Lietuvos Respublikos elektros energijos - vert.lt fileLietuvos Respublikos elektros energijos ir...

Lietuvos Respublikos elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų metinė ataskaita Europos Komisijai

Ataskaitą parengė: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Vilnius, 2010

2

Turinys

Turinys ...................................................................................................................................................................... 2

Lentelių sąrašas ....................................................................................................................................................... 4

Iliustracijų sąrašas .................................................................................................................................................... 5

1. Pratarmė ............................................................................................................................................................... 6

2. Pagrindiniai įvykiai elektros ir gamtinių dujų rinkose ............................................................................................ 8

2.1 Elektros sektorius ........................................................................................................................................... 8

2.1.1. Didmeninė rinka ..................................................................................................................................... 8

2.1.2. Maţmeninė rinka .................................................................................................................................. 11

2.1.3. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos ir vartotojų gynimas ...................................................... 13

2.1.4. Infrastruktūra ........................................................................................................................................ 15

2.1.5. Tiekimo saugumas ............................................................................................................................... 16

2.1.6. Reguliavimas/Atskyrimas ..................................................................................................................... 18

2.1.7. Bendrosios išvados .............................................................................................................................. 20

2.2. Dujų sektorius .............................................................................................................................................. 21

2.2.1. Didmeninė rinka ................................................................................................................................... 21

2.2.2. Maţmeninė rinka .................................................................................................................................. 22

2.2.3. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos ir vartotojų gynimas ...................................................... 23

2.2.4. Infrastruktūra ........................................................................................................................................ 24

2.2.5. Tiekimo saugumas ............................................................................................................................... 25

2.2.6. Reguliavimo klausimai, vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas ......................................................... 27

2.2.7. Bendrosios išvados, susijusios su trečiuoju energetikos paketu ......................................................... 28

3. Elektros rinkos apibūdinimas ir reguliavimas ..................................................................................................... 29

3.1. Reguliavimo klausimai [23(1) straipsnis, išskyrus „h“] ................................................................................ 29

3.1.1. Jungiamųjų linijų galios ir įrangos valdymas bei paskirstymas, siekiant išvengti perkrovimų .............. 29

3.1.2 Perdavimo ir skirstomųjų kompanijų reguliavimas ................................................................................ 31

3.1.3. Efektyvus veiklų atskyrimas ................................................................................................................. 42

3.2. Konkurencijos klausimai [23(8) ir 23(1)(h) straipsniai] ................................................................................ 44

3.2.1. Didmeninė rinka ................................................................................................................................... 44

3.2.2. Maţmeninė rinka .................................................................................................................................. 48

3.2.3. Priemonės prieš dominavimą ............................................................................................................... 50

4. Gamtinių dujų rinka ir jos reguliavimas .............................................................................................................. 53

4.1. Reguliavimo klausimai ................................................................................................................................. 53

4.1.1. Perdavimo sistemos jungčių pajėgumo vertinimas ir valdymas ........................................................... 53

4.1.2. Perdavimo, skirstymo įmonių reguliavimas .......................................................................................... 56

4.2. Konkurencijos klausimai .............................................................................................................................. 67

4.2.1. Didmeninės dujų rinkos apibūdinimas .................................................................................................. 67

4.2.2. Maţmeninės dujų rinkos apibūdinimas ................................................................................................ 69

4.2.3. Skundų ir prašymų nagrinėjimas .......................................................................................................... 71

5. Tiekimo saugumas ............................................................................................................................................. 74

5.1. Elektros energijos sektorius (4straipsnis ir 2005/89/EC 7 straipsnis) ......................................................... 74

Elektros energijos prognozės ......................................................................................................................... 77

Numatoma perdavimo tinklų plėtra ir atnaujinimas ........................................................................................ 80

5.2. Gamtinių dujų tiekimo saugumas ................................................................................................................ 82

5.2.1. Gamtinių dujų tiekimo sutartys ............................................................................................................. 82

5.2.2. Gamtinių dujų saugojimas .................................................................................................................... 86

5.2.3. Tinklų techninės prieţiūros kokybė ir laipsnis ...................................................................................... 86

3

5.2.4. Perdavimo sistemos techninė prieţiūra ............................................................................................... 87

5.2.5. Skirstymo sistemos techninė prieţiūra ................................................................................................. 88

6. Klausimai, susiję su viešosiomis paslaugomis ................................................................................................... 90

6.1. Elektros energijos sektorius ........................................................................................................................ 90

6.2. Gamtinių dujų sektorius ............................................................................................................................... 94

7. Ataskaita dėl apmokestinimo struktūros ir G reikšmių ....................................................................................... 97

4

Lentelių sąrašas 1 lentelė. Deklaruotas ir realus rinkos atvėrimo laipsnis .......................................................................................................... 11

2 lentelė. 2007-2010 metų faktinės ir prognozuojamos kainos, EUR/MWh ............................................................................. 12

3 lentelė. Galutinės gamtinių kainos bei transportavimo kainos vartotojams pagal

Eurostat diferencijavimą nuo 2010 m. liepos 1 d...................................................................................................................... 22

4 lentelė. Maksimalūs galimi galios srautai su kaimyninėmis valstybėmis .............................................................................. 30

5 lentelė. 2009 m. Lietuvos tarpsisteminių pjūvių apkrautumas, % ......................................................................................... 30

6 lentelė. Planavimo ir tinklo pralaidumo valdymo etapai ........................................................................................................ 30

7 lentelė. Tinklų operatorių duomenys .................................................................................................................................... 32

8 lentelė. Elektros energijos tiekėjų skaičius atskirais metais ................................................................................................. 32

9 lentelė. Elektros tinklų įmonių linijų ilgiai 2009 m. ................................................................................................................. 33

10 lentelė. Vidutinės elektros energijos persiuntimo paslaugų kainos 2009 metais ................................................................ 41

11 lentelė. Atskirų regionų įmonių elektros skirstymo paslaugos kainos 2009 metais............................................................. 41

12 lentelė. Kontraktinės elektros energijos prekybos apimtys tarp tiekėjų ir gamintojų 2009 metais, MWh ............................ 47

13 lentelė. Tiekėjų uţimama nupirktos elektros energijos rinkos dalis 2009 metais ................................................................ 47

14 lentelė. Elektros eksportas – importas 2009 metais, mln. kWh .......................................................................................... 48

15 lentelė. Elektros energijos suvartojimas pagal sektorius 2009 m. ...................................................................................... 48

16 lentelė. Elektros energijos kaina pagal komponentes 2009 metais, EUR/MWh ................................................................. 50

17 lentelė. Tarptautinių jungčių pajėgumai .............................................................................................................................. 53

18 lentelė. Metiniai vidutiniai dujų srautai (tūkst. m³/parą) ....................................................................................................... 53

19 lentelė. Perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai ........................................................................................................... 56

20 lentelė. Transportavimo kainų viršutinės ribos 2009 ir 2010 metais ................................................................................... 60

21 lentelė. Vidutinės transportavimo kainos atskiroms vartotojų grupėms 2010 metams ....................................................... 61

22 lentelė. Gamtinių dujų kainos struktūra vartotojams, Eurais/MWh ..................................................................................... 61

23 lentelė. Gamtinių dujų įmonių veiklų atskyrimas 2009 metais. ........................................................................................... 66

24 lentelė. Maksimalūs techniniai importo ir eksporto pajėgumai............................................................................................ 68

25 lentelė. AB „Lietuvos dujų“ skundų tyrimo ataskaita uţ 2009 metus .................................................................................. 72

26 lentelė. Lietuvos elektrinių įrengta/disponuojama galia 2010 01 01, MW ........................................................................... 74

27 lentelė. Maksimalus sistemos galios pareikalavimas (bruto) 2009 metais, MW ................................................................. 75

28 lentelė. Planuojami galios balansai sistemos maksimalių poreikių metu 2010-2012 m., GW ............................................. 75

29 lentelė. Lietuvos elektrinių 2009 metais į tinklą patiekta elektros energija .......................................................................... 76

30 lentelė. Lietuvos elektrinių įrengtos/disponuojamos galios kitimo prognozės, MW ............................................................. 78

31 lentelė. Prognozuojamas maksimalus galios poreikis 2010–2013 metais, MW.................................................................. 78

32 lentelė. Prognozuojami 2008-2013 m. pardavimo ir pirkimo balansai ................................................................................ 79

33 lentelė. Gamtinių dujų bendras sunaudojimas esant skirtingiems scenarijams (mlrd. m3) ................................................. 85

34 lentelė. AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB „VST“ visuomeninių kainų viršutinių ribų lygiai, EUR/MWh ................................ 93

35 lentelė. Vartotojų, kurie atsiskaito pagal visuomeninius tarifus, dalis, procentais ............................................................... 94

36 lentelė. Perdavimo paslaugos kainos dedamosios ............................................................................................................. 99

37 lentelė. Galiojantys vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainiai be pridėtinės vertės mokesčio

iki 2009 m. liepos 1 d. ........................................................................................................................................................... 100


nuo 2009 m. liepos 1 d. ......................................................................................................................................................... 100


nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. ................................................................................................................................................... 100

5

Iliustracijų sąrašas

1 pav. AB „Lietuvos energija“ perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis

(END, MWh) pagal nutraukimų prieţastis 2007 – 2009 metais ................................................................................................ 36

2 pav. AB „Lietuvos energija“ perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis

(END, MWh) per 2007 – 2009 metus ....................................................................................................................................... 37

3 pav. AB „Lietuvos energija“ vidutinė nutraukimų trukmė (AIT, min.) 2007 – 2009 m. ........................................................... 37

4 pav. Vidutinės neplanuotų ilgų nutraukimų trukmės vienam vartotojui (SAIDI, min.)

pokyčiai pagal nutraukimų prieţastis 2007 – 2009 metais ...................................................................................................... 38

5 pav. Vidutinis neplanuotų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI, vnt.)

pagal nutraukimų prieţastis 2007 – 2009 metais ..................................................................................................................... 39

6 pav. Aukciono (papildomos elektros energijos) kainos dinamika 2006-2009 m., LTL c/kWh ................................................ 45

7 pav. Rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos kitimas pagal rūšis 2009 metais ............................................................... 46

8 pav. Parduotos elektros energijos struktūra 2009 metais ..................................................................................................... 46

9 pav. Gamtinių dujų tranzitas į RF Kaliningrado sritį, mln. m³ ................................................................................................ 54

10 pav. Didţiausias dujų paros suvartojimas per mėnesį 2004 – 2009 metais (mln. m3/parą) ............................................... 64

11 pav. AB „Lietuvos dujos“ akcininkų struktūra ...................................................................................................................... 66

12 pav. Gamtinių dujų importo dalys 2009 metais (tūkst. m³) .................................................................................................. 68

13 pav. Maţmeninėje rinkoje dalyvaujančių Lietuvos dujų įmonių rinkos dalys ....................................................................... 69

14 pav. Gamtinių dujų perdavimo vartotojams struktūra, mln. m³ ............................................................................................ 70

15 pav. Nebuitinių vartotojų rinka Lietuvoje 2009 m. ............................................................................................................... 71

16 pav. Gamtinių dujų tiekimo schema, esant ekstremaliai energetikos padėčiai ................................................................... 84

17 pav. Paskirtųjų paslaugų teikimo schema ........................................................................................................................... 96

18 pav. Lietuvos elektros perdavimo sistema .......................................................................................................................... 97

6

1. Pratarmė

2009 metai elektros sektoriuje pareikalavo naujų sprendimų reorganizuojant elektros ūkį. Nutraukus Ignalinos atominės elektrinės eksploataciją ir sukūrus elektros birţą, nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams atsirado galimybė prekiauti valandine elektros energija birţoje. 2010 m. sausio 1 d. startavęs elektros birţos mechanizmas yra reikšmingas ţingsnis konkurencingos elektros energijos rinkos link.

Per praėjusius metus VKEKK papildomai suteikė 10 licencijų nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. 2009 metų pabaigoje jų skaičius sudarė 30, 2010 m. liepos mėn. duomenimis jau yra 48 nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, kurie šiuo metu gali konkuruoti dėl elektros energijos vartotojų. Realiai veiklą vykdo 14 iš 48 nepriklausomų elektros energijos tiekėjų. Pagal 2009 m. priimtus teisės aktus palaipsniui panaikinant visuomeninius (galutinius) elektros energijos tarifus ir vis didesniam skaičiui vartotojų migruojant pas naujus rinkos dalyvius, konkurencija tik stiprės. VKEKK Elektros energetikos įstatymu pavesta uţtikrinti efektyvią konkurenciją elektros energijos rinkoje. Bendros trijų Baltijos šalių elektros rinkos kūrimas ir integracija į Skandinavijos elektros rinką yra pagrindinis artimiausių metų uţdavinys elektros rinkoje, keliamas tiek VKEKK, tiek rinkos dalyviams. 2009 metais pakeitus Elektros energetikos įstatymą, keitėsi kai kurie elektros sektoriaus kainodaros principai – licencijuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertė nustatoma vertinant neperkainotą (istorinę) įmonių turto vertę. Šis principas leido gerokai sušvelninti elektros energijos kainos šuolį, uţdarius Ignalinos atominę elektrinę. Neperkainoto (istorinės) turto vertės principas įteisintas ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose gamtinių dujų sektoriaus paslaugų kainodarą. Reguliuojamos veiklos pelno norma sumaţinta iki 5 proc.

2010 metais pavirtinta Elektros energetikos įstatymo koncepcija, perkelianti ES trečiojo elektros rinkos teisės aktų paketo nuostatas. Tai uţtikrins veiksmingą energijos tiekimo ir gamybos atskyrimą nuo tinklo eksploatavimo bei nuosavybės atskyrimą, suprantamą kaip tinklo savininko paskyrimą tinklo operatoriumi, neturinčiu jokių tiekimo ir gavybos interesų.

Gamtinių dujų rinkoje realios konkurencijos nėra, per 2009 metus neatsirado nei vieno ūkio subjekto, kuris kreiptųsi į VKEKK dėl dujų tiekimo licencijos išdavimo. 2009 metais tiekimo licenciją turėjo 11 dujų tiekimo įmonių, iš kurių dujas į Lietuvą importavo ir tiekė vartotojams tik 3 dujų tiekimo įmonės. Dėl to, ypatingas dėmesys buvo skirtas dujų tiekimo diversifikavimo klausimams spręsti. Parengtas Baltijos energijos rinkos ir jungčių planas (BEMIP), kuris turėtų spręsti Baltijos šalių tiek dujų, tiek elektros rinkų izoliacijos klausimus. 2010 m. Vyriausybė nutarimu patvirtino Gamtinių dujų įstatymo koncepciją, kurioje numatyta įgyvendinti trečiojo energetikos paketo nuostatas, pasirenkant dujų įmonės nuosavybės atskyrimo kelią. Vyriausybė 2010 m. pritarė Viešųjų infrastruktūrų reguliavimo tobulinimo koncepcijai, kurioje numatoma sujungti tris infrastruktūrų reguliavimo institucijas, t.y. VKEKK, Valstybine energetikos inspekcija, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Planuojama sukurti stiprią ir

7

nepriklausomą daugiasektorinę infrastruktūrų reguliavimo instituciją, kuri reguliuos ir priţiūrės elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių, elektros energijos, dujų, šilumos ūkio, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sričių veiklą. Siekiant uţtikrinti nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą, finansinių ir ţmogiškųjų išteklių pakankamumą Viešųjų infrastruktūrų reguliavimo tobulinimo koncepcijoje numatytas reguliavimo institucijos finansavimas iš reguliuojamų ūkio subjektų mokamo uţmokesčio uţ vykdomą reguliavimą ir rinkos prieţiūrą bei kitų teisėtai gautų lėšų. Rengdama šią ataskaitą VKEKK rėmėsi elektros ir dujų sektoriuose veikiančių įmonių teikiamomis VKEKK periodinėmis ataskaitomis ir kita medţiaga, taip pat kitų institucijų pateiktais duomenimis. Pranešime apţvelgiami pagrindiniai vystymosi dujų ir elektros rinkose etapai, įvardijamos esminės šių sektorių problemos.

8

2. Pagrindiniai įvykiai elektros ir gamtinių dujų rinkose

2.1 Elektros sektorius

2.1.1. Didmeninė rinka

a) Rinkos koncentracijos vystymasis pagal esamą rinką Elektros rinkos struktūra Lietuvoje susiklostė istoriškai, kai nuo 1984 m. pradėjo veikti VĮ Ignalinos atominės elektrinės pirmasis blokas, o 1987 m. – antrasis. Ši elektrinė, kurios instaliuota galia sudarė 3000 MW (dar buvo planuojama pastatyti antra tiek instaliuotos galios), tapo didţiausiu elektros energijos gamintoju ne tik šalyje, bet ir visame buvusiame Sovietų Sąjungos vakariniame regione arba šiuo metu Baltijos šalių teritorijoje. Todėl dar 2002 m. pradţioje atvėrus elektros rinką, konkurencija buvo neįmanoma. 2005 m. uţdarius VĮ Ignalinos atominės elektrinės I bloką, ir 2009 m. pabaigoje uţdarius II bloką, Lietuvos elektros sektoriuje išliko kitas stambus gamintojas - AB „Lietuvos elektrinė“, kurios galia sudaro apie 65 proc. šalyje instaliuotos galios. Tačiau nuo 2010 m. įgyvendintas naujas elektros rinkos modelis, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 740 dėl Lietuvos elektros rinkos plėtros plano, pakeitė šio elektros gamintojo monopolinę padėtį, sudarant galimybę elektros energijos rinkoje dalyvauti daugiau dalyvių. 2009 m. pabaigoje priėmus nemaţai elektros sektoriaus struktūrinių pakeitimų, įkūrus elektros birţą, veikiančią pagal Nord Pool Spot AS principus, buvo sudarytos palankesnės sąlygos elektros rinkos plėtrai. Skatinamas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas elektros energijos gamyboje, siekiant diversifikuoti kuro balansą. 2010 m. birţelio pabaigoje patvirtintoje Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje numatoma atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą galutiniame energijos balanse 2020 metais padidinti iki 23 proc. Perţiūrimas kogeneracinių elektrinių rėmimo mechanizmas, Lietuvos elektrinėje statomas naujas blokas prisidės prie efektyvios elektros energijos gamybos ir bus pritaikytas elektrinių darbui rinkos sąlygomis bei uţtikrins didesnį skaičių elektros rinkos dalyvių. 2009 m. pagrindinę rinkos dalį sudarė visuomeniniai elektros energijos tiekėjai, kurie prekiavo reguliuojamomis visuomeninėmis kainomis. Likusi apie 12 proc. elektros energijos suvartojimo dalis buvo perkama rinkoje sutartinėmis kainomis. Nuo 2010 m. pradėjus visuomeninių tarifų palaipsnį panaikinimą, vartotojų, perkančių elektros energiją pas nepriklausomus tiekėjus, planuojama susidarys apie 35 proc. Elektros rinkos liberalizavimo tendencijas rodo 50 proc. išaugęs nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams išduotų licencijų skaičius per 2009 m., o praėjusių metų pradţios duomenis palyginus su 2010 m. liepos mėnesiu – beveik 2.5 karto.

b) Dominuojančių operatorių rinkos galios evoliucijos įvertinimas Nuo pat elektros rinkos atvėrimo 2002 metais, Lietuvoje yra 4 pagrindiniai operatoriai, kuriems išduotos atitinkamos veiklos licencijos: 1 perdavimo sistemos operatorius, 1 rinkos operatorius ir 2 skirstomųjų tinklų operatoriai. 2009 m. pabaigoje atskiriant dvi hidroelektrines ir rinkos operatorių nuo

9

perdavimo sistemos operatoriaus veiklos, buvo galutinai įgyvendintos elektros rinkos plėtros struktūrinės prielaidos. Nuo 2011 m. planuojama skirstomųjų tinklų operatorius apjungti į vieną Lietuvos skirstomųjų tinklų bendrovę, tai turėtų prisidėti prie efektyvaus vidutinės ir ţemos įtampos tinklų valdymo ir plėtros. Iki 2009 m. pabaigos veikė VĮ Ignalinos atominė elektrinė, todėl elektros rinka pilnai nefunkcionavo. 2010 m. skirstomųjų tinklų operatorių, kurie vykdo ir visuomeninio tiekėjo funkcijas, rinkos galia ar įtaka turėtų sumaţėti, nes pagal priimtą Elektros energetikos įstatymą palaipsniui vartotojai privalės pirkti elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų. Nuo 2013 m. sausio 1 d. visuomeninis tiekėjas privalės sudaryti sutartis ir tiekti elektros energiją tik to pareikalavusiems buitiniams vartotojams, kurių suvartojimas šalyje sudaro apie 35 proc. nuo bendro šalies elektros energijos suvartojimo.

c) Rinkos integracija (su kitomis šalimis, nacionaliniu lygiu), neintegracijos priežastys (perdavimo galios trūkumas, perdavimo operatoriaus diskriminuojantis paskirstymas, nepakankamos reguliuotojo priemonės) 2009 metais Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, išliko kaip sala Europos Sąjungos elektros energetikos sistemoje, išskyrus nedidelio pralaidumo jungtį tarp Estijos ir Suomijos, kuri pradėjo veikti 2007 m. Baltijos šalių rinka būtų efektyvesnė apsijungus su kitomis regioninėmis rinkomis, tačiau plėstis su kitomis šalimis nebuvo techninių galimybių dėl nesamų jungčių. Dar 2008 metais pradėti nacionaliniai ir tarptautiniai projektai tam, kad Baltijos regionas būtų sujungtas su Šiaurės ir Vakarų Europos šalimis, t. y. Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimas su Lenkija ir Švedija bei sinchroniškas Baltijos energetikos sistemų darbas su kontinentinės Europos energetikos sistema. 2008 m. lapkričio 20 d. įvyko pirmasis Aukšto lygio grupės (High Level Group – angl.) susitikimas, vadovaujamas Europos Komisijos, Baltijos regiono tarpsisteminių jungčių klausimais. Nuo 2009 m. pradţios vyko elektros energijos integracijos ir tarpsisteminių jungčių darbo pogrupių susitikimai ir jų rezultatas buvo 2009 m. I pusmetį patvirtintas Baltijos energijos rinkos tarpsisteminių jungčių planas (Baltic Energy Market Interconnection Plan - BEMIP) bei 2009 m. birţelio 17 d. pasirašytas 8 Baltijos jūros regiono šalių susitarimas dėl minėto plano. Šie ir kiti pasirašyti susitarimai paspartins regioninių elektros rinkų sukūrimą, siekiant vieningos Europos elektros rinkos. Vykdant numatytus planus, atliekamos galimybių studijos, vyksta parengiamieji darbai naujų NordBalt ir LitPolLink tarpsisteminių jungčių statybai bei įgyvendinami susiję nacionalinio elektros perdavimo tinklo plėtros projektai. Kaip ir praėjusiais metais, taip ir 2009 m, vyko periodiniai Baltijos šalių energetikos reguliuotojų ir perdavimo sistemos operatorių susitikimai dėl bendros Baltijos elektros rinkos sukūrimo. Juose buvo svarstomi balansavimo, elektros energijos prekybos tarp valstybių, kompensavimo mechanizmo tarp perdavimo sistemos operatorių bei kainodaros klausimai, taip pat sukurtos papildomos darbo grupės skaidrumo, monitoringo klausimams svarstyti ir BEMIP planui įgyvendinti. 2010 m. pareikalaus glaudesnio suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, siekiant įgyvendinti skaidrų ir nediskriminuojantį metodą tarpsisteminių jungčių galios paskirstymui. Uţdarius Ignalinos atominę elektrinę ir pasikeitus elektros energijos srautams, iškyla galima perkrovimų problema. Pasiektas Baltijos perdavimo sistemos operatorių susitarimas, kad numanomas (implicit) aukcionas būtų rinkos principais paremtas ir nediskriminuojantis metodas jungiamųjų linijų galiai paskirstyti. Šios problemos sprendimas gali pareikalauti papildomų investicijų tarpsisteminių jungčių patikimam darbui. Taip pat labai svarbu pasiekti bendrą sutarimą dėl vienodo perdavimo tinklo galių paskirstymo metodo su trečiosiomis šalimis, nuo kurių priklauso Baltijos regiono elektros sistemos.

d) Energijos biržų plėtra Pagal Suomijos, Baltijos perdavimo sistemos operatorių ir Nord Pool Spot AS (toliau vadinama – NPS) bendrą projektą, kuriuo remiantis tikimasi nustatyti rinkos kainą Baltijos elektros rinkai, taip sujungiant Skandinavijos ir Baltijos šalis.

10

Pirmasis projekto etapas buvo įgyvendintas, kai nuo 2010 m. pradţios Lietuvoje pradėjo veikti elektros birţa (BALTPOOL UAB) NPS platformos pagrindu. Iki 2009 m. pabaigos valandinė elektros energijos prekyba vyko aukcione pasiūlos pusėje. Antras etapas, kuris leistų veikti elektros birţai NPS principais visose Baltijos šalyse, turėtų būti baigtas 2011 m. Tai leistų formuotis elektros rinkos kainoms pagal atskiras Baltijos regiono zonas. Taip pat siekiama įgyvendinti ne tik fizinę, bet ir finansinę prekybą elektros energijos birţoje.

e) Nacionalinių reguliavimo institucijų veikla skatinant didmeninės rinkos konkurenciją Nacionalinis reguliuotojas aktyviai dalyvavo kuriant teisinę bazę ir įgyvendinant reformas elektros sektoriuje po VĮ Ignalinos atominės elektrinės uţdarymo 2009 m. pabaigoje. Nuo 2010 m. realus elektros rinkos atvėrimas padidėjo nuo paprastai buvusių apie 14 proc. iki planuojamų apie 35 proc., o nuo 2009 metų pradţios nepriklausomiems tiekėjams išduotų licencijų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 20 iki 48. VKEKK taip pat prisidėjo prie struktūrinių pakeitimų, siekiant įgyvendinti valandinę elektros energijos prekybą ir paklausos pusėje. Buvo inicijuotos suinteresuotų pusių diskusijos, analizuojamos elektros rinkos kliūtys, dėl to pakeista keletas teisės aktų, siekiant didesnės konkurencijos didmeninėje elektros rinkoje. Perţiūrėti kainodaros principai dėl persiuntimo paslaugos kainos nustatymo, jos diferencijavimo ir nustatytas palaipsnis visuomeninių kainų panaikinimas turėtų prisidėti prie elektros rinkos plėtros. VKEKK atstovai dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose susitikimuose, rengiant susitarimus bei sprendţiant Baltijos regionines elektros rinkos problemas su rinkos dalyviais.

f) Išvados Lietuvos kaip ir Baltijos elektros rinka yra izoliuota nuo Vakarų Europos ir Šiaurės šalių elektros rinkų. Nesant techninių galimybių elektros sistemų ir rinkos plėtrai, nesaugu ir nepatikima eksploatuoti elektros energetikos ūkį bei uţtikrinti prieinamą elektros energijos kainą vartotojams. Numatomi tarpsisteminiai sujungimai LitPolLink su Lenkija ir NordBalt su Švedija bei panašūs kaimyninių valstybių projektai padėtų išspręsti šias problemas. Europos Komisijos dėmesys šiam klausimui padėjo pasiekti pastebimą progresą šioje srityje. 2009 m. buvo iššūkių metai Lietuvos elektros ūkiui, ypač ruošiantis uţdaryti apie 80 proc. elektros energijos poreikio gaminusią atominę elektrinę bei reorganizuojant elektros sektorių. Nuo 2002 m. II ketvirčio veikiantis elektros aukcionas 2010 metais tapo elektros energijos birţa, veikiančia pagal Skandinavijos šalių elektros energijos rinkos principus ir patirtį. Pritaikius valandinės elektros energijos prekybos principus paklausos pusėje, nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams atsirado galimybė prekiauti elektros energija birţoje. 2010 m. sausio 1 d. startavęs elektros birţos mechanizmas yra pirmasis reikšmingas ţingsnis konkurencingos didmeninės elektros energijos rinkos link. Bendros trijų Baltijos šalių elektros rinkos kūrimas ir integracija į Skandinavijos elektros rinką yra labai svarbus artimiausių metų uţdavinys elektros rinkoje, keliamas tiek VKEKK, tiek rinkos dalyviams. Įgyvendindami šią uţduotį, VKEKK atstovai 2009 m. aktyviai dalyvavo Europos Komisijos suburtų darbo grupių dėl bendros Baltijos elektros rinkos ir Baltijos jungčių darbe. 2010 m. dėl drastiškai sumaţinto finansavimo VKEKK atstovai neturi galimybių išlaikyti tą pačią dalyvavimo apimtį bendros Baltijos elektros rinkos formavimo procesuose.

11

2.1.2. Mažmeninė rinka

a) Rinkos koncentracijos vystymasis pagal nustatymus esamai rinkai (kaip apibrėžta konkurencijos įstatyme) 2007 metų viduryje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, elektros rinka buvo atverta 100 procentų. Tai reiškia, kad visi vartotojai tapo laisvieji ir gali pasirinkti elektros energijos tiekėją. 2009 m. pabaigoje uţdarius VĮ Ignalinos atominę elektrinę, nuo 2010 m. panaikintos galutinės visuomeninės elektros energijos kainos vartotojams, kurių leistinoji naudoti galia didesnė nei 400 kW, iki 2013 m. palaipsniui maţinant šį dydį, t. y. realus elektros rinkos atvėrimas 2010 m. turėtų sudaryti apie 35 proc., 2011 m. – apie 45 proc., 2012 m. – apie 55 proc., 2013 m. - apie 65 proc. Tai leis praktiškai įgyvendinti ir paspartinti rinkos santykius ne tik vidaus, bet ir regioninėje rinkoje.

b) Tiekėjo keitimo dinamika Praėjusiais metais, kaip ir elektros rinkos atvėrimo pradţioje, tie patys rinkos dalyviai pasinaudojo teise pakeisti tiekėją. Jie sudarė 12 proc. viso šalyje naudingai patiekto elektros energijos kiekio. Prieţastis – sąlyginai pigesnė, nei rinkos sąlygomis skirstomajame tinkle siūlo nepriklausomi tiekėjai, visuomeninių tiekėjų parduodama elektros energijos kaina bei taikomos visuomeninės (galutinės) elektros energijos kainos.

1 lentelė. Deklaruotas ir realus rinkos atvėrimo laipsnis

Rodiklis 2002 m. 2003 m. Iki

2004-07-01

Nuo 2004-07-01

2005 m. 2006 m. Nuo

2007-07-01

2008 m. 2009 m.

Laisvųjų vartotojų elektros energijos suvartojimas nuo bendro vartotojų elektros energijos suvartojimo, %

20 23 25 74 74 74 100 100 100

Laisvųjų vartotojų, pasirinkusių nepriklausomus tiekėjus, elektros energijos suvartojimas nuo bendro

vartotojų elektros energijos suvartojimo, %

17 17 15 15 15 13 12 14 12

Šaltinis: VKEKK

c) Kainos dinamika (iš viso ir komponentės) palyginti su praėjusiais metais, įskaitant reguliuojamas kainas 2009 m. padidėjus gamtinių dujų kainoms, VKEKK įvertino vidutinę prognozuojamą elektros energijos gamybos kainą visuomeninėse kainose 2009 metams – 41,41 EUR/MWh, kuri, palyginti su 2008 metais, padidėjo 7,47 EUR/MWh. 2009 metams AB „Lietuvos energija“ vidutinė perdavimo paslaugos kaina padidėjo 0,4 EUR/MWh uţ galios rezervus. Taigi gamybos ir perdavimo kainos didėjimas 2009 metais sudarė 7,87 EUR/MWh. Kartu brango ir skirstomųjų tinklų operatorių perkama elektros energija būtinoms technologinių įrenginių sąnaudoms bei savosioms reikmėms padengti. Tačiau dėl veiklos efektyvinimo bei dėl 2009 m. priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl licencijuojamome veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principų, pagal kuriuos bendrovių normatyvinis pelnas ir nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo istorinės turto vertės, skirstymo paslaugos kainos ne tik nedidėjo, bet dar neţymiai sumaţėjo.

12

2 lentelė. 2007-2010 metų faktinės ir prognozuojamos kainos, EUR/MWh

Rodikliai AB “VST” AB Rytų skirstomieji tinklai 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Elektros gamybos kaina 28,9 34,32 37,56 58,59 28,9 34,32 37,56 58,59

Elektros perdavimo paslaugos kaina 10,45 10,40 10,65 9,88 10,45 10,40 10,65 9,88

Elektros tiekimo paslaugos kaina 0,55 0,58 0,58 0,90 0,61 0,61 0,61 0,96

Visuomeninė elektros energijos kaina vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš aukštosios įtampos elektros tinklų 39,9 45,30 48,76 69,37 39,96 45,33 48,82 69,43

Elektros skirstymo vidutinės įtampos elektros tinklais paslaugos kaina 18,33 21,58 20,24 15,41 17,11 19,55 17,84 15,35

Visuomeninė elektros energijos kaina vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos elektros tinklų 58,23 66,88 69,0 84,78 57,07 64,88 66,66 84,79

Elektros skirstymo ţemosios įtampos elektros tinklais paslaugos kaina 26,18 21,98 23,31 19,52 23,75 20,71 22,53 23,11

Visuomeninė elektros energijos kaina vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš ţemosios įtampos elektros tinklų 84,41 88,86 92,31 104,3 80,82 85,59 89,19 107,90

Šaltinis: VKEKK

d) Nacionalinių reguliuotojų veikla, skatinant mažmeninę konkurenciją Ruošiantis 2009 m. pabaigoje uţdaryti Lietuvos elektros rinkoje dominavusios VĮ Ignalinos atominės elektrinės antrąjį bloką, jau nuo metų pradţios reguliuotojo iniciatyva vyko diskusijos, paruošiamieji darbai, kaip sukurti palankesnes sąlygas konkurencijai. 2009 m. viduryje Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Lietuvos elektros rinkos plėtros planą ir metų pabaigoje priėmus Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, reguliuotojas atitinkamai keitė antrinius teisės aktus, susijusius su elektros energijos ir aktyviosios galios rezervų kainomis gamintojams ir tiekėjams, uţimantiems daugiau kaip 25 proc. rinkos, elektros energijos supirkimo kainomis iš termofikacinių elektrinių, persiuntimo paslaugų ir visuomeninėmis kainomis, balansavimo energijos kainomis. Tikėtiną elektros rinkos pagyvėjimą nuo 2010 m. indikavo reguliuotojo išduotų licencijų gausa 2009 m., t. y. per metus išduota tiek licencijų, kiek nuo elektros rinkos atvėrimo pradţios 2002 metais. Reguliuotojas taip pat aktyviai dalyvavo priimant kitų institucijų teisės aktus. Elektros energetikos įstatymo ir kainų skaičiavimo metodikų esminio pakeitimo tikslas buvo tas, kad visuomeninių (galutinių) elektros energijos kainų palaipsnis panaikinimas iki 2013 m. skatins aktyviau dalyvauti nepriklausomus tiekėjus bei didins konkurenciją tiek didmeninėje, tiek maţmeninėje rinkose.

e) Išvados

Praėjusiais metais nepriklausomų tiekėjų skaičius, palyginus su 2008 metais, padvigubėjo. Nuo 2009 m. sausio 1 d. VKEKK išdavus 23 elektros energijos nepriklausomo tiekimo licencijas, nepriklausomų tiekėjų skaičius padidėjo iki 43. Licencijuojamą veiklą vykdė 8 įmonės. Ekonominiai motyvai gali lemti vartotojo apsisprendimą pakeisti tiekėją, tačiau kadangi visuomeniniai tiekėjai elektros energiją parduoda ţemesnėmis kainomis nei rinkoje. Persiuntimo kaina buvo didesnė, tad tik vartotojai, prisijungę prie perdavimo tinklo, yra pakeitę tiekėją. Galutinių elektros energijos kainų panaikinimas nuo 2010 m. palaipsniui didins tiekėjo keitimų skaičių. Palyginus su 12 proc. realiu rinkos atvėrimu 2009 metais, planuojama, kad 2010 m. vartotojų, pakeitusių tiekėją, elektros energijos suvartojimas nuo bendro šalies suvartojimo sudarys 35 proc., 2011 m. – 45 proc., 2012 m. – 55 proc. Nuo 2013 m. sausio 1 d. visuomeninis tiekėjas privalės sudaryti sutartis ir tiekti elektros energiją visiems jam išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esantiems ir to pareikalavusiems buitiniams

13

vartotojams, kurių suvartojimas šalyje sudaro apie 35 proc. Tokiu būdu, palaipsniui būtų skatinama konkurencija maţmeninėje rinkoje.

2.1.3. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos ir vartotojų gynimas

a) Skaidrumas Elektros energetikos įstatyme yra nustatyta, kad viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje yra veikla ar neveikimas elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su visuomenės saugumu ir aplinkos apsauga, taip pat elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius kombinuotojo elektros energijos bei šilumos gamybos ciklo elektrinėse. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau vadinama – VIAP) sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. Pagal Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo nuostatas VIAP kainoje įvertinamos 5 VIAP rūšys:

1. elektros energijos gamyba: 1.1. naudojant atsinaujinančius energijos išteklius; 1.2. termofikaciniu reţimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo

elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į miestų centralizuotus šilumos tiekimo tinklus; 1.3. nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina energetikos sistemos

rezervams uţtikrinti; 2. atominės energetikos darbo saugumo uţtikrinimas, atliekų saugojimas ir laidojimas; 3. elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės,

saulės ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo ar skirstomųjų elektros tinklų.

