Lietuvos ekonominë ir socialinë...

ISSN 2029-364X

Lietuvos ekonominë ir socialinë raida

Economic and Social Development in Lithuania

2011/03

Vilnius 2011

LIETUVOS EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ RAIDA 2

Dėkojame visiems, pateikusiems informaciją leidiniui.

Kai kurie duomenys leidinyje yra išankstiniai ir ateityje gali būti patikslinti. Data in the publication are provisional and may be revised in the future. Kai kuriose lentelėse dėl apvalinimo eilučių suma nesutampa su duomenimis „iš viso“. Some of the totals in the tables do not correspond to the sums of lines due to rounding. Sutartiniai ženklai Explanation of symbols

- – tokio reiškinio (rodiklio) atitinkamu laikotarpiu nebuvo category not applicable

0,0 – rodiklio dydis yra lygus 0 arba mažesnis negu nurodyti matavimo vienetai value equals 0 or less than indicated measurement units

... – nėra duomenų, nors toks reiškinys (rodiklis) atitinkamu laikotarpiu buvo data not available, although the phenomenon existed

( ) – nepakankamas statistinio vertinimo tikslumas insufficient accuracy of statistical estimate

• – konfidencialūs duomenys confidential data

x – tokia išraiška rodiklis neskaičiuojamas indicator is not calculated in such expression

/ – duomenys nepateikiami, nes statistinio įverčio paklaida viršija priimtą leistiną dydį data is not presented since the error of statistical estimate exceeds the accepted allowable value

I – duomenys nepalyginami, nutrūkusi laiko eilutė break in time series

p – prognozė forecast

♦ – įvertis estimate

♦♦ – išankstinis įvertis provisional estimate

* – išankstiniai duomenys provisional data

** – patikslinti ar perskaičiuoti duomenys revised data

◘ – negalutiniai duomenys non-final data

■ – galutiniai duomenys final data

e – Eurostato įvertis Eurostat estimate

ES 27 – Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.

EU 27 – Ireland, Austria, Belgium, Bulgaria, Czech Republic, Denmark, Estonia, Greece, Spain, Italy, United Kingdom, Cyprus, Latvia, Lithuania, Poland, Luxembourg, Malta, Netherlands, Portugal, France, Romania, Slovakia, Slovenia, Finland, Sweden, Hungary, Germany.

NVS – Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Rusija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Ukraina, Uzbekistanas.

CIS – Armenia, Azerbaijan, Belarus, Kazakhstan, Kyrgyzstan, Republic of, Moldova, Republic of, Russia, Tajikistan, Turkmenistan, Ukraine, Uzbekistan.

ELPA – Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija. EFTA – Iceland, Liechtenstein, Norway, Switzerland.

Naudojant Statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti duomenų šaltinį. Reproduction and quoting are authorised provided the source is acknowledged. © Statistikos departamentas, 2011

ECONOMIC AND SOCIAL DEVELOPMENT IN LITHUANIA 3

TURINYS CONTENTS

Pagrindiniai ekonominės ir socialinės raidos rodikliai Main indicators of economic and social development

Metiniai 5 Annual

Ketvirtiniai 6 Quarterly

Mėnesiniai 20 Monthly

Klimatas 52 Climate

Gyventojai 54 Population

Registruotas nedarbas 59 Registered unemployment

Darbuotojų skaičius pagal 2010 m. spalio mėn. darbo užmokesčio dydį 61

The number of employees by wage and salary class in October 2010

Kainos 68 Prices

Žemės ūkis 96 Agriculture

Pramonė 100 Industry

Energetika 109 Energy

Tiesioginės užsienio investicijos 111 Foreign direct investment

Vidaus prekyba 115 Domestic trade

Užsienio prekyba 119 Foreign trade

Transportas 129 Transport

Finansai 133 Finance

Nusikalstamumas 136 Crime

Tyrimai ir apklausos Surveys

Informacinės technologijos sveikatos priežiūros įstaigose 143

Use of information technologies in health care institutions

Verslo sąlygų tyrimas 151 Survey of business condition

Verslo tendencijų apklausos rezultatai pramonėje 157 Business tendency survey results in manufacturing

Verslo tendencijų apklausos rezultatai statyboje 160 Business tendency survey results in construction

Verslo tendencijų apklausos rezultatai prekyboje 163 Business tendency survey results in retail trade

Verslo tendencijų apklausos rezultatai paslaugų sektoriuje 166 Business tendency survey results in services

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominė ir socialinė raida 169

Economic and social development in Lithuania, Latvia and Estonia

Struktūriniai rodikliai 175 Structural indicators

Europos Sąjungos šalių rodikliai 180 Indicators of EU Countries


Leidinyje pateikiami viso šalies ūkio ir atskirų ekonominės veiklos rūšių mėnesiniai, ketvirtiniai, metiniai

indeksai arba pokyčiai. Pateikiami palyginimai su ankstesniu laikotarpiu, praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu (mėnesiu, ketvirčiu, metais) ir su 2005 m. Trumpalaikės statistikos rodikliams turi įtakos sezonas, todėl palyginimai su ankstesniu laikotarpiu pateikiami pašalinus šią įtaką.

Leidinyje statistinė informacija pagal ekonominės veiklos rūšis pateikiama pagal naują nacionalinio Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus redakciją (EVRK 2 red.).

The publication provides monthly, quarterly and annual indices of the whole economy and separate

economic activities or their changes. Comparison against the previous period, respective period of the previous year (month, quarter, year) and 2005 is provided in the publication. Indicators of short-time statistics are influenced by the seasonality factor, therefore data against the previous period are seasonally adjusted.

Statistical information is provided according to a new revision of national version (EVRK rev. 2) of the Statistical Classification of Economic Activities in the European Community (NACE). Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami dydžiai Rates approved by the Government of the Republic of Lithuania 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Bazinė mėnesinė alga, Lt 115 115 115 128 (nuo 2008 01)

122 (nuo 2009 09)

122 Base monthly wage, LTL

Bazinė socialinė išmoka (anksčiau – MGL), Lt 125 125 130 130 130 130

Basic social benefit (previously –minimum living standard), LTL

Minimalioji mėnesinė alga, Lt 550 (nuo 2005 07)

600 (nuo 2006 07)

700 (nuo 2007 07)

800 (nuo 2008 01)

800 800 Minimum monthly wage, LTL

Valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija, Lt

200 (nuo 2005 07)

230 (nuo 2006 07)

266 (nuo 2007 02)

3161 (nuo 2008 01)

360 360 State social insurance base pension, LTL

1 Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija – 360 litų. Since 1 August 2008, state social insurance base pension – LTL 360.

PAGRINDINIAI RODIKLIAI (metiniai) MAIN INDICATORS (annual)


PAGRINDINIAI EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS RAIDOS RODIKLIAI (metiniai) MAIN INDICATORS OF ECONOMIC AND SOCIAL DEVELOPMENT (annual) 2005 2006 2007 2008 2009 2010*

Vidutinis metinis gyventojų skaičius, tūkst. 3414,3 3394,1 3375,6 3358,1 3339,4 3287,0

Annual average population, thous.

Nedarbo lygis (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), % 8,3 5,6 4,3 5,8 13,7 17,8

Unemployment rate (labour force survey data), %

Infliacija (gruodžio mėn., palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn.), % 3,0 4,5 8,1 8,5 1,3 3,8

Inflation (December, as compared to December of the previous year), %

Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 1276,2 1495,7 1802,4 2151,7 2056,0 1990,0

Average gross monthly earnings of employees in the whole economy, LTL

Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, Lt 916,7 1092,9 1351,9 1650,9 1602,0 1553,8

Average net monthly earnings of employees in the whole economy, LTL

Šalies ūkio darbuotojų realiojo darbo užmokesčio indeksai, % 106,8 114,9 117,0 110,1 92,8 95,8

Indices of real earnings of em-ployees in the whole economy, %

Valstybinio socialinio draudimo vidutinė senatvės pensija, Lt 420,29 476,88 595,41 769,66 811,12 746,291

State social insurance average old-age pension, LTL

Žemės ūkio produkcijos indeksai, % 102,9 87,1 116,7 105,2 101,3 95,0 Agricultural production indices, %

Pramonės produkcijos be PVM ir akcizo indeksai, % 107,0 106,5 102,4 105,5 85,4 106,6

Industrial production indices, VAT and excise excluded, %

Šalies teritorijoje savo jėgomis atliktų statybos darbų indeksai, % 109,6 121,8 122,4 103,6 51,3 92,5

Indices of own-account work carried out within the country, %

Krovinių vežimas visų rūšių transportu, mln. t 136,9 133,5 138,2 134,8 105,8 115,2

Goods traffic by all modes of transport, mill. t

Mažmeninės prekybos įmonių, įskaitant variklinių transporto prie-monių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, apyvartos indeksai, % 114,3 110,6 116,5 104,0 72,3 97,1

Indices of turnover in retail trade, including wholesale and retail trade and repair of motor vehicles and motorcycles, %

Prekių eksportas, mlrd. Lt 32,8 38,9 43,2 55,5 40,7 54,3 Exports of goods, LTL bill.

Prekių importas, mlrd. Lt 43,2 53,3 61,5 73,0 45,3 60,9 Imports of goods, LTL bill.

Balansas, mlrd. Lt -10,4 -14,4 -18,3 -17,5 -4,6 -6,6 Balance, LTL bill.

Materialinės investicijos, palyginti su ankstesniais metais, % 115,7 118,6 122,8 100,3 63,2 96,0

Investment in tangible fixed assets, as compared to the previous year, %

Tiesioginės užsienio investicijos, metų pabaigoje, mlrd. Lt 23,9 28,9 35,5 32,0 33,7 35,1

Foreign direct investment, end of the year, LTL bill.

Bendrasis vidaus produktas to meto kainomis, mlrd. Lt 72,1 82,8 98,7 111,5 91,5◘ 94,6

Gross domestic product at current prices, LTL bill.

Bendrojo vidaus produkto pokyčiai, % 7,8 7,8 9,8 2,9 -14,7◘ 1,3

Changes in gross domestic product, %

Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui to meto kainomis, Lt 21105 24393 29230 33198 27408◘ 28793**

Gross domestic product per capita at current prices, LTL

1 Išmokėta vidutinė senatvės pensija. Dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, 152-6820)

taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. mokamos sumažintos pensijos. From 1 January 2010, due to the application of the Provisional Law on the Recalculation and Payment of Social Benefits (Official Gazette, 2009, No 152-6820), reduced pensions are paid.

PAGRINDINIAI RODIKLIAI (ketvirtiniai) MAIN INDICATORS (quarterly)


PAGRINDINIAI EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS RAIDOS RODIKLIAI (ketvirtiniai) MAIN INDICATORS OF ECONOMIC AND SOCIAL DEVELOPMENT (quarterly)

Ketvirčiai – Quarters

I–IV I II III IV

Gyventojai Population

Gyventojų skaičius laikotarpio pradžioje, tūkst.

Population, beginning of the period,thous.

2005 3425,3 3419,1 3413,1 3408,7 2005 2006 3403,3 3397,6 3393,0 3390,1 2006 2007 3384,9 3379,0 3374,5 3371,2 2007 2008 3366,4 3361,5 3358,4 3354,8 2008 2009 3349,9 3343,7 3339,5 3335,6 2009 2010 3329,0 3322,2* 3292,0* 3261,3* 2010 2011* 3244,9 3230,3 2011 *

Gimė Live births 2005 30541 7604 7605 8143 7189 2005 2006 31265 7434 7895 8381 7555 2006 2007 32346 7836 7900 8690 7920 2007 2008 35065 8210 8872 9244 8739 2008 2009 36682 8723 9287 98 26 8846 2009 2010* 35948 8519 9062 10132 8235 2010 * 2011* 7675 2011 *

Mirė Deaths 2005 43799 11433 10960 10089 11317 2005 2006 44813 11905 11238 10210 11460 2006 2007 45624 12468 11098 10328 11730 2007 2008 43832 11791 10700 10127 11214 2008 2009 42032 11438 10370 9345 10879 2009 2010* 42114 10703 10189 10325 10897 2010 * 2011* 10994 2011 *

Natūrali kaita (prieaugis / sumažėjimas) Natural increase/decrease 2005 -13258 -3829 -3355 -1946 -4128 2005 2006 -13548 -4471 -3343 -1829 -3905 2006 2007 -13278 -4632 -3198 -1638 -3810 2007 2008 -8767 -3581 -1828 -883 -2475 2008 2009 -5350 -2715 -1083 481 -2033 2009 2010* -6166 -2184 -1127 -193 -2662 2010 * 2011* -3319 2011 *




I–IV I II III IV

Užimtumas Employment

Gyventojų užimtumo tyrimo duomenys Labour force survey data

Darbo jėga, tūkst. Labour force, thous. 2005 1606,8 1610,8 1610,0 1608,6 1597,6 2005 2006 1588,3 1586,0 1590,6 1602,4 1574,2 2006 2007 1603,1 1587,2 1609,8 1623,7 1591,8 2007 2008 1614,3 1587,8 1597,5 1634,8 1637,0 2008 2009 1640,9 1627,0 1645,4 1652,3 1639,0 2009 2010 1634,8 1621,8 1625,3 1643,1 1649,0 2010

Užimti gyventojai, tūkst. Employed persons, thous. 2005 1473,9 1445,7 1473,4 1492,2 1484,3 2005 2006 1499,0 1484,3 1502,0 1511,5 1498,1 2006 2007 1534,2 1507,7 1543,8 1560,2 1525,0 2007 2008 1520,0 1510,3 1525,1 1537,6 1507,1 2008 2009 1415,9 1433,1 1422,3 1424,2 1383,8 2009 2010 1343,7 1328,4 1328,0 1351,2 1367,1 2010

Bedarbiai, tūkst. Unemployed persons, thous. 2005 132,9 165,1 136,7 116,4 113,4 2005 2006 89,3 101,7 88,7 90,8 76,1 2006 2007 69,0 79,5 66,0 63,5 66,9 2007 2008 94,3 77,5 72,5 97,2 129,8 2008 2009 225,1 193,9 223,1 228,1 255,2 2009 2010 291,1 293,4 297,2 292,0 281,9 2010

Nedarbo lygis, % Unemployment rate, % 2005 8,3 10,2 8,5 7,2 7,1 2005 2006 5,6 6,4 5,6 5,7 4,8 2006 2007 4,3 5,0 4,1 3,9 4,2 2007 2008 5,8 4,9 4,5 5,9 7,9 2008 2009 13,7 11,9 13,6 13,8 15,6 2009 2010 17,8 18,1 18,3 17,8 17,1 2010

Laisvos darbo vietos, tūkst. Job vacancies, thous. 2005 7,9 6,3 6,1 7,6 11,8 2005 2006 19,5 15,3 17,2 23,9 21,7 2006 2007 26,7 24,7 24,5 29,3 28,5 2007 2008 22,1 26,1 23,3 26,1 12,9 2008 2009 5,8 7,5 6,0 5,7 4,2 2009 2010 6,7 6,2 6,1 8,3 6,1 2010

Laisvų darbo vietų lygis, % Job vacancy rate, % 2005 0,7 0,5 0,5 0,6 1,0 2005 2006 1,5 1,2 1,4 1,9 1,7 2006 2007 2,0 1,9 1,9 2,2 2,2 2007 2008 1,7 1,9 1,7 2,0 1,0 2008 2009 0,5 0,6 0,5 0,5 0,4 2009 2010 0,6 0,6 0,6 0,7 0,6 2010




I–IV I II III IV

Darbo užmokestis Earnings

Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 1

Average gross monthly earnings ofemployees in the whole economy, LTL 1

2005 1276,2 1269,8 1331,5 1379,1 1453,4 2005 2006 1495,7 1437,0 1519,7 1653,5 1731,3 2006 2007 1802,4 1737,8 1826,3 1949,8 2052,0 2007 2008 2151,7 2151,3 2236,8 2319,9 2319,1 2008 2009 2056,0 2193,1 2172,6 2142,2 2118,3 2009 2010 1990,0* 2031,2 2055,8 2081,8 2121,5 2010 palyginti su ankstesniu laikotarpiu, %

as compared to the previous period, %

2005 111,0 96,9 104,9 103,6 105,4 2005 2006 117,2 98,9 105,8 108,8 104,7 2006 2007 120,5 100,4 105,1 106,8 105,2 2007 2008 119,4 104,8 104,0 103,7 100,0 2008 2009 95,6 94,6 99,1 98,6 98,9 2009 2010 96,8* 95,9 101,2 101,3 101,9 2010 palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, %

as compared to the corresponding period of the previous year, %

2005 111,0 110,8 109,0 109,4 110,9 2005 2006 117,2 113,2 114,1 119,9 119,1 2006 2007 120,5 120,9 120,2 117,9 118,5 2007 2008 119,4 123,8 122,5 119,0 113,0 2008 2009 95,6 101,9 97,1 92,3 91,3 2009 2010 96,8* 92,6 94,6 97,2 100,2 2010 palyginti su 2005 m., % as compared to 2005, % 2005 100,0 93,4 98,0 101,5 106,9 2005 2006 117,2 105,7 111,8 121,7 127,4 2006 2007 141,2 127,9 134,4 143,5 151,0 2007 2008 168,6 158,3 164,6 170,7 170,6 2008 2009 161,1 161,4 159,9 157,6 155,9 2009 2010 155,9* 149,5 151,3 153,2 156,1 2010

Valstybės sektoriaus darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt

Average gross monthly earnings of employees in the public sector, LTL



2005 111,2 96,6 104,1 102,2 107,6 2005 2006 115,5 97,9 105,6 109,1 104,2 2006 2007 115,9 98,3 104,3 105,1 104,9 2007 2008 123,4 107,0 105,0 104,5 103,1 2008 2009 97,9 94,1 99,9 98,1 97,2 2009 2010 94,9* 96,7 101,5 100,5 103,4 2010 1 Metiniai duomenys pateikti įskaitant individualiųjų įmonių duomenis, ketvirtiniai – be individualiųjų įmonių.

Annual data include those on individual enterprises, while quarterly data do not include them.




I–IV I II III IV

palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, %


2005 111,2 112,3 109,9 109,1 110,6 2005 2006 115,5 112,1 113,7 121,4 117,5 2006 2007 115,9 118,0 116,5 112,2 113,0 2007 2008 123,4 123,0 123,8 123,1 121,0 2008 2009 97,9 106,4 101,3 95,1 89,6 2009 2010 94,9* 92,1 93,6 95,8 101,9 2010 palyginti su 2005 m., % as compared to 2005, % 2005 100,0 94,1 98,0 100,1 107,8 2005 2006 115,5 105,5 111,4 121,6 126,6 2006 2007 133,8 124,4 129,8 136,4 143,1 2007 2008 165,2 153,1 160,7 168,0 173,2 2008 2009 161,7 162,9 162,8 159,7 155,2 2009 2010 153,4* 150,1 152,3 153,0 158,2 2010

Privataus sektoriaus darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 1

Average gross monthly earnings of employees in the private sector, LTL 1





2005 111,6 110,1 108,5 109,9 111,8 2005 2006 118,8 114,4 114,9 119,2 120,7 2006 2007 123,8 123,1 122,7 121,7 122,2 2007 2008 117,2 124,3 121,7 116,6 108,2 2008 2009 93,1 98,8 93,9 90,0 92,0 2009 2010 98,0* 92,6 95,3 98,3 99,0 2010 palyginti su 2005 m., % as compared to 2005, % 2005 100,0 92,8 97,9 102,5 106,4 2005 2006 118,8 106,2 112,5 122,2 128,4 2006 2007 147,1 130,7 138,0 148,7 156,8 2007 2008 172,4 162,5 168,0 173,4 169,7 2008 2009 160,4 160,6 157,8 156,1 156,2 2009 2010 157,3* 148,7 150,4 153,5 154,7 2010 1 Metiniai duomenys pateikti įskaitant individualiųjų įmonių duomenis, ketvirtiniai – be individualiųjų įmonių.





I–IV I II III IV

Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, Lt 1

Average net monthly earnings of employees in the whole economy, LTL 1





2005 109,7 109,5 107,9 108,3 109,8 2005 2006 119,2 111,7 112,7 126,1 125,6 2006 2007 123,7 128,2 127,6 117,4 118,0 2007 2008 122,1 126,3 125,2 121,9 116,1 2008 2009 97,0 103,1 98,5 93,9 92,9 2009 2010 97,0* 93,1 94,9 97,4 100,1 2010 palyginti su 2005 m., % as compared to 2005, %2005 100,0 94,1 98,2 101,3 106,2 2005 2006 119,2 105,1 110,6 127,8 133,4 2006 2007 147,5 134,8 141,1 150,1 157,4 2007 2008 180,1 170,2 176,7 182,9 182,9 2008 2009 174,8 175,5 174,0 171,7 169,9 2009 2010 169,5* 163,3 165,2 167,1 170,1 2010

Šalies ūkio darbuotojų realusis darbo užmokestis

Real earnings of employees in the whole economy

palyginti su ankstesniu laikotarpiu, %




2005 106,8 106,1 105,4 106,0 106,7 2005 2006 114,9 108,1 108,8 121,4 120,5 2006 2007 117,0 122,9 121,8 110,9 109,5 2007 2008 110,1 114,2 111,7 109,1 106,2 2008 2009 92,8 94,8 93,6 91,3 91,6 2009 2010 95,8* 93,4 94,2 95,7 97,1 2010 palyginti su 2005 m., % as compared to 2005, % 2005 100,0 95,2 98,5 101,2 104,7 2005 2006 114,9 103,0 107,1 122,9 126,3 2006 2007 134,5 126,7 130,3 136,3 138,2 2007 2008 148,0 144,5 145,6 148,7 146,9 2008 2009 137,5 137,1 136,3 135,7 134,6 2009 2010 131,6* 128,0 128,5 129,7 130,7 2010 1 Metiniai duomenys pateikti įskaitant individualiųjų įmonių duomenis, ketvirtiniai – be individualiųjų įmonių.





I–IV I II III IV

Darbo sąnaudų indeksas 1 pramo-

nės, statybos ir paslaugų įmonėse, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus kitimo įtaką, %

Labour cost index 1 in industry, construction and services, as compared to the corresponding period of the previous year, working day adjusted, %

2005 112,6 109,2 111,2 113,6 2005 2006 114,1 119,1 119,6 118,8 2006 2007 120,9 120,6 117,2 118,9 2007 2008 125,2 120,3 116,9 113,9 2008 2009 103,2 97,2 92,8 89,3 2009 2010 89,6 92,8 97,3 100,7 2010

Senatvės pensija Old-age pension Valstybinio socialinio draudimo vidutinė senatvės pensija, Lt

State social insurance average old-age pension, LTL

2005 420,29 394,49 395,62 445,46 445,98 2005 2006 476,88 446,61 447,16 506,78 507,24 2006 2007 595,41 553,89 577,02 623,09 627,48 2007 2008 769,66 738,32 738,18 784,42 809,73 2008 2009 811,12 810,20 810,89 811,41 811,98 2009 2010 (priskaičiuota) 813,66* 813,24 813,67 813,77 813,97* 2010 (allotted) išmokėta 2 paid 2 2010 746,29* 744,59 746,55 746,62 747,39* 2010

Kainų indeksai Price indices

Žemės ūkio produktų supirkimo Producer prices for agricultural products

palyginti su ankstesniu laikotarpiu as compared to the previous period2005 105,2 107,7 100,4 93,3 107,3 2005 2006 106,3 104,2 101,0 97,7 102,3 2006 2007 117,3 110,3 99,7 104,2 111,7 2007 2008 110,0 113,8 93,4 91,0 89,3 2008 2009 77,8 94,7 97,0 92,0 105,9 2009 2010 116,3** 112,6 102,1 100,3 107,2** 2010 2011 122,4 2011 palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu

as compared to the corresponding period of the previous year

2005 105,2 107,5 102,7 102,0 108,3 2005 2006 106,3 104,8 105,3 110,2 105,1 2006 2007 117,3 111,2 109,9 117,3 128,0 2007 2008 110,0 132,1 123,7 108,1 86,5 2008 2009 77,8 71,9 74,7 75,5 89,5 2009 2010 116,3** 106,4 112,0 122,1 123,7** 2010 2011 134,5 2011 palyginti su 2005 m. as compared to 20052005 100,0 101,3 101,7 94,9 101,9 2005 2006 106,3 106,1 107,2 104,7 107,1 2006 2007 124,6 118,1 117,8 122,8 137,1 2007 2008 137,1 156,0 145,7 132,7 118,5 2008 2009 106,7 112,2 108,9 100,2 106,1 2009 2010 124,1** 119,4 122,0 122,3 131,2** 2010 2011 160,6 2011 1 Darbo sąnaudos – tai visos darbdavio išlaidos (be profesinio mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir kitų išlaidų),

atsirandančios samdant darbuotojus. Labour costs – the total expenditure borne by employers in order to employ workers (except vocational training costs and other expenditure).

2 Dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, 152-6820) taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. mokamos sumažintos pensijos. From 1 January 2010, due to the application of the Provisional Law on the Recalculation and Payment of Social Benefits (Official Gazette, 2009, No 152-6820), reduced pensions are paid.




I–IV I II III IV

Žemės ūkis Agriculture

Žemės ūkio produkcija, įskaitant to paties veiklos vieneto pagamintus ir sunaudotus produktus (pieną gyvuliams šerti ir sėklas augalams auginti)

Agricultural production, including products produced and consumed by the same unit (milk as animal feedingstuffs and seeds consumed for growing plants)

to meto gamintojų kainomis, mln. Lt at current producer prices, LTL mill.2005 5117,3 661,9 1118,2 2633,1 704,1 2005 2006 4913,0 621,2 1118,9 2451,7 721,2 2006 2007 6912,2 670,9 1268,7 4184,4 788,2 2007 2008 7340,0 763,0 1435,0 4675,5 466,5 2008 2009 5707,0 621,9 1143,8 3549,3 392,0 2009 2010* 6187,9 570,6 1258,6 3906,2 452,5 2010 * 2011* 677,3 2011 * palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, %


2005 102,9 105,5 108,7 100,5 101,0 2005 2006 87,1 97,5 100,6 75,9 97,6 2006 2007 116,7 100,6 110,8 129,4 96,3 2007 2008 105,2 99,2 102,8 112,5 73,9 2008 2009 101,3 92,1 93,7 106,8 92,4 2009 2010* 95,0 94,9 98,5 90,4 105,0 2010 * 2011* 104,2 2011 * palyginti su 2005 m., % as compared to 2005, % 2005 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 2005 2006 87,1 97,5 100,6 75,9 97,6 2006 2007 99,4 98,1 111,4 96,0 94,0 2007 2008 101,9 97,3 114,6 106,6 69,5 2008 2009 101,3 89,6 107,4 113,8 64,2 2009 2010* 96,4 85,1 105,7 103,0 67,5 2010 * 2011* 88,6 2011 *

Statyba Construction

Šalies teritorijoje savo jėgomis atlikta statybos darbų to meto kainomis, mln. Lt

Own-account work carried out within the country at current prices, LTL mill.

2005 5925,6 791,2 1397,7 1836,0 1900,7 2005 2006 7922,7 1059,1 1848,2 2397,4 2618,0 2006 2007 11009,7 1698,7 2711,0 3216,7 3383,3 2007 2008 12487,0 2336,4 3336,1 3652,9 3161,6 2008 2009 5775,8 1282,9 1557,8 1620,6 1314,5 2009 2010 5142,8 661,0 1231,6 1701,1 1549,1 2010 palyginti su ankstesniu laikotarpiu, %


2005 109,6 50,6 172,5 127,7 101,1 2005 2006 121,8 55,0 169,4 126,0 107,0 2006 2007 122,4 63,4 151,1 114,6 102,1 2007 2008 103,6 67,4 139,5 108,4 89,1 2008 2009 51,3 42,5 126,7 105,8 83,7 2009 2010 92,5 50,9 184,3 135,9 91,2 2010




I–IV I II III IV

palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pašalinus sezono įtaką, %

as compared to the previous period, seasonally adjusted, %

2005 100,6 105,4 103,5 103,8 2005 2006 102,7 107,8 107,8 106,3 2006 2007 106,0 102,9 103,1 103,1 2007 2008 104,7 97,7 96,4 94,2 2008 2009 71,0 77,1 89,9 93,2 2009 2010 99,6 105,7 107,5 110,8 2010



2005 109,6 106,7 107,3 110,1 112,7 2005 2006 121,8 122,4 120,2 118,7 125,6 2006 2007 122,4 144,7 129,1 117,4 112,1 2007 2008 103,6 119,3 110,0 104,1 90,8 2008 2009 51,3 57,2 52,0 50,7 47,7 2009 2010 92,5 57,1 83,0 106,7 116,2 2010 palyginti su 2005 m., % as compared to 2005, % 2005 100,0 55,9 96,5 123,1 124,5 2005 2006 121,8 68,4 115,9 146,1 156,3 2006 2007 149,1 99,0 149,7 171,6 175,2 2007 2008 154,4 118,1 164,7 178,5 159,1 2008 2009 79,2 67,6 85,6 90,6 75,8 2009 2010 73,2 38,6 71,1 96,6 88,1 2010

Leista statyti butų Number of dwellings whose construction has been authorised

2005 11726 1106 3789 2717 4114 2005 2006 16513 2922 3997 5373 4221 2006 2007 19229 4097 4637 4552 5943 2007 2008 15928 4087 4731 4239 2871 2008 2009 7553 1697 2363 1813 1680 2009 2010 8319 1390 1968 2780 2181 2010

Pastatyta butų Dwellings constructed 2005 5933 1380 1077 1279 2197 2005 2006 7292 893 1823 2040 2536 2006 2007 9286 2279 1815 2436 2756 2007 2008 11829 3200 2653 2457 3519 2008 2009 9400 2576 2251 1947 2626 2009 2010 3667 519 717 1073 1358 2010

pastatytų butų naudingasis plotas, tūkst. m2

useful floor area of the dwellings constructed, thous. m2

2005 651,6 156,9 135,9 129,2 229,6 2005 2006 770,8 107,4 189,6 208,0 265,8 2006 2007 953,2 224,8 198,7 239,8 289,9 2007 2008 1164,0 288,0 285,4 233,9 356,8 2008 2009 1075,0 256,7 261,9 211,3 345,2 2009 2010 512,4 71,9 119,4 143,7 177,4 2010




I–IV I II III IV

Vidaus prekyba Domestic trade

Didmeninės prekybos įmonių, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir moto-ciklais, apyvarta be PVM

Turnover (VAT excluded) of whole-sale trade enterprises, except those trading in motor vehicles and motorcycles

to meto kainomis, mln. Lt at current prices, LTL mill. 2005 31542,8 6136,3 7668,9 8346,0 9391,6 2005 2006 34501,2 7267,4 8681,5 8904,0 9648,3 2006 2007 42114,4 8983,6 10261,2 10917,7 11951,9 2007 2008 47315,7 10914,0 12347,1 12558,1 11496,5 2008 2009 36070,0 8342,6 9201,1 9457,8 9068,5 2009 2010 39894,7 7990,2 9738,9 10751,1 11414,5 2010

palyginti su ankstesniu laikotarpiu, to meto kainomis, %

as compared to the previous period, at current prices, %

2005 120,7 83,2 125,0 108,8 112,5 2005 2006 109,4 77,4 119,5 102,6 108,4 2006 2007 122,1 93,1 114,2 106,4 109,5 2007 2008 112,4 91,3 113,1 101,7 91,5 2008 2009 76,2 72,6 110,3 102,8 95,9 2009 2010 110,6 88,1 121,9 110,4 106,2 2010

palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pašalinus sezono įtaką, to meto kainomis, %**

as compared to the previous period, seasonally adjusted, at current prices, %**

2005 102,8 106,0 109,3 107,5 2005 2006 91,6 106,2 102,0 104,5 2006 2007 109,2 101,5 105,6 106,2 2007 2008 108,8 97,7 99,8 90,7 2008 2009 85,0 97,1 101,8 94,2 2009 2010 104,8 105,0 109,7 105,0 2010

palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, to meto kainomis, %

as compared to the corresponding period of the previous year, at current prices, %

2005 120,7 114,2 115,7 123,7 127,3 2005 2006 109,4 118,4 113,2 106,7 102,7 2006 2007 122,1 123,6 118,2 122,6 123,9 2007 2008 112,4 121,5 120,3 115,0 96,2 2008 2009 76,2 76,4 74,5 75,3 78,9 2009 2010 110,6 95,8 105,8 113,7 125,9 2010

palyginti su 2005 m., to meto kainomis, %

as compared to 2005, at current prices, %

2005 100,0 77,8 97,3 105,8 119,1 2005 2006 109,4 92,2 110,1 112,9 122,4 2006 2007 133,5 113,9 130,1 138,4 151,6 2007 2008 150,0 138,4 156,6 159,3 145,8 2008 2009 114,4 105,8 116,7 119,9 115,0 2009 2010 126,5 101,3 123,5 136,3 144,7 2010




I–IV I II III IV

Transportas Transport

Krovinių vežimas visų rūšių transportu, mln. t

Goods traffic by all modes of transport, mill. t

2005 136,9 29,6 35,3 36,8 35,3 2005 2006 133,5 29,2 38,4 33,8 32,2 2006 2007 138,2 30,9 37,9 35,9 33,6 2007 2008 134,8 33,5 37,2 35,2 28,9 2008 2009 105,8 24,0 27,7 29,0 25,1 2009 2010* 115,2 25,4 29,7 31,6 28,5 2010 *

Keleivių vežimas, mln. Passengers carried, mill. 2005 453,1 113,7 114,2 101,4 123,8 2005 2006 454,9 114,6 115,5 101,8 123,0 2006 2007 471,8 119,4 116,0 107,8 128,7 2007 2008 477,1 119,9 123,5 107,9 125,9 2008 2009 400,0 108,9 102,2 84,3 104,6 2009 2010* 387,8 99,2 99,1 84,5 104,9 2010 *

Investicijos Investment

Materialinės investicijos to meto kainomis, mln. Lt (ketvirtinis statistinis tyrimas)

Investment in tangible fixed assets at current prices, LTL mill. (quarterly statistical survey)

2005 12186,0 1807,2 2544,9 3137,1 4696,8 2005 2006 15169,4 2302,9 3365,2 3880,4 5620,9 2006 2007 20312,2 3553,6 4626,9 5208,9 6922,8 2007 2008 21633,2 3933,4 5171,9 5570,0 6957,9 2008 2009 12604,7 2422,7 2902,2 3224,3 4055,5 2009 2010 11578,7 1408,6 2690,3 3494,7 3985,1 2010



2005 115,7 115,9 112,7 111,7 119,7 2005 2006 118,6 122,7 123,8 116,7 116,0 2006 2007 122,8 145,0 126,3 122,3 111,2 2007 2008 100,3 101,5 104,2 100,7 97,9 2008 2009 63,2 63,2 61,0 64,8 64,7 2009 2010 96,0 62,3 96,4 110,0 98,4 2010

Tiesioginės užsienio investicijos laikotarpio pabaigoje, mln. Lt

Foreign direct investment, end of the period, LTL mill.

2005 19743,9 22068,8 25513,7 23895,8 2005 2006 24669,3 24186,9 25200,2 28924,6 2006 2007 31997,0 33517,8 35003,0 35503,9 2007 2008 34914,9 34886,7 34369,9 32040,4 2008 2009 32532,0 33413,8 34424,2 33695,9 2009 2010* 33258,3 32751,7 34233,9 35099,6 2010 *




I–IV I II III IV

Biudžetas Budget

Finansų ministerijos duomenys Data of the Ministry of Finance

Valstybės biudžetas, mln. Lt State budget, LTL mill.

Pajamos Revenue 2005 14153,1 3214,3 3593,7 3752,1 3592,9 2005 2006 16804,5 4050,7 4127,3 4129,8 4496,7 2006 2007 20669,7 4788,8 4506,2 5572,1 5802,5 2007 2008 23201,0 6290,9 5493,0 5987,1 5430,2 2008 2009 20709,0 5591,7 4819,6 5423,3 4874,3 2009 2010 19879,0 4494,2 5529,6 4408,0 5447,2 2010

Išlaidos Expenditure 2005 14821,5 3279,0 3785,2 3028,1 4729,2 2005 2006 17997,7 3822,5 4113,7 3931,9 6129,6 2006 2007 21006,8 4581,5 4920,9 4626,4 6878,0 2007 2008 24546,0 5234,8 6335,3 5336,9 7639,0 2008 2009 24592,9 6406,2 6192,5 5591,6 6402,7 2009 2010 24488,5 6144,8 6009,5 5090,7 7243,4 2010

Perteklius / deficitas (-) Surplus/deficit (-) 2005 -668,4 -64,7 -191,5 724,0 -1136,3 2005 2006 -1193,1 228,2 13,7 197,9 -1632,9 2006 2007 -337,2 207,3 -414,7 945,7 -1075,5 2007 2008 -1345,0 1056,1 -842,4 650,1 -2208,8 2008 2009 -3884,0 -814,4 -1372,9 -168,3 -1528,4 2009 2010 -4609,5 -1650,6 -479,9 -682,7 -1796,3 2010

Savivaldybių biudžetai, mln. Lt Municipal budgets, LTL mill.

Pajamos (tarpusavio atsiskaitymai neįskaičiuoti)

Revenue (intergovernmental transactions excluded)

2005 2336,4 451,2 602,3 490,1 792,8 2005 2006 2737,5 580,1 715,1 610,4 831,9 2006 2007 3378,0 667,9 811,1 804,4 1094,5 2007 2008 4194,8 838,1 1093,7 1000,1 1262,9 2008 2009 3575,3 842,1 982,3 772,0 978,9 2009 2010 3430,6 794,5 811,6 780,1 1044,4 2010


Perteklius / deficitas (-) Surplus/deficit (-) 2005 -2284,6 -494,7 -706,0 -404,1 -679,8 2005 2006 -2900,9 -509,1 -575,8 -729,8 -1086,2 2006 2007 -2449,2 -475,7 -819,9 -294,1 -859,5 2007 2008 -2912,1 -530,0 -973,7 -464,6 -943,8 2008 2009 -3265,6 -771,9 -1160,0 -457,5 -876,2 2009 2010 -3376,3 -657,4 -1259,9 -429,7 -1029,2 2010




I–IV I II III IV

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys

Data of the State Social Insurance Fund Board

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, mln. Lt

State Social Insurance Fund budget, LTL mill.

Pajamos Revenue 2005 6390,5 1440,3 1537,2 1621,6 1791,4 2005 2006 7799,7 1701,5 1857,1 2042,9 2198,3 2006 2007 9758,7 2148,5 2354,2 2529,9 2726,0 2007 2008 11217,0 2740,8 2795,1 2866,4 2814,8 2008 2009 11356,9 3316,5 2827,9 2674,9 2537,6 2009 2010 10486,6 2527,7 2610,3 2645,0 2698,6 2010


Perteklius / deficitas (-) Surplus/deficit (-) 2005 260,9 6,6 65,4 52,4 136,5 2005 2006 554,5 29,2 179,3 177,9 168,2 2006 2007 476,0 29,1 78,9 182,5 185,6 2007 2008 -1436,9 -98,5 -156,0 -260,4 -922,0 2008 2009 -2879,0 -141,9 -779,2 -720,9 -1237,1 2009 2010 -2780,9 -827,7 -773,6 -577,7 -606,7 2010

Skola Debt

Finansų ministerijos duomenys Data of the Ministry of Finance

Centrinės valdžios skola laikotarpio pabaigoje, mln. Lt

Central government debt, end of the period, LTL mill.

2005 12127,7 11999,6 11743,2 12701,9 2005 2006 12945,5 12808,1 12689,7 14236,0 2006 2007 14451,2 14300,0 13888,3 15800,6 2007 2008 14466,4 15106,0 14813,5 16052,4 2008 2009 18791,1 20981,8 22904,2 25662,3 2009 2010 31293,4 31580,4 32530,6 34129,7 2010

užsienio skola laikotarpio pabaigoje, mln. Lt

foreign debt, end of the period, LTL mill.

2005 8379,8 8210,4 8052,3 7983,7 2005 2006 9019,3 8680,3 8639,5 10195,3 2006 2007 10039,5 9732,5 9292,1 11199,8 2007 2008 10815,5 10899,1 10744,4 11125,8 2008 2009 12467,1 13911,7 15394,3 18944,0 2009 2010 23807,4 24796,3 25611,0 26817,3 2010




I–IV I II III IV

Mokėjimų balansas Balance of payments Lietuvos banko duomenys Data of the Bank of Lithuania Einamosios sąskaitos balansas, mln. Lt Current account balance, LTL mill.2005 -5114,93 -776,93 -1349,88 -1418,71 -1569,41 2005 2006 -8808,87 -1703,25 -1780,83 -2573,56 -2751,23 2006 2007 -14325,43 -2952,25 -4267,60 -3421,81 -3683,77 2007 2008 -14597,60 -4979,93 -4869,78 -3335,72 -1412,17 2008 2009 3896,10 -98,65 337,74 877,71 2779,30 2009 2010 1746,79 54,48 1106,19 -289,92 876,04 2010

Kapitalo ir finansinės sąskaitos balansas, mln. Lt

Capital and financial accounts balance, LTL mill.

2005 5261,32 735,58 1229,67 1744,02 1552,05 2005 2006 9589,83 1776,79 1640,65 3101,01 3071,38 2006 2007 14423,57 2698,36 4364,81 3169,66 4190,74 2007 2008 14728,57 4710,41 4951,43 3293,59 1773,14 2008 2009 -3899,10 373,48 -602,02 -695,79 -2974,77 2009 2010 -1755,19 -97,61 -1066,58 260,59 -851,59 2010

Užsienio investicijos Lietuvoje, mln. Lt Foreign investment, LTL mill. 2005 11496,19 2020,72 2397,15 3590,63 3487,69 2005 2006 17792,58 2931,01 3090,06 3564,29 8207,22 2006 2007 23091,78 2782,38 5654,90 6230,65 8423,85 2007 2008 12212,90 2618,86 5653,78 3287,21 653,05 2008 2009 -2343,19 -788,01 664,45 -625,04 -1594,59 2009 2010 -24,34 827,44 -1730,74 1498,36 -619,40 2010 tiesioginės užsienio investicijos, mln. Lt foreign direct investment, LTL mill.2005 2851,94 660,15 963,19 606,24 622,36 2005 2006 5000,19 613,65 816,34 757,84 2812,36 2006 2007 5085,35 1298,57 928,50 1709,71 1148,57 2007 2008 4819,15 1006,14 1024,89 1936,85 851,27 2008 2009 427,61 977,66 389,49 -352,78 -586,76 2009 2010 1640,57 -94,56 -358,51 1499,46 594,18 2010 investicijų portfelis, mln. Lt portfolio investment, LTL mill. 2005 1440,30 1233,28 49,41 13,24 144,37 2005 2006 2346,52 1031,31 -188,86 -22,18 1526,25 2006 2007 1397,67 -806,64 738,00 -543,69 2010,00 2007 2008 -557,35 -359,15 116,04 -239,02 -75,22 2008 2009 5523,65 -144,19 1694,37 328,67 3356,42 2009 2010 6214,42 5136,48 -467,87 1862,76 -316,95 2010 kitos investicijos, mln. Lt other investment, LTL mill. 2005 7203,95 127,29 1384,55 2971,15 2720,96 2005 2006 10445,87 1286,05 2462,58 2828,63 3868,61 2006 2007 16608,76 2290,45 3988,40 5064,63 5265,28 2007 2008 7951,10 1971,87 4512,85 1589,38 -123,00 2008 2009 -8294,45 -1909,86 -1419,41 -600,93 -4364,25 2009 2010 -7879,33 -4214,48 -904,36 -1863,86 -896,63 2010

Oficialiosios tarptautinės atsargos, mln. Lt 1 Reserve assets, LTL mill. 1 2005 -1911,01 -469,83 -219,43 -768,3 -453,42 2005 2006 -4066,87 -328,99 -132,93 -475,55 -3129,40 2006 2007 -2944,86 582,01 -1142,88 -433,58 -1950,41 2007 2008 2706,37 2548,32 -767,57 958,20 -32,58 2008 2009 216,07 873,94 -615,52 22,53 -64,88 2009 2010 -1800,14 -346,59 526,17 -1176,50 -803,22 2010 1 Pasikeitimas per laikotarpį: (-) – padidėjimas, (+) – sumažėjimas.

Change over the period: (-) – increase, (+) – decrease.




I–IV I II III IV

BVP GDP Bendrasis vidaus produktas to meto kainomis, mln. Lt

Gross domestic product at current prices, LTL mill.

2005 72060,4 15057,7 17736,0 19145,6 20121,1 2005 2006 82792,8 17335,3 20250,7 22205,9 23000,9 2006 2007 98669,1 20468,8 24338,6 26625,6 27236,1 2007 2008 111482,6 24430,3 28833,6 29859,7 28359,1 2008 2009◘ 91525,9 21221,1 23992,0 23416,6 22896,2 2009

◘ 2010** 94641,9 20421,2 23886,2 24901,5 25433,1 2010 ** 2011 23120,91 2011 palyginti su ankstesniu laikotarpiu, %


2005 107,8 90,9 109,7 110,0 99,4 2005 2006 107,8 90,1 110,4 108,5 99,7 2006 2007 109,8 90,9 112,2 109,2 98,0 2007 2008 102,9 89,3 110,6 105,4 93,9 2008 2009◘ 85,3 78,6 108,1 107,2 93,9 2009

◘ 2010** 101,3 90,0 111,5 107,4 97,2 2010 ** 2011 91,91 2011 palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką, %

as compared to the previous period, seasonally and working day adjusted, %

2005 108,1 102,4 101,5 102,1 103,5 2005 2006 107,9 99,6 102,8 102,5 102,7 2006 2007 109,6 100,9 103,5 103,4 100,3 2007 2008 102,8 101,0 100,4 98,2 98,8 2008 2009◘ 85,3 88,5 97,9 99,9 98,9 2009

◘ 2010** 101,3 101,3 101,0 100,3 101,8 2010 ** 2011 103,51 2011 palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, %


2005 107,8 105,6 107,3 109,0 109,0 2005 2006 107,8 108,0 108,7 107,3 107,5 2006 2007 109,8 108,5 110,3 111,1 109,2 2007 2008 102,9 107,3 105,7 101,9 97,7 2008 2009◘ 85,3 86,0 84,1 85,5 85,5 2009

◘ 2010** 101,3 98,0 101,0 101,2 104,8 2010 ** 2011 106,91 2011 palyginti su 2005 m., % as compared to 2005, %2005 100,0 88,9 97,4 107,2 106,5 2005 2006 107,8 96,0 105,9 114,9 114,5 2006 2007 118,5 104,1 116,9 127,7 125,1 2007 2008 121,9 111,7 123,5 130,2 122,3 2008 2009◘ 104,0 96,1 103,8 111,3 104,5 2009

◘ 2010** 105,3 94,1 104,9 112,7 109,6 2010 ** 2011 100,61 2011

BVP, tenkantis vienam gyventojui, to meto kainomis, Lt

Gross domestic product, per capita at current prices, LTL

2005 21105 4410 5195 5607 5893 2005 2006 24393 5107 5966 6543 6777 2006 2007 29230 6064 7210 7888 8069 2007 2008 33198 7275 8586 8892 8445 2008 2009◘ 27408 6355 7185 7012 6856 2009

◘ 2010** 28793 6213 7267 7576 7737 2010 ** 2011 71251 2011

Einamosios sąskaitos balansas, palyginti su BVP, %

Current account balance, as compared to GDP, %

2005 -7,1 -5,2 -7,6 -7,4 -7,8 2005 2006 -10,6 -9,8 -8,8 -11,6 -12,0 2006 2007 -14,5 -14,4 -17,5 -12,9 -13,5 2007 2008 -13,1 -20,4 -16,9 -11,2 -5,0 2008 2009 4,3 -0,5 1,4 3,7 12,1 2009 2010** 1,8 0,3 4,6 -1,2 3,4 2010 ** 1 Pirmasis įvertis.

First estimate.

PAGRINDINIAI RODIKLIAI (mėnesiniai)


PAGRINDINIAI EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS RAIDOS RODIKLIAI (mėnesiniai) MAIN INDICATORS OF ECONOMIC AND SOCIAL DEVELOPMENT (monthly)

Ketvirčiai – Quarters Mėnesiai – Months

I–IV I II III IV I II III IV

Infliacija, % 2005 3,0 0,6 0,8 0,8 0,7 0,0 0,2 0,5 0,42006 4,5 0,8 1,4 0,3 2,0 0,5 0,0 0,2 0,72007 8,1 0,9 1,6 2,4 3,1 0,0 0,3 0,6 0,92008 8,5 3,8 2,7 1,1 0,7 1,6 1,1 1,0 1,22009 1,3 3,0 -0,6 -0,4 -0,7 2,7 0,3 0,0 -0,12010 3,8 1,5 0,7 0,4 1,2 1,3 -0,1 0,3 0,42011 1,5 0,4 0,1 1,0Kainų indeksai Vartojimo prekių ir paslaugų palyginti su ankstesniu laikotarpiu 2005 102,7 100,3 101,0 100,4 101,3 100,0 100,2 100,5 100,4 2006 103,7 100,6 101,2 100,7 101,5 100,5 100,0 100,2 100,72007 105,7 100,8 101,7 101,7 103,4 100,0 100,3 100,6 100,92008 110,9 103,4 103,1 101,4 101,2 101,6 101,1 101,0 101,2 2009 104,5 102,8 99,8 99,0 99,8 102,7 100,3 100,0 99,92010 101,3 101,1 100,7 100,2 101,0 101,3 99,9 100,3 100,42011 101,3 100,4 100,1 101,0 palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu 2005 102,7 103,2 102,4 102,2 102,9 102,9 103,3 103,3 103,22006 103,7 103,3 103,6 103,9 104,2 103,5 103,3 103,1 103,52007 105,7 104,3 104,8 105,9 107,8 104,0 104,3 104,6 104,8 2008 110,9 110,6 112,1 111,7 109,3 109,9 110,8 111,3 111,72009 104,5 108,7 105,2 102,8 101,4 109,6 108,7 107,7 106,32010 101,3 99,7 100,7 101,8 103,1 99,9 99,5 99,8 100,3 2011 103,3 102,9 103,1 103,8palyginti su 2005 m. 2005 100,0 98,8 99,7 100,1 101,4 98,5 98,7 99,1 99,52006 103,7 102,0 103,3 104,0 105,6 101,9 102,0 102,2 102,9 2007 109,7 106,4 108,3 110,1 113,9 106,0 106,4 107,0 107,92008 121,7 117,8 121,4 123,0 124,5 116,5 117,8 119,0 120,52009 127,1 128,0 127,7 126,5 126,2 127,7 128,1 128,1 128,0 2010 128,8 127,6 128,6 128,8 130,1 127,5 127,5 127,9 128,42011 131,8 131,3 131,4 132,7

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos palyginti su ankstesniu laikotarpiu 2005 111,6 100,7 105,2 106,1 100,5 101,6 101,2 103,2 102,6 2006 107,4 100,9 102,6 102,1 95,5 102,6 100,9 99,5 102,12007 107,0 101,1 106,5 102,6 105,8 100,4 99,8 103,0 103,02008 118,2 105,4 106,8 105,1 88,5 102,5 100,2 101,7 102,0 2009 86,7 90,6 100,8 100,1 100,4 99,6 100,8 98,9 100,02010 110,3 104,9 105,2 99,6 103,3 102,0 102,0 103,5 101,82011 106,3 101,2 102,5** 102,4 palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu 2005 111,6 109,2 110,4 113,7 112,8 107,9 109,6 110,1 111,92006 107,4 113,1 110,3 106,2 100,9 114,7 114,4 110,3 109,72007 107,0 101,1 104,9 105,5 116,8 100,7 99,5 103,0 104,0 2008 118,2 121,9 122,2 125,1 104,6 122,1 122,6 121,0 119,92009 86,7 90,0 85,0 80,9 91,8 90,4 91,0 88,5 86,72010 110,3 106,3 110,9 110,4 113,6 103,8 105,1 110,0 112,0 2011 115,0 115,1 115,6** 114,3palyginti su 2005 m. 2005 100,0 93,3 98,1 104,1 104,5 91,6 92,7 95,6 98,12006 107,4 105,5 108,3 110,5 105,5 105,0 106,0 105,5 107,7 2007 115,0 106,6 113,5 116,5 123,3 105,8 105,5 108,7 111,92008 135,9 130,0 138,7 145,8 129,0 129,1 129,3 131,5 134,22009 117,8 116,9 117,9 118,0 118,5 116,7 117,7 116,4 116,4 2010 130,0 124,3 130,8 130,2 134,5 121,2 123,7 128,0 130,32011 143,0 139,5 143,0** 146,4 1 Kovo mėn., palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn.

MAIN INDICATORS (monthly)


V VI VII VIII IX X XI XII I–III

Inflation, % 0,3 0,1 -0,2 0,1 0,9 0,6 0,0 0,1 0,6 2005 0,4 0,2 0,5 -0,1 -0,1 1,0 0,8 0,2 0,8 2006 0,5 0,2 0,7 0,3 1,4 1,5 1,1 0,5 0,9 2007 0,8 0,6 0,4 0,2 0,5 1,0 -0,2 -0,1 3,8 2008

-0,2 -0,3 -0,8 -0,2 0,6 -0,4 0,0 -0,3 3,0 2009 0,2 0,0 0,0 -0,3 0,6 0,5 0,0 0,8 1,5 2010

1,5 2011 Price indices Consumer goods and services as compared to the previous period

100,3 100,1 99,8 100,1 100,9 100,6 100,0 100,1 100,61 2005 100,4 100,2 100,5 99,9 99,9 101,0 100,8 100,2 100,81 2006 100,5 100,2 100,7 100,3 101,4 101,5 101,1 100,5 100,91 2007 100,8 100,6 100,4 100,2 100,5 101,0 99,8 99,9 103,81 2008

99,8 99,7 99,2 99,8 100,6 99,6 100,0 99,7 103,01 2009 100,2 100,0 100,0 99,7 100,6 100,5 100,0 100,8 101,51 2010

101,51 2011


101,9 102,0 101,8 102,3 102,5 103,1 102,8 103,0 103,2 2005 103,6 103,7 104,4 104,2 103,2 103,6 104,4 104,5 103,3 2006 104,8 104,8 105,1 105,5 107,1 107,6 107,8 108,1 104,3 2007 112,0 112,5 112,2 112,0 111,0 110,5 109,1 108,5 110,6 2008 105,2 104,2 103,0 102,6 102,7 101,3 101,5 101,3 108,7 2009 100,7 101,0 101,9 101,8 101,8 102,7 102,7 103,8 99,7 2010

103,3 2011 as compared to 2005

99,8 99,9 99,7 99,8 100,7 101,3 101,4 101,4 2005 103,4 103,6 104,1 104,0 103,9 105,0 105,8 106,0 2006 108,4 108,6 109,4 109,8 111,2 112,9 114,1 114,6 2007 121,4 122,2 122,7 122,9 123,5 124,8 124,5 124,4 2008 127,8 127,4 126,4 126,1 126,9 126,3 126,4 126,0 2009 128,6 128,7 128,7 128,4 129,2 129,8 129,8 130,8 2010

2011

Industrial production as compared to the previous period

99,0 102,0 102,4 102,3 103,0 100,7 96,2 98,8 106,11 2005 100,5 100,8 101,8 100,7 97,4 97,3 99,6 99,9 103,01 2006 102,1 100,1 101,0 100,7 101,2 102,1 102,9 101,8 103,21 2007 102,9 104,3 101,3 100,2 99,6 95,9 93,4 90,0 104,51 2008 100,8 102,2 98,0 101,4 98,3 100,3 101,3 99,9 99,31 2009 100,2 100,6 99,0 100,1 100,2 100,9 101,9 102,8 107,71 2010

106,11 2011


107,6 111,6 112,4 113,1 115,6 113,1 111,7 113,6 109,2 2005 111,4 110,0 109,4 107,6 101,8 98,3 101,7 102,9 113,1 2006 105,7 105,0 104,1 104,1 108,2 113,6 117,4 119,6 101,1 2007 120,8 125,8 126,2 125,6 123,6 116,1 105,3 93,1 121,9 2008

85,0 83,3 80,6 81,5 80,5 84,2 91,3 101,4 90,0 2009 111,3 109,5 110,7 109,2 111,3 112,0 112,7 116,0 106,3 2010


97,1 99,1 101,4 103,8 106,9 107,6 103,6 102,4 2005 108,2 109,0 111,0 111,7 108,8 105,9 105,4 105,3 2006 114,3 114,4 115,5 116,3 117,7 120,2 123,7 125,9 2007 138,1 144,0 145,8 146,1 145,5 139,5 130,3 117,2 2008 117,3 120,0 117,5 119,2 117,2 117,5 119,0 118,9 2009 130,6 131,4 130,1 130,2 130,4 131,6 134,1 137,9 2010

2011 1 March, compared to December of the previous year.





Kainų indeksai

Gamintojų parduotos kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdir-bamosios gamybos produkcijos palyginti su ankstesniu laikotarpiu 2005 113,4 100,1 106,3 107,2 100,5 101,3 101,4 103,8 103,2 2006 107,2 99,9 103,0 101,9 94,6 102,0 100,8 99,4 102,3 2007 106,0 100,0 107,4 102,6 106,4 99,1 99,7 103,6 103,2 2008 117,4 104,7 107,4 104,4 85,8 101,7 99,9 102,0 102,2 2009 83,7 88,3 102,0 101,2 101,0 98,8 101,0 99,2 100,4 2010 111,3 104,6 105,2 99,2 104,0 102,2 101,1 104,1 101,9 2011 107,2 101,2 103,0** 102,7 palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu 2005 113,4 110,8 112,1 115,7 114,6 109,2 111,2 111,9 114,2 2006 107,2 114,4 110,9 105,4 99,2 116,5 115,9 111,0 110,1 2007 106,0 99,3 103,5 104,2 117,3 98,7 97,6 101,6 102,5 2008 117,4 122,8 122,8 125,0 100,8 123,2 123,5 121,6 120,5 2009 83,7 85,0 80,7 78,2 92,0 85,2 86,1 83,7 82,2 2010 111,3 109,0 112,4 110,2 113,5 107,2 107,3 112,5 114,2 2011 116,4 115,5 117,6** 116,2 palyginti su 2005 m. 2005 100,0 92,0 97,8 104,8 105,3 90,0 91,3 94,8 97,8 2006 107,2 105,3 108,5 110,5 104,5 104,9 105,8 105,2 107,6 2007 113,6 104,5 112,3 115,1 122,6 103,5 103,2 106,9 110,3 2008 133,4 128,3 137,9 144,0 123,5 127,5 127,4 130,0 132,9 2009 111,6 109,0 111,2 112,5 113,7 108,6 109,7 108,8 109,2 2010 124,2 118,8 125,0 124,0 129,0 116,4 117,7 122,4 124,7 2011 138,4 134,5 138,4** 142,2

Gamintojų parduotos kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdir-bamosios gamybos produkcijos, išskyrus rafinuotus naftos produktus palyginti su ankstesniu laikotarpiu 2005 102,4 99,9 100,0 100,9 100,9 99,9 100,2 99,9 100,1 2006 102,4 100,3 100,1 101,2 100,9 100,4 100,3 99,7 100,1 2007 108,7 102,3 103,3 102,6 103,9 101,4 100,6 101,1 102,4 2008 113,8 104,7 103,1 104,4 96,2 102,4 101,0 100,8 100,9 2009 89,2 92,3 97,3 97,4 99,7 97,2 98,7 99,5 98,6 2010 102,3 101,5 102,6 100,9 102,7 100,0 101,4 101,7 100,2 2011 103,1 100,5 101,7 100,8 palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu 2005 102,4 103,6 102,8 101,7 101,7 103,5 104,1 103,1 103,3 2006 102,4 102,1 102,3 102,5 102,5 102,1 102,2 102,1 102,0 2007 108,7 104,6 107,9 109,4 112,7 103,9 104,2 105,6 108,0 2008 113,8 115,3 115,0 117,0 108,4 115,0 115,5 115,2 113,6 2009 89,2 95,6 90,3 84,2 87,2 97,6 95,3 94,0 91,9 2010 102,3 95,9 101,1 104,8 108,0 93,5 96,0 98,1 99,7 2011 109,7 109,8 110,1 109,1 palyginti su 2005 m. 2005 100,0 99,3 99,3 100,2 101,1 99,2 99,4 99,3 99,5 2006 102,4 101,4 101,6 102,8 103,7 101,3 101,6 101,4 101,5 2007 111,2 106,1 109,6 112,4 116,8 105,3 105,9 107,1 109,6 2008 126,6 122,3 126,0 131,6 126,6 121,1 122,4 123,4 124,5 2009 113,0 116,9 113,8 110,8 110,4 118,2 116,6 116,0 114,4 2010 115,6 112,1 115,0 116,0 119,2 110,4 112,0 113,8 114,0 2011 122,9 121,3 123,3 124,2 1 Kovo mėn., palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn.




Price indices

Production of mining, quarrying and manufacturing

as compared to the previous period98,8 102,5 102,8 102,8 103,5 100,8 95,5 98,7 106,71 2005

100,8 100,7 101,7 100,8 96,7 96,9 99,3 100,2 102,31 2006 102,6 100,1 100,9 100,5 101,3 102,4 103,4 101,9 102,41 2007 103,2 104,8 101,0 99,2 99,2 94,9 92,2 87,9 103,7 2008 101,3 103,0 98,1 102,1 98,0 100,8 101,5 99,6 99,01 2009

99,9 100,8 98,7 99,9 100,4 101,1 102,2 103,4 107,51 2010 107,01 2011


108,7 113,5 114,3 114,8 118,1 114,9 113,1 115,7 110,8 2005 112,3 110,4 109,2 107,1 100,1 96,2 100,0 101,6 114,4 2006 104,4 103,7 102,8 102,5 107,4 113,5 118,2 120,1 99,3 2007 121,1 126,8 127,0 125,3 122,8 113,8 101,5 87,6 122,8 2008

80,7 79,3 77,0 79,3 78,2 83,1 91,5 103,7 85,0 2009 112,7 110,3 110,9 108,5 111,2 111,6 112,3 116,6 109,0 2010


96,6 99,0 101,8 104,6 108,2 109,1 104,2 102,8 2005 108,5 109,3 111,1 112,0 108,3 104,9 104,2 104,4 2006 113,2 113,3 114,3 114,8 116,3 119,1 123,1 125,4 2007 137,1 143,6 145,1 144,0 142,9 135,6 125,0 109,9 2008 110,6 113,9 111,7 114,1 111,8 112,7 114,4 113,9 2009 124,6 125,6 123,9 123,8 124,3 125,8 128,5 132,9 2010

2011

Production of mining, quarrying and manufacturing, excluding refined petroleum products


100,1 100,0 100,8 100,4 100,2 100,5 100,1 100,1 100,41 2006 99,5 100,9 101,1 100,9 101,6 101,4 100,9 101,5 103,11 2007

101,3 101,1 101,9 101,8 100,5 98,2 98,0 95,1 104,21 2008 99,7 99,0 98,6 99,4 100,0 99,9 99,9 100,1 95,41 2009

101,1 100,3 100,1 100,1 100,4 101,1 101,3 101,2 103,11 2010 102,91 2011


102,5 102,6 101,7 101,7 101,6 101,6 102,0 101,6 103,6 2005 102,3 102,4 102,5 102,6 102,6 102,4 102,4 102,8 102,1 2006 107,3 108,3 108,6 109,1 110,6 111,6 112,4 114,0 104,6 2007 115,7 115,9 116,8 117,8 116,5 112,9 109,6 102,7 115,3 2008

90,4 88,6 85,7 83,7 83,2 84,6 86,3 90,8 95,6 2009 101,1 102,4 104,1 104,9 105,3 106,6 108,1 109,3 95,9 2010


99,3 99,2 100,0 100,3 100,4 101,2 101,3 101,0 2005 101,6 101,6 102,4 102,8 103,1 103,6 103,7 103,8 2006 109,1 110,0 111,2 112,2 114,0 115,6 116,6 118,3 2007 126,1 127,5 129,9 132,2 132,8 130,5 127,8 121,5 2008 114,0 112,9 111,2 110,6 110,5 110,4 110,3 110,4 2009 115,3 115,6 115,8 115,9 116,4 117,7 119,2 120,7 2010






Kainų indeksai

Gamintojų parduotos apdirbamosios gamybos produkcijos palyginti su ankstesniu laikotarpiu 2005 113,2 100,1 106,2 107,1 100,6 101,2 101,4 103,7 103,3 2006 107,1 99,8 103,0 101,9 94,7 102,0 100,9 99,4 102,3 2007 106,0 99,9 107,4 102,6 106,4 99,1 99,7 103,6 103,2 2008 117,4 104,7 107,4 104,5 85,9 101,6 99,9 102,1 102,2 2009 83,7 88,2 102,0 101,2 101,0 98,8 101,0 99,1 100,4 2010 111,3 104,5 105,2 99,3 104,0 102,1 101,1 104,1 101,8 2011 107,2 101,2 103,0** 102,7 palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu 2005 113,2 110,6 111,9 115,6 114,4 109,0 110,9 111,7 114,0 2006 107,1 114,2 110,7 105,3 99,2 116,2 115,7 110,8 109,7 2007 106,0 99,3 103,5 104,2 117,1 98,7 97,5 101,6 102,5 2008 117,4 122,7 122,7 125,0 100,9 123,1 123,4 121,6 120,4 2009 83,7 85,0 80,7 78,2 91,9 85,2 86,2 83,7 82,2 2010 111,3 109,0 112,5 110,3 113,6 107,1 107,2 112,6 114,3 2011 116,5 115,6 117,7** 116,2 palyginti su 2005 m. 2005 100,0 92,1 97,8 104,7 105,3 90,1 91,4 94,8 97,9 2006 107,1 105,2 108,3 110,3 104,5 104,8 105,7 105,1 107,4 2007 113,5 104,4 112,1 115,0 122,4 103,4 103,0 106,8 110,1 2008 133,2 128,1 137,5 143,8 123,5 127,3 127,1 129,8 132,6 2009 111,5 108,9 111,0 112,4 113,5 108,5 109,6 108,6 109,0 2010 124,1 118,7 124,9 123,9 128,9 116,2 117,5 122,3 124,6 2011 138,3 134,3 138,3** 142,1

Gamintojų parduotos apdirbamosios gamybos produkcijos, išskyrus rafinuotus naftos produktus palyginti su ankstesniu laikotarpiu 2005 102,0 99,9 99,8 100,5 101,1 99,7 100,2 99,7 100,2 2006 102,1 100,1 100,0 101,2 101,2 100,2 100,3 99,7 100,0 2007 108,7 102,2 103,2 102,6 103,8 101,4 100,5 101,0 102,4 2008 113,7 104,6 102,9 104,6 96,6 102,3 101,0 100,8 100,9 2009 89,4 92,3 97,2 97,4 99,6 97,1 98,6 99,4 98,6 2010 102,2 101,4 102,6 101,0 102,7 99,9 101,4 101,7 100,1 2011 103,0 100,5 101,7 100,7 palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu 2005 102,0 103,1 102,4 101,1 101,3 103,1 103,6 102,6 102,8 2006 102,1 101,5 101,7 102,4 102,6 101,4 101,6 101,6 101,4 2007 108,7 104,7 108,1 109,6 112,4 104,1 104,3 105,7 108,3 2008 113,7 114,9 114,6 116,9 108,8 114,7 115,2 115,0 113,3 2009 89,4 96,0 90,6 84,3 87,0 98,0 95,7 94,3 92,1 2010 102,2 95,6 101,0 104,7 107,9 93,2 95,7 98,0 99,5 2011 109,6 109,8 110,1 109,0 palyginti su 2005 m. 2005 100,0 99,6 99,4 99,9 101,0 99,6 99,8 99,4 99,6 2006 102,1 101,1 101,1 102,3 103,6 101,0 101,4 101,0 101,0 2007 110,9 105,9 109,3 112,1 116,4 105,2 105,8 106,8 109,4 2008 126,2 121,7 125,3 131,0 126,6 120,6 121,8 122,8 123,9 2009 112,7 116,8 113,5 110,5 110,1 118,2 116,6 115,8 114,2 2010 115,2 111,7 114,6 115,7 118,8 110,1 111,6 113,5 113,6 2011 122,4 120,8 122,8** 123,7 1 Kovo mėn., palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn.




