LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ …...instrumentu. Siekiant šio tikslo yra svarbu ištirti,...

Vilnius, 2007

LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR

PROBLEMOS

GALUTINĖ ATASKAITA

1

TURINYS

Santrumpų sąrašas .................................................................................................................. 2

Įvadas ....................................................................................................................................... 4

1. Tyrimo metodika .................................................................................................................. 8

1.1. Tyrimo tikslai ...........................................................................................................8

1.2. Tyrimo teorinis modelis ............................................................................................9

1.3. Tyrimo metodai ......................................................................................................11

2. Užsienio patirties apžvalga ............................................................................................... 13

2.1. ES šalių narių dalyvavimas Dvynių programoje: pagrindinės tendencijos .................13

2.2. Dvynių projektų koordinavimo ir administravimo modeliai užsienio šalyse ...............15

2.3. Prancūzijos kaip paramos teikėjos pagal Dvynių programą atvejo studija ................24

2.4. Airijos kaip paramos teikėjos pagal Dvynių programą atvejo apžvalga.....................32

3. Lietuvos patirtis, dalyvaujant Dvynių programoje .......................................................... 37

3.1. Lietuvos kaip paramos gavėjos dalyvavimas Dvynių programoje .............................37

3.2. Lietuvos kaip paramos teikėjos dalyvavimas Dvynių programoje .............................38

3.3. Institucijų dalyvavimo Dvynių programoje veiksniai ................................................40

3.3.1. Vystomojo bendradarbiavimo politika ...........................................................40

3.3.2. Teisinis reglamentavimas .............................................................................43

3.3.3. Valstybės tarnybos pajėgumas ir motyvacija.................................................52

3.3.4. Lobizmas......................................................................................................55

3.3.5. Informacijos sklaida .....................................................................................57

3.3.6. Geroji praktika .............................................................................................59

3.3.7. Tarptautiniai ryšiai .......................................................................................61

3.3.8. Tarnautojų kompetencijos ............................................................................64

3.3.9. Vadovų palaikymas ......................................................................................67

4. Lietuvos kaip paramos kitoms šalims teikėjos pagal Dvynių programą perspektyvos 70

4.1. Dvynių projektų paklausa .......................................................................................70

4.2. Lietuvos potencialas teikti paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą................75

4.2.1. Institucijų intencijos .....................................................................................75

4.2.2. Dvynių projektų palaikymas ir koordinavimas ...............................................76

Išvados ir rekomendacijos .................................................................................................... 83

Literatūros ir šaltinių sąrašas ............................................................................................... 90

Priedai ...................................................................................................................................... 94

1. Dalyvavimo Dvynių programoje, teikiant paramą kitoms šalims, modeliai ...............94

2. Giluminiai interviu ..................................................................................................95

3. Finansų ministerijos atsakymas į užklausą ..............................................................96

4. Sodros atsakymas į užklausą ..................................................................................98

2

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

Senosios Europos Sąjungos šalys narės (ES 15)

AT Austrija

BE Belgija

DK Danija

FI Suomija

FR Prancūzija

DE Vokietija

EL Graikija

IE Airija

IT Italija

LU Liuksemburgas

NL Olandija

PT Portugalija

ES Ispanija

SE Švedija

UK Jungtinė Karalystė

Naujosios Europos Sąjungos šalys narės

CY Kipras

CZ Čekija

EE Estija

HU Vengrija

LV Latvija

LT Lietuva

MT Malta

PL Lenkija

SK Slovakija

SI Slovėnija

BG Bulgarija

RO Rumunija

Kitos santrumpos

BVP Bendrasis vidaus produktas.

CARDS 2000 – 2006 m. Vakarų Balkanų šalių (Albanija, Bosnija ir

Hercegovina, Kroatija, Makedonija, Serbija ir Juodkalnija)

stabilizacijos ir asociacijos programa (angl. Community Assistance

for Reconstruction, Development and Stabilisation).

CPVA VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

ENPI Europos kaimynystės politikos instrumentas (angl. European

Neighbourhood Policy Instrument).

ES acquis ES valstybių bendrųjų teisės normų visuma. Kad galėtų įstoti į ES,

šalys kandidatės turi perimti acquis ir persitvarkyti taip, kad ES

teisė taptų jų nacionalinių teisės aktų dalimi.

IPA Pasiruošimo narystei finansinis instrumentas (angl. Instrument of

Pre-Accession Assistance).

LRVK Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.

MEDA Europos – Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo (angl.

Euro – Mediterranean Partnership) palaikymui skirtas finansinis

instrumentas/programa. MEDA programa apima šias šalis: Alžyras,

Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Marokas, Palestinos

Administracija, Tunisas, Sirija.

3

MEDSTAT Europos ir Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimo statistikos

srityje programa.

NCP Dvynių projektų koordinatorius (angl. National Contact Point).

PHARE Europos Sąjungos ekonominės pagalbos programa

TACIS Europos Sąjungos techninės pagalbos Nepriklausomų valstybių

sandraugos šalims programa (angl. Technical Aid to the

Commonwealth of Independent States). Programa apima šias šalis:

Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Kazachija, Kirgizija,

Moldova, Mongolija, Rusijos Federacija, Tadžikistanas, Turkmėnija,

Ukraina, Uzbekija.

TAIEX Techninės pagalbos ir keitimosi informacija programa (angl.

Technical Assistance and Information Exchange).

URM Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

VRM Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

4

ĮVADAS

Europos Sąjungos (toliau ES) Dvynių programa yra vienas iš svarbiausių

instrumentų, skirtų viešojo administravimo institucijų stiprinimui kaimyninėse ES

šalyse1. Dvynių projektų įgyvendinimas padeda šalims - esamoms ir potencialioms

kandidatėms į ES nares perimti ir įgyvendinti ES acquis. Pagrindinis Dvynių

programos įgyvendinimo principas yra vienos ar poros ES šalių viešojo

administravimo institucijų ar įstaigų bendradarbiavimas su ES nepriklausančios šalies

gimininga institucija ar įstaiga, padedant pastarajai įgyvendinti reikalingas reformas.

Be paramą teikiančių ir gaunančių šalių, Dvynių programos įgyvendinime aktyviai

dalyvauja ir Europos Komisija.

ES Dvynių programa pradėta įgyvendinti 1998 m. Pradžioje Dvynių parama buvo

teikiama Phare ir Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės (angl.

Transition Facility) rėmuose šalims, besiruošiančioms narystei ES. Vėliau Dvynių

programos geografinė aprėptis plėtėsi: nuo 2000 m. Dvynių paramą pradėta teikti

Vakarų Balkanų šalims pagal CARDS programą, nuo 2004 m. – Viduržemio jūros

pietuose esančioms valstybėms pagal MEDA programą, 2004 m. Dvynių projektų

įgyvendinimas taip pat pradėtas Naujosiose nepriklausomose valstybėse pagal TACIS

programą. 2007 m., reformuojant ES paramos instrumentų sistemą, įvardintos

programos buvo sujungtos į dvi programas: IPA (angl. Instrument of Pre-Accession

Assistance), kuri apėmė buvusias PHARE ir CARDS programas, ir ENPI (angl.

European Neighbourhood Policy Instrument), kuri apėmė buvusias MEDA ir TACIS

programas. IPA yra skirta esamoms ir potencialioms ES kandidatėms, tuo tarpu ENPI

yra Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo instrumentas.

Dvynių projektai yra įgyvendinami pagal tam tikrus bendrus principus, kurie yra

nustatyti pagrindiniame Dvynių projektų įgyvendinimą reglamentuojančiame

dokumente – Dvynių projektų įgyvendinimo vadove (toliau Dvynių vadove).2

Kiekvieno Dvynių projekto įgyvendinimą galima skirstyti į 9 etapus:

1. Projekto identifikavimas. Dvynių projekto iniciatyvos teisė priklauso

šaliai paramos gavėjai. Ji identifikuoja paramos poreikius Europos

Komisijos nustatytų prioritetinių sričių rėmuose ir su Europos Komisijos

pagalba parengia projekto aprašymą (angl. Project Fishe).

2. Kvietimas teikti pasiūlymus. Kvietimas teikti pasiūlymus skelbiamas

Europos Komisijos Generalinio direktorato interneto svetainėje3, o

projekto aprašymas išsiunčiamas ES šalių narių Dvynių projektų

koordinatoriams (angl. National Contact Points), kurie jį išplatina savo

šalies institucijoms.

1 Pažymėtina, kad Dvynių projektų įgyvendinimas tęsiamas ir naujosiose ES šalyse. Tokiu būdu jos vienu

metu gali dalyvauti Dvynių programoje tiek kaip paramos gavėjos, tiek kaip paramos teikėjos. 2 European Commission. Institution Building in the Framework of European Union Eolicies. Common

Twinning Manual. May 2007, p.20. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf

3 Pre-Accession Assistance for Institution Building - Twinning http://ec.europa.eu/enlargement/financial_assistance/institution_building/twinning_en.htm

http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf


http://ec.europa.eu/enlargement/financial_assistance/institution_building/twinning_en.htm

5

3. Pasiūlymų teikimas. ES šalys narės pavieniui ar sudarydamos

konsorciumus (ne daugiau kaip dviejų šalių, iš kurių viena atlieka

vadovaujančio, o kita – jaunesniojo partnerio vaidmenį) parengia

pasiūlymus dėl Dvynių projekto įgyvendinimo. Tam skiriama maždaug

aštuonios savaitės nuo projekto aprašymo paskelbimo. Vėliau

pasiūlymus teikiančios šalys juos pristato ir gina paramą gausiančioje

šalyje.

Pasiūlymuose be viso kito nurodomi ir ekspertai, atliksiantys ilgalaikio

Dvynių patarėjo (angl. Resident Twinning Advisor) bei projekto vadovo

(angl. Project Leader) funkcijas. Ilgalaikis Dvynių patarėjas yra

svarbiausias asmuo (angl. „Backbone“), įgyvendinant Dvynių projektą.

Tai didelę patirtį projekto įgyvendinimo srityje turintis paramą

teikiančios šalies viešojo sektoriaus tarnautojas, kuris siunčiamas dirbti į

paramą gaunančia šalį ne trumpesniam kaip vienerių, bet ne ilgesniam

kaip trejų metų laikotarpiui. Projekto vadovas yra aukšto rango

tarnautojas, dirbantis paramą teikiančios šalies administracijoje, kuris

yra atsakingas už projekto įgyvendinimą tiek, kiek tai priklauso nuo

paramą teikiančios šalies.

4. Pasiūlymų atranka. Dvynių projektą įgyvendinsiančią ES šalį (šalis)

pasirenka šalis paramos gavėja, įvertinusi pateiktus pasiūlymus ir jų

pristatymus.

5. Darbų plano parengimas. Paramą teiksianti ES šalis ir paramą

gausianti šalis kartu parengia Dvynių sutartį, kurioje detaliai apibrėžiami

projekto tikslai ir siekiami rezultatai, taip pat sudaromas detalus

projekto biudžetas.

6. Sutarties pasirašymas. Dvynių sutartis pasirašoma, ją įvertinus

Valdymo komitetui (Europos Komisijai).

7. Projekto įgyvendinimas. Projekto įgyvendinimo metu abi šalys vykdo

prisiimtus įsipareigojimus: paramą teikianti šalis - suteikti šaliai

paramos gavėjai reikalingą techninę ir ekspertinę pagalbą (siunčiant

trumpalaikius vidutinio laikotarpio ekspertus, rengiant vizitus ir pan.),

paramą gaunanti šalis – vykdyti ir finansuoti planuojamas reformas4.

Dvynių projekto įgyvendinimo metu turi būti pasiekti konkretūs

pritaikomi rezultatai (angl. mandatory results). Projekto rezultatų

nuosavybė priklauso išimtinai paramą gaunančiai šaliai.

8. Stebėsena ir atsiskaitymas. Projekto įgyvendinimą prižiūri Europos

Komisijos delegacija ir paramą gaunančios šalies administracija. Projekto

įgyvendinimo progresui nustatyti kas ketvirtį rengiamos tarpinės

ataskaitos, o projekto įgyvendinimo pabaigoje – galutinė ataskaita.

9. Vertinimas. Dvynių projektai vertinami atliekant išorės auditą.

Šaltinis: European Commission. Institution Building in the Framework of European Union Policies. Common Twinning Manual. May 2007. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf

4 Pažymėtina, jog visos galimos šalies paramos teikėjos išlaidos, susijusios su įgyvendinamu Dvynių

projektu, yra padengiamos Dvynių programos, tuo tarpu šalys paramos gavėjos dalį savo išlaidų turi finansuoti pačios.

6

Dvynių projektai yra skirstomi į Dvynių projektus (angl. Twinning) ir trumpalaikius

Dvynių projektus (angl. Twinning Light). Trumpalaikiai Dvynių projektai nuo Dvynių

projektų pirmiausia skiriasi apimtimi, t.y. trumpalaikių Dvynių projektų atveju

įgyvendinamos tik tam tikros specifinės priemonės, o ne visa apimanti reforma ar

teisinės sistemos pertvarka. Todėl paramą pagal trumpalaikius Dvynių projektus

teikia atskiros šalys (negalimi šalių konsorciumai, tačiau į projektą gali būti

įtraukiami kitų šalių ekspertai). Be to, trumpalaikiai Dvynių projektai turi būti

įgyvendinami labai sparčiai, todėl:

1. Pasiūlymų pateikimui skiriamos tik šešios savaitės (gali būti pratęsta);

2. Projekto įgyvendinimo maksimalus laikotarpis yra šeši mėnesiai (išimtiniais

atvejais gali būti pratęstas iki 8 mėnesių)

3. Projekto maksimalus biudžetas 250000 eurų.

Įgyvendinant trumpalaikį Dvynių projektą neskiriamas ilgalaikis Dvynių patarėjas,

nėra bendrai sudarinėjamas darbų planas. Įgyvendinant trumpalaikius Dvynių

projektus neleidžiamas įrangos pirkimas ar naudojimasis privataus sektoriaus

paslaugomis.5

Dalyvavimo Dvynių programoje nauda

Dalyvavimas Dvynių programoje yra naudingas ne tik paramą gaunančiai, bet ir

paramą teikiančiai šaliai. Toliau trumpai pristatomi svarbiausi dalyvavimo šioje

programoje naudos šaliai paramos teikėjai (šiuo atveju Lietuvai) aspektai.

Pirma, Lietuva kaip ES narė yra įsipareigojusi prisidėti įgyvendinant ES vystomojo

bendradarbiavimo politiką. Paramos teikimas kitoms šalims yra vienas iš būdų

vykdyti šiuos įsipareigojimus.

Antra, paramos teikimas užsienio valstybėse padeda įgyvendinti strateginius užsienio

politikos tikslus, kurie yra numatyti įvairiuose dokumentuose (pvz., LR Seimo 2004

m. gegužės 5 d. rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio politikos krypčių

Lietuvai tapus visateise NATO nare ir Europos Sąjungos nare“, 2004 m. politinių

partijų susitarimas „Dėl pagrindinių valstybės užsienio politikos tikslų ir uždavinių

2004 - 2008 metais“). Jie susiję su geros partnerystės ir kaimynystės santykiais,

Lietuvos kaip „regiono centro“ idėja.

Trečia, paramos teikimas užsienyje prisideda prie demokratijos ir teisės viršenybės

įtvirtinimo, ūkio plėtros ir valdymo tobulinimo šalyse paramos gavėjose.

Ketvirta, dalyvaujant Dvynių programoje gerinamas Lietuvos valstybės ir jos

institucijų įvaizdis užsienio valstybėse. Šis įvaizdis gali būti naudingas politine

prasme (siekiant palankių sprendimų tarptautinėse organizacijose) ar ekonomine

prasme (siekiant pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų).

Penkta, dalyvavimas Dvynių programoje teikia finansinę ir nefinansinę naudą

dalyvaujančioms institucijoms ir jų tarnautojams. Kalbant apie finansinę naudą,

dalyvavimas Dvynių projektuose valstybės tarnautojams yra stiprus finansinės

motyvacijos šaltinis, kuris aktualus mažėjant Lietuvos valstybės tarnybos

patrauklumui (daugiausia dėl darbo užmokesčio klausimų). Kalbant apie nef inansinę

naudą, institucijos dalyvaudamos Dvynių projektuose vysto savo institucinius ir

administracinius gebėjimus, praplečia Lietuvos galimybes aktyvesniam dalyvavimui

ES finansuojamuose projektuose, o valstybės tarnautojai įgyja naujų žinių ir įgūdžių,

kurie yra naudingi jų karjerai.

5 European Commission. Institution Building in the Framework of European Enion Eolicies. Common




7

Šešta, ekspertinės žinios ir įgūdžiai, kurie atsiranda dirbant su užsienio partneriais

šalyse paramos gavėjose, gali padėti geriau atlikti pareigas Lietuvoje bei skatinti

teikti siūlymų, kaip tobulinti viešąjį administravimą Lietuvoje, siekti geresnių

viešosios politikos rezultatų.

Septinta, Dvynių projekto įgyvendinimo metu užsimezgęs institucijų tarpusavio

bendradarbiavimas paprastai turi formalų ar neformalų tęstinumą. Buvę Dvynių

partneriai bendradarbiauja tarptautinėse institucijose, įvairiose darbo grupėse. ES

lygiu partnerių bendradarbiavimas gali padėti pasiekti palankesnių rezultatų priimant

sprendimus įvairiose darbo grupėse, komitetuose ir netgi Taryboje. Pavyzdys galėtų

būti Prancūzijos ir Lietuvos bendradarbiavimas transporto srityje. Prancūzai perteikė

savo patirtį keturių Dvynių projektų įgyvendinimo Lietuvoje metu, ir šiuo metu

tarptautinėse organizacijose Dvynių projekte dalyvavusios institucijos viena kitą

stipriai palaiko (pavyzdžiui, „Rail Baltica“ projekto klausimais). Pasak Dvynių

eksperto, „kiekvienas toks Dvynių projektas leidžia formuoti naujas koalicijas

Briuselyje“.6 Be to, bendradarbiavimas su užsienio šalių institucijomis, įgyvendinant

Dvynių projektus, veda kitų bendrų projektų link.

Atsižvelgiant į įvairiapusę dalyvavimo Dvynių programoje naudą, reikalinga skatinti

aktyvesnį Lietuvos įsitraukimą į paramos teikimo procesą naudojantis Dvynių

instrumentu. Siekiant šio tikslo yra svarbu ištirti, kokie veiksniai stabdo efektyvų ir

rezultatyvų Lietuvos dalyvavimą teikiant paramą pagal Dvynių programą bei koks

yra svarbiausias Lietuvos tarnautojų motyvacijos šaltinis dalyvauti šioje programoje.

Tyrime bus pateiktos rekomendacijas, kaip ateityje padidinti Lietuvos dalyvavimo

šioje programoje aktyvumą ir sėkmingumą.

Tyrimo objektas

Dvynių programa Lietuvoje apima dvejopus Dvynių projektus. Pirma grupė yra

projektai, kuriuos įgyvendinant Lietuvos institucijos yra paramos gavėjos. Už šių

projektų sutarčių sudarymą ir įgyvendinimo priežiūrą yra atsakinga Centrinė projektų

valdymo agentūra (CPVA) prie Finansų ministerijos. Visos PHARE ir Pereinamojo

laikotarpio priemonės koordinatorius (vadinamasis Nacionalinis paramos

koordinatorius) yra Finansų ministerija. Antrąją grupę sudaro Dvynių projektai (tiek

ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai), kurių pagrindu Lietuvos institucijos teikia paramą

kitoms šalims (paramos gavėjoms). Už šiuos projektus pagal Dvynių vadovą yra

atsakingas Dvynių projektų koordinatorius, kurio funkcijas atlieka Vyriausybės

kanceliarija. Šio tyrimo objektas yra Lietuvos dalyvavimas Dvynių programoje

teikiant paramą kitoms šalims. Su tyrimo objektu iš dalies yra susijęs ir Dvynių

projektų įgyvendinimas Lietuvoje, t.y. Lietuvos kaip šalies paramos gavėjos patirtis,

tačiau ji bus nagrinėjama tik tiek, kiek tai svarbu atliekant Lietuvos kaip paramos

teikėjos pagal Dvynių programą patirties analizę.

Ataskaitos „žemėlapis“

Tyrimo galutinę ataskaitą sudaro kelios struktūrinės dalys. Įvade trumpai pristatoma

Dvynių programa, dalyvavimo šioje programoje potenciali nauda, taip pat

apibrėžiamas tyrimo objektas. Pirmoje ataskaitos dalyje pateikiama tyrimo metodika,

t.y. pristatomi tyrimo tikslai, teorinis modelis bei tyrimo metodai. Antrojoje tyrimo

dalyje pateikiama užsienio šalių patirties, dalyvaujant Dvynių programoje, apžvalga.

Trečioji dalis apima Lietuvos patirties dalyvaujant Dvynių programoje analizę.

Ketvirtojoje dalyje nagrinėjamos Lietuvos perspektyvos teikti Dvynių paramą

ateityje. Galiausiai pateikiamos tyrimo išvados bei praktinės rekomendacijos dėl

paramos teikimo kitoms šalims pagal Dvynių programą sistemos tobulinimo.

6Interviu su LR Susisiekimo ministerijos Dvynių projekto patarėjau geležinkelių srityje, 2007 07 19.

8

1. TYRIMO METODIKA

Pagrindiniai atliekamo tyrimo tikslai yra keturi:

1. Išanalizuoti Lietuvos kaip šalies paramos teikėjos patirtį dalyvaujant

Dvynių programoje;

2. Nustatyti problemas, kylančias Lietuvos viešojo administravimo

institucijoms ir/ar jų tarnautojams dalyvaujant Dvynių programos

projektuose;

3. Įvertinti Lietuvos kaip Dvynių paramos teikėjos kitoms šalims

potencialą ir ateities galimybes aktyviai ir sėkmingai dalyvauti šioje

programoje;

4. Pateikti praktines rekomendacijas, kaip tobulinti paramos teikimo

kitoms šalims pagal Dvynių programą sistemą Lietuvoje.

Tyrimo tikslus galima skaidyti į klausimus, į kuriuos ir bus atsakyta tyrimo metu.

Pirmąjį tyrimo tikslą apibūdina šie klausimai:

a. Kaip aktyviai Lietuva dalyvauja, teikiant paramą pagal Dvynių

programą?

b. Kiek sėkmingas Lietuvos dalyvavimas Dvynių programoje?

Antrojo tyrimo tikslo bus siekiama išsamiai analizuojant tris klausimus:

c. Su kokiomis problemomis susiduria viešojo administravimo

institucijos ir įstaigos, įgyvendindamos Dvynių projektus?

d. Kokios yra institucinės ir sisteminės prielaidos, skatinančios senąsias

ES šalis nares teikti paramą pagal Dvynių programą?

e. Kokios priemonės paskatintų aktyvesnį/sėkmingesnį Lietuvos viešojo

administravimo institucijų dalyvavimą Dvynių programoje?

Trečiajam tyrimo tikslui pasiekti skirti šie klausimai:

f. Kokiose srityse Lietuva turi gerosios praktikos, kuri galėtų būti

sėkmingai perduodama kitoms šalims?

g. Kokios yra Lietuvos valstybės tarnautojų kompetencijos dalyvauti

Dvynių programoje kaip paramos teikėjams?

h. Kiek motyvuotos yra Lietuvos institucijos ir jų tarnautojai dalyvauti

Dvynių programoje?

i. Koks Dvynių projektų koordinavimo ir administravimo modelis būtų

palankiausias, skatinant institucijas teikti paramą pagal Dvynių

programą?

Tyrimo pabaigoje numatoma pateikti konkrečias rekomendacijas, kurios apims:

j. Siūlymus, kaip tobulinti dalyvavimo Dvynių programoje

administracinę sistemą, teisinį reglamentavimą, stiprinti Dvynių

projektų koordinatoriaus Lietuvoje vaidmenį, taip siekiant sukurti

efektyvią paramos pagal Dvynių programą teikimo sistemą;

k. Siūlymus, kaip skatinti Lietuvos institucijas ir jų tarnautojus dalyvauti

Dvynių projektuose;

1.1. Tyrimo tikslai

9

Tyrimo objekto – Lietuvos dalyvavimo Dvynių programoje, teikiant paramą kitoms

šalims, - priklausomąjį kintamąjį galima apibrėžti dviem aspektais. Analizuojamas

Lietuvos dalyvavimo teikiant paramą pagal Dvynių programą aktyvumas – t.y. kaip

dažnai šalis dalyvauja Dvynių projektuose, ir sėkmingumas, t.y. kaip sėkmingai

įgyvendinamas projektas, su kokiomis problemomis susiduriama, kaip dažnai

Lietuvos institucijos atlieka vadovaujančio partnerio vaidmenį ir t.t. Tyrimo objektui

ištirti itin gerai tinka dalyvavimo tarptautiniuose projektuose paklausos - pasiūlos

modelis (žiūrėti 1.2.1. pav.).

1.2.1. pav. Dalyvavimo Dvynių programoje pasiūlos ir paklausos modelis

Šiame modelyje paklausos pusė yra Dvynių programa, kurioje galima išskirti keletą

svarbiausių veiksnių:

- Dvynių programos reglamentavimas. Dvynių programos vadove

nustatomi pagrindiniai projektų atrankos ir įgyvendinimo principai,

kokybiniai reikalavimai ir t.t.

- Dvynių programos finansavimas. Įgyvendinamų projektų skaičius ir

dydis priklauso nuo Dvynių programai skiriamų lėšų. Dvynių projektų

vertė gali siekti du ir daugiau milijonų eurų.

- ES ir šalių paramos gavėjų prioritetai. Europos Komisija kartu su

šalimi paramos gavėja nustato prioritetines sritis, kuriose reikalinga

parama pagal Dvynių programą ir pagal tai paskirsto atitinkamo

finansinio instrumento (CARDS, TACIS, Nacionalinės veiksmų programos,

kasmetiniai darbo planai MEDA projektams ir kt./ENPI ir IPA (nuo 2007

m.)) lėšas.

Išvardinti veiksniai lemia, kiek ir kokių paramos teikimo projektų pagal Dvynių

programą įgyvendinama ES lygiu. Lietuvos galimybės daryti įtaką Dvynių projektų

1.2. Tyrimo teorinis modelis

Lietuvos dalyvavimas

teikiant Dvynių

paramą

Pasiūlos

pusės veiksniai

Paklausos

pusės veiksniai

Sisteminiai veiksniai

Instituciniai veiksniai

Dvynių programa

Šalys paramos gavėjos

- Politiniai prioritetai ir reformų poreikis

- Dvynių programos reglamentavimas

- Dvynių programos finansavimas

- ES prioritetai

- Vystomojo bendradarbiavimo politika

- Valstybės tarnybos pajėgumas - Viešojo administravimo institucijų

veiklos ir valstybės tarnautojų darbo reglamentavimas

- Lobizmas

- Informacijos sklaida - Geroji praktika - Tarptautiniai ryšiai - Tarnautojų

kompetencijos

- Vadovų palaikymas

10

paklausai yra labai ribotos, kadangi ji yra lemiama kitų šalių (paramos gavėjų)

poreikių ir Europos Komisijos politikos. Tuo tarpu Lietuva neturi priemonių,

įgalinančių ją ženkliai keisti kurį nors iš šių veiksnių pagal savo poreikius. Dėl šios

priežasties tyrime tik bendrais bruožais aptariama Dvynių programos paklausos

pusė, daugiausia dėmesio skiriant pasiūlos pusės analizei.

Pasiūlos pusė yra susijusi su Dvynių programos funkcionavimu Lietuvoje. Tai –

pagrindinis tyrimo objektas, todėl čia veikiančių veiksnių analizei skiriama

daugiausiai dėmesio. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos šalies dalyvavimo Dvynių

programoje aktyvumui ir sėkmingumui, yra dviejų tipų – instituciniai ir sisteminiai.

Sisteminiu lygiu daugiausia įtakos turi:

Vystomojo bendradarbiavimo politika. Sėkmingai įgyvendinama

šalies vystomojo bendradarbiavimo politika, apimanti aktyvų dalyvavimą

teikiant dvišalę ar daugiašalę paramą, humanitarinę pagalbą ir kitas

priemones, skatina šalies viešojo administravimo institucijas perduoti

turimą gerąją patirtį kitoms šalims, suteikia tokios veiklos patirties,

leidžia užmegzti ir palaikyti tarptautinius ryšius. Taigi Vystomojo

bendradarbiavimo politika yra vienas svarbiausių strateginių paramos

teikimo kitoms šalims pagal Dvynių programą motyvų, todėl daro didelę

įtaką šalies institucijų dalyvavimo Dvynių programoje aktyvumui ir

sėkmingumui.

Teisinis reglamentavimas. Valstybės tarnautojų, dalyvaujančių Dvynių

programos projektuose, išvykos, išvykų apmokėjimas, valstybės

tarnautojų pakeitimas, taip pat projektų lėšų valdymas ir

administravimas bei kiti su Dvynių projektais susiję veiksmai yra

reglamentuojami nacionalinių teisės aktų. Šių teisės aktų aiškumas ir

palankumas tarptautiniuose projektuose dalyvaujančioms institucijoms ar

jų darbuotojams yra svarbus aktyvaus dalyvavimo Dvynių programoje

veiksnys.

Valstybės tarnybos pajėgumas ir motyvacija. Viešojo

administravimo institucijoms dalyvaujant paramos kitoms šalims teikimo

projektuose, jų tarnautojai ir darbuotojai, atlikdami tiesiogines savo

funkcijas, dalį laiko taip pat turi skirti šių projektų veikloms įgyvendinti.

Todėl dalyvavimo aktyvumui ir sėkmingumui didelę įtaką daro valstybės

tarnybos pajėgumas, .t.y. kiek žmonių dirba valstybės tarnyboje bei koks

jų darbo krūvis, taip pat jų motyvacija prisiimti papildomų užduočių.

Lobizmas. Sėkmingam dalyvavimui Dvynių programoje įtakos taip pat

turi šalies gebėjimas (iš anksto) įtikinti potencialius paramos gavėjus, jog

būtent jos institucijų geroji praktika yra pati naudingiausia. Kitaip tariant,

vienas iš lemiamų veiksnių gana dažnai yra šalies diplomatinės ir

lobistinės veiklos sėkmingumas.

Instituciniu lygiu daugiausia įtakos turi:

Informacijos sklaida. Pirminis veiksnys, darantis įtaką viešojo

administravimo institucijų sprendimui dalyvauti Dvynių programoje, yra

informacijos apie Dvynių programą (apie dalyvavimo galimybes, projektų

atranką, reglamentavimą ir t.t. ) prieinamumas. Be to, sėkmingam

dalyvavimui programoje ne mažiau svarbi yra iš anksto žinoma

informacija apie potencialių paramos gavėjų poreikius.

Geroji praktika. Norėdama aktyviai ir sėkmingai dalyvauti Dvynių

programoje kaip paramos teikėja, šalis (jos institucijos) turi pasiūlyti

tinkamas ekspertines žinias tam tikroje viešosios politikos srityje. Geroji

11

praktika sudaro palankias sąlygas laimėti atranką ir sėkmingai įvykdyti

projektą (laiku pasiekti kokybiškų rezultatų). Geroji praktika gali būti

apibrėžiama pagal įvairius kriterijus (pavyzdžiui, aukštas tarnautojų

profesionalumas, geri viešosios politikos rezultatai, pažangus valdymo

procesas ir pan.).

Tarptautiniai ryšiai. Didelę reikšmę šalies aktyvumui dalyvaujant

paramos teikimo kitoms šalims projektuose daro jos institucijų

tarptautiniai ryšiai. Institucijos, palaikančios intensyvius tarptautinius

ryšius, yra labiau linkusios dalyvauti tarptautiniuose projektuose, nes

joms lengviau susirasti užsienio partnerius, be to, jų tarnautojai turi

daugiau tarptautinio bendradarbiavimo patirties.

Tarnautojų kompetencijos. Dalyvavimo Dvynių programoje sėkmei itin

didelę įtaką turi valstybės tarnautojų ir kitų institucijų darbuotojų

kompetencijos, t.y. tam tikros viešosios politikos ar valdymo srities žinios

(būtina sąlyga gerajai institucijos praktikai perduoti), bei jų bendrosios

kompetencijos, tokios kaip užsienio kalbų žinios, skaitmeninis

raštingumas, projektų valdymo ir administravimo gebėjimai ir pan.

Vadovų palaikymas. Sprendimus tiek dėl viešojo administravimo

institucijų, tiek dėl atskirų ekspertų dalyvavimo Dvynių programoje

paprastai priima tų institucijų ar jų padalinių vadovai. Todėl vadovų

palaikymas yra specifinis, tačiau svarbus veiksnys, darantis įtaką

institucijos ir jos ekspertų dalyvavimo Dvynių programoje aktyvumui.

Kiekvieno iš išvardintų sisteminių ir institucinių veiksnių įtaka Lietuvos

institucijų dalyvavimo Dvynių programoje, teikiant paramą kitoms šalims,

aktyvumui ir sėkmingumui detaliai analizuojama 3.2. poskyryje.

Atliekant tyrimą naudojami toliau išvardinti tyrimų metodai:

Literatūros ir teisės aktų analizė – nagrinėjami oficialūs Europos Komisijos

išleisti dokumentai, reglamentuojantys Dvynių projektų įgyvendinimą. Taip pat

analizuojami Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai, apibrėžiantys

valstybės tarnautojų, dalyvaujančių įgyvendinant Dvynių projektus, statusą,

darbo užmokesčio mokėjimo ypatumus ir kitus teisinius dalyvavimo Dvynių

programoje aspektus. Nagrinėjamos Dvynių programos vertinimo ir kitos

analitinės studijos, susijusios su Dvynių programa (žr. Literatūros ir šaltinių

sąrašą).

Reprezentatyvi Lietuvos viešojo administravimo institucijų apklausa

(toliau – apklausa) - šiuo metodu siekiama surinkti kiekybinių duomenų apie

Lietuvos viešojo administravimo institucijų bei jų darbuotojų dalyvavimo

Dvynių programoje, teikiant paramą kitoms šalims, patirtį bei potencialą.

Apklausiamos tiek dalyvavusios, tiek nedalyvavusios Dvynių programoje

(teikiant paramą kitoms šalims) institucijos. Šis metodas ypač svarbus, norint

kiekybiškai pagrįsti tyrimo rezultatus. Apklausa vyko 2007 m. spalio mėnesį. Į

klausimus atsakė 51 institucijos atstovas.

Giluminiai interviu – šiuo metodu siekiama surinkti kokybinės informacijos

apie dalyvavimo Dvynių projektuose problemas bei galimybes, taip pat pagilinti

žinias, gautas atlikus Lietuvos viešojo administravimo institucijų apklausą.

Svarbiausia tikslinė giluminių interviu grupė – valstybės tarnautojai, teikę

Dvynių paramą užsienyje, taip pat valstybės tarnautojai dirbę su Dvynių

projektais Lietuvoje, teikę paraiškas Dvynių projektams arba planuojantys

1.3. Tyrimo metodai

12

ateityje dalyvauti Dvynių projektuose. Giluminiai interviu buvo atlikti ir su

užsienio šalių ekspertu, dalyvavusiu įgyvendinant Dvynių projektus Lietuvoje,

bei Dvynių programą koordinuojančių institucijų atstovais. Tyrimo metu iš viso

buvo atlikta 17 interviu (interviu sąrašas pateikiamas 2 priede).

Anketinė ES naujųjų šalių narių Dvynių projektų koordinatorių (NCP)

apklausa (toliau NCP apklausa) - šia apklausa siekiama gauti informacijos

apie Dvynių projektų koordinavimo ir administravimo sistemas,

reglamentavimo ypatumus ir pan. vienuolikoje naujųjų ES šalių narių

(neskaitant Lietuvos). Gauta informacija naudojama užsienio šalių patirties,

teikiant paramą pagal Dvynių programą, apžvalgai pagilinti. Į apklausos

klausimus atsakė 7 iš 11 šalių.

Atvejo studijos – siekiant kokybiškai išnagrinėti užsienio šalių patirtį, buvo

atlikta Prancūzijos atvejo studija ir papildomai atlikta Airijos atvejo apžvalga.

13

2. UŽSIENIO PATIRTIES APŽVALGA

Šiame skyriuje pateikiama Dvynių programos įgyvendinimo apžvalga.

Pirmiausia analizuojamos aktualiausios Dvynių programos tendencijos. T uomet

detaliau nagrinėjamas senųjų ES šalių narių dalyvavimas programoje 7: Dvynių

projektų įgyvendinimo ir koordinavimo ypatumai, skirtingos dalyvavimo

strategijos.

Nuo Dvynių programos pradžios 1998 m. iki 2006 m. iš viso įgyvendinti 1197

Dvynių projektai pagal PHARE ir Pereinamojo laikotarpio priemones bei 90

Dvynių projektų pagal CARDS programą.8 Pažymėtina, jog Europos Komisija

neteikia statistinių duomenų apie trumpalaikius Dvynių projektus, todėl

egzistuoja tokios informacijos trūkumas. Iki 2004 m. paramą pagal Dvynių

programą teikė 14 tuometinių senųjų ES šalių narių9, o kartu su ES plėtra tokia

galimybė atsivėrė ir 10 naujųjų ES šalių narių. 2007 m. prie šalių, galinčių

teikti paramą pagal Dvynių programą, prisijungė Bulgarija ir Rumunija.

Teikiant pasiūlymus Dvynių projektams tarp senųjų ES šalių narių aktyviausiai

dalyvauja didžiosios valstybės - Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija,

Ispanija, Olandija, Italija (žr. 2.1.1. pav.). Tokios tendencijos implikuoja, jog

dalyvavimo Dvynių programoje aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo viešojo

administravimo sistemos dydžio, jos pajėgumų. Tuo tarpu mažesnės ES šalys

narės savarankiškai teikia mažiau pasiūlymų, dažniau projektuose dalyvauja

kaip jaunesnieji partneriai.

2.1.1. pav. Senųjų ES šalių narių teikti Dvynių pasiūlymai 1998-2006 m. (PHARE,

Pereinamojo laikotarpio priemonė ir CARDS) 708

517

418374

321 308278

199 189

131

40 29

345

0

100

200

300

400

500

600

700

DE FR UK ES NL IT EL AT SE DK FIN IRL BE

Iš viso: 3879

Šaltinis: European Commission. Twinning and Sigma coordination team, Institution building unit. Twinning: key facts and figures. May, 2007. Pastabos: (1) neįtraukti trumpalaikiai Dvynių projektai; (2) 2006 m. Dvynių projektų atranka dar vyksta.

7 Nagrinėti naujųjų ES šalių narių dalyvavimo Dvynių programoje statistiką nėra tikslinga, nes dėl mažo

atvejų skaičiaus (šios šalys teikti Dvynių paramą turi teisę vos trejus, o Bulgarija ir Rumunija vos vienerius metus) apibendrinimai būtų nepagrįsti. Be to, tyrimo metu buvo pastebėta, kad skirtingų šaltinių pateikiami statistiniai duomenys skiriasi, pavyzdžiui, pagal Europos Komisijos pateikiamą informaciją, Lietuvoje 2004 -2006 m. buvo įgyvendintas tik vienas Dvynių projektas, tuo tarpu Lietuvos institucijų suteikta informacija rodo, kad tuo laikotarpiu vyko/buvo pradėti įgyvendinti 3 Dvynių projektai. Šio tyrimo metu nebuvo numatyta rinkti statistinę informaciją apie kitų ES šalių dalyvavimą Dvynių programoje, todėl nėra galimybės palyginti visų ES šalių narių dalyvavimo Dvynių p rogramoje aktyvumo bei sėkmingumo rodiklius, remiantis patikimais duomenimis.

8 European Commission. Twinning and Sigma coordination team, Institution building unit. Twinning: key facts and figures. May, 2007. Pastabos: (1) duomenys iki 2007 m. gegužės mėn.(2) neįtraukti Trumpalaikių Dvynių projektai; (3) 2006 m. kai kurių Dvynių projektų atranka dar vyksta.

9 Liuksemburgas dėl savo specifikos Dvynių paramos projektuose nedalyvauja (itin maža šalis, nėra administracinių resursų).

2.1. ES šalių narių dalyvavimas Dvynių programoje: pagrindinės tendencijos

14

Priklausomai nuo metų, laimėtų pasiūlymų procentas senosiose ES valstybėse

narėse vidutiniškai svyruoja nuo 14% iki 63%. 1998-2006 m. iš visų teiktų

pasiūlymų vidutiniškai pasirinkta 39% arba 1 iš 3 teiktų. Nors negalima išskirti

absoliučių šalių lyderių ar visiškai nesėkmingai dalyvaujančių šalių,

nagrinėjamu laikotarpiu santykinai prastesni rezultatai buvo Pietų Europos

šalyse – Portugalijoje, Graikijoje, Italijoje, taip pat Belgijoje. Tuo tarpu sąrašo

viršuje figūruoja Airija, Didžioji Britanija, Vokietija, Suomija ir Švedija (žr.

2.1.3. pav.).

2.1.3. pav. Senųjų ES šalių teiktų Dvynių projektų pasiūlymų sėkmingumas 1998-2006 m. (vidurkis %) (PHARE, Pereinamojo laikotarpio priemonė ir CARDS)

Šaltinis: Paruošta pagal European Commission Twinning Coordination Team duomenis, 2007.

Dažniausiai Dvynių projektuose šalys narės dalyvauja savarankiškai be

partnerių arba kaip vadovaujantys/jaunesnieji partneriai valstybių

konsorciumuose (dalyvavimo modeliai yra detalizuoti 1 priede).

Vadovaujančiam partneriui konsorciume atitenka pagrindinė atsakomybė už

projektą, jis paskirsto biudžetą, atlieka organizacinius darbus, o jaunesnysis

partneris įgyvendina vieną ar kelias sutartas užduotis. Jaunesniojo partnerio

vaidmuo gali būti palankesnis mažesnėms šalims narėms, kurių valstybės

tarnyboje nėra pakankamai žmogiškųjų išteklių dideliems Dvynių projektams

įgyvendinti. Tokią tendenciją galima įžvelgti 2.1.5 pav. pateikiamuose

duomenyse. Kita vertus, Danijos ir Suomijos, kurios santykinai dažnai

dalyvauja Dvynių programoje kaip vadovaujantys partneriai, pavyzdys rodo,

kad ir mažesniosios šalys gali aktyviai ir sėkmingai dalyvauti Dvynių

programoje.

2.1.5. pav. Senosios ES šalys narės pagal statusą Dvynių projektuose (vadovaujantis partneris/jaunesnysis partneris) 1998 – 2006 m. (PHARE, Pereinamojo laikotarpio priemonė ir CARDS)

261

154145

94109

6374

49 5042

26

7 2 0

82

59 6457

32

53

2841

2821 25

184 3

0

50

100

150

200

250

DE FR UK NL ES AT IT SE DK FIN EL IRL BE PT

Vadovaujantis partneris

Jaunesnysis partneris

Šaltinis: Paruošta pagal European Commission Twinning Coordination Team duomenis 2004, 2005, 2006.

15

Šioje dalyje pristatoma skirtingų ES valstybių dalyvavimo Dvynių programoje

strategijos, analizuojami alternatyvūs programos koordinavimo modeliai,

aptariami skirtingi Dvynių projektų administravimo būdai.

Dalyvavimo Dvynių programoje strategija

ES valstybių praktikoje egzistuoja dvi skirtingos strategijos, kaip šalis gali siekti

teikti Dvynių paramą – pasyvi (tradicinė) ir aktyvi (lobistinė).

Pasyvios strategijos atveju šalis narė pradeda pasirengimą teikti Dvynių

paramą tuomet, kai oficialiai paskelbiami projektų aprašymai (angl. project

fiche) arba kvietimai teikti siūlymus. Tuomet šalis narė informaciją persiunčia

savo suinteresuotoms institucijoms, kurios parengia pasiūlymą ir laukia

paramos gavėjos sprendimo. Tai tradicinis dalyvavimo būdas,

reglamentuojamas Dvynių vadove, tačiau santykinai retai taikomas praktikoje.

Daugiausiai tokio dalyvavimo pavyzdžių pasitaiko naujosiose ES šalyse narėse.

Daug dažniau ES šalys narės pasirengimą Dvynių projektams pradeda dar prieš

oficialų projektų aprašymų paskelbimą. Neretai jos netgi padeda šaliai paramos

gavėjai parengti projekto aprašymą. Pasak Dvynių eksperto iš Prancūzijos,

didžioji dalis šalių paramos gavėjų institucijų net nežino, jog egzistuoja tokia

Dvynių paramos gavimo galimybė, todėl pirmoji užduotis ES šalims narėms yra

informuoti ir įtikinti jas dalyvauti. Šalis, prisidėjusi rengiant Dvynių projekto

aprašymą, be abejonės, turi didelių pranašumų dalyvaujant konkurse. Reikia

pripažinti, jog daugeliu atvejų šalis paramos gavėja dar gerokai prieš projektų

pasiūlymų vertinimą žino, kokią šalį pasirinks. Tačiau tokiai strategijai

įgyvendinti reikalinga itin aktyvi ES šalies lobistinė veikla, pirmiausia

įgyvendinama per diplomatinius kanalus.

Neretai institucijos tarpusavio bendradarbiavimą pradeda daug smulkesnių

dvišalių paramos projektų pagrindu, kurie vykdomi kaip užsienio politikos dalis.

Tokios strategijos naudojimą puikiai iliustruoja Danijos pavyzdys, kuomet šios

šalies vyriausybės finansuoti dvišalio bendradarbiavimo projektai Lietuvoje

vėliau padėjo laimėti keletą Dvynių projektų aplinkos apsaugos ir žemės ūkio

srityse. Panašios taktikos imasi ir kitos ES narės. Pavyzdžiui, Prancūzijos

partneriai, prieš pradėdami Dvynių projektą Serbijoje, šioje šalyje vykdė kelis

dvišalės paramos projektus, kurių metu buvo organizuoti studijų vizitai į

Prancūziją10. Panašių veiksmų pradeda imtis ir Lietuva - 2007 m. geležinkelių

srityje lietuviai kartu su prancūzų partneriais pradėjo stiprinti abipusius ryšius

su atitinkamomis institucijomis Ukrainoje. Lietuvos premjeras ir susisiekimo

viceministras jau lankėsi Kijeve, kur pristatė Lietuvos ir Prancūzijos patirtį

geležinkelių srityje įgyvendinant Dvynių projektus11. Tikimasi, jog tai bus

tolesnio bendradarbiavimo, taip pat ir įgyvendinant Dvynių projektus, pradžia.

Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad ES šalis, siekianti sėkmingai dalyvauti

Dvynių programoje, turi ne tik turėti gerosios praktikos atitinkamoje srityje,

10 Pokalbis su LR Vyriausybės Kanceliarijos strateginio planavimo ir viešojo administravimo departamento

direktoriumi, 2007 07 19. 11LR Susisiekimo ministerija, Naujienos, Plėtojami transporto ryšiai su Ukraina.

http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&DL=L&TopicID=12&ArticleID=3254&Page=8&Page2=0&Action=0&SearchTXT=

2.2. Dvynių projektų koordinavimo ir administravimo modeliai užsienio šalyse

http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&DL=L&TopicID=12&ArticleID=3254&Page=8&Page2=0&Action=0&SearchTXT


16

bet ir sumaniai ją „reklamuoti“ užsienio šalyse. Praktika rodo, jog tai gali turėti

daug įtakos galutiniam paramos gavėjų sprendimui.

Dvynių programos koordinavimo modeliai

Dvynių vadove pabrėžiama, jog ES šalies narės Dvynių projektų koordinatorius

yra pagrindinis komunikacijos su Europos Komisija kanalas, o jo vaidmuo itin

svarbus skatinant, plėtojant ir koordinuojant įvairius Dvynių programos

procesus. Dvynių vadove minimos šios pagrindinės ES šalies narės Dvynių

projektų koordinatoriaus funkcijos:

komunikac ijos tarp ES šalies narės ir Europos Komisijos užtikrinimas; ryšių

su kitų ES šalių Dvynių projektų koordinatoriais ir su šalimis paramos

gavėjomis palaikymas;

informacijos apie Dvynių programą ministerijoms ir kitoms viešojo

administravimo institucijoms sklaida; šių institucijų konsultavimas, joms

rengiantis dalyvauti Dvynių programoje bei pasirašant susijusius

susitarimus;

visų su Dvynių programa susijusių veiklų koordinavimas ES šalyje; bendrų

administracinių problemų, kylančių įgyvendinant Dvynių projektus,

sprendimas;

pagalba institucijoms, kilus problemų derybų su kitų ES šalių institucijomis

dėl bendradarbiavimo (konsorciumų kūrimo) teikiant paramą trečiosioms

šalims metu;

Dvynių projektų pasiūlymų peržiūra ir šių pasiūlymų pateikimas šalims

paramos gavėjoms (konkursinei atrankai);

dalyvavimas Europos Komisijos ir šalių paramos teikėjų bei paramos gavėjų

Dvynių projektų koordinatorių susitikimuose;

pusiau viešųjų institucijų, pageidaujančių gauti įgaliotosios institucijos (angl.

mandated body)12 statusą, kuris leistų teikti paramą kitoms šalims pagal

Dvynių programą, pateiktos informacijos tikslumo ir teisingumo

tvirtinimas13.

Dvynių projektų koordinatoriai skirtingose valstybėse veikia skirtingo lygmens

centrinės vykdomosios valdžios institucijose (Ministro Pirmininko kanceliarijoje

arba atskirose ministerijose), kartais šios funkcijos perduodamas atskirai

agentūrai/institucijai, kuri nėra centrinės vykdomosios valdžios dalis. Taip pat

galimi atvejai, kuomet Dvynių projektų koordinatorius veikia

bendradarbiaudamas su atskira agentūra/institucija. Kiekvienoje ES šalyje

veikia skirtinga sistema, kuri priklauso nuo tos šalies specifikos, viešojo

sektoriaus ypatybių, susiformavusių santykių tarp valdžios institucijų.

Prahos Tarptautinių santykių institutas tyrime “Twinning Projects: Analysing

the Experience of „Old“ EU Member States and Evaluating Benefits of Twinning

Out for the Czech Republic”14 išskyrė 6 Dvynių projektų koordinavimo modelius,

12 Įgaliotoji institucija yra pusiau vieša institucija, įgaliota teikti paramą kitoms šalims pagal Dvynių

programą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir valstybinės institucijos. ES šalys narės gali teikti pasiūlymus dėl įgaliotosios institucijos statuso suteikimo konkrečiai institucijai. Kiekvienu atveju dėl šio statuso suteikimo sprendžia Europos Komisijos Vyriausioji valdyba (angl. Commission Headquarters). Įgaliotojų institucijų visose ES šalyse sąrašas (angl. List of Mandated Bodies) pateikiamas Europos Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/mandated_bodies_march2007_en.pdf

13 European Commission. Institution Building in the Framework of European Enion Eolicies. Common Twinning Manual. May 2007, p.20. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf

14 Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic . Prague, 2006.

http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/mandated_bodies_march2007_en.pdf


17

apibrėžiančius Dvynių projektų koordinatoriaus vaidmenį ir vietą viešojo

administravimo sistemoje. Pateikiami modeliai atspindi senųjų ES šalių narių ir

Čekijos Dvynių koordinavimo sistemas.

Dvynių projektų koordinatorius - specialus Užsienio reikalų ministerijos

padalinys

Šis modelis taikomas, Belgijoje ir Danijoje. Didžiausias pranašumas Dvynių

projektų koordinatoriui veikiant Užsienio reikalų ministerijoje – užsienio

politikos ekspertizės ir Dvynių projektų sujungimas. Užsienio reikalų ministerija

paprastai turi pakankamai informacijos apie šalį paramos gavėją ir dažnai

naudojasi ambasadų paslaugomis, todėl toks bendradarbiavimas itin

palengvina Dvynių projektų koordinavimą. Pagrindinis šio modelio trūkumas -

administracinio lankstumo stokos grėsmė ir tiesioginio ryšio praradimas su

finansus koordinuojančiomis institucijomis (pvz., Finansų ministerija), kadangi

jų vaidmuo svarbus svarstant šalies biudžetą, nes su Dvynių projektais

susijusias veiklas dažnai reikia subsidijuoti.

Dvynių projektų koordinatorius įsikūręs Užsienio reikalų ministerijoje, tačiau

deleguojantis dalį funkcijų agentūrai

Tai Ispanijoje, Olandijoje, Austrijoje taikomas modelis. Dvynių projektų

koordinatorius yra įsikūręs Užsienio reikalų ministerijoje, tačiau administracinio

pobūdžio užduotys perduotos agentūrai. Agentūra gali būti įsteigta būtent

Dvynių projektams administruoti, įkurta Finansų ministerijoje arba būti

nepriklausomas, mažas vykdomasis biuras, skirtas Dvynių administravimui bei

bendradarbiavimui su kitomis institucijomis. Vis dėlto išlieka rizika, jog kai

kurie veiksmai būtų koordinuojami paraleliai, o pats administravimas taptų

pernelyg apsunkintas. Ispanijos atveju, kuris bus aptartas toliau, Dvynių

projektų koordinatorius atlieka tik koordinavimo funkcijas, o administracinius

reikalus tvarko agentūra. Tai užtikrina aiškų funkcijų pasidalinimą ir

efektyvesnį jų atlikimą.

Dvynių projektų koordinatorius įsikūręs atskiroje agentūroje

Toks modelis būdingas Airijai ir Švedijai, kuriose Dvynių projektų

koordinatoriaus funkcijos buvo perkeltos iš Finansų ministerijos į atskiras

agentūras. Pasirinkus šį modelį, galima naudotis agentūros žmogiškaisiais

ištekliais, informacinių technologijų, technine ir kita infrastruktūra. Problemų,

taikant šį modelį, gali kilti dėl teisinės bazės keitimo būtinybės. Airijos Dvynių

projektų koordinatorius ne tik atlieka Europos Komisijos nustatytas funkcijas,

bet taip pat rengia valstybės tarnautojų mokymus bei Dvynių programos

pristatymus. Kadangi agentūra savarankiškai atsako už Dvynių projektų

koordinavimą, ji gali prisiimti papildomų funkcijų.

Dvynių projektų koordinatorius – specialus Finansų ministerijos padalinys

Toks modelis veikia Čekijoje, taip pat anksčiau buvo taikomas Airijoje. Veikiant

Finansų ministerijoje, už Dvynių projektų koordinavimą atsakingi darbuotojai

turėtų koncentruotis tik ties savo veikla ir neprisiimti papildomų pareigų,

kadangi tik tokiu būdu gali būti užtikrintas efektyvus darbas. Šio modelio rizika

susijusi su tuo, jog Finansų ministerija gali neturėti pakankamai stipraus

mandato koordinuoti Dvynių projektus. Čekijos Finansų ministerija pabrėžia,

jog jų Dvynių projektų koordinatorius artimai bendradarbiauja su kitomis

ministerijomis ir socialiniais partneriais. Kartą per metus, jei reikalinga,

organizuojami susitikimai, kuriuose dalyvauja verslo asociacijos bei prekybos

sąjungos.15

http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5EBD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en

15Čekijos Respublikos Finansų ministerija, http://www.mfcr.cz/cps/rde/xchg/mfcr/hs.xsl/meo_oecd_vyrzpravy_26972.html



http://www.mfcr.cz/cps/rde/xchg/mfcr/hs.xsl/meo_oecd_vyrzpravy_26972.html

18

Dvynių projektų koordinatorius įsikūręs Finansų ministerijoje, bet deleguojantis

dalį funkcijų agentūrai

Geriausias šio modelio pavyzdys – Vokietija. Kadangi Dvynių projektai yra

susiję su ekonominiais santykiais ir kontraktais, Finansų ministerijos patirtis

yra naudinga dėl techninės pagalbos programoms ir kompetencijos biudžeto

bei ekonominių reikalų srityse. Tuo tarpu projektų valdymo kompetencijos ir

žmogiškųjų išteklių klausimai (neįskaitant ekspertinės veiklos) perduodami

agentūrai. Neigiamas šio modelio aspektas yra galimas agentūros pavaldumo

nepastovumas, kintant politiniams prioritetams. Dėl tos priežasties gali

prasidėti varžytuvės tarp skirtingų ministerijų dėl Dvynių projektų

koordinatoriaus ir agentūros priežiūros. Galiausiai gali atsirasti įstatymų

leidybos poreikis.

Vokietijos atveju kaip Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijos įvardinamas

institucijų skatinimas dalyvauti ES finansuojamose bendradarbiavimo

programose bei ilgalaikių Dvynių patarėjų mokymas/konsultavimas, jiems

rengiantis darbui valstybėje paramos gavėjoje.16 Tuo tarpu GTZ (Vokietijos

techninės pagalbos agentūra) yra pagrindinė institucija, padedanti Dvynių

projektų koordinatoriui atlikti informacijos sklaidos ir koordinavimo užduotis:

atnaujina ekspertų duomenų bazę, talpina į interneto svetaine projektų

aprašymus, pataria institucijoms pristatant projektų pasiūlymus bei ruošiant

sutartis. Taip pat GTZ bent du kartus per metus organizuoja seminarus

ilgalaikiams Dvynių patarėjams.17

Dvynių projektų koordinatorius įsikūręs Ministro pirmininko kanceliarijoje.

Veikimas premjero biure, kaip Prancūzijoje, leidžia Dvynių projektų

koordinatoriui vaidinti tikrą tarpministerinio koordinatoriaus vaidmenį. Be to,

koordinatorius turi daugiau politinių svertų, nei būdamas ministerijoje, kadangi

padaro Dvynių projektus prioritetiniais ministerijų vadovybėms, joms

pavaldžioms įstaigoms ir kitiems Dvynių projektų dalyviams. Dvynių projektų

koordinatoriui tenka mažiau valdymo atsakomybės, kadangi tuo užsiimtų kitos

ministerijos. Prancūzijos atveju Dvynių projektų koordinatorius, dirbantis

Ministro Pirmininko Generalinio Sekretoriato Tarpministeriniame komitete,

siunčia su Dvynių programa susijusią informaciją ministerijoms, tikrina

projektų pasiūlymų atitikimą formaliems reikalavimams. Tuo tarpu ministerijos

darbuotojai patys parengia Dvynių projekto pasiūlymą, o jį laimėjus, vykdymas

dažniausiai perduodamas agentūrai (esančiai prie ministerijos ar tai, su kuria

bendradarbiaujama), kurių Prancūzijoje esama daug.18

Studijos “Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member

States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic”

rengėjai, atsižvelgdami į specifines struktūrines bei politines Čekijos sąlygas,

nustatė, jog geriausias bei efektyviausias Dvynių projektų koordinavimo

modelis šiai valstybei būtų trečiasis (koordinatorius įsikūręs agentūroje), tuo

tarpu antrasis modelis (koordinatorius veikiantis Užsienio reikalų ministerijoje,

bet dalį funkcijų deleguojantis agentūrai) galimas kaip antras geriausias

pasirinkimas. Šiuo metu Dvynių projektų koordinatorius Čekijoje vis dar veikia

Finansų ministerijoje, o duomenų apie jo perkėlimą į agentūrą nėra

informacijos.

16Vokietijos federalinė Ekonomikos ir technologijos ministerija

http://w w w .bmw i.de/BMWi/Navigation/europa,did=144436.html 17 Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member

States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic . Prague, 2006. http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5EBD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en

18 ES Dvynių programos koordinatorės ataskaita Nr. 72-14 apie komandiruotę į Prancūzijos valstybės institucijas ES techninės paramos klausimais, 2005 rugsėjo 29-30 d.

http://www.bmwi.de/BMWi/Navigation/europa,did=144436.html



19

2.2.1. lentelė. Dvynių projektų koordinavimo modeliai

1 modelis. Dvynių projektų koordinatorius - specialusis Užsienio reikalų ministerijos padalinys (Belgija, Danija)

Privalumai Trūkumai

Užsienio politikos ekspertizės įtraukimas Galima operacinio lankstumo stoka Ribotos galimybes įvardinti prioritetus

bei daryti įtaką institucijų dalyvavimui projektuose

2 modelis. Dvynių projektų koordinatorius įsikūręs Užsienio reikalų ministerijoje, bet deleguojantis funkcijas agentūrai (Ispanija, Olandija, Austrija)

Privalumai Trūkumai Išsaugomas Finansų ministerijos

įsitraukimas Veiksmų dubliavimasis Galimas apsunkintas administravimas

3 modelis. Dvynių projektų koordinatorius įsikūręs atskiroje agentūroje (Airija, Švedija)

Privalumai Trūkumai Naudojimasis agentūros žmogiškaisiais

ištekliais, informacinių technologijų, technine ir kita infrastruktūra

Agentūros įsteigimo problemos dėl įstatymų leidybos lėtumo.

Galimybių koordinuoti įvairių valstybės institucijų veiklą nebuvimas

Galimybių įvardinti prioritetus nebuvimas

4 modelis. Dvynių projektų koordinatorius – specialusis Finansų ministerijos padalinys (Čekija, anksčiau Airija)


Už finansus atsakingų atstovų dalyvavimas

Papildomos pareigos Dvynių komandai gali lemti neefektyvumą

Finansų ministerija gali neturėti stipraus mandato koordinuoti Dvynių projektus (kaip iš dalies ir Užsienio reikalų ministerija)

5 modelis. Dvynių projektų koordinatorius įsikūręs Finansų ministerijoje, bet deleguojantis paslaugas agentūrai (Vokietija)


Naudinga Finansų ministerijos patirtis ir kompetencija

Galimas agentūros perėjimas nuo vienos ministerijos prie kitos keičiantis politinei situacijai

Galimos ministerijų varžytuvės dėl Dvynių projektų koordinatoriaus ir agentūros priežiūros

Papildomų įstatymų leidybos poreikis

6 modelis. Dvynių projektų koordinatorius įsikūręs Vyriausybėje. (Prancūzija)


Projektų koordinatorius vaidina tarpministerinį vaidmenį, turi daugiau politinių svertų

Koordinatoriui tenka mažiau valdymo atsakomybės dėl kitų ministerijų indėlio

--

Atlikus naujųjų ES šalių Dvynių projektų koordinatorių apklausą19, surinkta

informacija apie Dvynių projektų koordinatorius ir jų vykdomas funkcijas.

Dvynių projektų koordinatoriai naujosiose ES šalyse daugiausiai orientuojasi į

Dvynių vadove įvardintų funkcijų vykdymą. Jų veiklos intensyvumas ženkliai

priklauso nuo šalies institucijų aktyvumo dalyvaujant Dvynių programoje.

Daugelis apklaustų šalių nurodė, kad vykdo Dvynių pasiūlymų pirminę peržiūrą

prieš juos pateikiant Europos Komisijai, teikia pasiūlymus konkursinei atrankai,

teikia pagalbą projektų įgyvendinimo metu. Kaip nurodė Latvijos atstovas, šios

paslaugos teikiamos pagal poreikį, t.y. kai esama Dvynių pasiūlymų ar kai

iškyla problemų projektus įgyvendinant. Dvynių projektų koordinatoriai taip pat

dalyvauja Europos Komisijos rengiamuose susitikimuose (kartą per metus ar

19 NCP apklausos klausimyną užpildė 7 šalys iš 11, kurioms buvo siųstas apklausos klausimynas (Lietuva į

apklausą nebuvo įtraukta): Latvija, Estija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, tuo tarpu Kipras atsiuntė tik schemą, kurioje pavaizduota Dvynių projektų koordinatoriaus vieta viešojo administravimo sistemoje.

20

rečiau) bei teikia informaciją šalies institucijoms apie Dvynių programą.

Papildomas funkcijas (pavyzdžiui, mokymus apie Dvynių projektų rengimą ar

pasiūlymų teikimą dėl Dvynių programos įgyvendinimo efektyvumo) daugumos

naujųjų ES šalių Dvynių projektų koordinatoriai vykdo retai arba nevykdo.

Mokymus dažnai arba labai dažnai, remiantis apklausos duomenimis, vykdo

Vengrija ir Estija. Kaip papildomą funkciją Latvija nurodė Dvynių projektų

pasiūlymus rengiančių institucijų konsultavimą.

Dvynių projektų koordinatorius naujosiose ES šalyse paprastai yra įsikūręs

Ministro Pirmininko kanceliarijoje arba Finansų ministerijoje. Pastebėtina, kad

nei vienoje šalyje Dvynių projektų nekoordinuoja Užsienio reikalų ministerija

(žr. 2.2.2 lentelę). Naujosios šalys narys nėra aktyvios paramos teikimo

dalyvės (Bulgarija jos dar apskritai neteikė), todėl Dvynių programos

koordinavimo modeliai dar nėra visur tvirtai nusistovėję (pavyzdžiui, NCP

apklausos metu Rumunija nurodė, kad šiuo metu yra svarstoma, kaip tobulinti

Dvynių projektų koordinavimo sistemą).

2.2.2. lentelė. Dvynių projektų koordinatoriaus vieta naujosiose ES valstybėse narėse.

Ministro

Pirmininko kanceliarija

Užsienio reikalų ministerija

Finansų ministerija

Kita

Bulgarija

Kipras

Čekija

Estija

Latvija

Vengrija National Development Agency

Malta

Lenkija

Rumunija

Slovakija

Slovėnija

Šaltinis: Paruošta pagal NCP apklausos duomenis ir Europos Komisijos informaciją.

Dvynių projektų administravimo modeliai

Galima išskirti tris Dvynių projektų administravimo modelius:

- Centralizuotą: kai Dvynių projektus rengia ir administruoja viena

agentūra;

- Decentralizuotą: kai projektus rengti padeda šakinės agentūros,

sukurtos prie ministerijų ir žinybų, arba privačios agentūros ir

konsultacinės firmos;

- Savarankišką: kai šalies narės viešojo administravimo institucija ar

įstaiga pati rengia projektą bei atlieka finansinę projekto apskaitą.

Centralizuotos administravimo sistemos atveju viešojo administravimo

institucijoms, įgyvendinančioms Dvynių projektus, tenka daug mažesnis darbo

krūvis, o Dvynių pasiūlymai parengiami žymiai profesionaliau. Taip pat Dvynių

partneriams tenka mažiau projekto administravimo užduočių. Puikus tokios

centralizuotos sistemos pavyzdys – Ispanija.

21

Ispanijoje visus Dvynių projektus privaloma tvarka administruoja FIIAPP

(angl. International and Ibero-American Foundation of Public

Administration and Policies). Pagrindinis Fondo tikslas yra skatinti

procesus, kurie konsoliduoja vyriausybes, administracijas, viešąsias

institucijas, kurios yra demokratinės, efektyvios ir tarnauja visuomenei

pagalbą gaunančiose šalyse. Fondas prisideda prie demokratinių vertybių ir

pagalbos perdavimo. Taigi Dvynių projektų administravimas nėra

pagrindinė Fondo funkcija.

Fondui vadovauja taryba, į kurią įeina Ispanijos ministrai ir vyresnieji

valstybės tarnautojai. Šiuo metu Fondo tarybos veikloje dalyvauja užsienio,

teisingumo, viešojo administravimo ministrai, įvairių valstybinių agentūrų

vadovai ir ministerijų sekretoriai. Taryba yra įgaliota vadovauti, atstovauti

ir administruoti FIIAPP. Fondo tarybos nariai negauna jokio atlyginimo.

Kasdieniniam FIIAPP vadovavimui yra sukurtas pastoviai veikiantis

komitetas. Komitetas atlieka visas vadovavimo funkcijas išskyrus vidinių

taisyklių keitimą ir biudžeto tvirtinimą. Tą daro FIIAPP taryba.

FIIAP veikla yra koncentruojama į šiuos regionus:

- Centrinės ir Rytų Europos šalys (Naujos šalys narės);

- Lotynų Amerika;

- Viduržemio regionas;

- Afrika ir Azija.

Šiuo metu pagalba Centrinės ir Rytų Europos šalims yra viena iš

prioritetinių Fondo krypčių, o Dvynių programa - pagrindinis instrumentas

organizacijos tikslams įgyvendinti. Kitose šalyse Dvynių projektus FIIAPP

vykdo kartu su ministerijomis. Į Fondo funkcijas įeina pasiūlymo dalyvauti

Dvynių konkurse parengimas, pasiūlymo pristatymas bei sutarties

rengimas. Agentūra turi sąskaitą, į kurią patenka pinigai iš visų vykdomų

Dvynių projektų. FIIAPP apskaito pinigus, perka lėktuvų bilietus, teikia

projekto pakeitimus, surenka iš ekspertų užduoties įvykdymą įrodančius

dokumentus (angl. mission certificate), rūpinasi audito atlikimu pasibaigus

projektui. Dvynių projektų sutartyse agentūra minima šalia ministerijos,

dažnai jos projektų vadovas turi teisę pasirašyti prašymus mokėjimams. Šaltinis: CPVA informacija

Projektai, kuriuos FIIAPP administravo Lietuvoje, pasižymėjo profesionalumu.

Visi reikalingi dokumentai (sutarties pakeitimai, ataskaitos, mokėjimo

prašymai, t.t.) būdavo pateikiami laiku ir atitikdavo Dvynių vadovo

reikalavimus. Interviu su Lietuvos Statistikos departamento atstovu metu buvo

išreikštas centralizuoto projektų administravimo palaikymas: FIIAPP

darbuotojai siunčiami dirbti į atitinkamą statistikos instituciją Ispanijoje, taip

užtikrinant projektų administravimo kokybę.20

Decentralizuotai administravimo sistemai būdinga tai, kad Dvynių projektų

administravimo funkcijos, priklausomai nuo srities, yra deleguojamos keletui

skirtingų šakinių agentūrų, veikiančių prie atitinkamų ministerijų ar žinybų.

Tokių agentūrų funkcijas gali atlikti ir privačios agentūros ar konsultacinės

įstaigos. Prancūzijoje tokiu principu veikia Civipol, EGIDE, ISTED; Jungtinėje

Karalystėje (Šiaurės Airijoje) - NI-CO.

20 Interviu su LR Statistikos departamento skyriaus vedėja, 2007 10 10.

22

Civipol yra Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos 2001 m. įkurta įmonė,

kurios tikslas yra skleisti Vidaus reikalų ministerijos sukauptą patirtį šalies

saugumo ir civilinės gynybos srityje. Komanda yra sudaryta tiek iš

Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų, tiek ir iš privačių firmų

darbuotojų. Civipol teikia paslaugas Prancūzijos ir kitų šalių kompanijoms

saugumo ir kitais klausimais, pasitelkdama geriausius Prancūzijos policijos

ir Žandarmerijos ekspertus. Agentūra atlieka auditą, konsultuoja, teikia

techninę paramą ir apmoko. Šie projektai gali trukti kelias dienas ir netgi

metus. Civipol turi privilegiją pasitelkti visus Vidaus reikalų ministerijos

departamentus ir atsirinkti reikalingus ekspertus. Tai užtikrina aukštą

projektų vykdymo kokybę. Lietuvos policija galėjo tuo įsitikinti vykdydama

Dvynių projektą kartu su Prancūzijos policija ir Civipol 2004/016-925-02-

02-0001 (LT2004/IB/JH/02) „Bendros Lietuvos Respublikos policijos

pareigūnų mokymų ir kvalifikacijos kėlimo sistemos plėtra“. Civipol taip pat

atliko finansinį ir logistinį darbą, ruošė pasiūlymą ir dalyvavo jo pristatyme. Šaltinis: CPVA informacija

ISTED (angl. Institute of Science and Techniques of Public Works and

Evironment for the Development) administruoja Dvynių projektus

susisiekimo srityje. Institutas atlieka logistinį ir finansinį projektų valdymą.

ISTED vykdė keturis Dvynių projektus Lietuvoje susisiekimo srityje. Šaltinis: CPVA informacija

NI-CO (Šiaurės Airija). Kompanija įkurta 1992 metais. Šiuo metu yra viena

iš techninės paramos teikimo lyderių Europoje. Ji gali pasirinkti ekspertus iš

200.000 esančių jos duomenų bazėje. Ekspertai dirba 11 regioninių

valstybės departamentų ir 26 vietinių valdžios institucijų. NI-CO

specializuojasi teikti paslaugas valdymo, teisingumo ir vidaus reikalų,

žemės ūkio, ekonomikos vystymo, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių

reikalų. Agentūros veikla apima ir Dvynių projektų administravimą. Per

pastaruosius 14 metų NI-CO įvykdė 300 projektų 60 pasaulio šalių. Ji pati

rengia projektus ir juose dalyvauja pritraukdama reikalingus ekspertus.

Išskirtinis šios kompanijos bruožas yra profesionalus projektų paruošimas,

lankstumas ir noras patenkinti paramos gavėjo poreikius. Projektų

logistinis ir finansinis palaikymas taip pat atliekamas itin profesionaliai.

Šaltinis: CPVA informacija

Institucijos, teikiančios paramą pagal Dvynių programą, projektą gali

administruoti ir savarankiškai. Tokiu atveju viešojo administravimo institucija

pati rengia Dvynių projekto pasiūlymą, atlieka visas finansines ir logistines

operacijas bei kitus administracinius darbus. Projektą įgyvendinančioje

institucijoje yra paskiriamas vienas darbuotojas, kuris rūpinasi visais projekto

klausimais. Šio modelio trūkumas yra tai, jog atskiros viešojo administravimo

institucijos ar įstaigos turi santykinai mažai Dvynių projektų rengimo ir

administravimo patirties, todėl pirmieji bandymai gali būti nesėkmingi. Projekto

įgyvendinimas paprastai primena mokymus darbo metu (angl. on job training).

23

Savarankiškai atliktos užduotys siunčiamos į Dvynių administracinį biurą

(pavyzdžiui, Lietuvos atveju tai būtų Centrinė projektų valdymo agentūra), kur

jos yra taisomos ir grąžinamos atgal. Projekto pabaigoje toks darbuotojas jau

turi nemažai žinių apie projekto įgyvendinimą, tačiau to dar negalima pavadinti

profesionalumu. Tokių partnerių parengti pasiūlymai ir darbo planai yra ne

tokie geri kaip centralizuoto ar decentralizuoto administravimo atveju. Dažnai

tokiems partneriams laimėti padeda tai, kad projekto tema atitinka jų vykdomo

darbo specifiką ir jų patirtis toje srityje yra neginčijama. Tačiau jeigu

tarpusavyje konkuruoja du vienodą patirtį ir kompetenciją turintys partneriai, o

vieno iš jų pasiūlymą parengė profesionali kompanija, tai dažniausia pastarasis

partneris ir laimi.

Žvelgiant į kitų naujųjų ES šalių patirtį, pastebėtina, kad jos neįtraukia

agentūrų koordinuojant Dvynių programą bei nedeleguoja joms kokių nors

funkcijų (išskyrus Vengriją, kurios Dvynių projektų koordinatorius veikia

Nacionalinėje plėtros agentūroje), o Dvynių projektus ruošia ir įgyvendina

pačios dalyvaujančios institucijos. Tiesa, kai kuriose šalyse (Vengrija, Bulgarija)

Dvynių projektų koordinatorius gali padėti rengti Dvynių projektų pasiūlymus

ar įgyvendinti pačius projektus. Institucijos taip pat padengia patirtas išlaidas

iš savo biudžeto, jei Dvynių projekto pasiūlymas nepraeina konkursinės

atrankos. Tuo tarpu projekto įgyvendinimo sąnaudos dengiamos iš projekto

lėšų. Vis dėlto Estija, Slovakija ir Rumunija apklausoje paminėjo, jog Dvynių

projektų pasiūlymų rengimo ir projektų administravimo funkcijų perdavimas

kitai įstaigai/agentūrai žymiai pagerintų šalies dalyvavimą, teikiant paramą

pagal Dvynių programą.

Apibendrinus tris nagrinėtus administravimo modelius, galima teigti, jog

centralizuotas ir decentralizuotas administravimas yra daug efektyvesni negu

savarankiškas administravimas. Itin didelę reikšmę turi profesionalumas,

patirtis, aukšta darbo kokybė, kurie tiesiogiai lemia Dvynių projektų sėkmę.

Savarankiškas administravimas stokoja šių savybių dėl per didelio darbo

krūvio, laiko bei patirties stokos. Atsižvelgiant į tai, būtų prasminga Lietuvoje

kurti daugiau ar mažiau centralizuotą Dvynių projektų administravimo sistemą,

bent dalį administravimo funkcijų perduodant agentūrai.

2.2.3. lentelė. Dvynių projektų administravimo modeliai

Centralizuotas administravimas (Ispanija)


Mažesnis darbo krūvis administravimo institucijoms

Profesionalesnis Dvynių pasiūlymų parengimas

Mažesnis projekto administravimo krūvis Dvynių partneriams

Administruojančios agentūros įsteigimas reikalauja laiko, resursų bei politinės valios

Reikia rasti kompetentingus specialistus

Decentralizuotas administravimas (Prancūzija, Jungtinė Karalystė)


Aukšta projektų vykdymo kokybė Profesionalus darbas

Funkcijų delegavimas privačioms agentūroms reikalauja papildomų finansinių išlaidų

Savarankiškas administravimas (Lietuva)


Nėra papildomų finansinių išlaidų dėl funkcijų perdavimo kitoms agentūroms

Maža viešojo administravimo institucijų Dvynių projektų rengimo ir administravimo patirtis

Profesionalumo stoka, rengiant projektus

Per didelis darbuotojų darbų krūvis

24

2.3. Prancūzijos kaip paramos teikėjos pagal Dvynių programą atvejo studija

Šalies pristatymas

Prancūzija yra viena didžiausių senųjų Europos Sąjungos šalių narių, kurioje

2007 m. duomenimis, gyvena daugiau kaip 63 mln. gyventojų21. Remiantis

Tarptautinio valiutos fondo 2007 m. pasaulio ekonomikos apžvalga, Prancūzija

pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) patenka į labiausiai ekonomiškai

išsivysčiusių valstybių septintuką (ją lenkia tik JAV, Japonija, ir Vokietija),

kurios dar vadinamos Didžiojo septyneto (G-7) šalimis.22

Prancūzija pasižymi aktyviu dalyvavimu teikiant paramą užsienio valstybėms

įvairiose srityse. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros

organizacijos duomenimis, 2006 m. pagal oficialią paramą plėtrai (angl. Official

development assistance), didžiausios valstybės donorės buvo JAV, Didžioji

Britanija, Japonija, Prancūzija ir Vokietija.23 Taigi Prancūzija yra svarbi paramos

teikėja ne tik Europos Sąjungos, bet ir viso pasaulio mastu.

Prancūzijos valstybės tarnyba

Prancūzijos valstybės tarnyba, kurioje iš viso dirba apie 5 mln. žmonių,

susideda iš trijų didelių dalių arba grandžių:

1. valstybės tarnyba – dirba apie 2,55 mln. tarnautojų;

2. teritorinė valstybės tarnyba – dirba apie 1,5 mln. tarnautojų;

3. sveikatos sistemos valstybės tarnyba – dirba apie 0,95 mln. tarnautojų.24

Valstybės (pranc. d’État) tarnybos tarnautojai dirba centrinės valdžios

administracijoje, per kurią vykdoma nacionalinio bei regioninio lygmens

politika. Teritorinės valstybės tarnybos tarnautojai atlieka funkcijas, pavestas

vietinei valdžiai. Trečioji grandis apima tarnautojus, dirbančius sveikatos

apsaugos sistemoje. Tuo tarpu teisėjai ir karininkai valstybės tarnybai

nepriskiriami.

Prancūzijos valstybės tarnyba yra „karjeros“ tarnyba, kurioje tarnautojas gali

kilti pareigose, keičiantis nustatytiems laipsniams, lygiams ir kategorijoms. 25

Rangai ir tarnautojų hierarchija yra griežtai apibrėžti, todėl būtina at itikti

nustatytus reikalavimus. Taip pat valstybės tarnyboje yra įtvirtintas mobilumo

principas, kuris leidžia tarnautojams pereiti iš vienos institucijos į kitą ar

pakeisti atliekamas funkcijas į kitokio pobūdžio.

21European Commission, Eurostat,

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?_pageid=1996,45323734&_dad=portal&_schema=PORTAL&screen=welcomeref&open=/C/C1/C11&language=en&product=Yearlies_new_population&root=Yearlies_new_population&scrollto=0

22 The world economic outlook, World economic outlook: Globalization and inequality, October 2007, 210. http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2007/02/pdf/text.pdf .

23 Organisation for economic co-operation and development, Developemnt aid from OECD countries fell 5,1% in 2006. http://www.oecd.org/document/17/0,2340,en_2649_201185_38341265_1_1_1_1,00.html, (Lentelės http://www.irishaid.gov.ie/Uploads/ODA2006_tables.pdf )

24Centre Interdépartemental de Gestion de la Grande Couronne de la Région Ile -de-France, http://www.cigversailles.fr/spip.php?rubrique183

25Carrieres Publiques, http://www.carrieres-publiques.com/PAR_TPL_IDENTIFIANT/532/TPL_CODE/TPL_FAQ_FICHE/PAG_TITLE/01+-+Combien+existe-t-il+de+fonctions+publiques+%3F/1066-faq-sur-la-fonction-publique.htm




http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2007/02/pdf/text.pdf

http://www.oecd.org/document/17/0,2340,en_2649_201185_38341265_1_1_1_1,00.html

http://www.irishaid.gov.ie/Uploads/ODA2006_tables.pdf

http://www.cigversailles.fr/spip.php?rubrique183

http://www.carrieres-publiques.com/PAR_TPL_IDENTIFIANT/532/TPL_CODE/TPL_FAQ_FICHE/PAG_TITLE/01+-+Combien+existe-t-il+de+fonctions+publiques+%3F/1066-faq-sur-la-fonction-publique.htm



25

Prancūzijos dalyvavimas Dvynių programoje

Prancūzija aktyviai įsitraukė į Dvynių programą nuo pat programos veikimo

pradžios. Ši Europos Komisijos iniciatyva Prancūzijoje yra aktyviai remiama bei

palaikoma aukščiausiu lygiu. Prancūzijos užsienio reikalų ministerija,

pristatydama Prancūziją ir Europos integraciją, kaip gerąją šalies praktiką

pabrėžia aktyvų dalyvavimą Dvynių projektuose Centrinėje ir Rytų Europoje bei

Baltijos šalyse.26 Tai rodo, jog dalyvavimas Dvynių programoje laikomas itin

svarbiu bei reikšmingu šaliai.

Reikia pabrėžti, jog Prancūzija yra viena aktyviausių Dvynių programos dalyvių

tarp senųjų ES šalių narių tiek pagal pasiūlymų teikimą, tiek pagal vykdytų

projektų skaičių (žr. 2.3.1. pav.). 1998-2006 m. Prancūzija pateikė 517 Dvynių

projektų pasiūlymų (PHARE, Pereinamojo laikotarpio priemonės ir CARDS) ir

pagal pasiūlymų skaičių buvo antroji po Vokietijos. Iš 517 pasiūlymų laimėti

213 projektų (154 vadovaujančio partnerio statusu ir 59 – jaunesniojo

partnerio statusu). Pasiūlymų sėkmingumas - 43%.27 2.3.1. pav. Senųjų ES šalių narių teikti Dvynių pasiūlymai ir jų laimėti projektai 1998-2006 m.

708

517

418

345374

278

321

199 189

131

308

40 29 22

343

213 209

151 141116 102 90 78

63 5125

6 30

100

200

300

400

500

600

700

800

DE FR UK NL ES AT IT SE DK FIN EL IRL BE PT

Teikti Dvynių pasiūlymai

Laimėti Dvynių projektai

Šaltinis: Paruošta pagal European Commission Twinning Coordination Team duomenis 2004, 2005, 2006.

Prancūzijoje projektai dažniausiai vykdomi su tomis šalimis, su kuriomis

palaikomi glaudūs dvišaliai santykiai, taip pat su buvusiomis kolonijomis, tačiau

remiamas bendradarbiavimas ir su kitomis šalimis. Prioritetiniai sektoriai,

kuriuose dalyvauja Prancūzija, yra žemės ūkis, aplinka, vidaus bei išorės

saugumas. Taip pat dažnai dalyvaujama Dvynių projektuose, susijusiuose su

teisingumu bei vidaus saugumu, teismų reformomis, teisėjų mokymais, kova

prieš organizuotą nusikalstamumą ir narkotikų platinimą, sienų kontrole, ir kt. 28

Aktyvus dalyvavimas Dvynių projektuose leidžia kaupti naudingą patirtį, kuri

vėliau sėkmingai perduodama kitoms šalims.

26Le ministère des Affaires étrangères et européennes, France and European integration,

http://www.diplomatie.gouv.fr/en/article-imprim.php3?id_article=1470 27 European Commission. Twinning and Sigma coordination team, Institution building unit. Twinning: key

facts and figures. 2004-2007. 28http://www.diplomatie.gouv.fr/en/ministry_158/publications_2288/international-cooperation-and-

development_2289/brochures-grand-public-serie_2535/cooperation-to-promote-the-rule-of-law_2583/institutional-twinning_2806.html?var_recherche=twinning

http://www.diplomatie.gouv.fr/en/article-imprim.php3?id_article=1470

http://www.diplomatie.gouv.fr/en/ministry_158/publications_2288/international-cooperation-and-development_2289/brochures-grand-public-serie_2535/cooperation-to-promote-the-rule-of-law_2583/institutional-twinning_2806.html?var_recherche=twinning



26

Prancūzijos požiūriu, Dvynių projektai yra strategiškai naudingi, kadangi jie

leidžia užmegzti glaudžius ryšius tarp dviejų valstybių bei atneša ekonominę

(atveriama nauja rinka verslui) ir politinę (santykių su kita šalimi plėtra)

naudą.29 Pabrėžiama, jog naudingesni yra ilgalaikiai, o ne trumpalaikiai Dvynių

projektai, kadangi pastarųjų įgyvendinimo metu nesukuriami ilgalaikiai

struktūriniai ryšiai tarp viešojo administravimo institucijų. Dvynių programa

Prancūzijoje yra laikoma vienu iš būdų plėsti savo įtaką strategiškai svarbiuose

regionuose pvz. Balkanuose, Rytų ir Vidurio Europoje, Viduržemio jūros

regione ir t.t.

Prancūzijos ambasados Lietuvoje 2006 m. gegužės 16 d. organizuoto seminaro

„Daugiašalio bendradarbiavimo strategija Baltijos kaimyninėse šalyse“ Vilniuje

metu prancūzų atstovai pabrėžė, jog noriai bendradarbiauja su naujosiomis ES

šalimis narėmis, kadangi taip stiprinami dvišaliai santykiai, o taip pat labai

vertinga yra šių šalių įgyta pereinamojo laikotarpio patirtis, kuri gali būti

sėkmingai perduota tokius pat procesus išgyvenančioms kitoms paramos

gavėjoms.30 Užsimezgęs institucijų bendradarbiavimas lemia tolimesnį partnerių

konsorciumų sudarymą ateityje ir dalyvavimą naujuose projektuose.

Prancūzija 1998-2006 m. laikotarpiu Lietuvoje įgyvendino 9 ilgalaikius ir 4

trumpalaikius Dvynių projektus. Daugiausia projektų buvo įgyvendinta

transporto (4 projektai), teisingumo ir vidaus reikalų (3 projektai), vidaus

rinkos ir statistikos (2 projektai), žemės ūkio (2 projektai) srityse. 31 Per šiuos

projektus buvo užmegzti glaudūs abiejų šalių institucijų ryšiai, kurie yra

palaikomi bei plėtojami iki šiol.

Dvynių programos koordinavimas

Šiuo metu Prancūzijos Dvynių projektų koordinatorius yra įsikūręs Ministro

Pirmininko Generaliniame Europos reikalų Sekretoriate (SGAE). Pažymėtina,

jog šis sekretoriatas atspindi senąją Prancūzijos centralizacijos ir

tarpministerinio koordinavimo tradiciją.32 SGAE tikslas yra sustiprinti

Prancūzijos įtaką Briuselyje ir formuoti bei palaikyti vieningą Prancūzijos

institucijų poziciją įvairiais su Europa susijusiais klausimais. Dvynių programos

koordinavimo sistema Prancūzijoje pavaizduota 2.3.2. schemoje.

Pagrindinės Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijos apima Dvynių programos

koordinavimą, Dvynių projektų aprašymų siuntimą kontaktiniams asmenims,

projektų ataskaitų priežiūrą, koordinacinių susitikimų rengimą. Prancūzijos

Dvynių projektų koordinatorius tiesiogiai bendrauja ir Dvynių projektinius

aprašymus (angl. project fiche) persiunčia visoms ministerijoms, viešųjų

interesų grupėms - GIP (pranc. Groupement d’Intérêt Publique) ir įgaliotosioms

institucijoms (angl. mandated body).33

29 Service de la statégie, des moyens et de l'évaluation, Les jumelages institutionnels, leviers d'influence

dans les programmes communautaires d'aide extérieure, 2005 .http://www.diplomatie.gouv.fr/fr/IMG/pdf/Les_jumelages_institutionnels0505-2.pdf

30 LRVK, seminaro „Daugiašalio bendradarbiavimo strategija Baltijos kaimyninėse šalyse“, kurį organizavo Prancūzijos ambasada Lietuvoje 2006-05-16 apžvalga.

31 Paruošta pagal CPVA duomenis, 2007. 32 Bouquet Elodie, National Coordination of EU Policy. Is Poland following the French Path?, Working Paper

FG1, 2006/06, SWP Berlin. http://www.swp-berlin.org/common/get_document.php?id=1669 33 Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member

States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic. Prague, 2006, 33. http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5EBD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en

http://www.diplomatie.gouv.fr/fr/IMG/pdf/Les_jumelages_institutionnels0505-2.pdf

http://www.swp-berlin.org/common/get_document.php?id=1669



27

2.3.2. schema. Dvynių projektų koordinatorius Prancūzijos viešojo administravimo sistemoje

Šaltinis: Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic . Prague, 2006. http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5EBD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en

Ministerijos darbuotojai iš Dvynių projektų koordinatoriaus gautą informaciją

siunčia savo departamentams ir kitiems padaliniams. Pažymėtina, jog

kiekviena ministerija, jai pavaldi agentūra ar žinyba turi paskyrusi kontaktinius

asmenis Dvynių programos klausimams spręsti, todėl yra užtikrinama efektyvi

informacijos sklaida. Dvynių projektų koordinatorius neieško ekspertų projektų

vykdymui, tai atlieka pačios ministerijos (dažnai su agentūrų pagalba), tačiau

Dvynių programos koordinatorius peržiūri ekspertų bylas, konsultuoja dėl jų

gyvenimo aprašymų, taip pat prižiūri, kad projekto pasiūlymo informacija būtų

pateikiama išsamiai bei aiškiai.

Organizuojamų koordinacinių susitikimų metu, Dvynių projektų koordinatorius

atkreipia dėmesį į besikeičiančias Dvynių vadovo nuostatas, o naujai pradėję

dirbti darbuotojai supažindinami su Dvynių projektų vykdymo taisyklėmis. Taip

pat institucijos nuolat raginamos aktyviau dalyvauti teikiant Dvynių projektų

pasiūlymus, o jei nedalyvauja, Dvynių projektų koordinatorius pakartotinai

paragina jas tai daryti. Prancūzijoje taip pat rengiami įvairūs mokymai

ekspertams – tiek anglų kabos žinioms stiprinti, tiek su Dvynių projektais

susijusioms kompetencijoms ir žinioms gilinti.34

Dvynių programos administravimas

Dvynių projektų administravimo sistema Prancūzijoje yra itin decentralizuota,

kadangi projektų vadyba bei įgyvendinimas dažniausiai perduodami įvairioms

agentūroms, priklausomai nuo įgyvendinančios ministerijos ir projekto srities.

Ministerijos turi teisę laisvai pasirinkti, ar įgyvendinti Dvynių projektus

savarankiškai, ar įgyvendinimą perduoti tam tikrai agentūrai. Susiklosčiusi

tradicija tokia, jog ministerijos dirba su tomis agentūromis, su kuriomis palaiko

glaudžius santykius. Pavyzdžiui, vidaus reikalų ministerija dažniausiai dirba su

CIVIPOL, o susisiekimo srityje projektus administruoja ISTED.35

34 LRVK, ES Dvynių programos koordinatorės ataskaita Nr. 72-14 apie komandiruotę į Prancūzijos

valstybės institucijas ES techninės paramos klausimais, 2005 rugsėjo 29-30 d. 35 CPVA duomenys.



28

Valstybės administracijai nepriklausančios agentūros/įstaigos, norinčios

įgyvendinti Dvynių projektą turi gauti Komisijos patvirtintą įgaliotosios

institucijos (angl. mandated body) statusą. Prancūzijos institucijų, gavusių tokį

statusą, sąrašas pateikiamas 2.3.3. lentelėje. Tokių įstaigų Prancūzijoje yra

išties daug, tuo tarp Lietuvoje įgaliotosios institucijos statusą turi tik dvi

įstaigos – Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) ir Paramos fondas

Europos socialinio fondo agentūra (ESF).36

Prancūzijos ministerijos, pavesdamos Dvynių projektų vykdymą įgaliotosioms

institucijoms, joms perduoda projektų valdymą, administravimą, finansinę

apskaitą, o sau pasilieka ekspertų parinkimo (arba bendradarbiav imo

parenkant) bei priežiūros funkcijas. Projekto įgyvendinimo metu yra nuolat

bendradarbiaujama su agentūra. Tokiu būdu projektai įgyvendinami daug

sėkmingiau ir efektyviau, kadangi išsprendžiama laiko ir žmogiškųjų resursų

stokos problema, su kuria nuolat susiduria centrinės valdžios institucijos.

2.3.3. lentelė. Prancūzijos įgaliotųjų institucijų sąrašas pagal veiklos sritis

UŽSIENIO REIKALAI

GIP-FCI (France Coopération Internationale)

ŽEMĖS ŪKIS IR ŽVEJYBA

ACOFA (Agence Centrale des Organismes d’Intervention dans le Secteur Agricole)

APCA (Assemblée Permanente des Chambres d’Agriculture)

CCMSA (Caisse Centrale de la Mutualité Sociale Agricole)

CNASEA (Centre National pour l’Aménagement des Structures Agricoles) GNIS (Groupe National Interprofessionnel des Semences et des Plants)

IFN (Inventaire Forestier National)

INAO (Institut National des Appellations d’Origine)

INRA (Institut National de la Recherche Agronomique)

ONIC/ONIOL/FIRS (Office national interprofessionnel des céréales) – (Office national interprofessionnel des oléagineux protéagineux) – (Fonds d’intervention réglementation

du sucre)

ONIFLHOR/ONIVINS (Office national interprofessionnel des fleurs et de l’horticulture)/ (Office national

interprofessionnel des vins)

ONILAIT/OFIVAL (Office Nationale Interprofessionnel pour le lait)- (Office national interprofessionnel des viandes, de l’élevage, et de l’aviculture)

AFSSA (Agence Française de Sécurité Sanitaire des Aliments)

ANMV (Agence Nationale du Médicament Vétérinaire)

ENSV (Ecole Nationale des Services Vétérinaires)

EKONOMIKA, FINANSAI IR PRAMONĖ

ACFCI (Assemblée des Chambres Françaises de Commerce et d’Industrie)

AFNOR (Association Française de Normalisation)

ANVAR (Agence nationale de valorisation de la recherche)

BNM (Bureau National de Métrologie) CNCC (Compagnie Nationale des Commissaires aux Comptes)

CNOEC (Compagnie Nationale – Ordre des Experts comptables)

GIP-ADETEF (Assistance pour le développement des échanges en technologie

économique et financière et Groupement d’intérêt public)

INC (Institut National de la Consommation) LCIE (Laboratoire Central des Industries Electriques)

LNE (Laboratoire National d’Essai)

BERPC (Bureau D'evaluation des Risques des Produits et Agents Chimiques)

L'Institut National de la Propriété Industrielle (INPI)

La Poste

ŠVIETIMAS

CIEP (Centre International d’Etudes Pédagogiques)

DARBAS, SOCIALINĖ SANGLAUDA IR BŪSTAS

ADECRI (Association pour le Développement et la Coordination des Relations

36European Commission, List of mandated bodies. March, 2007.




29

Internationales)

AFPA (Association nationale pour la Formation Professionnelle des Adultes)

AFSSAPS (Agence Française de Sécurité Sanitaire des Produits de Santé)

ANPE (Agence Nationale pour l’Emploi) GIP INTER (Groupement d’Intérêt Public pour le développement de l’assistance

technique et de la co-opération internationales)

G-MED (Groupement pour l’Evaluation des Dispositifs Médicaux)

OFDT (Observatoire Français des Drogues et des Toxicomanies)

RACINE (Réseau d’appui et de Capitalisation des Innovations Européennes) CSTB (Centre Scientifique et Technique du Bâtiment)

EKOLOGIJA IR BESITĘSIANTIS VYSTYMASIS

ADEME (Agence de l’Environnement et de la Maîtrise de l’Energie)

Agences de l’eau ATEN (Atelier Technique des espaces Naturels)

BRGM (Bureau de recherche géologique et minière)

CEDRE (Centre de Documentation de Recherche et d’Expérimentation sur les pollutions

accidentelles des eaux)

ENF (Espaces Naturels de France) FPNRF (Fédération des Parcs naturels régionaux de France)

INERIS (Institut National de l’Environnement Industriel et des Risques)

MNHN (Muséum national d’histoire naturelle)

ONCFS (Office national de la chasse et de la faune sauvage)

ONFI (Office national des forêts International) OIE (Office national de l’eau)

RNF (Réserves Naturelles de France)

Conservatoire du littoral

TRANSPORTAS, ĮRANGA, TURIZMAS IR JŪRA

IGN (Institut géographique national)

ISTED (Institut des Sciences et des techniques de l’Equipement et de l’Environnement

pour le Développement)

VALSTYBĖS TARNYBA

CEES (Centre des Etudes Européennes de Strasbourg)

CNFPT (Centrer National de la Fonction Publique Territoriale)

ENA (Ecole Nationale d’Administration)

VIDAUS REIKALAI IR SAUGUMAS

CIVI-POL

TEISINGUMAS

ACOJURIS (Agence de coopération juridique internationale)

Šaltinis: European Commission, List of mandated bodies. March, 2007. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/mandated_bodies_march2007_en.pdf

Prancūzijos tarptautinio bendradarbiavimo politika

Prancūzijos tarptautinio bendradarbiavimo politiką įgyvendina Prancūzijos

generalinis direktoratas plėtrai ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Prancūzijos

tarptautinis bendradarbiavimas apima 4 pagrindines sritis:

Pagalba plėtrai per bendradarbiavimą – finansavimas daugiausia vyksta

per dvišalę pagalbą;

Kultūrinių mainų ir prancūzų kalbos vartojimo skatinimas – Prancūzija

turi įsteigusi 148 kultūrines įstaigas 90 užsienio šalių ir yra sukūrusi 283

institucijų, populiarinančių prancūzų kalbą ir kultūrą, tinklą (pranc.

Alliance Française).

Mokslinio ir akademinio bendradarbiavimo rėmimas;

Prancūzijos dalyvavimo pasaulio audiovizualinėje erdvėje užtikrinimas. 37

Prancūzijos Užsienio ir Europos reikalų ministerija skelbia, jog Prancūzijoje iš

viso yra apie 30000 žmonių, kurie dirba plėtodami Prancūzijos tarptautinį

bendradarbiavimą visose srityse.

37The Ministry of Foreign and European Affairs, France’s foreign policy.

http://www.diplomatie.gouv.fr/en/france_159/discovering-france_2005/profile-of-france_1977/france-foreign-policy_1403.html?var_recherche=main+partners





30

Su tarptautiniu bendradarbiavimu Prancūzijoje daugiausia yra susijusios

Užsienio reikalų ministerija, koordinuojanti nefinansinius ir nekarinius

projektus, bei Ekonomikos ir finansų ministerija, atsakinga už finansinės

paramos projektus.38 Įvykus reformai šios dvi ministerijos dirba padedamos

dviejų viešųjų interesų grupių (pranc. Groupement d’Intérêt), kurios atstovauja

Prancūzijos interesus Europos lygiu ir tarptautinėse organizacijoje. Užsienio

reikalų ministerija ir su ja susijusios kitos ministerijos, dirba su GIP FCI (pranc. Groupement d’Intérêt Général France Coopération Internationale), o

ekonomikos bei finansų ministerija ir su ja susijusios ministerijos dirba su GIP

ADETEF (pranc. Groupement d’Intérêt Général Assistance au Développement

des Technologies Economiques et Financières). Kitos ministerijos taip pat turi

savo interesų grupes arba pavaldžias institucijas.

FCI yra svarbus veikėjas, kadangi atsako už bendradarbiavimo projektų

įgyvendinimą. Tai nėra privaloma visoms ministerijoms, tačiau jos gali

pasirinkti FCI projekto įgyvendinimui. Vykdant Dvynių projektus, FCI

dažniausiai yra atsakinga už techninę, administracinę ir finansinę projekto

priežiūrą bei vadybą.39 FCI veikia kaip tarpininkas tarp Europos Komisijos,

konsorciumo narių bei paramos gavėjų bei atsako už visų projekto veiksmų

koordinavimą. FCI taip pat yra atsakinga už dvišalio bendradarbiavimo

projektus. Ji ruošia projektus, identifikuoja ekspertus ir, gavusi sutikimą, vykdo

tuos projektus, daug dėmesio skirdama kokybei.40 Įgyvendindama daugiašalius

projektus FCI bendradarbiauja su Prancūzijos ar Europos valdžios

institucijomis, viešosiomis ar privačiomis agentūromis, organizacijomis (tarp jų

ir FIIAPP Ispanijoje).

Svarbu pabrėžti, jog Prancūzijoje itin išplėtotas institucijų bendradarbiavimas

vykdant įvairius užsienio projektus. Kadangi FCI yra atsakinga už skirtingo tipo

projektus – tiek techninės paramos, tiek Dvynių, tiek dvišalius ir daugiašalius –

ji yra sukaupusi daug žinių bei informacijos apie ekspertus, todėl esant reikalui,

gali ministerijai pasiūlyti geriausius specialistus, atitinkančius vykdomo

projekto specifiką bei srit į. Taip pat itin naudinga yra šios organizacijos

tarpministerinė struktūra ir turimas patarėjų tinklas įvairiuose sektoriuose.

Lietuvos atveju taip pat galėtų būti pritaikytas atskiros agentūros įtraukimas į

Dvynių koordinavimo modelį, kadangi tai padėtų išspręsti problemas dėl

projektų vykdymo kokybės, efektyvumo, ekspertų suradimo. Prancūzijos FCI

yra viena tarp daugybės įgaliotųjų institucijų, iš kurių ministerijos gali rinktis

tačiau Lietuvai dėl nedidelio projektų skaičiaus pakaktų vienos

administruojančios institucijos. Naudinga atsižvelgti ir į Prancūzijos praktiką,

kai ta pati įstaiga administruoja kelių tipų projektus (Lietuvai taip pat svarbūs

dvišaliai projektai).

Finansavimas

Projektiniai Dvynių pasiūlymai Prancūzijoje rengiami ministerijų sąnaudomis.

Kai jie laimimi ir pasirašoma sutartis su Komisija, paprastai projekto

vykdymas, t.y. vadyba bei biudžetas, perduodami agentūrai. Agentūra atsako

ne tik už techninius, bet ir finansinius klausimus bei nuolat atsiskaito apie tai

38 Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member

States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic . Prague, 2006, 34. http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5EBD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en

39 Le groupement d’intérêt public (GIP) France Coopération Internationale, Les jumelages institutionnels. http://www.fci.gouv.fr/spip.php?article103&var_recherche=jumelage

40 Le groupement d’intérêt public (GIP) France Coopération Internationale, La coopération bilaterale. http://www.fci.gouv.fr/spip.php?article73



http://www.fci.gouv.fr/spip.php?article103&var_recherche=jumelage

http://www.fci.gouv.fr/spip.php?article73

31

ministerijai. Finansinė Dvynių projekto kontrolė vykdoma remiantis Prancūzijos

įstatymais.

Ilgalaikiais Dvynių patarėjais gali būti tik valstybės tarnautojai, todėl

Prancūzijoje jų atlyginimas susideda iš dviejų dalių: jiems paliekamas jų rangą

ir laipsnį atitinkanti „prancūziška“ alga, kuriai taikomas pajamų mokestis bei

papildomai mokami Dvynių projekto dienpinigiai, kurie nėra apmokestinami. 41

Komisijos skiriami dienpinigiai nėra traktuojami kaip didelis atlygis, o kaip

priedas, būtinas padengiant dėl dalyvavimo projekte atsirandančias išlaidas.

Prancūzijos ministerijos lanksčiai naudoja ekspertams skirtus dienpinigius (250

EUR/d.42). Kai kurios ministerijos ekspertui sumoka visą sumą (250 EUR/d.),

kai kurios tik tam tikrą dalį, likusią sumą skirdamos institucijos papildomoms

išlaidoms, atsiradusioms dėl Dvynių projekto, padengti. Pavyzdžiui, Prancūzijos

susisiekimo ministerijoje Dvynių ekspertais dirbantiems valstybės tarnautojams

mokama 90 eurų, tuo tarpu kitiems ekspertams (dirbantiems geležinkelių,

telekomunikacijų ir pan. sistemose) mokama 250 eurų arba lėšos pervedamos

agentūroms, kurios moka atlyginimus pagal savas taisykles. 43

Prancūzijos ekspertams finansinis aspektas nėra pagrindinė motyvavimo

priemonė, tačiau svarbu tai, jog yra sukurta aiški sistema ir prancūzai nepatiria

nuostolio ar finansinės skriaudos dėl dalyvavimo Dvynių projekte. Tuo tarpu

Lietuvoje, anot buvusio Prancūzijos regioninio bendradarbiavimo patarėjo

Baltijos šalyse, aukštos kvalifikacijos ilgalaikių ekspertų išsiuntimas į kitas šalis

tapo didele problema būtent dėl finansavimo klausimo.44

Problemos

Didžiausios išliekančios dalyvavimo Dvynių programoje problemos Prancūzijoje

– institucijos sutikimas dalyvauti Dvynių projekte bei ilgalaikio eksperto

radimas.

Kaip interviu metu teigė Bernard Chantemesse, Prancūzijos institucijų vadovai

dažnai nemato naudos siųsti savo darbuotojus ilgam laikotarpiui (kaip

ilgalaikius Dvynių patarėjus - RTA) dirbti į kitas šalis, kadangi vertina tokias

išvykas kaip atostogas.45 Dėl šios priežasties vadovai turi būti ilgai įtikinėjami

išleisti savo darbuotoją išvykti. Po kelių metų, praleistų užsienio šalyje,

ilgalaikiams Dvynių ekspertams, grįžusiems į savo instituciją Prancūzijoje, taip

pat kyla tam tikrų problemų, tačiau situacija atskirose institucijose yra

skirtinga, todėl negalima vienareikšmiškai apibendrinti.

Antroji problema yra ekspertų radimas, kadangi jų darbotvarkė dažnai būna

labai užimta ir surasti papildomo laiko būna gana sudėtinga. Trumpalaikiai

ekspertai (keliems mėnesiams) randami daug lengviau bei greičiau negu

ilgalaikiai (1-2 metams) ekspertai. Vis dėlto Prancūzijos ekspertai yra

pakankamai motyvuoti dalyvauti Dvynių projektuose, kadangi įgyja daug

patirties, pakeičia darbo aplinką. Anot B.Chantemesse, dar nebuvo nė vieno

41Regioninio bendradarbiavimo patarėjas daugiašaliam bendradarbiavimui, 2004 – 2006 m. akredituotas

Vilniuje , Rygoje ir Taline, Jean-Claude Thil. Interviu telefonu ir informacija gauta elektronin iu paštu 2007 12 13.

42 Dienpinigių dydis gali skirtis priklausomai nuo šalies, kurioje įgyvendinamas projektas. 43 Prancūzijos agentūros ISTED atstovo Paul SAADA suteikta informacija. 44Regioninio bendradarbiavimo patarėjas daugiašaliam bendradarbiavimui, 2004 – 2006 m. akredituotas

Vilniuje , Rygoje ir Taline, Jean-Claude Thil. Interviu telefonu ir informacija gauta elektroniniu paštu 2007 12 13.

45 Interviu su LR Susisiekimo ministerijos Dvynių projekto patarėju geležinkelių srityje prancūzu Bernard Chantemesse, 2007 07 26.

32

eksperto, kuris būtų buvęs nepatenkintas savo dalyvavimu Dvynių

projektuose.46

Apibendrinimas

Apibendrinant atliktą Prancūzijos kaip paramos kitoms šalims pagal Dvynių

programą teikėjos atvejo studiją, galima išskirti svarbiausius Prancūzijos

sėkmingo dalyvavimo šioje programoje veiksnius:

pirma, paramos teikimo kitoms šalims iniciatyvų palaikymas aukščiausiame

Prancūzijos valdžios lygmenyje. Aiškus tokios veiklos strateginės naudos

suvokimas;

antra, teisinio reguliavimo lankstumas. Kiekviena institucija pati gali tam

tikrose apibrėžtose ribose spręsti, su kuo bendradarbiauti, kokias

funkcijas kuriai institucijai deleguoti, kokio dydžio atlyginimą mokėti

Dvynių projektuose dalyvaujantiems ekspertams ir t.t.;

trečia, daugelio institucijų (tame tarpe ir tiesiogiai nepriklausanč ių valstybės

administracijai) įtraukimas į Dvynių paramos teikimo procesą;

ketvirta, dalies funkcijų (daugiausia administracinių) delegavimas atskiroms

agentūroms, kurios neretai administruoja ne tik Dvynių, bet ir kitus

tarptautinius projektus.

Didžiausios iškylančios problemos yra menka Prancūzijos institucijų motyvacija

dalyvauti Dvynių programoje (išleisti į užsienio šalis savo darbuotojus) bei

sunkumai ieškant ilgalaikio Dvynių patarėjo, kai Prancūzijos institucija

įgyvendinamame projekte atlieka vadovaujančio partnerio vaidmenį.

Šalies pristatymas

Airijos Respublika nuo Britanijos tautų sandraugos atsiskyrė 1948 m., o 1973

metais kartu su Didžiąja Britanija ir Danija tapo ES nare. Daugeliui valstybių

Airija yra pavyzdys kaip iš vienos skurdžiausių ES narių galima tapti klestinčia

valstybe, tinkamai pasinaudojus ES suteikiama parama ir galimybėmis.

Sėkmingai išsprendusi daugelį savo vidaus problemų, Airija tapo aktyvia

paramos teikėja kitoms šalims. Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros

organizacijos duomenis, 2006 m. Airija teikdama oficialią paramą plėtrai (angl.

Official development assistance) Afrikos šalims ir kitiems regionams užėmė 6

vietą tarp valstybių donorių pagal paramai skiriamą bendrųjų nacionalinių

pajamų dalį (Švedija 1,03%, Liuksemburgas 0,89%, Norvegija 0,89%,

Nyderlandai 0,81%, Danija 0,8%, Airija 0,53%).47

Airija aktyviai dalyvavo teikiant Techninės pagalbos ir keitimosi informacija

(angl. Technical Assistance and Information Exchange (TAIEX)) paramą

narystės ES siekiančioms valstybėms. 2004 m. Techninės pagalbos ir keitimosi

informacija programos veiklumo pranešime48 pabrėžiama, kad Airija buvo viena

iš didžiųjų ekspertizės teikėjų (iš visų įvykusių renginių/įvykių 2004 m.

46 Interviu su Susisiekimo ministerijos Dvynių projekto patarėju geležinkelių srityje prancūzu Bernard

Chantemesse, 2007 07 26. 47OECD, Development aid from OECD countries fell 5.1% in 2006, April 2007.

http://www.oecd.org/document/17/0,2340,en_2649_201185_38341265_1_1_1_1,00.html, (Lentelės http://www.irishaid.gov.ie/Uploads/ODA2006_tables.pdf )

48Europos Komisija, TAIEX programos veiklos ataskaita, 2004 m. http://taiex.cec.eu.int/Library/ActRep2004/TAIEXActivityReportEN.pdf

2.4. Airijos kaip paramos teikėjos pagal Dvynių programą atvejo apžvalga



http://taiex.cec.eu.int/Library/ActRep2004/TAIEXActivityReportEN.pdf

33

Didžiajai Britanijai tenka 20%, Vokietijai 10%, Prancūzijai (9%), Graikijai 8%,

Airijai 7%, Austrijai 7%, Italijai 6%, Belgijai 5% ir Olandijai 5%). 2002 m.

šiuose projektuose dalyvavo 63 airių ekspertai, 2003 m. – 93, 2004 m. – 99

ekspertai, o 2005 m. šį skaičių buvo planuota padidinti iki 144 ekspertų. 49

Nedidelei šaliai (šalyje gyvena apie 4,2 mln. gyventojų50) tokie rezultatai yra

labai geri ir rodo didelį aktyvumą ir potencialą paramos teikimo srityje.

Airijos valstybės tarnyba

Pagrindinės sąvokos, susijusios su Airijos valstybės tarnyba, yra apibrėžtos

1956 m. Valstybės tarnybos reguliavimo akte. Jame minima, jog „valstybės

tarnautojas“ yra asmuo, užimantis pareigas valstybės tarnyboje, taip pat

Parlamento rūmų darbuotojas (išskyrus Parlamento rūmų pareigūnus).

„Valstybės tarnyba“ reiškia Vyriausybės valstybės tarnybą ir šalies valstybės

tarnybą.51 Valstybės tarnautojai yra viešieji pareigūnai, patariantys ir

padedantys ministrams valdyti jiems paskirtus departamentus (jų yra 15).

Valstybės tarnautojai turi 3 pagrindines funkcijas: pataria Vyriausybei politikos

klausimais, padeda ruošiant naujus įstatymus ir padeda Vyriausybei valdyti šalį

pagal Parlamento (angl. the Oireachtas) išleistus įstatymus.52

Airijoje veikia karjeros valstybės tarnybos sistema. Yra dviejų lygių valstybės

tarnautojų pareigybės. Antrasis lygis apima pareigybes, reikalaujančias

mažesnės kompetencijos ir gebėjimų, o pirmasis lygis apima aukštesnes

pareigas, kurių aukščiausia yra departamento generalinis sekretorius (žr. 2.4.1

pav.). Vietinėje valdžioje organizacinė valstybės tarnautojų pareigybių schema

yra kiek kitokia, tačiau karjeros lygių principas panašus. Šiuo metu Airijos

valstybės tarnyboje (angl. civil service) dirba daugiau nei 30,000 valstybės

tarnautojų. Tuo tarpu mokytojai, policijos, vietos valdžios ir sveikatos sričių

darbuotojai priklauso platesnei viešojo sektoriaus sričiai (angl. public service) ir

neįtraukiami į minėtą 30,000 skaičių.53

2.4.1. pav. Airijos valstybės tarnybos organizacinė struktūra

Šaltinis: Airijos viešųjų paskyrimų tarnyba, http://www.publicjobs.ie/en/civilservice/structure.asp

49 Airijos Respublikos Verslo, prekybos ir užimtumo departamento veiklos ataskaita, 2005 m.

http://www.entemp.ie/corporate/planning/Annual%20Report%202005.pdf 50 Central Statistics Office Ireland, 2006 m. duomenys 511956 m. Valstybės tarnybos reguliavimo aktas

http://www.irishstatutebook.ie/1956/en/act/pub/0046/print.html 52Informacija piliečiams http://www.citizensinformation.ie/categories/government-in-ireland/government-

departments/the_civil_service 53 Informacija apie Airiją http://www.ireland-information.com/reference/civilser.html

http://www.publicjobs.ie/en/civilservice/structure.asp

http://www.entemp.ie/corporate/planning/Annual%20Report%202005.pdf

http://www.irishstatutebook.ie/1956/en/act/pub/0046/print.html

http://www.citizensinformation.ie/categories/government-in-ireland/government-departments/the_civil_service


34

Airijos dalyvavimas Dvynių programoje

1998 – 2006 m. laikotarpiu Airija teikė 40 Dvynių projektų pasiūlymų, iš kurių

25 sėkmingai praėjo konkursinę atranką, o tai sudaro 62,5 proc. 18 projektų

įgyvendinti dalyvaujant jaunesniojo partnerio statusu, 7 – vadovaujančiojo.54

Kaip parodyta 2.4.2. lentelėje, Airija dažniausiai paramą teikė Čekijai,

Bulgarijai, Estijai, kiek rečiau kitoms 2004 m. naujomis ES narėmis tapusioms

valstybėms.

2.4.2. lentelė. Airijos vykdyti Dvynių projektai 1998 – 2003 m.

Šalis BG CY CZ EE HU LV LT MT PL RO SK SI TR Iš

viso Projektų skaičius

4 0 5 4 1 0 0 2 3 0 2 2 0 23

Šaltinis: paruošta pagal European Commission Twinning Coordination Team duomenis, 2004. (Duomenų apie tai, kurioms šalims teikta parama 2004 – 2006 m. nerasta)

Dvynių programos koordinavimas

Airijos Dvynių projektų koordinatoriaus pozicija buvo sukurta 1999 m. Iš

pradžių koordinatoriaus vaidmenį atliko Finansų ministerija, tačiau vėliau šios

funkcijos buvo perduotos Viešojo administravimo institutui (angl. Institute of

Public Administration – IPA). IPA koordinuoja Dvynių, Techninės pagalbos ir

keitimosi informacija bei kitas ES programas, tokias kaip MEDA (finansinis

instrumentas, įgyvendinant Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių

partnerystę).

Airijoje taip pat veikia Techninės pagalbos ir keitimosi informacija

koordinatorius, kuris yra įsikūręs Verslo, prekybos ir užimtumo departamente

(angl. Department of Enterprise, Trade and Employment ). Europos Komisijos

Techninės pagalbos ir keitimosi informacija programa pasižymi tuo, jog

vykdomi projektai yra trumpalaikiai, o pagalba teikiama nacionalinių teisės

aktų derinimo su acquis srityje. Tai yra svarbi priemonė, mobilizuojant

valstybių narių ir Komisijos patirtį bei ekspertus. Verslo, prekybos ir užimtumo

departamentas svarsto prašymus dėl paramos suteikimo ir kaip Dvynių

projektų koordinatorius perduoda informaciją Airijos departamentams. Dvynių

projektų koordinatoriaus veikimo Airijos Respublikoje schema pateikiama

2.4.3. pav.

Airijos viešojo administravimo institutas yra vienintelė Airijos viešojo sektoriaus

vadybos plėtros agentūra, teikianti konsultavimo paslaugas, kurios apima

švietimą ir mokymus, tiesiogines konsultacijas sprendžiant konkrečias

problemas, tyrimų atlikimą ir jų platinimą.55 Institutą 1957 metais sukūrė grupė

valstybės tarnautojų tam, kad skatintų tyrinėjimus, pagerintų viešojo

administravimo standartus, skatintų abipusį supratimą tarp visuomenės ir

valstybės tarnautojų. Pagrindinis tikslas buvo užtikrinti efektyvų valstybės

tarnybos darbą visose srityse.56 Institutą sudaro Taryba, susidedanti iš 18

narių, daugiausia iš viešojo sektoriaus, įskaitant 2 narius iš Finansų

departamento.

IPA bendrojoje 2005 – 2010 m. strategijoje pabrėžiama, jog Airijos viešajam

sektoriui didelę įtaką daro globalizacijos procesai bei tarptautinių tinklų ir

santykių plėtojimasis. Todėl svarbu yra turėti stiprias pozicijas Europos

54 Paruošta pagal European Commission Twinning Coordination Team duomenis, 2007. 55 Airijos viešojo adminsitravimo institutas. http://www.ipa.ie/about 56 Airijos Respublikos Finansų departamentas, Expenditure Review Initiative, Review of Grant-in-Aid to the

Institute of Public Administration, 2006. http://www.finance.gov.ie/documents/publications/other/ExpendRevIPA06.pdf

http://www.ipa.ie/about

http://www.finance.gov.ie/documents/publications/other/ExpendRevIPA06.pdf

35

Sąjungoje, kas sąlygoja viešojo sektoriaus ekspertizės ir žinių dalinimąsi su

kitomis, ypač naujosiomis ES šalimis.57 Tai rodo, jog viešojo sektoriaus

institucijos yra atviros bendradarbiavimui ir tarptautinių ryšių plėtojimui.

2.4.3. pav. Dvynių projektų koordinatorius Airijos viešojo administravimo sistemoje

Šaltinis: Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic. Prague, 2006. http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5EBD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en

Airijos Finansų departamentas teikia subsidijas Viešojo administravimo

institutui, kurios 2005 m. sudarė apie 5% departamento išlaidų (ši subsidijų

dalis sudarė apie 20% visų Instituto įplaukų 2005 m.). Nuo 2003 m. subsidijos

traktuojamos kaip dotacija, skirta Instituto mokestinėms išlaidoms padengti.

Pažymima, jog šios dotacijos įtraukia ir tokias nemokestines išlaidas kaip

instituto vadybos mokestis už Dvynių programos koordinavimą. 58

Kaip nuolatiniai darbuotojai Dvynių projektų koordinatoriaus pozicijoje dirba 2

žmonės. Sunkumai, su kuriais susidūrė IPA koordinuojant Dvynių programą

Airijoje buvo ekspertų mobilizavimas ir kontaktų duomenų bazės kūrimas. IPA

interneto svetainėje pabrėžiama, jog Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijos

apima tris pagrindinius aspektus:

Ryšių palaikymas tarp Europos Komisijos ir valstybės;

Informacijos apie paskelbtus Dvynių projektų aprašymus (angl.

project fiche) perdavimas valstybės departamentams ir kitiems

suinteresuotiems organams;

Valstybės departamentų ir suinteresuotų organų konsultavimas dėl

Dvynių projektų įgyvendinimo procesų ir plėtros.59

Viešojo administravimo institutas Airijos valstybės tarnautojams ir

departamentams pavaldžių organų darbuotojams organizuoja reguliarius

Dvynių programos pristatymus, kad paskatintų susidomėjimą šiuo paramos

teikimo instrumentu. Taip pat institutas teikia kitą informaciją suinteresuotoms

57Institute of Public Administration, Corporate Strategy 2005 – 2010. Dublin, Ireland.

http://www.ipa.ie/upload/documents/StratEnglish.pdf 58 Airijos Respublikos Finansų departamentas, Expenditure Review Initiative, Review of Grant-in-Aid to the

Institute of Public Administration, 2006. http://www.finance.gov.ie/documents/publications/other/ExpendRevIPA06.pdf

59 Airijos viešojo adminsitravimo institutas. http://www.ipa.ie/international_Twinning



http://www.ipa.ie/upload/documents/StratEnglish.pdf


http://www.ipa.ie/international_Twinning

36

pusėms, siekdamas populiarinti Dvynių programą Airijos viešojo sektoriaus

tinkluose, kuriuos koordinuoja IPA.60

Galima teigti, jog IPA indėlis koordinuojant Dvynių programą yra svarbus ir

reikšmingas, kadangi Dvynių projektų koordinatorius atlieka ne tik formaliai

jam priklausiančias funkcijas, bet viešojo sektoriaus institucijose aktyviai

populiarina patį Dvynių instrumentą, kaip galimybę teikt i paramą ir dalyvauti

tarptautiniuose projektuose. Taip pat svarbus aspektas yra darbuotojų

motyvavimas ir skatinimas, teikiant jiems mokymo bei konsultavimo

paslaugas.

60 Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member

States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic . Prague, 2006, p.30-31. http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5EBD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en



37

3. LIETUVOS PATIRTIS, DALYVAUJANT

DVYNIŲ PROGRAMOJE

Analizuojant Lietuvos potencialą teikti paramą pagal Dvynių programą, svarbu

atsižvelgti ir į Lietuvai suteiktą paramą per šį instrumentą. Nors gauta parama

nėra tyrimo objektas, jos apžvalga yra naudinga analizuojant sukauptą patirtį ir

identifikuojant sektorius, kuriuose yra daugiausia gerosios praktikos.

1998-2006 m. pagal PHARE ir Pereinamojo laikotarpio priemonę Lietuvoje buvo

įgyvendinti 85 ilgalaikių Dvynių projektai ir 33 trumpalaikiai Dvynių projektai. 61

Daugiausia dominavo projektai žemės ūkio, vidaus rinkos ir statistikos,

teisingumo ir vidaus reikalų bei kitose srityse. (žr. 3.1.1. pav.).

3.1.1 pav. Lietuvos PHARE/Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės finansuojami Dvynių ir trumpalaikiai Dvynių projektai pagal sritis 1998-2006 m. (iš viso 115)

Šaltinis: CPVA duomenys, 2007 m.

Daugiausiai projektų (25) Lietuvoje įgyvendino Vokietija, taip pat daug Danija,

Didžioji Britanija, Prancūzija, Švedija. Mažiausiai projektų įvykdė Airija, Belgija

ir Slovakija (žr. 3.1.2. pav.). Tokie rezultatai nėra stebinantys ar išskirtiniai,

nes Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija yra vienos aktyviausių Dvynių

programos dalyvių apskritai (žr. 2.1.1. ir 2.1.5 pav.).

3.1.2. pav. Šalių, teikusių paramą Lietuvai, dalyvavimas pagal projektų skaičių 1998–2006 m. (Dvynių ir trumpalaikiai Dvynių projektai)

Šaltinis: CPVA duomenys, 2007 m.

Lietuva per 9 metus gavo pakankamai daug Dvynių paramos, kuri padėjo

sėkmingai integruotis į Europos Sąjungą, todėl dabar sukauptą patirtį galima

perduoti kitoms valstybėms, kurioms reikalinga pagalba, siekiant sėkmingai

vykdyti būtinas reformas.

61 Duomenis apie šiuos projektus suteikė CPVA. Pažymėtina, kad kai kurie projektai dar tebevyksta.

3.1. Lietuvos kaip paramos gavėjos dalyvavimas Dvynių programoje

38

2004 m. įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva įgijo galimybę teikti paramą kitoms

šalims pagal Dvynių programą. 2004 - 2006 m. Lietuva iš 11 teiktų paraiškų

laimėjo 3 Dvynių bei vieną trumpalaikį Dvynių (angl. Twinning Light) projektą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su partneriais iš Vokietijos

2006 m. pradėjo įgyvendinti Dvynių projektą Turkijoje, o Lietuvos muitinė

įgyvendino vieną trumpalaikių Dvynių projektą Vengrijoje. Taip pat LR

Vyriausybės kanceliarija kaip jaunesnysis partneris dalyvavo ES CARDS Dvynių

projekte Serbijoje, o 2007 m. oficialiai paskelbta, jog LRVK kartu su prancūzų

partneriais laimėjo Dvynių projektą Bulgarijoje (žr. 3.2.1 lentelę).

3.2.1 lentelė. Dvynių projektai, kuriuose dalyvavo/dalyvauja Lietuvos viešojo administravimo institucijos ar įstaigos 2004-2006 m.

Institucija Statusas Projekto pav. Paramos gavėja

Įgyvendinimo laikotarpis

Projektas

1.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)

Jaunesnysis partneris vokiečiams

„Maisto saugos ir kontrolės restruktūrizavimas ir stiprinimas Turkijoje“

Turkija 2006 -2008 Dvyniai

2. Lietuvos muitinė - „NCTS srities ir muitinės veiklos stiprinimas“

Vengrija 2005 – 2006

Trumpalaikis Dvynių projektas

3. LR Vyriausybės kanceliarija (LRVK)

Jaunesnysis partneris su prancūzams

„Vyriausybės centras: politikos formavimo ir tarpministerinio koordinavimo stiprinimas“

Serbija 2004 - 2007 Dvyniai

4. LR Vyriausybės kanceliarija

Jaunesnysis partneris prancūzams

„Bulgarijos Vyriausybės struktūrų gebėjimų stiprinimas, monitoringo, politinių klausimų analizės ir strateginio planavimo srityse“

Bulgarija 2007 - 2009 Dvyniai

Taigi sėkmingi Dvynių projektai įgyvendinti viešojo administravimo (2),

muitinės (1), žemės ūkio (1) sektoriuose. VMVT įgyvendino Dvynių projektą

kartu su partneriais iš Vokietijos, kurie anksčiau teikė paramą pagal Dvynių

programą Lietuvoje. LRVK kaip jaunesnįjį partnerį Prancūzijos partneriai

pasirinko dėl asmeninių ryšių bei geros LRVK praktikos.62

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)

Dvynių projektas Turkijoje

2004 m. pabaigoje Lietuva kartu su Vokietija buvo pasirinktos kaip 2004

m. PHARE Dvynių projekto TR 2004 IB AG 02 „Maisto saugos ir kontrolės

restruktūrizavimas ir stiprinimas Turkijoje“ Dvynių sutarties vykdytojos.

VMVT projekte buvo jaunesnysis partneris. Oficialiai projektas prasidėjo

62 Gera LRVK praktika susijusi su tokių priemonių kaip strateginio planavimo, sprendimų poveikio

vertinimo, ES reikalų koordinavimo taikymu. Pokalbis su tuometiniu LR Vyriausybės Kanceliarijos strateginio planavimo ir viešojo administravimo departamento direktoriumi, 2007 07 19.

3.2. Lietuvos kaip paramos teikėjos dalyvavimas Dvynių programoje

39

2006 gegužės mėnesį. Numatyta projekto trukmė - dveji metai. Projekto

vertė – 1,5 mln. eurų.

Projekto įgyvendinimo metu VMVT ekspertai kolegoms iš Turkijos perteikė

savo gerąją patirtį šiose srityse:

- kontrolės institucijos restruktūrizavimas;

- teisės aktų, atitinkančių ES reikalavimus, leidyba bei jų įgyvendinimas;

- kontrolės planų ir procedūrų sudarymas;

- geros gamybos praktikos vadovų (GGPV) diegimas gamybos, prekybos,

viešojo maitinimo įmonėse;

- importo, eksporto procedūrų taikymas, pasienio veterinarinė kontrolė;

- kokybės vadybos sistemos diegimas kontrolės institucijoje;

- rizikos vertinimas;

- veterinarinių liekanų gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose

stebėsenos plano sudarymas ir vykdymo kontrolė;

- skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos įdiegimas

(RASFF);

- informacinių technologijų diegimas kontrolės institucijoje.

Projekte iš viso dalyvavo 27 maisto saugos ir kontrolės ekspertai iš

Lietuvos. Iš viso Lietuvos ekspertams buvo skirta apie 300 darbo dienų (jų

skaičius buvo padidintas projekto įgyvendinimo metu).

Šaltinis: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Daugumoje projektų lietuviai atliko jaunesniųjų partnerių vaidmenį senųjų ES

šalių narių vadovaujamuose projektuose. Tokie partnerių konsorciumai,

skatinami ir Europos Komisijos, populiarūs ir tarp kitų ES šalių narių: didžiosios

ES šalys narės partnerėmis pasitelkia mažesnes, senosios – naująsias ES šalis

nares. Mažosios ES šalys narės paprastai nėra pajėgios vienos įgyvendinti

didelių Dvynių projektų, reikalaujančių 30 - 70 atitinkamos srities ekspertų.

Todėl jaunesniųjų partnerių vaidmuo dažniausiai palankus ir Lietuvos

institucijoms63. Tuo tarpu senosioms ES šalims narėms partnerystė naudinga

dėl kelių priežasčių:

- Naujosios šalys narės turi nemažai patirties per trumpą laiką

įgyvendinant atitinkamas reformas; Vieno URM tarnautojo nuomone,

„nė viena kita ES valstybė nenuėjo tokio reformų kelio, kurį įveikė trys

Baltijos šalys“64;

- Įgyvendinant projektus buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse Vidurio ir

Rytų Europos partneriai daug geriau suvokia tų šalių administracines

struktūras, veiklos principus, kultūrinę aplinką. Praverčia rusų kalbos

žinios.

Dalis Lietuvos institucijų teiktų paraiškų nepraėjo atrankos ir projektai nebuvo

įgyventi. Pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

kartu su Švedijos mokesčių tarnyba teikė bendrą projektą Europos Sąjungos

techninės pagalbos Kroatijai 2004 m. programos CARDS Dvynių projektui „PVM

sistemos tobulinimas ruošiantis PVM informacijos mainų kompiuterinės

sistemos (VIES) diegimui“ įgyvendinti, o taip pat dalyvavo 2005 m. PHARE

programos Dvynių projekto Nr. HR/05/IB/FI/02 „PVM informacijos mainų

63 Interviu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos ir kokybės valdymo skyriaus vedėju,

2007 07 17. 64 L. Talat-Kelpša. Ar tikrai metas laidoti regiono centro idėją? Delfi, 2007 m. lapkričio 19 d.

http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15049673


40

sistemos (VIES) veiksmingas valdymas ir funkcionavimo palaikymas“

pasiūlymų atrankoje. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju Kroatija projektų

partneriais pasirinko Austrijos institucijas65. Kitas pavyzdys – CPVA. CPVA yra

teikusi tris pasiūlymus dalyvauti Dvynių projektuose (2007 kovą kaip

pagrindinis partneris kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba teikė pasiūlymą

įgyvendinti trumpalaikį Dvynių projektą Bulgarijoje; 2006 m. spalį kartu su

Muitinės laboratorija teikė pasiūlymą įgyvendinti Dvynių projektą Rumunijoje

(CPVA būtų buvusi atsakinga už finansinę dalį ir logistiką) ir 2005 m. pabaigoje

kaip Prancūzijos Socialinės apsaugos ministerijos jaunesnysis partneris siekė

įgyvendinti Dvynių projektą Bulgarijoje), tačiau nei vienas iš teiktų pasiūlymų

nepraėjo atrankos66. Pažymėtina, kad pagal apklausos duomenis institucija

teikusi paraišką dėl dalyvavimo Dvynių programoje, tačiau nepraėjusi

atrankos, kaip svarbiausią nesėkmingo dalyvavimo priežastį nurodė

tarptautinio bendradarbiavimo (lobizmo) su šalimi paramos gavėja trūkumą.

Ne itin aktyvus ir ne visada sėkmingas Lietuvos viešojo administravimo

institucijų dalyvavimas Dvynių programoje teikiant paramą kitoms šalims

skatina analizuoti tam įtaką darančius veiksnius. Sisteminio ir institucinio

lygmens veiksnių analizė pateikiama 3.3 poskyryje.

3.3.1. Vystomojo bendradarbiavimo politika

Dvynių projektų įgyvendinimas savo tikslais ir turiniu glaudžiai siejasi su

kitomis paramos teikimo programomis, todėl jų tarpusavio koordinavimas yra

svarbi aktyvesnio institucijų dalyvavimo Dvynių programoje prielaida. Lietuvoje

pagrindinės paramos teikimo kitoms šalims iniciatyvos patenka į vystomojo

bendradarbiavimo politikos sritį.

Vystomojo bendradarbiavimo politika yra neatskiriama išsivysčiusių valstybių

užsienio politikos dalis. Lietuva yra įsipareigojusi prisidėti prie Jungtinių Tautų

patvirtintų Tūkstantmečio vystymosi tikslų pasiekimo bei iki 2010 m. padidinti

vystomajam bendradarbiavimui skiriamą paramą iki 0,17 proc. nuo bendrųjų

nacionalinių pajamų (2015 m. turėtų būti skirta 0,33 proc., tuo tarpu 2006 m.

Lietuva skyrė tik 0,068 proc.). Dvišalės paramos projektai Lietuvoje yra

finansuojami iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai

programos lėšų, kurias administruoja Užsienio reikalų ministeriją. Lietuvos

tikslai šioje srityje yra įgyvendinti Jungtinių Tautų patvirtintus Tūkstantmečio

vystymosi tikslus, užtikrinti taiką, ekonominį augimą ir socialinį stabilumą

pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių,

integruoti besivystančias valstybes į pasaulio ekonomiką.67

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos priemonės gali apimti dvišalę,

trišalę, daugiašalę paramą vystymuisi, humanitarinę pagalbą, bendrąją ir

sektorinę biudžeto paramą. Išskiriamos keturios prioritetinės sritys, kuriose

Lietuva teikia paramą: (1) demokratijos stiprinimas, žmogaus teisių, gero

valdymo ir įstatymo viršenybė, (2) ekonominė plėtra, (3) eurointegracijos

65 Informaciją suteikė LR finansų ministerijos ES reikalų koordinavimo ir analizės skyriaus vyriausia

specialistė. 66 Interviu su CPVA direktoriumi ir kitais CPVA tarnautojais, 2007 11 19. 67 LR Vyriausybės nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo 2006-2010 metų

politikos nuostatų patvirtinimo” ( Žin., 2006, Nr. 66 - 2435).

3.3. Institucijų dalyvavimo Dvynių programoje veiksniai

41

procesai, (4) administracinių gebėjimų stiprinimas.68 Šiose srityse Lietuva turi

įgijusi daugiausia patirties ir gerosios praktikos.

Geografiniu požiūriu daugiausia dėmesio skiriama Baltarusijai, Ukrainai,

Moldovai, Pietų Kaukazo šalims. Tokia politikos kryptis atitinka mūsų šalies

interesus ir yra nulemta istorinių sąsajų su regionais. Dvišaliu pagrindu Lietuva

paramą teikia Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai, Gruzijai, Armėnijai,

Azerbaidžanui, taip pat Afganistano Islamo Respublikai bei Irako Respublikai.

3.3.1.1. lentelėje pateikti duomenys rodo, jog daugiausia dvišalės paramos

projektų 2004 - 2006 m. buvo įgyvendinama Baltarusijoje, Gruzijoje,

Ukrainoje, Afganistane, Moldovoje. 2007 m. planuota finansuoti apie 100

dvišalės paramos projektų skirtingose šalyse.

3.3.1.1. lentelė. 2004-2006 m. Lietuvos įgyvendinti dvišalės paramos projektai

Šalis paramos gavėja Projektų skaičius

2004 2005 2006 Iš viso

Afganistanas 7 7

Armėnija 1 1 2

Azerbaidžanas 1 1 2

Baltarusija 1 3 8 12

Gruzija 1 7 8

Irakas 1 1 2

Kaliningradas 1 1

Libanas 1 1

Mauritanija 1 1

Moldova 1 6 7

Pietų Kaukazas 1 1

Ukraina 1 1 6 8

Iš viso 5 8 39 52

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerijos 2006 m. veiklos ataskaita. Vilnius, 2006.

Apie 16 proc. visų projektų įgyvendina nevalstybinės institucijos,

nevyriausybinės organizacijos. Didėjant projektų skaičiui, nedidėja projektų,

kuriuos įgyvendina valdžios instituc ijos, skaičius. Apklausos metu tik 12 proc.

visų respondentų nurodė, kad teikė paramą kitoms šalims dalyvaudami

Vystomojo bendradarbiavimo programos projektuose. Tai siejama su ribotu

potencialu valstybės tarnyboje bei tam tikromis reglamentavimo problemomis

(Lietuvos valstybės tarnautojų užmokestis nėra finansuojamas iš dvišalės

paramos lėšų, ir todėl jiems palankiau dalyvauti kaip ekspertams nevalstybinių

institucijų vykdomuose projektuose).69

Iš viso vystomojo bendradarbiavimo politikai 2004 m. Lietuva skyrė 25,52 mln.

Lt. 2005 m. – 43,13 mln. Lt (0,062% nuo BNP). Negalutiniais duomenimis,

2006 m. buvo skirta 0,08% nuo šalies BNP. 2006 m. dvišaliams projektams

įgyvendinti buvo skirta 2,44 mln. litų. (2005 m. – 0,5 mln. litų), už juos

įgyvendinti 39 projektai. Daugiausia lėšų ir didžiausi vystomojo

bendradarbiavimo projektai buvo vykdomi Afganistane (1,14 mln. Lt.).70

68 LR Vyriausybės nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo 2006-2010 metų

politikos nuostatų patvirtinimo” ( Žin., 2006, Nr. 66 - 2435). 69 Pokalbis LR Užsienio reikalų ministerijoje su Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai

departamento tarnautojais, 2007 07 27. 70 LR Užsienio reikalų ministerijos 2006 m. veiklos ataskaita. Vilnius, 2006.

42

Nemažai projektų įgyvendinta Baltarusijoje (8), Ukrainoje (6), Moldovoje (6),

Gruzijoje (7), Afganistane (7).

Numatoma, kad Lietuva, įgyvendindama 2005 m. birželio 16–17 d. Europos

Sąjungos Vadovų Tarybos sprendimus dėl oficialios paramos vystymuisi

didinimo ir atsižvelgdama į atitinkamą savo biudžeto paskirstymo procesą,

sieks oficialią paramą vystymuisi iki 2010 metų padidinti iki 0,17 % bendrųjų

nacionalinių pajamų.71 Iki 2015 m. bus siekiama 0,33 proc. finansavimo nuo

BNP. Didėjant bendram vystomojo bendradarbiavimo biudžetui, kasmet

daugiau lėšų skiriama ir dvišaliams projektams. 2007 m. bendras projektų

biudžetas jau siekia 9 mln. litų.

Lietuvos įgyvendinti dvišalės paramos projektai apima daugelį sektorių, tačiau

daugiausia jų buvo viešojo administravimo (9), demokratinės plėtros/pilietinės

visuomenės (6), švietimo (6), sveikatos apsaugos (6), teisingumo/vidaus

reikalų (5), Europos integracijos (5) srityse (žr. 3.3.1.2. lentelę). Tai rodo

Lietuvos potencialą dalyvauti ir Dvynių programoje atitinkamuose sektoriuose.

Nebuvo įgyvendinta projektų ekonominės plėtros ir prekybos srityje (išskyrus

susijusius projektus kituose sektoriuose), nepaisant tokio teminio prioriteto.

3.3.1.2. lentelė. Dvišalės paramos projektai pagal sektorius

Sektorius Projektų skaičius

Viešasis administravimas 9

Demokratijos plėtra, pilietinė visuomenė 6 Švietimas 6

Sveikatos apsauga 6 Teisės viršenybė, teisingumas ir vidaus reikalai 5

Europos integracija 5

Muitinė 4 Žemės ūkis ir veterinarija 3

Aplinka 3

Užimtumas ir socialiniai reikalai 3 Vidaus rinka 1

Kultūra ir istorija 1 Iš viso 52

Šaltinis: LR Užsienio reikalų ministerijos 2006 m. veiklos ataskaita. Vilnius, 2006.

Lietuvoje nėra specialios agentūros, atsakingos už šios paramos programų ir

projektų administravimą, šias funkcijas atlieka Užsienio reikalų ministerija.

Administruojant Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo paramą partnerių šalims

taip pat dalyvauja ir Lietuvos ambasados bei konsulatai. Siekiant geresnio

vystomojo bendradarbiavimo projektų koordinavimo, 2007 m. spalio 10 d. LR

Vyriausybės nutarimu buvo sudaryta Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo

komisija, kurią sudaro visų ministerijų sekretoriai, Vyriausybės kanclerio

pavaduotojas Europos Sąjungos reikalams ir Lietuvos savivaldybių asociacijos

direktorius72. Komisijai pirmininkauja Užsienio reikalų ministerijos sekretorius.

Ši komisija potencialiai galėtų ne tik siekti vystomojo bendradarbiavimo

politikos geresnio įgyvendinimo, bet jos veiklos rėmuose taip pat būtų galima

derinti vystomojo bendradarbiavimo projektų ir Dvynių projektų įgyvendinimą,

siekiant sinergijos efekto (visi šie projektai siekia panašių tikslų, yra

įgyvendinami panašiomis priemonėmis, dažnai vykdomi tose pačiose šalyse ir

t.t.).

71 Informacija pagal LR Užsienio reikalų ministerijos duomenis, http://www.urm.lt/index.php?-465575837 72 2007 m. spalio 10 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1091 dėl Nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo

komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo.

http://www.urm.lt/index.php?-465575837

43

3.3.2. Teisinis reglamentavimas

Lietuvos institucijos ir jų tarnautojai, teikdami paramą kitoms šalims pagal

Dvynių programą, privalo laikytis Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių

valstybės tarnautojų darbo tvarką ir jų darbo užmokestį. Dalyvavimui Dvynių

programoje palanki teisinė bazė gali padidinti Lietuvos kaip paramos kitoms

šalims teikėjos aktyvumą. Tuo tarpu nepalanki arba neaiški teisinė bazė,

priešingai, gali būti svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis.

Lietuvos viešojo administravimo institucijų apklausos73 duomenys rodo, kad

svarbiausias nedalyvavimo Dvynių programoje veiksnys yra būtent nacionalinio

teisinio reglamentavimo trūkumas ir/ar netobulumas. Net 53 proc . respondentų

teigė, kad labai svarbi nedalyvavimo priežastis yra tai, kad Lietuvoje nėra

reglamentuota dalyvavimo Dvynių projektuose tvarka. Dar 36 proc. nurodė,

jog ši problema yra vidutiniškai svarbi priežastis (žr. 3.3.2.1. pav.).

3.3.2.1. pav. Kiek svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis yra tai, kad Lietuvoje nėra reglamentuota dalyvavimo Dvynių projektuose tvarka?

Labai svarbu Vidutiniškai

svarbuMažai

svarbuNesvarbu

Atsakymas į klausimą

Vidutinis visų priežasčių vertinimas

30%

35%

22%

13%

53%

36%

3% 9%0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Atsakymas į klausimą Vidutinis visų priežasčių vertinimas

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 200774.

Apklausos respondentai taip pat nurodė, kad ypač aktuali dalyvavimo Dvynių

programoje skatinimo priemonė būtų Lietuvos teisinio reglamentavimo

pakeitimas. 88 proc. apklaustųjų teigė, kad nacionalinių teisės aktų pakeitimas,

supaprastinantis ekspertų siuntimo dirbti į užsienį tvarką paskatintų (net 54

proc. manė, kad labai paskatintų) įgyvendinti Dvynių projektus (žr. 3.3.2.2.

pav.) O nacionalinių teisės aktų pakeitimą, kuris užtikrintų galimybę institucijai

gauti papildomų pajamų iš projekto lėšų, veiksminga paskata laikė 76 proc.

respondentų (žr. 3.3.2.3. pav.).

73 Lietuvos viešojo administravimo institucijų internetinės apklausos klausimynas buvo išplatintas 109

institucijoms. Į klausimus atsakė 51 institucija arba 47 proc. 74 Vidutinis visų priežasčių vertinimas buvo apskaičiuotas sudėjus konkrečią vertinimo kategoriją (labai

svarbu, vidutiniškai svarbu, mažai svarbu ar nesvarbu) vertinant atskiras priežastis pasirinkusių respondentų skaičių (procentais) ir padalinus iš visų priežasčių skaičiaus. Pavyzdžiui, vertinant nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis (klausimyne jų buvo nurodyta 11) tam tikra dalis respondentų kiekvieną iš priežasčių įvertino kaip „labai svarbią“. Norint apskaičiuoti vidurkį, kokia dalis respondentų (proc.) vertindami visas priežastis pasirinko kategorija „labai svarbu“, buvo sudėtos kiekvieną priežastį atskirai kaip labai svarbią įvertinusių respondentų dalys (proc.), o gauta suma padalinta iš priežasčių skaičiaus, t.y. 11. Analogiškas skaičiavimo principas buvo taikomas pateikiant vidutinius priežasčių/paskatų vertinimus ir toliau esančiuose grafikuose.

44

3.3.2.2. pav. Ar nacionalinių teisės aktų pakeitimas, supaprastinantis ekspertų siuntimo dirbti į užsienį tvarką, paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje?

Labai

paskatintųPaskatintų

Mažai

paskatintųNepaskatintų


Vidutinis visų paskatų vertinimas

40%

46%

12%

2%

54%

34%

9%

2%0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Atsakymas į klausimą Vidutinis visų paskatų vertinimas


3.3.2.3. pav. Ar nacionalinių teisės aktų pakeitimas, užtikrinantis galimybę Jūsų institucijai gauti papildomai pajamų iš projekto lėšų paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje?

Labai

paskatintųPaskatintų

Mažai




40%

46%

12%

2%

52%

44%

4%

0%0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%



Toliau šiame skyriuje pateikiama teisinio reglamentavimo, susijusio su Lietuvos

institucijų dalyvavimu įgyvendinant Dvynių projektus, analizė bei pasiūlymai,

kaip esamas reglamentavimas galėtų būti tobulinamas.

3.3.2.1. Ekspertų skyrimas dalyvauti Dvynių projekto

įgyvendinime ir darbo apmokėjimas

Įgyvendinant Dvynių projektus, esminis institucijų bendradarbiavimo

elementas yra šalies paramos teikėjos ekspertų skyrimas dirbti šalyje paramos

gavėjoje. Šalis paramos teikėja skiria projekto vadovą (angl. – Project Leader),

ilgalaikį Dvynių patarėją75

bei trumpalaikius ir vidutinio laikotarpio ekspertus.

Dvynių projektų įgyvendinime taip pat dalyvauja paramą teikiančios institucijos

aptarnaujantis ir techninis projekto personalas (projekto apskaitos tvarkymas,

pažintinių vizitų organizavimas ir pan.), kurio darbo sąnaudos nėra išskiriamos

Dvynių projektų biudžete, tačiau gali būti apmokamos iš Dvynių projekto

valdymo kompensacijos (angl. Twinning management cost compensation) lėšų.

Lietuvoje valstybės tarnautojų darbo organizavimas bei apmokėjimas yra

griežtai reglamentuotas. Daugumą problemų, kylančių Lietuvos institucijoms,

siekiančioms dalyvauti bei dalyvaujančioms Dvynių projektų įgyvendinime,

sukelia valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų skyrimo

įgyvendinti Dvynių projektus tvarka76

. Būtina pažymėti, kad nustatant

75 Išskyrus trumpalaikius Dvynių projektus. 76 Interviu su VMVT, Muitinės departamentu ir Valstybės tarnybos departamentu, 2007 07 – 09.

45

valstybės tarnautojų skyrimo tvarką yra labai svarbu nustatyti aiškius

įgyvendinant Dvynių projektą atlikto darbo apmokėjimo šaltinius77:

Valstybės tarnautojas gauna atlygį iš Dvynių projekto biudžeto;

Valstybės tarnautojas gauna valstybės tarnautojo darbo užmokestį bei

priemoką už papildomą darbo krūvį iš Dvynių projekto biudžeto.

Eksperto atlygio mokėjimas iš Dvynių projekto biudžeto

Atsižvelgiant į tai, kad Dvynių vadove numatytas eksperto atlygis 78 yra ženkliai

didesnis nei nustatytas Lietuvos valstybės tarnautojo atlyginimas, siekiant

užtikrinti pakankamą valstybės tarnautojų motyvavimą dalyvauti Dvynių

projektų įgyvendinime, būtų tikslinga valstybės tarnautojams,

įgyvendinantiems Dvynių projektus, mokėti visą Dvynių projekto biudžete

numatytą atlygį iš Dvynių projekto lėšų79. Taip Dvynių projekto įgyvendinime

dalyvaujanti institucija sutaupytų jos asignavimuose suplanuotas darbo

užmokesčio fondo lėšas, kurios galėtų būti panaudotos tiek pakaitinių valstybės

tarnautojų, priimamų į Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujančių valstybės

tarnautojų pareigas, darbo užmokesčiui mokėti, tiek Dvynių projekto

įgyvendinime dalyvaujančius valstybės tarnautojus laikinai pavaduojantiems

institucijos tarnautojams ir darbuotojams skatinti80. Viso eksperto atlygio

mokėjimas iš Dvynių projekto lėšų taip pat padėtų užtikrinti aiškų projektinį

institucijos dalyvavimo įgyvendinant Dvynių projektus finansavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad už įgyvendinant Dvynių projektą atliktą darbą valstybės

tarnautojui būtų mokamas atlygis iš Dvynių projekto biudžeto, valstybės

tarnautojo atlyginimas už prie Dvynių projekto įgyvendinimo dirbtas dienas

valstybės tarnautojui turėtų būti nemokamas (turėtų būti išvengta dvigubo to

paties darbo finansavimo iš skirtingų šaltinių). Pažymėtina, kad dvigubo darbo

atlyginimo vengiama ir kitose naujosiose ES šalyse. Pavyzdžiui, kaip rodo NCP

apklausos duomenys, Slovakijoje šiuo metu trumpalaikiai ar vidutinės trukmės

Dvynių ekspertai projekto įgyvendinimo metu išleidžiami „atostogauti“, tačiau

rengiamos Civilinio kodekso pataisos, pagal kurias šie tarnautojai bus

išleidžiami neapmokamų atostogų. Tuo tarpu Latvijoje Dvynių ekspertai

neprivalo imti atostogų, tačiau negali gauti įprasto atlyginimo iš valstybės

biudžeto.

Priemokų mokėjimas iš Dvynių projekto biudžeto

Dalis ES šalių narių, siekdamos užtikrinti didesnę valstybės tarnautojų

motyvaciją dalyvauti Dvynių projektų įgyvendinime, valstybės tarnautojams

moka tiek valstybės tarnautojo atlyginimą, tiek Dvynių projekto biudžete

numatytą eksperto atlygį ar jo dalį81. Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio

1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad valstybės tarnautojui už įprast ą darbo

krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą

darbo trukmę, atlikimą gali būti mokamos priemokos. Tokios priemokos, kartu

su kitomis Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytomis

priemokomis, negali viršyti 60 procentų valstybės tarnautojo pareiginės algos.

77 Atsižvelgiant į tai, kad institucijai, įgyvendinančiai Dvynių projektą, (pagrindiniam Dvynių partneriui)

avansu yra išmokama 80 proc. pirmiesiems 12 mėn. Dvynių sutartyje numatytos sumos, visos su Dvynių projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos galėtų būti apmokamos tiesiogia i iš Dvynių projekto lėšų. Plačiau apie Dvynių projektų išlaidų apmokėjimą žr. Dvynių vadovo 7 skyrių.

78 Žr. Dvynių vadovo 5.3 ir 5.4 skyrius. Trumpalaikiams ir vidutinio laikotarpio ekspertams (valstybės tarnautojams) eksperto atlygis yra 250 EUR už darbo dieną (įgaliotųjų institucijų (angl. Mandated bodies) atveju – iki 450 EUR, priklausomai nuo eksperto kategorijos).

79 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ (Žin., 2004, Nr. 181-6708) bei Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio nuostatomis, valstybės tarnautojams leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti kitą nei valstybės tarnautojo darbo užmokestį.

80 Taip pat žr. Ataskaitos 3.3.2.2 dalį. 81 Latvijos, Slovėnijos (NCP apklausos duomenys) pavyzdžiai.

46

Atsižvelgiant į šią Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą bei į ženklų valstybės

tarnautojo atlyginimo bei eksperto atlygio skirtumą, tuo atveju, jeigu ekspertas

Dvynių projekto įgyvendinime dalyvautų didesnį dienų skaičių, jam būtų

finansiškai palankiau gauti visą eksperto atlygį iš Dvynių projekto biudžeto, o

ne valstybės tarnautojo atlyginimą ir Valstybės tarnybos įstatyme numatytą

priemoką už papildomą darbą. Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 2

dalyje nustatyta, kad priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar

papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą

negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, kas galėtų

sukelti papildomų sunkumų įgyvendinant ilgesnius nei 1 metų trukmės Dvynių

projektus.

Pažymėtina ir tai, kad, jeigu valstybės tarnautojams už įgyvendinant Dvynių

projektą atliktą darbą būtų mokamas valstybės tarnautojo atlyginimas,

institucija nesutaupytų darbo užmokesčio fondo lėšų, kurios galėtų būti

reikalingos pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į Dvynių projekto

įgyvendinime dalyvaujančių valstybės tarnautojų pareigas, darbo užmokesčiui

mokėti bei Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujančius valstybės tarnautojus

laikinai pavaduojantiems institucijos tarnautojams ir darbuotojams skatinti.

Taip pat, už įgyvendinant Dvynių projektus atliktą darbą valstybės

tarnautojams mokant valstybės biudžete suplanuotą valstybės tarnautojo

atlyginimą bei priemoką iš dvynių projekto biudžeto lėšų, nebūtų užtikrintas

projektinis institucijos dalyvavimo Dvynių projekto įgyvendinime finansavimas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Dvynių projektą įgyvendinti skirtiems

valstybės tarnautojams siūlytina mokėti visą Dvynių projekto biudžete

numatytą eksperto atlygį (už prie projekto dirbtą laiką nemokant valstybės

tarnautojo atlyginimo).

Biudžetinė įstaiga galėtų skirti valstybės tarnautoją dalyvauti Dvynių projekto

įgyvendinime šiais būdais (siūloma pasirinkti vieną iš toliau nurodytų būdų,

kuris turėtų būti taikomas visose institucijose, skiriančiose valstybės

tarnautojus ir darbuotojus dalyvauti įgyvendinant Dvynių projektus82

):

komandiruoti valstybės tarnautoją į užsienio valstybės instituciją

dalyvauti Dvynių projekto įgyvendinime;

valstybės tarnautoją perkelti į pareigas užsienio valstybės

institucijoje, kurioje įgyvendinamas Dvynių projektas.

Ekspertų komandiravimas

Darbo užmokesčio mokėjimas ir dvigubo finansavimo išvengimas 83.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų komandiruočių apmokėjimo tvarka yra nustatyta

Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklėse,

patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d.

nutarimu Nr. 526.

Vadovaujantis aukščiau minimų taisyklių 3 punkto nuostatomis (analogiškos

nuostatos pateikiamos ir Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies 2

punkte), pasiųstam į tarnybinę komandiruotę darbuotojui per visą

komandiruotės laiką paliekamas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į šią nuostatą,

biudžetinių įstaigų darbuotojams už prie Dvynių projekto dirbtą laiką būtų

mokamas ne tik eksperto atlygis iš Dvynių projekto biudžeto, bet ir darbo

užmokestis iš biudžetinės įstaigos biudžeto.

82 Tarp jų ir trumpalaikius Dvynių projektus. 83 Tuo atveju, jeigu būtų pasirinkta Dvynių projekto įgyvendinime deleguotiems valstybės tarnautojams

mokėti visą Dvynių projekto biudžete numatytą eksperto atlygį (už prie projekto dirbtą laiką nemokant valstybės tarnautojo atlyginimo).

47

Siekiant išspręsti aukščiau nurodytą dvigubo finansavimo problemą, tuo atveju,

jeigu būtų priimtas sprendimas valstybės tarnautojus skirti įgyvendinti Dvynių

projektus juos komandiruojant į užsienio valstybės instituciją, siūlytina

papildyti Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies 2 punktą bei

Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 3

punktą nuostata, kad nustatytas darbo užmokestis valstybės tarnautojui

nemokamas, jeigu valstybės tarnautojas yra komandiruojamas dalyvauti

Europos Sąjungos ar tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose ,

taip pat Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose užsienio valstybės

institucijose ir darbo užmokestis jam yra mokamas iš projekto lėšų.

Galima perkėlimo trukmė.

Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 4

punkte nustatyta, kad biudžetinių įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys gali

siųsti darbuotojus į komandiruotę į užsienio valstybę ne ilgiau kaip 30

kalendorinių dienų (neįskaitant kelionės laiko). Į užsienį siunčiamo darbuotojo

komandiruotės trukmė gali būti ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų tik tuo

atveju, jei dėl to yra atskiras Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas dėl

atstovavimo Lietuvos Respublikai tarptautiniuose renginiuose. Atsižvelgiant į

šio Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose

taisyklių punkto nuostatas, komandiravimo tvarka būtų ypač sudėtinga tais

atvejais, jeigu Lietuvos biudžetinės institucijos darbuotojas dalyvautų

įgyvendinant Dvynių projektą kaip ilgalaikis Dvynių patarėjas.

Siekiant išspręsti aukščiau nurodytą problemą, tuo atveju, jeigu būtų priimtas

sprendimas valstybės tarnautojus skirti įgyvendinti Dvynių projektus juos

komandiruojant į užsienio valstybės instituciją, siūlytina papildyti Tarnybinių

komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 4 punktą

nuostata, kad įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys gali komandiruoti savo

darbuotojus į užsienio valstybę ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų tais atvejais,

jeigu darbuotojai į užsienio valstybės instituciją yra siunčiami Europos

Sąjungos finansuojamiems Dvynių projektams įgyvendinti.

Ekspertų perkėlimas

Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant

į delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių institucijas

reglamentuojančius teisės aktus84, karjeros valstybės tarnautojas arba

84 Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas

prioritetų tvirtinimą, delegavimo koordinavimą, deleguojamų asmenų atrankos principus, delegavimo tvarką, delegavimo rezervo sudarymą ir socialinių garantijų deleguojamiems asmenims suteikimą Lietuvoje nustato Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymas. Aukščiau minėtame įstatyme pirmiausia reglamentuojami tokie asmenų delegavimo atvejai, kuomet pretendentus į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas atrenka ir su delegavimu susijusias išlaidas padengia Lietuvos Respublika, įstatyme neatsižvelgiama į asmenų delegavimo pagal Dvynių projektus specifiką. Pažymėtina, kad minėto įstatymo 5 straipsnyje yra nustatyta, kad delegavimą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija, išskyrus atvejus, kai tarptautinės teisės aktai nenustato kitaip. Dvynių projektų įgyvendinimą reglamentuoja tarptautinės sutartys, ES finansinės paramos programų, pagal kurias yra finansuojami atitinkami dvynių projektai, administravimą reglamentuojantys ES teisės aktai bei Europos Komisijos patvirtintas Dvynių vadovas, kuriame yra nustatyta detali institucijų bei ekspertų, pretenduojančių dalyvauti įgyvendinant Dvynių projektus, atrankos bei apmokėjimo tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nuostatos valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams, deleguojamiems dalyvauti Dvynių projektų įgyvendinime, turėtų būti taikomos tik tiek, kiek tokių nuostatų nereglamentuoja Dvynių vadovas bei kiti Dvynių projektų įgyvendinimą reglamentuojantys ES teisės aktai ir tarptautinės sutartys – t.y. įgyvendinant Dvynių projektus neturėtų būti taikomos įstatymo II-V skirsnio nuostatos dėl asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas koordinavimo, tačiau būtų taikomos įstatymo VI skirsnio nuostatos dėl socialinių garantijų deleguojamiems asmenims ir išlaidų, susijusių su delegavimu, apmokėjimo.

48

statutinis valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas

į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje.

Pretenduojantys būti laikinai perkelti į šias pareigas valstybės tarnautojai

atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybės tarnautojų, pretenduojančių būti laikinai perkeltais į pareigas

tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, atrankos tvarka

yra nustatyta Valstybės tarnautojų, pretenduojančių būti laikinai perkeltais į

pareigas tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje,

atrankos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.

birželio 2 d. nutarimu Nr. 678 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m.

lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1141 redakcija). Šios ataskaitos rengimo metu,

2007 m. spalio 18 d. Vidaus reikalų ministerija Lietuvos Respublikos

Vyriausybei pateikė nutarimo projektą, pagal kurį siūloma patvirtinti

Pretendentų į laisvas pareigas ar pareigybes tarptautinėse ir Europos Sąjungos

institucijose ar užsienio valstybės institucijose ir pretendentų į delegavimo

rezervą atrankos taisykles bei pripažinti netekusiais galios aukščiau minėtas

Valstybės tarnautojų, pretenduojančių būt i laikinai perkeltais į pareigas

tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, atrankos

taisykles.

Atsižvelgiant į tai, kad institucijų ir ekspertų, pretenduojančių dalyvauti Dvynių

projektuose, atrankos tvarka yra nustatyta Dvynių vadove, Pretendentų į

laisvas pareigas ar pareigybes tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose

ar užsienio valstybės institucijose ir pretendentų į delegavimo rezervą atrankos

taisyklių projekto 3 punktą būtų tikslinga papildyti nuostata, kad taisyklės

netaikomos ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojas į užsienio valstybės

instituciją yra skiriamas Europos Sąjungos finansuojamiems Dvynių projektams

vykdyti85.

Darbo užmokesčio mokėjimas ir dvigubo finansavimo išvengimas 86.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies 9 punkte yra nustatyta, kad

darbo užmokestis valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu darbo užmokestį

jam moka institucija, įstaiga ar organizacija, į kurią jis yra perkeltas

(analogiška nuostata pateikiama ir Asmenų delegavimo į tarptautines ir

Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 21

straipsnio 3 dalyje). Remiantis anksčiau nurodyta Valstybės tarnybos įstatymo

nuostata ir atsižvelgiant į tai, kad į užsienio valstybės instituciją perkeltam

valstybės tarnautojui būtų mokamas eksperto atlygis iš atitinkamo Dvynių

projekto biudžeto, darbo užmokestis už įgyvendinant Dvynių projektą dirbtą

laiką iš atitinkamos biudžetinės įstaigos biudžeto lėšų valstybės tarnautojui

nemokamas.

Galima perkėlimo trukmė.

Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad perkeltas

valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip trejus metus, jeigu

tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Atsižvelgiant į tai, kad paprastai Dvynių projektų įgyvendinimas trunka 1,5–2

85 Atsižvelgiant į tai, kad Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio

valstybių institucijas įstatyme pateikta delegavimo sąvoka apima ne tik valstybės tarnautojų ir kitų asmenų perkėlimą į tarptautines ir ES ar užsienio valstybės institucijas, bet ir jų siuntimą dirbti į tokias institucijas, ši rekomendacija būtų taikoma ir tuo atveju, jeigu būtų pasirinkta valstybės tarnautojus ir kitus asmenis deleguoti įgyvendinti Dvynių projektus juos komandiruojant į užsienio valstybės instituciją.

86 Tuo atveju, jeigu būtų pasirinkta Dvynių projekto įgyvendinime deleguotiems valstybės tarnautojams mokėti visą Dvynių projekto biudžete numatytą eksperto atlygį (už prie projekto dirbtą laiką nemokant valstybės tarnautojo atlyginimo).

49

metus, Valstybės tarnybos įstatymo nustatytas valstybės tarnautojo perkėlimo

terminas yra pakankamas.

3.3.2.2. Valstybės tarnautojų, skirtų dalyvauti Dvynių

projekto įgyvendinime, pavadavimas

Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies bei 18

straipsnio 5–10 dalies nuostatas, į dalyvaujančio Dvynių projekto įgyvendinime

ir dėl to laikinai negalinčio eiti valstybės tarnautojo pareigas gali būti

priimamas pakaitinis valstybės tarnautojas arba perkeliamas kitas valstybės

tarnautojas (tai būtų ypač aktualu tuo atveju, jeigu valstybės tarnautojas

dalyvautų įgyvendinant Dvynių projektą kaip ilgalaikis Dvynių patarėjas).

Tuo atveju, jei į valstybės tarnautojo, dalyvaujančio Dvynių projekto

įgyvendinime, pareigas nebūtų priimamas pakaitinis valstybės tarnautojas,

atsižvelgiant į tai, kad už prie Dvynių projekto dirbtą laiką atitinkamas

valstybės tarnautojas gautų atlygį tik iš Dvynių projekto biudžeto87, būtų

sutaupomos biudžetinės įstaigos darbo užmokesčio fondo lėšos, kurios galėtų

būti skiriamos atitinkamą valstybės tarnautoją laikinai pavaduojantiems

darbuotojams skatinti.

3.3.2.3. Garantijos valstybės tarnautojams, skirtiems

dalyvauti Dvynių projekto įgyvendinime

Einamų pareigų išsaugojimas.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies 2 ir 9 punktu,

valstybės tarnautojams, išsiųstiems į tarnybinę komandiruotę ar laikinai

perkeltiems į pareigas užsienio valstybės institucijoje, garantuojamos einamos

pareigos.

Tarnybos stažas.

Vadovaujantis Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių,

patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu

Nr. 910, 7 punktu, laikotarpis, kuriuo valstybės tarnautojas skiriamas dalyvauti

užsienio valstybės institucijoje vykdomame ES finansuojamame Dvynių

projekte, įskaičiuojamas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

3.3.2.4. Ekspertų gaunamo atlygio apmokestinimas

Gyventojų pajamų mokestis.

Vadovaujantis Finansų ministerijos 2007 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. ((25.27-

03)-5K-0729999)-6K-0712638 „Dėl Europos Sąjungos dvynių projektų lėšų

apskaitos ir ekspertų atlygio apskaitymo“ (žr. 3 priedą) pateikta nuomone, tuo

atveju, jeigu Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujantis ekspertas yra jį

skiriančios institucijos darbuotojas, eksperto atlygis laikytinas su darbo

santykiais susijusioms pajamoms ir turėtų būti apmokestinamas Lietuvos

Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 6

straipsnio 3 dalyje nustatytu pajamų mokesčio tarifu (nuo 2008 m. sausio 1 d.

– 24 proc.). Tuo atveju, jeigu institucija dalyvauti Dvynių projekto

įgyvendinime skiria joje nedirbantį asmenį88,, su kuriuo sudaroma paslaugų

teikimo ar autorinė sutartis, tokio asmens gautas eksperto atlygis laikytinas

individualios veiklos pajamomis ar autoriniu atlyginimu ir turėtų būti

87 Tik tuo atveju, jeigu būtų pasirinkta Dvynių projekto įgyvendinime deleguotiems valstybės tarnautojams

mokėti visą Dvynių projekto biudžete numatytą eksperto atlygį (už prie projekto dirbtą laiką nemokant valstybės tarnautojo atlyginimo).

88 Tuo atveju, jei tokio asmens skyrimas dalyvauti Dvynių projekto įgyvendinime ir su juo sudaroma paslaugų teikimo ar autorinė sutartis būtų laikomi atitinkančiais Dvynių vadovo 5.3.2 skyriaus 3 punkto nuostatas (tas pats taikoma ir toliau).

50

apmokestinamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje

nustatytu 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio

14 dalies 5 punkto nuostatas gyventojo pajamomis nelaikomos sumos, skirtos

nakvynės, maitinimo bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu šios išlaidos

susijusios su gyventojo darbo funkcijomis arba individualia veikla ir yra

apmokamos asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę

atitinkančiais santykiais. Atsižvelgiant į šią Gyventojų pajamų mokesčio

įstatymo nuostatą, Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujantiems ekspertams,

nesusijusiems su jį delegavusia institucija darbo santykiais ar jų esmę

atitinkančiais santykiais, išmokami dienpinigiai (įskaitant lėšas gyvenamojo

ploto nuomai) neturėtų būti laikomi gyventojų pajamomis. Tuo atveju, jeigu

Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujantiems ekspertams dienpinigius

(įskaitant lėšas gyvenamojo ploto nuomai apmokėti) išmoka institucija su

ekspertu susijusi darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais,

vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5

punkto nuostatomis, tokios sumos yra laikytinos neapmokestinamosiomis

gyventojo pajamomis.

Valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. (1.11)I-7769

„Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo“ (žr. 4 priedą) pateiktu

išaiškinimu, tuo atveju, jeigu Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujantis

ekspertas yra jį skiriančios institucijos darbuotojas ir eksperto atlygį išmoka

pati Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujanti Lietuvos institucija, nuo šio

atlygio turi būti skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo

įmokos, kadangi tarp atlygį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo bei

Lietuvos institucijos yra susiklostę darbo (tarnybos) socialinio draudimo

santykiai.

Tuo atveju, jeigu eksperto atlygis mokamas Lietuvos valstybės institucijos,

dalyvaujančios Dvynių projekto įgyvendinime, valstybės tarnautojui ar

darbuotojui ir šį atlygį išmoka Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujanti

užsienio valstybės institucija susitarimo su Lietuvos valstybės institucija

pagrindu, tokio atlyginimo apmokestinimo valstybinio socialinio draudimo

įmokomis klausimas galėtų būti išspręstas tik įvertinus konkretų tokio

susitarimo turinį, taip pat realiai tarp valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir

užsienio valstybės institucijos susiklosčiusių teisinių santykių esmę.

Tuo atveju, jeigu Lietuvos valstybės institucijos, dalyvaujančios Dvynių

projekto įgyvendinime, skirtam asmeniui eksperto atlygis išmokamas

autorinės, paslaugų teikimo ar kitokios civilinės (ne darbo) sutarties su šiuo

asmeniu pagrindu, nuo šio atlygio neturi būti skaičiuojamos ir mokamos

valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pagal Lietuvos Respublikos teisės

aktus, tarp minėtų civilinių sutarčių šalių neatsiranda socialinio draudimo

santykių, todėl nei eksperto paslaugomis besinaudojančiai įstaigai, nei ekspertą

delegavusiai įstaigai, neatsiranda prievolė tokių sutarčių pagrindu mokėti

valstybinio socialinio draudimo įmokas už ekspertą. Tokia prievolė gali atsirasti

pačiam ekspertui, kaip fiziniam asmeniui, jei pagal Lietuvos Respublikos teisės

aktus pajamos, gautos pagal minėtas civilines sutartis, priskirtinos jo, kaip

savarankiškai dirbančio asmens (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin.,

1991, Nr. 17-447) 2 straipsnio 8 dalis), pajamoms.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8

straipsnio 4 dalies nuostatas socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo

išmokų, skirtų komandiruočių išlaidoms atlyginti, neapmokestinamų gyventojų

pajamų mokesčiu, mokamų teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais

atvejais.

51

3.3.2.5. Dvynių projekto lėšų panaudojimas ir apskaita

Atsižvelgiant į Dvynių projektų pobūdį (Dvynių projektų įgyvendinime

dalyvaujančios institucijos yra atrenkamos konkurso būdu, todėl iš anksto

suplanuoti gautinų Dvynių projektų lėšų yra neįmanoma), ES finansinės

paramos lėšos, gaunamos už įgyvendinant Dvynių projektus suteiktas

paslaugas, nėra planuojamos valstybės biudžete (biudžetinių įstaigų

asignavimuose) ir galėtų būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintas bendras

asignavimų sumas.

Už institucijos paslaugas, suteiktas įgyvendinant Dvynių projektą, gaunamos

lėšos turi būti naudojamos laikantis Dvynių projekto sutarties ir Dvynių vadovo

nuostatų89, t.y.:

ilgalaikio dvynių patarėjo atlygiui ir kitoms susijusioms išlaidoms (50

proc. dienpinigių, persikraustymo, sveikatos draudimo, gyvenamojo

ploto nuomos išlaidos ir t.t.) apmokėti;

projekto vadovo, trumpalaikio ir vidutinio laikotarpio ekspertų atlygiui

mokėti;

Dvynių projekte numatytoms prekėms ir paslaugoms pirkti;

kelionių, mokymo ir vertimo išlaidoms padengti;

dienpinigiams mokėti;

privalomoms audito paslaugoms pirkti;

kompensuoti Dvynių sutarties rengimo metu patirtas išlaidas ir t.t .

Dvynių valdymo kaštų kompensacija, sudaranti 150 proc. nuo trumpalaikių ir

vidutinio laikotarpio ekspertų darbo atlygio, turėtų būti naudojama laikantis

Dvynių vadovo 5.8 skyriaus nuostatų90 – t.y. Dvynių valdymo kompensacijos

lėšos turėtų būti naudojamos institucijos sąnaudoms, patiriamoms ne šalyje

paramos gavėjoje, apmokėti: galėtų būti išmokamos kaip papildomas atlygis

ekspertams pasirengti dalyvauti vizituose į šalį paramos gavėją, galėtų būti

skiriama Dvynių projekto aptarnaujančio personalo darbo sąnaudoms apmokėti

(įstaigos vyriausiesiems buhalteriams (buhalteriams) už Dvynių projekto lėšų

apskaitą, institucijos vadovui – už veiklų koordinavimą institucijoje ir pan.),

taip pat galėtų būti skirta prekėms ir paslaugoms, kurios sudarytų geresnes

sąlygas institucijai dalyvauti Dvynių programoje, pirkti ir t.t. Tuo atveju, jeigu

Dvynių valdymo kaštų kompensacija būtų skiriama vyriausiųjų buhalterių

(buhalterių) ar kitų institucijos darbuotojų su Dvynių projekto įgyvendinimu

susijusiam papildomam darbui apmokėti, tokios lėšos galėtų būt i išmokamos

kaip Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos

priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių,

atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą91. Dvynių valdymo kaštų

kompensacija taip pat galėtų būti naudojama Lietuvos institucijos, teikiančios

techninę paramą rengiant Dvynių projekto pasiūlymą, Dvynių projekto sutartį

ar įgyvendinant patį projektą, paslaugoms apmokėti.

Remiantis Finansų ministerijos 2007 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. ((25.27-03)-5K-

0729999)-6K-0712638 „Dėl Europos Sąjungos dvynių projektų lėšų apskaitos ir

ekspertų atlygio apskaitymo“ (žr. 3 priedą) pateikta nuomone, vadovaujantis

Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis finansų

ministro 2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 70 (Žin., 2001, Nr. 30-978; 2006,

Nr. 2-16), biudžetinės įstaigos Dvynių projekto įgyvendinimui gautos lėšos

turėtų būti registruojamos sąskaitose 110 „Pavedimų lėšos“ ir 176

„Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“.

89 Žr. Dvynių vadovo 5 skyrių. Dėl ekspertų darbo apmokėjimo taip pat žr. ataskaitos 3.3.2.1 skyrių. 90 Pažymėtina, kad tokios kompensacijos ir jų naudojimas Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra

reglamentuotas 91 Laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.

52

3.3.3. Valstybės tarnybos pajėgumas ir motyvacija

Viena svarbiausių ir sunkiausių užduočių teikiant paramą kitoms šalims pagal

Dvynių programą yra rasti pakankamai tinkamos kvalifikacijos tarnautojų,

kurie galėtų dalyvauti Dvynių projektuose. Kaip vadovaujančiam partneriui

įgyvendinant Dvynių projektą iš viso gali reikėti kelių dešimčių ekspertų. 92

Galima išskirti bent keturias ekspertų paiešką sunkinančias aplinkybes.

Pirma, Lietuvos valstybės tarnyba yra santykinai nedidelė. Joje 2007 m. liepos

1 d. duomenimis dirbo 25 598 valstybės tarnautojai (neskaičiuojant statutinių

tarnautojų)93. Be to, Lietuvos viešojo administravimo institucijose neretai dirba

tik keletas valstybės tarnautojų, kurie turi ekspertinių konkrečios viešosios

politikos žinių ir atitinka Dvynių ekspertams keliamus reikalavimus (patirties,

išsilavinimo ir t.t.).

Antra, Lietuvos valstybės tarnyboje vyksta nemaža valstybės tarnautojų kaita.

Šiuo metu susiklosčiusi situacija darbo rinkoje neleidžia pritraukti geriausių

specialistų į valstybės tarnybą, pastaraisiais metais nuolat mažėjo priimtų

darbuotojų į valstybės tarnybą. 2007 m. valstybės tarnautojų apklausa, kurią

užsakė Valstybės tarnybos departamentas, rodo, kad dauguma Lietuvos

valstybės tarnautojų (78,2 %) nagrinėja darbo keitimo galimybę (daugiaus ia

dėl darbo užmokesčio klausimų)94.

Be to, vis daugiau tarnautojų atsistatydina iš pareigų valstybės tarnyboje,

daugiausia įsidarbindami privačiame sektoriuje ar net išvykdami dirbti į užsienį

(įskaitant ES institucijas). Remiantis 2006 m. Valstybės tarnybos departamento

ataskaita, 2006 m. savanoriškai iš darbo išėjusių valstybės tarnautojų dalis

buvo 65 proc. nuo visų palikusių valstybės tarnybą, arba 19 procentinių punktų

didesnė nei 2004 m., kuomet jų dalis sudarė 46 proc. Be to, didžiausia

savanoriškai valstybės tarnybą palikusių tarnautojų dalis išėjo į privatų sektorių

(23 proc.).95 Tyrimas „Lietuvos integracijos į ES poveikis kvalifikuotų Lietuvos

viešojo sektoriaus darbuotojų išvykimui dirbti į užsienį“ rodo, kad viešojo

valdymo sektoriuje dirbti į užsienį paprastai išvyksta labai kompetentingi

darbuotojai.96 Giluminių interviu metu taip pat buvo nustatyta, kad ne vienas

valstybės tarnautojas, dalyvavęs Dvynių projektuose, jau nebedirba Lietuvos

valdžios institucijose. Tokios tendencijos valstybės tarnyboje riboja Lietuvos

institucijų galimybes dalyvauti Dvynių projektuose ne tik kiekybine, bet ir

kokybine prasme.

Trečia, valstybės tarnautojų galimybes dalyvauti Dvynių projektuose mažina

didelis einamųjų darbų krūvis. Į trumpalaikius vizitus išvykstantys ekspertai

paprastai nėra pavaduojami kitų kolegų, todėl jiems reikia derinti dalyvavimą

Dvynių projektuose su einamaisiais darbais. Tai reiškia, jog neretai dirbama

savaitgaliais, vakarais, užsienio vizitai planuojami tuo metu, kada numatoma

mažiau darbų Lietuvoje. Kita vertus, valstybės tarnautojai nėra linkę laikyti

dvigubą darbo krūvį didele problema dėl finansinės motyvacijos (jeigu

gaunamas geras papildomas apmokėjimas, dalyvaujant Dvynių projektuose).

92 Interviu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos ir kokybės valdymo skyriaus vedėju,

2007 07 17. 93 Valstybės tarnybos departamento prie VRM informacija, www.vtd.lt 94 Ten pat. 95 Valstybės tarnybos departamentas prie VRM. Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų

taikymo ir įgyvendinimo ataskaita už 2006 m. Vilnius, 2007, 46. 96 Viešosios politikos ir vadybos institutas, Lietuvos integracijos į ES poveikis kvalifikuotų Lietuvos viešojo

sektoriaus darbuotojų išvykimui dirbti į užsienį. Vilnius, 2006 m. http://www.euro.lt/documents/poveikio_tyrimai/2006/emigracijos_ataskaita_lt.pdf

http://www.vtd.lt/

http://ten/

http://www.euro.lt/documents/poveikio_tyrimai/2006/emigracijos_ataskaita_lt.pdf

53

Ketvirta, motyvavimo dalyvauti Dvynių programoje sistema tiek asmeniniu,

tiek instituciniu lygmeniu Lietuvoje nėra išplėtota. Apklausos metu beveik pusė

respondentų (49 proc.) teigė, kad jų institucijose tarnautojai ir darbuotojai,

kurie dirba ekspertais užsienio valstybėse, nėra papildomai skatinami. 20 proc.

nurodė, kad į tai atsižvelgiama tarnybinės veiklos vertinimo metu. Tik du

respondentai teigė gaunantys atlygį iš projekto lėšų, o trys paminėjo

papildomus priedus ir priemokas (žr. 3.3.3.1. pav.).

3.3.3.1 pav. Ar Jūsų institucijoje skatinami tarnautojai ir darbuotojai, kurie dirba ekspertais užsienio valstybėse?

49%

20%

7% 5% 2%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

50%

Ne,

nėr

a

skat

inam

i

Tai

p,

atsi

žvel

giam

a

tarn

ybin

ės

veik

los

vert

inim

o m

etu

Tai

p, m

okam

i

papi

ldom

i

prie

dai i

r

prie

mok

os

Tai

p, m

okam

as

atly

gis

iš

proj

ekto

lėšų

Tai

p, s

kiria

mi

apdo

vano

jimai

,

garb

ės r

ašta

i


Kaip parodė apklausos rezultatai, pati didžiausia paskata ekspertams dalyvauti

Dvynių projektuose būtų papildomi finansiniai ištekliai. Visi respondentai teigė,

kad papildomos pajamos valstybės tarnautojams labai paskatintų (64 proc.)

arba paskatintų (36 proc.) aktyviau dalyvauti Dvynių programoje (žr. 3.3.3.2.

pav.).

3.3.3.2 pav. Ar papildomos pajamos Lietuvos valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje?

Labai paskatintųPaskatintų

Mažai paskatintųNepaskatintų



40%

46%

12%

2%

64%

36%

0%0%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%



Taip pat itin aktualu būtų dalyvavimą Dvynių ir kituose tarptautiniuose

projektuose susieti su valstybės tarnautojų karjera. Apklausos metu daugiau

kaip du trečdaliai respondentų nurodė, kad svarbi arba labai svarbi

nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis yra menka tarnautojų motyvacija,

nes dalyvavimas Dvynių projektuose nėra privalumas vertinant tarnautojų

veiklą (žr. 3.3.3.3. pav.).

54

3.3.3.3. pav. Kiek svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis yra menka tarnautojų motyvacija, nes dalyvavimas Dvynių projektuose nėra privalumas vertinant tarnautojų veiklą?

Labai svarbuVidutiniškai

svarbuMažai svarbu

Nesvarbu



30%

35%

22%

13%

34%

37%

14% 14%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%



Kita vertus, dalyvavimui Dvynių programoje taip pat svarbūs ir tokie motyvai

kaip žinių ir įgūdžių tobulinimas, naujos patirties įgijimas, bendradarbiavimas

su užsienio kolegomis, Lietuvos patirties pristatymas.

Instituciniu lygiu finansinė motyvacija taip pat būtų svarbi paskata. Atsakydami

į apklausos klausimus, 40 proc. respondentų teigė, kad labai svarbi

nedalyvavimo Dvynių projektuose priežastis yra menka institucijos motyvacija,

nes dalyvaujanti institucija negali gauti papildomo finansavimo ne iš valstybės

biudžeto. Dar 31 proc. atsakiusiųjų laikė tai vidutiniškai svarbia priežastimi

(žr. 3.3.3.4. pav.)

3.3.3.4. pav. Kiek svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis yra menka institucijos motyvacija, nes dalyvaujanti institucija negali gauti papildomo finansavimo ne iš valstybės biudžeto?

Labai svarbuVidutiniškai

svarbuMažai svarbu

Nesvarbu



30%

35%

22%

13%

40%

31%

17%

11%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%



Įvardintas valstybės tarnybos riboto pajėgumo ir menkos motyvacijos dalyvauti

Dvynių programoje problemas bent iš dalies padėtų išspręsti 3.3.1. poskyryje

siūlomi teisinio reglamentavimo pokyčiai, kurie sudarytų galimybes Dvynių

ekspertus ir juos pavaduojančius darbuotojus skatinti finansiškai. Taip pat būtų

reikalinga atliekant valstybės tarnautojų veiklos vertinimą atsižvelgti į jų

dalyvavimą teikiant paramą užsienio šalims. Pažymėtina, kad kai kuriose

naujosiose ES šalyse (Slovakijoje, Vengrijoje) dalyvavimas Dvynių projektuose

yra laikomas papildomu nuopelnu, vertinant ekspertų karjerą.

Riboto valstybės tarnybos pajėgumo problemą taip pat būtų galima spręsti

įtraukiant daugiau institucijų į paramos teikimo pagal Dvynių programą sritį.

Nors pagal Dvynių programos nuostatus teikti paramą turi teisę ES valstybės

administracijai priklausančios institucijos, tačiau tam tikrais atvejais leidžiama

šią funkciją atlikti ir pusiau viešoms įstaigoms, vadinamosioms įgaliotosioms

institucijoms (angl. mandated bodies). Dvynių vadove yra išskirti 5 kriterijai,

kuriuos pastarosios institucijos privalo atitikti:

55

1. turi būti įrodyta institucijos kompetencija ES acquis srityje;

2. institucija turi būti ne pelno organizacija, siekianti nekomercinių tikslų;

3. institucijos nuosavybės forma turi būti viešoji;

4. institucija turi būti nuolat prižiūrima valstybės administracijos;

5. institucija turi turėti pakankamą ir proporcingą nuolatinio personalo

skaičių.

Rekomenduoti instituciją priskirti įgaliotosioms institucijoms turi teisę tos šalies

Dvynių projektų koordinatorius, kuris vėliau nuolatos informuoja Europos

Komisiją apie bet kokius minėtos institucijos statuso pokyčius pagal išskirtus

kriterijus. Galutinį sprendimą dėl institucijos tinkamumo teikti paramą pagal

Dvynių programą priima Europos Komisija97. Lietuvoje šiuo metu įgaliotosios

institucijos statusą turi tik dvi institucijos – Centrinė projektų valdymo

agentūra ir Europos socialinio fondo agentūra. Tuo tarpu kitose šalyse,

pavyzdžiui, Prancūzijoje, šių institucijų skaičius yra daug didesnis. Atsižvelgiant

į tai, turėtų būti siekiama praplėsti Dvynių programoje galinčių dalyvauti

institucijų sąrašą. Pavyzdžiui, galima būtų svarstyti Lietuvos viešojo

administravimo instituto (toliau LIVADIS) įtraukimo į Dvynių programą kaip

įgaliotosios institucijos galimybę. Remiantis jų atsakymu apklausos metu,

LIVADIS nedalyvauja Dvynių programoje, nes jų statusas skiriasi nuo

valstybinių institucijų, t.y. LIVADIS yra viešoji, ne pelno siekianti įstaiga 98.

3.3.4. Lobizmas

Šaliai siekiant laimėti Dvynių projektus svarbų vaidmenį vaidina diplomatiniais

kanalais vykdomas lobizmas. Kaip interviu metu pabrėžė prancūzų ekspertas

Bernard Chantemesse, labai svarbu bendradarbiavimas su šalimi paramos

gavėja dar prieš paskelbiant projektų aprašymus. Šių šalių institucijos dažnai

net nežino apie Dvynių galimybę kaip tokią, todėl diplomatiniais kanalais jas

įtikinus, kad tokie projektai joms reikalingi, ir padėjus paruošti projekto

aprašymą, projekto laimėjimo galimybės labai ženkliai išauga. Anot eksperto,

labai retais atvejais apie paramos teikimą svarstoma tik gavus projekto

aprašymą - didelis darbas būna nuveiktas prieš tai, tačiau tam reikalingas

aktyvus diplomatų darbas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas.99

Lietuvoje tokio bendradarbiavimo trūksta, todėl institucijoms labai sunku

vykdyti išankstinį lobizmą su paramos gavėjomis ar padėti joms rengiant

Dvynių projektų aprašymus. Lietuvoje institucijos dažniausiai apie paramos

teikimo galimybę svarsto tik gavusios projektų aprašymus iš Dvynių projektų

koordinatoriaus. Tai, žinoma, sumažina sėkmės tikimybę, kadangi šioje rinkoje

vyrauja didelė konkurencija. Kaip interviu metu su Standartizacijos

departamento atstovu buvo paminėta, tarp šalių yra susiformavę tam tikri

ryšiai, kurie dažniausiai ir nulemia laimėtojus.100

Lobistinę funkciją paprastai atlieka šalių narių diplomatinės atstovybės,

veikiančios paramą gaunančiose šalyse. Lietuvai veiksmingą lobistinę strategiją

įgyvendinti kol kas gana sunku - daugelyje potencialių paramos gavėjų Lietuva

neturi diplomatinių atstovybių (žr. 3.3.4.1. lentelę).

97 European Commission. Institution Building in the Framework of European Enion Eolicies. Common

Twinning Manual. May 2007, p. 34 – 36. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf

98 Lietuvos viešojo administravimo instituto internetinė svetainė, www.livadis.lt 99 Interviu su LR Susisiekimo ministerijos Dvynių projekto patarėju geležinkelių srityje prancūzu Bernard

Chantemesse, 2007 07 26. 100 Interviu su Standartizacijos departamento vadovu ir vyriausiuoju specialistu tarptautiniams ryšiams,

2007 11 23.



http://www.livadis.lt/

56

3.3.4.1. lentelė. Lietuvos diplomatinės atstovybės šalyse, kurios gali gauti paramą pagal Dvynių programą 2007 – 2013 m.

Šalis

Atstovybė

Šalis

Atstovybė

A GK - A GK -

Šalys kandidatės Naujos šalys narės

Kroatija Bulgarija

Buvus i Jugoslavijos

resp. Makedonija Rumunija

Turkija Naujos nepriklausomos šalys

Vakarų Balkanai A rmėnija

A lbanija A zerbaidžanas

Bosnija ir

Hercegovina Gruzija

Serbijos resp.,

Kosovas Moldova

Juodkalnija Ukraina

Pietų Viduržemio j. šalys Rus ija

Tunisas Baltarus ija

Jordanija Kitos

Libanas A lžyras

Marokas Izraelis

Egiptas P alestinos vad.

Paaiškinimai: „A“ – ambasada ir/arba konsulatas; „GK“ – konsulinė įstaiga, vadovaujama garbės konsulo; “-„ – diplomatinės atstovybės nėra. Šaltinis: Užsienio reikalų ministerijos informacija

2007 - 2013 m. numatyta Dvynių projektus finansuoti 4 šalių grupėms:

1. Naujoms šalims narėms (BG ir RO) ir šalims kandidatėms (TU; Kroatija,

Makedonija);

2. Vakarų Balkanų valstybėms;

3. Pietų Viduržemio jūros regionui;

4. Naujoms nepriklausomoms šalims101.

Lietuvai teikti paramą didžiausias diplomatinis potencialas yra vadinamųjų

Naujųjų nepriklausomų šalių (angl. Newly independent states) grupėje. Tai

posovietinės šalys, su kuriomis yra nusistovėję geresni diplomatiniai ryšiai,

bendradarbiavimui palanki kultūrinė ir institucinė terpė. Kaip rodo apklausa, su

Naujosiomis nepriklausomomis šalimis Lietuvos institucijos palaiko daugiausia

tarptautinių ryšių, neskaitant ES šalių. Visose Naujosiose nepriklausomose

valstybėse aktyviai veikia Lietuvos ambasados, kurios yra pasiruošusios padėti

viešojo administravimo institucijoms laimėti Dvynių projektus. Ypač daug

įdirbio šioje srityje turi Lietuvos atstovybės Moldovoje, Ukrainoje, Gruzijoje.

Tačiau ne visuomet dvišalę paramą teikiančios institucijos informuoja

diplomatus apie vykdomus ar planuojamus projektus, patys retai kreipiasi

pagalbos102.

101 European Commission. Institution Building in the Framework of European Union Policies. Common


102 Interviu su URM Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento tarnautojais, 2007 07 27.



57

Kitose šalių grupėse Lietuvos potencialas veikti diplomatiniais kanalais yra

ribotas. Iš šalių kandidačių Lietuvos ambasada veikia tik Turkijoje. Pietų

Viduržemio jūros šalyse ambasadų nėra, tačiau veikia konsulatai. Tuo tarpu

Vakarų Balkanuose diplomatinių atstovybių apskritai nėra.

3.3.5. Informacijos sklaida

Reprezentatyvios Lietuvos viešojo administravimo apklausos metu

informacijos, susijusios su Dvynių projektais, trūkumą kaip labai svarbią

nedalyvavimo Dvynių programoje priežastį įvardijo 28 proc. respondentų,

tačiau tiek pat teigė, kad tai mažai svarbi priežastis. Dar 31 proc. respondentų

informacijos stoką įvertino kaip vidutiniškai svarbią nedalyvavimo priežastį

(žr.3.3.5.1. pav.). Toks atsakymų pasiskirstymas, viena vertus, leidžia teigti,

kad informacijos apie Dvynių programą trūkumas palyginti su kitais veiksniais

yra ne itin svarbi nedalyvavimo priežastis, kita vertus, tikėtina, jog

informacijos sklaida nėra tolygi. Todėl vienoms institucijoms informacijos

trūkumas yra aktualesnė problema nei kitoms.

3.3.5.1. pav. Kiek svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis yra informacijos, susijusios su Dvynių projektais, trūkumas?

Labai svarbuVidutiniškai svarbu

Mažai svarbu

Nesvarbu



30%35%

22%

13%

28%31%

28%

14%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%



Giluminių interviu metu institucijų, teikusių paramą kitoms šalims pagal Dvynių

programą, atstovai įvardijo tris svarbiausias sritis, kuriose jaučiamas

informacijos trūkumas:

1. informacija apie dalyvavimo Dvynių programoje galimybes. Šiuo

metu trūksta vieno šaltinio, kur būtų sukaupta visa reikalinga informacija

apie skelbiamus konkursus, atrankas ir pan. lietuvių kalba103; Be to,

kartais Lietuvos institucijas informaciją apie projektų srautą pasiekia iš

partnerių dar prieš jų oficialų paskelbimą.104 Taigi siekiant sėkmingiau

sudaryti konsorciumus, būtų naudinga aktualią informaciją gauti kuo

anksčiau.

2. informacija apie Dvynių projektų reglamentavimą (administracinius

reikalavimus, procedūras, gero pasiūlymo kriterijus105 ir t.t.);

3. informacija apie šalių paramos gavėjų poreikius ir lūkesčius106.

Ekspertai pabrėžia, kad iš anksto turint tokią informaciją galima būtų

parengti patrauklesnius pasiūlymus. Ši problema yra susijusi ir su labai

103 Interviu su Migracijos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotoju,

2007 09 10 104 Interviu su LR Statistikos departamento skyriaus vedėja, 2007 10 10. 105 Interviu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos ir kokybės valdymo skyriaus vedėju ir

Muitinės informacinių sistemų centro vyriausia inspektore, 2007 07 13 – 17. 106 Interviu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos ir kokybės valdymo skyriaus vedėju ir

Muitinės informacinių sistemų centro vyriausia inspektore, 2007 07 13 – 17.

58

ribota informacijos cirkuliacija tarp Dvynių projektus jau įgyvendinusių ir

norinčių įgyvendinti Lietuvos institucijų107.

Apklausoje dalyvavę respondentai labiausiai pabrėžė informacijos apie šalies

paramos gavėjos lūkesčius, kurie nėra aprašyti projektų aprašymuose ir

kituose oficialiuose dokumentuose, trūkumą. Net 91 proc. apklaustųjų nurodė

turintys mažai (60,5 proc.) arba neturintys (30,2 proc.) tokios informacijos.

Informacijos trūkumą apie dalyvavimo Dvynių programoje galimybes jautė 62

proc. respondentų, o apie Dvynių projektų reglamentavimą – 70 proc. (žr.

3.3.5.2. pav.).

3.3.5.2. pav. Ar Jūsų institucijai pakanka informacijos apie da lyvavimą Dvynių programoje?

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Informacija apie dalyvavimo galimybes

Informacija apie reglamentavimą,

procedūrasInformacija apie šalies paramos

gavėjos lūkesčius

Turima išsami informacija Turima pakankamai informacijosTurima mažai informacijos Nėra informacijos


Geresnės informavimo ir konsultavimo paslaugos apie Dvynių programos

finansuojamus projektus paskatintų Lietuvos institucijas aktyviau dalyvauti

Dvynių programoje. Tam pritarė 77 proc. apklausos respondentų. Tik 2 proc.

respondentų manė, kad įtakos dalyvavimui geresnė informacijos sklaida

neturėtų (žr. 3.3.5.3. pav.).

3.3.5.3 pav. Ar geresnės informavimo ir konsultavimo paslaugos apie Dvynių programos finansuojamus projektus paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje?



Atsaky mas į klausimą

Vidutinis v isų paskatų v ertinimas

40%

46%

12%

2%

27%

50%

21%

2%0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

50%



Lietuvoje už informacijos apie Dvynių programą sklaidą yra atsakinga

Vyriausybės kanceliarija (toliau LRVK), atliekanti Dvynių projektų

koordinatorius vaidmenį Lietuvoje. LRVK veiklas informacijos sklaidos srityje

galima skirstyti vėlgi į tris grupes, atsižvelgiant į pateikiamos informacijos

pobūdį:

1. informacijos apie dalyvavimo Dvynių programoje galimybes sklaida.

Iki 2007 m. rudens LRVK informaciją apie Dvynių programą

107 Interviu su LR Statistikos departamento skyriaus vedėja, 2007 10 10.

59

(paskelbtus konkursus ir pan.) dažniausiai platindavo elektroniniu

paštu, siųsdama laiškus į bendrąsias institucijų elektroninio pašto

dėžutes. Atsižvelgiant į tai, kad toks informacijos sklaidos būdas

nebuvo labai efektyvus, 2007 m. rugsėjo mėn. dvidešimt septyniose

Lietuvos viešojo administravimo institucijose buvo paskirti

kontaktiniai asmenys, atsakingi už informacijos, susijusios su Dvynių

programa, plat inimą institucijų viduje. Be to, LRVK planuoja

artimiausiu metu sukurti interneto svetainę, kurioje būtų nuolat

skelbiama aktuali informacija apie Dvynių programą108.

2. informacijos apie Dvynių projektų reglamentavimą, procedūras

sklaida. Siekdama, kad Dvynių programos nuostatos taptų kuo

aiškesnės Lietuvos institucijoms, LRVK 2007 m. lapkričio mėnesį

baigė versti Dvynių vadovą į lietuvių kalbą109. LRVK atstovų

nuomone, taip pat prasminga būtų rengti mokymus ekspertams,

besirengiantiems teikti paramą pagal Dvynių programą110. Prieš

dvejus metus sėkmingus mokymus rengė Centrinė projektų valdymo

agentūra (CPVA), tai galėtų būti geras pavyzdys, kalbant apie naujų

mokymų organizavimą.

3. informacijos apie šalių paramos gavėjų poreikius ir lūkesčius sklaida.

Šioje srityje LRVK kol kas neveikia, tačiau renka informaciją apie

ekspertus, turinčius dalyvavimo paramos teikimo projektuose

patirties, kurie potencialiai galėtų suteikti informacijos apie Dvynių

projektų įgyvendinimo specifiką konkrečiose šalyse.

Apibendrinant, informacijos apie Dvynių programą stoka yra santykinai

nedidelė problema, tačiau jaučiamas šios informacijos sklaidos institucijoms

netolygumas. Pagrindinis informacijos šaltinis – LRVK - šiuo metu daugiausia

orientuojasi į informacijos apie paramos teikimo kitoms šalims pagal Dvynių

programą galimybes sklaidą. Siekiant paskatinti Lietuvos institucijas aktyviau

dalyvauti Dvynių programoje reikėtų joms teikti daugiau ir įvairesnių

informavimo bei konsultavimo/mokymo paslaugų. Ypač svarbu užtikrinti

didesnį informacijos apie kitų šalių poreikius prieinamumą. Ši informacija gali

būti prieinama per Užsienio reikalų ministeriją ir jai pavaldų diplomatinių

atstovybių tinklą bei per anksčiau kitose šalyse dirbusias institucijas ir

tarnautojus.

3.3.6. Geroji praktika

Geroji praktika – pradinis atspirties taškas kiekvienam Dvynių projektui. Tai

gali būti tiek plataus pobūdžio geroji praktika, apimanti viso sektoriaus

funkcionavimo ypatumus, tiek ir geroji praktika siauroje, labai specifinėje

srityje. Pusė (52 proc.) apklausos respondentų teigė, kad patirties/gerosios

praktikos stoka/nebuvimas tose viešosios politikos ar valdymo srityse, kuriose

finansuojami Dvynių projektai yra svarbi arba labai svarbi nedalyvavimo

priežastis. Tačiau tikėtina, jog tai daugiau lemia Dvynių projektų paklausos

specifika. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad 1) 48 proc. respondentų teigė, jog

gerosios praktikos stoka yra mažai svarbi arba nesvarbi, 2) net 98 proc.

respondentų mano, jog jų institucija turi gerosios praktikos, kuri galėtų

sudominti kitų valstybių institucijas.

108 Interviu su Dvynių projektų koordinatoriumi LR Vyriausybės Kanceliarijoje, 2007 07 19. 109 Ten pat. 110 Viena iš Dvynių projektų koordinatoriui Vokietijoje – Ekonomikos ir technologijos ministerijai

((Bundesministerium für Wirtschaft und Technologie (BMWi)) – priskiriamų funkcijų yra „mokyti/konsultuoti ilgalaikius Dvynių ekspertus, jiems rengiantis darbui šalyse paramos gavėjose“ - http://www.bmwi.de/BMWi/Navigation/europa,did=144436.html


60

Teigiamai Lietuvos institucijų gerąją praktiką leidžia vertinti tai, kad daugelis jų

turi tarptautiniu lygiu pripažintos gerosios praktikos. Giluminių interviu metu

buvo sužinota, jog pavyzdžiui, Vengrijos muitinei pas irinkti lietuvius, kaip

vienus iš pažangiausiųjų tranzito srityje, rekomendavo pati Europos Komisija

(Lietuvoje įdiegtas papildomas rizikos modulis). Lietuvoje gerai veikia

integruota („nuo lauko iki stalo“) maisto saugos kontrolės sistema (Lietuvoje

nebuvo užkrečiamųjų ligų), o Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje

veikia kokybės vadybos sistema, kuri buvo akredituota Vokietijoje . Tuo tarpu

Prancūzijos partneriai pasirinko LRVK dėl gerosios praktikos tokiose srityse kaip

strateginis planavimas, sprendimų poveikio vertinimas, ES reikalų

koordinavimas Lietuvoje.

Apklausos metu net 94 proc. į klausimą atsakiusių respondentų teigė, jog jų

institucijos geroji praktika buvo pripažinta tarptautiniu lygiu. Daugiausia

respondentų (40 proc.) nurodė, kad geroji praktika buvo pripažinta užsienio

šalyse, dažniausiai minėdami naująsias ES nares (Estija, Latvija, Lenkija ir kt.)

ir Naująsias nepriklausomas valstybes (Ukraina, Gruzija, Armėnija ir kt.).

Nemaža dalis institucijų teigė, jog geroji praktika yra pripažinta tiek

formaliuose, tiek neformaliuose ES institucijų dokumentuose, taip pat įvairiose

tarptautinėse organizacijose ar leidiniuose (žr. 3.3.6.1. pav.).

3.3.6.1. pav. Ar geroji praktika buvo pripažinta tarptautiniu lygmeniu?

40%

17%

13%

25%

5%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

Taip, užsienio

šalyse

Taip, ES

institucijų

formaliuose

dokumentuose

Taip, ES

institucijų

neformaliuose

dokumentuose

Kitur

(tarptautinėse

organizacijose,

leidiniuose ir t.t.)

Ne


Lietuvoje santykinai daugiau gerosios praktikos yra sukaupta tose srityse,

kuriose yra gauta paramos iš užsienio. Lietuvos institucijos, kurios yra gavusios

paramą (dvišalę arba Dvynių) iš užsienio institucijų, apklausos metu pusantro

karto dažniau nurodė turinčios gerosios praktikos nei institucijos, kurios

paramos nėra gavusios. Kalbant konkrečiai apie Dvynių programą, gaunant

paramą aktyviausiai bendradarbiauta žemės ūkio, vidaus rinkos ir statistikos,

teisingumo ir vidaus reikalų, viešojo administravimo sektoriuose (žr. 3.1.1

pav.). Būtent šiuose sektoriuose (išskyrus atskirą muitinės sektorių, nors jis

susijęs su vidaus rinka) Lietuvos valdžios institucijos jau dalyvavo teikiant

Dvynių paramą. Tai rodo tam tikrą PHARE/Pereinamojo laikotarpio paramos

priemonės projektų netiesioginę naudą, dalyvaujant Dvynių programoje.

Šiuose sektoriuose taip pat egzistuoja galimybės į paramos teikimą pagal

Dvynių programą įtraukti dar nedalyvavusias institucijas, kurios turi gerą

potencialą. Tokių institucijų pavyzdžiais viešojo administravimo srityje būtų

Valstybės tarnybos departamentas prie VRM ar Valstybės kontrolė (anksčiau

gavo Dvynių paramą bei bendradarbiauja su keliomis užsienio valstybėmis).

Svarbiausiu gerosios praktikos šaltiniu Lietuvos institucijos laiko aukštą

valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų profesionalumą (31,2 proc.) bei

palankiai kitų šalių vertinamą Lietuvos institucijų turimą patirtį (28,1 proc.).

Tuo tarpu tik maža dalis institucijų mano, jog Lietuvos institucijų geroji patirtis

61

kitoms šalims galėtų būti įdomi dėl pažangaus valstybės valdymo, viešųjų

paslaugų teikimo ar ekonominės veiklos reglamentavimo proceso (15,6 proc.),

dėl efektyvaus ES teisės aktų reikalavimų perkėlimo ir įgyvendinimo Lietuvoje

(13,5 proc.) ar dėl gerų viešosios politikos rezultatų tam tikroje srityje (10,4

proc.) (žr. 3.3.6.2. pav.).

Tokie Lietuvos institucijų gerosios praktikos bruožai nėra itin palankūs

Lietuvos kaip paramos teikėjos perspektyvoms. Egzistuoja rizika, kad vykstant

darbuotojų judėjimui iš viešojo sektoriaus į privatų, valstybės tarnyba neteks

dalies geriausių darbuotojų. Be to, ateityje Lietuvos įvaizdis užsienio šalių

akyse gali suprastėti, Lietuvai patiriant ekonominio augimo lėtėjimą (Baltijos

šalys nebėra laikomos ekonominiais „tigrais“). Šios tendencijos ženkliai

sumenkintų Lietuvos institucijų turimą gerąją patirtį ir apribotų galimybes ją

perduoti kitoms šalims.

3.3.7. Tarptautiniai ryšiai

Tarptautiniai ryšiai trejopai prisideda prie aktyvesnio bei sėkmingesnio

institucijų dalyvavimo Dvynių programoje. Pirma, institucijai palaikant

intensyvius dalykinius ryšius su užsienio partneriais jos tarnautojai įgyja

daugiau tarptautinio bendradarbiavimo patirties, gerina savo bendrąsias

kompetencijas, kas turi įtakos aktyvesniam institucijos dalyvavimui teikiant

paramą kitoms šalims.

Antra, Dvynių vadove teigiama, jog Komisija itin palankiai vertina dviejų

partnerių vykdomus Dvynių projektus111. Tai leidžia išvengti mechaniško vienos

šalies narės struktūrų nukopijavimo, atsižvelgiant į skirtingų šalių patirtį ir jų

aplinką. Dėl šios priežasties didžioji dalis Dvynių projektų įgyvendinami dviejų

šalių narių konsorciumo. Viešojo administravimo institucija, turinti patikimų ir

stiprių užsienio partnerių, gali daug lengviau sudaryti konsorciumą ir laimėti

atranką. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais mažos šalies valstybės

tarnybai taip pat suteikia papildomų išteklių, taigi ir potencialo sėkmingai

111 European Commission. Institution Building in the Framework of European Union Policies. A Reference

Manual on ‘Twinning’ Projects. May 2007, p.35. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf

3.3.6.2. pav. Kodėl Jūsų institucijos „geroji praktika“ galėtų būti įdomi kitoms šalims?

31%

28%

16%

14%

10%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

Auk

štas

val

styb

ės

tarn

auto

jų ir

kitų

darb

uoto

jų

prof

esio

nalu

mas

Pal

anki

ai k

itų š

alių

vert

inam

a tu

rim

a

patir

tis

Paž

angu

s va

lsty

bės

vald

ymo,

vie

šųjų

pasl

augų

teik

imo

ar

ekon

omin

ės v

eikl

os

regl

amen

tavi

mo

proc

esas

Efe

ktyv

us E

S te

isės

aktų

rei

kala

vim

ų

perk

ėlim

as ir

įgyv

endi

nim

as

Liet

uvoj

e

Ger

i vie

šosi

os

polit

ikos

rez

ulta

tai t

am

tikro

je s

rity

je




62

dalyvauti. Svarbi ne tik tarptautinių ryšių kiekybė, bet ir kokybė: kiek

partneriams būdingas tarpusavio pasitikėjimas, kuris dažnai susijęs su

ankstesniu bendradarbiavimu, įgyvendinant Dvynių programos finansuojamus

projektus Lietuvoje. Trečia, aktyvus tarptautinis bendradarbiavimas su

potencialiais paramos gavėjais taip pat gali užtikrinti jų palankumą Dvynių

projektų atrankos metu. Projektų atrankos etape lemiamą sprendimą dėl to,

kokios šalys narės bus pasirinktos Dvynių partnerėmis, priima šalis paramos

gavėja, o Europos Komisijos vaidmuo apsiriboja skaidraus ir sąžiningo proceso

užtikrinimu. Todėl neišvengiamai projektų pasirinkimą lemia ne tik parengtų

pasiūlymų kokybė, siejama su objektyvia gerąja praktika, bet ir subjektyvus

tokios praktikos suvokimas šalyje paramos gavėjoje. Pastarasis veiksnys

paprastai siejamas su bendresniu paramą siekiančios teikti šalies įvaizdžiu ar

bendradarbiavimo su tos šalies institucijomis patirtimi

Lietuvos institucijos intensyviausiai dalykinius ryšius palaiko su naujosiomis ES

šalimis narėmis, šiek tiek silpnesni ryšiai sieja su ES senbuvių

administracijomis. Tarp ne ES šalių artimiausios partnerės yra Naujosios

nepriklausomos valstybės. Tuo tarpu dalykiniai ryšiai su Pietuose esančiomis

ES kaimynėmis yra itin silpni (žr. 3.3.7.1. pav.).

3.3.7.1. pav. Ar Jūsų institucija palaiko dalykinius ryšius su užsienio šalių administracijomis dvišaliu pagrindu?

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Su senųjų ES

valstybių narių

administracijomis

Su naujųjų ES šalių

narių

administracijomis

Su Naujųjų

nepriklausomų

valstybių

administracijomis

Su šalių kandidačių

administracijomis

Su Vakarų Balkanų

šalių

administracijomis

Su Pietų Viduržemio

jūros šalių

administracijomis

Dažnai Kartais Retai Ne


Lietuvos ir užsienio institucijų tarptautinis bendradarbiavimas daugiausia

remiasi tarpusavio komunikacija, t.y. ryšių telefonu ar elektroniniu paštu

palaikymu. Pastebėtina, kad institucijos itin ribotai išnaudoja darbuotojų mainų

galimybės, stažuotes ir pan. Kita vertus, net 66 proc. respondentų nurodė, kad

jų institucija dažnai (26 proc.) arba kartais (40 proc.) įgyvendina bendrus

projektus su užsienio institucijomis. Tai rodo santykinai nemenką institucijų

patirtį ir potencialą tarptautinių projektų srityje (žr. 3.3.7.2. pav.).

63

3.3.7.2. pav. Kaip dažnai Jūsų institucija naudoja įvardintas bendravimo formas, palaikydama dalykinius ryšius su užsienio šalių administracijomis?

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Ryšiai

palaikomi el.

paštu

Ryšiai

palaikomi

telefonu

Įgyvendinami

bendri projektai

Užsienio

institucijų

darbuotjai

atvyksta

stažuotis ar

dirbti

Institucijos

darbuotojai

vyksta stažuotis

ar dirbti į

užsienį

Ne

Retai

Kartais

Dažnai


Lietuvoje nemažai tarptautinių partnerysčių buvo užmegzta Lietuvos

institucijoms dalyvaujant Dvynių programoje kaip paramos gavėjoms. Iki

narystės ES Lietuvai PHARE Dvynių programa buvo vienas svarbiausių

finansinių instrumentų viešojo administravimo gebėjimams stiprinti ir

reikalingoms viešojo administravimo sistemos reformoms vykdyti. Per 1998 –

2006 m. laikotarpį Lietuvoje įvykdyti 85 Dvynių ir dar 30 trumpalaikių Dvynių

projektų. Apklausos metu, 62 proc. respondentų teigė, jog jų institucija yra

dalyvavusi Dvynių programoje kaip paramos gavėja, iš jų 14 proc. nurodė

dalyvavę daugiau nei 3 tokiuose projektuose.

Dažniausiai Lietuva paramos sulaukė iš Vokietijos, Danijos, Prancūzijos,

Švedijos, Jungtinės Karalystės (žr.3.1.2 pav.). Vėliau šie ryšiai paskatino kai

kurias institucijas pratęsti bendradarbiavimą kartu teikiant paramą trečiosiose

šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijos institucija, teikusi Dvynių paramą Valstybinei

maisto ir veterinarijos tarnybai, vėliau tapo šios tarnybos partnere teikiant

paramą Turkijai. Tokio tipo partnerysčių galima rasti ir kitose srityse, kur

Lietuvos institucijos teikė paraiškas, tačiau nelaimėjo Dvynių projektų su

partneriais (pavyzdžiui, bendras Valstybinės mokesčių inspekcijos projektas su

Švedijos partneriais, kurie įgyvendino Dvynių projektą Lietuvoje).

Kitas svarbus tarptautinių ryšių užmezgimo veiksnys buvo dvišalė parama.

Pavyzdžiui, Lietuvoje puikiai pasiteisino Danijos dvišalių projektų strategija.

Danijos vyriausybė Lietuvoje finansavo keletą nedidelių dvišalės paramos

projektų, kurių metu užsimezgė institucijų tarpusavio ryšiai, ir tai vėliau padėjo

šaliai laimėti kelis didelius Dvynių projektus žemės ūkio, energetikos ir aplinkos

apsaugos („žaliose“) srityse. Todėl Lietuva galėtų taikyti panašią strategiją

potencialiose šalyse paramos gavėjose, išnaudojant dvišalės paramos

galimybes. 66 proc. apklausos respondentų teigė, kad jų institucija dalyvavo

kitų šalių finansuotuose dvišalės paramos projektuose kaip paramos gavėja

nuo 1998 m. Kaip paramos teikėjas respondentai dažniausiai minėjo Švediją,

Vokietiją, Olandiją, Daniją ir Suomiją.

Galiausiai, apklausos duomenimis, maždaug trečdalis Lietuvos institucijų yra

pačios teikusios paramą kitoms šalims (ne pagal Dvynių programą).

Dažniausiai tai buvo tarptautinių organizacijų finansuojami projektai. Taip pat

neretai dalyvauta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos finansuotose Vystomojo

bendradarbiavimo programos projektuose bei kitų ES šalių narių finansuotose

dvišalės paramos projektuose. Daugiausia paramos projektų įgyvendinta

Moldovoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Armėnijoje. Vieno URM tarnautojo

nuomone, „visiems mūsų partneriams Rytuose įdomi mūsų patirtis pertvarkant

64

atkurtos valstybės politinę ir finansų sistemą, žemės ūkį, socialinę apsaugą ir

sveikatos apsaugą, o ypač – patirtis, įgyta integruojantis į euroatlantines

struktūras.“112

Apibendrinant, Lietuvos institucijų palaikomi dalykiniai ryšiai su užsienio šalių

administracijomis ir jų dalyvavimas įvairiuose tarptautiniuose projektuose yra

glaudžiai susiję abipusiu ryšiu. Atsižvelgiant į esamų tarptautinių ryšių

pasiskirstymą geografiniu požiūriu, galima teigti, kad potencialiausi partneriai

teikiant paramą kitoms šalims yra didžiosios Vakarų Europos šalys (Vokietija ir

Prancūzija) bei Skandinavijos šalys, tuo tarpu realiausi Lietuvos paramos

gavėjai yra Naujosios nepriklausomos valstybės. Ši kryptis gerai dera ir su

Lietuvos užsienio politikos bei Vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslais.

3.3.8. Tarnautojų kompetencijos

Pakankamos institucijos tarnautojų kompetencijos yra viena pagrindinių

sėkmingo dalyvavimo Dvynių programoje sąlygų. Dvynių vadove ilgo

laikotarpio ekspertams yra keliami šie reikalavimai: nemažiau kaip trejų metų

patirtis atitinkamoje viešosios politikos srityje, aukštasis universitetinis arba

jam prilygstantis išsilavinimas, geros anglų, prancūzų arba vokiečių kalbos

žinios. Papildomi reikalavimai ekspertams nustatomi Dvynių projektų

aprašymuose. Trumpalaikiams ekspertams, kad galėtų atlikti jiems numatytas

funkcijas, taip pat reikalingos tiek geros ekspertinės, tiek ir užsienio kalbų

žinios bei kitos bendrosios kompetencijos. Taigi paramą siekiančios teikti

institucijos tarnautojai turi turėti ne tik geras tam tikros viešosios politikos ar

valdymo srities žinias bei patirtį, bet ir aukštus bendruosius gebėjimus.

Apklausos metu absoliuti dauguma respondentų (98-100 proc.) visas

kompetencijas ir gebėjimus – ekspertines tam tikros viešosios politikos ar

valdymo srities žinias, projektų valdymo ir administravimo gebėjimus,

bendruosius gebėjimus ir žmogiškąsias savybes – įvertino kaip labai arba

vidutiniškai reikalingas (žr. 3.3.8.1. pav.).

3.3.8.1. pav. Jūsų nuomone, kokios pagrindinės Jūsų institucijos darbuotojų kompetencijos ir gebėjimai labiausiai reikalingos dalyvauti Dvynių programoje?

0% 10%20%30%40% 50%60%70%80%90%100%

Ekspertinės tam tikros viešosios politikos ar

valdymo srities žinios

Projektų valdymo ir administravimo gebėjimai

Bendrieji gebėjimai (geros užsienio kalbų

žinios, skaitmeninis raštingumas ir pan.)

Žmogiškosios savybės (komunikabilumas,

imlumas naujovėms ir pan.)

Labai reikalinga Vidutiniškai reikalinga Mažai reikalinga


Giluminių interviu metu Lietuvos institucijų atstovai kaip ypač aktualias

tarnautojų kompetencijos problemas išskyrė:

a) užsienio kalbų žinių trūkumą. Įgyvendinant tarptautinius projektus

kalbos žinios yra būtinos, tuo tarpu Lietuvoje valstybės tarnautojams jų

112 L. Talat-Kelpša. Ar tikrai metas laidoti regiono centro idėją? Delfi, 2007 m. lapkričio 19 d.



65

neretai trūksta, o galimybės jas tobulinti yra ribotos113. Tarnautojų

kalbinės žinios netgi gali turėti įtakos sprendžiant, su kuriomis šalimis

bus bendradarbiaujama dalyvaujant Dvynių programoje. Pavyzdžiui,

puikios vyresnio amžiaus valstybės tarnautojų rusų kalbos žinios,

natūraliai sąlygoja Lietuvos institucijų orientaciją į paramos teikimą

šalims, kuriose valstybinė kalba yra rusų. Tuo tarpu, nepakankamas

anglų, vokiečių ar kitų Vakarų šalių kalbų mokėjimas, apskritai riboja

institucijų galimybes dalyvauti Dvynių programoje, nes sudėtinga

bendrauti su potencialiais partneriais Vakaruose.

b) projektų rengimo, valdymo, administravimo gebėjimų trūkumą. Ypač ši

problema aktuali institucijoms, pirmą kartą teikiančioms Dvynių

paraiškas. „Pirmą kartą dar nieko nežinojom, darėm, kaip mums atrodė

geriausia,” – teigė VMVT tarnautojas (ypač buvo sudėtinga parengti

finansinį siūlymą) 114.

Šias dvi „problemines sritis“ rodo ir apklausos rezultatai. Vertindami savo

institucijos darbuotojų kompetencijas, respondentai prasčiausiai įvert ino

projektų valdymo ir administravimo gebėjimus, bendrieji gebėjimai (tame

tarpe užsienio kalbos žinios) buvo įvertinti vidutiniškai (žr. 3.3.8.2. pav.).

3.3.8.2. pav. Kokios yra Jūsų institucijos darbuotojų kompetencijos dalyvauti Dvynių programoje?

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Projektų valdymo ir administravimo

gebėjimai

Bendrieji gebėjimai (geros užsienio kalbų

žinios, skaitmeninis raštingumas)

Ekspertinės tam tikros viešosios politikos

ar valdymo srities žinios

Žmogiškosios savybės (komunikabilumas,

imlumas naujovėms)

Aukštos Vidutinės Žemos


Be to, daugiau kaip 95 proc. respondentų manė, kad pagalba rengiant Dvynių

pasiūlymus, administruojant projektus prie aktyvesnio dalyvavimo prisidėtų

(žr. 3.3.8.3. pav.). O 86 proc. respondentų nurodė, kad valstybės tarnautojų ir

kitų darbuotojų mokymas bendrųjų kompetencijų srityje, tokių kaip užsienio

kalbos, vadyba ir pan., paskatintų (iš jų 38 proc. manė, kad labai paskatintų)

aktyviau dalyvauti Dvynių programoje (žr. 3.3.8.4. pav.).

113 Interviu su Migracijos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotoju,

2007 09 10 114 Interviu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos ir kokybės valdymo skyriaus vedėju

2007 07 17.

66

3.3.8.3. pav. Ar pagalba rengiant Dvynių pasiūlymus, administruojant projektus paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje?





40%

46%

12%

2%

36%

60%

4%

0%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%



3.3.8.4. pav. Ar valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų mokymas pagrindinių kompetencijų srityje paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje?





40%

46%

12%

2%

38%

48%

15%

0%0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

50%



Kita vertus, remiantis apklausos rezultatais, galima teigti, kad Lietuvos

institucijose tarnautojų kompetencijos vertinamos labai gerai. Kaip jau minėta,

aukštas valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų profesionalumas buvo įvertintas

kaip svarbiausias institucijų gerosios praktikos bruožas. Be to, tik 17 proc.

respondentų teigė, kad kompetentingų darbuotojų trūkumas yra labai svarbi

nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis (žr. 3.3.8.5. pav.). Palyginti su

kitomis priežastimis, toks vertinimas rodo santykinai nedidelę šios problemos

įtaką dalyvavimo aktyvumui.

3.3.8.5. pav. Kiek svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis yra kompetentingų darbuotojų trūkumas?

Labai sv arbuVidutiniškai

sv arbuMažai sv arbu

Nesv arbu


Vidutinis v isų priežasčių v ertinimas

30%

35%

22%

13%17%

29%

37%

17%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%



Vis dėlto reikia atsižvelgti, kad norint vadovauti Dvynių projektams ar vaidinti

aktyvesnį partnerio vaidmenį neužtenka kelių kompetentingų tarnautojų, o

reikia kelių dešimčių. Be to, interviu metu kalbinti institucijų atstovai pabrėžė,

67

kad Lietuvos valstybės tarnyboje itin aktualus tarnautojų, kurie atitinka

ilgalaikiams Dvynių patarėjams keliamus aukštus reikalavimus115, klausimas.

Galiausiai tikėtina, kad gana optimistinį tarnautojų kompetencijų vertinimą

bent iš dalies lemia tai, kad dėl kitų problemų, kurios atrodo didesnės,

dauguma įstaigų dar nėra teikusios paramos pagal Dvynių programą ir negali

tinkamai įvertinti kompetencijų svarbos. Tokią prielaidą skatina daryti tai, kad

dvi įstaigos, jau dalyvavusios Dvynių programoje, kompetentingų darbuotojų

trūkumą įvardijo kaip vieną svarbiausių problemų, iškilusių projekto

įgyvendinimo metu.

3.3.9. Vadovų palaikymas

Dėl Lietuvoje veikiančios hierarchinės viešojo administravimo struktūros

institucijos ir/ar jos darbuotojų dalyvavimo Dvynių programoje aktyvumui daug

įtakos turi institucijų vadovų pozicija Dvynių programos atžvilgiu. Kaip interviu

metu teigė Dvynių projektą vykdžiausi ekspertė, „bet kokia iniciatyva iš apačios

gali būti greitai nugesinta, jei nebus vadovybės palaikymo“116. Apskritai visų

institucijų, jau teikusių Dvynių paramą, atstovai tvirtino, jog projekto

įgyvendinimui didelės įtakos turėjo vadovo parama117. Taip pat keli pavyzdžiai

rodo, jog dėl nepakankamo atsakingų institucijų vadovų palaikymo Lietuvos

institucijos nedalyvavo Dvynių atrankoje. Paskutinis pavyzdys yra LR Seimo

kanceliarija, kuri laiku nespėjo pateikti paraiškos Moldovos projekto atrankai. 118

Nuo institucijos vadovybės požiūrio labiausiai priklauso, kokia svarba

institucijos veikloje suteikiama paramos kitoms šalims teikimo iniciatyvoms.

Apklausos metu 71 proc. respondentų nurodė, kad labai arba vidutiniškai

svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis yra tai, kad dalyvavimas

Dvynių projektuose nėra laikomas prioritetine/svarbia institucijos veikla (žr.

3.3.9.1 pav.).

3.3.9.1. pav. Kiek svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis yra tai, kad dalyvavimas Dvynių programoje nėra laikomas prioritetine/svarbia institucijos veikla?

Labai sv arbuVidutiniškai

sv arbuMažai sv arbu

Nesv arbu


Vidutinis v isų priežasčių v ertinimas

30%

35%

22%

13%

34%

37%

17%

11%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%



Institucijos vadovas gali ne tik priimti sprendimą dėl institucijos ar jos

darbuotojų dalyvavimo ES Dvynių programoje (pasyvi funkcija), bet ir vykdyti

tam tikrą lobizmą (aktyvi funkcija). Dalyvaudamas įvairiose tarptautinėse

organizacijose, bendraudamas su užsienio kolegomis sumanus ir aktyvus

115 Dvynių vadove nurodomi tokie reikalavimai ilgalaikiams Dvynių patarėjams: 1) mažiausiai trejų metų

patirtis taikant ES acquis arba dirbant srityje, kurioje rengiamasi įgyvendinti Dvynių projektą; 2) universitetinis išsilavinimas; 3) geros anglų, prancūzų arba vokiečių kalbos žinios.

116 Interviu su Muitinės informacinių sistemų centro vyriausia inspektore, 2007 07 13. 117 Informacija gauta giluminių interviu metu, 2007 07. 118 Interviu su Centrinės projektų valdymo agentūros darbuotojais, 2007 11 20.

68

vadovas gali populiarinti savo įstaigos gerąją patirtį, užmegzti ilgalaikės

partnerystės ryšius, kas galiausiai turės įtakos ir Dvynių projektų sėkmei.

Puikus tokio lobizmo pavyzdys – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

direktorius K. Lukauskas. Pasak pavaldinių, būtent direktorius inicijavo

dalyvavimą Dvynių projekte, sutarė su partneriais iš Vokietijos. Tarnybos

vadovas nuo 2000 m. užima svarbias pozicijas Pasaulio gyvūnų sveikatos

organizacijoje119, todėl puikiai pažįsta įvairių šalių ekspertus ir vadovybę, turi

glaudžius ryšius su kitų šalių atitinkamomis institucijomis. Tai labai padėjo

teikiant Dvynių paramą Turkijoje.

Apklausos metu 47 proc. respondentų manė, kad didesnis institucijos ar jos

padalinių vadovų palaikymas paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje,

dar 33 proc. manė, kad labai paskatintų (žr. 3.3.9.2. pav.).

3.3.9.2. pav. Ar didesnis institucijos ar jos padalinių vadovų palaikymas paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje?





40%

46%

12%

2%

33%

47%

19%

2%0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

50%



Siekiant aktyvesnio vadovų palaikymo, gali būti naudingas politinis ar teisinis

pagrindas. Tokio pagrindo pavyzdys yra Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo

ir paramos demokratijai programa (pvz., LR Seimo 2004 m. gegužės 5 d.

rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio politikos krypčių Lietuvai tapus

visateise NATO nare ir Europos Sąjungos nare“, 2004 m. politinių partijų

susitarimas „Dėl pagrindinių valstybės užsienio politikos tikslų ir uždavinių

2004-2008 metais“ ar LR Vyriausybės 2006 m. birželio 8 d. nutarimas „Dėl

Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo 2006-2010 m. politikos

nuostatų patvirtinimo“). Politinį palaikymą taip pat galima būtų įtvirtinti

įvardijant paramos teikimą kitoms šalims kaip vieną iš Vyriausybės strateginių

tikslų. Aukščiausios šalies vadovybės palaikymo svarba yra didelė ir kitose

naujosiose šalyse. NCP apklausos metu, Bulgarijos, Estijos, Slovėnijos ir

Slovakijos Dvynių projektų koordinatoriai nurodė, kad didesnė Vyriausybės

parama būtų viena iš geriausių priemonių didinti dalyvavimo Dvynių

programoje teikiant paramą kitoms šalims aktyvumą.

Taip pat Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai rodo,

jog švietimas, visuomenės informavimas, viešieji svarstymai bei žiniasklaidos

dėmesys daro įtaka didėjančiam paramos supratimui.120 Įdomus visuomenės

informavimo pavyzdys buvo speciali informacinė kampanija „Laikas padėti

kitiems“ dėl vystomojo bendradarbiavimo paramos, kurią organizavo URM bei

Jungtinių Tautų Vystymo programa 2006 m. Tačiau, kaip parodė Lietuvos

vartotojų instituto 2007 m. atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, tik 8 proc.

apklaustųjų teigė turintys išsamią informaciją apie tai, kad Lietuva pradėjo

119 2003 m. VMVT direktorius išrinktas PGSO Europos regioninės komisijos 1-uoju viceprezidentu. 120 Europos Parlamentas, Plėtros komitetas. Ataskaitos dėl ES vystomojo bendradarbiavimo politikos

iššūkio naujoms šalims narėms projektas. 2007, p. 7.

69

teikti paramą kitoms šalims. Net 73 proc. atsakė, turintys šiek tiek

informacijos, o 20 proc. respondentų atsakė nieko nežinantys apie tai, kad

Lietuva pradėjo teikti paramą kitoms šalims. Be to, nors dauguma Lietuvos

gyventojų palaiko Lietuvos teikiamą paramą kitoms šalims, jeigu pastaroji yra

skirta skurdui ir nepritekliams įveikti, tačiau tik 3,2 proc. pritaria paramos, kuri

yra skirta besivystančių šalių institucijų ir organizacijų administraciniams

gebėjimams stiprinti, teikimui.121.

121“Gyventojai labiausiai palaiko Lietuvos teikiamą paramą skurdui ir nepritekliams įveikti“, Lietuvos

vartotojų institutas, 2007 06 26, http://www.vartotojai.lt/index.php?article=234&cat=29

http://www.vartotojai.lt/index.php?article=234&cat=29

70

4. LIETUVOS KAIP PARAMOS KITOMS ŠALIMS

TEIKĖJOS PAGAL DVYNIŲ PROGRAMĄ

PERSPEKTYVOS

Lietuvos kaip paramos kitoms šalims teikėjos pagal Dvynių programą

perspektyvos priklauso, viena vertus, nuo paramos teikimo projektų paklausos

potencialiose šalyse paramos gavėjose ir pačios Dvynių programos vystymosi

tendencijų, kita vertus, nuo Lietuvos viešojo administravimo institucijų

potencialo teikti tokią paramą. Toliau šiame skyriuje analizuojami abu įvardinti

veiksniai.

Šioje dalyje aptariama Dvynių programa iš šalių paramos gavėjų perspektyvos:

analizuojami skirtumai tarp Dvynių projektų atskiruose regionuose, vertinami

šalių paramos gavėjų poreikiai, ES politika bei su tuo susijusios Dvynių

projektų finansavimo perspektyvos.

Dvynių programą pagal savo specifiką galima skirstyti į du tipus – 1. Dvyniai

kaip pasiruošimo narystei instrumentas; 2 Dvyniai kaip pagalbos demokratijai

instrumentas. Pirmuoju atveju Dvynių parama teikiama ES šalims kandidatėms

ir naujosioms šalims narėms, todėl yra glaudžiai susijusi su ES plėtros politika.

Antruoju atveju Dvyniai siejami su kaimynystės politika ir įgyvendinami su ES

bendradarbiaujančiuose regionuose: Vakarų Balkanuose, Pietų Viduržemio

jūros šalyse, Naujosiose nepriklausomose valstybėse. Pagrindinis skirtumas

tarp šių dviejų tipų yra tai, jog šalims kandidatėms teikiama Dvynių parama

yra aiškiai orientuota į pagalbą perimti ES acquis, kas yra pagrindinė narystės

sąlyga. Tuo tarpu kaimyniniuose regionuose Dvynių projektais skatinama su ES

acquis suderinti tik tam t ikrus viešojo valdymo elementus. Vadinasi, skiriasi

šalių paramos gavėjų įsipareigojimo laipsnis bei „nuosavybė“ įgyvendinant

reformas.

Svarbu pabrėžti, jog pirminis Dvynių tikslas buvo prisidėti, siekiant ES plėtros

tikslų, tad 1998 m. pradėta įgyvendint i ES Dvynių programa visų pirma buvo

vienas iš pasiruošimo narystei ES instrumentų. Pagrindinis programos

finansavimo šaltinis – PHARE lėšos, o nuo 2004 m. naujoms šalims narėms

Dvynių parama toliau teikiama per Pereinamojo laikotarpio priemonę. Šiandien

PHARE programa toliau finansuoja Dvynių paramą šalims kandidatėms –

Turkijai, Buvusiai Jugoslavijos respublikai Makedonijai ir Kroatijai, o

Pereinamojo laikotarpio priemonė iki 2008 m. finansuos Dvynius Rumunijoje ir

Bulgarijoje.

Per 9 metus 1197 Dvynių projektai (žr. 4.1.1. pav.) padėjo būsimoms ES

šalims narėms, tarp jų ir Lietuvai, sustiprinti savo administracinius ir teisminius

gebėjimus, įdiegti svarbiausias ES teisyno nuostatas. Pažymėtina, kad 2004 m.

prie ES prisijungus dešimčiai naujų narių, Dvynių projektų, skirtų pasiruošti

narystei ES, poreikis ženkliai sumažėjo. Jis šiuo metu aktualus vos kelioms

šalims - Kroatijai, Turkijai, Makedonijai.

4.1. Dvynių projektų paklausa

71

4.1.1. pav. Dvynių projektai, skirti pasiruošimui narystei, 1998 – 2006 m. (PHARE/Pereinamojo laikotarpio priemonė)

104

122

146132

190

153

178

96

76

0

30

60

90

120

150

180

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Iš viso: 1197

Šaltinis: European Commission, Twinning and Sigma coordination team, Institution building unit. Twinning: key facts and figures. May, 2007. Pastabos: (1) Neįtraukti trumpalaikiai Dvynių projektai; (2) 2006 m. Dvynių atranka dar vyksta.

Ilgainiui vis aktualesnis tampa antrasis - Dvynių kaip pagalbos demokratijai

instrumento - tipas. Per mažiau nei dešimtmetį Dvynių programa pasiekė itin

gerų rezultatų. Pripažindama programos sėkmę, Europos Komisija Dvynius

pritaikė ir Vakarų Balkanų, Viduržemio jūros regiono ir kitoms kaimyninėms

valstybėms. 2000 m. Dvynių parama pradėta teikti pagal CARDS finansinį

instrumentą Vakarų Balkanų šalims,122 2004 m. pagal MEDA programą Dvynių

projektai pradėti įgyvendinti Viduržemio jūros regione ir TACIS (instrumentas

sukurtas 1999 metais) regione arba vadinamosiose Naujosiose

nepriklausomose valstybėse (angl. Newly Independent States) (žr. 4.1.2

lentelę).

4.1.2. lentelė. Dvynių programos istorinė-geografinė raida.

Regionas Dvynių pradžia

ES šalys kandidatės, naujos šalys narės Nuo 1998 m.

Vakarų Balkanai (CARDS) Nuo 2000 m.

Pietų Viduržemio jūros šalys (MEDA) Nuo 2004 m.

Naujosios nepriklausomos šalys (TACIS) Nuo 2004 m.

Šaltinis: European Commission, Institution Building in the Framework of European Union Policies. Common Twinning Manual. May 2007, p. 8. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf

Iš viso 2007-2013 m. laikotarpiu Dvynių paramą numatyta teikti keturioms

šalių grupėms:

1. ES naujoms šalims narėms (BG ir RO) ir šalims kandidatėms (TU;

Kroatija, Makedonija);

2. Vakarų Balkanų valstybėms;

3. Pietų Viduržemio jūros regionui;

4. Naujoms nepriklausomoms šalims123.

122 Pastebėtina, jog nors Dvynių vadove nurodoma, jog CARDS šalims Dvynių instrumentas taikomas nuo

2002 metų, tačiau vyrauja tam tikra painiava, kadangi skelbdama statistinius duomenis, Europos Komisija dažnai pateikia informaciją, jog CARDS šalims Dvynių projektai taikomi nuo 2000 metų.

123 European Commission. Institution Building in the Framework of European Enion Eolicies. Common Twinning Manual. May 2007, p.16. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf



72

Toks platus programos taikymo geografinis arealas verčia atsižvelgti į

kiekvieno regiono specifiką bei reikalauja specialaus šalių narių, teikiančių

paramą, pasirengimo.

Pagal tai, kokiame regione įgyvendinami Dvyniai, skiriasi ir finansavimo

šaltiniai. Nuo 2007 m. buvę PHARE ir CARDS (angl. Community Assistance for

Reconstruction, Development and Stabilisation) projektai finansuojami IPA

(angl. Instrument of Pre-Accession Assistance), o MEDA (angl. Euro –

Mediterranean Partnership) ir TACIS (angl. Technical Aid to the Commonwealth

of Independent States) – ENPI (angl. European Neighbourhood Policy

Instrument) programos lėšomis (žr. 4.1.3 pav.).

4.1.3. pav. Dvynių projektų finansavimo šaltiniai.

Svarbu akcentuoti tai, kad nuo 2007 m. naujasis Pasiruošimo narystei

finansinis instrumentas (IPA) apima ne tik šalis kandidates, bet ir Vakarų

Balkanų šalis, anksčiau finansuotas pagal CARDS programą. Pastaroji šalių

grupė laikoma potencialiomis šalimis kandidatėmis124, todėl čia įgyvendinami

Dvynių projektai glaudžiau siejami su ES acquis communitaire įgyvendinimu,

taigi ir ES plėtros politika.

Per laikotarpį nuo 2000 m. iki 2006 m. Vakarų Balkanų šalyse per CARDS

programą įgyvendinta 90 Dvynių projektų, kurių bendra suma siekia 93,9

milijonus eurų (žr. 4.1.4 pav.). Iš jų daugiausia projektų (40) įgyvendinta

Kroatijoje, kuri nuo 2005 m. gauna Dvynių paramą per PHARE programą. Su

tuo siejamas ir Dvynių projektų, finansuojamų per CARDS programą, skaičiaus

sumažėjimas 2005-2006 m. Vis dėlto ateities perspektyvoje Vakarų Balkanų

regione Dvynių projektų turėtų daugėti.

4.1.4. pav. Dvynių projektai Vakarų Balkanų šalyse 2000-2006 m. (CARDS programa)

1

8

1613

16

7

29

1,5

7,44,7

34,2

23,2

10,1

12,8

0

10

20

30

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Pro

jek

tų s

ka

ičiu

s

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

Mln

. e

urų

Projektų skaičius Skirtos lėšos (mln. €)

Šaltinis: European Commission, Twinning and Sigma coordination team, Institution building unit. Twinning: key facts and figures. May, 2007. Pastabos: (1) Neįtraukti trumpalaikiai Dvynių projektai; (2) 2006 m. Dvynių projektų atranka dar vyksta.

124 European Commission, Enlargement, http://ec.europa.eu/enlargement/countries/index_en.htm.

PHARE 1998 - 2006

Pereinamojo laikotarpio priemonė 2004/6 2007/8

CARDS 2000 - 2006

IPA 2007-13

MEDA 2004/6

TACIS 2004/6

ENPI 2007-13

http://ec.europa.eu/enlargement/countries/index_en.htm

73

Europos kaimynystės politikos instrumentas (ENPI) apima Pietų Viduržemio

jūros regiono šalis (iki 2007m. finansuotas pagal MEDA programą) ir naujas

nepriklausomas valstybes Rytų Europoje bei Vidurinėje Azijoje (finansuotas

pagal TACIS programą). Dvynių projektais minėtoms šalims suteikiama

galimybė priartėti prie tam tikrų ES acquis communitaire reikalavimų125,

vykdant viešojo valdymo ir kitas reformas.

TACIS ir MEDA šalyse 2004 – 2006 m. laikotarpiu iš viso buvo vykdomi 79

projektai, iš kurių dalis bus įgyvendinami ir 2007-2009 m. laikotarpiu. (žr.

4.1.5. pav.) Daugiausia Dvynių projektų vykdoma Maroke (19), Tunise (18),

Ukrainoje (12), Egipte (11). Dominuojantys sektoriai yra muitinė, finansai bei

vidaus rinka, transportas, energija, telekomunikacijos. (žr. 4.1.6 pav.)

Tikėtina, jog ateityje Dvynių projektų šiuose regionuose didės dėl vykdomos

Europos kaimynystės politikos. Tokios tendencijos itin palankios Lietuvai,

kadangi ji bendradarbiauja su Baltarusija, Ukraina, Moldova, Pietų Kaukazo

šalimis pagal vystomojo bendradarbiavimo politiką, o tai gali paskatinti ateityje

ten vykdyti ir Dvynių projektus.

4.1.5. pav. Dvynių projektų, finansuojamų pagal TACIS ir MEDA programas, pasiskirstymas pagal šalis 2004-2006 m. (Iš viso 79 projektai)

6

10

6

3

3

2

1

8

13

2

8

3

4

10

Jordanija

Tunisas

Marokas

Libanas

Egiptas

Azerbaidžanas

Moldova

Ukraina

Pradėti/vykdomi projektai

Ruošiami projektai

Šaltinis: Twinning coordination team, Institution building unit. Latest statistical trends in the neighbouring countries presented by Stéphanie Palombi AIDCO, 2006.

4.1.6. pav. Dvynių projektų, finansuojamų pagal TACIS ir MEDA programas, pasiskirstymas pagal sektorius 2004-2006 m. (Iš viso 79 projektai)

7

7

3

6

11

17

7

13

8

Žemės ūkis, aplinka

Sveikata ir vartotojų

apsaugaUžimtumas ir socialiniai

reikalaiTeisingumas, laisvė ir

apsaugaKonkurencija, muitinė

Finansai ir vidaus rinka

Statistika, prekyba ir

industrijaTransportas, energija ir

telekomasKiti

Šaltinis: Twinning coordination team, Institution building unit. Latest statistical trends in the neighbouring countries presented by Stéphanie Palombi AIDCO. 2006.

125Twinning Coordination team, History and evolution of the Twinning instrument.

http://center.gov.ua/data/upload/publication/main/en/380/01__HistoryAndEvolutionOfTwinning_eng.ppt



74

Dvynių ateities perspektyvos

Tolesnė ES Dvynių paramos paklausa priklausys nuo ES plėtros politikos ir

kaimynystės politikos raidos.

Europos Komisijos strateginiuose dokumentuose numatyta, jog IPA

įgyvendinimui 2007 - 2013 m. laikotarpiu bus skirta beveik 11,5 mlrd. eurų

(apie 40 mlrd. Lt)126. Europos kaimynystės politikos instrumento šalims 2007 –

2013 m. biudžetiniam periodui skirta apie 12 mlrd. eurų, o tai sudaro 32 proc.

daugiau negu buvo 2000 – 2006 m. finansiniu laikotarpiu.127 Šie skaičiai rodo,

jog ES prioritetas yra plėtoti bendradarbiavimą tiek su narystės ES

siekiančiomis šalimis, tiek su kaimynystės politikos valstybėmis, taigi Dvynių

paramos poreikis dėl to tik išaugs.

Apibendrinant pateiktą analizę, 2007-2013 m. laikotarpiu Dvynių projektų

turėtų labiausiai daugėti Vakarų Balkanų regione. Ypač tokių projektų poreikis

išaugtų, stiprėjant regiono šalių tikimybei siekti narystės ES. Taip pat

planuojama įgyvendinti daugiau projektų Europos kaimynystės politikos

instrumento šalyse (kurios buvo finansuojamos per TACIS ir MEDA). Pagal

Dvynių programą toliau bus teikiama parama naujosioms ES šalims narėms -

Bulgarijai ir Rumunijai.

Tokios tendencijos rodo nemažėjančią Dvynių projektų paklausą ir atveria gerų

galimybių Lietuvai dalyvauti Dvynių programoje kaip paramą teikiančiai šaliai.

Todėl reikėtų aktyviai naudoti bei didinti Lietuvos viešojo administravimo

institucijų kaip paramos teikėjų potencialą. Šis potencialas apžvelgiamas 4.2

poskyryje.

126 Instrument for Pre accession Assistance "IPA"

http://ec.europa.eu/enlargement/financial_assistance/ipa/index_en.htm 127European Commission, European Neighbourhood Policy: Funding,

http://www.ec.europa.eu/world/enp/funding_en.htm

http://ec.europa.eu/enlargement/financial_assistance/ipa/index_en.htm


75

4.2.1. Institucijų intencijos

Dalyvavimas Dvynių programoje Lietuvos institucijoms nėra privaloma veikla, todėl

svarbus aktyvaus dalyvavimo galimybių rodiklis yra pačių institucijų planai teikti

paramą kitoms šalims.

Apklausos metu 45 proc. respondentų nurodė, kad jų institucijos nėra įtraukusios

paramos teikimo užsienio šalims į savo strateginius veiklos planus 2007 – 2009 m.

Tarp likusių institucijų daugiausia yra numačiusios teikti paramą įgyvendindamos

projektus kartu su kitomis šalimis arba dalyvaudamos tarptautinių organizacijų

įgyvendinamuose projektuose (po 17 proc.). Tuo tarpu dalyvauti Vystomojo

bendradarbiavimo programos projektuose ir Dvynių programoje planuoja

atitinkamai tik 9 ir 7 proc. institucijų (žr.4.2.1.1. pav.). Pažymėtina, kad kai kurios

Lietuvos valdžios įstaigos jau planuoja tarptautinės paramos teikimą savo

strateginiuose dokumentuose. Pavyzdžiui, Lietuvos Statistikos departamentas

savo 2005–2007 m. veiklos strategijoje ir 2007–2009 m. strateginiame veiklos

plane yra numatęs teikti ekspertinę pagalbą kitų šalių statistikos tarnyboms

(Nepriklausomų valstybių sandraugos, Vakarų Balkanų, Viduržemio jūros regiono

valstybėms), savarankiškai rengiant tokius projektus (įskaitant kokybinį siekį atlikti

vadovaujantį vaidmenį bent viename projekte). Tokia praktika galėtų būti

skatinama ir kitose Lietuvos institucijose.

Norint paskatinti institucijas planuoti ekspertinės paramos teikimą užsienio šalims,

būtų galima Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) sąrašą (arba atitinkamą

prioritetą) papildyti strateginiu tikslu (prioritetu) dėl vystomojo bendradarbiavimo

politikos įgyvendinimo ir kitos ekspertinės pagalbos teikimo užsienio šalims (tai

apimtų ir dalyvavimą Dvynių programoje), į kuri asignavimų valdytojai turėtų

atsižvelgti rengdami ateinančių metų strateginių veiklos planų projektus.

4.2.1.1. pav. Ar Jūsų institucijos strateginiame plane 2007-2009 m. yra numatyta teikti ekspertinę paramą užsienio šalims?

45%17%

17%

9%

7%

5%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%

Ne, nėra numatyta

Taip, numatyta teikti paramą įgyvendinant projektus kartu

su kitomis šalimis

Taip, numatyta teikti paramą dalyvaujant tarptautinių

organizacijų įgyvendinamuose projektuose

Taip, numatyta teikti paramą dalyvaujant Vystomojo

bendradarbiavimo programos projektuose

Taip, numatytas dalyvavimas ES Dvynių programoje

Taip, paramos teikimas numatytas kitomis priemonėmis


Kita vertus, strateginių planų ir jų nuostatų reikšmę reiktų vertinti atsargiai. Kaip

rodo apklausos duomenys, tik 14 proc. respondentų mano, jog institucijos siekio

dalyvauti Dvynių programoje strateginiame veiklos plane numatymas labai

paskatintų dalyvauti šioje programoje. Tiesa, 56 proc. respondentų manė, kad

paskatintų (žr. 4.2.1.2. pav.). Tai gali būti susiję su tuo, kad skiriasi strateginių

veiklos planų reikšmė skirtingose įstaigose: šie planai gali būti realūs veiklos planai

arba tik formalūs dokumentai biudžeto asignavimams pagrįsti.

4.2. Lietuvos potencialas teikti paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą

76

4.2.1.2. pav. Ar institucijos siekio dalyvauti Dvynių programoje numatymas strateginiame veiklos plane paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje?

Labai

paskatintųPaskatintų Mažai




40%46%

12%

2%

14%

56%

23%

7%0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%



Klausiant apie realius institucijų planus 2007-2008 m., pusė respondentų atsakė,

kad jų institucija neplanuoja dalyvauti Dvynių programoje kaip paramos teikėja

ateityje. Didžioji dalis likusių institucijų (29 proc. nuo visų atsakiusių į klausimą),

teigė, kad planuoja dalyvauti kaip jaunesnieji partneriai, 17 proc. ruošėsi būti

vadovaujančiais partneriais, o 5 proc. – be partnerių (žr. 4.2.1.3. pav.).

4.2.1.3. pav. Ar Jūsų institucija planuoja dalyvauti Dvynių programoje kaip paramos teikėja ateityje (2007-2008 m.)?

50%

29%

17%

5%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

50%

Ne Taip, kaip

jaunesnieji

partneriai

Taip, kaip

vadovaujantys

partneriai

Taip, be

partnerių


4.2.2. Dvynių projektų palaikymas ir koordinavimas

Dvynių programos įgyvendinimo sėkmingumas Lietuvoje priklauso nuo daugelio

institucijų veiklos, todėl itin didelę reikšmę Lietuvos kaip paramos teikėjos

potencialui turi Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo mechanizmo

efektyvumas. Esamo mechanizmo tobulinimas turėtų būti nukreiptas į:

1. paramą teikiančioms institucijoms kylančių problemų sprendimą;

2. paskatų dalyvauti Dvynių programoje stiprinimą;

3. institucijų, teikusių ar teikiančių paramą kitoms šalims, aktyvesnį

bendradarbiavimą, perimant įgytą patirtį;

4. intensyvesnį Dvynių projektų veiklų derinimą su kitomis paramos teikimo

programomis, pavyzdžiui, Vystomojo bendradarbiavimo programa.

Aktyvesnis institucijų, teikiančių paramą kitoms šalims, palaikymas ir geresnis jų

veiklos koordinavimas leistų pasiekti, kad ateityje paramą kitoms šalims Lietuvos

institucijos teiktų aktyviau. Dalyvavimo aktyvumą kiekybiškai galima įvertinti pagal

įgyvendintų Dvynių projektų skaičių tam tikru laikotarpiu. Kaip siektiną tikslą

trumpuoju laikotarpiu reikėtų numatyti bent dvigubai didesnį dalyvavimo Dvynių

77

programoje aktyvumą 2008 – 2011 m. laikotarpiu, nei jis buvo 2004 – 2007 m.

(žr. 4.2.2.1 lentelę).

4.2.2.1 lentelė. 2004-2007m. Lietuvoje įgyvendintų/-amų Dvynių projektų bendras skaičius bei siekiai 2008-2011m. laikotarpiu

2004 – 2007 2008 - 2011

Iš viso Dvynių projektų 4 8

Palaikymo ir koordinavimo įtaka institucijų dalyvavimo Dvynių programoje

aktyvumui priklauso nuo dviejų tarpusavyje glaudžiai susijusių veiksnių. Pirma, nuo

to, kaip suprantamas palaikymas ir koordinavimas bei kokios funkcijos priskiriamos

šiam procesui. Antra, nuo to, kokios institucijos atlieka minėtas funkcijas, kaip tos

institucijos sąveikauja tarpusavyje. Toliau šiame skyriuje aptariami abu įvardinti

veiksniai, pristatant esamą situaciją ir pateikiant siūlymus, kaip esamas Dvynių

projektų palaikymo ir koordinavimo mechanizmas galėtų būti tobulinamas.

Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo turinys

Dvynių projektų palaikymas ir koordinavimas paprastai apima vienos ar kelių

institucijų veiklą, kuria siekiama skatinti institucijas dalyvauti Dvynių programoje,

padėti Dvynių projektus įgyvendinančioms institucijoms bei koordinuoti paramos

teikimo kitoms šalims veiklas nacionaliniu mastu. Palaikymas ir koordinavimas gali

apimti tiek formalias Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijas, tiek neformalias

funkcijas, kurias atsižvelgiant į šalies institucijų poreikius gali vykdyti atsakingos

institucijos.

Formalios Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijos, kurios Lietuvoje yra

priskirtos Vyriausybės kanceliarijai, yra apibrėžtos Dvynių vadove (žr. 2.2.

poskyrį). Siekiant paskatinti aktyvesnį Lietuvos inst itucijų dalyvavimą Dvynių

programoje, Dvynių projektų koordinatorius ir/ar kitos institucijos turėtų vykdyti ir

papildomas Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo veiklas. Reprezentatyvios

Lietuvos viešojo administravimo institucijų apklausos metu 87 proc. respondentų

nurodė, kad galimybių paraiškai parengti trūkumas (kompetencijos, laiko, finansų

ir pan. stoka) yra labai svarbi (38 proc.) arba vidutiniškai svarbi (49 proc.)

nedalyvavimo Dvynių programoje teikiant paramą kitoms šalims priežastis. Beveik

tiek pat respondentų (84 proc.) galimybių įgyvendinti projektą trūkumą nurodė

kaip labai arba vidutiniškai svarbią priežastį. Taigi atsižvelgiant į Lietuvos institucijų

apklausos metu identifikuotas problemas bei užsienio šalių patirtį, tikslinga būtų

vykdyti šias Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo neformalias funkcijas

(jos galėtų būti priskirtos LRVK arba kitoms institucijoms):

padėti institucijoms, joms rengiant paraiškas dėl dalyvavimo Dvynių

programoje;

padėti Dvynių projektus įgyvendinančioms institucijoms administruoti

projektus;

rengti valstybės tarnautojų mokymus, stiprinant jų kompetencijas dalyvauti

Dvynių projektuose;

teikti pasiūlymus dėl efektyvesnio Dvynių projektų įgyvendinimo;

stiprinti institucijų, įgyvendinančių Dvynių projektus, bendradarbiavimą

paramos teikimo srityje;

vykdyti lobistinę funkciją, „reklamuojant“ Lietuvos kaip paramos teikėjos

galimybes šalyse, potencialiai galinčiose būti paramos gavėjomis, taip pat

kitose ES šalyse bei Europos Komisijoje.

Pažymėtina, kad NCP apklausos metu kitų naujųjų ES šalių atstovai itin daug

reikšmės teikė informavimo, konsultavimo, mokymo paslaugoms, kurios padėtų

didinti institucijų pajėgumą ir jų tarnautojų gebėjimus kaip priemonei skatinti

institucijas aktyviau dalyvauti Dvynių programoje.

78

Kadangi Lietuvos dalyvavimas Dvynių programoje trunka tik šiek tiek daugiau kaip

trejus metus ir įgyvendintų Dvynių projektų skaičius siekia vos 4, Lietuvos Dvynių

projektų koordinatoriaus (LRVK) veikla iki šiol daugiausia buvo orientuota į

informacijos apie Dvynių programą sklaidą ir oficialių ryšių su Europos Komisija bei

kitų šalių Dvynių projektų koordinatoriais palaikymą. Siekiant, kad Lietuva taptų

aktyvia paramos pagal Dvynių programą teikėja, svarbu, kad LRVK intensyviau

vykdytų visas formalias funkcijas, o LRVK ir/ar kitos institucijos pradėtų vykdyti

neformalias Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo funkcijas visuose projektų

valdymo etapuose:

1. Pasiruošimo projektui

2. Projekto įgyvendinimo

3. Projekto užbaigimo (informacijos apie projektą sklaidos)

4.2.2.2 paveikslėlyje grafiškai pavaizduotos Dvynių projektų palaikymo ir

koordinavimo funkcijų pasiskirstymas projektų valdymo ciklo metu.

4.2.2.2 pav. Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo funkcijos projektų valdymo cikle.

Pasiruošimas projektui

Projekto įgyvendinimas

Info

rmac

ijos

apie

proj

ektą

skl

aida

Informacijos apie Dvynių

programą sklaida

Pagalba rengiant paraišką

Projekto adminstravimas

Valstybės tarnautojų

mokymas/informavimas apie

Dvynių programą

Lietuvos kaip paramos

teikėjos „reklamavimas“

užsienyje

Projekto įgyvendinimo metu

iškylančių administracinių

problemų sprendimas

Lietuvos institucijų

bendrdarbiavimo stiprinimas

ir skatinimas perimti viena

kitos patirtį įgyvendinant

Dvynių projektus

Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo institucinis modelis

Šiuo metu vienintelė institucija, atliekanti tam tikras Dvynių projektų, kuriuos

įgyvendinant Lietuvos institucijos teikia paramą kitoms šalims, palaikymo ir

koordinavimo funkcijas yra Vyriausybės kanceliarija, veikianti kaip oficialus Dvynių

projektų koordinatorius Lietuvoje128. Atkreiptinas dėmesys, kad Dvynių projektų

koordinatoriaus funkcija nėra įtraukta į LRVK nuostatus, o tik paminėta

(nedetalizuojant turinio) šias funkcijas vykdančių LRVK darbuotojų pareigybių

aprašymuose. Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijas LRVK vykdo 2 darbuotojai,

iš kurių vienas tik ketvirtadalį savo darbo laiko gali skirti Dvynių projektų

koordinavimui (Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijoms atlikti yra skirta 1,25

etato)129. Riboti žmogiškieji ištekliai lemia tai, kad LRVK nėra pajėgi vykdyti visas –

tiek formalias, tiek neformalias – Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo

funkcijas. Atsižvelgiant į tai, į Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo procesą

turėtų būti įtraukta daugiau institucijų.

Siekiant, kad rekomendacijų dėl Dvynių projekto modelio tobulinimo įgyvendinimas

būtų kiek įmanoma ekonomiškai efektyvesnis ir nereikalaujantis daug laiko/didelių

institucinių reformų, nesvarstoma galimybė iš esmės keisti Dvynių projektų

128 Lietuvai gaunant Dvynių paramą, dalyvauja Finansų ministerija su Centrine projektų valdymo agentūra

(CPVA), tačiau joms nepriskirtos jokios funkcijos, teikiant paramą. 129 Pažymėtina, kad daugelyje naujųjų ES šalių Dvynių projektų koordinavimą atlieka 1-2 asmenys.

Remiantis NCP apklausos duomenimis, mažiausiai žmogiškųjų išteklių šios funkcijos atlikimui yra skirta Latvijoje – pusė etato. Kita vertus, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Dvynių projektų koordinato riai šiose šalyse vykdo beveik vien formalias – Dvynių vadove numatytas - funkcijas.

79

koordinatoriaus poziciją, priskiriant šias funkcijas kitai institucijai. Todėl esminiu

Dvynių projektų koordinavimo modelio bruožu išlieka LRVK kaip pagrindinės

koordinuojančios institucijos vaidmuo. Tuo tarpu naujas modelio ypatumas

būtų dalies Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo funkcijų delegavimas

kitoms institucijoms.

Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo modelio tobulinimas dalį funkcijų

deleguojant kitoms institucijoms galimas taikant diferencijavimo arba integravimo

principą. Diferencijavimo principas reiškia, kad papildomoms (neformalioms)

funkcijoms vykdyti būtų steigiama viena ar kelios naujos institucijos/agentūros.

Tikėtina, kad tai ženkliai padidintų koordinavimo efektyvumą, tačiau steigiant

naują instituciją reikėtų keisti teisinę bazę (laikui imlus procesas) bei skirti lėšų

institucijos išlaikymui (ekonomiškai neefektyvu). Įvertinus sąnaudas bei

atsižvelgiant į tai, kad Dvynių projektų palaikymas ir koordinavimas yra itin siaura

sritis, siūlome koordinavimo modelį tobulinti taikant ne diferencijavimo, o

integravimo principą. Vadovaujantis integravimo principu naujos funkcijos

būtų priskiriamos esamoms institucijoms.

Į Dvynių palaikymo ir koordinavimo modelį be LRVK taip pat siūlome įtraukti

Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA) ir Užsienio reikalų ministeriją (URM).

CPVA turi patirties administruojant Dvynių projektus, pagal kuriuos Lietuvai buvo

teikiama parama, o URM yra atsakinga už Vystomojo bendradarbiavimo politikos

inicijavimą, įgyvendinimą ir koordinavimą, be to, turi platų diplomatinių atstovybių

tinklą, kuris gali būti panaudotas informacijos sklaidai. Atsižvelgiant į LRVK, URM ir

CPVA padėtį institucinėje struktūroje bei išteklius ir kompetencijas, kuriomis jos

disponuoja, siūlome LRVK priskirti į Dvynių projektų koordinavimą, o CPVA – į

Dvynių projektų palaikymą orientuotas funkcijas, tuo tarpu URM galėtų atlikti

informacijos cirkuliacijos tarp Lietuvos ir potencialių paramos gavėjų užtikrinimo

funkciją bei derinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektų ir Dvynių

projektų įgyvendinimą. Detalesnis funkcijų pasiskirstymas tarp institucijų

pateikiamas 4.2.2.3 lentelėje.

Įteisinus tokį funkcijų pasidalijimą tarp institucijų, pakistų Dvynių projektų teikiant

paramą kitoms šalims administravimo modelis Lietuvoje. Esamas modelis

apibūdintinas kaip savarankiškas, t.y. visos institucijos rengia Dvynių projektų

paraiškas ir juos įgyvendina savarankiškai. Tuo tarpu į Dvynių palaikymo ir

koordinavimo modelį įtraukus agentūrą (CPVA), būtų įteisintas centralizuotas

Dvynių projektų administravimo modelis. Pažymėtina, kad reprezentatyvios

Lietuvos institucijų apklausos metu net 87 proc. respondentų teigė, kad projekto

administravimo naštos sumažinimas arba panaikinimas (pvz., visas ar dalį

administravimo funkcijų perduodant specialiai įstaigai) (labai) paskatintų aktyviau

dalyvauti Dvynių programoje. Vis dėlto kaip visiškai centralizuoto administravimo

alternatyva svarstytina galimybė CPVA teikiamas projektų administravimo

paslaugas padaryti laisvai pasirenkamomis, kadangi kai kurios Lietuvos institucijos

(ypač tos, kurios jau yra teikusios paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą)

pačios turi pakankamai resursų ir gebėjimų administruoti savo vykdomus Dvynių

projektus.

80

4.2.2.3 lentelė.

Institucijos

LRVK CPVA URM

Fu

nkcij

os

Vykdyti visas

formalias Dvynių projektų

koordinatoriaus funkcijas (palaikyti

ryšius su Europos Komisija ir kitų šalių

Dvynių projektų

koordinatoriais, skleisti su Dvynių

programa susijusią informaciją ir t.t.)

Stiprinti Lietuvos institucijų, teikusių

ar besirengiančių teikti paramą kitoms

šalims pagal Dvynių programą,

bendradarbiavimą

Organizuoti

valstybės tarnautojų mokymus apie

Dvynių programą

Padėti Lietuvos

institucijoms rengti projektus ir jų

pristatymus konkursinėje

atrankoje

Padėti konkursinę

atranką praėjusioms institucijoms rengti

sutartis dėl Dvynių projektų (parengti

biudžeto bei veiklų

planus)

Administruoti įgyvendinamus

projektus (tvarkyti finansinę apskaitą ir

logistiką)

Prisidėti rengiant

valstybės tarnautojų mokymus apie

Dvynių programą

Užsienio šalyse skleisti

informaciją apie Lietuvos institucijų

galimybes teikti ekspertinę pagalbą

kitoms šalims

Rinkti informaciją apie

šalių paramos gavėjų poreikius paramos srityje ir

ją perduoti LRVK bei kitoms suinteresuotoms

Lietuvos institucijoms

Derinti Lietuvos

vystomojo bendradarbiavimo

programos projektų ir Dvynių projektų

įgyvendinimą (per

Nacionalinę vystomojo bendradarbiavimo

komisiją)

Paramos teikimo

pagal Dvynių programą

koordinavimas

Paramos teikimo

pagal Dvynių programą palaikymas

Informacijos apie paramos teikimo

poreikius ir galimybes cirkuliacijos tarp

Lietuvos ir užsienio šalių

užtikrinimas bei Lietuvos vystomojo

bendradarbiavimo projektų ir Dvynių

projektų įgyvendinimo derinimas

CPVA įtraukimas į Dvynių palaikymo ir koordinavimo modelį iškelia klausimą dėl

funkcijų šiai agentūrai delegavimo teisinio pagrindo ir finansavimo. CPVA teisinis

statusas yra viešoji įstaiga, kurios steigėjas/dalininkas yra Finansų ministerija.

Remiantis Viešojo administravimo įstatymu ir Lietuvos teismų praktika, viešojo

administravimo funkcijos ne viešojo administravimo įstaigoms gali būti

deleguojamos tik įstatymu.

Nesant tokio įstatymo, LRVK ar institucija, dalyvaujanti Dvynių projekto

įgyvendinime, galėtų finansuoti CPVA tik viešųjų pirkimų būdu. Tačiau toks būdas

nėra tinkamas vidutiniu-ilgu laikotarpiu, nes reikalinga finansuoti nuolatines

funkcijas vienoje agentūroje. Atsižvelgiant į tai, 4.2.2.4 lentelėje pateikiamos dvi

galimos alternatyvos pagal kris kriterijus (teisinis pagrindas, finansavimo tvarka,

taikymo apimtis).

81

4.2.2.4 lentelė

Trumpu laikotarpiu (per 1-2 metus) būtų reikalinga praktiškai išbandyti CPVA

dalyvavimą Dvynių programoje, įgyvendinant 1-2 bandomuosius projektus su

kitomis Lietuvos viešojo administravimo įstaigomis pagal 1 alternatyvą.

Priklausomai nuo bandomųjų projektų rezultatų, po kokių 2 metų būtų

nagrinėjamos 2 alternatyvos įgyvendinimo galimybės vidutiniu laikotarpiu (per 3-5

metus).

Trumpo laikotarpio metu projektų administravimo išlaidos, kurias patirtų CPVA

įgyvendinant bandomuosius projektus, galėtų būti finansuojamos iš Dvynių

projektų (Dvynių projekto valdymo kompensacijos) pagal Dvynių projekte

dalyvaujančios institucijos ir CPVA susitarimą, sudaromą vadovaujantis Lietuvos

teisės aktų nuostatomis. Nors trumpu laikotarpiu būtų reikalingos ir 1-2 projektų

rengimo bei tarnautojų mokymo paslaugos, jos nebūtų didelės ir galėtų būti

dengiamos iš esamo CPVA finansavimo. Kitas būdas šioms paslaugoms finansuoti,

jeigu jų apimtis padidėtų (pvz., būtų rengiami daugiau nei 1-2 projektai ar daug

mokymo renginių), būtų vienkartinis viešasis pirkimas, kurio perkančioji institucija

galėtų būti LRVK.

Užsienio reikalų ministerijos įsitraukimas į Dvynių projektų koordinavimo ir

palaikymo modelį dvejopai prisidėtų prie aktyvesnio ir efektyvesnio Lietuvos

dalyvavimo Dvynių programoje bei apskritai paramos teikimo kitoms šalims

veiklose. Pirma, URM, vadovaudama 2007 m. spalio 10 d. sudarytai Nacionaline

1 alternatyva 2 alternatyva

Teisinis

pagrindas Pagal dabartinį teisinį pagrindą

Reikalingas teisinio pagrindo

pakeitimas: sukurti

įstatyminį pagrindą funkcijų

delegavimui

Finansavimo

tvarka

Visas įgyvendinamo Dvynių

projekto lėšas gauna paramą

teikianti Lietuvos institucija arba

jos vadovaujantis Dvynių

partneris, kurie atsiskaito su

projekto ekspertais pagal

atskirą su CPVA sudarytą

susitarimą, skiria dalį lėšų (visas

ar dalį Dvynių projekto valdymo

kompensacijos) CPVA už

projekto administravimą

Visas Dvynių projekto lėšas

administruoja CPVA, kuri

atsiskaito su projekto

ekspertais.

Teisės aktuose taip pat turėtų

būti nustatyta apmokėjimo už

CPVA suteiktas Dvynių

projektų administravimo

paslaugas tvarka (pvz. galėtų

būti nustatyta, kad CPVA

suteiktos paslaugos

apmokamos iš Dvynių

projekto valdymo

kompensacijos lėšų)

Taikymo

apimtis

Taikoma tik bandomiesiems

Dvynių projektams, kiti projektai

gali būti įgyvendinami

nedalyvaujant CPVA

Taikoma visiems Dvynių

projektams, jie negali būti

įgyvendinami nedalyvaujant

CPVA. CPVA gali dalyvauti ir

Vystomojo bendradarbiavimo

programos administravime

82

vystomojo bendradarbiavimo komisijai130, galėtų per šią komisiją skatinti Lietuvos

institucijas aktyviau dalyvauti Dvynių programoje teikiant paramą kitoms šalims

bei derinti Dvynių projektų ir Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo projektų

įgyvendinimą (siekiant sinergijos efekto). Antra, URM galėtų per diplomatinių

atstovybių tinklą skleisti informaciją apie Lietuvos galimybes teikti paramą kitoms

šalims, t.y. užsienyje atlikti tam tikrą „lobistinę“ funkciją. Paminėtina, kad Lietuvos

institucijų apklausos metu, institucija teikusi paraišką dėl dalyvavimo Dvynių

programoje, tačiau nepraėjusi atrankos, tarptautinio bendradarbiavimo (lobizmo)

su šalimi paramos gavėja prieš paskelbiant atranką trūkumą nurodė kaip

svarbiausią nesėkmingo dalyvavimo priežastį. Be to, per diplomatines atstovybes

galėtų būti renkama informacija apie kitų šalių poreikius gauti paramą.

4.2.2.5. pav. Dvynių projektų koordinavimo ir administravimo modelis

URM

Nacionalinė

vystomojo

bendradarbiavimo

komisija

Informacijos sklaida

Paramos

teikimo kitoms

šalims

koordinavimas

Dvynių

projektų

koordinavimas

CPVA

LRVK

Europos Komisija

Kitų ES šalių

Dvynių projektų

koordinatoriai

Šalys paramos

gavėjos

Diplomatinės

atstovybės

Paramą teikiančios institucijos

Šaltinis: sudaryta autorių

130 Komisiją sudaro visų ministerijų sekretoriai (URM sekretorius – komisijos pirmininkas), Vyriausybės

kanclerio pavaduotojas Europos Sąjungos reikalams ir Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius. LR Vyriausybė nutarimas dėl nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo. 2007 m. spalio 10 d. Nr. 1091, Vilnius.

83

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Lietuvos galimybės teikti Dvynių paramą

Atliktas tyrimas atskleidė pakankamai didelį Lietuvos institucijų kaip paramos

kitoms šalims teikėjų potencialą. Pagrindinės Lietuvos institucijų aktyvaus

dalyvavimo Dvynių programoje prielaidos yra turima geroji praktika, santykinai

stiprūs tarptautiniai ryšiai, aukštos valstybės tarnautojų kompetencijos.

Geroji praktika

Lietuvos institucijos turi tarptautiniu mastu pripažintos tiek plataus pobūdžio

gerosios praktikos (pavyzdžiui, strateginis planavimas, makroekonominė politika ir

pan.), tiek ir gerosios praktikos labai specifinėse srityse (pavyzdžiui, maisto saugos

kontrolė, standartizacijos procesų valdymas, radiacinė sauga ir t.t.). Vis dėlto

pažymėtina, kad pagrindiniu gerosios praktikos šaltiniu laikoma aukštas valstybės

tarnautojų profesionalumas ir palankus kitų šalių vertinimas. Tuo tarpu Lietuvos

gerajai praktikai mažiau būdinga geri viešosios politikos rezultatai ar pažangus

valstybės valdymo, viešųjų paslaugų teikimo procesas. Tokios Lietuvos institucijų

gerosios praktikos ypatybės gali lemti jos nykimą ateityje, vykstant intensyviai

valstybės tarnautojų kaitai prastėjant Lietuvos įvaizdžiui užsienio šalyse.

Atitinkamai, tokiu atveju mažėtų Lietuvos galimybės teikti paramą kitoms šalims.

Atsižvelgiant į tai, skatintinas į rezultatus orientuotos ir naujovėmis pagrįstos

viešosios politikos įgyvendinimas Lietuvoje.

Tarptautiniai ryšiai

Lietuva palaiko pakankamai intensyvius tarptautinius ryšius su kitų šalių

administracijomis. Aktyviausiai Lietuvos institucijos bendradarbiauja su ES šalimis

bei Naujosiomis nepriklausomomis valstybėmis131. Būtent pastarosiose Lietuva turi

didžiausias galimybes sėkmingai teikti paramą pagal Dvynių programą, nes p irma,

Lietuvą su šiomis šalimis sieja panaši istorinė patirtis (atitinkamai ir panašus

reformų įgyvendinimo kelias), antra, bendradarbiavimas su šiomis šalimis yra

strateginė Lietuvos užsienio politikos kryptis, jose yra išvystytas Lietuvos

diplomatinių atstovybių tinklas, intensyviausiai įgyvendinami Lietuvos Vystomojo

bendradarbiavimo politikos projektai, trečia, dauguma Lietuvos valstybės

tarnautojų gerai moka rusų kalbą. Be to, Dvynių projektų paklausa Naujosiose

nepriklausomose valstybėse, kuriose Dvynių projektai pradėti vykdyti tik nuo 2005

m., ateityje turėtų augti.

1. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame Lietuvos institucijų pagal Dvynių

programą teikiamą paramą stengtis nukreipti į Naujųjų nepriklausomų

valstybių regioną (ypač į Ukrainą, Moldovą, Pietų Kaukazo šalis, kurios turi

Europos kaimynystės politikos veiksmų planus). Be to, šiose valstybėse

turėtų būti siekiama ne tik įgyvendinti daugiau projektų, bet ir galima būtų

siekti projektams vadovauti. Taip pat reikia pažymėti, jog įmanoma

išnaudoti Lietuvos dvišalę paramą, siekiant laimėti Dvynių projektų atranką

(tai rodo kitų šalių, pvz., Danijos patirtis).

Tarnautojų kompetencijos

Remiantis Lietuvos viešojo administravimo institucijų apklausos rezultatais, galima

teigti, kad Lietuvos institucijose tarnautojų kompetencijos dalyvauti Dvynių

programoje vertinamos kaip pakankamai aukštos. Santykinai blogiausiai buvo

131 Naujosios nepriklausomos valstybės: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Kazachija,

Kirgizija, Moldova, Mongolija, Rusijos Federacija, Tadžikistanas, Turkmėnija, Ukraina, Uzbekija.

84

įvertinti projektų valdymo ir administravimo gebėjimai. Valstybės tarnautojų

mokymo strategijoje, kurią LR Vyriausybė patvirtino 2006 m. 132, numatytas ES

darbinių kalbų ir kompiuterinio raštingumo ugdymo prioritetas, tačiau joks

prioritetas nėra tiesiogiai susijęs su projektų valdymo/administravimo gebėjimų

ugdymo poreikiu.

2. Todėl rekomenduojame vykdyti mokymus apie Dvynių programą, daug

dėmesio teikiant projektų valdymo/administravimo mokymui. LRVK,

bendradarbiaudama CPVA, turinčia patirties mokymų srityje, galėtų rengti

mokymus Lietuvos institucijoms ir ekspertams, kurie planuoja teikti paramą

kitoms šalims. Viena iš svarbiausiųjų mokymo temų būtų Dvynių programos

finansuojamų projektų rengimas ir administravimas. Esant poreikiui, šie

mokymai galėtų būti derinami su mokymais apie Lietuvos vystomojo

bendradarbiavimo paramą. Norint efektyviai dalyvauti Dvynių programoje,

taip pat reikalinga tobulinti valstybės tarnautojų ir kitų viešojo

administravimo įstaigų darbuotojų bendruosius gebėjimus (ypač užsienio

kalbų).

