JJaauu nn iimm oo mmookk yykk lloo ss??

JJaauunniimmoo mmookkyykkllooss!!

(Projekto ”Jaunimo mokyklų koncepcijos įgyvendinimas: privalumai ir problemų sprendimas”medžiaga)

TURINYS

PRATARMĖ .................................................................................................................................. 3 ALYTAUS JAUNIMO IR SUAUGUSIŲJŲ MOKYKLA .............................................................. 3 ALYTAUS JAUNIMO IR SUAUGUSIŲJŲ MOKYKLA .............................................................. 4 BIRŽŲ JAUNIMO MOKYKLA..................................................................................................... 9 JONAVOS JAUNIMO MOKYKLA............................................................................................. 26 JONIŠKIO JAUNIMO MOKYKLA ............................................................................................. 36 KAIŠIADORIŲ JAUNIMO IR SUAUGUSIŲJŲ MOKYKLA..................................................... 48 KAUNO JAUNIMO MOKYKLA................................................................................................. 57 KAUNO P. EIMUČIO JAUNIMO MOKYKLA ........................................................................... 64 KAUNO TITO MASIULIO JAUNIMO MOKYKLA................................................................... 73 KĖDAINIŲ JAUNIMO MOKYKLA............................................................................................ 84 MARIJAMPOLĖS JAUNIMO MOKYKLA............................................................................... 105 PANEVĖŽIO JAUNIMO MOKYKLA....................................................................................... 110 PRIENŲ JAUNIMO MOKYKLA............................................................................................... 123 RADVILIŠKIO JAUNIMO MOKYKLA.................................................................................... 126 ROKIŠKIO JAUNIMO MOKYKLA .......................................................................................... 134 ŠIAULIŲ JAUNIMO MOKYKLA ............................................................................................. 144 ŠILUTĖS JAUNIMO IR SUAUGUSIŲJŲ MOKYMO CENTRAS ............................................ 153 TAURAGĖS JAUNIMO MOKYKLA........................................................................................ 167 TELŠIŲ JAUNIMO MOKYKLA ............................................................................................... 174 TYTUVĖNŲ JAUNIMO MOKYKLA ....................................................................................... 184 UKMERGĖS JAUNIMO MOKYKLA ....................................................................................... 199 UTENOS JAUNIMO MOKYKLA ............................................................................................. 214 VILNIAUS „GIJOS“ JAUNIMO MOKYKLA ............................................................................. 23 VILNIAUS JONO IVAŠKEVIČIAUS JAUNIMO MOKYKLA................................................... 33

PRATARMĖ arba Greitoji pagalba kitokiems paaugliams Sakoma, jog žmones lengvai atpažinsi permainų laikotarpiu – pesimistai paprastai sutrinka, pasiskubina visur įžvelgti problemas, o štai optimistai nepavargdami juda ir veikia, nes, nepabūgę iššūkių ir ieškodami galimybių, randa jų, todėl geba plėtoti savo atsakingai priimtus konstruktyvius sprendimus. Tokį išbandymų lauką per 16 gyvavimo metų yra patyrusios atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais gimusios jaunimo mokyklos ir ypatingai jų mokytojai, tapę gyvenimo ir išgyvenimo patarėjais tūkstančiams paauglių, nepritapusių eiti iš klasės į klasę su savo bendraamžiais pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose. Šioms naujo tipo mokykloms su savo bendruomenėmis sutelktų pastangų dėka pavyko įrodyti visuomenei, politikams ir tėvams, jog pasitikėjimu pagrįsta pedagogo ir mokinio sąveika yra toji ekstra pagalba paaugliui, kuris dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių pasijunta nebespėjantis su bendraklasiais žengti žingsnis į žingsnį žinių ir pažinimo keliu. Atsivertę šį leidinį jūs rasite minčių, įžvalgų ir konkrečių pavyzdžių apie kasdienes jaunimo mokyklų pedagogų paieškas atsakymams į klausimus: kas abejingą aplinkai paauglį gali įkvėpti, paskatinti kuo nors domėtis, uždegti jį veiklai, pasistengti ko nors išmokti arba kaip kuriama įdomi, intensyvi ir patraukli pamoka, motyvuojanti mokinį pasinerti į atradimų pasaulį, mėgaujantis savo kad ir kuklios veiklos produktais. Perskaitę mokyklų pateiktus tekstus įsitikinsite, jog gerų sėkmės rezultatų pasiekia tos mokyklos ir jų mokytojų komandos, kurios nepavargsta kurdamos kokybiškai naują vadybos kultūrą, grindžiamą bendražmogiškomis vertybėmis, supratinga pagalba mokiniui ir empatija. Juk tie paaugliai tokie skirtingi tiek savo išprusimu, tiek naujos informacijos pagavos tempu, tiek socialine aplinka bei gyvenimiškąja patirtimi, pagaliau ir sveikata bei charakteriu. Jie nekalti, kad daugeliui jų tėvai neturėjo laiko, jie težino tik, kad turi iš kažko kažką nuolat gauti, nesusimąstydami, jog savo amžiuje jau pajėgūs kažką artimui ir duoti. Išties, jie iš šeimų neatsinešė drausmės, kantrybės ir pareigos jausmo, gebėjimo kurti, bendrauti, toleruoti kitą asmenį ir jo klausytis, jį atjausti, jam draugiškai padėti, todėl jaunimo mokyklos turi patenkinti jų didįjį lūkestį – tapti patikima užuovėja, besirengiant prasmingo gyvenimo skrydžiui. Šioje knygoje aptiksite epizodų, kuriais mokytojai teigia, kaip svarbu yra suvokti, jog kiekvienas paauglys yra unikalus, todėl jį būtinai aplankys ir lydės sėkmė, jis savo tempu išmoks susitvarkyti su savo gyvenimu, jis augs kaip asmenybė, jei pedagogai bus dėmesingi ir jautrūs jo atžvilgiu, jei nuosekliai ir kantriai skatins pastangas, pagirs ir palaikys jo sumanymus, pagaliau , jei išmokys ne tik laimėti, bet ir ramiai pripažinti kitų pranašumą. Leidinyje rasite ir perspėjimų, jog ugdytojas kaskart rizikuoja pralaimėti, kai susigundo ignoruoti, moralizuoti ar besąlygiškai valdyti šešiolikmetį, pažymiu jį bausti ar prievarta žinių įbrukti- jaunimo mokyklų mokytojai yra patyrę, jog tas mergaites ir berniukus pirmiausiai reikia sušildyti patraukliomis pamokomis be streso. Pajutę geranoriškus mokytojų ketinimus ir saugų mikroklimatą klasėse, supratę, jog jie gali nebijoti klausti, klysti ir ko nors nežinoti, jog su jais dėl visko ir visada bus tariamasi, suvokę , jog į numatytą tikslą jie eina sergstimi išmintingos Mokytojo rankos, jie pasijus svarbūs ir orūs, galintys turėti ir siekti savo svajonių bei karjeros.

Leidinio sudarytoja - Angelina Liaudanskienė

ALYTAUS JAUNIMO IR SUAUGUSIŲJŲ MOKYKLA Adresas: Miklusėnų g. 36, LT-62333 Alytus Telefonas: 8-31 577409 El. paštas: ajsm@jaunimas.alytus.lm.lt Interneto svetainė: www.jaunimas.alytus.lm.lt Direktorius - Gintautas Draugelis Direktoriaus pavaduotoja ugdymui - Danutė Gručkūnienė

Laisvoje Lietuvos valstybėje užaugo nauja karta. Mokykloje besimokantiems jaunimo klasių mokiniams 6alis pažįstama tik iš istorijos pamokų, todėl ugdant vaikų pilietiškumą, meilę savo šaliai, reikšmingas ir atsakingas vaidmuo tenka mokytojams.

Organizuodami renginius, mokytojai randa įvairių metodų, skatinančių mokinius išgyventi patriotizmo, pasididžiavimo savimi ir savo kraštu jausmus.

Kiekvienais metais mokiniai ir mokyklos bendruomenė pažymi pagrindines Lietuvos valstybines šventes. Tai daroma įvairiais metodais ir formomis bei renginiais-minėjimais, meninėmis kompozicijomis ar išvykomis, ekskursijomis. Į renginį, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo sukakčiai paminėti, buvo pakviesta visa mokyklos bendruomenė. Tai buvo nepamokinio ugdymo diena.

Vadovaujami muzikos mokytojos Danutės Petkevičienės, visi susirinkę giedojo Lietuvos Respublikos himną ir dainavo patriotines dainas. Istorijos mokytoja Gražina Žukaitė supažindino su Lietuvos kelio į laisvę įdomiausiais istoriniais faktais. Lietuvių kalbos mokytojos Irenos Sakalauskienės parengti mokiniai deklamavo Bernardo Brazdžionio eilėraštį „III vizija“.

Dailės mokytoja Rima Šimoliūnienė organizavo ekslibrių ir piešinių konkursus. Sėkmingiausi autoriai buvo apdovanoti prizais, o jų darbai papuošė mokyklos koridorius. Tikimasi , kad vaikų rankomis sukurti maži darbai bendram gėriui užaugs kartu su jais.

Renginys užbaigtas Lietuvos kino studijos meniniu filmu „Vienui vieni“. 9c klasės mokinys Marius Geležiūnas pristatė Juozo Lukšos biografinius faktus. Šis filmas leido pajusti pagarbą žmonėms, kovojusiems už mūsų ateitį. Visiems buvo galimybė pamąstyti apie tai, ką kiekvienam asmeniškai reiškia „laisvė“, kad kovotojų už laisvę pasiaukojimas išliktų prasmingas.

Džiugu pažymėti, kad pastaruoju metu valstybinių renginių organizavimas tampa integruotas.Tai ir yra pirmas žingsnis, stiprinant emocinius ryšius tarpusavyje, su jos bendruomene ir ... su savo Tėvyne. Tačiau asmens santykis su mokyklos /ir ne tik/bendruomene turi pasidaryti pozytivesnis, turi sustiprėti socialinio susitelkimo bei socialinio teisingumo tendencijos visuomenėje.

PROJEKTAS ,,SVEIKAME KŪNE- SVEIKA SIELA“

Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos jaunimo klasėse mokosi daug mokinių, kurie yra kilę iš probleminių šeimų. Dauguma jų neturi elementarių kūno ir sielos ugdymo įgūdžių, o tik savitą neretai delinkventiškos aplinkos suformuotą, savo kūno ir supančios aplinkos supratimą. Siekiant padėti suvokti savo sielos ir kūno vienybę, ugdyti sveikatingumo įgūdžius mokykloje yra vykdomas tradicinis projektas ,,Sveikame kūne- sveika siela“. Mokykla buvo pakviesta dalyvauti respublikiniame AIDS dienos konkurse, kur mokiniai užėmė trečią vietą. Tikslai ugdyti gebėjimą suvokti kūno ir sielos vienybę, pagilinti turimas apie tai žinias. ieškoti naujų saviraiškos būdų, siekiant kūno ir sielos harmonijos. Uždaviniai biologijos, kalbų ,etikos ir kitų pamokų, klasės valandėlių metu formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, parodant žalingų įpročių akivaizdžią žalą žmogaus organizmui, atskleidžiant kūno ir sielos vienovę.

sportinių renginių metu ugdyti kūno kultūrą, leisti pajusti savęs teigiamo ,,aš‘‘ vertinimą, emocinį pasitenkinimą, kaip alternatyvą žalingiems įpročiams. naudojant įvairias saviraiškos priemones: vaidybą, piešimą, dainą, šokį - padėti mokiniui save išreikšti kaip asmenybę, savitą ir individualią. Vykdydami projektą mokiniai įgyja žinių apie savo kūno ir sielos vienybę, gautas žinias taiko savo gyvenime. Patirtos teigiamos emocijos piešiant, šokant, dainuojant ar dalyvaujant respublikiniame konkurse skatina jauną žmogų eiti savęs tobulinimo kryptimi. Visuomenė taip sužino, kad jaunimo klasėse yra kuriamas gėris, kuris padeda atstatyti prarastas paauglių ir jaunimo motyvacijas. Dalyvaudami projekte mokiniai bendrauja su kitų įstaigų ir organizacijų žmonėmis: lankosi miesto kūdikių namuose, šeimos centre, į mokyklą atvyksta higienos centro ir psichologinės tarnybos darbuotojai. Mokyklos komanda vyko į respublikinį konkursą ,,Mes prieš AIDS“, kuris vyko Šiaulių jaunimo mokykloje. Apie renginį buvo rašoma rajoniniame laikraštyje ,medžiaga apie pasiekimus buvo patalpinta ir internetiniame miesto savivaldybės puslapyje. Šis projektas mokykloje yra tapęs tradiciniu. Projekte dalyvauja visi mokyklos mokiniai ir didelė dalis mokyklos bendruomenės. Jis naudingas tuo, kad mokiniai gali pasireikšti, įtvirtindami teigiamą savąjį ,,aš‘‘, patirdami teigiamų emocijų, įgydami reikalingų žinių ir įgūdžių bei pajusdami turiningo užimtumo prasmę, kas yra viena geriausių nusikalstamumo ir alkoholio bei kitų psichiką veikiančių priemonių vartojimo prevencijos priemonė.

IKIPROFESINIS MOKYMAS

Siuvimo ikiprofesinio mokymo programa skirta ugdyti kiekvieno mokinio darbinius įgūdžius, meninės, technologinės krypties gebėjimus, ugdyti asmenybės bruožus, kurie skatintų sąmoningai darbinei veiklai ir konstruktyviems, humaniškiems darbo santykiams, padėti darbo procese siekti harmoningos visumos: grožio – darbo – naudos dermės. Programa sudaryta taip, kad mokinių darbinė veikla būtų maksimaliai kūrybiška, prasminga, ugdytų asmenybę. Parenkamos aktualios darbinės užduotys, atitinkančios mokinių amžių, interesus ir gebėjimus. Ikiprofesinio mokymo pamokų esminis bruožas – praktinis kryptingumas. Tuo pat metu mokiniams atskleidžiamas įvairiapusis etinis, kultūrinis, ekonominis darbų sąlygotumas, parodoma šios srities istorinė tradicija ir jos santykis su šiandiena. Tai padeda siekti pamokose fizinio ir protinio darbo dermės, plečia ugdomąsias ikiprofesinio mokymo užsiėmimų galimybes, leidžia išvengti perdėm siauro, utilitarinio, vien fizinį darbą akcentuojančio požiūrio į ikiprofesinį mokymą mokykloje. Mokiniai pratinami dirbti kartu – dirbti bendradarbiaudami. Kryptingai ugdomi jų bendradarbiavimo įgūdžiai, humaniški tarpusavio ryšiai, talkos nuostatos. Mokytojo funkcija pamokoje: įdomiai suformuluoti ir pateikti užduotį; organizuoti darbą klasėje ir pačiam dalyvauti kaip bendraminčiui ir vyresniam draugui; stebėti ir analizuoti procesą, siekti kokybiško ir išbaigto darbo rezultato, kurį vertinti galėtų patys mokiniai. Visose klasėse pateikdamas užduotį mokytojas susipažįsta su vaikų patirtimi, atskleidžia temos istorines, kultūrines ištakas, supažindina su užduoties realizavimui reikalinga technika ir technologija bei šios užduoties sprendimais gamyboje, amatuose ir kt. Mokiniai pratinami naudotis kompiuterine technika (teorijos užrašai atliekami kompiuterio pagalba, drabužių modelių paieška - įvairiuose internetiniuose puslapiuose, modulio „Šaltoji batika“ užduoties projektavimas kompiuterine programa). Užduotys, kurias reikia atlikti naudojant medžiagas, paprastai planuojamos taip: problemos iškėlimas; jos istorinė, kultūrinė, ekonominė, estetinė, gamybinė analizė; užduoties sprendimo idėja, jos modeliavimas eskizuose, piešiniuose, brėžiniuose; darbo ar proceso planavimas ir organizavimas; medžiagų ir darbo įrankių parinkimas; užduoties įgyvendinimas iš parinktos medžiagos; atliktos užduoties aptarimas ir vertinimas.

Ikiprofesinio mokymo pamokose mokiniai pratinami savo idėjas, projektus išreikšti vaizdu. Visuose darbinio ugdymo etapuose bei veiklos srityse ugdomas dėmesys kokybei, tikslumui, ištvermei, rūpestingumui, taupumui, paslaugumui, gebėjimui analizuoti, veiklos koordinavimui, kooperacijai su bendraminčiais, individualiam darbui. Parodoma darbo vertė ir prasmė, ugdoma darbo kultūra ir etika, kuriamos sąlygos, padedančios mokiniams patirti džiaugsmą, kruopščiai ir atsakingai atlikus patikėtą darbą. Visose darbinio ugdymo srityse, nagrinėjant užbaigtus darbus, projektus, ypač pabrėžiamas mokinių sumanumas, jų gebėjimas vertinti savo ir draugų darbo rezultatus iš kritiško vartotojo, savo krašto kultūros tęsėjo pozicijų. Su įvairiomis profesijomis supažindinama joms būdingoje aplinkoje organizuojant ekskursijas į gamyklas, muziejus ir kt. Programa sudaryta taip, kad 20 % pamokų laiko skiriama teorijai, likusi dalis praktiniam mokymui. Programa orientuota į bendrųjų ir profesinių kompetencijų ugdymą. Programą sudaro trys savarankiški moduliai, skirti trejiems mokymosi metams.

Ikiprofesinio mokymo pamokose siekiama įvertinti mokinių pasiekimus ir daromą pažangą bei skatinti mokinių mokymosi motyvaciją. Todėl vertinama kaupiamuoju vertinimu. Pažymys rašomas mėnesio pabaigoje, atsižvelgiant į pastangas, pamokų lankomumą, gebėjimą teorines žinias taikyti praktikoje, kūrybiškumą, kaip mergina ar vaikinas geba dirbti grupėje (padėti draugams), ar rodo iniciatyvą atliekant papildomus darbus. Už kiekvieną pabaigtą atlikti užduotį ir teorijos atsiskaitymą rašomas papildomas pažymys. Pusmečio įvertinimas gaunamas iš kiekvieną mėnesį gautų pažymių ir papildomų pažymių vidurkio. Mokymosi pažanga ugdymo proceso metu vertinama formuojamuoju vertinimu. Pabaigus ikiprofesinio mokymo kursą atliekamas baigiamasis darbas, kuris įvertinamas apibendrinamuoju pažymiu.

STALIAUS (BERNIUKAMS) IKIPROFESINIS MOKYMAS Jaunimo mokykloje besimokantys moksleiviai stokoja mokymosi motyvacijos, tad pratinimas prie darbo – pagrindinis jaunimo mokyklos uždavinys, kurį įgyvendinant moksleiviui natūraliai atsiranda poreikis dirbti, o tuo pačiu ir mokytis. Pagal jau turimą materialinę bazę ir regiono poreikius Alytaus jaunimo mokykloje įvesta siuvimo ir staliaus ikiprofesinis mokymas. Staliaus ikiprofesinio mokymo tikslas –per trejus mokymosi metus sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti žinių, formuotis įgūdžius bei vertybines nuostatas, leidžiančias suvokti protinio ir fizinio darbo vertę žmogui, šeimai ir visuomenei, orientuotis daiktų pasaulyje kaip vartotojui, suvokti individualios ir serijinės (pramoninės) gamybos darbo organizavimo, technologijų bei pagamintos produkcijos realizavimo aktualijas. Staliaus ikiprofesinio mokymo kursas ugdymo procese glaudžiai siejamas su kitais dalykais: doriniu ugdymu, ekonomika, istorija, daile, gamtos mokslais, matematika, braižyba. Esminis staliaus ikiprofesinio mokymo pamokų bruožas yra jų praktinis kryptingumas. Tuo pat metu mokiniams atskleidžiamas įvairiapusis etinis, kultūrinis, ekonominis darbų sąlygotumas, parodoma šios srities istorinė tradicija ir jos santykis su šiandiena. Tai padeda siekti pamokose fizinio ir protinio darbo dermės, plėtojamos ugdomosios ikiprofesinio mokymo užsiėmimų galimybės. Moksleiviai pratinami dirbti kartu – dirbti bendradarbiaudami. Visose klasėse pateikdamas užduotį mokytojas susipažįsta su mokinių patirtimi, paaiškina, kokia bus reikalinga įranga užduoties realizavimui ir pasistengia, kad darbinio ugdymo etapuose bei veiklos srityse būtų ugdomas dėmesys kokybei, tikslumui, ištvermei, taupumui, kooperacijai su bendraminčiais, individualiam darbui. 1 mokymo metai 1. Pažintis su medžiu. Lietuvoje augantys medžiai, jų rūšys, panaudojimas. 2. Medžio apdirbimo būdai. Rankinis medienos apdirbimas. Rankinio medienos apdirbimo įrankiai.

3. Medienos paruošimas. Medžio kirtimas, pjovimas ir džiovinimas. 2 mokymo metai 1. Medienos apdirbimo įrankiai ir būdai. Medienos tekinimas, pjovimas, obliavimas ir šlifavimas naudojant stakles. Praktinio darbo įgūdžių formavimas. 3 mokymo metai 1. Nesudėtingi stalių gaminiai. Supažindinimas su tautodaile, dekoratyviniu drožinėjimu, dizainu ir projektavimu. 2. Medienos gaminių apdaila. Šiuolaikinės medienos apdailos medžiagos ir būdai. 3. Sudėtingi stalių gaminiai. Projektinis darbas.

MENINĖ AKCIJA

“MES PRIEŠ SĖLINANČIĄ MIRTĮ – AIDS!”

Projekto tema Mes prieš sėlinančią mirtį – AIDS! Tikslas Dalyvauti biologijos vyr. mokytojos Kazimieros Žiedavičienės

mokykloje organizuojamoje tradicinėje dekadoje “Sveikame kūne – sveika siela”. Pristatyti AIDS problemą menine forma.

Uždaviniai Žmogaus, “mirties figūrų” ir kitų elementų kūrimas, remiantis Pablo Pikaso ir kitų menininkų kūryba Akcijos meninių elementų eksponavimas mokyklos salėje. Pateikties su įvairiais meno istorijos laikotarpiais sukurtais žmogaus vaizdavimo būdais paruošimas. Supažindinti akcijos dalyvius su simbolių “kalba”.

Dalyviai 9 klasės mokiniai ir visa mokyklos bendruomenė. Metodai Kūrybinis grupinis darbas, paskaita, demonstravimas, veiksmas. Laukiami rezultatai Sąmoningas akcijos dalyvių dėmesys AIDS problemai.

Akcijos dalyviai geriau suvoks simbolių kalbą, supras, kad kiekviename meno istorijos laikotarpyje žmogus stengėsi vaizduoti tai, kas jam tuo laiku yra aktualiausia.

Priemonės Kompiuteris, multimedija, ekranas demonstravimui. Dideli kartono lapai šokančiom figūroms, peiliukai kartonui pjaustyti, grafitiniai pieštukai, guašas, teptukai, siūlai figūrų pakabinimui, laikraščiai, dideli balto popieriaus lapai “mirties” figūroms, lipni juosta, žirklės.

Laikas 2 savaitės.

Mūsų mokykloje mokosi daug vaikų, priskiriamų rizikos grupei (netekę tėvų, kilę iš asocialių šeimų ir kt.). Dauguma jų turi negatyvią tėvų nesirūpinimo jais, nemeilės, skurdo, smurto, emocinių krizių, nesaugumo, socialinio ir psichologinio apleistumo, prievartos patirtį. Juos trikdo ir dažnai pasitaikantys išsiskyrimai bei nusivylimai suaugusiais žmonėmis. Visa tai didina vaikų nepritapimą prie visuomenės, protestą visų priimtoms taisyklėms ir elgesio normoms. Todėl mes per sportą ir saviraišką bandome skatinti vaikų ir jaunimo atsparumą įvairiems sunkumams. Socialinių įgūdžių lavinimas sportinių užsiėmimų metu, varžybose suteikia galimybę analizuoti savo patirtį, jausmus, išgyvenimus, stiprinti pasitikėjimą savimi bei aplinkiniais, pasijusti svarbiu, išreikšti savo jausmus. Ir nors mokykloje yra tik labai maža sporto salė, neatitinkanti jokių standartų, tenka naudotis kaimynystėje esančios Šaltinių mokyklos sporto baze, stengiamasi, kad ir tokiomis

sąlygomis mokiniams atsirastų poreikis kūno kultūrai bei valią grūdinančiai sveikai gyvensenai. Labai svarbu, kad kiekvienas vaikas ar paauglys būtų išklausytas, pasijustų svarbus. Ypatingą dėmesį skiriame neformaliajam ugdymui – asmeniniam betarpiškam kontaktui su mokiniu, mokome visaverčiai planuoti laisvalaikį be svaigalų ir tuščių pramogų. Mokiniai labai noriai dalyvauja tradicinėje išvykoje – pėsčiųjų žygyje į Rumbonis. Ir nors praėjus Nemuno pakrante 10 km visi būna pavargę, tačiau visą nuovargį kaip ranka nuima apsilankymas ir bendravimas su seneliais Rumbonių senelių globos namuose bei vakaronė su dešrelių kepimu prie laužo. Labiausia laukiamos ir didžiausią susidomėjimą tarp mokinių sukelia stalo teniso varžybos, kur jie pademonstruoja ką sugebėjo išmokti ir kokią pažangą padarė per mokslo metus. Mokiniai garbingai rungtyniauja, o visų varžybų nugalėtojai bei prizininkai būna apdovanoti mokyklos medaliais, padėkos raštais bei asmeninėmis dovanėlėmis.

BIRŽŲ JAUNIMO MOKYKLA Adresas: Vytauto g. 30, LT-41146 Biržai Telefonas: 8-450 31043 El. paštas: birzai.jm@takas.lt Interneto svetainė: www.birzujm.puslapiai.lt Direktorė - Danutė Narbutienė Direktorės pavaduotoja ugdymui - Aldona Vaicinavičienė

MES TOKIE, KOKIE ESAM... 1994-aisiais Biržuose buvo atidaryta naujo tipo mokykla – Jaunimo mokykla su 45

mokiniais ir 12 mokytojų. Iki šiol mokomės demokratijos, ypatingą dėmesį skiriame pilietiniam ugdymui,

padedame mokiniams ugdytis pasitikėjimą savo jėgomis, norą mokytis. Mokinių ir mokytojų santykiai – geranoriški: visi kartu kuriame draugišką mokyklą, dalyvaujame projektuose, programose. Pagerėjo mokyklos materialinė bazė, nes dalyvaudami Mokyklų tobulinimo programoje, mokymo priemonių įsigijome net už 26 000 Lt.: turime 17 kompiuterių, įrengtos siuvimo, staliaus ikiprofesinio mokymo klasės, suremontuoti bendrųjų dalykų mokomieji kabinetai. Mokyklos darbuotojai:

Biržų jaunimo mokykloje dirba 38 pedagoginiai darbuotojai, iš jų -16 pagrindinėse pareigose. Mokykloje veikia specialioji, lavinamoji klasė, kurioje mokosi 13 mokinių. Visi mokytojai baigę kompiuterinio raštingumo kursus. Mokykloje dirba socialinis pedagogas, bibliotekininkas, psichologas, specialusis pedagogas, grupės auklėtojos, medicinos priežiūros specialistai, papildomojo ugdymo būrelių vadovai. Veikla: Mokykloje pagrindinio išsilavinimo siekiama mokant pagal pagrindinio ugdymo (62 procentai), specialiojo pagrindinio (25 procentai) ir adaptuoto pagrindinio ugdymo (13 procentų) programas.

Mokinių skaičius mokykloje svyruoja tarp 65 -75. Siekiant sudominti mokinius mokomąja medžiaga, į ugdymo procesą diegiami

projektai, taikomas modulinis mokymas, siūlomos ikiprofesinio mokymo programos. Naujų kompetencijų mokytojai įgijo dalyvaudami Mokyklų tobulinimo programos

vykdytuose projektuose. Biržų jaunimo mokyklos mokytojai naujų pedagoginės veiklos metodų mokėsi kartu su Rokiškio jaunimo mokyklos mokytojais, įgyta patirtimi dalijasi su Joniškio jaunimo mokyklos mokytojais. Mokykla savo veiklą organizuoja, įgyvendindama Jaunimo mokyklų koncepciją, vykdydama strateginio plano ir metinių programų pagrindinius siekinius. Mokyklos partneriai: Biržų policijos komisariato Nepilnamečių reikalų inspekcija, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Panevėžio regiono pataisos inspekcijos Biržų pataisos inspekcija, Biržų miesto, Širvėnos, Parovėjos, Vabalninko seniūnijos, Pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras, Biržų rajono švietimo skyrius, Rokiškio jaunimo mokykla. Mokyklos vizija: Biržų jaunimo mokykla – alternatyvi bendrojo lavinimo įstaiga, kurioje užtikrinama socializacija, formuojamos ateities piliečiui būtinos kompetencijos, nuostatos ir pozityvi elgsena.

MOKYMO METODAI

Dalyvavimas MTP davė impulsą naujai pažvelgti į mokymo ir mokymosi procesą Jaunimo mokykloje, siekti, kad pamokos būtų įdomesnės, ugdytų mokinių kūrybiškumą ir norą

daugiau sužinoti, ugdytų savęs pažinimo, socialinę, skaitmeninio raštingumo kompetencijas. Siekdama produktyvaus darbo, stengiuosi sukurti mokymuisi palankią aplinką, gerus santykius su mokiniais, pamokoje keliu realius uždavinius, jų įgyvendinimui naudoju aktyvaus mokymo metodus, alternatyvius mokinių pažangos vertinimo būdus. Nauji ugdymo metodai pagrįsti mokymu per veiklą. Vaikai ne tik patys atlieka bandymus, bet ir dirba grupėje, mokosi, kaip naudotis šiuolaikiškais informacijos šaltiniais, patys atlieka bandymus, suvokia aplinkos dėsnius ir lengviau įsisavina žinias.

Atnaujinome chemijos kabinetą “Periodine elementų” ir “Rūgščių, bazių ir druskų tirpumo“ lentelėmis.

8 klasėje aiškindama mokiniams skyrių „Medžiagų sudėtis“, pratinu juos apibūdinti cheminį elementą, kaip vienodai protonų turinčią atomų rūšį. Naudodamiesi lentelėje pateikta informacija, surandame cheminių elementų santykines atomines mases ir pagal jas apskaičiuojame junginių santykines molekulines ir molines mases. Mokiniai skaito, rašo ir vartoja svarbiausių cheminių elementų simbolius ir pavadinimus. Naudodamiesi lentele, sudaro ir aiškina svarbiausių elementų atomų modelius. Aiškindami periodinį dėsnį remiasi atomo struktūros periodiniu kitimu, naudojasi lentelėje rastais duomenimis. Skyriuje “Cheminiai kitimai“ - naudodamiesi lentele sudaro chemines formules, rašo reakcijų lygtis, sprendžia uždavinius.

9 klasės mokiniai naudojasi lentele nuolat, apibūdindami metalų padėtį lentelėje ir atomų sandarą, nustatydami oksidacijos laipsnius, skaičiuodami molines mases.

10 klasės mokiniai naudojasi lentele apibūdindami nemetalų padėtį lentelėje ir jų atomų sandarą, taip pat sieja su elektronine struktūra, aiškina nemetalų savybių kitimą periode ir grupėje. Lentelės reikia aiškinant cheminių ryšių susidarymą, sprendžiant uždavinius, skaičiuojant molines mases.

Periodinė elementų lentelė reikalinga kiekvienoje pamokoje, tiek aiškinant naują medžiagą, tiek dirbant savarankiškai, sprendžiant uždavinius ar kartojant medžiagą.

Rūgščių, bazių ir druskų tirpumo lentelė reikalinga 9 ir 10 klasės mokiniams sudarant rūgščių, druskų, bazių formules. Naudodamiesi lentele rašome bei lyginame bendrąsias ir jonines mainų reakcijų lygtis, nustatome medžiagų tirpumą vandenyje bei mokomės nustatyti kokybines jonų reakcijas.

Informacinės komunikacinės technologijos chemijos pamokose padeda siekti ugdymo tikslų, dėstomą medžiagą galima pateikti įdomiau, padidinti mokymo efektyvumą individualizuojant ir diferencijuojant užduotis, galima patikrinti praktiškai teiginius, atliekant bandymus naudojant Crocodile Chemistry mokomąją programą. Atsižvelgiant į skirtingo gabumo, probleminio elgesio turinčius Jaunimo mokyklos mokinius Crocodile Chemistry programa leidžia saugiai dirbti, nes atliekami bandymai būna aiškūs, ryškiai matosi reakcijų požymiai (spalvų kitimas, dujų ar nuosėdų susidarymas). Mokiniai patys pasitikrina, ar teisingai parašė lygtį, pažymėję indą, kuriame vyko reakcija. Aišku, daugiau laiko reikia skirti, norint tinkamai pasiruošti pamokai. Yra mokinių, kurie praleidinėja pamokas, neturi mokymosi motyvacijos, tačiau dirba kompiuteriu noriai. Tokiems mokiniams ruošiu smulkų darbo planą. Pavyzdžiui, 9 klasėje mokydamiesi temą „Indikatoriai“, mokiniai gauna užduotį :

1. Paimkite stiklines su a) natrio chlorido (NaCI); b) natrio hidroksido (NaOH); c) vandenilio chlorido rūgšties (HCI) tirpalais. Įlašinkite universalaus indikatoriaus. Ką pastebėjote?

2. Kodėl nepakito indikatoriaus spalva natrio chlorido tirpale? 3. Naudodamiesi lentele vadovėlyje nustatykite, kuris tirpalas rūgštinis, kuris bazinis? 4. Kokie jonai lemia šių tirpalų bazines ir rūgštines savybes? Stipresnėje klasėje arba atskiriems mokiniams patikrinu šios temos žinias, pateikusi

užduotis atlikti praktiškai ir aprašyti: 1. Bandymais įrodykite, kuriame mėgintuvėlyje yra NaCI, NaOH, HCI, aprašykite ką

darėte ir stebėjote. 2. Į 3 stiklines įpilame vandens ir universalaus indikatoriaus. Į pirmą stiklinę

leidžiame CO2 dujas, į antrą – NH3, į trečią-H2S dujas. Paaiškinkite vykstančius kitimus, parašykite vykstančių reakcijų lygtis, nurodykite tirpalų pH.

3. Kalcio oksidą užpilame vandeniu. Ką pastebime? Įrodykite, kad gauta medžiaga - bazė. Kam galime pritaikyti šią reakciją?

Jei klasėje yra gabių mokinių, pateikiu užduotį sekančiai: Suplanuokite bandymą, kuriuo galėtume įrodyti, kad tirpalas turi rūgštines arba

bazines savybes. 1. Iškelkite hipotezę, arba suformuluokite klausimą. 2. Kokias medžiagas pasirinksite? 3. Numatykite, kokį indikatorių naudosite. 4. Pasirinkite atitinkamas priemones. 5. Užfiksuokite duomenis jūsų pasirinktu būdu. 6. Palyginkite duomenis su draugu. 7. Analizuokite bandymus ir padarykite išvadą. Parašykite vykdytų reakcijų

bendrąsias ir jonines lygtis. Mokydama temą „Vandens tarša“, rodau filmą „Ateities vanduo“, kurį atsisiunčiau iš

puslapio www.ateitiesvanduo.lt. Mokiniai stebi filmą, randa atsakymus į klausimus, kuriuos pateikiu kiekvienam atskirai arba mokinių grupelei:

1. Kaip atsirado gyvybė? 2. Kokias funkcijas atlieka vanduo žmogaus organizme? 3. Ar visada vanduo naudingas? 4. Koks vanduo naudojamas Lietuvoje? 5. Kaip prižiūrėti šulinius? 6. Kokia vandens reikšmė žmogui, gyvūnams, augalams? 7. Kur gamtoje yra vandens? 8. Kiek vandens žmogus sunaudoja per parą? 9. Kodėl pavojinga, kai užteršiamas požeminis vanduo? 10. Ką žinote apie Baltijos jūrą?

Po filmo mokiniai atsako į klausimus, kiti – papildo, atsakymus vertinu. Mokiniai šį filmą stebi dėmesingai ir įsimena medžiagą žymiai geriau, nei apie tai

perskaitę vadovėlyje ar girdėdami mokytojo pasakojimą. Mokydama chemijos uždavinių sprendimo, pasinaudoju puslapyje www.emokykla.lt

mokymosi svetainėje, esančiu Chemijos uždavinynu (2003).Ypač patinka ten pateikta konkreti ir trumpa teorinė medžiaga, reikalingos skaičiavimams formulės, vienetai, spalvingi paveikslėliai, uždavinių paaiškinimai. Mokiniai gali savarankiškai analizuoti pavyzdžius ir pagal juos spręsti panašius uždavinius.

Mokydama temą „Chemija ir aplinka“ pateikiu užduotis, kurioms atlikti mokiniai ieško informacijos internete, ją sistemina, užrašo ir pateikia draugams.

Dešimtos klasės mokiniai integruotoje informatikos - chemijos pamokoje paruošė Mikrosoft Power Point skaidrių rinkinį tema „Maisto medžiagos“, kurias panaudoju mokydama mokinius. Naujų ugdymo metodų pagalba pasiekiu didesnį mokinių aktyvumą pamokoje.

Naudojuosi IKT taikymo dalykų mokymosi metodinėmis rekomendacijomis, kuriose pateikta daug gerosios patirties pavyzdžių, reikia tik pritaikyti savo mokyklos mokiniams, pagal jų gebėjimus.

9 kl. mokinys Aurimas atlieka užduotį kompiuterinėje programoje

Marytė Balčiūnienė chemijos vyresnioji mokytoja

NETRADICINIO UGDYMO FORMOS JAUNIMO MOKYKLOJE Mūsų mokykloje, kaip ir kitose bendrojo lavinimo mokyklose, dešimt dienų per mokslo metus skiriama nepamokinei ugdymo veiklai. Mokiniams ypač svarbu, kad toji veikla būtų patraukli, suprantama, o kartu suteiktų žinių, ugdytų praktinius ir socialinius įgūdžius. Planuodami veiklą, stengiamės atsižvelgti į mokinių poreikius, numatome kuo įvairesnes darbo formas. Vieni renginiai pavyksta, kitus dar reikėtų patobulinti. Norėtume pasidžiaugti sėkmingiausiais projektais.

Vasario 16-tai dienai pažymėti organizuotuose renginiuose, siekiame ugdyti pilietiškumo, meilės tėvynei jausmą, mokome didžiuotis gimtuoju kraštu, jo istorija. Žinome ir tai, kad ne kiekvienam jaunimo mokyklos mokiniui šie žodžiai giliau suvokiami, todėl stengiamės juos sudominti .

Pirmoji pamoka paprastai būna dailiojo rašto konkursas arba šaškių turnyras (mokiniai gali rinktis veiklą, kuri jiems labiau patinka). Norinčių dalyvauti dailiojo rašto konkurse atsiranda, nes toks konkursas vyksta nebe pirmus metus. Mokiniai žino, kad čia - ne diktantas, todėl jaučiasi drąsiau, labiau pasitiki savo jėgomis. Šiam konkursui lietuvių kalbos mokytoja parenka žymių rašytojų -Maironio, S.Daukanto - tekstų apie Tėvynę. Beje, mokinių darbus gali vertinti visi mokyklos bendruomenės nariai. Mokinai stengėsi kuo dailiau nurašyti tuos tekstus Manau, bent pusė mokinių susimąsto, apie tai, ką taip susikaupę rašo...

Dailiojo rašto pamokoje

Antroji ir trečioji pamokos vyksta aktų salėje. Kūno kultūros mokytojas, kuris

priklauso Šaulių sąjungai, atsineša savanorio kuprinę, pilną įvairiausių, kariui būtinų reikmenų. maisto davinio visai dienai. Mokiniai noriai kilnoja kuprinę, analizuoja jos turinį... Berniukai išmėgino neštuvų tvirtumą, mergaitės domėjosi būtiniausiais medikamentais, o visus renginio dalyvius (net ir mokytojas!) domino maisto davinys.

Dvi pamokos neprailgo, nes tie, kurie nesusidomėjo kareivio kuprine, galėjo kartu su dailės mokytoja piešti trispalves širdutes ir klijuoti jas ant Lietuvos žemėlapio kontūrus atitinkančio popieriaus lapo. Taip mokiniai aplankė ar prisiminė tas vietas Lietuvoje, kuriose buvo arba dar tik norėtų apsilankyti.

Devintokė Inga skundžiasi kareiviškos atributikos svoriu

Na, o paskutinės dvi pamokos - išvyka į Biržų muziejų „Sėla“, kur mūsų laukė įdomi

edukacinė pamoka „Popieriaus gamyba“. Muziejaus darbuotoja trumpai papasakojo apie popieriaus kelią ir gamybą. Mokiniai sužinojo, koks vertingas ir brangus popierius buvo seniau, ugdėsi supratimą, kad ir dabar turime saugoti ir gerbti popierių, ant kurio rašomos knygas, kuriuo naudojamės kasdieniame gyvenime. O tada ėmėmės smagiausio darbo – patys gaminome savo popieriaus lapą.

Aistė, Audrius, Eglė, Valentas, Viktorija gamina popierių

MOKYMO METODAI PAMOKOJE. „ĮDOMU TADA, KAI NENUOBODU IR NAUDINGA“

Jaunimo mokykloje mokosi mokiniai, praradę mokymosi motyvaciją. Jie dažnai nepasitiki savo jėgomis, nesugeba, nenori ir nemėgsta gilintis į dėstomą dalyką. Užduotis stengiasi atlikti kuo greičiau, nesigilindami į būsimą rezultatą. Mokykloje mokosi 24 mokiniai, turintys specialiųjų poreikių, kuriems dėmesį sukaupti sekasi dar sunkiau. Tad mokytojai stengiasi nuolat tobulėti, ieško naujų, įdomių ugdymo formų, pamokose naudoja modernias mokymo priemones. MTP programos dėka mūsų Mokyklos materialinė bazė pasipildė naujomis mokymo priemonėmis. Gamtos pažinimo, biologijos pamokų pagrindinis tikslas - sudaryti sąlygas mokiniams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pagrindus. Mokiniai rengiami tolesniam gyvenimui, gebantys adaptuotis besikeičiančioje visuomenėje. Gamtamokslinis ugdymas susijęs su tyrinėjimu, stebėjimu, realių gyvenimiškų problemų sprendimu, o darbas su įvairiais informacijos šaltiniais, mokymosi priemonių bei įrangos naudojimas ugdo mokinių smalsumą, norą dirbti, nuolat mokytis. Aktyvus darbas pamokoje sudaro sąlygas saugiai bendradarbiauti grupėje ar komandoje, padėti vieni kitiems. Mokiniai noriai dirba su mikroskopais, jiems patinka pamokos, kurių metu biologijos mokytoja demonstruoja skaidres, leidžia informacijos ieškoti internete. Tokios pamokos neprailgsta ir patiems judriausiems. Fizikos mokytojas nuolat ieško būdų, kaip sudominti mokinius dėstomu dalyku, nes mokiniai turi susidarę išankstines nuostatas, kad fizika - sunkus ir neįdomus mokslas. Dalis mokinių, atvykusių iš kitų mokyklų, turi neigiamus įvertinimus iš šio dalyko. Mokytojo tikslas - sudominti mokinius, suteikti pasitikėjimo savo jėgomis, sieti dėstomą medžiagą su praktine veikla. Pamokose mokytojas dažnai naudoja gyvenimiškus, kiekvienam mokiniui suprantamus ir patikrinamus pavyzdžius. Bet pamokos tampa dar įdomesnės, kai yra galimybė pademonstruoti neįprastas mokymo priemones. Viena iš tokių - elektroforinė mašina, padedanti įsitikinti elektrinio lauko egzistavimu. Tai skatina mokinių domėjimąsi fizikiniais reiškiniais. Daug naujų ir įdomių mokymo ir mokymosi galimybių pamokose suteikia interaktyvios lentos panaudojimo galimybės. Gaila, kad dar tik keletas mokytojų šią mokymo priemonę naudoja pamokose. Matematikos, informacinių technologijų, chemijos ir kt. dalykų mokytojai sėkmingai išnaudoja interaktyvios lentos galimybes, sudomindami mokinius, siekdami didesnio pamokos efektyvumo.

Jaunimo mokykloje mokosi mokiniai, kuriems geriau sekasi ir patinka muzikos, dailės, technologijų, kūno kultūros pamokos. Tad svarbu, kad šių pamokų metu mokiniai taip pat būtų užimti, galėtų tobulinti ir lavinti savo gebėjimus. Muzikos pamokų metu mokinai mokosi groti klavišiniu instrumentu „YAMAHA“, noriai skudučiuoja naujais skudučiais, pritaria mušamaisiais instrumentais. Tai paįvairina darbą muzikos pamokose. Per kūno kultūros pamokas mokiniai mėgsta žaisti stalo tenisą, rengiami stalo teniso turnyrai, dalyvaujame rajono mokyklų stalo teniso turnyruose. Praėjusiais mokslo metais Jaunimo mokyklos mergaičių komanda rajone užėmė I vietą ir dalyvavo zoninėse varžybose. Mokinai noriai lanko ir dirba per integruoto ugdymo pamokas. Dalykų mokytojai suderina ugdymo programas ir turi galimybę mokydami susijusias temas bendradarbiauti. Toks pavykęs integruotas projektas - „Gamtos pasaulis literatūros kūrinyje, dailės ir biologijos pamokose“. Per lietuvių kabos pamokas mokinai skaitė J.Tumo - Vaižganto „Pragiedrulių“ ištrauką „Napalys darbus dirba“ ir išrinko visų ištraukoje paminėtų augalų pavadinimus. Turėdami konkrečią, suprantamą užduotį mokiniai noriai ją atliko. Per biologijos pamokas mokiniai su mokytoja ieškojo šių augalų enciklopedijose, žinynuose, galėjo geriau įsivaizduoti, apie ką kalbama. Dailės mokytoja mokiniams pasiūlė sukurti darbelius iš įvairių džiovintų augalų, surinktų gimtinės pievose. Ši veikla mokiniams patiko, jie noriai lankė pamokas, norėjo pamatyti darbo rezultatą - buvo surengta darbelių augaliniais motyvais paroda. Nauji ir įvairūs mokymo metodai padeda sudominti mokinius, o modernios mokymo priemonės skatina siekti geresnių ugdymosi rezultatų.

Loreta Baronienė Metodinės tarybos pirmininkė,

lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja

IKIPROFESINIS MOKYMAS

Biržų Jaunimo mokykloje mokiniams nuo 2006-2007 m.m. siūlomos ikiprofesinio ugdymo programos.

Kadangi mūsų mokykloje dirbtuvių galimybės leidžia atlikti įvairius medienos apdirbimo darbus, mes pasirinkome stalystę. Stalystės pamokų metu mokiniams suteikiamos galimybės susipažinti su įvairiomis medžio apdirbimo profesijomis, ugdyti darbinius veiklos įgūdžius, suprasti darbo reikšmę, stiprinti mokymosi motyvaciją, planuoti profesinę karjerą, ugdyti kompetencijas, reikalingas žmogaus būsimai profesinei veiklai ir savarankiškam gyvenimui. 8-10 klasių mokiniams skirtos trys-keturios savaitinės pamokos. Pamokų metu daugiausia laiko skiriama praktiniam darbui. Jaunimo mokyklos stalystės programa yra suderinta su Biržų politechnikos mokykla. Todėl daugelis mokinių, baigusių mūsų mokyklą, toliau sistemingai tęsia stalystės mokymąsi Biržų politechnikos mokykloje. Pamokų metu mokiniai atlieka darbus pagal savo pasirinktus eskizus bei brėžinius. Sėkmingai atlikti pasirinktus dirbinius leidžia iš 2005 metų MTP programos lėšų įsigytos medžio tekinimo staklės, diskinės medžio pjovimo staklės, juostinės pjovimo staklės, stalinės gręžimo staklės. Mokykla savo lėšomis aprūpino mokinius medžio apdirbimo instrumentais, taip pat nupirko rankinius elektrinius siaurapjūklius, rankines elektrines medžio frezas, elektrinius šveitimo instrumentus. Dirbant medienos tekinimo staklėmis mokiniai išmoko tekinti įvairios formos dirbinius pasirenkant apdirbimo greitį, panaudojant įvairių formų tekinimo kaltus. Pjovimo staklės naudojamos paruošiant medžio dirbinius. Mokiniai supažindinami su dirbinio išpjovimo pločio nustatymu, mokomi pjauti medieną įvairiais kampais. Stalinėmis gręžimo staklėmis mokiniai mokosi taisyklingai atlikti gręžimo operacijas, išimti ir įdėti įvairaus diametro grąžtus.

Norėdami, kad mokiniai susipažintų su mūsų rajone esančiomis darbo vietomis, organizavome išvykas: į UAB „Tyla“, stalių dirbtuves Kilučių ir Astravo kaimuose.

Donatas Medelinskas Ikiprofesinio rengimo mokytojas

SIUVIMAS

Vienas iš svarbiausių šiuolaikinės mokyklos keliamų uždavinių yra technologinis ugdymas. Jaunimo mokykloje jau antri metai vyksta ikiprofesinis mokymas. Tai ugdomoji praktinė veikla, padedanti atkurti mokymosi motyvaciją, skatinanti suvokti darbo reikšmę ir suteikianti žinių, kaip įgyti profesiją. Mokykloje ikiprofesinis mokymo turinys siejamas su regione esančių profesinių mokyklų siūlomomis programomis.

Aistė, Viktorija ir Kristina siuvimo pamokoje su mokytoja Genovaite Makrickiene

Mokyklos mergaitės, besimokančios siuvimo, lankėsi AB Biržų „Siūlas“ fabriko

siuvimo, audimo cechuose, kuriuose susipažino su darbo sąlygomis bei gamyba konkrečiose darbo vietose. Biržų politechnikos mokyklos gamybinėse klasėse mokinės turėjo galimybę susipažinti su siuvimo technologija. Pamokų metu stengiamės mokines kreipti į praktinę veiklą, padedami joms susikaupti, nusiraminti, nes mūsų tikslas - siekti mokymosi rezultatų ir ugdyti pozityvų elgesį. Siuvimo pamokose mergaitės mokosi siūti universaliomis siuvimo mašinomis, siuva įvairias gaminio detales bei visus gaminius. Taip pat mokosi siuvimo, sukirpimo - modeliavimo ir rengimosi kultūros. Įgytas žinias mokinės galės pritaikyti tolimesniame gyvenime, jeigu ir nesirinktų siuvėjos specialybės. Genovaitė Makrickienė Siuvimo mokytoja

PROJEKTINĖ VEIKLA

Jaunimo mokyklų koncepcijoje nurodoma, kad ugdymo procesas Jaunimo mokyklose

organizuojamas per praktinę, projektinę veiklą, integruojant į ją atitinkamų ugdymo sričių turinį. Biržų jaunimo mokykla sėkmingai dalyvauja valstybės finansuojamuose projektuose - tęstinėje sveikatos rėmimo programoje ,,Padėk sau ir kitiems“, psichoaktyvių medžiagų vartojimo prvencijos tęstinėje programoje ,,Galiu būti kitoks“, vaikų socializacijos programoje ,,Vaivorykštė“. Visų vykdomų projektų pagrindinis tikslas – mokinių užimtumas, turiningas laisvalaikio praleidimas. Į projektinę veiklą stengiamasi įtraukti kuo daugiau mokinių, linkusių nusikalsti, sutrikusio elgesio, taip pat vaikų iš rizikos grupės šeimų. Mūsų Mokyklai ypač aktuali – rūkymo problema. Atlikti tyrimai leidžia daryti išvadą, kad mokykloje rūko 85% mokinių, bando vartoti alkoholį apie 30%. Šie mokiniai visada kviečiami dalyvauti įvairiose programose, kurias jie renkasi pagal jose numatytus tikslus ir uždavinius.

TĘSTINĖS SVEIKATOS RĖMIMO PROGRAMA „PADĖK SAU IR KITIEMS“

Nuo 2006 metų Jaunimo mokykla dalyvauja Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specializuotoje programoje „Padėk sau ir kitiems“. Pagrindinis programos tikslas - propaguoti sveiką gyvenseną bei fizinį aktyvumą, ugdyti mokiniams saviugdos poreikį ir skatinti sąmoningumą. Ugdant sveikos gyvensenos įgūdžius didelę reikšmę turi teisingas sveikatos, kaip vertybės, supratimas. Projekte daug dėmesio skiriama vaikų sveikai gyvensenai, bendrajai kūno higienai, savisaugai. Sveikos gyvensenos mokiniai mokomi nuosekliai ir planingai:

teikiant žinių ir įgūdžių, padedančių ugdyti, stiprinti, gerinti savo ir kitų sveikatą; telkiant mokyklos bendruomenę sprendžiant sveikos gyvensenos problemas; propaguojant sveiko gyvenimo būdo privalumus, rengiant pokalbius, žaidimus,

sportines varžybas, sveiko maisto degustaciją ir kt. darbinę, meninę veiklą. Jaunimo mokyklos mokiniai supažindinami su sveiko gyvenimo būdu, sveika mityba,

turiningu laisvalaikio praleidimo būdais mokykloje, kurie skatina kūrybinę iniciatyvą. Tai turi ypač teigiamą poveikį mokiniams, nes dauguma dar nemoka sveikai maitintis, nesirūpina savo sveikata, piktnaudžiauja kvaišalais. Darbas tęstinėje sveikatos rėmimo programoje „Padėk sau ir kitiems“ vyksta pagal sudarytą veiklos planą.

Užsiėmimų metu, kurdami projekto simboliką, vaikai mokosi išreikšti save, leidžia mokytojui juos daugiau pažinti ir koreguoti jų elgesį. Mokiniai ir mokytojai aptarinėja savo darbus, diskutuoja. Džiugina tai, kad visi supranta, jog gyventi sveikai gali kiekvienas žmogus, reikia tik noro.

Sveikos gyvensenos mokytoja rengia seminarus apie sveiką mitybą. Mokiniams pataria, kokius produktus reikia rinktis parduotuvėse. Mokiniai dalyvauja sveikatingumo dienose ir sveiko maisto degustacijose. Jų metu gali gaminti bei ragauti patiekalus pagal pačių surastus ar sugalvotus receptus, kurie turi atitikti sveiko maisto reikalavimus.

Akimirkos iš judesio ir mados spektaklio

Mokyklos psichologas veda psichologinių užsiėmimų ciklą „Psichikos, dvasinė, emocinė sveikata“. Siekiama, kad mokiniai mokytųsi išreikšti savo jausmus taip, kad visi suprastų kūno kalbos skirtumus ir ypatumus. Mokyklos psichologas įtraukIA mokinius į žaidimus, pateikia mokiniams testus, veda pokalbius. . Dailės, dizaino, muzikos mokytojai su mokiniais parengė judesio, mados spektaklį „Aš prieš žalingus įpročius“. Po pantomimos spektakliuko mokiniai galėjo užduoti klausimus ir visi drauge diskutuoti.

Neįgaliųjų grupėje vyko piešinių konkursas „Sveikata spalvomis“. Jo tikslas – padėti mokiniams atrasti meninės raiškos būdus, kurie padėtų pažinti pasaulį bei išreikšti savo patirtį. Tai padeda mokiniams pajusti kūrybos džiaugsmą, lavinti jų pastabumą, mąstymą, rankų judesius. Mokyklos bibliotekininkė su mokiniais sukūrė „Sveiko vaiko atmintinę“. Šis darbas skatino mokinius ne tik domėtis sveika gyvensena, bet ir tobulinti savo darbo su kompiuteriu įgūdžius, savarankiškai rinkti informaciją, ją sisteminti. Dailės ir dizaino mokytojai su mokiniais iš vitaminų, sulčių dėžučių ir kt. netradicinių, pramoninių, gamtinių medžiagų sukūrė „Sveikatingumo piramidę“. Darbas vyko keturiais etapais. Mokiniams labiausiais patiko trečiasis – kūrimo.

Sveikatingumo dieną mokiniai turėjo galimybę dalyvauti įvairiose rungtyse, prie laužo kepė dešreles, buvo skatinami gražiai bendrauti, patėti vieni kitiems. Mokiniams labai padėjo kūno kultūros mokytojai, kurie visada kupini įdomių idėjų ir ragina mokinius sportuoti.

Darbas tęstinėje sveikatos rėmimo programoje yra vertingas, nes mokiniai turi galimybę turiningai praleisti laisvalaikį, realizuoti save, įsitraukdami į įvairiausias užduotis ir darbus. Mokiniai ne tik susipažįsta su sveikos mitybos pagrindais ir jos svarba, bet ir tobulina savęs pažinimą ir bendravimą su aplinka, stengiasi bendradarbiauti su suaugusiais.

Darbas programoje yra vertingas dar ir tuo, kad mokytojai programos įgyvendinimo metu daugiausia dėmesio skiria mokinių pažinimui, jų elgesio korekcijai bendraujant ir bendradarbiaujant.

Julita Gabriūnienė Projekto vadovė

PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJOS PROGRAMA

,,GALIU BŪTI KITOKS“

Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos programa ,,Galiu būti kitoks“ Jaunimo

mokykloje vykdoma nuo 2006 metų. Programos tikslas: ugdyti mokinių vertybines nuostatas, užkertant kelią socialinės

rizikos veiksniams. Programos uždaviniai: ugdyti gebėjimus atsispirti alkoholio, tabako ir kitų psichiką

veikiančių medžiagų vartojimui; ugdyti atsakomybę už savo veiksmus ir elgesį; aktyviais metodais teikti pagalbą Jaunimo mokyklos mokiniams, turintiems socialinių - psichologinių problemų. Programoje dalyvauja 30 jaunimo mokyklos mokinių, linkusių daryti įvairius Mokyklos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, linkusius vartoti alkoholį bei nuolat rūkančius. Į programos veiklą įtraukiami ir kiti mokyklos mokiniai, tėvai, mokytojai, taip pat organizacijos, kurios padeda organizuoti programos veiklą.

Projektas vykdomas trimis etapais. Projekto metu gautos lėšos suteikia galimybes Mokyklai organizuoti įvairias pažintines ekskursijas ir akcijas. Viena iš tokių - ,,Kas telpa mano kišenėje”. Jos metu buvo išsiaiškinta, kiek aktuali narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo problema Jaunimo mokykloje.

Devintokai: Inga, Rasa ir Remigijus Panevėžio ledo arenoje

Panevėžio ledo arenoje mokiniai demonstravo savo fizines galias, dauguma mokinių

ledu čiuožė pirmą kartą. Projekto metu vykę renginiai parodė, kad Jaunimo mokyklos mokiniai gali mokytis,

sportuoti, gyventi be alkoholio, cigarečių bei kitų narkotinių medžiagų, jei jie yra užimti įdomia, turininga veikla.

Aldona Vaicinavičienė Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

VAIKŲ VASAROS POILSIO STOVYKLA “VAIVORYKŠTĖ”

Ši stovykla mokykloje buvo pradėta organizuoti 2004m. Mokyklos socialinės pedagogės iniciatyva. Remiantis programos nuostatais, stovykla buvo skirta socialiai remtiniems vaikams, o nuo 2007m. buvo pradėta vykdyti vaikų vasaros poilsio socializacijos programa. Minėta programa yra finansuojama nacionalinio ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Dauguma mūsų mokyklos mokinių auga socialiai pažeistoje aplinkoje, yra iš socialiai remtinų šeimų, todėl vasaros

poilsio užimtumas padeda jiems ugdytis socialinius įgūdžius, teikia teigiamų emocijų, plečia akiratį. Kiekvienais metais rengdami šią stovyklą bendradarbiaujame su Biržų policijos komisariatu, Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Mūsų organizuojama stovykla yra dieninė, vaikai būna užimti nuo 9.00 iki 15.00 val. Mokiniams būna organizuojami įvairaus pobūdžio užsiėmimai: dailės, sportiniai, turistiniai ir kt., rengiamos ekskursijos, ugdomi mokinių kūrybiniai gebėjimai, formuojami sveikos gyvensenos įgūdžiai. Kiekvienais metais programoje dalyvauja iki 40-ties mokinių nuo 5 iki 10 kl. Kadangi dauguma mūsų Mokyklos mokinių šeimų neturi materialinių galimybių keliauti, todėl vaikai visada laukia mokslo metų pabaigoje ekskursijų. Vasaros stovyklų metu esame aplankę Aukštaitijos nacionalinį parką, pabuvojome Ventės rage, Rusnėje, Bitėnuose, o praėjusią vasarą vykome į Anykščius. Organizuojami ir vaikų mėgstami sportiniai užsiėmimai: tinklinio, krepšinio varžybos, todėl šios stovyklos nuolatiniai pagalbininkai yra kūno kultūros mokytojai.

Albertas, Paulius ir Linas “Arklio muziejuje” Anykščiuose

Stovyklos užsiėmimus lanko ir kūrybinių gebėjimų turintys vaikai, kuriems padeda

dailės ir dizaino mokytojos. Jų bendrų pastangų dėka praėjusią vasarą buvo atnaujintas mokyklos interjeras, apipavidalintos patalpos, kuriose saugojami mokinių kūrybiniai darbai.

Vasaros stovykla - naudinga Mokyklos bendruomenei, nes jiems suteikiama galimybė pamatyti gražiąsias gyvenimo puses, o tuo pačiu mokiniai įgyja naujos patirties, atranda save įvairiapusėje veikloje. Ina Gaigalaitė Socialinė pedagogė, projekto vadovė

POPAMOKINĖ VEIKLA

Jaunimo mokyklos mokiniams yra sudarytos sąlygos tobulėti ne tik pamokų metu, bet ir papildomojo ugdymo užsiėmimuose. Jų metu siekiama, kad mokiniai įgytų žinių, praktinių įgūdžių bei gebėjimų, kurie būtų naudingi ir pritaikomi gyvenime. Taip pat ugdoma meninė saviraiška.

2007-2008 m.m. Jaunimo mokykloje veikia 15 būrelių. Du iš jų - „Stebuklingas pasaulis“ bei „Žaidžiame teatrą“ - skirti specialiosios, lavinamosios klasės mokinių ugdymui. Taip pat prie Jaunimo mokyklos veikia 3 papildomojo ugdymo būreliai - dailės, šokių, futbolininkų -skirti rajono ir miesto mokiniams.

Vienas iš populiariausių - „Jaunųjų kompiuterininkų“ būrelis (vadovė G.Braknienė). Mūsų mokyklos mokiniai labai mėgsta naršyti internete, žaisti kompiuterinius žaidimus. Be to, jie dalyvauja įvairiuose konkursuose. Pvz., 2006-2007 m.m. dalyvavo respublikiniame jaunimo mokyklų kompiuterinių piešinių konkurse ir užėmė prizinę vietą.

Jaunimo mokyklos mokiniai taip pat mėgsta sportuoti. Stalo teniso (vadov. V. Medelinskienė) ir sporto (vadov. R.Briedis) būrelių metu stengiamasi ugdyti mokinių sveikos gyvensenos įgūdžius, stiprinti ištvermę.

Įrengta treniruoklių klasė, yra šiuolaikiškas teniso stalas. Sporto būrelio nariai nuolatos dalyvauja tarpmokyklinėse krepšinio, tinklinio varžybose. Jaunieji stalo tenisininkai taip pat neapsiriboja žaidimu mokykloje. 2007m. pavasarį stalo teniso mergaičių komanda,užėmusi pirmąją vietą rajono varžybose, dalyvavo Panevėžio apskrities zoninėse varžybose.

Labai įdomiai su mokiniais dirba mokytoja D.Nindriūnaitė, vadovaujanti keramikos ir dailės būreliui „Improvizacija“. Dailės būrelio metu stengiamasi ugdyti mokinių kūrybiškumą, lavinti raiškos įgūdžius, supažindinti su dailės naujovėmis. Taip pat mokiniai pratinami teorines žinias pritaikyti praktikoje. Mokinių komanda dalyvauja įvairiuose renginiuose, vienas iš jų – „Puošiu pasaulį ir save“.

Keramikos būrelio metu mokiniai iš molio lipdo įvairias molines figūrėles, puodelius, medalius, žiedžia vazeles. Šis kūrybinės veiklos pobūdis plėtoja jų vaizduotę, skatina fantazuoti.

Mokyklos mergaitės labai mėgsta šokių bei muzikos būrelius. Ritminių šokių būrelio metu (vadov. N.Matulionienė) mokoma šokio meno paslapčių, taisyklingos kūno laikysenos, judesių darnumo, muzikinio ritmo pajautimo. Kuriami įvairūs šokiai, kuriais paįvairinami mokykloje vykstantys renginiai: Savivaldos diena, kalėdinės šventės, Valentino diena, Paskutinio skambučio šventė ir kt.

Muzikos būrelio „Saulės vaikai“ (vadov. R.Murelienė) nariai ir dainuoja, ir groja, ir šoka. Mokytoja stengiasi būti demokratiška, todėl dainas renkasi kartu su mokiniais ir moko dainuoti jiems labiausiai patinkančias. Į repertuarą įtraukiamos ir lietuvių liaudies dainos, ir populiarios šiuolaikinės. Būrelio metu ne tik dainuojama, bet ir grojama. Mokiniai su užsidegimu skudučiuoja, labai nori groti pianinu. Būrelio narės visada dalyvauja mokyklos renginiuose. Pagal galimybes stengiamasi dalyvauti ir rajoniniuose renginiuose. Pvz., 2007 m. kovą vyko rajoninis konkursas, skirtas Biržų krašto kanklininkui P. Lapienei. Mokytoja paruošė devintokę K.Vaškaitę, kuri padainavo dvi lietuvių liaudies dainas ir pati sau pritarė kanklėmis.

Būrelio „Kuriu mokyklos įvaizdį“ (vadov. J.Gabriūnienė) metu mokiniai įtraukiami į mokyklos internetinio puslapio kūrimą, supažindinami su žurnalisto darbu. Jie mokomi surinkti tekstus kompiuteriu bei juos apipavidalinti turimomis mokykloje kompiuterinėmis programomis. Būrelio nariai renka medžiagą apie ekskursijas, išvykas, susitikimus. Šia medžiaga atnaujinamas mokyklos internetinis puslapis. Taip pat informacija pateikiama rajoniniuose laikraščiuose. Išleistas bukletas apie Mokyklą.

Laisvalaikio studijos „Mozaika“ (vadov. I.Zinkevičienė) nariai leidžia mokyklos laikraštuką „Savas kampas“, improvizuoja, kuria literatūrines kompozicijas, mokosi bendrauti bei bendradarbiauti ir t.t. Turbūt labiausiai vykęs darbas – mini spektakliukas pagal A. de Sent Egziuperi „Mažąjį princą“.

Tos pačios mokytojos vadovaujami Mokyklos fotografai yra visų mokyklos renginių dalyviai. Jie stengiasi „pagauti‘ gražiausius kadrus, įamžinti Mokyklos įvykius. Šio būrelio metu mokiniai įgyja teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. Mokykla turi gerą skaitmeninį fotoaparatą, todėl nuotraukos yra gana kokybiškos.

Kūrybingai su mokiniais dirba dizaino būrelio vadovė V.Kiseliūnienė. Ji išmoko mokinius iš paprastų ir nebrangių medžiagų padaryti labai gražius darbelius, skatina kūrybiškai perteikti savo fantazijų pasaulį. Būrelio narių darbeliai puošia mokyklos interjerą, mokiniai taip pat dalyvauja rajoniniuose renginiuose. Pvz., Biržų rajono Policijos komisariato organizuotame piešinių konkurse „Kaip aš įsivaizduoju policininką ir policiją“, rajono renginyje „Mozaika“ ir kt

Būrelio „Kraičio skrynia“ (vadov. G..Makrickienė) veikla yra plati: mergaitės mokosi etiketo, kultūringo elgesio, rengimosi kultūros, atlieka įvairius rankdarbius. Mokytoja organizuoja

išvykas, susitikimus. Šiais metais lankėsi „Apaščios“ kavinėje, svečiavosi pas tautodailininkę R.Zeltinienę, buvo pasikvietę liaudies meistrę S.Rožėnienę, kuri pamokė karpinių meno. Svarbiausia, kad šio būrelio metu įgytus įgūdžius galima pritaikyti ir buityje.

Užsiėmimas su liaudies menininke Saigūne Rožėniene

Dviejų būrelių veikla skirta specialiosios, lavinamosios klasės mokinių ugdymui bei

lavinimui. Būrelio „Stebuklingas pasaulis“ vadovė S.Grybienė stengiasi padėti mokiniams atrasti meninės raiškos būdus, kurie lavintų jų mąstymą, padėtų pažinti pasaulį. Šių mokinių darbeliai gruodžio mėnesį buvo eksponuojami Biržų rajono savivaldybės švietimo skyriuje.

Specialiosios, lavinamosios klasės būrelio „Žaidžiame teatrą“ (vadov. J.Garjonienė) užsiėmimuose žaidžiami teatriniai, trenažo, intonaciniai žaidimai, kūno judesiais mokoma išreikšti klausomą muziką kuriami etiudai. Etiudą „Karališkoji puota“ galėjo pamatyti rajoninio renginio dalyviai. Inga Zinkevičienė Mokyklos bibliotekininkė

SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLA MOKYKLOJE

Socialinis pedagogas Jaunimo mokykloje atlieka šias funkcijas: įvertinimo,

konsultacinę, korekcinę, vadybinę, šviečiamąją, koordinacinę, prevencinę bei teisinę. Mūsų Mokyklos mokiniai dažniausiai yra iš nedarnių, girtaujančių, skurdžiai gyvenančių šeimų, taip pat sunkiai auklėjami, blogai besimokantys, turintys žalingų įpročių. Todėl dažniausia tenka spręsti šias problemas: netinkamas mokinių elgesys, Mokyklos nelankymo priežasčių aiškinimasis, tėvų alkoholizmo, tėvų nesirūpinimo, tėvų skyrybų sukeltos problemos. Spręsti minėtas problemas labiausiai padeda klasių auklėtojai, Mokyklos administracija bei vadovaujantis Jaunimo mokyklų nuostatais sukurta specialistų komanda. Mokyklos socialinė pedagogė, klasių auklėtojos, spręsdamos vaikų elgesio problemas, bendradarbiauja ir su socialiniais partneriais.

Pastaruoju metu labai opi problema yra tai, kad sunku įtraukti tėvus į vaikų ugdymą, todėl ieškoma įvairių bendradarbiavimo formų. Mokykloje reguliariai vyksta tėvų susirinkimai, kuriuose dalyvauja socialinė pedagogė, mokyklos psichologas, specialusis pedagogas. Su tėvais kalbama auklėjimo, bendravimo, prevencijos klausimais, tėvai yra kviečiami į mokyklos renginius Klasių auklėtojai, socialinė pedagogė lankosi vaikų šeimose, tėvams vedamos specialistų konsultacijos. Mokykloje taip pat organizuojami bendri mokytojų ir mokinių susirinkimai dėl drausmės, elgesio problemų.

Palaikomi glaudūs ryšiai su seniūnijomis. Su Biržų miesto, Širvėnos, Parovėjos seniūnijomis, policijos komisariatu, Biržų pataisos inspekcija yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys. Policijos komisariato, Pataisos inspekcijos darbuotojai lankosi Mokykloje, dalyvauja renginiuose. Mokykloje taip pat vyksta bendradarbiavimas su VTAT. Į šią instituciją kreipiamasi

pagalbos dėl nelankančių Mokyklos mokinių, vykstama kartu į namus, lankomos socialinės rizikos šeimos. Palaikomas ryšys ir su Biržų savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriumi organizuojant mokinių nemokamą maitinimą.

Širvėnos seniūnijos seniūnė Gražina Samulionienė, Biržų seniūnijos seniūno

pavaduotoja Rima Žekienė ir Jaunimo mokyklos direktorė Danutė Narbutienė pasirašo bendradarbiavimo sutartis

Socialinės pedagogės iniciatyva, mokiniai buvo įtraukti į Mokyklos vidaus tvarkos

taisyklių kūrimą. Klasių valandėlių metu šis dokumentas buvo svarstomas, mokiniai teikė pasiūlymus, pastabas. Visi mokiniai yra su jomis susipažinę, jos yra pakabintos Mokyklos stende. Šiame dokumente yra numatytos mokinių skatinimo ir drausminimo priemonės. Tačiau Mokyklos darbuotojai, pedagogų kolektyvas dažniausiai vadovaujasi humaniškos veiklos principais, kurių pagrindu ir kuria ugdymosi aplinką. Ina Gaigalaitė Socialinė pedagogė

PSICHOLOGO VEIKLA MOKYKLOJE Mano darbo tikslas - formuoti ,,ego'' kokybes, padedančias prisitaikyti visuomenėje. Tai - saugumas, autonomiškumas, viltis, valia, gebėjimas pasinaudoti visu savo intelektiniu potencialu. Visko pradžia – diagnostika. Pagal galimybes atlieku tyrimus, kurie atspindi asmenybės intelektą, temperamentą, charakterį, jausmus, motyvacinę sistemą, vertybes. Šiais mokslo metais mokykloje atlikau tyrimą ,,Mokymosi stiliai’’ pagal intelektų įvairovę. Su rezultatais, siūlymais supažindinau Mokyklos bendruomenę. Patys mokiniai, darydami testus, daug sužino apie savo užslėptas galimybes. Kartu aptariame klausimų reikšmę, poelgių prasmę. Mūsų tikslas, kad stipresnė pusė padėtų silpnesnei savo raidos atžvilgiu. Ypatingai svarbu žinoti motyvaciją, kuri yra visa ko suma, visybė. Naudoju tą būdą, kuris artimas turimai motyvacinei sistemai. Svarbu per mėgstamą, žinomą veiklą atlikti korekciją. Korekcijai naudoju kognityvinę terapiją. Daugelis nelinkę į savirefleksiją, todėl stengiamės vizualizuoti, atliekam projekcinius testus, “piešiam” emocijas, apibūdinam jas, atskiriame ir pan. Daromi konkretūs veiksmai, laikomasi žingsnių eiliškumo, siekiant užsibrėžtų tikslų. Labai svarbu mokinių žinias susieti su praktiniu patyrimu, todėl svarbiausias dėmesys skiriamas dabarties įvykiams, jų interpretacijai. Bet koks mano darbas, susijęs su palankiomis emocijomis. Palaikau teigiamą koreliaciją tarp tikslo ir pozityvaus išgyvenimo.

Turintiems emocinių sutrikimų dėl prastos savireguliacijos, vidinio nestabilumo, sutrikusios kontrolės, didelė tikimybė turėti elgesio pažeidimų, ypač tiems, kurie yra ekstravertai,

todėl stengiuosi stiprinti ir mokytojų psichologinę sveikatą, planuoju autogeninės treniruotes, užsiėmimų ciklą mokytojams, tėvams. Visus mokinius skatinu lavinti savireguliaciją, ypač turintiems emocijų, elgesio sutrikimų. Naudoju didaktinius žaidimus, ypač pertraukų metu. Mokomės spręsti gyvenimo problemas, priimti sprendimus ir suvokti jų reikšmę. Lavinasi charakterio savybės, tokios, kaip smalsumas, savarankiškumas, kantrybė, atkaklumas. Mokomasi laimėti ir pralaimėti, adekvačiai įvertinti savo galimybes. Manau, kontroliuojamoje aplinkoje, taip efektingiausia kovoti su saviraiškos baime. Bet kokiame kontekste įtraukiamas empatijos vaidmuo. Kaip jautiesi pats? Ką kitas išgyvena? Ką tu jo vietoje išgyventum ir kodėl? Mokomės išklausyti ir suprasti partnerį. Žaidimų metu elgiamasi natūraliau, todėl realiau atsiskleidžia komunikacinė kompetencija, gyvenimiški problemų sprendimo įgūdžiai. Būdingiausių požymių sąrašą, kaip atskirti ir kaip elgtis su dėmesio, perdėto aktyvumo, emocinių sutrikimų turinčiais mokiniais, pakabinau mokytojų kambaryje, taip stengiuosi prisidėti prie sėkmingo ugdymo proceso. Dainius Čerbulėnas Mokyklos psichologas

SPECIALIOJO PEDAGOGO VEIKLA SPECIALIOJOJE, LAVINAMOJOJE KLASĖJE

Nuo 2003m. rugsėjo Jaunimo mokykloje įkurta lavinamoji klasė vaikams su vidutine,

žymia ir labai žymia intelekto negale. Klasė turi prailgintos dienos grupę, ją lanko vaikai, turintys kompleksinę negalę (autizmas, Dauno sindromas, elgesio - emocijų sutrikimai, judesio – atramos sutrikimai). Mokinių skaičius svyruoja nuo penkių iki dešimties.

Nuo 2007-2008 mokslo metų pradžios specialiojoje – lavinamojoje klasėje mokosi 4 vaikai su nežymia intelekto negale, kuriems per sunku mokytis visiškos integracijos būdu. Dirbdami su vaikais daug dėmesio skiriame individuliam darbui, vaikų gebėjimų ugdymui. Dirbam pagal individualias programas, (programos pavyzdį susikūrėm patys) kurias sudaro visa pedagogų komanda, dalyvaujant tėvams, ir pasirašo visi ugdymo proceso dalyviai.

Darbui turime neblogas patalpas, kuriose yra klasė, poilsio bei miegamasis kambariai. Turim kompiuterį, kuris yra vienas iš darbo įrankių. Bet joks darbo įrankis ar mašina nepakeitė mūsų pasaulio taip stipriai kaip šis. Mokykloje specialiųjų poreikių mokiniai ruošiami savarankiškam gyvenimui, todėl ir mokymas dirbti kompiuteriu yra neatsiejama ugdymo proceso dalis. Reikia pastebėti, kad vaikai labai noriai pradėjo mokytis juo dirbti, nors ir buvo visokių nuomonių. Manyta, kad vaikai, turintys vidutinę intelekto negalę, niekada nieko neišmoks, jau nekalbant apie vaikus, turinčius žymią intelekto negalę. Bet darbas parodė, kad visi daugiau ar mažiau gali išmokti. Vaikus ypač traukia tai, kad darbo rezultatas matomas greitai.

Ko išmokome, ar verta buvo mokytis? Tikrai verta. Mergaitė, kuri visiškai nekalba ir ranka neparašo nė vienos raidės (žymi intelekto negalė), kompiuteriu parašo vardą, pavardę, mamos vardą, tėčio vardą, skaičius ir kt. Kita mergaitė (žymi intelekto negalė) pažįsta visas raides, bet ranka jų neparašo, o kompiuteriu rašo žodžių ir sakinių diktantus, moka parašyti savo vardą, pavardę, artimųjų vardus.

Vaikų, turinčių vidutinę intelekto negalę, galimybės dirbti kompiuteriu žymiai didesnės. Jie jau moka įsijungti ir išjungti kompiuterį, susirasti savo bylą, išsaugoti duomenis, rašyti laiškus, rašinėlius ir t.t. Tuo pačiu reikia pastebėti, kad mokymasis dirbti kompiuteriu nėra labai lengvas darbas, bet reikia vaikais tikėti ir jų niekada nenuvertinti jų pastangų.

Specialiosios, lavinamosios klasės ugdytiniai

Kompiuteris - gera priemonė dialogams mokyti, nes juos vaikai labai mėgsta.

Klausimai ir atsakymai padeda mokyti reikšti mintis raštu. Vėliau galima pereiti mokyti kurti trumpučius rašinėlius. Bendravimas kompiuteriu – nepakeičiama priemonė dirbant su nekalbančiais ir sergančiais cerebriniu paralyžiumi vaikais.

Kai prieš keletą metų pradėjome dirbti kompiuteriu, neturėjome jokių programėlių skirtų darbui su specialiųjų poreikių mokiniais. Dabar jau turime keletą neblogų programėlių, kurios tinka matematikos, lietuvių kalbos, piešimo mokymui. Kompiuteris yra gera priemonė žaidimams, kurių yra daug ir gerų ir jie nebrangūs.

Žaisdami mokomės kelių eismo taisyklių, aiškinamės kaip elgtis parduotuvėje, pramogų vietose ir kitur.

Žaidimai plečia vaikų akiratį, moko elgtis besikeičiančiose situacijose. Nereikia vengti naujovių, nes praktika rodo, kad ir vaikai su vidutine ar net žymia

intelekto negale domisi tais pačiais dalykais, kaip ir jų bendraamžiai. Tik reikia tikėti neįgaliu vaiku, jį skatinti ir niekada nenuvertinti jo pastangų.

Stasys Valiukas specialiojo ugdymo komisijos pirmininkas, specialusis pedagogas metodininkas

JONAVOS JAUNIMO MOKYKLA

Adresas: Vasario 16-osios g. 31, LT-55164 Jonava El. paštas: jjm@zebra.lt Interneto svetainė: www.jjm.aiva.lt Telefonas: 8-349 52062 Direktorius – Rolandas Bulotas Direktoriaus pavaduotoja ugdymui – Edita Paknienė

JAUNIMO MOKYKLOS ISTORIJA

Jonavos jaunimo mokykla savo veiklą pradėjo 1995 m., kai šeštojo rajono savivaldybės tarybos posėdžio 1995-08-24 sprendimu Nr.48 suaugusiųjų mokykla reorganizuota į Jonavos jaunimo mokyklą.

Jonavos rajono savivaldybės taryba 2006 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-125 „Dėl specialiųjų klasių komplektavimo jaunimo mokykloje“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu , leido komplektuoti pagrindinio ugdymo programos specialiąsias klases Jonavos jaunimo mokykloje, perkeliant jas iš darželio - mokyklos „Bitutė“ nuo 2006 metų rugsėjo 01 d. Tuo pačiu įpareigojo Jaunimo mokyklos direktorių papildyti šios įstaigos nuostatus.

2006 m. rugpjūčio 11 d. savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr.13B-806 ”Dėl Jaunimo mokyklos nuostatų patvirtinimo” patvirtino Jaunimo mokyklos nuostatus. Juose atsiranda papildymai, susiję su specialiųjų poreikių mokinių ugdymu.

MISIJA

Nemotyvuotiems, ekonominių-socialinių problemų turintiems mokiniams užtikrinti ugdymą(si), integraciją į visuomenę bei sudaryti gebėjimų plėtojimo, pažintinių interesų tenkinimo sąlygas.

VIZIJA

Jonavos jaunimo mokykla – tai ugdymo įstaiga, kurioje vidinė kultūra pagrįsta demokratišku, atsakingu, saugiu tarpusavio bendravimu, realizuojant meninius, darbinius ir sportinius gebėjimus, padedant kūrybiškai bei profesionaliai dirbantiems mokytojams.

MOKYKLOS TIKSLAI

*padėti vaikams ir jaunuoliams grįžti į nuosekliojo mokymosi sistemą, skatinant mokymosi motyvaciją, sudarant sąlygas pažinti save, išmokti spręsti gyvenime iškylančias problemas ir išsiugdyti atsparumą neigiamai socialinei įtakai;

*padėti įgyti šiuolaikinę kultūrinę bei socialinę kompetencijas, perteikti moksleiviams tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, sudaryti sąlygas asmens tautinei savimonei, dorovinei, estetinei pasaulėžiūrai formuotis;

*sudaryti sąlygas specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si), pažinimo, saviraiškos poreikių tenkinimui, lavinti individualius gebėjimus, ugdyti jų savarankiškumą, atsakomybę ir kūrybingumą, pažinti ir puoselėti šių asmenų dvasines, psichines ir fizines galias, siekiant metodų ir priemonių dermės, mokyti gyventi visuomenėje ir šeimoje.

UŽDAVINIAI

Padėti paaugliams ir jaunuoliams:

*pažinti save: suvokti savo poreikius, interesus, gebėjimus, mokytis spręsti asmenines problemas;

*išsiugdyti pasitikėjimą savimi, poreikį savikūrai, optimaliai savęs realizacijai, atsparumą neigiamai socialinei įtakai, teisių, pareigų, atsakomybės visuomenei suvokimą;

*išsiugdyti mokymosi motyvaciją. Skatinti poreikį įgyti bent pagrindinį bendrojo lavinimo mokyklos teikiamą išsilavinimą;

*įvairia praktine bei teorine veikla, atitinkančia pozityvius poreikius ir gebėjimus, turtinti asmeninę patirtį, padėti pasirengti tolesniam mokymuisi, kultūriniam bei socialiniam gyvenimui;

*sudaryti sąlygas mokiniui mokytis pagal pasirinktas ugdymo programas;

*skatinti specialiųjų poreikių asmenis mokytis pagal gebėjimus, padėti jiems lavintis. Kurti ir įgyvendinti ugdymo modelius, orientuotus į asmens prigimtinių galių plėtojimą;

*padėti specialiųjų poreikių asmeniui suvokti bendrąsias žmogaus vertybes, etninę kultūrą, dorovines, estetines nuostatas;

*sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi, dvasinio, dorovinio, socialinio, kultūrinio brendimo sąlygas, padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą;

*grįsti savo veiklą humanistine demokratine ugdymo filosofija ir vertybių sistema.

MOKYKLOS FUNKCIJOS

*formuoja ugdymo turinio politiką; *užtikrina ugdymo kokybę, ugdymo proceso organizavimą, demokratinį valdymą;

*organizuoja ugdymo procesą, vadovaudamasi jį reglamentuojančiais dokumentais; *kuria saugią ir sveiką ugdymosi aplinką;

*vykdo nusikalstamumo ir narkomanijos prevenciją; *dalyvauja ugdymo pasiekimų tikrinimuose ir tyrimuose;

*vykdo sutartus įsipareigojimus; *kuria mokyklą kaip vietos bendruomenės informacijos, kultūros ir edukologijos centrą;

*plėtoja mokinių kultūrinę – pilietinę, komunikacinę kompetenciją; *ugdo asmens ir visuomenės gyvenimui būtinas vertybines nuostatas;

*ugdo pagarbą kalbai, etinei kultūrai; *užtikrina mokinių organizacijų veiklą;

*vykdo kompleksinę mokinių rizikingos elgsenos prevenciją; *teikia pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių mokiniams;

*tenkina mokinių saviugdos ir saviraiškos poreikius; *organizuoja laisvalaikį, nepamokinę veiklą;

*vykdo šalies ir tarptautinius projektus; *biblioteka tenkina mokyklos bendruomenės poreikius;

*užtikrina švietimo prieinamumą, mokymą ir ugdymą specialiųjų poreikių asmenims, turintiems kompleksinius raidos sutrikimus (esant nežymiam protiniam atsilikimui), vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, judėjimo ir padėties, kompleksinių sutrikimų bei raidą ir mokymąsi trukdančių psichosocialinių veiksnių, pirmumą teikiant didelių ir labai didelių specialiųjų

ugdymosi poreikių asmenims, padedant jiems mokytis pagal sveikatą bei gebėjimus ir siekiant mažinti socialinę atskirtį;

*formuoja ir įgyvendina specialiojo ugdymo turinį, ugdymo programas pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus švietimo programų kriterijus, laiduoja švietimo programos turinio lankstumą ir variantiškumą, atsižvelgiant į specialiųjų poreikių mokinių asmens galias, siūlant ir taikant skirtingus ugdymo būdus ir tempą;

*teikia specialiąją pedagoginę, psichologinę, socialinę pagalbą specialiųjų poreikių asmenims, organizuoja specialiųjų poreikių vaikų bendrąjį pagrindinį specialųjį ugdymą;

*organizuoja ugdymą pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus Bendruosius ugdymo planus ir jos nustatyta tvarka parengtus Mokyklos ugdymo planus, organizuoja mokinių papildomąjį ugdymą, integruojant jį į bendrąjį lavinimą, sudarant sąlygas specialiųjų poreikių asmenų saviraiškai ir socializacijai;

*atlieka mokyklos vidaus auditą;

*inicijuoja socialinę paramą socialiai remtiniems vaikams; *organizuoja nemokamą maitinimą visiems mokyklos mokiniams (išskyrus vakarinių klasių

mokinius), specialiųjų poreikių asmenų, kurie nepajėgia (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje) patys atvykti į švietimo įstaigą, nemokamą atvežimą į ją ir parvežimą į namus;

*sudaro sąlygas vaikui, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčiam mokytis mokykloje, Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministrų nustatyta tvarka mokytis gydymo įstaigoje, namuose, savarankiškai.

MOKYMOSI FORMOS

Mokykloje mokiniams yra sudarytos sąlygos mokytis dienine, vakarine ir mišria mokymosi formomis. Mokykla teikia šias ugdymo programas Programos pavadinimas Kodas Pagrindinio ugdymo programa 201001001 Adaptuota pagrindinio ugdymo programa 207001002 Pagrindinio specialiojo ugdymo programa 207001003

Mokyklos darbuotojai

2007-2008 m. m. mokykloje dirbo 46 darbuotojai, kurių amžiaus intervalas nuo 23 iki 69 metų. Darbuotojų amžiaus vidurkis: 43 m. 21,7 % darbuotojų yra vyrai. Mokytojai Kvalifikacinė kategorija Viso Vyrai Moterys

Mokytojai 8 2 6 Vyresnieji mokytojai 14 2 12 Mokytojai metodininkai 5 1 4 Viso 27 5 22 Specialistai

Pareigos Darbuotojų skaičius Socialinis pedagogas 1 Specialusis pedagogas 1

Logopedas 1 Psichologas 1 Kineziterapeutas Masažistas 2

Slaugytojas 1 Bibliotekininkas 1

MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJA

Mokyklos administracija suinteresuota mokytojų profesiniu tobulėjimu, todėl sudaromos sąlygos jiems išvykti į rajoninius, respublikinius ir tarptautinius kvalifikacinius renginius, skatinama įgytos patirties sklaida ir pritaikymas ugdymo procese. Mokyklos pedagogai yra išklausę nemažai kursų, seminarų, kuriuose atliko individualias ir praktines užduotis, išanalizavo konkrečius atvejus, dalyvavę konferencijose. Ypač siekė dalyvauti seminaruose ugdymo organizavimo klausimais dėl bendrojo lavinimo ir ikiprofesinio ugdymo, įgyvendinant JM koncepcijos veiksmų planą. Taip pat ir mokyklos administracija kartu su lavinamųjų klasių mokytojais dalyvavo įvairiuose seminaruose, konferencijose, skirtose specialiųjų mokymo priemonių panaudojimo klausimams, pagal mokytojų kvalifikacijos programas.

Mokyklos mokytojai aplankė nemažai Europos šalių (Kroatija, Italija, Vokietija, Vengrija, Paryžius, Olandija, Austrija, Lenkija, Čekija, Slovėnija), tačiau tolimiausia ir įsimintiniausia kvalifikacinė išvyka buvo į Graikiją, kur pedagogai ne tik buvo supažindinti su šios šalies švietimo sistemos politika, švietimo sistemos kaita ir prioritetais, bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo patirtimi, mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema, bet ir dalinosi savo profesine patirtimi su užsienio kolegomis. Turtingas Graikijos kultūros paveldas, istorija, tradicijos padėjo atskleisti asmenybės ugdymo meno poveikio priemonėmis galimybes, integruoti įgytas žinias organizuojant ugdymo procesą. Mokinių skaičius 2007-2008 mokslo metais

Klasė V-X dieninės VIII-X vakarinės VI-X lavinamosios

Mokinių skaičius 71 61 22 (iš jų 1 mokomas namuose) Iš viso: 154 Klasių komplektai 5 4 3

Dieninėse V-X klasėse mokosi 12-17 metų mokiniai, kuriems trūksta mokymosi motyvacijos ar kurie dėl kitokių priežasčių nepritapo kitose bendrojo lavinimo mokyklose.

Vakarinėse VIII-X klasėse mokosi 14-17 metų dirbantys jaunuoliai ar profesinių mokyklų I pakopos mokiniai.

Lavinamosiose klasėse mokosi mokiniai, turintys kompleksinių ar intelekto sutrikimų. Kiekvienam mokiniui yra sudaroma galimybė grįžti į pagrindinę ar kitą pagrindinio ugdymo

programą vykdančią mokyklą, mokytis politechnikos mokykloje.

Beje, į vakarines jaunimo klases priimami 16 – 17 metų dirbantys jaunuoliai, dėl socialinių, ekonominių sąlygų negalintys tęsti mokslo dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ar kitose ugdymo institucijose bei profesinių mokyklų I pakopos mokiniai.

Į specialiąsias (lavinamąsias klases) priimami 12 – 21 metų asmenys, turintys kompleksinius sutrikimus (intelekto sutrikimus ir fizinius judėjimo sutrikimus, kalbos ir kalbėjimo sutrikimus, emocijų ir elgesio sutrikimus); intelekto sutrikimus (labai žymų protinį atsilikimą, žymų protinį atsilikimą, vidutinį protinį atsilikimą ir nežymų protinį atsilikimą).

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

Mokykloje dieninių ir vakarinių klasių

mokiniams ugdymas organizuojamas orientuojantis į pagrindinio ugdymo Bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus, Bendruosius ugdymo planus, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. Mokymas(is) diferencijuojamas ir individualizuojamas, jis siejamas su praktine veikla, praktinių gebėjimų ugdymu. Mokinys mokykloje turi patirti mokymosi sėkmę, susikurti ateities perspektyvą. Ugdymo turinį jaunimo mokykloje sudaro bendrasis lavinimas su išplėsta technologijų ir informacinių technologijų pasiūla bei ikiprofesinis mokymas. Ikiprofesinio mokymo tikslas – padėti mokiniui suvokti darbo reikšmę ir supažindinti su esamomis profesijomis, ugdyti bendruosius gebėjimus ir paaiškinti, kaip įsigyti profesiją. Ugdymas individualizuojamas ir diferencijuojamas remiantis modulių sistema. Dalykų bendrosiose programose išskiriamas bendrojo lavinimo dalyko programos branduolys, kuris sudaro iki 60 procentų dalyko programos apimties. 40 procentų ugdymo turinio mokomasi per praktinės veiklos modulius, integruotus su informacinėmis technologijomis, technologijomis, ikiprofesiniu mokymu, susietus projektine veikla. Vertinama mokinio pasiekta mokymosi pažanga. Kiekvienam jaunimo mokyklos mokiniui yra sudaroma galimybė grįžti į pagrindinę ar kitą pagrindinio ugdymo programą vykdančią mokyklą, mokytis profesinėje mokykloje ar kitoje institucijoje, vykdančioje licencijuotas rengimo profesijai programas.

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

SPECIALIŲJŲ KLASIŲ MOKINIAMS Specialusis ugdymas – specialiųjų poreikių

asmenų mokymas, lavinimas bei vertybinių nuostatų formavimas, pripažįstant šių asmenų gebėjimus ir galias. Ši paslauga suteikiama, įvertinus specialiųjų poreikių moksleivių gebėjimus bei interesus ir pasitarus su tėvais. Moksleiviai mokomi pagal atitinkamos klasės ar individualų ugdymo planą. Pedagogai parengia dalykų, individualiąsias mokymo ir ugdymo programas.

Mokinių ugdymas Jaunimo mokykloje organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendrųjų ugdymo planų bendrosiomis ugdymo planų sudarymo ir ugdymo proceso organizavimo nuostatomis.

Pamokos trukmė 5-9 specialiosiose klasėse – 40 minučių, pertraukos ne trumpesnės kaip 15 minučių. Sutrikusio intelekto mokiniai technologijų pamokose mokosi įvairių sričių darbų: žemės ūkio, medžio, tinkavimo, dažymo, namų aplinkos tvarkymo ir remonto, siuvimo, mezgimo, valgių gaminimo ir kitų namų ūkio darbų. Minimalus mokinių skaičius grupėje, jei klasė dalijama į grupes, – 5 mokiniai. Gydomosios kūno kultūros pamokoms sudaromos ne didesnės kaip 10 mokinių grupės.

Individualios ir grupinės specialiosios pratybos vedamos ne pamokų metu. Lavinamojoje klasėje besimokantiems vidutinio, žymaus ar labai žymaus protinio atsilikimo mokiniams mokytojas sudaro individualias ugdymo programas. Lavinamosiose klasėse visus mokomuosius dalykus (išskyrus gydomąją kūno kultūrą) moko vienas mokytojas. Specialiųjų poreikių asmenys mokomi namuose pagal „Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarką“ (Žin., 2000, Nr. Nr.25-654). Individualioms ir grupinėms logopedinėms pratybos 5-6 klasėse skiriama po 2 pamokas 3 mokiniams, 7-9 klasėse po 1 pamoką 3 mokiniams per savaitę. Individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms 5-9 klasėse skiriama po 2 pamokas per savaitę kiekvienam mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi. NEFORMALUS MOKINIŲ UGDYMAS

Jaunimo mokykloje susiklostė savitos tradicijos. Kalbant apie jas, pirmiausiai norisi paminėti šiltą Advento vakarą. Šv. Kūčių išvakarėse visa mokyklos bendruomenė susirenka prie vaišių stalo, pasidalina džiaugsmais ir rūpesčiais, vieni kitus pasveikina su Šv. Kalėdom ir Naujaisiais metais, palinkėdami sėkmės ir stiprybės. Prabėgus vos savaitei, visus vėl sukviečia teatralizuota Kalėdinės eglutės šventė.

Vasario mėnesį, per Šv. Valentino dieną, renkame visos mokyklos šauniausią meilės laišką. Balandžio 1-ąją – Melų dieną – visi dalyvaujame „Melagių melagio“ rinkimuose. Pavasarėjant švenčiame linksmą ir triukšmingą Užgavėnių šventę, kurios metu išmonės

nestinga nei mokiniams, nei mokytojams. Šv. Velykų šventes atšventę namuose, Velykės pakviesti, renkamės į linksmą Atvelykio šventę. Tai būna puiki šventė: ridename margučius ir renkame „Margučių karalių“, kiekviena klasė dalyvauja velykinės puokštės ir gražiausio margučio konkursuose, vyksta įvairios sportinės varžybos.

Nelieka nepaminėtos ir valstybinės šventės, atmintinos datos: Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji.

Mokiniai labai mėgsta įvairias viktorinas. Sumaniai organizuojamos istorijos ir geografijos viktorinos, šauniausio moksleivio konkursas bei daug sportinių varžybų. Mokslo metus užbaigiame Paskutinio skambučio švente.

Neformaliojo ugdymo užsiėmimai, jų tikslai:

*Estradinės muzikos būrelio vadovė sudomina mokinius muzika ir supažindina su muzikos stiliais, lavina klausą bei balsą, puoselėja dainavimo tradicijas ir lavina muzikinį estetinį skonį;

*Dailės būrelio vadovai supažindina su taikomosios dailės šakomis bei žanrais, grafika, menine raiška, jų technikomis; moko menininko akimis stebėti, analizuoti, vertinti bei vaizduoti supančią aplinką, suvokti architektūrą kaip žmogaus būstą ir kaip meną, pastebėti skirtumus tarp taikomojo ir vaizduojamojo meno, suvokti meninės aplinkos vaidmenį žmogaus gyvenimo būdui; mokiniai mokosi derinti spalvas, atlikti linijinį piešinį; ugdomas preciziškumas; mokoma meninę ir estetinę patirtį taikyti gyvenime;

*Kultūrizmo užsiėmimų metu mokiniai išmoksta valdyti psichinę energiją, stresą, ugdo dėmesį, valią, pasitikėjimą savimi;

*Oro balionų modeliavimo būrelyje supažindinama su oreivystės istorija, oro balionų gamyba ir modeliavimu; *Žurnalistikos būrelyje mokiniai susipažįsta su žurnalistikos pagrindais, mokiniai įveikia kompleksus, išmoksta imti interviu; *Sveikos gyvensenos būrelyje mokiniai įgyja žinių, įgūdžių ir nuostatų, skatinančių sveikos gyvensenos praktiką ir nešančių naudą patiems mokiniams, jų šeimoms ir bendruomenei;

*Kompiuterinis raštingumas ugdomas kompiuterinio raštingumo būrelyje. Taip pat mokykloje veikia papildomojo ugdymo struktūrinis padalinys „Medeinė“, įkurtas

1996 m., o Jaunųjų miško bičiulių sambūryje įregistruotas 1998 metais. Klubą nuo pat įkūrimo dienos remia Jonavos miškų urėdija. Vaikus miško pažinimo taku veda klubo vadovė pedagogė-metodininkė Zita Venckienė ir miškininkai globėjai: miškų urėdo pavaduotojas miškininkystei

Gediminas Migauskas, miškotvarkos technikė Raminta Sedlevičiūtė ir miškų urėdas Vytautas Daukševičius. Klube ugdomas jaunas žmogus, saugantis ir mylintis gamtą. Klubo veiklos kryptys: -miško stebėjimai ir tyrimai; -miško gausinimas ir globa; -mažųjų augintinių priežiūra gyvajame kampelyje; -ekologinis švietimas; -dalyvavimas ilgalaikiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose; -neįgaliųjų vaikų ir jaunuolių integravimas į klubo veiklą.

Klubas „Medeinė“ atviras visiems gamta besidomintiems vaikams. Kasmet jo veikloje dalyvauja apie 100 vaikų iš įvairių miesto ugdymo įstaigų. Klube vaikams sudaromos sąlygos plėtoti savo gabumus, tenkinami pažintiniai interesai, skatinama saviraiška. Klubo nariai atlieka tiriamuosius darbus miškotyros ir aplinkosaugos srityse, dalyvauja tarptautiniuose ir respublikiniuose projektuose, konkursuose, konferencijose. Kelių mokinių darbai pelnė Nacionalinio jaunųjų mokslininkų gamtininkų konkurso diplomus ir laureatų vardus.

Klubo nariai kasmet dalyvauja miško tvarkymo ir medelių sodinimo talkose, pavasarį sugrįžtantiems sparnuočiams iškelia inkilus, žiemą renka maisto atliekas ir jas nuveža miško gyventojams.

Klubas organizuoja įvairius renginius. Tradiciniais renginiais tapo: rajono moksleivių kūrybinių darbų konkursas-paroda, skirta Pasaulinei žemės dienai, pavasario šventė miške, paroda „Mano augintinis“, Kalėdų eglutės šventė, naujokų krikštynos, pažintinės ekskursijos „Lietuvos saugomos teritorijos“, vasaros poilsio stovykla „Ąžuolėlis“. Klubas „Medeinė“ globoja lopšelio-darželio „Pakalnutė“ jaunųjų miško bičiuliukų tuntą „Obuoliukas“. Klubas bendradarbiauja su Jonavos rajono mokyklomis ir vaikų darželiais, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centru, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, „Lietuvai pagražinti“ draugijos Jonavos rajono skyriumi ir kt.

Klubo gyvajame kampelyje auginami nykštukiniai triušiai, jūrų kiaulytės, žiurkėnai, degu, šinšila, akvariuminės žuvytės, papūgėlės, vėžliai. Kampelyje rengiamos pažintinės ekskursijos ir pamokos mokyklų mokiniams ir darželių vaikams.

SPECIALIŲJŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS MOKINIAMS

Mūsų mokykla, skirtingai nei kitos rajono bendrojo lavinimo mokyklos, teikia specialiąsias

paslaugas, stiprinančias neįgalaus vaiko ar jaunuolio fizinę, emocinę būseną, koreguojančias specifinius pažinimo, kalbos ir komunikacijos bei sveikatos sutrikimus.

Specialioji pedagoginė pagalba teikiama: vaikui, turinčiam komunikacijos sutrikimų. Mokyklos logopedas tiria visų mokinių kalbą ir

išsiaiškina jų turimus kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimus; teikia korekcinę pagalbą kalbos sutrikimų turintiems mokiniams; konsultuoja mokinių tėvus ir mokytojus, kaip mokyti mokinius pagal specialiąsias programas; stebi mokinius pamokose ir papildomo ugdymo metu.

vaikui, turinčiam intelekto sutrikimų, kuris pedagoginės pagalbos sulaukia iš specialiojo pedagogo. Specialiojoje lavinamojoje klasėje visus dalykus moko vienas mokytojas – specialusis pedagogas (išskyrus gydomąją kūno kultūrą). Su šių klasių mokiniais dirba mokytojai, turintys specialiojo pedagogo – logopedo kvalifikaciją.

vaikui, turinčiam emocijų, elgesio ir socialinės raidos, kompleksinių, specifinių pažinimo sutrikimų, padeda specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, psichologas.Socialinis pedagogas siekia vaiko gerovės ir saugumo, vykdo šias funkcijas: įvertinimo (renka informaciją, analizuoja, daro išvadas); konsultacinę (pataria, padeda, konsultuoja); korekcinę (skatina, įgalina, padeda

adaptuotis, aktyvina, mobilizuoja); vadybinę (organizuoja, telkia, priima sprendimus ir už juos atsako); šviečiamąją (aiškina, konsultuoja); koordinacinę (palaiko ryšius, siunčia (perduoda) informaciją); prevencinę (numato neigiamus reiškinius, poelgius ir padeda jų išvengti); teisinę (atstovauja, gina vaiko teises); socialinio ugdymo.

Vaikui, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų, pagalbą teikia specialusis pedagogas, kineziterapeutas, kūno kultūros specialistas (esant reikalui, masažistas). Atidžiai ir atsakingai įsigilinama į kiekvieno ugdytinio problemą. Taikomas individualus ir kompleksinis gydymas. Be kineziterapijos užsiėmimų atliekamas masažas ir povandeninis masažas, kuris atpalaiduoja, padeda sumažinti skausmą ir tikslingiau taikyti kineziterapiją.

Kineziterapijos užsiėmimų metu naudojamos įvairios priemonės - kamuoliai, pusiausvyros platformos, lazdelės, lankai, refleksiniai ritinėliai - skirtos smulkiajai motorikai, erdviniam suvokimui lavinti bei žaisti. Kineziterapijos salėje yra įvairių treniruoklių, dviratis, švediška sienelė.

Kineziterapijos užsiėmimai vyksta 2 kartus per savaitę. Užsiėmimuose dalyvauja 5-9 klasių mokiniai.