Visi duomenys, susiję su VIAP kainomis, formuojant vidutinę VIAP kainą, skelbiamos viešai reguliuotojo interneto puslapyje. 2009 metams VIAP vidutinė kaina buvo nustatyta 19,06 EURct/MWh, kuri, palyginti su 2008 metais, didėjo 77 proc., iš esmės, dėl padidėjusių gamtinių dujų kainų ir 1,36 EURct/kWh sumaţėjusios VĮ Ignalinos atominės elektrinės parduodamos elektros energijos kainos. Tačiau 2010 metams prognozuojamos VIAP sąnaudos palyginti su 2009 metais maţėjo apie 32 proc. Tai sąlygojo 88 proc. sumaţėjusios termofikacinių elektrinių tiekiamos elektros energijos, pagamintos termofikaciniu reţimu bei tiekiant šilumos energiją į centralizuotus šilumos tinklus, sąnaudos, tačiau 17 proc. didėjo elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, pirkimo sąnaudos ir 59 proc. energetikos sistemos rezervo uţtikrinimo sąnaudos, įvertinant planuojamas į VIAP sąrašą įtraukti elektros energijos tiekimo saugumo išlaidas.

b) Skundai (temos, kiekiai, atsakomybė) Didėjantį visuomenės aktyvumą, domėjimąsi energetikos problemomis, poreikį ginti savo interesus rodo tai, kad VKEKK sulaukia vis gausesnio pluošto korespondencijos su vartotojų klausimais, prašymais ir skundais. 2009 m. VKEKK gavo ir išnagrinėjo 343 įvairaus pobūdţio skundus ir prašymus. VKEKK Elektros energetikos sektoriuje gavo 27 vartotojų skundus, iš kurių 4 nepasitvirtino. Elektros energetikos sektoriuje vartotojai daugiausiai kreipėsi dėl naujų vartotojų prijungimo įkainių apskaičiavimo, elektros tiekimo kainų bei tarifų taikymo, elektros tiekimo nutraukimo ir atnaujinimo. Daug paklausimų gauta dėl subabonentams taikomų sutartinių kainų, kurių VKEKK nereguliuoja. VKEKK, vykdydama licencijuojamų įmonių veiklos kontrolę, atliko AB „VST“ ir AB Rytų skirstomųjų tinklų patikrinimą ir pagal surinktus bei pateiktus įmonių duomenis perskaičiavo naujųjų vartotojų prijungimo įkainius. Nuo 2009 m. liepos 1 d. visiems naujiems vartotojams, prisijungiantiems prie tinklo ar esamiems, kurie didina elektros energijos pajėgumus, įmoka skaičiuojama taikant vidutiniškai perpus maţesnius prisijungimo įkainius. VKEKK, matydama ir daugiau problemų dėl naujų vartotojų

14

įrenginių prijungimo prie tinklo, metų pabaigoje iš esmės perţiūrėjo įkainių skaičiavimo metodiką ir nustatė daugiau diferencijuotų įkainių, kurie atspindi realias vartotojo prijungimo sąnaudas. Elektros energijos kainų ir tarifų taikymo klausimai buvo aktualūs tiek buitiniams, tiek nebuitiniams vartotojams. Sodininkai, kaip vartotojai, elektros energiją naudojantys namų ūkiuose, kėlė klausimą, kodėl jiems netaikomi visi buitiniams vartotojams nustatyti tarifai, kaip pavyzdţiui, per metus suvartojantiems 12000 kWh arba turintiems elektros virykles vartotojams. VKEKK aktyviai dalyvavo ieškant šios problemos sprendimo būdo. Susitikimų su visuomeniniais elektros energijos tiekėjais metu sutarta, kad būtina suteikti sodininkams galimybę sudaryti individualias elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Tai leistų sodininkams uţ elektros energiją atsiskaityti pagal visus buitiniams vartotojams nustatytus tarifus. Pramonės įmonės į VKEKK daţniausiai kreipdavosi dėl galios mokesčio pagrįstumo. Šis mokestis yra taikomas pagal tai, kokia leistinoji naudoti galia yra suteikta vartotojui, ir skatina vartotojus pasverti ir įvertinti realų elektros energijos poreikį bei leidţia skirstomųjų tinklų įmonėms prognozuoti ir vykdyti racionalią elektros tinklų plėtrą. VKEKK nemaţai paklausimų gavo ir dėl subabonentams taikomų elektros energijos kainų, kai pirminis vartotojas perduoda elektros energiją subabonentui. Nors VKEKK nereguliuoja ir nevertina vartotojų patiriamų papildomų išlaidų dėl elektros energijos perdavimo subabonentui pagrįstumo, tačiau visais atvejais pabrėţdavo, kad subabonentams taikomos elektros energijos kainos negali būti didesnės nei visuomeninio tiekėjo abonentui taikomos kainos.

c) Išvados 2009 m. reguliuotojas ir toliau siekė, kad VIAP sąnaudos maţėtų. Surengta gausa susitikimų, kurių metu vyko karštos diskusijos, lėmė, kad nuo 2010 metų sumaţėjo VIAP kaina vartotojams. Be abejo, tai lėmė ir nuo reguliuotojo veiklos nepriklausančios prieţastys. Pasaulinė ekonominė krizė sąlygojo gerokai ţemesnes gamtinių dujų kainas, palyginus su 2008 m. piku. Ginant elektros energijos vartotojus, reguliuotojas priėmė naujus ar patobulino esamus teisės aktus, aktyviai dalyvavo rengiant kitus teisės aktus. 2009 metų pradţioje pakeitus Elektros energetikos įstatymą, keitėsi kai kurie elektros sektoriaus kainodaros principai – licencijuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertė nustatoma vertinant neperkainotą (istorinę) įmonių turto vertę. Šis principas leido gerokai sušvelninti elektros energijos kainos šuolį, uţdarius VĮ Ignalinos atominę elektrinę. Taip pat toliau buvo vykdoma elektros energetikos įmonių kontrolė, pasitelkus išvaţiuojamuosius tikrinimus, kurių metu nustatyti neefektyvių investicijų įgyvendinimo atvejai bei sumaţinta atitinkamos įmonės viršutinė kainų riba. Patikslinta informacijos, susijusios su investicijų planavimu ir įgyvendinimu, pateikimo tvarka bei patobulinta investicijų derinimo tvarka Elektros kainų skaičiavimo metodikoje numatytas elektros energijos tiekimo patikimumo ir minimalių kokybės reikalavimų uţtikrinimo mechanizmas, baudţiant arba skatinant elektros energetikos įmones uţ atitinkamai blogesnius ar geresnius kokybės rodiklius. Priimti kiti metodikos pakeitimai, tarp jų susiję su elektros energijos technologinių sąnaudų ribų sumaţinimu. Metodikoje taikomų šių ekonominių priemonių efektyvumą galima pailiustruoti tuo, kad nuo 2002 m. skirstomųjų tinklų technologinės sąnaudos sumaţėjo apie 28 proc., ir atitinkamai buvo sumaţintos minėtos maksimalios ribos.

15

2.1.4. Infrastruktūra

a) Tarifų tobulinimas Elektros energetikos sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos kainos. Gamybos (elektros energijos ir rezervinės galios) ir nepriklausomo tiekimo srityje kainos nereguliuojamos, išskyrus kai elektros energijos gamintojai ir nepriklausomi tiekėjai uţima daugiau kaip 25 proc. elektros energijos pardavimų rinkos Lietuvoje. Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekėjo paslaugų kainos reguliuojamos, nustatant viršutinę kainų ribą. Iki 2010 m. reguliuojami visuomeniniai tarifai apėmė visas vartotojų kategorijas – gyventojus, smulkų, vidutinį ir stambų verslą. Elektros energetikos įstatyme numatytas palaipsnis galutinių elektros energijos kainų panaikinimas. Nuo 2013 m. visi komerciniai vartotojai, išskyrus buitinius vartotojus, privalės pirkti elektros energiją sutartinėmis kainomis iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų ir šiems vartotojams galutinės elektros kainos nebus taikomos. Kaip minėta, perţiūrėta keletas elektros energijos kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikų bei konkrečių kainų diferencijavimo principai. Siekiant efektyvesnės elektros rinkos panaikinta elektros energijos perdavimo paslaugos kainos galios dedamoji, kuri buvo skaičiuojama nuo maksimalios valandinės vartotojo galios. Tokiu būdu, elektros energijos persiuntimo kaina tapo lengviau prognozuojama ir leido subalansuoti reguliuojamas ir nereguliuojamas elektros energijos kainas.

b) Investicijos / Str. 22 2009 metais investicijos į perdavimo tinklą buvo 31,4 mln. EUR, o į skirstomuosius tinklus - 76,9 mln. EUR. Panašūs dydţiai numatomi ir 2010 m. Planuojamos tarpsisteminės linijos: 1000 MW LitPolLink su Lenkija iki 2015 (238 mln. EUR) ir 700-1000 MW NordBalt (buvęs SwedLit) su Švedija (553 mln. EUR). Įgyvendinant šiuos projektus numatoma, kad metinės investicijos į perdavimo sistemą turėtų išaugti keturiais kartais, o tai turėtų ţenklios įtakos elektros energijos perdavimo paslaugos kainai. 2007 m. birţelio mėnesį buvo priimtas įstatymas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Planuojama maksimali galia - 3400 MW, statybų pabaiga - 2018 m. Dėl 22 straipsnio, reglamentuojančio tiesioginių linijų naudojimą, jokių pasikeitimų nebuvo.

c) Galios paskirstymas Elektros perdavimo tinklų pralaidumas yra pakankamas, todėl 2009, kaip ir praėjusiais metais, perkrovų elektros tinkle, taip pat ir Baltijos šalių mastu, nebuvo. Tačiau ruošiantis didţiausiam elektros energijos gamintojo uţdarymui, vyko paruošiamieji darbai organizuoti aukcioną perdavimo linijos Estlink galios paskirstymui pagal bendrą Nord Pool Spot AS (toliau vadinama – NPS) ir Baltijos bei Suomijos perdavimo sistemos operatorių projektą. Antrasis etapas - pritaikyti šiuos principus Baltijos šalių mastu. Iki 2011 m. su Lietuvos tarpsisteminių jungčių galių paskirstymui taikomas galios optimizavimo metodas tarp perdavimo sistemos operatorių sutartam laisvam tarpsisteminiam galios (ATC) dydţiui pagal „implicit“ principą ir vykdomas Baltpool UAB (Lietuvos elektros birţa), pradėjusia veiklą nuo 2010 m. Planuojama, kad rinkos principais paremtas galių paskirstymo metodas (implicit aukcionas) tarp Baltijos rinkos kainų rajonų turėtų būti pritaikytas ir vykdomas NPS nuo 2011 m. Tais pačiais metais bendras rinkos principais pagrįstas tarpsisteminių galių optimizavimo metodas prekybai su trečiosiomis šalimis turi būti pritaikytas ir įgyvendintas NPS. Šiems tikslams pasiekti dirba bendros Baltijos reguliuotojų ir perdavimo sistemos operatorių darbo grupės bei rengiami teisės aktai.

16

d) Išvados Tarpsisteminių linijų su Lenkija ir Švedija projektai, kurie turėtų uţtikrinti tiekimo patikimumą ir elektros rinkos konkurencingumą po VĮ Ignalinos atominės elektrinės uţdarymo 2009 m. pabaigoje, pasistūmėjo į priekį, tačiau dėl nepakankamos Europos Sąjungos suteikiamos paramos, elektros energijos perdavimo paslaugos kaina vartotojams gali didėti dvigubai. Todėl tolesniam elektros rinkos plėtros įgyvendinimui ir vartotojų naštos sumaţinimui dėl regioninės elektros sistemų plėtros, reikalinga ir būtina didesnė Europos Sąjungos parama. Priešingu atveju, elektros energijos vartotojai patirs nemaţų nuostolių dėl elektros rinkos sukūrimo bei bus nuvilti jų lūkesčiai, jog elektros rinka sudaro prielaidas maţesnėms elektros energijos kainoms. 2009 m., kaip ir 2008 m., Baltijos regione problemų dėl perkrovimų nebuvo. Tačiau 2010 m. vasarą identifikuotos galimos problemos. VKEKK ieško galimų sprendimų, bendradarbiaudama su suinteresuotomis pusėmis bei Baltijos regiono reguliuotojais pereinamuoju laikotarpiu. Rengiamasi įgyvendinti rinkos principais pagrįstus tarpsisteminių galių paskirstymo metodus regiono mastu.

2.1.5. Tiekimo saugumas

a) Nacionalinio reguliuotojo kompetencija dėl tiekimo saugumo Elektros energetikos įstatymo 12 straipsnis nustato elektros energijos tiekimo patikimumo stebėsenos (monitoringo) vykdymą. Vyriausybės įgaliota institucija stebi perdavimo ir skirstomųjų tinklų patikimumą. Patikimumo stebėjimo rezultatai apibendrinami viešai skelbiamose metinėse ataskaitose. Ataskaitose turi būti pateikiami duomenys, susiję su tiekimo ir (ar) poreikio balansu šalies mastu, numatomu poreikio lygiu ateityje ir tiekimo galimybės, statomais ir planuojamais papildomais gamybos pajėgumais, priemonėmis elektros energijos poreikiams piko metu tenkinti ir veiksmai vienam ar keliems gamintojams nutraukus veiklą, sistemos prieţiūros lygiu ir kokybe bei kita informacija. Pagal Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą Energetikos ministerija atlieka su elektros energijos tiekimo saugumu susijusių klausimų stebėseną (monitoringą) šalies elektros rinkoje ir kasmet iki liepos 31 d. paskelbia interneto svetainėje ataskaitą su išvadomis ir pasiūlymais. Vienas iš ataskaitoje pateikiamų klausimų yra konkurencijos mastas šalies rinkoje, kurį teikia reguliuotojas. Šioje dalyje apţvelgiama rinkos koncentracijos (rinkos dalyvių uţimama rinkos dalis gamyboje, aukcione (birţoje), tiekime), rinkos atvėrimo laipsnis, rinkos dalyvių skaičiaus kitimas, rinkos kainų dinamika, laisvųjų vartotojų aktyvumo laipsnis bei pateikiamos išvados.

b) Investicijų plėtra (gamyba, saugyklos, LNG, perdavimas – įskaitant tarpsistemines jungtis, persiuntimą, skirstymą, ...) Siekiant elektros energijos tiekimo saugumo ir patikimumo, kaip minėta 1.1.4 b) skyriuje, gamybos sektoriuje planuojama naujos atominės elektrinės statyba. Informaciją apie šio projekto eigą galima rasti interneto svetainėje www.vae.lt. NordBalt ir LitPolLink projektai perdavimo tinkle taip pat turėtų prisidėti prie stabilaus Lietuvos ir Baltijos regiono elektros sistemų darbo. Tai pareikalaus didelių finansinių lėšų bei turės įtakos elektros energijos kainai, neskaitant periodinių investicijų, kurios atliekamos kasmet pagal sudarytą investicijų programą iki 2020 m. Elektros energijos persiuntimui naudojamas ilgalaikis turtas (transformatorinės pastotės, transformatoriai, skirstomieji punktai, elektros linijos) ilgainiui sensta ir nebeatitinka techninių reikalavimų, todėl jo rekonstrukcijai ir atstatymui kasmet reikia vis didesnių investicijų. AB „LEO LT“ uţsakymu „Siemens AG – Energetikos sektorius“ 2009 metais atliko Lietuvos elektros energijos perdavimo ir skirstomojo tinklo būklės auditą. Remiantis audito ataskaitoje pateiktais duomenimis, ir AB Rytų skirstomųjų tinklų ir AB „VST“ daugelio elektros įrenginių ir elektros tinklų būklė vertintina kaip patenkinama arba bloga. 2009 metais ypač išryškėjo skirtumas tarp priskaičiuotų ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų ir faktiškai atliktų investicijų vertės. Ypač didelis atotrūkis tarp nusidėvėjimo sąnaudų ir investicijų

http://www.vae.lt/

17

apimties 2009 metais. Skirtumai iš esmės susidarė dėl to, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimas 2009 metais dar buvo skaičiuojamas nuo perkainotos ilgalaikio turto vertės, tačiau sumaţėjusios įrenginių ir darbų kainos pareikalavo maţiau investicijų nei buvo planuota. Visos trys persiuntimo paslaugas teikiančios įmonės apie 40 proc. investicijų skiria elektros tinklų ir pastočių rekonstrukcijai bei modernizavimui. Dar apie 40 proc. lėšų skirstomųjų tinklų įmonės investuoja į naujų vartotojų prijungimą. Teisingas investicijų krypties pasirinkimas turi įtakos elektros energijos persiuntimo patikimumui. Palyginus Lietuvos skirstomųjų tinklų operatorių tiekimo patikimumo duomenis su kitų uţsienio šalių (tokių kaip Austrija, Didţioji Britanija, Italija, Prancūzija, Vokietija) duomenimis, galima teigti, kad bendras Lietuvos 2005 – 2007 metų elektros energijos persiuntimo patikimumo rodiklių lygis yra panašus kaip ir minėtose Europos Sąjungos šalyse.

c) Tiekimo/apkrovos balanso plėtra; dujų krizė 2009 m. Energetikos ministerijos rengiamoje Monitoringo ataskaitoje apie tiekimo saugumą Lietuvos elektros energijos rinkoje pateikiami faktiniai ir planuojami elektros energijos generavimo, perdavimo ir paskirstymo pajėgumai, tarpsisteminių ryšių su kaimyninėmis energetikos sistemomis duomenys, elektros galių balansai, elektros energijos gamyba, suvartojimas, eksportas ir importas. Pastaroji informacija teikiama pagal trejų metų prognozę. 2009 m. duomenimis planuojamas 2010 m. Lietuvos elektros energetikos sistemos galios balansas sistemos maksimalių poreikių metu pirmą kartą taps neigiamas, t. y. drastiškai sumaţės - nuo 1727 MW iki -326 MW laikotarpiu 2006 – 2010 m. Lietuvos elektros sistema iš eksportuojančios taps importuojančia ir labiau priklausoma nuo kaimyninių šalių. Pagrindine importo tiekėja taptų ne ES šalis narė. Gamtinių dujų kainų pikas 2008 metais turėjo įtakos elektros energijos kainas 2009 metams. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina, palyginti su 2008 m., išaugo daugiau nei dvigubai. Staigus gamtinių dujų kainų šuolis privertė valstybines institucijas ieškoti būdų, kaip metų viduryje elektros energetikos įmonėms padengti neplanuotai išaugusias kuro sąnaudas. Tai sukėlė papildomų rūpesčių bei destabilizavo padėtį, keičiant atitinkamus teisės aktus. Šios pasekmės jaučiamos iki šiol dėl galimų įmonių patirtų nuostolių, kurie sprendţiami šalies teismuose.

d) Investicijų atidėjimai (pagrindinės priežastys) Pagrindinės investicijos į elektros energetikos sektorių nebuvo atidėtos, o pasaulinės ekonominės krizės įtakotas vartojimo sumaţėjimas laikomas laikinu reiškiniu. Ţemesnį investicijų lygį į elektros tinklus 2009 metais, palyginti su praėjusiais metais, lėmė ir efektyvesnis elektros energetikos įmonių investicijų įgyvendinimas. 2008 m. reguliuotojui atlikus investicijų planų įvykdymo patikrinimą, nustatyti neefektyvios veiklos atvejai ir šie rezultatai įvertinti, sumaţinant kitų metų elektros energijos kainą.

e) Šaltinių ir kelių diversifikavimas 2009 m. pabaigoje uţdarius VĮ Ignalinos atominę elektrinę, energijos šaltinių įvairovė sumaţėjo ir elektros energetikos sistemos stabilus darbas ir elektros energijos kaina taps priklausoma nuo gamtinių dujų tiekimo patikimumo ir kainos, bei nuo elektros energijos importo iš trečiųjų šalių. Naujos Lietuvos tarpsisteminės jungtys su Švedija ir Lenkija bei nauja Visagino atominė elektrinė leistų sumaţinti energetinę nepriklausomybę, padidinti energijos tiekėjų skaičių bei energijos šaltinių įvairovę, o tuo pačiu ir elektros tiekimo saugumą.

18

f) Išvados Elektros tiekimo saugumas glaudţiai susijęs su šalies energetikos politika ir strategija. Reguliuotojas gali siųsti atitinkamus investicijų poreikio signalus rinkos dalyviams ir taikyti reikiamas priemones kainodaros pagalba. Pagal Energetikos įstatymą energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su VKEKK. Jeigu tokios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su reguliuotoju, jos negali būti pripaţintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms perţiūrėti. Siekiant išlaikyti energijos šaltinių įvairovę, skatinamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas didinant supirkimo kainas bei nustatytas naujų energijos šaltinių rėmimas, kaip saulės energija. 2009 m. pabaigoje uţdarius VĮ Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos elektros energetikos sistema iš eksportuojančios tapo importuojančia ir energetiškai priklausoma nuo kitų šalių energijos tiekimo patikimumo. Pradėti įgyvendinti ilgalaikiai strateginiai projektai, susiję su naujomis elektros linijomis su kaimyninėmis šalimis bei nauji gamybos pajėgumai, panaudojant branduolinę energiją, leistų padidinti energijos tiekimo šaltinių įvairovę ir uţtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą. BEMIP yra Lietuvos ir Baltijos elektros energetikos sistemos išėjimo iš dabartinės energetinės izoliacijos strategija. Tačiau jos tolesnis efektyvumas visų pirma priklauso nuo adekvačios ES politinės ir finansinės paramos. Nuoseklios ES paramos dėka NordBalt projektas (elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos) gerokai pasistūmėjo į priekį. Todėl dabar būtina sutelkti visas pastangas įgyvendinant kitus BEMIP projektus, t. y. Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį LitPolLink bei Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį. Šie infrastruktūros projektai yra esminė sąlyga Lietuvai siekiant ilgalaikėje perspektyvoje sukurti integruotą regioninę energetikos rinką.

2.1.6. Reguliavimas/Atskyrimas

a) Nacionalinio reguliuotojo kompetencija Pagal Elektros energetikos įstatymą VKEKK privalo kontroliuoti, kad būtų veiksmingai atskirtos apskaitos, siekiant išvengti gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklos rūšių kryţminio subsidijavimo. Nuo 2002 metų elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo veiklos yra teisiškai atskirtos, t. y. egzistuoja atskiros įmonės. Skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklų sąnaudos yra tvarkomos atskirose skirstomųjų tinklų įmonių buhalterinėse sąskaitose ir apskaitos registruose. Rinkos operatoriaus, dviejų hidroelektrinių bei kitų veiklų sąnaudos taip pat yra paskirstytos perdavimo sistemos įmonės atskirose apskaitose. 2009 m. priimti teisės aktai leido padidinti valstybės įtaką elektros energetikos bendrovėse ir atlikti pertvarkymus. 2010 m. geguţės 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė elektros energetikos įstatymo pakeitimo koncepcijai, kuria yra įgyvendinamas ES trečiasis energetikos paketas. Vyriausybė taip pat pritarė Lietuvos energetikos įmonių pertvarkos planui. Pagal jį bus suformuoti keturi elektros energetikos įmonių blokai – perdavimo, gamybos, skirstymo ir aptarnavimo. Visuose blokuose valstybė išsaugos kontrolę. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus elektros energetikos sektoriaus pertvarką, bus padidintas bendrovių veiklos efektyvumas ir sutaupyta iki 60 mln. Lt per metus. Pertvarkant šalies elektros energijos įmones, siekiama, kad būtų įgyvendinti strateginiai naujos atominės elektrinės bei elektros jungčių projektai, uţtikrinsiantys Lietuvos Respublikos energetinį saugumą, taip pat siekiama, kad būtų plečiama laisva elektros rinka, padidintas įmonių efektyvumas, o visas elektros ūkis atitiktų trečiajam ES energetikos paketui. Konsoliduodami elektros energetikos kontrolę valstybės rankose, siekiama derinti strateginių tikslų įgyvendinimą bei socialiai orientuotą energetinę politiką.

19

Nuo AB „Lietuvos energija“ nuspręsta atskirti elektros perdavimo tinklus, perdavimo sistemos operatorių LITGRID UAB ir rinkos operatorių BALTPOOL UAB, o į Lietuvos valstybės kontroliuojamos AB „Lietuvos energija“ kapitalą įnešti valstybės valdomas AB „Lietuvos elektrinė“ akcijas. Perdavimo sistemos operatorius LITGRID UAB kartu su elektros perdavimo tinklais ir jo kontroliuojamu rinkos operatoriumi BALTPOOL UAB Lietuvos valstybės bus kontroliuojami tiesiogiai, remiantis ES III energetikos paketo nuostatomis dėl nuosavybės atskyrimo. Įmonė LITGRID UAB bus atsakinga uţ jungčių į Švediją ir Lenkiją projektų bei Lietuvos elektros rinkos integravimo į Baltijos bei į regioninę Šiaurės šalių elektros rinką įgyvendinimo tęsimą. Bendrovė „Visagino atominė elektrinė“ yra atsakinga uţ naujos atominės elektrinės projekto parengimą, ir bus ta valstybės kontroliuojama įmonė, kuri atsakys uţ Lietuvos Respublikos dalies investiciją į naują atominę elektrinę. Jos statybas įgyvendins projekto įgyvendinimo įmonė, kurią numatoma steigti, dalyvaujant strateginiam investuotojui ir strateginiams partneriams. „Visagino atominė elektrinė“, kurią 100% kontroliuoja Lietuvos valstybė, bus AB „Lietuvos energija“ ir skirstomųjų tinklų įmonių akcininkė. Taip pat į naują įmonę reorganizavimo būdu bus sujungtos AB „VST“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“, išsaugant jose Lietuvos valstybės kontrolę.

b) Nacionalinio reguliuotojo taikomos sankcijos VKEKK nustato detalius ataskaitų sudarymo reikalavimus bei atsakomybę uţ šių nurodymų paţeidimą. Jau 2008 m. buvo priimtas Energetikos įstatymo pakeitimas dėl sankcijų taikymo, kuris numato baudų taikymą ne tik pareigūnams, bet ir įmonėms. Energetikos įmonėms uţ paţeidimus vykdant reguliuojamą veiklą VKEKK skiria pinigines baudas dėl viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės licencijuojamą veiklą nepaskelbimo, dėl kitų licencijuojamos veiklos sąlygų paţeidimo arba nevykdymo, dėl VKEKK įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų paţeidimus, nevykdymo arba vykdymo ne laiku ir dėl veiklos saugumo ir patikimumo, sąţiningos konkurencijos ir vartotojų (sistemos naudotojų) nediskriminavimo principų paţeidimo, dėl licencijuojamos veiklos sąlygų pakartotinio paţeidimo per metus. Skiriama piniginė bauda, priklausomai nuo paţeidimo, gali svyruoti nuo vieno tūkstančio litų iki 2 procentų energetikos įmonės metinių pajamų iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas paţeidimas praėjusiais ūkiniais metais. 2009 m. elektros sektoriuje reguliuotojo sankcijos nebuvo pritaikytos.

c) Perdavimo sistemos operatorių (toliau – PSO) vaidmuo rinkose (PSO santykiai su rinkos vietomis (Energijos biržomis), skaidrumas, gamintojų dispečerizavimas visą laiką ar tik perkrovų valdymo metu, ...) PSO vaidmuo yra vienas esminių, plėtojant elektros rinką. Kasdienių prekybos procesų ir elektros sistemos duomenų valdymo ţinojimas jiems suteikia išskirtinę padėtį. Minėtas Nord Pool Spot AS ir Baltijos bei Suomijos PSO projektas parodo, kad bendradarbiavimas yra glaudus. 2008 pabaigoje pagal šio projekto pirmąjį etapą nustatyta rinkos kaina ties jungiamąja linija Estlink, o pagal antrąjį etapą – bus nustatyta elektros rinkos kaina Baltijos šalims ir prekybos dienos rinka Elbas. Planuojama, kad pastarasis etapas vėliausiai bus baigtas iki 2011 m. kovo mėn. Teisės aktais numatyti skaidrumo reikalavimai įgyvendinti. 2009 metais VKEKK patobulino ir harmonizavo energetikos įmonių informacijos pateikimo tvarką. Dispečerinis centras dirba visą parą, atlikdamas nacionalinę balansavimo funkciją, atsiţvelgdamas į elektros energijos mainus, elektros energijos srautų ribojimus, suderintus su kitomis energetikos sistemomis. Kaip minėta, Lietuvoje ir Baltijos šalių mastu perkrovų nebuvo. Tačiau po VĮ Ignalinos atominės elektrinės uţdarymo ir plėtojant elektros rinką Baltijos regiono mastu, ruošiamasi įgyvendinti rinkos principais paremtus galios paskirstymo metodus visose Baltijos šalyse.

20

d) PSO ir skirstomųjų tinklų operatorių (toliau – STO) atskyrimo tobulinimas (PSO nepriklausomumo laipsnis, patobulinimai, susiję su PSO atskyrimu rinkoje: tinklo investicijos, tiekimo saugumas; pažanga nuo tada, kai STO teisinis atskyrimas tapo privalomas) PSO ir STO teisinis atskyrimas įvyko 2002 metais. Perdavimo bendrovė AB „Lietuvos energija“ iki 2008 metų vidurio buvo valstybės valdoma įmonė. Tačiau 2009 m. priėmus atitinkamus teisės aktus, valstybė įgavo daugiau galių ir 2009 m. pabaigoje perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas pradėjo vykdyti naujai sukurta bendrovė „Litgrid“ UAB. AB „Lietuvos energija“ sudėtyje išliko hidroelektrinė, hidroakumuliacinė elektrinė ir elektros tinklų eksploatavimas. Nuo 2010 m. rinkos operatoriaus funkcijas vykdė taip pat naujai sukurta įmonė „Baltpool“ UAB, o energijos tiekimo veikla uţsiėmė Energijos tiekimas UAB. Kaip minėta 1.1.6 a) skyriuje, numatyti tolesni elektros sektoriaus struktūriniai pertvarkymai, atitinkantys ES trečiojo energetikos paketo nuostatas. Atskyrus PSO ir STO esminių problemų dėl investicijų į elektros tinklą bei dėl tiekimo saugumo nepastebėta.

e) Kitos atskyrimo problemos (pagrinde dabartinis dominavimas gamyboje ir tiekime) Dar 1997 m. pradėtas elektros gamybos sektoriaus reorganizavimas, atskiriant termofikacines elektrines nuo buvusios vertikaliai integruotos elektros energetikos bendrovės. Šiuo metu visi elektros energijos gamintojai yra atskiros įmonės. Tačiau šalies elektros rinkoje konkurencijos problemos išlieka, nes kai kurios elektrinės teikia galios rezervo paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. 2009 m. buvo paskutinieji didţiausio elektros energijos gamintojo VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbo metai. Metų pabaigoje uţdarius jos II bloką, neliko pigaus dominuojančio elektros energijos gamintojo ir tiekėjo bei ţenkliai padidėjo elektros energijos importo dalis. Lietuvos elektros energetikos sistema iš eksportuojančios tapo importuojančia ir priklausančia nuo kaimyninių šalių elektros energijos.

f) Išvados Dėl nepakankamo teisinio atskyrimo esminių problemų dėl priėjimo ir naudojimosi tinklais bei dėl nepakankamo investicijų lygio 2009 m. nebuvo. Teisinis atskyrimas uţtikrina atskyrimo efektyvumą, todėl 2009 m. pabaigoje sukurtos naujos atskiros įmonės pagal perdavimo sistemos operatoriaus, rinkos operatoriaus, gamybos ir tiekimo funkcijas. Siekiant įgyvendinti ES trečiojo energetikos paketo nuostatas, 2010 m. numatytas tolesnis elektros energetikos sektoriaus reorganizavimas.

2.1.7. Bendrosios išvados

a) Susiję su esama teisine struktūra 2009 m. nebuvo pastebėta problemų dėl teisinės struktūros.

b) Susiję su 3-iuoju energetikos paketu 2009 m. pradėtas elektros energetikos bendrovių pertvarkymas ir numatytas tolesnis jų reorganizavimas pagal trečiojo paketo nuostatas 2010 metais. Rengiamas įstatymo pakeitimo projektas III nuostatoms įgyvendinti.

21

2.2. Dujų sektorius

2.2.1. Didmeninė rinka

Jau keletą metų gamtinių dujų sektoriaus didmeninėje rinkoje nėra progreso. Rinkos koncentracija yra maksimali, t. y. dujos importuojamos iš vienintelio šaltinio – OAO „Gazprom“, kuris paskirsto dujų kvotas dviem gamtinių dujų tiekėjams. Nors 2009 metais verstis gamtinių dujų tiekimo veikla turėjo 11 dujų įmonių, tačiau realiai dujų kvotos buvo paskirstytos AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“. Net ir turint galimybių gamtines dujas pirkti iš kitų valstybių, OAO „Gazprom“ neleidţia tiekimo licenciją turinčioms bendrovėms pasinaudoti jos valdomais dujotiekiais. 2009 metais perdavimo licenciją turėjo vienintelė AB „Lietuvos dujos“. Iki 2008 metų perdavimo licencija bendrovei buvo išduota 9 apskrityse iš dešimties. Dujų įmonė 2008 m. įgyvendino magistralinio dujotiekio investicijų projektą bei prijungė Jurbarko miestą, todėl AB „Lietuvos dujos“ buvo išduota licencija, kuria ji turi teisę vystyti dujų perdavimo sistemą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skirstymo rinkoje iš esmės situacija yra panaši. 99 proc. skirstymo rinkos uţima AB „Lietuvos dujos“. Dar 6 įmonės turėjo teisę vykdyti skirstymo veiklą, tačiau jos skirstymo paslaugą teikė tik atskiruose regionuose ir bendroje skirstymo rinkoje sudarė 1 proc. Tačiau skirstymo veikloje, skirtingai nuo perdavimo veiklos, apie trečdalis Lietuvos teritorijos nėra dujofikuota. Siekiant paskatinti konkurenciją bei sumaţinti dominuojančių operatorių įtaką šioje rinkoje, vykdant infrastruktūros plėtrą, teisės aktuose nustatyta konkurso procedūra tam, kad būtų dujofikuotos šios nelicencijuotos teritorijos. Gamtinių dujų tiekimo rinkoje dominuoja du pagrindiniai tiekėjai – AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“, kurie patiekė 99 proc. visų Lietuvoje parduotų dujų vartotojams. UAB „Haupas“ tiekė dujas Druskininkų regionui ir pardavė 1 proc. visų patiektų dujų vartotojams.

Lietuvos gamtinių dujų rinka nėra integruota su kitomis ES valstybėmis. Lietuva turi vienintelę jungtį su Baltarusija, per kurią vykdomas nuolatinis tiekimas. Jungtis su Latvija yra skirta tik avariniams atvejams, t.y. uţtikrinti nenutrūkstamą dujų tiekimą, jei sutriktų dujų tiekimas vienintele jungtimi su Baltarusija. Esančios jungties su Baltarusija techninių pajėgumų pakanka vartotojų poreikiams tenkinti, tačiau priklausomybė nuo vienintelės jungties yra problema. Kadangi šiuo metu Lietuva turi vienintelę jungtį, gamtinių dujų birţos veikimas būtų sudėtingas. Tačiau įgyvendinus jungties su Lenkija ar suskystintų dujų terminalo statybos infrastruktūrinius projektus, numatoma sukurti dujų birţą, kurioje tiekėjai galėtų laisvai prekiauti, o vartotojai galėtų pigiausiai įsigyti gamtinių dujų. VKEKK pagal kompetenciją yra numačiusi paskatas gamtinių dujų didmeninės rinkos vystymui – reguliuotojo patvirtintoje Viršutinių gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų ribų skaičiavimo metodikoje nustatyta, kad nacionalinėje strategijoje numatytiems projektams (jungtims su kaimyninėmis šalimis, suskystintų dujų terminalo ar poţeminės dujų saugyklos projektams) gali būti suteiktos ekonominės paskatos, t. y. papildomai numatytas šių investicijų projektų finansavimas iš tarifo.

22

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje didmeninė gamtinių dujų rinka neveikia dėl techniškai izoliuotos rinkos, kurią nulemia dujų tiekimo alternatyvų nebuvimas. Šiai problemai spręsti numatoma įgyvendinti Lietuvos-Lenkijos dujotiekio bei suskystintų dujų terminalo investicijas. Paskatos šiems projektams įgyvendinti, tuo pačiu ir didmeninės rinkos veikimui yra numatytos VKEKK patvirtintoje infrastruktūros kainų ribų skaičiavimo metodikoje.

2.2.2. Mažmeninė rinka

Maţmeninė gamtinių dujų rinka iš esmės yra sąlygota didmeninėje rinkoje esančios situacijos. 2009 metais, kaip ir ankstesniais metais, gamtines dujas vartotojams tiekia du pagrindiniai tiekėjai – AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“. Be šių dviejų įmonių yra dar 5 dujų tiekimo įmonės, kurios teuţėmė vos 0,9 proc. visos maţmeninės dujų tiekimo rinkos. 4 iš jų dujas perpardavė vartotojams, o vienintelė UAB „Haupas“ dujas tiekė Druskininkų regiono vartotojams, kurie nėra sujungti su bendra Lietuvos gamtinių dujų sistema. AB „Lietuvos dujos“ 2009 metais dujas pardavė ir buitiniams ir nebuitiniams vartotojams ir uţėmė 71 proc. maţmeninės dujų tiekimo rinkos, o UAB „Dujotekana“ dujas tiekė tik nebuitiniams vartotojams ir atitinkamai uţėmė 28 proc. maţmeninės dujų tiekimo rinkos. Maţmeninė gamtinių dujų rinka Lietuvoje atverta 100 proc. Tačiau dėl išdėstytų prieţasčių gamtinių dujų vartotojai negali pasinaudoti rinkos atvėrimo teikiamu privalumu, t. y. rinkoje ieškoti pigiausių dujų. Maţmeninės gamtinių dujų rinkos veikimo efektyvumas priklauso nuo tiekėją pakeitusių vartotojų skaičiaus. Lietuvoje jau keletą metų, gamtinių dujų tiekėjo vartotojai negali pakeisti dėl tiekėjams nustatytos OAO “Gazprom” dujų kvotos. Todėl maţmeninė dujų rinka Lietuvoje neveikia. Matydamas šią situaciją, dar 2007 metais Lietuvos Respublikos Seimas suteikė VKEKK įgaliojimus reguliuoti dujų tiekėjų vartotojams taikomus antkainius. VKEKK, išnagrinėjusi gamtinių dujų tiekėjų, kurie realiai veikia dujų rinkose taikomus antkainius, nustatė 3-5 proc. dujų tiekimo marţą, priklausomai nuo dujų importo kainos dydţio. Faktinė dujų tiekimo marţa 2009 metais sudarė 3,7 proc. 2008 metais ji sudarė 3,4 proc. Jos padidėjimas sąlygotas dėl apie 10 proc. sumaţėjusios 2009 m. dujų importo kainos, palyginti su 2008 metais importuotų dujų kaina. Galutinės gamtinių kainos bei transportavimo kainos vartotojams pagal Eurostat diferencijavimą nuo 2010 m. liepos 1 d. pateikiamos 3 lentelėje.

3 lentelė. Galutinės gamtinių kainos bei transportavimo kainos vartotojams pagal Eurostat diferencijavimą nuo 2010 m. liepos 1 d.

Vartotojų grupė Kaina, EUR/MWh

D3 I1 I4-1

Perdavimas 1,56 1,50 1,50

Skirstymas 7,96 7,63 4,04

Galutinė dujų kaina (su 21 proc. PVM) 50,48 49,47 44,72

Šaltinis: VKEKK

Galima teigti, kad maţmeninė gamtinių dujų rinka Lietuvoje kaip ir didmeninė neveikia dėl gamtinių dujų tiekimo įmonių, veikiančių dujų tiekimo rinkoje, stokos, kuri sąlygota dujų tiekimo alternatyvų nebuvimu. Gamtinių dujų vartotojų, pakeitusių dujų tiekėją, 2009 metais nebuvo. Atsiţvelgiant į tai, kad

23

realiai rinka Lietuvoje neveikia, gamtinių dujų tiekimo kainos yra reguliuojamos, nustatant dujų tiekimo marţą.

2.2.3. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos ir vartotojų gynimas

Viešųjų interesų reglamentavimas dujų sektoriuje nustatytas Gamtinių dujų įstatyme. Jame numatyta, kad vadovaudamasi bendrais ekonominiais interesais, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę paskirti dujų įmonėms viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus, susijusius su saugumu, įskaitant dujų pristatymo saugumą, reguliarumą, kokybę ir kainą, su aplinkos apsauga, įskaitant efektyvų energijos vartojimą, ir nustatyti šių įpareigojimų sąrašą, jų vykdymo ir finansavimo taisykles. Taip pat numatyta, kad šių įpareigojimų įgyvendinimas finansuojamas iš lėšų, gautų uţ dujų perdavimą, skirstymą, laikymą ir (ar) tiekimą. Be to, šiems įpareigojimams finansuoti gali būti naudojamos valstybės biudţeto ir kitos lėšos. Apie viešuosius įpareigojimus turi būti informuota Europos Komisija. Šie įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėţti, skaidrūs, nediskriminuojantys, patikrinami. Gamtinių dujų įstatyme konkrečiai reglamentuota ir dujų infrastruktūros vystymo, kaip viešųjų interesų atitinkančių paslaugų įgyvendinimas, t. y. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę priimti sprendimus dėl magistralinio dujotiekio, gamtinių dujų saugyklos ir SGD įrenginių, reikalingų saugumui uţtikrinti, įrengimo ar išplėtimo. Dujų įmonės ir VKEKK tokius sprendimus privalo įgyvendinti. Be to, VKEKK yra nustatyta funkcija įpareigoti gamtinių dujų tiekimo įmonę vykdyti paskirtąjį tiekimą. Tačiau VKEKK, matydama, kad vien paskirtojo tiekimo mechanizmas nėra pakankama priemonė uţtikrinti nenutrūkstamą gamtinių dujų tiekimą vartotojams, pasiūlė Seimui įstatyme numatyti lygiagretų paskirtojo skirstymo mechanizmą, kaip viešuosius interesus atitinkančią paslaugą. Šiuo metu VKEKK pateiktas projektas svarstomas Seime bei Vyriausybėje. 2009 metais Vyriausybė gamtinių dujų sektoriuje nėra nustačiusi viešųjų interesų atitinkančių paslaugų sąrašo ir finansavimo šaltinių jiems įgyvendinti. Todėl jie gamtinių dujų kainoje vartotojams neatsispindi. Gamtinių dujų sektoriuje VKEKK priskirta pagal kompetenciją nagrinėti vartotojų gaunamus skundus, t. y. VKEKK išankstine neteismine skundų nagrinėjimo tvarka nagrinėja skundus dėl dujų įmonių veiklos ar neveikimo perduodant, skystinant, pakartotinai dujinant, skirstant, tiekiant, perkant ir laikant gamtines dujas, dėl teisės pasinaudoti sistema, vartotojų sistemos prijungimo tvarkos (metodikų, kainų), sistemų balansavimo, kainų taikymo, investicijų bei sutarčių sąlygų. Kaip ir elektros taip ir dujų sektoriuje buvo juntamas vis didėjantis visuomenės aktyvus domėjimasis ir savo interesų gynimas. Dujų sektoriuje VKEKK 2009 metais gavo 44 raštiškus skundus ir prašymus. 2009 metų pradţioje daugiausia raštiškų skundų ir paklausimų dujų sektoriuje VKEKK gavo dėl padidėjusio gamtinių dujų tarifo buitiniams vartotojams. Dalis vartotojų ne tik aiškinosi kainos padidėjimo prieţastis, bet ir prašė paaiškinti gamtinių dujų tarifo buitiniams vartotojams struktūrą bei skirtumus tarp atskiroms vartotojų grupėms taikomų tarifų. Be to, kaip ir ankstesniais metais, kai kuriems vartotojams buvo neaišku, kodėl yra nustatyta dujų tarifo pastovioji dalis, t. y. jiems atrodė nelogiška, kad tenka mokėti uţ dujas, net jei jos iš viso nebuvo vartojamos. VKEKK atsakė į šiuos klausimus, iliustruodama paaiškinimus konkrečiais skaičiais ir grafikais. Nemaţai skundų gauta dėl naujų vartotojų prijungimo sąlygų. Vartotojai skundėsi dėl Gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių nustatymo metodikoje numatytos tvarkos, pagal kurią, dujofikuojant naujų namų masyvą, trejus metus prijungimo įkainis skaičiuojamas įvertinus statomo dujotiekio metrų

24

skaičių, tenkantį vienam vartotojui. Po trejų metų prijungimo įkainis skaičiuojamas pagal dujotiekio ilgį nuo naujo vartotojo prijungimo taško iki jau esančios dujų sistemos. Todėl dalis vartotojų stengiasi palaukti trejus metus, kad vėliau galėtų pigiau įsivesti dujas. Atsiţvelgus į šią situaciją, buvo pakoreguota Gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodika, nepaliekant naujų vartotojų prisijungimui trejų metų laikotarpio. Dujų įmonės turi iš karto įvertinti visus potencialius vartotojus. Pagrindinis principas - visiems naujiems buitiniams vartotojams naujai dujofikuojamuose kvartaluose turi būti taikoma vienoda prijungimo paslaugos kaina. Kelios įmonės kreipėsi dėl gamtinių dujų tranzito ir perdavimo tarifų nustatymo metodikų suvienodinimo bei dėl taikomų tarifų ir galios mokesčio pagrįstumo. Siekdama išskaidrinti galios mokesčio dedamosios dydį, VKEKK 2010 metais planuoja patvirtinti sąnaudų bei apskaitos atskyrimo principus, kurie leistų aiškiai išdėstytais principais pagrįsti galios mokesčio dydį.

