LIETUVOS BANKO METø ATASKAITA 2008 · 2017. 2. 9. · 28 pav. 50 litų sidabro moneta, skirta...

VILNIUS

2009

LIETUVOS BANKO METø ATASKAITA

2008

© Lietuvos bankas, 2009

ISSN 1392-4699ISSN 1648-9020 (ONLINE)

Rengiant Lietuvos banko metų ataskaitą, naudoti Lietuvos banko, Statistikos departamento

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos centrinio banko, Eurostato, Tarptautinio

valiutos fondo, Bloomberg informacinės sistemos ir kiti duomenys.

TurinysĮŽANGINIS ŽODIS / 7

I. PASAULIO EKONOMIKOS RAIDA / 11

II. LIETUVOS EKONOMIKOS RAIDA / 13

Realusis sektorius / 13

Visuminė paklausa / 13

Visuminė pasiūla / 14

Darbo rinka / 15

Išorės sektorius / 16

Einamosios sąskaitos balansas / 16

Užsienio prekyba / 17

Einamosios sąskaitos deficito finansavimas / 18

Kainos ir sąnaudos / 19

Kainų kaitos priežastys / 19

Grynoji infliacija / 20

Maisto produktų kainos / 20

Administruojamosios kainos / 21

Degalų kainos / 22

Valdžios sektoriaus finansai / 22

Pajamos, išlaidos ir deficitas / 22

Skola / 24

Kreditas / 24

III. VALIUTOS KURSO IR PINIGŲ POLITIKA / 29

Valiutos kurso politika / 29

Pinigų politikos priemonių sistema / 30

Privalomosios atsargos ir bankų sistemos likvidumo kaitos veiksniai / 31

Valiutų keitimo operacijos / 32

IV. UŽSIENIO ATSARGŲ VALDYMAS / 34

Oficialiosios užsienio atsargos / 34

Užsienio atsargų valdymo pagrindiniai principai ir funkcinės dalys / 34

Užsienio atsargų likvidumas / 35

Užsienio atsargų saugumas / 36

Užsienio atsargų pelningumas / 38

V. VALSTYBĖS IŽDO IR INSTITUCIJŲ SĄSKAITŲ TVARKYMAS / 39

VI. STATISTIKA / 41

VII. GRYNŲJŲ PINIGŲ VALDYMAS / 43

Grynųjų pinigų išleidimas ir išėmimas / 43

Banknotai ir monetos apyvartoje / 44

Proginės monetos / 46

Padirbti litų banknotai ir monetos / 49

VIII. KREDITO ĮSTAIGŲ VEIKLA IR JŲ PRIEŽIŪRA / 50

Kredito įstaigų priežiūros pagrindinės kryptys / 50

Kredito įstaigų veiklos apžvalga / 52

Bankų veiklos apžvalga / 52

Bankų veiklos pagrindiniai rodikliai / 52

Bankų kapitalo didinimas / 55

Bankų pasiskirstymas pagal užimamą rinkos dalį / 56

Bankų veiklos rizikos apžvalga / 56

Kredito rizika / 56

Likvidumo rizika / 57

Rinkos rizika / 57

Operacinė rizika / 59

Lietuvos centrinės kredito unijos veiklos apžvalga / 59

Kredito unijų veiklos apžvalga / 60

IX. MOKĖJIMO IR VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMOS / 62

Mokėjimo sistemos atsiskaityti litais / 62

Mokėjimo sistemos atsiskaityti eurais / 63

Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūra / 65

Mokėjimai negrynaisiais pinigais / 65

Bendros mokėjimų eurais erdvės projektas / 67

TARGET2-Securities projektas / 68

X. VEIKLOS SKAIDRUMAS / 69

XI. DALYVAVIMAS EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMOJE IR TARPTAUTINIS

BENDRADARBIAVIMAS / 71

Dalyvavimas Europos centrinių bankų sistemoje / 71

Dalyvavimas ES institucijų veikloje / 72

Bendradarbiavimas su Tarptautiniu valiutos fondu / 72

Bendradarbiavimas su užsienio valstybių finansų sektoriaus priežiūros

institucijomis / 73

XII. LIETUVOS BANKO ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR PERSONALAS / 75

Misija, vertybės ir etika / 75

Personalas / 75

Organizacinė raida / 76

Tarnautojų mokymas / 78

Socialinis dialogas / 78

Vlado Jurgučio premija ir stipendija / 78

XIII. LIETUVOS BANKO 2008 METŲ FINANSINĖ ATASKAITA / 79

Lenteliø ir paveikslø sàraðas

1 lentelė. Realiojo BVP augimas ir infliacija atskiruose pasaulio regionuose / 11

2 lentelė. Bankų paskolų portfelio plėtra / 26

3 lentelė. Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema / 30

4 lentelė. Užsienio valiutų grynasis pardavimas Lietuvos bankui / 32

5 lentelė. Užsienio atsargų, nesusijusių su įsipareigojimais užsienio valiutomis, struktūra / 37

6 lentelė. Užsienio atsargų ir jų funkcinių dalių vidutinė metų MFT / 37

7 lentelė. Užsienio atsargų, be įsipareigojimų užsienio valiutomis, vertės pokyčio rizika / 37

8 lentelė. Užsienio atsargų funkcinių dalių grąža / 38

9 lentelė. Grynasis pinigų išleidimas arba išėmimas (–) / 43

10 lentelė. Banknotai ir monetos apyvartoje / 46

11 lentelė. Mokėjimo sistemų LITAS, LITAS-RLS ir LITAS-MMS operacijos / 63

12 lentelė. Mokėjimo sistemų LITAS-RLS ir LITAS-MMS operacijų struktūra / 63

13 lentelė. Mokėjimo sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS operacijos / 64

14 lentelė. Mokėjimo sistemos LITAS-PHA operacijos / 64

15 lentelė. Mokėjimai negrynaisiais pinigais / 66

16 lentelė. Mokėjimo kortelės / 67

17 lentelė. Mokėjimai mokėjimo kortelėmis / 67

18 lentelė. Lietuvos banko leidiniai / 70

19 lentelė. Lietuvos banko dalyvavimas ECBS komitetuose ir jų darbo grupėse / 71

LENTELëS

PAVEIKSLAI

1 pav. Realiojo BVP kaitos veiksniai (išlaidų metodu) / 14

2 pav. Ekonominių veiklų įtaka realiojo BVP kaitai / 15

3 pav. Darbo užmokesčio kaita / 16

4 pav. Einamosios sąskaitos balanso sudedamosios dalys / 17

5 pav. Užsienio prekybos balansas / 18

6 pav. ESD finansavimo šaltiniai / 19

7 pav. Metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal SVKI, kaitos veiksniai / 20

8 pav. Maisto produktų kainų įtaka bendrajai metinei infliacijai / 21

9 pav. Administruojamųjų kainų įtaka bendrajai metinei infliacijai / 22

10 pav. Valdžios sektoriaus pajamos, išlaidos ir deficitas / 23

11 pav. Kredito įsipareigojimo neįvykdymo apsikeitimo sandorių palūkanų normų

skirtumo dinamika / 25

12 pav. Apibendrintas bankų skolinimo sąlygų vertinimas / 25

13 pav. Bankų paskolų portfelio pokyčio veiksniai / 26

14 pav. Paskolų struktūra pagal sektorius / 27

15 pav. Naujai suteiktų paskolų privačiajam sektoriui palūkanų normos ir srautai per mėnesį / 27

16 pav. Litų ir eurų palūkanų normų skirtumas / 29

17 pav. Bankų atsargos litais Lietuvos banke / 31

18 pav. Prekyba bazine valiuta su bankais / 32

19 pav. Užsienio atsargos / 34

20 pav. Investicijų pasiskirstymas pagal finansines priemones / 35

21 pav. Investicijų pasiskirstymas pagal reitingus / 36

22 pav. Valstybės iždo ir institucijų sąskaitų likučiai Lietuvos banke / 39

23 pav. Litai apyvartoje / 43

24 pav. Litų banknotų suma apyvartoje / 44

25 pav. Litų banknotų skaičius apyvartoje / 44

Santrumpos ir kiti paaiškinimai

BVP bendrasis vidaus produktas

ECB Europos centrinis bankas

ECBS Europos centrinių bankų sistema

ES Europos Sąjunga

EURIBOR euro tarpbankinio skolinimo palūkanų norma

Eurosistema ją sudaro ECB ir eurą įvedusių ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai

Eurostat Europos Bendrijų statistikos biuras

JAV Jungtinės Amerikos Valstijos

LCKU Lietuvos centrinė kredito unija

PFI pinigų finansinės institucijos

proc. p. procentinis punktas

SEPA bendra mokėjimų eurais erdvė

Statistikos departamentas Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

TARGET2 Transeuropinė automatizuota realaus laiko atskirtųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistema

TVF Tarptautinis valiutos fondas

VILIBOR vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, už kurias bankai pageidauja (pasirengę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams

VKM II antrasis valiutų kurso mechanizmas

26 pav. Litų ir centų monetų skaičius apyvartoje / 45

27 pav. 50 litų sidabro moneta, skirta šv. Kazimiero 550-osioms gimimo metinėms / 46

28 pav. 50 litų sidabro moneta, skirta Kauno piliai / 47

29 pav. 50 litų sidabro moneta, išleista dalyvaujant sidabro monetų programoje

„Europa. Europos kultūros paveldas“ / 47

30 pav. 100 litų aukso moneta iš serijos, skirtos Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui / 48

31 pav. 50 litų sidabro moneta, skirta Lietuvos gamtai / 48

32 pav. 2008 metų laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys / 48

33 pav. Bankų sistemos turto, paskolų ir indėlių kaita / 52

34 pav. Bankų turto struktūra / 53

35 pav. Bankų įsipareigojimų struktūra / 54

36 pav. Bankų grynasis pelnas / 54

37 pav. Bankų pasiskirstymas rinkoje pagal valdomą turtą / 56

38 pav. Rinkos rizikai padengti reikalingo kapitalo struktūra / 58

39 pav. Kredito unijų veiklos rodikliai / 60

40 pav. Lietuvos banko visų tarnautojų ir tarnautojų, dirbusių pagal neterminuotas darbo

sutartis, skaičius metų pabaigoje / 76

41 pav. Lietuvos banko organizacinė struktūra 2008 m. gruodžio 31 d. / 77

Kai kuriose lentelėse ir paveiksluose dėl apvalinimo eilučių suma ir procentai nesutampa su bendrais

duomenimis („Iš viso“ ir 100 %).

�

ĮŽANGINIS ŽODIS

2008 metai pasaulio ekonomikai buvo įtempti ir itin sudėtingi. Gilėjanti globali finansų

krizė pakirto rinkų pasitikėjimą ir sutrikdė kreditavimo sąlygas. Visame pasaulyje ėmė

mažėti vartojimas ir investicijos, smarkiai krito tarptautinė prekyba. Daugelyje išsivysčiusių

pasaulio valstybių, taip pat Vidurio ir Rytų Europos šalyse prasidėjo nuosmukis.

Žaliavų kainos, istoriškai aukščiausios metų viduryje, o vėliau labai kritusios, buvo vienas

iš svarbiausių veiksnių, lėmusių infliacijos pokyčius pasaulyje. Brangstant maistui, naftai

ir kitoms žaliavoms, pirmąjį pusmetį infliacija didėjo tiek išsivysčiusiose, tiek kylančios

ekonomikos valstybėse. Tačiau metų antrojoje pusėje, sulėtėjus pasaulio ekonomikos

aktyvumui ir kritus žaliavų kainoms, daugelyje šalių infliacija mažėjo.

Lietuvos ūkio plėtra 2008 metais sulėtėjo. Labiausiai įtakos tam turėjo pakitusios vidaus

paklausos – vartojimo ir investicijų – tendencijos. Blogėjantys šalies apdirbamosios

pramonės rezultatai, ateities lūkesčiai dėl kritusios paklausos vidaus ir užsienio rinkose,

griežtesnės skolinimo sąlygos lėmė esminius investicijų raidos pokyčius – per metus išlaidos

bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui sumažėjo. Privataus vartojimo augimą stabdė

ypač pirmąjį pusmetį kilusios vartojimo prekių ir paslaugų kainos (daugiausia būtinų

vartojimo prekių – maisto produktų, šilumos energijos), didėjantis nedarbas, išaugusios

namų ūkių skolos aptarnavimo išlaidos ir griežtesnės skolinimo sąlygos.

Vidaus paklausos neigiamos tendencijos lėmė išorės sektoriaus nesubalansuotumo spartų

mažėjimą. Pastaruosius kelerius metus vis didėjęs einamosios sąskaitos deficitas antrąjį

pusmetį sumenko daugiau kaip dvigubai. Vis mažiau importuota investicinių prekių ir

automobilių, kurių vartojimą anksčiau skatino palankesnės finansavimo sąlygos, pakilimas

nekilnojamojo turto rinkoje ir nepagrįstai optimistinis šalies ūkio perspektyvų bendras

vertinimas. 2008 metais vartojimo kainų raidą Lietuvoje labiausiai lėmė pasaulinių energijos

ir žaliavų kainų pokyčiai. Iki metų vidurio itin sparčiai kilusios maisto produktų ir degalų

kainos buvo svarbiausi bendrąją infliaciją didinę veiksniai. Iš esmės pasikeitusios pasaulinių

kainų tendencijos antrąjį pusmetį sumažino ir Lietuvos vartojimo kainų augimo tempą.

Metų pabaigoje buvo pastebimi ir grynosios infliacijos mažėjimo ženklai, nes silpstanti

vidaus paklausa sumažino spaudimą rinkos paslaugų ir pramoninių prekių kainoms.

Nuo 2004 metų birželio 28 dienos Lietuva dalyvauja VKM II ir vykdo vienašališką įsi-

pareigojimą išlaikyti fiksuoto valiutos kurso režimą ir pastovų lito kursą bazinės valiu-

tos – euro – atžvilgiu. Lietuvos banko pinigų politikos priemonės yra skirtos stabiliam lito

kursui euro atžvilgiu palaikyti ir padeda užtikrinti tinkamą bankų sistemos likvidumą. Kaip

ir anksčiau, Lietuvos bankas mūsų valstybėje veikiantiems bankams neribotai keitė litus

į bazinę valiutą, taikė privalomųjų atsargų reikalavimus, komerciniams bankams buvo

prieinama vienos nakties skolinimosi galimybė.

2008 metais toliau didėjo įtampa vidaus ir tarptautinėse finansų rinkose. Litų palūkanų

normos bei jų ir eurų palūkanų normų skirtumas ypač padidėjo spalio ir gruodžio mėne-

8

siais, kada sparčiai sustiprėjo Lietuvos ekonomikos nuosmukio lūkesčiai. Po to, kai Baltijos

šalys ėmėsi priemonių valstybės finansams stabilizuoti, įtampa šių šalių finansų rinkose

metų pabaigoje šiek tiek atslūgo.

Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvoje taikomas valiutų valdybos modelis ir jo tęstinumas

yra svarbus stabilumo veiksnys siekiant išvengti ekonomikos gilaus nuosmukio ir sudaryti

sąlygas jai atsigauti.

Pasaulio finansų rinkoms išgyvenant didelius sukrėtimus, investuodamas užsienio atsargas

Lietuvos bankas 2008 metais kredito rizikos atžvilgiu vykdė konservatyvią užsienio atsar-

gų investavimo politiką. Ji užtikrino investicijų saugumą, o sparčiai mažėjant saugiausių

investicijų palūkanų normoms ir kylant ilgesnės trukmės fiksuoto pajamingumo turto

kainai, leido pasiekti aukščiausią investicijų grąžą per pastaruosius septynerius metus. Tai

lėmė, kad Lietuvos banko pelnas buvo didžiausias per visą veiklos laikotarpį.

Sumenkęs ekonomikos aktyvumas sumažino grynųjų pinigų apyvartoje augimo tempą.

Vidutinio banknoto apyvartoje padidėjusi vertė rodė išaugusį poreikį didesnių nominalų

banknotams. 2008 metais populiariausi apyvartoje buvo 200 litų banknotai.

Kupini pokyčių 2008 metai buvo bankų priežiūroje. Pradėtos praktiškai taikyti naujos

kapitalo pakankamumo direktyvos nuostatos skaičiuojant bankų veiklos riziką ribojan-

čius normatyvus. Tuo tikslu, vadovaudamiesi naujais reikalavimais, bankai skaičiavo ne

tik reguliuojamo kapitalo poreikį, bet ir atliko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo

procesą, kurio metu iš naujo įvertino patiriamą riziką ir apskaičiavo vidaus kapitalo poreikį

šiai rizikai padengti. Lietuvos bankas savo ruožtu vykdė bankų priežiūrinio tikrinimo ir

vertinimo procesą, kurio metu įvertino, ar bankai tinkamai užtikrina rizikos valdymą ir ar

turi pakankamai kapitalo jai padengti.

Nors paskolų apimtis per metus didėjo, tačiau augimo tempas buvo gerokai lėtesnis.

Gruodžio mėnesį paskolų portfelis nustojo augti. Šalies bankuose laikomų indėlių apimtis

per metus sumažėjo, labiausiai – spalio ir lapkričio mėnesiais.

Bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai pablogėjo. Iš dalies tai lėmė sunkumai atski-

ruose ekonomikos sektoriuose ir Lietuvos ekonomikos plėtros prastesnėmis prognozėmis

pagrįstas kai kurių bankų konservatyvesnis požiūris vertinant skolininkų kredito riziką.

Nors dauguma bankų dirbo pelningai, bankų sistemos pelnas buvo per dvidešimt procentų

mažesnis nei 2007 metais. Pagrindinė priežastis, lėmusi blogesnius 2008 metų veiklos

rezultatus, buvo išaugę bankų nuostoliai dėl paskolų vertės sumažėjimo. Menkėjant bankų

uždirbtam pelnui, taip pat sumažėjo bankų pelningumo ir veiklos efektyvumo rodikliai.

Per 2008 metus bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis padidėjo ir sudarė beveik

trylika procentų (Lietuvos banko reikalaujamas kapitalo pakankamumo rodiklis – 8 %).

Šį padidėjimą lėmė išaugęs bankų sistemos kapitalas ir sumažėjęs kapitalo poreikis rin-

kos rizikai padengti. Visi komerciniai bankai vykdė nustatytus veiklos riziką ribojančius

normatyvus.

Lietuvos banko prižiūrimos mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos veikė sta-

biliai. Mažmeninių mokėjimų sistemoje įvykdytų mokėjimo operacijų srautai, palyginti su

ankstesniais metais, didėjo lėčiau, tačiau realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų litais ir eurais

sistemose mokėjimų skaičius ir vertė augo gana sparčiai. 2008 metais nuspręsta dalyvauti

tarptautiniame TARGET2-Securities projekte ir naudoti jo techninę platformą atsiskaityti

už vertybinių popierių sandorius tiek eurais, tiek litais nuo jos veiklos pradžios.

�

Lietuvos bankas rengė ir skelbė pinigų ir finansų, išorės sektoriaus ir kitą finansinę sta-

tistiką. Tenkindamas didėjantį statistikos vartotojų poreikį, bankas nustatė kolektyvinio

investavimo subjektams statistinius reikalavimus, kuriais vadovaujantis bus renkami tų

subjektų investicijų portfelio ir balanso duomenys. Lietuvos banko statistiniai biuleteniai,

interneto svetainės bei vidaus ir išorės vartotojams teikiama statistinė informacija buvo

papildyta tiesioginių užsienio investicijų, mokėjimų balanso ir institucinių sektorių ketvir-

tinių finansinių sąskaitų duomenimis. Vengiant statistinės atskaitomybės naštos didėjimo,

bankas daug dėmesio skyrė administracinių duomenų bazių tvarkymui ir jų panaudojimui

finansų statistikai rengti.

Lietuvos banko veiklos sėkmė neatsiejama nuo kompetentingo personalo. Banke, atsi-

žvelgiant į institucijos strategiją, tikslus ir uždavinius, bendrąsias ECBS priimtas vertybes,

nuolat gilinamos tarnautojų profesinės žinios ir įgūdžiai. Didelę reikšmę įgauna tarnautojų

kvalifikacijos kėlimas ECBS nacionalinių bankų personalo mokymo bendroje sistemoje.

Informaciją apie šalies bankininkystę ir finansų sistemą bei savo veiklą Lietuvos bankas

nuolat pateikia žiniasklaidai, skelbia banko interneto svetainėje, savo leidiniuose. Vi-

suomenę informuoti ir bendrauti su ja padeda naujų proginių litų monetų pristatymas,

banko tarnautojų straipsniai spaudoje ir internete, atsakymai į gyventojų paklausimus,

paskaitos studentams.

2008 metų ataskaitoje išsamiai pristatomas Lietuvos banko atliktas darbas įgyvendinant

Lietuvos Respublikos centrinio banko tikslus ir vykdant funkcijas.

Esant dabartinei sudėtingai ekonomikos situacijai, Lietuvos bankui tenka ypatinga atsa-

komybė išlaikant lito stabilumą, užtikrinant valstybės ir gyventojų finansinę rimtį, siekiant

šalies bankų sistemos stabilumo. Esu įsitikinęs, kad Lietuvos bankas ir toliau sėkmingai

spręs jam keliamus uždavinius.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas

2009 metų balandžio 16 diena

I. Pasaulio ekonomikos raida

11

I. PASAULIO EKONOMIKOS RAIDA

2008 metai, globaliai finansų krizei peraugus į realiojo sektoriaus krizę, pasaulio eko-

nomikai buvo vieni iš sudėtingiausių per keletą praėjusių dešimtmečių. Gilėjanti krizė

pakirto tiek verslo, tiek ir vartotojų pasitikėjimą, griežtėjant finansavimo sąlygoms mažėjo

vartojimas ir investicijos, smarkiai krito tarptautinės prekybos apimtis, toliau prastėjo si-

tuacija būsto rinkoje, menko daugelio ekonomikos sektorių, ypač pramonės, aktyvumas

ir didėjo nedarbas.

Daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių prasidėjo ekonomikos nuosmukis, o kylančios

ekonomikos šalių augimo tempas labai sulėtėjo. Antrąjį pusmetį realusis BVP pradėjo

mažėti JAV, visose Europos didžiosiose valstybėse ir Japonijoje. Labai sulėtėjo Skandinavijos

šalių ekonomikos augimas. Dėl pablogėjusios išorės aplinkos, griežtesnių finansavimo

sąlygų ir nuosmukio nekilnojamojo turto rinkoje itin sulėtėjo Vidurio ir Rytų Europos šalių

ūkio plėtra, tačiau Lenkijoje, Čekijoje ir kai kuriose kitose šio regiono valstybėse augimas

tebebuvo palyginti spartus. Stiprėjantis krizės poveikis ir kritusios žaliavų kainos lėmė

Rusijos ekonomikos sulėtėjimą.

Pasaulio ekonomikos raidos perspektyva tebėra labai neaiški. Tarptautinių institucijų

vertinimu, jos atsigavimas tikėtinas 2010 metais, tačiau yra didelė rizika, kad nuosmukis

gali būti gilesnis nei prognozuota.

Infliacija pirmąjį pusmetį didėjo tiek išsivysčiusiose, tiek kylančios ekonomikos ir besivys-

tančiose valstybėse. Tačiau metų antrojoje pusėje, sumažėjus ekonomikos aktyvumui ir

žaliavų kainoms, ji pradėjo sparčiai mažėti.

1 lentelė. Realiojo BVP augimas ir infliacija atskiruose pasaulio regionuose(pokytis per metus, procentais)

2007 2008 2009* 2010*

Realiojo BVP augimas

Visas pasaulis 5,1 3,2 –0,8 2,1

JAV 2,0 1,1 –2,6 0,2

Japonija 2,4 –0,7 –5,8 –0,2

Euro zona 2,7 0,9 –3,2 0,0

VidurioirRytųEuroposvalstybės 5,4 2,9 –3,0 1,5

Rusija 8,1 5,6 –3,0 1,0

Infliacija(vartotojųkainųindeksovidutinismetinispokytis)

JAV 2,9 3,8 –1,2 0,0

Japonija 0,0 1,4 –1,3 –0,9

Euro zona 2,1 3,3 0,6 1,1

VidurioirRytųEuroposvalstybės 6,1 8,0 4,7 4,5

Rusija 9,0 14,1 12,9 9,9

Šaltiniai: TVF, Eurostatas ir Lietuvos bankas.* Prognozės.

2008

Lietuvos banko metø ataskaita

12

Rudenį kilus naujai finansų institucijų nemokumo bangai ir krizei apimant vis daugiau

valstybių, įtampa pasaulio finansų rinkose ypač padidėjo. Sumažėjus pasitikėjimui, fi-

nansų institucijos beveik nustojo skolinti vienos kitoms, sutriko likvidumas tarpbankinėje

rinkoje. Bandydami stabilizuoti padėtį, centriniai bankai finansų sistemai teikė didžiules

likvidumo injekcijas, krizės labiausiai paveiktos pasaulio valstybės ėmėsi tarptautiniu mastu

koordinuotų skubių veiksmų rinkų pasitikėjimui atkurti. Buvo išplėstos indėlių draudimo

ribos, suteikta parama sunkumų turintiems bankams išperkant jų turtą, stiprinant ka-

pitalą, skolinant ir suteikiant garantijas įsipareigojimams vykdyti. Siekiant užkirsti kelią

ekonomikos nuosmukiui, vis plačiau taikytos fiskalinės paskatos, daug dėmesio skirta

kreditavimo atsigavimui skatinti: vyriausybės teikė garantijų bankų skolinimui, o centriniai

bankai – papildomų šaltinių bankų sektoriaus likvidumui padidinti.

2008 metais daugelis pasaulio centrinių bankų, siekdami švelninti įtampą finansų rinkose

ir skatinti ekonomiką, intensyviai mažino bazines palūkanų normas. JAV ir Japonijos cen-

trinių bankų palūkanų normos metų pabaigoje tapo artimos nuliui, jas labai sumažino ECB

ir Anglijos bankas. Dėl žemų bazinių palūkanų krito trumpalaikių tarpbankinių paskolų

palūkanų normos, tačiau sutrikus likvidumui tarpbankinėje rinkoje, daug atsargesniu

tapus kredito rizikos vertinimui ir griežtėjant skolinimo sąlygoms paskolų įmonėms ir

namų ūkiams palūkanų normos išliko aukštos.

Žaliavų kainos pirmąjį pusmetį dėl augusios paklausos, ypač kylančios ekonomikos

valstybėse, sparčiai didėjo ir pasiekė rekordines aukštumas. Brent žalios naftos kaina

liepos mėnesį buvo per 145 JAV dolerius už barelį, o maisto žaliavos – apie 50 procentų

brangesnės nei prieš metus. Tačiau antrąjį pusmetį labai sulėtėjus pasaulio ekonomikos

aktyvumui ir ypač mažėjant paklausai išsivysčiusiose valstybėse, žaliavų rinkose padidėjo

atsargos, ir pasiūla gerokai viršijo paklausą. Tiek naftos, tiek kitų žaliavų kainos stipriai

krito.

Užsienio valiutų rinka 2008 metais pasižymėjo itin dideliais svyravimais. Svarbiausi po-

kyčiai sietini su JAV dolerio kursu. Metų pirmąją pusę JAV doleris toliau krito, palyginti

su euru ir daugumos kylančios ekonomikos Azijos valstybių valiutomis, tačiau vėliau

pradėjo sparčiai brangti. Japonijos jena antrąjį pusmetį labai sustiprėjo tiek JAV dolerio,

tiek ir euro atžvilgiu.

II. Lietuvos ekonomikos raida

13

II. LIETUVOS EKONOMIKOS RAIDA

Lietuvos ūkio plėtra 2008 metais sulėtėjo. Labiausiai tam įtakos turėjo vidaus paklau-

sos – vartojimo ir investicijų – pakitusios tendencijos. Blogėjantys šalies apdirbamosios

pramonės rezultatai, prastėjantys ateities lūkesčiai dėl kritusios paklausos vidaus ir už-

sienio rinkose, griežtesnės skolinimo sąlygos lėmė esminius investicijų raidos pokyčius.

Privataus vartojimo augimą stabdė kilusi infliacija, didėjantis nedarbas, išaugusios namų

ūkių skolos aptarnavimo išlaidos ir mažiau palankios skolinimo sąlygos.

REALUSIS SEKTORIUS

Visuminė paklausa

Išankstiniais duomenimis, 2008 metais Lietuvos BVP to meto kainomis sudarė

111 520,1 mln. litų, o realiojo BVP augimo tempas, palyginti su 2007 metais, sulėtėjo iki

3,1 procento. Ekonomikos aktyvumas sparčiai augo tik pirmąjį ketvirtį, jį labiausiai veikė

didėjusios galutinio vartojimo išlaidos. Tačiau nuo antrojo ketvirčio susidariusi nepalanki

situacija tarptautinėje ir vidaus rinkose pradėjo neigiamai veikti vidaus paklausą, kurios

lėtėjimui didžiausią įtaką darė mažėjančios investicijos. Krintant vidaus paklausai, grynojo

eksporto neigiamas poveikis BVP augimui mažėjo, o ketvirtąjį ketvirtį tapo teigiamas.

2008 metais iš esmės pasikeitė investicijų kaitos tendencijos, pirmą kartą per pastaruosius

aštuonerius metus realusis bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas sumažėjo. Pasku-

tinį ketvirtį bendrojo kapitalo formavimo realiosios išlaidos krito 19 procentų. Investicijų

mažėjimui didžiausios įtakos turėjo jau keletą ketvirčių menkusios investicijos į mašinas

ir įrenginius bei transporto priemones. Mažėjantis investicijų mastas daugiausia sietinas

su apdirbamosios pramonės veiklos blogėjančiais rezultatais, ateities lūkesčiais dėl kri-

tusios paklausos tiek vidaus, tiek užsienio rinkose ir griežtesnėmis skolinimo sąlygomis.

Bendrojo kapitalo formavimo išlaidų augimą skatino tik didėjusios investicijos į pastatus

ir statinius. Pirmąjį pusmetį buvo pastebimas investicijų į gyvenamuosius pastatus stiprus

metinis augimas, kuris greičiausia buvo susijęs su statybų derinimo ir įgyvendinimo gana

ilgu periodu, tačiau jau antrąjį pusmetį jis sparčiai sulėtėjo.

Pasikeitę namų ūkių ateities lūkesčiai lėmė privataus vartojimo lėtėjimą. Privataus vartoji-

mo metinis augimo tempas nuo 2008 metų antrojo ketvirčio sparčiai menko ir paskutinį

ketvirtį buvo 1,5 procento. Didelė infliacija, lėčiau augantis realusis darbo užmokestis,

metų antrojoje pusėje pradėjęs kilti nedarbo lygis ir namų ūkių skolos aptarnavimo di-

dėjančios išlaidos buvo vieni iš pagrindinių veiksnių, lėmusių per 2008 metus sumažėjusį

realaus privačiojo vartojimo augimą.

2008


14

1 pav. Realiojo BVp kaitos veiksniai (išlaidų metodu)(pokytis per metus)

Visuminė pasiūla

2008 metais sukuriamos pridėtinės vertės augimas lėtėjo praktiškai visose ekonominėse

veiklose. Pirmąjį pusmetį pridėtinės vertės didėjimą labiausiai sulėtino statybos, prekybos

ir transporto veiklų mažėjantis aktyvumas. O metų antrąją pusę, staigiai kritus apdirba-

mojoje pramonėje sukuriamos pridėtinės vertės augimui, ėmė silpnėti ne tik uždarojo

sektoriaus, bet ir atvirojo sektoriaus plėtra. Paskutinį ketvirtį ekonominis aktyvumas

augo tik finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto ir kai kuriose viešojo sektoriaus

veiklose. 2008 metais akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ pradėjus dirbti visu pajėgumu,

rafinuotų naftos produktų gamybos veikloje sukuriamos pridėtinės vertės augimas sudarė

beveik 80 procentų, tačiau toks augimo tempas buvo trumpalaikis ir išblėso 2009 metų

pradžioje, pasibaigus palyginamosios bazės efektui.

Sukuriama pridėtinė vertė ypač sparčiai mažėjo statybos veikloje, kurios metinis augimas,

palyginti su 2007 metais, krito beveik 20 procentinių punktų ir sudarė 1,3 procento. Sta-

tybos sektoriuje visus metus mažėjo laisvų darbo vietų, o nuo trečiojo ketvirčio – užimtųjų

skaičius. Tokį statybos veiklos nuosmukį lėmė didelė priklausomybė nuo bankų finansa-

vimo ir rinkos dalyvių lūkesčių kardinalus pasikeitimas dėl šio sektoriaus pelningumo ir

tolesnės raidos.