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS MOKINIAMS

Mokytojo padėjėjas Jaunimo mokykla 2006 metais dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos

organizuotame konkurse dėl finansinės paramos mokytojo padėjėjo etatų steigimui 2006 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais. Buvo finansuoti 2 mokytojo padėjėjo etatai. Dar vieną etatą mokykla įsteigė iš savo lėšų. Šiuo metu kiekvienoje lavinamojoje klasėje dirba po vieną mokytojo padėjėją, kurios padeda ribotų galimybių vaikams savarankiškai dalyvauti ugdyme bei popamokinėje veikloje. Vežiojimas į mokyklą

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 36 punktą „Vežiojimas, apgyvendinimas, maitinimas“, Lietuvos Respublikos Specialiojo ugdymo įstatymo 27 straipsnį „Vežiojimas į švietimo įstaigą“ bei Jaunimo mokyklos nuostatus, visi lavinamųjų klasių mokiniai buvo atvežami į mokyklą ir parvežami iš jos mokykliniu autobusu (Renault Master, 2007 m. ), kurį gavome iš Jonavos Socialinių paslaugų centro valdyti, naudoti patikėjimo teise. Nuo 2006 metų rugsėjo mėnesio iki 2007 metų gegužės mėnesio mokiniai buvo vežiojami Jonavos mokyklos - darželio „Bitutė“ bei Jonavos rajono Neįgaliųjų veiklos centro autobusais. Dabar mokiniai vežiojami Ford Transit 350 EF, 2007 m. markės automobiliu, kuris yra pritaikytas neįgaliesiems. Maitinimas

Įgyvendinant Jaunimo mokyklų koncepcijos 30 punktą „Nemokamas maitinimas skiriamas visiems jaunimo mokyklų mokiniams“, visiems dieninių jaunimo klasių mokiniams yra skiriamas nemokamas maitinimas, nepriklausomai nuo tėvų darbo pajamų dydžio. Kadangi mokykloje yra tik maža valgymui skirta patalpa, kurioje valgo lavinamųjų klasių mokiniai, visi kiti mokiniai maitinami Jonavos Senamiesčio gimnazijoje, esančioje šalia Jaunimo mokyklos.

BENDRADARBIAVIMAS SU SOCIALINIAIS PARTNERIAIS

Siekiant kelti mokymosi motyvaciją, spręsti socialines problemas, tenkinti pažintinius interesus, saviraiškos poreikį bei padėti mokiniams integruotis į visuomenę, pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su įvairiomis institucijomis. Jonavos krašto muziejus sutartimi įsipareigojo nemokamai organizuoti ekskursijas Jaunimo mokyklos mokiniams krašto muziejuje ir po rajoną, vesti švietėjiškas valandėles bei taikyti visas muziejuje numatomas lengvatas ne tik

mokiniams, bet ir mokytojams. Mokykla bendradarbiauja ir su VšĮ Jonavos suaugusiųjų švietimo centru, Jonavos Panerio pradine mokykla, Jonavos miškų urėdija, specialiųjų mokymo priemonių gamintojais: UAB “Gudragalvis“ ir UAB „Teida“, mokykla - darželiu “Bitutė“, lopšeliais-darželiais „Pakalnutė“ ir „Dobilas“, Socialinių paslaugų centru, Jonavos darbo birža, Pedagogine psichologine tarnyba, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, Lietavos pagrindine, J. Ralio vidurine mokyklomis, kurios yra įsipareigojusios nelankantiems mokyklos, nepažangiems, turintiems elgesio ar kompleksinių (nelankantiems mokyklos, nepažangiems ir turintiems elgesio problemų) problemų 6-10 klasių mokiniams rekomenduoti mokytis Jonavos jaunimo mokykloje; organizuoti bendrus svarstymus dėl mokinių galimybės mokytis Jaunimo mokykloje, dalyvaujant mokiniui, mokinio tėvams (globėjams), abiejų mokyklų atstovams. Jaunimo mokykla sudaro sąlygas šių mokyklų mokiniams mokytis Jaunimo mokykloje, o sustiprinus mokinių mokymosi motyvaciją, rekomenduoja mokiniui grįžti į ankstesnę mokymosi įstaigą ar kitas bendrojo lavinimo mokyklas, aptariant situaciją su mokiniu ir jo tėvais (globėjais).

METODINĖS VEIKLOS GRUPĖS

Mokykloje veikia humanitarinių ir tiksliųjų mokslų metodinės grupės, kurios jungia dalykų mokytojus, klasių auklėtojus, pedagoginę, psichologinę ir socialinę pagalbą teikiančius darbuotojus. Šių grupių tikslas - tobulinti mokytojų bei kitu ugdymo procese dalyvaujančių specialistų profesinį meistriškumą, siekiant užtikrinti ugdymo kokybę bei plėtoti mokytojų bei kitų ugdymo procese dalyvaujančių specialistų bendradarbiavimą, skatinti savišvietą. Dalyvavimas projektuose

Mokykla dalyvavo ir dalyvauja šiuose šalies ir tarptautiniuose projektuose, programose: Visaverčio bendravimo programa „Always“ pokyčių programa Baltijos regiono šalių krantų stebėjimo „Ežeras. Upė“ programa Baltijos jūros projekto (The Baltic Sea Projekt) fenologinių stebėjimų programa Plaukų ir odos priežiūros mokyklinė programa „Pasitikėkime savimi“ Mokyklų tobulinimo programa Mokyklų tobulinimo plius programa Pirminės narkomanijos prevencijos programa Projektas „Moksleivių pažangos vertinimas ugdymo procese“ Respublikinis ekologinis vaikų ir jaunimo projektas „Gamta šalia mūsų“ Projektas „Kalėdinių eglučių plantacijos išauginimas“ Projektas „Rekreacinės klasės įkūrimas“

MOKYKLOS PASIEKIMAI

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos padėka už mokyklos tradicijų puoselėjimą (1999); -Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus padėkos raštas už rūpinimąsi gimtuoju kraštu ir dalyvavimą aplinkosaugos konkurse (2000); -UAB „Lonas ir partneriai“ padėka už dalyvavimą poroloninio žaislo konkurse “Įsigijau naują žaislą“ (2000); -Jonavos rajono savivaldybės administracijos padėkos raštas už dalyvavimą rajoniniame moksleivių kūrybinių darbų konkurse „Medžio laiškas žmogui“ (2001); -Lietuvos moksleivių kūno kultūros ir sporto centro apdovanojimas už dalyvavimą Lietuvos jaunimo mokyklų krepšinio varžybose. II ir III vietos laimėtojai (2001); -Lietuvos jaunimo karjeros centro padėka už dalyvavimą projekte „Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstaigų socialinės integracijos bei ugdymo programos“ (2002);

-Jonavos rajono savivaldybės administracijos padėka už prasmingą ir nuoširdžią ekologinio švietimo veiklą bei dalyvavimą rajoninėje piešinių parodoje, skirtoje Pasaulinei Žemės dienai (2005); -Pedagoginės profesinės raidos centro padėka Jonavos jaunimo mokyklos pedagogams už dalyvavimą respublikinėje parodoje „Jonavos rajono švietimo įstaigų patirtis tenkinant besimokančiųjų saviraiškos ir pažinimo poreikius“ (2006); -Šiaulių jaunimo mokyklos padėka už aktyvų dalyvavimą respublikos jaunimo mokyklų konkurse „Mes prieš AIDS“ (2006); -Šiaulių jaunimo mokyklos padėka už aktyvų dalyvavimą respublikos jaunimo mokyklų konkurse „Mes prieš AIDS“ (2007); -Leonido Simniškos fondo padėka už dalyvavimą tarptautiniame oro balionų modeliavimokonkurse. II ir III vietos laimėtojai. (2006); -Jonavos rajono socialinių paslaugų centro padėka už pagalbą socialinių paslaugų centrui (2007).

JONIŠKIO JAUNIMO MOKYKLA Adresas: Žagarės g. 21A, LT-84122 Joniškis Telefonas: 8-426 61123 El. paštas. mokykla@jaunimo.joniskis.lm.lt Interneto svetainė: www.jaunimo.joniskis.mok.lt Direktorė – Stefanija Grigaliūnienė Direktorės pavaduotoja ugdymui - Aldona Laucienė Joniškio jaunimo mokykla savo istorijos puslapius verčia nuo 1946 metų, kai buvo suaugusiųjų gimnazija, o nuo 1949 metų - Darbo jaunimo mokykla. 1993 metų rugsėjo 1 dienos Suaugusiųjų vidurinėje mokykloje atsidarė jaunimo klasės, o 1994 metais įkurta Joniškio jaunimo mokykla.

KAS MES ESAME?

Joniškio jaunimo mokykloje mokosi paaugliai, nepritapę buvusiųjų mokyklų bendruomenėse, stokojantys mokymosi motyvacijos, turintys sveikatos sutrikimų bei rizikos grupių šeimų vaikai.

Mokykloje yra mokoma nuo šeštos klasės. Šiose klasėse 2007/2008 m.m. mokosi 74 mokiniai. Jiems sudarytos sąlygos savo gebėjimų atskleidimui, prigimtinių galių vystymuisi. Mokinius ugdo septyniolikos mokytojų kolektyvas. Dešimt vyresniųjų mokytojų, du, turintys mokytojo kvalifikacinę kategoriją, keturi - dar neįgijo kvalifikacinės kategorijos, o vienas mokytojas - metodininkas. Visi pedagogai yra įgiję kompiuterinio raštingumo pradmenis. Ugdymo procese aktyviai naudojamos informacinės technologijos.

MŪSŲ SIEKIAI

Svajojame apie mokyklą, kuri išsiskirs iš kitų savo dvasia, metodais, kultūra, tarpusavio santykiais. Tai išties bus mokykla m o k i n i u i. Mokykloje vyks efektyvus mokymo ir mokymosi procesas, sąlygojamas informacinių technologijų ir glaudžių mokyklos bendruomenės ryšių. Ką pasiekėme?

Ugdytiniai, plėtodami savo pažintinius ir praktinius gebėjimus baigia pagrindinę mokyklą ir pasirenka savo tolimesnį gyvenimo kelią šitaip:

Mokslo metai Baigė 9 klases Mokosi 10 klasėje Mokosi profesinėse Dirba

1995-1996 24 13 8 3

1996-1997 33 - 27 6

1997-1998 35 2 21 12

1998-1999 37 25 10 2

Mokslo metai Baigė 10 klasių Mokosi 11 klasėje

Mokosi profesinėse Dirba

1999-2000 23 3 16 4

2000-2001 40 2 35 3

2001-2002 50 1 39 10

2002-2003 28 1 22 5

2003/2004 39 0 26 11

2004/2005 25 2 15 6

2005/2006 32 2 12 8

2006/2007 27 3 19 5

Mokykla žinoma savo kraštotyriniais ir gamtamoksliniais projektais, yra aktyvi šios pakraipos respublikinių projektų dalyvė, taip pat yra rezultatyvi meninio profilio būrelių veikla. Mokyklos jaunieji kraštotyrininkai už turiningą, kruopštų darbą pripažinti M. Slančiausko premijos laureatais, dvidešimtosios Nacionalinės jaunųjų kraštotyrininkų konferencijos nugalėtojai.

Jaunieji ekologai organizuoja tradicinę rajoninę moksleivių gamtamokslinę konferenciją "Aplinka ir žmogus". Dalyvauja įvairiuose rajoniniuose, respublikiniuose konkursuose, projektuose. Mokyklos bendruomenė vykdė šiuos vaikų socializacijos projektus:

„Fizinis aktyvumas – sveikatos garantas“, tradicinės vaikų vasaros poilsio stovyklos „Jaunimietis“, „Žingsnis po žingsnio supratingumo link“, „Žmogų kuria auklėjimas“, „Joniškio jaunimo mokyklos bendruomenė – aktyvi visuomenės ląstelė“ ,„Pilietiškumas ir demokratija Jaunimo mokykloje“.

Vyksta aktyvus sportinis gyvenimas. Dalyvaujama rajoninėse varžybose. Mokykloje yra informacinis centras. Nuo šeštos klasės mokykloje ugdoma informacinių technologijų kompetencija. Moksleiviai dalyvauja rajoniniuose ir respublikiniuose kompiuterinio raštingumo bei kompiuterinių piešinių konkursuose. Tapome kompiuterinių piešinių respublikinio konkurso "Saugaus eismo renginių emblemos", „Rūbas „Rūtos“ saldainiui“ laureatais. Dalyvaujame ir tampame laureatais respublikinių jaunimo mokyklų kompiuterinių piešinių konkursuose „Mama, ačiū Tau“, „Lietuvos vėliavos diena“.

KO SIEKIAME? - Brandinti pilietinę savimonę, ugdyti mokinių patriotizmą, kultūrinį ir tautinį tapatumą; - Suteikti žinių, būtinų įgyti dabarties žmogaus kompetencijas; - Veikti kaitos sąlygomis, savarankiškai priimti sprendimus; - Ugdyti: - gebėjimą mokytis; moksleivių sveikos gyvensenos kultūrą; kultūrines ir komunikacines

kompetencijas; - Diegti šiuolaikinę įsivertinimo ir vertinimo kultūrą, pratinti mokinius vertinti savo

laimėjimus.

GEROJI PATIRTIS Jaunimo mokyklų koncepcijoje teigiama, jog šių mokyklų paskirtis - užtikrinti privalomą

vaikų mokymąsi pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose nepritapusiems, mokymosi motyvacijos stokojantiems ar dėl kitų socialinių - ekonominių priežasčių bendrojo lavinimo mokyklų nelankantiems vaikams ir jaunuoliams. Šiose mokyklose siekiama padėti mokiniams pažinti save, mokytis spręsti savo problemas, grąžinti ir toliau ugdyti pasitikėjimą savimi, gebėjimą panaudoti savo gabumus ir polinkius, išsiugdyti atsparumą neigiamai socialinės aplinkos įtakai, stiprinti mokymosi motyvaciją.

Į tuos, kuriems likimas pagailėjo geros atminties, susikaupimo, gebėjimo suvokti pateiktą medžiagą, gebėjimo suvaldyti emocijas. Tie kitokie - tai specialiųjų poreikių mokiniai.

Neabejotina, kad efektyvus mokymo (si) metodų ir priemonių taikymas taip pat itin svarbus veiksnys, skatinantis teigiamą mokymosi motyvaciją bei pozityvias gyvenimo nuostatas, domėjimąsi sava ir svetima kultūra, papročiais bei tradicijomis, padedantis mokiniams pažinti save ir jį supantį pasaulį.

Kūrybiškai taikomi mokymo metodai teikia išsamių žinių, formuoja protinius ir praktinius mokėjimus bei įgūdžius, plėtoja mokinių saviraišką, moko savarankiškai įgyti žinių, jas taikyti praktikoje.

KALBINIS UGDYMAS

Tai vienas iš svarbiausių komunikavimo sričių. Mokydamasis mokinys turi galimybę ne tik

tobulinti gimtosios kalbos žinias, bet kartu ir įgyti užsienio kalbų ( anglų ir rusų) žinių. Kalbos įdomybių ir vingrybių moko šios pedagogės: Rasa Kontautienė (lietuvių kalbos vyr.

mokytoja); Lina Šlipaitytė (lietuvių kalbos mokytoja); Agnė Padgurskytė (anglų kalbos mokytoja), Aldona Volkovienė (rusų kalbos vyr. mokytoja).

Viso bendrojo ugdymo prasmę siejant su mokinio asmenybės brendimu, jo poreikiais ir gebėjimais, jo ir visuomenės lūkesčiais, iškyla ypatinga kalbinio bei literatūrinio ugdymo svarba. Itin svarbu suvokti kalbą kaip mąstymo išraišką, elgesio ir veiklos sąlygą, lemiančią kiekvieno kalbančiojo, klausančiojo, skaitančiojo, rašančiojo saviraišką ir gyvenseną.

„Šie metai mokykloje man - pirmieji. – rašo L. Šlipaitytė. - Dirbu jaunimo mokykloje, kurioje mokau vaikus lietuvių kalbos. Patirties turiu nedaug. Dažnai tenka jos pasisemti iš savo kolegų, kurie stengiasi savo patirtį bei žinias perteikti jauniems mokytojams.

Stengiuosi sudominti mokinius savo dėstomu dalyku. Ieškau būdų, kaip pamoką pravesti įdomiai, kad vaikams išliktų kuo daugiau žinių, perteiktų pamokos metu. Naudojuosi pagalbine medžiaga, kuri padeda įtvirtinti jų žinias.

Keletą pamokų nagrinėjome pagrindines ir antrininkes sakinio dalis. Išnagrinėjus šią tema viena pamoka buvo paskirta pakartoti praeitą dalyką bei įtvirtinti žinias. Ruošdamasi šiai pamokai, pasidariau plakatą, kuriame buvo pavaizduotos sakinio dalys. Plakate sakinio dalys buvo suskirstytos į pagrindines ir antrininkes, o šios suskaidytos į smulkesnes grupes su klausimais į kuriuos jos atsako ir pavyzdžiais. Mokiniams buvo padarytos atmintinės, kuriose taip pat buvo išskaidytos sakinio dalys bei pateiktas tekstas. Pamokos metu mokiniai buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji grupė turėjo iš atmintinės esančio teksto bei naudodamiesi plakatu turėjo išrinkti pagrindines sakinio dalis, o kita mokinių grupė - antrininkes sakinio dalis. Tokiu būdu mes ne tik pasikartojome praeitą pamoką, bet kartu ir įtvirtinome šias žinias.

Savo darbu stengiuosi įteikti mokiniams, kad reikia saugoti bei puoselėti lietuvių kalbą, juos skatinu daugiau skaityti, o perskaitytas knygas aprašyti.“

Lietuvių kalbos vyr. mokytoja Rasa. Kontautienė teigia, kad „pačios produktyviausios netradicinės pamokos – tai dalykų integracija. Su istorijos mokytoja parengė bendrą lietuvių istorijos pamoką apie kunigaikštį Gediminą, nes 9 klasėse lietuvių literatūros vadovėlis (parengtas N. Šervenikaitės) persmelktas Lietuvos istorija.

Pamokose stengiasi naudoti kuo įvairesnius metodus – diskusiją, pokalbį, „pora moko porą“, „karuselė“, „minčių lietus“. Mokiniams lengviau įsidėmėti medžiagą, kai ji pateikiama gyvenimiškais pavyzdžiais.

7 klasėje baigus nagrinėti neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas (dalyvį, pusdalyvį, padalyvį), apibendrinamosios pamokos metodas – „karuselė“. Mokiniai susiskirsto į grupes ir naudodamiesi medžiaga ir vadovėliais bando paaiškinti suolo draugams , kas yra dalyvis, pusdalyvis ar padalyvis. Paskui pabando užrašyti į bendrą lapą. Tokiu būdu mokiniai ir patys mokosi ir paaiškina kitiems grupės nariams. Pamokos pabaigoje jiems pateikiami sakiniai ir tokiu būdu įvertinama. Taip pat šį metodą galima naudoti mokantis pasakojimo, samprotavimo ir aprašymo.

Taip pat labai svarbus vaidmuo tenka užsienio kalbų mokymui. Užsienio kalbų mokymasis ir mokėjimas sudaro sąlygas formuotis asmenybei ir bręsti: bendrauti su pasauliu, pažinti kitas kultūras ir susipažinti su savąja. Mokantis užsienio kalbų įgyjami žmogui būtini kultūrinės ir kalbinės komunikacijos gebėjimai. Kitų kalbų mokymasis skatina mokinio savarankiškumą, kritinį mąstymą ir kūrybiškumą.

Anglų kalbos mokytoja A. Padgurskytė mano, kad „ugdymo procese didelę reikšmę įgyja tarpdalykinė integracija, todėl anglų kalbos pamokose stengiuosi kuo dažniau panaudoti informacines technologijas. Toliau pateikia projektinės veiklos pavyzdžio seką: 1) Paskelbiama projekto tema, pvz. “Happy Mother‘s Day!“ („Su Mamos diena!“), tuomet atliekamas „Minčių lietus“ (“Brainstorm”); 2) Žemesnių klasių mokiniai (6-8 klasių) sprendžia kryžiažodžius bei galvosūkius (Mother‘s Day Crosswords and Wordsearches), esančius užsienio internetiniuose tinklalapiuose. Atlikdami pastarąsias užduotis, esant būtinybei, mokiniai naudojasi kompiuteriniu dvikalbiu žodynu. Vyresnių klasių mokiniai (9 – 10 klasių) patys kuria kryžiažodžius (Crosswords) Mamos dienos tematika kompiuterine programa “Hot Potatoes“. 3)Žemesnių klasių mokiniai kuria plakatą „Su mamos diena!“, tuo tarpu vyresniųjų klasių mokiniai kuria prezentaciją „PowerPoint“ programa. Plakatą ar prezentaciją sudaro dvi dalys: 1) dalykai, kuriuos mamos daro (Things that Mom does) ir 2) savybės (vertybės), kurių galima iš jų išmokti (Things You Can Learn From Your Mom). 4) Mokiniai pristato savo atliktus projektinius darbus – žodžiu ar naudodamiesi Multimedia.

Apibendrinant projektinės veiklos plėtojimą, galima daryti išvadą, jog mokytojas gali pats pasirinkti temą (pvz. “Merry Christmas“, “Happy Easter“, “My School“ and etc.), iškelti projekto tikslus bei suformuluoti konkrečius uždavinius, suplanuoti reikiamų pamokų skaičių bei individualiai pasirinkti metodų ir priemonių įvairovę.

Įvardija dar keletą aktyviųjų anglų kalbos mokymo metodų, kurie skatina patirti išūkius rungtyniaujant tarpusavyje, bet ne baimę suklysti, ypač kuomet užduotys susijusios ne tik su protine, bet ir fizine veikla; žaidybinių metodų ir priemonių derinimas pamokoje suteikia galimybių įtvirtinti turimas bei įgyti naujas anglų kalbos žinias. Žaidimo “Bingo“ esmė: iš lentoje užrašytų 10-20 skaičių (tinka mokantis ar kartojant kiekinius bei kelintinius skaitvardžius, datas) mokiniai išsirenka tik 5. Mokytojai (ar jo paskirtam mokiniui) vardinant skaičius jos (jo) pasirinktu eiliškumu, mokiniai išsibraukia turimus. Pirmasis visus savo skaičius užbraukęs mokinys sušunka “bingo!” ir yra skelbiamas laimėtoju. Mi nėtąjį žaidimą galima organizuoti ir kartojant kokios nors srities žodyną, pvz. lentoje pateikiamos kortelės su maisto produktais (10-20 kortelių), o mokiniai turi 5 pasirinktų produktų pavadinimus užsirašyti. Mokiniai užsirašo lietuviškai, o mokytoja (ar vėlgi vienas iš mokinių) diktuoja pavadinimus anglų k. Žaidimas “Words Chain“ vyksta pagal tokias taisykles: mokiniai po vieną, porose ar nedidelėse grupelėse per mokytojo paskirtą, ribotą laiką rašo kuo daugiau anglų kalbos žodžių, pvz. tik daiktavardžių arba tik veiksmažodžių tokia seka: 1. Lentoje užrašomas bet koks anglų k. žodis; 2. Mokiniai turi pradėti grandinėlę anglų kalbos žodžiu, prasidedančiu tokia pat raide, kaip ir duotojo žodžio paskutinė raidė ir tęsti, pvz. caT->TablE->EyE-> ir t.t. Jei žaidimas vyksta komandomis, jų atstovai po vieną pribėga ir lentoje parašo savo sugalvotą žodį. Pasibaigus skirtam laikui, taškai skiriami tik už taisyklingai parašytą ir ištartą žodį. Kitas žaidimas, kurį norėčiau paminėti yra – “Blip“ (Guess the verb). Mokytojas ar mokinys sako anglišką sakinį ir vietoj veiksmažodžio, kurį reikia atspėti, įterpia nieko nereiškiantį žodelį “Blip“. Galima žaisti mokantis ar kartojant bet kurio laiko veiksmažodžius. Sekančio žaidimo tikslas – kartoti žodyną, lavinti atmintį. “At the party I ate...“, “If I were rich, I would...“ – tai tik keletas pavyzdžių galimų sakinių, kuriuos mokiniai po vieną turi užbaigti. Mokytojas pats nusprendžia, kuomet stabdyti pasisakymus ir paskiria mokinį, kuris turi pakartoti visų, prieš jį kalbėjusių mokinių sakinius. Pastebėjau, kad mokinius ypač sudomina, motyvuoja jų mėgstamos muzikos anglų kalba klausymo pratimai, t. y. kurių užduotis - į dainų tekstus įrašyti trūkstamus žodžius, rasti visus esančius veiksmažodžius (ar kitas kalbos dalis) ir kt. Visų klasių mokiniai noriai porose sprendžia angliškų žodžių anagramas ir patys kuria įvairaus pobūdžio kryžiažodžius.

Pabrėžtina, jog būtina atsižvelgti į kiekvieno mokinio ir jų grupių savybes, siekiant kiekvieną mokinį įtraukti į aktyvią veiklą. Taigi, mokydama anglų kalbos stengiasi sudaryti sąlygas, jog pamokoje vyrautų geras psichologinis klimatas, kad mažiau motyvuotas mokinys rastų sau priimtiną mokymosi būdą, kuo dažniau stengiuosi akcentuoti mokinių pasiekimus.“

Dvi pamokos per savaitę per mažai tokiai sudėtingai kalbai, kaip rusų, o ypač jaunimo mokykloje. Mano darbo Joniškio jaunimo mokykloje praktikoje pasitaikė vos keletas mokinių,

galinčių be klaidų atsakinėti į elementarius klausimus išplėstiniais sakiniais, nekalbant apie disputus, diskusijas.

Keli mokymo metodai, kurie šiek tiek paįvairina nuobodų juodą darbą klasėje (juk reikia gi kaip nors mokiniams įtvirtinti minimalias žinias):

1."Imk". Mokiniui paduodamas pieštukas, sakant "Imk šunį". Mokinys klausia: - "Ką?" .Mokytojas pakartoja: -"Šunį". Tik tada mokinys paima pieštuką ir perduoda kitam mokiniui, sakydamas "Imk šunį", tas klausia "Ką?", mokinys, atsisukęs į mokytoją, klausia "Ką?" .Mokytojas atsako "Šunį". Mokinys - kitam mokiniui pakartoja "Šunį". Pieštukas perduodamas toliau, kartojant aukščiau paminėtas frazes. Kai pieštukas galų gale grįžta pas mokytoją, užduotis pasunkinama: iš vienos pusės per mokinių rankas paleidžiamas tas pats pieštukas, sakant "Imk šunį", iš kitos rašiklis, sakant "Imk katę". Žaidimas vyksta rusų kalba, nors kiek jos ten tėra. Tai puikus metodas įtvirtinti naujus žodžius, bei trumpam sutelkti dėmesį.

2."Silpnoji grandis". Puikiai tinka kartojant išmoktus žodžius. Kiekvieno mokinio prašoma išversti į rusų kalbą tris žodžius. Nesugebėjęs to padaryti mokinys iš tolesnio žaidimo iškrenta. Likus dviems mokiniams, jiems užduodama išversti po penkis žodžius. Laimėjusiam mokiniui parašomas aukštesnis balas už pamoką kaupiamojo pažymio sistemoje.

3."Pažiūrėk ir užrašyk". Iš klasės išnešama kėdė, ant jos padedamas atverstas vadovėlis su pažymėtu tekstu. Klasėje mokiniams nurodomas tas pats tekstas. Vadovėliai užverčiami. Mokiniai po vieną eina iš klasės, pasižiūri į tekstą ir lentoje užrašinėja įsimintus žodžius (įsiminti reikia iš eilės). Laimi mokinys, padaręs mažiausiai klaidų.“ – rašo rusų kalbos vyr. mokytoja A. Volkovienė.

MATEMATIKA

Matematikos vyr. mokytoja Vitalija Klimienė sako: „Matematika – mokslų karalienė. Daug

panašių gražių žodžių apie matematiką yra pasakyta, bet daugumai mūsų mokyklos mokinių tai sunkiausias ir nemėgstamas dalykas. Todėl tenka dirbti taip, kad mokiniai įgautų pasitikėjimą savo jėgomis. Renka ir kuria didaktinę medžiagą, atitinkančią jų sugebėjimus, siekius, kad patirtų sėkmę, kadangi viena sėkmė padeda atsirasti kitai sėkmei, skatina pasitikėjimą savimi. Nereikalauja padaryti tai, ko jie negalės atlikti. Renka elementarių uždavinių iš įvairių šaltinių. Siekia, kad pamokos būtų įdomios, padėtų mokiniams įsisavinti mokomąją medžiagą, ugdytų jų kūrybiškumą. Tai įgyvendinti padeda aktyvūs mokymo metodai.

Aštuntoje klasėje, mokantis laipsnių, kvadratinės šaknies savybes, naudoja metodą - „pora moko porą“. Mokiniai suskirstomi poromis. Kiekviena pora nagrinėja skirtingą užduotį. Po to poros susikeičia ir kiekvienas stengiasi išmokyti suolo draugą. Mokiniams patinka vienas kitą mokyti. Jei pamokoje dirba kartu su spec. pedagoge, tai vyrauja individualus darbas. Užduotys mokiniams diferencijuojamos.

Mokantis greitosios daugybos formules, klasę padalina į dvi grupes ir surengia varžybas. Atsakymus lentoje turi parašyti vis kitas mokinys. Mokiniai labai gerai dirba, pažymius parašo į kaupiamąjį vertinimą. Jiems labai patinka pamokos, kuriose sprendžiami galvosūkiai, įdomūs klausimai.

Dešimtos klasės mokiniai, kartojant figūrų plotų formules, laipsnio savybes, mokosi iš 7-8 klasių vadovėlių. Mokiniams patinka patiems rasti formules, prisiminti, ko jie mokėsi žemesnėse klasėse.

Dar vienas iš naudojamų metodų – projektinis darbas. Projektų rengimas padeda mokiniams įgyti bendrųjų gebėjimų, padedančių matematiką sieti su gyvenimu bei atsakingai veikti, mokytis bendrauti ir bendradarbiauti. Ne visiems mokiniams užtenka kantrybės ir kruopštumo apibendrinti duomenis, daryti išvadas. Parengė projektus: „Mano kambario remontas“, „Muzikos grupės“ ir kt.

Tradiciniais renginiais tapo kasmetinės matematikos popietės. Jų metu mokiniai atsako į klausimus, patys pateikia užduotis. Kartais mokykloje vyksta „Matematikos savaitė“. Tą savaitę karaliauja skaičiai. Pirmadienį mokyklą puošiame vienetais, antradienį dvejetais ir t.t. Atlieka įvairias užduotis, gamina geometrines figūras, sprendžia kryžiažodžius.“

GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS Gamtos pasaulis vientisas, todėl ugdant mokinius negalima apsiriboti atskirų gamtos mokslų

dalykų dėstymu. Reikia nagrinėti bendrus sąlyčio taškus, bendras gamtamokslines temas, glaudžiai susijusias su jų kasdieniu gyvenimu, universalias sąvokas ir dėsningumus pagal bendrus gyvosios ir negyvosios gamtos pažinimo metodus. Šiuolaikinio, greitai kintančio gyvenimo sąlygomis svarbu mokinius išmokyti susirasti ir atsirinkti reikiamą informaciją įvairiausiuose šaltiniuose, ją analizuoti, kritiškai vertinti.

Pradėję 8-oje klasėje mokytis chemijos, pradedame mokytis „maldelę“ sudarytą iš apibrėžimų ir sąvokų, kuri vėliau virsta „minčių lietumi“, „minčių žemėlapiu“ - sako chemijos mokytoja metodininkė Stefanija Grigaliūnienė. 9-oje klasėje išnagrinėję temas „Pagrindinės neorganinių junginių klasės“ apibendriname grupiniu darbu, o po to įtvirtiname metodu „Keturi kampai“. Dažnokai savo įsivertinimui panaudojame „šviesoforą“.

Stengiuosi chemiją integruoti ne tik su biologija, ekologija, bet ir su informatika. Dauguma bandymų atliekame kompiuteriu, programa „Chemistry crocodile“, 10 klasėje organinę chemiją mokomės naudodami programą „CHEM3D“. Kad chemija taptų mokiniui patrauklesnė, naują medžiagą dažnokai dėstau naudodama „Power Paint“. Tokiu būdu dėstomą medžiagą galima iliustruoti paveikslais, nuotraukomis ir kt., todėl ji tampa vaizdesnė, aiškesnė. Pastaruoju metu dešimtokai pritaiko informacinių technologijų gebėjimus chemijos pamokose, kiekvienas ruošiasi mokyti chemijos draugus, o tam ruošiasi atskirų temų pristatymus.

Fizikos vyr. mokytojas Edvardas Spirgys pristato savo gerąją patirtį: „8 klasėje mokantis judėjimo pagrindų ir nagrinėjant temą „Atskaitos sistema“ naudinga mokinius supažindinti su vienu orientavimosi vietovėje būdų – ėjimu pagal azimutą.

Pamokai reikia: sugalvoti maršrutą, pereiti jį ir išmatuoti kelio atkarpas, susirašyti azimutus. Po to reikia atspausdinti taip vadinamą kelio „legendą“ – atskaitos tašką, kelio atkarpų azimutus ir ilgius. Kiekvienas mokinys turi turėti kompasą. Šitoks būdas, tarsi žaidžiant, padeda mokiniams geriau prisiminti įgytas žinias, formuoja erdvinį mąstymą, konkurencijos supratimą.

Mokant fizikos dėsnių, jų tyrimo būdų ir metodų Jaunimo mokykloje ypač svarbus yra praktinis tyrimo pritaikymas. Dėl šių priežasčių 9 klasių mokiniams buvo suorganizuota išvyka į Joniškio vartotojų kooperatyvo parduotuvę, prekiaujančią statybose, buityje naudojamais įrankiais ir matavimo prietaisais.

Aštuntoje klasėje mokantis judėjimo pagrindų, nagrinėjant temą „Greitis“, buvo suorganizuota akcija – tyrimas. Kartu su Joniškio PK darbuotojais buvo įrengtas stebėjimo postas Joniškio m. Upytės gatvės gale ir matuojamas automobilių greitis. Be to, mokiniams buvo duota užduotis registruoti automobilių markę, gamybos metus, vairuotojų lytį, amžių. Kai kurias užduotis buvo įmanoma atlikti tik su policininkų pagalba. Tokiu būdu mokiniai ne tik lavino reiškinių tyrimo, bet ir turėjo galimybę tobulinti bendradarbiavimo įgūdžius.

Kiekvienais metais, esant galimybei, su mokiniais daromi įvairūs projektiniai darbai. Jų metu tiriami aplink mus esantys reiškiniai, stengiantis surasti jų dėsningumus. Vienas tokių tyrimų – klasių apšviestumo tyrimas. Kadangi iš 118 mokyklą lankančių mokinių rimtus regėjimo sutrikimus turi 15 mokinių, tai nutarėme išmatuoti patalpų apšviestumą liuksmetru.“

SOCIALINIS UGDYMAS

Socialinis mokinių ugdymas pagrindinėje mokykloje remiasi istorijos, geografijos,

ekonomikos pagrindais. Šių mokslų paskirtis – ieškoti naujų pažinimo technologijų, siekti vis naujų atradimų.

„Jaunimo mokykloje mokosi mokiniai turintys mokymosi ir socialinių problemų, todėl norint pakelti jų motyvaciją, istorijos ir pilietiškumo ugdymo pamokose, naudoju aktyvaus mokymosi metodus ir netradicinio mokymo formas. Mokiniams patinka grupinis darbas, kurio metu jie gali bendrauti ir bendradarbiauti, mokosi pristatyti bei įvertinti kitų ir įsivertinti savo darbą. Parenkant grupinio darbo tipą labai svarbu turėti reikalingas priemones, bei gerai suplanuoti

užduotis. Iš aktyvių mokymo metodų naudoju „durstinį“, darbą poromis, darbą grupėse. Pamokose naudoju informacines technologijas, mokiniai mokomi susirasti reikalingą informaciją, sudaryti kryžiažodžius, spręsti testus. Septintokai turi integruotas istorijos – informacinių technologijos pamokas. Analizuojant temas iš Lietuvos istorijos būna ir netradicinio mokymo pamokų, kurios vyksta J.Avyžiaus vardo bibliotekoje, miesto muziejuje, rengiamos viktorinos. Mokiniai žiūri ir aptaria mokomuosius filmus istorine ir pilietiškumo ugdymo tematika.

Jau antrus metus iš eilės mokykla laimi pilietinio ir tautinio ugdymo projektus. Juose numatyti renginiai ugdantys mokinių žinias apie valstybės ir tautos reikšmingų įvykių įprasminimą, praktinius ir pažintinius gebėjimus, tautinę savimonę. Mokiniai skatinami dalyvauti ir save realizuoti projektinėje veikloje (dalyvauti renginiuose, patiems organizuoti renginius, dalyvauti išvykose).“ – rašo istorijos vyr. mokytoja Ona Žilinskienė.

Mokytoja Jurgita Gatulienė geografiją dėsto jau penkti metai. „Pamokose tenka pasinaudoti ne tik šiai klasei skirtais vadovėliais, bet ir senesniais , kad mokiniai galėtų palyginti kaip keičiasi žmonių tarpusavio santykiai, kaip žmonės keičia gamtą. Pamokas organizuoju pasinaudodama aktyvius ugdymo (si) metodus. Kai su aštuntokais mokėmės apie 3 Baltijos šalis, klasę padalino į 3 grupes. Burtų keliu šios grupės išsirenka šalį, apie kurią reikės surinkti informaciją. Dažniausiai lentoje užrašau, kas turėtų atsispindėti apie konkrečią šalį. Mokiniai ant didelio balto lapo užsirašo savo šalies pavadinimą, nusipiešia vėliavą, užrašo kitus svarbius duomenis. Taip pat šiuos užrašus užsirašo ir į savo sąsiuvinius. Kitą pamoką grupės moko viena kitą. Šiuos lapus mokiniai kartais pasikabina savo klasėje, nes kitą pamoką iš šios medžiagos rašo testą.

Mokykloje teko vesti keletą renginių, vienas jų vadinosi ,,Puikūs Lietuvos miškai“, kuriame varžėsi dvi komandos, viena sudaryta iš mokinių, o kita iš mokytojų. Buvo duotos šios užduotys:

Miško apibrėžimas, jų tipai.(Vedėjas Miškinukas supažindino su miško tipais). Lietuvos kontūriniame žemėlapyje pažymėti didžiąsias girias.(komandoms buvo duoti

atlasai ir kontūriniai žemėlapiai) Įminti mįsles.(mįslės buvo parinktos apie mišką) Padaryti iš šermukšnių karolius.(ant vielutės reikėjo kuo greičiau suverti šermukšnio uogas)

Iš duotų herbarų atpažinti uogas.(buvo pateikti šių uogų herbarai: aviečių, žemuogių, spanguolių, gervuogių, tekšių ir vaivorų)

Surūšiuoti išmaišytus giliukus, kaštonus, šermukšnius.(tiesiai ant stalo pabėrėme gilių, kaštonų ir šermukšnių, komandoms reikėjo kuo greičiau surūšiuoti šias miško gėrybes)

Atpažinti gyvates iš paveikslėlių, parašyti jų pavadinimus, pažymėti, kuri iš jų yra nuodinga.(ant lapo buvo gluodeno, žalčio ir angies nuotraukos, komandoms reikėjo parašyti šių šliužų pavadinimus ir nupiešti kaukolę prie nuodingos gyvatės).

Taip pat su lietuvių ir istorijos mokytojomis surengėme istorijos viktoriną, kurioje buvo numatytos šios užduotys: sudėlioti Lietuvos žemėlapį; nupiešti Lietuvos Respublikos simbolius; žemėlapyje pažymėti 5 didžiuosius Lietuvos miestus; sudėlioti sukarpytą ,,Tautišką giesmę“; išvardinti Lietuvos pilis, Lietuvos prezidentus; nupiešti partizanų žeminę; nupiešti tremties kelią; atpažinti ir surašyti ant banknotų pavaizduotus žymius Lietuvos žmones.

Kartu su biologijos mokytoja organizavome sveiko maisto šventę. Komandos suformuotos pagal regionus: žemaičiai, aukštaičiai, suvalkiečiai, dzūkai, žemgaliai. Kiekviena komanda iš duotų produktų turėjo paruošti tam regionui būdingą patiekalą, paserviruoti, ir pristatyti.

Jaunimo mokyklos mokiniams suvokti kai kurias sąvokas bei vykstančius ekonominius procesus nėra lengva, todėl pamokose dažnai naudojami įvairūs mokymo būdai, padedantys geriau suvokti dėstomą medžiagą. Ypač dažnai naudojami imitaciniai žaidimai, kurių metu vaikai patys tampa gamintojais bei pirkėjais, verslininkais ar namų ūkiais. Nagrinėjant ypač sunkią temą „Rinka“ mokiniai tampa pirkėjais bei pardavėjais ( perka ir parduoda riešutus), įvertina paklausą bei pasiūlą bei nustato rinkos kainą. Kuomet mokiniams tenka susidurti su našumu ir specializacija, jie tampa knygų fabrikėlio darbuotojais, kur per tam tikrą laiką patys pagamina pusfabrikačius, skaičiuoja bendruosius kaštus bei darbo našumą. Nagrinėjant temą „Gamyba“, mokiniai tampa picų kepėjais, kuomet tenka įvertinti visus gamybos veiksnius ir jų pasikeitimus.

Tokios pamokos, kai mokiniai patys aktyviai dalyvauja gaminant, parduodant ar kitaip imituojant ekonominę situaciją, geriau padeda suvokti dėstomą medžiagą, atpažinti ją realiame gyvenime. Gerėja mokymosi motyvacija, pamokos tampa nenuobodžios ir įdomios mokiniams“ – sako ekonomikos mokytoja Alma Sinkevičienė.

MENINIS, SPORTINIS UGDYMAS

Dailės vyresnioji mokytoja Rasita Dilkienė teigia – „skatinu mokinius dalyvauti piešinių

konkursuose. Šiuo metu dalyvaujame rajono Marcės Katiliūtės mokyklos skelbtame piešinių konkurse „Moters portretas“. Dailės pamokų bei neformaliajame ugdyme siekiame, kad būtų ugdomi ir plėtojami mokinių gebėjimai, sudaromos sąlygos kiekvienam pademonstruoti savo galimybes.

Kūno kultūros mokytojas V. Petravičius rašo: „Nuolat organizuojamos tarpklasinės sporto varžybos mergaitėms ir berniukams. Dalyvaujame Joniškio rajono pagrindinių mokyklų mokinių sporto žaidynių varžybose: kroso estafečių, kvadrato (berniukai), šaškių, stalo teniso, smiginio, virvės traukimo, svarmenų kilnojimo (dvikovės), krepšinio (berniukai), baudų ir tritaškių metimas, futbolo (berniukai), lengvosios atletikos. Mokykloje rengiami šie tradiciniai sporto renginiai: Europos judriosios savaitės „Diena be automobilio: ėjimo, bėgimo, dviračio važiavimo, riedučių, riedlenčių, paspirtukų važiavimo „Renkame geriausius X metų mokyklos mokinių sportininkų penketuką" (į renginius kviečiami įžymūs Lietuvos sportininkai, sporto žmonės); Joniškio rajono pagrindinių mokyklų mokinių tradicinis sparduko turnyras Joniškio jaunimo mokyklos įsteigtai pereinamajai taurei laimėti; X olimpines žaidynes prisiminus, piešinių konkursas, „Būkime kartu" (spec.poreikių mokiniams); „Sportuokime kartu: mokiniai, mokytojai, tėvai".

Dalyvaujame Joniškio rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyriaus, sporto mokyklos, kitų rajono institucijų organizuotose sportinėse varžybose: Joniškio miesto mokyklų mokinių Joniškio rajono savivaldybės administracijos, PK „Komisaro taurės" (pereinamosios) krepšinio turnyre; Europos judriosios savaitės „Diena be automobilio" varžybose, tradiciniame krepšinio turnyre „Oranžinio kamuolio draugai" Gataučiuose; Joniškio rajono pagrindinių mokyklų mokinių Joniškio sporto mokyklos įsteigtos komandinės taurės bei asmeninėse mergaičių ir berniukų varžybose; Joniškio rajono pagrindinių mokyklų mokinių tradicinis „Dešimtokų taurės" krepšinio turnyras; „Žemynos" sporto klubo taurei laimėti; Joniškio rajono mokyklų mokinių 14-18 metų amžiaus grupės Lietuvos kūno kultūros ženklo laikymas „Vis tobulėti!" Skaistgiryje.“

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

Joniškio jaunimo mokykloje informacinėms technologijoms visada buvo skiriamas

ypatingas dėmesys, nes jau pirmieji kompiuteriai buvo gauti iš ŠMM 1999 m. Dalyvaujant projektinėje veikoje papildomai laimėti dar keturi kompiuteriai: LR ŠMM ir KAM „Mokyklų bendruomenių informavimas NATO ir saugumo klausimais“, nusipirkta multimedijos. Tada IT pradėta dėstyti nuo 8 klasės. 9-10 klasių mokiniams buvo dėstomi IT moduliai. Žemesnių ir vyresnių klasių mokiniams buvo skiriamos papildomo ugdymo valandos, pasiūlant įvairias papildomo ugdymo programas. Mokiniai domėjosi kompiuteriais, todėl visokiais būdais buvo stengiamasi patenkinti jų poreikius.

Dabar IT dėstomos nuo 6 klasės. 7 klasėje mokiniai 20 pamokų mokosi programos branduolio, 17 – integruojama su lietuvių kalba, istorija. 8 klasėje IT integruojamos su ikiprofesiniu mokymu: keramika, virėjo specialybe, 9 klasėje integruojama su sekretorių ir virėjų specialybėmis. 10 klasėje viena pamoka skirta programavimo pagrindų, informacijos mokymui, dar viena – integravimui su stalių ir sekretorių specialybėmis.

Organizuodama mokinių mokymą naudoju praktinio aiškinimo metodą, darbą porose, darbą grupėse, mokymąsi bendradarbiaujant. Vertindama mokinių pasiekimus ir pažangą taikau

formuojamąjį vertinimą, mokyklos susikurtą bei direktoriaus įsakymu patvirtintą kaupiamąjį mokinių vertinimą.

Jaunimo mokyklos mokiniai nepasižymi gerais akademiniais pasiekimais, todėl mokytojai stengiasi, kad mokiniai atsiskleistų kitose srityse. Aš mokinius stengiuosi nukreipti į įvairius, mokyklinius, rajoninius, respublikinius kompiuterinių piešinių, IT konkursus. Dalyvavome ir tapome prizininkais šiuose konkursuose: VŠĮ Informacijos technologijų mokymo centro ir VDU Kauno „Rasos“ gimnazijos „Kompiuterinėje Kalėdų pasakoje“, UAB „Rūta“ ir Šiaulių Salduvės pagrindinės mokyklos „Rūbas „Rūtos“ saldainiui, Lietuvos informatikos mokytojų asociacijos ir Nacionalinio M.K. Čiurlionio ŠMIC „Juoda/balta“, Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos „Mama, ačiū Tau“, Kauno Prano Eimučio jaunimo mokyklos „Lietuvos vėliava mūsų širdyse“, Lietuvos viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos bei Respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų "Saugokime jaunas gyvybes keliuose".

IKIPROFESINIS MOKYMAS

Ikiprofesinis mokymas yra privalomojo ugdymo turinio dalis. Tai ugdomoji praktinė veikla,

atkurianti mokymosi motyvaciją, padedanti mokiniui suvokti darbo reikšmę, susipažinti su esamomis profesijomis, ugdanti bendrąsias kompetencijas ir suteikianti žinių, kaip įgyti profesiją. Mūsų mokykloje yra keturios ikiprofesinio mokymo kryptys: staliai, virėjai, sekretoriai, keramikai. Ikiprofesinis mokymas mokiniams pasiūlytas atsižvelgiant į mokyklos galimybes ir materialinę bazę. Keramikai mokosi pagrindinių lipdymo būdų, dekoravimo. Tai gali jiems būti puikus užsiėmimas laisvalaikiu, naujas pomėgis. Ypač mėgstami praktiniai virėjų užsiėmimai. Sekretoriai suvokia, koks sudėtingas, kruopštus darbas jų lauktų, jei taptų tikrais raštvedžiais. 8 –oje klasėje į ikiprofesinį mokymą yra integruota 17 valandų technologinio ugdymo. Mokiniai supažindinami su Lietuvos ūkio šakomis, rajone ir apskrityje esančiomis įmonėmis. Šiais mokslo metais aštuntokai lankėsi vienuolikoje įmonių, susipažino su profesijomis, paruošė profesijų aplankus.

PAPILDOMAS UGDYMAS

Mokykloje yra papildomo ugdymo etnologijos būrelis. Mokiniai mokomi stebėti aplinką. Jie

skatinami domėtis gimtojo Joniškio istorine bei kultūrine praeitimi, tradicijomis. Mokiniai tyrinėjo Joniškio rajono dvarus, senąsias sodybas, fiksavo senuosius pastatus. Būrelio darbai pristatomi mokyklos bendruomenei ir miesto visuomenei.

Dabartinėje destruktyvioje visuomenėje daug šeimų prarado ryšį su gimtąja aplinka ir jos kultūrinėmis vertybėmis, neišsaugojo šeimos tradicijų, todėl nesugeba jų perteikti vaikams, nejaučia atsakomybės už tautos ir valstybės ateitį. Todėl dabar mokykla ieško būdų, kaip ugdyti etninę kultūrą, skatinti mokinius pažinti ir vertinti gimtojo krašto istorinį ir kultūrinį palikimą. Daugiau nei dešimt metų mokyklos mokiniai, vadovaujami kraštotyrinio darbo entuziasčių – Onos Žilinskienės, Kristinos Grigaliūnaitės, Stefanijos Grigaliūnienės, įsitraukė į šį įdomų ir sunkų, reikalaujantį kruopštumo darbą. Esame respublikinio konkurso „Mano senelių, prosenelių kaimynai žydai“ 2 –os vietos laimėtojai, rajoninės Mato Slančiausko premijos laureatai 2003 ir 2005 metais bei „Žiemgalos“ draugijos premijos laimėtojai, Nacionalinių jaunųjų kraštotyrininkų konferencijų dalyviai ir 2008 metų nugalėtojai. Iš šios konferencijos grįžta su 25-iais įvertinimais: padėkomis, I ir III laipsnio LR Švietimo ir mokslo ministro diplomais.

Kraštotyrinių darbų spektras platus. Gvildenome šias temas: „ Joniškio miesto garbės piliečiai“, „Mano senelių, prosenelių kaimynai žydai“, „Lietuvos laisvės ir kovų kančių keliais“, „Kryždirbystė Joniškyje“, „Medinė architektūra Joniškio kapinėse“, „Milvydžių kapinės“, „Liaudies menas Joniškio kapinėse“, „Žiemgalinėjimai“ ir kt. Atliktas didžiulis darbas analizuojant žydų kultūrinį, religinį paveldą. Nuvalyti, išryškinti užrašai, nufotografuoti, Joniškio, Kriukų žydų kapinių paminklai. Visa tai perduota Joniškio kultūros ir istorijos muziejui. Paruoštas darbas „Praeities paminklai byloja“, planuojama išleisti knyga.

Joniškio jaunimo mokyklos mokinių aplinkosaugines vertybines nuostatas formuoja

mokyklos aplinka. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens mokyklos kiemą puošia gėlės, pasodintos išskobtuose rąstuose, vežimėliuose. Mokyklos vestibiulyje, kabinetuose auga apie 30 rūšių gėlių, kuriomis rūpinasi visa mokyklos bendruomenė.

2006 metai mums buvo bendradarbiavimo su Latvijos Respublikos Dobelės rajono savivaldybe metai. Pastarieji paruošė ir vykdė projektą „Aplinkosaugos ABC Vakarų Žiemgaloje“ pagal PHARE 2003 Bendradarbiavimo abipus sienos Baltijos jūros regione programą, kurio partneriais mes buvome. Projekto esmė: išsiaiškinti ar reikia rūšiuoti šiukšles, jų rinkimo ir perdirbimo ypatumus, o svarbiausia mokytis rūšiuoti šiukšles ir saugoti gamtą.

Liaudis sako: - Kartojimas – mokslų motina“. Mes, kad nepamirštume to ką išmokome, taip pat kartojame. Kartojame, net ten, kur atrodo tai neįmanoma. Popietei, kad matematika netaptų baubu, mokiniai iš antrinių žaliavų, erdvinių – matematinių figūrų: ritinių, kūgių, stačiakampių pagamino žirafą, kačiuką, šuniuką, tanką ir kitokių eksponatų. Šiais darbeliais bandėme priminti, kad „Atlieka – ne šiukšlė“. Tokį pat tikslą turėjome ir minėdami Pasaulinę Žemės dieną. Šiai dienai mokiniai iš plastikų kūrė aplikacijas, mozaikas, tema „Gamta – sielos atgaiva“, kuriose pieno, durpių ir kiti polietileniniai maišeliai, buteliai virto originaliais peizažais, natiurmortais bei pasakų personažais. Pastarieji darbai buvo eksponuojami ne tik mokykloje, bet ir rajoninio gamtamokslinio konkurso metu.

Jau šešeri metai, kai mokyklos bendruomenė kartu su Joniškio ekologinio švietimo centru organizuoja rajoninę mokinių mokslinių tiriamųjų darbų konkursą “Aplinka ir žmogus“. Šiam konkursui pateikėme du ekologinės tematikos darbus. Devintokas Andžėjus Montrimas stebėjo amfibijas, jų gyvenimo būdą. Savo stebėjimus apibendrino ir paruošė, pristatė darbą „Varliagyviai Joniškyje“, kuris konkurse užėmė trečią vietą. Su šiuo darbu Andžėjus dalyvavo ir ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape, buvo apdovanotas Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro direktorės pagyrimo raštu ir asmenine dovana. Rajoniniam konkursui Tomas Macijauskas vykdė projektą „Ar esame taupūs“. Tam jis savaitę rūšiavo, svėrė kiekvienos klasės išmetamas šiukšles, vykdė mokinių apklausą, kokį dėmesį skiria taupymui. Mokiniai gyvena šia diena, apie ateitį ir ateinančias kartas negalvoja, tokia šio darbo išvada. Tomas apdovanotas Lietuvai pagražinti draugijos Joniškio skyriaus padėka.

Vasaros pradžia, rugsėjis – kelionių metas, kurių metu susipažįstame su Lietuvos gamtos paminklais, jų išsaugojimo galimybėmis. Atrodo, jau aplankyta visa Lietuva, bet vaikai auga, palieka mokyklą ir vėl viskas iš naujo. Su naująja karta, gimtojo krašto pažinimas tęsiasi.

Aplankėme Druskininkuose įkurtą gamtos muziejų „Girios aidą“, užkopėme į Merkinės, Punios piliakalnius, pasigėrėjome upių tėvo, Nemuno vingiais, puikiais kraštovaizdžiais. Apsilankėme ir Pašilių stumbryne, užkopėme ant Čičinsko piliakalnio. Išvykos ne tik padeda pažinti gimtąjį kraštą, bet ir atskleidžia mokinių tarpusavio santykius, ugdo pagarbos aplinkiniams ir gamtai jausmus bei supratingumą.

Rugsėjis pakviečia į tradicinę akciją „ Mieste be savo automobilio“. Jai skyrėme savaitę, kurios metu kiekviena klasė sukūrė ekologinės tematikos plakatą. Vyko mašinos simbolinis išstūmimas iš mokyklos kiemo ir lenktynės. Jose išsiaiškinta, kas buvo pirmas. Pirmieji buvo dviratininkai, po jų bėgikai, pėstieji, o automobilis starto tiesiojoje „sugedo“ ir lenktynių net nepradėjęs, baigė. Savaitės metu vyko ir tapymas delnais. Tapant išreikštas vandens, medžio, ugnies stichijų šėlsmas. Akciją vainikavo filmo „Nepatogi tiesa“ peržiūra ir aptarimas bei savo įspūdžių išreiškimas raštu. Daugumą sukrėtė filmas, nes pateikė mūsų laikinumą gamtoje ir bejėgiškumą prieš ją.

Esame aktyvūs Joniškio ekologinio švietimo centro organizuojamų konkursų dalyviai. Dalyvavome jų skelbtuose „Gamtos žaizdos“, „Gamtos knygą atvertus“ ir originaliausių lesyklų konkursuose.

Vykdome laimėtą Joniškio rajono savivaldybės administracijos gamtos apsaugos fondo remiamą projektą “Gerkime vandenį be nitratų“. Tiriame miesto ir aplinkinių kaimų šulinių vandenyje esančius nitratus, nitritus. Tyrimų rezultatus apibendrinsime ir pateiksime Joniškio

rajono Visuomenės sveikatos centrui bei supažindiname kiekvieną šulinio šeimininką. Jei vanduo netinkamas naudoti perspėjame savininkus apie tokio vandens naudojimo pasekmes. Šis projektas moko mokinius atlikti tyrimus, stebėti, fiksuoti rezultatus, daryti išvadas, o svarbiausia bendraudami su žmonėmis, padeda jiems suvokti, kokį pavojingą sveikatai vandenį naudoja.

2008 metų Pasaulinę žemės dieną minėjome organizuodami tylos akciją „Ribokime vartojimą“. Tam kiekviena klasė iš atliekų padarė žmogų ir jam ant kaklo užkabino šūkį. Susirinko 15 „žmonių“ kompanija, kuri ragina žiūrėt ką ir kiek naudoji, nes jei neribosime vartojimo, virsime tokiais kaip jie.

SPECIALUSIS UGDYMAS

„Tik narsuoliai drįsta žvelgti į pilkumą - į tai, ko neįmanoma paprastai paaiškinti, į tai, iš kur

dažnai gimsta klaidos, į tai, kieno priežasties nesuprantame, į tai, su kuo privalome susitaikyti ir gyventi. Todėl tik narsuoliai išdrįsta žvelgti į kitokius nekrūpteldami.“ Richard H. Hungerford

Į kitokius, t. y. į tuos, kuriems likimas pagailėjo geros atminties, susikaupimo, gebėjimo suvokti pateiktą medžiagą, gebėjimo suvaldyti emocijas. Tie kitokie - tai specialiųjų poreikių mokiniai, kurių mūsų mokykloje iš 74 besimokančių mokinių 29 mokiniai turi vienokių ar kitokių mokymosi sunkumų. Jie sunkiai sukaupia dėmesį, nespėja dirbti su klase, nesuvokia dėstomos medžiagos, jiems nuolat reikalinga pagalba pamokų metu. Tačiau, tai - mūsų mokyklos mokiniai, ir joje dirbantys mokytojai daro viską, kad mokinys mokykloje jaustųsi gerai.

Mokykloje dirba specialiojo ugdymo komisija, kuri įvertina vaikų gebėjimus ir pagal reikalingumą numato būdus ir priemones, mokymosi sunkumams šalinti. Mokinio gebėjimus įvertina specialioji pedagogė, socialinis darbuotojas, dalyko mokytojas ir klasės auklėtojas. Specialistai bendrauja su mokinių tėvais, aptaria vaiko mokymosi sunkumus ir numatomus darbo būdus sunkumams šalinti. Lietuvių k. ir matematikos pamokose vienu metu dirba du specialistai – dalyko mokytojas ir specialioji pedagogė, kuri teikia pagalbą specialiųjų poreikių mokiniams. Individualių užsiėmimų metu specialioji pedagogė, pagal parengtas individualias programas šalina specifinius vaikų mokymosi sunkumus.

Soc. pedagogas

Koordinatorius – mokyklos spec ugdymo komisija

SPEC. POREIKIŲ MOKSLEIVIS SPM šeima

Pedagogų bendruomenė

Mokinių

Klasių vadovai

Specialiąją pagalbą teikiantys specialistai

Pamokinė veikla

Popamokinė veikla

Savivalda Popamokinė veikla

Spec. pedagogas

Kad mokinys mokykloje jaustųsi gerai turi pasistengti visi – ir mokytojai ir patys mokiniai. Galbūt vaikui nėra lengva pripažinti, jog jam kažkas sekasi sunkiau, kad jis vienu ar kitu požiūriu atsilieka nuo bendraamžių, tačiau mokymosi nesėkmės mokykloje labai pastebimos. Todėl parengėme anketą mokiniams, tikėdamiesi, jog mokiniai atskleis kai kurias iš pirmo žvilgsnio nematomas, bet svarbias jų mokymosi sunkumų priežastis. Specialiųjų poreikių mokiniai dalyvavo apklausoje, kur išreiškė savo nuomonę apie mokymąsi -sunkiausias, lengviausias ir įdomiausias pamokas, dėstomos medžiagos supratimą, pagalbą namuose ir mokykloje ir t.t.

Savo patirtimi dalinasi, bendrauja ir pramogauja ne tik mokytojai, bet ir mokiniai. Prieš penketą metų mes inicijavome rajoninį specialiųjų poreikių mokinių projektą „Būkim kartu“. Tuomet keturių mokyklų Joniškio jaunimo, Linkaičių, Kriukų pagrindinių ir Šiaulių jaunimo mokyklų komandos susirinko Joniškio jaunimo mokykloje. Vaikai rungtyniavo, žaidė, linksminosi, bei vaišinosi. Per penketą metų teko pabuvoti net keturiose rajono mokyklose, kur vaikai bandė rankos taiklumą, mėtant kamuoliukus, vikrumą, įveikiant lankų grandinę, ištvermę, nešant draugus, plaučių tūrį, pučiant balionus ir kt. Kaskart kažko naujo išmoksta, pabendrauja, susiranda naujų draugų. Tokių susitikimų metu vaikų akys žiba, jie būna linksmi, jaučiasi laimingi.

TRADICIJOS

Vieną dieną metuose viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Mokiniai tampa mokytojais, o

tikrieji mokytojai sėdasi į moksleiviškus suolus ir tampa pačiais blogiausiais mokiniais pasaulyje. Taip būna tik per Mokytojo dieną...

Dažnai girdime, kad mūsų nedidelė mokyklos bendruomenė yra kaip viena šeima. O per Kūčių popietę ši „šeima“ susėda prie vieno stalo, neužmiršdama nei artimiausių mokyklos kaimynų – vienišų močiučių, nei mokinių tėvų bei senelių. Pasidalijama kalėdaičiu, vyksta tradiciniai, bet mokiniams negirdėti Kūčių būrimai, žaidimai. Tik 2007-2008 m. m. vietoj Kūčių stalo buvo paruoštas mini vaidinimas „Kalėdų angelai“.

„Karaokė“ – pats populiariausias renginys mokykloje, vykstantis paskutinėmis metų dienomis ir sulaukiantis didelio būrio dalyvių. Jo metu dažnai atrandami nauji, pasislėpę talentai – tiek balso, tiek artistiškumo, režisūros srityse.

„Šimtadienis“ – nors turime tik dešimtokus, tačiau visada paminima reikšminga šių klasių mokiniams data – šimtas dienų iki egzamino, kada įteikiami vadinamieji „pusatestačiai“.

Ar yra žiemos, ar nėra, bet ją varyt vis tiek reikia. Per Užgavėnes mokyklos kieme, nors ir nedideliame, būtinai deginamas žiemos simbolis – Moriukas (nes didžioji Morė neatitiktų priešgaisrinių reikalavimų).

Velykos – kasmet šiai šventei prisiminti rengiama margučių paroda, kur būna ne tik marginti kiaušiniai, bet ir įvairūs darbeliai, skirti Velykoms. O kas antri metai vyksta ir popietės, kuriose supažindinama su Velykų papročiais, tradicijomis, išmokstama kiaušinių marginimo paslapčių.

Gegužės mėnesį rengiami koncertai Motinos dienai paminėti.

KAIŠIADORIŲ JAUNIMO IR SUAUGUSIŲJŲ MOKYKLA Adresas: Gedimino g. 118, LT-56166 Kaišiadorys Telefonas: 8-346 60120 El. paštas: jaunimo.mokykla@kaisiadorys.lt Interneto svetainė: http://www.jaunimo.kaisiadorys.lm.lt/ Direktorė - Jurgita Nauckūnienė Direktoriaus pavaduotojos ugdymui - Rūta Stankienė Mokyklos tikslas – padėti vaikams ir jaunuoliams grįžti į nuosekliojo mokymosi sistemą, padedant jiems atstatyti mokymosi motyvaciją, sudarant sąlygas pažinti save, mokyti(s) spręsti gyvenime iškylančias problemas, ugdyti(s) atsparumą neigiamai socialinei įtakai.

VIZIJA

Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokykla - modernus jaunimo ir suaugusiųjų ugdymo(si)

centras.

MISIJA

Teikti kokybišką pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, ikiprofesinį mokymą, neformalųjį švietimą jaunimui ir suaugusiems.

IŠ MOKYKLOS ISTORIJOS

1994m. rugsėjo 1d. mieste buvo įkurtos jaunimo klasės. Tuo metu mokyklai vadovavo direktorė Reda Pažėrienė, Atskira švietimo įstaiga Jaunimo mokykla tapo 1995m. rugsėjo 1d.

1996-1997 metais mokyklos direktorius – Rimvydas Zailskas. Mokykla keitėsi, stiprėjo jos materialinė bazė, didėjo besimokančiųjų skaičius. 2003m. Jaunimo mokykla peraugo į Jaunimo ir suaugusiųjų mokyklą. Nuo 1997m. iki 2008m. mokyklai vadovavo Natalija Raudeliūnienė.

2008 m. mokyklos direktore tapo Jurgita Nauckūnienė.Pasak jos: Mes norime ir siekiame dirbti šiuolaikiškoje europietiškoje mokykloje. Mokykla geba sukurti

saugią, nuoširdžią aplinką čia mokytis atėjusiems įvairių problemų turintiems mokiniams. Mūsų mokykloje, esant nedideliam mokinių skaičiui klasėje, yra galimybė artimiau pažinti kiekvieną mokinį. Čia dirba specialistai: psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas. Mokymas individualizuojamas ir diferencijuojamas, integruojamas su popamokine, papildomojo ugdymo, ikiprofesinio mokymo veikla.

Jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje jau eilę metų įgyvendinamas pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelis. Šiam tikslui mokykloje dirba specialusis pedagogas, psichologas ir socialinis pedagogas. Mokykloje veikia specialiojo ugdymo komisija, sudaryta iš šių specialistų bei pagrindinių dalykų mokytojų: lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos. Ši komisija teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems intelekto sutrikimų, specifinių pažinimo sutrikimų, emocijų, elgesio ir socialinės raidos bei kompleksinių sutrikimų. Pagalba teikiama ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams: konsultuojami tėvai minėtų sutrikimų turinčių vaikų mokymosi bei auklėjimo klausimais. Teikiama pagalba mokytojams, jiems patariama, kaip pritaikyti sutrikimų turintiems mokiniams mokomąją medžiagą, mokymo priemones, alternatyvius mokymosi būdus, rengti ugdymo programas. Pasibaigus pusmečiui fiksuojami pasiekimai ir pažanga apie pasitaikančias problemas, informuojami mokinių tėvai.

Jaunimo mokyklos specialistų komanda laiku įvertina mokinio poreikius, problemas ir galimybes bei sudaro individualius mokinio ugdymosi (pagalbos teikimo ir organizavimo) planus, parengia rekomendacijas mokytojams dirbti su mokiniu. Viso pedagoginio kolektyvo dėmesio centre – socialinės rizikos mokinių šeimos. Puikiai suprantame, kad patirti vienokius ar kitokius bendravimo sunkumus su paaugliais – visiškai normalus dalykas. Mokykla nuolat domisi tais

pokyčiais, kurie dėsningai vyksta paauglystėje ir žvelgia į juos su pagalba ir supratimu. Pedagoginis personalas pagal darbo patirtį, amžių, darbo stilių labai įvairus. Mokytojai yra aukštos kvalifikacijos, turintys būtiniausių kompetencijų, o svarbiausia, - gebantys suprasti ir padėti ugdytiniams. Mokykla gyvena nuolatinės kaitos sąlygomis. Mokyklos bendruomenė nuolat mokosi, tobulėja, bendrauja ir bendradarbiauja su įvairiomis vaiku besirūpinančiomis institucijomis.

Glaudžiai bendraudami su tėvais, mokyklos specialistai laiku įvertina mokinio galimybes ir problemas, atsižvelgdami į jo poreikius sudaro individualų mokinio ugdymos(i) planą. Įvairi neformalaus vaikų ugdymo veikla, aktyvi savivalda suteikia galimybę atvirai mokyklos kaitai, pagal bendruomenės polinkius ir poreikius.

Mokinių fantaziją, kūrybiškumą, tradicijų puoselėjimą ir kitas gyvenimo vertybes skatina tradiciniai renginiai:

Rugsėjo 1 – oji, Mokytojų diena, Advento vakaronė,

Sausio 13 – osios minėjimas, Vasario 16- osios minėjimas,

Valentino diena, Užgavėnės, Šimtadienis,

Motinos diena, Paskutinio skambučio šventė, Mokslo metų pabaigos šventė.

Mokykloje veikia savivaldos institucijos: Mokyklos taryba, Mokytojų taryba, mokinių klubas „Neliūdėk“.

Mokyklos mokinių klubas „Neliūdėk“ vadove J.Nauckūnienė

Gerąja mokinių savivaldos patirtimi dalijomės su rajono mokyklomis ir Tytuvėnų bei

Radviliškio jaunimo mokyklų mokinių bei mokytojų atstovais. Dalyvavome pilietinio ugdymo projekte „Stipri savivalda – demokratijos mokykla“. Projekto apibendrinimui vyko respublikinė konferencija, kurios metu buvo aptarti nuveikti darbai, su rajono ir respublikos mokyklomis pasidalinta gerąją darbo patirtimi. Dalyvavome respublikoje vykusios suaugusiųjų švietimo savaitės renginiuose : organizavome atvirų durų dienas bei diskusiją „Mokomės kartu: vaikai - tėvai – seneliai“. 2007 m. rudenį įsijungėme į nacionalinį projektą „Drąsinkime ateitį“. Dalyvaudami šio projekto veikloje ieškome buvusių mokyklos mokinių, kurie yra pasiekę profesinės karjeros ir kalbinome juos apsilankyti mokykloje.

Mūsų mokyklos klubas „Neliūdėk“ – mokyklos savivaldos institucija, savo veiklą planuojanti pusmečiui ir numatanti veiklos priemones skirtas klubo veiklos programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. Klubas ieško įvairių būdų savivaldai stiprinti ir tobulinti. Vienas pagrindinių savivaldos principų – iniciatyva. Klubo nariai mokosi dirbti drauge, suprasti vienas kitą, laikytis bendrų veiklos taisyklių, kryptingai dirbti. Klubo nariai išreiškia mokyklos mokinių nuomonę kaip norima gyventi, veikia aplinką, nepriima visko kaip duotybės, kurios negalima pakeisti. Mokiniai įgyja tikėjimą, kad patys gali valdyti ir keisti savo aplinką. Mokinių klubas bendradarbiauja su mokyklos taryba, svarsto bendras, opias problemas, dalyvauja tarybos posėdžiuose, išsako savo nuomonę, teikia siūlymus bei priima sprendimus. Mokyklos mokinių klubo atstovai dalyvauja mokyklos veiklos planavime, ugdymo plano rengime. Mokinių klubas bendradarbiauja su kitų mokyklų savivaldos institucijomis, aktyviai dalyvauja mokyklos gyvenime, organizuoja tradicinius renginius, šventes, laisvalaikio renginius, vykdo projektus, akcijas, rengia diskotekas mokyklos jaunimui. Klubo „Neliūdėk“ nariai: Raimonda Lukoševičiūtė 10 kl., Jonas Urmanaitis 10 kl., Andrius Šaka 10 kl., Povilas Bagdanskas 10 kl., Viktorija Usaitytė 7 kl., Ingrida Ivanavičiūtė 7 kl., Eimanatas Tamošiūnas 9a kl., Jonas Lašinis 9a kl., Evelina Žemaitytė 9b kl., Erika Petrauskaitė 9b kl., Gediminas Rinkevičius 9b kl., Karolis Balčiūnas 8 kl., Arūnas Alionis 8 kl.. Mokinių savivaldos klubo „Neliūdėk“ tikslas: • Ugdyti mąstantį, pasitikintį, atsakingą mokinį, grindžiantį savo veiksmus humanistinėmis nuostatomis, idėjomis. Uždaviniai: • Formuoti teigiamą mokinių požiūrį į savo mokyklą ir jos aplinką; • Padėti mokyklos administracijai formuoti mokyklos atnaujinimo sistemą; • Atstovauti mokyklos interesams pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus; Įgyvendinti savo pomėgius, saviraišką, užmegzti ir plėtoti ryšius su kitomis jaunimo mokyklomis; • Atgaivinti mokinių tikėjimą, kad patys gali valdyti ir keisti aplinką; • Įtraukti mokinius į mokyklos veiklos tobulinimo procesą. Klubas „Neliūdėk“ atstovauja mokyklos mokinių interesus, atstovauja mokyklą rajono mokinių tarybos veikloje, dalyvauja mokyklos tarybos veikloje.

Savivaldos susirinimas

Mokytojai kėlė savo metodinę bei dalykinę kvalifikaciją, dalyvaudami seminaruose,

kursuose, dalijosi gerąja darbo patirtimi vesdami atviras pamokas. Mokykloje organizuoti seminarai: „Jaunimo mokyklų koncepcijos įgyvendinimas: privalumai ir problemų sprendimas. Modulinių programų rengimas“, „Mokyklos veiklos strateginis planavimas“, „Mokinių savivaldos efektyvumas“. Mokykloje aktyviai dirbo mokytojų dalykininkų ir andragogų metodinės grupės. Metodinių grupių nariai aktyviai rengė pranešimus, dalinosi darbo patirtimi, ruošė medžiagą metodinių darbų parodai, kvietė jaunus kolegas į atviras pamokas. Mokytojų metodinė grupė, skatino tobulinti mokytojų profesinį meistriškumą, užtikrinantį aukštesnę ugdymo proceso

organizavimo kokybę, skatino mokytojų savišvietą bei savikūrą. Tobulino mokytojų pedagogines ir dalyko kompetencijas, skatino siekti aukštesnės kvalifikacinės kategorijos. Aptarė mokinių vertinimo sistemą, padedančią siekti geresnės mokymosi motyvacijos ir rezultatų. Mokytojai lankė kolegų parodas PPRC, sėmėsi žinių bei ugdymo naujovių. Metodinėse grupėse mokytojai analizavo mokinių poreikius, koregavo ugdymo turinį, nagrinėjo mokinių ir klausytojų pasiekimų ir pažangos vertinimą. Andragogų metodinė grupė studijavo profesinės kompetencijos bei andragogikos pagrindus, nagrinėjo švietimo dokumentus, susijusius su suaugusiųjų mokymu(si), gilino žinias apie savarankišką mokymą(si), teikė visokeriopą pagalbą suaugusiųjų klasių mokiniams.

NEFORMALUSIS VAIKŲ UGDYMAS

Neformalusis suaugusiųjų švietimas – asmens ir visuomenės interesus atliepiantis mokymasis, lavinimasis ar studijos, kurias baigusiajam neišduodamas valstybės pripažįstamas dokumentas, patvirtinantis išsilavinimo, tam tikros jo pakopos ar atskiro reglamentuoto modulio baigimą arba kvalifikacijos įgijimą. Neformaliojo vaikų švietimo programos įgyvendinamos pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK - 26 ( Žn.,2006, Nr. 4-115). Neformalusis jaunimo klasių mokinių švietimas vykdomas įvairiomis darbo formomis.

Futbolo komanda

2007-2008 m. m. mokykloje mokosi 120 mokinių, dirba 24 mokytojai, iš jų 8 - vyr. mokytojai, 7- mokytojai metodininkai. Pedagoginė priežiūra – tai procesas, kurio metu bendradarbiaujama siekiant bendrų tikslų, abipusės pagarbos ir partnerystės. Jai keliami tokie tikslai ir uždaviniai, kurie padeda gerinti ugdymo procesą. Pedagoginės priežiūros plano vykdymo rezultatai analizuojami mokytojų tarybos posėdžiuose, visuotiniuose susirinkimuose.

Mokyklos vadovai skatina kolektyvą ieškoti naujovių, inicijuoja bendradarbiavimą, pedagoginę sklaidą bei dalijimąsi darbo patirtimi su rajono bendrojo lavinimo mokyklomis ir kitomis respublikos jaunimo mokyklomis, inicijuoja ir koordinuoja projektų rengimą bei dalyvavimą juose (Pilietiškumo bei „Drąsinkime ateitį projektai). Nuolat organizuojami tradicija tapę bendri metodiniai užsiėmimai su Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų, Prienų, Radviliškio, Kėdainių, Tytuvėnų jaunimo mokyklomis. Keitėmės patirtimi su kolegomis, ieškojome naujų darbo formų ir būdų, organizuotas mokinių bendradarbiavimas.

MOKINIŲ RAŠINIAI

Mokykla – antrieji namai

Ką reiškia žodis „mokykla“? Kiekvienam šis žodis siejasi su savais išgyvenimais, džiaugsmais, praradimais. Vieniems – tai smagus laiko praleidimas, kitiems – mokslo ir žinių tvirtovė, o man – tai antrieji namai, kuriuose jaučiuosi saugi, mylima ir reikalinga. Mano mokykloje man labai patinka. Čia mokytis yra labai gera ir smagu. Kiekvienas vaikas yra suprastas ir pastebėtas. Mokykla yra jauki, miela, šilta. Jos jaukumą saugo ir puoselėja mokyklos vadovės bei mokytojai. Sunku pasakyti, iš kokio šaltinio jie semiasi švelnumo, kantrybės, pasiaukojimo ir meilės savo darbui bei mums, mokiniams. Mūsų mokykloje dirba patys nuostabiausi žmonės, kurie negailėdami savęs, kasdien išdalina po trupinėlį savęs. Kai būna liūdna ar užgriūna sunkumai, mokytojai visuomet išklauso, pataria, ištiesia pagalbos ranką. Kai mus aplanko sėkmė, jie nuoširdžiai džiaugiasi kartu su mumis. Mes esame suprasti ir išklausyti netgi tuomet, kai elgiamės netinkamai ar krečiame išdaigas. Jeigu tapyčiau savo mokytojų paveikslą, aš jį nutapyčiau pačiomis šviesiausiomis spalvomis. Tik mano mokykloje dirbančių mokytojų akyse dega ir kunkuliuoja jaunystė, prasiverždama begaliniu atsidavimu darbui, dėstomam dalykui, mokiniams, tėvams, mokyklai. Aš begalo džiaugiuosi, kad atėjau mokytis į šią mokyklą. Tik čia atėjus mokytis patiriu mokymosi džiaugsmą, nebijau būti savimi. Nuo pat pirmųjų dienų praleistų mokykloje, supratau, kad čia mokinys yra vertybė, jis priimamas toks, koks yra, su visomis ydomis, trūkumais, silpnybėmis ir privalumais. Aš čia iš karto buvau pastebėta, šiltai sutikta ir išrinkta mokyklos prezidente. Nuolat tenka bendrauti su mokyklos mokiniais, mokytojais, vesti bendrus renginius, šventes, sportines varžybas. Šaunu, kad esu pastebėta ir įvertinta. Aš taip pat mokykloje puoselėju žmogiškąsias vertybes, nuoširdų bendravimą ir trokštu, kad kiekvienam mokiniui mokykla būtų lyg antrieji namai. Mūsų mokykla ir yra namai. Tai šilumos prieplauka, kurioje visi ir visada yra laukiami, sušildyti ir apgaubti šalia esančių žmonių dėmesiu, meile. Aš manau, kad Kaišiadorių mieste mūsų mokykla yra pati geriausia.

Erika Petrauskaitė 9b klasė

Atsisveikinant su dešimtąja klase

Kalneliai, lyguma supa nedidelį žemės lopinėlį. Netoliese žaliuoja miškas. Čia ir puikuojasi gražus mūsų mokyklos pastatas. Tas puikus baltų plytų mūras. Tai mūsų vaikystės ir jaunystės svajonių tvirtovė.

Prieš kelerius metus pradėjau lankyti Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklą. Kai auklėtoja įvedė mane į klasę, supratau, kad dabar bus kitaip, negu anksčiau. Prieš mus atsistojo mokytoja. Bet ji man pasirodė be galo gera, graži ir linksma. Prasidėjo kita pamoka. Įžengusi į klasę geografijos mokytoja apgaubė mus visus dėmesiu, šiluma. Ir taip kiekvieną pamoką, kiekvieną dieną į pamokas atėję mokytojai išdalindavo mums po gabalėlį savo širdies ir gerumo. Visi mokytojai mus mylėjo ir myli, o mes prisirišome prie jų. Gyvenimas yra toks, kad kai kurie mokytojai išėjo, juos pakeiti nauji. Tačiau iš kiekvieno mokytojo mes sugebėdavome pasisemti didelę dalį gerumo, nuoširdumo, atjautos.

Laikas nenuvaldomai bėga, skuba tarsi vejamas. Net nepastebėjau, kaip pralėkė dienos, mėnesiai, metai... Jau esu dešimtokė. Beliko tik keletas dienų iki pasiekimų patikrinimo. Neseniai, rodos, vyko šimtadienio šventė, į kurią buvo susirinkę svečiai, mokytojai, mokiniai. Mes, dešimtokai, nors ir nelabai noriai „spaudėm“ egzaminus. Laikėm matematikos, fizikos, muzikos, lietuvių kalbos, kūno kultūros „kvotimus“. Visi labai šauniai atlikom užduotis. Egzaminų vidurkis buvo gana aukštas – 9. Norėčiau, kad tokie rezultatai būtų pasitikrinus pagrindinio ugdymo baigimo pasiekimus.

Dažnai mums, mokiniams, atrodo, kad visus mokslai per daug „spaudžia“. Dažnai manom, kam ta mūsų veikla? O dabar jau supratau, kad per anksti skubėjom išeiti. Juk čia, mokykloje, prabėgo pačios gražiausios dienos. Tik įdomu, ar tai supranta visi mokiniai. Ar visi mano, kad mokyklinės dienos yra pačios laimingiausios, linksmiausios, nerūpestingiausios? Ar visi čia laimingi? Man atrodo, kad ne. Kiek dar daug mokykloje mokinių padaužų, bėgančių iš pamokų, vėjavaikių. Bet kodėl taip? Juk mokykloje mes turime visas sąlygas rengti savo šventes, vakarones, viktorinas, susitikimus, diskotekas. Neišdildomą įspūdį paliko ruošimasis ir pasirodymai karnavaluose, Užgavėnių šventėse, Rugsėjo 1-osios, paskutinio skambučio šventėse, Mokytojo dienos, Vasario 16-osios, Valentino dienos ir kitose šventėse.

Teko aplankyti garsiąją Trakų pilį, pabuvoti Rumšiškėse, Kaune, Anykščiuose, Palangoje. Iš kelionių sugrįžusi, visad pasiilgstu savo namų ir mokyklos. Kasdien iš mokyklos grįžtu su džiaugsmu, pailsiu ir vėl pasiruošiu naujai dienai. Juk mes mokykloje kiekvienas esame išklausytas ir suprastas. Noriu, kad ir toliau kiekviena diena būtų tokia pati, kaip ir visos kitos.

Dažnai prisimenu mokytojų žodžius: „Imkit iš gyvenimo viską, ką jis jums duoda. Rinkite trupinius nuo didelio mokslo stalo, kurį jums suteikia mokykla. Niekada nepasiduokite ir galvokite, kad jūs geriausi. Neleiskite savęs užvaldyti mintims, kad jūs esate prastesni už kitų mokyklų mokinius“.

Mokytojai! Gerieji mūsų mokytojai! Dėkinga jums, kad išradingai, nuoširdžiai žinias ir širdis į mūsų širdis dėjot. Džiaugiuosi, kad Jūs visada esate su mumis, gražūs svajonėm ir viltim, kad gėrio grūdą mums pasėjot. O mūsų klasė! Gausi ir draugiška. Kiekvienas turim savo svajonę. Tegul lemta bus joms išsipildyti. Nereikia pergyventi, jei kartais tenka pakilti, o kartais nusileisti...

Kažkas nusinešė metus. Greitus kaip vėjas ir svajingus kaip jūra. Kažkas nusinešė metus. Gražius, žalius ir žydinčius kaip vasaros. Kažkas nusinešė mokyklinius metus, neleisdamas sustoti, tik palikdamas mums vieną kelią – kelią į gyvenimą.

Rasa Alionytė 10kl.

Mokyklinių akimirkų aidai

Ruduo vilioja išeiti į laukus, grožėtis lapus beriančiais medžiais. Rugsėjis, įgavęs galią, ima viską keisti: auksu nudažo medžius, pievas pagirdo rūko pienu, gėlynus papuošia margaspalvio šilko žiedais. Ne visada žmogus skuba rudeninę nuotaiką patikėti lapuočiams. Nuostabus rugsėjis, nes jis stengiasi vaikus vėl ir vėl sukviesti į mokyklą.

Jau 13 metų skuba rudens takais į savo Rugsėjį Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos mokiniai. Šioje mokykloje kiekvienas rugsėjis kupinas laukimo ir nerimo, vedantis į nepatirtus nuotykius, viliojantis neatpažintom tradicijom ir erdvėm. Mūsų mokykla – specifinė. Tai vienintelė alternatyva mokymo motyvacijos stokojančiam, išgyvenančiam sunkų brendimo laikotarpį paaugliui, gyvenimo sunkumų blaškomam jaunuoliui, norinčiam įgyti bendrąjį pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą. Puiku, kad neatimta iš vaiko galimybė rinktis pagal gebėjimus atitinkančią mokyklą. Mūsų mokykla mokiniams teikia mokymosi džiaugsmą, plečia žmogaus pasirinkimo galimybes.

Mokykla. Ji – mūsų visų gyvenimo pradžia. Ji – šviesi žvaigždelė, mirganti mūsų žemiškoje būtyje. Kas gi man ji? Tai mokslo pradas, tai žinių gausybė, tai mylimiausias mokytojas, mėgstamiausia pamoka. Tai žvaigždė, rodanti kelią klaidžiame pasauly, įžiebianti norą ieškoti, kurti, prasmingai gyventi. Gal tai jau per vėlai supratau? Metai, skubančios akimirkos labi greitai praeina. Gyvenimas bėga. O mokykla gyvena įprasta kasdienine nuotaika. Šiemet jau buvo lemta būti kitokiai. Šventė. Šimtas dienų iki paskutinio skambučio... Šimtadienio šventė pranoko visus mūsų lūkesčius. Buvo sveikinimai, linkėjimai, išlaikyti „egzaminai“, šypsenos, džiaugsmas. Šventė baigėsi. Vėl kasdien veriame klasės duris – ir nerimas, ir jaudulys, nes laikas taip greitai barsto padovanoto simbolinio šimtalapio kalendoriaus lapus, nepamiršdamas paklausti, ar jau pasirengęs savarankiškam gyvenimui. Atėjo laikas suvokti, jog kažkas pamažu išnyks, išsprūs iš rankų nesuvoktas, neįvertintas, nepajaustas. O gal tai abejingai praleistos geriausios, laimingiausios gyvenimo akimirkos? Tik dabar, kai mums liko tiek nedaug dienų mokykloje, išdrįstame sau

prisipažinti klydę, darę kažką ne taip. Kažkada taip norėjosi skubėti, pašėlusiai bėgti. O dabar jau norime sustoti, nes neliks to, kas buvo miela, gražu, gera. Jau taip greit neramiai teks išeiti į rytdieną, kuri nebebus panaši į mokyklinę vaivorykštę. Dabar turėsime pasikliauti savo jėgomis.

Drąsiau – būkim atkaklūs ir užsispyrę. Juk ryžto įgyvendinti savo sumanymus, pajėgti atsakyti į laikmečio iššūkius, kas dieną mus mokė mokytojai. Kiekvienas galėjome pasisemti iš Jų rankų to neišsenkančio šaltinio – meilės, švelnumo, supratingumo. Pailsėkime ir vėl eikime tolyn, lyg norėdami tolti ir tolti be galo...

Jonas Urmanaitis 10kl. Tariu ačiū mokyklai

Atrodo, koks paprastas ir nereikšmingas žodis – ačiū. Kaip dažnai mes jį girdime ir patys tariame. Dėkojame už paslaugas, pagalbą, dovanas. Ilgai galvojau, kam galėčiau ištarti ir parašyti žodį ačiū. Užsimerkiu ir mintyse matau tave, mokykla... Esu septintokė. Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje mokausi pirmus metus. Į šią mokyklą ateiti mokytis man patarė mama. Nusprendžiau jos paklausyti ir Rugsėjo 1-ąją pravėriau mokyklos duris. Dėl šio pasirinkimo visiškai nesigailiu. Priešingai, labai džiaugiuosi. Per pirmąsias mokslo savaites įsitikinau, kad man naujojoje mokykloje yra labai gerai, o mokytis labai patinka. Mokykloje dirba nuostabūs mokytojai. Jie yra ne tik puikūs dėstomo dalyko specialistai, bet ir be galo draugiški, supratingi. Jie visą laiką išklauso mokinius, jiems padeda, pataria. Su mumis mokytojai daug dirba, kiekvienam mokiniui skiria daug dėmesio bei atiduoda daug jėgų ir laiko, kad mes kuo daugiau sužinotume, išmoktume, augtume gerais žmonėmis. Daugeliui žmonių atrodo, kad mūsų mokykla yra prastesnė už kitas mokyklas. Bet taip nėra. Kitos mokyklos tikrai nėra geresnės už mūsų. Kurioje mokykloje galima surasti tiek daug savo darbui atsidavusių mokytojų? Kur surasti labai stipriai vaikus mylinčių mokytojų? Atsakymas vienas – mūsų mokykloje.

Pati patyriau, ką reiškia būti atstumtam klasėje vaikui. Išgyvenau girdėdama žodžius „tu esi nieko verta“. Manau neteisinga, kad mokytojai dirba tik su gabiais mokiniais, o silpniau besimokantys ar labiau išdykę vaikai nesulaukia mokytojų dėmesio ir lieka nuošaly. Tokia yra realybė. Tačiau jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje taip nėra. Čia yra dirbama su kiekvienu mokiniu, kiekvienas yra pastebėtas, įvertintas, mylimas. Labai džiaugiuosi savo auklėtoja Dovile, kuri yra labai gera, supratinga, užjaučianti, draugiška. Ji yra nuostabi ir manau, kad geresnės auklėtojos niekur nerasčiau. Be to mūsų, mūsų mokyklos direktorė Jurgita taip pat yra labai gera. Aš manau, kad be jos mūsų mokykla būtų niekas. Mano mokykla ypatinga ir tuo, kad į ją eiti yra saugu. Joje nėra smurto, tyčiojimosi iš mažesnių ar silpnesnių, apgaulės. Mokiniai yra draugiški, aktyvūs ir labai šaunūs.

Nors čia aš mokausi tik pirmus mokslo metus, tačiau iš visos širdies noriu pasakyti ačiū. Ačiū mamai, jog paragino mane ateiti mokytis į mokyklą. Ačiū mokytojams už kantrybę, nuoširdžią paramą, protingus patarimus, už meilę mums. Ačiū bendramoksliams už skardų juoką per pertraukas. Ačiū mokyklai, kad ji yra, kad suteikė prieglobstį, kad joje esu suprasta, mylima, vertinama ir nebijau būti savimi.

Ingrida Ivanavičiūtė 7kl. Mokinių klubas „Neliūdėk“

Mes gyvename tam, kad nuolatos kovotume už save, savo svajones, troškimus.

Gyvenimas gražus, kai jame atrandame savo kelią, realizuojame savo idėjas, mintis ir norus. Mokykloje mokiniams kovoti su sunkumais ir kliūtimis, atrasti save padeda mokinių savivaldos veikla.

Mūsų mokykloje yra susikūręs mokinių savivaldos klubas „Neliūdėk“. Jo veikloje dalyvauja jauni, drąsūs, veržlūs, energingi ir kūrybingi žmonės, sprendžiantys mokiniams aktualius klausimus, svarstantys opias problemas, aktyviai dalyvaujantys mokyklos gyvenime. Džiaugiuosi, kad klubui „Neliūdėk“ priklausau ir aš.

Šauni klubo komanda atstovauja mokinių interesus, atstovauja mokyklą rajono mokinių tarybos veikloje, dalyvauja mokyklos tarybos veikloje, posėdžiuose, teikia savo nuomonę, pasiūlymus bei sprendimus. Būdami klubo nariais, mes visi kartu mokomės dirbti drauge, laikomės bendrų veiklos taisyklių.

Klubo „Neliūdėk“ nariai išreiškia mokyklos mokinių nuomonę, kaip joje norima gyventi. Džiugu, kad mokiniai įgyja tikėjimą, kad jie patys gali valdyti ir keisti savo aplinką. Dėl mokinių savivaldos veiklos kinta ir mokinių organizaciniai gebėjimai bei įgūdžiai darbo grupėse, komandose, renginių organizavime. Klubo veikla padeda kurti vieningą mokyklos bendruomenę, savarankiškai mokinius įjungia į aktyvų mokyklos gyvenimą. Malonu bendradarbiauti ne tik su mūsų mokyklos mokiniais, bet ir su kitų mokyklų savivaldos institucijomis. Todėl aktyviai bendradarbiaujame su Radviliškio, Tytuvėnų jaunimo bei Kaišiadorių rajono pagrindinėmis mokyklomis. Aktyviai dalyvaudami mokyklos gyvenime organizuojame tradicinius renginius, šventes, laisvalaikio renginius, vykdome projektus, akcijas, rengiame diskotekas.

Smagu kai visus „Neliūdėk“ narius vienija bendri interesai, sieja bendras džiaugsmas, vyrauja teigiamos emocijos. Gera aktyviai dalyvauti mokyklos gyvenime ir formuoti teigiamą mokinių požiūrį į savo mokyklą, jos aplinką ir skatinti mokinių mokymosi motyvaciją. Malonu atstovauti mokyklos interesams su didele kibirkštėle akyse, plačia širdimi krūtinėje, tvirta valia bei užsispyrimu.

Povilas Bagdanskas 10kl. Mano mokytoja

Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklą pradėjau lankyti tik šiais mokslo metais. Esu šeštos klasės mokinys. Rugsėjo 1-ąją bijojau eiti į naują mokyklą, su nerimu laukiau tos akimirkos, kai reikės praverti naujosios klasės duris. Ir tuomet į klasę įėjo mokytoja, jauna, aukšta ir graži. Mokytoja buvo labai maloni, kalbėjo švelniu balsu. Tai buvo mūsų klasės auklėtoja. Mūsų klasės auklėtoja yra rūpestinga ir jautri. Už gerus darbus ir elgesį ji visuomet pagiria, o kai išdykaujame – sudrausmina. Ji nuolat mus globoja, saugo, rūpinasi, paguodžia, kai būna sunku. Nuolat moko mus tvarkos, gėrio, pagarbos kitam žmogui. Mokykloje ji mums tarsi antroji mama. Su savo auklėtoja mokykloje susitinkame kas dieną. Jos veidą nuolat puošia laiminga šypsena. Savo šypseną ji dovanoja mums per pamokas bei klasės valandėles. Auklėtoja mus visada supranta, išklauso, nepyksta dėl mūsų išdaigų, bet labai liūdi, jeigu mums būna blogai arba kas nors nepasiseka. Ir mums būna nesmagu, kai netinkamai elgiamės, tuomet visada jos atsiprašome. Savo auklėtojai norėčiau padėkoti už kantrybę, rūpestį, meilę, už gerą žodį bei patarimą. Dėkoju ir už griežtesnį žodį, kuris padeda suprasti klaidas. Ačiū už kiekvieną pamoką.

Algimantas Šetkus 6kl. Įdomi mokinių veikla

Artėja vasara kvepianti liepų žydėjimu, varvanti medumi. Vėl visi mokiniai pajusime vasaros atostogų džiaugsmą. Į rankas paėmę gėlės žiedą, medžio lapą, žemės grumstą vėl pajusime savo buvimą namuose, džiaugsimės, būsime laimingi, dalinsimės su savo artimaisiais džiaugsmais ir rūpesčiais.

O šiandien. Šiandien aš ir tu, visi mes esame savo mokykloje. Mūsų buvimas joje yra mūsų džiaugsmas, kiekvienos akimirkos branginimas. Čia mes kasdiena gauname gerumo pamokas, dalyvaujame kūrybinėje veikloje. Kiek daug mūsų jaunimo mokykloje mobilių grupių, neformaliojo ugdymo būrelių, kuriuos mes kiekvienas renkamės pagal savo pomėgius. Mielai dalyvaujame mums organizuojamose ekskursijose, išvykose. Labai įsimintina šiais metais buvo ekskursija į Kauną. Aplankėme Karo, Tado Ivanausko zoologijos, Velnių muziejus, pabuvojome paveikslų galerijoje, Kauno Rotušėje, Kauno pilyje. Kokios nuostabios mūsų išvykos į gamtą. Keliavome Nemuno pakrantėmis, susipažinome su Rumšiškių, Darsūniškio apylinkėmis, gamta, žymiausiomis vietovėmis, Dovainonių piliakalniais, plaukėme baidarėmis Verknės upe. Visų renginių metu ugdėmės gerumą, jautrumą gyvajai gamtai, žmogui, jo kalbai ir paročiams.

Ačiū likimui, kad mokausi Kaišiadorių jaunimo mokykloje. Čia dirba puikūs mokytojai, kurie priima mus kiekvieną tokį, kokie esame. Labai įdomi veikla būreliuose. Aš lankau būrelį, kuriame leidžiame mokyklos laikraštį „Labas“. Esu šio laikraščio jaunasis žurnalistas. Mokyklos laikraštį išleidžiame kas mėnesį. Jame atspindime mokyklos gyvenimą. Nuotraukose atsispindi mūsų švenčių, vykdytų projektų, renginių užfiksuotos akimirkos. Kiekvieno mėnesio laikraštukas skirtas įžymiai datai paminėti. Labai patinka imti iš mokinių, mokytojų, tėvelių, mokyklos darbuotojų interviu. Būrelio nariai labai nuoširdžiai bendraujame tarpusavyje ir su būrelio vadove mokytoja Dovile. Puikus mokytojos atsidavimas savo darbui, įdomi veikla, atidumas mums, skatina mus kūrybiniam darbui, kūrybai, laikraščio maketavimui, darbo su kompiuteriu įgūdžių taikymui užsiėmimų metu. Mokytojos sėjama gerumo sėkla, gražūs darbai sudygo mūsų širdyse. Miela ir gera, kai su mumis dirba tokie jauni, nuoširdūs mokytojai.

Noriu padėkoti mokyklos direktorei Jurgitai už įdomią veiklą mokinių klube „Neliūdėk“, už mūsų mokyklos mokinių bendravimą su kitų jaunimo mokyklų mokiniais. Daug įdomių projektų, sporto varžybų vykdėme su mokyklos socialiniu pedagogu Vytautu ir kūno kultūros mokytoju Donaldu. Mūsų mokyklos gyvenimas banguotas savo idėjomis, tikslais, darbais, organizuojamos įvairios veiklos formom, įvairiapusiška veikla. Mokytojai kasdien kviečia mus ne tik įgyti žinių, bet įvairiems darbams, konkursams, šventėms, įdomiems renginiams. Puiki mūsų mokykla. Ji viena, o mūsų daug. Visi džiaugiamės bendradarbiavimu, artumo, šilumos ir gerumo akimirkomis.

Sukasi laiko ratas, o jame sėkmingai keliaujame ir džiaugiamės mokydamiesi mylėti vieni kitus ir tapti geresniais, siekiame palikti parsmingą pėdsaką žemėje.

Gediminas Rinkevičius 9bkl

KAUNO JAUNIMO MOKYKLA Adresas: Pašilės g. 34, LT-51358 Kaunas Telefonas: 8-37 451384 El. paštas: jaunimom@kjm.kaunas.lm.lt Interneto svetainė: http://www.kjm.kaunas.lm.lt/ Direktorius Tomas Lagūnavičius Pavaduotoja ugdymo reikalams Lina Ševčiukienė

Kauno jaunimo mokykla įkurta 1995 metais. Tai buvo įdomus kūrybinis ieškojimų periodas, kupinas entuziazmo, nepaprastų idėjų, gražių vilčių, kruopštaus darbo. Kaip tuometiniai dokumentai bylojo, jaunimo mokyklos kurtos vaikams, turintiems motyvacijos, saviraiškos, mokymosi sunkumų, o taip pat turintiems elgesio – emocinių problemų. Jaunimo mokykla turėjo tapti jiems ta vieta, kurioje, padedant pedagogams, psichologams ir kitiems specialistams, būtų sprendžiamos tiek mokymosi, tiek emocinės problemos. Čia vaikams turėjo būti saugu ir įdomu, čia jie turėjo atrasti save. Tačiau tai buvo tik žodžiai, nulemti gerų norų. Kaip perspektyvoje susiklostys tokių mokyklų ir mokinių jose likimas, tuomet nežinojo nei ministerijos valdininkai, nei mes, kurių darbo dėka šios mintys turėjo materializuotis.

Kalbant apie Kauno jaunimo mokyklos steigimą, būtinai reikia pabrėžti vadovo vaidmenį. Mokyklos direktoriumi nuo pirmos jos gyvavimo dienos dirba Tomas Lagūnavičius, psichologijos magistras, socialinių mokslų daktaras ir sportininkas, jau nuo mokyklos laikų žavėjęsis rytų kovos menais. ai žmogus, kurio idėjų, novacijų, noro eksperimentuoti užtektų keliems. Nuo pat mokyklos pirmojo rudens buvo aišku, kad rutina mūsų nepasiglemš. Beveik kiekvieni metai atnešdavo naujovių, netradicinių sprendimų.

Nuo pat pirmųjų metų direktoriaus iniciatyva buvo sukurtos psichologinės pagalbos grupės mokytojams ir mokiniams, labai daug dėmesio skirta vaikų ir mokytojų sportui ( ypač rytų kovos menams), mokinių laisvalaikio organizavimui.. Direktorius labai daug laiko skyrė bendravimui su vaikais, stengėsi juos pažinti. Tuoj pat įgyvendinta naujovė buvo tai, kad mokinys galėjo po pamokų individualiai ar grupėmis konsultuotis su bet kurio dalyko mokytoju, ir tai suteikė jam galimybę likviduoti atsilikimą moksle. Mus visada lydėdavo vadovo žodžiai, kad turime gerbti kiekvieną vaiką, rodyti asmenišką nepriekaištingo elgesio pavyzdį, nes mūsų mokiniai - ypatingai jautrūs. Jie gyvenime matę daug, gal būt net daugiau negu mes, todėl turime mokytis juos suprasti ir padėti jiems.

1995 – 1998 m. - mokykla ieško savojo veido. Mokyklos veiklos organizavimas orientuotas į atėjusių mokytis vaikų poreikius. Mokiniams suteikiamos galimybės dirbti, mokytis profesinėse mokyklose, sportuoti. Taikomos lanksčios atsiskaitymų formos, į mokyklos kompiuterį suvesti visų mokytojų teminiai planai, todėl mokinys gali bet kada sužinoti, kokią temą ir kada gali atsiskaityti. Be to porą metų mokėmės dviem pamainomis tam, kad vaikai galėtų ateiti į mokyklą ir po darbo ar mokslo profesinėje mokykloje.

1998 – 1999 m. – kovojama, ruošiamasi ir pagaliau pasiekta, kad būtų įkurta vidurinė mokykla (11 ir 12 klasės).

1999 - 2001 m. – gyvuoja 54 – oji vidurinė mokykla. Ją sėkmingai baigė dvi abiturientų laidos.

2001 – 2003 m. – paruošiamos ir patvirtinamos padavėjų ir namų ūkio ekonomų profesinio rengimo programos. 2003 m. pavasarį išleista pirmoji laida.

Nuo 2003 m. – koreguojamos mokyklos vidaus taisyklės, pradedamas vykdyti mokyklos vidaus auditas, bandoma atsisakyti klasių auklėtojų, visą auklėjimo darbą perduodant specialiesiems pedagogams ir psichologams, kas visai nepasiteisino.

2005 m. – įvestas ikiprofesinis mokymas (kaip ir daugelyje šalies jaunimo mokyklų). Mokiniai galėjo rinktis dizaino, žurnalistikos ir leidybos arba verslo vadybos kursus.

Nuo 2007 – 2008 – nuolatinis mokyklos veiklos tobulinimas susietas su visomis audito sritimis. Pirmieji Kaune įgyvendinome 5 lygių bei mokinių ir mokytojų skatinimo sistemą.

Direktoriaus dėka buvo išbandyta daugybė galimybių, kaip sudominti, pritraukti vaikus prie mokyklos, kaip padėti jiems surasti savo vietą gyvenime, sudaryti galimybes saviraiškai – tai

profesinis ir ikiprofesinis mokymas, netradiciniai vertinimo būdai, įvairiausios atsiskaitymų formos, gausybė popamokinės veiklos, galimybės sportuoti geriausiose Lietuvos kūno kultūros akademijos salėse nemokamai.

Viena iš sėkmingiausių Tomo Lagūnavičiaus idėjų - 1999 – 2002 metais gyvavusios, didelėmis pastangomis ir darbu pasiektos, vidurinės mokyklos klasės ( tai buvo 54 – oji vidurinė mokykla). Jose mūsų dešimtokai galėjo įgyti vidurinį išsilavinimą. Tai buvo tikrai gražūs ir labai prasmingi metai. Nors darbo ir rūpesčių tada padaugėjo, bet ir šiandien gailimės, kad patalpų stoka ir įstatymų barjerai sugriovė idėją, kad mokykla galėtų būti vidurine. Galimybė mokytis iki pat 12 – tos klasės tikrai motyvavo mokinius geresniam mokymuisi, suteikė jiems pasitikėjimo savo jėgomis, ugdė atsakomybę už savo ateitį. Iš dviejų abiturientų laidų dauguma įstojo į aukštąsias mokyklas: KTU, LŽŪA, o daugiausiai į LKKA. Merginos joje pasirinko aerobikos ar sporto psichologijos specialybes, o vaikinai kineziterapiją, įvairias sporto šakas. Dabar jie jau baigė ne tik bakalauro, bet ir magistrantūros studijas.

Direktoriaus mintys niekada neleidžia nuobodžiauti nei mokytojams, nei mokiniams. Renginių, akcijų, projektų gausa daro mūsų gyvenimą spalvingu, dažnai netikėtai atsiskleidžia juose dalyvaujančiųjų gebėjimai, čia gimsta pasididžiavimo savo mokykla jausmas. O jei įdomiai gyvename, tai kodėl gi nepapasakojus apie tai kitiems? Pastaruoju metu direktoriaus sumanymu, nuolat informuojame apie savo darbus miesto spaudą, “Dialogą” ir galvojame, kad tai padės pakeisti žymios visuomenės dalies prastoką nuomonę apie jaunimo mokyklas.

Dabar direktorius turi dvi “papildomas dešines rankas”: Ramunę Levinskienę ir Liną Ševčiukienę. Jų darbštumas ir kūrybiškumas - sėkmingos mokyklos veiklos garantas, nes juk idėjas reikia įgyvendinti. Reikia sugebėti jas “aprengti“ ir suprantamai pateikti, o vėliau ir įvertinti rezultatą, pasverti visus pliusus ir minusus. Tą jos tikrai puikiai sugeba. Jų dėka mokykla šiais metais pasižymėjo savo inovatyvia veiklos programa, puikiai įvertinta audito medžiaga. Direktoriaus pavaduotoja Lina – „geroji mokyklos dvasia“, nepaprastai mylinti kiekvieną mokinį, ieškanti ir randanti gerumo daigelius labiausiai nuo doros kelio nutolusiame ir motyvaciją praradusiame vaike. Mokyklos filosofija puikiai atspindi tokį požiūrį: „Tu stiprus tiek, kiek stipri tavo silpniausioji vieta“. Tai - pavaduotojų Linos ir Ramunės darbo credo. Tuo pačiu metu jų rankoms paklūsta ir didžiulės šūsnys dokumentų, jų iniciatyva atliekami įvairūs pedagoginiai tyrimai, užmezgami ir prasmingai plėtojami bendradarbiavimo ryšiai su kitomis mokyklomis bei socialiniais partneriais.