Apibendrinant galima teigti, kad viešųjų įpareigojimų atitinkančių paslaugų reglamentavimas yra pakankamas. 2009 m. dujų tarifuose VIAP neatsispindėjo, nes VIAP nebuvo nustatyta. VKEKK aktyviai dalyvavo gindama vartotojų teises, nagrinėdama skundus bei atsiţvelgdama į pagrįstus argumentus, pakeitė savo patvirtintas metodikas, teikė siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo.

2.2.4. Infrastruktūra

Gamtinių dujų sektoriuje yra reguliuojami trečios šalies priėjimo prie infrastruktūros tarifai (rTPA). VKEKK nustato perdavimo ir skirstymo kainos viršutines ribas. 2009 metais buvo priimtas Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame buvo numatyta keletas esminių kainodaros pakeitimų. Pirmiausia buvo nustatyta, kad VKEKK turi parengti ir Vyriausybei pateikti tvirtinti reguliuojamos turto vertės (angl. – regulatory asset base) nustatymo principus. Įstatyme numatytas ir pelno skaičiavimo principas, t. y. pelno norma, kuri, skaičiuojama nuo ekonomiškai pagrįstos reguliuojamos turto vertės, negali būti didesnė negu 5 proc. iki mokesčių. Be to, atsiţvelgiant į vartotojų skundus bei VKEKK siūlymus, nustatyta, kad buitiniams vartotojams dujų tarifai turi būti perskaičiuojami du kartus per metus. Tai leidţia laiku reaguoti į dujų importo kainos pasikeitimus atsiţvelgiant į tarptautinėse naftos rinkose esančius alternatyvių kuro rūšių kainų pokyčius. Dėl to vartotojams tapo aiškiau, kaip skaičiuojama bei prognozuojama dujų kaina. Kaip jau buvo minėta, Lietuvoje infrastruktūrinių projektų, kurie atitiktų Dujų Direktyvos 22 str. nuostatas, šiuo metu nėra vykdoma, tačiau jie planuojami ateityje. Būtina paţymėti, kad analogiški principai, kurie numatyti šiame Direktyvos straipsnyje, įtvirtinti plėtojant skirstymo sistemą – teisės aktuose nustatyta, kad naujai dujofikuojamose teritorijose skirstymo sistemos operatorius, VKEKK patvirtinus, gali nustatyti tokį tarifą, kad ši investicija atsipirktų per reguliuotojo nustatytą atsipirkimo laikotarpį. Šie tarifai gali skirtis nuo tų, kurie nustatyti kitoje šio operatoriaus skirstymo veiklos teritorijoje. Tokiu atveju yra skatinama vietinės (skirstymo) rinkos plėtra bei konkurencija infrastruktūros plėtroje. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema sujungta su Baltarusijos, Latvijos bei Rusijos Federacijos dujų sistemomis. Tarptautinės jungtys su šiomis valstybėmis reguliuojamos sutartimis. Lietuvos dujų vartotojų poreikis 2009 metais buvo 2,68 mlrd. m3 per metus, todėl ilgalaikis sutartinių pajėgumų rezervavimas nesukelia perdavimo sistemos apkrovimų nei vidinėse, nei tarptautinėse jungtyse. Maksimalus importo vamzdynų panaudojimas 2009 metais sudarė 65 proc.

25

2009 metais įvykdytas investicijų projektas, skirtas tranzito apimčių į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį padidinimui iki 2,5 mlrd. m3 dujų per metus, tuo pačiu uţtikrinant gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą Lietuvos vartotojams. Iš viso infrastruktūros įmonės nutiesė 18,4 km perdavimo sistemos ir 96,4 km skirstomųjų dujotiekių.

Lietuvos perdavimo sistemos operatorius perdavimo sistemos pajėgumus vartotojams paskirsto taikydamas “pirmas atėjai, pirmas aptarnautas” (anlg. – first come first served (fcfs) principą. VKEKK, vykdydama perdavimo sistemos operatorių skelbiamos informacijos monitoringą dėl galių skelbimo, kreipėsi į AB “Lietuvos dujos”, kad pastaroji skelbtų faktinę 10 metų perdavimo sistemos panaudojimo statistiką bei informaciją apie techninius ateities perdavimo sistemos pajėgumus.

Galima teigti, kad Lietuvoje perdavimo sistemos pajėgumai yra pakankami vartotojų poreikiams tenkinti. Todėl prekyba pertraukiamaisiais perdavimo sistemos pajėgumais antrinėje rinkoje nevyksta. VKEKK yra patvirtinusi AB „Lietuvos dujos“ trumpalaikius perdavimo tarifus, kuriais gali pasinaudoti su sezoniniu verslu susiję dujų vartotojai. Infrastruktūros projektų pagal Direktyvos 22 str. Lietuvoje nėra vykdoma, tačiau siekiant diversifikuoti dujų tiekimą, jie yra numatomi ateityje. Analogiškas principas, skatinantis dujų įmonių investicijas įtvirtintas plėtojant skirstymo sistemą. 2009 m. pasikeitė keletas esminių infrastruktūros kainodaros principų – reguliuojamos turto bazės skaičiavimo principai, pelno dydis – iki 5 proc. prieš mokesčius bei dujų kainos buitiniams vartotojams perskaičiuojamos du kartus per metus.

2.2.5. Tiekimo saugumas

Vienas iš svarbiausių tiekimo saugumo ir patikimumo uţtikrinimo elementų yra ilgalaikiai dujų tiekimo kontraktai. AB „Lietuvos dujos“ yra pasirašiusios dujų tiekimo sutartį su OAO „Gazprom“ iki 2015 metų imtinai. Ši sutartis yra pasirašyta 1999 metais. UAB „Dujotekana“ yra pasirašiusi ilgalaikę sutartį iki 2012 metų imtinai, o UAB „Haupas” – iki 2013 metų. Gamtinių dujų įstatyme reglamentuotas gamtinių dujų tiekimo saugumo uţtikrinimas. Pagal jį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas tiekimo saugumo aprašas nustato minimalius dujų tiekimo patikimumo reikalavimus, jų finansavimo principus, taip pat dujų tiekimo įmonių, kitų rinkos dalyvių bei VKEKK pareigas įgyvendinant aprašo reikalavimus. Apraše nustatomas prioritetinis saugus dujų tiekimas, įskaitant atsargas vamzdyne, buitiniams vartotojams ir vartotojams į tuos objektus, kurių energijos gamybos galia maţesnė kaip 5 MW ir kuriuose nėra kuro rezervinių atsargų ir kuriems dujų tiekimo nutraukti negalima. Vadovaujantis Energetikos įstatymo nuostatomis, reguliavimo institucijos kiekvienais metais analizuoja perdavimo sistemos operatoriaus pateiktą gamtinių dujų tiekimo saugumo ataskaitą. Ši informacija bei atliktas progresas apibendrinami ir skelbiama ataskaitose. Vykdant tiekimo saugumą ir patikimumą, VKEKK pagal kompetenciją priskirtas ilgalaikių investicijų programų, konkrečių investicijų projektų analizė ir derinimas bei kainų skaičiavimo metodikų, kuriose nustatyti principai ir kriterijai šioms investicijoms įgyvendinti. Uţ nenutrūkstamą dujų tiekimo buitiniams vartotojams saugumą yra atsakingos tiekimo įmonės. Jos turi laikyti dujų atsargas, o patiriami kaštai yra įtraukiami į dujų tiekimo kainą. Pagal nustatytus reikalavimus tiekimo įmonė privalo kaupti atsargas, kol bus pasiektas 60 dienų nepertraukiamas dujų tiekimas buitiniams vartotojams, esant tiekimo sutrikimui į Lietuvos Respubliką. 2009 metais Latvijos

26

Inčiukalnio poţeminėje dujų saugykloje buvo laikoma 20 mln. m3 dujų. Šios atsargos būtų leidusios uţtikrinti nepertraukiamą dujų tiekimą buitiniams vartotojams 20 dienų šaltuoju metų periodu. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos gamtinių dujų sistema nėra sujungta su ES šalių narių perdavimo dujotiekiais. Todėl galima teigti, kad ji, kaip ir kitų Baltijos regiono dujų sitema yra izoliuota ir priklausoma nuo vienintelio dujų šaltinio OAO „Gazprom“. Tačiau siekiant stiprinti ES energetinį saugumą ir paspartinti būtinus infrastruktūrinius projektus, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu Nr. 663/2009 buvo sukurta ekonomikos gaivinimo programa, kurioje numatyta, tiekiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, prisidėti prie keturių Lietuvos ir Latvijos dujų projektų, skirtų padidinti dujų perdavimo sistemos pralaidumą tarp šalių abiem kryptimis. Lietuvoje pagal šią programą bus atlikti Panevėţio dujų kompresorinės stoties modernizavimo, perdavimo sistemos Latvijos kryptimi pralaidumo didinimo ir tinklų modernizavimo darbai. Europos Komisijos įsteigtos Aukšto lygio darbo grupės (angl – High level group) ataskaitoje paţymima, kad siekiant nutraukti energetikos izoliaciją ir sumaţinti Lietuvos priklausomybę nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo, reikia sustiprinti Lenkijos, kaip „energetikos tilto“ su bendra ES dujų sistema vaidmenį. Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. 1364/2006/EB, nustatantis gaires transeuropiniams energetikos tinklams I priede numato šią dujų tinklų priemonę: dujų tinklai NG. 1. Jungtinė Karalystė – ţemyninės Europos šiaurinė dalis, įskaitant Nyderlandus, Belgiją, Daniją, Švediją ir Vokietija-Lenkija-Lietuva-Latvija-Estija-Suomija-Rusija. 2010 m. balandţio mėnesį Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriai AB „Lietuvos dujos“ ir Gaz System S.A., remiamos Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos ir Lenkijos Respublikos Energetikos ministerijos, pateikė bendrą paraišką gauti finansinei paramai pagal TEN-E programą Lenkijos-Lietuvos dujotiekio jungties galimybių studijai parengti.

Galima sakyti, kad esant dujų rinkos izoliacijai, ilgalaikės dujų tiekimo sutartys yra labai svarbus elementas, kuris uţtikrina nepertraukiamą dujų tiekimą į Lietuvos Respubliką. Tačiau esama infrastruktūra tiekimo per Baltarusijos teritoriją sutrikimo atveju uţtikrina tik dalinį dujų tiekimą vartotojams. Todėl šiaip problemai spręsti būtina išplėsti esamos infrastruktūros pajėgumus bei nutiesti naujas jungtis tarp ES šalių narių bei pastatyti suskystintų dujų terminalą. Reguliuotojo vaidmuo, įgyvendinant tiekimo saugumo ir patikimumo politiką, yra labai svarbus, t. y. galimybė siųsti atitinkamus signalus dujų sektoriuje veikiančioms įmonėms, kurie gali būti taikomi kainodaros pagalba. Be to, labai svarbus reguliuotojo vaidmuo investicijų derinimo ir vertinimo procese – jei investicijos nėra suderintos su VKEKK, jos negali būti pripaţintos pagrįstomis reguliuojamoms kainoms perţiūrėti. Europos Komisijos iniciatyva parengtas Baltijos energijos rinkos ir jungčių planas (BEMIP), kuriuo siekiama sukurti realią rinką bei uţtikrinti patikimą ir nenutrūkstamą dujų tiekimą, yra pagrindinė strategija, kuri uţtikrintų dujų rinkos izoliacijos problematiką. Šiame plane numatyti infrastruktūriniai projektai bei jų įgyvendinimas yra esminė sąlyga Lietuvai siekiant ilgalaikėje perspektyvoje uţsitikrinti patikimą ir nenutrūkstamą dujų tiekimą bei sukurti integruotą regioninę gamtinių dujų rinką.

27

2.2.6. Reguliavimo klausimai, vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas

Šiuo metu galiojančio Gamtinių dujų įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja veiklos rūšių atskyrimą. Nurodoma, kad dujų įmonėse perdavimo, skystinimo, laikymo, skirstymo veiklos rūšys ir tiekimo veikla turi būti atskirtos. Atskiriama įsteigiant dukterinę ar atskirą įmonę. Integruotoji dujų įmonė, teikianti dujas maţiau kaip 100 000 vartotojų, neprivalo atskirti veiklos rūšių ir įsteigti dukterinę ar atskirą įmonę. VKEKK privalo kontroliuoti, kad būtų veiksmingai atskirtos dujų įmonės veiklos, t. y. teisingai atskirtos apskaitos, siekiant išvengti dujų perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklų kryţminio subsidijavimo. Siekdama dar didesnio skaidrumo bei nustatyti dujų įmonėms reikalavimus vesti buhalterinę apskaitą pagal reguliuotojo nustatytas taisykles, VKEKK 2010 metais planuoja patvirtinti sąnaudų bei apskaitos atskyrimo taisykles. AB „Lietuvos dujos“ yra didţiausia gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė Baltijos regione. Per bendrovės valdomą bei eksploatuojamą dujų sistemą į Lietuvą patiekiama virš 99 proc. viso Lietuvos vartotojų gamtinių dujų poreikio. Ši bendrovė vienintelė Lietuvoje aptarnauja daugiau kaip 100 000 vartotojų. Bendrovė yra vertikaliai integruota įmonė, įgyvendinusi vidinį veiklų atskyrimą. Vartotojams internete ši įmonė pristatoma kaip viena integruota įmonė – AB „Lietuvos dujos“, su vienu logotipu, adresu, interneto puslapiu. Šioje bendrovėje veiklos nėra teisiškai atskirtos, tačiau bendrovėje yra vedama atskirai kiekvienos veiklos apskaita, sudaromos atskaitomybės. Vienas iš svarbiausių ir aktualiausių artimiausiu metu klausimų yra nepriklausomo perdavimo operatoriaus atskyrimo klausimas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta parengti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo projektą, siekiant įgyvendinti ES trečiojo energetikos paketo nuostatas. Planuojama, kad ši priemonė turėtų būti įgyvendinta iki 2011 metų. Perdavimo sistemos operatoriaus vaidmuo, balansuojant dujų srautus, yra labai svarbus. Šiuo metu perdavimo ir tiekimo veiklos yra koncentruotos vienose rankose. Tačiau išskaidţius dujų įmones pagal 3 energetikos paketo reikalavimus, gamtinių dujų perdavimo veikla ir tiekimo veikla būtų vykdoma atskirose įmonėse, todėl sudėtingesnis taptų ir sistemos balansavimas. Atsiţvelgiant į tai, tiek sistemos operatoriui, tiek VKEKK teks nustatyti sistemos balansavimo taisykles bei šios paslaugos kainas. Be to, vykdydamas Reglamento 1775/2005 reikalavimus, perdavimo sistemos operatorius, nuolatos teikia aktualiuose perdavimo sistemos taškuose atnaujintą informaciją apie sistemos techninius, faktinius, nepanaudotus pajėgumus bei faktinį sistemos slėgį.

Apibendrinant galima teigti, kad teisinis atskyrimas, kuris numatytas 2 energetikos pakete Lietuvos dujų sektoriuje nėra įgyvendintas. Šią nuostatą turėtų atitikti vienintelė integruota dujų tiekimo įmonė, kuri tiekia dujas daugiau nei 100 tūkst. vartotojų – AB „Lietuvos dujos“. Tačiau ši įmonė yra atskyrusi apskaitas ir veiklas vykdo tarsi tai būtų atskiros dujų įmonės. Perdavimo sistemos operatoriaus piktnaudţiavimo dėl trečios šalies pasinaudojimo sistema suteikimo nebuvo pastebėta. Atsiţvelgiant į tai, kad vertikaliai integruota dujų įmonė nėra teisiškai atskirta, būtina uţtikrinti, kad nebūtų vykdomas kryţminis subsidijavimas tarp veiklų. Todėl VKEKK numato 2010 metais patvirtinti sąnaudų ir apskaitos atskyrimo principus.

28

2.2.7. Bendrosios išvados, susijusios su trečiuoju energetikos paketu

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. geguţės mėn. patvirtino Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo koncepciją. Ji parengta siekiant įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus bendrųjų taisyklių, panaikinančią direktyvą 2003/55/EB. Koncepcijos tikslas – įtvirtinti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas ir struktūrą. Siekiant koncepcijoje nustatytų tikslų, šis įstatymas tobulins šias dujų rinkos sritis: dujų perdavimo veiklos tinkamas atskyrimas nuo gavybos ir tiekimo; vartotojų teisių apsauga, sukuriant konkurencingą dujų rinką; Nacionalinio reguliuotojo kompetencija, nepriklausomumas, tarptautinis bendradarbiavimas ir veiksmai, uţtikrinantys tinkamą dujų tiekimo patikimumo lygmenį; perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimas regioniniu ir Europos Sąjungos lygmenimis. Koncepcija numato pirmosios, visiško perdavimo ir tiekimo veiklų nuosavybės atskyrimo modelį. Vyriausybė pavedė Energetikos ministerijai parengti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą.

29

3. Elektros rinkos apibūdinimas ir reguliavimas

3.1. Reguliavimo klausimai [23(1) straipsnis, išskyrus „h“]

3.1.1. Jungiamųjų linijų galios ir įrangos valdymas bei paskirstymas, siekiant išvengti perkrovimų Nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėjus funkcionuoti Lietuvos diena prieš elektros rinkai (elektros birţai) prekyba tarp rinkos dalyvių vyksta anonimiškai. Rinkos dalyvių prekybos strategija paskirstant prekiaujamus kiekius tarp elektros birţos ir pagal dvišalius tiesioginius kontraktus priklauso nuo elektros birţoje kotiruojamos kainos ir jos tendencijų. 2009 m. gruodţio 31 d. sustabdţius VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ ţenklią dalį elektros energijos poreikio dengia ir dengs santykinai pigesnė elektros energija iš kitų šalių. Potencialius laisvos galios galingumus elektros prekybai turi Estija, Baltarusija, Rusijos Federacija, Ukraina, Latvija (pagrinde polaidţio laikotarpiu). Artimiausiais metais prekybos apimčiai ir kainoms rinkoje turės įtakos ir pokyčiai Skandinavijos rinkose, nes 350 MW galios kabelis, jungiantis Estiją ir Suomiją leis laisvai prekiauti Baltijos šalims (tame tarpe ir Lietuvai) su Skandinavijos šalimis. Pasikeitus gamybos balansui Lietuvoje iš šalies, kurioje vyrauja eksportas, į šalį, kurioje vyrauja importas, labai svarbus tampa tarpsisteminių elektros perdavimo linijų galingumų valdymas. Dėl to Lietuvoje nuo 2010 m. pradėta įgyvendinti pralaidumų valdymo sistema, paremta sinchronizuota laiko atţvilgiu galios ir energijos prekyba. Tai reiškia, kad tuo pačiu metu, kai vyksta prekyba elektros energija, vyksta ir pralaidumų galios paskirstymas pagal elektros energijos kainos prioritetus, t. y. pirmoje eilėje išskiriami perdavimo linijų pralaidumai tiems rinkos dalyviams, kurie pasiūlo maţesnę elektros energijos kainą „įveţamai“ elektros energijai arba didesnę elektros energijos kainą „išveţamai“ elektros energijai. Šis pralaidumų valdymo būdas reikalauja, kad visa importuojama ar eksportuojama elektros energija būtų parduodama ar perkama tik vienoje centralizuotoje aikštelėje, kuri yra Lietuvos diena prieš rinka (elektros birţa). 2010 m. Lietuva dar turės autonominę elektros birţą, tačiau jau nuo 2011 m. prognozuojama prekyba bendrai visoje Baltijos šalių rinkoje su tikslu integruotis į bendrą Skandinavijos ir Baltijos šalių rinką (Norpool Spot). Šie ţingsniai yra dalis bendro Baltijos šalių ir Skandinavijos elektros rinkų susijungimo plano, priimto 2009 metais, numatančio ne tik elektros rinkų integraciją, bet ir elektros perdavimo tinklų tarp Skandinavijos ir Baltijos šalių integraciją. Iki elektros perdavimo tinklų integracijos išplėtimo realizavimo tiesiant kabelius tarp Lietuvos ir Švedijos bei papildomai kabelį tarp Estijos ir Suomijos, prognozuojama, kad Baltijos šalyse formuosis viena atskira Baltijos šalių kainų zona. Tai bus dėl to, kad prekybos apimtys tarp Baltijos šalių ir Skandinavijos apsiribos tik dabartine Estijos – Suomijos kabelio galia, t. y. 350 MW. Gali susidaryti situacijų kada ir pačiose Baltijos šalyse formuosis skirtingos kainų zonos. Tai priklausys nuo elektros perdavimo galingumų tarp Estijos–Latvijos ir Latvijos–Lietuvos. Tais laikotarpiais kuomet dėl elektros perdavimo linijų būklės (remonto laikotarpiais ar kitais galimų linijų atjungimo atvejais) tektų riboti prekybos elektros energija galimybes tarp šalių, formuotųsi skirtingos kainų zonos tose šalyse.

30

Tačiau 2009 m. Lietuvos elektros sistemoje, taip pat ir Baltijos energetikos sistemoje perkrovimų nebuvo, nes buvo pakankamas elektros tinklų pralaidumas. Elektros srautus tarp energetikos sistemų, tarpsisteminių elektros linijų pralaidumo galią, gamybą, suvartojimą, eksportą/importą, perdavimo tinklo įrenginių atjungimų remontams įtaką galių pralaidumams su kaimyninėmis valstybėmis galima sekti Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus interneto puslapyje www.litgrid.eu . Čia taip pat skelbiama visa informacija pagal Reglamento Nr. 1228/2003/EB ir patvirtintų gairių reikalavimus. Maksimalūs galimi galios srautai su kaimyninėmis valstybėmis, esant normaliai tinklo schemai, parodyti 4 lentelėje.

4 lentelė. Maksimalūs galimi galios srautai su kaimyninėmis valstybėmis

Jungtis Galia, MW

Lietuva – Latvija 1500

Latvija – Lietuva 1300

Lietuva – Baltarusija 2200

Baltarusija – Lietuva 1400

Lietuva – Kaliningradas 680

Šaltinis: LITGRID UAB

5 lentelė. 2009 m. Lietuvos tarpsisteminių pjūvių apkrautumas, %

Pjūvis Vidutinis apkrautumas, % Maksimalus apkrautumas, %

LT->LV 22,82 93,09

LT<-LV 17,49 60,10

LT->BY 8,77 41,20

LT<-BY 17,11 78,70

LT->RUS 33,66 91,18

LT<-RUS 10,19 41,43


Šiuo metu perdavimo sistemos operatorius perdavimo tinklo pralaidumui skaičiuoti naudoja Tarpsisteminių pjūvių pralaidumo skaičiavimo metodiką. Pagal šią metodiką yra vertinami maksimalūs srautai, dinaminis stabilumas, avariniai rezervai ir kiti tinklo būklės parametrai (ţr. lentelę).

6 lentelė. Planavimo ir tinklo pralaidumo valdymo etapai

Etapas Terminas Vertinami parametrai

Priešplaninis Daugiau kaip prieš savaitę Importas/eksportas Planiniai remontai

Planavimas

Savaitė prieš Hidroakumuliacinės elektrinės darbo planas Hidroelektrinės darbo planas Tinklo būklė

Diena prieš Hidroakumuliacinės elektrinės darbo plano tikslinimas Hidroelektrinės darbo plano tikslinimas Tinklo būklės tikslinimas

Pralaidumo valdymas Operacijos diena Elektrinių darbas Rezervų aktyvavimas Tinklo būklė


http://www.litgrid.eu/

31

Iki VĮ Ignalinos atominės elektrinės uţdarymo 2009 m. pabaigoje buvo pakankamas elektros perdavimo tinklų pralaidumas ir perkrovimų valdymo integravimui į didmenines rinkas buvo ruošiamasi. Tačiau nuo 2010 m. situacija pasikeičia. Siekiama, kad nuo 2011 metų tarpsisteminės galios paskirstymas būtų paremtas „implicit“ aukciono principu ir atliekamas Nord Pool Spot AS (NPS). Iki 2011 m. Latvija – Lietuva jungties galios perkrovimų valdymas vykdomas, naudojant galios optimizavimo metodą tarp šalių sutartai laisvai pralaidumo galiai (ATC – available transfer capacity). Šis dydis naudojamas elektros energijos prekybai vykdomai per Lietuvos elektros birţą (BALTPOOL UAB). Kaip minėta, ateityje tai atliks NPS. Baltarusija – Lietuva jungties galios perkrovimų valdymas atliekamas taip pat Lietuvos elektros birţos pagal tarp perdavimo sistemos operatorių sutartą ATC dydį. Šis dydis nustatomas pagal metodiką, paremtą n-1 principu ir avarinio rezervo palaikymu Lietuvos elektros energetikos sistemoje. Nuo 2011 m. planuojama, kad galios paskirstymas bus atliekams NPS pagal tarpsisteminės galios optimizavimo metodą, nustatytą elektros energijos prekybai su trečiosiomis šalimis. Pagal Baltijos perdavimo sistemos operatorių 2009 m. gruodţio 16 d. pasirašytą Memorandumą dėl galios paskirstymo mechanizmo tarp Baltijos šalių (PV-FIN-1011-15) nuo 2011 m. ir Baltijos regiono mastu rinkos principais paremtas perkrovimų valdymo metodas („implicit“ ar numanomas aukcionas) turėtų būti taikomas tarp visų Baltijos kainų zonų ir valdomas NPS. Bendras rinkos principais paremtas tarpsisteminių jungčių optimizavimo metodas prekybai su trečiosiomis šalimis taip pat turi būti pritaikytas ir įgyvendintas NPS. Pagal Baltijos perdavimo sistemos operatorių pasirašytą sutartį dėl komunikacijos politikos operatoriai apsikeičia informacija reikalinga tarpsisteminei prekybai vykdyti. Šiame dokumente nustatyta darbo koordinavimo schema tarp operatorių ir balansavimo elektros energijos tiekėjų, prekybos tvarkaraščių dviejų dienų, dienos prieš prekybos dieną ar prekybos dienos apsikeitimo terminai, patvirtinimo ar koregavimo tvarka ir pan. 2009 m. skaičiuojant ir nustatant perdavimo pralaidumo galią, didelių problemų tarp perdavimo sistemos operatorių nepasitaikė.

3.1.2 Perdavimo ir skirstomųjų kompanijų reguliavimas 2009 m., kaip ir praėjusiais metais, Lietuvoje licencijuojamą veiklą ir toliau vykdė 1 elektros energijos perdavimo sistemos, 2 regioniniai ir 5 vietiniai (lokalūs) elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriai, parodyti lentelėje.

32

7 lentelė. Tinklų operatorių duomenys

Eil. Nr.

Įmonės pavadinimas Licencijos rūšis

Vietinis, regioninis ar nacionalinis

tinklas

Akcininkai

1. AB „Lietuvos energija”

Elektros energijos perdavimas

Nacionalinis AB „LEO LT“ (valstybė – 61,7%, privati įmonė – 38,3%) – 96,5%, kt - 3,5%

2. AB Rytų skirstomieji tinklai

Elektros energijos skirstymas ir visuomeninis tiekimas

Regioninis AB „LEO LT“ – 71,35%, E.ON Ruhrgas International AG – 20,28%, kt – 8,37%

3. AB „VST” Elektros energijos skirstymas ir visuomeninis tiekimas

Regioninis AB „LEO LT“ (valstybė – 61,7%, privati įmonė – 38,3%) – 98,2%, kt – 1,8%

4. VĮ „Visagino energija“ Elektros energijos skirstymas ir visuomeninis tiekimas

Vietinis Valstybė

5. AB „Achema” Elektros energijos skirstymas ir visuomeninis tiekimas

Vietinis Privati įmonė

6. AB „Akmenės cementas”

Elektros energijos skirstymas ir visuomeninis tiekimas


7. UAB „Prekybos namai Giro“”

Elektros energijos skirstymas


8. AB „Lifosa” Elektros energijos skirstymas ir visuomeninis tiekimas


Šaltinis: VKEKK

Praėjusiais metais, palyginti su 2008 m., licencijuotų nepriklausomų tiekėjų skaičius padidėjo 10. Licencijuotų elektros energijos tiekėjų skaičius nurodytas 8 lentelėje.

8 lentelė. Elektros energijos tiekėjų skaičius atskirais metais

Išduotų tiekimo licencijų skaičius

2009 metais

Vykdė licencijuojamą veiklą

2009 metais

Išduotų tiekimo licencijų skaičius

2008 metais


2008 metais


2007 metais


2006 metais


2005 metais

VET NET VET NET VET NET VET NET VET NET VET NET VET NET

6 30 6 8 6 20 6 8 6 6 7 5 7 5

Šaltinis: VKEKK

33

Elektros tinklų įmonių linijų ilgiai 2009 m. parodyti 9 lentelėje.

9 lentelė. Elektros tinklų įmonių linijų ilgiai 2009 m.

Eil. Nr.

Įmonė Orinių linijų ilgis, km

Kabelinių linijų ilgis, km

1. Perdavimo sistemos operatorius (AB „Lietuvos energija“) 6643 36

2. Skirstomųjų tinklų operatoriai: 98959 21009

2.1. AB Rytų skirstomieji tinklai 51610 10537

2.2. AB „VST“ 47349 10472

Šaltinis: VKEKK

Tinklo tarifai Nuo 2002 metų Lietuvoje buvo pradėtas taikyti skatinamojo reguliavimo arba viršutinės kainų ribos principas elektros energijos perdavimo, skirstymo (50/50 kainos ir pajamų “kepurių” kombinacijos) paslaugų kainoms pagal įtampų lygius nustatyti. Pagal Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodiką viršutinė riba nustatoma 3 metams, kasmet pradinį atitinkamos veiklos pajamų lygį koreguojant 4 koregavimo koeficientais:

1. indeksavimo (vartotojų kainų indeksas ir efektyvumas); 2. nenumatytų pasikeitimų (išoriniai veiksniai); 3. elektros energijos kiekio poveikio; 4. korekcijos (įvertinamas pajamų viršijimas/nesurinkimas priklausomai nuo taikomos kainų

diferencijavimo struktūros tam, kad būtų uţtikrinamos būtinos įmonės pajamos, jei ji nurodo pagrįstas prieţastis, dėl ko nebuvo surinkta planuojama suma).

Nustatant viršutines kainų ribas ir pradinį pajamų lygį, įvertinamas sąnaudų pagrįstumas, praėjusio reguliavimo periodo veiklos rezultatai, rinkos plėtros prognozės, teisinės aplinkos pokyčiai ir pan. Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos išlaidos energijos išteklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos efektyvumas, vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas, viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno norma. VKEKK nustatytos viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos perskaičiuojamos kas metai, jeigu pasikeitė parduotos ar persiųstos elektros energijos kiekio, nustatytų elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės rodiklių, metinio infliacijos dydţio, VKEKK nustatyto veiklos efektyvumo, įmonių įgyvendintų ir su VKEKK suderintų investicijų, paslaugų teikėjo mokėtinų mokesčių, kitų nuo paslaugos teikėjo nepriklausančių veiksnių, turinčių įtakos viršutinių kainų ribų skaičiavimui, prognozės ar duomenys, kuriais vadovaujantis buvo nustatytos šios viršutinės kainų ribos arba buvo viršytas VKEKK nustatytas normatyvinis pelnas. Atsiţvelgiant į šalies mikro bei makroekonominius rodiklius ir pasaulinėje praktikoje taikomus metodus, efektyvumo koeficientai nustatomi minėtai viršutinių kainų ribų trukmei. Lietuvoje yra tik 2 pagrindinės skirstomųjų tinklų įmonės, todėl čia taikoma pusė vartotojų kainų indekso veiklos efektyvumui nustatyti, kuris įvertinamas nustatant viršutinę kainų ribą. Taip pat dalyvaujama palyginamosios analizės projektuose su kitomis šalimis. Vidurio ir Rytų Europos šalių skirstomųjų tinklų bendrovių palyginamoji analizė buvo atlikta Energijos reguliuotojų regioninės

34

asociacijos (ERRA – angl.) iniciatyva, kuri parodė, kad ne tik Lietuvoje efektyviausiai veikė privatizuota elektros skirstomųjų tinklų bendrovė. Jos rezultatai buvo vos ne dvigubai geresni. Taip pat buvo dalyvaujama perdavimo sistemos operatorių palyginamosios analizės projekte, kurį organizavo Europos Sąjungos reguliuotojai. Apibendrinti rezultatai buvo pristatyti 2009 m. pavasarį, kurių pagrindu perdavimo sistemos bendrovėms būtų galima taikyti apie 2 proc. efektyvumą. Pasibaigus ūkiniams finansiniams metams, koreguojamas įmonės pelnas, jei viršijama numatyta vidutinė paskutiniųjų dvejų metų pelno norma. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikoje taip pat nustatytos maksimalios elektros energijos technologinių sąnaudų ribos pagal elektros tinklų įtampų lygius, kurios 2009 m. buvo sumaţintos, atsiţvelgiant į trejų paskutinių metų istorinius duomenis. Investicijų skatinimas pasireiškia tuo, kad nustatant viršutinę kainų ribą, nusidėvėjimas ir normatyvinis pelnas buvo skaičiuojamas pagal turtą rinkos verte, be to normatyvinio pelno norma ir reguliuojamos veiklos turtas buvo nustatytas Elektros energetikos įstatyme. 2009 m. pradţioje priėmus šio įstatymo pakeitimus ir rudenį Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus licencijuojamoje veikloje naudojamo turto principus, atitinkamai buvo pakeista elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodika2010 m. elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų viršutinės ribos buvo paskaičiuotos remiantis neperkainuota ilgalaikio materialaus turto verte. Atsiţvelgiant į nustatytus minimalius elektros energijos tiekimo patikimumo ir paslaugų kokybės rodiklius, 2009 m. metodikose buvo įvesti baudos ir skatinimo koeficientai, siekiant investicijų panaudojimo kokybės reikalavimams uţtikrinti. VKEKK nustačius viršutines kainų ribas, konkrečias perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas bei tarifus nustato ir keičia paslaugų teikėjai. Paslaugų teikėjo nustatytų kainų ir tarifų svertinis vidurkis kiekvienais reguliavimo periodo metais neturi viršyti atitinkamų viršutinių kainų ribų. Paslaugos teikėjo nustatytas kainas ir tarifus per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugos teikėjo prašymo gavimo dienos skelbia VKEKK, prieš tai patikrinusi, ar nustatant kainas ir tarifus nediskriminuojami vartotojai. Pasibaigus kiekvieniems reguliavimo periodo metams, VKEKK kontroliuoja, ar paslaugos teikėjo nustatytų kainų ir tarifų svertinis vidurkis neviršijo viršutinių kainų ribų. Nustačiusi, kad paslaugos teikėjo nustatytų kainų ir tarifų svertinis vidurkis per praėjusius reguliavimo periodo metus viršijo atitinkamą nustatytą viršutinę kainos ribą, VKEKK turi teisę įpareigoti paslaugos teikėją nustatyti atitinkamai maţesnes kainas ir tarifus. Reikėtų paminėti, kad nustatant konkrečius perdavimo paslaugos tarifus, netaikoma G komponentė, t. y. visas perdavimo sistemos paslaugas dengia vartotojai. Kadangi 2009 m., kaip ir praėjusiais metais, perkrovimų Lietuvos perdavimo elektros tinkluose nebuvo, tai ir pajamų negauta. Tačiau perdavimo paslaugos kainos nustatymo metodikoje išskirtos pajamos, susiję su perkrovimų valdymu, bei perdavimo sistemos operatorius parengė metodiką dėl pajamų, gautų iš perkrovimų valdymo, paskirstymo ir jų panaudojimo. Prieš tvirtinant įvairius dokumentus, kitos valstybės institucijos gali pateikti pastabas ir pasiūlymus, t. y. formuojant kainodarą, atlieka patariamąją funkciją. Pagal nustatytas elektros energijos kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikų formas iš perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstomųjų tinklų operatoriaus kas ketvirtį ir kasmet reikalaujama pateikti tokią informaciją:

1. elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų bei jų viršutinių ribų skaičiavimus; 2. efektyvumo rodiklius;

35

3. elektros energijos balansus; 4. įmonių taikomus elektros energijos tarifus, suvartojimą ir pajamas; 5. įmonių elektros energijos pardavimus pagal vartotojų grupes; 6. kitus duomenis, reikalingus elektros energijos rinkai tinkamai priţiūrėti.

Vadovaujantis Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklėmis, kas ketvirtį pateikiami šie dokumentai:

1. licencijuojamos ūkinės-finansinės veiklos finansinė atskaitomybė; 2. rinkos operatoriaus ataskaita laisva forma; 3. ataskaita apie tiekimo patikimumo rodiklius.

Kasmet papildomai pateikiama:

1. metinė licencijuojamos veiklos sąnaudų audito ataskaita; 2. metinė elektros energijos tinklų sistemos naudojimo analizė; 3. elektros energijos tinklų sistemos plėtros perspektyvų ataskaita; 4. metinė skundų tyrimo ataskaita.

