ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

AGRONOMIJOS FAKULTETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

PAGRINDINIŲ UNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO

RUOŠIMO IR ĮFORMINIMO METODINIAI NURODYMAI

Agronomijos fakulteto Žemės ūkio mokslų (pagrindinės )ir Vadybos (gretutinės) krypčių

studijų programos Žemės ūkio technologijos ir vadyba studentams

Akademija, 2012

TURINYS

PRATARMĖ.......................................................................................................................4

1. DARBO STRUKTŪRA..................................................................................................6

2. DARBO RUOŠIMO NUOSEKLUMAS........................................................................7

3. ATSKIRŲ DARBO DALIŲ TURINYS........................................................................8

4. REIKALAVIMAI DARBO APIPAVIDALINIMUI......................................................16

LITERATŪRA...................................................................................................................20

PRIEDAI.............................................................................................................................21

2

Metodiniai nurodymai aprobuoti Agronomijos fakulteto metodinės komisijos

posėdyje 2012 m. vasario mėn. 01 d. protokolo Nr.9 (59)

Autoriai: doc. A. Krasauskas, doc. A.Astromskienė, doc. I. Pranckietienė, dr. L.

Šarlauskienė, doc. I. Vagusevičienė, doc. L. Žilėnaitė.

Recenzavo: prof. dr. V. Šlapakauskas, doc. dr. V. Pranckietis, doc. V. Liakas,

doc. R. Vaisvalavičius, doc. S Raudonius

3

PRATARMĖ

Agronomijos fakulteto studentas, užbaigdamas pagrindines universitetines studijas

Lietuvos žemės ūkio universitete, parengia baigiamąjį darbą.

Pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis darbas - tai kvalifikacinis savarankiškas

darbas, atspindintis studento įgytas teorines žinias ir gebėjimus nagrinėjant pasirinktą tyrimo

problemą. Baigiamieji darbai gali būti teoriniai, eksperimentiniai, taikomieji ar mišrūs

(programos Žemės ūkio technologijos ir jų vadyba studentams rekomenduojama rinktis

taikomojo pobūdžio darbus).

Taikomojo pobūdžio darbuose turi būti:

apibūdinti nagrinėjamos problemos teoriniai aspektai (pripažintos teorijos, metodikos,

diskusiniai ar probleminiai klausimai, apžvelgti Lietuvoje ir pasaulyje atlikti

svarbiausi darbai;

remiantis turima informacija ar surinktais duomenimis, naudojant šiuolaikinius

metodus išanalizuota esama situacija;

remiantis atlikta analize ir ekonominiais skaičiavimais, pateikti pasiūlymai,

rekomendacijos, prognozės, projektai.

Eksperimentiniuose darbuose turi būti:

atliktas eksperimentas ar surinkta lauko tyrimų medžiaga;

remiantis šiuolaikiniais metodais atlikta gautų duomenų analizė;

gauti rezultatai palyginti su mokslinėje literatūroje skelbiamais duomenimis;

atlikti ekonominiai paskaičiavimai;

pateiktos išvados, siūlymai ir rekomendacijos auginimo technologijų tobulinimui.

Teoriniuose (analitiniuose) darbuose turi būti:

analizuojami problemos teoriniai aspektai (apžvelgti nagrinėjama tema Lietuvoje

(Baltijos šalyse Europoje, pasaulyje) atlikti svarbiausi darbai, išryškinami pastebėti

prieštaravimai, pateikiami bei palyginami skirtingi įvairių autorių požiūriai,

argumentai. parodyta problemos ir atskirų klausimų nagrinėjimo būklė pasaulyje ir

Lietuvoje, aptariamos svarbiausios sąvokos, terminai, teoriniai modeliai ir jų

elementai);

atliekama Lietuvos statistikos departamento ir kitų šaltinių skelbiamų duomenų,

susijusių su nagrinėjama problema, analizė;

pateikiami sprendimo būdai.

4

Baigiamojo darbo apimtis priklauso nuo pasirinktos temos, atliktų tyrimų, sukauptos

medžiagos. Rekomenduojama darbo apimtis yra 25 - 40 puslapių, neįskaitant priedų.

Ši metodinė priemonė skirta pagrindinių universitetinių studijų programos Žemės ūkio

technologijų ir jų vadyba studentams.

Autoriai: doc. A. Krasauskas, doc. A.Astromskienė, doc. I. Pranckietienė, dr. L.

Šarlauskienė, doc. I. Vagusevičienė, doc. L. Žilėnaitė.

5

1. DARBO STRUKTŪRA

Rekomenduojama baigiamojo darbo struktūra:

TITULINIS LAPAS

PRIEŠLAPIS

UŽDUOTIS

SANTRAUKA

SANTRAUKA UŽSIENIO KALBA

TURINYS

TERMINŲ (SĄVOKŲ) ŽODYNĖLIS IR SANTRUMPOS

ĮVADAS

1. LITERATŪROS APŽVALGA

2. TYRIMŲ (ARBA PROJEKTAVIMO) METODAI IR SĄLYGOS (išskyrus

aprašomojo analitinio pobūdžio darbus, žr. priedas 4)

3. DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ (išskyrus aprašomojo analitinio

pobūdžio darbus, žr. priedas 4)

IŠVADOS

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

PRIEDAI

6

2. DARBO RUOŠIMO NUOSEKLUMAS

Pagrindinių universitetinių studijų baigiamojo darbo temą studentas pasirenka

studijuodamas 2 kurse. Pagrindinių universitetinių studijų baigiamųjų darbų temos turi būti

apsvarstytos ir patvirtintos instituto posėdyje.

Studentas, pasirinkęs baigiamojo darbo temą kartu su vadovu užpildo nustatytos formos

baigiamojo darbo užduotį (žr. priedą 3).

Užpildytą užduotį pasirašo darbo vadovas, studentas ir ją patvirtina instituto direktorius,

užduotis pildoma keturiais egzemplioriais. Baigiamojo darbo užduotį studentas gali koreguoti

tik vadovo pritarimu ir instituto direktoriaus sutikimu. Užduotis pridedama prie paruošto

baigiamojo darbo.

Baigiamasis darbas ruošiamas pagal sudarytą darbo grafiką, jo eigą kontroliuoja darbo

vadovas. Baigiamasis darbas rengiamas tokia tvarka:

1) sudaromas darbo planas ir metodika;

2) renkama nagrinėjamu klausimu literatūra;

3) atliekamas eksperimentinis, taikomojo arba aprašomojo pobūdžio darbas;

3) skaičiuojami atitinkami rodikliai, sudaromos duomenų lentelės;

4) braižomos diagramos, grafikai, schemos pagrindiniams tyrimų rezultatams pavaizduoti;

7) rašomas baigiamojo darbo tekstas;

5) rašomos išvados;

6) darbas apipavidalinamas;

7) paruoštas darbas pristatomas ir aptariamas instituto posėdyje, jei darbas vertinamas

teigiamai, jis pateikiamas paskirtam recenzentui 10 dienų iki viešojo gynimo.

8) darbas ginamas Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisijoje.

7

3. ATSKIRŲ DARBO DALIŲ TURINYS

Titulinis lapas. Jame pateikiama pagrindinė privalomoji informacija apie paruoštą

baigiamąjį darbą. Tituliniame lape turi būti užrašytas universiteto, fakulteto ir instituto,

kuriame buvo paruoštas baigiamasis darbas, pavadinimas; darbo autoriaus vardas ir pavardė;

darbo pavadinimas; darbo tipas; studijų sritis; studijų kryptis; studijų programa; darbo

vadovo, instituto direktoriaus, darbo recenzento vardas ir pavardė; darbo paruošimo metai,

registracijos numeris (baigiamieji darbai registruojami dekanate). Pavyzdys pateiktas 1 priede.

