82

Ávadas

Pastaruoju metu populiariojoje spaudoje pa-sirodë daug nerimà kelianèiø straipsniø ir komen-tarø apie Lietuvos ekonomikos problemas, „eko-nomikos perkaitimà“ bei galimas pasekmes ðaliesûkiui, taèiau finansø rinkø vertinimas, iðreikðtasmaþëjanèia valstybës skolinimosi kaina, didëjan-èiais akcijø rinkos indeksais, yra teigiamas.

Tarptautinio valiutos fondo ekspertai P. Lu-engnaruemitchai ir S. Schadler (2007) studijoje„Do Economists’ and Financial Markets’ Perspec-tives on the New Members of the EU differ?“ em-piriniø tyrimø pagalba pabandë iðsiaiðkinti, kas le-mia ðiuos besiskirianèius ekonomistø ir rinkos po-þiûrius. Jø tyrimø iðvada labai ádomi – nors naujøES nariø ekonominiai rodikliai makroekonomi-niu poþiûriu nëra geresni negu kitø sparèiai au-ganèiø pasaulio ekonomikø, jø perspektyvas finan-sø rinkos vertina daug geriau, visø pirma dël jønarystës ES, kuri rinkos poþiûriu suteikia ekono-

mikoms ilgalaikio stabilumo garantijas. Taigi, ne-paisant pasigirstanèiø abejoniø, Lietuva narystësES dëka atsidûrë palankioje ekonominëje aplin-koje, kurios teikiamomis galimybëmis reikia tin-kamai pasinaudoti.

1. Integracijos átakos ekonomikaiávertinimo metodologiniai aspektai

Kalbant apie integracijos átakà augimui rei-kia iðsiaiðkinti kai kurias sàvokas. Visø pirma rei-kia atkreipti dëmesá á tai, ar integracijos átaka yranuolatinio, ar trumpalaikio (laikino) pobûdþio irá statiná bei dinaminá jos efektà.

Vienas ið pirmøjø integracijos átakà augimuipradëjo tyrinëti B. Balassa (1961) darbe apie di-naminius integracijos efektus „The Theory of Eco-nomic Integration“. Šio mokslininko nuomone,integracijos dinaminiai efektai atsiranda plëtojan-tis vidaus ir iðorës masto ekonomijai, spartesneitechnologijos paþangai dël masto ekonomijos at-

LIETUVOS EKONOMINËS INTEGRACIJOS GAIRËS

Margarita STARKEVIÈÛTË

Europos ParlamentasRue Wiertz ASP 08G142 BE-1047 Briuselis, Belgija

El. paštas: margarita.starkeviciute@europarl.europa.eu

Santrauka. TVF tyrimai parodë teigiamà narystës poveiká naujø ES nariø ekonomikos augimui, bet ðios ðalyspastaruoju metu patyrë ir didëjanèius uþsienio prekybos disbalansus. Mokslininkai skiria techninës paþangos paspar-tëjimo sàlygojamà integracijà ir integracijà, lemiamà didesniø kapitalo investicijø. Lietuva, formuodama savo ekono-minæ politikà ES sudëtyje, siekia ágyvendinti plataus masto infrastruktûrinius projektus, grindþiamus integracijossàlygojamo augimo investiciniu potencialu. Kaip rodo Lietuvos ekonominës plëtros restruktûrizavimo patirtis, in-vesticijos savaime neuþtikrina stabilaus ekonominio augimo – jam bûtinas stabilus ekonominio efektyvumo didëji-mas. Racionalus ES paramos panaudojimas yra tuomet, jei ji panaudojama naujoms þinioms diegti, jomis paremtamkonkurencingumui didinti, naujoms technologijoms plëtoti, institucijø funkcionavimui gerinti. Straipsnyje apþvel-giami integracijos skatinamo ilgalaikio Lietuvos ekonominio augimo ðaltiniai bei veiksniai.

JEL Classification F150, F360, P510.Keywords: economic integration, integration influenced growth, knowledge-oriented macropolicy.Reikðminiai þodþiai: ekonominë integracija, integracijos sàlygojamas augimas, á þiniø visuomenæ orientuota

makropolitika.