2009 m. patvirtintas naujos redakcijos Energetikos įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašas, kuriuo vadovaujantis suteikiamos reguliuojamos veiklos licencijos. Perţiūrėti įmonių veiklos vertinimo rodikliai bei patobulinta jų analizės tvarka. Pagal Tiekimo saugumo Lietuvos elektros energijos rinkoje monitoringo ataskaitą renkami ir iki kiekvienų metų liepos 31 d. apibendrinami techniniai bei ekonominiai duomenys, darant išvadas dėl elektros energijos tiekimo patikimumo bei dėl vidaus ir regioninės elektros rinkos plėtros perspektyvų. Informacija apima trejų būsimųjų metų prognozes ir įvairiais aspektais bei laikotarpiais atspindi tokius duomenis:

- elektros energijos generavimo, perdavimo ir paskirstymo pajėgumus, tarpsisteminius ryšius su kaimyninėmis energetikos sistemomis;

- elektros galios balansus; - elektros energijos gamybą, suvartojimą, eksportą ir importą; - rinkos koncentraciją; - elektros energijos pirkimo ir pardavimo apimtis; - rinkos atvėrimo laipsnį; - rinkos dalyvius; - rinkos kainų dinamiką; - laisvųjų vartotojų aktyvumo laipsnį; - prognozuojamos elektros energijos pirkimo, pardavimo ir eksporto apimtis; - prognozuojamus galios balansus; - naujų galios pajėgumų poreikį; - numatomą elektros perdavimo ir skirstymo tinklų plėtrą ir atnaujinimą, galimas silpnas

vietas. 2009 m. buvo pakeistos Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklės ir Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo VKEKK tvarka. Šie pakeitimai įpareigojo įmones teikti ataskaitas apie metinių investicijų planų įgyvendinimą pagal projektų vykdymo stadijas ir pagal finansavimo struktūrą bei projekto rūšis atitinkamuose elektros tinklų įtampos lygiuose. Pagal Elektros energetikos įstatymo nuostatas, reguliatorius yra įpareigotas nustatyti elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, įmonių veiklos efektyvumo

36

kriterijus ir kontroliuoti, kaip jų laikomasi. VKEKK kasmet atlieka stambiausių elektros energetikos įmonių patikrinimus, analizuoja ir įvertina, kaip įmonės registruoja elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės duomenis, skaičiuoja rodiklius ir sudaro VKEKK teikiamas ataskaitas. Pagal Kokybės reikalavimus kiekvieno kokybės rodiklio pokytis yra lyginamas su VKEKK nustatytu minimaliu lygiu ir įvertinamas perdavimo bei skirstymo paslaugų kainų viršutinėse ribose, tokiu būdu skatinant elektros energijos perdavimo bei skirstymo įmones uţtikrinti tinkamą elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės lygį visiems vartotojams. Elektros energijos persiuntimo patikimumas perdavimo tinklais (sistemos operatorius AB „Lietuvos energija“) yra vertinamas dviem rodikliais - END (perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis, kuris parodo dėl nutraukimų perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekį per ataskaitinį laikotarpį) ir AIT (vidutinis nutraukimo laikas, kuris parodo vidutinę nutraukimų trukmę per ataskaitinį laikotarpį). 2009 metais perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis (END) siekė 27,8 MWh, iš kurių daugiau nei 25,5 MWh buvo nepersiųsta dėl „force majeure“ ir išorinio poveikio prieţasčių, t. y. ne dėl įmonės atsakomybei priskiriamų prieţasčių. 2008 metais perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis buvo 2 kartus didesnis nei 2009 metais (55,1 MWh), tačiau ir šiais metais didţioji dalis elektros energijos (53,3 MWh) nebuvo persiųsta ne dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų prieţasčių.

1 pav. AB „Lietuvos energija“ perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis (END, MWh) pagal nutraukimų priežastis 2007 – 2009 metais

Šaltinis: VKEKK

Atkreiptinas dėmesys, kad panašus santykis yra pastebimas per visą 2007 – 2009 metų laikotarpį (3 pav.). Elektros energijos kiekis nepersiųstas dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų prieţasčių, palyginus su metiniu nepersiųstos elektros energijos kiekiu (dėl visų nutraukimų), sudarė santykinai nedidelę dalį.

37

2 pav. AB „Lietuvos energija“ perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis (END, MWh) per 2007 – 2009 metus

Šaltinis: VKEKK

Vidutinė nutraukimo trukmė (AIT) 2007 – 2009 metais (4 pav.) atitinkamai sudarė 4,76, 1,85 ir 0,82 minutės, iš kurių didţiąją dalį laiko sudarė nutraukimai dėl „force majeure“ ir išorinio poveikio prieţasčių.

3 pav. AB „Lietuvos energija“ vidutinė nutraukimų trukmė (AIT, min.) 2007 – 2009 m.

Šaltinis: VKEKK

Iš 3 ir 4 pav. pateiktų duomenų matyti, kad tiek nepersiųstos elektros energijos kiekis (END), tiek ir vidutinė nutraukimų trukmė (AIT) dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų prieţasčių per praėjusius metus pakito neţymiai ir palyginti su metiniu kiekiu (trukme) sudarė santykinai nedidelę dalį (vidutiniškai apie 8 procentus). Vadovaujantis Kokybės reikalavimų nuostatomis, perdavimo sistemos operatoriui minimalus elektros energijos persiuntimo patikimumo lygis nustatomas pagal 2006 – 2008 metų vidutinius END ir AIT rodiklius (tik ilgiems ir neplanuotiems nutraukimams, įvykusiems dėl operatoriaus atsakomybės).

38

Pagal šiuos rodiklius AB „Lietuvos energija“ nustatytas minimalus patikimumo lygis: ENDMPL =14 MWh, ir AITMPL = 0,49 min. 2009 metais, AB „Lietuvos energija“ neviršijo nustatyto minimalaus patikimumo lygio. Vertinant elektros energijos persiuntimo patikimumo lygį skirstomaisiais tinklais, svarbiausi rodikliai yra vidutinė neplanuotų persiuntimo nutraukimų trukmė SAIDI ir vidutinis nutraukimų skaičius SAIFI, MAIFI, tenkantis vienam sistemos vartotojui. Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės analizė atliekama lyginant AB Rytų skirstomųjų tinklų ir AB „VST“ persiuntimo patikimumo rodiklių duomenis. 2009 metais vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) (5 pav.) vienam AB Rytų skirstomųjų tinklų vartotojui siekė 183 minutes (2008 m. – 157), o vienam AB „VST“ vartotojui – 140 minutes (2008 m. – 155). Dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų prieţasčių įvykusių neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų vidutinė trukmė vienam vartotojui buvo 51 minutės (AB Rytų skirstomieji tinklai) ir 70 minutės (AB „VST“). Nutraukimai sudarė 32 minutes (AB Rytų skirstomieji tinklai) ir 23 minutes (AB „VST“).

4 pav. Vidutinės neplanuotų ilgų nutraukimų trukmės vienam vartotojui (SAIDI, min.) pokyčiai pagal nutraukimų priežastis 2007 – 2009 metais

Šaltinis: VKEKK

Siekiant įvertinti vidutinį neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų skaičių, tenkantį vienam sistemos vartotojui, skaičiuojami du rodikliai – ilgiems nutraukimams, trunkantiems 3 minutes ir daugiau (SAIFI), bei trumpiems nutraukimams, kurių trukmė ilgesnė nei tinklų automatikos įsijungimo laikas ir trumpesnė nei 3 minutės (MAIFI). Rodikliai SAIFI ir MAIFI nurodo sistemos nutraukimų vidutinį daţnumą, t. y. kiek kartų vidutiniškai per ataskaitinį laikotarpį buvo nutrauktas elektros energijos persiuntimas vienam sistemos vartotojui. Taigi

39

2009 m. vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų (SAIFI) skaičius (6 pav.), tenkantis vienam AB Rytų skirstomųjų tinklų vartotojui, buvo 1,04 karto, o AB „VST“ vartotojui – 1,89 karto. Iš jų dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų prieţasčių - 0,94 (AB Rytų skirstomieji tinklai) ir 1,26 (AB „VST“). Nutraukimai, įvykę dėl išorinio poveikio prieţasčių, sudarė 0,47 karto (AB Rytų skirstomieji tinklai) ir 1,16 karto (AB „VST“).

5 pav. Vidutinis neplanuotų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI, vnt.) pagal nutraukimų priežastis 2007 – 2009 metais

Šaltinis: VKEKK

Vidutinis trumpų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (MAIFI) 2009 metais, palyginti su 2008 metais, pakito neţymiai ir sudarė AB Rytų skirstomuosiuose tinkluose 0,07 karto (2008 m. – 0,05), o AB „VST“ – 0,5 (2008 m. – 0,3) karto. Pagal Kokybės reikalavimų nuostatas, skirstomųjų tinklų operatoriui minimalus elektros energijos persiuntimo patikimumo lygis yra nustatomas pagal 2006 – 2008 metų vidutinius SAIDI ir SAIFI rodiklius (tik ilgiems ir neplanuotiems nutraukimams). Įvertinus skirstomųjų tinklų operatorių pateiktus preliminarius patikimumo rodiklių SAIDI ir SAIFI duomenis, nustatyta, kad 2009 metais AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB „VST“ jiems nustatyto minimalaus patikimumo lygio neviršijo. Keičiantis reguliuojamų tinklų operatorių ir visuomeninių tiekėjų elektros energijos kainoms, tarifams ir jų taikymo tvarkai, nauja tvarka skelbiama“Valstybės ţinių“ priede “Informaciniai pranešimai”. Galiojančios elektros energijos kainos, tarifai bei jų taikymo tvarka yra viešai skelbiama įmonių ir VKEKK interneto svetainėse. Vartotojai taip pat gali susipaţinti su numatomais elektros energijos kainų, tarifų ir jų taikymo tvarkos pakeitimais, rasti jų aprašymą bei bendrovei ar reguliuotojui uţduoti rūpimus klausimus. Be to, elektros energetikos sektoriaus įmonės yra Elektros energetikos įstatymu įpareigotos ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kainų ar tarifų padidinimo raštu ar kitais būdais pranešti buitiniams vartotojams apie kainų padidėjimą.

40

Prijungimo prie veikiančių elektros energijos tinklų įkainius nustato VKEKK. Įkainių dydţiai viešai skelbiami VKEKK priimant nutarimą dėl jų patvirtinimo. Galiojančių įkainių dydţius taip pat nuolat galima rasti bendrovės interneto svetainėje arba suţinoti paskambinus į įmonę svetainėje nurodytais pagalbos telefonais. 2009 m. Elektros energetikos įstatyme priėmus nuostatą, kad nauji elektros energijos vartotojai apmoka 20 proc. elektros įrenginių prijungimo sąnaudų, bei siekiant skaidrumo buvo patvirtinta Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika. Pagal minėtą metodiką buvo patvirtinti maţesni prijungimo įkainiai, t. y. jau antrą kartą sumaţinti dydţiai, nes 2009 metų viduryje jie taip pat buvo sumaţinti, VKEKK atlikus faktinių duomenų patikrinimą ir nustačius neatitikimą planuojamiems duomenims. Bendrovės rinkos dalyviams viešai skelbia informaciją apie:

- elektros energijos tarifus vartotojams, jų pakeitimus, naujus planus ir t.t.; - komercinius nuostolius ir technologines sąnaudas; - naujų vartotojų prijungimo sąlygas bei procedūras bendrovėje, remiantis galiojančiais teisės

aktais (reikalingi dokumentai, paraiškos ir t.t.); - apmokėjimo uţ elektros energiją sąlygas bei terminus, apmokėjimų dydţius ir t.t.; - įvairias akcijas ir nuolaidas.

Kaip minėta, papildomai informacija skelbiama pagal Reglamento Nr. 1228/2003/EB reikalavimus ir patvirtintas gaires bei kita naudinga rinkos dalyviams informacija, kurią galima rasti perdavimo sistemos operatoriaus interneto tinklapyje www.litgrid.eu . Nuo 2010 m. pradėjus veikti elektros birţai pagal NPS principus, viešai skelbiama valandinė elektros energijos rinkos kaina, balansavimo elektros energijos kaina ir kita susijusi informacija, kurią galima rasti Lietuvos elektros birţos interneto tinklapyje www.baltpool.lt . Baltijos reguliuotojams suderinus duomenų apimtis ir periodiškumą regiono mastu ketinama skelbti informaciją remiantis Europos reguliuotojų nustatytomis Gairėmis apie gerą praktiką dėl informacijos valdymo ir skaidrumo. Informaciją rūpimais klausimais vartotojai gali gauti ne tik iš valstybės ir ţiniasklaidos leidinių bei interneto puslapių, bet ir visuose klientų aptarnavimo skyriuose, informacijos ir bendraisiais telefonais, informaciniuose lankstinukuose. Elektros energijos persiuntimo paslaugos kaina skiriasi priklausomai nuo to, iš kokios įtampos elektros tinklų vartotojai gauna elektros energiją. Stambūs pramonės vartotojai, suvartojantys apie 24 GWh elektros energijos per metus, bei kurių leistinoji naudoti galia siekia 4 000 kW, elektros energiją gauna iš vidutinės ir aukštosios įtampos elektros skirstomųjų tinklų, o namų ūkiai, per metus suvartojantys apie 3 500 kWh, ir verslo klientai, kurių metinis suvartojimas siekia 50 MWh bei leistinoji naudoti galia – apie 50 kW, paprastai elektros energiją gauna iš ţemosios įtampos elektros skirstomųjų tinklų. Atitinkamai jų vidutinės elektros energijos persiuntimo kainos parodytos 10 lentelėje.


http://www.baltpool.lt/

41

10 lentelė. Vidutinės elektros energijos persiuntimo paslaugų kainos 2009 metais

Pavadinimas Ig Ib Dc

Vidutinės elektros energijos persiuntimo paslaugų kainos šalyje, EUR/MWh

27,51 63,69 63,69

Šaltinis: VKEKK

Savivaldybių mokesčių, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų ar kitos panašios sąnaudos į elektros energijos persiuntimo paslaugų kainas neįskaičiuojamos. Pagal dviejų pagrindinių skirstomųjų tinklų regionus elektros tinklų tarifai parodyti lentelėje.

11 lentelė. Atskirų regionų įmonių elektros skirstymo paslaugos kainos 2009 metais

Rodikliai/Įmonė AB “VST” AB Rytų skirstomieji tinklai

Elektros skirstymo vidutinės įtampos elektros tinklais paslaugos kaina, EUR/MWh

20,24 17,84

Elektros skirstymo ţemos įtampos elektros tinklais paslaugos kaina, EUR/MWh

23,31 22,53

Šaltinis: VKEKK

Balansavimas Nuo 2002 metų antrojo ketvirčio pradėjus veikti elektros energijos aukcionui, tuo pačiu ir valandinei prekybai tarp gamintojų, balansavimo elektros energijos prekybos ir pirkimo-pardavimo kainų nustatymo procedūros nesikeitė. Tačiau Baltijos regioninės iniciatyvos balansavimo harmonizavimo darbo grupėje vyko diskusijos dėl galimybės suvienodinti balansavimo mechanizmą tarp Baltijos šalių. 2009 m. pradţioje ši grupė baigė darbą ir pagal atliktą studiją darbas balansavimo energijos klausimais turėtų būti tęsiamas su ne Europos Sąjungos šalimis. 2009 m. balansavimo elektros energijos kaina buvo skaičiuojama kaip aukciono tam tikros valandos vidutinė svertinė kaina, pakoreguota koeficientais 0.8 arba 1.2, kai elektros energija atitinkamai parduodama arba perkama iš aukciono. 2009 m. vidutinė metinė aukciono kaina sudarė apie 37,53 EUR/MWh (maţiausia buvo 19,4 EUR/MWh, o didţiausia – 41,42 EUR/MWh). Ruošiantis VĮ Ignalinos atominės elektrinės uţdarymui ir valandinei elektros energijos prekybai bei elektros rinkos plėtrai nuo 2010 m., 2009 m. pabaigoje buvo patvirtintas naujos redakcijos Balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarkos aprašas. Jame atlikti tokie esminiai pakeitimai:

1. atsiţvelgiant į naują Prekybos elektros energijos taisyklių redakciją, pakoreguotos atitinkamos nuostatos, eliminuojant balansavimo energijos kainos nustatymo išskyrimą gamintojams ir tiekėjams; 2. atsiţvelgiant į nuo 2010 m. susiformuosiančią elektros rinką bei jos dalyvių atsakomybę, patikslinti balansavimo energijos kainos pirkimo ir pardavimo koeficientai; 3. numatytas elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinės ribos maţinimas perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstomųjų tinklų operatoriams pajamomis, gautomis pritaikant pirkimo ir pardavimo koeficientus, t. y. atitinkamai nuo 0,8 ir 1,2 iki 0,98 ir 1,02.

42

Įmonės teikia informaciją VKEKK apie balansavimo energijos kiekius, pajamas ir kainas. Nuo 2011 m. numatoma pakoreguoti Balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarkos aprašą, suvienodinant terminus su tarptautinėje praktikoje naudojamais apibrėţimais ir pakeičiant balansavimo energijos kainos pirkimams ar pardavimams nustatymą pagal atitinkamai maksimalią ir minimalią sistemos balansavimo energijos kainą. Taip būtų siekiama harmonizuoti Baltijos šalių balansavimo energijos kainos nustatymo principus gamintojams ir tiekėjams, kuriems būtų taikoma ta pati kainodara, nustatant dvi kainas sistemos nebalansui nustatyti. 2010 m. viduryje buvo 16 balansavimo energijos tiekėjų, kurių sąrašas viešai skelbiamas reguliuotojo ir perdavimo sistemos operatoriaus interneto svetainėse.

3.1.3. Efektyvus veiklų atskyrimas VKEKK uţtikrina, kad elektros energetikos rinkoje būtų efektyvi konkurencija, vartotojai ir tiekėjai nebūtų diskriminuojami ir visi vartotojai gautų nustatytos kokybės paslaugas. VKEKK kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atskirtos apskaitos, siekiant išvengti gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklos rūšių kryţminio subsidijavimo. Elektros energetikos įstatymas nustato, kad skirstomųjų tinklų įmonė, kai ji, be skirstymo veiklos, vykdo ir visuomeninio tiekėjo veiklą, privalo atskirti šias veiklas. Skirstymo ir tiekimo veikla laikoma atskirta ir tuo atveju, jei visuomeninio tiekėjo veikla uţsiima skirstomųjų tinklų įmonės pardavimų (elektros tiekimo) padalinys, su sąlyga, kad bus uţtikrinamas ūkinių operacijų atskyrimas. Elektros energetikos įmonės ūkines operacijas, susijusias su perdavimo, skirstymo, tiekimo ar kita su elektros energetika nesusijusia veikla, registruoja, grupuoja ir apibendrina atskirose buhalterinėse sąskaitose ir apskaitos registruose. Visuomeniniai tiekėjai, tiekiantys elektros energiją ne tik vartotojams, negalintiems pasirinkti tiekėjo, bet ir laisviesiems vartotojams, informaciją, susijusią su vartotojais, negalinčiais pasirinkti tiekėjo, ir laisvaisiais vartotojais registruoja, grupuoja ir apibendrina atskirose buhalterinėse sąskaitose ir apskaitos registruose. Perdavimo sistemos operatorius, skirstomųjų tinklų operatorius ir visuomeniniai tiekėjai, vykdantys įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, su šiuo įpareigojimu susijusias gautas pajamas ir patirtas sąnaudas kaupia, detalizuoja ir įtraukia į apskaitą atskirose buhalterinėse sąskaitose ir apskaitos registruose. Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklėse nustatyta, kad verstis kiekvienos rūšies licencijuojama veikla elektros energetikos sektoriuje išduodama atskira licencija. Įmonė privalo tvarkyti atskirą kiekvienos licencijuojamos veiklos apskaitą. Metams pasibaigus, per keturis mėnesius turi būti atliktas elektros energetikos įmonių licencijuojamos veiklos sąnaudų auditas ir jo išvados pateiktos VKEKK. Reguliuotojas tikrina sąnaudų paskirstymą pagal atskiras veiklas, nustatant jų paslaugų viršutines ribas. Lietuvoje yra 1 perdavimo sistemos operatorius LITGRID UAB ir 2 pagrindiniai skirstomųjų tinklų operatoriai: AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB „VST“.

43

Kai 2002 metais vertikaliai integruota SPAB „Lietuvos energija“ buvo reorganizuota, sukuriant keturis naujus juridinius vienetus: dvi skirstomųjų tinklų bendroves bei dvi elektrines (Lietuvos elektrinę ir Maţeikių elektrinę), jos sudėtyje liko dvi hidroelektrinės: Kauno HE ir Kruonio HAE, kurios naudojamos nacionalinio balanso uţtikrinimui. Kruonio HAE agregatai naudojami ir kaip sinchroniniai kompensatoriai. Tai svarbi priemonė, reguliuojant įtampos lygius 330 kV įtampos elektros tinkle. Tačiau nuo 2011 m. numatoma atskirti ir minėtas gamybos įmones pagal 1.1.6 skyriuje išdėstytą schemą. Perdavimo sistemos operatorius nevykdo tiekimo veiklos, tačiau kaip padalinys įmonėje veikė Rinkos operatorius, kuris atsakingas uţ elektros energijos prekybos, kartu ir aukciono, organizavimą. 2009 m. pabaigoje šis departamentas buvo atskirtas, ir tapo Lietuvos elektros birţa, veikianti Nord Pool Spot AS principais. Skirstymo paslaugos ir visuomeninio tiekimo paslaugos sąnaudos apskaitose yra atskirtos. Vyriausybės patvirtintame elektros rinkos plėtros plane numatoma, kad iki 2010 m. pabaigos atsirastų garantinis tiekėjas ir ateityje veiktų kaip atskira bendrovė. Perdavimo sistemos operatorius (PSO) bei elektros skirstomųjų tinklų operatoriai (STO) nuo 2002 metų veikia kaip visiškai atskirti juridiniai asmenys. Įmonės turi atskirus pavadinimus, prekių ţenklus, administracinius pastatus, interneto svetaines:

- AB “Lietuvos energija” (PSO) – www.le.lt (nuo 2010 m. LITGRID UAB – www.ligrid.eu );

- AB Rytų skirstomieji tinklai (STO) – www.rst.lt ; - AB “VST” (STO) – www.vst.lt .

Informacija apie įmonių veiklą, energetikos sektorių, elektros rinką ir pan. galima gauti iš interneto tinklalapio, lankstinukų, brošiūrų, metinės ataskaitos, multimedia prezentacijos, dokumentinių/informacinių filmų, renginių (organizuojamų ir remiamų), pranešimų ţiniasklaidai, informacinių straipsnių ir pan. Įmonės savo interneto tinklalapiuose skelbia metines ataskaitas su finansine atskaitomybe, ekonominiais ir techniniais rodikliais. AB “Lietuvos energija”, AB Rytų skirstomųjų tinklų ir AB “VST” akcijomis prekiaujama Lietuvos centrinėje vertybinių popierių birţoje, įmonių ketvirtinės ataskaitos yra skelbiamos viešai, laikantis vertybinių popierių birţos reikalavimų. Pagal nustatytą AB „Lietuvos energija“ atskirų veiklų pelno (nuostolių) ataskaitų sudarymo tvarką, ūkinės operacijos, susijusios su Perdavimo sistemos operatoriaus veikla, registruojamos, grupuojamos ir apibendrinamos atskirose buhalterinėse sąskaitose ir apskaitos registruose. Po kiekvienų finansinių metų reguliuojamose elektros tinklų įmonėse nepriklausomi auditoriai atlieka konsoliduotos finansinės atskaitomybės ir pajamų bei sąnaudų pagal licencijuotas veiklas auditą. Finansinė atskaitomybė ir auditorių išvados yra pateikiamos VKEKK. Ataskaita pagal veiklas viešai pateikiama kartu su kasmetine bendrovės veiklos ataskaita. Bendrovės skelbia audituotas finansines ataskaitas, patvirtintas nepriklausomų audito kompanijų. Vadovaujantis viršutinių kainų ribų nustatymo metodikomis bei elektros energijos sektoriaus licencijavimo taisyklėmis, VKEKK nustato ataskaitų formas, pagal kurias elektros perdavimo ir skirstymo operatoriai yra įpareigoti teikti VKEKK ketvirtines ataskaitas apie patiriamas sąnaudas, elektros tiekimo kokybės ir patikimumo rodiklius, elektros energijos balansus, kainas ir kitus faktinius

http://www.le.lt;/

http://www.ligrid.eu/

http://www.rst.lt/

http://www.vst.lt;/

44

bei planinius rodiklius. Elektros energijos skirstymo paslaugos ir visuomeninio tiekimo paslaugos sąnaudos atskiriamos pagal su VKEKK suderintą sąnaudų atskyrimo metodiką. Kadangi perdavimo ir skirstymo veiklos yra teisiškai atskirtos, VKEKK tikrina skirstomųjų tinklų įmonių patvirtintus skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų sąnaudų atskyrimo principus, kurių pagrindu skaičiuojamos atitinkamos kainos. Pagal Elektros energetikos įstatymo 34 straipsnį gamybos, perdavimo, skirstomųjų tinklų ir tiekimo įmonėse turi būti atliekamas privalomas nepriklausomas auditas. Šios įmonės, kurių veikla reguliuojama įstatymo nustatyta tvarka, teikia finansinę atskaitomybę ir auditorių išvadas VKEKK. Audito įmonės atlieka auditą pagal VKEKK patvirtintose Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklėse nustatytas formas. VKEKK nustato detalius ataskaitų sudarymo reikalavimus bei atsakomybę uţ šių nurodymų paţeidimą. Uţ licencijuojamos veiklos paţeidimus VKEKK gali skirti baudas, sustabdyti arba panaikinti licencijos galiojimą. Sustabdydama licencijos galiojimą, VKEKK nustato terminą, per kurį įmonė privalo pašalinti licencijuojamos veiklos sąlygų paţeidimus. Nepašalinus paţeidimų iki nustatyto termino, licencijos galiojimas gali būti panaikinamas. Be to, įmonės vadovas uţ padarytus licencijuojamos veiklos sąlygų paţeidimus gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn Administracinių teisės paţeidimų kodekso nustatyta tvarka. Administracinių teisės paţeidimų kodekse numatyta atsakomybė uţ licencijoje nurodytų sąlygų nesilaikymą, energijos išteklių ar energijos perdavimo, paskirstymo, laikymo, tiekimo ir vartojimo tvarkos paţeidimus, energijos išteklių ir energijos bei šalto vandens tiekėjų duomenų apie įmonės ūkinę finansinę veiklą nepateikimą ir ţinomai klaidingų duomenų pateikimą, VKEKK nutarimų paţeidimą arba jų nevykdymą ir jos nurodymų nevykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad juridiniai asmenys nėra traukiami administracinėn atsakomybėn – uţ atitinkamus paţeidimus baudţiami atsakingi pareigūnai, fiziniai asmenys. Administracinių teisės paţeidimų kodeksas numato dvi pagrindines nuobaudų rūšis – įspėjimą ir piniginę baudą, kurios dydis svyruoja priklausomai nuo paţeidimo pobūdţio. Siekiant suvienodinti atskirtų energetikos sektorių apskaitų atskyrimą, 2010 m. pradėtos rengti elektros, dujų, šilumos ir vandens įmonių sąnaudų paskirstymo ir apskaitos atskyrimo tarp veiklų nustatymo principai ir taisyklės. Jos turėtų tiksliau ir skaidriau nustatyti apskaitų atskyrimo reikalavimus bei sudaryti sąlygas tarpsektoriniam palyginimui.

3.2. Konkurencijos klausimai [23(8) ir 23(1)(h) straipsniai]

3.2.1. Didmeninė rinka Reorganizavus elektros energetikos sektorių, gamybos ir tiekimo sritys nereguliuojamos, išskyrus, jei uţimama 25 proc. elektros energijos pardavimo rinkos. 2009 m. gamybos struktūra ir didmeninės rinkos modelis, pateiktas ankstesnėse ataskaitose, nesikeitė. Rinkoje aktyviai dalyvavo 8 iš 20 nepriklausomų tiekėjų. Reikėtų paminėti, kad 2009 m. ruošiantis didţiausio gamintojo uţdarymui ir elektros rinkos plėtrai, suaktyvėjo tiekėjai, todėl metų pabaigoje išduotų nepriklausomų tiekėjų licencijų skaičius išaugo iki 30. Kaip minėta, kol kas valandinė prekyba vyko tik tarp gamintojų, o tiekėjų perkama elektros energija buvo apskaitoma uţ mėnesį. Suderinus prekybos principus su Nord Pool Spot AS, nuo 2010 m. valandinė prekyba buvo įteisinta ir paklausos pusėje. Valandinės aukciono elektros energijos kainos dinamika pavaizduota paveikslėlyje.

45

6 pav. Aukciono (papildomos elektros energijos) kainos dinamika 2006-2009 m., LTL c/kWh

Šaltinis: VKEKK

Iš grafiko matyti, kad aukciono kaina labai svyravo ir piką pasiekdavo Ignalinos atominės elektrinės remonto metu. Praėjusiais metais vidutinė aritmetinė aukciono kaina sudarė 22,07 EUR/MWh. 2009 metais elektros energijos suvartojimas buvo 9,8 TWh ir pikinė apkrova – 1,9 GW. Lietuvoje esamų elektrinių disponuojama galia buvo 4,8 GW ir į tinklą patiekta elektros energija sudarė 13,5 TWh. 2009 metais Lietuvoje buvo 3 elektrinės, kurių galia ne maţesnė kaip 5 proc. instaliuotos galios: VĮ Ignalinos atominė elektrinė, AB Lietuvos elektrinė ir UAB „Vilniaus energija“. Trijų didţiausių įmonių galių proporcija 2009 metais sudarė 70 proc. nuo instaliuotos galios. Pagal pagamintą kiekį buvo 2 elektrinės, uţimančios daugiau nei 5 proc. gamybos rinkos: VĮ Ignalinos atominė elektrinė ir AB Lietuvos elektrinė. Šių didţiausių įmonių pagamintos energijos proporcija sudarė 78,1 proc. Šalies elektros energijos poreikiui tenkinti bazinį energijos sistemos apkrovimą ir toliau dengė Ignalinos AE. Esant sistemos vidutiniam apkrovimui elektros energiją tiekia Ignalinos AE ir šiluminės elektrinės. Elektros energijos vartojimo piko metu kartu su Ignalinos AE bei šiluminėmis elektrinėmis sistemą palaiko Kruonio HAE, uţtikrindama operatyvinį rezervą. Nuo 2008 m. gamybos dalyje nėra išskiriama VIAP energija, t. y prekiaujama tik dviejų rūšių energija – kontraktine ir papildoma energija per aukcioną. Aukcione prekiaujama energija skiriama į remiamą ir virš remiamos. 2009 m. remiamą energiją sudaro pagal kvotas superkama energija ir iš atsinaujinančių šaltinių superkama energija. Elektros energijos aukcione aktyviai prekiavo 5 tiekėjai (gamintojai). Ilgalaikių kontraktų tarp gamintojų ir tiekėjų nėra. Rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos pagal rūšis dinamika pavaizduota 8 paveikslėlyje.

46

7 pav. Rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos kitimas pagal rūšis 2009 metais

Šaltinis: VKEKK

Elektros energijos pardavimas vidaus elektros energijos vartotojams parodytas 8 paveikslėlyje.

8 pav. Parduotos elektros energijos struktūra 2009 metais

Šaltinis: VKEKK

Kaip minėta, planuojama, kad nuo 2011 m. visose Baltijos šalyse bus nustatomas rinkos kaina pagal zonas, remiantis Nord Pool Spot AS principais. Tiekėjų arba paklausos pusės dalyvavimas didmeninėje rinkoje ir jų nupirkti kiekiai parodyti lentelėje.

47

12 lentelė. Kontraktinės elektros energijos prekybos apimtys tarp tiekėjų ir gamintojų 2009 metais, MWh

Tiekėjas

Gamintojas

IŠ VISO

VĮ Ignalinos atominė elektrinė

Lietuvos elektrinė

UAB „Vilniaus energija“

Kauno TE

AB Mažeikių elektrinė

Kitos

RGA RGA RGA VRGA RGA VRGA

VT AB Rytų skirstomieji tinklai 2.215.956 256.000 401.958 0 0 109.218 2.682 2.985.814

VT AB "VST" 2.066.783 252.817 216.600 200.015 0 86.688 425 2.823.328

NT UAB" Prekybos namai Giro" 2.480 0 0 0 0 0 0 2.480

NT AB "ORLEAN Lietuva" 496.567 0 0 0 192.853 0 0 689.420

NT AB "Achema" 153.256 0 0 0 0 0 0 153.256

UAB Korelita 19.894 0 0 0 0 0 0 19.894

NT VĮ "Visagino energija" 46.061 0 0 0 0 0 0 46.061

NT UAB "Akmenės cementas” 54.825 0 0 0 0 0 0 54.825

NT UAB "Enefit" 93 0 0 0 0 0 0 93

NT UAB "Latvenergo prekyba" 8 0 0 0 0 0 0 8

Iš viso 5.055.915 508.817 618.558 200.015 192.853 195.906 3.107 6.775.171


Kokią dalį rinkoje sudarė pagrindiniai tiekėjai parodyta 13 lentelėje.

13 lentelė. Tiekėjų užimama nupirktos elektros energijos rinkos dalis 2009 metais

Tiekėjai Kiekis, MWh %

Nepriklausomi tiekėjai 1020,7 10,9

AB "VST" 4012,2 42,9

AB Rytų skirstomieji tinklai 4254,6 45,5

VĮ "Visagino energija" 67,1 0,7

Iš viso 9354,6 100

Šaltinis: VKEKK

48

Lietuvos perdavimo tinklas pakankamai gerai integruotas su Baltarusija, Latvija ir Kaliningrado sritimi ir tai leidţia eksportuoti elektros energiją. Ryšio su kaimynine Lenkijos energetikos sistema šiuo metu nėra. Valandinė prekyba eksporto/importo srityje pradėta nuo 2003 metų lapkričio mėn. 2009 metais AB „Lietuvos energija“ elektros pardavimas uţsieniui sudarė 3,6 TWh. Palyginti su praėjusiais metais, elektros eksportas išaugo 38 proc. 2009 metais eksportas į Rusijos Federaciją sudarė 5,48 proc., į Baltarusijos Respubliką – 8,21 proc., į Latviją – 11,04 proc., į Estiją – 64,36 proc., į Skandinavijos rinką – 10,91 proc. viso eksportuoto elektros energijos kiekio. 2009 metais importuota 0,7 TWh, t. y. apie 2,4 karto maţiau nei 2008 metais. Pagrindiniai importo laikotarpiai Latvijos pavasarinio potvynio laikotarpis ir VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ reaktoriaus remonto laikotarpis. Elektros prekybos kiekiai tarp šalių parodyti lentelėje.

14 lentelė. Elektros eksportas – importas 2009 metais, mln. kWh

2009 m. Eksportas į Importas iš

Latviją Baltarusiją Skandinaviją Rusiją Estiją Iš viso: Rusijos Latvijos Estijos Iš viso:

Iš viso: 401,2 298,3 406,1 199,0 2327,7 3632,2 417,7 212,9 69,6 700,3


Kainos yra sutartinės, o sutartys daugiausiai sudaromos tarp perdavimo sistemos operatorių. Baltijos regioninės iniciatyvos darbo grupės sprendė aktualias problemas, siekiant įgyvendinti regioninę elektros rinką. Iš esmės vyko paruošiamieji darbai dar tik realiai atsiversiančioms rinkoms, nes Estijos elektros rinka visiškai atverti buvo planuojama 2013 m., o Lietuvoje egzistavo stambus gamintojas, tiekiantis daugiau nei 70 proc. elektros energijos nacionalinei rinkai. Nuo 2010 m. situacija pasikeitė, nes Ignalinos atominė elektrinė buvo uţdaryta 2009 m. pabaigoje, todėl konkurencija regione turėtų palaipsniui didėti. 2009 m. ketvirtame ketvirtyje elektros gamybos kainos kaimyninėse Baltijos šalyse buvo didesnės nei Lietuvoje. Tokią situaciją lėmė tai, kad paskutiniais didţiausio gamintojo Ignalinos atominės elektrinės ne tik Lietuvoje darbo metais buvo stengiamasi labiau išnaudoti turimus Ignalinos atominės elektrinės pajėgumus bei optimizuoti elektros energijos balansą.

3.2.2. Mažmeninė rinka Bendras galutinių vartotojų suvartojimas šalyje sudarė 8,9 TWh (be autogamintojų suvartojimo). Elektros energijos suvartojimas pagal sektorius parodytas lentelėje.

15 lentelė. Elektros energijos suvartojimas pagal sektorius 2009 m.

Eil. Nr. Sektorius Suvartojimas, TWh

1. Pramonė 2,4

2. Paslaugos 0,6

3. Buitiniai vartotojai 2,7

4. Kiti vartotojai (transportas, ţemės ūkis ir kt.) 3,2

5. Iš viso 8,9

Šaltinis: VKEKK

49

2009 metais elektros energijos tiekimo sektoriuje licencijas visuomeninio tiekėjo veiklai vykdyti turėjo 6 įmonės, nepriklausomo tiekėjo licencijas turėjo 30 įmonių, nepriklausomo tiekėjo veiklą vykdė 8. Pagrindiniai visuomeniniai tiekėjai, tiekiantys energiją visiems to pageidaujantiems vartotojams aptarnaujamoje teritorijoje yra AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB „VST“. AB „ORLEAN Lietuva“, AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, UAB „Enefit„, UAB „Prekybos namai Giro“, UAB „Korelita“, UAB „Fortis energy“, UAB „Energijos realizacijos centras“ yra nepriklausomi tiekėjai, tiekiantys energiją laisviesiems vartotojams: 2009 metais tik 6 laisvieji vartotojai pasirinko nepriklausomus tiekėjus. Laisvojo vartotojo statusą turinčios AB „Korelita“, AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“ gavo nepriklausomo tiekėjo licencijas ir rinkoje prekiavo kaip tiekėjai. Visuomeniniai tiekėjai AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB „VST“ uţima pagrindinę tiekimo rinkos dalį. 2009 metais ji sudarė 87,2 proc. parduotos elektros energijos šalies vartotojams. 2009 metais aktyvus nepriklausomas tiekėjas, kurio dalis rinkoje gali siekti 5 proc., buvo AB „ORLEN Lietuva“. Trijų didţiausią elektros kiekį nupirkusių nepriklausomų tiekėjų dalis sudarė beveik 10 proc. Alternatyvių tiekėjų pasiūlymai vartotojams naudingi dėl maţesnės elektros energijos kainos. Paţymėtina, kad tai labiau taikytina stambiems vartotojams, kurių elektros energijos vartojimo grafikas yra tolygesnis, todėl šie vartotojai naudojasi elektros rinkos pranašumais nuo pat elektros rinkos atvėrimo 2002 metais. Didţiausias gamintojas, turintis nepriklausomo tiekėjo licenciją buvo AB „ORLEN Lietuva“. Tik atvėrus elektros rinką, 6 stambūs pramonės vartotojai, gaunantys elektros energiją iš elektros perdavimo tinklo, pakeitė tiekėją ir tas pats skaičius išliko 2009 metais. Laisvieji vartotojai gali pasirinkti ir keisti elektros energijos tiekėją nemokėdami jokio mokesčio. Skirstomųjų tinklų operatoriai taip pat atlieka visuomeninio tiekėjo funkcijas ir 2009 metais turėjo tiekti elektros energiją visiems to pareikalavusiems ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo nepasirinkusiems elektros energijos vartotojams uţ iš anksto nustatytą ir paskelbtą visuomeninę elektros energijos kainą. Nuo 2010 m. liepos mėnesio visuomeninis privalės tiekti tik tiems vartotojams, kurie atitiks teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. vartotojams, kurių leistinoji naudoti galia maţesnė nei 400 kW. Kasmet šis dydis maţės ir vis daugiau vartotojų privalės pirkti elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų nereguliuojamomis kainomis. Vartotojų ir tiekėjų veiksmai bei pareigos, vartotojams keičiant elektros energijos tiekėją, nustatyti Elektros energetikos įstatymo 28 straipsnyje „Nepriklausomas elektros energijos tiekimas“. Laisvasis vartotojas, esantis visuomeninio tiekėjo licencijoje nurodytoje teritorijoje, prieš sudarydamas arba nutraukdamas elektros energijos tiekimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, privalo prieš 30 kalendorinių dienų apie tai raštu pranešti visuomeniniam tiekėjui. Taip pat ir nepriklausomas tiekėjas, prieš sudarydamas arba nutraukdamas elektros energijos tiekimo sutartį su laisvuoju vartotoju, esančiu visuomeninio tiekėjo licencijoje nurodytoje teritorijoje, privalo prieš 30 kalendorinių dienų apie tai raštu pranešti visuomeniniam tiekėjui. Laisvieji vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pirkdami elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo, privalo skirstomųjų tinklų operatoriui sumokėti uţ elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, uţ sistemines paslaugas bei uţ viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Laisvieji vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, pirkdami elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo, privalo perdavimo sistemos operatoriui sumokėti uţ elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais ir uţ viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje.