Priešlapis. Priešlapyje nurodoma papildoma informacija, t.y. recenzento ir Baigiamųjų

darbų ir egzaminų vertinimo komisijos įvertinimai. Pavyzdys pateiktas 2 priede.

Baigiamojo darbo užduotis. Tai fakulteto Metodinės komisijos nustatyta forma, kurioje

nurodomas baigiamojo darbo autorius ir vadovas, darbo pavadinimas ir struktūra, darbo

grafikas, darbo ruošimo pabaigos data, konsultantai. Baigiamojo darbo užduotyje įrašoma

instituto išvada apie leidimą ginti darbą viešai. Pavyzdys pateiktas 3 priede.

Santrauka. Tai maždaug 0,5 puslapio (A4, 1,5 int., 12 pt) arba 150-300 žodžių tekstas,

kurio pradžioje nurodomas darbo pavadinimas bei pateikiamas trumpas darbo apibūdinimas,

iš kurio išryškėtų darbo tikslas, uždaviniai, gauti rezultatai ir jų trumpas komentaras bei

pagrindinės išvados. Santraukos pabaigoje pateikiami 3-5 prasminiai (reikšminiai, raktiniai)

žodžiai ar jų junginiai. Pavyzdys pateiktas 5 priede.

Santrauka užsienio kalba. Lietuviškos santraukos vertimas pasirinkta užsienio (anglų,

vokiečių ir kt.) kalba. Santrauka užsienio kalba rašoma po lietuviškos santraukos teksto kitame

puslapyje. Santraukos pavyzdys pateiktas 6 priede.

Turinys. Turinį sudaro visų darbo dalių, skyrių ir poskyrių pavadinimai, nurodant kuriame

puslapyje jie prasideda. Sudaromas taip, kad iš jo dalių, skyrių ir poskyrių pavadinimų

skaitytojas galėtų nesunkiai susidaryti nuomonę apie bendrą darbo struktūrą, principinį tyrimo

realizavimo kelią bei darbo sudėtinių dalių apimtis.

Baigiamasis darbas turi būti kryptingas, logiškas ir nuoseklus. Turinyje medžiaga

skirstoma į dalis, skyrius ir poskyrius. Dalys, skyriai ir poskyriai numeruojami naudojantis

tarptautine klasifikacijos ir žymėjimo sistema. Jos esmė ta, kad kiekvienai darbo daliai,

skyriui ar poskyriui išlaikant jų taksonominę hierarchiją yra suteikiami numeriai, kurie

užrašomi arabiškais skaitmenimis. Tokios pat dalių, skyrių ir poskyrių žymėjimo bei

numeravimo sistemos reikia laikytis ir tekste. Turinio pavyzdys pateiktas 7 priede.

8

Terminų (sąvokų) žodynėlis ir santrumpos. Šioje darbo dalyje galima pateikti baigiamajame

darbe vartotų terminų ir sąvokų apibūdinimą. Terminai (sąvokos) aprašomi lietuviškos abėcėlės

tvarka. Santrumpų sąrašas – teikiamas tik esant poreikiui, kada darbe dažnai naudojamų

nestandartinių santrumpų skaičius siekia 5 ar daugiau.

Įvadas. Įvadas skiriamas trumpai pristatyti analizuojamą problemą ir paaiškinti kaip ji bus

sprendžiama. Įvade nurodoma:

Temos aktualumas – paaiškinama kiek pasirinkta tema yra svarbi teoriniu ir praktiniu

aspektu;

Tyrimo objektas – tai bet kuri žmogaus veikla, jo pažinimo sritys (žemės dirbimo

technologijos žieminiams javams; bulvių tręšimas NPK trąšomis; vasarinių kviečių apsauga nuo

ligų ir kenkėjų; sertifikuoti ekologinės gamybos ūkiai ir pan.).

Darbo hipotezė – suformuluojama konkreti tyrimo prielaida, patvirtinimo

reikalaujantis teiginys ar bendriausioji pirminė tyrimo idėja (tai neprivalomas, tačiau

pageidautinas skirsnis bakalauro baigiamajame darbe);

Darbo tikslas ir uždaviniai. Darbo tikslas turi atspindėti darbo esmę ir jo prasmę, jo

formuluotė turi būti kuo trumpesnė ir aiškesnė. Darbo tikslas turi atitikti pasirinktos temos

pavadinimą, jame turėtų atsispindėti ir tyrimo objektas, t.y. tai, kas bus tiriama. Suformulavus

darbo tikslą, nustatomi konkretūs planuojamo darbo uždaviniai, kuriuos reikalinga išspręsti,

norint pasiekti suformuluotą darbo tikslą. Rekomenduojama numatyti 2-4 uždavinius,

išreiškiančius svarbiausius konkretaus darbo vykdymo etapus. Tyrimų uždaviniai išvardijami

griežtai formalizuotai, t.y. pateikiant kiekvieną jų iš naujos eilutės.

Aprašomojo analizuojamojo pobūdžio darbe, šioje dalyje turi būti pateikti darbe taikyti

metodai (pvz.: mokslinės literatūros analizės, loginės analizės ir sintezės, rodiklių

lyginamosios analizės, statistinių duomenų apdorojimo, grafinio vaizdavimo ir kt.).

Rekomenduojama „Įvado“ teksto apimtis 1-2 puslapiai.

Literatūros apžvalga. Rengiant baigiamąjį darbą yra surenkama nagrinėjamu klausimu

literatūra: knygos, moksliniai straipsniai, internetiniai šaltiniai. Visa sukaupta informacija

sugrupuojama, analizuojama, cituojama ir aprašoma. Literatūros apžvalga turi turėti konkretų

pavadinimą pagal sukauptos mokslinės literatūros turinį. Ši darbo dalis gali būti išskaidyta į

poskyrius. Rašant šią dalį būtina pateikti kitų autorių duomenis, citatas ir tyrimo rezultatus.

Rekomenduojama šios dalies apimtis - 5 – 10 puslapių. Literatūros citavimo pavyzdys

pateiktas 11 priede.

9

Tyrimų (arba projektavimo) metodai ir sąlygos. Šioje dalyje paaiškinamos tyrimo

sąlygos ir metodika. Šios dalies turinys priklauso nuo vykdytų tyrimų rūšies, krypties ir

taikytų metodų. Ji gali būti išskaidyta į poskyrius.

Jeigu baigiamasis darbas rašomas remiantis eksperimentinių tyrimų rezultatais, šioje

dalyje turi būti pateikta:

- vykdytų tyrimų vieta, laikas, detali schema;

- dirvožemio charakteristika (lauko bandymai);

-ėminių charakteristika (laboratoriniai bandymai);

- tyrimų ir analizių metodai (aprašomi arba su nuoroda į literatūros šaltinį);

- tyrimo rezultatų statistinės analizės metodai;

- naudotos priemonės, darbų atlikimo laikas;

- tyrimų laikotarpio meteorologinės sąlygos (lauko bandymai).

Jeigu baigiamasis darbas yra taikomojo pobūdžio, šioje dalyje turi būti pateikta:

- tiriamojo objekto aprašymas (vieta, laikas, dirvožemio ar meteorologinių

sąlygų charakteristika, sėjomaina, augalų apsaugos, tręšimo auginimo

technologijos ir kt.);

- projektavimo ar modeliavimo metodai (derliaus prognozavimo, tręšimo planų

sudarymo, fitofagų apskaitos ir prognozės ir kt.).

Darbo rezultatai ir jų analizė. Tai pagrindinė baigiamojo darbo dalis, kurioje perteikiami

svarbiausi darbo autoriaus atlikto tyrimo rezultatai. Duomenys iliustruojami paveikslais

ir/arba pateikiami lentelėse (duomenys nedubliuojami). Kai darbas eksperimentinio pobūdžio

– pagrindiniai darbo rezultatai turi būti įvertinti atliekant išsamią statistinę analizę, o prie

mažiau reikšmingų duomenų vidurkių gali būti pateikiamos tik vidurkių paklaidos (išskyrus

analitinio ir taikomojo pobūdžio darbus). Gauti rezultatai turi atsakyti į darbo įvade

suformuluotus uždavinius, t.y. juos išspręsti, todėl rezultatų išdėstymas turi atitikti loginę

nustatytų tyrimo uždavinių seką.