Price indices

Production of manufacturing


100,8 100,8 101,6 100,8 96,8 96,9 99,3 100,2 102,21 2006 102,7 100,0 100,8 100,6 101,3 102,4 103,4 101,9 102,31 2007 103,1 104,8 101,1 99,3 99,3 95,0 92,2 87,9 103,61 2008 101,3 102,9 98,1 102,1 98,0 100,8 101,5 99,6 98,91 2009 100,0 100,8 98,7 99,9 100,4 101,1 102,2 103,4 107,51 2010

107,01 2011


108,6 113,2 114,1 114,6 117,9 115,0 113,0 115,4 110,6 2005 112,0 110,3 109,1 107,1 100,1 96,1 100,0 101,6 114,2 2006 104,4 103,6 102,8 102,6 107,3 113,4 118,0 120,0 99,3 2007 120,9 126,6 126,9 125,3 122,9 114,0 101,7 87,7 122,7 2008

80,8 79,4 77,1 79,3 78,2 83,0 91,4 103,6 85,0 2009 112,8 110,4 111,0 108,6 111,3 111,6 112,4 116,6 109,0 2010


96,7 98,9 101,7 104,4 108,1 109,1 104,1 102,7 2005 108,3 109,2 110,9 111,9 108,2 104,9 104,1 104,4 2006 113,1 113,1 114,0 114,7 116,2 118,9 122,9 125,3 2007 136,7 143,2 144,8 143,8 142,8 135,6 125,0 109,8 2008 110,4 113,7 111,6 114,0 111,7 112,6 114,2 113,8 2009 124,6 125,5 123,9 123,7 124,3 125,7 128,4 132,8 2010

2011

Production of manufacturing excluding refined petroleum products


100,2 100,0 100,6 100,5 100,5 100,7 100,1 100,1 100,21 2006 99,5 100,8 101,0 101,0 101,6 101,3 100,8 101,5 103,01 2007

101,2 101,0 102,0 102,0 100,6 98,4 98,1 95,2 104,21 2008 99,7 98,9 98,6 99,4 100,0 99,9 99,9 100,1 95,21 2009

101,2 100,3 100,2 100,1 100,5 101,1 101,3 101,1 103,01 2010 102,91 2011


102,3 102,0 101,1 101,1 101,0 101,4 101,5 100,9 103,1 2005 101,6 102,1 102,1 102,4 102,7 102,5 102,4 102,8 101,5 2006 107,6 108,4 108,8 109,3 110,5 111,3 112,1 113,7 104,7 2007 115,2 115,4 116,5 117,6 116,5 113,1 110,1 103,2 114,9 2008

90,8 88,9 86,0 83,8 83,3 84,6 86,1 90,5 96,0 2009 101,0 102,4 104,0 104,8 105,3 106,5 108,1 109,2 95,6 2010


99,5 99,1 99,8 99,9 100,1 101,0 101,2 100,8 2005 101,2 101,2 101,9 102,3 102,8 103,5 103,6 103,7 2006 108,8 109,7 110,8 111,9 113,7 115,2 116,1 117,9 2007 125,4 126,6 129,1 131,6 132,5 130,3 127,8 121,7 2008 113,8 112,6 111,0 110,3 110,3 110,2 110,0 110,1 2009 114,9 115,3 115,5 115,6 116,1 117,4 118,9 120,2 2010






Kainų indeksai

Gamintojų parduotos elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos palyginti su ankstesniu laikotarpiu 2005 102,8 103,4 99,9 99,9 100,1 103,4 100,1 99,9 99,9 2006 108,7 107,2 99,9 102,7 100,6 106,5 101,1 100,1 99,7 2007 112,6 108,7 99,6 103,0 102,4 108,8 100,1 99,8 99,8 2008 123,7 111,4 101,9 109,3 105,4 109,5 100,9 99,9 101,0 2009 103,3 102,4 94,8 93,8 97,2 103,5 99,7 97,2 98,4 2010 105,0 107,3 105,3 101,6 99,5 100,9 107,7 100,0 101,5 2011 100,9 100,7 100,0** 100,5 palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu 2005 102,8 102,4 102,7 102,9 103,3 101,8 102,8 102,6 102,6 2006 108,7 107,1 107,0 110,0 110,6 106,3 107,3 107,6 107,3 2007 112,6 112,2 111,8 112,2 114,2 113,0 111,9 111,5 111,7 2008 123,7 116,9 119,7 127,1 130,8 116,2 117,2 117,3 118,7 2009 103,3 120,3 111,9 96,0 88,5 122,3 120,8 117,6 114,6 2010 105,0 92,8 103,1 111,6 114,2 87,2 94,2 97,0 100,1 2011 107,4 112,8 104,7** 105,2 palyginti su 2005 m. 2005 100,0 100,1 100,0 99,9 100,0 100,1 100,2 100,1 100,0 2006 108,7 107,2 107,0 109,9 110,6 106,4 107,5 107,6 107,3 2007 122,4 120,2 119,7 123,3 126,2 120,3 120,3 120,1 119,9 2008 151,4 140,6 143,3 156,6 165,1 139,8 141,1 140,9 142,3 2009 156,5 169,0 160,3 150,4 146,2 171,0 170,5 165,6 163,0 2010 164,2 156,8 165,2 167,8 167,0 149,2 160,6 160,7 163,1 2011 168,4 168,2 168,2** 169,0

Statybos palyginti su ankstesniu laikotarpiu 2005 107,6 100,2 102,3 103,0 102,4 100,3 100,1 99,9 101,4 2006 109,8 101,4 102,9 103,0 102,2 100,6 100,3 100,4 101,8 2007 113,8 102,2 105,8 103,7 103,1 99,9 101,2 101,0 103,5 2008 109,5 102,0 102,6 101,1 96,9 100,0 100,6 101,5 100,3 2009 89,4 95,3 95,2 98,1 97,7 98,8 97,1 98,0 98,1 2010 95,7 98,6 100,5 101,4 100,0 98,9 100,3 99,6 100,2 2011 99,6 100,2 99,8 99,7 palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu 2005 107,6 108,7 106,9 107,0 108,0 109,2 108,7 108,3 107,5 2006 109,8 109,3 110,0 110,0 109,9 109,0 109,2 109,8 110,2 2007 113,8 110,8 113,9 114,6 115,6 109,8 110,9 111,6 113,5 2008 109,5 115,4 111,9 109,1 102,5 115,6 115,0 115,5 111,9 2009 89,4 95,8 88,8 86,2 86,9 99,3 95,7 92,4 90,4 2010 95,7 89,9 94,9 98,1 100,5 87,4 90,4 91,9 93,9 2011 101,5 101,8 101,3 101,4 palyginti su 2005 m. 2005 100,0 96,3 98,5 101,4 103,8 96,3 96,4 96,3 97,6 2006 109,8 105,3 108,3 111,6 114,1 104,9 105,2 105,7 107,5 2007 124,9 116,6 123,4 127,9 131,8 115,3 116,7 117,9 122,0 2008 136,8 134,5 138,0 139,5 135,2 133,3 134,1 136,1 136,6 2009 122,3 128,8 122,6 120,2 117,4 132,3 128,4 125,8 123,4 2010 117,0 115,8 116,3 118,0 118,0 115,7 116,1 115,6 115,8 2011 117,5 117,8 117,5 117,2 1 Kovo mėn., palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn.




Price indices

Production of electricity, gas, steamand air conditioning supply


99,4 100,4 102,3 99,9 100,8 100,2 100,0 99,9 107,71 2006 99,6 100,4 101,4 101,5 101,2 100,3 100,5 101,4 108,61 2007

100,7 100,8 103,1 107,0 101,6 102,0 100,1 100,1 110,41 2008 98,1 98,7 96,8 97,5 100,1 97,3 100,4 101,5 100,21 2009

101,9 100,2 100,9 100,4 99,0 99,7 100,6 99,7 108,71 2010 101,21 2011


102,9 102,5 102,4 103,1 103,2 103,3 103,3 103,2 102,4 2005 106,6 107,2 109,8 109,7 110,5 110,6 110,7 110,6 107,1 2006 111,9 111,9 110,8 112,6 113,1 113,2 113,8 115,5 112,2 2007 119,9 120,4 122,5 129,1 129,6 131,8 131,2 129,5 116,9 2008 111,7 109,4 102,7 93,5 92,2 88,0 88,2 89,4 120,3 2009 103,9 105,4 109,9 113,2 111,9 114,7 115,0 113,0 92,8 2010


100,1 100,0 99,9 99,9 99,9 100,0 100,0 99,9 2005 106,7 107,1 109,7 109,6 110,4 110,6 110,6 110,5 2006 119,4 119,9 121,5 123,4 124,9 125,2 125,8 127,7 2007 143,2 144,3 148,8 159,3 161,8 165,0 165,1 165,3 2008 159,9 157,9 152,8 149,0 149,2 145,1 145,7 147,8 2009 166,1 166,4 167,9 168,6 167,0 166,5 167,5 167,1 2010

2011

Construction as compared to the previous period

100,7 101,4 101,2 100,2 101,3 101,0 100,4 100,6 100,21 2005 100,6 101,2 101,3 100,5 101,3 100,3 100,6 101,5 101,21 2006 100,8 101,6 101,1 101,0 101,7 100,4 101,4 101,0 102,11 2007 101,1 100,9 100,0 100,6 99,0 98,0 99,6 98,7 102,21 2008

99,5 98,9 99,0 100,3 99,3 98,5 99,5 99,6 94,01 2009 100,4 100,4 100,9 100,0 100,3 100,1 99,7 99,6 98,91 2010

99,71 2011

as compared to the correspondingperiod of the previous year

106,0 107,1 106,8 106,6 107,5 107,4 107,9 108,7 108,7 2005 110,0 109,8 109,8 110,1 110,2 109,4 109,6 110,6 109,3 2006 113,8 114,3 114,1 114,7 115,1 115,2 116,1 115,5 110,8 2007 112,3 111,5 110,3 109,9 107,0 104,5 102,7 100,4 115,4 2008

89,0 87,2 86,3 86,0 86,3 86,7 86,6 87,4 95,8 2009 94,7 96,1 98,0 97,7 98,7 100,3 100,5 100,6 89,9 2010


98,2 99,6 100,9 101,0 102,3 103,4 103,7 104,4 2005 108,1 109,4 110,7 111,3 112,7 113,1 113,7 115,4 2006 123,0 125,0 126,4 127,6 129,7 130,2 132,0 133,3 2007 138,1 139,4 139,4 140,3 138,9 136,1 135,6 133,8 2008 122,9 121,5 120,3 120,6 119,8 118,0 117,4 116,9 2009 116,3 116,8 117,9 117,9 118,2 118,4 118,0 117,6 2010






Kainų indeksai

Eksportuotų prekių kainų (CPA 2008)

palyginti su ankstesniu laikotarpiu 2006 105,4 98,3 102,8 100,8 95,7 101,2 101,0 99,8 102,2 2007 105,8 101,6 105,5 102,0 104,6 101,1 100,0 102,3 102,8 2008 113,5 104,8 104,7 102,3 91,6 102,4 100,4 100,6 100,9 2009 83,3 86,9 100,3 99,0 101,6 93,6 99,5 99,7 100,5 2010 112,4 105,5 105,8 100,3 104,2 102,8 101,2 104,5 102,3 2011 101,3 102,2

palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu 2006 105,4 111,3 109,8 103,5 97,5 ... ... ... ... 2007 105,8 100,8 103,5 104,7 114,4 100,6 99,7 102,1 102,7 2008 113,5 117,9 117,0 117,3 102,7 118,3 118,8 116,8 114,6 2009 83,3 85,2 81,6 79,0 87,7 86,0 85,2 84,5 84,1 2010 112,4 106,5 112,4 113,9 116,8 103,7 105,4 110,5 112,5 2011 118,1 119,3

palyginti su 2005 m. 2006 105,4 103,9 106,8 107,7 103,0 103,3 104,3 104,1 106,4 2007 111,5 104,7 110,5 112,7 117,9 103,9 103,9 106,3 109,3 2008 126,5 123,5 129,3 132,2 121,1 122,9 123,4 124,2 125,2 2009 105,4 105,2 105,5 104,5 106,2 105,7 105,2 104,9 105,4 2010 118,5 112,1 118,6 119,0 124,1 109,6 110,9 115,9 118,6 2011 129,4 132,3

Importuotų prekių kainų (CPA 2008)

palyginti su ankstesniu laikotarpiu 2006 107,5 100,4 102,7 100,0 98,0 102,4 99,1 100,4 103,9 2007 104,9 101,0 103,4 102,4 103,3 100,6 101,3 100,5 101,1 2008 108,9 102,3 103,7 101,8 93,3 100,4 100,8 100,6 100,7 2009 88,5 89,8 100,8 101,9 101,6 93,6 99,0 99,9 99,3 2010 110,9 104,1 104,1 100,7 102,5 101,7 101,9 102,5 101,6 2011 101,3** 102,7

palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu 2006 107,5 114,2 111,5 103,8 101,1 ... ... ... ... 2007 104,9 101,7 102,4 104,9 110,5 100,2 102,4 102,5 99,8 2008 108,9 111,9 112,2 111,5 100,7 112,2 111,7 111,8 111,3 2009 88,5 88,5 86,0 86,1 93,8 89,8 88,2 87,5 86,4 2010 110,9 108,6 112,1 110,9 111,8 105,7 108,7 111,5 114,2 2011 114,7 115,6

palyginti su 2005 m. 2006 107,5 105,8 108,7 108,7 106,6 106,3 105,4 105,8 110,0 2007 112,7 107,6 111,3 114,0 117,8 106,5 107,9 108,5 109,7 2008 122,8 120,5 124,9 127,1 118,6 119,6 120,5 121,3 122,1 2009 108,7 106,6 107,4 109,4 111,2 107,3 106,3 106,2 105,5 2010 120,5 115,8 120,5 121,3 124,3 113,4 115,5 118,4 120,4 2011 130,0** 133,5 1 Vasario mėn., palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn.



V VI VII VIII IX X XI XII I–II

Price indices

Export price (CPA 2008)

as compared to the previous period100,5 100,1 101,0 100,5 97,8 97,1 99,9 99,7 102,21 2006 101,2 100,9 101,0 99,7 100,7 102,0 102,4 101,6 101,11 2007 103,5 102,7 99,9 99,0 100,4 97,1 95,1 92,5 102,81 2008

99,3 101,9 97,4 101,4 98,9 101,2 101,0 100,1 93,21 2009 99,6 101,0 99,0 100,9 100,5 100,8 102,5 103,2 104,01 2010

103,61 2011


... ... ... ... ... ... ... 100,8 ... 2006 103,5 104,3 104,3 103,4 106,4 111,8 114,7 116,8 100,1 2007 117,1 119,2 117,9 117,2 116,8 111,2 103,2 94,0 118,5 2008

80,8 80,1 78,2 80,1 78,9 82,2 87,3 94,5 85,6 2009 112,9 111,9 113,7 113,1 114,9 114,4 116,1 119,8 104,6 2010

118,7 2011

as compared to 2005 106,9 107,1 108,1 108,7 106,3 103,2 103,1 102,8 2006 110,6 111,6 112,7 112,3 113,1 115,4 118,2 120,1 2007 129,6 133,1 132,9 131,6 132,2 128,4 122,0 112,9 2008 104,6 106,6 103,9 105,4 104,3 105,5 106,6 106,6 2009 118,1 119,3 118,1 119,2 119,8 120,8 123,7 127,7 2010

2011

Import price (CPA 2008)


101,4 101,7 101,3 98,6 101,5 100,5 103,3 100,0 101,91 2007 102,3 102,1 100,1 99,9 98,8 96,7 97,8 96,1 101,31 2008 101,5 102,6 98,7 102,2 98,7 101,4 100,7 100,0 92,71 2009

98,9 102,6 99,5 99,3 101,2 99,6 101,4 104,2 103,61 2010 104,11 2011


... ... ... ... ... ... ... 102,0 ... 2006 102,1 105,4 103,8 102,8 108,2 105,4 113,9 112,4 101,3 2007 112,4 112,9 111,4 113,0 110,0 105,8 100,2 96,3 112,0 2008

85,7 86,1 84,9 86,8 86,6 90,8 93,4 97,3 89,0 2009 111,1 111,2 112,1 108,9 111,7 109,7 110,5 115,1 107,2 2010

115,2 2011

as compared to 2005 108,9 107,2 110,3 109,9 106,0 109,3 104,5 105,9 2006 111,2 113,0 114,5 112,9 114,6 115,3 119,1 119,0 2007 125,0 127,6 127,7 127,6 126,1 122,0 119,3 114,6 2008 107,1 109,8 108,3 110,7 109,3 110,7 111,5 111,5 2009 119,0 122,1 121,4 120,6 122,0 121,5 123,2 128,3 2010

2011 1 February, compared to December of the previous year.





Žemės ūkis

Gyvulininkystės produkcijos supirkimas Gyvuliai ir paukščiai (gyvuoju svoriu), tūkst. t 2005 232,6 56,3 56,8 60,2 59,3 18,5 18,5 19,3 18,32006 251,9 59,4 63,9 62,6 66,0 18,0 19,3 22,1 19,62007 271,3 64,5 68,5 69,5 68,8 21,8 19,8 22,9 22,52008 242,6 59,8 60,6 61,3 60,9 20,5 19,6 19,7 22,12009 215,1 53,0 51,8 53,4 56,9 17,6 16,6 18,8 17,72010 231,2** 52,1 56,5** 61,3 61,3** 16,7 15,8 19,6 18,42011 52,5 17,6 15,9 19,0 Pienas (perskaičiuotas į bazinį riebumą), tūkst. t 2005 1432,3 255,9 352,3 465,9 358,2 90,4 78,1 87,4 90,52006 1555,2 286,5 380,0 482,0 406,7 100,5 87,5 98,5 101,32007 1628,2 323,9 402,6 510,5 391,2 116,0 99,0 108,9 110,52008 1660,8 328,7 423,8 509,1 399,2 111,1 105,0 112,6 113,42009 1535,3 319,6 382,8 469,7 363,2 114,5 97,9 107,2 106,72010 1540,4 294,1 374,9 480,5 390,9 104,9 89,3 99,9 101,82011 314,6 110,6 96,3 107,7 Kiaušiniai (įskaitant pardavimą turgavietėse), mln. vnt. 2005 487,4 127,7 111,9 120,8 127,0 36,3 38,3 53,1 33,62006 483,3 129,3 119,8 117,6 116,6 41,5 41,9 45,9 42,62007 486,0 126,4 121,0 117,4 121,2 39,7 38,0 48,7 39,92008 454,4 119,5 107,5 110,9 116,5 40,2 35,6 43,7 37,42009 448,4 117,7 102,1 111,6 117,0 40,4 34,6 42,7 37,42010 446,0 114,9 100,1 109,9 121,1 36,1 34,6 44,2 32,42011 101,3 37,4 31,7 32,2

Pramonė

Pramonės produkcija be PVM ir akcizo to meto kainomis, mln. Lt 2005 40883 9353 9638 10456 11436 3003 2892 3458 3140 2006 46442 11664 11988 11505 11285 3790 3659 4215 3771 2007 50907 11504 12600 13229 13574 3741 3701 4062 4034 2008 62859 15069 16911 16954 13925 4822 4948 5299 5592 2009 46554 11874 11185 11462 12033 4108 3912 3854 3579 2010 54907 12364 13003 13658 15882 4034 4109 4221 4174 2011 16016 5320 5290** 5406 palyginti su ankstesniu laikotarpiu, % 2005 107,0 95,6 98,5 102,4 110,0 89,7 94,4 117,1 88,32006 106,5 100,1 100,6 95,2 101,4 93,4 95,6 115,7 88,12007 102,4 99,0 105,4 102,3 98,1 99,6 98,5 108,2 97,52008 105,5 103,7 105,7 96,4 93,9 98,6 103,0 103,8 104,72009 85,4 90,1 97,5 102,9 101,5 92,5 93,4 100,2 95,42010 106,6 95,4 104,9 106,0 109,8 91,7 100,5 101,9 99,32011 94,0 92,7 97,4** 103,1 palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pašalinus sezono įtaką, % 2005 99,7 100,6 103,5 103,0 97,2 95,4 110,6 93,22006 102,6 104,0 96,0 95,6 97,2 98,8 106,7 97,02007 102,7 106,8 102,8 91,9 102,1 100,9 100,0 104,22008 109,4 105,5 96,7 88,4 101,2 104,6 101,4 104,12009 94,7 99,4 102,2 95,3 97,7 95,9 94,3 99,92010 100,6 106,3 105,5 103,8 98,4 103,7 94,5 104,92011 98,6 100,6 99,3** 95,4




Agriculture

Purchase of animal production Animals (live weight), thous. t

18,9 19,6 18,8 20,5 20,9 20,5 19,0 19,8 56,3 2005 23,0 21,3 20,5 20,8 21,3 24,0 22,2 19,8 59,4 2006 24,1 21,9 22,7 24,4 22,4 26,4 22,6 19,8 64,5 2007 19,5 19,0 21,0 19,0 21,3 23,1 18,0 19,8 59,8 2008 16,9 17,2 17,4 17,1 18,9 20,8 16,9 19,2 53,0 2009 18,6 19,5** 20,1 20,4 20,8 23,2 21,2 16,9** 52,1 2010

52,5 2011

Milk (3.4% of fat and 3.0% of protein content), thous. t

116,4 145,4 146,2 159,5 160,2 145,4 107,5 105,3 255,9 2005 123,5 155,2 149,9 160,1 172,0 166,5 120,7 119,5 286,5 2006 140,8 151,3 165,8 173,1 171,6 156,6 117,6 117,0 323,9 2007 149,3 161,1 168,9 170,7 169,5 153,8 123,4 122,0 328,7 2008 130,2 145,9 151,5 162,9 155,3 140,2 111,3 111,7 319,6 2009 126,6 146,5 150,3 163,1 167,1 153,4 118,9 118,6 294,1 2010

314,6 2011

Eggs (market places included), mill. pcs.

36,2 42,1 36,8 44,9 39,1 42,0 41,4 43,6 127,7 2005 41,5 35,7 38,5 40,3 38,8 38,4 39,6 38,6 129,3 2006 42,6 38,5 38,7 43,1 35,6 40,8 38,9 41,5 126,4 2007 32,7 37,4 39,5 34,8 36,6 38,7 34,3 43,5 119,5 2008 31,1 33,6 35,2 39,6 36,8 39,7 36,9 40,4 117,7 2009 33,4 34,3 33,5 36,4 40,0 36,1 39,1 45,9 114,9 2010

101,3 2011

Industry

Industrial production, VAT and excise excluded

at current prices, LTL mill. 3293 3205 3132 3461 3863 3568 3920 3948 9353 2005 4226 3991 3793 3753 3959 3739 3864 3682 11664 2006 4230 4336 4487 4506 4236 4335 4504 4735 11504 2007 5522 5797 5852 5513 5589 4955 4618 4352 15069 2008 3667 3939 3865 3796 3801 3874 3960 4199 11874 2009 4277 4552 4485 4607 4566 5064 5172 5646 12364 2010

16016 2011


106,3 95,2 95,6 108,1 108,5 93,3 112,7 101,6 2005 110,9 94,6 93,5 99,8 107,0 96,6 103,3 95,1 2006 103,7 102,1 101,9 100,2 93,1 101,2 101,4 101,9 2007

96,0 100,6 99,4 95,3 103,2 93,7 97,8 103,9 2008 104,1 104,8 99,9 97,2 101,5 100,1 99,6 104,9 2009 103,0 106,0 99,1 103,4 99,0 108,6 99,1 103,8 2010

2011


106,3 95,2 99,9 104,5 105,6 91,3 110,0 101,6 2005 107,6 94,8 97,9 96,1 105,6 92,2 102,6 98,7 2006 101,6 103,3 103,7 97,7 93,7 93,3 102,8 105,4 2007

98,1 100,5 98,8 98,1 98,3 89,1 100,4 102,2 2008 106,5 101,9 101,4 97,1 98,5 96,8 99,3 102,8 2009 103,7 104,4 101,7 100,8 97,3 106,3 98,5 100,7 2010

2011





Pramonė Pramonės produkcija be PVM ir akcizo palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, % 2005 107,0 105,8 110,0 106,7 106,0 109,5 95,7 112,5 102,52006 106,5 111,0 113,4 105,5 97,2 110,5 111,9 110,6 110,3 2007 102,4 96,1 100,7 108,2 104,7 96,5 99,4 92,9 102,82008 105,5 109,7 109,9 103,6 99,2 108,0 112,9 108,3 116,32009 85,4 86,2 79,5 84,9 91,8 93,1 84,4 81,5 74,3 2010 106,6 97,2 104,6 107,8 116,5 92,1 99,1 100,8 104,92011 114,8 116,8 113,1** 114,4palyginti su 2005 m., % 2005 100,0 97,5 96,0 98,3 108,2 95,9 90,6 106,1 93,7 2006 106,5 108,2 108,9 103,7 105,1 106,0 101,4 117,3 103,42007 109,0 104,0 109,7 112,2 110,1 102,3 100,8 109,0 106,32008 115,0 114,1 120,6 116,2 109,2 110,4 113,8 118,1 123,6 2009 98,2 98,3 95,8 98,7 100,2 102,8 96,0 96,2 91,82010 104,7 95,6 100,3 106,3 116,7 94,6 95,1 97,0 96,32011 109,7 110,5 107,6** 111,0

Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija be PVM ir akcizo to meto kainomis, mln. Lt 2005 35228 7486 8562 9447 9733 2403 2265 2818 27252006 40320 9519 10782 10429 9590 3033 2958 3528 32762007 43849 9266 11263 11950 11370 2986 2892 3388 3516 2008 54319 12479 15292 15248 11300 3882 4103 4494 49442009 38123 8775 9649 10086 9613 2971 2888 2916 29802010 46215 9226 11512 12273 13204 2841 3069 3316 3611 2011 13095 4337 4252** 4506palyginti su ankstesniu laikotarpiu, % 2005 108,3 92,4 107,8 103,4 103,5 89,1 92,1 121,0 93,32006 107,5 96,9 110,2 96,1 96,1 90,5 96,7 119,9 91,0 2007 102,4 95,2 114,8 103,2 91,6 97,5 96,7 114,1 101,02008 106,4 103,4 113,2 95,8 89,8 98,0 106,0 105,3 108,42009 84,2 86,5 105,7 103,6 94,8 89,9 94,1 101,2 100,4 2010 108,2 91,8 118,0 107,2 104,2 86,6 106,1 105,0 106,02011 92,3 93,9 96,3** 105,9palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pašalinus sezono įtaką, % 2005 100,3 100,2 103,7 103,2 99,0 93,3 111,0 93,4 2006 102,9 104,7 96,1 95,7 96,7 99,0 107,1 96,22007 102,4 107,0 103,2 90,6 101,9 99,2 101,5 103,82008 112,3 104,8 95,3 89,2 102,0 105,7 101,3 103,1 2009 94,2 98,8 102,2 94,3 97,4 95,4 93,0 100,12010 100,6 109,0 106,5 103,6 97,0 105,8 94,2 106,92011 99,5 103,4 97,6** 95,3 palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, % 2005 108,3 109,1 111,2 106,7 106,6 118,1 95,4 114,7 102,92006 107,5 111,8 114,3 106,2 98,6 108,6 114,0 113,0 110,12007 102,4 96,8 100,9 108,4 103,3 98,6 98,6 93,8 104,1 2008 106,4 112,2 110,6 102,7 100,7 108,4 118,9 109,7 117,72009 84,2 84,2 78,6 85,0 89,7 92,4 82,1 78,9 73,12010 108,2 95,2 106,3 110,0 120,9 86,8 97,9 101,5 107,1 2011 121,6 129,4 117,5** 118,5palyginti su 2005 m., % 2005 100,0 92,0 99,2 102,6 106,2 90,9 83,8 101,4 94,62006 107,5 102,9 113,4 109,0 104,7 98,7 95,5 114,5 104,2 2007 110,1 99,6 114,4 118,1 108,1 97,4 94,1 107,4 108,52008 117,1 111,8 126,6 121,2 108,8 105,6 111,9 117,8 127,72009 98,6 94,1 99,5 103,0 97,7 97,6 91,8 92,9 93,4 2010 106,7 89,6 105,7 113,3 118,1 84,7 89,9 94,3 99,92011 109,0 109,6 105,6** 111,8




Industry

Industrial production, VAT and excise excluded


124,1 104,9 101,1 108,3 110,4 99,2 112,5 106,1 105,8 2005 115,2 114,5 112,0 103,3 101,9 105,5 96,6 90,5 111,0 2006

96,1 103,7 113,1 113,5 98,8 103,6 101,7 109,0 96,1 2007 107,6 106,1 103,5 98,5 109,1 101,0 97,3 99,3 109,7 2008

80,6 83,9 84,2 85,9 84,5 90,3 92,0 92,9 86,2 2009 103,8 105,1 104,3 110,9 108,2 117,4 116,8 115,5 97,2 2010

114,8 2011 as compared to 2005, %

99,6 94,8 90,6 98,0 106,3 99,2 111,8 113,5 2005 114,7 108,5 101,5 101,2 108,3 104,6 108,0 102,7 2006 110,2 112,5 114,7 114,9 107,0 108,3 109,9 112,0 2007 118,7 119,4 118,7 113,1 116,8 109,4 107,0 111,1 2008

95,6 100,1 100,0 97,2 98,7 98,8 98,4 103,2 2009 99,2 105,2 104,3 107,9 106,8 116,0 114,9 119,2 2010

2011

Mining, quarrying and manufac-turing production, VAT and excise excluded

at current prices, LTL mill.2949 2888 2820 3125 3502 3116 3334 3283 7486 2005 3864 3642 3452 3401 3576 3295 3246 3049 9519 2006 3809 3938 4099 4080 3771 3763 3725 3882 9266 2007 5029 5319 5362 4914 4972 4280 3704 3316 12479 2008 3180 3489 3411 3342 3333 3217 3180 3216 8775 2009 3792 4109 4051 4130 4092 4355 4350 4499 9226 2010

13095 2011


109,8 95,5 95,3 108,1 108,6 89,8 110,1 99,4 2005 116,5 94,5 93,2 99,5 107,0 94,6 98,9 93,8 2006 106,7 102,9 102,4 99,4 91,7 99,0 96,9 101,0 2007

98,3 100,9 99,3 93,0 103,5 92,8 94,0 102,7 2008 106,6 106,2 99,3 96,7 101,5 96,2 97,1 101,8 2009 104,9 107,2 99,3 102,8 99,2 105,8 97,4 99,6 2010

2011


106,6 94,8 99,9 104,8 106,4 90,1 111,7 101,6 2005 109,9 93,9 97,8 96,1 106,2 92,0 102,1 99,7 2006 101,5 103,9 104,5 97,3 92,6 92,5 102,5 107,2 2007

98,4 100,3 98,5 96,4 98,5 90,2 100,3 103,0 2008 106,6 102,6 100,7 97,4 98,4 95,2 100,2 102,8 2009 103,6 105,0 102,3 100,8 97,5 105,9 99,1 99,4 2010

2011


127,5 105,1 100,7 108,3 110,8 98,1 115,3 106,8 109,1 2005 116,9 115,7 113,0 104,0 102,4 107,9 97,0 91,6 111,8 2006

95,3 103,7 114,1 114,0 97,7 102,3 100,2 107,9 96,8 2007 108,4 106,4 103,1 96,5 108,9 102,1 99,1 100,8 112,2 2008

79,3 83,5 83,4 86,7 85,0 88,1 91,0 90,2 84,2 2009 105,4 106,4 106,4 113,2 110,5 121,5 121,9 119,3 95,2 2010

121,6 2011 as compared to 2005, %

103,9 99,2 94,6 102,2 111,0 99,7 109,7 109,1 2005 121,4 114,7 106,9 106,3 113,7 107,6 106,5 99,9 2006 115,7 119,0 121,9 121,2 111,1 110,0 106,6 107,7 2007 125,4 126,6 125,8 116,9 121,0 112,4 105,6 108,5 2008

99,5 105,6 104,9 101,4 102,9 99,0 96,1 97,9 2009 104,9 112,4 111,6 114,7 113,7 120,3 117,2 116,7 2010

2011





Pramonė

Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija, išskyrus rafinuotus naftos produktus, be PVM ir akcizo

to meto kainomis, mln. Lt 2005 24282 5325 6001 6242 6714 1733 1678 1914 1948 2006 28575 6296 7134 7383 7762 1985 1946 2365 2188 2007 35202 7799 8763 9178 9462 2527 2393 2879 2695 2008 37293 8869 10036 9877 8511 2942 2901 3026 3417 2009 27580 6588 7071 7109 6812 2160 2143 2285 2387 2010 31166 6567 7620 8166 8813 1993 2183 2391 2466 2011 8646 2761 2772** 3113

palyginti su ankstesniu laikotarpiu, % 2005 110,1 90,7 112,6 103,3 106,9 87,1 96,5 114,3 101,5 2006 114,8 93,3 112,9 102,3 104,3 89,7 97,6 121,7 92,4 2007 112,9 97,6 108,8 101,9 100,3 98,2 93,9 118,9 91,6 2008 94,8 89,6 109,6 95,0 92,4 96,9 99,0 101,3 112,3 2009 82,4 81,1 109,7 103,4 96,7 82,9 99,9 108,2 105,0 2010 110,0 94,3 113,1 106,1 105,9 89,1 106,8 108,3 102,3 2011 93,8 93,6 99,3 112,5

palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pašalinus sezono įtaką, % 2005 102,5 100,9 103,8 106,5 102,1 97,6 101,3 101,4 2006 101,6 104,8 102,4 104,0 98,7 100,9 103,4 100,0 2007 106,5 99,9 101,9 99,1 103,5 97,1 103,2 94,9 2008 99,9 98,8 94,3 91,7 102,0 99,4 96,4 104,8 2009 91,5 99,6 101,5 96,1 93,7 101,2 95,8 104,5 2010 106,7 101,8 105,1 105,1 103,7 106,4 93,8 103,6 2011 103,9 107,1 100,8** 97,6

palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, % 2005 110,1 108,4 106,3 112,8 112,7 113,7 106,7 105,5 101,7 2006 114,8 115,9 116,3 115,2 112,5 112,3 113,6 120,9 110,0 2007 112,9 117,8 113,4 112,9 108,5 122,0 117,3 114,7 113,7 2008 94,8 99,6 100,4 93,6 86,3 101,7 107,3 91,3 112,0 2009 82,4 78,0 78,1 85,0 89,0 75,8 76,5 81,7 76,4 2010 110,0 103,5 106,7 109,4 119,8 98,8 105,7 105,8 103,1 2011 119,2 123,6 114,9** 119,3

palyginti su 2005 m., % 2005 100,0 88,3 99,4 102,6 109,7 86,3 83,3 95,2 96,7 2006 114,8 102,3 115,5 118,2 123,4 97,0 94,7 115,2 106,4 2007 129,7 120,5 131,0 133,5 133,9 118,3 111,0 132,1 121,0 2008 123,0 120,0 131,6 124,9 115,5 120,3 119,1 120,6 135,5 2009 101,3 93,6 102,7 106,2 102,7 91,2 91,1 98,5 103,5 2010 111,4 96,9 109,6 116,2 123,1 90,1 96,3 104,3 106,7 2011 115,5 111,4 110,7** 124,5




Industry

Mining, quarrying and manufac-turing production, excluding refined petroleum products, VAT and excise excluded


8646 2011


102,8 102,7 94,7 104,8 108,6 99,2 102,4 96,7 2005 112,5 100,6 92,8 107,7 101,6 102,5 99,0 96,9 2006 113,3 98,6 96,7 105,7 95,6 109,7 91,8 93,4 2007

95,1 101,1 97,6 95,2 104,7 100,4 85,8 100,7 2008 97,1 103,7 103,3 95,9 104,5 98,7 94,7 100,5 2009

101,2 105,6 99,3 104,2 99,6 108,4 96,6 96,8 2010 2011


98,3 101,7 101,2 100,2 105,4 100,1 104,2 99,8 2005 103,4 99,9 99,2 102,8 100,6 99,2 102,9 104,3 2006 106,4 99,8 99,2 102,9 96,7 101,8 97,6 100,5 2007

95,3 100,2 96,4 100,2 97,7 97,1 93,3 101,1 2008 97,2 98,6 105,6 97,0 100,0 97,3 98,8 101,8 2009 99,5 102,6 103,6 101,2 97,2 108,7 98,9 96,5 2010

2011


107,3 110,0 110,9 114,0 113,4 110,9 118,4 109,0 108,4 2005 120,5 118,1 115,7 118,9 111,2 114,9 111,1 111,4 115,9 2006 114,4 112,1 116,8 114,6 107,8 115,3 107,0 103,0 117,8 2007

94,1 96,4 97,4 87,6 96,1 87,9 82,2 88,6 99,6 2008 78,0 80,0 84,7 85,3 85,1 83,6 92,2 92,0 78,0 2009

107,5 109,5 105,2 114,3 109,0 119,7 122,2 117,7 103,5 2010 119,2 2011

as compared to 2005, % 99,4 102,0 96,6 101,3 110,0 109,2 111,8 108,1 2005

119,7 120,5 111,8 120,5 122,4 125,5 124,2 120,4 2006 137,0 135,1 130,5 138,0 131,9 144,7 132,8 124,1 2007 128,9 130,3 127,1 121,0 126,7 127,2 109,2 110,0 2008 100,5 104,2 107,6 103,2 107,8 106,3 100,7 101,2 2009 108,0 114,0 113,2 117,9 117,5 127,3 123,0 119,0 2010

2011





Pramonė

Apdirbamosios gamybos produkcija be PVM ir akcizo


palyginti su ankstesniu laikotarpiu, % 2005 108,6 92,6 107,5 103,5 103,7 89,1 92,1 121,3 93,1 2006 107,6 97,3 109,7 96,1 95,9 90,9 96,4 119,8 90,9 2007 102,4 95,6 114,5 103,2 91,5 97,5 96,8 113,9 100,8 2008 106,6 103,9 112,9 95,7 90,0 98,2 106,1 105,3 107,9 2009 84,4 86,7 105,4 103,7 94,8 90,2 93,8 101,3 100,2 2010 108,2 91,8 117,8 107,2 104,3 86,6 106,2 104,6 105,9 2011 92,4 93,9 96,2** 105,9



palyginti su 2005 m., % 2005 100,0 92,2 99,0 102,5 106,3 91,0 83,8 101,6 94,6 2006 107,6 103,4 113,5 109,0 104,6 99,5 95,9 114,8 104,3 2007 110,2 100,0 114,5 118,2 108,2 97,7 94,6 107,8 108,7 2008 117,5 112,3 126,9 121,5 109,3 106,1 112,5 118,4 127,8 2009 99,2 94,8 99,9 103,7 98,3 98,5 92,4 93,6 93,8 2010 107,3 90,2 106,3 114,0 118,9 85,3 90,6 94,8 100,3 2011 109,8 110,5 106,3** 112,6




Industry

Manufacturing production, VAT and excise excluded


12989 2011


109,6 95,4 95,5 108,3 108,6 89,7 110,3 99,6 2005 116,4 94,4 93,3 99,4 107,1 94,3 99,0 94,2 2006 106,4 103,1 102,6 99,1 91,8 98,7 97,2 101,1 2007

98,3 101,1 99,1 93,1 103,5 92,7 94,4 102,9 2008 106,5 106,3 99,4 96,8 101,4 96,2 97,0 101,9 2009 105,1 107,1 99,3 102,6 99,3 105,7 97,6 99,7 2010

2011


106,4 94,6 100,1 104,9 106,4 90,0 111,7 101,5 2005 109,8 93,8 98,0 96,0 106,3 91,7 101,9 99,9 2006 101,4 104,1 104,7 97,0 92,7 92,2 102,7 107,1 2007

98,5 100,4 98,3 96,5 98,5 90,0 100,5 102,9 2008 106,6 102,6 100,8 97,5 98,3 95,2 100,1 102,7 2009 103,9 104,9 102,4 100,6 97,6 105,8 99,2 99,3 2010

2011


128,1 105,4 100,9 108,7 111,3 98,3 115,4 107,1 109,5 2005 117,1 116,0 113,3 104,0 102,6 107,9 96,7 91,6 112,2 2006

95,3 104,0 114,3 114,0 97,7 102,2 100,4 107,8 96,7 2007 108,7 106,6 103,0 96,7 109,0 102,5 99,5 101,1 112,3 2008

79,5 83,5 83,8 87,1 85,3 88,5 91,0 90,2 84,4 2009 105,6 106,5 106,4 112,9 110,5 121,4 122,1 119,4 95,1 2010

121,7 2011

as compared to 2005, % 103,7 98,9 94,4 102,2 111,0 99,6 109,9 109,4 2005 121,4 114,6 106,9 106,3 113,9 107,4 106,3 100,2 2006 115,7 119,2 122,3 121,2 111,3 109,8 106,7 108,0 2007 125,7 127,1 125,9 117,2 121,3 112,5 106,2 109,2 2008

99,9 106,1 105,5 102,1 103,5 99,6 96,7 98,5 2009 105,5 113,0 112,3 115,2 114,4 120,9 118,0 117,6 2010

2011





Pramonė

Apdirbamosios gamybos produkcija, išskyrus rafinuotus naftos produktus, be PVM ir akcizo


palyginti su ankstesniu laikotarpiu, % 2005 110,7 90,9 112,1 103,5 107,2 87,1 96,5 114,6 101,2 2006 115,2 93,7 112,2 102,5 104,4 90,3 97,2 121,4 92,2 2007 113,2 98,2 108,2 101,9 100,3 98,3 94,0 118,8 91,2 2008 94,9 90,0 109,1 94,9 92,8 97,2 99,1 101,2 111,8 2009 82,7 81,4 109,3 103,7 96,7 83,2 99,5 108,4 104,8 2010 110,0 94,4 112,9 106,1 106,1 89,1 107,0 107,9 102,2 2011 93,9 93,6 99,3** 112,6



palyginti su 2005 m., % 2005 100,0 88,4 99,1 102,5 110,0 86,4 83,3 95,5 96,7 2006 115,2 103,0 115,6 118,5 123,8 98,0 95,3 115,7 106,6 2007 130,4 121,5 131,5 134,0 134,5 119,3 112,1 133,2 121,5 2008 123,7 121,0 132,1 125,4 116,3 121,3 120,2 121,6 135,9 2009 102,2 94,6 103,4 107,2 103,7 92,4 91,9 99,6 104,3 2010 112,5 97,9 110,5 117,2 124,4 91,0 97,4 105,2 107,5 2011 116,8 112,7 111,9** 125,9




Industry

Manufacturing production, excluding refined petroleum products, VAT and excise excluded


8540 2011


102,4 102,6 94,9 105,0 108,7 99,3 102,6 96,9 2005 112,2 100,7 93,0 107,8 101,7 102,3 99,0 97,5 2006 113,1 98,8 96,7 105,4 95,8 109,5 92,1 93,4 2007

95,2 101,3 97,2 95,4 104,7 100,4 86,2 100,8 2008 96,9 103,8 103,6 96,0 104,3 98,7 94,6 100,6 2009

101,4 105,5 99,4 103,9 99,8 108,3 96,8 96,9 2010 2011


98,0 101,7 101,6 100,3 105,4 100,1 104,1 99,7 2005 103,3 99,8 99,6 102,8 100,7 98,9 102,8 104,7 2006 106,3 99,9 99,4 102,5 97,0 101,5 97,8 100,2 2007

95,4 100,4 96,0 100,4 97,7 97,0 93,6 100,9 2008 97,2 98,6 105,9 97,1 99,9 97,3 98,7 101,7 2009 99,8 102,4 103,8 100,9 97,5 108,6 99,1 96,3 2010

2011


107,6 110,6 111,4 114,7 114,2 111,5 118,6 109,5 109,0 2005 120,9 118,6 116,2 119,3 111,6 115,0 111,0 111,7 116,5 2006 114,8 112,7 117,2 114,6 107,9 115,6 107,4 102,9 118,0 2007

94,2 96,6 97,1 87,8 96,0 88,0 82,4 88,9 99,6 2008 78,2 80,0 85,3 85,8 85,5 84,0 92,2 92,1 78,2 2009

107,8 109,7 105,2 113,9 109,0 119,6 122,4 117,8 103,5 2010 119,4 2011

as compared to 2005, % 99,0 101,6 96,4 101,2 110,0 109,3 112,0 108,6 2005

119,7 120,5 112,0 120,7 122,8 125,6 124,4 121,3 2006 137,4 135,7 131,2 138,4 132,5 145,1 133,6 124,8 2007 129,3 131,1 127,4 121,5 127,2 127,8 110,1 111,0 2008 101,1 104,9 108,6 104,3 108,8 107,3 101,6 102,2 2009 109,0 115,0 114,3 118,7 118,5 128,4 124,3 120,4 2010

2011





Pramonė

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas be PVM ir akcizo

to meto kainomis, mln. Lt 2005 5481 1826 1033 966 1656 586 614 626 401 2006 5946 2102 1164 1030 1650 743 687 672 481 2007 6878 2195 1292 1234 2157 740 796 659 504 2008 8351 2545 1572 1658 2576 925 830 790 633 2009 8243 3054 1489 1328 2372 1122 1009 923 584 2010 8497 3091 1443 1335 2628 1177 1025 889 547 2011 2874 967 1023** 884 palyginti su ankstesniu laikotarpiu, % 2005 99,9 112,9 56,7 93,4 171,3 92,6 104,7 102,1 64,1 2006 100,1 118,2 55,8 87,1 155,9 107,7 91,1 97,5 72,3 2007 102,3 122,5 60,0 94,0 164,1 110,5 107,1 83,6 76,9 2008 99,6 105,6 63,6 102,5 131,9 101,8 89,0 95,3 81,3 2009 94,3 112,6 57,7 97,5 164,7 106,5 90,2 95,1 69,8 2010 96,0 115,2 48,7 94,3 176,5 114,9 81,6 88,3 64,0 2011 105,8 85,8 103,9** 87,7 palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pašalinus sezono įtaką, % 2005 95,7 103,1 102,3 101,5 85,9 110,8 108,6 92,2 2006 101,0 100,0 95,2 94,3 100,4 96,9 104,5 102,3 2007 105,2 105,6 99,9 100,7 103,4 113,7 90,4 106,9 2008 91,1 111,0 107,6 82,8 94,9 96,4 102,7 112,8 2009 98,4 103,2 102,2 101,6 99,6 99,6 103,0 98,4 2010 100,2 89,7 98,5 105,9 107,4 91,6 96,4 91,9 2011 91,4 79,8 116,4** 95,5 palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, % 2005 99,9 93,7 101,3 106,8 102,5 82,3 96,8 103,9 100,1 2006 100,1 107,3 105,6 98,4 89,6 119,5 103,9 99,2 112,0 2007 102,3 92,8 99,8 107,7 113,4 87,5 103,0 88,2 93,8 2008 99,6 97,8 103,6 112,9 90,8 105,9 88,0 100,4 106,1 2009 94,3 96,8 87,8 83,5 104,3 96,1 97,4 97,2 83,4 2010 96,0 106,7 90,0 87,1 93,4 116,1 105,0 97,6 89,5 2011 85,8 73,8 93,9** 93,2 palyginti su 2005 m., % 2005 100,0 133,1 75,5 70,5 120,8 128,1 134,2 137,0 87,9 2006 100,1 142,9 79,7 69,4 108,2 153,1 139,5 136,0 98,4 2007 102,4 132,5 79,6 74,8 122,7 134,0 143,6 120,0 92,3 2008 102,0 129,6 82,4 84,5 111,4 142,0 126,4 120,4 97,9 2009 96,2 125,5 72,4 70,5 116,2 136,4 123,1 117,0 81,6 2010 92,3 133,9 65,2 61,5 108,5 158,3 129,2 114,1 73,1 2011 114,8 116,8 121,3** 106,4

Transportas Perkrauta krovinių Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale, tūkst. t 2005 27920,9 6703,0 6533,3 6808,9 7875,7 1948,7 2329,8 2424,4 2210,8 2006 29499,7 6524,3 7735,2 7749,5 7490,7 2059,7 1846,1 2618,4 2521,1 2007 31938,8 7286,0 8162,1 8756,2 7734,5 2448,9 2247,1 2589,9 2595,7 2008 38950,1 9841,6 10429,0 9746,6 8932,8 2915,7 3112,8 3813,1 3274,1 2009 36254,5 8580,7 8641,1 9328,1 9704,7 2919,0 2875,8 2785,8 2526,7 2010 40295,2 9218,6 9710,1 10100,8 11265,7 3184,4 3031,9 3002,3 3133,5 2011 11076,1 3974,0 3651,1 3450,9




Industry

Electricity, gas, steam and air conditioning supply, VAT and excise excluded


2874 2011


82,1 92,2 97,8 108,6 107,3 126,3 130,0 114,2 2005 73,0 96,1 96,4 102,6 107,9 115,9 138,5 102,7 2006 81,5 94,6 96,6 109,1 107,7 120,9 134,4 106,4 2007 77,2 97,4 100,5 120,7 100,7 100,4 128,3 110,6 2008 86,5 91,9 106,2 102,6 101,8 135,5 116,1 121,6 2009 86,2 94,3 97,5 110,6 97,4 142,2 113,6 135,1 2010

2011


105,2 97,4 100,3 102,8 100,8 99,5 99,8 101,9 2005 93,3 101,4 98,5 96,2 101,7 93,1 106,4 91,9 2006

102,4 99,6 97,9 101,0 102,5 97,9 104,4 94,2 2007 95,6 102,5 101,0 111,0 97,3 81,5 101,9 96,3 2008

105,8 97,3 106,3 94,6 99,2 107,3 94,1 103,1 2009 104,6 100,0 97,7 101,3 95,3 110,0 92,9 111,8 2010

2011


100,6 103,7 104,8 108,6 106,8 107,0 99,0 102,8 93,7 2005 99,6 103,7 102,2 96,6 97,0 89,0 94,9 85,3 107,3 2006

104,7 103,1 103,3 109,9 109,7 114,4 111,0 115,0 92,8 2007 100,5 103,5 107,7 119,2 111,5 92,6 88,4 91,8 97,8 2008

93,4 88,0 93,1 79,1 80,0 108,0 97,8 107,6 96,8 2009 89,2 91,6 84,1 90,6 86,7 90,9 88,9 98,8 106,7 2010

85,8 2011 as compared to 2005, %

72,1 66,5 65,1 70,7 75,8 95,8 124,5 142,2 2005 71,8 69,0 66,5 68,2 73,6 85,3 118,1 121,3 2006 75,2 71,2 68,7 75,0 80,7 97,6 131,1 139,5 2007 75,6 73,7 74,0 89,4 90,0 90,3 115,8 128,1 2008 70,6 64,9 68,9 70,7 72,0 97,5 113,3 137,8 2009 63,0 59,4 57,9 64,1 62,4 88,7 100,7 136,1 2010

2011

Transport

Goods handled in Klaipėda State Seaport and Būtingė Terminal, thous. t

2385,3 1937,3 2002,8 2201,6 2604,5 2557,3 2468,8 2849,6 6703,0 2005 2551,6 2662,5 2444,9 2725,0 2579,6 2502,0 2368,0 2620,7 6524,3 2006 2813,1 2753,3 3175,4 3000,7 2580,2 2382,6 2384,8 2967,0 7286,0 2007 3300,4 3854,5 3130,3 3328,8 3287,5 2644,1 3308,6 2980,1 9841,6 2008 3119,3 2995,1 3078,1 3259,6 2990,4 2977,3 3341,9 3385,5 8580,7 2009 3307,8 3268,8 3234,5 3463,5 3402,8 3649,0 4019,9 3596,8 9218,6 2010

11076,1 2011





Vidaus prekyba

Mažmeninės prekybos įmonių, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, apyvarta be PVM

to meto kainomis, mln. Lt 2005 17993,7 3722,0 4312,2 4784,8 5174,7 1209,7 1180,9 1331,4 1385,6 2006 20060,0 4263,8 4819,6 5304,4 5672,2 1418,5 1337,0 1508,3 1529,6 2007 23928,7 5030,3 5809,3 6291,4 6797,7 1661,1 1554,2 1815,0 1813,9 2008 27587,5 6295,1 6993,0 7239,3 7060,1 2046,1 2045,0 2204,0 2276,3 2009 22117,8 5329,9 5706,2 5656,1 5425,6 1816,5 1713,4 1800,0 1896,6 2010 21160,0 4693,7 5264,8 5511,2 5690,3 1548,1 1463,1 1682,5 1697,9 2011 5176,7* 1679,1 1641,3** 1856,3*

palyginti su ankstesniu laikotarpiu, % 2005 111,3 85,6 114,3 109,3 107,0 73,3 97,0 112,0 103,5 2006 107,1 81,7 111,2 110,0 106,5 71,1 94,4 112,5 100,2 2007 113,7 88,3 112,4 107,1 104,4 77,5 92,9 115,9 98,4 2008 104,1 89,0 106,5 103,1 100,6 78,5 98,5 106,4 102,1 2009 78,4 73,1 106,6 100,2 94,6 68,1 93,8 105,1 105,6 2010 93,0 85,0 111,2 105,8 101,9 76,7 94,5 114,5 100,4 2011 87,5* 77,9 97,0** 111,7*

palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pašalinus sezono įtaką, % 2005 102,1 103,9 104,2 103,5 100,2 102,2 98,2 103,9 2006 98,0 100,4 104,9 103,1 96,3 100,1 99,8 98,3 2007 106,0 101,3 101,9 101,3 104,2 98,7 103,5 95,7 2008 105,3 97,6 96,8 98,9 104,5 101,0 98,1 100,6 2009 87,6 95,5 94,8 93,4 90,1 99,6 94,7 101,1 2010 101,3 100,3 100,3 100,2 102,1 99,6 101,9 98,8 2011 104,6* 104,2 102,8** 99,9*

palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, % 2005 111,3 106,8 109,5 113,6 114,4 107,0 107,2 106,5 104,2 2006 107,1 109,1 106,2 106,9 106,5 110,9 108,0 108,5 105,0 2007 113,7 115,1 116,2 113,1 111,0 115,1 113,2 116,7 114,6 2008 104,1 111,9 106,0 102,0 98,3 110,9 117,6 107,9 111,9 2009 78,4 80,8 80,9 78,6 73,8 83,8 79,8 78,9 81,6 2010 93,0 85,9 89,6 94,6 101,9 82,9 83,5 91,0 86,6 2011 104,9* 104,0 106,7** 104,1*

palyginti su 2005 m., % 2005 100,0 84,6 96,7 105,7 113,0 83,0 80,5 90,2 93,4 2006 107,1 92,3 102,7 113,0 120,3 92,1 87,0 97,8 98,1 2007 121,7 106,2 119,4 127,9 133,5 106,0 98,5 114,2 112,4 2008 126,8 118,8 126,5 130,5 131,3 117,5 115,8 123,2 125,7 2009 99,4 96,0 102,3 102,5 97,0 98,5 92,4 97,1 102,5 2010 92,4 82,4 91,6 96,9 98,8 81,7 77,2 88,4 88,8 2011 86,4* 85,0 82,4** 92,0*




Domestic trade

Turnover (VAT excluded) of retail trade enterprises, except those trading in motor vehicles and motorcycles

at current prices, LTL mill. 1460,4 1466,2 1574,7 1606,5 1603,6 1635,2 1565,3 1974,2 3722,0 2005 1619,6 1670,4 1760,1 1808,3 1736,0 1790,3 1725,3 2156,6 4263,8 2006 1977,1 2018,3 2055,6 2157,5 2078,3 2167,9 2074,0 2555,8 5030,3 2007 2369,0 2347,7 2474,5 2431,8 2333,0 2370,2 2149,3 2540,6 6295,1 2008 1916,0 1893,6 1964,7 1955,3 1736,1 1794,4 1643,3 1987,9 5329,9 2009 1776,2 1790,7 1848,5 1883,6 1779,1 1837,1 1736,7 2116,5 4693,7 2010

5176,7* 2011


105,4 99,9 106,9 101,8 98,4 101,3 96,6 125,9 2005 105,6 102,9 104,9 103,3 97,1 102,2 95,8 124,7 2006 108,4 101,8 101,5 105,1 94,9 103,0 93,9 123,2 2007 101,9 98,1 105,6 99,5 95,8 102,2 92,7 120,5 2008 100,3 98,8 105,0 100,0 88,3 103,0 90,2 121,9 2009 104,6 100,5 103,7 103,4 93,8 102,5 94,5 119,8 2010

2011


100,3 100,9 102,5 100,2 102,6 100,0 101,8 101,7 2005 101,8 103,1 100,7 101,2 102,0 99,8 101,7 101,3 2006 104,6 102,4 96,9 102,7 100,8 99,3 100,5 100,9 2007

97,8 98,4 99,2 99,1 100,2 99,4 100,0 98,8 2008 98,1 98,3 99,6 98,6 93,5 100,5 96,6 100,0 2009

100,2 100,7 99,3 100,8 99,7 100,5 100,7 97,6 2010 2011

as compared to the corresponding the period of previous year, %

112,2 112,2 113,2 113,2 114,5 113,2 115,5 114,5 106,8 2005 105,2 108,4 106,4 107,9 106,5 107,5 106,6 105,5 109,1 2006 117,6 116,4 112,6 114,6 112,1 113,0 110,7 109,4 115,1 2007 105,2 101,5 105,5 99,9 100,9 100,1 98,7 96,5 111,9 2008

80,2 80,8 80,4 80,8 74,4 74,9 72,9 73,7 80,8 2009 90,3 91,9 90,7 93,8 99,8 99,3 104,1 102,3 85,9 2010

104,9* 2011

as compared to 2005, % 98,4 98,3 105,0 106,9 105,2 106,5 103,0 129,6 2005

103,5 106,5 111,7 115,4 112,0 114,5 109,7 136,8 2006 121,8 123,9 125,8 132,2 125,5 129,3 121,5 149,7 2007 128,2 125,7 132,7 132,1 126,6 129,4 120,0 144,6 2008 102,8 101,6 106,7 106,7 94,1 96,9 87,4 106,5 2009

92,9 93,3 96,8 100,1 93,9 96,3 91,0 109,0 2010 2011





Vidaus prekyba

Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta be PVM



palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pašalinus sezono įtaką, %** 2005 103,5 115,9 111,7 102,7 101,5 100,2 110,4 108,3 2006 97,7 107,5 109,8 109,5 89,9 101,2 103,4 102,3 2007 111,4 96,0 105,7 97,8 116,6 100,0 100,7 88,2 2008 137,4 76,5 92,3 76,9 166,5 99,9 82,2 100,9 2009 81,8 87,6 102,6 105,0 96,5 97,1 93,0 98,9 2010 101,0 100,0 114,8 114,5 91,4 102,5 106,9 96,1 2011 135,9* 122,6 111,6** 99,8*


palyginti su 2005 m., % 2005 100,0 70,5 102,9 107,6 118,9 60,0 63,6 88,0 103,7 2006 123,5 91,3 124,1 127,6 150,9 79,1 84,8 109,9 122,3 2007 155,0 131,8 160,1 159,2 169,1 116,4 123,4 155,6 149,1 2008 160,5 181,0 178,4 154,6 128,1 172,2 182,6 188,4 207,0 2009 87,9 80,8 89,4 85,3 96,0 75,4 77,3 89,8 96,4 2010 100,5 76,1 95,6 102,9 127,5 64,5 70,0 93,7 97,8 2011 136,7* 112,1 132,6** 165,6*




Domestic trade

Turnover (VAT excluded) of enter-prises engaging in wholesale and retail trade and repair of motor vehicles and motorcycles


1551,6* 2011


97,6 102,4 100,6 101,1 107,4 104,3 97,3 107,7 2005 102,5 99,2 94,1 110,3 105,6 116,8 96,1 91,1 2006 112,1 98,1 101,5 93,2 100,7 120,2 93,2 82,6 2007

83,0 90,9 106,8 80,6 121,0 96,1 75,4 93,3 2008 84,8 110,0 96,2 100,1 95,2 116,4 96,3 107,3 2009 96,7 99,9 98,0 111,5 109,5 111,3 102,3 99,6 2010

2011

as compared to the previous period, seasonally adjusted, %**

98,1 104,6 103,2 106,9 103,0 95,4 99,7 110,5 2005 102,8 101,4 96,7 116,5 101,4 106,6 98,6 93,8 2006 112,2 100,2 104,0 98,5 96,5 109,4 95,3 84,7 2007

83,1 92,8 109,6 85,1 116,4 87,7 77,2 96,0 2008 85,5 112,6 99,0 106,1 91,6 106,4 98,8 110,3 2009 97,2 102,1 100,5 117,6 104,9 101,6 104,7 102,3 2010

2011


121,3 127,0 133,5 138,9 148,8 133,4 129,3 148,9 105,8 2005 123,9 120,1 112,3 122,6 120,6 135,1 133,4 112,9 129,4 2006 133,2 131,7 142,1 120,0 114,4 117,7 114,1 103,4 144,4 2007 102,9 95,3 100,2 86,6 104,2 83,3 67,4 76,1 137,4 2008

47,6 57,6 51,9 64,5 50,7 61,5 78,5 90,3 44,6 2009 115,7 105,0 106,9 119,1 136,9 130,8 139,0 129,0 94,1 2010

179,7* 2011

as compared to 2005, % 101,3 103,7 104,3 105,4 113,2 118,1 114,9 123,8 2005 125,4 124,5 117,1 129,3 136,5 159,5 153,3 139,7 2006 167,1 164,0 166,5 155,1 156,2 187,7 175,0 144,5 2007 171,9 156,3 166,8 134,4 162,6 156,3 117,9 109,9 2008

81,8 89,9 86,6 86,7 82,5 96,1 92,5 99,3 2009 94,6 94,5 92,6 103,2 113,0 125,7 128,6 128,1 2010

2011





Vidaus prekyba

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta be PVM



palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pašalinus sezono įtaką, % 2005 108,4 107,1 102,3 107,8 106,0 101,3 96,1 108,1 2006 92,0 99,8 103,7 110,4 78,5 103,8 101,1 98,5 2007 89,6 98,0 103,3 102,4 80,1 99,6 103,2 95,0 2008 104,7 96,4 96,4 94,9 98,4 100,8 100,7 97,6 2009 92,7 96,6 92,6 92,1 101,9 94,1 94,2 103,8 2010 96,9 99,6 99,6 103,8 96,5 101,0 101,2 98,9 2011 105,0* 106,9 98,8** 99,8*


palyginti su 2005 m., % 2005 100,0 83,3 99,7 110,5 106,6 83,8 80,7 85,3 93,0 2006 104,2 90,7 99,4 113,3 113,4 87,9 86,5 97,7 94,2 2007 102,9 93,0 99,7 113,2 105,9 92,3 86,7 99,8 93,2 2008 105,3 102,7 107,2 113,2 98,2 101,1 101,9 105,2 104,5 2009 83,7 81,9 88,2 89,2 75,4 87,9 77,5 80,4 84,7 2010 72,9 65,1 72,6 78,4 75,5 64,7 61,6 69,1 69,1 2011 70,8* 72,0 66,7** 73,8*




Domestic trade

Turnover (VAT excluded) of food and beverage service enterprises


189,8* 2011


109,4 102,6 106,6 102,6 92,9 96,1 91,1 134,4 2005 106,0 104,5 110,4 100,1 95,2 98,9 94,7 125,8 2006 104,9 110,7 107,8 99,0 93,0 98,1 92,2 118,6 2007 104,3 99,1 109,7 97,5 91,4 97,6 90,2 105,7 2008 107,8 96,8 107,5 96,6 87,8 97,6 88,8 111,0 2009 110,4 94,9 106,5 105,6 93,9 98,9 96,8 106,3 2010

2011


101,5 100,9 99,2 102,7 100,8 99,6 98,5 123,3 2005 98,4 101,4 102,4 99,8 103,2 101,0 102,4 116,1 2006 97,8 108,2 99,0 99,0 101,5 99,0 100,0 108,6 2007 98,1 97,9 99,7 99,0 98,2 98,9 98,4 95,6 2008

100,2 96,3 98,9 96,4 95,0 99,0 95,6 101,3 2009 101,1 96,6 98,8 103,4 101,8 100,5 103,0 97,1 2010

2011


125,2 127,0 116,2 123,3 127,9 124,6 120,2 142,1 120,5 2005 98,1 99,9 103,4 100,8 103,3 106,3 110,5 103,4 108,9 2006 97,9 103,8 101,4 100,3 97,9 97,2 94,6 89,2 102,5 2007

111,6 99,8 101,5 100,0 98,4 97,9 95,8 85,4 110,5 2008 83,8 81,9 80,3 79,5 76,3 76,3 75,1 78,9 79,7 2009 83,5 81,9 81,1 88,7 94,8 96,1 104,7 100,2 79,5 2010

108,7* 2011

as compared to 2005, % 101,7 104,3 111,3 114,2 106,1 102,0 92,9 124,8 2005

99,8 104,2 115,0 115,1 109,6 108,4 102,7 129,1 2006 97,7 108,2 116,7 115,5 107,4 105,4 97,1 115,2 2007

109,0 108,0 118,5 115,5 105,6 103,1 93,0 98,3 2008 91,4 88,4 95,1 91,9 80,6 78,7 69,9 77,6 2009 76,3 72,4 77,1 81,5 76,5 75,6 73,2 77,8 2010

2011





Užsienio prekyba

Eksportas, mln. Lt 2005 32767 6820 7795 8562 9590 2257 2053 2510 2665 2006 38888 9075 10135 10026 9652 2737 2877 3461 3139 2007 43192 9655 10942 11562 11033 3116 2930 3609 3405 2008 55511 12559 14913 15561 12478 3729 4260 4570 5041 2009 40732 9491 9543 10612 11086 3177 3108 3206 3039 2010◘ 54264 10548 13140 14435 16141 3109 3583 3856 4165 2011* 4953** 5153 palyginti su ankstesniu laikotarpiu, % 2005 126,9 91,5 114,3 109,8 112,0 92,4 91,0 122,2 106,2 2006 118,7 94,6 111,7 98,9 96,3 88,9 105,1 120,3 90,7 2007 111,1 100,0 113,3 105,7 95,4 102,0 94,0 123,2 94,4 2008 128,5 113,8 118,7 104,3 80,2 102,1 114,2 107,3 110,3 2009 73,4 76,1 100,5 111,2 104,5 89,7 97,8 103,2 94,8 2010◘ 133,2 95,1 124,6 109,9 111,8 83,4 115,3 107,6 108,0 2011* 91,4** 104,0 palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pašalinus sezono įtaką, % 2005 105,0 106,0 107,9 107,0 103,0 96,8 107,4 100,8 2006 103,6 103,8 101,2 100,5 98,3 104,4 101,6 99,2 2007 101,8 103,8 105,6 104,8 101,9 96,8 105,9 98,2 2008 117,0 104,7 103,4 89,0 106,4 109,4 100,5 102,2 2009 77,3 93,5 107,5 108,8 85,3 101,1 88,9 97,8 2010◘ 102,3 114,7 107,0 115,7 92,9 113,2 97,3 108,8 2011* 93,0** 102,0

Importas, mln. Lt 2005 43152 8433 10698 11257 12764 2577 2725 3131 4145 2006 53275 11860 13353 13929 14133 3456 3624 4780 4002 2007 61504 13716 15868 15967 15953 4340 4500 4876 5091 2008 73006 17986 19586 19587 15847 5536 5817 6633 6708 2009 45311 10544 10838 11935 11994 3353 3421 3770 3354 2010◘ 60943 12022 14672 16515 17734 3552 3939 4531 4970 2011* 5696** 5732 palyginti su ankstesniu laikotarpiu, % 2005 125,5 87,4 126,9 105,2 113,4 81,3 105,7 114,9 132,4 2006 123,5 92,9 112,6 104,3 101,5 83,4 104,9 131,9 83,7 2007 115,4 97,1 115,7 100,6 99,9 95,2 103,7 108,4 104,4 2008 118,7 112,7 108,9 100,0 80,9 108,5 105,1 114,0 101,1 2009 62,1 66,5 102,8 110,1 100,5 70,4 102,0 110,2 89,0 2010◘ 134,5 100,2 122,0 112,6 107,4 92,5 110,9 115,0 109,7 2011* 95,8** 100,6 palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pašalinus sezono įtaką, % 2005 106,0 107,1 107,5 108,2 102,4 101,4 102,8 104,5 2006 104,9 103,7 104,0 102,5 100,3 101,7 104,8 95,3 2007 102,3 105,6 104,0 104,9 101,5 100,9 97,1 107,1 2008 111,9 100,5 100,9 93,3 108,8 99,0 105,5 99,4 2009 64,0 98,1 102,8 106,3 67,7 98,6 98,8 96,8 2010◘ 110,3 109,6 108,5 110,5 106,8 102,5 99,7 108,2 2011* 104,1** 98,5

Balansas, mln. Lt 2005 -10385 -1613 -2903 -2695 -3174 -320 -672 -621 -1480 2006 -14387 -2785 -3218 -3903 -4481 -719 -747 -1319 -863 2007 -18312 -4061 -4926 -4405 -4920 -1224 -1570 -1267 -1686 2008 -17495 -5427 -4673 -4026 -3369 -1807 -1557 -2063 -1667 2009 -4579 -1053 -1295 -1323 -908 -176 -313 -564 -315 2010◘ -6679 -1474 -1532 -2080 -1593 -443 -356 -675 -805 2011* -743** -579



V VI VII VIII IX X XI XII I–II

Foreign trade Exports, LTL mill.

2624 2506 2550 2804 3208 3198 3313 3079 4310 2005 3611 3385 3163 3402 3461 3434 3164 3054 5614 2006 3730 3807 3904 3934 3724 3844 3537 3652 6046 2007 4713 5159 5306 5001 5254 4771 4167 3540 7989 2008 3077 3427 3419 3427 3766 3736 3623 3727 6284 2009 4320 4655 4530 4935 4970 5367 5354 5420 6692 2010

◘ 10105 2011 *

as compared to the previous period,%

98,5 95,5 101,7 110,0 114,4 99,7 103,6 92,9 2005 115,0 93,7 93,5 107,5 101,7 99,2 92,1 96,5 2006 109,5 102,1 102,5 100,8 94,6 103,2 92,0 103,2 2007

93,5 109,5 102,8 94,3 105,0 90,8 87,3 85,0 2008 101,2 111,4 99,8 100,2 109,9 99,2 97,0 102,9 2009 103,7 107,8 97,3 108,9 100,7 108,0 99,7 101,2 2010

◘ 2011 *


102,2 99,8 104,7 101,3 104,6 100,6 103,7 100,8 2005 104,1 98,3 100,4 101,0 100,1 100,6 98,8 100,7 2006 103,7 101,4 102,5 101,0 100,7 102,4 99,7 105,2 2007

95,5 107,0 103,1 94,8 102,8 93,4 96,7 92,1 2008 102,2 104,9 100,1 104,0 101,7 102,5 105,0 100,7 2009 102,4 104,5 99,4 107,2 97,0 108,7 106,5 105,5 2010

◘ 2011 *

Imports, LTL mill. 3351 3202 3360 3758 4139 4215 4403 4146 5302 2005 4763 4588 4218 4839 4872 4728 4848 4557 7080 2006 5510 5267 5397 5332 5238 5354 5496 5103 8840 2007 6271 6607 6808 6092 6687 5935 5147 4765 11353 2008 3698 3786 3790 4040 4105 4149 4005 3840 6773 2009 4634 5068 5522 5268 5725 5748 6038 5948 7491 2010

◘ 11428 2011 *

as compared to the previous period,%

80,8 95,6 104,9 111,9 110,1 101,8 104,5 94,1 2005 119,0 96,3 91,9 114,7 100,7 97,0 102,5 94,0 2006 108,2 95,6 102,5 98,8 98,2 102,2 102,7 92,8 2007

93,5 105,4 103,0 89,5 109,8 88,8 86,7 92,6 2008 110,3 102,4 100,1 106,6 101,6 101,1 96,5 95,9 2009

93,3 109,4 109,0 95,4 108,7 100,4 105,0 98,5 2010 ◘

2011 *


99,6 101,5 101,9 105,0 103,4 102,0 102,4 101,5 2005 106,6 101,6 98,3 103,5 100,4 100,0 100,9 101,4 2006

99,7 101,4 102,9 99,7 101,3 102,3 101,8 101,6 2007 95,3 103,4 101,2 99,1 99,2 96,7 98,7 94,6 2008

105,1 98,0 99,9 105,1 97,8 104,5 101,3 101,9 2009 98,4 105,2 106,9 96,3 103,4 105,7 103,0 104,4 2010

◘ 2011 *

Balance, LTL mill. -727 -696 -810 -954 -931 -1017 -1090 -1067 -992 2005

-1152 -1203 -1055 -1437 -1411 -1294 -1684 -1503 -1466 2006 -1780 -1460 -1493 -1398 -1514 -1510 -1959 -1451 -2794 2007 -1558 -1448 -1502 -1091 -1433 -1164 -980 -1225 -3364 2008

-621 -359 -371 -613 -339 -413 -382 -113 -489 2009 -314 -413 -992 -333 -755 -381 -684 -528 -799 2010

◘ -1323 2011 *





Lietuvos banko duomenys

Pinigai plačiąja prasme (P3) laikotarpio pabaigoje, mln. Lt 2005 29850,5 23779,2 25275,2 26399,7 29850,5 22334,3 22821,1 23779,2 24069,2 2006 36346,0 29942,1 31857,0 33419,2 36346,0 29265,6 29432,6** 29942,1 30776,5 2007 44227,8 37515,7 39415,3 40942,6 44227,8 35336,9 35971,2 37515,7 37741,9 2008 44062,9 43704,3 45032,6 45183,9 44062,9 43193,5 43511,4 43704,3 44703,5 2009 44181,6 42114,9 41611,8 40963,8 44181,6 43246,8 43030,5 42114,9 42057,7 2010 48117,3** 44006,1**45153,5**45533,9**48117,3**43204,3 43872,2 44006,1**44627,9**2011 47307,9** 47615,9

Namų ūkių indėliai laikotarpio pabaigoje, mln. Lt 2005 14217,0 10836,9 11791,8 12274,0 14217,0 10224,4 10514,9 10836,9 10958,3 2006 18562,1 15036,5 15596,9 16561,3 18562,1 14080,6 14487,7 15036,5 15069,3 2007 23481,2 19744,9 20960,5 21623,2 23481,2 18481,3 18765,9 19744,9 20188,6 2008 24692,7 23603,5 24694,0 25084,5 24692,7 23166,1 23478,4 23603,5 24095,5 2009 25525,3 24421,7 24368,0 24036,4 25525,3 24161,6 24336,1 24421,7 24452,6 2010 27121,2 25579,4 26104,1 25683,9 27121,2 25162,1 25656,8 25579,4 25574,5 2011 26709,5 26843,9

Pinigų finansinių institucijų nefi-nansinėms korporacijoms ir namųūkiams suteiktų naujų paskolų litais palūkanų normos, % 2005 5,67 5,21 5,35 5,58 2006 4,64 4,61 4,84 4,93 2007 5,78 5,71 5,70 6,00 2008 8,49 7,98 7,96 7,80 2009 8,94 7,85 8,20 7,78 2010 6,69 6,29 5,48 5,63 2011 6,28 6,39

Pinigų finansinių institucijų priimtų naujų nefinansinių korporacijų ir namų ūkių indėlių litais palūkanų normos, % 2005 2,02 2,04 2,02 2,02 2006 2,28 2,24 2,23 2,32 2007 3,16 3,13 3,33 3,66 2008 4,85 4,76 4,56 4,68 2009 7,58 6,84 6,14 6,10 2010 4,25 2,93 2,11 1,68 2011 1,33 1,34

Oficialūs užsienio valiutų santykiai, litais už 1 valiutos vnt.1 JAV doleriai (USD) 2005 2,7746 2,6282 2,7370 2,8286 2,9010 2,6188 2,6539 2,6145 2,6675 2006 2,7513 2,8707 2,7519 2,7065 2,6788 2,8523 2,8861 2,8751 2,8231 2007 2,5230 2,6339 2,5618 2,5150 2,3843 2,6513 2,6444 2,6070 2,5596 2008 2,3569 2,3087 2,2085 2,2913 2,6170 2,3518 2,3460 2,2307 2,1883 2009 2,4828 2,6398 2,5424 2,4160 2,3368 2,5807 2,6943 2,6498 2,6188 2010 2,6067 2,4921 2,7084 2,6846 2,5401 2,4143 2,5201 2,5447 2,5685 2011 2,5300 2,5913 2,5277 2,4709 1 Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas susietas su euru fiksuotu santykiu 3,4528 : 1.



