuteris net ir be interneto prieigos) ir elektroniniu paštu. Virusas iš užkrėsto kompiuterio siunčia ten esančius duomenis ir naudojamus slaptažodžius šnipinėjimo programos valdytojui ir leidžia jam nuotoliniu būdu stebėti ir valdyti užkrėstą kompiuterį.

Ekstremizmas ir terorizmas

Lietuvoje veikiančios kraštutines politines ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės yra negausios ir neįtakingos, tačiau jų organizuojamos viešos akcijos ir kontroversiška retorika dažnai sulaukia daug Lietuvos bei užsienio žiniasklaidos dėmesio.

Kraštutinių dešiniųjų veikla naudojasi užsienio valstybių remiamos bei koordinuojamos visuomeninės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės, siekdamos

bloginti Lietuvos Respublikos, kaip demokratinės valstybės, įvaizdį. Šių organizacijų ir žiniasklaidos atstovai reguliariai skleidžia klaidingą informaciją apie dešiniojo ekstremizmo populiarėjimą visuomenėje, o valdžios pareigūnus kaltina tokios ideologijos palaikymu. Tokie veiksmai


17

yra prieš Baltijos valstybes nukreiptų informacinių ir ideologinių kampanijų dalis.

2012 m. Lietuvos kraštutinių politinių ideologijų šalininkai, siekdami populiarinti savo idėjas, itin dažnai akcentavo sunkią valstybės ūkio padėtį. Dėl to buvo kaltinama politinė santvarka, ekonomikos modelis ir vykdoma socialinė politika. Kai kuriose kitose

Europos valstybėse tokios propagandos kampanijos buvo sėkmingos ir padidino kraštutinių politinių ideologijų populiarumą. Lietuvoje taip nevyko ir per 2012 m. vykusius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus kraštutinių politinių ideologijų šalininkai nelaimėjo nė vieno mandato.

VSD vertinimu, pastaraisiais metais Europoje stiprėjo kraštutinių kairiųjų ir dešiniųjų ideologijų šalininkų priešprieša. Panašios tendencijos 2012 m. buvo pastebimos ir Lietuvoje, tačiau jos nepasireiškė smurto atvejų augimu. Politiškai motyvuoto smurto lygis, palyginti su kitomis Rytų Europos valstybėmis, išliko žemas. Politinio ekstremizmo šalininkų sukeltų masinių neramumų Lietuvoje užfiksuota nebuvo.

Tarptautinio terorizmo grėsmė Lietuvai 2012 m. buvo ir išlieka maža, netiesioginė. Tačiau egzistuoja „vienišo vilko“ taktiką pasirinkusių asmenų keliamas pavojus, kai ekstremistinės ideologijos paveikti asmenys planuoja ir vykdo teroristinius išpuolius savarankiškai. Dažniausiai tokie asmenys yra nežinomi teisėsaugai, jie nepalaiko ryšių su

tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar ekstremistų grupuotėmis, todėl užkirsti kelią jų veiklai yra itin sunku.

Atkreiptinas dėmesys ir į pavienius asmenis, įmones bei nevyriausybines, religines organizacijas, galinčias teikti logistinę, finansinę ir kitokią paramą teroristinėms grupuotėms. Neatmestina, jog dalį tokių įmonių ir organizacijų gali steigti ir jų veiklą koordinuoti radikalias religijų formas ir jų plėtrą palaikančios valstybės. VSD stebi radikalias religijos formas propaguojančias tarptautines organizacijas, ieškančias galimybių plėsti savo veiklą Lietuvoje. Šių organizacijų atstovai daug dėmesio skiria Lietuvos piliečiams konvertitams, taip pat daro poveikį nekrikščioniškoms religinėms bendruomenėms, stengiamasi įtraukti jų narius į mokymus trečiosiose šalyse. Neatmestina tikimybė, kad prisidengiant kultūrine, religine ar edukacine veikla atrinkti asmenys gali būti radikalizuojami ir vėliau nukreipiami vykdyti teroristinius išpuolius Lietuvoje ar kitose šalyse.