Labai svarbus yra loginis pereinamasis ryšys tarp atskirų šios dalies skyrių ir poskyrių.

Kiekvienas skyrius turi būti išbaigtas, turėti pradžią, rezultatų pateikimą ir aptarimą bei

pabaigą, kurioje būtų trumpai apibendrinami gauti rezultatai, siūlomos rekomendacijos ir

parengiamos prielaidos tolesnei analizei. Skyrių skaičius priklauso nuo iškeltų tyrimo

uždavinių skaičiaus. Dalies skyrių bei detalesnių juose išskiriamų poskyrių pavadinimai turi

būti pakankamai trumpi ir aiškūs, nusakantys juose pristatomų atliktų tyrimų užduočių esmę

bei pobūdį.

10

Šioje dalyje gautus tyrimo rezultatus rekomenduojama palyginti su kitų mokslininkų

tyrimų duomenimis.

Šios dalies teksto apimtis yra 15-25 puslapiai arba ne mažiau kaip pusė viso darbo

apimties, įskaitant metodinę dalį.

Studijų programos „Žemės ūkio technologijos ir vadyba“ studentai šioje eksperimentinio

pobūdžio baigiamojo darbo dalyje atlieka ir pateikia vykdyto tyrimo rezultatų ekonominį

vertinimą. Ši medžiaga išdėstoma išskiriant atskirą poskyrį „Tyrimo rezultatų ekonominis

vertinimas“.

Šios darbo dalies tikslas – ekonominiu požiūriu įvertinti tirtą problemą pagal atskiras

sprendimų alternatyvas ir parinkti šiuo aspektu naudingiausią sprendimo variantą.

Ekonomiškai pagrįsti ūkiniai sprendimai yra modernaus ūkininkavimo pagrindas.

Dabartiniu metu jie tapo ypač sudėtingi, nes padidėjo gamybos mastas, susiduriama su vis

didesnėmis galimybėmis ir didesniu jų variantų skaičiumi. Kokį sprendimą pasirinksime ir jį

įdiegsime gamyboje, tokia bus ir jo nauda ūkininkui ar kitam žemės ūkio produkcijos

gamintojui.

Vertinant agrotechninius sprendimus ekonomiškai, nustatoma, kokia būna atskirų

gamybos veiksnių įtaka rezultatui, koks tų veiksnių racionalus dydis, struktūra, intensyvumas.

Visa tai įvertinę, išaiškiname sprendimo variantą, kuris sąlygoja pageidaujamą rezultatą,

dažniausiai didžiausią efektą, matuojamą pagal iš anksto pasirinktą kriterijų.

Bet kurioje veikloje pasiekti rezultatai matuojami efektu (lot. effectus – veikimas, išdava).

Efektas ekonominiu požiūriu – tai įmonės vykdomos ūkinės komercinės veiklos rezultatas.

Svarbiausiu efekto rodikliu laikomas galutinis veiklos rezultatas: pagamintų produktų (pieno,

mėsos) kiekis, išaugintas grūdų, bulvių derlius ir pan. Efektas gali būti išreiškiamas ir vertine

išraiška (litais): bendrosios produkcijos vertė, Bendrasis vidaus produktas (BVP) ir pan. Kuo

didesnis veiklos rezultatas, kuo didesnė jo vertė, tuo didesnis ir ekonominis efektas.

Tačiau vertinti pasiektą rezultatą atsižvelgiant į sukurtą absoliutų naujos vertės dydį

nepakanka. Vienodą naują vertę galima gauti panaudojus nevienodą išteklių kiekį (skirtingos

kokybės žemę, nevienodą trąšų kiekį, skirtingas technologijas, išlaidas ir kt.). Todėl be

absoliutaus efekto skaičiuojamas ir santykinis rezultatas, t.y. efektas tenkantis panaudotų

išteklių vienetui. Tai jau yra ekonominis efektyvumas. Efektyvumas – tai įmonės veiklos

veiksmingumas, rezultatyvumas. Kitaip tariant efektyvumas yra gamybos išteklių

panaudojimo lygis. Jeigu ekonominis efektas yra absoliutus dydis, tai ekonominis

efektyvumas – santykinis. Jis išreiškiamas santykiu tarp pasiekto rezultato (efekto) ir jam

pasiekti panaudotų išteklių. Turint šį rodiklį galima tarpusavyje palyginti rezultatus, kuriuos

gauna skirtingi verslo subjektai (gamintojai), t.y. galima nustatyti jų verslo ekonominį

11

efektyvumą. Efektyvumo rodiklius visose verslo srityse stengiamasi maksimizuoti, t.y.

didinti. Tuo tikslu įmonėje dedamos visos pastangos kuo didesniam efektui pasiekti.

Efektyvumo lygiui įvertinti naudojami įvairūs rodikliai, iš jų svarbiausi: pelnas

(nuostolis) ir pelningumas.

Pelnas (nuostolis) yra svarbiausias įmonės veiklos rezultatyvumo rodiklis. Pelnas yra

apibendrinantis rodiklis, kuris rodo visos įmonės (ūkio) arba atskiro produkto, šakos veiklos

finansinį rezultatą. Pelnas – tai pridėtosios vertės dalis, kurią uždirba įmonė pardavusi

pagamintą produktą (paslaugą), t.y. skirtumas tarp gautų pardavimo pajamų ir sunaudotų

išteklių (išlaidų). Įmonės veikla, kurios pajamos už parduotus produktus viršija gamybos

išlaidas, vadinama pelninga arba rentabilia, priešingu atveju – nuostolinga (nepelninga,

nerentabilia). Pelnas skirstomas į tipus, atsižvelgiant į tai, kokiose įmonės veiklos srityse jis

susidaro. Išskiriamas:

- bendrasis pelnas (nuostolis);

- veiklos pelnas (nuostolis);

- įprastinės veiklos pelnas (nuostolis);

- ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą;

- grynasis pelnas (nuostolis).

Gauta pelno suma įmonėje dar nenusako, kokia kaina ji yra gauta, kokia turto dalis ar

išlaidų suma dalyvavo gaunant pelną. Todėl skaičiuojami pelningumo rodikliai. Santykiniai

pelningumo rodikliai gali būti skaičiuojami remiantis įvairiu įmonėje gautu pelnu –

bendruoju, veiklos arba grynuoju.

Atliekant agrotechninių sprendimų ekonominį vertinimą dažniausiai skaičiuojamas

bendrasis pelnas ir pardavimų bei veiklos pelningumas.

Bendrasis pelnas (nuostolis) – tai skirtumas tarp gautų pardavimo pajamų (bendrosios

produkcijos vertės) ir parduotų (pagamintų) produktų savikainos (gamybos išlaidų).

Pardavimų pelningumas – tai bendrojo pelno (nuostolio) santykis su pardavimo

pajamomis (bendrosios produkcijos verte). Pardavimų pelningumas rodo, kiek gauta bendrojo

pelno vienam pardavimo pajamų vienetui (litui).

Veiklos pelningumas – tai bendrojo pelno (nuostolio) santykis su parduotų (pagamintų)

produktų savikaina (gamybos išlaidomis). Veiklos pelningumas rodo, kiek gauta bendrojo

pelno (nuostolio) vienam parduotų produktų savikainos (gamybos išlaidų) vienetui (litui).

Pelno ir pelningumo rodikliai apskaičiuojami apskaičiavus gamybos išlaidas ir

pardavimo pajamas.