ISSN 1822-8011 (print)ISSN 1822-8038 (online)

INTELEKTINË EKONOMIKAINTELLECTUAL ECONOMICS

2007, No. 1, p. 82–86

VE

RI

TIATAS

IVS

TI

83

siradimo mokslo tiriamøjø darbø srityje, didëjantkonkurencijai, maþëjant netikrumui, dël maþes-nës kapitalo pritraukimo kainos susijungusiose fi-nansø rinkose.

Aðtuntojo deðimtmeèio viduryje susidomëji-mas integracijos átaka augimui padidëjo, ir ðiojesrityje buvo paskelbta daug naujø darbø: R. E.Baldwin, E. Seghezza (1996) „Growth and Euro-pean Integration. Towards an Empirical Asses-sment“, M. Henrekson, J. Torstensson, R. Tors-tensson (1997) „Growth Effects of European In-tegration“ ir kt.

Analizuojant integracijos átakà augimui gali-ma naudoti arba neoklasikinius, arba endogeni-nius augimo modelius.

Pagal neoklasikinæ teorijà integracija ir kitiinstituciniai veiksniai neturi átakos valstybës au-gimo tempui, kuris priklauso tik nuo egzogenið-kai apibrëþiamos technologinës paþangos. Kapi-talo indëlio ir darbo naðumo augimas ir pusiau-svyra lemiami pastovaus technologinës paþangostempo. Instituciniai pasikeitimai keièia investici-jø normà arba jø efektyvumà, bet tai turi tik laiki-nà átakà augimui ir po pereinamojo laikotarpiográþtama prie pastovaus valstybës lygio. Taigi ne-oklasikinë teorija atmeta pastovià integracijos áta-kà augimui, bet pripaþásta jos statiná ir dinaminápoveiká.

Statinis efektas turi tris pagrindinius ðaltinius:maþesnes prekybos sànaudas, padidëjusià konku-rencijà ir iðaugusá veiksniø mobilumà, todël pir-mame etape gamybos augimas yra didesnis esanttam paèiam veiksniø indëliui. Dinaminis efektaspasireiðkia, kai didesnë gamyba, esant pastoviaiinvesticijø normai, lemia didesnes investicijas irkapitalo indëlá, o tai savo ruoþtu lemia tolesná ga-mybos didëjimà.

Endogeninës augimo teorijos poþiûriu, esanttam tikroms sàlygoms, integracijos átaka augimuigali bûti nuolatinë. Endogeniniai augimo mode-liai, nagrinëjantys integracijos átakà, gali bûti dvie-jø rûðiø: modeliai su pastoviu technologijos indë-liu ir modeliai su kintamu technologijos indëliu,lemiamu endogeniðkai.

Remiantis pirmu modeliu, pastovus augimoefektas atsiranda darant prielaidà, kad integraci-ja padidina technologijos indëlá. Antros grupësmodeliai savo ruoþtu gali bûti suskirstyti á mode-lius, pripaþástanèius masto ekonomijos átakà, ir mo-delius, nepripaþástanèius masto ekonomijos áta-kos. Dauguma endogeniniø augimo modeliø áver-tina masto ekonomijos átakà, o tai reiðkia, kad di-desnë valstybë jauèia didesnæ teigiamà integraci-jos átakà augimui. Tokios nuomonës laikosi þino-mi mokslininkai P. Romeris, Grossmanas, Help-manas ir kiti. Juk dviejø panaðiø ekonomikø in-tegracija gali bûti vertinama kaip ekonomijos mas-

to padidinimas. Þmogiðkasis kapitalas, dirbantisabiejose ðalyse, generuoja þinias, integracija lei-dþia pasireikðti masto efektui mokslo tyrimø sri-tyje, taèiau tai nereiðkia, kad dël integracijos at-radimø padvigubëja.

