Lietuvių ir rusų kompozitorių kūrybos integracija tautinių ......regione auginami žirgai....

IRENA VALUTIENĖ

ĮŽVALGOS APIE LIETUVIŲ IR

RUSŲ MUZIKOS INTEGRACIJĄ

10 KLASĖS MUZIKOS

PAMOKOSE

Metodinė priemonė tautinių mažumų gimnazijos muzikos

mokytojams

Klaipėda, 2016

Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė

2

Turinys

1. Įžanga: Lietuvių ir rusų muzikos integracijos tautinių

mažumų gimnazijose bei aktualios temos

identifikavimo ir įgyvendinimo svarba ......................... 3

2. 10 klasės ilgalaikio muzikos dalyko ugdymo turinio

plano pristatymas ir įžvalgos ........................................ 3

3. Dainavimo muzikos pamokose ypatumai ir svarba..... 16

4. Muzikos kūrinio suvokimas klausant, analizuojant ir

vertinant ...................................................................... 18

5. Integruotos pamokos ................................................... 23


3

1. Įžanga: Lietuvių ir rusų muzikos integracijos

tautinių mažumų gimnazijose bei aktualios temos

identifikavimo ir įgyvendinimo svarba

Tautinių mažumų mokykloje sutinkame įvairių tautybių

mokinius. Savaime suprantama mokyklos bendruomenei

vienas prioritetinių uždavinių yra puoselėti bei išsaugoti

gimtąją kalbą, papročius ir savo kultūrą.

Lietuvos švietimo reformos koncepcijoje pažymėta, kad

vaikai ir jaunimas gali įgyti „savąja tautine kultūra paremtą

bendrąjį išsilavinimą“ (2), integruotis į Lietuvos kultūrą,

valstybės ir visuomenės gyvenimą.

Bendrojoje ugdymo programoje muzikos dalykas užima

svarbią vietą. Muzikos pajauta, suvokimas ir apibūdinimas,

gebėjimas atpažinti muzikos kūrinį pagal stilistines epochas

ir aktyvus dalyvavimas muzikinio kūrinio pažinime stiprina

mokinio savivertę ir skatina tobulėti. Pažintis su abiejų tautų

žymiausiais kompozitoriais, jų kūryba bei indėliu į pasaulinę

muzikinę kultūrą, plečia ugdytinių akiratį, skatina

pasidžiavimą savo gimtąja kultūra ir ugdo toleranciją kitos

tautos kultūrai.

2. 10 klasės ilgalaikio muzikos dalyko ugdymo turinio

plano pristatymas ir įžvalgos

Planuodama darbą ir perteikdama ugdymo turinį, dirbu

abiejų kultūrų (lietuvių ir rusų) gretinimo principu. Pateiksiu

pagrindines ugdymo turinio temas ir potemes.

Tema: Rusijos liaudies muzikinė kultūra (folkloras) ir

lietuvių tautos liaudies kūryba

Potemės:

Išskirtiniai abiejų tautų liaudies kūrybos bruožai;


4

Senosioms rusų liaudies dainoms ir lietuvių liaudies

dainoms būdinga žanrų įvairovė – darbo, kalendorinių

apeigų, herojinės dainos;

Skomorochai – senovės Rusijoje klajojantys

muzikantai, dainininkai, aktoriai. Skomorochų lėlių

teatre gimė populiarusis personažas – Petruška.

Naktigonės dainos – labai senos, savitos ypač

paplitusios Žemaitijoje, kadangi nuo senų laikų šiame

regione auginami žirgai. Dainoms būdinga jojimo,

meilės, laužų kūrenimo tematika, jaunatviškas

humoras.


5

Tema: Bylinos – epinės dainos, pasakojančios apie

senovės Rusijos karžygių žygdarbius ir iš seniausių laikų

mus pasiekusios unikalios, polifoninės dainos –

sutartinės (Aukštaitija)

Potemės:

Bylinų siužetai: realybė, pasaka ir mitas.

Pagrindiniai herojai karžygiai: Ilja Muromec

(valstietis), Dobrynia Nikitičius ( kilmingas) ir Alioša

Popovičius (šventikas);

Bylinas dainuodavo pasakotojai ir perduodavo jas iš

kartos į kartą pagal palikimą;

Bylinas atlikdavo, pritariant senoviniu liaudies

instrumentu – guslėmis;

Sutartinių bruožas – vienalaikis skirtingų melodijų ir

skirtingų tekstų skambėjimas;

Harmoniją sukuria disonansinių intervalų – sekundų

sąskambiai;

Sutartinių tekstuose daug tiesioginės prasmės

nebeturinčių žodžių: dauno, dobilio, čiūto, lylio,

sodauto, tūto.