MOKYTOJŲ KOLEKTYVAS

Mūsų mokyklos mokytojų kolektyvas – tai 24 linksmi, puikiai sutariantys, nuolat

besimokantys, vis neprarandantys vilties, kad, jei šiandien nepasisekė, tai rytoj tikrai pavyks, pedagogai. Dauguma iš mūsų atėjo į šią mokyklą, perskaitę laikraštyje skelbimą, kad reikalingi mokytojai naujai steigiamai Jaunimo mokyklai. Kad taptume mokyklos kolektyvo nariu, turėjome dalyvauti kelių etapų konkurse. Pradžioje buvo testas, kuris turėjo atskleisti mūsų profesines žinias, o taip pat požiūrį į būsimą darbą, vėliau vyko pokalbis su mokyklos administracija. Šios atrankos metu suformuota tikrai šauni komanda, pasiruošusi nuoširdžiam darbui, nebijanti sunkumų, atvira naujovėms. Šiandien, grįžtelėję į tas istorines akimirkas, galvojame, kad ne veltui direktorius tuos psichologijos mokslus krimto: nuo pat pirmosios dienos dirbančių, ar truputėlį vėliau prisijungusių – dauguma. Ir šiandien galime sakyti, kad vienas kito neapviliame, jautriai reaguojame į kolegos pagalbos prašymus, ir, jei pasakysime trumpai drūtai, tai laikomės principo – „vienas už visus, visi už vieną“. Dar vienas mūsų kolektyvo bendras bruožas – jaunesnių mokytojų globa. Puikiai prisimename, kaip buvo sunku, kai pajutome kasdieninius sunkumus savo darbe, todėl naujokes visada šiltai priimame ir negailime gerų žodžių, patarimo, kai matome, kad joms to reikia. Gaila, kad mūsų kolektyve beveik neliko vyrų. Bet galime didžiuotis, kad vienintelis vyras, vedantis kūno

kultūros užsiėmimus ir rytų kovų menų būrelį, yra buvęs mūsų mokinys, vėliau baigęs Lietuvos kūno kultūros akademiją, Aurimas Masys. Džiaugėmės juo kaip mokiniu, džiaugiamės ir kaip kolega, kuris yra patikimas, griežtas, bet labai vaikų gerbiamas ir mylimas mokytojas. Kūrybiškumas! Tai reikia rašyti didelėmis raidėmis, nes kasdieniniame mūsų mokyklos darbe be to – nė žingsnio. Jis gelbsti nuo visokių negandų. Kūrybingos dailės mokytojos Rasos Bakienės dėka, mokyklos interjeras originalus, jaukus, mielas. Mokytojos iniciatyva mūsų mokiniai kūrė mokyklos koridorių, valgyklos interjero projektus. Vėliau visa bendruomenė rinko patį gražiausią. Šiandien šie projektai jau įgyvendinti. Mokykla švyti įvairiausiomis spalvomis, įmantriomis figūromis, išpuošta pačių vaikų darbais. Lietuvių kalbos mokytojos Dalė Asakavičienė ir Gitana Krutkevičienė įdėjo nemažai pastangų ir laiko, tačiau dabar retas kabinetas gali pasigirti tokia metodinių priemonių gausa. Mokytojų mokytoja vaikai dažnai pavadina matematikę Vandą Račkauskienę. Ji puikiai aiškina ir puikiai moka pajuokauti. Jos metodiniai darbai neseniai puikavosi miesto mokytojų parodoje, o užduočių knyga rengiama spaudai. Šioje knygoje bus kurso įtvirtinimo užduotys beveik visoms 5 – 10 klasių temoms! Negalima pamiršti ir puikios mūsų istorikės Danutės Kačerauskienės, kuri yra mokyklos renginių siela, išvykų organizatorė, fizikos mokytojos Nijolės Steponavičiūtės, kuri pirma išbando visas naujas technologijas, pamoko ir skatina koleges naudotis IKT priemonėmis. Apie biologijos mokytojos Jūratės Bubienės reiklumą ir griežtumą sklando legendos, bet vaikai ją gerbia ir labai mėgsta jos pamokas. Mokyklos problemų sprendimai sunkiausiai užgula auklėtojų pečius, o viena iš sunkiausiai sprendžiamų bėdų – mokyklos lankomumas. Šimtai priežasčių lemia, kad mokinių suolai lieka tušti net ir po pokalbio su tėvais, seneliais ar globėjais. Šių priežasčių aiškinimuisi paaukojama ne viena valanda: mokytojai keliauja pas vaikus, bendrauja su namiškiais, kalbasi telefonu. Ši veikla kartais atrodo kaip kova su vėjo malūnais: čia sutarei, pakalbėjai, prižadėjo lankyti mokyklą, tačiau nei ryt, nei poryt pažaduko nesulaukei. Ir vėl pradedi viską iš naujo. Tai darai su didele kantrybe, pasitardamas su psichologe, socialine darbuotoja, administracija. Ir jei pagaliau pavyksta, jei mokinys ateina į mokyklą, pradeda dalyvauti mokyklos gyvenime, jauti didžiulį palengvėjimą ir džiaugsmą. Šiuolaikinis mokytojas – nuolat besimokantis ir tobulinantis savo kompetencijas. Čia tikrai problemų neturime. Mokytojai labai domisi savo dalykų naujovėmis, technologijomis, naujausiais mokymo metodais. Su malonumu prisimename dalyvavimą MTP programoje, šiuo metu nuolat dalyvaujame PPRC vykstančiuose seminaruose jaunimo mokyklų mokytojams. Mūsų kolektyvas tikrai smalsus, kartais tiesiog konkuruojame, kuri vyksime į vieną ar kitą seminarą. Tai tiesiog būtina tam, kad kuo įvairesnės, išradingesnės būtų kasdieninės pamokos, nes mūsų vaikams to labai reikia.

MOKINIAI

Mokyklos įvaizdį kuria vaikai. Ne paslaptis, kad geriausią ir tikriausią informaciją vaikas gauna iš savo draugų. Tai paskatina rinktis vieną ar kitą mokyklą. Mokykla šiemet išleidžia jau XII laidą mažųjų abiturientų – dešimtokų. Kaip ir kasmet apie tris dešimtis vaikų, ilgiau ar trumpiau pasimokiusių mūsų mokykloje, įgis pagrindinio mokslo pažymėjimus ir rinksis tolimesnį savo kelią. Jau dabar žinome, kad beveik ketvirtadalis planuoja mokytis vidurinėse mokyklose, keli žada keliauti į užsienį dirbti, nes ten jau kuris laikas gyvena jų artimieji, dar keli žada mokytis profesinio rengimo centruose. Mes džiaugiamės dėl kiekvieno iš jų pasirinkimo ir neretai pasakojame apie buvusius mokinius, dabar jau sėkmingai baigusius mokslus ar dar besimokančius, bet tvirtai žinančius, ko nori. Auklėtojos, sutikę savus buvusius auklėtinius, dažnai džiaugiasi jų pasiekimais lyg savo. Štai buvo toks Pranas Jocius. Baigė jis dar tada baigiamąją 9 - tą klasę 1998 metais. Niekuo ypatingai nepasižymėjo, buvo lėtoko būdo, bet geras, nuoširdus vaikas, labai mylėjo gyvūnus.

Vėliau išmoko staliaus specialybės, kartu baigė vidurinę mokyklą. O štai šiandien Pranas – Lietuvos veterinarijos Akademijos magistrantas. Kaip gali nesidžiaugti. Rasa Gečaitė baigė mūsų mokyklą 2000 m., po to mokėsi vidurinėje mokykloje, o dabar jau įgijo teisininkės specialybę. Milda Stauskytė (2002 m. laida) šiuo metu mokosi Muzikos ir teatro akademijoje solinio dainavimo.

Džiugu, kai vaikai mūsų mokykloje keičiasi, gerėja, švelnėja. Štai atvyko į mokyklą įžūli mergiotė, visus rikiuoja, į kiekvieną pastabą atsako ištisa žodžių lavina. O, žiūrėk, po metų ar dviejų ta pati rėksnė tapo žavia, miela panele, kūrybinga, išradinga, mėgstančia dalyvauti renginiuose ir puikiai gebančia juos organizuoti.

Dar žinome tokių vaikinų, kurių nei tėvų ašaros, nei policijos baudos negalėjo išlaikyti mokyklos suole. O štai atėjo į puikią klasę, pajuto auklėtojos palaikymą, išmoko bendrauti, įsitraukė į įdomią veiklą ir jau po kurio laiko neatpažinsi šio „bėgiko“. Tokie pasikeitimai kalba už save. Tai pasako, kokios svarbios jaunimo mokyklos ir jose dirbančių mokytojų pastangos, kaip jos padeda tėvams, pačiam vaikui ir visuomenei.

Tikrai džiaugiamės, kai buvusieji mokiniai sėkmingai sukuria šeimas. Neretas ateina pasidalinti džiaugsmu, atneša nuotraukas apie svarbius savo gyvenimo įvykius, atveda parodyti vaikučius. Jie dažnai kalba apie tai, kad metai mūsų mokykloje jiems tikrai buvo geri, kad jei ne ši Pašilės gatvėje įsikūrusi kukli mokyklėlė, tai nežinia, kaip jų gyvenimai būtų susiklostę. Puiku, kai mokykla vaikams tampa saugiu uostu. Mūsų mokiniai neretai auga nepilnose, problemiškose šeimose. Dažnai jiems nėra su kuo pasikalbėti, pasidalinti savo džiaugsmais ar baimėmis. Per tuos metus supratome, kad kartais pamokos metu svarbiau ne naują temą išaiškinti, ar uždavinių kuo daugiau išspręsti, o tiesiog pasikalbėti, leisti išsipasakoti, atsakyti į klausimus, padrąsinti. Jų akys pasako, kad šiandien tokia pamoka jiems labai reikalinga. Kiekvienais metais išeidami dešimtokai kažko palinki savo mokyklai. Skaitome tuos palinkėjimus: 1997 m. – „Linkiu, kad niekada nepavargtų mokytojai“, „ Linkiu, kad jūs dar ilgai būtumėte“, 2001 m. – „ Nepasikeiskite, būkite tokie cool“, 2002 m. – „ Neturiu ko linkėti, jūs jau viską turite, tik būkite“, „Linkiu, kad jus kiti mylėtų, kaip mes“ , 2005 m.- „Liūdna, norėčiau dar čia pasilikti“ ir t.t.

DARBAI IR PASIEKIMAI

Nukeliavus į prisiminimus, imi ir nejučia pagalvoji, kad svarbiausia mūsų darbe – motyvuoti, sudominti, suintriguoti, įtraukti, pradžiuginti, pagirti ir pagaliau pasakyti: „Štai kokias galimybes turi, rinkis.“ Čia jau prasideda rimti darbai. Šiuolaikinės mokyklos veikla orientuota į mokinio žinių kokybę, kritinį mąstymą, o jaunimo mokyklos specifika lemia ir motyvacijos bei socializacijos kryptį. Mokyklos veikla negali atsilikti nuo bendrų visuomenės vystymosi tendencijų, todėl savo tikslus grindžiame tokiais teiginiais:

1. Gebėjimas prisitaikyti prie greitai kintančių išorinių sąlygų, 2. Efektyvumas, 3. Atviras bendravimas ir bendradarbiavimas, 4. Dėmesys ugdytinių poreikiams.

Visi šie teiginiai atsispindi visose mokyklos veiklos srityse ir visuose ugdymo proceso etapuose: nuo planavimo iki rezultatų aptarimo.

Galvodami apie pamokos kokybę, dažnai susiduriame su labai skirtingo gebėjimų lygio vaikų problema. Vienoje klasėje yra 10 – 16 mokinių, o jų žinių lygis labai skirtingas. Štai čia ir atsiskleidžia mokytojų išradingumas, lankytų seminarų medžiagos panaudojimo galimybės, psichologinių žinių ir pagaliau ilgametės patirties jėga. Mes dažnai diskutuojame apie pasiruošimo pamokoms svarbą ir dažnai liūdnokai darome išvadą, kad mokinių gebėjimų lygis mažėja beveik kasmet. Tos užduotys, kurias su tokia išmone ir pasididžiavimu kūrėme prieš 5 – 6 metus ir kurios tikrai buvo patrauklios ir vertingos tuometiniams mūsų mokiniams, visai nebetinka šiemet. Jos per

sudėtingos, o todėl ir neįdomios. „Nieko nesuprantu, nesąmonė“ – tokia vaiko nuomonė pasmerkia visą įdėtą darbą. Tenka kurti naujas užduotis, taikytis prie mokinių poreikių, galimybių ir gebėjimų.

2006 metais mokykloje įvedėme kaupiamąjį vertinimą. Mokiniai kiekvieną pamoką gauna pliusus už pamokų lankymą, darbo pamokoje kokybę, papildomų užduočių atlikimą, iniciatyvumą, namų užduočių atlikimą it kt. Bendrą kaupiamąjį pažymį mokiniai gali pagerinti gerai parašę kontrolinį darbą, testą, parodę ypatingas pastangas ar išradingumą. Šis vertinimas suteikė galimybę silpnesniesiems „užsidirbti“ balų, rodant pastangas, nors jo žinios gal ir menkos. Kaupiamuoju vertinimu vaikai taip pat patenkinti, nes jie gali po mažą kruopelytę susirinkti geresnį pažymį, be to sąžiningai mokyklą lankantiems mokiniams gauti nepatenkinamą pažymį beveik nėra pavojaus.

Nepaprastai svarbus yra socialinio pedagogo darbas mūsų mokykloje. Nes vienas svarbiausių metodų siekiant pagerinti mokinių pažangumą bei mokymosi motyvaciją, yra nemokamos psichologinės socialinės konsultacijos vaikams ir jų tėvams mokinių namuose. Kauno jaunimo mokykloje mokosi 12 – 16 metų paaugliai, patyręs sunkumų vidurinėje mokykloje. Tokia mokyklos specifika reikalauja tiek individualaus darbo su kiekvienu mokiniu, tiek darbo su mokinio šeima, todėl mokyklos darbuotojai (klasių auklėtojai, socialinė pedagogė, psichologė ir kt.) naudoja įvairius poveikio metodus. Konsultacijos vyksta įvairiais būdais. Dažnai konsultacijų forma būna tiesiog pokalbis su mokinio tėvais apie jo problemas mokykloje ar šeimoje, konkretaus veiksmų plano, kurį naudoja šeima ar mokykla, aptarimas ar susitarimas glaudžiau bendradarbiauti (tėvų skambučiai į mokyklą, vaiko atvežimas; mokyklos darbuotojų skambučiai mokinių tėvams, lankymasis namuose ir pan.).

Taip pat siekiant pagerinti mokinių mokymosi motyvaciją, mokykloje veikia paskatinimų sistema: pažangūs mokiniai lanko baseiną, nemokamai žaidžia boulingą, pramogauja ledo arenoje, vyksta į išvykas, ekskursijas.

Glaudaus ryšio tarp mokyklos ir šeimos palaikymas leidžia mokyklos darbuotojams parinkti individualius, kiekvienam mokiniui asmeniškai tinkančius darbo metodus. Mokinių tėvai yra nuolat informuojami, o tai mokiniui sumažina pagundą praleidinėti pamokas. Mokykla tuo turtingesnė, kuo ji savitesnė, kuo įdomesnę veiklą siūlo savo ugdytiniams . Jei vaikas ateina į mokyklą, jis turi suprasti, kad ji skiriasi nuo tos, kurioje jis prieš tai mokėsi. 2005-2006 m. m. mūsų mokykloje įvestas ikiprofesinis ugdymas. Mokiniams buvo siūlomos tokios profesijos, kurios yra šiuo metu populiarios, patrauklios, kurios sudaro saviraiškos galimybes. Viena iš tokių sričių – žurnalistika ir leidyba.

Mokiniai jau treti metai gilinasi į žurnalistikos profesijos paslaptis ir specifiką. Išnagrinėtas žurnalistų etikos kodeksas, žiniasklaidos rūšys, ypač daug domimasi internetiniais laikraščiais ir žurnalais, analizuojama kaip visos žiniasklaidos rūšys veikia visuomenę, o ypač jaunimą.

Tam, kad akivaizdžiai patirtume žurnalisto darbo malonumus ir sunkumus, nutarėme leisti mokyklos laikraštį, ir tai daryti dviem variantais: popieriniu ir kompiuteriniu. Aktyviausieji mokiniai sudarė redakcinę kolegiją ir ėmėsi veiklos.

Pirmiausiai buvo suformuluoti pagrindiniai laikraščio principai: a) atspindėti mokykloje verdantį gyvenimą, vykstančius renginius, b) priminti apie svarbiausias kalendorines šventes, jų esmę ir prasmę, c) spausdinti vaikų kūrybą, d) talpinti įdomią ir naudingą mokinių akiračio plėtimui medžiagą. Darbas ir įdomus, ir sudėtingas. Nelengva sklandžiai suredaguoti reportažą, nuosekliai

išvystyti interviu, atrinkti medžiagą vienai ar kitai temai . Bet vaikai labai stengiasi: mokosi rinkti tekstus, dirbti įvairiomis kompiuterinėmis programomis Microsoft Word, ACDSee, Paint, kryptingai naršyti internete, fotografuoti, dirbti su skeneriu, maketuoti, spausdinti, vyksta į renginius, patys kuria ir kitus paskatina.

Kita, ypač merginų, mėgstama sritis – dizainas. Šiose pamokose mes ieškome būdų, kaip

racionaliai sudaryti savo garderobą, kad būtume saviti, įdomūs, nepakartojami. Prieš pradedami savo pirmuosius projektus, kalbamės apie drabužių kilmę ir jų paskirtį. Susipažįstame su drabužių

klasifikacija ir asortimentu, stiliais, diskutuojame, kas yra mada, kaip nuspėti jos tendencijas. Susipažįstame su garsiausias Lietuvos ir užsienio drabužių dizainerių darbais. Mokomės spalvų derinimo pagrindų. Formuojame pradinius siuvimo mašina ir siūlių siuvimo rankomis įgūdžius. Ypatingą dėmesį drabužių dizaino pamokose skiriame drabužių aksesuarams. Jie iš tiesų daro stebuklus formuojant savitą stilių, kuriant savo įvaizdį. Taip gimsta rudens, žiemos, pavasario kostiumų kolekcijos.

Jau kelerius metus mokykloje vyksta „Mados studijos“ būrelio užsiėmimai. Jo vadovė dailės mokytoja Rasa Bakienė įtraukia vaikus į nuostabų mados pasaulį, suteikia galimybę kurti, o vėliau parodyti savo kūrybą kitiems. Beje, prieš porą metų mūsų mokyklos „Mados studija“ laurus skynė net Rygoje vykusiame tarptautiniame konkurse. Tikrai yra ko džiaugtis ir kuo didžiuotis.

Dar viena šiandienos aktualija – verslas. Verslo vadybos pamokose siekiama, kad kiekvienas mokinys įgytų rinkos ekonomikos žinių pagrindus, ugdytųsi verslumą. Šis ikiprofesinis mokymas ne tik suteikia pirmines ekonomikos žinias ir ryšį su verslo pasauliu, bet ir ugdo tokias mokinių asmenines savybes, kaip iniciatyvumas, kūrybiškumas, nepriklausomybė, pasitikėjimas savimi. Mokiniai išmoksta pagrindinių vadybinių kompetencijų: planuoti, spręsti problemas, bendradarbiauti, imtis atsakomybės ir lyderiavimo. Verslo vadybos pamokose taikomi aktyvūs mokymo metodai, ugdymo procesas remiasi projektine veikla, mokomaisiais žaidimais, dalykinių ir probleminių situacijų sprendimu. Mokykloje buvo organizuotas konkursas „Kaip uždirbti pinigų?“, mokiniai piešė verslo įmonių, įsikūrusių Pašilės gatvėje žemėlapį, žaidė dalykinį žaidimą „Skani kava“ . Mokiniai, besimokantys verslo vadybos, dalyvavo projektuose „Ieškau darbo“. „Prekė ir kaina“, „Mano reklama“

Patys populiariausi yra jau kartais net dešimtmetį skaičiuojantys tradiciniai mokyklos renginiai, o dabar vis smagesnės tampa tarpmokyklinės varžybos, viktorinos. Šiais metais kovo mėnesį vyko trijų Kauno jaunimo mokyklų istorijos ir pilietiškumo viktorina, skirta Nepriklausomybės atkūrimo dienai, balandžio mėnesį susitiko matematikos gerbėjai, sporto entuziastai paprastai susitinka krepšinio, futbolo aikštelėse ir baseine. Tarpmokyklinės plaukimo varžybos vyko jau ketvirtus metus. Galime didžiuotis, kad mūsų jaunuoliai nėkart nepralaimėjo.

Pats šauniausias sportinis renginys - kas pavasarį organizuojama kelionė kuria nors Lietuvos upe plaustais. Tai dažniausiai 2-3 dienų žygis, kuriame labai dažnai pasirodo, kuris yra puikus draugas ir patikimas žmogus, o kas tiktai vaidina „kietą“. Čia sustiprėja, susivienija klasių kolektyvai, išryškėja lyderiai, atsiskleidžia mokinių darbštumo ir sumanumo savybės. Šias keliones mėgsta ne tik mokiniai, bet ir mokytojai.

Beveik kasmet mokykla dalyvauja ir Kauno dienų renginiuose. Tai - puiki proga ir patiems pasirodyti ir į kitus pažiūrėti. Pasiruošimo procesas, drabužių, šventinės atributikos kūrimas labai sudomina mokinius, ugdo pasitikėjimą savo kūrybinėmis galiomis. Jau tradicija tapo labdaros akcijos „Padėk savo artimui“ ir „Mažylių velykėlės“ . Jų metu mokiniai atneša žaislų, drabužių, maisto, patys gamina žaislus, kepa meduolius, o po to tas dovanas veža į Kartų namus ir Kūdikių namus. Šios akcijos sustiprina atjautos, rūpinimosi šalia esančiais žmonėmis jausmus, leidžia suprasti, kad gera daryti gerus darbus. Mokyklos gyvenimą kasmet praskaidrina Rudens šventė, Mokytojo diena, Kalėdų, Valentino dienos šventės, Kaziuko mugė, linksmi prevenciniai renginiai, paskutinio skambučio šventė, gamtos mokslų, matematikos savaitės, gimtosios kalbos dienos, užsienio kalbų dienos, Europos ir Žemės dienos.

Kiekvieną savaitę mokykloje vyksta ne tik pramoginiai renginiai, bet ir mokymąsi skatinančios, motyvaciją stiprinančios akcijos. Štai viena iš jų: mokykla 2008 m. pirmą balandžio savaitę vykdė akciją „Pradėk nuo nulio ir pasiek kuo daugiau!“ Tą savaitę mokytojai didžiausią dėmesį pamokų metu skyrė mokiniams, kurie turi po vieną ar kelis neatestuotus dalykus, ruošė papildomas užduotis, o mėnesio gale sudarė sąlygas atsiskaityti. Mokiniai, jau pirmąją savaitę gavę vieną ar kelis teigiamus to dalyko pažymius, savaitės pabaigoje buvo paskatinami. Šia akcija norima pasiekti, kad mokiniai per III trimestrą išsilaikytų neatestuotų pirmuose trimestruose dalykų įskaitas, nepaliktų šių darbų mokslo metų pabaigai ir negautų vasaros darbų. Ir reikia pažymėti, kad tokios akcijos vyksta nuolat, net po kelias per mėnesį.

PROBLEMOS IR SVAJONĖS

Mokyklos vizija tapti centru, kuriame kiekvienas mokinys galėtų įgyti pagrindinį išsilavinimą, gauti ikiprofesinių žinių ir kvalifikuotą socialinę bei psichologinę pagalbą jau iš tiesų tampa realybe. Dabar tenka galvoti apie tai, kad užtikrinti kuo geresnę šių paslaugų kokybę. Ir šitame kelyje įžvelgiame dvi ryškesnes problemas.

Pirmoji – tai visuomenės požiūris į jaunimo mokyklas. Ne vienai iš mūsų teko girdėti neadekvačius mūsų mokinių, ugdymo proceso vertinimus. Mus tokie vertinimai trikdo. Tikrovėje yra visai kitaip. Taip norisi pasakyti, kad mūsų mokiniai tikrai šaunūs, ne prastesni už kitus, kad jų gyvenimai – tai pilnos netikėtumų knygos, kurias rašyti ne taip paprasta. Dabar toks metas, kai socialinių ir ekonominių problemų naštą pajunta didesnė visuomenės dalis, o ypač vaikai. Ne visi gali su jomis vienodai sėkmingai susidoroti. Žmogiškos reakcijos į tokias problemas būna labai įvairios, kartais ir skausmingos. Mūsų mokykloje būtent jų sprendimui skiriamas didelis dėmesys, būtent čia bandoma gydyti sielų žaizdeles, padėti ne tik vaikui, bet ir jo šeimai. Taigi todėl rašome apie save ir skleidžiame informaciją apie savo pasiekimus, kad pakoreguotume visuomenės nuomonę apie mus.

Antroji – patalpų klausimas. Galėtumėme įgyvendinti daugybę visokių idėjų ir planų, jei turėtumėme bent keliais kabinetais daugiau.

Tačiau, nepaisant visko, svajoti mes mokame. Štai kelios mokytojų nuomonės: „Mūsų ateitis - puiki šiuolaikinė mokykla“, „Ji išliks unikali, nes jai vadovauja unikalus direktorius su unikaliomis idėjomis“, „Mokyklos misija puiki, bet...taip sunku kopti į kalną“.

O štai kaip vaikai svajoja apie savo ateitį: „Po kokių 20 metų būsiu baigusi vidurinę mokyklą ir kūno kultūros akademiją. Mokysiu vaikus sveikai gyventi, būti sportiškais, netinginiauti, žodžiu viso to, ko išmokau per paskutinius metus. Manau, kad turėsiu darnią ir gausią šeimą. Savo vaikus užauginsiu dorais, sąžiningais ir nuostabiais žmonėmis.“( devintokė Karolina) O galima ir šyptelėti: „Aš po daugelio metų tikiuosi gyventi Antarktidoje. Ten norėčiau gyventi dideliame lediniame name, turėti daug augintinių: ruonių, baltųjų meškų. Eičiau žvejoti kiekvieną dieną, kartais pamedžiočiau. Taip pat būtinai turėčiau didelį traktorių, kuriuo nukasinėčiau sniegą savo kieme. Ten gyvendamas užsigrūdinčiau, nebijočiau šalčio. O tada galėčiau grįžti į tėvynę Lietuvą ir vaikščioti žiemą trumpomis rankovėmis.“ ( dešimtokas Linas)

Norisi tikėti, kad vaikų svajonės išsipildys, juk viskas - jų rankose, o stiprybės ir pasitikėjimo tikslams įgyvendinti jie gali pasisemti mūsų mokykloje.

Manome, kad mūsų mokyklos likimas susiklostė gerai, o priekyje - vėl didelės viltys, kūrybiniai ieškojimai, atradimai ir nusivylimai, džiaugsmai ir nerimas, žodžiu... gyvenimas.

KAUNO P. EIMUČIO JAUNIMO MOKYKLA Adresas: V. Krėvės pr. 50, LT-50406 Kaunas Telefonas: 8-37 314694 El. paštas: eimuciojm@eimutis.kaunas.lm.lt Vadovas: Vytautas Joniškis

Dar 1994 metais tuometinis

Kauno švietimo skyriaus vedėjas gerb. S. Randis pradėjo mane kalbinti tapti vienos iš jaunimo mokyklų direktoriumi. Kadangi tokia perspektyva manęs nedomino, atsisakiau. Kaip alternatyvą pasiūlymui iškėliau mintį steigti jaunimo klases rusakalbėje mokykloje, kur tada dirbau pavaduotoju ūkiui ir administracijai. Ir mokyklos direktorius Josifas Burkojus, ir mokyklą kuruojantis Henrikas Kundrotas siūlymą palaikė. Kai antrą kartą susitikau su vedėju, buvau „praturtėjęs“ pasiūlymu steigti jaunimo klases. Siūlymas buvo „palaimintas“, prasidėjo darbas.

Kad jaunimo mokyklos kuriamos motyvaciją mokytis praradusiems, socialinio imuniteto netekusiems vaikams ir paaugliams padėti integruotis visuomenėje, dabar supranta beveik visi, su tuo susiję, žmonės. Anuomet, deja, suprantančių buvo nedaug. Dažnai kliūtys iškildavo dėl valdininkų nesuvokimo ir nenoro suvokti, apie ką kalbama. Tarkime, kad ir tokia „smulkmena“: visi žinojo, kad jaunimo mokyklų darbuotojai gauna 20% priemoką už veiklos sudėtingumą ir specifiką. Vienas iš Kauno merų, santechnikas pagal specialybę, „taupydamas“ miesto biudžetą ir pasinaudodamas švietimo ir mokslo ministro rekomendacija sumažinti jaunimo mokyklų darbuotojams priemoką 5-10%, „duoda velnių“ tuometinei švietimo skyriaus vedėjai ir toji „pasistengia“ – sumažina priemoką 50%. Pats esu inžinierius, neturiu nieko prieš šią gerbiamą profesiją, bet – deja, deja, geriau, kai duoną kepa kepėjai, o batus siuva batsiuviai. Tad nėra kuo stebėtis, kad atmestina pažiūra į švietimą, juolab – į jaunimo mokyklas jaučiama kartais dar ir šiandien. Dėkoju dabartiniam švietimo skyriaus vedėjui A. Bagdonui už supratimą. Jo rekomendacijos dėka 2007 metais per „Rotari“ gavome nemažai organizacinės technikos, jo vadovaujamo skyriaus darbuotojai suvokia, kas ta jaunimo mokykla. Dėkingas esu ir ŠMM specialistams – gerb. Antanui Drungilui ir Elenai Stasiulienei - tikrai suvokiantiems ir padedantiems jaunimo mokykloms.

1994 metų rugsėjį 12 mūsų mokytojų pradėjo su 62 mokiniais, suskirstytais į 4 klases. Šiandien mokykloje dirba 27 mokytojai, iš kurių 4 mokytojai metodininkai, 5 vyresnieji mokytojai. Įgyvendinant vieną iš mokyklos veiklos principų – „kol mokausi – mokau“, 24 mokytojai per tą laiką įgijo pedagogo kvalifikaciją, bakalauro, ar magistro diplomus. Šiandien 1 mokytoja siekia doktorato, 3 – bakalauro, 1 – magistro vardo.

Ugdytojai

Per visą laiką mokykla į gyvenimą išleido 277 mokinius. Iš pat pradžių kūrėme savitą mokyklą – pasirinkome mokyklos devizą: “Tegul vaikai pažįsta

žemę, kuri juos peni ir nešioja, namus, kuriuose jie gyvena, duoną, kurią jie valgo“ – dar 1776 m. LDK Edukacinės Komisijos nurodymuose užrašytą tiesą, taikliai parinktą ir pritaikytą tuometinio direktoriaus pavaduotojo ugdymui Egidijaus Mikalajūno, vėliau tapusio Kauno T. Masiulio jaunimo mokyklos direktoriumi. Beje, kalbant apie direktorius, reikia pasigirti, kad iš mūsų mokyklos išėjo du – Kauno T.Masiulio jaunimo ir A. Puškino vidurinės mokyklų.

Steigiant mūsų mokyklą, buvo užsibrėžta kuo daugiau vaikų surinkti iš gatvės ir juos užimti prasminga veikla, padedančia asmeniui tapti asmenybe ir piliečiu. Dėl to buvo kuriamos artimos gyvenimo problemoms programos (iš pradžių – technologijų, kūno kultūros, vėliau – ikiprofesinio rengimo, kitų dalykų). Nors apie 10 metų mokykla „kampininkavo“ (vėlgi – dėl valdininkų nenoro imtis radikalesnių sprendimų), tačiau materialinė bazė po truputį turtėja, o aktualiu išlieka vienas iš esminių mokyklos tikslų - išmokyti jauną žmogų pačiam apsirūpinti pragyvenimo reikmėmis sąžiningu darbu, o ne iš pašalpų, ar pavogus.

Mokyklos veikla diegiant programas visada remiasi mokinių saviraiška. Mūsų mokyklos mokiniai, vadovaujami mokytojų – savo darbo entuziastų (mokyt. T. Jermolajeva, A. Jerofejeva, L.Lisauskienė, R. Kanapinskienė, V. Adamkienė, J. Mikalajūnienė, A. Lisauskaitė) dalyvauja mieste rengiamose priemonėse – „Giesmių giesmelė“, Kalėdinių puokščių, kompiuterinio piešinio.

Sportiška vasara su skautais

Turistinė veikla mūsų mokykloje prasidėjo jau 1994 metais, iškart po susikūrimo. Pradžioje tai buvo gražių Pakaunės vietų lankymas, paprastos iškylos į gamtą. Mokinius reikėjo pripratinti prie bendravimo, tarpusavio draugiškų santykių ugdymo. Mat net susėsti ir kartu pavalgyti buvo neįprastas reiškinys. Veikla nuolat plėtėsi, tobulėjo jos formos. Šiandien jau nieko nestebina, kad kiekvienais mokslo metais bent du kartus organizuojamos integruotos pamokos - ekskursijos, kuriose dalyvauja nusipelnę mokiniai. Tokios pamokos vedimui iš anksto rengiamasi, dalyvauja kelių dalykų mokytojai. Pavyzdžiu galėtų būti išvyka „Panemunės pilys“. Matematikai skaičiavo vidutinį kelionės greitį, fizikai nustatė, koks yra Nemuno srovės greitis ties Raudone, lituanistai supažindino mokinus su lietuvių tarmėmis, geografas įtvirtino mokinių žinias apie Lietuvos upių tėvą Nemuną ir jo intakus, istorikas priminė kokios pilys gynė Tėvynę nuo priešų. Galiausiai, technologijų mokytoja visiems pristatė su mokiniais parengtą bendrą pietų stalą.

Kiekvieną kartą, rengiantis ekskursijai – pamokai, kur vykti tariamasi su mokiniais.

Stengiamasi, kad mokykloje bent porą metų pasimokęs mokinys būtų aplankęs žymesnes Lietuvos vietas. Mokiniai yra pabuvoję Jūrų muziejuje ir delfinariume, prie S. Daukanto kapo Papilėje, matė Zubovo rūmus Dabikinėje, lankėsi Kryžių kalne prie Šiaulių, Trakuose ir Kernavėje, Grūto parke. .

Mokiniams ypač patinka dalyvauti meškeriojimo varžybose. Jas dažniausiai organizuoja prevencinio darbo vadovas Saulius Buzas, tie patys resocializacijos centro ir turistų būrelio vadovai. Tokių varžybų būna bent po dvi kiekvienais mokslo metais, - nustatomas geriausias pavasario ir rudens sezono žvejas, vaišinamasi žuviene.

Pilietiškumui ugdyti labai padeda 2007 metų rudenį mokykloje atidarytas muziejus. Tai 10 metų kruopštaus muziejaus šeimininkės Valerijos Adamkienės, lietuvių kalbos mokytojos, darbo vaisius. Čia yra visko: nuo ratelio iki sviestmušės, pinigų, dokumentų, drabužių ir buities reikmenų, ryšio priemonių – daugiau, nei 400 eksponatų. Svarbu yra ir tai, kad apie muziejų jau žino ir kitos miesto mokyklos. Muziejaus vadovė savo iniciatyva mieste išplatino informaciją apie muziejų. Atvyksta mokinių, net darželinukų ekskursijos. Įvertindami susidomėjimą muziejumi, manome jį plėsti. Šiuo metu renkama medžiaga apie tarpukario Lietuvos kariuomenę. Manome, kad dar šiais mokslo metais bus atidarytas kariuomenės ekspozicijos skyrius. Kadangi 2009 metais sukanka 90 metų nuo Lietuvos kario savanorio P. Eimučio žūties, tikimės ta proga skyrių atidaryti.

Darbo pradžia galima laikyti faktą, kai bendraujant su Kauno apskrities Pedagogikos muziejaus darbuotojais 2006 m. jau buvo surengta paroda, skirta Lietuvos kariuomenės istorijai. Renginys mieste turėjo pasisekimą. Parodai savo turimą kolekciją maloniai paskolino Kauno Karo muziejaus Lietuvos karybos sekcijos narys Oleg Jermolajev.

Tradicinis akademinis ugdymas mūsų mokiniams ne visada duoda teigiamų rezultatų. Būna kartais ir atvirkščiai – mokytojų pasirinkti tradiciniai pamokos vedimo būdai nepasiteisina. Dar mokyklos egzistavimo pradžioje iniciatyviems mokytojams kilo sumanymas bendradarbiaujant kelių disciplinų mokytojams organizuoti integruotus renginius. Pradžioje tai buvo puiki proga – M. K. Čiurlionio 130-osios gimimo metinės. Mokykloje gimė pirmasis projektas „M. K. Čiurlionis – lietuvių tautos genijus“. Projektas apėmė nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus aplankymą bei renginį mokykloje, į kurio įgyvendinimą įsitraukė dailės, muzikos, lietuvių kalbos mokytojos su mokiniais. Skambėjo S. Nėries eilėraščiai dailininko paveikslų motyvais, M. K. Čiurlionio muzika, patalpoje, kur vyko renginys buvo demonstruojamos dailininko paveikslų reprodukcijos. Toks patrauklus renginys labai pasisekė, nes mokiniai buvo sudominti.

Kitą projektinę priemonę parengė rusų kalbos mokytojas Dimitrijus Kabakovas. Jis pasiūlė rusų poeto S. Jesenino kūrybą pristatyti ir rusiškai, ir lietuviškai. Taip radosi literatūrinė – muzikinė kompozicija „Poetas ir jo laikmetis“, skirta S. Jesenino 111-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginyje skambėjo poeto eilės rusų ir lietuvių kalbomis, jas puikiai papildė mokyklos merginų ir mokytojų vokalinio ansamblio atliekami romansai. 2006 m. lapkričio 21 dieną įvykusį renginį mokyklos bendruomenė priėmė šiltai. Todėl 2007 m. vasario 20 d. šį renginį, pavadintą „Integracijos galimybių panaudojimas ugdant moksleivių literatūrinę kompetenciją jaunimo mokykloje: literatūrinė – muzikinė kompozicija „S. Jeseninas ir jo laikmetis“ Kauno Pedagogų Kvalifikacijos Centre pristatėme miesto pedagogams. Beje, - taip pat sėkmingai.

2007 m. sausio 9-12 d., minint Lietuvos gynėjų dieną, mokykloje buvo vykdomas projektas „Krauju aplaistyta žemė“. Projektas apėmė Tito Masiulio muziejaus lankymą Kauno T. Masiulio jaunimo mokykloje, dokumentinių filmų apie 1991 m. sausio 13 d. įvykius bei apie Titą Masiulį peržiūrą , ir muzikinę – literatūrinę kompoziciją „Laisvės gynyba 1991 m. sausį“. Ta tema mokykloje veikė paroda. Šis integruotas projektas – puikus istorikų, lituanistų, dailės ir muzikos mokytojų bendradarbiavimo vaisius.

Ilgalaikis, muzikos mokytojos R. Kanapinskienės inicijuotas, projektas „Meninės brandos ugdymas jaunimo mokykloje“ buvo pradėtas 2007 m. balandžio 27 d. koncertu Kauno Panemunės senelių namuose, jo tąsa buvo antrasis, 2007 m. spalio 17 d. įvykęs koncertas, kuriuo buvo prisidėta prie mieste vykusių priemonių, skirtų Pagyvenusių žmonių mėnesiui. Koncerte dalyvavo ir mokiniai, ir mokytojai. Seneliai buvo apdovanoti mokinių pagamintais suvenyrais.

Ženklus mokyklos gyvenime buvo kalbininkų, istorikų ir muzikų bendras renginys – projektas „Jau niekas tavęs taip giliai nemylės“, skirtas Maironio 145-osioms gimimo, 75-osioms mirties metinėms bei poemos „Jaunoji Lietuva“ 100-osioms metinėms paminėti. Tai buvo trumpalaikis projektas, vykęs 2007 m. spalio 22 -27 d. Šiam renginiui ruoštasi ypatingai, nes Maironio posmai skambėjo lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis. Daug triūso mokytojai įdėjo, kol mokiniai prakalbo angliškai, vokiškai, rusiškai. Sudėtinga buvo ir chorinių dainų išmokti. Teko mokytojams išgirsti ir įvairių mokinių komentarų apie sunkų darbą.

Vaikai po koncerto

Mokykloje kasmet vyksta mokinių mėgstamos Advento popietės, kur deklamuojame, dainuojame, žaidžiame, vaišinamės tradiciniais lietuviškais valgiais, paruoštais pačių mokinių, padedant technologijų mokytojai.

Tikimės gražia bendravimo tradicija tapsiant 2007 gruodžio 20 d. mūsų mokykloje įvykusį Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos jaunųjų muzikantų koncertą. Literatūrinę kompoziciją kūrė mūsų mokiniai, o šiltus palinkėjimus lydėjo smuiko, fortepijono ir fleitos melodijos. Dažnas mūsų „jaunimietis“ pirmą kartą iš arti galėjo apžiūrėti instrumentus ir išgirsti jų skambesį.

Kaip nuolat veikiantį, 2003 metais ŠMM leistą projektą galima pristatyti savitą mūsų mokyklos darbo laiką – pamokos trukmę 30‘ + 15‘.15‘ pamokos dalis labai dažnai išnaudojama taip vadinamų „mažųjų projektų“ įgyvendinimui. Kalbų mokytojų metodinė grupė leidžia stendus lietuvių, rusų, anglų ir vokiečių kalbomis: “Rudine apsivilkusi vaikšto gili išmintis“, „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, „Menu mįslę keturgyslę“, „Po Kalėdų eglute“, „Kur gi mano Valentinas?“, „Velykų margučiai“, „Motinos neišeina – jos visada šalia“. Medžiagos paieška ir atranka, sveikinimų kūrimas, atvirukų gaminimas suteikia puikią progą mokiniams kūrybiškai bendradarbiauti tarpusavyje.

Šalia projektinės, ženkli yra papildomojo ugdymo veikla. Joje dalyvauja apie 60% besimokančiųjų. Mokiniams šiuo metu siūlomos tokios papildomojo ugdymo programos:

meninės raiškos (keramika, vokalinis ansamblis, gitara, darbščiosios rankos); sportinės raiškos (stalo tenisas, aerobika, rytų kovų menai, turizmas); kitokios raiškos (mopedų vairuotojų, jaunieji informatikai).

Pasirenkant programas vadovaujamasi mokinių pageidavimais. Tam socialinės psichologinės diagnostikos laboratorijos vedėja organizuoja mokinių apklausą, birželio mėnesį atliekamas tyrimas.

2008-02-12 d. (protokolo Nr. K5–8) Kauno m. savivaldybės tarybos švietimo ir ugdymo komitetas pritarė Neformaliojo vaikų švietimo skyriaus įkūrimui mūsų mokykloje. Visa sistema – Kauno P. Eimučio jaunimo mokyklos resocializacijos centro neformaliojo vaikų švietimo skyrius – praktiškai jau veikia.

Papildomojo ugdymo mokytojai kartu su mokiniais mokykloje organizuoja darbų parodėles, koncertus, ekskursijas, puošia mokyklos patalpas, dalyvauja miesto renginiuose.

Sudaromos sąlygos mokiniams prasmingai reikštis, realizuoti savo kūrybinius polinkius, menu ir grožiu praturtinti savo gyvenimą. Mokiniai skatinami išbandyti savo jėgas įvairiose meninio ugdymo srityse, sudaromos galimybės atsiskleisti, tobulėti.

Draugiškos futbolo varžybos su T.Masiulio jaunimo mokykla

Seminaras „Vaiko orumas“, lektorė Danijos psichologė ir psichoterapeutė K. Lund

Mokykloje nuo 2003 metų veikia resocializacijos centras ir socialinės- psichologinės

diagnostikos laboratorija. Centrui nuo pat sukūrimo vadovauja R. Mikulskis, laboratorijai – E. Vainienė. Abu šie dariniai įsteigti „palaiminus“ steigėjams. Kitaip nebūtų nei darinių, nei lėšų jų išlaikymui. Centro lėšos naudojamos mokinių nepamokinei veiklai. Tai daugiausiai įvairios išvykos, varžybos, šventės. Apie laboratorijos veiklą pasakoja jos vedėja Edita Vainienė:

Laboratorija savo veiklą organizuoja atlikdama tyrimus, analizuodama jų rezultatus, parenkant optimalius mokinių ugdymo metodus ir kryptis. Pateikia atitinkamas rekomendacijas bendruomenės nariams (moksleiviams, mokytojams, darbuotojams).

2003-2008 m. m. atlikti tyrimai: moksleivių pažangumo įvertinimas, mokyklos pedagogų kolektyvo bendrumo efektyvumas įvertinimas, ekstraversijos – intraversijos bei temperamento nustatymas, naujai atėjusių moksleivių apklausa, socialinio pedagogo pagalbos įvertinimas, mokytojo ir moksleivio dialogas, požiūris į klasės auklėtoją ir jaunimo mokyklą, „jaunimiečio“ interesai ir poreikiai. Jaunimo mokyklų veiksmingumo tyrimas (2005), saugios mokyklos modelio kūrimas (2006), Mokymosi stiliai, jų nustatymas, rekomendacijos (2007). Smurto paplitimo analizė mokykloje (2008). Pateikta atliktų tyrimų medžiaga „Jaunimo mokyklos moksleivių psichosocialinės sveikatos ir mokymosi motyvacijos duomenų sąsaja“ parodai „Tiriamoji veikla

ugdymo įstaigoje, 2006). Šią parodą organizavo KPKC, Kauno miesto mokyklų psichologijos metodinis būrelis, Kauno m. savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo departamento Švietimo ir ugdymo skyrius.

Laboratorijos vienas iš labiausiai pastebimų darbų – visų mokinių tyrimas nustatant kiekvieno mokinio mokymosi stilių. Priemonė rimta, leidžia racionaliau išnaudoti ugdymui skirtą laiką ir lėšas, individualizuojant ugdymą. Laboratorijos vedėja geranoriškai priima aukštųjų mokyklų studentus socialinėms praktikoms. Esame gavę universitetų padėkas už pagalbą

Laboratorijos iniciatyva mokykloje buvo organizuotos paskaitos mokytojams: “Kaip geriau suprasti vaiką”. “Konfliktai ir jų rūšys, sprendimo būdai”. “Charakterio akcentuacijos”. „Hiperaktyvus vaikas“, rekomendacijos. „Mokymosi stiliai, inidvidualizavimas“, rekomendacijos. „Pykčio valdymas“. „Paauglio psichologinis pasaulis“.

Laboratorijos vedėja skaitė pranešimus įvairiose konferencijose, vedė seminarus: „Mokykloje dirbančių specialistų psichologiniai darbo aspektai“. „Vaiko teisių darbo grupės formavimasis ir perspektyvos Kauno Dainavos seniūnijoje“. „Mokymosi motyvacija ir psichosocialinė sveikata“. „Socialinis darbas su šeima“. „Asmenybės stiprinimas ir socialinė integracija“. „Vaikų socializacija 2007 metais ir veiklos kryptys 2008 m“.

Bendradarbiaujama ir su kitomis įstaigomis: Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyriumi, Lietuvos Respublikos Švietimo Ministerija, Pedagogine Psichologine Tarnyba (PPT), Kauno centro plaukimo mokykla, Visuomenės sveikatos centru, KTU, Šiaulių universitetu, Kauno miesto bei Jonavos ir Kėdainių jaunimo mokyklomis, Darbo birža, Kauno m. Dainavos policijos komisariatu, Vaikų globos namais “Atžalynas”, VDU Švietimo studijų skyriumi, VDU Socialinio darbo institutu, Ugdymo ir globos centru (Lazūnų g.), Kauno pedagogų kvalifikacijos centru (KPKC), Pedagogų profesinės raidos centru (PPRC) ir kt.

Vadovaujant Laboratorijos vedėjai mokykloje praktiką atliko LKKA ir VDU studentai. Laboratorija yra pasirašiusi sutartį su LKKA prof. habil. dr. K.Kardeliu ir Socialinių kūno kultūros ir sporto problemų tyrimų laboratorija. Laboratorijos vedėja iniciavo kvalifikacinius renginius: LKKA ir Visuomenės sveikatos centro seminaras, KMU ir Visuomenės sveikatos centro seminaras – “Vaikų psichinės sveikatos pagrindiniai aspektai”, “Šiuolaikinės pedagoginės psichologijos pagrindai”, Kauno m. mokyklų, vadovų, atsakingų už prevencinį darbą ir VPK prevencijos skyriaus pareigūnų pasitarimas dėl vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos, Kauno m. savivaldybės administracijos, kultūros ir švietimo departamento, švietimo ir ugdymo skyriaus rengiami susirinkimai – projektų recenzavimas, dalyvavimas VDU Švietimo studijų skyriaus organizuojamuose kursuose, seminaras “Sėkmingo mokymosi link”. „Įvaikintų ir krizę patyrusių vaikų psichologinis konsultavimas“, Jaunimo mokyklų veiksmingumas (2005), Jaunimo subkultūros ir jų valdymo mokykloje galimybės (2005), Saugios mokyklos pamatas – kokybiška psichosocialinė pagalba (2006), Prevencinio individualaus darbo su nusikalsti linkusiais mokiniais galimybės, (2007), Priklausomybių ligos ir jų prevencija I ir II (2007), Jaunimo mokyklų veiklos veiksmingumas atnaujinant ugdymo turinį, Jaunimo mokyklų koncepcijos įgyvendinimas: privalumai ir problemų sprendimas ir kt.

Viešnagė Kauno kunigų seminarijoje

Dėl jaunimo mokyklos kontingento specifikos nepaskutinį vaidmenį atlieka mokyklos krizių grupė, kuriai jau keli metai sėkmingai vadovauja Saulius Buzas. Grupės pagrindinis uždavinys – koordinuoti prevencinio darbo klausimus mokykloje, vykdant teisės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, nusikalstamumo prevencijos klausimus ir organizuojant pagalbos mokiniams, tėvams ir mokytojams teikimą. Grupė vykdo mokyklos bendruomenės švietimą, vaiko teisių apsaugą, teisės pažeidimų prevenciją, mokinių užimtumą, mokinių lankomumo gerinimą.

Grupė glaudžiai bendradarbiauja su miesto ir Dainavos mikrorajono policijos komisariatais, jų prevencinių poskyrių inspektoriais. Policijos atstovas kartą per savaitę dalyvauja grupės posėdyje, teikia konsultacijas mokiniams ir mokytojams. Steigėjas (Kauno m. savivaldybė) mūsų mokyklai jau nukreipė vieną mokinį minimaliajai priežiūrai.

Vadovaudamas mokyklai,- teigia mokyklos direktorius, - visada prisimenu, kad pats neproduktyviausias yra vergo darbas. Darbas be meilės, be kūrybinės ugnelės, vidinės šilumos niekada nebus „nei pačiam malonus, nei kitam parodomas“. Vergas gali atlikti, privertus – neblogai atlikti, bet niekada negali gerai sukurti, nes tam neturi jokios motyvacijos. Dėl to manau, kad mano, kaip mokyklos vadovo, kurio vadybinė kvalifikacija įvertinta antrąja kategorija, švietimo ministro ir

Kauno mero padėkomis, svarbiausias pasiekimas yra mokyklos veiklos demokratizavimas ir humanizavimas. Šiuos principus „pasiskolinau“ iš lietuvių šviesuolių A.Maceinos ir S. Šalkauskio. Ant darbo stalo visada turiu Warren Bennis ir Burt Nanus „Lyderiai – atsakomybės strategija“, L. W. Giuliani „Lyderis“, iš kur daug pasimokau.

Kada vadovą supa kompetentinga, kūrybinga, geranoriška komanda, darbas įstaigoje nėra sunki pareiga. Tai, greičiau, malonumą teikiantis kūrybinis procesas.

Galiu pasakyti iš savo praktikos, kad geriausi specialistai yra paties kolektyvo išugdyti. Per praėjusius 15 darbo metų mokykloje pedagogo kvalifikaciją įvairiomis formomis įgijo 24 bendruomenės nariai, tapdami bakalaurais ir magistrais, turime ir doktorantę.

Tokia jau ta jaunimo mokyklų kasdienybė, kad į jas ateina mokiniai, „prasijoti“ per visų Kauno mokyklų sąrašus. Kaip sakoma – „Už jaunimo mokyklos – specialieji ugdymo globos namai“. Žinoma, posakyje yra nemažai tiesos. Mažiau jos būtų, jei kitos (ne jaunimo) mokyklos nebūtų taip prisirišusios prie mokinio krepšelio. Tada gal mažiau būtų nebemokančių skaityti aštuntokų ar devintokų.

Nepamiršti ir specialių problemų turintys – mokykloje sėkmingai mokosi ir baigia mokinės – būsimos ir esamos mamos.

Ne dėl mokinių ar kitų mokyklų kaltės, didžioji besimokančių jaunimo mokyklose dalis yra socialiai remtini. Tokių kasmet daugėja. Šiandien mokykloje jų yra apie 70 % visų mokinių.

Visa mokyklos veikla šiandien „palenda“ po programos „Mokykla – visuomenės modelis“ skėčiu. Programos sudėtinės dalys:

“Mokyklos veiklos ir tinklo optimizavimas“, “Resocializacijos centras prie P. Eimučio jaunimo mokyklos“, „Kauno P. Eimučio jaunimo mokyklos edukacinė klinika“, “Socialinės psichologinės diagnostikos laboratorija“.

Bendradarbiavimas su miestu, mokyklos, kaip atviro mikrorajono kultūros židinio vaidmens plėtimas mokyklos veiklos prioritetai. Pilietiškumo pamokos Dainavos seniūnijoje, ar Kauno kunigų seminarijoje – įvykęs faktas, kaip ir bendruomenės narių (mokinių ir mokytojų) koncertai Panemunės senelių namuose, Vilijampolės neįgalių vaikų internate.

Mokykla yra sudariusi sutartis su visomis miesto profesinėmis mokyklomis, A. Puškino vidurine mokykla. Pastarojoje mūsų absolventai mokosi 11 ir 12 vakarinėse klasėse, taip užtikrinamas mokymosi tęstinumas.

Laukiame atvykstant į mūsų mokyklą!

KAUNO TITO MASIULIO JAUNIMO MOKYKLA

Adresas: Pramonės pr. 35, LT-51272 Kaunas Telefonas: 8-37 451384 El. paštas: masiuliojm@masiulis.kaunas.lm.lt Interneto svetainė: www.masiulis.kaunas.lm.lt Direktorius - Egidijus Mikalajūnas Direktoriaus pavaduotoja ugdymui - Genutė Valienė

FILOSOFIJA

„Tegul vaikai pažįsta žemę, kuri juos peni ir nešioja, namus, kuriuose gyvena, duoną, kurią valgo”.

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Edukacinės komisijos ,,Nurodymai”, 1774 m.

MISIJA

Užtikrinti jauno žmogaus (12-17 m.), stokojančio mokymosi motyvacijos, turinčio socialinių-ekonominių problemų, ugdymąsi ir integraciją į visuomenę, to siekiant per socialiai prasmingą pedagogų ir ugdytinių veiklą.

VIZIJA Mokykla, teikianti pagrindinį išsilavinimą, su lanksčia ikiprofesinio mokymo sistema ir vaikų neformaliuoju švietimu, kurios ugdymo centre – ugdytinis, o ugdytojas – moralinis vadovas. Tai nuolat besimokanti organizacija, lengvai prisitaikanti prie kintančios aplinkos.

MOKYKLOS ISTORIJA 1994 m. rugsėjo mėn. Kauno moksleivių techninės kūrybos ir darbo centre (MTKDC) duris atvėrė dvi jaunimo klasės. 1995/1996 m.m. devyniose jaunimo klasėse mokėsi 142 mokiniai. 1996 m. centras reorganizuotas į mokyklą, pavadintą 1991 m. sausio 13-ąją už Lietuvos laisvę žuvusio Tito Masiulio vardu. Mokykla išlaikė MTKDC veiklą, organizuodama jaunimo mokyklos mokinių ir kitų Kauno ugdymo įstaigų neformalųjį vaikų švietimą.

MOKYKLOS VEIKLA

Mokykla siekia padėti mokymosi motyvų stokojančiam jaunimui ugdytis ir įvairia praktine, teorine veikla, atitinkančia pozityvius mokinių poreikius, interesus ir gebėjimus, turtinti jų asmeninę patirtį, padėti pasirengti tolesniam mokymuisi, kultūriniam bei socialiniam gyvenimui. Mokykloje veikia du struktūriniai padaliniai: bendrojo lavinimo ir neformaliojo vaikų švietimo. Bendrojo lavinimo padalinyje jaunimo klasėse ugdosi mokiniai, siekiantys pagrindinio išsilavinimo. Neformaliojo vaikų švietimo būrelius gali lankyti mokyklos jaunimo klasių ir kitų Kauno ugdymo įstaigų mokiniai bei niekur nesimokantis jaunimas.

DARBUOTOJAI Mokykloje dirba 69 darbuotojai, iš kurių 44 - mokytojai. Profesionalią pagalbą teikia: psichologė, socialinė pedagogė, specialioji pedagogė.

Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos kolektyvas

STIPRYBĖS

Parengta mokyklos strateginio vystymo programa. Glaudus bendradarbiavimas su Kauno miesto verslininkais, įvairiomis profesinėmis

mokyklomis. Kompetentingi, demokratiški vadovai. Aukšta mokyklos specialistų kompetencija Pedagogų bendradarbiavimas ir kolegialumas. Mokyklos bendruomenės narių poreikių tenkinimas. Geras estetinis vaizdas. Rūpinimasis darbuotojų gerove. Plati neformaliojo vaikų švietimo būrelių ir studijų pasiūla. Parengta ir įgyvendinama mokinių drausminimo, skatinimo sistema. Mokyklos lankstumas. Kultūros vertybių puoselėjimas. Plati prevencinė veikla. Socialinių įgūdžių ugdymas.

BENDRASIS LAVINIMAS

Kauno Tito Masiulio jaunimo mokykla – valstybinė pagrindinė mokykla. Mokykloje mokosi pedagogiškai apleisti ir socialinės atskirties mokiniai, turintys elgesio, emocinių, bendravimo, mokymosi ir kitokių problemų, stokojantys mokymosi motyvacijos.

Šiais mokslo metais jaunimo klasėse mokosi 120 mokinių. Šalia privalomųjų bendrojo lavinimo dalykų 8-10 kl. mokiniai lanko ikiprofesinio mokymo pamokas. Jaunimo klasių mokinių ikiprofesinis mokymas vykdomas pagal mokyklos parengtas programas, kurias gali rinktis ir kitose klasėse besimokantys mokiniai, jei jiems yra sukakę 14 metų. Ikiprofesinio mokymo tikslas – sudaryti mokiniams galimybes susipažinti su įvairiomis profesijomis, padėti suprasti darbo reikšmę, ugdytis darbinės veiklos įgūdžius.

Mūsų mokykloje mokiniai gali rinktis „STALIAUS“ arba „INFORMACIJOS TVARKYTOJO“ ikiprofesinio mokymo trejų metų trukmės programas.

Mokiniai gali rinktis daug papildomo ugdymo meninio, sportinio, technologinio pobūdžio programų, kurios veikia popamokiniu laiku.

Mokytojai yra įgiję didelę darbo patirtį, bet kiekvienais metais vis tobulina ir gilina savo kompetencijas. Šiais metais vienas iš pagrindinių mokyklos veiklos tikslų – pamokos kokybės gerinimas. Mokykloje vyko seminarai mokytojams ,,Pamokos kokybės valdymas“, ,,Pamokų

planavimo, organizavimo bei įsivertinimo dermė su naujaisiais Mokytojų atestacijos nuostatais“. Mokytojai mokosi savianalizės, ugdomojo proceso valdymo, kuris kuo daugiau paveiktų mokinių pažangą ir pasiekimus. Jaunimo mokykloje ypač reikia ugdyti bendrąsias kompetencijas – žinias, įgūdžius, gebėjimus, vertybines nuostatas.

PROJEKTINĖ VEIKLA

Nuo 1997 metų mokykla rengia ir vykdo projektus, dalyvauja įvairiose programose: tai vaikų vasaros poilsio socializacijos programa „Undinėlė“, vaikų socializacijos programa „Pažink, bendrauk, tobulėk“, tikslinės psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos programa „Būkime kartu“. Nuo 2007 m. mūsų mokykla dalyvauja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vykdomame projekte „Bendrojo lavinimo bei profesinio rengimo sistemų plėtra ir tinkamų sąlygų mokymuisi visą gyvenimą sukūrimas e-švietimo srityje“.

Vykdomų mokykloje socializacijos programų tikslas - ugdyti mokinių socialinius įgūdžius, gebėjimą tinkamai spręsti tarpusavio konfliktus, toleranciją, draugiškumą ir plėtoti jų pažinimo, bendravimo, saviraiškos poreikius. Tikslui pasiekti mokykloje organizuojami smurto ir patyčių prevencijos renginiai, kiekvienais metais vyksta mokinių, tėvų ir mokytojų socialinių įgūdžių patirtinė programa ,,Mes kartu – jėga“, mokinių komandos dalyvauja Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių teisinių žinių viktorinose-konkursuose „Teisės, pareigos, atsakomybė“ ir „Temidė“, ekskursijose į lankytinas Lietuvos vietas, sportiniuose renginiuose.

Šiais mokslo metais vykdomo vaikų užimtumui ir socializacijai per mokslo metus vykdyti projekto ,,Pažink, bendrauk, tobulėk“ prioritetinė kryptis – smurto ir patyčių prevencija. Laisvalaikiu mokiniai mokosi cirko elementų, planuojame sukurti mokinių cirko grupę. Tikimės, kad tai skatins mokinių saviraišką, atskleis fizines ir valios galimybes, ugdys savikontrolę ir dėmesį. Per socialinių įgūdžių patirtinę programą akcentuojamas draugiškumas, pagalba, pagarbus ir kultūringas bendravimas ir bendradarbiavimas. Mokinių ir mokytojų sutelktumo ir bendradarbiavimo veikla sukuria saugią aplinką. Mokiniai priklauso grupei, kurios veiklą koordinuoja suaugusieji. Sukūrus tokią aplinką, atsiskleidžia mokinių pozityvios galios ir gebėjimai. Tai pozityvi prevencijos forma, todėl mokiniams patraukli, nes sukelia daug teigiamų emocijų.

Jaunimo mokyklai labai aktualu taikyti minimalią priežiūrą mokiniams vasarą. Vaikų vasaros poilsio stovyklų socializacijos projekto ,,Undinėlė“ tikslas – organizuoti mokinių trumpalaikę kryptingą veiklą vasaros atostogų metu. Stovykla vyksta Rusnėje. Projekto uždaviniai: stiprinti sveikatą, diegti sveiko gyvenimo įgūdžius per sportą, turistinius žygius, tenkinti bendravimo, saviraiškos poreikius per pokalbius, diskusijas, žaidimus, motyvuoti domėtis savo kraštu ekskursijose po Žemaitijos istorines vietas.

Istorijos, pilietiškumo pagrindų geografijos ir dailės integruota pamoka

„Kėdainiai – LDK kultūros centras“

Vykdydama psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją, mokykla siekia glaudaus tėvų (globėjų) bendradarbiavimo. Vykdomas atrankinės ir tikslinės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos bei ankstyvosios intervencijos projektas ,,Būkime kartu“. Programoje numatytos paskaitos-užsiėmimai ir diskusijos, kaip tėvų ir vaikų santykiai įtakoja rizikingą vaikų elgesį.Tėvai buvo pakviesti į paskaitą ,,Emociniai vaikų poreikiai“, surengta išvyka tėvams ir mokiniams į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą. Jau tradicija tapo tėvams dovanoti spektaklį Kauno muzikiniame teatre, vykdyti išvykas kartu su vaikais į Vilnių, Druskininkus, Šiluvą ir kitas Lietuvos vietas.

Mūsų siekiai - mokinių elgesio pokyčiai: patyčių ir agresyvumo apraiškų mokykloje mažinimas, pasikeitęs mokinių požiūris į vertybes, pagerėjęs bendravimas ir bendradarbiavimas, naudingos gyvenimui informacijos ir įgūdžių įgijimas, turiningai leidžiamas laisvalaikis, didesnė trauka mokyklai.

Tito Masiulio jaunimo mokykla – teisinių

žinių konkurso „Teisės, pareigos, atsakomybė“ nugalėtoja Kauno mieste

Socializacijos programa „Pažink, bendrauk, tobulėk“

Vaikų vasaros poilsio socializacijos programa „UNDINĖLĖ“ Rusnėje

Mokinių, tėvų ir mokytojų išvykų akimirkos

Mokykla - aktyvi įvairių renginių dalyvė Kauno mieste. Tai padeda atrasti tinkamus poveikio būdus mokinių socializacijai.

2008 m. Kauno pedagogų kvalifikacijos centre (KPKC) vyko paroda „Bendradarbiavimo su tėvais aspektai Kauno miesto mokyklose“. Šioje parodoje dalyvavo ir mūsų mokykla, kurioje buvo pateikta: tėvų (globėjų) informavimo sistema, mokyklos psichologės ir socialinės pedagogės atlikti tyrimai, stendinis pranešimas „Projektinė veikla“, didaktinė medžiaga - laiškų knygelė tėvams „Išgirsk mane“. Pateikiame ištraukas iš minėtos knygelės – Tito Masiulio jaunimo mokyklos mokinių mintis ir kompiuterinius piešinius. <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< Mama, man nepatinka, kad tu nepagiri, kai sutvarkau namus. Kai priekaištauji dėl ko nors, o ypač tada, kai būni blogos nuotaikos. Bet šiaip viskas šaunu. Mama, aš myliu tave ir gerbiu, nors kartais ir parėki ant manęs. Suprantu ir nepykstu, nes paskui vėl viskas būna gerai. <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< Man labai skaudu matyti tai, kad tu save žudai. Labai tavęs prašau, negerk, būk visada gera ir linksma.

<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< Labas, mama. Ačiū tau, kad mane užauginai, kad nemušei. Norėčiau, kad nepyktum ant manęs, kai blogai pasielgiu, kad suprastum mane, kai nepranešu, jog laiku negrįšiu namo. Norėčiau, kad duotum pinigų, kai man jų labai reikia. Norėčiau, kad nesirgtum, būtum energinga. Brangi mama. Norėčiau, kad leistum ilgiau pabūti kieme, nekeltum į mokyklą taip anksti ir duotum daugiau pinigų.

Švenčiame Kovo 11-ąją Minime Sausio 13-ąją

<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< Labas, tėti. Aš buvau mažas, kai tu su mama išsiskyrei. Labai pasiilgau tavęs. Net nežinau, kur tu gyveni. Atsimenu, kai girtas atvažiuodavai per Gimtadienį, bet dovanų neatveždavai. Gal gali atvažiuoti aplankyti mane ir mamą. Mamai sunku, kai tu nepadedi jai.

<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< Labas, tėvai. Kaip sekasi? Ar atsimeni, kaip kartu važiuodavom žvejot į Nemuną. Prigaudydavome daug žuvies ir kepdavom ją ant laužo. Kartais grįžę gaudavom velnių nuo mamos. Ar prisimeni, kaip gerdavom kartu per žvejybą? Ar prisimeni, kaip vieną kartą grįžau prisirūkęs ir tu mane prilupai? Jau seniai mačiau tave. Pasiilgau. <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< Tėveli, aš tave labai myliu. Tu mane auginai nuo mažens, viską man perki ir rūpiniesi manimi. Tėti, aš jau nemaža, jau noriu išeiti pas drauges. Man kartais atrodo, kad mama labiau myli brolį ir sesę, negu mane. Labai norėčiau dažniau išeiti pasivaikščioti dviese su tavim, kad daugiau pabūčiau su tavimi, nes pykstu ant mamos. Tėveli, tave myliu labiausiai ir dėkoju tau, kad ir tu mane myli.

<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< Labas, tėvai. Kodėl palikai mane, kai buvau mažas? Galėjai atvažiuot nors per mamos laidotuves. Kaip tau ne gėda? Ilgiuosi ir nekenčiu tavęs. <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<

MUZIEJUS 2001 metų sausio 13-osios įvykių dešimtmečio sukakties proga mokykloje duris atvėrė Tito Masiulio muziejus. Jame eksponuojama mokinių, Tito artimųjų surinkta medžiaga apie Titą Masiulį, Sausio 13- osios įvykius, pažymimi svarbesni mokyklos gyvenimo įvykiai. Muziejuje mėgsta lankytis mokiniai, kartais čia vyksta istorijos bei pilietiškumo ugdymo pamokos.

BENDRADARBIAVIMAS (konkursai, viktorinos, sporto varžybos)

Respublikinis jaunimo mokyklų kompiuterinių piešinių konkursas „Mama, ačiū Tau“

Šis konkursas, ugdantis mokinių kompiuterinius įgūdžius, skatinantis minčių raišką netradicinėmis formomis, mokantis išsaugoti meilę brangiausiam žmogui – Mamai bei skatinantis jaunimo mokyklų bendradarbiavią, organizuojamas nuo 2003 m. Kompiuterinių piešinių konkurse kasmet dalyvauja apie 70-80 mokinių iš įvairių respublikos jaunimo mokyklų. 2008 m. darbus atsiuntė 69 mokiniai iš šešiolikos mokyklų.

2008 m. konkurso nugalėtojų tarpe Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos 10 kl. mokinė Lina Lapatinskaitė (Rengė IT mokytojos metodininkės Genutė Valienė ir Ona Margevičienė) bei 7 kl. mokinys Mantas Baziulis (Rengė IT mokytoja metodininkė Ona Margevičienė ir vyresnioji mokytoja Astra Taletavičienė).

Matematikų viktorina

2008 m. Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos, Kauno P.Eimučio jaunimo mokyklos ir

Kauno jaunimo mokyklos mokinių komandos bei juos rengusios mokytojos matematikės Vida Saladžinskienė ir Gražina Ivanova dalyvavo matematikos viktorinoje „PAŽAISKIME SU MATEMATIKA“, kurios tikslas – skatinti mokinius domėtis matematika, lavinti mokinių kūrybinius gebėjimus, kalbos kultūrą, estetinį skonį, stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją ir jaunimo mokyklų bendradarbiavimą. Nuotraukose apačioje – viktorinos momentai. . Sportas

Viktorina „Lietuvos kelias į nepriklausomybę“ Viktorina „Lietuvos kelias į nepriklausomybę“, skirta vasario 16 d. dienai paminėti, vyko Kauno jaunimo mokykloje. Šio renginio organizatorė - istorijos mokytoja Danutė Kačerauskienė. Dalyviai - 5–10 kl. Prano Eimučio, Tito Masiulio ir Kauno jaunimo mokyklų mokiniai. Kiekvienos mokyklos komandą sudarė 5 -10-tų klasių mokiniai. Komandos turėjo savo skiriamuosius ženklus (emblemas), pavadinimus. Mūsų mokyklos komanda Mindaugas Baziulis (kapitonas), Marija Popovaitė, Ieva Valaitienė, Edvinas Barkauskas ir Tomas Menčinskas. Komanda pateikė namų darbą - komandos prisistatymą. Visų Kauno jaunimo mokyklų komandas vertino garbi komisija: Tito Masiulio mokyklos direktorius Prano Eimučio jaunimo mokyklos direktorius ir Kauno jaunimo mokyklos pavaduotoja ugdymui. Pirmiausia vyko „Smegenų šturmas“ - Blic turnyras. 10 klausimų iš Nepriklausomybės laikotarpio komandos atsakinėjo greičiui. Po to kapitonai išsitraukė klausimus. Atsakymo paruošimui skiriamos 5 min. Priešininkų komanda galėjo papildyti, pakomentuoti. Už tai buvo galima gauti papildomų taškų. Taškai buvo susumuoti lentoje, kad komandos matytų. Viktorinai pasibaigus, buvo sumuojami taškai, skelbiama komanda – nugalėtoja, įteikiami prizai.

Linos Lapatinskaitės kompiuterinis piešinys

Manto Baziulio kompiuterinis piešinys

Sportas Kasmet gegužės mėnesį Panemunės šile vyksta mūsų ir P.Eimučio jaunimo mokyklų mokinių sporto ir sveikatingumo šventė. Vyksta šaudymo, krepšinio, bėgimo, futbolo, kvadrato varžybos, įvairios estafetės. Varžybose aktyviai dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir jaunimo mokyklų mokytojai.

TIRIAMOJI VEIKLA

2007 m. atlikta plačiojo audito rezultatai parodė, kad stipriausios mokyklos sritys yra

psichologinė ir socialinė pagalba, mokytojų išsilavinimas, kvalifikacija ir personalo komplektavimas. Vertinant veiklos rodiklius geriausiai įvertintas „Mokyklos valdymas ir kokybės garantavimas“ – 3,02 balo. Silpniausios mokyklos sritys yra mokinių atsakomybė, savarankiškumas ir aktyvumas mokantis, mokinių motyvacijos lygis ir mokinių mokymosi rezultatai. Sumuojant visų pagalbinių rodiklių įvertinimus žemiausią vertinimo balą gavo rodiklis „Mokymosi pasiekimai“ – 2,36. Giluminiam auditui vykdyti ir buvo pasirinktas šis rodiklis - kaip vienas 2007 metų mokyklos veiklos tikslų. Buvo iškelti uždaviniai: - atlikti mokinių mokymosi rezultatų analizę; - atlikti mokinių laikytų egzaminų (pasiekimų patikrinimų), atliktų diagnostinių testų rezultatų analizę; - atlikti mokinių mokymosi kokybės, poreikių tenkinimo, mokymosi ir egzaminų (pasiekimų patikrinimo) rezultatų sąveikos efektyvumo analizę; - susisteminti mokymosi pasiekimų analizės išvadas, pasiūlymus, rekomendacijas; - išanalizuoti mokymosi pasiekimų tyrimo išvadas, pasiūlymus, rekomendacijas ir numatyti veiklos priemones, priimti nutarimus pokyčiams. Audito vykdymui vidaus audito koordinavimo grupė parengė kalendorinį audito vykdymo planą. Buvo sudarytos trys darbo grupės, kurios pasiskirstė rodiklius. Grupės atliko rodiklių tyrimus, gauti rezultatai buvo susisteminti, parengtos išvados, kurios pristatytos mokytojų tarybai. Apibendrinant gautus rezultatus išryškėjo šio rodiklio mokyklos silpnosios ir stipriosios pusės. Silpniausiai vertinti mokinių mokymosi rezultatai. Daugumos mokinių mokymosi rezultatai atitinka tik esminių gebėjimų lygį. Kai kuriose klasėse nepažangumas siekia net 40%. Tai dažniausiai yra blogo tų mokinių lankomumo rezultatas. Išryškėjo, kad geresnių mokymosi rezultatų mokiniai pasiekia atlikdami praktines užduotis. Geriausiai buvo įvertintas mokinių mokymosi kokybės, poreikių tenkinimo, mokymosi ir egzaminų rezultatų sąveikos efektyvumas. Mokykloje nuolat vyksta tiriamoji mokinių poreikių ir interesų nustatymui skirta veikla. Mokymosi tikslus mokytojai derina su individualiais mokinių poreikiais, atlieka lyginamąją pasiekimų analizę.

Viktorinos„Lietuvos kelias į nepriklausomybę“

akimirka

Siekiant sustiprinti silpnąsias mokyklos puses, planuodami kitų metų veikos programą atsižvelgėme į audito rezultatus ir numatėme priemones aukštesniam mokymosi pasiekimų lygmeniui pasiekti.

Mokyklos psichologė Marija Astrauskienė ir socialinė pedagogė Vitalija Miklyčienė 2008 m. balandžio mėn. Tito Masiulio jaunimo mokykloje atliko tyrimą „Mokinių apklausa apie patyčias mokykloje“, kurio tikslas – nustatyti patyčių paplitimą mokykloje ir numatyti problemos sprendimo būdus. Tyrime dalyvavo visų klasių mokiniai (45 vaikai). Įvertinus tyrimo rezultatus ir išvadas, siekiant tolimesnio patyčių prevencijos ir šalinimo mokyklose įgyvendinimo, būtina plėtoti visos mokyklos bei šeimų įtraukimą į kovą su patyčiomis. Pagrindinis vaidmuo patyčių prevencijoje turėtų būti skiriamas mokinių sąmoningumui ugdyti, pasyvių stebėtojų švietimui, kurie galėtų pereiti į gynėjų poziciją ir taip sumažinti patyčių plitimą iš vidaus.

NEFORMALUSIS VAIKŲ ŠVIETIMAS

Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos neformaliojo vaikų švietimo padalinys savo veiklą pradėjo 1996 metais. Tiesa, jo veiklos šaknys glūdi devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje veikusiame Tarpmokyklinio gamybinio mokymo kombinate, vėliau – Moksleivių kūrybos ir darbo centre.

Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos neformaliojo vaikų švietimo pagrindinis uždavinys – ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikių tenkinimą.

Šiandien padalinys Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams ir bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams siūlo šias programas:

Aviatorių, Drabužių dizaino, Gitaristų, Jaunųjų archyvarų, Kalbų ir teatro mozaikos, Keramikos, Kompiuterininkų, Kompiuterinio dokumentų valdymo, Krepšinio, Kultūrizmo, Kūno rengybos, Laikysenos ir kūno grožio, Madų šou, Medžio darbų, Muzikos ir dainavimo, Pynimo-floristikos, Siuvimo, Sportinių šokių, Tautodailės.

Kiekvienais mokslo metais plečiame pasiūlą, priklausančią nuo vaikų poreikių ir pageidavimų. Mokiniui, baigusiam atitinkamą neformaliojo vaikų švietimo programą ir teigiamai įvertinus jo

pasiekimus, išduodamas Neformaliojo vaikų švietimo pažymėjimas. Būrelius lanko apie 650 paauglių iš viso Kauno miesto. Jiems savo patirtį ir žinias dalija 18

aukštos kvalifikacijos specialistų. Mokiniai aktyviai dalyvauja mikrorajono, miesto, šalies ir tarptautiniuose renginiuose.

Pasiekimai ir laimėjimai

Pastaruoju metu ryškias pozicijas šalyje ir mieste užima Laikysenos ir kūno grožio būrelio (mokytoja Julija Zujeva) šokėjos, gitaristų būrelio muzikantai (mokytojas Petras Grinis), muzikos ir dainavimo būrelio narės (mokytoja Lijana Žiedelytė), sportinių šokių būrelio šokėjai (mokytojas Saulius Skambinas), Drabužių dizaino (mokytoja Dalia Kepežinskienė), Madų šou (mokytoja Ligita Marcinkevičiūtė) būrelių ugdytinės. 2008 m. gegužės mėn. neformaliojo vaikų švietimo Laikysenos ir kūno grožio bei Madų šou būrelių mokiniai dalyvavo tarptautiniame menų festivalyje „Gražiausiu taku“ Kauno Girstučio kultūros centre. Madų šou būrelio mokinės pristatė avangardinę kolekciją „Žaislinės mergaitės“. Ši kolekcija 2008 m. balandžio mėnesį buvo pristatyta ir Prienų kultūros centre respublikiniame festivalyje „Kūrybos oazė-5“, kur už kolekciją „Šešios dešimtys grožio“ laimėjo I vietą. Prevencinė veikla

Ši veikla realizuojama per darbą įvairiuose būreliuose. Net penkiasdešimt Tito Masiulio jaunimo mokyklos mokinių nemokamai ugdomi neformaliojo vaikų švietimo būreliuose. Ypač populiarūs kompiuterinio dokumentų valdymo, kompiuterininkų, medžio darbų, kultūrizmo bei kūno rengybos būreliai. Kita veikla

Neformaliojo vaikų švietimo būrelių mokiniai dalyvauja Tito Masiulio jaunimo mokyklos renginiuose. Mokiniai mėgsta dalykines išvykas, ekskursijas. Nuolat rengiamos mokinių kūrybinių darbų parodos, įvairūs dirbiniai eksponuojami miesto šventėse, mugėse. Būrelių ugdytiniai koncertuoja tėvams, mokyklos svečiams. Užmegzti ryšiai su Ukrainos Belaja Cerkov miesto bendraamžiais. Respublikinis mokinių kompiuterinio dokumentų valdymo (raštvedybos) konkursas

Jau trečius metus iš eilės Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos neformaliojo vaikų švietimo kompiuterinio dokumentų valdymo būrelio mokytoja Danutė Sarapinienė organizuoja respublikinį mokinių raštvedybos konkursą „Geriausias būsimasis sekretorius 2008“. Pernai konkurse panoro dalyvauti 5 komandos: atstovai iš Kauno ryšininkų mokyklos ir Tauragės profesinio rengimo centro bei pirmą kartą konkurse dalyvaujančios komandos iš Jonavos politechnikos mokyklos ir Šiaulių profesinio rengimo centro. Kaip lygūs su lygiais varžėsi ir Tito Masiulio jaunimo mokyklos neformaliojo vaikų švietimo kompiuterinio dokumentų valdymo būrelio komanda, kuri konkurse laimėjo I vietą.

Šio konkurso rėmėjas ir pagrindinio prizo steigėjas LR Seimo narys prof. Arimantas Dumčius pats įteikia prizus konkurso nugalėtojams.

Jaunosios keramikės Kūno rengybos būrelio ugdytiniai

MOKYKLOS PARTNERIAI Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato viešosios policijos prevencijos poskyris, Kauno miesto savivaldybės administracijos Dainavos seniūnija, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno P.Eimučio jaunimo mokykla, Kauno jaunimo mokykla, VšĮ Šeimos santykių institutas.

Respublikinio mokinių raštvedybos konkurso apdovanojimo momentai

KĖDAINIŲ JAUNIMO MOKYKLA Adresas: Skongalio 23a, LT – 57250 Kėdainiai Telefonas: 8-347 54559 El. paštas: kjaunim@jaunimas.kedainiai.lm.lt Interneto svetainė: http://www.jaunimas.kedainiai.lm.lt/ Direktorė Alma Jociuvienė Direktoriaus pavaduotoja ugdymui - Vlada Kaklauskienė 1994 m. gegužės 11 d. įkurta Kėdainių jaunimo mokykla. 2006 m. rugsėjo 1 d. Kėdainių rajono savivaldybei renovavus pastatą, mokykla perkelta į naujas patalpas Kėdainių m. Skongalio 23a, Kėdainių senamiesčio širdyje. Mūsų bendruomenė Jaunimo mokykloje dirba - 27 mokytojai. Ūkio personalą sudaro - 16 darbuotojų. Mokykloje mokosi - 135 Jaunimo mokyklos mokiniai ir apie 300 neformaliojo ugdymo mokinių. Neformaliojo ugdymo mokosi - 19 grupių. Mokykloje veikia - 8 klasių komplektai.

VEIKLA Organizuojamas ikiprofesinis mokymas: Namų ūkio ekonomika - mokytoja Elvyra Skeivienė. Kirpimas - mokytoja Laima Kšivickienė. Stalystė ir apdaila - vyresnysis mokytojas Henrikas Juškus.

Iš kairės: L. Kšivickienė, H. Juškus, E. Skeivienė Veikia 10 klubų: teisinių žinių, dailės, muzikos vokalinis ansamblis, gamtosaugos ir sveikatos ugdymo, technologijų, sporto, socialinės prevencinės krypties klubas „Bičiuliai“, literatų, diskusijų. Neformaliojo ugdymo kryptys: - vairavimo mokymas vairuotojo B kategorijai įgyti, - jaunųjų šaulių organizacija, - ligonių slaugytojų grupės, - kirpėjų mokymas, - informatika, - dainuojamosios poezijos teatras, - šiuolaikinio šokio studija EXTREEM, - jaunimo muzikos instrumentinis ansamblis, - radiotechnikos būrelis. Modeliuojant ugdymo planus, atliekant vidaus auditą, inicijuojant mokyklos kaitą, atlikti tyrimai: 1. Mokinių adaptacija jaunimo mokykloje. 2. Socialinio-psichologinio klimato grupėje įvertinimas. 3. Smurto, rūkymo, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo žvalgomasis tyrimas.

4. Savižudybių ir ŽIV/AIDS žvalgomasis tyrimas. 5. Mokinių ugdymo poreikiai ir interesai. 6. Mokymosi stiliai.

PASIEKIMAI

Mokinių taryba ir koordinatorė I. Klimakova (antroje eilėje antra iš dešinės)

Mokinių komanda „Šėtoniukai“ – rajono teisinių žinių konkurso „Temidė“ diplomantė.

Teisinių žinių konkurso diplomantė - „Šėtoniukų“ komanda Mokykla - tarptautinės gamtosauginių mokyklų tinklo programos dalyvė ir Žaliosios vėliavos laimėtoja.

Žaliosios vėliavos įteikimas. Iš kairės: mokytoja L. Vilčinskaitė, Kėdainių rajono ekologo tarnybos vedėjas K. Šidlauskas,

direktorė A. Jociuvienė, Lietuvos Gamtosauginių mokyklų koordinatorius R. Rimavičius Rajono literatų konkurso, skirto AB „Lifosa“ 45 - mečiui paminėti, laureatė.

Jaunieji literatai (centre: direktorė A. Jociuvienė) Mokykla - konkurso „Mokykla be atliekų“ laureatė, apdovanota Kėdainių rajono savivaldybės padėka už ekologinės etikos sklaidą ir aktyvią veiklą saugojant aplinką. Laimėti projektai, gavę finansavimą ugdymo veiklai organizuoti: - Pilietinio ir tautinio ugdymo projektas „Jie žuvo, kad mes gyventume ir būtume jų verti“. - Vaikų užimtumo ir nusikalstamumo prevencijos programa „Istorijos ir laiko sintezė“. - Psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos programa „Kuriame ateitį... „ - Visuomenės sveikatos rėmimo specialioji programa „Aš galiu gyventi sveikiau“. - Vaikų socializacijos programa „Aš esu“. - Vaikų socializacijos programa „Bendraamžiai“. - Psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos programa „Esu sveikas, jei sveikos mano mintys“. - Bendradarbiavimas vykdant respublikinį projektą „Misija Sibiras 07“. Mokykla apdovanota padėka už Lietuvos istorijos palikimo išsaugojimą ir tautiškumo , patriotizmo ir pilietiškumo vertybių diegimą jaunimo širdyse. - Projektas su VU Geologijos muziejumi „Geologija kaip mokslas. Kėdainių rajono geologinė sandara“. - Aplinkosauginio švietimo fondo (FEE) Gamtosauginių mokyklų tinklo programa. - Žalioji pamoka.

Vaikų socializacijos projekto-programos „Bendraamžiai“ akimirka

Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projekto „Kuriame ateitį“ metu

Tvarkant Skongalio paminklinio akmens partizanams aplinką (Pilietinis tautinis projektas „Jie žuvo, kad mes gyventume...“)

Įkurtas mokyklos radijas, organizuojamos pramoginės vaikų ir jaunimo radijo laidos. Kuriama mokyklos televizija.

PRIORITETAI

1. Modernios ir kultūringos aplinkos kūrimas ir išsaugojimas. 2. Mokymasis bendradarbiaujant. 3. Pagalba mokiniams.

TIKSLAI

1. Modernizuoti ugdymo turinį, kurti modernią, kultūringą aplinką. 2. Padėti mokiniams suvokti ugdymo ir ugdymosi galimybes, sėkmes ir mokyti

įsivertinti savo galias, poreikius, gebėjimus ir kompetencijas.

UŽDAVINIAI

1. Įsigyti modernių ugdymo priemonių, atnaujinti aplinką. 2. Orientuoti ugdymo procesą į praktinę veiklą.

3. Padėti mokiniams pasirengti tolesniam ugdymuisi ir profesiniam apsisprendimui.

4. Užtikrinti saugią aplinką ir bendradarbiavimo kultūrą mokykloje.

VIZIJA

Mokykla, teikianti kokybišką pagrindinį ugdymą ir organizuojanti naudingą regioninę neformaliąją veiklą. Mokykla, atstatanti, kurianti ir puoselėjanti mokinių vertybines nuostatas, ugdanti kompetencijas, reikalingas žmogaus būsimai profesinei veiklai ir savarankiškam gyvenimui.

MISIJA

1. Sugrąžinti vaikus ir jaunuolius į švietimo sistemą, siekti geresnių ugdymosi rezultatų. 2. Padėti mokiniams suvokti savo poreikius, interesus, ugdyti gebėjimus planuojant profesinę karjerą.

FILOSOFIJA

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais švietimą ir ugdymą, profesine ir gyvenimiška patirtimi, mokykloje sudaryti intelektinio, estetinio, dvasinio ir atitinkamų gebėjimų plėtros ir puoselėjimo sąlygas.

SAVIVALDA 1. Mokinių taryba veikia kaip diskusijų klubas. Veiklos tikslas – padėti stokojantiems

mokymosi motyvacijos, nesistemingai lankantiems mokyklą mokiniams, organizuoti kultūrinius renginius ir projektus mokykloje, krašto bendruomenėje, skatinti aktyviai dalyvauti rajono savivaldos lyderių veikloje.

2. Mokyklos tarybos siekis – iniciatyvinti klasių tėvų aktyvų veiklas, formuoti Jaunimo mokyklos, kaip ugdymo institucijos, autoritetą krašto bendruomenėje, prisidėti prie mokyklos veiklos plėtros, kultūrinių, edukacinių, komunikacinių, pilietinių, patriotinių, socialinių, prevencinių, gamtosauginių, sveikatos ugdymo projektų įgyvendinimo mokyklos ir krašto bendruomenėje.

POZITYVŲ ĮVAIZDĮ FORMUOJANTI MOKYKLA

Julius Lukoševičius Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento direktorius

Vykstant spartiems valstybės socialinio-ekonominio gyvenimo pokyčiams, Kėdainių rajono savivaldybėje nuo 1990 metų jautriai buvo sprendžiamos mokinių, paliekančių bendrojo lavinimo mokyklas, problemos. Tarpmokyklinis gamybinis mokymo centras buvo pertvarkytas į Profesinio ugdymo namus, o pastarieji – 1994 metais į Jaunimo mokyklą. Mokyklos steigėjo – Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nuolatiniu rūpesčiu sistemingai buvo stiprinama materialinė bazė, suteiktos modernios patalpos. Šiandien Kėdainių jaunimo mokyklos įvaizdis pakankamai pozityvus. Bendruomenėje geras mikroklimatas, darbą mylintys pedagogai, saugi mokymosi aplinka, įvairi projektinė veikla. Nauji mokyklos vadovai tęsia pradėtus darbus, tradicijas. Išskirtinis mokyklos bruožas – geri santykiai su kitomis savivaldybės mokyklomis, kas padeda mokiniams atstatyti mokymosi motyvaciją, neformalaus ugdymo užsiėmimus lanko per 300 mokinių iš kitų mokyklų.

Kviečiame savivaldybių, neturinčių Jaunimo mokyklų, atstovus atvykti į Kėdainius ir pasisemti gerosios patirties jaunimo mokykloje. PILIETINIS UGDYMAS – STIPRIOJI MOKYKLOS VEIKLOS SRITIS

Audronė Pečiulytė Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė

Kėdainių jaunimo mokykla, įgyvendindama reikšmingus ir įdomius projektus, jau daugelį metų aktyviai stiprina vaikų ir jaunimo pilietinį ir tautinį ugdymą. Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su Kėdainių krašto muziejumi, Daugiakultūriu centru. Mokyklos bendruomenė aktyviai dalyvauja konkursuose, kultūriniuose renginiuose, edukaciniuose projektuose. Sudaromos galimybės mokiniams įgyti visapusiškų žinių apie gimtojo krašto istoriją. Ugdoma pagarba istorijos paveldui. Neformalusis pilietinis, patriotinis ir tautinis ugdymas - tai stiprioji mokyklos bendruomenės veiklos sritis, atverianti platesnes galimybes pasireikšti mokinių kūrybiniams gebėjimams. Matydama nuoseklią, įdomią ir atsakingą veiklą, tikiu, jog visi mokiniai išaugs savo krašto vertais žmonėmis, prisidės prie tautinės pažangos ir pagarbiai prisilies prie dabarties, tampančios istorija.

MOKYKLOS IR ŠEIMOS LŪKESČIŲ IŠSIPILDYMO KRYPTIMI Alma Jociuvienė Kėdainių jaunimo mokyklos direktorė

Mūsų laikmečio šeima vaikų ugdymo klausimais orientuota į savitą auklėjimo

funkcijų diferenciaciją: kas namuose-namams, kas mokykloje-mokyklai. Vadinasi, nuo pat vaikystės tėvai sąmoningai vaikuose formuoja atsietą nuo tėvų savarankiškumą ir atsakomybę: auklės, seneliai, darželiai, mokykla. Tai nėra blogai globaline prasme, jei vaiko ugdyme dalyvaujanti institucija ar fizinis asmuo su šeima, tėvais palaiko glaudžius ryšius, tariasi ir analizuoja dalines sėkmes ar problemas, jų priežastis, priima sprendimus dėl bendros veiklos ir susitarimu ugdymą kreipia konstruktyvios perspektyvos linkme. Kita vertus, mokykla – visada dalykiškas, objektyvus ir puikus partneris. Tik ar tokiai partnerystei subrendusios šeimos? Ar kartais jų suvokiamos subjektyvios tendencijos neturi „meškos paslaugos“ elementų? Nenorėčiau ironizuoti ar pervertinti mokyklos, kaip suinteresuotos institucijos, galimybių bei orientacijų ar neigti šeimos funkcijas, autoritetą. Tačiau darbo praktika kažkodėl rodo: egzistuoja sąveika Mokykla-Šeima, bet ne Šeima-Mokykla.

Priimdama mokinį į mokyklą, formuodama klasių komplektus, planuodama ugdymo

procesą, periodiškai analizuodama ugdymosi sėkmes ir problemas, adaptaciją, asmens kultūros lygmens kaitą, spręsdama socialinius klausimus drauge su administracijos, specialistų ir pedagogų komanda nuolat remiuosi šeima: jos pažinimu, patirtimi, interesais, socialiniu „išsivystymu; bendradarbiavimo kompetencijos lygmeniu. Įsitikinusi, jog mokykla negali, net neturi teisės viena nuspręsti ir veikti. Jai reikalingas nuoseklus partneris. Šiuo atveju-mokinio šeima. Taigi, atsižvelgdama į visas aplinkybes, vidines ir išorines, komandiniu principu įgyvendinu sąveiką Mokykla-Šeima, modeliuodama, planuodama, lygindama, tirdama, struktūruodama, analizuodama, įsivertindama. Veikiant šia kryptimi nuolat iškyla klausimai:

1. Kokius vaidmenis atlieka mokykla ir šeima? 2. Kaip skatintinos šeimos iniciatyvos?

Planuodama darbą su mokinio šeima analizuoju per mokslo metus gautus tyrimus (anketas, testus, interviu), prašymus, siūlymus, straipsnius, rašytus tėvų, apie mokyklą, kartais pretenzijas, subjektyvias nuostatas. Su mokytojų taryba, kartais jos deleguota darbo grupe aptariami esminiai akcentai ir išskiriamos konkrečios kryptys:

1. Tėvų požiūris į vaiko ugdymą ir ugdymąsi. 2. Tėvų pagalba savo vaikui. 3. Tėvų ir mokyklos partnerystės lygmuo. 4. Tėvų dalyvavimas mokyklos veiklose (tarybose, komisijose, darbo grupėse,

projektuose, savivaldoje, edukacinėje, kultūrinėje veikloje, kt.). 5. Tėvų iniciatyvos, parama mokytojui ir mokyklai. 6. Mokyklos strategijos darbui su šeima: tikslai, uždaviniai, priemonių planai,

atsakingi specialistai, rezultatas, įsivertinimas. Prisiimdama atsakomybę už bendradarbiavimą su tėvais, kartu su pedagogine

komanda visų pirma sudariau sąlygas, padedančias užtikrinti bendradarbiavimo sėkmes: 1. Sukūrėme draugišką, atvirą, nuoširdų mokyklos mikroklimatą. 2. Pakvietėme tėvus bendradarbiauti. 3. Skatiname savarankiško bendradarbiavimo principus, suteikdami tėvams

informaciją, pedagoginę pagalbą ir patarimus. 4. Įtraukiame tėvus į mokyklos problemų sprendimą per klasių tėvų aktyvus,

mokyklos tarybą. Mūsų mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas grindžiamas šiais pagrindiniais

aspektais, kurių pagrindas- 1. Šviečiamoji veikla: susirinkimai, seminarai, diskusijos, informaciniai leidinukai

tėvams, susitikimai su lektoriais. 2. Neformalioji veikla: kultūriniai, edukaciniai, integruoti renginiai, projektai, šventės. 3. Konsultavimo veikla: mokyklos vadovų-mano, pavaduotojų ugdymui V.

Kaklauskienės, E. Žickienės, specialisčių-socialinės pedagogės G. Stasytienės, psichologės I. Klimakovos, bibliotekininkės D. Šarkevičienės , klasių auklėtojų konsultacijos, tėvų dienos.

Pirmiausia norėčiau akcentuoti, jog Jaunimo mokyklos pedagogams nelengva rasti kelią į tėvų širdis ir iš karto patirti bendrumo pajautos ir atradimo džiaugsmą. Tai liudija statistiniai duomenys: Jaunimo mokykloje mokosi 135 mokiniai iš 131 šeimos. Iš jų 30 % – socialiai remtinų, 70% probleminių šeimų. 70% mokinių gyvena nepilnose šeimose. Rizikos grupei priklauso per 40 % mokinių.

Antra, tėvai nenoriai įsitraukia į ugdymo proceso analizes arba jas suvokia subjektyviai, vienpusiškai, stengdamiesi kontrargumentuoti, teisintis, teisinti savo vaikus, socialinę aplinką, pateisinti įpročiais tapusias jų ydas, priklausomybes, nestabilias elgsenas ar charakterio apraiškas.

Trečia, tėvai apsiribuoja savo vaikų minimaliais mokymosi rezultatais, nesistengia paskatinti, apibrėžti ir kontroliuoti konkrečių pareigų , tarp jų nuoseklaus lankomumo, doro elgesio su suaugusiais ir bendraamžiais, siekimo žinių kokybės, kurios pareikalaus ateitis, rengimasis profesijai, darbui, šeimai, gyvenimui.

Ketvirta, tėvai demonstruoja savo bejėgiškumą ir nebeįstengia vieni stabilizuoti vaiko elgesį socialiniame kontekste ir pagerinti lankomumą.

Penkta, šeimose trūksta vidinės savigarbos, todėl toleruojamas grubumas, šiurkštumas, nes išaugęs nepasitikėjimas tarp tėvų ir vaikų, tarp bendraamžių.

Šešta, plintant asocialiems reiškiniams, daugėja priklausomybių nuo nikotino, alkoholio. Ne paslaptis, jog jauni žmonės matydami tėvų ydas, nekontroliuojami susipažįsta su pigiomis psichotropinėmis priemonėmis, bando vartoti. Todėl nenuostabu, kad vaiko ugdymas ir rūpinimasis bei atsakomybė nusišalinus šeimai paliekama mokyklai.

Kadangi mokyklos veiklos kryptys apima klasės, mokyklos bendruomenes ir socialinę aplinką, itin didelį dėmesį skiriu klasės auklėtojui. Nuo jo pasiruošimo, patirties, iniciatyvų, organizuotumo, gebėjimų koordinuoti didele dalimi priklauso mokyklos ir šeimos

bendradarbiavimo stiprinimas. Vadovaudamasi Mokyklos veiklos programa ir Bendrosiomis ir individualiomis programomis mūsų mokyklos klasių auklėtojai orientuoja savo veiklą šiomis kryptimis:

1. Dirba individualiai su kiekvienu ugdytiniu ir su visa klasės bendruomene. 2. Bendradarbiauja su: * toje klasėje dirbančiais mokytojais; * mokyklos vadovais, specialistais, personalu; * savivaldos institucijomis; * tėvais, visuomene. Neįmanomas individualus darbas su mokiniu, jei nepažįstame šeimos. Todėl

mokyklos klasių auklėtojų veikla nuolat nukreipta į šias sritis: 1. Mokinio šeimos tyrimą ir pažinimo gilinimą. 2. Šeimos poreikio vaikams nustatymą. 3. Šeimos lankymą ir kvietimą atvykti į mokyklą. 4. Klasės tėvų įtraukimą į klasės, mokyklos tėvų aktyvus. 5. Tėvų informavimą, pedagoginį švietimą suteikiant žinių. Kėdainių jaunimo mokykloje klasių auklėtojomis dirba itin patyrusios pedagogės,

imlios ugdymo naujovėms: fizikė S. Baltmiškienė, chemikė D. Petrauskienė, geografė I. Karbočienė, matematikė V. Deikienė, anglistė I. Milašiutė, lituanistė E. Lipnevičienė, muzikė A. Fedaravičienė, biologė L. Vilčinskaitė. Klasių auklėtojams skirtos 5 savaitinės valandos, tačiau rūpintis mokinių ugdymu, adaptacija, palaikyti ryšius su mokytojais, specialistais, tėvais, įvairiomis tarnybomis, tvarkyti dokumentaciją to laiko nepakanka. Todėl pagalbos mokiniui ir šeimai funkcijomis dalijamasi kolegialiai: pagalbos grupėje – visada esu pati su pavaduotojomis ir specialistėmis. Tiesa, nuosekliai bendradarbiaujame su rajono Nepilnamečių reikalų, Vaiko teisių apsaugos, seniūnijų socialinio darbo tarnybomis. Tačiau išorinė pagalba ir pedagoginis susiklausymas, įsiklausymas į vaikų ir tėvų lūkesčius, susitarimai pateisina lūkesčius. Tad kokie mūsų bendro darbo rezultatai?

1. Konstruktyvus dialogas sukuria pozityvius mokyklos, tėvų ir vaiko santykius. 2. Pagerėjus lankomumui, stiprėja mokymosi motyvacija. 3. Pasitikėjimas mokykla skatina mokinius įsitraukti į neformalųjį ugdymą,

popamokinę veiklą, projektus, renginius, konkursus, kt. mokyklos inicijuojamas mokinių užimtumo ir kultūringo laisvalaikio organizavimo formas.

4. Ilgalaikių prioritetų įgyvendinimas tai - modernios ir kultūringos ugdymo aplinkos kūrimas ir jos išsaugojimas, - mokymasis bendradarbiaujant, - pagalba mokiniui ir kiekvienam bendruomenės nariui - užtikrina mokinio saugumą mokykloje, kuri tampa pasitikėjimo ir traukos centru. 5. Kasmet apie 80% mokinių baigia pamokinę veiklą ir renkasi mokyklos orientuotas

profesijas. Su tėvais ne kartą diskutavome apie prielaidas praktinei technologinei veiklai

įgyvendinti. Prieš porą metų mokytojų entuziastų Elvyros Skeivienės ir Audriaus Vasiliausko dėka gimė pirmosios ikiprofesinio mokymo kryptys: namų ūkio ekonomika ir stalystė. Modeliuodami dalykų mokymo planus bei priemones, mokėmės patys ir mokėme jaunuolius. Stengėmės pateikti teorinį minimumą ir praktinės veiklos maksimumą: išbandėme daugelį netradicinio ugdymo metodų, taikomojo pobūdžio praktinės naudos turinčių užduočių, leidžiančių suprasti, jog įgytos žinias, gebėjimus ir įgūdžius mokiniai galės panaudoti praktikoje: namų buityje, laisvalaikio valandą, renginiuose ar profesijos mokymosi metu.

Bendradarbiaudami su Kėdainių profesinio rengimo centro ir Darbo biržos specialistais konsultavomės rengdami programas, vertindami praktinius darbus. Su PRC mokiniais rengėme ne vieną projektą, praktinio mokymo seminarą, organizavome tarpmokyklines sporto olimpiadas. Nauda abipusė: teorinė praktinė pagalba planavimo ir ugdymo programų įgyvendinimo etape ir

mokinių nukreipimas mokytis į PRC. Apie 70 % jaunuolių, baigusių jaunimo mokykloje 10 klasių, renkasi PRC.

Pirmaisiais ikiprofesinio mokymo metais mokiniams, besimokantiems stalystės ir namų ūkio ekonomikos, buvo sudarytos galimybės pažinti Lietuvos ūkio šakas, suteikta žinių apie darbo ir verslo pasaulį. Pasirinkę jiems patrauklią technologinės krypties programą, ieškojo, analizavo ir kaupė informaciją apie Lietuvos ūkio šakas ir juos dominančias profesijas, kūrybiškai mokėsi, planavo technologinės veiklos etapus, analizavo iškylančias problemas, taikė įvairius jų sprendimo būdus, tyrė įvairių medžiagų savybes, svarstė panaudojimo galimybes, daugiau ar mažiau sėkmingai atliko praktines veiklas. Surengta ne viena kūrybinių darbų projekto parodėlė, ne vieną renginį puošė įdomi scenografija, plakatų, piešinių, karpinių, medžio drožybos, kitų darbų parodos, parengti, originaliai paserviruoti proginiai stalai, sveikos mitybos, kulinarijos gaminiai. Mokiniams įdomu pamatyti savo darbus mokyklos ar rajono bendruomenės parodose, sulaukti gerų įvertinimų, paskatinimų, pagyrimų ir žinoma, tėvų pritarimo.

Atsirado suinteresuotumas ikiprofesinį mokymą integruoti su kitais dalykais: informatika, daile, literatūra, istorija, muzika. Mokiniai rengė referatus, ruošė praktinius darbus.

Šįmet mokinių susidomėjimo ir noro mokytis susilaukė tik namų ūkio ekonomika, kirpimas ir jungtinė veikla – stalystė bei statybos apdaila. Tai atliepė stiprios neformaliojo ugdymo tradicijos mokykloje. Viena jų – kirpėjų mokymas. Ugdymo programos pristatytos tėvams, mokyklos tarybai. Sulaukėme nuoširdaus ir dalykiško tėvų pritarimo.

Pasikeitus mokytojams jaunuoliško amato – stalystės ir statybos apdailos pradėjo mokyti technologijų vyresnysis mokytojas Henrikas Juškus, kirpėjų – neformaliojo ugdymo kirpėjų mokytoja Laima Kšivickienė, namų ūkio ekonomikos specialybės pagrindų – technologijų mokytoja Elvyra Skeivienė.