12

Gamybos išlaidos apskaičiuojamos pagal sudarytas technologines korteles kiekvienam

tyrimo (bandymo) variantui. Šias išlaidas sudaro: sėklos, trąšų, degalų ir augalų apsaugos

priemonių vertė, nusidėvėjimo ir darbo apmokėjimo išlaidos bei veiklos sąnaudos.

Pardavimo pajamos apskaičiuojamos gautą derlių padauginus iš atitinkamo produkto

kainos, atsižvelgiant į jo kokybę. Tuo atveju, kai gamybinis efektas būna išreikštas keliomis

produkto rūšimis (pvz., javų - grūdais ir šiaudais, linų – sėmenimis ir stiebeliais), skaičiuojant

pardavimo pajamas, būtina įvertinti visas produktų rūšis: pagrindinę, gretutinę ir šalutinę.

Neprekiniams produktams (pvz., šiaudai, lapai, kultūrinių ganyklų žalioji masė, pašariniai

runkeliai ir pan.) apskaičiuojamos ne pardavimo pajamos, o bendrosios produkcijos vertė,

jų natūrinę masę išreiškus apykaitos energija (MJ – megadžauliais) ir ją įvertinus atitinkamos

rūšies pašarinių grūdų kaina.

Tokia tvarka tyrimo rezultatų ekonominis vertinimas atliekamas, kai kiekvienas tyrimo

(bandymo) schemos variantas yra iškeltos problemos sprendimo alternatyva (tyrimai be

kontrolės). Pvz., tyrimo tema: „Įvairių rudeninio žemės dirbimo technologijų įtaka žieminių

kviečių derliui“. Šiuo atveju kiekvieno varianto gamybos veiksniai (žemės dirbimo

technologijos) yra skirtingi, todėl ekonominiai rodikliai apskaičiuojami kiekvienam tyrimo

variantui ir jais remiantis parenkamas ekonominiu požiūriu racionaliausias sprendimo

variantas. Tokio tyrimo rezultatų ekonominio vertinimo rodiklių pavyzdžiai pateikti 8 priedo

3.4 lentelėje.

Didelė dalis agrotechninių tyrimų vykdoma pagal schemas, kuriose yra kontrolinis

variantas ir visi gauti tyrimo rezultatai lyginami su juo. Pvz. tyrimo tema: „Kalio trąšų įtaką

bulvių derliui“. Šiuo atveju pastovūs veiksniai (dirvožemio kokybė, įterptas azoto ir fosforo

trąšų kiekis, agrotechnika, augalų apsauga ir t.t.) būna vienodi visuose variantuose, skiriasi tik

tiriamas veiksnys, t.y. kalio trąšų normos. Tada tokio tyrimo rezultatų ekonominiam

vertinimui atlikti skaičiuojamos papildomos gamybos išlaidos, derliaus priedo vertė,

papildomas bendrasis pelnas (nuostolis), papildomų gamybos išlaidų našumas.

Papildomos gamybos išlaidos – tai tos gamybos išlaidos, kurios skiriasi nuo

kontrolės varianto gamybos išlaidų. Tokiu atveju kontrolinio varianto gamybos išlaidos visai

neskaičiuojamos, o skaičiuojama tik ta kiekvieno alternatyvaus varianto gamybos išlaidų

dalis, kuri skiriasi nuo bazinio varianto. Pvz., analizuojant tręšimo kalio trąšų normomis

bandymus, apskaičiuojamos tokios papildomos gamybos išlaidos:

1) kalio trąšų vertė, įskaitant jų transportavimo į ūkį ir laikymo išlaidas;

2) tręšimo kalio trąšomis darbų išlaidos;

3) dėl kalio trąšų įtakos gauto derliaus priedo sudorojimo išlaidos;

4) papildomos netiesioginės išlaidos.

13

Derliaus priedo vertė apskaičiuojama kiekvieno varianto derliaus priedą įvertinus

supirkimo kainomis. Neprekinių produktų derliaus priedo vertė apskaičiuojama ta pačia

tvarka, kaip ir šių produktų bendrosios produkcijos vertė.

Papildomas bendrasis pelnas (nuostolis) – tai skirtumas tarp derliaus priedo vertės

ir papildomų gamybos išlaidų.

Papildomų gamybos išlaidų našumą parodo tokie rodikliai: a) derliaus priedo vertė

tenkanti vienam papildomų gamybos išlaidų vienetui; b) papildomo bendrojo pelno suma

tenkanti vienam papildomų gamybos išlaidų vienetui (litui). Šie rodikliai parodo, kiek gauta

derliaus priedo vertės ir papildomo bendrojo pelno vienam papildomų gamybos išlaidų

vienetui (litui).

Tokio tyrimo rezultatų ekonominio vertinimo rodiklių pavyzdžiai pateikti 8 ir 9 prieduose

3.2 ir 3.3 lentelėse.

Išvados. Išvados formuluojamos remiantis baigiamajame darbe pateikta medžiaga. Jos turi

būti trumpos, aiškios ir konkrečios, glaustai aprašant, kokie yra gauti tyrimų rezultatai. Jos

turi atspindėti baigiamojo darbo tikslą ir iškeltus uždavinius. Paskui gali būti pateikti

konkretūs pasiūlymai nagrinėtai problemai spręsti. Pasiūlymai formuluojami tik atliktų tyrimų

rezultatais, jie turi būti pagrįsti teoriškai ir empiriškai. Rekomenduojama išvadų apimtis - ne

daugiau kaip 0,5 – 1 puslapis. Pavyzdys pateiktas 11 priede.

Po išvadų ir pasiūlymų kairėje lapo pusėje turi būti nurodyta darbo baigimo data, dešinėje

- autoriaus parašas.

Literatūra. Literatūros sąrašas pateikiamas baigiamojo darbo pabaigoje. Bibliografiniai

įrašai rūšiuojami autorių (o jei autoriai nenurodomi, antraščių) abėcėlės tvarka ir numeruojami

iš eilės. Pirmiausiai sąraše pateikiami įrašai lotynišku šriftu (lietuvių, anglų, vokiečių,

prancūzų ir kt. kalbomis), o po to kitais, pvz., kirilica (rusų ir kt. kalbomis). Dokumentų

aprašai kirilica ir kt. nelotyninami. Literatūros sąraše pateiktose bibliografinėse nuorodose po

autoriaus pavardžių (jei nėra autorių, tuomet po antraščių) įterpiamos publikacijos datos.

Bibliografinė nuoroda – bibliografinis aprašas, kuriame pateikiamos žinios apie

dokumentus, minimus ar cituojamus mokslo ir studijų darbuose. Žinios apie dokumentus

bibliografiniame apraše yra pateikiamos ne bet kokios ir ne bet kaip, o pagal taisykles.

Svarbiausi elementai, kurie apibūdina dokumentą ir turi būti įtraukti į aprašą:

- autorius (-iai), t.y. asmuo ar kolektyvas, atsakingas už dokumento turinį;

- antraštė, t.y. knygos ar jos skyriaus, žurnalo ar jo dalių (straipsnių) pilnas

pavadinimas;

- išleidimo duomenys (vieta, leidėjas, metai), apimtis (puslapiai, tomai);

- žurnalo ar tęstinio leidinio metai, numeris ar tomas ir puslapiai, aprašant straipsnius;

14

- laikmenos rūšis (pvz., interaktyvus, diskas ir pan.), nuorodos sudarymo data ir

dokumento prieigos sąlygos (Prieiga per...), aprašant elektroninius dokumentus.

Šie elementai bibliografinėse nuorodose yra skiriami taškais, kableliais, skliausteliais ar

kt. skiriamaisiais ženklais ir sudaromos pagal dokumento, kurį cituojame, tipą (knyga,

straipsnis, disertacija ir t.t.). Bibliografinės nuorodos ir jų sąrašai turi būti sudaromi pagal

tarptautinius standartus, galiojančius Lietuvoje. Bibliografinėje nuorodoje pateikti duomenys

turi apibūdinti konkretų dokumentą, todėl informaciją apie cituojamus dokumentus reikia

surinkti ir užsirašyti labai tiksliai iš dokumentų antraštinių puslapių, iš šaltinių (žurnalų,

knygų...), kuriuose atspausdintas cituojamas straipsnis, interneto svetainės ir kt.