Sutartines dagiausia gieda moterys, instrumentinius

kūrinius skudučiais, daudytėmis, kanklėmis atlieka

vyrai.

2010 m. lietuvių sutartinės įtrauktos į UNESCO

paveldą.


6

Tema: Tradiciniai rusų ir lietuvių liaudies instrumentai

Potemės:

Autentiškieji rusų instrumentai:

Guslės – styginis instrumentas panašus į lietuviškas

kankles;

Domra – populiari rusų liaudies instrumentų

orkestruose;

Rusų liaudies reprezentaciniai muzikos instrumentai -

balalaika ir bajanas;

Šaukštai, tarškynės – rusų liaudies mušamieji

instrumentai;

Autentiškieji lietuvių instrumentai:

Kanklės – vienas seniausių lietuvių liaudies

instrumentų;

Ožragis – etnografinis lietuvių liaudies muzikos

instrumentas;

Skudučiai – vienas populiariausių ir liaudies

mylimiausių instrumentų;

Skrabalai – lietuvių tautinis mušamasis instrumentas,

nuo seno ypač mėgiamas piemenų, ganant gyvulius.

Tema: Kalendorinės apeiginės šventės

Potemės:

Advento ir Kalėdų dainos (šio laikotarpio lietuvių ir

rusų dainų ypatumai);

Lietuvių dainos santūrios, jausmingos;

Būdingi pasikartojantys žodžiai: leliumai, aleliumai,

kalėda;


7

Slavų tautos su džiaugsminga viltimi

laukia artėjančių Kalėdų ir tai patvirtina smagios,

jumoristinės dainos – Kaliados;

Lietuvoje Užgavėnės ir Velykos, o slavai katalikai

švenčia Maslenicą ir „Didžiąją naktį“;

Per užgavėnes persirengėliai vaikšto po kiemus,

važinėja rogėmis ir šauksmais bei dainomis varo žiemą.

Vyksta Kanapinio (liesas, simbolizuoja pavasarį) ir

Lašininio (storas, simbolizuoja žiemą) dvikova, kurią

laimi Kanapinis. Morė deginama ant laužo, palydint

šauksmais: „Žiema, žiema, lauk iš kiemo“.

Pagal slavų senovinį paprotį Maslenica tęsiasi visą

savaitę. Kiekviena šios savaitės diena turi savo

pavadinimą: pirmadienis – „susitikimai“, antradienis –

„žaidimai“, trečiadienis – „smaližių diena“,

ketvirtadienis – „didysis susitikimas“, penktadienis –

„uošvienių vakaras“, šeštadienis – „marčių vakaras“,

sekmadienis – „palydos“, „atleidimo diena“.

Šventei baigiantis, dainuojamos pašaipios dainos ir

sudeginama šiaudinė kaliausė.

Per Velykas Lietuvoje dainuojamos sūpuoklinės

dainos, turinčios apeiginę prasmę. Šios dainos skiriasi

nuo kitų žanrų dainų, kadangi pasižymi tam tikru

judėjimo ritmu.

Jauni vyrai eidavo per kiemus: sveikindavo ir

dainuodavo lalavimo dainas („vynelis vyno žaliasai“),

kuriomis linkėdavo gero derliaus ir šeimyninės laimės.


8

Tema: Žymiausi 18 a. pab. rusų tautinės kompozicinės

mokyklos atstovai ir Lietuvos vardą garsinę didikai

Potemės:

M. Berezovskis, D. Bortnianskis, J. Fominas – pirmieji

18 a. pabaigos rusų kompozitoriai įgiję akademinį

išsilavinimą;

M. Berezovskis ir D. Bortnianskis – naujo tipo chorinio

koncerto kūrėjai;

J. Fominas – komiškų operų kūrėjas, kurių muzika

grindžiama liaudies dainomis. Savo kūryba įtakojęs

tolimesnį rusų operos vystymąsi.

18 – 19 amžių sandūroje Lietuvos vardą garsino didikai

Sapiegos, Radvilos, Tiškevičiai, Oginskiai.