50

2009 metais, kaip ir praėjusiais metais, nebuvo nei vieno buitinio vartotojo, kuris pakeistų tiekėją. Lentelėje parodyti duomenys neįvertina rinkoje pagal tiesiogines sutartis su nepriklausomais tiekėjais sutartų kainų.

16 lentelė. Elektros energijos kaina pagal komponentes 2009 metais, EUR/MWh

Pavadinimas/Vartotojų grupė Ig Ib Dc

Persiuntimo paslaugų kaina (be rinkliavų) iš jos: perdavimo paslaugos kaina

27,51 6,98

63,69 6,98

63,69 6,98

Rinkliavos, įskaičiuotos į persiuntimo paslaugų kainą - - -

Energijos ir tiekimo paslaugos kaina* 38,18 38,17 18,24

Mokesčiai (PVM – 19%) 12,48 19,35 15,64

Iš viso (įskaitant visus mokesčius) 78,17 121,21 97,57

* - Nuo 2008 m. sausio 1 d. ši dedamoji yra kaip perdavimo paslaugos kainos komponentė ir ji 2009 m. sudarė 18,48 EUR/MWh.

Šaltinis: VKEKK

Lentelėje pateiktos kainos apskaičiuotos pagal reguliuojamas galutines arba visuomenines kainas vartotojams. Šios kainos taikomos dėl konkurencijos nebuvimo elektros rinkoje, nes dominuoja vienas gamintojas (VĮ Ignalinos atominė elektrinė), uţimantis apie 70 proc. rinkos. Minėtos visuomeninės kainos nustatomos paslaugų teikėjų (visuomeninių tiekėjų), neviršijant VKEKK nustatytų šių kainų viršutinių ribų vieneriems metams. Situacija turėtų keistis, kai nuo 2010 m. Ignalinos atominė elektrinė bus uţdaryta ir palaipsniui vartotojams nebus taikomi visuomeniniai tarifai. Visuomeninės elektros energijos kainos nustatomos 3 vartotojų grupėms: vartotojai, kurių objekto leistinoji naudoti galia iki ir virš 30 kW bei buitiniai vartotojai, t. y. kainos nediferencijuojamos pagal vidutinę ir smulkią pramonę. Energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad VKEKK išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Skundai, neatitinkantys šios tvarkos reikalavimų, nagrinėjami vadovaujantis Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo VKEKK tvarka. 2009 m. elektros klausimais buvo gauti 27 skundai iš 343, kuriuos gavo VKEKK. Tai sudarė apie 8 proc. visų gautų skundų. Elektros energetikos sektoriuje vartotojai daugiausiai kreipėsi dėl naujų vartotojų prijungimo įkainių apskaičiavimo, elektros tiekimo kainų bei tarifų taikymo, elektros tiekimo nutraukimo ir atnaujinimo. Daug paklausimų gauta dėl subabonentams taikomų sutartinių kainų, kurių VKEKK nereguliuoja. 1.1.3 b) skyriuje aptartos kitos problemos, susiję su elektros sektoriumi.

3.2.3. Priemonės prieš dominavimą

Gamyba Elektros energetikos įstatyme nustatyta, kad gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas uţima daugiau kaip 25 procentus rinkos. Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų, kurie uţima daugiau kaip 25 procentus rinkos, parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainų reguliavimo tvarką, taip pat balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarką nustato VKEKK.

51

Skaidrumas Pagal Prekybos elektros energija taisykles, rinkos operatorius teikia informaciją apie kiekvieno rinkos dalyvio suvartotos ir (ar) patiektos elektros energijos kiekį valandomis per prekybos dieną, taip pat ir apie importą, eksportą bei prekybos dieną perdavimo tinklų operatoriaus dispečerinio centro duotus reguliavimo nurodymus; nustato prekybos balansavimo ir reguliavimo elektros energija rezultatus ir leidţia kiekvienam rinkos dalyviui susipaţinti su jam svarbia informacija; nustato kiekvienos mėnesio dienos rezultatus ir pateikia visiems rinkos dalyviams atitinkamas paţymas sąskaitoms uţ balansavimo ir reguliavimo elektros energiją. Šie duomenys taip pat skelbiami perdavimo sistemos operatoriaus, o nuo 2010 m. ir elektros birţos interneto svetainėje. Dokumentai, kurie reglamentuoja skaidrią veiklą elektros gamybos sektoriuje, buvo nurodyti ankstesnėse ataskaitose.

Pasiūlymų teikimas Dalyvavimo aukcione procedūros apibrėţtos Prekybos elektros energija aukcione taisyklėse.

Rinkos priežiūra VKEKK kontroliuoja ir kasmet iki liepos 31 d. Tiekimo saugumo Lietuvos elektros energijos rinkoje monitoringo ataskaitai pateikia informaciją, susijusią su situacija elektros rinkoje. Dominuojantys gamintojai ir nepriklausomi tiekėjai arba šios įmonės, uţimančios daugiau kaip 25 proc. rinkos, yra reguliuojamos. Pagal Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisykles Rinkos operatorius, elektros energijos perdavimo ir elektros energijos skirstymo operatoriai, visuomeniniai ir nepriklausomi tiekėjai kasmet turi atlikti elektros energijos perdavimo, elektros energijos skirstymo sistemos naudojimo, elektros energijos tiekimo vartotojams (elektros energijos rinkos) analizę ir pateikti Energetikos ministerijai bei VKEKK informaciją apie elektros energijos perdavimo, skirstymo sistemų, elektros energijos rinkos plėtros perspektyvas. Ruošiantis nuo 2010 m. uţdaryti didţiausią gamintoją ir pradėjus veikti elektros birţai, ketinama patvirtinti elektros rinkos prieţiūros taisykles. Pagal 2009 m. pabaigoje priimtus Elektros energetikos įstatymo pakeitimus nustatyta, kad elektros energijos rinkos prieţiūrą ir stebėseną bei perdavimo sistemos operatoriaus prekybos balansavimo ir reguliavimo energija prieţiūrą atlieka VKEKK. VKEKK viešai skelbia elektros energijos rinkos stebėsenos ataskaitas VKEKK nustatyta tvarka ir terminais. Konkurencijos prieţiūrą elektros energijos rinkoje atlieka VKEKK, išskyrus antikonkurencinių susitarimų ir koncentracijų atvejus, kai konkurencijos prieţiūrą pagal Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba. Rinkos operatorius pagal Prekybos elektros energija taisykles atlieka elektros energijos prekybos prieţiūrą. Rinkos operatorius ir perdavimo sistemos operatorius pagal savo kompetenciją informuoja VKEKK ir Vyriausybės įgaliotą instituciją elektros energetikos sektoriuje apie licencijų ir (ar) leidimų turėtojams nustatytų veiklos sąlygų paţeidimus. VKEKK išimtinėmis aplinkybėmis (kai nėra veiksmingos konkurencijos ir (ar) netinkamai uţtikrinami paslaugų gavėjų interesai) turi teisę nedelsdama imtis proporcingų laikinųjų priemonių, t. y. nustatyti viršutines elektros energijos aukciono kainos ribas arba nustatyti reguliuojamas gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų elektros energijos kainas, nustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar jų nenustatyti ir (ar) nustatyti ar panaikinti šiems subjektams VKEKK nurodytus įpareigojimus, sustabdyti VKEKK išduotų licencijų galiojimą. Šios laikinosios priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Tokiu atveju VKEKK privalo nedelsdama pranešti Energetikos ministerijai apie šias priemones, kartu jas pagrįsdama.

52

Tiekimas

Skaidrumas Skirstomųjų tinklų bendrovės privalo kas ketvirtį pateikti elektros energijos balansą, kuriame nurodo nupirktos kontraktinės elektros energijos kiekį, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energijos kiekį, papildomos elektros energijos kiekį, iš maţųjų hidroelektrinių pirktos elektros energijos kiekį ir t. t. Taip pat bendrovės ataskaitas apie parduotus elektros energijos kiekius bei tarifus teikia ir Statistikos departamentui. Dokumentai, kurie reglamentuoja skaidrią veiklą elektros gamybos sektoriuje, buvo nurodyti ankstesnėse ataskaitose.

Taisyklės dėl kontraktų struktūros Energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su energijos išteklių ar energijos vartotojais grindţiami sutartimis. Energijos tiekimo, perdavimo ir skirstymo sutartys yra viešos. Energija reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims tiekiama, perduodama, skirstoma sudarius sutartį pagal privalomas standartines sąlygas. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, vykdydamos valstybinį energetikos valdymą, tvirtina reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims energijos perdavimo, skirstymo ir tiekimo sutarčių privalomas standartines sąlygas. Standartines elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygas tiekėjų teikimu tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Su buitiniais vartotojais sutartys sudaromos neterminuotam laikui, jeigu jose nenustatyta kitaip. Sutartyse taip pat nustatomi kokybės parametrai, atsakomybė uţ jų vykdymą ir kitos sąlygos. Ilgalaikių sutarčių problema Lietuvoje neegzistuoja. Jų ribojimai ar baudos nėra nustatytos.

Informacijos pateikimas Pagal Elektros energetikos įstatymą VKEKK turi teisę gauti iš gamybos, perdavimo, skirstomųjų tinklų ir tiekimo įmonių, kurių veikla reguliuojama šio įstatymo nustatyta tvarka, taip pat iš rinkos operatoriaus informaciją, kuri reikalinga elektros energijos rinkai tinkamai priţiūrėti. Gamybos, perdavimo, skirstomųjų tinklų, tiekimo įmonės ir rinkos operatorius nurodytą informaciją privalo teikti teisės aktų nustatyta tvarka. Esant dabartinei elektros ūkio struktūrai, su gamintoju, uţimančiu 70 proc. elektros tiekimo rinkos, konkurencijos skatinimas šalies viduje kol kas negalimas. Kaip minėta, kuriant regioninę Baltijos elektros rinką, su kaimyninėmis šalimis vyko susitikimai plėtros ir kainodaros klausimais. 2009 m. pabaigoje uţdarius Ignalinos atominę elektrinę, situacija rinkoje pasikeis.

53

4. Gamtinių dujų rinka ir jos reguliavimas

4.1. Reguliavimo klausimai

4.1.1. Perdavimo sistemos jungčių pajėgumo vertinimas ir valdymas Lietuvos gamtinių dujų sistema sujungta su Baltarusijos, Latvijos bei Rusijos Federacijos dujų sistemomis. Tarpnacionalinės jungtys su Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos Respublikomis reguliuojamos sutartimis. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys pajėgumai uţtikrina visus Lietuvos vartotojams, tranzito į Rusijos Federaciją (Kaliningrado sritį) ir Latvijos kryptimi reikalingus pajėgumus. Gamtinių dujų tranzitas per Lietuvos teritoriją vykdomas tik į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, t. y. kertant išorines Europos Sąjungos sienas.

Gamtinės dujos į Lietuvą tiekiamos iš Rusijos dujų verslovių per Baltarusiją magistraliniu dujotiekiu

Minskas–Vilnius. Antroji jungtis su Baltarusija Ivancevičiai–Vilnius šiuo metu nenaudojama (dujotiekio

techninė būklė netinkama, neįrengta dujų apskaitos stotis).

Šalies šiaurinėje dalyje Lietuvos dujų perdavimo sistema sujungta su Latvijos dujotiekiais. Dujų

apskaita vykdoma Kiemėnų dujų apskaitos stotyje. Stotis buvo įrengta 2005 metais ir yra skirta dujų

kiekiui į Latvijos dujų perdavimo sistemą ir iš jos apskaičiuoti. Dujų apskaitos stoties pajėgumai yra 5

mln. m3/parą. Dėl Latvijos dujotiekių sistemos techninių pajėgumų į Lietuvą gali būti tiekiamos dujos,

suslėgtos iki 40 bar, o į Latvijos sistemą perduodamų dujų slėgis gali siekti 55 bar. Dujas tiekiant per

apvadinę liniją, kurioje nėra sumontuota dujų apskaita, stoties pajėgumas gali siekti ir iki 10 mln.

m3/parą. Tačiau faktinis maksimalus pralaidumas buvo 2 mln. m3/parą, o AB „Lietuvos dujos“ teigimu,

ţiemą, esant dideliam dujų suvartojimui, Latvijos dujų sistemos pajėgumai leistų pateikti 1 mln.

m3/parą. Latvijos poţeminėje dujų saugykloje laikomos buitiniams dujų vartotojams skirtos atsargos. 17 lentelėje pateikiami tarptautinių gamtinių dujų jungčių pajėgumai, o 18 lentelėje pateikiami metiniai vidutiniai dujų srautai (tūkst. m³/parą).

17 lentelė. Tarptautinių jungčių pajėgumai

Jungtis Pajėgumai, tūkst. m³/parą Lietuva - Latvija 5 200

Latvija - Lietuva 5 200

Lietuva – Rusijos Federacijos (Kaliningrado sritis) 11520

Šaltinis: VKEKK

18 lentelė. Metiniai vidutiniai dujų srautai (tūkst. m³/parą)

2007 m. 2008 m. 2009 m. Į Lietuvą 0,00 424,37 80,30

Į Latviją 164,38 59,81 102,54

Šaltinis: VKEKK

54

Lietuvos dujų įmonės nėra sudariusios dujų tranzito sutarčių pagal Direktyvos 91/296 3 (1) straipsnį. Gamtinių dujų tranzitas į Kaliningrado sritį vykdomas pagal ilgalaikę sutartį tarp Rusijos OAO „Gazprom“ ir AB „Lietuvos dujos“, pasirašytą 1999 m. ir galiojančią iki 2016 m. sausio 1 d. 2009 m. rezervuoti perdavimo pajėgumai tranzitui – 4,1 mln. m³/parą. Tranzitu į RF Kaliningrado sritį 2009 m. transportuota 1197,3 mln. m³. Palyginus su 2008 m., tranzito apimtys sumaţėjo 4,7 %. 9 paveikslėlyje pateikiami gamtinių dujų tranzito kiekiai 2002-2009 m.

9 pav. Gamtinių dujų tranzitas į RF Kaliningrado sritį, mln. m³

565 570637

721

1204 1216 12571197

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Šaltinis: VKEKK

Lietuvos vartotojų gamtinių dujų poreikis 2009 m. buvo 2,68 mln. m³ per metus ir ilgalaikis sutartinių pajėgumų rezervavimas nesukelia perdavimo sistemos perkrovimų nei vidinėse, nei tarptautinėse jungtyse. Maksimalus importo vamzdynų panaudojimas sudarė 64,9 %. Nepanaudoti importo vamzdynų pajėgumai sudarė 35,1 %. Dėl ilgalaikių sutartinių pajėgumų rezervavimo nacionalinėse bei tarpnacionalinėse jungtyse sistemos perkrovimų perdavimo sistemoje nėra. Sistemos naudotojams nepanaudoti (laisvi) pajėgumai prieinami sutarčių pagrindu dėl pertraukiamųjų pajėgumų.

Gamtinių dujų sektoriaus organizavimo principus ir gamtinių dujų veiklą bei santykius su šalies vartotojais ir sistemos naudotojais reglamentuoja Energetikos ir Gamtinių dujų įstatymas. Energetikos įstatyme yra numatyta, kad energetikos įmonės savo veikimo teritorijoje privalo teikti paslaugos gavėjams informaciją apie vykdomą veiklą, paslaugų kainas bei dujų vartotojams teikiamas paslaugas. Gamtinių dujų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad dujų įmonės privalo uţtikrinti saugų dujų perdavimą, laikymą ir tiekimą vartotojams. Dujų įmonės informuoja vartotojus apie efektyvų dujų vartojimą, dujų teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas, dujų ir paslaugų kainas, prijungimo prie sistemų kainas bei sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus. Dujų įmonių informacija apie reguliuojamos veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas yra vieša. Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnis draudţia sistemos operatoriui diskriminuoti sistemos naudotojų, ypač su operatoriumi susijusių įmonių naudai. Vienas iš svarbiausių gamtinių dujų rinkos prioritetų - informacijos teikimas bei skaidrumas. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 715/2009 nuostatomis dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavo tinklais sąlygų (toliau vadinama – Reglamentu), dujų perdavimo operatorius t.y.

55

AB „Lietuvos dujos“ savo tinklalapyje www.dujos.lt sistemos naudotojams teikia informaciją apie pagrindinius reikšmingus perdavimo sistemos taškus, kuriuose nurodoma:

a) maksimalūs techniniai pralaidumai (tūkst. nm³/parą); b) maksimalus (minimalus) slėgis (kg/cm²); c) sutartiniai ir pertraukiamieji pajėgumai (tūkst. nm³/parą); d) turimi laisvi pajėgumai (tūkst. nm³/parą).

Šie aktualūs taškai yra suderinti su VKEKK.

Sistemos naudotojams ir vartotojams teikiama savalaikė informacija apie:

- teikiamas paslaugas; - gamtinių dujų kainas; - gamtinių dujų perdavimo, skirstymo paslaugų kainas (pagal atskiras dujų pristatymo vietas); - gamtinių dujų kokybę.

Sistemos naudotojai apie numatomus planinius remonto darbus perdavimo ir skirstymo sistemose informuojami prieš du mėnesius, papildomai informuojami prieš 48 val. – suderinant (nustatant) gamtinių dujų vartojimo reţimą. Visi kiti vartotojai informuojami prieš 1 mėnesį ir pakartotinai prieš 48 val. Nenumatytais atvejais (avarijos, ekstremalios situacijos ir kt. skubūs darbai) pagal galimybes vartotojai informuojami nedelsiant. Informavimo šaltiniai – spauda, raštai, ryšio priemonės. Laisvųjų pajėgumų deklaravimas perdavimo sistemoje atliekamas vieną kartą mėnesio pradţioje. Sistemos naudotojų papildomai uţsakomi pajėgumai derinami kas savaitę. Sudarant naujas gamtinių dujų perdavimo, skirstymo sutartis arba pakartotinai derantis dėl esamų sutarčių pratęsimo, pajėgumų prašymai paskirstomi šiuo eiliškumu:

- pirmiausia aptarnaujami tie sistemos naudotojai, kurie kreipėsi prieš 60 dienų iki metų pradţios; - vėliau aptarnaujami visi likę sistemos naudotojai pagal jų kreipimosi datą.

Sudarius gamtinių dujų perdavimo, skirstymo sutartį, sistemos naudotojui sutarties galiojimo laikotarpiu nustatomi nuolatiniai (ilgalaikiai) ar trumpalaikiai pajėgumai. Sutarties galiojimo laikotarpiu sutartyje nustatyti vartotojo pajėgumai nėra keičiami. Sistemos naudotojas turi galimybę kiekvieną savaitę uţsakyti (patikslinti) pajėgumus (didţiausią reikalingą dujų kiekį per parą). Sistemos naudotojas pajėgumų uţsakymą gali atlikti elektroninėje erdvėje (internetu) arba raštu pagal sutarties sąlygas. Atitinkamam laikotarpiui uţsakant pajėgumus, sistemos naudotojas turi turėti nusipirktą dujų kiekį (tiekimo reţimas pagal pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas turi būti suderintas su tiekimo įmone). Draudimas piktnaudţiauti dominuojančia padėtimi reglamentuojamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (Ţin., Nr.30-856) 9 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, draudţiamas nesąţiningų kainų ar kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimas, panašaus pobūdţio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymas atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas, papildomų nepagrįstų sąlygų primetimas sudarant sutartis ar kiti veiksmai, paţeidţiantys vartotojų interesus. Vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, dujų įmonių santykiai su vartotojais ir sistemos naudotojais grindţiami sutartimis; draudţiama perduoti, skirstyti, tiekti ir vartoti dujas be

http://www.dujos.lt/

56

sutarties arba nesilaikant sutarties sąlygų. Dujų įmonės apie sutarčių sąlygas informuoja sistemos naudotojus ir vartotojus iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki sutarčių sudarymo ar sutarčių sąlygų pakeitimo. Viešosios sutartys su buitiniais vartotojais sudaromos pagal abiem šalims privalomas standartines sąlygas. Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartys su buitiniais vartotojais sudaromos vadovaujantis Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 4-89 (Ţin., 2008, Nr. 33-1194). Vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymo nuostatomis, perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai kiekvienais metais rengia metines veiklos ir saugumo ataskaitas ir teikia jas VKEKK bei Energetikos ministerijai, tiekimo įmonė rengia metines savo veiklos ir saugumo uţtikrinimo ataskaitas bei informaciją apie pagrindines sudarytų dujų pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas dujų tiekimo patikimumo stebėsenai atlikti, taip pat turi pateikti minėtoms institucijoms. Apibendrinta dujų tiekimo saugumo ataskaita teikiama Europos Komisijai. Vadovaudamosi Nacionalinės energetikos strategijos (Ţin., 2007, Nr. 11-430), nuostatomis, dujų įmonės rengia metinius bei ilgalaikius (ne maţiau kaip 3 metams) perdavimo, skirstymo sistemų plėtros planus, atsiţvelgdamos į tiekimo patikimumo, reguliarumo, kokybės, vartotojų apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

4.1.2. Perdavimo, skirstymo įmonių reguliavimas

Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriai Gamtinių dujų įstatyme reglamentuota, kad dujų perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklos yra licencijuojamos. Licencijas išduoda bei licencijuojamos veiklos prieţiūrą vykdo VKEKK. 2009 m. Lietuvoje veiklą vykdė viena (AB „Lietuvos dujos“ perdavimo įmonė ir 6 skirstymo sistemų operatoriai. Bendras gamtinių dujų tinklų ilgis sudaro 9945,17 km, iš jų magistralinių tinklų ilgis - 1864,87 km, o visų skirstomųjų tinklų - 8080,3 km. Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai pateikiami 19 lentelėje.

19 lentelė. Perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai

Eil. Nr.

Įmonės pavadinimas Licencijos rūšis Vietinis ar

nacionalinis tinklas

Pagrindiniai akcininkai

1. AB „Lietuvos dujos“ Gamtinių dujų perdavimas Gamtinių dujų skirstymas

Nacionalinis E.ON Ruhrgas International AG, Rusijos AB „Gazprom“, valstybė

2. AB „Achema“ Gamtinių dujų skirstymas Vietinis Privati įmonė

3. UAB „Druskininkų dujos“

Gamtinių dujų skirstymas Vietinis Privati įmonė

4. UAB „Intergas“


5. UAB „Fortum Joniškio energija“


6. AB agrofirma „Josvainiai“


Šaltinis: VKEKK

57

Vadovaujantis Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo licencijavimo taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, dujų perdavimo ar skirstymo licencijos išduodamos įmonėms, kurios apibrėţtoje teritorijoje nuosavybės teise turi ar kitais teisėtais pagrindais valdo pagal teisės aktų reikalavimus įrengtą gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemą, kuri turi būti sujungta su veikiančia perdavimo arba skirstymo sistema. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, derina energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas. 2009 m. liepos 10 d. VKEKK patvirtino naują Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo tvarką, pagal kurią energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, derina numatomas investicijas į naujų energetikos objektų statybą ar veikiančių objektų plėtrą. Ši tvarka įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1d. Tvarkos aprašo tikslas yra nustatyti energetikos įmonių planuojamų vykdyti investicijų vertinimo kriterijus ir derinimo su VKEKK principus bei tvarką. Pagal pirminę investicijų paskirtį, energetikos įmonių vykdomas investicijas, skirstomos į:

- investicijas, atliekamas pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti, saugumui ir tiekimo patikimumui uţtikrinti;

- investicijos į sistemų plėtrą (įskaitant naujų vartotojų prijungimą); - investicijos esamos sistemos atstatymui; - investicijos esamos sistemos rekonstrukcijai, modernizacijai ir kt. Be to, naujoje tvarkoje buvo aiškiai išskirta, kokios investicijos yra efektyvios ir kokios neefektyvios. VKEKK, atsiţvelgusi į dujų įmonių pastabas, pakeitė ir investicijų atsipirkimo laikotarpį – 15 metų nebuitiniam vartotojui , o prijungiant buitinį vartotoją – 20 metų. Dujų įmonės, aptarnaujančios 100 tūkst. ir daugiau vartotojų, investicijų projektus, kai jų vertė yra 1 ar daugiau mln. Lt, derina su VKEKK. VKEKK turi teisę pareikalauti energetikos įmonės atskiru investicijų projektu derinti ir maţesnio dydţio investiciją, atsiţvelgdama į planuojamos investicijos svarbą visai sistemai, investicijos paskirtį ir objektą, į kurį investuojama. Šioje tvarkoje numatyta, kad paskutiniais viršutinių kainų ribų galiojimo metais kartu su dokumentais ir duomenimis reguliuojamų kainų nustatymui įmonės pateikia ilgalaikę reguliuojamos veiklos programą. Ši programa turi būti parengta, atsiţvelgiant į Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas, tiekimo patikimumo, reguliarumo, kokybės, vartotojų apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimus. Ilgalaikėje veiklos programoje turi būti nurodytos planuojamos per kainų reguliavimo periodą įgyvendinti reguliuojamos veiklos investicijos, įgyvendinimui reikalingos lėšos bei finansavimo šaltiniai. Nustatydama reguliuojamas kainas, VKEKK įvertina lėšų poreikį, sąnaudas ir kitus rodiklius dėl ilgalaikėje reguliuojamos veiklos programoje numatytų investicijų. Kiekvienais metais kartu su dokumentais ir duomenimis reguliuojamų kainų nustatymui ar koregavimui įmonės parengia ir pateikia VKEKK suderinti metinį investicijų (plėtros) planą su konkrečiu objektų sąrašu, kuris turi atitikti ilgalaikę reguliuojamos veiklos programą, nukrypimus nuo jos įmonė turi tinkamai pagrįsti. Derindama metinį investicijų (plėtros) planą, VKEKK įvertina plane numatytų investicijų įtaką reguliuojamoms kainoms. Jeigu metiniame plane numatomos investicijos, skirtos Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytiems tikslams įgyvendinti, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos bei teisės aktais nustatytoms saugumo uţtikrinimo priemonėms įgyvendinti, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui uţtikrinti, jų įtaka reguliuojamoms kainoms įvertinama atskirai nuo visų kitų metiniame plane numatytų investicijų. Pagal naująją investicijų derinimo tvarką įmonių, teikiančių derinti investicijų projektą, finansinis pajėgumas turi būti pakankamas pagal VKEKK patvirtintą Energetikos įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos apraše nustatytus vertinimo kriterijus. VKEKK turi teisę derinti

58

energetikos įmonių, kurių finansinis pajėgumas vertinamas kaip nepakankamas, investicijų projektą, jei jis pagerina energetikos įmonės finansinius rodiklius. VKEKK, prieš derindama įmonės investicijų projektą, nustato jos finansinį pajėgumą. 2009 m. buvo parengta nauja Energetikos įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarka. Vadovaujantis šia tvarka, yra apskaičiuojami devyni finansiniai santykiniai rodikliai: keturi - pajamų apsaugos, keturi - finansinio sverto ir vienas – komercinio aktyvumo rodiklis. Pagal šiuos rodiklius apskaičiuojamas bendras įmonės finansinio pajėgumo rodiklis, kuris yra lyginamas su dujų sektoriaus normatyvinio rodiklio ribinėmis reikšmėmis. Įmonės finansinis pajėgumas yra įvertinamas kaip pakankamas licencijuojamos veiklos vykdymui, jei jos bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis (per pastaruosius dvejus metus) yra didesnis nei VKEKK nustatyta sektoriaus normatyvinio rodiklio ţemutinė reikšmė. Dujų įmonės teikia VKEKK duomenis pagal patvirtintas Energetikos įmonių informacijos teikimo taisykles. Šios taisyklės 2009 m. liepos mėn. buvo papildytos, patobulintos ir labiau sukonkretintos. Pasibaigus ataskaitiniams metams yra teikiami audituoti balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys, pagal kuriuos yra nustatomas įmonės finansinis pajėgumas. Be to, metams pasibaigus, dujų įmonės privalo pateikti metinę dujų įmonių investicijų vykdymo ataskaitą, ilgalaikio turto pasikeitimo, teikiamos paslaugos kokybės rodiklių, veiklos ir saugumo uţtikrinimo, kitiems metams sudarytų sutarčių ataskaitas. Pasibaigus kiekvienam ketvirčiui, dujų įmonės pateikia ketvirtines ūkinės – finansinės veiklos ataskaitas, kuriose atskirai nurodomos visų įmonės veiklų sąnaudos ir pajamos, tiekiamų ir transportuojamų dujų kiekiai, faktiškai įvykdytos investicijos, naujai prijungtų vartotojų skaičius. Šiose Taisyklėse numatyta, kad uţ informacijos nepateikimą ar ţinomai klaidingos informacijos pateikimą energetikos įmonių pareigūnai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn Administracinių teisės paţeidimų kodekso nustatyta tvarka, o energetikos įmonei gali būti skiriama piniginė bauda Energetikos įstatymo nustatyta tvarka.

Transportavimo tarifai Seimui 2009 metais priėmus Gamtinių dujų įstatymo pakeitimus, aiškiai įvardinti principai, kuriais vadovaujantis yra skaičiuojamas dujų įmonių pelnas: pelno norma yra ne maţesnė kaip 10 metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (obligacijų) aukcionų, įvykusių per praėjusius 36 kalendorinius mėnesius, metinės palūkanų normos procentais aritmetinis svertinis vidurkis, bet ne didesnis kaip 5 procentai (tuo metu galiojanti dujų įmonių pelno norma buvo 8,1 proc.) Taip pat įstatymas numatė, kad kainodaros principus, susijusius su reguliuojamoje veikloje naudojamo turto verte, turi nustatyti Vyriausybė. Todėl VKEKK parengė ir pateikė Vyriausybei tvirtinti gamtinių dujų įmonių reguliuojamoje veikloje naudojamo turto nustatymo principus:

1. atitinkamoje gamtinių dujų licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertė, skaičiuojant dujų įmonių pelną ir nusidėvėjimo sąnaudas, nustatoma, vertinant neperkainotą (istorinę) dujų įmonių turto vertę.

2. į licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę neįtraukiamas turto vertės pokytis, nesuderintas su VKEKK, su reguliuojama veikla nesusijęs (įskaitant turtą, skirtą dujų transportavimui tranzitu), nenaudojamas, uţkonservuotas turtas, taip pat turtas, įsigytas uţ gautas subsidijas, investicijų dalis, įgyvendinta panaudojus Europos Sąjungos skirtų struktūrinių fondų lėšas, dotacijos, pajamos uţ naujųjų vartotojų prijungimą.

3. dujų tranzitui priskirtino turto vertė nustatoma analogiškai kaip ir Lietuvos vartotojams skirtos perdavimo sistemos. Šiuo dydţiu maţinama perdavimo veikloje naudojamo turto vertė.

59

Įvertinus teisės aktų reikalavimų pasikeitimus, VKEKK pataisė gamtinių dujų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikas. Be minėtų pelno normos skaičiavimo ir kainodaros principų, susijusių su reguliuojamoje veikloje naudojamo turto verte, perkėlimo į metodikas, VKEKK, siekdama išvengti staigių gamtinių dujų kainų svyravimų, Metodikoje patikslino dujų kiekio koregavimo koeficientą, nustatydama, kad kai faktinis transportuotas dujų kiekis skiriasi daugiau kaip 10 proc. nuo bazinio dujų kiekio, VKEKK gali priimti sprendimą dujų įmonės negautas (viršytas) pajamas dėl kiekių nuokrypio įvertinti, koreguodama vėlesnių metų (iki 3 metų) perdavimo, skirstymo kainų viršutines ribas. Šis sprendimas leido sušvelninti dujų perdavimo, skirstymo ir tiekimo kainų kilimą, nustatant šių paslaugų kainų viršutines ribas 2010 metams. Be to, Metodikoje nuo 2010 m. yra pakeistas buitinių vartotojų skirstymas į grupes. Metodikoje aiškiai atskirti vartotojai, kurie gamtines dujas vartoja tik maistui ruošti (iki 500 kub. m) ir tie, kurie vartoja dujas maistui ruošti bei būstui šildyti ar karštam vandeniui ruošti (nuo 500 kub. m iki 20 tūkst. kub. m). Panašus vartotojų grupių diferencijavimas yra Latvijoje, pagal tokias grupes duomenys yra teikiami ir Europos Sąjungos statistikos agentūrai „Eurostat“. Dujų perdavimo ir skirstymo kainos taikomos „pašto ţenklo” principu, nepriklausomai nuo perdavimo ir skirstymo atstumo. Nustatant viršutines transportavimo kainų ribas, dujų transportavimo kiekiai skaičiuojami, įvertinant dujų įmonės faktinius paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, dujų kiekius ir jų prognozę penkeriems metams bei prieţastis, lėmusias dujų kiekio pasikeitimus. Kiekių pasikeitimas dėl dujų įmonės ilgalaikėje veiklos programoje numatytų investicijų turi būti nurodomas atskirai. VKEKK nustato metines bazines sąnaudas penkerių metų laikotarpiui, remdamasi paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, sąnaudomis ir jų prognoze penkeriems metams. Konkrečių transportavimo kainų diferencijavimo principai dujų įmonėms nurodyti Transportavimo kainų nustatymo metodikoje. Joje numatyta, kad dujų įmonės kainas gali diferencijuoti pagal vartotojų kategorijas ar grupes, dujų suvartojimo kiekį, dujų slėgį, galią, trukmę, vartojimo paskirtį, dujų tiekimo patikimumą, taip pat pagal kitus dujų įmonės pasirinktus objektyvius poţymius, sudarančius galimybę siekti didesnio veiklos efektyvumo. Nustatant bei diferencijuojant kainas, draudţiama diskriminuoti vartotojus, taikyti kryţminį subsidijavimą tarp vartotojų ar jų grupių. Dujų įmonių parengtos gamtinių dujų kainų diferencijavimo metodikos pateikiamos VKEKK. Ši, nustačiusi, kad dujų įmonių nustatyti kainų diferencijavimo principai diskriminuoja vartotojus, nurodo įmonėms jų klaidas, o įmonės jas privalo ištaisyti. Jei įmonės nevykdo nurodymo, VKEKK turi teisę vienašališkai nustatyti dujų kainas. 2009 metais buvo koreguotos AB „Lietuvos dujos“ perdavimo, skirstymo ir tiekimo kainų viršutinės ribos. Perdavimo ir skirstymo kainų viršutinės ribos dėl pasikeitusių turto vertinimo principų maţėjo (atitinkamai 3,29 proc. ir 7,4 proc.), nuo 8,1 proc. iki 5 proc. nuo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės sumaţintos pelno normos bei maţesnių sąnaudų technologinėms reikmėms. Koreguojant tiekimo kainos viršutinę ribą, kainos didėjimą ir maţėjimą lemiantys faktoriai kompensavo vienas kitą, todėl tiekimo kainos viršutinė riba liko nepakitusi. Nuo 2010 metų Lietuvos dujų sektoriuje atsirado nauja įmonė - UAB „Fortum Heat Lietuva“. Ši įmonė 2009 m. birţelio mėn. iš UAB „Fortum Joniškio energija“ nupirko visą su gamtinių dujų skirstymu ir tiekimu susijusį turtą ir, gavusi gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo licencijas, nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėjo licencijuojamą veiklą. 2009 m. įmonei buvo nustatytos gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo kainų viršutinės ribos 2010-2014 m. laikotarpiui. Lyginant su anksčiau veikusios UAB „Fortum Joniškio energija“ kainų viršutinėmis ribomis, skirstymo kainos viršutinė riba sumaţėjo 13,1 proc., o tiekimo kainos – 26 proc. Skirstymo kaina maţėjo dėl sumaţintos pelno normos ir maţesnių sąnaudų technologinėms reikmėms, o tiekimo kaina – dėl tiekiamų didesnių dujų kiekių, nes UAB „Fortum

60

Joniškio energija“, pati būdama šilumos tiekėja, tiekimo veiklai nepriskirdavo to dujų kiekio, kuris buvo skirtas šilumos gamybai. 2009 metais baigėsi ir UAB „Intergas“ skirstymo kainos viršutinės ribos galiojimas Druskininkų savivaldybėje. Be Druskininkų savivaldybės teritorijos ši įmonė dar skirsto ir tiekia dujas Maţeikių rajone, kur skirstymo kainos riba buvo nustatyta 2008-2013 metų laikotarpiui ir buvo daug didesnė, nei Druskininkų savivaldybėje galiojusi kaina. UAB „Intergas“ prašymu nuo 2010 metų buvo nustatyta viena skirstymo kainos viršutinė riba visoje UAB „Intergas“ veiklos teritorijoje. 2009 metais buvo koreguotos AB agrofirmos „Josvainiai“ skirstymo ir tiekimo bei UAB „Dujotekana“ ir UAB „Haupas“ tiekimo kainų viršutinės ribos. AB agrofirma „Josvainiai“ tiek skirstymo, tiek tiekimo kainų viršutinės ribos didėjo dėl sumaţėjusio skirstomų ir tiekiamų dujų kiekio. UAB „Dujotekana“ tiekimo kainos viršutinė riba beveik nepasikeitė. UAB „Haupas“ tiekimo kainos viršutinė riba maţėjo, nes VKEKK nepripaţino įmonės suskaičiuotų nusidėvėjimo ir darbo uţmokesčio sąnaudų. UAB „Druskininkų dujos“ viršutinės kainų ribos nebuvo koreguotos, nes ţymiai sumaţėjus skirstomų ir tiekiamų dujų kiekiui bei dėl šios prieţasties sumaţėjus pajamoms, finansinė įmonės padėtis tapo kritiška. Pagal įmonės pateiktus duomenis, gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinė riba turėtų didėti maţdaug 3,3 karto, lyginant su galiojusia 2009 metais. Tačiau ir padidinus teikiamų paslaugų kainas, tai neišspręstų susikaupusių įmonės finansinių problemų. Todėl VKEKK nusprendė pratęsti 2009 metų kainų galiojimą, ir kainų viršutinių ribų koregavimo klausimą atidėti, kol įmonė nurodys priemones, leidţiančias jai pagerinti finansinę padėtį ir toliau vykdyti licencijuojamą veiklą. 20 lentelėje pateikiamas visų dujų įmonių transportavimo kainų viršutinių kainų ribų 2009 m. ir 2010 m. palyginimas.

20 lentelė. Transportavimo kainų viršutinės ribos 2009 ir 2010 metais

Įmonė Kaina, Eurai/MWh Pasikeitimas, % 2009 m. 2010 m.

AB „Lietuvos dujos“

Perdavimas 1,25 1,21 -3,2

Skirstymas 5,66 5,24 -7,42

UAB „Fortum Joniškio energija“*

Skirstymas 4,81 4,18 -13,11

UAB „Intergas“ Druskininkų sav.

Skirstymas 1,97 2,88** -

UAB „Intergas“ Mažeikių sav.

Skirstymas 18,18 2,88** -

UAB „Druskininkų dujos“

Skirstymas 37,74 37,74 0

AB agrofirma „Josvainiai“

Skirstymas 1,47 1,64 11,56

AB “Achema”

Skirstymas 0,42 0,42 0 * nuo 2010 m. iš UAB „Fortum Joniškio energija“ visą su gamtinių dujų tiekimu ir skirstymu susijusį turtą nupirko UAB „Fortum Heat Lietuva“ ** nuo 2010 m. nustatyta viena skirstymo kaina tiek Druskininkų, tiek ir Maţeikių savivaldybėse.

Šaltinis: VKEKK

61

Didţiausio sistemos operatoriaus AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų transportavimo kainos atskiroms vartotojų grupėms pateikiamos 21 lentelėje.

21 lentelė. Vidutinės transportavimo kainos atskiroms vartotojų grupėms 2010 metams

Vartotojų grupė Transportavimo kaina, EUR/MWh

Perdavimas Skirstymas Iš viso

D3 (83,7 GJ) 1,56 7,96 9,52

I1 (418,6 GJ) 1,50 7,96 9,46

I4-1 (418,6 TJ) 1,50 4,04 5,54

Šaltinis: VKEKK

Gamtinių dujų kainos struktūra vartotojams pateikiama 22 lentelėje.

22 lentelė. Gamtinių dujų kainos struktūra vartotojams, Eurais/MWh

Vartotojų gr. Kaina

Kaina nuo 2010 m. sausio 1 d. Kaina nuo 2010 m. liepos 1 d.