V VI VII VIII IX X XI XII

Data of the Bank of Lithuania

Broad money (M3), end of the period, LTL mill.

24470,0 25275,2 25936,7 26351,7 26399,7 26875,5 27914,7 29850,5 2005 31108,7 31857,0 32665,7 33561,9 33419,2 33051,9 33923,5 36346,0 2006 38716,8 39415,3 40018,2 40767,7 40942,6 41139,1 41781,9 44227,8 2007 45106,3 45032,6 45882,7 46384,2 45183,9 43781,5 43693,5 44062,9 2008 41531,6 41611,8 41603,3 41580,2 40963,8 41959,2 42841,1 44181,6 2009 44975,6** 45153,5** 45599,4** 45812,6** 45533,9** 45960,4** 46715,2** 48117,3** 2010

2011

Deposits of households, end of the period, LTL mill.

11254,1 11791,8 12077,7 12079,6 12274,0 12572,5 12897,4 14217,0 2005 15226,6 15596,9 16175,1 16327,3 16561,3 16852,1 17178,2 18562,1 2006 20480,3 20960,5 21143,1 21431,1 21623,2 21779,0 22095,5 23481,2 2007 24243,1 24694,0 24956,7 24994,3 25084,5 24188,9 24073,3 24692,7 2008 24155,7 24368,0 24400,2 23995,6 24036,4 24216,7 24531,7 25525,3 2009 25768,4 26104,1 26069,9 25921,6 25683,9 25872,3 26068,4** 27121,2 2010

2011

Monetary financial institutions interest rates on new loans in litas to non-financial corporations and households, %

5,75 5,31 5,43 5,11 5,24 5,06 4,85 4,70 2005 5,03 5,03 5,19 5,27 5,42 5,44 5,59 5,37 2006 6,50 6,77 6,99 7,24 7,32 7,65 8,08 8,61 2007 8,08 7,83 7,86 7,94 8,31 8,65 9,93 10,08 2008 8,38 10,00 9,05 8,94 8,39 8,05 7,00 8,14 2009 5,49 6,02 6,78 5,94 5,37 6,06 6,49 5,62 2010

2011

Monetary financial institutions interest rates on new deposits in litas from non-financial corpo-rations and households, %

2,03 2,06 2,12 2,07 2,09 2,08 2,21 2,40 2005 2,36 2,42 2,50 2,56 2,58 2,80 2,85 2,97 2006 3,90 3,97 4,01 4,10 4,16 4,41 4,77 5,40 2007 4,65 4,82 4,97 4,90 4,95 5,65 6,81 7,65 2008 5,98 7,11 6,84 7,00 6,46 6,54 5,98 4,94 2009 1,67 1,64 1,57 1,65 1,67 1,71 1,63 1,53 2010

2011

Official exchange rates in LTL per currency unit 1

USD 2,7115 2,8330 2,8652 2,8069 2,8134 2,8696 2,9213 2,9127 2005 2,7127 2,7211 2,7187 2,6932 2,7076 2,7364 2,6880 2,6124 2006 2,5524 2,5737 2,5195 2,5347 2,4901 2,4294 2,3547 2,3679 2007 2,2156 2,2215 2,1867 2,2921 2,3984 2,5790 2,7098 2,5650 2008 2,5455 2,4629 2,4513 2,4240 2,3714 2,3322 2,3159 2,3616 2009 2,7326 2,8233 2,7241 2,6726 2,6562 2,4872 2,5195 2,6129 2010

2011 1 Since February 2, 2002, the litas has been pegged to the euro at a fixed rate of 3.4528 : 1.

KLIMATAS CLIMATE


KLIMATAS CLIMATE

Skyriuje pateikti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys: kritulių kiekis, dienų su krituliais skaičius, oro temperatūra.

Kovo pradžioje orai dar buvo šaltoki, oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki -14– -22 °C, pajūryje ir vakarų Žemaitijoje –

iki -10– -13 °C. Nuo kovo 8–11 d. paros vidutinė oro temperatūra jau tapo teigiama. Šiltasis metų laikotarpis prasidėjo viena–

dviem savaitėmis anksčiau, palyginti su vidutiniais daugiamečiais duomenimis. Šilčiausias buvo mėnesio antrasis dešimtadienis,

oro temperatūra mėnesio viduryje daug kur pakilo iki 8–11 °C, kraštiniuose pietiniuose rajonuose – iki 12–14 °C. Pirmojo

dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo -0,8– -4,0 °C. Antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 0,5–2,6 °C

(2–3 °C aukštesnė nei įprastai). Trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 0,0–1,9 °C (artima normai). Mėnesio

vidutinė oro temperatūra buvo nuo -1,2 °C kraštiniuose rytiniuose rajonuose iki 0,9 °C pajūryje.

Kovo mėn. vyravo sausi orai, daugelyje rajonų buvo tik 3–6 dienos, kai kritulių iškrisdavo 1 mm ir daugiau (paprastai būna

8–10 tokių dienų). Didžiausias paros kritulių kiekis daugelyje rajonų buvo 2–7 mm, kai kuriuose vakariniuose rajonuose – 9 mm.

Didesnėje šalies dalyje per mėnesį kritulių iškrito 8–20 mm (25–50 % normos), Birštone – 24 mm, Telšiuose – 26 mm.

Kovo pradžioje vidutinis sniego dangos storis daugelyje rajonų siekė nuo 5 iki 15 cm, vietomis pietiniuose, kraštiniuose

rytiniuose rajonuose ir kai kur Žemaitijoje – 20–34 cm. Sniego danga palaipsniui plonėjo. Anksčiausiai, kovo antrojo dešimta-

dienio pradžioje, sniego dangos laukuose nebeliko pietvakariniuose rajonuose. Iki antrojo dešimtadienio pabaigos sniegas

laukuose nutirpo daugelyje centrinių ir pietinių rajonų. Kovo pabaigoje tik kraštinių rytinių rajonų laukuose vidutinis sniego

dangos storis dar siekė 6–9 cm. Sniego daug kur dar buvo likę miškuose.

The chapter presents information provided by the Lithuanian Hydrometeorological Service. Data on precipitation, the

number of days with rainfall, air temperature are given.

At the beginning of March, the weather was coldish; in many regions, the air temperature dropped to -14– -22 °C, at the

coast and in western Žemaitija – -10– -13 °C. From 8–11 March, average daily air temperature rose above zero. The warm

period of the year began one–two weeks earlier compared to the average perennial data. The second ten-day period was the

warmest: in the middle of the month, in many regions the air temperature rose to 8–11 °C, at the southern borders – 12–14 °C.

At the first ten-day period, the average air temperature was -0.8– 4.0 °C, at the second ten-day period – 0.5–2.6 °C (by 2–3 °C

above the norm), at the third ten-day period – 0.0–1.9 °C (close to the norm). The average monthly air temperature varied

from -1.2 °C at the eastern borders to 0.9 °C at the coast.

In March, dry weather prevailed; in many regions, there were only 3–6 days when precipitation reached 1 mm and above

(usually, there are 8–10 such days). The highest daily precipitation in many regions was 2–7 mm, in some western regions –

9 mm. In the greater part of the country, precipitation reached 8–20 mm (25–50 per cent of the norm), in Birštonas – 24 mm,

Telšiai – 26 mm.

At the beginning of March, the average snow cover thickness in many regions reached 5–15 cm, in some southern regions,

at the eastern borders and in some regions of Žemaitija – 20–34 cm. The snow cover gradually decreased. At the earliest, at

the beginning of the second ten-day period, the snow cover disappeared in south-western regions. Before the end of the

second ten-day period, the snow had melted in most central and southern regions. At the end of March, the average snow

cover thickness reached 6–9 cm only in the fields at the eastern borders. In many regions, there was snow left in the woods.

KLIMATAS CLIMATE

ECONOMIC AND SOCIAL DEVELOPMENT IN LITHUANIA

Meteorologiniai duomenys 2011 m. kovo mėn. Meteorological data, March 2011 Miestas Town

Krituliai, mm Precipitation, mm

Dienų su krituliais (1 mm ir daugiau) skaičius Number of days with precipitation ≥1 mm

Vidutinė mėnesio oro temperatūra, °C Average monthly air temperature, °C

Oro temperatūra, °C Air temperature, °C mažiausia minimal

didžiausia maximal

Biržai 18 5 -0,5 -17 9

Dotnuva 10 3 0,0 -18 8

Dūkštas 16 6 -1,2 -18 11

Kaunas 13 5 0,1 -17 9

Klaipėda 12 5 0,9 -10 10

Kybartai 12 3 0,9 -18 12

Laukuva 15 5 -0,5 -13 9

Lazdijai 18 6 0,3 -19 12

Nida 8 2 0,7 -11 8

Panevėžys 12 5 0,1 -14 10

Raseiniai 12 2 -0,4 -14 8

Šiauliai 13 4 0,1 -15 10

Šilutė 9 3 0,9 -13 10

Telšiai 26 6 0,1 -11 11

Ukmergė 17 5 -0,2 -19 10

Utena 18 5 -0,5 -16 11

Varėna 15 6 0,0 -20 12

Vilnius 14 5 -0,2 -15 11 Vidutinė mėnesio oro temperatūra Vilniuje (užmiestyje) Average monthly air temperature in Vilnius (out-of-town)

-12

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

22

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

oC

Paskutinių 30 metų vidutinė mėnesio oro temperatūra Average monthly temperature over the last 30 years

2010 m. vidutinė mėnesio oro temperatūra Average monthly temperature, 2010

2011 m. vidutinė mėnesio oro temperatūra Average monthly temperature, 2011

53

GYVENTOJAI POPULATION



Gyventojai – asmenų, nuolat gyvenančių tam tikroje teritorijoje, visuma, kintanti dėl gimimų, mirimų ir migracijos. Pagrindinis gimusių, mirusių, susituokusių, išsituokusių gyventojų ir jų migracijos duomenų šaltinis yra Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gyventojų registro duomenų centrinė bazė.

Gyvas gimusysis (naujagimis) – kūdikis, kuris iš karto po gimimo parodo pirmuosius gyvybės požymius (savarankišką kvėpavimą ar širdies plakimą).

Natūrali kaita (prieaugis / sumažėjimas) – skirtumas tarp gyvų gimusių ir mirusių asmenų skaičiaus. Santuoka – įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti teisinius šeimos santykius. Ištuoka – įstatymų nustatyta tvarka nutraukta santuoka. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti

įsiteisėjimo dienos, pažymėtos santuokos nutraukimo įraše. Imigracija – atvykimas į šalį, ketinant apsigyventi naujoje gyvenamojoje vietoje nuolat arba ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Imigrantas – imigruojantis asmuo. Emigracija – išvykimas į kitą valstybę, ketinant apsigyventi naujoje gyvenamojoje vietoje nuolat arba ne trumpiau kaip

12 mėnesių. Emigrantas – emigruojantis asmuo. Tarptautinė neto migracija – imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas.

Išankstiniais duomenimis, 2011 m. balandžio mėn. pradžioje šalies gyventojų skaičius buvo 3 230,3 tūkst., t. y. 14,7 tūkst. mažesnis negu šių metų pradžioje.

2011 m. sausio–kovo mėn. gimė 7 675 kūdikiai, 844 mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Lyginant šių ir praėjusių metų sausio–kovo mėn., mirusiųjų skaičius padidėjo – mirė 291 žmogumi daugiau. 2011 m. sausio–kovo mėn. susituokė 30 porų daugiau ir išsituokė 156 poromis daugiau negu per praėjusių metų tą patį

laikotarpį. 2011 m. sausio–kovo mėn. iš Lietuvos savo išvykimą deklaravo 13 598 emigrantai, t. y. 7 922 daugiau negu per praėjusių

metų tą patį laikotarpį. Lyginant šių ir praėjusių metų sausio–kovo mėn., imigrantų skaičius padidėjo – atvyko 1 205 žmonėmis daugiau. Per tris šių metų mėnesius iš Lietuvos emigravo 11 335 žmonėmis daugiau negu imigravo.

Resident population is the population constantly inhabiting a certain administrative territory that is subject to changes in births, deaths and migration. The main source of data on births, deaths, marriages, divorces and migration is the central database of the Residents’ Register of the Residents’ Register Service under the Ministry of the Interior of the Republic of Lithuania.

Live birth (newborn) is a delivery of a live-born child, i.e. a child showing evidence of life irrespective of the duration of pregnancy.

Natural increase/decrease is the difference between the number of live births and deaths. Marriage is a voluntary agreement between a man and a woman to establish a legal family relationship registered according

to the order set by law. Divorce is a marriage dissolved according to the order set by law. The marriage is considered to be dissolved from the

day when the court’s decision to dissolve it comes into force, which is indicated in the marriage dissolution record. Immigration – arrival at a country from another state with the intention to take up permanent residence, or for a period

longer than 12 months. Immigrant – immigrating person. Emigration – departure from the country with the intention to take up permanent residence in another country, or for a

period longer than 12 months. Emigrant – emigrating person. International net migration is the difference between the number of immigrants and emigrants.

According to provisional data, at the beginning of April 2011, the population equalled 3 230.3 thousand, i.e. decreased by 14.7 thousand as compared to the beginning of the year.

Over January–March 2011, 7 675 live births were born, i.e. by 884 less than over the respective period of the previous year. Over January–March 2011, against the respective period of 2010, the number of deaths increased by 291. Over the three months of the current year, as compared to January–March 2010, the number of marriages increased by 30,

that of divorces – by 156.



Over January–March 2011, 13 598 persons declared their emigration from Lithuania, i.e. by 7 922 more than over the respective period of the previous year. Over January–March 2011, against the respective period of the previous year, the number of immigrants increased by 1 205. Over the three months of the current year, the number of people who emigrated exceeded the number of those who immigrated by 11 335 persons. Natūrali gyventojų kaita ir deklaruota tarptautinė migracija Vital statistics and declared international migration 2010 2011

sausis–kovas January–March

kovas March

sausis–kovas January–March

kovas March

Gimusiųjų skaičius 8519 3195 7675 2901 Live births Mirusiųjų skaičius 10703 3719 10994 3849 Deaths Natūrali kaita (prieaugis / sumažėjimas) -2184 -524 -3319 -948

Natural increase/ decrease

Santuokų skaičius 2349 733 2379 864 Marriages Ištuokų skaičius 2328 894 2484 932 Divorces Imigravo 1058 377 2263 897 Immigration Emigravo 5676 2112 13598 4880 Emigration Neto migracija -4618 -1735 -11335 -3983 Net migration Natūrali gyventojų kaita pagal apskritis ir savivaldybes 2011 m. Vital statistics by county and municipality, 2011 Sausis–kovas

January–March Kovas March

gimusiųjų skaičius

mirusiųjų skaičius

natūrali kaita (prieaugis / sumažėjimas)




live births deaths natural increase/decrease


Iš viso – Total 7675 10994 -3319 2901 3849 -948 Alytaus apskritis 335 597 -262 129 209 -80 Alytaus m. sav. 133 174 -41 57 62 -5 Alytaus r. sav. 53 117 -64 19 45 -26 Druskininkų sav. 56 65 -9 18 17 1 Lazdijų r. sav. 49 112 -63 19 37 -18 Varėnos r. sav. 44 129 -85 16 48 -32 Kauno apskritis 1476 2085 -609 573 731 -158 Birštono sav. 7 18 -11 3 8 -5 Jonavos r. sav. 139 133 6 48 37 11 Kaišiadorių r. sav. 72 130 -58 27 37 -10 Kauno m. sav. 761 1062 -301 297 392 -95 Kauno r. sav. 231 246 -15 93 84 9 Kėdainių r. sav. 131 207 -76 51 70 -19 Prienų r. sav. 63 135 -72 28 48 -20 Raseinių r. sav. 72 154 -82 26 55 -29 Klaipėdos apskritis 910 1182 -272 364 392 -28 Klaipėdos m. sav. 476 558 -82 184 197 -13 Klaipėdos r. sav. 151 166 -15 52 52 0 Kretingos r. sav. 97 146 -49 47 39 8 Neringos sav. 8 5 3 2 2 0 Palangos m. sav. 42 54 -12 19 21 -2 Skuodo r. sav. 36 90 -54 12 28 -16 Šilutės r. sav. 100 163 -63 48 53 -5



Sausis–kovas January–March

Kovas March









Marijampolės apskritis 412 609 -197 154 216 -62 Kalvarijos sav. 44 54 -10 15 13 2 Kazlų Rūdos sav. 30 58 -28 10 23 -13 Marijampolės sav. 158 205 -47 69 86 -17 Šakių r. sav. 84 119 -35 28 34 -6 Vilkaviškio r. sav. 96 173 -77 32 60 -28 Panevėžio apskritis 523 1022 -499 189 345 -156 Biržų r. sav. 46 121 -75 16 46 -30 Kupiškio r. sav. 38 103 -65 15 29 -14 Panevėžio m. sav. 233 337 -104 93 120 -27 Panevėžio r. sav. 63 145 -82 23 49 -26 Pasvalio r. sav. 70 146 -76 21 48 -27 Rokiškio r. sav. 73 170 -97 21 53 -32 Šiaulių apskritis 769 1148 -379 293 388 -95 Akmenės r. sav. 61 88 -27 19 33 -14 Joniškio r. sav. 63 106 -43 21 38 -17 Kelmės r. sav. 80 147 -67 26 50 -24 Pakruojo r. sav. 60 99 -39 24 31 -7 Radviliškio r. sav. 107 191 -84 36 70 -34 Šiaulių m. sav. 303 365 -62 132 126 6 Šiaulių r. sav. 95 152 -57 35 40 -5 Tauragės apskritis 257 458 -201 100 178 -78 Jurbarko r. sav. 65 135 -70 24 50 -26 Pagėgių sav. 27 48 -21 10 23 -13 Šilalės r. sav. 65 90 -25 26 38 -12 Tauragės r. sav. 100 185 -85 40 67 -27 Telšių apskritis 375 537 -162 141 182 -41 Mažeikių r. sav. 158 176 -18 75 57 18 Plungės r. sav. 88 138 -50 31 50 -19 Rietavo sav. 21 40 -19 6 18 -12 Telšių r. sav. 108 183 -75 29 57 -28 Utenos apskritis 281 690 -409 100 269 -169 Anykščių r. sav. 36 140 -104 18 53 -35 Ignalinos r. sav. 30 114 -84 9 45 -36 Molėtų r. sav. 36 99 -63 16 42 -26 Utenos r. sav. 85 174 -89 29 66 -37 Visagino sav. 58 48 10 20 18 2 Zarasų r. sav. 36 115 -79 8 45 -37 Vilniaus apskritis 2337 2666 -329 858 939 -81 Elektrėnų sav. 65 90 -25 23 31 -8 Šalčininkų r. sav. 84 168 -84 31 61 -30 Širvintų r. sav. 47 93 -46 13 33 -20 Švenčionių r. sav. 63 145 -82 25 44 -19 Trakų r. sav. 83 142 -59 27 58 -31 Ukmergės r. sav. 82 210 -128 27 91 -64 Vilniaus m. sav. 1652 1523 129 620 521 99 Vilniaus r. sav. 261 295 -34 92 100 -8



Santuokos ir ištuokos pagal apskritis ir savivaldybes 2011 m. Marriages and divorces by county and municipality, 2011 Sausis–kovas

January–March Kovas March

santuokų skaičius ištuokų skaičius santuokų skaičius ištuokų skaičius marriages divorces marriages divorces

Iš viso – Total 2379 2484 864 932 Alytaus apskritis 89 134 30 55 Alytaus m. sav. 31 55 8 22 Alytaus r. sav. 10 20 2 13 Druskininkų sav. 15 12 6 6 Lazdijų r. sav. 18 18 6 7 Varėnos r. sav. 15 29 8 7 Kauno apskritis 431 498 146 199 Birštono sav. 3 9 0 4 Jonavos r. sav. 30 45 13 15 Kaišiadorių r. sav. 30 26 1 16 Kauno m. sav. 235 257 91 103 Kauno r. sav. 50 67 17 26 Kėdainių r. sav. 37 48 10 10 Prienų r. sav. 26 21 8 10 Raseinių r. sav. 20 25 6 15 Klaipėdos apskritis 293 280 109 97 Klaipėdos m. sav. 163 159 60 66 Klaipėdos r. sav. 30 32 11 11 Kretingos r. sav. 29 23 12 6 Neringos sav. 4 3 3 0 Palangos m. sav. 13 11 4 3 Skuodo r. sav. 21 17 7 4 Šilutės r. sav. 33 35 12 7 Marijampolės apskritis 111 135 51 45 Kalvarijos sav. 8 11 4 1 Kazlų Rūdos sav. 4 12 2 7 Marijampolės sav. 54 45 20 18 Šakių r. sav. 27 34 16 8 Vilkaviškio r. sav. 18 33 9 11 Panevėžio apskritis 151 223 54 71 Biržų r. sav. 20 19 7 7 Kupiškio r. sav. 10 24 6 8 Panevėžio m. sav. 70 85 22 27 Panevėžio r. sav. 28 30 9 13 Pasvalio r. sav. 10 29 3 8 Rokiškio r. sav. 13 36 7 8 Šiaulių apskritis 207 266 78 102 Akmenės r. sav. 24 31 12 17 Joniškio r. sav. 18 32 4 19 Kelmės r. sav. 11 21 6 9 Pakruojo r. sav. 15 21 3 7 Radviliškio r. sav. 25 34 7 14 Šiaulių m. sav. 78 92 30 31 Šiaulių r. sav. 36 35 16 5



Sausis–kovas January–March

Kovas March

santuokų skaičius ištuokų skaičius santuokų skaičius ištuokų skaičius marriages divorces marriages divorces

Tauragės apskritis 83 73 30 31 Jurbarko r. sav. 25 18 9 7 Pagėgių sav. 10 5 2 3 Šilalės r. sav. 15 18 4 5 Tauragės r. sav. 33 32 15 16 Telšių apskritis 103 126 31 59 Mažeikių r. sav. 44 43 15 19 Plungės r. sav. 28 35 9 16 Rietavo sav. 5 8 2 3 Telšių r. sav. 26 40 5 21 Utenos apskritis 103 139 40 44 Anykščių r. sav. 21 26 5 7 Ignalinos r. sav. 6 19 3 8 Molėtų r. sav. 8 15 4 8 Utenos r. sav. 22 34 7 8 Visagino sav. 35 23 15 3 Zarasų r. sav. 11 22 6 10 Vilniaus apskritis 808 610 295 229 Elektrėnų sav. 17 21 7 8 Šalčininkų r. sav. 31 27 10 7 Širvintų r. sav. 12 14 2 5 Švenčionių r. sav. 16 19 6 7 Trakų r. sav. 22 23 9 4 Ukmergės r. sav. 31 33 11 5 Vilniaus m. sav. 600 410 215 175 Vilniaus r. sav. 79 63 35 18

UŽIMTUMAS IR NEDARBAS EMPLOYMENT AND UNEMPLOYMENT


REGISTRUOTAS NEDARBAS REGISTERED UNEMPLOYMENT

Informacija parengta remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis. Bedarbiai. Pagal Užimtumo rėmimo įstatymą bedarbis yra nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, nesimokantis

pagal dieninę ar nuolatinę mokymo formą, įstatymų numatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantis darbo ir pasirengęs dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

2011 m. balandžio 1 d. buvo 293,5 tūkst. bedarbių. Moterų bedarbių buvo 44,8 procento. Bedarbių skaičius 2011 m. kovo mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn., sumažėjo 13,6 tūkst., arba 4,4 procento. 2011 m. balandžio 1 d. darbo neturėjo 13,6 procento darbingo amžiaus gyventojų.

2011 m. kovo mėn. 42,0 tūkst. bedarbių, arba 14,3 procento visų Darbo biržoje registruotų asmenų, gavo nedarbo draudimo išmokas. Prieš metus šias išmokas gavo 22,2 procento registruotų bedarbių.

Information prepared based on the Lithuanian Labour Exchange data. The unemployed. According to the Law on Support for Employment, an unemployed person means a jobless person of

working age capable of work who is not a full-time student, has registered with the local labour exchange in the manner laid down by law as a job-seeker and is ready to participate in the measures of active labour market policy.

As of 1 April 2011, the number of the unemployed was 293.5 thousand. Women made up 44.8 per cent of the unem-ployed. The number of unemployed persons in March 2011, as compared with March 2010, decreased by 13.6 thousand, or 4.4 per cent. As of 1 April 2011, the unemployed made up 13.6 per cent of the working age population.

In March 2011, 42.0 thousand, or 14.3 per cent of all unemployed persons registered with the Labour Exchange, received unemployment insurance benefits. A year ago, the share of persons receiving such benefits made up 22.2 per cent. Bedarbiai, registruoti darbo biržoje The unemployed registered with the Labour Exchange

Mėnesio pabaigoje, tūkst. End of month, thousand

Iš viso Total

iš jų – of whom

vyrai – males moterys – females

2010 2011 2010 2011 2010 2011

Iš viso 1 312,1 176,2 136,0 Total 1 Sausis 287,5 311,2 166,7 172,6 120,8 138,6 January

Vasaris 299,5 306,4 174,0 170,2 125,5 136,2 February

Kovas 307,1 293,5 178,0 162,1 129,1 131,4 March

Balandis 325,0 188,4 136,6 April

Gegužė 324,2 186,5 137,7 May

Birželis 324,2 184,3 139,9 June

Liepa 330,6 185,7 144,9 July

Rugpjūtis 319,8 177,0 142,8 August

Rugsėjis 309,4 170,0 139,4 September

Spalis 306,2 167,2 139,0 October

Lapkritis 300,6 163,8 136,8 November

Gruodis 311,3 172,2 139,1 December 1 Metų vidurkis.

Average annual.

UŽIMTUMAS IR NEDARBAS EMPLOYMENT AND UNEMPLOYMENT


Bedarbių, gavusių nedarbo draudimo išmokas, skaičius Number of the unemployed who have received unemployment insurance benefit

Mėnesio pabaigoje End of month

Tūkst. – Thous. % 2010 2011 2010 2011

Iš viso 1 56,4 18,1 Total 1 Sausis 72,2 46,7 25,1 15,0 January

Vasaris 70,5 45,1 23,5 14,7 February

Kovas 68,0 42,0 22,2 14,3 March

Balandis 62,9 19,4 April

Gegužė 58,0 17,9 May

Birželis 54,5 16,8 June

Liepa 53,1 16,1 July

Rugpjūtis 50,3 15,7 August

Rugsėjis 47,5 15,4 September

Spalis 46,4 15,2 October

Lapkritis 45,6 15,2 November

Gruodis 47,3 15,2 December 1 Metų vidurkis.

Average annual. Bedarbiai, registruoti darbo biržoje pagal apskritis kovo mėn. The unemployed registered with the Labour Exchange by county, March

Mėnesio pabaigoje, tūkst. End of month, thousand Iš viso

Total iš jų – of which

vyrai – males moterys – females

2010 2011 2010 2011 2010 2011

Iš viso – Total 307,1 293,5 178,0 162,1 129,1 131,4 Alytaus apskritis 18,4 18,4 10,6 10,4 7,8 8,0

Kauno apskritis 54,8 53,1 31,6 29,3 23,2 23,8

Klaipėdos apskritis 33,4 32,5 18,4 16,7 15,0 15,8

Marijampolės apskritis 14,2 14,9 8,2 8,2 6,0 6,7

Panevėžio apskritis 28,4 26,9 16,6 15,1 11,8 11,8

Šiaulių apskritis 30,5 28,5 17,3 15,2 13,2 13,3

Tauragės apskritis 11,3 11,4 6,4 6,2 4,9 5,2

Telšių apskritis 19,0 17,4 10,6 9,1 8,4 8,3

Utenos apskritis 16,6 17,0 10,0 9,9 6,6 7,1

Vilniaus apskritis 80,5 73,4 48,3 42,0 32,2 31,4

DARBO UŽMOKESTIS EARNINGS


DARBUOTOJŲ SKAIČIUS PAGAL 2010 M. SPALIO MĖN. DARBO UŽMOKESČIO DYDĮ THE NUMBER OF EMPLOYEES BY WAGE AND SALARY CLASS IN OCTOBER 2010

Skelbiami darbuotojų skaičiaus pagal bruto darbo užmokesčio dydį šalies ūkyje ir sektoriuose pagal ekonominės veiklos rūšis rodikliai, remiantis darbuotojų skaičiaus pagal 2010 m. spalio mėn. darbo užmokesčio dydį statistinio tyrimo rezultatais.

Statistinis tyrimas atliekamas nuo 1994 m. (išskyrus 2000 m.). Aprėpiamos A–S ekonominės veiklos rūšys pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.). Tiriamasis laikotarpis – spalio mėnuo.

Duomenys renkami iš visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų ir organizacijų. Į aprėptį neįtraukiamos individualiosios įmonės. Aprėpiami pagrindinį darbą visą spalio mėn. visą ir ne visą darbo laiką pagal darbo sutartis dirbę ir gavę darbo užmokestį

darbuotojai. Statistinis tyrimas atliekamas imčių metodu. Sudaryta 5 767 vienetų imtis, reprezentuojanti šalies ūkį pagal ekonominės

veiklos rūšis sekcijų lygius ir sektorius. Imties vienetas – įmonė, įstaiga ir organizacija, turinti juridinio asmens statusą. Statistiniams įverčiams skaičiuoti taikomas Horvico ir Tompsono sumos ir santykio įvertinys. Įmonėms, ignoravusioms

statistinę atskaitomybę, priskirtos statistiškai stebimų įmonių atitinkamų veiklos rūšių ir atitinkamos įmonės dydžio grupės (sluoksnio) vidutinės stebimo rodiklio reikšmės.

Sudarant imtį, reikalauta, kad darbuotojų skaičiaus įverčių santykinės standartinės paklaidos šalies ūkyje ir sektoriuose pagal ekonominės veiklos rūšis nebūtų didesnės kaip 3 procentai.

Statistinių duomenų apie darbuotojų skaičių pagal 2010 m. spalio mėn. bruto darbo užmokesčio dydį nepateikė 11 pro-centų apklaustų įmonių, iš jų 9,4 procento – dėl teisėtų priežasčių ir 1,6 procento įmonių – dėl neteisėtų priežasčių.

Teisėtomis laikomos šios neatsakymo į apklausą priežastys: įmonės bankrotas, likvidavimas, ekonominės veiklos sustab-dymas. Veikiančios įmonės neatsakymas į apklausą laikomas neteisėtu.

Darbuotojai, dirbę spalio mėn. – tai pagrindinį darbą visą spalio mėn. visą ir ne visą darbo laiką dirbę darbuotojai. Įskaitomi

išėję atostogų ir kitais atvejais faktiškai nedirbę, bet gavę darbo užmokestį darbuotojai. Prie darbuotojų sąlygiškai priskiriami valstybės politikai ir valstybės pareigūnai, statutiniai valstybės tarnautojai, kurių tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 7-140), kiti valstybės tarnautojai, kurių tarnybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) ir pan.

Neįskaitomi darbuotojai: priimti į darbą ar atleisti iš darbo po spalio 1 d.; sirgę; stažavęsi užsienyje ir darbovietėje gavę dalį užmokesčio; išleisti nemokamų atostogų ir pan.

Bruto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį.

Į bruto darbo užmokestį įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga); reguliarūs priedai,

priemokos, premijos; darbo užmokestis už laiką, kai darbuotojas teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse numatytais atvejais nedirbo įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (darbo užmokestis už kasmetines atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, kitas nedirbtas dienas); tantjemos; laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų etatiniams literatūriniams (kūrybiniams) darbuotojams darbo sutarties pagrindu mokamas literatūrinis (kūrybinis) honoraras, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos; valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui; kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, nustatytos teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse.

Į bruto darbo užmokestį neįskaitoma: išeitinės išmokos pasibaigus darbo santykiams; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; vienkartinės premijos, priedai, priemokos; delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį; dividendai; materialinės pašalpos, mokamos neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį; pašalpos laikino nedarbingumo metu, mokamos iš darbdavio lėšų ar iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų; o taip pat su darbuotojų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos; kitos išmokos, nustatytos teisės aktų, kolektyvinėje, darbo sutartyse ar įmonės vietiniuose norminiuose teisės aktuose, kurios nesusijusios su darbuotojo darbo apmokėjimu.

Minimalusis darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė trišalės tarybos teikimu nustato darbo užmokesčio minimumą – minimaliąją mėnesinę algą ir minimalųjį valandinį atlygį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2007, Nr. 137-5592) patvirtino nuo 2008 m. sausio 1 d. minimaliąją mėnesinę algą – 800 litų.



Statistikos departamentas praneša, kad 2010 m. spalio mėn. minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ar 800 litų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų (be individualiųjų įmonių) skaičius, palyginti su 2009 m. spalio mėn., sumažėjo nežymiai – 0,2 procentinio punkto – ir sudarė 19,4 procento (168,5 tūkst.) darbuotojų. Daugiau negu pusė (59,7%, arba

100,6 tūkst.) darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką. Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu atitinkamo sektoriaus visą darbo laiką

dirbusiųjų skaičiumi, šalies ūkyje sudarė 9,3 procento (67,9 tūkst.), valstybės sektoriuje – 5,7 (17,1 tūkst.), privačiajame – 11,7 procento (50,8 tūkst.) ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo šalies ūkyje 0,4, valstybės sektoriuje – 0,3, privačiajame sektoriuje – 0,5 procentinio punkto.

Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, gavusių mažiau nei 1 500 litų, skaičius, palyginti su bendru visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, šalies ūkyje per metus sumažėjo 0,7 procentinio punkto ir sudarė 43,4 procento, valstybės sektoriuje tokių darbuotojų buvo 31,8, privačiajame – 51,2 procento.

Gavusiųjų daugiau nei 2 500 litų dalis nežymiai (1 %) padidėjo ir šalies ūkyje sudarė 27 procentus visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, valstybės sektoriuje – 33,7 procento, privačiajame sektoriuje – 22,4 procento ir atitinkamai padidėjo 1,8 ir 0,5 pro-centinio punkto.

Darbuotojai, kurie gavo 5 501 litą ir daugiau, šalies ūkyje sudarė 3,2 procento. Mažesnį negu 2010 m. spalio mėn. šalies ūkio darbo užmokesčio vidurkį – 2 106 litus – uždirbo du trečdaliai visą darbo laiką

dirbusių darbuotojų. Net ketvirtadalis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių, penktadalis kitos aptarnavimo veiklos ir septintadalis statybos

sektoriaus visą darbo laiką dirbusių darbuotojų gavo minimaliąją mėnesinę algą. Minėtose įmonėse dauguma darbuotojų uždirbo mažiau nei 1 500 litų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse tokių darbuotojų buvo 79,5, o kitos aptarnavimo veiklos įmonėse – 57,7 procento.

Daugiausia gavusiųjų MMA, palyginti su bendru tokių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, buvo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (14,3 tūkst.), švietime (11,8 tūkst.) ir apdirbamojoje gamyboje (11,2 tūkst.), nes minėtose veiklose dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų.

Darbuotojų, gavusių daugiau nei 2 500 litų, skaičius didėjo 6 procentiniais punktais informacijos ir ryšių veikloje, apie 4 – nekilnojamojo turto operacijų ir švietimo veikloje.

Darbuotojų, kurie uždirbo 5 501 litą ir daugiau, daugiausia buvo finansų ir draudimo įmonėse – 16 procentų, informacijos ir ryšių – 13, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse – 8,4 procento visą darbo laiką dirbusių šių veiklos rūšių įmonių darbuotojų.

Visą darbo laiką dirbusių, 10 001 litą ir daugiau gavusių darbuotojų šalies ūkyje buvo 3 975 (iš jų privačiajame sektoriuje – 3 507). Daugiausia gavusiųjų 10 001 litą ir daugiau, palyginti su visu tokių darbuotojų skaičiumi, buvo didmeninėje ir mažme-ninėje prekyboje (794), apdirbamojoje gamyboje (658), finansinėje ir draudimo (522) veiklose.

Indicators of the number of employees by gross wage and salary class in the whole economy, sector and economic

activity provided in the chapter are calculated on the basis of the Survey on the Number of Employees by Wage and Salary Class carried out in October, 2010.

The survey has been carried out since 1994 (break for 2000). All economic activities defined in sections A to S according to the EVRK Rev. 2 (Statistical Classification of Economic Activities) are covered. The reference period of the survey is October of each year.

Data are collected from all enterprises, institutions and organizations irrespective of the ownership form. Individual enterprises are excluded.

The survey covers full-time and part-time employees who have a direct employment contract and work at their main work place all the month and receive remuneration.

The survey is conducted applying a sampling method. The sample size equals 5 767 units which represent economic activities and sectors. A sample unit is an enterprise, institution and organization with a status of a legal entity.

The Horvitz-Thompson sums and ratio estimator is applied to calculate statistical estimates. The average values in statistically observed entities by separate domain and their size class were applied to the non-responding ones.

The relative standard errors for employees are required not to exceed 3 per cent in the whole economy, sector and economic activity.



11 per cent of sampled enterprises did not provide data of employees by gross wage and salary class in October 2010, of

which 9.4 per cent – had legitimate grounds for non-response and 1.6 per cent – illegitimate ones.

Legitimate reasons are: bankruptcy of the enterprise, its liquidation, suspension of economic activity. Non-response to the

questionnaire committed by an operating enterprise is treated as illegitimate.

Employees working in October – the number of employees who worked entire October at their main work place irrespective

of the number of hours worked (full-time or part-time). As well as employees who were on vacation and missing at their work

places due to other reasons but received remuneration. In addition, state politicians, statutory civil servants, whose service is

regulated by a statute approved by the law or by the Law on the Diplomatic Service of the Republic of Lithuania (Official Gazette,

1999, No. 7-140), other civil servants whose service is regulated by the Law on Civil Service of the Republic of Lithuania

(Official Gazette, 1999, No. 66-2130; 2002, No. 45-1708), etc., are assigned as well.

The number of employees working in October excluded those who started their work or got dismissed later than from

1 October, who were on sick-leave, who were on traineeships abroad and were paid partly as well as those who were on

unpaid leave, etc.

Gross earnings – remuneration in cash covering the basic wage and bonuses, payable by the employer to the employee

directly, including social insurance contributions and the income tax payable by the employee.

Gross remuneration includes: all kinds of wages and salaries for the work performed or the time worked; all kinds of

premiums, additional payments, regular bonuses; earnings for the time not worked in cases provided by legal acts, collective

agreements and employment contracts (earnings and extra payments for annual leave, for idle-time, which is not an employee’s

fault, etc.), tantiemes; author’s emoluments for the employees of newspapers, magazines, agencies of telegrams and printed

media, publishing houses, television, radio and other organizations when they are paid on the basis of the employment contract,

from which state social insurance contributions are calculated; state subsidies received by an employer intended to refund

the cost of earnings; other payments directly linked to work settled in the legal acts, collective and employment contracts.

Gross remuneration excludes: payments to employees leaving the enterprise; cash compensations for unused annual

vacation; irregular benefits and bonuses; fines for postponed earnings; dividends; material allowances irrespective of finance

sources; allowances for the sick leave, paid by an employer from his own funds or from the State Social Insurance Fund; also

compensations linked to expenditures for employees working abroad; other payments that are not related with the

remuneration as foreseen in the legal acts, collective and employment contracts or in the local acts.

Minimum wage. The Government of the Republic of Lithuania upon the recommendation of the Tripartite Council

determines the minimum hourly and minimum monthly wage.

Minimum monthly wage of LTL 800 has been fixed by the Government of the Republic of Lithuania since 1 January 2008

upon Resolution No. 1368 on 17 December 2007 (Official Gazette, 2007, No. 137-5592 ).

Statistics Lithuania informs that in October 2010, compared to October 2009, the number of employees who had earned a minimum monthly wage (MMW) or received remuneration of LTL 800 and lower (less individual enterprises) slightly decreased – by 0.2 percentage points – and accounted for 19.4 per cent (168.5 thous.) of employees. More than

half of employees (59.7 per cent, or 100.6 thous.) receiving LTL 800 and less worked part-time.

The number of full-time employees earning the MMW, against the number of full-time employees of the respective sector,

in the whole economy amounted to 9.3 per cent (67.9 thous.), in the public sector – 5.7 per cent (17.1 thous.), in the private

sector – 11.7 per cent (50.8 thous.). Compared to the same period of the previous year, the number of such employees in the

whole economy dropped by 0.4, in the public sector – 0.3, in the private sector – 0.5 percentage points.

Against the total number of full-time employees, the number of full-time employees earning less than LTL 1 500 in the

whole economy dropped by 0.7 percentage points and amounted to 43.4 per cent, in the public sector – 31.8 per cent, in the

private sector – 51.2 per cent.

The share of persons earning more than LTL 2 500 slightly increased (by 1 per cent) and accounted for 27 per cent of

full-time employees in the whole economy, 33.7 per cent – in the public sector, 22.4 per cent – in the private sector (grew by

1.8 and 0.5 percentage points, respectively).

Employees earning LTL 5 501 and more amounted to 3.2 per cent in the whole economy.

In October 2010, two thirds of full-time employees earned less than average earnings in the whole economy (LTL 2 106).



Full-time employees earning MMW comprised as much as a quarter of employees in enterprises engaged in accommodation and food service activities, a fifth – in enterprises engaged in other service activities, a seventh – in the construction sector. The majority of employees of the said enterprises earned less than LTL 1 500: in accommodation and food service activities enterprises – 79.5 per cent, other service activities enterprises – 57.7 per cent.

The greatest share of employees earning MMW, against the total number of such full-time employees, was recorded in wholesale and retail trade (14.3 thous.), education (11.8 thous.), and manufacturing (11.2 thous.), since the majority of employees in the whole economy work in the said activities.

The number of employees earning more than LTL 2 500 in enterprises engaged in information and communication activities grew by 6 percentage points, in enterprises engaged in real estate activities and education activities – by about 4 percentage points.

The highest number of employees earning LTL 5 501 and more was recorded in financial and insurance enterprises – 16 per cent, in enterprises engaged in information and communication activities – 13 per cent, professional, scientific and technical activities – 8.4 per cent of the total number of full-time employees in these activities.

The number of full-time employees earning LTL 10 001 and more in the whole economy amounted to 3 975 (of whom 3507 – in the private sector). The highest number of such employees was recorded in enterprises engaged in wholesale and retail trade (794), manufacturing (658), financial and insurance activities (522). Darbuotojų skaičius 1 šalies ūkio sektoriuose pagal bruto darbo užmokesčio dydį 2008–2010 m. spalio mėn. Number 1 of employees of the whole economy by sector and gross wage and salary class in October 2008–2010

Procentais Per cent Visi dar-

buotojai All em-ployees

iš jų pagal bruto darbo užmokesčio dydžio litais grupes of whom by gross wage and salary class, LTL

gavusiųjų MMA ir mažiau receiving MMW and under

801–1000

1001–1200

1201–1500

1501–2000

2001–2500

2501–3500

3501–5500

5501 ir daugiau 5501 and more

Šalies ūkis, iš viso

2008 100 13,2 9,2 9,4 10,4 15,1 12,1 16,9 10,0 3,8 Whole econo-my, total 2009 100 19,6 11,1 9,8 10,9 14,8 11,3 13,2 6,7 2,5

2010 100 19,4 11,1 9,8 10,6 15,0 10,9 13,3 7,1 2,7 dirbusieji visą darbo laiką

2008 100 7,2 9,1 9,8 10,9 16,2 13,2 18,5 11,0 4,1 full-time employees 2009 100 9,7 11,6 10,8 12,0 16,8 13,1 15,3 7,9 2,9

2010 100 9,3 11,7 10,7 11,7 17,0 12,6 15,6 8,3 3,2

Valstybės sek-torius, iš viso

2008 100 10,0 7,9 7,3 9,1 14,6 13,4 22,3 12,0 3,3 Public sector, total 2009 100 12,1 8,6 7,7 10,3 17,0 15,7 18,7 8,1 1,9



2010 100 5,7 8,6 7,4 10,1 18,4 16,1 21,6 9,8 2,3

Privatusis sek-torius, iš viso

2008 100 15,1 9,9 10,7 11,1 15,3 11,4 13,7 8,8 4,0 Private sector, total 2009 100 24,5 12,7 11,3 11,2 13,4 8,5 9,6 5,9 2,9



2010 100 11,7 13,8 13,0 12,8 16,1 10,2 11,4 7,3 3,7 1 Be individualiųjų įmonių darbuotojų.

Individual enterprises excluded.



Darbuotojų skaičius 1 šalies ūkyje pagal bruto darbo užmokesčio dydį 2009 ir 2010 m. spalio mėn. Number 1 of employees of the whole economy by gross wage and salary class in October 2009 and 2010

Procentais Per cent

Visą ir ne visą darbo laiką dirbusieji Visą darbo laiką dirbusieji Full-time and part-time employees Full-time employees

19,6

31,8

26,2

6,7

2,5

19,4

25,9

13,3

7,1

13,2

31,5

2,7

010203040

9,7

34,4

29,9

7,9

2,9

9,3

29,7

15,6

8,3

15,3

34,1

3,2

0 10 20 30 40

2009

2010

Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius 1 pagal bruto darbo užmokesčio dydį ir ekonominės veiklos rūšis 2009 ir 2010 m. spalio mėn. Number 1 of full-time employees by gross wage and salary class and kind of economic activity in October 2009 and 2010

Visi darbuotojai = 100 procentų All employees = 100 per cent EVRK kodai EVRK code 2

Ekonominės veiklos rūšys

Darbuotojų skaičius pagal bruto darbo užmokesčio dydžio litais grupes Employees by gross wage and salary class, LTL

Economic activity

gavusiųjų MMA dalis share receiving MMW

801–1000

1001–1200

1201–1500

1501–2000

2001–2500

2501–3500

3501–5500


Iš viso 2009 9,7 11,6 10,8 12,0 16,8 13,1 15,3 7,9 2,9 Total 2010 9,3 11,7 10,7 11,7 17,0 12,6 15,6 8,3 3,2

A Žemės ūkis, miškinin-kystė ir žuvininkystė

2009 12,8 16,5 11,5 15,9 18,7 11,6 9,2 3,0 0,7 Agriculture, forestry and fishing 2010 10,7 16,0 10,9 15,1 20,5 11,7 10,8 3,2 1,1

B Kasyba ir karjerų eksploatavimas

2009 (5,7) 7,1 5,2 11,1 20,9 18,5 16,5 9,5 5,4 Mining and quar-rying 2010 (5,2) 6,3 8,2 12,9 18,1 17,5 17,6 8,3 6,0

C Apdirbamoji gamyba 2009 9,7 12,7 9,9 13,8 18,8 12,1 13,1 7,4 2,6 Manufacturing 2010 9,8 13,4 9,5 12,9 19,0 12,1 13,1 7,6 2,7

D Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

2009 (1,1) 1,1 1,8 5,2 17,7 22,0 28,1 18,3 4,7 Electricity, gas, steam and air conditioning supply

2010 (1,1) 1,2 1,7 4,5 17,8 24,2 29,5 16,1 3,8

Gavusiųjų MMA ir mažiau

Receiving MMW and under

801–1500

1501–2500

2501–3500

3501–5500

5501 Lt ir daugiau

5501 and more



EVRK kodai EVRK code 2

Ekonominės veiklos rūšys

Darbuotojų skaičius pagal bruto darbo užmokesčio dydžio litais grupes Employees by gross wage and salary class, LTL

Economic activity

gavusiųjų MMA dalis share receiving MMW

801–1000

1001–1200

1201–1500

1501–2000

2001–2500

2501–3500

3501–5500


E Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

2009 (4,9) 9,4 6,8 11,9 28,3 16,0 15,6 5,4 (1,7) Water supply; sewerage, waste management and remediation activities

2010 4,2 10,2 8,2 14,3 27,9 15,8 13,1 4,9 1,3

F Statyba 2009 14,5 13,5 11,4 12,9 18,0 12,0 11,2 4,8 1,8 Construction 2010 14,1 12,5 11,4 14,9 17,5 11,7 11,1 5,4 1,5

G Didmeninė ir maž-meninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir moto-ciklų remontas

2009 13,0 16,4 13,0 14,9 15,7 8,4 9,8 5,9 2,9 Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles

2010 11,8 16,1 13,2 14,5 16,0 8,9 9,7 6,4 3,5

H Transportas ir saugojimas

2009 7,2 6,7 24,6 10,6 15,6 12,7 13,5 6,6 2,4 Transportation and storage 2010 7,8 6,4 24,9 10,4 14,0 13,0 13,1 7,3 3,1

53 Pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla

2009 7,6 6,0 14,2 28,6 22,4 12,4 5,6 2,7 0,5 Postal and courier activities 2010 7,7 7,7 17,6 30,4 20,9 6,5 5,6 2,8 0,9

I Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

2009 25,1 28,0 13,2 12,8 11,2 4,4 3,2 1,6 (0,7) Accommodation and food service activities

2010 25,0 30,4 13,3 10,8 9,7 4,5 4,3 (1,5) (0,5)

J Informacija ir ryšiai 2009 12,4 8,5 4,4 6,9 13,0 11,4 18,0 15,6 9,8 Information and communication 2010 9,0 7,2 5,0 7,3 11,4 10,7 18,5 17,9 13,0

K Finansinė ir draudimo veikla

2009 (2,6) 2,4 (2,5) 4,0 12,0 16,4 22,8 21,3 16,0 Financial and insurance activities2010 (3,0) (2,6) 2,0 4,2 17,0 15,3 19,6 20,3 16,0

L Nekilnojamojo turto operacijos

2009 17,1 13,8 10,3 12,8 17,1 11,5 9,3 5,3 2,8 Real estate activi-ties 2010 13,3 14,0 10,1 12,1 17,1 11,8 10,9 6,5 4,1

M Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

2009 11,0 9,2 6,5 8,5 15,3 11,8 15,7 13,6 8,4 Professional, scien-tific and technical activities

2010 10,2 7,8 8,1 9,7 16,2 12,0 14,7 12,9 8,4

N Administracinė ir aptarnavimo veikla

2009 7,6 18,7 18,4 15,8 16,4 9,6 8,3 3,4 (1,7) Administrative and support service activities

2010 9,1 17,8 16,9 13,6 17,1 10,5 9,3 (4,1) (1,7)

O Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas

2009 1,8 4,4 5,2 5,3 14,3 22,1 30,2 13,9 2,8 Public administra-tion and defence; compulsory social security

2010 (1,9) (3,6) 4,9 5,0 15,1 20,3 31,7 14,3 3,2

P Švietimas 2009 11,7 10,8 7,7 8,3 15,4 15,7 22,0 7,4 1,0 Education 2010 11,0 12,2 7,0 6,5 15,7 13,4 23,7 9,0 1,4

Q Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

2009 4,2 10,0 10,8 18,5 21,8 13,1 11,7 6,9 3,1 Human health and social work activities

2010 4,1 10,8 11,3 18,6 21,0 12,6 11,4 7,1 3,1

R Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla

2009 9,6 11,7 12,3 20,2 20,9 12,4 9,0 3,3 (0,6) Arts, entertainment and recreation 2010 10,2 10,5 17,7 23,1 22,6 10,9 7,8 2,7 (0,6)

S Kita aptarnavimo veikla

2009 18,5 18,0 10,6 12,0 11,4 6,3 10,2 9,8 3,2 Other service activities 2010 20,3 17,1 8,9 11,4 12,8 8,4 9,0 8,9 3,3

1 Be individualiųjų įmonių darbuotojų.

Individual enterprises excluded. 2 National version of NACE Rev. 2.



Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, gavusių MMA, skaičius 1 pagal ekonominės veiklos rūšis 2010 m. spalio mėn. Number 1 of full-time employees receiving MMW by economic activity in October 2010

Procentais Per cent

S 1,3

L 1,4

O(1,8)

J 2,0

B(0,1)

D (0,2)

K(0,6)

E0,6

A 3,0

Q 3,9

P 17,4

N 3,1

M 3,4

I 4,8

C16,5

F10,6

G21,0

H 6,1

R 2,1

Kitos veiklos 8,0

Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, gavusių 10 001 litą ir daugiau, skaičius 1 pagal ekonominės veiklos rūšis 2010 m. spalio mėn. Number 1 of full-time employees receiving LTL 10 001 and more by economic activity in October 2010

Procentais Per cent

Kitosveiklos (9,3)

Q4,5

P4,0

M(12,0)K

13,1

J9,5

H(7,9)

G20,0 F

3,1

C16,6

A, B, D, E, I, L, N, O, R, S

A – žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė B – kasyba ir karjerų eksploatavimas C – apdirbamoji gamyba D – elektros, dujų, garo tiekimas ir oro

kondicionavimas E – vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų

tvarkymas ir regeneravimas F – statyba G – didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių

transporto priemonių ir motociklų remontas H – transportas ir saugojimas I – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla J – informacija ir ryšiai K – finansinė ir draudimo veikla L – nekilnojamojo turto operacijos M – profesinė, mokslinė ir techninė veikla N – administracinė ir aptarnavimo veikla O – viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis

socialinis draudimas P – švietimas Q – žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas R – meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla S – kita aptarnavimo veikla

1 Be individualiųjų įmonių darbuotojų.

Individual enterprises excluded.

67

KAINOS PRICES


KAINOS PRICES

VARTOJIMO PREKIŲ IR PASLAUGŲ KAINOS

PRICES FOR CONSUMER GOODS AND SERVICES

Vartotojų kainų indeksas (VKI) – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai

perka vartojimo poreikiams tenkinti, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį. VKI yra pagrindinis vartotojų infliacijos

rodiklis.

VKI skaičiuoti taikoma modifikuota Laspeireso formulė. Laspeireso indeksas yra pastovių bazinių svorių indeksas. 2011 m.

indekso svorių bazinis laikotarpis yra 2008 m. Kainų bazinis laikotarpis yra t-1 metų gruodžio mėn. (t – ataskaitiniai metai).

Pagrindinė informacinė bazė VKI skaičiuoti yra reprezentatyviųjų vartojimo prekių ir paslaugų kainų registravimo atrinktuose

visų nuosavybės formų mažmeninės prekybos ir paslaugų įmonių vietos vienetuose statistiniai duomenys ir namų ūkių biu-

džetų tyrimo statistiniai duomenys apie namų ūkių pinigines išlaidas vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti.

Statistikos departamentas kasmet peržiūri svorių sistemą, naudojamą VKI skaičiuoti, ir ją atnaujina, atsižvelgdamas į

vartotojų piniginių išlaidų struktūros pasikeitimus.

VKI svorių sistema pagrįsta 2008 m. (svorių bazinis laikotarpis) namų ūkių biudžetų piniginių vartojimo išlaidų statistinio

tyrimo duomenimis ir pramonės, vidaus ir užsienio prekybos, transporto ir paslaugų, energetikos statistikos, taip pat kitų

institucijų informacija. Taip pat svorių sistemai parengti buvo panaudota 2010 m. statistinė informacija.

Kainų bazinis laikotarpis yra 2010 m. gruodžio mėn., t. y. 2011 m. kiekvieno mėnesio kainos lyginamos su šio laikotarpio

kainomis. VKI skaičiuoti naudojama Laspeireso formulė, pagal kurią svorių ir kainų bazinių laikotarpių duomenys turi būti

suderinti. Todėl 2008 m. duomenys apie pinigines vartojimo išlaidas, naudojant atitinkamus kainų indeksus, buvo atnaujinti iki

2010 m. gruodžio mėn. ir parengta svorių sistema 2011 m. VKI skaičiuoti. Svoriai skaičiavimams naudojami penkių ženklų po

kablelio tikslumu.

Dabartinė svorių sistema apima 514 namų ūkių piniginių vartojimo išlaidų elementariųjų visumų. Šios vartojimo išlaidų

elementariosios visumos toliau detalizuojamos naudojant papildomus statistinės informacijos šaltinius (kitų statistikos sričių ir

institucijų) iki reprezentatyviųjų prekių ir paslaugų lygmens. VKI namų ūkių vartojimo prekių ir paslaugų elementariąsias visumas

reprezentuoja 889 vartojimo prekių ir paslaugų (2010 m. – 870).

Pradedant 2006 m. sausio mėn. VKI skaičiuoti buvo pakeistas kainų indekso bazinis laikotarpis. VKI skaičiuojamas remiantis

indekso 2005 m. (2005 m. = 100) baziniu laikotarpiu. Metinė infliacija – ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

Vidutinė metinė infliacija – dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio

santykinis pokytis. Reguliuojamų kainų VKI yra subindeksas, kuris parodo VKI aprėpčiai priklausančių vartojimo prekių ir paslaugų kainų,

kurias reguliuoja valstybės ir savivaldybių institucijos, pokytį.

Išlaidų vartojimo prekėms ir paslaugoms, kurių kainas reguliuoja valstybės ir savivaldybių institucijos, lyginamasis svoris

2011 m. VKI svorių sistemoje sudaro 14,9 procento.

2011 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 procentu. Bendrajam

vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, drabužiai ir avalynė bei

transporto prekės ir paslaugos.

Vartojimo prekių kainos 2011 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn., padidėjo 1,3, paslaugų kainos – 0,2 procento.

Jau septintą mėnesį iš eilės pastebimai auga maisto produktų kainos. Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių

gėrimų mėnesiniam kainų pokyčiui turėjo 2,6 procento pabrangęs pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 3,2 – žuvys ir jų

produktai, 0,9 – duona ir grūdų produktai, 2,1 – daržovės ir bulvės, 2,9 – sviestas, aliejus ir riebalai, 2 procentais – cukrus,

uogienė, medus, šokoladas ir saldumynai ir 1,7 procento atpigę vaisiai ir uogos.

KAINOS PRICES


Drabužių ir avalynės grupės kainų pokyčiui įtaką padarė dėl naujų pavasario sezono kolekcijų pasirodymo 5,4 procento

padidėjusios drabužių ir 4,3 procento – avalynės kainos.

Transporto prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 3,9 procento pabrangęs benzinas, 5,2 – dyzeliniai

degalai ir 3,7 procento atpigusios suskystintos automobilinės dujos. 2011 m. kovo mėn. metinė (2011 m. kovo mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn.) infliacija sudarė 3,8 procento.

Metinį kainų pokytį lėmė pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, transporto prekės ir paslaugos, būsto, vandens,

elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos ir atpigusios ryšių prekės ir paslaugos, drabužiai ir avalynė, poilsio ir

kultūros prekės ir paslaugos.

Vartojimo prekės per metus pabrango 4,9, paslaugos – 0,2 procento. 2011 m. kovo mėn. metinis (2011 m. kovo mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn.) bendrasis valstybės ir savivaldybių

institucijų reguliuojamų kainų pokytis sudarė 3,9 procento, vidutinis metinis – 6,9 procento. 2011 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn., buvo užfiksuotas mėnesinis valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamų kainų padidėjimas 0,1 procento.

Consumer price index (CPI) is a relative indicator reflecting the overall change in prices for consumer goods and services

purchased by households to satisfy their consumption needs over a certain period of time. The CPI is the main indicator of

consumer inflation.

The modified Laspeyres formula is applied to calculate the CPI. The Laspeyres index is an index of fixed base weights. The

reference period for 2011 index weights is the year 2008. The price reference period is December of the year t-1 (t – reporting

year). The registration of prices for representative consumer goods and services in selected retail and service outlets of different

forms of ownership and statistical data on household monetary expenditure on consumer goods and services from a household

budget survey are used as a basis for the calculation of the CPI.

Statistics Lithuania annually revises the weighting system used for the calculation of the CPI and updates it taking into

consideration changes in the structure of consumption expenditure.

The weighting system for the CPI is based on the statistical data on household monetary consumption expenditure from

the 2008 (weight reference period) statistical household budget survey and on the statistical information on industry, domestic

and foreign trade, transport and services, energy statistics and other institutions, as well as available statistical information for

2010.

The price reference period is December 2010, i.e. prices for each month of 2011 are compared with prices of this period.

According to the Laspeyres formula, applied in the calculation of the CPI, weight and price reference periods’ data have to be

consistent. Therefore, the data on monetary consumption expenditure for 2008 were updated by December 2010 using

respective price indices, and a weighting system for the calculation of the 2011 CPI was developed. For the calculation,

weights accurate to the fifth decimal place were used.

The current weighting system covers 514 elementary aggregates of household monetary consumption expenditure. These

elementary aggregates are further specified to the level of representative goods and services by use of additional sources of

statistical information (information from other statistical areas and institutions). In the CPI, elementary aggregates of household

consumption goods and services are represented by 889 goods and services (in 2010, by 870).

Starting with January 2006, the CPI index reference period has been changed. Currently the index reference period used

in the CPI compilation is the year 2005 (2005 = 100).

Annual inflation shows the relative change in the average price level in the reporting month and the corresponding month of

the previous year.

Average annual inflation shows the relative change in the average price level in the last twelve months and the corre-

sponding previous twelve months.

CPI of administered prices is a CPI sub-index that shows the change in prices for consumer goods and services which

fall within the CPI coverage and whose prices are administered by state and municipal authorities.

In 2011, the specific weight of expenditure on consumer goods and services whose prices are administered by state and

municipal authorities in the CPI weighting system makes up 14.9 per cent.

KAINOS PRICES


In March 2011, against February, prices for consumer goods and services increased by 1 per cent. The overall

change in prices was influenced by an increase in prices for food products and non-alcoholic beverages, clothing and footwear,

and transport goods and services.

In March 2011, against February, prices for consumer goods grew by 1.3 per cent, prices for services – 0.2 per cent.

For seven successive months already, prices for food products have been markedly increasing. The greatest influence to

the monthly change in prices for food products and non-alcoholic beverages was made by a 2.6 per cent increase in prices

for milk and its products, cheese, eggs, 3.2 per cent – fish and its products, 0.9 per cent – bread and cereals, 2.1 per cent –

vegetables and potatoes, 2.9 per cent – butter, oils and fats, 2 per cent – sugar, jam, honey, chocolate and confectionery, as

well as by a 1.7 per cent decrease in prices for fruits and berries.

Changes in prices for clothing and footwear were influenced by an increase – due to new spring season collections – in

prices for clothing – by 5.4 per cent, footwear – 4.3 per cent.

A change in prices for transport goods and services was mostly influenced by a 3.9 per cent increase in prices for petrol,

5.2 per cent – diesel fuel, as well as by a 3.7 per cent drop in prices for liquefied gas for cars.

In March 2011, an annual (March 2011, against March 2010) inflation stood at 3.8 per cent. The annual price change

was determined by an increase in prices for food products and non-alcoholic beverages, transport goods and services, housing,

water, electricity, gas and other fuels group of goods and services, as well as by a decrease in prices for communications

goods and services, clothing and footwear, recreation and culture goods and services.

Over the year, prices for consumer goods grew by 4.9 per cent, prices for services – 0.2 per cent.

In March 2011, the overall annual (March 2011, compared to March 2010) rate of change in prices administered by state and municipal authorities amounted to 3.9 per cent, average annual – 6.9 per cent. In March 2011, compared to February, a 0.1 per cent increase in prices administered by state and municipal authorities was recorded. Vartotojų kainų pokyčiai per mėnesį Rates of change in consumer prices over a month

Procentai Per cent

0,3 0,40,2

0,0 0,0

-0,3

0,6 0,5

0,0

0,8

0,40,1

1,0

-1

0

1

2

III IV V VI VII VIII IX X XI XII I 2011

II III 2010

KAINOS PRICES


Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai Rates of change in prices for consumer goods and services

Procentais Per cent

Vartojimo prekių ir paslaugų skyriai pagal COICOP

Vidutiniai metiniai Average annual 2010–2011 03 2009–2010 03

2011 m. kovo mėn., palyginti su March 2011, compared to

COICOP divisions of consumer goods and services

kovo mėn. 2010 March

gruodžio mėn.2010 December

vasario mėn.2011 February

Vartojimo prekės ir paslaugos 2,2 3,8 1,5 1,0 Consumer goods and services

Maisto produktai ir nealkoholiniaigėrimai 2,8 8,9 3,8 1,3

Food and non-alcoholic beverages

Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai 6,8 0,1 0,3 0,0 Alcoholic beverages and tobacco

Drabužiai ir avalynė -4,7 -1,5 -4,3 4,9 Clothing and footwear

Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras 7,2 6,5 1,3 0,1

Housing, water, electricity, gas and other fuels

Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra -2,6 -1,3 1,0 0,5

Furnishings, household equipmentand routine maintenance of the house

Sveikatos priežiūra 0,4 0,4 0,2 0,3 Health care

Transportas 6,7 8,7 3,5 1,9 Transport

Ryšiai -5,1 -4,0 -0,4 -0,5 Communication

Poilsis ir kultūra -2,0 -1,5 -0,4 0,3 Recreation and culture

Švietimas 4,2 -0,5 -0,1 0,1 Education

Viešbučiai, kavinės ir restoranai -0,4 0,7 0,9 0,3 Hotels, cafes and restaurants

Įvairios prekės ir paslaugos 0,1 0,6 1,6 1,2 Miscellaneous goods and services Maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų kainų pokyčiai Rates of change in prices for food and non-food goods and services

Procentais Per cent

Vartojimo prekių ir paslaugų skyriai, grupės ir klasės pagal COICOP

Lygina-mieji svoriai Relative weights


COICOP divisions, groups and classes of consumer goods and services




Vartojimo prekės ir paslaugos 100,0 3,8 1,5 1,0 Consumer goods and services

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai 26,6 8,9 3,8 1,3 Food and non-alcoholic beverages

Maisto produktai 24,4 8,5 3,8 1,2 Food

Duona ir grūdų produktai 4,9 9,6 2,9 0,9 Bread and cereals

Mėsa ir jos produktai 7,1 0,5 0,2 0,3 Meat and meat products

Žuvis ir jos produktai 1,5 7,3 5,5 3,2 Fish and fish products

Pienas ir jo produktai, sūriai, kiau-šiniai 3,8 12,6 4,5 2,6

Milk and milk products, cheese and eggs

Sviestas, aliejus ir riebalai 1,1 23,3 9,9 2,9 Butter, oils and fats

Vaisiai ir uogos 1,4 24,0 8,0 -1,7 Fruit

KAINOS PRICES









Daržovės ir bulvės 1,9 17,1 11,9 2,1 Vegetables

Cukrus, uogienė, medus, šokoladas ir saldumynai 1,7 5,7 4,2 2,0

Sugar, jam, honey, chocolate and confectionery

Druska, prieskoniai, padažai, kiti maisto produktai 1,0 1,9 1,0 0,6

Salt, spices, sauces and other food products

Nealkoholiniai gėrimai 2,2 14,1 3,5 1,6 Non-alcoholic beverages

Kava, arbata, kakava 1,2 27,8 4,9 1,8 Coffee, tea, cocoa

Mineraliniai vandenys, nealkoho-liniai gėrimai ir sultys 1,0 0,6 1,9 1,3

Mineral waters, soft drinks, fruit and vegetable juices

Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai 8,0 0,1 0,3 0,0 Alcoholic beverages and tobacco

Alkoholiniai gėrimai 4,0 -2,9 -0,6 -0,2 Alcoholic beverages

Spirituoti gėrimai 2,1 -1,3 1,0 0,4 Spirits

Vynas, fermentuoti gėrimai 0,9 -1,5 1,6 -0,2 Wine

Alus 1,0 -7,8 -6,0 -1,8 Beer

Tabako gaminiai 4,0 3,2 1,2 0,3 Tobacco

Drabužiai ir avalynė 6,8 -1,5 -4,3 4,9 Clothing and footwear

Drabužiai ir jų priežiūra 4,7 -1,6 -4,4 5,2 Clothing, care of clothing

Avalynė, jos taisymas 2,1 -1,1 -4,1 4,2 Footwear, repair of footwear

Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras 12,9 6,5 1,3 0,1


Būsto nuomos mokesčiai 0,4 4,2 -0,9 0,0 Actual rentals for housing

Būsto priežiūra ir remontas 1,5 -0,5 1,3 0,5 Maintenance and repair of the dwelling

Vandentieka ir kitos įvairios su būstu susijusios paslaugos 1,7 0,3 -0,4 0,0

Water supply and miscellaneous services relating to the dwelling

Vandentieka 0,4 1,1 0,0 0,0 Water supply

Atliekų rinkimas 0,5 -0,3 -1,3 0,0 Refuse collection

Elektra, dujos ir kitas kuras 9,3 8,9 1,7 0,1 Electricity, gas and other fuels

Elektra 2,9 -0,9 0,0 0,0 Electricity

Dujos 1,4 14,7 -2,6 -0,5 Gas

Kietasis kuras 1,1 44,8 17,0 1,0 Solid fuels

Šiluminė energija 3,9 7,5 0,3 0,1 Heat energy

Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra 6,1 -1,3 1,0 0,5

Furnishings, household equipment and routine maintenance of the house

Baldai ir būsto apstatymo reikmenys, kilimai ir kitos grindų dangos 2,3 -0,8 0,4 0,6

Furniture and furnishings, carpets and other floor coverings

Namų ūkio tekstilė 0,4 0,6 -0,1 0,2 Household textiles

Namų ūkio prietaisai 1,0 -2,2 0,7 -0,2 Household appliances

Stiklo dirbiniai, stalo reikmenys ir namų ūkio rykai 0,5 1,1 1,1 0,5

Glassware, tableware and household utensils

Namų ir sodo įrankiai bei įrengimai 0,5 0,0 0,9 1,4 Tools and equipment for house and garden

Prekės ir paslaugos įprastinei namų ūkio priežiūrai 1,4 -3,0 2,4 0,6

Goods and services for routine house-hold maintenance

KAINOS PRICES









Sveikatos priežiūra 6,8 0,4 0,2 0,3 Health care

Medicinos gaminiai, aparatai ir įranga 4,1 0,2 0,3 0,5 Medical products, appliances and equipment

Paslaugos ambulatoriniams pacientams 2,2 1,0 0,1 0,1 Out-patient services

Transportas 11,5 8,7 3,5 1,9 Transport

Transporto priemonių įsigijimas 0,8 -2,9 0,6 0,3 Purchase of vehicles

Asmeninio transporto priemonių eksploatacija 8,9 12,8 4,9 2,4

Operation of personal transport equip-ment

Transporto paslaugos 1,8 -0,3 -1,8 -0,2 Transport services

Ryšiai 3,6 -4,0 -0,4 -0,5 Communication

Poilsis ir kultūra 6,1 -1,5 -0,4 0,3 Recreation and culture

Garso ir vaizdo, fotografijos ir duo-menų apdorojimo įrenginiai 1,1 -11,2 -4,1 -1,0

Audio-visual, photographic and infor-mation processing equipment

Kiti poilsiui ir kultūrai skirti pagrindiniai ilgalaikio naudojimo reikmenys 0,1 2,7 -1,7 1,1

Other major durables for recreation and culture

Kiti poilsio reikmenys ir įrenginiai, gėlės ir sodininkystės reikmenys, prekės ir paslaugos naminiams gyvūnėliams 1,2 -2,5 1,6 0,6

Other recreational items and equipment;flowers, gardens and pets

Poilsio ir kultūros paslaugos 2,0 1,8 -0,2 0,5 Recreational and cultural services

Laikraščiai, knygos ir raštinės reikmenys 0,8 -0,5 0,5 0,4 Newspapers, books and stationery

Atostogų išvykos 0,9 3,2 0,1 1,2 Package holidays

Švietimas 1,7 -0,5 -0,1 0,1 Education

Viešbučiai, kavinės ir restoranai 4,9 0,7 0,9 0,3 Hotels, cafes and restaurants

Įvairios prekės ir paslaugos 5,0 0,6 1,6 1,2 Miscellaneous goods and services Didžiausią įtaką bendrajam kainų pokyčiui per mėnesį turėjusios vartojimo prekių ir paslaugų klasės pagal COICOP COICOP classes of consumer goods and services which made the greatest impact on the total rate of price change over the month

2011 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn. March 2011, compared to February Įtaka, procentiniais punktais Impact, percentage points

Degalai ir tepalai +0,215 Fuels and lubricants

Drabužiai +0,214 Clothing

Pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai +0,098

Milk and milk products, cheese, eggs

Avalynė +0,081 Footwear

Žuvys ir jų produktai +0,050 Fish and its products

Duona ir grūdų produktai +0,044 Bread and cereals

Vaisiai ir uogos -0,026 Fruits and berries

Telefonų ir telefaksų įrenginiai ir paslaugos -0,019

Telephone and telefax equipment and services

Alus -0,017 Beer

Keleivinis oro transportas -0,011 Passenger transport by air

Dujos -0,006 Gas

Duomenų apdorojimo įrenginiai -0,006 Data processing equipment

KAINOS PRICES


Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) – vartotojų kainų indeksas, apskaičiuojamas pagal Europos Sąjungos (ES) mastu suderintą metodologiją.