Dauguma Lietuvos institucijų pritaria paramos teikimui užsienio šalims (93 proc.).

Jų nuomone, tai galėtų būti finansuojama naudojant valstybės biudžeto lėšas,

skirtas vystomajam bendradarbiavimui, arba ES struktūrinę paramą 2007-2013 m.

laikotarpiu.

3. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame tinkamai pasiruošti tarptautinio

bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui, kuris finansuojamas iš 2007-2013

m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos pagal prioritetą

„Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo

didinimas“ (pagal priemonę „Tarpinstitucinis bendradarbiavimas, valstybės

tarnautojų mobilumas“). Pagal šį prioritetą planuojama finansuoti įvairius

tarptautinio bendradarbiavimo veiksmus (stažuotės, kolegų apžvalgos ir t.

t.), siekiant stiprinti administracinius gebėjimus ir viešojo administravimo

efektyvumą įvairiose srityse. Vidaus reikalų ministerija, bendradarbiaudama

su kitomis institucijomis (LRVK, URM, galbūt CPVA), turėtų tinkamai

pasiruošti tarptautinio bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui, naudojant

2007-2013 m. Europos socialinio fondo paramą. Tam gali būti reikalingas

tyrimas dėl kitų šalių patirties perėmimo Lietuvoje, tam tikros tarptautinio

bendradarbiavimo tvarkos (finansavimo sąlygų) parengimą. Šių projektų

finansavimas leistų Lietuvai toliau gauti patarimų iš užsienio administracijų,

kurie ne tik padeda tobulinti Lietuvos viešąjį administravimą ir pasiekti

geresnių viešosios politikos rezultatų, bet ir sudaro palankesnes sąlygas

teikti paramą užsienyje (padeda susirasti užsienio partnerių, didina

valstybės tarnautojų profesionalumą, t.t.).

Problemos, kylančios teikiant Dvynių paramą

Nepaisant santykinai didelio potencialo, Lietuvos institucijos kaip paramos teikėjos

2004 - 2007 m. dalyvavo Dvynių programoje gana pasyviai ir nelabai sėkmingai.

Nors paraiškų buvo teikta daugiau, iš viso buvo laimėti ir įgyvendinti tik 3 Dvynių ir

1 trumpalaikis Dvynių projektas (pora projektų dar tebevyksta). Visuose Dvynių

projektuose Lietuvos institucijos dalyvavo kaip jaunesnieji partneriai. Atliktas

tyrimas atskleidė, kad svarbiausi nedalyvavimo Dvynių programoje veiksniai yra

sisteminio lygmens – nepakankamas Lietuvos valstybės tarnybos pajėgumas,

teisinio reglamentavimo stoka ar netobulumas, lobizmo potencialiose paramos

gavėjose trūkumas ir pan. Tik išsprendus šias problemas galima tikėtis ženkliai

aktyvesnio Lietuvos institucijų dalyvavimo Dvynių programoje teikiant paramą

132 LR Vyriausybės nutarimas dėl valstybės tarnautojų mokymo 2007 – 2010 metų strategijos

patvirtinimo, Žin., 2006, Nr. 127 – 4845 (2006 – 11 – 22).

85

kitoms šalims. Toliau detaliau aptariamos šios ir kitos nepaminėtos problemos bei

pateikiamos rekomendacijos dėl galimo jų sprendimo būdo.

Nepakankamas/netinkamas teisinis reglamentavimas

Lietuvos viešojo administravimo institucijų apklausa parodė, kad svarbiausia

nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis šiuo metu yra nereglamentuota

dalyvavimo Dvynių projektuose tvarka (neišspręsti ekspertų siuntimo į užsienį, jų

atlyginimo ir kt. klausimai). Teisinio reglamentavimo trūkumo sukuriamas

netikrumas dėl Dvynių projektų įgyvendinimo sąlygų133, mažina tiek Lietuvos

institucijų, tiek jų tarnautojų motyvaciją teikti paramą kitoms šalims pagal Dvynių

programą. Sprendžiant neaiškaus ar dalyvavimui Dvynių programoje nepalankaus

teisinio reglamentavimo problemą, rekomenduojame:

4. Nustatyti bendrą visose biudžetinėse įstaigose taikomą valstybės tarnautojų

skyrimo dalyvauti Dvynių projekto įgyvendinime tvarką (valstybės

tarnautojus komandiruoti į užsienio valstybių institucijas dalyvauti Dvynių

projektų įgyvendinime arba perkelti į pareigas užsienio valstybių

institucijose, kuriose įgyvendinami Dvynių projektai) ir inicijuoti atitinkamų

teisės aktų pakeitimus (detalūs pasiūlymai pateikti ataskaitos 3.3.2.1

skyriuje). Nustatant minėtą tvarką ir derinant teisės aktus reikėtų

konsultuotis su ministerijomis ir kitomis viešojo administravimo įstaigomis, o

tvarkai įsigaliojus - apie tai informuoti Lietuvos viešojo administravimo

institucijas ir įstaigas. Tai galėtų būti viena iš planuojamos steigti darbo

grupės LRVK funkcijų.

5. Nustatyti aiškius įgyvendinant Dvynių projektą atlikto darbo apmokėjimo

principus. Galimos dvi alternatyvos: 1) valstybės tarnautojas, dirbdamas

Dvynių ekspertu, gauna atlygį tik iš Dvynių projekto biudžeto; 2) valstybės

tarnautojas gauna valstybės tarnautojo darbo užmokestį bei priemoką už

papildomą darbo krūvį iš Dvynių projekto biudžeto. Siūlome pasirinkti

pirmąją alternatyvą, t.y. Dvynių projektą įgyvendinti skirtiems valstybės

tarnautojams mokėti visą Dvynių projekto biudžete numatytą eksperto

atlygį, už laiką, skirtą Dvynių eksperto funkcijoms atlikti, nemokant

valstybės tarnautojo atlyginimo. Tai leistų išvengti dvigubo darbo

apmokėjimo bei sutaupyti darbo užmokesčio fondo lėšų, kurios galėtų būti

naudojamos Dvynių ekspertus pavaduojančių valstybės tarnautojų

skatinimui.

6. Informuoti Lietuvos institucijas apie Dvynių projektų lėšų apskaitos

reikalavimus, remiantis Finansų ministerijos pateikta nuomone, kad Dvynių

projektams gautos lėšos turi būti registruojamos sąskaitose 110 „Pavedimų

lėšos“ bei 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“. Ši informacija gali būti

aktuali ne tik Lietuvos institucijoms, kurios dalyvauja ar planuoja dalyvauti

Dvynių programoje, bet ir gaunančioms kitas lėšas už paramos teikimą

užsienio valstybėse.

Kadangi įgyvendinat Lietuvos URM finansuojamus vystomojo bendradarbiavimo ir

paramos demokratijai projektus paprastai susiduriama su analogiškomis

problemomis kaip ir įgyvendinant Dvynių programos projektus, siūloma pateiktas

rekomendacijos dėl teisinio reglamentavimo taikyti ne tik Dvynių, bet ir vystomojo

bendradarbiavimo projektams.

133 Pvz., tuo atveju, jeigu eksperto atlygį valstybės tarnautojui ar darbuotojui išmoka Dvynių projekto

įgyvendinime dalyvaujanti užsienio valstybės institucija, tokio atlyginimo apmokestinimo valstybinio socialinio draudimo įmokomis klausimas gali būti sprendžiamas tik įvertinus konkretaus atvejo aplinkybes (žr. ataskaitos 3.3.2.4 dalį)

86

Motyvacijos trūkumas

Antroji pagal svarbą nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis glaudžiai susijusi

su pirmąja, yra Lietuvos institucijų ir jų darbuotojų motyvacijos teikti paramą pagal

Dvynių programą stoka. Dalyvavimas Dvynių programoje yra susijęs su didesnėmis

darbo apimtimis tiek institucijų, tiek individų lygmeniu. Projekto veiklos neretai

atliekamos po darbo ar savaitgaliais, todėl reikalingos specialios priemonės, norint

motyvuoti darbuotojus dalyvauti Dvynių projektuose (motyvavimo teikti paramą

užsienio šalims sistema šiuo metu nėra išplėtota). Tyrimas parodė, kad

svarbiausias valstybės tarnautojų motyvacijos šaltinis yra finansinio pobūdžio. Taigi

siekiant didinti valstybės tarnautojų motyvaciją dalyvauti Dvynių projektuose

teikiant paramą kitoms šalims, rekomenduojame:

7. Atliekant valstybės tarnautojų veiklos vertinimą atsižvelgti į jų dalyvavimą

teikiant paramą užsienio šalims (įskaitant Dvynių projektus).Tai galima

atlikti pagal dabartinę valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką.

Lietuvoje labai gerai įvertintiems tarnautojams gali būti suteikiama

(aukštesnė) kvalifikacinė klasė, pagal kurią skiriamas (didesnis) priedas prie

tarnybinio darbo užmokesčio (pagrindiniai valstybės tarnautojų vertinimo

kriterijai pagal galiojančią tvarką yra produktyvumas, kompetencija, veiklos

kokybė). Dalyvavimas teikiant paramą užsienio institucijoms turėtų būti

laikomas vienu iš svarbiausių aukštos (išaugusios) valstybės tarnautojų

kompetencijos arba didelio jų produktyvumo požymių.

8. Dvynių valdymo kaštų kompensaciją, kurią gauna dalyvaujančios

institucijos, naudoti valstybės tarnautojams skatinti. Vadovaujantis Dvynių

vadovo nuostatomis, Dvynių valdymo kaštų kompensacija gali būt i

naudojama įvairioms sąnaudoms, kurios patiriamos ne šalyje paramos

gavėjoje, apmokėti: papildomas atlygis darbuotojams pasirengti dalyvauti

vizituose, Dvynių projektus aptarnaujančio personalo (pvz., finansininkams

ar vadovui) paslaugoms apmokėti134.

9. Išnaudoti valstybės tarnautojų, dalyvaujančių Dvynių projektuose,

pavadavimo galimybes (pagal Valstybės tarnybos įstatymą, galima priimti

pakaitinius tarnautojus arba perkelti kitą valstybės tarnautoją) arba skatinti

laikinai pavaduojančius tarnautojus iš sutaupomų darbo užmokesčio lėšų

(kai Dvynių ekspertui atlyginimas mokamas tik iš Dvynių projekto lėšų),

jiems mokant atitinkamus priedus ar priemokas (pvz., priemoką už įprastą

darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, vykdomų viršijant

nustatytą darbo trukmę, atlikimą).

Nepakankamas valstybės tarnybos pajėgumas

Motyvaciją teikti paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą riboja

nepakankamas Lietuvos valstybės tarnybos pajėgumas. Įgyvendinant Dvynių

projektą reikalingas tam tikras skaičius (kartais kelios dešimtys) pakankamai

aukštus reikalavimus atitinkančių valstybės tarnautojų. Tuo tarpu Lietuvos

valstybės tarnyboje dažnai dirba tik po kelis tam tikros viešosios politikos srities

ekspertus, kurių skaičių neretai neigiamai veikia pastaruoju metu valstybės

tarnybos patiriama didelė darbuotojų kaita. Be to, institucijų pajėgumą dalyvauti

tarptautiniuose projektuose taip pat riboja didelis einamųjų darbų krūvis.

Pažymėtina, kad daugiau kaip 80 proc. apklausoje dalyvavusių institucijų nurodė,

kad galimybių Dvynių projekto pasiūlymui parengti ar pačiam projektui įgyvendinti

trūkumas yra svarbi arba labai svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis.

134 Pažymėtina, kad tokios kompensacijos ir jų naudojimas Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra

reglamentuotas

87

Norint didinti Lietuvos institucijų galimybes dalyvauti Dvynių programoje,

rekomenduojame:

10. Padėti Lietuvos institucijoms, siekiančioms dalyvauti Dvynių programoje,

rengti Dvynių projektų pasiūlymus ir pristatymus projektų atrankos metu.

Šią funkciją galėtų atlikti CPVA. Tikėtina, kad agentūra galėtų parengti

pasiūlymus profesionaliau, todėl būtų sėkmingiau dalyvaujama Dvynių

pasiūlymų atrankoje.

11. Didinti Dvynių projektų administravimo centralizaciją. Galimos dvi

alternatyvos: 1) projektus administruoja viena agentūra, 2) projektus

administruoti turi teisę kelios agentūros. Pirmuoju atveju projektų

administravimo funkciją galima būtų priskirti CPVA. Kadangi formaliam

funkcijų delegavimui CPVA reikalinga keisti teisinę bazę, siūlytume

trumpuoju laikotarpiu (per 1-2 metus) praktiškai išbandyti CPVA įtraukimą į

Dvynių programos vykdymą Lietuvoje, įgyvendinant 1-2 bandomuosius

projektus su Lietuvos viešojo administravimo institucijomis. Išbandant CPVA

įtraukimą į Dvynių programos įgyvendinimą Lietuvoje, CPVA paslaugos

administruojant projektus galėtų būti finansuojamos Dvynių projektų

lėšomis (iš Dvynių projekto valdymo kompensacijos). Priklausomai nuo

bandomųjų projektų rezultatų, po 2 – 3 metų galėtų būti nagrinėjamos

formalaus funkcijų delegavimo CPVA galimybės vidutiniu laikotarpiu (per 3-5

metus) bei teisės aktuose galėtų būti nustatyta Dvynių projektų pa laikymo ir

koordinavimo tvarka (tarp jų ir apmokėjimo už CPVA suteiktas Dvynių

projektų administravimo paslaugas tvarka). Delegavus funkcijas, visi Dvynių

projektai, kuriuose dalyvautų Lietuvos institucijos, būtų administruojami

CPVA. Antruoju atveju, Dvynių projektų administravimo teisę turėtų ne

viena, o kelios agentūros. Dvynių paramą siekianti teikti institucija galėtų

pasirinkti, su kuria agentūra bendradarbiauti. Toks modelis veikia

Prancūzijoje. Vis dėlto, įvertinus palyginti nedidelį Lietuvoje įgyvendinamų

Dvynių projektų skaičių, tikslingiau būtų rinktis pirmąją alternatyvą. Tiesa,

siekiant užtikrinti sistemos lankstumą, galima būtų CPVA paslaugas padaryti

neprivalomomis, t.y. pakankamai žmogiškųjų išteklių ir patirties turinčios

institucijos galėtų pačios administruoti įgyvendinamus Dvynių projektus.

12. Skatinti Dvynių paramos dar neteikusias institucijas dalyvauti Dvynių

programoje, ypač tas, kurios turi daug gerosios praktikos (tokių potencialių

paramos teikėjų pavyzdžiais galėtų būti Valstybės tarnybos departamentas

prie VRM ar Valstybės kontrolė). Be to, siekiant padidinti potencialių Dvynių

programos dalyvių skaičių, reikėtų siekti, kad didesnis Lietuvos viešųjų

įstaigų skaičius būtų pripažintas įgaliotosiomis institucijomis (angl.

mandated bodies), kurios turėtų teisę teikti paramą kaip ir valstybinės

institucijos. Šiuo metu įgaliotosios institucijos statusą Lietuvoje turi tik dvi

institucijos - Centrinė projektų valdymo agentūra ir Europos socialinio fondo

agentūra. Tuo tarpu Prancūzijoje esama kelių dešimčių tokių institucijų.

Lobizmo šalyse paramos gavėjose trūkumas

Tyrimo metu atliktų giluminių interviu metu kalbinti ekspertai itin pabrėžė

bendradarbiavimo su šalimi paramos gavėja dar prieš paskelbiant projektų

aprašymus svarbą. Jų teigimu, neretai Dvynių projektą įgyvendinsiančią instituciją

šalis paramos gavėja pasirenka dar prieš projektų aprašymų oficialų paskelbimą

(kartais potencialūs paramos teikėjai netgi padeda šaliai paramos gavėjai parengti

projektų aprašymus). Todėl itin svarbu užsiimti aktyvia lobistine veikla, šalyse

paramos gavėjose „reklamuojant“ Lietuvos galimybes teikti paramą. Atsižvelgiant į

tai, rekomenduojame:

88

13. Išnaudoti Lietuvos diplomatinių atstovybių tinklą, informacijos apie užsienio

valstybių poreikius paramos srityje rinkimui ir informacijos apie Lietuvos

galimybes teikti paramą sklaidai.

14. Naudoti Lietuvos teikiamą dvišalę paramą pagal Vystomojo

bendradarbiavimo programą, siekiant laimėti Dvynių programos

finansuojamus projektus. Vystomojo bendradarbiavimo projektai padeda

palaikyti ryšius su šalimis paramos gavėjomis, skleisti informaciją apie

Lietuvos patirtį ir potencialą, t.t.

Paramos teikimui nepalanki politinė ir visuomeninė aplinka

Kad institucijos būtų labiau suinteresuotos įgyvendinti Dvynių projektus, re ikalinga

tam palanki politinė ir visuomeninė aplinka. Pavyzdžiui, Prancūzijoje paramos

teikimo kitoms šalims iniciatyvos palaikomos aukščiausiame valdžios lygmenyje.

Tuo tarpu Lietuvoje tai akcentuojama nepakankamai. Be to, Lietuvoje šiuo metu tik

maždaug 3 proc. gyventojų palaiko paramos kitoms šalims teikimą viešojo

administravimo srityje. Todėl rekomenduojame:

15. Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) sąrašą (atitinkamas tikslas)

papildyti vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo ir kitos

ekspertinės pagalbos teikimo užsienio šalims (įskaitant dalyvavimą Dvynių

programoje) tikslu. Rengdami ateinančių metų strateginius planus,

asignavimų valdytojai galėtų geriau atsižvelgti į šį strateginį tikslą. Nors

tokie tikslai neturi būti išreikšti kiekybiškai, pakankamai ambicingas planas

būtų siekti dvigubai didesnio dalyvavimo Dvynių programoje aktyvumo 2008

– 2011 m. laikotarpiu (iš viso 8 projektai).

16. Plačiau ir intensyviau informuoti Lietuvos visuomenę, konsultuotis su

įvairiomis suinteresuotomis grupėmis (įskaitant nevyriausybines

organizacijas). Tai galėtų daryti Dvynių programoje dalyvaujančios

institucijos savarankiškai arba bendradarbiaudamos su URM ar LRVK.

Didesnis visuomenės palaikymas sudarytų palankesnes sąlygas institucijų

vadovams priimti sprendimus dėl dalyvavimo Dvynių programoje ar toliau

didinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo paramą (iki 2015 m. kitų šalių

paramai siekiama skirti 0,33 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų).

17. Ateityje atlikti dalyvavimo Dvynių programoje rezultatyvumo vertinimą

(šiame vertinime nagrinėjamos tik dalyvavimo problemos ir galimybės).

Esant poreikiui, vertinimas galėtų apimti ir Lietuvos dvišalės paramos,

teikiamos pagal Vystomojo bendradarbiavimo programą, vertinimą. Toks

rezultatyvumo vertinimas ne tik padėtų tobulinti paramos teikimo sistemą

Lietuvoje bei skatinti dalyvavimą Dvynių programoje, bet ir galėtų būti

naudojamas visuomenei informuoti apie Lietuvos teiktos paramos kitoms

šalims rezultatus.

Informacijos stoka

Nors informacijos trūkumas nėra itin didelė problema, tačiau daugiau kaip pusė

apklaustų institucijų nurodė ją kaip svarbią nedalyvavimo Dvynių programoje

priežastį. Todėl rekomenduojame:

18. LRVK toliau teikti informavimo paslaugas Lietuvos viešojo administravimo

institucijoms ir įstaigoms apie dalyvavimo Dvynių programoje galimybes. Tai

gali būti atliekama naudojant neseniai įvairiose institucijose paskirtus

kontaktinius asmenis bei planuojamą sukurti naują interneto svetainę. Be

to, būtų reikalinga siekti kuo anksčiau informuoti atitinkamas Lietuvos

institucijas apie joms aktualių projektų srautą šalyse paramos gavėjose. Tai

89

leistų anksčiau pradėti ruošis dalyvavimui Dvynių projektų pasiūlymų

atrankoje.

19. Nacionalinėje vystomojo bendradarbiavimo komisijoje svarstyti ne tik

vystomojo bendradarbiavimo, bet ir Dvynių projektus. Kadangi Komisijos

veikloje dalyvauja visų ministerijų atstovai, tai padėtų skleisti informaciją

apie Dvynių programos galimybes, šalių paramos gavėjų poreikius bei

lūkesčius.

20. Esant poreikiui, organizuoti žemesnio (ministerijų) lygmens susitikimus

dalyvaujant LRVK, URM, Dvynių programoje planuojančių dalyvauti

institucijų ir galbūt CPVA atstovams. Jų metu būtų keičiamasi informacija ir

svarstomi pasiruošimo dalyvauti klausimai (partnerių ir ekspertų paieška,

pasiūlymo rengimas ir pristatymas, šalies paramos gavėjos poreikių ir

lūkesčių nustatymas, t.t.), derinama atskirų institucijų veikla.

21. Remiantis Airijos pavyzdžiu, valstybės tarnautojams organizuoti reguliarius

Dvynių programos „reklaminius“ pristatymus, kad paskatintų susidomėjimą

šiuo paramos teikimo instrumentu (galėtų būti viena iš Dvynių projektų

koordinatoriaus funkcijų).

Apklausos metu daugiau kaip 80 proc. respondentų nurodė, kad aktyvesnė nacionalinio

ES Dvynių koordinatoriaus (LRVK) pagalba paskatintų arba labai paskatintų aktyviau

dalyvauti Dvynių programoje. Šiuo metu Dvynių projektų koordinatoriaus aktyvumą

riboja du svarbiausi veiksniai. Pirma, LRVK ir jos tarnautojų veiklą reglamentuojančiuose

dokumentuose Dvynių projektų koordinavimo funkcija apibrėžta nekankamai detaliai.

Antra, šiai funkcijai atlikti skirta pernelyg mažai žmogiškųjų išteklių (1,25 etato).

Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame:

22. Dvynių projektų koordinavimo funkciją įtraukti į LRVK nuostatus bei šias

funkcijas įgyvendinančių LRVK darbuotojų pareigybių aprašymus.

Pastaruosiuose detaliai ir tiksliai apibrėžti Dvynių projektų koordinavimo

funkcijų turinį.

23. LRVK vykdyti ne tik formalias, bet ir neformalias Dvynių koordinavimo

funkcijas, kurios nėra numatytos Dvynių vadove:

a. aktyviau teikti informaciją apie Dvynių programą/projektus,

pavyzdžiui, geriau išnaudojant informacijos sklaidos internetu

galimybes;

b. organizuoti mokymus Lietuvos viešojo administravimo institucijų

tarnautojams apie Dvynių programą (bendradarbiaujant su CPVA);

c. organizuoti ministerijų lygmens susitikimus konkretiems dalyvavimo

Dvynių programoje klausimams aptarti, kuriuose dalyvautų ne tik

Dvynių projektus įgyvendinti besiruošiančių institucijų, bet ir URM

bei CPVA atstovai;

d. aktyviai dalyvauti Nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo

komisijos veikloje, skleidžiant informaciją apie paramos teikimo

pagal Dvynių programą galimybes.

e. bendradarbiauti su URM ir CPVA, skatinant Lietuvos institucijų

dalyvavimą Dvynių programoje.

Jei LRVK imtųsi vykdyti tiek formalias, tiek neformalias funkcijas, būtų reikalinga stiprinti

jos administracinius gebėjimus, Dvynių projektų koordinavimui priskiriant bent vieną

papildomą etatą.

90

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. European Commission. Institution Building in the Framework of European Union

Policies. Common Twinning Manual. May 2007.

http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/fin

al_version_of_the_manual_060707.pdf

2. European Commission, Twinning and Sigma coordination team, Institution

building unit. Twinning: key facts and figures. May 2007.

3. European Commission, Twinning Coordination Team, History and Evolution of the

Twinning instrument, presented by M. Mori, AIDCO/A6, 2006.

http://center.gov.ua/en/166.htm

4. European Commission, Twinning Brochure, 2005.

http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/twinning_brochure_2005_en.pdf

5. Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience

of „Old“ EU Member States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech

Republic. Prague, 2006.

http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5E

BD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en

6. Twinning coordination team, Institution building unit. Latest statistical trends in

the neighbouring countries presented by Stéphanie Palombi, AIDCO, 2006.

7. Twinning Coordination team, History and evolution of the Twinning instrument .

http://center.gov.ua/data/upload/publication/main/en/380/01__HistoryAndEvolut

ionOfTwinning_eng.ppt

8. Viešosios politikos ir vadybos institutas, Lietuvos integracijos į ES poveikis

kvalifikuotų Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų išvykimui dirbti į užsienį.

2006m.

http://www.euro.lt/documents/poveikio_tyrimai/2006/emigracijos_ataskaita_lt.pd

f

9. L. Talat-Kelpša. Ar tikrai metas laidoti regiono centro idėją? Delfi, 2007 m.

lapkričio 19 d. http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15049673

10. “Gyventojai labiausiai palaiko Lietuvos teikiamą paramą skurdui ir nepritekliams

įveikti“, Lietuvos vartotojų institutas, 2007 06 26,


Strateginiai dokumentai, teisės aktai

1. LR Vyriausybės nutarimas“Dėl Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo

2006-2010 metų politikos nuostatų patvirtinimo” ( Žin., 2006, Nr. 66 - 2435).

2. LR Vyriausybės nutarimas “Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo

biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2004, Nr. 74-2555).

3. LR Vyriausybės nutarimas “Dėl Valstybės tarnautojų, pretenduojančių būti laikinai

perkeltų į pareigas tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje,

atrankos taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2006, Nr. 126-4797).



http://center.gov.ua/en/166.htm

http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/twinning_brochure_2005_en.pdf









91

4. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo

tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 60-2471).

5. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo

ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei valstybės

tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“ (Žin., 2007, Nr. 110-4508).

6. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės tarnautojų mokymo 2007 – 2010 metų

strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 127 – 4845)

7. Valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2130)

8. Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos

institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymas (Žin., 2007, Nr. 81-3322)

Kiti dokumentai

1. LR Užsienio reikalų ministerijos 2006 m. veiklos ataskaita. Vilnius, 2006.

2. LR Užsienio reikalų ministerijos 2007–2009 metų strateginis veiklos planas.

Vilnius, 2007.

3. Sutrumpintas statistikos departamento 2007-2009 m. strateginis veiklos

planas, pritartas LR Vyriausybės 2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140.

4. Statistikos departamento 2005–2007 metų veiklos strategija, patvirtinta

Statistikos departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m.

kovo 31 d. įsakymu Nr. DĮ-105.

5. ES Dvynių programos koordinatorės ataskaita Nr. 72-14 apie komandiruotę į

Prancūzijos valstybės institucijas ES techninės paramos klausimais, 2005 rugsėjo

29-30 d.

6. 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa. Vilnius, 2006.

7. Europos Parlamentas, Plėtros komitetas. Ataskaitos dėl ES vystomojo

bendradarbiavimo politikos iššūkio naujoms šalims narėms projektas . 2007.

8. Valstybės tarnybos departamentas prie VRM. Valstybės tarnybos įstatymo ir su

juo susijusių teisės aktų taikymo ir įgyvendinimo ataskaita už 2006 m. Vilnius,

2007, 46.

Interneto svetainės

1. LR Užsienio reikalų ministerija www.urm.lt

2. LR Susisiekimo ministerija, Naujienos, Plėtojami transporto ryšiai su Ukraina.

http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&DL=L&TopicID=12&A

rticleID=3254&Page=8&Page2=0&Action=0&SearchTXT=

3. European Commission, Enlargement.


4. European Commission, European Neighbourhood Policy: Funding.


5. Čekijos Respublikos Finansų ministerija,


http://www.stat.gov.lt/uploads/Sutrumpintas2007LRV.doc

http://www.stat.gov.lt/uploads/Sutrumpintas2007LRV.doc

http://www.urm.lt/






92

6. Vokietijos federalinė Ekonomikos ir technologijos ministerija


7. LR Valstybės tarnybos departamentas

http://www.vtd.lt/index.php?1471208505

Prancūzijos atvejo analizės šaltiniai

1. Bouquet Elodie, National Coordination of EU Policy. Is Poland following the French

Path?, Working Paper FG1, 2006/06, SWP Berlin. http://www.swp-

berlin.org/common/get_document.php?id=1669

2. Centre Interdépartemental de Gestion de la Grande Couronne de la Région Ile-de-

France, http://www.cigversailles.fr/spip.php?rubrique183

3. Carrieres Publiques,

http://www.carrieres-

publiques.com/PAR_TPL_IDENTIFIANT/532/TPL_CODE/TPL_FAQ_FICHE/PAG_TITL

E/01+-+Combien+existe-t-il+de+fonctions+publiques+%3F/1066-faq-sur-la-

fonction-publique.htm

4. Direction générale de l'administration et de la fonction publique, Coopération

multilateral, 2005.

http://www.fonction-publique.gouv.fr/article393.html

5. ES Dvynių programos koordinatorės ataskaita Nr. 72-14 apie komandiruotę į

Prancūzijos valstybės institucijas ES techninės paramos klausimais, 2005 rugsėjo

29-30 d.

6. European Commission, List of mandated bodies. March, 2007.

http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/ma

ndated_bodies_march2007_en.pdf

7. European Commission, Eurostat,

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?_pageid=1996,45323734&_dad=po

rtal&_schema=PORTAL&screen=welcomeref&open=/C/C1/C11&language=en&pro

duct=Yearlies_new_population&root=Yearlies_new_population&scrollto=0

8. Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience

of „Old“ EU Member States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech

Republic. Prague, 2006, 33.

http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5E

BD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en

9. Le ministère des Affaires étrangères et européennes, France and European

integration. http://www.diplomatie.gouv.fr/en/article-

imprim.php3?id_article=1470

10. Le ministère des Affaires étrangères et européennes, Institutional twinning.

http://www.diplomatie.gouv.fr/en/ministry_158/publications_2288/international-

cooperation-and-development_2289/brochures-grand-public-

serie_2535/cooperation-to-promote-the-rule-of-law_2583/institutional-

twinning_2806.html?var_recherche=twinning

11. Le ministère des Affaires étrangères et européennes, France’s foreign policy.

http://www.diplomatie.gouv.fr/en/france_159/discovering-france_2005/profile-of-

france_1977/france-foreign-policy_1403.html?var_recherche=main+partners


http://www.vtd.lt/index.php?1471208505



http://www.cigversailles.fr/spip.php?rubrique183





http://www.fonction-publique.gouv.fr/article393.html
















93

12. Le groupement d’intérêt public (GIP) France Coopération Internationale, Les

jumelages institutionnels.


13. Le groupement d’intérêt public (GIP) France Coopération Internationale, La

coopération bilatéral, http://www.fci.gouv.fr/spip.php?article73

14. LR Vyriausybės Kanceliarija, seminaro „Daugiašalio bendradarbiavimo strategija

Baltijos kaimyninėse šalyse“, kurį organizavo Prancūzijos ambasada Lietuvoje

2006-05-16 d., apžvalga.

15. OECD, Development aid from OECD countries fell 5,1 % in 2006.

http://www.oecd.org/document/17/0,2340,en_2649_201185_38341265_1_1_1_

1,00.html,

16. Service de la statégie, des moyens et de l'évaluation, Les jumelages

institutionnels, leviers d'influence dans les programmes communautaires d'aide

extérieure, 2005.

http://www.diplomatie.gouv.fr/fr/IMG/pdf/Les_jumelages_institutionnels0505-

2.pdf

17. The world economic outlook, World economic outlook: Globalization and

inequality, October 2007, 210.


Airijos atvejo analizės šaltiniai

1. OECD, Development aid from OECD countries fell 5,1% in 2006.

http://www.oecd.org/document/17/0,2340,en_2649_201185_38341265_1_1_1_

1,00.html, (Finansiniai duomenys iš Užsienio reikalų departamento,

http://www.irishaid.gov.ie/Uploads/ODA2006_tables.pdf )

2. Europos Komisija, 2004 m. TAIEX programos veiklos ataskaita,


3. Airijos Respublikos Verslo, prekybos ir užimtumo departamento veiklos ataskaita,

2005 m.


4. 1956 m. Airijos Valstybės tarnybos reguliavimo aktas.


5. Airijos piliečių informavimo tarnyba.

http://www.citizensinformation.ie/categories/government-in-ireland/government-

departments/the_civil_service

6. Informacija apie Airiją

http://www.ireland-information.com/reference/civilser.html

7. Airijos viešojo adminsitravimo institutas. http://www.ipa.ie/

8. Airijos Respubliko Finansų departamentas, Expenditure Review Initiative, Review

of Grant-in-Aid to the Institute of Public Administration, 2006.


9. Institute of Public Administration, Corporate Strategy 2005 – 2010. Dublin,

Ireland. http://www.ipa.ie/upload/documents/StratEnglish.pdf


http://www.fci.gouv.fr/spip.php?article73














http://www.ireland-information.com/reference/civilser.html

http://www.ipa.ie/


http://www.ipa.ie/upload/documents/StratEnglish.pdf

94

PRIEDAI

1 modelis. Šalis savarankiškai teikia Dvynių projektų pasiūlymus

Prielaidos Privalumai Trūkumai

Stiprūs administravimo ir valdymo įgūdžiai

Geri prezentaciniai įgūdžiai Aiški vizija ir gerai išvystytas darbo

planas Geri kalbos įgūdžiai Kompetentingas ilgalaikis Dvynių

patarėjas ir trumpojo laikotarpio ekspertų galimybė

Aukščiausio lygio parama

Geresnis šalies ir siunčiančios institucijos įvaizdis

Nėra sunkumų dėl vadovavimo, kurie kyla dirbant konsorciume.

Geriau kontroliuojami projekto rezultatai

Didesnis vadovavimo finansavimas siunčiančiai institucijai

Didelis vietinių ekspertų laiko ir

prieinamumo poreikis

2 modelis. Šalis Dvynių projektuose dalyvauja kaip vadovaujantis partneris Prielaidos Privalumai Trūkumai

Stiprūs administravimo ir valdymo įgūdžiai

Pageidautina patirtis iš buvusių, panašių projektų

Geri koordinacijos, komunikacijos ir derybų įgūdžiai

Aiški vizija ir gerai išvystytas darbo planas

Kompetentingas ilgalaikis Dvynių patarėjas ir trumpojo laikotarpio ekspertų galimybė

Aukščiausio lygio parama

Geresnis šalies ir siunčiančios institucijos įvaizdis

Didesnė projektų pasiekimų ir rezultatų kontrolė

Mažesnis gebėjimų poreikis Partnerystės užmezgimas ateities

projektams ir bendradarbiavimui Ekspertų įgyjama patirtis

Konsorciumo valdymo ir koordinavimo sunkumai

Didelis vietinių ekspertų laiko ir prieinamumo poreikis

3. modelis. Šalis Dvynių projektuose dalyvauja kaip jaunesnysis partneris Prielaidos Privalumai Trūkumai Geri partnerystės įgūdžiai Gera techninė ekspertizė Gera šalies „reklama“ Dvynių

projektų rinkoje Lankstumas Prisitaikomumas

Didesnė sėkmės tikimybė Mažai arba nėra vadovavimo bei

koordinavimo įgūdžių reikalavimo

Nedidelis siunčiančios institucijos administravimo poreikis

Mažesnė projekto rezultatų kontrolė

4 modelis. Šalis dalyvauja kaip valstybių narių jaunesnysis strateginis partneris

Prielaidos Privalumai Trūkumai

Pasiryžimas strateginei partnerystei

Geras šalies „marketingas“ išeinančių Dvynių projektų rinkoje

Gera techninė ekspertizė Šalies ekspertų atnaujintų

gyvenimo aprašymų teikimas Lankstumas Prisitaikomumas

Sustiprintas bendradarbiavimas su keliomis valstybėmis narėmis, kurios turi stiprias pozicijas kai kuriose šalyse

Mažai arba nėra vadovavimo bei koordinavimo įgūdžių reikalavimo

Garantuojami šansai tam tikruose sektoriuose/ srityse/šalyse

Apribotas bendradarbiavimo pasirinkimas

Tam tikri šalies administravimo reikalavimai

5 modelis. Šalis Dvynių projektams siūlo vidaus ekspertus Prielaidos Privalumai Trūkumai Gera techninė ekspertizė Šalies ekspertų atnaujintų

gyvenimo aprašymų teikimas Dažnas ir platus ryšių palaikymas

su kitomis valstybėmis narėmis

Labai mažas administravimo ir jokio vadovavimo reikalavimo iš šalies administracijos

Lankstumas Geras būdas panaudoti šalies

trumpojo laikotarpio ekspertų kompetenciją

Geresnis suderinamumas su TAIEX (Techninės pagalbos informacijos apsikeitimo programa)

Maža projektų rezultatų ir poveikio kontrolė

Apribotas šalies/siunčiančios institucijos reputacijos efektas

Neteikiamas valdymo apmokėjimas šalies administracijai

Šaltinis: Institut of International Relations, Prague, „Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic” 68 – 69 p.

1. Dalyvavimo Dvynių programoje, teikiant paramą kitoms šalims, modeliai

95

Institucijos atstovai Respondentų

skaičius Data

1.

Muitinės informacinių sistemų centro projektų skyriaus vyr. inspektorė kiti tarnautojai, dalyvavę teikiant paramą pagal Dvynių programą Vengrijoje.

2 2007 07 13

2. LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos ir kokybės valdymo skyriaus vedėjas, atsakingas už Dvynių projektą Turkijoje.

1 2007 07 17

3. LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tarnautoja, atsakinga už tarptautinius santykius (dvišalės paramos projektai).

1 2007 07 17

4. LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tarnautoja, atsakinga už finansus (Dvynių projektas).

1 2007 07 17

5. LR Susisiekimo ministerijos, Dvynių projekto patarėjas geležinkelių srityje, ilgalaikis Dvynių patarėjas Lietuvoje

1 2007 07 19

6. LR Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir viešojo administravimo departamento direktorius

1 2007 07 19

7. LR Užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento tarnautojai.

3 2007 07 27

8. LR Vidaus reikalų ministerijos policijos departamento ilgalaikis Dvynių patarėjas Lietuvoje (telefonu).

1 2007 08 02

9. Valstybės tarnybos departamento prie VRM direktoriaus pavaduotoja

1 2007 09 06

10. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas.

1 2007 09 10

11. LR Statistikos departamento prie LR Vyriausybės skyriaus vedėja

1 2007 10 10

12. CPVA direktorius ir kiti tarnautojai 2 2007 11 19

13. Standartizacijos departamento vadovas ir vyriausiasis specialistas tarptautiniams ryšiams

2 2007 11 23

14. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos tarnautoja

1 2007 11 26

15. Viešųjų pirkimų tarnybos tarnautoja, l.e. skyriaus vedėjos pareigas (telefonu).

1 2007 11 26

16. Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas tarptautiniais klausimais (telefonu).

1 2007 11 28

17. LR Generalinė Prokuratūra, vyriausioji prokurorė (telefonu)

1 2007 11 28

18.

Regioninio bendradarbiavimo patarėjas daugiašaliam bendradarbiavimui, 2004 – 2006 m. akredituotas Vilniuje, Rygoje ir Taline Jean-Claude Thil. Interviu telefonu bei informacija gauta elektroniniu paštu.

1 2007 12 13

2. Giluminiai interviu

96

3. Finansų ministerijos atsakymas į užklausą

98

4. Sodros atsakymas į užklausą

Viešosios politikos ir vadybos institutas Lukiškių g. 5-303 LT-01108 Vilnius

Tel. +370 5 2620338 Faks. +370 5 2625410

[email protected] www.vpvi.lt

LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ …...instrumentu. Siekiant šio tikslo yra svarbu ištirti,...

Documents

Transcript of LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ …...instrumentu. Siekiant šio tikslo yra svarbu ištirti,...