Tekste turi būti pateikta nuoroda į literatūros sąrašą. Lenktiniuose skliausteliuose

pateikiamas pirmasis cituojamo dokumento elementas (autorius ar antraštė) ir išleidimo metai.

Jei reikia, po metų galima nurodyti puslapių numerius. Jei tokį pat elementą ir metus turi keli

dokumentai, jie atskiriami mažosiomis raidėmis (a, b, c ir t.t.) po metų tuose pačiuose

skliausteliuose. Jei pirmasis elementas įrašomas į tekstą, tai skliausteliuose nurodomi tik

metai ir gali būti nurodomi cituojami puslapiai. Literatūros citavimo pavyzdžiai pateikti 11

priede.

Priedai. Baigiamojo darbo pabaigoje pateikiami priedai, jei jie iš esmės papildo ir praturtina

darbą. Priedai gali būti didelės apimties lentelės, išplėstiniai arba kontroliniai skaičiavimai,

maketai, schemos, pirminiai eksperimento duomenys ir kita medžiaga, kuri yra aptarta tekste.

Priedų įforminimo reikalavimai plačiau pateikti ketvirtame šių nurodymų skyriuje.

15

4. REIKALAVIMAI DARBO APIPAVIDALINIMUI

Pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis darbas turi būti parengtas Microsoft

Windows operacinės sistemos ne ankstesne kaip Microsoft Word‘2000 versija.

Teksto kalba. Darbas rašomas lietuvių kalba. Teksto kalba turi būti aiški, rišli,

taisyklinga. Patartina vengti ilgų sakinių. Rašant privalu laikytis bendrųjų lietuvių kalbos

rašybos ir skyrybos taisyklių.

Spausdinamo lapo parametrų nustatymas. Darbui naudojami A4 formato standartiniai

balto popieriaus lapai (210x297mm). Tekstas spausdinamas kompiuteriu, laikantis dokumentų

rengimo ir įforminimo taisyklių. Spausdinama vienoje lapo pusėje 12 punktų Times New

Roman (Baltic) šriftu ir 1,5 intervalo (1,5 Lines) tarp eilučių. Teksto lapai orientuoti

vertikaliai (portrait).

Paraštės. Rašant darbą turi būti paliekamos tokio pločio paraštės: kairioji – 3 cm,

viršutinė ir apatinė – po 2 cm, dešinioji – 2 cm. Teksto eilutės iš abiejų pusių sulygintos.

Kiekviena pastraipa pradedama iš naujos eilutės, atitrauka nuo kairiojo krašto ne daugiau

2,2 cm .

Lapų numeravimas. Teksto puslapiai numeruojami pradedant „Terminų (sąvokų)

žodynėliu“, nes pirmieji puslapiai į bendrą puslapių skaičių įskaičiuojami, tačiau juose

puslapio numeris nerašomas.

Lapo numeris rašomas lapo apatinėje paraštėje centruotai be brūkšnelių ar taškų (pagal

Knygų leidybinį įforminimą LST 1219-92).

Teksto skirstymas. Darbo tekstinė dalis skirstoma skyriais, poskyriais, skyreliais, o šie –

punktais, punktų popunkčiais). Jeigu nuspręsta kurią nors darbo dalį smulkinti, reikia išskirti

ne mažiau kaip du poskyrius ar skyrelius.

Skyriai, poskyriai, skyreliai turi pavadinimus ir numeruojami iš eilės arabiškais

skaitmenimis, pavyzdžiui, 2.; 2.1.; 2.1.1. (po kiekvieno skaitmens dedamas taškas).

Skyrių, poskyrių bei skyrelių pavadinimai turi būti glausti, aiškūs, prasmingi. Pavadinimai

neturi kartotis. Neleistina, kad viena iš darbo dalių kartotų darbo pavadinimą. Jei

pavadinimas ilgesnis (neturėtų būti daugiau kaip 12 žodžių), jis gali būti rašomas per 2 ar 3

eilutes.

16

Skyrių pavadinimai rašomi centruotai didžiosiomis paryškintomis raidėmis (šrifto dydis –

14 pt). Skyriai visuomet pradedami spausdinti naujame puslapyje.

Poskyrių pavadinimas spausdinamas centruotai mažosiomis paryškintomis raidėmis,

pirmoji raidė – didžioji (šrifto dydis – 14 pt). Poskyriai spausdinami tame pačiame puslapyje.

Jei po poskyrio teksto puslapyje liko nedaug vietos, tai naujo poskyrio pavadinimą geriau

kelti į naują puslapį.

Skyrelių pavadinimo pirmoji raidė didžioji, kitos – mažosios (šrifto dydis – 12 pt),

paryškintos; pats pavadinimas rašomas nuo kairiojo krašto.

Taškai po pavadinimų nededami. Žodžiai pavadinimuose nekeliami. Pavadinimų

pabraukti nereikia.

Skyrių, poskyrių, skyrelių antraštės atskiriamos nuo teksto papildomu intervalu.

Pavadinimų skyrimo intervalas visose darbo dalyse turi būti vienodas.

Santrumpų rašymas. Tekste galimi įvairūs žodžių ir terminų sutrumpinimai bei

santrumpos, tačiau tik pagal galiojančias raštvedybos taisykles, pavyzdžiui: t ha-1, min., Lt,

mg, m3, mol, t.y., žr., Nr. ir panašiai. Jų aiškinti nereikia. Kitus terminų ar žodžių trumpinimo

būdus galima vartoti tik tuo atveju, jei tai paaiškinta darbo tekste. Reikėtų vengti vartoti daug

sutrumpinimų.

Fizikiniai dydžiai turi būti pateikiami tarptautinės vienetų sistemos (SI) vienetais.

Pagrindiniai fizikinių dydžių vienetai ir jų žymėjimai pateikti standartuose LST ISO 31: 1996

„Dydžiai ir vienetai“ ir LST ISO 1 000 SI vienetai ir jų kartotinių bei tam tikrų kitų vienetų

vartojimo rekomendacijos.

Lentelės numeris ir pavadinimas visada rašomas virš lentelės. Lentelės numeruojamos

pagal atskirus skyrius. Pirmieji skaičiai reiškia to skyriaus, kuriame yra ši lentelė, numerį, o

paskutinis skaičius – tos lentelės numerį skyriuje. Pavyzdžiui: 1.1 pav.; 2.2 pav.; 3.1 lentelė

(žr. 8 priedą).

Lentelių ir jų skilčių antraštės pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis, pirmoji raidė –

didžioji. Antrojoje lentelės antraštės eilutėje (paantraštė) – mažosiomis. Antraštės rašomos

vienaskaita, po jų skyrybos ženklai nededami. Pagrindiniai lentelės elementai: lentelės

numeris, antraštė, paantraštės, lentelės skiltys, eilutės (1.1 lent.).

1.1 lentelė. Lentelės pavadinimasBandymų vykdymo vieta, metai

Eilučių pavadinimų antraštė

Skilties antraštė Skilties antraštėskilties

paantraštėskilties

paantraštėskilties

paantraštėskilties

paantraštė1 2 3 4 5

17

Pateikiant lentelę, publikuotą kitame šaltinyje, būtina po lentelės pavadinimo

skliausteliuose nurodyti šaltinį iš kur paimta (2.1 lent.).

2.1 lentelė. Svarbiausi natūralūs ir žmogaus ūkinės veiklos taršos komponentai (Botkin,

Keller, 1998)

Oro teršalaiEmisija proc.

Svarbiausi taršos šaltiniainatūrali žmonių veiklos

1 2 3 4

Jei lentelėse rašomi skaičiai su dešimtainiais ženklais, tada toje pačioje skiltyje būtina po

kablelio rašyti vienodą skaičių ženklų. Skaičiai lentelėse išdėstomi taip, kad vienetai būtų

rašomi po vienetais, dešimtys po dešimtimis ir t.t. Pavyzdys pateiktas 8 priede.

Jei lentelės skiltyje įrašas užima dvi ar kelias eilutes, tai kitoje skiltyje skaitmuo rašomas

ties paskutiniąja įrašo eilute.

Jei lentelėse nėra kurių nors duomenų, rašomas brūkšnelis.

Lentelės turi būti įterptos tekste po nuorodų į jas, pasibaigus pastraipai. Jos gali užimti tik

dalį puslapio, visą ar daugiau puslapių. Negalima skaidyti lentelės ar kitos iliustracinės

medžiagos į du puslapius, jeigu ji telpa viename. Jei lentelė labai ilga ir keliama į kitą puslapį,

tai lentelės pirmos dalies apačioje, dešinėje pusėje, rašoma N lentelės tęsinys kitame

puslapyje, o kito puslapio viršuje dešinėje pusėje rašomas lentelės numeris ir žodžiai N

lentelės tęsinys. Lentelės antraštė rašoma tik virš pirmosios jos dalies. Lentelės skiltys turi

turėti savo numeraciją. Tokiu atveju, keliant lentelę į kitą puslapį, antraščių ir paantraščių

kartoti nereikia, o kartoti tik jų numeraciją.

Jei lentelė labai plati, ją galima braižyti išilgai puslapio (landscape). Braižoma taip,

kad būtų galima skaityti pasukant visą tekstą pagal laikrodžio rodyklę. Lentelėse esantys

duomenys tekste nekartojami, jais remiantis daromi atitinkami apibendrinimai, išvados.

Lentelės ir paveikslai nuo teksto atskiriami 1 eilutės intervalu.

Iliustracijos (paveikslai, nuotraukos, diagramos, grafikai, schemos ir kt.) įvardijamos

kaip paveikslai, po jų numerio sutrumpintai rašant ,,pav.” Pavyzdžiui: 2 pav. Derliaus kitimo

priklausomybė nuo sėjos laiko. Lentelių ir paveikslų numeracija atskira.

18

Numeriai ir pavadinimai rašomi po paveikslu tame pačiame puslapyje. Pavyzdys pateiktas

9 priede. Jeigu paveikslai sudėtingi ir juose pateikiama keletas rodiklių, nurodomi jų

sutartiniai ženklai.

Nuorodos į kitus darbo puslapius, skyrius, poskyrius, taip pat priedus, lenteles,

paveikslus, formules, daromos, nurodant skliausteliuose jų eilės numerius. Pavyzdžiui, (žr. 9

priedą), (žr. p. 25), (žr. 2 skyrių), ir pan.

Nuorodos į šaltinius tekste rašomos skliausteliuose, nurodant (pagal ,,Harvardo”

sistemą) autoriaus pavardę be vardo raidės ir publikacijos metus. Pvz.: (Šalkauskis, 1998).

Tai populiariausias ir dažniausiai rekomenduojamas literatūros šaltinių užrašymo būdas.

Jeigu autorius minimas tekste, po jo pavardės skliausteliuose nurodomi tik metai. Pvz.:

Bėčius (1988) teigė, kad… Toje pačioje pastraipoje minint tą patį autorių ir jo šaltinį,

nurodoma tik autoriaus pavardė, o metai nekartojami.

Kai minimas dviejų autorių šaltinis, būtina kaskart nurodyti abiejų autorių pavardes,

jungiant jas jungtuku „ir“. Pvz., Butkus ir Antanaitis (1995) palygino…. Kai yra 3 – 5

autoriai, pirmą kartą pateikiant nuorodą minimi visi, o vėliau nurodoma tik pirmo

autoriaus pavardė ir priduriama „ir kt“. Pvz., Kazickas ir kt. (1997) nustatė…

Jei šaltinio autorius yra organizacija ar šaltinis neturi autoriaus, pateikiant nuorodą

minimas tik organizacijos ar šaltinio pavadinimas ir metai, pvz., (Lietuvos standartizacijos

departamentas, 1998); (Tarptautinių žodžių žodynas, 1991).

Pateikiant nuorodą į kelių autorių skirtingus šaltinius, autorių pavardės ir metai atskiriami

kabliataškiu. Pvz.: Šios nuomonės laikėsi keletas mokslininkų (Laurinavičius V., 2002;

Mickevičius D., 2003). Pavyzdys pateiktas 11 priede.

Priedai – tai papildoma baigiamojo darbo dalis, kurią sudaro medžiaga neįdėta į

pagrindinį tekstą, kad jis nebūtų labai perkrautas. Priedai talpinami po literatūros sąrašo.

Įsegamas atskiras lapas su užrašu centre ,,Priedai”, toliau susegami priedų lapai. Priedai

išdėstomi pagal aptarimo darbe seką. Kiekvienas priedas pradedamas naujame lape. Visi

priedų puslapiai turi būti sunumeruoti kaip darbo tęsinys. Kiekvienas priedas turi turėti eilės

numerį. Žodis PRIEDAS rašomas didžiosiomis raidėmis viršutiniame dešiniajame lapo kampe

be ženklo “Nr.“ (pvz.: 2 PRIEDAS). Priedo pavadinimas centruojamas, rašant mažosiomis

raidėmis (išskyrus pirmąją sakinio raidę). Baigiamojo darbo tekste aprašant priede pateiktą

medžiagą pateikiama nuoroda, pvz.: (žr. 5 priedą).

19

5. LITERATŪRA

1. ATKOČIŪNIENĖ, Z.; GRĖBLIAUSKIENĖ, B.; JANONIS, O. Studijų darbų

metodiniai nurodymai. Vilnius: Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas [žiūrėta

2007 m. sausio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kf.vu.lt/?p=std&ID=28>.

2. BARZDŽIUKIENĖ, L.; CELIEŠIENĖ, V.; KAULAKIENĖ, A. Baigiamasis studijų

darbas. Kalbininkų patarimai: teorija ir tvarkyba. Vilnius: Technika, 2005. 148 p.

3. GERDŽIŪNAS, P.; PLAKYS, V. Bendrieji akademinių darbų įforminimo reikalavimai.

Vilnius: Technika, 2006. 76 p.

4. KARDELIS, K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija,

1997. 208 p.

5. PAJUODIS, A.; MIŠKINIS, A.; SKYRIUS, R.; et al. Baigiamojo magistro darbo ir

mokslo tiriamojo darbo rengimo metodiniai nurodymai. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2003.

35 p.

6. ŽILINSKAS, P. J. Patarimai rengiantiems rašto darbus: mokomoji knyga. Vilnius:

Vilniaus universiteto l-kla, 2000. 156 p.

20

P R I E D A I

21

1 PRIEDAS

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

AGRONOMIJOS FAKULTETAS

..................................................................................institutas

VARDENIS PAVARDENIS

N ŪKIO TRĘŠIMO SISTEMOS PLANO SUDARYMAS

Pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Biomedicinos mokslai

Studijų kryptis: Žemės ūkio mokslai

Studijų programa: Žemės ūkio technologijos ir

vadyba

Darbo vadovas:.. doc. dr. Rimantas Rimantauskas

Instituto direktorius: .. doc. dr. Audrius Vėjas

Recenzentas:. doc.dr. Jonas Jonaitis

22

Registracijos Nr. ........................................

Akademija, 2012

2 PRIEDAS

Bakalauro baigiamojo darbo recenzento įvertinimas:

...................................................................................................................................................

Recenzentas: .................................................................................(v., pavardė, parašas)

Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisijos įvertinimas:

................................................................................................................................................