Kitaip nei ankstesniais metais, apdirbamosios pramonės, neįskaitant naftos perdirbimo

veiklos, realus produkcijos pardavimas sumažėjo 5,1 procento – parduotos produkcijos

sumažėjo pirmą kartą per pastaruosius aštuonerius metus. Jos apimtis pradėjo kristi

2008 metų antrąjį ketvirtį, tokia tendencija buvo ir likusią metų dalį. Mažėjanti paklausa

pirmiausia lėmė tai, kad smuko vidaus rinkoje parduodamos produkcijos apimtis, o metų

antrąją pusę nepalankūs išorės veiksniai neigiamai paveikė ir eksportą.


15

2 pav. Ekonominių veiklų įtaka realiojo BVp kaitai(pokytis per metus)

2007 metais iš apdirbamosios pramonės, neįskaitant naftos perdirbimo, aktyvumą skati-

nusių veiklų – maisto pramonės, chemijos pramonės, metalo gaminių, išskyrus mašinas

bei įrenginius, ir baldų gamybos – tik pastaroji šiek tiek augo. Didžiausią neigiamą įtaką

apdirbamosios pramonės, neįskaitant naftos perdirbimo veiklos, produkcijos kaitai turėjo

2008 metais itin didelius nuosmukius patyrusios šios veiklos: tekstilė, nemetalų minera-

linių produktų gamyba ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba. Dviejų

pastarųjų veiklų nuosmukis susijęs su sumažėjusia statybos darbų apimtimi.

DArBO rINKA

2008 metų pirmąją pusę darbo rinkos pagrindiniai rodikliai keitėsi nedaug, tačiau metų

viduryje ėmė ryškėti gyventojų užimtumo mažėjimo ir nedarbo augimo tendencijos. Kaip

ir ankstesniais metais, mažėjo dirbančiųjų žemės ūkyje skaičius. Antrąjį pusmetį užimtųjų

jau mažėjo ir transporto, finansinio tarpininkavimo, pramonės, statybos veiklose. Krintant

užimtumui, išaugo nedarbas – ketvirtąjį ketvirtį jo lygis sudarė 7,9 procento (prieš me-

tus – 4,2 %), žymiai padaugėjo bedarbių, neturinčių darbo trumpiau kaip vieną mėnesį,

o Lietuvos darbo biržoje registruotų bedarbių 2008 metų gruodžio mėnesį buvo trečdaliu

daugiau nei prieš metus.

Kritusį darbuotojų poreikį rodė sumažėjęs laisvų darbo vietų lygis1. Jis, ketvirtojo ketvirčio

duomenimis, per metus visame ūkyje sumažėjo nuo 2,2 iki 1,0 procento, o verslo veiklose,

neįskaitant žemės ūkio, – nuo 2,4 iki 0,8 procento. Per metus laisvų darbo vietų lygis

sumenko visose veiklose, išskyrus žuvininkystę, o labiausiai laisvų darbo vietų lygis krito

statyboje, transporto veikloje ir apdirbamojoje gamyboje.

� Laisvų darbo vietų lygis yra apskaičiuojamas dalijant laisvų darbo vietų skaičių iš visų laisvų ir užimtų darbo vietų skaičiaus.

2008


16

3 pav. Darbo užmokesčio kaita (pokytis per metus)

Vidutinis darbo užmokestis 2008 metais toliau kilo, tačiau, mažėjant darbuotojų poreikiui,

jo augimas lėtėjo, ypač privačiajame sektoriuje: jame pirmąjį ketvirtį metinis augimas

sudarė 24,3 procento, o ketvirtąjį ketvirtį – 8,2 procento. Valstybiniame sektoriuje darbo

užmokesčio augimas lėtėjo nežymiai, jį palaikė darbo užmokesčio padidinimas švietimo

sferos darbuotojams ir valstybės tarnautojams. Vidutinio darbo užmokesčio augimui

įtakos turėjo ir 2008 metų sausio mėnesį 100 litų padidintas minimalusis mėnesio darbo

užmokestis.

Išorės sektorIus

Einamosios sąskaitos Balansas

Pastaruosius kelerius metus didėjęs einamosios sąskaitos deficitas (ESD) 2008 metų

pirmąjį ketvirtį pasiekė aukščiausią lygį (18,8 % BVP), o iki metų pabaigos sumažėjo

beveik penkis kartus. Per visus metus ESD sudarė 11,6 procento BVP, arba 12,9 mlrd. litų

(2007 m. – 14,6 %). Einamosios sąskaitos balanso spartaus kitimo svarbiausia priežastis

buvo staigūs prekybos deficito pokyčiai, kuriuos iš dalies lėmė metų pradžioje vėl visu

pajėgumu pradėjusi dirbti akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ ir naftos kainos didelis

svyravimas pasaulinėje rinkoje.

Nors pajamų deficitas, palyginti su 2007 metais, sumažėjo nedaug, ketvirčių duomenys

rodo didelius pokyčius. 2008 metų antrąjį ketvirtį pajamų deficitas padidėjo iki aukščiausio

lygio nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 1993 metais ir sudarė 5,8 procento BVP. Tai

labiausiai susiję su investicijų pajamomis. Kadangi 2007 metai buvo itin pelningi šalies

įmonėms, pajamų srautas iš Lietuvos padidėjo, kai antrąjį ketvirtį užsienio investuotojams

buvo išmokėti dividendai iš tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. 2008 metų ketvirtąjį

ketvirtį dėl neigiamo įmonių reinvesticijų srauto į Lietuvą buvo užfiksuotas teigiamas

pajamų balansas (0,3 % BVP).


1�

4 pav. Einamosios sąskaitos balanso sudedamosios dalys(palyginta su BVP)

Teigiamas paslaugų balansas mažėjo trečius metus iš eilės, jo poveikis einamajai sąskaitai

2008 metais sudarė 1,1 procento BVP. Daugiausia tai lėmė išaugęs transporto paslaugų,

ypač krovinių pervežimo jūra, importas. Be to, vis aktyviau keliavę Lietuvos gyventojai

išleido daugiau pinigų turizmo paslaugoms užsienio valstybėse nei kitų šalių piliečiai jų

išleido Lietuvoje. Tai taip pat neigiamai veikė paslaugų balansą.

užsiEnio pREkyBa

Nors 2008 metų pirmąjį ketvirtį užsienio prekybos deficitas stipriai išaugo, sparčiai gerėjęs

užsienio prekybos balansas vėlesniais ketvirčiais lėmė 3,4 procento BVP mažesnį prekybos

deficitą nei 2007 metais. Nominalus eksportas per metus padidėjo 28,4 procento, o

importo augimas buvo lėtesnis – 18,0 procento. Nuo metų pradžios vėl visu pajėgumu

pradėjusi dirbti akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ darė didelį teigiamą poveikį tiek naftos

produktų, tiek bendriems užsienio prekybos rodikliams. Neįskaitant naftos perdirbimo

veiklos, nominalaus eksporto ir importo augimas buvo gerokai mažesnis ir sudarė atitin-

kamai 11,9 ir 0,2 procento.

Neįskaitant mineralinių produktų, Lietuvos eksporto apimties didėjimą 2008 metų

pirmuosius tris ketvirčius labiausiai skatino aukštos pasaulinės žaliavų kainos. Kartu su

palankiomis paklausos tendencijomis tai prisidėjo prie šalies chemijos ir maisto pramonės

eksporto spartaus augimo. Per pirmuosius tris ketvirčius šių dviejų veiklų produkcijos eks-

porto didėjimas sudarė apie du trečdalius bendro eksporto, neįskaitant naftos produktų,

augimo. Paskutinį ketvirtį staigiai kritusios žaliavų kainos ir lėtėjanti užsienio rinkų plėtra

apribojo daugumos ekonominių veiklų aktyvumą eksporto rinkose. Metų pabaigoje vis

dar didėjo žemės ūkio produkcijos eksportas, ypač dėl gausaus praėjusių metų derliaus:

intensyviau buvo eksportuojami javai, vaisiai ir daržovės, tačiau daugumos kitų veiklų

eksporto apimtis mažėjo. Ketvirtąjį ketvirtį pradėjo kristi mašinų ir įrenginių eksportas,

kurį neigiamai veikė dėl pasaulio ekonomikos raidos prastėjančių perspektyvų peržiūrimi

2008


18

ir apkarpomi įmonių investiciniai planai. Taip pat smuko medienos ir baldų, plastikų ir

gumos gaminių, metalų eksportas, susijęs su statybos veiklos sąstingiu.

5 pav. užsienio prekybos balansas(palyginta su BVP)

Be nepalankių išorės paklausos tendencijų, neigiamai veikusių Lietuvos eksporto apimtį,

2008 metų pabaigoje buvo pastebėti pirmieji ženklai, kad mažėja pagrindinis konkuren-

cingumo rodiklis – šalies eksporto rinkos dalys. Nors jos pagrindiniuose užsienio prekybos

regionuose, palyginti su ankstesniais metais, nekito arba didėjo, metų paskutiniais mėne-

siais kai kuriose valstybėse (pvz., Lenkijoje, Rusijoje) buvo pastebima eksporto rinkos dalių

kritimo tendencija. Tai susiję su tų šalių valiutos kursų nominaliu nuvertėjimu ir leidžia

daryti išvadą, kad ateities perspektyvos tarptautiniam gamintojų konkurencingumui bus

mažiau palankios.

Lėtėjanti vidaus paklausa 2008 metais labai sumažino importo augimą. Tam daugiausia

įtakos turėjo sumažėjęs transporto priemonių bei mašinų ir įrenginių importas, susijęs su

vidaus investicijų nuosmukiu. Medienos, metalų, plastikų ir gumos importo kritimą lėmė

mažesnis statybos veiklos aktyvumas.

Einamosios sąskaitos DEficito finansaVimas

2008 metais ESD finansavimo pagrindinis šaltinis tebebuvo komercinių bankų paskolos

iš užsienio, tačiau paskolų apimtis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo beveik

penktadaliu. Tai susiję su sąstingiu statybos ir nekilnojamojo turto veiklose, griežtesnė-

mis skolinimosi sąlygomis, nepalankiomis bendro ekonomikos augimo perspektyvomis.

Tiesioginių užsienio investicijų dalis finansuojant ESD sumažėjo daugiausia dėl mažesnio

įmonių reinvestuojamo pelno.


1�

Palyginti su 2007 metais, pagerėjo investicijų portfelio balansas ir padidėjo kapitalo

sąskaitos srautas. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sumenko portfelinių investicijų

srautas iš Lietuvos, – sumažėję valdžios ir finansų institucijų įsipareigojimai joms išpirkus

anksčiau išleistus vertybinius skolos popierius. Sparčiau panaudojama ES struktūrinių

fondų parama lėmė didesnį į Lietuvą neatlygintinai pervedamo kapitalo srautą.

6 pav. EsD finansavimo šaltiniai(palyginta su BVP)

Mažiau palankios skolinimosi galimybės sulėtino bendrosios skolos užsieniui augimą.

Per metus bendroji šalies skola padidėjo 12,2 procento (2007 m. – 42,3 %) ir sudarė

71,4 procento BVP. Lėtėjimo tendencijas labiausiai lėmė nebe taip sparčiai didėję bankų,

kitų finansų įmonių ir namų ūkių įsipareigojimai bei įmonių įsipareigojimai tiesioginiams

investuotojams. Kylant palūkanų normoms ir bendram šalies įsiskolinimui, išlaidos palū-

kanoms mokėti taip pat padidėjo ir sudarė apie 2,8 procento BVP.

kaInos Ir sąnaudos

kainų kaitos pRiEžastys

2008 metais vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų

indeksą (SVKI), sudarė 11,1 procento ir buvo 5,3 procentinio punkto didesnė negu

2007 metais. Vidutinės infliacijos išaugimą daugiausia lėmė maisto produktų kainos, iki

metų vidurio kilusios itin sparčiai (birželio mėn. metinis jų pokytis buvo 19,5 %), augusios

rinkos paslaugų ir pramoninių prekių kainos bei metų pabaigoje itin pabrangusi šilumi-

nė energija. Maisto produktų, gėrimų ir tabako brangimas lėmė bemaž pusę vidutinės

metinės infliacijos, prekių ir paslaugų kainų pokyčiai (grynoji infliacija) – beveik trečdalį,

administruojamųjų kainų pokyčiai – apie penktadalį vidutinės metinės infliacijos.

2008


20

7 pav. metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal sVki, kaitos veiksniai

GRynoji infliacija

Metų pabaigoje pastebėta grynosios metinės infliacijos2 mažėjimo ženklų. Pusmetį svyravusi

apie 6,5 procento, metų pabaigoje grynoji infliacija sumažėjo iki mažesnio kaip 6 procentų

lygio. Ekonominiam aktyvumui mažėjant, grynoji infliacija iškart nekrito, ją palaikė ankstesnio

ilgalaikio paklausos augimo poveikis ir pasiūlos veiksniai – tiek pramonėje, tiek paslaugų

sektoriuje sparčiai kilęs darbo užmokestis, beveik nemažėjęs importuojamų prekių kainų

augimas, energijos ir žaliavų sąnaudų ankstesnio augimo perkėlimas į vartotojų kainas.

Metų pabaigoje grynąją infliaciją vis dar palaikė bazės efektas, tačiau spaudimas rinkos

paslaugų ir pramoninių prekių kainoms nyko. Reikšmingos įtakos tam turėjo vidaus

paklausa, silpusi dėl pesimistinių lūkesčių, mažėjusio užimtumo ir mažesnių skolinimosi

galimybių. Mažėjantį spaudimą paslaugų ir pramoninių prekių kainoms taip pat rodė

sumenkusi mažmeninės prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis – metų pabaigoje

vis dar augo aprangos ir avalynės mažmeninės prekybos pardavimas, o baldų, buitinės

technikos, transporto priemonių, maitinimo paslaugų pardavimas mažėjo.

maisto pRoDuktų kainos

2008 metų pirmąją pusę maisto kainos augo labai sparčiai. Labiausiai brango mėsa ir jos

produktai bei duona ir grūdų produktai. Pieno produktų kainų metinis augimas lėtėjo nuo

pat metų pradžios, metų pabaigoje kainos jau buvo mažesnės negu prieš metus. Alko-

holinių gėrimų ir cigarečių kainos šoktelėjo padidinus šioms prekėms taikomus akcizus.

Maisto kainų pokyčiai Lietuvoje labai siejosi su žemės ūkio produktų kainų kaita pasaulio

rinkose. Pirmąjį pusmetį šios kainos vis dar kilo dėl stipraus paklausos poveikio ir sąnaudų

� SVKI, neįskaitant maisto produktų, degalų ir tepalų bei administruojamųjų kainų, metinis pokytis.


21

spaudimo didėjant energijos kainoms. Vėliau maisto produktai tarptautinėse rinkose ėmė

pigti. Kainų mažėjimui lemiamos įtakos turėjo pasaulinis ekonominio aktyvumo lėtėjimas,

taip pat ir tai, kad dėl gero derliaus ir sumažintų prekybos apribojimų padidėjo žemės

ūkio ir maisto produktų pasiūla, o kritus energijos išteklių kainoms sumažėjo gamybos

sąnaudos. Kainų mažėjimas pasaulinėse rinkose turėjo įtakos Lietuvos maisto produktų

eksportuotojų ir mūsų šalyje superkamų žemės ūkio produktų kainoms – jos ir jų metinis

augimas pastebimai sumažėjo, pvz., superkamų javų kainos 2008 metų gruodžio mėnesį

buvo daugiau kaip trečdaliu mažesnės negu prieš metus.

Antrąjį pusmetį maisto kainų augimą vis labiau ėmė riboti atslūgstanti vidaus paklausa.

Mažmeninė prekyba maisto produktais palyginamosiomis kainomis jau nebedidėjo.

Maisto gamybos sektoriaus pelno marža pastebimai mažėjo, o mažmeninės preky-

bos – nebeaugo.

8 pav. maisto produktų kainų įtaka bendrajai metinei infliacijai

aDministRuojamosios kainos

Administruojamųjų kainų įtaka vidutinei metinei infliacijai 2008 metais buvo kur kas

didesnė negu 2007 metais. Tai labiausiai lėmė itin padidėjusi šiluminės energijos kaina,

pabrangusios keleivinio transporto paslaugos ir gamtinės dujos.

Kai kuriuose miestuose šiluminė energija pabrango metų pradžioje, tačiau tai turėjo ne-

žymios įtakos metinei infliacijai. Šiluminės energijos kaina gyventojams metų pabaigoje

vidutiniškai pakilo 35 procentais.

Didėjant degalų ir darbo užmokesčio sąnaudoms, brango tarpmiestinio susisiekimo au-

tobusais paslaugos, o metų pabaigoje – ir miesto viešojo transporto paslaugos Vilniuje.

2008


22

2008 metais baigėsi pereinamasis laikotarpis, per kurį gamtinių dujų importo kaina Lietu-

vai buvo kur kas mažesnė nei Vakarų Europos valstybėms. Gamtinės dujos gyventojams

metų pradžioje pabrango vidutiniškai 52 procentais.

9 pav. administruojamųjų kainų įtaka bendrajai metinei infliacijai

DEGalų kainos

Degalų kainų pokyčių įtaka vidutinei metinei infliacijai Lietuvoje 2008 metais buvo di-

desnė nei 2007 metais ir sudarė apie 0,8 procentinio punkto. Įtakos sustiprėjimą lėmė

padidinti akcizai ir pasaulinių naftos kainų augimas, kurį iki metų vidurio palaikė didelė

paklausa pasaulyje. Vėliau naftos vartojimas pasaulyje ėmė mažėti, o paklausos augimo

prognozės – prastėti.

Siekdama subalansuoti naftos pasiūlą ir paklausą, Naftą eksportuojančių šalių organiza-

cija, OPEC, nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio tris kartus nutarė sumažinti naftos gavybos

kvotas. Gruodžio mėnesį naftos kainos litais buvo per 50 procentų mažesnės nei prieš

metus, degalų kainos Lietuvoje – beveik 17 procentų mažesnės.

ValdžIos sektorIaus fInansaI

pajamos, išlaiDos iR DEficitas

2009 metų sausio mėnesį patvirtintoje Lietuvos konvergencijos programoje nurodoma,

kad planuojamas 2008 metų valdžios sektoriaus biudžeto deficitas turėtų sudaryti 3,2 pro-

cento prognozuojamo BVP3, palyginti su 1,2 procento 2007 metais. Ekonominio ciklo

nuolydis lėmė mažėjantį biudžeto pajamų augimą. Socialinės išmokos ir dirbančiųjų atlygis

toliau smarkiai augo ir lėmė spartesnį valdžios sektoriaus bendrųjų išlaidų didėjimą.

� Lietuvos konvergencijos 2008 metų programa, p. 13, 6 lentelė.


23

10 pav. Valdžios sektoriaus pajamos, išlaidos ir deficitas(keturiųketvirčiųslenkamosiossumos,palygintossuBVP)

2008 metais pajamų ir BVP santykis tebebuvo stabilus ir sudarė apie 35 procentus. Per

tris pirmuosius ketvirčius valdžios sektoriaus pajamų metinis augimas pastebimai lėtėjo:

nuo 24 procentų pirmąjį iki 14 procentų trečiąjį ketvirtį. Tokį sulėtėjimą iš esmės lėmė ma-

žesnės nei planuota mokestinės pajamos (95,7 %) ir pajamos iš turto sandorių (53,5 %):

dėl to negauta beveik 789 mln. litų planuotų įplaukų.

Netiesioginių mokesčių įtaka bendrųjų pajamų augimui sumažėjo nuo 9,5 procentinio

punkto metų pradžioje iki 3,7 procentinio punkto trečiąjį ketvirtį. Didžiausią įtaką tam

darė pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų prastas surinkimas: jų surinkta atitinkamai 9,5

ir 4,4 procento mažiau nei planuota. Tiesioginių mokesčių įtaka sumažėjo nuo 12,5 pro-

centinio punkto metų pradžioje iki 10,5 procentinio punkto trečiąjį ketvirtį. Tam didžiausią

įtaką darė lėtėjęs įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio ir socialinių įmokų augimas.

Gyventojų pajamų mokesčio surinkimo planas nebuvo įvykdytas (jo gauta 5,8 % mažiau

nei planuota). Pajamas iš tiesioginių mokesčių pakėlė 7,3 procento didesnės negu buvo

planuota įplaukos iš pelno mokesčio.

Kaip rodo išankstiniai duomenys4, Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamų augi-

mo tempas, palyginti su 2007 metais, buvo 16 procentų. Tačiau jo biudžeto deficitas

sudarė 1,2 mlrd. litų. Socialinių įmokų augimas lėtėjo nuo 28 procentų metų pradžioje

iki 17 procentų trečiąjį ketvirtį.

Valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP santykis per tris pirmuosius ketvirčius padidėjo 1,2 pro-

centinio punkto (iki 36,7 % BVP). Dėl padidėjusių socialinių išmokų apie 10 procentinių

punktų pakilo bendras išlaidų augimas. Didžioji išmokų dalis (apie 65 %) skirta valstybi-

nėms socialinio draudimo pensijoms mokėti, kurios per metus padidintos ne vieną, o du

kartus, ir daugiau negu buvo numatyta 2008 metų biudžeto įstatyme5. Taip pat augo

socialinių pašalpų gavėjų skaičius ir didėjo pačios pašalpos. Augant bedarbių skaičiui,

nedarbo socialiniam draudimui išmokėta 1,4 procento daugiau nei planuota.

� Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2009 m. sausio 9 d. pranešimas spaudai.� Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, 2007 m.

gruodžio 6 d., Nr. X-1353.

2008


24

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis valdžios sektoriuje, palyginti su 2007 metais,

per tris ketvirčius išaugo apie 23 procentus. Darbo užmokesčio didėjimą valstybiniame

sektoriuje lėmė: ketvirtąjį ketvirtį pakelti pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų

koeficientai, nuo gegužės 1 dienos didesnės nereguliarios išmokos, padidintas darbo

užmokestis sveikatos priežiūros darbuotojams6.

Valdžios sektoriaus bendrojo kapitalo formavimo išlaidos (investicijos), palyginti su

2007 metais, stipriai sumažėjo. Tai sietina su prastu pajamų surinkimu ir dėl to – su

sudėtinga valdžios sektoriaus fiskaline pozicija.

SKOLA

Valdžios sektoriaus skola 2008 metais buvo 17,4 mlrd. litų ir sudarė 15,6 procento

2008 metų BVP. Palyginti su 2007 metais, skolos ir BVP santykis sumažėjo 1,4 procentinio

punkto. Skolos 35,8 procento sudarė vidaus skola, ji per metus padidėjo 13,6 procento ir

lėmė bendrosios skolos padidėjimą, nes skola užsieniui per metus nežymiai sumenko.

Didžiausią dalį (92,4 %) valdžios sektoriaus skolos sudarė centrinės valdžios skola, kuri,

palyginti su 2007 metais, padidėjo 1,6 procento ir buvo 16,1 mlrd. litų. Vietinės valdžios

(savivaldybių) skola per metus padidėjo 41,5 procento ir sudarė 7,1 procento valdžios

sektoriaus bendros skolos. Socialinės apsaugos fondų skola per metus padidėjo daugiau

kaip du kartus ir 2008 metų pabaigoje sudarė 85,9 mln. litų.

Valstybės skolos didžiąją dalį sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai.

Jų dalis sudarė apie 82 procentus valdžios sektoriaus visos skolos, o nominalios vertės ir

2008 metų BVP santykis per tris pirmuosius ketvirčius buvo apie 13,5 procento. Ilgalai-

kių įsipareigojimų skolinantis reikšmė mažėjo, nes per 2008 metus Lietuvos Respublikos

Vyriausybė neišleido nė vienos euroobligacijų emisijos.

kredItas

Gilėjanti globali finansų krizė pakirto pasitikėjimą rinkomis ir sutrikdė kreditavimo sąly-

gas. Didėjanti įtampa vietos ir tarptautinėse finansų rinkose daugelio valstybių centrinius

bankus ir vyriausybes vertė įgyvendinti paramos finansų sektoriui priemones: didinti sis-

temos likvidumą ir indėlių draudimo sumas, teikti garantijas skolinimuisi rinkoje, išpirkti

dalį nuvertėjusio turto, rekapitalizuoti finansų sektoriaus įmones. Centriniai bankai ypač

sparčiai mažino palūkanų normas iki rekordinių žemumų, o JAV ir Japonijos centrinių

bankų palūkanų normos metų pabaigoje tapo artimos nuliui. Tačiau investuotojų optimiz-

mą ir toliau smukdė nepaliaujamai prastėję finansų sektoriaus įmonių veiklos rezultatai,

krizės spartus išplitimas į realiosios ekonomikos sektorių. Labai stiprų naują neigiamą

impulsą finansinei krizei suteikė sistemiškai svarbaus vieno iš didžiausių JAV investicinio

banko – Lehman Brothers – bankrotas. Tai paskatino investuotojus dar atsargiau vertinti

riziką ir lėmė skolinimosi pabrangimą, ypač labiau pažeidžiamiems skolininkams. Šis

procesas neaplenkė ir Lietuvos.

Kredito augimas lėtėjo visoje ES, tačiau nevienodai. Euro zonos valstybėse kreditavimas

lėtėjo pamažu, nors atskiros šalys, pavyzdžiui, Ispanija, Airija, Italija, susidūrė su privačių

bendrovių kreditavimo didesniu mažėjimu. Kreditavimo apimties staigus mažėjimas buvo

pastebimas Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, ypač tose, kuriose iki tol kreditas augo

labai sparčiai.

6 Statistikos departamento 2008 m. rugpjūčio 26 d. pranešimas spaudai.


25

Kredito augimo sulėtėjimą, o pačioje metų pabaigoje jau ir prasidėjusį traukimąsi Lietuvoje

lėmė tiek pasiūlos, tiek paklausos veiksniai. Skolinimo apimties mažėjimo svarbiausios

priežastys buvo: lėtėjantis šalies ekonomikos augimas ir ekonominės raidos prastos

perspektyvos, sparčiai blogėjantys verslo ir gyventojų ekonominiai lūkesčiai, nuosmukis

nekilnojamojo turto rinkoje, išaugusios palūkanos, griežtesnės skolinimo sąlygos.

11 pav. kredito įsipareigojimo neįvykdymo apsikeitimo sandorių palūkanų normų skirtumo dinamika

12 pav. apibendrintas bankų skolinimo sąlygų vertinimas(skolinimosąlygųpokytis*)

2008 metais PFI7 suteikė trečdaliu mažiau paskolų negu prieš metus, o labiausiai krito

privačiojo sektoriaus8 kreditavimas. Skolinimo privačiajam sektoriui srauto, palyginti su

7 Kitų PFI (komercinių bankų, užsienio bankų filialų ir kredito unijų) paskolos rezidentams.8 Privatusis sektorius apima nefinansines įmones ir namų ūkius.

2008


26

ekonomikoje sukurta verte, sulėtėjimas buvo pastebimas nuo metų pradžios, tačiau jis

itin išryškėjo gruodžio mėnesį, kada bendras paskolų portfelis susitraukė 0,5 mlrd. litų.

Įmonių kreditavimo lėtėjimo tendencija išryškėjo antrąjį pusmetį, kada, palyginti su tuo

pačiu laikotarpiu 2007 metais, kredito srautas sumažėjo tris kartus. Labiausiai sumenko

statybos, nekilnojamojo turto ir prekybos sektorių įmonių kreditavimo apimtis.

Namų ūkių kreditavimas sparčiai lėtėjo. Reikšmingiausią įtaką paskolų namų ūkiams

portfelio augimo tempo lėtėjimui darė sparčiai mažėjęs vartojimo ir kitų paskolų srau-

tas, ketvirtąjį ketvirtį tapęs neigiamas. Paskolų būstui įsigyti portfelis mažėjo lėčiau, ir jų

srautas metų gale tebebuvo teigiamas.

2 lentelė. Bankų paskolų portfelio plėtra

2007 2008

IVketv. Iketv. IIketv. IIIketv. IVketv.

Paskolųportfeliometinisaugimas,% 42,9 38,7 35,2 27,7 19,1

Paskolos,mlrd.Lt,laikotarpiopabaigoje 59,7 62,7 67,0 69,8 71,1

Paskolųnefinansinėmsįmonėmsmetinisaugimas,% 36,7 33,7 31,9 26,3 15,8Paskolosnefinansinėmsįmonėms,mlrd.Lt, laikotarpiopabaigoje 30,9 32,2 34,0 35,4 35,7

Paskolųnamųūkiamsmetinisaugimas,% 58,1 49,8 40,0 30,2 20,6

Paskolosnamųūkiams,mlrd.Lt,laikotarpiopabaigoje 25,0 26,4 28,2 29,8 30,2

Paskolųbūstuiįsigytimetinisaugimas,% 61,8 52,9 43,2 33,1 24,9

Paskolosbūstuiįsigyti,mlrd.Lt,laikotarpiopabaigoje 16,7 17,8 19,1 20,3 20,9

PaskolųportfelioirBVP*santykis,% 60,8 61,3 62,8 63,3 63,8

PaskolųsrautoirBVP*santykis,% 18,3 17,1 16,3 13,7 10,2

Šaltiniai: Statistikos departamentas ir Lietuvos banko apskaičiavimai.* Statistikos departamento BVP antrasis įvertis (2009 m. vasario 27 d.).

13 pav. Bankų paskolų portfelio pokyčio veiksniai


2�

Namų ūkių kreditavimo lėtėjimo priežastys 2008 metais buvo: pasikeitę gyventojų

lūkesčiai ir sumažėjęs jų noras prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų prasidėjus

ekonomikos nuosmukiui, pradėjęs kilti nedarbas ir nustojęs augti ar net kai kuriose

ekonominėse veiklose metų pabaigoje sumažėjęs darbo užmokestis. Nekilnojamojo

turto rinkos raidos niūrios tendencijos ir tolesnio kainų kritimo lūkesčiai varžė ir būsto

kreditavimą – tai itin išryškėjo metų paskutiniais mėnesiais. Kredito paklausą ribojo ir

2008 metais vidutiniškai 1,0 procentinio punkto padidėjusios suteiktų naujų paskolų

namų ūkiams palūkanų normos.

14 pav. paskolų struktūra pagal sektorius(srautasperketvirtį)

15 pav. naujai suteiktų paskolų privačiajam sektoriui palūkanų normos ir srautai per mėnesį

2008


28

Nepatraukli investicijoms ir plėtrai ekonominės raidos perspektyva mažino ir įmonių

kredito paklausą. Bankai ėmė labai atsargiai vertinti kai kurių, ypač iki tol aktyviai kredi-

tuotų, sektorių perspektyvas ir sugriežtino paskolų suteikimo sąlygas. Blogėjantys įmonių

finansiniai rodikliai dar labiau mažino kredito prieinamumą. Vidutiniškai 0,7 procentinio

punkto ūgtelėjusi naujų paskolų nefinansinėms įmonėms kaina taip pat turėjo įtakos

kreditavimo paklausos sumažėjimui.

2008 metais mažiau skolintasi nacionaline valiuta. Metų pradžioje išaugęs palūkanų normų

litais ir eurais skirtumas lėmė padidėjusį poreikį skolintis užsienio valiuta, bet metų vidu-

ryje skirtumui šiek tiek sumažėjus, skolinimasis nacionaline valiuta truputį suintensyvėjo.

Tačiau ketvirtąjį ketvirtį, šoktelėjus paskolų litais palūkanų normoms, o skolinimosi kainai

eurais krintant, vėl pastebimai išaugo skolinimasis eurais, ir paskolų portfelis nacionaline

valiuta sumažėjo: dalis anksčiau gautų paskolų litais buvo keičiamos į paskolas užsienio

valiuta siekiant sumažinti jų grąžinimo sąnaudas.

III. Valiutos kurso ir pinigø politika

2�

III. VALIUTOS KURSO IR PINIGŲ POLITIKA

Lietuvos banko pagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo – įgyvendinamas bazinės valiutos

atžvilgiu taikant lito fiksuoto kurso strategiją. Nuo 2002 metų vasario 2 dienos bazinė

valiuta yra euras. Tokią strategiją apskritai sėkmingai taikyti nuo 1994 metų balandžio

mėnesio leidžia Lietuvos ekonomikos bruožai: ekonomikos atvirumas, kainų ir darbo

užmokesčio santykinis lankstumas.

VALIUTOS KURSO POLITIKA

Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo įsivesti bendrąją valiutą eurą. Siekis prisijungti prie euro

zonos, kai tik Lietuva atitiks konvergencijos kriterijus, yra valstybės makroekonominės

politikos vienas iš svarbiausių tikslų. Euro įvedimas sustiprintų valstybės ekonomikos

stabilumą, investicinį patrauklumą ir augimo perspektyvas. Nuo 2004 metų birželio

28 dienos Lietuva dalyvauja VKM II ir išlaiko fiksuoto valiutos kurso režimą bei pastovų

lito kursą euro atžvilgiu – 3,45280 lito už vieną eurą.