Didikai Sapiegos įsteigė teatrą, baleto trupę, muzikos,

operos ir baleto mokyklas, turėjo gerą chorą ir

instrumentinę kapelą;

Radvilų giminė garsėjo kompozitoriais. Motiejus

Radvila turėjo teatrą, operos trupę, spaustuvę, kūrė

instrumentinę muziką ir polonezus;

Sūnus Antanas Radvila buvo kompozitorius,

violončelininkas, dainininkas, bendravo su L. van

Bethovenu ir V. Gėte;

Grafai Tiškevičiai garsėjo muzikos kapelomis;

19 a. viduryje ypač išgarsėjo Benedikto Tiškevičiaus

orkestras Raudondvaryje (turėjo dainininkų solistų,

repertuaras buvo sudėtingas, įvairiomis progomis

koncertuodavo Vilniuje ir Kaune);

Didikų Oginskių giminė garsi muzikavimo tradicijomis

ir kompozitoriais.


9

Mykolas Kazimieras Oginskis turėjo puošnią

rezidenciją su operos teatru, kūrė ir statė operas,

baletus, globojo muzikus, artistus.

Mykolas Kleopas Oginskis – Lietuvos politinis

veikėjas, diplomatas, garsėjo kaip kompozitorius. M. K.

Oginskis - romantinio polonezo kūrėjas (paruoštos

kompiuterinės pateiktys: Mykolas Kleopas Oginskis

„Laiškai apie muziką“)

Tema: Michailas Glinka – rusų klasikinės muzikos

pradininkas.

Tautinės kultūros atgimimas – J. Naujalis, Č.

Sasnauskas, S. Šimkus.

Potemės:

M. Glinka (1804-1857) – rusų nacionalinės operos

kūrėjas (herojinės „Ivanas Susaninas“ ir pasakinės

„Ruslanas ir Liudmila“);

Simfoninės kūrybos svarba kompozitoriaus

kūrybiniame palikime;

M. Glinkos ir A. Puškino kūrybinė draugystė

vainikuota garsiausiais kūriniais (romansai „Menu

akimirką žavingą“, „Nakties zefyras“, „Kraujyje dega

troškimų ugnis“, opera „Ruslanas ir Liudmila“);

Lietuviškos spaudos draudimo panaikinimas (1904 m.)

– tautinės muzikinės kultūros atgimimas;

J. Naujalis (1869-1934) pagal Maironio eiles sukūrė

populiarias ir šiandien skambančias dainas („Lietuva

brangi“, „Jaunimo giesmė“, „Pavasaris“, „Vasaros

naktys“, „Už Raseinių ant Dubysos“);

Č. Sasnauskas (1867-1916) – talentingas chorų

organizatorius ir vadovas, lietuviškų dainų sąsiuvinių


10

leidėjas. Kompozitoriaus dainos „Kur bėga Šešupė“,

„Užmigo žemė“, „Karvelėli mėlynasis“ – džiugina ir

šiandienos klausytojų širdis;

S. Šimkus (1887-1943) – kompozitorius, choro

dirigentas, Klaipėdos konservatorijos įkūrėjas (1923

m.), dainų švenčių organizatorius. Rinko ir užrašė

liaudies dainas, harmonizavo ir leido dainų sąsiuvinius

„Lietuvių liaudies dainos“. Ir dabar populiarios jo

sukurtos chorinės dainos „Lietuviais esame mes gimę“,

„Ūžia girelė“, „Atsisveikinimas su giria“.


11

Tema: „Galingojo sambūrio“ kompozitoriai. Pirmoji

lietuviška opera - „Birutė“.

Potemės:

Muzikos kūrimas – „Galingojo sambūrio“

kompozitorių pomėgis ir laisvalaikio užsiėmimas.

Savita Modesto Musorgskio (1839-1881) kūryba.

Opera „Borisas Godunovas“ – istorinė muzikinė drama,

kurioje caro Boriso muzikinis portretas kuriamas trimis

monologais, o liaudies vaidmuo ir branda perteikiama

choro scenomis.

Aleksandro Borodino (1833-1887) herojinė opera

„Kunigaikštis Igoris“. Labai spalvinga, gausi rytietiško

kolorito intonacijų ir iki šių dienų yra viena

populiariausių rusiškų operų.

Nikolajus Rimskis – Korsakovas (1844-1908) – Sankt

Peterburgo konservatorijos kompozicijos klasės

profesorius. Simfoninė poema „Šecherazada“ vienas

ryškiausių rytietiškos tematikos kūrinių rusų muzikoje.