Šiø modeliø kritikø teigimu, ESPO ðaliø po-kario patirtis liudija, kad ekonomikos augimo tem-pas iðliko stabilus, nors darbuotojø mokslo tyrimosektoriuje daugëjo. Atsakant á pateiktà kritikà bu-vo sukurti endogeniniai modeliai, kurie neatsiþvel-gia á masto ekonomijos átakà, remdamiesi nuosta-ta, kad indëliui, besikaupianèiam mokslo tyrimødarbø srityje, bûdinga maþëjanti gràþa, bet tyri-mai tampa vis sudëtingesni.

Apibendrinant ávairiø ekonomikos poþiûriømokslininkø atliktus integracijos efekto tyrimus,galima iðskirti dvi augimo rûðis:

• integracijos skatinamas augimas dël tech-ninës paþangos, t. y. didesnë gamyba su tuopaèiu kapitalo ir darbo indëliu;

• integracijos skatinamas augimas dël inves-ticijø, t. y. didesnë gamyba didëjant gamy-bos veiksniø indëliui.

2. Ekonominë politika Lietuvai tapusES nare

Projektuodama savo, kaip ES narës, ekono-minæ politikà, Lietuva daug dëmesio skiria stam-biems infrastruktûriniams projektams ágyvendin-ti, akcentuodama investiciná integracijos procesoaugimo potencialà. Šalies ekonomikos pertvarkoslaikotarpio patirtis atskleidë, jog investicijos pa-èios savaime nesudaro prielaidø tvariam ekono-mikos augimui. Tinkami augimo tempai gali bûtiiðlaikyti tik tuo atveju, jei bendras gamybos veiks-niø naðumas (BGVN) ámonëse kyla, t. y. jei dëltechninës paþangos ámonës sukuria daugiau pri-dëtinës vertës kapitalo ir darbo vienetui, o inves-ticijø gràþa iðlieka konkurencinga palyginti su ki-tomis ðalimis.

Integracijos procesas gali bûti vertinamas kaipekonominiø reformø tæsinys, kuriø tikslas bûtø mo-dernizuoti ðalies ûká taip, kad jo naðumas ir, ati-tinkamai, nacionalinës pajamos pasiektø ES lygá.Norint ágyvendinti ðá tikslà, remiantis sukaupta pa-tirtimi, reikëtø vykdyti ekonominæ politikà, lei-dþianèià pasinaudoti iðryðkëjusiais 1995–2003 m.BGVN augimo ðaltiniais, kurie toli graþu dar në-ra iðnaudoti.

Ekonomikos modernizavimo prielaidos, ypaèintegracijos proceso pradþioje, suderinamos susprendimais, kurie lëmë ir perëjimo ið centrali-zuotos planinës á rinkos ekonomikà reformø re-zultatus:

• ekonomikos atvirumo didinimas, sudarantsàlygas sparèiau kaupti þinias;

84

• struktûriniø reformø tàsa;• funkcijø á ES ir ðalies lygmená perskirsty-

mas ir su tuo susijæ instituciniai pokyèiai beiadministraciniø gebëjimø didinimas.

Ekonomikos atvirumas vertinamas naudojantuþsienio prekybos integracijos rodiklá. Iðnykus pre-kybos barjerams, naujos þinios, sukauptos ES vi-daus rinkos prekëse ir paslaugose, gali lengvai per-þengti ES ðaliø sienas, todël didëja paskata dieg-ti inovacijas bei technologinë paþanga. Vyriausy-bë, ágyvendindama priemones, gerinanèias bendrasuþsienio kalbø ir kultûrø þinias, skatinanèias ne-vyriausybiniø organizacijø plëtrà bei aktyvø daly-vavimà Europos mainø ir bendradarbiavimo pro-gramose, tarptautinëse parodose bei konferenci-jose, t. y. kurianèias galimybes uþmegzti naujusryðius ir plëtoti santykius su kitomis ES ðalimis,gali sudaryti palankias sàlygas didinti ekonomikosnaðumà. ES vidaus rinkoje, kurioje susitinka ávai-rûs gyvenimo bûdai, tradicijos ir klesti tolerancija,naujos idëjos atsiranda sparèiau ir tai skatina eko-nomikos plëtrà bei didina þmoniø gerovæ.