Visos ES valstybės narės pagal 1995 m. spalio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2494/95 skaičiuoja metodologiškai suderintus vartotojų kainų indeksus, kiekvieną mėnesį juos skelbia ir pateikia Eurostatui.

Skaičiuojant SVKI, nesiekiama atsisakyti VKI. Dauguma ES valstybių narių toliau skaičiuoja VKI savo nacionalinėms reikmėms.

Statistikos departamentas įgyvendino pagrindinius reikalavimus, metodus ir taisykles SVKI skaičiuoti. Skaičiuojamas indeksas yra palyginamas su ES valstybių indeksais.

SVKI sudaromas taikant Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorių, pritaikytą SVKI (angl. Classification of Individual Consumption by Purpose adapted to the needs of HICPs – COICOP/HICP). Vartojimo prekės ir paslaugos klasifi-kuojamos į 12 skyrių, 39 grupes ir 91 klasę.

SVKI yra Laspeireso tipo indeksas. Tai bazinių pastovios struktūros svorių indeksas, rodantis tik kainų pokyčius. Laspeireso formulė taikoma visų COICOP/HICP klasifikatoriaus lygmenų ir bendrajam SVKI skaičiuoti. Elementariosios visumos kainų indeksas apskaičiuojamas kaip kainų aritmetinių vidurkių santykis.

Sudarant SVKI naudojami trijų tipų baziniai laikotarpiai: svorių, kainų ir indekso. SVKI kainų bazinis laikotarpis yra t-1 metų (t – ataskaitiniai metai) gruodžio mėnuo. Lietuvoje 2011 m. svorių bazinis laikotarpis yra 2008 m. Svorių ir kainų baziniai laiko-tarpiai turi būti suderinti. Naudojant atitinkamus kainų indeksus, bazinio laikotarpio svoriai atnaujinami iki ankstesnių metų gruo-džio mėn., t. y. įvertinami šio mėnesio kainomis.

Šalies SVKI skaičiuoti naudojami tie patys statistiniai duomenys apie vartojimo prekių ir paslaugų mažmenines kainas, kaip ir VKI.

SVKI svorių sistema rengiama remiantis VKI svorių sistema ir pagal Eurostato taisykles išreiškiama promilėmis. Naujos SVKI svorių sistemos pagrindas yra svorių sistema, parengta 2011 m. VKI skaičiuoti. Pagal 1998 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1688/98, SVKI aprėpia ne tik visų šalies nuolatinių gyventojų, bet ir institucinių namų ūkių bei nenuolatinių Lietuvos gyventojų ir lankytojų iš užsienio pinigines vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. Todėl be duomenų šaltinių, naudojamų VKI svorių sistemai parengti, papildomai naudojama mokėjimų balanso ir turizmo statistikos informacija, lankytojų iš užsienio ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų išlaidoms įvertinti.

SVKI vartojimo išlaidas reprezentuoja 887 reprezentatyviosios prekės ir paslaugos. Dėl skirtingų svorių sistemų pagal SVKI ir VKI apskaičiuoti infliacijos lygiai gali skirtis. Tačiau jų reikšmės skiriasi nedaug,

nes VKI sudaryti diegiami tie patys metodai ir standartai, kaip ir SVKI. Įgyvendinant 2005 m. spalio 19 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1708/2005 dėl SVKI bendrojo indekso bazinio laiko-

tarpio, nuo 2006 m. sausio mėn. pakeistas SVKI indekso bazinis laikotarpis. Pagal reglamentą bazinis laikotarpis yra 2005 m. (2005 m. = 100).

Nuo 2011 m. sausio mėn. Statistikos departamentas SVKI pradėjo taikyti 2009 m. balandžio 22 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 330/2009 nustatytus sezoninių produktų vertinimo suderintame VKI minimaliuosius standartus.

Pagal Eurostato rekomendacijas metinei ir vidutinei metinei infliacijai, mėnesiniam ir kitų laikotarpių kainų pokyčiui skai-čiuoti naudojami SVKI, apskaičiuoti remiantis kainų indekso 2005 m. baziniu laikotarpiu dviejų ženklų po kablelio tikslumu. Kainų indeksai skelbiami dviejų ženklų po kablelio, infliacija ir kainų pokyčiai – vieno ženklo po kablelio tikslumu.

Pastovių mokesčių SVKI yra SVKI, skaičiuojamas ataskaitiniu laikotarpiu, išlaikant kainų bazinio laikotarpio mokesčių lygį. Šis indeksas leidžia įvertinti vartojimo prekėms ir paslaugoms taikomų netiesioginių mokesčių dydžių pasikeitimo įtaką

infliacijai, skaičiuojamai pagal SVKI, ir parodo, kokia būtų infliacija, jei netiesioginių mokesčių dydžiai nebūtų pasikeitę. Pagal Eurostato metodiką pastovių mokesčių SVKI aprėpia tiesiogiai su galutinio vartojimo išlaidomis susijusius

mokesčius. Lietuvoje pastovių mokesčių SVKI aprėpia pridėtinės vertės mokestį ir akcizus.

Išankstiniais duomenimis, 2011 m. kovo mėn. metinė infliacija ES (2011 m. kovo mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn.) sudarė 3,1 procento. Mažiausiai per metus kainos padidėjo Airijoje (1,2 %), Švedijoje (1,4 %) ir Čekijoje (1,9 %), o daugiausia – Rumunijoje (8,0 %), Estijoje (5,1 %), Bulgarijoje ir Vengrijoje (po 4,6 %).

2011 m. kovo mėn. mėnesinis vartotojų kainų pokytis ES (2011 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn.) buvo lygus 1,1 procento. Per mėnesį kainos daugiausia padidėjo Graikijoje – 3,2 procento, Ispanijoje – 2,4 ir Italijoje – 2,2 procento.

Pagal pastovių mokesčių SVKI apskaičiuotas metinis (2011 m. kovo mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn.) vartotojų kainų padidėjimas Lietuvoje sudarė 3,8 procento. Mėnesinis (2011 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn.) vartotojų kainų pokytis buvo 1 procentas. 2011 m. kovo mėn. netiesioginių mokesčių pasikeitimo įtaka metiniam vartotojų kainų pokyčiui sudarė 0,1 procentinio punkto.

KAINOS PRICES


Harmonized index of consumer prices (HICP) is a consumer price index compiled according to a methodology harmonised across the European Union.

Pursuant to Council Regulation (EC) No 2494/95 of 23 October 1995, all EU member states calculate harmonized indices of consumer prices, release them each month and submit to Eurostat.

When introducing the HICP, no pressure has been exerted towards the abandonment of CPIs. Most of the EU member states go on with the calculation of the CPIs for their domestic purposes.

Statistics Lithuania has implemented the principal requirements, methods and rules for the HICP calculation. Therefore, the index calculated by Statistics Lithuania is comparable with those calculated by other EU countries.

The HICP is compiled applying the Classification of Individual Consumption by Purpose adapted to the needs of HICPs (COICOP/HICP). Consumer goods and services are classified into 12 divisions, 39 groups and 91 classes.

The HICP is a Laspeyres type index. It is an index of base weights with a stable structure showing price changes only. The Laspeyres formula is applied to calculate both the HICPs for all COICOP/HICP levels and the total HICP. The price index of an elementary aggregate is calculated as a ratio of arithmetic averages of prices.

To compile the HICP, three types of reference periods – weight, price, and index – are used. The price reference period for the HICP is December of the year t-1 (t – reporting year). In Lithuania, the weight reference period for 2011 is 2008. Weight and price reference periods have to be consistent. Using respective price indices, the weights of the reference period are updated to December of the previous year, i.e. are evaluated at the prices of the current month.

The same statistical data on retail prices for consumer goods and services are used for the calculation of both the CPI and the HICP.

The HICP weighting system is created based on the CPI weighting system and, in accordance with Eurostat’s rules, is expressed in per mille (‰). The basis for the new HICP weighting system is a weighting system created for the 2011 CPI compilation. Under Council Regulation (EC) No 1688/98 of 20 July 1998, the HICP encompasses not only monetary consumption expenditure of permanent residents of the country but also that of individuals living in institutional households, non-permanent residents and visitors from abroad within the economic territory of the country. Therefore, apart from the data sources used to prepare the CPI weighting system, data from the balance of payments and tourism statistics are used to estimate the expenditure of non-permanent residents and visitors from abroad.

Consumption expenditure in the HICP is represented by 887 representative goods and services. Due to different weighting systems, the inflation rate calculated based on the CPI and that calculated based on the HICP

may differ. However, the differences are insignificant, since for the compilation of the CPI the same methods and standards as for the HICP are used.

Starting with January 2006, pursuant to Commission Regulation (EC) No 1708/2005 of 19 October 2005 as regards the common index reference period for the harmonized index of consumer prices, the index reference period for the HICP has been changed. According to the regulation, the reference period is now the year 2005 (2005 = 100).

From January 2011, the Statistics Lithuania applies the minimum standards for the treatment of seasonal products in the Harmonised Indices of Consumer Prices (HICP) set in Commission Regulation (EC) No 330/2009 of 22 April 2009.

According to Eurostat’s recommendations, for the calculation of annual and average annual inflation, monthly and other periods’ rates of change in prices, the HICPs calculated based on the 2005 index reference period (2005 = 100) accurate to two decimal places are used. Price indices are published accurate to two decimal places, inflation and rates of change in prices – to one decimal place.

The HICP at constant tax rates (HICP-CT) refers to the HICP computed in the reference period on the basis of prices at constant tax rates.

This index facilitates measuring the impact of changes in indirect tax rates applied to consumer goods and services on HICP-based inflation estimates. The HICP-CT shows the inflation rate given unchanging indirect tax rates.

Based on the Eurostat’s methodology, the said price index covers such taxes on consumer goods and services which are directly related to final consumption expenditure. In Lithuania, the HICP-CT covers the value added tax and excise duties.

According to provisional data, annual inflation in the EU in March 2011 (March 2011, as compared to March 2010) stood at 3.1 per cent. The lowest annual increase in prices was observed in Ireland (1.2 per cent), Sweden (1.4 per cent) and Czech Republic (1.9 per cent), while the highest – in Romania (8.0 per cent), Estonia (5.1 per cent), Bulgaria and Hungary (4.6 per cent each).

In March 2011, a monthly change in consumer prices in the EU (March 2011, as compared to February) equalled 1.1 per cent. The largest increase in prices over a month was observed in Greece (3.2 per cent), Spain (2.4 per cent) and Italy (2.2 per cent).

The annual rate of increase in consumer prices (March 2011, against March 2010) calculated based on the HICP-CT in Lithuania amounted to 3.8 per cent. A monthly (March 2011, against February) rate of change in consumer prices amounted to 1 per cent. In March 2011, the influence of changes in indirect taxes on the annual change in consumer prices amounted to 0.1 percentage points.

KAINOS PRICES


Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai Rates of change in prices for consumer goods and services

Apskaičiuoti pagal SVKI, procentais Calculated based on the HICP, per cent

Vartojimo prekių ir paslaugų skyriai pagal COICOP / HICP

Lyginamieji svoriai, ‰ Relative weights, ‰

Vidutiniai metiniai Average annual 2010–2011 032009–2010 03

2011 m. kovo mėn., palyginti suMarch 2011, compared to

COICOP / HICP divisions of consumer goods and services


vasario mėn. 2011 February

Vartojimo prekės ir paslaugos 1000,00 2,1 3,7 1,0 Consumer goods and services Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai 259,46 2,8 8,9 1,3

Food and non-alcoholic beverages

Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai 87,46 6,9 0,2 0,0 Alcoholic beverages and tobacco Drabužiai ir avalynė 65,12 -4,7 -1,5 4,9 Clothing and footwear Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras 123,87 7,2 6,5 0,1


Būsto apstatymas, namų apy-vokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra 59,66 -2,7 -1,3 0,5


Sveikatos priežiūra 65,38 0,4 0,4 0,3 Health care Transportas 119,87 6,2 8,4 1,8 Transport Ryšiai 34,88 -5,1 -4,0 -0,5 Communications Poilsis ir kultūra 55,92 -2,0 -1,3 0,4 Recreation and culture Švietimas 16,56 4,2 -0,6 0,1 Education Viešbučiai, kavinės ir restoranai 64,39 -1,9 0,2 0,5 Hotels, cafes and restaurants Įvairios prekės ir paslaugos 47,43 0,4 1,4 0,9 Miscellaneous goods and services Specialiųjų vartojimo prekių ir paslaugų grupių kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal SVKI Rates of change in consumer prices for goods and services of special groups calculated based on the HICP

Procentais Per cent

Vartojimo prekių ir paslaugų specia-liosios grupės

Vidutiniai metiniai 2011 m. kovo mėn., palyginti su Special groups of consumer goods and services Average annual March 2011, compared to

2010–2011 03 2009–2010 03



Vartojimo prekės ir paslaugos, neįskaitant energetinių prekių, maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako gaminių -1,8 -0,5 0,9

Consumer goods and services, excluding energy goods, food, non-alcoholic and alcoholic beverages and tobacco

Vartojimo prekės ir paslaugos, neįskaitant energetinių prekių 0,4 2,3 0,9

Consumer goods and services, excluding energy goods

Vartojimo prekės ir paslaugos, neįskaitant energetinių prekių ir neapdorotų maisto produktų 0,3 1,7 0,9

Consumer goods and services, excluding energy goods and unprocessed food products

Vartojimo prekės ir paslaugos, neįskaitant energetinių prekių ir sezoninių maisto produktų 0,1 1,6 0,9

Consumer goods and services, excluding energy goods and seasonal food products

Vartojimo prekės ir paslaugos, neįskaitant tabako gaminių 1,6 3,8 1,0

Consumer goods and services, excluding tobacco

Energetinės prekės 12,1 11,9 1,4 Energy goods Maisto produktai, nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai 4,0 6,6 0,9

Food, non-alcoholic and alcoholic beverages and tobacco

KAINOS PRICES


Specialiųjų vartojimo prekių ir paslaugų grupių kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal pastovių mokesčių SVKI Rates of change in consumer prices for goods and services of special groups calculated based on the HICP-CT

Procentais Per cent

Vartojimo prekių ir paslaugų specialiosios grupės

Vidutiniai metiniai 2011 m. kovo mėn., palyginti su Special groups of consumer goods and services Average annual March 2011, compared to

2010–2011 03 2009–2010 03



Vartojimo prekės ir paslaugos 1,2 3,8 1,0 Consumer goods and services Prekės 2,1 4,8 1,3 Goods Neapdoroti maisto produktai 0,3 6,4 0,7 Unprocessed food products Apdoroti maisto produktai 3,6 6,7 1,1 Processed food products Pramoninės ne energetinės prekės -3,2 -1,4 1,6 Non-energy industrial goods Energetinės prekės 11,2 11,7 1,4 Energy goods Paslaugos -1,4 0,7 0,1 Services Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal SVKI, ES valstybėse Rates of change in consumer prices for goods and services calculated based on the HICP in the EU States

Procentais Per cent

Vidutiniai metiniai 2011 m. kovo mėn., palyginti su Average annual March 2011, compared to

2010–2011 03 2009–2010 03



ES 27 2,4* 3,1* 1,1* EU 27 Airija -0,8 1,2 0,5 Ireland Austrija 2,1* 3,3* 1,2* Austria Belgija 2,9 3,5 0,4 Belgium Bulgarija 3,7 4,6 0,4 Bulgaria Čekija 1,6 1,9 0,2 Czech Republic Danija 2,4 2,5 0,6 Denmark Estija 4,1 5,1 0,8 Estonia Graikija 5,0 4,3 3,2 Greece Ispanija 2,5 3,3 2,4 Spain Italija 1,9 2,8 2,2 Italy Jungtinė Karalystė 3,5 4,0 0,3 United Kingdom Kipras 2,7 3,2 1,0 Cyprus Latvija 0,7 4,1 0,7 Latvia Lenkija 2,7 4,0 0,9 Poland Lietuva 2,1 3,7 1,0 Lithuania Liuksemburgas 3,0 4,0 0,8 Luxembourg Malta 2,5 2,8 1,5 Malta Nyderlandai 1,3* 2,0* 1,4* Netherlands Portugalija 2,2 3,9 1,6 Portugal Prancūzija 1,9 2,2 0,9 France Rumunija 6,8 8,0 0,6 Romania Slovakija 1,6 3,8 0,4 Slovakia Slovėnija 2,2 2,4 1,4 Slovenia Suomija 2,2 3,5 0,6 Finland Švedija 1,6 1,4 0,4 Sweden Vengrija 4,3 4,6 1,0 Hungary Vokietija 1,5 2,3 0,6 Germany

KAINOS PRICES


2011 m. kovo mėn. pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija ES valstybėse 1 Average annual inflation calculated based on the HICP in March 2011 in the EU states 1

-0,8

0,7

1,5

1,6

1,6

1,6

1,9

1,9

2,2

2,2

2,2

2,4

2,5

2,5

2,7

2,7

2,9

3,0

3,5

3,7

4,1

4,3

5,0

6,8

2,1

2,1*

1,3*

2,4*

-2 -1 0 1 2 3 4 5 6 7

1 Eurostato duomenų bazė (2011 m. balandžio 15 d.).

Eurostat’s database (15 April 2011).

ES EU

Airija – Ireland

Latvija – Latvia

Nyderlandai – Netherlands

Vokietija – Germany

Čekija – Czech Republic

Slovakija – Slovakia

Švedija – Sweden

Italija – Italy

Prancūzija – France

Austrija – Austria

Lietuva – Lithuania

Portugalija – Portugal

Slovėnija – Slovenia

Suomija – Finland

Danija – Denmark

Ispanija – Spain

Malta – Malta

Kipras – Cyprus

Lenkija – Poland

Belgija – Belgium

Liuksemburgas – Luxembourg

Jungtinė Karalystė – United Kingdom

Bulgarija – Bulgaria

Estija – Estonia

Vengrija – Hungary

Graikija – Greece

Rumunija – Romania

Procentai Per cent

KAINOS PRICES


SVKI ir VKI skirtumai

Tikslas. SVKI naudojamas infliacijai ES matuoti ir tarptautiniams palyginimams, Europos vartotojų kainų indeksui (apimamos 27 ES valstybės narės), pinigų sąjungos vartotojų kainų indeksui (apimama 17 ES valstybių narių, priklausančių euro zonai: Airija, Austrija, Belgija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Vokietija) ir Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksui (apimamos 27 ES valstybės narės, Islandija ir Norvegija) skaičiuoti. VKI reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti. Tai pagrindinė indeksavimo priemonė.

Aprėptis. SVKI, be šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidų, apima nuolat šalyje negyvenančių asmenų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. VKI aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas ekonominėje teritorijoje. SVKI neapima namų ūkių išlaidų lošimams ir finansinio tarpininkavimo paslaugoms, VKI šias išlaidas apima.

Svoriai. Dėl skirtingos vartojimo išlaidų aprėpties skiriasi SVKI ir VKI skaičiavimo svorių sistemos. Tai yra pagrindinis veiksnys, lemiantis skirtumą tarp SVKI ir VKI reikšmių.

Klasifikatorius. VKI skaičiuoti naudojamas Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (angl. Classification of Individual Consumption by Purpose – COICOP). COICOP / HICP klasifikatorius yra pritaikytas SVKI skaičiuoti.

Differences between the HICP and the CPI

Purpose. The HICP is an instrument for measuring inflation in the EU and making international comparisons, as well as for the calculation of the European index of consumer prices (covering 27 EU member states), the Monetary Union index of consumer prices (covering 17 EU countries comprising the euro area: Ireland, Austria, Belgium, Estonia, Greece, Spain, Italy, Cyprus, Luxembourg, Malta, the Netherlands, Portugal, France, Slovakia, Slovenia, Finland, Germany), and the European Economic Area index of consumer prices (covering 27 EU member states, Iceland and Norway). The CPI is used to measure the inflation rate in the country. It is the key instrument for indexation.

Coverage. The HICP covers consumption expenditure incurred by residents of the country, non-residents and visitors from abroad within the economic territory of the country. The CPI covers consumption expenditure met only by the residents of the country within the economic territory of the country. The HICP does not cover expenditure of households on games of chance and financial intermediation services, while the CPI does cover them.

Weights. Due to a different coverage of consumption expenditure, weighting systems used for the HICP and CPI calculation differ. This is the primary factor leading to differences in index values.

Classification. For the calculation of the CPI, the Classification of Individual Consumption by Purpose (COICOP) is used. The classification COICOP/HICP has been adjusted for the calculation of the HICP.

KAINOS PRICES


GAMINTOJŲ PARDUOTOS PRAMONĖS PRODUKCIJOS KAINOS PRODUCER PRICES FOR INDUSTRIAL PRODUCTION

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų indeksas (GKI) – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas šalies

gamintojų pagamintų ir Lietuvos ir ne Lietuvos rinkoje parduotų pramonės gaminių bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laiko-tarpį. Pateikiama gaminių pardavimo kaina be PVM ir akcizų. Ne Lietuvos rinkoje parduoti gaminiai įvertinami FOB kainomis, tai reiškia, kad į gaminių kainą įskaičiuojamos Lietuvos Respublikos teritorijoje patirtos išlaidos, susijusios su gaminių gabenimu.

GKI skaičiuoti taikoma Laspeireso formulė. Laspeireso indeksas yra pastovių bazinių svorių indeksas. Kainų indeksas skaičiuojamas kaip reprezentatyviųjų gaminių pardavimo kainų santykių svertinis aritmetinis vidurkis, kaip svorius naudojant šių gaminių pardavimo apimtį per metus vertine išraiška.

Skaičiuojami 3 atskiri gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų indeksai: pramonės produkcijos, įskaitant produkciją, parduotą Lietuvos ir ne Lietuvos rinkoje, produkcijos, parduotos Lietuvos rinkoje, ir produkcijos, parduotos ne Lietuvos rinkoje.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, GKI taip pat skaičiuojamas pagal penkias pagrindines pramonės grupes: energetikos produktus, tarpinio vartojimo prekes, gamybos priemones, ilgalaikio vartojimo prekes, trumpalaikio vartojimo prekes.

Pastaraisiais metais Lietuvos pramonėje ypač keitėsi rafinuotų naftos produktų pardavimo apimtis ir kainos. Šie pokyčiai daugiausia lemia pramonės produkcijos kainų indeksą. Dėl to papildomai skaičiuojamas pramonės produkcijos kainų indeksas, neįskaitant rafinuotų naftos produktų. Pramonės produkcijos kainų pokyčių tendencijai analizuoti tikslingiau būtų naudoti kainų indeksus, apskaičiuotus be rafinuotų naftos produktų.

Statistikos departamentas kiekvienais metais peržiūri svorių sistemą, naudojamą gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų indeksams skaičiuoti, atnaujina reprezentatyviųjų gaminių ir įmonių, teikiančių duomenis apie kainas, sąrašus.

Nauja svorių sistema 2011 m. GKI skaičiuoti pagrįsta 2009 m. įmonių pramoninių gaminių pardavimo duomenimis, suklasifi-kuotais pagal Produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatorių (PGPK).

Kainų bazinis laikotarpis yra 2010 m. gruodžio mėn., t. y. 2011 m. kiekvieno mėnesio kainos lyginamos su šio laikotarpio kainomis. Pagal Laspeireso formulę svorių ir kainų bazinių laikotarpių duomenys turi būti suderinti. Todėl 2009 m. duomenys apie parduotą produkciją, naudojant atitinkamus gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų indeksus, buvo atnaujinti iki 2010 m. gruodžio mėn.

Dabartinė svorių sistema apima 456 atrinktus PGPK kodus. Šių gaminių kategorijų (kodų) parduota produkcija sudaro apie 90 procentų visos 2009 m. parduotos pramonės produkcijos apimties.

644 pramoninę veiklą vykdančios įmonės kiekvieną mėnesį pateikia 1662 reprezentatyviųjų gaminių kainas, iš jų 498 įmonės – 1022 Lietuvos rinkoje parduodamų gaminių kainas ir 330 įmonių – 640 ne Lietuvos rinkoje parduodamų gaminių kainas.

Visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2011 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn., padidėjo 2,4 procento. Bendrajam kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 6,1 procento pabrangę rafinuoti naftos produktai, 2,4 – maisto produktai, 0,8 – chemikalai ir chemijos produktai ir 2,2 procento atpigę siūti drabužiai, 2,1 – kiti nemetalo mineraliniai produktai.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį (2011 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn.) padidėjo 1,2 procento. Šių kainų pokytį didžiąja dalimi lėmė 2,8 procento pabrangę maisto produktai, 2,7 – rafinuoti naftos produktai, 1,9 – dujos, 3,7 – chemikalai ir chemijos produktai ir 2,6 procento atpigę kiti nemetalo mineraliniai produktai, 4,3 – mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas, 5,1 – tekstilės gaminiai.

Iš maisto produktų daugiausia pabrango cukrus – 19,7, paukštiena – 6,4, žuvys ir žuvų produktai – 6,3, pieno produktai – 5,1, paruošti pašarai ūkio gyvuliams – 4,9 procento, o atpigo paruošti valgiai ir patiekalai – 6 procentais, mėsos ir paukštienos produktai – 1,7 procento.

Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 3,3 procento. Daugiausia įtakos kainų pokyčiui turėjo 7 procentais pabrangę rafinuoti naftos produktai, 1,8 – maisto produktai ir 2,1 procento atpigę siūti drabužiai, 9,8 – spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas, 3,8 – pagrindiniai metalai.

Per metus (2011 m. kovo mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn.) visos parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 14,3 procento. Daugiausia pabrango žalia nafta – 41,1, pagrindiniai metalai – 32,1, rafinuoti naftos produktai – 30,2 procento, o atpigo kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai – 5,8 procento, metalo gaminiai, išskyrus mašinas ir įrenginius, – 5 procentais.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 9,3 procento. Iš Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos daugiausia pabrango žalia nafta – 34 procentais, rafinuoti naftos produktai – 33,6 procento, chemikalai ir chemijos produktai – 28 procentais, o atpigo metalo gaminiai, išskyrus mašinas ir įrenginius, – 8,3, gėrimai – 5,7, variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės – 5,6 procento.

Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 18,9 procento. Daugiausia pabrango žalia nafta – 44,7, pagrindiniai metalai – 39,9, chemikalai ir chemijos produktai – 29,4, rafinuoti naftos produktai – 29,3 procento, o atpigo kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai – 7,3, siūti drabužiai – 4,2 procento.

KAINOS PRICES


Producer price index of industrial production (PPI) is a relative indicator reflecting the overall change in prices for industrial products manufactured in Lithuania and sold on the Lithuanian and non-Lithuanian markets over a certain period of time. Prices are recorded excluding the VAT and excise duties. Prices for products sold on the non-Lithuanian market are estimated at FOB (free on board) prices, i.e. transportation costs incurred on the territory of the Republic of Lithuania are included in products value.

The Laspeyres formula is applied to calculate the PPI. The Laspeyres index is the index of fixed weights. The PPI is calculated as a weighted arithmetic mean of ratios of selling prices for representative products, taking the value terms of annual sales volumes of these products as the weights.

Three separate producer price indices of manufactured products of industry are calculated: for industrial production, including both sales on the Lithuanian market and non-Lithuanian market; for production sales on the Lithuanian market; and production sales on the non-Lithuanian market.

Taking into account the requirements of the European Union, the PPIs are calculated by five Main Industrial Groupings: Energy products, Intermediate goods, Capital goods, Durable consumer goods, Non-durable consumer goods.

Recently, Lithuanian industry has undergone substantial changes in the sales of refined petroleum products and prices thereof. These changes predetermine the price index of industrial production. Therefore, the price index of industrial production excluding refined petroleum products is calculated additionally. To analyze industrial production price trends, it is more appropriate to use price indices calculated without refined petroleum products.

Each year Statistics Lithuania checks the weights used for the calculation of price indices of industrial production, renews the list of selected products and the list of enterprises providing data on prices.

New weights used to calculate the PPI 2011 are based on industrial sales data for 2009, provided by enterprises and classified in compliance with the national products, goods and services classification (PGPK).

December 2010 is the price base period, i.e. prices of each month of 2011 are compared with the prices of this period. In order to apply the Laspeyres formula, data on weights and prices in the base period need to be consistent. Therefore, applying respective producer price indices, data on sales in 2009 were updated to December 2010.

The updated weights comprise 456 selected PGPK codes. The volume of production sold by the above-mentioned groups accounts for 90 per cent of the total industrial production sold in 2009.

Each month 644 enterprises carrying out industrial activity provide prices for 1662 representative products, of which 498 enterprises provide 1022 producer prices for representative products sold on the Lithuanian market, and 330 enterprises – 640 producer prices for representative products sold on the non-Lithuanian market.

Producer prices for total industrial production sold in March 2011, compared to February, increased by 2.4 per cent. This was determined by a 6.1 per cent growth in prices for refined petroleum products, 2.4 per cent – food products, 0.8 per cent – chemicals and chemical products, as well as by a 2.2 per cent price decrease in prices for wearing apparel, 2.1 per cent – other non-metallic mineral products.

Over the month (in March 2011 against February), producer prices for industrial production sold on the Lithuanian market went up by 1.2 per cent. This price change was determined by a 2.8 per cent price growth for food products, 2.7 per cent – refined petroleum products, 1.9 per cent – gas, 3.7 per cent – chemicals and chemical products as well as by a 2.6 per cent drop in prices for other non-metallic mineral products, 4.3 per cent – repair and installation of machinery and equipment, 5.1 per cent - textiles.

As regards food products, the most noticeable increase in prices was observed for sugar – by 19.7 per cent, poultry meat – 6.4 per cent, fish and fish products – 6.3 per cent, dairy products – 5.1 per cent, prepared feeds for farm animals – 4.9 per cent; prices for prepared meals and dishes went down by 6 per cent, meat and poultry meat products – 1.7 per cent.

Over the month, producer prices for industrial production sold on the non-Lithuanian market went up by 3.3 per cent. The overall price change was mainly determined by a 7 per cent growth in prices for refined petroleum products, 1.8 per cent – food products as well as by a 2.1 per cent drop in prices for wearing apparel, 9.8 per cent – printing and reproduction of recorded media, 3.8 per cent – basic metals.

Over the year (March 2011, compared to March 2010), prices for total industrial production sold grew by 14.3 per cent. The largest price rise was observed for crude petroleum – by 41.1 per cent, basic metals – 32.1 per cent, refined petroleum products – 30.2 per cent, while computer, electronic and optical products went down in price by 5.8 per cent, fabricated metal products, except machinery and equipment, – 5 per cent.

Producer prices for industrial production sold on the Lithuanian market over the year moved up by 9.3 per cent. The most noticeable increase in prices was observed for crude petroleum – by 34 per cent, refined petroleum products – 33.6 per cent, chemicals and chemical products – 28 per cent, whereas prices for fabricated metal products, except machinery and equipment, fell by 8.3 per cent, beverages – 5.7 per cent, motor vehicles, trailers and semi-trailers – 5.6 per cent.

Producer prices for industrial production sold on the non-Lithuanian market over the year went up by 18.9 per cent: for crude petroleum – by 44.7 per cent, basic metals – 39.9 per cent, chemicals and chemical products – 29.4 per cent, refined petroleum products – 29.3 per cent. Computer, electronic and optical products went down in price by 7.3 per cent, wearing apparel – 4.2 per cent.

KAINOS PRICES


Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai per mėnesį Rates of change in producer prices for industrial production over a month

Procentai Per cent

3,5

1,8

0,2

0,6

-1,0

0,1 0,2

0,9

1,9

2,8

1,2

2,5 2,4

1,3

0,91,1

0,5

-0,2

0,10,3

0,1

0,8

1,21,0

1,9

1,2

-2

-1

0

1

2

3

4


II III2010

**

**

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai Rates of change in producer prices for industrial production sold

Procentais Per cent 2011 m. kovo mėn., palyginti su

March 2011, compared to


gruodžio mėn. 2010 December


Visa pramonės produkcija 14,3 6,1 2,4 Total industrial production sold

išskyrus rafinuotus naftos produktus 8,2 2,6 0,7 excluding refined petroleum products

Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija 9,3 4,1 1,2

Industrial production sold on the Lithuanian market


Ne Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija 18,9 7,7 3,3

Industrial production sold on the non-Lithuanian market


Visos pramonės produkcijos Total industrial production sold Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos Industrial production sold on the Lithuanian market

KAINOS PRICES


Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai pagal ekonominės veiklos rūšis Rates of change in producer prices for industrial production by economic activity

Procentais Per cent

EVRK 2 red. EVRK 1 Rev. 2

Ekonominės veiklos rūšys Lygina-mieji svoriai Relative weights


Economic activity




B–E Visa pramonė 100,0 14,3 6,1 2,4 Total industry

B–C Kasyba ir karjerų eksploatavimas; apdirbamoji gamyba 84,1 16,2 7,0 2,7

Mining and quarrying; manufacturing

B Kasyba ir karjerų eksploatavimas 0,8 16,5 7,7 3,8 Mining and quarrying

06 Žalios naftos gavyba 0,3 41,1 19,7 9,1 Extraction of crude petroleum

08 Kita kasyba ir karjerų eksploatavimas 0,5 2,9 0,7 0,3 Other mining and quarrying

C Apdirbamoji gamyba 83,3 16,2 7,0 2,7 Manufacturing

10 Maisto produktų gamyba 16,7 14,6 4,0 2,4 Manufacture of food products

11 Gėrimų gamyba 2,7 -4,4 -5,4 1,2 Manufacture of beverages

12 Tabako gaminių gamyba 0,1 3,0 3,0 0,0 Manufacture of tobacco products

13 Tekstilės gaminių gamyba 1,3 -0,2 -1,7 -1,2 Manufacture of textiles

14 Drabužių siuvimas 1,9 -3,8 -2,6 -2,2 Manufacture of wearing apparel

15 Odos ir odos dirbinių gamyba 0,1 -0,2 4,9 0,4 Manufacture of leather and related products

16 Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba 2,7 9,7 3,6 -0,5

Manufacture of wood and wood products, except furniture

17 Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba 1,1 6,8 -0,6 2,3

Manufacture of paper and paper products

18 Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas 0,8 -5,5 -3,0 -2,4

Printing and reproduction of recordedmedia

19 Rafinuotų naftos produktų gamyba 29,8 30,2 14,5 6,1 Manufacture of refined petroleum products

20 Chemikalų ir chemijos produktų gamyba 9,6 28,7 9,1 0,8

Manufacture of chemicals and chemical products

21 Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba 0,3 2,6 0,0 -0,1

Manufacture of basic pharmaceu-tical products and pharmaceutical preparations

22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 2,8 9,7 4,2 1,2

Manufacture rubber and plastic products

23 Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 1,5 -1,0 0,2 -2,1

Manufacture of other non-metallic mineral products

24 Pagrindinių metalų gamyba 0,4 32,1 11,0 -2,1 Manufacture of basic metals

25 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir

įrenginius, gamyba 1,6 -5,0 -1,2 -0,9

Manufacture of fabricated metal products, except machinery and equipment

26 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 1,2 -5,8 -1,7 -0,8

Manufacture of computer, electronic and optical products

27 Elektros įrangos gamyba 0,7 3,7 0,3 -0,1 Manufacture of electrical equipment

28 Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 0,8 0,8 1,1 -1,9

Manufacture of machinery and equipment n. e. c.

29 Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba 0,3 1,3 0,1 0,2

Manufacture of motor vehicles, trailers and semi-trailers

KAINOS PRICES





Economic activity




30 Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba 0,7 3,8 1,5 0,3

Manufacture of other transport equipment

31 Baldų gamyba 3,9 1,2 -0,3 0,3 Manufacture of furniture

32 Kita gamyba 0,7 1,3 2,0 0,0 Other manufacturing

33 Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas 1,6 -0,4 -0,5 -1,9

Repair and installation of machinery and equipment

D Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 14,8 5,2 1,2 0,5

Electricity, gas, steam and air conditioning supply

35.1 Elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas 7,3 2,0 2,0 0,0

Electricity power generation, transmission and distribution

35.2 Dujinio kuro paskirstymas dujotiekiais 3,7 11,0 0,5 1,9

Distribution of gaseous fuels through mains

35.3 Garo tiekimas ir oro kondicionavimas 3,8 7,3 0,2 0,1 Steam and air conditioning supply

E Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas 1,1 2,4 2,8 -0,1

Water supply, sewerage, waste management and remediation activities

36 Vandens surinkimas, valymas ir tiekimas 0,3 1,3 0,0 0,0

Water collection, treatment and supply

38 Atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas; medžiagų atgavimas 0,8 2,9 3,9 -0,2

Waste collection, treatment and dis-posal activities; materials recovering

1 National version of NACE Rev. 2. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai pagal ekonominės veiklos rūšis Rates of change in producer prices for industrial production sold on the Lithuanian market by economic activity

Procentais Per cent




Economic activity




B–E Visa pramonė 100,0 9,3 4,1 1,2 Total industry

B–C Kasyba ir karjerų eksploatavimas; apdirbamoji gamyba 65,3 11,3 5,7 1,5


B Kasyba ir karjerų eksploatavimas 0,9 9,2 4,7 3,0 Mining and quarrying

06 Žalios naftos gavyba 0,2 34,0 18,0 10,6 Extraction of crude petroleum

08 Kita kasyba ir karjerų eksploatavimas 0,7 1,7 0,2 0,2 Other mining and quarrying

C Apdirbamoji gamyba 64,4 11,3 5,7 1,5 Manufacturing

10 Maisto produktų gamyba 21,6 13,7 5,9 2,8 Manufacture of food products

11 Gėrimų gamyba 5,5 -5,7 -6,3 1,2 Manufacture of beverages

13 Tekstilės gaminių gamyba 0,7 -2,6 -1,8 -5,1 Manufacture of textiles

14 Drabužių siuvimas 0,8 -2,3 0,2 -2,7 Manufacture of wearing apparel

15 Odos ir odos dirbinių gamyba 0,1 -0,1 2,6 0,2 Manufacture of leather and related products

16 Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba 2,8 9,7 3,6 -0,7

Manufacture of wood and wood products, except furniture

KAINOS PRICES





Economic activity




17 Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba 1,2 5,2 -1,1 0,7


18 Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas 1,4 -2,2 0,5 -0,1

Printing and reproduction of recordedmedia

19 Rafinuotų naftos produktų gamyba 12,5 33,6 16,1 2,7 Manufacture of refined petroleum products

20 Chemikalų ir chemijos produktų gamyba 3,3 28,0 18,2 3,7


21 Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba 0,2 4,1 0,1 -0,2

Manufacture of basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations


Manufacture of rubber and plastic products

23 Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 2,6 -2,3 0,0 -2,6


24 Pagrindinių metalų gamyba 0,2 17,4 9,3 7,3 Manufacture of basic metals

25 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir

įrenginius, gamyba 1,8 -8,3 -1,6 -0,8


26 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 0,4 -2,4 -3,3 -4,0


27 Elektros įrangos gamyba 0,5 16,4 2,9 -0,2 Manufacture of electrical equipment

28 Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 0,5 -3,2 -1,9 -4,3


29 Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba 0,1 -5,6 1,0 1,9


30 Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba 0,2 5,2 4,1 1,5


31 Baldų gamyba 3,5 4,1 0,7 -0,1 Manufacture of furniture

32 Kita gamyba 0,4 0,0 1,7 0,2 Other manufacturing

33 Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas 1,6 -0,8 -1,2 -4,3


D Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 33,2 5,2 1,2 0,5


35.1 Elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas 16,5 2,0 2,0 0,0


35.2 Dujinio kuro paskirstymas dujotiekiais 8,2 11,0 0,5 1,9


35.3 Garo tiekimas ir oro kondicionavimas 8,5 7,3 0,2 0,1 Steam and air conditioning supply

E Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas 1,5 13,2 1,9 -0,5


36 Vandens surinkimas, valymas ir tiekimas 0,7 1,3 0,0 0,0


38 Atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas; medžiagų atgavimas 0,8 31,2 3,7 -0,9

Waste collection, treatment and dis-posal activities; materials recovering

1 National version of NACE Rev. 2.

KAINOS PRICES


Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai pagal pagrindines pramonės grupes Rates of change in producer prices for industrial production by Main Industrial Grouping

Procentais Per cent

Pagrindinės pramonės grupės Lyginamieji svoriai 1

Relative weights 1


Main Industrial Groupings




Visa pramonės produkcija Production of total industry

Energetikos produktai 45,2 21,5 10,1 4,4 Energy products

Tarpinio vartojimo prekės 23,0 15,6 5,2 0,5 Intermediate goods

Gamybos priemonės 4,5 -2,1 -0,6 -1,4 Capital goods

Ilgalaikio vartojimo prekės 5,4 0,5 -0,3 0,1 Durable consumer goods

Trumpalaikio vartojimo prekės 21,1 7,1 1,9 1,6 Non-durable consumer goods

Lietuvos rinkoje parduota produkcija

Production sold on the Lithuanian market



Gamybos priemonės 3,8 -5,9 -1,8 -3,2 Capital goods

Ilgalaikio vartojimo prekės 3,9 4,2 0,8 -0,2 Durable consumer goods


Ne Lietuvos rinkoje parduota produkcija

Production sold on the non-Lithuanian market



Gamybos priemonės 5,0 0,8 0,2 -0,2 Capital goods

Ilgalaikio vartojimo prekės 6,6 -1,4 -0,8 0,3 Durable consumer goods


1 Remiantis 2007 m. birželio mėn. 14 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 656/2007, 38 skyrius pagal EVRK 2 red. „Atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas; medžiagų atgavimas“ neįeina į pagrindines pramonės grupes. Pursuant to Commission Regulation (EC) No 656/2007 of 14 June 2007, Division 38 according to NACE Rev. 2 “Waste collection, treatment and disposal activities; materials recovering” is not included into the Main Industrial Grouping.

KAINOS PRICES


STATYBOS KAINOS CONSTRUCTION PRICES

Statybos sąnaudų kainų indeksas (SSKI) – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas naujos statybos statinių sąnaudų

elementų (medžiagų, mechanizmų darbo, darbo užmokesčio ir kt.) bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį. SSKI skaičiuoti taikoma modifikuota Laspeireso formulė. Laspeireso indeksas yra pastovių bazinių svorių indeksas. Kainų

indeksas skaičiuojamas kaip reprezentatyviųjų sąnaudų elementų, kurių reikia atrinktiems statiniams pastatyti, kainų santykių svertinis aritmetinis vidurkis.

Statistikos departamentas kas penkeri metai peržiūri svorių sistemą, naudojamą statybos sąnaudų kainų indeksams skaičiuoti, atnaujina reprezentatyviųjų statinių ir sąnaudų elementų sąrašus.

Nauja svorių sistema 2011 m. SSKI skaičiuoti pagrįsta 2010 m. statistiniais duomenimis apie atliktus darbus, naujų pastatų statybą ir reprezentatyviųjų statinių sąmatinę dokumentaciją.

Kainų bazinis laikotarpis yra 2010 m. gruodžio mėn., t. y. 2011 m. kiekvieno mėnesio kainos bus lyginamos su šio laikotarpio kainomis. Pagal skaičiavimams taikomą Laspeireso formulę, svorių ir kainų bazinių laikotarpių statistiniai duomenys turi būti suderinti. 2010 m. statistiniai duomenys apie atliktus naujos statybos darbus ir reprezentatyviųjų statinių sąnaudų elementų vertes, naudojant atitinkamus kainų indeksus, buvo atnaujinti iki 2010 m. gruodžio mėn.

Dabartinė svorių sistema apima 16 įvairios paskirties reprezentatyviųjų statinių: 4 gyvenamuosius pastatus, po 2 administra-cinius, pramoninius ir prekybos pastatus, 3 tipų inžinerinius tinklus (išskyrus nuotekų šalinimo) ir vieno tipo nuotekų šalinimo tinklus, vieną gatvės atkarpą ir vieną kelio ruožą. Atskirai skaičiuojamas remonto kainų indeksas. Šiam kainų indeksui skaičiuoti atrinkti 4 pastatai.

SSKI skaičiuoti atrinkti 143 sąnaudų elementai. Kiekvienam tiriamosios nomenklatūros sąnaudų elementui priskirtas lygi-namasis svoris, apskaičiuotas nuo bendros statinio vertės.

Statistiniam tyrimui atrinktos 195 statybos darbus vykdančios įmonės ir 81 prekybos įmonė, kurios kiekvieną mėnesį pateikia apie 3500 kainų.

2011 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn., statybos sąnaudų kainos sumažėjo 0,2 procento. Bendrajam statybos sąnaudų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo vienu procentu sumažėjęs darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos.

Statybinių medžiagų ir gaminių kainų padidėjimą 0,1 procento daugiausia lėmė 0,7 procento pabrangusios izoliacinės medžiagos, 0,2 – vamzdžiai, betono ir gelžbetonio gaminiai ir 0,3 procento atpigę įvairių rūšių betonas ir mišiniai.

Statybos sąnaudų kainos per metus (2011 m. vasario mėn., palyginti su 2010 m. vasario mėn.) padidėjo 1,3 pro-cento. Metinį kainų pokytį lėmė per dvylika mėnesių pabrangusios statybinės medžiagos ir gaminiai bei padidėjusi statybos mašinų ir mechanizmų eksploatavimo darbo valandos kaina.

Construction input price index (CIPI) is a relative indicator reflecting the overall change in input prices for new construction

cost components (materials, exploitation of construction machines and mechanisms, wages and salaries and other costs) over a certain period of time.

The modified Laspeyres formula is applied to compile the CIPI. Laspeyres index is an index of fixed base weights. The CIPI is calculated as a weighted arithmetic average of the ratios of the cost of representative construction inputs that are indispensable for building structures.

Statistics Lithuania revises the weighting system used for the compilation of the CIPIs on a five-yearly basis, renews the lists of construction inputs by type of construction and representative inputs of construction cost.

New weighting system for the CIPI calculation in 2011 is based on statistical data on the amount of construction work carried out, construction of new buildings, as well as on data from representative structures cost estimation documentation for the year 2010.

The price base period is December 2010, i.e. in 2011 each month’s prices will be compared against this period’s prices. According to the Laspeyres formula, used for the CIPI compilation, statistical data on weights and prices in the base periods have to be consistent. Therefore, statistical data on construction work carried out and the value of representative structures input components for 2010 were updated to December 2010, using respective price indices.

The recent weighting system covers 16 representative different-purpose structures: 4 residential houses, by two instances of office, industrial and trade buildings, 3 types of engineering systems (except wastewater pipelines) and one wastewater pipeline, as well as a segment of a street and a segment of a road. The price index of renovation is compiled separately. To calculate this index, 4 buildings have been selected.

KAINOS PRICES


The nomenclature of inputs to calculate the CIPI consists of 143 cost items. Each cost item has its own relative weight derived from the overall estimation of the construction unit.

The price survey covers 195 construction and 81 trade enterprises. Each month, about 3500 prices are reported.

In February 2011, compared to January, construction input prices decreased by 0.2 per cent. The change in prices for total construction input was mostly influenced by a one per cent decrease in wages and salaries and overheads.

A 0.1 per cent increase in prices for construction materials and articles was mostly determined by a 0.7 per cent increase in prices for insulation materials, 0.2 per cent – pipes, concrete and ferro-concrete products, as well as by a 0.3 per cent decrease in prices for various kinds of concrete and mortar.

Over the year (February 2011, compared to February 2010), construction input prices increased by 1.3 per cent. The annual price change (over twelve months) was determined by an increase in prices for construction materials and articles and in labour costs of the operation of construction machines and mechanisms. Statybos sąnaudų kainų pokyčiai per mėnesį Rates of change in construction input prices over a month

Procentai Per cent

0,3

-0,4

0,2

0,4 0,4

0,9

0,0

0,3

0,1

-0,3-0,4

0,2

-0,2

-1

0

1

II III IV V VI VII VIII IX X XI XII I 2011

II2010

Svoriai, naudojami statybos sąnaudų kainų indeksams skaičiuoti Weights used for the calculation of the construction input price index Statinių tipai Lyginamieji svoriai, %

Relative weights, % Types of construction units

Pastatai Buildings 1 Gyvenamieji 9,685 Residential

2 Administraciniai 10,955 Offices

3 Pramoniniai 15,599 Industrial

4 Prekybos 6,869 Trade

Inžineriniai statiniai Civil engineering structures 5 Inžineriniai tinklai (išskyrus nuotekų šalinimo) 29,125 Engineering system (except wastewater pipelines)

6 Nuotekų šalinimo tinklai 9,927 Wastewater pipelines

7 Keliai ir gatvės 17,840 Roads and streets

KAINOS PRICES


Statybos sąnaudų kainų pokyčiai pagal statinių tipus Rates of change in construction input prices by type of construction

Procentais Per cent

2011 m. vasario mėn., palyginti su February 2011, compared to



sausio mėn. 2011 January

Visi statiniai 1,3 -0,1 -0,2 All structures Gyvenamieji pastatai 1,3 -0,2 -0,3 Residential buildings

Negyvenamieji pastatai 2,1 0,5 -0,1 Non-residential buildings

Administraciniai 2,6 0,6 -0,2 Offices

Pramoniniai 0,4 0,3 -0,2 Industrial

Prekybos 3,6 0,8 0,1 Trade

Inžineriniai statiniai 0,5 -0,4 -0,2 Civil engineering structures

Inžineriniai tinklai (išskyrus nuotekų šalinimo) 0,9 -0,3 -0,3

Engineering system (except wastewater pipelines)

Nuotekų šalinimo tinklai 1,6 -0,7 0,1 Wastewater pipelines

Keliai ir gatvės -0,4 -0,3 -0,3 Roads and streets

Be to, remontas 0,6 -0,6 -0,6 In addition, renovation Pagrindinių statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai Rates of change in construction input prices

Procentais Per cent 2011 m. vasario mėn., palyginti su

February 2011, compared to




Visos statybos sąnaudos 1,3 -0,1 -0,2 Total construction input Medžiagos ir gaminiai 1,6 0,3 0,1 Materials and articles

Mašinų ir mechanizmų darbas 1,2 0,9 0,3 Machine and mechanisms labour

Darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos 0,5 -1,1 -1,0 Wages and salaries and overheads

KAINOS PRICES


EKSPORTUOTŲ IR IMPORTUOTŲ PREKIŲ KAINOS EXPORT AND IMPORT PRICES

Eksporto kainų indeksas (EKI) – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas prekių ir paslaugų, kurias šalies rezidentai

parduoda į užsienį, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį. Importo kainų indeksas (IKI) – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas prekių ir paslaugų, kurias šalies rezidentai perka iš

užsienio, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį. Nuo 2006 m. sausio mėn. Statistikos departamentas pradėjo skaičiuoti mėnesinius eksportuotų ir importuotų prekių kainų

indeksus. 2005 m. liepos 6 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1158/2005, iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1165/98 dėl trumpojo laikotarpio statistikos. Pagal reglamentą reikia skaičiuoti mėnesinius importo kainų indeksus, naudojant iš įmonių surinktus duomenis apie kainas. Euro zonos šalys importo kainų indeksus turi skaičiuoti ir perduoti Eurostatui pagal Produktų pagal veiklos rūšį klasifikatoriaus (Classification of Products by Activity (CPA) sekcijas ir skyrius (2 ženklų lygiu), taip pat pagal pagrindines pramonės grupes (PPG). Pirmasis IKI skaičiavimo ataskaitinis laikotarpis turi būti 2006 m. sausio mėn., o indekso bazinis laikotarpis – 2005 m. (2005 m. = 100).

Siekiant patenkinti vartotojų poreikius, vietoj ketvirtinių eksportuotų prekių vieneto vertės indeksų pradėti skaičiuoti mėnesiniai kainų indeksai.

Pagrindinis eksportuotų prekių kainų indeksų skaičiavimo informacijos šaltinis yra Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų, eksportuojančių savo produkciją, duomenys apie pardavimo kainas. Pagrindinis importuotų prekių kainų indeksų skaičiavimo informacijos šaltinis – importuojančių Lietuvos įmonių duomenys apie pirkimo kainas.

Papildomas statistinių duomenų šaltinis eksportuotų ir importuotų prekių kainų indeksams skaičiuoti yra užsienio prekybos statistinė informacija (Ekstrastatas ir Intrastatas) apie kiekvienos prekės vertę ir kiekį. Vertės ir kiekio santykis parodo tam tikro laikotarpio prekės vieneto vertę. Ši informacija naudojama vienarūšių, techniškai nesudėtingų prekių kainų indeksams skaičiuoti.

Eksportuojamos prekės įvertinamos FOB kainomis, tai reiškia, kad į prekių kainą įskaičiuojamos Lietuvos Respublikos teritorijoje patirtos išlaidos, susijusios su prekių gabenimu. Importuojamos prekės įvertinamos CIF kainomis, tai yra faktiškai už prekes sumokėta kaina, prie kurios pridedamos krovimo, transportavimo, draudimo ir kitos su prekių gabenimu iki Lietuvos Respublikos teritorijos susijusios išlaidos. Eksportuotų ir importuotų prekių kainos pateikiamos be PVM, akcizų ir kitų mokesčių.

EKI ir IKI skaičiuoti taikoma Laspeireso formulė, t. y. naudojami pastovūs baziniai svoriai. Svorių ir kainų bazinis laikotarpis yra t-1 (t – ataskaitiniai metai). Bazinės kainos ir svoriai keičiami kasmet.

Nauja svorių sistema 2011 m. EKI ir IKI skaičiuoti pagrįsta užsienio prekybos statistikos duomenimis apie 2010 m. eksporto ir importo apimtį vertine išraiška pagal visus CPA lygius. Ataskaitinių metų sausio–kovo mėn. EKI ir IKI skaičiuojami svoriais naudojant negalutinius 2010 m. užsienio prekybos statistikos duomenis. Birželio mėn. gavus patikslintus duomenis, svoriai tikslinami ir naudojami balandžio–gruodžio mėn. kainų indeksams skaičiuoti. Taip pat perskaičiuojami sausio–kovo mėn. kainų indeksai.

Kainų bazinis laikotarpis yra 2010 m., t. y. 2011 m. kiekvieno mėnesio kainos lyginamos su šio laikotarpio vidutinėmis kainomis.

Dabartinė svorių sistema eksportuotų prekių kainų indeksui skaičiuoti apima 302 atrinktus CPA kodus, importuotų prekių kainų indeksui skaičiuoti – 658 CPA kodus. Šių kodų eksporto ir importo apimtis sudaro atitinkamai 71 ir 92 procentus visos 2010 m. eksporto ir importo apimties.

330 įmonių kiekvieną mėnesį teikia 640 eksportuotų prekių kainų, 996 įmonės – 3314 importuotų prekių kainų.

Eksportuotų prekių kainos 2011 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn., padidėjo 2,2 procento. Eksportuotų prekių kainų pokytį per mėnesį (2011 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn.) lėmė padidėjusios pagamintų pramonės produktų kainos. Iš pagamintų pramonės produktų didžiausią įtaką turėjo 4 procentais padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 4,5 pro-cento – chemikalų ir chemijos pramonės gaminių bei 4,3 procento sumažėjusios variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių, 4,9 – popieriaus ir popieriaus gaminių kainos. Taip pat bendrajam kainų pokyčiui įtakos turėjo 8,6 procento padidėjusios žemės ūkio produktų kainos.

Importuotų prekių kainos per mėnesį padidėjo 2,7 procento. Didžiausią įtaką bendrajam importuotų prekių kainų pokyčiui turėjo 4,7 procento pabrangusi žalia nafta ir gamtinės dujos, 17,5 – kiti kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai. Iš pagamintų pramonės produktų įtakos turėjo 4,2 procento padidėjusios chemikalų ir chemijos pramonės gaminių bei 0,9 procento suma-žėjusios kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių, 1,1 – pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir vaistų preparatų kainos.

KAINOS PRICES


Per metus (2011 m. vasario mėn., palyginti su 2010 m. vasario mėn.) iš eksportuotų prekių daugiausia pabrango atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo, medžiagų atgavimo produkcija – 62,3, žemės ūkio produktai – 38,2, žalia nafta ir gamtinės dujos – 37,2, rafinuoti naftos produktai – 36,2, chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai – 35,3, o atpigo žuvys ir kiti žuvininkystės produktai – 6,8, kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai – 3,4 procento.

Per metus iš importuotų prekių daugiausia pabrango kiti kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai – 60,6, žalia nafta ir gamtinės dujos – 31,5, chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai – 20,3, rafinuoti naftos produktai – 19,9 procento, o atpigo kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai – 3 procentais, pagrindiniai vaistų pramonės gaminiai ir vaistų preparatai – 1,6, gėrimai – 1,5 procento.

Export price index (EPI) is a relative indicator measuring the overall change in prices for goods and services sold by the

residents of the country abroad over a certain period of time. Import price index (IPI) is a relative indicator measuring the overall change in prices for goods and services purchased

by the residents of the country from abroad over a certain period of time. Since January 2006, Statistics Lithuania has calculated monthly export and import price indices. On 6 July 2005, Regulation

(EC) No 1158/2005 of the European Parliament and of the Council amending Regulation (EC) No 1165/98 of the Council on short-term statistics was adopted. According to the said regulation, monthly import price indices are to be calculated using the data on prices provided by enterprises. In the euro area countries, import price indices are to be calculated and transmitted to Eurostat in compliance with the Classification of Products by Activity (CPA), by sections and chapters (a 2-digit level), as well as by Main Industrial Grouping (MIG). The first reporting period for the IPI calculation must be January 2006, while the index base period – 2005 (2005 = 100).

In order to satisfy user needs, the calculation of monthly export price indices instead of quarterly unit value indices has been started.

The main source of information for the calculation of the export price index is the data on selling prices provided by the Lithuanian producers exporting their industrial production. The main source of information for the calculation of the import price index is the data on purchase prices provided by the Lithuanian importing enterprises.

An additional source of information for the calculation of the EPI and IPI is foreign trade statistics (Extrastat and Intrastat). On the basis of these data, information about the value and quantity of each commodity is obtained. The ratio of these variables shows the unit value of a commodity over a definite period of time. This information is used to calculate indices for homogenous and low technical complexity goods.

Exported goods are estimated at FOB (free on board) prices, i.e. transportation costs incurred on the territory of the Republic of Lithuania are included in the goods value. Imported goods are estimated at CIF (cost, insurance, freight) prices paid which additionally include transportation, loading, insurance and other costs related to the transportation of goods to the territory of the Republic of Lithuania. Export and import prices are provided excluding VAT, excise duties and other taxes.

The Laspeyres formula is applied to calculate the EPI and IPI. This means that fixed base weights are used to calculate the index number. The base period of weights and prices is t-1 (t – reporting year). Base prices and weights are updated annually.

New weightings used to calculate the EPI and IPI for 2011 are based on foreign trade statistics data for 2010 on exports and imports in value terms according to all levels of the CPA. The EPI and IPI for January–March of the reporting year are calculated in weights using interim foreign trade statistics for 2010. In June, after receiving the revised data, weights are revised as well and used for the calculation of price indices for April–December. Price indices for January–March are recalculated as well.

The year 2010 is a base period of prices, i.e. prices of each month of 2011 are compared with the average prices of this period. Updated weightings for the compilation of the EPI comprise as many as 302 selected codes of the CPA, while for the

compilation of the IPI – 658 codes of the CPA. The volume of exports and imports by the above-mentioned codes accounts for, respectively, 71 and 92 per cent of the total exports and imports volume in 2010.

As many as 330 enterprises monthly provide export prices for 640 items and 996 enterprises provide import prices for 3314 items.

Export prices in February 2011, against January 2011, increased by 2.2 per cent. This price rise was determined by a price increase for manufactured products of industry. As regards manufactured products of industry, the largest impact on the change in export prices was made by a 4 per cent price increase in prices for refined petroleum products, 4.5 per cent – chemicals and chemical products, as well as by a 4.3 per cent price decrease in prices for motor vehicles, trailers and semi-trailers, 4.9 per cent – paper and paper products. Export prices were also influenced by an 8.6 per cent price increase in prices for products of agriculture.

Over the month, import prices went up by 2.7 per cent. The overall change in import prices was mostly influenced by a 4.7 per cent price rise in prices for crude petroleum and natural gas, 17.5 per cent – other mining and quarrying products. As regards manufactured products of industry, the largest impact on the change in import prices was made by a 4.2 per cent increase in prices for chemicals and chemical products, as well as by a 0.9 per cent price decrease in prices for computer, electronic and optical products, 1.1 per cent – basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations.

KAINOS PRICES


Over the year (February 2011, against February 2010), the most noticeable increase in export prices was observed in prices for waste collection, treatment and disposal, materials recovery production – by 62.3 per cent, products of agriculture – 38.2 per cent, crude petroleum and natural gas – 37.2 per cent, refined petroleum products – 36.2 per cent, chemicals and chemical products – 35.3 per cent, while prices for fish and other fishing products dropped by 6.8 per cent, computer, electronic and optical products – 3.4 per cent.

Over the year, the most noticeable increase in import prices was observed in prices for other mining and quarrying products – by 60.6 per cent, crude petroleum and natural gas – 31.5 per cent, chemicals and chemical products – 20.3 per cent, refined petroleum products – 19.9 per cent, while prices for computer, electronic and optical products dropped by 3 per cent, basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations – 1.6 per cent, beverages – 1.5 per cent. Eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiai per mėnesį Rates of change in export and import prices over a month

Procentai Per cent

-1,0

2,2

1,01,3

2,5

0,5

1,2

4,5

2,3

-0,4

3,2

0,80,9

-0,5

1,2

-0,4

1,6

2,5

1,41,9

4,2

2,7

1,3**

-1,1

2,6

-0,7

-2

-1

0

1

2

3

4

5

II 2010


II

Kainų pokyčiai pagal pagrindines pramonės grupes Rates of change in prices by Main Industrial Grouping

Procentais Per cent

Pagrindinės pramonės grupės Lyginamieji svoriai Relative weights


Main Industrial Grouping




Eksportuotų prekių Exported goods Energetikos produktai 25,8 36,2 6,6 4,0 Energy products Tarpinio vartojimo prekės 28,9 20,5 3,6 2,3 Intermediate goods Gamybos priemonės 17,6 5,3 3,0 -1,1 Capital goods Ilgalaikio vartojimo prekės 8,0 -3,1 -0,4 -0,3 Durable consumer goods Trumpalaikio vartojimo prekės 19,7 8,5 0,6 0,9 Non-durable consumer goodsImportuotų prekių Imported goods Energetikos produktai 35,0 30,1 6,4 4,2 Energy products Tarpinio vartojimo prekės 27,8 14,8 4,6 2,9 Intermediate goods Gamybos priemonės 18,0 2,7 1,6 1,5 Capital goods Ilgalaikio vartojimo prekės 3,0 -0,7 -1,8 -0,4 Durable consumer goods Trumpalaikio vartojimo prekės 16,2 5,7 1,6 0,8 Non-durable consumer goods

Eksportuotų prekių Exported goods Importuotų prekių Imported goods

KAINOS PRICES


Eksportuotų prekių kainų pokyčiai pagal ekonominės veiklos rūšis Rates of change in export prices by economic activity

Procentais Per cent

CPA Produktai pagal ekonominės veiklos Lygina-eji

2011 m. vasario mėn., palyginti su Feb 2011, com to

Products by economic activity (2008) rūšį svoriai

Relative

mi

weights

ruary pared

vasario gruodžio mėn.

sausmmėn.

2010 February

2010 December

io ėn.

