01 numeris, 2018-01-12

LIETUVOS DARBO RINKA 2017/12

2017 metais mažėjant darbo jėgos pasiūlai įsidarbinimo galimybės išliko aukštos. Labiausiai darbo ieškantiems palankus paklausos ir pasiūlos santykis – didžiausiuose šalies miestuose. Didžiausios įsidarbinimo galimybės sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojams ir statybos sektoriaus darbininkams. Sprendžiant tam tikrų profesijų darbuotojų trūkumo problemą daugiau dėmesio skiriama profesiniam mokymui bei pasitelkiami užsienio piliečiai. Pertvarkant viešąjį sektorių darbo pasiūlą papildys kvalifikuoti darbuotojai.

Registruotas nedarbas - 8,7 proc.

Lietuvos darbo biržos duomenimis šių metų sausio 1 d. šalyje buvo registruota 152,5 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 8,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Gruodžio mėnesį registruotas nedarbas dėl darbo rinkos sezoniškumo augo 1 proc. punkto. Palyginti su 2017 metų pradžia nedarbo rodiklis ūgtelėjo 0,2 proc. punkto.

8,7

10,9

9,5

8,78,1 7,9

7

8

9

10

11

12

13

Registruoto nedarbo pokyčiai 2013 - 2017 m.

Vidutinis metinis bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais 2017 metais buvo 7,9 proc., tai 0,2 proc. punkto mažiau negu vidutinis 2016 metų rodiklis.

Per 2017 m. gruodžio mėnesį: Iš viso Jaunimas iki 29 m.

tūkst.

Įregistruota bedarbių 19,7 5,5

iš jų, moterų 7,3 2,0

vyrų 12,4 3,5

Įregistruota laisvų darbo vietų 18,2

iš jų neterminuotam darbui 17,5

Įdarbinta asmenų 9,8 2,5

iš jų pagal neterminuotas darbo sutartis 8,5 2,2

Nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones

2,8 1,4

Per 2017 metus:

Įregistruota bedarbių 252,0 79,8

Įdarbinta asmenų 164,8 43,0

Nusiųsta į priemones 44,5 17,0

2018 m. sausio 1 d.:

Įregistruota bedarbių 152,5 24,1

iš jų: moterų 72,5 11,1

vyrų 80,0 13,0

dalyvaujančių laikino užimtumo priemonėse

12,5 5,5

ilgalaikių bedarbių 38,5 2,1

Bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais (proc.)

bendras 8,7 4,8

moterų 8,2 4,5

vyrų 9,2 5,1

vidutinis metinis

2 LIETUVOS DARBO RINKA, 2018/01

- spalį. Moterų nedarbo kitimo amplitudė metų eigoje dvigubai mažesnė: nuo 8,2 iki 7,0 proc.

9,1 9,5

7,5

9,2

7,97,0

8,2

4,75,0

3,7

4,8

2

3

4

5

6

7

8

9

10

vyrų moterų jaunimo (16-29 m.)

Registruotas jaunimo nedarbas per 2017 metus ūgtelėto 0,1 proc. punkto. Šių metų sausio 1 d. bedarbiais buvo registruota 24,1 tūkst. 16-29 metų amžiaus šalies gyventojų. Nors jaunų bedarbių skaičius 2017 metais šiek tiek mažėjo proc., dėl šios amžiaus grupės gyventojų mažėjimo, nedarbas ūgtelėjo iki 4,8 proc.

Teritoriniai registruoto nedarbo skirtumai

Paskutinį metų mėnesį bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų augo visose šalies savivaldybėse. Palyginti su 2017 m. sausio 1 d. registruoto nedarbo rodikliai 33 iš 60 šalies savivaldybių mažėjo, dvidešimt keturiose - augo, trijose - nepakito. Labiausiai, 2 proc. punkto, bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų mažėjo Akmenėje. Didžiausias augimas, 1 proc. punkto – Kauno mieste.

Lėta vietos ūkio plėtra, mažas veikiančių ūkio subjektų skaičius lemia, kad daugiausia darbingo amžiaus gyventojų registruota bedarbiais Lazdijų (15,7 proc.), Ignalinos (15,1 proc.), Zarasų (14,6 proc.) rajonų ir Kalvarijos (14,5 proc.) savivaldybėse. Aukščiausio nedarbo teritorijos išsidėsčiusios šalies pasienyje ir nutolusios nuo miestų, kur ūkio plėtra spartesnė bei darbo jėgos poreikis ir įsidarbinimo galimybės didesnės.

[atkelta iš 1 psl.]

Ryškūs sezoniniai nedarbo rodiklių svyravimai

Vidutinis metinis registruotų bedarbių

skaičius 2017 metais, palyginti su 2016, mažėjo 5,3 tūkst. iki 139,6 tūkst., išlieka labai ryškūs sezoniniai svyravimai.

Didžiausias bedarbių skaičius 2017 metais

buvo registruotas vasario pabaigoje – 156,7

tūkst., vėliau mažėjo iki 128,8 tūkst. birželio ir vėl augo metų pabaigoje iki 152 tūkst. Bedarbių

skaičiaus augimas metams baigiantis įprastas

metų pabaigai reiškinys, kai mažėjant darbo

jėgos paklausai, mažėja įsidarbinimo galimybės,

daugiau žmonių sugrįžta iš laikino užimtumo

priemonių.

Mažiausiai kito jaunimo nedarbo rodikliai

2018 m. sausio 1 d. šalies teritorinėse

darbo biržose buvo registruota 72,5 tūkst.

neturinčių darbo moterų ir 80 tūkst. vyrų. Bedarbiai vyrai sudarė 9,2 proc. šalies

darbingo amžiaus vyrų, moterys – 8,2 proc. tos pačios amžiaus grupės moterų.

Registruotas vyrų nedarbas palyginti su

2017 metų pradžia kito mažiau nei moterų: vyrų nedarbas ūgtelėjo 0,1 proc. punkto, moterų - 0,3

proc. punkto. Vyrų nedarbo rodiklių pokyčiai metų eigoje

dvigubai didesni nei moterų, tai daugiausia susiję su didesniu „vyriškų darbų“, ypač statybos

sektoriuje, sezoniškumu. Aukščiausias vyrų nedarbas fiksuotas praėjusių metų vasario pabaigoje siekė 9,5 proc., žemiausias, 7,5 proc.,

LIETUVOS DARBO RINKA, 2018/01 3

[atkelta iš 2 psl.]

Kad situacija šiose savivaldybėse gerėtų, būtina pritraukti investicijas bei skatinti naujų darbo vietų kūrimą. Darbo birža įgyvendindama Vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektus prisideda prie darbo vietų steigimo aukščiausio nedarbo teritorijose. Šiais metais šalyje įgyvendinti 99 VUI projektai ir įsteigta 439 darbo vietos.

Mažiausiai darbingo amžiaus gyventojų registruota bedarbiais Kretingoje (4,5 proc.), Elektrėnuose (5,7 proc.) ir Neringoje (5,8 proc.).

Iš didžiausių miestų daugiausia bedarbių buvo Kaune (8,2 proc.), žemiausias nedarbas – Šiauliuose (6,0 proc.). Palyginti su praėjusių metų pradžia nedarbo rodiklis mažėjo Panevėžyje – 0,2 proc. punkto, o kituose didžiausiuose miestuose – augo.

2017 metų pabaigoje iki 11,2 proc. punkto ūgtelėjo skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų. 2016 metais jis siekė 10,8 proc. punkto, 2015 metų pabaigoje - 12,5 proc. punkto.

Aukščiausi vyrų registruoto nedarbo rodikliai Lazdijuose (17,7 proc.) ir Ignalinos r. (17,3 proc.). Aukščiausias moterų nedarbas – Visagine (14,4 proc.) ir Kalvarijoje bei Akmenėje (po 14,1 proc.). Tokią situaciją lemia vietos ūkio struktūra, savivaldybėje vyraujančios veiklos.

Daugiausia bedarbių iki 29 m. amžiaus registruota Visagine (7,2 proc.), Šilutėje (6,8 proc.) ir Lazdijuose (6,7 proc.).

Įsidarbinimo galimybės išlieka aukštos

Per 2017 m. Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo registruota 222,1 tūkst. laisvų darbo vietų, beveik 90 proc. iš jų - neterminuotam darbui. Kiekvieną metų mėnesį vidutiniškai buvo registruojama po 18,5 tūkst. darbo pasiūlymų.

3,9%

19,9%

11,2%

65,1%

4,2%

21,4%

13,2%

61,1%

Darbo paklausos struktūra pagal veiklas

Žemės ūkis

Pramonė

Statyba

Paslaugos

2016

2017

Daugiausia darbo pasiūlymų, 61 proc. registravo

paslaugų sektoriaus darbdaviai, iš jų kas trečias

didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse. Kas

penkta registruota darbo vieta – pramonėje, per 13

proc. – statybose. 2017 m. laisvų darbo vietų dalis pramonėje ir

statybose augo, paslaugose – mažėjo. Kas ketvirta iš visų registruotų laisvų darbo vietų –

Vilniuje. Penkiuose didžiausiuose šalies miestuose registruota 58 proc. visų darbo pasiūlymų. Juose įsidarbinimo galimybės didžiausios, kadangi laisvų darbo vietų per metus buvo registruota daugiau negu kreipėsi bedarbių.

Augo specialistų poreikis

Didžioji dalis, beveik 57 proc., visų per 2017 metus Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje registruotų laisvų darbo vietų buvo skirtos kvalifikuotiems darbininkams, kas penkta – specialistams ir vadovams, 23,3 proc. – nekvalifikuotiems darbininkams.

Palyginti su 2016 metais, augo specialistų ir nekvalifikuotų darbininkų poreikis, kvalifikuotų darbininkų - mažėjo. Tai darbo rinkos poliarizacijos požymis. Darbo rinkoje augo betonuotojų, statybos vadovų, dailidžių ir stalių bei mechanikos inžinierių poreikis, labiausiai mažėjo – buhalterių, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojų, slaugos specialistų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų paklausa.

Daugiausia darbo pasiūlymų 2017 m. buvo registruota pardavėjams. Nors darbo vietų sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojams registruota perpus mažiau negu 2016 metais, jie išlieka paklausiausiais darbo rinkoje. Daug vietų registruota reklamos ir rinkodaros specialistams, virėjams, lengvųjų automobilių vairuotojams, dažytojams, mūrininkams, betonuotojams, suvirintojams. Be sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų labiausiai mažėjo darbo pasiūlymų siuvėjams.

Didžiausios įsidarbinimo galimybės sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojams ir statybos dravbuotojams

Darbo rinkoje ryškėjant tam tikrų profesijų darbuotojų trūkumui, tų profesijų darbo ieškantiesiems įsidarbinimo galimybės didėja. 2017 metais labiausiai trūko sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, statybos sektoriaus darbuotojų (mūrininkų, tinkuotojų, betonuotojų, grindų plytelių klojėjų), metalo apdirbimo darbuotojų, montuotojų.

Svarbus vaidmuo, sprendžiant kvalifikuotų darbininkų trūkumo problemą, tenka profesiniam mokymui. 2017 m. profesinį mokymą baigė ir darbo rinkoje paklausias profesijas bei kompetencijas įgijo 21,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

4 LIETUVOS DARBO RINKA, 2018/01

Siekiant spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą, 2017 metais Lietuvos darbo birža leido 5,5 tūkst. užsieniečių (trečiųjų šalių piliečių) atvykti ir dirbti Lietuvos Respublikoje.

Pastaruoju metu vis labiau jaučiamas ne tik darbininkiškų profesijų bet ir specialistų (elektros inžinerijos technikų, elektromechanikų ir elektromonterių, ikimokyklinio ugdymo mokytojų, gydytojų) trūkumas.

Bedarbių registravosi mažiau

Per 2017 metus į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 252 tūkst. bedarbių, tai yra šiek tiek, 2,7 tūkst., mažiau negu 2016 metais. Kiekvieną praėjusių metų mėnesį į teritorines darbo biržas kreipdavosi beveik po 20 tūkst. darbo neturinčių asmenų.

Tarp darbo biržoje registruotų asmenų daugiau vyrų – jie sudarė 56,8 proc. Palyginti su 2016 metais nuo 25,4 iki 26,2 proc. ūgtelėjo vyresnių kaip 50 metų amžiaus bedarbių dalis. Tuo tarpu jaunimo dalis – mažėjo: 16-29 metų amžiaus jaunuoliai sudarė 31,7 proc. (2016 m. – 32,4 proc.).

Paskutinįjį metų mėnesį į teritorines darbo biržas kreipėsi 19,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų, tai yra beveik 5,8 proc. mažiau negu lapkritį.

2017 metais užimtumas suteiktas daugiau kaip 305 tūkst. asmenų

Įdarbinta beveik 165 tūkst.

2017 metais, darbo biržų specialistams bendradarbiaujant su darbdaviais, padėta įsidarbinti 164,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų, tai yra vidutiniškai 13,7 tūkst. kiekvieną metų mėnesį. Didžioji dalis, 88 proc., visų įdarbintųjų arba 145 tūkst. įdarbinti pagal neterminuotas darbo sutartis.

Vyrai tarp įdarbintųjų sudarė 53,9 proc. Kas trečias - ketvirtas įsidarbinęs - jaunesnis kaip 30 metų amžiaus, beveik kas trečias - vyresnis kaip 50 metų.

Paskutinįjį metų mėnesį, mažėjant paklausai, mažėjo ir įdarbinimas, padėta įsidarbinti 9,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Daugiausia, po 16,3 tūkst. praėjusiais metais įdarbinta kovo ir balandžio mėnesiais.

Savarankiška veikla populiaresnė tarp vyrų ir vyresnio amžiaus bedarbių

Savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių, per metus pradėjo 91,6 tūkst. bedarbių.

Daugiau vyrų dirba įsigiję verslo liudijimus – per 55 proc. Beveik kas trečias dirbantis savarankiškai - vyresnis kaip 50 m. amžiaus. Jaunimo dirbančio pagal verslo liudijimus perpus mažiau – apie 14 proc. Jaunesni kaip 25 metų amžiaus sudaro mažiau kaip 5 proc. dirbančių savarankiškai, 19,5 proc. – ilgalaikiai bedarbiai. Per 61 proc. visų pradėjusių savarankišką veiklą darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.

Populiariausios veiklos, kurioms bedarbiai įsigyja lengvatinius verslo liudijimus išlieka: statybos darbai, prekyba, kirpyklų ir kosmetikos salonų veikla, variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, drabužių siuvimas ir taisymas.

Remiamas užimtumas suteiktas daugiau kaip 44,5 tūkst. asmenų

2017 metais, įgyvendinat aktyvios darbo rinkos politikos priemones, remiamas užimtumas suteiktas 44,5 tūkst. asmenų.

Nuo liepos 1 d., įsigaliojus užimtumo rėmimo įstatymui, keitėsi Lietuvos darbo biržos įgyvendinamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės bei jų apimtys. Daugiausia darbo ieškančių asmenų 2017 metais dalyvavo paramos mokymuisi priemonėse 21,4 tūkst. Augo ne tik profesinio mokymo apimtys, bet vis daugiau darbo ieškančių žmonių mokosi pagal įvairaias su informacinėmis technologijomis susijusias programas.

Per 9 tūkst. darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių buvo įdarbinti subsidijuojant, tai yra ketvirtadaliu daugiau negu 2016 metais. Dar 3,1 tūkst. neturinčių darbo patirties bedarbių galėjo jos įgyti dalyvaudami darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje.

Beveik 89 proc. aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių - darbo rinkoje papildomai remiami asmenys. Kas ketvirtas dalyvaujantis remiamo užimtumo priemonėse - ilgalaikis bedarbis, kas trečias - vyresnis kaip 50 metų amžiaus. 39,1 proc. priemonėse dalyvaujančių bedarbių – jaunesni kaip 30 metų amžiaus.

Paskutinįjį praėjusių metų mėnesį remiamas užimtumas suteiktas 2,8 tūkst. asmenų.

Užimtumo priemonės vidutiniškai mažino nedarbą 1,3 proc. punkto

Aktyvios darbo rinkos politikos ir kitose laikino užimtumo priemonėse kiekvieną 2017 metų mėnesį vidutiniškai dalyvo 22,4 tūkst. Šių priemonių taikymas leido sumažinti registruotą nedarbą 1,3 proc. proc. punkto, suteikė bedarbiams pagalbą įgyjant profesines kvalifikacijas bei kompetencijas, padėjo įsitvirtinti darbo rinkoje.

Jaunimo registruoto nedarbo rodikliai dėl priemonių taikymo 2017 metais vidutiniškai mažėjo 1,2 proc. punkto ir jose kiekvieną metų mėnesį vidutinisškai dalyvavo po daugiau kaip 6 tūkst. 16-29 metų amžiaus jaunuolių.

2017 metų pabaigoje darbo rinkos priemonėse stabdančiose bedarbio statusą dalyvavo 12,5 tūkst., tai yra 0,7 proc. punkto, šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Registruotas jaunimo nedarbas metų pabaigoje mažėjo labiau negu bendras - 1,1 proc. punkto. Įvairiose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse gruodžio pabaigoje dalyvavo 5,5 tūkst. bedarbių iki 29 metų amžiaus.

LIETUVOS DARBO RINKA, 2018/01 5

[atkelta iš 4 psl.]

Pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų

atleidimus

2017 metų gruodžio mėnesį gauta 12 pranešimų apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus. Apie atleidimus įspėti 350 darbuotojų. Per 2016 m. gruodžio mėnesį gauti 3 pranešimai apie grupės darbuotojų atleidimus, o įspėti apie atleidimus buvo 54 darbuotojai.

Numatomų grupės darbuotojų atleidimų priežastys įmonės bankrotas, struktūriniai pertvarkymai ar reorganizacija, gamybos stabdymas, likvidavimas.

Po du pranešimus apie numatomus grupės atleidimus gavo Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Tauragės teritorinės darbo biržos, po vieną - Marijampolės ir Alytaus.

Beveik kas trečias gruodį įspėtas dėl atleidimo darbuotojas dirba valstybės įmonėse: 4 pranešimai gauti iš reorganizuojamų miškų urėdijų ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro. Klaipėdos teritorinė darbo birža gavo pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus iš UAB „Visi logistikos sprendimai“

(įmonės veikla - sandėliavimas ir saugojimas) įspėta 35 darbuotojai ir UAB „RJF Baltic“ (įmonės veikla - laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla) įspėta 102 darbuotojai.

Du pranešimus gavo Vilniaus teritorinė darbo birža: Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centras, įspėta 38 darbuotojai, Viešoji įstaiga „Ukmergės miškų urėdija“, įspėta 14 darbuotojų. Kauno teritorinė darbo birža gavo du pranešimus iš statybos sektoriaus įmonių apie dėl įmonės bankroto atleidžiamus darbuotojus. UAB „Materiatus“ įspėjo 5 darbuotojus, UAB „Montavis“ pranešė apie 7 darbuotojų numatomą atleidimą. Dar apie 19 darbuotojų atleidimą pastaroji įmonė pranešė Marijampolės teritorinei darbo biržai.

Šiaulių teritorinė darbo birža gavo pranešimus iš Tytuvėnų ir Pakruojo miškų urėdijų, kur atitinkamai įspėta 13 ir 24 darbuotojai.

Tauragės teritorinė darbo birža gavo pranešimus apie planuojamus darbuotojų atleidimus: UAB „Selentė“ (įmonės veikla - mėsos ir paukštienos produktų gamyba) įspėta 60 darbuotojų, UAB „Eglėšakis“ (įmonės veikla - kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba) įspėti 23 darbuotojai.

Veisiejų miškų urėdija Alytaus teritorinei darbo biržai pranešė apie numatomus atleisti 10 darbuotojų.

2017 m. Lietuvos teritorinės darbo biržos gavo 68 pranešimus (47,83 proc. rodiklio augimas palyginus su 2016 metais, kai buvo gauti 46 pranešimai) apie numatomą darbo santykių nutraukimą su 2866 darbuotojais (26,31 proc. rodiklio pokytis, palyginus su 2016 metais, kai buvo įspėti 2269 darbuotojai). Išaugęs pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus skaičiaus augimas didžiąja dalimi susijęs su reorganizuojamomis valstybinėmis įmonėmis.

LIETUVOS DARBO RINKA, 2018/01

Rodikliai

Skaičiais, mėn. Pokyčiai

2017 12 2017 11

Lyginant su praeitu mėnesiu

Lyginant su praeitų metų atitinkamu

laikotarpiu

sk. % sk. %

ĮRE

GIS

TR

UO

TA

BE

DA

RB

IŲ

Per mėnesį 19656 22804 -3148 -13,8 -1220 -5,8

Nuo metų pradžios 251986 232330 … … -2682 -1,1

Mėnesio pabaigoje 152481 135045 17436 12,9 503 0,3

47,5 % moterų 72463 65984 6479 9,8 775 1,1

52,5 % vyrų 80018 69061 10957 15,9 -272 -0,3

15,8 % jaunimo iki 29 m. amžiaus 24127 21903 2224 10,2 -290 -1,2

7,2 % jaunimo iki 24 m. amžiaus 10971 10325 646 6,3 16 0,1

25,2 % ilgalaikių bedarbių 38477 35106 3371 9,6 -587 -1,5

dalyvaujančių laikino užimtumo priemonėse 12518 25214 -12696 -50,4 -229 -1,8

Bedarbiai, proc. DAG* mėnesio pabaigoje 8,7 7,7 1,0 … 0,2 …

LA

ISV

OS

DA

RB

O

VIE

TO

S Įregistruota per mėnesį iš viso 18218 24339 -6121 -25,1 -3898 -17,6

iš jų neterminuotam darbui 17483 23023 -5540 -24,1 -3159 -15,3

terminuotam darbui 735 1316 -581 -44,1 -739 -50,1

ĮDA

RB

INIM

AS

Iš viso per mėnesį 9793 12824 -3031 -23,6 -1048 -9,7

Iš viso nuo metų pradžios 164767 154974 … … -7221 -4,2

pagal neterminuotas sutartis 8529 11381 -2852 -25,1 -761 -8,2

pagal neterminuotas sutartis nuo metų pradžios 144978 136449 … … -4083 -2,7

pagal terminuotas sutartis 1264 1443 -179 -12,4 -287 -18,5

pagal terminuotas sutartis nuo metų pradžios 19789 18525 … … -3138 -13,7

AK

TY

VIO

S D

AR

BO

RIN

KO

S P

OL

ITIK

OS

PR

IEM

ON

ĖS

Nusiųsta į priemones per mėnesį 2837 4046 -1209 -29,9 692 32,3

50,4 %** Parama mokymuisi 1429 2258 -829 -36,7 ... ...

- profesinis mokymas 1419 2249 -830 -36,9 6 0,4

- įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį 4 0 4 0,0 ... ...

- stažuotė 6 9 -3 -33,3 ... ...

- neformalaus švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas 0 0 0 0,0 ... ...

20,1 %** Remiamasis įdarbinimas 571 912 -341 -37,4 161 39,3

- Įdarbinimas subsidijuojant 454 700 -246 -35,1 251 123,6

- darbo įgūdžių įgijimo rėmimas 117 212 -95 -44,8 -1 -0,8

12,4 %** Parama darbo vietoms steigti 352 262 90 34,4 49 16,2

- įdarbinimas į steigiamas subsidijuojamas darbo vietas 64 39 25 64,1 32 100,0

- įdarbinimas į vietas įsteigtas pagal Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus 210 171 39 22,8 23 12,3

- savarankiško užimtumo rėmimas 78 52 26 50,0 -6 -7,1

17,1 %** Parama judumui 486 614 -128 -20,8 ... ...

Nusiųsta į priemones nuo metų pradžios 44501 41664 … … -10880 -19,6

Profesinė reabilitacija 72 67 5 7,5 11 18,0

Užimtumo didinimo programos 58 503 ... ... ... ...

Veikla pagal verslo liudijimą 5066 7167 -2101 -29,3 316 6,7

Išduota leidimų įdarbinti užsieniečius 311 369 -58 -15,7 -1156 -78,8

* DAG - darbingo amžiaus gyventojų skaičius ** proc. visų nukreiptų į programas per ataskaitinį mėnesį

Lietuvos darbo birža Geležinio Vilko 3A tel.: +370 5 236 0793, e. paštas: info@ldb.lt LT 03131 Vilnius faks.: +370 5 236 0788, +370 5 236 0794 Svetainė internete: www.ldb.lt

Darbo rinkos rodikliai teritorijose, 2017 m. gruodis

Teritorinės darbo biržos

Registruota bedarbių

Įdarbinta

Nusiųsta į aktyvias darbo rinkos

politikos priemones

Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų

per mėnesį mėnesio

pabaigoje 2017 12 01 2018 01 01

Pokytis +/ -

ŠALYJE 19656 152481 9793 2837 7,7 8,7 1,0

Alytaus apskritis 1096 9449 536 221 10,0 11,0 1,0

Alytaus 616 5130 291 151 9,6 10,5 0,9

Alytaus m. savivaldybė 455 3282 210 93 8,9 10,0 1,1

Alytaus r. savivaldybė 161 1848 81 58 11,1 11,7 0,6

Druskininkų 172 1118 83 32 8,1 9,2 1,1

Lazdijų 121 1844 43 18 14,5 15,7 1,2

Varėnos 187 1357 119 20 9,1 10,2 1,1

Kauno apskritis 3659 29066 1899 429 7,6 8,3 0,7

Kauno 2279 18853 1245 238 7,2 8,0 0,8

Kauno m. savivaldybė 1794 14670 1008 176 7,4 8,2 0,8

Kauno r. savivaldybė 485 4183 237 62 6,6 7,2 0,6

Jonavos 329 2695 183 52 9,5 10,4 0,9

Kaišiadorių 165 1597 99 28 7,7 8,1 0,4

Kėdainių 451 2678 162 32 8,2 9,4 1,2

Prienų 182 1400 107 17 6,6 7,5 0,9

Prienų r. savivaldybė 161 1251 90 14 6,9 7,7 0,8

Birštono savivaldybė 21 149 17 3 4,9 6,0 1,1

Raseinių 253 1843 103 62 8,6 9,2 0,6

Klaipėdos apskritis 2501 14433 1051 204 6,4 7,3 0,9

Klaipėdos 1592 8853 661 123 5,9 6,9 1,0

Klaipėdos m. savivaldybė 1266 6540 601 92 6,2 7,1 0,9

Klaipėdos r. savivaldybė 314 2192 58 31 5,3 6,2 0,9

Neringos savivaldybė 12 121 2 0 5,3 5,8 0,5

Palangos 124 893 61 15 7,9 9,8 1,9

Kretingos 249 1067 75 10 3,8 4,5 0,7

Skuodo 78 671 32 11 6,0 6,4 0,4

Šilutės 458 2949 142 45 10,5 12,0 1,5

Marijampolės apskritis 936 8383 443 174 8,1 9,4 1,3

Marijampolės 500 4621 244 72 8,3 9,4 1,1

Marijampolės savivaldybė 345 2792 167 35 6,8 8,0 1,2

Kalvarijos savivaldybė 88 977 28 20 13,4 14,5 1,1

Kazlų Rūdos savivaldybė 67 852 49 17 10,7 11,7 1,0

Šakių 187 1490 101 56 6,6 8,4 1,8

Vilkaviškio 249 2272 98 46 8,7 10,1 1,4

Panevėžio apskritis 1705 13419 795 281 8,5 9,9 1,4

Panevėžio 936 6180 509 81 6,8 7,9 1,1

Panevėžio m. savivaldybė 676 4223 398 51 6,5 7,6 1,1

Panevėžio r. savivaldybė 260 1957 111 30 7,6 8,6 1,0

Biržų 183 1615 53 26 9,6 11,2 1,6

Kupiškio 128 1471 60 33 12,0 14,0 2,0

Pasvalio 191 1814 81 77 10,7 12,2 1,5

Rokiškio 267 2339 92 64 11,3 12,8 1,5

Teritorinės darbo biržos

Registruota bedarbių

Įdarbinta

Nusiųsta į aktyvias darbo rinkos

politikos priemones

Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų

per mėnesį

mėnesio pabaigoje

2017 12 01 2018 01 01 pokytis

+/ -

Šiaulių apskritis 1864 15154 968 353 8,1 9,2 1,1

Šiaulių 883 5961 587 146 5,7 6,7 1,0

Šiaulių m. savivaldybė 585 3762 436 100 4,9 6,0 1,1

Šiaulių r. savivaldybė 298 2199 151 46 7,5 8,5 1,0

Akmenės 202 1537 77 28 11,7 13,0 1,3

Joniškio 169 1721 66 43 11,5 12,7 1,2

Kelmės 201 2346 79 33 12,9 14,2 1,3

Pakruojo 146 1185 65 51 8,8 9,7 0,9

Radviliškio 263 2404 94 52 9,8 10,8 1,0

Tauragės apskritis 690 6270 299 237 9,5 10,4 0,9

Jurbarko 212 2236 111 83 12,9 14,0 1,1

Šilalės 152 1010 52 56 6,4 6,8 0,4

Tauragės 326 3024 136 98 9,1 10,2 1,1

Tauragės r. savivaldybė 261 2513 109 92 9,0 10,3 1,3

Pagėgių savivaldybė 65 511 27 6 9,4 10,1 0,7

Telšių apskritis 1081 7735 552 171 8,2 9,1 0,9

Mažeikių 441 3801 272 84 10,5 11,3 0,8

Plungės 287 1955 146 42 6,5 7,5 1,0

Plungės r. savivaldybė 243 1602 123 38 6,5 7,5 1,0

Rietavo savivaldybė 44 353 23 4 6,5 7,3 0,8

Telšių 353 1979 134 45 6,8 7,8 1,0

Utenos apskritis 880 9845 419 218 11,1 12,2 1,1

Anykščių 152 1749 75 17 10,6 11,9 1,3

Ignalinos 262 2941 148 81 12,7 13,9 1,2

Ignalinos r. savivaldybė 106 1372 54 60 14,0 15,1 1,1

Visagino m. savivaldybė 156 1569 94 21 11,7 13,0 1,3

Molėtų 127 1407 66 45 11,2 12,7 1,5

Utenos 248 2350 93 50 8,9 9,8 0,9

Zarasų 91 1398 37 25 13,5 14,6 1,1

Vilniaus apskritis 5244 38727 2831 549 6,6 7,6 1,0

Vilniaus 3954 29597 2290 374 6,3 7,2 0,9

Vilniaus m. savivaldybė 3256 24226 1929 263 6,0 6,9 0,9

Vilniaus r. savivaldybė 698 5371 361 111 7,7 8,7 1,0

Šalčininkų 321 2007 127 49 8,0 10,0 2,0

Širvintų 109 889 76 13 8,2 9,1 0,9

Švenčionių 159 1558 80 23 9,5 10,4 0,9

Trakų 362 2312 127 49 5,4 6,5 1,1

Trakų r. savivaldybė 211 1461 63 31 5,9 7,1 1,2

Elektrėnų savivaldybė 151 851 64 18 4,7 5,7 1,0

Ukmergės 339 2364 131 41 10,1 11,3 1,2