Komisijos pirmininkas:

Komisijos nariai:

23

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

FAKULTETAS AgronomijosSTUDIJŲ PROGRAMA Žemės ūkio technologijos ir vadybaINSTITUTAS Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas

UŽDUOTĮ TVIRTINU : ..............................................(instituto direktoriaus parašas)

200...m. .........................mėn. .... d.

BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO UŽDUOTIS

Studentas VARDENIS PAVARDENISII kursas 4 grupė

1. Tema N ŪKIO TRĘŠIMO SISTEMOS PLANO SUDARYMAS

2. Turinys

ĮVADAS. 1. LITERATŪROS APŽVALGA. 2. TYRIMŲ METODAI IR DARBO SĄLYGOS. 3. DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ. IŠVADOS. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS.

3. Darbų kalendorinis planasEtapai Terminai Pastabos

1. Darbo plano sudarymas ir metodikos parengimas 20052. Literatūros tiriamu klausimu studijavimas 2005-2006 3. Tiriamasis darbas 2005-2006 3. Tyrimų duomenų analizė ir vertinimas 2006-20074. Baigiamojo darbo rašymas 2007

Darbo baigimo data: 200... m. ...................................mėn. ... d.

Darbo vadovas: .................................... (pareigos, v., pavardė, parašas)

Studento parašas .................................. Konsultantas: .......................................(pareigos, v., pavardė, parašas)

24

Instituto išvada apie darbo tinkamumą gynimui ................................................................................................................................................................................

Protokolo Nr. ....

Data .............................................

Instituto direktorius...............................(parašas)

4 PRIEDAS

1. DARBO STRUKTŪRA (aprašomojo analitinio pobūdžio darbui)

TITULINIS LAPAS

PRIEŠLAPIS

UŽDUOTIS

SANTRAUKA

SANTRAUKA UŽSIENIO KALBA

TURINYS

TERMINŲ (SĄVOKŲ) ŽODYNĖLIS IR SANTRUMPOS

ĮVADAS

1. LITERATŪROS APŽVALGA

2. STATISTINIŲ DUOMENŲ ANALIZĖ (pvz. Lietuvos statistikos departamento ir kitų

šaltinių skelbiami duomenys)

3. SPRENDIMO BŪDAI

IŠVADOS

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

PRIEDAI

25

5 PRIEDAS

SANTRAUKA

L. Rudinsko ūkio tręšimo planas

Projekte pateiktas L. Rudinsko ūkio pasėlių planas ir atskirų laukų agrocheminė

charakteristika. Pagal konkrečias dirvožemio agrochemines savybes apskaičiuotos trąšų

normos lauko augalams pagal ...

Reikšminiai žodžiai: ...

26

27

6 PRIEDAS

SUMMARY

Fertilising system plan of personal L. Rudinskas farm

In my diploma project is presented L. Rudinskas farm crops plan and separated fields

agrochemical characteristics. By concrete soil conditions is calculated fertiliser rates for soil

plants ...

Key words: …

28

7 PRIEDAS

TURINYS

TERMINŲ (SĄVOKŲ) ŽODYNĖLIS IR SANTRUMPOS..........................

ĮVADAS...............................................................................................................

1. LITERATŪROS APŽVALGA.....................................................................

1.1. Poskyrio pavadinimas..................................................................

1.2.Poskyrio pavadinimas..................................................................

2. TYRIMO (ARBA PROJEKTAVIMO) METODAI IR SĄLYGOS..........

2.1..........................................................................................................

2.2..........................................................................................................

3.DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ .................................................

3.1..........................................................................................................

3.2..........................................................................................................

3.2.1..............................................................................................

3.2.2..............................................................................................

3.3. ........................................................................................................

IŠVADOS............................................................................................................

LITERATŪRA...................................................................................................

PRIEDAI.............................................................................................................

29

8 PRIEDAS

3.1 lentelė. Skystų kompleksinių trąšų įtaka vasarinių rapsų sėklų derlingumui

ASU Bandymų stotis, 2012 m.

Eil.nr. Variantai

Trąšų norma (l ha-1) ir tręšimo laikas Derlingumas

t ha-1

skrotelės tarpsnis

butonizacijos tarpsnis

1. N80+40P70K90 - kontrolinis 2,372. N80+40P70K90 + Lyderis

(10-5-10) 5 2,69

3. N80+40P70K90 + Lyderis (10-5-10) 5 5 2,66

4. N80+40P70K90 + Lyderis (6-20-5) 10 2,48

5. N80+40P70K90 + Lyderis (6-20-5) 10 10 2,72

6. N80+40P70K90 + Lyderis (10-5-10) 15 2,92

R05 0,29

3.2 lentelė. Integruotai ir ekologiškai augintų gūžinių kopūstų ekonominis efektyvumas

ASU Bandymų stotis, 2011- 2012 m.

Auginimo

būdas

Vidutinis

derlingu-

mas

t ha-1

Gamybos

išlaidos

Lt ha-1

Pardavimo

pajamos

Lt ha-1

Bendrasis

pelnas

Lt ha-1

Pelningumas

pardavimų veiklos

Integruotas 73,2 7609 31122 23513 0,76 3,09

Ekologinis 36,4 10796 31080 20284 0,65 1,88

30

9 PRIEDAS

3.3 lentelė. Lyderio 19-3-5 su humatais ir amino rūgštimis panaudojimo miežių tręšimui ekonominis efektyvumas

ASU Bandymų stotis, 2012 m.

Variantai Derlingumo priedast ha-1

Derlingumo priedovertė

Lt ha-1

Papildomos gamybos išlaidos

Lt ha-1

Papildomas bendrasis pelnas

(nuostolis)Lt ha-1

1 Lt papildomų gamybos išlaidų tenka papildomo bendrojo pelno Lt

Kontrolinis variantas - N60P60K60 - - - - -N60P60K60+ Lyderis 19-3-5 su humatais ir amino rūgštimis - 5 l/ha (krūmijimosi tarpsnyje)

0,59 194,7 98,6 96,1 0,97

N80+ 40P70K90 + Lyderis 19-3-5 su humatais ir amino rūgštimis - 5 l/ha (krūmijimosi tarpsnyje) + 5 l/ha (bambėjimo tarpsnyje)

0,56 184,8 155,9 28,9 0,19

N60P60K60+ Lyderis 19-3-5 su humatais ir amino rūgštimis - 10 l/ha (krūmijimosi tarpsnyje)

0,32 105,6 109,9 - 4,3 -0,04

N60P60K60+ Lyderis 19-3-5 su humatais ir amino rūgštimis - 10 l/ha (krūmijimosi) + 10 l/ha (bambėjimo tarpsnyje)

0,88 290,4 235,8 54,6 0,23

10 PRIEDAS

3.1 pav. Karbamido trąšų bei augimo aktyvatoriaus Penergetic normų ir panaudojimo laiko įtaka

žieminių kviečių grūdų derlingumui

ASU Bandymų stotis, 2011-2012 m.

11 PRIEDAS

IŠVADOS

2007 metais (nurodyti tyrimų vietą, pvz. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje,

limnoglacialinio priemolio ant moreninio priemolio karbonatingame, giliau glėjiškame

išplautžemyje) atlikus................................................................................................... tyrimus

galima teikti tokias išvadas:

1. ......................................................................................

2........................................................................................

3.........................................................................................

Data Autoriaus parašas

12 PRIEDAS

Tekstas ir citatos:

Amerikietis D. Super (1980) vienas iš pirmųjų į mokslinę vartoseną įtraukė karjeros

terminą. Karjera - iš pašaukimo kylančių ir besitęsiančių visą gyvenimą įvairių žmogaus

atliekamų socialiai reikšmingų vaidmenų, darbo vietų ir jose užimamų pareigų bei pasiekimų

seka, susijusi su saviraiška ir individualiu tobulėjimu bei atspindinti asmenybės gyvenimo viziją

ir stilių (Laužackas, 2005a). Vienas iš reikšmingiausių karjeros sprendimų yra profesijos

pasirinkimas. Jam daug dėmesio skiria Lietuvos ir užsienio šalių edukologai (Jovaiša, 1981,

1999; Kregždė, 1988; Швалбе, 1993 ir kt.). Karjerai labai svarbu turima kompetencija.