Keičiantis darbo rinkai ir jaunimo nuostatoms, atsiradus poreikiui ir galimybėms (tikimės MTP ES Struktūrinių fondų paramos) dar planuojame informatikos, šaltkalvystės, suvirinimo, automobilizmo ikiprofesinį mokymą. Ar tai naudinga? Kasmet didėja ateinančiųjų į jaunimo mokyklą skaičius. Daugelis paauglių ir jaunuolių, deja, neturi ne tik lankomumo, mokymosi motyvacijos. Stokoja vidinės ir išorinės kultūros, socialinių įgūdžių, ką sąlygoja šeimos, tėvų, draugų, gatvės įtakos, išgyvena dvasinio nepilnavertiškumo jausmą, kurį neretai įgyja didelės mokyklos skaitlingoje klasėje. Dėl „krepšelio“ konkurencingai nenukreipiami į jaunimo mokyklą. Tačiau mes nuolat matome, girdime, jaučiame dvasinius, intelektualinius pokyčius – ir gana sparčius. Visų pirma – mokinį drausmina aplinka. Kėdainių rajono savivaldybės, steigėjo, dėka renovuota ir mūsų sukurta jauki, šilta, kasmet modernėjanti aplinka. Trečia – galimybių mokiniams rinktis tenkinimas, t. y. įvairi ikiprofesinio ugdymo pasiūla. Trečia – atvira, skaidri švietimo, ugdymo bei ugdymosi proceso organizavimo politika, kurios siekiai yra: modernios ir kultūringos ugdymo aplinkos kūrimas ir jos išsaugojimas; mokymasis bendradarbiaujant; pagalba mokiniams ir kiekvienam bendruomenės nariui.

Kiek tai naujoviška? Visų pirma atsakome: naudinga mūsų mokiniams, jų stabiliai integracijai į mūsų mokyklą, paskui – į krašto bendruomenę, profesijos mokymo aplinką, į darbo rinką. Esame įsitikinę: ikiprofesinis mokymas, jo įvairovė turi suteikti ne vienam mokiniui naujus sparnus, kurie tam tikrose situacijose nuo tam tikrų priklausomybių ar socialinės rizikos faktorių buvo pakirpti.

Mes džiaugiamės kiekvienu atrastu mokiniu. Džiaugiamės kiekvienu mokytoju – entuziastu, mokyklos patriotu, kvalifikuotu specialistu, kiekvienu personalo ir bendruomenės nariu. Stengiamės surasti ir parodyti kiekvienam jaunuoliui kelią per gyvenimą.

Ne veltui teigiama, jog žmogaus prasmingo gyvenimo pagrindą sudaro darbas, šeima, tėvynė. Nelengvoje Jaunimo mokyklos kasdienybėje tai ir yra kelias į sėkmę: „Suprasti, kas teisinga, jausti, kas gražu, trokšti, kas gera, - štai gyvenimo tikslas“ (Platonas).

VERTINIMAS ŠIUOLAIKINIO MOKYMO PROCESE Vlada Kaklauskienė direktorės pavaduotoja ugdymui

Jaunimo mokykla buvo, yra ir bus ieškojimų, atradimų, išradimų (kartais ir dviračio!)

kelyje, nes dirbti taip, kaip su jaunimiečiais mokiniais buvo dirbama mokyklose ,iš kurių jie atėjo pas mus, tiesiog negalima. Todėl buvome priversti sukurti alternatyvią mokinių žinių vertinimo sistemą, kurią taikome jau šešeri metai... Pirmaisiais mokyklos gyvavimo metais tapo aišku, kad įprasta dešimtbalė vertinimo sistema netinka jaunimo mokyklai. Pirmiausia, daugelis mokinių, atėję mokytis pas mus, turėjo žinių spragų, dėl nepatenkinamų pažymių buvo nukreipti į Jaunimo mokyklą. Ir čia jų žinios vertinamos tais pačiais neigiamais balais. Daugelis mokinių galvojo: kam tada reikėjo keisti mokyklą, jei ir čia pažymiai blogi. Suprantama, mokymosi motyvacijos tai neskatino.

Mes, mokytojai, aiškiai supratome: aukštesnis balas iš dalies stiprina pasitikėjimą savo jėgomis, norą mokytis. Tačiau ką vertinti tuo aukštesniu balu, jei ir mažesnį nėra už ką rašyti Suvokėme, kad, parašę aukštesnį įvertinimą, jį devalvuojame. Siūlomos Jaunimo mokyklai kitos vertinimo sistemos, tarp jų ir „indeksų“ (dirbantys ilgesnį laiką prisimena), be tam tikrų pliusų turėjo nemažai minusų ir pas mus neprigijo. Be to, mokiniai, kurie gerai lankė ir rodė pastangas mokytis, sakė, kad būtų gerai, jei jie aukštesnį įvertinimą galėtų gauti ne per vieną pamoką, o per kelias. Todėl įvertinimui turėjo įtakos geras mokyklos lankymas, dalyvavimas renginiuose, neformaliojoje veikloje.

Šias mokinių ir mokytojų mintis aptarę metodiniame pasitarime, ieškojome galimybių tai realizuoti. Norėjome sukurti tokią vertinimo sistemą, kuri leistų teigiamai vertinti visus mokinius, nepaneigiant paties pažymio idėjos. Sudarytos kalbų, gamtamokslinių ir socialinių mokslų dalykų mokytojų ir mokinių atstovų darbo grupės po mėnesį trukusių „namų darbų“ metodinei tarybai pateikė alternatyvios vertinimo sistemos modelius. Metodinė taryba, aptarusi kiekvieno modelio privalumus, mokytojų tarybai pasiūlė 100 taškų vertinimo sistemos projektą. Projekto esmė:

1. Kiekvieno dalyko ugdymo turinys skirstomas blokais iš 10-14 pamokų. Dalyko bloką gali sudaryti skyrius, poskyris ir pan. Blokai skirstomi mokytojo nuožiūra.

2.Per kiekvieną pamoką mokinio žinios vertinamos 4-10 taškų, per bloko pamokas-nuo 34 iki 100 taškų.

3. Vertinimo taškais kriterijai aptariami su mokiniais prieš pradedant mokytis bloko temas ir talpinami dalyko kabineto stende. Kriterijai nustatomi remiantis Išsilavinimo standartų reikalavimų minimaliu ir pagrindiniu lygiais.

4. Papildomi taškai gali būti rašomi už dalyvavimą mokyklos ir miesto renginiuose (varžybose, parodose, koncertuose, konkursuose ir t.t.), už pasiekimus juose.

5. Apie sukauptą per pamoką taškų sumą mokiniai informuojami kiekvienos pamokos pabaigoje. Sukaupti taškai rašomi į klasės dalyko vertinimo taškais lapą, parengtą dalyko mokytojo.

6. Pravedus paskutinę bloko pamoką sukaupti kiekvieno mokinio taškai konvertuojami į 10-balę sistemą ir atskiru stulpeliu įrašomi klasės dienyno dalyko puslapyje.

7. Jei mokinys dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių praleido nemažai bloko pamokų ir nesurinko minimalios 34 taškų sumos, jam sudaromos galimybės padirbėti papildomai ir gauti trūkstamą taškų skaičių. Tai kiekvienas gali padaryti iki kito bloko pamokų pabaigos.

8. Net ir iš papildomai padirbėjus ir vis tiek nesurinkus reikiamos taškų sumos, nerašomas neigiamas įvertinimas. Mokinys paliekamas iš šio bloko neatestuotas. Vadinasi,

sudaromos galimybės atlikti papildomas užduotis ir pasiekti teigiamų rezultatų. Šios vertinimo sistemos reikalavimus ir privalumus dar kartą aptarėme su mokiniais, jų tėvais teigdami, kad mokinys, gerai arba patenkinamai lankantis mokyklą, besistengiantis aktyviai dalyvauti pamokoje, atlikti mokytojo skiriamas užduotis, visada turi galimybę surinkti 34 taškus ir gauti minimalų, bet teigiamą 4 balų įvertinimą. Nebuvome įsitikinę, kad viskas gerai seksis, todėl bijojome rizikuoti ir naują vertinimo sistemą taikėme tik aštuntoje ir devintoje klasėse. Nenorėjome pakenkti mokiniams, jei kartais nepavyktų šio sumanymo įgyvendinti.

Dabar galime drąsiai teigti, kad 100-taškė vertinimo sistema pilnai pasiteisino .Žinoma, ji neišsprendė visų problemų. Pastebime, kad kaupti taškus aukštesniam įvertinimui labiau patinka pirmus metus besimokantiems Jaunimo mokykloje. Jie stengiasi lankyti ir kiekvieną pamoką „padidina “savo taškų sumą. O kai kurie besimokantieji teigia, kad nuolat sėdėti pamokose ir kaupti taškus sunku. Geriau ateiti karts nuo karto į mokyklą, gauti ketvertuką ir toliau ramiai gyventi praleidinėjant pamokas. Žinoma, tai ne išeitis.

Įgyvendindami naują vertinimo sistemą, atsisakėme mokinių pažymių knygelių. Informaciją tėvams apie vaikų mokymosi rezultatus kiekvieną mėnesį pateikiame Tėvų informavimo lapuose, kuriuose įrašyti dalykų vertinimai, praleistos per mėnesį pamokos. Svarbiausia, kokią pažangą daro mokinys, ar dirba tik mokytojo konsultuojamas, ar geba aktyviai veikti grupėje ir pan. Atsisakėme ir mokinių sukauptų taškų fiksavimo lapų. Tai buvo tarsi „dviguba buhalterija“: mokytojas rašydavo gautus taškus į savo užrašus, (juodraštinis variantas), o mokyklos vadovams, tėvams, priežiūrą vykdantiems specialistams turėjo užpildyti „švarraštį“.

Nuosekliai mokydamasi ir dirbdama kartu, mokytojų taryba išanalizavo ir formuojamojo vertinimo struktūrą, jos taikymo patirtį ir problemas .Mokyklos administracija ir metodinė taryba padedanti vykdyti stebėseną, teigė, kad naujausi vertinimo metodai dar nėra gerai žinomi mokytojams ir dažnai taikomi pamokose. Grįžtamasis ryšys ne visada pastebimas „čia ir dabar“, t.y. prieš aiškinant pamokos temą, po aiškinimo, po praktinio darbo ir pan. Kokybiško grįžtamojo ryšio užtikrinimas padėtų laiku suteikti pagalbą mokiniui. Todėl kūrybiško darbo dėka dalykinės ir metodinės paieškos tęsiasi.

Mokytojų taryba įpareigojo metodinę tarybą aptarti formuojamojo vertinimo esmę ir parengti šio vertinimo metodų aprašą. Organizuotas direkcinis pasitarimas, surengtas seminaras rajono socialiniams pedagogams ir direktorių pavaduotojams „Mokinių ugdymosi galimybių realizavimas, stiprinant mokymosi motyvaciją ir socialinius įgūdžius“. Mums labai svarbu mokinių gebėjimai, pastangos ir atkaklumas. Svarbu užtikrinti ugdymo proceso konstruktyvumą, pozityvumą, o svarbiausia-paskatinti pačius mokytojus ir mokinius aiškintis vertinimo kriterijus ir įsivertinti save.

Todėl mūsų sukurta strategija „pripažink klaidas, ištaisyk ir daugiau nekartok“- tai ne tik dalykinis, bet ir asmenybės iššūkis veikti, tobulėti, stiprinti pastangas ir norą mokytis, domėtis, lavintis.

JAUNIMO MOKYKLA – TĖVŲ AKIMIS

Vilma Juškevičienė Mokyklos tarybos narė, tėvų atstovė

Pastaruoju metu jaučiamas padidėjęs dėmesys švietimo sistemai. Kalbama apie švietimo griūtį, mažus mokytojų atlyginimus, mokytojų bei mokinių priešiškumą. Manoma, kad švietimo reforma nevyksta.

Norėčiau paprieštarauti šiai nuomonei: be pasiaukojančio mokytojo darbo, mokytojų ir mokinių bendravimo jokia reforma nebus veiksminga. Tuo teko įsitikinti, kai mano sūnus pradėjo lankyti Kėdainių jaunimo mokyklą.Prisipažinsiu, kad pradžioje patyriau daug abejonių ir

nedegiau noru leisti vaiką į šią įstaigą. Gal trūko informacijos, gal puoselėjau iliuzijas. Tačiau jau pirmi susitikimai su mokyklos direktore Alma Jociuviene ir auklėtoja Danguole Petrauskiene paliko labai gerą įspūdį. Pajutau ypač šiltą šios mokyklos atmosferą, norą ir gebėjimą padėti kiekvienam turinčiam mokymosi, lankomumo ar socialinių problemų. Mano sūnus anksčiau vengė lankyti mokyklą, o dabar į šią mokyklą eina su džiaugsmu.Tai ne vien mano vaiko, bet daugelio kitų jaunų žmonių požiūris. Teko bendrauti dar su keliomis mamomis. Jos taip pat džiaugiasi tuo, kad mokytojų pastangomis jų vaikai noriai mokosi., nes šioje mokykloje į kiekvieną mokinį žvelgiama ne kaip į silpniau besimokantį vaiką, bet stengiamasi atskleisti jo individualybę, ugdyti jo savivertės jausmą, kompetencijas, įtraukti į papildomąjį bei neformalųjį ugdymą. Kai mokinys jaučiasi vertinamas kaip asmenybė, didėja ir motyvacija mokytis.

Esu mokyklos tarybos narė, žinau mokyklos sėkmes ir problemas. Bendruomeniškai ieškome būdų, kaip jas išspręsti. Džiaugiamės, kad rajono savivaldybės iniciatyva gražiai suremontuotos patalpos, skirtos Jaunimo mokyklai.Jauki aplinka - puikus paskatinimas jauniems žmonėms siekti žinių ir pažangos. Vaikus ugdyti padeda ir nuo rugsėjo veikiantis mokyklos radijas. Laidų vedėjai - patys mokiniai. Malonu, kad mokytojas Kazys Urbonas su jaunaisiais radiotechnikais kuria mokyklos televiziją. Aktyvi ir mokinių tarybos veikla: įdomūs būreliai, klubai, studijos. Mokyklos tarybai vadovauja bibliotekininkė Danutė Šarkevičienė. Tariamės, kaip įdomiau or-ganizuoti renginius, kokių mokymosi priemonių, programų, vadovėlių ar grožinės literatūros įsigyti, kad pamoka taptų įdomesnė, kad mokytojas būtų ne vien žinių skleidėjas, bet ir skatintojas rinktis tokią veiklą, kuri formuoja atsakingą požiūrį į mokslą, į ateities profesiją, darbą.Drauge su kitais tėvais jaučiu poreikį formuoti kūrybiškas Jaunimo mokyklos iniciatyvas, padėti organizuoti mokomąsias pažintines veiklas, projektus. Džiugu, kad mokykloje veikia neformaliojo ugdymo būreliai – vairavimo, radiotechnikos, informatikos, dainuojamosios poezijos, šiuolaikinio šokio studijos, kirpėjų, jaunųjų slaugytojų ligonių slaugymui, jaunimo muzikos instrumentinis ansamblis, jaunųjų šaulių organizacija, kurių veiklą iniciatyviai ir kūrybiškai koordinuoja direktorės pavaduotoja Elena Žickienė. Šioje veikloje dalyvauja ne tik jaunimo mokyklos, bet ir įvairių rajono mokyklų gabūs mokiniai. Nuostabūs pavasariniai koncertai „Ant jaunystės ir vėjo sparnų“, ikiprofesinio mokymo parodos- didžiulė dovana mums, tėvams, trokštantiems padėti ir savo vaikams, ir mokyklai. Nepaprastai džiugu, kai viename šventiniame koncerto dalyvių būryje ir mokyklos vadovai, ir mokytojai, ir tėvai, ir mūsų vaikai.

Pasiekimai dideli ir gamtosauginėje srityje: direktorė A.Jociuvienė ir biologė Lida Vilčinskaitė dalijosi gerąja patirtimi tarptautinėje konferencijoje, o bendro darbo vaisius- prie mokyklos plevėsuojanti Žalioji vėliava, mokyklos, tarptautinės gamtosauginių mokyklų tinklo programos narės, pasiekimas.

Šiuo metu mokykla rengiasi ES struktūrinių fondų remiamo projekto įgyvendinimui. Drauge kuriame savo ir savo vaikų ateitį: pedagogai aktyviai dalyvauja kvalifikacijos kėlimo programose, dalinasi patirtimi, skatindami mokinius ir pasyvius tėvus, užsako reikalingas mokymosi, informavimo priemones, baldus.

Viliamės, kad švęsdama savo 15 metų jubiliejų, jauki senamiesčio mokykla (taip nejučia Jaunimo mokyklą ima vadinti kėdainiečiai), įsikūrusi istorinėje miesto dalyje, pasitiks garbingą šventę visų mylima, gerbiama ir vertinama ne tik Kėdainių krašto, bet ir visos Lietuvos bendruomenėse.

UGDOME JAUNĄ ŽMOGŲ - KRAŠTO PILIETĮ Gitana Stasytienė socialinė pedagogė

Ugdyti jauną žmogų – tai visų pirma stiprinti socialinius įgūdžius, motyvacijas. Socialinis darbas su mokiniu prasideda nuo pirmos mokinio atėjimo į mokyklą dienos. Priimant mokinį į mokyklą vyksta jo ir tėvų pokalbis su mokyklos direktore, išsiaiškinama ugdymosi motyvacija, aptariamos sutarties sąlygos. Tuomet tėvai nukreipiami pas mokyklos psichologę, kuri išsiaiškina tėvų ir vaiko tarpusavio santykius, analizuoja mokinio atėjimo į mokyklą priežastis ir teikia siūlymą dėl mokinio priėmimo į mokyklą. Mano, socialinės pedagogės, pareiga išsamiai supažindinti tėvus ir mokinį su mokyklos mokinių vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, su veikiančia mokykloje drausminimo ir skatinimo sistema. Ugdytiniui adaptuojantis mokykloje jį ypatingai globoja klasės auklėtoja, specialistai. Pamažu su mokiniu susipažįstama artimiau, išsiaiškinami jo poreikiai, interesai, problemos.

Mokykloje veikia socialinės – pedagoginės pagalbos teikimo darbo grupė, kurios tikslas - teikti socialinę - pedagoginę pagalbą mokyklos bendruomenės nariams, skatinti mokinių mokymosi motyvaciją bei modeliuoti socialiai priimtiną elgesį ir ugdyti kompetencijas.

Kuo svarbus skatinimas ? Kiekviena pozityvi mokinio pažanga yra skatinama žodžiu, didesni pasiekimai –

direktorės padėkomis, diplomais, kurie yra viešinami mokyklos skelbimų lentoje. Kiekvieną pirmadienį per visuotinį mokinių susirinkimą viešai pateikiami mokinių laimėjimai, sėkmės, analizuojamos problemos, siūlomi jų sprendimo būdai. Už gerą lankomumą, pažangius ugdymosi rezultatus, aktyvią visuomeninę veiklą mokiniai mokslo metų pabaigoje apdovanojami nemokama kultūrine - pažintine ekskursija. Rengiami ir laimimi vaikų užimtumo projektai. Įtraukimas į jų veiklą, mokymas planuoti, aktyviai veikti, pasitikėjimas organizacinėmis galiomis - pagrindinė mokinių skatinimo priemonė.

Kodėl taikoma ir drausminimo sistema? Mokykloje parengtas veiksmų planas, kuris sistemingai funkcionuoja pastebėjus

netinkamą mokinio elgesį. Šiame plane yra numatyti dalyko mokytojo, klasės auklėtojo, socialinės pedagogės, administracijos, Prevencijos tarybos veiksmai. Ne mažiau efektyvus veiksmų planas pastebėjus rūkantį mokinį mokyklos teritorijoje. Mokiniams drausminti pildomos drausmės pažeidimo pažymos. Iškilus elgesio ar lankomumo problemoms pirmiausia jos sprendžiamos klasėje, bendraujant su klasės auklėtoju. Jei pažeidimai kartojasi, į pagalbą kviečiami specialistai. Situacijai negerėjant informuojami tėvai ir organizuojamas bendras pokalbis su mokyklos direktore. Kartais vykstame į mokinio namus. Jei taikomos priemonės nepadeda, mokinys ir jo tėvai kviečiami į Prevencijos tarybos posėdį, kuriame priimami sprendimai dėl griežtesnių poveikio priemonių taikymo. Prevencijos taryba renkasi vieną kartą per mėnesį.

Mokyklos bendruomenė neabejinga kiekvienam nusižengimui mokykloje. Tik didelių mokyklos administracijos, klasių auklėtojų, mokytojų, specialistų, ūkio personalo pastangų dėka mokykloje vyrauja švari, kultūringa aplinka: koridoriai, ugdymo kabinetai, lauko teritorija, sporto aikštynas. Mokiniai dalyvauja aplinkos tvarkymo akcijose. Šiais metais sutvarkyta aplinka prie mokyklos, Kėdainių senamiesčio Nevėžio slėnis, Skongalio paminklo žuvusiems atminti teritorija, dalis miesto centro.

Dirbant su paaugliais labai svarbu atsižvelgti ir į jų nuomonę, skatinti juos dalyvauti mokyklos gyvenime, padėti spręsti laisvalaikio problemas. Mes suteikiame mokiniams pakankamai žinių, stipriname jų vertybines nuostatas. Jos padeda paaugliams suvokti, kad nusikalstamumas, nesveikas gyvenimo būdas, alkoholis, narkotikai gali sugriauti ateities planus.

Dažniausiai atėjęs į mokyklą vaikas kalba bendraamžių „gatvės“ kalba. Tačiau pamatęs mokytojo toleranciją, išgirdęs ramų kalbėjimą, ima kalbėti „žmonių kalba“. Vadinasi, mokytojų misija – išugdyti didelį norą ir gebėjimą padėti kiekvienam turinčiam mokymosi, lankomumo ar socialinių problemų - duoda teigiamų rezultatų. Jauki aplinka – puikus paskatinimas jauniems žmonėms siekti idealų, aktyviai dalyvauti projektuose, tobulinti socialinius įgūdžius. Mūsų mokykloje negali būti abejingumo ar popierizmo. Tiesa, kartais jaunam pedagogui tenka nuryti neskanų „žargono“ kąsnį, tačiau laiku suvokiame: ne kiekviena misija rožių žiedais išklota. Tenka pajusti ir spyglius.

Mokyklos bendruomenė, administracija, specialistai didelį dėmesį skiria mokinių popamokinei veiklai, paauglių socializacijai bei užimtumui, nusikalstamumo ir narkomanijos prevencijai. Rengiamos įvairios programos, projektai: vaikų užimtumo ir nusikalstamumo prevencijos projektas „Spalvingasis pasaulis“, sveikatos ugdymo projektas „Sveika gyvensena – gyvenimo būdas nuo vaikystės“, kultūrinis projektas „Mama, Tu kaip dangaus žvaigždė“, meninis - „Kas pasakys, kada pasibaigia vaikystė“. 2006-2007 mokslo metus užbaigėme jau tradicine tapusia vaikų užimtumo ir nusikalstamumo prevencijos projekto „Istorijos ir laiko sintezė“ mokinių vasaros poilsio stovykla.

Vykdome vaikų socializacijos programą „Aš esu“. Finansavimą gavome iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Tikslas – plėtoti mokinių socializacijos galimybes, skatinti jų kultūrinės bei pilietinės brandos ugdymąsi. Projekte dalyvavo daugiau kaip 80 mokinių. Paaugliai turėjo progos susitikti ir pabendrauti su Utenos bei Jonavos jaunimo mokyklų mokiniais. Mokyklos pasirašė bendradarbiavimo sutartis. Įspūdingiausios projekto dienos prabėgo pažintinėse kultūrinėse išvykose. Aplankytos Šiaulių apskritį garsinančios vietos: Kryžių kalnas, Katinų, Dviračių muziejai, Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Ch. Frenkelio vila. Džiugu, kad į popamokinę projektinę veiklą įsitraukė programos partneriai (Kėdainių Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Kėdainių rajono policijos komisariatas), tėvai ir mokyklos bendruomenė.

Mokykloje didelis dėmesys yra skiriamas ankstyvajai psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai. Todėl mokykloje buvo įgyvendinamas Švietimo ir mokslo ministerijos finansuotas projektas „Kuriame ateitį“, formuojantis neigiamą mokyklos bendruomenės požiūrį į narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą. Mokiniai aktyviai įsijungė į netradicinę veiklą po pamokų. Įdomiuose susitikimuose su Labdaros ir paramos fondo „Vilties švyturys” priklausomybės ligų reabilitacijos centro bendruomene, Kėdainių rajono policijos komisariato nepilnamečių reikalų inspekcijos inspektoriais aptartos narkotinių medžiagų vartojimo pasekmės jaunam organizmui. Pozityvaus paauglių apsisprendimo įgūdžius pagilino apsilankymas Pravieniškių 2-iuose pataisos namuose. Daug teigiamų emocijų mokiniams suteikė apsilankymas Kauno Velnių muziejuje, slidinėjimas Akropolio ledo arenoje.

Ne mažiau svarbus Kėdainių rajono savivaldybės finansuotas sveikatos ugdymo projektas „Aš galiu gyventi sveikiau“, padedantis stiprinti mokinių sveikatą, ugdant polinkius ir interesus, atitinkančius sveiką gyvenseną. Projekto vadovė biologijos mokytoja Lida Vilčinskaitė su mokiniais rengė sveikatos popietes, bendravo su Kėdainių PRC Kaplių skyriaus mokiniais. Vyko sporto varžybos, paskaitos, konkursai, sveiko maisto gaminimo popietėje parengti lankstinukai ir atmintinės, grožio savaitės renginiai. Mokykloje pradėta vykdyti vaikų socializacijos programa „Bendraamžiai“, finansuota Švietimo ir mokslo ministerijos. Programa yra tęstinė, jos veikla numatyta iki mokslo metų pabaigos. Visa įdomi popamokinė veikla orientuota į neturtingų šeimų ir globos namų vaikų kryptingą užimtumą. Į projektinę veiklą bus įtraukti programos partneriai, tėvai, visa mokyklos bendruomenė. Kėdainių rajono policijos komisariatas organizuoja teisinių žinių konkursą „Temidė“. Kėdainių jaunimo mokyklos mokinių komanda „Šėtoniukai“, vadovaujama direktorės pavaduotojos papildomajam ugdymui E. Žickienės, padedant puikioms pedagogėms: R.Matulytei – Šilienei, J. Smalskienei, L.Žilytei, E.Skeivienei, E.Lipnevičienei, tradiciškai šiame konkurse tampa prizininke. Reikia paminėti, kad „jaunimiečiai“ varžėsi su Kėdainių „Šviesiosios“ ir Krakių M.Katkaus gimnazijų gimnazistais, „Atžalyno“ vidurinės mokyklos mokiniais. Ne mažiau svarbūs mokinių literatūriniai ir vadybiniai laimėjimai. Rajono konkurse, skirtame AB „Lifosa“ 45 -mečiui, jaunoji literatė, šeštokė M. Raudonaitytė tapo laureate, o Mokinių taryba – Kėdainių miesto mokinių tarybų sambūrio „Veikliausia 2008 metų mokinių taryba“ laureatė, konkurse „Susiderinkim 2“ pelnė II– ąją vietą.

Džiaugiamės, kad glaudūs ir prasmingi ryšiai užmegzti su Alytaus, Kaišiadorių, Prienų, Jonavos, Utenos jaunimo mokyklomis. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Šilutės, Jonavos, Utenos jaunimo mokyklomis.

Veikla prasminga, svarbiausia – nuoširdi, nes vaikams ir jaunuoliams, atėjusiems į mūsų mokyklą, dažnai reikia ne tik griežto, reiklaus žodžio, bet ir jautrumo, pagarbos, mokymo tikėti žmonėmis ir savo ateitimi. MIKROKLIMATĄ KURIAME KARTU

Inga Klimakova psichologė, Mokinių tarybos koordinatorė

Vaikų, ateinančių mokytis į Jaunimo mokyklą, gyvenimo istorijos sudėtingos. Palengva

renkant anamnezę, kaupiant kiekvieno jų trumpo gyvenimo faktus, tenka pripažinti sau: „Šis paauglys ar jaunuolis jau patyrė ir išgyveno daug daugiau nei kartais tenka suaugusiajam. Viso to jaunai, nesubrendusiai asmenybei per daug...“ Todėl vaikui pasidaro sunku: mokytis, bendrauti, gyventi. O to priežastys pačios įvairiausios: pradedant šeima, mokykla, draugais, baigiant visuomene.

Didžiausia vertybė – šeima. Daugelis Jaunimo mokyklos mokinių tikrosios šeimos neturi arba ji tiesiog neatlieka šeimai prideramų funkcijų. Sunku pažinti vaiką, uždarą, išsigandusį, kartais protestuojantį, delinkventišką, ignoruojantį ir nesilaikantį jokių įsipareigojimų. Dažnam trūksta bendravimo ar socialinių įgūdžių. Paklausti apie mokinio pareigas, dauguma nežino, kas tai yra. Apie sudėtingesnius socialinius įgūdžius, mokymosi motyvaciją, pažangumą, savirealizaciją jie net svajonių neturi. O jei turi, tai tik primityvias, materialias ir buitiškas: maisto, saldaus, ramaus miego ir namų šilumos. O kur šių vaikų širdies šiluma? Nepatenkinti vaikų poreikiai kūdikystėje ar vaikystėje palieka skaudžius pėdsakus paauglystėje ir tolimesniame žmogaus gyvenime. Tenka įdėti daug pastangų, kad nors truputį vaikui padėtum.

Džiugu, kad ne tiek daug tenka sutikti vaikų, kuriuos reikia mokyti pasisveikinti, kuriems tenka pasakoti, kaip pridera elgtis valgykloje, rūbinėje, koridoriuose pertraukų metu, už mokyklos ribų, išvykose, supažindinti su paprasčiausiais kultūringo valgymo aspektais, asmens higienos subtilybėmis. Deja, bet tokių vaikų yra. Bendrauti su jais sunku, tenka „prisijaukinti“. Iš pradžių jie be galo uždari, išsigandę, nebylūs, nuskriausti, emociškai apleisti, skaudu klausytis jų raudų, o kiti stulbinančiai atviri.

Socialinio solidarumo erozijos visuomenėje ištakų pavyzdžių toli ieškoti nereikia, užtenka pažvelgti į kai kurias šeimas, kur vyrauja šeimos narių tarpusavio santykių šaltumas, uždarumas, bendravimo, supratingumo, užuojautos stoka, kasdieniškų vaikiškų rūpesčių ir bėdų ignoravimas. Su tokiu mokiniu sunku užmegzti ryšį, nes tikėjimas ir pasitikėjimas žmonėmis palaužtas, akyse troškimo pažinti ir gyventi kibirkštėlė užgesus. Gera širdy, kai tai padaryti pavyksta.

Darbas su tėvų nuostatomis ir požiūriu į savo vaiką ne visada paprastas. Materialūs dalykai įvardijami kaip tinkama vaiko priežiūra, rūpestis ir meilė. Deja, tai tik viena medalio pusė.

Kur kas svarbiau ta nematoma, neapčiuopiama emocinė šeimos narių tarpusavio santykių sfera, kuri vaiko širdyje padeda gyvenimo pamatus ne tik jo asmeniniam gyvenimui, bet ir būsimos šeimos modeliui.

Didžiuojuosi vyresniaisiais, dešimtokais. Be visų savo pareigų jie atstovauja ir mokyklos mokinių interesus. Tai Mokinių taryba. Smagu su šiais mokiniais dalyvauti miesto, rajono ir net respublikiniuose konkursuose, teminėse diskusijose, popietėse, vakaronėse, parodose. Tik šių mokinių iniciatyva gimė renginiai, džiuginantys visą mokyklos bendruomenę: konkursas „Mano mokytojas 2007 m.“, Šv. Kalėdų „Angelų paštas“ ir vakaronė, Šv. Valentino dienos „Amūro paštas“ ir „Pačio pačiausio“ mokinio konkursas su įspūdingu mokinių rungčių ciklu, nominantų apdovanojimu. Vyresnėliai nepabūgsta dalyvauti ir pačiose įvairiausiose teminėse diskusijose,

popietėse, seminaruose, konferencijose, skirtose miesto mokyklų mokinių taryboms. Mokinių tarybos atstovai puikiai susidorojo su stereotipu, sklandančiu apie Jaunimo mokyklos mokinius, ir jį paneigė, sulaukdami pripažinimo. Entuziastai noriai veda mokyklos radijo laidas ir prisideda prie mokyklos televizijos įkūrimo. Taipogi svarbu paminėti ir tai, jog grupelė mokinių kasmet dalyvauja jau tradicija tapusiame teisinių žinių konkurse „Temidė“, kaskart užimdama prizines vietas. Kovo 11-osios dienos proga tiek mažesnieji, tiek ir vyresnėliai nepabūgo žvarbaus vėjo ir drauge su Kėdainių jaunųjų šaulių kuopos savanoriais įveikė 40-ties km trasą Livonijos ordino keliais, paminėdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Džiugu, kad dauguma dešimtokų jau turi ateities vizijas, kokios profesijos imsis baigę pagrindinę mokyklą. Kiti planuoja tęsti mokslą vidurinėse mokyklose ir studijuoti ne tik kolegijose ar aukštesniosiose, bet ir aukštosiose mokyklose. Žinoma, tokių mokinių kol kas turime nedaug, bet svarbu didėjimo tendencija, jų pačių motyvuotumas, mokslo poreikio šiuolaikinėje visuomenėje įvertinimas, gyvenimo realybės suvokimas. Bus itin sunku su jais atsisveikinti, nes daug svarbių darbų sukūrėme kartu.

KIEKVIENA PAMOKA – KELIONĖ Į ŽINIŲ PASAULĮ Inta Karbočienė, geografijos ir rusų kalbos vyresnioji mokytoja, metodinio ratelio pirmininkė

Jaunimo mokykloje dirbu jau šešeri metai. Kai pakvietė dirbti į šią mokyklą,

prisipažinsiu, truputį pabūgau, nes apie jaunimo mokyklas buvo kalbama ne itin palankiai. Mokiniai, besimokantys šiose mokyklose, kėlė ne tik mokymosi, lankomumo, bet ir elgesio problemų. Tačiau gerai pagalvojusi, apsisprendžiau. Ir nenusivyliau. Sėkmingai dirbu ir tikrai nežadu palikti nei mokyklos, nei mokinių. Esu saugi ir stipri, nes šalia – puiki kolegų komanda, nuoširdūs vaikai ir jaunuoliai.

Į jaunimo mokyklas iš tiesų ateina mokiniai, turintys mokymosi motyvacijos, emocinių ir elgesio problemų , priklausomybių bei pažeidę įstatymus. Mokykloje mokosi mažiau motyvuoti ir dėl įvairių priežasčių negalintys kitose mokyklose pritapti mokiniai, taip pat dėl socialinių-ekonominių priežasčių negebantys lankyti kitos bendrojo lavinimo mokyklos. Pasikalbėjus su paaugliais tampa aišku, kad jaunimo mokykla jiems – saugi ugdymo įstaiga, vertinama teigiamai. Adaptuotis joje nesunku. Jaunuoliai mokykloje jaučiasi saugūs, pripažinti, sugebantys įsisavinti bendrąsias programas. Daugeliui mokytis sekasi geriau nei vidurinėje ar pagrindinėje mokykloje, nes mūsų mokykloje mokiniai jaučia mokytojų palaikymą. Mokykloje dėstau rusų kalbą ir geografiją, esu aštuntos klasės auklėtoja. Didžiausiu savo pasiekimu per visus tuos darbo metus pripažįstu nuoširdų bendravimą, peraugantį į bendradarbiavimą su mokiniais. Per pamokas mes sugebame rasti bendrą kalbą, todėl vyrauja darbinė nuotaika, susiklausymas. Žinoma, tai lemia ir mokymosi rezultatus. Per geografijos pamokas jaunuoliai labai domisi istoriniais, ekonominiais, kultūriniais įvykiais, vykstančiais Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Jiems iškyla daug klausimų, todėl stengiuosi nuolat sisteminti mokomąją medžiagą, ieškoti netradicinių ugdymo metodų, taikyti projektus bei praktines veiklas, kurios padeda ieškoti atsakymų į programinius bei gyvenimiškus klausimus. Kartais atsakymų ieškome visi. Mokiniai noriai dalijasi savo išgyvenimais, aptarinėja patirtas situacijas, į kurias buvo

patekę jie patys ar jų tėvai. Drausmė, emocionalumo ir racionalumo pusiausvyra, atsakomybė rengiantis kiekvienai pamokai - tai pamokos kultūra, savaime skatinanti mokymosi motyvaciją, nes tik tokiomis aplinkybėmis mokiniai gali ramiai dirbti savarankiškai, individualiai, niekas neblaško jų dėmesio. Tiek humanitarinių, tiek socialinių dalykų pamokos turiniu ir forma artimos vertybių formavimo kontekste. Todėl mano pedagoginė patirtis ir metodinė kūryba skatina mokinius pažinti pasaulį, tautas, kultūras, gerbti kiekvienos jų savitumą. Kiekviena pamoka – kelionė į žinių pasaulį. Kartais pakanka vadovėlio ar enciklopedijos, kitą kartą padeda internetas ar kompiuterinė programa. Dažnai į projektinę veiklą integruoju kelis dalykus: kalbas, geografiją, dailę, muziką, matematiką ar informatiką. Rezultatus ne iš karto apčiuopiame. Tačiau mokydama įsivertinti, pastebiu ryškius komunikavimo, sisteminimo, analizavimo, mokinio asmenybės tobulėjimo pokyčius. Mokiniams natūraliu tampa elementarus credo: pastebėk save – ne kitus, matyk ir girdėk save – ne draugus. Kultūringame mokytojo ir mokinio dialoge gimsta mažytis, vėliau nuolat tobulinamas motyvacijos pasaulis. Todėl nesutinku su visuomenėje moduliuojamu iššūkiu: „ Blogi mokiniai, bet geri mokytojai, geri mokiniai, bet blogi mokytojai“. Jaunimo mokyklos etoso kūrėjas – mokytojas, mokinys – etoso puoselėtojas. Ne iš karto visa tai įgyvendinti pamokoje pavyksta. Mokiniams kartais trūksta žinių ar gerų norų, kartais racionalių postūmių ar pedagoginės pagalbos. Esu kūrybinių idėjų, o ne sausų žinių pateikimo šalininkė. Todėl mano pamokose skamba muzika, rusų kalbos ugdymui padeda spalvų pasaulis, pamokos vyksta ne tik kabinete, bet ir mokyklos pavėsinės aikštelėje, M. Daukšos viešosios bibliotekos Liepų filialo skaitykloje, kurios šeimininkė – mūsų mokyklos mokytoja G. Sereikienė, ar Burbiškių dvare per patį tulpių žydėjimą. Girdėjau išminčių kalbant: „ Įgyk žinių – būsi žmogum“. Savo jaunimiečiams sakau: „Esi žmogus, todėl nuolat mokykis“. Apie žinių kokybę, vertinimą, ugdymo kaitą nuolat diskutuojame metodiniame ratelyje, tobuliname kvalifikaciją, dalijamės gerąja patirtimi. Mes pripažįstame ir tradicines veiklas, ir naujoves. Tikėjimas mokiniais leidžia patirti sėkmes, o kasdieninė atsakomybė moko bendruomeniškumo ir ateities gyvenimo idealų suvokimo.

KLASĖS AUKLĖTOJAS – MOKINYS – ŠEIMA Stasė Baltmiškienė, 10A klasės auklėtoja

Klasių auklėtojos Stovi iš kairės: D.Petrauskienė, I.Karbočienė,

V.Deikienė, L.Vilčinskaitė, S.Baltmiškienė, A.Fedaravičienė, pirmoje eilėje iš kairės: E.Lipnevičienė, I.Milašiutė

Kėdainių jaunimo mokykloje dirbu nuo pat jos įsikūrimo. Per tuos metus išleidau tris

dešimtokų laidas. Kuo Jaunimo mokykla skiriasi nuo kitų bendrojo lavinimo mokyklų? Į Jaunimo mokyklą ateina mokiniai nepritapę kitose mokyklose, kuriems sunku mokytis. Dauguma atsilikę nuo bendraklasių, stokoja tėvų, draugų dėmesio, įpratę nelankyti mokyklos, nepažangūs, atstumti, nusižengiantys įstatymams ir t.t. Mano, klasės auklėtojos, darbo tikslas - atstatyti auklėtinių mokymosi motyvaciją, kartu su mokytojais, mokyklos vadovais, socialine pedagoge, psichologe siekti, kad mokinys

patikėtų savo gebėjimu mokytis, sėkmingai baigtų pagrindinę mokyklą ir taptų aktyviu mūsų visuomenės piliečiu. Norėčiau pasidalinti mintimis, kaip man sekėsi dirbti su 7-10 klasių mokiniais. Septintoje klasėje prieš keturis metus mokėsi 11 mokinių. Dešimtą klasę laiku baigia tik 3 mokiniai. 8-9 klasėse vyko didelė mokinių kaita. Sulaukę 16 metų jie dėl įvairių priežasčių paliko mokyklą. Dirbta su klase daug. Kurdami pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosferą, vedėme klasės susirinkimus, projektavome klasės taisykles, puoselėjome klasės tradicijas, puošėme savo klasę, sveikinome su gimtadieniais. Iš įvairių šeimų su skirtinga patirtimi atėję į mokyklą vaikai stengėsi pasireikšti, pademonstruoti save, todėl kiekvieną dieną rašiau dienoraštį, nes auklėtinių krečiamų šunybių neįmanoma atsiminti. Tai padėjo, kai reikėjo kalbėtis su tėvais ir aiškintis jų vaikų “nuveiktus” darbus, daug kartų rašyti charakteristikas, kai auklėtiniams buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Sudėtingi vaikų gyvenimai, kai jie tėvų paliekami vieni, kai tėvai pasiduoda vaikų norams. Mokykla su visomis institucijomis, negali nieko padaryti, kad atvestų vaiką į dorą gyvenimą. Buvo atvejų, kai mama kentėjo nuo savo nepilnametės dukros elgesio. Nors ir dėjo visas pastangas, nieko negalėjo padaryti nei nepilnamečių inspekcijos, nei Vaiko teisių tarnyba. Buvo ir taip: suburus klasės kolektyvą, pavasarį iš kitos mokyklos atėję “išmesti” mokiniai išbalansavo klasę, jos ramų darbą pamokose. Ir tada - vėl viskas iš naujo. Vėl bandai įvairiais būdais: kalbiesi su mokiniais, pasitelki mokyklos vadovus, mokinių tėvus “pratiniesi”, reikalauji laikytis mokyklos taisyklių. Tenka apgailestauti, bet didelė kontrolė, stengimasis užtikrinti mokinių saugumą mokykloje, nuoširdus bendravimas ir reiklumas nevisada užtikrina sėkmingą mokyklos baigimą. Nemaža ir tokių atvejų, kai tėvai tampa bejėgiais vaikų pasirinkimuose ir susitaiko su padėtimi. Tai ir lemia, kad vaikai, nebaigę dešimties klasių, palieka mokyklą, pradeda dirbti, auginti vaikus. Reikėtų pasidžiaugti tais, kurie sunkiai įveikė save ir baigs mokyklą. Kad mokiniai jaustųsi saugesni, vertintų save, rinkau informaciją iš klasėje dirbančių mokytojų apie darbą pamokose, elgesį. Atlikau keletą tyrimų apie mokinių poreikius, interesus, ugdymosi stilių, išsiaiškinome, kokios pagalbos reikia, kad likviduotų atsiradusią skolą dėl ligos. Kas mėnesį tėvus informuojame apie mokinių lankomumą ir pažangumą, analizuojame pažangą arba mokymosi nesėkmes. Ugdant mokinių savivertę daug prisidėjo laimėti mokyklos pilietinio ir tautinio ugdymo projektai. Pagrindiniai projekto vykdytojai buvo 9-10 klasių mokiniai. Mokiniams labai svarbus pasirodymas miesto visuomenėje, mokymasis kultūringo elgesio, atsakomybės už savo veiksmus.

Mano, kaip fizikos, etikos mokytojos ir klasės auklėtojos, veikla įvairiapusė. Tačiau džiaugiuosi, kad mano bendravimas perauga į bendradarbiavimą, kad sėkmės ir problemos nuolat analizuojamos. Nedelsiant priimami sprendimai. Nuolat jaučiu ryšį su mokinių tėvais, globėjais, rūpintojais. Svarbiausia, pasitikiu savo mokiniais ir jie manimi tiki... BIBLIOTEKA – KIEKVIENAM JAUNIMIEČIUI

Danutė Šarkevičienė bibliotekininkė

Jaunimo mokyklos biblioteka - informacinis centras – tai mokymo ir mokymosi vieta su modernia informacine bei technine baze, tenkinanti mokyklos bendruomenės informacinius poreikius. Kiekvienas čia gali rasti tai, ko jam labiausiai reikia: mokymo ir metodinių priemonių, įvairiausių informacijos šaltinių ir teminių aplankų. Mokiniai mokomi prasmingai naudotis informacinėmis technologijomis, stengiamasi sudaryti kuo geresnes sąlygas savarankiškam mokymuisi, savišvietai.

Bibliotekos fondus sudaro apie 3000 egz. leidinių, vadovėlių fondą dar per 2714 egz. Bibliotekos informacinė bazėje - 9 kompiuteriai ( teksto rinkimas, internetas, elektroninis paštas), skaitytuvas, spausdintuvas, kolonėlės, televizorius, muzikinis centras,

kompaktiniai diskai, mokomosios kompiuterinės programos, vaizdajuostės, garsajuostės, enciklopedijos, žodynai, žinynai, grožinė literatūra, periodinė spauda, vadovėliai.

Įrengta 14 vietų skaitykla. Teikiamos kopijavimo paslaugos. Tiek mokiniai, tiek mokytojai pamėgę informacinę skaityklą. Čia vyksta įvairios diskusijos, dalykiniai pasitarimai, vedamos netradicinės pamokos. Nuolat rengiamos spaudinių parodos, skirtos valstybinėms ir kalendorinėms šventėms, rašytojų jubiliejams paminėti, teminės knygų parodos. Skaitykloje eksponuojami Kėdainių miesto tautodailininkų darbai, vyksta susitikimai su autoriais. Organizuojami įvairūs renginiai, susitikimai su žymiais Kėdainių krašto žmonėmis bei Kėdainių rajono literatų klubo „Varsna“ nariais. Pristatoma jų kūryba, išleistos knygelės. Vyksta akcijos: „Mokyklos bendruomenė po knygą bibliotekai“, „Perskaičiau aš – perskaityk ir tu“, „Savaitė be kompiuterio“. Įspūdingai kasmet minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Joje dalyvauja Kėdainių žiniasklaidos atstovai, bibliotekininkai. Veikia kėdainiečių rašytojų knygų, menininkų darbų parodos. Skamba nuostabios J.Paukštelio, M.Daukšos, Č.Milošo, J.Urbšio, šiandieninių literatų kūrybos ištraukos. . Išleista mokyklos mokytojų ir mokinių kūrybos knyga „Vaikystė ant vėjo sparnų“. Kiekvieną pertrauką skaitykla pilna mokinių. Jie varto leidinius, dirba su kompiuteriais, rengia referatus, ruošiasi pamokoms.

Jaunam žmogui ypač sunku pasirinkti profesiją, kur toliau mokytis. Todėl informacinėje skaitykloje teikiamos profesinio informavimo paslaugos interneto technologijų priemonėmis, naudojantis AIKOS informacine sistema.

LAIŠKAI MAMAI

Ernesta Lipnevičienė, lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja

Mokytoja E. Lipnevičienė (centre) su mokiniais - laiškų autoriais Dramaturgas J. Grušas rašė: „Niekas nedingsta, kas kartą perėjo per žmogaus sielą“. Daug kas mumyse priklauso nuo to, kokiuose namuose augome, kokių žmonių, daiktų,

žaislų, knygų buvome apsupti, kokios vertybės tapo neatsiejama mūsų sielos dalimi. Noriu pasidžiaugti vaikų socializacijos programos „ Bendraamžiai“ inicijuota

kūrybine užduotimi „Laiškas mamai“ . Smagu buvo pajusti, kad vaikų širdelėse gyvena patys šilčiausi ir tauriausi jausmai mamai, nes jos nusipelno gražiausių meilės žodžių ne tik iš poetų, bet ir iš savo vaikų lūpų.

Brangi mamyte, Aš Tau rašau šį laišką, nes Tu esi labai gera: Tu išleidai mane į šį pasaulį ir saugojai

nuo blogio, rūpinaisi manim. Ar prisimeni, kaip mes su visa šeima atostogavome prie jūros. Buvo taip linksma! Tą

vasarą Tu mums padovanojai sesę, kuri dabar labai išdykusi. Mes retai pasikalbame, bet aš žinau, kad Tau labai sunku su manimi ir broliu

susikalbėti, tačiau aš stengiuos Tavęs klausyti ir nekrėsti išdaigų.

Jei tu žinotum, kaip trokštu dažniau susėsti prie savo šeimos stalo ir pasidalinti visais išgyvenimais, atradimais, skausmais ir džiaugsmais... Pastaruoju metu tu nelabai nori bendrauti su mumis, tikrais savo vaikais, tačiau aš Tave suprantu - turi daug rūpesčių ir nerandi laiko mums, bet aš tikiu, kad viskas greitai pasikeis. Su meile... Audrius Navikas, 9a kl.

Mamyte, Mokykloje mums paskyrė įdomią užduotį – parašyti laišką Tau. Iš pradžių

susimąsčiau: ką galėčiau Tau parašyti? Juk matomės kiekvieną dieną, bet vėliau gerai pagalvojau ir nusprendžiau paprasčiausiai Tau padėkoti. Juk Tu taip daug dėl manęs paaukojai, tiek daug man padėjai ir padėsi ateityje. Tu, Mamyt, esi tas žmogus, kuris man visą gyvenimą būsi ramstis. Ne dažnai Tau sakau, kaip Tave myliu, bet, Mamyt, šitie žodžiai atrodo tokie banalūs, todėl dabar bandau savo veiksmais, rūpesčiu ir pagalba parodyti savo meilę Tau. Taip, sutinku su Tavim – labai daug klaidų padariau ir ne kartą Tave įskaudinau, bet, Mamyt, aš esu žmogus, o žmonės klysta...

Dėkoju tau už meilę, rūpestį ir visą gėrį, kuris supa mane... Myliu.... Simona Krasauskaitė, 10b kl.

Mieloji Mamyte,

Nors matau Tave kasdien, bet to, ką parašyti žadu laiške, negalėčiau pasakyti Tau į akis. Nežinau kodėl.... Nedrąsu....

Pirmiausia, noriu padėkoti už tai, kad mane išleidai į šį pasaulį. Antra, kad manim nuoširdžiai rūpinaisi ir davei man viską, ką įstengei. Trečia, ačiū už brolį ir sesę, su kuriais gyvenimas linksmesnis. Taip pat ačiū už tai, kad net ir tada, kai nebuvau Tau gera dukra, neapleidi manęs, o buvai šalia. Ir dar... Noriu atsiprašyti tavęs, Mamyt! Tariu „atsiprašau“ už kiekvieną dėl manęs pralietą ašarėlę, už kiekvieną sukeltą rūpestį, už kiekvieną grubesnį žodį.

Mama, tu mane užauginai, daug kentėjai ir ištvėrei, gal liko širdelėje kokia nuoskauda, bet aš Tau pažadu: visą likusį gyvenimą stengtis nepadaryti nieko, kad tektų dar nors truputį kentėti, nusivilti manimi. Ir darysiu viską, kad Tau būtų lengviau gyventi ir Tu didžiuosies manimi.

Su meile... Sonata Kulčickaitė, 10b kl.

Miela mano Mamyte, Šiomis eilutėmis noriu parašyti Jums kažką neįprasto, gražaus. Mamyte, visų pirma,

noriu ištarti švelnų, šiltą ir gražų žodelį „AČIŪ“. Ačiū Jums už tai, kad mane išleidot į šį gražų, mažytį pasaulį. Dėkoju Jums, kad mane užauginot. Žinau, kad daug vargot su manimi mažyte, gal ir dabar vargstat. Jūs man labai brangi. Jūs tarsi saulutė, kuri šviečia šiltai, skaisčiai ir vis labiau. Jūs graži, kaip pavasario gėlelė. Myliu Jus, Mamyte, kaskart labiau. Jūs esat mano širdelėje, ten kuždat, šnarat tarsi mažytis paukštelis. Rigita Saldytė, 8 kl.

Mamyte, Mieloji mano mamyte, noriu Tau padėkoti už tai, kad man davei gyvybę, pagimdei

man sesių ir kad jos visos geros ir gražios. Noriu padėkoti už tai, kad mane saugojai, rengei, rūpinaisi... Todėl noriu, kad būtum laiminga... Rosita Morozaitė, 8 kl.

Brangi Mamyte, Aš noriu priminti Tau, kad labai Tave myliu. Ir jaučiuosi labai skolingas už tai, kad

mane užauginai, slaugei sergantį, auklėjai, globojai, mylėjai. Tu man esi pats brangiausias žmogus šitame pasaulyje. Visada būsi pati gražiausia ir mylimiausia.

Aš Tave noriu pasveikinti su gražia švente – Mamos diena. Noriu palinkėti tau daug meilės, laimės... Būk visą gyvenimą tokia stipri ir nepalūžk.

Erikas Čistovas, 9a kl.

Labas, mamyte, Sveikinu tave su Motinos diena. Dėkoju, kad mane užauginai tokį didelį, ir vis dar

kiekvieną rytą žadini mane į mokyklą. Dėkoju už tai, kad padovanojai man persų veislės katiną, kurio aš taip norėjau. Ir kiekvieną dieną, kai išgirstu Tavo balsą man pakyla nuotaika. Linkiu laimės, sveikatos ir ilgai ilgai gyventi. Arnoldas Petreikis, 8 kl.

Mamyt, Labai ačiū Tau už tai, kad esu čia. Niekados nemaniau, kad taip sunku ištarti kelis

padėkos žodelius. Myliu tave, Mama, nors niekada nesakiau Tau to... Žinau, sunku Tau su manim, esu sunkus žmogus. Dažnai tave įskaudinu ir be reikalo pykstu ant Tavęs. Šiandien, meldžiu atleidimo... Tu pats brangiausias žmogus, kokį tik turim, jei tavęs nebūtų, aš verkčiau, skaudėtų širdį, sielą. Tu mano Mama ir kitos man nereikia. Myliu tik Tave, Mama, nenoriu, kad mane kada paliktum, nes per daug kentėčiau... Su meile... Judita Bundzaitė, 8 kl.

Mama,

Aš noriu parašyti, kokia Tu gera, graži, mandagi, mylinti mama. Matau Tave retai, nes Tu ilgai dirbi. Kai grįžti, eini miegoti. Bet aš vis tiek noriu Tau padėkoti, kad mane augini, maitini, myli. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be tavęs, be tavo šilumos, meilės. Tik Tu galėtum praleisti daugiau laiko su šeima. Liūdna be Tavęs... man nusibodo vienam būti namuose... Mama, prisimeni, kai mes vaikščiojom po miestą ir kalbėjomės. Buvo smagu. Galėtum mesti darbą dėl šeimos arba pasiimti atostogų. Pralestum daugiau laiko su šeima. Myliu Tave labai labai ir sveikinu su Motinos diena. Bučiuoju. Erikas Kilijonas, 7 kl.

Mama, Aš taip Tave myliu, kad apsakyt negaliu. Tu mane užauginai, ant savo šiltų rankų

išnešiojai. Vedei geru keliu. Mokei skaityti, rašyti, mandagiai elgtis. Tu, žiūrėdama man į akis, įrodei, kad esu verta Tavo meilės. Tu man ne tik mama, bet ir geriausia draugė. Gyvenime pasieksiu daug. Ačiū. Myliu Tave. Vaida Petkevičiūtė, 7 kl.

Labas, Mama, Už lango šalta, todėl ir mano laiškas liūdnas. Aš Tau rašau iš širdies, nes Tave labai

myliu, nors to neparodau. Mama, mes esam daug mačiusios. Mes gyvenam tik dviese, gal todėl ir mūsų gyvenimas sunkus. Kartais pabari, liepi mokytis. Manau teisingai darai, nes nenori, kad aš vaikščiočiau gatvėmis. Pastebėjau, kad mes pradėjom nesutarti, pyktis. Gal kaltas mano amžius? Palyginus su kai kuriomis mamomis, Tu esi auksinė. Myliu tave, nes Tu visuomet esi šalia. Tik norėčiau, kad visada mane suprastum ir nepyktum... Odeta Danauskaitė, 7 kl.

MARIJAMPOLĖS JAUNIMO MOKYKLA Adresas: Kauno g. 113, LT-68218 Marijampolė Telefonas: 8-343 92328 El. paštas: mjm.ausra@erdves.lt Interneto svetainė: http://www.jaunimo.marijampole.lm.lt Direktorė - Džionatė Samuolienė Direktorės pavaduotoja ugdymui - Aldona Miknaitienė

Vizija Veikla organizuota demokratiniais principais, teikiamas valstybinį standartą atitinkantis

pagrindinis išsilavinimas. Dirba reikiamo išsilavinimo darbuotojai, nuolat keliantys savo dalykinę - metodinę

kvalifikaciją. Siekiama bendražmogiškosiomis vertybėmis paremtos kultūros, tobulesnių žmonių tarpusavio santykių.

Misija

*mokykla-teikianti mokiniams visapusį šiuolaikinį išsilavinimą vykdo pagrindinio ugdymo programą;

*suteikia asmenybei sociakultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus; *efektyvina ugdymo turinį, metodus bei darbo procesą; *sudaro sąlygas mokytojams tobulėti bei moksleivių saviraiškai ir gabumams atsiskleisti; *sudaro galimybes specialiųjų .poreikių mokinių ugdymui; *rūpinasi socialiai remtinais moksleiviais; *mokyklos bendruomenė ugdo ateities žmog,ų, formuodama vertybines nuostatas:

toleranciją, tarpusavio pagalbą, asmeninę atsakomybę, meilę darbui ir iniciatyvumą.

Tikslai: Mokyklos tikslas - padėti mokymosi motyvų stokojantiems, dėl socialinių - ekonominių

sąlygų negalintiems baigti dieninės pagrindinės mokyklos, asmenims ugdytis ir gauti kokybišką bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą.

Uždaviniai: 1.sudaryti sąlygas stokojantiems mokymosi motyvacijos ir pedagogiškai apleistiems

mokiniams perimti gimtosios kalbos, visuomenės ir gamtos mokslų žinių pagrindus, pradinius techninius ir technologinius praktinės veiklos įgūdžius, Europos religinę, kultūrinę ir filosofinę patirtį;

2.mokiniams padėti perprasti pagrindines politines ideologijas ir ekonomines teorijas, įgyti estetinę nuovoką ir Europos žmogui reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus, istoriškai pagrįstą Vakarų kultūros supratimą;

3.Garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos išsaugojimą; 4.Formuoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui kaip kompetentingam Lietuvos piliečiui,

europinės ir pasaulinės bendrijos, daugiakultūrės visuomenės nariui.

MOKYKLOS FUNKCIJOS

1. Teikia bendrąjį pagrindinį išsilavinimą įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, steigia išlyginamąsias klases, skirtas mokymosi spragoms ištaisyti ir sėkmingai įsilieti į nuosekliojo ugdymo sistemą;

2.Steigia vakarines pamainines, jaunimo klases 16-18 metų jaunuoliams, dėl socialinių, ekonominių sąlygų, negalintiems toliau tęsti mokslo dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, norintiems įgyti pagrindinį išsilavinimą;

3.Formuluoja ir įgyvendina mokinių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius ugdymo planus ir bendrąsias programas, atsižvelgdama į moksleivių poreikių bei interesų įvairovę, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo būdus ir tempą;

4.Pasitarus su tėvais, siūlo pasirinkti ikiprofesinį ugdymą (stalystę, siuvimą, kulinariją); 5.Teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja

specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose klasėse pagal: -specialiąją programą; -adaptuotą pagrindinio ugdymo programą; -modifikuotas programas. 1.Užtikrina ugdymo kokybę; 2.Sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas; 3.0rganizuoja moksleivių papildomąjį ugdymą, integruoja jį į bendrąjį lavinimą; 4.Sudaro sąlygas vaikų ir jaunimo visuomeninių organizacijų veiklai; 5.Esant poreikiui, atsižvelgus į mokyklos finansines galimybes, organizuojama pailgintos

darbo dienos grupių, ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokamą popamokinę veiklą; 6.Atlieka Mokyklos ugdomojo proceso vidaus auditą; 7. Vykdo pagrindinės mokyklos baigimo pasiekimų patikrinimą; 8.Dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių institucijų vykdomuose ugdymo

pasiekimų tyrimuose ir tikrinimuose; 9. Vykdo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją; 10.Ruošia ir įgyvendina vaikų vasaros poilsio, vaikų ir paauglių nusikalstamumo

prevencijos programą; 11.Dalyvauja projektuose, kurių realizavimas padeda stiprinti mokyklos materialinę bazę,

intelektinius resursus, sudaro galimybę plėtoti pamokinę ir popamokinę veiklą; 12.Sudaro galimybę mokiniams naudotis mokyklos biblioteka.

Mano mokykla

Tą kartą, kai pravėriau Jaunimo mokyklos duris, nebebuvau ta liūdna mergina, kurią

anksčiau visi pažinojo. Širdis buvo kupina jaudulio ir susidomėjimo. Įdėmiai viską tyrinėjau. Mokyklos patalpos man pasirodė be galo jaukios, tai lyg mažų skruzdėlyčių dideli namai.

Jaunimo mokykla pateisino mano lūkesčius, atėjusi pasiimti to, ko trūko ankstesnėje mokykloje, aš čia gavau visko su kaupu. Būtent čia keičiasi mano požiūris į mokslą, bendravimą, popamokinę veiklą. Realizuoju save šokių ir muzikos būrelių veikloje.

Net per vasaros atostogas norisi skubėti į mokyklą, į jaukų kampelį, kur žaliuoja svyruoklis gluosnis, žydi gėlės. Pasiilgstu skambučio, kuris kviečia į pamokas.

Labai džiaugiuosi, kad atradau savyje jėgų žengti dar vieną žingsnį į priekį. Jei kas nors duotų medalį ir lieptų įteikti vienam mokytojui, tada aš jį padalinčiau į daugybę lygių dalių ir išdalinčiau visiems šios mokyklos mokytojams. Jie verti to už geležinę kantrybę, begalinį supratimą.

Jaunimo mokykla – mūsų visų, čia besimokančių, antrieji namai. Diana Virbickaitė 10a klasė

Šeštokui medžio tekinimo darbai - vienas malonumas

Mezgimo klasėje mergaitės išmoks megzti ir virbalais, ir mašinomis.

Kulinarijos kabinete atsiveria skanaus valgio paslaptys...

Pasisiūti pačiai? Tai nuostabu !

TARPTAUTINIAI RYŠIAI Mūsų mokykla kartu su partnerinėmis mokyklomis parengė projektą „EUROPOS

VANDENS KELIAI IR LAIVAI " Į projektą įeinančiose kelionėse į užsienį dalyvavo ir 9 mūsų mokyklos moksleiviai.

Projekto koordinatorė - mokytoja Birutė Norbutienė.

Jaunimo mokyklos moksleiviai – projekto „ Europos vandens keliai ir laivai" dalyviai.

Šeštokui Pauliui nesvetimas gerumas

Paulius su Vaikų globos namų auklėtoja Angele Bendaravičienė didžiuojasi gauta padėka.

Marijampolės jaunimo mokyklos 6 klasės mokinys Paulius Skliaudys praėjusią vasarą tapo

šalies dienraščių žvaigžde, nes kartu su Ernestu Montvilų Poezijos parke, ant suoliuko, rado brangų mobiliojo ryšio telefoną, kurį atnešė į policijos komisariatą.

Daugiau kaip 1000 litų kainuojantis „Samsungas" buvo grąžintas savininkei. Na, o Paulius Skliaudys, grąžinęs tokį brangų daiktą, sulaukė padėkos.

PANEVĖŽIO JAUNIMO MOKYKLA Adresas: Ramygalos g. 18, LT-36231 Panevėžys Telefonas: 8-45 432400 El. paštas: rastine@jaunimo.panevezys.lm.lt Direktorė - Augenija Keršienė

1996 m. rugsėjo 1d. prie Panevėžio 3-osios vidurinės mokyklos buvo įkurtos 4 jaunimo klasės, kuriose mokėsi 46 mokiniai. Pradžia visiems buvo sunki. Čia dirbantys mokytojai suprato, kad vaikams , kurie čia atėjo, reikia daugiau kantrybės, supratimo ir meilės, nes juos reikia sugrąžinti į mokyklą, padėti socializuotis visuomenėje.

Bendras ir kryptingas vadovų ir mokytojų darbas davė rezultatų Baigusieji jaunimo mokyklą sėkmingai mokslus tęsė kitose mokyklose. Mokiniai mokykloje užsibūdavo vis ilgiau, ėmė dalyvauti popamokinėje veikloje.

Mokinių daugėjo, didėjo ir klasių skaičius. 2001 m. rugsėjo 17 d. buvo įsteigta Panevėžio jaunimo mokykla, kurios direktore tapo Augenija Keršienė. Nuo mokyklos įkūrimo čia dirba ir direktorės pavaduotojas Vidmantas Vilutis, mokytojos: Janė Binkienė, Rita Gendvilaitė, Sigita Ulkytė.

Šiuo metu mokykloje sukomplektuotos 9 klasės, kuriose mokosi 129 mokiniai. Mokykloje dirba 28 pedagogai iš jų 4 metodininkai, 15 vyresniųjų mokytojų. 14 mokytojų jaunimo mokykla yra pirma darbovietė, o 14 mokytojų yra antraeilininkai.

Mokykloje veikia humanitarinių mokslų, gamtos mokslų, klasių vadovų metodinės grupės, dirba specialiojo ugdymo komisija, veikia 9 papildomojo ugdymo būreliai. Penkerius metus mokykloje sėkmingai dirba drausmės komisija, kuri efektyvia veikla padeda užtikrinti mokinių lankomumą ir elgesį. Nuolat bendraujama ir bendradarbiaujama su socialiniais partneriais ir ugdytinių tėvais. 2006/2007 m. m. sėkmingai įvestas ikiprofesinis mokymas.

Ugdymas mokykloje yra diferencijuojamas ir individualizuojamas, kuriama papildomojo ugdymo, darbo su turinčiais ugdymo sunkumų mokiniais sistema. Mokymas siejamas su praktine veikla ir praktiniu mokinių gebėjimų ugdymu. Galime pasidžiaugti, kad ugdymo proceso užtikrinimui plačiai naudojamos informacinės technologijos. Edukacinėje mokyklos veikloje naudojami įvairūs aktyvaus mokymo metodai, nuolat teikiama informacija apie mokinių pasiekimus ir pažangą.

Maža, kompaktiška mokykla, kurioje maloni, saugi ir estetiška aplinka nuolat puoselėjama, efektyviai panaudojant materialinius ir finansinius ištweklius. O popamokinės ir prevencinės veiklos tradicijos stiprina ugdytinių socializacijos įgūdžius, skatina aktyvumą bei tenkina saviraiškos poreikius.

Šiandien mokyklos bendruomenė aiškiai mato ateities viziją: užtikrinti kokybiškas ir lygias ugdymo(si) galimybes, sudaryti sąlygas atskleisti mokinio prigimtinėms galioms, brandinti pilietinę savimonę ir šiuolaikines kompetencijas, leidžiančias jam sėkmingai rasti savo vietą visuomenėje.

TIKSLIŲJŲ MOKSLŲ METODINĖS GRUPĖS VEIKLA

Panevėžio jaunimo mokykloje nuo jos įsikūrimo pradžios veikia tiksliųjų mokslų metodinė

grupė, kuriai vadovauja matematikos mokytoja- metodininkė J. Binkienė. Nors grupės narių skaičius kasmet keičiasi (daugeliui mokytojų Jaunimo mokykla yra antroji darbovietė ), tačiau visi grupės nariai nestokoja noro dirbti kūrybiškai, novatoriškai.

Į mokyklą ateina vaikai, praradę mokymosi motyvaciją, turintys skirtingą žinių bagažą, specialiųjų poreikių, todėl labai svarbu mokymą diferencijuoti ir individualizuoti. Tuo tikslu metodinėje grupėje nagrinėta „Mokymo individualizavimo, diferencijavimo problemos gamtamokslinių dalykų pamokose“ (M.Velmunskis), „Moksleivių mokymosi motyvacijos stiprinimas diferencijuojant ir individualizuojant ugdymo procesą“ (Z.Aleksandravičiūtė),

„Diferencijuotas geografijos mokymas“ (A.Šlėktienė), „Ugdymo pagal adaptuotas ir modifikuotas programas problemos“ (J. Binkienė). Sugrąžinti mokymosi motyvaciją padeda naujų mokymo metodų taikymas, projektinės veiklos organizavimas, todėl metodinėje grupėje pasidalyta patirtimi, nagrinėti pranešimai „ Naujų mokymo metodų taikymas jaunimo mokykloje“ (B.Ragalytė), „Mokymosi stiliai“ (A.Keršienė), „Projektų kūrimas“ (M.Velmunskis), „Metodo koncepcijų žemėlapis taikymas biologijos pamokose“ (R.Čemeškienė). Labai aktuali mokinių mokymosi krūvio problema. Kaip parodė tyrimai, Jaunimo mokyklos mokiniai namų darbų ruošimui daug laiko neskiria, todėl svarbu ugdymo turinį taip pateikti, kad kuo daugiau jo būtų įsisavinta pamokų metu. Mokytojai dalijosi patirtimi, kiek mokinių darbo krūvio pamokų metu ir namie santykis turi įtakos gebėjimams. Matematikos mokytoja A.Petrauskienė kasmet atlieka mokinių matematinio raštingumo tyrimą, pateikia lyginamąją analizę, išvadas ir numato darbus, kurie bus atliekami atsižvelgiant į išvadas. Analogiškai kasmet atliekama pagrindinio ugdymo matematikos pasiekimų patikrinimo analizė ( J.Binkienė), atkreipiamas dėmesys į pagrindines mokinių daromas klaidas bei numatomos darbų gairės. Analizuojami ir bandomieji mokinių darbai ( J.Binkienė), kalbama apie matematikos vietą šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje ( J.Binkienė, B.Ragalytė).

Atsižvelgiant į Jaunimo mokyklų koncepciją ir Ugdymo rekomendacijas mokykloje nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio pradėtas įgyvendinti matematikos diferencijuotas mokymas paralelinėse klasėse. Pagal ugdymo planą 8-ose ir 10-ose klasėse iš 4 savaitinių pamokų 3 skiriamos branduoliui, o 1 diferencijuotam mokymui, 9-ose klasėse iš 3 savaitinių pamokų branduoliui skiriamos 2, o diferencijuotam mokymui 1. Matematikos mokytojos J. Binkienė ir A. Petrauskienė, analizuodamos dalyko programą kiekvienai klasei, turėjo numatyti, kokios temos bus dėstomos visai klasei, t.y. branduoliui, o kokios diferencijuotam mokymui , t.y. stipresniems ir silpnesniems mokiniams. Mokytojos pasiskirstė, su kokių mokinių grupe dirbs, informavo mokyklos administraciją ir mokinius. Pamokų tvarkaraštis buvo taip suderintas, kad diferencijuotos pamokos paralelinėms klasėms vyktų vienu metu ir mokiniai pagal savo gebėjimus atskirose grupėse galėtų gilinti savo žinias (stipresnieji ) arba aiškintųsi temas, kurių nesuprato (silpnesnieji). Metodinėje grupėje mokytojos pasidalijo patirtimi, nes ateityje numatyta diferencijuotą mokymą organizuoti ir per kitų dalykų pamokas.

Atsižvelgiant į tai, 1998 buvo parašytas pirmas projektas vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijai ,,Užuovėja vaikams“. Siekiant padėti mokiniams pažinti save, mokytis spręsti iškilusias asmenines problemas, atsispirti neigiamai socialinei įtakai, atsisakyti žalingų įpročių 2004m. pradėtas vykdyti projektas ,,Sveika jaunystė“, 2006m. projektas ,,Žinosiu - nesuklysiu“. Norint įdiegti tautos tradicijas, papročius 2007m. gavome finansavimą pilietiniam ir tautiniam projektui ,,Įsuk mane į praeities verpetą“. Neabejingi likome ir socializacijos rėmimo konkursui. Nuo 2007m. vykdomas projektas ,,Ženkime kartu“. Projektus vykdome devintus metus. Visą šį darbą atlieka mokytojai, padedant socialiniams partneriams. Visus projektus vienija bendras tikslas – nukreipti mokyklos bendruomenės sukauptą patirtį prasmingai vaikų socializacijai, skatinant pažinimo, lavinimosi, saviraiškos poreikius, plėtojant bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus. Džiaugiamės tuo, kad visi projektai kiekvienais metais gauna finansavimą.

Per ilgą projektų vykdymo laikotarpį pastebėjome, kad dalyvavimas įvairiose programose, turi teigiamos įtakos ir atitraukia vaikus nuo gatvės gyvenimo, žalingų įpročių, suteikia socialinių įgūdžių ir galimybę turiningai praleisti laisvalaikį, praplečiamos dalykinės žinios.

Projektinė veikla atvėrė mokiniams galimybes apsilankyti įvairių muziejų edukacinėse programose. Mokiniai įgijo kraštotyrinių ir etninio paveldo žinių. Projektų dalyviai susipažino su liaudies amatais, turėjo galimybę savo rankomis lieti žvakes, daryti kalėdinius žaisliukus.

Edukacinė programa ,,Žvakių liejimas“ Kraštotyros muziejuje

Lėlių vežimo teatre buvo supažindinti su lėlėmis, jų valdymo bei pasigaminimo

technologija. Siekdami praplėsti vaikų kultūrinį akiratį, lankėmės kino filmuose, galerijose, žiūrėjome spektaklius. Vykome į Karaliaus Mindaugo batalioną.

Kadangi daug vaikų iš socialiai remtinų šeimų, tai jie negali sau leisti pažaisti brangiai kainuojančius žaidimus. Didelį įspūdį vaikams paliko žaidimai boulingo klube, čiuožinėjimas ant ledo.

Ne kartą dalyvavome Gamtos mokyklos organizuojamuose renginiuose. Siekėme, kad vaikai geriau pažintų save ir supantį pasaulį, gerbtų vienas kitą, kuo daugiau bendrautų su bendraamžiais bei pedagogais. Gražius prisiminimus paliko ekskursijos į Kauną, Vilnių, Trakus, Šiaulius, Klaipėdą, Kernavę, Druskininkus, Anykščius.

Čiuku- čiuku su siauruku…

Įgyvendinant projektus, turėjome galimybę aplankyti kaimynines šalis. Vaikštinėjome

Rygos senamiesčiu, apsilankėme Jūrmalos vandens atrakcionų parke. Ekskursijos metu į Lenkiją, projektų dalyviai pabuvojo Veličkos druskų kasyklose, Krokuvoje.

Apleistų kapų tvarkymas artėjant Vėlinėms

Kadangi Jaunimo mokyklos vaikai praradę mokymosi motyvaciją, tai vienas iš uždavinių ją

skatinti. Pasitelkiant įvairius metodus, priemones, bendravimo formas norima paauglius priartinti prie mokyklos. Teigiamų rezultatų davė akcija ,,Mokyklą lankau – sau gerą darau“. Akcijos metu geriausiai mokyklą lankantys vaikai buvo skatinami tik jiems skirta veikla ar prizais. Siekiant vaikams įdiegti mokslo svarbą, organizuojamos popietės su darbo biržos darbuotojais, profesinių mokyklų, įmonių, įstaigų atstovais.

Mūsų mokyklos statistika rodo, kad dauguma vaikų yra linkę nusikalsti. Vykdant projektus, turime galimybę pritaikyti efektyvesnius būdus, kurie atitraukia jaunimą nuo blogų darbų. Sprendžiant šią problemą, glaudžiai bendradarbiavome su policijos pareigūnais, pataisos inspekcijos inspektoriais, Vaiko teisių apsaugos darbuotojais. Išvyka į Panevėžio pataisos namus buvo siekiama, kad vaikai susilaikytų nuo pagundos užsiimti neigiama sau ir visuomenei veikla ir savo ateitį kurtų laisvėje. Darbuotojai nuoširdžiai bendravo su vaikais, papasakojo apie nuteistųjų

gyvenimo sąlygas, sunkią adaptaciją, neigiamą visuomenės požiūrį į teistą žmogų. Didelę auklėjamąją reikšmę turi organizuojamos akcijos prieš nusikalstamumą, žalingus įpročius: „Nebūk šešėlyje“, „Diena be cigaretės“, „Nerūkanti klasė“, „Keisk cigaretę į saldainį“. Kiekvienu tokiu renginiu siekiame, kad mokiniai gebėtų kritiškai mąstyti bei vertinti informaciją, gaunamą iš vidinės bei išorinės aplinkos, kad suvoktų, kas yra tikrosios gyvenimo vertybės.

Jaunimo mokyklos mokiniai dalyvavo tarptautiniame projekte „Kaktusas“, kurį inicijavo Panevėžio M Rimkevičaitės technologijos mokykla bei Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcija. Jaunimiečiai kartu su kitų mokyklų mokiniais dalyvavo žygyje dviračiais po Lietuvą.

Dauguma Jaunimo mokyklos auklėtinių yra socialiai ir pedagogiškai apleisti. Ne visi gali apginti save, nemoka išreikšti savo nuomonės, negeba tinkamai elgtis, todėl projektų metu išsikėlėme sau uždavinį mokyti vaikus įveikti sudėtingas gyvenimo situacijas. Savo pastangomis mokykloje organizavome gyvenimo įgūdžių ugdymo užsiėmimų ciklą, diskusijų popietę ,,Nusikaltau. Kaip mane bausti“. Į svečius buvome pasikvietę šeimos centro vadovę, kuri skaitė paskaitą ,,Šeima šiuolaikinėje visuomenėje“ .

Mus džiugina pasiekti rezultatai, kasmet sulaukiame vis didesnio vaikų susidomėjimo projektine veikla. Į projektinės veiklos vykdymą įtraukiami ir mokinių tėvai. Daugelis iš jų noriai dalyvauja velykinėse, kalėdinėse popietėse.

Socialinė pedagogė Jolanta Talalaitė Mokytojos: Jovita Ulytė

Inga Korolenko Aira Petrauskienė

POPAMOKINĖ VEIKLA

Popamokinė veikla – labai svarbi mokinių užimtumo sritis, suteikianti galimybes atsiskleisti

jų gabumams, leidžianti pagilinti ir praktiškai panaudoti žinias, įgytas pamokų metu. Jaunimo mokykloje taikomos įvairios papildomo ugdymo formos, organizuojami įvairių krypčių renginiai, puoselėjamos kultūrinės ir etninės tradicijos. Meninė veikla, kalendorinės šventės, vakaronės, vaidinimai ar sportinės varžybos dažniausiai inicijuojami mokytojų ir tampa įsimintini visai bendruomenei kur kas labiau nei formali mokyklos veikla. Klasių auklėtojai, papildomo ugdymo būrelių vadovai nuolat ieško naujų, netradicinių formų ir metodų, organizuoja renginius, kuriuose dalyvauja ne tik vaikai, jų šeimos nariai, bet ir socialiniai partneriai.

Įkūrus jaunimo mokyklą, joje veikė tik vienas būrelis, dabar jų – net devyni. Meninė veikla mokykloje kai kuriems vaikams padeda tapti mokyklinės scenos žvaigždėmis: dainininkais, šokėjais, artistais. Kiti savo talentą gali išreikšti tapydami, kurdami meno dirbinius iš molio, medžio, popieriaus. Dar kiti – sportuodami, dalyvaudami varžybose devynerius metus mokykla neturėjo salės, kurioje galėtume organizuoti įvairius renginius, koncertus, pasitarimus, posėdžius. Ši problema ilgai nedavė ramybės, kol entuziastingi mokytojai patys savo rankomis įsirengė puikią salę.

Mokytojai mokyklos remonto talkoje

Mokiniams yra svarbu turėti veiklą, kurioje jie gali išlieti energijos perteklių, tad didžiulę

įtaką ugdant mūsų vaikus turi sporto būreliai ir mokykloje organizuojamos įvairios sporto šventės ir varžybos. 2001 gegužės 11 d. mūsų mokykloje vyko respublikinės jaunimo mokyklų krepšinio ir futbolo varžybos. Panevėžiečiai krepšinio 3X3 varžybose iškovojo I vietą, o mažojo futbolo 5x5 - II vietą. Kiekvieną žiemą ir pavasarį mokykloje organizuojamos sveikatingumo dienos, sporto šventės, į kurias įtraukiami ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, tėveliai.

Mokinių ir mokytojų sporto komanda

Mokyklos gyvavimo pradžioje savo muzikinius gebėjimus vaikai lavino etnografiniame

būrelyje, kuriam vadovavo N. D. Miškinienė. Nuo 2002 m. mokykloje veikė dainavimo studija (vadovė A. Rinkūnaitė), vėliau peraugusi į mergaičių vokalinį ansamblį. Dabar šio būrelio vadovė B.Simonaitienė su merginomis yra nepakeičiama visų tradicinių mokyklos renginių organizatorė ir dalyvė. Vadovės dėka daina apjungia ne tik mokines, bet ir mokytojas.

Apipavidalintojų būrelio nariai (vadovė mokytoja R. Gendvilaitė) ne tik gamina atvirukus švenčių proga, apipavidalina stendus, organizuoja parodėles, dalyvauja mokyklos, miesto mokinių

piešinių konkursuose, bet ir keičia mokyklos interjerą. Mokyklos fojė puošia sieninės tapybos darbai „Pavasaris“, „Saulutė“ ir kt. Būrelio nariai aktyviai dalyvavo kurdami mokyklos emblemą.

2005 m. pradėjo veikti dailiosios keramikos būrelis (vadovė mokyt. R. Čemeškienė). Originalūs ir spalvingi dirbiniai džiugina visų akį Kaziuko mugėse, tradicinėse mokyklos parodose, molinukais apdovanojami mokiniai ir mokytojai įvairių švenčių proga.

Dailiųjų darbelių būrelio nariai (vadovė I. Korolenko) savo originalias rankdarbiais (gėlėmis, paukščiais ir kt.) apdovanoja mokytojus, svečius, kurie lankosi mokykloje.

2004/2005 m. m. mūsų mokykla dalyvavo seminaruose ,,Mokyklų tobulinimosi programa“, kuri vyko Vilniuje, Ukmergėje ir Panevėžyje. Seminarų metu gavome daug naudingų metodinių patarimų. Buvome ne pasyvūs klausytojai, o aktyvūs dalyviai: atlikdavome įvairias užduotis, pristatydavome namų darbus, dalindavomės sukaupta patirtimi. 2005 metų pavasarį mokykloje vyko baigiamasis MTP seminaras, į kurį atvyko kolegos iš Ukmergės jaunimo mokyklos. Seminarų nauda neabejotina: gavome ne tik daug naudingų žinių, bet ir mokomųjų priemonių.

Grupė mokytojų, dalyvavusių mokyklų tobulinimosi programoje, vykdė projektą „Mokinių sugebėjimų ir įgūdžių vertinimas ir įsivertinimas“. Mokiniams buvo organizuotas kulinarinis šou, kurį stebėjo ir vertino mūsų mokyklos mokytojai bei specialistė iš Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokyklos. Vertinimui buvo pasirinktas netradicinis renginys, kuris, vaikų ir mokytojų nuomone, buvo itin pavykęs. Renginio metu pamatėme savo mokinius visai iš kitos pusės - atsiskleidė jų gerosios savybės: darbštumas, supratimas, bendradarbiavimas, mandagumas, nuoširdūs santykiai su mokytojais. Renginio iniciatorė ir pagrindinė organizatorė - prancūzų kalbos mokytoja Vitalija Blebaitė.

2005 lapkričio 18 dieną, dar kaip reikiant ,,neįsivažiavus“ į naujuosius mokslo metus, mokyklą ,,sudrebino“ labai atsakingas ir daug paruošiamųjų darbų pareikalavęs renginys – respublikinė konferencija ,,Jaunimo mokyklų veiksmingumas“.

2006 metų rudenį švęsdami savo dar nedidelį 10-ies metų jubiliejų nebuvome linkę prisiminti kasdieninio darbo sunkumų. Suruošę kūrybingą renginį, laukėme savo ištikimiausių draugų ir svečių iš Utenos, Ukmergės, Radviliškio, Vilniaus, Kauno. Susirinkusius į šventę linksmino mokyklos vaikų ir mokytojų meno kolektyvai, sveikino miesto valdžios atstovai, kaimynai ir svečiai. Renginyje pirmą kartą skambėjo mokyklos daina, kuriai tekstą sukūrė lietuvių kalbos mokytoja Rita Rakauskienė, o muziką – konservatorijos dėstytojas A. Dugnas. Jubiliejui buvo sukurta mokyklos emblema ir vėliava, kuri puošė salę renginio metu (emblemos ir vėliavos kūrėjos- mokytojos Inga Korolenko ir Rita Gendvilaitė). Jubiliejinę šventę nuotaikingai ir išradingai organizavo mokytojos Bronislava Simonaitienė, Daiva Andrašūnienė, Rūta Birbalienė, o vedė mokytojai Rita Rakauskienė ir Mindaugas Velmunskis. Šventę vainikavo įspūdinga, linksma vakaronė. Koncertuoja mokiniai ir mokytojai

Spalio 5-oji – tarptautinė mokytojų diena. Dramos, muzikos ir choreografijos būrelių vadovės su savo mokiniais kasmet surengia įdomias šventes savo mokytojams. Skamba dainos, eilės, atliekami šokiai, neapsieinama ir be humoro. Šventės pasižymi originalumu, kiekviena iš jų yra nepakartojama: mokytojai pakviečiami į neakivaizdinę kelionę po Graikiją, į prevencinę kavinę ,,Aguonėlė“, įvairias televizijos laidas, vedamos netradicinės pamokos ir kita (pridedamas vienos mokytojų dienos šventės scenarijus, žr. priedas).

Tradicinių valstybinių švenčių metu ugdomas mokinių pilietiškumas, patriotiškumas, skiepijama meilė gimtajam kraštui. Lietuvos valstybės atkūrimo, Nepriklausomybės atkūrimo, Laisvės gynėjų dienos progomis mokyklos bendruomenei ruošiamos literatūrinės – muzikinės, publicistinės kompozicijos.

Vasario 16-os minėjimo dalyvės

Labai nuotaikingai jaunimiečiai žadina pavasarį. Užgavėnių dieną nuo pat ankstaus ryto vos

pravėrus mokyklos duris kiekvieną sutinka tradicinės kaukės: velniai, čigonai, ubagai. Padedame vyti žiemą ir savo kaimynams, aplankydami ,,Vilties“ vidurinės mokyklos, Suaugusiųjų mokymo centro moksleivius. Svarbiausi šventės akcentai būna Lašininio ir Kanapinio kova bei Morės deginimas, vaišinimasis blynais, šokiai ir žaidimai apie laužą.

Užgavėnės mokykloje

Kiekvienų metų pabaigoje į tradicinę kalėdinę (arba Advento) vakaronę kviečiami ne tik mokiniai ir mokytojai, bet ir tėveliai, socialiniai partneriai, švietimo skyriaus atstovai. Nors vakaronė ir tradicinė, tačiau jos formos nuolat kinta. Vienais metais susitinkame Bravo apdovanojimuose, kitais – pakviečia spektaklis, dar kitais – atrakcionų ir žaidimų popietė, koncertas ir kt. Advento vakaronės metu bendruomenės nariai kviečiami susikaupti ir pasidalinti gerumu prie adventinių vaišių stalo.

Kovo 4 dieną mokykloje jau kelerius metus vyksta Kaziuko mugė. Mūsų mokykla tą dieną virsta triukšminga prekyviete. Vaikai suneša savo pagamintus dirbinius. Berniukų gaminiai daugiausia iš medžio, vytelių, o mergaičių – iš siūlų, molio, popieriaus ar kitų medžiagų. Kai visi pasigroži įvairiaspalviais dirbiniais, prasideda pati smagiausia šventės dalis – derėjimasis ir prekyba. Bendrą šventės nuotaiką padeda kurti liaudies dainos, mįslės, vaišės. Mugėje įsigytu daiktu visi džiaugiasi, nes rankų darbas visada mielesnis, artimesnis širdžiai, labiau vertinamas.

Gurgu gurgu į Kaziuko turgų...

Pavasarį mokykloje laukiama Atvelykio vakaronė, kurią keičia Motinos dienos popietė arba

linksma gegužinė. Šioje šventėje visi dainuojame, šokame, žaidžiame - pasyvių stebėtojų nebūna. Gegužės 15-oji - Tarptautinė šeimos diena. Nelikome abejingi mokinių šeimos sveikatai.

Juk Tarptautinė šeimos diena yra puiki proga pradėti gyventi sveikai. Mokytojai kartu su mokiniais organizavo įvairias sportines varžybas, į jas pakviesdami ir savo šeimų narius. Šiai šventei nuotaikingą koncertinę programėlę paruošia muzikos, dramos ir choreografijos būrelių nariai.

Visus mokyklos renginius, akcijas filmuojame, fotografuojame, aprašome. Taip kiekvienais metais ši medžiaga tampa mokyklos istorija.

KLASIŲ VADOVŲ METODINĖ VEIKLA

Klasių vadovų metodinei grupei vadovauja mokytoja Rita Rakauskienė. Į veiklos planą kasmet įtraukiamos prioritetinės veiklos kryptys: 1. Darbas su klase ( klasės dokumentų tvarkymas, pasiruošimas renginiams, popietės,

išvykos, šventės); 2. Darbas su dalykų mokytojais ( dalijimasis patirtimi, problemų sprendimo būdai,

konsultacijos su specialistais (psichologais ir pan.); 3. Bendradarbiavimas ( su II-ojo policijos komisariato nepilnamečių reikalų inspektore

Elena Tautkiene, Pataisos inspekcijos inspektore Rita Pribušauskiene, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Šeimos centru);

4. Individualus darbas su mokiniais ( pokalbiai, lankymasis namuose ir kt.); 5. Darbas su mokinių tėvais ( klasių susirinkimai, individualūs pokalbiai);

Į mūsų mokyklą ateina vaikai, jau turintys nemažą savo gyvenimo patirtį, pakeitę ne vieną ugdymo įstaigą, sugrįžę iš spec. globos namų, įkalinimo įstaigų. Daugumos iš jų charakterį

formavo netinkama socialinė aplinka, nepakankamas auklėjimas šeimoje, todėl jų moralinės vertybės ir nuostatos yra kiek kitokios.

Klasių vadovams jaunimo mokykloje tenka sunkus uždavinys ir atsakomybė: pirmiausia klasės auklėtoja turi gerai susipažinti su savo auklėtinio problemomis, įgyti vaiko ir jo tėvų pasitikėjimą ir tik tada veikti paauglio labui.

Priimdami vaiką į mokyklą akcentuojame, kad savo biografiją šioje mokykloje jis pradeda iš naujo, todėl, senosios problemos įtakos vaiko vertinimui neturės.

Su naujais mokiniais ir jų tėvais mokykla pasirašo sutartį, kurioje tėvai įpareigojami bent kartą per savaitę paskambinti ar atvykti į mokyklą pasidomėti savo vaiku. Mokiniai iš karto supažindinami su mokyklos vidaus tvarkos taisyklėmis, kuriose ypač kreipiamas dėmesys į estetikos, tvarkingos aplinkos palaikymą ir išsaugojimą, į griežtą draudimą rūkyti mokyklos teritorijoje.

Graži ir jauki mūsų mokyklos aplinka įtakoja mokinių elgesį: jiems nekyla ranka niokoti gausių mokyklos gėlynų, ryškiai dekoruotų sienų, naujų mokyklos baldų, vadovėlių. Juolab, kad kuriant tą aplinką, įtraukiami ir patys mokiniai: kartu su mokytojais atlieka mokyklos remontą, su dailės mokytoja ištapė ne vieną mokyklos sieną, koridoriuose stovinčius suoliukus, gamino lentynas bibliotekai, padėjo įrengti ikiprofesinio mokymo klasę.

Mokykloje vyksta daug įvairių renginių, švenčių, kurias organizuoja įvairių būrelių nariai su vadovais. Šioms šventėms daug ruošiasi ir klasių vadovai su savo auklėtiniais.

Įvairioms akcijoms, viktorinoms, popietėms klasių vadovai su mokiniais piešia plakatus, emblemas, bibliotekoje, skaitykloje ruošiasi šiems renginiams, ieškodami informacijos internete, įvairiuose žinynuose, enciklopedijose.

Gražia tradicija mokykloje tapo mokinių sveikinimas gimtadienio proga IIa . koridoriuje esančiame stende. Nepamirštamas nė vienas vaikas.

Klasių vadovai į mokykloje vykstančius renginius kviečia ir savo auklėtinių tėvus, kad neformalioje aplinkoje pasikalbėtų ne tik apie įvairias problemas, bet pasidalintų džiaugsmu, kad tėvai pamatytų savo vaiką kitokioje aplinkoje. Toks bendravimas sušildo tėvų ir auklėtojų santykius, padeda geriau spręsti iškylančias ugdymo problemas. Deja, daugumai tėvų savi egoistiniai rūpesčiai ir bėdos yra patys svarbiausi, o vaikai paliekami auklėtojo ir mokyklos globai.

Klasių auklėtojai mūsų mokykloje yra nuolatiniai savo mokinių palydovai ir globėjai, žinantys visas jų problemas, padedantys jas spręsti, gebantys pasidžiaugti net ir mažais savo auklėtinių pasiekimais.

Didžiausias sunkumas klasių auklėtojų darbe - tėvų dėmesio ir rūpinimosi savo vaikais trūkumas, jų nesugebėjimas atlikti savų pareigų. Auklėtojai diena iš dienos skambina tėvams, ieškodami, teiraudamiesi apie vieną ar kitą neatvykusį mokyklon auklėtinį. Tačiau tėvai ne visada atsako į auklėtojų skambučius, keičia telefono numerius, vengdami atsakomybės už savo vaikų auklėjimą.

Nemaža mūsų mokyklos mokinių dalis turi reikalų su teisėsaugos institucijomis, todėl auklėtojams dažnai tenka rašyti charakteristikas, informuoti šias institucijas apie auklėtinių lankomumą, elgesį, mokymąsi, apie tėvų domėjimąsi savo vaikais. Mokykloje yra tėvų apsilankymo registracijos žurnalas. Apie mokinių elgesį auklėtojai sužino ir iš dienynuose esančių sąsiuvinių, į kuriuos mokytojai rašo pastabas apie mokinių elgesį, darbą pamokų metu ir individualių pokalbių su dalykų mokytojais.

Kartais reikalavimai, keliami mūsų mokyklos mokiniams, atrodo sunkiai įgyvendinami, bet sistemingos ir kryptingos visų mokyklos darbuotojų pastangos duoda teigiamų rezultatų: mokiniai įprato striukes kabinti rūbinėje, o ne slėpti suoluose ar aplinkinių parduotuvių saugos spintelėse. Į mokyklą ateiti „pasipuošus“ ne sportine apranga, niekam iš vaikų net nebekyla mintis „ patraukti dūmą“ mokyklos tualetuose.

Neseniai atliktoje smurto paplitimo mokykloje apklausoje mokiniai teigė, kad ištikus bėdai, iškilus sunkumams, pirmiausia jie kreiptųsi į auklėtoją. Džiugu, kad auklėtojas yra reikalingas mokiniams, juo pasitikima, kad ir kas nutiktų.

Klasės vadovų metodinės grupės pirmininkė Rita Rakauskienė

DRAUSMĖS KOMISIJOS VEIKLA

Atsižvelgiant į moksleivių kontingentą, jaunimo mokykloje, nuo pat jos įsikūrimo, veikia

drausmės komisija. Komisijos veikla grindžiama mokyklos vidaus tvarkos taisyklėmis bei drausminės sistemos nuostatais, kurie leidžia nusižengusiems mokiniams taikyti tam tikras nuobaudas. Mokiniams, kurie nevykdo savo pareigų, pažeidinėja mokyklos vidaus tvarkos taisykles, taikomos šios nuobaudos:

1. Už pamokų praleidinėjimą be pateisinamos priežasties: Už praleistas 3 dienas be pateisinamos priežasties skiriama žodinė pastaba,

informuojami tėvai. Už praleistas 10 dienų be pateisinamos priežasties skiriamas įspėjimas, informuojami

tėvai. Mokinys svarstomas drausmės pažeidimų komisijoje. Už nuolatinį pamokų praleidinėjimą be pateisinamos priežasties skiriamas

papeikimas, rašomas tarnybinis pranešimas policijai (jei mokinys nepilnametis), informuojami tėvai.

2. Už rūkymą mokyklos teritorijoje: Nusižengus vieną kartą – žodinis įspėjimas. Nusižengus du kartus, mokinį svarsto drausminė komisija, surašomas aktas,

informuojami tėvai. Nusižengus tris ir daugiau kartų, surašomas drausmės pažeidimo aktas, pranešama

nepilnamečių reikalų inspekcijai, informuojami tėvai. 3. Už mokymo priemonių nesaugojimą (knygų plėšymą, terliojimą ir pan.) surašomas

drausminis aktas, informuojami tėvai ir pagal priėmimo į mokyklą sutarties sąlygas mokinys privalo atlyginti žalą.

4. Už mokyklos inventoriaus laužymą, mokyklos aplinkos ir vidaus teritorijos niokojimą mokinį svarsto drausmės komisija, surašomas drausminis aktas, informuojami tėvai, išreikalaujama atlyginti padarytą žalą.

5. Už necenzūrinių žodžių vartojimą mokykloje (pamokų, pertraukų metu) mokiniai svarstomi drausmės komisijoje, surašomas drausminis aktas, pranešama tėvams, policijai.

6. Už mobiliųjų telefonų naudojimą pamokų metu ir trukdymą surašomas drausminis aktas, pranešama tėvams. Pasikartojus pažeidimui, telefoną mokinys turi pasidėti pas auklėtoją, kuri telefoną grąžina tik pasibaigus pamokoms.

7. Už įžūlų, nemokinišką elgesį su mokyklos darbuotojais (įžeidimą, koliojimą) mokiniams surašomas drausmės pažeidimo aktas ir pranešama policijai. Apie visus išvardintus mokinių nusižengimus tėvai informuojami per tris dienas. Drausmės

komisija svarsto mokinius įvykus pažeidimui, nes atidėjus svarstymą, problema gali būti pamiršta, o ir mokinio galime nebesulaukti.

Jau keletą metų drausmės komisijai vadovauja kūno kultūros mokytoja A. Šlėktienė. Pagrindinis komisijos darbo uždavinys – sukurti tvirtą mokyklos bendruomenės tarpusavio palaikymo atmosferą, ugdyti mokinių atsakomybės jausmą už padarytus darbus, ieškoti netinkamo elgesio priežasčių ir būdų toms priežastims pašalinti.

Lapkričio mėnesį mokykloje organizuota akcija ,,Lapkritis – be drausmės pažeidimų“ įrodė,

kad mokiniai gali būti drausmingi, jeigu labai nori ir turi tikslą laimėti. Nes pagrindiniu gero elgesio paskatinimu buvo specialus prizas – išvyka į boulingo klubą ar į kino teatrą „Garsas“. Daugiausia nusižengiantys moksleiviai nuolat stebimi, skatinami dalyvauti būreliuose, sportinėje bei

projektinėje veikloje. Komisijos darbo tikslas – neapsiriboti vien aktų rašymu, o ieškoti naujų, efektyvesnių darbo formų, kuriant saugią aplinką mokykloje.

Vyresnioji mokytoja Nijolė Danilenkienė

MOKYTOJŲ DALYKININKŲ PATIRTIS

LIETUVIŲ KALBA

Jaunimo mokykloje dirbu pirmus metus. Pedagoginį darbą - antrus. Dėstau lietuvių kalbą 7, 8, 9 ir 10 klasėms. Didžiausias uždavinys buvo susibendrauti su mokiniais, įgyti pasitikėjimą, sudominti. Supratau, kad dauguma mokinių pabaigę mokyklą, tikisi išvykti dirbti į užsienį arba motyvuoja tuo, kad jiems taisyklingai rašyti, kalbėti nebūtina. Ilgai teko ieškoti metodų, kaip ir kuo paskatinti, kad mokiniai būtų suinteresuoti dirbti, klausyti.

Tam, kad mokiniai suprastų kaip jaučiasi mokytojas, kai jie neklauso, triukšmauja, kalbasi, vieną pamoką daviau užduotį – užbaigti nebaigtus sakinius:

Tam, kad aš sugebėčiau išklausyti kitus, man reikia... Kai manęs neišklauso, aš... Po to mokiniai pasidarė dėmesingesni, suprato, kaip turi klausytis, kai vienas kalba. Dirbant su tokiais mokiniais, labai svarbu pastebėti kiekvieno mokinio pažangą, atliktą

darbą, todėl stengiuosi pagirti mokinį už gerą darbą pamokoje, už pastangas. Visus mokinius pamokos gale vertinu už padarytą darbą, todėl visi yra suinteresuoti atlikti duotas užduotis. Rašant kontrolinį darbą, būtinai atsižvelgiu į tai, kaip jis dirbo pamokose ir tai lemia jo galutinį pažymį.

Dažnai pamokų metu taikau informacines technologijas. Internete yra daug puslapių, skirtų lietuvių kalbai: kalbos kultūros, skyrybos ir rašybos testai. Mokiniai gali rasti informacijos apie rašytojus, kūrinius, pasirengti pokalbiams įvairiomis temomis. Taip pat dažnai peržiūrim tuos filmus, kurie buvo sukurti pagal mūsų skaitomą kūrinį. Po to surengiame diskusiją, lyginame kūrinį su filmu, išsakome savo nuomonę.

Visose klasėse yra silpniau ir geriau besimokančių mokinių, todėl, atsižvelgiant į mokinių individualius poreikius, gebėjimus, taikome diferencijuotą mokymą. Vieną pamoką per savaitę 8, 9, ir 10 klasėse aš dirbu su silpnesne mokinių grupe, kita lietuvių kalbos mokytoja - su stipresne. Silpnesnei grupei daugiau skiriu dėmesio sudėtingesnėms temoms, kad mokiniai neatsiliktų nuo savo bendraklasių. Dažniausiai dirbu su kiekvienu mokiniu individualiai.

Mokiniams labiausiai patinka gramatinės pratybos jie mėgsta diskutuoti, nes įdomiai ir greitai pralekia pamoka, galima pasikeisti nuomonėmis, visi gali pasireikšti.

Lietuvių kalbos mokytoja Giedrė Širmulytė

ISTORIJA IR PILIETINĖS VISUOMENĖS PAGRINDAI

Per istorijos ir pilietiškumo pamokas stengiuosi ne tik išmokyti šių mokomųjų dalykų, bet ir

padėti mokiniams šių disciplinų pagalba susidaryti bendrą vaizdą apie pasaulio ir Lietuvos praeitį bei dabartį. Siekiu, kad mano pamokos būtų įdomios, padėtų mokiniams įsisąmoninti mokomąją medžiagą, ugdytų kūrybiškumą ir norą daugiau sužinoti. Šiuos siekius man padeda įgyvendinti aktyvaus mokymo ir mokymosi metodai, pedagoginės veiklos būdai, suteikiantys galimybę ne tik geriau įprasminti mokymo turinį, bet ir plėtojantys gebėjimą kritiškai mąstyti, taikyti žinias tiek įprastomis, tiek kritinėmis sąlygomis. Įdiegus į kompiuterį mokomąsias programas(Gimtoji istorija; Įdomioji istorija ir kt. programas)kompiuteris padeda mokytis ir mokyti, nes mokinius visada traukia naujovės, technika. Skirtingai nei tradicinėje pamokoje, kurioje darbo tempą nurodo ir griežtai kontroliuoja mokytojas, informacinių technologijų kabinete mokinys dirba tempu, atitinkančiu jo gebėjimus.

Istorijos-politologijos vyresnioji mokytoja Sigita Ulkytė

IKT TAIKYMAS ANGLŲ KALBOS PAMOKOSE Į Jaunimo mokyklą ateina mokiniai su silpnomis anglų kalbos žiniomis. Jie silpnai skaito,

rašo, blogai angliškai kalba. Dėl silpno anglų kalbos mokėjimo, dingsta motyvacija toliau mokytis. Kyla klausimas - kaip juos sudominti, kaip paskatinti mokytis? Kadangi šiuolaikiniame ugdymo procese vis didesnį vaidmenį vaidina kompiuterinės technologijos, todėl mokant anglų kalbą, tai labai svarbu.

Kadangi esu ir rusų kalbos mokytoja, tai, beklajojant po pasaulio internetinę visatą, rusiškuose puslapiuose radau vieną įdomų, daugiapusišką, turintį įvairios naudingos informacijos internetinį puslapį – www.native-english.ru. Praktinėje dalyje rasite nuorodą ,,Tęsti“. Čia pateikti interaktyvūs „onlain“ testai anglų kalbos gramatikos ir leksikos mokymuisi. Jie padeda adekvačiai vertinti mokinio žinių lygį skirtingomis temomis, leidžia kontroliuoti mokymosi procesą ir sekti rezultatus. Išėję gramatinę temą, mokiniai gali atlikti internetinį testą. Tai daug įdomiau negu rašyti sąsiuvinyje. Tuo labiau, kad šių testų vertinimas yra skaidrus ir labai paprastas. Aš mokiniams paaiškinu padarytas klaidas ir jie gali pakartotinai atlikti kontrolinį darbą – kiekvienam testui paruošta daug daugiau klausimų, negu pasirodo ekrane, todėl galima tą patį testą atlikti kelis kartus visada atsakant į naujus klausimus.

Šitame puslapyje yra dar viena skiltis „Игры“. Šie žaidimai lavina skaitymo įgūdžius, praplečia mokinių leksikos žodyną. Pvz. Kad atitiktu. Raskite atitikimą tarp dviejų kolonėlių - žodžių ir anglų kalbos paaiškinimų, šiomis temomis: Visi žodžiai. Veiksmažodžiai. Daiktavardžiai. Būdvardžiai ir prieveiksmiai. Antonimai. Priešdėliai.What Time Is It?

Ypač įdomu mokiniams būna žaisti „Flash“ žaidimus: Pirkiniai parduotuvėje. (per nustatytą laiką nupirkti pagal sąrašą pirkinius). Vabzdžiai..(sužinosite daugiau apie vabzdžius). Atspėk profesiją. (pagal aprašymą parinkti rūbus ir atspėti profesiją). Atspėk veidą. (rasti žmogaus veidą, apie kurį rašoma). Taigi, mokant anglų kalbos, aš ugdymo procese sėkmingai naudoju IK technologijas, kurios padeda sudominti mokinius.