Parama, teikiama ES struktûriniø fondø, su-daro prielaidas toliau ágyvendinti struktûrines re-formas. Daugiausia dëmesio reikëtø skirti sociali-nës srities struktûrinei pertvarkai, kuri pereina-muoju laikotarpiu buvo ágyvendinama labai lëtai.Menkas ðio sektoriaus veiklos efektyvumas liudi-ja, kad èia glûdi dideli BGVN didinimo rezervai.

Kita vertus, nereikia pamirðti, kad maþai iratvirai Lietuvos ekonomikai sunku atsiriboti nuodël besikeièianèios ekonomikos pobûdþio ásigalin-èiø tarptautiniø funkciniø darbo pasidalijimo ten-dencijø, integracija sustiprina ðaliø specializaci-jos didëjimà, nes veikia ir ekonominës geografi-jos jëgos, skatinanèios darbo jëgos ir kapitalo per-siskirstymà tarp sektoriø ir ES ðaliø nariø bei le-mia ûkio struktûros pokyèius.

Didþiausià teigiamà átakà konvergencija su ESvidaus rinka turi ðalies ekonominëms veikloms, ku-rios palyginus su ES rinkos vidurkiu yra maþai ið-plëtotos. Remiantis statistiniø rodikliø analize,galima pasakyti, kad tai yra veiklos, susijusios suávairiø paslaugø teikimu. Didëjant nacionalinëmspajamoms, tiek verslas, tiek gyventojai galës ási-gyti sudëtingesniø bei ávairesniø paslaugø, tad þi-nioms imliø paslaugø dalis BVP turëtø didëti, otradiciniø gamybiniø veiklø indëlis á ekonomikà –santykinai maþëti. Tai lems modernesnës ûkiostruktûros susidarymà ir BGVN augimà.

Paslaugø plëtrà skatina ámoniø veiklos per-tvarka, dël kurios pagrindinës gamybos funkcijosatskiriamos nuo pagalbiniø, pastaràsias, tokiaskaip apskaita, informaciniø technologijø aptar-navimas ir kita, perduodant vykdyti specializuotøpaslaugø ámonëms.

Lietuvos ûkyje ámoniø pagalbiniø veiklø at-

skyrimo procesas dar tik prasidëjo, bet ateityje jisturëtø sustiprëti, nes didëjanti konkurencija ir dar-bo jëgos stygius verèia ámoniø vadovus ieðkoti nau-jø veiklos organizavimo formø, leidþianèiø padi-dinti darbo naðumà. Neiðnaudotas paslaugø au-gimo vidaus rinkoje potencialas suteikia galimy-bes paslaugø sektoriui gauti didesnæ pelno nor-mà ir pritraukia kapitalà bei darbo jëgà ið tradici-niø veiklø ámoniø, todël paslaugø plëtra turëtøiðlikti pagrindiniu ekonominiø ir socialiniø per-mainø katalizatoriumi.

Paslaugø apimties didëjimas, atveriantis gali-mybes smulkaus verslo plëtrai, yra vienas ið Euro-pos poindustrinës individualistinës visuomenës su-kûrimo varikliø. Vyriausybë gali paspartinti ðá pro-cesà ir paremti Lietuvos maþø ir vidutiniø ámo-niø veiklà didindama vieðøjø pirkimø, tenkanèiøSVV, dalá bei skatindama konkurencijà, riboda-ma ásigalinèiø monopolistiniø struktûrø veiklà.Kaip rodo pereinamojo laikotarpio patirtis, biu-rokratiniø ir mokestiniø kliûèiø smulkiø ir viduti-niø ámoniø veiklai maþinimas taip pat turi bûtivienas ið kertiniø valstybës ekonominës politikosatskaitos taðkø.

Narystë ES reiðkia, kad atsirado naujø dar-bø, susijusiø su bendros ES politikos ágyvendini-mu bei ES paramos tvarkymu, o daugelis senø dar-bø tapo nereikalingi, nes jie sprendþiami centra-lizuotai visos ES mastu, todël reikia ið naujo áver-tinti valstybës institucijø atliekamas funkcijas iratitinkamai pertvarkyti valstybës valdymà, siekiantsprendimø priëmimo sistemà padaryti efektyves-næ ir skaidresnæ.