2008 metais toliau didėjo įtampa vietos ir tarptautinėse finansų rinkose, o anksčiau sparti

Lietuvos bei daugelio kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių ekonomikos plėtra baigiantis

metams labai sulėtėjo arba net perėjo į nuosmukį. Litų palūkanų normos bei jų ir euro pa-

lūkanų normų skirtumas ypač padidėjo spalio ir gruodžio mėnesiais, kada sparčiai sustiprėjo

daugelio pasaulio šalių ir kartu Lietuvos ekonomikos nuosmukio lūkesčiai, o dvi reitingo

agentūros (Standard & Poor`s ir Fitch) dviem etapais sumažino Lietuvos reitingą nuo A lygio

metų pradžioje iki BBB+. Po to, kai Baltijos šalys ėmėsi būtinų priemonių valstybės finansams

stabilizuoti, įtampa jų finansų rinkose metų pabaigoje šiek tiek atslūgo.

16 pav. litų ir eurų palūkanų normų skirtumas

2008


30

Šiomis aplinkybėmis Lietuvoje taikomas valiutų valdybos modelis ir jo tęstinumas yra

svarbus stabilumo veiksnys siekiant išvengti ekonomikos gilaus nuosmukio ir suformuoti

prielaidas jai atsigauti.

PInIgų PolItIkos PrIemonIų sIstema

Lietuvos banko pinigų politikos priemonės skirtos stabiliam lito kursui euro atžvilgiu

palaikyti ir padeda užtikrinti tinkamą bankų sistemos likvidumą. 2008 metais, kaip ir

anksčiau, Lietuvos bankas šalyje įsteigtiems komerciniams bankams ir užsienio kredito

įstaigų filialams (toliau – bankai) neribotai keitė litus į bazinę valiutą ir taikė privalomųjų

atsargų reikalavimus, buvo suteikęs vienos nakties skolinimosi galimybę.

Įgyvendindamas stabilaus lito kurso režimą, Lietuvos bankas yra įsipareigojęs bankams,

kuriems taiko privalomųjų atsargų reikalavimus, neribotai pirkti ir parduoti bazinę valiutą

oficialiu kursu. Grynasis rezultatas – kiek Lietuvos bankas nuperka arba parduoda eurų per

tam tikrą laikotarpį – tiesiogiai priklauso nuo bankų sistemos atsargų litais autonominių

veiksnių9, privalomųjų atsargų ir jų pertekliaus pasikeitimo.

Lietuvos bankas yra suteikęs bankams – mokėjimo sistemos LITAS-RLS dalyviams – vienos

nakties skolinimosi, įkeičiant tinkamus vertybinius popierius, galimybę, kad prireikus būtų

galima užtikrinti stabilų atsiskaitymą tarp bankų. Tačiau 2008 metais, kaip ir 2007 metais,

bankai nesikreipė į Lietuvos banką dėl vienos nakties skolinimosi. Privalomosios atsargos,

veiksminga tarpbankinių atsiskaitymų sistema ir bazinės valiutos keitimo Lietuvos banke

galimybės leido jiems patiems patikimai valdyti savo likvidumą.

3 lentelė. Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema

Likvidumo teikimas

Likvidumopertekliausišėmimas

Sandorių terminai

Dažnumas Procedūra

SandoriųsuLietuvosbankunuolatinėgalimybėbankams

ParduotibazinęvaliutąLietuvosbankui

PirktibazinęvaliutąišLietuvosbanko

– Pagalbankųpageidavimą Dvišaliaisandoriai, Lietuvosbankassuperkaeurusiratsiskaitosandoriosudarymodienąarbaantrądienąposandoriosudarymobeiparduodaeurusiratsiskaitoantrądienąpo sandorio sudarymo

Vienos nakties atpirkimo sandoriai

– Viena para Pagalbankųpageidavimą Dvišaliaisandoriai

Privalomosiosatsargos

Stabilizuojabankųsistemoslikvidumą

Privalomųjųatsargųbazė–taiLietuvojeįsteigtųbankųįsipareigojimai,išskyrusįsipareigojimusLietuvosbankuiirkitomskreditoįstaigoms,kuriomsLietuvosbankastaikoprivalomųjųatsargųreikalavimą.Nulinėatsargųnormataikoma:1)indėliams,kuriųpradinisterminasilgesniskaip2metaiarbaatitinkamojesutartyjenumatytoišankstinioįspėjimoapieatsiėmimąterminasilgesniskaip2metai;2)išleistiemsskolosvertybiniamspopieriams,kuriųpradinisterminasyrailgesniskaip2metai;3)atpirkimosandoriams.Kitiemsbazėsįsipareigojimamsiki2008m.spalio23d.taikyta6%,ovėliau–4%privalomųjųatsargųnorma.Privalomosiosatsargosapskaičiuojamosremiantispaskutiniomėnesio,einančiopriešmėnesį,kurįprasidėjoatsargųlaikymolaikotarpis,bankųstatistinėmisbalansoataskaitomis.PrivalomosiosatsargoslaikomoslitaisbankųatsiskaitomosiosesąskaitoseLietuvosbanke.Laikymolaikotarpis:nuomėnesio24d.ikikitomėnesio23d.imtinai.Privalomųjųatsargųreikalavimoįvykdymasįvertinamasvadovaujantisvidurkiometodu.

Šaltinis: Lietuvos bankas.

9 Bankų sistemos atsargų litais autonominiai veiksniai yra Lietuvos banko operacijos, turinčios įtakos bankų sistemos atsargų litais dydžiui, tačiau vykdomos ne dėl bankų likvidumo valdymo poreikių. Pagrindiniai autonominiai veiks-niai – į apyvartą išleistų grynųjų pinigų suma ir valdžios lėšų pervedimas iš bankų sistemos į Lietuvos banką arba iš Lietuvos banko į bankų sistemą.


31

PrIValomosIos atsargos Ir bankų sIstemos lIkVIdumo kaItos VeIksnIaI

Privalomųjų atsargų bazė (indėliais, skolos vertybiniais popieriais ir atpirkimo sandoriais

pritrauktos bankų lėšos) 2008 metais augo dėl užsienio bankų ir namų ūkių didėjusių

lėšų, tačiau šis augimas sulėtėjo, ypač antrąjį pusmetį. Atsižvelgdamas į šalies ekono-

mikos sulėtėjimą ir siekdamas sudaryti bankams lankstesnes sąlygas likvidumui valdyti,

Lietuvos bankas nuo spalio mėnesį prasidėjusio atsargų laikymo laikotarpio sumažino

privalomųjų atsargų normą nuo 6 iki 4 procentų. Šitaip jis gražino į rinką 1 032 mln. litų

bankų išteklių ir sudarė lankstesnes sąlygas likvidumui valdyti.

Per visus 2008 metus privalomosios atsargos sumažėjo 24 procentais iki 2 mlrd. litų10 –

šiek tiek mažiau negu trečdaliu sumažinta privalomųjų atsargų norma. Taip atsitiko, nes

toliau didėjo bankų pritraukti indėliai ir išleisti skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis

terminas ne ilgesnis kaip 2 metai ir kuriems Lietuvos bankas taiko privalomųjų atsargų

reikalavimus. Vis dėlto bankų šių įsipareigojimų augimo tempas lėtėjo antrus metus

iš eilės ir 2008 metais sudarė 13,5 procento, palyginti su 18 procentų 2007 metais ir

27 procentais 2006 metais.

Ilgalaikių įsipareigojimų, kurių pradinis terminas ilgesnis kaip 2 metai ir kuriems Lietuvos

bankas taiko nulinę privalomųjų atsargų normą, dalis bankų įsipareigojimų struktūroje

per metus padidėjo nuo 35 iki 37 procentų ir 2008 metų pabaigoje sudarė 29 mlrd. litų,

arba 5,4 mlrd. litų daugiau nei prieš metus.

Kaip ir anksčiau, ilgalaikių įsipareigojimų didžiausią ir toliau augusią dalį sudarė užsienio

bankų, daugiausia patronuojančiųjų, paskolintos lėšos užsienio valiutomis. Jų dalis per

metus padidėjo nuo 87 iki 90 procentų. Bankų ilgesnio kaip 2 metų termino obligacijomis

ir indėliais pritraukti ištekliai sumažėjo atitinkamai iki 7 ir 3 procentų.

Lietuvos bankas nulinę privalomųjų atsargų normą taip pat taiko bankų ištekliams, pri-

traukiamiems atpirkimo sandoriais. Šie sandoriai tradiciškai sudarė nedidelę dalį bankų

įsipareigojimų, kuriems taikoma nulinė privalomųjų atsargų norma, ir nagrinėjamu lai-

kotarpiu ši dalis svyravo nuo 0,6 iki 1,9 procento.

17 pav. Bankų atsargos litais lietuvos banke

10 Palyginamos 2007 m. gruodžio 24 d. ir 2008 m. gruodžio 24 d. privalomosios atsargos.

2008


32

Euro zonos kredito įstaigų įsipareigojimų, kuriems taikoma nulinė privalomųjų atsargų

norma, dalis nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo nuo 42 iki 40 procentų privalomųjų atsargų

bazės ir tik 3 procentiniais punktais buvo didesnė už šią dalį Lietuvoje (37 %). 2004 me-

tais ši dalis mūsų šalyje buvo 11, o euro zonoje – 42 procentai. Taigi Lietuvos bankai per

ketverius metus beveik likvidavo tokį didelį atotrūkį nuo euro zonos vidurkio.

Kaip ir prieš metus, 2008 metais autonominiai veiksniai didino bankų sistemos likvidumą.

Jie bankų atsargų litais pasiūlą padidino 3 026 mln. litų: nors išleistų į apyvartą grynųjų

pinigų sumos padidėjimas mažino bankų atsargas beveik 461,1 mln. litų, tačiau kiti

veiksniai, daugiausia valdžios lėšų pervedimai, bankų atsargas padidino 3 487 mln. litų.

Privalomųjų atsargų metinis sumažėjimas bankų atsargas didino 642 mln. litų. Bankai

eliminavo šių veiksnių poveikio sukurtą bendrą perteklinį likvidumą nupirkdami iš Lietuvos

banko eurų už 3 644 mln. litų.

Lietuvos bankų sistema, padidėjus įtampai finansų rinkose, 2007 ir 2008 metais laikė

atitinkamai 4 ir 3,7 procento privalomųjų atsargų vidutinį atsargų litais perteklių. Tai buvo

daugiau nei 2005 ir 2006 metais, kada privalomųjų atsargų pertekliaus vidurkis buvo

atitinkamai 1,7 ir 2,1 procento.

ValIutų keItImo oPeracIjos

Lietuvos bankas su šalies bankais ir kitais savo indėlininkais (daugiausia su Lietuvos Res-

publikos finansų ministerija) per 2008 metus įvykdė 74 mlrd. litų vertės valiutų keitimo

sandorių, arba 7 procentais daugiau negu 2007 metais.

4 lentelė. Užsienio valiutų grynasis pardavimas Lietuvos bankui Mln.litų

2007 2008

Iketv. IIketv. IIIketv. IVketv. I–IVketv.

Bankai –1 745,4 –1 941,9 –745,8 –296,9 –659,1 –3 643,7

Lietuvosbankokitiindėlininkai 3789,5 690,3 1228,9 421,1 942,9 3283,2

Iš viso 2 044,1 –1 251,6 483,1 124,2 283,8 –360,5


18 pav. prekyba bazine valiuta su bankais


33

2008 metais valdžios institucijos užsienyje gautas lėšas ir Lietuvos banke laikytų lėšų

eurais dalį keitė į litus ir pervedė į šalies bankų sistemą valstybės išlaidoms finansuoti. Tai

buvo svarbiausias bankų sistemos likvidumo didėjimo veiksnys, jis skatino bankus pirkti

eurų iš Lietuvos banko.

Vidutinė Lietuvos banko sandorio su bankais suma buvo 81,7 mln. litų – truputį didesnė

kaip 2007 metais (75,5 mln. Lt).

2008


34

IV. UŽSIENIO ATSARGŲ VALDYMAS

Viena iš Lietuvos banko funkcijų – valdyti, naudoti Lietuvos banko užsienio atsargas ir

jomis disponuoti. Bankas siekia saugiai, likvidžiai ir pelningai investuoti užsienio atsargas

ir taip užtikrinti valiutos kurso režimo sklandų veikimą.

ofIcIalIosIos užsIenIo atsargos

2008 metais oficialiosios užsienio atsargos (toliau – užsienio atsargos) sumažėjo 699,4 mln.

eurų (2 414,8 mln. Lt), arba 13,3 procento. Metų pabaigoje jos sudarė 4 571,8 mln. eurų

(15 785,5 mln. Lt).

19 pav. užsienio atsargos

Didžiausią įtaką užsienio atsargų pokyčiui turėjo sumažėję: 510,2 mln. eurų (1 761,7 mln. Lt)

centrinės valdžios indėliai, 272,4 mln. eurų (940,5 mln. Lt) išorės įsipareigojimai ir 184,7 mln.

eurų (637,8 mln. Lt) PFI indėliai. Grynųjų pinigų apyvartoje pokytis ir kiti veiksniai užsienio at-

sargas padidino atitinkamai 132,9 mln. ir 135,0 mln. eurų (459,0 mln. ir 466,0 mln. Lt).

užsIenIo atsargų Valdymo PagrIndInIaI PrIncIPaI Ir funkcInės dalys

Lietuvos banko pagrindinis tikslas valdant užsienio atsargas yra garantuoti tokį likvidžių

finansinių išteklių kiekį, kurio visada pakaktų fiksuotam lito kursui bazinės valiutos at-

žvilgiu palaikyti. Todėl užsienio atsargos valdomos pirmiausia vadovaujantis likvidumo

ir saugumo principais. Įvykdžius šiuos reikalavimus, užsienio atsargos valdomos siekiant

didesnio pelningumo.

IV. Užsienio atsargų valdymas

35

Nustatant užsienio atsargų investavimo strategiją, atsižvelgiama į tai, kad fiksuoto valiutos

kurso sąlygomis dėl dažnų intervencijų vidaus valiutų rinkoje užsienio atsargų dydis kinta,

tačiau, net ir esant ypač nepalankioms sąlygoms šalies finansų rinkoje, dalis užsienio

atsargų nesikeičia. Dėl šios priežasties užsienio atsargos yra suskirstytos į tris funkcines

dalis: likvidumo, investicinį ir aukso portfelius.

Konkrečioms užsienio atsargų dalims keliami skirtingi tikslai. Likvidumo portfelyje esan-

čios užsienio atsargos pirmiausia skirtos Lietuvos banko operatyvaus likvidumo poreikiui

patenkinti, kurį daugiausia lemia operacijos, atliekamos vidaus valiutų rinkoje ir tvarkant

indėlininkų sąskaitas. Atsižvelgiant į tai, kad šiame portfelyje esančių lėšų gali bet kada

prireikti, nustatant portfelio investavimo strategiją taikomas 1 mėnesio investavimo

laikotarpis. Likvidumo portfelio lėšas siekiama valdyti taip, kad per šį laikotarpį portfelio

investicijos niekada nebūtų nuostolingos ir jo grąža nuolat būtų didesnė už nerizikingų

investicijų (vienos nakties tarpbankinių investicijų) mėnesinę grąžą.

Investicinio portfelio lėšas prireikus galima panaudoti intervencijoms vidaus valiutų rinkose

ar kitiems tikslams, tačiau, kadangi mažai tikėtina, kad to prireiks per nustatytą laikotarpį,

labiau sureikšminamas pelningumo reikalavimas. Nustatant šio portfelio investavimo strate-

giją, taikomas 1 metų investavimo laikotarpis. Investicinio portfelio lėšas stengiamasi valdyti

taip, kad per šį laikotarpį portfelio investicijos su didele tikimybe nebūtų nuostolingos ir

kad per pakankamai ilgą laikotarpį vidutinė metinė portfelio grąža būtų didesnė už vienų

kalendorinių metų investicijų į didelio patikimumo finansinę priemonę vidutinę grąžą.

Auksas investuojamas į terminuotuosius indėlius arba aukso apsikeitimo sandorius.

užsIenIo atsargų lIkVIdumas

Vadovaudamasis likvidumo principu, Lietuvos bankas užsienio atsargas valdo taip, kad

prireikus investicijos galėtų būti greitai ir be didelių sąnaudų likviduotos, o gautos įplaukos

panaudotos intervencijoms valiutų rinkoje arba kitais tikslais.

Lietuvos bankas didžiąją dalį užsienio atsargų investuoja į didžiausio likvidumo finansines

priemones. Tai garantuoja, kad beveik visos užsienio atsargos gali būti panaudotos per

ypač trumpą laiką ir kad finansų rinkų nestabilumo laikotarpiu šių investicijų likvidavimo

sąnaudos santykinai bus nedidelės. Investicijos į likvidžias vyriausybių obligacijas 2008

metais vidutiniškai sudarė 70 procentus užsienio atsargų, iš jų 44 procentai buvo itin

likvidžios net ir finansų krizės sąlygomis.

20 pav. investicijų pasiskirstymas pagal finansines priemones

2008


36

Lietuvos bankas taiko operatyvaus likvidumo reikalavimus, užtikrinančius, kad įprasto

masto intervencijos vidaus valiutų rinkoje ir Lietuvos banko įsipareigojimai indėlininkams

galėtų būti vykdomi nelikviduojant jokių investicijų.

užsiEnio atsaRGų sauGumas

Investuodamas užsienio atsargas, Lietuvos bankas susiduria su keleriopa rizika: kredito,

valiutų kursų ir palūkanų normos. Įgyvendindamas užsienio atsargoms keliamą saugumo

principą, jis nustato normatyvus ir apribojimus visoms šioms rizikoms valdyti.

Kredito rizika ribojama sudarant priimtinų sandorio šalių ir vertybinių popierių emitentų

sąrašus, nustatant investicijų koncentracijos ir individualius limitus. Į sandorio šalių ir

vertybinių popierių emitentų sąrašus įtraukiamos tik tos sandorio šalys ir emitentai, ku-

rie turi aukštus tarptautinių reitingo agentūrų suteiktus kredito reitingus. 2008 metais

investicijos į aukščiausio patikimumo, t. y. Aaa reitingo, finansines priemones vidutiniškai

sudarė 45 procentus užsienio atsargų. Lietuvos banko užsienio atsargų investicijų kredito

vidutinis reitingas buvo Aa311.

21 pav. investicijų pasiskirstymas pagal reitingus

Kredito rizikai mažinti plačiai taikomas investicijų koncentracijos ribojimo principas. Jam

įgyvendinti yra nustatyti finansinių priemonių, emitentų, sandorio šalių ir jų grupių bei

vienos valstybės emitentų ir sandorių šalių investicijų limitai. 2008 metais investuota į 17

valstybių finansines priemones. Sandorio šalių atžvilgiu nustatyti individualūs limitai taip

pat padeda išvengti pernelyg didelės investicijų ir operacijų koncentracijos.

Lietuvos bankas, kaip ir dauguma kitų centrinių bankų, susiduria su užsienio valiutų

kursų ir aukso kainos rizika. Dėl nepalankių valiutų kursų pokyčių užsienio atsargų vertė,

vertinant nacionaline valiuta, gali sumažėti. Kadangi Lietuvoje yra fiksuotas lito ir euro

kursas, Lietuvos bankas valiutų kursų riziką sumažina iki minimumo beveik visas užsienio

atsargas (be aukso), nesusijusias su įsipareigojimais užsienio valiutomis, investuodamas

eurais. Aukso kaina eurais per metus išaugo 7,9 procento, o Lietuvos banko turima aukso

vertė per metus padidėjo 29,5 mln. litų.

�� Šis rodiklis apskaičiuotas vadovaujantis reitingų agentūros Moody’s skirtingų reitingų bendrovių ir vyriausybių 10 metų nemokumo tikimybe bei investicijų vidutine struktūra.

IV. Užsienio atsargų valdymas

3�

5 lentelė. Užsienio atsargų, nesusijusių su įsipareigojimais užsienio valiutomis, struktūra (vidutiniškaipermetus;procentais)

Valiuta 2007 2008 Pokytis,proc.p.

Eurai 97,3 97,1 –0,2

Auksas 2,7 2,9 0,212

Iš viso 100,0 100,0 –


Lietuvos bankas, vykdydamas fiskalinio agento funkcijas, tvarko valstybės iždo, valstybės

fondų ir kai kurių valstybinių institucijų sąskaitas. Siekiant išvengti valiutų kursų rizikos,

įsipareigojimus užsienio valiuta atitinkantis turtas investuojamas įsipareigojimų valiuta.

Beveik visus įsipareigojimus užsienio valiutomis (vidutiniškai per metus 99,9 %) sudarė

įsipareigojimai eurais.

Vadovaudamasis saugumo principu, Lietuvos bankas atsižvelgia ne tik į kredito ir valiutų

kursų riziką, bet ir į palūkanų normos riziką. Pastaroji valdoma nustatant kiekvienos

užsienio atsargų funkcinės dalies kontrolinį indeksą, jo modifikuotą finansinę trukmę

(MFT), portfelių realiųjų investicijų MFT didžiausius leistinus nukrypimus nuo kontrolinių

indeksų MFT ir leistiną individualių investicijų trukmę.

6 lentelė. Užsienio atsargų ir jų funkcinių dalių vidutinė metų MFT(metais)

Funkcinėsdalys 2007 2008

Likvidumoportfelis 0,27 0,35

Investicinisportfelis 0,99 1,41

Aukso portfelis 0,13 0,16

Iš viso 0,66 1,18


Investicijų MFT pasirinkimas lemia investicijų grąžą ir palūkanų normos riziką. Istoriniai

duomenys rodo, kad investicijų į Vokietijos Vyriausybės obligacijas, kurių MFT yra 1,18,

minimali metinė grąža per paskutinius 14 metų buvo 1,2 procento.

7 lentelė. Užsienio atsargų, be įsipareigojimų užsienio valiutomis, vertės pokyčio rizika13

(metųpabaigoje,mln.eurų)

2007 2008

Likvidumoportfelis 0,34 0,03

Investicinisportfelis 0,90 5,69

Aukso portfelis 2,42 4,38

Diversifikacijosefektas –1,01 –2,87

Iš viso 2,66 7,23


�� Aukso dalies pasikeitimas susijęs su aukso kainos ir užsienio atsargų pokyčiu. Lietuvos banko turimas aukso kiekis per metus nepakito – 5,8 tonos.

�� Vertės pokyčio rodiklis apskaičiuotas remiantis praėjusių laikotarpių 36 dienų palūkanų normų, aukso kainos ir užsienio valiutų kursų pokyčių bei jų koreliacijos duomenimis su 95 procentų tikimybe. Šis rodiklis parodo, kad per būsimą darbo dieną dėl minėtų pokyčių oficialiosios užsienio atsargos nepasikeis didesne kaip atitinkama eurų suma.

2008


38

2008 metų pabaigoje užsienio atsargų, nesusijusių su įsipareigojimais užsienio valiuta,

vertės pokyčio rizika buvo didesnė negu 2007 metų pabaigoje. Didžiausią įtaką tam

turėjo didesnė užsienio atsargų MFT ir labai padidėję palūkanų normų ir aukso kainos

svyravimai.

užsiEnio atsaRGų pElninGumas

Įvykdžius užsienio atsargų valdymui keliamus svarbiausius – likvidumo ir saugumo – rei-

kalavimus, jos valdomos vadovaujantis pelningumo principu, t. y. investuojamos taip,

kad per ilgą laikotarpį būtų uždirbama kuo daugiau pajamų.

Užsienio atsargų investicijų grąža 2008 metais sudarė 5,0 procento (2007 m. – 3,81 %): ji

buvo didžiausia per paskutinius septynerius metus. Tokia užsienio atsargų grąža pasiekta

dėl sėkmingos užsienio atsargų investavimo politikos ir palankių rinkos sąlygų.

Lietuvos bankas nuolat vykdo konservatyvią investavimo politiką – investuoja tik į pačias

saugiausias finansines priemones. 2008 metais 70 procentų užsienio atsargų investuota

į ekonomiškai išsivysčiusių valstybių vyriausybių skolos vertybinius popierius. Ataskaitiniai

metai buvo ypač palankūs šioms investicijoms, nes, pasaulio finansų rinkoms išgyvenant

didelius sukrėtimus, investuotojai ieškojo saugių investicijų. Dėl šios priežasties ekono-

miškai stiprių valstybių vyriausybių skolos vertybiniai popieriai labai pabrango. Lietuvos

bankas, padidinęs savo investicijų MFT, sėkmingai pasinaudojo tomis tendencijomis

rinkoje ir gavo dideles pajamas.

8 lentelė. Užsienio atsargų funkcinių dalių grąža(procentais)

2004 2005 2006 2007 2008

Likvidumoportfelis 2,02 2,05 2,91 4,05 4,09

Investicinisportfelis 3,28 2,15 2,01 3,76 5,57

Aukso portfelis 0,09 0,00 0,00 0,04 0,09

Iš viso 2,60 2,11 2,38 3,81 5,00


Užsienio atsargų funkcinių dalių grąža atitiko keliamus pagrindinius reikalavimus. Lik-

vidumo portfelis nė vieną mėnesį nebuvo nuostolingas ir nuolat uždirbo daugiau už

nerizikingą investiciją (vienos nakties tarpbankinę investiciją). Investicinis portfelis kasmet

buvo pelningas ir per ilgą laikotarpį (nuo 2002 m.) jo grąža buvo didesnė už 1 metų

patikimos investicijos metinę grąžą.

V. Valstybės iždo ir institucijų sąskaitų tvarkymas

3�

V. VALSTYBĖS IŽDO IR INSTITUCIJŲ SĄSKAITŲ TVARKYMAS

Lietuvos bankas, vykdydamas Lietuvos banko įstatymo nustatytas valstybės iždo agento

funkcijas, 2008 metais tvarkė Lietuvos Respublikos valstybės iždo (toliau – valstybės iž-

das) sąskaitas litais ir užsienio valiutomis. Šiose sąskaitose laikomus valstybės piniginius

išteklius, kaupiamus ir naudojamus Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo ir kitų

teisės aktų nustatyta tvarka, valdo Lietuvos Respublikos valstybės institucijos. Išteklių

didžiausią dalį valdo Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

Per ataskaitinius metus Lietuvos bankas taip pat tvarkė ir kitų Lietuvos Respublikos vals-

tybės ir ES institucijų, užsienio valstybių bankų, tarptautinių finansų įstaigų (toliau – insti-

tucijos) sąskaitas litais ir užsienio valiutomis. Jos atidarytos Lietuvos banke vadovaujantis

Lietuvos Respublikos ir Lietuvos banko teisės aktais. Sąskaitų tvarkymo sąlygos ir teikiamos

paslaugos nustatomos sutartimis.

2008 metų pabaigoje Lietuvos bankas tvarkė valstybės iždo ir institucijų 255 sąskaitas

(2007 m. – 270). Iš jų – 89 sąskaitas litais ir 166 sąskaitas užsienio valiutomis (2007 m.

atitinkamai – 83 sąskaitas litais ir 187 užsienio valiutomis).

22 pav. Valstybės iždo ir institucijų sąskaitų likučiai lietuvos banke(laikotarpiopabaigoje)

Lietuvos bankas valstybės iždui ir institucijoms teikia tokias paslaugas: perveda valstybės

iždo ir institucijų lėšas pagal jų mokėjimo nurodymus (toliau – mokėjimo nurodymai),

įskaito lėšas į sąskaitas, keičia valiutas, priima terminuotuosius indėlius eurais ir JAV dole-

2008


40

riais, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą informaciją. Kai kurioms Lietuvos Respublikos

valstybės institucijoms teikiama grynųjų pinigų priėmimo ir išdavimo paslauga.

2008 metais atlikta 705,6 tūkst. valstybės iždo ir institucijų mokėjimo nurodymų įvairio-

mis valiutomis (2007 m. – 716,7 tūkst.). Didžiausią dalį mokėjimo nurodymų litais per

Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimų sistemą pateikė Lietuvos Respublikos finansų

ministerija.

VI. Statistika

41

VI. STATISTIKA

Vienas iš svarbių Lietuvos banko uždavinių – tenkinti vartotojų poreikius gauti išsamią,

tarptautinius standartus atitinkančią ir su kitomis ES valstybėmis narėmis palyginamą

finansų statistiką. Banko tvarkomos statistikos aprėptis atitinka ECBS statistikos aprėptį.

Lietuvos bankas renka, sudaro, skelbia ir teikia šalies bei užsienio vartotojams PFI balanso ir

palūkanų normų, vertybinių popierių, mokėjimo priemonių, pinigų ir užsienio valiutų rinkų,

oficialiųjų tarptautinių atsargų, mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų, valstybės skolos

užsieniui statistinę informaciją bei institucinių sektorių ketvirtines finansines sąskaitas. Jis

taip pat rengia statistinius leidinius, skelbia statistinę informaciją interneto svetainėje.

Lietuvos bankas kolektyvinio investavimo subjektams (KIS) nustatė statistinius reikala-

vimus, pagal kuriuos nuo 2009 metų bus renkami jų turto ir įsipareigojimų duomenys

taikant atskaitomybę pagal kiekvieną vertybinį popierių. Vadovaudamasis ECB pinigų ir

finansų statistikos gairėmis, Lietuvos bankas rengia ir ECB teikia laikinos (nesuderintos)

investicinių fondų balanso statistikos duomenis. Siekdama įdiegti ECB reglamentu nu-

statytą suderintą investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistiką, kuri ateityje pakeis

laikinąją, 2008 metų rugpjūčio mėnesį Lietuvos banko valdyba patvirtino KIS statistinės

atskaitomybės bendrąsias nuostatas ir statistinės ataskaitos formą. Bendrosios nuostatos

apibrėžia statistinės atskaitomybės reikalavimus ir klasifikavimo principus, rengimo ir pa-

teikimo Lietuvos bankui tvarką, statistinės informacijos kokybės reikalavimus ir naudojimo

tvarką. Mažindamas statistinę atskaitomybę, Lietuvos bankas pasinaudos papildomais

klasifikavimo informacijos šaltiniais ir pats sugrupuos KIS turto ir įsipareigojimų duome-

nis pagal balanso straipsnius, trukmę, sandorių šalių rezidavimo vietą bei sektorių. Taip

sugrupuotą informaciją jis teiks anksčiau ją rinkusioms institucijoms.

Apklausus finansų rinkų statistikos vartotojus ir įvertinus statistikos poreikį, atnaujintos

pinigų ir užsienio valiutų rinkų statistinių ataskaitų formos respondentams. Tai leis pa-

tikslinti tarpbankinio skolinimo ir skolinimosi, palūkanų normų ir užsienio valiutų rinkos

statistiką. Finansų rinkų neramumų akivaizdoje didėjant duomenų apie PFI poreikiui, toliau

buvo tęsiami šių institucijų balanso ir palūkanų normų statistikos plėtros darbai. Lietuvos

bankas dalyvavo ECB surengtame kredito rizikos perleidimo duomenų poreikio tyrime ir

vertinant naujų statistinės atskaitomybės reikalavimų diegimo naudą ir sąnaudas.

Lietuvos bankas dalyvavo Pasaulio banko ir ECB statistinės atskaitomybės standartų bei

metodikų tobulinimo ir įgyvendinimo projektuose. 2008 metais vienas iš reikšmingiausių

projektų buvo Pasaulio banko organizuotas migrantų piniginių pervedimų apskaitos ir

statistikos centriniuose bankuose tyrimas. Tai pirmas toks visą pasaulį apimantis tyrimas,

jis padės nustatyti svarbiausius piniginių pervedimų kanalus, o duomenys bus naudojami

kuriant pasaulinę piniginių pervedimų duomenų bazę.

Ataskaitoje apie ne euro zonos ES valstybių narių pasirengimą statistikos srityje ECB ne-

turėjo esminių priekaištų Lietuvos bankui dėl rengiamos ir teikiamos statistikos. Eurostato

ir jo Mokėjimų balanso komiteto kasmetinėje ataskaitoje Lietuvos Respublikos mokėjimų

2008


42

balanso duomenų kokybė ir teikiamos informacijos apimtis įvertintos gerai. Ataskaitoje

atkreiptas dėmesys, kad mokėjimų balanso rodiklis „klaidos ir praleidimai“ yra nežymus

ir turi tendenciją mažėti, o tai rodo vidinį mokėjimų balanso suderinamumą.

Daug dėmesio buvo skirta vertybinių popierių, užsienio paskolų ir užsienio ūkio sub-

jektams teikiamų paskolų bei paskolų rizikos duomenų bazių tvarkymui tobulinti ir jų

duomenų kokybei gerinti. Stengdamasis užtikrinti šio darbo efektyvumą ir tenkinti vidaus

poreikius, Lietuvos bankas sukūrė statistines vertybinių popierių informacines sistemas,

jose kaupiami duomenys apie vertybinių popierių išleidimą ir jų turėtojus. Ši informacija

naudojama sudarant investicinių fondų, vertybinių popierių išleidimo, išorės sektoriaus

statistiką ir šalies ketvirtines finansines sąskaitas. Ilgainiui tai leis, nedidinant statistinės

atskaitomybės, sudaryti dar išsamesnę, tikslesnę ir vartotojų pageidavimus atitinkančią

statistiką: bus sudaryta galimybė parengti atskirų sričių statistiką vien tik iš šiose duomenų

bazėse esamos informacijos ją susiejus su administracinių registrų duomenimis.