Nelegali migracija

Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebėtas gana aukštas trečiųjų valstybių piliečių imigracijos į Šengeno erdvę per

Lietuvos teritoriją intensyvumas. Aktyvūs buvo ir imigraciją organizuojantys ar


18

prisidedantys organizuojant Lietuvos piliečiai bei įmonės. VSD vertinimu, Lietuvos teisės aktų numatytomis galimybėmis imigruoti bei minėtų įstatymų spragomis besinaudojantiems subjektams ši veikla tapo

pelningu verslu. Informacija apie būdus lengvai imigruoti į Lietuvą ir galimybes iš šios veiklos uždirbti platinama ne tik internetu, bet ir imigrantų diasporose ES valstybėse.

Imigrantų iš trečiųjų valstybių diasporos ES valstybėse Lietuvą vertina kaip vieną palankiausių valstybių legalizuotis. Piktnaudžiavimo imigracijos sistema galimybės skatina į Lietuvą vykti ir, naudojantis legaliu buvimo Lietuvoje statusu, laisvai patekti į kitas ES valstybes. Dažniausiai užsieniečiai, siekdami gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kaip teisiniu pagrindu naudojasi fiktyviai įsteigtomis įmonėmis, fiktyviomis santuokomis su Lietuvos piliečiais, įsigyja nekilnojamojo turto mūsų šalyje. Neatmestina galimybė, kad nelegalios imigracijos į Šengeno erdvę kanalais gali pasinaudoti ir asmenys ar jų grupės, keliantys grėsmę Lietuvos ir kitų ES šalių nacionaliniam saugumui.


19

V. Įslaptintos informacijos apsauga

VSD įgaliojimai ir veikla įslaptintos informacijos apsaugos srityje

VSD vykdoma žvalgybos ir kontržvalgybos veikla padeda Departamentui vykdyti ir kitą svarbią funkciją – užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą šalies viduje ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje. Valstybės paslapčių apsaugą Departamentas vykdo: – atlikdamas asmenų, pretenduojančių

gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija patikrinimą ir teikdamas išvadas dėl jų patikimumo;

– atlikdamas juridinių asmenų tikrinimą dėl patikimumo;

– teikdamas rekomendacijas paslapčių subjektams, kaip geriau vykdyti įslaptintos informacijos apsaugos priemones;

– kontroliuodamas, kaip valstybės institucijos įgyvendina įslaptintos informacijos apsaugą;

– skirdamas savo darbuotojus į diplomatines atstovybes užsienio valstybėse.

Personalo saugumas Gavęs Lietuvos Respublikos paslapčių subjekto kreipimąsi, Valstybės saugumo departamentas atlieka asmenų,

pretenduojančių gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, tikrinimą. VSD neatlieka krašto apsaugos sistemoje dirbančių asmenų tikrinimo, nes šio personalo patikimumą vertina AOTD prie KAM. Kiekvienu atveju asmuo raštu patvirtina sutikimą būti tikrinamas. Tikrinimo ypatumai priklauso nuo to, su kokio slaptumo informacija dirbs tikrinamasis. Baigęs patikrinimą, VSD teikia išvadą dėl asmens patikimumo paslapčių subjektui, ir tik pats subjektas sprendžia, leisti ar neleisti asmeniui dirbti su įslaptinta informacija.

Pastaruosius metus tikrinamų asmenų dėl darbo su įslaptinta informacija skaičius nuolat augo. 2012 m. VSD patikrino 5046 asmenis. 1702 asmenys buvo patikrinti dėl leidimo dirbti su NATO ir ES paslaptimis.

Dėl darbo su įslaptinta informacija

patikrintų asmenų skaičius

5136 4035 4296

5046

2009 2010 2011 2012


20

Fizinė įslaptintos informacijos apsauga

Siekdamas stiprinti valstybės paslapčių apsaugą, VSD teikia konsultacijas Lietuvos paslapčių subjektams bei įmonėms, kurios siekia gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, dėl fizinės apsaugos reikalavimų vykdymo. Taip pat atlieka patalpų, kuriose saugoma ar numatoma saugoti įslaptinta informacija, įvertinimą. Pastaruoju metu konsultacijų poreikis auga: 2012 m. VSD atliko 76 paslapčių subjektų fizinės saugos vertinimą ir pateikė rekomendacijas dėl jos stiprinimo.