Anglų k. mokytoja Jekaterina Ledneva

KŪNO KULTŪRA

Per kūno kultūros pamokas stengiuosi sudaryti sąlygas ugdyti doros, savitvardos, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Stengiuosi, kad pamokos neslopintų asmens individualumo ir jo raiškos, stiprintų sveikatą. Siekiu, kad mokinių judėjimo poreikis būtų realizuojamas tiek per kūno kultūros pamokas, tiek per įvairias papildomam ugdymui skirtas popamokines, užmokyklines kūno kultūros pratybas.

Kūno kultūra mokykloje glaudžiai siejama su kitais bendrojo lavinimo dalykais. Stiprūs kūno kultūros saitai su etika, gamtos ir tiksliaisiais mokslais (biologija, chemija, matematika). Svarbūs kūno kultūros ryšiai su pilietinės visuomenės pagrindų kursu. Per kūno kultūros pamokas siekiama ugdyti pilietinę mokinių nuostatą sveikai gyventi, kritišką asmens santykį su pasaulio procesais (ypač dopingu, per dideliu sporto politizavimu ir kt.).

Stengiuosi, kad pamokos nebūtų monotoniškos, nuobodžios. Negalima išskirti tik gabių sportui mokinių, paauglių lyderių.

7 – 10 klasių mokiniai, lankantys sporto mokyklos, gali būti atleisti nuo kūno kultūros pamokų mokykloje. Būtina mokinį iš anksto supažindinti su vertinimo kriterijais. Siekiu, kad mokinys suvoktų, kad per kūno kultūros pamokas turi būti ne tik smagu – veikla per šio dalyko pamokas yra naudinga, nes tai yra priemonė būti sveikam ir stipriam.

Kūno kultūros vyresnysis mokytojas Viktoras Loskutovas

PRIENŲ JAUNIMO MOKYKLA Adresas: S.Dariaus ir S.Girėno 2, LT – 59114 Prienai Telefonas: 8-319 52471 El. paštas: rastine@jaunimo.prienai.lm.lt Interneto svetainė: www.jaunimo.prienai.lm.lt Direktorius - Sigitas Kuras Kur vingiuoja senasis Nemunas, vaizdingose jo apylinkėse jau nuo XIV a. minimas Prienų vardas. Atvykstančius nuo Vilniaus, tilto dešinėje, pasitinka LDK Kęstučio paminklas, o truputį kairiau, ant nedidelio kalnelio – Prienų Jaunimo mokykla. 1993 m. patvirtinta Jaunimo mokyklos koncepcija paskatino šalies savivaldybes steigti jaunimo mokyklas.

Prienų Jaunimo mokykloje mokymas individualizuojamas ir integruojamas su popamokine, papildomojo ugdymo, ikiprofesine veikla. Prienų Jaunimo mokykloje netrūksta popamokinės veiklos. Kiekvienas moksleivis, norintis dainuoti, sportuoti, siūti, gali save išreikšti tiksliniuose meno mėgėjų bei rankdarbių, kompiuterinio raštingumo ir automobilizmo būreliuose.

Mokykloje organizuojamas privalomas ikiprofesinis mokymas: mergaitėms – individualus siuvimas ir modeliavimas, berniukams – automobilizmas.

Mokinių fantaziją, kūrybiškumą, tradicijų puoselėjimą ir kitas gyvenimo vertybes skatina tradiciniai renginiai. Pažintinėse ekskursijose mokiniai susipažįsta su gimtojo krašto apylinkėmis, lankytinais gamtos paminklais. Už lėšas, kurios gaunamos dalyvaujant įvairiuose projektuose, organizuotos ekskursijos, aplankant Lietuvos regionus.

Respublikiniu tapo Prienų Jaunimo mokyklos organizuojamas renginys “Kūrybos oazė”. Šiame renginyje dalyvauja ne tik Prienų raj. mokyklų atstovai, bet ir Kauno, Alytaus, Kaišiadorių, Marijampolės miestų jaunimo mokyklos.

RADVILIŠKIO JAUNIMO MOKYKLA Adresas: S.Dariaus ir S.Girėno g. 27, LT-82001 Radviliškis Telefonas: 8 422 60203 El. paštas: radjaunimo@takas.lt Interneto svetainė: www.jaunimas.radviliskis.lm.lt Direktorius - Juozas Budrys L.e.p. direktoriaus pav. ugdymui -Svetlana Asačiova

MOKYKLOS HIMNAS Pačiame miesto vidury – Tokia maža, tokia jauki Labai jaunatvišku vardu Tave vadinti aš galiu. Nes tu miela, nes tu jauna, Nes tu - jaunimo mokykla. Čia senas būti negali Nei mintimis, nei širdimi. Turi suspėt ir pajaust, Turi suspėt ir užjaust.

1993 m. rugsėjo 1 d. Radviliškyje įkurta viena pirmųjų Lietuvoje jaunimo mokyklų. Jos pagrindu tapo nuo 1990 m. Radviliškio mieste veikę rajoniniai Moksleivių kūrybos rūmai ir darbo namai bei Radviliškio Gražinos vidurinės mokyklos vakarinės klasės. Mokykla įsikūrė buvusio vaikų darželio patalpose, kuriose po rekonstrukcijos įrengtos dirbtuvės, valgykla.

Pirmuosius mokslo metus pradėjo 128 mokiniai ir visus sunkumus pasiryžęs įveikti

jaunas, darbštus mokytojų kolektyvas. Mokyklos tikslas – padėti mokymosi motyvacijos stokojantiems paaugliams ir

jaunuoliams ugdytis. Klasėse mokosi nuo 8 iki 12 mokinių. Pedagogų, dirbančių jaunimo mokykloje uždavinys – sušildyti vaiką dėmesiu. Meilė ir šiluma šiems mokiniams ypatingai reikalingi, nes dauguma jų iš asocialių, nepilnų šeimų. Yra vaikų, kurie daugiau laiko praleido gatvėje, visai nelankydavo pamokų. Dažnai ateina vaikai, kurie jaučiasi nesuprasti, atstumti, pamiršti.

Mokyklos misija – teikti pagrindinį išsilavinimą motyvacijos stokojantiems bei specialiųjų poreikių mokiniams, ugdyti mokinių dorines vertybes, sudaryti sąlygas rinktis tinkamiausią savo polinkius ir gabumus atliepiantį ugdymosi kelią, realizuoti save ikiprofesinėje veikloje, pasirengti tolesniam gyvenimui.

Nes tu miela, nes tu jauna, Nes tu - jaunimo mokykla. Jaunystė ieško daug kelių, Jaunystė daro daug klaidų. Ir kaip suklupus atsitiest, Parodyk ranką, kaip ištiest.

Nes tu miela, nes tu jauna, Nes tu - jaunimo mokykla. Ir kaip lašelio lietuje, Ir kaip žiedelio laukuose, Ieškokim gerumo savyje Būk kaip žvaigždelė danguje, Būk žiburëliu naktyje, Tu - mano mokykla. Žodžiai: Lidijos Šimkienės

Renginys, skirtas paminėti Lietuvos nepriklausomybės atstatymą

Pagrindinė mokyklos veikla: suteikti mokiniams pagrindinį išsilavinimą, rengti dalykų mokymo ir ikiprofesinio ugdymo programas, sudaryti sąlygas mokytis pagal individualias, modifikuotas, adaptuotas programas, formuoti ugdymo turinį, atsižvelgiant į vaiko individualybę, sutrikimo specifiką ir sveikatos būklę, ugdyti mokinių dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, skiepyti bendrąsias žmogaus vertybes, skatinti mokinių savarankiškumą ir gebėjimą atsakyti už savo veiksmus, puoselėti mokinių dvasines, psichines ir fizines galias, rengti darbui, savarankiškam gyvenimui, profesijos pasirinkimui.

Dalyvavome mokyklų tobulinimo programoje, kurios tikslas- gerinti mokymosi sąlyga bei ugdymo kokybę 5-10 klasių mokiniams.

BMT projekte dalyvavusios mokytojos perduoda patirtį kolegoms

Labai naudingas dalykas mokykloje – ikiprofesinis mokymas, kuris vykdomas 8-10

klasėse. Mokiniai supažindinami su profesijos įsigijimo galimybėmis, informuojami apie tolimesnio mokymosi perspektyvas. Pagal ikiprofesinio ugdymo programą mokiniai mokosi moteriškųjų lengvųjų drabužių siuvimo, metalo bei medžio apdirbimo pagrindų. Išklausę šią programą ir išlaikę kvalifikacinius egzaminus, mokiniai gauna ikiprofesinio rengimo pažymėjimus.

Ikiprofesinio mokymo klasėje

Mokykloje diferencijuojamas ugdymo procesas, ugdomas mokinių savarankiškumas,

atsakomybė už veiklos rezultatus. Mokykloje mokosi 32 specialiųjų poreikių mokiniai. Paslaugas teikia specialioji

pedagogė. Ji su mokiniais dirba individualių pratybų metu. Mokykloje dirba ir socialinė pedagogė, kuri teikia pedagoginę – socialinę pagalbą

mokiniams, pedagogams, tėvams, globėjams. Siekiama glaudžiau bendradarbiauti su mokinių tėvais. Namai, mokykla, visuomenė

yra trys partneriai, turintys atsakomybės auginant, mokant ir ugdant jaunąją kartą. Siekiama rasti mokyklos ir šeimos vieningumą. Tik 32% visų mokinių tėvų palaiko ryšius su mokykla, dalyvauja mokyklos tradicinėse šventėse, sistemingai domisi savo vaikų pasiekimais. Yra tėvų, kurie nesidomi savo vaikais ir visai nesilanko mokykloje, todėl juos aplanko namuose mokytojai. Nemažą mokyklos auklėtinių tėvų dalį yra palietusi bedarbystė. Reta šeima, kurioje dirba abu tėvai. Nemaža dalis tėvų gyvena iš vaikų priežiūrai skiriamų valstybės pašalpų.

Atvirų durų savaitės mokykloje akimirkos

1997-2001 m. Jaunimo mokykla palaikė ryšius su norvegų rėmėjais, kurių dėka mokykla gavo kompiuterių, mokyklinių baldų, ūkinių priemonių, vaikai gavo dėvėtų drabužių.

Mokykloje turime įrengtą kompiuterių klasę, kulinarijos, siuvimo kabinetus, medžio apdirbimo ir metalo dirbtuves, sporto salę, pakankamai turtingą knygomis biblioteką, narkomanijos prevencijos centrą. Nuo 1997 m. įkurtas mokyklos muziejus, kur kaupiama įvairi atributika, medžiaga apie mokyklos mokinių ir mokytojų pasiekimus.

Mokykla garsėja kaip gebanti įgyvendinti įvairius projektus. Nuo 1995 m. dalyvaujame vaikų nusikaltimų prevencijos konkurse (programa „Jaunimietis“), kuriuo siekiama vaikus atitraukti nuo neigiamos aplinkos, turiningai juos užimti, tenkinti saviraiškos poreikius. Nuo 1998m. vykdome vaikų socializacijos projektą „Su saulės spinduliu einu į žmones...“ Jos tikslas plėtoti vaikų socializacijos galimybes, kurti saugią ir sveiką ugdymosi aplinką, sudarant sąlygas vaikams tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius. Programos metu vaikai užimami po pamokų, bendrauja ir bendradarbiauja su kitomis respublikos jaunimo mokyklomis ir rajono mokyklomis. Vykdomi bendri projektai, konkursai, turistiniai žygiai, sporto varžybos.

Svečiuojamės Kaišiadorių jaunimo mokykloje

Nuo 2004m. pradėjome vykdyti narkomanijos ir žalingų įpročių prevencijos programą „Išlikim“ Tai programa, skirta suteikti vaikams, tėvams, mokytojams ir visai mokyklos bendruomenei psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos žinių, ugdyti gyvenimo įgūdžius, vertybines nuostatas, teisinę sąvimonę, užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams.

Paskaita Kauno Priklausomybės ligų centre

Nuo 2007 m. dalyvaujame pilietiškumo programų konkurse. Įvairių užsiėmimų metu

ugdomas vaikų pilietinis ir tautinis sąmoningumas, tolerancija, demokratinės nuostatos. Vaikų užimtumas sumažina tikimybę patekti į rizikos grupę, skatina bendrauti ir bendradarbiauti.

Renginys, skirtas tolerancijos dienai

Kad vaikai neleistų laiko gatvėje, svarbus pedagogų uždavinys – organizuoti mokinių

laisvalaikį, sudominti būrelių veikla, įvairiais renginiais. Mokykloje veikia meninės, sportinės, techninės, kraštotyrinės krypties būreliai.

Mokiniai užimti kiekvieną popietę. Veikia konstravimo, mokyklos laikraščio, kraštotyros, meno raiškos, sportinių žaidimų, sveikatos ugdymo, profesinio informavimo, jaunųjų ekologų būreliai, poezijos klubas, dizaino, jaunųjų dailininkų, kūrybinė studijos.

Mokyklos galiūno rinkimai

Mokykloje taip pat veikia būreliai miesto vaikams. Norintys gali dalyvauti dailiųjų

amatų, kosminio modeliavimo, dramos, sceninio meistriškumo, kirpėjų, kompiuterinių įgūdžių tobulinimo, automobilizmo, gėlininkų- daržininkų, meninės kalvystės, etnografijos, namų ekonomo būreliuose.

Daugelis būrelių pelno pripažinimą ne tik rajone, bet ir respublikoje. Kosminio būrelio nariai pelnė Europos bei pasaulinį pripažinimą. Automobilizmo būrelio nariai dalyvauja respublikiniuose konkursuose, dramos būrelis visada pelno prizines vietas rajoninėje vaikų ir jaunimo teatrų šventėje „Šimtakojis“.

Kosminio modeliavimo (miesto būrelis) nariai yra tapę daugelio nacionalinių ir tarptautinių

varžybų laureatais

Iš respublikinio jaunimo mokyklų konkurso „Mes prieš AIDS“ radviliškiečiai antri metai iš eilės

parveža „auksą“

Mūsų mokykloje nuo 1997 m. organizuojama mokinių ir mokytojų darbų mugė, skirta Motinos dienai paminėti .Įvairių rajono ir respublikos mokyklų atstovai eksponuoja ir parduoda įvairių rankdarbių: medžio, dailės, keramikos dirbinių, pačių užaugintų gėlių daigų, siuvinių ir kitų dirbinių. Mugės lankytojai ne tik apžiūri jaunųjų meistrų darbus, bet ir dalyvauja nuotaikinguose atrakcionuose, klauso mokinių paruošto koncerto.

Pavasarinės mugės akimirkos

Mokykloje vyksta įvairūs renginiai. Jie pripildyti mokytojų ir mokinių kūrybinio

džiaugsmo ir išradingumo. Kiekvienais metais mokykloje organizuojamos jau tradicinėmis tapusios šventės: Rugsėjo 1 –osios, Mokytojų dienos, Naujametinė, šv. Valentino, Vasario 16- osios, Užgavėnių, Paskutinio skambučio, Kalbų ir tiksliųjų mokslų savaitės. Vaikai labai mėgsta

sporto šventes: stipriausieji dalyvauja galiūno rinkimuose, vyksta žiemos sporto šventė, įvairios varžybos.

Mokyklos aktualijos apžvelgiamos ir mokyklos laikraštyje „Skambutis“. Laikraštis leidžiamas nuo1997m.

Mokinių ir mokytojų bendravimas paremtas meile ir pasitikėjimu. Pedagogai labai stengiasi, kad atėjęs į mokyklą jaunuolis rastų supratimą, atskleistų gerąsias savo savybes. Mokytojai stengiasi kiekvieną pastebėti, įvertinti kiekvieno nors ir mažiausią darbą, Kaip ir visose mokyklose, taip ir pas mus yra ir problemų, bėdų. Pagrindinė problema – blogas lankomumas ir įvairių toksinių medžiagų vartojimas. Ne visi mokiniai sugeba per pamokas susikaupti, kai kurie stengiasi nesinešioti knygų, stokoja pareigos jausmo. Tačiau mokykloje galima gauti specialiąją ir socialinę pagalbą, daug dirba klasių auklėtojai. Mokiniai susitinka su psichologais, medikais, policijos darbuotojais. Labai džiugu, kad vaikai iš mokyklos nebėga – čia geras mikroklimatas, jie nejaučia diskomforto. Į mokyklą susirinkusiems vaikams reikia padėti surasti savo kelią gyvenime.

Renginio „Mums gera čia“ akimirkos

ROKIŠKIO JAUNIMO MOKYKLA Adresas: Nepriklausomybės a. 12, LT-42115 Rokiškis Telefonas: 8-458 52698 El. paštas: jaunimo,mokykla@gmail.com Interneto svetainė: www.panemunelis.lt/rokjaunmokykla/ Direktorė - Regina Beniušienė Direktorės pavaduotoja ugdymui - Dalia Raškauskienė

IŠ MOKYKLOS ISTORIJOS

1995 metais Rokiškio mieste buvo įkurta jaunimo mokykla su suaugusiųjų klasėmis, teikianti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. 1997 m. mokykla reorganizuota į jaunimo mokyklą ir suaugusiųjų mokymo centrą.

2005 metų pavasarį jaunimo mokyklos taryba su Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos administracija aptarė galimybę steigti vakarines išlyginamąsias jaunimo mokyklos klases. Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykloje mokiniai įgyja tik specialybę, bet negauna pagrindinio išsilavinimo. Atlikus žodinę apklausą, paaiškėjo, kad apie 70 % ten besimokančių mokinių, norėtų baigti ir pagrindinę mokyklą. Todėl 2005 metų rugsėjo 1 dieną jaunimo mokykloje atidarytos 9 ir 10 vakarinės išlyginamosios klasės. Atsižvelgiant į mokinių poreikius, vakarinių išlyginamųjų klasių mokiniams, pamokos buvo vedamos Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykloje. Nuo 2006 metų rugsėjo 1d. vakarinės išlyginamosios klasės uždarytos, nes mokiniai vakarais nenoriai lankė pamokas.

MOKYKLA ŠIANDIEN

Šiandien mokykloje yra 4 klasių komplektai, kuriuose mokosi 60 mokinių. Dirba 18 mokytojų, iš jų šešiolika turi kvalifikacines kategorijas: 13 vyresniųjų. mokytojų, 3 mokytojai metodininkai. Mokyklai vadovauja direktorė Regina Beniušienė, direktorės pavaduotoja ugdymui - Dalia Raškauskienė. Nuo pat mokyklos įkūrimo dirba socialinė pedagogė, o nuo 2005 m. ir psichologė. Efektyviau spręsti iškilusias socialines - psichologines problemas mokyklos bendruomenės nariams padeda Psichosocialinių sunkumų sprendimo grupė. Mokykloje vykdoma nusikalstamumo prevencijos ir socializacijos stiprinimo programa, apimanti moksleivių laisvalaikį ir papildomą ugdymą. Veikia dalykinė - konsultacinė grupė. Pagrindinis dėmesys skiriamas ugdymo turinio kaitai. Jau nuo pat pirmųjų mokyklos gyvavimo dienų buvo kuriamos individualios ( moksleiviams su dideliu akademiniu atsilikimu), adaptuotos (specialiųjų poreikių moksleiviams) programos. Kiekvienais mokslo metais rašomas mokyklos socialinis pasas, individualiai nustatomas bendrojo lavinimo dalykų programų įsisavinimas, tiriamos ir nustatinėjamos mokyklos blogo lankymo priežastys: individualiai, anketinės apklausos būdu, mokyklos taryboje, pedagogų taryboje. Moksleiviams siūlomos įvairios ugdymo formos: dalykinių spragų likvidavimo užsiėmimai, popamokinė konsultacinė veikla, moduliai. Dėl moksleivių kaitos šios formos dažnai keičiamos. Papildomo ugdymo veikloje kasmet dalyvauja apie 40 % moksleivių. Mokykloje veikia integruoti būreliai: biologijos – informatikos, kultūrinio lavinimo. 1997/98 m.m. ir 1998/99 m.m. mūsų krepšinio komanda tapo dukart Lietuvos jaunimo mokyklų žaidynių čempionais. Labai populiarios ir tapo jau tradicinėmis dalykinės (istorijos, geografijos, matematikos, biologijos, fizikos ir chemijos, lietuvių kalbos) olimpiados – viktorinos. Mokykloje vykdomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai projektai, kuriuose aktyviai dalyvauja visi mokyklos mokiniai. 2006/2007 mokslo metais

įkurtas jaunimo klubas „MES“, kuriam vadovauja psichologė Alina Valantinavičienė. Mokykloje vedamos edukacinės pamokos. 2006/2007 m.m. įvestas ikiprofesinis mokymas. Mokoma dviejų specialybių: dizaino ir aksesuarų gamybos bei interjero dizaino.

IKIPROFESINIS MOKYMAS

„Naudokitės turimais talentais; miškuose būtų mažai muzikos, jei giedotų tik tie paukščiai, kurie tai daro geriausiai“ O. G. Wilsonas

2006/2007 m. m. Rokiškio jaunimo mokykloje pradėtas ikiprofesinis mokymas. Dėstomos dizaino ir aksesuarų gamybos, interjero apipavidalinimo specialybės. Šios specialybės pasirinktos todėl, kad jos apima daiktinės aplinkos meninį projektavimą, vaizdinės informacijos, reklamos, interjero projektavimo ir kitas sritis. Šios specialybės turi dideles galimybes. Dėstant stengiamasi išmokyti moksleivius orientuotis daiktinėje aplinkoje, suprasti, kad pasaulio pažinimas grindžiamas harmonijos supratimu, supažindinti su daiktų estetika, jų vertinimo bei derinimo kriterijais ir esminiais kūrybos principais.

Įgytos žinios praplečia moksleivių akiratį, padeda jiems atskirti tai, kas skoninga, estetiška. Moksleiviai pradeda savarankiškai rinktis įvairius daiktus bei jų derinius ir kuria harmoningesnę savo darbo bei gyvenamąją aplinką. Dirbtinė, daiktinė žmonių sukurta aplinka prasideda nuo buityje naudojamų daiktų, įrankių, buitinės technikos ir baigiasi erdvėmis, kuriose gyvename ir dirbame.

Dizaino ir aksesuarų gamybos specialybių tikslai: Išmokyti orientuotis daiktų pasaulyje; Padėti susipažinti su daiktų estetika, jų vertinimo bei derinimo kriterijais; Išmokyti esminių kūrybos principų; Supažindinti su mados samprata, drabužių funkcijomis ir istorija, klasifikacija; Padėti susipažinti su pagrindinėmis drabužių ir aksesuarų dekoro priemonėmis, spalvų

derinimu. Dizainas yra meninė disciplina, tad pamokose aptariamos svarbiausios meninės

raiškos priemonės. Dizaino neįmanoma suvokti vien mokantis teorinę medžiagą. Visa tai reikia įtvirtinti praktine menine veikla. Mokiniai išsiaiškina dizaino sąvoką, aptaria atskiras jos rūšis, išnagrinėja dizaino projektų pavyzdžius ir nuotraukas. Atkreipdami dėmesį į įvairių rūšių dizainą: artimiausioje aplinkoje, gatvėje, parduotuvėse, moksleiviai parengia metodinės medžiagos aplankus.

Dizaino pamokų metu aptariamos natūralios ir dirbtinės aplinkos savybės, panašumai ir skirtumai. Atliekant floristinę kompoziciją, panaudojama gyvosios gamtos pavyzdžių konstrukciniai elementai. Mokiniai susipažįsta su floristikoje naudojamais darbo įrankiais.

Šiose pamokose mokiniai išsamiai susipažįsta su išlikusiais senovės civilizacijų daiktais, jų konstrukcija ir dekoru.

Savo žinias moksleiviai pritaiko dirbdami su moliu. Čia mokiniai susipažįsta su keramikos technologija, molio savybėmis bei galimybėmis, įgyja technologinius lipdymo įgūdžius, kuria reljefines bei erdvines kompozicijas. Pamokų metu taip pat atskleidžiamos džiovinimo, degimo ir glazūravimo paslaptys.

Lipdymas iš molio padeda atsipalaiduoti, emociškai atsigauti, nusiraminti. Kūrybinio proceso metu ugdomi pažintiniai gebėjimai, lytėjimo pojūčiai, tobulinami akies, rankų judesiai, koordinacija. Kūryba suteikia sielai džiaugsmo ir ramybės.

Mokinai praktinių užsiėmimų metu susipažįsta ir su odos technologija, jos savybėmis bei ypatumais, įgyja technologinius darbo įgūdžius, atlieka pasirinkto daikto dekoro projektą panaudodami ornamentiką ir stilistiką, išryškindami atskirus ritmiškai pasikartojančius ornamento fragmentus. Darbai su oda dažniausiai tampa interjero puošybos elementais.

(Nuotrauka Nr.3)

Dizaino pamokose susipažįstama su vitražo istorija. Mokiniai išmoksta atskirti atskirus Lietuvos regionų spalvinius derinius, spalvų reikšmes bei simboliką. Praktinių užsiėmimų metu išmokstama iš pagrindinių spalvų sudaryti papildomas spalvas, vitražo atlikimo techniką. Moksleiviai dekoruoja įvairius daiktus ir savo kūryba juos prikelia naujam gyvenimui.

Mokyklos sąlygomis sunkoka, o dažniausiai net neįmanoma kurti tikrus, konkrečius buityje naudojamus daiktus, baldus, juo labiau – interjerus ir drabužius. Apsiribojame tik bendromis žiniomis ir popieriuje atliktais įvairiais projektais bei kai kurių objektų maketais. Mokinai projektuoja kelių daiktų komplektą naudodami pagrindines geometrijos formas. Projektai atliekami grafiškai ir naudojant spalvas.

Tiesa, kai kuriuos daiktus, kaip matyti nuotraukose, mokiniai sėkmingai suprojektuoja ir pagamina patys.

(Nuotrauka Nr.6)

Praktinių užsiėmimų metu susipažįstama su metalu ir jo savybėmis, įrankiais, reikalingais jo apdirbimui. Moksleiviai išmoksta kalinėti, raižyti, pjaustyti, kurti įvairias plokščias ir erdvines kompozicijas. Pamokų metu padaroma nemažai darbelių, kuriais galima papuošti namų interjerą. Dizaino pamokų metu skiriamas didelis dėmesys drabužių dizainui.

Šių pamokų metu suvokiama mados samprata, pagrindinės jos funkcijos, skirtingų drabužių ypatumai. Taip pat susipažįstama su istorine drabužių raida, stilių kaita. Moksleiviai ne tik išmoksta atskirti įvairių epochų stilių drabužius, specifinius jų bruožus, bet ir sukuria skirtingų epochų drabužių piešinių parodas.

Be istorinio kostiumo eskizų kūrimo, kuriami ir atskirų stilių drabužių komplektai, nes pamokų metu nagrinėjami pagrindiniai drabužių stiliai. Rūbai piešiami žmogaus figūrai. Tam reikia mokėti pagrindinius žmonių figūrų bruožus ir tipus ir pagal juos pritaikyti drabužio fasoną. Moksleiviai ne tik „aprengia“ žmogaus figūras, bet ir nupaišo vaizdą iš nugaros, išryškina kostiumo siūles. Moksleiviai ypač mėgsta projektuoti vieningo stiliaus garderobą pasirinktam asmeniui ( įvertinant amžių, lytį, užsiėmimą). Taip mokinių darbuose gimsta proginių, vasarinių, sportinių drabužių komplektai, pateikiami keli spalviniai variantai nuo niuansinių iki kontrastinių spalvų derinimo būdų. Eskizuose sukuriami ir ant manekenų atliekami postmodernistiniai projektai, kuriamos kolekcijos, kurios atspindi mokinių įgytas žinias.

Darbo metu išmokstama aptarti įvairių daiktų daiktų praktines ir estetines savybes, daiktų vertinimo kriterijus, dekoro bei spalvos įtaką daikto išvaizdai. Moksleiviai sužino pagrindines drabužių ir aksesuarų dekoro priemones, išmoksta parinkti tinkamus aksesuarus konkrečiam kostiumui. Savo kūrybines idėjas jie įgyvendina kurdami papuošalus iš vilnos, orgaznos, gamindami skrybėles.

(Nuotrauka Nr.8)

Interjero apipavidalinimo specialybės tikslai: Padėti moksleiviams pasirinkti vizualinės kūrybos priemones; Padėti analizuoti ir interpretuoti mus supančią aplinką; Užgyti gebėjimą dirbti su įvairiais informacijos šaltiniais; Susipažinti su šriftu, sienų dekoravimo, interjero bei eksterjero ypatybėmis bei

mokytis suvokti dizaino paskirtį ir svarbą. Interjero apipavidalinimo pamokose mokiniai suvokia kas yra reklama, susipažįsta su

reklamos agentūrų veikla. Tai pamokos, kurios padeda suprasti šriftų įvairovę ir jų paskirtį. Įgiję suvokimą ir naudojantis informacinėmis technologijomis, moksleiviai geba kurti reklamos produktus, tinkamai komponuoti lape simbolius ir šriftą, jungti emocinę ir simbolinę vizualinę raišką. Remiantis grafinės reklamos pagrindiniais elementais, mokiniai kuria lankstinukus, plakatus, firmų ženklus. Jie tai atlieka naudodamiesi trafaretais, kompiuterio pagalba. Pamokų metu mokiniai supažindinami su dizaino atsiradimo ištakomis, pirmųjų meninio projektavimo mokyklų veikla bei

jų kūriniais. Interjero apipavidalinimo pamokose moksleiviai suvokia interjero dizaino paskirtį ir svarbą, įvertina interjerą kaip sistemą. Čia aptariamos visuomeninio bei individualaus interjero ypatybės, interjerui keliami reikalavimai bei jo įtaka žmogui. Taip pat susipažįstama su interjero istorine raida, stiliaus kaita. Mokiniai suvokia interjero ir eksterjero tarpusavio ryšį. Pamokų metu aptariama interjero funkcionalumo sąvoka ir reikšmė, kūrimo priemonės. Praktinių užsiėmimų metu mokiniai išmoksta nubraižyti savo buto ar kambario planą, sienų išklotines, sužino plokštumos grafinio skirstymo estetinius principus. Pamokų metu išsiaiškinama apšvietimo svarba, spalvų deriniai ir jų psichologinis poveikis žmogui. Įdomios ir naudingos pamokos aptariant įvairių baldų paskirtį ir funkcionalumą. Baigę šį kursą mokiniai turi nusimanyti apie šriftus, jų panaudojimą, ypatybes, rankraštinių šriftų priemones, medžiagas, spalvas, jų derinimą, šilkografijos technikos pagrindus, maketavimo principus, sienų dekoravimo, sieninės tapybos aliejiniais bei vandeniniais dažais technologiją, darbą su naujausiomis reklaminėmis medžiagomis. Šių pamokų metu mokiniai mokosi taisyklingai rašyti įvairiausiu šriftu, naudoti įvairius įrankius, medžiagas, paruošti trafaretus ir juos dauginti, pjaustyti šriftus ir piešinius iš įvairių plėvelių ir jas klijuoti, sukurti dekoratyvinius sienų, reklaminių skydų projektus ir juos įgyvendinti. Mokiniai įvairiuose šaltiniuose ieško informacijos, susipažįsta su šriftų įvairove bei pritaiko juos praktiškai. Naudodamiesi technologijų ir menų darna kuria lankstinukus, padėkas, diplomus, skaidres, firmų ženklus, ieško įvairių epochų reklamų ir jas lygina. Interjero apipavidalinimo specialybėje moksleiviai susipažįsta su gobeleno istorija ir medžiagomis, pynimo būdais ir simegrafija

Išklausę teorijos pamokas, pabandę atlikti įvairias dizaino užduotis, mokiniai netaps dizaineriais, tačiau galbūt šiek tiek praplės akiratį. Įgytos žinios turėtų padėti kurti gražesnę, spalvingesnę aplinką, kuri papuoš mūsų visų gyvenimą.

EDUKACINĖS PAMOKOS

Mūsų mokykloje 2007/2008 m.m. buvo suplanuota ir pravesta dešimt edukacinių

pamokų. Šios pamokos skirtos įvairioms mokyklos ir valstybės šventėms. Integruotas – edukacines pamokas vedė kelių dalykų mokytojai.

Šių pamokų tikslai: 1. Paįvairinti įvairių dalykų pamokas. 2. Sudominti mokinius mokymo dalyku. 3. Supažindinti su įvairiomis tradicijomis ir papročiais. 4. Ugdyti mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą. Edukacinių pamokų temos: 1. Ruduo gamtoje 2. Smūgis AIDS pabaisai 3. Advento papročiai 4. Tikslieji mokslai gyvenime 5. Vasario 16 – oji 6. Kovo 11 – oji 7. Literatūriniai Biržai 8. Matematika dailėje 9. Mes – jaunieji europiečiai 10. Sveika, vasara

Pridedame keletą pamokų pavyzdžių.

Edukacinės pamokos, vestos kovo 7 d., planas Tema: Myliu Lietuvą Tikslai: 1. Prisiminti istorinius įvykius susijusius su Kovo 11 – ąja. 2. Susipažinti su žmonėmis garsinančiais Lietuvą.

Pamokos eiga: 1. Filmo apie nepriklausomybės atkūrimą žiūrėjimas

2. Mokinių grupių sudarymas 3. Mokiniai sudaro Lietuvos žemėlapius atitinkama tema 4. Užduoties atlikimas:

a. Lietuvos žemėlapio kontūrai b. Vietovių atitikimas c. Estetinis grožis d. Užduoties atlikimas e. Darbo pristatymas

5. Rezultatai: grupių darbai buvo vertinti 100 taškų, viena grupė surinko 90 t, kita – 80 t, o trys grupės surinko po 70 t.

Priemonės: Multimedia, garso aparatūra, dideli popieriaus lapai, rašymo priemonės, spalvoti pieštukai, guašas, spalvotas popierius, žirklės, klijai ir kt. Vertinimas: žodinis pagyrimas, pastabos, pažymiai už dalyko žinias.

Edukacinės pamokos, vestos balandžio 30 d., planas Tema: Matematika dailėje Tikslas: Įtvirtinti ir apibendrinti matematinių figūrų naudojimą dailės kompozicijose.

Pamokos eiga: 1. Mokinių grupių sudarymas 2. Temos ir tikslų skelbimas 3. Užduotys grupėms:

a. Atsakyti į klausimus apie Rokiškio bažnyčią (gauna komandos klausimus ir išeina prie bažnyčios)

b. Vienas mokinys iš grupės eina prie kompiuterių susiranda atsakymus į likusius klausimus, o likę sprendžia kryžiažodį.

c. Baigia derinti atsakymus apie bažnyčią d. Balionai e. Simetrija f. Natiurmortai g. Skaičių maišelis ir mįslė h. Erdviniai kūnai i. Ženklai j. Nupiešti reikiamą figūrą k. Geometrinės figūros l. Lygios figūros m. Perskaityti sakinį

4. Rezultatų susumavimas Priemonės: lenta temos ir tikslų skelbimui, užduočių komplektai, rašymo ir skaičiavimo priemonės, pieštukai, spalvoti pieštukai, liniuotės, popieriaus lapai, kompiuteriai ir kt. Vertinimas: žodinis pagyrimas, pastabos, pažymiai už dalyko žinojimą ir gebėjimą žinias taikyti praktikoje, už istorines žinias, piešinio tikslumą, gebėjimą informacinių technologijų pagalba rasti reikiamą informaciją.

PSICHOSOCIALINIŲ SUNKUMŲ SPRENDIMO GRUPĖ

2003 metais mokykloje atlikti tyrimai rodo mikroklimato blogėjimą . Kasmet daugėja trumpalaikių krizinių situacijų, kurias reikia greitai ir efektyviai spręsti. Siekiant geriau tenkinti bendruomenės poreikius, gerinti mikroklimatą, geriau vykdyti žalingų įpročių, kitų neigiamų socialinių reiškinių prevenciją, mažinti neigiamus šių reiškinių padarinius, suvokus komandinio darbo teikiamas galimybes efektyviau dirbti ir teikti pagalbą, mokykloje įsteigta Psichosocialinių

sunkumų sprendimo grupė (PSSG). Ši grupė atlieka daug funkcijų . Ji atlieka ir žalingų įpročių prevencijos, ir smurto prevencijos, ir krizių komandos vaidmenis.

Kadangi darbuotojų mokykloje nedaug, o didžioji jų dalis dirba nepilnu krūviu, neturime galimybių steigti tiek daug skirtingų grupių .

PSSG PROGRAMA

Darbo raglamentai

Rokiškio jaunimo mokyklos Psichosocialinių sunkumų sprendimo grupė renkasi kartą per savaitę. Kitais atvejais – iškilus skubiai spręstinoms problemoms. Grupės metinis darbo planas sudaromas atsižvelgiant į mokyklos veiklos programą, bendruomenės poreikius ir patvirtinamas mokyklos vadovo. Planas gali būti papildomas ir keičiamas.

Grupės nariai 1. Socialinė pedagogė (grupės pirmininkė). 2. Direktorės pavaduotoja. 3. Psichologė. 4. Klasių auklėtojai.

Esant reikalui į PSSG posėdžius gali būti kviečiami dalykų mokytojai, direktorė, specialistai iš kitų pagalbą teikiančių organizacijų: policijos komisariato, seniūnijų, VTAS, pataisos inspekcijos ir kitų (arba grupės nariai konsultuojasi pas šiuos specialistus).

Tikslas Programos tikslas – padėti mokyklos bendruomenės nariams efektyviau spręsti

iškylančias socialines- psichologines problemas, šalinti negatyvius reiškinius. Uždaviniai

1. Padėti spręsti individualias ir grupines bendruomenės narių psichologines, socialines problemas;

2. Organizuoti žalingų įpročių, smurto prevenciją; 3. Teikti pagalbą socialinės rizikos grupės vaikams; 4. Rūpintis, kad būtų efektyviau tenkinami naujai atvykusių vaikų poreikiai; 5. Teikti rekomendacijas mokinių šeimų nariams; 6. Teikti rekomendacijas klasių vadovams, mokytojams; 7. Prisidėti prie mokyklos mikroklimato gerinimo.

Darbo metodai 1. Tyrimai. 2. Specialistų konsultacijos. 3. Atvejo analizės. 4. Pokalbiai. 5. Diskusijos su tėvais, mokytojais, moksleiviais. 6. Susitikimai. 7. Paskaitos. 8. Stendinė informacija. 9. Krizių intervencija.

JAUNIMO KLUBO „MES“ VEIKLA

Jaunimo mokyklos mokiniai — išskirtinė paauglių grupė, kuriai būdinga žema mokymosi motyvacija ir menki socializacijos įgūdžiai. Tai sąlygoja atsainų požiūrį į mokinio pareigas, visuomenėje egzistuojančias elgesio normas. Kita jaunimo mokykloje besimokančiųjų problema glūdi šeimoje. Apie 30 proc. mokinių trūksta mylinčių, patikimų tėvų kontrolės, dėl sunkios materialinės padėties yra nepatenkinami kai kurie saugumo bei pažintiniai poreikiai. Gyvenimo universitetai šių vaikų gyvenime palieka negatyvias pasekmes: pažeminta savigarba, agresyvumas, pasyvumas veiklai, nuobodulys.... Patirtis ir asmenybės savybės lemia specifinius šių vaikų užimtumo bei saviraiškos poreikius. Koncepcijoje „Jaunimo mokyklų veiksmingumas“ numatomas tikslas — padėti jaunimo mokyklų moksleiviams sėkmingai ugdytis, sudarant sąlygas optimaliai savirealizacijai, produktyviai bei socialiai prasmingai saviraiškai. Mūsų mokyklos mokytojai, besiremdami 10 metų mokyklos gyvavimo patirtimi, yra įsisąmoninę šio tikslo aktualumą: padėti tokiems vaikams geriausiai galima juos sudominant ir įtraukiant juos į aktyvią popamokinę veiklą.

Tuo tikslu mokykloje buvo suburta aktyvių ir iniciatyvių mokinių grupė, pavadinta jaunimo klubu „MES“. Klubo, kaip mokinių savivaldos vieneto, pagrindinis tikslas: suburti kuo daugiau neabejingų įdomesniam gyvenimui mokykloje mokinių. Devizas — „Mes galime tai!“. Klubo nariai numatė savo veikloje šiuos tikslus:

1. Įgyti savivaldos įgūdžių. 2. Ugdyti atsakomybės jausmą, organizuojant veiklą mokykloje. 3. Lavinti kūrybiškumą, organizuojant mokyklos šventes. 4. Praplėsti akiratį keliaujant. 5. Tobulinti bendravimo įgūdžius, leidžiant laiką kartu. 6. Ugdyti sveiką gyvenseną ir psichologinį atsparumą žalingiems įpročiams. Siekdami pasidalinti patirtimi, pateikiame jaunimo klubo „MES“detalią veiklos apžvalgą.

SAVIVALDA: „MES ESAME MOKYKLOS ŠEIMININKAI“ Pradėti galima nuo neįprasto skelbimo: didelio, spalvingo lakšto, kuriame linksmai ir žaismingai kviečiame susiburti mokinius, kurie pasiilgo mokykloje įdomesnio, išradingesnio, linksmesnio gyvenimo. Tada keletą dienų varstomos skelbimo autoriaus kabineto durys su tuo pačiu klausimu: „Tai ką čia veiksime tas dvi valandas per savaitę?“. Detalizuojama, bet intriga lieka: „Ateikite, nutarsime. Bus įdomu“. Tokia pradžių pradžia ir ... ratas pasisuka. Į pirmąjį susirinkimą sugužėjo 20 mokinių Sudarant planą pasinaudojama „Minčių lietumi“. Atmetamos pačios nerealiausios idėjos ir taip išsikristalizuoja dvi pagrindinės veiklos kryptys: kultūrinė-pažintinė ir sportinė. Nutarta, kad kiekvieno mėnesio renginiai bus siejami su tą mėnesį minimomis jaunimui aktualiomis šventėmis. Tikimasi į aktyvų mokyklos gyvenimą įtraukti kuo daugiau mokinių. Atkreipiamas dėmesys, jog negerai, kad mes gyvename gana uždarą gyvenimą, todėl būtų smagu susitikti su kitų mokyklų mokiniais arba pasikviesti įdomių žmonių į mūsų renginius. Tada niekas rimtai nesusimąsto, kaip lengvai prisiima atsakomybę už švenčių organizavimą, jaukumo mokykloje kūrimą, kelionių bei varžybų koordinavimą.... Klubo vadovė akcentuoja svarbiausią veiklos faktorių: „Reikės daug dirbti“. Dabar sunku pasakyti, ar buvo nors vienas žmogus realiai įsivaizdavęs, kiek pareikalaus jėgų ši veikla ir, kiek nuostabių minučių dovanos jos vaisiai.

Viena pirmųjų diskusijų „Mokyklos vizija ir misija mokinių akimis“ rodo ne tik susirūpinimą mokyklos mikroklimatu, bet ir yra pirmasis viešas mokinių valios pasireiškimas mokykloje. Mokyklos tarybai buvo pateikti pasiūlymai, tikintis palaikymo ir pritarimo:

1. Plėsti mokyklos sportinę veiklą, organizuojant sportines varžybas tarp klasių bei su kitomis mokyklomis. Pavasarį suorganizuoti mokyklos sporto dieną, rinkti ir apdovanoti geriausius mokyklos sportininkus.

2. Mokyklos veikloje panaudoti „gyvus resursus“: rengti talentų dienas, įtraukiant mokytojus, tėvus, mokinius; organizuoti susitikimus su keliaujančiais žmonėmis (tame tarpe ir mokytojais) ir pasiklausyti įspūdžių; pagal galimybes kviesti į mokyklos

renginius įdomias miesto asmenybes, menininkus; rengti susitikimus su policijos bei medicinos darbuotojais.

3. Šiais mokslo metais skirti daugiau dėmesio klasės aplinkos turtinimui ir jaukumui kurti. Į jungti į šią veiklą mokinius ir siūlome aplinkos puošimui panaudoti mokinių darbus, nupirkti kiekvienoje klasėje kambarinių gėlių.

4. Kaupti mokykloje aukštą meninę vertę turinčius meninius bei dokumentinius filmus ir panaudoti juos kaip auklėjamąją medžiagą. Siekti, kad kuo daugiau mokyklos mokinių išmoktų fotografuoti, naudotis filmavimo kamera. Surengti mokinių darbų parodą.

5. Mokyklos renginių ir švenčių dienomis teskamba mokykloje muzika. Jau spalio mėnesį paskelbtas konkursas „Mano klasė — jaukiausia“. Parengti konkurso

nuostatai ir patalpinti mokyklos stende. Po trijų mėnesių konkurse nugalėjo 6-7 klasės mokiniai, kurių klasė buvo papuošta mokinių skiautiniais paveikslais bei gėlėmis, pakeistos užuolaidos, prižiūrima lenta. Grupė mokyklos klubo narių dalyvavo rajono jaunųjų lyderių mokymuose, kuriuos vedė jaunimo reikalų tarybos nariai.

(Nuotrauka Nr.11)

ŠVENTĖS: „SMAGIAUSIOS ŠVENTĖS, KURIAS KURIAME PATYS“

Be ilgų diskusijų buvo nutarta, kad mokiniams norėtųsi švenčių, kurios dar neturi gilių tradicijų, tačiau yra gana įdomios jaunimui. Tai — Mokytojo diena, Jaunimo diena, Valentino diena. Pateikiame detalų Mokytojo dienos scenarijų.

MOKYTOJO DIENOS SCENARIJUS Savaitę prieš Mokytojo dieną mokyklos stende parengta mokytojų nuotraukų ekspozicija,

pavadinta „Kai mokytojai nelanko mokyklos“. Mokytojo dienos šventėje dalyvavo visi mokyklos mokytojai ir norintys mokiniai. Po šventinių sveikinimų bei nuotaikingų užduočių mokytojai ir mokiniai turėjo galimybę pasiklausyti dainininkės iš Latvijos Ingos Araminaitės dainų. Visiems susirinkus, pradeda skambėti muzika ir įeina moksleiviai, nešini plakatais: KANTRYBĖS, MEILĖS, SVEIKATOS, ĮDĖJŲ,KŪRYBOS, VILTIES. Juda muzikos ritmu ir po keletos žingsnelių sukabina juos ant „skalbinių“ virvės.

VISI: Su Mokytojo diena! I VEDANTYSIS: Mokytojo šventė — kartą metuose. Norime, kad ji būtų neeilinė. Siūlome

visiems mokytojams šiandien atsipalaiduoti, mintimis sugrįžti į jaunystę ir pabandyti šiandien persikūnyti į mokinius.

II VEDANTYSIS: Dabar kviečiame visus „mokinius“ sėsti į mokyklinius suolus. III.VEDANTYSIS: Prieš pamokas išklausykite mokinio taisykles: 1. Per pamokas draudžiama garsiai kalbėtis, bet galima stipriai juoktis. 2. Negalima pasimesti, jei ko nesupratote. Bet galima fantazuoti ir meluoti. 3. Supykus draudžiama spjaudytis ir spardytis. Bet galima užmušti žvilgsniu. 4. Jei kuriam berniukui patiks kuri mergaitė, draudžiama ją pravardžiuoti ir skriausti. Bet

galima patempti už kasytės ar suknytės. Sėkmės ...

IV. VEDANTYSIS: O dabar piešimo užduotis. Stebėsim, ar mokate dirbti grupėje. Pasiklausykite užduoties.

Ant didelio lapo piešite bendrą piešinį. Vienu metu gali piešti ne daugiau kaip du žmonės. Kai vienas pabaigia, eina

sekantis. Pieškite ką norite, bet turi dalyvauti visi. Galima užpiešti, tobulinti detales. Pagrindinė taisyklė — piešimo metu draudžiama tarpusavyje kalbėtis.

Neišsitepliokite drabužėlių ir saugokite mokyklos inventorių.

I VEDANTYSIS: Kviečiame drąsiausią „mokinį“ pakomentuoti piešinį. II. VEDANTYSIS: Mes labai gerai žinome, kad kiekvienas iš jūsų turi savo mėgstamiausią

dalyką ir 9 mėnesius „kala“ jį į mūsų galvas. Taigi, atsilygindami už tai, mes jums pripirkome įvairių priemonių.

III VEDANTYSIS: Kai nutils muzika, kiekvienas turėkite po du daiktus, kurie jums tinkamiausi. O mes įvertinsime, ar mokate draugiškai dalintis. Nesimuškite ir nesistumdykite, užteks visiems. Kai prasidės muzika, pradėkite savo paieškas.

I VEDANTYSIS: Prašome papasakoti, kaip šiuos daiktus panaudosite pamokose. II VEDANTYSIS: Priešpiečiai! Šiandien valgysime prinokusį obuoliuką ant iešmo.

Išdalinkite servetėles. („Servetėlė“ — tai apskritimo formos — tai apskritimo formos „Pamokų tvarkaraštis“. Dienų grafose — linkėjimai, centre — V. Mačernio eilėraštis). Išsirinkite tą obuolį, kurio burė jums gražiausia. („Laivas su bure“ — tai obuolys, į kurį įbesta popierinė burė su sentencija joje). Valgykite kasdien kuo daugiau vitaminizuoto maisto. O visų geriausias vitaminas — gera nuotaika.

Pasigirsta beldimas į duris. III VEDANTYSIS: Aš esu Paštininkas nuo profesoriaus Knyslio. Atnešiau daug laiškų.

Šiuose laiškuose yra kažkas, kas parodys, ar jūs plačių interesų, ar siaurų... Pažymį jums rašys draugai, kuriems šis klausimas pasirodys paprastas. Kviečiu po vieną. (Laiškuose yra klausimai. Istorikas gauna klausimą iš matematikos, matematikas — iš anglų kalbos ir t.t. ).

IV VEDANTYSIS: Šios dienos pamokos baigiasi. Mieli mokytojai, tegu jos lieka jūsų atmintyje, kaip neblėstantis jaunystės prisiminimas. Būkite stiprūs ir laimingi.

I VEDANTYSIS: Kviečiame visus pasiklausyti koncerto.

KELIONĖS: „PAŽINTI KRAŠTĄ IR PAŽINTI VIENAS KITĄ“ Išvykų už mokyklos ribų tikslai įvairūs: pažinti kraštą, susipažinti su žmonėmis, patirti

naujų įspūdžių..... Svarbiausia — labiau pažinti vienas kitą: kokie mes neformalioje, naujoje aplinkoje, bendraudami vienas su kitu ir su nepažįstamais žmonėmis. Klubo nariai nutarė, kad išvykos už mokyklos ribų bus skiriamos tiems, kurie yra pareigingi ir atsakingi mokyklos ribose. Žodžiu, kelionės — kaip paskatinimas už darbą.

(Nuotrauka Nr.13) Klubo užsiėmimo metu gimsta mintis: ar pakankamai pažįstame savo miestą, ar negalėtume

prisidėti savo veikla prie miesto gražinimo. Tuo tikslu buvo numatyta keletas renginių, pavadintų vienu bendru vardu — „Metai su Rokiškiu“. Rokiškio krašto muziejus, parkas šalia Tyzenhauzų dvaro — artima kiekvieno rokiškėno sielai vieta. Jaunimo klubo iniciatyva pavasarį fotografuojame bundančią gamtą, rudenį —organizuojame parko tvarkymo dieną, žiemą — lankomės edukacinėje programoje „Sūrio kelias“. Atsiranda galimybė pabendrauti su muziejaus darbuotojais ir sužinoti įdomių faktų apie miesto praeitį bei dabartį.

Paauglystė — autoritetų ieškojimo metas. Todėl važinėjant dulkėtais Aukštaitijos nacionalinio parko keliais, stebino gido Alberto Umbražiūno paprastas, bet be galo įdomus ir įtaigus pasakojimas. Taigi — nauja patirtis visiems: asmenybė veikia mūsų jausmus, mąstymą kažkaip nevalingai, nepastebimai, ilgam.

Jaunimo mokyklos mokiniai iš savo patirties žino, kuo jie skiriasi nuo kai kurių gimnazijos mokinių. Ne vienas save suvokia kaip atskirties grupės žmogų. Tačiau, įdomu, kuo gyvena kitų jaunimo mokyklų mokiniai? Šis klausimas paskatina klubo narius susitikti su Jonavos jaunimo mokyklos mokiniais. Susitikimas patvirtina, kad nors skiriasi mokyklų materialinė bazė, bet čia besimokantys žmonės gyvena panašiomis problemomis kaip mes. Apsilankome Rukloje ir pabendraujame su kariais, apžiūrime muziejų. Ne vienas vaikinas suvokia save kaip būsimą karį, todėl pokalbis su kariais nenuvilia, o, atvirkščiai, padrąsina ir sudomina. Pavasarį pasikviečiame draugų iš Jonavos jaunimo mokyklos, nes norisi parodyti savo gimtąjį miestą ir pasidalinti patirtimi.

Ypač sveikintinas reiškinys — jaunimo mokyklų sambūriai. Galimybė išvysti save kitų Lietuvos jaunimiečių kontekste atsirado dalyvaujant respublikiniame jaunimo mokyklų konkurse

Šiauliuose „Mes prieš AIDS“. Prizinės vietos nepavyko užimti, tačiau pasiruošimas konkursui, atsakomybės už mokyklą jausmas, pati kelionė davė be galo daug naudos. Neišvengiamai ateina suvokimas, kad norint ką nors pasiekti, reikia įdėti daug jėgų. Paauglystė yra savo tapatumo ieškojimo, individualybės raiškos metas. Duokime tai vaikams, padėdami skleistis tam, kas ateina iš jų pačių iniciatyvos. Tik veikiant, kuriant, rūpinantis vienas kitu ateina prasmingo gyvenimo suvokimas.

ŠIAULIŲ JAUNIMO MOKYKLA Adresas: Pabalių g. 63, LT-77121 Šiauliai Telefonas: 8-41 553007 El. paštas: jaunimo@laisvas.lt Interneto svetainė: http://pabaliai.siauliai.mok.lt/ Direktorė: Ramutė Dulevičienė Direktorės pavaduotoja ugdymui - Irena Roikienė

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002-04-11 sprendimu Nr. 415 nuo 2002 m. rugsėjo 1 d.

Pabalių pagrindinė mokykla reorganizuota į Šiaulių jaunimo mokyklą ir gyvuoja iki šiol. Jaunimo mokykla priklauso bendrojo lavinimo mokyklų grupei ir vykdo pagrindinio ugdymo

programą. Į mokyklą priimami bendrojo lavinimo mokykloje nepritapę, mokymosi motyvacijos stokojantys, socialiai ir pedagogiškai apleisti 12-17 metų paaugliai ir jaunuoliai.

Mokyklos mokymosi forma dieninė. Pagrindinė veiklos rūšis yra pagrindinis mokymas. Vykdomas ikiprofesinis ugdymas:

kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriai; siuvėjai ir rūbų dizaineriai. Mokykloje mokosi 109 mokiniai. Dirba 18 pedagogų, iš jų 2 antraeilėse pareigose. Visi turi aukštąjį išsilavinimą, 89 % mokytojų

turi kvalifikacines kategorijas ( vienas iš jų metodininkas ). Mokykloje dirba spec. pedagogas ir socialinis pedagogas. Mokykloje veikia PPP (pirmoji psichologinė pagalba) komanda, Specialiojo ugdymo komisija. Mokykloje įgyvendinama moksleivių nusikalstamumo ir žalingų įpročių mažinimo prevencijos

programa, kuria siekiama ugdyti moksleivių savikontrolę, gebėjimą spręsti problemas. Rengimo šeimai ir lytiškumo programa integruojama į biologijos ir pilietiškumo pagrindų

pamokas bei klasės valandėles. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa integruojama į biologijos, dorinio ugdymo (etikos) pamokas bei klasės valandėles. Pamokose mokytojai naudojasi informacinėmis technologijomis, taikomi mokymosi motyvaciją skatinantys ugdymo metodai, vedamos integruotos pamokos, papildomai dirbama su mokiniais, turinčiais mokymosi sunkumų (matematika, lietuvių k.). Ypatingas dėmesys skiriamas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ieškoma pamokų lankomumo problemos sprendimo būdų. Mokykla bendradarbiauja su Šiaulių darbo birža, Šiaulių miesto profesinio rengimo centru, pietine policijos nuovada, miesto ir jaunimo mokyklomis. Kasmet dalyvaujame Radviliškio jaunimo mokyklos organizuojamoje parodoje – mugėje, skirtoje Motinos dienai, Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos konkurse „Mama, ačiū Tau“.

MOKYKLOS VIZIJA

Ką mes norėtume padaryti?

Sukurti saugią, besimokančią atvirą kaitai mokyklos bendruomenę, sugebančią naudotis informacinėmis technologijomis bei turinčią bendrą nuostatą.

Kodėl mes tai norėtume padaryti?

Visos mokyklos bendruomenės įtraukimas į kaitos procesą. Išugdyti dorą pilietį, sugebantį suvokti tikrąsias (žmogiškąsias) vertybes bei gebantį integruotis į visuomenę. Mokykloje moksleiviams sukurti psichologinio klimato bei dvasinio gyvenimo komfortą. Gerinti mokyklos įvaizdį.

Kaip mes tai norėtume padaryti?

Sudaryti puikias mokymo ir mokymosi sąlygas: - informacinių technologijų taikymas ugdymo procese; - mokytojų kompetencijos ugdymas; - bendravimas ir bendradarbiavimas mokykloje ir tarp mokyklų bendruomenių virtualioje aplinkoje; - mokyklos materialinės bazės atnaujinimas.

Kokiomis vertybėmis remdamiesi mes tai darysime?

Mokyklos prieinamumas mokiniams, neturintiems mokymosi motyvacijos. Visų bendruomenės narių atsakingumas, sąžiningumas, darbas ramioje (nekonfliktiškoje) aplinkoje.

MOKYKLOS MISIJA

1. Padėti mokymosi motyvacijos stokojantiems paaugliams ir jaunuoliams sėkmingai ugdytis, sudaryti sąlygas jų optimaliai saviaktualizacijai, produktyviai bei prasmingai veiklai.

2. Padėti mokiniui atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą, pajusti savo vertę, atstatyti mokymosi motyvaciją.

3. Ugdyti kritiškai mąstantį žmogų, gebantį svarstyti esminius žmogaus egzistencijos klausimus, atsakingai daryti sprendimus ir savarankiškai veikti.

4. Brandinti asmens tautinę ir kultūrinę savimonę. 5. Ugdyti Lietuvos valstybės pilietį. 6. Padėti mokiniui atpažinti savo polinkius, padėti įvertinti savo gebėjimus.

PAPILDOMAS UGDYMAS

Papildomas ugdymas mokykloje organizuojamas vadovaujantis šiais principais: • kiekvienais mokslo metais gegužės mėnesį klasių auklėtojai organizuoja mokinių apklausą ; • išanalizuoja apklausos duomenis ir išsiaiškina, kokie būreliai geriausiai patenkintų mokinių

saviraiškos poreikius; • atsižvelgiant į mokyklos turimus materialinius ir žmogiškuosius išteklius bei mokinių

pageidavimus siūloma mokytojams parengti papildomojo ugdymo programas ; • būrelio vadovui, susirinkusiam ne mažiau kaip 5 mokinių grupę ir Mokyklos tarybai pritarus

skiriamos papildomojo ugdymo valandos. Papildomas ugdymas siejamas su ikiprofesiniu mokymu. Mokiniai, kurie yra pasirinkę

ikiprofesinį mokymą „Kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriai“, gali rinktis informacinių technologijų būrelį. Tiems, kurie ikiprofesinį mokymą pasirinko „Siuvėjai ir drabužių dizainas“, siūlome dizaino būrelį.

Mokykloje veikia dizaino, krepšinio, stalo teniso, kraštotyros, informacinių technologijų, , „Aš – pilietis“, „Mokomės mokytis“ ir profesinio informavimo ir karjeros planavimo būreliai.

Informacinių technologijų būrelis yra vienas iš populiariausių. Mokiniai domisi naujomis technologijomis, dalyvauja konkursuose. Jau antri metai iš eilės Lietuvos moksleivių informacinių technologijų konkurse „Bebras“ mūsų mokiniai pasiekia gerų rezultatų.

Rengia darbus kompiuterinių piešinių konkursams.

Informacinių technologijų mėgėjai

Noriai lankomas dizaino būrelis. Čia mokiniai gali atskleisti savo kūrybinius gebėjimus,

lavinami darbiniai įgūdžiai. Dizaino būrelis kasmet parengia naują kolekciją ir pristato įvairiuose mokyklos renginiuose.

PROJEKTAI

Mokykloje didelis dėmesys skiriamas projektinei veiklai, vykdomi aplinkosauginiai, prevenciniai, pilietiškumo ir tautinio ugdymo bei kiti projektai.

2002 – 2003 m. buvo vykdomas projektas „MOKOMASIS EKOLOGINIS TAKAS JAUNIMO MOKYKLOS TERITORIJOJE“. Jo tikslas – puoselėti mokinių ekologinę kultūrą, padėti suvokti, kad jie ne tik vartotojai, bet ir kūrėjai. Įrengtas mokomasis ekologinis takas susideda iš 6 aikštelių.

Projektas suteikė daug teorinių žinių ir praktinės veiklos įgūdžių. Mokiniai ir mokytojai keliaudami ekologiniu taku gali stebėti gamtą, jos reiškinius, augalus ir gyvūnus, aptarti ekologines problemas ir suprasti, kaip svarbu tausoti gamtą. Išleistas lankstinukas, ekologinio tako žemėlapis - schema. Visa projekto medžiaga yra įrašyta į kompaktinį CD.

Saulės – gėlių laikrodžio aikštelė

Pavėsinė – lauko klasė

Gamtos stebėjimo aikštelė

Lietuvos medžiai tautosakoje

Šioje aikštelėje mokiniai gali susipažinti su tradiciniais lietuviškais medžiais, prisiminti tautosaką. Aikštelė įrengta pagal pasaką ,,Eglė Žalčių karalienė”.

2004 m. vykdytas projektas „ATLIEKAS RŪŠIUOK IR JAS TINKAMAI REALIZUOK“, kuriuo siekta išsiaiškinti teršiamiausias vietas Pabalių mikrorajone, supažindinti mokinius ir mikrorajono gyventojus su kenksmingomis ilgai neyrančiomis medžiagomis, padaryti ir pastatyti įspėjamuosius ženklus, surengti mokinių darbų parodą „Prikelkime atliekas antram gyvenimui“, skaityti švietėjiškas paskaitas ir organizuoti švaros dienas, bendradarbiauti su transporto įmonėmis bei sveikatos higienos centru.

Nuo 2005 02 22 mokykla dalyvauja tarptautinio Aplinkosauginio švietimo fondo (FEE) Gamtosauginių mokyklų programoje.

Gamtosauginių mokyklų programos tikslas – kad mokykla būtų gamtosauginio sąmoningumo židiniu vietos bendruomenėje. Todėl skatinama mokyklos bendruomenės iniciatyva ir kūrybiškumas. Mokyklos bendruomenė pati įvertina savo poreikius, nustato prioritetus, pati nusprendžia, kokių veiksmų reikia imtis, kad pagerėtų aplinka ir būtų įtvirtinti aplinkosauginiai įgūdžiai.

Mokykloje yra įkurtas gamtosauginis komitetas, kuris rūpinasi gamtosauginės programos įgyvendinimu.

2006, 2007 ir 2008 m. už vykdomą aplinkosauginę veiklą mūsų mokykla apdovanota „Žaliąja vėliava“.

„RŪŠIUOKIME POPIERIŲ, STIKLĄ, PLASTMASĘ” (2005 M.)

Vykdydami šį projektą siekėme, kad mūsų mokyklos mokiniai ir darbuotojai bei Pabalių mikrorajono gyventojai sužinotų, kaip reikia rūšiuoti atliekas, norėjome sudaryti atliekų rūšiavimui tinkamas sąlygas.

Suprojektavome ir įrengėme “Mokomojo ekologinio tako jaunimo mokyklos teritorijoje” septintąją aikštelę, kurioje pastatyti keturi konteineriai: popieriui, stiklui, plastmasei ir kitoms atliekoms. Surinkome medžiaga apie atliekų rūšiavimą. Prie mokyklos esančiame informaciniame stende patalpinta informacija apie atliekų rūšiavimą. Paruošėme ir išleidome lankstinuką - atmintinę apie atliekų rūšiavimą. Jis buvo išplatintas mokyklos mokiniams, darbuotojams ir Pabalių mikrorajono gyventojams. Mokyklos pirmajame ir antrajame aukšte pastatytos šiukšlių dėžės, skirtos skirtingų atliekų rūšiavimui.

Parengti elektroniniai atvirukai minėtinoms datoms(Pasaulinei žemės dienai, Pasaulinei vandens dienai, Pasaulinei paukščių dienai, Pasaulinei gyvūnijos dienai ir kt.).

Išleista 3000 kišeninių kalendoriukų aplinkosaugine tema ir išdalinta mokyklų bendruomenėms bei plačiajai visuomenei.

„GERKIME VANDENĮ BE NITRATŲ“

Mokykla prisijungė prie visoje Lietuvoje Gamtosauginių mokyklų vykdomos akcijos

„Gerkime vandenį be nitratų“. Gyventojai labai buvo susidomėję vykdomu projektu. Daugelis iki šiol nežinojo, kiek jų šulinio vandenyje yra nitratų. Kai kurie gyventojai nustebo, sužinoję, kad nitratai ir nitritai kenksmingi sveikatai, ypač pavojingi mažiems vaikams. Žmonės prašė ištirti net iš parduotuvės pirktą vandenį, nes abejojo, ar jis iš tikrųjų yra geras. Projekto metu ištirta 403 Pabalių mikrorajono gyventojų šulinių, išleista ir išdalinta 500 kvietimų pasitikrinti vandenį, pagaminti 2 dideli plakatai - skelbimai, išdalinti 403 informaciniai

lapeliai, kuriuose buvo įrašoma, kiek nitratų ir nitritų rasta ištirtame vandenyje, nurodoma, koks turėtų būti leistinas kiekis, informuojama apie ligas, kurias sukelia nitratai patekę į žmogaus organizmą ir nitratų pašalinimo iš vandens būdus.

„MAN, TAU, MIESTUI“ Savo projektu norėjome paskatinti gyventojus rūpintis gimtojo miesto aplinkos būkle,

ieškoti aplinkosauginių problemų sprendimo būdų. Interneto svetainėje patalpinome „savavališkų sąvartynų“, esančių Pabalių ir Zoknių mikrorajonuose nuotraukas. Mieste buvo dalinamos informacines skrajutes, raginančios gyventojus rūpintis mažesne aplinkos tarša ir saugoti natūralios gamtos grožį. 2007 m. spalio 15 d. – 31 dienomis miesto gyventojus džiugino informacinių ir kūrybinių darbų paroda aplinkosaugine tema „Man, Tau, Miestui“. Parodoje buvo eksponuojami jaunimo, Zoknių, Salduvės ir Dailės mokyklų jaunųjų kūrėjų darbai iš antrinių žaliavų.

Taikomųjų - dekoratyvinių dailės darbų parodos – konkurso „Lino kelias“ nugalėtojai

MOKSLEIVIŲ LAIMĖJIMAI

2003 m. Tarpmiestinis meno festivalis „Fenomenas“, diplomas už kolekciją „Etiudas vestuvėms“.

Konkursas „ Moksleiviai prieš AIDS“ - laureatai. Šiaulių apskrities jaunimo mokyklų konkursas „ Mes prieš AIDS“ – I vieta. Anglų kalbos konkursas, diplomas „Už originalumą“. 2004 m.

Taikomųjų - dekoratyvinių dailės darbų paroda – konkursas „Lino kelias“ – I vieta (10 kl. mokinė Daiva Čepaitė). Šiaulių apskrities jaunimo mokyklų berniukų krepšinio turnyras – I vieta.

Šiaulių apskrities jaunimo mokyklų konkursas „ Mes prieš AIDS“ – II vieta. 2005 m.

Šiaulių miesto moksleivių olimpiada „ Šiuolaikiškumas ir tradicija technologiniame ugdyme“ ( 9-10 kl ) – III vieta.

Tarptautinis festivalis „Spalvotoji šalis“ (Lenkijoje) - I vieta (10 kl. mokinys Liudas Radavičius ).

Šiaulių apskrities jaunimo mokyklų konkursas „ Mes prieš AIDS“ – II vieta. 2006 m. Krepšinio turnyras 3x3 - III – vieta.

Respublikinis informacinių technologijų konkursas „Bebras“ - 5 vieta (7 kl. mokinys Mindaugas Krukauskas).

2007 m. Krepšinio turnyras 3x3 - III – vieta. Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos organizuotame konkurse„Mama, ačiū Tau“, Vida Malinauskytė (9a) iškovojo III vietą (9-10 klasių grupėje); Aurelijus Sankauskas (7 klasė) iškovojo taip pat III vietą (7-8 klasių grupėje).

KONKURSAS „MES PRIEŠ AIDS

2004 03 26 įvyko pirmasis Šiaulių apskrities jaunimo mokyklų moksleivių žinių konkursas “Mes prieš AIDS”, skirtas Lietuvos jaunimo mokyklų 10-čiui. Tąkart į konkursą atvyko komandos iš Joniškio, Radviliškio ir Tytuvėnų jaunimo mokyklų.

Nuo 2006 m. konkursas yra respublikinis ir organizuojamas lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje. Taip kasmet yra minima Pasaulinė AIDS diena.

2006 m. konkurse dalyvavo mokiniai net iš 10 jaunimo mokyklų. Komandoms yra pateikiamos 5 užduotys: prisistatymas, dėlionės konkursas, antireklaminio

plakato ŽIV/AIDS tema kūrimas, teorinių žinių patikrinimas ir komisijos parengta situacijų užduotis. Daugiausia dėmesio sulaukia komandų prisistatymai (ruošiasi namuose). Moksleiviai dainuoja, vaidina, deklamuoja, šoka – visi stengiasi sužavėti žiūrovus ir vertinimo komisiją. Džiugu, kad jaunuoliai trykšta energija, kūrybingumu bei noru laimėti; pasyvių nebūna nei žiūrovų, nei dalyvių.

Moksleivių žinias bei jų aprangą vertina kompetentinga komisija – Šiaulių miesto visuomenės sveikatos centro, švietimo skyriaus ir policijos atstovai.

Nuskriaustųjų nelieka, nes visos komandos būna apdovanojamos.

Konkurso akimirkos 2006 m.

Konkurso akimirkos 2007 m.

Dalyvaudami konkurse mokiniai ne tik įgyja jiems reikalingų žinių apie AIDS, psichotropinių medžiagų poveikio žalą, bet turi galimybę pademonstruoti savo išradingumą, meninius gebėjimus. Rengiamos akcijos ,,Nerūkymo dienos“, „Keisk nikotiną į vitaminą“, kurių tikslas - parodyti mokiniams, koks stiprus yra nikotino poveikis ir kaip sunku jo atsikratyti.

SPORTAS

2004 02 27 mokyklos krepšinio komanda Šiaulių apskrities jaunimo mokyklų berniukų

krepšinio turnyre, kuris vyko Joniškio jaunimo mokykloje, iškovojo I-ąją vietą. Mokykloje nuolat organizuojami sportiniai konkursai(karavanas, linksmosios estafetės), stalo

teniso, badmintono, baudų mėtymo, šaškių varžybos bei sportinės viktorinos.

Bendradarbiaujame su Šiaulių miesto pietinės policijos nuovados pareigūnais, kurie

padeda organizuoti sportines varžybas ir patys jose dalyvauja. Mūsų mokykloje organizuojamos bendruomenės sporto šventės.

PROFESINIS INFORMAVIMAS IR ORIENTAVIMAS Profesinis informavimas ir orientavimas – vienas iš būdų skatinti mokymosi motyvaciją. Tokiu būdu mokykla ne tik suteikia žinių, bet ir padeda planuoti ateitį. Kiekvienais mokslo metais 9-10 klasių mokiniai lankosi Šiaulių miesto profesinio rengimo centre, jaunimo darbo centre, darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyboje. Jaunimo darbo centre mokiniams skaitomos paskaitos apie galimybes rinktis profesiją, paklausiausias profesijas. Atlikę specialiuosius skaičiavimus, mokiniai sužino, koks darbas jiems tinka labiausiai. Per klasės valandėles mokiniai susipažįsta su profesijų pasauliu, mokosi naudotis AIKOS sistema, atlieka asmenybės kryptingumo testus. Mokiniai lankėsi Šiaulių Zoknių oro uoste. Apie mediko profesiją sužinojo Šiaulių ligoninės chirurgijos skyriuje. Bendradarbiaudami su Šiaulių profesinio rengimo centru nuo 2007 m. vykdome projektą „Spausdinkime taisyklingai“. Mūsų mokykloje buvo Lankėsi Šiaulių profesinio rengimo centro Elektronikos ir administravimo skyriaus mokytoja bei dvi mokinės. Jos aiškino mokiniams, kokios dažniausiai pasitaiko klaidos renkant kompiuteriu tekstą ir nurodė, kaip jas taisyti. Mokiniai gavo naudingų užduočių, kurias atliko per ikiprofesinio mokymo pamokas.

Keturi mūsų mokyklos mokiniai dalyvavo konkurse „Spausdinkime taisyklingai“, kuris vyko Šiaulių profesinio rengimo centro Elektronikos ir administravimo skyriuje. Reikėjo atlikti testą ir praktinę užduotį kompiuteriu. Visi mokiniai gavo padėkas už šaunų dalyvavimą. Po konkurso teko galimybė aplankyti Elektronikos ir administravimo skyriaus kabinetus.

ŠILUTĖS JAUNIMO IR SUAUGUSIŲJŲ MOKYMO CENTRAS Adresas: Liepų g. 16, LT-99184 Šilutė Telefonas: 8-441 62 045 El. paštas: rastine@smc.silute.lm.lt Interneto svetainė: www.smc.silute.lm.lt/ Direktorė - Žibutė Daukontienė Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Elvyra Druskienė,

Niekada nėra lengva įsivertinti savo pasiekimus bei trūkumus, bet tai būtina sąlyga, jei norime tobulėti, jei siekiame, kad mūsų veikla būtų ne tik svarbi ir patogi mums patiems, bet, ir tai svarbiausia, naudinga bendruomenei, kurios išlaikomi esame.

Tai suprasdami nuolat analizuojame savo veiklą, stengiamės, kad ji būtų atvira, apie ją kuo plačiau būtų žinoma. Tam mūsų centre sukurta sistema, kurią sudaro nuolatinis vidaus ir išorės auditas, mokytojų ir klasės auklėtojų savistabos fiksavimas. Tik nuolatinė savianalizė bei per grįžtamąjį ryšį suvokiamas išorinis mūsų veiklos vertinimas leidžia suformuluoti tolimesnės mūsų veiklos viziją, numatyti savo misiją, išsikelti realius ir svarbius tikslus bei uždavinius.

Reorganizavus Šilutės suaugusiųjų mokymo centrą ir Šilutės jaunimo mokyklą, 2006 metų rugsėjo 1 d. savo veiklą pradėjo Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras.

Vizija Mokymasis visą gyvenimą, siekiant tobulinti žinias, kompetencijas bei gebėjimus

asmeninėje, socialinėje ir su darbu susijusioje perspektyvoje. Misija Užtikrinti galimybę mokytis paaugliams, atstatant mokymosi motyvaciją, ir suaugusiems,

nebaigusiems pagrindinės ar vidurinės mokyklos. Tikslai Sudaryti sąlygas atskirtį patyrusiems mokiniams įgyti pagrindinį išsilavinimą ir rasti savo

vietą gyvenime. Suteikti mokiniams išsilavinimą, ugdymo procesą organizuojant taip, kad jie galėtų

mokytis jiems tinkama mokymosi forma tinkamu laiku. Uždaviniai Užtikrinti žinių kokybę. Sudaryti sąlygas mokiniams kompensuoti žinių, gebėjimų ir įgūdžių trūkumą. Turtinti mokinių patirtį, padėti pasirengti tolesniam gyvenimui. Prioritetai Individualaus ugdymo plano optimizavimas, diferencijuojant mokymą. Užduočių, atitinkančių mokinių žinias, įgūdžius ir gebėjimus, parengimas. Centro veiklos pristatymas masinės informacijos priemonėse.

Mūsų centro komanda, ekologinių skulptūrų konkurso Rusnėje nugalėtoja, prie savo kūrinio

Vitalijaus Šopio nuotr.

Centre veikė mokinių taryba ir centro taryba. Vadovaujant mokinių tarybai, buvo sukurtos vidaus tvarkos taisyklės, numatyti užklasiniai renginiai, sienlaikraščio ir mokyklos laikraščio „Mes“ leidimo klausimai.

Centras ypatingą dėmesį skyrė mokytojų ir mokinių santykių tobulinimui, kadangi jaunimo klasėse mokosi paaugliai, kurie lengvai pažeidžiami, turi įvairių elgesio problemų, gyvenantys nepalankioje socialinėje aplinkoje. Naujose patalpose turėjome geresnes sąlygas ugdymo procesui vykdyti: yra medžio dirbtuvės, kuriose vedamos technologijų pamokos berniukams, rengiami kabinetai papildomo ugdymo užsiėmimams (rūbų siuvimo ir modeliavimo, plaukų kirpimo ir modeliavimo, kosmetologijos ir aromaterapijos, dailės studijos), aktų salė, kurioje vyko įvairūs renginiai, repetavo merginų ansamblis. Turime patalpas, kurias pritaikėme mokinių maitinimui. Centro teritorijoje yra vietos, kurioje organizuojame sportinius renginius.

Ryškus mokyklos laimėjimas – nuolat tobulinama vertinimo sistema ir papildomojo ugdymo užsiėmimų orientavimas į mokinių poreikius ir pomėgius. Buvo ruošiama dirva ikiprofesiniam mokymui. Ruošiamos programos, atliekami tyrimai, kad paaugliai galėtų ugdytis, ruoštųsi tobulinti savo profesinius pomėgius toje srityje, kurią jie labiausiai mėgsta.

Jaunimo klasių mokiniai ir mokytojai pagrindine problema laiko drausmės užtikrinimą ir žemą mokinių kultūrą. Tėvai labiausiai vertina mokytojų ir mokinių santykius, bet iniciatyvos patys nerodo. Efektyviai buvo vykdomas socialinis darbas Centre. Glaudžiai bendradarbiauta su kiekvieno vaiko šeima, stengtasi pažinti jų aplinką ir buitį, įtraukti į Centro prevencinę veiklą.

IŠMOKTI IR IŠMOKYTI

Mokytojas Vitalijus Šopis Pedagogų bendruomenėje niekam nėra paslaptis, kad ne kiekvienas mokytojas gali dirbti

Jaunimo mokykloje. Čia nepakanka vien įprastos kvalifikacijos, iš mokytojo reikalaujama daugiau kantrybės, pakantumo, specialių žinių bei įgūdžių. Todėl visi Jaunimo mokyklų mokytojai sutaria, kad reikia mokytis dirbti su jaunimiečiais.

Šilutės jaunimo mokyklos komanda noriai išnaudojo suteiktą galimybę dalyvauti Mokyklų tobulinimo programoje „Mums tai patinka“. Dveji darbo programoje metai nenuėjo veltui: nė vienas iš joje dalyvavusių mokytojų iki šiol nepaliko mokyklos, visi pripažįsta, kad dirbti pasidarė aiškiau, maloniau ir įdomiau, darbas ėmė teikti didesnį pasitenkinimą, nors ir nepasidarė lengvesnis.

Mūsų komanda atliko grupinį tyrimą „Mokymosi motyvacijos skatinimas“, kurio pagrindinis tikslas buvo „Mokytis ir išmokyti“. Tiek tyrimo tema, tiek tikslas buvo pasirinkti

neatsitiktinai, nes dirbame su mokiniais, kurie stokoja mokymosi motyvacijos arba išvis jos neturi, todėl ir norėjosi išmokti, kaip tokius mokinius mokyti.

Pradėjome nuo apsibrėžimo, kas yra mūsų tyrimo objektas, bandėme išsiaiškinti, ar

vienodai suprantame bazines sąvokas (Motyvas: (lot. motivum): skatinamoji priežastis, veiksnys; motyvacija: tam tikro elgesio, veiksmų, tikslingos veiklos skatinimas, kurį sukelia įvairūs motyvai.) Studijavome filosofo S. Šalkauskio darbus šia tema ir radome puikias jo formuluotes, kurios mums tapo teoriniu pamatu:

Žmogus gimsta ir auga kaip gamtos padaras. Žmogumi tikrąja šio žodžio prasme, t.y. kultūros subjektu, dar reikia tapti. Tai dorovinio pobūdžio uždavinys.

Žmogus yra dvilypis: tai “natūralus”, gamtinis žmogus ir negamtinis subjektas, pažįstantis natūralų žmogų savyje ir darantis jį savo paties poveikio objektu. Toks žmogus suseka išvidinį žmogaus būtybės tikslingumą, nusimano apie jo priežastis, tikslus ir uždavinius, žodžiu tariant, susipranta, sąmoningai nusistato idėjiniais motyvais ir ryžtasi jais vadovautis gyvenime bei veikime.

Savybės, kurios priklauso nuo pačios žmogaus prigimties, yra galimybė ir uždavinys, kuriam išspręsti reikia aktyvių pastangų.

Kaip pasiekti, kad mokinys imtų daryti save savo paties poveikio objektu, kad suvoktų savo

būtybės tikslingumą, nusimanytų apie jo priežastis, tikslus ir uždavinius, kad susiprastų ir sąmoningai nusistatytų idėjinius motyvus ir ryžtųsi jais vadovautis gyvenime? Filosofas nepaguodžia teigdamas, kad tai yra uždavinys, kuriam išspręsti reikia aktyvių pastangų. O ką daryti, kai susiduri su jaunu žmogum, kuris dar nesusivokia kas esąs, kuo norėtų ir galėtų būti, maža to, nemoka sutelkti pastangų, kad tą susivokimą pasiektų?

Paprastai tariant, mokymosi motyvacija – tai suvokimas, kad veikiu savo labui. Kiekviena veikla (pozityvi ar negatyvi) turi savo tikslą. Kad užsibrėžtų tikslą, asmuo turi nebijoti svajoti, o kad jį pasiektų - mokėti numatyti būdus (uždavinius), priemones (galimybes) ir aktyviai veikti. Jei jis nesugeba to padaryti, svajonės žlunga. Išvada paprasta: jei žmogus neturi motyvacijos, jis turi jau per daug žlugusių svajonių. Dažniausiai, tai, ką mes vadiname mokymosi motyvacijos stoka, yra prarastas pasitikėjimas savimi. Mūsų tikslas ir uždavinys, kad mokinys jį atgautų.

Kaip tai padaryti, kaip ir patiems netapti žlugusių svajonių aukomis, neprarasti pasitikėjimo? Reikia suvokti savo galimybes, realiai jas įvertinti, išsikelti logiškus (pasiekiamus) tikslus. Visų pirma reikia išsiaiškinti, kas veikia motyvaciją. Žinomi šeši kintamieji, turintys įtakos motyvacijai:

SĖKMĖ; SUSIRŪPINIMAS; SUSIDOMĖJIMAS; PRASMINGUMAS; REZULTATŲ ŽINOJIMAS; TEIGIAMOS EMOCIJOS.

Turime stengtis, kad visi šie veiksniai būtų juntami mūsų darbe. Savaime suprantama, jei

mokiniui nesiseks, jam nebus įdomu, jis nematys savo veiklos prasmės, tai neverta tikėtis, kad tokia veikla duos teigiamų emocijų.

Nereikia pamiršti, kad mes turime ir svertų motyvacijai skatinti, tik ar visada sumaniai jais naudojamės. Yra dvi svertų rūšys:

VIDINIAI: Asmeninės paskatos, noras veikti, tikslo siekimas. IŠORINIAI: Skatinimas, baudimas. Žinoma, kad vidiniai svertai yra žymiai veiksmingesni, todėl būtina juos aktyvinti tinkamai

naudojantis išoriniais, ypač skatinimu, nes baudimas Jaunimo mokykloje galimas tik kaip kraštutinė priemonė, kuri labai retai duoda teigiamų rezultatų.

Jaunimo mokyklos ir kiekvieno jos mokytojo menas – taip organizuoti savo veiklą, kad joje visi mokiniai galėtų atskleisti savo sugebėjimus, kad kiekvieną būtų už ką pagirti ir paskatinti. Reikia suvokti, kad labai dažnai pats mokinio dalyvavimas mokymo ir mokymosi procese yra svarbesnis už rezultatą.

Mokykla išsikelia sau tikslus, apsibrėžia uždavinius, numato priemones (būdus), kuriomis jų sieks. Kiekviena iš šių trijų sudedamųjų veiklos dalių skirtingai pajėgi veikti mokinių motyvaciją. Grafiškai tai būtų galima pavaizduoti taip:

Matome, kad būtent teisingai pasirinktos priemonės (mokymo būdai, metodai, mokymo turinio prioritetai) yra veiksmingiausios skatinant mokymosi motyvaciją. Todėl mokykla sąmoningai ir kruopščiai veikia ta kryptimi, stengdamasi išnaudoti visas mokyklos veiklos sritis: pamokinę veiklą, projektinius darbus, ikiprofesinį mokymą, klasių kolektyvų veiklą ir kt. Toks kelias padeda mokytojui suvokti, ko iš jo tikimasi mokykloje, o mokiniams surasti veiklos sritį, kurioje ir jie būtų verti pagyrimo.

JAUNIMO MOKYKLOS IR DARBO JOJE YPATUMAI Turime sutikti su teiginiu, kad mūsų dabartinė mokykla yra demokratinė, tad joje turi

vyrauti geranoriška, jautri atvirumo atmosfera, visada skatinamas mokinių intelektinis aktyvumas ir savarankiškumas, ugdomas kūrybinis, kritinis mąstymas, vertinant ne tik mokinių, bet ir mokytojų veiklą, pedagogines nuostatas, laikyseną. Tad kokią vietą šioje demokratinėje mokykloje užima Jaunimo mokykla? Tokia mokykla, kurios ugdytiniai nepritampa „normalioje“ sistemoje ir iš jos, švelniai tariant, paraginami pasitraukti?

Kokios priežastys sąlygoja, kad bendrojo lavinimo mokyklos nebepajėgia klasėse išlaikyti savo mokinių? Pirmiausia sakoma, kad tie mokiniai praradę mokymosi motyvaciją. Dėl paauglystės problemų, šeimos socialinės aplinkos, tėvų emigracijos užsienin duonos uždirbti ir t. t. Dėl to, kad stokojama gabumų ir nespėjama su bendraamžiais. Nepritampama ir dėl individualių psichologinių problemų (jautrumo, uždarumo). Ir galutinė išvada: į Jaunimo mokyklą ateinama su didžiulėmis žinių spragomis, didžiuliu nenoru mokytis, didžiuliu priešiškumu pačiai mokyklai.

Atsižvelgiant į šias priežastis, manytume, kad tikslingiausia dirbant su tokiais mokiniais yra orientuotis į ikiprofesinį mokymą. Galėtume teigti, kad tokį mokinį reikėtų nukreipti į vadinamąją profesinę mokyklą. Bet paauglys dar pats gerai nesuvokia, kur geriausiai save realizuos. Tad geriausia išeitis Jaunimo mokykloje pasiūlyti mokiniui kuo įvairiausią veiklą, kurioje galėtų save išbandyti, o paskui su mažiausiais nuostoliais pasirinktų norimą profesiją. Bet šitai turėtų būti sprendžiama ir valstybiniu mastu, pačiai valstybei turi rūpėti jos piliečiai. Juk tam reikalinga tam tikra bazė (patalpos, papildomos lėšos). Mūsų centras taip pat galėtų vystyti platesnę ikiprofesinio mokymo veiklą, jei tam turėtų atitinkamas sąlygas.

Kita vertus, ypatingą dėmesį Jaunimo mokykloje reikia skirti mokinių vertybinėms nuostatoms formuoti ar performuoti. Jokia paslaptis, kad šiuolaikinei mūsų visuomenei labai trūksta dvasingumo. O kai šeimoje nebegaunama dorovinių vertybių pagrindų arba jos iškreipiamos, ta misija atitenka mokyklai. Etikos, literatūros, istorijos, muzikos, dailės pamokos, renginiai, pratęsiantys pamokinę veiklą – ta dirva, kuri turėtų padėti auginti dorą žmogų, pilietį. (Taip yra mūsų mokykloje. Daug renginių, puikių, kokybiškų. )

Dar vienas aspektas. Yra jaunimo mokykloje ir gabių mokinių. Jie neturi būti pamirštami. Todėl svarbu darbą per pamokas individualizuoti ir diferencijuoti. (Manyčiau, kad mūsų centre yra kvalifikuoti pedagogai, mokantys puikiai dirbti. Tai rodo planai, individualios programos, projektai – kaip įtraukti į darbą visus mokinius, sudominti juos, nepamiršti ir gabių mokinių. Šitie klausimai įtraukti ir į metodinių grupių darbo planus.)

INTEGRUOTOS PAMOKOS Jaunimo mokyklos mokiniai skiriasi nuo savo bendraamžių iš bendrojo lavinimo mokyklų

savo judrumu, gal net grubumu, negebėjimu ilgesniam laikui sukaupti dėmesį, mokymosi motyvacijos stoka. Ruošiantis pamokoms, reikia rimtai pagalvoti, kaip juos sudominti, įtraukti į darbą, pakelti mokymosi motyvaciją. Pamokas dažnai pradedame nuo kažkokios intrigos: tai žaidimai, mįslės arba trumpas video filmukas. Taikome įvairius mokymo metodus, juos parinkdami pagal klasės galimybes bei poreikius. Dar rugsėjo mėnesį, rašant teminius planus bei planuojant metodinį darbą, numatome vesti įvairias, įdomesnes pamokas, tame tarpe ir įvairių dalykų integruotas pamokas.

Noriu trumpai papasakoti apie kelias dviejų dalykų integruotas pamokas, kurios atitiko mokinių praktinių gebėjimų lygį, leido remtis mokinių asmenine patirtimi ir jiems ypač patiko.

Devintokų pamokų tvarkaraštyje pakeitimas. Antra pamoka rusų kalba ir biologija kartu, įrašyta viename langelyje. Mokiniai nustebę ir vos ne pasipiktinę. „Kas čia per nesąmonė?“- klausinėjo jie. Integruotos rusų kalbos ir biologijos pamokos pradžioje mokytojai užrašė lentoje ir paaiškino pamokos temą, nusakė laukiamus rezultatus. Devintokai žiūrėjo video medžiagą apie sveiką gyvenimo būdą, aktyviai diskutavo apie tradicinį ir netradicinį požiūrį į tai. Rusų kalbos mokytoja išdalino naujus ir rečiau vartojamus žodžius iš šios temos, juos kartu su mokiniais garsiai perskaitė, išvertė ir sugalvojo po sakinį. Mokinių veikla pamokoje diferencijuojama, rusų kalbos mokytoja pasiūlė galimybę pasidalyti atsakomybę už mokymąsi su mokiniais. Devintokai patys pasirinko savo lygį atitinkančias užduotis. Norintys gauti 7-10 pasirinko užduotis, kuriose reikėjo išversti tekstą į rusų kalbą, galima buvo naudotis žodynais, o 4-6 reikėjo, panaudojant „šviesoforo“ metodą, pabraukti žalia spalva – gerai žinomus žodžius, geltona, kai abejojama dėl žodžio reikšmės, ir raudona, kai žodžio visai nežinai. Taip į darbą buvo įtraukti ir mokiniai, kurie dažnai sako: „Aš nieko nežinau“ ir spalvų dėka buvo įrodyta, kad ir jie kai ką vis tik žino. Gale pamokos per įvertinimą devintokai sakė, kad netradicinė pamoka jiems patiko ir jie norėtų tokių daugiau.

Kadangi mokiniams integruotos pamokos patinka, rusų kalbos ir informacinių technologijų mokytojos į savo planus įtraukė bendrą pamoką tema „Elektroninis laiškas“. Pamoką prieš tai mokiniai turėjo sugalvoti ir rusų kalba parašyti raštelį mokytojui, kad susirgo ir negali ateiti į mokyklą. Rusų kalbos mokytoja šį jų darbą įvertino puse pažymio. Kitą pusę mokiniai turėjo užsidirbti per integruotą rusų kalbos ir informacinių technologijų pamoką šį raštelį atspausdindami be klaidų ir išsiųsdami elektroniniu paštu. Informacinių technologijų mokytoja mokiniams paaiškino, kaip susikurti pašto dėžutę, kaip susirasti ir naudotis rusiška abėcėle, kaip išsiųsti elektroninį laišką. Devintokai liko labai patenkinti, kad per vieną pamoką jų atliktas darbas buvo įvertintas iš rusų kalbos ir informacinių technologijų.

Per integruotas pamokas mokiniai dirba aktyviai, kyla jų mokymosi motyvacija, tai leidžia daryti išvadą, kad tokios pamokos yra įdomios ir aktualios. Jos ugdo mokinių kūrybiškumą, probleminį mąstymą. Mokytojams pasiruošti integruotoms pamokoms sudėtingiau, nes planuoti reikia kartu, turi būti nuoseklus perėjimas iš vieno dalyko į kitą. Pamokoje reikia taikyti įvairius metodus, bet jų neturi būti per daug, kad mokinių nesiblaškytų, o susitelktų produktyviam, kūrybiniam darbui.

Skatinant mokinius aktyviai, nuoširdžiai dirbti per pamokas, keliant jų mokymosi motyvaciją, mokytojai taiko ne tik aktyvius metodus, bet ir įvairius vertinimo būdus. Dirbdamas Jaunimo mokykloje privalai taikyti neformalųjį vertinimą: mokinius paskatinti, pagirti, padrąsinti... Mokiniai nori pastovaus dėmesio iš mokytojų, nes dažnas to nesulaukia iš savo artimųjų. Taip pat reikia paauglius išmokyti teisingai save vertinti, mokyti pastebėti nors ir mažiausias pastangas judėjimo į priekį. Mokytojai dažnai taiko formuojamąjį vertinimą: draugo vertinimą, savęs vertinimą, „šviesoforo“ metodą... Dar rugsėjo mėnesį mokiniai supažindinami su kaupiamuoju vertinimu, kuris ypač kelia mokinių norą stengtis aktyviai dirbti per pamokas. Jie žino, kad ir menkiausias jų darbas: atsakinėjimas į klausimus, užduoties atlikimas, skaitymas bus įvertinti „+“, kaip ir jų nenoras atlikti reikiamas užduotis, bus įvertinti „–„. Surinkus penkis minusus ar pliusus

dienyne rašomas įvertinimas. Mokiniai, nedrįstantys atsakinėti prieš klasę arba nepasiruošę pamokai, tokiu būdu paskatinami aktyviai dalyvauti pamokoje.

IKIPROFESINIS MOKYMAS

Remiantis LR švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijomis, centro mokinių

mokymosi motyvacijos tyrimo rezultatais, vykdomas ikiprofesinis mokymas. Ikiprofesinio mokymo mokytojai Irina Budvytienė ir Aurimas Liekis parengė po keletą

mokymo modulių, kuriuos mokiniai, mokslų metų pradžioje galėjo pagal savo poreikius laisvai pasirinkti. Modulių programos yra tęstinės, todėl mokiniai, baigę visą mokymosi kursą įgyja kompetencijų, numatytų mokymo programų tiksluose.

Ikiprofesinio mokymo modulio programa – modulio programa, kurioje ugdomas kompetencijos reikalingos būsimai profesinei veiklai ir savarankiškam gyvenimui.

Mokymas moduliais suteikia didesnes galimybes mokymo diferencijavimui ir individualizavimui atsižvelgiant į mokinių pasirengimą, poreikius, gebėjimus, polinkius. Mokymo turinys orientuojamas į mokinių praktinę veiklą, teorinių žinių siejimą su praktiniu taikymu. Esant reikalui mokiniams sudaromos galimybės žinių ir gebėjimų spragoms likviduoti, kurios atsirado dėl motyvacijos ar dėl mokinių skaičiaus kaitos.

Mokytojas Aurimas Liekis paruošė programas šiems ikiprofesinio mokymo moduliams: keramikos ir skulptūros (111 val. ), kompozicijos (111 val. ), keramikos ir piešimo (148 val.), keramikos ir dizaino (148 val.).

Mokytoja Irina Budvytienė paruošė siuvimo ir modeliavimo ikiprofesinio mokymo 131 valandos programą, kurią sudaro du moduliai: siuvimo įranga (22 val.) ir lengvų drabužių konstravimas ir sukirpimas (109 val.).

Modulio grupę sudaro ne mažiau kaip 5 mokiniai ir ne jaunesni nei 14 metų. Pasirinktos tęstinės mokymo programos ugdo gebėjimus, kompetencijas, planuojant profesinę veiklą, stiprinant mokymosi motyvaciją, plėtojant kūrybinę problemų sprendimų paieškos įvairovę, derinant žinias, įgūdžius ir kūrybiškumą, ugdant kultūros vertybių išsaugojimo, puoselėjimo bei plėtojimo poreikį, ugdant dorovines nuostatas. Mokiniai rengiami ir brandinami tolesniam gyvenimui, gebantys lanksčiai adaptuotis kintančioje visuomenėje.

Modulių didaktinės nuostatos: tirti mokinių individualius poreikius, taikyti individualaus grupinio darbo metodus, sudaryti tinkamas sąlygas mokinių kūrybinei veiklai, naudotis centro materialine baze, priemonėmis, literatūra, organizuoti darbo procesą. Mokyti kokybiškai ir kūrybiškai atlikti pradėtą darbą (kūrinį) vertinti savo darbo rezultatus, lavinti kūrybinius gebėjimus, ugdyti plastinius įgūdžius, sieti mąstymą ir raišką.

Vertinama dešimties balų vertinimo sistema. Baigęs modulio programą, mokinys kuria gaminį, kurį mokslo metų pabaigoje pristato mokyklos bendruomenei, tėvams.

Modulių programų mokymo tikslai yra skirtingi, kadangi skiriasi jų struktūra. 8 klasės mokiniai mokosi keramikos ir skulptūros (berniukai) bei kompozicijos (mergaitės). Užsiėmimų metu eskizuojama, komponuojama, lipdoma, klijuojama, glazūruojama ir mokoma kitų spalvinimo technikų, supažindinama su senųjų civilizacijų kultūriniu paveldu, mokoma rinkti informaciją ir ją vertinti, eksponuoti bei pristatyti savo kūrinius.

9 klasės modulis: keramika ir piešimas. Modulio mokymo tikslai ir uždaviniai: mokyti eskizavimo, piešimo iš natūros, spalvų pažinimo, tapymo, lipdymo, detalizavimo, glazūravimo, eksponavimo, darbų vertinimo ir pristatymo.

10 klasės mokiniai mokosi: keramikos ir dizaino. Baigę programą mokiniai gebės eskizuoti, piešti iš natūros, maketuoti, projektuoti, rinkti informaciją ir ją perduoti, parinkti medžiagas ir priemones, technologinius procesus, jų pateikimą ir vertinimą. Išmoks įvairių keramikos technikų: lipdymo, molio štampavimo, žiedimo, klijavimo, glazūravimo, eksponavimo ir pristatymo.

Kiekvieno modulio struktūrą sudaro 20 % teorinių pamokų. Jų tikslas: supažindinti su literatūriniais šaltiniais, internetinėmis galimybėmis, vaizdinės medžiagos rinkimu ir panaudojimu

kūrybiniame ir gamybiniame procese. Mokymo turinyje numatytas darbas centro kabinetuose ir dirbtuvėse, išvykos į gamybos vietas ir profesines mokyklas.

Mokiniai yra nuolatos skatinami: džiaugiamasi jų kūrybiniu procesu, rezultatais. Vykdoma sklaida, parodos ne centre, bet ir rajono kultūros įstaigose, įvairiose renginiuose, projektinėje veikloje. 2007 metais lapkričio mėnesį mokiniai pristatė kūrybinių darbų parodą Šilutės F. Bajoraičio bibliotekoje. Parodos tikslas: supažindinimas su mažosios plastikos galimybėmis, glazūravimo būdais, erdvinių skulptūrų kūrimas ir maketavimas, architektūrinių kompozicijų kūrimas ir dekoravimas.

Tais pačiais metais kovo mėnesį surengta Velykinė skulptūros paroda Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje. Parodos tikslas: supažinti su lietuvių liaudies Velykų tradicijomis ir papročiais. Mokiniai kūrė velykinius akcentus. Mokėsi maketuoti, pjaustyti, dekoruoti ir eksponuoti. .

8 klasės mokiniai dalyvauja 2008-2009 metų socializacijos projekte kartu su Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos vaikų literatūros skyriaus lankytojais kuria ir gamina lėles vaikų lėlių teatro spektakliui. 2008 m. rugsėjo mėnesį mokiniai dalyvaus spektaklio premjeroje, susitiks su Baltijos šalių vaikų literatūros kūrėjais.

Kitų klasių mokiniai aktyviai įsijungia į mokyklos socializacijos projektą. Ugdytiniai turės galimybę tyrinėti Žemaitijos regiono, Pamario krašto kultūrinį paveldą, lankyti ir patyrinėti kultūrinius objektus, patys fiksuos etnografines detales, akcentus ir juos apjungs savo kūrybiniuose darbuose.

Centras 2007m. rugsėjo mėnesį pasirašė sutartį su Šilutės meno mokykla. Mokiniai ir mokytojai turi galimybę bendradarbiauti su minėtos ugdymo įstaigos dailės skyriumi, pasinaudoti mokyklos technine ir intelektualine baze organizuojant ikiprofesinio mokymo veiklą.

Mūsų mokymo priemonių bazė yra tik kuriama, todėl kolegiškas bendravimas su minėta ugdymo įstaiga yra naudingas..

Baigiantis mokslo metams, buvo vykdoma mokinių ir jų tėvų apklausa tema „ Ikiprofesinis mokymas : lūkesčiai ir poreikiai“. Anketavimo tikslas - išsiaiškinti mokinių ir tėvų lūkesčius ir poreikius bei ikiprofesinio mokymo teikiamą naudą. Apklausos rezultatai nudžiugino.

Tėvai gerai informuoti apie centre organizuotą ikiprofesinio mokymo veiklą. Ugdytinių tėveliai yra patenkinti, džiaugiasi vaikų kūrybiniais rezultatais. Tėvai tikisi, kad ikiprofesinis mokymas padės vaikams pasirinkti specialybę.

Apklausti ir mokiniai, lankantys ikiprofesinio mokymo pamokas. Daugumai respondentų ikiprofesinio mokymo veikla yra įdomi. Jie džiaugiasi išmokę daug naujo, kurias gali pritaikyti įgyvendinant savo idėjas. Mokiniai džiaugiasi eksponuojamais parodose savo darbais. Dauguma apklaustųjų įgytas žinias ir praktinius įgūdžius pritaikys gyvenime, nes baigę mokyklą ir įgiję tam tikrų technologinių kompetencijų tęs mokymąsi Lietuvos profesinėse mokyklose.

Ir iš dėžių kas nors išeis...

KLASĖS AUKLĖTOJŲ VAIDMUO

Klasės auklėtojas – mokytojas, kuriam pavesta

ugdyti klasės bendruomenę, susidedančią iš mokinių, jų tėvų ir mokytojų, dirbančių su klase. Klasės auklėtojas ne tik vadovauja klasės bendruomenei, bet ir atstovauja jos interesams, ieško galimybių tenkinti jos poreikius.

Klasės auklėtojas užtikrina ugdomųjų mokinių saugumą, ugdo tvirtas mokinių dorovės, pilietines,

tautines bei patriotines nuostatas, laiduoja jų asmenybės galių plėtotę, rūpinasi pagalbos teikimu mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių, nuolat informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų ugdymosi poreikius ir pasiekimus.

Klasės auklėtojas koordinuoja klasės ugdomąjį procesą per tokias pedagoginės veiklos sritis: darbą su mokiniais, toje klasėje dirbančiais mokytojais, su centro vadovais bei kitais darbuotojais, centro savivaldos institucijomis, su tėvais ir kitais socialiniais partneriais.

Klasės auklėtojo tikslas dirbant su klase – formuoti klasės bendruomenę, kuri būtų gerai organizuota ir kurios kiekvienas narys galėtų įgyvendinti savo individualius ugdymosi tikslus ir poreikius. Dirbant individualiai didelis dėmesys skiriamas kiekvienam mokiniui, siekiant kartu su šeima padėti įveikti vaiko ugdymosi, mokymosi ir socializacijos sunkumus.

6-10 jaunimo klasių socialinė veikla planuojama auklėtojų darbo planuose, fiksuojama pagrindinio ugdymo dienynuose. Klasės auklėtojų veiklą koordinuoja direktoriaus pavaduotoja ugdymui, už vykdymą atsakingi klasių auklėtojai.

Auklėjamoji veikla įtraukiama į centro veiklos programą ir grindžiama šiais mokomaisiais dalykais: etika, pilietiškumo pagrindais, ikiprofesiniu mokymu, daile, istorija, lietuvių kalba ir kitais mokomaisiais dalykais. Siejama su centro projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis, renginiais, vienkartinėmis akcijomis.

Didelis dėmesys skiriamas šiltiems santykiams bendraujant ir bendradarbiaujant mokiniams su mokytojais.

Mūsų centras – tai alternatyva kitoms bendrojo lavinimo mokykloms, kai jaunuoliai turi psichologinių ir socialinių, bendravimo problemų, jaučiasi nesaugūs, konfliktuoja su pedagogais ir bendraamžiais. Jausdamiesi atstumti, paprastai jie bėga iš pamokų, slepia tai nuo tėvų.

Klasių auklėtojai didelį dėmesį skiria pamokų lankomumui. Palaikomas nuolatinis ryšys su auklėtiniais ir jų tėvais, jie žino klasės auklėtojo telefono numerį. Iškilus bet kokiai problemai gali nedelsiant informuoti ir šia galimybe dažnas pasinaudoja. Jei mokinys tris dienas neatvyksta į centrą, auklėtojas apsilanko namuose.

Rungiamės su svečiais iš Tauragės Jaunimo mokyklos

Mokymosi motyvacija – kitas klasės vadovų galvos skausmas. Siekdami išsiaiškinti kodėl

mokiniai atėjo mokytis į mūsų centrą, kas jiems trukdo pamokų metu dirbti, ar atsižvelgiama į jų interesus, kokie auklėtinių tikslai, kokia priimtiniausia veikla ir t.t., klasių vadovai atliko anoniminį tyrimą. Tyrimo rezultatai suteikė auklėtojams informacijos apie jų auklėjamas klases.