2008 metais buvo plečiama Lietuvos banko biuleteniuose ir interneto svetainėje skelbiama

ir ECB teikiama statistinė informacija. Mėnesiniame biuletenyje pradėti skelbti duomenys

apie Lietuvos institucinių sektorių finansinį turtą ir įsipareigojimus. Interneto svetainėje

pradėti skelbti tiesioginių užsienio investicijų, paskirstytų pagal valstybes ir ekonominės

veiklos rūšis, papildomi duomenys. Biuletenis „Išorės sektoriaus statistika“ papildytas

duomenimis apie migrantų piniginius pervedimus, o analogiškas metraštis – investicinio

portfelio duomenimis, paskirstytais pagal šalis ir rezidentų sektorius. Nuo 2008 metų ba-

landžio mėnesio ECB teikiami kur kas išsamesni ketvirtinių finansinių sąskaitų duomenys

apie indėlių ir paskolų pasiskirstymą tarp institucinių sektorių.

Gerindamas duomenų kokybę ir neapkraudamas papildomu darbu statistinių ataskaitų

teikėjų, Lietuvos bankas plačiau naudojosi kitų institucijų renkama informacija apie in-

vesticinius ir pensijų fondus, vertybinius popierius, valdžios sektoriaus finansus, išorės

ekonominius ryšius. Ypač naudingai bendradarbiaujama su Statistikos departamentu

keičiantis duomenimis ir patirtimi. Gerinant užsienio paskolų registravimą Lietuvos ban-

ke, ypač didelę paramą teikia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos. Taip pat naudojamasi ES valstybių narių patirtimi PFI balanso, kitų

finansinių tarpininkų (KFT), išorės sektoriaus ir kitose statistikos srityse. Tęsiant Baltijos

valstybių centrinių bankų bendradarbiavimą, Lietuvos banko surengtame seminare buvo

nagrinėta Estijos, Latvijos ir Lietuvos bei pirmą kartą dalyvavusios Lenkijos patirtis statis-

tikos platinimo, mokėjimų balanso ir KFT statistikos srityse.

Viešėdamas Vilniuje, ECB Statistikos departamento direktorius Stevenas Keuningas (Steven Keuning) pristatė ECBS planus ir lūkesčius statistikos srityje. Jis pabrėžė, kad būtina kuo

plačiau naudoti esamus administracinių duomenų šaltinius, o vartotojų vis didėjančių

poreikių tenkinimas neturėtų didinti respondentų atskaitomybės naštos. Svečio nuomone,

būtina kuo glaudžiau bendradarbiauti su statistinę informaciją renkančiomis, skelbiančio-

mis ir vartojančiomis kitomis Europos institucijomis, organizacijomis ir asociacijomis.

2008 metų pabaigoje surengtame tradiciniame susitikime su statistinės informacijos rengė-

jais ir teikėjais aptartos finansų statistikos svarbiausios naujovės, ateinančių metų uždaviniai

ir perspektyvos. Daug dėmesio buvo skirta statistinės informacijos rinkimo ir apdorojimo

galimybėms didinti naudojant Lietuvos banko vidinėse duomenų bazėse kaupiamą infor-

maciją naujiems statistinės atskaitomybės reikalavimams įgyvendinti finansinių sąskaitų,

išorės sektoriaus ir KIS statistikos srityse. Susitikimo dalyviai supažindinti su numatomomis

naujovėmis duomenų apsaugos srityje panaudojant šiuolaikines technologijas ir būdus.

VII. Grynųjų pinigų valdymas

43

VII. GRYNŲJŲ PINIGŲ VALDYMAS

Vykdydamas savo išimtinę teisę leisti pinigus, Lietuvos bankas įstatymų nustatyta tvarka išlei-

džia į apyvartą ir išima iš jos Lietuvos Respublikos pinigus, nustato jų nominalus, organizuoja

pinigų gamybą, gabenimą ir saugojimą, sudaro banknotų ir monetų atsargų fondus.

grynųjų PInIgų IšleIdImas Ir IšėmImas

2008 metais grynųjų pinigų apyvartoje padaugėjo 461,1 mln. litų: išleista 2 085,3 mln.,

o išimta 1 624,2 mln. litų netinkamų apyvartai banknotų ir monetų. Grynųjų pinigų

metinis augimas sudarė 5 procentus (2007 m. – 14 %). Gruodžio 31 dieną apyvartoje,

įskaitant progines monetas ir numizmatinius rinkinius, buvo 9 629,5 mln. litų (prieš

metus – 9 168,3 mln. Lt).

9 lentelė. Grynasis pinigų išleidimas arba išėmimas (–) Mln.litų

MetaiKetvirčiai

I II III IV I–IV

2007 93,5 426,7 341,1 251,0 1 112,3

2008 –468,3 224,0 120,1 585,3 461,1


Grynųjų pinigų kiekiui apyvartoje būdingi sezoniniai pokyčiai. Kiekvienų metų pirmąjį

ketvirtį pinigų suma apyvartoje tradiciškai sumažėja, o metų pabaigoje – padidėja. Di-

džiausia pinigų suma į apyvartą išleidžiama prieš Kalėdų ir Naujųjų metų šventes.

23 pav. litai apyvartoje

2008


44

2008 metais Lietuvos bankas papildė 2003 metų laidos 50 litų ir 1997 metų laidos 200

litų banknotų atsargas, į apyvartą išleido 2007 metų laidos 10 ir 100 litų banknotus.

banknotaI Ir monetos aPyVartoje

2008 metų gruodžio 31 dieną apyvartoje buvo 82,9 mln. vienetų banknotų, jų suma –

9 433,1 mln. litų. Nuo metų pradžios banknotų skaičius apyvartoje padidėjo 0,5 mln. vienetų

(0,6 %), o jų suma – 442,7 mln. litų (4,9 %). Tai lėmė išaugęs didelių nominalų banknotų

poreikis. Vidutinis apyvartos banknotas per metus padidėjo nuo 109,1 iki 113,8 lito.

24 pav. litų banknotų suma apyvartoje

25 pav. litų banknotų skaičius apyvartoje

Didėjant litų apyvartoje sumai, augo grynųjų pinigų išdavimas iš Lietuvos banko ir priėmi-

mas į jį. Bankas 2008 metais išdavė 186 mln. (2007 m. – 170 mln. vnt.), priėmė – 185 mln.

vienetų banknotų (2007 m. – 168 mln. vnt.). Apyvartoje esančių banknotų vidutinis

grįžimo dažnis parodo, kiek vidutiniškai kartų per metus apyvartoje esantys banknotai


45

sugrįžta į Lietuvos banką. Per 2008 metus tas pats banknotas į Lietuvos banką vidutiniš-

kai sugrįžo 2,4 karto (2007 m. – 2,2 karto). Šis procesas skatintinas, nes dažniau galima

patikrinti banknotų autentiškumą ir tinkamumą tolesnei apyvartai. 2008 metais 50, 100,

200 ir 500 litų banknotai į Lietuvos banką grįžo dažniau nei 2007 metais.

Apyvartoje esančių banknotų susidėvėjimo indeksas parodo, kokia dalis į Lietuvos

banką grįžtančių banknotų nebetinka toliau naudoti. 2008 metais vidutinis banknotų

susidėvėjimo indeksas sumažėjo nuo 26 iki 18 procentų. Per metus iš priimtų į Lietuvos

banką 185 mln. vienetų banknotų netinkamais tolesnei apyvartai pripažinta ir sunaikinta

26,5 mln. vienetų banknotų (2007 m. – 39,2 mln. vnt.).

2008 metų gruodžio 31 dieną visų banknotų apyvartos sumos didžiausią dalį sudarė

200 litų banknotai. Per metus ji padidėjo nuo 42,6 iki 48,4 procento. 500 litų banknotų

dalis sumažėjo 1,0 procentinio punkto. 100 litų banknotų dalis apyvartoje per metus

sumažėjo 3,9 procentinio punkto.

Gruodžio 31 dieną apyvartoje buvo 898,8 mln. vienetų monetų, jų suma – 196,4 mln.

litų. Nuo metų pradžios monetų skaičius apyvartoje padidėjo 88,3 mln. vienetų (10,9 %),

o jų suma – 18,5 mln. litų (10,4 %).

26 pav. litų ir centų monetų skaičius apyvartoje

Visų monetų apyvartoje didžiausią dalį sudarė 1 ir 2 centų monetos (atitinkamai 38,1 ir

20,0 %). 2008 metais jų poreikis sudarė per 65 procentus visų monetų poreikio. Vien

tik 1 cento monetų į apyvartą išleista 35 mln. vienetų (2007 m. – 43 mln. vnt.). Vienam

Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenkantis litų ir centų monetų kiekis išaugo 11 procen-

tų – iki 264 monetų, iš jų 101 vienetas – 1 cento monetos.

Euro zonos valstybės taip pat susiduria su mažų nominalų monetų dideliu poreikiu.

2008 metais vidutinis eurų ir euro centų monetų kiekis vienam gyventojui jose padidėjo

10 procentų – iki 266 monetų.

Metų pabaigoje 1, 2 ir 5 litų monetos sudarė šiek tiek daugiau kaip du trečdalius (70,0 %)

visos monetų apyvartoje sumos. Per metus 5 litų monetų dalis padidėjo 0,2 procentinio

punkto, o 1 ir 2 litų monetų dalis sumažėjo 0,7 procentinio punkto.

2008


46

10 lentelė. Banknotai ir monetos apyvartoje

Nominalas2007 12 31 2008 12 31 2007 12 31 2008 12 31

mln.Lt dalis,% mln.Lt dalis,% mln.vnt. dalis,% mln.vnt. dalis,%

Banknotai

1Lt 2,6 0,0 2,6 0,0 2,6 3,2 2,6 3,2

2Lt 2,6 0,0 2,6 0,0 1,3 1,6 1,3 1,6

5Lt 2,2 0,0 2,2 0,0 0,4 0,6 0,4 0,5

10Lt 100,0 1,1 101,7 1,1 10,0 12,1 10,2 12,3

20Lt 202,3 2,3 202,3 2,2 10,1 12,3 10,1 12,2

50Lt 532,4 5,9 487,1 5,2 10,6 12,9 9,7 11,8

100Lt 2434,8 27,1 2188,5 23,2 24,3 29,6 21,9 26,4

200Lt 3832,2 42,6 4566,1 48,4 19,2 23,3 22,8 27,6

500Lt 1881,3 20,9 1880,0 19,9 3,8 4,6 3,8 4,5

Visibanknotai 8990,4 100,0 9433,1 100,0 82,4 100,0 82,9 100,0

Monetos

1 ct 3,1 1,7 3,4 1,7 307,8 38,0 342,5 38,1

2 ct 3,1 1,8 3,6 1,8 157,2 19,4 180,2 20,0

5 ct 3,2 1,8 3,6 1,8 63,6 7,8 71,5 8,0

10 ct 13,4 7,5 14,2 7,3 133,6 16,5 142,5 15,9

20 ct 12,2 6,9 13,4 6,8 61,1 7,5 66,9 7,4

50 ct 9,9 5,6 11,0 5,6 19,8 2,4 22,0 2,5

1Lt 36,0 20,2 38,6 19,6 36,0 4,4 38,6 4,3

2Lt 44,5 25,0 49,0 24,9 22,3 2,8 24,5 2,7

5Lt 45,0 25,3 50,1 25,5 9,0 1,1 10,0 1,1Proginėsmonetosir numizmatiniai rinkiniai 7,5 4,2 9,5 4,9 0,2 0,0 0,2 0,0

Visos monetos 177,9 100,0 196,4 100,0 810,5 100,0 898,8 100,0


ProgInės monetos

2008 metais Lietuvos bankas į apyvartą išleido penkias kolekcines (progines) monetas:

vieną monetą iš 999,9 prabos aukso ir keturias monetas iš 925 prabos sidabro. Monetų

kaldinimo kokybė – veidrodinis paviršius, matinis reljefas (proof). Visas monetas nukaldino

uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos monetų kalykla“.

Vasario 27 dieną išleista 50 litų sidabro moneta, skirta šv. Kazimiero 550-osioms gimimo

metinėms. Jos skersmuo 38,61 mm, masė 28,28 g. Tiražas 5 000 monetų.

Monetos averso centre pavaizduotas skydas su XVI amžiaus pradžios stilizuotu valstybės

herbu, reverse – šv. Kazimieras. Monetos briauna lygi.

Monetos dailininkas Giedrius Paulauskis.

27 pav. 50 litų sidabro moneta, skirta šv. kazimiero 550-osioms gimimo metinėms


4�

Tęsiant seriją „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“, gegužės 23 dieną išleista 50

litų sidabro moneta, skirta Kauno piliai (septinta šioje serijoje). Jos skersmuo 38,61 mm,

masė 28,28 g. Tiražas 10 000 monetų.

Monetos averse – XV amžiaus pradžios stilizuotas Vytis, reverse pavaizduota Kauno pilis.

Ant briaunos užrašas: ISTORIJOS IR ARCHITEKTŪROS PAMINKLAI.

Monetos dailininkas Giedrius Paulauskis.

28 pav. 50 litų sidabro moneta, skirta kauno piliai

Lietuvos bankas, dalyvaudamas sidabro monetų programoje „Europa. Europos kultūros

paveldas“, birželio 30 dieną išleido 50 litų sidabro monetą, skirtą kryždirbystei Lietuvoje.

Jos skersmuo 38,61 mm, masė 28,28 g. Tiražas 10 000 monetų.

Monetos averse ir reverse – Lietuvos kryždirbystės, kurią 2001 metais Jungtinių Tautų Švie-

timo, mokslo ir kultūros organizacija, UNESCO, įtraukė į Žmonijos žodinio ir nematerialaus

paveldo šedevrų sąrašą, simbolių vaizdai. Averse taip pat pavaizduotas valstybės herbo

simbolis Vytis. Monetos reverso centrinėje dalyje yra kintamas vaizdas: minėtos monetų

programos logotipas – euro simbolio € ir ES vėliavos žvaigždės stilizuota elipsinė kompozicija

bei vieno iš kryždirbystės simbolių vaizdas. Ant briaunos užrašas: LIETUVOS BANKAS.

Monetos dailininkas Rytas Jonas Belevičius.

29 pav. 50 litų sidabro moneta, išleista dalyvaujant sidabro monetų programoje „Europa. Europos kultūros paveldas“

Rugsėjo 30 dieną išleista antra 100 litų aukso moneta iš serijos, skirtos Lietuvos vardo mi-

nėjimo tūkstantmečiui. Jos skersmuo 22,30 mm, masė 7,78 g. Tiražas 10 000 monetų.

Monetos averse pavaizduotas stilizuotas Vytis liepsnų fone, kurios simbolizuoja Lietuvos

valstybės istorines kovas ir nuolatinį atsinaujinimą. Reverse – Lietuvos Didžiosios Kuni-

gaikštystės žemėlapio stilizuotame kontūre įrašyti svarbiausi valstybės įvykiai ir reiškiniai.

Ant briaunos užrašas: LIETUVOS VARDO TŪKSTANTMETIS.

Monetos dailininkai – Liudas Parulskis ir Giedrius Paulauskis.

2008


48

30 pav. 100 litų aukso moneta iš serijos, skirtos lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui

Gruodžio 16 dieną išleista 50 litų sidabro moneta, skirta Lietuvos gamtai. Jos skersmuo

38,61 mm, masė 28,28 g. Tiražas 10 000 monetų.

Monetos averse – Lietuvos Respublikos herbas. Reverse pavaizduota stilizuota kamanė. Ant briaunos užrašas: KAMANĖ PO ČIOBRYNUS LEKIOJA, GIEDRĄ NEŠIOJA.

Monetos dailininkai – Vladas Oržekauskas ir Alfonsas Vaura.

31 pav. 50 litų sidabro moneta, skirta lietuvos gamtai

Birželio 25 dieną į apyvartą išleistas 2008 metų laidos numizmatinis apyvartinių monetų

rinkinys (BU ir proof-like kokybės). Tiražas 4 000 vienetų.

32 pav. 2008 metų laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys


4�

PadIrbtI lItų banknotaI Ir monetos

Per 2008 metus Lietuvoje nustatyti suklastoti 647 banknotai ir 2 monetos. Tai kur kas

mažiau negu 2007 metais, kada buvo aptikti 1 372 padirbti banknotai ir 5 netikros

monetos.

Daugiausia, kaip ir ankstesniais metais, rasta padirbtų 2000 metų laidos 100 litų bank-

notų. Jie sudarė 46 procentus visų suklastotų banknotų. Padirbti banknotai dažniausiai

spausdinami rašaliniais spausdintuvais, kartais imituojami banknotų apsaugos požymiai:

vandens ženklas, apsauginis siūlelis, ultravioletinėje šviesoje fluorescuojantys apsaugos

požymiai. Netikrų banknotų kokybė buvo prasta ir juos nesunku atskirti nuo tikrų nau-

dojant metodiką „Apčiuopkite, pažvelkite, pakreipkite“ bei juos palyginant su tikrais

pinigais.

2008 metais nustatyti suklastoti banknotai sudarė apie 0,0005 procento apyvartoje

buvusių visų banknotų: vienas suklastotas banknotas teko 128 000 vienetų apyvartoje

buvusių banknotų.

2008


50

VIII. KREDITO ĮSTAIGŲ VEIKLA IR JŲ PRIEŽIŪRA

Lietuvos bankas, vykdydamas kredito įstaigų priežiūrą, vadovaujasi suteiktais įgaliojimais

ir stebi, ar jos laikosi įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytų reikalavimų, Tarp-

tautinių finansinės atskaitomybės standartų, Bazelio bankų priežiūros komiteto reko-

menduojamų saugios ir patikimos bankininkystės standartų. Jis taip pat teikia pasiūlymų

dėl prevencinių priemonių, kurios leistų efektyviai ir patikimai funkcionuoti atskiriems

bankams bei visai jų sistemai.

kredIto įstaIgų PrIežIūros PagrIndInės kryPtys

2008 metais pradėtos taikyti naujųjų kapitalo pakankamumo direktyvų14 nuostatos skai-

čiuojant bankų veiklos riziką ribojančius normatyvus. Tuo tikslu, vadovaudamiesi naujais

reikalavimais, bankai apskaičiavo ne tik reguliuojamo kapitalo poreikį, bet ir įvertino vidaus

kapitalo pakankamumo vertinimo procesą: iš naujo įvertino patiriamą riziką ir apskaičiavo

vidaus kapitalo poreikį. Lietuvos bankas savo ruožtu vykdė bankų priežiūrinį tikrinimą ir

vertino procesą, tikrino, ar jie užtikrina rizikos valdymą ir ar turi pakankamai kapitalo jai

padengti. Kiekvienas bankas buvo vertinamas individualiai, kai kuriems iš jų nustatytas

papildomo kapitalo poreikis. Kadangi naujos kapitalo pakankamumo direktyvos sudaro

sąlygas bankams taikyti naujus rizikos vertinimo metodus, 2008 metais Lietuvos bankas

tęsė darbus dėl vieno iš bankų vidaus reitingais pagrįsto kredito rizikos vertinimo (IRB)

metodo pripažinimo: jo atstovai dalyvavo susitikimuose su Švedijos, Estijos ir Latvijos

priežiūros institucijų bei paraišką teikiančios banko grupės atstovais ir aptarė šalių pozi-

cijas dėl IRB metodui keliamų reikalavimų ir teiktinų dokumentų. Vėliau, bankui pateikus

paraišką dėl leidimo taikyti IRB metodą, buvo patikrinti dokumentai, atliktas tikslinis banko

inspektavimas ir pateikti pasiūlymai, kaip tobulinti pasirengimą taikyti šį metodą.

Lietuvos bankas apibendrino bankų atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis re-

zultatus, kuriuos aptarė su kiekvienu banku. Įvertintos testavimo metu nustatytos bankų

veiklos rizikingiausios sritys ir bankų pasirinktos rizikos mažinimo priemonės bei planai,

kuriuose numatyta sumažinti finansinės krizės poveikį jų veiklai.

Įgyvendinamos bankų priežiūros priemonės finansų rinkai stabilizuoti pirmiausia skirtos

finansinių krizių prevencijai. Atsižvelgdamas į situaciją tarptautinėse rinkose ir ypač į

situaciją tose valstybėse, kuriose veikia patronuojantieji bankai, Lietuvos bankas ėmėsi

papildomų priežiūrinių priemonių stebėti ir kontroliuoti situaciją (ypač likvidumo) šalies

bankų sektoriuje. Tuo tikslu iš bankų renkama kasdienė informacija apie turto ir įsiparei-

gojimų struktūros pokyčius. Pastebėjus didesnius pasikeitimus turto arba įsipareigojimų

struktūroje, bankai prašomi paaiškinti jų priežastis ir numatyti priemones, kurių bus

imamasi galimai likvidumo rizikai padengti.

�� 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo bei 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo.

51

VIII. Kredito įstaigų veikla ir jų priežiūra

Lietuvos banke organizuojami nuolatiniai individualūs susitikimai su visų mūsų valstybėje

veikiančių bankų vadovais. Jų metu aptariamos ryškėjančios problemos ir siekiama išsiaiš-

kinti bankams kylančias grėsmes bei aptarti galimas Lietuvos banko pagalbos priemones

ir kitus veiksmus. 2008 metų pabaigoje Lietuvos bankas raštu paragino bankus laikytis

konservatyvesnio kredito rizikos valdymo ir paprašė, teikiant pasiūlymus akcininkų susi-

rinkimams dėl 2008 metų pelno skirstymo, neskirti pelno dividendams mokėti, bet palikti

jį bankuose kapitalo bazei stiprinti.

Lietuvos banko valdyba patvirtino teisės aktus dėl papildomų reikalavimų stiprinant vidaus

kontrolės ir rizikos valdymo procesus bankuose bei kitose kredito įstaigose. Ypatingas

dėmesys skiriamas kredito ir likvidumo rizikai valdyti. Šiuo dokumentu bankai įpareigoti

iš naujo įvertinti rizikos valdymo procesus, peržiūrėti taikomus limitus ir kt. Siekiant

patikslinti vidaus audito komiteto funkcijas nustatant komiteto formavimo tvarką ir jo

santykį su išorės auditu, buvo papildytos ir Lietuvos banko valdybos patvirtintos Banko

vidaus audito organizavimo bendrosios nuostatos.

Stengiantis kuo išsamiau informuoti visuomenę apie kredito įstaigų veiklą ir sumažinti

bankams priežiūrinę naštą, buvo priimta keletas teisės aktų, reglamentuojančių kredito

įstaigų apskaitos ir atskaitomybės klausimus. Patobulintas informacijos, susijusios su

kredito įstaigų priežiūra, viešo atskleidimo mechanizmas, patikslinti pačių kredito įstaigų

skelbiamai informacijai keliami reikalavimai: bankai įpareigoti plačiau informuoti apie

įdiegtus rizikos valdymo ir vidaus kontrolės procesus bei rizikos, darančios reikšmingą

įtaką bankų finansinei būklei ir veiklos rezultatams, įvertinimą.

Be to, peržiūrėtas informacijos srautas ir pakeistas kai kurių duomenų pateikimo periodiš-

kumas, tačiau paliktas reikalavimas visą finansinę atskaitomybę pateikti kartą per metus.

Atsižvelgiant į kai kurių Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų pakeitimus,

patikslintos Finansinių ataskaitų konsolidavimo ir finansinės grupės jungtinės (konsoli-

duotos) priežiūros taisyklėse nustatytos sąlygos, kurioms esant finansinės ataskaitos gali

būti nekonsoliduojamos ir jungtinė (konsoliduota) priežiūra nevykdoma. Siekiant užtikrinti

įmonių valdymo ir priežiūros organų (stebėtojų tarybos) narių kolektyvinę atsakomybę už

finansinių ataskaitų sudarymą ir skelbimą bei suderinti kredito įstaigų veiklą reglamen-

tuojančių teisės aktų nuostatas, papildyti ir patvirtinti Kredito įstaigų finansinės apskaitos

tvarkymo ir atskaitomybės rengimo politikos pagrindiniai principai.

Dabartinė pasaulinė finansų krizė įvardijama kaip retai pasitaikanti situacija, kai finansinio

turto vertei labai daug įtakos turi ir panika rinkose. Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija

priėmė reglamentą, kuriuo patvirtino Tarptautinių apskaitos standartų valdybos padarytus

39 Tarptautinio apskaitos standarto ir 7 Tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto

pakeitimus dėl finansinio turto pergrupavimo ir informacijos apie tokį pergrupavimą

atskleidimo. Atitinkamai Lietuvos banko valdyba leido kredito įstaigoms pakeisti apskai-

tos politiką. Leidus šį turtą pergrupuoti, siekiama išvengti nepagrįstų pelno (nuostolio)

svyravimų, o realus vertės sumažėjimas finansiniais metais buvo nustatomas atliekant

nuvertėjimo testą.

Lietuvos Respublikos Seimui priėmus kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymą, Lietuvos

banko valdyba priėmė teisės aktus, reglamentuojančius kredito unijų didžiausios paskolos

vienam skolininkui ir didelių paskolų naujų normatyvų skaičiavimo reikalavimus, kredito

unijų steigimo, licencijavimo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus.

2008


52

kredIto įstaIgų VeIklos aPžValga

Bankų VEiklos apžValGa

Mūsų valstybėje veikia Lietuvos banko licenciją turintys devyni komerciniai bankai ir aš-

tuoni užsienio bankų filialai. Iki 2009 metų sausio 1 dienos Lietuvos bankas buvo gavęs

213 pranešimų iš ES valstybių narių priežiūros tarnybų dėl jų licencijuotų bankų ketinimų

teikti paslaugas Lietuvoje neįsteigus filialų.

Bankų VEiklos paGRinDiniai RoDikliai

2008 metais bankų sistemos plėtros tempas, palyginti su 2007 metais, buvo kur kas

mažesnis visose pagrindinėse veiklos srityse.

33 pav. Bankų sistemos turto, paskolų ir indėlių kaita(laikotarpiopabaigoje)

Bankų turtas per metus padidėjo 8,8 mlrd. litų, arba 10,9 procento, ir 2009 metų sausio

1 dieną sudarė 89,8 mlrd. litų. Klientams suteiktos paskolos (71,5 mlrd. Lt), palyginti su

2007 metais, išaugo 11,3 mlrd. litų, arba 18,9 procento. Bankuose laikomų indėlių suma

per metus sumažėjo 1,9 mlrd. litų, arba 4,7 procento, ir 2009 metų sausio 1 dieną suda-

rė 38,2 mlrd. litų. Indėlių sumažėjimą lėmė per metus 19,4 procento sumenkę privačių

įmonių indėliai ir per pusę – valstybės ir savivaldybės įmonių indėliai.

Nepaisant sumažėjusio paskolų augimo tempo ir bankų turtui didėjant dar lėtesniu tem-

pu, paskolų dalis turto struktūroje 2008 metais ir toliau augo. Ji (su paskolomis finansų

institucijoms) per metus padidėjo 5,4 procentinio punkto ir sudarė 79,6 procento. Pa-

skolų dalis bankų turto struktūroje augo mažėjant likvidiems turto straipsniams, iš kurių

daugiausiai sumažėjo vertybinių popierių dalis. Bankų investicijų į vertybinius popierius

mažėjimas, prasidėjęs 2007 metų pabaigoje, nuosekliai tęsėsi visus 2008 metus. Per

metus bankų turimų skolos ir nuosavybės vertybinių popierių apimtis sumažėjo 1,5 mlrd.

litų, o jų dalis bankų turte sumažėjo 2,7 procentinio punkto.

Lietuvoje veikiantys bankai investuodami ar skolindami daugiau orientuojasi į vietinę rinką,

todėl užsienyje investuota turto dalis jau kurį laiką mažėja. Lietuvoje investuotas bankų

turtas per metus padidėjo 10,1 mlrd., o užsienyje – sumažėjo 1,3 mlrd. litų. Užsienyje

investuoto bankų turto dalis per metus sumažėjo nuo 14,8 iki 11,9 procento.

53


Nepaisant to, kad bankai savo veiklą koncentruoja Lietuvoje, jų turto didžiąją dalį su-

daro turtas užsienio valiuta. Jo dalis ir toliau didėjo – per metus ji ūgtelėjo nuo 57,3 iki

64,5 procento.

34 pav. Bankų turto struktūra(laikotarpiopabaigoje)

2008 metais ėmus mažėti indėliams, o paskoloms vis dar augant, bankai savo veiklą

finansavo skolindamiesi iš bankų ir kitų kredito institucijų. Tai turėjo įtakos įsipareigojimų

struktūrai: toliau didėjo įsiskolinimo bankams ir kitoms kredito įstaigoms dalis (9,2 proc. p.)

ir mažėjo indėlių dalys pagal visus segmentus, o iš jų daugiausia – privačių įmonių indėlių

dalis (4,7 proc. p.).

Per metus įsiskolinimas bankams ir kitoms kredito institucijoms išaugo 10,6 mlrd. litų,

arba 37,5 procento. Didžiausią dalį sudarė patronuojančiųjų bankų ar kitų tai pačiai

kontroliuojančiojo banko grupei priklausančių bankų lėšos, jos per metus padidėjo

10,8 mlrd. litų ir 2009 metų sausio 1 dieną sudarė: 37 mlrd. litų ir 46,3 procento visų

įsipareigojimų.

Lietuvos bankų skolinimasis iš patronuojančiųjų ir kitų tai pačiai grupei priklausančių

užsienio bankų lėmė, kad per metus bankų įsipareigojimų nerezidentų dalis padidėjo

nuo 45,3 iki 52,2 procento. Bankuose laikomos nerezidentų įmonių ar gyventojų lėšos

paskutiniu metu mažėjo visų įsipareigojimų struktūroje: tiek bendra apimtis, tiek jų dalis.

Per metus Lietuvoje laikomi nerezidentų indėliai sumažėjo 1,4 mlrd. litų, arba 41 procen-

tu. Tačiau dėl nedidelės jų dalies (5,4 % visų klientų indėlių) toks pasikeitimas neturėjo

reikšmingos įtakos bankų likvidumui. Didžiąją dalį (73,1 %) minėtų nerezidentų indėlių

sudarė privačių įmonių indėliai, o užsienio valstybių gyventojų ir finansų įstaigų dalys

atitinkamai sudarė 20,7 ir 5,6 procento.

2008 metais septyni šalies bankai ir du užsienio bankų filialai dirbo pelningai, o du ban-

kai ir penki užsienio bankų filialai patyrė nuostolių (vienas užsienio banko filialas veiklos

nevykdė). Šalies bankų bendras pelnas buvo 867 mln. litų (2007 m. – 1 156 mln. Lt):

bankų sistemos uždirbtas pelnas sumažėjo pirmą kartą po šešerių metų. Geresnį veiklos

2008


54

rezultatą, palyginti su 2007 metais, pasiekė tik du bankai ir du užsienio bankų filialai.

Bankų pelno didžioji dalis buvo uždirbta per 2008 metų pirmus tris ketvirčius, o ketvirtąjį

ketvirtį pelno beveik negauta.

35 pav. Bankų įsipareigojimų struktūra(laikotarpiopabaigoje)

36 pav. Bankų grynasis pelnas(laikotarpiopabaigoje)

Per 2008 metus bankų pelningumui didžiausią įtaką dariusių grynųjų palūkanų pajamų

gauta 316,0 mln. litų, arba 19,4 procento daugiau negu 2007 metais, kada grynosios

palūkanų pajamos padidėjo 54,8 procento, palyginti su 2006 metais. Grynųjų palūkanų

pajamų augimo tempų lėtėjimą lėmė sparčiau už palūkanų pajamas (43,5 %) augusios

palūkanų išlaidos (64,5 %), itin lėtėjęs paskolų portfelio augimas ir sparčiai didėjusi

nuvertėjusių paskolų apimtis.

Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos buvo 44,2 mln. litų, arba 6,8 procento dides-

nės, palyginti su 2007 metais. Didelės įtakos bankų veiklos grynajam rezultatui turėjo

vienkartinio pobūdžio pajamos, gautos iš patronuojamųjų įmonių dividendų forma arba

55


pardavus tas įmones. Iš viso tokios pajamos 2008 metais sudarė 135 mln. litų: jos buvo

daugiau kaip du kartus didesnės, palyginti su 2007 metais.

Bankų veiklos blogesnį rezultatą 2008 metais daugiausiai lėmė gerokai padidėjusios

paskolų vertės sumažėjimo ir atidėjinių išlaidos. Bankų nuostoliai dėl vertės sumažėjimo

ir atidėjinių, palyginti su 2007 metais, buvo daugiau kaip penkis kartus didesni ir sudarė

456,4 mln. litų.

Bankų operacinės išlaidos per metus padidėjo 133,7 mln. litų, arba 12,4 procento. Jų

didžiąją dalį sudarė išlaidos personalui išlaikyti: jos per metus išaugo 11,6 procento.

Bankų uždirbtos pajamos sumenko ir dėl to, kad, palyginti su 2007 metais, per 100 mln.

litų sumažėjo gautos lėšos iš kitų finansinių priemonių. Labiausiai tai lėmė per metus

smarkiai kritusios pajamos iš prekybinių finansinių priemonių, kurios yra įvertinamos at-

sižvelgiant į rinkos kainas. Kadangi 2008 metais situacija pasaulio kapitalo ir pinigų rinkų

kai kuriuose segmentuose buvo itin nepalanki, dalis bankų turėtų prekybinės nuosavybės

ir skolos vertybinių priemonių bei su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių buvo

nuostolingos. Iš viso bankai iš prekybinių finansinių priemonių uždirbo 129 mln. litų

mažiau, palyginti su 2007 metais. Didžiausią įtaką tokiam pablogėjimui turėjo sumažė-

jusios pajamos iš nuosavybės vertybinių popierių ir iš finansinių palūkanų priemonių bei

susijusių išvestinių finansinių priemonių.

Mažėjant bankų uždirbamam pelnui, per metus labai sumažėjo bankų pelningumo ir

veiklos efektyvumo rodikliai. Tiek nuosavybės grąžos, tiek turto grąžos rodikliai, paly-

ginti su 2007 metais, pablogėjo visuose bankuose. Bankų sistemos nuosavybės grąžos

rodiklis sumažėjo 11,8 procentinio punkto iki 14,1 procento, turto grąžos rodiklis – 0,66

procentinio punkto iki 1,05 procento.

Bankų sistemos efektyvumą parodantis rodiklis – operacinių išlaidų bei amortizacijos

ir pagrindinės veiklos pelno santykis – per metus padidėjo (pablogėjo) 3,2 procentinio

punkto ir, 2009 metų sausio 1 dienos duomenimis, sudarė 48,9 procento, t. y. tokia

bankų iš pagrindinės veiklos uždirbto pelno dalis buvo panaudota bankų operacinėms

ir amortizacijos išlaidoms.

Bankų kapitalo DiDinimas

Per 2008 metus bankų sistemos kapitalas (kapitalo bazė), kuriuo naudojantis apskai-

čiuojamas nustatytas kapitalo pakankamumo normatyvas, išaugo 994 mln. ir 2009

metų sausio 1 dieną sudarė 7 190 mln. litų. Bankų sistemos įstatinis kapitalas per metus

padidėjo 431 mln. iki 3,5 mlrd. litų. Įstatinio kapitalo padidinimą įregistravo penki iš

devynių veikiančių bankų. Be to, bankų kapitalo bazę 2008 metais padidino ir bankų

gautos subordinuotosios paskolos.

Keli bankai, kaip pasakyta anksčiau, pasinaudojo Europos Komisijos 2008 metų spalio 15

dienos reglamentu, kuriuo patvirtinti 39 Tarptautinio apskaitos standarto ir 7 Tarptautinio

finansinės atskaitomybės standarto pakeitimai dėl prekybinio ir parduoti turimo finansinio

turto pergrupavimo į paskolų ir gautinų sumų arba turto, laikomo iki išpirkimo termino

pabaigos, grupę. Pergrupavus turtą, parduoti turimo bankų turto perkainavimo rezervas

padidėjo 209 mln. litų, o tai turėjo įtakos bankų sistemos kapitalui.

Nerezidentų valdoma bankų kapitalo dalis sudarė 85,2 procento. Lietuvos bankų sistemoje

dominavo investuotojų iš Skandinavijos kapitalas.

2008


56

Bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2009 metų sausio 1 dieną sudarė beveik

13 procentų (Lietuvos banko reikalaujamas kapitalo pakankamumo rodiklis – 8 %) ir

buvo 2 procentiniais punktais didesnis negu prieš metus. Visi komerciniai bankai vykdė

nustatytą kapitalo pakankamumo normatyvą.

Bankų kapitalo didžiąją dalį sudarė santykinai stabilesnis pirmojo lygio kapitalas – 81,9 pro-

cento bankų kapitalo bazės. Kredito rizikai sušvelninti priskirtas kapitalas sudarė 4,39 mlrd.,

o rinkos rizikai ir operacinei rizikai sušvelninti – atitinkamai 167,2 mln. ir 268,6 mln. litų.

Bankų pasiskiRstymas paGal užimamą Rinkos Dalį

Didiesiems bankams atsisakant ypač aktyvios plėtros planų ir aktyvėjant užsienio bankų

filialų veiklai, 2008 metais mažėjo bankų koncentracija. Per metus trijų didžiausių bankų

valdoma turto rinkos dalis sumažėjo nuo 67,6 iki 65,5 procento. Per metus, palyginti su

2007 metais, kitų bankų valdoma turto dalis sumažėjo nuo 24,2 iki 16,6 procento, o

užsienio bankų filialų dalis padidėjo nuo 8,2 iki 17,9 procento. Pastarųjų dalies padidėjimą

lėmė aktyvi jų veikla ir tai, kad vienas iš bankų pertvarkytas į filialą.

Paskolų rinkoje trijų didžiausių bankų užimama rinkos dalis taip pat sumažėjo – nuo 70,3

iki 66,5 procento. Gyventojų indėlių ir visų indėlių rinkose koncentracija sumažėjo 3,8

procentinio punkto iki 66,1 procento.

37 pav. Bankų pasiskirstymas rinkoje pagal valdomą turtą(laikotarpiopabaigoje)

Bankų VEiklos Rizikos apžValGa

kREDito Rizika

2008 metais bankų sistemos paskolų portfelio prieaugis buvo mažesnis nei 2007 metais.

Paskolų portfelis per metus padidėjo 11,3 mlrd. litų (18,9 %) – 7,0 mlrd. mažiau nei

2007 metais.

2009 metų sausio 1 dieną bankų paskolų portfelis, įskaitant paskolas finansų institucijoms,

sudarė 64,1 procento 2008 metų šalies BVP, o kitose Baltijos valstybėse šis santykis buvo

beveik du kartus didesnis. Švedijoje bankų paskolų portfelis sudarė apie 96,0 procento

šalies BVP.

Verslui ir namų ūkiams naujai suteiktos paskolos sudarė atitinkamai 5,3 mlrd. ir 4,9 mlrd.

litų. Kitaip nei anksčiau, padidėjo paskolų dalis valdžios institucijoms (0,6 mlrd. Lt). 2008

metų sausio 1 dienos duomenimis, paskolos privačioms įmonėms sudarė 52,3 procento

bankų klientams suteiktų paskolų portfelio, paskolos fiziniams asmenims – 40,0 procento

(iš jų paskolos būstui įsigyti – 29,1 % bankų paskolų portfelio).

5�


Padidėjus palūkanoms litais, tęsėsi 2007 metų antrąjį pusmetį išryškėjusi skolinimo užsienio

valiuta didėjimo tendencija. Užsienio valiuta – beveik vien tik eurais – suteiktų paskolų

suma per 2008 metus padidėjo 12,7 mlrd. litų, o paskolų litais suma sumažėjo 1,4 mlrd.

litų. 2009 metų sausio 1 dieną paskolų nacionaline valiuta suma sudarė 35,4 procento

paskolų portfelio, t. y. 9,0 procentinio punkto mažiau nei prieš metus.

Bankų paskolų portfelio kokybės pokyčius apibūdinantys keturi pagrindiniai rodikliai per

2008 metus pablogėjo. Paskolų, kurių periodiniai mokėjimai uždelsti 60 ir daugiau dienų,

ir visų paskolų portfelio santykis per metus padidėjo nuo 1,03 iki 1,25 procento, o paskolų

vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) ir paskolų portfelio santykis per metus padidėjo

(pablogėjo) nuo 0,74 iki 1,18 procento. Nuvertėjusių paskolų ir paskolų portfelio santykis

per metus padidėjo nuo 1,52 iki 3,29 procento, neveiksnių (nuvertėjusios ir daugiau kaip

60 dienų uždelstos paskolos) paskolų rodiklis išaugo nuo 2,55 iki 4,54 procento.

Santykinai blogesni buvo ir vartojimo paskolų portfelio rodikliai. Atidėjiniai šioms pasko-

loms per metus padidėjo 66,2 procento ir 2009 metų sausio 1 dieną sudarė 2,43 procento

šių paskolų portfelio. Paskolų būstui įsigyti portfelio kokybė išliko gera. Šioms paskoloms

sudaromi specialieji atidėjiniai nežymiai padidėjo ir, 2009 metų sausio 1 dienos duome-

nimis, sudarė 0,39 procento viso paskolų būstui įsigyti portfelio.

likViDumo Rizika

Nepaisant pasaulinėse finansų rinkose toliau vykusių sukrėtimų ir dėl to šalies finansų

rinkoje išaugusių skolinimosi išlaidų, 2009 metų sausio 1 dienos duomenimis, bankų siste-

mos normatyvinis likvidumo rodiklis buvo 39,1 procento – beveik 9 procentiniais punktais

didesnis už Lietuvos banko nustatytą minimumą. Likvidus turtas sumažėjo daugiausia dėl

to, kad sumenko skolos vertybiniai popieriai (sumažėjo 930 mln. Lt). Labiausiai iš eina-

mųjų įsipareigojimų sumažėjo indėliai iki pareikalavimo (sumažėjo beveik 3,8 mlrd. Lt).

Likvidus turtas sudarė 18,6 procento viso bankų turto. Visi bankai vykdė Lietuvos banko

nustatytą likvidumo normatyvą. 2009 metų sausio 1 dienos duomenimis, 85,5 procento

bankų sistemos turto valdė patronuojančiųjų institucijų valdomi bankai.

Bankų turto struktūroje didesnę dalį (61,1 %) sudarė ilgalaikis (daugiau kaip 1 m.) tur-

tas, daugiausia finansuojamas trumpalaikiais įsipareigojimais (jie sudarė 38,6 % bankų

išteklių). Per metus ilgalaikiai įsipareigojimai padidėjo (16,7 %) šiek tiek sparčiau negu

analogiškos trukmės turtas (13,5 %), tačiau, esant neapibrėžtumui rinkose, ilgalaikio

bankų likvidumo rizikos valdymas tebėra aktualus.

Kai kurių bankų likvidumo riziką didina ir nemaža indėlių koncentracija. Bankuose laikytas

klientų (neįskaitant patronuojančiosios institucijos) didžiausias indėlis vidutiniškai sudarė

7,5 procento likvidaus turto, tačiau atskiruose bankuose šis rodiklis buvo didesnis.

Likvidumo būklę testuojant nepalankiausiomis sąlygomis ir darant prielaidą, kad,

2009 metų sausio 1 dienos duomenimis, bankų klientai (įskaitant gyventojus) atsiimtų

10 procentų indėlių, atitinkama suma sumažėjus likvidžiam turtui ir einamiesiems įsipa-

reigojimams, bankų sistemos likvidumo rodiklis sumažėtų iki 32,74 procento ir dar būtų

didesnis už Lietuvos banko nustatytą minimalų dydį.

Rinkos Rizika

Kapitalo pakankamumo ataskaitos duomenimis, 2009 metų sausio 1 dieną kapitalo po-

reikis rinkos rizikai padengti buvo 167,2 mln. litų. Bankų sistemos kapitalo dalis, tenkanti

2008


58

šiai rizikai padengti, sudarė 2,3 procento. Kapitalo poreikis padengti rinkos rizikai per

metus sumažėjo iki 3,5 procento.

Analizuojant rinkos rizikos atskirus elementus, matyti, kad 2008 metais itin padidėjo

(16,5 proc. p.) kapitalo poreikis užsienio valiutos rizikai padengti – iki 29,9 procento, o

nuosavybės vertybinių popierių rizikai sumažinti skirto kapitalo dalis sumažėjo net 17,6

procentinio punkto – iki 3,2 procento. Vertinant bankų sistemos mastu, aktualiausia ir

toliau yra palūkanų normos rizika. Jai padengti skirta prekybos portfelio kapitalo poreikio

didžioji dalis (55,5 %).

38 pav. Rinkos rizikai padengti reikalingo kapitalo struktūra(laikotarpiopabaigoje)

2009 metų sausio 1 dieną kapitalo poreikis skolos finansinių priemonių rizikai padengti

padidėjo 12,5 mln. ir sudarė 104,6 mln. litų. Įvertinti bankų prisiimamą palūkanų normos

riziką ir apskaičiuoti jos įtaką banko veiklos rezultatams padeda palūkanų normos spragos

analizė. 2009 metų sausio 1 dieną atlikta ši analizė rodo, kad, palūkanų normoms visomis

valiutomis (litais ir užsienio) sumažėjus 1 procentiniu punktu, bankų sistemos metinės

grynosios palūkanų pajamos sumažėtų 131,3 mln. litų, o tai sudarytų 7,5 procento per

2008 metus uždirbtų grynųjų palūkanų pajamų. Kaip ir anksčiau, bankų sistemai didžiausią

įtaką darytų palūkanų normų eurais ir litais pasikeitimas, o palūkanų normų JAV doleriais

ir kitomis valiutomis pasikeitimas bankų pelningumui įtakos beveik neturėtų.

2009 metų sausio 1 dieną bankų sistemos bendroji atvira užsienio valiutų pozicija sudarė

0,38 procento bankų sistemos kapitalo15, o pozicija buvo trumpa.

Kapitalo poreikis šalies bankų nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikai padengti buvo

6 mln. litų, arba 3,2 procento viso prekybos knygos rizikai padengti reikalingo kapitalo.

Kapitalo poreikio nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikai padengti mažėjimą nulėmė

tai, kad labai sumenko nuosavybės vertybinių popierių (neįskaitant patronuojamųjų įmo-

nių) portfelis. 2009 metų sausio 1 dieną bankai, neskaitant investicijų į patronuojamąsias

bendroves, turėjo 47,3 mln. litų vertės nuosavybės vertybinių popierių, iš jų 37,7 mln.

litų buvo priskirti prekybos knygai.

�� Vadovaujantis Lietuvos banko nustatytais reikalavimais, bendroji atvira pozicija turi būti ne didesnė kaip 25 procentai banko kapitalo.

5�


opERacinė Rizika

Nuo 2008 metų perėjus prie Bazelis II kapitalo pakankamumo sistemos, bankai pirmą

kartą pradėjo vertinti operacinę riziką kaip savarankišką rizikos rūšį ir skaičiuoti kapitalo

poreikį padengti galimus nuostolius, kylančius dėl žmonių, sistemų, netinkamų ar nepa-

vykusių vidaus procesų arba dėl išorės įvykių įtakos, įskaitant teisinę riziką.

Kapitalo pakankamumo ataskaitos duomenimis, 2009 metų sausio 1 dieną operacinei

rizikai padengti buvo skirta 5,6 procento bankų sistemos kapitalo poreikio. Bankai apskai-

čiavo kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti pagal vieną iš trijų galimų metodų, kurį

privalėjo pasirinkti iš anksto. Dauguma (šeši bankai) taikė bazinio indikatoriaus metodą,

kiti du bankai – standartizuotą metodą. Taikant abu šiuos metodus, kapitalo poreikis

operacinei rizikai padengti tiesiogiai priklauso nuo banko uždirbtų grynųjų palūkanų

pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų dydžio (atitinkamai nuo šių pajamų bendros

sumos arba nuo gautų pajamų iš atskirų verslo linijų). Standartizuotą metodą taikiusių

bankų didžiausia kapitalo poreikio operacinei rizikai padengti dalis 2008 metais skirta

komercinės bankininkystės ir mažmeninės bankininkystės verslo linijų operacinei rizikai

sušvelninti. Vienas iš bankų, po priežiūrinio įvertinimo gavęs Lietuvos banko pritarimą,

kapitalo poreikį pradėjo skaičiuoti pagal pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą.

Jį taikant, kapitalo poreikis nustatomas remiantis operacinės rizikos nuostolių įvykių

įverčiais naudojant statistinio modeliavimo priemones reikalaujamam pasitikėjimo lygiui

užtikrinti.

Siekdamas, kad operacinė rizika būtų tinkamai valdoma, Lietuvos bankas reikalauja,

jog bankai, įskaitant ir tuos, kurie taiko paprastesnius skaičiavimo kiekybinius metodus

kapitalo poreikio operacinei rizikai padengti, nuolat tobulintų operacinės rizikos valdymo

sistemą: kauptų vidaus duomenis apie banko patirtus operacinės rizikos realius nuostolius;

peržiūrėtų informacines sistemas, siekdami jas geriau pritaikyti specifiniams informacijos

valdymo, kaupimo ir analizės poreikiams; turėtų parengę testavimo nepalankiausiomis

sąlygomis ir veiklos tęstinumo planus; skirtų tinkamą dėmesį valdydami banko veiklą

papildančių paslaugų pirkimo riziką ir pan.

liEtuVos cEntRinės kREDito unijos VEiklos apžValGa

Per metus LCKU turtas sumažėjo 3,2 procento ir 2009 metų sausio 1 dieną sudarė

137,1 mln. litų. Joje laikomi indėliai sumažėjo 10,9 procento – iki 111 mln. litų. Didžiąją

dalį LCKU narių sudaro ūkininkų kredito unijos, kurių piniginių srautų judėjimas priklau-

so nuo žemės ūkio darbų sezoniškumo ir nuo to, ar laiku sumokama už žemės ūkio

produkciją. Tai turi didelės įtakos kredito unijų lėšų, laikomų LCKU, ir kartu LCKU turto

apimties per visus metus bei jos turto struktūros kaitai. Indėlių, laikomų LCKU, apimties

mažėjimą lėmė pačių kredito unijų išaugęs poreikis kredituoti. Dėl to jos ėmė daugiau

skolintis iš LCKU. Mažėjant indėliams ir augant paskolų portfeliui, keitėsi LCKU turto

struktūra. Didžiausią dalį (59,6 %) sudarė narėms suteiktos paskolos, 30 procentų – Lie-

tuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai. Ilgą laiką turto didžiausia dalis buvo

lėšos bankuose (laikytos viename iš Lietuvos bankų), o 2009 metų sausio 1 dieną jos

tesudarė 5 procentus LCKU turto.

LCKU paskolų portfelis didėjo sparčiau negu ankstesniais metais: per metus ūgtelėjo 65,7

procento iki 81,7 mln. litų. Jo kokybė ir toliau yra gera. LCKU pateiktais duomenimis, turto

nuvertėjimo (specialiųjų atidėjinių) 2009 metų sausio 1 dieną nebuvo. Augant paskolų

2008


60

daliai turto struktūroje, LCKU buvę aukšti likvidumo ir kapitalo pakankamumo rodikliai

sumažėjo, tačiau ir toliau tebėra pakankamai geri.

Per ataskaitinį laikotarpį LCKU padėjo spręsti vienuolikos kredito unijų likvidumo prob-

lemas, teikė paskolų iš likvidumo palaikymo rezervo. 2009 metų sausio 1 dieną LCKU

likvidumo palaikymo rezervas ir stabilizacijos fondas sudarė atitinkamai 5,7 ir 3,8 mln.

litų, paskolomis likvidumui palaikyti naudojosi dešimt kredito unijų.

LCKU uždirbo 602 tūkst. litų pelno, tai 15,7 procento mažiau nei praėjusiais metais:

neigiamos įtakos turėjo 1 mln. litų išaugusios palūkanų išlaidos. Gautų pajamų didžiausią

dalį sudarė palūkanų pajamos (82,9 % visų pajamų), išlaidų didžiausią dalį – operacinės

išlaidos (46,8 % visų išlaidų). Operacinių išlaidų tokią didelę dalį lėmė padidėjusios išlaidos

kredito unijų judėjimui reklamuoti, mokėjimo kortelėms diegti, atlyginimui, socialiniam

draudimui ir kitos su darbo užmokesčiu susijusios išlaidos.

2008 metais LCKU vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius nor-

matyvus.

kREDito unijų VEiklos apžValGa

2009 metų sausio 1 dieną Lietuvoje veikė 67 kredito unijos. Jų turtas sudarė apie 0,89

procento šalies bankų sistemos turto.

39 pav. kredito unijų veiklos rodikliai(laikotarpiopabaigoje)

Kredito unijos turėjo 95,7 tūkst. narių, per metus narių – fizinių ir juridinių asmenų – skai-

čius padidėjo 12 tūkst. Kredito unijų judėjime aktyviausiai dalyvauja žemdirbiai: daugelyje

iš jų žemės ūkio veikla yra viena iš narystės sąlygų.

Gausėjant kredito unijų narių skaičiui ir nariams, norintiems gauti didesnes paskolas

įmokant papildomas pajines įmokas, pajinis kredito unijų kapitalas per metus padidėjo

36,1 procento ir 2009 metų sausio 1 dieną sudarė 92,4 mln. litų. Didėjo kredito unijų

nariams suteiktų paskolų portfelis (jis ūgtelėjo 30 % ir sudarė 591,9 mln. Lt), padaugėjo

ir jose laikomų indėlių (jų suma padidėjo 15 % ir buvo 596,1 mln. Lt).

61


Kredito unijų sistemos turto struktūra per ataskaitinius metus pasikeitė nedaug: kaip ir

anksčiau, jų pagrindinė veikla buvo teikti savitarpio paskolas. 2009 metų sausio 1 dieną

paskolos sudarė 73,7 procento unijų turto. Prasidėjus ekonomikos nuosmukiui, ėmė

blogėti paskolų kokybė. Per 2008 metus specialieji atidėjiniai paskoloms padidėjo 3,1

karto – iki 5 157,8 tūkst. litų. Nors paskolų portfelis padidėjo, tačiau spartesniais tempais

augę specialieji atidėjiniai paskoloms nulėmė paskolų portfelio kokybės rodiklių pablo-

gėjimą – tiek specialiųjų atidėjinių paskoloms ir paskolų santykis, tiek neveiksnių (III, IV

ir V grupės) paskolų dalis iš visų paskolų padidėjo ir 2009 metų sausio 1 dieną sudarė

atitinkamai 0,9 ir 2,9 procento.

Iš kredito unijų įsipareigojimų didžiausią dalį (85,8 %) sudarė priimti indėliai, iš kurių 99

procentai priklausė nariams ir asocijuotiems nariams. Kredito unijų narių fizinių asmenų

indėliai sudarė beveik 98 procentus visų indėlių.

Kredito unijų įsiskolinimas LCKU per metus padidėjo 65,7 procento, tačiau jis tesudarė

11,8 procento visų įsipareigojimų. 2009 metų sausio 1 dienos duomenimis, 54 kredito

unijos buvo skolingos LCKU 81,6 mln. litų, iš jų 5,7 mln. sudarė dešimties kredito unijų

paimtos paskolos likvidumui palaikyti.

2008 metais kredito unijos uždirbo 663,5 mln. litų pelno: 47 unijos dirbo pelningai, o 20

patyrė nuostolių. Dėl padidėjusių išlaidų specialiesiems atidėjiniams ataskaitinio laikotarpio

pelnas buvo 3,8 karto mažesnis nei 2007 metais. Kredito unijos gavo 50,4 procento dau-

giau pajamų ir patyrė 59,8 procento daugiau išlaidų nei 2007 metais. Pagrindinis pajamų

šaltinis buvo palūkanų pajamos, jos sudarė per 89 procentus visų pajamų. Didžiausią

išlaidų dalį sudarė palūkanų ir operacinės išlaidos: atitinkamai 48 ir 34,8 procento visų

išlaidų. Nors operacinės išlaidos ir toliau sudarė išlaidų didelę dalį, tačiau jos augo lėčiau

nei pajamos. Todėl kredito unijų veiklos efektyvumas per metus padidėjo – operacinių

išlaidų bei amortizacijos ir pajamų santykis per metus sumažėjo 4,9 procentinio punkto

ir 2009 metų sausio 1 dieną sudarė 36,2 procento.

Kredito unijoms taikomas didesnis kapitalo pakankamumo reikalavimas negu ban-

kams – šis rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 13 procentų. 2009 metų sausio 1 dieną

pateiktų ataskaitų duomenimis, kredito unijų sistemos kapitalo pakankamumas buvo 3,8

procentinio punkto didesnis už minimalų reikalaujamą.

Kredito unijoms nustatyti du likvidumo rodikliai. Pirmas iš jų – kredito unijų likvidaus

turto ir einamųjų įsipareigojimų santykis – 2008 metų pabaigoje sudarė 48,7 procento

(minimalus reikalaujamas dydis – 30 %). Antras likvidumo rodiklis – perskaičiuoto lik-

vidaus turto bei kredito unijų kapitalo sumos ir perskaičiuotų einamųjų įsipareigojimų

santykis – 2009 metų sausio 1 dieną kredito unijų sistemos mastu sudarė 1,15, t. y. buvo

didesnis už minimalų reikalaujamą dydį, kuris turi būti ne mažesnis kaip 1.

Kredito unijos, atlikusios operacijas užsienio valiutomis, vykdė Lietuvos banko nustatytą

didžiausios atvirosios pozicijos užsienio valiuta normatyvą.

2008


62

IX. MOKĖJIMO IR VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMOS

Viena iš Lietuvos banko funkcijų – skatinti patvarų, veiksmingą mokėjimo ir vertybinių

popierių atsiskaitymo sistemų veikimą. Vykdydamas šią funkciją, Lietuvos bankas teikia

atsiskaitymų paslaugas, vykdo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų

priežiūrą bei koordinuoja rinkos subjektų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose.

mokėjImo sIstemos atsIskaItytI lItaIs

Lietuvos bankas valdo realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistemą LITAS-RLS ir nustatyto

laiko mažmeninių mokėjimų sistemą LITAS-MMS ir vykdo šių sistemų operatoriaus funk-

ciją. Jis užtikrina, kad sistemos veiktų patikimai, konsultuoja jų dalyvius, tvarko valdymo

informaciją, užtikrina sistemų veiklos tęstinumą ir atlieka kitus administravimo darbus.

2008 metų pabaigoje sistemose LITAS-RLS ir LITAS-MMS buvo po 26 dalyvius: Lietuvos

bankas, devyni komerciniai bankai, keturi užsienio bankų filialai, akcinė bendrovė „Lie-

tuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ (LCVPD), LCKU ir dešimt finansų

maklerio įmonių.

Sistemoje LITAS-RLS ir toliau sparčiai didėjo atliekamų operacijų srautas. Per 2008 metus

ji apdorojo 335 tūkst. mokėjimo nurodymų, jų vertė – 322,2 mlrd. litų. Per dieną viduti-

niškai atlikta 1,3 tūkst. mokėjimo operacijų, jų vertė – 1 294,1 mln. litų, vieno mokėjimo

vidutinis dydis – 962 tūkst. litų. Palyginti su 2007 metais, dienos mokėjimo nurodymų

vidutinis skaičius padidėjo 15,8 procento, dienos mokėjimų vidutinė vertė – 28,3 procen-

to. Daugiausia mokėjimų (4 tūkst.) per šią sistemą atlikta gruodžio 31 dieną, didžiausia

mokėjimų suma (3,3 mlrd. Lt) pervesta birželio 25 dieną.

Sistemoje LITAS-MMS atliktų operacijų srautas didėjo mažiau. Ji per metus apdorojo

26,9 mln. mokėjimo nurodymų, jų vertė – 237,8 mlrd. litų. Per dieną vidutiniškai atlikta

108,2 tūkst. mokėjimo operacijų, jų vertė – 954,8 mln. litų, vieno mokėjimo vidutinis

dydis – 8,8 tūkst. litų. Palyginti su 2007 metais, dienos mokėjimo nurodymų vidutinis

skaičius padidėjo 6,7 procento, dienos mokėjimų vidutinė vertė – 1,5 procento. Dau-

giausia mokėjimų (218 tūkst.) atlikta ir didžiausia mokėjimų suma (2 mlrd. Lt) pervesta

gruodžio 31 dieną.

IX. Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos

63

11 lentelė. Mokėjimo sistemų LITAS, LITAS-RLS ir LITAS-MMS operacijos

Metai Operacijųskaičius,tūkst. Operacijųvertė,mln.Lt

išviso vidutiniškaiperdieną

koncentracijoslygis*,%

išviso vidutiniškaiperdieną

koncentracijoslygis,%

2007** 1 459 (LITAS) 76,8 73,7 23007 1210,9 61,3 266 (LITAS-RLS) 1,2 68,7 231063 1009,0 49,2 23 229 (LITAS-MMS) 101,4 72,2 215432 940,8 61,12008 335 (LITAS-RLS) 1,3 66,8 322231 1294,1 52,6 26 946 (LITAS-MMS) 108,2 72,8 237755 954,8 66,0

Šaltinis: Lietuvos bankas.* Koncentracijos lygis – trijų bankų, atlikusių daugiausia mokėjimų, operacijų dalis, palyginti su visomis mokėjimo operacijomis.** Sistema LITAS veikė iki 2007 m. sausio 28 d.

Sistemų LITAS-RLS ir LITAS-MMS operacijų struktūra skiriasi. Paprastai realiu laiku, t. y. per

sistemą LITAS-RLS, vykdomi didesnės vertės mokėjimai. Vidutinės (5 001–1 000 000 Lt)

ir didelės vertės (per 1 mln. Lt) mokėjimų dalis šioje sistemoje 2008 metais sudarė 39,1

procento visų sistemos LITAS-RLS mokėjimų. Sistemoje LITAS-MMS tokie mokėjimai sudarė

tik 12,3 procento visų sistemos mokėjimų. Palyginti su 2007 metais, sistemų operacijų

struktūra beveik nepasikeitė, išskyrus tai, kad sistemoje LITAS-RLS truputį padidėjo ma-

žesnės vertės mokėjimų dalis.

12 lentelė. Mokėjimo sistemų LITAS-RLS ir LITAS-MMS operacijų struktūra(palygintasuvisomisoperacijomisirvisųoperacijųverte;procentais)

Sistema Mokėjimooperacijos

Iki5000Lt 5 001–100000Lt

100 001–1000000Lt

Per1000000Lt

LITAS-RLS Skaičius 60,9 25,8 8,0 5,3

Vertė 0,1 0,8 2,7 96,5

LITAS-MMS Skaičius 87,7 11,3 0,9 0,1

Vertė 8,2 25,4 26,1 40,2


mokėjImo sIstemos atsIskaItytI euraIs

Lietuvoje veikia dvi realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų eurais sistemos: TARGET2-LIETUVOS

BANKAS ir LITAS-PHA. Jos sudaro sąlygas šalies finansų įstaigoms teikti geresnes paslaugas

klientams, atsiskaitantiems eurais.

TARGET2-LIETUVOS BANKAS yra Eurosistemos mokėjimo sistemos TARGET2 kompo-

nento sistema. Lietuvos bankas yra šios sistemos operatorius, tačiau pats vykdo tik dalį

operatoriaus funkcijų, t. y. administruoja dalyvius ir jiems teikia pagalbą (įskaitant ir

nenumatytus atvejus). Sistemos bendrą techninę platformą eksploatuoja Eurosistemai

priklausantys trys nacionaliniai centriniai bankai: Vokietijos Bundesbankas, Prancūzijos

bankas ir Italijos bankas.

2008 metų gegužės 19 dieną, prisijungus paskutinei šalių grupei, sistema TARGET2 visiškai

pakeitė iki tol veikusią sistemą TARGET. 2008 metų lapkričio 17 dieną įdiegta atnaujinta

2008


64

bendros techninės platformos versija. Lietuvos bankas koordinavo dalyvių iš mūsų šalies

pasirengimą naujai versijai ir juos konsultavo, stebėjo jų testavimą, atliko testams vykdyti

reikalingus centrinio banko veiksmus.

Metų pabaigoje sistemoje TARGET2-LIETUVOS BANKAS buvo penki dalyviai: Lietuvos

bankas, du komerciniai bankai, vienas užsienio banko filialas ir LCVPD.

Sistemoje TARGET2-LIETUVOS BANKAS didėjo atliekamų operacijų srautas. Per dieną viduti-

niškai pateikti 64 mokėjimo nurodymai, jų vertė – 153 mln. eurų, vieno mokėjimo vidutinis

dydis – 2,4 mln. eurų. Palyginti su 2007 metais, dienos pateiktų mokėjimo nurodymų

vidutinis skaičius padidėjo 71,2 procento, vertė – 136,9 procento. Per dieną vidutiniškai

gauti 328 tarptautiniai mokėjimai, jų vertė – 149 mln. eurų, vieno mokėjimo vidutinis dy-

dis – 454 tūkst. eurų. Palyginti su 2007 metais, dienos gautų tarptautinių mokėjimų vidutinis

skaičius padidėjo 35 procentais, dienos mokėjimų vidutinė vertė – 133,3 procento.

13 lentelė. Mokėjimo sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS operacijos

Metai Operacijųskaičius Operacijųvertė,mln.eurų

pateiktimokėjimonurodymai gauti tarptautiniai mokėjimai

pateiktimokėjimonurodymai gauti tarptautiniai mokėjimaivietiniai tarptautiniai išviso vietiniai tarptautiniai išviso

2007* 59 1 031 1 090 7 056 24 1 847 1 871 1 854

2008 2 499 13 976 16 475 84 064 967 38 167 39 134 38 168

Šaltinis: Lietuvos bankas.* Sistema pradėjo veikti 2007 m. lapkričio 19 d.

Sistemą LITAS-PHA sukūrė Lietuvos bankas. Ji sudaro sąlygas finansų įstaigoms vykdyti

atsiskaitymus eurais per Lietuvos banką kaip tiesioginį sistemos TARGET2-LIETUVOS

BANKAS dalyvį. Sistemoje LITAS-PHA atidarytose atsiskaitymų sąskaitose kredito įstaigos

gali gauti dienos paskolų eurais.

Metų pabaigoje sistemoje LITAS-PHA buvo 14 dalyvių: Lietuvos bankas, aštuoni komer-

ciniai bankai, trys užsienio bankų filialai, LCKU ir viena finansų maklerio įmonė.

2008 metais sistemos LITAS-PHA dalyviai aktyviau naudojosi jos paslaugomis. Per dieną

vidutiniškai pateikta 14 mokėjimo nurodymų, jų vertė – 7,5 mln. eurų, vieno mokėjimo

vidutinis dydis – 535 tūkst. eurų. Palyginti su 2007 metais, dienos pateiktų mokėjimo nu-

rodymų vidutinis skaičius padidėjo 2,5 karto, vertė – 60,6 procento. Per dieną vidutiniškai

gautas 61 tarptautinis mokėjimas, jų vertė – 7,4 mln. eurų, vieno mokėjimo vidutinis dy-

dis – 121 tūkst. eurų. Palyginti su 2007 metais, dienos gautų tarptautinių mokėjimų vidutinis

skaičius padidėjo 44,5 procento, dienos mokėjimų vidutinė vertė – 54,3 procento.

14 lentelė. Mokėjimo sistemos LITAS-PHA operacijos

Metai Operacijųskaičius Operacijųvertė,mln.eurų

pateiktimokėjimonurodymai iš sistemos TARGET2gauti mokėjimai

pateiktimokėjimonurodymai iš sistemos TARGET2gauti mokėjimai

vietiniai įsistemąTARGET2

išviso vietiniai įsistemąTARGET2

išviso

2007* 55 109 164 1 229 0,6 134,6 135,2 139,5

2008 602 2 981 3 583 15 681 17,6 1 898,6 1 916,2 1 900,1

Šaltinis: Lietuvos bankas.* Sistema pradėjo veikti 2007 m. lapkričio 19 d.


65

Lietuvos kredito įstaigos mokėjimo sistemomis atsiskaityti eurais realiu laiku dažniau

naudojasi priimdamos mokėjimus iš kitų valstybių, o ne pačios juos siųsdamos per šias

sistemas. Siųsdamos mokėjimo nurodymus eurais tarpusavyje ar į kitas šalis, Lietuvos kre-

dito įstaigos dažniau naudoja korespondentinių bankų ryšius ir kitas mokėjimo sistemas

(ne realaus laiko). 2008 metais jos nesinaudojo dienos paskolų eurais iš Lietuvos banko

paslauga ir savo likvidumą eurais valdė kitomis priemonėmis.

mokėjImo Ir VertybInIų PoPIerIų atsIskaItymo sIstemų PrIežIūra

Lietuvos bankas prižiūri keturias mokėjimo sistemas (LITAS-RLS, LITAS-MMS, LITAS-PHA

ir KUBAS16) ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą17. Kartu su Eurosistema Lietuvos

bankas dalyvauja vykdant sistemos TARGET2 priežiūrą.

2008 metais Lietuvos bankas vykdė reguliarią šių sistemų stebėseną. Nustatyta, kad siste-

mos veikė stabiliai (be kritinių incidentų), susidorojo su padidėjusiu operacijų srautu ir jų

operatoriai laikėsi Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių

popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo nustatytų reikalavimų.

Atliktas vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos vertinimas norint nustatyti, ar ji atitinka

Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) nustatytas Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų

rekomendacijas. Vertinta pagal TAB patvirtintą metodiką. Vertinimas parodė, kad LCVPD

vertybinių popierių atsiskaitymo sistema atitinka 14 iš TAB nustatytų 19 rekomendacijų, tris

rekomendacijas iš esmės atitinka, o dviejų rekomendacijų reikalavimus atitinka iš dalies.

Nustatyti neatitikimai apima šias sritis: laiko tarpo nuo sandorio sudarymo iki atsiskaity-

mo nustatymas; vertybinių popierių skolinimas; rizikos valdymo priemonės, kai dalyviai

nepajėgūs atsiskaityti; veiklos patikimumas ir priežiūros institucijų bendradarbiavimas.

Dėl to Lietuvos bankas parengė pasiūlymus LCVPD, akcinei bendrovei „NASDAQ OMX

Vilnius“ ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai (VPK). Juos įgyvendinus, su

vertybinių popierių tarpuskaita ir atsiskaitymu susiję veiklos aspektai turėtų atitikti visas

TAB nustatytas rekomendacijas.

Lietuvos bankas dalyvavo Eurosistemai vertinant sistemą TARGET2. Vertinimo rezultatus

ECB paskelbs 2009 metais.

mokėjImaI negrynaIsIaIs PInIgaIs

2008 metais Lietuvoje atlikta 227 mln. mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų, iš jų

222 mln. vietinių mokėjimų (98 %) ir 5 mln. tarptautinių mokėjimų (2 %). Šių mokėjimo

operacijų vertė sudarė 1 876 mlrd. litų, iš jų vietinių mokėjimų vertė – 1 662 mlrd. litų

(89 %), tarptautinių mokėjimų – 214 mlrd. litų (11 %). Per metus, palyginti su 2007 me-

tais, visų mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų padaugėjo 15,0 procento, iš jų vietinių

mokėjimų – 14,9, o tarptautinių mokėjimų – 18,7 procento. Visų mokėjimo negrynaisiais

pinigais operacijų vertė padidėjo 16,9 procento, iš jų vietinių mokėjimų padidėjo 21,2,

tarptautinių mokėjimų sumažėjo 8,6 procento.

Kredito pervedimai sudarė 48,2 procento visų mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų ir

99,1 procento visų mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų vertės. Vyravo „nepopierinis“

16 Sistemos KUBAS savininkas ir operatorius yra LCKU.17 Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos savininkas ir operatorius yra LCVPD.

2008


66

būdas (internetu, telefonu) kredito pervedimams inicijuoti. Juo naudojantis, sudaryti du

iš trijų kredito pervedimų (66,1 %). 2008 metais nors ir nežymiai, tačiau šitaip sudarytų

kredito pervedimų skaičius didėjo daugiau nei naudojantis „popieriniu“ būdu, t. y. per

bankų klientų aptarnavimo vietas. Per metus, palyginti su 2007 metais, „nepopieriniu“

būdu inicijuotų kredito pervedimų skaičius padidėjo 17,6 procento, o naudojantis „popie-

riniu“ būdu – padidėjo 14,8 procento. Išlieka tendencija, kad „popieriniu“ būdu paprastai

inicijuojami didesnės vertės kredito pervedimai (operacijos vidutinė vertė – 30,3 tūkst. Lt)

negu „nepopieriniu“ (operacijos vidutinė vertė – 10,2 tūkst. Lt).

Palyginti su 2007 metais, debeto pervedimų skaičius padidėjo 25 procentais, jų ver-

tė – 23,4 procento. Debeto pervedimai buvo sparčiausiai populiarėjanti mokėjimo prie-

monė, nors vis dar sudarė palyginti nedidelę dalį iš visų mokėjimų negrynaisiais pinigais:

4 procentai mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų skaičiaus ir 0,1 procento mokėjimo

negrynaisiais pinigais operacijų vertės.

Per metus operacijų skaičius mokėjimo kortelėmis (debeto, kredito ir virtualiosiomis) padidėjo

12,7, operacijų vertė – 13,4 procento. Mokėjimo kortelės yra viena iš dažniausiai naudoja-

mų mokėjimo priemonių (kartu su kredito pervedimais) atsiskaitant negrynaisiais pinigais.

Jomis atliktų operacijų skaičius sudarė 47,7 procento visų mokėjimo negrynaisiais pinigais

operacijų, jų vertė – 0,7 procento visų mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų vertės.

Atsiskaitymai čekiais sudarė po 0,1 procento visų mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų

ir jų vertės. Palyginti su 2007 metais, atsiskaitymų čekiais skaičius sumažėjo 13,4, jų vertė –

17,3 procento. Čekiai pamažu užleidžia vietą modernesnėms mokėjimo priemonėms.

15 lentelė. Mokėjimai negrynaisiais pinigais

Operacijųskaičius Operacijųvertė Vienos operacijos vidutinėvertė,tūkst.Ltmln. palygintasu2007m.;

daugiau,mažiau(–),%mln.Lt palygintasu2007m.;

daugiau,mažiau(–),%Visimokėjimainegrynaisiais pinigais 226,90 15,0 1 876 048 16,9 8,3

Kreditopervedimai 109,35 16,6 1858561 17,0 17,0

„Nepopieriniu“būdu 72,29 17,6 735064 0,2 10,2

„Popieriniu“būdu 37,05 14,8 1123497 31,3 30,3

Debetopervedimai 9,00 25,0 1692 23,4 0,2Mokėjimokortelės(debeto, kreditoirvirtualiosios) 108,31 12,7 13228 13,4 0,1

Čekiai 0,25 –13,4 2567 –17,3 10,5


2008 metų pabaigoje, palyginti su 2007 metų pabaiga, mokėjimo kortelių skaičius pa-

didėjo 10,3 procento – jų buvo 4,3 mln.

Debeto kortelės sudarė 87 procentus visų mokėjimo kortelių. Per metus Visa sistemos

debeto kortelių rinkos dalis sumažėjo 0,6 procentinio punkto ir sudarė 69,8 procento.

MasterCard sistemos debeto kortelių rinkos dalis padidėjo 0,8 procentinio punkto ir

sudarė 30,2 procento. Vietinės debeto kortelės, kurios 2007 metų pabaigoje sudarė

0,2 procento visų debeto kortelių, 2008 metais išimtos iš rinkos.

Jau keleri metai iš eilės sparčiai didėja kredito kortelių skaičius. Palyginti su 2007 metais,

kredito kortelių skaičius padidėjo 51,2 procento ir 2008 metų pabaigoje sudarė 11,9 pro-


6�

cento visų mokėjimo kortelių. MasterCard sistemos kredito kortelės vyrauja rinkoje, nors

jų dalis jau keleri metai iš eilės mažėja ir baigiantis metams sudarė 59,6 procento. Visa

sistemos kredito kortelių rinkos dalis sumažėjo nuo 39,5 iki 36,1 procento. Lietuvos kredito

kortelių rinkoje 2007 metais pradėtos platinti American Express sistemos kredito kortelės

2008 metų pabaigoje jau užėmė 4,2 procento kredito kortelių rinkos.

2008 metais iš rinkos toliau buvo išimamos iš anksto apmokėtos banko kortelės. Jų beliko

10,4 tūkst. Šio tipo kortelės nebeplatinamos.

Metų pabaigoje Lietuvoje 1 000-iui gyventojų teko 1 278 mokėjimo kortelės (2007 m.

Lietuvoje – 1 153, o ES – 1 492 kortelės).

16 lentelė. Mokėjimo kortelės(laikotarpiopabaigoje)

2007 2008

Visosmokėjimokortelės 3881362 4282382

Debetokortelės 3488246 3726238

Kreditokortelės 337078 509620

Išankstoapmokėtosbankokortelės 31780 10414

Virtualiosioskortelės 24267 36110

Šaltinis: Lietuvos bankas.Pastaba: Kai kurios mokėjimo kortelės 2007 m. turėjo kelias funkcijas (pvz., debeto ir iš anksto apmokėtos kortelės). Šios kortelės įtrauktos į kelias atitinkamas kortelių kategorijas. Dėl to atskirų kategorijų kortelių suma ir bendras jų skaičius nesutampa.

Per metus, palyginti su 2007 metais, visų tipų mokėjimo kortelių mokėjimo operacijų

atlikta daugiau.

Virtualiosios kortelės naudojamos tik už internetu pirktas prekes ir paslaugas atsiskaityti.

Jau kelerius metus iš eilės virtualiosios kortelės sparčiai plinta. Lietuvos gyventojai, pirkdami

elektroninėje erdvėje, vertina tai, kad yra saugu atsiskaityti šio tipo kortelėmis.

17 lentelė. Mokėjimai mokėjimo kortelėmis

Operacijųskaičius Operacijųvertė Vienos operacijos vidutinėvertė,Lt

tūkst. palygintasu2007m.;daugiau,mažiau(–),%

mln.Lt palygintasu2007m.;daugiau,mažiau(–),%

Debetokortelės 99567 11,2 11089,8 10,7 111

Kreditokortelės 8427 32,1 2060,9 28,8 245

Virtualiosioskortelės 319 45,0 77,3 71,7 242


bendros mokėjImų euraIs erdVės Projektas

Europos Komisijos ir ECB raginami, Europoje veikiantys bankai ėmėsi labai svarbaus SEPA

projekto – standartizuoti mokėjimo priemones Europos lygiu. Šitaip bus sudaryta bendra

mokėjimų eurais erdvė: privatūs klientai ir įmonės, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos,

galės siųsti ir gauti nacionalinius bei tarptautinius mokėjimus eurais vienodomis sąlygomis.

SEPA apima ES visas valstybes, taip pat Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją.

Lietuvoje veikiantys bankai remia SEPA projektą, aktyviai dalyvauja jį įgyvendinant ir vieni

iš pirmųjų pasiūlė SEPA mokėjimo priemones (kredito pervedimus, banko korteles).

2008


68

Lietuvos bankas koordinuoja pasirengimą įdiegti SEPA standartus mūsų valstybėje.

2007 metų pabaigoje sudarytas SEPA nacionalinis koordinavimo komitetas. Jis 2008 me-

tais nagrinėjo esamų mokėjimo priemonių pakeitimo SEPA mokėjimo priemonėmis gali-

mybes Lietuvoje, teisinės bazės ir infrastruktūros klausimus. Bankų susitarimai ir perėjimo

prie SEPA standartų datos bus nurodytos Mokėjimo priemonių pakeitimo SEPA mokėjimo

priemonėmis Lietuvoje plane.

TARGET2-SECURITIES PROJEKTAS

Eurosistemos projektas TARGET2-Securities (T2S) numato sukurti techninę platformą,

kurioje bus koncentruojami vertybinių popierių ir susiję lėšų pervedimai atsiskaitant už

vertybinių popierių sandorius. T2S leis vykdyti tiek vietinius, tiek tarptautinius atsiskai-

tymus.

2008 metų gegužės mėnesį ECB apklausė Europos depozitoriumus, ar jie ketina naudotis

T2S paslaugomis. Atsižvelgusi į rinkos nuomonę, ECB valdančioji taryba 2008 metų liepos

17 dieną priėmė sprendimą dėl projekto tolesnės plėtros, patvirtino galutinę naudotojų

reikalavimų versiją ir paskyrė T2S techninį kūrimą bei eksploataciją vykdyti Vokietijos

Bundesbankui, Ispanijos bankui, Prancūzijos bankui ir Italijos bankui. Projektą planuojama

įgyvendinti ne vėliau kaip 2013 metais.

Po konsultacijos su rinkos dalyviais iš Lietuvos LCVPD nusprendė dalyvauti T2S projekte ir

naudoti T2S techninę platformą atsiskaityti už vertybinių popierių sandorius tiek eurais,

tiek litais nuo jos veiklos pradžios. Tam, kad būtų galima atsiskaityti litais T2S platformo-

je, Lietuvos bankas sutiko Eurosistemai perduoti atsiskaitymui už vertybinius popierius

reikalingų sąskaitų litais techninio valdymo funkciją. Todėl nuo T2S veiklos pradžios visi

Lietuvos rinkos dalyvių tarpusavio atsiskaitymai už vertybinių popierių sandorius bus

sukoncentruoti T2S platformoje.

Siekdamas tinkamai atstovauti Lietuvos rinkos dalyviams T2S projekte, 2009 metų pra-

džioje Lietuvos bankas sudarė Lietuvos T2S nacionalinę naudotojų grupę. Joje kartu su

Lietuvos banku dalyvauja vertybinių popierių rinkos dalyviai ir VPK.

X. Veiklos skaidrumas

6�

X. VEIKLOS SKAIDRUMAS

Lietuvos banko skaidri veikla – kaip banko atskaitingumo visuomenei principas – užtikri-

nama įgyvendinant visuomenės informavimo ir bendravimo su ja įvairias priemones.

Du kartus per metus Lietuvos Respublikos Seimui teikiami pranešimai apie Lietuvos banko

pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę. 2008 metais

pranešimus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas pristatė balandžio

10 ir rugsėjo 29 dienomis.

Informaciją apie šalies bankininkystę ir finansų sistemą Lietuvos bankas nuolat pateikia

spaudai, radijui, televizijai, Lietuvos ir pasaulio naujienų agentūroms, interneto svetainėms.

Banko interneto svetainėje (www.lb.lt) lietuvių ir anglų kalbomis operatyviai pranešama

apie Valdybos nutarimus, pateikiama finansų statistika, mokėjimų informacija, finansinio

stabilumo apžvalgos, makroekonominės prognozės, Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų

veiklos apžvalgos ir jų balansinės ataskaitos, informuojama apie banko dalyvavimą ECBS,

tarptautinius ryšius ir kt.

Banko interneto svetainė tampa vis svarbesnis informacijos šaltinis finansų analitikams, ži-

niasklaidai, gyventojams. 2008 metais apie 340 tūkstančių vartotojų svetainę aplankė apie

3,42 mln. kartų. Per 126 tūkstančiai lankytojų svetainę aplankė daugiau kaip vieną kartą.

Banko leidiniuose skelbiama su jo veikla susijusi informacija, pinigų ir bankų, mokėjimo

balanso, finansų statistika, supažindinama su litų banknotais ir monetomis, jų apsaugos

požymiais.

Lietuvos bankas yra ECBS dalis ir vykdo šios sistemos veiklos skaidrumo reikalavimus glau-

džiai bendradarbiaudamas su ECB: lietuvių kalba skelbia pastarojo banko informacinius

pranešimus spaudai, su jo specialistais rengia ir platina ECB leidinius.

Leidiniai nemokamai platinami šalyje ir užsienyje, jų elektroninės versijos laisvai prieinamos

banko interneto svetainėje.

Lietuvos bankas įvairiais būdais ir priemonėmis skatina gyventojų ekonominį švietimą ir

kelia jų ekonominį raštingumą, padedantį geriau suvokti ir tinkamai vertinti iš įvairių šalti-

nių gaunamą finansinę ir ekonominę informaciją. 2008 metais banko tarnautojai dalyvavo

viešose diskusijose, skelbė straipsnių spaudoje ir internete, skaitė paskaitų universitetų

studentams apie mūsų valstybės makroekonominę padėtį ir finansus, bankininkystę,

atsakė į visuomenės paklausimus. 2008 metų lapkričio 18 dieną Vilniuje įvykusioje Lie-

tuvos mokslų akademijos visuotinio susirinkimo sesijoje „Finansinės krizės ir jų pamokos

Lietuvai“ pranešimą perskaitė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Lietuvos gyventojai

buvo toliau informuojami apie eurą. Pirmąjį ketvirtį visoje Lietuvoje išplatintas informacinis

leidinys lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis apie ES bendrąją valiutą. Jame populiariai atsa-

koma į dažnai kylančius klausimus dėl euro ir jo įvedimo Lietuvoje. Leidinys parengtas ir

išspausdintas 1,5 mln. tiražu vadovaujantis Partnerystės susitarimu su Europos Komisija.

Bankas dalyvauja tvarkant interneto svetainę www.euro.lt: ji informuoja apie Lietuvos

narystę ES ir pasirengimą įsivesti eurą mūsų valstybėje.

2008


�0

18 lentelė. Lietuvos banko leidiniai

PranešimasapieLietuvosbankopagrindiniotiksloįgyvendinimą,funkcijųvykdymąirbankųsistemosbūklę(teikiamasLietuvosRespublikosSeimuidukartuspermetus);

Lietuvosbanko2007metųataskaita(atskirailietuviųiranglųkalbomis);

Lietuvosbankomėnesinisbiuletenis(lietuviųiranglųkalbomis);

Pagrindiniaibankųveiklosrodikliai(išeinakasmėnesį);

Išorėssektoriausstatistika(išeinakasketvirtįlietuviųiranglųkalbomis);

Lietuvosbankometinėfinansinėataskaita.2007m.(lietuviųiranglųkalbomis);

Bankųstatistikosmetraštis2007m.(atskirailietuviųiranglųkalbomis);

Finansiniostabilumoapžvalga.2008m.(atskirailietuviųiranglųkalbomis);

Valiutųrinka(elektroninisleidinys;leidžiamakasmėnesį);

Mokslinisleidinys„Pinigųstudijos“(išeinadukartuspermetus);

Darbostraipsniųserijosleidiniai(išeinadukartuspermetus);

Teisėsaktųrinkiniopakeitimaiirpapildymai(lietuviųkalbaišeinakasmėnesį,anglų–triskartuspermetus);

Europoscentriniobanko2007metųataskaita(lietuviųkalba);

Europoscentriniobankoleidinys,skirtasECB10-mečiui(lietuviųkalba);

Europoscentriniobankomėnesiniobiuletenioketvirtinėsversijos(lietuviųkalba);

Europoscentriniobankopranešimasapiekonvergenciją.2008m.gegužė(lietuviųkalba);

Pinigųpolitikosįgyvendinimaseurozonoje.2008m.lapkritis(lietuviųkalba);

Proginiųmonetųlankstinukaiirsertifikatai(atskirailietuviųiranglųkalbomis);

Katalogas„Lietuviškoskolekcinėsmonetos1993–2008“(lietuviųiranglųkalbomis);

Brošiūra„Kąturėtumežinotiapiepinigus?“;

Skrajutės,informuojančiosapienaujoslaidos10ir100Ltbanknotųapsaugospriemones;

Lankstinukųrinkinys„Litųbanknotai“(lietuviųiranglųkalbomis).


Nauja komunikacijos tema – ES pradėtas įgyvendinti SEPA projektas. Jis dėl savo masto

ir reikšmės Europos integracijai neretai palyginamas su bendrosios valiutos euro įvedimu.

2008 metų spalio 6 dieną SEPA nacionalinio koordinavimo komitetas patvirtino SEPA ko-

munikacijos strategiją. Jos įgyvendinimas leis efektyviai informuoti apie projektą, skatins

naudoti SEPA priemones, prisidės sklandžiai įgyvendinant projektą Lietuvoje.

Visuomenę informuoti ir bendrauti su ja padeda naujų proginių litų monetų pristatymas.

2008 metais įvyko penki tokie renginiai. Antroji 100 litų aukso moneta iš trijų monetų

serijos, skirtos Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui, jos išleidimo dieną pristatyta

numizmatams, menininkams, muziejininkams, žurnalistams Trakų pilies gotikinėje me-

nėje, menančioje Lietuvos istorijos reikšmingus puslapius. Kauno miesto šventės „Kauno

miesto diena 2008“ metu pristatyta 50 litų sidabro proginė moneta, skirta Kauno piliai.

Lietuvos banke Vilniuje numizmatams, menininkams, žurnalistams pristatytos trys 50 litų

sidabro monetos, skirtos šv. Kazimiero 550-osioms gimimo metinėms, Lietuvos gamtai ir

kryždirbystei Lietuvoje. Pastaroji moneta išleista dalyvaujant sidabro monetų programoje

„Europa. Europos kultūros paveldas“.

Lietuvos bankas nuolat domisi visuomenės nuomone įvairiais su bankininkyste susijusiais

klausimais, kaip ji priima informaciją, ir šitaip užtikrina abipusį ryšį. Todėl reguliariai atliekama

žiniasklaidos stebėsena, viešosios nuomonės tyrimai, nagrinėjami jų rezultatai, į juos atsižvel-

giama formuojant ir įgyvendinant visuomenės informavimo bei komunikacijos politiką.

Leidžiamas Lietuvos banko tarnautojams informuoti skirtas ketvirtinis žurnalas „Apie

mus“.

XI. Dalyvavimas Europos centrinių bankų sistemoje ir tarptautinis bendradarbiavimas

�1

XI. DALYVAVIMAS EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMOJE IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Lietuvos bankas yra ECBS dalis ir dalyvauja rengiant bei priimant ECBS ir ES institucijų

sprendimus. Jis bendradarbiauja su tarptautinėmis ir užsienio valstybių finansų organi-

zacijomis savo veiklos visose pagrindinėse srityse.

dalyVaVImas euroPos centrInIų bankų sIstemoje

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas dalyvauja ECB bendrosios

tarybos, vieno iš trijų ECB sprendimus priimančių organų, darbe. Paprastai per metus

įvyksta keturi tarybos posėdžiai. Bendroji taryba 2008 metais nagrinėjo VKM II veikimo,

makroekonomikos, globalinių nesubalansuotumų, pagrindinių pasaulio valiutų kursų

pokyčių, kreditų didėjimo ir kitus klausimus, teikė pasiūlymų ECB valdančiajai tarybai

dėl ECB teisės aktų. Surengtas ir papildomas posėdis, kuriame buvo patvirtintas ECB

pranešimas apie konvergenciją.

19 lentelė. Lietuvos banko dalyvavimas ECBS komitetuose ir jų darbo grupėse

• Apskaitosirpinigųpolitikospajamųkomitetas Pinigųpolitikospajamųskirstymodarbogrupė(DG) ApskaitosirfinansinėsatskaitomybėsDG

• Rinkosoperacijųkomitetas StebėsenosDG PinigųirvaliutųkursopolitikospriemoniųirprocedūrųDG UžsienioatsargųoperacijųDG Užstato(įkaito)valdymoDG

• Bankųpriežiūroskomitetas BankųplėtrosDG MakroekonominėsfinansųsistemosanalizėsDG KriziųvaldymoDG

• Pinigųpolitikoskomitetas EkonometriniomodeliavimoDG ValdžiosfinansųDG PrognozavimoDG

• Banknotųkomitetas PinigųpadirbinėjimoklausimųDG ApsaugosDG EmisijosDG NacionaliniųanalizėscentrųekspertųDG

• Mokėjimoiratsiskaitymosistemųkomitetas MokėjimosistemųpolitikosDG MokėjimosistemųstebėsenosDG TARGET2DG ECBSirEuroposvertybiniųpopieriųrinkosreguliuotojųDG

• Eurosistemos/ECBSkomunikacijųkomitetas IšorėskomunikacijosDG GrynųjųeuropinigųkomunikacijosDG • Statistikoskomitetas

StatistikosinformacijostvarkymoDG IšorėsstatistikosDG BendrosiosekonomikosstatistikosDG EurozonossąskaitųDG ValdžiossektoriausfinansųstatistikosDG PinigųirfinansųstatistikosDG StatistikosirBankųpriežiūroskomitetųjungtinėDG

• Informaciniųtechnologijųkomitetas InformaciniųsistemųapsaugosDG InformaciniųtechnologijųtinkloirryšiopriemoniųDG InformaciniųtechnologijųtaikomųjųprogramųDG

• Vidausauditokomitetas

• Tarptautiniųryšiųkomitetas

• Teisėskomitetas FinansųteisėsekspertųDG • Žmogiškųjųištekliųkonferencija


2008


�2

Lietuvos banko atstovai dalyvauja ECBS komitetuose, jų darbo bei užduoties grupėse ir

nagrinėja įvairius klausimus pagal savo veiklos sritis bei padeda ECB sprendimus priiman-

tiems organams atlikti užduotis.

Lietuvos bankas yra pasirašyto ECB kapitalo dalininkas. Kas penkeri metai, atsižvelgiant

į atitinkamos valstybės narės gyventojų ir BVP dalį ES, perskaičiuojamos nacionalinių

centrinių bankų ECB kapitalo pasirašytos dalys. Nuo 2009 metų sausio 1 dienos ECB

kapitalui padidėjus iki 5 760 652 402,58 euro, Lietuvos bankui tenkanti pasirašyto ka-

pitalo dalis nuo 24 068 005,74 euro padidėjo iki 24 517 336,63 euro. Valstybių narių,

nedalyvaujančių euro zonoje, nacionaliniai centriniai bankai apmoka 7 procentus jų

pasirašyto ECB kapitalo.

Lietuvos bankas 2008 metais kartu su kitais ECBS nariais pasirašė sutarčių dėl dalyvavimo

mokėjimo sistemoje TARGET2, VKM II ir bendradarbiavimo pervežant eurų banknotus

tarp ES valstybių narių pakeitimus.

Nacionalinės institucijos privalo konsultuotis su ECB dėl bet kurio teisės akto projekto

nuostatų jo kompetencijai priklausančiais klausimais. Nacionaliniams centriniams ban-

kams suteikiama teisė pateikti savo komentarus ECB nuomonių projektams dėl ES ar

nacionalinių teisės aktų, susijusių su ECB kompetencija. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos

bankas 2008 metais konsultavosi su ECB dėl Kredito įstaigų privalomųjų atsargų taisyklių

pakeitimo ir pateikė komentarų ECB nuomonių projektams.

dalyVaVImas es InstItucIjų VeIkloje

Lietuvos banko valdybos pirmininkas 2008 metų balandžio ir rugsėjo mėnesiais dalyvavo

ES Ekonomikos ir finansų tarybos (ECOFIN taryba) neformaliuose posėdžiuose. Juose buvo

aptarta ES ekonominė situacija, finansų stabilumo stiprinimo veiksmų plano įgyvendini-

mas, Europos finansų rinkos priežiūros sistemos, Europos Komisijos ir ECB ekonominių

prognozių, ekonomikos augimą skatinančios makroekonominės ir struktūrinės politikos

bei kiti klausimai. Lietuvos bankas savo nuomonę ir vertinimus teikė formuodamas Lie-

tuvos Respublikos poziciją ECOFIN taryboje svarstytais klausimais.

Banko atstovai dalyvavo vieno iš svarbiausių ES komitetų – Ekonomikos ir finansų ko-

miteto (EFK), rengiančio ECOFIN tarybos posėdžius – veikloje. 2008 metais pagrindiniai

svarstyti klausimai buvo: VKM II įsipareigojimų vykdymo vertinimas, ES finansų stabilumas

ir priežiūra, indėlių draudimo schemų tobulinimas, ES valstybių narių priemonės finansų

krizės padariniams švelninti, pokyčiai finansų rinkose, SEPA projekto įgyvendinimas.

Lietuvos banko atstovai dalyvauja ECOFIN tarybos komitetų ir darbo grupių posėdžiuo-

se, Europos Komisijos komitetų – Europos bankininkystės, Europos bankų priežiūros

institucijų, Mokėjimų balanso, Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos, taip pat

ES valstybių narių administracijų atstovų tinklo bei darbo ir užduoties grupių veikloje.

Grupės nagrinėja klausimus, susijusius su mokėjimo sistemomis, statistika, ekonominėmis

prognozėmis, bankais, banknotais ir monetomis, padirbtais pinigais.

bendradarbIaVImas su tarPtautInIu ValIutos fondu

Lietuvos banko valdybos pirmininkas yra TVF valdytojų valdybos narys ir TVF valdytojas

Lietuvai. Lietuvos banko atstovai dalyvavo 2008 metų TVF pavasario ir metų susitikimuo-

XI. Dalyvavimas Europos centrinių bankų sistemoje ir tarptautinis bendradarbiavimas

�3

se, kuriuose aptarta pasaulio ekonominė ir finansinė situacija, TVF vaidmuo krizės metu, numatyti tarptautiniai veiksmai siekiant atkurti finansų rinkų pasitikėjimą ir stabilumą.

Susitikimuose taip pat nustatyti TVF vykdomos stebėsenos svarbiausi prioritetai, numa-

tyta skolinimo priemonių reforma, suderintas kvotų ir balsų reformos paketas, kuriame

numatyta kvotas padidinti 54 valstybėms, iš jų ir Lietuvai.

Kasdienis bendradarbiavimas su TVF vyko Lietuvai dalyvaujant Šiaurės ir Baltijos šalių

(ŠBŠ) grupės veikloje: buvo derinama grupės bendra pozicija TVF vykdančioje valdyboje

svarstomais TVF politikos ir reformų klausimais. Bendradarbiavimo svarbiausi klausimai

buvo aptarti ŠBŠ Pinigų ir finansų komiteto tikrųjų ir pakaitinių narių susitikimuose. ES

bendra pozicija tarptautinės finansų aplinkos ir TVF reformų pagrindiniais klausimais

dabartinės ekonominės ir finansų krizės kontekste buvo derinama EFK ir jo TVF pako-

mitečio susitikimų metu.

Lietuvos bendradarbiavimas su TVF taip pat grindžiamas kasmetinėmis konsultacijomis

vadovaujantis TVF steigimo sutarties IV straipsniu. 2008 metų vasario mėnesį Lietuvoje

dirbo TVF Europos departamento misija. Ji įvertino Lietuvos makroekonominę padėtį ir

bendras ūkio raidos prognozes, finansų sektoriaus raidą, kaip įgyvendinamos biudžeto

politikos priemonės.

Balandžio mėnesio pabaigoje TVF vykdančiosios valdybos posėdyje vykusių Lietuvos

ekonominių konsultacijų metu pažymėta, kad mūsų šalies bankų sistema yra stabili, o

svarstant atnaujinto finansų sektoriaus įvertinimą – kad bankų ir finansų sistemos regu-

liavimas bei priežiūra atitinka tarptautinius standartus.

2008 metų gruodžio mėnesį Lietuvoje dirbo naujos sudėties TVF Europos departamento

misija. Ji dar kartą pritarė, kad valiutų valdybos modelis Lietuvoje tebėra svarbiausia eko-

nominės politikos dalis, prisidedanti stiprinant makroekonominį stabilumą ir padėsianti

ateityje įsivesti eurą. Susitikimuose su misijos nariais aptarti prevenciniai veiksmai bankų

sistemos stabilumui užtikrinti: bankų kapitalo bazės stiprinimas, specialiųjų atidėjinių

bankuose padidinimas galimiems nuostoliams dėl turto nuvertėjimo padengti ir kt. TVF

savo išvadose atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos valdžios institucijos jau ėmėsi veiksmų

apsaugoti bankų sistemą, teigiamai įvertino padidintą indėlių draudimo sumą ir sumažintas

bankų privalomąsias atsargas, bankų pastangas didinti atidėjinius blogoms paskoloms.

bendradarbIaVImas su užsIenIo ValstybIų fInansų sektorIaus PrIežIūros InstItucIjomIs

Lietuvos bankas glaudžiai bendradarbiauja su ES valstybių narių finansų sektoriaus priežiū-

ros institucijomis vykdant skirtingose šalyse veikiančių, bet tai pačiai grupei priklausančių

bankų priežiūrą. Vadovaujantis naujų kapitalo direktyvų nuostatomis, kiekvienos tokios

banko grupės priežiūra vykdoma steigiant vadinamąsias kolegijas, kuriose dalyvauja visų

suinteresuotų šalių priežiūros atstovai. Lietuvos bankas sutiko dalyvauti Švedijos finansų

sektoriaus priežiūros tarnybos inicijuotos kolegijos veikloje. 2008 metais parengtas savi-

tarpio supratimo memorandumo projektas dėl bendradarbiavimo sudarant kolegiją su

Latvijos ir Estijos priežiūros institucijomis.

Toliau buvo bendradarbiaujama ir keičiamasi informacija su ES valstybių narių priežiūros

institucijomis, atsakingomis už situaciją bankų sistemoje. Su jomis taip pat aptarti klau-

simai, kaip taikyti pažangius kredito ir operacinės rizikos vertinimo metodus Lietuvoje

2008


�4

veikiančiuose bankuose, priklausančiuose kitų ES valstybių narių jurisdikcijoje esančių

patronuojančiųjų bankų grupėms. 2008 metais Lietuvos banko atstovai dalyvavo Švedijos

finansų sektoriaus priežiūros tarnybos organizuotuose susitikimuose su Danijos, Estijos,

Latvijos, Suomijos ir Vokietijos priežiūros institucijų atstovais dėl tolesnių veiksmų koor-

dinavimo vertinant vieno iš bankų grupės taikomo operacinės rizikos vertinimo metodo

patikimumą. Susitikimuose aptarta banko grupės padaryta pažanga per metus tobuli-

nant šį metodą ir operacinės rizikos valdymo sistemą, taikomą kapitalo pakankamumui

apskaičiuoti, bei suderinti tolesni priežiūros institucijų bendradarbiavimo veiksmai 2009

metais.

Lietuvos bankas dalyvauja projekte, kurio tikslas – teikti techninę paramą užsienio valstybių

centriniams bankams (prioritetinės šalys: Baltarusija, Gruzija, Ukraina). Jo darbuotojai kon-

sultuoja Ukrainos ir Baltarusijos nacionalinių bankų specialistus, dalyvauja organizuojant

šių bankų atstovų vizitus į Lietuvos banką.

Ataskaitiniais metais Lietuvos banke surengti mokymai (techninė parama) Baltarusijos

nacionalinio banko specialistų grupei. Mokymų metu svečiai supažindinti su Lietuvos

bankų sistema, finansinės grupės ataskaitų konsolidavimu ir konsoliduota priežiūra,

dokumentinės priežiūros organizavimo pagrindiniais principais, konsoliduotos priežiūros

praktiniais aspektais, Bazelis II kapitalo pakankamumo sistemos reikalavimų įgyvendinimu,

bankų inspektavimo procesu, kredito, likvidumo ir operacinės rizikos valdymu ir kitais

svarbiais dalykais.

XII. Lietuvos banko organizacinë struktûra ir personalas

�5

XII. LIETUVOS BANKO ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR PERSONALAS

Lietuvos banko institucinių tikslų įgyvendinimas priklauso nuo kvalifikuoto, kūrybingo ir

efektyviai dirbančio personalo. Banko vykdoma žmogiškųjų išteklių valdymo politika apima

personalo administravimo, ugdymo ir kompetencijos palaikymo svarbiausias sritis.

mIsIja, Vertybės Ir etIka

Lietuvos bankas, siekdamas Lietuvos banko įstatymo nustatyto tikslo ir vykdydamas pa-

vestas funkcijas, įgyvendina savo misiją puoselėti valstybės pinigų, kredito ir mokėjimo

sistemų tvarumą bei vientisumą, jų stabilų, patikimą ir efektyvų funkcionavimą ir šitaip

sudaryti palankias sąlygas šalies ekonomikos optimaliai plėtrai.

Lietuvos banko veiklos pagrindiniai principai remiasi šiomis vertybėmis.

Ištikimybė visuomenės interesams: atsakomybė šalies visuomenei laikoma neatsiejama

banko veiklos dalimi ir principu.

Kompetencija ir kokybė: bankas, priimdamas sprendimus, remiasi savo tarnautojų išma-

nymu ir geru darbu.

Požiūrių nešališkumas, profesionali analizė: banke vertinamas nešališkas specialistų

požiūris, pažangios idėjos, profesionalus vertinimas, informacijos ir reiškinių kruopšti

visapusiška analizė.

Garbingumas: banke siekiama, kad tarnautojai, bendradarbiaudami su kitų įstaigų dar-

buotojais ir bendraudami su visuomene, laikytųsi etikos aukščiausių normų – sąžiningumo,

objektyvumo, diskretiškumo, tolerancijos.

Veiklos skaidrumas: banke siekiama veiklos skaidrumo – kaip atskaitingumo šalies vi-

suomenei principo.

Etiką reglamentuoja Lietuvos banko tarnautojų etikos ir Lietuvos banko valdybos etikos

kodeksai. Juose nustatyti elgesio principai ir profesinės etikos normos. Kodeksai skirti

tinkamai atskirti viešuosius ir privačius interesus, užtikrinti, kad būtų laikomasi profesinės

etikos aukštų standartų.

PERSOnALAS

2008 metų paskutinę dieną Lietuvos banke dirbo 843 tarnautojai. Iš jų 836 – pagal

neterminuotas darbo sutartis (iš to skaičiaus vienuolika buvo vaiko priežiūros atostogo-

se) ir septyni – pagal terminuotas. Per metus išėjo 6,2 procento, o buvo įdarbinta 6,3

procento tarnautojų.

2008


�6

40 pav. lietuvos banko visų tarnautojų ir tarnautojų, dirbusių pagal neterminuotas darbo sutartis, skaičius metų pabaigoje

Metų pabaigoje tarnautojų vidutinis amžius buvo 45,2 metų. Didžiausią dalį pagal amžių

sudarė tarnautojai nuo 40 iki 50 metų (31 %). Tarnautojai nuo 30 iki 40 metų sudarė 26

procentus, nuo 50 iki 60 metų – 25 procentus, o iki 30 metų – 10 procentų. Mažiausią

dalį sudarė tarnautojai nuo 60 metų amžiaus – 8 procentus.

Tarnautojų darbo Lietuvos banke stažo vidurkis buvo 11,7 metų. Daugiau kaip pusė

(68,7 %) tarnautojų banke dirbo daugiau kaip 10 metų. Moterys sudarė 54, vyrai – 46

procentus visų tarnautojų.

Banke dirbo vienas profesorius habilituotas daktaras, 16 mokslo daktarų, 538 (64 %)

tarnautojai turėjo aukštąjį išsilavinimą.

organIzacInė raIda

Metų pabaigoje Lietuvos banke buvo vienuolika departamentų ir aštuoni savarankiški

skyriai, įskaitant Kauno bei Klaipėdos skyrius.

Įgyvendinant institucinius tikslus ir siekiant veiksmingai panaudoti žmogiškuosius išteklius

banke, 2008 metais padaryta struktūrinių pakeitimų.

Kredito įstaigų priežiūros departamente įsteigtas Specializuotų bankų ir mokėjimo įstaigų

skyrius. Jis rengia teisinę bazę mokėjimo įstaigoms steigti ir prižiūrėti, vykdo nuolatinę

specializuotų bankų ir mokėjimo įstaigų priežiūrą.

Siekiant didesnio darbo našumo ir efektyvesnio darbo organizavimo Kasos departamente,

panaikinti Atsargų fondų apskaitos ir kontrolės, Pinigų gamybos, Pirmasis bei Antrasis

kasos operacijų skyriai ir įsteigti Banknotų ir monetų, Vidaus kontrolės ir metodikos bei

Kasos operacijų skyriai.

XII. Lietuvos banko organizacinë struktûra ir personalas

��41 p

av. l

ietu

vos

bank

o or

gani

zaci

nė s

truk

tūra

200

8 m

. gru

odži

o 31

d.

2008


�8

tarnautojų mokymas

Mokymas ir kvalifikacijos kėlimas organizuojamas siekiant, kad tarnautojai nuolat gilintų

žinias ir tobulintų įgūdžius, kad būtų užtikrintas deramas jų profesinis pasirengimas.

Tarnautojai tobulinosi organizacijos vidaus ir išorės mokymo renginiuose.

Organizuojant vidaus ir išorės mokymus, pagrindinis dėmesys skirtas stiprinti profesi-

niams įgūdžiams, reikalingiems institucijos tikslams įgyvendinti, ir plėtrai bei užduotims,

susijusioms su visaverčiu dalyvavimu ECBS veikloje, spręsti. Pasirenkant išorės mokymo

renginius, prioritetas teikiamas tiems iš jų, kurie vyko ECB arba ECBS nacionaliniuose

centriniuose bankuose: juose vykstančiuose renginiuose perteikiama geriausia patirtis.

ECB sudarė galimybę pasisemti profesinės ir darbo tarptautinėje grupėje patirties pen-

kiems Lietuvos banko tarnautojams. Jie buvo pakviesti dirbti pagal trumpalaikes sutartis

ekspertais ekonomikos, rinkos operacijų, mokėjimo sistemų ir teisės klausimais nemokamų

atostogų Lietuvos banke metu.

socIalInIs dIalogas

2007 metų pabaigoje tarnautojai išrinko Darbo tarybą, ir 2008 metais Lietuvos banke

vyko derybos dėl kolektyvinės sutarties.

Darbo tarybos įgalioti asmenys kartu su ECBS kitų nacionalinių bankų darbuotojų atstovais

dalyvauja du kartus per metus vykstančiuose socialinio dialogo susitikimuose ECB.

Vlado jurgučIo PremIja Ir stIPendIja

1997 metais Lietuvos bankas, minėdamas Lietuvos banko įkūrimo ir lito išleidimo 75-ąsias

metines, įsteigė Vlado Jurgučio, Lietuvos banko pirmojo valdytojo, premiją. Ji skiriama už

reikšmingus darbus mūsų valstybės bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonominių

tyrimų srityse. 2008 metais pakeisti premijos (20 tūkst. Lt) skyrimo nuostatai: šią premiją

skiria Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija.

Lapkričio 18 dieną Vilniuje įvykusioje Lietuvos mokslų akademijos visuotinio susirinkimo

sesijoje Vlado Jurgučio premijos 2008 metų laureatais paskelbti ir apdovanoti Arūnas

Dulkys, Juozas Galkus ir Stanislovas Sajauskas už 2006 metais išėjusį leidinį „Lietuvos

monetos“.

Vlado Jurgučio stipendija įsteigta 1990 metais. Ji skiriama vieniems mokslo metams ge-

riausiai studijuojantiems Lietuvos universitetų dieninio skyriaus bankininkystės ir finansų

specialybės dviem studentams. Kandidatus stipendijai gauti siūlo universitetų fakultetai,

kuriuose įsteigtos katedros, rengiančios bankininkystės ir finansų specialistus. Sprendimą

skirti stipendijas priima Lietuvos banko valdyba. Stipendija yra minimalios mėnesio algos

dydžio.

Už puikius studijų rezultatus ir aktyvų dalyvavimą mokslinėje veikloje Vlado Jurgučio stipen-

dijos 2008 metais skirtos Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų dviem studentams.

XIII. LIETUVOS BANKO 2008 METŲ FINANSINĖ ATASKAITA

81

XIII. Lietuvos banko 2008 metø finansinë ataskaita

LIETUVOS BAnKO BALAnSAS

Mln.Lt

Pastabos 2008-12-31 2007-12-31

TURTAS

1. Auksas 1 395,73 366,22

2. Pretenzijosužsienioinstitucijomsužsieniovaliuta 15204,11 17639,89

2.1.GautinoslėšosišTarptautiniovaliutosfondo 2 0,41 0,39

2.2.Indėliai,vertybiniaipopieriaiirkitosinvesticijos užsieniovaliuta 3 15 203,70 17 639,50

3. Kitas turtas 388,36 382,27

3.1.Ilgalaikisturtas 4 152,86 145,99

3.2.Investicijosįnuosavybėspriemones 5 20,96 20,96

3.3.Nebalansiniųpriemoniųperkainojimoskirtumai 6 (6,27) 1,21

3.4.Sukauptospajamosirbūsimųjųlaikotarpiųišlaidos 7 196,76 198,68

3.5.Kitasįvairusturtas 8 24,05 15,43

Iš viso 15 988,20 18 388,38

ĮSIPAREIGOJIMAI

4. Banknotaiirmonetosapyvartoje 9 9629,47 9168,34

5. Įsipareigojimaišalieskreditoįstaigoms,susijęsupinigų politikosoperacijomis,litais 10 3084,58 3702,03

6. Įsipareigojimaikitomsšaliesinstitucijomslitais 11 179,93 91,84

7. Įsipareigojimaiužsienioinstitucijomslitais 12 56,02 38,78

8. Įsipareigojimaišaliesinstitucijomsužsieniovaliuta 13 1123,48 2986,96

9. Įsipareigojimaiužsienioinstitucijomsužsieniovaliuta 13 75,60 1033,20

10.Nebaigtųatsiskaitymųlėšos 5,70 5,96

11.Kitiįsipareigojimai 6,14 81,33 23,32

11.1.Nebalansiniųpriemoniųperkainojimoskirtumai 67,83 (6,24)

11.2.Sukauptosišlaidosirbūsimųjųlaikotarpiųpajamos 4,43 24,21

11.3.Kitiįvairūsįsipareigojimai 9,08 5,35

12.Perkainojimosąskaitos 15 393,88 181,91

13.Kapitalas 16 994,13 832,21

13.1.Įstatiniskapitalas 200,00 200,00

13.2.Atsargoskapitalas 794,13 632,21

14.Pelnas 26 364,08 323,83

Iš viso 15 988,20 18 388,38

2008


82

LIETUVOS BAnKO PELnO (nUOSTOLIO) ATASKAITA

Mln.Lt

Pastabos 2008m. 2007m.

Palūkanųpajamos 18 636,33 631,40

Palūkanųišlaidos 19 (128,27) (175,58)

1.Grynosiospalūkanųpajamos 508,07 455,82

Grynosiosrealizuotosiospajamos(išlaidos)iš finansiniųoperacijų 20 (26,13) (19,18)

Nerealizuotasis perkainojimo nuostolis 21 (4,51) (13,46)

2.Grynosiosrealizuotosiospajamos(išlaidos)ir perkainojimonuostolis (30,64) (32,64)

Komisiniųiratlyginimųpajamos 15,05 11,20

Komisiniųiratlyginimųišlaidos (3,13) (2,82)

3.Grynosioskomisiniųiratlyginimųpajamos 22 11,92 8,38

4.Dividendųpajamos 5 2,26 2,43

5.Kitospajamos 2,18 2,29

GRYNOSIOSPAJAMOS 493,78 436,28

6.Personaloišlaikymoišlaidos 23 (53,45) (51,75)

7.Administracinėsišlaidos 24 (18,93) (16,34)

8.Turtonusidėvėjimoiramortizacijosišlaidos 4 (11,14) (11,40)

9.Banknotųirmonetųgamybosbeiapyvartosišlaidos 25 (46,18) (32,96)

PELNAS 26 364,08 323,83

Aiškinamasis raštas yra neatskiriama šios finansinės ataskaitos dalis.

Lietuvos banko 2008 metų finansinė ataskaita patvirtinta Lietuvos banko valdybos 2009 metų

kovo 26 dienos nutarimu Nr. 51.

Valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas


83

lIetuVos banko metInės fInansInės ataskaItos AIŠKInAMASIS RAŠTAS

LIETUVOS BAnKO FUnKCIJOS

Lietuvos banko funkcijos yra šios:

- vykdyti Lietuvos Respublikos pinigų emisiją, formuoti ir vykdyti pinigų politiką, nustatyti lito

kurso reguliavimo sistemą ir skelbti oficialų lito kursą;

- valdyti, naudoti Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoti;

- atlikti valstybės iždo agento funkcijas;

- įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais bei tvarka išduoti ir atšaukti licencijas Lietuvos

Respublikos kredito įstaigoms bei užsienio valstybių kredito įstaigų filialams ir prižiūrėti jų

veiklą, taip pat atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas, susijusias su kredito įstaigų veikla;

- nustatyti Lietuvos Respublikos kredito įstaigų ir užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių,

veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;

- skatinti patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veiki-

mą;

- rinkti pinigų ir bankų, mokėjimų balanso, Lietuvos Respublikos finansinės ir su ja susijusios

statistikos duomenis, diegti šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus,

sudaryti Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą.

Nuo 2004 metų gegužės 1 dienos, kada Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos ban-

kas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) dalimi. Nuo 2004 metų birželio 28 dienos

Lietuva dalyvauja antrajame valiutų kurso mechanizme.

metInės fInansInės ataskaItos sudarymo PagrIndaI Ir PateIkImas

Lietuvos bankas finansinę apskaitą tvarko ir metinę finansinę ataskaitą sudaro vadovaudamasis

Lietuvos banko įstatymu, kitais Lietuvos bankui taikytinais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir

Lietuvos banko valdybos patvirtinta apskaitos politika, kuri parengta pagal ECBS centriniams

bankams Europos centrinio banko (ECB) nustatytus apskaitos ir atskaitomybės reikalavimus

tiek, kiek jie gali būti taikytini euro neįsivedusios valstybės – ES narės – nacionaliniam centriniam

bankui. Tose finansinės apskaitos srityse, kurių nereglamentuoja Lietuvos banko apskaitos

politika ir kai nėra atitinkamos srities ECB reikalavimų arba nurodymų, vadovaujamasi Lietuvos

bankui taikytinais ES teisės aktais patvirtintų tarptautinių apskaitos ir finansinės atskaitomybės

standartų principais.

Vadovaujantis nuoseklumo ir palyginamumo principais, pateikiama ir atitinkama palyginamoji

2007 metų finansinė informacija.

Lietuvos banko balanse, pelno (nuostolio) ataskaitoje ir pastabose pateikiami suminiai skaičiai

dėl apvalinimo gali nesutapti su juos sudarančių skaičių suma.

2008


84

APSKAITOS POLITIKA

BEnDRiEji pRincipai

Lietuvos bankas, tvarkydamas finansinę apskaitą ir sudarydamas metinę finansinę ataskaitą,

vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais: ekonominės realybės ir skaidrumo, atsar-

gumo, reikšmingumo, veiklos tęstinumo, kaupimo, nuoseklumo ir palyginamumo.

Auksas, skolos vertybiniai popieriai ir užsienio atsargų sudėtyje esantis kitas balansinis ir ne-

balansinis turtas bei įsipareigojimai užsienio valiuta (toliau – finansiniai straipsniai) į finansinę

apskaitą įrašomi įsigijimo (sandorio) verte, o metinėje finansinėje ataskaitoje parodomi pagal

balanso dienos rinkos kainą ir oficialų kursą.

Aukso, kiekvienos užsienio valiutos ir kiekvienos vertybinių popierių emisijos (pagal ISIN)

perkainojimo rezultatų apskaita tvarkoma atskirai.

Nerealizuotieji perkainojimo nuostoliai, susidarę finansinių metų pabaigoje dėl atskirų finan-

sinių straipsnių perkainojimo pagal rinkos kainą ir oficialų kursą, viršijantys į perkainojimo

sąskaitas įrašytus ankstesnius su tais pačiais finansiniais straipsniais susijusius nerealizuotuosius

perkainojimo prieaugius, pripažįstami einamųjų finansinių metų išlaidomis ir negali būti den-

giami paskesniais metais dėl rinkos kainos ar oficialaus kurso pokyčių susidariusiais to paties

finansinio straipsnio perkainojimo prieaugiais ar kompensuojami kito finansinio straipsnio

perkainojimo prieaugiais.

Nerealizuotieji perkainojimo prieaugiai, susidarę finansinių metų pabaigoje dėl atskirų fi-

nansinių straipsnių perkainojimo pagal rinkos kainą ir oficialų kursą, parodomi perkainojimo

sąskaitose.

Apskaičiuojant realizuotuosius ir nerealizuotuosius rezultatus iš aukso, vertybinių popierių ir

užsienio valiutos, šių finansinių straipsnių įsigijimo vertei nustatyti taikomas vidurkinio kurso

ir (arba) vidurkinės kainos metodas.

Pajamos ir išlaidos apskaitoje pripažįstamos tuo metu, kai jos uždirbamos arba patiriamos, o

ne tada, kai jos gaunamos arba apmokamos.

AUKSAS

Auksas perkainojamas kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną remiantis vienos Trojos

uncijos aukso rinkos kaina JAV doleriais. Ji perskaičiuojama į litus pagal aukso perkainojimo

dienos JAV dolerio oficialų kursą.

Aukso perkainojimo prieaugis ar nuostolis įtraukiamas į aukso perkainojimo sąskaitą, neišski-

riant aukso rinkos kainos ir JAV dolerio kurso įtakos.

Finansinių metų pabaigoje išlaidomis pripažinus nerealizuotąjį aukso perkainojimo nuostolį,

aukso vidurkinė kaina tikslinama pagal finansinių metų paskutinės darbo dienos rinkos kainą.

Operacijos, susijusios su aukso apsikeitimo sandoriais, apskaitoje parodomos tokia pačia tvarka

kaip ir atpirkimo skolinimosi sandoriai.


85

užsiEnio Valiuta

Balansiniai ir nebalansiniai finansiniai straipsniai užsienio valiuta perkainojami kiekvieną darbo

dieną pagal tos dienos oficialų kursą.

Lietuvos banko skelbiami oficialūs lito ir pagrindinių užsienio valiutų kursaiLt(LTL)užvnt.

Valiutospavadinimas Kodas 2008-12-31 2007-12-31

Euras EUR 3,4528 3,4528

JAV doleris USD 2,4507 2,3572

100Japonijosjenų JPY 2,7144 2,0842

Specialiosiosskolinimositeisės(SST) XDR 3,8148 3,6943

Užsienio valiutos vidurkinis kursas perskaičiuojamas kiekvieną dieną, kai yra atitinkamos užsie-

nio valiutos pozicijos padidėjimas (jeigu pozicija teigiama – kai yra valiutos grynieji (neto) dienos

įsigijimai, jeigu pozicija neigiama – kai yra valiutos grynieji (neto) dienos pardavimai).

Finansinių metų pabaigoje išlaidomis pripažinus nerealizuotąjį atskiros užsienio valiutos per-

kainojimo nuostolį, šios užsienio valiutos vidurkinis kursas tikslinamas pagal finansinių metų

paskutinės darbo dienos oficialų kursą.

Valiutų kEitimo sanDoRiai

Pagal neatidėliotinus valiutos keitimo sandorius, išankstinius valiutos keitimo sandorius ir

valiutų apsikeitimo sandorius gautina ir mokėtina užsienio valiuta turi įtakos atitinkamos

užsienio valiutos pozicijai sandorio dieną ir parodoma nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio

sudarymo iki atsiskaitymo dienos.

Skirtumas tarp sandorio vertės neatidėliotinu (spot) kursu ir sandorio vertės išankstiniu (for-ward) kursu pripažįstamas palūkanų pajamomis arba išlaidomis, kurios kaupiamos tolygiai

kiekvieną dieną per visą sandorio galiojimo laikotarpį.

VERtyBiniai popiERiai

Vertybiniai popieriai į balansinę apskaitą įtraukiami įsigijimo verte atsiskaitymo pagal sandorį

dieną. Kartu su vertybiniais popieriais nupirkta atkarpos išmoka į vertybinių popierių įsigijimo

vertę neįskaitoma, apskaitoje ji parodoma atskirame balanso straipsnyje kaip kitas turtas.

Vertybiniai popieriai perkainojami kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną tos dienos rinkos

kaina. Perkainojimo rezultatai dėl vertybinių popierių rinkos kainos ir dėl užsienio valiutos

oficialaus kurso parodomas atskirose perkainojimo sąskaitose.

Kiekvienos emisijos vertybinių popierių vidurkinė kaina perskaičiuojama darbo dienos pabai-

goje, atsižvelgiant į visų per dieną įsigytų tos pačios emisijos vertybinių popierių kiekį ir šių

vertybinių popierių dienos pirkimų vidurkinę kainą. Pagal šią perskaičiuotą vidurkinę kainą

apskaičiuojamos tą pačią dieną parduotų tos emisijos vertybinių popierių realizuotosios pa-

jamos arba išlaidos.

Vertybinių popierių įsigijimo vertės ir nominaliosios vertės skirtumas – nuolaida arba premi-

ja – pripažįstamas pajamomis arba išlaidomis tolygiai kiekvieną dieną nuo atsiskaitymo pagal

pirkimo sandorį dienos iki vertybinių popierių išpirkimo arba atsiskaitymo pagal pardavimo

sandorį dienos.

2008


86

Vertybinių popierių be atkarpos nuolaida kaupiama taikant vidaus grąžos metodą (Internal rate of return), o vertybinių popierių su atkarpa – taikant tiesinį metodą.

Finansinių metų pabaigoje išlaidomis pripažinus nerealizuotąjį vertybinių popierių atskiros

emisijos perkainojimo nuostolį, šios emisijos vertybinių popierių vidurkinė kaina tikslinama

pagal finansinių metų paskutinės darbo dienos jų rinkos kainą.

išankstiniai VERtyBinių popiERių sanDoRiai

Pagal išankstinius vertybinių popierių sandorius perkami arba parduodami vertybiniai popieriai

parodomi nebalansinėje apskaitoje nuo sandorio sudarymo iki atsiskaitymo dienos. Pagal

šiuos sandorius nupirktų ar parduotų vertybinių popierių perkainojimo rezultatas parodomas

balansinėse turto ar įsipareigojimų sąskaitose.

Išankstinių vertybinių popierių sandorių atsiskaitymo dieną vertybinių popierių pirkimas arba

pardavimas parodomas balansinėse sąskaitose šių vertybinių popierių neatidėliotino pirkimo

sandorių rinkos kaina, o šios rinkos kainos ir sandorio kainos skirtumas pripažįstamas reali-

zuotosiomis pajamomis arba išlaidomis.

nuosaVyBės pRiEmonės

Banko reikmėms laikomos ilgalaikės investicijos į nuosavybės priemones – tai investicijos į

nuosavybės vertybinius popierius siekiant dalyvauti tam tikros įmonės, kurios nuosavybės

vertybiniais popieriais viešai neprekiaujama ir jų kaina nėra kotiruojama rinkoje, veikloje.

Apskaitoje jos parodomos įsigijimo verte.

atpiRkimo sanDoRiai

Atpirkimo skolinimosi sandoris apskaitoje parodomas kaip įkeitimu užtikrintas kitos sandorio

šalies indėlis: balanso įsipareigojimų dalyje įrašomas įsipareigojimas grąžinti pinigus, o finan-

sinis turtas, sutartyje nurodytas kaip užstatas (jis pagal šią sutartį parduodamas ir atperkamas)

sandorio galiojimo laikotarpiu, ir toliau rodomas balanso turto dalyje.

Atpirkimo investavimo sandoris apskaitoje parodomas balanso turto dalyje kaip banko suteiktas

kreditas. Pagal šiuos sandorius gautas užstatas sandorio galiojimo laikotarpiu banko balanse

neparodomas ir neperkainojamas.

Vertės skirtumas, susidaręs tarp atpirkimo skolinimosi ir atpirkimo investavimo sandoriuose

numatyto užstato pirkimo ir atpirkimo vertės, pripažįstamas palūkanų pajamomis arba išlai-

domis tolygiai kiekvieną dieną per visą sandorio galiojimo laiką.

ILGALAIKIS MATErIALUSIS Ir NEMATErIALUSIS TUrTAS

Ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui priskiriami turto objektai, kurių įsigijimo

vertė (įskaitant pridėtinės vertės mokestį) yra ne mažesnė kaip 500 litų ir kurie tarnauja ilgiau

kaip vienus metus. Muziejaus fondai, meno kūriniai ir į kultūros vertybių sąrašą įtrauktas

materialusis turtas, neatsižvelgiant į jų įsigijimo vertę, taip pat laikomi ilgalaikiu materialiuoju

turtu. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas apskaitoje pripažįstamas įsigijimo verte,

šio turto naudojimo laikotarpiu mažinant jo vertę sukauptu nusidėvėjimu (amortizacija).

Nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas visą numatytą turto naudojimo laikotarpį taikant

tiesinį nusidėvėjimo metodą.


8�

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normos

Turtas Metinėnorma,%

Pastatai ir statiniai 2,5–10

Pinigųskaičiavimoirkompiuteriųįranga 10–50

Transportopriemonės 20

Baldai,kabinetųįrangairkitasinventorius 5–50

Nematerialusis turtas 33–100

Kai yra požymių, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė reikšmingai sumažėjo, šio turto įsigijimo

vertė finansinių metų pabaigoje tikslinama nuostoliais dėl vertės sumažėjimo.

Banknotai iR monEtos apyVaRtojE

Į apyvartą išleisti banknotai ir monetos parodomi balanso įsipareigojimų dalyje nominaliąja

verte. Banknotų spausdinimo, monetų kaldinimo ir su pinigų išleidimu į apyvartą susijusios

kitos išlaidos įrašomos į išlaidų sąskaitas ir nesiejamos su pinigų išleidimu į apyvartą.

palūkanų noRmų atEitiEs sanDoRiai

Palūkanų normų ateities sandoriai nuo sandorio sudarymo dienos iki sandorio nutraukimo arba

įvykdymo dienos parodomi nebalansinėje apskaitoje kontraktų nominaliąja verte. Palūkanų

normų ateities sandorių kasdienis kintamos maržos pokytis pripažįstamas realizuotosiomis

pajamomis arba išlaidomis.

pajamų iR išlaiDų pRipažinimas

Pajamos ir išlaidos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kurį jos buvo uždirbtos arba patirtos, neat-

sižvelgiant į tai, kada jos buvo gautos arba sumokėtos.

Su finansiniais straipsniais užsienio valiuta susijusios palūkanų pajamos ir išlaidos (iš jų ir vertybinių

popierių premijų bei nuolaidų) apskaičiuojamos ir į apskaitą įtraukiamos kiekvieną dieną.

Su finansiniais straipsniais litais susijusios palūkanų pajamos ir išlaidos į apskaitą įtraukiamos

kiekvieną mėnesį, o kitos einamųjų metų pajamos ir išlaidos litais – iki tų metų pabaigos.

Realizuotosios pajamos ir išlaidos, susijusios su finansiniais straipsniais užsienio valiuta, į pa-

jamų ir išlaidų sąskaitas įrašomos sandorių sudarymo dieną, išskyrus realizuotąsias vertybinių

popierių pajamas ir išlaidas, kurios pripažįstamos atsiskaitymų pagal sandorius dieną.

Nerealizuotieji perkainojimo prieaugiai nepripažįstami pajamomis, jie parodomi perkainojimo

sąskaitose. Nerealizuotieji perkainojimo nuostoliai, viršijantys su atitinkamu finansiniu straipsniu

susijusį perkainojimo prieaugį, finansinių metų pabaigoje pripažįstami išlaidomis.

įVykiai po Balanso Datos

Metinėje finansinėje ataskaitoje pateikiami ataskaitinių metų duomenys tikslinami įvykiais,

kurie nustatomi laikotarpiu tarp metinės finansinės ataskaitos datos ir jos patvirtinimo Lietuvos

banko valdyboje dienos, jeigu šiuos įvykius lėmusios aplinkybės buvo iki metinės finansinės

ataskaitos datos ir dėl to ataskaitoje pateikiami duomenys būtų turėję pasikeisti.

2008


88

Įvykiais po balanso datos netikslinami metinėje finansinėje ataskaitoje pateikiami ataskaitinių

metų duomenys, jei šie įvykiai nulemti aplinkybių, dėl kurių ataskaitoje pateikiami ataskaitinių

metų duomenys būtų pasikeitę vėliau negu metinės finansinės ataskaitos data. Tokie įvykiai

aprašomi metinės finansinės ataskaitos aiškinamajame rašte, jei jų neatskleidimas galėtų daryti

įtakos ataskaitos naudotojų sprendimams.

fInansInė rIzIka Ir jos Valdymas

Svarbiausias Lietuvos banko finansinės rizikos objektas yra Lietuvos banko užsienio atsargos.

2008 metų gruodžio 31 dieną jos sudarė apie 98 procentus viso Lietuvos banko turto.

Valdant užsienio atsargas, susiduriama su finansinėmis rizikomis, tokiomis kaip rinkos, kredito,

likvidumo ir atsiskaitymų. Šioms rizikoms valdyti taikoma plati riziką ribojančių normatyvų

sistema ir kitos riziką mažinančios priemonės.

Pagrindinė rizika, su kuria susiduria Lietuvos bankas valdydamas užsienio atsargas ir kuri turi

didžiausią įtaką finansiniams rezultatams, yra rinkos rizika. Ją sudaro valiutų kursų ir palūkanų

normos rizika.

Valiutų kursų rizika eliminuota – praktiškai visos užsienio atsargos, nesusijusios su įsipareigo-

jimais užsienio valiuta, investuojamos bazine valiuta – eurais. Užsienio atsargų dalis, susijusi

su įsipareigojimais, investuojama įsipareigojimų valiuta (žr. 27 pastabą).

Kaip svarbiausią priemonę palūkanų normos rizikai valdyti, Lietuvos bankas taiko modifikuo-

tos finansinės trukmės (MFT) rodiklį1. Palūkanų normos rizika valdoma nustatant kiekvienos

užsienio atsargų funkcinės dalies kontrolinį indeksą, jo MFT ir didžiausius leistinus realių

investicijų portfelių MFT nukrypimus nuo kontrolinių indeksų MFT. Vidutinė užsienio atsargų

MFT 2008 metais buvo 1,18 (2007 m. – 0,66). Palūkanų normos rizikai valdyti taip pat taiko-

mas ir vertės pokyčio rizikos rodiklis (Value-at-Risk), parodantis tikėtinus nuostolius, kurie su

nurodyta tikimybe nebus viršyti tam tikro laikotarpio pabaigoje. Investicinio portfelio, kurio

vertė sudarė 80 procentų užsienio atsargų, palūkanų normos vertės pokyčio rizikos rodiklis

2008 metų pabaigoje buvo 5,69 mln. eurų2 (2007 m. – 0,90 mln. eurų).

Valiutų kursų ir palūkanų normos rizikoms valdyti Lietuvos bankas taip pat naudoja ir išvestines

priemones (žr. 17 pastabą).

Kredito rizika valdoma keliant griežtus reikalavimus emitentų ir sandorio šalių finansiniam

patikimumui. Siekiant sumažinti kredito riziką, nustatomi emitentų, sandorio šalių ir jų grupių

įsipareigojimų Lietuvos bankui dydžio limitai.

Užsienio atsargų likvidumo rizika valdoma nustatant likvidumo normatyvus ir labai likvidžių

finansinių priemonių minimalią dalį užsienio atsargose.

Atsiskaitymų rizikai valdyti taikomos korespondentinių sąskaitų valdymo įvairios priemonės:

atsiskaitymai vykdomi vienu metu (Delivery versus payment), derinami pinigų srautai. Šios

priemonės padeda sumažinti nuostolio dėl sandorių šalių neatsiskaitymo laiku riziką.

� MFT apytiksliai parodo, kiek pasikeis investicijų vertė procentais pelningumo normoms padidėjus 100 bazinių punktų.� Rodiklis apskaičiuotas taikant parametrinį metodą pagal Risk Metrics metodiką remiantis 36 paskutinių darbo dienų

duomenimis su 95 % tikimybe. Šis rodiklis parodo, kad per būsimą darbo dieną dėl minėtų pokyčių užsienio atsargos nepasikeis didesne kaip atitinkama eurų suma.


8�

PASTABOS

1 pastaba. Auksas

2008-12-31 2007-12-31

Aukso kiekis

Trojosuncijomis 186675,87 186339,05

Kilogramais 5 806,27 5 795,79

Trojosuncijoskaina,JAVdoleriais 865,00 833,75

Auksovertė,mln.litų 395,73 366,22

Aukso kiekis 2008 metais, palyginti su 2007 metais, padidėjo dėl susidariusio aukso luitų

svorio skirtumo atsiskaitant pagal aukso investavimo sandorius.

Aukso investicijosTrojosuncijomis

2008-12-31 2007-12-31

Neinvestuotosatsargos 74737,56 –

Terminuotiejiindėliai 111938,31 154449,01

Apsikeitimo sandoriai – 31 890,04

Iš viso 186 675,87 186 339,05

2 pastaba. gautinos lėšos iš tarptautinio valiutos fondo

Mln.Lt

2008-12-31 2007-12-31

GrynojiatsargųpozicijaTVF 0,13 0,13

LikutisSSTsąskaitojeTVF 0,27 0,26

Iš viso 0,41 0,39

Grynoji atsargų pozicija Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) priklauso Lietuvos Respublikai,

kuri TVF nare tapo 1992 metais.

Lietuvos bankas atlieka TVF lėšų depozitoriumo funkciją.

Lietuvos Respublikos dalyvavimo TVF kvota (144,20 mln. SST) nekinta nuo 1999 metų. Dalis

šios kvotos (25 %) apmokėta SST, o kita dalis – nacionaline valiuta išreikštais neapyvartiniais

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniais popieriais (VVP), už kuriuos nemokamos palūka-

nos. TVF naudai išleistų VVP vertė 2008 metų gruodžio 31 dieną sudarė 143,61 mln. SST.

Grynoji atsargų pozicija Tarptautiniame valiutos fondeMln.SST

2008-12-31 2007-12-31

ValstybėsdalyvavimoTVFkvota(bendrojivertė) 144,20 144,20

TVFpretenzijoslitaispagalVVP (143,61) (143,65)

TVFlėšoslitaisLietuvosbankosąskaitoje (0,56) (0,52)

GrynojiatsargųpozicijaTVF 0,03 0,03

2008


�0

3 pastaba. Indėliai, vertybiniai popieriai ir kitos investicijos užsienio valiuta

Mln.Lt

2008-12-31 2007-12-31

Skolosvertybiniaipopieriai 13465,50 15450,72

Terminuotiejiindėliaiužsieniobankuose 949,52 1677,02

Sąskaitosužsieniobankuose 764,88 26,91

PretenzijosECB(TARGET2)3 23,80 22,09

Atpirkimoinvestavimosandoriai – 462,76

Iš viso 15 203,70 17 639,50

Kitų valstybių centriniuose bankuose esantys Lietuvos banko terminuotieji indėliai ir sąskaitų

likučiai sudarė 1 524,51 mln. litų (2007 m. gruodžio 31 d. – 6,83 mln. Lt).

Su Lietuvos banko pretenzijomis ECB dėl per sistemą TARGET2 įvykdytų operacijų susiję Lietuvos

banko įsipareigojimai šios sistemos dalyviams – mūsų šalies komerciniams bankams – parodyti

13 pastaboje.

Indėlių, vertybinių popierių ir kitų investicijų pasiskirstymas pagal valiutas parodytas 27 pas-

taboje.

Indėlių, vertybinių popierių ir kitų investicijų užsienio valiuta pasiskirstymas pagal emitento ir sandorio šalisMln.Lt

2008-12-31 2007-12-31

ESvalstybėsnarės 14395,34 16411,78

Japonija 407,05 631,83

JAV 104,45 124,85

Australija 17,19 –

Kanada – 25,39

Tarptautinėsfinansųinstitucijos 279,68 445,65

Iš viso 15 203,70 17 639,50

Indėlių, vertybinių popierių ir kitų investicijų užsienio valiuta pasiskirstymas pagal terminusMln.Lt

2008-12-31 2007-12-31

Ikipareikalavimo 788,68 49,00

Iki1metų 6940,21 13338,81

1–5 metai 7 267,82 4 025,05

Ilgiau kaip 5 metai 206,99 226,64

Iš viso 15 203,70 17 639,50

� Sistema TARGET2 – Eurosistemos sukurta naujos kartos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų eurais sistema, veikianti naudojant vieną bendrą platformą ir teikianti suderintas paslaugas pagal unifikuotą kainų sistemą.


�1

4 pastaba. Ilgalaikis turtas

Mln.Lt

Nematerialusis turtas

Materialusis turtas Iš viso

pastatai ir nebaigtastatyba

pinigų skaičiavimoir kompiuteriųįranga(įskaitantnebaigtąmontuoti)

transporto priemonės

kitas materialusis turtas

Įsigijimovertė2007-12-31 13,80 153,32 67,91 6,29 33,11 274,43

Padidėjimas2008m. 1,22 8,44 4,81 2,23 1,39 18,09

Sumažėjimas2008m. (0,31) – (7,77) (0,74) (0,67) (9,49)

Įsigijimovertė2008-12-31 14,71 161,76 64,95 7,78 33,83 283,03

Sukauptasnusidėvėjimas2007-12-31 (13,30) (27,94) (55,05) (4,95) (27,20) (128,44)

Nusidėvėjimas2008m. (0,70) (3,62) (5,09) (0,58) (1,15) (11,14)

Nurašytasnusidėvėjimas2008m. 0,31 – 7,69 0,74 0,67 9,41

Sukauptasnusidėvėjimas2008-12-31 (13,69) (31,55) (52,45) (4,79) (27,68) (130,17)

Likutinėvertė2008-12-31 1,02 130,20 12,50 2,99 6,15 152,86

Likutinėvertė2007-12-31 0,50 125,38 12,86 1,34 5,91 145,99

Lietuvos bankas nėra sudaręs sandorių, pagal kuriuos būtų įkeistas Lietuvos banko materia-

lusis turtas.

5 pastaba. Investicijos į nuosavybės priemones

Lietuvos bankas nuo 2004 metų gegužės 1 dienos yra ECBS narys ir, vadovaujantis ECBS ir

ECB statuto 28 straipsniu, turi teisę į ECB kapitalo dalį. Nacionalinių centrinių bankų dalys

pasirašytame ECB kapitale priklauso nuo nustatyto ECB kapitalo rakto, kuris, vadovaujantis

ECBS ir ECB statuto 29 straipsnio 3 dalies reikalavimu, turi būti tikslinamas kas penkeri metai

arba, vadovaujantis 49 straipsnio 3 dalies reikalavimu, tikslinamas pasikeitus ES valstybių narių

skaičiui. Lietuvos banko dalis ECB pasirašytame kapitale 2008 metų gruodžio 31 dieną sudarė

0,4178 procento. Ši dalis, kaip numatyta ECBS ir ECB statuto 29 straipsnyje, apskaičiuota

remiantis Europos Komisijos duomenimis apie ES valstybių narių gyventojų skaičių ir bendrąjį

vidaus produktą.

Europos centrinio banko pasirašyto kapitalo pasiskirstymas 2008 metų gruodžio 31 dieną

Centrinisbankas Procentai4

NationaleBankvanBelgië/BanqueNationaledeBelgique 2,4708

DeutscheBundesbank 20,5211

CentralBankandFinancialServicesAuthorityofIreland 0,8885

BankofGreece 1,8168

BancodeEspañ a 7,5498

� Nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatytas ECB kapitalo raktas visiems nacionaliniams centriniams bankams buvo patiks-lintas vadovaujantis ECBS ir ECB statuto 29 straipsnio 3 dalies reikalavimu (Lietuvos banko dalis ECB kapitale sudaro 0,4256 %).

2008


�2

Lentelės tęsinys

Centrinisbankas Procentai

BanquedeFrance 14,3875

Bancad’Italia 12,5297

CentralBankofCyprus 0,1249

BanquecentraleduLuxembourg 0,1575

BankCentralita’Malta/CentralBankofMalta 0,0622

DeNederlandscheBank 3,8937

OesterreichischeNationalbank 2,0159

BancodePortugal 1,7137

BankaSlovenije 0,3194

SuomenPankki-FinlandsBank 1,2448

Išviso(eurozonoscentriniaibankai) 69,6963

Áúëãàðcêà íàðîäíà áàíêà (BulgarianNationalBank) 0,8833

Českáná rodníbanka 1,3880

DanmarksNationalbank 1,5138

EestiPank 0,1703

LatvijasBanka 0,2813

Lietuvosbankas 0,4178

MagyarNemzetiBank 1,3141

NarodowyBankPolski 4,8748

BancaNaţ ionalăaRomâ niei 2,5188

Ná rodnábankaSlovenska 0,6765

SverigesRiksbank 2,3313

BankofEngland 13,9337

Išviso(neeurozonoscentriniaibankai) 30,3037

Kadangi Lietuva nėra prisijungusi prie euro zonos, jai taikomos ECBS ir ECB statuto 48 straips-

nyje numatytos pereinamosios nuostatos. Pagal jas Lietuvos bankas sumokėjo minimalią įmo-

ką – 7 procentus Lietuvos banko pasirašyto ECB kapitalo, t. y. 1,68 mln. eurų (5,82 mln. Lt).

Lietuvos bankas yra Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) narys, turi atstovavimo ir balsavimo

teisę, atitinkančią 1 070 akcijų, kurių įsigijimo vertė yra 11,51 mln. litų, o kiekvienos akcijos nomi-

nalioji vertė – 5 000 SST. Lietuvos bankas yra apmokėjęs 25 procentus šių akcijų vertės. 2008 me-

tais už TAB akcijas Lietuvos bankas gavo 1,01 mln. litų dividendų (2007 m. – 1,06 mln. Lt).

Lietuvos bankas turi 60 procentų akcinės bendrovės „Lietuvos centrinis vertybinių popierių

depozitoriumas“ akcijų. Jų įsigijimo vertė yra 3,63 mln. litų. 2008 metais už jas Lietuvos

bankas gavo 1,24 mln. litų dividendų (2007 m. – 1,37 mln. Lt).

Lietuvos bankas turi vieną SWIFT akciją, kurios įsigijimo vertė yra 3 249 litai. Dividendai už

šią akciją nemokami.

6 pastaba. nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai – tai pagal valiutos keitimo sandorius neba-

lansinėse sąskaitose (žr. 17 pastabą) parodomų užsienio valiutų perkainojimo pagal oficialų

valiutos kursą rezultatas. Gautinos užsienio valiutos perkainojimo skirtumas parodomas

balanso turto straipsnyje, o mokėtinos užsienio valiutos perkainojimo skirtumas – balanso

įsipareigojimų straipsnyje (žr. 14 pastabą).


�3

7 pastaba. sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos

Mln.Lt

2008-12-31 2007-12-31

Sukauptospalūkanųpajamos 111,99 123,35

Sukauptavertybiniųpopieriųatkarpa 107,56 116,01

Palūkanosišišvestiniųfinansiniųpriemonių 4,04 2,30

Palūkanosužauksoterminuotuosiusindėlius 0,30 0,11

Kitossukauptospalūkanųpajamos 0,09 4,93

Nupirktųvertybiniųpopieriųatkarposišmokosdalis 82,33 73,23

Kitos sukauptos pajamos 0,86 0,69

Būsimųjųlaikotarpiųišlaidos 1,58 1,41

Iš viso 196,76 198,68

8 pastaba. kitas įvairus turtas

Mln.Lt

2008-12-31 2007-12-31

KreditaiLietuvosbankotarnautojams 16,63 9,95

Kreditaibūstuipirktiarbaremontuoti 16,15 9,50

Vartojimo kreditai 0,48 0,45

Kitos gautinos sumos 5,32 3,51

Trumpalaikismaterialusisturtas 2,09 1,97

Iš viso 24,05 15,43

9 pastaba. banknotai ir monetos apyvartoje

Šiame balanso įsipareigojimų straipsnyje parodoma apyvartoje esančių litų banknotų ir

monetų nominalioji vertė. 2008 metais Lietuvos bankas į apyvartą išleido 2 085,31 mln. litų

(2007 m. – 3 122,15 mln. Lt) ir iš jos išėmė 1 624,18 mln. litų (2007 m. – 2 009,83 mln. Lt)

banknotų ir monetų.

Banknotai ir monetos apyvartojeMln.Lt

2008-12-31 2007-12-31

Banknotai 9 433,12 8 990,42

Monetos(įskaitantproginesmonetasirnumizmatiniusrinkinius) 196,35 177,92

Iš viso 9 629,47 9 168,34

10 pastaba. įsipareigojimai šalies kredito įstaigoms, susiję su pinigų politikos operacijomis, litais

Šiuos įsipareigojimus sudaro šalies komercinių bankų atsiskaitymų sąskaitų, kuriose laikomos

privalomosios atsargos, likučiai. Nuo 2008 metų lapkričio mėnesio kredito įstaigoms taikoma

sumažinta nuo 6 iki 4 procentų privalomųjų atsargų norma.

Už komercinių bankų privalomųjų atsargų dalį, neviršijančią sumos, apskaičiuotos pagal

tuo laikotarpiu ECB taikytas privalomųjų atsargų normas, Lietuvos bankas moka palūkanas

(žr. 19 pastabą) taikydamas ECB nustatytas pagrindinių Eurosistemos refinansavimo operacijų

2008


�4

ribines palūkanų normas. 2008 metais už komercinių bankų privalomųjų atsargų dalį Lietuvos

banko mokamų palūkanų norma svyravo nuo 2,45 iki 4,42 procento (2007 m. – nuo 3,55

iki 4,19 %).

11 pastaba. įsipareigojimai kitoms šalies institucijoms litais

Mln.Lt

2008-12-31 2007-12-31

Įsipareigojimaivalstybėsvaldymoinstitucijoms 164,76 82,08

Įsipareigojimaiįvairiomskitomsšaliesinstitucijoms 15,16 9,76

Iš viso 179,93 91,84

12 pastaba. įsipareigojimai užsienio institucijoms litais

Mln.Lt

2008-12-31 2007-12-31

Tarptautiniųorganizacijųsąskaitųlikučiai 55,86 38,67

Užsieniobankųsąskaitųlikučiai 0,16 0,11

Iš viso 56,02 38,78

13 pastaba. įsipareigojimai užsienio valiuta

Įsipareigojimai šalies institucijoms užsienio valiutaMln.Lt

2008-12-31 2007-12-31

Valstybėsvaldymoinstitucijųterminuotiejiindėliai 627,70 2661,50

Valstybėsvaldymoinstitucijųsąskaitųlikučiai 493,24 303,88

SistemosTARGET2dalyviųsąskaitųlikučiai 2,53 21,58

Iš viso 1 123,48 2 986,96

Įsipareigojimai užsienio institucijoms užsienio valiutaMln.Lt

2008-12-31 2007-12-31

Sąskaitųlikučiai 75,60 112,76

Atpirkimo skolinimosi sandoriai – 868,35

Aukso apsikeitimo sandoriai – 52,09

Iš viso 75,60 1 033,20

Įsipareigojimų užsienio institucijoms užsienio valiuta pasiskirstymas pagal sandorio šalisMln.Lt

2008-12-31 2007-12-31

Tarptautinėsorganizacijos 75,60 112,76

ESvalstybėsnarės – 920,44

Iš viso 75,60 1 033,20


�5

Įsipareigojimų užsienio valiuta pasiskirstymas pagal terminusMln.Lt

2008-12-31 2007-12-31

Ikipareikalavimo 571,25 438,09

Iki1metų 627,70 3581,94

Be termino 0,13 0,13

Iš viso 1 199,08 4 020,16

14 pastaba. kiti įsipareigojimai

Mln.Lt

2008-12-31 2007-12-31

Nebalansiniųpriemoniųperkainojimoskirtumai(žr.17pastabą) 67,83 (6,24)

Sukauptosišlaidosirbūsimųjųlaikotarpiųpajamos 4,43 24,21

Sukauptospalūkanųišlaidos 1,54 20,64

Kitos sukauptos išlaidos 2,69 3,37

Būsimųjųlaikotarpiųpajamos 0,19 0,20

Kitiįvairūsįsipareigojimai 9,08 5,35

Iš viso 81,33 23,32

15 pastaba. Perkainojimo sąskaitos

Mln.Lt

2008-12-31 2007-12-31

Perkainojimosąskaitos

Aukso 205,83 177,39

Vertybiniųpopierių 188,04 4,51

Užsieniovaliutos 0,02 0,01

Iš viso 393,88 181,91

Perkainojimo sąskaitose parodomi nerealizuotieji aukso, vertybinių popierių ir užsienio valiutos

perkainojimo prieaugiai.

Atskirų vertybinių popierių emisijų ir atskirų užsienio valiutų nerealizuotasis perkainojimo

nuostolis, viršijantis su juo susijusį nerealizuotąjį perkainojimo prieaugį, 2008 metų pabaigoje

pripažintas išlaidomis (žr. 21 pastabą).

16 pastaba. Kapitalas

Mln.Lt

2007-12-31 Padidėjimas 2008-12-31

Kapitalas

Įstatiniskapitalas 200,00 – 200,00

Atsargos kapitalas 632,21 161,91 794,13

Iš viso 832,21 161,91 994,13

2008


�6

17 pastaba. nebalansinės priemonės

Valiutų keitimo sandoriaiMln.Lt

Vertėsandoriosudarymodieną

Vertė2008-12-31 Perkainojimo skirtumai

Valiutųapsikeitimosandoriai

Gautinossumos 338,38 332,13 (6,24)

Mokėtinossumos 338,38 406,02 67,64)

Išankstiniaivaliutųkeitimo sandoriai

Gautinossumos 0,95 0,95 –

Mokėtinossumos 0,95 1,16 0,21)

Neatidėliotinivaliutųkeitimo sandoriai

Gautinossumos 573,88 573,86 (0,03)

Mokėtinossumos 573,88 573,86 (0,02)

Išvisopagalvaliutųkeitimosandorius

Gautinossumos 913,22 906,94 (6,27)

Mokėtinossumos 913,22 981,04 67,83

Užsienio atsargų valdymo tikslais Lietuvos bankas 2008 metais naudojo palūkanų normų

ateities sandorius ir išankstinius vertybinių popierių sandorius.

2008 metų gruodžio 31 dieną galiojantys palūkanų normų ateities sandoriai nominaliąja

verte sudarė: sąlyginiai pardavimai – 724,40 mln. litų (2007 m. – 8 852,98 mln. Lt), sąlyginiai

įsigijimai – 234,79 mln. litų (2007 m. – 241,70 mln. Lt).

Lietuvos bankas 2008 metų gruodžio 31 dieną neturėjo galiojančių išankstinių vertybinių

popierių sandorių.

Palūkanų normų ateities sandorių ir išankstinių vertybinių popierių sandorių įtaka Lietuvos

banko finansiniams rezultatams atskleista 20 pastaboje.

18 pastaba. Palūkanų pajamos

Mln.Lt

2008m. 2007m.

Palūkanųpajamosiš:

investicijųįvertybiniuspopierius 576,18 567,85

išvestiniųfinansiniųpriemonių 26,32 2,40

terminuotųjųindėlių 15,24 50,17

atpirkimoinvestavimosandorių 12,14 8,19

sąskaitųlikučių 5,44 2,31

Kitospalūkanųpajamos 1,02 0,48

Iš viso 636,33 631,40

19 pastaba. Palūkanų išlaidos

Mln.Lt

2008m. 2007m.

Palūkanųišlaidosuž:

valstybėsvaldymoinstitucijųterminuotuosiusindėlius 60,27 107,53

valstybėsvaldymoinstitucijųsąskaitųlikučius 12,50 9,23

kreditoįstaigųprivalomąsiasatsargas 39,27 33,08

įsipareigojimuspagalatpirkimoskolinimosisandorius 14,43 24,25

Kitospalūkanųišlaidos 1,79 1,49

Iš viso 128,27 175,58


��

20 pastaba. grynosios realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

Mln.Lt

2008m. 2007m.

Grynosiosrealizuotosiospajamos(išlaidos)iš:

operacijųvertybiniaispopieriais 26,39 (6,47)

išankstiniųvertybiniųpopieriųsandorių 4,00 1,57

operacijųauksuiružsieniovaliuta 0,00 0,08

palūkanųnormųateitiessandorių (56,52) (14,36)

Išviso (26,13) (19,18)

21 pastaba. nerealizuotasis perkainojimo nuostolis

Mln.Lt

2008m. 2007m.

Nerealizuotasis perkainojimo nuostolis

Vertybiniųpopierių 4,40 13,43

Užsieniovaliutos 0,11 0,03

Iš viso 4,51 13,46

22 pastaba. grynosios komisinių ir atlyginimų pajamos

Mln.Lt

2008m. 2007m.

Pajamosiš:

atsiskaitymopaslaugų 8,03 6,95

numizmatinęvertęturinčiųpinigųpardavimo 6,41 3,51

paskolųrizikosduomenųbazėsnaudojimo 0,25 0,35

vertybiniųpopieriųaukcionųrengimo 0,23 0,13

kitųpaslaugų 0,13 0,26

Iš viso 15,05 11,20

Komisiniųiratlyginimųišlaidos (3,13) (2,82)

Grynosioskomisiniųiratlyginimųpajamos 11,92 8,38

23 pastaba. Personalo išlaikymo išlaidos

Mln.Lt

2008m. 2007m.

Darboužmokesčioišlaidos 40,86 39,55

Valdybosnariams 1,28 1,14

Struktūriniųpadaliniųvadovams 2,30 2,31

KitiemsLietuvosbankotarnautojams 37,28 36,10

Valstybiniosocialiniodraudimoįmokos 12,59 12,20

Iš viso 53,45 51,75

Lietuvos banko valdybą sudaro: Valdybos pirmininkas, du pirmininko pavaduotojai ir du nariai.

2008 metų pabaigoje veiklą vykdė vienuolika departamentų, šeši savarankiški skyriai ir dvi

banko įstaigos, dirbo 843 tarnautojai (2007 m. – 842).

2008


�8

24 pastaba. administracinės išlaidos

Mln.Lt

2008m. 2007m.

Išlaidos

Turtopriežiūros 8,52 6,56

Tarnybiniųkomandiruočių 2,05 2,14

Prenumeruojamosinformacijosįsigijimo 1,71 1,66

Ryšio ir pašto 1,64 1,72

Tarnautojųmokymo 1,49 1,42

Ryšiųsuvisuomene 1,11 0,96

Leidiniųbibliotekaiirspaudosprenumeratos 0,18 0,18

Kitos 2,22 1,70

Iš viso 18,93 16,34

25 pastaba. banknotų ir monetų gamybos bei apyvartos išlaidos

Mln.Lt

2008m. 2007m.

Banknotųgamybosišlaidos 16,08 18,36

Monetųkaldinimoišlaidos 29,56 14,14

Pinigųapyvartosišlaidos 0,55 0,46

Iš viso 46,18 32,96

26 pastaba. lietuvos banko pelno paskirstymas

Lietuvos banko įstatinis kapitalas (žr. 16 pastabą) iki Lietuvos banko įstatymo 20 straips-

nyje nustatyto dydžio – 200 mln. litų – buvo visiškai suformuotas 2007 metais paskirsčius

2006 metų pelną.

Lt

2008m. 2007m. 2006m.

Pelno paskirstymas

Valstybėsbiudžetui 182041717 161914094 70895684

Lietuvosbankoįstatiniamkapitalui – – 35171028

Lietuvosbankoatsargoskapitalui 182041717 161914094 35724656

Iš viso 364 083 435 323 828 188 141 791 368


��

27 pastaba. lietuvos banko turtas ir įsipareigojimai pagal valiutas

Mln.Lt

LTL EUR USD JPY XDR XAU Kitos Iš viso

2008-12-31 TURTAS Auksas – – – – – 395,73 – 395,73Pretenzijosužsienioinstitucijoms užsieniovaliuta – 14 789,79 5,95 407,69 0,41 – 0,27 15 204,11GautinoslėšosišTarptautiniovaliutosfondo – – – – 0,41 – – 0,41Skolosvertybiniaipopieriai – 13058,50 – 407,00 – – – 13 465,50Indėliaiirkitosinvesticijos – 1731,30 5,95 0,69 – – 0,27 1 738,20Kitas turtas 194,17 193,64 0,50 0,01 – – 0,04 388,36Visasbalansinisturtas 194,17 14983,43 6,45 407,70 0,41 395,73 0,31 15988,20ĮSIPAREIGOJIMAI Banknotaiirmonetosapyvartoje 9 629,47 – – – – – – 9 629,47Įsipareigojimaišalieskredito įstaigoms,susijęsupinigų politikosoperacijomis,litais 3 084,58 – – – – – – 3 084,58Įsipareigojimaikitomsšalies institucijomslitais 179,93 – – – – – – 179,93Įsipareigojimaiužsienio institucijomslitais 56,02 – – – – – – 56,02Įsipareigojimaišaliesinstitucijoms užsieniovaliuta – 1 116,68 6,14 0,53 0,13 – 0,00 1 123,48Įsipareigojimaiužsienioinstitucijoms užsieniovaliuta – 75,60 – – – – – 75,60Nebaigtųatsiskaitymųlėšos 5,70 – – – – – – 5,70Kitiįsipareigojimai 8,52 4,88 (0,02) 67,96 – – – 81,33Perkainojimosąskaitos 205,83 187,75 – 0,29 – – – 393,88Kapitalas 994,13 – – – – – – 994,13Pelnas 364,08 – – – – – – 364,08Visibalansiniaiįsipareigojimai 14528,27 1384,91 6,11 68,77 0,13 – 0,00 15988,20GRYNASISBALANSINISTURTAS (ĮSIPAREIGOJIMAI) (14334,10) 13598,52 0,34 338,93 0,27 395,73 0,31 0,00Nebalansinisturtas, įtrauktasįvaliutospoziciją Gautinoslėšospagalvaliutų keitimo sandorius 460,95 446,60 5,66 – – – – 913,22Nebalansiniaiįsipareigojimai, įtrauktiįvaliutospoziciją Mokėtinoslėšospagalvaliutų keitimo sandorius 101,86 466,61 5,42 339,33 – – – 913,22Grynasisnebalansinisturtas(įsipareigojimai), įtrauktiįvaliutospoziciją 359,09 (20,01) 0,25 (339,33) – – – 0,00GRYNASISTURTAS(ĮSIPAREIGOJIMAI) (13975,01) 13578,51 0,59 (0,40) 0,27 395,73 0,31 0,002007-12-31 Visasbalansinisturtas 175,11 17148,17 64,98 632,60 0,39 366,22 0,91 18388,38Visibalansiniaiįsipareigojimai 14348,24 3987,27 57,57 (5,37) 0,15 – 0,52 18388,38GRYNASISBALANSINISTURTAS (ĮSIPAREIGOJIMAI) (14173,13) 13160,90 7,41 637,97 0,24 366,22 0,39 0,00Nebalansinisturtas, įtrauktasįvaliutospoziciją 353,91 1172,42 – – – – – 1526,33Nebalansiniaiįsipareigojimai, įtrauktiįvaliutospoziciją 526,55 353,91 7,03 638,84 – – – 1526,33Grynasisnebalansinisturtas(įsipareigojimai), įtrauktasįvaliutospoziciją (172,64) 818,51 (7,03) (638,84) – – – 0,00GRYNASISTURTAS (ĮSIPAREIGOJIMAI) (14345,77) 13979,41 0,38 (0,87) 0,24 366,22 0,39 0,00

Lietuvos bankasGedimino pr. 6, LT-01103 VilniusTel. (8 5) 268 0029Faks. (8 5) 262 8124El. p. [email protected]://www.lb.lt

lietuvos banko 2008 metø ataskaita

12,5 sp. l. Tiraþas 195 egz.Uþsakymas Nr. 8 741Iðleido Lietuvos bankas, Gedimino pr. 6, LT-01103 VilniusSpausdino UAB „Baltijos kopija“, Kareiviø g. 13B, LT-09109 Vilnius

LIETUVOS BANKO METø ATASKAITA 2008 · 2017. 2. 9. · 28 pav. 50 litų sidabro moneta, skirta...

Documents

Transcript of LIETUVOS BANKO METø ATASKAITA 2008 · 2017. 2. 9. · 28 pav. 50 litų sidabro moneta, skirta...