Įmonių patikimumo tikrinimas Departamentas išduoda ir gali panaikinti įmonės patikimumo pažymėjimą – dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad įmonė

atitinka įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus. Turėdama tokį pažymėjimą įmonė gali sudaryti įslaptintus sandorius – sutartis dėl prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo, kai naudojama ar kuriama valstybės ar tarnybos paslaptis.

2012 m. įsigaliojus naujai Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo redakcijai ir pasikeitus juridinių asmenų, pretenduojančių gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, vertinimo tvarkai, juridiniai asmenys įgijo teisę bet kada kreiptis dėl tokio vertinimo, o Departamentas tapo pagrindine šiuos juridinius asmenis tikrinančia institucija. Dėl šio pakeitimo išaugo juridinių asmenų, pretenduojančių gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, kreipimųsi į Departamentą skaičius. 2012 m. VSD patikrino 53 įmones.

Įslaptintos informacijos apsaugos užduotys Eil. Nr. PRIEMONĖS 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

1. Patikrinta asmenų dėl darbo su įslaptinta informacija

5136 4035 4296 5046

2. Patikrinta įmonių dėl įslaptintų sandorių sudarymo

27 22 38 53

3. Patikrinta asmenų dėl leidimo dirbti su NATO ir ES paslaptimis

1905 1222 1709 1702

4. Patikrinta paslapčių subjektų dėl įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymo

21 10 70 76


21

VI. Išvadų ir konsultacijų teikimas valstybės institucijoms

VSD surinktos žvalgybos informacijos pagrindu teikia išvadas ir konsultacijas kitoms valstybės institucijoms įvairiais su valstybės

saugumu susijusiais klausimais. Palyginti su 2011 m., pateiktų išvadų ir konsultacijų skaičius 2012 m. padidėjo beveik 7 procentais.

2012 m. VSD pateiktos išvados ir konsultacijos

Institucija, kuriai VSD teikia išvadas ar konsultacijas

Išvada ar konsultacija Pateikta išvadų ir

konsultacijų*

Neigiamos išvados

Pilietybės reikalų komisijai (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas)

Dėl informacijos, kad asmuo, kuriam planuojama suteikti pilietybę, rengėsi, kėsinosi ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ar nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką

42 0

Policijos komisariatų migracijos skyriams, poskyriams (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas)


223 0

Migracijos departamentui (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas)


1067 0

Migracijos departamentui (Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties)

Dėl užsieniečio, kuriam planuojama išduoti leidimą gyventi Lietuvoje ar jį pratęsti, suteikti papildomą apsaugą ar prieglobstį, keliamos grėsmės valstybės saugumui

5699 27

Dėl užsieniečio, kurį planuojama įleisti į Lietuvos Respubliką ar išduoti vizą, pateiktų duomenų atitikimo tikrovei ir jo galimybės, atvykus į Lietuvos Respubliką, užsiimti neteisėta veikla

48268 255

Valstybinei lošimų priežiūros komisijai (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas)

Dėl bendrovės, kuri siekia organizuoti azartinius lošimus, akcijų savininkų, stebėtojų tarybos, valdybos narių, administracijos vadovo, jo pavaduotojo, vyr. finansininko teistumo

29 0


22

Branduolinės energetikos objektų vadovui (Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas)

Dėl asmenų, kurie pretenduoja dirbti branduolinės energetikos objekte, patikimumo

594 6

Valstybės tarnybos institucijoms (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas)

Dėl asmenų, priimamų į valstybės tarnautojo pareigas, narystės įstatymais uždraustose organizacijose

303 1

Dėl asmenų, siunčiamų mokytis į Lietuvos policijos mokyklą, Pasieniečių mokyklą ir Romerio universitetą, ar nėra įstatymais uždraustos organizacijos nariai

408 0

Teisingumo ministerijai (Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas)

Dėl steigiamų politinių partijų buvimo kitos valstybės politine partija, politine organizacija ar jų padaliniu, dėl steigimo ir programinių dokumentų turinio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai

0 0

Civilinės aviacijos administracijai (Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas)

Dėl civilinės aviacijos saugumą užtikrinančių tarnybų darbuotojų patikimumo

1 0

Turto fondui (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas)

Dėl potencialių pirkėjų sąsajų su terorizmo finansavimu ar su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla

2 0

Lietuvos valstybės apdovanojimų tarybai (Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymas)