Paaugliai skaudžiai išgyvena jų daliai tekusius nevaikiškus išbandymus. Daugelis jų gyvena nepilnose, nedarniose ar net asocialiose šeimose, kuriose pasigenda šilumos, supratimo,

artimiausių žmonių meilės ir dėmesio. Savo vertę jie stengiasi pakelti konfliktuodami su mokytojais, klasės draugais. Klasės vadovo uždavinys – parodyti koks vaikas svarbus visai centro bendruomenei. Tam reikia apsišarvuoti didžiule kantrybe, įgyti auklėtinio pasitikėjimą.

Didžiausias auklėtojų darbo įvertinimas – tai, kad buvę auklėtiniai nepamiršta kelio į centrą, sugrįžta čia pasidžiaugti savo laimėjimais, pasidalinti rūpesčiais. Netyčia iš auklėtinio lūpų išsprūdęs kreipinys „mama“ - geriausias atlygis už auklėtojo triūsą.

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMAS ISTORIJOS PAMOKOSE

Mokytis istorijos visais laikais buvo gana sudėtinga, kadangi ji susijusi su “grįžimu atgal”. Dažnai istorijos mokymas suprantamas kaip istorinių datų ir faktų rinkinys. Remiantis tokia

tendencija kūrybiškumui ir vaizduotei nelieka vietos. Ilgą laiką programose buvo akcentuojami

svarbūs istoriniai mūšiai, revoliucijos, karai. Pasiekimams ir istorinėms asmenybėms nebuvo skiriamas tinkamas dėmesys. Tačiau reikia suprasti, kad istorija tai ne tik “pliki” faktai ar datos, bet ir greta viso šito egzistuojanti to laikotarpio kasdienybė. Ji neatsiejama nuo žmonijos gyvavimo.

Šiandien istorijos mokytojas turi ne tik nupūsti dulkes nuo praeities faktų, bet ir parodyti, kad istorija yra tas mokymas, kuris gali susieti padrikus ir chaotiškus mokslo ir technikos pasiekimus į vieną visumą, numatyti galimą pažangos poveikį žmonijos ateičiai.

Jaunimo mokykloje yra didelis skaičius žemos motyvacijos mokinių. Mokytojo tikslas - sudominti kiekvieną mokinį, suaktyvinti jo dėmesį, kad pamokos metu jis gautų kuo daugiau informacijos, įgytų praktinių gebėjimų, orientuotųsi mus supančioje ir istorinėje aplinkoje.

Ugdymo sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, iš kurių svarbus yra tinkamų mokymo priemonių parinkimas. Jau daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje kalbama apie kompiuterius mokykloje. Tai populiari tema ne tik tarp žmonių, kurie tiesiogiai rūpinasi jaunosios kartos ugdymu. Dažnai tenka girdėti, kad tėvai, giminaičiai neleidžia vaiko į arčiausiai namų esančią mokyklą todėl, kad joje nėra kompiuterių. Kas tai įtakoja? Nejaugi mokymasis naudojant naująsias technologijas iš tiesų veiksmingesnis, tikrai labai reikalingas asmenybės ugdymui? Dabar šis klausimas iš tiesų jau skamba retoriškai, nes kuriantis informacinei visuomenei mokykla negali likti izoliuota nuo technologijų vystymosi. Vienas šiuolaikinės informacinės visuomenės iššūkių - gebėjimas naudoti Informacines Kompiuterines Technologijas (IKT). Kompiuteris šiais laikais yra neatsiejamas nuo jaunimo kultūros. Šiandien atsiveria naujos informacijos pateikimo galimybės - vizualizuoti informaciją IKT pagalba, nes mokiniai nėra vienodi: vieni informaciją įsimena girdėdami, kiti skaitydami, o kiti skaitydami ir matydami. Todėl ir mokymasis turi remtis ne abstrakčiais žodžiais, bet konkrečiais vaiko suvokiamais vaizdais. Išmokti istoriją be vaizdo: iliustracijų, nuotraukų, žemėlapių - neįmanoma. Tai ne tik vaizdumas, bet ir praktinė patirtis.

Savo istorijos dėstymo pamokose taikau šiuos IT panaudojimo būdus: 1. Skaidrės. Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose yra nurodoma, kad

mokinys turi gebėti analizuoti įvairius šaltinius, juos pažinti ir interpretuoti. Naudojant pamokose skaidres visi mokiniai, daugiau ar mažiau, atsižvelgiant į jų galimybes, gali pamėginti žemėlapių ar šaltinių analizę, reikšti savo nuomonę. Mūsų jaunimo mokykloje mokosi mokiniai su silpnais skaitymo įgūdžiais, yra žemos motyvacijos, dažnai neatlieka namų darbų užduočių. Tokiu atveju labai padeda pamokose skaidrių panaudojimas, nes mokiniai visą informaciją gauna pamokos metu. Kai kuriems mokiniams yra problematiška įsigyti atlasų, todėl, rodant skaidres, mokiniai mato žemėlapį, kitus šaltinius ir gali užsiėmimų metu juos analizuoti .Skaidrių panaudojimas leidžia:

a) padidinti pamokų vaizdumą; b) pakelti mokinių mokymosi motyvaciją; c) efektyviai pakartoti išeitą medžiagą; d) dėstomą medžiagą įsisavinti pagal savo galimybes.

2. Elektronines enciklopedijas, žinynus albumus. Elektroninių enciklopedijų, žinynų, albumų panaudojimas yra svarbus žingsnis keičiant požiūrį į istorijos mokymąsi. Enciklopedijose esanti vaizdinė ir garsinė medžiaga, nuotraukos, tekstai labai sustiprina mokinių įspūdžius, praplečia akiratį, suteikia naujų žinių, pagerina darbo su vadovėliu efektyvumą.

3. Informacijos paiešką internete. Naudojant internetą istorijos dalyke, moksleiviams pateikiu užduotis surinkti kuo daugiau informacijos apie konkrečią istorinę asmenybę, politinį veikėją, istorinį įvykį ar reiškinį. Surinktą medžiagą vėliau analizuojame, lyginame šaltinių objektyvumą, vertiname. Interneto panaudojimas taikytinas vyresnių klasių mokiniams ruošiant referatus, teminius pokalbius.

4. Informacinę kompiuterinę istorinę medžiagą įrašytą kompaktiniuose diskuose. Istorinę medžiagą įrašytą kompaktiniuose diskuose naudoju kaip iliustraciją pagyvinti pamokai. Pvz. 10-os klasės kurse, nagrinėjant pamoką “Holokaustas” naudojau diską “Holokaustas Lietuvoje”; pamokoje ,Antisovietinis partizaninis pasipriešinimas Lietuvoje naudojau ištraukas iš filmo “Vienų vieni”. Tai sustiprina pamokų emocinį lygį, leidžia įvairiapusiškai pasižiūrėti į nagrinėjamą problemą.

Dirbant su IKT galima taikyti įvairius dėstymo metodus, kas ypač aktualu, kai klasėje yra įvairių gabumų mokinių. Dažniausiai savo darbe taikau šiuos metodus:

1. Individualus darbas – šis metodas efektyvus tuo, kad moksleivis sukuria ir parodo darbo rezultatą, atsiranda galimybė jį individualiai atitinkamai įvertinti, nurodant konkrečias klaidas, teikiant konsultacijas.

2. Demonstravimas – jo metu kompiuteris naudojamas kaip įrankis istoriniam laikotarpiui ir reiškiniui pateikti, jo dvasiai perteikti, siekiant sustiprinti emocinį įspūdį, įsigyventi į istorinį įvykį iš vidaus

3. Paskaita – šio metodo naudojamas su kompiuteriu padeda mokiniams susisteminti informaciją, pagyvina lektoriaus žodžius, daro paskaitą įdomesnę, leidžia diferencijuoti dėmesį.

4. Darbas grupėse – naudojant kompiuterį dirbant grupėmis yra galimybė keistis idėjomis, siūlyti paieškos galimybes, duoda apčiuopiamą rezultatą pamokos pabaigoje.

5. Darbas poromis – šis metodas taikomas kai stipresnis mokinys padeda silpnesniam. Tada gaunamas geras rezultatas, nes vienas mokinys turi galimybę pabūti lyderio(mokytojo) vaidmenyje o silpnesnysis įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, mažiau kalbantis mokinys, matydamas piešinį, iliustraciją ar fragmentą turi ką pasakyti nebijo pasireikšti prieš bendraklasį.

IKT naudojimas istorijos pamokose leidžia mokiniams geriau suvokti ir įsisavinti mokomąją medžiagą, jiems tai patinka ir yra priimtina. Kompiuterio pagalba lavėja gebėjimai dirbti su šaltiniais, kiekvienas mokinys yra įtraukiamas į paieškas, suteikiama galimybė daryti išvadas, apibendrinimus. Taip ugdomas loginis mąstymas. Dirbant su kompiuteriais, pamokose išnyksta monotonija, darbas tampa aktyvus, nes reikalauja konkretumo. Pamokos, kurių metu naudojama IKT sudomina mokinius dirbančius pagal adaptuotas ar modifikuotas programas. Tokie mokiniai dirba gaudami palengvintas užduotis, klausosi kitų mokinių, nebijo konsultuotis su kitais mokiniais ar mokytoju. Be to, tokiems mokiniams yra nesunku paskirstyti užduotis nes jos remiasi ir vaizdine, ir rašytine ir kūrybine medžiaga. Tokio tipo pamokos duoda galimybę integruoti kitų dalykų žinias, suteikia mokytojui improvizacinę ir kūrybinę laisvę.

PAPILDOMO UGDYMO VEIKLOS IR DALYVAVIMO ĮVAIRIUOSE PROJEKTUOSE

TEIKIAMOS GALIMYBĖS Svarbią mokyklos gyvenimo dalį sudaro papildomo ugdymo veikla. Ji organizuojama pagal

mokinių poreikius ir mokyklos galimybes. Kiekvieną pavasarį mokinių teiraujamasi, kokios papildomo ugdymo veiklos jie norėtų ateinančiais mokslo metais, kartu ir mokytojų prašoma, kad jie pateiktų pasiūlymus: ką gali pagal savo turimą kvalifikaciją ir mokyklos galimybes (patalpos, materialiniai resursai) pasiūlyti. Tokiu būdu papildomo ugdymo veiklos turinys kasmet kinta.

Praėjusiais mokslo metais mokiniai galėjo rinktis tokią veiklą: Verslo pagrindai, Plaukų kirpimas ir modeliavimas, Kosmetologija ir aromaterapija, Merginų ansamblis, Atletika ir

kultūrizmas, Informacija ir komunikacija, Sveikos gyvensenos pagrindai, Skulptūra ir keramika, Dailės studija, Įdomioji fizika. Ateinančiais mokslo metais mokytojai siūlo lėlių teatro kolektyvą bei žurnalistikos ir leidybos studiją.

Papildomo ugdymo pavyzdžiu galima pristatyti Sveikos gyvensenos pagrindų būrelio veiklą. Jam vadovauja biologijos mokytojas Arūnas Nausėda – sveiko gyvenimo būdo propagavimo entuziastas. Toliau pateikiama jo nuomonė.

Kodėl reikėtų bent susipažinti su įvairiais sveikos gyvensenos aspektais? Vieną dieną nelauktoji viešnia - liga - gali pasibelsti į kiekvieno namus. Tad reikia būti pasirengusiems ją sutikti ir nepasiduoti jos valiai. Ši programa neragina stoti į kovą su liga patiems, be gydytojo pagalbos, o tik skatina plėtoti savo akiratį ir supažindins su įvairiais gydymo būdais ir priemonėmis, kuriuos tikrai verta žinoti kiekvienam....

Sveikatingumo nuostatos Žmogus - nedaloma visuma, visatos atspindys. Siekiant darnos svarbu: jausti, pažinti,

ugdyti, išbandyti, įveikti save; tikėti dvasinėmis galiomis ir dvasiniais ryšiais; tarnauti grožiui, gėriui, dorai ir tiesai. Sveikata - darnos matas. Sveikata formuojasi ir auga nuo gyvybės užsimezgimo ir žmogui būtina per visą jo gyvenimą.

Išsikėliau tokį tikslą: propaguoti ir formuoti sveikos gyvensenos idealus, sveiką gyvenimo būdą. Ugdyti sveiką, harmoningą, dorą, kultūringą, sąmoningą ir dvasingą žmogų, atskleisti jo dvasines ir fizines galias bei galimybes.

Uždaviniai: Per aktyvius sveikatos ugdymo metodus bei būdus gerinti ir siekti palaikyti aukštą

sveikatingumo lygį visuose plotmėse. Kaupti mokomąją medžiagą sveikatos ugdymo klausimais. Organizuoti paskaitas, susitikimus su įvairiais žmonėmis, propaguojančiais sveiką

gyvenseną. Visiems dalyviams sudaryti geras tarpusavio bendravimo sąlygas. Norėčiau paminėti keletą, labiau pavykusių ir atmintin įstrigusių užsiėmimų: Stebuklingos

galios sultyse – šitaip vadinosi užsiėmimas, kuriame dalyvavo Šilutėje žinomas želmenų augintojas Jonas Milevičius. “Gyvename ne tam, kad valgytume, bet valgome tam, kad gyventume“, - ši senovės graikų išmintis – mėgiamiausias Jono posakis. J. Milevičius pasidalino savo patirtimi, pateikė daug kviečių želmenų sulčių teigiamo poveikio pavyzdžių. Sultys nėra vaistas, tai natūrali, valanti ir stiprinanti priemonė, idealiai subalansuotas produktas, kuriame yra daugybė maistinių medžiagų, padedančių žmogui stiprinti sveikatą.

Kitas visiems įsiminęs užsiėmimas apie tai, kaip reikia tinkamai maitintis - tai maisto produktų derinimas. Buvo pakviesta M. Jankaus pagrindinės mokyklos mokytoja S. Martinkienė, kuri papasakojo, kaip derinami maisto produktai. Mokiniai gavo dovanų produktų derinimo lentelę. Galėjo paragauti iš daigintų kviečių iškeptų paplotėlių ir užduoti įvairių klausimų. Klausimų buvo daug, nes mokiniams buvo įdomu sužinoti, kokie produktai derinasi vienas su kitu, o kurie visai nesiderina. Pasirodo, kad daugelis esame įpratę maitintis neteisingai ir šių įpročių nelengva atsisakyti.

Dar norėčiau paminėti užsiėmimus, susilaukusius didelio susidomėjimo ir noro susitikti dar kartą, „ Rankų linijų paslaptys, aktyvūs taškai“.

Mano manymu, svarbiausia šioje veikloje tai, kad žmogus pats imtųsi atsakomybės už savo sveikatą, o neužkrautų jos daktarams. Esame laimingi, kad galime sveikai ir įdomiai gyventi, plėsti savo akiratį, dalintis savo patirtimi. Gera savijauta ir nuotaika, gali būti kasdieniu reiškiniu. Būdami kartu mokomės naudotis šiais turtais.

Daug galimybių sudominti mokinius, o tuo pačiu ir didinti jų motyvaciją dalyvauti

mokyklos gyvenime teikia įvairi projektinė veikla. Temų tokiai veiklai tikrai netrūksta: jas siūlo įvairios ministerijos, savivaldybė bei kitos institucijos per skelbiamus konkursus, kuriuose aktyviai dalyvaujame. Turbūt neverta apsistoti ties tais projektais, kuriuos žino visos ugdymo įstaigos. Pakaktų juos paminėti, bet ir tai nelengvas uždavinys, nes visų išvardinti turbūt nepavyktų: Vaikų socializacijos, Smurto prevencijos, Mokiniai prieš ŽIV/AIDS, Skaitymo skatinimo, Pilietiškumo

ugdymo, Saugi mokykla, paminklosaugos, gaisrų prevencijos, aplinkosaugos projektas „Rink baterijas“ – tai tik dalis projektinės veiklos, kuriose mokiniai skatinami dalyvauti.

Ši veiklos sritis svarbi ne tik tuo, kad ji įdomi mokiniams, nes papildo, o kartais ir atstoja pamokas, ji – ir svarbus finansavimo šaltinis, leidžiantis įsigyti būtinų medžiagų, priemonių, rengti ekskursijas. Ką jau besakyti apie džiaugsmą ir pasididžiavimą, kai mokiniai sulaukia apdovanojimų ar bent įvertinimo už dalyvavimą.

Svarbu tai, kad mokykla neapsiriboja vien pasiūla iš šalies, o projektinę veiklą naudoja kaip aktyvų ir patrauklų mokymo metodą, kuris taikomas ne tik per pamokas, bet neretai ir atstoja jas. Mokykloje pasiteisino patirtis, kai visa diena skiriama kokiai nors veiklai: taip vyksta „Kalbų diena“, viena diena buvo skirta Mikės Pūkuotuko gimtadieniui švęsti, Aukštumalos pelkės raidos aiškinimuisi, istorinių įvykių ir asmenybių įamžinimo mieste ir rajone fiksavimui bei daug kitų.

Mūsų centro mokiniai (baltais marškinėliais) akcijos „Gegužė – smurtui prieš vaikus Ne“ eitynėse

Kaip išskirtinę mokyklos sėkmę galime pristatyti jau šeštus metus vykdomą profesinio

orientavimo projektą „Asistentas vienai dienai“. Jo sėkmė ta, kad ne tik mokiniams jis įdomus, jie noriai dalyvauja, šio projekto partneriais kasmet tampa keliolika miesto įmonių ir organizacijų, kurios sutinka priimti mokinius.

Projekto idėja „pasiskolinta“ iš televizijos laidos. Mokytojai suranda ir susitaria, kas priims mokinius. Kiekvienam mokiniui ieškoma atskiros darbo vietos. Mokinys palydimas į savo „darbovietę“ ir supažindinamas su asmeniu, kurio asistentu bus. Darbo vietos paskirstomos burtais, tad niekas iš mokinių nežino, kuo turės būti. Visi su savimi nešasi anketas, kurių dalį užpildys jie, o kitą dalį priimantis asmuo. Anketa atrodo taip:

ŠILUTĖS JAUNIMO IR SUAUGUSIŲJŲ MOKYMO CENTRAS

Profesinio švietimo projektas

,,ASISTENTAS VIENAI DIENAI“

(Mokinio vardas, pavardė, klasė)

(Paskyrimo vieta, kokį produktą įstaiga ar įmonė gamina, kokias paslaugas teikia) ________________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________________

(Priimančio darbuotojo vardas, pavardė ir pareigos)

(Priimančio darbuotojo darbo apibūdinimas: už ką jis atsakingas, ką veikia ir t.t.) ________________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________ (Kokias užduotis gavau, kaip pasisekė jas atlikti)

______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________________

(Dalyvavo projekte įspūdžiai ir įvertinimas: ar patiko, ar buvo naudinga, ką norite pasiūlyti ateičiai) ________________________________________________________________________________________

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Šį puslapį

pildo mokinys

Moksleivio veiklos apibūdinimas

Tinkamą atsakymą pažymėkite

Ar mokinys domėjosi Jūsų darbu? Taip Ne Ar mokinys buvo paslaugus? Taip Ne Ar davėte jam kokių užduočių? Taip Ne Kaip mokinys jas atliko? Labai gerai Gerai Patenkinamai

Nepatenkinamai Kaip Jūs vertinate šį projektą? Tokie projektai reikalingi. Nemanau, kad tai

prasminga. Ar sutiktumėte ir ateityje dalyvauti profesinio švietimo veikloje? Taip Ne Ką norėtumėte pasiūlyti ateityje keisti ar tobulinti? _________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Priėmusiojo darbuotojo vardas, pavardė, parašas.

Šį puslapį pildo mokinį priimantis asmuo. Mokinys turi sužinoti, kaip įgyjama jį priimančio žmogaus specialybė, už ką jis atsakingas,

kuo svarbus jo darbas, atlikti jam pavestas užduotis. Grįžę į mokyklą, mokiniai dalijasi savo įspūdžiais, rodo nuotraukas iš savo darbo vietų, pasakoja, ką sužinoję.

Baigiantis mokslo metams, mokykloje rengiamas dalyvavimo projektiniuose darbuose pristatymas. Tai puiki proga mokiniams ir mokytojams aptarti, kas pavyko, kas nelabai, ką būtų galima daryti kitaip, taip, kad buvimas kartu būtų įdomus ir prasmingas.

TAURAGĖS JAUNIMO MOKYKLA Adresas: Aerodromo g.7 LT-72184 Tauragė Telefonas: 8-446 61055 El. paštas: jaunimo.m@gmail.com Direktorius - Stasys Lapė Direktoriaus pavaduotoja ugdymui – Alma Šlakaitienė

VIZIJA Jaunimo mokykla bus naudinga besimokantiems, artimiausiai aplinkai ir visai

sistemai, kai: klasėse bus reikalingos mokymo priemonės, išplėsta kompiuterių klasė, organizuotas vaikų vasaros poilsis ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programos, technologijų ir ikiprofesinio mokymo kabinetuose bus reikiamos įrangos. Jos vidinė kultūra išsiskirs, kai: į vaiką bus žiūrima kaip į asmenybę, atsižvelgiama į vaiko socialinius ir intelektualinius poreikius, bendraus ir bendradarbiaus pedagogai, tėvai ir visuomeninės institucijos. Mokyklos organizacinė sandara ir visi kiekybiniai parametrai bus realizuoti, kai: VII– X klasėse bus vykdomas ikiprofesinis mokymas, tinkamai atliks savo funkcijas mokyklos taryba. Moksleiviai bus skatinami tęsti mokymąsi kitose mokymo įstaigose.

MISIJA

Padėti mokymosi motyvų stokojantiems moksleiviams ugdytis. Pagrindinė vertybė -

žmogus. Bendradarbiavimo sėkmė priklauso nuo bendravimo geranoriškumo, vienų pagalbos kitiems.

PRIORITETAI

Apsirūpinimas kompiuteriais.● Ikiprofesinis ir technologinis mokymas.● Apsirūpinimas vadovėliais ir grožine literatūra.● Papildomo ugdymo efektyvinimas.● Metodinės medžiagos kaupimas, sisteminimas, projektų kūrimas.● Mokytojų kvalifikacijos kėlimas. ● Ugdymo (si) kokybės gerinimas.● Mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas.● Savitos kultūros kūrimas.● Mokinių pažangos vertinimas.● Drausmės stiprinimas.

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

1. Individualizuoti mokymo turinį. 2. Sukurti gerą mokymosi aplinką. 3. Ugdyti mokinių atsakomybę.

Padėti paaugliams ir jaunuoliams: suvokti savo poreikius, interesus, mokytis spręsti asmenines problemas, ugdyti atsparumą neigiamai socialinei įtakai, ugdyti teisių, pareigų, atsakomybės visuomenei suvokimą, skatinti poreikį įgyti pagrindinį išsilavinimą, padėti pasirengti tolesniam gyvenimui - išmokyti kai kurių profesijų pagrindų.

METODINĖ-DALYKINĖ MEDŽIAGA

PRIEŽASTYS, NULEMIANČIOS BŪTINYBĘ PAMOKOSE MOKINIAMS TAIKYTI INDIVIDUALIAS, DIFERENCIJUOTAS UŽDUOTIS

Jaunimo mokyklos kontingentas įvairus tiek socialine, tiek moraline bei psichologine prasmėmis. Bendrojo lavinimo mokyklas moksleiviai daugiausiai paliko dėl blogo elgesio, nepatenkinamo mokymosi ir pamokų praleidinėjimo.Beveik visi į mūsų mokyklą atvykę mokytis moksleiviai neturi mokymosi motyvacijos arba ji labai silpna.Todėl mokytojams būtina visokiais būdais skatinti moksleivius sudominti dėstomu dalyku, stiprinti moksleivių mokymosi motyvaciją.

Silpniau besimokantiems moksleiviams vienas iš būdų padėti ir pasiekti tam tikrą mokymosi lygį – tai dėstomo dalyko medžiagos pateikimas diferincijuojant užduotis bei individualizuojant mokymosi procesą.

INDIVIDUALIOS IR DIFERINCIJUOTOS UŽDUOTYS BIOLOGIJOS PAMOKOSE

Dirbant su jaunimo mokyklos mokiniais labai svarbu juos gerai suprasti, žinoti jų mokymosi lygį, požiūrį į dėstomą dalyką ir t. t. Esu pakankamai išstudijavęs moksleivių psichologines, socialines problemas`, atlikes pamokų analizę, todėl galiu teigti, kad moksleiviai savo iniciatyva į darbą įsitraukia tik po keletos pamokų. Į darbą kibdavo tik paprašius arba pareikalavus mokytojui. Visus duomenis pateikiau 1 lentelėje. Klausimus užduoda beveik pastoviai, kartais ir visai nebūtinus, netikėtus. Savo iniciatyva moksleiviai retai papildo draugų pasisakymus, atidžiai klauso mokytojo ir atlieka užduotis. Griežtai pareikalavus kai kada tai atlieka , bet geriau dirba paprašius mokytojo. Po pamokos visuomet pravesdavau pokalbį individualiai su kiekvienu moksleiviu. Dažnai paklausdavau:

Kas tau patinka mokantis?

Kas nepatinka?

Kaip paaiškinsi, apibendrinsi savo mokymąsi? Dažniausiai moksleiviai kaltina mokytojus, kad jie blogai paaiškina, daug reikalauja ir t. t. Individualizuojant mokymo procesą:

- stengiuosi kvalifikuotai išsiaiškinti ir apibūdinti individualizavimo priežastis, terminus, išteklius;

- pasitikiu moksleivių galiomis ir sėkme; - mokymo procesą organizuoju, atsižvelgdamas į kiekvieno mokinio protinius

sugebėjimus bei jo psichologines savybes.

1 lentelė. Stebėtų pamokų analizė

Mokinių veikla Mokinio iniciatyva Paprašius mokytojo

Greitai įsitraukia į darbą

Nuo 5 stebėtos pamokos

Retai

Užduoda klausimus Per visas pamokas Retai

Papildo draugų atsakymus

Retai Dažnai

Atidžiai klauso mokytojo

Retai Dažniau

Atlieka užduotį Retai Dažniau

Abu šie mokymo metodai padeda moksleiviams tobulėti, kopti sėkmės laiptais. Mokymosi motyvacijos stokojantys moksleiviai dažniausiai pasiaukojančiai dirba tuomet, kai supranta, jog įgis asmeninį pripažinimą, pasitikėjimą savo jėgomis dirbant drauge su kitais. Ypač šis pasitikėjimas sustiprėja, jei moksleiviai yra pastebimi ir pagiriami, skatinami, teisingai įvertinamas jų darbas.

Mokymo proceso individualizavimas ugdytinius:

- orientuoja į konkretų individą ir sudaromos sąlygos dvasinių, psichinių, fizinių bei prigimtinių duomenų sklaidai;

- sustiprina mokymosi motyvaciją; - gerinamas mikroklimatas. Didaktinės sistemos bei vertinimo sistemos individualizavimas silpnina agresiją moksleivių tarpe, jie tampa mažiau pedagogiškai apleisti.

Diferencijuojant chemijos dalykų užduotis bei testus atsižvelgiu į kiekvieno moksleivio individualias savybes apie kurias paminėjau prieš tai analizuodamas individualizavimo proceso ypatumus. 8 klasės chemijos dėstyme atsižvelgiu į moksleivių su ribotu intelektu galimybes. Jiems specialiai sudariau adaptuotos programos struktūrines užduotis bei testus. Stengiuosi padėti moksleiviui, turinčiam specifinių pažinimo ypatumų ar savireguliacijos sutrikimų. Užduotis ar jų atlikimo būdus taikau tokius, kurie leistų patirti sėkmės pojūtį. Bandau taikyti tokią vertinimo sistemą, kuri ne mažintų, o priešingai – stiprintų mokymosi motyvaciją, kuri fiksuotų jų mokymosi ir ugdymo pažangą.

Dalykas: Integruota geografijos-informatikos pamoka. Klasė: VII Tema: Afrikos geografinės zonos Tikslas: Priminti geografinių zonų paplitimo priklausomybę nuo klimato

(temperatūros, drėgmės), parodyti Afrikos gyvojo pasaulio įvairovę; formuoti darbo su kompiuteriu įgūdžius.

Vieta: Kompiuterių klasė. Priemonės: Sieninis pasaulio geografinių zonų žemėlapis, kompiuteriai, magnetinės

lentos, magnetiniai ženklai (augalai, gyvūnai), kontūriniai Afrikos žemėlapiai.

Darbo metodai: Kartojimo pokalbis, pasakojimas, demonstravimas. Pasiruošimas: Naudojantis interneto informacija sukuriama programa ,,Afrikos geografinės

zonos’’. Šiek tiek informacijos: Afrika yra karščiausias žemynas. Atogrąžų miškus galime vadinti ,,Žemės

plaučiais’’ ar ,,žaliuoju pragaru’’. Šiame žemyne plyti didžiausia pasaulyje dykuma - Sachara. Geografinės zonos, einant nuo pusiaujo ašigalių link, tolygiai keičiasi palei lygiagretes, nes Afrikoje nėra ilgų ir aukštų kalnų grandinių. Klimatas, t.y. temperatūra ir kritulių kiekis, lemia augalijos ir gyvūnijos paplitimą.

Eiga: Mokinių prašoma prisiminti: kurioje Afrikos dalyje iškrinta daugiausiai kritulių, kurioje – mažiausiai; kurioje klimato juostoje yra du sezonai, kokie; kokią įtaką klimatui turi vandenynų srovės, paviršiaus ypatumai; kuriose Afrikos vietose palankiausios sąlygos augti augalams ir gyventi gyvūnams. Mokiniams paaiškinama, kaip reikės dirbti su kompiuteriu (ieškoti informacijos apie geografines zonas). Mokiniai, lankydamiesi interneto svetainėse, susipažįsta su Afrikos geografinėmis zonomis, būdingais augalais, gyvūnais.

Įtvirtinimui: Pateikiamos dvi užduotys: 1. Naudojantis magnetiniais ženklais kontūriniame žemėlapyje parodyti, kur paplitusios geografinės zonos (dykumos, atogrąžų miškai, savana). 2. Tam tikrose teritorijose ,,pasodinti“ augalus ir ,,apgyvendinti’’ gyvūnus. Pabaigoje mokiniai pristato atliktą užduotį, dalijasi įspūdžiais, kaip jiems patiko tokia pamoka.

POPAMOKINĖ VEIKLA

Dailės būrelis Mokykloje vyko Kalėdinių renginių savaitė. Išskirtinio dėmesio sulaukė dailės būrelio narių

ir jų mokytojos Astos Lingienės noras surengti senovinio kalėdinio atviruko piešimo konkursą. Daug įdomių ir įspūdingų atvirukų mokiniai surinko iš savo tėvų ir senelių. Gražiausi mokinių piešiniai buvo eksponuojami mokyklos fojė esančiame stende. Jaunųjų meistrelių būrelis

6-7 klasių mokinių iniciatyva 2007/2008 m. m. mokykloje įkurtas Jaunųjų meistrelių būrelis. Jam vadovauja ikiprofesinio mokymo mokytoja A.Kleinauskienė. Nuoširdus darbas, duoda ir gražius vaisius. Mokiniai savo darbelius eksponuoja Tauragės profesinio rengimo centre vykusioje Amatų dienoje.

Mokiniai prie savo darbelių

Lengvosios atletikos būrelis

Jaunimo mokyklos stalo tenisininkai aktyviai bendradarbiauja su Tauragės rajono pagrindinių mokyklų bei Tauragės profesinio rengimo centro stalo teniso komandomis. PRC patalpose vyksta Jaunimo mokyklos stalo teniso būrelio užsiėmimai ir įvairūs turnyrai, kuriuos puikiai organizuoja mokytojai S. Dzimidas ir V. Jurgutytė.

Varžybų akimirka

PROJEKTAI

„Amatų mokykla - naujas profesinio mokymo modelis“

Tauragės profesinio rengimo centre 2007 m. buvo vykdomas projektas „Amatų mokykla - naujas profesinio mokymo modelis“, pritaikant Danijos amatų mokyklos patirtį.

Bendrasis šio projekto tikslas – sukurti ir išbandyti profesinio mokymo ir konsultavimo modelį, kuris įgalintų profesinio mokymo sistemą geriau tenkinti besikeičiančius ekonomikos ir verslo poreikius bei kiekvieno besimokančiojo interesus ir sugebėjimus ir tokiu būdu sudarytų prielaidą grįžti į švietimo sistemą ,,iškritusiesiems iš nuosekliojo mokymosi sistemos.

Projekto vykdymo metu buvo parengtos šešios 400 valandų trukmės neformalaus mokymo programos: viešojo maitinimo darbininko padėjėjo; siuvimo darbininko padėjėjo; automobilių priežiūros ir remonto darbininko padėjėjo; metalų apdirbimo technologijos darbininko padėjėjo; statybos darbininko padėjėjo; medienos apdirbimo darbininko padėjėjo. Tauragės Jaunimo mokyklos administracija ir pedagogai pasirūpino, kad šiame projekte sėkmingai mokymąsi tęstų buvę mokyklos mokiniai.

Projekte dalyvavo 23 buvę (iškritę ir baigę) Jaunimo mokyklos mokiniai. Išklausę pagal atitinkamas neformaliojo mokymo programas skirtų valandų skaičių ir atlikę praktikos duotis bei padirbėję smulkaus verslo įmonėse, mokiniai įgijo darbininko padėjėjo kvalifikaciją.

Džiugu, kad dalis mokinių iš karto po projekto užbaigimo liko dirbti tose įmonėse. Baigiamosios konferencijos metu išsakytos mintys ir palinkėjimai, įvardinta įgyta patirtis ir

nuveikti darbai tik patvirtina teiginį, jog pastangos, ir geri ketinimai siekiant padėti „iškritusiems“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos mokytis, tobulėti, yra galingas ginklas, padedantis jiems adaptuotis mokymosi įstaigose bei darbo pasaulyje.

„Gyvenu sveiką gyvenimą“

Vykdydama Prevencinės programos „Gyvenu sveiką gyvenimą“ projektą Tauragės

jaunimo mokyklos bendruomenė organizavo piešinių konkursus „Žalingi įpročiai“, „Priešinkimės kontrabandai“ ir „Mes prieš AIDS“, vykdė mokinių anketinę apklausą „Žalingų įpročių paplitimas mokykloje“ ir dalyvavo Tauragės rajono policijos komisariato paskelbtame lipduko konkurse „Aš už sveiką ir saugų pasaulį“.

KONKURSAI

„Mes prieš AIDS“

Jau antrus metus iš eilės jaunimo mokyklos merginų komanda dalyvauja Šiaulių jaunimo mokykloje vykusiame tradiciniame Respublikiniame jaunimo mokyklų konkurse „Mes prieš AIDS“. Jaunimo mokyklos komanda plušėjo keletą savaičių ir sukurė pristatymui dainą apie „AIDS“, kurią, mokantis dainuoti, skambėjo visa mokykla. Klausimų – atsakymų viktorinai teko paskaityti įvairią literatūrą, paieškoti atsakymų interneto tinklapiuose, konsultuotis su mokytojais. Renginio metu komandoms reikėjo atlikti įvairias užduotis: prisistatyti, atsakyti į klausimyno užduotis, spręsti kryžiažodį, paruošti plakatą, atsakinėti į policijos pareigūnės pateiktus klausimus. Sekėsi puikiai, komanda buvo apdovanota padėkos raštu, o Tauragės jaunimo mokyklos vadovybė įteikė konkurso dalyvėms asmenines dovanas. Jaunimo mokykla ir toliau vykdys prevencinį darbą, kurio pagrindinės kryptys yra meninė, sveikatinimo, sportinė, humanitarinė, kraštotyrinė.

SUSITIKIMAS SU KLAIPĖDOS TERITORINĖS MUITINĖS PAREIGŪNAIS

Tauragės jaunimo mokyklos bendruomenė aktyviai dalyvauja įvairiuose prevencijos projektuose ir renginiuose.

Plečiant prevencinę veiklą, Rasa Rentauskienė, Klaipėdos teritorinės muitinės Vyriausioji inspektorė ryšiams su visuomene, pasisiūlė bendradarbiauti su Tauragės apskrities mokyklomis. Į pasiūlymą atsiliepė ir Tauragės jaunimo mokyklos bendruomenė.

2008 m. gegužės 28 d. Tauragės jaunimo mokyklos mokiniai bei pedagogai dalyvavo Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų organizuotame renginyje.

Muitinės pareigūnai mokiniams pristatė muitinės funkcijas, turimą tikrinimo įrangą, kalbėjo apie narkotikus, jų žalą ir pavojų žmogaus sveikatai bei gyvybei, atsakinėjo į pateiktus klausimus, leido apžiūrėti ir išbandyti įrangą.

Didelio susidomėjimo sulaukė keturkojai muitinės pareigūnai šunys Treisė ir Laki, kurie demonstravo savo sugebėjimus: ieškojo narkotinių medžiagų, cigarečių, vykdė dresuotojų nurodymus, komandas.

Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai dėkodami už bendradarbiavimą įteikė mokiniams atminimui lankstinukus apie Lietuvos muitinę bei foto albumą „Lietuvos muitinės tarnybiniai šunys“.

NUPYNĖ ADVENTO VAINIKĄ

Adventas – tai laikas, kurio metu vienas kitame uždegame žiburį: pritarimo, drąsos, meilės, draugystės, pagalbos. Tauragės jaunimo mokyklos mokiniai įžiebė ne tik žiburį, bet ir nupynė Advento vainiką, skatinantį mylėti vieni kitus, džiaugtis, skleisti savo širdies šilumą, dalintis, susitaikyti su savimi, kitais žmonėmis ir Dievu. Mokiniai dalijosi obuoliais, saldainiais, gerumu, giedojo adventines giesmes. Popietė baigėsi giesme „Tyli naktis“, kurią atliko ne tik mokiniai bet ir mokytojai. Mokiniai dėkingi muzikos ir tikybos mokytojai Marytei Remeikytei už skatinimą būti geresniais, gerumą ir nuoširdumą.

Momentas iš Advento popietės

IŠVYKOS:

Į DRUSKININKŲ VANDENS PARKĄ Vykdydami mokinių pažintinę veiklą Tauragės jaunimo mokyklos mokiniai ir mokytojai spalio 16 d. vyko į Druskininkus. Ši kelionė buvo skirta mokinių ugdymosi motyvacijai skatinti. Vyko 12 pažangiausių mokyklos mokinių, juos lydėjo klasių auklėtojai. Mokiniai susipažino su Druskininkų apylinkėmis, pabuvojo Druskininkų vandens parke, mėgavosi vandens pramogų komplekse: jūros bangų baseine, sraunioje upėje, vandens nusileidimo kalneliuose, kurių

ilgiausias yra 212 metrų. Mokiniams ir mokytojams išvyka paliko didelį įspūdį - visiems norėtųsi sugrįžti dar kartą.

Akimirka iš kelionės

Viešnagė ŠIAULIŲ TARDYMO IZOLIATORIUJE

Vykdydami prevencinę programą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas“ Jaunimo mokyklos mokiniai bei mokytojai V. Barkauskas ir M. Remeikytė buvo nuvykę į Šiaulių tardymo izoliatorių. Mokiniai susipažino su nuteistųjų ir įtariamųjų gyvenimo sąlygomis, aplinka, laisvalaikiu. Tardymo izoliatoriaus darbuotojai aprodė kameras, sporto aikštelę, kiemą, į kurį išvedami pasivaikščioti nuteistieji, apsaugos darbuotojų stebėjimo objektus. Mokiniai buvo labai žingeidūs, stengėsi parodyti save, tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantys tvarkos saugotojai, juos greitai apramino. Į visus mokinių užduotus klausimus noriai atsakė socialinis darbuotojas. Mokiniai nustebo pamatę nuteistųjų kasdienybę, tamsius ir niūrius izoliatoriaus pastatus, griežtus darbuotojų veidus ir dar griežtesnę tvarką. Ekskursija padės mokiniams giliau suvokti, ką reiškia laisvė, gyvenimas ir nusikaltimas. Grįždami mokiniai dar aplankė Saulės miestą, linksmai ir turiningai praleido laiką, pailsėjo.

Į ŠILALĖS RAJ. KALTINĖNŲ SVEIKATINGUMO CENTRĄ

Jau kelinti metai Jaunimo mokykloje vyksta Kalėdinis krepšinio turnyras, kuriame dalyvauja Lauksargių, M.Mažvydo, Tarailių , Baltrušaičių pagrindinių, Jaunimo mokyklų bei „Versmės“ gimnazijos mokinių komandos. Atidarymo metu grakštų šokį dovanoja Tauragės profesinio rengimo centro ritminių šokių kolektyvo merginos. Išbandę jėgas, išsiaiškinę geriausius turnyro žaidėjus, išsidalinę taures, diplomus ir atminimo dovanas, palinkėję sėkmingų ateinančių metų, išsiskirstome. Jaunimo mokyklos komanda paskatinama tradiciniu prizu-1 valandos maudynėmis Raseinių rajono Kaltanėnų sveikatingumo centre.

TELŠIŲ JAUNIMO MOKYKLA Adresas: Lakštingalų g. 8, LT-87107 Telšiai Telefonas: 8-444 60239 El. paštas: jaunimo@andernetas.lt Interneto svetainė: www.jaunimomokykla.mums.lt/ Direktorė Adelė Eitkevičienė Direktorės pavaduotojas ugdymui Petras Upermonas

1993 metų rugsėjo 1 dieną Telšiuose, prie Moksleivių namų, pradėjo veikti 3 jaunimo klasės (7-ta, 8-ta, 9-ta).

1994-ųjų gegužės 25 dieną Telšių rajono Savivaldybė Moksleivių namus reorganizavo į Telšių jaunimo mokyklą, kuri savo veiklą pradėjo nuo 1994 metų rugsėjo 1 dienos.

Kasmet mokyklą baigia vidutiniškai po 30 mokinių.

Mokykla turi savo emblemą, dainą, vėliavą.

Nuo pat mokyklos įkūrimo ir dabar jai vadovauja direktorė Adelė Eitkevičienė bei

pavaduotojas ugdymui Petras Upermonas. Mokykloje dirba 18 mokytojų ir specialistai. Mokyklos veiklos pradžioje mokėsi 69 mokiniai, šiuo metu - 94. Mokiniai priimami į 7-ą

klasę ir baigia 10 klasių, įgydami pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą su įrašu apie ikiprofesinį mokymą.

Mokykloje kasmet veikia po 12-15 būrelių. Šiuo metu - renginių organizatorių, dramos, dailės, keramikos, miškininkų, sporto, saugaus eismo, vairavimo ir kt.

Mokykloje yra sukurta pakankamai gera materialinė bazė. Švenčiant mokyklos veiklos 5-metį, buvo įkurtas mokyklos istorijos muziejus. Švenčiant mokyklos veiklos 10-metį, buvo sukurtas bei pašventintas kryžius ir pastatytas

Kryžių kalne. Taip pat parašyta mokyklos veiklos istorija, dabar rašomas metraštis.

MOKYKLOS ISTORIJOS MUZIEJUS Mokyklos istorijos muziejus įkurtas 1999 metais, jame atsispindi mokyklos gyvenimas nuo

jos įkūrimo iki šių dienų. Ekspozicijoje: mokyklos įkūrimas, vadovai, svarbiausi mokyklos dokumentai, mokyklos mokytojai, mokinių laidos, mūsų geriausieji, mūsų laimėjimai, mokyklos šventės, renginiai, popamokinė veikla, spauda apie mus.

Muziejuje saugoma mokyklos vėliava, moksleivių vasaros stovyklos vėliava, apdovanojimai, mokyklos istorija, metraštis, albumai su nuotraukomis, suvenyrai iš kt. respublikos

JM. Kaupiama medžiaga apie buvusius mokinius, moksleivių kūryba, mokykloje rengtų švenčių scenarijai ir kt.

Muziejuje veikia moksleivių darbų parodos (trikotažo, medžio, metalo darbai). Aplankiusiems muziejų dovanojami pačių sukurti lankstinukai apie mokyklą.

IKIPROFESINIS MOKYMAS Mūsų mokykloje ikiprofesinio mokymo- mezgimo, siuvimo, kulinarijos, medžio darbų-

programa orientuota į bendrųjų ir profesinių kompetencijų ugdymą. Teorija glaudžiai siejasi su praktika, tačiau praktinė veikla užima didžiąją pamokų dalį. Kūrybiškumas – neatsiejama ikiprofesinio mokymo dalis. Todėl mokytojai su mokiniais organizuoja parodas savo mokykloje, dalyvauja įvairiose parodose bei konkursuose, pvz.: 2003 m. mokiniai pristatė kūrybinius darbus parodai „Mūsų kitoks pasaulis“ (mokyt. G. Raudonienė), Telšių Kultūros centre 2002 m. Kalėdinių puokščių parodoje laimėta 1- oji vieta už puokštę „Šerkšnas“, kurią sukūrė 10-os klasės moksleivės (mokyt.G. Raudonienė), 2003 m. Kalėdinių puokščių parodoje - aukcione mokinės D. Razonaitė ir S. Klevaitė pelnė prizinę vietą už puokštę „Sniego gniūžtės“ (mokyt. G. Raudonienė), mokinės R. Jonušaitė, R. Jonušaitė, N. Vaigauskytė ir J. Varpiotaitė sukūrė meniškiausių lėlių grupę „Skudurinės Onutės – 2003“ konkurse (mokyt. G. Raudonienė ).

2004 m. moksleiviai, vadovaujami mokytojo, tautodailininko S. Kamino, išdrožė

koplytstulpį Žemaičių poetei Karolinai Praniauskaitei atminti ir pastatė jį Padurbinio dvarelyje. 2005 m. Telšių rajono praktinėje technologijų dalyko konferencijoje eksponuoti mokinių

tapybos ant šilko bei medžio darbai (mokyt. G. Raudonienė, A. Šešplaukis, Č. Matėšiūnas).

Siekiant numatytų programos tikslų ir uždavinių, kiekvienoje klasėje taikomi įvairūs

mokymo ir mokymosi metodai, t.y.: individualus darbas, darbas porose, darbas grupėse, projektinė veikla ir t.t. Projekto metodu 2005/2006 m. m. 10-os klasės mokinės sukūrė batikos technika atliktą užuolaidą mokyklos kulinarijos kabinetui (mokyt. G. Raudonienė).

Kiekvienų mokslo metų pabaigoje įgytas kompetencijas ikiprofesiniame mokyme

dešimtokai patvirtina teorinių žinių patikra bei kūrybiniais – praktiniais darbais. Darbų įvairovė stebina ir džiugina. Kasmet jie būna skirtingi, dažnai pritaikyti estetiniam mokyklos vaizdo formavimui, pvz.: berniukų padaryti medžio modeliai poilsiui, stalai ir suolai valgykloje, dekoratyvinės pano „Jaunystė“, mokyklos emblema lauke, mergaičių pasiūta tapyto audinio užuolaida fojė papuošimui ir kt. Įdomios mokinių sukurtos drabužių kolekcijos: natūralios vilnos megzti moteriški komplektai, alternatyvios mados pristatymas, vaikiškos suknelės, puoštos reljefinėmis aplikacijom „Gėlės“, naktiniai drabužėliai vaikams „Debesėlio sapnas“, moteriškos suknelės bei aksesuarai „Romantika“ ir kt.

Patikros metu...

PROJEKTINĖ VEIKLA

Mokykla aktyviai dalyvauja įvairioje projektinėje veikloje, socializacijos programose, kurias vykdo nuo 2004 metų veikiantis „Panelių klubas“. „Panelių klubas“

Mūsų mokykloje 2004 metais įkurtas Panelių klubas. Tai vienintelis klubas tarp Telšių rajono ir miesto mokyklų.

Šio projekto iniciatorės – mokyklos psichologė Rasa Vintalienė ir socialinė pedagogė Alvita Nebeskienė. Panelių klubo narės yra visos mokyklos mergaitės.

Nuo pat pirmų įkūrimo metų šio klubo veikla yra siekiama mokyti mergaites teisingų moralinių gyvenimo nuostatų bei laikytis visuomenėje priimtų kultūros ir etikos normų.

Panelių klubas labai sėkmingai tęsia savo veiklą, vykdydamas šias socializacijos programas: ,,Mes – prieš jaunėjančią motinystę“(2004-2005m.m.); ,,Žmoguje viskas turi būti gražu: ir veidas, ir siela, ir rūbai, ir mintys...“(2005-2006 m. m.); ,,Atkakliai peržengsiu visas kliūtis ir gyvenimo dugne tikrai nepasiliksiu...“(2006-2007 m. m.); ,,Dabarties spygliukai gali tapti švelnesni, jei tarp jų matyti ateities rožės žiedas...“(2007-2008 m. m).

Panelių klubo mergaitės, talkinant jų vadovėms, per visus tuos metus nuveikė nemažai įdomių ir naudingų darbų. Išleista (2007 m.) Panelių klubo knyga ,,Ką gali žmogaus rankos“, kurioje galima pamatyti mergaičių piešinių iliustracijas bei literatūrinius rašinius šia tema.

Mergaitės yra skatinamos rūpintis savo kūno higiena, išvaizda, vidiniu grožiu, todėl šiuo tikslu bendradarbiaujama su gydytojais, visažistėmis, rūbų modeliuotojomis, kirpėjomis, masažistėmis, aerobikos trenerėmis, dvasiškiais.

Mokykloje kasmet Panelių klube yra organizuojamos kalėdinės popietės, Šv. Valentino dienos renginiai, klubo veiklos užbaigimo šventės, kurių metu mokinės turi galimybę išreikšti gebėjimus teatrinio-muzikinio- dailės meno ir kitose srityse.

Organizuojamos diskusijų svarbiais klausimais popietės. Mergaitėms yra puiki proga atsiverti, išsakyti savo nuomonę joms rūpimais klausimais.

Labai didelį įspūdį vykdant klubo projektinę veiklą paliko susitikimas su vienintelio Europoje gyvuojančio Panevėžio lėlių vežimo teatro artistais, Klaipėdos pramogų centru ,,Akropolis“, žaidimų ir linksmybių parku ,,Lokės pėda“, boulingo pramogų centru ,,Sfera“.

Ateinančiais mokslo metais klubo narės planuoja sukurti videofilmą, kuriame bus užfiksuota visa Panelių klubo veikla. Tikimasi šį filmą pademonstruoti ne tik mokyklos bendruomenei, bet ir platesnei visuomenei.

7 -10 klasių mergaitės noriai dalyvauja šio klubo veikloje, siūlo savo idėjas, kad jų gyvenimas atrastoje širdžiai mieloje mokykloje taptų dar įdomesnis ir turiningesnis.

VASAROS STOVYKLOS

Keletą metų iš eilės Telšių jaunimo mokykla organizuoja vaikų vasaros poilsio stovyklas.

Stovyklų iniciatorė ir organizatorė - mokyklos socialinė pedagogė Alvita Nebeskienė. Įvykdytos šios laisvalaikio užimtumo programos:

„Jei žvilgsnis kils į žvaigždes, blogos mintys prasmegs žemėn...“ (2002-2003 m. m. ); „ Kiekvienam danguj po saulę šviečia, kiekvienam po žvaigždę spinduliuoja“ (2003-

2004 m. m. ); „Jei grožį savyje auginsi, trapią jaunystę nuo tykančio blogio apginsi...“ (2004-2005

m. m.);

„Tamsioj nakty užkurk draugystės laužą ir pasikviesk sušildyt rankų gerumą, meilę, viltį, džiaugsmą...“(2005-2006 m. m.).

Šių programų tikslas - mokyti vaikus kuo turiningiau praleisti laisvalaikį, skatinti kūrybinei – meninei – sportinei veiklai. Mokiniai dvejus metus birželio mėn. po 10 dienų stovyklavo „Germanto“ viloje (Telšių raj. ), kitus metus – mokykloje. Stovyklautojai aplankė daug įžymių Lietuvos vietų, susipažino su įžymiais žmonėmis, dalyvavo sportinėse varžybose, organizavo pramoginius renginius ir t. t. Didžiausią įspūdį paliko Klaipėdos delfinariumo delfinų pasirodymas, apsilankymas Kryžių kalne bei šalia esančiame vienuolyne, išvyka į Orvydų sodybą, susitikimai su karinio poligono atstovais, diskotekos prie laužo, pramoginiai renginiai: „Myli – nemyli“, „Muzikinis karaokė“, „Žvaigždės“, „Šokių maratonas” ir t. t.

Šiemet dauguma mokyklos berniukų dalyvauja dar viename projekte. Vasaros metu 10 dienų vyko į kūrybinę stovyklą, kurios programoje numatyta puošti bei gražinti Germanto poilsio namų, esančių Telšių rajone, aplinką. Mokiniai pagamino lauko suoliukus, stalus, sūpynes, pagrindinę poilsiavietės iškabą. Tokiu būdu savo gebėjimus, įgytus medžio apdirbimo pamokose, mokiniai galės pritaikyti praktinėje veikloje.

Stovykloje kasmet dalyvauja apie 40 mokinių.

Kareiviškų maskuočių rungtys prie Germanto ežero Orvydų sodyboje

PREVENCINIS PROJEKTAS „STOP AIDS“ Mokykloje veikia prevencinė grupė. Mokiniai kasmet dalyvauja „STOP AIDS“ renginyje,

kurį organizuoja Šiaulių jaunimo mokykla.

PROJEKTAS „GERUMO NIEKADA NEBUS PER DAUG“ Šv. Kalėdų ir Velykų proga mūsų mokiniai vadovaujami muzikos mokytojos V.

Šilainienės vyksta į Vaikų su negale centrą „Viltis“, Senelių namus. Ten ne vieną džiaugsmo ašarą išspaudžia šių namų gyventojams mokinių rodomi koncertai, spektakliai, įteikiamos savo rankų darbo dovanėles. Atsidėkodami „Vilties“ centro auklėtiniai atvyksta ir į mūsų mokyklą su savo spektakliais. Po renginių mokiniai turi galimybę prie jaukaus stalo pabendrauti, pasidalinti savo lūkesčiais, svajonėmis, jausmais, išgyvenimais.

Akimirka iš kalėdinio renginio „Skrydis į

gerumo sodą“

POPAMOKINĖ VEIKLA Mūsų mokykloje daugumą renginių organizuoja papildomojo ugdymo būreliai. Būrelių

vadovai, burdamiesi į komandą, sukuria bendrą renginio projektą. Taip yra pasiskirstoma užduotimis ir darbais. Pvz., dramos būrelis kuria scenarijų bei spektaklį, dailės būrelis modeliuoja ir siuva sceninius rūbus artistams bei kuria scenos dekoracijas, merginų ansamblio būrelis mokosi dainų, kurios integruojamos į bendrą renginio programą. Būrelių vadovai, telkdami komandą, pakviečia bendradarbiavimui klasių auklėtojus bei dalykų mokytojus. Bet kuriuo atveju komandinio darbo rezultatai žymiai lenkia atskirai dirbančiųjų darbo rezultatus: renginiai tapo kokybiškesni, sumažėjo darbo sąnaudos, daugiau galimybių atsirado atsiskleisti individo gabumams. Integruota veikla skatina pozityvesnius būrelių narių tarpusavio santykius, kūrybinę sklaidą ir t. t.

Mokykloje tradiciniais renginiais yra tapę: Šv. Valentino dienos koncertai, Dainų ir šokių konkursai. Kasmet minimos valstybinės šventės, kurių metu organizuojamos viktorinos, popietės, konkursai. Nepamirštamos yra sveikatingumo savaitės ir sportinės varžybos. Ne kartą mūsų mokyklos mokiniai iškovojo prizines vietas rajono mažojo futbolo, lengvosios atletikos, plaukimo varžybose. Minėtuose renginiuose dalyvauja visa mokyklos bendruomenė. Šokių, dainų ir kituose konkursuose dalyvauja ne tik mokytojai ir mokiniai, bet aktyviai ir labai noriai savo išmonę ir kūrybiškumą parodo aptarnaujančio personalo darbuotojai. Mokykla dalyvauja zoniniuose, rajoniniuose bei apskrities rengiamuose konkursuose. 2004 metais R. Jonušaitė, 10 klasės mokinė, zoniniame skaitovų konkurse užėmė II vietą. 2006 m. kalėdinių puokščių konkurse laimėta nominacija „Žiemos puokštė“, įteikta piniginė 40 litų premija. 2008 m. Telšių ir Plungės raj. mokinių piešinių konkurse „Metų laikai miške“ įteiktas paskatinamasis prizas 9 klasės mokiniui J. Ligeikiui už piešinį „Medžiai šaltyje“(mokyt. G. Raudonienė).

Visa popamokinė veikla atsispindi mokyklos stenduose, mokyklos laikraštyje, rajoninėje spaudoje.

Šokių konkursas

Mokykloje vyksta įvairios akcijos: „Gero lankomumo“, „Švariausios klasės“, „Rūkymui- ne!“, „Mes prieš smurtą“, „Miškų švarinimo“. Aktyviausiai dalyvavę mokiniai apdovanojami asmeninėmis dovanėlėmis, piniginiais prizais, padėkos raštais, skatinami ekskursijomis.

Akimirka iš „Miškų švarinimo“ akcijos

MOKYKLA BENDRADARBIAUJA

Kasmet mokykla aktyviai bendradarbiauja su Telšių miškų urėdija, kurios dėka gražėja mokyklos aplinka. Glaudžiai bendradarbiauja ir su Telšių Policijos komisariato Nepilnamečių reikalų skyriaus inspektorėmis, Vaiko teisių apsaugos skyriumi, rajono seniūnijų darbuotojais sprendžiant mokinių elgesio bei lankomumo problemas.

Svečiuose Nepilnamečių reikalų skyriaus inspektoriai

BAIGUSIŲ TELŠIŲ JAUNIMO MOKYKLOS DEŠIMTOKŲ TOLIMESNĖ VEIKLA

Tolimesnė veikla

2002/2003 m. m. baigė 42 dešimtokai

2003/2004 m. m. baigė 37 dešimtokai

2004/2005 m. m. baigė 37 dešimtokai

2005/2006 m. m. baigė 29 dešimtokai

2006/2007 m. m. baigė 20 dešimtokų

Profesinėse mokyklose

43 proc. 43 proc. 35 proc. 41 proc. 60 proc.

Suaugusiųjų ir kitos vidurinės mokyklos

31 proc. 22 proc. 19 proc. 28 proc. 15 proc.

Dirba 5 proc. – – – 5 proc. Išvyko į užsienį

5 proc. – – 10 proc. 10 proc.

Kartoja kursą 14 proc. 11 proc. 11 proc. – 10 proc. Nedirba, nesimoko

2 proc. 24 proc. 35 proc. 21 proc. –

Galime pasidžiaugti ir tokiais mokiniais, kurie pabaigę suaugusiųjų ar kitas vidurines

mokyklas, toliau mokosi Žemaitijos kolegijoje - apie 5 proc., o vienas mokinys net baigė Šiaulių universitetą. Šiltais prisiminimais apie mokyklą ir mintimis pasidalinti buvę mokiniai į mokyklą ateina ir šiandien. Mūsų mokyklą taip pat garsina ir buvusių mokinių straipsniai spaudoje.

MEILĖS NEBŪNA PER DAUG

Ne vienas kurso draugas manęs klausė, kodėl savo praktikai pasirinkau Telšių jaunimo mokyklą. Juk joje mokosi neva beviltiški ir sunkūs žmonės. Nesuprantu tokio vertinimo. Yra tik jaunuoliai su savomis problemomis, kurių dalis jas sprendžia šioje mokykloje.

Žinojau, kad stebėti pamokas, jas vesti teks mokymosi motyvacijos stokojantiems mokiniams. Su tais pačiais žmonėmis reikės suorganizuoti ir renginį. Gal kam ir būtų „didelės baimės akys“, tačiau aš atėjau nieko nebijodamas. Juk prieš keletą metų pats baigiau jaunimo mokyklą. Dabar ji man pasirodė labai pasikeitusi, pagražėjusi, skleidžianti kažkokią ypatingą

šilumą. Man atėjus praktikos atlikti prieš šv. Valentino dieną, mokykloje buvo paskelbta „Spalvų savaitė“. Šilčiausiose spalvose skendėjo visa mokykla: kabinetai, koridoriai, papuošti įvairiaspalvėmis širdelėmis, balionais, girliandomis, mokytojai ir mokiniai pasipuošę spalvingais rūbais.

Mano buvusi dailės ir technologijų mokytoja Gražina Raudonienė labai maloniai priėmė į savo pamokas, o aš, kaip ir anksčiau, pasijutau jos mokiniu... Jos maloni šypsena pažadino manyje dar didesnį norą studijuoti menus ir įsigyti dailės bei technologijų mokytojo specialybę. Kaip ir dera studentui praktikantui, dalyvavau „Spalvų šventėje“. Visą savaitę jau ne kaip mokinys, o šios mokyklos svečias, supratau, kad joje, kaip ir anksčiau, dirba nuoširdūs, visą savo širdį ir jėgas atiduodantys mokytojai. O mokiniai, kaip ir visur – šiek tiek padykę, šiek tiek patingintys mokytis, tačiau pakankamai kūrybingi, drąsūs, mėgstantys bendrauti, išsipasakoti, laukiantys meilės, kurios niekada nebūna per daug. Už ją, labai tikiu, jei nespėja laiku, tai vis tiek kada nors sugrįžta pasakyti mokytojams „ačiū“.

Darius Grušeckas, Žemaitijos kolegijos Telšių dailės ir technologijų pedagogikos katedros studentas

TYTUVĖNŲ JAUNIMO MOKYKLA Adresas: Budraičių kaimas, Tytuvėnų apylinkių seniūnija, Kelmės rajonas, LT-86462. Telefonas: 8-427 41197 El. paštas: tytjaunimas@one.lt Interneto svetainė: www.infonetas.lt/jaunimas/lt/ Direktorė - Danutė Buivydienė Direktorės pavaduotoja ugdymui - Nijolė Šaltmerienė 1994m. rugsėjo 1d. Tytuvėnų žemės ūkio mokyklos bazėje buvo įsteigtos Tytuvėnų jaunimo 9 ir 10 klasės, o 1995m. vasario 1d. įkurta Tytuvėnų jaunimo mokykla. Mokykloje mokosi 6-10 klasių mokiniai. Baigę dešimt klasių, jie įgyja pagrindinį išsilavinimą. Nuo pat įkūrimo direktore dirba Danutė Buivydienė, vėliau, komplektuojant didesnį klasių skaičių, mokykloje direktorės pavaduotoja pradėjo dirbti Nijolė Šaltmerienė. Mokykla įsikūrusi šalia penkiais ežerais pasipuošusio Tytuvėnų miestelio, kuriame susibėga keliai iš Raseinių, Radviliškio, Kelmės. Todėl pas mus mokosi ir kaimyninių rajonų paaugliai, dėl įvairių priežasčių nusprendę pakeisti gyvenamąją aplinką ir save. Nuo Tytuvėnų iki mokyklos yra nutiestas asfaltuotas dviračių takas, todėl į mokyklą patogu vykti ne tik autobusu, bet ir pėsčiomis. Mokykloje yra bendrabutis, kuriame kasmet gyvena apie 30 mokinių. Visiems jame gyvenantiems rajono tarybos sprendimu maitinimas yra nemokamas. Tai didelė parama šeimoms, nes dauguma mūsų mokinių yra iš nedideles pajamas gaunančių šeimų. Mokiniams mokykloje ir bendrabutyje adaptuotis, spręsti įvairius socialinius klausimus, paauglystės problemas, mokymosi spragas, pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią padeda socialinė pedagogė, specialioji pedagogė, bendrabučio auklėtoja ir klasių auklėtojai. Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su kaimyninėmis mokyklomis, seniūnijomis, įvairiomis tarnybomis ir su kitomis respublikos jaunimo mokyklomis, keičiasi pedagogine ir metodine patirtimi, vykdo įvairias tarpmokyklines, tarptautines jaunimo mainų programas. Mokyklos bendruomenė padeda šiems paaugliams:

- kuriems sunku mokytis, - kurie turi elgesio ir drausmės problemų, - kurie nesutaria su tėvais, bendraamžiais, - kurie vieniši, drovūs, jautrūs, - kurių kiti nesupranta.

Bendras mokinių skaičius:

1994 1995

1995 1996

1996 1997

1997 1998

1998 1999

1999 2000

2000 2001

2001 2002

2002 2003

2003 2004

2004 2005

2005 2006

2006 2007

2007 2008

22 35 40 49 61 66 68 64 81 75 74 64 65 63 Pagal mokinių skaičių kasmet suformuojamas atitinkamas klasių skaičius:

1994 1995

1995 1996

1996 1197

1997 1998

1998 1999

1999 2007

2 3 4 4 5 6 Per 14 mokyklos gyvavimo metų pagrindinį išsilavinimą mūsų mokykloje įgijo:

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

10 18 19 21 18 25 28 31 28 28 24 22

Baigę mūsų mokyklą, kasmet 80-85 % mokinių tęsia mokymąsi profesinėse mokyklose, kolegijose. Mokykloje veikia savivaldos institucijos: mokyklos taryba, mokytojų taryba, mokinių taryba.

Nuotrauka Nr.2 Mokinių taryba respublikiniame AIDS konkurse.

Mokykloje dirba 25 darbuotojai: 20 pedagoginių darbuotojų (iš jų 12 – pagrindinėje darbovietėje), 5 – aptarnaujantis personalas. 11-kai mokytojų suteikta vyresniojo mokytojo kvalifikacinė kategorija.

Nuotrauka Nr. 3. Mokytojų kolektyvas.

Mokykloje diegiame ugdymo „mokymasis visą gyvenimą“ derinį, kuris sudaro sąlygas įvairių kompleksų turinčius paauglius čia adaptuotis. Mokyklos bendruomenė stengiasi subalansuoti ne tik mokinių protinių gebėjimų ugdymą, bet daug laiko skiriame jų dvasinio mentaliteto ugdymui. Siekiame, kad ieškančių savo gyvenimo kelio paauglių viduje kistų nuostatos, vidinė būsena: iš

naujo mokome bendrauti su bendraamžiais, bendradarbiauti su vyresniaisiais, ugdome pasitikėjimą savimi ir suvokimą, kad ne tik gabūs ir turtingi gali būti laimingi. Įsitikinome, kad ugdymas konkrečia veikla skatina emocinį mokinių brendimą, o kartu su juo vystosi ir intelektas. Įvairių popiečių, teminių išvykų, tarpmokyklinių mainų, dalykinių žinių konkursų metu mokiniai mokosi, kuria, fantazuoja, pramogauja, pamiršę, kad anksčiau jie turėjo „blogiukų“ etiketę. Nuoširdaus mūsų pedagogų darbo dėka atsivėrę mokiniai pajunta savo žmoniškąją vertę, džiaugiasi savo pačių permainomis, įsijungia į visavertį gyvenimą ir nebenori grįžti į neigiamų emocijų pasaulį. Individualaus ir kolektyvinio pedagogų darbo dėka mūsų mokykloje mokiniai užpildo mokymosi, socialinių įgūdžių spragas. Savęs pažinimas ir vertinimas tampa jiems gera prielaida baigus mūsų mokyklą įsijungti į tautos bendruomenę su konkrečia žinių ir išmanymo kraitele.

MOKOME IR MOKOMĖS

Mūsų mokykloje atsiskleidžia norai ir gebėjimai tų mokinių, kurie pagrindinėje mokykloje lygina save su pirmūnais, todėl jaučiasi nevisaverčiai ir pasirenka lengviausią kelią - nelankyti pamokų, nesimokyti. Dirbti su mažesnių gebėjimų mokiniais kitose mokyklose, kur klasėse didelis mokinių skaičius, mokytojai išties neturi laiko. Mūsų mokykloje mokymo procesas yra labiau individualizuotas, klasėse didžiausias mokinių skaičius – 16. Kiekvieną rudenį į mūsų mokyklą ateina apie 20 naujų mokinių, kuriems adaptaciniu laikotarpiu skiriamas ypatingas dėmesys ir pagalba. Jiems įdiegiama, kad tik dirbdami gali kažko išmokti. Ugdytiniams stengiamės įrodyti, kad jie nėra negabūs. Mūsų pedagogai vadovaujasi Konfucijaus posakiu: ,,Ką aš išgirstu – užmirštu, ką aš pamatau – įsimenu, ką aš padarau – suprantu“. Todėl mokslo metų pradžioje stengiamės ,,neužversti“ mokinių blogais pažymiais, pastebime rodomas net ir nedideles pastangas, džiaugiamės kartu ir skatiname juos morališkai. Su mokiniais nuo lengvų užduočių einame prie sudėtingesnių. Gavęs patenkinamą pažymį, mokinys ir toliau siekia gero įvertinimo. Leidžiame pajusti įdėto darbo prasmę, įvertinant savotišką azarto momentą. Mokiniai pratinami dirbti pamokoje individualiai ir grupėse, dėl nedidelio mokinių skaičiaus klasėse skiriamas didelis individualus dėmesys, kurio ankstesnėse mokyklose jie labai stokojo. Darbas pamokoje pagrįstas bendradarbiavimu, mokomąją medžiagą pedagogai susieja su gyvenamąja aplinka. Taip mokymasis tampa konkretesniu, labiau apčiuopiamu. Atsižvelgiame į mokinių poreikius, žinias, individualius sugebėjimus. Atvykę iš kitų rajono seniūnijų ar gretimų rajonų ir apsigyvenę bendrabutyje, mūsų mokiniai „pasislepia“ ne tik nuo savo tėvų tam tikros reputacijos visuomenėje, bet ir nuo neigiamos jų įtakos, žalingų įpročių. Čia niekas nesišaipo, neatgraso nuo mokslo perdėtais reikalavimais. Pradėję pas mus mokytis dalis mokinių turi galimybę užbraukti praeitį ir pradedi viską iš naujo, jie nebėra tik nevykėliai iš paskutinio suolo. Mokykla pasitinka mokinius įrengtais, aprūpintais kompiuteriais ir naujausia technika lietuvių, rusų, vokiečių kalbų, matematikos, fizikos, istorijos, informacinių technologijų, socialinio pedagogo ir kitais kabinetais. Keturiems mokiniams mūsų mokykloje tenka vienas kompiuteris. Šiemet mokykloje įsteigtas profesinio informavimo taškas (PIT), kuris teikia profesinio informavimo paslaugas mūsų mokyklos mokiniams, jų tėvams bei mokytojams. PIT informuoja mokinius apie profesijų pasirinkimo ir įsigijimo galimybes, sudaro galimybes naudotis internetu profesinio informavimo klausimais. Mūsų mokytojai taiko įvairius ugdymo(si) metodus: aiškinimas, savarankiškas darbas, darbas grupėse, projektinis darbas, kurie atitinka ugdymo tikslus, mokinių amžių, patirtį ir galimybes. Užduotys (klasės ir namų) individualizuojamos, yra efektyvios, aiški atsiskaitymo ir vertinimo tvarka. Mokytojų aiškinimas yra gana tikslus, vaizdus ir suprantamas mokiniams. Su mokiniais dažnai aptariami ir derinami veiklos tikslai. Naujų dalykų aiškinimas dažnai grindžiamas mokinių turimomis žiniomis, įgūdžiais ir galimybėmis.

Nepaisant mokytojų pastangų siekti dialogo su visa klase, grupėmis ir pavieniais mokiniais, tai ne visada pavyksta dėl mokinių mokymosi motyvacijos stokos. Dažnai sukuriame mokiniams patrauklią mokymosi aplinką, siūlome prasmingą ir tinkamo lygio ugdomąją veiklą, kuri motyvuoja mokinius. Mokymo tempas sudaro sąlygas daugumai mokinių atlikti teikiamas užduotis ir pamokoje, ir namuose. Kiekvienoje klasėje yra prieiga prie interneto. Tai palengvina ir įvairina mokytojų darbą pamokoje. Ugdomąją veiklą individualizuojame ir diferencijuojame. Efektyviai naudodami skatinimus ir padrąsinimus, stipriname mokinių pasitikėjimą savo jėgomis. Įvairių dalykų pamokose didelį dėmesį skiriame pilietiniam – patriotiniam auklėjimui. Mokykloje kasmet minima Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Lietuvos žydų genocido diena. Dauguma mokytojų teikia mokiniams pedagoginę, dalykinę pagalbą, konsultuoja individualiai. Tėvų ir mokinių nuomone, pedagoginė pagalba labai reikalinga ir mūsų mokykloje ji yra pakankama. Per mokslo metus kiekvienas mokytojas dalykininkas suorganizuoja po vieną savo dalyko renginį – atvirą pamoką. Dažniausiai tai būna įvairios popietės, viktorinos, konkursai (meninio skaitymo konkursai, rudens gėrybių šventės, kompiuterinių žaidimų varžybos, užsienio kalbų popietės ir kt.). Kasmet 10 pamokinės veiklos dienų skiriama netradiciniam ugdymui: kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei veiklai. Jos metu organizuojamos išvykos, ekskursijos, kino filmų ir spektaklių peržiūros, įvairios aplinkosauginės akcijos, sporto šventės, konkretūs darbai istoriniuose objektuose.

Nuotrauka Nr. 4 . Netradicinio ugdymo pamoka.

Džiaugiamės, kad dauguma mokinių mokydamiesi mūsų mokykloje padaro pažangą. Mokiniai yra pakankamai aktyvūs mokymosi dalyviai, geba mokytis savarankiškai bei prisiimti atsakomybę. Jie atlieka tai, ko prašomi, tačiau stinga aktyvumo, neturi pakankamai bendradarbiavimo įgūdžių. Vertindami mokinių pasiekimus ir pažangą, mokytojai vadovaujasi mokykloje parengta „Mokinių pažangos ir pasiekimų tvarka“ ir taiko formalųjį ir neformalųjį (kaupiamąjį) vertinimą. Daug pastangų ir jėgų į ugdomąją veiklą įdeda klasių auklėtojai, kurie sistemingai planuoja savo veiklą, kaupia informaciją apie auklėtinių raidą, užtikrina vaikų saugumą mokykloje, organizuoja tiesioginį darbą su klase, bendradarbiauja su dalykų mokytojais, tėvais, įtraukia juos į klasės veiklą. Jau antri metai mokykloje 8-10 klasėse vykdomas ikiprofesinis mokymas - kaimo turizmo organizavimo pradmenys. Mokiniai yra mokomi dekoratyvinės sodininkystės, daržininkystės, aplinkos dizaino, svečių priėmimo, maisto ruošos, raštvedybos, kompiuterinio raštingumo, ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo. Glaudus ir aktyvus yra bendravimas su tėvais. Dauguma mokytojų taiko įvairius bendravimo su tėvais metodus: organizuoja tėvų susirinkimus, atvirų durų dienas, taiko mokyklos parengtą

„Lankomumo kontrolės“ tvarką, integruoto ugdymo rezultatų pateikimą (koncertai, meninių darbų parodos, sporto varžybos ir kt.). Tėvams siunčiamos informacijos apie jų vaiko pažangą formos taip pat yra įvairios: informacija telefonu, informacija raštu (registruoti laiškai), įrašai pažymių knygelėse, auklėtinių lankymas namuose, tėvų susirinkimai, individualios konsultacijos tėvams su klasių auklėtojais, dalykų mokytojais, socialine ir specialiąja pedagoge. Tėvams sudaromos sąlygos bendrauti su mokykla, informacija tėvams apie mokinio pasiekimus teikiama reguliariai, tikslingai. Aiškiai ir tiksliai įvertinama vaiko pažanga. Tėvai dalyvauja priimant sprendimus ugdymo klausimais klasės susirinkimuose arba mokyklos tarybos posėdžiuose. Kasmet nuo 2003 metų mokykloje atliekamas vidaus auditas. Jis kuria bendradarbiavimo kultūrą, žadina mokytojo kūrybiškumą, padeda numatyti veiklos strategijas, skatina tobulėti. Audito rezultatai įrodo, kad mūsų mokykla dirba kryptingai:

- 90 % mokinių, palyginti su ankstesnėmis ugdymo įstaigomis, sekasi mokytis geriau, - 60 % mokinių turi galimybę papildomai mokytis po pamokų, - 70 % mokinių patenkinti vykdoma popamokine veikla, - 80 % mokinių džiaugiasi draugiška aplinka, - 70 % mokinių jaučiasi saugūs mūsų mokykloje, - 60 % mokinių labai gerai lanko mokyklą.

SPECIALIOJO UGDYMO YPATUMAI

Nuolatinės nesėkmės ir diskomfortas anksti sutrikdo vaikų mokymosi motyvaciją. Vieni iš jų ima bėgti iš mokyklos, kiti tampa agresyvūs mokytojų ir bendraklasių atžvilgiu, dar kiti užsisklendžia savyje, kai kuriems pradeda formuotis neurotiniai bruožai. Tokie vaiko elgesio pakitimai dažnai baigiasi tuo, kad jis palieka mokyklą arba ieško kitų būdų tęsti mokymąsi. Tytuvėnų jaunimo mokykla, kurioje jau ketveri metai įsteigtas specialiojo pedagogo etatas, yra tapusi geru prieglobsčiu visiems problemų turintiems vaikams. 2004-2005 mokslo metais mokykloje mokėsi 74 mokiniai, iš jų 10 - specialiųjų poreikių turintys mokiniai. Šešiems iš jų buvo modifikuojamos bendrojo lavinimo lietuvių ir matematikos dalykų bendrosios programos, keturiems mokiniams pamokų metu buvo taikomi specialieji ugdymo būdai bei metodai.

87%

8% 5%

bendrojo lavinimo programamodifikuota programaspec. ugdymo būdai ir metodai

1 diagrama. 2004-2005 m.m. mokinių specialieji poreikiai 2005 – 2006 mokslo metais mokykloje mokėsi 64 mokiniai, šešiolikai buvo skirtas specialusis ugdymas. 2 mokiniai buvo ugdomi pagal modifikuotas bendrojo lavinimo lietuvių kalbos ir matematikos dalykų bendrąsias programas ir 14 mokinių pamokose buvo taikomi specialūs ugdymo būdai bei metodai.

75%

3%

22%

bendrojo lavinimo programamodifikuota programaspec. ugdymo būdai ir metodai

2 diagrama. 2005-2006 m.m. mokinių specialieji poreikiai 2006 – 2007 mokslo metais mokykloje mokėsi 65 mokiniai. Specialusis ugdymas buvo skirtas 17 mokinių. 7 mokiniai buvo ugdomi pagal modifikuotas bendrojo lavinimo lietuvių kalbos, anglų kalbos ir matematikos dalykų bendrąsias programas, 3 mokiniai buvo ugdomi pagal adaptuotas lietuvių kalbos, anglų kalbos ir matematikos dalykų bendrąsias programas, 7 mokiniams pamokose buvo taikomi specialieji ugdymo būdai ir metodai.

73%

11%

5%11%

bendrojo lavinimo programamodifikuota programa

adaptuota programaspec. ugdymo būdai ir metodai

3 diagrama. 2006-2007 m.m. specialusis ugdymas 2007 – 2008 mokslo metais mokykloje mokėsi 63 mokiniai. Pirmąjį pusmetį specialusis ugdymas buvo skirtas 11 mokinių: 4 mokiniams buvo modifikuojamos lietuvių kalbos, užsienio kalbų ir matematikos dalykų bendrosios programos, 7 mokiniams adaptuojamos lietuvių kalbos, užsienio kalbų ir matematikos dalykų bendrosios programos.

83%

6%11%

bendrojo lavinimo programamodifikuota programaadaptuota programa

4 diagrama. 2007-2008 m.m. pirmo pusmečio specialusis ugdymas Antrąjį pusmetį specialusis ugdymas mokykloje buvo skirtas dar 7 mokiniams: 3 mokiniams buvo skirtos modifikuotos lietuvių kalbos, užsienio ir matematikos dalykų bendrosios programos, 1 mokiniui adaptuotos lietuvių kalbos, užsienio bei matematikos dalykų bendrosios programos ir 3 mokiniams pamokų metu pradėti taikyti specialieji ugdymo būdai bei metodai.

88%

5% 2% 5% bendrojo lavinimo programa

modifikuota programa

adaptuota programa

spec. ugdymo būdai irmetodai

5 diagrama. Papildytas 2007-2008 m.m. antrojo pusmečio spec. poreikių turinčių mokinių sąrašas Kadangi jaunimo mokykloje dauguma mokinių yra iš socialiai apleistos aplinkos, dėl elgesio problemų ar dėl įvairių kitų specifinių pažinimo sutrikimų nepritapę pagrindinėse mokyklose ar gimnazijų klasėse, specialusis ugdymas yra ypatingas, sudėtingas bei įvairiapusiškas procesas. Pagrindinis šio proceso tikslas – vykdyti specialiojo ugdymo įstatymą bei kurti dinamišką specialiojo ugdymo veiklą mokykloje. Uždaviniai:

1. Efektyviai nustatyti mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, įvertinti mokymosi pasiekimų dinamiką.

2. Sudominti mokinius alternatyvia mokomąja medžiaga pratybų metu, taip užtikrinti mokinių žingeidumą bei motyvaciją.

3. Aktyviai dalyvauti mokyklos SUK vykdant tiriamąją, švietėjišką bei specialiojo ugdymo programą, gerinant specialiojo ugdymo proceso ir pažangos kontrolę.

Ugdant jaunimo mokyklos mokinius, turinčius specialiųjų poreikių, nuosekliai yra laikomasi humaniškumo principo. Šiems vaikams siekiama pritaikyti mokymo ir auklėjimo turinį bei metodus taip, kad jie nesijaustų išskirtiniai. Mokyklos specialiojo ugdymo komisija sudaryta iš penkių asmenų. Tai grupė specialistų, kurie analizuoja mokinių mokymosi sunkumų priežastis, įvertina jų pobūdį, fiksuoja mokymosi dinamiką. Jei iškyla būtinybė, kreipiasi į pedagoginę psichologinę tarnybą. SUK suinteresuota stiprinti specialiųjų poreikių mokinių sveikatą, šalinti fizinį bei psichinį pervargimą, skirti ypatingą dėmesį kiekvienam ugdytiniui, puoselėti humaniškus mokytojų ir mokinių tarpusavio santykius. Bendradarbiaujant su tėvais, mokykloje organizuojami individualūs susitikimai, kurių tikslas - tartis dėl programos sudarymo, iškylančių sunkumų. Aptariami vaiko pasiekimai, kalbamasi apie tėvų rūpesčius, šeimos įvykius, kurie turi įtakos vaiko ugdymuisi. Specialioji pedagogė dalyvauja mokyklos SUK darbe ir renka duomenis apie mokymosi sunkumų turinčių mokinių akademinius pasiekimus, konsultuoja mokytojus, kaip modifikuoti ir adaptuoti bendrąsias mokymo programas, atsižvelgiant į mokinio realųjį žinių lygį, sutrikusios funkcijos korekciją; organizuoja mokinių grupėms pratybas, kuriose lavina sutrikusias funkcijas bei padeda išmokti pagrindinių mokomųjų dalykų medžiagą, taiko specialius ugdymo būdus bei metodus; kaupia mokomąją – koreguojamąją medžiagą sutrikusiai funkcijai lavinti, bendrauja su klasių auklėtojais, dirbančiais su specifinių pažinimo sutrikimų turinčiais vaikais; konsultuoja tėvus, pamokų metu tiesiogiai padeda mokiniams, kuriems skirta modifikuota arba adaptuota bendrojo lavinimo programa. Mokytojai individualizuoja programas, mokomąją medžiagą, instrukcijas, mokymo metodus. Dirbdami su specifinių pažinimo sutrikimų turinčiais mokiniais, formuoja mokėjimus ir įgūdžius, stebi spragas ir, remdamiesi spec. pedagogės rekomendacijomis, stengiasi jas pašalinti. Mokytojai nuolat pritaiko optimalias ugdymo sąlygas, užbėga už akių sunkumams ir nesėkmėms. Džiugu, kad mokyklos pedagogai deda visas pastangas, kad tokie vaikai draugų akyse netaptų prastesniais ir, įveikdami mokymosi negales, mokosi kartu su savo bendraamžiais.

Mokykloje besimokantys specialiųjų poreikių mokiniai dalyvauja netradicinės dailės darbelių parodose, jie noriai lanko muzikos būrelį, kurio dėka turi galimybę dalyvauti organizuojamuose koncertuose. Tytuvėnų jaunimo mokyklos bendruomenė pritaria specialiojo ugdymosi poreikių vaikų mokymuisi mokykloje bei vieningai pripažįsta svarbų specialistų vaidmenį ugdant šiuos mokinius.

SOCIALINĖS PEDAGOGĖS VEIKLOS APRAŠAS

Tytuvėnų jaunimo mokyklos socialinės pedagogės veiklos tikslas – padėti vaikams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, mokykloje, racionaliau išnaudoti visas teikiamas galimybes lavintis, mokytis ir augti savarankiškais asmenimis.

2007-2008 m.m. mokyklos socialinis pasas

Didžiajai daliai mokyklos mokinių yra būdinga: - agresyvus, delikventiškas elgesys; - sutrikusi motyvacija, nenoras ir nesugebėjimas mokytis dėl įvairių priežasčių, nesusijusių

su intelekto ar specifinių pažintinių funkcijų sutrikimais; - visuomenėje įprastų elgesio normų nepaisymas; - noras įsilieti į grupę - noras išsiskirti iš grupės; - noras būti savarankiškam - pagalbos laukimas; - noras išbandyti jėgas- bejėgiškumo jausmas; - noras būti priimtam, reikšmingam kitiems - nepasitikėjimas aplinkiniais; - noras būti suaugusiam - nepasitikėjimas suaugusiųjų pasauliu; - pažeidžiamumas - demonstratyvus grubumas; - romantikos siekimas - cinizmas; - noras turėti savo požiūrio tašką - noras įgyti autoritetą; - siekimas bendrauti - vienatvės poreikis.

Mokyklos socialinė pedagogė su mokiniais nuolat bendrauja individualiai, ieškodama įvairių būdų bei metodų, padedančių atsiskleisti vaiko sielai. Kiekvienam mokiniui suteikiama galimybė pamiršti buvusias klaidas ir viską pradėti iš pradžių. Specialistė atėjusius mokytis mokinius stengiasi pažinti ir vertinti nuolat stebėdama jų elgesį, dvasinę pusiausvyrą. Ji su mokiniais kalbasi individualiai, pokalbių metu bando išsiaiškinti, ką jie išgyvena, kas juos slegia ar džiugina.

Mokinių elgesys pamokų metu sistemingai aptariamas su dalykų mokytojais ir klasių auklėtojais. Atsižvelgiant į esamą situaciją, ruošiamos rekomendacijos, kaip elgtis su problemų turinčiais vaikais. Esant reikalui, mokiniams taikomi elgesio korekcijos būdai:

- individualus pokalbis; - pokalbis kartu su klasės auklėtoju; - teigiamo elgesio sutartis, jos sąlygų aptarimas, sutarties tęstinumas; - pokalbis socialinės- pedagoginės grupės posėdyje; - individuali elgesio pamokose įvertinimų lentelė (taikomos išimtiniais atvejais).

Siekiant užtikrinti tinkamą mokinių socializaciją, socialinė pedagogė bendradarbiauja su rajono seniūnijų socialiniais darbuotojais, PK nepilnamečių reikalų inspekcija, VTAT darbuotojais. Ypatingas dėmesys skiriamas naujai atvykusiems mokytis mokiniams adaptacijos periodu. Jie tiksliai supažindinami su mokyklos vidaus tvarkos ir bendrabučio taisyklėmis, stebima, kaip jų yra laikomasi. Taip pat stebimas bendraamžių elgesys su naujokais, užtikrinant fizinį bei dvasinį jų saugumą. Socialinė pedagogė sistemingai dalyvauja prevencinėje programoje, kurios dėka mokinių laisvalaikio užimtumas yra kokybiškas. Ji kiekvienais metais dalyvauja ir sėkmingai laimi socializacijos ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai skirtus konkursus. Gautos lėšos panaudojamos mokinių saviraiškos, kūrybos, fizinės kultūros skatinimui. 2006-2007 mokslo metais,

įgyvendindami projektą mokiniai turėjo galimybę apsilankyti Gruzdžių specialiuosiuose auklėjimo ir globos namuose. Viešnagė mokiniams paliko gilų įspūdį. Visi mokiniai priėjo vieningos nuomonės – „čia patekti aš nenoriu“. Socialinė pedagogė siekia, kad mokiniai išmoktų būti savarankiški, savo problemas spręstų patys, mokėtų ieškoti išeities iš įvairių situacijų. Daroma viskas, kad vaikai mokykloje jaustųsi saugūs, nebijotų reikšti savo nuomonės. Specialistė, tirdama vaikų savijautą mokykloje, nustatydama veiksnius, turinčius didžiausią įtaką sėkmingai adaptacijai, atlieka įvairius tyrimus mokinių tarpusavio santykiams, mokinių ir mokytojų santykiams, patyčių ir smurto priežastims, kvaišalų vartojimo priežastims ir pasekmėms, netinkamo elgesio priežastims, blogo lankomumo priežastims nustatyti. Analizuojamas adaptacinis mokinių periodas.

Pagrindinės mūsų mokyklos socialinės pedagogės veiklos kryptys: - veiklos planavimas ir analizė, - socialinių paslaugų organizavimas, - darbas su mokymosi ir elgesio sunkumų turinčiais mokiniais, - prevencinė veikla, - projektinė veikla, - informacijos sisteminimas ir sklaida.

Nuotrauka Nr.5. Išvykoje prie jūros.

PARTNERYSTĖ „KOLEGA – KOLEGAI”

Metodinė veikla – viena iš svarbiausių gerinant ugdymo kokybę. Ji, be abejo, reikalinga ir galintiems duoti, ir norintiems imti. Niekas niekada neparengs geresnės medžiagos ar seminaro, kaip tai gali padaryti mokytojai praktikai. Todėl Tytuvėnų jaunimo mokykloje nieko nestebina atviros pamokos, netradiciniai seminarai bei kolegų mokymas, bendravimas ir bendradarbiavimas su Joniškio, Kaišiadorių, Radviliškio ir Šiaulių jaunimo mokyklomis. Visa mokyklos bendruomenė teikė rekomendacijas modulių programoms jaunimo mokyklose parengti. Dalyvavome Mokyklų tobulinimo programos, vidaus audito, Jaunimo mokyklos aplinkos pritaikymo, konfliktų valdymo projektuose ir įgijome nemažai patirties.

Tytuvėnų jaunimo mokyklos problema – mokinių mokymosi motyvacijos stoka, todėl pasisemti pedagoginės patirties vykome į Vokietiją, kur dalyvavome seminare „Mokymosi motyvacijos skatinimas – sėkmingo ugdymo proceso organizavimo prielaida”. Įgiję pedagoginę patirtį motyvacijos srityje, sėkmingai ją taikome savo darbe. Sukauptą patirtį apie mokinių motyvacijos kėlimą perdavėme Latvijos Respublikos Ogrės rajono mokyklų pedagogams, kurie lankėsi mūsų mokykloje. Svečiai domėjosi jaunimo mokyklos darbu nuo mokymo metodikos formų iki finansavimo. Semtis patirties vykome ir į kitas Europos valstybes. Jau pabuvojome Vengrijos mokyklose, klausėmės Slovakijos, Italijos mokyklų atstovų, lankėmės Čekijoje ir Austrijoje. Jau kelinti metai iš eilės Tytuvėnų ir Kaišiadorių jaunimo mokyklas sieja draugystės saitai. Organizuojamose metodinėse dienose sprendžiame bendras problemas. Susitikimų metu vertingą patirtį mums perteikia Kaišiadorių jaunimo mokyklos metodikos probleminė grupė, vyksta mini konsultacijos tarp atskirų dalykų mokytojų. Atvykę į svečius kaišiadoriečiai susipažįsta su mūsų mokyklos metodinių darbų paroda: pateikiame mokytojų ruoštus projektus, klasių auklėtojų aplankus, mokytojų kompetencijų „krepšelius”, įvairią metodinę medžiagą. Metodinių seminarų temos pasirenkamos remiantis atlikto vidaus audito išvadomis. Seminarai organizuojami geranoriškumo pagrindu. Mokytojai patys pasirenka jiems aktualias temas. Po pranešimų diskutuoja, pateikia klausimų pranešėjams. Vėliau aptarimai persikelia į mažas grupeles. Taip gimsta naujos idėjos ir pasiūlymai ateičiai. Tokia patirties sklaidos forma pasiteisino. Ką reikia koreguoti ir tobulinti, nustatome tirdami, analizuodami bei išryškindami veiklos sėkmės rodiklius. Geriausi mūsų veiklos vertintojai – mokiniai. Džiaugiamės, kad jiems patiko mūsų organizuotos metodinės dienos „Penki olimpiniai žiedai”, „Žiemuže, neliūdėk”, kurių metu bandėme nutiesti savo vaikams takelį atgal į gamtą, sveikos gyvensenos link.

METODINĖS VEIKLOS FORMOS TYTUVĖNŲ JAUNIMO MOKYKLOJE

Pranešimai metodinės grupės posėdžiuose

Mokinių darbų parodos

Konkursai, viktorinos

Išvykos į kitas mokyklas

Kvalifikacijos kėlimas Kelmės SMC,PPRC,užsienyje

Ugdymo rezultatų savianalizė ir apibendrinimas

Atviros pamokos „Kviečiu į pamoką”

Metodinių naujienų pristatymas (idėjų bankas)

Kabinetų turtinimas, dalijimasis sukaupta

medžiaga

Pedagoginiai – psichologiniai tyrimai

Projektų rengimas

Teminių planų analizė

Aktyviai bendradarbiaujame su rajono mokyklomis. Mūsų mokyklos socialinė pedagogė, specialioji pedagogė veda metodinius užsiėmimus rajono pedagogams, nes mūsų mokykloje sukaupta teigiama patirtis su buvusiais tų mokyklų auklėtiniais yra labai vertinga visiems. Michael Fulland sako: „Kiekvienas patiria kaitą savaip: mokytojas, kurį kaita palies, turi turėti galimybę įgyti šios patirties taip, kad atpildas bent jau prilygtų sąnaudoms“.

POPAMOKINĖ VEIKLA

Popamokinė veikla – labai svarbi mokinių užimtumo sritis, suteikianti galimybes atsiskleisti jų gabumams, leidžianti pagilinti ir praktiškai panaudoti žinias, įgytas pamokų metu. Popamokinė veikla taip pat yra neatsiejama moksleivio asmenybės ugdymo dalis, stiprinanti savarankiškumą, kūrybiškumą, iniciatyvumą, pilietiškumą, lavinanti vaizduotę, komunikabilumą. Popamokinė veikla atlieka ir prevencines funkcijas socialiai žalingų įpročių atžvilgiu: nusikalstamos veiklos, priklausomybės nuo narkotinių medžiagų ir kt. Socialinės transformacijos laikotarpiu, kintant visuomeninėms vertybėms ir normoms, jauniems žmonėms sunku atsispirti pagundai savo poreikius patenkinti neteisėtu keliu, todėl pastaraisiais metais stiprėja įvairios deviacijos formos: daugėja nepilnamečių padaromų nusikaltimų, tarp jaunuomenės didėja narkotikų, alkoholio ir rūkymo vartojimas, dažnėja savižudybės, mokyklos nelankymas ir kitos socialinės negerovės. Kriminologiniai tyrimai rodo, kad žmogui, neturinčiam socialiai naudingo pomėgio, atsiranda tikimybė bei rizika socialiai nepriimtinam užimtumui ir nusikalstamumui. Popamokinės veiklos svarba tokiame sudėtingame socializacijos kontekste yra neabejotinai labai didelė. Paauglystėje ypač reikšmingas bendravimas pagal interesus. Todėl mūsų mokykloje popamokinei veiklai skiriamas didelis dėmesys. Mokykloje veikia septyni būreliai: meninės raiškos, idėjų fabriko, dramos, dainavimo, krepšinio, jėgos trikovės, aerobikos. Mokiniai po pamokų turi galimybę lankyti pagal pomėgius pasirinktus būrelius. Labai mokinių mėgstamas ir gausiai lankomas yra dainavimo būrelis. Jam jau eilę metų nuoširdžiai vadovauja mokytoja R. Valatkienė. Nei vienas svarbesnis mokyklos renginys nepraeina be šio būrelio mokinių atliekamų dainų, taip pat mokytoja su savo auklėtiniais dalyvauja už mokyklos ribų vykstančiuose dainų konkursuose, kuriuose pasiekia labai gerų rezultatų, projektinėje veikloje. Mielai mokiniai lanko ir meninės pakraipos būrelius. Mokinių mėgstami ir noriai lankomi yra meninės raiškos ir idėjų fabriko būreliai. Jiems vadovauja spec. pedagogė L. Vaičiulienė. Užsiėmimų metu mokiniai išmoksta kurti grožį iš netradicinių medžiagų, piešia akvarele, darbeliuose naudoja įvairias technikas, diskutuoja įvairiomis mokiniams aktualiomis temomis, fotografuoja gamtą, kuria aprašymus. Būrelis jau keli metai dalyvauja Tytuvėnų kultūros centre organizuojamose parodose, kuriose yra laukiami ir gerai įvertinami. Šiais mokslo metais pradėjo veikti dramos būrelis. Jam vadovauja direktorės pavaduotoja N. Šaltmerienė. Kaip ir daugelyje mokyklų, taip ir pas mus, populiariausi ir aktyviausiai lankomi yra sporto būreliai. Jiems vadovauja jauna, tik šiais metais pradėjusi dirbti mokytoja S. Katkauskienė. Mokyklos bendruomenė organizuoja daug sportinių renginių, kurie jau tapo tradiciniais. Tai rudens ir pavasario sporto šventės, tarpklasinės krepšinio, teniso, kvadrato, estafečių varžybos. Jau eilę metų bendradarbiaujame ir palaikome gerus ryšius su Kaišiadorių ir Radviliškio jaunimo mokyklomis. Tradiciškai kiekvienais metais kiekvienoje mokykloje organizuojami tarpmokykliniai krepšinio ir futbolo turnyrai, bei kiti sporto renginiai. Juose dažnai laimime pirmąsias vietas, nugalėdami kitų jaunimo mokyklų komandas. Mokiniai labai patenkinti tokiomis varžybomis, nes jose ne tik varžomasi sporto aikštelėje, bet ir bendraujama po varžybų prie bendro vaišių stalo, kartu maudomasi baseine, mokiniai patenkinti ir išvykom į kitus miestus. 2007 metais kovo mėnesį rajono plaukimo varžybose, kurios vyko Kelmės PRC Tytuvėnų skyriaus baseine, mūsų mokyklos mokiniai iškovojo vieną pirmąją ir 4 prizines vietas asmeninėje įskaitoje, o estafetės rungtyje iškovojo 3 vietą.

Šalia veiklos būreliuose mokykloje vyksta daug įvairiausių renginių. Dalis jų jau yra tapę tradiciniais. Kasmet vyksta šv. Kalėdų vakaronės, šv. Velykų popietės, kurių metu klasės su savo auklėtojais pasidengia šventinius stalus, rodo savo sukurtas temines programėles, sprendžia kryžiažodžius, dainuoja, šoka, varžosi tarpusavyje, kas išradingesni ir sumanesni. Taip pat kasmet organizuojamos Rugsėjo 1-osios, Paskutinio skambučio, Tarptautinės Mokytojo dienos šventės. Vienuoliktus metus iš eilės vykdome aplinkosauginę akciją „ Švariu keliu į mokyklą“. Prasidėjęs pavasaris parodo mūsų ekologinės kultūros lygį - akis bado kiemuose ar kitose vietose suverstos šiukšlės, teršėjai savo pėdsakus palieka miškuose, pamiškėse, pievose, šalikelėse. Šios akcijos tikslas - ne tik sutvarkyti ir išvalyti teritorijas, bet ir priminti, kad patys kuriame švarią aplinką, kad graži aplinka priklauso tik nuo pačio žmogaus, tuo pačiu tai ir gera galimybė pabendrauti tarpusavyje. Akcijos metu mokiniai ir klasių vadovai švarina stadiono teritoriją, valo takus, renka šiukšles, tvarko pakeles iki pat Tytuvėnų. Šiais metais, vykdant akciją „ Padėk silpnesniems“, direktorės pavaduotoja N. Šaltmerienė ir devintos klasės mokiniai su savo auklėtoja R. Valatkiene vyko talkininkauti į Aukštelės pensionato Pagryžuvio filialą. Mokininiai dirbo kartu su pensionato gyventojais: sukasė gėlynus, tvarkė parko teritoriją. Po darbo visi kartu gamtoje kepė dešreles ir poilsiavo. Ilgam ne tik dirbantiems, bet ir svečiams atmintyje išliko mokyklos dešimtmečiui skirtas renginys. Šventinis renginys vyko improvizuotame laive su tikromis burėmis. Kapitonu tą dieną tapo technologijų mokytojas A. Gedrimas, kuris sumaniai „vairavo“ laivą, pavadintą „Pirmyn, į ateitį“. Jam talkino bocmanas - mokyklos direktorės pavaduotoja N. Šaltmerienė. Po denį zujo būrys jungų - mokyklos mokinių. Ta proga mokykla sulaukė nemažo būrio svečių: švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovų, rajono mero K. Arvasevičiaus, policijos komisariato atstovų, rajono švietimo skyriaus atstovų. Mokyklos bendruomenę sveikino kolegos iš Radviliškio bei Kauno jaunimo mokyklų, kolegos iš kaimyninių mokyklų. Išklausius dainų, pasigrožėjus šokiais, buvo susirinkta prie didžiulio šventinio torto. Taip pat tai progai buvo surengtas jaunimo mokyklų krepšinio turnyras. Mūsų mokyklos komanda iškovojo garbingą trečią vietą, buvo apdovanota medaliais ir atminimo taure. Prie tradicinėmis tapusių švenčių galima priskirti ir minėjimus, skirtus valstybinėms šventėms paminėti. Labai gražus ir įsimintinas renginys buvo organizuotas šiemet. Kovo 11-ajai paminėti mūsų mokyklos mokiniai dalyvavo Respublikiniame jaunimo mokyklų mokinių konkurse „Lietuvos vėliava mūsų širdyse“, piešė kompiuterinius piešinius, skaitė poeto J. Marcinkevičiaus prisiminimus apie Nepriklausomybės dienos paminėjimą. Kalbėjomės apie tai, kas brangu - šeimą, mielus ir šiltus namus. Pamažėle pakilome iki svaigaus Tėvynės vardo LIETUVA. Jame atradome svarbiausius žodžius: L -LAISVĖ, I - ištikimybė, E -entuziazmas, T -teisybė, U -ugnis, V - viltis, A - ateitis. Kūrybinis skrydis gimė minčių mozaikoje „Mano žodis Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai“. Joje tilpo 66 žodžiai (tiek mokinių mokosi mūsų mokykloje), kuriuos užrašė mūsų mokiniai ant atskirų lapų ir įrėmino stende mokyklos koridoriuje. Minėdami Valstybės atkūrimo dieną mokiniai suvokė, kad Laisvė ir Nepriklausomybė - ne dovana, o pareiga ir atsakomybė. Ji nepriklauso kam nors vienam, o yra visos tautos savastis, jos esmė.

PROJEKTINĖ VEIKLA

Tytuvėnų jaunimo mokykloje nuo 1996 metų vykdoma įvairi projektinė veikla, kurios dėka gerėja mokinių užimtumas, atsiranda galimybės plėstis mokinių kūrybai ir saviraiškai, ugdomas teigiamas fizinės, protinės, socialinės sveikatos suvokimas. Į mokyklos projektinę veiklą įsitraukia aktyvūs mokytojai, kurie teisingai formuluoja idėjas, domisi projektų specifika, moka sistemiškai mąstyti. Ši veikla įtakoja mokinių užimtumo skatinimą, suteikia galimybes atsiskleisti jų gabumams, leidžia pagilinti ir praktiškai panaudoti žinias, įgytas šios veiklos metu. Mokykla dalyvauja nusikalstamumo, psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos, Atviros Lietuvos fondo, Švietimo kaitos fondo, holokausto ir žydų kultūros Lietuvoje studijų centro, kalbų mokymo ir mokymosi, vaikų vasaros poilsio, rajono savivaldybės visuomeninės sveikatos rėmimo ir kitų programų projektinėje veikloje.

Istorijos mokytoja Laima Prackuvienė dalyvavo respublikiniame moksleivių darbų konkurse ,, Mūsų senelių ir prosenelių kaimynai žydai“ ir pelnė pirmąją premiją – kelionę į Štuthofą. Projektinės veiklos metu mokytoja holokausto tematika skaitė paskaitą Liublino mokyklų pedagogams, o 2007m. išleistame leidinyje „Valstybės ir tautos reikšmingų įvykių įprasminimas Kelmės rajono mokyklose” galima susipažinti su vyresniosios istorijos ir politologijos mokytojos Laimos Pranckuvienės sukurtais scenarijais.

Nuotrauka Nr.8 „Atminties namų“ pirmininkas V.Vildžiūnas įteikia atminimo dovanas.

Didelę patirtį projektinėje veikloje turi vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja Virginija Žurbenkienė. Ji 1997 – 2002m. mokyklos bendruomenei iniciavo 15 projektų, kuriuos finansavo Atviros Lietuvos Fondas, Švietimo kaitos fondas, Švietimo ir mokslo ministerija, JAV organizacija ,, Ecologija“ ir kitos organizacijos. Mokyklos bendruomenė už šias projektines lėšas įkūrė paauglių popamokinio užimtumo klubą ,,Jaunatis“, užmezgė bendradarbiavimą su Tytuvėnų regioniniu parku, įkūrė mokykloje jaunųjų miško bičiulių būrelį, 2001 metais inicijavo Kelmės rajono jaunųjų miško bičiulių stovyklą, Lietuvos tūkstantmečio parko sodinimą Kelmėje, Kražantės slėnyje. Už įkurtą ekologinį taką mokykla laimėjo I – ąją vietą respublikoje ir kelionę į Prahą, už aplinkosauginę veiklą laimėjo Suomijos aplinkos ministerijos premiją, pelnė Lietuvos respublikos prezidento Valdo Adamkaus padėką. 2006 metais mokytoja mokyklos bendruomenei inicijavo tarptautinį mainų projektą su šiaurės Airijos jaunimo grupe, kuri viešėjo pas mus vasarą, kartu su mūsų mokyklos mokiniais keliavo po Lietuvą ir dalyvavo gamtos valymo akcijose Tytuvėnų regioniame parke. Nuotrauka Nr. 9 Mokyklos tarptautinis mainų projektas su airiais. Nuo 2004 metų direktorės Danutės Buivydienės iniciatyva mokykla dalyvauja mokyklų tobulinimosi programoje, kasmet organizuoja dieninę vasaros stovyklą, kurią remia Kelmės rajono Švietimo skyrius. Dalyvaujant projektinėje veikloje, pagrindinis uždavinys yra padėti mokiniams iš asocialių, nedarnių šeimų patiems kurti gyvenimo įvairovę, ieškoti prasmingos būties, padėti jiems jaustis pilnaverčiais žmonėmis. Laimėtos lėšos panaudojamos mokinių laisvalaikio užimtumui gerinti, kūrybiškumui skatinti bei žalingų įpročių prevencijai. Paraiškas rajoniniams konkursams laimėti kasmet teikia mokyklos socialinė pedagogė Liuda Adomavičienė. Vykdydami projektinę veiklą mūsų mokyklos mokiniai jau du kartus surengė labdaros koncertą Aukštelkės pensionato filialo Tytuvėnų skyriuje, suteikdami daug džiaugsmo fizinę ir protinę negalią turintiems žmonėms.