Bendrosios kompetencijos – tai ilgą laiką naudojamos žinios, gebėjimai, įgūdžiai, požiūriai ir

vertybinės orientacijos (Laužackas, 2005b, p. 46). Gabumai – įgimtų duomenų pagrindu žmogaus

veikloje susidariusios jo psichinės savybės, lemiančios kokios nors veiklos sėkmę (Psichologijos

žodynas, 1993, p. 89).

Bibliografinių aprašų pavyzdžiai įvairių rūšių dokumentams

Dokumento rūšis

Bibliografinio aprašo pavyzdžiai

Vieno autoriaus knyga

VADOPALAS, A. Agronomijos pagrindai. Vilnius, 1992. 263 p. 

VASINAUSKAS, Petras. Agronomija Lietuvoje. Akademija (Kėdainių r.): Lietuvos žemdirbystės institutas, 2005. 16 p.

LOMINADZE, D.G. Cyclotron waves in plasma. 1st ed. Oxford, 1981. 206 p.

Dviejų ir trijų autorių knyga

KASIULIS, J.; BARVYDIENĖ, V.  Vadovavimo psichologija.  3-asis leid. Kaunas, 2004. 327 p. 

KRIŠČIŪNAS, Kęstutis; ir DAUGĖLIENĖ, Rasa. Žiniomis grįstos ekonomikos link: žinių skvarba ir raiška: monografija.  Kaunas, 2006. 225 p.

KUKŠAS, B.; ŠINKŪNAS, J.; VIČAS, S. Fizika: vadovėlis. Vilnius, 1973. 438 p.

Keturių ir daugiau autorių knyga

DANILEVIČIUS, V. et al. Dirvožemio mokslas ir geologijos pagrindai. Vilnius, 1977.  327 p.

Kolektyvinio autoriaus knyga

Buhalterinės apskaitos pagrindai: praktinių užsiėmimų užduotys ir metodiniai patarimai.  Lietuvos žemės ūkio universitetas, Apskaitos ir finansų katedra. Akademija, (Kauno r.), 2004. 79 p.

Lietuvos žemės ūkis 2001. Statistikos Departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vilnius, 2002.

HERBERT F. JOHNSON MUSEUM OF ART. A Guide to the Herbert F. Johnson Museum of Art, Cornell University. Ithaca, NY: Cornell University, 1973.

Daugiatomio leidinio tomas arba dalis

ŠVITRA, Donatas. Aukštosios matematikos praktikumas.  D. 1 Algebra, geometrija, analizė. Vilnius, 2005.   194 p.

MORISON, S.E.; COMMAGER, H.S.; and LEUCHTENBURG, W.E. The Growth of the American Republic. 2 vols. New York: Oxford UP.

Lietuvių enciklopedija. 1965. T. 32. Bostonas, 1980. 544 p.

Disertacija BLINSTRUBIENĖ, Aušra. Sėmeninių linų tyrimai somatinių ir generatyvinių audinių kultūrose: daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, agronomija (06B). Akademija, (Kauno r.), 2005. 104 lap.

Disertacijos santrauka

ŠMATAS, R. Migration activity and abundance of aphids (Aphididae) and thrips (Thysanoptera) in cereals and their control: summary of doctoral dissertation: Biomedical Sciences, Agronomy (06B). Akademija, (Kauno r.), 2006. 26 p.

Standartas LST 1957: Durpės ir durpių produktai, skirti sodininkystei ir žemdirbystei. Tyrimo metodai, savybės, techninės tiekimo sąlygos = Peats and peat products for horticulture and horticultural and agricultural engineering. Test methods, properties, specifications.  Lietuvos standartizacijos departamentas. Vilnius. IV, 2006. 19 p.

PatentasUŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „KATRA“. Elektromagnetinis šilumos ir vandens kiekio skaitiklis. Int. Cl7: G 01 K 17/16. Lietuvos patentas, 4851, 2001 10 25.

Straipsnis iš daugiatomio leidinio ar knygos

NAVASAITIS, A. Uosis. Iš Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius, t. 4, 1988. p. 379.

WRIGLEY, EA. Parish registers and the historian. In STEEL, DJ. National index of parish registers. London, vol. 1, 1968. p. 155-167.

VALIULIS, S. Kino kritika. Iš Žurnalisto žinynas. Kaunas, 1992. p. 105-108.

Straipsnis žurnale ar tęstiniame mokslo leidinyje

PILIPAVIČIUS, Vytautas. Piktžolių sėklų kiekis grūduose priklausomai nuo vasarinių miežių brandos tarpsnio. Vagos, t. 71, 2006. p. 51-57.

VELIČKA, R.; RIMKEVIČIENĖ, M.; KRIAUČIŪNIENĖ, Z.; MARCINKEVIČIENĖ, A. Augalų liekanose sukaupto lignino skaidymo priemolio glėjiškame rudžemyje dėsningumai. Žemės ūkio mokslai, nr. 6, 2006. p. 10-15.

Pekarskas, J.  Fosforo reikšmė ir trąšos ekologinės gamybos ūkiuose. Žemės ūkis, nr. 12, 2006. p. 8-9.

Pranešimas konferencijos medžiagoje

BABILIENĖ, J. Studentų galimybių nuotoliniam mokymuisi tyrimas Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje. Iš Idėjų mobilumas kintančioje visuomenėje: tarptautinė mokslinė konferencija: pranešimai. Akademija (Kauno r.), 2005. p. 11-14.

TUMAS, Rimvydas.  Predictive Ability of Ecological Features for Sustainable agriculture - an Overview of Testing Non-point Pollution Models. In Environment and Sustainable Agriculture: proceedings II international conference of agricultural scientists from the Nordic and Baltic countries, Tartu, November 24-25, 1995. Ed. Ś. Loolaid; Nordic Joint Committee for Agricultural Research; Baltic Joint Committee for Agricultural Research. Tartu: Estonian Agricultural univ. a.o., 1996. p. 35-43.

Elektroninės knygos, duomenų bazės ir kiti elektroniai dokumentai

RUTKAUSKIENĖ, D.; et al. Lietuvos virtualus universitetas: monografija, 2006. [interaktyvus]. LieDM, [žiūrėta 2007 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://distance.ktu.lt/livun/>

KATAUSKYTĖ, Lina.  Veiksniai, įtakojantys sėmeninių linų morfogenezę in vitro: magistro tezės,  2006.  [interaktyvus]. Kaunas: Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas. 50 p. [žiūrėta 2007 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://submit.library.lt//ETD-afiles/LZUU/etd-LABT20060606-140642-70673/unrestricted/Katauskyte.pdf>

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus]. Parengė Lietuvių kalbos institutas [žiūrėta 2007 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.autoinfa.lt/webdic/>

Europos žodynas: Eurovoc [CD-ROM].  Parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų departamentas. Vilnius, 2004.

Straipsnis iš elektroninės knygos, žurnalo ir kitų elektroninių dokumentų

TRIPOLSKAYA, L.; ROMANOVSKAYA, D. A study of nitrogen migration affected by different plants for green manure in sandy loam soil. Ekologija, 2006. [interaktyvus], nr. 4 [žiūrėta 2007 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://images.katalogas.lt/maleidykla/Eko64/Eko_089_097.pdf>

TREŠČENKO, A. Dešimtainė metrinė sistema Lietuvoje. Mokslas ir technika, 2005. [interaktyvus], nr. 1 [žiūrėta 2007 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://neris.mii.lt/mt/straipsniai/2005/des.doc>