Tai programinės muzikos pavyzdys, parašytas pagal

arabų pasakas „Tūkstantis ir viena naktis“.

Mikas Petrauskas (1873-1937) – pirmosios lietuviškos

operos „Birutė“ (1906) kūrėjas.

Operos siužetas: kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės

Birutės meilės tema.

Muzika romantinio stiliaus.

Operoje dainavo mėgėjai. Tarpe jų kompozitoriaus

brolis Mikas Petrauskas, vėliau tapęs profesionaliu

dainininku.

Kūrinio instrumentuotė spalvinga, nežiūrint į to meto

kuklias orkestro galimybes.


12

Pastatymas sulaukė sėkmės. Visus žavėjo lietuviškas

žodis, sklindantis iš scenos.

„Dviejų veiksmų nacionalinė opera, tik ką iškovojus

spaudą, buvo kažkas nuostabaus, kažkas švento...“(M.

Piaseckaitė – Šlapelienė)

Tema: Piotras Čaikovskis – romantikas savo kūryboje

suderinęs europietiškus elementus ir tautinį charakterį.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – lietuvių tautos

legenda.

Potemės:

„Aš artistas, kuris gali ir privalo atnešti šlovę savo

Tėvynei“.

P. Čaikovskis (1840-1893) naujų žanrų – simfonijos –

dramos, simfonijos – tragedijos ir baleto pradininkas.

Svarbiausia kūrybos išraiškos priemonė – melodija.

Kūryboje dažnai naudojo šokių ritmus. Ypač

kompozitoriaus buvo mėgiamas valsas.

„Patetinė“ simfonija (Nr.6 h- moll) – „į šią simfoniją

sudėjau visą savo sielą“.

Fortepijoninis ciklas “Metų laikai“ – dvasinių

išgyvenimų, emocinių nuotaikų pjesės. Tai muzikinė

sielos išpažintis (iš laiško Nadeždai fon Mek).

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911)-

dailininkas, kompozitorius, poetas.

Čiurlionio darbų originalumas ir minties gilumas

stebina ir šiandien, o susidomėjimas jo kūryba auga ir

plečiasi.


13

Čiurlioniui buvo būdinga sinestezija: vienu metu jis

suvokė ir muziką, ir spalvas. Daug jo paveikslų

pavadinti muzikos kūrinių – sonatų, fugų, preliudų –

vardais (paruoštos kompiuterinės pateiktys M. K.

Čiurlionio kūryba: muzikos ir tapybos sintezė).

Kūriniai fortepijonui ir harmonizuotos lietuvių liaudies

dainos.

Čiurlionio literatūrinis palikimas – rašiniai lyriški,

simboliški, muzikalūs.


14

Tema: Savičiausi 20 a. rusų akademinės muzikos

atstovai: Sergejus Rachmaninovas, Igoris Stravinskis,

Aleksandras Skriabinas.

Lietuvių kompozitoriai palikę ryškų pėdsaką muzikinėje

kultūroje – Balys Dvarionas, Vytautas Klova, Julius

Juzeliūnas.

Potemės:

S. Rachmaninovas (1873-1943) – kompozitorius,

pianistas, dirigentas.

Po 1917 m. revoliucijos Rachmaninovas emigravo iš

Rusijos.

Koncertine veikla išgarsėjo kaip pianistas ir dirigentas.

Emigracijoje kompozitorius sukūrė tik šešis kūrinius,

bet jie yra pasaulinės muzikos šedevrai (vienas iš

šedevrų - Rarpsodija Paganini tema fortepijonui su

orkestru).

S. Rachmaninovo kūryba – savito originalumo,

emocionali, išraiškinga, gebanti paliesti jautriausias

sielos gelmes.

Igoris Stravinskis (1882-1971) – vienas savičiausių

muzikinės stilistinės įvairovės kompozitorių.

Lietuviški pėdsakai I. Stravinskio kilmėje ir kūryboje

(protėviai kilę iš Lietuvos; balete „Šventasis pavasaris“

panaudojo keletą lietuvių liaudies dainų temų, užrašytų

tautosakininko, kunigo Antano Juškos).

Ryškus biografinis akcentas – Coco Chanel ir Igorio

Stravinskio meilės istorija (2009 m. sukurtas meninis

filmas ir parodytas Kanų festivalyje).

Baletas „Petruška“ – spalvingos orkestruotės,

praturtintas rusų liaudies muzikos motyvais. Tai

„rusiškojo“ kūrybos laikotarpio kūrinys.


15

Aleksandras Skriabinas (1871-1915) – pirmasis

kompozitorius, sukūręs šviesos spalvų efektus

muzikoje.

Kompozitoriaus kūryboje dominuojanti tema – ugnies

paveikslas, liepsna.

Simfoninės poemos „Prometėjas. Ugnies poema“

partitūroje kompozitorius įrašė šviesos spalvų efektų

klaviatūrą.

Balys Dvarionas (1904-1972) – paliko žymų pėdsaką

lietuvių kultūroje kaip pianistas ir pedagogas, muzikos

kūrėjas ir dirigentas.

Kūryba pripildyta įvairių spalvų ir nuotaikų, muzika

romantinė, gausi folklorinių motyvų.

Opera „Dalia“ – vienintelis šio žanro B. Dvariono

kūrinys.

Tai romantinė opera, kurioje gausu ryškių, įsimenančių

melodijų, vyrauja homofonija.

Operos muzikos kalboje jaučiama rusų kompozitorių

įtaka. Galima įžvelgti paralelių su M. Musorgskio opera

„Borisas Godunovas“ (prologe parodomi feodalų

skriaudžiami, bet nepakankamai politiškai susipratę

Lietuvos valstiečiai; atitinkamų asociacijų sukelia

uvertiūroje skambantys varpai ir choro rečitatyvas I ir

II operos veiksmuose).

Skudučio baladė (operoje atradimas Skudutis –

Virgilijus Noreika, ryškiai blykstelėjęs ir iki šiol

nepakartojamai dainuojantis), Dalios arija tapo vienais

populiariausių lietuviškos operos numerių.

Vytautas Klova (1926-2009) – operų kūrėjas, iš kurių

opera „Pilėnai“ iki šiol populiariausia lietuviška opera.


16

„Pilėnai“ – tautinė herojinė opera, pagrįsta istoriniu

siužetu apie lietuvių kovas su kryžiuočiais.

Kiekvienas veikėjas turi aiškią muzikinę

charakteristiką, operoje gausu gražių chorų, ansamblių,

arijų, orkestrinių intarpų.

Julius Juzeliūnas (1916-2001) – kompozitorius,

pedagogas, mokslininkas ir valstybingumo

puoselėtojas.

Pirmasis iš Lietuvos kompozitorių, kuriam 1991 m.

buvo įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno

premija.

Kūryboje gausu folkloro elementų (monodinės dainos ir

sutartinės) ir ryškūs modernios kūrybos principai.

Kompozitorius kūrė įvairių žanrų muziką. Vienas

mėgstamiausių jo kūrinių – baletas „Ant marių kranto“,

kuriame panaudoti lietuvių liaudies šokiai: „Sadutė“,

„Kubilas“, „Gaidys“.

Svarbiausia J. Juzeliūno kūrybos sritis – simfoninė

muzika. Simfonijos, koncertai, poemos ir siuitos –

muzika orkestrui ypač traukė kūrėją.

Simfoninė siuita „Afrikietiški eskizai“ – vienas

žymiausių kompozitoriaus kūrinių.

2016 m. vasario mėn. minimos Juliaus Juzeliūno 100-

osios gimimo metinės. Siekiant įvertinti ypatingą

kompozitoriaus indėlį į Lietuvos kultūros ir

valstybingumo puoselėjimą, Seimas 2016 metus

paskelbė Juliaus Juzeliūno metais.

3. Dainavimo muzikos pamokose ypatumai ir svarba

Dainavimas – aktyvi muzikinė veikla. Tačiau dėl drąsos

stokos, nepakankamų vokalinių gebėjimų ar kitų įvairių


17

priežasčių mokiniai muzikos pamokose dainuoja nenoriai.

Pavyzdžiui, tiek dainuojant lietuvių liaudies dainas, tiek

klausant ypač populiarios liaudies dainų atlikėjos Rasos

Serros, pritarimo dažnai sulaukiama tik iš mažumos muzikos

pamokoje dalyvaujančių mokinių. Galimas praktinis

sprendimo būdas – suteikti mokiniams galimybę patiems

sudaryti ir pasiūlyti jiems patinkančių dainų sąrašą. Neretai į

pasiūlytų dainų sąrašą yra įtraukiami ir tokie kūriniai, kurie

neatitinka visuotinai priimtinų normų (pvz, yra žemo

meninio lygio, dainos tekstai susideda iš netinkamų,

necenzūrinių žodžių ir kt.). Dažnai pasiūlytos populiarių

rusų scenos atlikėjų dainos taip pat aktyvaus susidomėjimo

nesulaukia. Todėl dainavimas, dėl išskirtų priežasčių, negali

tapti aktyviąja muzikine veikla muzikos pamokose.

Pastebima, jog tik neformaliojo vaikų švietimo ugdymo

srityje dainavimas tampa aktyvia muzikine veikla. Todėl

reikia skatinti tų mokinių, kurie nori patenkinti muzikos

saviraiškos poreikį, įsitraukimą į dainavimo užsiėmimus

popamokinėje veikloje. Šie užsiėmimai tampa mokiniams

kūrybinio laisvalaikio valandėle, kur vystomas estetinis ir

meninis skonis, muzikiniai gebėjimai, prisidedama prie

mokinio saviraiškos ir realizacijos tiek gimnazijos aplinkoje,

tiek miesto kultūriniame gyvenime.


18

4. Muzikos kūrinio suvokimas klausant, analizuojant ir

vertinant

Muzikos kūrinio suvokime labai svarbu mokėti klausytis ir

gebėti išgirsti muzikos kūrinį. Aktyviųjų muzikos metodų

taikymas pamokoje padeda išmokti tinkamai analizuoti ir

išsakyti savo požiūrį į klausomą kūrinį.

Pokalbis apie muziką

Mokiniai klausomą kūrinį apbūdina pagal mokytojo pateiktų

klausimų planą:

1. Kokio žanro kūrinys pagal atlikimą (instrumentinis,

vokalinis ir pan.)?

2. Koks muzikos charakteris?

3. Koks kūrinio tempas?

4. Kokia kūrinio dinamika?

5. Kūrinio harmonija.

6. Ką vaizduoja, kokias emocijas kompozitorius išreiškia

šiuo kūriniu?

Muzikinės vaizduotės žadinimas

Piešimas, klausant kūrinio.

Mokiniai noriai alieka šią užduotį, tik savaime suprantama

visų labai skirtingi piešimo gebėjimai. Vaizduotės

sužadinimui ypač tinka programinės muzikos kūriniai.

Kadangi, klausant tą patį muzikos kūrinį, kiekvienam kyla

skirtingi vaizdiniai, matome skirtingos tematikos piešinius.

Pirmieji du piešiniai, klausant N. Rimskio – Korsakovo

simfoninės siuitos „Šecherazada“ I d. Jūra ir Sinbado laivas.

Trečiame ir ketvirtame piešiniuose perteikiamas gamtos

paveikslas, klausant K. Debiusi preliudo „Mėnulio šviesa“.


19

Jekaterina Popova IIb, 2013


20

Jevgenija Pušak IIb, 2013


21

Kristina Olchova IIb, 2013

Aleksej Klimovič IIa, 2015


22

Literatūrinis aprašymas, klausant kūrinio.

Su mokiniais aptariame, kad vaizdinius, emocijas,

prisiminimus, kuriuos sužadins klausomas kūrinys, mokiniai

aprašys literatūriniu vaizdeliu. Turintys literatūrinių

gebėjimų, mokiniai giliau pažvelgia į klausomą kūrinį ir

jautriai išreiškia savo mintis. Stokojantys literatūrinių

gebėjimų, klausomą kūrinį aprašo paviršutiniškai.

Vienoje iš pirmųjų muzikos pamokų mokinius supažindinu

su nepaprasto talento Argentinos kompozitoriumi Astoru

Piacola. Klausydami instrumentinės kompozicijos

„Oblivion“ (atlieka Richard Galliano – kompozitoriaus

draugas ir mokinys – sekstetas) mokiniai aprašo nuotaikas,

emocijas, vaizdinius, sąlygojamus gilios muzikos.

Mokiniai mielai klauso S. Rachmaninovo „Rapsodijos

Paganini tema fortepijonui ir orkestrui“ 18 variacijos,

fortepijono partiją atliekant žymiam pianistui Lang Lang ir

aprašo savo išgyvenimus bei nuotaikas.

Literatūrinis aprašymas, lyginant du skirtingų kompozitorių

kūrinius.

Vokiečių kompozitorius klasikas L. van Bethovenas ir

prancūzas impresionistas K. Debiusi sukūrė genialius

kūrinius: „Mėnesienos“ sonata ir preliudas „Mėnulio

šviesa“. Mokiniai lygindami, analizuodami kūrinius daro

išvadas, ką išreiškė ir vaizdavo kompozitoriai šiais

kūriniais. Apibendrinant, parašo išvadas: kas bendra ir

kokie skirtumai tarp šių kūrinių.

Lyginamoji analizė rašoma, klausant rusų romantiko P.

Čaikovskio fortepijoninio ciklo „Metų laikai“ antros pjesės

„Vasaris. Užgavėnės“ ir lietuvių legendos kompozitoriaus

M. K. Čiurlionio Preliudo b – moll. Mokiniai anlizuoja ir

išreiškia savo požiūrį į klausomus kūrinius.


23

5. Integruotos pamokos

Muzika, dailė ir technologijos „Šv. Kalėdos. Sukurkime

dovaną iš širdies į širdį“.

Klausant ir suvokiant muzikos kūrinius (A. Vivaldi koncertų

ciklo „Metų laikai“ – IV koncerto „Žiema“, P. Čaikovskio

fortepijoninio ciklo „Metų laikai“ 12 pjesės „Gruodis“),

dainuojant išmoktas dainas (solistė, duetas ir ansamblis) ir

mokiniams gaminant suvenyrus, visi kartu kūrėme dovaną

„iš širdies į širdį“.


24

Istorija ir muzika: „Jei ne tragiškas mano Tėvynės ir tautos

likimas, būčiau tapęs kompozitoriumi“.

Integruotoje pamokoje buvo atskleista M. K. Oginskio

istorinė asmenybė. Politinis veikėjas, diplomatas, vienas iš

Tado Kosčiuskos sukilimo vadų, savo gyvenimą ir darbus

paskyrė Tėvynės labui. Aristokratiška kilmė ir intensyvi

politinė veikla, varžė M. K. Oginskio muzikinės kūrybos

nuostatas ir galimybes. Muzika Oginskiui – įkvėpimas,

neatsiejamas nuo talento. Todėl muzikinis palikimas:

polonezai, romansai, mazurkos, M. K. Oginskiui pelnė

ilgaamžį pripažinimą ir šlovę.


25

Literatūros šaltiniai

1. Eduardas Balčytis, Muzika 10 kasės vadovėlis.

2. Zita Bružaitė, Muzikos istorija: XX amžius

(elektroninis muzikos istorijos vadovėlis vaikų

muzikos mokyklų 5 – 7 kl. moksleiviams)

3. Šviesė Čepliauskaitė, Mykolas Kleopas Oginskis ir jo

polonezai: tarp klasicizmo ir romantizmo, Muzikos

barai, 2015 vasaris, p. 36 - 39

4. Giedrė Deltuvaitė, Ugdymo metodai ir kiti veiksniai 5

– 8 kl. etnomuzikos pamokose, Vilnius, 2012

5. Mira Jakubovskaja, Vaikų muzikos pasaulis, 2009

6. Žydrė Jautakytė, Auksė Laureckienė, Rasa

Malikėnienė, Muzikos dalyko pagrindiniam ugdymui

metodinės rekomendacijos, 2009

7. Vytautas Landsbergis, Čiurlionio muzika, 1986

8. Lietuvos švietimo koncepcija, Vilnius 1992

9. Lietuvos ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo

programa, 2006

10. Elena Navickaitė – Martinonienė, Elementarioji

muzikos teorija, 1979

11. Jonas Rimka, Lietuviški pėdsakai Igorio Stravinskio

kūryboje ir kilmėje (Lietuvos nacionalinė Martyno

Mažvydo biblioteka), 2003

12. Mykolas Kleopas Oginskis, Laiškai apie muziką, 2014

(išvertė Virgilijus Baranauskas)

13. Judita Žukienė, Laiko ir stiliaus ženklai Balio

Dvariono operoje „Dalia“, Menotyra 2008 T. 15. Nr.

1, p. 33 – 42

14. Judita Žukienė, Lietuvių muzikos istorija (elektroninis

muzikos istorijos vadovėlis vaikų muzikos mokyklų 6

– 7 kl. moksleiviams)

Lietuvių ir rusų kompozitorių kūrybos integracija tautinių ......regione auginami žirgai....

Documents

Transcript of Lietuvių ir rusų kompozitorių kūrybos integracija tautinių ......regione auginami žirgai....