BENDRABUČIO VEIKLA Mokyklos bendrabutis - ugdymo institucija, siekianti ugdyti jauną žmogų bei sudaryti patogią bei palankią poilsiui aplinką. Tytuvėnų jaunimo mokyklos bendrabučio auklėtojos darbo tikslas - gerinti gyvenimo sąlygas bendrabutyje, rūpintis tvarkos palaikymu, racionaliu bendrabučio turto panaudojimu bei jo apsauga, popamokinės veiklos, renginių ir susitikimų organizavimu. Tytuvėnų jaunimo mokyklos bendrabutyje yra 30 vietų. Į mokyklą mokytis suvažiuoja paaugliai ir jaunuoliai iš aplinkinių rajonų, todėl dauguma mokinių gyvena mokyklos bendrabutyje. Bendrabučio veikla prasideda nuo mokinių kolektyvo subūrimo, nes susirenka įvairaus amžiaus (nuo 12-17 metų) vaikai. Mokiniai gyvena po 2-3 jaukiai įrengtuose kambariuose. Kadangi dalis mokinių turi elgesio problemų, apgyvendinant jaunuolius atsižvelgiama į jų individualius ir amžiaus ypatumus, kad jie jaustųsi saugiai, jaukiai ir laisvai. Mokinius bendrabutyje mokome būti savarankiškais, palaikyti švarą, jausti atsakomybę už gyvenančius šalia - mokomi gyventi bendruomenėje. Kad būtų švari ir graži aplinka, bendrabučio auklėtoja organizuoja švaros popietes tvarkytis bendrabutyje, tvarkoma mokyklos aplinka. Sukurtos geros sąlygos švarai palaikyti: įrengti modernūs dušai, yra automatinė skalbimo mašina.

Mokslo metų pradžioje bendrabučio gyventojai - mokiniai supažindinami su bendrabučio nuostatais, vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke, pareigomis ir teisėmis. Už visą tvarką bendrabutyje atsakinga bendrabučio auklėtoja.

Bendrabučio gyventojai iš savo tarpo išsirenka seniūną, kuris yra auklėtojos padėjėjas ir rūpinasi tvarkos palaikymu. Taip pat išrenkama bendrabučio taryba. Tarybos uždavinys - sudaryti sąlygas mokinių, gyvenančių bendrabutyje, saviraiškai ugdyti, padėti bendrabučio kolektyvui. Gyvenimas bendrabutyje grindžiamas saviraiškos laisve, ta laisvė garantuojama demokratišku veiklos rūšių pasirinkimu ir mokinių prigimties galimybėmis.

Kiekvienas mokinys turi atlikti sau pasirinktą įsipareigojimą - taip sudaromos prielaidos tobulėti kiekvienam paaugliui ir jaunuoliui. Didelę įtaką mokiniams ir bendrabučio klimatui turi susirinkimai, vykstantys kartą per mėnesį. Juose diskutuojama mokiniams aktualiomis temomis, mokomasi elgesio taisyklių, kalbama apie žalingus įpročius. Stengiamasi bendrabučio gyventojams – mokiniams įvairiais būdais suteikti informaciją iš socialinės aplinkos. Visa ši informacija patalpinama bendrabučio stenduose. Kad mokiniai čia galėtų įdomiai ir turiningai praleisti laisvalaikį ir pailsėti, jie naudojasi įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis: bendrabutyje yra laikraščiai, žurnalai, televizija, radijas, internetas.

Bendrabutiečių gyvenimas nėra pilka nuobodybė: organizuojami įvairūs renginiai, konkursai, išvykos, pažintinės ekskursijos. Ypač didelį populiarumą įgavo tradicinėmis tapusios Šv. Valentino dienos šventė, kalėdinė bei velykinė vakaronės, Užgavėnių vaikštynės. Neužmirštame paminėti ir mūsų tautai svarbias datas: sausio- 13 ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Taip bendrabutiečiams perteikiamos kultūros vertybės, tėvų ir protėvių papročiai ir tradicijos. Mokiniai prasmingai leidžia laisvalaikį dalyvaudami sportinėje veikloje. Norintys šiltu metų laiku gali sportuoti šalia bendrabučio įrengtame sporto aikštyne, prie netoliese esančio ežero, o šaltu metų laiku - mokyklos sporto salėje ar prie mokymo įstaigos esančiame plaukymo baseine. Mokiniams, kurie nemėgsta aktyvaus sporto, bendrabutyje yra bilijardas, gali žaisti šaškėmis, šachmatais ir stalo žaidimus. Kai kurie mokiniai stokoja savarankiškumo, pasitikėjimo savimi, ryžtingumo, atkaklumo. Yra ir netradicinio mąstymo bei delikventiško elgesio paauglių bei jaunuolių, kartais nekontroliuojančių savęs. Todėl bendrabučio auklėtoja jautriai reaguoja į jų džiaugsmus ir sielvartą, vesdama individualius pokalbius, suteikdama jiems erdvės atsiskleisti, gina jų interesus. Kiekvienas čia gyvenantis jaučiasi reikalingas, mylimas ir atsakingas asmuo.

Bendrabučio auklėtoja kartu su mokinių taryba pripažįsta ir pažymi mokinių laimėjimus ir nuopelnus: aktyviai dalyvaujantys organizuojamuose renginiuose, konkursų nugalėtojai, aktyvūs sportininkai, gražiausio kambario prizininkai apdovanojami diplomais bei

atminimo dovanėlėmis. Tiesa, pasitaiko ir probleminių situacijų, bendrabučio taisyklių nesilaikymo - tada mokiniai kritikuojami ir baudžiami. Palankus mikroklimatas yra viena svarbiausių jauno žmogaus sėkmingo ugdymo sąlygų: kuo geresnis mikroklimatas, tuo jauno žmogaus ugdymo procesas yra rezultatyvesnis. Teigiamas mikroklimatas bendrabutyje įtakoja mūsų mokinių ugdymo procesą.

UKMERGĖS JAUNIMO MOKYKLA Adresas: Miškų g. 29, LT-20159 Ukmergė Telefonas: 8 - 340 64822 El. paštas: jaunimo.mokykla@takas.lt Interneto svetainė: www.jaunimo.ukmerge.lm.lt

Ukmergės jaunimo mokykla įkurta 1993-03-08. Pradžioje buvo tik Ukmergės Moksleivių

namų amatų skyriaus klasė. Joje mokėsi 22 mokiniai. 1994-01-03 Ukmergės rajono Moksleivių namai reorganizuoti į Ukmergės jaunimo mokyklą. Tuo metu joje mokėsi 80 mokinių. Tai trečioji Jaunimo mokykla respublikoje.

2007-2008 mokslo metais mokykloje buvo sukomplektuoti 5 klasių komplektai, mokėsi 56 mokiniai.

Nuo 1993-03-08 iki 2002-04-08 mokyklai vadovavo direktorius Pranas Laužeckas, kuris subūrė puikų, kvalifikuotą pedagogų kolektyvą. Nuo 2002-06-06 mokyklai vadovauja direktorė Aldona Šniokienė.

MISIJA

Ukmergės jaunimo mokykla – mokykla, teikianti pagrindinį išsilavinimą, sudaranti paaugliui galimybes per ikiprofesinį mokymą, papildomą ugdymą pažinti save, pajusti savo vertę, pasirengti tolesniam mokymuisi, profesiniam apsisprendimui, gyvenimui besikeičiančioje visuomenėje.

VIZIJA

Ukmergės jaunimo mokykla bus moderni, saugi, atvira, demokratiškais principais besivadovaujanti, į bendražmogiškas vertybes orientuota, sauganti ir puoselėjanti kultūrinį paveldą, teikianti pagrindus tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, mokanti gyventi kaitos sąlygomis, kokybiškai tenkinanti visuomenės poreikius ugdant mokinius, efektyviai organizuojanti ugdymo procesą, patraukli išore ir savo turiniu, darbo metodais, ugdymo kokybe, ieškanti inovacijų ir jas įgyvendinanti.

TIKSLAI

Padėti mokymosi motyvų stokojantiems ar dėl socialinių ekonominių sąlygų negalintiems baigti dieninės pagrindinės mokyklos mokiniams ugdytis, sudaryti sąlygas jų optimaliai saviaktualizacijai, produktyviai bei socialiai prasmingai saviraiškai; ugdyti kiekvieno mokinio vertybines orientacijas, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius mokiniui komunikacinius gebėjimus; padėti įsigyti profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją.

UŽDAVINIAI: - ugdyti mokinių mokymosi motyvaciją, užtikrinti gerą mokyklos lankymą, skatinti poreikį

įsigyti pagrindinį išsilavinimą; - padėti suvokti mokiniams savo poreikius, interesus, gebėjimus, mokytis spręsti asmenines

problemas; - ugdyti mokinių pasitikėjimą savimi, atsparumą neigiamai socialinei įtakai, teisių, pareigų,

atsakomybės visuomenei suvokimą; - padėti paaugliams ir jaunuoliams pasirengti tolesniam mokymuisi, kultūriniam bei

socialiniam gyvenimui; - teikti socialinę paramą ir globą mokiniams; - sukurti saugias bei palankias sąlygas mokymuisi ir darbui; - rūpintis kiekvieno mokinio socialine gerove.

Ukmergės jaunimo mokykloje mokiniams sudaromos sąlygos:

- atstatyti mokymosi motyvaciją; - įsigyti pagrindinės mokyklos teikiamą išsilavinimą; - ugdyti pasitikėjimą savimi; - įgyti atsparumą neigiamai socialinei įtakai. Jaunimo mokykla skirta pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose nepritapusiems, mokymosi motyvacijos stokojantiems ar dėl kitų socialinių - ekonominių priežasčių bendrojo lavinimo mokyklų nelankantiems vaikams ir jaunuoliams. Jaunimo mokykla ypač naudinga paaugliams, kurie dėl įvairių priežasčių neįveikia bendrojo lavinimo mokyklos programos. Jaunimo mokykla prisideda sprendžiant didžiausią mūsų visuomenės uždavinį – suteikti jaunimui pakankamai žinių, kad jis galėtų drąsiai pasitikti ateitį. Todėl Jaunimo mokykla yra tarsi koks tiltas tarp bendrojo lavinimo mokyklos, profesinio parengimo ir darbinės veiklos. Į mokyklą ateina vaikai ir jaunuoliai linkę į praktinę veiklą, turintys mokymosi sunkumų, stokojantys mokymosi motyvacijos ir kuriems reikalinga pagalba. Mokyklos tikslas – padėti vaikams ir jaunuoliams grįžti į nuosekliojo mokymosi sistemą, padėti jiems atstatyti mokymosi motyvaciją, sudaryti sąlygas pažinti save, išmokti spręsti gyvenime iškylančias problemas ir išugdyti atsparumą neigiamai socialinei įtakai. Mokinys mokykloje patiria mokymosi sėkmę, susikuria ateities perspektyvą. Mokykloje yra sudarytos galimybės pasirinkti mokymosi kryptį, derinant bendrojo lavinimo dalykus su ikiprofesiniu mokymu, papildomojo ugdymo veikla ir kita popamokine veikla. 2006-2007 m.m. pabaigoje dešimtose klasėse buvo 19 mokinių. Mokiniai, baigę Jaunimo mokyklą, tęsia mokslą kitose mokymo įstaigose.

Mokytojai

6

53

5Profesinėse mokykloseKartoja kursą 10 klasėjeDirbaNedirba ir nesimoko

Mokykloje šiuo metu dirba 13 mokytojų, 4 būrelių vadovai, socialinė pedagogė, vairavimo

instruktorius, iš jų 2 - metodininkai, 9 - vyr. mokytojai, 2 - atestuoti mokytojai, 4 -neatestuoti mokytojai.

2

92

4MetodininkaiVyr. mokytojaiAtestuoti mokytojaiNeatestuoti mokytojai

Mokytojų kaita mokykloje nedidelė. Mokykloje yra susiformavęs 7-8 mokytojų branduolys,

kuris šią mokyklą kūrė, būrė mokyklos bendruomenę, ieškojo kelių į vaikų širdis. Pagrindines pareigas turintys mokytojai dėsto ne po vieną, o po kelis dalykus. Ypatingas

dėmesys skiriamas gero mikroklimato kūrimui, mokytojų ir mokinių santykių puoselėjimui, pilietiškumo ugdymui, neigiamų socialinių veiksnių prevencijai. Stiprinamos menų, informacinių technologijų bei technologijų dalykų mokytojų kompetencijos.

Jaunimo mokyklos mokytojai ir specialistai bendradarbiauja su mokinio šeima, padeda mokiniui atgauti dvasinę pusiausvyrą, stengiasi ugdyti mokymosi motyvaciją ir pozityvias gyvenimo nuostatas.

Jaunimo mokyklos mokytojai vykdo socialinių, psichologinių, pedagoginių problemų prevenciją, užtikrina saugumą mokykloje, bendrauja su socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, teisėtvarkos institucijomis.

Klasių auklėtojai nuolat bendrauja su tėvais, aiškinasi priežastis, dėl kurių mokinys vengia lankyti mokyklą, padeda mokiniui joje adaptuotis.

Mokytojai diferencijuoja ir individualizuoja užduotis per pamokas, sieja jas su praktine veikla, ugdo praktinius gebėjimus.

DAUGUMA MOKYTOJŲ TURI SAVITĄ DARBO STILIŲ

Jaunimo mokyklos mokytojai, siekdami sudaryti tinkamas ugdymosi galimybes, analizuoja

mokinių gebėjimus ir įgūdžius, aiškinasi mokymosi spragas, peržiūri dalykų programas. Mokymo turinį derina su mokinių raida.

Lietuvių kalbos, fizikos, chemijos, matematikos, dailės, geografijos, istorijos mokytojai naudoja kompiuterines programas dalykų mokymui.

Per dalykų pamokas mokytojai taiko įvairius metodus, veda integruotas pamokas, nes nuolatos reikia mokėti sudominti Jaunimo mokyklos mokinius.

Lietuvių kalba

Lietuvių kalbos mokytojos, mokydamos kalbos, remiasi grožiniais tekstais, juos analizuoja, kreipia dėmesį į žodį, žodžių junginius, sakinių vartojimą. Naudojamasi ne tik vadovėlio pavyzdžiais bei pratimais, bet ir savarankiškai surastais rišliais tekstais, vaizdingais posakiais ar labai patikusiomis mintimis. Mokiniai lengviau išmoksta skyrybą. Mokymosi rezultatai išaiškėja, kai rašo rašinius. Tikrai savarankišką, kūrybišką rašinį mokinys geba parašyti tik tada, kai jau yra daug ko išmokęs - kai jo žodynas gausus, kai jis gali lanksčiai, įvairiai formuluoti mintį.

Per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas naudoja įvairias teksto suvokimo priemones (planus, tezes ir kt. ), moko atsakyti į klausimus, atpasakoti, samprotauti. Daugumai mokinių sunkiai sekasi suvokti patį tekstą, o reikia formuoti nors pradinius kūrinio analizės mokėjimus. Todėl nesudėtingos užduotys, perskaičius tekstą, pvz., išrinkti teisingą atsakymą, užbaigti mintį, sugebėti perteikti informaciją žodžiu ir raštu, mūsų mokiniams tampa neišsprendžiama problema. Toks literatūros suvokimas gal ir paviršutiniškas, bet tai jau pradžių pradžia. Per užklasinio skaitymo, tiksliau per susipažinimo su knyga, pamokas leidžiama jiems gyventi daugybę gyvenimų, pamatyti kitokius žmones, kitokias šeimas, jų tarpusavio santykius, suprasti jų savijautą, elgesio motyvus, plėsti akiratį, ugdytis. Nuo literatūros prasideda nuoširdesnis bendravimas su mokiniais.

Užsienio kalbos

Užsienio kalbų mokytoja per pamokas labai dažnai naudoja integruotą mokymą. Mokiniai, mokydamiesi užsienio kalbų, lygina jas su lietuvių kalba - į kokius klausimus atsako, kaip linksniuojama, asmenuojama, kokias žino kalbos dalis ir t.t.

Mokiniams patinka kūrybiniai - teminiai žaidimai, pvz., “ Stebuklų laukas”, “Pažink draugą”, kurių metu mokosi naujų žodžių rašybos, linksnių derinimo, linksmai bendrauja.

Rudenį ir pavasarį visi noriai eina į mišką. Gamtoje kuria įdomius pasakojimus pagal duotą pradžią, gaudami už teisingą sakinį po vieną balą. Norėdami “ užsidirbti” kuo daugiau, sugalvoja įvairiausių istorijų, pasakojimų.

Šeštokai ir septintokai labai mėgsta piešti: pagal duotus naujus žodžius mielai nupiešia jų iliustracijas.

Matematika

Matematikos pamokoje taikomas bendradarbiavimo metodas. Matematikos mokytoja, siekdama iškeltų pamokos tikslų, naudoja įvairius mokymo būdus ir

metodus. Vienas jų – bendradarbiavimo (darbas grupėse). Šis darbo metodas didžiausią poveikį daro tada, kai darbas bendras, o atsiskaitymas – individualus; ne lenktyniaujama, o siekiama geros

darbo kokybės. Šis darbo metodas taip pat padeda socialiniams – asmeniniams – emociniams ryšiams su kitais.

Sudarydama grupes kreipia dėmesį į mokinių mokymosi, žinių lygį, tarpusavio sutarimą. Išskiria silpnesnius ir stipresnius. Grupę sudaro vienas stipresnis ir du, trys silpnesni mokiniai. Kiekvieną kartą keičia grupių sudėtį, kad išvengtų mąstymo suvienodėjimo. Ir silpnesnieji, ir stipresnieji mokiniai dirbdami grupėje lieka patenkinti. Stipresnieji naudos gauna daugiausia, nes jie moko, t.y. kuria savą informacijos sutvarkymo modelį, yra „atradę“ žinias. Šie mokiniai pagal informacijos įsiminimo lygį turi įsisavinti apie 70% gautos informacijos, nes patys aiškina ir rašo. Silpnesnieji taip pat pasiekia nemažai naudos. Juos stipresnieji moko, jiems aiškina suprantamesniu, aiškesniu būdu. Šie mokiniai pagal informacijos įsiminimo lygį turi įsisavinti apie 50% gautos informacijos, nes jiems paaiškinama, t.y. jie išgirsta ir pamato.

Kodėl mokytoja taiko bendradarbiavimo metodą? Nori, kad patys mokiniai jaustų didesnę mokymosi atsakomybę: formuojasi teigiama tarpusavio priklausomybė; kiekvienas atsako už save ir už kitus komandos narius. Skatinama pasitikėti, jausti atsakomybę ir susitelkti. Tokiu būdu formuojami, taikomi ir įvertinami bendravimo įgūdžiai.

Taikant bendradarbiavimo metodą, labai svarbu parinkti tinkamas užduotis. Svarbu, kad darbas grupėse neapsiribotų individualių darbo rezultatų pasitikrinimu, pasižiūrėjimu, kas ne taip išspręsta, nusirašymu. Taip neatsitinka, jei užduotys atitinka mokinių žinių lygį, nėra labai sudėtingos, reikalaujančios informaciją išskaidyti po žingsnelį ir sukurti žinojimo sistemą.

Bendradarbiavimo metodą sėkmingai galima taikyti ir popamokinėje veikloje. Mokytoja mokykloje organizavo matematinę šou viktoriną „Kaip du kart du...“. Renginio tikslas – padėti mokiniams geriau pažinti matematiką, ją pamilti. Siekdama iškelto tikslo panaudojo įvairius metodus: aiškinimą, skaitymą, žaidė žaidimus, individualias loginio mąstymo reikalaujančias užduotis, taip pat panaudojo ir grupinį darbą.

Geografija

Geografijos mokytoja per pamokas taiko aktyvaus mokymo metodus. Tai būdas pasiekti tikslą. Jie padeda mokytojams išdėstyti dalyko turinį taip, kad mokiniai jį lengvai įsisąmonintų. Šiuo atžvilgiu svarbu ne tik žinių suvokimo, bet ir tų žinių taikymo aspektas.

Mes gyvename greitai besikeičiančiame ir nenuspėjamame pasaulyje. Kad išliktume ir klestėtume, mums reikia išmokti tokių mąstymo būdų, kurie nepasentų atsirandant naujoms specialybėms, naujai informacijai.

Geografijos pamokose mokytoja taiko įvairius aktyvaus mokymo metodus. Kūrybinės užduotys. Mokiniai kuria testus, kryžiažodžius. Mokytoja kuria kryžiažodžius,

laiptažodžius, o mokiniai juos sprendžia ieškodami atsakymų vadovėlyje, atlaso žemėlapiuose. Taip formuojamas sąmoningas informacijos poreikis, gebėjimas ja naudotis bei perduoti kitiems.

Žaidimai. Žaisdami įgyjame daug svarbių žinių, kurių niekada nepamirštame, nes patys jas patyrėme. Pagaliau, žaisti malonu. Sunkumai būna netgi džiaugsmingi. Dažniausiai žaidžiame vaizduotės žaidimus. Pavyzdžiui, 9 klasėje, išmokus dabartinį Lietuvos paviršių, galima mintimis nurodytu maršrutu perskristi Lietuvą ir papasakoti apie jos paviršių. Visiems labai patinka žaidimas „Taip ir ne“. Jo metu reikia atspėti valstybę, gyvūną ar miestą, kurį sugalvojo vedėjas.

„Geografinis matymas“. Visose geografinės pasaulėvokos dalyse galima įžvelgti „geografinį matymą“, kurį turėtume ugdyti ir tobulinti mokykloje. Geriausiai „geografinį matymą“ atspindi „geografiniai akiniai“. Tai yra gebėjimas objektuose ar reiškiniuose įžvelgti jų geografiškumą. Pavyzdžiui, „veidrodis“. Veidrodį sudarančios medžiagos: mediena (rėmai), kvarcinis smėlis (stiklui), aliuminio folija. Visos šios medžiagos buvo atgabentos iš įvairių šalių.

Darbas grupėse. Dirbant grupėse ugdomas mokinių sąžiningumas, draugiškumas, pareigingumas, kuriama psichologinio saugumo aplinka. Pavyzdžiui, mokantis temos „Afrikos geografinė padėtis“, mokytoja išdalina grupėms korteles, ant kurių užrašyti klaidingi teiginiai apie Afrikos geografinę padėtį. Grupės ieško klaidų ir praneša jas visai klasei.

Darbas su iliustracijomis. Parenka iškarpų iš laikraščių, žurnalų ir leidžia mokiniams papasakoti apie situaciją, vietą, matomą iliustracijoje. Dažniausiai šį metodą taiko 10 klasėje mokydama temą apie gyventojus.

Pamoka – situacija – diskusija. 6 – oje klasėje dažnai prašo mokinių topografiniais ženklais pavaizduoti savo gyvenamą vietą, po to kiekvieną vietovės planą aptaria.

Domino. Mokantis politinį pasaulio ar kurio nors žemyno žemėlapį, galima žaisti domino. Viename kortelės gale – sostinė, kitame – valstybės pavadinimas.

Palyginimas. Visose klasėse mokantis daugelį temų naudoja palyginimo metodus. Tai – panašumų, skirtumus nustatymas, jų priežasčių atskleidimas. Galima lyginti miestus, kalnus, upių rėžimą, klimato tipus, geografines zonas. Todėl per pamokas mokiniai braižo diagramas, grafikus, lenteles, schemas.

Kompiuterinių programų panaudojimas. Nedaug yra dalykų, kurių mokymas turi būti toks vaizdus kaip geografija. Mokant kitų dalykų, vaizdinės priemonės yra tik iliustracinė medžiaga, o geografijos pamokose jos yra viena svarbiausių žinių šaltinių. Jos padeda išmokti politinį žemėlapį, Azijos paviršių.

Muzika

Muzika – viena nuostabiausių žmogaus kūrybinės galios apraiškų. Dainuodamas, klausydamas dvasingos muzikos, žmogus gėrisi, džiaugiasi, susimąsto apie save. Dažnam kyla noras atsikratyti visko, kas negera. Ne vieną tada apima gėrio jausmas, ryžtas nuveikti ką nors naudinga, pasiaukoti kitiems. Tai ypač svarbu Jaunimo mokyklos suole sėdinčiam paaugliui. Juk muzika skatina teigiamas ir slopina neigiamas emocijas. Mokiniai per muzikos pamokas suvokia, jog muzika ugdo, auklėja, lavina, taurina žmogų, skatina jį būti geresnį.

Kūno kultūra

Per kūno kultūros pamokas mokiniams suteikiama laisvė judėti ir veikti, savarankiškai spręsti iškilusias problemas žaidžiant žaidimus, reikšti savo jausmus, norus, veikti pagal savo išgales ir gebėjimus, lavinti plaukimo įgūdžius baseine. Aktyvi fizinė veikla praturtina mokinio asmenybės saviraišką, atskleidžia naujų ugdomųjų vertybių turinį, kuria naujas elgsenas, bendravimo formas, tobulina judesių kultūrą.

Mokinių pažangos vertinimas

Kai kurie dalykų mokytojai turi savo vertinimo sistemą. Į šią mokyklą ateina ne patys geriausi mokiniai ir ne geriausių norų skatinami. Daugumos sugebėjimai vidutiniai, darbingumo mažai, o norai dideli. Kalbų mokytojos, siekdamos išvengti konfliktų su mokiniais, susidarė vertinimo sistemą. Su ja bei savo reikalavimais supažindina pirmųjų susitikimų metu. Mokiniams paliekama galimybė rinktis. Norintys turėti 9 - 10 balų, mokiniai privalo puikiai atlikti užduotis, skaityti, analizuoti tekstus ir juos detaliai atpasakoti, rašyti be klaidų. 7 - 8 balais vertinamas sugebėjimas gerai atlikti gramatines užduotis, skaityti ir be klaidų, keliais sakiniais papasakoti teksto turinį. 5 - 6 balai skiriami, jeigu mokiniai sugeba skaityti, be esminių klaidų, atlikti gramatines užduotis, atsakyti į klausimus. 4 balai - jeigu mokinys atlieka užduotis stropiai. 3-2 už prastai atliktą darbą. 1 - kai atsakymo nėra.

Esant tokiai vertinimo sistemai, nereikia kiekvieną kartą aiškinti, kodėl rašomas 4. Tiksliųjų mokslų mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tikslas – sudaryti sąlygas

mokiniams išsiugdyti gamtamokslio raštingumo pagrindus, siekimą nuolat mokytis, gebėjimą įvairiais būdais ir iš įvairių šaltinių rinkti įvairaus pobūdžio informaciją, ją analizuoti, kritiškai vertinti, apibendrinti, pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį.

Vertinimo uždaviniai – padėti mokiniui suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, patikrinti kaip mokiniai įsisavino pagrindinę bendrąją programą pamokų metu. Kaip pavyzdį pateikiame mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą fizikos pamokose. Mokinio gebėjimai ir žinios išsilavinimo standarto atžvilgiu, naujų technologijų taikymas

papildomų užduočių vertinimas: 1. Fizikos diktantai (išnagrinėjus vieną ar kelias temas) - 10 balų. 2. Kontroliniai darbai (per trimestrą)

Uždavinių balai nustatomi, pagal jų lygį Uždaviniai Balai

1 1 2 1 3 2 4 3 5 3

3. Laboratoriniai darbai a) Darbo tikslas (2 b) b) Priemonių pritaikymas (3 b) c) Darbo eiga (10 b) d) Apibendrinimas (2 b) e) Išvados (3 b)

Balai Pažymys 0, 1 1

2 2 3 3

4, 5, 6 4 7, 8, 9 5 10, 11 6 12, 13 7 14, 15 8 16, 17 9

18, 19, 20 10

4. Projektiniai darbai a) duomenų rinkimas (2) b) priemonių pritaikymas (1) c) duomenų pateikimas (3) d) išvados (1) e) darbo pristatymas (2) f) darbo apipavidalinimas (1)

5. Papildomi vertinimai per trimestrą. a) namų darbai ( per mėnesį) 10 b. b) darbas pamokų metu (10 b.)

Balai Pažymys 0 1 1 2 2 3 3 4 4 5 5 6 6 7 7 8 8 9

9, 10 10

c) aktyvumas pamokų metu, lankomumas, moksleivio pastangos (per trimestrą) (10 b.)

6. Mokytoja ruošia programas specialiųjų poreikių mokiniams, atsižvelgdama į PPT rekomendacijas.

7. Padeda mokiniams mokytis: teikia pagalbą, numato tolimesnius mokymosi žingsnius, konsultuoja mokinius, taiko įvairius mokymo metodus ir strategijas, kad mokinys patirtų sėkmę.

8. Bendradarbiauja su mokinių tėvais: informuoja apie vaiko mokymąsi, sunkumus, pasiekimus.

Ikiprofesinis mokymas

Nuo 1993 iki 2003 m. mokykla vykdė siuvimo ir stalių ikiprofesinio mokymo programas. 2004-2005 m. vykdėme stalių ikiprofesinio mokymo programą. Siuvimo mokymui buvo

papildomojo ugdymo būrelis. Nuo 2006 m. rugsėjo 1d. vykdome šias ikiprofesinio mokymo programas: floristikos,

keramikos, stalių. Ikiprofesinis mokymas stiprina mokymosi motyvaciją, ugdo gebėjimus planuojant profesinę veiklą, ugdo kompetencijas, reikalingas žmogaus būsimai profesinei veiklai. Mokyklos mokytojai parengė tris ikiprofesinio mokymo programas: stalių, floristikos ir keramikos. 20% ikiprofesinio pamokų laiko skiriama teorijai, 80% - praktiniam mokymui. Ikiprofesinio mokymo programa pradedama 17 val. integruotų technologijų kursu, kuris supažindina mokinius su Lietuvos ūkio šakomis ir įvairiomis profesijomis.

Per floristikos ikiprofesinio mokymo pamokas mokiniai susipažįsta su floristo, gėlininko, aplinkos apželdintojo profesijomis. Mokiniai ugdo gabumus, kūrybinę iniciatyvą, estetinį suvokimą, darbštumą, mokosi dirbti kokybiškai. Mokiniai mokosi komponuoti įvairaus stiliaus floristines kompozicijas, puokštes, mokosi gaminti šventinius interjero akcentus, mokosi prižiūrėti kambarinius augalus, susipažįsta su estetiškos aplinkos kūrimo pagrindiniais principais, aplinkos apželdinimo taisyklėmis.

Keramikos praktinio mokymo pamokose mokiniai praktiškai susipažįsta su molio savybėmis, su molio džiovinimo, deginimo procesais. Mokiniai lipdo indus (lėkšteles, ąsotėlius, puodelius), vazas, taupykles, pieštukines. Mokiniams labai patinka lipdyti gyvūnų, paukščių, žmonių, įvairių personažų figūrėles. Mokiniai dažo, glazūruoja, lakuoja pagamintus ir išdegintus savo darbelius.

Per stalių ikiprofesinio mokymo pamokas atlikdami užduotis mokiniai įgyja pagrindines stalių darbų žinias ir pajunta, kaip medienos ruošinys tampa norimu gaminiu.

Mokinių darbeliai, kuriuos jie pagamina per stalių, floristikos ir keramikos ikiprofesinio mokymo pamokas, eksponuojami mokyklos parodoje, skirtoje Motinos dienai, ir parduodami Ukmergės miesto šventės mugėje.

METODINĖ VEIKLA

Metodinės grupės darbo tikslai: analizuoti ir realizuoti mokymo planą ir bendrąsias ugdymo

programas, atsižvelgiant į bendrojo lavinimo mokyklos standartus, kurti galimybes mokytojų profesionalumo augimui, tobulinti mokinių pasiekimų vertinimo sistemą, tobulinti dalyko žinių perteikimo mokiniams metodiką, skirti dėmesį naujokų adaptacijai, mokymo metodų iš MTP seminarų taikymui, projektinei veiklai mokykloje, didesnį dėmesį skirti mokinių mokymosi motyvacijos stiprinimui, šiuolaikinių metodų taikymui ugdymo procese.

Mokinių ugdymo tobulinimo pagrindas – metodinis darbas, kuris padeda mokymą keisti į mokymąsi, suteikia galimybes veiksmingai ugdyti įvairių poreikių vaikus, kurie laukia suprantančių juos mokytojų paramos.

Metodinės grupės dalyviai diskutuoja visiems mokytojams aktualiais klausimais, svarsto projektinės veiklos, tarpdalykinės integracijos, aktyvių mokymo metodų, žinių ir pasiekimų vertinimo klausimus, aprobuoja visų mokomųjų dalykų programas, teminius planus, teikia metodinę

pagalbą jauniems mokytojams, pateikia informaciją iš seminarų rajone, šalyje, užsienyje, skaito ir aptaria metodinę literatūrą

Metodinėje grupėje kiekvienais mokslo metais vyksta diskusijos kvalifikacijos tobulinimo poreikių ir prioritetų klausimais, kiekvienas mokytojas rašo vienerių mokslo metų nustatytos formos savianalizės ataskaitą, kurioje analizuoja ir savo kvalifikacijos tobulinimo poreikius. Anketų pagalba yra išskirti kvalifikacijos tobulinimo prioritetai, atsižvelgiant į juos organizuojami metodiniai renginiai. Kvalifikacijos tobulinimo prioritetai mūsų mokykloje: mokinio pažinimo kompetencijos tobulinimas, pokyčių valdymo kompetencijos tobulinimas, mokinių motyvacijos ir paramos jiems kompetencijos tobulinimas, informacinių technologijų diegimas ugdymo procese, ugdymo proceso modernizavimas.

Mokytojai stengiasi efektyvinti mokymo procesą, siekia išugdyti sąmoningai mąstančią asmenybę. Šiam tikslui pasiekti naudoja įvairias darbo formas. Mokytojai vedė atviras integruotas pamokas (chemijos- geografijos pamoka 9 klasei „Požeminiai vandenys“, biologijos – geografijos pamoka „Ekologijos pradžiamokslis“ ) . Minėtos pamokos buvo įdomios, įtaigios, mokiniai gerai įsisavino dėstomą medžiagą.

Metodinės grupės nariai parengė pranešimus: ,,Dailės terapija kaip psichosocialinė parama“ (mokytoja V. Šalavėjienė), „Mokytojo darbo planavimas“ (direktoriaus pavaduotoja ugdymui G. Medišauskienė), „Konfliktai ir jų sprendimo būdai“ (direktorė A. Šniokienė), „Kalbos kultūra“ (mokytoja M. Usavičienė), „Žiniasklaidos panaudojimas, kuriant palankų organizacijos įvaizdį“ (direktoriaus pavaduotoja ugdymui G. Medišauskienė). Seminarų metu mokytojai sužinojo daug naujo ir vertingo.

Jaunimo mokykloje mokosi vaikai ir paaugliai, kuriems trūksta mokymosi motyvacijos, kurie nepritapo kitose bendrojo lavinimo mokyklose, todėl yra labai svarbu pažinti mokinius, žinoti ir taikyti įvairius bendravimo, mokymo būdus. Mokykloje dažnai yra atliekamos įvairios apklausos, analizuojami apklausų rezultatai ir daromos išvados. Buvo atliktos apklausos: „Mokyklos nelankymo priežastys ir jų analizė“, „Tėvų auklėjimo stiliai“, „Mokymosi motyvacijos tyrimas“, „Jaunimo mokyklos mokinių požiūris į mokyklą ir mokymąsi“. Jų išvados aptartos metodinės grupės posėdžių metu

Įvairūs pastebėjimai, pasiūlymai aprašomi ir talpinami į metodinės veiklos segtuvą bibliotekoje, kabinetuose kaupiama metodinė medžiaga.

Mokykloje didelis dėmesys skiriamas šiuolaikinių ugdymo ir mokymo metodų taikymui. Mokytojai metodinėje grupėje nuolat dalijasi savo patirtimi: „Integruota anglų kalbos pamoka“ (mokytoja I. Pernavienė), „Adaptuotos pamokos“ (mokytoja D. Arieškienė), „Interneto naudojimas geografijos pamokose“ (A. Grinienė), „Mokymosi stiliai“ (direktorė A.Šniokienė), aptaria įvairiuose kursuose ir seminaruose sukauptą informaciją, stebi ir analizuoja kolegų vedamas pamokas.

Mokyklos mokytojai dalijasi gerąja patirtimi ne tik su savo mokyklos kolegomis, bet ir su kitomis mokyklomis: lankėmės Panevėžio jaunimo mokykloje, Ukmergės rajono Dainavos pagrindinėje mokykloje.

KLASĖS AUKLĖTOJO VAIDMUO

Klasės auklėtojas yra labai svarbus. S. Šalkauskio žodžiais, pašauktasis iš paskirties, ugdymo

veikėjas, žadinantis auklėtinio asmeninį tarpsmą. Jis ne tik pats sąveikauja su auklėtiniu, inicijuodamas vidinius ugdytinių pokyčius, bet ir telkia kitus ugdymo veikėjus, sudaro ar pasinaudoja gyvenimiškomis situacijomis, skatinančiomis auklėtinius tobulėti. Kita vertus, tiek auklėtojo, tiek auklėtinių žmogiškosios būties unikalumas atveria gausybę sąlyčio galimybių, o kartu apsunkina ugdymo tikslų, turinio, funkcijų apibrėžtį.

Vienas svarbiausių Ukmergės jaunimo mokyklos klasės auklėtojo tikslų – ugdyti mokinių socialinę kompetenciją.

Svarbu yra išugdyti mokinių tarpusavio santykius, pagrįstus moralės normomis, atsparumą kritinėmis situacijomis, nepageidautiniems įpročiams. Auklėtojai stengiasi atidžiau susipažinti su

kiekvienu auklėtiniu, stengiasi suprasti jų galimybes, nepervertinti ir nesumenkinti. Klasių auklėtojai bendrauja su vaikais bei tėvais. Auklėtojo darbe yra svarbu pasitikėjimas, mokinio pažinimas.

Norėdami išsiaiškinti pedagogų požiūrį į ugdymo procesą išanalizavome ugdymo proceso ypatumus, medžiagą apie auklėjimą, metodinę priemonę klasės auklėtojui, ir pateikėme Ukmergės jaunimo mokyklos auklėtojams anketą. Tikslas – išsiaiškinti klasės auklėtojų požiūrį į auklėjimo procesą.

Į pirmą klausimą “ Kaip apibūdintumėte auklėjimo esmę šiandieninėje mokykloje” 57,1 % neatsakė. 14,3 % auklėtojų atsakė, kad išmokyti suprasti save ir save visuomenėje, esant sudėtingai individo socializacijai; 14,3 % mano, kad reikia suvokti auklėjimo tikslus ir 14,3 % , kad auklėjimas turi būti pagrįstas humaniškais santykiais bei mokinys turi būti laikomas pagrindine vertybe.

Atsakydami į antrą klausimą “ Kokia Jūsų kaip klasės auklėtojo, veikla ugdomojoje klasėje ? “ visi 100 % atsakė, kad tai supranta, kaip klasės valandėlių vedimą. Taip pat auklėtojai mano, kad svarbu yra išugdyti tarpusavio santykius pagrįstus moralės normomis, atsparumą kritinėmis situacijomis, nepageidautiniems įpročiams. Auklėtojai samprotavo, kad jie stengiasi atidžiau susipažinti su kiekvienu auklėtiniu, pasistengti suprasti jų galimybes.

Atsakydami į klausimą “Ką manote esant svarbiausia auklėjimo darbe?” 57,1 % atsakiusiųjų minėjo pasitikėjimą. Taip pat dominavo atsakymas – mokinio pažinimas. Visi atsakiusieji pateikė po keletą atsakymų. 28,6 % atsakiusiųjų prisiėmė atsakomybę už vaiką. 14,3 % auklėtojų paminėjo, kad svarbiausia nepažeisti mokinio interesų, bendrauti su mokiniu, suprasti jį.

28,6 % auklėtojų vadovaujasi principu: nesielk taip, kaip nenorėtum, kad elgtųsi kiti. 28,6 % manė, kad jie mokiniams turi būti patarėjai, atidūs klausytojai. 14,3 % vadovaujasi demokratiškumo, humaniškumo principais. 28,6 % paminėjo atvirumą, teisingumą, kantrumą. Visi apklaustieji kelia tikslus 3 metų laikotarpiui. 57,1 % apklaustųjų paminėjo, kad ugdys bendradarbiavimo ir draugiškumo įgūdžius. 14,3 % sieks įgyti auklėtinių pasitikėjimą, darys įtaką jų elgesiui ir mokymuisi. Likusieji sieks geresnio mokinių lankomumo, skiepys padorumo principus.

Atsakydami į klausimus “Ar reikia ir kodėl pažinti auklėtinį”? ,” Kokiais jų vertinimo kriterijais vadovaujatės ?” visi 100 % sutiko, kad yra svarbu pažinti savo auklėtinius. Auklėtojai vertina mokinius pagal tokius kriterijus: pagal tai, kaip jie vertina save ir kitus; koks jų požiūris į draugus, šeimą, mokslą, pagal bendravimą. . . Į klausimą “Kokia Jūsų auklėjamosios klasės dvasia”? auklėtojai atsakė įvairiai. 85,7 % atsakiusiųjų auklėtojų mano, kad jų klasė kovinga, vaikai judrūs, triukšmingi, klasė draugiška, vaikai sportiški. 14,3 % atsakė, kad klasė dar nesusiformavusi.

Į klausimą “Kokiais auklėjimo metodais vadovaujatės darbe su auklėtiniais?” 42,8 % atsakė, kad stengiasi bendrauti su kiekvienu individualiai. 28,6 % auklėtojų lankosi pas tėvus, bendrauja su jais, telefonu , 28,6 % auklėtojų į šį klausimą neatsakė.

Atsakydami į klausimą “Kokia Jūsų klasių valandėlių esmė ir tikslai ?”, ”Kaip jas vedate ?”, auklėtojai atsakė labai siaurai. 42,8 % auklėtojų valandėles skiria esamoms problemoms spręsti, 28,6% skatina domėtis išoriniu pasauliu, 28,6 % - daug dėmesio skiria pokalbiams apie narkotines ir psichotropines medžiagas.

Į klausimą “Kokia savidrausmės ir saviugdos problemų sprendimo patirtis būdinga Jums?” respondentai atsakė įvairiai. Minėjo analizę, individualius pokalbius, kad atidžiai išklauso, jei vaikas nori išsipasakoti. Į klausimus apie iškilusias problemas, pageidavimus ir pasiūlymus dauguma neatsakė. Kiti paminėjo, kad mokinius sunku kuo nors sudominti, sunku surasti bendrą kalbą. Auklėtojai pageidavo daugiau seminarų, kuriuose galima būtų išgirsti kitų auklėtojų mintis.

Tyrimas parodė, kad jaunimo mokyklos klasių auklėtojai dar neturi platesnio požiūrio į auklėjimą. Jie savo veiklą ugdomojoje klasėje supranta labai siaura prasme, t.y. kaip klasės valandėlių vedimą.

Iš auklėtojų keliamų tikslų ateičiai, matome, kad yra labai aktualus draugiškumo ir bendradarbiavimo ugdymas. Klasių auklėtojai dirbdami jaunimo mokykloje susiduria su šia

problema. Taip pat yra aktuali ir pamokų lankomumo problema. Auklėtojų uždavinys ugdyti atsakomybės jausmą, kurio labai trūksta mokiniams.

JAUNIMO MOKYKLOJE – JAUNIMO VALIA

Svarbi Ukmergės jaunimo mokyklos veiklos sritis – papildomasis ugdymas. Jaunimo mokyklos mokytojai ieško būdų ir galimybių užimti mokinius po pamokų. Mokykloje veikia šie būreliai: sportinių žaidimų, kraštotyros, sveikos gyvensenos, informatikos, kompiuterinio raštingumo, kino režisūros, dizaino, muzikinės raiškos, etnokultūros, B kategorijos vairavimo būrelis. Mokiniai mokslo metų pabaigoje ir rugsėjo pradžioje turi galimybę spręsti, kokių būrelių veikloje jie norėtų dalyvauti. Kiekvienais metais rugsėjo mėnesio pradžioje vyksta būrelių pasiūlos mugė.

Mokyklos papildomojo ugdymo veikloje yra užimti 64,2% mokinių. Kai kurie mokiniai yra pasirinkę kelis būrelius.

Mokykloje veikiančiuose B kategorijos vairavimo, dizaino, kino režisūros, kompiuterinio raštingumo, muzikinės raiškos būreliuose dalyvauja mokiniai ir iš kitų Ukmergės miesto mokyklų.

Etnokultūros būrelį lanko Jaunimo mokyklos 8-9 klasių mokiniai, kuriems įdomu lietuvių liaudies tradicijos, menai, amatai. Mokiniai ne tik susipažįsta su lietuvių liaudies tradicijomis, kultūra, bet ir patys tyrinėja savo šeimos, giminės tradicijas, kilmės šaknis, tarmę. Kiekvienas mokinys sudarė savo giminės geneologijos medį.

Sveikos gyvensenos būrelio programa parašyta vadovaujantis Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa. Pagrindinis jos tikslas – išugdyti asmenį, pajėgų savarankiškai ir kartu su kitais spręsti savo ir visuomenės gyvenimo problemas, pozityviai keisti Lietuvos tikrovę, kūrybingai atsakyti į šiuolaikinio pasaulio iššūkius ir gebantį įprasminti savo gyvenimą prieštaringoje dabarties tikrovėje. Į būrelio užsiėmimus kviečiami įvairių sričių specialistai.

Kraštotyros būrelio mokiniai renka medžiagą mokyklos istorijai, domisi krašto raida, kuria mokyklos istorijos muziejų. Kraštotyros būrelio mokiniai ir mokyklos mokytojai dalyvavo projekte „Senieji Lietuvos dvarai“. Šio projekto tikslas - kraštotyros ir etninio paveldo puoselėjimas, organizuojant istorinių vietų pažintinę, tiriamąją, taikomąją veiklą.

Projekto dalyviai 2007m. gegužės 12 dieną vyko į Radviliškio rajone esančio Burbiškio dvaro festivalį - Tulpių žydėjimo šventę. Projekto dalyviai ir mokyklos mokytojai lankėsi senų gramofonų, patefonų, klinkstonų, grafonolų, aristonų ir muzikinių dėžučių, senovinių traktorių ir automobilių parodoje. Mokiniai ir mokytojai buvo sužavėti dvare esančiomis Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto, Šv. Marijos skulptūromis, didingais parko vartais, Liūtų tiltu, įspūdingais dvaro tvenkiniais, kuriuos jungia 15 salų ir 12 tiltelių. Didžiausią įspūdį visiems paliko įvairiausių rūšių žydinčių tulpių ekspozicija.

Muzikinės raiškos būrelio vadovė didžiausią dėmesį skiria mokinių muzikinei kūrybai, įvairiems muzikiniams projektams. Muzikinės raiškos būrelio grupė „Post scriptum“, 2008m. pavasarį dalyvavo respublikiniame dainų konkurse „ Lietuva – daina mana“.

Kino režisūros būrelio mokiniai garsina Ukmergės jaunimo mokyklą įvairiuose konkursuose ir projektuose. Mokiniai yra laimėję prizines vietas respublikiniame jaunųjų kino kūrėjų konkurse „Dublis 2007“ (2blis007), dalyvavo Šiauliuose vykusiame tradiciniame respublikiniame mėgėjiškų filmų festivalyje „Debiutas“. Dažnas mokinys atlikdamas mokykloje gautas užduotis pasirenka ne eilėraštį ar rašinį, o kino kalbą – išreiškia save ekrane. Informacinių technologijų ir kompiuterinio raštingumo būreliai

Dvi valandas per savaitę Ukmergės jaunimo mokykloje vyksta informacinių technologijų būrelis. Jį lanko 6 – 10 klasių mokiniai. Šiais laikais mokiniai mėgsta laiką leisti prie kompiuterio, todėl šį užsiėmimą lanko noriai. Daugelis Jaunimo mokyklos mokinių namuose neturi kompiuterio, interneto, darbo su kompiuteriu įgūdžiai silpni, todėl šių užsiėmimų metu jie susipažįsta su kompiuteriu, jo teikiamomis galimybėmis, įtvirtina turimas žinias.

Pagrindinis informacinių technologijų būrelio tikslas - padėti mokiniams išmokti bei įtvirtinti gabumus dirbant su Microsoft Office paketo pagrindinėmis programomis, tekstų rengykle,

skaičiuokle, pateikčių bei duomenų bazių rengyklėmis. Dirbdami su Microsoft Office programomis mokiniai atlieka jiems įdomias ir naudingas užduotis: kuria pamokų tvarkaraščius, vizitines korteles, lenteles pažymių vidurkiams apskaičiuoti, minimalią duomenų bazę draugų, artimųjų adresams ir telefonams susirašyti ir t.t. Mokiniai išmoksta naudotis kompiuterio teikiamomis galimybėmis ieškodami informacijos, apdorodami ir pateikdami ją.

Kompiuterinio raštingumo būrelio metu mokiniai plačiau supažindinami su internetu, jo galimybėmis, kaip juo naudotis, kokie jo privalumai, nes šiais laikais internetas yra labai svarbus gyvenime. Juo galima ieškoti informacijos, skaityti spaudą, apmokėti sąskaitas, pirkti, rašyti laiškus bei daugelį kitų dalykų. Mokiniai išmoksta naudotis pagrindinėmis interneto naršyklės funkcijomis, ieško reikiamos informacijos. Kiekvienas būrelio narys susikuria savo internetinį paštą ir išmoksta juo naudotis.

SU JAUNIMO MOKYKLA – PAMATYTI PASAULĮ IR PAŽINTI GIMTĄJĮ KRAŠTĄ

Jau tryliktus metus Ukmergės jaunimo mokykloje vykdomi šalies ir tarptautiniai projektai bei programos.

Nuo 1996 m. kasmet vykdomos vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos “Kiekvienam vaikui pedagoginę priežiūrą” bei moksleivių vasaros poilsio programos. 1997-1998 metais mokykla vykdė ALF projektą “Mokytojų mokymas dirbti kompiuteriu”, 2000-2001 metais projektas “Jaunimo mokyklos biblioteka – socialiai bei pedagogiškai apleistų vaikų užmtumo centras“. 2001 m. kartu su Panevėžio jaunimo mokykla vykdėme vaikų vasaros poilsio programą “Pabendraukime”. Tarptautiniai projektai

Nuo 2003 metų Ukmergės jaunimo mokykla vykdo tarptautinius projektus: SOCRATES Comenius 1.2 kalbinis projektas “Aš supratau viską”, SOCRATES Comenius 1.2 kalbinis projektas “Kurkime tarptautinę profesijos ir mokslo ateitį” kartu su Vokietijos mokiniais. 2003-2004 metais mokykla vykdė SOCRATES Comenius 1.2 kalbinį projektą “Kurkime tarptautinę profesijos ir mokslo ateitį” kartu su Vokietijos mokiniais. Projekte dalyvavo trys Jaunimo mokyklos mokytojai: technologijų, vokiečių kalbos ir istorijos. Tai buvo antras mokyklos tarptautinis projektas.

„Kurkime tarptautinę profesijos ir mokslo ateitį“ – tai mainų projektas tarp Ukmergės jaunimo mokyklos ir Berufsbildungszentrum Heiligenstadt (Heiligenstadt profesinio švietimo centro įstaigos). Projekte dalyvavo po 10 mokinių ir po 2 mokytojus iš abiejų šalių. Vokietijos ir Lietuvos jaunuoliai bendraudami mokėsi lietuvių ir vokiečių kalbų, susipažino su staliaus profesija, mokėsi bendrauti, domėjosi šalių kultūra ir papročiais. Projekto pagrindas yra vokiečių kalbos mokymasis ir profesinis orientavimas. Bendras darbas ir kalbos mokymasis ugdė mokinių toleranciją ir pagarbą svetimos šalies kalbai, kultūrai ir papročiams. Projektiniai susitikimai vyko po 2 savaites (14 dienų) Lietuvoje, o po to – Vokietijoje. Tarp susitikimų projekto dalyviai dalijosi savo įgūdžiais, žiniomis, bendradarbiavo internetu.

2003 metais Vokietijoje, 2004 metais Lenkijoje, 2005 metais Lietuvoje, 2006 metais Prancūzijoje vyko tęstinis keturių šalių (Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Lietuvos) “SoCo for everyone” tarptautinis projektas.

Pirmasis keturių šalių jaunimo mainų projektas įvyko 2003 metų vasarą Vokietijoje. Antrasis jaunimo mainų projektas įvyko 2004 metų vasarą Lenkijoje. Trečiasis jaunimo mainų projektas įvyko Lietuvoje, Ukmergės mieste. Kasmetiniai projektai „SoCo kiekvienam“ yra kontaktų ir pažinčių užmezgimas.

Atrenkant dalyvius ir sudarant grupes buvo atsižvelgta į mokinių socialinę padėtį ir norą dalyvauti šiame projekte, nes šis projektas buvo skirtas jaunimui, turinčiam socialinių, elgesio, bendravimo problemų.

Rengiantis projektui Ukmergės jaunimo mokyklos mokiniai intensyviai mokėsi anglų kalbos, domėjosi Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos šalių kultūra, tradicijomis, papročiais. Rinko medžiagą apie Lietuvą, savo miestą. Projekto dalyviai, tai jaunimas, stokojantis mokymosi motyvacijos, turintis elgesio, bendravimo problemų, nepakankamai mokantis užsienio kalbas. Projekto metu dalyviai bendravo anglų, vokiečių, lenkų ir rusų kalbomis. Renginių metu buvo bendraujama anglų kalba, kuri yra bendra visoms dalyvių grupėms.

2006 metų liepos mėnesį Ukmergės jaunimo mokyklos mokinių grupė, taip pat jaunimo grupės iš Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos vyko į susitikimą Prancūzijoje, Lichtenberg miestelyje. Vykdė tarptautinį projektą „SoCo kiekvienam - socialinės kompetencijos jaunimui, turinčiam mažesnes galimybes“.

Projekto organizatorius Dragolub Zarac parengė įdomią ir turiningą programą. Projekto dalyviai susipažino su Prancūzijos istorija, aplankė keletą tvirtovių, baseiną, roko muzikos koncertą Vokietijoje. Buvo nuvykę į Strasbūrą.

Labai didelį įspūdį paliko darbas keramikos dirbtuvėse. Mokiniai gamino įvairius dirbinius iš molio, mokėsi žiesti puodus.

Vienas vakaras buvo skirtas šalių nacionalinių patiekalų pristatymui. Jaunimo mokyklos mokiniai gamino šaltibarščius, vaišino draugus lietuviškomis dešromis, skilandžiu.

Jaunimas turėjo galimybę pabendrauti. Mokiniai nepakankamai gerai moka užsienio kalbas, todėl iš pradžių buvo sunku bendrauti. Buvome pasiėmę anglų, vokiečių, prancūzų kalbų žodynų. Mokiniai puikiai išmoko jais naudotis.

Projekto dalyviams šis susitikimas paliko šiltus, neišdildomus įspūdžius. Per savaitę vaikai taip susidraugavo, kad atsisveikinant net verkė. Jie ir toliau bendrauja, nepamiršta vieni kitų.

2007 metais rugpjūčio 20 - 27 dienomis keturi jaunimo mokyklos mokiniai ir dvi mokytojos Lenkijoje Torunės mieste mokėsi fotografavimo meno. Savaitė praleista Lenkijoje tikrai neprailgo.Veiklos programą buvom gavę jau birželio mėnesį, todėl galėjom tinkamai pasiruošti. O pasiruošimo tikrai reikėjo rimto: pristatyti savo šalį, miestą bei mokyklą; išmokyti tautinių žaidimų, šokių; paruošti savo darytų nuotraukų parodą; surasti ir pateikti medžiagą apie žymiausius Lietuvos fotografus.

Jaunimo mainų programoje mūsų mokykla dalyvauja jau ketverius metus. Šių metų programos tema „Fotografijos menas“. Be mūsų šalies, dalyvavo jaunimas iš Estijos, Lenkijos ir Vokietijos. Tarpusavyje bendravome anglų, rusų, lenkų bei vokiečių kalbomis (labai padėjo įvairių kalbų žodynai). Sunkiau buvo išsiversti specifinius žodžius, nes vyko užsiėmimai su profesionaliu fotografu, kuris kalbėjo lenkiškai ir angliškai. Teko dirbti su kompiuteriu, fotografavome gamtos vaizdus. Geriausios projekto nuotraukos buvo sudėtos į albumą.

Tokiuose projektuose jaunuoliai ne tik tobulina kalbas, bet ir mokosi bendrauti, susikaupti tam tikrai veiklai, dirbti su įvairesnėmis kompiuterinėmis programomis. Jaunimo mokyklos mokiniai susipažino ir susidraugavo su visais dalyviais, pasikeitė el.pašto adresais. Grįžę jie pristatė visiems mokiniams savo veiklos rezultatus, pasidalino įspūdžiais. parengė foto parodėlę.

Mūsų mokyklos mokiniai jau buvo išvykę į Vokietiją, Prancūziją, du kartus į Lenkiją. Šios išvykos metu buvo aptarta tolimesnė veikla, galimybė vykdyti projektą Lietuvoje.

Projekto vykdytojai parengė įdomią programą. Nors projektas truko labai trumpai, stengėmės parodyti Lenkijos atstovams, Lietuvoje apsilankiusiems pirmą kartą, tai, kas, mūsų manymu, šalyje gražiausia.

Aplankėme Ukmergės kraštotyros muziejų, Taujėnų dvarą, Lietuvos sostinę, grožėjomės Vilniaus senamiesčiu, Trakų pilimi. Mokiniai pastebėjo, kad Lietuvos ir Lenkijos istorija, tradicijos, papročiai turi daug bendra.

Mokiniai mokėsi kalbėti lenkų ir lietuvių kalbomis, parengė trumpą svarbiausių žodžių žodynėlį. Biologijos mokytoja mokė visus gaminti žaisliukus eglutei, kalėdines puokštes. Pagamintais žaisliukais mokiniai papuošė Jaunimo mokyklos kieme augančią eglutę. Kiekvienas projekto dalyvis pasigamino kalėdinę eglutę ir kalėdinę puokštę iš įvairių augalų bei papuošalų.

Mergaičių projekas LVTGO“ Gelbėkit vaikus“ jau nuo 2005 metų vykdo Mergaičių programą, kurią remia Jos

didenybė Švedijos Karalienė. Ši programa skirta padėti mergaitėms iš palankių socialinių sąlygų neturinčių šeimų sėkmingai integruotis į šiuolaikinę visuomenę visavertėmis jos narėmis, suteikiant profesionalių žinių apie tinkamą elgesio kultūrą, savęs vertinimo kriterijus, sveikatos, asmens higienos reikalavimus ir kt.

Mūsų rajone į šį projektą taip pat įsitraukė LVGTO „Gelbėkit vaikus“ Ukmergės skyrius. Ukmergės skyriaus vykdomame projekte dalyvauja 9-17 metų mergaitės. Projekto koordinatorė pakvietė projekte dalyvauti Vaiko dienos centro ir Jaunimo mokyklos mergaites. Jaunimo mokyklos direktorė kartu su mokyklos socialine pedagoge bei Vaiko dienos centro socialine pedagoge ėmėsi iniciatyvos numatant veiklos gaires, organizuojant mergaites aktyviai dalyvauti, planuoti.

Įvyko keli projekto dalyvių seminarai. Per pirmąjį užsiėmimą projekto koordinatorė visas projekto dalyves supažindino su numatoma programa, mergaitės išsakė savo lūkesčius, pasiūlė įvairesnių veiklos krypčių. Smagu, kad mergaitės droviai, bet įsitraukė į bendrą darbą - veiklos planavimą. Susikūrėme savas bendravimo grupėje taisykles, išgėrėme arbatėlės, susitikimo pabaigoje pasipasakojome, kaip jaučiamės. Išsiskirstėme tapusios draugėmis ir susitarusios dėl kito susitikimo. Per kitus užsiėmimus mergaitės mokėsi etiketo – serviravo stalą, lankstė servetėles, kosmetologė mokė mergaites kaip išryškinti savo grožį ir išlikti kukliomis. Prieš Velykas margino kiaušinius, gydytoja kalbėjo apie įvairias ligas, vaistų vartojimą, kūno higieną, lytinį švietimą, nėštumą, supažindino su motinystės įgūdžiais. Vaikų teisės apsaugos darbuotojai informavo apie mergaičių, jaunų mamų teises, pareigas, atsakomybę. Merginos mokėsi naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis: mokėsi susirasti medžiagą internete, sprendė psichologines problemas. Gamtosauginis projektas

2007 mokslo metų pradžioje Ukmergės jaunimo mokyklos vyresniųjų klasių mokiniai bei mokytojai paruošė projektą „ Atliekų rūšiavimo pradžiamokslis“. Su šiuo mokykloje vykdomu projektu mokiniai dalyvauja Viešosios įstaigos “Žaliasis taškas“ paskelbtame konkurse „ Ekologinė abėcėlė“. Siekdami įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, mokytojai kartu su mokiniais rengė integruotas dalykų pamokas atliekų rūšiavimo tema, diskusijas gamtoje.

Atvira pamoka 9 - 10 klasių mokiniams „ Sąvartynas - išprievartauta gamta“ rudenį įvyko Beržutės ( Kopūstelių km. ) sąvartyne, Ukmergės rajone. Išvykos metu mokiniai ir mokytojai susidūrė su skaudžia realybe: gražaus šilo pašonėje, buvusiame žvyro karjere, gamtos prieglobstyje atsirado didžiulis sąvartynas.

Projekto dalyviai akivaizdžiai įsitikino atliekų rūšiavimo būtinybe, norint išsaugoti švarią bei sveiką aplinką, sutaupyti gamtos išteklius, energiją. Dalyviai diskutavo, kaip atliekų tvarkymas susijęs su visų visuomenės narių vartojimo kultūra, požiūriu į aplinką, gyvenimo būdu, kitais socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais faktoriais.

Integruotose pamokose nagrinėjant atliekų rūšiavimo problemą, mokiniams bei mokytojams kilo mintis surengti darbų, kuriuos mokiniai gamino iš atliekų, pakuočių, parodą. Dalyvavome Modernios eglutės konkurse, kuriame reikėjo pagaminti alternatyvą Žaliajai eglutei iš nereikalingų pakuočių, atliekų. Mokiniai pagamino eglutę iš perskaitytų laikraščių ir žurnalų, rastų mokyklos bibliotekoje ir pavadino ją „ Informacinė eglutė“, papuošė girliandomis, pagamintomis iš plastikinių butelių bei skardinių nuo vaisvandenių, folijos. Gruodžio mėn. mokiniai pristatė pagamintą iš atliekų eglutę renginyje „ Moderni eglutė - 2007“ Ukmergės kultūros centre, kurį organizavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės raj. agentūra.

Mokykloje vasario mėnesį surengta paskaita - diskusija „ Kas tie spalvoti konteineriai tavo kieme?“ Pasikvietėme į diskusiją Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės raj. agentūros vedėją Joną Čivą. Jis papasakojo apie būtinybę rūšiuoti bei perdirbti atliekas, paaiškino kaip teisingai gyventojams rūšiuoti atliekas, pasidalino informacija apie kitas opias aplinkosaugines problemas Lietuvoje ir Ukmergės rajone.

TRADICINIAI RENGINIAI

Ugdant vaiką labai svarbu išugdyti žmogų, pilietį. Šių tikslų įgyvendinimui mokykloje

organizuojami jau tradiciniais tapę renginiai. Tradiciniai renginiai – tai šventės ne vien mokiniams, bet visai mokyklos bendruomenei, nes visų renginių tikslas – bendravimas, tarpusavio santykių gerinimas.

Nepriklausomybės paskelbimo diena – Vasario 16 – oji – švenčiama kasmet, ir kasmet ji kitokia. Tai viktorina „Ką aš žinau apie Lietuvą“, atvira istorijos, lietuvių kalbos, dailės integruota pamoka „ Lietuva – Tėvynė mano“.

Kovo 11 –jai – Nepriklausomybės atkūrimo dienai mokiniai leidžia stendus, vyksta konkursai, viktorinos.

Jaunimo mokykloje jau tradicija tapo kasmet paminėti Žemės dieną. Biologijos ir geografijos mokytojos paruošia įdomias užduotis, klausimus. Mokytojos veda integruotą pamoką - kelionę po gražiausius pasaulio gamtos kampelius.

Diskutuoja apie žmogaus veiklos įtaką gamtai, apie tai, ar reikia tausoti, nešiukšlinti net mažo žemės lopinėlio, kuriame mes gyvename. Mokiniai piešia gamtos vaizdelius, mielus jų širdžiai, turi atpažinti įvairius miestus, upes, gyvūnus bei augalus.

Mokytojos pateikia mūsų tautos papročius, susijusius su Žemės diena – lygiadieniu -, sutampančiu su Juozinėmis ir Pempės diena. Pasakoja, kad šios dienos rytą išsimaudžius saulei tekant, niekada nesirgsi, būsi žvalus ir energingas.

Smagu, kad mūsų mokiniai sugeba džiaugtis atgimstančia gamta, mato ir supranta, kad negalima palikti šiukšlių, netvarkos. Juk visada reikia pradėt nuo mažo ir siekti daugiau, juk gyvename čia ir dabar...

Kiekvieną pavasarį, pražydus vyšnioms ir tulpėms, ruošiamės ir laukiam Motinos dienos. Mūsų mokykloje šią dieną viską, ką išmokome ar padarėme, skiriame mamai.

Penktadienį salė “pražysta” tulpių žiedais. Į ją suguži mamos, mokytojos, mokiniai. Akį džiugina parodoje eksponuojami ryškiaspalviai arbatos servizai, taupyklės (keramikos ikiprofes. mok.); puokštės, koliažai (floristų ikiprofes. mok.); kočėlai, druskinės (stalių ikiprof.mok.). Kino režisūros būrelio vadovas pristato filmus, kurie konkursuose užėmė prizines vietas. Visi susižavėję klausosi koncerto, kurį mums dovanoja grupė “Post scriptum”. Po koncerto mamoms įteikiamos gėlės ir pačių padaryti sveikinimo atvirukai.

Baigiantis mokslo metams mokyklos dešimtokams nuskamba paskutinis skambutis. Paskutinė diena, paskutinė pamoka, paskutinis skambutis. Dešimtokų akyse džiaugsmas ir nerimas. Jiems skamba jaunesniųjų draugų posmai, dainos, palinkėjimai.

MOKINIAI APIE JAUNIMO MOKYKLĄ

“Daug buvau apie ją girdėjusi gero ir blogo. Čia ir teta mokėsi. Sėkmingai baigė ir dabar

studijuoja, o ir aš nesigailiu, kad atėjau į šią mokyklą. Pirmas įspūdis buvo nuostabus: tvarka, maloni direktorė ir vaikai draugiški. Čia gera mokytis. Čia įdomūs vaikai. Mes visi čia skirtingi. Svarbiausia, kad atėjau čia, mokausi ir kuriu ateitį… Man viskas čia patinka: mokytojai, renginiai ir viskas, kas čia vyksta. Šioje mokykloje labiau atsižvelgiama į kiekvieną mokinį, nes mūsų yra nedaug. Mokytojai randa laiko pabendrauti, pasišnekėti, išgerti kartu arbatos.” (Julija)

“Mokykla nėra didelė, bet ganėtinai jauki. Dauguma mokytojų yra labai geri, draugiški, supratingi. Ir bendraklasiai, ir kiti šios mokyklos mokiniai visada linksmi, mėgsta bendrauti. Mokytojai labai stengiasi vaikus išmokyti ir viską jiems išaiškinti, jie stengiasi būti patys geriausi mums. Atsirado noras mokytis.” (Alvija)

“Labai patinka mokytojos. Jos bendrauja su vaikais, per pamoką viską gerai išaiškina. Džiaugiuosi, kad yra ši mokykla ir tikiuosi, kad ji visada bus. Myliu šią mokyklą. Man ši mokykla kaip antri namai. Jaunimo mokyklos mokiniai dalyvauja projektuose, vyksta į kitas šalis.” (Edgaras)

“Čia buvo ir yra visi mokytojai geri, nerėkia, paaiškina tai, ko nesupranti. Mokytis čia yra įdomu, nes viskas čia keičiasi tik į gerą.” (Aurimas)

“Man patinka čia mokytis. Šioje mokykloje mane labiau supranta, truputį lengviau mokytis. Labai patinka mokytojai.” (Modestas)

“Šita mokykla yra geriausia, kadangi čia ne tik mokytojai maloniausi, bet ir jaukiai jaučiuosi būdamas čia.” (Vilius)

“Čia gražios klasės. Gerai, kad mokosi nedaug mokinių.” (Benas) “Mokykloje mažiau mokinių, todėl geriau, nes nėra daug triukšmo. Man Jaunimo mokykla

labai patinka. Čia turėtų ateiti tie, kuriems nesiseka mokytis.” (Karolis) “Mokykloje dažnai rengiamos ekskursijos, veikia įvairūs būreliai, galima pasirinkti tai, kas

tave domina.” (Brigita) „Geri mokytojai, gerai išaiškina temas. Jei nori mokytis, gali išmokti daug. Mokykla gera!!!”

(Ričardas)

UTENOS JAUNIMO MOKYKLA Adresas: Lauko g. 19a , LT-28203 Utena Telefonas: 8-389 61690 El. paštas: jaunimom@jaunimas.utena.lm.lt Interneto svetainė: www.jaunimas.utena.lm.lt

Įkurta 1994m. liepos 1 d., reorganizavus Utenos moksleivių laisvalaikio centrą. Steigėjas - Utenos rajono savivaldybė. Utenos jaunimo mokykla yra pagrindinės mokyklos tipas. Mokykla be pagrindinio ugdymo, užsiima ir neformaliojo švietimo veikla, kurią organizuoja šios mokyklos Laisvalaikio skyrius.

Jaunimo mokykloje mokosi 12-17 metų mokiniai, stokojantys mokymosi motyvacijos, nepritapę bendrojo lavinimo mokykloje, linkę į praktinę veiklą ir kuriems reikalinga resocializacinė pagalba.

VIZIJA

Mūsų siekis - tapti Utenos, besiplečiančio miesto, jaunimo profesinės karjeros ir asmeninės brandos centru, teikiančiu kokybiško ugdymo ir ugdymosi galimybes mokiniams, linkusiems į praktinę veiklą.

MISIJA

Utenos jaunimo mokykla-mokykla teikia pagrindinį išsilavinimą, sudaro paaugliui galimybes per ikiprofesinį mokymą, papildomą ugdymą pažinti save, pajusti savo vertę, pasirengti tolesniam mokymuisi, profesiniam apsisprendimui, gyvenimui besikeičiančioje visuomenėje.

TIKSLAS Padėti vaikams ir jaunuoliams grįžti į nuosekliojo mokymosi sistemą, padedant jiems

atstatyti mokymosi motyvaciją, sudarant sąlygas pažinti save, išmokti spręsti gyvenime iškylančias problemas ir išsiugdyti atsparumą neigiamai socialinei įtakai.

UŽDAVINIAI

●Teikti pagrindinį ugdymą ir siekti, kad kuo daugiau mokinių įgytų pagrindinį išsilavinimą: ●Įvairia praktine, teorine veikla, atitinkančia pozityvius mokinio poreikius, interesus ir gebėjimus, turtinti jų asmeninę patirtį, padėti pasirengti tolesniam mokymuisi, optimaliam profesiniam apsisprendimui, socialiniam - kultūriniam gyvenimui.

HIMNAS Visi mes esame skirtingi. Visi mes turime bėdų. Ir kas išties mums ranką, Kad nenueitume blogu keliu? Priedainis. Juk čia ne pragaras, - čia tikras rojus! Čia mūsų mokykla, visų mylima… Juk čia ne pragaras, čia tikras rojus – Čia mūsų mokykla – Jaunimo mokykla. Nė vienas mes negalime žinoti, Kokiais keliais likimas mus nuves… Bet čia pasimokę išmoksime neteist kitų,

Nepažindami savęs. Nusineš su savimi viską laikas visagalis. Pakeis jausmus, pakeis visas mintis… Tik tai pačioj slapčiausioje širdies kertelėj Mokyklai šiai kažkas švelnaus išliks. Kiekvienus mokslo metus pradedame ir baigiame šia daina, tapusia mokyklos himnu. Dainos žodžių autorė - mokyklos mokinė Gintarė. Į šio himno žodžius ir yra sudėta visų Jaunimo mokyklos gyvavimo metų patirtis, nes geriausi mokyklos vykdomos veiklos vertintojai yra mokiniai. Į jų išsakytas mintis ir reikia įsiklausyti rengiant ugdymo planus, planuojant ugdymo procesą, popamokinę veiklą. „Jaunimo mokykloje mokausi trečius metus. Pirmi metai buvo įspūdingiausi, maloniausi. Į mokyklą eidavau su didžiausiu noru, net ir sirgdama… Dar labai patinka, kai visi vaikai rugsėjo mėnesį eina į mokyklą, o mes pirmą rugsėjo savaitę važiuojame į Karklę prie jūros…“( Deimantė). „Jaunimo mokyklą atsiminsiu visada. Ši mokykla ne tokia kaip visos. Čia su mokytojais gali bendrauti kaip su draugais. Šioje mokykloje švenčiamos visos šventės. Jos būna labai linksmos ir įdomios“ (Edita). Jaunimo mokykloje dirba septyniolika mokytojų. Mokyklos mokytojai ir specialistai, bendraudami su mokinio šeima, padeda paaugliui atgauti dvasinę pusiausvyrą, stengiasi atstatyti mokymosi motyvaciją ir pozityvias gyvenimo nuostatas. Jaunimo mokykla vykdo socialinių, psichologinių, pedagoginių problemų prevenciją, užtikrina mokinių saugumą mokykloje, bendrauja su socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros, teisėtvarkos institucijomis. Į Jaunimo mokyklą ateina mokiniai dėl įvairių priežasčių, pakeitę dvi ar daugiau mokyklų. Siekiant išsiaiškinti mokinių, pakeitusių mokyklą, sėkmę, ieškant būdų mokinių adaptacijai, ugdymo procesui gerinti, vykdomos mokinių, mokinių tėvų anketinės apklausos, kurios padeda suprasti mokinių poreikius, savijautą naujoje mokykloje. Šiais mokslo metais mokytojai su mokiniais pakoregavo Mokinio elgesio taisykles, kurių mokiniai privalo laikytis. Mokykloje veikia Prevencinio darbo grupė, kuri sprendžia lankomumo, mokinio elgesio taisyklių pažeidimo, alkoholio vartojimo ir kitus klausimus. Visi mokiniai supažindami su drausminimo – skatinimo sistema, kurioje numatyti padėkos raštai už teigiamus vaiko pokyčius, bei drausminimo priemonės ir būdai už nusižengimus.

Ugdymo turinys mokykloje lanksčiai derinamas atsižvelgiant į mokinių turimą patirtį. Užduotys diferencijuojamos ir individualizuojamos. Tokiu būdu sudaromos sąlygos kiekvienam vaikui tobulėti pagal savo galimybes. Mokiniams pageidaujant mokytojai teikia individualią pagalbą. Kiekvienam mokiniui labai svarbu pajusti mokymosi sėkmę, būti tinkamai įvertintam, suprastam. Nuo 2007-2008 m.m. dešimtose klasėse matematikos ir lietuvių kalbos dalykų mokyme taikomas modulinis mokymas. Modulinio mokymo naudingumas mokiniams akivaizdus, leidžiantis mokymo turinį lanksčiai pritaikyti prie mokinio poreikių, parinkti jo patirtį atitinkančius mokymo metodus. Modulių programos parengtos atsižvelgiant į mokinių mokymosi rezultatus, gebėjimus. Silpnesni mokiniai gauna dalyko žinių pagrindus, gabesnieji plečia ir gilina turimą mokomojo dalyko patirtį. Modulinio mokymo dėka mokinių trimestriniuose lietuvių kalbos ir matematikos dalykų įvertinimuose dingo neigiami pažymiai. Kadangi mokslo metų eigoje ateina nauji mokiniai, turintys žinių spragų, dalyko modulių pamokose padedama jiems suvienodinti žinias. Džiaugiamės, kad modulinis mokymas ne tik padeda ištaisyti žinių spragas, tačiau ir sudaro sąlygas mokiniams gerai jaustis tarp panašią patirtį turinčių mokinių. Silpnesnieji mokiniai nesijaučia negabūs, jie pajaučia mokymosi sėkmę. Tai skatina jų emocinį saugumą, ugdo pasitikėjimą savimi. Siekdami ugdymo turinį daryti įdomesnį, patrauklesnį, mokytojai stengiasi jį pritaikyti Jaunimo mokyklos mokiniams. Pamokose naudojami aktyvūs mokymo metodai padeda

mokiniams lengviau įsisavinti žinias. Vengdami mokymo monotoniškumo, mokytojai, rengdami teminius planus, derina mokomųjų dalykų programas. Tuo pačiu metu įvairių mokomųjų dalykų pamokose nagrinėjama ta pati tema. Toks mokymo proceso organizavimas padeda mokiniams lengviau įsiminti mokomąją medžiagą, nes į tą patį dalyką pažvelgiama įvairiais aspektais. Pavyzdžiui, apie vandenį tuo pačiu metu kalbama biologijos, chemijos, geografijos, fizikos, menų, lietuvių kalbos ir kitose pamokose. Mokytojai mokiniams dėstomo dalyko žinias sieja su praktika, buitimi, juos supančia aplinka. Todėl mokykloje labai mėgstamos netradicinės pamokos. Jų metu mokiniai žinių įgauna keliaudami įžymiomis vietomis, lankydamiesi muziejuose, susitikdami su įdomiais žmonėmis, išvykose grožėdamiesi šalies gamta. Jau tapo tradicija kiekvienų mokslo metų pabaigoje plaukti valtimis Aukštaitijos nacionalinio parko upėmis ir ežerais. Projektas „Poseidonas“ gyvuoja daug metų. Šios keliaujančios stovyklos metu mokiniai ne tik grožisi gamta, tačiau ir įtvirtina per mokslo metus įgytas teorines žinias. Džiugu girdėti, kaip vaikai grįžę iš kelionės valtimis, nuosekliai pasakoja kelionės maršrutą, vardindami kaimų, ežerų pavadinimus, apibūdindami jų kilmę, ežerus jungiančių upių ir upelių vardus. Pojūčiai, kuriuos lydi nuostaba, vaikų atmintyje išlieka ilgai. Mokiniai, valtimis plaukę keliaujančios stovyklos maršrutu, puikiai žino, kad tik Baluošo ežere yra sala, kurioje yra dar vienas mažas ežerėlis, kad Baluošo ežero viduryje šūktelėjus vieną kartą atsiliepia septyni aidai. Ir kad nuo netoli Ginučių esančio Ladakalnio atsiveria nuostabus vaizdas – matosi septyni ežerai. Tokių kelionių metu įtvirtinamos geografijos, fizikos, biologijos, istorijos žinios. O kur dar bendravimo mokykla, vakaronės prie laužo, palapinių statymas, maisto gaminimas. Tai, rodos, taip paprasta, tačiau jaunam žmogui labai svarbu. Tokiu būdu vykdoma vaikų resocializacija. Paaugliai mokosi būti atsakingi ne tik už save, bet ir už šalia esantį draugą, dirbti komandoje. Keletą metų rugsėjo pirmą savaitę mokiniai ir mokytojai keliauja į pajūrį. Išvykos metu pamokos vedamos muziejuose, pilyse, pajūryje. Tokios pamokos efektyvios, jų metu daugiau bendraujama, mokiniai dirba susikaupę. Netradicinės pamokos iš mokytojų reikalauja kur kas daugiau, nes jie turi numatyti, ko kiekvienoje situacijoje galima išmokyti, apmąstyti atsiskaitymo formas ir pan. Tuo pačiu metu vyksta naujai atėjusių mokinių adaptacija. Išvykos metu mokiniai ir mokytojai bendrauja ne tik pamokos laiką, bet ištisas paras būna kartu. Buvimas šalia vieni kitų mokinius ir mokytojus suartina, ištirpsta nepasitikėjimo ledai. Piešiniai ir eilėraščiai ant šlapio smėlio, smėlio skulptūros, pilių statyba, pažintis su pajūrio augalais, apsilankymas Gintaro muziejuje išlieka ne tik nuotraukose, bet ir vaikų atmintyje. Mažinant mokinių mokymosi krūvį, mokykloje dažnai vedamos integruotos pamokos. Jos visada būna įdomios, mokinių teigiamai vertinamos. Integruotų pamokų metu komandoje dirba ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Nuo 2007-2008 m.m. mokykloje turime naujovę: išnaudojome ugdymo planų suteiktą galimybę ir vietoj muzikos ir dailės pamokų turime menų pamoką. Pasirinkdami tokį muzikos ir dailės pamokų organizavimo būdą - eksperimentavome. Menų pamokos mokinių nuomone tapo pačios mėgstamiausios. Jų metu mokiniai laisvai kuria, interpretuoja. Rezultatais džiaugiasi ir mokytojai, ir mokiniai. Nuo 2006-2007 m. m., įgyvendinant naują Jaunimo mokyklos koncepciją, mokykloje vykdomas ikiprofesinis mokymas. Atsižvelgiant į mokinių poreikius, mokyklos turimą bazę, mokiniams siūloma stalių, keramikos, leidinių kompiuteriu maketuotojo mokymo programos. Kadangi dauguma mūsų mokinių linkę į praktinę veiklą, ikiprofesinio mokymo pamokos jiems labai patinka. Staliaus darbų pamokų metu mokinių pagaminti medžio darbai puošia mokyklos interjerą. Mokinių sumaketuoti skelbimai kviečia į mokyklos renginius, skrajutės informuoja apie mokyklos vykdomą veiklą. Rengiant mokyklos laikraštį „Vėjavaikis“, žurnalistų būreliui dažnai talkina leidinių kompiuteriu maketuotojai. Siekiant kuo objektyviau vertinti mokinių pažangą, mokykloje sukurta ir sėkmingai naudojama mokinių žinių ir pasiekimų vertinimo sistema. Sistema orientuota į kaupiamąjį pažymį. Tai suteikia galimybę mokiniams išvengti į dienyną rašomų neigiamų pažymių. Kaupiamojo pažymio vertinimo sistema leidžia pastebėti ir įvertinti mokinio daromą pažangą. Mokiniai, gerai

žinodami vertinimo kriterijus gali planuoti mokymąsi. Mokykloje naudojama kaupiamojo pažymio vertinimo sistema palankiai vertinama mokinių tėvų. Šiuolaikinėje visuomenėje svarbu ne tik mokėti tinkamai reaguoti į kitų vertinimą, bet ir išmokti įsivertinti pačiam. Siekdami gerinti mokinių mokymosi kokybę, pamokų metu bandome taikyti mokinių įsivertinimo metodą. Esame sukūrę ir sėkmingai naudojame tėvų informavimo tvarką. Mokinių tėvai džiaugiasi laiku gaudami informaciją apie vaiko mokymosi, lankomumo rezultatus. Didelis dėmesys mokykloje skiriamas mokinių profesinės karjeros įgūdžių ugdymui. Jaunų žmonių polinkiai išryškėja gana anksti, tačiau juos pastebėti sunku. Nereti atvejai, kai jaunuoliui nepatinka jokia profesinė sritis, arba patinka viskas be išimties. Mums labai svarbu, kad mokiniai turėtų pakankamai informacijos apie mokymosi galimybes, būtų susipažinę su darbo pasauliu. Tai jiems padėtų įgijus pagrindinį išsilavinimą priimti ir įgyvendinti informacija paremtus realius sprendimus sėkmingam savo profesinės karjeros planavime. Mokyklos patalpose įkurtas profesinio informavimo taškas (PIT) suteikia galimybę mokiniams laisvu laiku gauti juos dominančią informaciją apie tolimesnį mokymąsi šalies mokymo įstaigose, apie tuo metu paklausias profesijas.

Norėdami išsiaiškinti mokyklos vykdomos veiklos kokybiškumą, dalyvavome išorės audito eksperimentinėje grupėje. 2004 m. mokykloje vykęs išorės auditas padėjo išsiaiškinti mokyklos veiklos stipriąsias ir tobulintinas sritis. Gautas išorės audito išvadas panaudojome gerindami mokiniams teikiamų paslaugų kokybę, planuodami tolesnę mokyklos veiklą. Kadangi mūsų mokykla išorės audite iš jaunimo mokyklų tarpo dalyvavo pirmoji, įgyta patirtimi noriai dalijomės su kitomis šalies jaunimo mokyklomis, rajono mokymo įstaigomis. Mokyklos bendruomenė noriai sutiko dalyvauti projekte „Kaip mums sekasi?“. Projekto tikslas – vidaus audito metodikos naujos redakcijos kūrimas. Patirtis, gauta dalyvaujant projekte labai naudinga vykdant vidaus auditą mokykloje. Džiaugiamės, kad mes vieninteliai iš jaunimo mokyklų savo pasiūlymais ir pastebėjimais galėjome prisidėti prie naujos vidaus audito metodikos antros redakcijos kūrimo. Nors pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas iki šiol dar yra neprivalomas, dalis mokyklos dešimtokų kiekvienais metais pasitikrina savo žinias dalyvaudami pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime. Tai tarsi pasirengimas jų gyvenime laukiamiems egzaminams. Įgiję pagrindinį išsilavinimą, dauguma dešimtokų toliau tęsia mokymąsi. Dalis jų kiekvienų mokslo metų rudenį tampa Utenos regioninio profesinio mokymo centro pirmakursiais. Kiti tęsia mokslus Suaugusiųjų mokymo skyriuje, įsidarbina.

Pasibaigus pamokoms mokykla neištuštėja. Mokinių pageidavimu veikia keramikos, muzikinės raiškos, žurnalistikos, siuvimo ir dailiųjų amatų, profesinės karjeros planavimo būreliai, sveikos gyvensenos ir bendraminčių studijos.

MOKYKLOS LAIKRAŠTIS „VĖJAVAIKIS“

Mokyklos jaunieji žurnalistai skatinami savarankiškai mąstyti, rašyti, reikšti mintis. Jie mokomi analizuoti ir kritikuoti, susirasti jiems reikalingą informaciją, bendravimo kultūros, išklausyti ir gerbti kito nuomonę, išsakyti ir apginti savo mintis.

Praktinių užduočių metu jie gilina kalbos kultūros žinias, mokosi raštu reikšti savo mintis: rašyti straipsnelius apie mokykloje vykstančius renginius, iškylas, sporto varžybas, įvairius susitikimus, kitą veiklą. Mokosi imti interviu, apie kurį mokosi 9-oje klasėje. Ruošia įvairaus pobūdžio anketas, jas analizuoja ir paskelbia išvadas. Kartu su užsiėmimo draugais aptaria savo kūrybą, analizuoja. Mokosi dirbti kartu, grupėje. Ieško tinklalapyje reikalingos informacijos, mokosi atsirinkti tai, kas įdomu ar svarbu.

Svarbiausias jaunųjų žurnalistų veiklos rezultatas – mokyklos laikraščio „Vėjavaikis“ maketavimas ir leidyba. Leisdami laikraštį, mokiniai mokosi teksto redagavimo, formatavimo, maketavimo subtilybių.

SVEIKOS GYVENSENOS STUDIJA

Sveikos gyvensenos studijos veikla mokykloje vykdoma nuo 2006 m. m. Vaikų sveikatą lemia daug priežasčių. Kaip nurodo Pasaulinė sveikatos organizacija, 49-53 % ją lemia žmogaus gyvenimo būdas. Taigi sveiko gyvenimo būdo formavimas vaikystėje, paauglystėje yra labai svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Kadangi augantis žmogus yra imlus ir lengvai pažeidžiamas, todėl sveikos gyvensenos studijos veiklos tikslas yra suteikti mokiniams kuo daugiau žinių, gerų pavyzdžių ir įgūdžių, kad sugebėtų įvertinti neigiamus reiškinius, išsiugdytų teigiamas nuostatas, pajustų atsakomybę dėl savo ir kitų sveikatos. Formuotųsi neigiamą požiūrį į alkoholį, rūkymą bei kitas psichiką veikiančias medžiagas, ugdytųsi tinkamas moralines vertybes.

KERAMIKA

Mokiniai mokosi lipdyti iš molio, žiesti nesudėtingus gaminius, juos dekoruoti. Užsiėmimų tikslas - padėti atsiskleisti vaiko asmenybei, pažinti savo vidines kūrybines galias, talentus, skatinti kūrybiškumą, išradingumą, drąsą, pasitikėjimą savo jėgomis. Mokiniams ši veikla yra puikus būdas praleisti laisvalaikį, proga susipažinti su keramika, kaip meno šaka. Jų nulipdytais darbeliais puošiama mokyklos aplinka, mokiniai savo namų interjerą papildo originaliomis, pačių pagamintomis detalėmis.

Labiausiai mokiniai laukia pavasario, kai tradiciniame renginyje, kuris mūsų mokykloje vadinamas „Kaziuko mugė-aukcionas“, gali parduoti savo darbus. Kai už vieną darbelį kaina pakyla iki 30 – 40 litų, mokiniai supranta, kad darbas tikrai yra įvertintas puikiai. Tuomet atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis ir lipdymas tampa dar malonesnis.

Ugdymo procesas keramikos užsiėmimuose diferencijuojamas pagal gabumus ir individualius vaiko poreikius. Kiekvienas vaikas turi savo išraiškos tipą, kuris priklauso nuo jo temperamento bei kitų įgimtų savybių. Stengiamasi pažinti šias savybes ir neverčiama mokinio atlikti tai, ko jis dar nepajėgia ar nenori. Didžiausias dėmesys skiriamas kūrybiniam procesui. Stengiamasi, kad veikla būtų įvairi, įdomi, maloni, nenuobodi. Kūrybiniai aplinkai paįvairinti pasitelkiamos papildomos priemonės: muzika, gamtos garsų įrašai, meno kūrinių reprodukcijos.

PROFESINĖS KARJEROS PLANAVIMAS Karjera – tai visas žmogaus gyvenimo kelias. Profesinė karjera yra apibrėžiama, kaip individualus tobulėjimas sėkmingai pasirinktos veiklos kryptimi ir teigiamas jos vertinimas paties žmogaus ir visuomenės požiūriu. Jaunimo mokykloje veikia profesinės karjeros planavimo būrelis, kuriame laukiami mokiniai, norintys sužinoti daugiau apie profesijos pasirinkimą. Svarbu, kad mokiniai įsiklausytų į savo norus ir troškimus. Pažinę savo pomėgius bei sugebėjimus siektų išreikšti juos gyvenime. Užsiėmimuose mokiniai sužino, kad profesijos pasirinkimo sėkmė priklauso nuo to, kaip suderinami trys pagrindiniai profesijos rinkimosi veiksniai – Noriu, Galiu, Reikia. Mokiniai įvairių testų, pratimų, anketų dėka sužino savo polinkius, gebėjimus, įgūdžius, savybes, interesus. Profesinio karjeros planavimo užsiėmimuose apie profesinį pasaulį mokiniai sužino iš įvairių leidinių: „Kur stoti?“, „Kur studijuoti?“, „Profesijų vadovas“, mokymo įstaigų reklaminių leidinių, Interneto svetainių: „I.S mokykla“, „darbo rinka“, „profesijos pasaulis“ ir kt. Mūsų mokyklos mokiniai dalyvauja Atvirų durų dienose. Lankosi Utenos regioniniame profesinio mokymo centre, kur supažindinami su mokymosi baze. Dalis mūsų mokinių renkasi šį mokymo centrą. Į profesinio karjeros planavimo užsiėmimus pasikviečiama svečių iš darbo rinkos konsultavimo tarnybos, kurie skaito paskaitas. Paskaitose mokiniai gali galutinai įsitikinti, ar tikrai jie tinkamai pasirinko savo profesinį kelią. Mūsų mokiniai lankosi informavimo ir konsultavimo centre, kur sužino, kokių daugiausiai specialistų trūksta mūsų mieste, kokios paklausiausios specialybės šiuo metu, kokios yra galimybės įsidarbinti, jeigu toliau nesiruošia mokytis. Lankydami profesinio karjeros planavimo užsiėmimus, mokiniai daugiau sužino apie mokymosi įstaigas, būsimas profesijas, apie savo interesus, gebėjimus, charakterio savybes, vertybes, polinkius, išmoksta susirasti reikalingos informacijos Interneto svetainėse.

BENDRAMINČIŲ STUDIJOS VEIKLA

Ilgų apmąstymų dėka, mokyklos direktorės sumanymu, mokinių pritarimu gimė „Bendraminčių studija“. Dalyvavome skautų organizuotame renginyje „Ąžuoliukų sodinimas“. Pasodinome tik vieną medelį, bet su dideliu rūpesčiu ir pagarba. Dažnai prisimindavome jį, aplankydavome, palaistydavome. Ant kuoliukų, prie kurių pririštas ąžuoliukas, rašėme savo vardus.

Kita pasisekimą turėjusi veikla – orientacinis sportas. Mokiniams patiko kartu studijuoti žemėlapius ir ieškoti pažymėtų taškų, nustatyti atstumą bei kryptį, dalyvauti komandinėse varžybos. Aplankėme bendruomenę „Kelias“ ir pusdienį praleidome su vienuoliu. Kartu sodinome medelius, gaminome valgį, stebėjome statybas, žiūrėjome nuotraukas iš bendruomenės veiklos, dėkojome už buvimą kartu. Įgijome geros buvimo kartu patirties.

Vasarą plaukėme valtimis Ignalinos apylinkių ežerais. Buvo gera patirtis pastebėti save iš šalies ir pamatyti, kokie mes esame tarp kitų mokyklų mokinių. Bandėme nugalėti savo blogus įpročius, kur reikėjo fizinio, komandinio darbo – buvome pirmi. Dauguma mokinių mėgsta piešti, grafiškai rašyti, todėl suorganizavome susitikimą su dailininku. Klausėmės jo patarimų, apžiūrėjome exlibrisų parodą muziejuje. Kilo mintis padaryti graffiti darbus ant kartono lapų. Rašėme projektą, kad galėtume įgyvendinti šį sumanymą. Labai sėkmingai atsiskleidė mokinių pomėgis gaminti valgį. Veikla prasidėjo nuo proginių saldumynų gamybos ( gimtadieniai, Valentino diena,...), o išaugo į temines popietes: „Restoranas“, itališka virtuvė... Atsiskleidė mokinių noras dalintis idėjomis su kitais, draugiškumas pasiskirstant veiklą, atsakomybė.

Mėgome kartu žiūrėti kino filmus ir paskui juos aptarti. Ypatingai nuoširdūs pasidalinimai mintimis kilo peržiūrėjus režisieriaus J.Matelio filmo „Prieš parskrendant į žemę“. Nesvetima mokiniams atjauta, kitų skausmo supratimas. Tai gražūs buvimo kartu daigeliai, kurie sudygo įvairiose situacijose.

PROJEKTINĖ VEIKLA

2005-2008 m. Utenos rajono savivaldybės administracija vykdė projektą „ Iškritimo iš pagrindinio ugdymo prevencija Utenos rajono mokyklose“, kurį rėmė Europos socialinis fondas ir iš dalies finansavo Lietuvos Respublika. Projekte partnerių teisėmis dalyvavo penkios Utenos rajono mokyklos, viena iš jų - Jaunimo mokykla. Projekto tikslas-pagerinti prevencinę veiklą su mokiniais, kurie yra iškritimo iš pagrindinio ugdymo pakopos rizikos grupėje Utenos rajono mokyklose.

Projekto veiklos apėmė įvairiapusį mokinių ir mokytojų lavinimą bei švietimą, buvo organizuojami seminarai, mokomosios išvykos, klubų veiklos, darbų parodos, bendros projekto partnerių stovyklos ir kt.

Išnaudojant atnaujintą mokyklų bazę, po pamokų veikė devyni vaikų poreikius atitinkantys, lanksčiai keičiantys veiklą klubai. Mūsų mokykloje buvo įsteigti : „Drabužių dizaino ir dailiųjų darbų klubas“ (vadovė Zita Kasauskienė), „Keramikos klubas“ (vadovė Jovita Paukštytė), taip pat „Saviugdos centras“ (vadovė soc. pedagogė Loreta Dailydienė), koordinuojantis vaikų mokymo(si) ir saviugdos motyvaciją.

SAVIUGDOS CENTRO VEIKLA

Projekto„ Iškritimo iš pagrindinio ugdymo prevencija Utenos rajono mokyklose“ vienas iš uždavinių buvo steigti saviugdos centrus mokyklose, kuriuose vykdomos veiklos skatintų vaikų mokymo (-si) ir saviugdos motyvaciją.

Jaunimo mokykloje saviugdos centro veikla prasidėjo 2006 m. gegužės mėn., baigėsi 2008 m. vasario mėn.

Saviugdos centre buvo dirbama su mokiniais, turinčiais elgesio problemų, kuriems sunkiau sekasi valdyti savo emocijas, ambicingais, impulsyviais, reikalaujančiais daug dėmesio mokiniais.

Darbą sudarė: - praktinių gyvenimo įgūdžių mokymas ir

taikymas: bendravimas, streso įveikimas, sugebėjimas užmegzti ir palaikyti santykius, sugebėjimas skirti teigiamą ir neigiamą bendraamžių įtaką;

- individualūs pokalbiai; - dalyvavimas įvairiuose rajoniniuose ir

respublikiniuose konkursuose, seminaruose; - darbas grupėje; - dalyvavimas mokyklos

organizuojamuose renginiuose. Mokykloje atsiradus įvairioms mokymo priemonėms, mokiniai noriai dalyvavo

užsiėmimuose, realizavo save, siekė atrasti save praktinėje veikloje. Per trumpą saviugdos centro gyvavimo laiką, mokiniai dalyvavo respublikiniame piešinių

konkurse „Mes prieš AIDS“. Mokyklą puošė mokinių autorinės fotografijos, kurios atskleidė mokinių kūrybiškumą, jų požiūrį į supančią aplinką. Dalyvavimas įvairiuose renginiuose ugdė mokinių pasitikėjimą savimi.

Užsiėmimuose mokiniai mokėsi pažinti save , patarė, padėjo vieni kitiems, kalbėjo ir išsikalbėjo, buvo vadovo palaikomi sunkumų ir nesėkmių atvejais.

KERAMIKOS KLUBO VEIKLA

Keramikos klubą lankė dvidešimt mokinių iš penkių pagrindinių mokyklų. Kadangi mokinių amžius skirtingas (10-17 metų), klubo veikloje buvo skiriamas didelis dėmesys tarpusavio bendravimui, tolerancijai. Keramikos klubo pagrindinis tikslas – sudominti, užimti turiningu laisvalaikiu, kurti grožį meniškoje aplinkoje. Keramika, kaip vienas iš seniausių amatų, išlaiko savo reikšmę iki šių dienų. Buvo manoma, kad šio meno , mokslo ir amato, gana įvairios ir įdomios technologijos . Mokiniai mokėsi keramikos formavimo būdų: lipdymo, šablonavimo, štampavimo, konstravimo iš molio plokščių, dekoravimo. Išmokę pajausti formą, toliau buvo mokomi glazūravimo technologijų ir spalvų skambesio. Mokinai dažniausiai pasirinkdavo plokščiąją keramiką, tik vėliau įgiję patirties ir žinių, lipdydavo sudėtingesnių formų darbus. Patys populiariausi mokinių keramikiniai dirbinėliai - kalėdiniai suvenyrai, kuriuos ne tik dovanojo tėveliams, mokytojams, draugams, bet ir eksponavo Utenos kultūros centro parodų salėje. Mokiniai labai džiaugėsi savo kūryba, apie kurią išgirdo daug gražių atsiliepimų ir palinkėjimų.

DRABUŽIŲ DIZAINAS IR DAILIEJI DARBAI

Drabužių dizaino ir dailiųjų darbų klubą lankė įvairaus amžiaus ir gabumų mokiniai. Klubo veikla labai plati – nuo piešinio, eskizo iki drabužių kolekcijos siuvimo ir demonstravimo. Kadangi vaikų gabumai ir norai skirtingi, tai klubo veikla buvo smarkiai išplėsta: vaikai siuvo lėlei Barbei drabužėlius, žaislus, pagalvėles, užtiesalus, rankines, mezgė, siuvinėjo, nėrė. Labai mėgo dekoruoti stiklo indus specialiais dažais, akmenėliais, kriauklėmis, įvairiomis sėklomis, virvelėmis ir t.t. Darė atvirukus, paveikslėlius iš medžiagos, keramikos, stiklo ir įvairių gamtinių medžiagų. Užsiėmimų metu klubo nariai mokėsi derinti spalvas, komponavo Kalėdines puokštes, kūrė Kalėdinius žaisliukus. Klubą lankė apie 15-18 mokinių, tarp jų ir Jaunimo mokyklos vaikai. Klubo veikloje didelis dėmesys buvo skiriamas bendravimui tarp pačių vaikų bei vaikų ir vadovo. Mokiniai mokėsi tolerancijos, tvarkos, padėti draugui, patarti. Savo darbelius mokiniai dovanojo draugams, mokytojams, tėveliams, giminaičiams. Dalyvavo parodose, klubo pristatymuose. Klube nuolat vyko narių kaita. Išgirdę vaikų pasakojimus, pamatę darbelius į klubą ėjo draugai, kaimynai, giminaičiai. Klubo nariai dažnai girdėjo tėvų, mokytojų teigiamus atsiliepimus apie padarytus darbelius. Mokiniai mielai puošė savo darbeliais namus, buitį, puošėsi patys, įgijo pasitikėjimo savimi. Užsiėmimų metu buvo stengiamasi kiekvienam surasti tinkamą veiklą, kad kiekvienas pasijustų svarbus ir gabus.

TRADICINIAI MOKYKLOS RENGINIAI Mokykloje vyksta daug kasmetinių renginiai: Rugsėjo 1-osios šventė; netradicinės pamokos pajūryje; turizmo diena; dalyvaujame Utenos miesto šventėje; Mokytojų diena; rudens šventė; Jaunimo diena; AIDS diena; Kalėdinis būrelių vakaras; karnavalas; sportinės varžybos; žiemos sporto šventė; Valentino diena; šimtadienis; Užgavėnės; Kaziuko mugė – aukcionas; Žemės diena; Sveikatos diena; Laisvalaikio skyriaus būrelių paroda; pavasarinė būrelių šventė; paskutinio skambučio šventė; dešimtokų išleistuvės. Renginius organizuoja ir scenarijus rašo meninės raiškos būrelio vaikai.

BENDRADARBIAVIMAS

Nuo 2006 metų bendraujame su Vokietijos Friesenhageno mieste įsikūrusia organizacija „Parama Lietuvai“. Tais pačiais metais Jaunimo mokykla užmezgė bendradarbiavimo ryšius su Friesenhageno pagrindinės mokyklos bendruomene. Organizacijos „Parama Lietuvai“ dėka mokyklos kelis metus vykdė mainų programą lankydamiesi vieni pas kitus.

Glaudžiai bendradarbiaujame su Jaunimo mokyklų įkūrėju Danijoje Gunner Hansen, kuris mus aplanko kiekvienais metais.

Bendradarbiaujame su Lietuvos Jaunimo mokyklomis, Utenos miesto ir rajono mokyklomis. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Utenos kolegija, Utenos regioninio profesinio mokymo centru.

LAISVALAIKIO SKYRIUS

Jaunimo mokyklos Laisvalaikio skyriuje kasmet veikia apie 20 meninių, sportinių ir techninių būrelių, kuriuos lanko daugiau nei 300 vaikų ir jaunimo iš visų Utenos miesto ir rajono mokyklų, dirba septyniolika neformaliojo švietimo mokytojų.

Laisvalaikio skyrius užtikrina visų vaikų ir jaunimo lygybę ir galimybę dalyvauti ugdymo procese pagal poreikius ir gebėjimus. Būrelių veikloje atsižvelgiama į tai, kad visi mokiniai yra skirtingi, jie visi – yra individualybės. Todėl kiekvieno mokytojo siekis – prisitaikyti prie mokinio individualių gebėjimų, poreikių bei interesų.

Didelį dėmesį skiriame aplinkai, nes iš patirties žinome, kokia svarbi aplinka yra vaiko vystymuisi. Stengiamės sukurti tokią aplinką, kurioje vaikas gerai jaustųsi, ugdytųsi teigiamą savęs vertinimą, patirtų tikrąjį bendravimo, bendradarbiavimo, bendros veiklos ir tarpusavio paramos džiaugsmą.

Užsiėmimai suteikia galimybes vaikams atrasti ir atskleisti savo gebėjimus, talentus, nugalėti nepagrįstus vidinius apribojimus, įveikti kompleksus. Čia atsiveria erdvės visiems, norintiems išbandyti save, tobulėti, susirasti draugų, jaustis svarbiu ir reikalingu. Juk pasitikėjimas savimi, atsakingumas, asmeninių baimių nugalėjimas, bendradarbiavimas grupėje ir kritinis mąstymas – tai sėkmę lemiantys gebėjimai.

Jau tradicija tapo Kalėdiniai būrelių koncertai, moksleivių kūrybos vakarai, pavasarinės šventės. Daugelis neformaliojo švietimo mokytojų dalyvauja projektinėje veikloje suteikdami mokiniams ne tik praktinių įgūdžių ir žinių, bet ir sudarydami puikias sąlygas turiningai leisti laisvalaikį, plėsti akiratį, bendrauti su bendraamžiais neformalioje aplinkoje.

Neformalus švietimas ateina į pagalbą vaikams, tėvams ir mokytojams. Nors užsiėmimai grupiniai, išskirtinis dėmesys skiriamas kiekvienam vaikui.

Kiekvienas būrelis – puikus būdas išreikšti save per pasirinktą veiklą, kuriame daug neformalių dalykų ir daug galimybių atsiskleisti.