Dėl apdovanojimui teikiamų kandidatų 44 4

Operatyvinės veiklos subjektams (Susitarimas dėl operatyvinės veiklos subjektų bendradarbiavimo ir operatyvinės veiklos koordinavimo)

Dėl asmenų buvimo operatyvinėje įskaitoje

653 0

Policijos departamentui (Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymas)

Dėl saugos tarnybų, siekiančių ginkluotos asmens ir turto saugos licencijos, vadovų ir kontroliuojančių asmenų buvimo operatyvinėje įskaitoje

114 1

STT (Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas)

Dėl asmenų, siekiančių eiti arba einančių pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje

934 9

Ūkio ministerijai (Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymas)

Dėl aplinkybių, kurioms esant valstybės saugumo interesais licencija, sertifikatas ar patikimumo deklaracija gali būti neišduota

40 0


23

Radiacinės saugos tarnybai (Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas)

Dėl asmens tinkamumo dirbti išvados pateikimas

2 0

Muitinės departamentas prie FM

Dėl asmenų, siekiančių eiti arba einančių pareigas, patikrinimas

371 3

Užsienio reikalų ministerijai (konsulų skyrimas)

Skiriamų konsulų kandidatūrų derinimas 19 0

Užsienio reikalų ministerijai (užsienio piliečių apdovanojimai)

Dėl apdovanojimui teikiamų kandidatų 13 0

VATESI (Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas)

Kandidatūrų derinimas 31 0

Vadovybės apsaugos departamentui prie VRM

Dėl asmenų, siekiančių eiti pareigas valstybinėse įstaigose

80 0


24

VII. VSD veiklą reglamentuojančių teisės aktų sąvadas

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. 2. Lietuvos Respublikos nacionalinio

saugumo pagrindų įstatymas. 3. Lietuvos Respublikos nacionalinio

saugumo strategija. 4. Lietuvos Respublikos žvalgybos

įstatymas (2012 m. spalio 17 d. redakcija galioja nuo 2013 m. sausio 1 dienos).

5. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.

6. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas (galioja nuo 2013 m. sausio 1 dienos).

7. Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas.

8. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas.

9. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

10. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas.

Iki 2012 m. gruodžio 31 d. galioję įstatymai: 1. Lietuvos Respublikos valstybės

saugumo departamento įstatymas. 2. Lietuvos Respublikos valstybės

saugumo departamento statuto patvirtinimo įstatymas.

3. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas. Departamentas savo darbe

vadovaujasi ir kitais nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, tarptautinėmis sutartimis bei susitarimais, poįstatyminiais ir Valstybės saugumo departamento vidaus teisės aktais.


25

VIII. VSD apdovanojimai

Už nuopelnus tarnyboje Valstybės saugumo departamento žinybiniu pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus tarnyboje“ gali būti apdovanojami VSD pareigūnai bei kiti valstybės tarnautojai. Apdovanojimas gali būti teikiamas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įsteigimo, Valstybės dienos – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų profesinės šventės progomis bei tam tikrais atvejais, kai būna išaiškinti sunkūs, visuomenėje didelį atgarsį turėję nusikaltimai. Ženklo centre – heraldinio skydo fone pavaizduotas grifas, laikantis vėliavą su užrašu „Patria et Veritas“. Skydą simetriškai juosia laurų šakos, už skydo keturiuose kampuose įstrižai išsikiša alebardos.

Nuopelnų kryžius Valstybės saugumo departamento

žinybinis pasižymėjimo ženklas „Nuopelnų kryžius“ skiriamas už nuopelnus pavyzdingai tarnaujantiems VSD pareigūnams bei už nuopelnus ir pagalbą Departamentui, ryšių su Departamentu plėtojimą Lietuvos ir užsienio piliečiams. Kryžiaus centre pavaizduotas grifas, laikantis vėliavą su užrašu „Patria et

Veritas“. Tarp kryžiaus spindulių simetriškai išdėstytos stilizuotos lauro lapų juostelės su iš ženklo centro išeinančiomis alebardos viršūnėmis.

Už nuopelnus žvalgybai

Valstybės saugumo departamento

žinybinis pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus žvalgybai“ skiriamas už nuopelnus pavyzdingai tarnaujantiems žvalgybos pareigūnams, esamiems bei buvusiems VSD vadovams, kitų Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijų pareigūnams bei už nuopelnus ir didelį indėlį plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą žvalgybos srityje užsienio specialiųjų tarnybų atstovams. Dvigubas ažūrinis kryžius apjuostas stilizuotu lauru vainiku, ant kryžiaus uždėta sidabrinė žvaigždė „Vėjų rožė“. Žvaigždės centre – VSD herbas.

VSD žinybinis pasižymėjimo ženklas „Už

nuopelnus tarnyboje“

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiklos apžvalga

26

1-ojo laipsnio VSD žinybinis pasižymėjimo

ženklas „Nuopelnų kryžius“

2-ojo laipsnio VSD žinybinis pasižymėjimo ženklas

„Nuopelnų kryžius“

3-ojo laipsnio VSD žinybinis pasižymėjimo

ženklas „Nuopelnų kryžius

VSD žinybinis pasižymėjimo ženklas „Už

nuopelnus žvalgybai“


27

IX. Kreipimasis į visuomenę

Siekiant išsiaiškinti ir neutralizuoti užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respublikos interesus, svarbu ir visuomenės budrumas, iniciatyva. Todėl sužinoję, Jūsų manymu, svarbią informaciją apie kilusias ar galinčias kilti grėsmes valstybės saugumui, nedelsdami informuokite Valstybės saugumo departamentą. Tokią informaciją galite pranešti ir kitoms atsakingoms tarnyboms.

Jeigu dirbate valstybės tarnyboje, krašto apsaugos sistemoje, nevyriausybinėse organizacijose, politinėse partijose, žiniasklaidos priemonėse ir (ar) turite leidimą dirbti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, galite sulaukti užsienio valstybių žvalgybos tarnybų, kurių veikla prieštarauja Lietuvos nacionaliniams interesams, dėmesio. Tikėtina, kad šių žvalgybų tarnybų pareigūnus, kurie paprastai Lietuvos Respublikoje reziduoja kaip užsienio valstybių diplomatinių atstovybių darbuotojai, ar be diplomatinės priedangos veikiančius asmenis gali dominti Jūsų disponuojama politinio, karinio ar ekonominio pobūdžio informacija. Žvalgybos tarnybas domina Lietuvos užsienio ir vidaus politikos aspektai, valstybės pozicija aktualiais tarptautiniais klausimais, informacija apie įgyvendinamus energetikos projektus, karinius šalies pajėgumus ir kita informacija, kurios atskleidimas būtų žalingas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir interesams.

Siekiant apsaugoti Jums žinomą informaciją, kurios atskleidimas pakenktų Lietuvos Respublikai, rekomenduojame

patarimo ir pagalbos kreiptis į VSD, o esant užsienyje – į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, jeigu:

1. Užsienio valstybių piliečiai ar kiti asmenys siekia užmegzti artimus ryšius, aktyviai domisi Jūsų atliekamu darbu, Jūsų darbovietės struktūra, dirbančiais asmenimis, valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, siūlo finansinį ar kitokį atlygį už informacijos teikimą.

2. Užsienio valstybių piliečiai ar kiti asmenys siekia užmegzti artimus ryšius, domisi informacija, kuri nesudaro valstybės ar tarnybos paslapties, tačiau yra aktuali politiniu, ekonominiu ar kariniu požiūriu, siūlo finansinį ar kitokį atlygį už informacijos teikimą.

3. Jums esant užsienio valstybėje darbo ar asmeniniais reikalais, aktyviai domimasi Jūsų atliekamu darbu, Jūsų darbovietės struktūra, dirbančiais asmenimis, valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, siūlomas finansinis ar kitoks atlygis už informacijos teikimą.

4. Esate šantažuojamas dėl asmeninio gyvenimo aplinkybių, užsienio valstybėje padarytų teisės pažeidimų ir Jūsų yra reikalaujama atskleisti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančią informaciją.

VSD garantuoja Jūsų pateiktų žinių konfidencialumo išsaugojimą.


28

X. Iš Valstybės saugumo departamento pareigūno Juozo Jankausko prisiminimų

Juozas Jankauskas (1914–2009) VSD tarnavo paskutiniais tarpukario Lietuvos Respublikos metais. Dirbo VSD Ypatingajame skyriuje, kurio pareigūnai rūpinosi valstybės vadovų apsauga ir vykdė asmenų, įtariamų ryšiais su nelegaliai veikiančiomis organizacijomis, sekimą ir sulaikymą. 1936 m. J. Jankauskas buvo pasiųstas dirbti į pronacistinių nuotaikų apimtą Klaipėdos kraštą. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. Po karo sovietų buvo nuteistas mirties bausme. Pakeitus nuosprendį J. Jankauskas kalėjo lageryje Kazachstane, į Lietuvą grįžo 1957 metais. Paskelbus Nepriklausomybę padėjo kurti Lietuvos kariuomenę. Atsiminimai užrašyti 2008 metais.

Mūsų užduotis buvo likviduot

ateinančius agentus. Sučiupdavome ir priduodavome. [...] Iš pradžių buvau Kaune, o paskui pasiuntė į Klaipėdą. Klaipėdos krašte teko būti iki Hitlerio ultimatumo. Į Klaipėdą mes buvome nusiųsti trise. Vienas, berods vardu Henrikas, buvo Marijampolės mėsininko vokiečio sūnus. Henrikas mokėjo vokiškai, bet baigė lietuvišką mokyklą. Nežiūrint vokiškos kilmės, iki kaulų buvo patriotas. Nei tikros, nei netikros jo pavardės neatsimenu. Dar buvo girininko sūnus. Aukštas, stambus vyras, aš – jam iki peties. Bet vardo neatsimenu.

[...] Į Klaipėdą atvykau kartu su girininko sūnumi. Atvažiuojam pas Klaipėdos saugumo viršininką, paduodam voką. [...] „Va, – sako, – užduotis, prašau susipažinti – nuotrauka, aprašymas.“ Tai buvo vokietis žvalgybininkas, mokslininkas, sportininkas, ūgio arti dviejų metrų, stambaus sudėjimo, apie 30 metų. Jis turįs ateiti naktį, viršininkas įsako man jį sulaikyti. Sakau: „Ką jūs, pasiutot? Man – atletą, sportininką, visapusiškai paruoštą.“ Pyktis mane paėmė.

Girininko sūnus sako, kad viršininkas turbūt žino, ką daro. Sako, padaryk repeticiją. Nueik šiąnakt su vietove susipažint, planą susistatyk, kad tau pro šoną nepraeitų. Buvo pasakyta, kad vokietis ateis Smetonos alėja (dabartinė Liepų gatvė). Buvo ruduo. Einu, žiūriu balos talkšo, grindinys siauras, akmenim grįstas. Vaikščiojau vienoje vietoje, kitoje vietoje ir sugalvojau: čia topolis, čia bala, talkšo vanduo. Tai man reikia taip susitikti, kad vienas pro kitą beveik negalėtume prasilenkti. Apskaičiuot žingsnius ir visa kita. Nelabai geros mintys buvo. Galvojau, paskutinis „numeris“. Mano planas buvo toks: atsisegiojau paltą, skrybėlę palikau namuose, plaukus suvėliau. Tik nelabai gerai mokėjau girtas vaikščioti. Ir taip, ir taip. Atsimenu kažkokia mergina ėjo ir sako: blogas pijokas. Žodžiu, pasiruošiau. Jis ateina ir ranką palto kišenėj laiko, o aš gal prieš 50 ar 100 metrų pradėjau vaidint girtą. Buvo mano apskaičiuota, kad eidami pro topolį turėtume susidurti. Pistoletą išsitraukiau šitaip, kad nesimatytų. Prasilenkiant capt už rankos ir bedžiau pistoletu („Valteriuką“ turėjau) tarpupetin: „Nė iš vietos, klauptis.“ Ir atsiklaupė. Liepiau gult ir ant galvos rankas uždėt. Atsigulė, nosį įbedė. Antrankius uždėjau ir atsivariau.

Tai kai jį atvedžiau į saugumą, jis žiūrėjo, žiūrėjo ir vokiškai sako: „Leiskite paspausti jam ranką.“ Aš vokiškai nemokėjau, o kai išvertė, sakau: „Nebūkit pasiutę, neduosiu, sutraiškys man ranką.“ O vokietis, pasirodo, mokėjo ir lietuviškai. Ištiesė ranką ir sako: „Gali dirbti.“ Jį saugumas išsivežė į Kauną ir berods iškeitė į lietuvių agentą. Mūsiškiai ten irgi papuldavo. Sumainydavo ir gatava. Karaliaučiaus zonoj būdavo mūsų informatoriai, kurie sekdavo. Užsienyje mūsų buvo tikra žvalgyba. Buvo mūsų užverbuotų ir įstaigose, ir kitur.