Tokios reformos jau buvo ágyvendintos kitoseðalyse, tad galima pasinaudoti jø sukaupta patir-timi. Reformos metu ðalies valdymas skirstomas átris lygius: nedideles ministerijas, kurios tvarkostrateginius klausimus ir atstovauja ðalies intere-sams ES ir tarptautinëse institucijose, antras lygis– kontrolës ir prieþiûros tarnybos, kurios priþiûriástatymø vykdymà, rengia poástatyminius aktus ir,jei reikia, teikia pasiûlymus, kaip juos patobulin-ti, ir treèias lygis – agentûros, ávairiose srityse tie-siogiai tvarkanèios gyventojø ir verslininkø ûkiniusreikalus. Praëjusiø ES plëtros etapø patirtis ro-do, kad paþangios idëjos ir technologijos, kurio-mis naudojasi turtingesnës ES ðalys, prieinamosvisoms naujoms ES narëms ir vienodai remiamos,bet aukðtà ekonomikos augimo tempà pavyksta pa-siekti tik ðalims, turinèioms efektyviai dirbanèiasinstitucijas.

Iðvados

Valstybës ekonominës politikos, skatinanèiosES integracinius procesus ir didinanèios BGVN,gairës apibendrintos lentelëje (þr. 1 lentelæ).

Margarita Starkevièûtë

85

Literatûra

1. Badinger, H. Growth Effects of Economic Integra-tion. The Case of the EU Member States (1950–2000). Vienna: Institute for European Affairs,Vienna University of Economics and Business Ad-ministration, 2001, p. 40.

2. Balassa, B. The Theory of Economic Integration.London: Allen & Unwin, 1961, 304. p.

3. Baldwin, R. E.; and SEGHEZZA E. Growth andEconomic Integration. Towards an Empirical As-sessment. CERP Discussion Paper, 1996, no. 139,65 p.

4. David, P. A.; and Foray D. Þiniø visuomenës eko-nominiai pagrindai. Pinigø studijos, 2002, Nr. 4, p.80–99.

5. European Business. Facts and Figures. Luxem-bourg: Office for Official Publications of the Eu-ropean Communities, 2003, 83 p.

6. Florida, R. The Rise of The Creative Class: AndHow It’s Transforming Work, Leisure, Communityand Everyday Life. NY: Basic Books, 2002, p. 416.

7. Lietuva: dabartis ir perspektyvos. Konferencijosmedþiaga. Vilnius, Lietuva, 1999 rugsëjo 23–24.Vilnius: Ekonominiø tyrimø centras, Eugrimas,1999, p. 535.

8. Luengnaruemitchai, P.; and Schadler, S. Do Eco-nomists’ and Financial Markets’ Perspectives on theNew Members of the EU differ? IMF Working Pa-per, 2007.

9. Nobelio 2002 m. ekonomikos mokslø premijoslaureatai. Pinigø studijos, 2003, Nr. 1, p. 97–113.

10. Rivera-Batiz, L. A.; and Romer, P. M. EconomicIntegration and Endogeneous Growth. QuartelyJournal of Economics, 1991, No. 106 2, p. 531–555.

11. Sachs, F.; and Warner, A. Economic Reform andthe Process of Global Integration. Brookings Pa-pers on Economic Activity, 1995, no. 1, p. 118.

12. Sanghoon, A.; and Hemmings P. Policy Influenceson Economic Growth in OECD Countries: An Eva-luation of The Evidence. OECD Economics De-partment Working Papers, 2000, no. 246, 104 p.

13. Statistical Yearbook of Candidate Countries. Lu-xembourg: Office for Official Publications of theEuropean Communities, 2003, p. 120.

14. Starkevièiûtë, M. Pereinamojo laikotarpio ilgalai-kio ekonomikos augimo strategija ir jos pritaiky-mas Lietuvoje. Daktaro disertacija, Vilnius: Vil-niaus universitetas, 2001, 136 p.