D3 I1 I4-1 D3 I1 I4-1

Dujų importas 23,67 24,07 24,07 29,95 30,05 30,05

Dujų perdavimas 1,56 1,50 1,50 1,56 1,50 1,50

Dujų skirstymas 7,96 7,07 4,04 7,96 7,96 4,04

Tiekimas 1,21 0,33 0,33 1,21 0,33 0,33

Marţa 1,05 1,05 1,05 1,05 1,05 1,05

Iš viso: 35,45 34,01 30,98 41,72 40,88 36,96

Mokesčiai ( PVM – 21 %) 7,44 7,14 6,51 8,76 8,58 7,76

Iš viso: 42,89 41,15 37,49 50,48 49,46 44,72

Šaltinis: VKEKK

Lietuvoje sunku atlikti dujų įmonių veiklos lyginamąją analizę, tarpusavyje lyginant atskirų įmonių sąnaudas, tenkančias produkcijos vienetui dėl labai skirtingo tų įmonių dydţio ir veiklos sąlygų. VKEKK nagrinėjo dujų įmonių veiklos efektyvumą, lygindama faktinių ir VKEKK nustatytų operatyvinių veiklos sąnaudų (OPEX) kitimą per 2005 – 2009 metus. Kadangi daugiausiai sąnaudų įmonės patiria transportuodamos dujas, todėl ir buvo nagrinėjamas sąnaudų kitimas dujų perdavimo ir skirstymo veikloje. Efektyvumui nustatyti buvo lyginamos kiekvienų metų veiklos sąnaudos, tenkančios produkcijos vienetui, t. y. tūkstančiui kubinių metrų dujų transportuoti magistraliniais ir skirstomaisiais tinklais, su kainos koregavimo metu VKEKK nustatytomis sąnaudomis.

Tiekimo patikimumo rodikliai Lietuvoje gamtinių dujų sistema plėtojama pagal rinkos principus, vadovaujantis ES direktyvų bei kitų teisės aktų nuostatomis, taip pat atsiţvelgiant į realias tų nuostatų įgyvendinimo galimybes ir Lietuvos įsipareigojimus ES. Kad dujų rinka ir sistemos objektai veiktų patikimai, kokybiškai, reikia nuolatos palaikyti pakankamą dujų įmonių teikiamų paslaugų kokybę. Todėl, vadovaudamasi Gamtinių dujų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2007–07-11 Nr. 725, Lietuvos Respublikos ūkio ministero įsakymu Nr.4-348 2008 m. rugpjūčio 7 d. patvirtino Dujų įmonių teikiamų perdavimo, skirstymo ir tiekimo paslaugų kokybės reikalavimus. Šiuose reikalavimuose buvo aiškiai apibrėţta minimalių kokybės reikalavimų skaičiavimo tvarka. Dujų įmonių teikiamų perdavimo, skirstymo ir tiekimo paslaugų kokybės reikalavimai nustato gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių bei tiekimo įmonių teikiamų paslaugų, tiesiogiai susijusių su jų licencijose nustatyta veikla,

62

kokybės vertinimo bei kontrolės tvarką. Šiuose reikalavimuose numatyta, kad dujų įmonėms reglamentuojama perdavimo, skirstymo, tiekimo, naujų vartotojų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų paslaugų kokybė. Šie reikalavimai yra privalomi gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo operatoriams ir tiekimo įmonėms. Dujų įmonių teikiamų paslaugų kokybės vertinimą ir kokybės kontrolę atlieka VKEKK. Dujų įmonės VKEKK teikia ketvirtines ir metines kokybės rodiklių ataskaitas. Patikimumo kokybės rodikliai yra: vidutinė nutraukimų trukmė vienam vartotojui (SAIDI; ang. System average interruption duration index) ir vidutinis nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI; ang. System average interruption frequency index) per ataskaitinį laikotarpį. Šie rodikliai skaičiuojami atskirai planuotiems ir neplanuotiems nutraukimams. Neplanuotų nutraukimų SAIDI ir SAIFI diferencijuojami pagal nutraukimo prieţasčių grupę. Kadangi patikslinti kokybės reikalavimų skaičiavimo principai buvo patvirtinti 2008 m. pabaigoje, dujų įmonės pagal naujai patvirtintą tvarką duomenis teikė nuo 2009 metų pradţios, todėl nėra galimybės jų palyginti su ankstesniais metais. Didţiausios gamtinių dujų įmonės AB „Lietuvos dujos“ planuotų nutraukimų skirstymo sistemoje SAIDI rodiklis uţ 2009 m. - 22,436, o planuotų gamtinių dujų nutraukimo SAIFI rodiklis - 0,2623. Vidutinė neplanuotų nutraukimų trukmė ir skaičius vienam vartotojui dėl operatoriaus atsakomybės AB „Lietuvos dujos“ skirstymo sistemoje – SAIDI - 0,1678; SAIFI - 0,00195. Kitos skirstymo bei tiekimo įmonės nutraukimų neturėjo. Laiku išnagrinėti vartotojo prašymą ATS AB „Lietuvos dujos“ rodiklis uţ 2009 m. skirstymo sistemoje – 98,6 procento. Kitos įmonės 100 procentų laiku išnagrinėjo prašymus tiek buitiniam, tiek nebuitiniam vartotojui. Avarinės tarnybos laiku atvykti pas buitinį vartotoją tikrinti jo pranešimo apie dujų nuotėkį visose įmonėse buvo 100 procentų. 2009 m. AB „Lietuvos dujos“ dujų tiekimo nenutrūkstamumo lygis buitiniams vartotojams buvo 0,266, kitos įmonės dujas buitiniams vartotojams tiekė nenutrūkstamai. Vidutinė nutraukimo trukmė vienam nutraukimą patyrusiam buitiniam vartotojui – 84,54 min. Perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriai teikia naujiems vartotojams jų sistemų prijungimo prie veikiančių perdavimo ar skirstymo sistemų paslaugą, kuriems taikomi 2 reikalavimai:

- naujų vartotojų prašymų dėl jų sistemų prijungimo prie veikiančios perdavimo ar skirstymo sistemos nagrinėjimas;

- naujo vartotojo sistemos prijungimas prie veikiančios perdavimo ar skirstymo sistemos pagal prijungimo sutartį.

Laiku išsiųstų t. y. per 45 kalendorines dienas išsiuntimo naujam vartotojui procentinė dalis AB „Lietuvos dujos“ - 97,9 procento, kitos įmonės laiku teikė atsakymus dėl prijungimo. Laiku dėl operatoriaus atsakomybės neprijungtų naujų vartotojų procentinė dalis pagal AB „Lietuvos dujos“ sudarė – 6,7 procentai , kitos įmonės naujus vartotojus prijungė laiku.

Balansavimas

Pagrindiniai gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra Gamtinių dujų įstatymas ir Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės, patvirtintos ūkio ministro įsakymu. Pagrindiniai reikalavimai ir procedūros dujų sistemų balansavimui yra apibrėţti standartinėse gamtinių dujų perdavimo, perdavimo-skirstymo sutartyse, gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) ir su OAO Gazprom pasirašytose sutartyse.

63

Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnyje balansavimas apibrėţiamas kaip pristatomo ir paimamo gamtinių dujų kiekio perdavimo (arba) skirstymo sistemos išlyginimas. Balansavimas priskiriamas dujų įmonių teikiamai paslaugai sistemos naudotojams. Šiame įstatyme numatyta, kad perdavimo ar skirstymo sistemų operatoriai, suderinę su VKEKK, nustato sistemų balansavimo taisykles. Šios taisyklės turi būti objektyvios, skaidrios ir nediskriminacinės. Sistemų balansavimo taisyklių reikalavimai privalomi vartotojams ir sistemos naudotojams, išskyrus buitinius vartotojus. Sistemų balansavimo taisyklės skelbiamos „Valstybės ţinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Įstatymo šeštame skirsnyje VKEKK suteikta teisė nustatyti sistemų balansavimo ir naudojimosi sistema taisykles, jei sistemų operatorių parengti taisyklių projektai neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Taip pat 25 straipsnyje nustatyta, kad VKEKK išankstine neteismine skundų nagrinėjimo tvarka nagrinėja skundus dėl sistemų balansavimo. Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėse nustatyta, kad turi būti uţtikrintas dujų srautų subalansavimas perdavimo ir paskirstymo sistemoje. Perdavimo sistemos operatoriui sudaryta galimybė reikalauti, kad tiekimo įmonė sudarytų dujų perdavimo vartotojams sutartį su dujų perdavimo įmone arba trišalę sutartį su dujų perdavimo įmone ir laisvuoju vartotoju. Šių taisyklių IX straipsnis skirtas sistemos balansavimui. Uţ subalansuotą visos Lietuvos teritorijoje esančių sujungtų perdavimo sistemų veiklą atsako perdavimo licenciją turinti dujų įmonė. Jos nurodymai dėl dujų srautų balansavimo paskirstymo, laikymo, tiekimo įmonėms, įmonėms, gabenančioms dujas tranzitu, ir sistemos naudotojams (vartotojams) yra privalomi. Uţ balansavimą atsakinga dujų įmonė sudaro dujų srautų balansus pagal sudarytas sutartis bei į dujų sistemą patiektus dujų kiekius. 2009 m. kaip ir anksčiau balansavimo taisyklės ir taikomi principai nesikeitė. Dujų sistema turi būti balansuojama kiekvieną parą pagal priimamus, perduodamus, paskirstomus dujų kiekius. Dujų balansas neturi viršyti ±8 proc. ribos. Pristatymo vietoje vartotojo (sistemos naudotojo) per valandą suvartojamas (perduodamas, paskirstomas) dujų kiekis negali viršyti didţiausio leistino dujų kiekio, nurodyto sutartyje. Jei sutartyje nurodytas didţiausias leistinas dujų kiekis viršijamas, dujų įmonė turi teisę riboti dujų tiekimą (perdavimą, paskirstymą). Uţ visos Lietuvos teritorijoje esančių sujungtų perdavimo sistemų veiklą atsako perdavimo licenciją turinti įmonė, t. y. AB „Lietuvos dujos“. Šios įmonės nurodymai sistemos naudotojams yra privalomi. Perdavimo sistemos balansavimo laikotarpis yra para. Paros balansavimas yra priimtinas visiems dujų rinkos dalyviams. Kol nėra parengtos ir patvirtintos balansavimo metodikos, dujų balansavimo klausimai su vartotojais aptariami dujų perdavimo/skirstymo sutartyse. Perdavimo/skirstymo operatorius sistemos balansavimui reikalingus kiekius nustato pagal numatomą poreikį ir vartotojų uţsakomas galias, kurie numatyti dujų tiekimo sutartyje bei esamų atsargų vamzdyne ar dujų saugykloje. Lietuvoje galiojančios dujų sistemų balansavimo procedūros yra pakankamai liberalios. Sistemų naudotojai ir vartotojai nesudėtingai ir operatyviai gali tartis dėl sutartyse numatytų perkamų ir vartojamų dujų kiekių pakeitimo. Dujų įmonės, įskaitant ir dujų pardavėją OAO „Gazprom“, lanksčiai atsiţvelgia į kintančius dujų sistemų naudotojų ir vartotojų poreikius. Iki šio laikotarpio AB „Lietuvos dujos“ nėra gavusios sistemos naudotojų ir vartotojų nusiskundimų dėl sistemos balansavimo.

Galios paskirstymo mechanizmai ir perkrovų valdymas Atsiţvelgiant į tai, kad perdavimo sistema nėra išnaudojama, perdavimo sistemos operatorius taiko supaprastintą perkrovų valdymo mechanizmą. Smulkieji vartotojai vartoja dujas be apribojimo, individualiai galios mokestis šiems vartotojams nėra taikomas. Smulkiems vartotojams,

64

suvartojantiems iki 20 000 m3 dujų per metus, sistemų perkrovų valdymo mechanizmai nėra taikomi, vidutiniams vartotojams tokie apribojimai taikomi iš dalies, t. y. sutartyse numatyti dujų vartojimo apribojimai, tačiau nėra nustatyti konkretūs perkrovų mokesčiai. Kitiems sistemos naudotojams pilnai taikomi perkrovų valdymo mechanizmai, todėl šie vartotojai privalo mokėti galios viršijimo mokesčius. Atskiro balanso ar balanso palaikymo mokesčio nėra. Didţiausias dujų paros suvartojimas per mėnesį parodytas 10 paveikslėlyje.

10 pav. Didžiausias dujų paros suvartojimas per mėnesį 2004 – 2009 metais (mln. m3/parą)

0

5

10

15

20

25

Sausis

Vas

aris

Kov

as

Bal

andis

Gegužė

Birželis

Lie

pa

Rugpjūtis

Rugsėjis

Spalis

Lap

kritis

Gru

odis

2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai 2008 metai 2009 metai

Šaltinis: VKEKK

Perdavimo sistemos operatorius, tam, kad būtų išvengta naudojimosi sistema piktnaudţiavimo atvejų, yra nustatęs sistemos naudotojams mokesčius, kurie pritaikomi, jei yra viršijama sutartyje nustatyta galia:

- nesuderintos galios viršijimo mokestis; - suderintos galios viršijimo mokestis; - mokestis uţ nepanaudotą galią.

Nesuderintos galios mokestis mokamas tuomet, kai sistemos naudotojas nustatyta tvarka, iš anksto nesuderinęs su sistemos operatoriumi, viršija paros dujų suvartojimą. Šis mokestis nepriklauso nuo metų laikotarpio. Suderintos galios mokestis mokamas tuomet, kai sistemos naudotojas, iš anksto suderinęs su sistemos operatoriumi, viršija paros dujų suvartojimą. Dujų įmonėje visą parą turi veikti telefonas ar kita ryšio priemonė, kuria operatyviai būtų galima priimti iš perdavimo bei paskirstymo įmonių ir perduoti vartotojams informaciją apie dujų tiekimo sutrikimus, apribojimus, vartojimo reţimo nesilaikymą, avarines situacijas. Dujų laikymo vamzdyne paslauga vartotojams nėra teikiama, nes perdavimo sistema nėra pritaikyta suspausti ir laikyti dujas vamzdyne.

65

Veiklų atskyrimas Gamtinių dujų įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja veiklos rūšių atskyrimą. Nurodoma, kad dujų įmonėse perdavimo, skystinimo, laikymo, skirstymo veiklos rūšys ir tiekimo veikla turi būti atskirtos. Veikla atskiriama, įsteigiant dukterinę ar atskirą įmonę. Integruotoji dujų įmonė, teikianti dujas maţiau kaip 100 000 vartotojų, neprivalo atskirti veiklos rūšių ir įsteigti dukterinę ar atskirą įmonę. Įstatyme numatyta, kad vadovaujantys perdavimo, laikymo, skirstymo ar skystinimo veiklai darbuotojai veikia savarankiškai ir negali dalyvauti integruotosios dujų įmonės valdyme. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. geguţės 19 d. nutarimu Nr. 585 (Ţin., 2010, Nr. 61-2996) patvirtino Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo koncepciją (toliau – Koncepcija). Koncepcija parengta siekiant įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią direktyvą 2003/55/EB. Koncepcijos tikslas – įtvirtinti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas ir struktūrą. Siekiant Koncepcijoje nustatytų tikslų, šis įstatymas tobulins šias dujų rinkos sritis: dujų perdavimo veiklos tinkamas atskyrimas nuo gavybos ir tiekimo; vartotojų teisių apsauga, sukuriant konkurencingą dujų rinką; Nacionalinio reguliuotojo kompetencija, nepriklausomumas, tarptautinis bendradarbiavimas ir veiksmai, uţtikrinantys tinkamą dujų tiekimo patikimumo lygmenį; perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimas regioniniu ir Europos Sąjungos lygmenimis. Koncepcija numato pirmosios, direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, siūlomos alternatyvos – visiško perdavimo ir tiekimo veiklų nuosavybės atskyrimo modelį. Vyriausybė pavedė Energetikos ministerijai parengti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą. AB „Lietuvos dujos“ yra didţiausia gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė Baltijos regione. Ši bendrovė vienintelė Lietuvoje aptarnavo daugiau kaip 100 000 vartotojų. Bendrovė yra vertikaliai integruota įmonė. Nuo 2008 m. sausio 1 d. AB „Lietuvos dujos“ pakeitė organizacinę valdymo struktūrą pagal ES teisės aktų keliamus reikalavimus dėl įmonės perdavimo, skirstymo, ir tiekimo veiklų funkcinio atskyrimo. Bendrovėje yra įgyvendintas funkcinis transportavimo ir tiekimo veiklų atskyrimas. Skirtinguose Lietuvos regionuose veikia penki bendrovės gamtinių dujų skirstymo filialai. Siekiant efektyviau valdyti bendrovės išteklius, 2009 metais buvo optimizuota filialų organizacinė valdymo struktūra – centralizuojant valdymą filialuose, paliekant tik keturis filialams priklausančius miestų skyrius. Ši įmonė nėra įgyvendinusi teisinio atskyrimo, tik vidinį veiklų atskyrimą. Vartotojams internete ši įmonė pristatoma, kaip viena integruota įmonė – AB „Lietuvos dujos“, su vienu logotipu, adresu, internetiniu puslapiu www.dujos.lt. AB „Lietuvos dujos“ teisiškai nėra atskirtos veiklos, tačiau bendrovėje yra vedama atskirai kiekvienos veiklos apskaita, sudaromos atskaitomybės. Bendrovės generalinis direktorius yra patvirtinęs veiklų apskaitos tvarką. Reguliuojamos veiklos pajamų ir sąnaudų ataskaitą pagal veiklas audituoja ir patvirtina audito kompanija. 2007 m. kovo 20 d. priimtas Gamtinių dujų įstatymo pakeitimas, kuris numato, kad įmonių perdavimo, skirstymo, tiekimo veiklų finansinė atskaitomybė yra skelbiama viešai.

http://www.dujos.lt/

66

Siekdama išskaidrinti galios mokesčio dedamosios dydį, VKEKK 2010 metais planuoja patvirtinti sąnaudų bei apskaitos atskyrimo principus, kurie leistų aiškiai išdėstytais principais pagrįsti galios mokesčio dydį. Be to, AB „Lietuvos dujos“ akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos yra listinguojamos vertybinių popierių birţoje NASDAQ OMX Vilnius. Įmonės ketvirtinės ataskaitos yra skelbiamos viešai, laikantis vertybinių popierių birţos reikalavimų. Bendrovės akcininkai – „E.ON Ruhrgas International AG“, OAO „Gazprom“ ir valstybės įmonė Valstybės turto fondas. Šie akcininkai valdo kontrolinį paketą ir turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime. AB „Lietuvos dujos“ akcininkų struktūra pateikiama 11 paveikslėlyje.

11 pav. AB „Lietuvos dujos“ akcininkų struktūra

E.ON Ruhrgas

international AG;

38,9 %

Smulkieji

akcininkai; 6,3 %

VĮ Valstybės

turto fondas;

17,7 %

OAO Gazprom;

37,1 %

Šaltinis: VKEKK

AB „Lietuvos dujos“ struktūroje sistemos operatoriaus veikla yra organizuota taip, lyg jis veiktų kaip atskira įmonė: sprendimų priėmimas, kasdienis valdymas, apskaita bei sutartys su vartotojais. Gilesnis veiklų atskyrimas (teisinis ir nuosavybės) bus vykdomas pagal ES energetikos paketo reikalavimus. 2009 metais Lietuvoje veikė dvi tiekimo įmonės, kurios nevykdė kitos licencijuojamos veiklos - UAB „Haupas“ ir UAB „Dujotekana“ (23 lentelė).

23 lentelė. Gamtinių dujų įmonių veiklų atskyrimas 2009 metais.

Veiklos pavadinimas

Dujų įmonių

skaičius

Teisiškai atskirta

Teisiškai neatskirta

Dujų įmonės, kurioms gali būti taikoma 100 000

vartotojų taisyklė

Perdavimas 1 0 1 0

Skirstymas 6 0 6 5

Tiekimas 8 2* 6 5

* - dujų įmonė vykdo tik vieną licencijuojamą veiklą – tiekimą.

Šaltinis: VKEKK

67

Atsakomybė už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklės reglamentuoja gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo veiklos licencijų išdavimą, pakeitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą dujų įmonėms. Uţ licencijuojamos veiklos sąlygų paţeidimus VKEKK gali skirti įspėjimą, sustabdyti arba panaikinti licencijos galiojimą arba skirti baudą įmonei ar jos vadovui. Sustabdydama licencijos galiojimą, VKEKK nustato terminą, per kurį įmonė privalo pašalinti licencijuojamos veiklos sąlygų paţeidimus. Licencijos galiojimas gali būti sustabdytas, jeigu:

- paaiškėja, kad prašyme išduoti licenciją pateikti klaidingi duomenys; - įmonė du ar daugiau kaip du kartus per metus paţeidţia licencijuojamos veiklos sąlygas; - įmonės technologinis, finansinis ir vadybinis pajėgumas neleidţia vykdyti licencijuojamos

veiklos; - įmonė per nustatytąjį laiką nepašalina VKEKK nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų

paţeidimų.

Licencijos galiojimas gali būti panaikintas, jeigu įmonė, kurios licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytąjį laiką nepašalina nurodytų paţeidimų arba pakartotinai paţeidţia licencijuojamos veiklos sąlygas. Paţeidimus padarę asmenys, atsakingi uţ licencijuojamos veiklos vykdymą, traukiami administracinėn atsakomybėn Administracinių teisės paţeidimų kodekso nustatyta tvarka. Administracinių teisės paţeidimų kodekse numatyta atsakomybė uţ energijos išteklių ar energijos perdavimo, paskirstymo, laikymo, tiekimo ir vartojimo tvarkos paţeidimus, energijos išteklių ir energijos tiekėjų duomenų apie įmonės ūkinę finansinę veiklą nepateikimą ir ţinomai klaidingų duomenų pateikimą, VKEKK nutarimų paţeidimą arba jų nevykdymą ir jos nurodymų nevykdymą ir pan.

4.2. Konkurencijos klausimai

4.2.1. Didmeninės dujų rinkos apibūdinimas

Lietuvos rinka Lietuvoje didmeninės gamtinių dujų rinkos nėra. Gamtinių dujų prekyba tarp dujų įmonių 2009 m. sudarė tik 0,3 proc. nuo bendro importuotų dujų kiekio. Nedidelius dujų kiekius vietinės dujų skirstymo įmonės perka ir parduoda vartotojams: 2009 metais UAB „Intergas“ ir AB agrofirma „Josvainiai“ dujas pirko iš UAB „Dujotekana“, UAB „Fortum Joniškio energija“ – iš AB „Lietuvos dujos“, o UAB „Druskininkų dujos“ – iš UAB „Haupas“. Gamtinių dujų tiekėjai dujomis prekiavo tik pagal ilgalaikes sutartis. Kito tipo sutarčių tiekimo įmonės nėra sudariusios. Pagal Gamtinių dujų įstatymą VKEKK turi teisę susipaţinti su dujų įmonių ir vartotojų sudaromomis sutartimis. Kiekvienais metais dujų įmonės pateikia VKEKK sudarytų dujų pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindines nuostatas bei metinės veiklos ataskaitas. Šių įmonių importuoti dujų kiekiai ir uţimamos rinkos dalys parodytos 12 pav.

68

12 pav. Gamtinių dujų importo dalys 2009 metais (tūkst. m³)

Šaltinis: VKEKK

2009 metais Lietuvoje suvartota 25,3 TWh (2,7 mlrd. m3) gamtinių dujų. Vidutinis importuojamų gamtinių dujų kaloringumas sudarė 9,339 kWh/m3. Maksimalus gamtinių dujų suvartojimas per parą 2009 m. buvo 0,196 TWh. Lietuvoje gamtinės dujos nėra išgaunamos, visos dujos importuojamos iš Rusijos. Iš viso 2009 metais buvo importuota 36,2 TWh (2736,9 mln. m3) gamtinių dujų. Iš jų 11,2 TWh (1197,331 mln. m3) buvo tranzitu perduota į Kaliningrado sritį. Maksimalūs techniniai importo pajėgumai parodyti 24 lentelėje.

24 lentelė. Maksimalūs techniniai importo ir eksporto pajėgumai

Jungtis Pajėgumai, TWh/val

Iš jų : nerezervuoti pajėgumai, TWh/val

Latvija – Lietuva (Kiemėnų DAS) 0,002 0,002

Baltarusija – Lietuva (Kotlovkos DAS) 0,011 0,003

Iš viso: 0,013 0,005

Lietuva – Rusijos Federacija (Šakių DAS) 0,004 0,002

Šaltinis: VKEKK

Importo pajėgumai, rezervuoti ilgalaikėmis sutartimis, sudarė 0,008 TWh/val, o eksporto – 0,002 TWh/val. Dujas Lietuvos vartotojams tiekė bei uţėmė daugiau nei 5 proc. dujų tiekimo rinkos dvi dujų tiekimo įmonės – AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“. Pastarosioms dujų kvotos yra paskirstomos vienintelio išorinio tiekėjo OAO „Gazprom“. Lietuvos dujų perdavimo tinklai nėra sujungti su Vakarų Europos gamtinių dujų sistema. Perdavimo sistema turi vienintelę jungtį su Latvija. Tačiau gamtinės dujos iš Latvijos gali būti transportuojamos tik sutrikus dujų tiekimui per Baltarusijos Respubliką. Apibendrinant galima teigti, kad realios konkurencijos dujų tiekimo rinkoje tarptautiniu ir šalies mastu nėra.

15525; 0,6%

275048; 10,0%

479570; 17,5%

775972; 28,4% 1190928; 43,5%

AB "Lietuvos dujos" UAB "Dujotekana"

UAB "Haupas" AB "Achema"

UAB "Kauno termofikacinė elektrinė"

69

Baltijos šalių rinka Šiuo metu Baltijos gamtinių dujų rinka nefunkcionuoja. Tą sąlygoja dvi pagrindinės prieţastys – izoliuota Baltijos šalių (įskaitant ir Suomiją) dujų transportavimo sistema bei tai, kad visos šalys yra priklausomos nuo vienintelio dujų tiekėjo – OAO „Gazprom“. Viena iš pagrindinių dujų rinkos veikimo sąlygų – gamtinių dujų tiekimo šaltinių diversifikavimas. Šis tikslas gali būti pasiektas įgyvendinus strategiškai svarbius infrastruktūrinius investicijų projektus: sujungus Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų sistemas, išsprendus Latvijos dujų sistemos pajėgumų, pasinaudojimo šioje šalyje esančia poţemine Inčukalnio dujų saugykla, klausimą bei pastačius suskystintų dujų terminalą. Diversifikavus bei liberalizavus gamtinių dujų rinką, būtų uţtikrintas dujų tiekimo saugumas ir patikimumas bei sudaryta galimybė kiekvienam dujų vartotojui laisvai pasirinkti dujų tiekėją bei rinkoje įsigyti pigesnių dujų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nors Lietuva yra atvėrusi gamtinių dujų rinką, tačiau tai yra tik formalumas, kuris dėl anksčiau minėtų aplinkybių šiuo metu jokios naudos gamtinių dujų vartotojams neduoda.

4.2.2. Mažmeninės dujų rinkos apibūdinimas 2009 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 549 tūkst. gamtinių dujų vartotojų (abonentų), iš jų 547,092 tūkst. buitinių ir 5,816 tūkst. nebuitinių vartotojų. Gamtines dujas vartotojams tiekė 7 tiekimo įmonės: AB „Lietuvos dujos“, UAB „Dujotekana“, UAB „Haupas“, UAB Fortum „Joniškio energija“, UAB „Druskininkų dujos“, AB agrofirma „Josvainiai“ bei UAB „Intergas“. 2009 metais šalies maţmeninėje dujų tiekimo rinkoje buvo parduota 15,41 TWh (1,65 mlrd. m3) dujų. Maţmeninėje dujų tiekimo rinkoje, kaip ir didmeninėje rinkoje, dominuoja du tiekėjai, kurie turi daugiau negu 5 proc. dujų tiekimo rinkos. Tai AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“. Visos kitos dujų tiekimo įmonės uţima vos 1,5 proc. nuo viso parduoto dujų kiekio.

13 pav. Mažmeninėje rinkoje dalyvaujančių Lietuvos dujų įmonių rinkos dalys

29,0%

0,50%0,94%

69,6%

AB "Lietuvos dujos" UAB "Dujotekana" UAB "Haupas" Kitos

Šaltinis: VKEKK

70

Didţiausia Lietuvos dujų tiekimo įmonė AB „Lietuvos dujos“ 2009 metais pardavė 10,75 TWh (1,151 mlrd. m3) gamtinių dujų, iš jų 1,69 TWh (181,390 mln. m3) buvo parduota buitiniams vartotojams, o 9,05 TWh (969,454 mln. m3) – nebuitiniams. Per bendrovės valdomą bei eksploatuojamą dujų sistemą į Lietuvą patiekiama virš 99 proc. viso Lietuvos vartotojų gamtinių dujų poreikio. 14 paveikslėlyje pateikiami gamtinių dujų vartojimo vartotojams struktūra, mln. m³ pagal naudojimo paskirtį.

14 pav. Gamtinių dujų perdavimo vartotojams struktūra, mln. m³

13181287

1205

779

357 312182 181 111 108

24 13

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

Energetikos

įmonės

Trąšų

gamyba

Pramonės

įmonės

Buitiniai

vartotojai

Komunaliniai

buitiniai

vartotojai

Ţemės ūkio

įmonės

2008 m. 2009 m.

Šaltinis: VKEKK

UAB „Dujotekana“ tiekė 4,464 TWh (479,569 mln. m3) gamtinių dujų. Visas dujas UAB „Dujotekana“ pardavė tik nebuitiniams vartotojams, iš jų 26,68 GWh (2,857 mln. m3) - kitoms dujų tiekimo įmonėms (AB agrofirma “Josvainiai“ ir UAB „Intergas“). Iš viso UAB „Dujotekana“ turi 15 vartotojų, iš kurių didţiausią dalį sudaro dujų jėgainės. UAB „Haupas“ pardavė 144,99 GWh (15,525 mln. m3). Ši įmonė tiekia dujas tik dviem nebuitiniams vartotojams. Vienas iš jų yra kita dujų tiekimo įmonė UAB „Druskininkų dujos“. UAB „Fortum Joniškio energija“ iš AB „Lietuvos dujos“ nupirko 44,74 GWh (4,791 mln. m3) gamtinių dujų, kurias naudojo savo reikmėms (šilumos gamybai) – 26,49 GWh (2,836 mln. m3) ir 17,74 GWh (1,9 mln. m3) pardavė kitiems vartotojams. Nuo 2010 m. sausio 1 d. gamtinių dujų veikla buvo parduota UAB „Fortum Heat Lietuva“. UAB „Druskininkų dujos“ iš UAB „Haupas“ pirko 2,33 GWh (0,25 mln. m3) gamtinių dujų. 2009 m. turėjo 2656 vnt. buitinių vartotojų ir 18 nebuitinių vartotojų. 2009 m. pardavė buitiniams vartotojams – 1,29 GWh (0,139 mln. m³) ir nebuitiniams – 0,99 GWh (0,107 mln. m³) ir tiekė jas buitiniams vartotojams. AB agrofirma „Josvainiai“ iš UAB „Dujotekana“ pirko 23,17 GWh (2,481 mln. m3) gamtinių dujų, kurias tiekė buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. UAB „Intergas“ tiekimo veiklą vykdo tik Maţeikių rajono savivaldybėje. 2009 m. įmonė pardavė 2,65 GWh (0,284 mln. m3) gamtinių dujų buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. Pagrindinis gamtinių dujų tiekėjas buitiniams vartotojams yra AB „Lietuvos dujos“. Ši bendrovė 2009 m. patiekė 99,9 proc. namų ūkiuose suvartojamų dujų.

71

Nebuitinių vartotojų rinkoje taip pat dominuoja du pagrindiniai tiekėjai: AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“. 15 paveikslėlyje parodyta nebuitinių vartotojų rinka Lietuvoje 2009 m.

15 pav. Nebuitinių vartotojų rinka Lietuvoje 2009 m.

AB "Lietuvos

dujos"

38,5%

UAB

"Dujotekana"

19,1%

UAB "Kauno

termofikacijos

elektrinė"

10,9%

UAB "Haupas"

0,6%AB "Achema"

30,9%

Šaltinis: VKEKK

Nuo 2007 m. liepos 1 d. visi gamtinių dujų vartotojai yra laisvieji, t. y. gali pasirinkti tiekėją. Norėdami pirkti dujas, jie privalo prieš du mėnesius iki kalendorinių metų pradţios dujų tiekimo įmonei pateikti paraišką. Vartotojas turi iš anksto, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki dujų tiekimo pradţios, pateikti prašymą tiekimo įmonei dėl tiekimo (pirkimo – pardavimo) sutarties sudarymo. Tiekimo įmonė, įvertinusi, ar įmanoma patenkinti prašomą dujų kiekio poreikį, per 14 kalendorinių dienų nuo vartotojo prašymo gavimo dienos praneša vartotojui apie visišką ar dalinį prašomo dujų kiekio patvirtinimą arba atsisakymą patenkinti prašymą. Atsisakymas patenkinti prašymą turi būti objektyvus, nediskriminuojantis ir motyvuotas. Apie atsisakymą patenkinti prašymą turi būti informuojama VKEKK. Nors dujų tiekimo rinka Lietuvoje yra visiškai atverta, tačiau 2009 m. vartotojų, keitusių tiekėją maţmeninėje rinkoje, nebuvo.

4.2.3. Priemonės prieš dominavimą Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklės reglamentuoja duomenų ir ataskaitų apie energetikos įmonių reguliuojamą veiklą gamtinių dujų sektoriuje pateikimą VKEKK. Šios taisyklės taikomos įmonėms, turinčioms VKEKK išduotas licencijas. Gerinant vartotojų apsaugą, taip pat ir dujų įmonių teikiamų perdavimo ir tiekimo paslaugų reikalavimus, įmonės, metams pasibaigus, teikia VKEKK metinę gautų skundų tyrimo ataskaitą. 2009 m. AB „Lietuvos dujos“ gavo ir išnagrinėjo 41 skundą. 25 lentelėje pateikiami duomenys apie AB „Lietuvos dujos“ skundų (prašymų) nagrinėjimą.

72

25 lentelė. AB „Lietuvos dujų“ skundų tyrimo ataskaita už 2009 metus

Skundo (prašymo) tema Skundai Dėl diskriminavimo

Dėl kainų ir tarifų 6

Dėl sutarčių sąlygų 3

Dėl prijungimo prie tinklų 4

Dėl tiekimo patikimumo ir paslaugų kokybės 3

Kiti 25

IŠ VISO: 41

Šaltinis: VKEKK

Gerinant vartotojų aptarnavimą ir maţinant paklausimų ir prašymų skaičių, AB „Lietuvos dujos“ nuo 2009 m. liepos 1 d. įgyvendino savo planus klientams vienu trumpuoju numeriu 1894 pradėti teikti informaciją visoje Lietuvoje. Iki liepos 1 d. šia galimybe naudojosi tik Vilniaus ir Panevėţio apskričių dujų vartotojai. Įgyvendintas „vieno langelio“ principas uţtikrino efektyvų klientų aptarnavimą. Į didţiąją dalį – apie 95 procentus visų gautų paklausimų - yra atsakoma pirmo kontakto metu. Gyventojai gali paskambinę telefonu suţinoti dujų tarifus, atsiskaitymo tvarką ar išsiaiškinti kitus iškilusius klausimus. Taip pat vartotojai gali ir ne darbo ar savaitgalio dienomis t. y. visą parą suţinoti atliktų mokėjimų uţ dujas balansą. Šią informaciją suteikia automatinė balso sistema. Šia sistema naudotis patogu ir paprasta – tereikia telefonu suvesti atsiskaitymo uţ dujas knygelės numerį bei savo asmens kodo pirmuosius septynis skaičius. Aktuali informacija pradėta siųsti ir trumposiomis SMS ţinutėmis. AB „Lietuvos dujos“ tęsė darbus, susijusius su atsiskaitymo uţ gamtines dujas supaprastinimą, patogumą ir lankstumą. Nors atsiskaitymai tiesioginio debeto būdu yra skirti tiems, kurie moka pagal sąskaitas, nuo 2009 m. šis atsiskaitymo būdas yra pritaikytas buitiniams vartotojams. Nebuitiniams vartotojams 2009 m. buvo pasiūlyta PVM sąskaitas-faktūras gauti elektroniniu būdu. Pagrindiniai tokio atsiskaitymo būdo privalumai – trumpesnis ir pigesnis sąskaitos pateikimo laikotarpis. Gamtinių dujų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VKEKK išankstine neteismine skundų nagrinėjimo tvarka nagrinėja skundus dėl dujų įmonių veiklos ar neveikimo perduodant, skystinant, pakartotinai dujinant, skirstant, tiekiant, perkant ir laikant gamtines dujas, dėl teisės pasinaudoti sistema, vartotojų sistemos prijungimo tvarkos (metodikų, kainų), sistemų balansavimo, kainų taikymo, investicijų bei sutarčių sąlygų. Didėjantį visuomenės aktyvumą, domėjimąsi energetikos problemomis, poreikį ginti savo interesus rodo tai, kad VKEKK sulaukia vis daugiau vartotojų klausimų, prašymų ir skundų. Dujų skyrius 2009 metais gavo 44 raštiškus skundus ir prašymus bei 16 uţklausimų elektroniniu paštu. Elektroniniu paštu daţniausiai buvo uţduodami klausimai apie abonentinį mokestį, kokią kainą ir nuo kada reikia mokėti uţ dujas, kokių dokumentų reikia, norint prisijungti prie dujų įmonės tinklų. Metų pradţioje daugiausia raštiškų skundų ir paklausimų buvo gauta dėl padidėjusio gamtinių dujų tarifo buitiniams vartotojams. Gyventojams buvo neaišku, kodėl nuo 2009 m., pradėjus maţėti dujų importo kainai, dujų tarifas buitiniams vartotojams buvo padidintas. VKEKK paaiškino, kad 2008 metais į tarifą įskaičiuota importo kaina buvo daug maţesnė uţ faktinę, ir AB „Lietuvos dujos“ negautos pajamos buvo kompensuotos, skaičiuojant 2009 metų tarifą.

73

Dalis vartotojų ne tik aiškinosi kainos padidėjimo prieţastis, bet ir prašė paaiškinti gamtinių dujų tarifo buitiniams vartotojams struktūrą bei skirtumus tarp atskiroms vartotojų grupėms taikomų tarifų. Be to, kaip ir ankstesniais metais, kai kuriems vartotojams buvo neaišku, kodėl yra nustatyta dujų tarifo pastovioji dalis, t. y. jiems atrodė nelogiška, kad tenka mokėti uţ dujas, net jei jos iš viso nebuvo vartojamos. VKEKK atsakė į šiuos klausimus, pateikdama paaiškinimus su konkrečiais skaičiais ir grafikais. Gyventojai, vartojantys dujas butų šildymui, skundėsi, kad nedideliam butui apšildyti jie nesuvartoja 800 kub. m, dujų per metus ir todėl turi mokėti pirmajam buitinių vartotojų pogrupiui nustatytą, t. y. aukštesnį dujų tarifą. Atsiţvelgus į šiuos skundus, VKEKK išanalizavo esamą padėtį ir pateikė pasiūlymus dėl buitinių vartotojų pogrupių perskirstymo. Nuo 2010 metų buvo pakeistas buitinių vartotojų skirstymas į pogrupius: pirmajam pogrupiui priskirti gyventojai, suvartojantys iki 500 kub. m dujų per metus, o antrajam – virš 500 kub. m. t. y. ir nedidelius butus dujomis apšildantys gyventojai mokės pagal antrojo pogrupio dujų tarifus. Nemaţai skundų Dujų skyrius gavo dėl naujų vartotojų prijungimo sąlygų. Vartotojai skundėsi dėl Gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių nustatymo metodikoje numatytos tvarkos, pagal kurią, dujofikuojant naujų namų masyvą, trejus metus prijungimo įkainis skaičiuojamas įvertinus statomo dujotiekio metrų skaičių, tenkantį vienam vartotojui. Po trejų metų prijungimo įkainis skaičiuojamas pagal dujotiekio ilgį nuo naujo vartotojo prijungimo taško iki jau esančios dujų sistemos. Todėl dalis vartotojų stengiasi palaukti trejus metus, kad vėliau galėtų pigiau įsivesti dujas. Atsiţvelgus į šią situaciją, buvo pakoreguota Gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodika, nepaliekant naujų vartotojų prisijungimui trejų metų laikotarpio. Dujų įmonės turi iš karto įvertinti visus potencialius vartotojus. Pagrindinis principas - visiems naujiems buitiniams vartotojams naujai dujofikuojamuose kvartaluose turi būti taikoma vienoda prijungimo paslaugos kaina. Buvo gauta skundų, kad vartotojui prisijungus prie dujų sistemos ne nuo metų pradţios ir suvartojus maţesnį dujų kiekį nei buvo nustatyta sutartyje, dujų kaina perskaičiuojama pagal faktinį tais (nepilnais) metais suvartotų dujų kiekį pagal tą kiekį atitinkantį pogrupį. VKEKK pateikė pasiūlymą Energetikos ministerijai, kad koreguojant Naujų gamtinių dujų sistemų naujoje dujofikuojamoje teritorijoje įrengimo ir naujų vartotojų dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų taisyklėse būtų numatyta, jog uţ dujas, suvartotas per nevisus metus, vartotojas neturėtų mokėti aukštesnės kainos. Kelios įmonės kreipėsi dėl gamtinių dujų tranzito ir perdavimo tarifų nustatymo metodikų suvienodinimo bei dėl taikomų tarifų ir įmonėms taikomų aukštų transportavimo kainų. Net 11 skundų ir uţklausimų buvo dėl suskystintų dujų kainų ir pradėto taikyti abonentinio mokesčio. VKEKK suskystintų dujų kainų nereguliuoja, todėl kreipėsi į Ūkio ministeriją, prašydama pagal kompetenciją išnagrinėti problemą dėl suskystintų dujų, naudojamų buitiniams poreikiams. Neatmestina galimybė, kad, padidėjus vartotojų skaičiui, gali būti pradėtos reguliuoti ir suskystintų naftos dujų kainos.