DRABUŽIŲ MODELIAVIMO – SIUVIMO IR DAILIŲJŲ DARBŲ BŪRELIS

Būrelis gyvuoja nuo 1995 metų. Užsiėmimuose piešiami drabužių eskizai ir kuriamos jų

kolekcijos, siuvami skiautiniai, žaislai, komponuojami paveikslėliai iš audinio, akmenėlių, kriauklių, sėklų, keramikos, medžio detalių ir kitos gamtinės medžiagos, įvairiais būdais dekoruojami stiklo indai. Išmokstama įvairių rankdarbių rūšių: siuvinėjimo, nėrimo, mezgimo, audimo ir t.t. Vaikai mokomi kūrybiškai naudoti įvairias medžiagas, jas tarpusavyje derinti. Taip pat mokomi siūti įvairiomis siuvimo mašinomis.

Kiekvienais metais drabužių kolekcijas jaunosios dizainerės demonstruoja respublikiniuose konkursuose. 2008 metais dalyvavo ir sėkmingai pasirodė projekte „Mados virusas“, kurį organizavo Utenos kolegija.

MUZIKOS BŪRELIS

Užsiėmimų metu būrelio nariai mokosi groti gitara ir dainuoti. Vaikai supažindinami su

grojimo pradžiamoksliu, muzikine kultūra. Jie mokomi pagrindinių akordų, atkakliai siekti užsibrėžto tikslo, planuoti savo laisvalaikį. Lankydami šį būrelį, vaikai tampa savarankiškesni ir atsakingesni, išlavina savo muzikinį ir estetinį skonį, išmano muzikos stilius ir žanrus.

Būrelio mokiniai dalyvauja įvairiuose konkursuose, koncertuoja. Paskambinti gitaromis ir padainuoti dažnai kviečiami į parodų atidarymus. Jau antrus metus rajoniniame pilietinės dainos festivalyje – konkurse „Volunge šauk ąžuole“ - Rugilė Savickaitė džiaugiasi I-ąja vieta.

FOTOGRAFIJOS BŪRELIS

Būrelyje siekiama tenkinti pažinimo, lavinimosi ir raiškos poreikius. Fotografuojami Laisvalaikio skyriuje vykstantys renginiai, nuotraukos atrenkamos, apdorojamos kompiuteriu ir pakabinamos stende. Užsiėmimų metu didelis dėmesys skiriamas praktiniam fotografavimui, lankomos įvairios miesto vietovės, Utenos parodų salės, fotomenininkų parodos. Bendraujama su fotomenininku Jonu Danausku. Jis mielai dalinasi savo žiniomis ir patirtimi su jaunaisiais fotografais ir skatina juos stebėti gamtą, aplinką, žmones ir viską fiksuoti foto objektyvu.

MENINĖS RAIŠKOS BŪRELIS

Šis būrelis skirtas Jaunimo mokyklos mokiniams. Pagrindinis meninės raiškos tikslas -

ugdyti laisvą, kūrybišką asmenybę, suprantančią ir mokančią vertinti meną. Meninio ugdymo dėka mokiniai atskleidžia talentus, gebėjimus, atranda galimybes realizuoti save mokyklos renginiuose, meninėje veikloje. Meninės raiškos būrelyje gimsta renginių scenarijai ir įgyvendinamos pačios keisčiausios idėjos.

ŠOKIŲ BŪRELIS

Būrelyje vaikai mokomi įvairių šokio stilių, pagrindinių šokių elementų, stiprėja fiziškai.

Mokydamiesi taisyklingai atlikti šokio judesius, būrelio nariai išmoksta puikiai valdyti savo kūną, tobulėja jų laikysena, ritmo pojūtis ir lankstumas.

Būrelio nariai dalyvauja įvairiuose mokyklos, rajono, respublikos renginiuose, tarptautiniuose festivaliuose. Sevastopolio (Ukraina) festivalyje, kuris skirtas 224- osioms miesto įkūrimo metinėms, merginos ne tik šoko, bet pamatė daug šio krašto įdomybių. Buvo surengtos ekskursijos po miestą bei Juodosios jūros pakrantę, kur išlikę senovės graikų, čia gyvenusių 6 tūkst. m. prieš Kristų, įkurto Chersono miesto griuvėsiai su šventyklų liekanomis, gyvenamųjų namų sienomis, amfiteatru, vartais, mozaikinėmis grindimis. Ne mažiau įspūdžių bei susižavėjimo paliko ir tarptautinis festivalis „Draugystės žiburėliai“ Dedoviči (Rusija).

PIEŠIMO BŪRELIS

Piešimo būrelis mūsų mokykloje žengia pirmuosius žingsnius. Būrelio ugdymo programa parengta taip, kad ugdytiniai per metus išmoktų pagal savo amžių drąsiai, savarankiškai išreikšti savo mintis, jausmus, žmogaus ir gamtos nuotaikas linijomis, dėmėmis, spalvomis. Piešdamas ir tapydamas vaikas patiria kūrybos džiaugsmą, atsiskleidžia natūralus žmogaus poreikis emocijas ir santykį su aplinka reikšti vaizdiniais. Užsiėmimuose ugdomas estetikos jausmas, puoselėjamas vaiko individualumas, originalumas. Užsiėmimų metu išbandomos pačios paprasčiausios ir prieinamiausios vaikams technikos. Dirbama ne tik teptukais ir dažais, bet pirštais, daromi įvairūs atspaudai rankomis. Darbui atlikti naudojamos įvairios medžiagos: popierius, kartonas, lipalas, smėlis, siūlai, audiniai, floristinės medžiagos. Pirmieji mokinių darbai puošia mokyklą.

TEATRO STUDIJA

Veikla suskirstyta į teorinę ir praktinę. Jaunieji vaidintojai supažindinami su teatro istorija,

vaidmenų kūrėjais. Teatras – tai meno terapija, ugdanti jausmus, intuiciją, lavinanti vaizduotę ir fantaziją,

stiprinanti bendravimo įgūdžius, atsakomybę, praplečianti dvasinio gyvenimo ribas. Užsiėmimų metu - žodžiu, kūno plastika, šokiu ir pantomima – mokiniai mokomi išreikšti savo individualumą ir originalumą.

Čia vaikai ne tik nugali scenos baimę, dalyvauja spektaklio kūrimo procese, vaidina, improvizuoja, bet ir mokosi pasidaryti spektakliui dekoracijas, parinkti tinkamus drabužius, muziką, įvairius sceninius simbolius.

KOMPIUTERININKŲ BŪRELIS

Užsiėmimų tikslas – supažindinti su kompiuteriais, jų galimybėmis, kompiuterine

grafika, kompiuteriniu raštingumu. Mokiniai išmoksta teisingai vartoti informacinių technologijų sąvokas, mokomi įvairiomis programomis maketuoti tekstus, įterpti paveikslėlius, braižyti lenteles, naudotis internetu. Užsiėmimuose vaikai mokomi piešti kompiuteriu, taisyklingai valdyti pelytę, bando kurti įvairias geometrines figūras, vaizdus, įterpti tekstą ir visa tai papildyti įvairiais grafikos programų suteiktais specialiais efektais. 2008 metų vasario mėn. Respublikinio jaunimo mokyklų mokinių kompiuterinių piešinių konkurse „Lietuvos vėliava mūsų širdyse“ Martynas Merkys užėmė pirmąją vietą.

„Lietuvos vėliava mūsų širdyse“ Martynas Merkys

MEDŽIO DARBŲ BŪRELIS

Šiame būrelyje mokiniai mokosi „prakalbinti“ medį. Medis įkvepia juos darbui, grožio supratimui. Užsiėmimų metu ne tik berniukai, bet ir mergaitės drožinėja darbelius iš medžio. Išmoksta taisyklingai naudotis medžio apdirbimo įrankiais, tekinimo staklėmis ir t.t. Susipažįsta su tautodailininkų darbais, įvairiais medienos dekoravimo būdais. Kasmet savo darbelius eksponuoja miesto muziejuje ir kitose parodų salėse.

ŠACHMATŲ BŪRELIS

Pagrindinis būrelio veiklos tikslas – populiarinti šį intelektualų žaidimą, todėl didžiausias dėmesys skiriamas šachmatų mokslo pagrindų pažinimui. Lankydami būrelį mokiniai išmoksta pagrindinių žaidimo principų, subtilybių.

Užsiėmimų metu analizuojamos pasaulio šachmatininkų partijos, mokomasi rasti išeitį iš sunkiausių žaidimo situacijų, vyksta įvairūs turnyrai. Pajėgiausi šachmatų būrelio nariai sėkmingai dalyvauja įvairaus rango respublikinėse varžybose. Būrelio nariai rengia ir aktyviai dalyvauja Utenos miesto tarpmokyklinėse bei asmeninėse šachmatų varžybose.

Vienas ryškiausių šio būrelio narių Aurimas Dikmonas – tapo Utenos rajono šachmatų čempionu, laimėjo Lietuvos savanorių pirmenybes, žaidė Lietuvos rinktinės sudėtyje, tarptautinėse varžybose Lenkijoje, Anglijoje. Ugnė Augustinaitė tapo Utenos apskrities šachmatų turnyro nugalėtoja tarp moterų, laimėjo Utenos rajono moksleivių pirmenybes asmeninėje įskaitoje. Tomas Vainius tapo miesto mokinių šachmatų nugalėtoju.

KARTINGŲ SPORTO BŪRELIS

Kiekvienas būrelio narys mokomas pažinti kartingo konstrukciją, jos ypatumus, vairuoti kartingą, tinkamai paruošti techniką. Mokiniai išmoksta naudotis šaltkalvio įrankiais, susipažįsta su įvairių motociklų ir automobilių varikliais.

Treniruočių metu mokoma vairuoti kartingą trasoje, lenkiant, posūkiuose, stabdant ir t. t.

AVIAMODELIAVIMO BŪRELIS

Berniukai gamina įvairių konstrukcijų aviamodelius. Mokosi pjauti siaurapjūkliu, obliuoti, konstruoti, daryti brėžinius. Pagamintus modelius išbando užmiesčio pievose. Kiekvienais metais dalyvauja respublikinėse aviamodeliavimo varžybose, šalies čempionatuose. Ši komanda kasmet užima prizines vietas. Per ilgą savo gyvavimo laikotarpį išugdė ne vieną čempioną.

Didžiausias būrelio pasiekimas – iškovota 1-oji vieta Europos jaunių aviamodeliavimo čempionate. Tai pirmas toks pasiekimas Lietuvos aviamodelių sporto istorijoje.

ATLETINĖS GIMNASTIKOS BŪRELIS

Šiame būrelyje mokiniai stiprėja fiziškai, sportuoja pagal paruoštą treniruočių planą. Būrelyje ugdytiniai mokomi teisingai pasirinkti krūvį, derinti kvėpavimą ir judesius. Didelis dėmesys skiriamas pratimų atlikimo technikai. Būrelyje ugdytiniai susiranda draugų ir bendraminčių.

ŽIRGINIO SPORTO BŪRELIS

Šiame būrelyje vaikai „atranda“ žirgus, išmoksta mylėti juos ir jais grožėtis. Mokosi ne tik jodinėti, prižiūrėti žirgus, šokinėti per kliūtis, važiuoti sportiniu vežimaičiu, bet ir padėti vieni kitiems. Jauniausi būrelio raiteliai mokomi pirmiausia mylėti žirgą, suprasti jo psichologiją, prigimtį, pagrindinius instinktus. Vyresni mokiniai mokomi profesionalių žirgininkystės pagrindų: žirgų kaustymo, veterinarijos pagrindų, anatomijos, jaunų žirgų treniravimo ir mokymo. Šiame būrelyje vaikai supažindinami su žirgo kilme, evoliucija, žirgininkystės istorija ir žirgo svarba žmogaus gyvenime. Daug būrelį lankiusių jaunuolių pasirinko profesijas, susijusias su žirgininkyste: veterinaro, kaustytojo, trenerio, žirgų prižiūrėtojo, vadeliotojo.

Patys drąsiausi ir atkakliausi gauna specialias licencijas ir dalyvauja žirgų lenktynėse, ištvermės maratonuose, konkūrų varžybose. Atpildas už kantrybę, darbštumą ir pasiaukojimą žirgams būrelio mokinei Žydrei Žalaitei atnešė nemažai džiaugsmingų laimėjimų. Iškovotos prizinės vietos tradicinėse žirgų lenktynėse „Sartai“. Dalyvauta ir tarptautinėse žirgų lenktynėse, kurios vyko Estijoje. Čia iškovota 4-oji vieta be galo svarbi ir Žydrei, ir jos trenerei.

TURIZMO-ORIENTACINIO SPORTO BŪRELIS

Būrelio veikla apima dvi kryptis: sportinį ir pažintinį kraštotyrinį turizmą. Būrelį lankantys mokiniai išmoksta naudotis turistiniu - alpinistiniu inventoriumi, suteikti pirmąją pagalbą žygyje, išgyvenimo gamtoje taisyklių, padeda organizuoti rajono, apskrities turizmo – orientacinio sporto varžybas, dalyvauja ekologiniuose žygiuose, kurių metu valomos upių ir ežerų pakrantės.

Mokiniai dalyvauja tarptautiniuose, respublikiniuose, rajoniniuose turizmo sąskrydžiuose ir varžybose. Jaunieji turistai yra daugkartiniai šių varžybų nugalėtojai ir prizininkai. Vasaros metu organizuojamos turistinės keliaujančios stovyklos Lietuvos ežerais ir upėmis. Praėjusiais metais būrelio nariai dalyvavo 16 dienų stovykloje, kurios metu perplaukė Lietuvą iš rytų į vakarus ( nuo Šventosios upės žiočių iki Kuršių marių). Kelis kartus per metus organizuojami pažintiniai - kraštotyriniai žygiai po įvairias Lietuvos vietoves. Vasarą ir pavasarį vaikai vyksta į „Jaunojo turisto" mokomųjų treniruočių stovyklas.

VILNIAUS „GIJOS“ JAUNIMO MOKYKLA Adresas: Minties g. 3, LT-08233 Vilnius Telefonas: 8-5 2767430 El. paštas: rastine@gijos.vilnius.lm.lt Interneto svetainė: www.gijos.vilnius.lm.lt Direktorė: Juzė Drobnienė Direktorės pavaduotoja ugdymui: Genovaitė Sabuckienė

MOKINIŲ LAISVALAIKIO IR POPAMOKINIO

UŽIMTUMO ŠIUOLAIKINĖS PROBLEMOS Viena didžiausių šiuolaikinių problemų – vaikų ir jaunimo užimtumas, racionalus jų laisvalaikio organizavimas. Laisvalaikis – tas laikas, kurį mokinys praleidžia pagal savo norus, gebėjimus, polinkius, t. y. taip, kaip jis iš mažens tėvų, vėliau mokytojų buvo pratinamas. Laisvalaikiu galima ilsėtis, bet galima ir dirbti, todėl aiškios ribos tarp poilsio ir laisvalaikio nėra. Jeigu mokinys laisvalaikį panaudoja pasyviam poilsiui (skaito, konstruoja, piešia), jis plečia akiratį, kaupia įgūdžius, jeigu po pamokų sportuoja, jis ne tik aktyviai ilsisi, bet ir ugdo fizinius gebėjimus. Jeigu mokinys šlaistosi gatvėje, niekuo naudingu neužsiima, jis niekuo nepraturtėja ne tik pats, bet ir visuomenė. Kai kas gali prieštarauti sakydamas, kad laisvalaikis yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Bet tas kiekvienas žmogus (mokinys) gyvena ne izoliuotas nuo aplinkos. Pavyzdžiui, jeigu jaunuoliai, neturėdami kuo užsiimti, susirinkę į grupes, užkabinėja praeivius, girtuokliauja arba kitaip kenkia aplinkiniams, niekas nepasakys, kad laisvalaikis asmeninis reikalas. Su laisvalaikio leidimu, tam tikra prasme, yra susiję vaikų ir jaunimo žalingi įpročiai, todėl laisvalaikis, kuris tarnauja blogiui yra blogas; laisvalaikis, kuris ugdo neigiamą charakterį, yra ydingas; laisvalaikis, kuris formuoja nedorą sąžinę, yra nusikalstamas. Pastaruoju metu pastebima, kad silpniausia ugdymo proceso grandis – vaikų popamokinis užimtumas. Kai kuriose mokyklose būrelių, pažintinė kultūrinė veikla gyvuoja tik mokytojų entuziazmo ir pasišventimo vaikams dėka. Mokinių teigimu, tie užsiėmimai, kurie nereikalauja iš jų tėvų didesnių finansinių pajėgumų, dažniausiai yra nepatrauklūs patiems vaikams, o tai kas jiems patinka, yra pernelyg brangu tėvams. Tokia situacija vaikų šeimose, mokykloje lemia tai, jog vis dažniau susiduriama su vaikų neužimtumu, bėgimu iš pamokų, betiksliu laiko leidimu gatvėje, uždarbiavimu vergiškomis sąlygomis. Pastaraisiais metais vaikai dažnai tampa ekonominio išnaudojimo aukomis. Jeigu norime, kad mokiniai būtų energingi, veiklūs, kūrybingi, gebantys svajones įgyvendinti tikrovėje, turime stengtis, kad laisvalaikis atitiktų poreikius, polinkius, norus, nes vaikystė ir paauglystė – pats svarbiausias patirties kaupimo laikotarpis. Koks bus žmogus sprendžiama iš jo ankstyvo požiūrio į darbą, užimtumą, laisvalaikio leidimo formas. Atidėliodami vaikų auklėjimą, nekreipdami dėmesio į kultūringą laisvalaikį šeimoje ir mokykloje, labai daug prarandame ugdydami jauną žmogų. Todėl tiek tėvams, tiek mokytojams būtina išmokyti, įpratinti vaikus turiningai, naudingai leisti laisvalaikį, tinkamai gyventi, mokytis ir ilsėtis. Jeigu 14–17 metų paaugliai bus įpratę į laisvalaikį žiūrėti kaip į džiaugsmingą veiklą, vargu ar sulaukęs vyresnio amžiaus norės ištisas valandas be tikslo šlaistytis tarpuvartėse, o 18 ar 20 tik šokti diskotekose ir klubuose. Pastaruoju metu daugumoje mokyklų pirmenybė vis dar teikiama formaliajam teoriniam, akademiniam ugdymui, faktų žinojimui, o ne gebėjimams veikti, spręsti iškilusias problemas. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad tokia ugdymo sistemos orientacija gali tapti didele kliūtimi mokiniams nepasižymintiems abstraktaus mąstymo gebėjimais. Dėl to dabartinėse bendrojo lavinimo mokyklose dalis mokinių jaučiasi atstumti, nereikalingi, praranda mokymosi motyvaciją, socialiai ir psichologiškai pažeidžiami, neturi perspektyvių ateities planų, dalis jų užsiima

nepageidautina popamokine veikla, nelanko jokių būrelių. Dėl didelio mokinių skaičiaus klasėse sunku pažinti jų būdą, elgesio, asmenybės ypatumus, gebėjimus, interesus, individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo procesą, didesnį dėmesį skirti mokinių socializacijai, darbinei veiklai, socialinės aplinkos, kurioje jie gyvena, pažinimui. Dalis nepritapusių bendrojo lavinimo mokyklose mokinių renkasi jaunimo mokyklas, kuriose atskleidžiami jų polinkiai, gabumai, mokiniai įtraukiami į papildomojo ugdymo, dienos centro veiklą. Įgyvendinant Lietuvos švietimo koncepcijos nuostatą, kad mokykla kuriama kaip šeimai ir visuomenei atviras kultūros židinys, ji turėtų užimti deramą vietą ir organizuojant mokinių laisvalaikį bei poilsį. Laisvu nuo pamokų metu mokykla turėtų tapti neformalių susitikimų vieta bendruomenės nariams. Čia visuomet galėtų būti laukiami mokiniai, jų tėvai, šeimos nariai – seneliai, broliai, seserys. Mokykla taptų bendradarbiavimo tarp mokyklos ir šeimos židiniu, nes burtų įvairaus amžiaus, įvairių interesų žmones. Popamokinis užimtumas savo esme apima daug tikslų – tai vaikų laisvalaikio ir poilsio organizavimas, jų interesų, gebėjimų, polinkių atskleidimas ir vystymas, tai prevencinė ir reabilitacinė priemonė, susijusi su dvasinėmis ir fizinėmis asmenybės formavimo ir auklėjimo galimybėmis, mokymosi ir veiklos motyvacija, kūrybinių potencijų aktyvumu, savarankiškumo, iniciatyvumo, kitų kompetencijų ugdymu, tolesnio mokymosi ir profesinės karjeros planavimo perspektyva. Neformalųjį švietimą Lietuvoje reglamentuoja Švietimo ir Vietos savivaldos įstatymai. 2005 m. patvirtinta Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2008 m. pradžioje – koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas 2008–2012 metams. Neformalusis ugdymas tampa vis svarbesnis ir suvokiamas kaip papildomų kompetencijų – motyvacijos, pasitikėjimo savimi, kritinio mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo, socialinių, darbinių veiklos įgūdžių ugdymas. Siekiant garantuoti neformaliojo ugdymo prieinamumą numatomas lėšų skyrimo vienam vaikui principas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. „Gijos“ jaunimo mokyklos 9 klasės mokiniai ekonomikos pamokoje buvo paprašyti pažymėti vienos savaitės kiekvienos dienos atliekamus darbus, dienos laisvalaikio praleidimo formas nuo 7 val. ryto iki 22 val. vakaro. Gauti rezultatai patvirtino, kad apie 50 proc. devintokų po pamokų būna su draugais, žiūri TV, laiką leidžia kompiuterinėse ir klubuose (pildyta anketa pridedama, 1 priedas). Atlikta devintokų apklausa parodė, kad tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai mažai dėmesio skiria bendram, racionaliam šeimos laisvalaikiui (kinui, teatrui, knygų skaitymui, koncertams, kitiems kultūriniams renginiams), mokiniai mažai sportuoja, nes didžiąją laisvalaikio dalį skiria pasyviam poilsiui, mažai laiko lieka sveikai gyvensenai, fiziniam aktyvumui.

DIENOS CENTRO TRAUKA Septyniolikmetis Paulius sako: „Aš manau, kad Dienos centro užsiėmimų metu aš

išmokau daug įdomių ir naudingų dalykų, aš turiu gyvenimo tikslą, todėl drąsiai galėsiu pasitikti savo ateitį. Svarbiausia aš atsikračiau savo drovumo, nebijau pasakyti ko nors ne taip“.

Paulius vienas ištikimiausių Dienos centro lankytojų. Pats pasisiuva sau rūbus, išsikepa pyragą, skoningai paserviruoja stalą, mokosi kitų jo gyvenimui reikšmingų dalykų. Greitai Paulius baigs mokyklą ir iš jos išsineš pomėgius visam gyvenimui.

Dienos centras „Gijos“ jaunimo mokykloje įkurtas 2005 metais, kasmet jį lanko apie 30–40 mokinių. Tai savanoriška veikla, kuriai mokiniai gali pasakyti „taip“ arba „ne“, todėl Dienos centro likimas priklauso nuo to, ar susirinks mokinių.

VEIKLA SAVANORIŠKA, TODĖL SEKASI

Iš tikrųjų kas verčia paauglius, pasibaigus pamokoms, pasilikti mokykloje, kartais iki vėlyvo vakaro? Išties, mokytojai, atsižvelgdami į mokinių poreikius, moko tų dalykų, kurių mokiniai nori, kas jiems įdomu, reikšminga, patrauklu, nenuobodu. Mokiniai patys nulemia ugdymo turinį, tai veikla be prievartos, mažiau socialiai sankcionuota, be griežtų komandų ar nurodymų, tuščių pažadų, neapgalvotų sprendimų, neteisingų ir įžeidžiančių pastabų bei vertinimų, grubaus tono, abejingumo, veikla savanoriška, todėl ji dažniausiai sekasi. Patyrę sėkmę paaugliai tampa aktyvesniais, pradeda pasitikėti savimi, atsiranda noras padėti kitiems. Tai savaime teikia pasitenkinimo, nes mokinys ima jaustis reikalingas ir naudingas tarp bendraminčių, tampama svarbiu, išmokstama gerbti kitus, sulaukiama pagarbos iš kitų. Taip atstatomas ne tik asmeninis, bet ir socialinis moksleivio statusas.

Dienos centro užsiėmimai mokiniams nieko nekainuoja, jie gali pasisiūti gražių ir madingų drabužių, išmokti gaminti maistą, pasivaišinti, tarpusavyje pabendrauti, muzikuoti įvairiais muzikos instrumentais, smagiai ir įdomiai leisti laisvalaikį, keliauti, pramogauti, lankytis teatruose, plaukioti baseinuose, išbandyti save įvairiose kitose veiklose, pavyzdžiui, rengti pasirodymus mokyklos bendruomenės nariams.

Toks neformalusis ugdymas yra, ko gero, pats svarbiausias dalykas brandinant visapusišką asmenybę. Leisti mokiniams daryti tai, ko jie nori, reiškia leisti jiems tapti tobulesniais.

DIENOS CENTRAS PADEDA ATSTATYTI MOKYMOSI MOTYVACIJĄ, ASMENĮ,

SAVIGARBĄ IR DERAMĄ ELGESĮ

Pasaulinė patirtis rodo, kad motyvuojant paauglius mokytis, itin efektyvus yra praktinis mokymasis derinant jį su turiningu laisvalaikiu. Dienos centre dirbantys mokytojai leidžia mokiniams pasirinkti norimą veiklą, pasiūlo įvairių galimybių atsiskleisti, patirti sėkmę tam tikroje praktinėje veiklos srityje, leidžia pasirinkti tinkamą darbo vietą, taiko patrauklius darbo metodus, suteikia galimybę patirti draugų paramą, dalyvavimo mokyklos gyvenime džiaugsmą. Kiekvienas mokinys priimamas kaip individualybė, kuriai reikia plėtoti savuosius gebėjimus, pomėgius, poreikius ir interesus. Dienos centro veikloje ugdomas mokinių darbštumas, savarankiškumas, vaizduotė, kūrybiškumas, mokiniai įgyja bendravimo ir bendradarbiavimo patirties.

Praktinė patirtis rodo, kad Dienos centro veikla yra tinkamiausias būdas mokiniams atstatyti mokymosi motyvaciją, pasijusti žinančiais ir mokančiais, pajusti gyvenimo prasmingumą, pradėti džiaugtis gyvenimu, įgyti naujų kompetencijų, puoselėti savigarbą, pasitikėjimą savimi, teigiamą savęs vertinimą, suinteresuotumą gerinti savo pačių mokymosi procesą, aktyviau įsitraukti į klasės ir mokyklos gyvenimą.

Dienos centro veikla pritaikyta individualiems mokinių poreikiams ugdyti. Mokytojams padedant, pozityviai stimuliuojamas elgesys, ugdomi socialiniai gebėjimai, kuriama teigiama emocinė aplinka, kai lankantys Dienos centrą mokiniai jaučiasi reikalingi ir svarbūs, sulaukia ne tik bendraamžių pripažinimo, bet ir mokytojų, kitų suaugusiųjų dėmesio, švelnumo, palankaus pastangų įvertinimo.

Dienos centro užsiėmimų metu skatinama mokinių, mokytojų, tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų partnerystė. Tėvai drauge su vaikais dalyvauja parodose, mugėse, ekskursijose, išvykose, kituose kultūriniuose renginiuose. Tokiu būdu Dienos centro veikla suartina tėvus ir vaikus, pagerėja jų tarpusavio santykiai, atsiranda pagarbos ir tolerancijos jausmas, pamirštami praeities išgyvenimai, nesėkmės, įvairaus pobūdžio krizinės situacijos, sumažėja elgesio problemų, mokiniai geriau lanko pamokas.

Mokiniai, dalyvaujantys Dienos centro veikloje, tarsi pasikeičia: tampa aktyvesni, kūrybiškesni, pozityviau mąsto, jaučia, kas esminga, kas svarbu, o kas ne, kas visiems rūpi, pradeda matyti ir girdėti šalia esančius, moka juos išklausyti, užjausti.

Dienos centro veikloje mokiniai įgyja komunikacinę patirtį, kadangi užsiėmimų metu turi daug galimybių bendrauti, kalbėtis, išmoksta konstruktyviai spręsti problemas.

RENGIMASIS PROFESINEI KARJERAI

Dienos centro veikloje mokiniai išmoksta tam tikrų praktinių dalykų, įgyja praktinio

darbo įgūdžių – siūti, modeliuoti, fotografuoti, dainuoti, groti įvairiais muzikos instrumentais, gaminti maistą, serviruoti stalus, organizuoti renginius, išmoksta namų ūkio tvarkymo, verslumo pradmenų, todėl sustiprėja jų motyvacija rengiantis profesinei karjerai. Dienos centro veikla yra reikšminga ir reikalinga tiek, kiek ji yra prasminga pačiam mokiniui ir tik jo paties laisvai pasirinkta, t. y. jis aktyviai ir savanoriškai šioje veikloje dalyvauja ir išmoksta jam naudingų ir įdomių dalykų.

Daugelis šiandieninių paauglių yra apatiški, ypač pesimistiškai žvelgia į savo ateitį. Jiems trūksta energijos, užsidegimo. Vyraujanti nūdienio jaunimo nuotaika yra beviltiškumas, bejėgiškumas, kartais netgi depresija.

Pastaraisiais metais ypač didelį susirūpinimą kelia sveikatą žalojanti gyvensena ir socialinė vaikų aplinka (rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, ankstyvi lytiniai santykiai ir nėštumas, patyčios ir smurtas), per maži materialiniai ištekliai šeimose būtiniausioms vaikų poreikiams tenkinti, bloga psichologinė aplinka dažnai lemia vaikų sveikatos sutrikimus.

Dienos centro veikla sudaro įvairiapuses galimybes mokiniams atrasti save, atpažinti savo polinkius, gabumus, norus, juos vystyti ir sumaniai panaudoti pasitinkant savo ateitį, toliau mokantis ar tęsiant profesinę karjerą. Dienos centro užsiėmimų metu mokiniams siekiama suteikti kuo įvairesnių žinių ir įgūdžių reikalingų, kad jie sėkmingai dalyvautų mokyklos ir visuomenės gyvenime.

Dienos centro veikla ypač suteikia daug pasitikėjimo ir motyvacijos tiems mokiniams, kurie nepasižymi abstraktaus mąstymo gebėjimais, kurie nėra ypač stiprūs mokantis bendrojo lavinimo dalykų.

Tik per sėkmę, kūrybą, pomėgius galima prikelti ir atgaivinti žmogaus stiprybę, siekį būti ir kurti, o kuriant išlikti, toliau mokytis ar siekti profesinio tobulėjimo.

Dienos centro užsiėmimų metu mokiniams teikiama profesinio orientavimo ir konsultavimo pagalba, ugdomi gebėjimai planuoti profesinę karjerą, sudaromos galimybės mokiniams susipažinti su įvairiomis profesijomis, padedama suprasti darbo reikšmę, ugdyti darbinės veiklos įgūdžius, ugdyti kompetencijas, reikalingas mokinio būsimai profesinei veiklai, savarankiškam gyvenimui.

Tenka apgailestauti, kad dabartinė mokymo sistema vis dar teikia pirmenybę formaliajam teoriniam akademiniam ugdymui ir faktų žinojimui, o ne gebėjimams veikti, spręsti iškilusias problemas. Tyrimai rodo, kad dabartinėse mokyklose daug jaunų žmonių jaučiasi esą atstumti arba nevykėliai, tinkamai nepasirengia gyvenimui.

Taigi Dienos centro paskirtis sudaryti sąlygas mokiniams pajusti mokyklinio gyvenimo prasmingumą, bendravimo, bendradarbiavimo, savitarpio pagalbos džiaugsmą, tinkamai pasiruošti suaugusiųjų gyvenimui.

Viena iš svarbių „Gijos“ jaunimo mokyklos veiklos krypčių – popamokinis ugdymas. Siekant išsiaiškinti įvairių popamokinių veiklų ir jų tarpe mokykloje veikiančio Dienos centro prasmę ir reikšmę mokinių raidai mokykloje buvo atlikta apklausa. Apklausoje dalyvavo 49 mokiniai iš jų 53,1 proc. vaikinų ir 46,9 proc. merginų. Buvo apklausti 8,9 ir 10 klasių mokiniai.

„Gijos“ jaunimo mokyklos mokinių lankomi būreliai

44,9

16,3

14,3

16,3

55,1

83,7

85,7

83,7

75,5

81,6

24,5

18,4

0 20 40 60 80 100

Muzikos

Dailės ir dizaino

Jaunųjų fotografų

Kraštotyros

Sporto

Jaunųjų gamtininkų

(%)

Taip Ne

Grafike pateikti duomenys rodo, kad didžiausia apklaustųjų mokinių dalis ( 44,9 proc.)

lanko muzikos būrelį, beveik kas ketvirtas sporto, mažiau nei ketvirtadalis jaunųjų gamtininkų, pakankamai populiarūs dailės ir dizaino, fotografų, kraštotyros būreliai.

Veiklos, patrauklios „Gijos“ jaunimo mokyklos mokiniams

79,6

28,6

24,5

40,8

10,2

20,4

71,4

75,5

59,2

89,6

0 20 40 60 80 100

Išvykos

Grupiniai užsiėmimai (pokalbiai) įvairiomistemomis

Savanorystė (bendruomenės, vietovės labui)

Pagalba organizuojant renginius

Kita

(%)

Taip Ne

Grafike pateikti rezultatai rodo, kad mokiniams dar būtų patrauklios išvykos, jie norėtų aktyviai dalyvauti organizuojant renginius, jiems būtų įdomūs įvairūs grupiniai užsiėmimai, savanorystė.

Apklausos metu 61,2 proc. pažymėjo, kad mokykloje lanko veikiantį dienos centrą. Gauti rezultatai parodė, kad 93,3 proc. mokinių į dienos centrą ateina tam, kad išmokti naudingų dalykų: pusė jį lankančiųjų ateina, kad galėtų pabūti su draugais; du trečdaliai - užsiimti kūrybine veikla, beveik trečdalis – pavalgyti, ilgiau pabūti mokykloje ar dėl neturėjimo kuo užsiimti namuose.

Kaip vertina mokiniai buvimą dienos centre? 86,7 proc. akcentuoja, kad čia labai dažnai ir dažnai smagu, 93,3 proc. – įdomu, keturi penktadaliai- saugu, tik vienas mokinys pažymėjo, kad jam nuobodu.

Mokinių požiūris į dienos centre organizuotas veiklas ir įgytas kompetencijas

(%)

26,7

23,3

36,7

80,0

33,3

40,0

80,0

53,3

76,7

83,3

0 50 100

Išmokau siūti

Išmokau gaminti valgyti

Išmokau serviruoti stalą

Išmokau dainuoti ir groti

Išmokau organizuoti renginius

Išmokau vesti renginius

Išmokau bendrauti

Išmokau planuoti laiką

Išmokau kūrybiškai dirbti

Išmokau visko po truputį

Grafike pateikti duomenys rodo, kad daugiau nei keturi penktadaliai mokinių išmoko visko po truputį, keturi penktadaliai – bendrauti, dainuoti ir groti, 76,7 proc. – mokinių, lankančių dienos centrą pažymėjo, kad jie išmoko kūrybiškai dirbti, o daugiau nei pusė – planuoti laiką. Daugiau nei trečdalis – serviruoti stalą, trečdalis-organizuoti renginius, apie ketvirtadalį- gaminti valgį, siūti. Taigi mokiniai, lankantys dienos centrą įgijo įvairių kompetencijų, būtinų jų tolimensiam gyvenimui.

Mokinių nurodomas laikas, praleidžiamas dienos centre

(%)

53,3

20,0

23,3

3,4

0 20 40 60

būnu iki 17 val.

būnu iki 18 val.

būnu iki 19 val.

būnu iki 20 val.

Grafike pateikti duomenys rodo, kas daugiau nei puse mokinių dienos centre būna iki 17 valandos, penktadalis – iki 18 val., 23,3 proc. – mokyklos centre būna iki 19 val., ir 3,4 proc. net iki 20 val. Taigi mokiniams dienos centras kartu yra ir traukos centras.

Mokinių požiūris į dienos centro veiklą skatinančią mokinių veiklos pokyčius mokykloje

(%)

70,0

73,3

73,3

66,7

76,7

90,0

86,7

80,0

86,7

76,7

0,0 50,0 100,0

Pradėjau geriau mokytis

Pradėjau geriau lankyti mokyklą

Pradėjau nepraleisti pamokų

Pradėjau planuoti laiką

Pradėjau išmokti bendrauti

Pradėjau geriau pažinti mokyklosdraugus

Pradėjau išmokti dirbti kartu su kitais

Pradėjau išreikšti save

Pradėjau išmokti reikalingų dalykų

Pradėjau geriau mokytis kai kuriuosdalykus

Grafike pateikti duomenys rodo, kad kas devintam mokiniui dienos centras buvo vieta, kur

geriau pažįstami mokyklos draugai, mažiau nei kas devintas nurodė, kad pradėjo išmokti reikšmingų dalykų, dirbti kartu su kitais, kas aštuntas mokinys pradėjo išreikti save, mažiau nei kas aštuntas- pradėjo geriau mokytis kai kuriuos dalykus., taip pat bendrauti,daugiau nei kas septintas mokinys akcentavo, kad pradėjo geriau lankyti mokyklą, nepraleiti pamokų, kas septintas mokinys pažymėjo, kad pradėjo geriau mokytis, o 66,7 proc. akcentavo, kad pradėjo planuoti laiką.

Apibendrinant galima teigti, kad popamokinė veikla svarbi mokinių gyvenime, o dienos centre besilankančių mokinių duomenys rodo, kad pakito jų požiūris į mokyklos draugus, sustiprėjo mokymosi motyvacija, bendrosios kompetencijos, būtinos ne tik mokymuisi, bet ir tolesniam gyvenimui.

IŠTRAUKOS IŠ ŽIVILĖS DIENORAŠČIO (10 klasė, 16 m.) Žvelgdama atgal ir stengdamasi remtis tik likusiais prisiminimais, bandau atkurti savo buvusį portretą: portretą liūdnos mergaitės, niekuomet nepatyrusios tėvų meilės. Galėčiau nugramzdinti tuos prisiminimus į nebūtį, tačiau praeities šešėliai, bei neatsakyti klausimai juos sugrąžina atgal.....Dabar, o gal ir visą likusį gyvenimą norėčiau sužinoti už ką nusipelniau savo tėvų, o ypač motinos šalto žvilgsnio, kurį pastoviai jaučiau, tik pažvelgdama į ją. Niekada nesuvokiau ir turbūt nesuvoksiu, kodėl mama manęs nepriglausdavo, nesikalbėdavo taip, kaip tai

darydavo kitos motinos su savo dukromis, niekuomet nežaidė su manimi, nesidomėjo mano išgyvenimais, jausmais, skausmu, pagaliau mano sveikata. Ir kodėl ji taip ir neištarė to vienintelio žodelio „myliu“, kurį daugelis taip dažnai girdi ir kurį aš svajodavau išgirsti iš jos lūpų. Dabar žiema, žiūriu pro langą, snaigės vis krinta ir krinta. Bijausi šaltos žiemos, nes ji man primena liūdesį ir kančią, tačiau apie viską nuo pradžių... Savo gyvenimą galėčiau suskirstyti į keletą etapų: aš ir tėtis, aš ir motinos šeima, aš ir vaikų namai, aš ir jaunimo mokykla, kurioje išmokau siūti, megzti, gaminti maistą, dirbti kompiuteriu, kitų naudingų ir reikšmingų gyvenime dalykų. Iki šešerių metų gyvenau su tėčiu. Tai žmogus, kuris man atstojo visa, ką tuo metu kažkur turėjau: motiną, senelius, brolį, kurio labai ilgėjausi ir mylėjau net labiau už motiną. Tos vaikystės akimirkos, kurias praleidau su tėveliu, man buvo nuostabiausios, tačiau tai kas buvo gražu, vieną dieną baigėsi. Mano tėčiui teko kažkur išvažiuoti, o kadangi manęs vienos palikti negalėjo, tai nusprendė, kad man geriausia būtų pas motiną. Puikiai prisimenu atsisveikinimo akimirkas, stovėjau prieš jį kupinomis liūdesio, nuo ašarų paraudusiomis akimis. Maldavau, šaukiau, verkiau iš skausmo, prašiau: „Tėveli, nepalik manęs čia vienos“. Tačiau jisai mane atstūmė...Pasislėpusi už malkų krūvos verkiau visą naktį, o iš trobos sklido pragerti ir prarūkyti balsai. Niekas manęs tuomet net nepasigedo, paryčiais malkų pašonėje užsnūdau, gėlė kojas, nuo ašarų perštėjo gerklę ir akis. Motinos šeima buvo didelė –brolis, seneliai ir mažoji sesutė, kurios tada dar nepažinojau. Nuojauta, o gal net ir žinojimas, koks gyvenimas manęs čia laukia, tarsi perspėjo, kad laimės nebus. Esu aš čia nereikalinga, nelaukiama bei nemylima, be antipatijos nieko čia nejutau. Gal būt tik iš brolio sulaukiau švelnesnių jausmų, o jaunesnioji sesutė neturėjo nė metų. Didžiausią neapykantą šiuose namuose jaučiau iš senelės. Pasitaikius pirmai progai ji stengdavosi man pabrėžti, kad esu tėvo dukra, todėl turėčiau iš čia nešdintis. Aš dar iki šiol nesuvokiu, už ką sulaukiau tokios neapykantos..... Gal dėl to, kad nemėgo mano tėvo? Gal dėl to, kad esu nesantuokinis vaikas? Tačiau sesutė irgi nesantuokinis vaikas, tačiau senelė ją mylėjo. Kai man buvo septyneri metai, mano senelė mirė mano akivaizdoje. Tuo metu kai ji paspringo gabalėliu lašinių, aš stovėjau prie stalo virtuvėje ir žiūrėjau kaip ji miršta. Aš tiesiog nežinojau ką daryti, stovėjau kaip įbesta. Gerai prisimenu kaip visi rėkė ant manęs dėl to, kad nieko nedariau, tačiau, ką galėjau padaryti būdama septynerių metų, ištikta šoko? Dabar pagalvoju, jei būčiau tada net ir septyniolikos, vis tiek nieko nebūčiau padariusi, turbūt vis tiek stovėčiau sustingusi kaip akmuo. Po senelės mirties motina dar dažniau pradėjo gerti, negrįždavo į namus. Man atiteko visi namų ruošos darbai. Tekdavo pasistačius taburetę prie viryklės daryti valgyti, nes nepasiekdavau puodų, taip pat skalbti, prausti sesutę, kuriai tebuvo pusantrų metukų. Naktimis reikėdavo keltis ir raminti ją verkiančią. Aš dažniausiai nesuvokdavau, dėl ko ji verkdavo. Ramindavau ją, tačiau ašaros riedėdavo net ir per mano skruostus. Prašydavau jos nustoti verkti, bandydavau aiškinti, kad esu labai pavargusi ir noriu miegoti, tačiau ji verkdavo toliau. Kartais pradėdavau ant jos rėkti, bet tik vėliau supratau, kad ji norėdavo valgyti, jai dažnai skaudėdavo pilvą, todėl ji buvo nerami. Dažniausiai prisistumdavau vežimėlį prie savo lovos ir snūduriuodama, sesutei pradėjus verkti, kratydavau jį. Motina į namus negrįždavo ištisomis savaitėmis, namuose be mažamečių vaikų dar buvo senelis , kuris nuolat būdavo girtas ir tiesiog nepakenčiamas. Aš, brolis ir maža sesutė, trise ieškodavome mamos įvairiose landynėse, kuriose ji dažniausiai būdavo. Tose landynėse neretai būdavo vakarėliai, kurie virsdavo išgertuvėmis, ten jinai ir nakvodavo. Kai man suėjo aštuoneri metai atvažiavo tėtis, tačiau manęs išsivežti motina nedavė, kadangi, kai ji gerdavo, reikėjo prižiūrėti mažuosius, tvarkytis namuose, gaminti valgyti, skalbti. Motina kartais pamiršdavo, kiek vaikų yra namuose, kas juos prižiūri. Jai svarbiausia buvo draugai, linksmybės. Senelis, nors ir pats nevengdavo alkoholio, mums mažiems dažnai kartodavo: – „Mama serga, alkoholis ją pražudys“.

Po kurio laiko tėtis mane pasiėmė pas save, turbūt dėl to, kad gana daug mūsų pažįstamų sakydavo, jog esu išnaudojama, mažai laiko skiriu mokslams, nebendrauju su draugais. Aš dažnai pagalvoju, kad seniai galėjau į viską nusispjauti, tačiau negalėjau sau to leisti, kad mano sesutė, brolis, senelis būtų alkani, purvini. Tapau savo noru namų šeimininke: keldavausi anksti rytą, kad visus pavalgydinčiau, nuvesčiau seserį į darželį. Beveik kiekvieną dieną vėluodavau į mokyklą, nes darželis pradėdavo dirbti nuo 8 val., kaip tik tada, kai man prasidėdavo pamokos. Dėl šios priežasties buvau dažna direktorės kabineto lankytoja. Po mokyklos manęs laukdavo ta pati rutina: valgio gaminimas, lovų klojimas, skalbimas, jei likdavo laisvo laiko sėdėdavau ilgiau prie pamokų, o 18 val. eidavau iš darželio pasiimti sesutės. Su tėvu buvau visą vasarą, bet vis tiek ilgėjausi sesers, brolio, motinos, kad ir kokia ji buvo, širdyje aš ją vis tiek mylėjau. Tačiau šis gyvenimo tarpsnis baigėsi tada, kai pas mane atėjo mano brolis ant rankų laikydamas mažytę seserį. Pasižiūrėjau į jį, o jo akys buvo paraudusios nuo ašarų. Jis manęs prašė, kad grįžčiau, sakė, kad nesusitvarko su sesute, nes mama išėjo ir jau daugiau kaip mėnuo nebegrįžta. Grįžau, nors puikiai žinojau, kas manęs laukia. Kaip galima palikti tuos, kurie yra niekuo nekalti, niekam nereikalingi. Mano tokio elgesio nesuprato tėtis. Jis prieštaravo, tačiau aš jo nesiklausiau. Nesiklausiau dar ir dėl to, kad mano tėvas pradėjo dažnai gerti, todėl didelio skirtumo ar ten eiti ar likti čia nebuvo, nes ir pas tėvą nesijaučiau saugi, jis dažnai prie manęs priekabiaudavo. Du metus mes nematėme motinos. Ji pasirodė tada, kai jai labiausiai mūsų reikėjo, nes buvo jau ketvirto vaiko motina. Ji pas mus atėjo su vaiku ant rankų, tai buvo mano sesuo Kotryna. Kai motina mus paliko visam laikui, Kotrynai tebuvo trys mėnesiai. Va tada ir prasidėjo pats baisiausias mano gyvenimo etapas. Alkis, šaltis, ligos, bemiegės naktys. Mūsų vieninteliu globėju tapo senelis. Mano brolis dažnai nakvodavo pas savo draugus, o aš likdavau su sesėmis, nes senelis girtas užmigdavo ir jam vaikai visai nerūpėdavo. Kartą prisigėręs senelis liepė man ieškoti mamos. Tai buvo šalta ir tamsi žiemos naktis. Aš buvau su pižama, plona nuo lietaus striukyte, batukais. Nieko nesirengiau daugiau, nes galvojau, kad pastovėsiu prie durų ir grįšiu, o seneliui pasakysiu, kad mamos tiesiog neradau. Tačiau, kai grįžau namo, durys buvo užrakintos. Pasibeldžiau, senelis išgirdo, tačiau užriko: „Eik ten, iš kur atėjai“. Tuo metu galvojau, kad jis mane sumaišė su motina, todėl beldžiausi dar kartą ir dar kartą.... Bandžiau šaukti, tačiau jis buvo toks girtas, kad net balso nesugebėjo atpažinti, o tik šaukė: „Eik lauk, iš kur atėjai, bestija“. Aš, devynių metų vaikas, stovėjau pusnuogė, beldžiausi ir prašiausi, kad kas įleistų, nežinojau ką daryti. Buvo naktis, sniego iki kelių, temperatūra – 180 C. Nuo pat mažens bijojau tamsos. Vienu metu sugalvojau ieškoti brolio. Ėjau per mišką, buvo labai baisu ir šalta, mano ašaroti žandai buvo suledėję, tačiau paieškos buvo bevaisės, todėl po dviejų valandų klajonių per kaimą grįžau namo ir pabandžiau dar kartą pasibelsti, bet niekas manęs negirdėjo. Buvau labai sušalusi, kadangi į namus niekas neįleido, nuėjau į netoliese stovinį šiltnamį. Šiltnamio viduje nebuvo sniego, tik padžiauti rūbai ir žemė sušalusi į ledą. Nusiėmiau rūbus, pasiklojau juos ant žemės ir atsiguliau ant jų. Buvo beprotiškai šalta, nejaučiau nei rankų, nei kojų, nebegalėjau pajudėti, tik jaučiau kaip dėl mano kūno skleidžiamos šilumos nuo rūbų tirpsta ledas. Tačiau tai vyko iki tol, kol kūnas nepradėjo šalti. Ryte girdėjau, kaip kieme vaikščiojo kaimynai, norėjau šauktis pagalbos, tačiau negalėjau išleisti iš savęs jokio garselio. Jaučiau, kad manyje viskas surakinta. Tik po pietų brolis pamatė mane gulinčią šiltnamyje, visiškai bejėgę ir sušalusią. Brolis pakvietė visus, jie nunešė mane į namą. Kai prisimenu šį atvejį, iki dabar mane šiurpas purto. Buvo siaubinga, mane krėtė karštis, turėjau 410 C temperatūros, bet niekas man nepakvietė daktaro. Senelio prižiūrima ir gydoma vaistais po dviejų savaičių atsigavau. Po ligos teko grįžti prie senųjų namų ruošos darbų. Tą kartą man norėjosi pabėgti pas tėvą. Bet nebėgau, likau tik dėl sesučių ir brolio. Mane kaime dauguma gerbė ir vertino už tai, kad savo vaikystę paaukojau seserims ir broliui. Jie galėdavo žaisti su draugais, džiaugtis bet kuo, tik ne motinos meile ir rūpesčiu. Vyresnėlė Aistė žinojo, kad mamos šalia nėra, tačiau buvau aš. Aš guosdavau, rūpinausi jais,

valgydinau. Jaunėlė Kotryna nesuprato, kad jos mama yra ir mano mama, nes motina jai buvau aš. Ji nuo pat mažens mane vadino mama, prie manęs buvo labai prisirišusi. Su seneliu dažnai pykdavomės, jis mūsų neleisdavo eiti prie ežero, tuomet imdavome ir pabėgdavome iš namų. Prie ežero maudydavomės visą dieną pamiršę viską, net ir tai, kad grįžus namo senelis lieps krautis daiktus ir eiti į autobusų stotelę, bei laukti autobuso, kuris mus visus nuveš į internatą. Tačiau tai buvo tik grasinimai. Kai man buvo dvylika metų senelis mirė. Tomis dienomis buvo siaubingai sunku, juk jis buvo vienintelis, kuriam nors šiek tiek rūpėjome. Po senelio mirties prasidėjo teismų maratonai, vaikų teisių tarnyba, inspekcijos..... Teisme mus norėjo išskirti. Brolį norėjo pasiimti jo tėvo motina (senelė), mane – tėtis, Aistę – teta, o Kotryną atiduoti į kūdikių namus. Tačiau niekas nenorėjo pasiimti visų kartu. Baimė būti išskirtiems mus paskatino pasirinkti vaikų namus. Troškimas likti visiems kartu liko iki dabar. 2002 m. spalio 17 d. atvykome į Vilnių. Čia mums globos namus surado teta, kuri gyveno Vilniuje. Tuo metu tai buvo vienintelis žmogus, kuris mums galėjo padėti. Sunku buvo priprasti, viskas buvo nauja. Naujos auklėtojos, vaikai, mokykla. Laikas viską keičia, pripratimas atsiranda. Iki šiol džiaugiamės, kad patekome būtent į šiuos vaikų namus, o ne į kokį internatą. Beje, gyvenimas pasikeitė mums visiems. Šiuo metu Kotryna įvaikinta, gyvena ir mokosi Anglijoje, Aistė mokosi ir gyvena su manimi, o brolis nuomojasi butą, mokosi ir dirba. Aš mokausi „Gijos“ jaunimo mokykloje, kurioje jaučiuosi sava, gerbiama, mylima. Supratimo ir paramos visada sulaukiu iš mokytojų, klasės auklėtojos, mokyklos direktorės. Šie žmonės tarsi antra mano šeima, kuri mane ruošia tolimesniam gyvenimui. Neseniai sužinojau, kad motina turi dar tris vaikelius, kurie patalpinti globos namuose. Kai mes juos pamatėme, prisiminėme savo vaikystę. Trys visiškai vienišos būtybės, tokios kaip mes anksčiau buvome, tačiau dabar esame visi kartu, neleisdami vieni kitiems suklupti, remdami vienas kitą, mes esame vienos šeimos vaikai, nors ir nelaimingos šeimos. Pastaruoju metu mama man kartais paskambina. Dažniausiai girdžiu jos balse skausmą, ašaras. Ji skundžiasi, kad jai labai trūksta mūsų. Aš stengiuosi jos niekad nekaltinti, nesmerkti už jos elgesį, tik kartais pasakau, kad dar nėra vėlu keisti savo gyvenimą, jei ne dėl mūsų, tai nors dėl tų mažiausiųjų, kurie yra atskirti ir nuo jos ir nuo mūsų. Mes visi išmokome motinos nekaltinti už tai, ką ji padarė, tik kartais, kai pagalvoju, kad viskas galėjo būti kitaip, imdavau jos nekęsti. Brolis dažnai teigia, kad motinos nekenčia, tačiau aš žinau, kad jis ją myli, nesvarbu kokia ji bebūtų. O aš, aš myliu motiną, tėvą, brolį, seseris. Be jų būčiau visai kitokia, o dabar aš džiaugiuosi kokia užaugau, kokia esu. Aš stengiuosi eiti savo keliu, ne motinos ar tėvo, o savo. Koks jis bebūtų, žinau, kad bus nors ir nelengvas, bet aš visus sunkumus atlaikysiu, juk mano stiprybė yra mano šeima, o aš esu tos šeimos dalis. Mano naujas gyvenimo etapas tik prasideda. Aš turiu savo svajonę – toliau mokysiuos, baigsiu vidurinę mokyklą, įgysiu specialybę ir toliau rūpinsiuosi ne tik savimi, bet ir artimaisiais – broliu, sesutėmis, mama, mažaisiais, kurie manęs dar nepažįsta. Motina pastaruoju metu gyvena šaltuose namuose, neseniai su broliu ją aplankėme, deja mūsų mama neatpažino, ilgai aiškinome, kad mes jos vaikai. Iš miško pririnkome malkų, pakūrenome krosnį, kad jai būtų šilčiau, nuvežėme maisto, rūbų. Dažnai rašau jai laiškus, atsakymą gavau tik vieną kartą ir tai seniai. Jos rašytą laiškelį glaudžiu prie savęs, išbučiuoju, perskaičiau jį gal šimtą kartų, jau mintinai išmokau kiekvieną sakinį, kiekvieną žodį, jis man brangiausias, nes niekas man niekada nerašė ir nemylėjo kaip mama, juk kas buvo greitai užsimiršta. Kiekvienas žmogus turi mamą ir aš ją turiu, aš ją noriu turėti, be mamos turiu brolį, seseris, aš juos visus myliu. Nors mano gyvenimas – tik auštantis rytas, tačiau aš žinau, ką reiškia žodis „MEILĖ“, aš myliu visus, myliu žmones, myliu gyvenimą ir su meilę visiems atleidžiu.... Aš laiminga. Šią vasarą buvau nuvykusi į Londoną aplankyti Kotrynos, kuri įtėvių namuose turi visas sąlygas gyventi, mokytis ir ilsėtis, kalba angliškai, lanko mokyklą, jinai manęs dar nespėjo užmiršti, aš jai rašau laiškus.

(Vaikų vardai pakeisti)

VILNIAUS JONO IVAŠKEVIČIAUS JAUNIMO MOKYKLA Adresas: Viršuliškių g. 103, LT-05115, Vilnius Telefonas: 8-5 2400918 El. paštas: rastine@ivaskeviciaus.vilnius.lm.lt Interneto svetainė: www.ivaskeviciaus.vilnius.lm.lt Direktorė - Vajonė Strimaitienė Pavaduotoja ugdymui - Zita Jankauskienė

FILOSOFIJA „Non scolae, sed vitae discimus“ „Ne mokyklai, o gyvenimui mokomės“ VIZIJA

Patraukli technologinio profilio mokykla – patikimas garantas mokiniams, nepritapusiems tradicinėje mokykloje.

MISIJA

Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokykla – pirmoji originali tokio tipo edukacinė institucija Lietuvoje. Ji skirta bendrojo lavinimo mokykloje nepritapusiems, mokymosi motyvų stokojantiems 12-18 metų paaugliams ir jaunuoliams. Būdama alternatyvi pagrindinei bendrojo lavinimo mokyklai per įvairią praktinę veiklą teikia ne tik pagrindinį išsilavinimą, bet ir pradines darbo bei profesijos žinias, orientuojasi į visapusišką mokinio pažinimą, geranoriškus mokytojo ir mokinio santykius, palankaus mikroklimato sudarymą, skatinantį asmens vertės pajautimą.

APIE MOKYKLĄ

Vilniaus jaunimo mokykla įsteigta 1993 metais rugpjūčio 19 dieną Vilniaus miesto savivaldybės valdybos potvarkiu Nr. 1535 V. Vilniaus miesto savivaldybės 2003 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 767 mokyklai suteiktas Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos vardas. Mokykla pradėjo veiklą turėdama 37 šeštos, septintos, aštuntos klasių mokinius ir 17 pedagogų. Kamerinio pobūdžio aplinka sudarė sąlygas kurti šiltus, tarpusavio santykius, pažinti mokinius, jų makrosocialinę aplinką. Siekdama padėti vaikams atgauti pasitikėjimą savo jėgomis ir atkurti mokymosi motyvaciją, mokykla nuo pat pradžių savo veiklą grindė šiais principais: laisvanoriškumo, savitarpio pagarbos, demokratiškumo ir sėkmės užtikrinimo. Buvo atsisakyta vertinimo pažymiais, kaip žeminančio mokinio orumą, neskatinančio mokytis ir įvesta 100 taškų vertinimo sistema, neformalus vertinimas už pastangas ir pažangą.

Pirmoji ir vienintelė šios mokyklos direktorė Vajonė Strimaitienė 2000 metais Vilniaus pedagoginiame universitete apgynė magistro darbą „Ugdomojo proceso organizavimas atstatant mokymosi motyvaciją“ (vadovė prof. habil. dr. Marija Barkauskaitė), kurio išvados ir profesinės įžvalgos padėjo šiai netradiciniai mokyklai tapti matoma ir žinoma ne tik Lietuvoje, užsienyje, bet ir parašyti šį visavertį strateginį planą 2008-2011 metams. Įgijus darbo su probleminiais vaikais patirties, buvo laipsniškai didinamas mokinių skaičius, rūpinamasi pastatais, ugdymo materialinės bazės išsaugojimu ir edukacinės aplinkos turtinimu. Mokykla per 15 gyvavimo metų ženkliai pasikeitė: mokinių skaičius išaugo iki 130, pagėrėjo mokytojų kokybinė sudėtis. 2008 – 2009 mokslo metais darbą pradėjo 24 pedagogai, 2 socialiniai

pedagogai, psichologas. Mokytojų kvalifikacija: 1 – ekspertas, 5 - metodininkai, 9 – vyresnieji mokytojai, 9 – mokytojai. 5 mokytojai įgiję magistro laipsnį. Visi mokytojai turi įsisąmoninti jaunimo mokyklos koncepciją ir idėją nuolat mokytis. Alternatyvią mokyklą gali kurti kitokie mokytojai. Bendruomenės suvokimas: „kad mokaisi kol dirbi, dirbi kol mokaisi“ yra esminė kiekvieno kompetencija. Mokyklos administracija – direktorė Vajonė Strimaitienė, turinti II-ąją vadybinę kategoriją, direktorės pavaduotoja ugdymui Sidutė Branišauskaitė, direktorės pavaduotojas administracijos ir ūkio darbui Kastytis Vitkauskas. Mokykloje veikia savivaldos institucijos: Mokyklos taryba – aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, išrinkta iš 3 mokytojų, 3 mokinių, 3 tėvų atstovų. Mokyklos tarybos pirmininkė – Neringa Narušytė. Mokytojų taryba – nuolat veikianti mokyklos savianalizės institucija. Mokiniai į demokratinį mokyklos valdymą įtraukiami per „aktyvius“ susirinkimus. Renkamas mokyklos prezidentas. Į jaunimo mokyklą mokytis priimami vaikai iš Vilniaus miesto. Nuo mokyklos įsikūrimo pirmasis mokymosi mėnuo yra adaptavimosi, per šį mėnesį mokinių žinios nevertinamos. Siekdami padėti vaikams, išsiaiškiname mokymosi motyvacijos stokos bendrojo lavinimo mokykloje priežastis, susipažįstame su jų tėvais (globėjais).

Daugiausia atvykusiųjų yra patyrę mokymosi sunkumus, buvo emociškai traumuojami, silpno charakterio (žiūrėti lentelė Nr.1) Lentelė Nr.1

Mokymosi motyvacijos stokos bendrojo lavinimo mokykloje

priežastys ir jų įtaka

0%10%20%30%40%50%60%70%80%

Mokymosisunkumai

Charakteriosilpnumas

Emocinistraumavimas

20002008

Mokinių sėkmę mokykloje lemia jų šeimos nuostatos mokymosi atžvilgiu. Jei tėvai nesirūpina vaikų mokslais, nepadeda, nesudaro sąlygų, tai jie perima tėvų nuostatas ir mokymąsi laiko nereikšminga veikla. Ypač neigiamą poveikį daro struktūriniai šeimos pokyčiai: skyrybos, vieno iš tėvų ar abiejų netektis, išvykimas į užsienį, tėvų neįgalumas, skurdas, nedarbas ar pernelyg didelis užimtumas (žiūrėti lentelė Nr.2; Nr.3)

Lentelė Nr.2

Šeimos struktūra 2008 m.

Vienas iš tėvų miręs; 17,6%

Tėvai neįgalūs; 2,3%Gyvena su globėju; 5,5%

Socialiai remiamos; 16,5%

Pilnos šeimos; 37,0%

Gyvena su vienu iš tėvų; 58,5%

Lentelė Nr.3

Šeimos struktūra

22,0%

60,4%

29,3%

7,5%2,8% 1,0%

16,5%

37,0%

58,5%

17,6%

5,5% 2,3%0,0%

10,0%20,0%30,0%40,0%50,0%60,0%70,0%

Soci

alia

ire

mia

mos

Piln

osše

imos

Gyv

ena

su v

ienu

iš tė

vų

Vien

as iš

tėvų

mirę

s

Gyv

ena

su g

lobė

ju

Tėva

ine

įgal

ūs

20002008

Apibendrinant galima teigti, kad pastaruoju metu šeima kaip institucija patiria krizę, negali tinkamai atlikti vienos iš pagrindinių funkcijų – auginti vaikus, todėl didėja mokinių socialinis apleistumas ir jie patiria nesėkmes. Mokykla, žinodama, kad 50 % tėvų visai nesilanko mokykloje, 25 % - vieną kartą, 19 % - 2-3 kartus, tik 9 % lankosi savo iniciatyva, turi nuolat siekti žinių apie šeimoje vykstančius pokyčius ir būti pasiruošusi padėti tėvams ir vaikui. Jaunimo mokyklos mokinių bendrieji intelektiniai gebėjimai prastėja. Lyginant 2000 ir 2008 metus smarkiai padidėjo mokinių turinčių žemus 7 % ir žemus normalius gebėjimus net 24 % (žiūrėti lentelė Nr. 4)

Lentelė Nr. 4

Amthauerio intelekto struktūros testo intelekto bendro lygio (IQ) rezultatai

8%

27%

59%

6%15%

51%

26%

8%

0%10%20%30%40%50%60%70%

67 - 79žemas

80 - 89žemas

normalus

90 - 99vidutinis

normalus

100 - 109aukštasnormalus

20002008

Dominuoja mokiniams būdingi erdviniai konstrukciniai gebėjimai, todėl visų dalykų mokymą reikia sieti su praktinėmis jo panaudojimo galimybėmis. Įgyvendinant naują jaunimo mokyklos koncepciją, vykdyti ikiprofesinį mokymą. Daugelis atvykusiųjų mokinių turi aiškias akcentuacijas, pasireiškiančias kraštutiniais charakterio bruožais. Lyginant 2000 ir 2008 metus, ženkliai padidėjo mokinių isteroidinio tipo 14 % ir linkusių į delinkventinį elgesį 10 % (žiūrėti lentelė Nr. 5). Lentelė Nr.5

Mokinių akcentuacijos (pasireiškiančios kraštutiniais charakterio bruožais)

21,0%

73,0% 73,2%

35,0%

50,0%

83,2%

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

80,0%

90,0%

Isterinės Hiperaktyvūs Linkę į delinkventinį elgesį

2000

2008

Mokykloje atlikti tyrimai rodo, kad kasmet į mokyklą ateina vis daugiau mokinių, turinčių žemus humanitarinius gebėjimus, akademinį atsilikimą. Nemaža dalis mokinių yra iš mišrių šeimų.

Tik trečdalio tirtųjų gebėjimai buvo aukšti, o jų perėjimas mokytis į jaunimo mokyklą susijęs su elgesio bei emocinėmis problemomis. Dėl pagrindinių – kalbinių ir matematinių sugebėjimų vystymosi netolygumų ir intelekto struktūros rezultatų lygio, galima teigti, kad 65 % turi mokymosi negalias, kurias maskuoja įvairiu gynybiniu elgesiu, todėl nustatyti pirmapradę mokslumo sutrikimo priežastį, sunku. Keičiasi žalingi mokinių įpročiai. Įkūrus mokyklą, problemų dėl priklausomybių nebuvo. Lyginant 2000 ir 2008 metus ženkliai padidėjo rūkančiųjų - 16 %, turinčių polinkį į ankstyvąjį alkoholizmą -15 %, įtariami vartojant psichiką veikiančias medžiagas - 19,5 %, turinčių priklausomybę kompiuteriams - 4,5 % (žiūrėti lentelė Nr. 6). Lentelė Nr.6

Mokinių priklausomybės

5,5% 0,5% 5,0%

70,0%

25,0%

1,5%20,0%

86,0%

0,0%10,0%20,0%30,0%40,0%50,0%60,0%70,0%80,0%90,0%

100,0%

Įtaria

mi

varto

jant

ysps

icho

tropi

nes

med

žiag

as

Prik

laus

omyb

ėnu

oko

mpi

uter

ių

Ank

styv

asis

alko

holiz

mas

Prik

laus

omyb

ėnu

o ni

kotin

o

20002008

Pastaraisiais metais padidėjo mokinių patekusių į teisėsaugos akiratį skaičius. Lyginant 2000 ir 2008 metus ženkliai išaugo mokinių įrašytų į policijos įskaitą skaičius - 20,8 %. Atsirado teistų mokinių 5 %. Apibendrinant galima teigti, kad mokinių kontingentas sudėtingėja, todėl būtina mokytojų kompetencijų darbui su stokojančiais mokymosi motyvacijos, nekoncentruojančiais dėmesio, linkusiais nusikalsti, vartojančiais psichiką veikiančias medžiagas, tobulinimas. Mokinių atėjusių į jaunimo mokyklą lūkesčius lėmė jų ankstesnių problemų pobūdis ir mąstas. Beveik kas antras mokinys - 44,5 % atėjo į jaunimo mokyklą ieškodamas ugdymo institucijos, kurioje jaustųsi saugiau, 14,1 % atėjo dėl konfliktų su mokytojais, 14,1 % mokinių perėjimo į jaunimo mokyklą paaiškino, kaip norą baigti pagrindinę. Per 15 veiklos metų mokykla sugebėjo pateisinti jaunimo mokyklos koncepciją ir mokinių lūkesčius (žiūrėti lentelė Nr. 7).

Lentelė Nr.7

Veiksniai, sudarantys sąlygas adaptacijai ir saviraiškai Vilniaus jaunimo mokykloje bei jų stiprumas

0%10%20%30%40%50%60%70%

Geri mokytojųir moksleivių

santykiai

Paaugliųlūkesčiusatitinkantismokymo

procesas

Moksleiviųžinių

vertinimas

Draugiškaoptimalaus

dydžiobendraamžių ir

mokyklosaplinka

Turiningaiorganizuotaslaisvalaikis

Optimaluspaaugliųlaisvės ir

suvaržymųsantykis

2000 2008

Iš pateiktų duomenų matyti, kad jaunimo mokykloje stipriausi tie veiksniai, kurie tiesiogiai priklauso nuo mokytojo (geri santykiai ir tinkamas mokymas), mokytojo asmenybės (griežtas, bet teisingas), mokinių 100 taškų vertinimas, draugiška optimalaus dydžio bendraamžių ir mokyklos aplinka, turiningai organizuotas laisvalaikis, optimalus paauglių laisvės ir suvaržymų santykis. Mokykla orientuojasi į savitą, individualizuotą ugdymo sistemą, skatinančią mokymosi motyvaciją, asmens vertės pajautimą, įgyvendino vieną iš svarbiausių mokyklos tikslų – mokiniai įgijo pagrindinį išsilavinimą (žiūrėti lentelė Nr.8). Lentelė Nr.8

Mokinių skaičius, įgijusių pagrindinį išsilavinimą 2000 - 2008 m.m.

44 43

31

38

26 2621

36 3741 42

31

37

26 26

19

34 33

0

10

20

30

40

50

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Mokėsimokinių

Įgijo pagrindinįišsilavinimą

Lentelė Nr.9

Baigusiųjų, mokinių tolimesnė veikla 2000 - 2008 m.m.

90,9% 95,3% 93,5% 89,5% 92,3%84,6%

61,9%77,8%

64,9%

9,1% 4,7% 10,5% 7,7%15,4%

38,1%22,2%

35,1%

6,5%

0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

120,0%

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Metai

Veik

la p

roce

ntai

s

MokosiDirba

Analizuojant mokyklos rezultatus, pastebima, kad daugelis baigusiųjų apie 70 % tęsia mokymąsi profesinėse, apie 15 % suaugusiųjų švietimo centruose, apie 5 % grįžta į bendrojo lavinimo mokyklas, apie10 % įsidarbina.

STIPRYBĖS

Mokytojų dalykinė, pedagoginė, socialinė kompetencija;

Jauki, patraukli aplinka; Gera ugdymo materialinė bazė; Teikiamas ikiprofesinis mokymas; Mokinių poreikių ir galimybių tenkinimas

modulinis mokymas, neformalus ugdymas;

Kompetentingi vadovai; Aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose,

Europos Sąjungos struktūrinių fondų, šalies projektuose;

Informacinių kompiuterinių technologijų taikymas pamokose, neformalaus ugdymo užsiėmimuose;

Ryšiai su Vilniaus ir Lietuvos jaunimo mokyklomis, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, 7 Policijos komisariato, Vilniaus Pedagoginio universiteto Socialinės

SILPNYBĖS

Žema mokinių mokymosi motyvacija,

socialinė kompetencija; Ugdymo turinio atranka, tarpdalykinė

integracija; Mokytojų pasirengimas darbui su

mokymosi ir elgesio sunkumų turinčiais mokiniais;

Nepakankamas informacinių technologijų taikymas ugdymo procese.

Prastas mokinių lankomumas; Nėra tėvų palaikymo vaiko mokymosi

kelyje, neatliekamos tėvystės pareigos;

komunikacijos instituto, demokratiškumo ugdymo kolegija, Socialinių pedagogų asociacija, Nevyriausybinėmis vaikų organizacijomis.

Tėvų pozityvus mokyklos vertinimas.

GALIMYBĖS

Teigiamo įvaizdžio apie jaunimo mokyklą kūrimas;

Pasyvių tėvų įtraukimas į mokyklos savivaldą, jų pedagoginis švietimas;

Mokytojų pedagoginės, dalykinės, socialinės kompetencijos tobulinimas dirbant su mokiniais, stokojančiais mokymosi motyvacijos, nekoncentruojančiais dėmesio, vartojančiais psichiką veikiančias medžiagas, linkusiais nusikalsti;

Kuo tinkamiau naudoti informacinių technologijų išteklius, taikant novatoriškus mokymo(-si) metodus.

GRĖSMĖS

Valstybės ekonominė padėtis (lėšų

stygius intelektualiniams ir materialiniams resursams), materialinės bazės išlaikymui;

Didėjant emigracijai, palikti be priežiūros vaikai;

Švietimo politikos pokyčiai; Mokinių priklausomybės; Mokytojų motyvacijos stoka vidaus

audito vykdymui. Didėjantis nusikalstamumas.

PRIORITETAI

Optimalus ugdymo planų realizavimas tenkinant vaikų ir jaunuolių poreikius mokykloje.

Higienos reikalavimus atitinkančios, techniniu požiūriu modernios mokyklos kūrimas.

Saugių sąlygų efektyviam darbui ir mokymui (-si) sudarymas.

TIKSLAI

Sukurti patrauklią mokyklą, padedančią mokiniams atstatyti mokymosi motyvaciją, suteikiančią galimybę įgyti ne tik pagrindinį išsilavinimą, bendrųjų ir esminių kompetencijų pagrindus, bet ir pradines darbo bei profesijos žinias ir pasirengti visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi.

1. Optimaliai realizuoti ugdymo planus, tenkinant vaikų ir jaunuolių poreikius mokykloje. 2. Kurti higienos reikalavimus atitinkančią, techniniu požiūriu moderniai įrengtą mokyklą. 3. Sudaryti saugias sąlygas efektyviam darbui ir mokymui (-si).

UŽDAVINIAI SIEKIANT OPTIMALIAI REALIZUOTI

UGDYMO PLANUS

1. Suvienyti bendriems tikslams įgyvendinti mokyklos bendruomenę, savivaldos institucijas ir socialinius partnerius.

2. Optimaliai pagal ugdytinių poreikius panaudoti ugdymo plano galimybes. 3. Užtikrinti mokinių neformaliojo ugdymo programų įvairovę. 4. Sudaryti sąlygas mokyklos ir mikrorajono bendruomenei naudotis PIT-o paslaugomis. 5. Modernizuoti mokyklos vadybą, plečiant atvirumą mikrorajono bendruomenei.

UŽDAVINIAI SIEKIANT SUDARYTI SAUGIAS SĄLYGAS EFEKTYVIAM DARBUI IR MOKYMUI (-SI)

1. Sureguliuoti klasėse mokinių skaičių, leidžiantį veiksmingai įgyvendinti ugdymo tikslus. 2. Parengti ir įgyvendinti mokytojų kvalifikacijos kėlimo programą. 3. Vykdyti mokyklos nelankymo, smurto, patyčių, psichoaktyvių medžiagų vartojimo

monitoringą ir duomenų analizę, inicijuoti veiksmingų stebėsenos sistemų kūrimą ir įgyvendinimą.

4. Užtikrinti kokybiškos ir savalaikės socialinės - pedagoginės psichologinės pagalbos mokiniams teikimą, mokykloje.

5. Sukurti tėvų pedagoginio švietimo sistemą, ugdant tėvystės įgūdžius.

LAUKIAMI REZULTATAI Strateginis tikslas: Sukurti patrauklią mokyklą, padedančią mokiniams atstatyti mokymosi motyvaciją, suteikiančią galimybę įgyti ne tik pagrindinį išsilavinimą, bendrųjų ir esminių kompetencijų pagrindus, bet ir pradines darbo bei profesijos žinias ir pasirengti visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi. Strateginio tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijai: Atstatoma mokinių mokymosi motyvacija, baigia pagrindinio ugdymo programą ir grįžta į nuosekliojo, profesinio mokymosi sistemą 85 % mokinių. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvauja ir rezultatai teigiamai įvertinami 70 % mokinių. Tikslas: Optimaliai realizuoti ugdymo planus, tenkinant vaikų ir jaunuolių poreikius mokykloje.

Tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 25 % padidėja pasirenkamųjų dalykų ir modulių pasiūla. Įsteigtas Profesinio informavimo taškas.

Tikslas: Kurti higienos reikalavimus atitinkančią ir techniniu požiūriu moderniai įrengtą mokyklą.

Tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijai: Rekonstruotas mokyklos pastatas, įrengta 10 modernių šiuolaikiškų kabinetų, dirbtuvių.

Tikslas: Sudaryti saugias sąlygas efektyviam darbui ir mokymui (-si).

Tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 22 mokytojai ne mažiau kaip 5 dienas kelia kvalifikaciją, įgydami naujų kompetencijų. Kasmet 1-2 mokytojai įgyja aukštesnę kvalifikacinė kategoriją. Vadovai siekia aukštesnės vadybinės kategorijos.

Vykdant kompleksines prevencijos programas 20 % sumažėja nusikalstamumas, smurtas, polinarkomanija. Sukurtos ir įgyvendinamos tėvų ir mokinių švietimo programos. Įsteigtas dienos centras.

JAUNO ŽMOGAUS UGDYMO PROGRAMA

Mokykla sudaro optimalias sąlygas nepritapusiųjų bendrojo lavinimo mokykloje mokinių socialinės adaptacijos gebėjimams lavinti, padeda jiems suvokti savo poreikius, gebėjimus, moko spręsti asmenines problemas, ugdo pasitikėjimą savimi, atsparumą neigiamai socialinei įtakai, teisių, pareigų, atsakomybės visuomenei suvokimą. Įvairia praktine veikla, atitinkančia poreikius ir gebėjimus, padeda atstatyti mokymosi motyvaciją. Teikia ne tik bendrąjį pagrindinį išsilavinimą, bet ir ikiprofesinį mokymą. Įgyvendinant LR ŠMM ministro įsakymu ISAK -970, patvirtintą Bendrojo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategiją, rengiamasi įgyvendinti atnaujintas pagrindinio ugdymo bendrąsias programas. Kreipiamas dėmesys į esminių ir bendrųjų kompetencijų ugdymą. Mokykla savo veiklą grindžia Jaunimo mokyklų koncepcija, jos įgyvendinimo veiksmų planu, patvirtintu LR ŠMM ministro įsakymu ISAK-1388. Organizuojami seminarai mokytojams, rengiamos ikiprofesinio mokymo, modulių, neformaliojo ugdymo programos, atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus ir mokinių poreikius, modernizuojami kabinetai, diegiamos IKT į ugdymo procesą ir mokyklos vadybą. Uždaviniai:

1. Pasirengti atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimui. Priemonė šiam uždaviniui įgyvendinti:

Ugdymo planas. Pagrindinio ugdymo Bendrosios programos. Seminarai mokytojams. Atnaujintų programų pristatymas tėvams, mokiniams.

2. Patobulinti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo bei įsivertinimo sistemą, nustatant vertinimo kultūros kriterijus.

Priemonė šiam uždaviniui įgyvendinti: Pasiekimų vertinimo ir pažangos tvarkos aprašas.

Mokymosi pasiekimų ir pažangos rezultatų analizė. 3. Įgyvendinti ikiprofesinio mokymą, vadovaujantis aprašu ir metodinėmis rekomendacijomis

ikiprofesinio mokymo programoms ar jų moduliams. Priemonė šiam uždaviniui įgyvendinti: Modulinių ir integruotų dalykų programos. Ikiprofesinio rengimo programos.

4. Išplėsti modulių ir neformalaus ugdymo įvairovę ir pasirinkimo galimybes. Priemonė šiam uždaviniui įgyvendinti: Mokinių poreikių tyrimas. Modulių ir neformaliojo ugdymo programų parengimas.

5. Modernizuoti mokyklos vadybą. Priemonė šiam uždaviniui įgyvendinti: Mokyklos internetinė svetinė. Video metraštis. Mobilus elektroninis paštas. Mokyklos vizitinė kortelė. Rezultato vertinimo kriterijai:

1. Mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, skaičius. 2. Mokinių, įgijusių pradines profesinio mokymo žinias, skaičius. 3. Mokinių, įgijusių bendrųjų ir esminių kompetencijų pagrindus, skaičius. 4. Seminare dalyvavusiųjų mokytojų skaičius. 5. Atnaujintų programų pristatyme dalyvavusiųjų tėvų ir mokinių skaičius. 6. Mokinių, dalyvaujančių modulinių ir integruotų programų įgyvendinime skaičius. 7. Mokinių, dalyvavusiųjų tyrime skaičius.

8. Mokinių, dalyvaujančių neformaliojo ugdymo programose skaičius.

Produkto vertinimo kriterijai:

1. Naudojamų pagrindinio ugdymo programų skaičius. 2. Parengtų ikiprofesinio rengimo, modulių, integruotų, neformaliojo ugdymo programų

skaičius. 3. Organizuotų seminarų mokytojams skaičius. 4. Parengtas pasiekimų vertinimo ir pažangos tvarkos aprašas. 5. Mokinių poreikių tyrimų skaičius. 6. Atnaujinta mokyklos internetinė svetainė. 7. Sukurtas video metraštis. 8. Sukurtas mobilus elektroninis paštas tėvams. 9. Atnaujinta mokyklos vizitinė kortelė.

Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas:

85 % mokinių įgis pagrindinį išsilavinimą, socialinių kompetencijų pagrindus. 90 % mokinių įgis ikiprofesinio mokymo pagrindus. Visi mokyklos mokytojai dalyvaus seminaruose „Atnaujintų Bendrųjų programų

įgyvendinimas“. Organizuoti 3 seminarai. Su Atnaujintomis bendrosiomis programomis susipažins visi mokiniai ir ne mažiau 80 %

tėvų. Parengta 10 modulinių programų. Modulinių programų įgyvendinime dalyvaus 40 % mokinių. Organizuoti 2 mokinių poreikių tyrimai (kasmet). Apklausta 85 % mokinių neformaliojo ugdymo poreikiams nustatyti. Parengta 13 neformaliojo ugdymo programų (kasmet). 65 % mokinių dalyvaus neformaliojo ugdymo užsiėmimuose. Parengtas pasiekimų vertinimo ir pažangos aprašas. Atnaujinama mokyklos internetinė svetainė (nuolat). Sukurtas video metraštis. Sukurtas mobilus elektroninis paštas tėvams. Atnaujinta mokyklos vizitinė kortelė. PATRAUKLIOS MOKYMOSI APLINKOS, MAŽINANČIOS „IŠKRITIMĄ“ IŠ NUOSEKLIOJO

MOKYMO SISTEMOS, KŪRIMAS VILNIAUS MIESTE“

Lietuvoje itin opi „iškritusiųjų“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos skaičiaus didėjimo problema. Dėl sparčiai besikeičiančių ekonominių bei socialinių visuomenės gyvenimo sąlygų daugėja socialiai ir pedagogiškai apkleistų vaikų, vaikų sunkiai pritampančių mokykloje, stokojančių mokymosi motyvacijos arba dėl nepalankių socialinių sąlygų visai negalinčių jos lankyti. Atliktos apklausos parodė, jog viena iš didžiausių mokyklos nelankymo priežasčių yra nepatraukli mokymosi aplinka, neįdomiai ar nesuprantamai pateikiama mokomoji medžiaga, nesuteikiamos galimybės teorines žinias išbandyti praktikoje, dažnai nepakankami įgūdžiai ir kvalifikacija darbui su rizikos grupės vaikais. Programa siekiama sukurti patrauklią mokymosi aplinką ir išplėsti mokymosi krypčių pasirinkimo galimybes, sukuriant teorinių žinių per praktiką programas bendrojo lavinimo mokykloms, taip vystant mechanizmą, mažinantį „iškritusiųjų“ iš nuoseklaus mokymosi skaičių. Sukurti praktinės veiklos moduliai bus pristatyti 7-oms Vilniaus miesto mokykloms, kas leis joms rinktis ir integruoti norimas praktinės veiklos programas į jų ugdymo procesus. Uždaviniai:

1. Sukurti ir įgyvendinti platesnių mokymosi krypties pasirinkimo galimybių modelį, skirtą

motyvacijos stokojantiems mokiniams. Priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti:

Praktinės veiklos moduliai. Modulių pristatymas.

2. Atsižvelgiant į mokinių pageidavimų analizę, sukurti ir įgyvendinti mokymų modulius mokiniams, kuriuose akademinių dalykų mokymas sietųsi su praktine veikla. Priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti:

Praktinės veiklos modulių išbandymas. Modulių pasirinkimas ir įgyvendinimas. Rezultato vertinimo kriterijai:

1. Modulių pristatyme dalyvavusiųjų mokytojų skaičius. 2. Praktinės veiklos modulių išbandyme dalyvavusiųjų mokinių skaičius. 3. Modulių įgyvendinime dalyvavusiųjų mokinių skaičius.

Produkto vertinimo kriterijai: 1. Sukurtų praktinės veiklos modulių skaičius. 2. Išbandytų praktinės veiklos modulių skaičius. 3. Pasirinktų ir pritaikytų modulių skaičius. Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas:

Sukurta patraukli mokymosi aplinka. Modulių pristatyme dalyvaus 10 mokytojų. Sukurtų modulių išbandyme dalyvaus nuo 20 iki 40 mokinių. Išbandyti 2 praktinės veiklos moduliai. Į sukurtų modulių veiklą įsitrauks nuo 15 iki 30 mokinių. Pasirinkti ir pritaikyti 2 kitose Vilniaus miesto mokyklose sukurti moduliai.

PATRAUKLIOS MOKYMOSI APLINKOS KŪRIMAS „JAUNIMO“ MOKYKLOJE

Mokykla, vadovaudamasi jaunimo mokyklos koncepcija, orientuota į individualizuotą ugdymo sistemą, skatinančią mokymosi motyvaciją, asmens vertės pajautimą, Šiuo metu mokykla rizikos grupei priklausantiems vaikams bei juos lavinantiems pedagogams negali pasiūlyti tinkamos ugdymo bazės, šiuolaikiškos darbo ir mokymosi aplinkos. Siekiama rasti veiksmingus vaiko asmenybės korekcijos būdus, norima sukaupti informacinį banką apie vaikų mokymosi motyvacijos atstatymą, sudaryti sąlygas jų optimaliai saviaktualizacijai, produktyviai bei socialiai prasmingai saviraiškai, ieškoma galimybių vaiką grąžinti į saugią socialinę aplinką. Programos atsiradimą lėmė: pasenusi mokymo bazė, naujos kokybės ugdymo programų poreikis, kuriama kompetencija partęsti mokinių priėmimą iki 17 metų amžiaus. Atnaujintoje ir modernizuotoje mokykloje padidės rizikos grupei priklausančių mokinių mokymosi motyvacija, pagerės kiekvieno ugdytinio saviraiška. Mokykla turėtų pilnai šiuolaikiškai įrengtus informatikos, chemijos, biologijos, užsienio kalbų, muzikos, technologijų kabinetus. Uždaviniai:

1. Rekonstruoti mokyklos pastatą. Priemonė šiam uždaviniui įgyvendinti: Investicinio projekto parengimas. Techninio projekto parengimas. Stogo, sienų apšiltinimas. Langų pakeitimas. Santechnikos pakeitimas.

2. Dalinai suremontuoti mokyklos patalpas.

SOCIALIZACIJOS PROGRAMA

Kasmet į mokyklą atvyksta iškritę iš vidurinių ar pagrindinių mokyklų mokiniai, kurie patyrę socialinę atskirtį, atstumti, sunkiai bendraujantys, nuolat konfliktuojantys. Mokykla turi sugriauti negatyvią mokinio poziciją ir įtvirtinti teigiamus bruožus. Tuo tikslu įgyvendinama tęstinė socializacijos programa. Programa įgyvendina strateginį tikslą, formuoti gyvenimo (asmeninius ir socialinius) įgūdžius bei sveikos gyvensenos poreikį, įtraukiant ir mokinių tėvus. Užtikrina socialinės elgsenos moralinių pamatų kūrimą, socialinės atskirties prevenciją, vykdant švietėjišką darbą su šeima, ruošiant jaunimą savarankiškam gyvenimui. Siekiama sukurti saugią ir sveiką ugdymo aplinką, plėsti mokinių užimtumo formas, gerinti jų kokybę. Programos veikloje dalyvauja socialiniai partneriai: VPU Socialinės komunikacijos instituto dėstytojai ir bakalauro bei magistro studijų studentai, Lietuvos Demokratiškumo ugdymo kolegija, Lietuvos Socialinių pedagogų asociacija, Lietuvos vaikų draugų (AMADE - MONACO) asociacija. Uždaviniai:

1. Atstatyti mokinių socialinę kompetenciją (savivertę).

Priemonė šiam uždaviniui įgyvendinti: Patalpų remontas.

3. Įrengti modernius, šiuolaikiškus standartus atitinkančius kabinetus ir dirbtuves. Priemonė šiam uždaviniui įgyvendinti:

Įrangos kabinetams užsakymas. Įrangos montavimas.

4. Suremontuoti aktų salę. Priemonė šiam uždaviniui įgyvendinti:

Lėšų iš įvairių fondų pritraukimas. Remonto darbai 5. Įrengti universalią sporto aikštelę.

Priemonė šiam uždaviniui įgyvendinti: Lėšų sporto aikštelės įrengimui pritraukimas. Įrengimo darbai.

Rezultato vertinimo kriterijai: 1. Rekonstruotas mokyklos pastatas. 2. Suremontuotų mokyklos patalpų skaičius. 3. Šiuolaikiškai įrengtų kabinetų, dirbtuvių skaičius.

Produkto vertinimo kriterijai:

1. Parengtų investicinių projektų skaičius. 2. Pritrauktos lėšos remontui. 3. Parengtų techninių projektų skaičius. 4. Lėšos įrangai užsakyti.

Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas:

Parengtas investicinis projektas. Parengtas techninis projektas. Rekonstruotas mokyklos pastatas. Apšiltintas mokyklos stogas ir sienos. Pakeisti langai. Pakeista santechnika. Suremontuota 20 % mokyklos patalpų. Įrengta 10 kabinetų ir dirbtuvių. Mokyklos atsiperkamumas per 7,78 metų.

Priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti: Mokinių elgesio stebėjimo ir vertinimo sistemą sukūrimas ir įgyvendinimas. Elgesio krizių prevencijos vykdymas.

2. Įgyvendinti „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą“ Priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti: Gyvenimiškų situacijų modeliavimas ir praktinis pritaikymas.

3. Sustiprinti pozityvų vaikų ugdymą šeimoje. Priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti: Tėvų pedagoginis, psichologinis švietimas.

Rezultato vertinimo kriterijai: 1. Mokinių, kuriems atstatyta socialinė kompetencija skaičius. 2. Mokinių, dalyvavusių „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos“ įgyvendinime

skaičius. 3. Tėvų, dalyvavusių pedagoginiame, psichologiniame šveitime skaičius.

Produkto vertinimo kriterijai:

1. Parengtų projektų skaičius. 2. Lėšos renginių organizavimui. 3. Įgyvendintų renginių skaičius.

Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas

40 mokinių bus atstatyta socialinė kompetencija (savivertė). „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos“ įgyvendinime dalyvaus 74 9-ųjų – 10-ųjų

klasių mokiniai. 50 % mokinių tėvų įgis pedagoginių, psichologinių žinių ugdant vaikus šeimoje. Parengti ir įgyvendinti 3 projektai. Mokiniams organizuota 4 popietės, 3 diskusijos, 2 konkursai, 6 išvykos.

SMURTO PRIEŠ VAIKUS PREVENCIJOS IR PAGALBOS PROGRAMA

Mokyklos besimokančiųjų skaičių nuolat papildo nepritapę ir iškritę iš ugdymo proceso mokiniai. Mokosi patyrę fizinį ar seksualinį, o tuo pačiu ir psichologinį smurtą, dažniausiai nusivylę, atstumti, nemokantys tinkamai elgtis vaikai ir jaunuoliai. Dalis mokinių ir patys smurtauja. Smurtas prasiskverbia į daugelį mokyklos gyvenimo sričių. Susirūpinimą kelia ne smurto atvejų skaičius, bet jų intensyvumas ir vis jaunesni kaltininkai. Būna, kad pamokų, pertraukų metu mokiniai gestais, keiksmais, patyčiomis bei erzinimais išprovokuoja konfliktus, dėl ko kyla net muštynės. Smurtiniai veiksmai mokykloje netoleruojami, kuriama atmosfera, skatinanti priešintis smurtui ir užtikrinanti mokinių saugumą. Uždaviniai:

1. Kompleksiškai šalinti smurto prieš vaikus priežastis ir sąlygas: Priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti: Aplinkos stebėjimas, įtraukiant socialinius partnerius. Tyrimų patyčių, smurto tema organizavimas. Socialinių gebėjimų ugdymas Bendraamžių tarpusavio pagalbos skatinimas.

Rezultato vertinimo kriterijai: 1. Stebėjimo postų skaičius. 2. Socialinių partnerių dalyvaujančiųjų stebėjimo procese, skaičius. 3. Tyrime dalyvavusiųjų mokinių skaičius. 4. Mokinių išsiugdžiusių socialinius gebėjimus skaičius.

5. Mokinių, teikiančių bendraamžiams pagalbą, skaičius.

Produkto vertinimo kriterijai:

1. Parengtų ir atliktų tyrimų skaičius. 2. Parengtų programų „ Pagalba bendraamžiams“ skaičius. 3. Organizuotų akcijų, renginių skaičius.

Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas

Įrengta 3 stebėjimo postai. Apklausta 95 % mokinių. Parengtos dvi „Pagalba bendraamžiams“ programos. Organizuotos trys akcijos. Pravesti penki renginiai mokiniams, pagal parengtą programą. Apmokyta 10 mokinių, teiksiančių pagalbą bendraamžiams.

PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJOS PROGRAMA

Mokykloje yra nuolatinė mokinių kaita. Kasmet į mokyklą atvyksta apie 40 mokinių. Dažniausia tai stokojantys mokymosi motyvacijos, prasmingos veiklos, turintys problemų, rizikos grupės jaunuoliai. Jų žema savivartė bei socialinių – kultūrinių įgūdžių stygius riboja atsakomybę bei požiūrį į tam tikras blogybes, tokias kaip priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas. Daugelio mokinių ribotas socialinių ryšių tinklas. Visa tai pastūmėja jaunuolius į psichoaktyvių medžiagą vartojimą. Mokyklai nuolat aktuali narkomanijos prevencija. Mokykloje kuriama saugi socialinė bei psichologinė atmosfera, didelis dėmesys skiriamas mokinių socialiniams gebėjimas ugdyti. Dalyvavimas priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimo prevencijos programoje pratęsia nuoseklų pagalbos, rizikos grupės mokiniams teikimą, bei skatina naujų tinkamų pagalbos strategijų kūrimą ir įgyvendinimą. Programos priemonės sudaro prielaidas užkirsti kelią psichoaktyvių medžiagų vartojimo plitimui, padeda formuoti nepriklausomą, kritiškai mąstančią asmenybę. Uždaviniai:

1. Organizuoti mokinių ir jų tėvų švietimą, suteikiant teisingą informaciją apie narkotines medžiagas ir jų daromą žalą.

Priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti: Paskaitos, seminarai tėvams ir mokiniams prevencinėmis temomis. Metodinės, vaizdinės, informacinės medžiagos kaupimas. Stendų, atmintinių ir lankstinukų ruošimas.

2. Formuoti sveikos gyvensenos poreikį. Priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti: Sporto varžybų, akcijų organizavimas. Paskaitų apie sveiką gyvenimo būdą organizavimas.

3. Organizuoti mokinių užimtumą, skatinantį jų saviraišką. Priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti: Kino filmų, aktualiomis paauglių gyvenimo temomis kūrimas ir aptarimas. Popiečių, susitikimų, viktorinų, išvykų organizavimas.

Rezultato vertinimo kriterijai: 1. Mokinių ir tėvų įgijusių žinių apie psichoaktyvias medžiagas skaičius. 2. Mokinių, turinčių žalingų įpročių skaičius. 3. Mokinių, kuriems susiformavo sveikos gyvensenos įgūdžiai, skaičius. 4. Mokinių, išmokusių prasmingai leisti laisvalaikį, skaičius.

Produkto vertinimo kriterijai:

1. Sukauptos metodinės, vaizdinės medžiagos skaičius. 2. Organizuotų paskaitų skaičius. 3. Išleistų informacinių stendų skaičius. 4. Organizuotų seminarų, popiečių, susitikimų skaičius. 5. Sukurtų kino filmų skaičius.

Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas

95 % mokinių ir 60 % tėvų įgis žinių apie psichoaktyviąsias medžiagas, jų neigiamą poveikį.

30 % sumažės mokinių, turinčių žalingų įpročių skaičius. 25 % mokinių susiformuos sveikos gyvensenos įgūdžiai. 50 % mokinių išmoks prasmingai ir racionaliai leisti laisvalaikį. Parengti 3 metodinės medžiagos aplankai. Organizuotos 2 paskaitos tėvams, 2 paskaitos mokiniams. Organizuotos 2 seminarai tėvams, 3 seminarai mokiniams. Organizuotos 3 popietės, 3 susitikimi mokiniams. Išleisti 2 informaciniai stendai. Sukurti 2 filmai.

TĖVŲ PEDAGOGINIO ŠVIETIMO PROGRAMA

Šeima – maža bendruomenė, turinti savo pareigas ir atsakomybę. Mokykla siekia glaudaus tėvų dalyvavimo, ugdymo procese, nes jo kokybei įtakos turi ir psichologinis klimatas besimokančiųjų šeimose, net tėvų išsilavinimas. Tėvai atsakingi už savo vaikų auklėjimą, tačiau jiems dažnai trūksta žinių ir gebėjimų šiai misijai įgyvendinti. Dauguma tėvų jau susidūrė su įvairiomis vaikų auklėjimo problemomis. Neturėdami pakankamai žinių, kaip kontroliuoti susidariusią situaciją, jie atsidūrė aklavietėje. Bendravimas ir bendradarbiavimas su mokykla tėvams padeda geriau pažinti vaikus, suprasti jų brendimo, bendravimo, mokymosi problemas. Mokykla turi pedagogiškai šviesti ir konsultuoti tėvus. Programa jungs įvairias socialines funkcijas – vaikų auklėjimą šeimoje, tradicijų užtikrinimą, dvasinių ryšių tarp šeimos narių stiprinimą, teisinį šveitimą, ankstyvąją prevenciją. Tai tęstinė programa įgyvendinama nuo 2006 m. Uždaviniai:

1. Puoselėti tėvų ir mokyklos tarpusavio bendradarbiavimą. Priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti: Tėvų susirinkimai, Popietės tėvams. 2. Suteikti tėvams ir vaikams bendravimo, bendradarbiavimo meno žinių ir įgūdžių. Priemonė šiam uždaviniui įgyvendinti: Susitikimų organizavimas. Paskaitos aktualiomis temomis. 3. Konsultuoti šeimas jiems rūpimais socialiniais, pedagoginiais klausimais. Priemonė šiam uždaviniui įgyvendinti: Individualios socialinio pedagogo, psichologo konsultacijos.

Rezultato vertinimo kriterijai: 1. Tėvų dalyvavusiųjų susirinkimuose, popietėse, susitikimuose skaičius. 2. Tėvų dalyvavusiųjų paskaitose skaičius. 3. Tėvų ir mokinių besikreipusių individualių psichologo konsultacijų skaičius. 4. Tėvų ir mokinių besikreipusių individualių socialinio pedagogo konsultacijų skaičius.

Produkto vertinimo kriterijai:

1. Vykusių tėvų susirinkimų skaičius.

2. Tėvams skirtų popiečių, susitikimų, švenčių skaičius. 3. Tėvams organizuotų paskaitų skaičius. 4. Individualių psichologo konsultacijų tėvams skaičius. 5. Individualių socialinio pedagogo konsultacijų tėvams skaičius.

Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas

Sustiprės mokyklos ir tėvų ryšiai. Organizuotos 2 susitikimai ir 2 popietės tėvams. Per metus vyks 3 paskaitos tėvams apie vaikų auklėjimą šeimoje. Tėvai įgis žinių ir gebėjimų vaikų auklėjimui. Teikiamos individualios psichologės konsultacijos visiems besikreipiantiems. Teikiamos individualios socialinio pedagogo konsultacijos visiems besikreipiantiems.

PILIETIŠKUMO UGDYMO PROGRAMA

Programa užtikrina pilietinę tematiką integruoti į formalųjį ir neformalųjį ugdymą. Siekiama, kad būtų sukurtos galimybės praktiniams mokinių pilietiškumo gebėjimams

ugdyti (s), kuriant mokykloje demokratinius santykius, dalyvaujant ir organizuojant neformalųjį ugdymą. Atsižvelgus į mokyklos saugumo ir visuomenės gerovės siekius, sudaromos sąlygos dalyvauti naudingame darbe, imtis atsakomybės už savo veiksmus. Uždaviniai:

1. Padėti ugdytis praktiniams pilietiškumo įgūdžiams. Priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti:

Akcijos. Viktorinos. Veiksmo savaitė.

Mokyklos laikraščio leidyba Klasės valandėlės.

2. Supažindinti su svarbiausių valstybinių institucijų veikla. Priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti:

Lankymasis valdžios institucijose. 3. Sudaryti sąlygas mokiniams dalyvauti mokyklos sprendimų priėmime. Priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti:

Klasės elgesio taisyklių kūrimas. Aktyvieji mokyklos susirinkimai.

4. Stiprinti pagarbą istorinei atminčiai ir šiandienos tradicijoms. Priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti: Valstybinių švenčių minėjimai. Atmintinų dienų paminėjimai. Mokyklos ir tautinių tradicijų puoselėjimas.

Rezultato vertinimo kriterijai:

1. Mokinių, dalyvaujančių 2 – 3 renginiuose, skaičius. 2. Kas antras mokinys apsilankys 2 valdžios institucijose. 3. Mokinių, gebančių reikšti savo nuomonę apie mokyklos ir visuomenės problemas ir

susitarti dėl bendrų sprendimų, skaičius. 4. Mokinių, dalyvavusiųjų taisyklių kūrime skaičius. 5. Mokinių, dalyvavusiųjų kiekviename aktyviame susirinkime skaičius. 6. Mokinių, organizuojančių šventes skaičius.

Produkto vertinimo kriterijai: 1. Kasmet organizuotos 3 akcijos. 2. Nuolat leidžiamas mokyklos laikraštis.

3. Kasmet organizuojama veiksmo savaitė. 4. Kartą per trimestrą vedamas aktyvus susirinkimas. 5. Paminėtos visos valstybinės šventės ir atmintinos dienos. 6. Sukurtos klasės elgesio taisyklės.

Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas:

1. 70 % mokinių dalyvaus pilietinėse akcijose, aktyviuosiuose susirinkimuose. 2. 30 % mokinių gebės reikšti savo nuomonę apie mokyklos ir visuomenės problemas ir

susitarti dėl bendrų sprendimų . 3. 40 % mokinių organizavimas šventes ir padės mokytojams puoselėti tradicijas. 4. 10 % sumažės mokyklos tvarkos taisyklių pažeidimų.

PROFESINIO ORIENTAVIMO PROGRAMA

Profesinis orientavimas vykdomas visose jaunimo mokyklos klasėse, atsižvelgiant į šalies ekonominės, socialinės raidos perspektyvas, mokyklos resursus, bei mokinių polinkius, interesus, gebėjimus ir mokėjimus. Profesinis orientavimas vykdomas pagal apsisprendimo raidos periodus: 6 klasėje (12 metų ir daugiau) – interesų substadijoje pradedama suprasti savo galimybes, analizuojamas savęs pažinimas, pomėgiai, interesai, hobi. 7 klasėje (13 – 14 metų) – sugebėjimų substadijoje vyksta pirminis profesinis apsisprendimas, pagrįstas turima patirtimi. 8 – 10 klasėse (15 - 18 metų) – kristalizacijos substrakcijoje vyksta visų žinių nukreipimas konkrečios profesijos pasirinkimui ir įsigijimui. Daugiausiai dėmesio skiriama baigiamųjų klasių mokinių profesiniam orientavimui, jo įtvirtinimui kaip tęstinio mokymosi sampratai. Mokiniai į profesinio orientavimo procesą įtraukiami kaip aktyvūs dalyviai, o ne kaip pasyvūs gavėjai. Uždaviniai:

1. Suteikti kokybiškas ir profesionalias profesinio konsultavimo paslaugas. Priemonė šiam uždaviniui įgyvendinti: Turimų psichologinių priemonių (testų, pokalbių, konsultacijų) naudojimas mokinių

apsisprendimui. Tėvų profesinis konsultavimas.

2. Supažindinti su profesijos pasirinkimo galimybėmis pagal profesinio apsisprendimo periodus.

Priemonė šiam uždaviniui įgyvendinti: Interesų ir profesinio kryptingumo testavimas, integruojant į pagrindinio ugdymo

(lietuvių kl.) dalykus 6-7 klasėse. Tikslinės ekskursijos. Psichologinių testų, skirtų savęs pažinimui naudojimas 7 – 8 klasėse. Diskusijos klasių valandėlių metu. Standartizuotų testų pildymas 9 – 10 klasėse. Susitikimas su mokyklos absolventais, karjeros konsultantais. 3. Užtikrinti profesinio orientavimo akivaizdumą ir prieinamumą.

Priemonė šiam uždaviniui įgyvendinti: Profesinio informavimo stendai. Populiarių profesinio tinkamumo testų kaupimas.

4. Plėsti profesinio informavimo taško (PIT) veiklą. Priemonė šiam uždaviniui įgyvendinti: PIT galimybių išnaudojimas kokybiškam profesiniam orientavimui. Įsijungti į respublikinę AIKOS programą. Rezultato vertinimo kriterijai:

1. Visi mokiniai gauna kokybišką profesinį informavimą. 2. Mokinių, dalyvavusių profesinio orientavimo renginiuose, skaičius. 3. Mokyklos PIT veiklos efektyvumas. 4. Tėvų, įtrauktų į profesinio konsultavimo veiklą, skaičius. 5. Mokinių, orientuotų į profesinę karjerą ir tęstinį mokymąsi, skaičius.

Produkto vertinimo kriterijai:

1. PIT veiklos intensyvumas. 2. Organizuotų susitikimų, ekskursijų kiekis. 3. Mokinių, orientuotų profesinei veiklai bei tęstiniam mokymui, skaičius. 4. Išleistų stendų skaičius. 5. Psichologinių priemonių kiekis.

Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas:

70 % mokinių išklausys pilną profesinio konsultavimo kursą. PIT veikloje dalyvaus 80 % baigiamųjų klasių ir 60 % 6-8 klasių mokinių. 50 % tėvų (globėjų) bus sutektas savalaikis ir kokybiškas profesinis informavimas. Parengti trys informaciniai stendai. 50 – 60 % 10-ųjų klasių mokinių pasirinks profesinio arba kitą tęstinio mokymosi

formą. Organizuota 5 ekskursijos, 3 susitikimai.