15. Vetlov, I. Baltijos ðaliø ekonomikos augimo ap-skaita. Pinigø studijos, 2003, Nr. 3, p. 14–29.

16. Walz, U. Does the Enlargment of a Common Mar-ket Stimulate Growth and Convergence. Journalof International Economics, no. 45, p. 297–321.

Ekonomikos Parama mokantis uþsienio kalbø iratvirumo dalyvaujant ES mainø programose,didinimas tarptautinëse parodose ir konferen-

cijose.

Vieðojo informavimo priemoniønuosavybës skaidrumo ir konku-renciniø sàlygø uþtikrinimas.

Susisiekimo infrastruktûros tarpVakarø Europos ir Lietuvos plëtra,iðlaidø kelionëms maþinimas.

Struktûriniø Socialinio sektoriaus iðlaidø struktûreformø ros analizë ir jos efektyvi pertvarkagilinimas iðgryninant bei atskiriant vieðai ir

privaèiai teikiamas socialinespaslaugas.

Didesnës valstybës investicijos ásocialinës sferos infrastruktûrosatnaujinimà.

Darbo uþmokesèio didinimo progra-mos, atitinkanèios BVP ilgalaikioaugimo tendencijà, ágyvendinimas.

Mokymosi visà gyvenimà irkvalifikacijos këlimo sistemospertvarka ir konsolidavimas.

Institucinë Valstybës valdymovaldymo funkcijø á ES ir ðalies lygmenáreforma perskirstymas ir efektyvios

sprendimø priëmimo ir kontrolëssistemos sukûrimas.

Valdymo institucijø pagalbiniøfunkcijø atskyrimas nuo pagrindiniøir jø konsolidavimas.

Teisiniø aktø rengimo perdavimasnepriklausomiems specialistams

Konkurencijos politikos ir vartotojøapsaugos priemoniø stiprinimas.

Atsakomybës ir skaidrumo didinimasvalstybës ástaigø veikloje, korupcijosprevencijos priemoniø numatymas.

1 lentelë. Ekonomikos augimo ðaltiniai ir priemonësintegracijos laikotarpiu

Ekonominës politikos sprendimaiAugimoðaltiniai

Lietuvos ekonominës integracijos gairës

86

THE BENCHMARKS OF LITHUANIA‘S ECONOMIC INTEGRATION

Margarita STARKEVIÈIÛTËEuropean Parlament

Summary. In the past several years, the ten new Central and Eastern European members of the EU have enjoyedrapid growth but frequently alongside growing external imbalances. Economists have pointed to rising vulnerabili-ties, but markets express a positive view about the potential of these countries which is seen from compressedsovereign bond yields. The latest IMF study finds that the EU membership is a key factor behind a favourabletreatment of CEE countries, including Lithuania, by markets.

Scientists single out two types of integration – integration incited by technological progress, when sustainableeconomic growth is achieved because of the acceleration of technological progress, and integration incited by thegrowing contribution of capital, when heavier investment determines bigger production and, in its turn, heavierinvestment again. In projecting its economic policy as a member of the EU, Lithuania focuses a lot of attention to theimplementation of large-scale infrastructural projects, emphasising the investment potential of the growth of theintegration process. The experience of the period of domestic economy restructuring has, however, revealed thatinvestment as such does not set preconditions for a consistent economic growth. Consistent economic growth is onlyattainable with a constant increase in economic efficiency. Rational use of EU support can be defined as an outcomeof the application of new knowledge. A stable, outward-oriented and competitive macro-economic policy setting, asolid knowledge base, well-functioning institutions, an environment conducive to global learning and a competitiveenvironment for the generation and diffusion of new technologies are some of the necessary conditions for sustainedgrowth. This article reviews the sources and determinants for integration driven long-term economic growth inLithuania.

_______________________

Margarita Starkevièiûtë – Member, European Parlament, Committee of Economics and Monetary Policy, Doctor ofSocial Sciences.

Europos Parlamento narë, Ekonomikos ir pinigø politikos komitetas, socialiniø mokslø (ekonomikos) daktarë.