2011 January

Iš viso 100,0 Total19,3 3,6 2,2 A Žemės ūkio, miškininkystės ir

žuvininkystės produktai Products of agriculture, forestry and fishing

01

6,7 36,3 4,7 7,9

Žemės ūkio, medžioklės produktai ir susijusios paslaugos 8,2 5,0

Products of agriculture, hunting and related services

02 Miškininkystės, medienos ruošos i ir susijusios paslaugos

Products of forestry, logging and services

ai; tei

-2,2 ng

9o

0,3 37,2 11,3 4,2

08

6,1 3 8,6

produkta 0,5 22,1 3,0 -0,5 related

03 Žuvys ir kiti žuvininkystės produktakvakultūros produktai; žuvininkysbūdingos paslaugos

Pramonės produktai 0,1 -6,8 1,7

Fish and other fishing products; aquaculture products; support services to fishi

B–E 2,8 18,1 3,5 1,8 Products of industry B Kasybos ir karjerų eksploatavim

produktai 0,6 22,2 6,3 2,5 Products from mining and quarrying

06 Žalia nafta ir gamtinės dujos

Kiti kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai

Crude petroleum and natural gas

Other mining and quarrying 0,3 5,8 1,1 0,3 products

C Pagaminti produktai 90,2 17,4 3,1 1,7 Manufactured products

-0,1

iai ted products

ir medienos gaminiai, us

roducts of wood, ure

s gaminiai 16,0 -4,9 ucts

afinuoti naftos produktai 2troleum

10 Maisto produktai 9,9 15,0 1,2 Food products

11 G

12 T

ėrimai 1,0

abako gaminiai

1,1

7,0

3,0

2,2

3,0

0,0

0,8

Beverages

Tobacco products

13 Tekstilės gaminiai 2,0 4,4 2,5 2,6 Textiles

14 Drabužiai 3,7 -1,0 -0,7 -0,4 Wearing apparel

15 Oda ir odos dirbin 0,4 0,4 6,1 1,2 Leather and rela

16 Mediena išskyrus bald 2,9 8,8 4,1 2,8

Wood and pexcept furnit

17 Popierius ir popieriau 1,7 2,3 Paper and paper prod

19 Koksas ir r 2,8 36,2 6,5 4,0 Coke and refined peproducts

20 Chemikalai ir chemijos pramonės 10,5 35,3 4,6 4,5

21 tų pramonės tical products tions

22 Guminiai ir plastikiniai gaminiai 3,1 18,8 8,9 1,2

-metallic mineral product

gaminiai

Pagrindiniai vais

Chemicals and chemical products

Basic pharmaceugaminiai ir vaistų preparatai 1,5 0,0 0,0 0,0 and pharmaceutical prepara

Rubber and plastics products

Other non23 Kiti nemetalo mineraliniai produktai 1,1 -1,4 -2,3 2,4 s

24 Pagrindiniai metalai 1,3 31,1 11,2

nas ir

7,5 Basic metals

25 Metalo gaminiai, išskyrus mašiįrenginius 2,3 6,1 1,3 0,9

Fabricated metal products, except machinery and equipment

al 26 Kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai 3,8 -3,4 3,4 -2,2

Computer, electronic and opticproducts

27 Elektros įranga 2,6 1,3 -0,9 -1,9 Electrical equipment

28 Niekur kitur nepriskirtos mašinos ir įranga 5,0 4,3 3,0 2,9 Machinery and equipment n.e.c.

KAINOS PRICES


CPA (2008)

Produktai pagal ekonominės veiklos rūšį



Products by economic activity

vasario mėn. 2010

gruodžio mėn.

sausio mėn. 2011

February 2010 December January

29 Variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės 6,1 6,8 3,4 -4,3

Motor vehicles, trailers and semi-trailers

30 Kitos transporto priemonės ir įr

anga 1,7 2,4 0,8 0,8

31 Baldai

oods

E valymo,

6 2

upply; sewerage, waste n

kimo, tvarkymo ir iagų

62,3 25,4

ction, treatment and

J slaugos

Other transport equipment

Furniture 4,5 -0,2 0,2 0,2

32 Kitos

D

pagamintos prekės

Elektros energija, dujos, garas ir

1,2 3,6 3,7 -0,4 Other manufactured g

oro kondicionavimas

Vandens tiekimas; nuotekų

0,4 … … … Electricity, gas, steam and air conditioning

Water satliekų tvarkymo ir regeneravimo paslaugos 1,6 2,3 5,4 3,2

management and remediatioservices

38 Atliekų surinšalinimo paslaugos; medžatgavimo paslaugos 1,6 3,2

Waste colledisposal services; materials recovery services

Informacijos ir ryšių pa 0,5 … … … Information and communication services

Impor ų kainų pokyčiai pagal omi eiklos s

es economic activity

ProcenPer cent

A 08)

Lygimiesvoriai

2011 m sario mėn lyginti sFebrua 11, compar d to

tuotų preki ekon nės v rūšiRat of change in import prices by

tais

CP(20

Produktai pagal ekonominės veiklosrūšį

na-ji

Relative weights

. vary 20

., pae

u Products by economic activity

vasario

y

gruodžio

December


mėn. mėn. 2010 2010

Februar

Iš viso 100,0 15,6 4,1 2,7 Total

A Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės produktai 3,9

P stry and fishing

1

13,0 5,0 2,4roducts of agriculture, fore

0 Žemės ūkio, medžioklės produktai ir susijusios paslaugos 3,5 4,5

Products of agriculture, hunting and related services

02 Miškininkystės, medienos ruošos produktai ir susijusios paslaugos 0,1

Products of forestry, logging and related services

3 iti žuvininkystės produktai; tei

d other fishing products;

95,9 15,7 4,0 2,7

B sploatavimo 30,6 32,5 7,5 5,2

d

05 s) 1

29,3 31,5 6,8 4,7

08 eksploatavimo 24,5 17,5

uarrying

3,1 1 2,0

5,7 -7,2 1,6

0 Žuvys ir kakvakultūros produktai; žuvininkysbūdingos paslaugos 0,7 11,3 9,0 4,3

Fish anaquaculture products; support services to fishing

B–E Pramonės produktai

Kasybos ir karjerų ek

Products of industry

Products from mining anproduktai

Akmens ir rusvosios anglys (lignita

quarrying

Coal and lignite 0,1 0,8 2,0 -0,8

06 Žalia nafta ir gamtinės dujos

Kiti kasybos ir karjerų

Crude petroleum and natural gas

Other mining and qproduktai 1,2 60,6 products

C Pagaminti produktai

Maisto prod

63,3 7,9 2,5 1,4

10 uktai

Manufactured products

Food products 6,8 11,2 3,5 2,2

11 Gėrimai 0,8 -1,5 -2,4 -0,3 Beverages

KAINOS PRICES


CPA (2008)

Produktai pagal ekonominės veiklos rūšį



Products by economic activity

vasario mėn.

February December

sausio mėn.

January 2010

gruodžio mėn. 2010 2011

12 Tabako gaminiai 0,3 1,9 1,0 -0,6 Tobacco products

13 Tekstilės gaminiai

Drabužiai

2,3 6,0 1,3 0,1

14 pparel

1 ts

os gaminiai, aldus

cts of wood, ure

iaus gaminiai oducts

afinuoti naftos produktai 1 refined petroleum

Textiles

Wearing a1,9 3,0 -0,2 -0,5

15 Oda ir odos dirbiniai 0,7 8,3 3,6 5,3 Leather and related produc

16 Mediena ir medienišskyrus b 1,3 10,9 2,4 0,3

Wood and produexcept furnit

17 Popierius ir popier 1,9 6,5 -0,9 -0,3 Paper and paper pr

19 Koksas ir r 2,5 9,9 7,4 -0,7 Coke andproducts

20 Chemikalai ir chemijogaminiai

s pramonės

preparatai

cal preparations

s

duct

9,9 20,3 7,6 4,2 Chemicals and chemical products

21 Pagrindiniai vaistų pramonės gaminiai ir vaistų 3,2 -1,6 -0,2 -1,1

Basic pharmaceutical productsand pharmaceuti

22 Guminiai ir plastikiniai gaminiai 2,9 5,9 1,5 -0,1 Rubber and plastics product

23 Kiti nemetalo mineraliniai produktai 1,2 5,3 2,3 1,5 Other non-metallic mineral pro s

24 Pagrindiniai metalai

Metalo ga

2,8 19,0 4,1 3,8 Basic metals

25 miniai, išskyrus mašinas ir 2,2 2,0 -1,8 -0,7

26 r

įrenginius

Kompiuteriniai, elektroniniai i

Fabricated metal products, except machinery and equipment

Computer, electronic and optical optiniai gaminiai 5,2 -3,0 -2,6 -0,9 products

27 Elektros įranga 3,0 2,8 0,1 0,0 Electrical equipment

28 Niekur kitur nepriskirtįranga

os mašinos ir equipment n.e.c.

r puspriekabės

anga

1,0 2,5 1,2 -1,3 Other manufactured goods

D s energija, dujos, garas ir 1,6 • • •

E valymo, upply; sewerage, waste n

kimo, tvarkymo ir iagų

0,4 11,9 2,2 2,3

ction, treatment and

0,7

58 0,2 2,7 0,7 -3,6

5,5 6,6 6,2 4,0 Machinery and

29 Variklinės transporto priemonės, priekabos i 6,5 2,6 -0,5 0,7

Motor vehicles, trailers and semi-trailers

30 Kitos transporto priemonės ir įr 0,9 -0,8 0,1 -0,3 Other transport equipment

31 Baldai 0,5 5,6 2,4 0,9 Furniture

32 Kitos pagamintos prekės

Elektrooro kondicionavimas

Vandens tiekimas; nuotekų

Electricity, gas, steam and air conditioning

Water satliekų tvarkymo ir regeneravimo paslaugos 0,4 11,9 2,2 2,3

management and remediatioservices

38 Atliekų surinšalinimo paslaugos; medžatgavimo paslaugos

Waste colledisposal services; materials recovery services

Information and communication J Informacijos ir ryšių paslaugos

Leidybos paslaugos

0,2 2,7 -3,6 services

Publishing services

ŽEMĖS ŪKIS AGRICULTURE



Duomenis apie augalininkystės produktų (išskyrus grūdus ir rapsų sėklas) supirkimą pateikė didmeninės prekybos įmonės,

akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, perdirbančios augalininkystės produktus.

Duomenys apie gyvulių ir paukščių supirkimą ir skerdimą gaunami atliekant ištisinį tyrimą. Apklausiamos įmonės, turinčios

Valstybinės veterinarijos tarnybos leidimus auginti gyvulius ir paukščius, juos skersti, supirkti pieną. Įmonių sąrašas tikslinamas

kiekvienais metais, remiantis Statistiniu ūkio subjektų registru.

Iš skerdyklų ir mėsos perdirbimo įmonių kiekvieną mėnesį renkami duomenys apie gyvulių ir paukščių supirkimą bei

skerdimą pagal gyvulių rūšis, papildomai galvijus grupuojant į grupes pagal amžių ir lytį. Duomenys apie paskerstus gyvulius

bei paukščius pateikiami gyvuoju ir skerdenos svoriu.

Duomenis apie grūdų, daržovių, vaisių, rapsų sėklų, pieno, gyvulių, paukščių supirkimą ir kiaušinių pardavimą teikia

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Žemės ūkio produktų supirkimo kainų indeksas (ŽŪPKI) išreiškia žemės ūkio produktų, pagamintų Lietuvoje, realizuotų

vidaus rinkoje, suvartotų vidaus poreikiams ar eksportuotų į kitas šalis, supirkimo kainų pasikeitimą per tam tikrą laikotarpį.

Kaina registruojama be pridėtinės vertės mokesčio. Ištisiniu metodu apklausiamos visos perdirbimo, didmeninės prekybos ir

eksporto įmonės, superkančios iš šalies ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių bei įmonių žemės ūkio produktus.

ŽŪPKI skaičiuoti taikoma Laspeireso formulė. Laspeireso indeksas yra pastovių bazinių svorių indeksas. Šiuo metu bazinis

laikotarpis yra 2005 metai (2005 = 100), t. y. ataskaitinių metų kiekvieno mėnesio kainos lyginamos su šio laikotarpio kainomis.

2011 m. sausio–kovo mėn. palyginti su 2010 m. sausio–kovo mėn. primelžta pieno – 6 procentais daugiau, paskersta

gyvulių ir paukščių (gyvuoju svoriu) – 1 procentu daugiau, surinkta kiaušinių 2 procentais mažiau.

2011 m. sausio–kovo mėn., palyginti su 2010 m. sausio–kovo mėn., 50 procentų padidėjo ankštinių augalų supirkimas.

Sumažėjo vaisių supirkimas – 68 procentais, javų – 43, bulvių – 42, daržovių – 24 procentais.

2011 m. sausio–kovo mėn., palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, pieno (perskaičiuoto į bazinį riebumą) supirkimas

padidėjo 7 procentais, gyvulių ir paukščių (gyvuoju svoriu) supirkta 1 procentu daugiau, parduota kiaušinių – 12 procentų

mažiau.

Daugiausia supirkta skersti paukščių – 43,7 procento, galvijų ir kiaulių – atitinkamai 30,2 ir 26 procentai.

Natūralaus riebumo pieno, kuriam netaikoma nuoskaita, kiekis sudarė 96,7 procento bendro kiekio.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos pirmąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu, padidėjo 34,5 pro-

cento, nes augalininkystės produktai pabrango 86,7 procento, o gyvulių ir gyvulininkystės produktai – 13,9 procento. Iš auga-

lininkystės produktų padidėjo bulvių supirkimo kainos – 2,3 karto, javų – 99,2 procento, vaisių – 83,1 procento, augalų, skirtų

perdirbti, – 63,8, daržovių – 52,2 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų labiausiai pabrango natūralus pienas –

22,7 procento, galvijai – 18,3, paukščiai – 10,4, kiaulės – 10,2, avys ir ožkos – 8,3 procento. Kiaušinių kainos sumažėjo

25,9 procento.

Palyginti su ketvirtuoju 2010 m. ketvirčiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 22,4 procento, nes augalinin-

kystės produktų kainos padidėjo 73,8 procento, o gyvulių ir gyvulininkystės produktų kainos – 5,5 procento. Iš augalininkystės

produktų labiausiai pabrango vaisiai – 3,2 karto, augalai, skirti perdirbti – 2,5 karto, bulvės – 69,9 procento, daržovės – 54,1,

javai – 27,2 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų labiausiai pabrango galvijai – 13 procentų, paukščiai – 12,1,

kiaulės – 6,5, avys ir ožkos – 2,9, kiaušiniai – 2,7, natūralus pienas – 2,6 procento.

2011 m. kovo mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn., žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 34,9 procento, nes

augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 74,7 procento, gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 15,9 procento. Palyginti

su 2011 m. vasario mėn., žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 2,6 procento, nes gyvulių ir gyvulininkystės produktų

kainos padidėjo 1,9 procento, o augalininkystės produktų – sumažėjo 1,1 procento.



Data on purchase of crop production (except grain and rape seed) are provided by wholesale enterprises, public and private

companies processing crop production.

Data on purchase and slaughter of animals and poultry are obtained through a total survey. All enterprises holding permits of

the State Veterinary Service to raise and slaughter animals and poultry, to purchase milk in bulk are surveyed. The list of

enterprises is revised annually on the basis of the Statistical Economic Entities Register.

Data on purchase of animals and poultry in bulk and slaughter of animals by species with detailed information on cattle

(by age and sex) are collected monthly from slaughterhouses and meat processing enterprises. Data on slaughtered animals

and poultry are presented in live and in carcass weight.

Data on purchase of grain, vegetables and fruits, rape seed, milk, animals, poultry and on selling of eggs are provided by the

Agri-Information and Rural Business Centre.

The Producer Price Index of Agricultural Products (PPIAP) shows the change in producer prices for agricultural products

produced in Lithuania, sold on the domestic market, consumed for internal needs or exported to other countries over a definite

period of time. The price is registered without the value added tax. All manufacturing, wholesale trade and exporting enterprises

that purchase agricultural products from Lithuanian farmers, agricultural companies and enterprises are covered by the survey.

The Laspeyres formula is applied to calculate the PPIAP. The Laspeyres index is the index of fixed base weights. At present,

the year 2005 is a base period (2005 = 100), i.e. monthly prices of the reference year are compared with the prices of that

period.

In January–March 2011, against January–March 2010, the total milk yield increased by 6 per cent. The quantity of animals

slaughtered (live weight) increased by 1 per cent, the number of eggs collected decreased by 2 per cent.

In January–March 2011, against the corresponding period of 2010, the purchase of leguminous grain increased by 50 per

cent. The purchase of fruit went down by 68 per cent, cereals – 43 per cent, potatoes – 42 per cent, vegetables – 24 per cent.

In January–March 2011, against January–March 2010, the purchase of milk (recalculated to the basic fat content)

increased by 7 per cent, the purchase of animals and poultry (live weight) increased by 1 per cent, while the number of eggs

sold decreased by 12 per cent.

The biggest share of animals purchased for slaughter was poultry – 43.7 per cent, cattle and pigs – 30.2 and 26 per cent

respectively.

Milk (actual fat content), to which deduction is not applied, made up 96.7 per cent of the total amount.

Producer prices for agricultural products (PPIAP) in I quarter 2011, against I quarter 2010, increased by 34.5 per cent due

to the growth in prices for crop products by 86.7 per cent, animals and animal products – by 13.9 per cent. As regards crop

products, prices for purchase of potatoes grew 2.3 times, cereals – by 99.2 per cent, fruit – by 83.1 per cent, industrial crops –

by 63.8 per cent, vegetables – by 52.2 per cent. As regards animals and animal products, prices for milk (actual fat content)

increased by 22.7 per cent, for cattle – by 18.3 per cent, for poultry – by 10.4 per cent, for pigs – by 10.2 per cent, for sheep

and goats – by 8.3 per cent, while prices for eggs decreased by 25.9 per cent.

The PPIAP in I quarter 2011, against IV quarter 2010, increased by 22.4 per cent due to the price growth for purchase of

crop products by 73.8 per cent, animals and animal products – by 5.5 per cent. As regards crop products, prices for fruit went

up 3.2 times, industrial crops – 2.5 times, potatoes – by 69.9 per cent, vegetables – by 54.1 per cent, cereals – by 27.2 per cent.

Prices for cattle increased by 13 per cent, for poultry – by 12.1 per cent, for pigs – by 6.5 per cent, for sheep and goats – by

2.9 per cent, for eggs – by 2.7 per cent, for milk (actual fat content) – by 2.6 per cent.

In March 2011, as compared to March 2010, the PPIAP increased by 34.9 per cent, due to a 74.7 per cent price growth

for purchase of crop products and 15.9 per cent price growth for animals and animal products. As compared to February 2011,

the PPIAP increased by 2.6 per cent due to a price growth for animals and animal products by 1.9 per cent and a 1.1 per cent

price drop for crop products.



Gyvulininkystės produktų gamyba sausio–kovo mėn. Animal products, January–March 2010 2011 2011 m., palyginti su

2010 m., padidėjimas, sumažėjimas (-), % 2011, compared to 2010, growth, drop (-), %

Paskersta gyvulių ir paukščių (gyvuoju svoriu), tūkst. t 68 69 1

Animals for slaughter (live weight), thous. t

Primelžta pieno, tūkst. t 508 540 6 Milk, thous. t

Surinkta kiaušinių, mln. 206 201 -2 Eggs, mill. Žemės ūkio produktų supirkimas sausio–kovo mėn. Purchase of agricultural products, January–March

Tūkst. tonų Thousand tonnes

2010 2011 2011 m., palyginti su 2010 m., padidėjimas, sumažėjimas (-), % 2011, compared to 2010, growth, drop (-), %

Javai 339,7 194,6 -43 Cereals

Ankštinių augalų grūdai 1,0 1,5 50 Leguminous grain

Bulvės 14,3 8,3 -42 Potatoes

Daržovės 14,0 10,7 -24 Vegetables

Vaisiai 3,4 1,1 -68 Fruit

Gyvuliai ir paukščiai Animals

gyvasis svoris 52,1 52,5 1 live weight

skerdenos svoris 34,1 34,4 1 carcass weight

Natūralaus riebumo pienas 238,0 255,3 7 Milk (actual fat content)

Pienas (perskaičiuotas į bazinį riebumą) 294,1 314,6 7

Milk (3.4% fat and 3.0% protein content)

Kiaušiniai, mln. 114,9 101,3 -12 Eggs, mill. Supirkta ir paskersta gyvulių ir paukščių pagal rūšis 2011 m. sausio–kovo mėn. Slaughter of animals by kind, January–March 2011 Vienetai Gyvasis

svoris, t Palyginti su visu gyvuoju svoriu, %

2011 m., palyginti su 2010 m., padi-dėjimas, sumažė-jimas (-), %

Skerdenos svoris, t

Number of heads

Live weight, t Share in total live weight, %

2011, compared to 2010, growth, drop (-), %

Carcass weight, t

Gyvuliai ir paukščiai x 52469 100 1 34428 Animals Galvijai 29831 15856 30,2 2 7693 Cattle

veršeliai iki metų 636 63 0,1 -5 33 calves

telyčios nuo metų 4524 2223 4,2 -4 1117 heifers

buliai nuo 1 iki 2 metų 9896 5172 9,9 4 2662 young bulls

kiti buliai 1994 1127 2,1 13 582 other bulls

karvės 12781 7271 13,9 0 3299 cows



Vienetai Gyvasis svoris, t

Palyginti su visu gyvuoju svoriu, %

2011 m., palyginti su 2010 m., padi-dėjimas, sumažė-jimas (-), %

Skerdenos svoris, t

Number of heads

Live weight, t Share in total live weight, %

2011, compared to 2010, growth, drop (-), %

Carcass weight, t

Kiaulės 121377 13641 26,0 4 9743 Pigs Avys ir ožkos 481 24 0,1 39 9 Sheep and goats Paukščiai, tūkst. 9699 22948 43,7 -2 16983 Poultry, thous. viščiukai broileriai 8806 20362 38,8 -1 15251 chickens kitos vištos 804 1376 2,6 -2 838 boiling fowl kalakutai 89 1210 2,3 -4 894 turkeys Supirkto pieno kokybė 2011 m. sausio–kovo mėn. Quality of purchased milk, January–March 2011 Kiekis, t

Amount, t

Palyginti su visu kiekiu, % Share in the total amount, %

Riebalų kiekis, % Fat content, %

Baltymų kiekis, % Protein content, %

2010 2011

Natūralaus riebumo pienas 255304 100,0 100,0 4,27 3,29 Milk (actual fat content) netaikoma nuoskaita 246983 95,5 96,7 x x deduction is not applied taikoma nuoskaita 8321 4,5 3,3 x x deduction is applied Žemės ūkio produktų supirkimo kainų indeksai Indices of producer prices of agricultural products 2011 m. I ketv., palyginti su

I Q 2011, compared to 2011 m. kovo mėn., palyginti su March 2011, compared to

I ketv. 2010 I Q

IV ketv. 2010 IV Q



Bendrasis indeksas 134,5 122,4 134,9 102,6 Total index Augalininkystės produktų indeksas 186,7 173,8 174,7 98,9

Total index of crop products

Javai 199,2 127,2 202,8 99,1 Cereals Augalai perdirbti 163,8 245,3 163,8 107,3 Industrial crops Bulvės 234,8 169,9 217,4 97,6 Potatoes Daržovės 152,2 154,1 127,1 101,3 Vegetables Vaisiai 183,1 317,4 138,9 78,9 Fruit Gyvulių ir gyvulininkystės produktų indeksas 113,9 105,5 115,9 101,9

Total index of animals and animal products

Gyvuliai ir paukščiai (gyvuoju svoriu) 113,2 109,8 113,8 101,8 Animals (live weight) galvijai 118,3 113,0 116,9 99,9 cattle kiaulės 110,2 106,5 112,3 103,3 pigs avys ir ožkos 108,3 102,9 101,7 101,5 sheep and goats paukščiai 110,4 112,1 112,1 102,6 poultry Gyvulininkystės produktai 114,4 102,5 117,5 102,0 Animal products natūralus pienas 122,7 102,6 126,6 102,1 milk (actual fat content) Kiaušiniai 74,1 102,7 74,8 102,1 eggs

PRAMONĖ INDUSTRY


PRAMONĖ INDUSTRY

Pramonės veiklos rūšys klasifikuojamos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.).

Pramonės veiklą sudaro:

– kasyba ir karjerų eksploatavimas;

– apdirbamoji gamyba;

– elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas;

– vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas.

Informacija parengta remiantis atrankinio mėnesinio pramonės įmonės veiklos tyrimo bei įmonės pramoninių gaminių

gamybos tyrimo duomenimis. Imtis renkama iš Statistinio ūkio subjektų registro veikiančių įmonių sąrašo. Pramonės įmonės veiklos tyrimui sudaryta 2273 vienetų imtis, reprezentuojanti kasybos ir karjerų eksploatavimo bei

apdirbamosios gamybos ekonominės veiklos rūšis. Imties vienetas – įmonė, stebėjimo vienetas – veiklos rūšies vienetas (VRV).

Elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo, vandens surinkimo, valymo ir tiekimo ekonominės veiklos įmonių imtis sudaryta

iš 119 įmonių.

Skelbiamas rodiklis – pramonės produkcija. Pramonės produkcija – tai pajamos (be PVM ir akcizų) iš pramoninės veiklos pardavimo ir paslaugų per ataskaitinį

laikotarpį. Skaičiuojant pramonės produkcijos pokyčius naudojamas pramonės produkcijos kainų indeksas.

Mėnesinė pramonės produkcijos apimtis apskaičiuota palyginamosiomis 2005 m. kainomis, pagal kurias skaičiuojami

pramonės produkcijos mėnesiniai pokyčiai bei indeksai.

Skelbiama kitimo tendencija bei visos pramonės produkcijos indeksai apskaičiuoti pašalinus sezono įtaką. Įmonės pramoninių gaminių gamybos tyrimui sudaryta 3344 vienetų imtis. Imties vienetas – įmonė, stebėjimo vienetas –

įmonė.

Įmonės pramoninių gaminių gamybos tyrimas apima visų rūšių įmones, kurių pagrindinė veikla pagal ekonominės veiklos rūšių

klasifikatorių (EVRK 2 red.) yra kasyba ir karjerų eksploatavimas (B), apdirbamoji gamyba (C) ir kurių metinė apyvarta didesnė

nei 0,2 mln. litų bei nepramonines įmones, kurių pramoninės veiklos metinė apyvarta didesnė nei 0,5 mln. litų. Taip pat tiriamos

įmonės, kurių metinė apyvarta yra mažesnė nei 0,2 mln. litų, tačiau šios įmonės gamina svarbią šalies ūkiui produkciją.

Skelbiamas rodiklis – visa įmonėje pagaminta produkcija, įskaitant ir produkciją, pagamintą savo reikmėms.

2011 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn., pramonės produkcija (be PVM ir akcizų) padidėjo 3,1 procento. Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija kovo mėn. padidėjo 5,9 procento. Kasyba ir karjerų

eksploatavimas bei apdirbamoji gamyba, išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą, padidėjo 12,5 procento.

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas kovo mėn., palyginti su vasario mėn., sumažėjo 12,3 procento, vandens

tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas padidėjo 2,5 procento.

Industrial economic activities are classified according to the national version (EVRK Rev. 2) of the Statistical Classification of

Economic Activities in the European Community (NACE Rev. 2).

Industry covers:

– Mining and quarrying;

– Manufacturing;

– Electricity, gas, steam and air conditioning supply;

– Water supply, sewerage, waste management and remediation activities. The information is prepared based on a monthly sample survey of industrial enterprises' activity and on the enterprises'

production of commodities survey.

The sample design is based on the list of operating economic entities included in the Statistical Business Register.

PRAMONĖ INDUSTRY


A sample comprising 2273 units representing mining and quarrying and manufacturing activities was made up for the industrial enterprises' activity survey. A sample unit – an enterprise, an observation unit – a kind of activity unit (KAU). A

sample of enterprises engaged in the economic activity of electricity, gas, steam and air conditioning supply, water supply,

sewerage, waste management and remediation activities consists of 119 enterprises.

The published indicator – industrial production.

Industrial production shows income (VAT and excises excluded) gained from industrial sales and services performed over

the corresponding period. To estimate changes in industrial production, a producer price index for industrial production is used.

Monthly industrial production volumes (VAT and excises excluded) are calculated at constant prices of 2005, and monthly

changes and indices of industrial production are derived out of them.

The released trends and indices of total industrial production are seasonally adjusted.

For the enterprises' production of commodities survey, a sample consisting of 3344 units was designed. A sample

unit – an enterprise, an observation unit – an enterprise.

The Enterprises Production of Commodities Survey covers all kinds of enterprises whose main activity according to EVRK

Rev. 2 is mining and quarrying (B), manufacturing (C) and whose annual turnover is higher than LTL 0.2 million, as well as

non-industrial enterprises whose industry-related annual turnover is higher than LTL 0.5 million. The enterprises whose annual

turnover is lower than LTL 0.2 million, but which produce commodities important for the Lithuanian economy, are surveyed as well.

The published indicator represents the total production of an enterprise, including production for its own account.

In March 2011, as compared to February, the industrial production (VAT and excises excluded), increased by 3.1 per cent. Production of mining, quarrying and manufacturing industry over March increased by 5.9 per cent. The volume of

mining, quarrying and manufacturing industry, excluding manufacture of refined petroleum products, increased by 12.5 per cent.

The volume of electricity, gas, steam and air conditioning supply in March as compared to February decreased by 12.3 per

cent, while water supply, sewerage, waste management and remediation activities increased by 2.5 per cent. Pramonės produkcijos indeksai Indices of industrial production

2005 m. mėnesio vidurkis = 100 Monthly average 2005 = 100

90

95

100

105

110

115

120

125

130

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II III

Kitimo tendencija

Pramonės produkcijos indeksai

Pašalinus sezono įtaką

Trend

Indices of industrial production

Seasonally adjusted

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

PRAMONĖ INDUSTRY


Pramonės produkcijos pokyčiai Changes in industrial production Padidėjimas, sumažėjimas (-), procentais Growth, drop (-), per cent EVRK 2 red. EVRK 1 Rev. 2

Ekonominės veiklos rūšys Kovo mėn., palyginti su 2005 m. mėnesio vidurkiu March, compared to monthly average 2005

Sausio–kovo mėn., palyginti su 2010 m. sausio–kovo mėn. January–March,compared to January–March 2010

Padidėjimas, sumažėjimas (-), kovo mėn., palyginti su Growth, drop (-), March, compared to

Economic activity



B–E Pramonė 11,0 14,8 14,4 3,1 Industry B–C Kasyba ir karjerų eksploata-

vimas; apdirbamoji gamyba 11,8 21,6 18,5 5,9 Mining and quarrying; manufacturing

B Kasyba ir karjerų eksploata-vimas -44,2 5,4 -12,6 1,9 Mining and quarrying

06 Žalios naftos gavyba -53,4 -4,2 -20,3 -20,4 Extraction of crude petroleum

08 Kita kasyba ir karjerų eksploatavimas -36,0 15,1 -6,6 25,0 Other mining and quarrying

C Apdirbamoji gamyba 12,6 21,7 18,8 5,9 Manufacturing 10 Maisto produktų gamyba 11,4 11,5 0,9 4,5 Manufacture of food products

11 Gėrimų gamyba 6,2 6,6 0,6 21,6 Manufacture of beverages

12 Tabako gaminių gamyba 78,8 19,8 48,4 18,4 Manufacture of tobacco products

13 Tekstilės gaminių gamyba 7,3 32,0 30,3 13,0 Manufacture of textiles

14 Drabužių siuvimas -11,3 29,9 39,5 8,8 Manufacture of wearing apparel

15 Odos ir odos dirbinių gamyba 32,8 84,7 37,7 -5,8 Manufacture of leather and related products

16 Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba 3,8 21,9 13,7 19,6

Manufacture of wood and woodproducts (except furniture)

17 Popieriaus ir popieriaus gaminiųgamyba 2,1 k. 29,7 30,5 8,7

Manufacture of paper and paper product

18 Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas 7,4 24,5 22,5 9,7

Printing and reproduction of recorded media

19 Rafinuotų naftos produktų gamyba -16,4 28,5 15,8 -11,3

Manufacture of refined petroleum products

20 Chemikalų ir chemijos produktų gamyba 2,2 k. 13,3 17,1 2,7


21 Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba 3,5 k. 9,3 13,5 2,0 k.

Manufacture of basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations



23 Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba -39,2 52,2 44,1 57,2


24 Pagrindinių metalų gamyba 3,1 k. 40,9 51,5 23,9 Manufacture of basic metals

25 Metalo gaminių, išskyrus

mašinas ir įrenginius, gamyba -3,7 54,5 39,9 10,9


26 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 7,8 2,5 -0,7 39,2


27 Elektros įrangos gamyba -14,3 26,0 21,5 9,9 Manufacture of electrical equipment

PRAMONĖ INDUSTRY



Ekonominės veiklos rūšys Kovo mėn., palyginti su 2005 m. mėnesio vidurkiu March, compared to monthly average 2005

Sausio–kovo mėn., palyginti su 2010 m. sausio–kovo mėn. January–March,compared to January–March 2010

Padidėjimas, sumažėjimas (-), kovo mėn., palyginti su Growth, drop (-), March, compared to

Economic activity



28 Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 2,3 k. 26,0 34,7 18,5


29 Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba -21,6 3,0 k. 2,3 k. 8,5


30 Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba -8,8 -32,8 -21,2 12,2


31 Baldų gamyba 95,8 42,3 40,9 13,4 Manufacture of furniture

32 Kita gamyba 2,1 k. 22,3 18,0 9,4 Other manufacturing

33 Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas 49,2 -27,4 80,4 3,1


D Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 6,4 -14,2 -6,8 -12,3


35.1 Elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas -17,3 -15,9 -10,4 -2,8


35.2 Dujinio kuro paskirstymas dujotiekiais 32,9 -20,7 -10,6 -15,9


35.3 Garo tiekimas ir oro kondicionavimas 53,5 -8,1 1,1 -21,5

Steam and air conditioning supply

E Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas -6,2 0,4 0,2 2,5


36 Vandens surinkimas, valymas ir tiekimas -6,2 0,4 0,2 2,5


1 National version of NACE Rev. 2. Svarbiausių gaminių gamyba 1

Production of main commodities 1

Pagaminta

Produced Padidėjimas, sumažėji-mas (-), %, kovo mėn., palyginti su Growth, drop (-), %, March, compared to

sausio– kovo mėn. 2010 January–March


kovo mėn. 2011 March kovo mėn.

2010 March


Žalios naftos gavyba Extraction of crude petroleum

Žalios naftos gavyba, tūkst. t 28,4 27,4 9,1 -7 5 Extraction of crude petroleum, thous. t

Kita kasyba ir karjerų eksploatavimas


Durpių gavyba, tūkst. t 6,1 7,5 4,2 2,2 k. 2,9 k. Extraction of peat, thous. t

Silicinis smėlis, tūkst. t 5,5 11,1 4,9 2,2 k. 70 Silica sands, thous. t

Žvyras, žvirgždas, gargždas ir titnagžemis, tūkst. t 99,2 87,4 41,6 -26 90

Gravel, pebbles shingle and flint, thous. t

Dolomito skalda, tūkst. t 19,6 146,8 140,4 10,3 k. 73,9 k. Cut dolomite, thous. t

PRAMONĖ INDUSTRY


Pagaminta Produced

Padidėjimas, sumažėji-mas (-), %, kovo mėn., palyginti su Growth, drop (-), %, March, compared to




2010 March


Maisto produktų gamyba Manufacture of food Mėsa ir mėsos subproduktai, tūkst. t 40,9 40,8 13,9 -7 12 Meat and meat offal, thous. t

Dešros, tūkst. t 12,3 11,6 4,1 -2 13 Sausages, thous. t

Gyvos, šviežios, atšaldytos arba užšaldytos žuvys ir kiti žuvų produktai, tūkst. t 2,9 6,0 2,4 2 k. 2,2 k.

Live, fresh, chilled or frozen fish and other fish products, thous. t

Džiovintos, sūdytos, užpiltos sūrymu; rūkytos žuvys ir kiti žuvų produktai, tūkst. t 5,5 4,6 1,6 -28 15

Dried, salt, smoked fish, salt in brine and other fish products, thous. t

Paruoštos ar konservuotos žuvys, kulinariniai žuvies ir kitų žuvų produktų gaminiai, tūkst. t 9,5 8,3 3,3 -6 28

Cooked or preserved fish, gastronomic fish products, thous. t

Paruošti arba konservuoti produktai iš daržovių ir vaisių, tūkst. t 4,7 4,5 1,7 -17 24

Prepared preserved vegetables and fruit, thous. t

Vaisių, uogų ir daržovių sultys, mln. l 1,6 1,7 0,8 29 57

Fruit, berries and vegetables juice, mill. l

Majonezas, tūkst. t 2,7 2,5 1,1 -8 43 Mayonnaise, thous. t

Margarinas, tūkst. t 3,0 3,4 1,3 15 33 Margarine, thous. t

Geriamas pienas, tūkst. t 23,8 24,5 7,9 -2 0,8 Milk, thous. t

Grietinė, grietinės ir augalinių riebalų mišinys, tūkst. t 6,5 6,6 2,3 -1 7

Sour cream, sour cream and vegetable fat mixture, thous. t

grietinė, tūkst. t 4,5 4,6 1,6 -0,9 10 sour cream, thous. t

grietinės ir augalinių riebalų mišinys, tūkst. t 2,1 2,1 0,7 -3 0,1

sour cream and vegetable fat mixture, thous. t

Jogurtas, tūkst. t 3,9 3,8 1,3 -10 9 Yoghurt, thous. t

Rūgpienis, kefyras ir kiti rūgštieji gėrimai, tūkst. t 8,1 7,6 2,9 -9 32

Kefir, sour milk and other fermented products, thous. t

Varškė, tūkst. t 6,4 6,8 2,3 2 9 Curd, thous. t

Sviestas, tūkst. t 2,2 1,7 0,7 6 64 Butter, thous. t

Švieži (nebrandinti arba nekonservuoti) sūriai, tūkst. t 4,8 5,0 1,8 29 24

Unripened and uncured cheese (fresh cheese), thous. t

Kiti švieži sūriai, tūkst. t 2,0 1,7 0,6 -21 2 Other fresh cheese, thous. t

Nelydyti sūriai, tūkst. t 6,1 8,7 2,6 12 -6 Non-processed cheese, thous. t

Lydyti sūriai, tūkst. t 0,6 0,7 0,2 -4 3 Processed cheese, thous. t

Valgomieji ledai, mln. l 3,1 3,2 1,7 14 2,3 k. Ice-cream, mill. l

Pieno konservai, tūkst. t 3,8 3,6 1,7 -5 2,6 k. Canned dairy products, thous. t

Miltai, tūkst. t 63,1 81,1 26,7 66 2 Flour, thous. t

Javų kruopos, tūkst. t 6,1 4,0 1,2 -43 -7 Cereals, thous. t

Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 37,6 36,7 12,6 -5 7

Bread and pastry products, thous. t

Konditerijos gaminiai, tūkst. t 10,4 12,2 4,5 5 14 Confectionery products, thous. t

Cukrus, tūkst. t 3,5 - - - - Sugar, thous. t

Actas, tūkst. dal 49,4 44,7 17,2 -24 22 Vinegar, thous. dal

Kombinuotieji pašarai, tūkst. t 101,9 111,0 39,2 4 13 Fodder concentrate, thous. t

PRAMONĖ INDUSTRY


Pagaminta Produced





2010 March


Gėrimų gamyba Manufacture of beverages Degtinės bei likerio gaminiai, tūkst. dal alc 100% 181,4 188,3 84,6 19 59

Vodka, and products of liqueur, thous. dal alc 100%

Putojantis vynuogių vynas, tūkst. dal 77,9 66,4 27,0 -14 13

Sparkling grape wine, thous. dal

Alus, mln. dal 6,2 6,6 2,4 -7 12 Beer, mill. dal Natūralūs mineraliniai ir aeruoti vandenys, mln. dal 3,7 3,9 1,4 -3 16

Natural mineral and aerated waters, mill. dal

Nealkoholiniai gėrimai, mln. dal 2,6 4,1 1,7 64 53 Non-alcoholic beverages, mill. dal

Tekstilės gaminių gamyba Manufacture of textiles Linų pluoštas, tūkst. t 0,9 1,7 0,6 70 12 Flax-type fibres, thous. t Austiniai audiniai, tūkst. m2 Woven fabrics, thous. m2 vilnoniai 583,0 614,9 196,4 21 5 woolen medvilniniai 43,6 48,6 15,1 -31 -11 cotton lininiai 808,3 912,1 337,5 8 19 linen iš dirbtinių ir sintetinių pluoštų ir siūlų 2486,5 6412,0 2286,2 2,2 k. 4

fabrics of artificial and synthetic fibres and filaments

Neaustinės medžiagos, t 706,4 764,2 258,2 -4 3 Nonwoven fabrics, t Megztos (trikotažinės) ir nertos medžiagos, t 491,7 359,9 134,3 -24 22 Knitted or crocheted fabrics, t

Drabužių siuvimas Manufacture of wearing apparel

Trikotažo gaminiai, mln. 5,2 5,0 1,7 -14 11 Knitwear, mill. articles viršutinis trikotažas 3,4 3,0 1,0 -28 5 knitwear for outerwear Pėdkelnės, mln. 1,9 2,0 0,6 -13 -19 Panty-hose, mill. Kojinės, puskojinės ir kiti gaminiai, mln. porų 6,9 10,3 3,7 69 34

Socks, stockings and other articles, mill. pairs

Apsiaustai (visų rūšių), tūkst. 30,4 38,8 8,4 -5 -22 Coats of all types, thous. Striukės, tūkst. 23,9 58,3 18,2 2,7 k. 16 Jackets, thous. Kostiumai ir ansambliai, tūkst. 68,0 109,7 35,6 96 -0,3 Suits and ensembles, thous. Švarkai ir švarkeliai, tūkst. 316,9 348,3 119,4 16 20 Jackets and blousers, thous. Kelnės, kombinezonai, bridžiai, mln. 0,7 0,8 0,3 23 -0,8

Trousers, overalls, breeches, mill.

Marškiniai vyrams arba berniukams, tūkst. 182,6 255,7 103,8 2,2 k. 34 Shirts for men and boys, thous.Suknelės, tūkst. 331,0 463,3 162,3 19 13 Dresses, thous. Sijonai ir sijonkelnės, tūkst. 182,7 202,7 74,7 27 10 Skirts and divided skirts, thous.Palaidinukės moterims arba mergaitėms, mln. 0,5 0,6 0,2 8 -11

Women’s and girls blouses, mill.

Apsiaustai (visų rūšių) iš natūralaus kailio 407 402 89 5 -43 Coats of fur Odos ir odos dirbinių gamyba

Manufacture of leather and leather products

Rankinės, tūkst. 13,9 15,9 5,9 12 0,2 Handbags, thous. Avalynė, tūkst. porų 203,1 281,7 92,4 2,4 k. -6 Footwear, thous. pairs

PRAMONĖ INDUSTRY


Pagaminta Produced





2010 March


Medienos ir medinių gaminių, išskyrus baldus, gamyba

Manufacture of wood and products of wood, except furniture

Langai ir jų rėmai, tūkst. 17,3 18,6 6,9 11 30 Windows and their frames of wood, thous.

Durys, jų staktos ir slenksčiai, tūkst. 115,3 131,4 51,4 47 57

Doors and their frames of wood, thous.

Klijuotinė fanera, tūkst. m3 12,0 13,8 4,9 2 13 Plywood, thous. m3 Medienos smulkinių plokštės, tūkst. m3 124,7 152,1 53,2 13 14

Particle and similar board, thous. m3

Medienos plaušo plokštės, mln. m2 6,2 7,2 2,4 22 9 Wooden fibre board, mill. m2 Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba


Popierius ir kartonas, tūkst. t 26,4 33,8 11,9 24 16 Paper and paperboard, thous. t

Gofruotas kartonas ir tara, tūkst. t 16,3 19,6 7,3 14 23

Corrugated paper and paper-board, boxes and cases of cor-rugated paper or paperboard, thous. t

Rafinuotų naftos produktų gamyba

Manufacture of refined petroleum products

Durpių briketai ir pusbrikečiai, tūkst. t 1,9 0,05 - - -

Briquettes and semibriquettes of peat, thous. t

Chemikalų ir chemijos produktų gamyba


Sieros rūgštis, 100% SO2, tūkst. t 185,2 194,0 66,8 0,3 11 Sulphur acid SO2, thous. t Fosforo rūgštis, 100% P2O2, tūkst. t 102,2 107,8 35,1 0,2 1

Phosphoric acid, 100% P2O2, thous. t

Azotinės trąšos, 100% N, tūkst. t 191,7 335,5 136,1 2,5 k. 44

Mineral nitrogenous fertilizers, 100% N, thous. t

Diamofosas, tūkst. t 205,0 203,1 65,7 -5 3 Diammonium phosphate, thous. tSintetinės dervos ir plastmasės, tūkst. t 12,1 13,0 4,1 -7 -3

Synthetic resin and plastics, thous. t

Tualetinis muilas, t 95,4 60,5 12,1 -55 -35 Toilet soap, t Skalbimo muilas, t 214,1 203,3 116,0 24 79 Washing soap, t Fermentiniai preparatai, t 1,4 1,8 0,7 29 27 Fermented preparations, t Verpalai iš celiuliozės acetato, t 1392,9 1918,2 633,4 23 0,1 Yarn of cellulose acetate, t Guminių ir plastikinių gaminių gamyba


Plastikiniai buteliai, didbuteliai, flakonai ir panašūs gaminiai, mln. 608,0 759,0 269,3 4 7

Plastic bottles including those of large capacity, flasks and similar articles, mill.

Langai, durys, jų slenksčiai, staktos, tūkst. 42,1 49,5 22,1 26 45

Windows, doors, their frames and thresholds, thous.

Vamzdžiai, vamzdeliai, šlangai ir žarnos iš plastikų, tūkst. t 1,0 1,7 0,6 52 3

Tubes, pipes and hoses and fittings thereof plastics, thous. t

Maišeliai ir plėvelės iš polieti-leno, tūkst. t 16,6 19,7 7,2 17 24

Sacks and films of polymers of ethylene, thous. t

PRAMONĖ INDUSTRY


Pagaminta Produced





2010 March


Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba


Sienų stikliniai izoliacijos elementai, tūkst. m2 137,1 176,8 73,1 20 45

Multiple-walled insulating units of glass, thous. m2

Buteliai iš bespalvio ir spalvoto stiklo, mln. 21,9 37,2 13,8 2 k. 22

Bottles of colourless and coloured glass, mill.

Cementas, tūkst. t 63,5 106,1 57,8 33 63 Cement, thous. t

Molinės statybinės plytos, tūkst. m3 2,0 4,5 2,3 2 k. 2,5 k. Clay building bricks, thous. m3

Silikatinės plytos ir blokeliai, tūkst. t 12,4 14,7 6,9 -20 75

Silicate bricks and blocks, thous. t

Surenkamieji konstrukciniai elementai, skirti statybai arba civilinei inžinerijai, tūkst. t 73,2 84,7 35,0 13 49

Prefabricated structural components for building or civil engineering, thous. t

Pagrindinių metalų gamyba Manufacture of basic metals Viela iš geležies arba nelegiruotojo plieno, tūkst. t 12,4 16,0 5,6 16 11

Wire of iron or non-alloy steel, thous. t

Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba


Vinys, tūkst. t 6,4 7,0 2,5 8 10 Nails, thous. t Katilai (centrinio šildymo) 799 1246 388 21 5 Boilers for central heating

Tvirtinimo detalės, t 275,2 425,5 182,3 44 65 Reinforcement components, t

Langai, durys, jų slenksčiai, staktos iš aliuminio, tūkst. 3,6 4,6 1,8 3,3 k. 34

Windows, doors, their frames and thresholds from aluminium, thous.

Langai, durys, jų slenksčiai, staktos iš geležies, tūkst. 7,9 10,4 3,8 29 1

Windows, doors, their frames and thresholds from iron, thous.

Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba


Staliniai asmeniniai kompiu-teriai, tūkst. 1,8 2,5 0,9 14 23 Desk top PCs, thous. Televizoriai, tūkst. 111,6 90,3 42,8 -3 94 TV sets, thous.

Elektros energijos skaitikliai, tūkst. 27,3 6,8 1,1 -88 -69 Electricity supply meters, thous.

Skysčio skaitikliai, tūkst. 42,4 29,6 9,7 -55 -9 Liquid supply meters, thous.

Elektros įrangos gamyba Manufacture of electrical equipment

Nuolatinės ir kintamosios srovės varikliai, tūkst. 17,1 19,5 6,4 -0,2 -5 Electric and AC motors, thous.

Elektros laidai ir kabeliai, t 276,7 478,4 166,6 56 9 Electric wires and cables, t Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba

Manufacture of machinery and equipment n.e.c.

Suvirinimo įrenginiai 15 45 20 20 k. 11 Welding machine Medienos apdirbimo staklės 26 25 10 -17 25 Machine-tools for working wood

Šienavartės, grėbiamosios ir būgninės šienavartės 43 73 30 -6 15 Rakers-tedders

PRAMONĖ INDUSTRY


Pagaminta Produced





2010 March


Metalo apdirbimo staklės 5 2 1 - - Machine-tools for working metal

Pakavimo ir įvairių talpų pripildymo, uždarymo įrenginiai 10 27 15 5 k. 7,5 k.

Machinery for packing, filling, closing different products

Šaldytuvai ir šaldyklės, tūkst. 26,1 35,8 13,1 23 10 Refrigerators and freezers, thous.

Autokompresoriai, tūkst. 6,1 11,0 4,6 9 62 Compressors for motor vehicles,thous.

Variklinių transporto priemo-nių, priekabų ir puspriekabių gamyba

Manufacture of motor vehicles, trailers and semitrailers

Priekabos ir puspriekabės 175 439 200 2,8 k. 50 Manufacture of trailers and semi-trailers

Izoliuoto laido ir kabelio rinkiniai, tūkst. t 0,3 0,6 0,2 85 18

Insulated wire and cable sets, thous. t

Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba


Dviračiai, tūkst. 124,4 131,9 52,7 1 23 Bicycles, thous.

Baldų gamyba, tūkst. Furniture, thous. Sofos lovos 9,8 23,7 7,5 2,1 k. -12 Sofa-beds

Valgomieji stalai 228,1 289,7 96,6 14 1 Dining tables

Medinės lovos 24,2 49,1 18,6 3,1 k. 16 Wooden beds

Drabužių spintos 14,8 153,6 53,7 8,8 k. 16 Wardrobes

Kita gamyba Other manufacturing Ozono terapijos, deguonies terapijos, aerozolinės terapijos, kvėpavimo aparatai, mln. 12,6 18,1 6,2 29 -11

Ozone therapy, oxygen therapy, aerosol therapy, respiration apparatus, mill.

1 Gaminių kodų sąrašą pagal Produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatorių (PGPK 2010 m. II dalį) galite rasti adresu

http://www.stat.gov.lt/uploads/kodu_sarasas_2010.pdf.

The list of product codes by Community Production List (PROD COM 2010 national) can be found on the website: http://www.stat.gov.lt/uploads/kodu_sarasas_2010.pdf.

http://www.stat.gov.lt/uploads/kodu_sarasas_2010.pdf

http://www.stat.gov.lt/uploads/kodu_sarasas_2010.pdf

ENERGETIKA ENERGY


ENERGETIKA ENERGY

Informacija apie pagrindinių kuro ir energijos rūšių išteklius ir jų pokyčius parengta remiantis atrankinio mėnesinio tyrimo

duomenimis. Buvo apklaustos pagrindinės kurą ir energiją gaminančios, importuojančios ir eksportuojančios įmonės. Šalies ištekliai susideda iš gamybos ir importo, atėmus eksportą, bunkeriavimą, pridėjus (atėmus) atsargų pasikeitimus.

Gamyba – iš gamtinių šaltinių gautas arba pagamintas kuras ir energija. Naftos produktų gamyboje yra įvertinti reklasifikuoti

ir regeneruoti produktai bei biodegalai, įmaišyti į automobilių benziną ir dyzeliną. Importas ir eksportas – kuras ir energija laikomi importuotais arba eksportuotais, kai kertamos šalies sienos, neatsižvel-

giant į tai, ar buvo atliktos muitinės procedūros, ar ne. Čia neapskaitomas kuro tranzitas ir degalai, kuriais transporto priemonė

(automobilis, lėktuvas, laivas ir kt.) buvo aprūpinta užsienyje. Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas – kuras, tiekiamas visiems užsienio ir Lietuvos jūriniams laivams, naudojamiems

tarptautinei laivybai. Neįtraukiamas kuras, sunaudojamas žvejybai ir vidaus laivybai naudojamuose laivuose. Atsargų pasikeitimas – mėnesio pradžios ir pabaigos kuro atsargų skirtumas yra neigiamas, jeigu per mėnesį kuro

atsargos padidėjo, ir teigiamas, jei kuro atsargos sumažėjo.

2011 m. sausio–vasario mėn., palyginti su 2010 m. sausio–vasario mėn., pagrindiniai kuro ir energijos ištekliai kito

nevienodai. Durpių kurui ištekliai padidėjo 55,6 procento, žalios naftos – 25,3 procento, o skystojo kuro (įvairaus mazuto)

sumažėjo 20,8 procento, akmens anglies – 7,9 procento.

Iš visų rūšių transportui naudojamo kuro (degalų) padaugėjo suskystintų naftos dujų išteklių – 3,8 procento, dyzelino

transportui – 0,5 procento, o automobilių benzino ištekliai sumažėjo 18,1 procento, reaktyvinių degalų – 15,7 procento.

Gamtinių dujų ištekliai 2011 m. sausio–vasario mėn., palyginti su 2010 m. sausio–vasario mėn., sumažėjo 9,8 procento, o

elektros energijos – 4,6 procento.

Information about the main fuel and energy resources and their changes has been worked up basing on the data of a

sampled monthly survey. Questionnaires have been sent to the leading fuel and energy producing, importing and exporting

enterprises.

Domestic supply is defined as production and imports less exports, marine bunkers, plus/minus changes in stocks.

Production refers to the quantities of fuels extracted and produced. Production of petroleum products covers production,

interproduct transfers, recovered products and biofuels blended into motor gasoline and transport diesel.

Imports and exports comprise the amounts which have crossed the state border, irrespective of whether or not customs

clearance has taken place. Fuel transit and fuel with which vehicles (cars, aircraft, ships, etc.) were fuelled abroad is not

recorded.

International marine bunkers are defined as quantities of fuels delivered to ships of all flags that are engaged in

international navigation. Consumption by ships engaged in fishing and domestic navigation vessels is excluded.

Change in stocks is a difference in stocks from the beginning to the end of the month. It is negative if stocks of fuel over

the month increased and, respectively, it is positive if stocks of fuel decreased.

In January–February 2011, compared to January–February 2010, changes in stocks of the main fuel and energy resources

varied. The resources of peat increased by 55.6 per cent, the resources of crude oil – by 25.3 per cent, whereas the resources

of fuel oil decreased by 20.8 per cent, the resources of coal – by 7.9 per cent.

Out of all types of fuel resources used in transport, resources of liquefied petroleum gases increased by 3.8 per cent,

transport diesel – by 0.5 per cent, whereas the resources of motor gasoline decreased by 18.1 per cent, jet fuel – by

15.7 per cent.

Natural gas resources in January–February 2011, compared to January–February 2010, decreased by 9.8 per cent,

electricity – by 4.6 per cent.

ENERGETIKA ENERGY


Pagrindinių šalies kuro ir energijos rūšių ištekliai 2011 m. vasario mėn. Domestic supply of the main types of fuel and energy, February 2011 Šalies

ištekliai Domestic supply

iš jų – of which

gamyba importas eksportas tarptautinis jūrinis bun-keriavimas

atsargų pasikei-timas

production imports exports international marine bunkers

changes in stocks

Akmens anglys, tūkst. t 19,7 - 27,0 2,5 - -4,8 Hard coal, thous. t

Durpės kurui, tūkst. t 4,6 0,3 - 0,7 - 5,0 Peat, thous. t

Žalia nafta, tūkst. t 719,7 8,7 713,4 9,1 - 6,7 Crude oil, thous. t

Skystasis kuras (mazutai), tūkst. t 27,1 159,7 12,4 140,1 11,3 6,4 Fuel oil, thous. t

Dyzelinas transportui, tūkst. t 66,4 282,4 11,5 237,6 - 10,1 Transport diesel, thous. t

Gazoliai, naudojami šildymui ir kt. (įsk. laivams patiektus gazolius), tūkst. t 2,2 2,0 2,8 - 1,6 -1,0

Heating and other gasoil, thous. t

Automobilių benzinas, tūkst. t 18,6 229,8 - 219,2 - 8,0 Motor gasoline, thous. t

Reaktyviniai degalai (žibalo ir benzino tipo), tūkst. t 3,0 6,2 0,1 7,0 - 3,7

Jet fuel (gasoline and kerosine type), thous. t

Suskystintos naftos dujos, tūkst. t 15,0 15,4 6,5 8,1 - 1,2

Liquefied petroleum gases, thous. t

Gamtinės dujos, mln. m3 408,9 - 409,1 - - -0,2 Natural gas, mill. m3

Elektros energija, GWh 914,2 404,8 642,3 132,9 - - Electricity, GWh Pagrindinių šalies kuro ir energijos rūšių išteklių pokyčiai Changes in domestic supply of the main types of fuel and energy Šalies ištekliai Padidėjimas, sumažėjimas (-), %

Domestic supply Growth, drop (-), % sausio–vasario mėn. vasario mėn. sausio–vasario

mėn., palyginti su 2010 m. sausio–vasario mėn. January–Febru-ary, compared to January–Febru-ary 2010

vasario mėn., palyginti su 2010 m. vasario mėn. February, compared to February 2010

January–February February

2010 2011 2010 2011

Akmens anglys, tūkst. t 43,3 39,9 18,9 19,7 -7,9 4,2 Hard coal, thous. t

Durpės kurui, tūkst. t 6,3 9,8 3,3 4,6 55,6 39,4 Peat, thous. t

Žalia nafta, tūkst. t 1251,3 1568,1 640,0 719,7 25,3 12,4 Crude oil, thous. t

Skystasis kuras (mazutai), tūkst. t 71,8 56,9 23,3 27,1 -20,8 16,3 Fuel oil, thous. t

Dyzelinas transportui, tūkst. t 120,6 121,2 60,0 66,4 0,5 10,7 Transport diesel, thous. t

Gazoliai, naudojami šildymui ir kt. (įsk. laivams patiektus gazolius), tūkst. t 3,9 4,3 1,8 2,2 10,3 22,2

Heating and other gasoil, thous. t

Automobilių benzinas, tūkst. t 43,7 35,8 20,4 18,6 -18,1 -8,8 Motor gasoline, thous. t

Reaktyviniai degalai (žibalo ir benzino tipo), tūkst. t 7,0 5,9 3,4 3,0 -15,7 -11,8

Jet fuel (gasoline and kerosine type), thous. t

Suskystintos naftos dujos, tūkst. t 29,2 30,3 13,9 15,0 3,8 7,9

Liquefied petroleum gases, thous. t

Gamtinės dujos, mln. m3 905,4 816,8 408,5 408,9 -9,8 0,1 Natural gas, mill. m3

Elektros energija, GWh 1994,7 1903,4 915,4 914,2 -4,6 -0,1 Electricity, GWh

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS FOREIGN DIRECT INVESTMENT



Tiesiogine užsienio investicija laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. 10 procentų balso teisių pripažįstama kaip žemutinė riba, nuo kurios tiesioginis užsienio investuotojas turi galimybę dalyvauti valdant tiesioginio investavimo įmonę. Užsienio investicija, mažesnė kaip 10 procentų balso teisių, priskiriama ne tiesioginėms investicijoms, o investicijų portfeliui.

Tiesioginėms užsienio investicijoms priskiriamas ne tik pirminis kapitalo investavimas, bet ir visos vėlesnės ekonominės operacijos tarp investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. Taigi tiesiogines užsienio investicijas sudaro:

– tiesioginiam užsienio investuotojui tenkanti įmonės nuosavo kapitalo dalis (atsižvelgiant į turimas balso teises, t. y. į turimą įmonės įstatinio kapitalo dalį);

– reinvesticijos – tiesiogiai užsienio investuotojui priklausanti pelno (nuostolio) dalis, kuri jam ataskaitiniu laikotarpiu nepaskirstyta dividendų forma, o likusi įmonėje;

– tiesioginio užsienio investuotojo investavimo įmonei suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos. Paskolos, gautos Lietuvos valstybės vardu ir su valstybės garantija, nėra tiesioginės užsienio investicijos;

– kitas įmonės kapitalas – tai tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės prekybos skolos, priskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai, privilegijuotos akcijos, nesuteikiančios teisių į turtą likviduojant įmonę, palūkanos už paskolas ir t. t.

Informacija pateikiama apie sukauptąsias tiesiogines užsienio investicijas tam tikrą datą, kurios rodo realią laikotarpio pabaigoje esančių tiesioginių užsienio investicijų būklę.

Pagrindinis duomenų šaltinis – tiesioginių užsienio investicijų statistinis tyrimas. Statistiniams duomenims rinkti naudojama tiesioginių užsienio investicijų statistinė ataskaita TUI-01. Papildomas statistinių duomenų šaltinis – iš valstybės įmonės Registrų centro kas ketvirtį gaunami Nekilnojamojo turto registro išrašai. Iš jų rengiama statistinė informacija apie nerezidentų įsigytą ir parduotą privatų nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 35 099,6 mln. litų (10 165 mln. eurų). Vienam šalies gyventojui teko 10 817 litų (3 133 eurai) tiesioginių užsienio investicijų. Daugiausia yra investavę Lenkijos (11,6 %), Švedijos (11 %), Danijos (10,5 %), Vokietijos (10,2 %) investuotojai.

Į apdirbamąją gamybą investuota 28,6 procento, didmeninę ir mažmeninę prekybą; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą – 12,9, informacijos ir ryšių paslaugų veiklą – 12,9, finansinę ir draudimo – 12,6, nekilnojamojo turto operacijų veiklą – 10,2 procento visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.

2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvos įmonės užsienyje investavo 5 458,8 mln. litų. Daugiausia investuota Nyderlanduose (25,8 %), Latvijoje (17,4 %), Kipre (10,5 %) Lenkijoje (8 %) ir Rusijoje (7,4 %).

Lietuvos įmonės užsienyje investavo į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą – 27,6 procento, nekilnojamojo turto operacijų veiklą – 19, didmeninę ir mažmeninę prekybą; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą – 14,5, apdirbamąją gamybą – 11,9, finansinę ir draudimo veiklą – 9,9 procento visų Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje.

Foreign direct investment is such investment on the basis of which long-term economic financial relations and interests

are built between a foreign direct investor and a direct investment company. 10 per cent of voting rights is the lowest limit under which a foreign direct investor has a possibility to participate in the management of the direct investment company. Foreign investment lower than 10 per cent of voting rights is attributed to investment portfolio instead of direct investment. Not only the primary capital investment is attributed to foreign direct investments, but also all later operations between the investor and the direct investment company. Foreign direct investments consist of the following:

– part of share capital of foreign direct investor (with reference to the acquired voting rights, i.e. acquired share of the companies’ authorized capital);

– reinvested earnings consist of the direct investors’ share (in portion to direct equity participation) of earnings not distributed as dividends during the period under review and remained in the company;

– long-term and short-term loans extended by the foreign direct investor to the investment company. Loans received on behalf of the State and under the Government guarantee are not considered as foreign direct investment;

– other capital means liabilities of foreign direct investors and investment company such as: debts in trade, deferred dividends, preferred shares that do not guarantee rights to the assets in the event the company is liquidated, interest on loans, etc.



The information covers foreign direct investment positions that reflect the real situation of foreign direct investment at the end of the period.

The main data source is a Statistical Survey on Foreign Direct Investment. The Foreign Direct Investment Statistical Report TUI-01 is used for statistical data collection. An additional source of statistical information is quarterly data on records of Real Estate Register provided by the State Enterprise Center of Registers, on the basis whereof statistical information on private real estate acquired and sold in Lithuania by non-residents is prepared.

As of 31 December 2010, foreign direct investment in Lithuania amounted to LTL 35 099.6 million (EUR 10 165 million). Foreign direct investment per capita was LTL 10 817 (EUR 3 133). The largest investment came from Poland (11.6 per cent), Sweden (11 per cent), Denmark (10.5 per cent) and Germany (10.2 per cent).

Considerable investment was made in manufacturing – 28.6 per cent of total investment, wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles – 12.9 per cent, information and communication – 12.9 per cent, financial and insurance – 12.6 per cent, real estate activities – 10.2 per cent.

Lithuanian direct investment abroad as of 31 December 2010 amounted to LTL 5 458.8 million. The largest investment was made in the Netherlands (25.8 per cent), Latvia (17.4 per cent), Cyprus (10.5 per cent), Poland (8 per cent) and Russia (7.4 per cent).

Lithuanian enterprises invested in professional, scientific and technical activities – 27.6 per cent of the total Lithuanian direct investment abroad, real estate activities – 19 per cent, wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles – 14.5 per cent, manufacturing – 11.9 per cent and financial and insurance activities – 9.9 per cent. Tiesioginės užsienio investicijos pagal šalis investuotojas Foreign direct investment by investing countries 2009 12 31 2010 09 30 2010 12 31

mln. Lt LTL mill.

% mln. Lt LTL mill.

% mln. Lt LTL mill.

%

Iš viso 33695,9 100 34233,9 100 35099,6 100 Total ES 27 26557,7 78,8 26765,8 78,2 27329,7 77,9 EU 27 NSV 2334,8 6,9 2601,8 7,6 3094,6 8,8 CIS ELPA 2379,8 7,1 2397,7 7,0 2306,3 6,6 EFTA Lenkija 3560,9 10,6 3893,2 11,4 4087,9 11,6 Poland

Švedija 3942,1 11,7 3779,8 11,0 3869,6 11,0 Sweden

Danija 3356,6 10,0 3564,7 10,4 3701,2 10,5 Denmark

Vokietija 3446,0 10,2 3477,3 10,2 3568,9 10,2 Germany

Rusija 2150,0 6,4 2428,7 7,1 2911,6 8,3 Russia

Nyderlandai 2311,3 6,9 2547,4 7,4 2497,9 7,1 Netherlands

Estija 2498,1 7,4 2212,0 6,5 2265,0 6,5 Estonia

Suomija 1593,7 4,7 1579,0 4,6 1601,7 4,6 Finland

Latvija 1421,3 4,2 1360,5 4,0 1328,3 3,8 Latvia

Norvegija 1242,2 3,7 1235,3 3,6 1162,1 3,3 Norway

Kitos šalys 8173,7 24,2 8156,0 23,8 8105,4 23,1 Other countries



Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis Foreign direct investment by economic activity EVRK 2 red. EVRK 1 Rev. 2

Ekonominės veiklos rūšys Įmonių skaičius Number of enterprises

Tiesioginės užsienio investicijos Foreign direct investment

Economic activity

2009 12 31 2010 12 31 2009 12 31 2010 12 31

mln. Lt LTL mill.

% mln. Lt LTL mill.

%

Iš viso 3127 2977 33695,9 100 35099,6 100 Total

A Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 63 66 303,0 0,9 317,8 0,9

Agriculture, forestry and fishing

B Kasyba ir karjerų eksploata-vimas 8 10 71,7 0,2 167,5 0,5 Mining and quarrying

C Apdirbamoji gamyba 472 452 8920,0 26,5 10054,8 28,6 Manufacturing

D Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 15 18 2652,9 7,9 3018,5 8,6


E Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas 15 14 57,9 0,2 61,1 0,2

Water supply; sewerage, waste management and remediation activities

F Statyba 190 168 1033,8 3,1 1186,1 3,4 Construction

G Didmeninė ir mažmeninė pre-kyba; variklinių transporto prie-monių ir motociklų remontas 1108 1059 4498,2 13,3 4537,6 12,9

Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles

H Transportas ir saugojimas 209 209 676,1 2,0 800,2 2,3 Transportation and storage

I Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 95 82 245,1 0,7 212,1 0,6

Accommodation and food service activities

J Informacija ir ryšiai 161 138 4324,7 12,8 4511,7 12,9 Information and communi-cation

K Finansinė ir draudimo veikla 60 48 4926,7 14,6 4415,7 12,6 Financial and insurance activities

L Nekilnojamojo turto operacijos 223 212 3771,9 11,2 3578,4 10,2 Real estate activities

M Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 320 321 895,2 2,7 1018,5 2,9

Professional, scientific and technical activities

N Administracinė ir aptarnavimo veikla 125 125 433,0 1,3 364,6 1,0

Administrative and support service activities

P Švietimas 14 17 16,8 0,0 13,3 0,0 Education

Q Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 14 14 58,6 0,2 59,6 0,2

Human health and social work activities

R Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 17 12 106,6 0,3 87,2 0,2

Arts, entertainment and recreation

S Kita aptarnavimo veikla 18 12 25,3 0,1 7,3 0,0 Other service activities

Privataus nekilnojamojo turto įsigijimas ir pardavimas - - 678,4 2,0 687,6 2,0

Private purchases of real estate and sale




Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje pagal šalis Lithuanian direct investment abroad by country

2009 12 31 2010 09 30 2010 12 31

mln. Lt LTL mill.

% mln. Lt LTL mill.

% mln. Lt LTL mill.

%

Iš viso 5557,4 100 4820,8 100 5458,8 100 Total ES 27 4196,6 75,5 3548,2 73,6 4266,7 78,2 EU 27 NSV 1101,5 19,8 1016,2 21,1 956,7 17,5 CIS ELPA 103,9 1,9 19,2 0,4 17,2 0,3 EFTA Nyderlandai 1162,5 20,9 896,6 18,6 1405,8 25,8 Netherlands Latvija 1055,8 19,0 926,7 19,2 950,3 17,4 Latvia Kipras 325,5 5,9 427,8 8,8 574,4 10,5 Cyprus Lenkija 429,4 7,7 433,7 9,0 434,9 8,0 Poland Rusija 525,6 9,5 464,9 9,6 403,7 7,4 Russia

Kaliningrado sritis 190,3 3,4 179,4 3,7 185,4 3,4 Kaliningrad regionUkraina 382,2 6,9 343,3 7,1 341,6 6,3 Ukraine Jungtinė Karalystė 373,0 6,7 291,2 6,0 291,9 5,3 United Kingdom Baltarusija 152,4 2,7 202,2 4,2 205,7 3,8 Belarus Danija 210,8 3,8 194,8 4,0 195,2 3,6 Denmark Kitos šalys 940,2 16,9 639,6 13,5 655,3 11,9 Other countries

Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje pagal ekonominės veiklos rūšis Lithuanian direct investment abroad by economic activity EVRK 2 red. EVRK 1 Rev. 2

Ekonominės veiklos rūšys Įmonių skaičius Number of enterprises


Economic activity

2009 12 31 2010 12 31 2009 12 31 2010 12 31

mln. Lt LTL mill.

% mln. Lt LTL mill.

%

Iš viso 373 379 5557,4 100 5458,8 100 Total A Žemės ūkis, miškininkystė ir

žuvininkystė • • • • • • Agriculture, forestry and fishing

C Apdirbamoji gamyba 62 60 703,3 12,7 648,5 11,9 Manufacturing D Elektros, dujų, garo tiekimas ir

oro kondicionavimas • • • • • • Electricity, gas, steam and air conditioning supply

E Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas 2 4 11,5 0,2 12,2 0,2

Water supply; sewerage, waste management and remediation activities

F Statyba 25 21 90,5 1,6 96,2 1,8 Construction G Didmeninė ir mažmeninė pre-

kyba; variklinių transporto prie-monių ir motociklų remontas 154 147 939,1 16,9 791,4 14,5


H Transportas ir saugojimas 28 30 291,0 5,2 427,2 7,8 Transportation and storage I Apgyvendinimo ir maitinimo

paslaugų veikla 5 5 61,7 1,1 54,9 1,0 Accommodation and food service activities

J Informacija ir ryšiai 12 15 171,7 3,1 121,0 2,2 Information and communi-cation

K Finansinė ir draudimo veikla 15 14 799,0 14,4 539,1 9,9 Financial and insurance activities

L Nekilnojamojo turto operacijos 26 27 1689,7 30,4 1037,6 19,0 Real estate activities M Profesinė, mokslinė ir techninė

veikla 30 36 549,2 9,9 1505,2 27,6 Professional, scientific and technical activities

N Administracinė ir aptarnavimo veikla 8 11 22,0 0,4 21,9 0,4

Administrative and support service activities

Kitos veiklų rūšys 4 7 1,1 0,0 10,5 0,2 Other kind of activity Privataus nekilnojamojo turto

įsigijimas ir pardavimas - - 201,3 3,6 167,5 3,1 Private purchases of real estate and sale


VIDAUS PREKYBA DOMESTIC TRADE



Vidaus prekybos statistikos skyrius atlieka atrankinį mėnesinį prekybos ir maitinimo įmonių tyrimą (imtis – 19,5 % visų

įmonių, kurių pagrindinė veikla – prekyba arba maitinimas). Tyrimo tikslas – statistiškai įvertinti įmonių, kurių pagrindinė veikla

yra prekyba arba maitinimas, bendros apyvartos trumpalaikius pokyčius. Tyrimo statistinis vienetas – įmonė. Rodiklis – apyvarta. Apyvarta – tai pajamos (neįskaitant PVM), gaunamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas per ataskaitinį laikotarpį.

Skaičiuojant apyvartos apimties pokyčius yra naudojamas vartojimo prekių kainų indeksas.

Kadangi apyvartos apimties pokyčiams turi įtakos sezonas ir darbo dienų skaičius, pateikiama ir statistinė informacija

pašalinus šių veiksnių įtaką apyvartos apimties pokyčiams. Sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakai įvertinti naudojama

TRAMO/SEATS programa.

Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir maž-meninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta (be PVM) 2011 m. kovo mėn. sudarė 2 483,5 mln. litų ir, palyginti su vasario mėn., padidėjo 15,8 procento palyginamosiomis kainomis.

Automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2011 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn., padidėjo 8,3 pro-

cento palyginamosiomis kainomis.

Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta 2011 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn., padidėjo 9,8 procento

palyginamosiomis kainomis, o ne maisto prekėmis (neįskaitant automobilių) prekiaujančių įmonių – 15,6 procento.

Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta 2011 m.

kovo mėn., palyginti su vasario mėn., padidėjo 24,9 procento palyginamosiomis kainomis.

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta (be PVM) 2011 m. kovo mėn. sudarė 66,1 mln. litų ir, palyginti su

vasario mėn., padidėjo 10,7 procento. Mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei

remonto įmonių apyvarta (be PVM) 2011 m. kovo mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn., padidėjo 20,5 procento palyginamosiomis kainomis.

2011 m. kovo mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn., mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir

motociklų prekybą, įmonių apyvarta padidėjo 4,1 procento palyginamosiomis kainomis.

Automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2011 m. kovo mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn., padidėjo

9 procentais palyginamosiomis kainomis.

Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta 2011 m.

kovo mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn., padidėjo 76,6 procento palyginamosiomis kainomis.

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta 2011 m. kovo mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn., padidėjo 6,8 pro-

cento palyginamosiomis kainomis.

A monthly survey on trade and catering enterprises is conducted by the Domestic Trade Statistics Division (sample size –

19.5 per cent of all enterprises the main activity of which is trade or catering). The aim of this survey is to statistically assess

short-term changes in the total turnover of enterprises the main activity of which is trade or catering. A statistical unit of the

survey is an enterprise. An indicator is turnover.

Turnover is total income (VAT excluded) received from goods sold and services provided over the reference period.

To calculate the changes in the volume of turnover the consumer price index of goods is used.

Due to the fact that changes in the volume of turnover depend on seasonal factors and the number of working days, the

impact of the latter factors on the changes in the volume of turnover is assessed and edited statistical information is presented.

For seasonal and working day adjustment, a program TRAMO/SEATS has been used.



According to preliminary data, the turnover of retail trade, wholesale and retail trade and repair of motor vehicles and motorcycles enterprises (VAT excluded) in March 2011 made up LTL 2 483.5 million and, against February, increased by 15.8 per cent at constant prices.

The retail sale of automotive fuel in March 2011, compared with February, increased by 8.3 per cent at constant prices. The turnover of enterprises trading in food products in March 2011, against February, increased by 9.8 per cent at constant

prices, while that of enterprises trading in non-food goods (automobiles excluded) – by 15.6 per cent. The wholesale and retail trade and repair of motor vehicles and motorcycles in March 2011, compared with February,

increased by 24.9 per cent at constant prices. The turnover of enterprises engaged in food and beverages service activities (VAT excluded) over March 2011 totalled

LTL 66.1 million and, against February, increased by 10.7 per cent. The turnover of retail trade, wholesale and retail trade and repair of motor vehicles and motorcycles enterprises

(VAT excluded) in March 2011, against March 2010, increased by 20.5 per cent at constant prices. In March 2011, against March 2010, the turnover of retail trade enterprises, except trade of motor vehicles and motorcycles,

increased by 4.1 per cent at constant prices. The retail sale of automotive fuel in March 2011, compared with March 2010, increased by 9 per cent at constant prices. The wholesale and retail trade and repair of motor vehicles and motorcycles in March 2011, compared with March 2010,

increased by 76.6 per cent at constant prices. The turnover of enterprises engaged in food and beverages service activities in March 2011, against March 2010, increased

by 6.8 per cent at constant prices. Prekybos ir maitinimo įmonių apyvartos (be PVM) pokyčiai* Turnover changes in trade and catering enterprises (VAT excluded)*

Palyginamosiomis kainomis, padidėjimas, sumažėjimas (-), procentais At constant prices, growth, drop (-), per cent EVRK 2 red. EVRK 1 Rev. 2

Ekonominės veiklos rūšys 2011 m. kovo mėn., palyginti su 2005 m. mė-nesio vidurkiu March 2011, compared to monthly average of 2005

Sausio–kovo mėn., palyginti su 2010 m. sausio–kovo mėn. January–March, compared to January–March 2010


Economic activity



45+47 Mažmeninė prekyba, įskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir maž-meninę prekybą bei remontą 7,9 20,0 20,5 15,8

Retail trade; wholesale and retail trade and repair of motor vehicles and motor-cycles

45 Variklinių transporto priemo-nių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas 65,6 79,7 76,6 24,9

Wholesale and retail trade and repair of motor vehiclesand motorcycles

45.1+ 45.3+ 45.4

Variklinių transporto priemonių, motociklų, jų atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas 69,7 83,1 79,8 25,1

Sale of motor vehicles and motorcycles and related parts and accessories

45.20 Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas -12,3 10,0 8,2 16,9

Maintenance and repair of motor vehicles

47 Mažmeninė prekyba, išskyrusvariklinių transporto priemo-nių ir motociklų prekybą -8,0 4,9 4,1 11,7

Retail trade, except of motor vehicles and motor-cycles

47.30 Automobilių degalų mažmeninė prekyba -5,7 8,3 9,0 8,3

Retail sale of automotive fuel

47–47.30

Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą (neįskai-tant automobilių degalų mažmeninės prekybos) -8,5 4,1 3,1 12,6

Retail trade, except of motor vehicles and motorcycles (except retail sale of automo-tive fuel)




Ekonominės veiklos rūšys 2011 m. kovo mėn., palyginti su 2005 m. mė-nesio vidurkiu March 2011, compared to monthly average of 2005

Sausio–kovo mėn., palyginti su 2010 m. sausio–kovo mėn. January–March, compared to January–March 2010


Economic activity



47.11+ 47.2

Mažmeninė prekyba maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais -14,1 -0,2 -1,5 9,8

Retail sale of food products, alcoholic beverages and tobacco

47.11 Mažmeninė prekyba nespe-cializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas -14,8 -0,6 -1,9 9,8

Retail sale in non-specia-lized stores with food, beverages or tobacco predominating

47.2 Maisto, gėrimų ir tabako mažmeninė prekyba specia-lizuotose parduotuvėse 30,6 23,3 21,1 9,5

Retail sale of food, beverages and tobacco in specialized stores

47.19+ 47.4+ 47.5+ 47.6+ 47.7+ 47.8+ 47.9

Mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis

-1,8 9,1 8,3 15,6 Retail sale of non food products

47.51+ 47.71+ 47.72

Tekstilės, drabužių ir avalynės specializuota mažmeninė prekyba 70,7 9,2 4,1 7,7

Retail sale of textiles, clothing, footwear and leather goods

47.43+ 47.52+ 47.54+ 47.59+ 47.63

Garso ir vaizdo įrangos, įrašų, metalo dirbinių, dažų ir stiklo, elektrinių buitinių prietaisų, baldų ir apšvietimo įrangos specializuota mažmeninė prekyba -21,8 11,3 13,2 19,5

Retail sale of audio and video equipment, recordings,hardware, paints and glass,electrical household appli-ances, furniture and lighting equipment in specialised stores

47.41+ 47.42+ 47.53+ 47.61+ 47.62+ 47.64+ 47.65+ 47.76+ 47.77+ 47.78

Informacijos ir ryšių technolo-gijų įrangos, kultūros ir poilsio prekių, laikrodžių, juvelyrinių dirbinių bei kitų naujų prekių specializuota mažmeninė prekyba

-6,5 11,3 12,3 16,7 Retail sale of information and communication equipment, cultural and recreation goods, jewellery and other new goods in specialised stores

47.73+ 47.74+ 47.75

Farmacijos, medicinos ir kosmetikos prekių speciali-zuota mažmeninė prekyba 3,4 4,7 4,0 16,2

Retail sale of pharmaceuti-cal and medical goods, cos-metics and toilet articles in specialised stores

47.79 Naudotų daiktų mažmeninė prekyba parduotuvėse 62,2 20,9 35,9 33,1

Retail sale of second-hand goods in stores

47.19 Kita mažmeninė prekyba ne-specializuotose parduotuvėse -50,7 18,2 17,7 19,7

Other retail sale in non-specialized stores

56 Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla -26,2 8,7 6,8 10,7

Food and beverage service activities



LIETUVOS EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ RAIDA

Apyvartos (be PVM) indeksai Turnover indices (VAT excluded)

Palyginamosiomis kainomis, 2005 m. mėnesio vidurkis = 100 At constant prices, monthly average 2005 = 100

50

70

90

110

130

150

170

190

210

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II III

45

47

56

2007 2008 2009 2010 2011

45 – Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas Wholesale and retail trade and repair of motor vehicles and motorcycles

47 – Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą Retail trade, except of motor vehicles and motorcycles

56 – Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla Food and beverage services activities

Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvartos (be PVM) indeksai Turnover indices (VAT excluded) of retail trade enterprises except of motor vehicles and motorcycles

Palyginamosiomis kainomis, 2005 m. mėnesio vidurkis = 100 At constant prices, monthly average 2005 = 100

60

70

80

90

100

110

120

130

140

150

160


Apyvartos indeksai

Pašalinus sezono įtaką

Indices of turnover

Seasonally adjusted

2007 2008 2009 2010 2011

118

UŽSIENIO PREKYBA FOREIGN TRADE



Užsienio prekybos statistikos objektas yra į Lietuvos Respublikos statistinę teritoriją įvežamos ir iš jos išvežamos prekės. Ši statistika rengiama remiantis Intrastato ir Ekstrastato duomenimis.

Intrastatas – duomenų apie Lietuvos prekybą su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis surinkimo sistema. Informacija apie šią prekybą teikiama muitinei Intrastato ataskaitose.

Ekstrastatas apima Lietuvos prekybos su ES nepriklausančiomis šalimis duomenis, kurių šaltinis yra muitinės deklaracijos (Bendrojo administracinio dokumento) informacija.

Lietuvos užsienio prekybą apibūdina keturi rodikliai: eksportas ir importas apibrėžia prekybą su ES nepriklausančiomis šalimis, o išvežimas ir įvežimas – prekybą su ES valstybėmis. Eksportuotos ar išvežtos prekės yra paskirstytos pagal šalį gavėją. Importuotos prekės skirstomos pagal jų kilmės šalį, o įvežtos – pagal šalį siuntėją. Bendrai užsienio prekybai apibūdinti naudojamos eksporto ir importo sąvokos. Prekės klasifikuojamos remiantis Kombinuotąja nomenklatūra (KN).

Negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2011 m. vasario mėn. eksportuota prekių už 5,2 mlrd. litų, importuota – už 5,7 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,5 mlrd. litų ir buvo 63 procentais didesnis nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu. Prekybos su ES valstybėmis statistika buvo patikslinta gavus PVM deklaracijų duomenis.

2011 m. vasario mėn., palyginti su 2010 m. vasario mėn., eksportas padidėjo 43,8 procento, importas – 45,5 pro-cento. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 40,4, o importas – 51,4 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 33,9 procento, be mineralinių produktų – 25,5 procento. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 59,8 procento padidėjęs naftos produktų, 2,5 karto – trąšų, 93,8 procento – antžeminio transporto priemonių eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 43,2 procento padidėjęs žalios naftos, 2,1 karto – antžeminio transporto priemonių, 65,5 procento – katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių importas.

Per mėnesį (2011 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn.) eksportas padidėjo 4 procentais, importas – 0,6 pro-cento. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 9,6, o importas – 7,5 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 4,5, be mineralinių produktų – 0,5 procento. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 29,5 procento padidėjęs antžeminio transporto priemonių, 21,8 – trąšų eksportas.

2011 m. sausio–vasario mėn., palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, eksportas padidėjo 51 procentu, importas – 52,6 procento. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 45,1, o importas – 53,9 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 43,8 procento, be mineralinių produktų – 32,2 procento. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 75,6 procento padidėjęs naftos produktų, 2,2 karto – antžeminio transporto priemonių, 2,1 karto – trąšų eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 58,9 procento padidėjęs žalios naftos, 2,4 karto – antžeminio transporto priemonių, 84 procentais – katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių importas.

2011 m. sausio–vasario mėn. svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (14,5 %), Vokietija (8,9 %), Latvija (8,7 %) ir Nyderlandai (7,3 %). Svarbiausios importo partnerės – Rusija (37,1 %), Vokietija (8,9 %), Lenkija (7,9 %) ir Latvija (6,1 %).

2011 m. sausio–vasario mėn. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (26,8 %), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (10,2 %), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (8,5 %). Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (37,5 %), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (11 %), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (10,3 %).

The target of foreign trade statistics – commodities entering and leaving the statistical territory of the Republic of Lithuania.

Foreign trade statistics is produced based on Intrastat and Extrastat data. Intrastat is a system of data collection on Lithuanian trade with the Member States of the European Union (EU). Data on

such trade is supplied to the customs in Intrastat reports. Extrastat covers the data on Lithuanian trade with non-EU Member States; data source for this survey is customs

declarations (Single Administrative Document). Foreign trade of Lithuania is defined by four indicators: exports and imports define trade volumes of Lithuania with non-EU

Member States, while dispatches and arrivals define trade with the EU Member States. Exported or dispatched commodities are distributed by country of destination. Imported commodities are distributed by country of origin and arrived goods – by country of consignment. The publication presents data on general foreign trade volumes which are defined using the exports and imports concepts. Commodities are classified according to the Combined Nomenclature (CN).



According to non-final data obtained from customs declarations and Intrastat reporting data, exports in February 2011 amounted to LTL 5.2 billion, imports – LTL 5.7 billion. Foreign trade deficit of Lithuania amounted to LTL 0.5 billion, which is by 63 per cent more than in the same period in 2010. Data on trade with EU countries were adjusted after VAT returns data had been received.

In February 2011, against February 2010, exports and imports increased by 43.8 and 45.5 per cent, respectively. Mineral products excluded, exports and imports grew by 40.4 and 51.4 per cent, respectively. Exports of goods of Lithuanian origin grew by 33.9 per cent, mineral products excluded – 25.5 per cent. An increase in exports was influenced by a 59.8 per cent increase in exports of petroleum products, 2.5 times – fertilisers, 93.8 per cent – ground vehicles. An increase in imports was influenced by a 43.2 per cent increase in imports of crude petroleum, 2.1 times – ground vehicles, 65.5 per cent – boilers, machinery and mechanical appliances, parts thereof.

Over the month (in February 2011, against January), exports and imports grew by 4 and 0.6 per cent, respectively. Mineral products excluded, exports and imports grew by 9.6 and 7.5 per cent, respectively. Exports of goods of Lithuanian origin dropped by 4.5 per cent, mineral products excluded – 0.5 per cent. An increase in exports was influenced by a 29.5 per cent increase in exports of ground vehicles, 21.8 per cent – fertilisers.

In January–February 2011, against the same period in 2010, exports and imports increased by 51 and 52.6 per cent, respectively. Mineral products excluded, exports and imports grew by 45.1 and 53.9 per cent, respectively. Exports of goods of Lithuanian origins grew by 43.8 per cent, mineral products excluded – 32.2 per cent. An increase in exports was influenced by a 75.6 per cent increase in exports of petroleum products, 2.2 times – ground vehicles, 2.1 times – fertilisers. An increase in imports was influenced by a 58.9 per cent increase in imports of crude petroleum, 2.4 times – ground vehicles, 84 per cent – boilers, machinery and mechanical appliances, parts thereof.

In January–February 2011, the most important partners in exports were Russia (14.5 per cent), Germany (8.9 per cent), Latvia (8.7 per cent), and the Netherlands (7.3 per cent), in imports – Russia (37.1 per cent), Germany (8.9 per cent), Poland (7.9 per cent), and Latvia (6.1 per cent).

In January–February 2011, the largest share in exports fell within mineral products (26.8 per cent), products of the chemical or allied industries (10.2 per cent), machinery and mechanical appliances, electrical equipment (8.5 per cent), in imports – mineral products (37.5 per cent), machinery and mechanical appliances, electrical equipment (11 per cent), products of the chemical or allied industries (10.3 per cent). Užsienio prekyba Foreign trade

Mln. litų LTL million Sausis Vasaris

2011 2011 January February

Prekių eksportas 4952,8 5152,5 Exports of goods Prekių importas 5696,4 5732,0 Imports of goods Balansas -743,6 -579,5 Balance Eksportas ir importas pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikatorių 2011 m. sausio–vasario mėn. Exports and imports by Classification by Broad Economic Categories, January–February 2011 Makroekonomikos kategorijos

Eksportas Exports

Importas Imports

Broad Economic Categories

mln. Lt LTL mill.

% mln. Lt LTL mill.

%

Iš viso 10105,3 100 11428,3 100 Total Investicinės prekės 674,7 6,7 960,7 8,4 Capital goods Tarpinio vartojimo prekės 5406,7 53,5 7778,8 68,1 Intermediate goods Vartojimo prekės 2625,5 26,0 2212,8 19,4 Consumption goods Benzinas 966,8 9,6 18,3 0,2 Motor spirit Lengvieji automobiliai 402,6 4,0 449,0 3,9 Passenger motor cars Kiti 29,0 0,3 8,7 0,1 Other



Svarbiausi užsienio prekybos partneriai 2011 m. sausio–vasario mėn. Main partners, January–February 2011 Mln. Lt %

LTL mill.

Eksportas, iš viso 10105,3 100 Exports, total ES 27 6316,5 62,5 EU 27

NVS 2507,9 24,8 CIS

ELPA 215,4 2,1 EFTA

Rusija 1465,2 14,5 Russia

Vokietija 897,0 8,9 Germany

Latvija 876,2 8,7 Latvia

Nyderlandai 740,1 7,3 Netherlands

Lenkija 652,3 6,5 Poland

Prancūzija 600,0 5,9 France

Estija 571,1 5,7 Estonia

Jungtinės Valstijos 561,5 5,6 United States

Baltarusija 555,5 5,5 Belarus

Jungtinė Karalystė 481,2 4,8 United Kingdom

Švedija 356,0 3,5 Sweden

Kitos šalys 2349,2 23,1 Other countries

Importas, iš viso 11428,3 100 Imports, total ES 27 5968,6 52,2 EU 27

NVS 4611,3 40,3 CIS

ELPA 70,3 0,6 EFTA

Rusija 4238,6 37,1 Russia

Vokietija 1012,4 8,9 Germany

Lenkija 897,6 7,9 Poland

Latvija 698,9 6,1 Latvia

Nyderlandai 575,4 5,0 Netherlands

Švedija 363,1 3,2 Sweden

Belgija 346,9 3,0 Belgium

Estija 325,1 2,8 Estonia

Italija 321,7 2,8 Italy

Prancūzija 291,0 2,5 France

Kinija 242,0 2,1 China

Kitos šalys 2115,6 18,6 Other countries



Eksportas ir importas pagal valstybes 2011 m. sausio–vasario mėn. Exports and imports by country, January–February 2011 Eksportas Importas

Exports Imports

tūkst. Lt LTL thous.

% tūkst. Lt LTL thous.

%

Iš viso 10105291,1 100 11428318,7 100 Total Europa 8864041,1 87,7 10666379,0 93,3 Europe Airija 45040,5 0,4 31718,5 0,3 Ireland Albanija 266,6 0,0 7,0 0,0 Albania Austrija 29172,6 0,3 63641,5 0,6 Austria Baltarusija 555500,0 5,5 201196,8 1,8 Belarus Belgija 149372,7 1,5 346927,1 3,0 Belgium Bosnija ir Hercegovina 597,3 0,0 369,9 0,0 Bosnia and Herzegovina Bulgarija 17261,8 0,2 11434,5 0,1 Bulgaria Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija 496,9 0,0 1195,7 0,0

Former Yugoslav Republic of Macedonia

Čekija 68872,7 0,7 127136,4 1,1 Czech Republic Danija 238586,7 2,4 184903,5 1,6 Denmark Estija 571052,4 5,7 325131,2 2,8 Estonia Farerų salos 506,6 0,0 490,8 0,0 Faroe Islands Gibraltaras 81,2 0,0 - - Gibraltar Graikija 5632,0 0,1 4861,4 0,0 Greece Islandija 5060,3 0,1 6235,8 0,1 Iceland Ispanija 91248,9 0,9 147088,8 1,3 Spain Italija 199951,8 2,0 321688,8 2,8 Italy Jungtinė Karalystė 481237,0 4,8 166226,7 1,5 United Kingdom Juodkalnija 140,4 0,0 - - Montenegro Kipras 1372,5 0,0 3457,8 0,0 Cyprus Kosovas 172,2 0,0 - - Kosovo Kroatija 3249,4 0,0 2867,8 0,0 Croatia Latvija 876223,3 8,7 698895,5 6,1 Latvia Lenkija 652321,1 6,5 897626,8 7,9 Poland Lichtenšteinas 1,5 0,0 1170,4 0,0 Liechtenstein Liuksemburgas 1691,5 0,0 8863,0 0,1 Luxembourg Malta 2571,3 0,0 1395,4 0,0 Malta Moldovos Respublika 11273,7 0,1 8837,9 0,1 Moldova, Republic of Nyderlandai 740145,7 7,3 575432,8 5,0 Netherlands Norvegija 186229,8 1,8 32505,4 0,3 Norway Portugalija 38686,7 0,4 9913,1 0,1 Portugal Prancūzija 599992,0 5,9 290978,1 2,5 France Rumunija 21569,1 0,2 17279,1 0,2 Romania Rusija 1465165,8 14,5 4238556,3 37,1 Russia San Marinas 8,6 0,0 8,3 0,0 San Marino Serbija 6024,3 0,1 3072,9 0,0 Serbia Slovakija 18408,1 0,2 53144,8 0,5 Slovakia Slovėnija 5488,8 0,1 27032,5 0,2 Slovenia Suomija 161709,5 1,6 194689,7 1,7 Finland Švedija 355992,9 3,5 363079,3 3,2 Sweden Šveicarija 24111,5 0,2 30433,8 0,3 Switzerland Turkija 38686,8 0,4 51949,0 0,5 Turkey Ukraina 250002,1 2,5 118860,3 1,0 Ukraine Vengrija 43197,5 0,4 83635,3 0,7 Hungary Vokietija 897024,5 8,9 1012439,2 8,9 Germany Neįvardytos šalys 1 2642,5 0,0 - - Unspecified countries 1 1 Atsargos ir maisto atsargos, tiekiamos vykdant Bendrijos vidaus prekybą.

Stores and provisions within the framework of intra-Community trade.



Eksportas Importas Exports Imports



%

Afrika 61234,7 0,6 53503,0 0,5 Africa Alžyras 247,1 0,0 180,4 0,0 Algeria Angola 536,1 0,0 - - Angola Beninas 831,7 0,0 - - Benin Dramblio Kaulo Krantas - - 34,9 0,0 Ivory Coast Egiptas 27754,8 0,3 3412,6 0,0 Egypt Etiopija 5,0 0,0 99,8 0,0 Ethiopia Gabonas 108,8 0,0 - - Gabon Gambija 47,4 0,0 - - Gambia Gana 7965,2 0,1 1913,5 0,0 Ghana Gvinėja 91,6 0,0 - - Guinea Kamerūnas 909,7 0,0 - - Cameroon Kenija 17,3 0,0 21,2 0,0 Kenya Kongas 446,2 0,0 - - Congo Kongo Demokratinė Respublika 46,1 0,0 - - Congo, Democratic Republic ofLiberija 56,0 0,0 - - Liberia Libija 559,9 0,0 - - Libya Madagaskaras - - 0,1 0,0 Madagascar Malavis 280,0 0,0 3898,0 0,0 Malawi Malis 162,8 0,0 - - Mali Marokas 932,6 0,0 37626,0 0,3 Morocco Mauritanija 14587,5 0,1 191,4 0,0 Mauritania Mozambikas 201,4 0,0 2364,0 0,0 Mozambique Namibija 9,3 0,0 16,0 0,0 Namibia Nigerija 410,3 0,0 7,5 0,0 Nigeria Nigeris 169,4 0,0 - - Niger Pietų Afrika 2341,3 0,0 1532,9 0,0 South Africa Pusiaujo Gvinėja 51,5 0,0 - - Equatorial Guinea Ruanda 215,5 0,0 - - Rwanda Siera Leonė 105,5 0,0 - - Sierra Leone Sudanas 18,5 0,0 - - Sudan Tanzanija 63,0 0,0 2138,4 0,0 Tanzania Togas 556,4 0,0 - - Togo Tunisas 1403,0 0,0 66,5 0,0 Tunisia Uganda 75,1 0,0 - - Uganda Zambija 28,9 0,0 - - Zambia Amerika 770892,8 7,6 256569,8 2,2 America Antigva ir Barbuda 19,2 0,0 - - Antigua and Barbuda Argentina 684,4 0,0 12247,6 0,1 Argentina Bahamos 183,8 0,0 - - Bahamas Belizas 394,3 0,0 - - Belize Bermuda 42,1 0,0 - - Bermuda Bolivija 90,8 0,0 - - Bolivia Brazilija 1050,0 0,0 25408,8 0,2 Brazil Čilė 598,3 0,0 2867,4 0,0 Chile Didžiosios Britanijos Mergelių salos 338,2 0,0 - - Virgin Islands, British Ekvadoras 89,5 0,0 4746,1 0,0 Ecuador Grenlandija 2,8 0,0 - - Greenland Gvatemala 28,8 0,0 - - Guatemala






%

Haitis - - 0,1 0,0 Haiti Hondūras - - 264,8 0,0 Honduras Jungtinės Valstijos 561532,9 5,6 188233,6 1,6 United States Kanada 156475,4 1,5 19497,0 0,2 Canada Kolumbija 470,3 0,0 69,8 0,0 Colombia Kosta Rika 38,7 0,0 0,7 0,0 Costa Rica Kuba 939,3 0,0 - - Cuba Meksika 5991,6 0,1 1431,9 0,0 Mexico Nikaragva 6,5 0,0 1,0 0,0 Nicaragua Panama 3316,4 0,0 2,6 0,0 Panama Paragvajus 62,2 0,0 - - Paraguay Peru 38150,2 0,4 497,0 0,0 Peru Salvadoras 7,2 0,0 - - El Salvador Sent Kitsas ir Nevis 0,6 0,0 - - St Kitts and Nevis Surinamas 3,3 0,0 - - Suriname Urugvajus 50,5 0,0 422,4 0,0 Uruguay Venesuela 325,5 0,0 879,0 0,0 Venezuela Australija, Okeanija ir kt. 6149,0 0,1 3521,9 0,0 Australia, Pacific and other Australija 5175,8 0,1 903,2 0,0 Australia Kuko salos 0,6 0,0 - - Cook Islands Maršalo Salos 134,9 0,0 - - Marshall Islands Naujoji Kaledonija 15,5 0,0 - - New Caledonia Naujoji Zelandija 781,0 0,0 2618,8 0,0 New Zealand Prancūzijos Polinezija 41,3 0,0 - - French Polynesia Azija 383820,2 3,8 424561,6 3,7 Asia Afganistanas 1380,5 0,0 723,6 0,0 Afghanistan Armėnija 1911,2 0,0 48,7 0,0 Armenia Azerbaidžanas 12779,0 0,1 4205,8 0,0 Azerbaijan Bangladešas 902,9 0,0 306,9 0,0 Bangladesh Filipinai 1105,4 0,0 780,2 0,0 Philippines Gruzija 10674,4 0,1 3953,3 0,0 Georgia Honkongas 21352,0 0,2 3264,2 0,0 Hong Kong Indija 6473,4 0,1 16560,7 0,1 India Indonezija 2131,4 0,0 7123,7 0,1 Indonesia Irakas 598,0 0,0 - - Iraq Iranas 44859,0 0,4 1170,3 0,0 Iran Izraelis 13431,6 0,1 3611,6 0,0 Israel Japonija 8140,2 0,1 16005,7 0,1 Japan Jemenas 780,6 0,0 - - Yemen Jordanija 527,9 0,0 17,8 0,0 Jordan Jungtiniai Arabų Emyratai 7935,6 0,1 2964,2 0,0 United Arab Emirates Kambodža - - 1217,5 0,0 Cambodia Kataras 69,0 0,0 106,8 0,0 Qatar Kazachstanas 166462,2 1,6 33107,3 0,3 Kazakhstan Kinija 15462,3 0,2 242041,4 2,1 China Kirgizijos Respublika 13863,9 0,1 1926,6 0,0 Kyrgyz Republic Kuveitas 313,2 0,0 - - Kuwait Libanas 386,1 0,0 40,9 0,0 Lebanon Malaizija 1283,3 0,0 4148,8 0,0 Malaysia Mongolija 78,4 0,0 - - Mongolia






%

Omanas 114,3 0,0 - - Oman Pakistanas 393,9 0,0 6703,6 0,1 Pakistan Pietų Korėja 8138,1 0,1 11044,8 0,1 South Korea Saudo Arabija 2156,6 0,0 12644,1 0,1 Saudi Arabia Singapūras 3186,8 0,0 4997,0 0,0 Singapore Sirija 785,6 0,0 498,9 0,0 Syria Šri Lanka 50,7 0,0 2724,5 0,0 Sri Lanka Tadžikistanas 15000,5 0,1 - - Tajikistan Tailandas 1256,1 0,0 7240,5 0,1 Thailand Taivanas 1627,0 0,0 25356,6 0,2 Taiwan Turkmėnistanas 5946,1 0,1 581,5 0,0 Turkmenistan Uzbekistanas 9975,6 0,1 3985,4 0,0 Uzbekistan Vietnamas 2287,6 0,0 5458,7 0,0 Vietnam Neįvardytos šalys 2 19153,3 0,2 23783,3 0,2 Unspecified countries 2

2 Atsargos ir maisto atsargos, tiekiamos vykdant prekybą su trečiosiomis šalimis; nenurodytos šalys ir teritorijos prekyboje su trečiosiomis šalimis. Stores and provisions within the framework of trade with third countries; countries and territories not specified within the framework of trade with third countries.

Eksportas pagal Kombinuotosios nomenklatūros skyrius 2011 m. sausio–vasario mėn. Exports by Combined Nomenclature section, January–February 2011

Tūkst. litų LTL thousand KN skyriai Eksportas

Exports iš to skaičiaus – of which CN sections

ES 27 EU 27

ne ES šalys EU non-member states

iš viso total

NVS CIS

Iš viso 10105291,1 6316466,1 3788825,0 2507880,1 Total Gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės produktai 465821,3 318539,9 147281,4 130245,0 Live animals; animal products

Augaliniai produktai 651482,4 236400,5 415081,9 369456,5 Vegetable products

Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų skilimo produktai; paruošti valgomieji riebalai; gyvū-ninis arba augalinis vaškas 18380,5 14999,0 3381,5 3254,3

Animal or vegetable fats and oils and their cleavage products; prepared edible fats; animal or vegetable waxes

Paruošti maisto produktai; nealko-holiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 549907,7 369941,0 179966,7 144319,0

Prepared foodstuffs; beverages, spirits and vinegar; tobacco and manufactured tobacco substitutes

Mineraliniai produktai 2706805,3 1913045,9 793759,4 180391,1 Mineral products

Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija 1032657,0 700679,7 331977,3 145268,6

Products of the chemical or alliedindustries

Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai 618338,6 506531,4 111807,2 95308,6

Plastics and articles thereof; rubber and articles thereof

Žalios (neišdirbtos) odos, išdirbta oda, kailiai ir jų dirbiniai; pakinktai ir balnai; kelionės reikmenys, rankinės ir panašūs daiktai; dirbiniai iš gyvūnų žarnų (išskyrus šilkaverpių žarnas) 52537,8 40271,0 12266,8 11715,6

Raw hides and skins, leather, furskins and articles thereof; saddlery and harness; travel goods, handbags and similar containers; articles of animal gut (other than silkworm gut)



KN skyriai Eksportas Exports

iš to skaičiaus – of which CN sections

ES 27 EU 27


iš viso total

NVS CIS

Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys; kamštiena ir kamš-tienos dirbiniai; dirbiniai iš šiaudų, esparto arba iš kitų pynimo me-džiagų; pintinės ir pinti dirbiniai 345033,8 291836,5 53197,3 19455,6

Wood and articles of wood; wood charcoal; cork and articles of cork;manufactures of straw, of esparto or of other plaiting materials; basketware and wickerwork

Medienos arba kitų pluoštinių celiuliozinių medžiagų plaušiena; perdirbti skirtas popierius arba kartonas (atliekos ir liekanos); popierius ir kartonas bei jų gaminiai 195437,0 76936,0 118501,0 110539,2

Pulp of wood or of other fibrous cellulosic material; recovered (waste and scrap) paper or paper-board; paper and paperboard and articles thereof

Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai 608669,2 362788,4 245880,8 178094,3 Textiles and textile articles

Avalynė, galvos apdangalai, skėčiai, skėčiai nuo saulės, lazdos, lazdos-sėdynės, vytiniai, botagai ir jų dalys; paruoštos naudoti plunksnos ir jų dirbiniai; dirbtinės gėlės; dirbiniai iš žmonių plaukų 18343,2 12060,8 6282,4 5563,0

Footwear; headgear; umbrellas, sun umbrellas, walking sticks, seat-sticks, whips, riding-crops and parts thereof; prepared feathers and articles made there-with; artificial flowers; articles of human hair

Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto, žėručio arba panašių medžiagų; keramikos dirbiniai; stiklas ir stiklo dirbiniai 78836,7 36867,4 41969,3 40237,5

Articles of stone, plaster, cement,asbestos, mica or similar materi-als; ceramic products; glass and glassware

Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išau-ginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji me-talai, metalai, plakiruoti tauriuoju metalu, bei jų dirbiniai; dirbtinė bižuterija; monetos 32508,8 26634,1 5874,7 4442,1

Natural or cultured pearls, pre-cious or semi-precious stones, precious metals, metals clad with precious metal, and articles thereof; imitation jewellery; coin

Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų gaminiai 438514,9 300747,8 137767,1 87955,2

Base metals and articles of base metal

Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, tele-vizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys 854905,2 402282,6 452622,6 392895,9

Machinery and mechanical ap-pliances; electrical equipment; parts thereof; sound recorders and reproducers, television image and sound recorders and reproducers, and parts and accessories of such articles

Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbinė transporto įranga 709004,8 206929,2 502075,6 490833,6

Vehicles, aircraft, vessels and associated transport equipment

Optikos, fotografijos, kinematogra-fijos, matavimo, tikrinimo, tikslieji, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; laikrodžiai; muzikos instrumentai; jų dalys ir reikmenys 146379,5 76707,8 69671,7 46445,8

Optical, photographic, cinemato-graphic, measuring, checking, precision, medical or surgical instruments and apparatus; clocks and watches; musical instruments, parts and acces-sories thereof

Ginklai ir šaudmenys; jų dalys ir reikmenys 3379,4 1721,7 1657,7 168,8

Arms and ammunition; parts and accessories thereof

Įvairūs pramonės dirbiniai 556266,0 417893,0 138373,0 51249,0 Miscellaneous manufactured articles

Meno kūriniai, kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktai 165,8 - 165,8 24,7

Works of art, collectors’ pieces and antiques

Prekės, kurioms taikomos specia-liosios deklaravimo nuostatos 21916,2 2652,4 19263,8 16,9

Commodities which are classifiedaccording special requirements



Importas pagal Kombinuotosios nomenklatūros skyrius 2011 m. sausio–vasario mėn. Imports by Combined Nomenclature section, January–February 2011

Tūkst. litų LTL thousand

KN skyriai Importas Imports


ES 27 EU 27


iš viso total

NVS CIS

Iš viso 11428318,7 5968620,8 5459697,9 4611306,7 Total Gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės produktai 330761,8 273820,0 56941,8 20018,1 Live animals; animal products Augaliniai produktai 544594,3 485480,3 59114,0 19169,9 Vegetable products Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų skilimo produktai; paruošti valgomieji riebalai; gyvū-ninis arba augalinis vaškas 53847,8 40966,8 12881,0 9472,4

Animal or vegetable fats and oils and their cleavage products; prepared edible fats; animal or vegetable waxes

Paruošti maisto produktai; nealko-holiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 468081,7 378754,9 89326,7 24185,0

Prepared foodstuffs; beverages, spirits and vinegar; tobacco and manufactured tobacco substitutes

Mineraliniai produktai 4284971,6 229166,4 4055805,2 4022391,3 Mineral products Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija 1175985,2 922984,2 253001,0 193953,2

Products of the chemical or alliedindustries

Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai 458748,9 396660,8 62088,1 28019,8

Plastics and articles thereof; rubber and articles thereof

Žalios (neišdirbtos) odos, išdirbta oda, kailiai ir jų dirbiniai; pakinktai ir balnai; kelionės reikmenys, rankinės ir panašūs daiktai; dirbiniai iš gyvūnų žarnų (išskyrus šilkaverpių žarnas) 43767,4 33418,7 10348,7 1975,4

Raw hides and skins, leather, furskins and articles thereof; saddlery and harness; travel goods, handbags and similar containers; articles of animal gut (other than silkworm gut)

Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys; kamštiena ir kamš-tienos dirbiniai; dirbiniai iš šiaudų, esparto arba iš kitų pynimo me-džiagų; pintinės ir pinti dirbiniai 156066,1 106552,0 49514,1 43128,6

Wood and articles of wood; woodcharcoal; cork and articles of cork;manufactures of straw, of esparto or of other plaiting materials; basketware and wickerwork

Medienos arba kitų pluoštinių celiuliozinių medžiagų plaušiena; perdirbti skirtas popierius arba kartonas (atliekos ir liekanos); popierius ir kartonas bei jų gaminiai 238251,2 215541,8 22709,3 13655,0

Pulp of wood or of other fibrous cellulosic material; recovered (waste and scrap) paper or paper-board; paper and paperboard and articles thereof

Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai 470056,5 365084,8 104971,7 26670,9 Textiles and textile articles

Avalynė, galvos apdangalai, skėčiai, skėčiai nuo saulės, lazdos, lazdos-sėdynės, vytiniai, botagai ir jų dalys; paruoštos naudoti plunksnos ir jų dirbiniai; dirbtinės gėlės; dirbiniai iš žmonių plaukų 51504,2 35884,2 15620,0 919,0

Footwear; headgear; umbrellas, sun umbrellas, walking sticks, seat-sticks, whips, riding-crops and parts thereof; prepared feathers and articles made there-with; artificial flowers; articles of human hair

Dirbiniai iš akmens, gipso, cemen-to, asbesto, žėručio arba panašių medžiagų; keramikos dirbiniai; stiklas ir stiklo dirbiniai 104656,4 84498,6 20157,8 11005,4

Articles of stone, plaster, cement, asbestos, mica or similar materials; ceramic products; glass and glassware

Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išau-ginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji me-talai, metalai, plakiruoti tauriuoju metalu, bei jų dirbiniai; dirbtinė bižuterija; monetos 12645,7 10887,7 1758,1 386,6

Natural or cultured pearls, pre-cious or semi-precious stones, precious metals, metals clad with precious metal, and articles thereof; imitation jewellery; coin



KN skyriai Importas Imports


ES 27 EU 27


iš viso total

NVS CIS

Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų gaminiai 565855,2 383961,0 181894,2 133160,4

Base metals and articles of base metal

Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, tele-vizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys 1255542,9 1006533,4 249009,5 16776,0

Machinery and mechanical ap-pliances; electrical equipment; parts thereof; sound recorders and reproducers, television image and sound recorders and reproducers, and parts and accessories of such articles

Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbinė transporto įranga 935643,2 780980,7 154662,5 37781,5

Vehicles, aircraft, vessels and associated transport equipment

Optikos, fotografijos, kinematogra-fijos, matavimo, tikrinimo, tikslieji, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; laikrodžiai; muzikos instrumentai; jų dalys ir reikmenys 155693,9 125922,2 29771,7 2584,1

Optical, photographic, cinemato-graphic, measuring, checking, precision, medical or surgical instruments and apparatus; clocks and watches; musical instruments, parts and acces-sories thereof

Ginklai ir šaudmenys; jų dalys ir reikmenys 4458,9 1373,7 3085,2 -

Arms and ammunition; parts and accessories thereof

Įvairūs pramonės dirbiniai 115686,2 88856,7 26829,5 6047,9 Miscellaneous manufactured articles

Meno kūriniai, kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktai 78,2 3,6 74,6 6,1

Works of art, collectors’ pieces and antiques

Prekės, kurioms taikomos specia-liosios deklaravimo nuostatos 1421,4 1288,3 133,1 -

Commodities which are classified according special requirements

5

TRANSPORTAS TRANSPORT



Pateikiami AB „Lietuvos geležinkeliai“ duomenys. Krovinių vežimas geležinkelių transportu – krovinių vežimas iš pakrovimo vietos į iškrovimo vietą, naudojant geležinkelio

transporto priemones. Vidaus vežimas geležinkelių transportu – vežimas tarp dviejų vietų (pakrovimo vietos ir iškrovimo vietos), esančių šalyje. Tarptautinis vežimas geležinkeliu – tai vežimas tarp dviejų vietų (pakrovimo vietos ir iškrovimo vietos), esančių skirtingose

šalyse. Gali būti susijęs tranzitas per vieną ar daugiau šalių. Tranzitas – tai vežimas geležinkelių transportu per šalį tarp dviejų vietų (pakrovimo vietos ir iškrovimo vietos), esančių už šalies teritorijos ribų. Vežimo operacijos, kurių metu šalies pasienyje (ar uoste) į kitos rūšies transporto priemonę ar iš kitos transporto rūšies transporto priemonės pakraunami ar iškraunami kroviniai, nelaikomos tranzitu.

Pateikiami duomenys apie krovos darbus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje ir Būtingės terminale. Pakraunami / iškraunami kroviniai – tai pakraunami / iškraunami kroviniai į jūrų laivus / iš jūrų laivų ir vežami / atvežami jūra. TEU (dvidešimties pėdų vieneto ekvivalentas) – tai standartinis vienetas, naudojamas įvairios talpos konteineriams

skaičiuoti. Vienas 20 pėdų ilgio ISO konteineris lygus 1 TEU. Duomenis apie vežimą vidaus vandenų transportu teikia vežėjai, turintys licenciją vežti keleivius arba krovinius vidaus

vandenų transportu. Į vidaus vandenų transporto vežimą įskaitomas vežimas keltu. Oro uostų duomenys apima keleivių, krovinių ir pašto srautus visuose oro uostuose. Įskaitomi Lietuvos ir užsienio oro

bendrovių vykdomi vežimai. Reguliarus vežimas oro transportu – tai keleivių, krovinių ir pašto vežimas už mokestį reguliariais skrydžiais pagal

tvarkaraštį. Nereguliarus vežimas oro transportu – tai keleivių, krovinių ir pašto vežimas už mokestį užsakomaisiais ir specialiaisiais

skrydžiais, t. y. nereguliarūs skrydžiai. Atvykę keleiviai – tai keleiviai, kuriems atsiskaitantysis oro uostas yra galutinis, arba tie atvykę keleiviai, kuriems

atsiskaitantysis oro uostas yra tarpinis ir kurie tęsia kelionę lėktuvais (tiesioginio tranzito keleiviai neįeina). Išvykę keleiviai – tai keleiviai, kuriems atsiskaitantysis oro uostas yra pradinis, o kelionė baigiasi vietiniame arba užsienio

oro uoste, arba atvykę keleiviai, kuriems atsiskaitantysis oro uostas yra tarpinis ir jie toliau tęsia kelionę lėktuvais (tiesioginio tranzito keleiviai neįeina).

Tiesioginio tranzito keleiviai – tai keleiviai, kurie tęsia kelionę skrydžiu, turinčiu tą patį skrydžio numerį kaip ir tas, kuriuo jie atvyko. Jie įskaičiuojami tik vieną kartą.

Krovinių vežimo apyvarta – krovinių vežimo transporto priemonėmis apimties rodiklis, išreiškiamas tonos kilometrais, gautais sudėjus visų krovinių nuvežtus atstumus. Geležinkelių transporte atsižvelgiama tik į atstumą, kuris nuvažiuotas šalies teritorijoje.

Keleivių vežimo apyvarta – keleivių vežimo transporto priemonėmis apimties rodiklis, išreiškiamas keleivio kilometrais, gautais sudėjus visų keleivių nuvažiuotus atstumus.

Kelių eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, per kurį, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Į valstybinę statistinę kelių eismo įvykių apskaitą patenka tik tie įvykiai, per kuriuos yra žuvę arba sužaloti žmonės. Žuvusieji – asmenys, mirę nuo eismo įvykyje patirtų kūno sužalojimų vietoje arba per 30 parų po įvykio. Sužeistieji – asmenys, eismo įvykyje patyrę kūno sužalojimus, nustatytus sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias buvo

pristatyti (kreipėsi) nukentėjusieji, arba teismo ekspertų.

2011 m. sausio–kovo mėn., palyginti su 2010 m. sausio–kovo mėn., vežimas geležinkelių transportu padidėjo 10,2 pro-cento, tarptautinis krovinių vežimas padidėjo 5,4 procento, vidaus vežimas padidėjo 27,4 procento.

2011 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste kartu su Būtingės terminalu pakrauta ir iškrauta 11,1 mln. tonų krovinių, tai 20,1 procento daugiau negu 2010 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 9,1 mln. tonų krovinių, tai 20,8 procento daugiau, Būtingės terminale perkrauta 2 mln. tonų, tai 17,1 procento daugiau negu 2010 m. sausio–kovo mėn. Žalia nafta ir naftos produktai sudarė 38,9 procento visų perkrautų krovinių, tai 12,5 procento daugiau, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu. Kelių transporto priemonių buvo perkrauta 60 tūkst., arba 30,3 procento daugiau negu negu per tą patį 2010 m. laikotarpį, konteinerių (TEU) – 91 tūkst., arba 42,3 procento daugiau nei 2010 m. sausio–kovo mėn.



Lietuvos oro bendrovių lėktuvais 2011 m. sausio–kovo mėn. buvo vežta 52 tūkst. keleivių, tai 60,4 procento mažiau negu per tą patį 2010 m. laikotarpį. Didžioji dalis keleivių (38,4 tūkst., arba 73,8 %) vežta nereguliariaisiais skrydžiais, tai 60 procentų mažiau, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu. Reguliariaisiais skrydžiais vežta 13,6 tūkst., arba 26,2 pro-cento keleivių, tai 61,3 procento mažiau negu tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu.

2011 m. sausio–kovo mėn. šalies oro uostuose nusileido ir pakilo 8,4 tūkst. Lietuvos ir užsienio oro bendrovių lėktuvų, tai 1,6 procento daugiau negu 2010 m. sausio–kovo mėn., iš jų 96,6 procento vykdė tarptautinio susisiekimo skrydžius. Į oro uostus atvyko ir išvyko 482,2 tūkst. keleivių, arba 12,2 procento daugiau negu 2010 m. sausio–kovo mėn. Visi keleiviai atvyko ir išvyko tarptautinio susisiekimo skrydžiais.

Data of the public company “Lietuvos geležinkeliai” (Lithuanian Railways) are presented. Rail transport of goods means movement of goods using railway vehicles between the place of loading and the place of

unloading. National rail transport means rail transport between two places (the place of loading and the place of unloading) located

in the country. International rail transport is rail transportation between two places (a place of loading and a place of unloading) in two

different countries. It may involve transit through one or more additional countries. Transit means rail transport through the country between two places (a place of loading and a place of unloading) outside the country. Transport operations involving loading or unloading of goods at the border of the country from/onto another mode of transport are not considered as transit.

Data on handling work performed within the territory of the Klaipėda State Seaport and Būtingė Terminal are provided. Goods loaded / unloaded are placed on / taken off a seagoing vessel for / after transport by sea. TEU (Twenty-foot Equivalent Unit) is a standard unit for counting containers of various capacities. One 20-foot ISO

container equals 1 TEU. Data on passenger and goods traffic by inland waterways transport are provided by carriers holding a license to carry

passengers or goods by inland waterways transport. Crossing by ferry is included in inland waterways transportation. Data on airports hold information of the flows of passengers, freight and mail by all airports. Also, transportation carried

out by Lithuanian and foreign companies is counted. Scheduled air transport refers to carriage of passengers, freight and mail for remuneration according to a published

timetable. Non-scheduled air transport refers to carriage of passengers, freight and mail for remuneration by charter and special

flights, other then those on the regular schedule. Arriving passengers are those passengers whose air journey terminates at the reporting airport or those passengers to

whom a reporting airport is an intermediate one and they further continue their air journey (direct transit passengers excluded). Departing passengers are those passengers whose air journey begins at the reporting airport, and the journey ends

either in local or foreign airport or arriving passengers to whom a reporting airport is an intermediate one and they further continue their air journey (direct transit passengers excluded).

Direct transit passengers – passengers who continue their journey on a flight having the same number as a flight on which they arrived. Passengers in direct transit are counted once only.

Tonne-kilometres is an indicator of the volume of freight transport, expressed in tonne-kilometres, calculated as a sum of the distances of carriage of all freight. In rail transport, only the distance covered within the territory of the country is taken into account.

Passenger-kilometres is an indicator of the volume of passenger transport, expressed in passenger-kilometres, calculated as a sum of the distances of carriage of all passengers.

A road traffic accident is an accident on the road, public or private territory involving a vehicle in motion, in which people are killed or injured, or at least one vehicle, freight, road, roadside facilities or any other property at the site of an accident is damaged in whole or in part.

National statistical accounting of road traffic accidents includes only those accidents in which people are killed or injured. Person killed is a person who has died because of bodily injuries suffered in a road traffic accident outright or within 30

days of the accident. Person injured is a person who had suffered bodily injuries in a road traffic accident, which were established by a health

care institution to which the victim had been brought (applied) or by a forensic expert.



Over January–March 2011, as compared to the same period of 2010, goods transportation by rail increased by 10.2 per cent. International transport of goods increased by 5.4 per cent, national transport of goods increased by 27.4 per cent.

Over January–March 2011, 11.1 million tonnes of goods were loaded and unloaded in Klaipėda State Seaport and Būtingė Terminal, which is by 20.1 per cent more than during the same period of 2010. 9.1 million tonnes of goods were loaded and unloaded in Klaipėda State Seaport, which is by 20.8 per cent more than during the same period of 2010, and 2 million tonnes of goods were loaded and unloaded in Būtingė Terminal, which is by 17.1 per cent more as compared to the same period of 2010. Crude petroleum and refined petroleum products comprised 38.9 per cent of all goods loaded and unloaded, which is by 12.5 per cent more as compared to the same period of 2010. Over January–March 2011, 60 thousand road vehicles were loaded and unloaded, which is by 30.3 per cent more than during January–March 2010. Over January–March 2011, 91 thousand containers (TEU) were loaded and unloaded, which is by 42.3 per cent more than in January–March 2010.

Over January–March 2011, 52 thousand passengers were carried by aircraft of Lithuanian airlines, which is by 60.4 per cent less than during the same period of 2010. Most passengers (38.4 thousand, or 73.8 per cent) were carried on non-scheduled flights, which is by 60 per cent less as compared to the same period of 2010. The number of passengers carried on scheduled flights amounted to 13.6 thousand, or 26.2 per cent, which is by 61.3 per cent less as compared to the same period of 2010.

Over January–March 2011, 8.4 thousand aircraft of Lithuanian and foreign airlines landed and took off at Lithuanian airports, which is by 1.6 per cent more than during the same period of 2010, of which 96.6 per cent were aircraft performing international flights. 482.2 thousand passengers arrived at the airports and departed from them, which is by 12.2 per cent more than during the same period of 2010. All passengers arrived at the airports and departed from them on international flights. Sausis–

kovas 2011 January–March

Kovas 2011 March

Palyginti su 2010 m. atitinkamu laikotar-piu, padidėjimas, sumažėjimas (-), % Compared to the corresponding period of 2010, growth, drop (-), %

sausio–kovo mėn. January–March

kovo mėn. March

Krovinių vežimas Lietuvos geležinkeliais – Goods traffic by public railways

Vežta krovinių, tūkst. t 13049,3 4540,8 10,2 16,5 Goods carried, thous. t

Vidaus vežimais 3289,2 995,8 27,4 26,1 National

Tarptautiniais vežimais 9760,1 3545,0 5,4 14,1 International

Krovinių apyvarta, mln. tkm 3765199 1319692 10,8 18,4 Tonne-kilometres, mill.

Vidaus vežimais 815221 248689 30,3 28,7 National

Tarptautiniais vežimais 2949978 1071003 6,4 16,2 International

Krovinių perkrovimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale Goods loaded and unloaded in Klaipėda State Seaport and Būtingė Terminal

Pakrauta ir iškrauta krovinių, tūkst. t 11076,1 3450,9 20,1 14,9

Total goods loaded and unloaded, thous. t

Pakrauta 7018,9 2181,7 20,6 11,2 Loaded

Iškrauta 4057,1 1269,2 19,3 22,0 Unloaded

Pakrauta ir iškrauta laivų 1617 556 7,7 9,2 Vessels loaded and unloaded

Su Lietuvos vėliava 370 146 3,1 15,0 With the Lithuanian flag

Su užsienio vėliava 1247 410 9,2 7,3 With a foreign flag

Vežimas vidaus vandenų transportu – Goods and passenger traffic by waterways

Vežta krovinių, tūkst. t 107,1 42,8 20,2 24,8 Goods carried, thous. t

Vežta keleivių, tūkst. 149,6 59,4 2,9 6,8 Passengers carried, thous.



Sausis–kovas 2011 January–March

Kovas 2011 March

Palyginti su 2010 m. atitinkamu laikotar-piu, padidėjimas, sumažėjimas (-), % Compared to the corresponding period of 2010, growth, drop (-), %

sausio–kovo mėn. January–March

kovo mėn. March

Vežimas Lietuvos oro bendrovių lėktuvais – Passenger and goods traffic by Lithuanian airline companies Vežta keleivių, tūkst. 52,0 22,0 -60,4 -61,6 Passengers carried, thous. Reguliariaisiais skrydžiais 13,6 7,1 -61,3 -42,9 Scheduled flights Nereguliariaisiais skrydžiais 38,4 14,9 -60,0 -66,8 Non-scheduled flights Keleivių apyvarta, mln. keleivio km 91,7 35,9 -78,0 -79,7 Passenger-kilometres, mill. Vežta krovinių ir pašto, t 687,8 235,7 4,2 4,3 Freight and mail carried, t Krovinių ir pašto apyvarta, tūkst. tkm 647,0 219,2 5,2 1,0

Freight and mail tonne-kilometres, thous.

Oro uostų darbas – Airports Atvyko ir išvyko keleivių, tūkst. 482,2 176,6 12,2 5,2

Passenger arrivals and departures, thous.

Atvyko 232,7 86,6 13,0 4,2 Arrivals Išvyko 249,5 90,0 11,5 6,1 Departures Tranzitiniai keleiviai, tūkst. 1,1 0,5 -71,4 -82,0 Transit passengers, thous. Pakrauta ir iškrauta krovinių ir pašto, t 2526 920 11,2 -7,4

Freight and mail loaded and unloaded, t

Pakrauta 1422 485 46,1 5,3 Loaded Iškrauta 1104 435 -14,9 -18,3 Unloaded Nusileido ir pakilo lėktuvų 8393 3042 1,6 -1,9 Aircraft landings and take-offsTarptautinis susisiekimas 8111 2857 -0,8 -6,7 International transport

Keleivių vežimas troleibusais – Passenger traffic by trolleybuses Vežta keleivių, tūkst. 29608,2 10204,7 -0,5 -0,3 Passengers carried, thous. Vilniuje 19664,2 6746,3 1,3 1,7 Vilnius Kaune 9944,0 3458,4 -3,9 -4,0 Kaunas Keleivių apyvarta, tūkst. keleivio km 91511,6 31549,4 -0,6 -0,4

Passenger-kilometres, thous.

Vilniuje 58795,8 20171,3 1,3 1,7 In Vilnius Kaune 32715,8 11378,1 -3,9 -4,0 In Kaunas

Kelių eismo įvykiai 1 – Road traffic accidents 1 Kelių eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo žmonės 523 190 -15,0 -15,2

Total number of road traffic accidents causing casualties

Žuvo ir sužeista žmonių 683 244 -12,8 -17,8 Casualties Žuvo 54 22 0,0 15,8 Killed Sužeista 629 222 -13,7 -20,1 Injured

Kelių eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo vaikai 76 28 -32,1 -39,1

Total number of road traffic accidents in which children were casualties

iš jų dėl vaikų neatsargumo 16 9 -42,9 -18,2 of which due to carelessness Žuvo ir sužeista vaikų 91 31 -28,9 -40,4 Children casualties Žuvo 3 - 0,0 - Killed iš jų dėl vaikų neatsargumo 3 - 3,0 k. - of which due to carelessness Sužeista 88 31 -29,6 -39,2 Injured iš jų dėl vaikų neatsargumo 14 9 -48,1 -10,0 of which due to carelessness

1 Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos duomenys. Data provided by the Traffic Control Service.

FINANSAI FINANCE


FINANSAI FINANCE

Skyriuje pateikiami Lietuvos banko duomenys – pinigai plačiąja prasme (P3), palūkanų normos už pinigų finansinių institucijų

suteiktas naujas paskolas ir priimtus naujus sutarto termino indėlius. Pinigai plačiąja prasme (P3) skaičiuojami iš konsoliduoto

pinigų finansinių institucijų balanso.

Pinigų kiekis (P3) 2011 m. vasario mėn. pabaigoje sudarė 47,6 mlrd. litų, per mėnesį jis padidėjo 308 mln. litų, arba

0,7 procento. Pinigų finansinių institucijų naujų litais suteiktų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams vidutinė

svertinė palūkanų norma 2011 m. vasario mėn. buvo 6,39 procento (sausio mėn. – 6,28 %), iš jų nefinansinėms korpo-

racijoms – 5,40 procento (sausio mėn. – 5,21 %), namų ūkiams – 8,27 procento (sausio mėn. – 8,22 %).

Naujų eurais suteiktų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams vidutinė svertinė palūkanų norma vasario mėn.

buvo 3,85 procento (sausio mėn. – 3,63 %), iš jų nefinansinėms korporacijoms – 3,63 procento (sausio mėn. – 3,52 %), namų

ūkiams – 4,40 procento (sausio mėn. – 4,17 %). Pinigų finansinių institucijų priimtų nefinansinių korporacijų ir namų ūkių naujų sutarto termino indėlių litais

vidutinė svertinė palūkanų norma vasario mėn. buvo 1,34 procento (sausio mėn. – 1,33 %), nefinansinių korporacijų –

1,16 procento (sausio mėn. – 1,00 %), namų ūkių – 1,43 procento (sausio mėn. – 1,54 %).

Nefinansinių korporacijų ir namų ūkių naujų sutarto termino indėlių eurais vidutinė svertinė palūkanų norma vasario mėn.

buvo 0,97 procento (sausio mėn. – 0,89 %), nefinansinių korporacijų – 1,05 procento (sausio mėn. – 0,86 %), namų ūkių –

0,86 procento (sausio mėn. – 0,93 %).

The chapter provides information of the Bank of Lithuania such as broad money (M3), interest rate on new loans granted

and new deposits with agreed maturity received by monetary financial institutions. Broad money (M3) is calculated from the

consolidated balance sheet of monetary financial institutions.

At the end of February 2011, broad money (M3) amounted to LTL 47.6 billion. Over the month it increased by

LTL 308 million, or by 0.7 per cent.

In February 2011, the average weighted interest rate for new loans in litas of monetary financial institutions to non-financial corporations and households was 6.39 per cent (in January – 6.28 per cent), of which that for loans to

non-financial corporations – 5.40 per cent (in January – 5.21 per cent), that for loans to households – 8.27 per cent (in January –

8.22 per cent).

In February, the average weighted interest rate for new loans in euros of monetary financial institutions to non-financial

corporations and households was 3.85 per cent (in January – 3.63 per cent), of which that for loans to non-financial corpora-

tions – 3.63 per cent (in January – 3.52 per cent), that for loans to households – 4.40 per cent (in January – 4.17 per cent).

In February, the average weighted interest rate for new deposits with agreed maturity in litas received by monetary financial institutions from non-financial corporations and households was 1.34 per cent (in January – 1.33 per cent),

of which that for deposits from non-financial corporations – 1.16 per cent (in January – 1.00 per cent), that for deposits from

households – 1.43 per cent (in January – 1.54 per cent).

In February, the average weighted interest rate for new deposits with agreed maturity in euros received from non-financial

corporations and households was 0.97 per cent (in January – 0.89 per cent), of which that for deposits from non-financial

corporations – 1.05 per cent (in January – 0.86 per cent), that for deposits from households – 0.86 per cent (in January –

0.93 per cent).

FINANSAI FINANCE


Pinigai plačiąja prasme (P3) Broad money (M3) Laikotarpio pabaigoje, mln. litų End of period, LTL million

2010 2011

lapkritis gruodis sausis vasaris November December January February

Pinigai plačiąja prasme (P3) 46715,2** 48117,3** 47307,9** 47615,9 Broad money (M3) Grynieji pinigai apyvartoje 7627,4 7847,2 7724,9 7784,3 Currency in circulation Vienadieniai indėliai 18681,9 19551,5 19015,9** 19522,8 Overnight deposits

Sutarto iki 2 m. termino indėliai 19664,1 20116,3 19940,6 19627,3 Deposits with agreed maturity up to 2 years

Įspėjamojo iki 3 mėn. laikotarpio indėliai 216,0 211,7 210,7 248,6

Deposits redeemable at notice up to 3 months

Atpirkimo sandoriai 108,7 35,1 9,3 9,3 Repurchase agreements Pinigų rinkos fondų akcijos (vienetai) ... ... ... ... Money market funds shares (units)Skolos vertybiniai popieriai iki 2 m. 417,7** 356,1** 407,0** 424,3 Debt securities up to 2 years Pinigų finansinių institucijų suteiktų naujų paskolų palūkanų normos 1 Interest rates on new bank loans 1 Procentais Per cent 2010 2011


Litais Litas Iš viso 6,49 5,62 6,28 6,39 Total Iki 1 m. 5,32 4,85 4,97 5,28 Up to 1 year Nuo 1 m. 10,40 11,35 10,11 11,37 Over 1 year

Nefinansinėms korporacijoms 5,57 4,81 5,21 5,40 Non-financial corporations Iki 1 m. 5,18 4,62 4,76 5,26 Up to 1 year Nuo 1 m. 8,07 9,01 7,18 8,26 Over 1 year Namų ūkiams 7,78 7,54 8,22 8,27 Households Vartojimo paskolos 14,83 15,07 14,37 15,16 Consumer loans Iki 1 m. 9,06 10,03 10,10 11,55 Up to 1 year Nuo 1 m. 16,93 16,81 16,36 15,86 Over 1 year Paskolos būstui 4,62 4,75 4,18 4,38 Housing loans Iki 1 m. 3,97 4,38 3,86 3,84 Up to 1 year Nuo 1 m. 5,93 5,76 5,17 5,79 Over 1 year

Eurais Euros Iš viso 3,88 4,41 3,63 3,85 Total Iki 1 m. 3,71 4,23 3,50 3,64 Up to 1 year Nuo 1 m. 6,24 6,79 5,90 6,58 Over 1 year

Nefinansinėms korporacijoms 3,74 4,37 3,52 3,63 Non-financial corporations Iki 1 m. 3,74 4,27 3,49 3,60 Up to 1 year Nuo 1 m. - 7,00 5,20 7,87 Over 1 year Namų ūkiams 4,31 4,59 4,17 4,40 Households Vartojimo paskolos 7,80 8,78 7,59 8,77 Consumer loans Iki 1 m. 4,44 5,32 4,02 5,53 Up to 1 year Nuo 1 m. 11,55 11,97 12,43 13,77 Over 1 year Paskolos būstui 3,69 3,71 3,55 3,70 Housing loans Iki 1 m. 3,24 3,21 3,07 3,20 Up to 1 year Nuo 1 m. 4,85 4,99 4,83 5,10 Over 1 year

FINANSAI FINANCE


Naujų sutarto termino indėlių palūkanų normos 1 Interest rates on new deposits with agreed maturity 1

Procentais Per cent

2010 2011


Litais Litas Iš viso 1,63 1,53 1,33 1,34 Total Iki 1 mėn. 0,40 0,50 0,45 0,38 Up to 1 month

Nuo 1 iki 6 mėn. 1,24 1,19 0,94 0,83 Over 1 month and up to 6 months

Nuo 6 mėn. iki 1 m. 2,78 2,61 2,40 2,16 Over 6 months and up to 1 year

Nuo 1 iki 2 m. 3,77 3,27 2,94 2,84 Over 1 year and up to 2 years

Nuo 2 m. 3,50 2,31 3,19 1,86 Over 2 years

Eurais Euros Iš viso 1,05 0,99 0,89 0,97 Total Iki 1 mėn. 0,72 0,52 0,61 0,49 Up to 1 month

Nuo 1 iki 6 mėn. 1,02 1,00 0,80 0,96 Over 1 month and up to 6 months

Nuo 6 mėn. iki 1 m. 1,69 2,04 1,56 1,48 Over 6 months and up to 1 year

Nuo 1 iki 2 m. 1,80 2,37 2,17 2,02 Over 1 year and up to 2 years

Nuo 2 m. 3,67 4,04 3,00 2,70 Over 2 years

1 Naujų paskolų, išskyrus sąskaitų pereikvojimą, ir indėlių palūkanų normos – tai vidutinės svertinės per mėnesį pinigų finansinių institucijų su nefinansinėmis korporacijomis ir namų ūkiais sudarytų sutarčių palūkanų normos. Paskolos pagal terminus yra skirstomos atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį palūkanų norma negali būti keičiama. Pvz., 5 metų paskola, kurios palūkanų norma peržiūrima kas 6 mėn., priskiriama laikotarpiui iki 1 metų. Interest rates on deposits and new loans, excluding overdrafts, are the weighted average interest rates of new agreements signed by monetary financial institutions with non-financial corporations and households during the month. Loans by maturity are classified according to the period of time during which the value of the interest rate cannot be changed. For example, a 5-year loan with a floating interest rate, revised every 6 months, is classified under the term “Up to 1 year”.

NUSIKALSTAMUMAS CRIME



Skyriuje pateikti Informatikos ir ryšių ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentų prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys.

Užregistruotos nusikalstamos veikos – nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, ataskaitiniu laikotarpiu centralizuotai užregistruoti Vidaus reikalų informacinės sistemos Nusikalstamų veikų žinybiniame registre (toliau – registras).

Nusikaltimas – pavojinga ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – LR BK) uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.

Labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir LR BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.

Ištirtos nusikalstamos veikos – nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, užregistruoti registre ir ištirti ataskaitiniu laiko-tarpiu, bei nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, užregistruoti registre iki ataskaitinio laikotarpio, tačiau ištirti ataskaitiniu laikotarpiu.

Ištirtų nusikalstamų veikų dalis – tai ištirtų ir ataskaitiniu laikotarpiu registre užregistruotų veikų santykis, išreikštas procentais.

2011 m. sausio–kovo mėn. užregistruota 19,2 tūkst. nusikalstamų veikų, tai 1,3 procento mažiau nei 2010 m. sausio–kovo mėn. Iš užfiksuotų nusikalstamų veikų 17,5 tūkst. buvo nusikaltimai ir 1,7 tūkst. – baudžiamieji nusižengimai. Palyginti su 2010 m. sausio–kovo mėn., nusikaltimų užregistruota 0,7 procento mažiau, o baudžiamųjų nusižengimų – 6,7 procento mažiau. Iš užregistruotų nusikaltimų 1,1 tūkst. buvo labai sunkūs ir sunkūs, tai 0,5 procento daugiau nei 2010 m. sausio–kovo mėn.

Užregistruoti 58 nužudymai, 25 sunkūs sveikatos sutrikdymai, 45 išžaginimai ir pasikėsinimai. Palyginti su 2010 m. sausio–kovo mėn., nužudymų užregistruota 3 nusikaltimais daugiau, išžaginimų ir pasikėsinimų 12 nusikaltimų mažiau, sunkių sveikatos sutrikdymų 40 nusikaltimų mažiau.

Beveik pusė (43 %) nusikalstamų veikų buvo vagystės, kurių 2011 m. sausio–kovo mėn. užregistruota 8,3 tūkst., arba 1,5 procento mažiau. Užregistruotos 437 automobilių vagystės, tai 41 nusikaltimu (10,4 %) daugiau nei 2010 m. sausio–kovo mėn. Vagysčių iš gyvenamų patalpų užregistruota 335 nusikaltimais (26%) mažiau. Palyginti su 2010 m. sausio–kovo mėn., sukčiavimų užfiksuota 30,5 procento daugiau, nusikalstamų veikų su turto sunaikinimu ar sugadinimu 0,8 procento daugiau.

Užregistruota 1,2 tūkst. nusikalstamų veikų finansų sistemai, iš kurių pusė buvo nusikaltimai, susiję su neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu. Tokių nusikaltimų užregistruota 8,7 procento daugiau nei 2010 m. sausio–kovo mėn.

2011 m. sausio–kovo mėn. užregistruotos 248 nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (2010 m. – 332).

Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, užfiksuota 11,8 procento daugiau nei 2010 m. sausio–kovo mėn.

Užregistruoti 332 nusikalstami kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimai, tai 95 nusikaltimais (22,2 %) mažiau nei 2010 m. sausio–kovo mėn. Užfiksuota 40 tokio pobūdžio nusikaltimų, dėl kurių žuvo žmonės.

Ištirta 48,5 procento nusikalstamų veikų: nusikaltimų – 47 procentai, baudžiamųjų nusižengimų – 63,9 procento. 2011 m. sausio–kovo mėn. užregistruota 2,3 tūkst. gaisrų, tai 56 gaisrais (2,4 %) mažiau nei 2010 m. sausio–kovo mėn.

Juose žuvo 63 žmonės (2010 m. – 91). The chapter contains data provided by the IT and Communications, Fire and Rescue departments under the Ministry of

the Interior. Criminal offences recorded are crimes and misdemeanours recorded with the departmental register of criminal offences

of the information system of the Ministry of the Interior (hereinafter referred to as register) during the accounting period. A crime is a dangerous act (action or omission); it is forbidden by the Criminal Code of the Republic of Lithuania (CC RL)

and incurs incarceration.



Serious crime is an intentional crime which by the Criminal Code incurs incarceration for more than 6 but less than 10 years. Grave crime is an intentional crime which by the Criminal Code incurs incarceration for more than 10 years. Misdemeanour is a dangerous act (action or omission); it is forbidden by the Criminal Code of the Republic of Lithuania

and incurs a penalty not related with incarceration, except arrest. Investigated criminal offences – crimes and misdemeanours recorded with the register and investigated within the

accounting period, as well crimes and misdemeanours recorded with the register pending the accounting period though investigated within the accounting period.

Share of investigated criminal offences is a ratio of investigated criminal offences to criminal offences recorded with the register during the accounting period. It is given in per cent.

In January–March 2011, 19.2 thousand criminal offences were recorded, which is by 1.3 per cent less than in January–March 2010. Out of the total number of the recorded criminal offences, 17.5 thousand were crimes and 1.7 thousand – misdemeanours. In January–March 2011, compared to January–March 2010, the number of recorded crimes decreased by 0.7 per cent, while the number of misdemeanours decreased by 6.7 per cent. Out of the total number of crimes, 1.1 thousand were serious and grave crimes, which is by 0.5 per cent more than in January–March 2010.

In January–March 2011, 58 homicides, 25 instances of serious bodily harm, 45 rapes and attempts were recorded. In January–March 2011, compared to January–March 2010, the number of recorded homicides increased by 3 crime, while rapes and attempts decreased by 12 crimes, the number of instances of serious bodily harm decreased by 40 crimes.

About half (43 per cent) of criminal offences recorded were thefts. In January–March 2011, 8.3 thousand such criminal offences were recorded, which is by 1.5 per cent less than in January–March 2010. In January–March 2011, 437 auto theft crimes were recorded, which is by 41 (10.4 per cent) crimes more than in January–March 2010. Recorded domestic burglaries decreased by 335 (26 per cent) crimes. In January–March 2011, compared to January–March 2010, the number of recorded swindles increased by 30.5 per cent, the number of criminal offences on destruction of or damage to property – by 0.8 per cent.

In January–March 2011, 1.2 thousand criminal offences against financial system were recorded, half of which were crimes on unlawful use of electronic means of payment or data thereof. The number of such recorded crimes increased by 8.7 per cent.

In January–March 2011, 248 criminal offences against civil service and public interest were recorded (in 2010, 332). Criminal offences related to the unlawful possession of narcotic or psychotropic substances increased by 11.8 per cent. In January–March 2011, 332 violations of road traffic regulations were recorded, that is by 95 (22.2 per cent) crimes less

than in January–March 2010. The number of such crimes due to which people died was 40. Criminal offences investigated made up 48.5 per cent: crimes – 47 per cent, misdemeanours – 63.9 per cent. In January–March 2011, 2.3 thousand fires were recorded, which is by 56 (2.4 per cent) fires less than in January–March

2010. In the fires, 63 persons died (in 2010, 91). Užregistruotos nusikalstamos veikos sausio–kovo mėn. Criminal offences recorded, January–March 2010 2011 Padidėjimas,

sumažėjimas (-) Growth, drop (-)

Nusikals-tamų veikų skaičius Number of criminal offences

%

Nusikalstamos veikos 19454 19207 -247 -1,3 Criminal offences

Nusikaltimai 17658 17532 -126 -0,7 Crimes

iš jų labai sunkūs ir sunkūs 1108 1114 6 0,5 of which serious and grave

Nužudymai (LR BK 129–132 str.) 55 58 3 5,5 Homicides (CC RL, articles 129–132)

Pasikėsinimai nužudyti (LR BK 129–131 str.) 12 6 -6 -50,0

Attempted homicides (CC RL, articles 129–132)

Sunkūs sveikatos sutrikdymai (LR BK 135–137 str.) 65 25 -40 -61,5

Serious bodily harm (CC RL, articles 135–137)



2010 2011 Padidėjimas, sumažėjimas (-) Growth, drop (-)

Nusikals-tamų veikų skaičius Number of criminal offences

%

Išžaginimai ir pasikėsinimai (LR BK 149 str.) 57 45 -12 -21,1

Rapes and attempts (CC RL, article 149)

Nusikaltimai vaikui ir šeimai (LR BK 156–164 str.) 154 257 103 66,9

Crimes against a child and a family (CC RL, articles 156–164)

Vagystės (LR BK 178 str.) 7511 7503 -8 -0,1 Thefts (CC RL, article 178)

iš gyvenamųjų patalpų (LR BK 178 str.) 1287 952 -335 -26,0 domestic burglaries (CC RL, article 178)

transporto priemonių (LR BK 178 str.) 621 654 33 5,3 vehicle burglaries (CC RL, article 178)

iš jų automobilių (LR BK 178 str.) 396 437 41 10,4 of which car thefts (CC RL, article 178)

Plėšimai (LR BK 180 str.) 765 611 -154 -20,1 Robberies (CC RL, article 180)

Sukčiavimai (LR BK 182 str.) 1069 1400 331 31,0 Swindles (CC RL, article 182)

Turto sunaikinimas ar sugadinimas (LR BK 187 str.) 815 840 25 3,1

Destruction of or damage to property (CC RL, article 187)

Kontrabanda (LR BK 199 str.) 44 66 22 50,0 Smuggling (CC RL, article 199)

Finansų sistemai (BK 213–224 str.) 1321 1235 -86 -6,5 Crimes against the financial system (CC RL, articles 213–224)

iš jų neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.) 587 638 51 8,7

of which unlawful use of electronic means of payment or data thereof (CC RL, article 215)

Valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK 225–229 str.) 246 190 -56 -22,7

Crimes against civil service and public interest (CC RL, articles 225–229)

Nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (LR BK 259–268 str.) 433 494 61 14,1

Crimes related to unlawful possession of narcotic or psychotropic substances (CC RL, articles 259–268)

Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimai (LR BK 281 str.) 427 332 -95 -22,2

Violation of road traffic regulations (CC RL, article 281)

iš jų nusikaltimai, dėl kurių žuvo žmonės (LR BK 281 str.) 40 40 - -

of which crimes due to which people died (CC RL, article 281)

Baudžiamieji nusižengimai 1796 1675 -121 -6,7 Misdemeanours

Nusižengimai vaikui ir šeimai (LR BK 161 str. 2 d.) 1 4 3 4 k.

Misdemeanours against a child and a family (CC RL, article 161, part 2)

Vagystės (LR BK 178 str. 4 d.) 929 812 -117 -12,6 Thefts (CC RL, article 178, part 4)

Sukčiavimai (LR BK 182 str. 3 d.) 98 123 25 25,5 Swindles (CC RL, article 182, part 3)

Turto sunaikinimas ar sugadinimas (LR BK 187 str. 3 d.) 306 290 -16 -5,2

Destruction of or damage to property (CC RL, article 187, part 3)

Nusižengimai finansų sistemai (LR BK 220-221 str.) 8 6 -2 -25,0

Misdemeanours against the financial system (CC RL, articles 220–221)

Nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (LR BK 225–227 str.) 86 58 -28 -32,6

Misdemeanours against civil service and public interest (CC RL, articles 225–227)

Nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (LR BK 259 str. 2 d.) 128 133 5 3,9

Misdemeanours related to unlawful possession of narcotic or psychotropic substances (CC RL, article 259, part 2)



Ištirtų nusikalstamų veikų dalis sausio–kovo mėn. Share of criminal offences investigated, January–March

Procentais Per cent

2010 2011

Nusikalstamos veikos 48,7 48,5 Criminal offences

Nusikaltimai 47,4 47,0 Crimes

Baudžiamieji nusižengimai 61,4 63,9 Misdemeanours Užregistruota nusikalstamų veikų sausio–kovo mėn. pagal apskritis ir savivaldybes Criminal offences recorded by county and municipality, January–March

Užregistruota nusikalstamų veikų Padidėjimas, sumažėjimas (-)Criminal offences recorded Growth, drop (-)

2010 2011

Iš viso – Total 19454 19207 -247

Alytaus apskritis 897 729 -168

Alytaus m. sav. 425 270 -155

Alytaus r. sav. 76 80 4

Druskininkų sav. 111 111 -

Lazdijų r. sav. 138 108 -30

Varėnos r. sav. 147 160 13

Kauno apskritis 4142 4263 121

Birštono sav. 21 9 -12

Jonavos r. sav. 352 287 -65

Kaišiadorių r. sav. 198 177 -21

Kauno m. sav. 2595 2575 -20

Kauno r. sav. 421 643 222

Kėdainių r. sav. 299 266 -33

Prienų r. sav. 123 148 25

Raseinių r. sav. 133 158 25

Klaipėdos apskritis 2060 2136 76

Klaipėdos m. sav. 1321 1378 57

Klaipėdos r. sav. 241 222 -19

Kretingos r. sav. 121 119 -2

Neringos sav. 3 9 6

Palangos m. sav. 73 52 -21

Skuodo r. sav. 56 53 -3

Šilutės r. sav. 245 303 58

Marijampolės apskritis 819 812 -7

Kalvarijos sav. 80 102 22

Kazlų Rūdos sav. 57 35 -22

Marijampolės sav. 417 407 -10

Šakių r. sav. 130 134 4

Vilkaviškio r. sav. 135 134 -1



Užregistruota nusikalstamų veikų Padidėjimas, sumažėjimas (-)Criminal offences recorded Growth, drop (-)

2010 2011

Panevėžio apskritis 1357 1249 -108

Biržų r. sav. 114 108 -6

Kupiškio r. sav. 72 93 21

Panevėžio m. sav. 733 572 -161

Panevėžio r. sav. 211 197 -14

Pasvalio r. sav. 118 157 39

Rokiškio r. sav. 109 122 13

Šiaulių apskritis 1664 1538 -126

Akmenės r. sav. 79 95 16

Joniškio r. sav. 114 112 -2

Kelmės r. sav. 105 113 8

Pakruojo r. sav. 113 111 -2

Radviliškio r. sav. 219 195 -24

Šiaulių m. sav. 853 718 -135

Šiaulių r. sav. 181 194 13

Tauragės apskritis 587 586 -1

Jurbarko r. sav. 152 158 6

Pagėgių sav. 85 79 -6

Šilalės r. sav. 92 165 73

Tauragės r. sav. 258 184 -74

Telšių apskritis 574 638 64

Mažeikių r. sav. 218 219 1

Plungės r. sav. 158 230 72

Rietavo sav. 30 27 -3

Telšių r. sav. 168 162 -6

Utenos apskritis 660 809 149

Anykščių r. sav. 124 136 12

Ignalinos r. sav. 75 80 5

Molėtų r. sav. 71 76 5

Utenos r. sav. 212 263 51

Visagino sav. 119 175 56

Zarasų r. sav. 59 79 20

Vilniaus apskritis 6694 6447 -247

Elektrėnų sav. 130 136 6

Šalčininkų r. sav. 206 241 35

Širvintų r. sav. 78 94 16

Švenčionių r. sav. 80 98 18

Trakų r. sav. 211 191 -20

Ukmergės r. sav. 216 208 -8

Vilniaus m. sav. 5183 4877 -306

Vilniaus r. sav. 590 602 12



GAISRAI FIRES

Gaisrai ir jų pasekmės sausio–kovo mėn. Fires and fire losses, January–March 2010 2011

Užregistruota gaisrų 2368 2312 Recorded fires Gaisruose žuvo žmonių 91 63 Fire deaths iš jų vaikų - - of which children Sunaikinta Destroyed statinių 118 94 constructions gyvūnų 141 207 livestock perished transporto priemonių 80 77 motor vehicles and other machinery Padegimai 120 138 Arsons Užregistruota gaisrų sausio–kovo mėn.1 pagal apskritis ir savivaldybes Fires recorded by county and municipality, January–March 1

Užregistruota gaisrų Padidėjimas, sumažėjimas (-) Fires recorded Growth, drop (-)

2010 2011

Iš viso – Total 2368 2312 -56 Alytaus apskritis 149 113 -36 Alytaus m. ir r. sav. 68 67 -1 Druskininkų sav. 22 10 -12 Lazdijų r. sav. 29 10 -19 Varėnos r. sav. 30 26 -4 Kauno apskritis 468 431 -37 Birštono sav. 4 3 -1 Jonavos r. sav. 46 41 -5 Kaišiadorių r. sav. 43 34 -9 Kauno m. sav. 232 215 -17 Kauno r. sav. 51 58 7 Kėdainių r. sav. 40 35 -5 Prienų r. sav. 25 24 -1 Raseinių r. sav. 27 21 -6 Klaipėdos apskritis 288 264 -24 Klaipėdos m. sav. 138 142 4 Klaipėdos r. sav. 47 33 -14 Kretingos r. sav. 34 24 -10 Neringos sav. 2 1 -1 Palangos m. sav. 8 6 -2 Skuodo r. sav. 15 17 2 Šilutės r. sav. 44 41 -3 Marijampolės apskritis 119 126 7 Kalvarijos sav. 21 10 -11 Kazlų Rūdos sav. 9 14 5 Marijampolės sav. 38 63 25 Šakių r. sav. 18 16 -2 Vilkaviškio r. sav. 33 23 -10



Užregistruota gaisrų Padidėjimas, sumažėjimas (-) Fires recorded Growth, drop (-)

2010 2011

Panevėžio apskritis 212 218 6 Biržų r. sav. 22 29 7

Kupiškio r. sav. 22 16 -6

Panevėžio m. sav. 82 72 -10

Panevėžio r. sav. 31 39 8

Pasvalio r. sav. 23 28 5

Rokiškio r. sav. 32 34 2

Šiaulių apskritis 222 249 27 Akmenės r. sav. 20 21 1

Joniškio r. sav. 15 26 11

Kelmės r. sav. 24 26 2

Pakruojo r. sav. 13 17 4

Radviliškio r. sav. 31 32 1

Šiaulių m. sav. 79 94 15

Šiaulių r. sav. 40 33 -7

Tauragės apskritis 92 95 3 Jurbarko r. sav. 29 28 -1

Pagėgių sav. 12 14 2

Šilalės r. sav. 16 15 -1

Tauragės r. sav. 35 38 3

Telšių apskritis 101 118 17 Mažeikių r. sav. 48 40 -8

Plungės r. sav. 20 25 5

Rietavo sav. 8 7 -1

Telšių r. sav. 25 46 21

Utenos apskritis 113 80 -33 Anykščių r. sav. 26 9 -17

Ignalinos r. sav. 14 11 -3

Molėtų r. sav. 22 8 -14

Utenos r. sav. 26 21 -5

Visagino sav. 7 11 4

Zarasų r. sav. 18 20 2

Vilniaus apskritis 604 617 13 Elektrėnų sav. 29 29 -

Šalčininkų r. sav. 29 27 -2

Širvintų r. sav. 13 8 -5

Švenčionių r. sav. 21 25 4

Trakų r. sav. 39 33 -6

Ukmergės r. sav. 48 35 -13

Vilniaus m. sav. 357 399 42

Vilniaus r. sav. 68 61 -7 1 Duomenys apie užregistruotus gaisrus pagal apskritis ir savivaldybes pateikti be gaisrų, užregistruotų ypatingos svarbos

objektuose. Data on fires recorded in the counties and municipalities, excluding data on fires recorded at special purpose objects.

TYRIMAI IR APKLAUSOS SURVEYS


INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE 2011 M. USE OF INFORMATION TECHNOLOGIES IN HEALTH CARE INSTITUTIONS, 2011

Informacinių technologijų (IT) panaudojimo sveikatos priežiūros įstaigose tyrimas atliekamas kas dveji metai taikant imčių metodus. Imties vienetas – įstaiga (pagal EVRK 2 red. – Q sekcija), kurioje dirba 10 ir daugiau darbuotojų. Imties planas sudarytas remiantis Statistinio ūkio subjektų registro informacija apie darbuotojų skaičių įmonėje. Tyrimo tikslas – statistiškai įvertinti informacinių technologijų panaudojimo sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigose apimtį ir tikslus (e. sveikatos plėtra).

Informacinės technologijos (informacinės ir komunikacinės technologijos, IT) – skaitmeninės informacijos (duomenų) valdymo ir apdorojimo technologijos, apimančios kompiuterių techniką, programinę, elektroninių tinklų, duomenų perdavimo įrangą ir komunikacijas.

E. sveikata – IT panaudojimas padedant užtikrinti ir gerinant ligų prevenciją, sveikatos būklės diagnostiką, gydymą, stebėjimą ir gyvenimo būdo tvarkymą, tenkinat gyventojų, pacientų, sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, administratorių ir politikų poreikius.

2011 m. pradžioje beveik visos (99,6 %) sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigos, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, kasdienėje veikloje naudojo kompiuterius ir internetą. Per dvejus metus pastebimai išaugo įstaigų, turinčių interneto svetaines ar tinklalapius, dalis. Interneto svetaines turėjo daugiau kaip pusė (56,8 %) sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigų (2009 m. – 38,3 %). Interneto svetainėje informaciją apie teikiamas paslaugas, priėmimo valandas, įkainius teikė 51,6 procento (2009 m. – 33,2 %), galimybę užsiregistruoti į priėmimą teikė 12,5 procento (2009 m. – 8 %), galimybę pacientams peržiūrėti elektroninius dokumentus ar įrašus, susijusius su jų sveikata, – 5,5 procento įstaigų. 22,9 procento įstaigų teikė konsultacijas internetu (atsakinėjo į svetainėje pateiktus klausimus) (2009 m. – 8,7 %).

Kompiuterių skaičius sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigose per dvejus metus pakito nežymiai. 2011 m. pradžioje 100 darbuotojų teko 21,1 kompiuterio (19,8 kompiuterio, turinčio interneto prieigą), kompiuterius darbe bent kartą per savaitę naudojo 38,4 procento, internetą – 35,6 procento sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigų darbuotojų (2009 m. – atitin-kamai 31,4 % ir 29 %). 63,3 procento įstaigų turėjo vietinius kompiuterių tinklus (2009 m. – 51,9 %). Daugiausia kompiuteriai buvo naudojami įstaigų veiklai administruoti (administraciniams duomenims tvarkyti (85,3 % visų įstaigų), visuomenės sveikatos stebėsenos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos statistinėms ataskaitoms rengti (64,9 %), veiklos palaikymo funkcijoms valdyti (34,8 %). Dokumentų valdymo (rengimo, registravimo, saugojimo) sistemas naudojo 35,3 procento, veiklos (finansų, žmogiškųjų išteklių) valdymo sistemas (ERP) – 12,7 procento įstaigų.

Beveik visos įstaigos, turinčios interneto prieigą, naudojosi elektroninės bankininkystės paslaugomis (97,2 % visų įstaigų), 63,4 procento – internetu užsakė prekes ar paslaugas, 51,2 procento naudojo internetą švietimui ir mokymuisi. 58,3 procento įstaigų naudojo internetą bendraudamos su Valstybine ligonių kasa, 72,9 procento – keisdamosi duomenimis su kitomis įstaigomis.

98 procentai sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigų internetą naudojo bendraudamos su viešojo administravimo institucijomis. Informacijos valstybės institucijų svetainėse ieškojo 82,3 procento įstaigų, 98 procentai siuntėsi įvairias formas, 91,4 procento – grąžino jas užpildytas, 56,8 procento teikė siūlymus viešųjų pirkimų elektroninėje paraiškų sistemoje. 92,5 procento įstaigų nurodė, jog bent dalį administracinių procedūrų atliko elektroniniu būdu be papildomų popierinių procedūrų.

Elektroninės saugos priemones naudojo 95,9 procento įstaigų, tačiau per 2010 m. 15,6 procento įstaigų buvo susidūrusios su elektroninio saugumo problemomis (per 2008 m. – 38,3 %).

The Survey on the Use of Information Technologies (IT) in Health Care Institutions is carried out biennially applying a

sampling method. А sampling unit is an institution (according to the national version (EVRK Rev. 2) of the Statistical Classification of Economic Activities in the European Community (NACE Rev. 2), institutions under Q sector) having 10 and more employees. A sampling frame has been designed based on the information on the number of employees in an enterprise from the Statistical Register of Economic Entities. The objective of the survey – statistical estimation of the extent and purposes of the use of IT in health care and social work institutions (development of e-health).

Information technologies (IT) (information and communication technologies, ICT) – digital information (data) management and processing technologies, covering computer equipment, software, electronic networks, data transmission equipment and communications.



e-Health – the use of IT for the purpose of contributing to ensuring and improving prevention, diagnostics, treatment, monitoring and lifestyle, satisfaction of population’s, patients’, health care professionals’, health care service providers’, administrators’ and politicians’ needs.

At the beginning of 2011, almost all health care and social work institutions (99.6 per cent) having 10 and more employees used computers and the Internet in their everyday activity. Over two years, the share of institutions having Internet websites or web pages markedly increased: more than half (56.8 per cent) of health care and social work institutions had Internet websites (in 2009, 38.3 per cent). On their Internet websites, 51.6 per cent of institutions provided information on the services rendered, reception hours, and prices (in 2009, 33.2 per cent), 12.5 per cent provided an option of registering for an appointment (in 2009, 8 per cent), 5.5 per cent provided their patients with access to electronic documents or records related to one’s health. 22.9 per cent of institutions provided consultations via the Internet (by answering to questions submitted on the website) (in 2009, 8.7 per cent).

The number of computers in health care and social work institutions changed only slightly. At the beginning of 2011, there were 21.1 PCs per 100 employees (19.8 PCs with Internet access); 38.4 per cent of staff of health care and social work insti-tutions used PCs in their work at least once a week, the Internet – 35.6 per cent (in 2009, 31.4 and 29 per cent, respectively). 63.3 per cent of institutions had local area networks (LAN) (in 2009, 51.9 per cent). Computers were mostly used for adminis-trative purposes (management of administrative data (used by 85.3 per cent of all institutions), public health monitoring, preparation of statistical reports of State Patient’s Fund under the Ministry of Health (64.9 per cent), operational support functions (34.8 per cent). 35.3 per cent of institutions used document management (preparation, registration and storage) systems, 12.7 per cent – enterprise resource planning (ERP).

Almost all institutions (97.2 per cent) with Internet access used e-banking services, 63.4 per cent ordered goods or services via the Internet, 51.2 per cent used the Internet for educational purposes, 58.3 per cent – to contact the State Patients’ Fund, 72.9 per cent – for data exchange with other institutions.

98 per cent of health care and social work institutions used the Internet for communication with public administration institutions. 82.3 per cent of enterprises searched for information on the websites of public authorities, 98 per cent downloaded various forms, 91.4 per cent returned filled-in forms, 56.8 per cent submitted proposals in a public electronic tender system (e-procurement). 92.5 per cent of institutions indicated that they carried out electronically, i.e. without additional paperwork, at least part of administrative procedures.

95.9 per cent of institutions used electronic security tools; however, in 2010, 15.6 per cent of institutions encountered electronic security related problems (in 2008, 38.3 per cent). Įstaigų prisijungimo prie interneto būdai Type of Internet connection

Procentais, metų pradžioje Per cent, beginning of the year

2005 2007 2009 2011

Turi interneto prieigą, iš viso 91,3 94,2 100 99,6 Have Internet access, total Turi plačiajuosčio interneto prieigą … … 65,0 84,5 Have broadband Internet access Prisijungimo prie interneto būdai: Type of Internet connection:

Tradicinis modemas (dial-up) arba skaitme-ninė telefono linija (ISDN) 55,6 47,0 49,5 29,7

Traditional modem (dial-up) or digital telephone line (ISDN)

Skaitmeninė abonentinė telefono linija (DSL) 44,2 50,2 41,5 53,6 Digital subscriber line (DSL)

Šviesolaidinė (optinė) ryšio linija … … … 17,8 Fiber-optic communication link

Kitos fiksuotos jungtys (kabelinė, skirtinė linija ir kt.) 7,8 14,1 28,4 31,1

Other fixed connection (cable, dedicated line, etc.)

Mobiliosios jungtys (mobilusis telefonas ir kt.) 14,1 13,8 7,8 19,5 Mobile connection (mobile phone, etc.)

mobilus plačiajuostis ryšys … … … 17,2 mobile broadband connection

kitas mobilus ryšys … … … 9,5 other mobile connection



Įstaigos, naudojančios plačiajuostį internetą, pagal ekonominės veiklos rūšis Institutions using broadband Internet by economy activity


EVRK 2 red.

Ekonominės veiklos rūšys Įstaigos, naudojančios plačiajuostį internetą

Economic activity

EVRK 1 Rev. 2

Institutions using broadband Internet

2009 2011

Q Iš viso sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigose ... 84,5

Total human health and social work activities

86 Iš viso sveikatos priežiūros įstaigose 65,0 86,8 Total human health activities 86.1 Ligoninių veikla 81,9 96,6 Hospital activities

86.21–86.22

Medicininės praktikos veikla 64,2 84,9 Medical practice activities

86.23 Odontologinės praktikos veikla 49,0 85,6 Dental practice activities

86.9 Kita žmonių sveikatos priežiūros veikla 60,4 82,4 Other human health activities

87–88 Iš viso socialinio darbo įstaigose … 79,2 Total social work activities 87 Kita stacionarinė globos veikla … 81,0 Residential care activities

88 Nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla .... 75,7 Social work activities without accommodation

1 National version of NACE Rev. 2. Prisijungimo prie interneto būdai pagal įstaigų dydžio grupes 2011 m. sausio mėn. Type of Internet connection by institution size class, as of January 2011

Procentais Per cent

29,7

36,4

20,5

2,8

53,650,4

63,0

47,2

17,813,7

18,7

52,8

31,1 32,228,9 29,2

19,5 18,8 16,5

37,5

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Iš viso 10–49 50–249 250 +

Dial-up arba ISDN DSL Šviesolaidis Kitos fiksuotos jungtys Mobiliosios jungtys Other fixed connections Mobile connectionsFiber-optic

Total



Įstaigos, turinčios interneto svetaines (tinklalapius), pagal įstaigų dydžio grupes Institutions having websites or web pages by institution size class


25,417,0

29,6

44,6

34,8 32,8 33,1

48,1

38,333,2

38,3

68,5

56,850,1

64,1

90,3

0

20

40

60

80

100

Iš viso 10–49 50–249 250 +

2005 2007 2009 2011

Total

Darbuotojai, naudojantys kompiuterius ir internetą, pagal įstaigų dydžio grupes 2011 m. sausio mėn. Share of employees using computers and the Internet by institution size class, as of January 2011

Procentais Per cent

38,4

32,128,5

45,3

35,630,4

26,3

42,0

05

101520253035404550

Iš viso 10–49 50–249 250+

Total

Kompiuterių skaičius 100 darbuotojų Number of computers per 100 employees

Metų pradžioje Beginning of the year

9,0

13,1

18,321,1

7,0

10,7

16,3

19,8

0

5

10

15

20

25

2005 2007 2009 2011

100 darbuotojų tenka kompiuterių Number of PCs per 100 employees 100 darbuotojų tenka kompiuterių su interneto prieiga Number of PCs with Internet access per 100 employees

Darbuotojai, naudojantys kompiuterius Employees using computers Darbuotojai, naudojantys internetą Employees using the Internet



Pagrindiniai kompiuterių naudojimo tikslai pagal įstaigų dydžio grupes 2011 m. sausio mėn. Main purposes of computer usage by institution size class, as of January 2011

Procentais Per cent

34,8

23,0

35,2

43,4

85,3

26,6

14,7

30,2

40,5

80,6

41,8

31,5

34,4

40,3

92,7

83,3

66,7

83,3

81,9

100

0 20 40 60 80 100

Informacinių technologijų sistemų naudojimas pagal įstaigų dydžio grupes 2011 m. sausio mėn. Use of ICT systems by institution size class, as of January 2011

Procentais Per cent

63,3

35,6

48,1

28,7

91,6

44,7

95,8

63,9

0

20

40

60

80

100

LAN Intranetas

Pacientų atvykimo registracija Registration of patients

Šablonų naudojimas formuojant dokumentus Use of templates for the preparation of documents

Medicininių tyrimų duomenų apdorojimas Processing of data of medical tests

Elektroninė pacientų duomenų bazė Electronic patient database

Administracinių duomenų tvarkymas Management of administrative data

Iš viso Total

10–49

50–249

250+

Iš viso Total

10–49

50–249

250+



Pagrindiniai interneto naudojimo tikslai pagal įstaigų dydžio grupes 2011 m. sausio mėn. Main purposes of Internet usage by institution size class, as of January 2011

Procentais Per cent

Iš viso Total

Įstaigų dydžio grupės pagal darbuotojų skaičių Institution size classes by number of employees

10–49 50–249 250+

Banko ir finansinėms paslaugoms 97,2 96,5 98,2 100 Banking and financial services

Bendrauti su valdžios institucijomis 98,0 97,0 100 100 Communication with public authorities

Švietimui ir mokymuisi 51,2 46,0 54,9 84,7 Training and education

Produktams pirkti 63,4 52,7 81,0 95,8 Purchase of goods

Teikiama galimybė naudotis internetu pacientams 16,2 12,9 19,0 36,1

Possibility to use the Internet for patients

Interneto naudojimo tikslai pagal įstaigų dydžio grupes 2011 m. sausio mėn. Internet usage purposes by institution size class, as of January 2011

Procentais Per cent

72,9

36,4

58,367,267,1

31,3

54,264,2

83,2

39,9

59,768,1

87,5

69,4

90,3 91,7

0

20

40

60

80

100

Keistis klinikiniais, admi-nistraciniais duomenimis

Metodinei pagalbai Ryšiams su valstybine ligonių kasa

Visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoms siųsti

Exchange of clinical, administrative data

Methodological assistance

Communication with the State Patients' Fund

Sending public health monitoring reports

Įstaigų pasiskirstymas pagal gydytojų ir (arba) odontologų naudojimąsi internetu 2011 m. sausio mėn. Distribution of institutions by doctors and (or) odontologists’ use of the Internet, as of January 2011

Procentais Per cent

15,8

8,2

19,5

56,5

Iš viso Total

10–49

50–249

250+

Iki 10 % Up to

11–50 %

51–90 %

91–100 %



Pagrindiniai interneto svetainės naudojimo tikslai pagal įstaigų dydžio grupes 2011 m. sausio mėn. Main purposes of website usage by institution size class, as of January 2011

Procentais Per cent

Įstaigų dydžio grupės pagal darbuotojų skaičių Institution size classes by number of employees

Iš viso Total

10–49 50–249 250+

Turi interneto svetainę, iš viso 56,8 50,1 64,1 90,3 Institutions with a website, total

Pagrindinė informacija apie įstaigą 56,6 50,1 63,4 90,3 Main information on the institution

Informacija apie paslaugas, priėmimo valandas ir įkainius 51,6 45,1 59,0 83,3

Information on services, office hours, prices

Galimybė užsiregistruoti į priėmimą 12,5 9,6 13,6 34,7 Possibility to register for an appointment

Konsultacijos (atsakoma į svetainėje pateiktus klausimus) 22,9 19,6 26,0 41,7

Consultations (answers to questions asked on the website)

Bendravimo su valstybės institucijomis internetu tikslai pagal įstaigų dydžio grupes 2011 m. sausio mėn. Purposes of communication with public authorities via the Internet by institution size class, as of January 2011

Procentais Per cent

82,3

98,0

91,4

92,5

56,8

73,4

97,0

87,1

88,8

41,1

99,3

83,5

98,6

98,6

98,6

98,6

100

100

100100

0 20 40 60 80 100

Informacijai gauti For obtaining information

Įvairioms formoms parsisiųsdinti For obtaining (downloading) forms

Užpildytoms formoms grąžinti For returning filled in forms

Administracinėms procedūroms e. būdu atlikti For treating an administrative procedure completely electronically

Siūlymams elektroninėje paraiškų sistemoje pateikti For submitting proposals in a public electronic tender system

Iš viso Total

10–49

50–249

250+



Naudojamos elektroninio saugumo priemonės pagal įstaigų dydžio grupes 2011 m. sausio mėn. Use of electronic security tools by institution size class, as of January 2011

Procentais Per cent

Iš viso Total

10–49 50–49 250+

Turėjo informacijos elektroninės saugos taisykles 41,6 40,2 42,1 52,8 Had ICT security policy

Naudojo elektroninio saugumo priemones 95,9 94,2 98,9 100 Used electronic security tools Vartotojų identifikavimą ar autentiškumo nustatymą 70,2 64,6 78,4 90,3 User identification and authentication

Antivirusines programas 93,0 90,4 97,4 100 Antivirus software

Programinės ar techninės įrangos užkardas 50,1 38,5 68,5 86,1 Firewalls

Serverių apsaugas 38,7 30,5 50,5 69,4 Secure servers

Duomenų kopijas, neprieinamas vartotojams 39,4 25,6 59,3 90,3 Off-site data backup

Duomenų kodavimą saugumo sumetimais 29,1 25,5 37,4 30,6 Data encryption for confidentiality

Per ankstesnius metus susidūrė su elektroninio saugumo problemomis 15,6 14,6 17,6 18,1

Encountered electronic security-relatedproblems over the previous year

Įstaigos, naudojusios elektroninį parašą dokumentų autentiškumui nustatyti, pagal ekonominės veiklos rūšis 2011 m. sausio mėn. Institutions that used electronic signature for data authentication by economic activity, as of January 2011

Procentais Per cent

94,9

90,8

87,3

98,0

89,3

87,4

100

0 20 40 60 80 100

Ligoninių veikla Hospital activities

Bendrosios praktikos gydytojų veikla General practitioners' activities

Gydytojų specialistų veikla Medical specialists' activities

Odontologinės praktikos veikla Dental practice activities

Kita žmonių sveikatos priežiūros veikla Other human health activities

Kita stacionarinė globos veikla Other residential activities

Nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veiklaSocial work activities without accommodation

150



VERSLO SĄLYGŲ TYRIMAS: ĮMONIŲ VEIKLOS FINANSAVIMAS 2010 SURVEY OF BUSINESS CONDITION: ACCESS TO FINANCE

Statistikos departamentas 2010 m. atliko nefinansinių įmonių tyrimą „Įmonių veiklos finansavimas“, kurio tikslas – sužinoti verslininkų nuomonę apie lėšų poreikį verslui finansuoti, finansavimo būdus, šaltinius ir sunkumus, įvertinti verslo finansavimo 2007–2010 m. pokyčius. Tyrimas buvo atliktas naudojant Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) parengtą metodiką. Tyrimo objektas – 2003–2005 m. susikūrusios ir tyrimo metu veikusios apdirbamosios gamybos, statybos ir paslaugų įmonės. Tyrimo imtis suformuota atsitiktinės atrankos būdu naudojant Statistinį įmonių registrą. Tyrime dalyvavo 1 854 įmonės.

Faktoringas – paslaugų visuma, pagrįsta piniginių reikalavimų pagal kliento pirkėjams išrašytas sąskaitas už parduotas prekes, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas perleidimu bankui.

Subsidijuojamos paskolos – valstybės remiamos paskolos, t. y. paskolos, kurių dalis dengiama iš valstybės biudžeto. Sutvirtinantieji finansai – finansavimo lygmuo tarp suteikus privilegijuotą paskolą (su lengvatinėmis sąlygomis) susida-

riusios skolos ir nuosavybės vertybinių popierių.

Tyrimo duomenimis dažniausias verslo plėtros finansavimo šaltinis – skolinimasis. Plėsti verslą skolindamiesi 2010 m. ketino 28,2 procento verslininkų, užsiimančių apdirbamos gamybos, statybos ir paslaugų veikla. Palyginti su 2007 m., norinčių gauti paskolas verslininkų dalis sumažėjo 7,5 procentinio punkto. Kitais verslo finansavimo šaltiniais (išperkamąja nuoma, faktoringu ir kt.) 2010 m. planavo pasinaudoti 14,5 procento verslininkų (2007 m. – 15,9 %). Lėšomis, gautomis padidinus nuosavą kapitalą, plėsti verslą 2010 m. ketino tik 2,7 procento verslininkų (2007 m. – 4,1 %). Pasinaudoti skolintomis lėšomis 2010 m. ketino 40 procentų įmonių, turinčių 250 ir daugiau darbuotojų, ir 25,3 procento įmonių, turinčių nuo 10 iki 49 darbuotojų.

Dauguma (86,3 %) verslininkų, 2010 m. numačiusių plėsti verslą skolinantis, ketino gauti paskolas iš bankų. Iš jų paskolas gavo tik 55,8 procento verslininkų, 21,2 procento verslininkų pavyko gauti paskolas iš dalies (gauta mažesnė nei prašyta paskolos suma), 23 procentams – iš viso nepavyko jų gauti (2007 m. skolinimasis iš bankų buvo sėkmingesnis – net 88,9 % verslininkų, kurie prašė paskolos verslui plėsti, bankai suteikė paskolas, 9,1 % pavyko gauti iš dalies ir tik 2 % nepavyko jų gauti).

Pagrindine bankų atsisakymo kredituoti verslą priežastimi dauguma verslininkų (13,4 %) nurodė prastą įmonės kreditingumo vertinimą. Dėl šios priežasties 4,1 procento verslininkų paskolų negavo ir iš kitų kreditorių. Bankai (11,9 % įmonių) ir kiti kreditoriai (3,1 % įmonių) paskolų nesuteikė dėl užstato ar garantijų neturėjimo, dėl per didelio įmonių įsiskolinimo paskolų iš šių kreditorių negavo atitinkamai 9 procentai ir 2,6 procento įmonių. 10,9 procento verslininkų pažymėjo, kad bankai paskolos nesuteikimo priežasties iš vis nenurodė.

Pagrindiniu kriterijumi renkantis banką paskolai gauti verslininkai įvardijo įmonės buvimą šio banko kliente. Šį kriterijų nurodė daugiau nei pusė 2010 ir 2007 m. ketinusių skolintis iš banko verslininkų. Kitas kriterijus – tinkama palūkanų norma, jį nurodė 19,4 procento 2010 m. ir 20,5 procento 2007 m. iš bankų siekusių gauti paskolas verslininkų.

2010 ir 2007 m. daugiausia skolinosi didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės, tačiau 2010 m., palyginti su 2007 m., jų skaičius sumažėjo 9,8 procentinio punkto ir sudarė 34,9 procento visų paskolas ėmusių įmonių (2007 m. – 44,7 %). 2010 m., palyginti su 2007 m., paskolas ėmusių įmonių sumažėjo ir kitose ekonominės veiklos srityse: apdirbamojoje gamyboje – 9,6, elektros, dujų, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo – 18,9, statyboje – 2,3 procentinio punkto.

Vertindami paskutinių trejų metų pokyčius, 2010 m. verslininkai pesimistiškiausiai vertino įmonės finansinę būklę – net 50,2 procento nurodė, kad ji pablogėjo, o 12,8 procento – kad labai pablogėjo. Kad įmonės finansinė būklė pagerėjo ar labai pagerėjo nurodė atitinkamai 14,5 ir 1,4 procento verslininkų. Įmonės skolos ir apyvartos santykiu nepatenkinti buvo 48,9 pro-cento verslininkų. Iš jų 41,3 procento teigė, kad šis santykis pablogėjo ir 7,6 procento – kad labai pablogėjo. Trečdalis (33,1 %) verslininkų neigiamai įvertino finansavimo gavimo sąnaudas, pvz., palūkanų normas, – jų nuomone, jos padidėjo, o 8,9 procento verslininkų nuomone – net labai padidėjo. Bankų norą finansuoti verslą neigiamai įvertino 36 procentai verslininkų.

Tyrimo duomenimis, 45,2 procento verslininkų nurodė, kad per ateinančius trejus metus reikės finansavimo verslui plėtoti. Iš jų 82,4 procento ketina pasinaudoti paskolomis, 9,2 procento – lėšomis, gautomis padidinus nuosavą kapitalą (pvz., akcijas), ir 21,8 procento – kitais finansavimo šaltiniais.

Verslininkų nuomone, pagrindinis veiksnys, ribosiantis verslo plėtrą ateinančiais metais, – šalies ekonomikos būklė. Jį pažymėjo 27 procentai verslininkų. Antras pagal svarbą veiksnys – kainų konkurencija ir maža pelno marža (nurodė 13,2 % verslininkų), trečias – nepakankama paklausa vidaus rinkoje (11,4 %). Jokių kliūčių verslo plėtrai artimiausiu laikotarpiu nematė tik 0,7 procento verslininkų.

Išsamūs tyrimo rezultatai bus paskelbti 2011 m. gegužės mėn. Statistikos departamento leidinyje „Įmonių veiklos finansavimas 2010.“



In 2010, Statistics Lithuania carried out a survey on financing of non-financial enterprises’ activity, which aims to find out the businessmen’s opinion on the need for funds for financing business, ways and sources of financing, and obstacles encountered, as well as to assess the changes in business financing in 2007–2010. The survey was carried out by use of methodology prepared by the Statistical Office of the European Communities (Eurostat). The object of the survey is an enterprise established in 2003–2005 and operating at the time of the survey engaged in manufacturing, construction or services. The survey sample has been formed by applying a random sampling method, using the Statistical Registry of Enterprises. 1 854 enterprises took part in the survey.

The main concepts used: Factoring – the whole of services based on the bank transfer of monetary claims related to the invoices issued for client’s

buyers for the goods sold, works performed or services provided. Subsidized loans – loans supported by the state, i.e. loans partly paid from the state budget. Mezzanine or hybrid financing – a level of financing emerging between the debt occurring after granting a privileged

loan and property securities.

According to the survey data, the most common source of financing business development was borrowing. Business development through borrowing was planned by 28.2 per cent of businessmen engaged in manufacturing, construction and services; compared to 2007, the share of businessmen willing to obtain loans decreased by 7.5 percentage points. In 2010, 14.5 per cent of businessmen (in 2007, 15.9 per cent) intended to avail themselves of other business financing sources (leasing, factoring, etc.). Only 2.7 per cent of businessmen planned to develop their business through the funds obtained by increasing equity capital (in 2007, 4.1 per cent). In 2010, enterprises intending to develop their business activity by borrowing accounted for 40 per cent of enterprises having 250 and more employees and 25.3 per cent of enterprises having 10–49 employees.

The majority (86.3 per cent) of businessmen who planned business development through borrowing intended to receive loans from banks. Out of them, only 55.8 per cent of businessmen received loans, 21.2 per cent received loans in part, while 23 per cent were not extended loans at all (in 2007, borrowing from banks was more successful: even 88.9 per cent of business-men who had applied for the loans for business development received them, 9.1 per cent received loans in part, while only 2 per cent were not granted loans at all).

The majority of businessmen (13.4 per cent) indicated poor assessment of enterprise’s credit solvency as the main reason for banks’ refusal to credit their business. Due to this reason, 4.1 per cent of businessmen did not receive loans from other creditors either. 11.9 of enterprises were not extended loans by banks, 3.1 per cent – by other creditors due to lack of collateral or guarantee; 9 per cent of enterprises were not extended loans by banks, 2.6 per cent – by other creditors due to excessive indebtedness. 10.9 per cent of businessmen stated that the reason for not granting a loan was not provided by banks at all.

According to businessmen, the main criterion for choosing a bank to apply for a loan was their enterprise being the client of the bank. This criterion was indicated by more than half of businessmen who intended to borrow from a bank both in 2010 and in 2007. Another criterion was acceptable interest rate, indicated by 19.4 per cent of businessmen in 2010 and 20.5 per cent in 2007.

In 2010 and 2007, wholesale and retail trade enterprises borrowed the most; yet in 2010, against 2007, their number dropped by 9.8 percentage points and accounted for 34.9 per cent of all enterprises who applied for a loan (in 2007, 44.7 per cent). In 2010, against 2007, the number of enterprises applying for loans decreased in other fields of economic activity as well: in manufacturing – by 9.6 percentage points, electricity, gas, water supply and waste management – 18.9, construction – 2.3 per-centage points.

As regards the assessment of changes in the last three years, in 2010 businessmen viewed the financial situation of their enterprises the most pessimistic: even 50.2 per cent of them indicated that it had deteriorated, while 12.8 stated that it had deteriorated seriously. 14.5 and 1.4 per cent of businessmen indicated that their financial situation had improved or markedly improved, respectively. 48.9 per cent of businessmen were dissatisfied with the debt turnover ratio of their enterprises; out of them 41.3 per cent stated that the said ratio had deteriorated, 7.6 per cent stated that it had deteriorated greatly. A third (33.1 per cent) of businessmen evaluated the cost of obtaining finance (e.g. interest rates) negatively, stating that it had increased, while in the opinion of 8.9 per cent of businessmen, it had increased sharply. 36 per cent of businessmen evaluated the banks’ willingness to finance business negatively.

According to the survey data, 45.2 per cent of businessmen will be in need for financing their business development for the next three years. Out of them, 82.4 per cent intend to avail themselves of loans, 9.2 per cent – funds obtained by increasing equity capital (e.g. shares), and 21.8 per cent – other sources of financing.

In the opinion of businessmen, the main factor limiting business development in the next years is the economic situation of the state. This was indicated by 27 per cent of businessmen. Competition of prices and low profit margin were ranked second (indicated by 13.2 per cent of businessmen), insufficient demand at the internal market – third (11.4 per cent). Only 0.7 per cent of businessmen did not foresee any obstacles to their business development in the nearest time.

Detailed results of the survey will be released in May 2011, in a publication on Financing of Enterprises’ Activity in 2010.



Verslo plėtros finansavimo būdai pagal įmonių dydį Ways of financing business development by size of enterprises

Procentais Per cent

Įmonių dydis pagal darbuotojų skaičiaus grupes Size of enterprises by number of employees

Paskolų panaudojimas Use of loans

Nuosavo kapitalo didinimas Increasing equity capital

Kiti verslo finansavimo būdai 1 Other ways of business financing 1

2007 2010 2007 2010 2007 2010

Iš viso – Total 35,7 28,2 4,1 2,7 15,9 14,5

10–49 34,2 25,3 3,8 2,4 14,6 12,4

50–249 41,3 37,4 5,3 3,6 19,8 20,7

250 + - 40,0 - - 40,0 60,0 1 Kiti verslo finansavimo būdai: išperkamoji nuoma, faktoringas, banko sąskaitos perviršis, subsidijuojamos paskolos, eksporto

finansavimo priemonės, prekybos kreditai, sutvirtinantieji finansai. Other ways of business financing: leasing; factoring; bank overdraft; subsidized loans; means of financing exports; trade credits; mezzanine or hybrid financing.

Verslo plėtros finansavimo būdai pagal ekonominės veiklos rūšį Ways of financing business development by economic activity

Procentais Per cent

EVRK 2 red. EVRK Rev. 2 2

Ekonominės veiklos rūšys Paskolų panau-dojimas Use of loans

Nuosavo kapitalo didinimas Increasing equity capital

Kiti verslo finansa-vimo būdai 1 Other ways of busi-ness financing 1

Economic activity

2007 2010 2007 2010 2007 2010

Iš viso 35,7 28,2 4,1 2,7 15,9 14,5 Total

C Apdirbamoji gamyba 38,4 28,8 4,4 3,0 15,6 15,3 Manufacturing

D + E Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas 43,3 24,4 7,8 3,3 18,9 14,4

Electricity, gas, water supply and management

F Statyba 31,9 29,6 0,5 1,4 18,1 17,1 Construction

G Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas 44,7 34,9 4,3 2,9 19,2 17,3


H Transportas ir saugojimas 29,4 24,5 9,1 2,1 18,2 13,3 Transportation and storage

I Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 19,8 22,0 5,5 5,5 5,5 7,7

Accommodation and food service activities

J Informacija ir ryšiai 26,4 13,2 - 5,7 5,7 15,1 Information and communi-cation

L Nekilnojamojo turto operacijos 24,3 16,2 2,7 - 2,7 - Real estate activities

M Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 22,8 19 2,5 - 12,7 8,9

Professional, scientific and technical activities

1 Kiti verslo finansavimo būdai: išperkamoji nuoma, faktoringas, banko sąskaitos perviršis, subsidijuojamos paskolos, eksporto





Priežastys, dėl kurių įmonėms nepavyko gauti paskolų Reasons that prevented enterprises from receiving loans

Visos siekusios gauti paskolas, bet jų negavusios įmonės = 100, procentais All enterprises that applied for loans but were refused = 100, per cent

Paskolų nesuteikimo priežastys Dėl bankų By banks

Dėl kitų kreditorių By other creditors

Pačios įmonės spren-dimas neimti paskolųEnterprise‘s decision not to take out loans

Reasons for refusing a loan

2007 2010 2007 2010 2007 2010

Iš viso 33,4 60,2 10,8 18,9 55,6 20,9 Total

Blogas įmonės kreditingumas 7,8 13,4 4,6 4,1 - - Poor credit rating

Įmonės nuosavo kapitalo stoka 10,1 6,2 0,8 2,6 - - Lack of equity capital

Nepakankamas užstatas ar garantijų neturėjimas 14,0 11,9 3,1 3,1 - - Insufficient collateral or guarantee

Nepakankamos arba rizikingos verslo projektų galimybės 3,1 5,9 1,5 1,3 - -

Insufficient or risky potential (of the business or project)

Per didelis paskolų ar įsiskolinimo turėjimas 10,1 9,0 2,3 2,6 - -

Already too many loans or too much debt

Paskolų istorijos nebuvimas 0,8 0,8 0,8 - - - No loan history

Menka paskolų istorija 2,3 0,3 0,8 0,3 - - Poor loan history

Priežasčių kreditoriai nenurodė 11,6 10,9 5,4 4,4 - - No reason given

Per didelė palūkanų norma - - - - 9,3 12,1 Interest rates offered were too high

Nepriimtinos kitos paskolų suteikimo sąlygos (nesusiju-sios su palūkanos normomis) - - - - 8,5 7,8

Non-interest-rate related conditions of the loan were unacceptable

Kitos priežastys 0,8 1,8 - 0,5 2,3 1,0 Other reason(s) Verslininkų nuomonė apie verslo aplinkos pokyčius 2007–2010 m. Businessmen’s opinion on the changes in business environment in 2007–2010

Procentais Per cent Vertinamieji rodikliai Labai

pagerėjo Much better

Pagerėjo Better

Nepasikeitė Unchanged

Pablogėjo Worse

Labai pablogėjoMuch worse

Nežinau No opinion

Evaluation indicators

Įmonės finansinė padėtis 1,4 14,5 19,6 50,2 12,8 1,4 The financial situation of your business

Finansavimo gavimo sąnaudos (pvz., palūkanų normos) 0,7 6,9 27,4 33,1 8,9 23,1

The cost (interest and other) of obtaining finance for your business

Įmonės skolos ir apyvartos santykis 0,8 11,7 30,0 41,3 7,6 8,6

The debt/turnover ratio of your business

Kitos finansavimo sąlygos (paskolų grąžinimo terminai, įsipareigojimai ir kt.) 0,7 5,8 44,4 22,5 6,4 20,3

Other terms or conditions of financing (e.g. maturity, covenants, etc.)

Sunkumai (pvz., sugaištas laikas), susiję su finansavimo gavimu 0,5 1,6 33,7 25,6 10,4 28,2

The obstacles (e.g. time spent) related to obtaining finance for your business

Bankų noras finansuoti verslą 0,5 3,8 28,6 23,7 12,3 31,1

The willingness of banks to provide finance



Verslininkų nuomonė apie lėšų poreikį verslui finansuoti per ateinančius trejus metus The businessmen’s opinion on the need for funds for business financing in the next three years

Procentais Per cent

82,4

9,2

21,8

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Sieks gauti paskolas Didins nuosavą kapitalą Sieks gauti lėšas iš kitų finansavimo šaltinių 1 Loan finance Equity finance Other finance 1

1 Kiti verslo finansavimo būdai: išperkamoji nuoma, faktoringas, banko sąskaitos perviršis, subsidijuojamos paskolos, eksporto


Siektini verslo plėtros finansavimo šaltiniai Target ways of financing business development

Procentais Per cent

26,7

3,2

7,6

15,0

77,5

13,6

13,6

5,9

3,6

7,8

0 20 40 60 80 100

Iš įmonės savininko (-ų) / direktoriaus (-ų) From owner(s)/director(s) of the enterprise

Iš šeimos ar draugų From family or friends

Iš kitų įmonių From other enterprises

Iš išperkamosios nuomos bendrovių From leasing companies

Iš bankų From banks

Iš kitų finansų įstaigų From other financial institutions

Iš sutvirtinamojo ar mišriojo finansavimo From mezzanine or hybrid financing

Iš valdžios institucijų From government institutions

Iš užsienio valdžios institucijų arba tarptautinių organizacijų From foreign government institutions or international organisations

Iš kitų finansavimo šaltinių From other sources of financing



Verslo plėtros sunkumai Obstacles to business development

Procentais Per cent

27,0

11,4

4,3

3,5

2,1

2,3

5,8

2,2

6,8

13,2

1,5

10,8

8,0

0,7

0 5 10 15 20 25 30

Bendra šalies ekonomikos būklė General economic situation

Nepakankama paklausa vietos (vidaus) rinkoje Limited demand in the local (internal) market

Nepakankama paklausa užsienio rinkose Limited demand in foreign markets

Naujų tinkamų darbuotojų trūkumas Limited availability of suitable new personnel

Turimų darbuotojų praradimas Loss of existing personnel

Aukšta darbo jėgos kaina High cost of labour

Būtinos investicijos į įrenginius ir pan. Necessary investment into equipment etc.

Technologinė konkurencija Technological competition

Naujų rinkos dalyvių konkurencija New entrants in the market (competition)

Kainų konkurencija / žema pelno marža Price competition / low profit margin

Teisiniai apribojimai Regulatory framework (Legal constraints?)

Mokestinių lengvatų stoka Lack of fiscal incentives

Lėšų stoka Not enough financing

Nenumatomi jokie apribojimai No constraints foreseen

156



VERSLO TENDENCIJŲ APKLAUSOS REZULTATAI PRAMONĖJE BUSINESS TENDENCY SURVEY RESULTS IN MANUFACTURING

Pramonės pasitikėjimo rodiklis – tai produkcijos paklausos lygio, gamybos prognozės ir atsargų su priešingu ženklu balansų aritmetinis vidurkis. Jis apskaičiuojamas naudojant įmonių vadovų nuomonių tyrimo rezultatus. Pramonės įmonių vadovų nuomonių tyrimas yra atrankinis, atliekamas kas mėnesį. Apklausos anketoje yra 14 klausimų. Kiekvienam klausimui siūlomi trys atsakymų variantai: teigiamas (+), neutralus (=) ir neigiamas (-). Respondentas turi pasirinkti vieną iš jų. Apibendrinant apklausos rezultatus, atskirai susumuojami teigiami, neigiami ir neutralūs atsakymai į kiekvieną klausimą. Atsižvelgiant į įmonių dydį (metines pajamas) apskaičiuojama įmonių, pasirinkusių skirtingus atsakymus, dalis (%). Teigiamų ir neigiamų atsakymų skirtumas vadinamas balansu.

2011 m. kovo mėn. buvo apklausta 791 pramonės įmonė. Iš jų atsakymus pateikė 703 įmonės. Pramonės pasitikėjimo rodiklis 2011 m. kovo mėn. buvo minus 1 procentas. Pramonės pasitikėjimo rodiklis kovo mėn.,

palyginti su vasario mėn., padidėjo 7 procentiniais punktais, o palyginti su 2010 m. kovo mėn., jis padidėjo 10 procentinių punktų.

2011 m. kovo mėn. pramonės įmonių apklausos rezultatai parodė, kad verslo tendencijos pramonėje mažai keitėsi. Pramo-nės produkcijos gamyba, palyginti su praėjusiu mėnesiu, liko tame pačiame lygyje – kad gamyba padidėjo, teigė 22 procentai apklaustųjų, kad sumažėjo – 23 procentai. Gaminamos produkcijos paklausos vertinimas išlieka panašus kaip ir praėjusį mėnesį: kad paklausa per maža, nurodė 37 procentai respondentų, kad pakankama – 63 procentai.

Tačiau artimiausiems mėnesiams daugiau įmonių prognozuoja gamybos didėjimą: 34 procentai įmonių vadovų numato gamybą didėsiant, 8 procentai – mažėsiant (prieš mėnesį – atitinkamai 21 ir 18 %). Gamybos didėjimą prognozuoja beveik visos gamybinės veiklos, išskyrus popieriaus ir tekstilės gaminių bei transporto priemonių gamybos, įmonės. Kovo mėn. daugiau – 25 procentai – įmonių vadovų prognozuoja ir produkcijos eksporto didėjimą (prieš mėn. – 19 %), 5 procentai mano, kad eksportas mažės. Artimiausiais mėnesiais dauguma (82 %) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketina. Kainų didėjimą pramonėje artimiausiu metu prognozuoja trečdalis įmonių vadovų, du trečdaliai mano, kad kainos nesikeis.

The industrial confidence indicator is defined as the arithmetic mean of the answers (balances) to the questions on

production expectations, assessment of demand and level of stocks with inverted sign. It is based on the enterprise management opinion survey. A business tendency survey in manufacturing is carried out every month. It is a sample survey. There are 14 questions in the questionnaire addressed to the managers. Three possible answers are suggested: positive (+), neutral (=) and negative (-). The respondent has to choose one of them. As the results are calculated, different types of answers are summed up accordingly. The enterprises are weighted by their size (annual turnover), and the share of different answers is calculated. The difference between the share of positive and negative answers makes up the balance.

In February 2011, questionnaires were sent to 791 manufacturing enterprises. Responses were received from 703 enter-prises.

The industrial confidence indicator in March 2011 was minus 1 per cent. As compared to February 2010, it increased by 7 percentage points, while compared to March 2010 it increased by 10 percentage points.

The results of the survey of manufacturing enterprises showed that business trends in industry changed only slightly. The production level remained the same as in the previous month: 22 per cent of respondents indicated that the demand increased, 23 per cent stated that it decreased. The assessment of demand for production remained the same as in the previous month: 37 per cent of respondents indicated that the demand was too low, 63 per cent stated that it was sufficient.

As for the forthcoming months, more enterprises expected an increase in production: 34 per cent of enterprise managers expected an increase in production, 8 per cent expected a decrease (a month ago, 21 and 18 per cent, respectively). An increase in production is anticipated in almost all economic activities, except for enterprises engaged in manufacture of paper, textiles, and vehicles. More enterprise managers – 25 per cent – predicted and increase in exports (a month ago, 19 per cent), 5 per cent anticipated a decrease in exports. In the nearest months, the majority (82 per cent) of the enterprise managers interviewed did not intend to change the number of employees. An increase in prices was predicted by a third of enterprise managers, while two thirds stated that prices will remain unchanged.



Pramonės pasitikėjimo rodiklis Industrial confidence indicator

Balansas, procentais Balance, per cent

10

14

30

-7-9

-32-30

-26

-31

-38

-32

-8-11

-13

-12

-17-17

-12-11

-32

-16

-27

8 8

-13

89

-10-11

-31

4

-19

-32

-36-38

-30

-7

-3-2

-2-2-4

109

-5-11

-1

-6

-31

-15

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20


2007 2008 2009 2010 2011

Gaminamos produkcijos paklausa Assessment of total order books (demand), present level

Įmonių skaičius, procentais Number of enterprises, per cent 2010 2011

II III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II III

Padidinta 0 0 2 1 1 2 2 1 1 1 0 1 1 0 Above normal

Normali 42 45 44 43 39 41 48 48 60 61 66 64 61 63 Normal

Sumažinta 57 55 54 56 60 57 50 51 39 38 34 35 38 37 Below normal

Balansas -57 -55 -52 -55 -59 -55 -48 -50 -38 -37 -34 -34 -37 -37 Balance Pagamintos produkcijos atsargos Assessment of stocks of finished goods, present level

Įmonių skaičius, procentais Number of enterprises, per cent

2010 2011


Per didelės 8 9 6 6 9 9 8 7 5 6 7 4 5 4 Above normal

Pakankamos 75 77 78 76 79 81 78 77 77 75 80 82 81 85 Normal

Nepakankamos 17 14 16 18 12 10 14 16 18 19 13 14 14 11 Below normal

Balansas -9 -5 -10 -12 -3 -1 -6 -9 -13 -13 -6 -10 -9 -7 Balance



Produkcijos gamybos prognozė artimiausiems 2–3 mėnesiams Production expectations for the next 2–3 months


2010 2011 II III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II III

Padidės 21 31 36 33 31 26 26 28 25 23 18 17 21 34 Increase

Nepasikeis 57 56 38 42 43 51 53 47 45 46 52 56 61 58 Remain stable

Sumažės 22 13 26 25 26 23 21 25 30 31 30 27 18 8 Decrease

Balansas -1 18 10 8 5 3 5 3 -5 -8 -12 -10 3 26 Balance Gamybos apimties pasikeitimai per praėjusius 2–3 mėnesius Production development over the past 2–3 months


2010 2011


Padidėjo 17 13 30 33 33 32 32 27 29 39 32 24 23 22 Up

Nepasikeitė 46 53 53 50 40 47 46 51 54 41 48 52 53 55 Unchanged

Sumažėjo 37 34 17 17 27 21 22 22 17 20 20 24 24 23 Down

Balansas -20 -21 13 16 6 11 10 5 12 19 12 0 -1 -1 Balance Gaminamos produkcijos kainų prognozė artimiausiems 2–3 mėnesiams Selling price expectations for the next 2–3 months



Didės 17 12 8 10 10 12 10 23 27 23 20 28 32 34 Increase


Mažės 8 7 19 14 11 12 12 8 6 5 6 4 3 2 Decrease

Balansas 9 5 -11 -4 -1 0 -2 15 21 18 14 24 29 32 Balance Darbuotojų skaičiaus prognozė artimiausiems 2–3 mėnesiams Employment expectations for the next 2–3 months



Didės 3 5 5 7 12 9 6 6 6 5 4 10 11 11 Increase


Mažės 21 22 22 19 20 19 21 10 12 21 23 7 8 7 Decrease

Balansas -18 -17 -17 -12 -8 -10 -15 -4 -6 -16 -19 3 3 4 Balance



VERSLO TENDENCIJŲ APKLAUSOS REZULTATAI STATYBOJE BUSINESS TENDENCY SURVEY RESULTS IN CONSTRUCTION

Statybos pasitikėjimo rodiklis – tai statybos darbų paklausos ir prognozuojamo darbuotojų skaičiaus balansų aritmetinis

vidurkis. Statybos įmonių vadovų nuomonių tyrimas yra atrankinis, atliekamas kas mėnesį. Apklausos anketoje yra 10 klausimų.

Kiekvienam klausimui siūlomi trys atsakymų variantai: teigiamas (+), neutralus (=) ir neigiamas (-). Respondentas turi pasirinkti

vieną iš jų. Apibendrinant apklausos rezultatus, atskirai susumuojami teigiami, neigiami ir neutralūs kiekvieno klausimo atsa-

kymai. Atsižvelgiant į įmonių dydį (metines pajamas), apskaičiuojama įmonių, pasirinkusių skirtingus atsakymus, dalis (%).

Teigiamų ir neigiamų atsakymų skirtumas vadinamas balansu.

2011 m. kovo mėn. buvo apklaustos 538 statybos įmonės. Iš jų atsakymus pateikė 441 įmonė. Statybos pasitikėjimo rodiklis 2011 m. kovo mėn. buvo minus 24 procentai. Palyginti su vasario mėn., jis padidėjo

16 procentinių punktų, o palyginti su 2010 m. kovo mėn. – padidėjo 28 procentiniais punktais.

Statybos sektoriuje kovo mėn. darbų mastas, palyginti su praėjusiu mėnesiu, beveik nepasikeitė, tačiau prognozės

geresnės. Kovo mėn. darbų sumažėjimą nurodė 50 procentų įmonių vadovų, o padidėjimą – 11 procentų (prieš mėnesį –

atitinkamai 48 ir 10 %). Artimiausiems mėnesiams daugiau – 37 procentai – įmonių vadovų prognozuoja statybos darbų

užsakymų didėjimą, 16 procentų – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 23 ir 21 %). Sumažėjo įmonių vadovų, ketinančių

mažinti darbuotojų skaičių, – tai padaryti žada 15 procentų įmonių vadovų (prieš mėn. – 22 %), 33 procentai žada darbuotojų

skaičių didinti. Kainų didėjimą statybos sektoriuje artimiausiu metu prognozuoja 37 procentai įmonių vadovų, 56 procentai

mano, kad kainos nesikeis.

The construction confidence indicator is defined the arithmetic mean of the answers (balances) to the questions

employment expectations and assessment of order books. It is based on the results of the enterprise management opinion

survey. A business tendency survey in the construction sector is carried out every month. It is a sample survey. There are

10 questions in the questionnaire addressed to the managers. Three possible answers are suggested: positive (+), neutral (=)

and negative (-). The respondent has to choose one of them. As the results are calculated, different types of answers are

summed up accordingly. The enterprises are weighted by their size (annual turnover), and the share of different answers is

calculated. The difference between the share of positive and negative answers makes up the balance.

In March 2011, questionnaires were sent to 538 construction enterprises. Responses were received from 441 enterprises.

The construction confidence indicator in March 2011 was minus 24 per cent. As compared to February, it increased

by 16 percentage points, as compared to March 2010, it increased by 28 percentage points.

In March, compared to the previous month, the volume of works in construction sector remained almost unchanged, yet

the forecast improved. 50 per cent of enterprise managers indicated a decrease in the volume of works, while 11 per cent

indicated an increase (a month ago, 48 and 10 per cent, respectively). As for the nearest months, more enterprise managers –

37 per cent – predicted an increase in demand, 16 per cent – a decrease (a month ago, 23 and 21 per cent, respectively).

The number of enterprise managers who intended to reduce the number of employees diminished to 15 per cent (a month

ago, there were 22 per cent of such managers), while 33 per cent intended to raise it. An increase in prices was anticipated

by 37 per cent of enterprise managers, 56 per cent stated that prices will remain unchanged.



Statybos pasitikėjimo rodiklis Construction confidence indicator


-76

-82 -84 -82 -80

-72

-33

-20-16

-11-5

11

2015

-47

6

-24

-40

-49

-2

2

13

-10-7

6

-1 -1

-69

-58

-74 -75-79 -79

-69

-3-5

-38

-47

15

-65

-56

-79

-35

-52

-41

-31-25 -24

-27 -29

-77

-100

-80

-60

-40

-20

0

20

40


2007 2008 2009 2010 2011

Statybos darbų užsakymai (paklausa) Assessment of order books (demand)



Daugiau negu reikia 1 0 0 1 2 1 1 1 2 1 0 0 1 0 Above normal

Pakankami 13 14 18 20 29 35 34 42 40 35 38 31 30 34 Normal

Nepakankami 86 86 82 79 69 64 65 57 58 64 62 69 69 66 Below normal

Balansas -85 -86 -82 -78 -67 -63 -64 -56 -56 -63 -62 -69 -68 -66 Balance Darbuotojų skaičiaus prognozė artimiausiems 2–3 mėnesiams Employment expectations for the next 2–3 months


2010 2011


Padidės 7 14 24 35 33 31 24 24 16 7 6 5 10 33 Up


Sumažės 51 32 24 18 16 16 14 26 36 37 56 34 22 15 Down

Balansas -44 -18 0 17 17 15 10 -2 -20 -30 -50 -29 -12 18 Balance



Statybos darbų apimties pasikeitimai per praėjusius 2–3 mėnesius Construction work volume changes over the past 2–3 months



Padidėjo 4 4 11 27 47 48 42 47 41 23 17 13 10 11 Up


Sumažėjo 63 53 40 26 19 19 18 19 14 16 34 50 48 50 Down

Balansas -59 -49 -29 1 28 29 24 28 27 7 -17 -37 -38 -39 Balance Statybos darbų kainų prognozė artimiausiems 2–3 mėnesiams Price expectations for the next 2–3 months


2010 2011


Padidės 3 6 17 15 16 18 21 18 15 15 18 16 22 37 Up


Sumažės 28 22 17 13 13 12 11 10 11 13 15 8 9 7 Down

Balansas -25 -16 0 2 3 6 10 8 4 2 3 8 13 30 Balance



VERSLO TENDENCIJŲ APKLAUSOS REZULTATAI PREKYBOJE BUSINESS TENDENCY SURVEY RESULTS IN RETAIL TRADE

Prekybos pasitikėjimo rodiklis – tai ekonominės būklės pasikeitimo, ekonominės būklės prognozės ir prekių atsargų su

priešingu ženklu balansų aritmetinis vidurkis Jis apskaičiuojamas naudojant įmonių vadovų nuomonių tyrimo rezultatus.

Prekybos įmonių vadovų nuomonių tyrimas yra atrankinis, atliekamas kas mėnesį. Apklausos anketoje yra 11 klausimų.


vieną iš jų. Apibendrinant apklausos rezultatus, atskirai susumuojami teigiami, neigiami ir neutralūs atsakymai į kiekvieną

klausimą. Atsižvelgiant į įmonių dydį (metines pajamas), apskaičiuojama įmonių, pasirinkusių skirtingus atsakymus, dalis (%).


2011 m. kovo mėn. buvo apklausta 918 mažmeninės prekybos įmonių. Iš jų atsakymus pateikė 730 įmonių. Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis 2011 m. kovo mėn. buvo minus 10 procentų, t. y. 3 procentiniais punktais

didesnis nei vasario mėn. ir 17 procentinių punktų didesnis nei 2010 m. kovo mėn.

Kovo mėn. mažmeninės prekybos įmonių apklausos rezultatai parodė, kad prekių apyvarta padidėjo, tačiau šiek tiek mažiau

nei per praėjusius mėnesius. Apyvarta augo beveik visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose ir daugiau nei trečdalyje (39 %)

visų kitų prekybos įmonių. Tačiau kovo mėn., palyginti su praėjusiais mėnesiais, šiek tiek daugiau įmonių vadovų teigė, kad

pablogėjo jų įmonės ekonominė būklė: pablogėjimą nurodė 39 procentai (vasario mėn. – 37 %), pagerėjimą – 32 procentai

(vasario mėn. – 37 %) apklaustųjų.

Prekybos įmonių ekonominės būklės prognozė artimiausiems mėnesiams optimistiškesnė nei prieš mėnesį: 21 procentas

įmonių vadovų mano, kad jų įmonės ekonominė būklė pagerės (prieš mėnesį – 10 %), 36 procentai – kad pablogės (prieš

mėnesį – 42 %). Dalis didžiųjų prekybos tinklų žada priimti naujų darbuotojų, o dauguma (83 %) kitų įmonių darbuotojų skaičiaus

keisti neketina. Kainų didėjimą mažmeninėje prekyboje prognozuoja daugiau nei trečdalis (37 %) įmonių, tik 2 procentai žada

kainas mažinti.

The retail trade confidence indicator is defined as the arithmetical mean of the answers (balances) to the questions

past business situation, business situation expectations and level of stocks (with an inverted sign). It is based on the enterprise

management opinion survey. A business tendency survey in retail trade is carried out every month. It is a sample survey.

There are 11 questions in the questionnaire addressed to the managers. Three possible answers are suggested: positive (+),

neutral (=) and negative (-). The respondent has to choose one of them. As the results are calculated, different types of

responses are summed up accordingly. The enterprises are weighted by their size (annual turnover), and the share of different

answers is calculated. The difference between the share of positive and negative answers makes up the balance.

In March 2011, questionnaires were sent to 918 retail trade enterprises. Responses were received from 730 enterprises.

The retail trade confidence indicator in March 2011 was minus 10 per cent, i.e. by 3 percentage points higher than in

February and by 17 percentage points higher than in March 2010.

The results of the survey of retail trade enterprises showed that the turnover of goods had increased, yet not as much as

in the previous months. The turnover grew in almost all major shopping centres and in more than a third (39 per cent) of other

trade enterprises. Yet in March, against the previous months, there were somewhat more enterprise managers stating that their

economic situation deteriorated: 39 per cent of respondents indicated a deterioration (a month ago, 37 per cent), 32 per cent –

an improvement (a month ago, 37 per cent) in their economic situation.

The forecast for the economic situation was more optimistic: 21 per cent of enterprise managers expected the economic

situation of their enterprise to improve (a month ago, 10 per cent), 36 per cent stated that it will worsen (a month ago, 42 per cent).

Some of the major shopping centres intended to hire new employees; yet the majority (83 per cent) of other enterprises did

not intend to change the number of employees. An increase in prices was predicted by more than a third (37 per cent) of

enterprises, while only 2 per cent intended to reduce them.



Prekybos pasitikėjimo rodiklis Retail trade confidence indicator


42

29 29

39

1714

8

-55

-24

-10

-35

-13

4

-20

6

-16

-38-38

-58

-42

22 20

31

10

19

33

511

7

-33-32

-23

26

-55

-12

1224

-29

12

1

-9

-27-29

-53

3237

-28

-30

34

1821

-80

-60

-40

-20

0

20

40

60


2007 2008 2009 2010 2011

Ekonominės būklės pasikeitimas per praėjusius 2–3 mėnesius Business activity change over the past 2–3 months



Pagerėjo 11 12 4 7 19 27 29 30 37 25 30 15 37 32 Improved


Pablogėjo 59 60 31 28 20 11 10 8 7 7 8 32 37 39 Deteriorate

Balansas -48 -48 -27 -21 -1 16 19 22 30 18 22 -17 0 -7 Balance Ekonominės būklės prognozė artimiausiems 2–3 mėnesiams Business activity expectations for the next 2–3 months


2010 2011


Pagerės 2 6 8 19 22 23 30 28 10 16 10 7 10 21 Improved


Pablogės 33 30 23 19 11 10 8 10 11 11 14 37 42 36 Deteriorate

Balansas -31 -24 -15 0 11 13 22 18 -1 5 -4 -30 -32 -15 Balance



Prekių atsargų lygio vertinimas Assessment of the level of stocks



Per didelis 12 12 10 11 11 10 10 10 10 10 10 16 12 10 Above normal

Pakankamas 84 84 86 85 84 86 86 86 86 85 85 80 83 86 Normal

Nepakankamas 4 4 4 4 5 4 4 4 4 5 5 4 5 4 Below normal

Balansas 8 8 6 7 6 6 6 6 6 5 5 12 7 6 Balance Darbuotojų skaičiaus prognozė artimiausiems 2–3 mėnesiams Employment expectations for the next 2–3 months






Balansas -63 -56 -26 -23 -12 -17 -5 -5 23 27 27 5 -1 33 Balance Prekių įsigijimo prognozė artimiausiems 2–3 mėnesiams Orders with suppliers expectations for the next 2–3 months






Balansas -40 -32 -29 -20 -5 1 0 0 24 34 19 -43 -18 -1 Balance Prekių kainų prognozė artimiausiems 2–3 mėnesiams Selling price expectations for the next 2–3 months


2010 2011


Didės 4 14 4 14 4 4 12 17 38 39 49 35 39 37 Increase

Nesikeis 86 74 84 74 84 86 79 80 59 57 46 62 58 61 Remain stable

Mažės 10 12 12 12 12 10 9 3 3 4 5 3 3 2 Decrease

Balansas -6 2 -8 2 -8 -6 3 14 35 35 44 32 36 35 Balance



VERSLO TENDENCIJŲ APKLAUSOS REZULTATAI PASLAUGŲ SEKTORIUJE BUSINESS TENDENCY SURVEY RESULTS IN SERVICES

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis – tai ekonominės būklės vertinimo, teikiamų paslaugų ,paklausos pasikeitimo ir

jos prognozės balansų aritmetinis vidurkis. Jis apskaičiuojamas naudojant įmonių vadovų nuomonių tyrimo rezultatus. Paslaugų

sektoriaus įmonių vadovų nuomonių tyrimas yra atrankinis, atliekamas kas mėnesį. Apklausos anketoje yra 8 klausimai.


vieną iš jų. Apibendrinant apklausos rezultatus, atskirai susumuojami teigiami, neigiami ir neutralūs atsakymai į kiekvieną

klausimą. Atsižvelgiant į įmonių dydį (metines pajamas) apskaičiuojama įmonių, pasirinkusių skirtingus atsakymus, dalis (%).


2011 m. kovo mėn. buvo apklaustos 985 paslaugų įmonės. Iš jų atsakymus pateikė 806 įmonės. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis 2011 m. kovo mėn. buvo 23 procentai, t. y. 3 procentiniais punktais didesnis

nei vasario mėn. ir 25 procentiniais punktais didesnis nei 2010 kovo mėn.

Paslaugų sektoriaus įmonių kovo mėn. apklausos rezultatai rodo, kad teikiamų paslaugų paklausa per praėjusius mėnesius

išaugo. 30 procentų apklaustų įmonių vadovų nurodė paklausos augimą, o 12 – smukimą (prieš mėnesį – atitinkamai 21 ir 12 %).

Paklausa daugiausia išaugo telekomunikacijų, kelionių agentūrų bei sausumos transporto įmonėse. Vadovai savo įmonių

ekonominę būklę vertino gerai: 46 procentai apklaustųjų nurodė, kad jų įmonės ekonominė būklė gera, 5 procentai – kad

bloga (prieš mėnesį – atitinkamai 48 ir 6 %). Geresnės ir teikiamų paslaugų prognozės: 26 procentai apklaustų įmonių vadovų

tikisi paslaugų didėjimo, o 15 procentų – mažėjimo (prieš mėnesį – atitinkamai 22 ir 12 %). Artimiausiais mėnesiais dauguma

(73 %) įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketina, 21 procentas – žada didinti. Kainos, daugumos įmonių vadovų

nuomone, nesikeis.

The services confidence indicator is defined as the arithmetic mean of the answers (balances) to the questions on

present business situation, past changes in the demand and demand expectations. It is based on the enterprise management

opinion survey. A business tendency survey in the service sector is carried out every month. It is a sample survey. There are

8 questions in the questionnaire addressed to the managers. Three possible answers are suggested: positive (+), neutral (=)

and negative (-). The respondent has to choose one of them. As the calculation of the results is carried out, different types of

responses are summed up accordingly. The enterprises are weighted by their size (annual turnover), and the share of positive

and negative answers is calculated. The difference between the share of positive and negative answers makes up the balance.

In March 2011, 985 enterprises were surveyed. Responses were received from 806 enterprises.

The services confidence indicator in March 2011 was 23 per cent, i.e. by 3 percentage points higher than that of

February and by 25 percentage points higher than in March 2010. The results of the survey of service enterprises showed that in the last months the demand for services increased: 30 per

cent of enterprise managers interviewed indicated an increase in demand, 12 per cent – a decrease (a month ago, 21 and 12 per cent, respectively). The most noticeable increase in demand was observed in enterprises engaged in telecommunications and land transport and in travel agencies. Enterprise managers assessed their economic situation as good: 46 per cent of respondents stated that their economic situation was good, 5 per cent stated that it was bad (a month ago, 48 and 6 per cent, respectively). The forecast for the demand of services rendered also improved: 26 per cent of enterprise managers expected an increase in demand, while 15 per cent expected a decrease (a month ago, 22 and 12 per cent, respectively). In the nearest months, the majority (73 per cent) of enterprise managers did not intend to change the number of employees, while 21 per cent planned to raise it. According to most enterprise managers, prices will remain unchanged.



Pasitikėjimo rodiklis paslaugų sektoriuje Services confidence indicator


38

2630

34

24

1815

7

-8

-20-23

-18

9

15 16

-3

16

811

-14

35

28

14

8

-2

16

-13

17

38 38 37

-25-21

-9

-18

-24

-19

31

19

34 3333

38

3131

2023

-27

34

-7

3

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

40

50


2007 2008 2009 2010 2011

Įmonės ekonominės būklės vertinimas Assessment of the business situation



Gera 32 33 31 32 33 34 32 32 34 37 37 39 48 46 Good

Patenkinama 58 56 58 59 59 58 61 61 60 56 56 55 46 49 Satisfactory

Bloga 10 11 11 9 8 8 7 7 6 7 7 6 6 5 Bad

Balansas 22 22 20 23 25 26 25 25 28 30 30 33 42 41 Balance Teikiamų paslaugų paklausos pasikeitimas per praėjusius 2–3 mėnesius Change in the demand for services rendered over the past 2–3 months



Padidėjo 10 12 19 19 19 19 24 27 24 24 31 25 21 30 Up


Sumažėjo 31 34 28 23 19 19 27 18 17 14 12 11 12 12 Down

Balansas -21 -22 -9 -4 0 0 -3 9 7 10 19 14 9 18 Balance



Teikiamų paslaugų paklausos prognozė artimiausiems 2–3 mėnesiams Services demand expectations for the next 2–3 months






Balansas -22 -7 -2 5 7 -2 4 16 13 6 -5 0 10 11 Balance Darbuotojų skaičiaus pasikeitimas per praėjusius 2–3 mėnesius Change in the number of employees over the past 2–3 months


2010 2011


Padidėjo 10 13 13 16 16 24 15 13 12 15 22 19 21 25 Up


Sumažėjo 50 35 29 27 21 21 19 19 24 15 15 16 14 13 Down

Balansas -40 -22 -16 -11 -5 3 -4 -6 -12 0 7 3 7 12 Balance Darbuotojų skaičiaus prognozė artimiausiems 2–3 mėnesiams Employment expectations for the next 2–3 months


II II IV V VI VII VIII IX X XI XII I II III




Balansas -13 -15 -7 -4 -1 0 -1 0 0 5 2 4 12 15 Balance


EE

LV

LT

LIETUVOS, LATVIJOS IR ESTIJOS EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ RAIDA ECONOMIC AND SOCIAL DEVELOPMENT IN LITHUANIA, LATVIA AND ESTONIA

Lietuva Latvija Estija Lithuania Latvia Estonia

Gyventojai Population Gyventojų skaičius 2010 m. sausio 1 d., tūkst. 3329,0 2248,4 1340,1 Population as of 1 January 2010, thous. Gyventojų skaičius 2011 m. sausio 1 d., tūkst. 3244,9* 2229,5 1340,1 Population as of 1 January 2011, thous. pokyčiai, palyginti su 2009 m. sausio 1 d., % -2,5 -0,8 -0,0 changes, compared to 1 January 2009, % Gimė Live births

2010 m. sausio–kovo mėn. 8519 30821 3832 January–March 2010 2011 m. sausio–kovo mėn. 7675 29502 3446 January–March 2011 Mirė Deaths 2010 m. sausio–kovo mėn. 10703 54031 4207 January–March 2010 2011 m. sausio–kovo mėn. 10994 52202 4222 January–March 2011 Natūralus sumažėjimas Natural decrease 2010 m. sausio–kovo mėn. -2184 -23211 -375 January–March 2010 2011 m. sausio–kovo mėn. -3319 -22702 -776 January–March 2011

Gyventojų užimtumo tyrimo duomenys Labour force survey data Užimtumo lygis (15–64 metų amžiaus), % Employment rate (15–64 years age), % Iš viso Total

2009 m. IV ketv. 58,7 58,4 61,4 IV Q 2009 2010 m. IV ketv. 59,2 60,1 63,3 IV Q 2010 2009 m. 60,1 61,1 63,2 2009 2010 m. 57,8 59,3 60,7 2010 vyrai males 2009 m. IV ketv. 57,1 57,5 60,3 IV Q 2009 2010 m. IV ketv. 59,4 61,4 65,9 IV Q 2010 2009 m. 59,5 61,3 63,5 2009 2010 m. 56,8 59,2 61,0 2010 moterys females 2009 m. IV ketv. 60,2 59,2 62,5 IV Q 2009 2010 m. IV ketv. 59,1 58,8 60,8 IV Q 2010 2009 m. 60,7 60,9 63,0 2009 2010 m. 58,7 59,4 60,5 2010 Nedarbo lygis (15–74 metų amžiaus), % Unemployment rate (15–74 years age), % Iš viso Total

2009 m. IV ketv. 15,6 19,7 15,5 IV Q 2009 2010 m. IV ketv. 17,1 16,9 13,6 IV Q 2010 2009 m. 13,7 16,9 13,8 2009 2010 m. 17,8 18,7 16,9 2010 vyrai males 2009 m. IV ketv. 19,6 23,5 19,8 IV Q 2009 2010 m. IV ketv. 19,1 18,4 14,2 IV Q 2010 2009 m. 17,0 20,0 16,9 2008 2010 m. 21,2 21,7 19,5 2009 moterys females 2009 m. IV ketv. 11,6 16,0 11,2 IV Q 2009 2010 m. IV ketv. 15,1 15,4 13,0 IV Q 2010 2009 m. 10,4 13,8 10,6 2009 2010 m. 14,4 15,7 14,3 2010 1 2010 m. sausio–vasario mėn.

January–February 2010. 2 2011 m. sausio–vasario mėn.

January–February 2011.

169



Darbo užmokestis Earnings Minimalioji mėnesinė alga 2011 m. kovo mėn., eurų 232 285 278

Minimum monthly earnings in March 2011, EUR

palyginti su 2011 m. vasario mėn., % 100,0 100,0 100,0 compared to February 2011, % palyginti su 2010 m. kovo mėn., % 100,0 111,1 100,0 compared to March 2010, %

Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2010 m. IV ketv., eurų 614 647 814

Average gross monthly earnings of employees in the whole economy, IV Q 2010, EUR

palyginti su 2010 m. III ketv., % 101,9 101,5 107,2 compared to III Q 2010, % palyginti su 2009 m. IV ketv., % 100,2 103,4 103,9 compared to IV Q 2009, %

Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2010 m. IV ketv., eurų 478 459 653

Average net monthly earnings of employees in the whole economy, IV Q 2010, EUR

Senatvės pensija Old age pension Vidutinė priskaičiuota senatvės pensija 2010 m. IV ketv., eurų 236 261 304

Average allotted old age pension, IV Q 2010, EUR

palyginti su 2010 m. III ketv., % 100,0 100,3 99,9 compared to III Q 2010, % palyginti su 2009 m. IV ketv., % 100,2 102,0 99,9 compared to IV Q 2009, %

Kainų pokyčiai, % Changes in price indices, % Vartojimo prekių ir paslaugų 2011 m. kovo mėn., palyginti su 2011 vasario mėn. 1,0 0,7 0,8

Consumer goods and services, March 2011, compared to February 2011

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų 1,3 0,4 0,9 Food and non-alcoholic beverages Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių 0,0 -0,5 2,5 Alcoholic beverages and tobacco Drabužių ir avalynės 4,9 6,0 1,5 Clothing and footwear Būsto, vandens, elektros, dujų, kito kuro 0,1 -0,3 0,1 Housing, water, electricity, gas and other fuel Būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros 0,5 0,2 0,0


Sveikatos priežiūros 0,3 -0,2 0,0 Health care Transporto 1,9 2,3 1,8 Transport Ryšių -0,5 -0,5 0,0 Communication Poilsio ir kultūros 0,3 0,4 -0,1 Recreation and culture Švietimo 0,1 0,0 -0,4 Education Viešbučių, kavinių ir restoranų 0,3 0,6 0,8 Hotels, cafes and restaurants Įvairių prekių ir paslaugų 1,2 1,7 -0,1 Miscellaneous goods and services

Vartojimo prekių ir paslaugų 2011 m. kovo mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn. 3,8 4,2 5,2

Consumer goods and services, March 2011, compared to March 2010

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų 8,9 9,3 11,6 Food and non-alcoholic beverages Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių 0,1 0,8 8,0 Alcoholic beverages and tobacco Drabužių ir avalynės -1,5 -1,2 2,2 Clothing and footwear Būsto, vandens, elektros, dujų, kito kuro 6,5 8,8 3,8 Housing, water, electricity, gas and other fuel Būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros -1,3 -2,2 -0,7


Sveikatos priežiūros 0,4 -1,6 -0,1 Health care Transporto 8,7 7,8 5,7 Transport Ryšių -4,0 -3,0 -1,8 Communication Poilsio ir kultūros -1,5 -1,6 1,6 Recreation and culture Švietimo -0,5 1,5 2,4 Education Viešbučių, kavinių ir restoranų 0,7 0,2 3,0 Hotels, cafes and restaurants Įvairių prekių ir paslaugų 0,6 0,6 2,9 Miscellaneous goods and services



Gamintojų parduotos visos pramonės produkcijos Producer for whole industry 2011 m. kovo mėn., palyginti su 2011 m. vasario mėn. 2,4 0,8 0,4 March 2011, compared to February 2011 2011 m. kovo mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn. 14,3 8,6 5,2 March 2011, compared to March 2010

Statybos, 2011 m. I ketv. Construction, I Q 2011 palyginti su 2010 IV ketv. -0,4 0,11 -0,2 compared to IV Q 2010 palyginti su 2010 m. I ketv. 1,5 1,51 1,5 compared to I Q 2010

Kainos Prices Vidutinės kainos 2011 m. kovo mėn., eurų Average prices in March 2011, EUR Jautienos kumpis su kaulu, kg 4,83 4,08 ... Beef ham with bone, kg Kiaulienos kumpis su kaulu, kg 3,13 3,33 ... Pork ham with bone, kg Išdarinėtos vištos, kg 2,47 2,45 ... Chicken, drawn, kg Virtos dešros, kg 3,43 3,27 ... Boiled sausages, kg Sviestas, kg 6,73 7,10 ... Butter, kg Pienas, 2,5 % riebumo, l 0,69 0,85 ... Milk, 2.5 % fat, l Grietinė, 20–25 % riebumo, kg 1,77 2,65 ... Sour cream, 20–25 % fat, kg Varškė, 5–9 % riebumo, kg 3,49 3,86 ... Curd, 5–9 % fat, kg Kiaušiniai, 10 vnt. 1,10 1,31 ... Eggs per 10 pieces Ruginė duona, kg 1,38 1,64 ... Rye bread, kg Batonas iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų, kg 1,59 1,59 ... Best quality wheat flour bread, kg Cukrus, kg 1,03 1,05 ... Sugar, kg Bulvės, kg 0,56 0,60 ... Potatoes, kg Degtinė, 40° pagaminta šalyje, l 10,87 11,08 ... Vodka of 40° alcohol produced in the country, l Benzinas, A-95E, l 1,32 1,27 ... Petrol A-95E, l Elektros energija, 100 kWh 13,03 11,74 ... Electricity, 100 kWh

Žemės ūkis Agriculture Gyvulininkystės produktų gamyba visuose ūkiuose 2010 m. IV ketv.

Animal production in all farms, IV Q 2010

Mėsa (gyvuoju svoriu), tūkst. t 80,0 21,6 30,9 Meat (live weight), thous. t palyginti su 2009 m. IV ketv., % 127,0 99,5 101,6 compared to IV Q 2009, %

Primelžta pieno, tūkst. t 137,0 188,7 164,9 Milk, thous. t palyginti su 2009 m. IV ketv., % 119,1 100,4 101,0 compared to IV Q 2009, %

Surinkta kiaušinių, mln. 223,0 177,0 45,3 Eggs, mill. palyginti su 2009 m. IV ketv., % 107,7 99,0 93,0 compared to IV Q 2009, %

Pramonė Industry Visos pramonės produkcijos indeksai palyginamosiomis kainomis, %

Industrial production index at constant prices, %

2011 m. vasario mėn., palyginti su 2011 m. sausio mėn. 97,4 99,8 99,3 February 2011, compared to January 2011 2011 m. vasario mėn., palyginti su 2010 m. vasario mėn. 113,1 109,6 131,4 February 2011, compared to February 2010 2011 m. sausio–vasario mėn., palyginti su 2010 m. sausio–vasario mėn. 114,9 109,2 131,9

January–February 2011, compared to January–February 2010

1 2010 m. IV ketv.

IV Q 2010.



Transportas Transport

Pakrauta ir iškrauta krovinių į jūrų laivus ir iš jų, tūkst. t

Goods loaded and unloaded to seagoing vessels, thous. t

2010 m. kovo mėn. 3002,3 5452,5 3373,2 March 2010

2011 m. kovo mėn. 3450,9 6455,9 3943,2 March 2011

2010 m. sausio–kovo mėn. 9218,6 15618,1 10212,5 January–March 2010

2011 m. sausio–kovo mėn. 11076,1 16345,5 11571,4 January–March 2011

Pirmą kartą šalyje įregistruotų automobilių skaičius

Number of first time registered passenger cars

2010 m. kovo mėn. 13994 1631 2029 March 2010

2011 m. kovo mėn. 10015 3227 3654 March 2011

2010 m. sausio–kovo mėn. 29357 3405 4933 January–March 2010

2011 m. sausio–kovo mėn. 24584 7434 8601 January–March 2011

Užsienio prekyba Foreign trade

Specialioji prekybos sistema, 2011 m. sausio–vasario mėn.

Special Trade System, January–February 2011

Eksportas, mln. eurų 2926,7 1176,9 1663,4 Exports, EUR mill.

Į ES, mln. eurų 1829,4 854,8 1143,8 To EU, EUR mill.

procentais 62,5 72,6 68,8 per cent

Į Lietuvą, mln. eurų x 201,6 72,6 To Lithuania, EUR mill.

procentais x 17,1 4,4 per cent

Į Latviją, mln. eurų 253,8 x 106,3 To Latvia, EUR mill.

procentais 8,7 x 6,4 per cent

Į Estiją, mln. eurų 165,4 157,9 x To Estonia, EUR mill.

procentais 5,7 13,4 x per cent

Importas, mln. eurų 3309,9 1392,9 1785,6 Imports, EUR mill.

Iš ES, mln. eurų 1728,6 1015,5 1303,2 From EU, EUR mill.

procentais 52,2 72,9 73,0 per cent

Iš Lietuvos, mln. eurų x 240,9 143,5 From Lithuania, EUR mill.

procentais x 17,3 8,0 per cent

Iš Latvijos, mln. eurų 202,4 x 175,0 From Latvia, EUR mill.

procentais 6,1 x 9,8 per cent

Iš Estijos, mln. eurų 94,2 79,7 x From Estonia, EUR mill.

procentais 2,8 5,7 x per cent

Balansas, mln. eurų -383,2 -216,0 -122,2 Balance, EUR mill.



Pinigų finansinių institucijų palūkanų normos

Interest rates of monetary financial institutions

Palūkanų normos už bankų suteiktas naujas paskolas nacionaline valiuta 2011 m. vasario mėn., % 6,39 5,88 1,92

Interest rates for new bank loans in national currency, February 2011, %

Palūkanų normos už naujus sutarto termino indėlius nacionaline valiuta 2011 m. vasario mėn., % 1,34 0,37 0,81

Interest rates on new deposits with agreed maturity in national currency, February 2011, %


Tiesioginės užsienio investicijos ketvirčio pabaigoje

Foreign direct investment, end of quarter

Iš viso, mln. eurų Total, EUR mill.

2009 m. IV ketv. 9759,0 8072,5 11283,2 IV Q 2009

2010 m. IV ketv. 10165,5 8250,1 12269,1 IV Q 2010

Tenka vienam gyventojui, eurų Per capita, EUR

2009 m. IV ketv. 2932 3590,3 8417,7 IV Q 2009

2010 m. IV ketv. 3133 3700,3 9155,2 IV Q 2010

Tiesioginės užsienio investicijos, srautas per ketvirtį

Foreign direct investment flow during the quarter


2009 m. IV ketv. -169,9 44,8 925,8 IV Q 2009

2010 m. IV ketv. 172,1 134,5 340,9 IV Q 2010

Palyginti su BVP, % % of GDP

2009 m. IV ketv. -2,6 1,0 25,9 IV Q 2009

2010 m. IV ketv. 2,3** 2,7 8,7 IV Q 2010

Valdžios sektoriaus skola ketvirčio pabaigoje

General Government Debt, end of quarter


2009 m. IV ketv. 7850,5 6832,5 835,1 IV Q 2009

2010 m. IV ketv. 10596,6 8101,3 907,7 IV Q 2010

Tenka vienam gyventojui, eurų Per capita, EUR

2009 m. IV ketv. 2358 3039 623 IV Q 2009

2010 m. IV ketv. 3266 3634 677 IV Q 2010

Mokėjimų balansas Balance of payments Einamosios sąskaitos balansas, mln. eurų Current account balance, EUR mill.

2009 m. IV ketv. 804,9 489,6 183,9 IV Q 2009

2010 m. IV ketv. 253,7 -16,1 147,6 IV Q 2010

Palyginti su BVP, % % of GDP

2009 m. IV ketv. 12,1 10,7 5,2 IV Q 2009

2010 m. IV ketv. 3,4** -0,3 3,8 IV Q 2010



Bendrasis vidaus produktas Gross domestic product

BVP to meto kainomis, mln. eurų GDP at current prices, EUR mill. 2005 20870 12886 11182 2005

2006 23978 15892 13391 2006

2007 28577 21024 15828 2007

2008 32288 23027 16107 2008

2009◘ 26508 18610 13861 2009 ◘

I ketv. 6146 4706 3349 I Q II ketv. 6949 4751 3473 II Q III ketv. 6782 4582 3465 III Q IV ketv. 6631 4570 3574 IV Q

2010* 27410** 18117 14501 2010 * I ketv. 5914** 4058 3236 I Q II ketv. 6918** 4470 3587 II Q III ketv. 7212** 4682 3758 III Q IV ketv. 7366** 4907 3919 IV Q

palyginti su ankstesniu ketvirčiu, % compared to the previous quarter, % 2009◘ 2009

◘

I ketv. 78,6 71,5 84,6 I Q II ketv. 108,1 109,9 106,0 II Q III ketv. 107,2 102,4 96,5 III Q IV ketv. 93,9 103,4 105,5 IV Q

2010* 2010 * I ketv. 90,0** 80,7 90,3 I Q II ketv. 111,5** 114,0 112,2 II Q III ketv. 107,4** 108,1 98,3 III Q IV ketv. 97,2** 104,2 107,7 IV Q


compared to the corresponding period of the previous year, %

2005 107,8 110,6 109,4 2005

2006 107,8 112,2 110,6 2006

2007 109,8 110,0 106,9 2007

2008 102,9 95,8 94,9 2008

2009◘ 85,3 82,0 86,1 2009 ◘

I ketv. 86,0 82,2 85,4 I Q II ketv. 84,1 81,9 83,4 II Q III ketv. 85,5 80,9 84,6 III Q IV ketv. 85,5 83,2 91,2 IV Q

2010* 101,3 99,7 103,1 2010 * I ketv. 98,0** 93,9 97,4 I Q II ketv. 101,0** 97,4 103,1 II Q III ketv. 101,2** 102,8 105,0 III Q IV ketv. 104,8** 103,6 106,7 IV Q

BVP, tenkantis vienam gyventojui, veikusiu valiutų keitimo kursu, eurų

GDP per capita by the exchange rate of the active currencies, EUR

2005 6113 5602 8298 2005 2006 7065 6946 9967 2006 2007 8466 9237 11797 2007 2008 9615 10117 12014 2008

2009◘ 7938 8253 10342 2009 ◘

2010* 8339** 8092 10821 2010 *


STRUKTŪRINIAI RODIKLIAI STRUCTURAL INDICATORS

Bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui, išreikštas perkamosios galios standartais BVP yra apibūdinamas kaip visų sukurtų prekių ir paslaugų vertė atėmus prekių ir paslaugų, naudojamų joms kurti ir ga-

minti, vertę. BVP vienam gyventojui, išreikšto perkamosios galios standartais, apimties indeksas pateikiamas lyginant su Europos Sąjungos (ES 27) vidurkiu (ES 27 = 100). Jeigu šalies indeksas yra aukštesnis nei 100, tokios šalies BVP vienam gyventojui lygis yra aukštesnis nei ES vidurkis ir atvirkščiai. Pagrindiniai rodikliai pateikiami perkamosios galios standartais, t. y. bendra valiuta, kuri panaikina kainų lygių skirtumus ir leidžia atlikti realius BVP palyginimus tarp šalių.

Darbo našumas vienam dirbančiajam Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra ekonominės veiklos matas. Jis nustatomas kaip sukurtų prekių ir paslaugų vertės ir

prekių ir paslaugų, sunaudotų jų sukūrimui, vertės skirtumas. BVP vienam dirbančiajam atspindi šalies ekonomikos našumą, palyginti su Europos Sąjungos (ES 27) vidurkiu. Jeigu šalies indeksas yra aukštesnis nei 100, tokios šalies BVP vienam dirbančiajam yra aukštesnis nei ES vidurkis ir atvirkščiai. Pagrindiniai rodikliai pateikiami perkamosios galios standartais, t. y. bendra valiuta, kuri panaikina kainų lygių skirtumus ir leidžia atlikti realius BVP palyginimus tarp šalių. Dirbantieji neskirstomi pagal dirbančius visą arba ne visą darbo dieną.

Užimtumo lygis Užimtumo lygis yra skaičiuojamas dalijant užimtųjų, kurių amžius nuo 15 iki 64 metų, skaičių iš visų tos amžiaus grupės

gyventojų. Šis rodiklis apskaičiuojamas atliekant darbo jėgos tyrimą. Tyrimas apima visus gyventojus, gyvenančius privačiuose namų ūkiuose. Neįtraukiami gyventojai, gyvenantys instituciniuose namų ūkiuose: pensionatuose, ligoninėse. Užimtieji apima tuos asmenis, kurie tiriamąją savaitę dirbo bet kokį darbą, trukusį ne trumpiau kaip 1 val., ir gavo darbo užmokestį ar turėjo pelno arba turėjo darbą, bet nedirbo dėl tam tikrų priežasčių.

Vyresnio amžiaus dirbančiųjų užimtumas Vyresnio amžiaus dirbančiųjų užimtumo lygis skaičiuojamas dalijant užimtųjų nuo 55 iki 64 metų amžiaus skaičių iš visų tos

pačios amžiaus grupės gyventojų skaičiaus. Šis rodiklis apskaičiuojamas naudojant darbo jėgos tyrimą. Tyrimas apima visus gyventojus, gyvenančius privačiuose namų ūkiuose. Neįtraukiami gyventojai, gyvenantys instituciniuose namų ūkiuose: pen-sionatuose, ligoninėse. Užimtieji apima tuos asmenis, kurie tiriamąją savaitę dirbo bet kokį darbą, trukusį ne trumpiau kaip 1 val., ir gavo darbo užmokestį ar turėjo pelno arba turėjo darbą, bet nedirbo dėl tam tikrų priežasčių.

Vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą įgijusio jaunimo (20–24 metų) dalis Šis rodiklis yra 20–24 metų amžiaus jaunimo, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą (ISCED 3a, 3b ar 3c) ir tos pačios

amžiaus grupės gyventojų skaičiaus santykis.

Išlaidos mokslo tiriamajai veiklai Išlaidoms mokslo tiriamajai veiklai apibūdinti naudojami 4 rodikliai: išlaidos mokslo tiriamajai veiklai, palyginti su BVP,

pramonės finansuojamos išlaidos mokslo tiriamajai veiklai, valstybės finansuojama dalis, iš užsienio fondų finansuojami mokslo tiriamieji darbai. Mokslo tiriamoji veikla – kūrybinis, sistemingai atliekamas pažinimo darbas, įskaitant žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimą, ir įgytų žinių pritaikymas, kuriant naujus produktus (Frascati vadovas, 2002 m. leidimas, § 63). Mokslo tiriamieji darbai – tai veikla, susijusi su ženkliu išteklių paskirstymu tarp statistinių vienetų, organizacijų ir sektorių. Svarbu stebėti lėšų, skirtų mokslo tiriamajai veiklai, srautų judėjimą.

Santykiniai kainų lygiai (Santykiniai namų ūkių galutinio vartojimo kainų lygiai, įskaitant netiesioginius mokesčius (ES 27 = 100)) Santykiniai kainų lygiai yra perkamosios galios paritetų (PGP) santykiai su rinkos oficialiais nacionalinių valiutų santykiais.

PGP – tai nacionalinių valiutų perskaičiavimo santykiai, naudojami ekonominiams rodikliams, išreikštiems nacionaline valiuta, perskaičiuoti į bendrą valiutą, vadinamą perkamosios galios standartu (PGS); jis sulygina įvairių nacionalinių valiutų perkamąją galią ir leidžia atlikti realius palyginimus. Santykis rodo šalies kainų lygį, palyginti su ES 27 vidurkiu (ES 27 = 100). Jei šalies san-tykinių kainų lygio indeksas yra aukštesnis (žemesnis) negu 100, tokia šalis yra laikoma „brangi“ („pigi“), palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu.

Verslo investicijos Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo privačiame sektoriuje, palyginti su BVP, rodiklis. Šis rodiklis parodo gamintojų

įsigijimus atėmus esamo ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto (pastatų, mašinų ir įrenginių, transporto priemonių ar programinės įrangos) netekimą. Šis rodiklis taip pat apima kapitalo pagerinimą ir išlaidas, susijusias su pagrindinio kapitalo ir visų negamybinių aktyvų nuosavybės teisės perdavimu. Santykis atspindi BVP dalį, tenkančią privataus sektoriaus grynosioms investicijoms.

Skurdo rizikos lygis po socialinių išmokų Gyventojų dalis, kurių palyginamos disponuojamosios pajamos yra žemiau skurdo ribos. Skurdo riba laikoma, jeigu pajamos

siekia tik 60 procentų šalies medianinių ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų (po socialinių išmokų).


Ilgalaikio nedarbo lygis Ilgalaikiai (12 mėn. ir daugiau) bedarbiai yra asmenys nuo 15 metų, gyvenantys ne instituciniuose namų ūkiuose, neturintys

darbo artimiausių 2 savaičių laikotarpiu, bet pasirengę per artimiausias 2 savaites pradėti dirbti, ir kurie ieško darbo (aktyviai ieškojo darbo 4 savaites arba neieško darbo, kadangi jie jau surado darbą, kurį pradės dirbti vėliau). Aktyvūs gyventojai (darbo jėga) – bendras užimtųjų skaičius ir bedarbiai. Nedarbo trukmė – laikas (trukmė), kai ieškoma darbo, arba laikotarpis nuo pasku-tinio dirbto darbo (jeigu šis laikotarpis yra trumpesnis nei laikotarpis, per kurį ieškoma darbo).

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos Šis rodiklis atspindi bendrojo žmogaus veiklos sukeltų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (nurodytų Kioto dujų sąraše)

emisijų kiekio tendencijas. Pateikiamos metinės bendrosios emisijos, palyginti su Kioto protokole nustatytais baziniais metais. Baziniai metai nefluorintoms dujoms yra 1990 m., o fluorintoms dujoms – 1995 m. Kioto šiltnamio efektą sukeliančių dujų sąrašui priklauso: anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), nitrito oksidas (N2O) ir vadinamosios F-dujos (hidrofluoroanglia-vandeniliai, perfluorangliavandeniliai ir sieros heksafluoridas (SF6)). Duomenys apie šių dujų emisijas agreguojami taikant visuotinio atšilimo potencialą (GWP). Emisija pateikiama CO2 ekvivalentais. Šis rodiklis neapima emisijų ir nuopjovų, susijusių su žemės naudojimo paskirties pakeitimu bei miškininkyste ir tarptautinės aviacijos bei tarptautinio jūrų transporto sukeliamų emisijų. Vadovaujantis JTBKKK (Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos) rekomendacijomis, CO2 emisijos, atsirandančios iš biomasės, kai ji yra naudojama kaip atsinaujinančios energijos šaltinis, įrašomos kaip „pastaba“ ir nėra įtrau-kiamos į valstybių bendrųjų emisijų skaičiavimą. Pagal Kioto protokolą, visos valstybės narės, išskyrus Kiprą ir Maltą, pasirenka individualius emisijų mažinimo planinius rodiklius. ES valstybės narės (ES 15) nutarė (Tarybos Sprendimas 2002/358/EB) iki 2008–2012 m. 8 procentais sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Šiuo nutarimu buvo nustatytas kiekvienos ES 15 valstybės narės įnašas siekiant bendrų Kioto protokolo tikslų. Pagal Kioto protokolą, Rytų Europos valstybės narės turi individualius planinius rodiklius, kurių emisijų mažinimo reikalavimai svyruoja nuo 6 iki 8 procentų.

Energijos intensyvumas Šis rodiklis yra bendrųjų vidaus energijos sąnaudų ir bendrojo vidaus produkto (BVP), 2000 m. palyginamosiomis kainomis,

santykis tam tikrais kalendoriniais metais. BVP rodiklis naudojamas palyginamosiomis kainomis, siekiant išvengti infliacijos įtakos. Jis parodo bendrosios energijos vartojimo efektyvumą. Bendrosios vidaus energijos sąnaudos skaičiuojamos kaip 5 šalyje sunaudojamų energijos rūšių suma: anglies, elektros, naftos, gamtinių dujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių. Energijos intensyvumo koeficientas yra apskaičiuojamas padalijant bendrąjį vidaus suvartojimą iš BVP. Kadangi bendrosios vidaus energijos sąnaudos matuojamos KgNE (kilogramas naftos ekvivalentu) ir BVP tūkstančiais eurų, energijos intensyvumas matuojamas kaip KgNE tūkstančiui eurų.

Krovinių apyvartos santykis su BVP Šis rodiklis apibrėžiamas kaip krovinių apyvartos ir BVP santykis (grandininė apimtis, pagal 2000 m. valiutų kursą). Rodiklis

yra indeksuotas 2000 m. Jis apima krovinių vežimus keliais, geležinkeliu ir vidaus vandenimis. Vežimas geležinkeliu ir vidaus vandenimis yra pagrįstas judėjimu šalies teritorijos ribose nepriklausomai nuo to, kokia šaliai priklauso geležinkelio transporto priemonė ar laivas. Vežimas keliais yra pagrįstas transporto priemonių, įregistruotų atsiskaitančioje šalyje, judėjimu.

GDP per capita in PPS Gross domestic product (GDP) is a measure for the economic activity. It is defined as the value of all goods and services

produced less the value of any goods or services used in their creation. The volume index of GDP per capita in Purchasing Power Standards (PPS) is expressed in relation to the European Union (EU 27) average set to equal 100. If the index of a country is higher than 100, this country's level of GDP per head is higher than the EU average and vice versa. Basic figures are expressed in PPS, i.e. a common currency that eliminates the differences in price levels between countries allowing meaningful volume comparisons of GDP between countries. Please note that the index, calculated from PPS figures and expressed with respect to EU 27 = 100, is intended for cross-country comparisons rather than for temporal comparisons.

Labour productivity per person employed Gross domestic product (GDP) is a measure for the economic activity. It is defined as the value of all goods and services

produced less the value of any goods or services used in their creation. GDP per person employed is intended to give an overall impression of the productivity of national economies expressed in relation to the European Union (EU 27) average. If the index of a country is higher than 100, this country's level of GDP per person employed is higher than the EU average and vice versa. Basic figures are expressed in PPS, i.e. a common currency that eliminates the differences in price levels between countries allowing meaningful volume comparisons of GDP between countries. Please note that “persons employed” does not distinguish between full-time and part-time employment.

Total employment rate The employment rate is calculated by dividing the number of persons aged 15 to 64 in employment by the total population

of the same age group. The indicator is based on the EU Labour Force Survey. The survey covers the entire population living in private households and excludes those in collective households such as boarding houses, halls of residence and hospitals. Employed population consists of those persons who during the reference week did any work for pay or profit for at least one hour, or were not working but had jobs from which they were temporarily absent.

Total employment rate of older workers The employment rate of older workers is calculated by dividing the number of persons aged 55 to 64 in employment by

the total population of the same age group. The indicator is based on the EU Labour Force Survey. The survey covers the entire population living in private households and excludes those in collective households such as boarding houses, halls of residence and hospitals. Employed population consists of those persons who during the reference week did any work for pay or profit for at least one hour, or were not working but had jobs from which they were temporarily absent.


Youth education attainment level This indicator is defined as the percentage of young people aged 20–24 years having attained at least upper secondary

education attainment level, i.e. with an education level ISCED 3a, 3b or 3c long minimum (numerator). The denominator con-sists of the total population of the same age group, excluding no answers to the questions “highest level of education or training attained”. Both the numerators and the denominators come from the EU Labour Force Survey (LFS).

Gross domestic expenditure on R&D (GERD) The four indicators provided are GERD (Gross domestic expenditure on R&D) as a percentage of GDP, percentage of

GERD financed by industry, percentage of GERD financed by government and percentage of GERD financed from abroad. "Research and experimental development (R&D) comprise creative work undertaken on a systematic basis in order to increase the stock of knowledge, including knowledge of man, culture and society and the use of this stock of knowledge to devise new applications" (Frascati Manual, 2002 edition, § 63). R&D is an activity where there are significant transfers of resources between units, organisations and sectors and it is important to trace the flow of R&D funds.

Comparative price levels (Comparative price levels of final consumption by private households including indirect taxes (EU 27 = 100)) Comparative price levels are the ratio between Purchasing power parities (PPPs) and market exchange rate for each

country. PPPs are currency conversions rates that convert economic indicators expressed in national currencies to a common currency, called Purchasing Power Standard (PPS), which equalises the purchasing power of different national currencies and thus allows meaningful comparison. The ratio is shown in relation to the EU average (EU 27 = 100). If the index of the com-parative price levels shown for a country is higher (lower) than 100, the country concerned is relatively expensive (cheap) as compared with the EU average.

Business investment This indicator is defined as total gross fixed capital formation (GFCF) expressed as a percentage of GDP, for the private

sector. GFCF consists of resident producers' acquisitions, less disposals, of fixed tangible or intangible assets, such as buildings, machinery and equipment, vehicles, or software. It also includes certain additions to the value of non-produced assets realised by productive activity, such as improvements to land. The ratio gives the share of GDP that is used by the private sector for investment (rather than being used for e.g. consumption).

At-risk-of-poverty rate after social transfers The share of persons with an equivalised disposable income below the risk-of poverty threshold, which is set at 60 per

cent of the national median equivalised disposable income (after social transfers).

Total long-term unemployment rate Long-term unemployed (12 months and more) as a percentage of the total active population. Long-term unemployed (12

months and more) persons are those aged at least 15 years not living in collective households who are without work within the next two weeks, are available to start work within the next two weeks and who are seeking work (have actively sought employ-ment at some time during the previous four weeks or are not seeking a job because they have already found a job to start later). The total active population (labour force) is the total number of the employed and unemployed population. The duration of unem-ployment is defined as the duration of a search for a job or as the length of the period since the last job was held (if this period is shorter than the duration of the search for a job).

Total greenhouse gas emissions This indicator shows trends in total man-made emissions of the "Kyoto basket" of greenhouse gases. It presents annual

total emissions in relation to "Kyoto base year". In general the base year is 1990 for the non-fluorinated gases and 1995 for the fluorinated gases. The "Kyoto basket" of greenhouse gases includes: carbon dioxide (CO2), methane (CH4), nitrous oxide (N2O), and the so-called F-gases (hydrofluorocarbons, perfluorocarbons and sulphur hexafluoride (SF6)). These gases are aggregated into a single unit using gas-specific global warming potential (GWP) factors. The aggregated greenhouse gas emissions are expressed in units of CO2 equivalents. The indicator does not include emissions and removals related to land use, land-use change and forestry (LULUCF); nor does it include emissions from international aviation and international maritime transport. CO2 emissions from biomass with energy recovery are reported as a Memorandum item according to UNFCCC Guidelines and not included in national greenhouse gas totals. With the exception of Cyprus and Malta all Member States have individual targets under the Kyoto Protocol. The EU 15 agreed (Council Decision 2002/358/EC) to a collective 8 per cent reduction of its greenhouse gas emissions by 2008-12. This agreement sets the contribution of each individual EU 15 Member State towards reaching the common EU Kyoto target. Eastern European Member States have individual targets under the KP, with reduction requirements ranging from 6 per cent to 8 per cent.

Energy intensity of the economy This indicator is the ratio between the gross inland consumption of energy and the gross domestic product (GDP) for a

given calendar year. It measures the energy consumption of an economy and its overall energy efficiency. The gross inland consumption of energy is calculated as the sum of the gross inland consumption of five energy types: coal, electricity, oil, natural gas and renewable energy sources. The GDP figures are taken at constant prices to avoid the impact of the inflation, base year 2000. The energy intensity ratio is determined by dividing the gross inland consumption by the GDP. Since gross inland consumption is measured in kgoe (kilogram of oil equivalent) and GDP in 1000 EUR, this ratio is measured in kgoe per 1000 EUR.

Volume of freight transport relative to GDP This indicator is defined as the ratio between tonne-kilometres (inland modes) and GDP (chain-linked volumes, at 2000

exchange rates). It’s indexed on 2000. It includes transport by road, rail and inland waterways. Rail and inland waterways transport are based on movements on national territory, regardless of the nationality of the vehicle or vessel. Road transport is based on all movements of vehicles registered in the reporting country.


ES šalių struktūriniai rodikliai 1 Structural indicators of EU countries 1

ES 2

7 EU

27

Airi

ja

Irela

nd

Aus

trija

A

ustri

a

Bel

gija

B

elgi

um

Bul

garij

a B

ulga

ria

Ček

ija

Cze

ch R

epub

lic

Dan

ija

Den

mar

k

Est

ija

Est

onia

Gra

ikija

G

reec

e

Ispa

nija

S

pain

Italij

a Ita

ly

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Uni

ted

Kin

gdom

Kip

ras

Cyp

rus

Latv

ija

Latv

ia

BVP, tenkantis vienam gyventojui, perkamosios galios standartais, ES 27 = 100, 2009 m. 100 127 124 116 44 82 121 64 94* 103 104 112 98 52

Darbo našumas vienam dirbančia-jam, ES 27 = 100, 2009 m. 100,0 130,5 113,2 125,5 39,9 72,9 103,3 65,5 98,9* 109,8 111,7 106,6 89,0 53,0

Užimtumo lygis, (15–64), 2009 m., % 64,6 61,8 71,6 61,6 62,6 65,4 75,7 63,5 61,2 59,8 57,5 69,9 69,9 60,9

Vyresnio amžiaus dirbančiųjų užimtu-mo lygis, (55–64), 2009 m., % 46,0 51,0 41,1 35,3 46,1 46,8 57,5 60,4 42,2 44,1 35,7 57,5 56,0 53,2

Vidurinį ar aukš-tesnį išsilavinimą įgijusio jaunimo (20–24 metų) dalis, 2009 m., % 78,6 87,0 86,0 83,3 83,7 91,9 70,1 82,3 82,2 59,9 76,3 79,3 87,4 80,5

Išlaidos mokslo tiriamajai veiklai, palyginti su BVP, 2009 m., % 2,01e 1,77* 2,75♦ 1,96* 0,53* 1,53 3,02♦ 1,42* 0,58♦3 1,38 1,27* 1,87* 0,46* 0,46

Santykiniai kainų lygiai, ES 27 = 100, 2009 m. 100,0 126,0 107,6 113,3 49,7 70,0 144,9 76,6 96,5 97,7 105,4 95,1 90,0 73,5

Verslo investicijos 2009 m., % 16,2 10,7 20,0 19,4 23,9 17,2 16,1 16,5 13,7* 19,6 16,6 11,9 16,5 17,2

Skurdo rizikos lygis po socialinių išmokų 2009 m., % 16,3 15,0 12,0 14,6 21,8 8,6 13,1 19,7 19,7 19,5 18,4 17,3 16,2 25,7

Ilgalaikio nedarbo lygis 2009 m., % 3,0 3,4 1,0 3,5 3,0 2,0 0,5 3,8 3,9 4,3 3,5 1,9 0,6 4,6

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos 2008 m. 93,14 121,3 109,6 91,4 55,4 72,8 92,1 47,5 118,6 140,0 104,8 80,9 … 45,9

Energijos intensy-vumas 2008 m. 167,11 106,52 138,06 199,82 944,16 525,30 103,13 570,51 169,95 176,44 142,59 113,66 213,39 308,74

Krovinių apyvartos santykis su BVP, 2009 m. 96,4e 76,4 79,1 67,2 147,4 79,2 67,6 61,1 ... 111,3 94,0 76,7e 59,3 103,6

1 Eurostato duomenų bazė (2011 m. balandžio 18 d.). Eurostat’s database (18 April 2011).

2 2008. 3 2007. 4 ES 15.


Lenk

ija

Pol

and

Liet

uva

Lith

uani

a

Liuk

sem

burg

as

Luxe

mbo

urg

Mal

ta

Mal

ta

Nyd

erla

ndai

N

ethe

rland

s

Por

tuga

lija

Por

tuga

l

Pra

ncūz

ija

Fran

ce

Rum

unija

R

oman

ia

Slo

vaki

ja

Slo

vaki

a

Slo

vėni

ja

Slo

veni

a

Suo

mija

Fi

nlan

d

Šve

dija

S

wed

en

Ven

grija

H

unga

ry

Vok

ietij

a G

erm

any

61 55 271 81 131 80* 108 46 73 88 113 119 65 116

GDP per capita in PPS EU 27 = 100, 2009

65,0 57,3 170,5 91,0 111,2 75,6* 120,9 47,9 80,7 82,4 108,9 109,9 72,3 105,1

Labour produc-tivity per person employed EU 27 = 100, 2009

59,3 60,1 65,2 54,9 77,0 66,3 64,1 58,6 60,2 67,5 68,7 72,2 55,4 70,9

Total employment rate (15–64), 2009, %

32,3 51,6 38,2 28,1 55,1 49,7 38,8 42,6 39,5 35,6 55,5 70,0 32,8 56,2

Total employment rate of older workers (55–64), 2009, %

91,3 86,9 76,8* 52,1* 76,6 55,5 83,6 78,3 93,3 89,4 85,1 86,4* 84,0 73,7

Youth education attainment level – total (20–24), 2009, %

0,68 0,84 1,68* 0,54 1,84* 1,66* 2,21* 0,47 0,48 1,86 3,96 3,62* 1,15 2,82♦

Gross domestic expenditure on R&D, as a per-centage of GDP, 2009, %

57,9 66,2 121,0 79,8 109,0 88,6 114,2 57,8 72,4 84,3 125,4 107,6 64,2 105,8

Comparative price levels, EU 27 = 100, 2009

16,0 13,2 13,6 12,8 15,2 17,5* 17,2 21,0 18,3 19,4 16,7 14,2 17,8 16,0 Business invest-ment, 2009, %

17,1 20,6 14,9 15,1 11,1 17,9 12,9 22,4 11,0 11,3 13,8 13,3 12,4 15,5

At-risk-of-poverty rate after social transfers, total, 2009, %

2,5 3,2 1,2 3,1 0,9 4,3 3,3 2,2 6,5 1,8 1,4 1,1 4,2 3,4

Total long-term unemployment rate, 2009, %

70,2 49,2 94,9 … 97,1 130,3 93,5 52,4 67,8 104,6 98,8 88,7 63,4 77,7

Total greenhouse gas emissions, 2008

383,54 417,54 154,61 194,88 171,58 181,53 166,74 614,57 519,68 257,54 217,79 152,08 401,35 151,12 Energy intensity ofthe economy, 2008

124,4 117,9 79,2 ... 80,3 124,6 71,4 113,7 85,5 147,0 74,8 87,4e 131,1 101,9

Volume of freight transport relative to GDP, 2009


EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ RODIKLIAI INDICATORS OF EU COUNTRIES Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui 1 Gross domestic product, per capita 1

Perkamosios galios standartais By purchasing power standards

2005 2006 2007 2008 2009

ES 27 22500 23700 25000 25100 23600 EU 27

Airija 32299 34400 36800 33300 29800 Ireland

Austrija 28000 29600 30700 31100 29300 Austria

Belgija 26900 27800 28900 28800 27400 Belgium

Bulgarija 8200 9000 10100 10900 10400 Bulgaria

Čekija 17100 18200 19900 20200 19200 Czech Republic

Danija 27800 29300 30600 30800 28400 Denmark

Estija 13800 15600 17300 17000 15000 Estonia

Graikija* 20600 22100 22900 23500 22100 Greece*

Ispanija 22900 24700 26200 25900 24300 Spain

Italija 23600 24600 25900 26000 24400 Italy

Jungtinė Karalystė 27400 28500 29000 28700 26500 United Kingdom

Kipras 20400 21400 23100 24400 23200 Cyprus

Latvija 10900 12200 13900 14100 12200 Latvia

Lenkija 11500 12300 13600 14100 14300 Poland

Lietuva 11900 13100 14700 15300 12900 Lithuania

Liuksemburgas 57300 64000 68600 70000 64000 Luxembourg

Malta 17600 18100 19100 19800 19000 Malta

Nyderlandai 29400 31000 33100 33500 30800 Netherlands

Portugalija 17800 18600 19600 19500 18900 Portugal

Prancūzija 24900 25700 27000 26700 25400 France

Rumunija 7900 9100 10400 11700 10900 Romania

Slovakija 13500 15000 17000 18100 17200 Slovakia

Slovėnija 19700 20700 22100 22800 20700 Slovenia

Suomija 25700 27000 29300 29500 26600 Finland

Švedija 27400 29100 31200 30800 28000 Sweden

Vengrija 14200 14900 15600 16200 15300 Hungary

Vokietija 26300 27500 28900 29000 27400 Germany 1 Eurostato duomenų bazė (2011 m. balandžio 18 d.).



Bendrojo vidaus produkto pokyčiai 1 Changes of Gross domestic product 1

Palyginti su ankstesniais metais, procentais Compared to previous year, per cent

2005 2006 2007 2008 2009 2010

ES 27 2,0 3,2 3,0 0,5 -4,2 1,8 EU 27

Airija 6,0 5,3 5,6 -3,5 -7,6 -1,0 Ireland

Austrija 2,5 3,6 3,7 2,2 -3,9 2,0 Austria

Belgija 1,7 2,7 2,9 1,0 -2,8 2,1 Belgium

Bulgarija 6,4 6,5 6,4 6,2 -5,5 0,2 Bulgaria

Čekija 6,3 6,8 6,1 2,5 -4,1 2,4p Czech Republic

Danija 2,4 3,4 1,6 -1,1 -5,2 2,1 Denmark

Estija 9,4 10,6 6,9 -5,1 -13,9 3,1 Estonia

Graikija* 2,3 5,2 4,3 1,0 -2,0 -4,5 Greece*

Ispanija 3,6 4,0 3,6 0,9 -3,7 -0,1 Spain

Italija 0,7 2,0 1,5 -1,3 -5,2 1,3 Italy

Jungtinė Karalystė 2,2 2,8 2,7 -0,1 -4,9 1,3 United Kingdom

Kipras 3,9 4,1 5,1 3,6 -1,7 1,0 Cyprus

Latvija 10,6 12,2 10,0 -4,2 -18,0 -0,3 Latvia

Lenkija 3,6 6,2 6,8 5,1 1,7 3,8 Poland

Lietuva 7,8 7,8 9,8 2,9 -14,7 1,3 Lithuania

Liuksemburgas 5,4 5,0 6,6 1,4 -3,6 3,5 Luxembourg

Malta 4,7 2,1 4,4 5,3 -3,4 3,7 Malta

Nyderlandai 2,0 3,4 3,9 1,9 -3,9 1,8 Netherlands

Portugalija 0,8 1,4 2,4 0,0 -2,5* 1,3* Portugal

Prancūzija 1,9 2,2 2,4 0,2 -2,6 1,6p France

Rumunija 4,2 7,9 6,3 7,3 -7,1 -1,3 Romania

Slovakija 6,7 8,5 10,5 5,8 -4,8 4,0 Slovakia

Slovėnija 4,5 5,9 6,9 3,7 -8,1 1,2 Slovenia

Suomija 2,9 4,4 5,3 0,9 -8,2 3,1 Finland

Švedija 3,2 4,3 3,3 -0,6 -5,3 5,5 Sweden

Vengrija 3,2 3,6 0,8 0,8 -6,7 1,2 Hungary

Vokietija 0,8 3,4 2,7 1,0 -4,7 3,6 Germany 1 Eurostato duomenų bazė (2011 m. balandžio 18 d.).



Valdžios sektoriaus deficitas (-) /, perteklius (+) 1 Net borrowing (+) / lending (-) of consolidated general government sector 1

Palyginti su BVP, procentais As a percentage of GDP

2005 2006 2007 2008 2009

ES 27 -2,5 -1,5 -0,9 -2,3 -6,8 EU 27

Airija 1,6 2,9 0,0 -7,3 -14,4 Ireland

Austrija -1,7 -1,5 -0,4 -0,5 -3,5 Austria

Belgija -2,8 0,2 -0,3 -1,3 -6,0 Belgium

Bulgarija 1,0 1,9 1,1 1,7 -4,7 Bulgaria

Čekija -3,6 -2,6 -0,7 -2,7 -5,8 Czech Republic

Danija 5,2 5,2 4,8 3,4 -2,7 Denmark

Estija 1,6 2,4 2,5 -2,8 -1,7 Estonia

Graikija -5,2 -5,7 -6,4 -9,4 -15,4 Greece

Ispanija 1,0 2,0 1,9 -4,2 -11,1 Spain

Italija -4,3 -3,4 -1,5 -2,7 -5,3 Italy

Jungtinė Karalystė -3,4 -2,7 -2,7 -5,0 -11,4 United Kingdom

Kipras -2,4 -1,2 3,4 0,9 -6,0 Cyprus

Latvija -0,4 -0,5 -0,3 -4,2 -10,2 Latvia

Lenkija -4,1 -3,6 -1,9 -3,7 -7,2 Poland

Lietuva -0,5 -0,4 -1,0 -3,3 -9,2 Lithuania

Liuksemburgas 0,0 1,4 3,7 3,0 -0,7 Luxembourg

Malta -3,0 -2,7 -2,3 -4,8 -3,8 Malta

Nyderlandai -0,3 0,5 0,2 0,6 -5,4 Netherlands

Portugalija -5,9 -4,1 -2,8 -2,9 -9,3 Portugal

Prancūzija -2,9 -2,3 -2,7 -3,3 -7,5 France

Rumunija -1,2 -2,2 -2,6 -5,7 -8,6 Romania

Slovakija -2,8 -3,2 -1,8 -2,1 -7,9 Slovakia

Slovėnija -1,4 -1,3 0,0 -1,8 -5,8 Slovenia

Suomija 2,7 4,0 5,2 4,2 -2,5 Finland

Švedija 2,2 2,3 3,6 2,2 -0,9 Sweden

Vengrija -7,9 -9,3 -5,0 -3,7 -4,4 Hungary

Vokietija -3,3 -1,6 0,3 0,1 -3,0 Germany 1 Eurostato duomenų bazė (2011 m. balandžio 18 d.).



Valdžios sektoriaus bendroji skola 1 General government consolidated gross debt 1

Palyginti su BVP, procentais As a percentage of GDP

2005 2006 2007 2008 2009

ES 27 62,8 61,5 58,8 61,8 74,0 EU 27

Airija 27,4 24,8 25,0 44,3 65,5 Ireland

Austrija 63,9 62,1 59,3 62,5 67,5 Austria

Belgija 92,1 88,1 84,2 89,6 96,2 Belgium

Bulgarija 27,5 21,6 17,2 13,7 14,7 Bulgaria

Čekija 29,7 29,4 29,0 30,0 35,3 Czech Republic

Danija 37,8 32,1 27,4 34,2 41,4 Denmark

Estija 4,6 4,4 3,7 4,6 7,2 Estonia

Graikija 100,0 106,1 105,0 110,3 126,8 Greece

Ispanija 43,0 39,6 36,1 39,8 53,2 Spain

Italija 105,9 106,6 103,6 106,3 116,0 Italy

Jungtinė Karalystė 42,5 43,4 44,5 52,1 68,2 United Kingdom

Kipras 69,1 64,6 58,3 48,3 58,0 Cyprus

Latvija 12,4 10,7 9,0 19,7 36,7 Latvia

Lenkija 47,1 47,7 45,0 47,1 50,9 Poland

Lietuva 18,4 18,0 16,9 15,6 29,5 Lithuania

Liuksemburgas 6,1 6,7 6,7 13,6 14,5 Luxembourg

Malta 69,9 63,4 61,7 63,1 68,6 Malta

Nyderlandai 51,8 47,4 45,3 58,2 60,8 Netherlands

Portugalija 62,8 63,9 62,7 65,3 76,1 Portugal

Prancūzija 66,4 63,7 63,8 67,5 78,1 France

Rumunija 15,8 12,4 12,6 13,4 23,9 Romania

Slovakija 34,2 30,5 29,6 27,8 35,4 Slovakia

Slovėnija 27,0 26,7 23,4 22,5 35,4 Slovenia

Suomija 41,7 39,7 35,2 34,1 43,8 Finland

Švedija 50,4 45,0 40,0 38,2 41,9 Sweden

Vengrija 61,8 65,7 66,1 72,3 78,4 Hungary

Vokietija 68,0 67,6 64,9 66,3 73,4 Germany 1 Eurostato duomenų bazė (2011 m. balandžio 18 d.).



Suderinto VKI prekių ir paslaugų kainų pokyčiai 1 Price changes in HICP 1

Vidutiniai metiniai Annual average

2005 2006 2007 2008 2009 2010

ES 2,2 2,2 2,3 3,7 1,0 2,1 EU

Airija 2,2 2,7 2,9 3,1 -1,7 -1,6 Ireland

Austrija 2,1 1,7 2,2 3,2 0,4 1,7 Austria

Belgija 2,5 2,3 1,8 4,5 0,0 2,3 Belgium

Bulgarija 6,0 7,4 7,6 12,0 2,5 3,0 Bulgaria

Čekija 1,6 2,1 3,0 6,3 0,6 1,2 Czech Republic

Danija 1,7 1,9 1,7 3,6 1,1 2,2 Denmark

Estija 4,1 4,4 6,7 10,6 0,2 2,7 Estonia

Graikija 3,5 3,3 3,0 4,2 1,3 4,7 Greece

Ispanija 3,4 3,6 2,8 4,1 -0,2 2,0 Spain

Italija 2,2 2,2 2,0 3,5 0,8 1,6 Italy

Jungtinė Karalystė 2,1 2,3 2,3 3,6 2,2 3,3 United Kingdom

Kipras 2,0 2,2 2,2 4,4 0,2 2,6 Cyprus

Latvija 6,9 6,6 10,1 15,3 3,3 -1,2 Latvia

Lenkija 2,2 1,3 2,6 4,2 4,0 2,7 Poland

Lietuva 2,7 3,8 5,8 11,1 4,2 1,2 Lithuania

Liuksemburgas 3,8 3,0 2,7 4,1 0,0 2,8 Luxembourg

Malta 2,5 2,6 0,7 4,7 1,8 2,0 Malta


Portugalija 2,1 3,0 2,4 2,7 -0,9 1,4 Portugal

Prancūzija 1,9 1,9 1,6 3,2 0,1 1,7 France

Rumunija 9,1 6,6 4,9 7,9 5,6 6,1 Romania

Slovakija 2,8 4,3 1,9 3,9 0,9 0,7 Slovakia

Slovėnija 2,5 2,5 3,8 5,5 0,9 2,1 Slovenia

Suomija 0,8 1,3 1,6 3,9 1,6 1,7 Finland

Švedija 0,8 1,5 1,7 3,3 1,9 1,9 Sweden

Vengrija 3,5 4,0 7,9 6,0 4,0 4,7 Hungary

Vokietija 1,9 1,8 2,3 2,8 0,2 1,2 Germany 1 Eurostato duomenų bazė (2011 m. balandžio 18 d.).



Nedarbo lygis 1 Unemployment rate 1

Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, procentais Labour Force Survey, per cent

2005 2006 2007 2008 2009 2010

ES 27 8,9 8,2 7,2 7,0 8,9 9,6 EU 27

Airija 4,4 4,5 4,6 6,3 11,9 13,7 Ireland

Austrija 5,2 4,8 4,4 3,8 4,8 4,4 Austria

Belgija 8,5 8,3 7,5 7,0 7,9 8,3 Belgium

Bulgarija 10,1 9,0 6,9 5,6 6,8 10,2 Bulgaria

Čekija 7,9 7,2 5,3 4,4 6,7 7,3 Czech Republic

Danija 4,8 3,9 3,8 3,3 6,0 7,4 Denmark

Estija 7,9 5,9 4,7 5,5 13,8 16,9 Estonia

Graikija 9,9 8,9 8,3 7,7 9,5 12,6 Greece

Ispanija 9,2 8,5 8,3 11,3 18,0 20,1 Spain

Italija 7,7 6,8 6,1 6,7 7,8 8,4 Italy

Jungtinė Karalystė 4,8 5,4 5,3 5,6 7,6 7,8 United Kingdom

Kipras 5,3 4,6 4,0 3,6 5,3 6,5 Cyprus

Latvija 8,9 6,8 6,0 7,5 17,1 18,7 Latvia

Lenkija 17,8 13,9 9,6 7,1 8,2 9,6 Poland

Lietuva 8,3 5,6 4,3 5,8 13,7 17,8 Lithuania

Liuksemburgas 4,6 4,6 4,2 4,9 5,1 4,5 Luxembourg

Malta 7,2 7,1 6,4 5,9 7,0 6,8 Malta


Portugalija 7,7 7,8 8,1 7,7 9,6 11,0 Portugal

Prancūzija 9,3 9,2 8,4 7,8 9,5 9,7 France

Rumunija 7,2 7,3 6,4 5,8 6,9 7,3 Romania

Slovakija 16,3 13,4 11,1 9,5 12,0 14,4 Slovakia

Slovėnija 6,5 6,0 4,9 4,4 5,9 7,3 Slovenia

Suomija 8,4 7,7 6,9 6,4 8,2 8,4 Finland

Švedija 7,7 7,1 6,1 6,2 8,3 8,4 Sweden

Vengrija 7,2 7,5 7,4 7,8 10,0 11,2 Hungary

Vokietija 10,7 9,8 8,4 7,3 7,5 6,8 Germany 1 Eurostato duomenų bazė (2011 m. balandžio 18 d.).



Statistinės informacijos pirmojo skelbimo kalendorius 2011 m.1 The calendar of first release of statistical information for 2011 1

Rodikliai Indices

Skelbimo data – Release date

Gegužė May

Birželis June

Liepa July

Rugpjūtis August

Gamintojų kainų indeksai Producer price index

6 (2011 04)

7 (2011 05)

8 (2011 06)

5 (2011 07)

Vartotojų kainų indeksai Consumer price index

9 (2011 04)

8 (2011 05)

11 (2011 06)

8 (2011 07)

Užsienio prekyba Foreign trade

10 (2011 03)

9 (2011 04)

8 (2011 05)

9 (2011 06)

Pramonės produkcijos indeksas Production index

23 (2011 04)

21 (2011 05)

21 (2011 06)

22 (2011 07)

Gyventojų užimtumas Employment

20 (2011 I ketv.)

19 (2011 II ketv.)

Bendrasis vidaus produktas Gross domestic product

30 (2011 I ketv.3)

28 (2011 II ketv.2, 2011 I ketv.**)

29 (2011 II ketv. 3)

Darbo užmokestis Wages and salaries

25 (2011 I ketv.)

25 (2011 II ketv.)

Gyventojų skaičius (laikotarpio pradžioje) Number of population (beginning of period)

9 (2011 05)

9 (2011 06)

11 (2011 07)

9 (2011 07)

1 Kalendorius skelbiamas vykdant Tarptautinio valiutos fondo patvirtintus Duomenų platinimo specialiųjų standartų reikalavimus. Nurodomos kalendorinės dienos. Skliausteliuose nurodytas laikotarpis, kurio informacija pateikiama. The Calendar is published to meet the requirements of the Special Data Release Standards approved by the IMF. Calendar dates are shown. Time denoted in the brackets refers to the period for which information is presented.

2 Pirmasis įvertis. First estimate.

3 Antrasis įvertis. Second estimate.


Skyriai, rengiantys informaciją mėnesiniam biuleteniui Divisions dealing with data released in monthly bulletin

Tel.

Ph

Statistinės informacijos platinimo skyrius 236 4812 Statistical Information Dissemination Division

Demografinės ir migracijos statistikos skyrius 236 4770 Demographic and Migration Statistics Division

Darbo statistikos skyrius 236 4836 Labour Statistics Division

Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyrius 236 4919 Living Standard and Employment Statistics Division

Kainų statistikos skyrius 236 4707 Price Statistics Division

Švietimo ir kultūros statistikos skyrius 236 4911 Education and Culture Statistics Division

Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyrius 236 4621

Knowledge Economy and Special Survey Statistics Division

Socialinės apsaugos ir sveikatos statistikos skyrius 236 4914 Social Protection and Health Statistics Division

Ūkio subjektų registro skyrius 236 4718 Economic Entities Register

Įmonių statistikos skyrius 236 4858 Enterprise Statistics Division

Žemės ūkio ir aplinkosaugos statistikos skyrius 236 4923 Agriculture and Environment Statistics Division

Pramonės statistikos skyrius 236 4708 Industry Statistics Division

Energetikos statistikos skyrius 236 4633 Energy Statistics Division

Statybos ir investicijų statistikos skyrius 236 4623 Construction and Investment Statistics Division

Vidaus prekybos statistikos skyrius 236 4611 Domestic Trade Statistics Division

Užsienio prekybos statistikos skyrius 236 4963 Foreign Trade Statistics Division

Transporto ir paslaugų statistikos skyrius 236 4616 Transport and Service Statistics Division

Finansinių paslaugų statistikos skyrius 236 4613 Financial Services Statistics Division

Metodologijos ir kokybės skyrius 236 4614 Methodology and Quality Division

Nacionalinių sąskaitų skyrius 236 4837 National Accounts Division

Leidinyje panaudoti šių institucijų duomenys Data of the following institutions were used in this publication

Lietuvos banko Bank of Lithuania

Finansų ministerijos Ministry of Finance

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos State Social Insurance Fund Board

Darbo biržos Labour Exchange

Hidrometeorologijos tarnybos Hydrometeorological Service

Aplinkos ministerijos Ministry of Environment

Vidaus reikalų ministerijos Ministry of the Interior

Muitinės departamento Customs Department

Jūsų patogumui – už leidinius ir užklausas galite mokėti

internetu www.stat.gov.lt/lt/catalog/viewcart

Statistikos departamentas 2011 m. gegužės mėn. išleis šiuos leidinius:

Informacija apie įmonių veiklos finansavimą 2010 @ Lietuva skaičiais 2011 Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas 2010 Nusikalstamumas ir teisėsaugos institucijų veikla 2010 Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominė ir socialinė raida 2011/04 @ Lietuvos ekonominė ir socialinė raida 2011/04

Publications in May 2011:

Lithuania in figures 2011 Labour force, Employment and Unemployment 2010 Crime and Law Enforcement Activity 2010 Economic and Social Development of Lithuania, Latvia and Estonia 2011/04 @ Economic and Social Development in Lithuania 2011/04

Visi statistikos leidiniai *.pdf formatu pateikiami nemokamai

Statistikos departamento interneto svetainėje

www.stat.gov.lt

All statistical publications in PDF format are available free of

charge on the website of Statistics Lithuania

http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/viewcart

http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/viewcart

http://www.stat.gov.lt/

Registruokitės ir teikite statistines ataskaitas el. forma

e-formos.stat.gov.lt

Jūsų verslui – naujausia statistinė informacija

Statistikos departamento interneto svetainėje

www.stat.gov.lt

LIETUVOS EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ RAIDA 2011 m. kovo mėn. ECONOMIC AND SOCIAL DEVELOPMENT IN LITHUANIA March 2011 ISSN 2029-364X Mėnesinis biuletenis Monthly bulletin Už išleidimą atsakinga B. Liberienė tel. (8 5) 236 4812 SL 1861. 2011 m. balandžio mėn. 23,75 leidyb. apsk. l. Tiražas 33 egz. Užsakymas 1104-01 Išleido Statistikos departamentas Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius www.stat.gov.lt

http://www.stat.gov.lt/

Lietuvos ekonominë ir socialinë...

Documents

Transcript of Lietuvos ekonominë ir socialinë...