74

5. Tiekimo saugumas

5.1. Elektros energijos sektorius (4straipsnis ir 2005/89/EC 7 straipsnis) Bendra įrengtoji elektros energijos generavimo galia (branduolinė ir nebranduolinė) 2009 metais sudarė apie 3800 MW (26 lentelė) ir buvo beveik dvigubai didesnė uţ šalies vidaus poreikius (27 lentelė). Pagrindinis elektros energijos šaltinis šalyje buvo VĮ Ignalinos atominė elektrinė, gaminanti pigesnę elektros energiją nei organinį kurą naudojančios šiluminės elektrinės.

26 lentelė. Lietuvos elektrinių įrengta/disponuojama galia 2010 01 01, MW

Elektrinės Įrengta/Disponuojama galia

Ignalinos AE 0 / 0

Lietuvos elektrinė 1800 / 1732

Maţeikių elektrinė 160 / 148

Vilniaus elektrinė 360 / 342

Kauno elektrinė 170 / 161

Kauno energija 8 / 7

Klaipėdos energija 11 / 9

Panevėţio elektrinė 35 / 33

Įmonių elektrinės 110 / 107

Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2654 / 2539

Kauno hidroelektrinė 101 / 50

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 900 / 760

Maţosios hidroelektrinės 27 / 26

Iš viso hidroelektrinėse: 1028 / 836

Biokuro elektrinės 38 / 37

Vėjo jėgainės 91 / 89

Iš viso biokuro ir vėjo elektrinėse 129 / 126

Iš viso: 3811 / 3501

Šaltinis: LiITGRID UAB

75

27 lentelė. Maksimalus sistemos galios pareikalavimas (bruto) 2009 metais, MW

Mėnuo Poreikio maksimumas Sausis 1917

Vasaris 1860

Kovas 1705

Balandis 1587

Geguţė 1470

Birţelis 1444

Liepa 1454

Rugpjūtis 1464

Rugsėjis 1495

Spalis 1687

Lapkritis 1745

Gruodis 1936

Per metus 1936


28 lentelė. Planuojami galios balansai sistemos maksimalių poreikių metu 2010-2012 m., GW

Rodiklis 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Elektrinių įrengta/disponuojama galia 3811/3501 3971/3706 4027/3474

Sistemos maksimali pareikalaujama galia, esant maksimaliam poreikio augimui

1694 1725 1760

Sistemos realiai disponuojama galia 1750 1880 1834

Eksportas 0 0 0

Būtinas ilgalaikis rezervas 373 404 419

Sistemos adekvatumui užtikrinti reikalingas 5% rezervas 175 185 174

Galių balansas (perteklius) -119 -31 -99

Šaltinis: LITGRID UAB Kaip matyti iš pateiktų duomenų, 2010 - 2012 m. ţiemos maksimumo metu numatomas galios deficitas, t. y. pirmąsyk po daugelio metų Lietuvos elektros energetikos sistema tampa nepertekline. Įvertinant Ignalinos atominės elektrinės uţdarymą bei Lietuvos įsipareigojimą Europos Sąjungai didinti elektros energijos gamybą termofikacinėse elektrinėse ir iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Planuojama iki 500 MW padidinti elektros generavimo pajėgumus naudojančius vėjo energiją. 2010 m. planuojamos patvirtinti atnaujinta šių generavimo pajėgumų plėtros strategija bei skatinimo tvarka. Planuojama iki 2020 metų kartu su kaimyninėmis valstybėmis pastatyti naują atominę elektrinę. Tam tikslui sukurta uţdaroji akcinė bendrovė „Visagino atominė elektrinė“ (www.vae.lt). Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas nustato, kad elektros energijai gaminti, jos gamybos pajėgumams plėtoti, eksportuoti, importuoti ir tiesioginei linijai tiesti yra išduodami leidimai. Leidimų verstis nelicencijuojama veikla elektros energetikos sektoriuje išdavimą ir galiojimo panaikinimą elektros energetikos įmonėms ir laisviesiems vartotojams nustato Leidimų veikloms elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklės.

http://www.vae.lt/

76

Leidimą gaminti elektros energiją turi gauti kiekviena įmonė, kuri vertėsi elektros energijos gamyba pagal įregistruotus įmonės įstatus ar kitus analogiškus dokumentus, priimtus iki Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo įsigaliojimo, ir nori ją tęsti esamais technologiniais įrenginiais įsigaliojus nurodytam įstatymui; nori atnaujinti sustabdytą elektros energijos gamybą esamais technologiniais įrenginiais, jeigu ankstesnio leidimo galiojimas buvo panaikintas; pasistatė naujus elektros energijos gamybos technologinius įrenginius pagal leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą. Leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą turi gauti kiekviena įmonė, norinti statyti elektrinę naujoje vietoje; padidinti savo elektrinės generuojamą galią rekonstruodama (pakeisdama) esamus arba statydama papildomus technologinius elektros energijos gamybos įrenginius. Elektros energijos gamyba pagal energijos išteklius parodyta 29 lentelėje.

29 lentelė. Lietuvos elektrinių 2009 metais į tinklą patiekta elektros energija

Ignalinos AE 10025,3

Lietuvos elektrinė 859,7

Maţeikių elektrinė 168,1

Vilniaus elektrinė 525,9

Kauno energija 0,3

Kauno termofikacinė elektrinė 546,7

Klaipėdos elektrinė 14,2

Panevėţio termofikacinė elektrinė 181,5

Kitos elektrinės 234,34

Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2530,1

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 714,8

Kauno hidroelektrinė 345,1

Maţosios hidroelektrinės 74,3

Iš viso hidro elektrinėse: 1134,2

Kitos elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius 251,8

Iš jų vėjo jėgainės prijungtos prie ST 15,4

Iš jų vėjo jėgainės prijungtos prie PT 141,4

Iš jų biomasės elektrinės 95

Iš viso elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius:

1386,0

Iš viso: 13941,4

Šaltinis: LITGRID UAB Elektros energijos, gaminamos Lietuvos Respublikoje naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos ir pirkimo skatinimo bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus nustato Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašas. Šio aprašo privalo laikytis fiziniai ar juridiniai asmenys, gaminantys ar ketinantys gaminti elektros energiją elektrinėje, naudojančioje atsinaujinančius energijos išteklius, ir asmenys, kurie prijungia gamintojų elektros įrenginius prie elektros tinklų ir (ar) superka į skirstomuosius ir perdavimo tinklus gamintojų pagamintą elektros energiją. Šiame apraše skatinama elektros energijos gamyba vėjo, biomasės, saulės elektrinėse ir ne didesnės negu 10 MW galios hidroelektrinėse. Kadangi elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių kaštai yra didesni nei naudojant tradicinius energijos išteklius, ši elektros energija superkama didesniais tarifais, kuriuos tvirtina

77

VKEKK. Elektros energija, pagaminta naudojant biokurą, superkama po 86,9 EUR/MWh, hidroenergiją – po 75,3 EUR/MWh ir vėjo energiją – po 86,9 EUR/MWh. Siekiant skatinti energijos išteklių įvairovę, 2009 m. buvo patvirtintos elektros energijos supirkimo iš saulės (foto-) elektrinių kainos. Jos nustatytos pagal pikinę elektros galią: iki 100kW – 472,1 EUR/MWh, nuo 100 kWh iki 1MW – 451,8 EUR/MWh, nuo 1MW – 437,3 EUR/MWh. Supirkimo kainos gali kisti dėl įrenginių ir eksploatavimo sąnaudų didėjimo. Elektrinės prie veikiančių energetikos įmonių tinklų prijungiamos teisės aktų nustatyta tvarka, taikant gamintojams 40 proc. prijungimo mokesčio nuolaidą.

Elektros energijos prognozės 2009 metų pabaigoje uţdarius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką, turimų generuojančių galių, įskaitant šiuo metu planuojamas pastatyti nedidelės galios termofikacines elektrines, pakaks iki 2013 metais visais poreikių šalies ūkio reikmėms tenkinti augimo ir sistemos funkcionavimui būtinų sisteminių paslaugų apsirūpinimo atvejais, tačiau būtina modernizuoti Lietuvos elektrinę ir esamas termofikacines elektrines, kuriose elektros energijos gamybos kaina šildymo sezono metu yra maţiausia. Taip pat didėjant galių poreikiui ir esant ekonominiam tikslingumui, Lietuvos miestuose, turinčiuose išplėtotas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, turi būti pastatytos naujos termofikacinės elektrinės, galinčios gaminti elektros energiją, kurios kaina būtų konkurencinga kainai elektros rinkoje. Vadovaujantis Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašu, 2009 metais elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, dalis, palyginti su bendru šalyje suvartotos elektros energijos kiekiu, turėjo sudaryti – 7,7 proc. 2009 metais buvo planuojama didţiausia šios elektros energijos gamybos apimtis, kuriai taikoma pirkimo skatinimo tvarka, – 572,7 GWh (iš jų vėjo elektrinėse – 320,4 GWh, hidroelektrinėse – 122 GWh, biomasės elektrinėse – 127,1 GWh, saulės ir geoterminės energijos išteklius naudojančios elektrinės – 3,2 GWh), ir apimtis, kuriai pirkimo skatinimo tvarka netaikoma (gamintojų savos reikmės, Kauno HE) – 422,4 GWh (iš jų hidroelektrinėse – 330 GWh, biomasės elektrinėse – 92,4 GWh). Perdavimo sistemos operatoriaus interneto svetainėje skelbiamas kilmės garantijų registras ir ataskaitos. Pagal šiuos duomenis 2009 m. vėjo elektrinėse buvo pagaminta 157,1 GWh, hidroelektrinėse iki 10 MW ir virš 10 MW – atitinkamai 74,5 GWh ir 350 GWh, biomasės elektrinėse – 84,1 GWh, biodujų elektrinėse – 12,1 GWh. Lietuvos elektrinių įrengtos/disponuojamos galios kitimo prognozės 2010–2012 metais pateiktos 30 lentelėje.

78

30 lentelė. Lietuvos elektrinių įrengtos/disponuojamos galios kitimo prognozės, MW


Maksimalus galios poreikis 2010–2013 metais pateiktas 31 lentelėje

31 lentelė. Prognozuojamas maksimalus galios poreikis 2010–2013 metais, MW

Metai Poreikio maksimumas (neto)*

2010 1694

2011 1725

2012 1760

2013 1798

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Ignalinos AE 0/0

0/0 0/0 0/0

Lietuvos elektrinė 1800/1732

1800/1732 1500/1448 1955/1888

Maţeikių elektrinė 160/148 160/148 160/148 210/196

Vilniaus elektrinė 360/342 360/342 360/342 360/342

Kauno elektrinė 170/161 170/161 170/161 170/161

Kauno energija 8/7 8/7 8/7 8/7

Klaipėdos energija 11/9 11/9 11/9 11/9

Panevėţio energija 35/33 35/33 35/33 35/33

Šiaulių energija 0/0 0/0 0/0 11/10

Įmonių elektrinės 110/107 157/154 157/154 157/154

Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2654/2539 2701/2586 2401/2302 2917/2800

Kauno hidroelektrinė 101/50 100/90 100/90 100/90

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė

900/760 900/760 900/760 900/760

Maţosios hidroelektrinės 27/26 30 30 31

Iš viso hidroelektrinėse: 1028/836 1030/880 1030/880 1031/881

Biokuro elektrinės 38/37 40 62/59 64/60

Vėjo elektrinės 91/89 200 233 267

Iš viso biokuro ir vėjo elektrinės:

129/126 240 295/292 331/327

Iš viso: 3811/3501 3971/3706 4027/3474 4279/4008

79

32 lentelė. Prognozuojami 2008-2013 m. pardavimo ir pirkimo balansai

Elektrinės/ Pardavimai, tūkst. kWh 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Ignalinos AE 9.140.038 9.745.531 - - - -

Lietuvos elektrinė 779.708 935.651 2.500.000 2.120.000 2.000.000 2.000.000

Vilniaus elektrinė 581.130 613.438 604.100 644.200 591.000 535.000

Kauno energija (Petrašiūnų elektrinė) -3.971 9.907 0 0 0 0

Kauno termofikacinė elektrinė 658.213 412.707 455.100 298.000 270.000 245.000

Panevėţio energija 109.740 181.100 187.700 144.000 130.000 286.812

Vėjo jėgainės 117.131 122.100 229.900 352.800 469.000 115.000

Maţeikių elektrinė 125.682 143.430 700 0 0 0

Importas 1.279.788 559.000 5.768.500 5.763.200 5.809.500 5.875.300

Kauno HE 325.716 273.096 398.000 334.000 379.600 385.300

Kruonio HAE generacija 586.361 463.653 777.400 777.500 789.200 801.000

Kitos elektrinės 129.186 180.569 31.600 30.000 30.500 30.900

Iš viso 13.931.041 13.695.768 10.953.000 10.503.700 10.468.700 10.615.000

Tiekėjai/Pirkimai, tūkst. kWh 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

VT AB "Rytų skirstomieji tinklai" 4.638.522 4.417.116 4.066.600. 4.058.100 4.079.900 4.115.800

VT AB "VST" 4.384.861 4.195.996 3.877.900 3.893.600 3.924.70 3.954.300

Nepriklausomi tiekėjai 1.298.871 1.202.559 1.033.000 1.108.000 991.400 1.042.700

VŠĮ "Visagino energija" 66.031 66.031 70.600 76.300 78.400 79.900

PT technologinės sąnaudos 351.912 350.413 266.500 257.000 267.000 278.000

Eksportas, reguliavimas, balansavimas 2.370.956 3.000.000 0 0 0 0

Kruonio HAE poreikis 819.888 463.653 1.107.300 1.110.700 1.127.400 1.144.300

Poreikis iš viso 13.931.04

1 13.695.76

8 10.953.00

0 10.503.70

0 10.468.70

0 10.615.00

0


80

Numatoma perdavimo tinklų plėtra ir atnaujinimas Elektros energetikos sistemos darbo patikimumui didelę įtaką turi pagrindinių perdavimo sistemos elementų – elektros perdavimo linijų (EPL) ir transformatorių pastočių (TP) techninė būklė. Nors Lietuvoje yra gana gerai išplėtotas 110-330 kV elektros perdavimo tinklas, didţioji elektros tinklų dalis pastatyta daugiau nei prieš 25-30 metų ir jų veiklos amţius jau pasiekė ar net viršijo projekte numatytąjį. Tai kelia didelį susirūpinimą dėl patikimo elektros sistemos darbo. Kad būtų uţtikrintas patikimas perdavimo tinklo darbas, nuolat atliekamos TP ir EPL rekonstrukcijos - keičiami seni įrenginiai naujais, diegiamos naujos šiuolaikiškos įrangos apsaugos ir valdymo technologijos, o taip pat statomos naujos TP ir EPL. Patikimumo poţiūriu silpniausia yra vakarinė Lietuvos 330 kV perdavimo tinklo dalis. Klaipėdos 330 kV TP prie sistemos yra prijungta tik dviem 330 kV tarpsisteminėmis linijomis Klaipėda-Sovetskas (Rusija) ir Klaipėda-Grobinia (Latvija). Telšių 330 kV TP prie energetikos sistemos yra prijungta tik viena 330 kV linijos atšaka nuo linijos Šiauliai-Jelgava (Latvija). Perdavimo tinklo 330 kV patikimumo padidinimui bus statomos naujos 330 kV linijos Klaipėda-Telšiai ir Panevėţys-„Mūša“, pastatant naują 330 kV skirstyklą (perjungimo punktą) ant linijos Šiauliai-Jelgava (Joniškio rajone) ir atliekant Klaipėdos ir Telšių TP išplėtimą. Pastačius liniją Panevėţys-„Mūša“, sumaţės tranzitas per Latvijos energetikos sistemą, o taip pat sumaţės priklausomybė nuo kaimyninių šalių ir padidės Lietuvos energetikos sistemos patikimumas. Augant elektros energijos poreikiui Vilniaus mieste, didesniam patikimumo uţtikrinimui būtina pastatyti naują 330 kV N. Vilnios TP ir naują 330 kV elektros perdavimo liniją Vilnius-„Neris“, sujungiant ją su N. Vilnios TP. Pagrindinė 110 kV perdavimo tinklo plėtra yra susijusi su intensyvesniu didesniųjų miestų vystymu ir stambių pramoninių objektų statyba. Artimiausiu metu planuojama, kai kur jau ir pradėtos statytis naujos 110/10 kV TP Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Vėjo elektrinių prijungimui prie perdavimo tinklo taip pat yra statomos naujos 110 kV pastotės. 110 kV tinklo pralaidumui ir patikimumui didinti planuojamos naujos 110 kV oro ir kabelių linijos.

Šiuo metu Lietuvos energetikos sistema neturi jungčių su kaimyninėmis Centrinės Europos šalimis. Siekiant uţtikrinti elektros energijos tiekimo patikimumą, sistemos darbo stabilumą ir energijos šaltinių diversifikaciją tiek Lietuvos, tiek Baltijos regiono mastu, nagrinėjamos galimybės pastatyti elektros tiltą tarp Lietuvos ir Lenkijos. 2007 m. liepos 31 d. darbo grupė, sudaryta iš Lietuvos energetinės bendrovės AB „Lietuvos energija“ ir Lenkijos energetinės kompanijos „PSE Operator“ (Lenkija) atstovų, oficialiai baigė Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo galimybių studijos atnaujinimą „Report Sumarising a Study Assessing the Feasibility of the Project of Interconnection of Lithuanians and Polish Electric Power Systems“ ir pasirašė baigtinį galimybių studijos dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad projektas yra techniškai, juridiškai ir ekonomiškai pagrįstas, jeigu ne maţiau kaip 75 proc. jo įgyvendinimo bus finansuojama iš ES lėšų. Energetikos sistemų sujungimui numatyta nutiesti 154 km aukštosios įtampos (400 kV) dvigrandę elektros perdavimo liniją nuo Alytaus iki Ełk (Lenkija). Išankstiniu vertinimu projektas gali būti uţbaigtas 2012-2018 metais. Jo įgyvendinimui reikia 237 mln. eurų investicijų – 71 mln. eurų Lenkijos teritorijoje ir 166 mln. eurų – Lietuvos teritorijoje. Tarpsisteminių srautų uţtikrinimui būtina išplėsti tiek Lietuvos, tiek Lenkijos vidaus elektros tinklus. Tam reikalingos papildomos investicijos – 371 mln. eurų Lenkijoje ir 95 mln. eurų Lietuvoje. Įgyvendinus šį projektą bus

81

visiškai uţbaigtas Baltijos energetikos ţiedas, jungiantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Lenkijos energetikos sistemas, kuris padės uţtikrinti Baltijos šalių elektros tinklų funkcionavimo saugumą ir patikimumą. Projektas įtrauktas į prioritetinių Europos Sąjungos projektų sąrašą, o jo įgyvendinimui paskirtas koordinatorius. Bendra įmonė, kuri įgyvendina energetikos sistemų sujungimo projektą, yra įkurta Lenkijoje.

2006 metais Lietuvos ir Švedijos perdavimo sistemų operatoriai AB „Lietuvos energija“ ir „Svenska Kraftenät“ nusprendė tęsti Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų sujungimo galimybių tyrimą ir rugpjūčio mėnesį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl Galimybių studijos rengimo. Konsultanto, rengsiančio Galimybių studiją, parinkimui buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo Švedijos konsultacinė įmonė „Sweco International“ AB. 2007 m. vasario 6 d. AB „Lietuvos energija“, „Svenska Kraftenät“ (šalys uţsakovės) ir „Sweco International“ AB (konsultantai) pasirašė sutartį dėl Galimybių studijos „Elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos“ rengimo. 2008 m. vasario 5 d. Stokholme vykusiame susitikime buvo patvirtinti Galimybių studijos rezultatai bei pritarta galutinėms Galimybių studijos išvadoms. Studija buvo atliekama dviem etapais: pirmajame etape buvo atliktas pradinis galimybių įvertinimas – remiantis anksčiau atliktais tyrimais ir kitais duomenimis nustatytos projekto apimtys, elektros jungties pajėgumai ir kaštai, parinkta tinkamiausia trasa, išanalizuotos finansinės ir ekonominės jungties galimybės, sudaryti projektavimo uţduoties planai jūros dugno tyrimui, įvertintos tinkamos Švedijos–Lietuvos projekto finansavimo galimybės; antrajame etape buvo atlikta išsamesnė techninė analizė, parengtos rekomendacijos elektros jungties kabelio technologijos parinkimui bei prijungimui prie Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų, nagrinėta vėjo elektrinių parko, prijungto prie elektros jungties, įtaka jungčiai ir Lietuvos bei Švedijos energetikos sistemoms. Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemas planuojama sujungti 700 MW galios nuolatinės srovės apie 350 km ilgio kabeliu, ištiestu Baltijos jūros dugnu. Atsiţvelgiant į pasirinktas kabelio technologijas, investicijos sudarytų apie 516-637 mln. eurų. Tarpsisteminė jungtis Lietuva-Švedija planuojama pradėti eksploatuoti 2015 metų pabaigoje. Įvertinant Ignalinos atominės elektrinės uţdarymą bei Lietuvos įsipareigojimą Europos Sąjungai didinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, planuojama iki 500 MW padidinti elektros generavimo pajėgumus naudojančius vėjo energiją. Per 2010-2013 m. planuojama įvesti Lietuvos elektrinės naują bloką (455 MW – 2013 m.). Taip pat Maţeikių elektrinės 50 MW blokas (2013), Šiaulių 11 MW (2013). 2009 m. dvišaliai santykiai su trečiosiomis šalimis išliko nepakitę. Rinkų integravimo klausimai yra derybų stadijoje dėl vykstančių energetikos struktūrinių pokyčių trečiosiose šalyse. Problemų dėl socialinių ir aplinkosauginių pasekmių, prekiaujant elektros energija, bei dėl pasinaudojimo tinklais nekilo. Taip pat nepasitaikė elektros tinklų perkrovimo situacijų.

82

5.2. Gamtinių dujų tiekimo saugumas

5.2.1. Gamtinių dujų tiekimo sutartys Vienas iš svarbiausių tiekimo saugumo uţtikrinimo elementų yra ilgalaikiai dujų tiekimo kontraktai. Visos Lietuvoje suvartojamos gamtinės dujos išgaunamos Rusijoje ir dujotiekiais atkeliauja į Lietuvą. Kadangi nėra alternatyvaus tiekimo galimybių, OAO „Gazprom“ yra vienintelis gamtinių dujų tiekėjas Lietuvos Respublikai, išskyrus AB „LT Gas Stream AG“. AB „Lietuvos dujos“ yra pasirašiusi ilgalaikę gamtinių dujų tiekimo 2000 – 2015 metams (imtinai) sutartį su OAO „Gazprom“. Ši sutartis pasirašyta 1999 metais. Nuo 2008 m. spalio 1 d. UAB „Dujotekana“ nutraukė tiekimo sutartį su OAO „Gazprom“ ir dujas perka iš įmonės AB „Lt Gas Stream“, kurios buveinė yra Šveicarijoje. Ši sutartis pasirašyta 2008-2012 metams. Kitas svarbus tiekimo saugumo uţtikrinimo elementas yra didėjantys tranzito srautai į Kaliningrado sritį. Visos gamtinės dujos į Lietuvą tiekiamos per Baltarusijos teritoriją. Dujų importo (tiekimo) sutrikimo rizika galima dėl trečiųjų šalių veiksmų. Tokie sutrikimai yra maţai tikėtini, kadangi OAO „Gazprom“ yra AAB „Beltransgaz“ (Baltarusijos perdavimo sistemos operatorius) akcininkas, be to, per Lietuvos teritoriją vykdomas dujų tranzitas į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Importo per Baltarusiją sutrikimo atveju į Lietuvą gamtinės dujos būtų tiekiamos per Latvijos teritoriją. Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimui palankias sąlygas sudaro tai, kad šiose šalyse operatorių funkcijas atlieka įmonės, kurių pagrindiniai akcininkai yra tie patys. Lietuvos dujų perdavimo tinklai nėra sujungti su Vakarų Europos gamtinių dujų sistema. Perdavimo sistema turi vienintelę jungtį su Latvija. Tačiau gamtinės dujos iš Latvijos gali būti transportuojamos tik sutrikus dujų tiekimui per Baltarusijos Respubliką. Manome, kad įgyvendinant Lietuvos energijos tiekimo saugumo didinimo politiką, reikėtų siekti Lietuvos-Lenkijos dujų sistemos sujungimo.

2009 m. buvo uţtikrintas stabilus gamtinių dujų tiekimas Lietuvos vartotojams, vartotojų poreikiai buvo visiškai patenkinti. Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarka (Ţin., 2003, Nr. 5-182), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 12, reglamentuoja vartotojų aprūpinimą energija ir energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai, taip pat pasirengimą ekstremaliai padėčiai ir jos valdymą. Vadovaujantis šiuo nutarimu AB „Lietuvos dujos“ generalinis direktorius 2009 m. balandţio 23 d. įsakymu Nr. 1-41 patvirtino Parengties ekstremaliai energetikos situacijai planą, kuriame numatytos vykdyti priemonės ir veiksmai bei atsakingi vykdytojai vartotojų aprūpinimui gamtinėmis dujomis uţtikrinti, dujų tiekimo vartotojams ribojimui bei tiekimo atstatymui įgyvendinti. Gamtinių dujų tiekimo saugumo uţtikrinimo priemonių aprašas (Ţin., 2008, Nr. 27-966), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163, yra skirtas gamtinių dujų tiekimo patikimumui uţtikrinti. Aprašas nustato minimalius dujų tiekimo patikimumo reikalavimus, jų finansavimo principus, taip pat dujų įmonių ir kitų dujų rinkos dalyvių (sistemos naudotojų ir vartotojų), Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės energetikos inspekcijos ir kitų valstybės institucijų pareigas įgyvendinant aprašo reikalavimus, kurie taikomi, kai dujų tiekimas sutrinka arba nutraukiamas dėl avarijų ar kitų išorinių veiksnių, kuriems dujų įmonės negali daryti įtakos ar jų valdyti. Apraše nustatomas prioritetinis saugus dujų tiekimas, įskaitant atsargas dujų

83

vamzdyne, buitiniams vartotojams ir vartotojams į tuos objektus, kurių energijos gamybos galia maţesnė kaip 5 MW (kai ta energija parduodama ar naudojama visuomeniniams ar gyventojų poreikiams tenkinti), kuriuose nėra kuro rezervinių atsargų ir kuriems dujų tiekimo negalima nutraukti. Nustatytų prioritetų turi laikytis dujų tiekimo įmonės, sistemų operatoriai, vartotojai ir sistemos naudotojai. Dujų tiekimo nutraukimo ar didelio dujų tiekimo sutrikimo atveju vartotojams dujos tiekiamos atsiţvelgiant į dujų sistemose, gamtinių dujų saugyklose turimą dujų kiekį ir technines dujų sistemos galimybes. Nenutrūkstamo dujų tiekimo vartotojams turi būti sudaromos ir laikomos dujų atsargos. Tiekimo įmonės yra atsakingos uţ nenutrūkstamą dujų tiekimą buitiniams vartotojams, šiam tikslui jos privalo sudaryti ir laikyti dujų atsargas buitiniams vartotojams. Vadovaudamasis minėtais prioritetais, perdavimo sistemos operatorius sudaro ir patvirtina visų vartotojų apribojimo grafikus šildymo ir ne šildymo sezono periodams ir priskiria vartotojus atitinkamoms dujų tiekimo apribojimo eiliškumo grupėms:

1 grupė – nutrūkstamo dujų tiekimo sutartis sudarę vartotojai; 2 grupė – rezervinį kurą galinčios naudoti pramonės įmonės (teisės aktais įpareigotos sudaryti rezervinio kuro atsargas); 3 grupė – rezervinio kuro neturinčios pramonės įmonės; 4 grupė – dujas nenutrūkstamiems technologiniams procesams naudojančios pramonės įmonės ir elektrą bei šiluminę energiją gaminantys vartotojai, galintys vartoti rezervinį kurą; 5 grupė – buitiniai vartotojai ir būtiniausius vartotojų poreikius uţtikrinantys asmenys.

Visi vartotojai pagal dujų tiekimo patikimumą skirstomi į dvi pagrindines grupes: nutrūkstamo dujų tiekimo ir nenutrūkstamo dujų tiekimo. Dujų tiekimo (pirkimo ir pardavimo) sutartyje nurodoma, kokiai dujų tiekimo grupei (nutrūkstamo ar nenutrūkstamo) priskiriamas vartotojas. Buitiniai vartotojai yra nenutrūkstamo dujų tiekimo vartotojai. Nebuitiniai vartotojai, kurie gamina ir tiekia energiją gyventojams ar kitiems vartotojams jų būtiniausiems poreikiams tenkinti ir neturi techninių galimybių naudoti rezervinio kuro, privalo pasirinkti nenutrūkstamo dujų tiekimo grupę. Gamtinių dujų tiekimo uţtikrinimas, esant ekstremaliai energetikos padėčiai, yra pavaizduotas 16 paveikslėlyje.

84

16 pav. Gamtinių dujų tiekimo schema, esant ekstremaliai energetikos padėčiai

. Šaltinis: VKEKK

Esant gamtinių dujų tiekimo sutrikimui ar ribojimui linijoje Minskas–Vilnius ir iškilus grėsmei vartotojų aprūpinimui gamtinėmis dujomis bei šalies ūkio veiklai, būtų pagrindas įvesti ekstremalią energetikos padėtį. Pagal AB „Lietuvos dujos“ patvirtintą parengties ekstremaliai energetikos padėčiai planą, vartotojų aprūpinimui gamtinėmis dujomis uţtikrinti, pirmiausia būtų susitariama su OAO „Gazprom“ ir AS „Latvijas gaze“ dėl gamtinių dujų tiekimo iš Latvijos Inčiukalnio poţeminės dujų saugyklos. Lietuvos ir Latvijos dujų perdavimo sistemų operatoriai palaiko glaudţius ryšius, abi įmonės priklauso tiems patiems akcininkams, epizodiškai vykdomas dujų perdavimas tarp sistemų. Regioninės darbo grupės posėdyje AS „Latvijas gaze“ atstovai pateikė informaciją, kad yra parengtas ne tik Latvijos ekstremalių situacijų planas, bet ir regioninio lygmens ekstremalių situacijų planas. Tai leidţia prognozuoti, kad, esant ekstremaliai situacijai, sistemos operatorių bendradarbiavimas leistų pasinaudoti plane numatytomis krizės valdymo galimybėmis. Esant daliniam dujų tiekimo sutrikimui, kai šalis netenka iki 20 procentų tiekiamų dujų kiekio ir nėra realių priemonių jam atkurti, dujų tiekimas visiems nutrūkstamo tiekimo vartotojams apribojamas proporcingai jų sunaudojimui. Esant dideliam dujų tiekimo sutrikimui, kai šalis netenka daugiau kaip 20 procentų tiekiamų dujų kiekio ir nėra realių priemonių jam atkurti, AB „Lietuvos dujos“ nedelsdama (ne vėliau kaip per vieną valandą) apie tai įspėja vartotojus ir po įspėjimo pradeda išjungti juos pagal dujų tiekimo apribojimo eiliškumo grupes. Nutrūkstamo dujų tiekimo vartotojai privalo nutraukti dujų naudojimą ne vėliau kaip per vieną

85

valandą nuo įspėjimo gavimo. Kiti vartotojai, priskirti 2–4 grupėms, privalo nutraukti dujų naudojimą ne vėliau kaip per 2 valandas nuo įspėjimo gavimo. Dujų tiekimo sutrikimo atveju tranzitu gabenamų dujų kiekis ribojamas proporcingai šalies vartotojams ribojamam dujų kiekiui. Dujų tiekimo nutraukimo atveju dujų gabenimas tranzitu nutraukiamas nedelsiant. Visiško dujų tiekimo nutraukimo atveju vamzdyne esančios dujų atsargos naudojamos tik buitinių vartotojų poreikiams. Pasirengdama ekstremaliai energetikos padėčiai, AB „Lietuvos dujos“ yra sudariusi vartotojų, su kuriais sudarytos dujų tiekimo, perdavimo, skirstymo sutartys, sąrašus, kuriuose surinkti duomenys apie:

- vartotojų pavadinimus; - dujų pristatymo vietą; - dujų skirstymo stotis, iš kurių dujos tiekiamos į pristatymo vietą; - dujų tiekimo ribojimo, nutraukimo grupę; - į pristatymo vietas tiekiamų, transportuojamų dujų kiekį; - vartotojo ir įgaliotojo atstovo kontaktinę informaciją.

Įmonės dispečerinis centras kiekvienų metų pabaigoje sudaro suvestinį gamtinių dujų vartotojų sąrašą su nustatytais tiekimo prioritetais bei nurodytu dujų tiekimo ribojimo ir laipsniško nutraukimo eiliškumu ekstremalios padėties arba dujų tiekimo sutrikimo atveju. Vartotojams atjungti sudaromas darbų organizavimo planas ir maršrutas, priskiriamas reikiamas darbuotojų ir autotransporto skaičius. Pagal Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais, esant ekstremaliai energetikos padėčiai, tvarkos reikalavimus AB „Lietuvos dujos“ organizaciniu poţiūriu yra pasirengusi gamtinių dujų tiekimui organizuoti dujų tiekimo ribojimo ar nutraukimo atveju. 33 lentelėje yra pateikiamas gamtinių dujų sunaudojimas, esant skirtingiems scenarijams.

33 lentelė. Gamtinių dujų bendras sunaudojimas esant skirtingiems scenarijams (mlrd. m3)

Scenarijus 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Maţo sunaudojimo 3,36 3,38 3,35 3,33 3,31 3,29 3,26 3,24 3,21 3,18 3,15

Didelio sunaudojimo 3,46 3,56 3,67 3,77 3,88 3,98 4,09 4,19 4,30 4,40 4,51

Labiausiai tikėtinas scenarijus 3,70 3,75 3,65 3,98 4,03 4,07 4,12 4,16 4,21 4,25 4,28

Šaltinis: VKEKK

Kadangi gamtinių dujų importuotojai dujas perka iš OAO „Gazprom“ pagal paskirstytas kvotas, kas ketvirtį koreguojant ir kas mėnesį tikslinant uţsakomus kiekius, dujų tiekimo ir poreikio kiekiai paprastai sutampa. Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymo 24 straipsnis reglamentuoja gamtinių dujų tiekimo saugumo uţtikrinimą. Šį įstatymą įgyvendinantysis teisės aktas - Gamtinių dujų tiekimo saugumo uţtikrinimo priemonių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163, yra skirtas gamtinių dujų tiekimo patikimumui uţtikrinti. Aprašas nustato minimalius dujų tiekimo patikimumo reikalavimus, jų finansavimo principus, taip pat dujų įmonių ir kitų dujų rinkos dalyvių (sistemos naudotojų ir vartotojų), Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės energetikos inspekcijos ir kitų valstybės institucijų pareigas įgyvendinant aprašo reikalavimus, kurie taikomi, kai dujų tiekimas sutrinka arba nutraukiamas dėl avarijų ar kitų išorinių veiksnių, kuriems dujų įmonės negali daryti įtakos ar jų valdyti. Apraše nustatomas prioritetinis saugus dujų tiekimas, įskaitant atsargas dujų vamzdyne, buitiniams vartotojams ir vartotojams į tuos objektus, kurių energijos gamybos galia maţesnė kaip 5 MW (kai ta energija parduodama ar naudojama

86

visuomeniniams ar gyventojų poreikiams tenkinti), kuriuose nėra kuro rezervinių atsargų ir kuriems dujų tiekimo negalima nutraukti.

5.2.2. Gamtinių dujų saugojimas Lietuvoje dujų saugyklos nėra, todėl yra naudojamasi saugyklos paslaugomis Latvijos Respublikoje. Dujų saugyklos pajėgumus Latvijos Respublikoje pagal pateiktas paraiškas skirsto AB „Latvijas gaze“. Reikiama informacija gaunama sutartiniais pagrindais ir AB „Latvijas gaze“ interneto svetainėje. Nenutrūkstamam dujų tiekimui buitiniams vartotojams uţtikrinti, tuo atveju, jei sutriktų dujų tiekimas, 2008 m. balandţio 15 d. su Latvijos Respublikos akcine bendrove „Latvijas gaze“ buvo sudaryta gamtinių dujų saugojimo sutartis. Pagal LR Vyriausybės Gamtinių dujų tiekimo saugumo uţtikrinimo priemonių aprašo reikalavimus, kaupti dujų atsargas kasmet po 10 dienų, kol nebus pasiektas 60 dienų lygis, Latvijoje Inčukalnio poţeminėje dujų saugykloje 2009 m. buvo laikomos 20 mln. m³ dujų atsargos. Šios atsargos būtų leidusios uţtikrinti dujų tiekimą buitiniams vartotojams 20 dienų šaltuoju metų periodu. 2010 metams buitiniams vartotojams tiekimo saugumui uţtikrinti saugykloje bus saugoma 30 mln. m³ (faktinis vidutinis paros dujų suvartojimo vidurkis 2007-2009 metų šaltaisiais periodais sudarė 1000 tūkst. m³). Sukauptas dujų kiekis avarijų ar ekstremalių situacijų atveju 2010 m. uţtikrins nenutrūkstamą dujų tiekimą buitiniams vartotojams 30-čiai dienų. AB „Lietuvos dujos“ kaip pagrindinė dujų įmonė, tiekianti dujas buitiniams vartotojams, yra atsakinga uţ nenutrūkstamą gamtinių dujų tiekimą šiems vartotojams. Bendrovė yra sudariusi su Latvijos dujų laikymo sistemos operatoriumi AB „Latvijas gaze“ gamtinių dujų atsargų saugojimo Inčiukalnio poţeminėje dujų saugykloje sutartį. 2009 metų pabaigoje AB „Lietuvos dujos“ buvo sukaupusi reikiamą 20 dienų dujų atsargų kiekį. AB „Lietuvos dujos“ nebuvo pateiktas atsisakymas priimti dujas į saugyklą. Taip pat bendrovei nebuvo poreikio uţsakyti gamtinių dujų tinklo balansavimui arba tiekimo balansavimui.

5.2.3. Tinklų techninės priežiūros kokybė ir laipsnis AB „Lietuvos dujos“ perdavimo sistemą sudaro 1864,87 km dujotiekių, 275 čiaupų aikštelės, 65 dujų skirstymo stotys, 3 dujų apskaitos stotys, Panevėţio dujų kompresorių stotis. Dujų perdavimo sistema yra eksploatuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. geguţės 15 d. patvirtinto teisės akto ,,Magistralinių dujotiekių eksploatavimo taisyklės” reikalavimais. Bendrovė uţtikrina perdavimo sistemos prieţiūros kokybę rengdama ir vykdydama kasmetinius dujotiekių įrenginių techninės prieţiūros grafikus, kasmetines ir perspektyvines remonto ir rekonstrukcijos darbų programas, reikalui esant organizuodama techninės prieţiūros ir remonto darbų pirkimus iš kitų įmonių. Bendrovė turi saugumo strategiją, numatančią priemones uţtikrinti magistralinių dujotiekių saugumui ir patikimumui bei operatyviam ir efektyviam reagavimui įvykus ekstremaliems įvykiams. Pagrindinės prevencinės priemonės įgyvendintos 2009 m.:

- su vidaus ir išorine vamzdynų diagnostika susijusios priemonės (2009 m. pradėti dujotiekio Panevėţys - Vilnius (DN700) 170 km atkarpos valymo darbai ruošiant vidaus diagnostikai ir atliktas dujotiekio Šiauliai - Klaipėda (DN325) 115 km kompleksinis būklės įvertinimas išorės metodais;

87

- dujotiekių hidrauliniai bandymai (2009 hidrauliškai išbandyta 32,3 km ilgio dujotiekio Panevėţys-Šiauliai (DN400) atkarpa);

- dujotiekių pervedimas į ţemesnę slėgio klasę, siekiant apriboti dujų slėgį (2009 m. dujotiekyje Ivacevičiai - Vilnius - Ryga buvo suprojektuotas ir įrengtas dujų slėgio ribojimo mazgas, kuris uţtikrins slėgį šiame dujotiekyje iki 45 bar, o esant reikalui iki 25 bar).

2009 m. spalio 24 d. magistraliniame dujotiekyje Vilnius–Panevėţys–Ryga, Širvintų rajone, įvyko avarija, kurios metu plyšo dujotiekis, uţsiliepsnojo išsiverţusios dujos. Avarijos metu ţmonės nenukentėjo, dujų tiekimas vartotojams nebuvo nutrauktas, ţala gamtai – nedidelė.

Avariją sukėlęs plieninio vamzdţio plyšimas įvyko dėl vienkartinės darbinės apkrovos poveikio lokalinėje suplonėjusios vamzdţio sienelės zonoje. Remiantis laboratorijose atliktų tyrimų ataskaitų duomenimis ir avariją tyrusios valstybinės Komisijos išvadomis, suplonėjimą sukėlė biologinė korozija, atsirandanti veikiant bakterijoms. Komisija numatė keletą prevencinių priemonių panašiems atvejams išvengti. Jų pagrindu parengtas priemonių planas, kurį bendrovė planuoja įgyvendinti per artimiausius dvejus metus. 2010 m. numatyta atlikti dujotiekio Vilnius–Panevėţys–Ryga vidaus valymo ir diagnostikos darbus, kad operatyviai būtų nustatyti galimi defektai ir, jei reikia, jie būtų pašalinti. Paskutinė magistralinio dujotiekio avarija buvo įvykusi 1988 m. Dujų skirstymo sistema eksploatuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. vasario 19 d. įsakymu Nr.4-43 patvirtintomis „Skirstomųjų ir pastatų dujų sistemų eksploatavimo taisyklėmis“. Bendrovė uţtikrina dujų skirstymo sistemos techninės prieţiūros kokybę rengdama ir vykdydama kasmet sudaromus sistemos techninės prieţiūros grafikus. Techninės prieţiūros metu rasti trūkumai šalinami nedelsiant arba įtraukiami į formuojamas dujų skirstymo sistemos remonto arba rekonstrukcijos programas, kuriomis vadovaujantis sutvarkoma dujų sistema. 2009 metais avarijų dujų skirstymo sistemose nebuvo uţfiksuota.

5.2.4. Perdavimo sistemos techninė priežiūra Perdavimo ir daugumos skirstymo sistemų operatoriaus funkcijas Lietuvoje atlieka viena įmonė – AB „Lietuvos dujos“. Ši įmonė 2009 metais į naujų dujų perdavimo sistemų statybą plėtrą investavo 78,3 mln. Lt. Vienas iš svarbiausių investicijų projektų – Jauniūnų dujų kompresorių stoties statyba Širvintų rajone – pristatyta didţioji dalis technologinės įrangos, pradėti statybos darbai. Stoties statybą numatoma uţbaigti 2010 m. Taip pat 2009 m. įgyvendintas ir kitas svarbus projektas – išplėsta Šakių dujų apskaitos stotis, pastatyta antroji dujotiekio gija nuo apskaitos stoties iki valstybinės sienos su RF Kaliningrado sritimi. Šio projekto tikslas – gamtinių dujų tiekimo saugumo ir patikimumo Lietuvos vartotojams uţtikrinimas bei gamtinių dujų tiekimo saugumo ir patikimumo Lietuvos vartotojams uţtikrinimas bei gamtinių dujų tranzito apimčių padidinimas. Investicijos į perdavimo sistemos rekonstrukciją 2009 m. sudarė 19,4 mln. Lt, 2008 – 14,5 mln. Lt. Tęsiant 1998 m. pradėtą dujų skirstymo stočių atnaujinimo programą, daugiausia lėšų skirta jų rekonstrukcijai (12,4 mln. Lt). Rekonstruotos 6 dujų skirstymo stotys. Taip pat pradėtas vienas didesnių rekonstrukcijos darbų – Rudaminos dujų skirstymo stoties pertvarkymas. Stoties pralaidumas didinamas kelissyk ir sieks 105 tūkst. m³/val. 2010 m. šiuos darbus planuojami pabaigti. Įgyvendinant sistemos patikimumo ir saugumo priemonių planą, atlikti du pagrindiniai dujotiekių rekonstrukcijos darbai :

88

- dujotiekyje Ivancevičiai-Vilnius-Ryga įrengtas dujų slėgio ribojimo mazgas. Tokiu būdu automatinė darbinio slėgio kontrolė uţtikrinta 57 km ilgio vienos gijos dujotiekio atkarpoje;

- dujotiekyje Ryga-Panevėţys-Vilnius įrengta kontrolinio įtaiso paleidimo kamera. Šis įrenginys yra būtinas dujotiekio vidaus valymo ir diagnostikos vykdymui.

2009 m. atlikti 8 linijinių čiaupų valdymo mechanizmų pakeitimo darbai, rekonstruota 18 matavimo punktų, Panevėţio dujų kompresorių technologinių parametrų kontrolės sistemos modernizavimas.

5.2.5. Skirstymo sistemos techninė priežiūra AB „Lietuvos dujos“ į naujų dujų skirstymo sistemų statybą 2009 m. investavo 19,3 mln. Lt, pastatyta 76,4 km skirstomųjų dujotiekių. 2009 m. didesnės apimties projektų nebuvo. Iš viso 2009 m. buvo prijungta 2,5 tūkst. naujų vartotojų. Maţesnę plėtrą sąlygojo bendras šalies ekonominis nuosmukis. 2009 m. investicijos į skirstymo sistemos rekonstrukciją sudarė 7,1 mln. Lt.. Daugiausia investuota į skirstomųjų dujotiekių (rekonstruota 22,5 km) ir dujų reguliavimo punktų atnaujinimą. AB „Lietuvos dujos“ eksploatuoja 8,1 tūkst. km skirstomųjų dujotiekių. Bendrovė, kaip dujų sistemos savininkė, garantuoja tinkamą dujų sistemų techninę prieţiūrą – laiku atliekamą dujotiekių sandarumo tikrinimą, sistemos apţiūrą ir techninį patikrinimą. Siekiant stiprinti ES energetinį saugumą ir paspartinti būtinus projektus, aukšto lygio grupė, skirta Baltijos energetikos rinkai ir jungčių planui priėmė sprendimą įkurti dujų darbo grupę, kuri nagrinėjo dujų jungčių ir rinkos kūrimo klausimus. Pagal pateiktą darbo grupės informaciją aukšto lygio grupė parengė darbo ataskaitą.

Lietuvos – Latvijos dujų jungtis 2009 metų pabaigoje Europos Komisija, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu Nr. 663/2009, dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo priėmė sprendimą prisidėti prie 4 Lietuvos ir Latvijos dujų kompanijų projektų, skirtų padidinti dujų perdavimo sistemos pralaidumą tarp šalių abiem kryptimis. Lietuvoje pagal šią programą bus atlikti Panevėţio dujų kompresorinės stoties modernizavimo, perdavimo tinklų Latvijos kryptimi pralaidumo didinimo ir tinklų modernizavimo darbai. Bendras investicijų dydis 5,88 mln. EUR, ES paramos suma – 2,94 mln. EUR. Latvijos dujų perdavimo sistema reikalauja didesnių investicijų, todėl čia bus atlikta darbų uţ 20 mln. EUR, paramos suma – iki 10 mln. EUR.

Lietuvos – Lenkijos dujų tinklų sujungimas Aukšto lygio grupė savo darbo ataskaitoje paţymėjo, kad, siekiant nutraukti energetikos izoliaciją ir sumaţinti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos priklausomybę nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo, reikia sustiprinti Lenkijos, kaip „energijos tilto“ su bendra ES dujų sistema vaidmenį. Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. 1364/2006/EB, nustatantis gaires transeuropiniams energetikos tinklams savo I priede numato šią dujų tinklų priemonę: Dujų tinklai NG.1. Jungtinė Karalystė–ţemyninės Europos šiaurinė dalis, įskaitant Nyderlandus, Belgiją, Daniją, Švediją, ir Vokietija–Lenkija–Lietuva–Latvija–Estija–Suomija–Rusija.

89

2010 m. balandţio mėnesį Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų operatoriai AB “Lietuvos dujos” ir Gaz System S. A., remiami Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos ir Lenkijos Respublikos Ekonomikos ministerijos pateikė bendrą paraišką gauti finansinei paramai pagal TEN-E programą Lenkijos-Lietuvos dujotiekio jungties galimybių studijai parengti.

Uţdarius Ignalinos AE, šalies priklausomybė nuo importuojamų dujų iš vienintelio šaltinio – Rusijos dujų verslovių, dar labiau išaugo. Strategiškai svarbu uţsitikrinti alternatyvius apsirūpinimo dujomis kelius. Anksčiau buvo atliktos galimybių studijos dėl poţeminės gamtinių dujų saugyklos tyrimų vietų, tačiau tyrimai nebuvo atlikti. 2009 m. paskelbtas tarptautinis atviras viešojo pirkimo konkursas „Syderių geologinės struktūros tinkamumo įrengti poţeminę gamtinių dujų saugyklą tyrimai seisminės ţvalgybos metodu“. 2009 m. liepos 14 d. Lietuvos ir Latvijos dujų kompanijos AB „Lietuvos dujos“ ir „Latvijas Gaze A/S“ pateikė bendrą paraišką Europos Komisijos Energetikos ir transporto direktoratui, siekdamos gauti finansavimą kartu vykdomam projektui pagal Europos Komisijos Europos energetikos programos ūkio gaivinimui (ang. The European Energy Programme for Recovery) Baltijos energetinių jungčių planą. Bendras gamtinių dujų bendrovių AB „Lietuvos dujos“ ir „Latvijas Gaze A/S“ projektas skirtas padidinti gamtinių dujų jungties tarp dviejų šalių pralaidumą, pasiekti didesnę Baltijos šalių dujų sistemų tarpusavio integraciją ir sudaryti sąlygas Baltijos šalių gamtinių dujų rinkos sukūrimui bei pasiruošimui integracijai į bendrą ES gamtinių dujų rinką. Projekto įgyvendinimas padidintų dujų tiekimo saugumą esant dujų tiekimo nutraukimui ar ribojimui bei skatintų Baltijos šalių vidaus dujų rinkų plėtrai. Gamtinių dujų tiekimo patikimumą pagal 2004/67/EC Direktyvos 3 ir 4 straipsnius reglamentuoja Gamtinių dujų įstatymas (24 str. 3 dalis), kuris numato teisę Vyriausybei nustatyti konkrečias saugumo uţtikrinimo priemones, kurių vykdymas dujų įmonėms, vartotojams bei VKEKK yra privalomas.

90

6. Klausimai, susiję su viešosiomis paslaugomis

6.1. Elektros energijos sektorius Elektros energetikos įstatymas apibrėţia viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje: tai veikla ar neveikimas elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su visuomenės saugumu ir aplinkos apsauga, taip pat elektros energijos gamyba, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius kombinuotojo elektros energijos bei šilumos gamybos ciklo elektrinėse. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Energetikos ministerija. Rinkos dalyviai nurodytų paslaugų teikimo sąnaudas įtraukia į veiklos sąnaudas. Esami elektros energijos gamybos pajėgumai gali būti plečiami ar nauji pajėgumai naujoje vietoje įrengiami tik gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Leidimai išduodami visiems asmenims, pateikusiems prašymą ir uţtikrinantiems, kad jų vykdoma veikla atitiks tam tikras sąlygas, viena iš jų yra reikalavimas, kad jų paslaugos atitiks viešuosius interesus. 2009 m. Energetikos ministerija patvirtino viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą. Pagal energetikos ministro įsakymą viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinka šios paslaugos: 1. elektros energijos gamyba:

1.1. naudojant atsinaujinančius energijos išteklius;

1.2. termofikaciniu reţimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas;

1.3. nustatytosiose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui ir energetikos sistemos rezervams uţtikrinti;

2. atominės energetikos darbo saugumo uţtikrinimas, atliekų saugojimas ir laidojimas;

3. elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo ar skirstomųjų elektros tinklų.

Šiame sąraše nurodytų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimas reglamentuotas Energetikos ministerijos patvirtintose Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos apraše.

Pirminės energijos šaltinių ženklinimo įgyvendinimas Vykdydama Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymą Nr.4-346 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kilmės garantijų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (Ţin., 2005, Nr.122-4375), AB „Lietuvos energija“ (nuo 2010 m. LITGRID UAB), kaip perdavimo sistemos operatorius, yra atsakinga uţ elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kilmės garantijų išdavimą bei duomenų bazės administravimą. Iki 2005 m. gruodţio 31 d. buvo įdiegta kilmės garantijų duomenų bazė. PSO interneto svetainėje www.le.lt (nuo 2010 m. www.litgrid.eu ) registruojama, kaupiama ir saugoma informacija: asmenų, kuriems išduotos kilmės garantijos sąrašas; duomenys apie dalyviui priklausančius įrenginius; elektros

http://www.le.lt/


91

energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, bendras kiekis pagal elektros energijos gamybai naudojamų energijos išteklių rūšis. Informacija atnaujinama ne rečiau kaip kas mėnesį. Dalyviai – gamintojai ir (ar) tiekėjai, registruoti kilmės garantijų duomenų bazėje ir turintys suteiktą kodą – turi teisę perţiūrėti duomenis apie save. Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kiekis yra visa elektros energija, pagaminta elektrinėse, naudojančiose tik atsinaujinančius energijos išteklius, taip pat dalis elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius mišriose elektrinėse, naudojančiose ir neatsinaujinančius energijos išteklius. Šiose elektrinėse energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, dalis nustatoma iš bendro pagaminto elektros energijos kiekio atėmus elektros energijos kiekį, pagamintą naudojant neatsinaujinančius energijos išteklius. Elektros energijos kiekis, pagamintas naudojant neatsinaujinančius energijos išteklius, nustatomas pagal sunaudoto kuro balansą ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro nustatytą normatyvinį sąlyginio kuro suvartojimą 1 kWh elektros energijos pagaminti. Gamintojas privalo ne vėliau kaip per septynias dienas nuo mėnesio pabaigos pateikti kilmės garantijas išduodančiai institucijai (gamintojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomojo tinklo – savo regiono skirstomojo tinklo operatoriui) informaciją pagal kiekvieną duomenų bazėje registruotą įrenginį apie:

1. per praėjusį mėnesį pagamintos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį, kWh, kai šis kiekis išmatuotas elektros energijos apskaitos prietaisais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, nurodant atsinaujinančių energijos išteklių rūšį;

2. patiektą į tinklą per praėjusį mėnesį elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kiekį, kWh, nurodant atsinaujinančių energijos išteklių rūšį;

3. elektros energijos, parduotos su nepanaudotomis kilmės garantijomis, kiekį, kWh, ir pirkėją. Skirstomųjų tinklų operatorius privalo ne vėliau kaip per septynias dienas nuo mėnesio pabaigos pateikti AB „Lietuvos energija“ (kilmės garantijas išduodančiai institucijai) informaciją pagal kiekvieną gamintoją atskirai apie:

1. per praėjusį mėnesį iš gamintojų, kurie elektros energiją gamina naudodami atsinaujinančius energijos išteklius, į tinklą patiektos elektros energijos kiekius, kWh;

2. per praėjusį mėnesį iš gamintojų nupirktos elektros energijos pagal įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančią paslaugą kiekius, kWh, ir sumokėtą kainą, Lt.

Dalyvis atsako uţ teikiamų duomenų tikslumą ir patikimumą.

Direktyvos A priedo kriterijų įgyvendinimas Vykdydamos savo veiklą, elektros energetikos sektoriaus įmonės privalo informuoti vartotojus apie efektyvų elektros energijos vartojimą, įmonės teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų ir elektros energijos kainas bei tarifus, vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainius ir sąlygas bei numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus. Elektros energetikos sektoriaus įmonės privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kainų ar tarifų padidinimo raštu ar kitais būdais pranešti buitiniams vartotojams apie kainų padidėjimą. Visuomeniniams tiekėjams draudţiama diskriminuoti vartotojus ar vartotojų kategorijas. Vartotojas, kuris gauna elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, privalo laiku atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju uţ elektros energiją ir jos persiuntimą. Vartotojas turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti sutartį su visuomeniniu tiekėju, raštu įspėjus prieš 30 kalendorinių dienų ir iki sutarties nutraukimo dienos visiškai atsiskaityti uţ patiektą elektros energiją bei jos persiuntimo paslaugą.

92

Buitiniai vartotojai turi teisę:

1) laisvai ir neatlygintinai pasirinkti tiekėją; 2) gauti iš tiekėjų informaciją apie tiekėjo pavadinimą, buveinės adresą, įmonės kodą ir

teisinę formą, teikiamas paslaugas ir jų teikimo sąlygas, paslaugų bei elektros energijos kainas ir tarifus, pranešimų apie kainas pateikimo būdus, sutarčių terminus, jų sudarymo ir nutraukimo sąlygas, ginčų nagrinėjimo tvarką;

3) vienašališkai neatlygintinai nutraukti sutartis, jei keičiamos sutarčių sąlygos ir jos buitiniams vartotojams nepriimtinos;

4) gauti iš elektros energetikos sektoriaus įmonių pasiūlymus dėl atsiskaitymo būdų ir pasirinkti atsiskaitymo būdą.

Pagal Elektros energetikos įstatymą perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą tiems vartotojams, kurie savo veika sukelia trikdţius ir neigiamai veikia elektros energijos kokybę, jeigu šie vartotojai, gavę rašytinį įspėjimą, per 5 dienas nenutraukia šios veikos. Operatoriai gali nutraukti elektros energijos persiuntimą ir tiems vartotojams, kurie gavę rašytinį įspėjimą neapmokėjo sąskaitų uţ suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas: buitiniai vartotojai – per 15 dienų, kiti vartotojai – per 10 dienų. Taip pat operatoriai, iš anksto įspėję ir nurodę nutraukimo terminą, gali nutraukti elektros energijos persiuntimą tiems vartotojams, kurie nesutinka įleisti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius į vartotojų teritorijas ir (ar) patalpas įrengti, priţiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisų ar nustatyti jų rodmenų. Per 2009 kalendorinius metus akcinė bendrovė “VST” ir AB Rytų skirstomieji tinklai nesurinko planuotų pajamų apie 0,1 proc. dėl nemokių buitinių vartotojų. 2008 m. tokių vartotojų nemokumas sudarė 0,8 proc. Tačiau 2010 m. planuojama, kad šis dydis sudarys 0,7 proc. Kai vartotojui nutraukiamas arba apribojamas elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas ar elektros energijos kokybės parametrai elektros energijos persiuntimo paslaugos ar elektros energijos pirkimo–pardavimo vietoje neatitinka nustatytų reikalavimų, operatorius ar visuomeninis tiekėjas vartotojo reikalavimu atlygina jam dėl operatoriaus ar visuomeninio tiekėjo kaltės patirtus tiesioginius nuostolius. Netiesioginiai nuostoliai nėra atlyginami. Vartotojas prašymą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo privalo pateikti per 10 kalendorinių dienų nuo nuostolių atsiradimo. Operatorius ar visuomeninis tiekėjas privalo vartotojo prašymą išnagrinėti per 30 kalendorinių dienų. Nuostoliai, patirti dėl elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo ar apribojimo, turi būti atlyginti per 30 kalendorinių dienų nuo jų vertės ir vartotojo prašymo pagrįstumo nustatymo dienos, jei vartotojas ir visuomeninis tiekėjas ar operatorius nėra susitarę kitaip. Iki 2010 metų Lietuvoje nepriklausomą tiekėją pasirinko labai maţas procentas laisvųjų vartotojų, kuriais nuo 2007 m. liepos 1 d. gali būti visi vartotojai, dauguma elektros energijos vartotojų perka elektros energiją iš 2 pagrindinių visuomeninių tiekėjų pagal reguliuojamus visuomeninius tarifus. Reguliuojami visuomeniniai tarifai apima visas vartotojų kategorijas - gyventojus, smulkų, vidutinį ir stambų verslą. Tačiau 2009 m. priėmus atitinkamus teisės aktus, nuo 2010 m. situacija pasikeitė, nes elektros rinkoje nelikus stambaus gamintojo, galutinės kainos vartotojams palaipsniui eliminuojamos. 2010 m. galutinės visuomeninės kainos neturi būti taikomos apie 35 proc. vartotojų suvartojimui, t. y. vartotojams, kurių leistinoji naudoti galia 400 kW, 2011 m. – apie 45 proc. (100 kW), 2012 m. – apie 55 proc. (30 kW), 2013 – apie 65 proc. (visi, išskyrus buitinius vartotojus). Šiuo metu visuomeninis tiekėjas privalo sudaryti sutartis ir tiekti elektros energiją visiems jam išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esantiems ir to pareikalavusiems vartotojams, nepasirinkusiems

93

nepriklausomo tiekėjo. Šią veiklą vykdo 2 pagrindinių skirstomųjų tinklų bendrovių atskiri departamentai, susiję su vartotojų aptarnavimu. Vartotojas turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti sutartį su visuomeniniu tiekėju. Jis privalo apie sutarties nutraukimą raštu įspėti visuomeninį tiekėją prieš 30 kalendorinių dienų ir iki sutarties nutraukimo dienos visiškai atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju uţ patiektą elektros energiją bei jos persiuntimo paslaugą. Nepriklausomas tiekėjas prieš sudarydamas arba nutraukdamas elektros energijos tiekimo sutartį su laisvuoju vartotoju, esančiu visuomeninio tiekėjo licencijoje nurodytoje teritorijoje, privalo prieš 30 kalendorinių dienų apie tai raštu pranešti visuomeniniam tiekėjui. Laisvasis vartotojas, esantis visuomeninio tiekėjo licencijoje nurodytoje teritorijoje, prieš sudarydamas arba nutraukdamas elektros energijos tiekimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, privalo prieš 30 kalendorinių dienų apie tai raštu pranešti visuomeniniam tiekėjui. Keisdami elektros energijos tiekėją, vartotojai nemoka jokio mokesčio. Visuomeninių tarifų viršutinės ribos (34 lentelė) nustatomos kiekvieniems metams konkrečiam visuomeniniam tiekėjui. Perdavimo aukštos įtampos tinklais ir skirstymo paslaugos bei visuomeninio tiekimo paslaugų pajamų lygis nustatomas trejų metų periodui ir kiekvienais metais perskaičiuojamas pagal indeksavimo, kiekio poveikio, nenumatytų pasikeitimų ir korekcijos koeficientus, o skirstymo bei tiekimo paslaugų kainų viršutinės ribos apskaičiuojamos planuojamam tais metais perduotos, paskirstytos ar parduotos elektros energijos kiekiui. Visuomeninių tarifų viršutinė riba susideda iš elektros energijos įsigijimo kainos, perdavimo paslaugos kainos, skirstymo paslaugos vidutinės ir ţemos įtampos tinklais bei tiekimo paslaugos kainos viršutinių ribų. Visuomeninių tarifų lygis priklauso nuo elektros energijos įsigijimo (gamybos) kainos svyravimo. Kadangi 2009 m. Lietuvoje pagrindinio gamintojo, kuris uţėmė per 70 proc. rinkos, kaina buvo reguliuojama, o kiti gamintojai pagrindinę elektros energijos dalį parduoda per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą, VKEKK prognozuoja elektros energijos įsigijimo kainą, kuri įtraukiama apskaičiuojant visuomeninių kainų viršutinę ribą.

34 lentelė. AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB „VST“ visuomeninių kainų viršutinių ribų lygiai, EUR/MWh

AB Rytų skirstomieji tinklai

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Aukšta įtampa (330-110 kV)

35,45 36,00 35,88 39,91 50,1 57,84 69,43

Vidutinė įtampa (35-6 kV)

48,51 54,65 54,30 58,16 70,9 78,95 85,09

Ţema įtampa (0,4 kV) 74,49 85,15 83,79 87,29 103,1 111,07 108,2

AB „VST“

Aukšta įtampa (330-110 kV)

35,51 35,97 35,83 39,85 50 57,81 69,37

Vidutinė įtampa (35-6 kV)

48,86 58,04 57,55 61,20 73,9 81,38 84,78

Ţema įtampa (0,4 kV) 72,06 85,32 84,29 87,75 103,9 111,01 104,3

Šaltinis: VKEKK

94

Kaip vartotojų, kurie naudojosi visuomeniniais tarifais, skaičius buvo pasiskirstęs 2009 metais parodyta 35 lentelėje.

35 lentelė. Vartotojų, kurie atsiskaito pagal visuomeninius tarifus, dalis, procentais

Gyventojai Pramonė Kiti

96,5 0,1 3,4

Šaltinis: VKEKK

Elektros energijos vartotojams tiekiama elektros energija yra prekė. Vartoti elektros energiją leidţiama tik sudarius sutartis tarp vartotojo (iš jų ir laisvojo vartotojo) ir visuomeninio ar nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatoriaus. Sutarčių sudarymo pagrindai yra nustatyti Civiliniame kodekse. Ginčai sprendţiami šalių susitarimu ar teismine tvarka. Privalomų reikalavimų laikymasis yra nurodytas energetikos įmonėms išduotose licencijose. Fizinių asmenų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąţiningų sąlygų taikymo išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo uţ suvartotą energiją paţeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Skundus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja VKEKK. Socialiniai elektros energijos tarifai Lietuvoje netaikomi. Socialinė parama teikiama pagal Vyriausybės nustatytus teisės aktus.

6.2. Gamtinių dujų sektorius Nacionaliniais gamtinių dujų sektoriaus veiklą reguliuojančiais teisės aktais Lietuvoje yra nustatyti šie viešuosius interesus atitinkantys įpareigojimai:

a) gamtinių dujų tiekimo kainos reguliavimas visiems vartotojams, nustatant tiekimo kainos viršutines ribas.

Įpareigojimas nustatytas pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad „1. Dujų sektoriuje reguliuojamos šios kainos, nustatant jų viršutines ribas: <..> tiekimo.“

b) reikalavimas tiekimo įmonėms vykdyti paskirtąjį tiekimą buitiniams vartotojams (anglų kalba „supplier of last resort“). Šis įpareigojimas nustatytas pagal Įstatymo 16 straipsnio 3 dalį:

„3. Paskirtasis tiekimas gali būti vykdomas buitiniams vartotojams ir vartotojams į tuos objektus, kurių energijos gamybos galia maţesnė kaip 5 MW ir kuriuose nėra kuro rezervinių atsargų. Laisvasis vartotojas turi teisę pasirinkti kitą nei paskirtąjį tiekimą vykdančią tiekimo įmonę.“ Vadovaujantis

95

pastarąja nuostata, vartotojui neapribojamos teisės pasirinkti jam tinkamą dujų tiekimo įmonę. Ši nuostata yra nediskriminuojanti, nes įvairūs įpareigojimai taikomi tiekimo įmonėms, tačiau neapribojamas pasirinkimas vartotojui. Dėl laiku neapmokėtų sąskaitų 2009 metais buvo atjungti 1132 vartotojai (2008 metais buvo 144), iš jų 875 buitiniai ir 257 nebuitiniai vartotojai.

Energetikos paslaugų tiekėjai privalo uţtikrinti, kad vartotojai gautų kokybiškas ir nepertraukimas paslaugas. Todėl VKEKK kasmet tikrina licencijuojamų įmonių technologinį, finansinį ir vadybinį pajėgumą. Kasmetinio tikrinimo rezultatai rodo, ar energetikos įmonės turi uţtektinai kompleksinių pajėgumų saugiam ir patikimam paslaugų teikimui. Gamtinių dujų sektoriuje VKEKK priţiūri licencijuojamą veiklą ir reguliariai tikrina dujų įmonių pajėgumą. Jei dėl kurių nors prieţasčių licencijuojama įmonė taptų nepajėgi vykdyti veiklą, vartotojams iškiltų grėsmė likti be gamtinių dujų. Tam, kad vartotojams būtų uţtikrintas saugus ir patikimas dujų tiekimas visais atvejais, šiuo metu galiojantis Gamtinių dujų įstatymas numato VKEKK teisę įpareigoti dujų įmonę vykdyti paskirtąjį tiekimą. Ši veikla skirta išimtinai vartotojų interesams apsaugoti. Vis dėl to galiojantys teisės aktai nenumato, kaip turėtų būti uţtikrintas saugus ir nepertraukiamas dujų tiekimas, jei dujų veiklos konkrečioje teritorijoje nebegalinti vykdyti įmonė turi ir tiekimo (dujų pardavimo veikla), ir skirstymo (infrastruktūrinė veikla) licencijas. Pagal galiojančius teisės aktus paskirtoji tiekimo įmonė (arba paskirtasis tiekėjas) realiai dujų vartotojams pristatyti negalėtų, nes negalėtų pasinaudoti jokiu skirstymo tinklu. Todėl VKEKK pasiūlė papildyti Gamtinių dujų įstatymą ir lygiagrečiai paskirtojo tiekimo mechanizmui numatyti paskirtojo skirstymo mechanizmą. Tai būtų aiškiai nustatytos procedūros, pagal kurias VKEKK veiks, uţtikrindama tęstinį gyvybiškai būtinų paslaugų teikimą ir paţeistų vartotojo interesų gynimą. Numatoma, kad paskirtasis skirstytojas ir paskirtasis tiekėjas būtų išrenkami konkurso būdu, pagal maţiausios kainos vartotojui pasiūlymą. Jei konkursas neįvyktų, didţiausią rinkos dalį uţimanti dujų įmonė būtų įpareigota uţtikrinti vartotojams dujų tiekimą. Kaina bet kuriuo atveju negalėtų viršyti šiuo metu vartotojams taikomos kainos. 17 paveikslėlyje pateikiama paskirtųjų paslaugų teikimo schema.

96

17 pav. Paskirtųjų paslaugų teikimo schema

Šaltinis: VKEKK

97

7. Ataskaita dėl apmokestinimo struktūros ir G reikšmių Elektros energijos perdavimo paslaugos kaina yra taikoma nuo 2002 metų, kai buvo išskaidyta vertikaliai integruota elektros energetikos įmonė ir pradėjo veikti elektros rinka. Lietuvoje yra vienas perdavimo sistemos operatoriaus licencijos turėtojas. Tai yra AB „Lietuvos energija” (nuo 2010 m. – LITGRID UAB) – svarbiausia Lietuvos elektros ūkio bendrovė, atliekanti elektros energijos perdavimo (110-330 kV įtampos) tinklo savininko (išskyrus 2010 m.), sistemos operatoriaus ir rinkos operatoriaus (išskyrus nuo 2010 m.) funkcijas:

- priţiūri ir plečia elektros energijos perdavimo tinklą; - uţtikrina elektros gamybos ir sunaudojimo balansą, elektros perdavimą iš Lietuvos elektrinių

skirstomųjų tinklų bendrovėms; - koordinuoja Lietuvos energetikos sistemos darbą, kad būtų uţtikrintas patikimas elektros

energijos tiekimas vartotojams. Kartu su kaimynėmis energetikos sistemomis uţtikrina elektros eksportą, importą ir tranzitą;

- organizuoja prekybą elektra. Perdavimo sistemos struktūra pavaizduota 15 paveikslėlyje.

18 pav. Lietuvos elektros perdavimo sistema


98

Bendrovei priklauso 226 skirstyklos, 6679 kilometrų 330 ir 110 kV įtampos elektros linijų, Kauno hidroelektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, dispečerinis centras, informacinių technologijų ir telekomunikacijų centras. Kauno HE ir Kruonio HAE uţtikrina galių balansus ir reguliuoja reţimus, tačiau 2010 m. jos buvo atskirtos nuo perdavimo sistemos operatoriaus. AB „Lietuvos energija” valdomi perdavimo tinklai keturiomis 330 kV įtampos elektros linijomis sujungti su Latvijos, penkiomis – su Baltarusijos ir trimis – su Rusijos (Kaliningrado) energetikos sistemomis. Vienas svarbiausių AB „Lietuvos energija“ tikslų – integruoti Lietuvos energetikos sistemą į Vakarų Europos elektros rinką ir plėtoti regioninį bendradarbiavimą. Artimiausioje ateityje numatoma plėsti elektros perdavimo tinklą, sujungiant jį su Švedijos ir Lenkijos elektros tinklais. Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemų sujungimo projektas turi ypatingą svarbą kuriant bendrą Europos Sąjungos elektros rinką ir didinant energijos tiekimo patikimumą. Išnaudojant bendras Baltijos šalių elektros energetikos sistemų galimybes, siekiama sukurti bendrą Baltijos valstybių elektros energijos rinką sėkmingai Baltijos valstybių integracijai į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių elektros rinkas. Bendri elektros energijos perdavimo paslaugos kainodaros principai yra apibrėţti Elektros energetikos įstatyme, t. y. perdavimo paslaugos kaina reguliuojama pagal viršutinę kainos ribą (kainos „kepurę“). Konkretus šios paslaugos viršutinės kainos ribos skaičiavimas nustatytas Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikoje. Jis aprašytas šios ataskaitos Tinklo tarifų skyriuje. Elektros perdavimo paslaugos kaina skaičiuojama pagal kelis įtampos lygius: 330-110 kV (aukštas) ir 35-6 kV (vidutinis). Skaičiuojant ţemesnės įtampos perdavimo paslaugos kainas, jos yra artimos dvigubai aukštesnės įtampos tinklo paslaugų kainai. Tačiau perdavimo sistemai priklauso tik kelios vidutinės įtampos elektros linijos ir didelės reikšmės sistemai neturi. Elektros energijos perdavimo paslaugos kaina susideda iš tokių komponenčių:

1. perdavimo sistemos operatoriaus paslaugos kaina; 2. sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų kaina; 3. viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina (taikoma nuo 2008 m. sausio 1 d.).

Vidutinė perdavimo paslaugos kaina diferencijuojama į galios ir energijos dedamąsias pagal įtampos lygius. Vidutinė sisteminių paslaugų kaina diferencijuojama tik pagal galios dedamąją. Siekiant efektyvesnės regioninės elektros rinkos plėtros po VĮ Ignalinos atominės elektrinės uţdarymo ir lengvesnio elektros perdavimo paslaugos kainos prognozavimo, nuo 2010 m. elektros perdavimo paslaugos kaina ir jos komponentės nebediferencijuojamos pagal galios dedamąją. 2009 metų perdavimo paslaugos kaina (be PVM) pagal paslaugų rūšis skirstomiesiems tinklams ir vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš perdavimo tinklo, parodyta 36 lentelėje.

99

36 lentelė. Perdavimo paslaugos kainos dedamosios

Eil. Nr.

Tarifo pavadinimas

(1 Lt = 3,4528 EUR)

Tarifas be PVM

kai nuosavybės riba yra tarp 330-110 kV

įtampos įrenginių

kai nuosavybės riba yra tarp 35-6 kV įtampos įrenginių

1. Diferencijuota dviejų dedamųjų perdavimo tinklo operatoriaus paslaugos kaina :

1.1. galios dedamoji 6,35 Lt/kW per mėnesį 10,98 Lt/kW per

mėnesį

1.2. energijos dedamoji 1,23 ct/kWh 1,68 ct/kWh

2. Diferencijuota galios rezervavimo paslaugos kaina-galios dedamoji

7,69 Lt/kW per mėnesį 7,69 Lt/kW per mėnesį

Šaltinis: VKEKK

Skirstomųjų tinklų operatoriai ir vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, atsiskaitydami uţ perdavimo paslaugą, mokėjo:

- diferencijuota perdavimo tinklo operatoriaus paslaugos kainą ct/kWh uţ jiems faktiškai iš perdavimo tinklo perduotos elektros energijos kiekį ir Lt/kW per mėnesį uţ jų maksimalią faktinę savo poreikio valandinę galią (įskaitant pačių pasigamintą ir gautą tiesiogiai iš gamintojų, išskyrus naudojančius atsinaujinančius ir atliekinius išteklius) per mėnesį;

- diferencijuota galios rezervavimo paslaugos kainą Lt/kW per mėnesį uţ jų maksimalią faktinę savo poreikio valandinę galią (įskaitant pačių pasigamintą ir gautą tiesiogiai iš gamintojų, išskyrus naudojančius atsinaujinančius ir atliekinius išteklius) per mėnesį;

- nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą ct/kWh uţ jiems faktiškai perduotos elektros energijos kiekį.

Visuomeniniai tiekėjai, parduodantys elektros energiją vartotojams, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, taiko jiems visuomeninius tarifus, atėmus elektros energijos perdavimo ir galios rezervavimo paslaugų kainas. Gamintojams perdavimo paslaugos kaina ar jos dalis netaikoma, t. y. G komponentė yra lygi nuliui, išskyrus autogamintojus, kuriems buvo taikoma galios dedamoji. Taip pat nėra jokių mokesčių pagal gamintojų ar vartotojų buvimo vietą. Naujų vartotojų, gamintojų įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų pagal Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) taisykles. Vadovaudamasi Energetikos įstatymu bei Elektros energetikos įstatymu, VKEKK patvirtina prijungimo įkainius (ţr. 37 lentelę).

100

37 lentelė. Galiojantys vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainiai be pridėtinės vertės mokesčio iki 2009 m. liepos 1 d.

Įkainiai Matavimo vnt. vienfazis atvadas

trifazis atvadas

1.1. Vienanaris įkainis uţ leistinąją galią Lt/kW 108,0 142,8

1.2. Dvinaris įkainis: - uţ leistinąją galią - uţ apmokestinamą atstumą

Lt/kW Lt/m

108,0 14,8

142,8 19,2

Šaltinis: VKEKK

Šie įkainiai nustatyti tokio dydţio, kad padengtų 40 procentų operatorių sąnaudų, reikalingų prijungti elektros vartotojo įrenginius prie elektros tinklo. 2009 m. VKEKK atlikus duomenų dėl naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo patikrinimą, buvo nustatyta, kad vartotojai apmoka daugiau nei 40 proc. prijungimo sąnaudų. 2009 m. geguţės mėnesį VKEKK nutarimu nustatė naujus elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainius.

38 lentelė. Galiojantys vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainiai be pridėtinės vertės mokesčio nuo 2009 m. liepos 1 d.


trifazis atvadas



Lt/kW Lt/m

55,0 11,1

68,0 14,4

Šaltinis: VKEKK

Pakeitus Elektros energetikos įstatymą, buvo nustatyta, kad elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainiai turi dengti ne 40 proc., o 20 proc. elektros tinklų operatorių sąnaudų, VKEKK nustatė naujus prijungimo įkainius.

40 lentelė. Galiojantys vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainiai be pridėtinės vertės mokesčio nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.


trifazis atvadas



Lt/kW Lt/m

27,5 5,6

34,0 7,2

Šaltinis: VKEKK

Papildomų mokesčių dėl prijungimo nėra, tačiau yra numatytos lengvatos gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius pagal Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarką. Tokie gamintojai nemoka uţ perdavimo sistemos operatoriaus paslaugas pagal perdavimo paslaugos galios dedamąją ir galios rezervavimo paslaugos kainą.

Lietuvos Respublikos elektros energijos - vert.lt fileLietuvos Respublikos elektros energijos ir...

Documents

Transcript of Lietuvos Respublikos elektros energijos - vert.lt fileLietuvos Respublikos elektros energijos ir...