29

XI. Terminų žodynėlis

Ekstremizmas – teorinė ar praktinė veikla kraštutinėmis priemonėmis kovojant prieš valstybės demokratijos principus, institucijas ir žmogaus teises iš rasistinių, ksenofobinių, anarchistinių, nacionalistinių ar autoritarinių paskatų.

Grėsmė – didelę žalą Lietuvos

Respublikos nacionalinio saugumo interesams darantys bet kurių vidaus ar išorės veikėjų arba tarpusavyje suderinti veiksmai ar priešiški ketinimai, kai turima pakankamai pajėgumų šiems ketinimams įgyvendinti.

Įslaptinta informacija – paslapčių

subjekto pripažinta valstybės ar tarnybos paslaptimi informacija apie dokumentų, darbų, gaminių ar kitų objektų buvimą, esmę ar turinį, taip pat tokia paslaptimi pripažinti patys dokumentai, darbai, gaminiai ar kiti objektai.

Kontržvalgyba – įgaliotų žvalgybos

institucijų veikla, apimanti informacijos apie vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, taip pat veikla, kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šalinti.

Kriminalinė žvalgyba – teisėsaugos

institucijų veikla kovojant su nusikalstamumu, vykdoma pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą. VSD turi teisę atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimus gavęs duomenų apie įstatyme nurodytus nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai bei valdymo tvarkai.

Operatyvinė veikla – teisėsaugos ir žvalgybos institucijų vieša ir slapta žvalgybinio pobūdžio veikla, iki 2012 m. gruodžio 31 d. vykdyta Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka. Nuo 2013 m. sausio 1 d. žvalgybos institucijos vykdo žvalgybos veiklą, teisėsaugos institucijos – kriminalinę žvalgybą.

Paslapčių subjektai – valstybės ir

savivaldybių institucijos, kurių veikla susijusi su informacijos įslaptinimu, išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga.

Personalo patikimumas – nustatytos

asmenų, kurie pretenduoja gauti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimus, kandidatūrų tikrinimo procedūros, leidžiančios priimti sprendimą, ar asmeniui galima patikėti įslaptintą informaciją, taip pat asmens, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, kontrolė ir periodiškas instruktavimas apie įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ir įstatymų nustatytą atsakomybę už tokių reikalavimų pažeidimą.

Teroro aktas – prieš asmenis ar objektus nukreiptas smurtinis veiksmas iš politinių ar ideologinių paskatų, norint pasiekti savo tikslų įbauginimu.

Žvalgyba – įgaliotų žvalgybos

institucijų veikla, apimanti informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms.


30

Žvalgybos informacija – duomenys, gauti vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą. Duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimus, nėra žvalgybos informacija.

Žvalgybos institucija – Lietuvos

Respublikos valstybės institucija, kuriai Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka pavesta vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą. Lietuvoje yra dvi žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Žvalgybos ir saugumo tarnyba –

užsienio valstybių institucijos, atliekančios įvairias žvalgybos, kontržvalgybos ir nacionalinio saugumo užtikrinimo funkcijas.

Žvalgybos pareigūnas – asmuo, pagal

žvalgybos pareigūno tarnybos ar profesinės karo tarnybos sutartį tarnaujantis žvalgybos institucijoje ir vykdantis žvalgybą ar kontržvalgybą ir (ar) kuriam taikomos specialiosios priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo sąlygos, veiklos apribojimai ir draudimai, taip pat privataus gyvenimo suvaržymai. Žvalgybos pareigūnas prilyginamas statutiniam valstybės tarnautojui.

Žvalgybos užduotis – rašytinis

dokumentas, kuriame nustatomi pavedimai gauti ir pateikti žvalgybos informaciją įgaliotiems ją žinoti asmenims ir kuriuo vadovaujantis vykdoma žvalgyba ir kontržvalgyba.


31

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo ištrauka (2012-11-08, Valstybės žinios, 2012, Nr.: 129-6463)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SAUGUMO … · Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento...

Documents

Transcript of LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SAUGUMO … · Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento...