LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ …

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS

RAIDOS IR UGDYMO PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Goda Juškėnienė

Globos namuose gyvenančių 15 – 17 metų paauglių ikikonvencinio bei

konvencinio lygmens moralinių sprendimų ir elgesio dermė

Magistro darbas

Magistro darbo vadovė – doc. dr. Dalia Nasvytienė

Vilnius, 2016

2

Magistro darbo tema

.........................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................

Magistro darbą parengiau laikydamasi akademinės etikos reikalavimų

Studentė (vardas, pavardė, parašas) ..................................................................................................

Magistro darbas tinka gynimui ..........................................................................................................

Darbo vadovė (vardas, pavardė, parašas) ...........................................................................................

.........................................................................................................................................................

Data ..................................................................................................................................................

Recenzentu skiriu .............................................................................................................................

Raidos ir ugdymo psichologijos katedros vedėja ...............................................................................

Data ..................................................................................................................................................

Su magistro darbu susipaţinau ..........................................................................................................

Recenzento parašas ...........................................................................................................................

Data

3

TURINYS

ĮVADAS ......................................................................................................................................... 5

1. LITERATŪROS APŢVALGA .................................................................................................... 8

1.1. L.Kohlberg moralės raidos teorija – empirinių tyrimų pagrindas ir pasekmė ............................. 8

1.1.1. Moralinių sprendimų vieta L.Kohlberg moralės raidos teorijoje ........................................... 8

1.1.2. Moralinių sprendimų ryšys su kognityvinės raidos galimybėmis paauglystėje .................... 11

1.1.3. Merginų ir vaikinų moraliniai sprendimai .......................................................................... 14

1.2. Globos namuose gyvenančių paauglių adaptacijos specifika.................................................... 16

1.3. Problema................................................................................................................................ 19

2. TYRIMO METODIKA.............................................................................................................. 20

2.1. Tyrimo tikslas, klausimai ir uţdaviniai ................................................................................... 20

2.2. Tyrimo dalyviai ...................................................................................................................... 21

2.3. Tyrimo teorinis pagrindas ....................................................................................................... 21

2.4. Tyrimo strategija ..................................................................................................................... 22

2.5. Tyrimo eiga ............................................................................................................................ 24

2.6. Tyrimo duomenų šaltiniai ....................................................................................................... 25

2.7. Tyrimo duomenų analizė ......................................................................................................... 28

2.8. Tyrimo ribotumų kontrolė ....................................................................................................... 32

3.TYRIMO REZULTATAI IR JŲ INTERPRETACIJA ................................................................ 34

3.1. ELENA: Taisykles gerbiantis elgesys ir konvencinė moralė .................................................... 34

3.2 AURIMAS: Taisykles lauţantis elgesys ir konvencinė moralė ................................................. 37

3.3. DOVILĖ: Taisykles lauţantis elgesys ir ikikonvencinė moralė................................................ 39

3.4. ROBERTAS Taisykles gerbiantis elgesys ir konvencinė moralė ............................................. 41

3.5. Atvejų apibendrinimas ............................................................................................................ 44

4.REZULTATŲ APTARIMAS ..................................................................................................... 45

5. IŠVADOS ................................................................................................................................. 50

4

6. TOLIMESNIŲ TYRIMŲ KRYPTYS IR PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ......................... 51

7. SUMMARY .............................................................................................................................. 51

8. LITERATŪRA ........................................................................................................................ 533

5

ĮVADAS

Globos namuose gyvenančių paauglių sunkumams Lietuvoje skiriama vis daugiau mokslinių

darbų (Butkutė, Gudonis, Samašonok, 2006; Zbarauskaitė, Čekuolienė, 2009; Barovskytė, Valantinas,

2008; Čepukienė, Pakrosnis, 2008; Balnytė, 2011; Išganaitytė 2012; Jasevičienė, 2011; Kačinskaitė,

2010; Snieškienė, Talmutienė, 2014). Ši tema tampa ypač aktuali vaikų globos įstaigų

deinstitucionalizacijos proceso Lietuvoje kontekste: yra labai svarbu suprasti šiose įstaigose

gyvenančių vaikų ir paauglių patirtį, sunkumus ir kylančius iššūkius, kad būtų galima geriau atliepti jų

poreikius, kuriant naują, konstruktyvesnę, sistemą. Globos namuose gyvenantys jaunuoliai patiria

įvairių sunkumų ir pasiţymi nevienoda adaptacija, neretai jų elgesys būna itin konfliktiškas, jie patenka

į teisėsaugos akiratį. (Mazūronienė, 2005; Jasevičienė, 2011). Darbo aktualumą lemia tai, kad šių

paauglių psichologinių stiprybių ir sunkumų profilis vis dar laukia tikslinančio mokslininkų dėmesio.

Sukauptas ţinojimas apie globos namuose gyvenančių paauglių vidines adaptacijos prielaidas gali

praversti praktiniame psichologo darbe, numatant psichologinės pagalbos kryptį, pobūdį ir trukmę.

Šiame darbe kėlėme prielaidą, kad paauglių adaptacija tikėtinai siejasi su amţiaus tarpsniui

būdingais moraliniais sprendimais. Darbo teoriniu pagrindu pasirinkome iki šiol aktualią L.

Kohlberg moralės raidos teoriją (1958), kuria remiantis ir Lietuvoje buvo atlikta tyrimų (Briedis,

Kazlauskas, 2008, Miselytė, 2009; Limantas, 2012, 2015). Darbe yra nuodugniai panaudotos

pagrindinės L. Kohlberg moralės raidos teorijos sąvokos, pritaikytas originalus autoriaus

suformuluotas duomenų rinkimo būdas ir jų analizės metodika (Colby, Kohlberg, 1987), kuri, mūsų

ţiniomis, iki šiol nebuvo atlikta Lietuvoje. Jos pritaikymas globos namuose gyvenančių paauglių

tyrimui atvejų analizės rėmuose laiduoja darbo naujumą. L. Kohlberg moralės raidos teorija turi

diskutuotinų aspektų: mokslininkai nesutaria dėl moralinių sprendimų derinimo su elgesiu, dėl

teorijos pritaikymo aktualiame kontekste (Shrader 2015; McDermott, Langdon, 2016). Vertindami

moralinių sprendimų turinį, atsiţvelgėme į globos namuose gyvenančių paauglių elgesio kokybę,

skirtingą jų santykį su taisyklėmis. Siekėme apibūdinti elgesio, adaptacijos ir moralinių sprendimų

dermę. Tikslui pasiekti pasirinkome atvejo analizės metodą, leidţiantį atsiţvelgti į nagrinėjamo

reiškinio kontekstą ir rasti individualią kiekvieno atvejo specifiką (Willig, 2012; Yin, 2014).

Tyrimo objektas – paauglių moralinių sprendimų ir elgesio dermė.

6

Tyrimo tikslas - apibūdinti, kaip tarpusavyje dera globos namuose gyvenančių 15 – 17 metų

paauglių moraliniai sprendimai ir adaptacijos kokybė, apie kurią liudija taisykles gerbiantis ar lauţantis

elgesys.

Tyrimo metodas – atvejo analizė.

7

SAVOKŲ ŢODYNAS

Sociomoralinė perspektyva – poţiūris į visuomenės taisykles ir lūkesčius (Kohlberg, 1984).

Ikikonvencinė moralė – moralinių sprendimų lygmuo, kuriam būdinga konkreti individualistinė

sociomoralinė perspektyva (Kohlberg, 1958).

Konvencinė moralė – moralinių sprendimų lygmuo, kuriam būdinga visuomenės nario

sociomoralinė perspektyva (Kohlberg, 1958).

Pokonvencinė moralė – moralinių sprendimų lygmuo, kuriam būdinga „virš-

visuomeninė“sociomoralinė perspektyva (Kohlberg, 1958).

Moralinis samprotavimas – mąstymas apie teisingumą (Kohlberg, 1984).

Moralinė dilema – galimybė pasirinkti vieną iš dviejų elgesio krypčių (Kohlberg, 1958).

Moralinis sprendimas – dilemos sprendinys (Kohlberg, 1958).

Moralinio sprendimo tema – elgesio krypties pasirinkimas (Kohlberg, 1958).

Moralinio sprendimo norma – pasirinktos elgesio krypties paskata (Kohlberg, 1958).

Moralinio sprendimo elementas – pasirinktos elgesio krypties paskatos prasmė (Kohlberg, 1958)..

Moralinių sprendimų lygmuo – moralinį sprendimą lemiančių tarpasmeninių ir dorinių nuostatų

visuma (Kohlberg, 1958).

Moralinių sprendimų stadija – kiekvienam lygmeniui specifiškos moralinių sprendimų

kognityvinės galimybės (Kohlberg, Colby, 1987).

Moralinių sprendimų interviu (MSI) – duomenų rinkimo būdas, skirtas atskleisti moralinių

sprendimų turinį (Kohlberg, Colby, 1987).

Standartizuota temų vertinimo sistema – MSI duomenų analizės metodas, leidţiantis nustatyti

moralinių sprendimų stadiją. (Kohlberg, Colby, 1987).

Adaptacija – gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos ir efektyviai veikti, uţmegzti ir palaikyti

tarpasmeninius ryšius (Juodraitis, 2004).

8

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. L.Kohlberg moralės raidos teorija – empirinių tyrimų pagrindas ir pasekmė

Moralė psichologijoje yra tyrinėjama sociobiologiniu, psichodinaminiu, socialinio mokymo(si),

kognityviniu raidos poţiūriais. Labiausiai empiriškai pagrįsta yra kognityvinė moralės raidos

paradigma. Šios tradicijos pradininkas yra J. Piaget, nagrinėjęs vaikų mąstyseną apsisprendimo

reikalaujančiose situacijose ir stebėję jų ţaidimą. Jis išskyrė heteronominės – t.y. autoritetu ir

paklusnumu pagrįstos - bei autonominės moralės raidos etapus. Jų takoskyra yra poţiūris į taisykles ir

elgesio vertinimas, t.y. raidos eigoje elgesys pirmiausia vertinamas remiantis jo pasekmėmis, vėliau –

ketinimais, intencijomis (Piaget, 1997 / 1932). J. Piaget darbai paskatino L. Kohlberg atlikti

nuodugnius moralinio samprotavimo (angl. moral thinking) tyrinėjimus, grindţiant juos moralinio

samprotavimo idėja ir suformuluoti moralinių sprendimų sąvoką, kuri yra jo moralės raidos teorijos

pagrindas. (Kohlberg, 1958; Kohlberg, 1984).

1.1.1. Moralinių sprendimų vieta L.Kohlberg moralės raidos teorijoje

Esminiai teorijos teiginiai buvo suformuluoti autoriaus disertacijoje (Kohlberg, 1958),

sėkmingai apgintoje Čikagos universitete. Vėliau L. Kohlberg išsamiai tyrė ir aprašė moralinių

sprendimų raidą įvairiose kultūrinėse aplinkose - JAV, Turkijoje, Izraelyje -, siekdamas įrodyti savo

teorijos universalumą (Kohlberg, 1984), bei atsakė į kolegų kritiką (Kohlberg, 1983; Kohlberg, 1984).

L. Kohlberg savo teoriją grindė longitudiniais tyrimais, kurių dalyviai buvo paaugliai. Jų dėka autorius

konceptualizavo esminius moralės raidos ţymenis, kurie ir šiuolaikiniams psichologams yra nepaneigti

moralės raidos orientyrai. Trumpai supaţindinsime su svarbiausiomis sąvokomis, susiejančiomis

moralės tyrimo teoriją ir praktiką, ir turinčiomis tiesioginį ryšį su mūsų planuojamu tyrimu.

Moralinių sprendimų turinys yra jų vertinimo kriterijus. Tam L. Kohlberg pateikė unikalų

duomenų rinkimo būdą - moralinių sprendimų interviu. Jo pagrindus suformulavo savo disertacijoje

(Kohlberg, 1958), o vėliau išplėtojo (Kohlberg, 1984). Moralinių sprendimų interviu yra neatsiejamas

nuo duomenų analizės metodo - standartizuotos temų vertinimo sistemos, kuri, kartu su pačia teorija ir

L. Kohlberg atliktais tyrimais, bei moralės sprendimų interviu procedūros aprašymu buvo išsamiai ir

struktūruotai išdėstyta A. Colby kaip vientisa sistema (Colby, Kohlberg, 1987).

Moraliniai sprendimai – dilemos sprendiniai, vienos iš dviejų elgesio alternatyvų pasirinkimas.

L. Kohlberg manymu, asmenybei besivystant moraliniai sprendimai yra vis sudėtingesnės struktūros.

Autoriaus teigimu, moralinius sprendimus ţmogus priima vadovaudamasis įgimtu teisybės pojūčiu

9

(Kohlberg, 1958), kuriam atsiskleisti reikia tam tikrų samprotavimo gebėjimų. Moraliniai sprendimai

ne tik nurodo konkrečius argumentus, kuriais yra grindţiamas pasirinkimas, bet ir apskritai, asmens

moralinio samprotavimo kognityvines galimybes. Sprendimo vertinimą labiausiai lemia jam suteikiama

prasmė. Galime sakyti, kad kognityvinės krypties psichologas L. Kohlberg šiuo atveju buvo jautrus

asmenybės kintamiesiems, egzistenciniam lygmeniui.

Asmenybei vystantis plečiasi ir jos sociomoralinė perspektyva. Raidos proceso metu kinta ryšiai

tarp savęs ir visuomenės taisyklių ir lūkesčių tapatinantis su vis platesne interesų grupe (Colby,

Kohlberg 1987). Iš pirmojo lygmens, ikikonvencinės moralės perspektyvos, taisyklės ir socialiniai

lūkesčiai ţmogui yra matomi kaip išorinis dalykas. Jo sociomoralinė perspektyva yra konkreti ir

individuali; iš antrojo lygmens, konvencinės moralės perspektyvos, ţmogus identifikuojasi su

taisyklėmis ir kitų lūkesčiais arba yra juos internalizavęs, ypač tuos, kurie yra susiję su autoritetais. Tai

yra visuomenės nario sociomoralinė perspektyva; iš trečiojo, pokonvencinės moralės lygmens

perspektyvos, ţmogus atsiskiria nuo visuomenės taisyklių ir kitų lūkesčių ir moraliniai sprendimai yra

grindţiami savo pasirinktais principais: sprendimo prasmė iškeliama aukščiau uţ visuomenės

poreikius.

Remiantis L. Kohlberg teorija, moraliniai sprendimai progresuojančiai kinta. Tris moralės

raidos lygmenis - ikikonvencinį, konvencinį ar pokonvencinį - atskiria poţiūris į visuomenės taisykles

ir lūkesčius. Kiekvienas lygmuo turi po dvi stadijas, iš kurių antroji yra sudėtingesnės kognityvinės

struktūros ir šiek tiek platesnė sociomoralinės perspektyvos prasme (Colby, Kohlberg, 1987). Galima

sakyti, kad lygmuo nurodo poţiūrio tašką, iš kurio ţmogus formuluoja moralinius sprendimus, o stadija

detaliai apibrėţia santykį tarp savo ir visuomenės taisyklių bei lūkesčių (Kohlberg, 1984).

Ikikonvencinis lygmuo. Pirmoji moralinų sprendimų stadija yra vadinama heteroniminės moralės

stadija (Colby, Kohlberg, 1987). Teisingu elgesiu yra laikomas vengimas paţeisti taisykles ir

paklusnumas. Taip siekiama išvengti bausmės. Sociomoralinė perspektyva yra egocentrinė: ţmogus

nesugeba įţvelgti sudėtingesnės, daugialypės perspektyvos sprendţiamose dilemose. Jis mano, kad visi

ţmonės tą pačią situaciją turi suvokti vienodai, nepaisant jų individualumo ir priimti vienodus moralius

sprendimus.

Antroji moralinių sprendimų stadija yra vadinama individualistinės, instrumentinės moralės

stadija (Colby, Kohlberg, 1987). Teisingumas yra suprantamas kaip pragmatiškas abipusis susitarimų

koordinavimas, o sprendimai priimami atsiţvelgiant į skirtingų asmenų poreikius ir situacijas. Taip

10

siekiama maksimalios naudos ir minimalių nuostolių. Moralės reliatyvumas kyla iš supratimo, kad

skirtingi ţmonės gali turėti skirtingas, tačiau vienodai svarbias, pretenzijas į teisingumą. Ţmogus gali

pripaţinti ir suprasti tai, kad kitas, siekdamas kitokių ir taip pat savųjų interesų, turi kitokią situacijos

matymo perspektyvą. Idėja, kad ir kiti vadovaujasi tokia pačia prielaida, skatina susitelkti į mainų

priemones, kuriomis yra koordinuojami veiksmai siekiant abipusės naudos. Sociomoralinė perspektyva

prasiplečia suprantant ir kitų ţmonių interesus ir siekiant juos derinti su savais (Colby, Kohlberg,

1987).

Konvencinis lygmuo. Trečioji moralinių sprendimų stadija pabrėţia pareigos motyvą ir siekį atitikti

lūkesčius. Skirtingi asmeniniai poţiūriai ir poreikiai yra suderinami į bendrai priimtiną, kuriuo yra

kuriamas ţmonių tarpusavio pasitikėjimu grįstas santykis. (Kohlberg, 1984). Vertinant teisingumą

pagrindinis dėmesys teikiamas elgesio motyvams. Teisingumo supratimas įgyja naują „nusipelnymo“,

“uţsitarnavimo” prasmę, kai teisinga yra ne tik tai, kas patenkina visų pusių poreikius ir atitinka

abipusiškumo principą, bet ir yra atsiţvelgiama į tikslus ir santykį. Lojalumas, pasitikėjimas ir rūpestis

santykiuose ar grupėje yra suvokiama kaip įsipareigojimas. Taip siekiama palaikyti gerus santykius su

kitais patenkinant jų lūkesčius, net jei tai prieštarautų asmeniniams interesams. Ypač svarbu atrodyti

geram, vertinamas prosocialus elgesys. Sociomoralinė perspektyva yra apibrėţiama „auksinės

taisyklės“ prasme: „elkis su kitais taip, kaip tu nori, kad kiti elgtųsi su tavimi“. Tai logiškai apima ir

abipusiškumo principą, tačiau jį viršyja: abipusiai mainai nebutinai yra teisingi, jeigu tai neatitinka

lojalumu, pasitikėjimu ir rūpesčiu grįsto santykio. Abipusiškumas yra labiau argumentuojamas

ţmogaus siekiais ir nuopelnais, o ne individualiais poreikiais ir interesais. (Colby, Kohlberg, 1987).

Ketvirtoji moralinių sprendimų stadija yra vadinama “socialinės sistemos morale”. Šis poţiūris

yra pagrįstas samprata, kad socialinė sistema yra grindţiama tam tikrais įstatymais ir procedūromis,

kurios turėtų būti taikomos visiems tos visuomenės nariams vienodai. Teisingumas yra pagrįstas

objektyvumu ir pagarba socialinėms institucijoms. Siekiama laikytis įstatymų ir visuomenės vaidmenų,

jei jie uţtikrina visų visuomenės narių gerovę, kuri yra iškeliama virš asmeninių interesų. Kitaip tariant,

individas yra lojalus institucijai, kuri palaiko jo socialinę egzistenciją (Colby, Kohlberg, 1987). Jeigu

asmeninės idėjos ar interesai prieštarauja visuomenės nustatytiems, tuomet “teisingiau” būtų elgtis

pagal įstatymus ir institucijų reikalavimus. Ţvelgiant iš sociomoralinės perspektyvos, visuomenės

poreikiai iškeliami virš tarpasmeninių susitarimų ir jų motyvų.

11

Pokonvencinis lygmuo. Penktoji moralinių sprendimų stadija apibūdinama kaip “ţmogaus teisių ir

socialinės gerovės moralė” (Colby, Kohlberg, 1987). Šioje stadijoje universalios vertybės ir teisės yra

perţengia įstatymo ribas. Teigiama, kad įstatymus yra teisinga kvestionuoti ir performuoti, jeigu jie

prieštarauja svarbioms bendraţmogiškoms vertybėms, ar ţmogaus teisėms. Tai labiau visuomenės

kūrimo, nei visuomenės palaikymo poţiūris. Yra teisių, kurių visuomenei nevalia riboti, ir jos negali

būti paţeistos net individualių susitarimų atveju. Kiekvienas ţmogus yra įpareigotas daryti moralinius

pasirinkimus, kurie šias teises palaiko, net jeigu tai kertasi su visuomenės nuostatomis, ar įstatymais.

Teigiama, kad labai svarbu apsaugoti visuomenės maţumų, kurios negali turėti svaraus balso

visuomenės susitarimuose, teises. Socialinė gerovė apibrėţiama kaip gerovė kiekvienam visuomenės

nariui, teisingumas yra grindţiamas pagarba pagrindinėms ţmogaus teisėms.

Šeštoji moralinių sprendimų stadija yra apibūdinama kaip universalių ir visuotinių etinių

principų stadija. Teisinga yra elgtis pagal visuotinius moralės principus, net jeigu tai prieštarautų

sukurtoms visuomenės normoms ir įstatymams. Ţmogus šioje stadijoje jaučiasi įpareigotas elgtis pagal

teisingumo jausmą, kuris atitinka universalius etikos principus, net jeigu tektų dėl to paaukoti

asmeninę, visuomenės gerovę, ar net savo paties gyvybę. virš visuomenės taisyklių ir lūkesčių Teisinga

yra tai, kas atitinka pagarbos ţmogaus teisėms, individualumui ir orumui principus. Sociomoralinė

perspektyva pakyla virš visuomenės taisyklių ir susitarimų ir visiškai atsiskleidţia pagarba ţmogiškąjai

prigimčiai.

1.1.2. Moralinių sprendimų ryšys su kognityvinės raidos galimybėmis paauglystėje

Paauglystės raidos tarpsnyje atsiradęs gebėjimas abstrakčiai mąstyti paaugliams yra naujas.

Kaip ir kiekvieną įgytą naują įgūdį ţmogus siekia naudoti. Dėl to jaunuoliams patinka nagrinėti

hipotetines situacijas, kritiškai vertinti įstatymus ir visuomenės elgesio normas (Damon, 1983). Vienas

didţiausių mąstymo pokyčių paauglystėje yra gebėjimas pritaikyti loginį mąstymą ne tik realiai

egzistuojantiems dalykams, bet ir tariamiems, įsivaizduojamiems. Paaugliai jau geba susieti savo

praeities poelgius su tikėtinais savo vaidmenimis ateityje ir tai daro tokiais būdais, kuriais vaikai dar

negeba to padaryti (Sroufe, Cooper, 1988).

Pagal kognityvinės raidos teoriją (Piaget, 1997) nuo paauglystės tarpsnio pradţios, maţdaug 11

metų amţiaus, pasiekiama formalių operacijų kognityvinė raidos stadija, įgalinanti paauglį atitrūkti

nuo konkrečios savo paties patirties ir samprotauti logiškai, abstrakčiai. Kaip minėjome, J. Piaget atliko

ir moralės raidos tyrimus, analizavo vaikų ţaidimo taisykles ir jų supratimą. Jis pateikė du moralės

12

raidos etapus - heteronominį ir autonominį. Autonominis yra laikomas pačiu aukščiausiu, jis yra

pasiekiamas paauglystėje kartu su gebėjimu abtrakčiai mąstyti. J. Piaget teigimu, tam, kad asmuo

galėtų kognityviai įveikti su morale susijusią informaciją, jis turi būti pasiekęs formalių operacijų

stadiją. Tuomet ţmogus jau gali pasiţymėti autonomine morale, kuri skatina bendradarbiavimą, gali

kvestionuoti taisykles ir atsiţvelgti ne tik į elgesio pasekmes, bet ir į jo intenciją (Piaget, 1997/1932). J.

Piaget buvo pirmasis mokslininkas, empiriškai pagrindęs moralės raidos sąsajas su paţinimo raida.

Moralės raidos ir kognityvinių gebėjimų sąsajos idėjai pritarė ir L. Kohlberg, kuris pratęsė J.

Piaget tyrimus. L. Kohlberg moralinių sprendimų funkciją priskiria ego, besivystančiam kartu su

paţintiniais gebėjimais (Kohlberg, 1984). Nagrinėjant moralinių sprendimų ir kognityvinių gebėjimų

ryš,į autorius pasitelkia būtinos, bet nepakankamos sąlygos apibūdinimą. Turima mintyje, kad tam

tikras kognityvinis raidos lygmuo yra būtina sąlyga tam tikram moralinio sprendimo lygmeniui

pasiekti, tačiau jo neuţtikrina. Nepaisant to, kad paaugliai turi kognityvinių galimybių pasiekti

konvencinės moralės lygmenį, jie gali pasiţymėti ir ikikonvencine morale, kuri atitinka heteronimišką

stadiją, kaip ją apibūdino J. Piaget: teisingi, arba neteisingi veiksmai yra apibrėţti autoriteto, o ne

bendradarbiavimo santykiu; tai būdinga vaikams iki 10 – 11metų amţiaus (Piaget, 1997).

Remdamasis savo tyrimais, L. Kohlberg nurodo, kad labiausiai tikėtinas moralinės raidos

lygmuo paauglystėje yra ikikonvencinis arba konvencinis (Kohlberg, 1984). Paaugliai jau turi

kongnityvinės raidos prielaidas, reikalingas konvencinei moralei, tačiau abstraktaus mąstymo gebėjmai

negarantuoja konvencinės moralės raiškos, tad paaugliai gali pasiţymėti ur ikonvencinės moralės

sprendimais. Pokonvencinė moralė taip pat yra teoriškai galima paauglystėje, tačiau daug maţiau

tikėtina, ypač esant sudėtingoms raidos aplinkybėms. L. Kohlberg teigimu, net ir suaugę ţmonės retai

ją pasiekia.

Šiuolaikiniai mokslininkai iš esmės pritaria L.Kohlberg‟o ir J.Piaget moralės sampratoms,

tačiau kvestionuoja jų veiksnius, tikslina platesnį lygmens tapsmo kontekstą, diskutuoja apie

lyginamąją atskirų teiginių vertę.

Iki L. Kohlberg tyrimų (Kohlberg, 1958) moralė buvo apibrėţiama kaip socialinės raidos

dimensija. Net kognityvinės krypties autoritetas J. Piaget moralės raidą siejo su socialiniais santykiais -

jis teigė, kad moralės progresą skatina santykiai su bendraamţiais ir aplinka (Piaget 1997). L. Kohlberg

tikslas buvo pateikti nuodugnų moralės raidos apibūdinimą per mąstymo ir įsitikinimų formą ir turinį.

Jis lemiamu moralės raidos veiksniu laikė moralinių sprendimų struktūros kognityvines galimybes. L.

13

Kohlberg moralinius sprendimus vertinimo jų struktūros prasme - suskirstė raidos lygmenis ir stadijas

pagal kognityvinius gebėjimus sukurti vienokį ar kitokį sprendimą.

Mokslinėje literatūroje atsiskleidţia kritinis poţiūris į tai, kad L. Kohlberg pernelyg daug

dėmesio skiria moralinių sprendimų struktūrai ir per maţai – jų turiniui. Shrader (2015) teigia, kad L.

Kohlberg tyrimuose nepakankamas dėmesys yra skiriamas sprendimų struktūros sąsajoms su jų turiniu,

o priešingai, pasirinkta juos atskirti. Taip pat teigiama, kad per daug dėmesio sutelkama į racionalaus

samprotavimo procesus, o ne į platesnį socialinių, kognityvinių ir psichologinių procesų nagrinėjimą,

kuris galėtų geriau atskleisti moralinį poţiūrį.

Neseniai išleistoje G. Lind ir E. Nowak publikacijoje buvo išsakyta idėja, kad moralės

psichologijoje ir edukacijoje apskritai nebus pasiekta progreso, kol išorinė moralinės kompetencijos

vertinimo forma nebus visiškai suderinta su vidiniu moralinės kompetencijos apibrėţimu (Lind,

Nowak 2015). G. Lind ir anksčiau (2008) domėjosi L. Kohlberg darbais, svariai apildė moralės raidos

tyrimus. Jis manė, kad emocinė reakcija į moralinę dilemą taip pat atskleidţia moralinį „brandumą“, ir

suformulavo moralinės kompetencijos sąvoką, kuri numato gebėjimą suderinti emocines reakcijas ir

logiškus argumentus. M. Miselytė (2009) atliko moralinių kompetencijų pagal L. Lindt (2008) tyrimą

Lietuvoje skirtingų jaunimo subkultūrų tarpe. Tarpusavyje lygindama skirtingų ideologijų jaunuolių

grupes ji rado, kad jų moralinės kompetencijos irgi buvo skirtingos, ir tai siejo su jų išsilavinimo ir

vertybių skirtumais. M. Miselytės tyrimas patvirtina G. Lindt teiginį, kad skirtumus lemia ne tik

kognityviniai gebėjimai, bet ir vidiniai veiksniai, šiuo atveju įvardinami kaip vertybės.

Nevienareikšmiškai vertinama L. Kohlberg idėja, kad vis sudėtingesni sprendimai atsiranda

ţmogui tapatinantis su vis platesne įvairių interesų turinčia asmenų grupe, plečiant turimą

sociomoralinę perspektyvą. Tai savaime suponuoja aukštesnę moralę, tačiau neatsiţvelgia į vertybes,

kurias išpaţįsta viena ar kita asmenų grupė. Interpretuojant E. Kazlausko ir M. Briedţio savo darbe

(2008) pateikiamą pavyzdį, galima manyti, kad tapatinimasis su nacių visuomene ir siekimas sekti jos

idealais atsisakant savų interesų būtų priimtas kaip aukštesnės moralinės raidos stadijos sprendimas, nei

siekis apsaugoti savo artimą ţmogų nuo nelaimės. Pritariame nuomonei, kad moralinio sprendimo

vertinimas neatsiţvelgiant į turinį yra abejotina ir ginčytinas. .

Galime sakyti, kad norint įvertinti paauglių moralinius sprendimus, yra būtina atsiţvelgti į jų

raidos etapo kognityvines galimybes, tačiau greta verta tyrinėti ir jų individualias aktualijas, išskirti

jiems reikšmingas temas, suprasti jų gyvenimo kontekstą.

14

1.1.3. Merginų ir vaikinų moraliniai sprendimai

L. Kohlberg savo ilgalaikiuose tyrimuose daugiausia tyrė berniukus ir paauglius. Kiek vėliau,

siekdamas įvertinti tarpkultūrinį savo metodikos validumą, jis įtraukė ir paaugles merginas (Colby,

Kohlberg, 1987). Nepakankama atţvalga į lyčių skirtumus buvo viena iš svarbiausių L. Kohberg

teorijos kritikos taikinių.

C. Gilligan buvo pagrindinė L. Kohlberg moralinių sprendimų vertinimo metodikos oponentė.

Ji manė, kad L. Kohlberg duomenų rinkimo būdas ir analizės metodas atspindi vyrų moralinių

sprendimų raidą ir yra netinkamas įvertinti moterų moralinius sprendimus, kuriuos gali nepagrįstai

nuvertinti. Autorė pati atliko moralės raidos tyrimą (Gilligan, 1977) ir vėliau suformulavo moterų

moralinių sprendimų charakteristikas (Gilligan, 1982). Ji prieštaravo L. Kohlberg nurodytam moralinių

sprendimų universalumui ir abstraktaus samprotavimo akcentavimui ir teigė, kad moterys moralinius

sprendimus priima atsiţvelgdamos labiau į kontekstą ir santykį, negu visuotinio teisingumo principą. Ji

kritikavo L. Kohlberg tyrimus, atskleidţiančius, kad vyrai daţniau pasiekia ketvirtą moralės raidos

lygmenį, nei moterys. Jos manymu, šį skirtumą gali lemti didesnis moterų polinkis prisitaikyti prie kitų,

atitikti kitų lūkesčius, o ne silpnesnės jų kognityvinės moralinių sprendimų galimybės.

C. Gilligan (1982) ne tik iškėlė lyčių skirtumus, bet taip pat pabrėţė skirtumą tarp „rūpesčio ir

atsakomybės orientacijos“ ir „teisingumo orientacijos“ kaip moralinių sprendimų pagrindo. Ji teigė,

kad L. Kohlberg tyrimai buvo grindţiami „teisingumo orientacija“, kuri yra pernelyg abstrakti. Moterys

moralinių sprendimų argumentus išreiškia tarpasmeninių santykių terminais, todėl moralinę dilemą

joms apskritai reikėtų formuluoti ne pagal universalius teisingumo principus, o veikiau rūpinimosi

etikos terminais. Šis skirtumas, pasak C. Gilligan, suponuoja mintį, kad vertinant moralės raidą privalu

atsiţvelgti į lytį.

C. Gilligan išanalizavo, kad ir du didieji asmenybės raidos teoretikai – Z. Froidas ir J. Piaget –

siejo moralę su teisingumu. Pavyzdţiui Z. Froidas moralę ir teisingumą apibūdino kaip superego

funkcionavimą, kurį jis apibrėţė kaip vyrų, o ne moterų raidoje atsiskleidţiantį fenomeną. L. Kohlberg

tam nepritarė - mąstymas apie teisingumą, moraliniai samprotavimai taip pat būdingi moterims, tačiau

vienoje savo publikacijoje (Kohlberg, Levine, Hewer, 1983), atsakydamas į C. Gilligan kritiką, jis

komentuoja prieţastis, dėl ko jaunuolės ir suaugusios moterys gali būti pasiekusios ţemesnę moralinų

sprendimų stadiją, nei vyraii. Taip, autoriaus teigimu, yra dėl tų pačių prieţasčių, dėl ko ir vyrai

darbininkai maţiau paţangiai mąsto, lyginat su viduriniosios klasės vyrais, t.y. jie turi maţesnę

socialinę patirtį, ţemesnį išsilavinimą, rečiau susiduria su įvairialype atsakomybe bei tam tikrais

15

socialiniais vaidmenimis, kuriems reikia išlavintų kognityvinių galių, būdingų vėlėsnėms moralės

raidos stadijoms. Taip L. Kohlberg pagrindţia, kodėl moterų moralinių sprendimų stadija retai būna

aukštesnė uţ trečiąją, o dauguma vyrų pasiekia trečiają ir neretai ketvirtą stadijas. Iš šio komentaro

galime spręsti, kad, L. Kohlberg nuomone, moralės raidą labiau skatina socialiniai vaidmenys ir

išsilavinimas, nei lyties faktorius pats savaime,.

L. Kohlberg ir C. Gilligan diskusija apie moterų ir vyrų moralinius sprendimus iki šiol skatina

mokslininkus tyrinėti šį klausimą. 2002 metais buvo atliktas tyrimas, lyginantis vaikinų ir merginų

moralinį samprotavimą ir jo skirtumus jaunimo nusikalstamumo poţiūriu (Murray, Feurestien, Adams,

2002). Autoriai atskleidė, kad moterys daug labiau prieštaravo jaunų nusikaltėlių baudimui, negu vyrai.

Ši išvada dera su C. Gilligan teorija, kad moterys priima sprendimus, remdamosis rūpesčio kitais

kriterijumi. N. Muthukrishna ir D. Govender (2011, cit. pagal Limantą, 2015) savo tyrimu taip pat

patvirtino C. Gilligan teiginį, kad kuo vyresnės ir brandesnės yra merginos, tuo labiau jos rūpinasi

kitais.

2015 metais Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, vėlyvojoje vaikystėje berniukų ir mergaičių

moralinio samprotavimo gebėjimai nesiskiria (Limantas, 2015). Vienas iš naujausių atliktų tyrimų lyčių

moralės tema (Redzik, 2015) analizavo merginų ir vaikinų moralinių samprotavimų skirtumus. Buvo

nagrinėjama, kuriais terminais (teisingumo – pagal L. Kohlberg teoriją, ar rūpesčio – pagal C. Gilligan

teoriją) galima apibūdinti, kaip skirtingų lyčių jaunuoliai argumentuoja savo moralinius sprendimus.

Autorius pastebėjo, kad netgi apsispręsdami tai pačiai stadijai tipiniu būdu, vaikinai ir merginos daţnai

jį argumentuoja skirtingais terminais. Tai leido prieiti išvados, kad skirtumai labiausiai išryškėja, jeigu

dilemoje iškeltos temos siejasi su aktualiais lyčių vaidmenimis visuomenėje: santuoka, tėvystė, karjera

ir kt. Redzik šiame tyrime nepatvirtino, kad vaikinai ir merginos būtų pasiektę skirting moralinių

sprendimų stadiją. Anksčiau atliktas tyrimas (Haviv, Leman, 2010), kuris analizavo moralinių

sprendimų pastovumą skirtinguose kontekstuose, taip pat neatrado skirtumų tarp lyčių šiuo aspektu.

Galime teigti, kad lyties klausimas moralės raidoje yra vis dar aktualus. Mums atrodo, kad

labiau vertas nagrinėti sprendimus priimti skatinančias ir su konkrečiu kontekstu susijusias nuostatas,

susijusiu su kontekstu, o ne moralės išsivystymo skirtumus.

16

1.2. Globos namuose gyvenančių paauglių adaptacijos specifika

Šiame skirsnyje remsimės daugiau remsimės lietuvių mokslininkų tyrimais, nes kitose šalyse

nėra tikslaus mūsų globos namų atitikmens, ir ne tokia aktuali tėvų globos netekusių vaikų adaptacijos

problema.

Dauguma globos namuose gyvenančių paauglių yra patyrę išsiskyrimus ir netekę artimų

ţmonių. Jų patirti sunkumai daţnai išryškėja paauglystėje, jaunuoliams bandant įveikti naujo raidos

etapo keliamais iššūkius, padidėjusius socialinės aplinkos reikalavimus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai,

kad nepaisant įvairių patirtų sunkumų, gyvendami toje pačioje aplinkoje su tam tikromis taisyklėmis,

vieni paaugliai lengviau adaptuojasi, t.y. prisitaiko prie aplinkybių ir pokyčių, laikosi taisyklių, o kiti

yra linkę taisykles lauţyti, tiek įstaigos viduje, tiek išorėje: nelankyti mokyklos, įsitraukti į nuskalstamą

veiklą ir išgyvendami stiprią paauglystės krizę yra nusiteikę elgtis konfliktiškai (Balnytė, 2011).

Į globos namus patekusiems paaugliams tenka prisitaikyti prie naujų gyvenimo aplinkybių.

„Aplinkos įtaka gali būti dvejopa – teigiama, jei aplinka veikia kaip apsauginis veiksnys ir neigiama,

jei aplinka veikia kaip rizikos veiksnys“ (Kumpfer, Summerhays, 2006, cit pgl Išganaitytę, 2012).

Globos namai, viena vertus, gali suteikti saugumą nuo smurtaujančios šeimos, o kita vertus būti

taisykles lauţančio elgesio rizikos veiksniu (Čepukienė, Pakrosnis, 2008). Dauguma globos namuose

gyvenančių paauglių patiria įvairių sunkumų, kurių ištakos slypi gyvenimo istorijoje: patyrimuose nuo

pat ankstyvos vaikystės. Prie besikeičiančių gyvenimo aplinkybių globos namuose gyvenantys

paaugliai prisitaiko skirtingai. Vieni laikosi taisyklių, o kiti elgiasi priešiškai ir konfliktiškai

(Zbarauskaitė, 2008). Taip pat jaunuoliai natūraliai patiria savo amţiaus tarpsniui būdingus iššūkius:

mokosi pristaikyti prie pasikėtusio savo kūno, turi atlaikyti jiems keliamus aukštesnius nei buvo

vaikams reikalavimus, mokosi plėsti savo savo socialinius ryšius. Visa tai apsunkina jų adaptaciją:

paaugliai neretai pasiţymi konfliktišku elgesiu, sunkiai prisitaiko prie aplinkos keliamų reikalavimų,

lauţo taisykles. V. Grikpėdienė tyrė globos namų auklėtinių mokymosi sunkumus (2005) ir kaip vieną

reikšmingų sunkumus lemiančių veiksnių nurodė jų konfliktiškumą.

Lietuvos globos namuose gyvenančių paauglių psichologinius sunkumus tyrę autoriai priėjo

išvados, kad juos, viena vertus, nulemia neigiama ankstyvoji patirtis, tačiau kartu yra svarbios

gyvenimo globos namuose aplinkybės. Teigiama, kad gyvenimo juose ypatumai gali paskatinti geresnį

arba blogesnį funkcionavimą, t. y. gali tapti apsauginiu arba rizikos veiksniu, sušvelninančiu arba

atvirkščiai – dar labiau uţaštrinančiu neadaptyvių asmenybės savybių pasireiškimą (Čepukienė,

17

Pakrosnis, 2008). Deja, daţnai globos įstaigose gyvenantys paaugliai taiko disfunkcionalias ir rečiau

funkcionalias kognityvines ir elgesio strategijas, kurios susijusios su nerimu, atsiribojimu, socialinėmis

bei dėmesio problemomis, agresyviu delinkventiniu elgesiu, sveikatai ţalingu elgesiu (Samašonok,

Gudonis, Juodraitis, 2010).

Globos namuose gyvenantys paaugliai daţniausiai neturi jų raidos sėkmę nuo vaikystės

uţtikrinančios globėjo suteikiamos empatijosi jų poreikiams ir troškimams. Šeimos globos netekę

paaugliai yra praradę svarbiausią instituciją, uţtikrinančią jų sklandţią raidą procesą ir vertybes

integruojančią aplinką. Jie patiria savitą antrinę traumatizaciją, nes, visų pirma, yra sukaupę neigiamą

patirtį savo branduolinėje šeimoje ir tikėtinai blogą elgesį su jais, visų antra – būna atskiriami nuo tėvų

(Pileckaitė-Markovienė, Lazdauskas, 2007).

Daţnai yra manoma, kad paauglystes laikotarpiu santykiai su tėvais ar globėjais tampa maţiau

reikšmingi ir jaunuoliai, siekdami kuo didesnio savarankiškumo ir nepriklausomybės, siekia nuo tėvų

ar reikšmingų suaugusiųjų atsitraukti, o į pirmą vietą iškelia santykius su bendraamţiais (Bee, 1996).

Tačiau kiti autoriai nesutinka su tokia nuomone. Teigiama, kad paauglystės raidos etapo laikotarpiu

artimi, intymūs ir ilgalaikiai santykiai su tėvais, ar artimais globėjais nėra nutraukiami, kaip daţnai

manoma, bet „tampa integruojančia jėga ir saugiu pagrindu, padedančiu paaugliams sustiprėti, priimti

iššūkius ir tapti nepriklausomais“ (Allan, Land, 1999, cit. pagal Zbarauskaitę, 2008). Šeimyniniai ryšiai

išlieka ypač svarbūs paaugliams. Nors jie ir trokšta būti savarankiški, nepriklausomi nuo tėvų, tačiau

tuo pačiu metu jie siekia ir ryšio, vis dar nori būti globojami (Damon, 1983). Grand, Bryant ir bendr.

(2014) pritaria, kad pervertinti tėvų vaidmenį paauglystėje būtų klaidinga, tačiau, ir nors bendraamţių

vaidmuo stipriai išauga, visgi tėvai išlieka labiausiai patikimi ir gerbiami ţmonės paauglio gyvenime.

Kai kuriomis temomis (politikos, karjeros ir kt) paaugliai labiau pasitiki tėvų nuomone, negu

bendraamţių. Viena tokių temų yra moralės klausimai. Vadinasi, nesant galimybės šiais klausimais

kreiptis į tėvus, ar kitus suaugusiuosius, jaunuoliai lieka be patikimo šių svarbių atsakymų šaltinio

(Damon, 1983).

Paauglystės sulaukę jaunuoliai paprastai trokšta atsiskyrimo (Damon, 1983), tačiau kartu vis dar

yra stipriai prisirišę prie šeimos ir namų. Tai yra stipri ir emociškai sudėtinga situacija. Dar sunkesnė ji

yra globos namuose gyvenančių paauglių gyvenime. Jų šeimos kontekstas yra labai skirtingas – kai

kurie nėra matę savo tėvų, o jų vaidmenį gyvenime uţima kiti ţmonės, arba santykis su tėvais yra

komplikuotas, bendravimas būna nenuoseklus, fragmentiškas (Zbarauskaitė, 2008). Santykiai su

auklėtojais neatitinka šeimos modelio, kadangi daţniausiai socialiniai darbuotojai dirba pamainomis ir

18

jie daţnai keičiasi, todėl yra sudėtinga suformuoti tvirtą, pasitikėjimu grįstą santykį. E. Olenskajos

(2011) tyrimo duomenimis, socialiniai darbuotojai, dirbantys globos namuose daţniausiai negali atlikti

reikšmingų suaugusiųjų vaidmens. Apklausus jų pačių subjektyvią nuomonę paaiškėjo, kad socialiniai

darbuotojai jaučia ţinių trūkumą ir negeba panaudoti darbe reikalingų įgūdţių. Tyrimo išvados nurodo,

kad vaikų globos institucijose trūksta kvalifikuotų socialinių darbuotojų. Kiti tyrimai taip pat patvirtina,

kad globos namuose dirbantys darbuotojai neturi pakankamai resursų, kad atlieptų globojamų vaikų ir

paauglių poreikius kurie ir nėra patenkinami (Slušnienė, Venckutė, 2010).

Šiame darbe adaptacija ir konfliktiškumas yra suprantamos kaip viena kitai prieštaraujančios

sąvokos. Tiksliau, konfliktiškas, taisykles lauţantis elgesys liudija nesėkmingą adaptaciją. A.

Juodraitis (2004) nurodo, kad gali būti įvairios adaptacijos rūšys, klasifikuojamos skirtingu pagrindu.

Visgi psichologijos literatūroje yra aptariama socialinė ir asmeninė adaptacija, kurios apibūdinamos

kaip bendroji adaptacija, suprantama kaip „laisvė nuo vidinių ir išorinių konfliktų“ (Cattell, 1978, cit.

pgl. Juodraitis, 2004).

Globos namuose gyvenantys paaugliai pasiţymi įvairiaus pobūdţio konfliktišku elgesiu. Kai

kuriems jis būdingas nuo pat vaikystės, o kitiems toks elgesys išryškėja paauglystėje (Zbarauskaitė,

2008; Balnytė 2011). A. Juodraičio (2004) teigimu, adaptacijos sėkmę lemia socialinės raidos lygis.

Apie jį sprendţiame pagal tokius bruoţus, kaip psichologinių mokėjimų ir ţinių tarpasmeninių santykių

sferoje, socialinių vertybių (savo, kitų ir kolektyvo kaip visumos atţvilgiu) išsivystymas bei socialiai

priimtinų elgesio būdų įvaldymas. Įvairių tyrimų duomenimis, globos namuose gyvenančių paauglių

socialiniai įgūdţiai būna silpni (Čepukienė, 2008). Kitų tyrėjų nuomone, globos namų auklėtiniams yra

sunku įvertinti konkrečią bendravimo situaciją, o ypač suprasti kitų ţmonių emocinę būseną, bei

dominuojančius jausmus (Raudeliūnaitė, Paigoţina, 2009). Tai yra vienas pagrindinių

bendravimąapsunkinančių veiksnių. A. Balnytė (2011), nagrinėdama Lietuvos globos namuose

gyvenančių paauglių problematiką, pateikia išvadą, kad paauglystės raidos etapo metu patiriamus

iššūkius labai pastiprina jaunuolių neigiamos patirtys ir / arba netektys, susijusios su šeima, bei

netinkami socialiniai įgūdţiai.

Taip pat tyrimo duomenys atskleidţia, kad dauguma globos namuose gyvenančių paauglių nėra

girdėję apie tai, kas yra elgesio krizės ir kaip jos pasireiškia (Balnytė, 2011), vadinasi, galima daryti

prielaidą apie labai ribotus tokių paauglių turimus resursus toms krizėms įveikti.

19

Konfliktiškas elgesys kaip (ne)adaptacijos veiksnys gali pasireikšti įvairiai - nepakankamu

savęs supratimu, nesugebėjimu prosocialiai elgtis bei taikyti save įtvirtinantį elgesį, uţmegzti ir

išlaikyti pozityvių tarpasmeninių santykių su kitais ţmonėmis, gebėjimų trūkumu konstruktyviai spręsti

konfliktines situacijas bei priimti sprendimus, sprendţiant problemas, nesugebėjimu priimtinais būdais

reikšti jausmus (Juodraitis, 2004) Svarbu pastebėti, kad adaptacija yra procesas ir matuojami gali būti

tik to proceso tam tikri poţymiai. Daţnai globos namuose konfliktiškai besielgiantys jaunuoliai turi

nusiskundimų ir iš mokyklos, ar popamokinės veiklos institucijų dėl atitinkamo elgesio. Z. Jasevičienės

(2011) atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog globos namuose gyvenantys paaugliai patiria elgesio,

emocijų ir tarpasmeninių santykių problemų, neįgyja pakankamų socialinių gebėjimų, būtinų

nekonfliktiškam funkcionavimui.

Remiantis V. Gudonio ir I. Butkutės (2006) atlikto tyrimo rezultatais, galima prieiti išvados,

kad paaugliams, kurie yra praradę savo tėvų globą ir gyvenančių globos institucijose, adaptacijos

procesas yra apsunkintas, kadangi jie pasiţymi elgesio ir emocinėmis problemomis, socialinių situacijų

vengimu, nerimo išgyvenimu bendravimo situacijose. Tai siejama su ankstyvąja neigiama

psichosocialine patirtimi, nepalaikančia aplinka. Globos namų aplinkoje jaunuoliai turi susidoroti su

daug iššūkių ir adaptuotis prie socialinės aplinkos, jų konfliktiškas elgesys pasireiškia bėgimu iš

mokyklos, smurtavimu prieš kitus vaikus, agresyviu elgesiu auklėtojų, mokytojų atţvilgiu, taisyklių

lauţymu.

1.3. Problema

Iki šiol aktuali L. Kohlbergo moralės raidos teorija (Kohlberg 1958, 1983, 1984, Colby,

Kohlberg 1987) nuo pat savo pradţios iki dabar turi ir diskutuotiną uţtaisą - ji skatino konkrečių

aspektų tyrimus, nuo pat teorijos paskelbimo tapusius mokslinės polemikos taikiniais:

- nepakankama atžvalga į vidinę moralinių sprendimų dimensiją, išorinės kognityvinės sprendimo

struktūros akcentavimas (Lindt, 2008; Shrader, 2015; Lind, Nowak 2015);

- vaikinų ir merginų moralinių sprendimų skirtumai (Gilligan 1982; Limantas 2015; McDermott,

Langdon 2016);

- dekontekstualumas arba silpna atţvalga į konkretų ţmogaus gyvenimo kontekstą sukėlė diskusijas

apie praktinį moralės raidos teorijos pritaikymą, todėl ji neretai yra vadinama pernelyg moksline ir

filosofine, sunkiai pritaikoma realiose situacijose (Gilligan, 1982; Gibbs, 2007; Shrader, 2015).

20

L. Kohlberg nuomone, moralinių sprendimų raidą skatina susidūrimas su sudėtingomis

socialinėmis situacijomis, skatinančiomis priimti dileminius sprendimus (Kohlberg, 1984). Remiantis

atlikta tyrimų apţvalga, galime teigti, kad gyvenimas globos namuose paaugliams sukelia raidos pavojų

ir apsunkina jų prisitaikymą. Be to, globos namų auklėtiniai neretai yra tiriami bendrai kaip grupė, o tai

silpnina galimybę geriau suprasti individualias jų elgesį ir sprendimus lemiančias prieţastis.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo tikslas, klausimai ir uţdaviniai

Tyrimo tikslas

Apibūdinti, kaip tarpusavyje dera globos namuose gyvenančių 15 – 17 metų paauglių moraliniai

sprendimai adaptacijos kokybė, apie kurią liudija taisykles gerbiantis ar jas lauţantis elgesys.

Tyrimo klausimai

1. Ar dera globos namuose gyvenančių 15 – 17 metų paauglių adaptyvus elgesys ir

moralinių sprendimų lygmuo?

2. Kaip skiriasi globos namuose gyvenančių 15 – 17 metų vaikinų ir merginų moralinių

sprendimų lygmuo?

3. Kokios galėtų būti įţvalgos apie globos namuose gyvenančių 15 – 17 metų paauglių

taisykles gerbiantį ir taisykles lauţantį elgesį?

Tyrimo uţdaviniai

1. Ištirti globos namuose gyvenančių 15 – 17 metų paauglių moralinių sprendimų turinį.

2. Įvertinti globos namuose gyvenančių 15 – 17 metų paauglių prisitaikymo rodiklį ir atlikti kokybinę

duomenų analizę.

3. Išanalizuoti globos namuose gyvenančių 15 – 17 metų paauglių svarbiausius biografijos faktus.

4. Fomuluoti įţvalgas apie globos namuose gyvenančių 15 – 17 metų paauglių galimus taisykles

lauţančio ir taisykles gerbiančio elgesio šaltinius.

21

2.2. Tyrimo dalyviai

Siekėme ištirti moralinių sprendimų ir elgesio dermę paauglystėje, išryškėjančią nevalstybinių

globos namų P kontekste. Pasirinkti keturi dalyviai, panašūs savo patirtimi ir socialine aplinka, tačiau

turintys skirtingą elgesio raišką taisyklių atţvilgiu.

Tyrimo dalyvių atrankos kriterijai:

- radikaliai skirtingas santykis su taisyklėmis pagal neigiamų atsiliepimų skaičių iš: policijos,

mokyklos, personalo darbuotojų, kitų globos namų gyventojų (daugiau nei dešimt per paskutinius

metus arba nei vieno per paskutinius metus ir bent trys: pagyrimai, padėkos, teigiami atsiliepimai); tai

reiškia, kad du tyrimo dalyviai laikėsi taisyklių, kiti du – nesilaikė ir lauţė jas;

- paauglystės tarpsnis (15 m. – 17 m.);

- lytis (du vaikinai ir dvi merginos);

- panaši patekimo į globos namus data (tie patys metai) ir gyvenimo juose laikotarpis (1 metų

intervalas).

Tyrimo dalyviai buvo atrinkti perţiūrėjus 60-ies vaikų bylas. Tyrime sutiko dalyvauti keturi 15

– 17 metų paaugliai. Šie dalyviai yra iš dviejų šeimų: brolis ir sesuo – Aurimas (15 metų) ir Elena (16

metų); brolis ir sesuo – Dovilė (15 metų) Robertas (17 metų). Visi tiriamieji į globos namus P. pateko

tais pačiais metais.

Nevalstybiniuose globos namuose P. vaikai gyvena bendrabutyje, kambariuose po tris – keturis.

Įstaigoje organizuojami įvairūs uţsiėmimų, būreliai, pamokų ruošos uţsiėmimai. Globos namuose

dirbantys auklėtojai budi pamainomis.

2.3. Tyrimo teorinis pagrindas

Tyrimo teoriniu pagrindu pasirinkome L. Kohlberg moralės raidos teoriją, kuri nagrinėja

moralinių sprendimų kaitos raišką, pasitelkus realiose gyvenimiškose situacijose iškylančias dilemas.

Autoriaus koncepcija detalizuoja paauglių moralinių sprendimų turinį ir argumentų kokybę. Mums

atrodė nuoseklu, kad savo teorinius teiginius autorius pagrindė tikslingai sukurtu duomenų rinkimo

būdu (moralinių sprendimų interviu, toliau tekste MSI) ir duomenų analizės metodu (standartizuota

temų vertinimo sistema, toliau tekste STVS). Pats autorius medţiagą savo teorijai rinko tirdamas

22

taisykles paţeidusius paauglius, nes, jo nuomone, sudėtingos gyvenimiškos aplinkybės skatina mąstyt i

apie moralinius pasirinkimus.

Globos namuose gyvenantys paaugliai neretai būna laikomi viena grupe ir jų sunkumai būna

tyrinėjami bendrai. Manome, kad svarbu būtų išnagrinėti individualius atvejų skirtumus. Gali būti, kad

tam tikri globos namuose gyvenančių paauglių adaptacijos veiksniai, vidinė patirtis, gyvenimo

aplinkybės taip pat lemia vienokius ar kitokius moralinius sprendimus, o taip pat ir elgesį, todėl vertėtų

duomenis apie moralinius sprendimus papildyti naujais duomenimis su tikslu atskleisti globos namuose

gyvenančių paauglių moralinių sprendimų ir elgesio dermę.

Tokią galimybę suteikia atvejo analizės metodas, kuris leidţia identifikuoti individualiai

būdingus panašumus ir skirtumus bei tipišką savybių konsteliaciją. Mokslinės literatūros apţvalga leido

kelti hipotezę, kad globos namuose gyvenančių paauglių moralės raida yra konvencinės arba

ikikonvencinės moralės raidos lygmenyje. Iš L. Kohlberg teorijos (1958) ţinome, kad paauglystės

amţiaus tarpsnyje yra tikimybė atsiskleisti visai moralės raidos stadijų įvairovei, tačiau labiausiai yra

tikėtinos pirmosios keturios stadijos, atitinkančios ikikonvencinį ir pokonvencinį lygmenis. Paaugliai

jau turi kognityvinių gebėjimų demonstruoti aukščiausią moralinių sprendimų lygmenį, bet gali

pasiţymėti ir ţemiausiu. L. Kohlberg teigimu, netgi retas suaugęs pasiekia pokonvenicinį moralinių

sprendimų lygmenį (Kohlberg, 1958; Kohlberg,1984).

Manome, kad L. Kohlberg moralės raidos teorija, duomenų rinkimo būdas ir jų analizės

metodas yra tinkami ištirti globos namuose gyvenančių paauglių moralės sprendimus, kurie būtų

derinami su adaptacijos ir elgesio rodikliais.

2.4. Tyrimo strategija

Pasirinkta tyrimo strategija – atvejo analizė, leidţianti derinti skirtingus duomenų šaltinius ir

taikyti įvairiopą duomenų analizę, bei išryškinti kiekvieno tyrimo dalyvio ypatybių specifiką.

Metodo ţinovai (Yin, 2009, 2011; Creswell, 1998, Willig, 2012) pateikia įvairius atvejo

analizės apibūdinimus. R. Yin teigimu, atvejo analizėje patingas dėmesys yra skiriamas kontekstui.

Skirtingą globos namuose gyvenančių paauglių santykį su taisyklėmis galima atskleisti pasitelkus kelis

pavyzdţius ir juos nuodugniai ištyrinėjus atsakyti į tyrimo klausimus ir plačiau atskleisti temą, dėl to

mūsų darbe atvejo analizė yra grindţiama daugialypiu atvejų tyrimu: pirmiausia aprašomas kiekvienas

atvejis, t.y. atliekama vidinė atvejo analize (angl. within-case analysis), o tuomet atliekama atvejų

23

tarpusavio analizė (angl. cross-case) pagal tyrimo klausimus. Tai leidţia nuosekliai priartėti prie

atvejus apibendrinančių išvadų (Stake, 1994).

Mūsų nuomone, taikyta atvejo analizė atitiko keturias C. Willig (2013) aprašytas šio metodo

charakteristikas:

- instrumentinė ir daugialypė, nes nagrinėja kelis tikrovės reiškinį reprezentuojančius pavyzdţius;

- aprašomoji, nes detaliai atsiţvelgia į reiškinio kontekstą;

- pragmatiška, nes formuluojamos tyrimo prielaidas remiantis teorija ir koncentruojasi į konkrečius

nagrinėjamo reiškinio aspektus.

J. W. Cresswell (1998) atvejo analizės procesą apibūdina kaip duomenų išskirstymą ir

sudėliojimą atgal prasmingesniu būdu. Mūsų pasirinktas atvejo analizės modelis yra aprašomasis, kuris

atitinka tyrimo tikslą: apibūdinti reiškinį - procesų dermę, aktualiame kontekste. Jį derinome su Yin

(2014) aprašytu daugialypės atvejo analizės modeliu ir sudarėme tokią schemą:

1 Pav. Atvejo analizės modelis

R. Yin (2014) teigimu, atvejo analizei yra reikalingi įvairūs informacijos šaltiniai. Renkant

duomenis išryškėja atvejų specifika, atsiskleidţia nagrinėjamos temos bei problemos ypatumai. Visa

Kontekstas: globos namų situacija

Robertas

Elena

Dovilė

Aurimas

Taisykles gerbiantis

elgesys

Taisykles lauţantis

elgesys

Robertas

Taisyklių lauţantis

elgesys

Taisykles gerbiantis

elgesys

24

tai yra tyrėjas interpretuoja ir pagrindţia. Pritaikėmė pragmatišką mokslininkų poţiūrį, kad tyrimo

tikslą atitinkantis kiekybinių ir kokybinių procedūrų derinimas padidina tyrimo vertę.

Atvejo analizės tyrimas yra planuotas taip, kad būtų galima surinkti įvairialypę informaciją apie

tyrimo problemą, atsakyti į tyrimo klausimus ir interpretuoti rezultatus analizuojamos teorijos

kontekste pasitelkiant konkrečius atvejus.

2 Pav. Tyrimo schema

Visi gauti radiniai kiekvienu atveju buvo analizuojami ir interpretuojami ta pačia seka. Vėliau

atliktas atvejų tarpusavio palyginimas su tikslu apibūdinti skirtingą tyrimo dalyvių santykį su visuotinai

priimtinomis taisyklėmis.

2.5. Tyrimo eiga

Tyrimas buvo atliktas nevalstybiniuose globos namuose P. Siekiant išsaugoti konfidencialumą

dalyvių vardai yra pakeisti.

DUOMENŲ ŠALTINIAI

Radiniai

1. Biografinių duomenų seka

2. Moralinių sprendimų stadija

3. Adaptacijos koeficientas

Subjektyviai reikšmingos temos.

1.ASMENINĖS BYLOS

DUOMENYS

3. NEBAIGTŲ

SAKINIŲ TESTAS

(Rotter, 2003)

2. MORALINIŲ

SPRENDIMŲ

INTERVIU (Kohlberg,

Colby, 1987)

25

Su globos namuose gyvenančiais paaugliais, sutikusiais dalyvauti tyrime įvyko keturi

susitikimai:

Pirmojo susitikimo metu vyko pokalbis su globos namų administracija, buvo pristatytas bei

aptartas būsimas tyrimas, vykdoma dokumentų perţiūra, uţmezgamas kontaktas su sutikusiais

dalyvauti tyrime jaunuoliais, sutikimų dalyvauti tyrime gavimas.

Antrojo susitikimo metu individualiai buvo atliktas L. Kohlberg moralės vertinimo interviu,

kurio metu dalyviams pateikta moralės vertinimo interviu (ţr. 3 priedą), o atsakymai uţrašyti tyrėjo.

Trečiojo susitikimo metu tyrimo dalyviai atliko J. Rotter nebaigtų sakinių testą RISB (2003).

Ketvirtą kartą, atvykus į globos namus po savaitės, atlikta kiekvieno tiriamojo dokumentų bylos

analizė. Visiems tyrimo dalyviams buvo suteikta galimybė susisiekti su tyrėju telefonu arba

elektroniniu paštu.

2.6. Tyrimo duomenų šaltiniai

Duomenys tyrimui buvo surinkti kokybiniais metodais:

1. perţiūrint tyrimo dalyvių asmeninių dokumentų bylas (Kardelis, 2005; Wengraf, 2008).

2. atliekant moralinių sprendimų interviu (Kohlberg, Colby, 1987).

Taip pat buvo pasitelktas kiekybinsu metodas,

3. taikant testavimą pusiau projekcine metodika – J. Rotter‟io nebaigtų sakinių testu (2003).

Asmeninės duomenų bylos

Kiekvienas vaikas, gyvenantis vaikų globos namuose, turi savo asmeninę dokumentų bylą,

kurioje yra kaupiami dokumentai apie jį patį ir jo biologinius šeimos narius. Buvo renkami oficialūs

statistiniai ir verbaliniai dokumentai apie tyrimo dalyvių ir jų šeimos biografijos faktus.

Statistinai dokumentai yra faktinė informacija iš: tyrimo dalyvių ir jų šeimos narių gimimo ir

mirties liudijimų, mokymsi, medicinos įstaigų. medicinos įstaigų (diagnozuotos ligos, hospitalizacija)

dokumentai, ar jų nuorašai.

26

Verbaliniai dokumentai, skirtingai nuo statistinių, aprašo socialinius reiškinius, procesus, bei

poţymius teksto forma, kur galima rasti yra daug papildomos vertingos informacijos. Jų taip pat galima

rasti asmeninėse tyrimimo dalyvių bylose (Kardelis, 2005).

Verbaliniai dokumentai - tai vaiko teisių apsaugos skyriaus ataskaitos apie šeimos gyvenimo

sąlygas iki apgyvendinimo globos namuose, globos skyrimo dokumentai, kuriuose aprašomos

patekimo į globos įstaigą aplinkybės ir teismo nuosprendţių nuorašai; socialinių darbuotojų pateiktos

ataskaitos apie tyrimo dalyvių palaikomą ryšį su biologiniais šeimos nariais, atsiliepimai apie tėvus iš

socialinių darbuotojų; vaiko charakteristikos iš ugdymo bei teisėsaugos įstaigų; tyrimo dalyvių

vystymosi planai, jų tikslai ir pasiekti rezultatai, mokymosi įstaigų atsiliepimai apie mokinių elgesį

(charakteristikos); tarnybiniai pranešimai iš globos namų darbuotojų (atsiliepimai apie tyrimo dalyvių

elgesį); pasiaiškinimai (tyrimo dalyvių apie jų pačių elgesį), Vaiko gerovės komisijos išvados.

Šis duomenų šaltinis labiau pateikia objektyvius faktus iš tiriamojo gyvenimo, galinčius padėti

įvertinti papildomas tiriamųjų gyvenimo aplinkybes ir jų reikšmę tyrimo klausimams.

L. Kohlberg moralinių sprendimų interviu

Moralinių sprendimų interviu (toliau tekste MSI) yra pusiau struktūruotas interviu, skirtas

identifikuoti moralinės raidos stadiją sprendţiant hipotetines moralės dilemas ir pateikiant jų

moralinius sprendimus. Stadija atskleidţia ţmogaus kognityvinius gebėjimus priimti tam tikrus

moralinius sprendimus ir reprezentuoja jų struktūros „brandumo“ vietą moralinės raidos stadijų sekoje.

MSI sudaro trys dilemos, kurios yra pateikiamos kaip gyvenimiškų situacijų aprašymai. Po jų

pateikiami klausimai apie tai, kaip ţmogui tokioje situacijoje derėtų pasielgti ir kodėl. Siekta suprasti

ne tik tai, kokią elgesio kryptį palaiko tiriamasis, bet ir kokie yra tokio pasirinkimo argumentai, bei

motyvai. (A Colby, L. Kohlberg 1987).

Kiekviena dilema turinio prasme yra sudaryta iš dviejų temų, kurių konfliktas ir sudaro dilemos

pagrindą. Pavyzdţiui: Džo yra keturiolikos metų berniukas, kuris labai norėjo važiuoti į stovyklą. Jie

su tėvu susitarė, kad berniukas galės važiuoti jei pats susitaupys tam pinigų. Taigi, Džo sunkiai dirbo

paštininku ir susitaupė 100 Lt, kurių ir reikėjo važiuoti į stovyklą ir dar truputį daugiau. Tačiau prieš

pat prasidedant stovyklai, jo tėvas persigalvojo. Keli tėvo draugai nutarė važiuoti į žvejybinę kelionę ir

tėvui neužteko reikiamos sumos pinigų ten važiuoti. Taigi jis liepė Džo atiduoti tuos pinigus, kuriuos jis

užsidirbo dirbdamas paštininku. Tačiau Džo vis tiek norėjo važiuoti į stovyklą, taigi jis galvoja

27

atsisakyti duoti pinigus tėvui. Tuomet klausiama, kaip derėtų pasielgti berniukui ir uţduodama

papildomų klausimų, aiškinantis pasirinkimo prieţastis (ţiūrėti 2 priedą). Šiuo atveju, pateikta dilema,

kurioje konfliktuoja dvi temos: susitarimas ir autoritetas (dilema 1).

Tyrimo dalyviams buvo pateiktas MSI protokolas kuriame yra keliamos trys dilemos. Kiekvienoje jų

yra konfliktas tarp dviejų temų:

MSI struktūra

Dilema 1 - konfliktas tarp dviejų temų: gyvenimas / įstatymas.

Dilema 2 - konfliktas tarp dviejų temų: sąžinė / bausmė.

Dilema 3 - konfliktas tarp dviejų temų: susitarimas / autoritetas.

MSI buvo atliktas vienu iš trijų autorių nurodytų būdų – tyrėjui uţrašant tiriamųjų atsakymus.

Instrumento autoriai (Colby, Kohlberg, 1987) teigia, kad įrašytas ir transkribuotas MSI yra labiausiai

patikimas duomenų rinkimo būdas. Visgi jo buvo atsisakyta dėl to, kad tiriamieji yra jautrūs ir

nepasitikintys įrašinėjimu. Trečiasis tinkamas duomenų rinkimo variantas - interviu, kuriuos uţpildo

pats tiriamasis, buvo nepasirinktas dėl to, kad autorių yra įvardinamas kaip maţiausiai pageidaujamas.

(Colby, Kohlberg, 1987). Kiekvienas interviu truko nuo 35 min. iki 70 min.

J. Rotter’io Nebaigtų Sakinių testas (2003)

J. Rotter‟io nebaigtų sakinių testas (angl. Rotter Incomplete Sentences Blank – RISB) yra

pusiau struktūruota projekcinė metodika. Nebaigti sakiniai padeda išreikšti tiriamojo norus, siekius,

baimes, nuostatas ir pan. J. Rotter‟io testas gali būti naudojamas, kai tyrimo tikslas yra įvertinti

subjektyvią poziciją (įsijautimą, emocinį santykį), veikiant tam tikram potencialiai traumuojančio

įvykiui ar situacijai, apie kuriuos ţinoma iš objektyvių šaltinių. Šiuo atveju dėmesys buvo sutelktas į

atsiskyrimą nuo tėvų globos, prisitaikymą globos namuose ir su tuo susijusius sunkumus.

Autorius aprašo šį testą kaip gana saugų, tiriamajam „draugišką“ psichologinių gynybų

neprovokuojantį instrumentą, nesukeliantį tiriamajam nerimo (Rotter, 2003).

28

J. Rotter‟io Nebaigtų Sakinių testas buvo sukonstruotas kaip atrankos instrumentas, galintis

atpaţinti adaptacijos sunkumų turinčius asmenis. Jie yra verbalizuojami ţmogui rašant apie save, darbą

ir kitas veiklos rūšis, tarpasmeninius saitus su ţmonėmis ir ryšį su pasauliu, kuriame gyvena ir veikia.

Tiriamiesiems buvo pateikta 40 nebaigtų sakinių, kuriuos reikėjo savarankiškai uţpildyti.

Pateikta Jaunimui skirta forma (ţr. 3 priedą).

2.7. Tyrimo duomenų analizė

1.Biografinių duomenų seka

Biografinių duomenų seka yra sudaroma segmentavimo būdu. Surinkta informacija iš tyrimo

dalyvių duomenų bylų buvo apdorojami pagal Wengraf (2006) metodiką: tyrimo dalyvių duomenys

segmentuojami kelerių metų laikotarpiu ir taip sudaroma kiekvieno tyrime dalyvavusio paauglio

biografinių duomenų seka. Joje pateikiami faktai, konkretūs gyvenimo įvykiai, vengiama apibūdinimų

ir vertinimo.

Pagrindinės domėjimosi sritys atliekant duomenų segmentavimą: šeimos gyvenimo faktai ir

istorijos fragmentai, vaikų globos šeimoje praradimo aplinkybės, paauglio taisykles lauţantį arba

taisyklių besilaikantį elgesį liudijantys dokumentai (tarnybiniai pranešimai, pasiaiškinimai, pasiekimai,

pagyrimai, laimėjimai).

2. Moralinių sprendimų interviu turinio analizė, remiantis standartizuota temų vertinimo sistema

(Colby, Kohlberg 1987)

Moralinių sprendimų interviu gauti duomenys apdorojami turinio analizės būdu pagal tam

tikrus autorių aprašytus ţingsnius (Colby, Kohlberg, 1987). Kiekvienas moralinių sprendimų interviu

yra sudarytas iš trijų moralinių dilemų, kurių kiekviena nurodo galimybę pasirinkti vieną iš dviejų

elgesio krypčių (temų). Tuomet analizuojami pasirinkimo motyvai ir jų prasmė ţmogui. Taip

nustatomas moralinis sprendimas. Visa tai atliekama kiekvienoje iš trijų dilemų ir tuomet iš visų trijų

moralinių sprendimų nustatoma bendra moralinių sprendimų stadija.

29

Standartizuotos temų vertinimo sistemos pagrindiniai etapai:

1 etapas. Nustatomas dilemos moralinis sprendimas

Žingsnių seka:

1) Nustatoma tema, t.y. pasirenkamo elgesio kryptis. Ji nurodo, kaip ţmogus pasirenka pasielgti, kokią

vertybę jis palaiko. Taip paaiškėja, kuri iš dviejų dilemoje konfliktuojančių temų yra palaikoma.

Pavyzdţiui, Heinso dilemoje (1 dilema, ţr. 3 priedą) yra keliamas klausimas „Ar derėjo Heinsui

pavogti vaistą?“ visi atsakymai, argumentuojantys, kad vaistą reikėtų pavogti yra priskiriami gyvybės

temai. Tai reiškia, kad jeigu į šį klausimą ţmogus atsako „Taip, ţinoma, Heinsas būtinai turi pavogti

šį vaistą....“, vadinasi, ţmogaus manymu, pasirenkamo elgesio kryptis turėtų būti uţ gyvybės

išsaugojimą. Vadinasi, jo palaikoma tema - gyvybė. O jeigu atsakymas būtų „Ne, jis neturėtų vogti

vaisto, nes..“ tuomet, jo manymu, pasirenkamo elgesio kryptis turėtų palaikyti įstatymą. Vadinasi,

ţmogaus palaikoma tema – įstatymas.

2) Nustatoma norma, t.y. moralinio sprendimo temos pasirinkimo paskata: kodėl ţmogus renkasi šią

temą, kas jį paskatina taip rinktis?

Toliau atsakymų pavyzdţius pateiksime į tą patį klausimą ir pratęsime atsakymą į jį „Ar derėjo Heinsui

pavogti vaistą?“. Jeigu ţmogus atsako „Taip, ţinoma, Heinsas turi pavogti šį vaistą, jeigu jis yra tikintis

Dievu“. Vadinasi, šio ţmogaus pasirinkimą nulemia tikėjimas. Tai atitiktų religingumo normą.

3) Nustatomas elementas: moralinio sprendimo temos pasirinkimo paskatos prasmė, arba pasirinkimą

lemiantis veiksnys: „Ką ţmogui reiškia šis pasirinkimas?“

Pavyzdţiui, jeigu į klausimą „Ar derėjo Heinsui pavogti vaistą?“ ţmogus atsako „Taip, ţinoma, jis turi

pavogti šį vaistą, jeigu jis yra tikintis Dievu, nes Dievas jam uţ tai atlygins“. Vadinasi, šio ţmogaus

pasirinkimą nulemia tikėjimas, kuris jam reiškia atlygio sau siekimą. Tai atitiktų pasirinkimą lemiantį

veiksnį elementą – pozityvaus atlygio siekimas.

4) Apibrėţiamas dilemos moralinis sprendimas pagal temos, normos ir elemento tarpusavio sąveiką.

Sugrįţtant prie aukščiau nagrinėto pavyzdţio tai būtų: tema – gyvybė, norma – religingumas, elementas

– pozityvaus atlygio siekimas. Moralinis sprendimas: Heinsas turėtų pavogti vaistą ţmonai, nes jis yra

religingas ir Dievas jam uţ tai atlygins.

2 etapas. Nustatoma dilemos moralinio sprendimo atitiktis autorių (Colby, Kohlberg, 1987) nurodytam

30

stadijos kriterijui pagal pasirinktos temos, normos ir elemento santykį.

Šiuo atveju, tai būtų: dilema: III x tema: gyvybė x norma: religingumas x elementas: pozityvaus atlygio

siekimas. Ši kombinacija atitinka 2 moralinių sprendimų raidos stadiją (Colby, Kohlberg, 1987).

3 etapas. Ta pati procedūra atliekama antrajai ir trečiajai moralės sprendimų interviu dilemoms.

4 etapas. Nustatomas bendras, visų trijų dilemų, moralinių sprendimų interviu rezultatas.

Pavyzdţiui, jei pirmosios moralinių sprendimų interviu dilemos moralinis sprendimas atitnka 1 stadiją,

antrasis – 2 stadiją, o trečiasis – 1 stadiją, tuomet bendras vidurkis: (1+2+1)/3 = 1,3. Apvalinama pagal

aritmetikos taisykles: 1,3 suapvalinus = 1. Vadinasi, šio pavyzdţio moralinių sprendimų stadija bus 1.

Moralinių sprendimų stadija nurodo ir lygmenį. 1 moralinių sprendimų stadija priklauso ikikonevncinės

moralės lygmeniui. Galima sakyti, kad ţmogus, kurio moralinių sprendimų stadija yra 1 pasiţymi

ikikonvencine morale.

Smulkesnius duomenų analizė ţingsnius galima pamatyti metodikos vadove (Colby, Kohlberg, 1987)

3 Pav. Moralinio sprendimo stadijos nustatymo schema dilemoje

STADIJA

Tema

Ką pasirenka?

dilema: gyvybė – nuosavybė

dilema: sąţinė – bausmė

dilema: susitarimas – autoritetas

Elementas

Kokia pasirinkimo

reikšmė?

Paklusimas

Kaltinimas

Atpildas

Teisės turėjimas

Pareigos prisiėmimas

...

(ţr. 2.5 priedą)

Norma

Kodėl pasirenka?

Gyvybė

Nuosavybė

Tiesa

Priklausymas

Erotinė meilė

...

(ţr.2.5 priedą)

31

Galime apibendrinti, kad ši sistema nesiekia išmatuoti moralumą ar moralinę brandą. Ji

pateikia moralnių sprendimų struktūros raidos matavimo sistemą (Colby, Kohlberg, 1987) ir nustato

kognityvines samprotavimo galimybes, kurias atskleidţia moralinių sprendimų struktūra.

3. Adaptacijos požymių atskleidimas naudojant Rotter nebaigtų sakinių testą (2003)

Metodikos autoriai nurodo, kad iš šiuo instrumentu surinktų duomenų galima atskleisti

kiekybinius ir kokybinius rodiklius atliekant skirtingas analizės procedūras. Norime paminėti, kad

„adaptacijos“ ir „prisitaikymo“ terminus vartosime sinonimiškai.

Kiekybinės analizės būdu yra gaunamas rezultatas – adaptacijos rodiklis. Tam, kad tai

pasiekti reikia kiekvieną tiriamojo atsakymą priskirti vienai iš septynių kategorijų, turinčių atitinkamą

vertę balais lentelėje (ţr. 4 priedą).

Kiekvienas atsakymas yra vertinamas atskirai, nepriklausomai nuo kitų, jeigu sakinio ilgis

viršija 10 ţodţių, prie įvertinimo pridedamas dar vienas taškas. Jeigu atsakymai turi tokias formuluotes,

kaip „kartais“, „kai kurie“, „tam tikrose situacijose“, tai nuo priskirto vertinimo atimamas vienas taškas

(konfliktiškų atsakymų atveju), arba pridedamas vienas taškas (pozityvių atsakymų atveju).

4 pav. Adaptacijos rodiklio taškų skaičiavimo sistema

ĮVERTINIMAS SIMBOLIS KATEGORIJOS PAVADINIMAS

Konfliktiški atsakymai

6 K3 Stipriai konfliktiški

5 K2 Vidutiniškai konfliktiški

4 K1 Silpnai konfliktiški

Adaptyvūs atsakymai

2 P1 Silpnai pozityvūs

1 P2 Vidutiniškai pozityvūs

0 P3 Stipriai pozityvūs

32

3 N Neutralūs atsakymai

Bendra taškų suma sudaro prisitaikymo rodiklį. Teigiama, kad kuo jis yra aukštesnis, tuo

daugiau yra prisitaikymo problemų.

Kokybinė duomenų analizė leidţia spręsti apie subjektyviai reikšmingas temas.

Turi būti atliekami du ţingsniai: nebaigtų sakinių kategorizavimas pagal temas ir jų

interpretacija.

Pirmasis kokybinės duomenų analizės ţingsnis yra sakinių kategorizavimas – grupavimas kartu

tų sakinių, kurie yra panašūs turinio prasme. Darbe naudojama efektyviausia autorių siūloma analizės

strategija – kategorijų, kuriomis naudojosi pats tiriamasis paieška. Taip randamos asmeniškai

tiriamajam svarbios temos.

Antrasis kokybinės duomenų analizės ţingsnis – pagal temas kategorizuotų sakinių

interpretacija. Interpretacijos išeities tašku gali būti atskirų kategorijų sakinių analizė. Ją verta pradėti

nuo subjektyvaus svarbumo, kurį tiriamajam turi jo paminėtos temos ar problemos. Esminiai to

svarbumo rodikliai yra sakinių, priklausančių tam tikrai kategorijai kiekis ir jų emocinis krūvis. Sakinių

kiekio atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, kurie tam tikros temos sakiniai buvo išprovokuoti kamieno, o

kuriuos šiai temai spontaniškai priskyrė pats tiriamasis.

Nebaigtų sakinių testas nėra siejamas su jokia konkrečia teorija, todėl gali būti nagrinėjamas

įvairių teorijų rėmuose. Duomenų analizė baigiama, įvertinus kiekybinio įvertinimo ir kokybinės

analizės ryšius.

2.8. Tyrimo ribotumų kontrolė

Pats atvejo analizės metodas, nepaisant jo gilių tradicijų ir didelio potencialo, turi savo

ribotumų ir susilaukia nemaţai kritikos. Pirmiausiai - dėl nepakankamo išvadų pagrįstumo ir per

didelio subjektyvumo. Vadinasi, labai svarbu yra uţtikrinti, kad tyrimas atitiktų pagrindines

patikimumo ir validumo sąlygas.

L. Kohlberg MSI (1987) ir J. Rotterio nebaigtų sakinių testo (2003) validumą ir patikimumą

uţtikrina aiškiai apibrėţti ir nustatyti analizės ţingsniai ir vertinimo kriterijai.

L. Kohlberg MSI (1987) validumą ir patikimumą įrodo atlikti tyrimai (Walker, 1982, cit pgl

Colby, Kohlberg, 1987a), kad subjektas negali pademonstruoti aukštesnės moralės raidos stadijos, negu

33

kad yra pasiekęs, kadangi negali jos internalizuoti tik mechaniškai įsimindamas. Tai uţtikrina atsakymų

patikimumą ir apsaugo nuo šališkų duomenų, atsirandančių dėl socialinio patrauklumo ar dėl

psichologinių gynybų (Colby, 1987).

Taigi, MSI (1987) siekia įvertinti aukščiausią individui įmanomą pasiekti samprotavimą. Dėl to

galima nubrėţti skirtumą tarp gebėjimo ir atlikties. Manoma, kad moralinių sprendimų gebėjimas ir

atliktis moralinio sprendimo procese gali skirtis priklausomai nuo nagrinėjamos problemos pobūdţio,

konteksto ar kitų faktorių. Tai reiškia, kad ţmonės ne visada naudoja aukščiausią galimą moralinį

samprotavimą. Šį galimą skirtumą maţinome pateikdami hipotetines dilemas, uţduodami papildomus

klausimus, parodančius aukščiausią galimą mąstymo ribą ir, klasifikuojant turinį pagal taisykles,

brandţiausią išreikštą moralinės idėjos versiją.

Vienas iš kokybinio tyrimo valdumo kriterijų literatūroje nurodomas autentiškumas

(Whittemore, 2001). Jį įgyvendinome tokiu būdu: vienai tiriamajai buvo pateiktas jos atvejo

aprašymas išsamiai paaiškinant ir komentuojant gautus rodiklius kartu su interpretacijomis. Mergina

teigė daugelyje teiginių atpaţįstanti save. Tai ypač tiko sprendimų turiniui, tačiau savo elgesį ji įvertino

kaip labiau konfliktišką. Šiuo atveju mums svarbu, kad mergina atpaţino savo bruoţus ir savybes ir

sutiko su tyrimo pateikta rezultatų interpretacija.

Mūsų darbas atitinka dar vieną patikimumą sustiprinančią charakteristiką – lauko žinojimą.

Tyrėja keleta metų dirbo įstaigoje, tuo metu kai buvo atliktas tyrimas, todėl yra gerai paţįstama su

tiriamo reiškinio lauku ir jos interpretacijos yra betarpiškai susijusios su kontekstu. Objektyvumą šiuo

atveju uţtikrina tikslios ir konkrečios duomenų rinkimo ir jų tvarkymo procedūros.

.

34

3.TYRIMO REZULTATAI IR JŲ INTERPRETACIJA

Kiekvienas atvejis yra analizuojamas atskirai. Surinktų duomenų analizės rodikliai yra pateikiami pagal

šią schemą ir interpretuojami konkretaus atvejo kontekste.

3 Pav. Atvejų rezultatų pateikimas

3.1. ELENA: Taisykles gerbiantis elgesys ir konvencinė moralė

1. Iš Elenos biografinių duomenų (ţr. 1 priedą) ţinome, kad ji augo socialinės rizikos šeimoje,

nuo vaikystės patyrė sveikatos negalavimų, tėvų skyrybas, jų girtavimą. Kai mergaitei buvo dveji, tėvas

pateko į kalėjimą. Sulaukusi trejų metų, gulėjo ligoninėje; tuo metu gimė brolis. Nuo penkerių metų ji

augo pas močiutę, o aštuonerių kartu su broliu pateko į vaikų globos namus. Ilgai gydėsi įvairius

sveikatos sutrikimus. Prieš dvejus metus mergina aktyviai įsitraukė į uţklasinę veiklą, ėmė lankyti

šokius. Prieš metus pasikorė jos tėvas.

atvejis

3. ADAPTACIJOS RODIKLIAI

* KOEFICIENTAS

* SUBJEKTYVIAI REIKŠMINGOS

TEMOS

1. BIOGRAFINIŲ

DUOMENŲ SEKA

2. MORALINIŲ

SPRENDIMŲ

STADIJA

35

2. Moralės sprendimų interviu duomenų analizė (ţr. 2 ir 3 priedus) atskleidė merginai būdingus

moralinius sprendimus.

Moralinis sprendimas: „Heinsas turėtų pavogti vaistą žmonai, todėl, kad jis yra jos vyras ir privalo ja

rūpintis“.

Iliustruojantys pavyzdţiai: klausimas ,, –Jeigu Heinsas nemyli savo ţmonos, ar jis turėtų pavogti vaistą

jai? Ar yra skirtumas pavogti ar nepavogti vaistą siejant su tuo, ar Heinsas myli ar nemyli savo

ţmoną?“ -

„Nesvarbu, myli ar nemyli, bet jis yra jos vyras ir privalo ja rūpintis“.

Moralinis sprendimas: (Jam) Turėtų būti skiriama mažesnė bausmė negu laisvės atėmimas, nes

Heinsas pažeidęs įstatymą ir paklausęs savo sąžinės išsaugojo žmogaus gyvybę.

Iliustruojantys pavyzdţiai: klausimas ,,– Heinsas darė tai, ką jam sąţinė sakė tada, kai pavogė vaistą.

Ar paţeidęs įstatymą ţmogus turėtų būti baudţiamas jeigu jis elgiasi pagal savo sąţinę? – manau, kad

kiekvienas taip pasielgtų, kad padėtų. – Kodėl taip arba kodėl ne? – Todėl, kad žmogus pažeidęs

įstatymą ir paklausęs savo sąžinės jis išgelbėjo gyvybę“..

Moralinis sprendimas: „Džo turėtų atsisakyti duoti pinigus tėvui, todėl, kad tėvas turi tesėti duotą

pažadą ir suprasti, kad jis taupė pats sau”.

Iliustruojantys pavyzdţiai: klausimas,,– Kaip manai, kas yra svarbiausiais dalykas, kuriuo tėvas turėtų

rūpintis kalbant apie santykius su savo sūnumi? - Svarbiausias dalykas, manau, suteikti sūnui nors

kažkiek laimės“. – Apskritai, kokią valdţią tėvas turėtų turėti sūnui? – Beveik visada žiūrint koks tas

tėvas. Ar jis savanaudis ar gera linkintis žmogus“.

Elenos bendras visų trijų pateiktų moralės dilemų sprendimų turinys atitinka trečiąją moralės

raidos stadiją (smulkesnę duomenų analizę ţr. 3 priede).Vadinasi, mergina suvokia save iš visuomenės

nario socialinės perspektyvos, vertina tarpasmeninių ryšių palaikymą, pagalbą, lojalumą ir pasiţymi

konvencine morale.

Elenos išskirtos moralinių sprendimų turinio kategorijos yra pateiktos lentelėje (1 lentelė).

36

1 lentelė. Elenos moralinių sprendimų turinio kategorijos

TEMA

(pasirinkta elgesio kryptis)

NORMA

(pasirinkimo elgesio paskata)

ELEMENTAS

(pasirinktos elgesio paskatos

prasmė)

Gyvenimas

Gyvenimo išsaugojimas Pareiga

Moralė Sąţinė Gyvenimo išsaugojimas Ţmogiškojo orumo ir

autonomijos palaikymas

Susitarimas Autoritetas Socialinio vaidmens

prisiėmimas

3. Elenos adaptacijos koeficientas (ţr. 4 priedą) yra 124. Tai leidţia daryti prielaidą, kad

merginos adaptacija yra gera, o nuostata taisyklių atţvilgiu – prisitaikanti.

Elenai reikšmingos temos yra: ateitis bei kaltės jausmas, susijęs su šeima (ţr. 5 priedą)

Mergina skiria daug dėmesio ir reišmės ateičiai, ji yra susirūpinusi savo mokykliniais

pasiekimais, profesija. Visa tai apibendrina teiginiu “Ateitis…mano gyvenimo prasmė.“

Sakinių kategorizavimas atskleidţia Elenos kaltės jausmą, susijusį su šeima. Daugiausia

dėmesio teikiama jaunesniajam broliukui, dėl kurio nepakankamos prieţiūros Elena išgyvena kaltę, bei

dėl tėvo, kurio ji ilgisi. Taip pat merginai reikšminga yra mama, tačiau jausmai jai gana prieštaringi:

„Negaliu....pasakyti mamai visko ką galvoju apie ją“. Tai gali reikšti slopinamas emocijas, sudėtingą ir

prieštaringą santykį su motina. Merginos susirūpinimas šeima iškyla per kaltės išgyvenimą.

Pastebėti su šeima susiję galimų sunkumų poţymiai: vyresnio brolio ignoravimas, bei kaltė

prieš jaunesnį brolį, slepiami jausmai mamai, sielvartas dėl tėčio netekties. Visa tai kuria sudėtingą

emocinį foną ir tikėtinai liudija stiprias prieštaringas emocijas. Prie šio vaizdo prisideda ir šios frazės,

rodančios atstūmimo, prislėgtumo pojūtį: „Noriu ţinoti...kodėl gyvenimas toks sunkus“, „Aš...esu

nelabai laiminga“. Visa tai liudija merginos prastą emocinę savijautą.

37

Suvestinė ir interpretacija: Elena gerbia elgesio taisykles ir pasiţymi gera adaptacija - lanko įvairius

būrelius, stengiasi gerai mokytis. Merginai ypač aktuali yra ateitis, ji jaudinasi dėl pasiekimų

mokykloje, mąsto apie savo profesiją. Matyti stiprus susirūpinimas dėl savo šeimos, merginą slegia

išgyvenamos kaltės jausmas. Prieštaringos emocijos dėl šeimos ir ateities, kaltės išgyvenimas galėtų

būti taisykles lauţančio elgesio šaltiniai, tačiau dokumentų perţiūra ir nebaigtų sakinių testo

adaptacijos rodiklis liudija, kad Elenos elgesys yra nekonfliktiškas. Galima manyti, kad merginos

kognityvinės galimybės matyti save kaip bendruomenės narę, teikti pirmenybę sociomoralinei

perspektyvai, atitinkančiai trečią moralės raidos stadiją, gali lemti jos poreikį bendradarbiauti ir

prosocialiai elgtis.

3.2 AURIMAS: Taisykles lauţantis elgesys ir konvencinė moralė

1. Iš Aurimo biografinių duomenų (ţr. 1 priedą) ţinome, kad tėvas nuo vaikystės prieš berniuką

smurtavo, tai tapo viena iš prieţasčių, kodėl jis su vyresne seserimi pateko į vaikų globos namus.

Berniukas vagiliauja, nelanko pamokų, sukelia konfliktus globos namuose. Dėl jo elgesio įstaigoje

keletą kartų buvo kviesta policija. Vaikinas mėgsta sportuoti, turi pagyrimo raštą uţ sportinę veiklą, kai

atstovavo mokyklos komandą.

2. Moralės sprendimų interviu duomenų analizė (ţr. 2 ir 3 priedus) atskleidė vaikinui būdingus


Moralinis sprendimas: „Heinsas turėtų pavogti vaistą todėl, kad vaistininkas yra piktas ir egoistas, su

tokiu žmogum kitaip neišeitų susitarti“.

Iliustruojantys pavyzdţiai: klausimas – Ar derėjo Heinsui pavogti vaistą? ‚,Taip”. – Kodėl taip arba

kodėl ne? ,,Todėl, kad vaistininkas yra piktas ir savanaudis, su tokiu žmogum kitaip neišeitų

susitarti”.– Jeigu Heinsas nemyli savo ţmonos, ar jis turėtų pavogti vaistą jai? Ar yra skirtumas

pavogti ar nepavogti vaisto siejant su tuo, ar Heinsas myli ar nemyli savo ţmoną? ,,Nėra skirtumo, jei

žmona miršta – jai reikia vaistų”; klausimais – Ar ţmogui yra svarbu daryti viską, ką gali kad

išsaugotų kito ţmogaus gyvybę? ,,Taip, svarbu”. – Kodėl taip arba kodėl ne? Nes visi nori gyventi”.

Moralinis sprendimas: ,,Heinsą reikia paleisti, nes jo žmona serga ir ją reikia prižiūrėti.“

38

Iliustruojantys pavyzdţiai: ,,Ar teisėjas turėtų skirti Heinsui bausmę, ar jis turėtų jį atleisti nuo bausmės

ir paleisti? – „Turėtų paleisti jį, nes jis nieko blogo nepadarė, o jo žmona serga ir ją reikia prižiūrėt.“

–Kalbant apie visuomenę bendrai, ar paţeidę įstatymus ţmonės turėtų būti baudţiami? – „Ne visada“ –

Kodėl taip arba kodėl ne? –“Jei jį uždarys į kalėjimą, o žmona serga, tai iš kur vaikai gaus pinigų?”

Moralinis sprendimas: „Džo turėtų atsisakyti duoti tėvui pinigus, nes jis sunkiai dirbo ir nusipelnė

stovyklos“.

Iliustruojantys pavyzdţiai: klausimas - „Ar Dţo turėtų atsisakyti duoti pinigus tėvui? – „Taip“ –

Kodėl taip arba kodėl ne? „Džo turėtų atsisakyti duoti tėvui pinigus, nes jis sunkiai dirbo ir nusipelnė

stovyklos.“ klausimas –Tėvas priţadėjo Dţo, kad jis galės vaţiuoti į stovyklą jeigu pats uţsidirbs

pinigų. Ar tai, kad tėvas buvo priţadėjęs Dţo yra svarbiausias dalykas šioje situacijoje?„Taip, bet Džo

pats tuos pinigus užsidirbo.“Kodėl taip arba kodėl ne? „Todėl, kad jis nusipelnė stovyklos“.

Aurimo bendras visų trijų pateiktų moralės dilemų sprendimų turinys atitinka trečiąją moralės

raidos stadiją (ţr. 3 priedą): dvejose moralės dilemose jis atitinka trečiąją moralės sprendimų raidos

stadiją, o vienoje dilemoje – antrą. Trečioji stadija atitinka konvencinės moralės sprendimus, tačiau

antroji – dar ikikonvencinę moralę ir asmeninę individualią sociomoralinę perspektyvą. Aišku,

svarbiausia yra bendroji visų trijų dilemų reikšmė, tačiau galima būtų manyti, kad Aurimo nario

sociomoralinė perspektyva gali atsiskleisti tik kai kuriose situacijose. Aurimo išskirtos moralinių

sprendimų turinio kategorijos yra pateiktos 2 lentelėje.

2 lentelė. Aurimo moralinių sprendimų turinio kategorijos

TEMA


NORMA


ELEMENTAS


prasmė)

Gyvenimas

Nuosavybė Atpildas

Moralė Sąţinė Gyvenimo išsaugojimas Teigiamos (neigiamos)

pasekmės grupei

Susitarimas Nuosavybė Abipusiškumas ir pozityvus

atlygis

39

3. Aurimo adaptacijos koeficientas (ţr.4 priedą) yra 158. Tai yra aukštas rodiklis, leidţiantis

daryti prielaidą, kad Aurimo adaptacija yra sudėtinga, o nuostata taisyklių atţvilgiu – konfliktiška.

Aurimui reikšmingos temos yra: laisvė, protestas (ţr. 5 priedą). Vaikinas išreiškia laisvės

poreikį, norą ištrūkti iš kontrolės bei išsivaduoti iš girdimų priekaištų. Pojūtis, kad yra kontroliuojamas,

jam sukelia kančios jausmą: „Negaliu pakęst, kai aiškina“, „Kenčiu kontrolę“.

Suvestinė ir interpretacija Vaikinas globos namuose lauţo taisykles, joms nepaklūsta, sukelia

konfliktines situacijas. Jo moraliniai sprendimai pasiţymi konvencinės moralės lygmeniu. Vadinasi,

jis moka ir gali atsiţvelgti į kitų ţmonių poţiūrį, supranta kitų poreikius ir gali siekti bendradarbiauti,

tačiau ne visada tai pritaiko. Gali būti, kad jo gyvenimo aplinkybės, supanti aplinka skatina uţslopinti

šiuos poreikius ir jie elgesyje neatsiskleidţia. Sudėtingą vaikino adaptaciją ir konfliktiškas nuostatas

patvirtina ir adaptacijos koeficientas. Aurimo laisvės siekis, jo troškimas ištrūkti iš jį supančios

aplinkos rodo didelį nepasitenkinimą ir troškimą būti kitur, nei jis yra, nepriimti jam pasaulio

primetamų aplinkybių. Galima manyti, kad tokį skirtingą, nei sesers Elenos, moralinių sprendimų ir

elgesio derinį galėjo lemti jo temperamentas, emociniai sunkumai, subjektyviai interpretuota patirtis ar

kiti veiksniai.

3.3. DOVILĖ: Taisykles lauţantis elgesys ir ikikonvencinė moralė

1. Iš Dovilės biografinių duomenų (ţr. 1 priedą) ţinome, kad mergina yra kilusi iš gausios

šeimos, tėvai gyvena nelegaliame būste – lauke iškastoje ţeminėje. Ten ji augo iki aštuonerių, tuomet

pateko į vaikų globos namus, kur jai yra labai sunku prisitaikyti – pasiţymi konfliktišku elgesiu, nuolat

sukelia konfliktus su kitais vaikais ir auklėtojais. Kartu su Dovile globos namuose auga ir jos jaunesnė

sesuo bei du broliai. Vyriausias brolis prieš keletą metų, suėjus pilnametystei, išėjo gyventi

savarankiškai.

2. Moralės sprendimų interviu duomenų analizė (ţr. 2 ir 3 priedus) atskleidė merginai būdingus

moralinius sprendimus:

Moralinis sprendimas: „Heinsas turėtų pavogti vaistą žmonai, todėl, kad vaisto neišeina gauti kitokiu

būdu. Jei žmonos nemylėtų – vaisto nevogtų, ne visada svarbu siekti išsaugoti kito žmogaus gyvybę“.

Iliustruojantys pavyzdţiai: klausimas – Jeigu Heinsas nemyli savo ţmonos, ar jis turėtų pavogti vaistą

jai? Ar yra skirtumas pavogti ar nepavogti vaisto siejant su tuo, ar Heinsas myli ar nemyli savo ţmoną?

40

- Čia taip neįmanoma taip, jeigu nemylėtų tai tikrai nenorėtų vogti. – Kodėl? – „Jeigu mylėtų tai ir

galėtų pinigų gaut, nebūtų tokia situacija kad neįmanoma. – Tarkime, miršta ne Heinso ţmona o

svetimas ţmogus. Ar Heinsas turėtų pavogti vaistą nepaţįstamam ţmogui? „Ne“– Kodėl taip arba

kodėl ne? „Nes nepažįstamas žmogus, na tai kas kad numiršta“.

Moralinis sprendimas: „Heinsas turėtų būti nubaustas atitinkamai, nes jis žinojo, kad negalima vogti ir

už tai jam bus skirtos pasekmės”.

Iliustruojantys pavyzdţiai: klausimas – Ar teisėjas turėtų skirti Heinsui bausmę, ar jis turėtų jį atleisti

nuo bausmės ir paleisti?„Pagal viską turėtų, bet ne laisvės atėmimą, o bauda“.

Kodėl taip būtų teisingiausia?

„Nes jis užsidirbo – turėjo žinoti kas bus už tai. Kai vagia tai žino kad negalima ir kad už tai kažkas

bus“.

Moralinis sprendimas: “Džo užsidirbo šiuos pinigus sau, jeigu jis būtų žinojęs, kad tėvas atims juos tai

nebūtų kaupęs, šie pinigai priklauso Džo ir jis gali su jais daryti ką nori”.

Iliustruojantys pavyzdţiai: klausimas – Ar Dţo turėtų atsisakyti duoti pinigus tėvui? „Ne“. –Kodėl taip

arba kodėl ne? „Nes jis pats užsidirbo juos sau ir gali su jais daryti ką nori.“ – Tėvas priţadėjo Dţo,

kad jis galės vaţiuoti į stovyklą jeigu pats uţsidirbs pinigų. Ar tai, kad tėvas buvo priţadėjęs Dţo yra

svarbiausias dalykas šioje situacijoje?„Manau, kad taip“ – Kodėl taip arba kodėl ne?„Nes Džo nebūtų

tada kaupęs pinigų ir sunkiai dirbęs.“ – Apskritai, kodėl yra svarbu laikytis paţado? „Nes kitaip

žmonės nepasitikės ir atrodysi kaip melagis“.

Dovilės bendras visų trijų pateiktų moralinių dilemų sprendimų turinys, kaip ir kiekvienoje

dilemoje atskirai, atitinka antrąją moralės raidos stadiją (ţr. 2 priedą). Ji būdinga ikikonvenciniam

lygmeniui – konkrečiai individualiai sociomoralinei perspektyvai.

Dovilės išskirtos moralinių sprendimų turinio kategorijos yra pateiktos 3 lentelėje.

41

3 lentelė. Dovilės moralinių sprendimų turinio kategorijos

TEMA


NORMA


ELEMENTAS


prasmė)

Gyvenimas

Priklausymas Atpildo siekimas

Bausmė Bausmė (Įstatymas) Abipusiškumas ir pozityvus

atlygis

Susitarimas

Nuosavybė Teisės turėjimas

3. Dovilės adaptacijos koeficientas (ţr.4 priedą) yra 140. Tai rodo aukštą merginos konfliktišką

nuostatą taisyklių atţvilgiu ir prastą adaptaciją.

4. Dovilei reikšmingos temos yra: nepasitenkinimas savimi, savigrauţa dėl šeimos (ţr. 5

priedą). Mergina išreiškia didelį susirūpinimą ir nerimą dėl savo šeimos - „vienintelis mano rūpestis

yra mano šeima“, taip pat baimę prarasti artimus - „labiausiai bijau prarasti mylimą žmogų“. Greta

matyti savigrauţa, nepasitenkinimas savimi - „kartais esu labai bloga“, „gailiuosi dėl savo klaidų“.

Suvestinė ir interpretacija. Dovilė globos namuose yra laikoma „sunkiu“ vaiku. Ji daţnai labai

audringai reiškia savo emocijas, pasiţymi staigiais pykčio priepoliais, lauţo globos namų inventorių.

Daţnai jos elgesį būna sunku prognozuoti. Jai būdinga ikikonvencinė moralė – konkreti individuali

sociomoralinė perspektyva. Adaptacijos koeficientas patvirtina jos elgesio problemas. Dovilei aktualios

temos iškyla per negatyvų emocinį foną ir atskleidţia jos sudėtingą būseną, kurioje dominuoja kaltės

jausmas ir savęs nuvertinimas. Galima manyti, kad šios emocijos geriau dera su jos elgesiu, negu

kognityviniai moralinių sprendimų parametrai.

3.4. ROBERTAS Taisykles gerbiantis elgesys ir konvencinė moralė

1. Iš Roberto biografinių duomenų chronologijos (ţr. 1 priedą) ţinome, kad vaikinas Robertas

gimė gausioje skurdţiai besiverčiančioje šeimoje, kurioje buvo girtaujama. Jie neturėjo nuolatinio

legalaus būsto, vasaromis gyvendavo pamiškėje. Nuo vaikystės buvo labai savarankiškas, pats

42

nukeliaudavo į mokyklą pėsčiomis. Vėliau susidomėjo sportu, mokykloje įsitraukė į būrelius.

Dešimties metų kartu su broliais ir seserimis pateko į vaikų globos namus. Neapleido sporto, mokėsi

vidutiniškai, bet mokyklą lankė. 15 metų pablogėjo jo sveikata ir nebegalėjo ţaisti mokyklos futbolo

rinktinėje į kurią buvo pakviestas. Prieš metus pradėjo mokytis automechaniko specialybės. Tuo metu

pasikorė jo vyresnis brolis, jaunesnė sesuo pateko į socializacijos centrą.

2. Moralės sprendimų interviu duomenų analizė (ţr. 2 ir 3 priedus) atskleidė vaikinui būdingus


Moralinis sprendimas: „Heinsas turi pavogti vaistą žmonai, nes jis turi išgelbėti žmogaus gyvybę – ta

yra svarbiau už pinigus”.

Iliustruojantys pavyzdţiai: klausimas – Ar derėjo Heinsui pavogti vaistą? „Taip, nes jis turi išgelbėti

savo žmoną.“ – Kodėl taip arba kodėl ne? „Todėl, kad žmonos gyvybė yra svarbiau nei vaistininko

pelnas.“ – Jeigu Heinsas nemyli savo ţmonos, ar jis turėtų pavogti vaistą jai? – Ar yra skirtumas,

pavogti ar nepavogti vaisto siejant su tuo, ar Heinsas myli ar nemyli savo ţmoną? „Nesvarbu, žmogaus

liga yra rimtas dalykas, o vaistininko gobšumas čia netinka.“ – Kodėl? „Todėl, kad žmogus yra

svarbiau negu pinigai“.

Moralinis sprendimas: “Heinsas turėtų būti atitinkamai nubaustas, nes jis žinojo, kad negalima vogti ir

už tai jam bus skirtos pasekmės”.

Iliustruojantys pavyzdţiai: klausimas – Ar teisėjas turėtų skirti Heinsui bausmę, ar jis turėtų jį atleisti

nuo bausmės ir paleisti? „Turėtų paleisti.“ – Kodėl taip būtų teisingiausia? "Nes vaistų reikėjo kad

žmona pasveiktų, teisėjas turėtų atsižvelgti, kad ne pinigai svarbiausia, o žmogus.“

Moralinis sprendimas:“Tėvas turi tesėti savo žodį, nes sūnus jo nebegerbs”.

Iliustruojantys pavyzdţiai: klausimas – Kaip manai, kas yra svarbiausiais dalykas, kuriuo sūnus turėtų

rūpintis kalbant apie santykius su savo tėvu?„Geras elgesys ir mokslas.“ –Kodėl tai yra svarbiausias

dalykas? „Nes tada tėvas gali sūnumi didžiuotis“ – Ar svarbu laikytis paţado ţmogui, kurį maţai

paţįsti ir kurio greičiausiai nebesutiksi?„Taip“– Kodėl taip, arba kodėl ne? „Nes jis vis tiek susidarys

apie tave nuomonę“.

Roberto bendras visų trijų pateiktų moralės dilemų sprendimų turinys atitinkan ketvirtąją

moralės raidos stadiją. Dvejose moralės dilemose jis siekia ketvirtąją moralės sprendimų raidos stadiją,

43

o vienoje dilemoje – trečią. Abi minėtos stadijos yra konvencinės moralės lygmens ribose, tačiau

galima manyti, kad vaikinas turi daugiau kognityvinių moralės išteklių, negu trečiosios moralės raidos

stadijai tipiški samprotavimams. Roberto išskirtos moralinių sprendimų turinio kategorijos yra

pateiktos 4 lentelėje.

4 lentelė Roberto moralinių sprendimų turinio kategorijos

TEMA


NORMA


ELEMENTAS


prasmė)

Gyvenimas

Gyvenimo išsaugojimas Ţmogaus orumo ir autonomijos

palaikymas

Sąţiningumas Gyvenimas (sąţinė) Ţmogaus orumo ir autonomijos

palaikymas

Susitarimas

Susitarimas Gera (bloga) reputacija

3. Roberto adaptacijos koeficientas (ţr.4 priedą) yra 120. Tai rodo ţemą vaikino prisitaikančią

nuostatą taisyklių atţvilgiu ir skatina daryti prielaidą apie gerą vaikino adaptaciją.

4. Robertui reikšmingos temos yra: santykiai su bendraamţiais (ţr. 5 priedą). Tai liudija tokie

teiginiai, kaip antai - „mėgstu leisti laiką kartu su draugais“, „geriausiai jaučiuosi kai būnu su savo

draugais“. Taip pat jam svarbus sportas: „Gailiuosi kad nespėjau į futbolo varžybas“, „Jaučiu kad

Žalgiris laimės“. Pasitaikė ir vienas niūrią prasmę turintis sakinys - „Man kartais viską skauda“. Vienas

teigiinys negali būti vertinamas kaip iškylanti tema, juolab kad jis labai išsiskiria iš visų kitų Roberto

pateiktų teiginių.

Suvestinė ir interpretacija: Robertas pasiţymi taisykles gerbiančiu elgesiu globos namuose. Jo

moraliniai sprendimai yra būdingi konvencinės moralės ketvirtajai moralinės raidos stadijai. Tai

reiškia, kad jis siekia palaikyti bendruomenę / visuomenę, kurioje gyvena ir kuri uţtikrina jo paties

gerovę. Adaptacijos koeficientas patvirtina, kad vaikinas laikosi prosocialaus elgesio pozicijos.

44

Biografinių duomenų informaciją papildo išryškėjusi nebaigtų sakinių tema, atskleidţianti, kad

vaikinas svarbią reikšmę suteikia sportui. Taip pat iškilo ir teigiamų santykių su bendraamţiais tema.

3.5. Atvejų apibendrinimas

Ţemiau pateiktoje lentelėje (5 lentelė) galime matyti visų tyrimo dalyvių rezultatus. Primename,

kad du tyrimo dalyviai (Elena ir Aurimas) yra iš vienos šeimos, o du (Dovilė ir Robertas) – iš kitos

šeimos.

5 lentelė. Tyrimo rezultatų apibendrinimas

Tyrimo

dalyvis

Elgesys

Moralės lygmuo

(stadija)

Adaptacijos

koeficientas

(kuo aukštesnis – tuo

prastesnė

adaptacija)

Tiriamajam / -ai

aktualios temos

Elena Laikosi

taisyklių

Konvencinis

(3 stadija)

124

lengvai adaptuojasi

- nerimas dėl ateities

- kaltė prieš šeimą

Aurimas Lauţo

taisykles

Konvencinis

(3 stadija)

158

sunkiai adaptuojasi

- laisvė

- protestas

Dovilė Lauţo

taisykles

Ikionvencinis

(2 stadija)

140

sunkiai adaptuojasi

-nepasitenkinimas

savimi

-savigrauţa dėl šeimos

Robertas Laikosi

taisyklių

Konvencinis

(4 stadija)

120

lengvai adaptuojasi

-santykiai su draugais

-sportas

Apibendrintų rezultatų lentelė liudija, kad abi merginos - Elena ir Dovilė - skiriasi visais

pateiktais rodikliais, tačiau joms asmeniškai aktualios temos yra panašios. Tai rūpestis savo šeimos

nariais ir jį lydinčios neigiamos emocijos - kaltė ir savigrauţa. Vaikinų rodikliai tarpusavyje yra

skirtingi visais aspektais, tačiau jiems iškylančios reikšmingos temos skiriasi nuo merginų išsakytų

aktualijų, labiau siejasi su asmeminės saviraiškos sritimis ir galimybėmis.

Taip pat galime pastebėti, kad objektyviai uţfiksuotą elgesio kokybę (taisykles gerbiantį ar

lauţantį elgesį) patvirtina Rotter nebaigtų sakinių testo adaptacijos rodikliai: Aurimas ir Dovilė,

45

pasiţymintys konfliktišku, taisykles lauţančiu elgesiu, turi prastesnius adaptacijos rodiklius, negu

taisykles gerbiantys Robertas ir Elena.

6 lentelė. Tyrimo dalyvių elgesio alternatyvų (temų) pasirinikimai

Tyrimo dalyvis Elgesio alternatyvos

pasirinkimas dilemoje 1

Elgesio alternatyvos


Elgesio alternatyvos


Elena Gyvenimas Įstatymas Sąţininingumas Bausmė Susitarimas - Autoritetas

Aurimas Gyvenimas Įstatymas Sąţininingumas Bausmė Susitarimas - Autoritetas

Dovilė Gyvenimas Įstatymas Sąţininingumas Bausmė Susitarimas - Autoritetas

Robertas Gyvenimas Įstatymas Sąţininingumas Bausmė Susitarimas - Autoritetas

Įdomu tai, kad spręsdami L.Kohlberg moralinių sprendimų interviu dilemas, iš dviejų siūlomų

temų visi tyrimo dalyviai visose trijose dilemose pasirinko tas pačias temas (ţr. 6 lentelę). Yra tik

vienas nesutapimas antroje MSI dilemoje: Dovilė vienintelė pasirinko temą „bausmė“. Dovilė iš kitų

tyrimo dalyvių taip pat išsiskiria tuo, kad jos moralės raidos stadija neatitinka konvencinio lygmens,

mergina pasiţymi ikikonvencine morale. Informatyviai skiriasi ir taisykles lauţančių paauglių normų

turinys – ir vaikinui, ir merginai asmeniškai aktuali nuosavybė, o taisykles gerbiantys paaugliai mini

prosocialų gyvenimo išsaugojimą, sąžinę. Taip pat skiriasi ir moralinių sprendimų elementai – taisykles

lauţantiems paaugliams asmeniškai reikšmingas atpildas (Dovilei – ir teisės turėjimas), o taisyklių

besilaikantys paaugliai siekia palaikyti žmogaus orumą ir autonomiją.

4.REZULTATŲ APTARIMAS

Mūsų darbe buvo iškeltas tikslas apibūdinti, kaip tarpusavyje dera globos namuose gyvenančių

15 – 17 metų paauglių moraliniai sprendimai, adaptacijos kokybė ir elgesio raiška taisyklių atţvilgiu.

Tikslui pasiekti buvo pasirinktas atvejo analizės metodas, leidţiantis atskleisti subjektyvius tyrimo

dalyvių gyvenimo parametrus. Tyrimas atliktas atvejo analizės galimybių ribose: ji leidţia derinti

skirtingas (kiekybinius ir kokybinius) procedūras įvairiais tyrimo etapais.

Kėlėme klausimą, ar dera globos namuose gyvenančių paauglių adaptyvus elgesys ir moralinių

sprendimų lygmuo. Gauti rezultatai atskleidė tam tikrą nenuoseklumą tarp demonstruojamo elgesio ir

išreikštos moralinių sprendimų stadijos; kiekvienas atvejis liudija skirtingą jų derinį. L. Kohlberg

(1958) manymu, samprotaudamas ţmogus atskleidţia aukščiausią jam pasiekiamą moralinių

46

sprendimų stadiją, tačiau jis nebūtinai elgiasi pagal šį sprendimą. Tai iš dalies sutampa su jau atliktų

tyrimų išvadomis: J. Limanto tyrimo duomenimis (2015), nėra sąsajos tarp vaikų moralinių

samprotavimų ir doro elgesio mokykloje, o McDemod ir Langdon (2016) atliktas tyrimas su protinę

negalią ir kriminalinę praeitį turinčiais ţmonėmis įrodė, kad moraliniai samprotavimai buvo

prognostinis kriterijus elgesio ir emocinėms problemoms pasireikšti.

Šiame darbe taip pat buvo keliamas klausimas, kaip skiriasi vaikinų ir merginų moralinių

sprendimų lygmuo. Atlikę kokybinę atvejų analizę, atradome, kad panašūs vaikinų ir merginų

moraliniai sprendimai kognityvine struktūros prasme išreikšti ir labai panašiomis sąvokomis bei

apibūdinimais. Analizuojant giliau, atskleidus vaikinams ir merginoms aktualias temas, paaiškėjo, kad

merginos išreiškia daug emocijų susirūpinimo dėl savo šeimos: jaučiasi kaltos, grauţiasi ir nerimauja

dėl savo artmųjų ir jų ateities. Vaikinų sprendimuose tokių temų neišryškėjo. Merginų atsakymuose

ypač išryškėjo šeimos tema, tačiau Elenai tai iškilo per kaltės jausmą, o Dovilei – kaip susirūpinimas,

grauţatis. Visgi Elenai svarbu kitokie dalykai (mokslai, profesija, ateitis), tuo tarpu Dovilė labiau

susitelkusi į save, pasiţymi ţemu savęs vertinimu. Galima atkreipti dėmesį, kad merginos skiriasi

elgesio santykiu su taisyklėmis ir moralės raidos stadija: Elena uţsiima popamokine veikla, yra

pozityvi ir aktyvi, pasiţymi konvencine morale, o Dovilė – konfliktiška, nepritampanti, pasiţymi

ikikonvencine morale. Nepaisant visų skirtumų, abi merginos išgyveną labai panašias emocijas,

susijusias su artimais santykiais, išgyvena dėl jų trūkumo. Šie rezultatai atliepia C. Giligan (1983)

tyrimų išvadas apie skirtingas moralės raidos charakteristikas, taikytinas vyrams ir moterims: moterų

moralės raidos turinys labiau atsiskleidţia per rūpestį, emocinius ryšius.

Šie rezultatai skatina atsiţvelgti į C. Gilligan ir L. Kohlberg diskusijas apie skirtingas lyčių

moralinių sprendimų orientacijas bei emocijų vaidmenį jose. L. Kohlberg darbai grindţiami teisingumo

sąvoka. L. Kohlberg ir kolegų (L. Kohlberg, C. Levine, A.Hewer, 1983) komentaruose yra teigiama,

kad C. Gilligan yra sunku pritarti idėjai, kad moralės sprendimai gali būti laikomi teisingais ar

neteisingais, nes jausmai ir aistros negali būti nei teisingi, nei neteisingi. L.Kohlberg neretai

„kaltinamas“ pernelyg dideliu sprendimų akcentavimu ir nepakankamu dėmesiu empatijos, uţuojautos,

pasipiktinimo jausmams. Tačiau minėti autoriai teigia, kad L. Kohlberg teorija neneigia afekto kaip

integralaus moralinių sprendimų ar teisingumo samprotavimų komponento. Apeliuodamas į asmens

orumą, rūpestį, bei atsakomybę tarp ţmonių, L. Kohlberg savo teorijoje aiškiai pripaţįsta afektą, tačiau

kaip labiau struktūruotą veiksnį, tarpininkaujant kognityviniams procesams (pavyzdţiui, vaidmens

prisiėmimui ar savęs įsivaizdavimui kito ţmogaus vietoje). Tai jis vadina „struktūruotu afektu“, kuris

47

gali būti išreikštas kaip uţuojautos, pasipiktinimo, rūpesčio, atsakomybės prisiėmimas. L. Kohlberg

nuomone (Kohlberg, Colby, 1987), su morale susiję jausmai ir emocijos taip pat yra moralės raidos

dalis, tačiau yra svarbu atskirti su moralės situacija susijusią emocijų išraišką ir moralinius

sprendimus. Ši išraiška gali suteikti informacijos apie asmens afekto ar ego raidą, tikėtinai

papildančius, tačiau netapačius su moralės raida. Galime sakyti, kad vaikinų ir merginų moralinių

sprendimų turinys nesiskiria.

Kėlėme klausimą ir apie globos namuose gyvenančių paauglių elgesio šaltinius. Šiame darbe

analizuojant individualius atvejų duomenų derinius išryškėjo tiriamiesiems svarbios temos, kurios gali

būti interpretuojamos kaip tyrimo dalyvių elgesio šaltiniai. Labiausiai šios temos siejosi su

tarpasmeniniu bendravimu, ypač šeimoje. A. Zbarauskaitė (2011) taip pat teigia, kad nesaugus

prieraiškumas išlieka įvairiopai svarbus visuose ţmogaus gyvenimo raidos etapuose. Autorės atliktas

tyrimas (2008) nagrinėjo subjektyvius globos namuose gyvenančių paauglių parametrus analizuojant

tapatumo formavimosi ypatumus ir pateikė įţvalgų, kad sutrikdyti ankstyvieji prieraišumo santykiai

gali turėti neigiamą poveikį paauglių elgesiui. Mūsų tyrimo rezultatai tai taip pat patvirtina, tačiau kartu

atkreipia dėmesį, kad šį procesą gali pozityviai pakreipti įsitraukimas į asmeniškai prasmingą veiklą

(pavyzdţiui, sportą ar patrauklią uţklasinę veiklą) internalizuota darnių tarpasmeninių santykių svarba.

Iš mūsų tyrimo dalyvių biografinių duomenų analizės ţinome, kad būtent paauglystės amţiaus

tarpsniu išryškėjo jų agresyvus ir taisykles lauţantis elgesys. Paauglystėje iškylančios naujos

kognityvinės raidos struktūros ne tik gali atvesti link brandesnės savasties, bet ir atskleidţia negatyvių

sąsajų ir pasekmių įvairovę (Harter, 2012). Vadinasi, globos namuose gyvenančių vaikų emocinę būklę

ir elgesį gali paveikti sustiprėjusiios kognityvinės galimybės, konkrečiai, klasikų teigimu, abstraktus

mąstymas (Piaget, 1997), gebėjimas retrospektyviai paţvelgti į savo patirtis (Sroufe 1988). Tai

prasminga panaudoti teikiant psichologinę paramą.

Kai kurie globos namuose gyvenantys paaugliai nepasiţymi taisyklių lauţymu. Tai galėtų

paaiškinti psichologinio atsparumo sąvoka. Išganaitytės atlikto tyrimo duomenimis (2012),

psichologinį atsparumą lemia emociniai, elgesio, fiziniai ir motyvaciniai veiksniai. Mūsų tyrimo

dalyvis Robertas, gerbiantis visuotinai priimtas elgesio tasiykles, ypač akcentavo ryšius su

bendraamţiais. Gali būti, kad jam tai yra emocinių resursų šaltinis. Vaikinų pasirinktos aktualios temos

nėra susiję su šeima, o labiau su veikla - būreliais, sportas. Tai yra platesnį tarpasmeninį bendravimą

skatinančios veiklos. Vaikinai neiškelia šeimos reišmės taip, kaip merginos, tačiau tarpasmeninis

bendravimas išlieka svarbus.

48

Paauglių moralinius sprendimus tyrėme L. Kohlberg sukurta metodika. Ši metodika Lietuvoje

yra maţai tyrinėta, yra viena sudėtingiausių psichologijos metodologijos prasme, tačiau įdomi ir

tinkama tirti paauglių moralės raidą bei įvardinti jų moralinių sprendimų lygmenį ir stadiją. Šis

moralinių sprendimų vertinimo būdas susilaukia kritikos dėl pernelyg didelės koncentracijos ties

kognityviniais aspektais (Lind, Nowak, 2015). Mūsų tyrimo duomenimis, prielaidas paauglių elgesio

taisyklių atţvilgiu labiau atskleisti padėjo ne tik moralinių sprendimų lygmuo, bet ir jiems aktualios

temos.

G. Lind ir E. Nowak (2015) retoriškai iškelia naują temą apie „nepastebėtą L. Kohlberg dilemą

– vidinių moralinių kompetencijų vertinimą“. G. Lind jau ankstesniuose darbuose (2004) apibrėţė

moralinių kompetencijų sąvoką, kuri prie kognityvinio komponento prideda ir emocinį. Mūsų manymu,

jis produkltyviai siekia papildyti L. Kohlbergo suformuluotą moralinių sprendimų sąvoką, iki šiol

nagrinėtą tik per moralinį samprotavimą. Mūsų tyimo duomenys taip pat atkreipia dėmesį į tyrimo

dalyviams svarbią emocinio gyvenimo sferą.

Dar vienas iš aspektų, dėl L. Kohlberg moralės raidos teorija (1958) buvo kritikuojama, yra

tas, kad ji nekvestionuoja pačių vertybių, kurias pasirenka tiriamieji. E. Kazlauskas ir M. Briedis

(2008) paţymėjo, kad pirmieji du moralės raidos lygmenys, bei, atitinkamai, keturios pirmosios

moralės raidos stadijos yra pagrįstos asmens vertybių derinimu su visuomenės vertybėmis.

Progresuojant stadijų sekai, asmens interesai yra derinami su vis su didesne ţmonių grupe, tačiau

pačios visuomenės vertybės nėra kvestionuojamos. Tikėtina, kad jaunuolių moralinės nuostatos

pasiektų platesnį visuomenės sluoksnį, jei išsiverţtų iš globos namų bendruomenės konteksto. Taip pat

tikėtina, kad globos namų vertybės nenuosekliai dera su platesnės visuomenės vertybėmis, su kuriomis

jaunuoliai jau galėtų ir norėtų susitapatinti.

Mūsų tyrimo dalyvis Aurimas, pasiţymintis prasta adaptacija ir konfliktišku elgesiu, išsakė

laisvės ir protesto prieš visuomenę idėjas. Socialinio mokymosi kontekste J. Rotter teorija adaptaciją

apibūdina poreikio ir veikimo laisvės ribose - jeigu ţmogus turi aukštą poreikio vertę, tačiau nedidelę

veikimo laisvę, jis patiria įtampą, kadangi negali patenkinti savo poreikių ir jam adaptuotis yra sunku

(Rotter, 2003). Ţinome, kad globos namuose gyvenantys jaunuoliai yra stipriai apriboti institucijos

taisyklių, kurios turi galioti visiems; ten daug maţiau yra atsiţvelgiama į individualius poreikius, nei

įprastos raidos kontekste. Gali būti, kad Aurimo protestas kyla iš nepatenkinto saviraiškos poreikio.

49

Vertindamas moralę, L. Kohlberg (1984) daug maţiau dėmesio skyrė santykiams, bendravimui,

o daugiau – kognityvinėms sprendimų galimybėms, arba – moralinių sprendimų kognityvinei

struktūrai. Savo tyrime, analizuodami paauglių elgesio ir sprendimų dermę, pamatėme emocinių saitų

ir tarpasmeninių santykių svarbą.

Mūsų tyrimas atitinka ir J. W. Creswell (1993) apibūdinimą, kad atvejo analizė tai yra „ribota

sistema“, leidţianti giliau išnagrinėti tiriamą reiškinį konkrečiame kontekste, tačiau ši stiprybė virsta ir

tam tikru ribotumu, nes silpnina rezultatų generalizavimo galimybę, nesuteikia ţinojimo apie kitaip

gyvenančių to paties amţiaus tarpsnio jaunuolių moralinius sprendimus. Taigi negalime pasakyti, kiek

mūsų radiniai yra specifiški tik globos namuose gyvenantiems paaugliams, o kiek pakartoja tipines

jaunuolių tendencijas.

Išanalizavus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad globos namuose gyvenančių paauglių santykis

su taisyklėmis yra nevienareikšmis. Šio santykio negali apibūdinti vien tik moraliniai sprendimai,

įvertinantys kognityvinę sprendimo struktūrą. Skirtingą santykį su elgesio taisyklėmis nulemia ir

tarpasmeninių santykių patirtis. Yra svarbu, kaip ta patirtis įprasminama ir kaip atrandami kiti vidiniai

ištekliai, mūsų darbo duomenimis, - susiję su tarpasmeniniais santykiais.

50

5. IŠVADOS

1. Globos namuose gyvenančių 15 – 17 metų paauglių moralinių sprendimų turinio ir elgesio

dermė yra nevienareikšmė:

- taisykles gerbiančių paauglių moraliniai sprendimai nuosekliai siejasi su konvencinės moralės

lygmeniui būdingomis temomis, normomis ir elementais. Tai atitinka L.Kohlbergo moralės

raidos teorijos postulatus. Tendencija galioja ir taisykles gerbiančiai merginai, ir vaikinui.

Neigiamą ankstyvąją patirtį atsveria įsitraukimas į patrauklią veiklą, prioritetas prasmingiems

tarpasmeniams santykiams;

- taisykles lauţančiai merginai būdingi ikikonvencinės moralės lygmens sprendimai. Tai

patvirtina L.Kohlberg postulatą, kad taisyklių nepaisantys asmenys turi nepkankamai

kognityvinių galių įvertinti visapuses elgesio pasekmes;

- taisykles lauţančio vaikino moraliniai sprendimai atitinka konvencinės moralės lygmenį. Tai

leidţia pateikti įţvalgą apie galimus tokio elgesio šaltinius ir elgesio korekcijos kryptį – įvidinta

neigiama ankstyvoji patirtis iškelia asmeniškai reikšmingas atpildo ir nuosavybės temas, kurias

galima koreguoti argumentuojant prosocialių sprendimų vertę ir abipusiai naudingą elgesį,

panaudojant išvystytą gebėjimą samprotauti moralės temomis.

2. Globos namuose gyvenančių 15 – 17 metų merginų ir vaikinų moralinių sprendimų lygmuo

nesiskiria.

3. Tikėtinas globos namuose gyvenančių 15 – 17 metų paauglių taisykles gerbiančio ar jas

lauţančio elgesio šaltinis – skirtingas tarpasmeninių santykių patirties įprasminimas.

Moralinių sprendimų įvertinimą tikslinga derinti su paaugliams asmeniškai reikšmingų temų

paieška, atsiţvelgti į jų emocinės sferos specifiką.

51

6. TOLIMESNIŲ TYRIMŲ KRYPTYS IR PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

L. Kohlberg darbų aktualumas psichologijos srityje, ypač socialiniame ir edukaciniame

kontekste, neblėsta - 2015 m. išleistame straipsnių rinkinyje, analizuojančiame L. Kohlberg teoriją ir

empiriką, vienas pagrindinių autorių nuostabą keliančių klausimų yra emocijų temos atskirtumas nuo

kognityvinių moralinių sprendimų kompetencijos (Zizek, Gars, Nowak, 2015). Šiame darbe emocinis

klausimas buvo tyrinėtas tik iš dalies, tačiau labai pasiteisino. Vertėtų atlikti daugiau tyrimų,

nagrinėjančių emocijų bei tarpasmeninių santykių sąsajas su kognityviniais sprendimo gebėjimais.

Šio tyrimo duomenimis, globos institucijoje augantys vaikai atskleidė labiau brandţius

moralinius sprendimus, negu buvo galima tikėtis, o jų taisykles lauţantis elgesys ir adaptyvumo

veiksniai nevienareikšmiškai derėjo su moralinių sprendimų turiniu. Verta būtų atlikti ilgalaikius

tyrimus su tikslu įvertinti adaptacijos veiksnių sąsajas su moraliniais sprendimais bei elgesiu, kad būtų

galima tiksliau nustatyti lemiančias jėgas. Prasminga plačiau panagrinėti ir gynybos mechanizmus bei

savasties funkcijas šiame kontekste, tikslinti jų vaidmenį moralinių sprendimų raidai.

Taip pat vertėtų į darbe nagrinėtą temą papaţvelgti edukacijos kontekste, kad būtų galima

geriau įvertinti moralės raidą mokymosi proceso metu, įvertinti konkrečioje ugdymo institucijoje

įsigalėjusias vertybes kaip palankią ar nepalankią jaunuolių saviraiškos plėtojimo terpę.

Globos namuose augančių paaugliams vertėtų padėti kuo labiau įsitraukti į socialinę veiklą uţ

globos namų ribų tam, kad jie galėtų konstruktyviai panaudoti savo sukauptą neigiamų emocijų

potencialą.

7. SUMMARY

Goda Juškėnienė

Master thesis

Consistency of preconventional and conventional moral judgments and behaviour among 15-17

year old adolescents living in foster care

The investigation was aimed to assess the consistency between the moral judgments and

behavior (adaptive and non-adaptive). The issue in question was raised nearly one hundred years ago

and up till now there is no unilateral empirical evidence on it. There is need to investigate where it„s

som specifity in group of adolescents living in foster care.

52

Case study method was chosen for its potential to reveal the role of context and to detect

individual

The schema of this research is based on the L. Kohlberg„s theory of moral development. Moral

Judgement Interview (1987) was carried out and semi-projective Rotter Incomplete Sentence blank

(2003) was used to gather the data. For objective additional information the biographic data sequence

was set up (Wengraf, 2008). Instrumental case analysis revealed the inconsistency among the behavior

and the level of moral reasoning: adolescents with both adaptive and non-adaptive behavior have

analogous mindset of moral reasoning with regard to their content and cognitive structure. We may

make a presumption that the experience of interpersonal realtions may be a source of rules recpecting /

rules braking behavior among the adolescents living in foster care.

53

8. LITERATŪRA

1. Bee, H, Bjorklund B.(1996). The journey of adulthood. NJ: Prentice Hall.

2. Briedis M., Kazlauskas E. (2008). Kognityvioji psichologija ir moralės filosofija: ar tvirtos

kognityvinės ir moralės raidos paralelės? Problemos, 74, p. 150 – 161.

3. Colby, A., Kohlberg, L. (1987a). The measurement of moral judgment, Vol. 1. Theoretical foundations

and research validation. New Yok: Cambridge University Press.

4. Colby, A., Kohlberg, L. (1987b). The measurement of moral judgment, Vol. 2. Standard issue scoring

manual. New York: Cambridge University Press.

5. Creswell W. C. (1998). Qualitative Inquiry and research design, choosing among five traditions.

California: Sage Publications.

6. Čepukienė V., Pakrosnis R.(2008). Vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio ir

socialinio funkcionavimo sunkumus lemiantys veiksniai: asmenybės savybių ir gyvenimo globos

namuose ypatumų sąveika. Specialusis ugdymas, 2, 31 – 44.

7. Čepukienė V. (2008). Vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio – socialinio

funkcionavimo pokyčiai taikant į sprendimus sutelktą trumpalaikį konsultavimą. Kaunas / Daktaro

disertacija/.

8. Damon, W. (1983). Social and Personality Development: Infancy through adolescence. New York: W.

W. Norton

9. Gibbs J. C; Basinger K. S.; Grime R. L.; Snarey J. R. Moral Judgment Development across Cultures:

Revisiting Kohlberg„s universality claims, www.researchgate.net (ţiūrėta 2016 04 15).

10. Grant, K. E.; Bryant, F. B.; Boustani, M. M.; Tyler, D. ; McIntosh, J. M (2014). Parent-

Adolescent Relationship Quality and Nondisclosure as Mediators of the Association between Exposure

to Community Violence and Psychological Distress. Child & Youth Care Forum, 43, p41-61.

11. Gilligan C.(1982). In a different voice: Psychological theory and womans development. Cambridge,

MA: Harvard University press.

12. Gilligan C. (1977). In a different voice: Womans conceptions of Self and Morality,

www.researchgate.net (ţiūrėta 2016 05 01).

13. Grikpėdienė V. (2005). Globos namų auklėtinių mokymosi sunkumai. Vilnius / Magistro darbas/

14. Gudonis V., Butkutė I., Samašonok K. (2006). Globos namų auklėtinių ir paauglių, gyvenančių

pilnose šeimose, adaptacijos ypatumai Šiauliai /Magistro darbas/.

http://www.researchgate.net/

javascript:__doLinkPostBack('','ss~~AU%20%22Grant%2C%20Kathryn%20E.%22%7C%7Csl~~rl','');

javascript:__doLinkPostBack('','ss~~AU%20%22Bryant%2C%20Fred%20B.%22%7C%7Csl~~rl','');

javascript:__doLinkPostBack('','ss~~AU%20%22Boustani%2C%20Maya%20M.%22%7C%7Csl~~rl','');

javascript:__doLinkPostBack('','ss~~AU%20%22McIntosh%2C%20Jeanne%20M.%22%7C%7Csl~~rl','');

javascript:__doLinkPostBack('','ss~~JN%20%22Child%20%26%20Youth%20Care%20Forum%22%7C%7Csl~~rl','');


54

15. Harter S. (2012). The construction of self, New York: Guidford Press

16. Išganaitytė G. (2012). Vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio atsparumo ir

sveikatai palankaus elgesio sąsajos. Kaunas /Magistro darbas/.

17. Jasevičienė Z. (2011). Globos namuose gyvenančių paauglių patiriamų problemų sąsajos su ateities

perspektyvomis. Šiauliai /Magistro darbas/.

18. Juodraitis A.(2004). Asmenybės adaptacija, Šiauliai.

19. Kohlberg, L. (1958). The Development of Modes of Moral Thinking in the Years 10 to 16, The

University of Chicago / Phd.

20. Kohlberg, L. (1984). The Psychology of Moral Development: The Nature and Validity of Moral Stages,

Essays on Moral Development, Volume 2. San Francisco: Harper & Row Publishers

21. Kohlberg, L., Levine, C., and Hewer, A. (1983). Moral stages: A current formulation and a response to

critics. Contributions to Human Development, 10,104-166.

22. Lind G., Nowak E (2015). Kohlberg„s Unoticed Dilemma – The External Assessment of Internal Moral

Competence? B. Zizek, D. Garz, E. Nowak (eds), Kohlberg Revisited (p.139 – 155 ).

Roterdam/Boston/Taipei: Sense Publishers.

23. Lind T. (2008). Meaning And Measurement Of Moral Judgment Conpetence. Contemporary

Philosophical Psychological Perspectives On Moral Development And Education (185 – 220).

Creskill: Hampton Press.

24. Malitowska A., Bonecki M. (2015). Moral Judgment Competence in Pragmatic Context: Kohlberg,

Dewery, Polanyi. B. Zizek, D. Garz, E. Nowak (eds), Kohlberg Revisited (p.155 - 169 ).

Roterdam/Boston/Taipei: Sense Publishers.

25. McDermott E., Langdon P.E. (2016). Felt moral obligation and the moral judgment – moral action gap:

toward a phenomenology of moral life. Legal&Criminological Psychology, 21, 25 – 40.

26. Mazūronienė D. (2005). Rizikos grupės ugdytiniai globos namuose. Vilnius / Magistro darbas/.

27. Miselytė M. Jaunimo subkultūrų moralinių sprendimų kompetencijos ypatumai. Grupės ir aplinkos,

2009, 1, 221 – 243.

28. Murray J. L., Feurestien A., Adams C (2002). Ţiūrėta 2016 05 16. Gender Differences in Moral

Reasoning and University Student Views on Juvenile Justice. Journal of College and Character.

www.researchgate.net (ţiūrėta 2015 12 10).

29. Oster F., (2015).Moral Change is not a Birthday Journey: B. Zizek, D. Garz, E. Nowak (eds), Kohlberg

Revisited (p.169 – 187 ). Roterdam/Boston/Taipei: Sense Publishers.

30. Olenskaja E. (2011). Socialinių darbuotojų, dirbančių vaikų globos įstaigoje, subjektyvaus darbo


55

patirties vertinimas. Vilnius / Bakalauro darbas/.

31. Olenskaja E. (2014). Vaikų globos institucijos pokyčio perspektyvoje Lietuvoje. Vilnius / Magistro

darbas/.

32. Piaget J.(1997 (1932)). The moral Judgment of the child. New York: Simon and Schuster.

33. Raudeliūnatė R., Paigoţina R. (2009). Vaikų, gyvenančių globos namuose, socialinių įgūdţių raiškos

ypatumai, Socialinis darbas, 8 (1), 138 – 146.

34. Rosmalen L., Laan P., Gibbs J. C.(2006). The Moral Judgment of Juvenile Delinquents: A Meta-

Analysis. Abnorm Child Psychology, 34, 697 – 713.

35. J. B. Rotter, M. I. Lah, J. E. (2003) RISB. Aleksandra Jaworowska, Anna Matczak (sudarytojos).

Varšuva: Lenkijos psichologinių testų asociacija.

36. Schrader D. E. (2015). Evolutionary Paradigm Schifting in Moral Psychology in Kohlbergs Penumbra.

B. Zizek, D. Garz, E. Nowak (eds), Kohlberg Revisited (p.7 - 23 ). Roterdam/Boston/Taipei: Sense

Publishers.

37. Slušnienė G., Venckutė V., (2010). Paauglių poreikių tenkinimas adaptacijos metu vaikų globos

namuose, Mokslas ir edukaciniai procesai, 2, 95 – 108.

38. Sroufe L. A., Cooper R. G. (1988). Child development: Its nature and course. New York: Random

House.

39. Stake R. E. (1994). Case studies. N. K. Deniz, Y. S. Lincoln (eds) Handbook of qualitative research

236 – 246.

40. Redzic S. (2015). Youth gender differences in moral reasoning on gender morality in the light of

theories by Kohlberg and Gilligan. Teme, 4, 1083 – 1103.

41. Yin R. K. (2014). Case Study Research: Design and Methods. California: Sage publications.

42. Yin R. K. (2011). Qualitative Research from Start to Finish. New York: The Guildford press.

43. Zbarauskaitė A.(2009). Globos namuose gyvenančių paauglių tapatumo išgyvenimas: biografinio

pasakojimo interpretacinė analizė. Vilnius /Daktaro disertacija/.

44. Zbarausktaitė A. (2011). Iššūkiai globojant vaiką ar paauglį.Vilnius: valstybės vaiko teisių

apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

45. Wengraf (2006). Qualitative research interviewing. London: Sage publications

46. Willig C. (2013). Introducing qualitative research in psychology. London: Open University Press.

47. Whittemore R. (2001). Validity in Qualitative Research. Qual Health Res 11, 522-537.

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ …

Documents

Transcript of LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ …